MEDŽIAGŲ APYKAITA IR PERNAŠA AUGALUOSE

I. Paveiksle schemiškai pavaizduotas bandymas, kurio tikslas yra nustatyti, kuria augalo šaknies ir stiebo dalimi juda vanduo.
1. Užrašykite šio bandymo hipotezę. 1 taškas

Paveiksle pavaizduoti augalo šaknies ir stiebo skerspjūviai.

2. Nuspalvinkite bandymo metu nusidažiusias šaknies ir
stiebo skerspjūvio dalis. 2 taškai
3.1 Vandens judėjimo augalo stiebu greitis priklauso
nuotranspiracijos greičio. Trumpai aprašykite bandymą,
kuriuo įrodytumėte šią priklausomybę. 3 taškai
3.2 kokie galėtų būti šio tyrimo rezultatai. 1 taškas
4. Paaiškinkite vandens reikšmę augalui. 3 taškai

II. Moksleiviai stebėjo, kaip vanduo juda augalo stiebu

1. Trumpai aprašykite bandymą, kurį jie atliko. 2 taškai
2. Kaip moksleiviai nustatė, kuria stiebo dalimi judėjo vanduo? 1 taškas
Paveiksle pavaizduotas stiebo skersinis pjūvis.
1.1 Kokiu augalo audiniu kyla vanduo? 1 taškas
1.2 Paveiksle rodykle nurodykite vietą, kurioje yra šio
audinio. 1 taškas
2. Kokią įtaką vandens judėjimo greičiui stiebu turi
stiebo storis ir lapų skaičius? 2 taškai
3. Trumpai paaiškinkite, kodėl vanduo kilo stebimo
augalo stiebu. 2 taškai

III. Paveiksle schemiškai pavaizduota augalo vandens pernašai svarbių organų atskiros ląstelės.

1.1 Paveiksle rodyklėmis parodykite kelia, kuriuo vanduo patenka į augalą, juda jo organais ir išgarinamas į atmosferą. (2
taškai)
1.2 Paaiškinkite, kodėl vanduo juda šiuo keliu. (2 taškai)
3. Aprašykite, kam augalai naudoja įsiurbtą vandenį. ( 3 taškai)
4. Nurodykite tris būdus, kaip augalai yra prisitaikę taupyti vandenį. (3 taškai)
IV. Paveiksle pavaizduotas obels stiebo skerspjūvis.
1. Kuria raide stiebo skerspjūvyje pavaizduota mediena,
o kuria karniena? 1 taškas
2. Šalia dažų gamyklos augo obelys. Šioje gamykloje
įvyko avarija ir išsiliejo daug dažų. Po savaitės
pastebėta, kad pasikeitė obelų žiedų spalva. Perpjovę
vienos obels stiebą tyrėjai pamatė, kad nusidažė ne
tik žiedai, bet ir tam tikras stiebo audinys. Kuris
audinys nusidažė? Paaiškinkite, kodėl. 2 taškai
3. Kai kurie sodininkai prieš žiemą medžių sodinukus
aptveria tvorele, kad žievės nepažeistų žvėrys.
Paaiškinkite, kodėl nugraužus žievę medeliai
nudžiūsta. 1 taškas

4. Stiebu kylantis vanduo pasiekia lapus. Kokioms dviem gyvybinėms funkcijoms lapų ląstelės naudoja vandenį? 2 taškai
5. Norėdami ištirti, kokią įtaką vandens tekėjimo greičiui augalo stiebu turi aplinkos vandens temperatūra, mokiniai atliko
tyrimą: nuskynė nuo obels tris vienodus ūglius, pamerkė juos į mėgintuvėlius ir paliko skirtingose temperatūrose 12 valandų.

