PAGRINDINIO UGDYMO

PASIEKIMŲ PATIKRINIMO IR
BRANDOS EGZAMINŲ RAIDA
2008 – 2012 m.

Arūnas Plikšnys,
Bendrojo ugdymo departamento direktorius,
2007 08 24
 PHARE HERIL PROGRAMA
1997 – 1999 (2)
Tikslas: padėti ŠMM jos ilgalaikiame darbe kuriant patikimą brandos egzaminų sistemą, kuri
būtų pripažįstama tiek Lietuvos AM, tiek kitų ES šalių
Uždaviniai:
 Padėti NEC sukurti patikimą VBE sistemą
 Parengti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką ir 4 dalykų – istorijos,
matematikos, biologijos ir lietuvių kalbos – BE programas ir užduotis
 Sudaryti sąlygas NEC vėliau didinti BE skaičių
 Vykdyti BE taip, kad garantuoti rezultatų objektyvumą ir patikimumą
 Parengti ir platinti BE ataskaitas ir analizes, parengti pasiekimų tyrimo specialistus

Rezultatai:
 Parengti 24 specialistus, galinčius tęsti NEC pradėtą BE kaitą
 Veikiantis NEC
 Įvykdyti bandomieji BE Panevėžio apskrityje
 Įvykdyti matematikos ir istorijos VBE, bandomasis lietuvių kalbos egz. ir biologijos BE
užduotys
 Paruošta NEC specialistų grupė, galinti padėti rengti BE ir atlikti analizę
 Sudaryta galimybė plėsti VBE sistemą
 BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS
EGZAMINŲ IR DIAGNOSTINIO
TESTAVIMO PLĖTROS GAIRĖS (1)
 Kolegijos nutarimas 1999 08 26, ministro įs. 08 31 Nr.987
 Uždavinys – keisti vidurinės mokyklos egz. turinį ir
administravimą, atkurti pasitikėjimą brandos egzaminais,
profiliuoti vidurinį mokslą. Perėjimas prie VBE sistemos
leistų objektyviai, atvirai ir demokratiškai atrinkti
abiturientus tolimesnėm studijoms universitetuose bei
pagerintų vidurinio mokslo kokybės kontrolę.
 Greta egzaminų turi būti sukurta diagnostinių testų
sistema, leidžianti stebėti ir analizuoti visų svarbiausių
švietimo procesų etapų rezultatus, galimybė moksleiviui
pažinti save, mokytojui – palyginti mokinio mokymosi
rezultatussu šalies švietimo standartais ir reikalavimais.
 BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS
EGZAMINŲ IR DIAGNOSTINIO
TESTAVIMO PLĖTROS GAIRĖS (2)
 Diagnostinis testavimas: tikslai, rezultatai,
paskirtis, 2001-2002 4 ir 8 klasių testavimas
 Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai:
 Tikslas, privalomumas, pažymėjimas išduodamas ir
neišlaikius egz., 1999-2000 du egz.: lietuvių
(gimtosios ir valstybinės) ir matematikos
(nelietuvių dėstomąja kalba – gimtosios kalbos
papildomai), ateityje papildyti sąrašą paskelbus
prieš 2 m., užduotys centralizuotai, vertinama
mokykloje 10 balų sistema, vyksta biržely.
 BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS
EGZAMINŲ IR DIAGNOSTINIO
TESTAVIMO PLĖTROS GAIRĖS (3)
 BE tikslai – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monit.
tikslams, teikti informaciją centralizuotam priėmimui į AM
 Moksleivis laiko ne mažiau kaip 5 egzaminus
 Lietuvių k. (g. ir v.) privalo visi, kitus pats abiturientas: ne mažiau 2 iš pr. d.
sąrašo
 2000 m. org.: lietuvių (g. ir v.), gimtosios (balt., rusų, lenkų) k., mat., 4 užsienio
