VTA12 v4

N
r
.

1
2

2
0
0
8

m
.

K
O
V
A
S
ISSN 1648-8075
12
Kvieiame surengti viej mobiliojo ryio paslaug pirkim, o pagrindiniu kriterijumi laikyti maiausi silom
paslaug kain su visais mokesiais visam sutarties laikotarpiui.

K
A
N

P
E
P
N
I
I

u
z

r
y
s
,

j
e

d
a
t

t
c
s

s
u
m
c
s

g
a
t
m
a

5
K
I
P
I
I

K
I
I
N
5

P
E
I
K
N
N
5
7

www.tete2.tt
Vien konkurso paskelbimas ar apklausos iniciavimas duos
neabejotinos naudos - sulauksite perirt ir atnaujint vis
operatori pasilym mobiliojo ryio paslaugoms pirkti ir taip
sumainsite savo ilaidas. Konkuruos tiekjai laimsite Js.
uA ,TELE, SpurIu . 7A, LT-0900 vLnus; IeL. (8 5| 86
6800, faks. (8 5| 86 680, vesej.prkmaQIeLe.cum
VALSTYBS TARNYBOS AKTUALI J OS
Aktualijos
Tikslas: visur esanti, bet nepastebima 4 p
Karjeros mugje sil valstybs tarnyb 8 p
Petys pet vardan moni saugumo 12 p
Profsjungos velgia paad pertekli 16 p
Policija pasirengusi permainoms 20 p
Karjera
Kuo isiskiria statutiniai tarnautojai? 23 p
Suteiktas laipsnis nepakeiia asmenybs 28 p
Mokymai
Muitins mokymo centras europietika mokymo institucija 32 p
Dstytoja, auginanti komandas 35 p
Informacins technologijos
Darbe suras visada 38 p
Vieni neatidlioja, kiti delsia 40 p
vyki kronika
Valstybs tarnybos departamento prie VRM vyki kronika 43 p
Geroji praktika
Policija ir banyia prie telefoninius sukius 44 p
Sistema, ginanti vartotojus 46 p
Susitvark ups sln kupiknai gyvena graiau 48 p
Kuo gyvenate, pareignai? 50 p
Tarnybin etika
Ne tik kyis yra korupcija 58 p
Valstybs tarnautoj kryba
Po darbo ministerijoje prie karpini 62 p
t ur i nys
Kas turt nutikti, kad savo tarnyb
valstybei pasirytumte iek tiek pa-
keisti? Tik iek tiek: rytinius pasitarimus
rytines rikiuotes, kostium uniform,
kompiuter ginkl, stabilum pavoj?
Prieasi tokiai avantirai rasti ne-
lengva, o avantirist - dar sunkiau. Ir
kostiumuotieji, ir uniformuotieji valsty-
bs tarnautojai vieni kit dar vilg-
ioja, taiau per kalnel nesueina. Sunku
bt rasti buvus staigos specialist,
tapus ugniagesiu, arba buvus polici-
nink, kuris darbuotsi, pavyzdiui, savi-
valdybs skyriuje.
Ankstesniuose numeriuose nuolat
ra apie civilin valstybs tarnyb,
kart su savo tekstais sibrovme savo-
tikai nauj teritorij.
io numerio panekovai, herojai
ir kritikai - mons, su ms valstybe
susaistyti ne tik darbo sutartimi, bet ir
priesaika. Tai privaloma slyga visiems
statutiniams tarnautojams.
Statutiniai tarnautojai nuo nestatuti-
ni skiriasi ir tuo, jog pirmieji turi vieojo
administravimo galiojimus sau nepaval-
di moni atvilgiu. Vartydami nume-
rio puslapius, pastebsite, kiek atsako-
mybs, pasididiavimo ir kartu lkesi
sukelia i nuostata. Ir nepaisant vis
skirtum - udarumo, pavojaus gyvybei,
spec. priemoni naudojimo statutin
tarnyba kartu yra labai panai civilin.
Nes jokio skirtumo, k vilki su atsidavi-
mu ir aistra dirbantis tarnautojas - ne-
peraunam liemen ar paprast vark
su staigos enkleliu.
Pradj rayti ir apie statutin tar-
nyb, vargiai liausims. i tema ras savo
viet ir kit numeri puslapiuose: to-
liau gliaudysime temas apie pokyius,
sprendimus ir pasekmes. Ir vl kalbin-
sime mones, kurie vaidina lemiam
vaidmen gyvendinant valstybs tarny-
bos politik - tiek statutin, tiek civilin.
Iekosime alia ms esani heroj ir,
kaip visad, reaguosime savo skaitytoj
silymus.
Gero skaitymo!
Mindaugas Voldemaras,
Valstybs tarnybos aktualij
redaktorius
4
VIS SAUGIAU:
Alvydas akoius, Vidaus reikal ministerijos Vieojo saugumo departamento direktorius, tiki,
kad Lietuvoje kasmet daugs saugiau besijauianij, o tuo paiu ir labiau pasitikinij vieojo
saugumo institucijomis.
Lina Biektait,
urnalist
4
VISUomenS reIkAlAVImAI
polIcInInkUI neAdekVAtS
tAm, k jAm SIlo VISUomeneI
AtStoVAUjAntI VAlStyb
3
akt ual i j os
Visuomens ir policijos santykiai Lietuvoje yra tema, sukelian-
ti daug emocij. Kartais jos apsiriboja lengva paaipa, nepasiti-
kjimu, nepasitenkinimu, kartais, ypa po skaudi, didel atgar-
s turjusi vyki, virsta atviru pasipiktinimu ir net neapykanta.
Kodl policininkai tokia pati ms visuomens dalis kaip ir kiti
pilieiai danai suvokiami kaip esantys kitoje barikad pusje?
Apie tai kalbiname Alvyd AKOI, Vidaus reikal ministerijos
Vieojo saugumo departamento direktori.
Kodl gi ms pilieiai taip
nepasitiki policija?
Atsakymas nuskambs gal kiek ir keis-
tai, nes sociologins apklausos rodo, kad
vis dlto gyventojai policija pasitiki. Kiek-
vienais metais atliekame sociologinius
tyrimus, kuri metu vieojo saugumo
sistemos veikla vertinama pagal visuome-
ns saugumo pojt. Ir kiekvienais metais
vis daugiau piliei jauiasi saugiau. Pa-
gal 2007 m. duomenis, saugiai Lietuvoje
jauiasi 12 proc. daugiau gyventoj nei
2006 metais. Tiesa, tyrimas buvo atliktas
iki Aleksandrijos vyki. Dabar tas procen-
tas greiiausiai bt kitoks. Bet esu tikras,
kad kitais metais saugiau besijauiani,
o tuo paiu ir pasitikini vieojo saugu-
mo institucijomis, bus dar daugiau nei
iais. Taigi dabartini visuomens ir poli-
cijos santyki tikrai negaliau pavadinti
konfrontacija. Gal tiksliau bt tai vadinti
vieja diskusija.
Taiau negalite nuneigti, kad
prieikumas yra. Tikriausiai ne-
daug sutiksi Lietuvos gyventoj,
kurie pasakyt, kad ms policija
dirba taip, kaip reikia.
Neseniai diskutavau su kolegomis: ar
policininkas yra profesija, ar asmens b-
sena? Pasiklausius gyventoj atsiliepim
apie policininkus akivaizdu, kad pas mus
tai suvokiama kaip bsena. Tai gerai ilius-
truoja danai pasitaikanti situacija. Unifor-
muotas policininkas lipa troleibus, o
ten girtas pilietis. Jeigu pareignas tuo
metu dirba tai viskas tvarkoje. Jis puikiai
ino, k turi daryti. O jei nedirba? Tada jis
vis tiek... turi dirbti.
Vis dar gaji ankstesnij laik pre-
zumpcija, kad policininkas yra polici-
ninkas visur ir visada. Pamats darom
paeidim jis bet kokiomis aplinkybmis
turi imtis veiksm. Buvo net nuostata,
kad tiesiog eidamas i darbo namo uni-
formuotas pareignas atlieka prevencin
veikl. Taigi tas visur ir visada yra gilesn
problema.
Visuomens ir
policijos santyki
tikrai negaliau
paVadinti
konfrontacija
tai Vokietijoje kiek kitaip tai pai-
rta. Ten uniform vilkintis policininkas
yra ofcialus asmuo, turintis valdios ga-
liojimus. Dl toki galiojim jiems nere-
komenduojama vieai valgyti arba ueiti
parduotuv apsipirkti. Aiku, ten sudary-
tos slygos patruliams pavalgyti ir pailsti
policijos staigose.
Ir Lietuvoje policijos pareignams, ki-
taip nei paprastiems pilieiams, nustatyti
aukti etikos, morals standartai. Kad ir
toks pavyzdys: jei policininkas tampa eis-
mo vykio dalyviu, tai nepriklausomai nuo
to, ar jis tuo metu dirba, ar ne, ar kaltas dl
avarijos, ar ne, jis privalo nuvaiuoti duoti
kraujo, kad bt nustatytas jo girtumas.
Klausimas, kodl neutekt paprasto al-
kotesterio? Todl, kad taip teiss aktais
atsiliepiama visuomens nuomon apie
policijos pareigno visuomenin status.
Dar vienas pavyzdys: kaimo apylinks
inspektorius mokykloje vadovauja sporto
breliui. U tai jis, pagal statym, negali
gauti umokesio. O juk dirbdamas papil-
dom darb jis tiesiogiai usiima preven-
cija, uima vaikus. Taigi vl suponuojama
situacija, kad policijos pareignas u dyk,
laisvu nuo tarnybos metu vykdyt polici-
jos funkcijas. Kiek tokiam darbui jam u-
teks entuziazmo?
mons aplanko kitas alis, mato, kaip
vieojo saugumo sistema veikia kitur, tad
turi savo nuomon. Ir pagal j matuoja
msik policij. Taigi keliame policijai
didiulius profesinius ir etinius, pagaliau,
tiesiog mogikuosius reikalavimus. Nori-
me, kad jie bt bet kada pasiry aukotis
visuomens labui, kad net po savo darbo
valand stot ginti vieosios tvarkos, kad
bt nepriekaitingos reputacijos pilieiai
ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu, o mokti u
tai esame nepasireng.
Visuomens reikalavimai policininkui
neadekvats tam, k jam silo visuome-
nei atstovaujanti valstyb. Ekonomikai
mstant, regis bt teisinga teigti, kad
jeigu nemoki, tai ir reikalavimus turtum
sumainti. Galima bt pasakyti, kad kol
kas efektyvus karjeros valstybs tarnybos
3
6
modelis Lietuvai yra per brangus.
Bent kiek savo vert suvokiantis mo-
gus susimsto: jam keliami dideli reikala-
vimai, jis turi dirbti vis par ir u tai gauti
ma atlyginim. Tai koks tikslas aukotis,
jei u tai esi dar ir aplinkini peikiamas?
Gal geriau dirbti ne tok alinant darb,
gauti didesn atlyginim ir niekam neu-
kliti! Ir kaip mums ilaikyti profesionalius
darbuotojus?
Ar policija ir visuomen mato
tas paias problemas?
2006 metais buvo atlikta apklausa
apie policijos problemas. Tie patys klau-
simai buvo uduoti ir pareignams, ir
visuomens atstovams. domu, kad nuo-
mon dl policijos veiklos problem labai
nedaug kur isiskyr. Nors, pavyzdiui,
keistokas pasirod faktas, kad kaip polici-
jos veiklos neefektyvumo prieast gyven-
tojai daniau nei patys pareignai nurodo
ma atlyginim. Policininkams, pasirodo,
svarbesnis yra visuomens ir valstybs
poiris juos.
Taip pat skiriasi policijos ir visuome-
ns poiris prevencin veikl. Policijos
pareignai mano, kad prevencin veikla
yra svarbi, juk nuo to nemaai priklauso
nusikalstamumo lygis. Visuomen su-
pranta truputl kitaip. Pilieiams svarbu,
kaip greitai reaguoja policija, kai padaro-
mas nusikaltimas. Jie net nenori su polici-
ja bendrauti, kai nra btino reikalo.
gal geriau dirbti
ne tok alinant darb
ir gauti didesn
atlyginim?!
mons vertina policijos efektyvu-
m pagal reakcijos greit, pagal iaikint
nusikaltim skaii, o policijos pareign
apsilankymai pasinekti, paklausinti
apie problemas visuomenei nepatinka.
Prevencin darb i tikrj sunku ver-
tinti. Policija j ir apskritai savo veikl verti-
na per visuomens saugumo jausm. Tik
kartais vis dar manoma, kad kuo daugiau
gatvse bus patruli, tuo saugesni jausis
pilieiai. Seniai rodyta, kad didelis polici-
jos patruli skaiius kaip tik veikia visuo-
mens nuomon prieingai ir skatina ne-
saugumo jausm. Kuo daugiau gyvento-
jai mato policinink, kuo daugiau vainja
policijos automobili su jungtais vytur-
liais, tuo labiau jiems atrodo, kad situaci-
ja tikrai sudtinga ir nesaugi. Policija turi
bti visur esanti, visk matanti ir greitai
reaguojanti, bet pilieiams nepastebima.
Tai iuolaikins policijos principas.
Vidaus reikal sistemoje dau-
gyb neuimt darbo viet. K
daryti, kad tai nevirst vieojo
saugumo katastrofa?
Tenka dalyvauti vairiuose renginiuo-
se mokymo staigose, bendrauti su stu-
dentais, moksleiviais. Man kartais pritrks-
ta argument parodyti valstybs tarnybos
patrauklum. Pramons ar verslo darb-
daviai turi daugiau k pasilyti jauniems
specialistams greitesn karjer, spariau
didjant atlyginim, odiu, tai, kas svar-
bu jaunam mogui. Mes gi kol kas nega-
lime paadti didesnio ar dinamikesnio
atlyginimo, nes jo dydis nustatytas sta-
tymo. Todl tokiais atvejais kvieiu ateiti
valstybs tarnyb ir dirbti vardan Lietuvos.
K daugiau gali pasakyti?
Jaunimas, rinkdamasis profesij, da-
nai susimsto: kiek laiko reiks mokytis,
kok atlyginim po to gaus. Juk reikia pla-
nuoti savarankik gyvenim. Reikminga
paskata ateiti vidaus tarnyb bt geriau
sureguliuoti darbo umokesio klausimai.
Taip pat svarbios profesijos gijimo sly-
gos. Vidaus reikal profesinms mokymo
staigoms dabar Vyriausybs nutarimu
nustatyta ymiai didesn stipendija. Be-
veik 500 lit. Palyginti su kitomis profe-
sinmis mokyklomis, tai nemaai. Reikia,
kad ir pareign alga bt didesn.
Bet juk valstyb nepajgi da-
bar imti ir padidinti atlyginim
tris kartus?
Karjeros valstybs tarnautoj, skai-
tant statutinius, yra nedaug tik apie
50 tkst. Kas yra 50 tkst. visai Lietuvai?
Manau, kad ne ypa daug. Bet moni,
gaunani atlyginim i valstybs biu-
deto, yra apie 200 tkst. O tai jau didelis
skaiius, suponuojantis ir didel biudeto
preVencIjA:
Policijos pareignai prevencin veikl laiko
svarbia, nes ji maina nusikalstamum. Ta-
iau visuomen, remiantis tyrimais, nesant
reikalo su policija bendrauja nenoriai.
6
7
pArAdokSAS:
Kuo daugiau gatvse matoma policijos auto-
mobili, tuo nesaugiau jauiasi gyventojai.
l poreik. Taiau i viso ito korpuso la-
biausiai statymikai apribotas tik karjeros
valstybs tarnybos, o ypa statutins, dar-
bo umokestis. Kokia ieitis?
Vienas kelias didinti darbo umo-
kest visai karjeros valstybs tarnybai. Bet
valstybs biudetas kol kas nepajgus to
padaryti. Arba reikia didinti bent C ir B ly-
gio statutini tarnautoj atlyginimus, kad
nors jie nesijaust diskriminuojami. Juk tik
statutinje valstybs tarnyboje yra C ly-
gio tarnautojai, gaunantys pat maiausi
valstybs tarnautojo atlyginim, nors dar-
bas sunkus ir sudtingas. Tai pasienieio,
policijos patrulio, ugniagesio gelbtojo
darbas. Taip pat statutinse tarnybose
didel dal sudaro B lygio pareigybs, ku-
rioms valstybs biudetas taip pat nra
labai dosnus. A lygio tarnautoj atlygini-
mai yra madaug vienodi visoje karjeros
valstybs tarnyboje.
Dar reikia atkreipti dmes, kad C lygio
pareigybms uimti reikia tik vidurinio i-
silavinimo. Dabar apie 70 proc. abiturien-
t stoja auktsias mokyklas. J tikslas,
renkantis darb valstybs tarnyboje tos
auktesns pareigos. Likusieji 30 proc. i-
sisklaido didiulje darbo rinkoje. ia ry-
kiausiai matomas darbo rinkos sektori
(pavyzdiui, statybos) patrauklumas. Tai
turi tiesiogins takos vieojo saugumo
institucijoms formuojant C lygio parei-
gn korpus. tai ia ir turime isprsti
sudting dilem. Jeigu valstybs tarny-
bos statymas negarantuoja C ir B lygio
tarnautojams normalaus, padoraus, ne-
diskriminuojamo atlyginimo, kyla pagrsta
mintis, kad statutinius tarnautojus reikia
teisikai iskirti ir kitaip reglamentuoti j
darbo umokest nei visos valstybs tar-
nybos. Tai, beje, ir bandoma dabar daryti.
iuo metu vyksta pasirengi-
mas policijos sistemos reformai.
Ar tai reikia, kad esama sistema
yra prasta?
Kai irime statutin struktr, tai
negalime sakyti, kad ta struktra bloga.
Teorikai kalbant, struktra sudaryta i
struktrini vienet ir struktrini ryi.
Visuma sudaro efektyvi valdymo siste-
m. Nepasakysi, kad dabar egzistuojanti
policijos staig struktra neteisinga. Bet
kartais pasitaiko struktrini ryi pertr-
kim ir tada visa valdymo sistema tam-
pa nepakankamai efektyvi. inome, kad
kai kur yra to neefektyvumo ir mginam
sprsti problemas tvarkydami struktri-
nius ryius.
Nuo . m. spalio mnesio emesnio-
sios pakopos policijos staigos neteks
juridinio asmens statuso ir fnansiniu po-
iriu taps pavaldios apskrities policijos
staigoms. Tai, kad keiiamas juridini as-
men statusas, nereikia, kad kai kurie i j
panaikinami keiiama struktrini ryi
forma. Pirmiausia tai susij su btinais f-
nans valdymo pokyiais.
Iki iol u komisariato kinius ir fnan-
sinius reikalus buvo atsakingi patys rajon
policijos komisarai. Galima sakyti, kad bent
pus savo darbo laiko jie skirdavo fnans
ir kio reikalams tvarkyti, o ne tiesioginei
vietins vieojo saugumo sistemos valdy-
mo veiklai. Be to, toki sudting sistem
buvo sunku tinkamai kontroliuoti. Turt
bti sukurtas kontrols mechanizmas,
laiduojantis vienodai tiksling ir naudin-
g fnansini itekli naudojim. Dabar
skiriamos didels investicijos ir jas reikia
tinkamai suvaldyti.
ateityje pilieiai
Vairioms teissaugos
procedroms sugai
maiau laiko
io pertvarkymo tikslas kad policijos
sistemai skirti pinigai nebt pravalgyti,
o bt panaudoti protingai, tikslingai ir
duot apiuopiam rezultat. Bus nemaai
investuojama policijos pareigno darbo
vietos ir jos aplinkos gerinim, pavyzdiui,
patrulinio automobilio rang, kuri nau-
dodamas pareignas gals atlikti vietoje
tas procedras, dl kuri anksiau turda-
vo vykti policijos staig. Taip veikla bus
efektyvesn, sutaupysime daugiau parei-
gn darbo laiko. Gal net kai kur vietoje
dabar dirbani dviej policinink uteks
ir vieno. vairioms teissaugos proced-
roms atlikti maiau laiko sugai ir pilieiai,
kas taip pat labai svarbu. gyvendinus pro-
gramos priemones turt bti paalintos
ir personalo kokybs spragos.
akt ual i j os
7
Bir rajono policijos komisariato nuotr.
Vidaus reikal sistemos profesins mokymo staigos pasiryusios konkuruoti

su kitomis Lietuvos auktosiomis ir profesinmis mokyklomis dl perspektyvi
student. Vasario 2123 dienomis parod centre Litexpo vykusioje tarptauti-
nje parodoje Mokymasis. Studijos. Karjera 2008 pirm kart prisistat Klai-
pdos policijos mokykla, Ugniagesi gelbtoj mokykla ir Pasieniei mokykla.
Valstybs tarnautojo keli rinktis ragino Valstybs tarnybos departamento prie
Vidaus reikal ministerijos stendas.
Lina Biektait,
urnalist
Karjeros mugje
sil
valstybs
tarnyb

9
jaunimas
stend neaplenk
Karjeros ir studij mugje dalyvavo
net 134 vairios mokymo staigos, organi-
zacijos, institucijos i 14 ali. Jos band
sudominti bsimus studentus mokymo
programomis, geromis mokslo slygomis,
karjeros perspektyvomis. Taiau ir ioje pa-
silym gausybje vidaus reikal sistemos
mokyklos neliko nepastebtos jaunimas
gana gausiai briavosi apie uniformuotus
mokykl atstovus, tad iems klausim
gausyb neleido n atsikvpti.
Ypa daug lankytoj briavosi prie
Pasieniei mokyklos ir Klaipdos polici-
jos mokyklos stend. Pasieniei mokykl
pristatinj kursantai pasakojo, kad jau-
nimas tikrai domisi ir nemaai klausin-
ja: kaip stoti, kokios mokymosi slygos,
kokios sidarbinimo galimybs. Pasak j,
domiausia, kad prieina daug mergin.
Tikriausiai didiausi ms pliusai nau-
jutl moderni mokykla, garantuota dar-
bo vieta, beveik 500 lit stipendija. Man
paiam labai svarbu, kad jau dirbant yra
puikios galimybs toliau mokytis, dst
kursantas aplink susibrusiam jaunimui.
Ko daniausiai klausia? Kaip tapti ke-
li policininku! juokiasi Klaipdos poli-
cijos mokyklos Bendrj ir teiss dalyk
skyriaus virinink Rasa Bekien. Tai
tenka aikinti, kas yra pareigno etika ir
kad policija nra ta vieta, kur gaunami
lengvi pinigai. Bet yra ir rimtai besidomin-
i. Tik nemaai kas nusivilia, kad esame
ne Vilniuje.
K galime pasilyti? perklausia
Ugniagesi gelbtoj mokyklos atstovai.
dom, nenuobod, piln nuotyki dar-
b. Gelbti moni gyvybes kas gali bti
svarbiau ir kilniau? Mokykl pristatinj
dstytojai saksi tik, kad dalyvavimas ren-
ginyje duos rezultat, kad daugiau abitu-
rient suinos apie juos, galbt daugiau
ateis ir mokytis.
Prie Valstybs tarnybos departamen-
to stendo briavosi kiek maesn grupe-
l moni. Antpldio nejauiame gal
todl, kad jaunimas dar nelabai ino, kas
yra tie valstybs tarnautojai ir k jie veikia,
kaip jais tampama, svarsto departamen-
to tarnautojos. Taigi reikia informacijos,
reikia dalyvauti vairiuose renginiuose.
ia pat prij jaunuoliai pradjo klausin-
ti, kur reikia mokytis, kad taptum tarnau-
toju, kaip kylama karjeros laiptais, koks
atlyginimas.
Informacijos sklaida
btina
Vidaus reikal sistemos mokymo s-
taig stendus aplanks Lietuvos vidaus
reikal ministras Regimantas iupaila ir
Latvijos vidaus reikal ministras Marekas
Seglinas taip pat viliasi, kad informaci-
jos sklaida pads jaunimui atrasti po-
licininko, ugniagesio, pasienieio speci-
alybes. Ponas Seglinas pasakojo, kad ir
Latvijoje kiekvienais metais vyksta pa-
naus renginys paroda Isilavinimas ir
mokykla: Dalyvaujame, stengiams kuo
daugiau suteikti informacijos, kur galima
mokytis, kad taptum valstybs tarnauto-
ju, vidaus reikal sistemos darbuotoju,
siekiame populiarinti tas profesijas. Kaip
ir pas jus, Latvijoje valstybs tarnautoj
atlyginimai maesni nei privaiajame
sektoriuje, tad reikia iekoti bd, kaip
sudominti abiturientus, kaip atskleisti
tarnybos pliusus.
Pasak p. iupailos, tokios karjeros
dienos yra puiki proga papasakoti, kas
padaryta, kad valstybs tarnyba tapt
patrauklesn. Situacija spariai keiiasi,
o inios apie tai ne visada greitai pa-
siekia visuomen. Jau dabar turime k
pasilyti jaunimui. Pirmiausia, padidjo
ir statutini, ir karjeros valstybs tar-
nautoj atlyginimai. Per pastaruosius
pusantr met net pusantro karto.
Ir tai dar ne pabaiga, toliau dirbama ta
linkme. Utikrinome geresnes statutini
tarnautoj socialines garantijas ir darbo
slygas. Pagerjo student gyvenimas:
akt ual i j os
9
1 0
pAnAUmAI:
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, valstybs tar-
nautoj atlyginimai maesni nei privaiaja-
me sektoriuje, tad reikia iekoti bd, kaip
sudominti abiturientus, kaip atskleisti tar-
nybos pliusus, viedamas Vilniuje kalb-
jo Latvijos vidaus reikal ministras Marekas
Seglinas (kairje).
didesns stipendijos, puiki naujutl
Pasieniei mokykla su bendrabuiu,
prilygstaniu dviej vaigdui viebu-
iui, jau sprendiamas ir policijos kolegi-
jos klausimas.
ia paroda vidaus reikal sistemos
profesini mokykl populiarinimas nesi-
baigs vyks atvir dur dienos, kiti ren-
giniai. Lietuvos vidaus reikal ministras
tikisi, kad ministerijos, pai mokykl
pastangos nenueis veltui ir greitu laiku
esamas laisvas vidaus reikal sistemos
darbo vietas uims jauni, entuziastingi
specialistai.
Valstybei turi dirbti
geriausieji
Latvijos vidaus reikal ministras pasa-
kojo, kad konkursai jo alyje statutinius
tarnautojus rengianias staigas gana
dideli. Ypa norima tapti prokurorais,
teisjais, mat i profesij atlyginimai
geri. Na, o norinij dirbti policininkais
yra kur kas maiau, mat udarbis gerokai
menkesnis.
tai Pasieniei mokykl preten-
dent bna beveik deimt vien viet.
O po medicinins, fzinio pasirengimo
patikros lieka tik du vien viet. O kur
dar kiti reikalavimai, juk policininku,
ugniagesiu ar kitos tarnybos pareignu
negali tapti bet kas. Ypa svarbi psi-
chologin sveikata, pritaria p. iupai-
la. Juk policininkui patikimas ginklas,
ugniagesys eina ugn. Priklausomai nuo
konkreios profesijos, dar ir kit specia-
li reikalavim yra.
klausim, kaip pritraukti gabiausi
jaunim valstybs tarnyb, p. Seglinas
atsako vienareikmikai didinti atlygi-
nim. Statutin tarnyba yra ir fzikai, ir
psichologikai sunkus darbas, todl ir mo-
kama u j turi bti atitinkamai. I tikrj
valstybs tarnyboje turt dirbti geriausi
mons, sako Latvijos vidaus reikal mi-
nistras. Jei statymin baz metaforikai
bt galima pavadinti skeletu, tai vidaus
reikal sistemos darbuotojai yra raume-
nys, kurie jungia skelet ir leidia jam ju-
dti. Jei tie raumenys silpni, tai ir skeletas
negals gerai funkcionuoti. Taigi skelet
kaip ir turime neblog, o raumenys dar
silpnoki.
Ponas iupaila pabria, kad tik su-
tvark atlyginim ir motyvavimo sistem
galime tiktis, kad pas mus ateis geriau-
sieji. ia jau valstyb turt nusprsti, ar ji
nori turti aukto lygio vieojo saugumo
sistem, valstybs tarnyb, ar ne. O dl
ateities ministras nusiteiks optimistikai.
ia stovime, kad mons suinot, ko
pavyko pasiekti, sako p. iupaila. Tikiu,
kad tai, k ia darome, padeda kelti vals-
tybs tarnybos presti. Bandome paai-
kinti, kad tarnautojas yra ne valdininkas, o
mogus, tarnaujantis tautos labui.
proGA:
iemet kelios valstybins institucijos pirm
kart pasinaudojo galimybe karjeros parodo-
je paskatinti mones dirbti valstybin darb.
I kairs: Valstybs sienos apsaugos tarnybos
vadas generolas Saulius Stripeika, vidaus
reikal ministro patarja Daiva Ulbinait,
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, vi-
daus reikal ministras Regimantas iupaila.
1 1
1 2
1 2
almuota ir skydais prisidengusi gvardija ingsnis po ings-
nio artja prie maitaujani nuteistj. Gyva siena abejinga
j skriejantiems daiktams ir keiksmams ir tuoj tuoj kamp
uspeis kolonijos ramyb sudrumstusius riauininkus. Tokius
vaizdus kartas nuo karto pamatome TV reportauose apie Vie-
ojo saugumo tarnybos prie VRM surengtas pratybas. Mait
malinimas kalinimo staigose yra geriausiai matoma, taiau
ne vienintel ios specialiosios parengties staigos veikla.
Vieojo saugumo tarnyba prie Vidaus
reikal ministerijos yra vidaus reikal mi-
nistrui atskaitinga nuolatins specialiosios
parengties valstybs staiga. Jos paskirtis
atkurti ir utikrinti viej tvark ypating,
ekstremali situacij atveju, o karo metu
ginkluotj pajg sudtyje ginti Lie-
tuvos valstyb. Tarnybos pareignai slo-
pina riaues, masinius neramumus, tarp
j ir laisvs atmimo vietose, konvojuoja
suimtuosius ir nuteistuosius, saugo svar-
bius valstybs objektus, dalyvauja iekant
i laisvs atmimo viet ar konvojavimo
metu pabgusi asmen ir juos sulaiko.
Taip pat talkina pasienieiams, Finansi-
ni nusikaltim tyrimo tarnybai, Kaljim
departamentui, policijai ir kitoms tarny-
boms. Vieojo saugumo tarnyb sudaro
centrin tarnyba ir du daliniai, esantys
Vilniuje ir Kaune.
Istorija nuo ldk laik
Vieojo saugumo tarnybos uuo-
mazgos siekia net Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts laikus karinis dalinys,
vadintas Tribunolo vliava, utikrindavo
saugum didiojo kunigaikio aplinkoje,
lyddavo nuteistuosius Tribunol ir ka-
linimo vietas.
Tarpukario Lietuvoje buvo kurta
tiesiogin Vieojo saugumo tarnybos
pirmtak Vietins kariuomens briga-
da. Kov dl nepriklausomybs metais ji
vald miest ir apskrii karo komendan-
tras, kurios buvo atsakingos ir u viej
tvark, utikrino drausms bataliono funk-
cionavim, organizavo belaisvi stovyklas,
karo kaljimus ir j apsaug.
1991 met ruden buvo priimtas tarp-
valstybinis susitarimas 1992 m. ivesti i
Lietuvos Soviet Sjungos ginkluotsias
pajgas, taip pat ir saugojusias kalinimo
staigas. Taigi Lietuvai reikjo skubiai su-
kurti tarnyb, kuri perimt i soviet ka-
linimo ir pataisos staig iorin ginkluo-
t apsaug, suimtj konvojavim, taip
pat atlikti kitas specialias uduotis, rei-
kalaujanias specifnio parengimo. 1991
m. spalio 18 d. vidaus reikal ministro
sakymu buvo kurtas Vidaus tarnybos
I pulkas Kaune. Po met Vilniuje buvs
Vidaus tarnybos I pulko 2-asis batalionas
reorganizuotas Vidaus tarnybos II pul-
k. 2007 m. balandio 1 d. pulkai reorga-
Ona umskien,
urnalist
Petys Pet
vardan moni saugumo
1 3
nizuoti Vieojo saugumo tarnyb.
iuo metu Vieojo saugumo tarnyb
sudaro centrin tarnyba, sikrusi Kaune, ir
Vilniaus bei Kauno daliniai. I viso tarnauja
apie 1000 statutini valstybs tarnautoj.
Iki 2004 m. dauguma j buvo privalomo-
sios karo tarnybos kariai.
ne policininkai ir ne kariai
Apibdinti vienu sakiniu, kas yra Vie-
ojo saugumo tarnyba, nra paprasta.
Civiliams odiai specialiosios parengties
valstybs staiga nedaug k sako. Patys
pareignai aikina, kad jie i principo at-
lieka tris funkcijas atkuria viej tvark,
konvojuoja kalinius ir saugo svarbius vals-
tybinius objektus. Taiau tarnybai danai
tenka talkinti kitoms tarnyboms ir atlikti
kitas funkcijas. Karo metu pareignai
pereit Krato apsaugos ministerijos dis-
pozicijon ir stot ginti Tvyns kartu su
kariais.
I tikrj ms darbas skiriasi nuo
kit tuo, kad, be kruopiai planuojamos
tarnybos, pareignai turi ir kit uduoi.
Teoriniai mokymai, reguliarios pratybos,
fzins treniruots. O ir po tarnybos ten-
ka kartais bti ikviestam btinumo tvar-
ka, tvirtina Vieojo saugumo tarnybos
vado pavaduotojas pulkininkas Anatolijus
umskis. Visada privalome bti pasie-
kiami ir prireikus prisistatyti bstin per
dvi valandas i bet kurios Lietuvos vietos.
Vieojo saugumo tarnybos pareignai
siuniami ten, kur kariausia: raminti
siaudrinusi sporto sirgali ar esant b-
tinumui talkinti kitoms tarnyboms ir atlikti
policijos funkcijas.
Per vis Lietuvos nepriklausomybs
laikotarp Vieojo saugumo tarnybos pa-
reignai 13 kart vyko kalinimo staigas
atkurti vidin tvark. Esant btinumui tar-
nybos pareignai gana danai pasitelkia-
mi prevencinms priemonms kalinimo
staigose atlikti.
Lietuvoje nra n vienos kitos tarny-
bos, pajgios malinti riaues laisvs at-
mimo staigose, sitikins pulkininkas
umskis. Ms darbuotojai turi tam
reikaling fzin, psichologin, taktin pa-
sirengim, btin priemoni. Vado pa-
vaduotojas pasakojo, kad labai danai
akt ual i j os
1 3
Petys Pet
vardan moni saugumo
1 4
netenka net imtis koki nors veiksm
vien tarnybos vyr pasirodymas tarsi al-
tu vandeniu perlieja karingus riauinin-
kus. Drausm, tikslumas, suderinti pro-
fesionals veiksmai daro didiul spd.
Griebtis ginkl tarnybos pareignams
praktikai netenka. Aukiausio profesio-
nalumo laipsnis tokiame darbe ne-
naudoti specialij priemoni ir ginkl,
ivengti auk ir tuo paiu apsaugoti pilie-
i sveikat, gyvyb ir turt. Svarbu yra tai,
kad Vieojo saugumo tarnybos pareign
veiksmai visada komandiniai. Kiekvienas
privalo tiksliai inoti savo viet ir funkcijas.
Tik taip galima skmingai atlikti nustaty-
tus udavinius.
darbas ne silpniems
Vieojo saugumo tarnybos pareig-
no diena grietai sustyguota: rikiuots,
treniruots, uduotys. Tarnybos vado pa-
vaduotojas pasakojo, kad pareignams
tenka daug ir nuolat treniruotis: audy-
mo, taktikos, kovos, savigynos men, al-
pinizmo. Vien jau valandos rikiuots pra-
tybos su deimtis kilogram sveriania
ekipuote veria gerai paprakaituoti net
stipriausiuosius.
Psichologiniam pareign pasirengi-
mui skiriamas n kiek ne menkesnis d-
mesys nei fziniam. Pareignai vos ne kiek-
vien dien atsiduria sudtingose situaci-
jose, kurios ne silpniesiems. Nuteistj
konvojavimas temptas darbas, tikrai ne
kiekvienam itveriamas. Ypa sudtinga
silpniau psichologikai pasirengusiems
pareignams. Ypa su asmenimis, nuteis-
tais iki gyvos galvos. Pirma, sunku i mo-
gikosios puss juk inai, kad lydi mog
ten, i kur jis niekada nebeieis. Antra jis
nebeturi ko prarasti, tad i nevilties gali
griebtis itin drastik veiksm.
Pareigno tarnyba nepatogi tuo, kad
nra galimybs kokybikai suplanuoti
savo bei eimos laisvalaik. Danai tenka
atitrkti nuo eimos, vykti komandiruo-
tes. O tai reikia neprastas miego slygas,
nereguliari mityb. Vasaros sezono metu
nra galimybs visiems ieiti atostog, ka-
dangi tarnyba komandiruoja pareignus
Palang, Klaipd ir kitus kurortinius mies-
tus. Be abejo, tai sudaro tam tikr sunku-
m sprendiant personalo klausimus.
Idealizmo dar yra
Paprastai vienu metu tarnyb priima-
ma naujok grup. Jie iklauso jaunesnio-
jo specialisto mokymo program. Moky-
mo programos tikslas parengti asmen,
kuris moks ir gebs esant reikalui atkurti
ir utikrinti viej tvark ekstremali situ-
acij atvejais, taip pat tinkamai utikrinti
svarbi valstybs objekt apsaug bei
konvojavim. Mokymo trukm 160 val.,
i kuri teoriniam mokymui skiriamos 52
val., o praktiniam 108 val.
Tarnybos vadovyb sunerimusi, kad
pareign gretos vis retja, vis maiau
sulaukiama naujok. O ir kai kurie sen-
buviai ieina kitas struktras. Sako ten
paprasiau, lengviau. O atlyginimas, ypa
emiausi grandi pareign, tikrai nra
itin patrauklus. Taiau kakas vis dlto
traukia jaunus mones ateiti ia, kakas
laiko ir dirbanius ia jau penkiolika met.
Pulkininkas A. umskis atskleidia, kad yra
tokia moni grup, kuriai toks darbas,
tiksliau gyvenimo bdas tiesiog krau-
jyje. Drausm, tvarka, pavojus. Ne pasku-
tinje vietoje ir idealizmas, noras tarnauti
Tvynei.
1 4
AtoStoGoS:
Kol imtai tkstani Lietuvos pajr sugujusi moni mgaujasi jra ir saule, pareig-
nai patruliuoja, kad utikrint atostogautoj saugum.
1 3
1 3
meIl:
kotijos futbolo sirgali meil savo komandai tokia stipri, kad juos btina akylai ikratyti prie leidiant futbolo stadion.
dmeSyS:
Kartais riaui malinimo pratybas yra pakvieiami ir iniasklaidos atstovai.
1 6
profSjUnGoS
VelGIA pAAd perteklI
Elena Jakelinait,
urnalist
Mai atlyginimai, prastos darbo slygos, didelis darbo krvis. Taip situacij statutinje
tarnyboje mato profesini sjung atstovai.
Svarbiausia bda
per mai atlyginimai
Nesunku nuspti, kad kaip didiausi
statutins valstybs tarnybos problem
profesini sjung atstovai nurodo per
maus atlyginimus. Dl to vis maiau jau-
n, gabi ir motyvuot gerai dirbti mo-
ni nori tapti policininkais, pasienieiais,
muitininkais. Dl to ieina jau parengti,
patyr specialistai. Dl to dalis vis dar
dirbani statutini valstybs tarnautoj
kartais gal kiek ir aplaidiai atlieka savo
pareigas ir valgosi papildomo udarbio
i alies.
Valdia kala komisarus, kad jie nesu-
sitvarko su savo pareignais. Bet galima
suprasti ir tuos komisarus. U k gi jie pa-
samdys tuos gerus pareignus? Valytoja,
krovikas gali daugiau udirbti, konsta-
tuoja Rimas Armaitis, Vilniaus miesto poli-
cijos darbuotoj profesins sjungos tary-
bos narys. Atsiranda personalo spragos,
kurias upildyti sunku. O kaip pritraukti
naujus mones? adti ger atlyginim,
normalias darbo slygas, ger atmosfer
kolektyve kaip ir meluoti.