5.1 Pagal ką mokiniai įvertino vandens tekėjimo greičio priklausomybę nuo temperatūros? 1 taškas
5.2 Kokia galėtų būti šio tyrimo išvada? 1 taškas
V. Siekiant ištirti medžiagų pernašą stiebu, buvo atliktas eksperimentas su radioaktyviai žymėtu vandeniu. Trys vienodi
augalai ilgą laiką buvo auginti įprastame vandenyje. Po to visi augalai trumpam buvo perkelti į radioaktyviai žymėtą vandenį
(augalo stiebu jis transportuojamas taip pat kaip įprastas, tačiau radioaktyvų vandenį galima stebėti). Tada kiekvienas
augalas buvo perkeltas į skirtingos temperatūros aplinką: 40C, 200C arba 300C. Praėjus 15 minučių stebėta, kurioje lapkočio
vietoje aptinkamas radioaktyviai žymėtas vanduo. Radioaktyvios žymės padėtis kiekvieno augalo lape pažymėta juodai.
1. Nurodykite, kuriais apytakos audiniais juda vanduo. 1
taškas
2. Kodėl eksperimentui pasirinkti augalai turi būti vienodi? 1
taškas
3. Nurodykite, kaip lengviausia gauti du genetiškai vienodus
augalus. 1 taškas
4. Kuris augalas (A, B ar C) į kurios temperatūros aplinką
buvo perkeltas iš žymėto vandens? 2 taškai
5. Parašykite šio eksperimento išvadą. 1 taškas

6. Kuris rezultatas (A, B ar C) būtų gautas, jei prieš perkeliant augalą į 200C temperatūros aplinką:
6.1 Būtų pašalintos šaknys. 1 taškas
6.2 Jam būtų suleista hormono, sukeliančio žiotelių užsivėrimą. 1 taškas
VI. Paveiksle pavaizduoti du skirtingiems vienskilčiams augalams A ir B būdingi lapai.
1.1 Augalai A ir B turi vienodas šaknų sistemas. Kuris
augalas (A ar B) įsiurbia daugiau vandens? 1 taškas
1.2 Atsakymą paaiškinkite. 2 taškai
2. Abiejų augalų lapų žiotelės yra viršutinėje lapo pusėje, bet
augalų A ir B lapų formos skiriasi. Paaiškinkite, kaip šis
skirtumas lemia, kad augalas B geriau prisitaikęs augti
sausame klimate. 2 taškai
3. Paaiškinkite, kurios formos lape (A ar B) anglies dioksido asimiliacija vyksta greičiau, jei abu augalai auga vienodomis sąlygomis.
3 taškai
VII. Mokiniai ruošiasi atlikti pro lapus išgarinto vandens kiekio priklausomybės nuo lapų paviršiaus ploto tyrimą. Ant stalo
išdėliotos priemonės: stiklinės, vanduo, aliejus, soda, termometras, lempa, sąvaržėlės ir keletas tos pačios rūšies augalo šakelių,
turinčių skirtingą lapų skaičių, kaip pavaizduota paveiksle.
1. Iš pateikto sąrašo pasirinkite tik šiam tyrimui
reikiamas priemones. Trumpai aprašykite šio tyrimo
eigą. (3 taškai)
2.1. Užrašykite tyrimo hipotezę. (1 taškas)
2.2. Pagal kokius gautus tyrimo duomenis
patvirtintumėte šią hipotezę? (1 taškas)
3.1. Jeigu jums reikėtų ištirti to paties augalo vandens garinimo priklausomybę nuo aplinkos drėgmės, kokias dvi šakeles
turėtumėte paimti? Kodėl? (2 taškai)
3.2. Tiriant vandens garinimo priklausomybę nuo aplinkos drėgmės, viena šakelė buvo apgaubta celofaniniu maišeliu, o kita
– ne. Likusios tyrimo priemonės buvo tos pačios kaip ir 1 klausime. Po keleto parų šakelės kartu su tyrimo priemonėmis buvo
pasvertos. Kuri šakelė su priemonėmis svėrė daugiau ir kodėl? (2 taškai)
VIII. Grafikas vaizduoja transpiracijos greitį vėjuotame ir ramiame ore.
2. Palyginkite transpiracijos greitį vėjuotame ir ramiame
ore. 1 taškas
3. Paaiškinkite, kodėl skiriasi transpiracijos greitis
vėjuotame ir ramiame ore. 2 taškai
4. Prognozuokite, kokią įtaką vandens pernašai augalo
stiebu galėtų turėti ramus ar vėjuotas oras. 2 taškai

