Sofizmas – tycine klaida samprotavime.

ARGUMENTUM AD
HOMINEM – apeliacija I zmogu. ARGUMENTUM AD
IGNORANTIAM – apeliacija I nezinomaji. ARGUMENTUM AD
MISEICORDIAM – apeliacija I gailestinguma. ARGUMENTUM
ADD POPULUM – apeliacija I minia. ARGUMENTUM AD
VERECUNDIAM – apeliacija I autoriteta. ARGUMENTUM AD
BACULUM – apeliacija I jega (“lazdos” argumentas)

Logos – kalba, struktura, taisykles, tvarka.

Logos(kaip tikroves aiskinimas): 1. Ontologija(buties teorija)

klausimai apie tikroves prigimti(physis) 2.
Epistemologija(pistis)(butinumas, garantija)zinojimo teorija –
tyrimas kaip pazistame tikrove ir tvarkome siuos duomenis
logisku budu. 3.Etika(klausimai apie individualaus ir
visuomeninio gyvenimo geri ir teisinguma)budas charakteris.

Analizuoti – skaidyti. Antimema – nutyleti teiginiai, gali buti

prielaida ir isvada. Kategoriniai teiginiai – nusako santykius
tarp dvieju klasiu, kur viena klase yra subjektas, kita
predikatai. Silogizmas – susidededa is 3 teiginiu, kuriu dvi yra
prielaidos, o vienas yra isvada. Silogizmai yra dedukcines
logikos pavyzdziai, todel seka su loginiu butinumu ir isvadose
nepasirodo nieko, ko nebutu prielaidose. Skirtumas tarp
indukcines ir dedukcines logikos reiskia skirtumas isvados
tikimybes poziuriu, Indukcija yra ta logikos saka, kurioje
nagrinejama argumentu pagristumas, isvados tiketinumo
poziuriu vadinasi indukcija yra tiketina. Indukcija yra
kasdienio samprotavimo pozymis, taip pat ja remiasi faktiniai
mokslai, klasifikuodami informacija apie pasauli.
Premisos(prielaidos) – teiginiai, kurie atlieka tam tikra
funkcija argumente, paremia isvadas arba ne. Analogija –
vienas is metodu gauti pagristas bei tiketinas isvadas, kai
esant vienom bendrom savybem tarp objektu itariamos arba
tiketinai isvedamos kitos.
A Visi S yra P

E Ne vienas S nera P

I Kai kurie S yra P

O Kai kurie S nera P

Logika ir kalba yra neatsiejamas dalykas. Placiaja prasme

logika yra persivelkusi I kasdienybe, bet siauresne prasme, t.y
disciplina analizuojanti mastyma kuris pasirodo kalboje.
Kasdienybeje logika yra vienas is priemoniu sukurti
tapatuma, spresti problemas ir buti autonomisku. Ypatingai
logika tiria mastymo dali, samprotavima. Zymiausias vakaru
filosofas – ARISTOTELIS. LOGIKA: 1. KAS. 2. KAIP metodas
a)ETIKA – kasdienybe b) TEISE – socialinis lygmuo 3. TEORIJA.
Perejimas is mastymo I kalba yra samprotavimo
objektyvacija. XIIa. Pries musu era gimsta
filosofija(vidurzemio juros regionuose atsiranda teorinis
mastymas(Theoria). Dalyku padeti isreiskia
teiginiai(paprastieji ir sudetiniai), tad logika remiasi teiginiu ir
santykiu tarp ju analize pvz. Santykiu tarp prielaidu ir isvadu.