Projektas „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio

ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

VERTINTOJŲ KOMPETENCIJŲ APRAŠAS

Aprašą rengė: Vitalija Dziuričienė

Asta Malčiauskienė
Olivija Saranienė
Dr. Jūratė Valuckienė
Viktorija Vilūnienė

2020
 Turinys

Anotacija..............................................................................................................................3
Tikslai, uždaviniai, principai.............................................................................................6
Vertintojų kompetencijų struktūra...................................................................................7
Vertintojų kompetencijų modelis.....................................................................................18
Vertintojų atrankos procedūros.......................................................................................21
Vertintojų atestavimo procedūros....................................................................................25
Literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas............................................................33

PRIEDAI.............................................................................................................................35

2
ANOTACIJA

Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo tikslas – skatinti mokyklas tobulėti
siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų. Atliekant išorinį vertinimą yra
skatinamas mokyklos veiklos kokybės ir daromos pažangos įsivertinimas, mokyklos bendruomenės
susitarimai dėl veiklos kokybės sampratos ir kokybės gerinimo. Mokyklos, tobulindamos veiklą, siekia
sudaryti geresnes sąlygas mokiniui ugdytis, tobulėti, siekti pažangos ir aukštesnių rezultatų. Išorinio
vertinimo rezultatai padeda priimti patikimais duomenimis grįstus sprendimus dėl pagalbos mokyklai ir
pan.
Išorinį vertinimą vykdo tik atrinkti ir atestuoti asmenys, baigę mokymus, išmanantys išorinio
vertinimo metodiką ir procedūras ir turintys vertinimo praktikos. Nacionalinė švietimo agentūra,
vykdydama vertintojų atranką ir atestaciją, turi užtikrinti, kad bendrojo ugdymo programas vykdančiose
mokyklose išorinį vertinimą atliktų atrinkti nustatytus reikalavimus atitinkantys vertintojai. Į vertintojus
atrinkti asmenys turi turėti pozityvias, į Mokyklos veiklos tobulinimą ir pagalbos mokytojui teikimą
orientuotas nuostatas, atestuoti vertintojai turi demonstruoti profesionalumą, padedantį pasiekti išorinio
vertinimo tikslo.
Dalyvaudami Nacionalinė švietimo agentūros mokymuose vertintojai įgyja gebėjimus atlikti
išorinį vertinimą, teikti grįžtamąjį ryšį, susijusį su mokymo tobulinimu, konstruktyviai ir etiškai
bendrauti su mokytojais ir mokyklos vadovais. Dalyvavimas mokyklų veiklos kokybės išoriniame
vertinime sudaro sąlygas ir nuolatiniam kompetencijų tobulinimui veikiant praktiškai.
Mokyklos išorinio įvertinimo paskirčiai svarbu, kad vertinimą atliktų profesionalūs vertintojai,
demonstruojantys profesionalumą, etišką elgesį, išmanantys ugdymo procesą, paisantys mokinių ir
mokyklos bendruomenės interesų. Tačiau pasitaikantys mokytojų vieši pasisakymai bei mokyklų vadovų
ir mokytojų nuomonės tyrimas (Survutaitė, 2011) atskleidžia, kad pasitaiko atvejų, kai suabejojama dėl
vertintojų kompetencijų, pastebimo neatsakingumo, neetiško nuomonės pareiškimo, kas mažina
pasitikėjimą teikiamomis išvadomis, leidžia suabejoti vertinimo objektyvumu, kompromituoja visą
atliekamą išorinį mokyklų veiklos kokybės vertinimą, kuris yra svarbus ir veiksmingas švietimo kokybės
sistemos siekiams užtikrinti.
Mokyklų veiklos vertinimas yra svarbi švietimo kokybės gerinimo prielaida ir sąlyga. Jis,
padėdamas nustatyti stiprias ir silpnesnes mokyklos veiklos sritis ir pasiūlydamas tobulinimo kryptis,
padeda artėti prie kokybiškesnio švietimo, kas akcentuojama Valstybinėje švietimo 2013–2022 m.
strategijoje, yra reikšminga stiprinant šiuolaikinės pamokos, grįstos mokymosi paradigma, raišką, būtiną

3
norint sėkmingai įdiegti atnaujintas bendrąsias programas, kurių parengimas ir įdiegimas prisideda prie
ilgalaikių strateginių dokumentų – Valstybinės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“, ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijos „Keiskime
mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ ketvirto darnaus vystymosi tikslo
„Užtikrinti įtraukų ir lygiavertį kokybišką švietimą ir visiems suteikti mokymosi visą gyvenimą
galimybių“ – nuostatų įgyvendinimo.
Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašo paskirtis – padėti užtikrinti
Bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų vertintojų atrankos ir rengimo kokybę bei tinkamą
plėtrą. Remiantis šiuo aprašu bus rengiama vertintojų mokymų programa ir medžiaga mokymams. Į
mokymus planuojama pakviesti penkiasdešimt naujai atrinktų išorės vertintojų, taip padidinant ir
sustiprinant dabar dirbančių išorės vertintojų grupės pajėgumus.
Remiantis šiuo aprašu numatoma atnaujinti ir „Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas,
veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-962.
Dokumentai, kuriais remtasi rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų
aprašą: Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir
vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos
išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“(Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. V – 962 redakcija), Mokyklų, vykdančių
bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo
taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. birželio 5 d.
įsakymu Nr. ISAK-1113 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio
vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklių patvirtinimo“, Kvalifikacinių reikalavimų
valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašu“,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis 2011 m. liepos 1 d. įsakymu
Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“, Mokytojo profesijos kompetencijos aprašu“,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-
54 „Dėl Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo“, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
koncepcija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 30 d.
įsakymu Nr. V-899 „Dėl Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos tvirtinimo“, Bendrųjų

4
programų atnaujinimo gairėmis, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m.
lapkričio 18 d. įsakymu Nr. -1317 „Dėl Bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“.
Aprašo sandara: Anotacija, kurioje trumpai atskleidžiama Aprašo esmė, paskirtis, aktualumas,
nauda tikslinei grupei; Teorinės nuostatos, pagrindžiančios vertintojų kompetencijos struktūrą, kurią
sudaro bendrosios ir specialiosios išorės vertintojų kompetencijos; Pretendentų į vertintojus atrankos
modelis; Vertintojų atestacijos modelis; Priedai, kuriuose pateikiami instrumentai (užduotys
pretendentams, komisijų nariams skirtos vertinimo formos ir kt. visoms Apraše pateiktoms procedūroms,
nurodant kiekvienos kompetencijos vertinimo kriterijus ir raiškos lygius, pateikiant žemiausio lygmens
aprašymą).
Aprašo taikymas (nauda tikslinėms grupėms). Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų
kompetencijų aprašo paskirtis – Nacionalinei Švietimo agentūrai padėti užtikrinti Bendrojo ugdymo
programas vykdančių mokyklų išorės vertintojų atrankos ir rengimo kokybę bei tinkamą išorinio
vertinimo plėtrą.
Aprašas gali būti taikomas šiais atvejais:
• Nusakant reikalavimus vertintojų profesinei veiklai ir skelbiant atranką.
• Organizuojant atrankos procedūrą.
• Rengiant atrinktų pretendentų į vertintojus mokymus.
• Atestuotų vertintojų įsivertinimui ir refleksijai.
• Organizuojant vertintojų atestacijos procedūrą.
• Rengiant ir įgyvendinant vertintojų kvalifikacijos tobulinimo programas.

Remiantis šiuo aprašu galima rengti išorės vertintojų mokymų programą ir medžiagą mokymams
pretendentams į vertintojus.
Apraše pateikiama Bendrojo ugdymo mokyklų išorės vertintojų kompetencijų struktūra, kurios
pagrindu sudaryti nauji vertintojų atrankos ir atestacijos modeliai. Juose taikomos procedūros ir
naudojami instrumentai padės Nacionalinei švietimo agentūrai išoriniam vertinimui atsirinkti asmenis,
kurie turės pozityvias į mokyklos veiklos tobulinimą ir pagalbos mokytojui teikimą orientuotas nuostatas,
išmanys šiuolaikinę pamokos sampratą, ugdymo procesą, jį reglamentuojančius dokumentus.
Pretendentų į vertintojus atrankos modelio procedūros numatytos kaip užtikrinančios atrankos proceso
objektyvumą, skaidrumą ir atvirumą.
Apraše apibrėžtos kompetencijos ir pateikti jų raiškos lygmenys skirti vertintojų profesinės veiklos
refleksijai, įsivertinant savo profesinės veiklos rezultatus, taip pat išsikeliant kvalifikacijos tobulinimo
tikslus, planuojant karjeros galimybes, stiprinant savo įsivertinimo, vertinimo ir atskaitomybės kultūrą.
5
 Apraše pateikiami instrumentai atrankos ir atestacijos procedūroms padeda užtikrinti šiuos
pretendentų vertintojų atrankos ir vertintojų atestavimo principus:
• objektyvumą – vertintojų atranka ir atestavimas vykdomi dalykiškai, nešališkai ir be
išankstinių nuostatų;
• skaidrumą – vertintojų atranka ir atestavimas atviras, aiškus, informatyvus vertinamojo
ir vertinančiojo asmens dialogas;
• viešumą –vertintojų atranka ir atestavimas vykdomi viešai, suteikiama apeliacijos teisė;
• tęstinumą – išorės vertintojų atestacija yra savanoriškas kiekvieno išorės vertintojo
periodiškai į profesinį tobulinimą orientuotas veiklos vertinimas.

Apraše vartojamos sąvokos:

Vertintojas – asmuo, nustatyta tvarka atestuotas tam tikrai kvalifikacijos kategorijai (vertintojo,
kuruojančiojo vertintojo ar vadovaujančiojo vertintojo) ir vykdantis mokyklos išorinį vertinimą;
Bendrosios kompetencijos – savybės, nuostatos, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai ir praktinės veiklos
kokybė, kuriais paremta visa vertintojo veikla;
Specialiosios kompetencijos – tai žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos
asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą vertintojo, kuriuo pasitikėtų mokykla, veiklą.

TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI

Aprašo tikslas – padėti užtikrinti kad bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose išorinį
vertinimą atliktų atrinkti nustatytus reikalavimus atitinkantys vertintojai.
Aprašo uždaviniai:
• į vertintojus padėti atsirinkti asmenis, kurie turi pozityvias į mokyklos veiklos tobulinimą ir
pagalbos mokytojui teikimą orientuotas nuostatas, išmanys šiuolaikinę pamokos sampratą,
ugdymo procesą, jį reglamentuojančius dokumentus.
• padėti atnaujinti vertintojų atestacijos procedūras, padedančias kryptingai tobulinti vertintojų
bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, paskatinti siekti išorės vertintojų atestacijos procedūrų
naujos kokybės.

