Kyšininkavimas 2024-02-26

VERSLO FAKULTETO
VADYBOS IR TEISĖS KATEDRA

TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA
KYŠININKAVIMO KVALIFIKAVIMO
PROBLEMATIKA TEISMŲ PRAKTIKOJE
Kursinis darbas
Autorė TS – gr.
Studentė Skaistė Tomaševičiūtė
Dėstytoja lekt. Vita Butkuvienė
Kaunas, 2024
VERSLO FAKULTETAS
VADYBOS IR TEISĖS KATEDRA
AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA
2024 m. sausio 5 d.
Kaunas
Aš, Skaistė Tomaševičiūtė, TS-1 programos studentas patvirtinu, kad mano kursinis darbas
„Kyšininkavimo kvalifikavimo problematika teismų praktikoje“ parengtas savarankiškai ir visi
pateikti duomenys yra teisingi ir gauti sąžiningai. Darbe nėra panaudota informacinė medžiaga,
kurią galima priskirti plagiatui ar kuri pažeidžia autorių teises. Visi darbe pateikti duomenys yra
surinkti paties darbo autoriaus arba cituojami pagal visus teisės dokumentuose ar bibliografinėse
nuorodose keliamus reikalavimus.
Darbo autorius: Skaistė Tomaševičiūtė
Parašas:
2
SUMMARY
Skaistė Tomaševičiūtė. Professional BA thesis „Problems of briebery qualification in court

practice“. Supervisor Lecturer Vida Butkuvienė. Kauno Kolegija/ University of Applied Sciences,
Faculty of Business, Department of Managment and Law.
Relevance of the topic. Bribery and corruption is a phenomenon that causes great concern
in the state. The concept of corruption itself is not easy to formulate, the term corruption comes
from the Latin word "corruptio". The author Rose Ackerman S. believes that "corruption is the
abuse of public power for personal gain". Bribery and corruption, however, can cause a lot of
damage, not only when the civil servant commits this criminal act, but also the state itself.
Abramavičius, E. Bieliūnas in the commentary on the Criminal Code of the Republic of Lithuania
(special part) states,,Corruption poses a threat to the rule of law, democracy and human rights,
hinders the development of the economy, fair competition, undermines proper management and the
stability of democratic institutions, distorts social stability". Therefore, this is a sensitive problem,
because without taking correct actions, criminal acts of a corrupt nature accelerate. The result of
bribery and corruption is the violation of the principle of fair competition, the undermining of trust
in state institutions, which leads to the loss of citizens' rights violations, mistrust of the state and the
persons involved in its governance". One of the main forms of corruption is bribery, generally
speaking bribery would be offering, promising, giving, accepting or demanding a benefit. Special
Investigation Service of the Republic of Lithuania in 2021 the data emphasizes, "The experience of
bribery is decreasing, but corruption remains a serious problem". This topic is therefore relevant,
because both corruption and bribery have a negative impact on the duties and stability of civil
servants, as well as on the transparency of public society.
Work problem. Difficulties in determining and qualifying bribery in court practice, based
on subjective and objective signs.
Work objective. When examining the phenomenon of bribery and corruption, present the
structure of the criminal act of bribery and evaluate the qualification of bribery, taking into account
court practice.
Work tasks.
1. Describe the concept of corruption and bribery.
2. To analyze the peculiarities of the qualification of bribery.
3. Analyze the problem of bribery based on court practice
3
Working object. Qualification of bribery and problems of bribery based on case law.
Work methods. The work uses the methods of scientific literature analysis and
comparative analysis to discuss the prevalence of bribery based on court practice.
Work structure. Introduction 1. The "Concept of Corruption and Bribery" section
provides a detailed analysis of the regulation and prevalence of bribery. 2. "The composition of the
criminal act" analyzes the objective and subjective signs of bribery. 3. In the section "Problems of
bribery in court practice", The qualification of bribery based on court practice is presented.
Conclusions. 1. Violation and corruption have been widespread since ancient times and it
damages public trust, undermines good governance and the stability of democratic institutions, from
social stability. Article 225 of the Lithuanian Criminal Code . The criminal act of bribery is
established, liability for it is provided for in accordance with part. There are institutions established
in Lithuania, the purpose of which is additional bribery.
2. The object of the criminal offense of bribery is "state service (its principles) and public
interests." In order to understand the objective signs, it is important to analyze the composition of
the criminal act in a facultative way. The subject of the criminal act is a person who has reached the
age of 16, usually the subjects of this criminal act are officials who have reached the age of
majority, as well as the subjects of bribery who have special characteristics that correspond to such
a status as a civil servant (the concept of civil servant is explained in 230 of the Criminal Code of
the Republic of Lithuania) or a person equated to him.
3. Bribery is difficult to be surprised to do so, the special or service must determine
whether there is a crime in the act and show it in full. In practice, there are difficulties in proving a
preliminary conspiracy because of this, it is necessary to establish the coordination of the actions of
a group of persons. This cannot be done to answer the court and other evidence. Preliminary
conspiracy refers to the performance of joint actions aimed at preparing to commit a crime.
The work consists. of 31 pages, 1 tables, 1 pictures, 54 references, sources of information,
3 attachments.
4
TURINYS
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS......................................................................6

1. KORUPCIJOS IR KYŠININKAVIMO SAMPRATA..........................................9
2. KYŠININKAVIMO NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS.........................15
2.1. Objektyvieji požymiai............................................................................................16
2.2. Subjektyvieji požymiai..........................................................................................22
3. KYŠININKAVIMO KVALIFIKAVIMO PROBLEMATIKA TEISMŲ
PRAKTIKOJE..............................................................................................................................23
IŠVADOS............................................................................................................................24
LITERATŪRA IR KITI INFORMACINIAI ŠALTINIAI:...........................................25
PRIEDAI
1 priedas. Bandymo papirkti pareigūnus skaičius.
2 priedas. Objektyviųjų požymiu specifinės aplinkybės.
3 priedas. Įmonės vadovų žinomumas apie korupciją.
5
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
LENTELĖS
1 lentelė. Bandymo papirkti pareigūnus

skaičius................................................................................13
PAVEIKSLAS
1.pav. Įmonės vadovų žinomumas apie

korupciją...............................................................................10
6
ĮVADAS
Temos aktualumas. Kyšininkavimas ir korupcija yra reiškinys, kuris kelia didelį