k., istorijos, biologijos, fizikos, chemijos, geografijos, muzikos, dailės,
informatikos
 Vykdant profesinio mokymo reformą – profesinės (mechanikos, technologijos,
verslo ir kt. ir akademinės (filosofijos, menų, kūno kultūros) pakraipos
egzaminais
 Vieno dalyko egz.: mokykliniai, valstybiniai, B lygio, A ir be lygio
 Mokyklinių – kriterinis vertinimas (10), valstybinių – norminis (100)
 2001/2002 Visi MBE ir VBE, tipą renkasi abiturientas
 Pagrindinė sesija 05 – 07 mėn., pakartotinė 06 – 07 mėn.
 2000 – 5 egz., 2001 – 7 egz., 2002 – 11 egz., 2002 - MBE užduotys tik lietuvių
kalba, spec. poreikių mokiniams egz. užduoties ir vykdymo tvarkos
adaptavimas
 BRANDOS EGZAMINAI
 ŠMM 1999 08 31 d. Įsakymas Nr.987 “Dėl Lietuvos bendrojo
lavinimo mokyklų egzaminų ir diagnostinio testavimo plėtros
gairių
 1999 m. VBE matematikos ir istorijos 5 egz. reikia išlaikyti, 3
privalomi, 2 pasirenkami
 2000 m. fizika, chemija, biologija, 5egz. 1 priv.
 2001 m. lietuvių kalba, 5 egz. 1 priv., laiko 6
 2002 m. 4 užsienio klb., žodinės dalys –įskaitos, lietuvių egz. 2
dalys, 4 egz. 1 priv., laiko 6
 2002 m. LAMA BPO, visos universitetinės AM dalyvavo
 2005 m. muzikologijos MBE, 2006 IT VBE
 1999 m. gairių neįgyvendinta – diagnostinis testavimas 4 ir 8
kl.ir technologijų BE
 KAS PAVYKO 1999-2005?
 Brandos egzaminų reforma iš esmės įvyko taip,
kaip buvo planuota
 Tėvai, vadovai ir mokytojai šią reformą įvardina
kaip geriausiai pavykusią
 Egzaminų reforma privertė sparčiau keisti ugdymo
turinį
 AM pasitiki VBE rezultatais
 Funkcionuoja bendrasis priėmimas į AM
 Informacija apie VBE užduotis per 6 m.
“nenutekėjo”
 KAS NEPAVYKO 1999-2005?
 Išvengti klaidų BE užduotyse
 Garantuoti vienodą BE užduočių kokybę
 BE užduočių atitikimas BE egzaminų programai ir suderinimas
su išsilavinimo standartais ir bendrąja programa kartais
problemiškas
 Nepakankamas kvalifikuotų užduočių rengėjų skaičius
 Kai kurių vertintojų kvalifikacija nepakankama, mokymai ir
sklaida dar neefektyvi ir nepakankamai koordinuojama
 AM ir toliau nepasitiki MBE
 MBE vertinimas neobjektyvus, administravimas
nepakankamas
 Tėvai, mokytojai, politikai ir iš dalies mokiniai nepatenkinti
per ilga BE sesija ir per ilgai trunkančiu rezultatų paskelbimu
 Ką toliau reikia daryti?
Konferencija: “Brandos egzaminų kaita”. 2005 m. sausio 27d.

Parengti 2006 – 2008 m. BE plėtros gaires:

 Kokie nauji VBE turi atsirasti: informatikos, technologijų, ...

 Apsispręsti dėl pakartotinės BE sesijos

 Apsispręsti dėl MBE reikalingumo, vertinimo ir

administravimo tobulinimo
 2007 m. vienas lietuvių kalbos VBE (testas)

 Ar reikalingas Vertinimo komitetas VBE išlaikymo ribai

nustatyti
 BE rezultatų analizės panaudojimas ugdymo turinio kaitai

 Užduočių rengėjų, vertintojų ir administratorių kvalifikacijos

tobulinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas
 Įvairių paskatų sukūrimas rengėjams, vertintojams ir
administratoriams
 MOKINIŲ PASIEKIMŲ IŠORINIO
VERTINIMO IR TYRIMO GAIRĖS
2006-2012 m.