Principai ir nuostatos, kuriais vadovautasi rengiant aprašą: aktualumas, objektyvumas, tęstinumas

etiškumas.

6
 Vertintojo profesinė veikla įpareigoja nuolat tobulinti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas
visą aktyvios profesinės karjeros laikotarpį. Vertintojai asmeniškai yra atsakingi už aktyvų dalyvavimą
kompetencijų tobulinimosi veiklose.
Vertintojo karjeros etapai siejami su turimomis ir tobulinamomis kompetencijomis per jų
vertinimą atestacijos metu. Tobulėdamas savo profesinėje veikloje vertintojas skirtingais lygmenims
ugdosi savo konkrečias bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.
Atsižvelgiant į švietimo ir visuomenės kaitos keliamus reikalavimus išoriniam vertinimui aprašas
gali būti atnaujinamas.

VERTINTOJŲ KOMPETENCIJŲ STUKTŪRA

TEORINĖS NUOSTATOS

Kompetencijos apibrėžtis. Kompetencijos sąvoka sutinkama tiek mokslo darbuose, tiek teisės
aktuose, tiek kituose skirtingo lygmens ir paskirties dokumentuose, reglamentuojančiuose profesionalų
veikimą.
Moksle pateikiamos skirtingos kompetencijos koncepto apibrėžtys. Iš esmės Lietuvoje dėl
kompetencijos turinio apibrėžties mokslininkų diskutuoti ir tartis pradėta daugiau kaip prieš dešimtmetį,
suintensyvėjus Bolonijos proceso dokumentų svarstymui ir studijų programų pertvarkai aukštosiose
mokyklose, taip pat pradėjus rengti Nacionalinę kvalifikacijų sąrangą, vykdant Europos Parlamento ir
Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo
(2008/C111/01).
Šiandien iš esmės sutarta, kad kompetencijos turinį atskleidžia asmens žinios, gebėjimai /
įgūdžiai, nuostatos ir vertybės, demonstruojamos profesinėje veikloje. Šia nuostata ir yra vadovaujamasi,
rengiant skirtingų veiklos sektorių profesinę veiklą reglamentuojančius dokumentus, nors mokslininkų
darbuose buvo akcentuojami tam tikri kompetencijos struktūros skirtumai.
Pvz., Pukelis, Pileičikienė (2006) kompetenciją apibrėžia kaip žmogaus gebėjimą, remiantis
turimomis žiniomis, gebėjimais ir požiūriu, atlikti tam tikrą profesinės veiklos dalį realioje ar
imituojamoje situacijoje. Jucevičienė, Lepaitė (2000) kompetenciją apibūdina kaip žmogaus
kvalifikacijos raišką, t. y. gebėjimą veikti, sąlygotą individo žinių mokėjimų, įgūdžių, požiūrių,
asmenybės savybių bei vertybių. Ugdymo(-si) (profesinio tobulėjimo) tikslu tampa kompetencija,
apimanti ne tik žinias ir įgūdžius, kurie sudaro įgyjamos kvalifikacijos branduolį, bet ir požiūrių bei

7
asmeninių savybių visumą ir jų pokyčių veikloje įvertinimą, tuo pačiu per visą gyvenimą mokantis iš
savo veiklos rezultatų (Lepaitė, 2001, p.39)
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vadovaujamasi
nuostata, kad vertintojo kompetenciją sudaro jo nuostatos, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių
raiška stebima visuose išorinio vertinimo etapuose: pasirengime išoriniam vertinimui, vertinimo
procese mokykloje, vertinimo rezultatų analizėje ir apibendrinime, ataskaitos rengime ir derinime
bei pateikime mokyklai.
Bendrųjų kompetencijų turinys. Pasak Laužacko (2008), bendrosios kompetencijos – tai plačios
paskirties ir panaudojimo diapazono žmogaus gebėjimai, kurių formavimas didžiąja dalimi paremtas
asmeninėmis savybėmis (cit. Žydžiūnaitė ir kt., 2012, p. 27). Bendrosios kompetencijos pritaikomos
įvairiuose kontekstuose. Dažnai yra vartojamas bendrųjų kompetencijų sinonimas – bendrieji gebėjimai.
Visiems bendriesiems gebėjimams būdingos šios savybės: daugiafunkcionalumas, perkeliamumas,
kompleksiškumas, daugiamatiškumas. Pasak Laužacko (2005, cit. Žydžiūnaitė ir kt., 2012, p. 26)
bendrąsias kompetencijas (gebėjimus) klasifikuojančios raktinės, bendrosios, ekstrafunkcinės, plataus
veikimo pobūdžio kompetencijų koncepcijos yra nedaug besiskiriančios viena nuo kitos, o jose
bendrosios kompetencijos suprantamos kaip gebėjimai įsisavinti reikalingas žinias, žinojimas, kaip
elgtis, ir žinių taikymas konkrečiose situacijose.
Visos bendrosios kompetencijos pagal Laužacką (2008, cit. Žydžiūnaitė ir kt., 2012, p.28) gali būti
skirstomos į keturias grupes. Tai:
1. Formaliosios kognityvinės kompetencijos: gebėjimas analitiškai, sistemiškai mąstyti,
kūrybiškumas, gebėjimas spęsti problemas, gebėjimas kritiškai mąstyti, naudotis
informacinėmis technologijomis, gebėjimas mokytis ir pan.
2. Formaliosios psichomotorinės kompetencijos: gebėjimas būti koordinuotam,
demonstruoti greitą reakciją, būti koncentruotam ir kt.
3. Asmeninės kompetencijos: veiklos atžvilgiu: būti tiksliam, sąžiningam, atsakingam,
kruopščiam, inovatyviam ir pan.; savęs atžvilgiu: būti iniciatyviam, sąžiningam,
atsakingam, kruopščiam, pasitikėti savimi, būti optimistiškam ir pan.
4. Socialinės kompetencijos: būti komunikabiliam, tolerantiškam, partneriškam, gebėti
korektiškai bendrauti, būti socialiai aktyviam, gebėti dirbti grupėje, valdyti transakcinius
ryšius, vadovauti ir pan.

8
 Aukštąjį išsilavinimą turinčio specialisto kompetencijos pagal Bulajevą ir kt. (2011)
suklasifikuojamos į tris grupes. Tai:
1. Instrumentinės kompetencijos, reikalingos tam tikram tikslui pasiekti. Tai kognityviniai,
metodologiniai, technologiniai ir lingvistiniai gebėjimai, tokie kaip gebėjimas atlikti analizę
ir sintezę, organizuoti ir planuoti, bazinių bendrųjų žinių turėjimas, bendravimas žodžiu ir
raštu.
2. Tarpasmeninės kompetencijos, apimančios bendravimą ir bendradarbiavimą: gebėjimą
tinkamai išreikšti savo mintis, jausmus, nuomones ir kt. Tai kritikos ir savikritikos gebėjimai,
gebėjimas dirbti komandoje, interpersonaliniai (sąveikos) įgūdžiai, gebėjimas dirbti
tarpdalykinėje komandoje, komunikuoti su kitų sričių ekspertais, etinis įsipareigojimas ir pan.
3. Sisteminės kompetencijos, paremtos instrumentinėmis ir tarpasmeninėmis kompetencijomis
ir susijusios su gebėjimu įžvelgti tam tikroje srityje egzistuojančią sistemą, keisti esamas ir
kurti naujas sistemas. Tai gebėjimas taikyti žinias praktikoje, tyrimo įgūdžiai, gebėjimas
mokytis, adaptuotis naujose situacijose, gebėjimas generuoti naujas idėjas (kūrybingumas),
gebėjimas vadovauti, gebėjimas savarankiškai dirbti, rūpinimasis kokybe ir kt.
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vadovaujamasi
nuostata, kad bendroji kompetencija – tai holistinė asmens galimybių raiška, akcentuojant
individo savybes, vertybines nuostatas bei gebėjimą realizuoti sukauptą potencialą ir patirtį
veikloje, profesinį lankstumą ir mobilumą. Vertintojo bendrosios kompetencijos – tai savybės ir
nuostatos, užtikrinančios išorinio vertinimo principų (tokių kaip etiškumo, objektyvumo,
skaidrumo) laikymąsi, ir vertintojo žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, leidžiantys pasiekti išorinio
vertinimo tikslą bei išspręsti jo uždavinius vertintojų komandos praktinėje veikloje mokykloje.
Vertintojų specialiųjų kompetencijų apibrėžtis. Vertintojų specialiųjų kompetencijų apibrėžtis
sietina su mokyklos veiklos kokybės vertinimo procesais ir procedūromis, Specialiosios vertintojų
kompetencijos taip pat susijusios su jų profesiniu, tobulėjimu ir kvalifikacija: papildomos specialiosios
kompetencijos reikalingos kylant vertintojo kvalifikacijai. Profesinis veikimas ir tobulėjimas yra susijęs
su vertintojo poreikiu nuolat reflektuoti savo veiksmus ir ieškoti atsakymų į klausimus, iškylančius
išorinio vertinimo metu.
Profesinio tobulėjimo procese, pasak Dahlberg, Drew, Nyström (2001, cit. (Žydžiūnaitė ir kt.,
2012), yra svarbios dvi dimensijos: 1) turinys, apimantis asmens veiklos tikslus ir uždavinius bei
atsakantis į klausimus, ko siekia konkrečios veiklos vykdytojai ir priėmėjai bei ką turi atlikti atitinkama