susirūpinimą valstybėje. Pačia korupcijos sąvoką nėra lengva suformuluoti, korupcijos terminas yra
kilęs iš lotyniško žodžio „corruptio", kuris reiškia ,,gadinimą, papirkimą“. Autorė Rose Ackerman
S. mano, kad ,,Korupcija yra piktnaudžiavimas valstybine valdžia, siekiant asmeninės naudos“. 1
Kyšininkavimas ir korupcija gali sukelti žalą ne tik asmeniui įvykdžiusiam šia nusikalstamą veiką,
bet ir valstybei. Švedas, G., Abramavičius, A., Bieliūnas Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso komentare (specialioje dalyje) teigia ,,Korupcija kelia grėsmę teisinei valstybei,
demokratijai ir žmogaus teisėms, trukdo plėtoti ekonomiką, sąžininga konkurenciją, pakerta
tinkamą valdymą ir demokratinių institucijų stabilumą, iškraipo socialinį stabilumą“. 2 Todėl tai yra
opi problema, nes nesiimant teisingų veiksmų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, spartėja.
Kyšininkavimo ir korupcijos ,,rezultatas – pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas,
pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis, o tai lemia piliečių teisių pažeidimus,
nepasitikėjimą valstybe ir jos valdyme dalyvaujančiais asmenimis“. Viena iš pagrindinių korupcijos
formų yra kyšininkavimas, bendrai traktuojant kyšininkavimą tai būtų naudos siūlymas, žadėjimas,
kyšio davimas, priėmimas ar reikalavimas. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021
m. duomenis pabrėžia ,,Kyšininkavimo patirtis mažėja, tačiau korupcija išlieka rimta problema“. 3 Ši
tema todėl ir yra aktuali, nes tiek korupcija, tiek kyšininkavimas daro neigiamą poveikį tiek
valstybės tarnautojo atliekamoms pareigoms ir stabilumui, tiek valstybės visuomenės skaidrumui.
Darbo problema. Kyšininkavimo nustatymo ir kvalifikavimo sunkumai teismų praktikoje,
remiantis nusikalstamos veikos požymiais.
Darbo tikslas. Nagrinėjant kyšininkavimo ir korupcijos reiškinį, pristatyti kyšininkavimo
nusikalstamos veikos struktūrą bei įvertinti kyšininkavimo kvalifikavimą, atsižvelgiant į teismų
praktika.
Darbo uždaviniai.
1. Apibūdinti korupcijos ir kyšininkavimo sampratą.
2. Išanalizuoti kyšininkavimo kvalifikavimo ypatumus.
1
Rose Ackerman, S. (2001). Korupcija ir valdžia. Vilnius: Priežastys, padariniai ir reforma, p. 75.
2
Švedas, G., Abramavičius, A., Bieliūnas, E. (2004). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
komentaras (II). Vilnius: Specialioji dalis, p. 80.
3
Specialiųjų tyrimų tarnyba. Lietuvos korupcijos žemėlapis. [žiūrėta 2022-11-01]. Prieiga per internetą: 2020
https://stt.lt/naujienos/7464/lietuvos-korupcijos-zemelapis-2020-stebimos-kysininkavimo-mazejimo-tendencijos-bet-
korupcijos-problema-islieka-aktuali:3066
7
3. Išanalizuoti kyšininkavimo problema remiantis teismų praktika.
Darbo objektas. Kyšininkavimo kvalifikavimas ir kyšininkavimo problemos remiantis
teismų praktika.
Darbo metodai. Darbe taikomi mokslinės literatūros analizės bei palyginamosios analizės
metodai, aptarti kyšininkavimo problemas remiantis teismų praktika.
Darbo struktūra. Įvadas 1. Dalyje ,,Korupcijos ir kyšininkavimo samprata“ pateikiama
detali analizė apie kyšininkavimo reglamentavimą ir paplitimą. 2. ,,Nusikalstamos veikos sudėtis“
analizuojama objektyvieji ir subjektyvieji kyšininkavimo požymiai. 3. Dalyje ,,Kyšininkavimo
problematika teismų praktikoje‘‘ pateikiama kyšininkavimo kvalifikavimas remiantis teismu
praktika.
8
1. KORUPCIJOS IR KYŠININKAVIMO SAMPRATA
Galima teigti, jog korupcijos socialinis reiškinys egzistuoja nuo senų laikų, kai pasirodė
valstybės valdžia. Jau pirmajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statute buvo užfiksuoti
atvejai, kai piktnaudžiaujama padėtimi siekiant asmeninės arba grupinės gerovės. ,,Neiškraipyk
teisingumo“, nerodyk šališkumo, neimk kyšio, nes kyšis aptemdo išmintingųjų akis ir iškraipo
teisiųjų bylą“. (Senasis Testamentas Įst.6, 19) Taigi korupcija yra išties tikrai senas neišvengiamas
reiškinys, gerai žinomas ir paplitęs biblijiniais laikais . Korupcija buvo visų tautų smerkiama, kaip
visuomenei daranti žalą veikla. Pasaulinė nevyriausybinė organizacija, kuri įkurta 1993
m. ,,kovojanti“ su korupcija „Transparency International“ korupcijos fenomeną apibūdina,
kaip ,,piktnaudžiavimą viešąja galia siekiant asmeninės naudos“. 4 Korupcinio pobūdžio veikos
yra įvardijamos, kaip naudos siekimas. Šis apibrėžimas yra daug kur naudojamas ir tikslingai
apibūdinantis korupcijos siekį – naudą. Galima išskirti keletą korupcijos situacijų, kurios apibūdina
korupcijos abipusę naudą (pvz. asmens ir valstybės tarnautojo) ,,Asmuo, užkluptas darant
administracinį teisės nusižengimą ir siekdamas išvengti pažeidimo protokolo surašymo, nuobaudą
paskirti įgaliotam pareigūnui pasiūlo „susitarti“. Net pareigūnui įspėjus, kad toks pasiūlymas
užtraukia baudžiamąją atsakomybę – ,, įdeda pareigūnui į kišenę 200 Eur“. 5 Šioje situacijoje matyti,
kaip asmuo bando papirkti įgaliotą pareigūną, priėmus kyšį abi pusės gauna naudą. Taip pat
korupcija užsiima ir įmonės, įstaigos, kurių siekis yra taipogi asmeninė nauda pvz. ,,Įstaigos, kuri
atlieka techninius patikrinimus ir priima sprendimus projektų derinimo procese, darbuotojai yra
susibūrę į sporto klubą. Šis klubas turi paramos gavėjo statusą. Įmonės, kurioms reikia palankaus
minėtos įstaigos sprendimo derinant projektą arba atliekant patikrinimą, šiam sporto klubui mainais
suteikia paramą. Situacijoje irgi matyt įmonių bandymą susitarti dėl savanaudiškos naudos. Apie
korupcijos įmonių žalą rašoma žurnale ,,Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir
įgyvendinimo vadovas‘‘ ,,Tikslinga pažymėti, kad bendrovių akcininkai neretai net nesusimąsto,
kokia didelė žala jų valdomoms verslo organizacijoms padaroma dėl netinkamai parengtų
organizacijos vidaus elgesio taisyklių, darbuotojų pareigybių aprašymų ir iš jų išplaukiančios
plačios diskreditacijos bendrovių vadovams ar eiliniams vadybininkams, taip pat dėl veiksmingos
4
Bambalas, A. Transparency International. Visuotinė Lietuvių enciklopedija. [žiūrėta 2022-11-01]. Prieiga
per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/transparency-international/
5
Gecevičiūtė, A. (2012). Antikorupcinio švietimo skyrius. Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje,
p. 16.
9
pastarųjų veiklos kontrolės nebuvimo. Dėl to įgalioti bendrovės darbuotojai piktnaudžiaudami
patikėta valdžia neretai organizacijos turtą naudoja asmeniniais tikslais, savo nuožiūra įmonei
parenka ne tuos tiekėjus, kurie siūlo geriausiai kainos ir kokybės santykį atitinkančias prekes ir
paslaugas, o tuos, kurie kaskart jiems už tai sumoka neteisėtą atlygį. Dėl tokių nesąžiningų
darbuotojų veiksmų verslo organizacija patiria trigubą žalą: 1) gauna prastesnės kokybės prekes ar
paslaugas, 2) reikiamas prekes ar paslaugas įsigyja brangiau, 3) praranda gerą vardą rinkoje, o apie
tai tapus žinoma viešai – ir visuomenėje“. 6 Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022/2023 m.
duomenimis įmonių vadovai apie korupcija 76 % – žino kur pranešti; 25 % - praneštų; 7% –
pranešė.
1.pav. Įmonės vadovų žinomumas apie korupcija (S. Tomaševičiūtė, 2024 m.)
Įmonės vadovų žinomumas apie

korupciją
6%
25%
76%
žino kur pranešti praneštų pranešė
Korupcijos apibrėžimai gali būti suskirsti į dvi sferas siaurąją ir plačiąja, apibendrinant
korupcija plačiąja prasme, tai yra subjektai dirbantys viešojo administravimo institucijose politikai,
valstybės tarnautojai, parlamente dirbantys asmenys ar savivaldybėse, o korupcija plačiąją prasme
apima privatų sektorių. Čia subjektai gali būti sektoriaus vadovai, politikai, kurie siekia neteisėtos
naudos ir pavestas pareigas atlieka ne taip kaip priklauso, bet savo naudai, tai gali būti įtaką
kandidatams ir rinkimams, paperkant balsus ar perduodant pareigas, piktnaudžiaujant įgaliojimais,
darant įtaką verslo darbuotojams, žurnalistams arba valstybės valdininkams.
Kad ir tai nėra labai tikslinga, bet daugelis atveju korupcija yra tapatinama su viena
korupcine forma, kyšininkavimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare yra
6
Perlavičienė, A. (2018). Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovas, p.
18.
10
būtent kyšininkavimo apibūdinimas ,,Kyšininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar
jam prilyginamas asmuo neteisėtai gauna ar siekia naudos, t. y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų
už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą)
vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar
siekia kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės
aktais jam suteikus įgaliojimus turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir
pan. patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus“. 7 LR BK komentare kyšininkavimą apibrėžia
kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens tiesioginį veikimą ar neveikimą, savo ar kitu
naudai. Išsigilinus ne tik į LR BK komentarą, bet ir į Europos Tarybos baudžiamosios teisės
konvenciją dėl korupcijos galima pamatyti kyšininkavimo suskirstymą į vietos pareigūnų pasyvųjį
ir aktyvųjį suskirstymą, aktyvųjį ir pasyvųjį kyšininkavimą privačiame sektoriuje, užsienio
valstybių ir tarptautinių organizacijų kyšininkavimą. Aktyvus kyšininkavimas reiškia, kad asmuo
tiesiogiai ar netiesiogiai žada, siūlo ar duoda bet kokį nepagrįstą atlygį valstybės pareigūnui.
Pasyvus kyšininkavimas reiškia tokio kyšio ėmimą arba prašymą.
Už šia nusikalstamą veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje. Kyšininkavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar
netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs
duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti,
arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą
vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti,
arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą
vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu
7
Švedas, G., Abramavičius, A., Bieliūnas. Supra note, p. 81.
11
5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar
susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už
konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.
6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Taikant baudžiamąją atsakomybę už tokį elgesį ir pasirašant tarptautines sutartis, tokias
kaip konvencija baudžiamosios teisės, dėl korupcijos ar Konvencija kovojimui su korupcija, aiškiai
matomas šios veikos pavojingumas. Sociologiniai tyrimai patvirtina, kad kyšininkavimas yra plačiai
paplitusi korupcinė veika Lietuvoje. Tai rodo ir faktas, kad kas ketvirtas atvejis, susijęs su valstybės
tarnyba, yra kyšininkavimo atvejis. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 225 straipsnyje
nurodoma, kad pati griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Palyginus Vokietijos, vienos iš ekonomiškai tvirčiausių valstybių Europoje, įstatymai
stengiasi sudaryti kuo tvirtesne sistemą, kad būtų kuo mažiau korupcijos valstybėje. Pavyzdžiui
Vokietijoje bausmės už ta patį nusižengimą (kyšio davimą ir kt.) yra griežtesnės. Atsakomybės
įtvirtintos Vokietijos baudžiamajame kodekse, kuris vadinasi – StGB ,,Už kyšių ėmimą ir davimą
visuomenės sveikatos sektoriuje komercinėje praktikoje, (StGB 299a ir 299b str.) baudžiama bauda
arba laisvės atėmimu, neviršijančių trejų metų. Ypač sunkiais atvejais gali būti skirtas laisvės
atėmimas nuo trijų mėnesių iki penkerių metų, pvz. jei nusikaltimas yra susijęs su didelės vertės
nauda arba jei nusikaltėlis veikia komerciniais tikslais arba kaip gaujos narys (StGB 300 str.). Ar
išmoka bus laikoma didelės vertės, priklauso nuo konkretaus atvejo, Už naudos ėmimą ir davimą
viešųjų paslaugų sektoriuje atliekant tarnybines pareigas (StGB 331 ir 333 straipsniai) baudžiama
bauda arba laisvės atėmimu, iki trejų metų. Už kyšio ėmimą ir davimą viešųjų paslaugų sektoriuje
už tarnybinių pareigų pažeidimą (StGB 332 ir 334 str.) baudžiama bauda arba laisvės atėmimu, iki
penkerių metų. Ypač sunkiais atvejais bausmė gali būti laisvės atėmimu iki 10 metų, pavyzdžiui jei
nusikaltimas yra susijęs su didelės vertės nauda arba jei nusikaltėlis veikia komerciniais tikslais
arba yra gaujos narys (StGB 335 str.). Vokietijos federalinis teismas didelės vertės išmoką laiko, jei
ji viršija 50 000 eurų“.8
Vokietijoje iki dešimties metų, galima matyti, kad už šia nusikalstamą veiką yra taikomos
griežtos bausmės, kas turėtu mažinti šios nusikalstamos veikos dažnumą. Lietuvoje vis bandoma
mažinti kyšininkavimą, dauguma papirkimo atvejų yra siūloma policijos pareigūnams. Lietuvos
policijos 2021 m. tyrimai rodo, jog užfiksuoti 102 bandymai papirkti pareigūnus
Lietuvoje. ,,Konstatuotina, kad nuo 2015 metų papirkimų atvejų skaičius policijoje nuosekliai
mažėja. Šiuos teigiamus pokyčius įtakojo įkurti kovos su korupcija padaliniai, kurių pagrindinė
paskirtis – kovoti su korupcija ir jos apraiškomis policijoje. Buvo sukurtos kovos su korupcija
8
Tine, S., Zapf., Dr., Rossbrey, N. (2024). Bribery & Corruption Laws and Regulations Germany, p. 89.
12
policijoje ir papildomai kovos su korupcija kelių policijoje programos. Kaip viena iš netradicinių
formų kovai su kyšininkavimu buvo paskirta daugiau moterų dirbti į kelių policiją. Tarptautiniai
tyrimai rodo, jog moterys yra kur kas atsparesnės korupcijai. Taip pat pradėtos taikyti papildomos
antikorupcinės priemonės – garso ir vaizdo priemonių naudojimas policijos automobiliuose,
mobilūs, kartu su policijos pareigūno ekipuote dėvimi, garso ir vaizdo įrašymo įrenginiai, ženkliai
prisidėjo prie papirkimų skaičiaus mažėjimo“.9
1.lentele. Bandymo papirkti pareigūnus skaičius (S. Tomaševičiūtė, 2024 m.)
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.

