Patarlės ir anekdotai

Eglė Siaurusevičiūtė
Emilija Paškevičiūtė
Kipras Žiliajevas
Nemunas Plokštys

(buvęs template)
Patarlės ir priežodžiai
• Patarlė – pastovus vaizdingas apibendrinamojo pobūdžio posakis,
kuris gyvuoja tradicijos būdu. Patarlėmis neretai ko nors pamokoma,
patariama. Jos sudaro sintaksiniu atžvilgiu baigtą sakinį.
• Priežodžiais vadinamos konkrečių asmenų, daiktų, situacijų tipiškus
požymius nusakančios frazės (Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo).
Mokslas, tiriantis patarles, priežodžius, jų kilmę,
istoriją, struktūrą vadinasi paremiologija.
 Bruožai
• Ryškiausi patarlių ir priežodžių poetikos ypatumai – vaizdingumas ir
ekspresija.
• Daugumos patarlių mintis reiškiama perkeltinės reikšmės vaizdais
(Nauja šluota gražiai šluoja). Yra ir tokių, kurios suprantamos
tiesiogine reikšme (Tiesiog arčiau, aplink greičiau).
• Lietuvių patarlėms ir priežodžiams būdingas metaforinis reikšmės
perkėlimas, alegorijos, personifikacijos, simboliai.
• Tradicinės patarlės yra itin taupios formos ir talpaus turinio. Jų leksika
kasdieniška, daiktiškai konkreti.
Istorija
• Iki XIX a. lietuvių raštijoje patarlės bei priežodžiai vadinti priežodžiais.
Šis terminas pasirodė palyginti anksti: Konstantino Sirvydo žodyne
„Dictionarum trium linguarum“ (1629).
• Dalis lietuviams žinomų patarlių ir priežodžių labai seni, mus pasiekę iš
antikinės literatūros, Biblijos. Nemažai literatūrinės kilmės posakių
yra radęsi iš pasakėčių.
• Ypač daug posakių sietini su tikėjimais. Dalis jų – liaudies
meteorologijoje paplitę orų spėjimai. Pavyzdžiui, posakis katė ant
krosnies žiemą vadina susijęs su tradiciniais tikėjimais, kad katė prieš
šalčius glaudžiasi prie krosnies.
Tematika
Patarlių bei priežodžių tematika labai įvairi. Sąlygiškai būtų galima išskirti
kelias pagrindines temines patarlių ir priežodžių grupes: žmogus; šeima;
visuomenė; pasaulėžiūra ir moralė; darbas ir kita veikla; gamtos reiškiniai.

• Žmogus (žuvims vanduo, paukščiams oras, o žmogui visa žemė

priklauso)(žmogus žmogui nelygu)
• Gamta (kas toli nuo gamtos gyvena, tą visokios ligos kedena)( gamta –
visų namai)
• Darbas (žodis – ne darbas)(visokiam darbui savas laikas)(vasaros darbai
– rudens džiaugsmai)
Paskirtis
Tradicinės, senosios patarlės dažniausiai yra susijusios su valstiečio
gyvenamąja aplinka, tačiau dalis posakių kuo puikiausiai dera ir
šiuolaikinio gyvenimo kontekste. Patarlės ir priežodžiai labai tinka
žmonėms bendraujant. Daug ką galima patarlėmis išreikšti – ir moralui
jos tinka, ir nepasitenkinimui, draudimui, sugėdinimui, pašaipai
išsakyti. Tiesmukas, neįžeidžiantis, šmaikštus, smagus priežodis puikiai
tinka emocinei pokalbio įtampai panakinti.
Patarlių reikšmių kitimas
Nors populiariosios patarlės yra susijusios su tam tikromis situacijomis
ir turi bendrąsias reikšmes, tačiau ilgainiui jos gali bent kiek kisti.
Tarkim, patarlė „Toli nešant ir gaidys į aviną pavirsta“ seniau, spėjama,
vartota gandams, apkalboms nusakyti, o naujesniuose užrašymuose
randame bendresnių patarlės prasmės aiškinimų: „toli nešant ir mažas
daiktas pasunkėja“, „ilgai ką nors dirbdamas žmogus labai pavargsta“
Antipatarlės
Dabar patarlės bei priežodžiai dažnai vartojami ne tradicine forma, o
bent kiek juos pakeitus, iškreipus, perdirbus. Pavyzdžiui, „Dievas davė
dantis, duos ir kompensaciją“, „Nepagautas – ne vagis, o tik Seimo
narys“, „Nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas“, „Nekask duobės
kitam – tegul pats išsikasa“. Tokius perdirbinius paremiologai kartais
vadina antipatarlėmis.
https://youtu.be/oN7ITMRtp6w