Pasak p. Armaiio, net ir padidjs
bazinis darbo umokesio dydis nepakei-
t situacijos i esms: Pernai btiniausi
dalykai pabrango 15 proc. O tie 490 yra
tik 11 proc. atlyginimo padidjimas. Va-
dinasi, nepasiekme infiacijos augimo.
O juk buvo laikotarpis, kai atlyginimai i
viso nekilo. Tai gal guodia pareignus,
kurie jau ruoiasi pensij, bet jaunam
mogui tai nra didel paskata pasilikti
tarnyboje.
motyvuoja ne tik pinigai
Kitas panekovas Lietuvos vidaus
reikal sistemos respublikins profesins
sjungos (VRSPS) pirmininkas Gintautas
Lagunaviius prisimin senovs Romos
imini posak: Jeigu valstyb nesuge-
ba nusipirkti savo pareigno, tai atsiras
kitas, kuris tai padarys. Taiau mai atly-
ginimai nra vienintel pareign trku-
mo prieastis: Ne maiau svarbu ir darbo
slygos. O jos statutinse tarnybose, ypa
teissaugos institucijose, yra labai blogos.
Komisariat bkl tokia, kad save gerbian-
iam pilieiui, juos ujusiam, turt pa-
sidaryti gda, kad gyvena tokioje valsty-
bje, kuri nesugeba sutvarkyti pareign
darbo vietos. Nieko keisto, kad kai kurie
pilieiai, uj policijos staig ir pamat
tamsius koridorius, apsilaupiusias sienas,
klibanius dar i sovietmeio paveldtus
baldus, susimsto, ar pareignai, dirban-
tys tokiomis slygomis, i tikrj gali jam
suteikti pagalb.
Pasak profesins sjungos atstov, po-
licininkams tenka skambinti savo sskaita,
patiems pirktis popieri, degalus automo-
biliui. Yra pareign, kurie darbo vietoje
naudojasi nuosavais kompiuteriais. Jei ir
toliau taip, greitai iekant darbo statutin-
je tarnyboje bus privalumas ne tik turti
vairuotojo paymjim, bet ir nuosav
kompiuter, juokauja pareignai.
Ne maiau reikminga ir darboviets
atmosfera, kolektyvo mikroklimatas. Pasak
lIetUVoS VIdAUS reIkAl SIStemoS
reSpUblIkIn profeSIn SjUnGA (VrSpS)
krimo data: 1999 m. kovo 1 d.
Nari-profesiNi sjuNg skaiius: 24
vieNijam moNi skaiius: ~4 000
1 6
1 7
prIVAlUmAS:
Greitai iekant darbo statutinje
tarnyboje bus privalumas ne tik tu-
rti vairuotojo paymjim, bet ir
nuosav kompiuter, - ironizuoja
Rimas Armaitis, Vilniaus miesto poli-
cijos darbuotoj profesins sjungos
tarybos narys.
profSjUnGoS
VelGIA pAAd perteklI
p. Lagunaviiaus, Lietuvoje yra nemaai
policijos staig, kur vadovo ir darbuotoj
santykiai labai prasti. Pamirtamos ele-
mentarios vadovavimo tiesos, pamirta-
ma net padkoti mogui u atlikt darb,
tarnyb, pamirtama j paskatinti ne tik pi-
niginmis premijomis, bet ir tiesiog pasa-
kyti ai. Be padkos ir dmesio mogui
sunku susivokti, ar jo darbas reikalingas, ar
yra tik prievol, kuri reikia atlikti. Danas
pareignas patiria stres vien vaiuoda-
mas darb, nes neino, ar bus ibartas i
ryto, ar po piet, ar vakare. Kai toks santy-
kis, labai sunku teisingai save motyvuoti
ir tinkama linkme nukreipti pastangas
dirbant. Tie ms sistemoje nusistovj
grasinimai, jei nepatinka ieik, lm tai,
kad mons nebeitveria toki vadovo ir
pavaldini santyki, ir vien dl to palieka
tarnyb, eilini policinink rpesius
pasakojo p. Lagunaviius.
nesulaukia tinkamo
vertinimo
Ir VRSPS, ir Vilniaus miesto policijos
darbuotoj profesins sjungos atstovai
sutartinai tvirtina nuostatos, kad polici-
ninko tarnyba yra ne prievol, o tam tikros
tavo pareigos, u kurias turi bti vertina-
mas, pas mus nra. Daug pareign ijo
i sistemos ne todl, kad j netenkino at-
lyginimas, o todl, kad nebuvo vertinami.
Vertinami taip, kaip turi bti vertinamas
mogus, atliekantis statutin tarnyb, ku-
rio darbas rizikingas, atsakingas, reikalau-
jantis ne tik gebjim, bet ir motyvacijos
padti kitiems monms.
Ir ko gi mes galime tiktis? klausia
p. Lagunaviius. Dalis viesios smons
pareign, pasiryusi tarnauti visuome-
nei ne dl prievols, o i sitikinimo, tie-
siog ijo. Juos pakeit galbt neturintys
tokios aikios motyvacijos. Kuriems svar-
bu nepatekti virininko akirat, nemalo-
n. Ne veltui yra posakis, kad gera iniciaty-
va visada nubaudiama. Jauni specialistai
neretai spja tik kojas apilti pamato,
kokia darbo atmosfera, krvis, slygos, ir
ieina.
Pareigno atsakomyb nustato ne
vienas teiss aktas, bet juk negali bti tik
atsakomyb. Es jis u tai turi gauti kako-
ki plius, bet tarnaudamas jis danai j
nesulaukia. Pasak pareign, vos ne vie-
akt ual i j os
1 8
nintel reali j privilegija ieiti pensij
po 20 tarnybos met. Tik kad nedaug kas
tiek itveria, kad galt pasinaudoti ia
teise.
Stres seka ligos
ir alkoholizmas
Anot p. Lagunaviiaus, problemos
ms statutinje tarnyboje danai spren-
diamos vienu bdu jei ikilo problema,
vadinasi, reikia grietinti atsakomyb:
Nieko daugiau nedarom, tik grietinam
atsakomyb. Kiek gi galima j grietin-
ti? Aiku, vien kart sugrietinus, yra
tikimyb, kad mogus susiims. Bet jei tai
daroma nuolat?... Jei jis vos ne kiekvien
dien baramas neinia u k, jei jam rei-
kiamos pretenzijos, jei tik atjs darb
kvieiamas pas virinink iklausyti mora-
l ir drausmini pamok, jis jau vis dien
msto ne apie savo darb, o apie tai, k ne
taip daro, u k yra peikiamas.
Natralu, kad nuolat spaudiamas,
vadov, pasak panekov, terorizuojamas
darbuotojas vien dien gyja imunite-
t. Kur laik tai padeda, taiau gal gale
mogus pradeda sirgti. Dl streso atsiran-
da visi negalavimai, sitikins p. Laguna-
viius. Tai skrandio, virkinimo sistemos,
stuburo, nerv, irdies ligos. Pradjus jas
gydyti nuo vaist atsiranda dar kit sutri-
kim. O kur dar papildomas stresas, kad
sergi ir nebegali dirbti.
Kad stresas, santykiai darbe tiesiogiai
susij su pareign sergamumu, sutinka
ir p. Armaitis. Kodl viename komisa-
riate pareignai serga labiau, o kitame
maiau? klausia jis. Deja, niekam tai
nedomu. Kodl viename komisariate
pareignai turi problem su alkoholiu, o
kitame ne? Kodl niekas t moni ne-
paklausia, kodl jie geria? Niekas neieko
prieasi.
Pasak p. Lagunaviiaus, kalbant pla-
ija prasme apie alkoholizmo sindrom
policijoje, yra keletas esmini dalyk. Kuo
didesn vidin tutuma, tuo labiau mo-
gus stengiasi j upildyti. Kiekvienas isi-
krauna savaip. Paprastam pilieiui gal kiek
paprasiau, o policininkas yra ribojamas
statuto, garbs kodekso, jis turi nuolat save
kontroliuoti, negali prarasti pusiausvyros.
Nes yra pareignas. Ir ne 8 valandas, o vi-
sas 24. Dalis j pasirenka tarsi lengviausi
bd atsipalaiduoti alkohol. Gal nieko
baisaus, kai eilinis pilietis po darbo igeria,
o pareignui tai yra rimta bda.
Dl tarnybos kenia ir pareign ei-
mos: j nuolat nra namuose, jie negali
planuoti laisvalaikio. Namo grta pervar-
g nuo nuolatins tampos, todl sunku
bti dmesingiems ir rpestingiems su
namikiais.
Stres patiriantys pareignai negauna
realios psicholog pagalbos. Jie neapsau-
goti ir teisikai po konfiktini susidrim
su vieosios tvarkos paeidjais, nusikalt-
liais jiems iklus drausmin byl ar prad-
jus ikiteismin tyrim, savo lomis reikia
usitikrinti gynyb, samdyti teisininkus.
pareign maja
darbo krvis auga
Kaip vien i svarbiausi policijos pro-
blem pareignai nurodo didiul darbo
krv. Darbuotoj maja, o darb ne.
Juos vis tiek kas nors turi padaryti. Gali
atlyginim kelti nors ir kelis kartus, bet
mogus nepadarys daugiau, nei gali. Kad
ir kiek moksi, jis neatliks penki moni
darbo, konstatuoja VRSPS pirmininkas.
Vilniaus miesto policijos darbuotoj
profesins sjungos tarybos narys p. Ar-
maitis pasakojo, kad kai kuriose policijos
staigose jau trksta ketvirtadalio moni:
Atmeskite tuos, kurie serga, tuos, kurie
mokosi, tuos, kurie nesugeba elementa-
ri dalyk padaryti. Taip ir bna, kad vie-
nas dirba u du ar tris. Tas, kuris sugeba,
apkraunamas darbais, ir jei ko nespja, tai,
irk, jau ir nuobauda.
nesutvarkyta
karjeros sistema
Pareign profesini sjung nuo-
mone, statutini tarnautoj karjeros sis-
tema Lietuvoje dar nra aiki ir gerai su-
tvarkyta. Pasak j, karjeros siekimas lyg ir
yra savotikai formintas, taiau realiai tai
gyvendinti sudtinga. Kartais pareignai,
turintys potencial kilti karjeros laiptais,
smoningai to nedaro. Ir ia daniausiai
kaltas prastas administravimas, didelis ir
blogai paskirstytas darbo krvis. Tiesiog
tarnautojai, inodami reali padt, ne-
beina toliau. Jau geriau dalis j lieka dirbti
specialistais, nepretenduoja vyresniojo
ar vyriausiojo specialisto viet, kur prastos
mISIjA:
Kalbdami apie pareign kasdieny-
b, profsjung atstovai Gintautas
Lagunaviius ir Rimas Armaitis ne-
vengia atri odi.
P
r
o
f
s
j
u
n
g
o
s

v
e
l
g
i
a

P
a
a
d

P
e
r
t
e
k
l
i

1 9
slygos ir dar didiul atsakomyb.
Tai jam nra naudinga, nes ums
tas auktesnes pareigas po met gali gauti
papeikim, dsto p. Lagunaviius. Yra
moni, kurie dirba deimt met, neturi
nei kvalifkacini klasi, nei kategorij ir
dl kakoki prieasi bijo jas laikyti. Gal
viena i prieasi, kad kai kur vertinimo
komisij veikla nra visikai skaidri. Ten
aidia personalijos jei siteikei kam
nors, galbt gausi auktesn kategori-
j, nesvarbu, ar esi rimtas specialistas, ar
nelabai. O gal tik tikai savo veiksmais, ne-
rodei iniciatyvos, kad nesulauktum pasi-
prieinimo i kit, nesistengei paneigti ne
visai teising virininko nurodym...
Kaip tam tikr stabd siekiant karje-
ros panekovai minjo reikalavim turti
auktojo mokslo diplom. Vienas dalykas,
kai tam tikrai pareigybei i tikrj reikalin-
gas auktasis isilavinimas, taiau kartais
reikia techninio parengimo, kuris juk ne-
btinai turi bti auktasis, sak p. Armai-
tis. Vidaus reikal sistemoje gana danas
reikinys, kad sistemoje dirbantis mogus,
gerai imanantis savo srit, galintis atlikti
sudtingiausi darb, bet neturintis auk-
tojo isilavinimo, negali uimti skyriaus
virininko pareig. O mogus, atjs i
alies, bet turintis auktj isilavinim, i
karto gali tapti virininku, nors itoje sri-
tyje nieko nesupranta. Tai irgi problema,
kuri iki iol neisprsta.
problemas sprsti
reiks kartu
Statutin tarnyba igyvena kriz taip
sitikin statutini tarnautoj profesini
sjung atstovai. Pasak Vilniaus miesto
policijos darbuotoj profesins sjungos
tarybos nario p. Armaiio, tokiomis sly-
gomis, kokios yra dabar, priversti pareig-
n dirbti kokybikai ir atsakingai irti
savo pareigas yra praktikai nemanoma.
Statutini pareign profesins s-
jungos vadovas sitikins, kad statutins
valstybs tarnybos sistem btina tobu-
linti: Valstybs tarnyba i tikrj yra su-
kurta pagal tok gantinai keist princip.
Kai sistemoje atsiranda nauja institucija,
tai jos viet sistemoje lemia ne prot skai-
ius, ne atliekamos funkcijos, o tiesiog
dirbani moni skaiius. Kuo daugiau
etat tuo institucija reikmingesn. si-
gilinus pasirodo, kad kain ar taip yra. Ne-
aiku, ir kaip tos funkcijos atliekamos. Ar
jos nedubliuojamos? Kartais mogus dir-
ba neinodamas, kad jo darb dubliuoja
dar du ar trys. Dabar turime biurokratin
mechanizm, kuris niekada pats savaime
netobuls.
VRSPS pasiryusi veiksmingai dirbti
keiiant susidariusi negatyvi padt
valstybs tarnyboje: Mes tikims dirb-
dami su Vidaus reikal ministerija, Poli-
cijos departamentu, kitomis staigomis
ir socialiniais partneriais, sukurti aiki
vizij, ko mes siekiame ir kokiu keliu mes
einame. Kad nebt svyravim, tp-
iojim, neaiki reform ar neskaidri
program gyvendinimo. Viskas turi bti
grietai apibrta ir pateikta visuomenei.
Neturt bti meluojama visuomenei,
kad viskas gerai, situacija kontroliuoja-
ma. Mokesi moktojai moka pinigus,
u kuriuos ilaikoma policija, ir jeigu i
blogai dirba, k tada turi galvoti mokes-
i moktojas? klausia VRSPS vadovas.
Sieks didesni atlyginim
Vienas i svarbiausi pareign pro-
fesini sjung sieki teisingas statu-
tini tarnautoj atlyginimas. Pareignas
turi gauti tok atlyginim, kokio jis nusi-
peln, kokio usitarnavo. O ne tok, kok
kakas sugalvojo ir paskyr. Atlyginimo
skaiiavimas turi pasikeisti, kad atitikt
iandienin situacij, tvirtai teig p.
Lagunaviius. Net emiausios grandies
pareigno atlyginimas neturt bti
maesnis u vidutin alies atlyginim.
Tai buvo paadta Lietuvos nepriklauso-
mybs atkrimo pradioje ir tas turi bti
gyvendinta.
Kitas i artimiausiu metu sprstin
klausim statutini pareign kolekty-
vin darbo sutartis. Jau dabar i galimyb
svarstoma Seime. Valstybs tarnybos sta-
tymas ir Vidaus tarnybos statutas neregla-
mentuoja vis statutins tarnybos aspek-
t, todl dauguma ginytin klausim
sprendiama teisme. O juk daug esmini
dalyk bt galima nustatyti darbdavio ir
darbuotoj susitarimu.

Pareignams paad, kad rytoj bus
geriau, nebeutenka. Jei mes nieko neda-
rysime, nesilysime, neteiksime projekt,
tai u mus niekas nieko nepadarys. Reika-
lingas toks dialogas, kuris padt isprsti
daugyb problem, kurios iki iol prak-
tikai nebuvo sprendiamos, rytingai
neka profesini sjung atstovai.
ApIlImAS:
Jauni specialistai neretai spja tik
kojas apilti pamato, kokia darbo
atmosfera, krvis, slygos, ir ieina,
- tikina Lietuvos vidaus reikal siste-
mos respublikins profesins sjun-
gos lyderis Gintautas Lagunaviius.
P
r
o
f
s
j
u
n
g
o
s

v
e
l
g
i
a

P
a
a
d

P
e
r
t
e
k
l
i
akt ual i j os
2 0
kodl policija pajuto refor-
m poreik?
Yra trys pagrindins prieastys. Pirmo-
ji nuo nepriklausomybs atkrimo laik
joki didesni pokyi policijos sistemoje
nebuvo. Visos reformos buvo susijusios su
centriniais padaliniais, bet i esms niekas
nesikeit. Antroji atjo laikas susitvarkyti
gana gremzdik dabartin policijos val-
dymo sistem. Tokios struktros policijos
sistem, koki turime iandien, adminis-
truoti brangu ir neefektyvu. Taigi norime
geriau naudoti biudeto las. Treioji
prieastis visuomen vystosi, valstyb
eina priek, taigi ir ms institucija pri-
valo vystytis, turime atitikti visuomens
poreikius, nes esame ilaikomi mokesi
moktoj. Turime prisitaikyti prie pasikei-
tusi slyg teikti modernias paslaugas.
Reforma duos du pagrindinius daly-
kus. Policijos departamentui supaprasts
valdymas ir veiklos planavimas, nes vieto-
je 59 teritorini policijos staig valdysime
tik 10. Kitas dalykas emiausiosios pa-
kopos policijos staigos i penktos darbo
apmokjimo kategorijos pakils treij.
Taigi j pareign atlyginimai padids.
2 0
polIcIjA
pASIrenGUSI
permAInomS
Nuo 2008 m. spalio 1 d. kei-
iasi policijos valdymo sistema:
emiausiosios pakopos polici-
jos staigos rajon komisari-
atai neteks juridinio statuso
ir taps pavaldios apskrii ko-
misariatams. Taip bus ne tik pa-
keisti policijos biudeto forma-
vimo principai, bet ir nutiestas
kelias kitoms reformoms. Apie
tai, kodl policija sujudo refor-
muotis, Valstybs tarnybos ak-
tualijoms papasakojo vyriau-
siasis komisaras kstutis lAn-
InSkAS, policijos generalinio
komisaro pavaduotojas.
pAlIkImAS:
Kstutis Laninskas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas: Procedros yra viena
i labiausiai tobulintin ms veiklos srii. Daugelis j yra biurokratikos ir gremzdi-
kos, likusios i sen laik.
2 1
akt ual i j os
2 1
dauguma ms
komisariat
neremontuoti nuo
nepriklausomybs
atkrimo laik
Nesakau, kad imsime ir isprsime
visas problemas. Atsiras kit. Pavyzdiui,
rajono komisaro pavaduotojo atlyginimas
susilygins su paprasto pareigno. Supran-
tama, sumas motyvacija uimti ias
pareigas. Mes tai numatme ir ketiname
imtis priemoni. Reforma tai ilgalaikis
darbas, kuris neusibaigs spal. Spalio 1
d. tik bus jungtas naujas valdymo me-
chanizmas, kur paskui dar nemaai reiks
tobulinti. Nesame tokie optimistai, kad
manytume nepadar joki klaid. Atlie-
kant tok kompleksin pertvarkym klaid
ivengti nemanoma. Svarbiausia yra jas
laiku pastebti ir itaisyti.
Ar keisdami valdymo siste-
m k nors imate kaip pavyz-
d?
Mes Lietuvoje ir taip jau esame nevy-
kusiai prisikopijav visokiausi pavyzdi.
Aiku, paisome kit valstybi patirties, nes
tai, k planuojame, kai kurios valstybs jau
yra padariusios, irime, kaip seksi, koki
klaid buvo, kaip viskas funkcionuoja.
Bandome pritaikyti j patyrim ms s-
lygoms, taiau nekopijuojame aklai. Juk
statym nusirayti nra sudtinga, bet
tenyki slyg neperkelsi. Taigi kuriame
savo model.
kodl kalbant apie valdy-
mo reform ypa akcentuoja-
ma fnansin pus?
Visiems akis bado ms biudeto ir pa-
ios sistemos dydis. Taip, i tikrj Lietuvos
policijos sistema yra didiul. Yra daugiau
nei 15 tkst. darbuotoj, 59 teritorins po-
licijos staigos, 11 specializuot policijos
staig. Tok didiul k valdyti reikalingas
atitinkamas biudetas. iais metais turi-
me 831 mln. lit biudet. tai ie pinigai
ir uklina, bet niekas neiri, kiek policija
atlieka funkcij, kiek yra staig, kiek dirba
moni. Sutinkame su tuo, kad galima l-
as panaudoti ir efektyviau pertvarkius
valdymo sistem atsiras prielaidos tai pa-
daryti.
mes nenaikiname
komisariat,
neatleidiame moni
Tai tik pirmas ingsnis priek. Valdy-
mo schemos pakeitimas susijs ir su per-
sonalo problem sprendimu: mokymu,
kvalifkavimu, motyvavimu, darbo slyg
gerinimu. Visa tai turi bti sprendiama
bendrai. Dauguma ms komisariat
nuo nepriklausomybs atkrimo laik ne-
remontuoti. Remontui l poreikis per
metus yra 100 mln. lit, o mes gauname
apie 13. iemet gal sieks iki 20 mln. lit.
Vadinasi, negalime patenkinti vis porei-
ki. Suprantame, kad valstybs biudetas
nra guminis ir viskam negausime, taigi
patys turime iekoti, kur sutaupyti, kad
galtume daugiau l skirti btiniau-
sioms reikmms: darbo slygoms gerinti,
remontui, technikai.
tokie esminiai pertvarky-
mai visada sulaukia tam tikro
pasiprieinimo. Ar susiduria-
te su juo?
I tikrj, tam tikro pasiprieinimo yra.
Daug kam atrodo, kad jei pasikeis rajono
komisariat teisinis statutas, vyks lyg ir
sistemos gritis, ji nebeveiks. Bet visiems
pabriu, kad juridinio statuso pasikeiti-
mas nieko nereikia. Mes nenaikiname
komisariat, neatleidiame moni. Kei-
iame tik valdymo schem ir biudeto
formavimo principus. Taip, rajon komi-
sariatai turs priprasti prie kitokio veiklos
planavimo. Biudet labiau turs sieti su
veikla, turs pagrsti apskrities komisaria-
tui, kodl jiems reikalingi tokie itekliai, o
ne kitokie. Komisarams reiks susitaikyti
su tuo, kad jie nebevaldys l. Tai psi-
chologikai taip pat gali bti sunku. Bet i
esms komisariat veikla, komisar atsa-
komyb nepasikeis.
Ar kartu su valdymo refor-
ma bus siekiama ir efektyves-
ns veiklos?
inoma. Taip jau istorikai susiklost,
kad ms policija yra reaktyvi: laukiam,
kol vyks nusikaltimas, tada reaguojam,
tiriam. Tai ir brangu, ir neefektyvu, ir mo-
ns nepatenkinti. Ms tikslas pereiti
prie aktyvios veiklos. Daugiau itekli
skirti prevencijai: patruliavimo, apylinki
inspektori veiklos, nepilnamei reikal
inspektori veiklos stiprinimui ir kt. Nori-
me, kad policininkas bt matomas, kad
galt kaip galima greiiau reaguoti. tai
kriminalin policija turt aktyviau vystyti
kriminalin valgyb. T. y., daugiau rinkti
informacij, j analizuoti, matyti tendenci-
jas, kas dedasi visuomenje, koki nauj
nusikaltim atsiranda. Reikia pradti pla-
nuoti prevencinius veiksmus irint prie-
k. Tarkime, jaunimas gyvena internete.
Vadinasi, ir policija turi ateiti internet.
Turime diegti naujas veiklos metodikas.
ms policija
yra reaktyVi:
laukiam, kol Vyks
nusikaltimas, tada
reaguojam, tiriam.
tikriausiai viena i per-
tvarkos prieasi yra gana
prastas policijos vaizdis. ko-
dl visuomen suvokia poli-
cinink kaip kak svetim,
prieik?
O juk policininkas yra tos paios vi-
suomens dalis. Tas svetimo vaizdis liks
dar nuo soviet laik policininkas, arba
milicininkas tais laikais, yra baubas, kuris
atvaiuos ir pasodins kaljim. Visuome-
n pati turi suprasti, kad kokie 95 proc.
gyventoj yra siningi pilieiai, kuriems
policija yra padjja ir pagalbinink. Jei
gyveni dorai, nenusikalsti, tai susitikimas
su policija neturt kelti neigiam jaus-
m. Ms turi bijoti tik tie, kurie link
nusiengti. Bet visuomen turi bti smo-
ninga, laikytis visuotinai priimt elgesio
norm, statym. Tarkime, Keli eismo
taisykli reikia laikytis visada, o ne tik tada,
kai mato policininkas, kas dabar i esms
visuotinai yra priimta.
Kitas dalykas, kad pati visuomen kar-
tais policinink padaro savotiku niekeliu.
Ms atlikti tyrimai rodo, kad visuomen
nuomon apie policij susidaro daugiau-
sia i iniasklaidos. O pastaroji tikrai ne vi-
sada pateikia realyb atitinkanius faktus,
iklausoma tik viena pus, sutirtinamos
spalvos. Manau, kad turi keistis visuome-
ns poiris tai, k skelbia iniasklaida. Ir
urnalistai, kaip visuomens atstovai, tu-
rt pakeisti savo poir. Sutinku, kad yra
blogybi ir kad apie jas reikia rayti, bet
reikia rayti ir apie gerus dalykus.
kaip kitos Vakar alys
pasiek, kad visuomen ben-
dradarbiauja su policija?
Pirmiausia, tai visuomens poiris.
Antra, tos alys neturjo penkiasdeimties
met toki perturbacij, kokias turjome
mes. Skandinavai yra pasak: Ko js nori-
te? Per 18 met ir taip daug padarte. Mes
iki tokios policijos struktros ir pasitikjimo
jome 70 met. Galbt i tikrj per maai
laiko prajo, kad galtume tiktis ir tokio
policijos darbo, ir tokio visuomens poi-
rio kaip senose demokratinse valstybse.
kartais
pati Visuomen
policinink padaro
saVotiku niekeliu
2 2
akt ual i j os
2 2
P
o
l
I
c
I
j
a