ŠMM 2005 liepos 11 d. Įsakymas Nr. ISAK-1358 (projektas - 2005

spalio 15 d., 2006 vasario 15 d., svarstymas kovo 1-30 d.):
 Arūnas Plikšnys, ŠMM BUD direktorius;
 Alfonsas Daniūnas, VGTU prorektorius;
 Algirdas Zabulionis, Anglia Assessment vyr. konsultantas;
 Edmundas Grigaliūnas, gimnazijos direktorius;
 Elena Motiejūnienė, ŠPC direktoriaus pavaduotoja;
 Eugenijus Stumbrys, SKVC direktorius;
 Jolita Dudaitė, NEC padalinio vadovė;
 Nijolė Lazauskienė, NEC skyriaus vedėja;
 Loreta Žadeikaitė, ŠMM PVUS vedėja;
 Pranas Gudynas, ŠPC direktorius;
 Raimundas Zabarauskas, NEC direktoriaus pavaduotojas;
 Vidmantas Jurgaitis, NEC direktorius;
 Vytautas Dumčius, pagrindinės mokyklos direktorius
Kodėl gairių projektas reikalingas?
(1)

 Valstybinė švietimo strategijos 2003-2012

metų nuostatų įgyvendinimo programa – IV
krypties 1.2.2 priemonė
 LRV programos įgyvendinimo 571 priemonė:
“Įdiegti vienodo turinio lietuvių kalbos brandos
egzaminą visiems vidurinio ugdymo programas
baigiantiems mokiniams”
 Nėra mokinių pasiekimų išorinio vertinimo
sistemos, objektyviai vertiname tik 12 kl. Ir tik
tada, jei mokinys pasirenka VBE
 Kodėl gairių projektas reikalingas?
(2)
 Vienas iš svarbiausių BL tikslų – teikti kokybišką
pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, tačiau
neturime pakankamai patikimų duomenų, kaip
BLM vykdomi BP tikslai ir IS reikalavimai
 Įvairios interesų grupės turi galimybę
manipuliuoti nepagrįstais argumentais ir
dezinformuoti visuomenę
 Daugelyje išsivysčiusių šalių objektyvi
informacija apie BLM teikiamo išsilavinimo
kokybę ir pedagogų darbo efektyvumą gaunama
iš centralizuoto ir standartizuoto mokinių
pasiekimų vertinimo rezultatų
 MOKINIŲ PASIEKIMŲ IŠORINIS
VERTINIMAS IR TYRIMAI

PASIEKIMŲ IŠORINIS VERTINIMAS PASIEKIMŲ TYRIMAI

BENDROJO RAŠTINGUMO
VERTINIMAS IV IR VIII KLASĖSE

NACIONALINIAI TARPTAUTINIAI
PAGRINDINIO UGDYMO MOKINIŲ MOKINIŲ
PASIEKIMŲ VERTINIMAS PASIEKIMŲ PASIEKIMŲ
TYRIMAI TYRIMAI

BRANDOS EGZAMINAI
 Lietuvių kalbos testų rezultatai ir trimestro
pažymių vidurkis atskirose mokyklose