9
profesinė grupė; 2) procesas, rodantis, kaip ši profesinė grupė siekia tikslo arba kaip vykdo konkrečius
uždavinius.
Aprašo rengėjams priimtinas mokslininkų grupės (Žydžiūnaitė ir kt., 2012) požiūris, kad nuostata,
jog kompetencijas galima dėlioti į klasterius, kategorijas ir pan., kai visos jos be išimties savo turinyje
talpina tradicinius elementus – žinias, įgūdžius, gebėjimus, vertybes, lūkesčius, asmens savybes, yra
rigidiška. Šios mokslininkų grupės nuomone, prasmingiau profesinės veiklos lauke remtis bendrosios
arba praktikos kompetencijos samprata, kadangi praktikos kompetencija, kaip pavieniai konstruktai, yra
netaikoma veiklos kontekstuose ir situacijose, o pastarųjų atskiri elementai, pvz., gebėjimai ir žinios,
vertybės ir gebėjimai ir pan., sąveikauja pagal veiklos poreikius.
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vertintojo praktikos
kompetencija išskleidžiama kaip specialieji gebėjimai, sąlygojantys sėkmingą vertintojo, kuriuo
pasitikėtų mokykla, veiklą. Specialieji visų vertintojų gebėjimai siejami su švietimą
reglamentuojančių teisės aktų, šiuolaikinės ugdymo proceso sampratos išmanymu, gebėjimu
stebėti ugdymo procesą, įžvelgti ir analizuoti dalies / dalių ir visumos sisteminius ryšius, išorinio
vertinimo proceso ir procedūrų žinojimu ir vykdymu, pagal išorinio vertinimo procedūras ir
vertintojų komandai keliamus uždavinius nustatyti specialieji papildomi gebėjimai kuruojančiam
ir vadovaujančiam vertintojui.
Specialiųjų kompetencijų, reikalingų vertinimo procedūroms atlikti, pagrindimas. Mokslo
požiūriu vertinimas apibrėžiamas kaip sistemingas duomenų rinkimo, analizės, interpretacijos ir
apibendrinimo procesas, kurio paskirtis – pateikti informaciją įvertinimo sprendimams priimti
(Stufflebeam ir kt., 2000; Rossi, 2004; Weiss, 2004; Žydžiūnaitė ir kt., 2009).
Pagal reglamentuojančius dokumentus savo nuostatomis ir procedūromis išorinis vertinimas gali
būti charakterizuojamas dviem vertinimo koncepcijomis: formuojamojo ir reaguojančiojo
konstruktyvaus vertinimo. Jų nuostatų realizavimas vertintojo praktinėje veikloje reikalauja tam tikrų
specialiųjų kompetencijų.
Formuojamasis vertinimas – tai vertinimas, kurio paskirtis yra surinkti duomenis ir informaciją,
padedančią išsiaiškinti tuos vertinamo objekto aspektus, kuriuos reikia tobulinti (pagal Scriven, 2004;
Stake, 2004). Formuojamojo vertinimo tikslas yra suteikti žinojimą, ar procesai vyksta taip, kaip
planuota, ar daroma numatyta pažanga (Weiss, 2006, p.71). Pasak Scriven (2004), formuojamojo
vertinimo generuojama informacija sugrįžta į vertinamą objektą ir padeda jį gerinti. Stufflebeam,
Shinkfied (2007, p. 25) pabrėžia, kad formuojamasis vertinimas yra proaktyvus ir perspektyvinis, jis

10
padeda ne tik pasiekti užsibrėžtus tikslus, bet ir įgalina siekti aukštesnių, nuolatos priimti kokybės
gerinimo sprendimus, dalyvaujant visiems su vertinamu objektu susijusiems suinteresuotiems asmenims.

Formuojamojo vertinimo įgyvendinimas apima veiklas, tokias, kaip:

• istorijos rašymą, nes vertintojas gali prisidėti prie vertinamo objekto supratimo ir jo
funkcionavimo;
• grįžtamąjį ryšį su dirbančiais specialistais: formuojamojo vertinimo duomenys gali būti
reikšmingi ne tik vadovams, bet ir tiesiogiai dirbantiems asmenims, nes vertintojas yra
supratingas stebėtojas, matantis, kas vyksta, ir parodantis, kokios vidinės ir išorinės sąlygos
veikia vertinamą objektą;
• vertinimo tikslų išryškinimą, kadangi vertinimas yra galimybė proceso dalyviams išsiaiškinti
veikimo tikslus, juos laikant rezultatų vertinimo kriterijumi, taip vertinimui tampant
disciplinuojančiu mechanizmu, priemone susitarti dėl to, ką ketinama nuveikti ateityje kokybės
labui;
• atskaitomybę: viešas vertinimo rezultatų paskelbimas skatina juos suprasti ir naudoti;
• socialinės intervencijos supratimą: vertinimas inicijuojamas su aiškiu tikslu išsiaiškinti, kas
keičia žmogaus elgseną (Weiss, 2006, p. 40−46).
Reaguojančio konstruktyvaus vertinimo koncepcija (angl. responsive constructivist
evaluation) vertinimą traktuoja kaip lokalų procesą, konstruojamą vertinime dalyvaujančių suinteresuotų
grupių ir veikiamą konteksto (Lincoln, Guba, 1989).
Pagal Stake (2004) reaguojantis (į vertinamąjį orientuotas) vertinimas (angl. responsive / client-
centred evaluation) nustato vertinamo objekto stipriąsias ir tobulintinas sritis, moko suprasti ir numatyti
veiklos gerinimo perspektyvas. Pasak Stufflebeam, Shinkfied (2007, p. 214), ši vertinimo nuostata
orientuojasi į nuolatinę vertintojo ir vertinamųjų komunikaciją, atrandant ir diskutuojant vertinamo
objekto kokybės problemas. Reaguojantis vertinimas dvipusės komunikacijos dėka tampa atviru procesu,
įtraukiančiu į diskusiją, kurioje konstruojamas pageidautinas kokybės supratimas ir įsipareigojimai jo
siekti.
Reaguojančio vertinimo samprata Guba, Lincoln (1989, 2004) pagilinta konstruktyvizmo ir
besimokančios organizacijos teorijų idėjomis, atpažįstama kaip reaguojančio konstruktyvaus vertinimo
metodologija.
Pagal Guba, Lincoln (1989, 2004), reaguojančio konstruktyvus vertinimas nėra pozityvistinis
tyrimas tiesiogine prasme. Jam nepakanka objektyviai renkamų duomenų ir analizės procedūrų.
Vertinimo vyksmas, atskleisdamas skirtingas socialinės realybės konstrukcijas, kuria realybę kaip
11
mokymo(si) procesas, kuriame vertintojai ir vertinamieji mokosi vieni iš kitų. Šis bendras mokymasis
yra būtina sąlyga prasmingai keisti požiūrį į vertinamo objekto kokybę.
Svarbiausi reaguojančio konstruktyvaus vertinimo rezultatai susiję su socialinės realybės
konstravimo pasekmėmis: tinkamai realizuoto reaguojančio konstruktyvaus vertinimo atveju siauras
kategoriškumas / absoliutizmas užleidžia vietą bendruomeniniam reliatyvizmui, vertinimo rezultatų
laukimas virsta bendru veiklos tobulinimo veiksmu, kuriame atskaitomybė keičiama pasidalyta
atsakomybe už veiklos rezultatų gerinimą.
Svarbu pabrėžti, kad reaguojantis konstruktyvus vertinimas nepaneigia visų ankstesnių vertinimo
teorijų. Mokslininkų jis pavadinamas ketvirtosios kartos (angl. generation) vertinimu, integruojančiu tris
ankstesnes vertinimo kartas: 1) matavimą (angl. measurement), 2) aprašymą / apibūdinimą (angl.
description) ir 3) sprendimą / nuomonės pareiškimą (angl. judgment).
Matavimas – kaip pozityvistinis tyrimas – skirtas gauti patikimus duomenis ir pateikti kiekybiškai
apdorotą vertinimo informaciją apie tai, ką vertinamieji moka. Matavimu grindžiamas vertinimas siekia
objektyviai nustatyti, kaip pasiekiami užsibrėžti mokymo(si) tikslai. Tačiau, kai vertintojo dėmesys
nukreipiamas tik į viešai pademonstruotus rezultatus, nėra nustatomos, analizuojamos ir vertinamos šių
rezultatų susiformavimo priežastys. Todėl antrojoje vertinimo kartoje (aprašyme) dėmesys atkreipiamas
į sąlygų, kuriomis buvo pasiekti rezultatai, analizę.
Aprašymas tiesiogiai susijęs su Tyler pasiūlytu į tikslą orientuoto vertinimo modeliu, kuriame
kaip pasiekiami užsibrėžti tikslai, o ne tik kokios objekto savybės yra vertintojams demonstruojamos.
Tyler modelis, pasak Guskey (2004), vertinimo procesui suteikia kryptį, aiškumą, tvarką ir sustiprina
vertinimo objektyvumą, tačiau didžiausias į tikslus orientuoto vertinimo trūkumas yra jo ribotumas:
vertinimo planas sudaromas pagal iš anksto vertintojo suformuluotus tikslus, tačiau kai kurie svarbūs
vertinamo objekto rezultatai gali nebūti susiję su numatytais tikslais. Vertinant tikslų pasiekimo lygį
neatsižvelgiama į vertinimo dalyvių patirtį ir nuomonę, kaip tikslai buvo pasiekti.
Trečioji vertinimo karta pabrėžia sudėtingus psichologinius vertintojo ir vertinamųjų santykius.
Šio vertinimo pradininkas Stake (2004) teigia , kad vertinimo rezultatai, konstatuoti vertinamos veiklos
dalyvių, yra ne tokie pat, kaip suformuluoti vertintojo profesionalo. Todėl vertintojas, siekdamas
rezultatų objektyvumo, turi būti jautrus / reaguojantis į vertinimo dalyvių ir kitų suinteresuotų grupių
atstovų požiūrius, nuomonę apie vertinamo objekto stipriąsias ir silpnąsias puses, tačiau išlikti
objektyvus sprendimų priėmėjas. Tam jam reikalingi griežti vertinimo standartai, jais grindžiama
vertinimo kriterijų ir rodiklių sistema.

12
 Trečiosios kartos vertinimą tinkamai atskleidžia Stufflebeam KIPP (konteksto, indėlio, proceso
ir produkto) vertinimo modelis. Jo vertinimo objektas – sprendimai, priimami organizacijos politikos
kūrėjų ir administratorių. KIPP modelis pasižymi universalumu – jis taikomas vertinant programas,
personalą, kokybės užtikrinimo sistemas ir pan.
Ketvirtosios kartos vertinimas, pasak Guba, Lincoln (1989), keičia vertintojo vaidmens sampratą.
Jam tebėra priskiriami tradiciniai vaidmenys: jis lieka technišku profesionalu, informacijos rinkėju ir
duomenų analitiku (pirmoji ir antroji vertinimo kartos), humanišku profesionalu ir vertinimo sprendimų
priėmėju (trečioji vertinimo karta). Papildomai ketvirtojoje kartoje jis tampa konstruktyviu vertinimo
proceso organizatoriumi, įgalinančiu vertinimo dalyvius konstruoti naują veiklos kokybės supratimą,
keisti nuostatas paties vertinimo metu.
Būtent konstruktyvistinė vertinimo prieiga panaikina įtampą tarp visų proceso dalyvių. Dėl visų
dalyvių konstruktyvios sąveikos ir jos dėka vykstančių mokymosi procesų ketvirtosios kartos vertinimas
yra tik lokalus procesas. Jo rezultatai priklauso nuo konteksto, dalyvių sąveikos patirties, kurios negalima
perkelti į kitą aplinką. Kaip organizacinio mokymosi procesas, konstruktyvus vertinimas gali iškelti
daugiau klausimų nei pateikti atsakymų. Jo „atradimai“ kuria socialines konstrukcijas, kurios vertintojui
konsultuojant tampa rekonstrukcijos objektais.

