1.1.4-5. Integralas su kintamu viršutiniu rėžiu. Integravimo metodai.

1o. Integralo su kintamu viršutiniu rėžiu tolydumas.

Tarkime, kad f − ℜ -integruojama funkcija atkarpoje [a,b]. Apibrėžkime funkciją
x
F ( x ) := ∫ f ( t )dt ,
a

kuri vadinama integralu su kintamu viršutiniu rėžiu. Kadangi f ∈ℜ[a ,b] , tai f ∈ ℜ[a , x] , kai
[ a, x ] ⊂ [ a, b]. Tokiu būdu funkcija x F ( x ) apibrėžta korektiškai visiems x ∈ [ a, b ] .
Kadangi f ∈ℜ[a ,b] , tai f ( x) ≤ C visiems x ∈ [ a, b ] . Todėl gauname, kad
x+h x x+h
F ( x + h) − F ( x) = ∫ f ( t ) dt − ∫ f ( t ) dt = ∫ f ( t ) dt ≤ C h , kuomet x, x + h ∈ [ a, b ] . Tai reiškia,
a a x

kad F ( x ) − tolydžioji funkcija atkarpoje [a, b], t.y. F ∈ C[a ,b] .

Teisinga tokia svarbi teorema.
x
1 Teorema. Jeigu f ∈ ℜ[a ,b] ir funkcija f − tolydžioji taške x ∈ [ a, b ] , tuomet F ( x ) = ∫ f ( t )dt yra
a

diferencijuojama funkcija intervale ( a, b ) taške x ir F ′ ( x ) = f ( x ) .

Δ Tegul x, x + h ∈ ( a, b ) . Kadangi funkcija f tolydžioji taške x, tuomet gauname, kad
F ( x + h) − F ( x) 1
x+h
1
x+h
1
x+h
1
x+h
− f ( x ) = ∫ f ( t ) dt − f ( x ) = ∫ f ( t ) dt − ∫ f ( x ) dt ≤ ∫ f ( t ) − f ( x ) dt .
h h x h x h x h x
Žinome, kad lim f ( t ) = f ( x ) , todėl f ( t ) − f ( x ) < ε , kai t − x < δ ( ε ) taško x aplinkoje Vδ ( x ) .
t→x
x+h
1 1
Galutinai turime, kad
h ∫ f ( t ) − f ( x ) dt < h ε ⋅ h = ε ,
x
o tai reiškia, kad ir

F ( x + h) − F ( x) F ( x + h) − F ( x)
− f ( x ) < ε su visais h → 0. Kitaip tariant, lim = f ( x ) arba
h h →0 h
F ′( x) = f ( x). Δ
Pastaba. Teorema išplečiama ir atvejui, kai funkcija f diferencijuojama atkarpoje [a, b].
x

∫ ( artg t )
2
dt
0
1 Pavyzdys. Apskaičiuokime lim .
x →+∞
x2 + 1
Δ Remdamiesi Liopitalio taisykle, gauname
x

∫ ( arctg t )
2
dt
( arctg x ) ( arctg x )
2 2
π2 x
= lim ( arctg x ) =
2
lim 0
= lim = lim , nes → 1, kai
x →+∞
x2 + 1 x →+∞ 1 2x x →+∞ x x →+∞ 4 x2 + 1
2 x2 + 1 x2 + 1
x → +∞. Δ

cos x
cos (π t 2 )dt.
d
dx sin∫ x
Uždavinys. Apskaičiuokite
2o. Niutono ir Leibnico formulė. Svarbiausia 1-os teoremos išvada yra teiginys, kurį formuluojame
tokia teorema

2 Teorema. Kiekviena tolydžioji atkarpoje [ a, b ] funkcija f : [ a, b ] → turi toje atkarpoje

x
pirmykštę funkciją, kuri užrašoma Y ( x ) := ∫ f ( t ) dt + c, c − konstanta.
a
x
Δ Žinome, kad f ∈ C[ a ,b] ⇒ f ∈ℜ[a ,b] , todėl F ( x ) = ∫ f ( t )dt yra pirmykštė funkcija. Tačiau
a

pirmykštės funkcijos tai pačiai funkcijai f skiriasi tik konstanta toje pačioje atkarpoje, todėl
Y ( x ) = F ( x ) + c. Δ
Pastebėsime, kad nustatėme pirmykštės funkcijos egzistavimą, neapsiribodami vien elementariųjų
funkcijų klase.
3 Teorema. Tarkime, kad f ∈ C[ a ,b] . Tuomet teisinga Niutono ir Leibnico formulė
b