1. Aprašykite, kaip transpiracijos greitis ramiame ore

priklauso nuo žiotelių skermens. 1 taškas
IX. Paveiksle pateikta mikroskopu daryta augalo lapo apatinės pusės nuotrauka, kurioje matomos padidintos praviros
žiotelės.
1. Paaiškinkite, kuo augalui svarbios žiotelės. 2 taškai
2. Kodėl daugumos sausumos augalų žiotelės
išsidėsčiusios lapalakščio apačioje? 1 taškas

Paveiksle grafiškai pavaizduota, kaip žiotelių plyšio dydis priklauso nuo aplinkos veiksnių.

3.1 remdamiesi grafiku nurodykite aplinkos veiksnius,

kurie turi įtakos žiotelių varstymuisi. 2 taškai
3.2 Remdamiesi grafiku apibūdinkite, kaip žiotelių
varstymasis priklauso nuo aplinkos veiksnių. 3 taškai
4. Paaiškinkite, kaip pasikeistų nuo žiotelių varstymosi
priklausantys procesai, jei dėl aplinkos taršos žiotelės
užsikimštų. 4 taškai
X. Paveiksle yra pavaizduota augalas ir padidinti jo audinių fragmentai.
1. Įvardykite, kokiu būdu vanduo iš dirvos patenka į
šaknies dengiamojo audinio ląsteles, ir apibūdinkite,
kaip vyksta šis procesas. (2 taškai)
2. Remdamiesi paveikslu, paaiškinkite, kodėl ląstelė A
įsiurbia daugiau vandens negu ląstelė B (2 taškai)
3.1. Vandens perteklių augalai garina pro lapų žioteles.
Nurodykite ir apibūdinkite dar vieną žiotelių funkciją. (2
taškai)
3.2. Nurodykite, kaip turėtų pasikeisti aplinkos temperatūra, drėgmė ir vėjo greitis, kad vandens garinimas pro lapų žioteles
sumažėtų. (2 taškai)
 4. Augalų lapų ląstelės aprūpinamos vandeniu, būtinu fotosintezės procesui. Nurodykite dar du pavyzdžius, kam augalai
panaudoja vandenį. (2 taškai)
XI. Paveiksle pavaizduotas magnolijūno lapo apatinės dalies fragmentas.
1. Ne visas vanduo, patenkantis į lapą vandens indais,
yra išgarinamas. Kam panaudojamas lapo ląstelėse
likęs neišgarintas vanduo? 2 taškai
2. Kaip įrodytumėte, kad vanduo, kylantis augalo
stiebu, buvo įsiurbtas pro šaknis? 3 taškai
3. Kokia vandens garinimo reikšmė augalui? 1 taškas
4. Kaip vandens garinimo per atviras žioteles greitis
priklauso nuo oro temperatūros, vėjo?

XII. Paveiksle schemiškai pavaizduotas augalo lapo skersmens fragmentas, kuriame vandens molekulės iš medienos indų juda
per ląsteles kol išgaruoja į aplinką.
1. Kokiu keliu vanduo iš dirvos atiteka į augalo lapo
audinius? 2 taškai
2. Remdamiesi schema paaiškinkite, kodėl augalo lape
vandens molekulės judaiš vienos ląstelės į kitą. 3
taškai
3. Per kokią paveiksle pavaizduotą lapo struktūrą
vanduo patenka į aplinką? 1 taškas
4. Nurodykite tris aplinkos veiksnius, nuo kurių
labiausiai priklauso vandens garavimas iš augalo. 2
taškai