1 lentelė
Vertintojo vaidmenys ir specialieji gebėjimai atliekant skirtingos kartos vertinimą

Vertinimo karta Vertintojo specialieji gebėjimai

Vertintojo vaidmuo
Matavimas
Gebėjimas rinkti, analizuoti, apibendrinti kiekybinius duomenis, taikant
(techniškas
statistinius metodus
profesionalas)
Aprašymas Gebėjimas rinkti ir analizuoti kiekybinius ir kokybinius duomenis,
(informacijos remiantis konteksto, kuriame vyksta vertinamas procesas, sąlygų pažinimu
rinkėjas ir analitikas) ir išmanymu
Sprendimas
(humaniškas Gebėjimas humaniškai priimti objektyvius sprendimus, vadovaujantis
sprendimo vertinimo kriterijų ir rodiklių sistema
priėmėjas)
Reaguojantis
Gebėjimas bendradarbiaujant konstruoti siektiną kokybės sampratą ir
konstruktyvumas
įgalinti vertinamuosius kaitai vertinimo procedūrų metu, naikinant įtampas
(proaktyvus būsimos
tarp proceso dalyvių
kaitos konstruotojas)

13
 Kuriant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vertintojo praktikos
kompetencija profesionaliai atlikti išorinio vertinimo procedūras iškleidžiama kaip specialieji
gebėjimai, reikalingi vykdyti kiekvienos kartos vertinimu grįstas mokyklos išorinio vertinimo
procedūras, prisiimant kiekvieną iš jų atliepiantį vertintojo vaidmenį: techniško profesionalo,
informacijos rinkėjo ir analitiko, humaniško vertinimo sprendimų priėmėjo, proaktyvaus
mokyklos veiklos kokybės tobulintojo.
Taip pat Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų apraše, atsižvelgiant į išorinio
vertinimo turinį ir paskirtį, specialieji vertintojų gebėjimai bus siejami su švietimą
reglamentuojančių teisės aktų, šiuolaikinės ugdymo proceso sampratos išmanymu, gebėjimu
stebėti ugdymo procesą, įžvelgti ir analizuoti dalies / dalių ir visumos sisteminius ryšius.
Atsižvelgiant į skirtingas kuruojančio vertintojo ir vadovaujančio vertintojo funkcijas, jų
kompetencijų struktūra bus papildoma specialiaisiais gebėjimais, reikalingais vykdyti jiems pagal
kvalifikacinę kategoriją priskiriamas numatytas veiklas.
Idealus mokyklos veiklos kokybės vertintojo profilis. Pagal šiandien galiojančius vidinio ir
išorinio vertinimo dokumentus, mokyklos veiklos kokybės vertinimas yra procesas, kuriame tiesiogiai
stebimas ugdymo procesas, vertintojai bendrauja su mokytojais, mokiniais, mokyklos administracija,
analizuoja skirtingus ugdymo kokybę apibūdinančius mokinių pasiekimus ir pan. Vertintojams reikia
gebėti rinkti ugdymo proceso kokybę atskleidžiančius duomenis, juos apdoroti bei interpretuoti,
remiantis įvykdytų vertinimo procedūrų rezultatais mokytojui / mokyklai rekomenduoti veiklos
tobulinimo kryptis.
Greta paminėtų specialiųjų kompetencijų yra labai svarbi vertintojo asmeninės atsakomybės už
vertinimo objektyvumą ir etiško profesionalaus elgesio raiška. Būtent šiuos aspektus pirmiausiai pastebi
antroji išorinio vertinimo dalyvių pusė – mokyklos vadovai ir mokytojai, susidarydami ir dažnai
pareikšdami savo nuomonę apie vertintojų etiką bei kompetentingumą.
Reikia pažymėti, kad Lietuvos mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė apie vertintojų bendrųjų ir
specialiųjų kompetencijų raišką atliekant vertinimo procedūras nėra daug analizuota. Bendrojo ugdymo
mokyklų vertintojų kompetencijų sąrangos konstravimui, rengėjų grupės požiūriu, yra svarbūs
Valuckienės ir Balčiūno (2006) ir Survutaitės (2011) tyrimų rezultatai, atskleidžiantys mokytojų ir
mokyklų vadovų nuomonę bei jos skirtumus dėl lūkesčių vertintojų asmeninėms savybėms ir
profesinėms kompetencijoms, vykdant ugdymo proceso stebėseną ir vertinimą.
Valuckienės ir Balčiūno (2006) sudaryta mokyklos veiklos kokybės vertintojų (tada auditorių)
savybių sistema ir kompetencijų struktūra iliustruoja mokytojų lūkesčius „idealiam“ mokyklos veiklos

14
kokybės vertintojo profiliui. Svarbu pažymėti, jog šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad vertintojų
asmeninės savybės ir kompetencijos mokytojų yra suvokiamos kaip visuminė vertinančių veiklą asmenų
raiška, t. y. vertinimo praktikos kompetencija: mokytojų pasisakymai dažnai kartu akcentuoja
asmenines vertintojų savybes, vertybines nuostatas ir gebėjimą realizuoti vertinimo metodines nuostatas
konkrečioje veikloje: stebint ir vertinant pamokas, bendraujant su kolegomis, mokyklos bendruomenės
nariais (žr. 2 lentelę).
2 lentelė
Mokyklos veiklos kokybės vertintojų asmeninės savybės: mokytojų nuomonės aspektas
(Valuckienė, Balčiūnas 2006)

Kategorijos
pavadinimas Iliustruojantys mokytojų teiginiai

Objektyvumas ir Gebantis atmesti asmeniškumus; nešališkas; objektyvus; sąžiningas; teisingas;

įžvalgumas nekerštingas; neklastingas; nepriekabus; neapkalbantis; viešas; patikimas
realistas; atidus; įžvalgus; pastabus; tikslus; logiškas.
Geranoriškai nusiteikęs; geros auros; geros nuotaikos; matantis teigiamus
Pozityvumas dalykus; mokantis ir nelabai vykusioje situacijoje rasti teigiamų dalykų;
mokantis džiaugtis kito laimėjimais; optimistas; pozityviai žiūrintis į gyvenimą;
siekiantis įžvelgti gera; padrąsinantis kitą; teigiamai nusiteikęs.
Tolerantiškumas Taktiškas; tolerantiškas; gerbiantis žmogų; kantrus; mandagus.
Dėmesingas; gebantis užjausti; išklausantis; jautrus; mokantis suprasti;
Empatiškumas mokantis išklausyti; nuoširdus; supratingas; žmogiškas; atlaidus; humaniškas;
suprantantis kolegą; draugiškas; gebantis nuraminti; išmanantis mokyklos
etosą.
Atsakingas; pareigingas; reiklus; nuoseklus; kruopštus; darbštus; stropus;
Atsakingumas ir
atkaklus; drąsus; griežtas; turintis nuomonę ir mokantis ją pasakyti; tvirto
principingumas
charakterio.
Turintis humoro jausmą; mokantis bendrauti; gebantis taktiškai bendrauti;
Komunikabilumas
atviras; diplomatiškas; iškalbingas; besišypsantis; linksmas; malonus;
kultūringas; mokantis bendrauti ir bendradarbiauti; pasiruošęs padėti.
Analitinio, konstruktyvaus mąstymo; dalykiškas; konkretus; protingas;
Dalykiškumas
racionalus; nesmulkmeniškas; kritiškas; praktiškas.
Patyręs, profesionalus; susipažinęs su audito metodika; nepastebimas; geba
Profesionalumas
konsultuoti, patarti, o ne primesti savo nuomonę; negaili patarimų; nori padėti.
Atvirumas kaitai Nebijantis naujovių; smalsus; šiuolaikiškas; imlus naujovėms; iniciatyvus;
kūrybiškas.

Analizuojant Mokyklos veiklos kokybės vertintojo kompetencijų struktūrą, mokslininkų sudarytą

remiantis mokytojų nuomone, galima teigti, kad ji atitinka ir šiandien galiojančius vertintojų profesinės

15
veiklos principus, ir specialiųjų kompetencijų raišką dirbant mokykloje. Mokytojai savo atsakymuose
teigia, kad vertintojas turi gebėti objektyviai įvertinti mokyklos darbą, pasiūlyti atvirus ir padrąsinančius
komentarus, pagarbiai, mandagiai ir jautriai diskutuoti, kiek įmanoma mažinti vertinimo proceso keliamą
stresą (žr. 3 lentelę) ir kt.
3 lentelė
Mokyklos veiklos kokybės vertintojų kompetencijos: mokytojų nuomonės aspektas
(Valuckienė, Balčiūnas 2006)

Kategorijos
pavadinimas Iliustruojantys mokytojų teiginiai

Pasižymi pedagogine ir psichologine kompetencija; gali vesti stebimą

Profesinė patirtis pamoką; išmano mokymo metodiką; gerai išmano naujas metodikas, kurias
pats taiko savo darbe; supranta ugdymo turinio dalykus; geba suprasti
vaikų galimybes.
Gerai išmano savo dalyką, dalyko metodiką; geras savo srities ir dalyko
Dalyko išmanymas specialistas; nusimano apie stebimą dalyką; gerai pasirengęs dalykine
prasme
Vertinimo Supranta audito metodiką; gerai susipažinęs su VA metodika, puikiai ją
metodikos išstudijavęs; turi VA metodikos žinių; turi patirties VA darbe; raštingas
praktinis audito klausimais; moka pritaikyti VA žinias; geba sieti VA teoriją ir
taikymas praktiką; suvokia VA tikslą; išmano VA etikos normas.
Geba analizuoti pamoką, ją vertinti; moka pamatyti esminius dalykus;
Veiklą tobulinantis
moka vertinti pastangas; geba įžvelgti gera; moka objektyviai įvertinti;
vertinimas
geba komentuoti padarytas klaidas; moka išsakyti pastabas; geba padėti ir
patarti; moka įvairiai priimti ir komentuoti įvykius klasėje; geba pagirti.
Moka rengti ir analizuoti anketas; gali organizuoti tyrimus; pasižymi
analitiniu mąstymu; moka analizuoti ir daryti išvadas; pasižymi duomenų
Gebėjimas atlikti analizavimo ir interpretavimo kompetencija; geba sisteminti gautą
VA tyrimus informaciją; surinktą medžiagą apibendrinti; geba nurodyti privalumus ir
trūkumus; moka statistiškai apdoroti duomenis; geba tvarkyti duomenis
kompiuteriu; moka atrinkti esmę, išskirti esminius dalykus, kokybiškai
pateikti išvadas.
Mokėjimas Geba dirbti su komanda; geba bendradarbiauti ir bendrauti; turi socialinių
bendradarbiauti ir įgūdžių; moka diskutuoti ir argumentuoti; moka išklausyti; pasižymi
bendrauti iškalba; moka aiškiai pasakyti; tiksliai formuluoti mintis.
Išmano naujas ugdymo programas; geba taikyti išsilavinimo standartus;
Švietimo konteksto
išmano Švietimo įstatymą, mokyklos veiklą, pareigines instrukcijas;
išmanymas
supranta mokyklos veiklos planą.
Geba organizuoti darbą, planuoti; moka priimti sprendimą; pasižymi greita
Vadovavimo orientacija; suvokia dabarties aktualijas; išmano inovacijas; moka tobulinti
sugebėjimai savo veiklą, pasirinkti prioritetines veiklas.