∫ f ( x )dx = Y ( b ) − Y ( a ) .
a
x
Δ Paėmę formulėje Y ( x ) = ∫ f ( t )dt + c, kad x = a, gauname Y ( a ) = c. Kita vertus
a
b b
Y ( b ) = ∫ f ( x )dx + Y ( a ) arba Y ( b ) − Y ( a ) = ∫ f ( x )dx. Dažnai skirtumą Y (b) − Y ( a )
a a
b

( x ) a . Tuomet Y (b) − Y ( a ) = ∫ f ( x )dx = Y ( x) a .

b b
užrašome simboliu Y Δ
a

Atkreipsime dėmesį, kad Niutono ir Leibnico formulė yra fundamentalusis sąryšis visoje analizėje.
Bendresne prasme ši formulė pateikta E. Misevičius Matematinė analizė Id. – 183 p.

3o. Integravimas dalimis. Jeigu funkcijos u ( x ) ir v ( x ) tolydžiai diferencijuojamos intervale

b b

( a, b ) , t.y. u , v ∈ C[(a1),b] , ∫ ( u ⋅ v′)( x ) dx = ( uv )( x ) a − ∫ ( v ⋅ u′)( x ) dx

b
tuomet arba trumpai
a a
b b

∫ u dv = uv − ∫ vdu.
b
a
a a

Δ Pagrindimas gaunamas iš funkcijų sandaugos diferencijavimo taisyklės

( uv )′ ( x ) = ( u′v )( x ) + ( vu′ )( x ) , kadangi visos funkcijos šioje lygybėje yra tolydžiosios.
Pritaikę Niutono ir Leibnico formulę, gauname atsakymą. Δ

2 Pavyzdys. Teiloro formulės su liekamojo nario integraline forma išraiška.

Imkime, kad funkcija t f ( t ) yra n kartų tolydžiai diferencijuojama intervale ( a, x ) , t.y. turi
tolydžiasias išvestines iki n -tos eilės. Naudodami Niutono ir Leibnico formulę ir integruodami
nuosekliai dalimis, gauname
 x x
f ( x ) − f ( a ) = ∫ f ′ ( t )dt = − ∫ f ′ ( t )( x − t )′ dt = − f ′ ( t )( x − t ) a +
x

a a
2 ′
( )
x x
1
+ ∫ f ′′ ( x − t )dt = f ′ ( a )( x − a ) − ∫ f ′′ ( t ) ( x − t ) dt =
a
2a
3 ′
( )
x
1 1
= f ′ ( a )( x − a ) + f ′′ ( a )( x − a ) − ∫ f ′′′ ( t ) ( x − t ) dt =
2

2 2⋅3 a

1 1
= f ′ ( a )( x − a ) + f ′′ ( a )( x − a ) + … + f ( n − ) ( a )( x − a ) +
2 1 n −1

2 2 ⋅ 3… ( n − 1)
x
1
+ rn ( a; x ) ; rn ( a; x ) := f ( n ) ( t )( x − t ) dt.
n −1

( n − 1)! a∫
(x −t) nekeičia ženklo atkarpoje [ a, x ] . Kadangi funkcija
n −1
Be to, pastebėsime, kad funkcija
t f ( n ) ( t ) yra šioje atkarpoje tolydžioji, tai, remdamiesi pirmąja vidutinės reikšmės teorema,
turime, kad egzistuoja toks taškas ξ, kad
x x
1 1
rn ( a; x ) = f ( n ) ( t )( x − t ) dt = f ( n ) (ξ ) ∫ ( x − t ) dt =
n −1 n −1

( n − 1)! a ∫ ( n − 1)! a
x
1 ⎛ 1 ⎞ 1
= f ( n ) (ξ ) ⎜ − ( x − t ) ⎟ = f ( n ) (ξ )( x − a ) .
n n

( n − 1)! ⎝ n ⎠ a n!
Taigi, gavome žinomą Teiloro formulę su liekamuoju nariu Lagranžo forma. Taškas ξ yra intervale
( a, x ) .
2 2 4 4
1 1 1 e4 − 1
3 Pavyzdys. ∫ e xdx = ∫ e x dx 2 = x 2 := t ∫ et dt = et =
x2
2
.
0
20 20 2 0 2
1
4 Pavyzdys. Apskaičiuokite ∫
0
1 − x 2 dx.

4o. Kintamojo keitimas. Imkime pradžioje, kad funkcija f yra tolydžioji intervale ( a, b ) .