393 atvejai 254 atvejai 158 atvejai 105 atvejai 85 atvejai
Lentelėje galima pamatyti, kad minėtos priemonės davė puikių rezultatų ir kyšininkavimas,
papirkinėjimas, sparčiai sumažėjąs lyginant nuo 2017 m. iki 2021 m. Mažinant kyšininkavimą
skatinamas visuomenės pasitikėjimas Lietuvos policijos pareigūnais, bei pačių pareigūnų pagarba
savo profesijai.
Kyšininkavimo mažinimui taip pat padeda ,,Korupcijos prevencija‘‘ ,,Korupcijos
prevencijos tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, didinti administracinių,
viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę,
kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką‘‘. 10 2022 m. birželio 28 d.
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2022 – 2023 m. nacionalinę darbotvarkę korupcijos
prevencijos klausimais (Nacionalinė darbotvarkė, Darbotvarkė). Korupcijos prevencija norima
suteikti valstybėje kuo daugiau skaidrumo. Nustatytos ,,Nacionalinės darbotvarkės kryptys:
formuoti antikorupcines nuostatas ir plėtoti antikorupcines kompetencijas, siekti tvarių, neteisėtai
įtakai atsparių politinių, valdymo, administracinių ir finansinių sprendimų bei kokybiškų viešųjų ir
administracinių paslaugų, siekti veiksmingos korupcijos kontrolės ir nešališko, objektyvaus
teisingumo vykdymo bei teisės viršenybės užtikrinimo“.11
Valstybės tarnautojais yra laikomi ir dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose asmenys.
Priėmus sveikatos specialistui, bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau, skaitoma
kyšininkavimu. BK 230 straipsnio 1 – 3 dalyse. ,,Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai
pagal BK 230 straipsnio 3 dalį laikytini asmenimis prilygintais valstybės tarnautojams,, Be to,
valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais
9
Lietuvos policija. Bandymo papirkti pareigūnus. [žiūrėta 2022-10-15]. Prieiga per internetą: https://kysis-
nusikaltimas.vrm.lt/police/tyrimo-duomenys/
10
Specialiųjų tyrimų tarnyba. Korupcijos prevencija. [žiūrėta 2022-12-01]. Prieiga per internetą:
https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/7439
11
Ibid.
13
eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje verčiasi
profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio
asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba
prisiekusysis“.12,,Su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai ir toliau susiduria respublikinėse
ligoninėse ir klinikose bei miesto ir rajono ligoninėse, kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant
chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas“.13
12
230 str. | Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. [žiūrėta 2022-12-01]. Prieiga per internetą:
https://www.infolex.lt/ta/66150:str230
13
Specialiųjų tyrimų tarnyba. Lietuvos korupcijos žemėlapis. [žiūrėta 2022-12-01]. Prieiga per internetą:
https://www.stt.lt/infocentras/4993/lietuvos-korupcijos-zemelapis-2022:3605
14
2. KYŠININKAVIMO NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS
,,Tam, kad padarytą veiką būtų galima pavadinti nusikalstamą veiką ar baudžiamuoju
nusižengimu, tai yra nusikalstama veika, o asmenį nusikaltėlių, nepakanka įvertinti vien išorinį,
akiai matoma elgesį. Žmogaus poelgis turi būti vertinamas visapusiškai, imant domėn ir akiai
matomas, išorinės, ir giluminės, vidinės, t. y. psichinės, žmogaus poelgio paskatas. Todėl, vertinant
žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas
nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie
nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi
baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Taigi nusikalstamos veikos
sudėtis – tai teisinė žmogaus poelgio baudžiamajai teisei išraiška“.14
Nustačius nusikalstamos veikos sudėtį galima pavadinti veiką nusikaltimu ar
baudžiamuoju nusižengimu.
Kyšininkavimo veikos sudėties kvalifikavimas skirstomas į objektą, objektyviuosius
požymius, subjektą, subjektyviuosius požymius. Tik išanalizavus šiuos požymius galima nustatyti
kyšininkavimo veiką pagal atitinkama dalį ir nuspręsti ar tai yra nusikaltimas ar baudžiamasis
nusižengimas.
Kyšininkavimo formų kvalifikavimą aprašo Lietuvos Aukščiausias
Teismas ,,Kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės (kai kyšis turi ekonominę vertę
rinkoje) ir nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus jo yra
siekiama ar jis yra gaunamas. Jeigu valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) kyšį priima,
pažada ar susitaria jį priimti, reikalauja ar provokuoja jį duoti už teisėtą veikimą (neveikimą)
vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Jeigu kyšis priimamas,
pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą
(neveikimą) vykdant įgaliojimus, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2
dalį. Jeigu valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti,
reikalavo ar provokavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą
(neveikimą) vykdant įgaliojimus, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3
dalį. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, jei kyšis yra mažesnis negu
1 MGL vertės. Jeigu valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), susitaręs, pažadėjęs priimti,
reikalavęs ar provokavęs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, priima jį dalimis ir viso jo dar
14
Piesliakas, V. (2006). Lietuvos baudžiamoji teisė. Vilnius: Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios
atsakomybės pagrindai, p. 175.
15
nėra gavęs, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kaip baigta. Jeigu
kyšininkavimas yra padarytas bendrininkų grupe, kvalifikuojant nusikalstamą veiką atsižvelgiama į
visą kyšio vertę, o ne į tai, kuri jo dalis teko kiekvienam iš bendrininkų. Veikimas (neveikimas)
vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas
(neatlikimas) kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ar gali atlikti
(neatlikti) vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus“. 15
15
Lietuvos Aukščiausias Teismas. (2021). Teismų praktikos bylos. Dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai
ir viešiesiems interesams, p. 11.
16
2.1. Objektyvieji požymiai
,,Objektas – teisinės valstybės sieki atitinkanti, normali, autoritetinga pagal Konstituciją,

