You are on page 1of 19

T9: LINGUISTIK DIAKRONIK

BKDB3083: PENGANTAR LINGUISTIK BAHASA KADAZANDUSUN

Martina Suzanna Loison (PISMP BKD S4)


Linguistik Diakronik
Mangantar Simanjuntak (1987) Faridah Nazir (2015)
• Linguistik Sajara nopo • Manarad kumaa
nga iso boogian kosimbanon i osili
linguistik di monoriuk kumaa do boros sabab
sajara do kinoburuon do no do koburuon i osili id
boros ngaawi . duo timpu di misuai.

2/19
2
Kitudu do mongilo
sajara struktural
boros dii miampai do
bontuk om
kosimbanon dau.
Nowonsoi mantad
linguistik sajara om
haro impohon teori Kiula historis om
di ogirot montok komparatif.
monoriuk kosuaion Ula do
boros. Linguistik
Diakronik

Monorisid
kosimbanon boros
Kaanu monoriuk
tumanud timpu di
boros id timpu di au
tumalib, sumonu
ogontob.
solinaid piipiro
nohopod toun.
3/19
3
Linguistik Diakronik

Ferdinand Avram
de Noam
Saussure Chomsky
Kosuaion
Boros

4/19
KOSUAION
BOROS
KOSUAION BOROS

Kosuaion id
• Teori intergenerasi labus • Fonetik
• Teori variasi • Puralan boros
• Faktor sosial
• Teori teleologi
• Faktor geografi
• Teori ekonomisasi

Teori kosuaion Kosuaion id


boros suang

6/19
Teori Kosuaion Boros
Teori intergenerasi Teori variasi Teori teleologi Teori ekonomisasi

• Osili o kosuaion • Tulun ginumuan no o • Haro tudu di • Kosuaian boros nopo


boros tu au minomonsoi do pointantu i maan nga osili sabab do
poingonop o kosuaion boros maya dimpoto’ di tudu popouhan
kapaatadan do pilumaagan toi ko’ moboboros. (monginsanang)
kopoonuan boros pibarasan • Momoguno i boroson om
sandad do sukod di sangangadau. moboboros do boros mongingkuri ginaras
sumusuhut. • Osili o kosuaion di kosudong miampai di gunoon soira
• Soira sumolih i sukod boros soira torimoon di maan dau dimpoto’ popolombus isoiso
wagu di boros koiso do moboboros di om karahung di do hogot/boros.
diolo, kopomonsoi boros i inovasi kosuaion id elemen
iyolo do pomogunoon kawawagu id struktur boros.
boros di au kosudong boros dii.
om karahung di do
proses mimboros om
osili di o kosuaion
boros.
7/19
7
Kosuaion Id labus

• Taang boros di • Pisuaian tokuri


mogisusuai. do kopomoroitan
• Slang do boros i om tinimungan
gunoon do boros.
komulakan. • Pisuaian dialek.
Faktor geografi
Faktor sosial
/kinoyonon

8/19
8
Kosuaion Id Suang
Kosuaion Fonetik:
Kosuaion Kosuaion generik:
tinimungan kosuaion tuni di
Kosuaion
Kosuaion vokal : konsonan: pointantu miampai
konsonon: osili
diftong tinimungan au mongintong
frikatif
konsonon di aiso konoyonon di sapad
vokal id pialatan. boros.

Kosuaion kombinatorik:
Kopiomungan: Kapanagakan : sumuku
owonsoi mantad kosuaion
kapanatakan piipiro kumaa konsonon di au
generik. Miandad o
tuni om piomungon basaon/atagak soiro
kosuaion tuni om
nondo sumili do tuni boroson sundung potuu
kohompitan
suai. atalang poinsuat.
vokal/konsonon suai. 9/19
9
Kosuaion puralan boros:

Morfologi Sintaksis

• Popohompit kapanatakan tuni • Popohompit nuludan boros om


id dohuri. pomoruhangan klausa id
• Poomitanan: panandatan miampai rati di
BI - Our miagal.
BKD – doungosuab (?) • Poomitanan:
Patahako’ nodaa dahai do tadau
baino~~
Tadau baino nodaa patahakon
dahai~~

12/19
10
Tinimungan boros Semantik

• Popohompit kapamansayan • Kosuaion rati.


tinimungan boros • 5 aspek:
kawawagu, noolos, om o Koinsalatan rati -
kosuaion rati semantik. o Ponginlaaban rati -
• 3 ula: o Ameliorasi (kinoingkawason
o Piomungan 2 hogot – dabau rati) - arud
o Tomodon - facebook o Peyorasi (kinoinsiribaan rati)
-
o Akronim - klf
o Sinestesia (kinosuaion rati
sabab no do kosuaion duo
roso) – osogit kokitanan

13/19
11
FERDINAND DE
SAUSSURE
Pinopointutun do Pinopointutun do
oponsol kopio
ponoriukan linguistik
konsep langue
id pisuk di misuai. om parole. Kabaalan dau
Gulu i kopio do • Linguistik sinkronis: • Langue: nopo nga okito id
pinapaharo do monoriuk boros id loghat/dialek. buuk “course de
isoiso timpu di • Parole: ula-ula boros
ilmu linguistik pointantu.
linguistique
di boroson do
moden. • Linguistik diakronis: sosongulun id suang generale’’ di toun
monoriuk boros do tulun ginumuan. 1915.
mantad aspek sajara i
nawayaan dii boros
om kosuaion i
nawayaan isoiso
boros.

15/19
13
AVRAM NOAM
CHOMSKY
Puralan Boros Transformasi Generatif
• Kirati do ‘popoimbulai/papalabus’
• Mimpuun mantad unsur-unsur di tokoro, lumaab montok popoimbulai unsur
Generatif di lobi agayo maya piipiro laang tumanud rumus-rumus di pointantu.

• Kirati do ‘monimban/poposuai’, i kikomoyon do monuat kawagu.


• Monuat kawagu do stuktur panandatan guas toi ko’ panandatan guas kumaa
Transformasi struktur suai miampai au poposimban/managak di rati mantad dau.

• Panandatan di owonsoi maya do puralan boros dii mositi do kawasa


torimoon di momoguno di boros miampai do pointopot om okon ko
Kooturan wononsoi-wonsoi.
PBTG • Puralan boros mositi kibontuk fleksibel om kawasa popisudongon do
mogisusuai kowoowoyoon om teori linguistik.

17/19
15
Ponukuan
• Mangantar Simanjuntak. (1987). Pengantar
psikolinguistik moden. Kuala Lumpur: Dewan Bahasa
dan Pustaka.
• Faridah Nazir. (2015). Pengantar linguistik bahasa
melayu. Petaling Jaya: Sasbadi Sdn. Bhd.

18/19
16
Q&A

17
Poomitanan:

Haam Hoom House


Kuno Zaman pialatan Moden

10/19
18
Poomitanan:

/sasti/ - /ş/ /sath/


Boros sanskrit Kapanatakan Boros Hindi
tuni

11/19
19

You might also like