217 ir 244 mokykla, 808 ir 812 mokykla

70
SF mokyklų lietuvių kalbos rezultatai (%)

60
S F re z u lta tų %

50

40

30

20

10

0
244

317

454

465

521

722

812

819
128

189

217

434

517

779

808

836

846
57

Mokyklos ID
T rim e s tro p a ž y m ių v id u rk is

10
SF mokyklų mokinių lietuvių kalbos trimestro pažymių vidurkis
9
8
7
6
5
4
3
2
1
128

217

317

434

521

819

846
189

244

454

465

517

722

779

808

812

836
57

Mokyklos ID
Grupės Nacionaliniame mokinių pasiekimų
tyrime dalyvavusių mokyklų rezultatai
 PUPP
 1999 m. pagrindinės mokyklos baigiamieji
egzaminai – privalomi, būtina išlaikyti
 2000 m. pagrindinės mokyklos baigiamieji
egzaminai privalomi, pažymėjimas
išduodamas turint patenkinamus dalykų
metinius pažymius – matematika, lietuvių
kalba ir tautinių mažumų gimtoji kalba
 2003 m. PUPP - ŠĮ 10 str. 4 dalis –
pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus
pagrindinio ugdymo programą.
 2004 m. PUPP dalyvavo 84%, 2005 – 75 %
 Kas keičiasi
 4 ir 8 kl. mokinių pasiekimų vertinimas – 2009 m.
 PUPP tampa privalomas 2007 m., 2009 m. – užsienio kalba
 Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai 4, 6, 8, 10 kl. kas du
arba keturi metai – skaitymas, matematika, gamtamokslinis ir
socialinis raštingumas ir kt.
 Tarptautiniai tyrimai – 2006 m. PISA ir PIRLS, 2007 – TIMSS
Brandos egzaminai :
 2007 m. nėra pakartotinės sesijos neišlaikiusiems VBE
 2007 m. VBE nustatomos dvi išlaikymo ribos
 2007 m. mažinamas egz. skaičius iki 2 (3), kurių reikia
brandos atestatui gauti, lietuvių kalbos – privalomas
 2008(7) – vienodo turinio lietuvių kalbos egzaminas visiems
 2008 – technologijų MBE
 GAIRIŲ PROJEKTO
SVARSTYMAI
 2004 m. “2005-2008 m. Brandos egzaminų raidos gairės”
 2005 sausio 27 konferencija”Brandos egzaminų raida”
 2005 11 23 BLE ir moksleivių pasiekimų tyrimų taryba
projektui nepritarė(5 prieš, 4 už)
 2006 kovo 1 paskelbta www.pedagogika.lt ,
www.egzaminai.lt
 FORUMAS: www/egzaminai.lt
 Kovo 7 d. ŠMM ir žiniasklaidai
 Kovo 14 apie 40 žmonių ”Šarūno” viešbutyje
 Kovo 21 egzaminų taryba teikia BUT projektą su nuomone
 Kovo 23 LU Rektorių konferencija
 Kovo 24 Bendrojo ugdymo taryba nepritarė
 Kovo 28 darbo grupė projektą redagavo
 2006 kovo 30 ŠMM kolegija gairių projektui NEPRITARĖ
Pagrindinio ugdymo
ir brandos egzaminų
raidos gairių tezės
2008-2012 metai
 Šiuo metu...

 Moksleivis, neišlaikęs pagrindinės mokyklos baigiamojo matematikos egzamino,

sėkmingai gali tęsti mokslą universitete;
 Kodėl abiturientas laiko pasirenkamąjį fizikos mokyklinį brandos egzaminą?
 Koks yra individualizuoto ugdymo baigiamosiose 11-12 klasėse prioritetai?
 Neįmanoma trumpu egzaminu patikrinti abituriento bendruosius (tarpdalykinius)
gebėjimus/kompetenciją;
 Sudėtinga suderinti vienoje egzaminų sistemoje mokinio ugdymosi pasiekimų
patvirtinimą su poreikiu patikimos informacijos AM priėmimo konkursams;
 Egzaminų sesijos metu labai didelė bendroji įtampa visuomenėje iškreipia NEC
darbų prioritetus;
 Kaip suderinti egzaminų sistemos skaidrumo ir slaptumo reikalavimus?
 Pagrindinė mokykla:
Problemos ir sprendimai

 Pagrindinio išsilavinimo devalvacija (neprivalomas

PUPP’as);
 Vidurinio ugdymo profiliavimas/individualizavimas
neužtikrina pagrindinės mokyklos standartų apibrėžto
išsilavinimo “minimumo” pasiekimo.