16
 Survutaitės (2011) tyrimas Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašo rengimui
svarbus kaip atskleidžiantis mokyklų vadovų ir mokytojų, kurių mokyklose buvo atliktas išorinis
vertinimas, nuomonės skirtumus apie vertintojų profesionalumą, atsakius į šiuos klausimus: kokį
vaidmenį atlieka mokyklų veiklos kokybę vertinantys vertintojai? Kokiomis savybėmis pasižymi
vertintojai? Kaip pedagogai, patyrę jų ugdymo institucijos veiklos kokybės vertinimą, vertina vertintojų
pasirengimą ir etinių taisyklių paisymą?
Mokslininkė teigia, kad dalyvaudamas išoriniame vertinime kompetentingas vertintojas turi
tinkamai valdyti technologijas – vertinimo atlikimo būdus ir priemones, kurioms priskiriamas vertinimo
programų sudarymas, vertinimo atrankos nustatymas, darbo kontrolė, informacijos rinkimo ir įvertinimo
metodai, dokumentavimas, analitinės procedūros ir tęstinumo įvertinimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad
nors mokymuose vertintojai tobulina specialiąsias kompetencijas, dalyvaudami kvalifikacijos tobulinime
susiformuoja gebėjimus teikti informaciją, susijusią su mokymo tobulinimu, mokymosi pažanga, ir
reikšti vertinimus lakoniškai, mandagiai, taktiškai, kultūringai, tačiau tyrimo rezultatai patvirtina, kad
kai kuriais atvejais tyrime dalyvavę mokytojai pažymi vertintojus kaip nepakankamai ar net atskirais
atvejais blogai pasirengusius, demonstruojančius netaktą, korektiškumo stoką, neatsargiai reiškiančius
asmeninę nuomonę, pažeidžiančius saugumo ir konfidencialumo taisykles.
Galima sutikti su tyrimo autore, kad ir keleto mokytojų negatyvios vertintojų charakteristikos
neigiamai rezonuoja ugdymo institucijoje ir veikia visą išorinį vertinimo procesą: gali būti nepasitikima
teikiamomis išvadomis bei išorinio vertinimo objektyvumu – kompromituojamas visas mokyklų veiklos
kokybės išorinis vertinimas ir didžioji grėsmė veiklos vertinime – ne profesinių (dalykinių) kompetencijų
nepakankamumas, o bendrųjų individo kompetencijų, paremtų etikos kodeksu, nesilaikymas ar
laikymasis „iš dalies“.
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą ši įžvalga yra
reikšminga. Ja remiantis į vertintojų atestacijos procedūras siūloma įtraukti 3600 grįžtamojo ryšio
rinkimo ir jo rezultatų (savi)analizės procedūras, kad apie vertintojų elgesį, atskleidžiantį vidines
nuostatas, vertybes, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų raiškos lygį, stebėtą mokykloje išorinio
vertinimo metu, turėtų galimybę pareikšti nuomonę bent jau mokyklos vadovas, o atestacijos
komisija, netaikydama kitų procedūrų ir instrumentų, gautų informaciją apie vertintojo profesinę
elgseną vertinamoje mokykloje.

17
VERTINTOJŲ KOMPETENCIJŲ MODELIS

Vertintojo profesinės kompetencijos (bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų) raiškos laukas –

mokyklos išorinio vertinimo procesas. Vertintojo bendrosios ir specialiosios kompetencijos būtinos,
norint pasiekti išorinio vertinimo tikslą – skatinti vertinamą mokyklą tobulėti siekiant geresnės
ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.
Išorinio vertinimo rezultatų pripažinimas ir paveikumas gali būti užtikrinamas vertintojui
laikantis pagrindinių vertinimo principų, tokių kaip etiškumo, objektyvumo, skaidrumo.
Šių principų laikymuisi svarbūs ne tik bendrieji ir profesiniai gebėjimai, bet ir vertintojų
asmeninės savybės ir nuostatos, lemiančios jo pagarbą vertinamos mokyklos mokytojams, vadovams ir
pripažįstamos mokyklos. Besivadovaujantis išorės vertintojų taisyklėmis vertintojas vertinimo
procedūrose turėtų būti atsakingas ir principingas, dalykiškas, objektyvus ir įžvalgus, empatiškas ir
pozityvus, tolerantiškas požiūrių skirtumams ir atviras įvairovei.
Vertintojų bendrosios ir specialiosios kompetencijos grindžiamos šiomis vertybinėmis
nuostatomis:
• pagarba asmeniui;
• atsakingumu už savo veiklos rezultatus ir jų poveikio bendražmogiškų vertybių, atsakomybės
už priimtus sprendimus aspektais vertinimu;
• nuolatiniu asmeniniu profesiniu tobulėjimu;
• paramos ir pagalbos mokytojui / mokyklai paskatinant ir įtraukiant į kokybės gerinimo veiklas.

Vertintojui reikalingas vertybinis kryptingumas (vertybės ir moralinis įsipareigojimas) –

mokyklos veiklos kokybę apibrėžiančių dokumentų (Geros mokyklos koncepcijos (2015), Įsivertinimo
metodikos (2016) turinys įpareigoja / skatina vertybinių nuostatų ugdymąsi: vertintojas savo
kompetencijas ugdosi reikšminguose kontekstuose, priimdamas vertybinėmis nuostatomis grindžiamus
sprendimus ir jų pagrindu teikdamas rekomendacijas prasmingiems pokyčiams pamokos / mokyklos
lygmeniu.
Vertintojui svarbus reiklumas sau (motyvacija tobulėjimui ir ugdymo tobulinimui) – vertinimo
procesas ir turinys skatina profesinio tobulėjimo iššūkius, išsamų vertinamo objekto (ugdymo proceso /
mokyklos veiklos) išmanymą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, veiklą ir refleksiją.
Nuoseklumas (nuostata laikyti išorės vertintojų elgesio taisyklių) – išorinis vertinimas
grindžiamas jam deleguotu tikslu ir sprendžiamais uždaviniais, apibrėžta vertinimo proceso seka, logika
ir etika, reaguojant į mokyklos pasiektus rezultatus, socialinio ekonominio konteksto ypatumus.
18
Pagrindinės Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų modelio sudarymo nuostatos:

• Kiekvieną vertintojo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių raiška stebima
išorinio vertinimo etapuose pagal procedūrų reglamentuotą poreikį.
• Vertintojo bendrieji gebėjimai – tai savybės ir nuostatos, užtikrinančios išorinio vertinimo
principų laikymąsi, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, leidžiantys pasiekti išorinio vertinimo tikslą bei
išspręsti jo uždavinius vertintojų komandos praktinėje veikloje. Vertintojo bendrieji gebėjimai
kompetencijų struktūroje išskiriami į dvi grupes: 1) asmeninius; 2) sąveikos (veikimo kartu).
• Vertintojo specialieji gebėjimai išskleidžiami vertintojo žinias ir įgūdžius siejant su švietimą
reglamentuojančių teisės aktų, šiuolaikinės ugdymo proceso sampratos išmanymu, gebėjimu
stebėti ugdymo procesą, įžvelgti ir analizuoti dalies / dalių ir visumos sisteminius ryšius, išorinio
vertinimo proceso ir procedūrų žinojimu ir vykdymu.
• Gebėjimai tinkamai atlikti visas reglamentuotas mokyklos veiklos išorinio vertinimo procedūras
kompetencijų struktūroje aprašomi kaip specialieji gebėjimai vykdyti išorinio vertinimo
procedūras.
• Atskiras specialiųjų gebėjimų sąrašas pateikiamas kuruojančiam ir vadovaujančiam vertintojui
pagal jų atliekamas funkcijas ir prisiimamus vaidmenis vertintojų komandoje.
4 lentelė
Siūloma išorės vertintojų kompetencijų struktūra

VERTINTOJO Procedūra
SAVYBĖS IR KOMPETENCIJOS KATEGORIJA
PV V KV VV PA VA
Motyvacija
Vertybės ir moralinis įsipareigojimas + + + + + +
Motyvacija tobulėjimui (ir ugdymo tobulinimui) + + + + + +
Nuostata laikytis išorės vertintojų elgesio taisyklių + + + + + +
Bendrieji gebėjimai (asmeniniai)
Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir raštu + + + + + +
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti kiekybinius ir kokybinius +
+ + + + +
duomenis / renkamą informaciją
Gebėjimas analizuoti ir sisteminti renkamus kiekybinius +
+ + + + +
ir kokybinius duomenis
Gebėjimas priimti duomenimis grįstus sprendimus + + + + + +
Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir +
+ + + + +
sprendimus
Gebėjimas organizuoti darbą + + + + + +
19
Bendrieji gebėjimai (sąveika, veikimas kartu)
Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti + + + + + +
Gebėjimas teikti pagalbą kitiems vertintojams + + + +
Gebėjimas teikti ir priimti siūlymus sprendimams
+ + + +
komandoje
Gebėjimas prisiimti kolektyvinį įsipareigojimą ir
+ + + +
atsakomybę už bendrą rezultatą
Gebėjimas valdyti (moderuoti) diskusiją, pokalbį + +
Gebėjimas telkti, kurti santykius ir vesti komandą
+ +
(lyderystė)
Gebėjimas organizuoti bendrą vertintojų komandos darbą + +
Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo procedūroms
Švietimą reglamentuojančių teisės aktų išmanymas + + + + + +
Šiuolaikinės pamokos / ugdymo sampratos suvokimas + + + + + +
Gebėjimas pasirengti vertinimui + + + +
Gebėjimas pildyti vertintojo užrašus + + + +
Gebėjimas stebėti pamoką / ugdymo veiklą ir pildyti
+ + + + + +
pamokos stebėjimo formą/ protokolą
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti dalies /dalių ir visumos
+ + + +
sisteminius ryšius
Gebėjimas rengti mokyklos/ srities/ temos / rodiklio
+ + + +
ataskaitą
Gebėjimas analizuoti mokyklos pasiekimų duomenis + + + +
Konsultavimas
Gebėjimas klausytis, klausinėti ir tiesiogiai bendrauti (su
+ + +
stažuotoju, mokykla)
Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ refleksiją, nusistatant
+ + +
veiksmus tobulėjimui, juos suplanuojant ir įgyvendinant
Gebėjimas pateikti veiklos tobulinimo alternatyvas
+ + +
(pamokoje, mokykloje)
Mokyklos tobulinimas (PVV)
Gebėjimas padėti mokyklai nusistatyti veiklos kokybės
+ +
tobulinimo kryptis

Trumpiniai

VERTINTOJAI
Pretendentas į vertintojus PV
Vertintojas V
Kuruojantis vertintojas KV
Vadovaujantis vertintojas VV
PROCEDŪROS
Pretendento atrankos procedūra PA
Vertintojo atestacijos procedūra VA

20
PRETENDENTŲ Į VERTINTOJUS ATRANKOS PROCEDŪROS

Reikalavimai pretendentui į vertintojus

Bendrieji (kvalifikaciniai) reikalavimai:
• turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją;
• turėti ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą;
• mokėti vartotojo lygiu dirbti kompiuteriu Microsoft Office programiniu paketu.