P
a
S
I
R
e
N
g
u
S
I

P
e
R
M
a
I
N
o
M
S
Gal viena i prieasi, dl ko policijos
sistema iki iol tinkamai nesutvarkyta kad
nebuvo nuoseklumo, perimamumo. Kie-
kviena Vyriausyb, kiekvienas vidaus reikal
ministras turjo savo vizij ir savaip kak
band daryti. Daug reform mes negyven-
dinome btent dl to. Jeigu prisimintume
19961998 m. Europos Tarybos rekomen-
dacijas, kaip reikia pertvarkyti Lietuvos po-
licijos sistem, tai i t rekomendacij buvo
gyvendintos tik dvi: suformuotas atskiras
policijos biudetas ir pakeista policijos ge-
neralinio komisaro skyrimo tvarka jis atri-
botas nuo politins takos. Tik dabar bando-
me atsivelgti ir kitas rekomendacijas.
20002002 m. su suomiais dalyvavo-
me Dvyni projekte, po kurio suomiai
pateik daug patarim, kaip turtume
persitvarkyti savo sistem. Ir vl praktikai
nieko nepadarme, nes nebuvo politi-
ns valios. Tuometin valdia mat kitus
prioritetus. Aiku, negalima pasakyti, kad
nieko nevyko. Jau vien rengiantis stoti
NATO, Europos Sjung buvo daug pada-
ryta siekiant kokybikesns veiklos.
tai kaip planuojate pasiek-
ti moni pasitikjimo?
Tas pasitikjimas susideda i keli
dalyk. Ir labai paprast dalyk. Ilg
laik atrod, kad nusikaltim iaikina-
mumas yra svarbus rodiklis. Pasirodo,
visuomenei tas visikai nerpi. Visuo-
men domina saugumo jausmas. Kitas
svarbus dalykas kaip policininkas su-
gebjo reaguoti jo klausim: ar greitai
atvaiavo vykio viet, kaip iklaus,
ar mandagiai kalbjo, ar greitai sura
protokol. Taigi monms reikminga,
kaip profesionaliai pareignas atlieka
procedras ir kaip elgiasi. Procedros
yra viena i labiausiai tobulintin ms
veiklos srii. I tikrj daugelis polici-
jos staigose atliekam procedr yra
biurokratikos ir gremzdikos. Ir tai vl
sen laik palikimas.
Visuomen domina
saugumo jausmas
Galiu pateikti tok pavyzd: turime
nauj, modern baudiamj kodeks, o
jo gyvendinimo mechanizm palikome
sen, sovietin. Tai reikia, kad sivlme
baisias biurokratines procedras, kurios
praktikai paralyiuoja vis policijos siste-
m. Tarkime, vyko smulkus eismo vykis,
automobiliai vos nubrozdinti, o vykio for-
minimas trunka pusantros valandos. K
reikia pusantros valandos laiko piliei,
kurie padar eismo vyk, pusantros valan-
dos laiko policijos ekipao, kuris formina
vyk? Pamainos darbo laikas atuonios
valandos. Tai kiek toki vyki pareignas
gali forminti? Jau neneku apie kit dar-
b. Taigi btina paprastinti ias proced-
ras, reikia keisti teiss aktus, pergrupuoti
ms pai pajgas.
kad turtume gerus, pro-
fesionalius, kultringus pa-
reignus, reikalinga tinkama
mokymo sistema. Ar galime
sakyti, kad toki turime?
Tai vienas i opiausi klausim. Gali-
me tik konstatuoti, kad po 18 nepriklauso-
mybs met policijos pareign rengimo
sistemos ms valstybje nra. Yra Klaip-
dos policijos mokykla, kuri net nepriklau-
so policijos sistemai. Yra Mykolo Romerio
universiteto Vieojo saugumo fakultetas
Kaune, kuris net ne policijos fakultetas, o
vieojo saugumo, ir kuris priklauso univer-
sitetui. Yra Policijos mokymo centras, kuris
atlieka kvalifkacijos klimo funkcijas. Bet
specializuotos policijos mokymo staigos
iki iol nra. Tikiuosi, kad naujasis polici-
jos generalinis ir naujasis vidaus reikal
ministras pagaliau isprs it klausim.
Tikiuosi, kad sveikas protas nugals. Juk
negali grti sovietin sistema. kr abs-
traki vieojo saugumo mokykl, o ne
policijos, kur rengiami konkrets specia-
listai, vl neisprsime profesionalumo
klausimo. Auktoji neuniversitetin poli-
cijos mokykla bt viena i pagrindini
motyvacijos dali. Jaunam mogui b-
tent toje mokykloje bt duodami moty-
vacijos pagrindai: kodl jis atjo policij,
kokios bus jo funkcijos, k apskritai reikia
bti pareignu.
kur dar iais metais kryps
policijos departamento
vilgsnis? kokie darbai turs
pirmenyb?
Tai informacini sistem diegimas,
kokybs vadybos sistem diegimas ir
pareign kvalifkacija bei motyvavimas.
Motyvavimas tai, vis pirma, iaikini-
mas pareignui, ko mes i jo norime ir ko
i jo tikisi visuomen. Tai reikia, kad turi-
me i esms pakeisti tiek pareigno, tiek
policijos staigos vertinim. Iki iol ms
vertinimo kriterijai buvo nukreipti vid,
skirti mums patiems, o jie turi tapti labiau
ioriniai, atspindti visuomens poreikius.
Kalbino Lina Biektait
poreIkIAI:
Nusikaltim iaikinamumas yra svarbus ro-
diklis, taiau visuomenei kur kas labiau rpi
tiesiog jaustis saugiai.
2 3
kar j er a
Aurin Kisielyt,
Valstybs tarnybos departamento prie VRM
Teiss skyriaus vyriausioji specialist
Kuo isisKiria
statutiniai
tarnautojai?
Lietuvoje yra 27 270 moni, kurie savo karjer pradjo tik prisiek Lie-
tuvos valstybei. Daugelis j savo kasdieniniame darbe rizikuoja sveika-
ta ir gyvybe bei turi kur kas daugiau galiojim nei eiliniai pilieiai.
Reglamentavimo istorija
Nors visada buvusi savita ir isiskirianti i
visos valstybs tarnybos, statutin valsty-
bs tarnyba (ir statutinio valstybs tarnau-
tojo svoka) Lietuvos valstybs tarnyb
reglamentuojaniuose statymuose buvo
tvirtinta ne i karto.

tai 1995 m. Valdinink statyme statuti-
niai valstybs tarnautojai iskirti nebuvo ir
pagal pagrindinio darbo pobd jie buvo
priskiriami vairiems valstybs ar savival-
dybi tarnautoj profesiniams korpusams
(policijos, diplomat ir kt.). Taiau gyven-
dinant statym patvirtintame valsty-
bs valdymo tarnybos pareigybi srae
ivardytos A ir B lygio valdinink parei-
gybs, tarp kuri pamintos ir kai kurios
pareigybs, iuo metu priskirtos statuti-
nms, pavyzdiui, inspektorius, muitins
virininkas, operatyvinis galiotinis, amba-
sadorius, konsulas, treiasis sekretorius ir
kt. Todl darytina ivada, kad grieto val-
dinink ir kit (policijos, diplomat) pro-
fesini korpus atskyrimo galiojant 1995
m. Valdinink statymui nebuvo.
1999 m. Valstybs tarnybos statymo
redakcijoje statutiniai valstybs tarnau-
tojai jau iskirti ir apibrti kaip vieojo
administravimo (t. y. vienos i valstybs
tarnautoj grupi) valstybs tarnautojai,
kuri tarnyb reglamentuoja statymas ar
statymo patvirtintas statutas, nustatantis
specialias primimo tarnyb, tarnybos
atlikimo, atsakomybs ir kitas slygas, su-
sijusias su tarnybos ypatumais. statyme
buvo iskirti ir pareignai valstybs tar-
nautojai, pagal pareigas turintys vieojo ar
vidinio administravimo galiojimus paval-
diems ar nepavaldiems asmenims. Jiems
u tarnybinius paeidimus buvo numaty-
tos grietesns tarnybins nuobaudos nei
kitiems valstybs tarnautojams. Paym-
tina, kad pareignais pagal pateikt api-
brt galjo bti laikomi ir nestatutiniai
pareignai.
Pagal statym, statutin ir nestatutin
valstybs tarnyba turjo daugiau bendr
slyio tak nei dabar. Pavyzdiui, nusta-
tyti vienodi bendrieji primimo valsty-
bs tarnyb reikalavimai, draudimo priim-
ti pareigas atvejai, su valstybs tarnyba
nesuderinamos veiklos rys, priimami
tarnyb karjeros valstybs tarnautojai
taip pat turjo prisiekti. Be to, statuti-
niams valstybs tarnautojams be ilyg
buvo taikomi statymo straipsniai, regla-
mentuojantys tarnybin kaitum, darbo
umokest, valstybs tarnautoj mokymo
fnansavim, valstybs tarnautoj mate-
rialin atsakomyb, darbo trukm, atlei-
dimo i pareig pagrindus bei kai kurias
garantijas. Valstybs tarnautoj registre
buvo numatyta kaupti duomenis apie
vis statyme numatyt grupi (tarp j ir
statutini valstybs tarnautoj) valstybs
tarnautojus.
Dabartin apibrtis
2002 m. priimtoje naujoje Valstybs tar-
nybos statymo (toliau VT) redakcijoje
statutinio valstybs tarnautojo svoka
buvo iek tiek patikslinta ir nustatyta, kad
statutinis valstybs tarnautojas yra:
1. valstybs tarnautojas, kurio tarnyb
reglamentuoja statymo patvirtintas
statutas arba Diplomatins tarnybos
statymas, nustatantys specialias pri-
mimo valstybs tarnyb, tarnybos at-
likimo, atsakomybs ir kitas su tarnybos
ypatumais susijusias slygas, ir (ar)
2. valstybs tarnautojas, turintis vieojo
administravimo galiojimus jam nepa-
valdi asmen atvilgiu.
Aurin kisielyt,
Valstybs tarnybos departamento
prie VRM Teiss skyriaus
vyriausioji specialist
2 3
2 4
2 4
Pastarasis poymis, kaip nurodo Alfonsas
Laurinaviius knygoje Tarnybin teis:
statutins valstybs tarnybos teisinis re-
guliavimas, statutines tarnybas sieja su
bendrja valstybs tarnybos samprata, o
pirmasis jas iskiria.
Paymtina, kad statutuose, kurie skirti
nustatyti statutini valstybs tarnautoj
status, nra norm, kurios leist aikiai
atskirti statutinio valstybs tarnautojo
status turint nuo tokio statuso netu-
rinio valstybs tarnautojo. Pavyzdiui,
Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad
vidaus tarnybos sistemos pareignas yra
statutinis valstybs tarnautojas, kurio tar-
nyb reglamentuoja statutas ir (ar) kuris
turi vieojo administravimo galiojimus
jam nepavaldi asmen atvilgiu. Kaip
matyti, statutins tarnybos poymiai yra
daugiau teisiniai (specialus tarnybos sly-
g reglamentavimas, tarnyba konkreioje
statutinje staigoje), o ne veiklos (kon-
krei speciali funkcij vykdymas), nors
visuose statutuose ir yra nurodyta, kad
statutiniu laikomas tarnautojas, turintis
vieojo administravimo galiojimus jam
nepavaldi asmen atvilgiu.
Kokie valstybs tarnautojai turt bti
laikomi statutiniais (kokiais kriterijais vado-
vaujantis pareigybms turt bti sutei-
kiamas statutinio valstybs tarnautojo sta-
tusas), iuo metu diskutuojama ir vidaus
reikal ministro sudarytoje darbo grupje.
Aikiai apibrti, kada tarnybos santykiai
turi bti reguliuojami specialiomis teiss
normomis (statutais), o kada tik VT, itin
svarbu, nes nesant tokio apibrtumo kai
kurios valstybs tarnautoj pareigybs,
kurias einantys valstybs tarnautojai tiesio-
giai nedalyvauja gyvendinant statutinei
staigai nustatytus udavinius, nepagrstai
priskirtos prie statutini pareigybi, dl
ko jas einantiems valstybs tarnautojams
taikomi grietesni tarnybos apribojimai ir
didesns socialins garantijos.
Statutini tarnyb sistemos
iuo metu iskiriamos ios statutini vals-
tybs tarnautoj sistemos:
1. Kaljim departamento prie Teisin-
gumo ministerijos ir jam pavaldi s-
taig statutiniai valstybs tarnautojai
(2 734 statutiniai valstybs tarnautojai);
2. krato apsaugos sistemos statutiniai
valstybs tarnautojai ( 2 tkst. valsty-
bs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani
pagal darbo sutartis);
3. Vidaus reikal ministerijai pavaldi
staig statutiniai valstybs tarnautojai
(19 554):
vidaus reikal centrini staig (Po-
licijos departamento prie Vidaus
reikal ministerijos (11 049); Valsty-
bs sienos apsaugos tarnybos prie
Vidaus reikal ministerijos (3 533);
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento prie Vidaus reikal
ministerijos (3 573); Finansini nusi-
kaltim tyrimo tarnybos prie Vidaus
reikal ministerijos (229); Vadovybs
apsaugos departamento prie Vidaus
reikal ministerijos (378); Vieojo sau-
gumo tarnybos prie Vidaus reikal
ministerijos (765);
kit vidaus reikal staig (vidaus rei-
kal centrinms staigoms pavaldi
teritorini, specializuot ir kt. staig);
vidaus reikal profesinio mokymo s-
taig;
4. muitins staig statutiniai valstybs
tarnautojai (2 285);
5. Specialij tyrim tarnybos (STT) sta-
tutiniai valstybs tarnautojai (195);
6. Valstybs saugumo departamento
(VSD) ir jam pavaldi staig statutiniai
valstybs tarnautojai;
7. valstybs tarnautojai, kuri tarnyb
reglamentuoja Diplomatins tarnybos
statymas (502).
Taigi statutini tarnautoj Lietuvoje iuo
metu yra 27 270. Valstybs tarnautoj, ku-
ri tarnyb reglamentuoja VT (nestatuti-
ni), yra 25 598.
i sistem statutini valstybs tarnauto-
j tarnyb reglamentuoja specials staty-
mai ir statutai, kuri iuo metu yra 10. Be
to, gyvendinant juos yra priimta nemaai
teiss akt, reglamentuojani vairius
kiekvienos sistemos valstybs tarnautoj
tarnybos aspektus (atrankos, primimo,
atestavimo ir kt.). ie teiss aktai yra pa-
tvirtinti kiekvienos sistemos centrins
vadovaujaniosios institucijos vadovo. VT
statutiniams valstybs tarnautojams tai-
komas tiek, kiek j statuso nereglamen-
tuoja statutai ar Diplomatins tarnybos
statymas, iskyrus VT nustatyt darbo
apmokjimo tvark, nuostatas dl dele-
gavimo tarptautines institucijas ir usie-
nio valstybi institucijas bei dl statutinio
valstybs tarnautojo statuso atkrimo,
kurios jiems taikomos be ilyg.
Primimas pareigas
Kadangi statutiniai valstybs tarnauto-
jai atlieka funkcijas, susijusias su teiss
paeidim prevencija, iaikinimu, gyvy-
bs, sveikatos ir turto apsauga, jiems yra
taikomi grietesni nei kitiems valstybs
tarnautojams reikalavimai tiek priimant
pareigas, tiek jas einant.
Nors priimamiems statutiniams valstybs
tarnautojams, skirtingai nei kitiems valsty-
bs tarnautojams, nustatytas reikalavimas
bti nepriekaitingos reputacijos, is rei-
kalavimas nra kokybikai naujas, kadangi
nepriekaitingos reputacijos turin papras-
tai sudaro visi draudimai (tiesa, kiek grie-
tesni), nustatyti valstybs tarnautojo par-
eigas pagal VT priimamiems asmenims
(pavyzdiui, Vidaus tarnybos statuto 6 str.
reIkAlAUjAmA dAUGIAU:
Statutiniai valstybs tarnautojai atlieka funkcijas, susijusias su teiss paeidim prevenci-
ja, iaikinimu, gyvybs, sveikatos ir turto apsauga, todl jiems yra taikomi grietesni nei
kitiems valstybs tarnautojams reikalavimai tiek priimant pareigas, tiek jas einant.
k
u
o

i
s
i
s
k
i
r
i
a

s
t
a
t
u
t
i
n
i
a
i

t
a
r
n
a
u
t
o
j
a
i
?
2 3
kar j er a
2 3
1 d. 2 p. nustatyta, kad asmuo laikomas
nepriekaitingos reputacijos, jei nra io
statuto 11 straipsnio 1 dalies 24, 6 punk-
tuose ir 2 dalyje nurodyt aplinkybi, t. y.
teistumo u tyinius nusikaltimus, asmuo
nebuvo atleistas u pareigno, advokato,
teisjo, kario ar kt. vardo paeminim, ne-
buvo atleistas i valstybs tarnybos u tar-
nybin nusiengim ir kt.). Papildomai kaip
nepriekaitingos reputacijos dalis kartais
nustatomas reikalavimas nepiktnaudiauti
narkotinmis, toksinmis, psichotropin-
mis mediagomis arba alkoholiu ir reikala-
vimas, kad kandidato elgesys bt sude-
rinamas su visuotinai pripaintomis mora-
ls ir etikos normomis. Tiesa, kai kuriuose
statutuose nepriekaitinga reputacija nra
apibrta, taiau ivardijami visi mintieji
VT nustatyti draudimai priimti pareigas.
Statutuose paprastai bna numatyta, kad
siekiantys eiti statutinio valstybs tarnau-
tojo pareigas asmenys tikrinami pagal
vidaus reikal staig ar kit valstybs ar
savivaldybi institucij ar staig skaitas,
nors pagal VT asmenys, norintys bti pri-
imti valstybs tarnautojo pareigas, nra
tikrinami, o tik paymi pretendento anke-
toje, ar nra aplinkybi, dl kuri jis negali
bti priimtas ias pareigas.
Gerokai daugiau reikalavim yra nustaty-
ta statutini valstybs tarnautoj gebji-
mams ir kitoms asmeninms savybms, t.
y., jie turi bti tokios sveikatos bkls ir f-
zinio pasirengimo, kuris leist eiti atitinka-
mas pareigas, be to, staigos gali nustatyti
papildom reikalavim, susijusi su as-
mens intelektiniais gebjimais, moraliniu
ir psichologiniu tinkamumu konkreioms
pareigoms ir kt.
Statutiniams valstybs tarnautojams
gali bti nustatytas iki 6 mn. trukms
bandomasis laikotarpis, be to, statutiniu
valstybs tarnautoju tampama tik davus
priesaik Lietuvos valstybei.
Veiklos vertinimas
Statutini valstybs tarnautoj tarnybin
veikla ir j kvalifkacija vertinama atestaci-
jos metu, kuri paprastai vyksta ne kasmet
kaip kit valstybs tarnautoj, o kas 25
metus (iskyrus STT ir muitins pareignus,
kurie yra atestuojami ar vertinami kasmet).
Paprastai statutini valstybs tarnautoj
atestacija skirta vertinti, ar pareignas
tinka eiti pareigas (vidaus tarnyboje, Kal-
jim departamente), kai kurios statutins
atestacijos komisijos taip pat svarsto pa-
reign kvalifkacini kategorij ir pirm-
j tarnybini rang nustatymo klausimus
(VSD), o kai kuri atestacini komisij
teigiamas vertinimas (labai gerai) yra b-
tina slyga gauti auktesn kvalifkacin
kategorij.
Pagrindins statutini valstybs tarnauto-
j veiklos vertinimo nuostatos yra pana-
ios kit valstybs tarnautoj. Pavyzdiui:
atestacijos (vertinimo) komisij sudary-
mo, j darbo, vertinimo tvarka (tiesioginio
vadovo ivados parengimas, vertinimas
vertinimo komisijoje, kurio metu vyksta
pokalbis su vertinamu valstybs tarnauto-
ju). Bet yra ir skirtum. tai STT pareignai
turi laikyti kvalifkacijos test.
Vertinimo ir atestacijos komisij silomi
sprendimai (ar j deriniai) daugelyje statu-
tini sistem bei nestatutinje valstybs
tarnyboje yra panas, pavyzdiui, suteikti
auktesn arba emesn kvalifkacin ka-
tegorij (klas), perkelti auktesnes arba
emesnes pareigas, tobulinti valstybs
tarnautojo kvalifkacij, atleisti i pareig.
Kai kuri statutini pareign kvalifkacija
gauti kvalifkacin kategorij vertinama ats-
kirai, t. y., kvalifkacin kategorija suteikiama
ne po atestacijos, o po atskiro vertinimo,
kuris susideda i teorins ir praktins dalies
(vidaus tarnyboje, Kaljim departamente).
Atsakomyb
Tiek statutiniams, tiek nestatutiniams
valstybs tarnautojams j veikl regla-
mentuojaniuose statymuose nustaty-
tos dvi atsakomybs rys: materialin
valstybs tarnautojas turi atlyginti savo
neteista veika valstybs ir savivaldybs
institucijai ir staigai padaryt tiesiogin
materialin al; ir tarnybin taikoma u
pASIrenGImAS:
Statutiniai tarnautojai turi bti tokios sveikatos bkls ir fzinio pasirengimo, kuris leist
eiti atitinkamas pareigas. Be to, staigos gali nustatyti papildom reikalavim, susijusi
su asmens intelektiniais gebjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu konkreioms
pareigoms.
2 6
tarnybinius nusiengimus.
Taiau statutiniams valstybs tarnauto-
jams u tarnybinius nusiengimus nusta-
tyta daugiau tarnybini nuobaud ri,
t. y., be pastabos, papeikimo, grieto pa-
peikimo ir atleidimo i pareig gali bti
paemintos j pareigos, laipsnis, kvalifka-
cin kategorija, jie gali bti nualinti nuo
pareig arba sumainta j pareigin alga.
Be to, kai kuriuose statutuose nustatyta,
kad pareignai u padarytus tarnybinius
nusiengimus drausmine tvarka atsako
nepaisant to, ar baudiamoji arba admi-
nistracin atsakomyb taikoma, ar ne.
Statutiniai valstybs tarnautojai nuo parei-
g gali bti nualinti daugiau atvej, t. y.,
ne tik tarnybos metu pastebti neblai-
vs, apsvaig nuo narkotini ar toksini
mediag, bet ir tarnybinio patikrinimo
metu, baudiamosios bylos nagrinjimo
metu. Nualinti pareignai, prieingai nei
kiti valstybs tarnautojai, dirbti valstybs
tarnyboje nualinimo metu negali.
Tarnybini nuobaud skyrimo ir galiojimo
terminai tiek statutuose, tiek VT nustatyti
tokie patys, t. y., tarnybin nuobauda turi
bti paskirta ne vliau kaip per 1 mnes
nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo
dienos, o valstybs tarnautojas laikomas
nebaustu tarnybine nuobauda, kai po
jos paskyrimo praeina vieneri metai. Sta-
tutini valstybs tarnautoj atsakomyb
yra grietesn tik tuo aspektu, kad jiems
tarnybins nuobaudos negalima skirti, jei
nuo nusiengimo padarymo dienos pra-
jo 1 metai (nestatutiniams valstybs tar-
nautojams jei prajo 6 mnesiai). Antra
vertus, ir VT numatytas iimtinis atvejis,
kai galimi ilgesni tarnybins nuobaudos
paskyrimo terminai, t. y., kai tarnybinis
nusiengimas nustatomas atliekant au-
dit, pinigini ar kitoki vertybi revizij
(inventorizacij) arba tarnybin ar kit
kompetentingos institucijos patikrinim,
tarnybin nuobauda turi bti skiriama ne
vliau kaip per trejus metus nuo nusien-
gimo padarymo dienos.
Socialins ir kitos garantijos
statutini valstybs tarnautoj sta,
nuo kurio priklauso j darbo umokes-
tis, kasmetini atostog trukm ir kt., be
VT nurodytj patenka ir kiti laikotarpiai,
pavyzdiui, mokymosi vidaus reikal pro-
fesinio mokymo staigose, auktosiose,
specialiosiose vidurinse, auktesniosiose
Lietuvos Respublikos policijos (vidaus rei-
kal), saugumo bei karo mokyklose laikas,
nuteisto pareigno ar kario bausms at-
likimo laikas, jeigu vliau is asmuo rea-
bilituotas, faktinis tarnybos kit valstybi
ginkluotosiose pajgose laikas ir kt. (STT,
vidaus tarnyboje).
Statutini valstybs tarnautoj kasmeti-
ns atostogos yra ilgesns nei kit valsty-
bs tarnautoj, t. y., nuo 30 iki 45 dien
(priklausomai nuo tarnybos stao). Be to,
pavyzdiui, vidaus tarnybos ir Kaljim
departamento pareignams tam tikrais
atvejais gali bti suteikiamos papildomos
10 dien atostogos.

Nemaa dalis statutini valstybs tarnau-
toj garantij susijusios su j sveikata, pa-
vyzdiui, kompensacijos u susialojim
tarnybos metu, kompensacijos eimai, jei
pareignas na tarnybos metu arba dl
tarnybos (pavyzdiui, STT statute nustaty-
ta 10 kart didesn kompensacija nei VT),
teis sveikatos prieir Vidaus reikal
ministerijos steigtose asmens sveikatos
prieiros staigose, pareigno, panaudo-
jusio aunamj ginkl prie asmen, teis
psichologin konsultacij, sveikatos ir gy-
vybs draudimas nuo nelaiming atsitiki-
m tarnybos metu, dl tarnybos, vykstant
ar grtant i tarnybos.
Numatyta ir kit garantij: materialins
alos, kuri pareignai patiria dl tarny-
bos, atlyginimas, teisin pagalba parei-
gnui, padariusiam nusikalstam veik
dl tarnybins rizikos virijimo ar nuken-
tjusiam vykdant tarnybines funkcijas,
galimyb gauti tarnybin but arba but-
pinigius, didesns garantijos profesini
sjung organ nariams (iankstinis jos
sutikimas dl tarnybins nuobaudos pa-
reignui skyrimo, galimyb pareignams,
atsistatydinusiems i pareig dl irinki-
mo profesini sjung organus, grti
eitas pareigas) ir kt.

Taigi didesns socialins ir kitos statuti-
niams valstybs tarnautojams taikomos
garantijos yra ta statutini valstybs tarnau-
toj tarnybos specialaus reglamentavimo
sritis, kuri labiausiai atspindi i tarnautoj
veiklos specifk (pavojingum) ir grietes-
nes tarnybos bei atsakomybs slygas.
Kopimas karjeros laiptais
Tiek statutini, tiek nestatutini valsty-
bs tarnautoj karjeros modeliai yra labai
panas, t. y., jie gali pereiti kitas (lygia-
vertes ar emesnes) pareigas tarnybinio
kaitumo bdu, esant tarnybiniam bti-
numui, naikinant pareigyb, jie taip pat
gali bti perkelti Lietuvos diplomatines
atstovybes, usienio valstybi ar tarptau-
tines institucijas. auktesnes, o statuti-
nius valstybs tarnautojus ir emesnes
pareigas galima perkelti atsivelgiant
vertinimo (atestacijos) ivadas. Svarbiau-
sia tai, kad statutiniai valstybs tarnautojai
karjer daryti gali tik savo sistemos viduje,
t. y., jie negali bti perkelti karjeros vals-
tybs tarnautojo pareigas. Tai numatyta ir
VT, kurio 16 str. 4 d. numato, kad statu-
tiniai valstybs tarnautojai status atkurti
gali tik grdami pareigas toje statutinje
sistemoje, i kurios atsistatydino.

Vienintelis atvejis, kada statutinis valstybs
tarnautojas gali bti perkeltas karjeros
valstybs tarnautojo pareigas, yra, kai jis
yra traukiamas Vidaus reikal ministe-
rijos kadr rezerv. Taiau VT galimybs
statutiniams valstybs tarnautojams bti
perkeltiems karjeros valstybs tarnautojo
pareigas nesudaro, todl ie VT ir Vidaus
tarnybos statuto norm skirtumai lemia
neaikumus perkeliant valstybs tarnauto-
jus. Kituose statutuose (STT, VSD) numaty-
ta tik tai, kad tos statutins sistemos parei-
gn rezerv traukiami i jos atsistatydin
ir dirbantys kitose valstybs ar savivaldybi
institucijose pareignai. Paprastai buvimo
rezerve trukm yra ribota, o j trauktas pa-
reignas atlieka funkcijas, susijusias su sta-
tutins sistemos, kurios rezerv trauktas,
udaviniais, arba vykdo bendrsias parei-
gno funkcijas ir specialisias nestatutinio
valstybs tarnautojo funkcijas.

Lyginant statutin ir nestatutin valstybs
tarnyb matyti, kad pirmoji turi daugiau
karjeros sistemos element, kadangi sta-
tutiniai valstybs tarnautojai priimami
konkurso arba atrankos bdu ir jiems da-
niausiai nustatomas bandomasis laikotar-
pis arba stauot, vadinis mokymas arba
mokymas specialioje vietimo staigoje,
pretenduoti auktesnes pareigas gali tik
tos sistemos pareignai (vidaus tarnybo-
je), kitaip sakant, karjeros sistema tvirtina
pakopin vertikal valstybs tarnautoj
mobilum.
Atleidimas i pareig
I esms tiek statutini, tiek nestatutini
valstybs tarnautoj atleidimo i pareig
pagrindai yra tokie pat, nors kai kurie i j
statutuose reglamentuoti grieiau, pa-
vyzdiui, statutiniai valstybs tarnautojai
atleidiami, kai siteisja teismo nuospren-
dis, kuriuo jie nuteisiami u tyin nusi-
kalstam veik (VT kai siteisja teismo
nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausm
u sunk ar labai sunk nusikaltim).
Kai kurie statutini tarnautoj atleidimo
pagrindai yra susij su j tarnybos re-
glamentavimo specifka, pavyzdiui, jie
atleidiami, kai jiems sukanka tam tikras
statute nustatytas amius (pavyzdiui, 50
met), taip pat esant neigiamai atestaci-
jos komisijos ivadai, pareigno tarnyb
2 6
k
u
o

i
s
i
s
k
i
r
i
a

s
t
a
t
u
t
i
n
i
a
i

t
a
r
n
a
u
t
o
j
a
i
?
2 7
2 7
k
u
o

i
s
i
s
k
i
r
i
a

s
t
a
t
u
t
i
n
i
a
i

t
a
r
n
a
u
t
o
j
a
i
?
kar j er a
bandomuoju laikotarpiu vertinus nepa-
tenkinamai, paeminus pareigno vard,
sulauius priesaik arba jos atsisakius.
Informacijos apie valstybs
tarnautojus rinkimas
iuo metu veikia du registrai, kuriuose
kaupiami duomenys apie valstybs tar-
nautojus (tarp j ir statutinius):
1. Valstybs tarnautoj registras, kuria-
me kaupiami duomenys apie staig
struktras, laisvas ir uimtas valstybs
tarnautoj pareigas, valstybs tarnau-
tojus ir j darbo umokest, darbuoto-
jus, dirbanius staigose pagal darbo
sutartis ir gaunanius darbo umokest
i Lietuvos Respublikos valstybs biu-
deto, savivaldybi biudet ir valsty-
bs pinig fond, ir j darbo umokes-
t, asmenis, kuriems teismas yra atms
teis eiti valstybs tarnautojo pareigas.
iame registre taip pat kaupiami atitin-
kami duomenys apie Kaljim departa-
mento ir jam pavaldi staig statuti-
nius valstybs tarnautojus, muitins s-
taig statutinius valstybs tarnautojus
ir diplomatus.
2. Vidaus reikal pareign registras,
kuriame kaupiami duomenys apie vi-
daus reikal staig struktras, vidaus
tarnybos sistemos parei-
gn pareigybes, iskyrus
slaptintas, vidaus tarnybos
sistemos pareignus, isky-
rus slaptintus.
Valstybs tarnautoj registre
kaupiama daugiau duomen
apie valstybs tarnautojus
nei Vidaus reikal pareign
registre apie pareignus. Pa-
vyzdiui, jame kaupiami duo-
menys apie tarnybos Lietuvos
valstybei sta, darbo umo-
kest, leidim dirbti kit darb
ir kt. Vidaus reikal pareign
registre kaupiami ir pareign
pareigybi duomenys, susij
su j tarnybos ypatumais, t.
y. informacija apie pareign
laipsnius, atestavim, buvim
vidaus reikal pareign re-
zerve ir kt.
Vidaus reikal pareign re-
gistro funkcionavimui utik-
rinti naudojami Valstybs tar-
nautoj registro ir kit regis-
tr duomenys. Abiej registr statistiniai
duomenys yra vieai skelbiami internete
(Valstybs tarnautoj registro Valstybs
tarnybos departamento, o Vidaus reikal
pareign registro Vidaus reikal minis-
terijos interneto svetainje).
Valstybs tarnybos statymo ir su juo susi-
jusi teiss akt taikymo ir gyvendinimo
ataskaitoje u 2006 metus buvo atkreiptas
dmesys, kad danai vienos statutins
sistemos turima informacija negali bti
plaiai naudojama kitose statutinse sis-
temose. Pavyzdiui, pagal Operatyvins
veiklos statym, informacija apie opera-
tyvins veiklos subjekt, kuriais yra vairios
statutins institucijos ar j padaliniai, dar-
buotojus yra slaptinta. Atitinkamai val-
gybos statymo 11 str. 1 d. nustato, kad
informacija apie valgybos tarnautojus ir
valgybos bendradarbius (jie dirba Valsty-
bs saugumo departamente ir Antrajame
operatyvini tarnyb departamente prie
Krato apsaugos ministerijos) slaptinama,
saugoma ir islaptinama Valstybs ir tarny-
bos paslapi statymo nustatyta tvarka.
Daugiau galiojim
ir udarumo
Taigi nors statutuose ir nra tiksliai api-
brta, kokie valstybs tarnautojai laikomi
statutiniais, bendras j bruoas yra tas,
kad jie turi vieojo administravimo ga-
liojimus nepavaldi asmen atvilgiu
(tai susij ir su prievartos bei ginkl nau-
dojimu tarnybos metu, reglamentuotu
statutuose). Be to, nagrinjant statutini
valstybs tarnautoj garantijas (kuri yra
daugiau, nei numatyta VT) ir atsakomyb,
matyti, kad daugelio j veikla susijusi su
pavojinga gyvybei ir sveikatai veikla (i-
skyrus diplomatus).
Statutins valstybs tarnybos sistemos
pasiymi savo udarumu ir grietumu. Tai
irykja tiek atrenkant naujus statutinius
valstybs tarnautojus (tikrinimai pagal
skaitas, nemaai reikalavim, susijusi
su pretendento asmeninmis savybmis,
bandomieji laikotarpiai), tiek jiems darant
karjer (pakopinis kilimas karjeros laiptais,
laipsni suteikimas pagal tarnybos sta),
tiek taikant iems valstybs tarnautojams
atsakomyb. Matyt, tai sietina su tuo, kad
statutiniai valstybs tarnautojai savo vei-
kloje daniau nei nestatutiniai tiesiogiai
susidurdami su monmis ir gindami j
teises turi utikrinti tiek visik moni
pasitikjim jais, tiek itin aukt veiklos
kokyb.
drAUdImAS:
Statutiniai tarnautojai yra draudiami sveikatos ir gyvybs draudimu nuo nelaiming
atsitikim tarnybos metu, dl tarnybos, vykstant ar grtant i tarnybos.
2 8
2 8
suteiKtas laipsnis
nepaKeiia
asmenybs
Penki vyrai, skmingai kurav valstybs tarnybos reikalus ir atsidav
darbui, ididiai prisimena dienas, kai jiems buvo suteiktas itin reik-
mingas vidaus tarnybos generolo laipsnis. Generolas skamba pagar-
biai ir didingai. Kokie jie yra gyvenime? Nusivilk uniformas ir nuveit
blizganius antpeius. Grieti, energijos pilni eimos vyrai? O gal dien
nakt u Lietuvos gerov kovojantys ir visikai savo laisvalaik umir
mons? Tik artimesn paintis atskleidia tikruosius pai aukiausi
Lietuvos pareign bruous. Juk generolai irgi mons, - visi lyg vie-
nas juokauja kalbinti pareignai.
Violeta Karalinait,
urnalist
Sergejus madalovas
Gen. Madalovas - Vieojo saugumo tarny-
bos prie Vidaus reikal ministerijos vadas.
Generolo laipsnis suteiktas 2007 m. spalio
15 d.
Gen. Madalovas vidaus reikal sistemo-
je tarnauja nuo 1991 met. Ilg laik jis
skmingai vadovavo Vidaus tarnybos 1-
jam pulkui. 2007 m. balandio 1 d., reor-
ganizavus Vidaus tarnybos dalinius Vie-
ojo saugumo tarnyb prie VRM, paskirtas
ios tarnybos vadu.
Dar 1986 metais Sergejus Madalovas sau
pasak, kad niekada netarnaus Soviet
sistemai. Tuo metu vyras jau buvo usitar-
navs pulkinininko laipsn. Taiau t pai
met pradioje jis smoningai paliko tar-
nyb ir atsisak jau rugsjo pradioje jam
adto generolo laipsnio. Po dvideimt
vieneri laukimo met jis buvo vertintas
Nepriklausomos Lietuvos valdios.
trAUkA:
Gen. Madalovas visuomet laukia vasaros, kad galt su jachta iplaukti Kauno marias.
arba K reiKia bti
vidaus tarnybos generolu
2 9
kar j er a
Svarbiausia padorumas
ir mogikumas
Labai gailiuosi, kad io vertinimo ne-
sulauk mano ttis: norjau, kad jis
didiuotsi manimi ir gautu generolo
laipsniu. Smoningai siekiau tokio ver-
tinimo, o suinojs apie paskyrim la-
bai diaugiausi. Nenusakoma laim. Tai
moni, kurie dirba kartu su manimi,
vertinimas. Esu dkingas visai koman-
dai. Gyvenime imokau keli svarbi
ties. Viena j niekada nereikia vis
nuopeln prisiimti sau. Tiesiog btina
diaugsmu ir vertinimu dalytis su visa
komanda.
K reikia bti generolu? Labai svarbu
profesionalumas, atsakomyb, tinkamas
isilavinimas, bet paios svarbiausios,
mano nuomone, generolo savybs pa-
dorumas ir mogikumas. Juk mano darbe
karas vyksta kiekvien dien. mons ri-
zikuoja savo gyvybmis, kai kurie tarnauja
su ginklais rankose, kovoja su ugnimi ir sti-
chijomis. Mes gelbjame mones. Tokiam
darbui privalai bti pasiruos kiekvien
dien ir jokio skirtumo, ar a generolas, ar
pulkininkas mano tikslas tarnauti Tvy-
nei.
Taps generolu tikrai nepuoliau pstis
kaip kalakutas ir sakyti, pairkite, a esu
vertintas. Jei mogus smoningai kiek-
vien dien siekia tam tikr pareig, jas
gavs jis tikrai nesikeiia. Ir po paskyrimo
lyg niekur nieko grau savo darbo kabi-
net Kaune. Daug laiko mintyse dliojau
savo prabgus gyvenim. Buvo visko. Su
eima buvome itremti Sibir, esu paty-
rs ir ilto, ir alto.
Diaugiausi, kai eidamas koridoriais ma-
iau darbuotoj akis. Jie diaugsi kartu
su manimi. Septyniolika met dirbame
viename kolektyve, tarpusavyje nega-
li bti jokios konkurencijos ir pavydo.
Diaugiausi ir tada, kai paskambino an-
kai. Pasveikino visi. Po paskyrimo nepra-
jo n metai, todl tvirtinti, kad gyvenimas
apsivert auktyn kojomis, negaliu. Nieka-
da neturjau daug laisvo laiko, bet ir da-
bar randu laisv minut ir nueinu sporto
sal. Man patinka boksas, patinka dziudo
sportas.
Labai laukiu vasaros, kai galsiu iplaukti
su jachta Kauno marias. Gal prisijungs ir
kiti vidaus tarnybos generolai. Turime tok
neformal generol klub. Susirenkame,
apariame tai, kas vyko geriausia, pasipa-
sakojame savo bdas ir kartu bandome
jas isprsti. Visi vyrai turi stipr atsako-
mybs jausm. Serga u savo padalinius
ir valstybs tarnautojus. Apie kiekvien
galiu pasakyti tik vien visi puiks ge-
nerolai.
romualdas boreika
Gen. Boreika - Finansini nusikaltim tyri-
mo tarnybos prie Vidaus reikal ministeri-
jos direktorius. Generolo laipsnis suteiktas
2006 m. lapkriio 29 d.

