TERMODINAMIKA

Tomas Rinkeviius 3b
Garliavos Juozo Lukos gimnazija

TERMODINAMIKOS PAGRINDAI
Termodinamikafizikossritis,
tiriantienergij,ilum,darb,entropijir j sveikos procesus.
ilumini reikini teorija, kuri neatsivelgia kn molekulin sandar,
vadinama termodinamika
Termodinamikos tyrimo objektas energijos kitimo dsningumai

TERMODINAMIKOS PAGRINDAI
odis termodinamika atkeliavo i graik kalbos. Tai mokslas, tiriantis
iluminius reikinius; ilumos mokslas.
Termo kartis
Dinamika galia

TERMODINAMIN SISTEMA
Termodinamin sistem sudaro knai, galintys keistis energija ir mediaga
tarpusavyje ir su kit sistem knais
Bet kuri izoliuota termodinamin sistema, laikui bgant, uima
termodinamins pusiausvyros bsen
ilumin pusiausvyra yra dinamins pusiausvyros pavyzdys:
sistemos mechanin bsena dl iluminio molekuli judjimo nuolat kinta,
bet termodinamin bsena pastovi (temperatra T ir slgis p yra pastovs)

SISTEMOS TERMODINAMINIAI
PARAMETRAI
Pusiausvira bsena nusakoma termodinaminiais parametrais:
temperatra T,
slgiu p,
triu V,
tankiu ,
ilumine talpa c,
specifine vara r ir t.t

Izoliuota sistema savaime i termodinamins pusiausvyros ieiti negali.

Vienas svarbiausi dydi nusakani sistem yra jos energija.

VIDIN ENERGIJA
Vidin energija kinta:
Perduodant ilum (ilumos laidumas, konvekcija, spinduliavimas);
Atliekant darb

PIRMASIS TERMODINAMIKOS
DSNIS
Energijos tverms dsnis gamtoje: energija gamtoje niekur neinyksta ir
nesukuriama; energijos kiekis nekinta, tik viena energijos forma virsta kita
Energijos tverms dsnis pritaikytas iluminiams reikiniams vadinamas
pirmuoju termodinamikos dsniu
termodinamins sistemos vidins energijos pokytis U yra lygus

jos atvilgiu atlikto darbo A ir jai perduoto ilumos kiekio Q

Sumai

ANTRASIS TERMODINAMIKOS
DSNIS
Bendriausia antrojo termodinamikos dsnio formuluot: izoliuotose
termodinaminse sistemos entropija didja(S 0).
Remiantis antruoju termodinamikos dsniu, galima numatyti, kokie
procesai izoliuotoje sistemoje gali vykti ir kokie negali.

ILUMINIAI VARIKLIAI
iluminiai varikliai kuro vidin energij paveria mechanine energija.
Darbinio kno atvilgiu Q
ilumini varikli naudingumo koeficientas: iluminio variklio
naudingumo koeficientu vadiname variklio atlikto
darbo A ir i ildytuvo gautos ilumos kiekio Q1santyk;
Bet kokios realios ilumins mainos su temperatros T1 ildytuvu ir
temperatros T2 auintuvu naudingumo koeficientas negali bti didesnis
u idealiosios mainos naudingumo koeficient (S.Karno, 1824).

ILUMINIAI VARIKLIAI
ilumini varikli rys:
Garo turbinos,
Karbiuratoriniai vidaus degimo varikliai,
Dyzeliniai vidaus degimo varikliai,
Turboreaktyvieji varikliai,
Reaktyvieji variklia

PABAIGA