Siūlomi sprendimai:
 sustiprinti pagrindinės mokyklos egzaminų reikšmę

švietimo kokybei užtikrinti;

 susieti pagrindinės mokyklos ir brandos egzaminus;
Dabartinė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzaminų (BE)
struktūrinė schema

Trys skirtingos egzaminų sistemos

MOKYKLINIS VALSTYBINIS
BRANDOS EGZAMINAS BRANDOS EGZAMINAS

PUPP
 Pagrindinė egzaminų raidos idėja
SERTIFIKAVIMAS ATRANKA

BE darbas
Sertifikavimas Atranka
MBE VBE
Pasirenkamieji
brandos
Privalomasis egzaminai
LK egzaminas

PUPPas

Privalomi pagrindinės mokyklos

baigimo egzaminai
 Pagrindinės mokyklos egzaminai
(privalomieji)

 Lietuvių kalba (valstybinė lietuvių kalba tautinių mažumų

mokyklose)
 Matematika
 Istorija ir pilietiškumo pagrindai
 Informacinis kompiuterinis raštingumas (įskaita)

 Mokyklos mokomosios kalbos egzaminas (tautinių mažumų

Mokyklos Tarybos sprendimu)
 Pagrindinės mokyklos egzaminai
(privalomieji)

 Egzaminų sesija vykdoma birželio mėnesį;

 Pakartotinė sesija TIK negalėjusiems egzaminų laikyti;
 Neišlaikęs egzamino (įskaitos) mokinys gali tęsti
mokymąsi 11 klasėje, (parengiamoji klasė);
 Neišlaikytą pagrindinės mokyklos egzaminą mokinys
perlaiko po metų, jo vėl neišlaikęs mokinys į 12 klasę
nekeliamas;
 Egzaminai yra kriteriniai su aiškia Išsilavinimo
standartų minimalių reikalavimų projekcija į egzamino
užduotį;
 Egzaminų vykdymas iš dalies centralizuotas
 Brandos Darbas (privalomasis)

Moko rinkti, analizuoti informaciją, kurti rišlų argumentuotą

tekstą, gebėti pateikti išvadas per žodinį darbo pristatymą. Jo
tikslai yra sudaryti galimybes:
 ugdyti ilgalaikius savarankiško darbo įgūdžius;

 parodyti patinkančio mokiniui dalyko žinias ir gebėjimus;

 giliau pažinti mokomojo dalyko atskiras temas;

 ugdyti gebėjimą ieškoti ir rinkti informaciją iš skirtingų

šaltinių;
 atlikti darbą pagal aiškiai nurodytus kriterijus ir

reikalavimus.
 Lietuvių kalbos brandos egzaminas (privalomasis)

 Privalomasis lietuvių kalbos egzaminas vykdomas gegužės

pabaigoje – birželio pradžioje;
 Rezultatai paskelbiami birželio pabaigoje, jie įrašomi brandos
atestate;
 Vertinimas kriterinis (centralizuotai įvedama skalė: neišlaikyta,
4, 5, ....10) su aiškia Išsilavinimo standartų reikalavimų
(išlaikyta/neišlaikyta) projekcija į egzamino užduotį;
 Egzamino rengimas, vykdymas ir vertinimas dalinai
centralizuotas;
 “Technologinė” brandos egzamino užduotis (viena visiems
abiturientams);
 Abiturientas turi galimybę matyti savo darbo kopiją, vertinimo
instrukciją ir detalų įvertinimą (bei vertinimo instrukcijas).
Apeliacija priimama konkretiems klausimams;
 Pasirenkamasis egzaminas
Pasirenkamasis
(pagal abituriento egzaminas
AM pasirinkimą)
Pasirenkamasis egzaminas
(pagal abituriento AM pasirinkimą)
Pasirenkamasis egzaminas 1
(pagal abituriento AM pasirinkimą)
(pagal abituriento AM pasirinkimą)