įstatymus, tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, vykdoma valstybės, savivaldybės, įstaigų ir
institucijų, tarptautinių institucijų, taip pat nevalstybinių ar privačių įstaigų, įmonių, organizacijų, ar
asmenų, besiverčiančių profesine veikla, turinčiu atitinkamus administracinius įgaliojimus ar
teikiančių viešąsias paslaugas, veikla“.16
Kitaip tariant kyšininkavimo nusikalstamos veikos objektas ,,valstybės tarnyba (jos
principai) ir viešieji interesai. Nusikalstama veika įgyvendinama savo ar kitų naudai: kyšio
priėmimu arba pažadėjimu priimti kyšį, arba susitarimu priimti kyšį, arba reikalavimu duoti kyšį
arba provokavimu duoti kyšį“.17 Galima suprasti, kad kėsinamasi į valstybės tarnybą arba į
viešuosius interesus, tad objektas nėra vienalytis.
Kyšininkavimo veika pasireiškia ,,Kai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo: 1)
priima kyšį; 2) pažada jį priimti; 3) susitaria jį priimti; 4) reikalauja jį duoti; 5) provokuoja jį duoti.
Baudžiamajai atsakomybei pagal 225 straipsnį kilti pakanka bet, kurios iš šių veikų padarymo“. 18
,,Pažadas priimti kyšį – tai davimas žodžio priimti kyšį kartu gali būti pažadama atlikti
(neatlikti) atitinkamus veiksmus galimus kyšio davėjo ( ar jo nurodytų kitų asmenų) interesų
naudai“.19,,Susitarimas priimti kyšį – paprastai yra kyšininko ir kyšio davėjo susitarimas ne tik dėl
kyšio priėmimo, davimo, bet ir dėl kyšio pobūdžio, formos, dydžio, priėmimo laiko, vietos, būdo ir
pan “.20,,Reikalavimas duoti kyšį – paprastai būna tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net
grasinama, jei nebus duotas kyšis atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens
interesams ( pavyzdžiui pradėti ikiteisminį tyrimą esant pagrindui, pranešti apie nusikalstamą veiką,
paskirti reviziją, atsiradus trūkumų.) Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo galima būti
reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan.“. 21,,Provokavimas duoti
kyšį – paprastai būna tokie veiksmai, kai kaltininkas kyšio nereikalauja atvirai, o daro tai
užmaskuota formą ir savo elgesiu sudaro tokia padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla
realios žalos pavojus ( pavyzdžiui delsia priimti sprendimą gyvybiškai svarbiais nukentėjusiajam
klausimais, sudaro dirbtinių kliūčių, iškelia reikalavimų įregistruojant įmone, be pagrindo nuolatos
tikrina, revizuoja, nukentėjusiojo veiklą ir pan.) ir asmuo siekdamas apsaugoti savo teisėtus
16
Švedas, G., Abramavičius, A., Bieliūnas, E. Supra note, p. 89.
17
Gruodytė, E., Fedosiukas, O., Milinis, A., ir kt. (2022). Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis.
Kaunas: Antroji knyga, p. 207.
18
19
20
Ibid.
21
Ibid.
17
interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą, yra priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį paprastai
pripažįstami ir tokie kaltininko veiksmai ir kalbos, kuriomis asmeniui aiškiai leidžia suprasti, kad
jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama ( ar neveikiama), bet priešingai asmens interesams.
Nepavykus provokacija gali peraugti į reikalavimą duoti kyšį“.22
Lietuvos aukščiausio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-1020/2023 konstatavo ,,225
straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis padėjo R. J. netiesiogiai susitarti dėl valstybės
tarnautojui prilyginto asmens papirkimo, duoti valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui
mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį ir padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui netiesiogiai
susitarti dėl mažesnės nei 1 MGL vertės kyšio priėmimo bei jį tiesiogiai priimti, t. y. jis, iš anksto
žinodamas apie R. J. siekį už kyšį gauti teigiamą išvadą apie techninių trūkumų turėjusio
automobilio „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir – „Volvo V70”),
atitikimą techniniams reikalavimams, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, tačiau ne
vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 14 d. 11.00 val. padėjo R. J. netiesiogiai susitarti su valstybės
tarnautojui prilygintu asmeniu – viešojo administravimo funkcijas atliekančiu UAB „(duomenys
neskelbtini)” L. A., kad šis atliks automobilio „Volvo V70”, privalomąją techninę apžiūrą,
nefiksuos šio automobilio trūkumų, dėl kurių jis negalėtų būti eksploatuojamas, neteisėtai įformins
šio automobilio atitikimą techniniams reikalavimams ir R. J. už šį L. A. neteisėtą veikimą vykdant
įgaliojimus tiesiogiai L. A. duos 30 Eur kyšį, kurį padės į peleninę prie techninei apžiūrai pristatyto
automobilio pavarų svirties, minėto automobilio salone, o L. A. pažadėjo tą kyšį už R. J.
pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus priimti. Po to, veikdamas pagal tokį
susitarimą, R. J., 2020 m. gruodžio 14 d. apie 11.00 val. pristatydamas savo automobilį „Volvo
V70” privalomai techninei apžiūrai, minėto automobilio salone, padėjo mažesnės nei 1 MGL vertės
– 30 Eur kyšį, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)” L. A., iš anksto žinojęs apie minėtoje vietoje
paliktus už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus skirtus pinigus, paėmė“.23
Pagal teismo padarytas išvadas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo L. A. aiškiai
suprato apie kyšį ir jį priėmė, dėl kurio turėjo nefiksuoti automobilio trūkumų. Esant šioms byloje
nustatytoms aplinkybėms, aprašyti J. P. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal 225 straipsnio 4
dalį.
Reiškia, kad bet kurios išvardintos veikos padarymas gali lemti baudžiamąją atsakomybę
pagal 225 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė gali kilti tiek faktinio kyšio priėmimo ar jo pažado,
tiek ir dėl susitarimo, reikalavimo ar provokavimo, siekiant gauti kyšį.
22
23
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023-04-19 kasacinė byla Nr.
1A-68-1020/2023.
18
Kyšininkavimo vieta yra suprantama ten kur valstybės tarnautojas arba valstybės
tarnautojui prilyginamas asmuo bandys pažadėti priimti kyšį, susitarti priimti kyšį, reikalauti duoti
kyšį ar provokuoti. Kyšininkavimo vieta laikoma kur yra pradėta nusikalstama veika. Lietuvos
aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-579/2023 konstatavo ,,2017 m. gegužės 9 d.,
8.55 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu
nenustatytos tapatybės asmens savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio
nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba)
jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad
šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui dvejų metų
laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų
pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 9 d., 9.34 val.,
Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete
perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai
vedėjai O. K.“.24
Pagal baudžiamąją bylą kyšininkavimo veikos vieta 102 kabinetas, kuriame savo ir kitų
naudai priimtas ne mažesnis kaip 250 Eur kyšis.
,,Nusikalstamos veikos baigtumas – nuo veikos atlikimo momento ( formali sudėtis)“. 25
Kyšininkavimo laikas kada baigtumas identifikuojamas yra bent vienos iš alternatyvių veikų
atlikimas. ,,Jeigu valstybės tarnautojas kyšio nepriima dėl priežasčių, nepriklausančiu nuo jo valios,
bet dėl jo buvo susitaręs, pažadėjęs, priimti, reikalavęs ar provokavęs duoti, veika kvalifikuojama
kaip vienas baigtas nusikaltimas. Toks aiškinimas atsirado dėl to, kad įstatymas kriminalizuoja kaip
baigtą nusikaltimą net ir tas veikas, kurios tik sudaro sąlygas priimti kyšį, t. y. pažadėjimą,
susitarimą, reikalavimą, provokavimą“.26 Lietuvos aukščiausio teismo baudžiamojoje byloje Nr.1A-
30-579/2023 konstatavo ,,policijos patrulis susitarė ir pažadėjo priimti iš V.P. 1000 Lt kyšį už tai,
kad šiam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nebūtų nubaustas
administracine nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį už tai, kad vairavo transporto priemone
neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti. V. savo ruožtu pažadėjo surinkti pinigus, tačiau
kreipėsi į STT. Po tam tikro bendradarbiavimo laiko, G. D. pradėjo kažką įtarinėti ir nutraukė ryšį
su V.P. taip ir nepaėmęs kyšio. Nuteistasis apeliaciniu ir kasaciniu skundu prašė jo veiką vertinti
kaip savanorišką atsisakymą priimti kyšį“.27 Byloje nurodomas savanoriškas atsisakymas pabaigti
24
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 kasacinė byla Nr. 1A-
30-579/2023.
25
Gruodytė, E., Fedosiukas, O., Milinis, A., ir kt. Supra note, p. 207.
26
Bereikienė, D., Bilius, M., Bučiūnas, G. ir kt. (2017). Lietuvos baudžiamoji teise. Vilnius: Specialioji dalis,
p. 199.
27
2K-54/2010.
19
nusikalstamą veiką, pagal 23 str. Kasatorius atsisako priimti ir pradėjo vengti tolesnių kontaktų su
nukentėjusiųjų, bet prieš tai buvo susitaręs priimti kyšį, todėl nusikalstama veiką baigė ir tai
nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Laikas kada veika priskiriama baigta užtenka vien pažado
ar susitarimo ir gali vien už pažadą priimti kyšį būti baudžiama iki septynerių metu.
Kyšis gali būti priimamas už įvairias teisėtas ar neteisėtas asmenų veiklas. Teisinė
atsakomybė gali atsirasti, vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 – ąja dalimi,
jeigu kyšis buvo gautas, pažadėtas, susitarta jį suteikti, reikalautas arba provokuotas dėl teisėto
valstybės tarnautojo veiksmų veikimo arba neveikimo. Tačiau, jeigu tos pačios veikos atliktos
valstybės tarnautojo arba jam prilyginusio asmens, už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant
įgaliojimus, tai sukels sunkesnę nusikaltimo kaltinimą, ir kaltininkas bus patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn pagal tą pačio 225 straipsnio 2 – ąją dalį. ,,Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant
įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimu, nepažeisdamas
įstatymų, o neteisėtas veikimas ar neveikimas – kad už kyšį bus pažeistas įstatymas arba viršijami
įgaliojimai“.28 Jeigu kyšis, kurio verte didesnė nei 1 MGL priimamas arba žadama jį priimti už
neteisėta veikimą ar neveikimą taikoma kvalifikuotoji kyšininkavimo sudėtis ( BK 255 straipsnio 2
dalis). Jei tokiu atveju kyšio vertė mažesnė kaip 1 MGL, (neteisėtumo) aplinkybė nedidina
atsakomybės ir taikoma baudžiamojo nusižengimo norma ( BK 225 straipsnio 4 dalis). Lietuvos
aukščiausias teismas byloje Nr. 2K-2-511/2024 konstatavo ,,G. V. nuteistas pagal BK 225
straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešojo
administravimo funkcijas atliekantis UAB „Š“ kontrolierius, turintis teisę atlikti motorinių
transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą ir priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais
patvirtinamas privalomosios techninės apžiūros atlikimas, išdavimo, veikdamas tiesiogine tyčia,
netiesiogiai, t. y. per tarpininką T. L., tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tačiau ne vėliau kaip iki
2021 m. sausio 11 d. 14.45 val., T. L. veikiant kaip tarpininkui tarp jo ir D. J., pažadėjo atlikti
automobilio „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę
apžiūrą, nefiksuoti šio automobilio trūkumų, neteisėtai įforminti šio automobilio atitiktį techniniams
reikalavimams ir už šį savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus netiesiogiai, t. y. per T. L.,
susitarė ir pažadėjo priimti ne mažesnį nei 30 Eur dydžio kyšį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką,
2021 m. sausio 11 d. apie 14.45 val. į UAB „Š“, esantį (duomenys neskelbtini), T. L. dėl privalomos
techninės apžiūros pristačius D. J. priklausantį automobilį „Chrysler Sebring“, jis, atlikdamas
minėto automobilio privalomąją techninę apžiūrą, privalomosios transporto priemonių techninės
apžiūros rezultatų ataskaitoje nefiksavo šio automobilio trūkumų, dėl kurių automobilis negalėtų
būti eksploatuojamas, ir neteisėtai įformino šio automobilio atitiktį techniniams reikalavimams. Už
28
Bereikienė, D., Bilius, M., Bučiūnas, G. ir kt. Supra note, p. 197.
20
šį savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus jis priėmė ne mažesnį nei 30 Eur dydžio kyšį, kuris
buvo paliktas automobilio „Chrysler Sebring“ salone, puodelyje prie pavarų svirties“.29
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nes neteisėtu
veikimu bandė nefiksuoti automobilio trūkumų privalomosios techninės apžiūros rezultatų
ataskaitoje duomenys buvo pateikti klaidingi taip pat bandė priimti 30 Eur dydžio vertės kyšį.
Kadangi iš tiesų valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo veikė neteisėtai ir priėmė kyšį
remdamiesi išdėstytomis aplinkybėmis veika buvo kvalifikuota teisingai, nes visi požymiai atitinka
225 str. 4 dalį.
Baudžiamajame kodekse 225 straipsnyje yra įvardijami nusikaltimo būdai – tiesiogiai arba
netiesiogiai ,,Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar
duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus“. 30 Remiantis
įstatymu tiesioginis kyšio priėmimas yra laikomas kaip asmuo pats priima kyšį, nesinaudojant
jokiais tarpininkais. Netiesioginis kyšio priimamas reikštu kaip kyšis yra paduodamas per
tarpininkus, užmaskuotais būdais prie užmaskuotos formos gali skaitytis kaip dovanos
dovanojimas, pardavimas daikto už žymiai mažesne kaina. Kartais yra iškeliamas klausimas kokia
yra riba tarp kyšio ir dovanos ,,E. Kavoliūnaitė – Ragauskienė daro išvadą, kad neformalių santykių
teisėtumo ir neteisėtumo riba yra sunkiai paaiškinama. Ryšys užmezgamas ir palaikomas
tradicinėmis dovanomis švenčių proga, pavaišinimu kavos puodeliu turint laisvą minutę,
pavaišinimu savo keptu pyragu ar obuoliais iš sodo, pasisveikinimu, rankos paspaudimu – visa tai
visuomenėje priimta kaip neformalūs mainai“.31
Dovanos negali būti naudojamos norinti ką nors paveikti, tikra dovana negali asmenio
paveikti taip, kad priimtu nešališkus ir objektyvius sprendimus, kitaip jau, tai būtų traktuojama kaip
kyšininkavimas. Kyšio davimas gali pasireikšti daugybe formų, kyšininkavimo sudėčiai yra svarbu
ir tai, kad kyšis turėtų materialų pobūdį. Perdavimo būdai skirstomi į atvirus arba
užmaskuotus. ,,Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai arba užmaskuotai, per trečiuosius asmenis
ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu
gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą“. 32 Teismų praktikoje daugiau randama bylų su tiesioginiu
veikimu. Lietuvos aukščiausio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-895/2016, konstatuota ,,A.
29
K-2-511/2024.
30
225 str. | Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas. https://www.infolex.lt/ta/66150:str225
31
Teisėpro. Lietuvos teisės instituto informacija. [žiūrėta 2022-12-01]. Prieiga per internetą:
https://www.teise.pro/index.php/2019/07/10/paskelbta-mokslo-studija-dovanos-ir-kysio-santykis-antropologines-
implikacijos-teises-sistemai/
32
2K- 211-489/2016.
21
Ž. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai
priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir, būdama sukurstyta suklastoti tikrus
dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, juos suklastojo ir panaudojo bei
padėjo kitam asmeniui savo naudai įgyti svetimą turtą, būtent, A. Ž., būdama (duomenys
neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 28 d. apie 19 val. 25 min. savo darbo
kabinete, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš
T. P., kuris, nesirgdamas ūmine virusine respiracine infekcija ar kita liga, laikinai ribojančia
darbingumą, siekė apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui priklausantį turtą, t. y. ligos išmokas, už
tai, kad nepagrįstai, nesant ligos, išduotų laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus
VSDFV Šiaulių skyriui T. P. būtų mokamos ligos išmokos. Taip T. P. sukursčius gydytoją A. Ž.
suklastoti jo asmens sveikatos istorijos įrašus ir nedarbingumo pažymėjimus bei juos panaudoti, o
A. Ž., priėmus minėtą kyšį ir neatlikus T. P. medicininės apžiūros, nesant jo nusiskundimų dėl
sveikatos būklės, objektyviai nenustačius ligos požymių, suklastojus T. P. sveikatos istorijos (forma
Nr. 025/a) 2017 m. liepos 28 d. įrašą, jog pastarasis neva skundžiasi karščiavimu, gerklės skausmu,
blogai pasijuto vakar, pakilo temperatūra iki 38 °C, taip pat įrašius tikrovės neatitinkančius
objektyvius duomenis ir šio įrašo pagrindu suklastojus nedarbingumo pažymėjimą“.33 A.Ž. įvykdė
tiesioginį akivaizdų kyšininkavimą, nes sutiko suklastoti dokumentus savo naudai. Taigi
kyšininkavimo būdai gali būti tiesioginiai arba netiesioginiai.
Kyšininkavimas gali būti skirstomas kaip į materialines arba nematerialines naudos
siekimo priemones ,,kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam
asmeniui ( materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę verte ar tokios vertės neturinčios)“. 34
materialinio pobūdžio vertybės gali pasireikšti kaip (pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.) arba
materialinės paslaugos (bilieto nupirkimas į kiną) LR BK 225 str. nustato, kad kyšis gali būti ne tik
materialinės vertės ,,Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už
pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą
tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar
palankumą“.35 nurodyta, kad kyšininkavimu būtų traktuojama tokia nusikalstama veika kaip
palankumas, gali būti kaip pavyzdys palankumas kitam asmeniui ir pakėlimas pareigose, be
konkurso ar privalomojo egzamino, taip pat tai gali būti – ,,galimybe pasireklamuoti spaudoje,
dalyvauti TV projekte, sutiko nueiti į pasimatymą su klientu jį kažkas parekomendavo ir t. t. Net
33
2K-35-719/2022
34
35
225 str. 4 d. | Lietuvos Baudžiamasis kodeksas https://www.infolex.lt/ta/66150:str225
22
interviu davimas laikraščiui jau kelia įtarimų, ar iš to tarnautojas negauna asmeninės naudos“. 36 LR
BK 225 straipsnyje yra suskirstymas kyšio vertės į tris ribas 1MGL yra lengviausioji aplinkybė
kuri taiko įstatymas, griežčiausia 250 MGL. Lietuvos aukščiausio teismo baudžiamojoje byloje Nr.
1A-90-478/2023 konstatuota,, D. B. pasireiškė tuo, jog jis dalyvaudavo festivaliuose, jų metu
susirinkusiems žmonėms sakydavo sveikinimo kalbas, taip gaudamas didelę reklamą kaip politikas,
buvo suinteresuotas savo, kaip politiko, ateitimi, reitingais, populiarumu, siekimu būti matomu ir
girdimu. Šių aplinkybių neneigė ir pats D. B., parodydamas, kad festivalio organizavimas yra
rinkimų programos įgyvendinimas ,,rinkimai pasibaigė, prasidėjo rinkimai, aš esu politikas, tam ir
atėjau, kad rajonui duoti šviežio impulso“, „organizuoti renginius yra kaip ir ambicija“. Pirmosios
instancijos teismas teisingai nurodė, kad mero reitingai ir populiarumas priklauso ne vien tik nuo
veiklos, organizuojant minėtas šventes ir jų metu pasakytų kalbų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tai
yra dalis veiksmų, kuriais politikai siekia šio tikslo ir D. B. tokiais veiksmais siekė tikslo kelti savo,
kaip mero, reitingus ir populiarumą. Šiuo atveju nėra reikšmingas tokių veiksmų rezultatas –
padidėjo mero populiarumas ar ne, svarbu yra tai, kad D. B., būdamas (duomenys
neskelbtini)savivaldybės meru, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, tiesiogiai ėmėsi masinio
renginio organizatoriaus vaidmens, už Kultūros centro funkcijų, organizuojant 2019 m. festivalį ,,
(duomenys neskelbtini)“, perleidimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. L., pasinaudojęs
savo, kaip savivaldybės mero, įtaka kitiems savivaldybės darbuotojams ir valstybės tarnautojams,
pareikalavo iš V. L. kyšio, t. y. tikslo siekė nusikalstamais veiksmais.“.37 Vertinant D. B. gautą
asmeninę nematerialinę naudą teismo išnagrinėtoje byloje veika buvo kvalifikuota 225 straipsnio 2
dalimi, nes D. B. siekė tikslo savo asmeninės naudos nematerialinėmis priemonėmis, todėl
nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuojam pagal minėta straipsnį.
2.2. Subjektyvieji požymiai
36
Ibid.
37
1A-90-478/2023.
23
,,Subjektas (vykdytojas) – tik specialaus subjekto požymių turintis asmuo – valstybės
tarnautojas ar jam prilygintinas asmuo. Kyšininkavimo bendrininkas – organizatoriais, kurstytojais,
padėjėjais gali būti pripažįstami ir specialaus subjekto neturintys asmenys. Pripažįstant asmenį
kyšininkavimo vykdytoju kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais ar kitais teisės aktais
pagrindžiama, į kokias pareigas pagal einamas pareigas turėjo“. 38 Lietuvos aukščiausio teismo
byloje Nr. 2K-2-511/2024 konstatuota,, G. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad
jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešojo administravimo funkcijas atliekantis
UAB „Š“ kontrolierius, turintis teisę atlikti motorinių transporto priemonių privalomąją techninę
apžiūrą ir priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios techninės
apžiūros atlikimas, išdavimo, veikdamas tiesiogine tyčia, netiesiogiai, t. y. per tarpininką T. L.,
tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 11 d. 14.45 val., T. L.
veikiant kaip tarpininkui tarp jo ir D. J., pažadėjo atlikti automobilio „Chrysler Sebring“,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę apžiūrą, nefiksuoti šio
automobilio trūkumų“.39 Išnagrinėtoje byloje subjektu, vykdytoju priskiriamas G. V. nes jis
būdamas valstybės tarnautoju, atlikinėjo administravimo UAB funkcijas atliko baudžiamąjį
nusižengimą kvalifikuojama pagal 225 straipsnio 4 dalį.
,,Kyšininkavimas padaromas tiesiogine tyčia. Valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas
asmuo supranta, kad ima, žada, susitaria, reikalauja, provokuoja duoti kyšį už veikimą ar neveikimą
vykdant įgaliojimus, ir nori taip veikti bei gauti kyšį“40,,Valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas
asmuo supranta, kad ima, žada, susitaria, reikalauja, provokuoja, duoti kyšį už veikimą ar
neveikimą vykdant įgaliojimus ir nori taip veikti gauti atgalinį ryšį“. 41 Atsižvelgiant į sudėtį, sudėtis
yra formali esminis subjektyvus požymis, galintis rodyti asmens dalyvavimą kyšininkavime. Taip
pat suprantant, kad kaltė gali būti tik tiesiogine tyčia, kyla klausimas koks veikos pavojingumas?
Kaltininkas duodamas kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilyginam asmeniui turi suvokti, kad tokia
nuskalstama veika yra pavojinga, nes ji kelia pavojų valstybės interesams kas šiuo atveju yra
teisinis gėris, kurį saugo įstatymas. Tiesioginės tyčios elementas yra su veikos norėjimu, tam
nebūtinos pasekmės, užtenka siūlymo. Baudžiamajame kodekse įtvirtinta ,,Nusikaltimas ar
baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:
1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;
38
39
1A-90-478/2023
40
Bereikienė, D., Bilius, M., Bučiūnas, G. ir kt. Supra note, p. 192.
41
24
2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo
ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo“. 42 Kad kyšininkavimas
traktuojamas kaip tiesioginė tyčia atitinkantį veikimą rodo teismų praktikoje išnagrinėtos ,,Darbo
partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje
einamų vadovaujamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei
individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio
asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m.
sausio 22 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo bei prekiavo poveikiu.“ 43 Suvokdamas
savo veikų neteisėtumą štabo vadovas veikė tiesiogine tyčia. Kitoje byloje Lietuvos aukščiausio
teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 pabrėžta ,,Ši veika gali būti padaroma tik
veikiant tiesiogine tyčia. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis
įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ar sudaryti išimtinę padėtį, ar
suteikti palankumą, ir nori taip veikti. Kyšio priėmimas pats savaime gali daryti įtaką kaltininko
veiksmams ar neveikimui, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar
asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už
konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą“.44 Taigi
tokia nuskalstama veiką, kaip kyšininkavimas yra laikoma tik kaip tiesiogine tyčia. Nusikaltimų
sudėtyse valinis tyčios elementas apibūdinamas kaip santykis su paties veiksmu, kur pabrėžiamas
ne pasekmių, bet ir veikos norėjimo aspektas.
,,kyšininkavimo motyvas – pageidautinas kyšio davėjui valstybės tarnautojo (ar jam
prilyginto asmens) veikimas ar neveikimas, taip pat palankumas. Pripažįstant duotą, siūlytą ar
žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų
darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų
vykdymu“.45 Tiriant literatūrą ir kitus šaltinius, dažnai kyšininkavimas yra apibūdinamas kaip
veiksmas, kurį motyvuoja savanaudiškos paskatos. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausio
Teismo bylų analizė. ,,Įvertinus tai, jog savanaudiškos paskatos yra kyšininkavimo nusikaltimo
sudėties požymis“.46 Todėl kyšininkavimo tikslai ir motyvai yra suprantami kaip savanaudiški.
Vidinė paskata apibrėžiama kaip asmens pasiryžimas įvykdyti nusikaltimą, susijusiam su
42
15 str. | Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. https://www.infolex.lt/ta/66150:str15
43
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-
307/2023.
44
2K-16-628/2024
45
1A-104-768/2022.
46
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-08-03 kasacinė byla Nr
1A-606-397/2018.
25
savanaudiškais motyvais. Tai gali apimti kyšio priėmimą, pažadėjimą ar susitarimą dėl to, kyšio
reikalavimą arba provokavimą jį duoti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Baudžiamajame
kodekse esančią 225 straipsnio nuostatą, kuri aiškiai teigia, kad kyšis gali būti priimamas ne tik
pačio asmens naudai, bet ir kitų asmenų labui, galima daryti išvadą, jog savanaudiškumas nėra
vienintelis veiksnys, kuris gali įtakoti kyšininkavimo nusikalstamos veikos įvykdymą. Ši
nusikaltimo paskata gali kilti iš noro padėti savo šeimai, draugams, jų įmonėms, taip pat labdaros
organizacijoms ir pan. Taigi, kyšininkavimo veiksnių spektras yra platus ir gali įvairiu būdu
motyvuoti asmenį įvykdyti šią nusikalstamą veiką. Tikslas ir motyvas yra gan glaudžiai susijęs, nes
motyvas yra jėga, kuri veda į tikslą šia nusikalstama veika siekiama tam tikros neteisėtos ir
nepagrįstos naudos sau arba kitiems kaltininko nurodytiems asmenys. Kyšininkavimo
nusikalstamos veikos tikslus įtvirtina LR BK 225 straipsnio įstatymas kaip naudos siekimą sau arba
kitam asmeniui. Taip pat apibendrinimą galima rasti ne tik LR BK įstatyme. ,,Prilyginto asmens
tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės
naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą
veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai
arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam
asmeniui“.47 Lietuvos aukščiausio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-579/2023 konstatuota ,A.
K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys
neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju (paskirtu vedėjo pareigoms
2002 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu)
ir turėdamas administracinius įgaliojimus žemės ūkio – melioracijos srityje, (duomenys neskelbtini)
laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2010 m. spalio mėnesio savo ir savo sūnaus A. K.
naudai netiesiogiai iš UAB „K“ direktoriaus K. D. , veikusio per UAB „K“ techninį direktorių V.
V. , kuris nėra kaltas dėl papirkimo, ir per UAB „K“ per keturis kartus statybinėmis medžiagomis,
paslaugomis ir pinigais priėmė kyšį: 92,82 tonos žvyro mišinio 929,02 Lt vertės‘‘. 48 Išnagrinėtoje
byloje kuri kvalifikuota pagal 225 straipsnio 2 dalį matyti, kaip valstybės tarnautojas savo naudai
priėmė kyšį. Šioje byloje motyvas yra norėjimas sutaupyti piniginių lėšų, taip pat būtų galima
manyti, jog norėjimas praturtėti, o tikslas gauti tam tikros naudos, šiuo atveju asmeninės.
Apibendrinus kyšininkavimo tikslas yra gauti materialinę ar nematerialinę naudą. Tai yra
savanaudiškos paskatos, kurios motyvuoja asmenį daryti įvairius neteisėtus veiksmus, siekiant
asmeninės arba ne asmeninės naudos.
47
Lietuvos Respublikos prokuratūra. Korupcija. [žiūrėta 2023-01-01]. Prieiga per internetą:
https://www.prokuraturos.lt/lt/korupcijos-prevencija/aktuali-informacija-apie-korupcija-ir-jos-prevencija/4814
48
1A-30-579/2023.
26
3. KYŠININKAVIMO KVALIFIKAVIMO PROBLEMATIKA TEISMŲ
PRAKTIKOJE
Lietuvos aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-851/2023 konstatavo