Motyvacija:
• vertybės ir moralinis įsipareigojimas;
• motyvacija tobulėjimui (ir ugdymo tobulinimui);
• nuostata laikytis išorės vertintojų elgesio taisyklių.

Bendrieji (asmeniniai ir veikimo kartu) reikalavimai:

• mokėti apibendrinti, sisteminti, analizuoti informaciją, rengti išvadas ir sklandžiai dėstyti mintis
žodžiu ir raštu;
• gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, būti aktyviu komandos nariu, pasitikėti kitais asmenimis;
• gebėti priimti duomenimis grįstus sprendimus ir prisiimti atsakomybę;
• gebėti greitai ir veiksmingai organizuoti darbą;
• būti nepriekaištingos reputacijos.

Specialieji reikalavimai:
• išmanyti Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą, išorinį vertinimą ir švietimą reglamentuojančius
teisės aktus;
• suvokti šiuolaikinės pamokos sampratą;
• būti motyvuotam kokybiškai ir atsakingai vertintojo veiklai;
• gebėti stebėti pamoką ir pildyti pamokos stebėjimo formą / protokolą.

Pretendento Agentūrai pateikiami dokumentai. Pretendentas pateikia šiuos dokumentus:

• motyvuotą prašymą, kuriame atskleidžia motyvaciją tobulėti ir pasirengimą tapti vertintoju (t. y.,
įvardija/ akcentuoja/ patvirtina pozityvų požiūrį į nuolatinę švietimo kaitą, kokybės užtikrinimo
procesų supratimą, švietimą reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, nuostatą laikytis vertintojų
elgesio taisyklių, mokytis visą gyvenimą ir pan.);

21
 • gyvenimo aprašymą (CV), kuriame pagrindžia atitiktį bendriesiems (kvalifikaciniams)
reikalavimams;
• deklaraciją apie nepriekaištingą reputaciją;
• darbdavio (jei neturi darbo santykių – švietimo paslaugos užsakovo) rekomendaciją, kurioje
patvirtinama, jog pretendentas:
a) išmano kokybės užtikrinimo procesus, švietimą reglamentuojančius teisės aktus ir jais
vadovaujasi savo darbe;
b) turi pozityvų požiūrį į nuolatinę švietimo kaitą;
c) pripažįsta ugdymo(si) poreikių ir galimybių įvairovę;
d) pasižymi nepriekaištinga reputacija ir aukštomis vertybinėmis nuostatomis.

Pretendentų atrankos vykdymo procedūros

Pretendentų atrankos vykdymo procedūra vyksta vadovaujantis nustatyta tvarka ir apima du
etapus (žr.5. lentelę)
5 lentelė
Etapas, Kas vertinama Kaip vertinama Kur fiksuojama
veikla

I etapas Atitiktis bendriesiems Analizuojami pateikti Priedas Nr.1.

(kvalifikaciniams) reikalavimams dokumentai; priimamas
sprendimas dėl atitikties
kvalifikaciniams
reikalavimams
II etapas Bendrieji gebėjimai (asmeniniai) Pamokos stebėjimo Priedai Nr.4, 6b
II.1. protokolas (Priedas Nr.2.)
Bendrieji gebėjimai (sąveika, Grupinio darbo užduotis Priedai Nr. 3, 4,
veikimas kartu) 6b
II.2. Specialieji gebėjimai išorinio Pokalbis Priedai Nr.4, 5, 6b
vertinimo procedūroms
Vertybės ir moralinis Motyvuotas prašymas, Priedai Nr. 4, 5,
įsipareigojimas Darbdavio rekomendacija, 6b

22
 Pokalbis

Motyvacija tobulėjimui (ir ugdymo Motyvuotas prašymas, Priedai Nr. 4, 5,

tobulinimui) Darbdavio rekomendacija, 6b
Grupinė užduotis
Pokalbis
Nuostata laikytis išorės vertintojų Motyvuotas prašymas, Priedai Nr. 4, 5,
elgesio taisyklių Pokalbis 6b

II.3. Vertinimo susumavimas, Skaičiuojamas vertinimo Priedai 4, 6a, 6b

apibendrinimas, atitikties vidurkis ir ne daugiau kaip
minimaliems reikalavimams dviejų specialiųjų
nustatymas reikalavimų įvertinimas 2
balais

Pretendentų į vertintojus atrankos procedūrą sudaro du etapai.

Pirmajame etape atrankos komisija nagrinėja Pretendento pateiktus dokumentus: 1) gyvenimo
aprašymą; 2) motyvuotą prašymą dalyvauti atrankoje; 3) darbdavio rekomendaciją tapti vertintoju;
nepriekaištingos reputacijos deklaraciją. Pretendentas, visiškai atitinkantis bendruosius
(kvalifikacinius) reikalavimus, kviečiamas į antrąjį atrankos etapą (Priedas Nr.1.).
Antrojo etapo 1 veikloje pretendentas į vertintojus: 1) stebi ir vertina pamoką (užduočiai atlikti
rodomas pamokos įrašas ir pateikiamas pamokos stebėjimo / vertinimo protokolas, kurį pretendentas
pildo, stebimas vieno iš komisijos narių (Priedas Nr.2.); 2) dalyvauja grupinėje diskusijoje / pamokos
aptarime, kur kartu su kitais pretendentais priimamas sprendimas dėl pamokos kokybės įvertinimo.
Užduočiai atlikti pateikiamas diskusijos / grupinio sprendimo dėl pamokos kokybės įvertinimo rezultatų
fiksavimo lapas (Priedai Nr.3, 4, 6b.).
Antrojo etapo 2 veikloje komisijos nariai atlieka pretendento praktinėse užduotyse
pademonstruotų vertintojui reikalingų asmeninių ir veikimo kartu gebėjimų vertinimą ir veda individualų
pokalbį su atrankos dalyviu, kurio paskirtis – nustatyti pretendento motyvaciją, patikslinti bendrųjų ir
specialiųjų kompetencijų raišką ir pasirengimą dalyvauti išoriniame vertinime (Priedas Nr.5) . Komisijos
darbui naudojamos prieduose pateikiamos pretendento bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų vertinimo
formos, kuriose yra nurodyti kompetencijų vertinimo kriterijai ir raiškos lygiai (Priedai Nr. 4 ir 6b).

23
 Antrojo etapo 3 veikloje komisija išanalizuoja pretendento užpildytą pamokos stebėjimo
protokolą, aptaria ir bendrai įvertina visas pretendento atliktas užduotis taikydama pretendento bendrųjų
ir specialiųjų kompetencijų bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų vertinimo kriterijus ir raiškos lygius
(Priedai Nr. 4, 6a, 6b) ir priima sprendimą dėl pretendento tinkamumo tapti vertintoju. Pretendentas
informuojamas apie atrankos rezultatus, jam atsakoma į klausimus ir suteikiamas grįžtamasis ryšys (žr.
1 pav.).

PRETENDENTAS

• CV • Pamokos stebėjimas
• Motyvuotas • Grupinė diskusija
prašymas
• Darbdavio
rekomendacija
• Nepriekaištingos
reputacijos II. Atrankos
deklaracija I. Atrankos
etapas etapas
(Praktinė
(Pasirengimas) veikla)

ĮVERTINIMAS VERTINIMAS

• Sprendimas ir • Praktinės veiklos

grįžtamasis ryšys įvertinimas
• Pokalbis

KOMISIJA

1 pav. Pretendentų atrankos etapai

24
VERTINTOJŲ ATESTAVIMO PROCEDŪROS

Atestacijos procedūra grindžiama reaguojančio konstruktyvaus vertinimo nuostatomis, kai

siekiama ne tik priimti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo, bet ir konstruoti vertintojo profesinės
kompetencijos tobulinimosi kryptis, įgalinant vertinamąjį nusistatyti tobulinimosi prioritetus, priemones
ir terminus.
Vertintojų atestaciją vykdo Išorinio vertinimo vertintojų atestacijos komisija, vadovaudamasi jos
veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Atestacijos procedūros paskirtis – įvertinti, kaip Atestuojamas
asmuo atitinka pasirinktai atestuotis kvalifikacinei kategorijai nustatytus reikalavimus. Atestacijos
komisijos veikla grindžiama objektyvumo, skaidrumo, viešumo, tęstinumo principais. Atestacijos
komisija posėdžio metu priima sprendimą dėl Atestuojamo asmens kvalifikacinės kategorijos.
Atestacijos komisija gali siūlyti:
• suteikti arba patvirtinti turimą vertintojo, kuruojančiojo vertintojo arba vadovaujančiojo
vertintojo kvalifikacinę kategoriją;
• nesuteikti kvalifikacinės kategorijos;
• atidėti atestavimo terminą iki tam tikros datos su konkrečiais įpareigojimais.

Atestacijos organizavimas. Atestacijos komisija patikrinusi, ar Atestuojamas asmuo atitinka Taisyklių

vertintojams 7, 8 ir 20 (kuruojantiems ir vadovaujantiems vertintojams atitinkamai 21 ir 22) punktuose,
Viešųjų pirkimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ar nepažeidęs Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir nepadarę šiurkštaus Mokyklų, vykdančių
bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės vertintojų elgesio taisyklių pažeidimo, atitinkančius
reikalavimus asmenis kviečia atestuotis nustatytą dieną (žr. 6 lentelę).
Ne mažiau kaip du Atestacijos komisijos nariai raštu vertina Atestuojamo asmens užpildytus
dokumentus (Priedas Nr.8) bei teikia siūlymus Atestacijos komisijai dėl kvalifikacinės kategorijos.
Atestacijos komisijos sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Atestacijos komisijos
posėdžio dienos informuoja atsakingą ir įgaliojimus turintį asmenį apie siūlymą dėl kvalifikacinės
kategorijos suteikimo (nesuteikimo) vertintojui ar kandidatui į vertintojus.
Atestacijos komisijos sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atsakingo asmens priimto
sprendimo dienos informuoja vertintoją ar kandidatą į vertintojus apie jam suteiktą (nesuteiktą)
kvalifikacinę kategoriją.
Atestacijos komisijos sprendimams pagrindą suteikia šie faktai: 1) pretendento/ vertintojo
išorinio vertinimo metu rengti dokumentai, kurių kokybė ir atitiktis vertinama remiantis kriterijais,
25
komisijai naudojant instrumentus, kurie pateikiami prieduose Nr. 10, 11, 12; 2) 3600 grįžtamojo ryšio
duomenys, kurių rinkimo instrumentai ir panaudojimas komisijos sprendimui priimti pateikiamas priede
Nr.8); pokalbio su vertintoju informacija. Atestuojamasis vertintojo kvalifikacinei kategorijai turi
surinkti ne mažiau kaip 50 proc., kuruojančiojo vertintojo – 60 proc., vadovaujančiojo vertintojo
– 70 proc. galimo balų skaičiaus.