 Tikslai – realizuoti mokomojo dalyko išplėstinio kurso

reikalavimus bei teikti objektyvią informaciją aukštųjų mokyklų
priėmimo konkursams;
 NEC vykdomų pasirenkamųjų brandos egzaminų skaičius
priklauso nuo AM reikalavimų:
 siūlomi vykdyti šiuos pasirenkamuosius brandos egzaminus:

užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių), lietuvių

kalbos, matematikos, istorijos, chemijos, biologijos, fizikos,
informacinių technologijų;
 diskutuotini (atsižvelgiant į tai, kad dalis šių mokomųjų

dalykų pasiekimų gali būti įvertinti per Brandos egzamino

darbą) šie egzaminai: geografijos, muzikos, dailės, tautinių
mažumų kalbų;
 Pasirenkamųjų egzaminų vertinimas norminis su kriteriniu
išlaikymo reikalavimu, vykdymo procedūros artimos VBE;
 Pasirenkamasis egzaminas
Pasirenkamasis
(pagal abituriento egzaminas
AM pasirinkimą)
Pasirenkamasis egzaminas
(pagal abituriento AM pasirinkimą)
Pasirenkamasis egzaminas 2
(pagal abituriento AM pasirinkimą)
(pagal abituriento AM pasirinkimą)

 Pasirenkamieji brandos egzaminai vykdomi birželio mėn.;

 Pakartotinė šių pasirenkamųjų brandos egzaminų sesija skirta
TIK negalėjusiems laikyti šio egzamino dėl pateisinamų
priežasčių, ji vykdoma 3-5 centruose liepos mėn.;
 Abiturientai gauna NEC sertifikatą apie išlaikytų pasirenkamųjų
brandos egzaminų rezultatus; brandos atestate įrašo apie juos
nėra;
 Pasirenkamųjų brandos egzaminų rezultatai elektroniniu
formatu perduodami LAMA BPO sistemai;
 “Technologinė” užduotis, leidžianti abiturientui pamatyti savo

darbą ir jo detalų įvertinimą

 Dabartinių problemų siūlomi sprendimai 1

 Didinti PUPP'o reikšmę, diskutuoti dėl PUPP’o statuso (dabartiniu metu

PUPP'o prasmė yra sunkiai suvokiama ir neaiški).
 Atsižvelgta: pagrindinės mokyklos egzaminai tampa svarbiu išsilavinimo
kokybės matu.

 Ugdymo proceso trikdymas dėl egzaminų vykdymo laiko – brandos

egzaminai negali vykti mokykloje, kai joje vyksta pamokos.
 Egzaminai (gal tik išskyrus privalomąjį lietuvių kalbos brandos egzaminą, kurį
dėl labai didelio abiturientų skaičiaus pageidautina vykdyti gegužės
pabaigoje) vyksta birželio mėn. Brandos atestatai gali būti išduodami birželio
pabaigoje (nelaukiant pasirenkamųjų brandos egzaminų rezultatų).

 Dvi egzaminų sistemos trukdo objektyviai palyginti abiturientų

pasiekimus (dabartiniu metu iš mokyklinio egzamino gauti 10 balų yra
mažiau negu iš valstybinio egzamino gautas 1 balas), tai daro įtaką,
skaičiuojant konkursinius priėmimo balus, stojant į aukštąsias mokyklas.
 Nėra vieno mokomojo dalyko dviejų tipų egzaminų; egzaminų rezultatų
perskaičiavimo ar palyginimo nelieka.
 Dabartinių problemų siūlomi sprendimai 2

 Silpnas BE užduoties ryšys su valstybiniais išsilavinimo standartais. Egzaminų

užduotys nematuoja, kokia dalimi pasiekti išsilavinimo standartai. Dviejų tipų
egzaminų buvimas neužtikrina pakankamai objektyvumo, nustatant valstybinio
egzamino išlaikymo ribą.
 Aiški Išsilavinimo standartų reikalavimų projekcija į egzamino užduotis
(teorinis pagrindas: modifikuotas Angoff’o metodas). Neišlaikius
pasirenkamojo brandos egzamino brandos atestatas išduodamas (reikalavimas
- privalomasis brandos egzaminas ir brandos egzamino darbas).