(Bylos esmė): ,,M. V. turėtų galimybę įsigyti norimą žemės sklypą, priėmė 100,00 Lt kyšį už savo,
27
kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus
vedėjo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už savo veiksmus, susijusius su detaliojo plano,
esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
gatvių, rengimo procesu, o būtent už tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės
(duomenys neskelbtini) skyrius kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos
ir, suderinęs su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir ekologijos komitetu,
teiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai sprendimą dėl leidimo rengti minimo
sklypo detalųjį planą; po to, A. Ž. iš M. V. priėmus kyšį, jo vadovaujamas (duomenys neskelbtini)
rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyrius 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. (duomenys
neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, iš kurios 2012 m.
spalio 11 d. gavo pritarimą rengti minimą detalųjį planą, o 2012 m. spalio 10 d. A. Ž. parengė
(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl leidimo rengti teritorijos tarp
(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys
neskelbtini) sen,, (duomenys neskelbtini) r.,detalųjį planą“ projektą ir jį 2012 m. spalio 17 d.
pateikė derinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir ekologijos komitetui bei
gavo minimo komiteto narių pritarimą dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos
sprendimo rengti minimą detalųjį planą; po to (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba
2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido rengti (duomenys neskelbtini),
teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, detalųjį planą. Šiais
veiksmais padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje“.49
A.Ž veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 225 straipsnio 4 dalį ir jam numatyta bausmė 50
MGL 6500,00 Lt (1882.53 Eur) dydžio bauda. Bet skunde grindžiant motyvus buvo pareikšta, kad
trūksta įrodymų prokuroras nemanė, kad trūksta įrodymų jo teigimu teismas neišsamiai ir
nevisapusiškai įvertino aplinkybes, tad skundą grindė, net kelis kartus. Tačiau teisėjų kolegija
skundus atmetė A. Ž buvo išteisintas, nes įrodymai rodo, kad kyšio padėto ant stalo nematė.
,,Jei A. Ž., kaip teigia kaltinimas, „matė kyšį“, tai kodėl jo sąmoningais veiksmais nesiekė,
o paliko gulėti atvirame kabinete ant stalo. Išteisintojo vertinimu, šis filmuotas epizodas ir M. V.
žodžiai „nepamenu, kad būčiau mačiusi, ar A. Ž. matė, kur aš padėjau tą voką“, įrodymais, ne
prielaidomis, nepatvirtina kaltinimo versijos, įrodo priešingai, kad jis kyšio padėjimo ant stalo
nematė“.50
49
1A-42-851/2023.
50
Nr. 1A-42-851/2023.
28
Taip pat buvo teigiama, kad A. Ž. nesitarė, nereikalavo ir nepažadėjo priimti kyšio. A. Ž.
neprašė kyšio ir jokio atgalinio ryšio nesitikėjo, teigta, kad tai buvo padėka už, nieką. Kaltė buvo
neįrodyta, nes pagal baudžiamojoje byloje nusikalstamą veika buvo kvalifikuotą pagal 225 straipsnį
kyšio priėmimą, kyšio davimo požymis (voko palikimas) į BK 225 straipsnio sudėtį neįeina, todėl
tai nelaikytina kaip A. Ž. kaltės įrodymas.
Lietuvos aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-511/2024 konstatavo (Bylos
esmė): ,,G. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės
tarnautojui prilygintas asmuo – viešojo administravimo funkcijas atliekantis UAB „Š“
kontrolierius, turintis teisę atlikti motorinių transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą ir
priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios techninės apžiūros
atlikimas, išdavimo, veikdamas tiesiogine tyčia, netiesiogiai, t. y. per tarpininką T. L., tiksliai
nenustatytoje vietoje ir laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 11 d. 14.45 val., T. L. veikiant
kaip tarpininkui tarp jo ir D. J., pažadėjo atlikti automobilio „Chrysler Sebring“, valstybinis
numeris (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę apžiūrą, nefiksuoti šio automobilio trūkumų,
neteisėtai įforminti šio automobilio atitiktį techniniams reikalavimams ir už šį savo neteisėtą
veikimą vykdant įgaliojimus netiesiogiai, t. y. per T. L., susitarė ir pažadėjo priimti ne mažesnį nei
30 Eur dydžio kyšį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 11 d. apie 14.45 val. į UAB
„Š“, esantį (duomenys neskelbtini), T. L. dėl privalomos techninės apžiūros pristačius D. J.
priklausantį automobilį „Chrysler Sebring“, jis, atlikdamas minėto automobilio privalomąją
techninę apžiūrą, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje
nefiksavo šio automobilio trūkumų, dėl kurių automobilis negalėtų būti eksploatuojamas, ir
neteisėtai įformino šio automobilio atitiktį techniniams reikalavimams. Už šį savo neteisėtą veikimą
vykdant įgaliojimus jis priėmė ne mažesnį nei 30 Eur dydžio kyšį, kuris buvo paliktas automobilio
„Chrysler Sebring“ salone, puodelyje prie pavarų svirties“.51
Byloje buvo padarytos įrodymų vertinimo klaidos apeliacinės instancijos teismas taip pat
pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1 dalyje nustatytas vertinimo taisyklės,
nepatikrino bylos tiek kiek buvo prašoma.
,,Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. V. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį,
ir apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs jo veiksmus iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 225
straipsnio 4 dalį, netinkamai taikė šių baudžiamųjų įstatymų nuostatas“.52
51
Nr. 2K-2-511/2024.
52
2K-2-511/2024
29
Galima tvirtinti, kad šie teismų įvykdyti BPK pažeidimai yra išskirtinai svarbūs, nes dėl jų
buvo pažeistos G. V. teisės į teisingą teismą ir tinkamą bylos apeliacijos patikrinimą. Šie
nusižengimai taip pat trukdė objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, šie
pažeidimai nulėmė tai, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Lietuvos aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-303/2023 konstatavo
(Bylos esmė): Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį
nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo ir savo sutuoktinės
V. S. bei UAB „P“ naudai už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas įgaliojimus pagal
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą ir turėdamas teisę eiti
bendrosios statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas, 2017 m. kovo 16 d.
jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB „Pa“ ir UAB „S“, pagrindu, 2017 m. birželio 15 d.
sutarties, sudarytos tarp UAB „S“ ir UAB „Pag“, pagrindu bei 2018 m. vasario 19 d. UAB „Pa“
direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas atlikti statinio paviršinių nuotekų surinkimo tinklų
(duomenys neskelbtini) Panevėžio m. statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, neteiktų
perteklinių pastabų bendrovės „Pe“ filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos
darbų atlikimo ir statybos darbų priėmimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sutartį, 2018 m. gegužės 7
d. susitikimo su R. K., bendrovės „Pe“ filialo vadove bei UAB „A“ direktore, metu iš pastarosios
pareikalavo duoti 5000 Eur dydžio kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas užmaskuoti kyšį
kaip užmokestį už patalpų nuomą, 2018 m. gegužės 10 d. 14.57 val. V. S. iš savo elektroninio pašto
atsiuntė R. K. į jos elektroninį paštą nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),
nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovės „Pe“ filialas išsinuomoja patalpas iš UAB „P“,
kurios direktorė yra V. S. sutuoktinė V. S., už 5000 Eur sumą (su PVM – 6050 Eur). 2018 m.
gegužės 18 d. 15.32 val. R. K. nurodymu bendrovės „Pe“ filialo vyriausiajai buhalterei iš
bendrovės „Pe“ filialo valdomos banko sąskaitos į UAB „P“ valdomą banko sąskaitą atlikus 6050
Eur su PVM (5000 Eur be PVM) pavedimą, V. S. užmaskuotai, kaip užmokestį už patalpų nuomą, iš
R. K. priėmė 5000 Eur kyšį.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjąs bylą pripažino kaltu V. S. nepagrįstai, kadangi
jo veikoje nebuvo kyšininkavimo požymių, kurie atitiktu 225 straipsnio 1 dalį.
,,Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. gegužės 7 d. vykusio pokalbio metu V. S. pasiūlė R.
K. išsinuomoti patalpas, tačiau toks siūlymas nėra kyšio reikalavimas, o vien tai, kad R. K. tokį V.
S. siūlymą suprato kaip kyšio reikalavimą už tai, kad jis nebeteiktų teisėtų pastabų rangos darbams,
bei šią žinią telefonu pranešė A. B., neleidžia pripažinti V. S. kaltu kyšininkavus. Apeliacinės
instancijos teismo vertinimu, nuodugni baudžiamosios bylos medžiagos analizė leido padaryti
pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu V. S. padėjo užtikrinti, kad rangovas tinkamai vykdytų prisiimtus
30
sutartinius įsipareigojimus, o vėlesni jo veiksmai tik patvirtina, kad V. S. ir toliau rangovui kėlė
pagrįstus reikalavimus, dėl to galiausiai bendrovė „Pe“ sustabdė darbus, o UAB „Pag“
vienašališkai atsisakė sutarties“.53
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, visiškai neanalizavo ir
neaptarė kriminalinės žvalgybos metu surinktų faktinių duomenų, nelygino jų su kitais įrodymais,
esančiais byloje, padarė išvadas, kurios prieštarauja visai bylos įrodymų grandinei. Tuo tarpu
pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK
225 straipsnio 1 dalyje, nuosprendį pagrindė kruopščia bei išsamia bylos duomenų analize. V. S
nebuvo pripažintas atlikęs pagal 225 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką. V. S. buvo priteista 600
Eur dėl patirtų išlaidų, kurios buvo skirtos advokatams.
,,Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro kasacinio skundo apimtį (nėra didelė),