XIII. Mokiniai, naudodamiesi potometru, tyrė vandens garinimo pro augalo lapus greitį, esant skirtingai aplinkos
temperatūrai, kaip parodyta paveiksle. Jie nupjautą augalo ūglį įspraudė pro guminio kamščio skylę ir ją aptepė vazelinu.
Tuomet potometrą užpildė vandeniu ir matavo atstumą, kurį oro burbuliukas (rodo vandens lygį potometre) pasislenka per
laiko vienetą.
1. Kurioje temperatūroje vandens garinimo pro lapus greitis
buvo didžiausias? (1 taškas)
2. Nurodykite vieną priežastį, kuo vandens garinimas pro
lapus yra svarbus augalui. (1 taškas)
3. Kokių dviejų sąlygų reikėjo laikytis atliekant tyrimą, kad
tyrimo rezultatai būtų patikimi? (2 taškai)

4. Kokia galėtų būti šio tyrimo išvada? (1 taškas)

5. Kokias dvi šio tyrimo sąlygas reikėtų pakeisti, jeigu norėtume nustatyti, kaip vandens garinimo pro augalo lapus greitis priklauso
nuo vėjo stiprumo? (2 taškai)

XIV. Paveiksle pavaizduotas mokinių atliekamas tyrimas, kai dvi to paties lapuočio augalo vienodos šakelės pamerkiamos į
vandenį. Vienas indas su lapuočio šakele laikomas pastovioje 150C temperatūroje, kitas – pastovioje 300C.

1. Kaip vadinasi procesas, kurį tyrinėjo mokiniai? 1

taškas
2. Po trijų parų nuo tyrimo pradžios mokiniai pastebėjo
susikaupusį vandenį viršutiniuose plastikiniuose
gaubtuose ir ant stiklinių plokštelių.
2.1 Kokiu būdu ten susikaupė vanduo? 1 taškas
2.2 Plastikiniuose gaubtuose ir ant stiklinių plokštelių
susikauęs vanduo buvo surinktas ir pasvertas.
Kuriame mėginyje vandens buvo daugiau? 1 taškas
3. Mokiniai atliko papildomą tyrimą: pirmas indas su lapuočio šakele laikomas pastovioje 15 0C, antras 220C, trečias 300C
temperatūroje. Užrašykite šio tyrimo hipotezę. 1 taškas
4. Kodėl ertmė tarp stiklo plokštelės ir augalo stiebo buvo užpilta vezelinu. 2 taškai
5. Nurodykite dar du aplinkos veiksnius, kurie turi įtakos šio proceso intensyvumui gamtoje. 1 taškas
 6. Mokiniai pakartojo tyrimą su vienodomis spygliuočių augalų šakelėmis. Buvo gauti kitokie tyrimo rezultatai. Paaiškinkite,
kaip ir kodėl augalo pakeitimas paveikė tyrimo rezultatus. 2 taškai

XV. Paveiksle pavaizduotas bandymas tos pačios rūšies augalų transpiracijai tirti. Abu vazonai A ir B apgaubti polietileniniais
maišeliais. Ant vieno augalo buvo užmautas skaidrus polietileninis maišelis ir jo apačia apvyniota lipnia juostele. Bandymo
pradžioje abu augalai palieti vienodu vandens kiekiu. Vazonų su augalais masė buvo vienoda. Vazonai su augalais buvo
pakabinti ant svarstyklių ir palikti 24 valandoms. Po 24 valandų nuo bandymo pradžios vienas vazonas buvo nusileidęs
žemyn.
1. Kas yra transpiracija? 1 taškas
2.1 Kurio vazono su augalu masė bandymo pabaigoje
buvo tokia pati, kaip ir bandymo pradžioje? 1 taškas
2.2 Paaiškinkite, kodėl. 2 taškai
3. Kas buvo padaryta, kad pradinės bandymo sąlygos
būtų vienodos. 2 taškai

4. Paaiškinkite, kaip pasikeistų bandymo rezultatas, jeigu į augalus nukreiptume plaukų džiovintuvo pučiamą vėsaus oro srovę.
2 taškai
5. Paaiškinkite, kuo augalams svarbi transpiracija. 2 taškai