Romualdas Boreika pasiymjo koordi-
nuodamas tarnybos skming ir intensy-
v bendradarbiavim su atitinkamomis
Europos Sjungos, taip pat su kit usie-
nio valstybi institucijomis, tirianiomis
nusikaltimus ir paeidimus, susijusius su
fnansais.
Generolas darbe,
eilinis namuose
Jei btume neinoj, jog Romualdui Bo-
reikai yra suteiktas generolo laipsnis, po-
kalbio metu tikrai to nebtume nuspj.
Vyras paprastas ir nuoirdus. Po darb
sugrs namus, kuriuose laukia mona
Violeta ir etokas snus Rytis, generolas
nesigdija nusivilkti uniformos ir kibti
buities darbus. Ineti iukles ar kalti vin
sien jam vienas malonumas.
inote, jau seniai supratau, kad joks laips-
nis nepareigos mogaus dar grieiau
vertinti savo pavaldini ar atsakingiau
irti atliekamas pareigas. Laipsniais
kair ar dein nesimtoma. Jei jau sulau-
ki tokio vertinimo, tai tik u tai, kad vis
laik dirbai ir siekei usibrt tiksl. Ne-
pasikeiiau ir a. Taps Finansini nusikal-
tim tarnybos vadovu supratau, kad turiu
prisiimti maksimali atsakomyb u visk:
u savo darbus, u valstybs tarnautojus,
u tarnybos veikl.
Sunku pasakyti, ar esu grietas savo pa-
valdiniams. Gal kartais kaip tik nusileidiu
ir pabaru tik tvikai. Juk visi esame lygs.
Esu statutinis pareignas, bet darbo valan-
dos man neegzistuoja. Atjs prie atuo-
nias ryto, kartais tarnybos duris uveriu ir
prie vidurnakt. Ms tarnyba operaty-
vins veiklos subjektas, negali atjus dar-
bo pabaigai atsikelti ir ieiti.
Savo kolegas vadinu aukso grynuoliais.
Kas a be j? Niekas.
Manau, viena i pagrindini gero darbo
prielaid nuolatinis kvalifkacijos kli-
2 9
AtVIrUmAS:
Gen. Boreika: Savo kolegas vadinu aukso gry-
nuoliais. Kas a be j? Niekas.
3 0
mas, tobulinimasis. Jei baigi universitet,
gyji magistro laipsn, dar nereikia, kad
visk moki. Laisvu nuo tarnybos metu
mgstu judti. A kaip delfnas, man
nuolat reikia vandens. Kartu su snumi
einame basein, o vasar su visa ei-
ma keliaujame prie jros. Labai svarbu
atitrkti nuo asfalto ir popieri, kad su-
grus tarnyb vl visomis jgomis ga-
ltum j kibti.
Kartais po darbo susitinkame ir su kitais
valstybs tarnybos generolais. Visi jie
puiks vyrai. Daugel pastu jau labai se-
niai. Ms tik laipsniai vienodi, o tarnyb,
u kurias esame atsakingi, veiklos kryptys
labai skiriasi. Ms klube generolai mane
neofcialiai vadina savo seninu. Po iai
dienai neisiaikinu, ar todl, kad esu
senas, ar jie turi koki kit prieast. Bet
svarbiausia, kad visi turime pasakikai
ger humoro jausm.
Kai kalba pakrypsta apie asmenikumus,
generolas Boreika kiek prityla. Vyrui ne-
patogu atsakinti asmenikus klausimus
ir paiam save girti. Paklauss, ar u j gali
pakalbti mona Violeta, mielai j pakvie-
ia sijungti pokalb.
Violeta Boreikien: Romualdas namuose
visai ne generolas. Jis geriausias mano
biiulis. Kakas daugiau negu draugas.
Vienintelis mogus mano gyvenime,
kuriam galiu nulenkti galv ant peties ir
isiverkti. Ms namuose jau seniai nra
vyrik ir moterik darb. Visoms savo
draugms kartoju, jei kiekviena Lietuvos
moteris namuose turt tok vyr, kaip
Romualdas, moter karjera smarkiai
pasistmt priek. Jis ir lygina, ir val-
gyti pagamina, ir paguodia, ir pataria.
Esu laiminga su juo. Gera bti generolo
mona, nors ir po paskyrimo jis visikai
nepasikeit. Iliko toks pats paprastas ir
nuoirdus. Mano vyras darbe generolas,
o namuose eilinis mogus. Jam nieka-
da nieko nereikia. Kartais net supykstu.
Jei reikia kur ieiti vieum, be unifor-
mos, visi drabuiai jo jau pasen. Mar-
kiniai prie kelet met pirkti, kelns irgi.
Kas galt pasakyti, kad darbe uniform
vilkintis vyras toks taupus ir paprastas.
raimundas kairys
Gen. Kairys - Vadovybs apsaugos depar-
tamento prie Vidaus reikal ministerijos
direktorius. Generolo laipsnis suteiktas
2006 m. lapkriio 29 d.
Raimundas Kairys pasiymjo skmingu
vadovavimu tarnybai vykstant tarptau-
tiniams renginiams Lietuvoje: neforma-
liam NATO ali nari usienio reikal
ministr susitikimui, NATO generalinio
sekretoriaus ofcialiam vizitui Lietuvo-
je, NATO karins vadovybs ofcialiam
vizitui, JAV Prezidento Georgeo Busho
ir Didiosios Britanijos
karaliens Elbietos II bei
Edinburgo hercogo vals-
tybiniams vizitams.
Aukiausias
laipsnis
didiausia
atsakomyb
Kai suteik generolo
laipsn, supratau, kad pir-
miausia buvo vertinta
auniai kartu su manimi
dirbanti komanda. Juk
vadovo negali ikelti
auktumas, nes rytoj, pa-
sibaigus tarnybai jis gali
bti niekas, bet sistemoje,
kuriai vadovauji, vis likus
laik dirbs mons.
Kiekvien dien turime
bendrauti su kitomis usienio valstybi
tarnybomis, kurioms vienas pagrindini
skmingo darbo rodikli atsakomyb
ir supratimas. Kai suteik vidaus tarnybos
generolo laipsn, teko pagalvoti, ar tikrai
visk padarau, gal galiu dar daugiau.
Keitsi atsakomybs ribos, keitsi ir po-
iris valstybs tarnautojus. Jokiu bdu
neiriu juos i aukto, bet skatinu kal-
bjimsi, problem isiaikinim ir auk-
to lygio bendravim. Mano gyvenimas
nepasikeit, nors visada juokauju, kad
blogas karininkas, kuris nenori tapti ge-
nerolu. Norjau, pasiekiau. Tai aukiau-
sias karinis laipsnis, bet tikrai ne karjeros
pabaiga.
Ar pastebjote, kad Lietuvoje visi gene-
rolai dar jauni vyrai? Visi mgstame hu-
mor, nes be jo ms darbe sunkiai isi-
verstume, o kai yra laiko, kartu su eima
traukiame sodyb prie eero. metame
mekeres ir laukiame laimikio. Nesu didy-
sis vejys, kuris galt girtis savo pasieki-
mais, bet iduosiu paslapt: mona Nida
yra sugavusi kelis kartus didesn lydek
nei a. Juokas ima, juk net pavydti nega-
li, vis tiek lydeka paklius bendr eimos
puod.
Generolas augina dukr ir sn. Kuo u-
siima jo atalos, pareignas nepasakoja.
Sako, kad nors truput asmenikum rei-
kia pasilaikyti sau.
Saulius Stripeika
Gen. Stripeika Valstybs sienos apsau-
gos tarnybos prie Vidaus reikal minis-
terijos vadas. Generolo laipsnis suteiktas
2005 m. birelio 29 d.
Saulius Stripeika gim ir augo Akmenje.
pasieniei gretas jaunas vyras siliejo
vadinamais dvasinio pakilimo metais, kai
atrod, jog nuo kiekvieno tautieio ryto
ir atsakomybs Lietuva taps laisva ir ne-
priklausoma. Viename interviu p. Stripei-
ka yra prisipains jauts silpnyb tvarkai,
uniformai su ja mogus tarsi kitoks,
drausmingesnis, tampa.
1993 met vasaros Saulius Stripeika si-
darbino Akmens Kriminalins paiekos
poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi. Po
poros met jau buvo pakviestas pasie-
poymIS:
Ar pastebjote, kad Lietuvoje visi generolai dar jauni vyrai?, - klausia gen.
Raimundas Kairys, Vadovybs apsaugos departamento prie VRM direktorius.
S
u
T
e
I
K
T
a
S

l
a
I
P
S
N
I
S

N
e
P
a
K
e
I
I
a

a
S
M
e
N
y
b
S
J
u
s
t
i
n
o

S
a
u
l
n
o

n
u
o
t
r
.
3 1
nio policijos departamento struktras.
Pradjs tarnyb kelio praleidimo punkto
virininku, buvo pakeltas ukardos vadu,
1997 met vasar paskirtas iauli pasie-
nio policijos rinktins vado pavaduotoju,
o po pusmeio tapo rinktins vadu ir ias
pareigas jo penket met.
1995 m. baigs Kauno kno kultros ins-
titut, nuo 2002 met p. Stripeika gilino
inias Mykolo Romerio universitete, baig
magistrantros studijas Teiss ir valdymo
fakultete.
Retai su spauda bendraujantis generolas
yra prasitars itin vertinantis punktualu-
m, duoto odio laikymsi, siningum,
tikslum. To jis reikalaujs ir i savs, ir i
aplinkini. U pavyzdin tarnyb apdova-
notas p. Stripeika yra saks niekada nekal-
bs u aki, visuomet links tartis, iekoti
kompromis, diskutuoti.
remigijus baniulis
Gen. Baniulis Priegaisrins apsaugos
ir gelbjimo departamento prie Vidaus
reikal ministerijos direktorius. Generolo
laipsnis suteiktas 2006 m. rugpjio 22 d.
tarnyboje negalima pykti
Bti generolu man yra ne tik didel gar-
b, bet ir didel atsakomyb. Tai ne vien
asmeninis vertinimas. Manau, kad tai ir
visos tarnybos, vis tarnaujani prie-
gaisrinje apsaugoje nuopelnas, jog jiems
vadovauja generolas.
A nesakysiu, kad po laipsnio suteikimo
mano darbe ir gyvenime niekas nepasi-
keit. Juk padaugjo atsakomybs. Laips-
nis tave lyg ir pareigoja. Palyginti direkto-
rius-pulkininkus ir direktorius-generolus,
tai kaip diena ir naktis. Visada jauti, kad esi
kaip po didinamuoju stiklu.
Puikiai atsimenu ventin
dien. Sulaukiau daugybs
draug skambui, pasvei-
kinim. Juokauju, kad gera
turti draug generol, o
dar geriau br itikim
draug. Gyvenime nesu
kartakois, prie priimda-
mas vien ar kit sprendi-
m, visada gerai apgalvoju,
ir tik tada imuosi veiksm.
Kol kas tokia taktika pasitei-
sino.
A labai diaugiuosi, kad
visus generolus sieja geri
tarpusavio santykiai. Kai su-
sitinkame, visada aptariame
mums aktualius klausimus.
Ir tas ms bendravimas
yra ne tik dalykikas, bet ir
draugikas. Reikalui esant,
galime vienas kitam ir patarti, padti. Tai i
ties labai puiks mons, su kuriais ma-
lonu bendrauti ir gvildenti problemas.
Kaip juos apibdiniau? Saulius Stripeika
ir Romualdas Boreika pedantiki ir rei-
kls sau bei kitiems. Manau, kad Romos
legionams vadovavo tokie mons. O Ser-
gejus Madalovas, Raimundas Kairys tai
generolai-tvai. Paskui juos einama, nes
inoma, kad j sprendimais galima beato-
dairikai pasikliauti.
SIlpnyb:
Viename i ret savo interviu gen. Stripeika
yra prisipains, jog silpnyb uniformai ir
tvarkai jauts dar jaunystje.
jAUSmAS:
Visada jauti, kad esi kaip po didinamuoju stiklu, - taip pokyius, gavus generolo
laipsn, apibdina gen. Remigijus Beniulis, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento prie VRM direktorius.
kar j er a
3 2
Halina erniauskien,
Muitins mokymo centro direktor
muitins
moKymo centras
europietiKa
moKymo institucija
3 2
Muitins veikla yra sudtinga, dinamika, susijusi su rinkos ir visuomens apsauga usienio prekybos srityje bei Europos Bendrijos muit ir
prekybos politikos gyvendinimu, grindiama Lietuvos statymais ir ES muit teise, todl specialioji Lietuvos muitins staiga Muitins mokymo
centras (MMC) yra tikrasis skms raktas naujai priimtiems darb ir norintiems skmingai dirbti pareignams. MMC jau 15 met skmingai
moko ne tik muitins pareignus bet ir verslo atstovus.
3 3
mokymai tarnautojams
ir verslui
MMC yra atsakingas u dal Lietuvos
muitins strategini tiksl ir valstybs tar-
nautoj mokymo strategijos gyvendini-
m. Strateginiai tikslai kelia mums rimtus
udavinius dalyvauti tobulinant muitins
administracinius gebjimus, sudaryti sly-
gas pritraukti, ugdyti auktos kvalifkacijos
specialistus, tobulinti kvalifkacij, ugdyti
pareign sugebjimus aktyviai dalyvauti
ES institucij darbe, diegti antikorupcinio
elgesio standartus bei kitomis priemon-
mis prisidti gerinant Lietuvos muitins
vaizd visuomenje. gyvendindami to-
buljimo princip santyki su muitins
aplinka srityje turime sudaryti palankias
slygas verslo mokymui, efektyviam ben-
dradarbiavimui su kitomis Lietuvos Res-
publikos institucijomis, ES institucijomis,
kit valstybi muitinmis ir tarptautinmis
organizacijomis.
Muitins mokymo centras rengia va-
dinio mokymo ir kvalifkacijos tobulinimo
kursus bei seminarus muitins sistemos dar-
buotojams, kitiems valstybs tarnautojams,
muitins tarpinink ir verslo atstovams, vers-
lo monms. Be vadinio mokymo bei kvalif-
kacijos tobulinimo kurs, muitins sistemos
darbuotojams organizuojami usienio kal-
b, kompiuterinio ratingumo, nuotolinio
mokymo kursai, kinolog ir fzinio parengi-
mo mokymai.
nuo usienio kalb
iki kinologijos
Daug dmesio skiriama muitins parei-
gn usienio kalb mokymui, rengtas sa-
varankiko angl kalbos mokymosi kabine-
tas, pagal Europos Tarybos rekomendacijas
parengtos angl, vokiei ir prancz (A1,
A2 ir B1 lygi) kalb programos.
Siekdamas priartti prie staigos vizijos,
MMC aktyviai bendradarbiauja su Brit Tary-
bos PEP (angl. Peacekeeping English Project)
ir gyvendina tarptautinius projektus. iuo
metu vykdomas projektas Integruotas mo-
kymas taikos palaikymo ir saugumo struk-
tr vadovams (angl. Integrated Training
for Peace Support and Security Management).
Dirba tarptautins (i 10 ali) dstytoj ir
klausytoj komandos. Tai suteikia muitins
pareignams galimybi efektyviau atlikti
tiesiogines savo funkcijas.
MMC nuo 1998 m. pradti rengti muiti-
ns kinologai ir j tarnybiniai unys narkotik
bei tabako paiekai. Nuo 2006 m. mokoma
ginkl bei sprogmen paiekos. iuo metu
Lietuvos muitinje tarnauja 19 kinolog bei
25 tarnybiniai unys.
MMC yra galiotasis ECDL testavimo
centras ir suteikia galimyb muitins parei-
gnams gyti Europos kompiuterinio ratin-
gumo paymjimus.
2004 metais suorganizuotas pirmasis
nuotolinio mokymo kursas Preki muitinis
vertinimas. iuo metu yra parengta 11 nuo-
tolinio mokymo kurs. 20042007 metais
nuotoliniu bdu kvalifkacij tobulino 3338
muitins sistemos darbuotojai. is mokymo-
si bdas suteikia galimybes kai kurias temas
mokytis, pagilinti teorines inias neatsitrau-
kiant nuo darbo.
mokome usienieius
MMC vyko tarptautiniai mokymai pre-
ki muitinio vertinimo, preki kilms, lai-
kinojo saugojimo ir sandliavimo, tarifnio
preki klasifkavimo bei muitins proced-
r atlikimo klausimais. Lietuvos muitins
geroji praktika buvo perteikta 50 Gruzijos,
Uzbekijos, Azerbaidano ir Moldovos mui-
tini specialistams. Vasario mnes mokme
Moldovos muitins auditorius preki kilms
nustatymo taisykli.
Muitins mokymo centro specialistai,
gyvendindami Euromuitins projektus, or-
ganizavo mokymus Kazachstano ir Tadiki-
jos muitini administracijos pareignams.
Aktyviai bendradarbiaujama su Vidaus
reikal ir Teisingumo ministerij staigomis
ir talkinama mokant valstybs tarnautojus.
MMC specialistai dalyvavo Tarptautins
prekybos pltros departamento organizuo-
jamuose renginiuose, skirtuose verslo atsto-
vams mokyti.
mokoms ir patys
Nordami teikti kokybikas mokymo
paslaugas taip pat turime rpintis ir savo
kvalifkacija bei gebjim ugdymu. Siekia-
ma inaudoti visas galimybes: dalyvaujama
usienio ali ekspert seminaruose, apsi-
keitimo vizituose pagal program Muitin
2007, projektuose bei darbo grupse, ska-
tinamas krybikumas ir gerosios patirties
skleidimas. MMC specialistai tobulino savo
kvalifkacij usienio valstybse: Anglijoje,
Estijoje, Slovnijoje, Belgijoje, JAV.
MMC yra aktyvus Lietuvos vieojo
administravimo lavinimo institucij aso-
ciacijos narys. iuo metu yra i Europos
socialinio fondo fnansuojamo projekto
Vieojo administravimo lavinimo instituci-
pAtIrtIS:
Muitins mokymo centras jau 10 met rengia
muitins kinologus ir j tarnybinius unis nar-
kotik bei tabako paiekai.
mokymai
3 4
j darbuotoj kompetencijos ir gebjim
ugdymas partneris. Nuo 2007 m. birelio
mnesio vyksta asociacijos nari darbuo-
toj profesins kvalifkacijos tobulinimas
personalo darbo organizavimo, mokymo
organizavimo gebjim ugdymo, usienio
kalb, IT srityse.
Tsiamas MMC investicinis projektas
Muitins mokymo centro modernizavi-
mas, siekiant utikrinti pareign mokym
pagal ES reikalavimus. Atlikti bendrabuio
pastato, iluminio mazgo, konferencij sa-
ls rekonstrukcijos darbai. Parengtas MMC
20042010 m. valstybs kapitalo investi-
cij projektas Muitins mokymo centro
ilgalaikio turto sigijimas funkcij vykdymui
utikrinti. Tai leis centr padaryti iuolaiki-
ku, atitinkaniu ndienos reikalavimus Eu-
ropos Sjungos lygio muitins pareign
mokymo staiga.
iandienos ikis
kombinuotas mokymas
Kombinuotas mokymas tai iandie-
nos ikis, kur mus ragina priimti ir diegti
savo alies muitins pareign mokymo
procese Europos Komisijos Mokesi ir
muit sjungos generalinis direktoratas
(EKGD). Pasak EKGD Koordinavimo ir pro-
gram skyriaus vadovo Iosifo Dascalu,
pleiantis muitins vaidmeniui, svarbu
utikrinti vienod ir kokybik muitins
pareign parengim bei j kvalifkacijos
tobulinim visoje Europos Sjungos teri-
torijoje. Svarbu suprasti ir keisti mokymo
organizavimo strategij.
Kombinuotas mokymas reikia vairi
mokymo bd, form ir metod taikym.
Laikantis io principo, besimokantysis at-
siduria mokymo proceso centre ir taip i-
moksta daugiau nei tradiciniu bdu. Tipikas
pavyzdys bt nuotolini kurs derinimas
su prastiniu mokymusi auditorijose, darbo
vietoje (pavyzdiui, praktins mediagos,
informacijos analiz, konsultavimasis su ds-
tytoju ir optimaliausio ar galimo sprendimo
paieka) ir rezultato pristatymas auditori-
joje. Mokomo dalyko specialistas gali pats
sprsti, kokios mokymo formos ir bdai bus
derinami. Jie pasirenkami priklausomai nuo
fnansini ir mogikj itekli, mokymo
poreikio, dalyvi motyvacijos, mokymo tu-
rinio ir pan.
Svarbi kombinuotojo mokymo sudtin
dalis yra savarankikas mokymasis prie kom-
piuterio (elektroninis mokymasis) namie,
darbo vietoje ar kompiuteri klasje nu-
statytu laiku. Mokymosi variantus parenka
mokymo institucija, vertinusi mokymo pro-
ceso dalyvi galimybes. Nuotoliniam moky-
mui reikalinga mokymosi valdymo sistema,
kompiuteri klass, interaktyvs mokymosi
moduliai ir konsultantas, kuris padeda mo-
kymo dalyviams, teikia jiems konsultacijas
elektroniniu bdu.
Rengiant nuotolinio mokymosi modu-
lius, svarbu atkreipti dmes j interakty-
vum, iliustruoti mokomj mediag nuo-
traukomis, paveikslliais, papildyti vaizdo
klipais, tinkamai garsinti. Btina sudominti
mokymo dalyv. Tam reikalingos vairios
technins priemons ir kompetentingas
personalas. Tai ir yra ms artimiausi planai
ir rpesiai.
rAtInGUmAS:
Muitins mokymo centras yra galiotasis ECDL testavimo centras ir suteikia galimyb muiti-
ns pareignams gyti Europos kompiuterinio ratingumo paymjimus.
3 4
3 3
dStytojA,
AUGInAntI komAndAS
Lietuvos vieojo administravimo institutas jau etus metus i eils sureng vent, kurios metu pagerb
savo dstytojus. i vent institute jau tapo tradicija. iemet, kaip ir pernai, Vieojo administravimo instituto
seminar dalyviai met dstytojos vard skyr nomedai brAZdInAIteI.
d
s
t
y
t
o
j
a
,

a
u
g
i
n
a
n
t
i

k
o
m
a
n
d
a
s
Lina Biektait,
urnalist
mokymai
Nomeda Brazdinait
2007 m. Vieojo administravi-
mo instituto met dstytoja,
organizacins psichologi-
jos magistr, turinti 5 met
darbo patirt tarptautinje
kompanijoje personalo val-
dymo srityje bei 4 met dar-
bo patirt mogikj itekli
konsultavimo srityje. Klientus
konsultuoja personalo paie-
kos, atrankos, bei organizacij
vystymo klausimais, kuria mo-
kymo programas, organizuo-
ja ir veda vairi organizacij
(verslo, viej ir valstybini)
darbuotoj mokymus.
3 6
Siekdami irinkti met dstytoj, Vie-
ojo administravimo instituto darbuotojai
ianalizavo imtus seminar dalyvi anke-
t, skaiiavo vest seminar kiek. Pasiro-
do, 2007 metais p. Brazdinait Vieojo
administravimo institute sureng 34 semi-
narus. O dstytojos profesines inias labai
gerai vertino 421 dalyvis, dstymo bd
ir metodik 415 buvusi jos student.
Procentikai tai daugiausiai aukiausi
vertinim gavusi instituto dstytoja.
bendraujame
ne tik odiais
mogikj itekli ekspert, organi-
zacins psichologijos konsultant Vieojo
administravimo institute veda komunika-
cijos organizacijose, vadovavimo, koman-
dos veiklos valdymo ir konfikt bei streso
valdymo seminarus. ios temos visada
domios ir daugeliui labai aktualios. Tad
ir i seminar dalyviai nuo paprast
tarnautoj iki institucij vadov. N. Braz-
dinaits studentai mons, kuriems
ne vis vien, kokiame kolektyve praleidia
didij savo laiko dal, jie siekia suprasti
savo kolegas, pavaldinius ir vadovus, jie
nori ne tik gerai dirbti, bet ir jaustis darbe
emocikai saugiai, patogiai.
Bendravimo kultra, darbuotoj ver-
tinimas, emocinis komfortas, solidarumo
su kolektyvu jausmas tai dalykai, kurie
daro labai didel tak kolektyvo darbo
rezultatams, teigia geriausia 2007 met
Vieojo administravimo instituto dstyto-
ja. Viena i didesni klii, neleidianti
bet kokiai organizacijai sklandiai atlikti
savo funkcij, siekti savo tiksl, yra nesu-
sikalbjimas tarp kolektyvo nari. O da-
niausiai tarp vadovo ir pavaldini.
Tad seminar metu aikinamasi, ko-
dl bdami panaaus isilavinimo, gyven-
dami panaioje kultroje nesusikalbame
vieni su kitais. Juk n viena pus, nei kal-
btojas, nei klausytojas, daniausiai nra
nusiteik vienas prie kit. Kartais net
nesusimstoma, kaip daug lemia i pai-
ros lyg ir smulkmenos kalbjimo tonas,
bdas, veido iraika. Galime net nepa-
stebti, kaip pastatome sien tarp savs
ir aplinkini.
Komunikacijos esm tiksliai ireikti
save ir taip pat tiksliai suvokti kit. Vadina-
si, turime kalbti taip, kad kiekvienas itar-
tas sakinys ar ireikta mintis bt tiksli ir
vienareikmikai suprasta, jei neutenka
kalbos, privalome pasinaudoti ir kitomis
priemonmis (gestais, mimika ir kt.).
Savo seminarus p. Brazdinait pra-
deda nuo teorijos, pasakoja apie tai, kad
mokslinink yra iskirti du informacijos
perdavimo bdai: komunikacija ir me-
takomunikacija. Kad komunikacija tai
praneimas: odiai, formalus turinys, ar-
gumentai, o metakomunikacija tai
paslptas praneimas, santykis su pane-
kovu. Trumpai tariant tai, kas girdima
tarp eilui, ireikiama ne odiais, kon-
tekstas. mogus danai nesmoningai
susidaro spd apie kit, priskiria jam tam
tikras savybes remdamasis neverbaline
informacija, kuria paprastai mons link
pasitikti labiau nei odiais, dsto mo-
gikj itekli ekspert. Bendravimo
laukia neskm, kai odiai ir metakalba
nesutampa. Tarkime, panekovas sakosi
labai susidomjs js pasakojimu, o jo
kno kalba rodo, kad jis nuobodiauja
ar kad nekantrauja. Pastabesnis mogus
tokiu atveju kain ar patikt odi nuo-
irdumu.
Pasak p. Brazdinaits, yra vadov,
kurie mano, kad visikai nesvarbu, kaip
kalbti su darbuotojais. Jie sako: ia ne
vaik darelis, darbuotojas privalo nuga-
lti savo emocijas. ia jau jo problema,
kad kako nesuprato, ar suprato ne taip,
kaip reikia. Deja, vadovo ir pavaldinio
nesusikalbjimas danai tampa ne tik dar-
buotojo ir vadovo, bet ir visos organizaci-
jos problema.
komandos skms slygos
Paklausta, su kokiais komandinio dar-
bo trkumais ji susiduria daniausiai, orga-
nizacins psichologijos konsultant atsa-
ko, kad yra keli esminiai komandos skms
veiksniai. Pirmiausia aiks, suderinti, ko-
mandai priimtini tikslai. Norint, kad koman-
da judt priek, tikslai labai svarbs. Bet
jei jie yra tiktai vadov galvose, jei apie juos
neino visi kolektyvo nariai, tada nra ko ti-
ktis, kad tiksl bus siekiama ir jie kada nors
bus pasiekti. Organizacijos tikslus vadovas
turi formuluoti kartu su darbuotojais, jie
turi bti aiks. mons turi matyti vizij,
nes tik tada jie save suvoks kaip didelio u-
davinio dal, jausis svarbs, bus krybiki.
Blogai, kai darbuotojai jauiasi tik menkais
sistemos sraigteliais. Todl geras vadovas
staigos tikslus savo kolektyvui turi perteikti
tinkamai, parduoti kiekvienam mogui,
nepalikti abejing.
Antras labai svarbus dalykas yra ai-
kios funkcijos ir vairs komandiniai vaid-
menys. Atsiranda ne vienas vadovas, kuris
sako nors, kad pas j dirbt tokie dar-
buotojai... kaip jis pats: darbts, strops,
punktuals, krybingi ir t. t. Man tokie
pareikimai ikart kelia abejoni, teigia
personalo ugdymo specialist. Na, ar
gali bti mogus ir krybikas, ir nevluo-
jantis, ir tvarkingas, ir spontanikas. Tobul
IbAndymAI:
Ponios Brazdinaits seminaruose gali tekti paklaidioti po mik, pieti, vaidinti,
siekti i pairos nemanom tiksl, nugalti savo iankstinius sitikinimus.
d
s
t
y
t
o
j
a
,