4 Teorema. Jeigu funkcija t ϕ ( t ) yra tolydžioji su tolydžiąja pirmos eilės išvestine intervale
(α , β ) ir a < ϕ ( t ) < b, tuomet, jeigu α 0 ∈ (α , β ) , β 0 ∈ (α , β ) , α 0 < β0 ,
b0 β0
a0 = ϕ (α 0 ) , b0 = ϕ ( β 0 ) , tai ∫ f ( x )dx = α∫ ( f ⋅ g )( t )ϕ ′ ( t ) dt.
a0 0

Ši formulė vadinama kintamojo keitimo formule apibrėžtiniame integrale.

Δ Pastebėsime, kad funkcija f apibrėžta funkcijos ϕ reikšmių srityje, todėl sudėtinė funkcija
( f g )( t ) turi prasmę. Užrašytoje formulėje abi lygybės pusės apibrėžtos tolydžiosiomis
funkcijomis, todėl abu integralai egzistuoja.
Tegul Φ ( x ) − kuri nors pirmykštė funkcija funkcijai f intervale ( a, b ) . Tuomet sudėtinė funkcija
( Φ ϕ )( t ) = Φ (ϕ ( t ) ) turi prasmę. Ji yra pirmykštė funkcija funkcijai f (ϕ ( t ) ) ϕ ′ ( t ) . Remdamiesi
b0

Niutono ir Leibnico formule, gauname ∫ f ( x )dx = Φ ( b ) − Φ ( a ) ,

a0
0 0

β0

∫ f (ϕ ( t ) )ϕ ′ ( t ) dt = Φ (ϕ ( β ) ) − Φ (ϕ (α ) ) = Φ ( b ) − Φ ( a ) .
α0
0 0 0 0 Δ

Pastebėsime, kad teoremos formulė lieka teisinga, kai α 0 > β 0 .

Jei naudotis ir vienpusėmis išvestinėmis sudėtinei funkcijai, tai teoremą galima įrodyti, kuomet
funkcija apibrėžta atkarpoje [ a, b ] , ϕ − apibrėžta atkarpoje [α , β ] , kai a = ϕ (α ) , b = ϕ ( β ) ir
funkcijos ϕ reikšmių sritis priklauso atkarpai [ a, b ] . Tuomet kintamojo keitimo formulę rašome
b β b

∫ f ( x )dx = α∫ f (ϕ ( t ) )ϕ ′ ( t ) dt.
a
Keičiant kintamąjį x = ϕ ( t ) apibrėžtiniame integrale ∫ f ( x ) dx ,
a

galime formaliai keisti x į ϕ ( t ) ir atitinkamai pakeisti rėžius, tuomet gautume tokį užrašą
b β

∫ f ( x )dx = ∫ f (ϕ ( t ) )dϕ ( t ) .
a α

π /2 π /2
5 Pavyzdys. Įrodysime, kad ∫
0
sin m xdx = ∫ cos m xdx, m = 0,1, 2,3,…
0
 π
Δ Nesunku matyti, kad paėmus x = − t , gauname reikiamą lygybę. Δ
2
a+b
b b
Uždavinys. Įrodykite, kad ∫ x f ( x )dx = f ( x ) dx, kai f ∈ C[ a ,b] ir visiems t ∈ [ 0, b − a ]
a
2 ∫a
f ( a + t ) = f (b − t ).
⎡ ( n − 1) !! π
⎢ π /2 , kai n − lyginis,
π /2
n !! 2
6 Pavyzdys. Įrodysime, kad I n := ∫ sin xdx = ∫ cos xdx = ⎢
n n

⎢ ( n − 1) !!
0 0
⎢ 1, kai n − nelyginis.
⎣ n !!
Pastaba. n !! reiškia sandaugų skaičių n ∈ , kurie yra vienodo lygiškumo duotojo n atžvilgiu,
pvz., 5!! = 1 ⋅ 3 ⋅ 5.

Δ Integruodami dalimis, gauname

π /2 π /2 π /2
π /2
In = ∫ sin
n
xdx = − ∫ sin n −1 x d cos x = − sin n −1 x cos x + ( n − 1) ∫ sin
n−2
x cos 2 xdx =
0
0 0 0
π /2
= ( n − 1) ∫ sin
n−2
x (1 − sin 2 x ) dx = ( n − 1) I n − 2 − ( n − 1) I n .
0

n −1
Iš čia randame, kad I n = I n−2 .
n
π /2 π /2
π
Kadangi I0 = ∫
0
dx =
2
, In = ∫ sin x dx = 1,
0
todėl, kai n = 2k + 1, t.y. nelyginis, tuomet

2k 2k ( 2k − 2 )… 2 ( 2k − 1)!! ,
I 2 k +1 = I 2 k −1 = = I1 =
2 k +1 ( 2k + 1)( 2k − 1)…1 ( 2k + 1)!!
Kai n = 2k , t.y. lyginis, tada

