Regimasis dangaus kūnų

judėjimas

Darbą atliko: Matas Sereika

Gabrielė Rinkevičiūtė
 Diena ir naktis
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į
rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465 m/s
greičiu, todėl apie savo ašį Žemė apsisuka
per 24 h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir
nakties kaitą.
 Į Saulę atsisukusioje Žemės pusėje yra
diena, priešingoje pusėje – naktis. Išimtį
sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Čia
tam tikrą laikotarpį būna tik diena ir tam
tikrą laikotarpį – tik naktis.
 Metų laikai
Metų laikų ( pavasario, vasaros,
rudens, žiemos ) kaitą lemia:
✓ pastovus 23,5° kampas tarp Žemės
sukimosi ašies ir statmens jos orbitos
plokštumai;
✓ Žemės skriejimas aplink saulę;

✓ nekintama Žemės ašies padėtis erdvėje

( ji visą laiką yra lygiagreti pati sau ).
 Dėl to, kad žemė iš tikrųjų netolygiai
skrieja elipsine ( ne apskrita ) orbita aplink
Saulę, kuri yra viename iš elipsės židinių,
metų laikai trunka ne vienodai.
 Šiaurės pusrutulyje pavasario trukmė
lygi 93 d., vasaros – 94 d., rudens – 90 d.,
žiemos – 89 d. Šiaurės pusrutulyje
astronominis pavasaris ir vasara kartu
trunka 8 dienomis ilgiau negu ruduo ir
žiema.
 Astronominė metų laikų pradžia šiaurės
pusrutulyje yra tokia:
❖ pavasario lygiadienis – 03 20–21 ( diena
lygi nakčiai );
❖ vasaros saulėgrįža – 06 21–22 ( ilgiausia
diena, trumpiausia naktis );
❖ rudens lygiadienis – 09 22–23 ( diena
lygi nakčiai );

❖ žiemos saulėgrįža – 12 22 – 23
( trumpiausia diena, ilgiausia naktis ).
Regimasis Saulės judėjimas
Regimąjį Saulės judėjimą dangumi mes
matome iš aplink Saulę skriejančios
Žemės. Žiūrint iš Žemės, atrodo, kad per
metus Saulė nueina vieną ratą. Šis metinis
jos kelias dangumi vadinamas ekliptika
( gr. ekleiptike – užtemimas ).
 Saulė keliauja per 13 žvaigždynų, iš
kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais ir
sudaro vadinamąją Zodiako juostą:
➢ žiemą – per Šaulio, Ožiaragio, ir
Vandenio žvaigždynus;
➢ pavasarį – per Žuvų, Avino, ir Tauro
žvaigždynus;
➢ vasarą – per Dvynių, Vėžio, ir Liūto
žvaigždynus;
➢ rudenį – per Mergelės, Svarstyklių,
Skorpiono ir Gyvatnešio žvaigždynus.
 Kiekviename šių žvaigždynų Saulė būna
maždaug mėnesį.
Vidurdienį neįmanoma matyti kuriame
žvaigždyne yra Saulė, nes stipri jos šviesa
nustelbia palyginti silpną žvaigždžių
spindesį.
Regimasis žvaigždžių judėjimas
Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų, atrodo,
kad žvaigždės nejuda. Tačiau, užfiksavę
kokį nors nejudamą objektą vakare ir ryte,
pamatysime, kad žvaigždžių padėtis yra
visai kitokia.
Regimasis žvaigždžių sukimasis
matomas dėl Žemės sukimosi apie savo
ašį, nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas
Regimasis planetų judėjimas dangumi
žvaigždžių fone yra kur kas sudėtingesnis
negu Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka
tai į vieną, tai į kitą pusę, dangaus skliaute
brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks
judėjimas periodiškai kartojasi, pavyzdžiui,
Merkurijaus – kas 116 dienų, Marso – kas
780 dienų.
Ačiū už dėmesį