a
u
g
i
n
a
n
t
i

k
o
m
a
n
d
a
s
3 7
nebna. Ir ger lyderi, ir ger komand
esm painti savo mones, vertinti j
stiprisias ir silpnsias savybes ir atitinka-
mai paskirstyti darbus.
Paprastai naujai paskirtas vadovas atei-
na jau susiformavus kolektyv ir negali
pasirinkti, su kuo dirbti. Tad jo pareiga
perprasti savo mones ir pagal galimybes
sudlioti j darb taip, kad jie duot kuo
didesn naud organizacijai. I tikrj tam
reikia nema sugebjim. Kodl mons
dirba blogai? Juk parastai niekas, be ret
iimi, nenori blogai dirbti. Prieasi
gali bti ne viena. Vadovo pareiga jas
bandyti surasti. Gal mogui nepatinka jo
darbas? Gal neteisingai paskirstyti darbai?
O gal tiesiog kolektyve prasta atmosfera?
Vadovas turi bti lyderis
Kiti ne maiau svarbs dalykai: savitas
vadovavimas ir komand formuojantys
santykiai, aikios procedros ir atvira bei
efektyvi komunikacija. Kaip pastebi p.
Brazdinait, vadovavimas danai, ypa
vieajame sektoriuje, pradedamas nuo
nurodym. Noriu priminti, kad tie laikai,
kai vadovas buvo mylimas ir gerbiamas
vien dl to, kad jis yra vadovas, jau pra-
jo, konstatuoja dstytoja. Vadovas
turi bti lyderis. Ne tik administratorius.
O lyderis yra ne tas, kuris tiktai naudojasi
formalia valdia, bet tas, kuris sugeba u-
siauginti sekjus, ugdyti juos ir vesti pas-
kui save. Pasak jos, lyderis mones veikl
traukia ne formalia valdia, argumentais,
faktais, bet per emocijas. Taigi vadovas-ly-
deris sugeba pasiekti, kad mons dirbt
ne todl, kad jiems taip liepta, o todl, kad
jie patys to nori.
Sakoma, kad nuo lyderio priklauso
20 proc. organizacijos skms, o kiti 80
proc. nuo jo sekj. Konsultant pa-
lygino lyder su treneriu: jis turi padti,
patarti savo darbuotojams, palaikyti
juos, skatinti dirbti krybikai ir imtis ini-
ciatyvos.
Aminas klausimas ar lyderiu gims-
tama, ar tampama. Anot dstytojos,
negalima nuneigti, kad nemaai lemia
mogaus gimtos savybs. Taiau jos nra
viskas. Lyderyst yra ilavinama kaip ir bet
koks kitas gebjimas. Tik vieniems reikia
maiau pastang, o kitiems daugiau. Ne-
btinai vadovas privalo bti itin stiprus
kurios nors srities specialistas. ia lemiam
vaidmen turi emocinis intelektas. Emoci-
nis intelektas tai sugebjimas atpainti
savo ir kit emocijas, tam, kad galtum
motyvuoti save, tinkamai tvarkytis su savo
emocijomis ir su jausmais, kylaniais tar-
pasmeninse situacijose. Taigi lyderis yra
ne tas, kuris intelektualiai dlioja skaiius,
o tas, kuris puikiai suvokia save ir kitus
mones, kuris sugeba nusistatyti tikslus ir
tikinti kitus j siekti.
inomos tiesos vl
atrandamos per aidim
Dstytoja pasakoja, kad jos semina-
rus ateina labai vairs mons su vairia
patirtimi, su vairiomis, kartais labai neti-
ktomis valgomis ir teorijomis. Jos tiks-
las per aidimus, interaktyvi, gal kiek
neprast, smagi veikl padti koman-
doms pastebti savo stiprisias puses,
tobuljimo rezerv, alintinus dalykus.
Daugelis, sisuk kasdieni darb rat,
neturi laiko stabtelti ir susimstyti apie
tai, todl mokymai yra puiki proga tru-
putl atsitraukus nuo darb pasiaikinti,
kas gi vyksta j kolektyve. Danai dalyviai
sako: Tarsi inojau visa tai, bet dabar nau-
jai vertinu ir suprantu, kodl vyko tas ne-
susikalbjimas, tas konfiktas.
Ponios Brazdinaits seminarai savo
populiarum ir klausytoj palankum
peln dl savo netradicikumo, naujumo,
kitokio vilgsnio personalo reikalus. Jos
mokymo metodai ne visai prasti valsty-
bs tarnautojams. Gali tekti paklaidioti
po mik, pieti, vaidinti, siekti i pairos
nemanom tiksl, nugalti savo ianksti-
nius sitikinimus. Danai i netikt u-
duoi tikslas veikti udavinius, kuriems
reikia visos komandos pastang ir patirti
pergals bei bendrumo diaugsm. U-
dariems, sunkiai naujoves priimantiems
monms gal i pradi kiek nejauku, dro-
vu prisididti prie aidimo juk j kasdie-
nje veikloje daug taisykli, reglament,
suvarym. O ia dabar j prao kakokius
aidimus aisti! Bet gal gale visi sitraukia
veikl, atsipalaiduoja.
Literatros apie kolektyvo formavim,
komandin darb yra labai daug, tad p.
Brazdinaits mokym tikslas ne kuo
daugiau idstyti teorini dalyk, o per
paprastus dalykus, per grupin patirt tie-
siog pasiirti, kuo komanda yra stipri, k
galima dar padaryti, kad ji tobult, koki
dalyk reikt atsikratyti.
Stengiuosi kalbti ne apie negaty-
vius dalykus, trkumus, klaidas, o skatinu
grup apibendrinti kiekvieno atsinet
imint, patirt ir pasiirti komand,
jos santykius, vadovavim kiek kitokiu
kampu. Stengiuosi akcentuoti ne tai, kas
nepadaryta, o kur dar yra potencialas to-
bulti, pasakoja konsultant. Ji sakosi
nesutinkanti su stereotipu, kad valstybs
tarnautojai, ypa vyresniosios kartos va-
dovai, yra kakokie sustabarj, nekrybi-
ki, bejausmiai biurokratai: A tikrai lenkiu
galv prie kai kuriuos vyresnius vadovus,
prie j imint ir jautrum. Jie gal neturi
teorini personalo psichologijos pagrin-
d, taiau gyvenimo patirtis juos imok
elgtis su monmis.
psichologijos dalykai
vis aktualesni
Privaiajame sektoriuje apie kolekty-
vo krimo, komandinio darbo, skmingo
bendravimo principus kalbama jau seniai.
Bet, kaip teigia p. Brazdinait, negalima
sakyti, kad mons, dirbantys valstybinia-
me sektoriuje, tuo nesidomi ir esms ne-
supranta. Kartais tarnautoj mokymuose
vystosi labai graios diskusijos ia tema.
Vieni mato t naud, kiti nusiteik skep-
tikai. Dstytoja tiki, kad vieajame sekto-
riuje kuo toliau, tuo labiau bus domimasi
psichologijos dalykais. Jeigu vadovai nesi-
doms, kaip mons jauiasi, kaip siekti ge-
resni rezultat, kaip ilaisvinti darbuotoj
krybikum, potencial, niekur toli nenu-
keliaus. Tiesiog pati rinka tai diktuoja. Viea-
jam sektoriui tai net svarbiau, nes negalint
mokti didesnio atlyginimo kakaip kitaip
reikia ilaikyti mones darbo vietoje, reikia
siekti sklandios ir skmingos veiklos.
Kodl pati pradjo domtis darbo
psichologija? Todl, kad a pati dirbu. Ir
dirbu komandoje, atsako p. Brazdinai-
t. Ir mane vis laik domino, k reikia
bti paprastu pstininku, o k reikia bti
vadovu. Kaip pasiekti t prasmingum,
diaugsm darbe, kai mogui dega akys.
mokymai
d
s
t
y
t
o
j
a
,

a
u
g
i
n
a
n
t
i

k
o
m
a
n
d
a
s
3 8
DARBE SURAS
VISADA
DARBE SURAS
VISADA
Tadas ikas,
urnalistas
Dl dideli informacijos sraut ir bendravimo priemoni vairovs neretai susiduriama
su komunikacijos trikdiais, kurie maina darbo naum bei ipuia organizacij ilai-
das komunikacijai. Lietuvos rinkai pristaiusi Microsoft Ofce Communications Server
2007 Sonex Technologies rodo pavyzd, kaip darbuotojai gali bti pasiekiami bet ko-
kiu bdu.
3 8
3 9
DARBE SURAS
VISADA
DARBE SURAS
VISADA
Sonex Technologies tapo pirm-
ja kompanija Baltijos alyse, pradjusia
testuoti ir diegti Microsoft integruotos
komunikacijos sistem Ofce Com-
munications Server (OCS). Jis suteikia
galimyb skambinti tiesiai i Microsoft
Ofce program, rengti garso ir vaizdo
konferencijas bei dalintis dokumentais
internetu.
Sistema buvo skmingai diegta ir
itestuota Sonex grupje, iuo metu
OCS yra diegiamas dviems klientams.
pasiekiamumas
per vartotojo Id
OCS sistema integruoja vis didels
mons ar organizacijos komunikacij
nuo telefon skambui ir balso pato
iki vaizdo konferencij. Pati sistema gali
bti integruota su beveik bet kuria kita
komunikacijos sistema, pavyzdiui, ana-
loginiu telefoninio ryiu, IP telefonijos
sistemomis, vieais IM tinklais (Yahoo,
MSN ar AOL), bei partneriais, kurie nau-
dojasi OCS.
Sistema patogi organizacijoms ne tik
savo funkcionalumu, bet ir architektra.
Atskiroms sistemos funkcijoms atlikti
yra skiriami atskiri serveriai, o tai ymiai
palengvina sistemos pltr. Kaupiantis
duomen kiekiams bei augant organi-
zacijai nereikia visos sistemos perklinti
naujus serverius, o galima didinti ser-
veri pajgumus tik toms funkcijoms,
kurioms to reikia. Pavyzdiui, Sonex
grups OCS sistemos funkcionalumas
iskirstytas per 8 serverius, parengtus
skirtingoms funkcijoms: Audio/Video,
Exchange, Web konferencij, Active Direc-
tory, Front End, iorinio prijimo (Edge),
Mediaton, ISIP Proxy ir Archiving.
OCS programos Ofce Communi-
cator ir Live Meeting visikai integruo-
jamos su visais valstybs institucijose
paplitusiais Microsoft produktais: Sha-
repoint, Outlook ir Ofce ir kt.
Operatyvins komunikacijos pa-
grindinis principas pasiekiamumas per
viening vartotojo ID. Kvieiant varto-
toj pagal vard j galima pasiekti visur
el. patu., trumpj inute, mobiliu,
IP ar darbo telefonu, palikti balso pato
praneim, kur jis ras savo el. pato d-
utje. Tarnautojo darbas su OCS tapt
ymiai mobilesnis: jis galt bti pasie-
kiamas ir prastai dirbti net ir nebda-
mas savo darbo kabinete.
Ofce Communicator aktyviame lan-
ge visada matomos kit tinklo vartotoj
aktyvumo bsenos. Web video/audio
konferencij tarp Sonex padalini dabar
galima surengti be jokio pasiruoimo.
bendravimo bd galt inaudoti ir
staigos tai ypa pasiteisina prireikus
surengti pasitarim, kuriame dalyvaut
skirtinguose miestuose esantys tarnau-
tojai ar pareignai.
Komunikacijos raai yra archyvuo-
jami automatikai. Ryio saugumas taip
pat garantuojamas: duomen perda-
vimui naudojami tik koduoti kanalai,
sertifkatai bei kriptai, todl Ofce Com-
municator galt bti naudojamas tiek
dalinantis patirtimi tarp institucij, tiek
ir tiriant bylas,.
toli, bet greta
Moderniausia priemon ioje sis-
temoje Microsoft RoundTable. Tai 360
laipsni panoramin kamera, leidianti
naudoti sistem konferencijoms tarp
nutolusi grupi. Kameros parametrai
parenkami pagal kambario, stalo dyd ir
dalyvi skaii.. Ekrane galima pasirinkti
panoramin ir/arba kalbaniojo vaizd,
vaizdo kamera reaguoja stipresnio gar-
so altin.
OCS ypa naudinga valstybs insti-
tucijoms, kuri procesai apima daug pla-
navimo, derinimo, diskusij, korekcij.
Jei derinanios institucijos yra toli viena
nuo kitos, OCS pagalba i aplinkyb gali
bti praktikai pamirta. Viena pirmj
moni, kuriai Lietuvoje diegiamas OCS,
yra UAB Kelprojektas, projektuojanti
automobili kelius, gatves, tiltus, visuo-
meninius ir gamybinius objektus, staty-
bini mediag karjerus, aplinkosaugos
objektus. iai bendrovei sistema vis
pirma reikalinga savaitiniams region
specialist susirinkimams organizuoti.
Kelprojekto architektai ir ininieriai
Vilniuje, Kaune, Klaipdoje ir iauliuose
OCS pagalba aptartinja projekt br-
inius, planus, keiiasi komentarais, pla-
nuoja darbus bei valdo iteklius. Tokius
bendravimo privalumus galt inau-
doti ir skirtinguose alies kampeliuose
dirbanios valstybs insticijos ir, ypa,
statutins organizacijos, gyvendinda-
mos vidinius projektus arba vykdyda-
mos savo tiesiogines funkcijas.
360 laipsni panoramin kamera leidia bendrauti skirtingose pasaulio vietose esanioms moni grupms.
Kamera automatikai flmuoja ir pateikia 360 laipsni vaizd, o taip pat reaguoja gars bei atskirame ekrane
iskiria garsiau kalbantj.
i nf or mac i ns t ec hnol ogi j os
3 9
4 0
pASyVUmAS:
Naujovs diugina ne vi-
sus, galbt todl pasirei-
kia tam tikras delsimas, pa-
syvumas, svarsto Inga
petraviit, Archyv de-
partamento Informacijos
ir elektronini dokument
skyriaus vedja.
Ona umskien,
urnalist
Spalio mnes Valstybs tarnybos aktualijos ra, kad Archyv departamen-
to prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs srae tik 7 su archyvais suderintos
kompiuterins dokument valdymo sistemos (KDVS). Turti suderint sistem
viena i svarbiausi slyg, norint naudoti ofcialius el. dokumentus. ian-
dien, jau pasibaigus nustatytam terminui, suderintas KDVS turi vos 14 insti-
tucij. Kitos kol kas neskuba derinti savo dokument valdymo sistem ir pasi-
naudoti galimybe keistis el. dokumentais.
Neatidjo rytojui
Archyv departamento
generalinio direktoriaus 2006
m. sausio 11 d. sakymu vals-
tybs ir savivaldybi institu-
cijos, staigos ir mons, kiti
subjektai, galioti vykdyti vie-
ojo administravimo funkcijas,
valstybs galioti asmenys, nu-
matantys savo veikloje nau-
doti ofcialius elektroninius
dokumentus, iki 2008 m. sau-
sio 1 d. turimas KDVS turjo
pertvarkyti pagal Elektronini
dokument valdymo taisykli
reikalavimus ir suderinti su
archyvu, kuris priima saugoti
tos institucijos ar staigos do-
kumentus. Nesusiderinusios
KDVS negals keistis ofcialiais
el. dokumentais.
Suderint KDVS naudo-
janios Lietuvos automobili
keli direkcijos prie Susisie-
kimo ministerijos atstov
Dokument valdymo sky-
riaus vedja Lina Kestenien
pasakojo, kad jos staiga su
KDVS diegimo tvarka buvo
susipainusi i anksto ir tam
ruosi. KDVS diegimo kon-
kursas buvo paskelbtas 2007
met ketvirtajame ketvirtyje ir
dar iki met pabaigos pavyko
ne tik sidiegti sistem, bet ir
suderinti j su archyvais. Net
nekilo mintis tos tvarkos ne-
silaikyti. Kam atidti rytojui, jei
gali padaryti iandien, stebi-
si p. Kestenien. Tai yra ms
pareiga. Juk kuo daugiau tvar-
kos valstybiniame sektoriuje,
tuo maiau chaoso, nepasi-
tenkinimo ir nesusipratim
valstybje.
VIeNI
NeATIDLIOJA,
KITI
DeLSIA
4 1
pAVyZdIAI:
Nuo sutarties pasiraymo
iki jau suderintos sistemos
paleidimo gali netrukti n
dviej mnesi, remda-
masis skming diegim
pavyzdiais skaiiuoja ma-
rius jukneviius, Alna
Business Solutions vyk-
dantysis direktorius.
i nf or mac i ns t ec hnol ogi j os
4 1
Institucijos neskuba
Taiau daugyb kit stai-
g kol kas neatsiliep Archyv
departamento raginim susi-
derinti savo sistemas ir gyti tei-
s naudoti savo veikloje el. do-
kumentus. Kokios prieastys?
Pasak Archyv departamento
Informacijos ir elektronini
dokument skyriaus vedjos
Ingos Petraviits, prieasi
yra ne viena. Pirmiausia, norint
derinti, reikia jau turti KDVS ar
planuoti j sigyti.
Tokios sistemos ir j pa-
laikymas gana brangs, to-
dl biudetins staigos turi
i anksto planuoti investicijas,
sak p. Petraviit. I vals-
tybs ir savivaldybi biudet
fnansuojamos institucijos,
staigos biudet kitiems me-
tams sudaro jau met vidury-
je, todl nemaai staig tie-
siog galjo nenumatyti toki
investicij 2008 metams. Teko
susidurti ir su tokiais atvejais,
kada staigos buvo parengu-
sios ir suderinusios investici-
j projektus dl elektronini
dokument valdymo sistem
diegimo, taiau jiems nebuvo
skirtas fnansavimas.
Archyv departamento
atstov neneig ir to, kad nau-
jovs ir kintantys darbo meto-
dai ir bdai diugina tikrai ne
visus mones, todl pasireikia
ir tam tikras delsimas, pasy-
vumas. Be to, daugelis stai-
g, taip pat ir sistem krjai,
laukia archyv sprendim dl
elektronini dokument sau-
gojimo, kurie turs tiesiogins
takos visam dokument val-
dymo organizavimui. Ji pripa-
ino, kad derinimo procesas i
tikrj vyksta gana vangiai, ir
paragino staigas ne tik laukti
valstybs archyv kreipimosi
suderinti turimas kompiuteri-
zuotas dokument valdymo
sistemas, bet ir paioms kreip-
tis valstybs archyvus.
Valstybs tarnybos aktu-
alij kalbinti sistem diegjai
spjo, kad taip maai sistem
suderinta dl valstybs ir sa-
vivaldybi staig nerytingu-
mo, baims ir neinojimo: es
kai kurios institucijos nepasitiki
savo jgomis, klaidingai mano,
kad derinimas yra labai ilgas ir
sudtingas procesas.
Derinimo
bijoti nereikia
Dokument valdymo sis-
temas valstybinms institu-
cijoms diegianios Alna Bu-
siness Solutions vykdantysis
direktorius Marius Jukneviius
patikino, kad derinimo su ar-
chyvais tikrai nereikt bijoti.
Pasak jo, skmingas suderi-
nimo receptas patyrs die-
gjas, patikrintas produktas ir
tinkamai atliekamas organi-
zacijos dokument valdymas.
Tokiu atveju visikai tiktina,
kad sistema bus suderinta i
pirmo karto. Nuo sutarties pa-
siraymo iki jau suderintos sis-
temos paleidimo gali netrukti
n dviej mnesi.
Jei institucija derina sis-
tem su archyvais vien savo
jgomis, is procesas gali
bti ilgas ir sudtingas. Ponas
Jukneviius patar staigoms
konkurso slygose numatyti,
kad diegjas privalo teikti pas-
laugas, susijusias su derinimu.
tai mes duodame garantij,
kad suderinsime technin sis-
temos dal su archyvais, sako
jis. Dalyvaujame visame de-
rinimo procese. Parengiame
KDVS apra, kuris yra derini-
mo paraikos priedas. Archyv
atstovui atvykus institucij
tikrinti sistemos, gelbstime j
demonstruojant. Danai deri-
nimas vyksta dar nepaleidus
sistemos, todl klientai dar ne-
bna prat dirbti su ja, jiems
gali bti sunku kokybikai
pademonstruoti. Jei archyvai
turi koki pastab techninei
sistemos daliai, paaliname
trkumus.
Jo kolega Darius Ziezys,
Alna Business Solutions
pardavim vadovas, atkreip
dmes, kad dalis organiza-
cij prie pirkdamos KDVS
nepakankamai pasidomi, tad
sigyja atsitiktin produkt, o
paskui turi bd dl derinimo.
Jo teigimu, nutinka taip, kad
archyvai pateikia pastabas, o
diegusios mons specialistai
atsako, kad nieko nemano-
ma pakeisti. Jis paminjo, kad
Lietuvoje pltojama sistema
DocLogix jau yra suderinta
dviejose organizacijose.
DocLogix p. Ziezys apib-
dino kaip konkurencing, pro-
fesionaliai rengiam sistem: ji
VIeNI
NeATIDLIOJA,
KITI
DeLSIA
4 2
GAlVoS
SkAUSmAS:
darius Ziezys, Alna Busi-
ness Solutions pardavim
vadovas, tikina, kad insti-
tucijos, sigijusios atsitik-
tin dokument valdymo
sistem, vliau turi bd
dl derinimo su archyvais.
turi visas reikalingas funkcijas ir
yra planingai vystoma. Tai rei-
kia, kad tobulinama ne pagal
atsitiktinius kliento poreikius,
bet surenkami duomenys apie
vis esam ir potenciali klien-
t poreikius ir atsivelgiant
juos sistema kasmet atnaujina-
ma, - sak specialistas.
Ponia Kestenien pasako-
jo, kad DocLogix Automo-
bili keli direkcijoje veikia
nuo i met pradios. Nors
sistema dirba dar ne visu pa-
jgumu (dar nra aktyvuotas
elektroninis paraas), bet nau-
da akivaizdi: paspartjo do-
kument judjimas tarp ins-
titucijos padalini, nebereikia
rpintis, kad koks dokumentas
dings, fksuojamas dokumen-
to vykdytojo susipainimas
su dokumentu ir apskritai visi
veiksmai, atlikti su juo. Pasak
direkcijos atstovs, konkurse
buvo pasirinkta DocLogix,
nes ji daugiafunkc, atitin-
kanti iuolaikinius reikalavimus
ir besiderinanti prie j, silanti
nemaas pltros galimybes
sistema. Be to, ji buvo pati
pigiausia, - neslp direkcijos
skyriaus vedja.
Pasak p. Kesteniens, gali
bti, kad kai kurios institucijos
baiminasi derinimo, jeigu do-
kumentacija nebuvo deramai
tvarkoma archyv poiriu, jei
nra parengt dokumentaci-
jos plan. Jei archyvai turs
pastab organizacinei do-
kument valdymo sistemos
daliai tuos trkumus turs
itaisyti paios institucijos, o
tai jau nemaai darbo ir rpes-
i. Ponia Kestenien patikino,
kad Lietuvos automobili ke-
li direkcija dideli problem
neturjo: Manau, dl to, kad
nuolat palaikome glaudius
ryius su mus kuruojaniu
Lietuvos valstybs naujuoju
archyvu, ms dokumentai
yra tvarkomi ir laikomi pagal
archyv reikalavimus, o kai ins-
titucijoje nekyla problem dl
dokument valdymo darbas
sklandesnis.
Btina slyga
e. valdiai
Ponia Petraviit pasako-
jo, kad Archyv departamen-
tas gyvendina vien i Vieo-
jo administravimo pltros iki
2010 met strategijos tiksl
tobulinti vieojo administra-
vimo institucij teikiam pas-
laug prieinamum, kokyb,
skaidrum ir trumpinti aptar-
navimo trukm plaiau nau-
dojantis informacini techno-
logij teikiamomis galimyb-
mis. Jau nustatyti elektronini
dokument valdymo valsty-
bs ir savivaldybi institucijose
bendrieji reikalavimai. Tolesnis
etapas sukurti elektronini
dokument saugojimo valsty-
bs archyvuose infrastruktr,
kuri apimt ir elektronini do-
kument permim i valsty-
bs ir savivaldybi institucij,
staig ir moni priemoni
sukrim. Taigi KDVS derini-
mas tai viena i priemoni,
prisidedani gyvendinant e.
valdi Lietuvoje.
Ponas Jukneviius dar
pridr: Norint, kad e. valdia
bt reali, o ne tik popieriuje,
kad el. dokumentai pradt
realiai funkcionuoti, bent jau
didioji dauguma institucij
turt sidiegti KDVS. Kol kas
alyje turime tik kelis pionie-
rius, kurie stengiasi eiti priek,
modernizuoti savo veikl, teikti
kokybikas el. paslaugas. Deja,
tai pavieniai atvejai ir gyvento-
jai nedaug realios naudos i to
gauna. Galimyb teikti el. do-
kumentus, pasiraytus el. para-
u, turi bti sudaryta anksiau,
nei pilieiai ims reikti nepasi-
tenkinim.
Pasak, p. Petraviits,
dokument valdymas nra
daiktas pats sau ar tik vienos
institucijos interesas: Kad in-
formacini technologij prie-
mons netapt nata ar ne-
labai pageidaujama naujove,
jos turi bti kuriamos ir pritai-
komos veikloje atsivelgiant
vis pusi archyv, staig ir
visuomens lkesius, porei-
kius bei interesus. Nes krjai
yra priklausomi nuo staig
poreiki, kurie privalo bti
suderinti su teiss akt reika-
lavimais, na o visuomen nori
gauti j lkesius ir interesus
atitinkanias paslaugas. Todl
bendradarbiavimas tarp vis
suinteresuot pusi yra bti-
na slyga, jei norima pasiekti
pozityv, visoms pusms pri-
imtin ir visas puses tenkinant
rezultat.
4 3
v yki kr oni ka
Valstybs tarnybos departamento prie
Vidaus reikal ministerijos Vyki kronika
Nuostatos dl primimo valstybs tarnyb
konkurso bdu bus keiiamos
Sausio 23 d. lietuvos respublikos konstitucinis teismas nustat, kad
vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu patvirtintas konkurs
valstybs tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraas ligi iol ne-
nustats reikalavimo fksuoti egzamino odiu eigos (konkurso komisi-
jos nari klausim ir pretendent atsakym) prietarauja konstitucijai ir
neutikrina valstybs tarnybos statyme numatyto skaidrumo principo.
atsivelgiant konstitucinio teismo nutarim, vyriausybs nutarimu
patvirtintoje konkurs valstybs tarnautojo pareigas organizavimo
tvarkoje bus daromi pakeitimai - nustatoma pareiga fksuoti egzami-
no odiu eig. kol kas svarstytinos kelios egzamino odiu fksavimo
alternatyvos. siekiant nepaeisti duomen apsaug reglamentuojani
teiss akt reikalavim prie pasirenkant konkrei alternatyv bus kon-
sultuojamasi su kompetentingomis institucijomis.
mogikj itekli vystymo
darbo grups posdis Slovnijoje
Sausio 28-30 d. liublianoje (slovnija) vyko pirmasis es ali nari
vieojo administravimo tinklo mogikj itekli vystymo darbo
grups posdis slovnijai pirmininkaujant. liublianoje buvo aptarti
probleminiai klausimai, susij su vieuoju administravimu: pasitikjimo
didinimas vieojo administravimo sektoriumi, viej paslaug koky-
bs gerinimas, vadov kompetencija valdant pokyius. taip pat prista-
tytos ataskaitos apie valstybs tarnautoj kait vieojo administravimo
institucijose es alyse narse, geriausi valstybs tarnybos mogikj
itekli valdymo pavyzdiai.
Posdyje dalyvavo valstybs tarnybos departamento prie vrm analizs
ir planavimo skyriaus vedjos pavaduotoja jurgita deveikyt.
Briuselyje vyko diskusija apie kelions dokumento
laissez-passer form
Vasario 56 d. valstybs tarnybos departamento prie vrm direkto-
riaus pavaduotoja Birut esnuleviien dalyvavo europos tarybos B.15
tarnybos nuostat darbo grups posdyje Briuselyje (Belgija), kuriame
buvo svarstomas tarybos reglamento, nustatanio institucij nariams
ir tarnautojams iduodam kelions dokument laissez-passer form,
projektas.

Pristatomu projektu siekiama, kad laissez-passer tapt apsaugotu,
patikimu ir plaiai pripaintu dokumentu, kad jam bt suteiktos to-
kios pat kaip aukiausios kokybs valstybi nari iduodam kelions
dokument apsaugins savybs. Laissez-passer, kaip ir kiti kelions
dokumentai, turi bti kuo patikimesni ir veiksmingai apsaugoti nuo pa-
dirbinjimo bei klastojimo. todl j bus integruota laikmena su laissez-
passer nurodytais asmens duomenimis, skaitmenine veido nuotrauka
ir sveikia forma saugomais pirt atspaudais. i i laissez-passer
nurodyt biometrini poymi bus galima patikimai nustatyti teisto
laissez-passer savininko ir paties dokumento ry.
Saullydio komisijos posdyje pristatytas naujas
mogikj itekli valdymo modelis
Vasario 11 d. vykusiame vyriausybs saullydio komisijos pos-
dyje, vidaus reikal ministerijos sekretor rasa noreikien ir valstybs
tarnybos departamento prie vrm direktorius osvaldas armaviius
pateik informacij apie naujojo valstybs tarnybos mogikj itekli
valdymo modelio rengimo eig.

naujojo valstybs tarnybos mogikj itekli valdymo modelio pro-
jektas parengtas vykdant 2007 m. balandio mnesio vyriausybs kan-
clerio pavedim. valstybs tarnybos departamento prie vrm specialis-
tai, pasitelk nepriklausomus ekspertus, inagrinjo valstybs tarnybos
mogikj itekli valdymo problematik, atliko mogikj itekli
poreikio planavimo es alyse tyrim ir trylikos ministerij pareigybi
skaiiaus lyginamj analiz.

dabartin lietuvikj mogikj itekli valdymo model ekspertai
vertino kaip neturint perspektyv, pasiymint valdymo hierarchija
ir grietu funkcij reglamentavimu. kaip pagrindines ios ivados
prieastis ekspertai nurod nepakankam ir neefektyvi teisin baz,
reglamentuojani didiausi leistin pareigybi skaii staigose, pa-
reigybi skaiiaus didinimo kriterij nebuvim, pareigybi skaiiaus di-
dinimo pagrstumo ir laisv pareigybi kai kuriose staigose problemas,
ministerij personalo pasiskirstymo pagal vykdymo ir palaikymo
funkcijas analizs nebuvim ir kt.

gyvendinant naujj valstybs tarnybos mogikj itekli valdymo
model, ekspertai silo atlikti kelet speciali tyrim ir toliau nagrinti
valstybs tarnybos konkurencingumo didinimo bei jos pridtins verts
krimo problem, tyrim prioritetu pasirenkant rezultatus orientuot
valdym. iki 2010 met siloma gyvendinti pereinamojo laikotarpio
priemones, skirtas nustatyti ir reguliuoti valstybs tarnautoj skaii ir
utikrinti mogikj itekli poreikio planavim.
Departamente lanksi vidaus reikal ministras
Vasario 14 d. valstybs tarnybos departamente prie vrm lanksi vals-
tybs tarnybos vadovas - vidaus reikal ministras regimantas iupaila.
kartu su juo departament atvyko vidaus reikal viceministras algi-
mantas vakarinas, ministerijos sekretor rasa noreikien, Personalo
departamento direktor egl Bagdinait ir ministro patarja vilija
venckut-Palaitien.
susitikimo metu valstybs tarnybos departamento prie vrm direktorius
osvaldas armaviius pristat valstybs tarnybos statistik, departa-
mento veiklos strategij ir prioritetus, aptar pagrindines problemas, su
kuriomis iandien susiduriama valstybs tarnyboje.
diskusij metu daug dmesio skirta valstybs tarnybos mogikj i-
tekli valdymo, valstybs tarnautoj skaiiaus dinamikos ir laisv vals-
tybs tarnautoj pareigybi problemoms, valstybs tarnybos prestio
gerinimo klausimams.
Bus sunku, taiau reikia tikinti politikus, kad dabartin situacija vals-
tybs tarnyboje turi bti keiiama. Btina tobulinti valstybs tarnautoj
motyvacijos sistem, keisti neigiam ir eminant poiri tarnautojus,
naikinti valstybs tarnybos ir visuomens susiprieinim, pabr
ministras.
kalbant apie valstybs tarnybos departamento veiklos apimtis ir pri-
oritetus, viceministras algimantas vakarinas paymjo, kad iandien
valstybs tarnybos departamento vaidmuo ypa svarbus atliekant vals-
tybs tarnybos statymo nuostat gyvendinimo kontrol. specialist
dalyvavimas vairi staig valstybs tarnautoj vertinimuose ir staig
kontroliniai patikrinimai duoda apiuopiam rezultat ukerta keli
neteistiems staig vadov veiksmams, kalbjo viceministras.
Karjeros mugje jaunimas domjosi valstybs tarnyba
Vasario 21-23 d. vilniuje vykusioje parodoje mokymasis. studijos.
karjera 2008 valstybs tarnybos departamento prie vrm darbuotojai
su kolegomis i kit vidaus reikal ministerijai pavaldi staig kviet
jaunim pasirinkti valstybs tarnautojo keli.

Parodos atidaryme dalyvavo bei darb valstybs tarnyboje rinktis ragi-
no ir vidaus reikal ministras regimantas iupaila. valstybs tarnybai
ir vidaus reikal sistemai reikalinga nauja darbuotoj karta ir sistema
tam jau pasiruousi per pusantr met dvigubai padidjo pareign
atlyginimai, nuo sausio padidjo ir valstybs tarnautoj atlyginimas,
utikrintos socialins garantijos, numatytos galimybs gauti papildom
imok, per spaudos konferencij sak ministras.
antrj parodos dien latvijos vidaus reikal ministras marekas seglin-
as, lankydamasis lietuvos vidaus reikal ministerijos stende, stebjosi
gausiu besidomini jaunuoli briu prie valstybs tarnybos departa-
mento, policijos, ugniagesi gelbtoj, pasieniei mokykl staleli.
latvijoje mes turime panai parod, kurioje dalyvauja latvijos poli-
cijos mokykla, bet i karjeros mug tai puiki idja, kuri realizavus
vienoje vietoje gali dalyvauti visos vidaus reikal sistemos institucijos.
tokiu bdu jaunimas turi puiki galimyb susipainti su valstybs tar-
nybos ir statutini pareign darbo specifka, suinoti jos privalumus,
karjeros galimybes, sak latvijos vidaus reikal ministras.