I 2k =
2k − 1
I 2k −2 = =
( 2k − 1)( 2k − 3)…1 I = ( 2k − 1)!! π . Δ
2k ( 2k − 2 )… 2 ( 2k )!! 2
0
2k

7 Pavyzdys. Voliso formulė (J. Wallis, 1616-1703 angl.) Iš gauto rezultato 4 pvz. lengvai gauname
2
1 ⎛ ( 2n ) !! ⎞ π
formulę skiačiui π apskaičiuoti, kurią ateityje panaudosime, = lim ⎜ ⎟ .
2 n→+∞ ( 2n + 1) ⎜⎝ ( 2n − 1) !! ⎟⎠
π ⎡ π⎤
Δ Integruodami nelygybę sin 2 n +1 x ≤ sin 2 n x ≤ sin 2 n −1 x, 0 ≤ x ≤ , atkarpoje ⎢ 0, ⎥ , gauname
2 ⎣ 2⎦
π /2 π /2 π /2

∫ sin ∫ sin ∫ sin

2 n +1 2 n −1
xdx ≤ 2n
xdx ≤ xdx
0 0 0

(nesunku pagrįsti, kad, griežtai imant, turime griežtas nelygybes).

Remdamiesi I n rezultatu, turime I 2 n +1 ≤ I 2 n ≤ I 2 n −1 arba
( 2n )!! ≤ ( 2n − 1)!! ⋅ π ≤ ( 2n − 2 )!! .
( 2n + 1)!! ( 2n )!! 2 ( 2n − 1)!!
 2 2
1 ⎛ ( 2n ) !! ⎞ 1 ⎛ ( 2n ) !! ⎞ π
Pažymėkime xn := ⎜ ⎟ , yn := ⎜⎜ ⎟⎟ . Tada gauname, kad xn ≤ ≤ yn . Iš
2n + 1 ⎝⎜ ( 2n − 1) !! ⎟⎠ 2n ⎝ ( 2n − 1) !! ⎠ 2
2
1 1 ⎛ ( 2n ) !! ⎞ 1 π
čia išplaukia, kad yn − xn = ⎜⎜ ⎟⎟ ≤ → 0, kai n → +∞, todėl
2n 2n + 1 ⎝ ( 2n − 1) !! ⎠ 2n 2
π
lim ( yn − xn ) = 0, t.y. atkarpų [ xn , yn ] ∈ ilgiai artėja į nulį.
n →+∞ 2
π π
Kitaip tariant, lim xn = , lim yn = . Įrašę xn reikšmę, galutinai gauname Voliso formulę
n →+∞ 2 n →+∞ 2
2
1 ⎛ ( 2n ) !! ⎞ π
lim ⎜ ⎟ = . Δ
n →+∞ ( 2n + 1) ⎜ ( 2n − 1) !! ⎟
⎝ ⎠ 2
8 Pavyzdys. Stirlingo (D.Stirling, 1692-1770, škotų mat.) formulė. Didelėms n ! reikšmėms
n
⎛n⎞
skaičiuoti naudojama Stirlingo apytikslė formulė n ! ~ 2π n ⎜ ⎟ , n → +∞.
⎝e⎠
Jai įrodyti yra panaudota Voliso formulė. Įrodymas pateiktas E.Misevičius Matematinė analizė, Id.
– 187 p.
n θ
⎛n⎞ n

Stirlingo formulė n ! = 2π n ⎜ ⎟ e12 n , 0 < θ n < 1, dažnai vartojama tikimybių teorijoje ir

⎝e⎠
statistikoje; θ n - yra funkcija nuo n.

a
Uždavinys. Tarkime, f yra ℜ -integruojama funkcija atkarpoje [ − a, a ] . Tuomet ∫ f ( x )dx = 0, kai
−a
a a
f − nelyginė funkcija, ir ∫ f ( x )dx = 2 ∫ f ( x )dx, kai f − lyginė funkcija. Įrodykite. Pateikite
−a 0

grafinę šio fakto interpretaciją.

Jeigu funkcija f yra integruojama funkcija visoje skaičių ašyje ir periodinė
a +T T
f ( x + T ) = f ( x ) , T > 0, tuomet ∫ f ( x ) = ∫ f ( x )dx. Įrodykite. Paaiškinkite grafiškai.
a 0
1
2
1+ x
Uždavinys. Įrodykite, kad ∫ cos x ln 1 − x dx = 0.
1
−
2
x −x x
Uždavinys. Įrodykite, kad ∫ f ( t )dt − lyginė funkcija, t.y. ∫ f ( t )dt = ∫ f ( t )dt , jeigu
a a a

f ( t ) − nelyginė funkcija.