6 lentelė
Atestacijos procedūros eiga

Terminas/trukmė Atestuojamojo asmens veiksmai Komisijos veiksmai

Pirmasis ir antrasis etapai
30 dienų iki Užpildo Profesinės veiklos refleksijos Informuoja Atestuojamąjį asmenį apie
posėdžio formą (Priedas Nr. 8), parengia kitus posėdžio datą
dokumentus, pagrindžiančius atitiktį
pretenduojamai kvalifikacinei
kategorijai

14 dienų iki Komisijai pateikia Profesinės veiklos Analizuoja Atestuojamo asmens

posėdžio refleksijos formą (Priedas Nr. 8) ir kitus pateiktus ir Komisijos turimus
dokumentus, pagrindžiančius atitiktį dokumentus (ataskaitas, užrašus,
pretenduojamai kvalifikacinei protokolus), fiksuoja informaciją ir
kategorijai vertina profesinę veiklą (Priedai
Nr.10, 11, 12), tikslina pokalbio
kryptį, klausimus (Priedas Nr.9);
rengia sprendimo projektą
Trečiasis etapas
Posėdžio dieną Dalyvauja pokalbyje: trumpai pristato Organizuoja pokalbį su
30 min. įžvalgas remdamasis Profesinės veiklos Atestuojamuoju asmeniu (Priedas
refleksijos forma (Priedas Nr. 8), atsako Nr.9), fiksuoja papildomą informaciją
į Komisijos narių klausimus; esant ir vertina profesinę veiklą (Priedai Nr.
būtinybei, teikia paaiškinimus 10, 11, 12)

26
 Priima sprendimą dėl Atestacijos
rezultatų
Ketvirtasis etapas
Posėdžio dieną Išklauso, priima grįžtamąjį ryšį Teikia Atestuojamajam grįžtamąjį ryšį
30 min. Apsisprendžia dėl profesinio tobulėjimo Padeda apsispręsti Atestuojamajam
krypčių, numatydamas konkrečius dėl tobulėjimo krypčių, motyvuoja,
žingsnius ir prisiimdamas konkrečius įgalina
įsipareigojimus kiekvieniems naujo
atestacinio laikotarpio metams (Priedas
Nr.8)
Per 5 darbo dienas Komisijos sekretorius po Atestacijos
po Atestacijos komisijos posėdžio dienos informuoja
komisijos atsakingą ir įgaliojimus turintį asmenį
posėdžio dienos apie siūlymą dėl kvalifikacinės
kategorijos suteikimo (nesuteikimo)
vertintojui ar kandidatui į vertintojus

Per 5 darbo dienas Atestacijos komisijos sekretorius po

po atsakingo atsakingo asmens priimto sprendimo
asmens informuoja vertintoją ar kandidatą į
sprendimo vertintojus apie jam suteiktą
priėmimo dienos (nesuteiktą) kvalifikacinę kategoriją.
Per 7 darbo dienas Parengia galutinį tobulinimosi planą
po informacijos (Priedas Nr.8) ir pateikia jį Agentūrai
apie suteiktą
kvalifikacinę
kategoriją gavimo

Ūgtis – kompetencijos raiškos augimas tikslingai ją tobulinant. Kompetencijos ūgtį rodys:

• kompetencijos tobulinimo formų, būdų pasirinkimas;
• patobulintos kompetencijos požymių raiška;
• kompetencijos raiškos pasiektas lygis įsivertinant atestacijai;
27
 • kompetencijos 3600 vertinimų ir įsivertinimo atitiktis.

3600 grįžtamojo ryšio instrumento taikymas, naudojantis Detaliuoju vertintojo kompetencijų

raiškos aprašymu (Priedas. Nr.12)

• vertintojai – po kiekvieno vertinimo visi (arba e. sistemos atrinktieji atsitiktine tvarka) teikia
grįžtamąjį ryšį visiems komandos kolegoms ir vadovui;
• vadovas – grįžtamąjį ryšį teikia visiems vertintojams;
• mokykla – komandos vadovui;
• Agentūra – kiekvienam vertintojui vieną kartą per metus;
• vertintojas įsivertina vieną kartą per metus nustatytu laiku (jei buvo tais metais organizuoti
išoriniai vertinimai), stebi ir fiksuoja kompetencijų ūgtį,
• kasmetinės refleksijos metu analizuodamas įsivertinimo ir kitų pateiktų vertinimų atitiktį.

Atlikdamas savo tobulinimosi stebėseną, po kiekvieno vertinimo vertintojas laisva forma

reflektuoja, kiek nusimatyti kompetencijos(ų) tobulinimosi uždaviniai yra kryptingai įgyvendinami.
Esant poreikiui, vertintojas nusimato ir kitus žingsnius, veiklos būdus laukiamiems rezultatams
pasiekti.

E. sistema sugeneruoja kiekvieno vertintojo einamųjų metų rezultatus, kurių pagrindu jis gali
reflektuoti ir tikslinti atestacijos metu nusimatytą tobulinimąsi.

REIKALAVIMAI KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS SIEKIANTIEMS VERTINTOJAMS

Reikalavimai asmeniui, siekiančiam įgyti vertintojo kvalifikacinę kategoriją

• vertintojų elgesio taisyklių laikymasis (tinkamas / nepriekaištingas elgesys atliekant išorinį
vertinimą per atestuojamą laikotarpį (nustatomas remiantis 3600 grįžtamojo ryšio duomenimis,
Priedas Nr.7a);
• kokybiškas ir savalaikis išorinio vertinimo dokumentų (ugdymo(si) veiklos (pamokos) stebėjimo
formų, vertintojo užrašų, ataskaitų) parengimas (nustatomas remiantis 3600 grįžtamojo ryšio
duomenimis);

28
 • atitiktis nustatytiems Pretendento bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams (nustatoma
remiantis 3600 grįžtamojo ryšio duomenimis);
• dalyvavimas 80 valandų išorės vertintojų rengimo mokymuose pagal Agentūros patvirtintą
programą ir vienos Mokyklos veiklos išorinio vertinimo praktiniame mokyme.

Reikalavimai pakartotinai atestuojamam vertintojui:

• savo veiklos išanalizavimas, įsivertinimas ir tobulinimas (savianalizės ir kompetencijų
tobulinimo planavimo instrumentas, Priedai Nr.7a, 8);
• dalyvavimas ne mažiau kaip penkiuose Mokyklų veiklos išoriniuose vertinimuose po paskutinio
atestavimo, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių tai nustatyta kitaip;
• dalyvavimas ne mažiau kaip 80 valandų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (mokymuose,
konsultacijose, projektinėje veikloje ir pan.) veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo ir
kita su vertintojo bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų plėtote susijusia tematika.

Reikalavimai vertintojui, siekiančiam įgyti / patvirtinti kuruojančiojo vertintojo kvalifikacinę

kategoriją:
• savo veiklos išanalizavimas, įsivertinimas ir tobulinimas (savianalizės ir kompetencijų
tobulinimo planavimo instrumentas, Priedai Nr.7b, 8);
• dalyvavimas ne mažiau kaip penkiuose Mokyklų veiklos išoriniuose vertinimuose po paskutinio
atestavimo, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių tai nustatyta kitaip;
• dalyvavimas ne mažiau kaip 80 valandų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (mokymuose,
konsultacijose, projektinėje veikloje ir pan.) veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo ir
kita su vertintojo bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų plėtote susijusia tematika;
• konsultavimo gebėjimų turėjimas (gebėjimai aktyviai klausytis, efektyviai klausinėti ir
tiesiogiai bendrauti su stažuotoju; stimuliuoti refleksiją, nusistatant veiksmus tobulėjimui, juos
suplanuojant, siūlyti tobulėjimo alternatyvas, nukreipiant ir deleguojant konsultuojamajam
stažuotojui atsakomybę priimti sprendimus (nustatomas remiantis 3600 grįžtamojo ryšio
duomenimis);
• bent trijų profesinės patirties sklaidos renginių per atestacijos laikotarpį išorinio vertinimo
ir/ar su juo susijusia tematika įvykdymas (pateikia pažymas, pažymėjimus).

29
Reikalavimai vertintojui, siekiančiam įgyti / patvirtinti vadovaujančiojo vertintojo kvalifikacinę
kategoriją:
• savo veiklos išanalizavimas, įsivertinimas ir tobulinimas (savianalizės ir kompetencijų
tobulinimo planavimo instrumentai, Priedai Nr.7c, 8);
• dalyvavimas ne mažiau kaip penkiuose Mokyklų veiklos išoriniuose vertinimuose po paskutinio
atestavimo, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių tai nustatyta kitaip;
• dalyvavimas ne mažiau kaip 80 valandų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (mokymuose,
konsultacijose, projektinėje veikloje ir pan.) veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo ir
kita su vertintojo bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų plėtote susijusia tematika.
• konsultavimo gebėjimų turėjimas (gebėjimai aktyviai klausytis, efektyviai klausinėti ir
tiesiogiai bendrauti su stažuotoju; stimuliuoti refleksiją, nusistatant veiksmus tobulėjimui, juos
suplanuojant, siūlyti tobulėjimo alternatyvas, nukreipiant ir deleguojant konsultuojamajam
stažuotojui atsakomybę priimti sprendimus (nustatomas remiantis 3600 grįžtamojo ryšio
duomenimis);
• vadybinių ir lyderystės gebėjimų (telkti ir vesti vertintojų komandą, veiksmingai
organizuoti bendrą vertintojų komandos darbą; apibendrinti ir pateikti vertintojų komandos
darbo rezultatus, kurti palankius santykius vertintojų komandoje ir su vertinamos švietimo
įstaigos darbuotojais) turėjimas (nustatomas remiantis 3600 grįžtamojo ryšio duomenimis);
• bent trijų profesinės patirties sklaidos renginių per atestacijos laikotarpį išorinio vertinimo
ir/ar su juo susijusia tematika įvykdymas (pateikia pažymas, pažymėjimus).