Besidomintiems valstybs tarnautojo profesija parodoje labiausiai
rpjo konkurs valstybs tarnautojo pareigas organizavimo tvarka,
socialins ir kitos garantijos, karjera lietuvoje ir kvalifkacijos tobulinimo
galimybs usienyje.
Tarptautin konferencija kovai su korupcija
Vasario 25-26 d. vokietijos mieste kelne vyko tarptautin konferenci-
ja ar kartu esame stiprs? Bendradarbiavimas kovojant su sukiavimu
ir korupcija europoje.
renginyje, kuriame dalyvavo valstybs tarnybos departamento prie
vrm teiss skyriaus vedjas edvardas ukauskas ir tarnybos slyg
skyriaus vyriausiasis specialistas arvydas kazlauskas, buvo pristatomos
ir nagrinjamos kovos su korupcija ir sukiavimu priemons, keiiamasi
geriausios praktikos pavyzdiais.
valstybs tarnybos departamento prie vrm teiss skyriaus vedjas
edvardas ukauskas
4 4
trIbnA:
Kunigai mielai leido pareignams
pasinaudoti unikalia galimybe kreip-
tis pamaldius vyresnio amiaus
mones.
polIcIjA
Ir bAnyIA
prIe telefonInIUS SUkIUS
Vitalija Gintautien,
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato
Organizacinio skyriaus Ryi su visuomene poskyrio virinink
Paaikjus, kad vyresnio amiaus moni nepasiekia prasti perspjimai saugotis telefo-
nini suki, buvo paprayta banyios pagalbos.
Kauno miesto vyriausiasis policijos
komisariatas Vidaus reikal ministerijos
organizuotai gerosios praktikos pavyz-
di i vieojo sektoriaus srities atrankai
pateik projekt Policijos ir banytins
bendruomens partneryst. Projekto
tikslas buvo informuoti vyresnio amiaus
Kauno gyventojus apie telefonini suki
apgavystes, sukiavimo bdus, formuoti
gyventoj poir savisaug, skatinti vy-
resnio amiaus pilieius bendradarbiauti
su policija, praneant apie telefonini
polIcIjA rAndA
netrAdIcInI VeIkloS bd
4 4
4 3
ASmenIn
InIA:
Perspjimus saugotis telefonini
suki mons gavo tiesiai i polici-
nink rank.
ger oj i pr akt i ka
suki skambuius ar gautas SMS inu-
tes. i Kauno policijos iniciatyva ne tik
dav ger praktini rezultat, bet ir tarp-
inybin atrankos komisija j pripaino
geriausiu 2007 met Lietuvos gerosios
patirties pavyzdiu.
Sukiai iviliojo
daugiau nei ketvirt
milijono lit
Poreikis gyvendinti projekt Policijos
ir banytins bendruomens partnerys-
t kilo po to, kai 2006 m. Kaune iplito
nauja sukiavimo forma telefoninis
sukiavimas. Nusikaltliai paprastai nakt
skambina daniausiai vyresnio amiaus
monms, prisistato medikais, socialiniais
darbuotojais, policijos pareignais, gimi-
naiiais ar net eimos nariais ir pranea
apie neva artimiesiems atsitikusi nelai-
m, eismo vyk, loterijoje laimt priz.
Patikj apgavikais vien 2006 m. kaunie-
iai atidav sukiams per ketvirt milijono
lit.
Reaguodami vis danesnius pranei-
mus apie telefonin sukiavim, policijos
pareignai nedelsdami pradjo skelbti
spjimus dl galimo telefoninio sukiavi-
mo, informacij apie apsisaugojimo nuo
jo bdus prekybos centruose, gydymo
staigose, vieajame transporte, iniasklai-
doje. Taiau visos policijos priemons ne-
dav laukt rezultat informacija nepa-
siek vyresnio amiaus moni. Taigi suk-
iavimo auk nemajo. tai vlyv nakt
telefono skambuio i miego paadinta
garbaus amiaus kauniet u neva anko
sukelt eismo vyk sukiams atidav pa-
skutines santaupas 5 tkst. lit. Vliau
paaikjo, kad anko senol net neturi.
is paradoksalus nutikimas nuskambjo
visoje Lietuvoje.
bendradarbiavimas
dav vaisi
mus iekoti kit bd, kaip sprsti
i problem ir taigiau perteikti infor-
macij vyresnio amiaus miestieiams,
nusprsta pasitelkti banytin bendruo-
men.
Kauno policijos pareignai kreipsi
dvasininkus, kurie geranorikai sutiko
padti apsaugoti mones nuo suki
pinkli. Projektas buvo gyvendinamas
Kauno Kristaus prisiklimo, Maojoje Kris-
taus prisklimo, v. Kryiaus (Karmelit),
ani banyiose, Kauno staiatiki ap-
reikimo katedroje. Siekiant, kad vyresnio
amiaus mons geriau prisimint infor-
macij bei perduot j kitiems, buvo i-
dalyti lankstinukai, kuriuose informuota,
kaip apsisaugoti nuo apgavik. i infor-
macija buvo ikabinta ir banyi skelbi-
m lentose, paskelbta parapijos laikraty-
je Prisiklimas.
Dvasinink ir policijos partneryst,
banytins bendruomens traukimas
ios nusikalstamos veikos prevencij pa-
siteisino policija gavo daugiau pranei-
m apie telefonini suki skambuius ir
trumpsias inutes, sumajo gyventoj
patiklumas ir nuo suki nukentjusij
skaiius.
Visuomen taip pat aktyviai sitrauk
kov su sukiais. Kauno policijos apdova-
nojimas stiklin angelo statull Grio
sergtojas skirtas 58 met kaunieiui
Rimui Norui. is mogus, igirds telefo-
nini suki reikalavim sumokti 5 tkst.
lit u jo snaus neva sukelt eismo vyk,
tuoj pat prane apie skambut policijai,
ved derybas su nusikaltliais ir pats juos
sulaik. Remdamosi iuo Kauno policijos
projektu, kitos alies policijos staigos pa-
sinaudojo galimybe per banytines ben-
druomenes paskleisti informacij apie
kar keliuose, iaurius jo padarinius, nar-
komanij ir kitas blogybes.
laimjo kelialap
paryi
Kauno miesto vyriausiajam polici-
jos komisariatui u geriausio 2007 met
gerosios patirties pavyzdio Policijos ir
banytins bendruomens partneryst
gyvendinim pareikta vidaus reikal
ministro padka ir paskirta paskatinamoji
premija 2008 m. dalyvauti Paryiuje vyk-
sianioje 5-ojoje Europos Sjungos koky-
bs konferencijoje.
P
o
l
i
c
i
j
a

i
r

B
a
n
y
i
a

P
r
i
e

t
e
l
e
f
o
n
i
n
i
u
s

s
u
k
i
u
s
4 6
SIStemA,
GInAntI VArtotojUS
Elena Nalivaikien,
Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos
l. e. p. Informacini sistem ir informacijos skyriaus vedjo pavaduotoja
Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gali bti pagrstai
laikoma greito ir kokybiko vartotoj aptarnavimo valstybs tarny-
boje pavyzdiu. J diegta Centralizuota asmen skund (praneim)
primimo, registravimo ir tyrimo sistema buvo vertinta kaip gerosios
patirties pavyzdys ir laimjo antrj viet 2007 m. gruodio mnes
Vidaus reikal ministerijos organizuotoje konferencijoje Vieojo
administravimo kokyb pilieiams.
Veiklos rezultatas
maiau susirgim
VMVT kurta siekiant formuoti ir gy-
vendinti valstybs politik maisto saugos
ir kokybs, gyvn sveikatingumo ir ge-
rovs srityse bei saugoti ir ginti paeistas
vartotoj teises maisto ir su maistu susiju-
si paslaug teikimo srityje. VMVT efek-
tyviai veikianti maisto ir veterinarins kon-
trols institucija, viena pirmj Europoje
gavusi tarptautins akreditacijos sertif-
kat. Lietuvoje sukurta maisto kontrols
sistema laikoma pavyzdine Europoje.
VMVT veikla apima labai daug srii
nuo maisto kokybs kontrols iki gyv-
n gerovs klausim sprendimo. Vienas
i jos veiklos prioritet utikrinti valsty-
bin kontrol visuose maisto tvarkymo
etapuose, kad alies rinkai tiekiamas ir
eksportuojamas maistas, vieai tiekiamas
geriamasis vanduo atitikt teiss aktuose
nustatytus saugos, kokybs, enklinimo ir
kitus privalomuosius reikalavimus.
Vadovaudamasi Europos Sjungos
20072013 met gyvn sveikatos stra-
tegijos principu, kad prevencija geriau
nei gydymas, VMVT siekia gyvn ukre-
iamj lig neukrstos alies statuso,
todl atsakingai vykdo toki lig kaip
pasiutlig, pauki gripas, mlynojo
lieuvio liga ir kt. likvidavimo programas,
skmingai naudoja ES skiriam param
gyvn ukreiamj lig stebsenai,
prevencijai ir likvidavimui.
VMVT tenka didel atsakomyb, sie-
kiant neleisti veti ms alies, tuo paiu
ir ES rink, nesaug ir nekokybik maist,
paarus ar nesveikus gyvnus ir j pro-
duktus. Todl VMVT vykdo importuojam
maisto ir veterinarini preki kontrol vi-
daus rinkoje ir pasienio veterinarijos pos-
tuose. Pasienyje tikrinami importuojami ir
tranzitu gabenami maisto produktai, at-
renkami mginiai laboratoriniam tyrimui.
Tarnyba nuolat tobulina kontrols orga-
nizavimo ir vykdymo sistem, kuri yra pa-
grsta rizikos analize. Vien per prajusius
2007 metus neleista importuoti 235 ton
maisto, 110 ton gyvnini produkt
(plunksn, rag ir kt.), udrausta gabenti
tranzitu 2 420 ton maisto ir paar.
Keleri pastarj met statistikos
duomen palyginimas rodo, kad VMVT
vykdoma kontrol yra efektyvi, nes ma-
ja moni susirgim protrki, kilusi
dl nesaugaus maisto, taip pat maja ir
paeidim monse.
labai padeda
patys vartotojai
VMVT kontroliuojanti institucija,
kurios veikla ir pastangos skirtos gerinti
Lietuvos moni gyvenimo kokyb. ios
tarnybos inspektoriai, tikrinantys maisto
saug ir kokyb, operatyviai reaguoja
gyventoj nusiskundimus apie pastebt
neteising produkt enklinim, sigytus
nekokybikus gaminius ar nesiningu-
mo atvejus vieojo maitinimo ar kitose
staigose. Vartotojai atlieka labai svarb
vaidmen jiems talkinant ukertamas ke-
lias platinti nesaugius maisto produktus,
iaikinami higienos ar kit reikalavim
nesilaikymo atvejai maisto ruoimo mo-
nse. Bendromis VMVT ir alies gyventoj
pastangomis ugdoma maisto gamintoj,
ruoj ir prekybinink atsakomyb var-
totojams.
Per metus VMVT gauna ir itiria be-
veik 3 000 asmen skund ir praneim.
Nusiskundim kiek lemia didjantis mo-
ni reiklumas, noras ginti savo interesus.
Be to, VMVT nuolat informuoja vartoto-
jus apie produkt kokybs, enklinimo
reikalavimus, pateikia informacij apie
nustatytus paeidimus. Visiems Lietuvos
gyventojams sudarytos slygos kreiptis
VMVT nemokama telefono linija 8 800
40 403 dl nesaugi maisto produkt ar
nekokybik visuomeninio maitinimo
paslaug, taip pat gyvn gerovs klau-
simais.
VMVT daug dmesio skiria informaci-
ni technologij modernizavimui ir nau-
dojimui. Siekiant prisidti prie informa-
cins visuomens pltros ir stengiantis
pagerinti piliei aptarnavim bei infor-
macijos prieinamum rajon ir kaimo vie-
tovi gyventojams, buvo sukurta ir dieg-
ta bendra centralizuota asmen skund
4 6
4 7
(praneim) primimo, registravimo ir
tyrimo sistema.
Informacin sistema
leido aptarnauti greiiau
Centralizuota asmen skund (pra-
neim) primimo, registravimo ir tyrimo
sistema utikrina asmen praneim re-
gistravim ir j informavim, panaudo-
jant visus techninius ir administracinius
gebjimus. Uregistruoti skundai elektro-
niniu bdu perduodami tirti atitinkamam
teritoriniam VMVT skyriui (iuo metu yra
5 miest, 34 rajon, 10 apskrii VMVT
skyriai). Apie tyrimo rezultatus pareikj
informuoja VMVT arba tyrim atliks jos
teritorinis skyrius. Kadangi praneimams
tirti daug reikaling duomen kaupiama
skaitmeninje aplinkoje, ypa sutrump-
jo nukreipimo tirti laikas, nereikia infor-
macijos sisti faksu ar perduoti telefonu.
Taip taupomos los, lengviau valdyti ir
kaupti informacij. Praneim perdavi-
mas elektronine forma padeda ivengti
daugelio netikslum. Praneimus tiriantys
specialistai, pasinaudodami sukauptais
duomenimis, gali operatyviai gauti juos
dominani informacij apie tikrinam
objekt.
Pasitelkus sistem analizuojant vei-
klos rezultatus maisto kontrols srityje, at-
sirado galimyb perirti duomenis tiek
pagal planuotai atliekamus patikrinimus,
tiek pagal patikrinimus, atliktus pagal as-
men praneimus. Pasinaudodami siste-
moje uregistruotais duomenimis, VMVT
specialistai gali periodikai atlikti asmen
praneim analiz, remdamiesi jos rezul-
tatais numatyti konkreias koregavimo ar
gerinimo priemones (pavyzdiui, pakeisti
moni patikrinim planus, mgini pa-
mimo laboratoriniams tyrimams grafkus
ir kt.).
kartu gyvendintas
ir vieno langelio
principas
Kontroliuojant praneim tyrimo ir
asmen informavimo eig su sistema,
galima atsekti, ar praneimas itirtas, pa-
reikjas informuotas, ar taikytos poveikio
priemons. Naudodamiesi ioje sistemoje
sukauptais duomenimis, specialistai at-
lieka analizes, kuri rezultatai skelbiami
VMVT tinklalapyje, visuomens informa-
vimo priemonse. Be to, pasinaudodama
sistemoje sukaupta informacija, VMVT
vertina rizik, sudaro ir koreguoja savo,
kaip kontroliuojanios institucijos, veiklos
planus.
VMVT tinklalapyje www.vmvt.lt suin-
teresuoti asmenys gali upildyti pranei-
m dl nekokybik maisto produkt ir
praneim dl gyvn gerovs paeidi-
m formas.
Centralizuota sistema diegta visuose
teritoriniuose VMVT skyriuose. Ji VMVT
padjo gyvendinti vieno langelio princi-
p, leido ne tik racionaliau naudoti mo-
gikuosius iteklius, taupyti laik ir las,
bet ir sumaino viej paslaug teikimo
biurokratines klitis. Informuojant visuo-
men apie paeidimus, nustatytus pagal
asmen skundus, taikytas poveikio prie-
mones, atliekama ne tik vieiamoji funk-
cija, bet ir mons skatinami ginti savo,
kaip vartotoj, teises, padedama utikrinti
maisto kokyb ir saug.
i sistema pagerino piliei aptarna-
vim, leido operatyviau nagrinti j pa-
teiktus praneimus ar skundus. Tai plaiai
naudojama informacin sistema, utikri-
nanti glaud ir operatyv bendradarbia-
vim tarp kontroliuojanios institucijos ir
pareikjo.
SkStIS VertA:
Kontroliuodama praneim tyrimo ir asmen informavimo eig, Valstybin maisto ir vete-
rinarijos tarnyba gali atsekti, ar vartotojo skundas buvo itirtas, ar pareikjas buvo infor-
muotas, koki buvo imtasi priemoni.
4 8
susitvarK ups sln
KupiKnai gyvena graiau
Aidas Miknas,
Kupikio rajono mero pavaduotojas
Nors Vidaus reikal ministerijos surengta gerosios patirties pavyzdi
atranka ir nesulauk didelio savivaldos institucij dmesio, taiau
Kupikio rajono savivaldyb rod, kad ir nedidel savivaldyb gali
konkuruoti su centrinmis institucijomis. Jos gyvendintas projektas
Gamtotvarkos priemoni gyvendinimas Kupos ups slnio teritori-
joje peln treij viet ir bus pristatytas europos Sjungos vieojo
administravimo bendruomenei 2008 m. Paryiuje vyksianioje 5-ojo-
je kokybs konferencijoje.
kupa kupikio itakos
Per Kupikio miest tekanti nedidel
up Kupa labai brangi kupiknams ji
dav miestui vard, prie jos ir miesto
istorijos pradia. Kasdien dabar jau atuo-
niais tiltais kupiknai kerta up, dalijan-
i miest dvi dalis.
Kupos slnis ilaik savo pirmykt na-
tralum, bet per pastaruosius 50 met
buvo utertas, paveiktas erozijos, apau-
gs menkaveriais mediais ir krmais ir
dl to prarads tiek gamtosaugin vert,
tiek rekreacin patrauklum.
Visi norjo permain
Kompleksikai slnis pradtas tvarky-
ti 2002 metais, vykdant Pasaulio aplinkos
fondo Maj projekt programos ir Ku-
pikio rajono savivaldybs fnansuojam
projekt Kupos ups ekologinis tvarky-
mas, kurio iniciatorius buvo Lietuvai pa-
grainti draugijos Kupikio skyrius. Tech-
nin io sumanymo projekt pareng
architektai Euchrida ir Vytautas Sipaviiai.
U 62 tkst. lit, gaut i Pasaulio aplin-
kos fondo Maj projekt programos,
buvo ivalyta ups vaga, sutvirtinti laitai,
ikirsti krmynai ir menkaveriai mediai,
sutvarkytos igrauos, rengti mediniai
suoleliai ir stalai. Jau tada savanoriku
darbu prie projekto gyvendinimo daug
prisidjo visuomenins organizacijos,
mokyklos, mons, staigos.
Miesto bendruomen, matydama
gerus pokyius, ragino savivaldybs va-
dovus nenuleisti rank, iekoti fnansavi-
mo altini ir tsti darbus toliau.
Savivaldyb
l neyktjo
Atsiradus galimybei pasinaudoti ES
struktrini fond fnansine parama, Ku-
pikio rajono savivaldybs administracija
4 8
susitvarK ups sln
pAAdAS:
Kupikio tarnautojai ir vietos ben-
druomen dav sau od, kad su-
tvarkyt Kupos ups sln papluti
jie gr kiekvien pavasar.
4 9
susitvarK ups sln
ger oj i pr akt i ka
2004 m. pareng projekto Gamtotvarkos
priemoni gyvendinimas Kupos ups
slnio teritorijoje paraik ir buvo viena
i 6 laimingj pareikj, 2005 m. pava-
sar pasiraiusi fnansavimo sutart.
Projekto gyvendinimui i ES Europos
regionins pltros fondo ir Lietuvos Res-
publikos valstybs biudeto buvo skirta
495 tkst. lit, Kupikio rajono savivaldy-
bs administracija turjo skirti 175 tkst.
lit. Atlikus vieuosius pirkimus paaikjo,
kad siekiant skmingai gyvendinti pro-
jekt, numatyt l nepakaks. Papildo-
mai dar reikjo 369 tkst. lit. Trkstam
sum Kupikio rajono savivaldybs admi-
nistracija pasiryo skirti i savo biudeto.
Vieinimas taip pat svarbu
Miesto vara labai svarbi tiek savival-
dybei, kuri rpinasi gyvenamja aplinka,
tiek ir vietos bendruomenei, jaunimui,
verslui. Savivaldybs administracija suvo-
k, kad btina kuo plaiau skleisti varios
gyvenamosios aplinkos krimo bei i-
saugojimo idjas vietos bendruomenei,
tad daug dmesio buvo skirta projekto
vieinimui.
Vis projekto gyvendinimo laikotarp
apie projekto eig ir rezultatus buvo rodo-
mi reportaai per vietos televizij. J isa-
miai apra spauda, ileisti informaciniai
lankstinukai. Projektas pristatytas 2005 m.
ir 2006 m. Lietuvai pagrainti draugijos
Kupikio skyriaus konferencijose.
bendradarbiaus ir toliau
Vietos bendruomen, mons, stai-
gos, visuomenins organizacijos ne tik
aktyviai stebjo projekto gyvendinim,
bet ir pavasar, talk metu, sutvark Ku-
pos sln. Be to, sipareigojo tai daryti
kiekvien pavasar buvo pasiraytos
trials garbs sutartys tarp savivaldy-
bs administracijos, Lietuvai pagrainti
draugijos Kupikio skyriaus ir vairi orga-
nizacij. vari, tinkamai tvarkoma aplinka
pareigos vietos bendruomens narius
bei sveius elgtis kultringai, gerbti gam-
t ir kit pastangas gyventi graiau.
Savivaldybs administracija nepa-
miro laikais padkoti visoms monms,
staigoms, organizacijoms, kurios dalyva-
vo projekte, ir pakviesti toliau bendradar-
biauti saugant ir puoseljant tai, kas jau
sukurta.
io projekto gyvendinimas ne tik
padjo sprsti aplinkos problemas, bet
ir sustiprino bendradarbiavim tarp savi-
valdybs, bendruomens, visuomenini
organizacij, moni, staig, privert su-
simstyti apie tai, kad visi drauge galime
nuveikti tikrai nemaai. Svarbiausia tu-
rti bendr tiksl ir bendromis pastango-
mis j visada bus manoma pasiekti.
Diugu, kad gyvendinus projekt
Kupos slnis tapo kupikn pamgta
poilsio ir rengini vieta. Kiekvien vasar
tradiciniais tapusi plener metu Kupos
ups pakrants pasipuoia vis naujais ori-
ginaliais ir funkcionaliais meninink dar-
bais, diuginaniais akis ir kvieianiais
pabti kartu gamtoje, pasigrti graia
aplinka.
Kad sitikintumte, jog tai nra tik
tuti odiai, maloniai praome atvykti
Kupik ir mes mielai pasidalysime savo
patirtimi.
susitvarK ups sln
Kupos slnio tvarkymo projektas atitiko Lietuvos 20042006 m. bendrojo pro-
gramavimo dokumento 1 prioriteto Socialins ir ekonomins infrastruktros
pltra 1.3 priemons Aplinkos kokybs gerinimas ir alos aplinkai prevenci-
ja 1 veiklos grups Praeities taros ir jos teritorij nustatymas ir tvarkymas
tikslus ir udavinius.
Projekto tikslai:
traukti darnaus vystymo gamtosaugos principus projektus ir j gyvendinim;
sutvarkyti sln ir pritaikyti j gyventoj poilsiui;
sukurti natralios aeracijos ir vandens apsivalymo priemones;
neleisti nuotekoms ir nemenims patekti up;
stabdyti erozijos procesus;
pritraukti bendruomen sprsti gamtotvarkos problemas ir skleisti gerj prakti-
k tarp rajono gyventoj.
Projekto rezultatai:
sutvarkyta 16 ha utertos, iuklmis uverstos teritorijos;
likviduoti 5 savavaliki rengti nuotek kanalai;
rengti 8 lietaus kanalizacijos ssdintuvai;
ikastas 1 nusodinimo tvenkinys;
likviduota 600 m
2
erozijos idini;
sutvirtinta 160 m ups krant;
rengta 8 vnt. laipt;
pastatyti 2 lieptai;
rengtos 2 apvalgos aiktels;
rengta 150 m skaldos fltr;
nutiesta 260 m psij tak eroduojaniose vietose;
bendruomen paskatinta spsti gamtos apsaugos problemas.
4 9
3 0
Ugniagesiai gelbtojai iuo metu yra
peln iskirtin visuomens pasitikjim. O
kiekviena institucija tai mons. Ir dirba-
ma jose taip, kaip joms vadovaujama I
ties, kaip?
Prie por met Priegaisrins apsau-
gos ir gelbjimo departamento direktoriu-
mi buvo paskirtas 42-j met remigijus
baniulis, dirbantis ioje tarnyboje jau
23-ejus metus.
Kaip rodo Vilmorus tyrimai,
ugniagesiais gelbtojais iuo
metu pasitiki 91,8 proc. gyvento-
j. Kaip pelnte tok visuomens
pasitikjim? paklausme p.
Baniulio.
Atsakymas paprastas: jis pelnytas
nuoirdiu ir profesionaliu ugniagesi
gelbtoj darbu. Tai labai svarbus tarny-
bos vertinimas. Tuo paiu ir didel atsa-
komyb.
O kokios iuo metu paios ak-
tualiausios alies priegaisrins
gelbjimo tarnybos problemos?
Dabar daug dmesio skiriame tar-
nybos reorganizacijai. Apskrii prie-
gaisrinms gelbjimo valdyboms bus
perduotas veiklos ir fnans planavimas,
personalo valdymo ir tvarkymo funkcijos,
buhalterin apskaita, vieieji pirkimai, o
savo ruotu rajon priegaisrins tarny-
bos gals daugiau dmesio skirti gaisr
gesinimui ir gelbjimo darbams. Tai su-
mains popierizm ir suteiks galimyb
tikslingiau paskirstyti las.
Tikrai nemanau, kad rajon priegais-
rini gelbjimo tarnyb virininkai dl
to taps maiau svarbs. Tiesa, iuo metu
man neduoda ramybs klausimas dl j
teiss skatinti ir bausti. Manau, kad kie-
kvienas vadovas turi j turti.
Kita itin aktuali tarnybai problema
tai labai intensyvi didij miest pltra,
nuo kurios, deja, smarkiai atsiliekame tiek
priegaisrini gelbjimo tarnyb tinklu,
tiek darbuotoj skaiiumi, tiek nespjame
atnaujinti technins rangos. O ms tar-
nyboms dabar yra keliami net kelis kartus
didesni reikalavimai nei prie deimtmet.
O ar vadovavimas per t de-
imtmet pasikeit? Kuo pats va-
dovaujats sprsdamas proble-
mas ir priimdamas sprendimus?
Jeigu atvirai, tai laikas mones keiia...
Prisipastu, kad kai buvau jaunas, r-
miausi nuostata, kad verta veltis m, o
paskui pairti, kas i to ieis. Dabar taip
nesielgiu. Manau, kad visada geriau devy-
nis kartus pamatuoti, o deimt kirpti. Nes
viena yra atsakyti tik u save ar kelis mo-
nes, tada gali labiau rizikuoti, bet visai kas
kita, kai nuo tavo sprendim priklauso
viso kolektyvo darbas.
Ar sutinkate su teigianiais,
kad valdikame darbe dirba tik
ugniagesiai gelbtojai ir polici-
ninkai, o tai ministerijose, depar-
tamentuose nieko neveikiama?..
Taip manani visada norisi paklausti:
Nejau svarbus tik orkestras, grojantis k-
rinius, o kompozitoriai, kurie juos sukr,
yra visikai nesvarbs?. Bet jeigu nebt
kompozitori, nebt ir k groti.
Ivada? Kad kiekviena sistema veikt
kaip darnus mechanizmas, ji turi bti re-
guliuojama. Tad, vaizdiai tariant, kokias
departamentas natas parays orkestrui,
kur mato visuomen, taip ir bus grojama.
Mano galva, daug kas priklauso nuo
poirio, kur visuomenei formuoja inias-
klaida, politikai ir pati valdia. Juk visi i-
nome patarl, kad jeigu mog daugyb
kart pavadinsi kiaule, po kurio laiko jis
btinai kriuktels. Prisipainsiu, jog visada
apmaudu girdti, kai sakoma: Ech, js,
valdininkliai. Kai taip irima valsty-
bs pareign, apie kok presti galima
kalbti?
Keista, kai formuojama nuomon,
kad valstybs tarnautojai yra visuomens
ilaikytiniai ir veltdiai, dar daugiau, kad
tai mons, kurie trukdo normaliai dirbti.
Tarsi kokia kerp, kuri maitinasi i kit. Tas
poiris turt keistis. Bet tuo paiu, matyt,
btina keistis ir kai kuriems valstybs tar-
nautojams, kad jie pradt atsigrti mo-
nes, kuriems tarnauja. Tik tada valstybs
tarnautojo darb visuomen ims gerbti. O
juk nuo to, kokie bus valstybs pareignai,
priklausys ir kaip vystysis pati valstyb.
alies priegaisrin gelbjimo
tarnyba turi gan kovingas profs-
jungas. esate vienas vadov, ku-
riam pasisek umegzti su jomis
dialog? Kaip tai pavyko padary-
ti?
pASItIkjIm UGnIAGeSIAI pelnoSI
nUoIrdIU dArbU
PRIeGAISRINS APSAUGOS IR GeLBJIMO DePARTAMeNTAS
pAInSI nelAImje:
Ugniagesiais pasitiki 91,8 proc. gyventoj.
3 0
3 1
Kaljim departamento prie Teisingu-
mo ministerijos direktorius saulius vit-
Knas
Kitmet minsime 90 met, kaip
Lietuvoje veikia bausmi vykdymo sis-
tema Kaljim departamentas.
Lietuvos nepriklausomybs metais
valstyb eng svarb ingsn siekiant hu-
manizuoti bausmi vykdym ms alyje:
sigaliojo naujieji Baudiamasis, Baudia-
mojo proceso ir Bausmi vykdymo kodek-
sai, sukurta europietika pataisos inspekci-
j (probacijos) sistema, parengtas naujojo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministe-
rijos statuto pakeitimo projektas. Sukurta
nauja teisin baz, reglamentuojanti baus-
mi vykdym bei slygos progresyvaus
bausmi atlikimo principui pltoti.
Vienas pavyzdi panaikinta teis
nuteistiesiems gauti pato ar perduoda-
mus maisto produkt ir buities reikme-
n siuntinius. Tai sumaino narkotini ir
psichotropini mediag, mobilij tele-
fon, kit draudiam daikt patekim
kalinimo staigas.
Viena i prioritetini bausmi vykdy-
mo sistemos veiklos srii yra nuteistj
socialin reabilitacija. Kiekvienoje kali-
nimo staigoje sudaromos, pagal poreik
koreguojamos ir vykdomos nuteistj
adaptacijos, nuteistj integracijos vi-
suomen, nuteistj teisinio ir socialinio
vietimo, programos. Siekiant efektyvios
nuteistj integracijos visuomen, ma-
inant j pakartotinio nusikalstamumo
rizik, iuo metu vykdoma socialins re-
abilitacijos program specializacija, t. y.
pereinama prie auktesns programinio
darbo pakopos, kai nuteistieji suskirstomi
grupes pagal rizikos faktorius (nusikals-
tamos veikos r, socialines ir psichologi-
nes problemas ir pan.) ir darbui su kiekvie-
na grupe parengiama ir vykdoma rizikos
faktori programa.
Departamente ir 15-oje jam pavaldi
laisvs atmimo viet staig, 5-iose regi-
on pataisos inspekcijose, 3-jose mon-
se prie pataisos nam ir Mokymo centre
Jeigu yra atrs kampai, mes niekada
nevengiame apie tai kalbtis. Kokia i to
nauda? Tai naudinga tarnybai, tai naudin-
ga joje dirbantiems monms. Analizuo-
jame, kiek j reikalavimai yra pagrsti, kaip
jie atrodo bendrame Lietuvos kontekste.
Tas vis laik vykstantis dialogas padeda
sprsti daugel klausim. Bet yra ne tik
privalum. Negalima nepastebti ir kolek-
tyvo suprieinimo, kai vieni ugniagesiai
gelbtojai joms priklauso, o kiti ne. Tai
itin svarbu, nes dirbdami ekstremaliomis
slygomis jie visada turi vienas kitu pasi-
kliauti. Tuo paiu manau, kad mes visi dar
mokoms eiti demokratijos keliu ir tas
kelias nra toks lengvas, kaip kartais to
nortsi.
Kalbjosi Vida migelskien
kuo gy venat e, par ei gnai ?
Finansini nusikaltim tyrimo tar-
nybos prie Vidaus reikal ministerijos
(FNTT) misija apsaugoti valstybs
fnans sistem, atskleidiant nusikals-
tamas veikas ir kitus teiss paeidimus.
Strateginis tikslas tobulinti veiklos me-
todus, kovojant su nusikalstamomis vei-
komis valstybs fnans sistemai.
FNTT veiklos efektyvumo kriterijus i-
tirtos nusikalstamos veikos fnans siste-
mai: 2007 m. itirta 94,5 proc. uregistruot
nusikalstam veik.
FNTT siekia savo tikslo vykdydama
operatyvines priemones, nusikalstam
veik prevencij, atskleisdama fnansinius
nusikaltimus ir atlikdama ikiteisminius ty-
rimus. Ji taip pat vykdo kovos su pinig
plovimu priemones ir tas priemones, ku-
rios garantuoja Europos Sjungos ir kit
ali fnansins paramos l gavimo bei
panaudojimo teistum, atlieka objekt
kins fnansins veiklos tyrimus bei pa-
teikia specialist ivadas, siekdama, kad
veikla turt kuo didesn tak realioms
plaukoms valstybs biudet. Per 2007
m. buvo iaikinta beveik 49 mln. Lt nu-
slpt mokesi
Prioritetinis FNTT dmesys skiriamas
nusikalstamoms veikoms, daranioms di-
diausi al valstybs biudetui, atskleisti
ir tirti. iuo metu tai veikos, susijusios su
Europos Sjungos ir usienio valstybi
fnansins paramos l kio subjektams
neteistu gavimu ir panaudojimu, pridti-
ns verts mokesio gijimui i valstybs
biudeto apgaule, nusikalstamu bdu
gyt pinig ar turto legalizavimu.
FNTT glaudiai bendradarbiauja su
Lietuvos teissaugos ir kitomis instituci-
jomis, administruojaniomis mokesius,
bei kitomis valstybs institucijomis. FNTT
pareignai dalyvauja Europos Komisijos
komitet, Europos Tarybos darbo grupi,
Europolo, Egmonto grups ir kit tarptau-
tini organizacij bei usienio valstybi
rengiamuose posdiuose, susitikimuo-
se vairias klausimais. Stebtoj teismis
dalyvauja Eurazijos grups plenariniuose
posdiuose ir seminaruose. FNTT parei-
gnai kartu su Teisingumo ministerijos ir
Lietuvos banko atstovais atstovauja Lietu-
vai Europos Tarybos MONEYVAL komitete.
io komiteto udaviniai yra plsti ir stiprinti
kov su pinig plovimu ir terorizmo fnan-
savimu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu
lygmeniu. Bendradarbiaujama su Europos
kovos su sukiavimu tarnyba (OLAF).
fInAnS SArGAI SUrAndA nUSlptUS mIlIjonUS
FINANSINI NUSIKALTIM TyRIMO TARNyBA
trkStA kAlInImo StAIG dArbUotoj
KALJIM DePARTAMeNTAS
reIkIA nAUj:
Kaljim departamentas siekia, kad
alyje bt renovuotos arba pastatytos
naujos kalinimo staigos.
3 1
3 2
iandien dirba apie 3 800 darbuotoj, i j
apie 2 800 statutini valstybs tarnautoj.
Apie 400 statutini valstybs tarnautoj
pareigybi Kaljim departamentui pa-
valdiose staigose laisvos. Tai viena di-
diausi pastarj met problem baus-
mi vykdymo sistemoje.
Kodl taip yra? Darbas su nuteistaisiais
yra susijs su padidintu pavojingumu, su
didesne emocine tampa, auktesniais
reikalavimais sveikatai. Be to, pareign
atlyginimai daugel met didjo labai ne-
ymiai. Lietuvai stojus Europos Sjung
valstybs los pirmiau buvo skirtos nu-
teistj laikymo slygoms gerinti: eksper-
tai apie mogaus teisi apsaug valstybje
sprend i to, kaip utikrinamos mogaus
teiss asmen grupms, kurioms valstyb
yra apribojusi laisv.
Taiau jau prajusiais metais buvo
atsigrta Kaljim departamentui pa-
valdi staig pareign lkesius: pra-
dtos gyvendinti priemons, reikalingos
utikrinti teising pareign darbo u-
mokest ir socialines garantijas, padidinti
atlyginimai emiausios ir viduriniosios
grandies pareignams, parengti teiss
akt projektai, kuriuose numatytos kom-
pensacijos u vykimo tarnyb ir i tar-
nybos ilaidas, numatyta teis laisvu nuo
tarnybos metu dirbti kit darb ir u tai
gauti atlyginim ir kt.
Vyriausybei buvo pateiktas Kaljim
departamentui pavaldi staig vystymo
strategijos projektas, kuriame numatyta
susidvjusias, esanias miest centrin-
se dalyse kalinimo staigas ikelti miesto
pakraiuose pastatytas naujas staigas,
kitas renovuoti. Naujos ir renovuotos s-
taigos bus saugesns, jose bus ymiai ge-
resns tiek kalint asmen laikymo, tiek
darbuotoj darbo slygos. gyvendinus
projekt bus isprstas ir tardymo izolia-
tori perpildymo klausimas.
Manome, kad ios priemons padi-
dins tarnybos Kaljim departamentui
pavaldiose staigose patrauklum ir pres-
ti, mons noriai rinksis kalinimo staig
darbuotojo profesij, tuo prisiddami prie
visuomens saugumo utikrinimo.
Kaip ir kiekvienais metais, iema daugu-
mai muitins pareign buvo nerami. Beveik
du mnesius truks pareign tarnybins
veiklos vertinimas pareikalavo iek tiek jau-
dulio ir pasitempimo i pareign, kantrybs
ir kompetencijos i statutini komisij.
Apie Lietuvos muitins pareign tarny-
bins veiklos vertinim Valstybs tarnybos
aktualijoms pasakoja Muitins departa-
mento prie Lietuvos Respublikos fnans mi-
nisterijos statutins komisijos pirminink, iuo
metu laikinai einanti generalinio direktoriaus
pareigas ramut liupKeviien:
Diugu, kad muitins pareign ver-
tinimo tendencijos teigiamos. Kasmet vis
daugiau pareign vertinama labai gerai.
iais metais, vertinant 2007 m. pareign
veikl, labai gerai vertinta net 915 parei-
gn, nepatenkinamai tik 8 pareig-
nai. Statutins komisijos muitins staig
vadovams pasil 91 pareignui suteikti
I kvalifkacin kategorij, 238 II kvalifka-
cin kategorij, 437 III kvalifkacin kate-
gorij. Taip pat pasilyta 106 pareignus
perkelti auktesns kategorijos pareigas,
2 pareignus emesns kategorijos
pareigas, 4 pareignams tobulinti kvali-
fkacij, 1 pareign atleisti i pareig, 1
pareignui panaikinti III kvalifkacin ka-
tegorij, 43 pareignams palikti t pai
(I) kvalifkacin kategorij.
Manyiau, kad pareignai vis labiau
suvokia, kad tarnybins veiklos vertini-
mas nra formalumas. Tarnybins veiklos
vertinimas viena i priemoni siekti
karjeros, ir i priemon pakankamai efek-
tyviai ir plaiai naudojama. Tikiuosi, kad
primus Tarnybos Lietuvos Respublikos
muitinje statuto pakeitimus bei patvir-
tinus nauj pareign tarnybins veiklos
vertinimo tvark pareign tarnybins
veiklos vertinimas taps dar efektyvesnis ir
patrauklesnis.
Veiklos vertinimas
motyvacija
Pareign tarnybins veiklos vertini-
mas ne tik bdas vertinti muitins pa-
reign kompetencij ir kvalifkacij, bet
ir puiki pareign motyvacijos priemon.
Tai skatina ne tik gerai ir kompetentingai
atlikti savo pareigas, bet ir tobulti, ieko-
ti efektyvesni darbo bd bei metod,
perspektyvi sprendim. Kompetentingi,
iprus pareignai, be abejo, skatina ir vi-
sos muitins veiklos paang, gerina mui-
tins vaizd visuomenje.
Apmaudu, kad kai kuri aukt parei-
gn poiris vertinim yra gan atsainus,
pareign tarnybins veiklos vertinimas
atliekamas formaliai. itaip dl skeptiko
tiesioginio vadovo poirio gali nukentti
pareigno vertinimas statutinje komisi-
joje. Todl raginame tiesioginius vadovus
vertinti ne abstrakt pareigno darb, o
svarbiausius per metus nuveiktus darbus.
Juk kiekvienam mogui malonu, kad buvo
pastebti geri jo darbai, palaikytos iniciaty-
vos. Kiekvieno vertinamo pareigno darbe
reikt atrasti kak naujo, pozityvaus. Jeigu
pareigno tarnybin veikla vertinama ne-
patenkinamai, tokiu atveju reikia pateikti la-
bai svarbius argumentus. Btina analizuoti
prieastis, lmusias tok vertinim, iekoti
bd, kaip to ivengti. Galbt perklus pa-
reign kitas, labiau jo isilavinim, kvali-
fkacij, asmenines savybes atitinkanias
pareigas, jo veikla pagert.
Bus vertinami
asmeniniai pasiekimai
Pareign tarnybins veiklos ver-
mUItInInkAI VertIno SAVo tArnybIn VeIkl
MUITINS DePARTAMeNTAS
konkreIAI:
Raginame vadovus vertinti ne abstrakt pavaldi pareigno darb, o svarbiausius per metus
nuveiktus darbus, - sako Ramut Liupkeviien, laikinai einanti Muitines departamento gene-
ralinio direktoriaus pareigas
3 2
3 3
tinimo problem sprendim iekoma
vairiais bdais. Prajusiais metais ben-
dradarbiaujant su Muitins darbuotoj
profesine sjunga bei muitins staigomis
buvo patobulinti vertinimo kriterijai, kurie
patvirtinus Tarnybos Lietuvos Respublikos
muitinje statuto pakeitimus bus numa-
tyti naujoje pareign tarnybins veiklos
vertinimo tvarkoje.
Vertinant pareign veikl bus atsi-
velgiama ne tik darbo kokyb, bet ir
veiklos rezultatus. Taip pat bus vertinami
pareign veiklos planavimo bei organi-
zavimo gdiai, kvalifkacijos tobulinimas.
Vertinant vadov veikl, bus vertinami
gebjimai vadovauti pavaldiems pareig-
nams, vadovavimo efektyvumas.
Vertinimo procedr sudarys ne tik
tiesioginio vadovo motyvuota ivada, bet
ir privalomas vadovo ir vertinamo parei-
gno pokalbis, kurio metu bus aptariami
met rezultatai. Taip pat vertinamasis pa-
reignas gals pateikti vadovui ataskait
apie per metus nuveiktus darbus. itaip,
tikims, objektyviau ir teisingiau galima
bus vertinti pareigno tarnybin veikl.
Statutas paers naujovi
Kas naujo organizuojant tarnybins
veiklos vertinim numatoma Tarnybos
Lietuvos Respublikos muitinje statuto
projekte? Vis pirma, projekte numatyta
platesn pareign tarnybins veiklos
vertinimo skal. Atsiras naujas vertinimo
kriterijus patenkinamai. Patenkinamai
bus vertinami tie pareignai, kuri, atsi-
velgiant veiklos rezultatus, negalima
vertinti nepatenkinamai, bet ir nema-
noma vertinti gerai. vertinus pareign
patenkinamai, nebus galimybs jo atleisti
ar perkelti emesnes pareigas. Statutin
komisija gals silyti arba tobulinti kvali-
fkacij, arba suteikti nuosekliai emesn
kvalifkacin kategorij. Toks vertinimas
leis ne tik objektyviau ir teisingiau vertinti
pareignus, bet ir sumainti j stres dl
nepatenkinamo vertinimo padarini.
Taip pat atsiras galimyb vertinimo
metu ne tik pasilyti perkelti labai gerai
vertint pareign auktesnes pareigas,
bet ir suteikti jam kvalifkacin kategorij.
Ms manymu, tai pads isprsti dabar-
tin problem, kai perkeliant pareign
auktesnes pareigas inyksta jo turta
kvalifkacin kategorija.
Numatyta ir nauja papildoma parei-
gn motyvavimo priemon. Jei parei-
gnas jau turi I kvalifkacin kategorij ir
jo veikla statutinje komisijoje vertinama
labai gerai, bus galimyb skirti jam vien-
kartin pareigins algos dydio pried.
Manome, kad tai skatins aukiausi ka-
tegorij turinius pareignus neumigti
ant laur, mains pareign kait.