 Reikalingas abiturientų egzamino darbų viešinimas. Apeliacijos ir pasitikėjimo

vertinimu problema.
 Abiturientas turi galimybę matyti savo brandos egzaminų (privalomojo ir
pasirenkamųjų) darbų elektronines kopijas ir detalų įvertinimą (bei vertinimo
instrukcijas). Apeliacija priimama ne visam darbui, o konkretiems
klausimams/uždaviniams.

 Vertintojų pasirengimo stoka.

 Darbų vertinimas gali tapti labiau specializuotas (vertintojas vertina tik
atitinkamą dalį užduoties), Vertinama darbo kopija (galimas vertinimas
kompiuteriniame tinkle).
 Dabartinių problemų siūlomi sprendimai 3

 Neužtikrinamas kokybiškas mokyklinių brandos egzaminų

administravimas ir objektyvus rezultatų vertinimas, todėl kyla
abejonių dėl mokyklinių brandos egzaminų reikalingumo.
 Nėra mokyklinių pasirenkamųjų brandos egzaminų.

 Egzistuoja egzaminų rezultatų panaudojimo ir interpretavimo ne pagal

paskirtį problema (mokyklų/mokytojų reitingavimas).
 Sumažėja egzaminų, tinkamų mokyklų palyginimui, skaičius. Pagrindinės

mokyklos egzaminus ir lietuvių kalbos brandos egzaminą laiko visi

mokiniai. Mokyklų rezultatų palyginimas (jei toks reikalingas) tampa
objektyvesnis.

 Mokytojų darbo krūvio didėjimas be papildomo atlyginimo.

 Sumažėja mokyklose vykdomų brandos egzaminų skaičius.
 PAGRINDINIO UGDYMO IR BRANDOS
EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO RAIDOS
GAIRIŲ ĮGYVENDINIMAS (1)

2008 m. PUPP nėra privalomas, tačiau, mokiniams, kurie laiko PUPP,
rezultatai įskaitomi į jų metinį įvertinimą. Nuo 2009 m. pradedamas
vykdyti privalomas PUPP baigiantiems pagrindinę mokyklą.
 2008 m. mokiniai, baigiantys vidurinio ugdymo programą, atestatui
gauti laiko 3 brandos egzaminus (toliau BE): vieną privalomą – lietuvių
kalbos (gimtosios arba valstybinės). Lietuvių gimtosios kalbos egzaminas
vykdomas pagal 2006 m. balandžio 25 d. švietimo ir mokslo ministro
įsakymu Nr. ISAK-756 patvirtintą brandos egzamino programą, kuri
numato vieną lietuvių gimtosios kalbos egzaminą. Egzamino tipą
(mokyklinis ar valstybinis) mokiniai renkasi.
 2009 m. planuojama įvesti mokyklinį technologijų egzaminą.
 2010 m. planuojama organizuoti PUPP užsienio kalbos įskaitą, o į VBE
pasiūlą įvedamas specializuotas lietuvių kalbos egzaminas ir, esant
poreikiui, gali būti įvedamas geografijos egzaminas.
 PAGRINDINIO UGDYMO IR BRANDOS
EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO RAIDOS GAIRIŲ
ĮGYVENDINIMAS (2)
 2009 ir 2010 metais brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2
BE: vieną privalomą – lietuvių kalbos (gimtosios arba
valstybinės) ir vieną pasirenkamą. Perlaikyti leidžiama tik
mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą neišlaikiusiems VBE. Kitų
dalykų BE perlaikymas nevykdomas. Pakartotinė sesija
organizuojama tik dėl svarbių priežasčių nelaikiusiems
egzaminų pagrindinės sesijos metu. Mokinys galės laikyti iki
6 BE. Pagrindinė sesija planuojama nuo gegužės 29 d. iki
birželio 30 d.
 2011 m. į PUPP siūloma įvesti istorijos ir pilietiškumo
pagrindų patikrinimą. Tai galėtų būti įskaita, projektas,
egzaminas. BE vykdomi taip, kaip numatyta gairėse.
 2012 m. lietuvių (gimtosios ir valstybinės) kalbos BE
planuojamas vykdyti pagal bendrą egzamino programą.