kasaciniame skunde keliamus klausimus, kurie tiesiogiai buvo susiję su išteisintojo V. S. interesais,
šio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę, išteisintojo
gynėjų darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, aplinkybę, jog gynėjai išteisintojo
interesus gynė ir žemesnės instancijos teismuose (apylinkės teisme – G. Marcinkevičius, apygardos
teisme – G. Marcinkevičius ir M. Barkauskas), todėl bylos medžiaga jiems gerai buvo žinoma, daro
išvadą, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nėra būtina ir pagrįsta, todėl
mažintina iki 600 Eur“.54
Galima tvirtinti, kad dėl teismo, kuris netinkamai įvertina įrodymus, byla gali tapti
sudėtingesnė, darbo laiko sąnaudos prailgėja, ir patiriamos didesnės išlaidos.
Lietuvos aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2023 konstatavo
(Bylos esmė): ,,Būdamas valstybės pareigūnas (statutinis valstybės tarnautojas) – dirbdamas
(duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas
tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 6 d.
apie 15.05 val. Kreidos, Titnago ir Sąnašos gatvių sankryžoje sustabdęs L. M. vairuojamą
automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai melagingai nurodė, kad,
sukdama iš Kreidos g. į Titnago g., ši neįvykdė prieš geležinkelio pervažą pastatyto kelio ženklo
„Stop“ reikalavimų. Po to M. K. nurodė L. M., kad už padarytą tokį Kelių eismo taisyklių
pažeidimą šiai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
421 straipsnį (kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo
nesilaikymas) gresia didelė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir
53
2K-127-303/2023
54
2K-127-303/2023
31
paklausė: „Kaip tarsimės?“, tačiau atsisakė priimti iš L. M. jam siūlomus 200 Eur, leisdamas
suprasti, kad reikalinga žymiai didesnė suma, todėl L. M., siekdama minėto teisės atėmimo išvengti,
padavė M. K. 1200 Eur. Taip M. K. apgaule ir užuominomis apie įmanomą švelnesnę nuobaudą
išprovokavo L. M. duoti jam kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y.
už tai, kad pažeidėjai pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį nebūtų skirtas teisės vairuoti transporto
priemones atėmimas, ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15.40 val. šį 1200 Eur dydžio kyšį savo naudai
tiesiogiai iš L. M. priėmė“.55
Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas. Byloje visapusiškai nebuvo
įvertinti visi bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai.
,,Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl
pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, nusikalstamos
veikos kvalifikavimo, tik formaliai ir deklaratyviai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad M. K. padarė BK 225 straipsnio 2 dalyje
nustatytą nusikaltimą, todėl žemesniųjų instancijų teismai, būdami šališki ir neobjektyvūs, padarė
klaidingas išvadas dėl M. K. kaltės“.56
Taigi, kasaciniai skundai buvo atmesti, ir M. K. buvo išteisintas, nes trūko objektyviųjų ir
subjektyviųjų požymių, reikalingų kaltei įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas
bylą, nepagrindė įrodymu, kurie patvirtintų kalte, o taip pat teismų sprendimuose M. J. veiksmų
neatitiko nusikalstamos veikos reikalavimai, ir nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai nebuvo
nustatyti.
Lietuvos aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-449/2019 konstatavo
(Bylos esmė): ,,V. M., būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „X“ direktoriumi,
savo ir savo pavaldinės – UAB „X“ vyr. finansininkės B. J. naudai tiesiogiai 2017 m. spalio 13 d.
priėmus 2000 Eur kyšį grynaisiais pinigais iš UAB „Y“ vadovo D. M. už neteisėtą veikimą vykdant
įgaliojimus, t. y. už tai, jog būtų panaikinta už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą UAB „Y“
apmokėti UAB „X“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija XXX Nr. YYYY, dėl 7 850,37 Eur
be PVM, V. M. 2017 m. spalio 20 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB „X“ patalpose, perdavė
dalį iš D. M. gauto kyšio – 1 000 Eur B. J. ir davė jai neteisėtus nurodymus anuliuoti UAB „X“
išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija XXX Nr. YYYY, pateiktą apmokėti UAB „Y“ už nustatytą
nuotekų užterštumo viršijimą. Po to, padėdama įvykdyti V. M. nusikalstamus veiksmus, t. y. už jo
55
Nr. 2K-126-495/2023
56
Nr. 2K-126-495/2023
32
priimtą kyšį panaikinti PVM sąskaitą faktūrą, serija XXX Nr. YYYY, dėl 7 850,37 Eur be PVM už
nustatytą UAB „Y“ nuotekų užterštumo viršijimą, 2017 m. spalio 23 d. UAB „X“ buhalterei –
kasininkei Ž. S. B. J. neteisėtai nurodė panaikinti minėtą sąskaitą faktūrą, po to Ž. S., pažeidžiant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl specialiųjų
apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos platinimo, įsigijimo ir
sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir
pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (nauja redakcija 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407) 12.3 p. ir 31
p., išėmė ir vietoje jos išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data“.57
Šioje byloje buvo pakeistas kvalifikavimas iš 225 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1
dalį, nes neatitiko baudžiamojo nusižengimo 225 straipsnio 2 dalies kvalifikavimo požymių.
Teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad B. J. nepagrįstai buvo kaltinama padėjimu
UAB „X“ direktoriui V. M. priimti kyšį iš D. M. Teismas grindžia, kad nuteistas V. M. nebuvo
konfiskavęs jokios sumos.
,,B. J. priėmė iš V. M. 1 000 Eur ir juos priimdama žinojo, kad tai yra pinigai, kuriuos V.
M. priėmė kaip kyšį iš D. M.. Tai reiškia, kad B. J. įgijo turtą, žinodama, kad tas turtas gautas
nusikalstamu būdu, todėl jos veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1
dalyje, požymiai“.58
Prokuroro skundai, kurios bandė argumentuoti, kad tai yra baudžiamasis nusižengimas,
kuris kvalifikuojamas pagal 225 straipsnio 2 dalį buvo visi atmesti. V. M. apkaltintas atlikęs
nusikalstamąją veiką pagal 189 straipsnio 1 dalį. Remiantis šia baudžiamąja byla, galima būtų teigti,
kad kartais kvalifikuoti veiką tampa sudėtinga dėl argumentų įrodinėjimo problemos. Prokuroras
išreiškė nuomonę, kad teismas neteisingai kvalifikuoja V. M. veiksmus, tačiau jeigu trūksta tam
tikrų požymių, gali atsirasti galimybė apkaltinti kaltinamąjį pagal kitą straipsnį ar jo kitą dalį.
Įvertinant viską kas buvo išdėstytą teismo arba prokuroro sprendimai ne visada yra
teisingi, kadangi aplinkybės įvertinamos ne visapusiškai ir neišsamiai, dėl to kvalifikavimas
nusikaltimo atveju gali skirtis, kaip matyti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-851/2023, o pats
teismas gali pažeisti teisingumo principus, nesvarstydamas reikiamų aplinkybių. Norint įrodyti
kaltę, būtina, kad teismas išsamiai įvertintų visas byloje esančias aplinkybes ir nusikaltimo
požymius (objektyviuosius, subjektyviuosius). Nepakankamas įvertinimas gali lemti netinkamą
kaltinimo pripažinimą ir gali sukelti bylos užtrukimą, didesnes teismo išlaidas ir kitas
nepageidaujamas pasekmes ( Byla Nr. 2K-127-303/2023).
57
1A-278-449/2019
58
1A-278-449/2019
33
IŠVADOS
1. Kyšininkavimas ir korupcija yra aktuali tema, nes yra paplitusios nuo senų laikų ir daro
žalą visuomenės pasitikėjimui, pakerta tinkamą valdymą ir demokratinių institucijų stabilumą,
iškraipo socialinį stabilumą. Korupcija ir kyšininkavimas yra įvardijamos, kaip naudos siekimas. Šis
34
apibrėžimas yra daug kur naudojamas ir tikslingai apibūdinantis korupcijos siekį – naudą LR BK
225 str. yra įtvirtinta kyšininkavimo nusikalstama veika už ją yra numatyta atsakomybė pagal
kvalifikavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 225 straipsnyje nurodoma, kad pati
griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Lietuvoje yra įsteigtos institucijos,
kuriomis yra siekiama sumažinti kyšininkavimą.
2. Nusikalstamos veikos objektas yra valstybės tarnyba (jos principai) ir viešieji interesai,
Kyšininkavimo veika pasireiškia kaip valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilyginamas
asmuo 1) priima kyšį; 2) pažada jį priimti; 3) susitaria jį priimti; 4) reikalauja jį duoti; 5)
provokuoja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal 225 straipsnį kilti pakanka bet, kurios iš šių
veikų padarymo. Nusikalstamos veikos baigtumas laikomas nuo veikos atlikimo momento. Kyšis
gali būti priimamas už įvairias teisėtas ar neteisėtas asmenų veiklas. Baudžiamajame kodekse 225
straipsnyje yra įvardijami nusikaltimo būdai – tiesiogiai arba netiesiogiai. Kyšininkavimas gali būti
skirstomas kaip į materialines arba nematerialines naudos siekimo priemones kyšis yra bet kokios
turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui. Subjektas yra tik specialaus subjekto
požymių turintis asmuo – valstybės tarnautojas ar jam prilygintinas asmuo. Kyšininkavimas gali
būti pripažįstamas tik tiesiogine tyčia. Valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo supranta,
kad ima, žada, susitaria, reikalauja, provokuoja duoti kyšį už veikimą ar neveikimą vykdant
įgaliojimus, ir nori taip veikti bei gauti kyšį, Tikslas ir motyvas yra gan glaudžiai susijęs, nes
motyvas yra jėga, kuri veda į tikslą šia nusikalstama veika siekiama tam tikros neteisėtos ir
nepagrįstos naudos sau arba kitiems kaltininko nurodytiems asmenys. Kyšininkavimo tikslas yra
apibūdinamas, kaip savanaudiškos paskatos.
3. Kyšininkavimo teismų problema galima išskirti tokia, kad teismai ne visada yra teisingi,
nes bylos gali būti nevisapusiškai išnagrinėtos, dėl netinkamai nagrinėjamos bylos, gali skirtis
nusikalstamos veikos kvalifikavimas, sunaudojama daugiau piniginių lėšų, bylai tirti, nes prailgėja
nagrinėjimo trukmė.
LITERATŪRA IR KITI INFORMACINIAI ŠALTINIAI:

Teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. (2022) Patvirtinta 1992m. spalio 25d. Nr. IX-2343-
2004. Valstybės žinios, Lietuvos aidas, 1992-11-10, Nr. 220-0, i. k. 0921010KONSRG922324.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA/asr
35
2. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas. (2024) Patvirtintas 2000m. rugsėjo 26d.
Nr. VIII-1968. (Valstybės žinios, 2000-10-25, Nr. 89-2741, i. k. 1001010ISTAIII-1968). Galiojanti
suvestinė redakcija nuo nuo 2024-01-01.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/asr
3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. (2023) Patvirtintas 2000m. liepos 18d. Nr.
VIII-1864. (Valstybės žinios, 2000-09-06, Nr. 74-2262, i. K. 1001010ISTAIII-1864). Galiojanti
suvestinė redakcija nuo 2023-05-01 iki 2024-04-24.
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/asr
Kita literatūra:
4. Bambalas, A. (2024). Visuotinė Lietuvių enciklopedija. Transparency International.
[žiūrėta 2022-11-01]. Prieiga per internetą. https://www.vle.lt/straipsnis/transparency-international/
5. Bereikienė, D., Bilius, M., Bučiūnas, G. ir kt. (2017). Lietuvos baudžiamoji teise.
Vilnius: Specialioji dalis.
6. Gecevičiūtė, A. (2012). Antikorupcinio švietimo skyrius. Korupcijos samprata ir
pasireiškimas Lietuvoje.
7. Gruodytė, E., Fedosiukas, O., Milinis, A., ir kt. (2022). Lietuvos baudžiamoji teisė.
Specialioji dalis. Kaunas: Antroji knyga.
8. Lietuvos policija. Bandymo papirkti pareigūnus. [žiūrėta 2022-10-15]. Prieiga per
internetą: https://kysis-nusikaltimas.vrm.lt/police/tyrimo-duomenys/
9. Rose Ackerman, S. (2001). Korupcija ir valdžia. Vilnius: Priežastys, padariniai ir
reforma, p. 75.
10. Perlavičienė, A. (2018). Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir
įgyvendinimo vadovas.
11. Piesliakas, V. (2006). Lietuvos baudžiamoji teisė. Vilnius: Baudžiamasis įstatymas ir
baudžiamosios atsakomybės pagrindai.
12. Specialiųjų tyrimų tarnyba. Korupcijos prevencija. [žiūrėta 2022-12-01]. Prieiga per
internetą: https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija /7439
13. Specialiųjų tyrimų tarnyba. Lietuvos korupcijos žemėlapis. [ žiūrėta 2022-12-01].
Prieiga per internetą: https://www.stt.lt/infocentras/4993/lietuvos-korupcijos-zemelapis-2022:3605
14. Švedas, G., Abramavičius, A., Bieliūnas. (2004). Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso komentaras (II). Specialioji dalis.
36
15. Teisėpro. ,,Lietuvos teisės instituto informacija.“ Prieiga per internetą:
https://www.teise.pro/index.php/2019/07/10/paskelbta-mokslo-studija-dovanos-ir-kysio-santykis-
antropologines-implikacijos-teises-sistemai/
16. Tine, S., Zapf., Dr., Rossbrey, N. (2024). Bribery & Corruption Laws and Regulations
Germany, p. 89.
Teismų praktika:
17. Lietuvos Aukščiausias Teismas. (2021). Teismų praktikos bylos. Dėl nusikalstamų
veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, p. 11.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023-04-
19 kasacinė byla Nr. 1A-68-1020/2023.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023
kasacinė byla Nr. 1A-30-579/2023.
30 kasacinė byla Nr. 2K-54/2010.
06 kasacinė byla Nr. K-2-511/2024.
23. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendis, priimta

baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2023.
13 kasacinė byla Nr. 2K-16-628/2024.
37
38

Kyšininkavimas 2024-02-26

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Kyšininkavimas 2024-02-26

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VERSLO FAKULTETO

VADYBOS IR TEISĖS KATEDRA

Dėstytoja lekt. Vita Butkuvienė

Darbo autorius: Skaistė Tomaševičiūtė

Skaistė Tomaševičiūtė. Professional BA thesis „Problems of briebery qualification in court

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS......................................................................6

1 lentelė. Bandymo papirkti pareigūnus

1.pav. Įmonės vadovų žinomumas apie

Temos aktualumas. Kyšininkavimas ir korupcija yra reiškinys, kuris kelia didelį

Įmonės vadovų žinomumas apie

žino kur pranešti praneštų pranešė

1.lentele. Bandymo papirkti pareigūnus skaičius (S. Tomaševičiūtė, 2024 m.)

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.

,,Objektas – teisinės valstybės sieki atitinkanti, normali, autoritetinga pagal Konstituciją,

2.2. Subjektyvieji požymiai

Lietuvos aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-851/2023 konstatavo

LITERATŪRA IR KITI INFORMACINIAI ŠALTINIAI:

23. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendis, priimta

You might also like