Gera naujov ir tiems pareignams,
kuri tarnybin veikl tiesioginiai vadovai
vertina gerai. Jiems bus suteikta galimyb
prayti, kad j tarnybin veikl vertint sta-
tutin komisija. Taigi kiekvienas pareig-
nas, manantis, kad dirba labai gerai, turs
galimyb tai rodyti statutinei komisijai.
Noriu pastebti, kad pareign tar-
nybins veiklos vertinimas statutinse
komisijose, tiesioginis bendravimas su
pareignais leidia isiaikinti muitins
sistemoje kylanias problemas, igirsti
eilini pareign nuomon apie vairius
muitinje vykstanius procesus, j vertin-
ti ir atsivelgti iekant problem sprendi-
mo bd.
mobIlS:
Muitins mobiliosios grups pareignai dirba visoje Lietuvos teritorijoje. Jie utikrina,
kad Lietuv nepatekt nelegaliai gabenamos ir draudiamos preks.
polIcIjA Ieko jAUn, drASI Ir AtSIdAVUSI
POLICIJOS DePARTAMeNTAS
Visoje alyje dirbani policijos pareig-
n nuo . m. spalio 1 d. laukia nauja reforma,
todl reformos tema pareignams viena
aktualiausi. iandien ir policijos vadovyb
kelia sau klausim: Kokie turime bti dabar
ir ateityje, kad pateisintume moni lkes-
ius ir interesus? Kokia apskritai turi bti Lie-
tuvos policija?.
Pltros keli rodo programa
Pradta gyvendinti Lietuvos polici-
jos pltros programa, kurioje apibrtos
pagrindins policijos vystymosi gairs, o
priemoni plane numatytos konkreios
priemons iai programai gyvendinti.
Policijos pltros programai per 5 metus
numatyta skirti apie pus milijardo lit.
Programa sudarys prielaidas, btinas kryp-
tingai ir kompleksikai tobulinti policijos
staig veikl bei kurti efektyvi ir raciona-
liai veikiani Lietuvos policijos sistem.
Programoje numatyta sustiprinti po-
licijos bendradarbiavim su visuomene,
siekti didesnio alies gyventoj pasitik-
jimo ia institucija. gyvendinus progra-
m, bus optimizuota policijos sistema,
patobulintas veiklos administravimas,
3 3
3 4
sustiprinta materialin baz, racionaliau
bus naudojami fnansiniai, materialiniai ir
darbo itekliai.
Mas valdymo ilaidos
Taip pat bus sumaintos valdymo
ilaidos, kurios bus naudojamos tiesiogi-
nms policijos funkcijoms vykdyti. Polici-
jos vadovybs nuomone, tai leis padidinti
gyventoj saugum, sutrumps policijos
reagavimo gyventoj praneimus laikas,
bus sukurta pareign rengimo sistema,
dl ko policijoje padaugs kvalifkuot
specialist ir bus pagerinta policijos veik-
los kokyb. Rekonstruotose ar pastaty-
tuose naujuose pastatuose bus sudarytos
tinkamos asmen primimo ir pareign
darbo slygos.
Tikimasi, kad gyvendinus program
Lietuvoje policija taps gerai visuomen-
je vertinama institucija, kuri efektyviai ir
racionaliai naudos mokesi moktoj
pinigus asmen saugumui bei policijos
veiklai utikrinti, kuri bus gera ir patraukli
darbo vieta visiems policijos pareignams
bei patikima partner Europos Sjungos ir
kit ali teissaugos institucij sistemoje.
Nori diegti pagarb
Dar vienas svarbus klausimas vi-
suomens poiris policijos sistem ir
paius pareignus. Siekiama padaryti
policininko profesij patrauklia ir garbin-
ga. Kiekvienais metais atliekama daugyb
tyrim, kurie rodo, jog mons nori ma-
tyti gatvse kuo daugiau patruliuojani
pareign, nori, kad policija kuo greiiau
reaguot ikvietimus. Labai svarbu ir pa-
reign elgesys, bendravimas su mon-
mis, paprasiausias mandagumas ir kult-
ra. Todl vadovyb tikrai grietai reaguoja
pareignus, pamynusius tarnybin etik,
jau nekalbant apie padariusius kakokius
rimtesnius paeidimus.
Policijos vadovyb akcentuoja ben-
dravimo su pareignais svarb, vidins
komunikacijos pltr, pareign moty-
vacijos didinim. Pasak policijos vadovo,
nereikia bijoti protingesni u save, b-
tina iekoti lyderi kolektyvuose. Kartais
nereikia nei milijon, nei program, o
utenka vieno nuoirdaus odio, sako
policijos generalinis komisaras Vizgirdas
Telynas.
Policijos gretose iuo metu laisvos
1 269 policijos pareigybs, todl norintieji
labai kvieiami silieti didel, draugik,
profesional pareign br. Policija siekia,
kad j gretas papildyt jauni, drss, isila-
vin ir u savo veiksmus atsakingi mons,
kurie tarnaut mogui valstybs labui.
Inaudoja vieuosius ryius
Policijos departamentas ir alies po-
licijos staigos aktyviai dirba viej ryi
srityje. alyje nuolat organizuojami vairs
policijos renginiai, susitikimai su alies gy-
ventojais, tobulinant vidin komunikacij
organizuojamos vairios vents, sskry-
diai pareignams bei j eimos nariams.
Minint Policijos, Angel sarg dien
organizuojamos vis labiau populiarjan-
ios policijos ir visuomens vents. Iki
2006 m. tradicikai vents vykdavo sos-
tinje, taiau jau dvejus metus jos vyko
kituose alies miestuose, Klaipdoje ir
Panevyje. Jau antri metai organizuo-
jamos ivaiuojamosios policijos dienos
apskrityse.
Kviet stoti policij
Pernai buvo gyvendinta viej ryi
kampanija Stok policij, kurios esm
irykinti policijos pareign trkum,
pritraukti jaunim ateiti dirbti policijos
sistem. Vykdant akcij buvo sukurti 3 TV
klipai, kurie reklamins kampanijos metu
buvo rodomi TV kanaluose. Klipai patal-
pinti Policijos departamento ir policijos
staig interneto svetainse. alia klip
pateikta visa informacija apie stojimo
policijos mokymo staigas tvark, slygas,
pateikiami darbo policijos sistemoje pri-
valumai. Taip pat buvo ileisti 3 skirtingi
plakatai, kurie ikabinti visose gimnazijo-
se, licjuose ir vidurinse mokyklose, jau-
nimo laisvalaikio centruose ir kitose stai-
gose ten, kur mokosi ar leidia laisvalaik
15-18 met amiaus jaunuoliai.
Nors pirmaisiais metais rezultat ne-
buvo pasiekta, bet tai ilgalaikis projek-
tas, kuris bus tsiamas ir rezultat tikimasi
ateityje. projekt gan plaiai nuviet
iniasklaidos priemons, apie policijos
pareign trkum suinojo visuomen.
Personaas vaikams
Tarp vaik ir moksleivi labai populia-
rus jaunasis j biiulis Amsis. Policijos de-
partamentas pagamino ir platina vairius
suvenyrus su Amsio simbolika, saldainius,
lkeSIAI:
Tyrimai rodo, kad mons nori matyti
kuo daugiau gatvse patruliuojani
pareign.
tIkrAS drAUGAS:
Pareignas Amsius, ko gero, yra draugikiausias Lietuvos policininkas.
3 4
3 3
Vasario 18 d. Specialij tyrim tar-
nyba (STT) minjo jau 11-j veiklos su-
kakt. Nuo pat 1997-j STT intensyviai
ir tikslingai siekia mainti korupcijos lyg
ir tak valstybs gyvenimui, kovoti su
organizuotu nusikaltimu ir nusikaltimais
valstybs tarnybai.
Tai nuo vykdomosios valdios nepri-
klausoma tarnyba, atskaitinga tik Respu-
blikos Prezidentui ir Seimui, dl to galinti
utikrinti tyrim objektyvum, taikyti pa-
angesnius kovos su korupcija bdus, sie-
kiant iaikinti korupcinius nusikaltimus.
Trys strategins kryptys
iuo metu yra pradtas vykdyti Eu-
ropos Sjungos inicijuotas Pereinamojo
laikotarpio institucij pltros priemons
projektas Kovos su korupcija stiprini-
mas, kurio tikslas yra kovos su korupcija
stiprinimas pagal 3 strategines veiklos
kryptis baudiamj persekiojim, ko-
rupcijos prevencij ir antikorupcin vi-
suomens vietim bei informavim.
Prevencija apima teisins atsakomy-
bs sistemos tobulinim, ypating dme-
s skiriant turto konfskavimui, lobistinei
veiklai, viej paslaug decentraliza-
vimui. Baudiamasis persekiojimas tai
mokymai operatyviniams darbuotojams,
analitikams ir tyrjams. vietimas tai an-
tikorupcinio vietimo ir informavimo kam-
panija, vykdoma Lietuvos regionuose.
Kovoja su korupcijos aknimis
Jau seniai inoma, kad baudiamasis
persekiojimas nra efektyviausias kovos
su korupcija rankis. Tapo akivaizdu, kad
kovojant su korupcija nepakanka atskleis-
ti ir itirti pavienius nusikaltimus btina
analizuoti ir tirti pai valstybinio admi-
nistravimo sistem, kad joje nelikt ni
korupcinei veiklai: usiimti prevencine
veikla, siekiant ukirsti keli galimoms ko-
rupcijos apraikoms.
iuo metu ir toliau gyvendinama
Nacionalins kovos su korupcija programa
tai kasdienis darbas didiosios dalies io-
je tarnyboje dirbani statutini valstybs
tarnautoj. Korupcijos prevencijos srityje
iandien labai svarbu tobulinti teisins atsa-
komybs sistem, ypating dmes skiriant
lobistinei veiklai, viej paslaug decentra-
lizavimui, kad ios paslaugos bt prieina-
mos ne tik didiuosiuose miestuose, bet ir
regionuose, maesniuose mieteliuose.
Korupcijos prevencijos valdybos dar-
buotojai nuolat teikia metodin pagalb
valstybs ir savivaldybi staig darbuo-
tojams dl korupcijos pasireikimo tiki-
mybs nustatymo ir kit korupcijos pre-
vencijos priemoni gyvendinimo.
Praneimas
tai ne skundimas
Visai nesenai Baltijos televizijoje
pradta transliuoti socialin reklama, ra-
ginanti paskambinti tarnybos telefonu ir
praneti apie korupcijos atvej. Paskutiniu
metu ypa daug dmesio skiriama visuo-
mens pasitikjimui STT didinti.
Vienos STT pastangomis vargu ar ma-
noma sumainti korupcijos mastus. Todl
tarnybos pareignai stengiasi, kad visos
pagrindins valstybs valdymo institucijos
bei visuomen sudaryt bendr, sklandiai
veikiani alies antikorupcins veiklos sis-
tem, kurioje kiekvienas i element tur-
t takos korupcijos mainimui. Skatina-
ma, kad mons pranet, informuot STT
apie nusikalstamas korupcinio pobdio
veikas, kad praneimo apie nusikalstam
veikl netapatint su skundimu.
Daugelis nedrsta praneti ino-
mos informacijos apie nusikaltim, nes
mano, kad nesulauks deramo pareign
dmesio, o j pateikta informacija bus
pripainta nesvarbia. Vis dar stereotipi-
kai mstoma, kad praneimus nebus
deramai sureaguota dl pai strukt-
ros pareign dalyvavimo korupcinje
veikloje ir kad korumpuoti asmenys yra
nepaeidiami, ypa aukti valstybs
ar kit struktr postus uimantys as-
menys. Vienas i rimiausi iki STT
iandien sugriauti iuos mitus.
STT ragina ir Valstybs tarnybos aktu-
alij skaitytojus skambinti ir praneti apie
korupcijos atvejus. Kartosios linijos tele-
fonas vis par (8-5) 2663379.
Korupcij suvokia savaip
Tiek STT turimi duomenys, tiek nau-
jausias sociologinis tyrimas Lietuvos
korupcijos emlapis 2007 rodo, kad ko-
rupcijos augim pavyko pristabdyti. Nors
ir galime velgti tam tikras teigiamas ten-
dencijas, taiau, esama padtis STT dar
netenkina.
Pareignus labiausiai neramina men-
kas moni supratimas apie pai korup-
cij, apie jos formas, apie paios svokos
turin. Tyrimai atskleidia, kad iki iol blog
vieojo administravimo sistem, biuro-
kratizm, danai pasitaikani tarnautoj
arogancij ir panaius dalykus mons yra
link apibendrintai vadinti korupcija. be
to, ir ms alies iniasklaida danai labai
neatsakingai naudoja korupcijos svok.
Visa tai, STT pareign manymu, turi nei-
giamos takos ir ms korupcijos suvoki-
mo indeksui, kuris i dalies uprogramuo-
ja mones patikti visuotiniu korupcijos
ileistos kelios knygels vaikams su Am-
siaus patarimais, parengti ir vairiuose a-
lies miestuose organizuojami teatralizuoti
pristatymai. iuo metu kuriami animaci-
niai flmukai vaikams, kuriuose patarimus
dalins vaik biiulis Amsis.
Policija aktyviai dalyvauja vairiuose
projektuose. Prie Policijos dien pareig-
nai rengia laidas, skirtas populiarinti po-
licijos profesij, kelti jos presti, vairias
organizuojamas akcijas kvieiami inias-
klaidos atstovai. Vienas naujausi projek-
t policijos pareigno dalyvavimas LNK
projekte vaigdi duetai.
korUpcIj nAIkInA tobUlIndAmI StAtymUS,
perSekIodAmI Ir VIeSdAmI
SPeCIALIJ TyRIM TARNyBA
neprIklAUSomA:
Specialij tyrim tarnyba nra pavaldi
jokiai alies institucijai.
3 3
3 6
2007 m. balandio 1 d. sikrus Vieojo
saugumo tarnybai (VST) prie VRM didelis
dmesys yra skiriamas vieosios tvarkos
atstatymo pasirengimui. VST pareignai
atstatydami viej tvark privalo nenau-
dodami jgos apsaugoti Lietuvos pilie-
ius nuo smurto ir agresijos. Apsaugoti
gyvyb, sveikat, turt. Tai nra lengvas
udavinys, kadangi, kaip visi inome,
agresija gimdo agresij. Todl pagrindi-
nis dmesys yra skiriamas VST pareign
tinkamam ugdymui, atitinkamos taktikos
ir speciali priemoni panaudojimui. Tai
daroma glaudiai bendradarbiaujant su
tapaiomis Europos ali pajgomis.
Vieojo saugumo tarnyba iuo metu
pergyvena sudting laikotarp: jauiamas
didelis mogikj itekli trkumas. Parei-
gnams keliami grieti reikalavimai, taiau
motyvacija, pasak VST atstov, yra silpna.
Nuo i met sausio 1 d. Vieojo sau-
gumo tarnyba perm dar tris svarbius
objektus apsaugai i Savanorikosios kra-
to apsaugos tarnybos. Be objekt saugo-
jimo, kasdieninio konvojaus pareignai
paplitimu Lietuvoje.
Vadovybs apsaugos departamentas
(VAD) prie VRM dirba tam, kad utikrint
saugom asmen apsaug nuo ksini-
mosi j gyvyb ir (ar) sveikat ir saugo-
m objekt apsaug.
2007 m. VAD nuolat utikrino sau-
gom objekt (Prezidento kanceliarijos,
Seimo, Vyriausybs pastat ir teritorij,
taip pat saugom asmen rezidencij)
apsaug. Nuolat buvo saugomi ie as-
menys: Lietuvos Respublikos Prezidentas,
Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras
Pirmininkas ir Atkuriamojo Seimo Pirmi-
ninkas.
Departamentas vykd fzin vadov
apsaug j vizit usienyje metu ir ivyko-
se po Lietuv. Buvo parengti 1 139 objek-
tai j apsilankymui Lietuvoje. Iankstins
apsaugos priemons i viso vykdytos
1 279 kart Vilniaus m. objektuose, ku-
riuose lanksi VAD saugomi asmenys. De-
partamentas pareng ir vykd 43 ofciali
usienio valstybi svei vizit saugumo
utikrinimo priemones: buvo renkama
pirmin informacija, susijusi su vizitu, ren-
giami planai svarbi asmen atvykimui,
ivykimui, evakuacijai, bendradarbiau-
jama ir suderinami veiksmai su usienio
ali spec. tarnybomis, vietins valdios,
lankom objekt vadovais ir spec. tarny-
bomis.
Saugojo imperatori
Daugiausia organizacinio darbo rei-
kalavo Jo Didenybs Japonijos imperato-
riaus Akichito Ir Jos Didenybs Japonijos
imperatoriens Michito ofcialus vizitas
Lietuvoje, vyks gegus mn. 22-24 die-
nomis; Gruzijos draug (Estijos, Latvijos,
Bulgarijos, Rumunijos, ekijos, Lenkijos,
vedijos, Ukrainos usienio reikal mi-
nistr, ES specialiojo atstovo) susitikimas,
vyks rugsjo mn. 13-14 dienomis; Vil-
niaus energetikos saugumo konferencija
Atsakinga energetika atsakingiems
partneriams, vykusi spalio mn. 10-11
dienomis.
2007 m. buvo pradta atnaujinti ir
diegti departamento saugom objekt
technins apsaugos prajimo kontrols
priemons (IS VADIS). Vykdomas bendra-
darbiavimas su giminingomis usienio
valstybi struktromis. Departamentas
dalyvauja Europiniame visuomens vei-
kj apsaugos tinklo ENPPF veikloje ir
Pasaulinje asmen apsaugos tarnyb
asociacijos EPPF veikloje.
Vadovybs apsaugos departamentas
nuolat teikia pagalb Policijos departa-
mentui, Generalinei prokuratrai, Valsty-
bs saugumo departamentui ir kitoms
specialiosioms tarnyboms atliekant tyri-
mus poligrafu.
SVArbI ASmen SArGybInIAI
VADOVyBS APSAUGOS DePARTAMeNTAS
AlIA:
Vadovybs apsaugos departamento vyrai saugo ir besisveiuojanius karalius, ir ms alies vadovus.
trkStA tVArkoS SerGtoj
VIeOJO SAUGUMO TARNyBA
3 6
Raimundo Kuginio nuotraukos
3 7
Valstybs sienos apsaugos tarnybos
(VSAT) misija stiprinti Europos Sjun-
gos (ES) iors sienos apsaug ir alies
nacionalin saugum, utikrinant tinkam
sausumos ir jros sien apsaug, atvyks-
tani al ir ivykstani i jos asmen
pasienio tikrinim oro, jr, upi uost ir
sausumos pasienio kontrols punktuose.
Tarnybos strateginis tikslas pasiekti
ES (engeno sutarties) reikalavimus ati-
tinkant Lietuvos valstybs sienos apsau-
gos lyg.
Prioritetins pasieniei veiklos kryp-
tys iuo metu yra engeno vertinimo
komiteto rekomendacij gyvendinimas,
apimantis turim etat sukomplektavi-
m, pareign usienio kalb mokymus,
iors sienos stiprinim techninmis prie-
monmis (sistemini priemoni diegim
aliosios sienos apsaugai), kovos su nele-
galia migracija Lietuvos teritorijoje stipri-
nim.
Kaip viena svarbiausi aktualij VSAT
veikloje bus Iors sien fondo 20072013
met programos priemoni gyvendini-
mas, t. y. investicini l panaudojimas.
I fondo bus fnansuojamos dvi VSAT svar-
bios veiklos sritys iors sienos apsauga
(sausumos sienos su Rusija ir Baltarusija,
oro ir jr sienos stiprinimas) bei Kalinin-
grado tranzito schemos funkcionavimo
utikrinimas.
Taip pat viena svarbiausi pasienie-
i veiklos krypi bus Valstybs sienos
apsaugos pltots programos 3iojo eta-
po (iki 2010 m.) gyvendinimas. Jis turt
apimti valstybs sienos su Rusija demar-
kavim (i veikla priklausys nuo Rusijos
tolimesni veiksm), valstybs sienos
apsaugos zonos nuymjim pagal nau-
j Vyriausybs nutarim, ryi pareign
skyrimo usienio alyse
plan gyvendinim,
dalyvavim rengiant
Valstybs sienos galio-
tini sutart su Rusijos
Federacija, readmisijos
sutartis su kitomis vals-
tybmis ir pasirengimo
atnaujinti valstybs sie-
nos kontrol palaikym.
Viena didiausi
problem, su kuriomis
susiduria VSAT, yra dide-
lis personalo trkumas,
taiau tikimasi, kad 2008
m. padidjus valstybs
tarnautoj darbo umo-
kesiui, socialinms ga-
rantijoms, bus pristab-
dyta personalo kaita.
Pamintina problema yra ir nedemar-
kuota valstybs siena su Rusija tai ap-
sunkina valstybs sienos apsaugos orga-
nizavim. Dl iliekanio tabako gamini
kain skirtumo 2008 m. prognozuojami
didesni ios ries kontrabandos kiekiai
iame valstybs sienos ruoe, situacija i-
liks sudtinga.
Be kit svarbi problem yra ir
tokia l investicij programai gy-
vendinti trkumas.
pASIenIeIAI tIkISI mAeSnS pAreIGn kAItoS
VALSTyBS SIeNOS APSAUGOS TARNyBA
pAGAlbA:
Automobiliai ir daugyb kitos rangos buvo sigyta u en-
geno priemons las, taiau u vairo sdiniais pareignais
valstyb turi pasirpinti savarankikai.
privalo dalyvauti mokomuosiuose kur-
suose ir pratybose. Danai tenka talkinti
kitoms statutinms staigoms. Tuo tarpu
VST vidutinis grandinio atlyginimas yra
priskaiiuojama apie 2 000 Lt. U t pai
tarnyb Savanori krato apsaugos tarny-
bos eiliniui priskaiiuojama vir 3 000 Lt ir
be joki papildom pareigojim. Todl
norima kuo labiau pagerinti pareign
darbo slygas ir motyvuoti darbui VST.
Plaiau apie Vieojo saugumo tarnyb
skaitykite io numerio 12-15 psl.
AGreSIjoS
prIenUodIAI:
Apsaugoti pilieius nenaudojant jgos yra
nelengva uduotis, reikalaujanti ypatingo
fzinio ir psichologinio pasirengimo.
3 7
3 8
Lina Biektait,
urnalist
Ne tik kyis yrA
GerAS VAldymAS
Ir mAndAGUS AptArnAVImAS
GerIAUSIA AntIkorUpcIn prIemon
lIetUVIkA korUpcIjA:
Kyio suvokimas yra labai platus. Kad ir kaip bt keista, bet gyventojai nurodo, kad jie kyius
duoda net banyioje, - sako Vytas Rimkus, STT Korupcijos prevencijos valdybos virininkas.
3 9
t ar nybi n et i ka
Ne tik kyis yrA
padtis nebeblogja
Pasak p. Rimkaus, tie, kurie dejuoja,
kad korupcijos mastai vis auga, kad ms
valstybs tarnautojai darosi vis korumpuo-
tesni, klysta. Geroji inia yra ta, kad padtis
stabilizavosi ir net yra teigiam pokyi.
Tiesa, jie dar gana nedideli ir ne visose sri-
tyse, taiau nuteikia optimistikai. tai kad
ir keli policija. Prie dvejus metus i im-
to su ja turjusi reikal respondent e-
iasdeimt jautsi spaudiami duoti ky,
o dabar tik keturiasdeimt. Pagerjimas
tredaliu yra geras rezultatas.
Be abejo, sociologinio tyrimo rezulta-
t negalima vertinti vienareikmikai la-
bai priklauso, kas buvo apklausiamas, ko-
kios turjo patirties su valstybs ir savival-
dybi institucijomis ir staigomis. Tarkime,
sveikatos prieiros staigose gyventojai
jauiasi maiau prievartaujami duoti ky
nei prie dvejus metus, o moni vadovai,
atvirkiai labiau. Verslo atstovai mano,
kad didiausia korupcija yra priimant poli-
tinius sprendimus, paprastiems gyvento-
jams atrodo, kad labiausiai korumpuota
keli policija ir sveikatos prieiros siste-
ma.
tarnautojai keiiasi,
pilieiai ne
Pastaruoju metu nemaai dmesio
skiriama korupcijos mainimui valstybs
tarnyboje. Siekiant io tikslo ne tik vyk-
domas baudiamasis persekiojimas, bet
ir nuosekliai gyvendinamos prevencins
priemons. Taip pat rpinamasi valstybs
tarnautoj vietimu ir j smoningumo
ugdymu. Tai jau dav rezultat. Tyrimo
duomenimis, kur kas maiau moni vals-
tybs institucijose jauiasi prievartaujami
duoti ky nei praeito tyrimo, atlikto 2005
m., metu.
Taigi valstybs tarnautojai keiiasi.
Bet gyventojai n kiek nepasikeit jie
kaip sil ky, taip ir silo. Taip yra todl,
p. Rimkaus nuomone, kad ioje srityje
buvo nepakankamai dirbama. STT ir kit
valstybs institucij darbas buvo daugiau
nukreiptas moksleivius, studentus ir vals-
tybs tarnautojus, o su likusia visuomens
dalimi, priklausania 2545 met amiaus
grupei ir nuolatos turinia vairi santyki
su valstybs bei savivaldybs staigomis,
aktyviai pradta dirbti tik paskutiniais
metais. Kita vertus, nra ko ir tiktis greit
pokyi ioje srityje natralu, kad susi-
formavusias mogaus pairas pakeisti
galima tik per gana ilg laiko tarp. STT
nuomone, tam geriausiai galt pasitar-
nauti kryptinga antikorupcin visuome-
ns informavimo kampanija.
Kodl didioji dalis apklaustj, no-
rdami isprsti kok rpim klausim
valdios staigoje, yra pasiry papirkti
tarnautoj? Iekodamas atsakym p.
Rimkus prisimin vien prof. A. Dobryni-
no mint viena i prieasi yra ta, kad
iki iol mogus, susidrs su valstybe, jau-
iasi bejgis. Tik bejgikumas formuoja
tok elges, kaip ir gyventoj nuomon,
kad efektyviausia kova su korupcija yra
grietos kriminalins bausms. Kaip tai
isprsti? Nepakanka didinti moni s-
moningum, kad jie nesitaikstyt su ko-
rupcija.
Bejgikum, teigia p. Rimkus,
danai lemia ir neinojimas, todl btina
suteikti gyventojams kaip galima daugiau
2007 m. pabaigoje pristatytas
sociologinis tyrimas Lietuvos
korupcijos emlapis atskleid,
jog korupcij alyje pavyko stabi-
lizuoti. Palaipsniui maja gyven-
toj ir verslinink, manani, kad
korupcija per pastaruosius 5 me-
tus iaugo. Taiau valstybs tarny-
ba vis dar laikoma korumpuota.
Naujausius duomenis Valstybs
tarnybos aktualijos apvelgia su
Specialij tyrim tarnybos (STT)
Korupcijos prevencijos valdybos
virininku Vytu rImkUmI.
6 0
informacijos. Nordamas isprsti rpim
klausim mogus turt lengvai rasti jam
reikaling informacij valstybs ar savival-
dybs staigoje (pavyzdiui, lankstinuko
forma) arba jos interneto puslapyje. Ir ne
tik tam, kad jis inot, kokius veiksmus turi
atlikti ar kokius dokumentus pateikti. Jis
turi bti informuotas ir apie terminus, per
kuriuos jam turi bti pateiktas atsakymas,
taip pat ir apie teises, kurias jis gyja vals-
tybs ar savivaldybs institucijai spren-
diant jam rpim klausim.
korupcija yra
ir atsainus elgesys,
ir okolado plytel
Korupcijos emlapis rodo, kad sta-
tyminis korupcijos apibrimas ir tai, kaip
j suvokia visuomen, gana enkliai skiria-
si. Pagal Lietuvos teiss normas, korupcija
yra kyio mimas, davimas, dalyvavimas
kyio mime ir piktnaudiavimas tarny-
ba. Sociologin apklausa parod, kad
monms korupcija yra kur kas platesn
svoka.
Kaip pasakojo Korupcijos prevencijos
valdybos virininkas, net galima sakyti,
kad visuomen pirmiausia pastebi ne
tikrj korupcij, u kuri gresia baudia-
moji atsakomyb. Sunku patikti, kad dar
bt toki tarnautoj, kurie tiesiai sakyt,
kad nori kyio. Daniausiai j elgesys rodo,
kad kako tikisi i interesanto. Jie neman-
dags, neturi laiko, nepasako tiksliai, kur
eiti, vis siuntinja i vienos vietos kit,
link perdt biurokratizm, dsto p.
Rimkus. Taiau danai tokie nemandags,
neprofesionals tarnautojai visai nelaukia
kyio, taiau monms susidaro btent
toks spdis ir jie mano susidr su korup-
cija. Bet koks nederamas elgesys, proble-
mos sprendimo vilkinimas, j akimis, yra
kyio reikalavimas. Didel dalis gyventoj
linkusi beveik visas valstybs valdymo
blogybes priskirti korupcijai.
Kas yra kyis, taip pat suvokiama la-
bai plaiai. Net ir smulkiausia dovana,
nesvarbu, ar ji teikta prie paslaug, ar
po jos, vos ne per prievart brukta oko-
lado plytel suprantama kaip kyis. Kad
ir kaip keista, bet gyventojai nurodo, kad
jie kyius duoda net... banyioje! Galima
bt manyti, kad ir auka banyiai, jeigu
mogui netinkamai paaikinama, yra pri-
lyginama kyiui.
Viena vertus, toks platus korupcijos
suvokimas sudaro spd, kad gyvename
labai korumpuotoje valstybje. Kita ver-
tus, tai yra gerai, nes blogiau apie korup-
cijos lyg mons jau niekada Lietuvoje
nebegalvos. Galima tiktis tik teigiam
pokyi, jei igyvendinsim vien kit blo-
gyb, apibendrina p. Rimkus.
Svarbiausias altinis
iniasklaida
Verslininkai, vertindami korupcijos
paplitim, pirmenyb teikia savo asme-
ninei ir draug patiriai. O didioji dalis
gyventoj savo nuomon apie korupci-
jos lyg Lietuvoje susidaro i iniasklai-
dos. Natralu, kad iniasklaida kalba
apie blogybes taip ir turi bti, sako
Korupcijos prevencijos valdybos virinin-
kas. Bet susidaro uburtas ratas kuo
daugiau kalbama apie tai, tuo labiau su-
sidaro spdis, kad valdia korumpuota.
Formuojama nuomon, kad norint i-
sprsti problem kito kelio kaip papirkti
tarnautoj nra. Pavyzdiai, kaip kakas
susitvark reikalus davs ky, neskatina
progreso.
inojimas
maina korupcij
Tai k daryti, kad visuomens nuo-
mon apie korupcij keistsi? Pasak STT
atstovo, neutenka gyvendinti tik tas
priemones, kurios nukreiptos korupcijos,
kaip ji apibrta teiss aktuose, prieas-
i ir slyg alinim. Valstybei reikia i
problem irti taip, kaip iri visuome-
n kur kas plaiau, nei nustatyta staty-
muose. Reikia alinti tas i pirmo vilgsnio
nedideles valdymo ydas, tobulinti teisin
reglamentavim.
Bet vis pirma korupcijos vertini-
mas priklauso nuo tarnautoj poirio
gyventojus, tarnautoj suvokim, var-
dan ko jie dirba, dsto p. Rimkus. Jei
tas poiris bus neformalus, neatsainus,
nebiurokratikas, tai i esms pagerint
situacij. Gyventojams visai nesvarbu, kad
j problemos nesprendiamos dl pa-
teisinam, valstybs tarnautojo poiriu,
prieasi.
mogus, atjs bet koki valstybs ar
savivaldybs institucij, turi jausti pagarb
ir nor padti isprsti jo reikalus. j netu-
ri bti irima i aukto. Vis dar pasitaiko
tarnautoj, kurie jauiasi es valdininkai,
pyksta, jei interesantai ko nors neino,
neturi reikiam dokument, siuntinja
i vieno kabineto kit. O juk pirmiausia
gyventojai turi gauti utektinai informa-
cijos, jiems turi bti aikiai ir mandagiai
pasakoma, k reikia pristatyti, kur jie turi
kreiptis. Turdamas btiniausi informa-
cij mogus jauiasi saugiau, sumaja jo
pasiryimas susimokti, kad bt gerai ir
greitai aptarnautas.
Anot p. Rimkaus, prie korupcijos lygio
mainimo prisidt tokie dalykai, kurie lyg
ir neturi nieko bendro su korupcija. Kad ir
elektronini paslaug teikimas, elektro-
nins valdios ir vieno langelio principo
KORUPCI NOGENI NI SI TUACI J SUVOKI MAS
Asmuo duoda neofcial pinigin atlyg, dovan valstybs tarnautojui,
nordamas, kad jam reikalinga paslauga bt suteikta geriau ar greiiau
Politin partija ada priimti verslininkui nauding sprendim, jei jis suteiks
fnansin param partijai
Valstybs tarnautojas nesprendia asmens problemos arba vilkina
sprendimo primim
Valstybs tarnautojas paima neofcial pinigin atlyg ar dovan u
paslaugos atlikim ar atlikimo pagreitinim
Asmuo, nordamas, kad jam reikalinga paslauga bt suteikta geriau ar
greiiau, silo valstybs tarnautojui pasinaudoti jo mons teikiamomis
paslaugomis nemokamai arba su didele nuolaida
Siekiant gauti valstybs fnansavim savo projektui, asmuo arba mon
pateikia neteisingus duomenis
Tarnybos paslapties atskleidimas siekiant asmenins naudos
Asmuo pasinaudoja paintimis, kad jam reikalinga paslauga valstybs
institucijoje bt atlikta geriau ar greiiau
Pasinaudojs paintimis asmuo sidarbina valstybs institucij
Valstybs tarnautojas naudojasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais reikalais
Asmuo ar mon pateikia neteisingus duomenis apie pajamas ar turt
Asmuo valstybs tarnautojui atsidkoja pinigais arba dovana PO paslau-
gos atlikimo
87%
86%
78%
77%
74%
72%
71%
69%
65%
61%
60%
53%
8%
7%
13%
15%
16%
17%
16%
22%
24%
32%
28%
37%
5%
7%
9%
8%
10%
11%
13%
8%
11%
8%
13%
10%
GYVENTOJAI Korupcija Ne korupcija Sunku pasakyti
altinis: Lietuvos korupcijos emlapis 2007
n
e

t
i
k

k
y
i
s

y
r
a

k
o
r
u
P
c
i
j
a
6 1
diegimas. Taip ne tik ivengiama intere-
santo ir tarnautojo kontakto, bet ir utikri-
namas greitesnis ir sklandesnis paslaugos
teikimas.
Kaip skms pavyzd gerinant valdy-
m diegus modernias technologijas p.
Rimkus mini Valstybin mokesi inspek-
cij. Jei anksiau ji buvo minima tarp la-
biausiai korumpuot institucij, tai prad-
jusi teikti el. paslaugas ji gana greitai atsi-
krat prasto vaizdio. Ir paiai inspekcijai
pasidar paprasiau dirbti, ir gyventojams
patogiau.
Institucijos priemones
silo atsargiai
Kol kas sociologinis tyrimas yra vie-
nintelis bdas pamatuoti korupcijos lyg
ir suvokim. J usakiusi STT siek dviej
pagrindini tiksl: vis pirma isiaikinti,
kokie pokyiai vyko korupcijos srityje per
pastaruosius dvejus metus, antra nusta-
tyti sritis, kurios iuo metu yra labiausiai
paeistos korupcijos, kad bt galima
visos valstybs pastangas nukreipti ta lin-
kme.
Valstybs institucijoms Ministro Pir-
mininko pavesta remiantis Korupcijos
emlapio duomenimis nusistatyti ri-
zikingiausias korupcijos poiriu sritis ir
pasilyti konkreias priemones, kurios
sumaint t rizik. Pasilytos priemons
bus trauktos iuo metu atnaujinamos
Nacionalins kovos su korupcija progra-
mos priemoni plan. Nacionalin kovos
su korupcija program rengia Vyriausyb
dalyvaujant STT. gyvendindama jai pa-
vestas funkcijas, STT aktyviai prisideda
prie jos rengimo ne tik apibendrindama
pasilymus, bet ir pati inicijuodama prie-
mones, btinas sumainti korupcijos lyg
ir paplitim.
Kaip tam tikr keblum STT atstovas
nurod tai, kad kol kas nra aiki pro-
gramos udavini ir priemoni gyven-
dinimo efektyvumo vertinimo kriterij.
Anksiau buvo matuojama kiekybikai,
bet toks vertinimas yra gana paviruti-
nikas. Pernai buvo bandym pamatuoti,
kiek procent konkreti priemon gy-
vendinta. iuo metu badoma nustatyti
tikslesnius, labiau strateginio planavimo
metodik atitinkanius vertinimo kriteri-
jus. Taiau i uduotis, pasak STT atstovo,
nelengva.
Teikdamos korupcijos mainimo prie-
mones staigos gana atsargios. Kai kuri
institucij logika paprasta: jei pateiksime
daug priemoni, o kitos nepateiks, vadi-
nasi, mes esame labiausiai korumpuoti.
Tai, kad staiga nusistato sritis, kuriose
yra korupcijos rizika, dar nereikia, kad ji
korumpuota. tai ia, anot p. Rimkaus, ir
atsiskleidia vadov smoningumas ir
gebjimas suvokti problemos esm, t. y.
tai, kad statymai nra tobuli ir j gyven-
dinimo procedros taip pat nra tobulos,
todl atsiradusias spragas reikia panaikin-
ti, kad jomis nepasinaudot nesiningi
(jeigu toki pasitaikys) valstybs tarnau-
tojai.
Smoningumas tai drsa pripainti,
kad yra rizika. Reikia ne bijoti, o sutvarky-
ti valstybs ir savivaldybs staig veikl
taip, kad bt ukirstas kelias korupcijos
apraikoms, kad bt patobulintas valdy-
mas, kad staig veikla bt skaidri ir kad
jos ir jose dirbantys valstybs tarnautojai
imt tarnauti monms. Juk tai ir yra vieni
i svarbiausi staig vadov udaviniai,
kuriuos gyvendinti jie ir paskirti.
Stengtis turi visi
Daug kas mano, kad STT steigta ko-
voti su korupcija ir ia tik jos reikalas. Bet
ji viena visko padaryti negali, sako STT
atstovas. STT gali savarankikai atskleisti
ir tirti nusikalstamas veikas, gyvendinti
tam tikras bendro pobdio preven-
cines ar vietjikas priemones. Taiau
rpintis konkreios staigos veiklos skai-
drumu, jos administravimo efektyvumu
ar atskir antikorupcini priemoni gy-
vendinimu joje, t. y. korupcijos tikimybs
nustatymu, kovos su korupcija progra-
m parengimu ir pan., privalo kiekviena
institucija.
Pasak p. Rimkaus, yra pagrindo tiktis,
kad greitu laiku Lietuva perengs penki
bal korupcijos suvokimo indekso rib,
atskiriani maai korumpuotas valsty-
bes nuo valstybi, kurios tebesusiduria
su rimtomis korupcijos problemomis:
Mums visai nedaug trksta, reikia tik pa-
tobulinti valdym, tinkamai sureguliuoti
politini partij ir politini kampanij
fnansavimo ir jo kontrols klausimus.
Bendras korupcinio pobdio nusikalti-
m skaiius Lietuvoje nei maesnis, nei
didesnis nei kitose Europos alyse. Valsty-
bs vaizd gadina ne vien realus kyinin-
kavimas. Problema yra netinkamas, per
daug udaras, visuomenei nesupranta-
mas valdymas, prastas tarnautoj darbo
sureguliavimas, per menkas dmesys
moni rpesiams.
n
e

t
i
k

k
y
i
s

y
r
a

k
o
r
u
P
c
i
j
a
Kas gyventojams yra korupcija?
gyventojai, % mons, %
kyio mimas, davimas 61,8 58,7
piktnaudiavimas tarnybine padtimi, galiojim virijimas 13,7 16,1
asmenins naudos siekimas ignoruojant vieuosius interesus 13,3 15
sukiavimas, dokument klastojimas 5,2 4,5
neteising duomen apie pajamas, peln ar turt pateikimas 3,3 3
paslaugos atlikimas naudojantis paintimis 3,2 7,5
svetimo turto pasisavinimas ar ivaistymas 0,8 0,6
kitas korupcinis elgesys 11,2 13,7
neinau 6,7 4,6
altinis: Lietuvos korupcijos emlapis 2007
t ar nybi n et i ka
6 2
po dArbo mInISt erIjoje
prIe kArpInI
penktAdIenIAI:
Tautodailininkas Klaidas Navickas penkta-
dieniais savo dirbtuvse rengia vaikams kar-
pymo pamokles.
prIe kArpInI
Rasa Pakalkien,
Lietuvos ini urnalist
Teisininkas klaidas nAVIckAS, karpydamas karpinius, tuo pat metu
gali net futbol per televizori irti mona tuo jau seniai nesistebi.
Teisingumo ministerijos Registr de-
partamento direktorius p. Navickas, pasi-
baigus darbo dienai, ingsniuoja savo
krybines dirbtuves. Ten isitraukia r-
tukus arba manikirines irklutes ir kar-
po karpinius. Teisininkas nesivaizduoja
savs nieko neveikianio. Sako, negalt
su laikraiu rankose sitaisyti prie tele-
vizori.
mikrochirurgo pasilymas
Krybines dirbtuves p. Navickas turi
etus metus. Jos yra atviros lankytojams.
ie gali ateiti ne tik darb pairti, bet
ir pasimokyti karpyti karpinius. Vaikai ia
renkasi daniausiai penktadieniais tau-
todailininkas jiems rengia pamokles.
Dirbtuvs ne tam, kad darbus parda-
viniau. Ne i to duon valgau. Karpiniai
yra mano pomgis, sako panekovas.
Tautodailinink sjungoje yra gal trys
karpinius kuriantys vyrai. Klausiamas, ar
karpiniams reikia daug kantrybs, pane-
kovas juokiasi: Kantrybs reikia, kai kan-
kina, kad ikstum. O ia niekas nekan-
kina. Todl jos ir nereikia. Darbas, aiku,
smulkus. Per mug vienas mikrochirurgas
pasil: Ar nenortum pas mane pasista-
uoti? Bet a kraujo bijau.
pomgis ne tik moterims
Jei kas klausia, kaip imokti daryti
karpinius, p. Navickas pataria pasiprakti-
kuoti: Ikarpykite kok urnal veidus,
automobilius ir visa kita. Viskas ateina su
patirtimi. Tiesiog reikia turti tvirt rank,
kad kokios nosies ar ausies nenukirptum,
kaip nupieta, taip tiksliai ir reikia ikirpti.
Panekovas tikina, kad pats per daugel
met nra sugadins n vieno darbo.
Ponas Navickas teigia ness pedan-
tikas. Nuo maens buvau chuliganas.
Turbt kruoptus chuliganas, ypsosi
jis. Gal karpydamas ir nusiraminu. Aps-
kritai esu gana audringas. Ir balsas mano
toks, kad skamba per tris kvartalus.
p. Navicko dirbtuves pakarpyti ateina
moter. Manoma, kad tai moterikas dar-
bas, svarsto jis. Jei vyrai tingi karpyti,
nereikia, kad jiems toks usimimas ne-
tinka. Va, ant mano pirt nuospaudos.
Ir rankas skauda.
6 2
6 3
prIe kArpInI
val s t ybs t ar naut oj kr yba
Savotiki rekordai
Ponas Navickas sako, kad nuo ryto
iki vakaro nra dirbs, nes ilgiau karpant
pradeda mausti rank. Daniausiai prie
toki darb jis utrunka tris ar keturias
valandas.
Kur tik nra mano darb, ypsosi
p. Navickas, klausiamas, ar daug karpini
ikeliav usien. Mano karpiniai paskli-
d po vis Europ. Apskritai sraas bt
didelis: i tolimiausi ali Japonija ir
Panama.
Maiausias p. Navicko karpinys
gal pusantro centimetro. Per iais
metais Alytuje vykusi derliaus vent
ikarpiau maiausi ir didiausi karpi-
nius, i gabalo tapeto. Ar pateko Gi-
neso rekord knyg? Ne, nesisiliau. iaip,
dl smagumo padariau, sako vyras.
Per metus p. Navickas padaro penkis
ar eis didelius darbus. Nemaai toki
rminti ir po stiklu puoia dirbtuvs sie-
nas. Kiek i viso esu ikarps atviruk ir
maesni darbeli, sunku bt suskai-
P
o

d
a
r
B
o

m
i
n
i
s
t
e
r
i
j
o
j
e

P
r
i
e

k
a
r
P
i
n
i

prIe kArpInI
Du gaideliai Ms kaimas
6 3
6 4
Lietuvika rop
iuoti. O dideli bt gal per imt, kiek
pasvarsts sako p. Navickas. Greitai bus i-
leistas albumas su mano karpiniais, jis jau
leidykloje, sumaketuotas.
Keliuose karpiniuose vaizduojami ka-
tinai. Vienas skirtas Pkiui, padarytas jau
netekus augintinio. Labai smarkiai j my-
ljome, prisipasta panekovas. iuo
metu Navick eima turi kit katin Mi-
ci. Dabar ikarpiau karpin jam gyvam
esant, ypsosi vyras.
eimai teko visk iksti
Kol neturjo dirbtuvi, p. Navickas
karp namie. Dabar dirbtuvse pralei-
diu beveik visus vakarus. Namie bnu
etadien ir sekmadien, tvirtina eimos
galva ir juokiasi, mona diaugiasi mane
igrdusi. Kai gyveni standartiniame bute,
specialios vietos nesirengsi. eimai teko
visk iksti. Anksiau jis ir rmelius pats
darydavo, tad galima sivaizduoti, kaip at-
rodydavo namai.
Ponas Navickas laisvalaikiu ir droin-
jo. Bet tokiam darbui reikia daug vietos.
Kiek tu ten pridroi, gyvendamas ben-
drabutyje, atsidsta. Jis ir mol band
minkyti. Galiausiai pasirinko karpinius.
Su mona Vilija pastami nuo moky-
klos laik, buvo klass draugai. Ponas Na-
vickas sako, jog sutuoktin nepyksta, kad
jis vakarus dirbtuvje leidia. monai irgi
pailsti reikia, aikina. Kai vos ne nuo
vaikysts kartu, problem nekyla.
Abi Navick dukros students. 23
met Egl studijuoja viej administra-
vim, 19-met Lina kremta socialinius
mokslus. mona Vilija biochemik.
eimos moterys nepalaiko kompanijos
karpyti karpini, bet menu domisi. Dirb-
tuvse yra Egls sukurt interjero puo-
men.
Vietoj vaist
Dauguma p. Navicko karpini sukur-
ta pagal liaudies dainas ir pasakas. Labai
mgstu skaityti pasakas, viskas, kas gra-
iausia, jas sudta. Nesuprantu, kodl kiti
nemgsta. mons nori sukurti pasak
emje, o pasak neskaito, stebisi jis.
Vienas darb p. Navickas sukr pagal
Richardo Bacho knyg Donatanas Li-
vingstonas uvdra, kit prisimindamas
teISInGoS mIntyS:
Apie darb Teisingumo ministerijos tarnau-
tojas Klaidas Navickas galvoja tik darbe. Nes,
kaip pats sako, nusikarpyt pirtus, jei karpy-
damas karpinius galvot apie darb.
6 4
6 3
Alfredo Hikoko flm Paukiai.
Kai vaikai buvo mai, nebaisiai daug
ko pridarydavau. Man 45 metai, o men
kuriu pastaruosius 15 met, porina p.
Navickas. mons prisigalvoja visoki
vaist nuo streso ir nuo depresijos. Ge-
riau jie k nors veikt nebtinai karpyt,
gal tapyt, lipdyt... Jis sitikins, kad tam
nereikia bti iurlioniu. O jei kam patinka
dainuoti, nebtina pasiekti Eurovizijos
lyg. Ir okti galima ne tik televizijos laido-
se. Pairkite, pas mus krepin ne ai-
dia, o kovoja. Ne laimi, o sutriukina. Kai
tokia flosofja, gyvenimas darosi sunkus.
Taip ir su menu, samprotauja p. Navic-
kas.
Jis dar mgsta irti futbolo vary-
bas ir vejoti. Anksiau mediojo. Dabar
gal jau senstu, pradjau gailti vreli...
Atsibodo audyti, teigia panekovas.
teis ir menas
Ponas Navickas karpinius kuria antr
deimtmet. Ir gimin prie meno. Se-
nelis buvo dailid, gamino baldus, tetos
audjos.
Anot teisininko, visi lietuviai turi ta-
lento, daug k domaus gali padaryti, jei
netingi. mons nuo seno mgo puoti
buit, tvirtina panekovas ir parodo ka-
daise moiuts aust stalties, kuriai gal
jau imtas met.
Kodl pasirinkau teis? Tvukas buvo
milicininkas. Kriminalistas. Gaud ulikus.
Kodeksas namie buvo. Mama anais laikais
buvo spaustuvinink. Bet mgo megzti ir
siuvinti, prisimena p. Navickas. Dirbtu-
vje eksponuojamos ir jo mamos tauto-
dailininks megztos ratuotos pirtins.
Panekovas ypsosi, kad karpydamas
karpinius apie darb Teisingumo ministe-
rijoje negalvoja, nes nusikarpyt pirtus.
Susikaups msto tik apie piein, i kurio
atsiranda karpinys.
Visada prie Kaldas ministerijoje
surengdavau parodl, padarydavau
ekslibris, skirt kolegoms pradedant
ministru, baigiant savo bendradarbiais.
Dabar daug darbuotoj pasikeit, o kad
ikarpytum ekslibris, reikia mog iek
tiek painti. Po kurio laiko gal vl ekslibris
padarysiu, ada Teisingumo ministerijos
Registr departamento vadovas.
nAUmAS:
Toki dideli darb p. Navickas yra padars
apie imt, o per metus toki sukuria apie 5-6.
6 3
Redakcin kolegija
Franciskas Kardona, ekonomi ni o bendradarbi avi mo i r pltros organi zaci j os vyri ausi asi s admi ni stratori us tei si ni o reglamen-
tavi mo, valstybs tarnybos i r tei si ngumo klausi mai s
algis Krupaviius, prof. dr., kauno technologi j os uni versi teto Poli ti kos i r vi eoj o admi ni stravi mo i nsti tuto di rektori us
alfonsas Macaitis, vi lni aus apskri ti es vi ri ni nkas
osvaldas armaviius, valstybs tarnybos depar tamento pri e vi daus rei kal mi ni steri j os di rektori us
alfonsas Velika, li etuvos vi eoj o admi ni stravi mo i nsti tuto di rektori us
Redakcija
el. p. vta@vrm.lt
tel. (8 5) 271 8265
faks. (8 5) 271 8563
redaktori us mi ndaugas voldemaras (mi ndaugas.voldemaras@practi on.lt, (8 699) 04 327)
jrat antanai tyt-voldemari en, li na Bi ektai t, i vi l navi ckai t, dai va i li nski en
di zai neri s dei vi das armonas, fotografas mantas judri us
spausdi no uaB akri tas
ti taas 2000 egz.
Dl reklamos urnale teirautis:
uaB Practi on
vi tri gai los g. 7/16, vi lni us
mob. tel. (8 687) 80 840
faks. (8 5) 231 0062
el. p. reklama@practi on.lt
u reklamos klai das i r turi n redakci j a neatsako. tekstus bei fotografi j as spausdi nant ki tuose lei di ni uose rei kali ngas rati kas urnalo valstybs tarnybos aktu-
ali j os suti ki mas. redakci j os nuomon ne vi sada sutampa su autori nuomone.
Valstybs tarnybos departamentas
prie Vidaus reikal ministerijos
kalvari j g. 3, lt-09310 vi lni us
tel. (8 5) 271 8547
faks. (8 5) 271 8563
el. p. vtd@vrm.lt
lietuvos vieojo administravimo institutas
emai ts g. 21, lt-03118 vi lni us
tel. (8 5) 239 5800
faks. (8 5) 239 5811
el. p. livadis@livadis.lt
Nr. 12
2008 m. kovas
STeIGJAI IR LeIDJAI
Rimas Armaitis, Vilniaus miesto policijos darbuotoj profesins sjungos tarybos narys .............................................................................................................................16, 17, 18, 19
Egl Bagdinait, Personalo departamento direktor .............................................................................................................................................................................................................................. 43
Remigijus Baniulis, generolas, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktorius ....................................................... 31, 50
Rasa Bekien, Klaipdos policijos mokyklos Bendrj ir teiss dalyk skyriaus virinink .................................................................................................................................................. 9
Romualdas Boreika, generolas, Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos direktorius ........................................................................ 29, 30, 31
Nomeda Brazdinait, Vieojo administravimo instituto dstytoja ................................................................................................................................................................................. 35, 36, 37
Halina erniauskien, Muitins mokymo centro direktor ..................................................................................................................................................................................................................... 32
Birut esnuleviien, Valstybs tarnybos departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus pavaduotoja ...................................................................................... 43
Regimantas iupaila, Lietuvos vidaus reikal ministras ................................................................................................................................................................................................................ 9, 10, 43
Jurgita Deveikyt, Valstybs tarnybos departamento prie Vidaus reikal ministerijos Analizs ir planavimo skyriaus vedjo pavaduotoja ....................................... 43
Vitalija Gintautien, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizacinio skyriaus Ryi su visuomene poskyrio virinink .................................................. 44
Marius Jukneviius, Alna Business Solutions vykdantysis direktorius ..................................................................................................................................................................................... 41, 42
Raimundas Kairys, generolas, Vadovybs apsaugos departamento prie Vidaus reikal ministerijos .................................................................................................................... 30, 31
Arvydas Kazlauskas, tarnybos departamento prie Vidaus reikal ministerijos Tarnybos slyg skyriaus vyriausiasis specialistas .............................................................. 43
Lina Kestenien, Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Dokument valdymo skyriaus vedja ............................................................... 40, 42
Gediminas Kirkilas, Ministras Pirmininkas ........................................................................................................................................................................................................................................................... 10
Aurin Kisielyt, Valstybs tarnybos departamento prie Vidaus reikal ministeriojs Teiss skyriaus vyriausioji specialist........................................................................... 23
Gintautas Lagunaviius, Lietuvos vidaus reikal sistemos respublikins profesins sjungos pirmininkas ......................................................................................16, 17, 18, 19
Kstutis Laninskas, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas ..................................................................................................................................................................................................... 20
Ramut Liupkeviien, Muitins departamento prie Finans ministerijos Statutins komisijos pirminink, l. e. generalinio direktoriaus pareigas ...................... 52
Sergejus Madalovas, generolas, Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos vadas ...................................................................................................................... 28, 31
Aidas Miknas, Kupikio rajono mero pavaduotojas .................................................................................................................................................................................................................................... 48
Elena Nalivaikien, Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos l. e. p. Informacini sistem ir informacijos skyriaus vedjo pavaduotoja ........................................ 46
Klaidas Navickas, Teisingumo ministerijos Registr departamento direktorius ...................................................................................................................................................62, 63, 64, 65
Rasa Noreikien, Vidaus reikal ministerijos sekretor ................................................................................................................................................................................................................................ 43
Inga Petraviit, Archyv departamento Informacijos ir elektronini dokument skyriaus vedja ............................................................................................................ 40, 41, 42
Vytas Rimkus, Specialij tyrim tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos pirmininkas ............................................................................................................................58, 59, 60, 61
Marekas Seglinas, Latvijos vidaus reikal ministras ....................................................................................................................................................................................................................... 9, 10, 43
Saulius Stripeika, generolas, Valstybs sienos apsaugos tarnybos vadas ........................................................................................................................................................................ 10, 30, 31
Alvydas akoius, Vidaus reikal ministerijos Vieojo saugumo departamento direktorius ............................................................................................................................................. 4, 5
Osvaldas armaviius, Valstybs tarnybos departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktorius ....................................................................................................................... 43
Anatolijus umskis, pulkininkas, Vieojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas ............................................................................................................................................................. 13, 14
Vizgirdas Telynas, Policijos generalinis komisaras ..................................................................................................................................................................................................................................... 54
Daiva Ulbinait, vidaus reikal ministro patarja ............................................................................................................................................................................................................................................ 10
Algimantas Vakarinas, vidaus reikal viceministras ...................................................................................................................................................................................................................................... 43
Vilija Venckut-Palaitien, vidaus reikal ministro patarja ................................................................................................................................................................................................................... 43
Saulius Vitknas, Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius ................................................................................................................................................................ 51
Darius Ziezys, Alna Business Solutions pardavim vadovas .......................................................................................................................................................................................................... 41, 42
Edvardas ukauskas, Valstybs tarnybos departamento prie Vidaus reikal ministerijos Teiss skyriaus vedjas ................................................................................................ 43
Leidinys skiriamas valstybs tarnautojams, vieojo administravimo staig va-
dovams, personal tarnyb darbuotojams bei visiems, besidomintiems vals-
tybs tarnybos aktualijomis. Leidinio tikslas yra gerinti valstybs tarnautoj
profesionalum teikiant jiems informacij apie valstybs valdymo ir vieojo
administravimo itakas, pokyius, naujoves bei valstybs tarnybos departa-
mento ir vieojo administravimo instituto veikl. iame leidinyje valstybs
tarnautojai ras informacijos apie naujausius statymus, j projektus bei pakei-
timus, valstybs tarnautoj kvalifkacijos tobulinimo bei karjeros galimybes;
bus aptariami ir analizuojami valstybs tarnautojams aktuals klausimai.
,,Valstybs tarnybos aktualijos yra Vals-
tybs tarnybos departamento prie Vidaus
reikal ministerijos ir Lietuvos vieojo admi-
nistravimo instituto informacinis biuletenis.
pavar d i r odykl

VTA12 v4

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

VTA12 v4

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

N

Vidaus reikal sistemos profesins mokymo staigos pasiryusios konkuruoti

VALSTYBS TARNYBOS AKTUALI J OS

VALSTYBS TARNYBOS AKTUALI J OS

po dArbo mInISt erIjoje

You might also like