Kvalifikacinė kategorija vertintojams suteikiama penkeriems metams. Ne vėliau kaip po

penkerių metų vertintojas privalo pakartotinai atestuotis.
Kandidatas į vertintojus gali įgyti tik vertintojo kvalifikacinę kategoriją. Vertintojui pakartotinai
atestuojantis patvirtinama jo turima, suteikiama aukštesnė (vertintojui – kuruojančiojo vertintojo, o
kuruojančiajam vertintojui – vadovaujančiojo vertintojo) ar žemesnė kvalifikacinė kategorija arba ji
nesuteikiama.
Ypatingais atvejais (pvz., iškilus aukštesnės kvalifikacinės kategorijos vertintojų poreikiui ar kt.)
Direktoriaus įsakymu gali būti inicijuojama neeilinė vertintojų atestacija.

30
 Vertintojų atestacijos procedūrą sudaro keturi etapai (žr. 2 pav.):
Pirmajame etape pretenduojantis įgyti kvalifikacinę kategoriją vertintojas atlieka savo profesinės
veiklos refleksiją, naudodamasis Detaliuoju vertintojų kompetencijų raiškos aprašymu (Priedas Nr.12).
Remdamasis 3600 grįžtamojo ryšio (Priedai Nr. 7a, 7b, 7c) ir asmeninių laisvos formos refleksijų (po
kiekvieno vertinimo) duomenimis, užpildo šiam etapui reikalingus dokumentus (Priedas Nr.8), kurie
pateikiami Atestacijos komisijai iki nustatyto termino (14 dienų iki Atestacijos komisijos posėdžio).
Antrajame etape Atestacijos komisijos nariai atlieka vertintojo profesinės veiklos kokybės
vertinimą, naudodamiesi Detaliuoju vertintojų kompetencijų raiškos aprašymu (Priedas Nr.12).
Remdamiesi 3600 grįžtamojo ryšio (Priedai Nr. 7a, 7b, 7c) duomenimis ir pamokų protokolų, vertinimo
užrašų, ataskaitų kokybės analize, pildo šiam atestacijos procedūros etapui skirtus dokumentus (Priedai
Nr. 10, 11, 12), nustatydami vertintojo bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų raiškos lygį.
Trečiajame etape organizuojamas vertintojo ir komisijos pokalbis (Priedas Nr.9.), po kurio
priimamas sprendimas dėl atestacijos rezultatų, rengiamos rekomendacijos vertintojo kvalifikacijos
tobulinimui, užpildant šiam atestacijos procedūros etapui skirtus dokumentus, naudojant kitų šaltinių,
pvz., pokalbio (Priedai Nr. 10, 11, 12).
Ketvirtajame etape Atestacijos komisijos nariai, remdamiesi kompetencijų raiškos vertinimo
fiksavimo duomenimis (Priedų Nr.11 ir 12 informacija), teikia vertintojui grįžtamąjį ryšį, kurio paskirtis
– pristatyti ir aptarti atestacijos rezultatus ir padėti priimti sprendimą dėl vertintojo profesinio tobulėjimo
krypčių, numatant konkrečius žingsnius ir įgalinant prisiimti konkrečius įsipareigojimus kiekvieniems
naujo atestacinio laikotarpio metams (Priedas Nr.8).

31
 • Profesinės veiklos •Profesinės veiklos
refleksija remiantis vertinimas,
3600 GR naudojant 3600 GR
•Pamokos protokolų,
užrašų, ataskaitų
kokybės analizė

V
E VEIKLOS
SAVIANALIZĖ K
R ANALIZĖ
T O
I M
N I
T S
O I
J J
A GRĮŽTAMASIS A
RYŠYS ĮVERTINIMAS
S

•Atestacijos rezultatų •Pokalbis

pristatymas
•Išvadų ir
•Profesinio tobulėjimo rekomendacijų
krypčių rengimas
aptarimas/paieška

2 pav. Atestacijos procedūros etapai

32
LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alkin, M. C.; Christie, C.A. An Evaluation Theory Tree, p. 12 – 66. In Evaluation Roots:
Tracing Theorists' Views and Influences, ed. Alkin, M. C. SAGE Publications, 2004. 424 p.
2. Bulajeva, T. ir kt. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių
vertinimo metodika. Vilnius, Vilniaus universitetas., 2011, 111p.
3. Guba, E. G.; Lincoln, Y. S. Fourth Generation Evaluation. SAGE Publications, 1989. 294 p.
ISBN 0-8039-3235-9.
4. Guba, E. G.; Lincoln, Y. S. The Roots of Fourth Generation Evaluation: Theoretical and
methodological Origins, p. 225 – 242. In Alkin, M. C. Evaluation Roots: Tracing Theorists'
Views and Influences. SAGE Publications, 2004. 424 p.
5. Guskey, T. R. Profesinio tobulinimo vertinimas. 2004. Vilnius: Garnelis. 302 p.
6. Lepaitė, D. Kompetenciją plėtojančių studijų programų lygio nustatymo metodologija (verslo
studijų atvejis): daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2001. 156 p.
7. Mathison, S. Encyclopedia of Evaluation. SAGE Publications, Thousand Oaks, California,
2005. 481 p.
8. Pukelis, Pileičikienė (2006) Aukštųjų mokyklų absolventų išsiugdytų bendrųjų
kompetentingumų ir darbo rinkos poreikių atitiktis. ISSN 1822-1645
http://dx.doi.org/10.7720/1822-1645.9.6
9. Rossi, P.; Freeman, H.; Lipsey, M. Evaluation – A Systematic Approach. 7nd ed. Thousand
Oaks, CA: SAGE Publications. 2004. 480 p. ISBN 0-761-0894-3.
10. Scriven, M. Reflections, p. 183 – 195. In Alkin, M. C. Evaluation Roots: Tracing Theorists'
Views and Influences, SAGE Publications, 2004. 424 p.
11. Stake, R. Stake and Responsive Evaluation, p. 203 – 217. In Alkin, M. C.Evaluation Roots:
Tracing Theorists' Views and Influences, SAGE Publications, 2004. 424 p.
12. Stufflebeam, D.; L., Shinkfied, A.; J. Evaluation Theory, Models and Applications.
13. Willey: San Francisco. 2007. 736 p.
14. Survutaitė, (2011). Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų
profesionalumo situacija Lietuvoje Švietimas: Politika, Vadyba, Kokybė. 2011, Nr. 2 (8) ISSN
2029-1922
15. Valuckienė, J., Balčiūnas, S. (2006) Mokyklos veiklos kokybės vertintojo savybės ir
kompetencijos: mokytojų nuomonės tyrimas. ISSN 1392-3110 Socialiniai tyrimai / Social
Research. 2006. Nr. I (7), 13-18
33
16. Weiss, C. H. Vertinimas: programų ir veiklos krypčių tyrimo metodai. Vilnius: HOMO LIBER,
2004. 399 p. Žydžiūnaitė ir kt. Savaiminis mokymasis darbo aplinkoje: bendrosios
kompetencijos vystymosi kontekstualumas (socialinio ir sveikatos priežiūros sektorių, formalios
savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų atvejai): mokslo studija. Šiauliai: Šiaulių valstybinė
kolegija, 2012. 495 p.

34
VERTINTOJŲ ATRANKA

PRIEDAI

35
 PRETENDENTO KOMPETENCIJŲ IR GEBĖJIMŲ RAIŠKOS VERTINIMO LYGIŲ
APRAŠYMAS

Kiekviena vertinamoji pretendento kompetencija priskiriama vienam iš 5 raiškos lygių, kurie

išreiškiami balais:
1 balas (labai silpnas lygis) – pretendentas nepasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis,
žiniomis ir gebėjimais;
2 balai (silpnas lygis) – pretendentas iš dalies pasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis,
žiniomis ir gebėjimais; turi minimalų supratimą apie pagrindinius principus, procedūras, reikalingus
veiksmingai veiklai;
3 balai (pakankamas lygis) – pretendentas pakankamai pasižymi kompetencijai priskiriamomis
nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais, supranta ir naudoja pagrindinius principus, procedūras, reikalingus
veiksmingai veiklai;
4 balai (aukštas lygis) – pretendentas atitinka kompetencijai priskiriamas nuostatas, žinias ir
gebėjimus, gerai išmano ir naudoja principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai;
5 balai (labai aukštas lygis) – pretendentas visiškai atitinka kompetencijai priskiriamas nuostatas,
žinias ir gebėjimus, labai gerai išmano principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai, ir
sėkmingai juos naudoja. Demonstruoja gilų supratimą, paremtą įžvalgomis plačiame kontekste.

PRETENDENTO KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS APRAŠYMAS

Raiškos lygis Aprašomieji gebėjimo raiškos vertinimai Procentinė vertė

išreiškiamas
balais
Labai aukštas lygis: veiksminga, išskirtina, 90 proc. ir daugiau
5 balai kryptinga, savita, kūrybiška
Aukštas lygis: gera, viršija vidurkį, tinkama, 60–89 proc.
4 balai paveiki, potenciali, lanksti
Pakankamas lygis: vidutiniška, nebloga, 31–59 proc.
3 balai nesisteminga, neišskirtina, iš dalies
Silpnas lygis: nepatenkinama, neveiksminga, 11–30 proc.
2 balai netinkama, nekonkreti, minimali
1 balas Labai silpnas lygis: nepriimtina, nepasižymi Iki 10 proc.
 PRIEDAS NR. 1

PRETENDENTŲ ATRANKOS VERTINIMO FIKSAVIMO FORMA

BENDRAS PRETENDENTŲ DOKUMENTŲ IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS
I ATRANKOS ETAPAS

I ETAPAS (dokumentų vertinimas)

Pateikiami dokumentai Sprendimas / pirmojo etapo vertinimas

Pateikiamo Gyvenimo Motyvuotas Darbdavio
dokumento Deklaracija
aprašymas prašymas rekomendacija
vertinimas +/- +/- +/- +/-
Pretendento vardas, pavardė

37
 PRIEDAS NR. 2

PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS

Pretendento į vertintojus vardas, pavardė

Informacija apie stebėtą pamoką

Pamokos stebėjimo
data
Dalykas

Klasė

Tema

PAMOKOS STEBĖJIMO UŽRAŠAI IR VERTINIMAS

Kurios bendrosios ir dalykinės kompetencijos ugdytos pamokoje? Kiek tikslingai jos buvo ugdomos?
Argumentuokite.

Ko mokiniai išmoko pamokoje? (įrašykite pastebėtus įrodymus)

Vertinimo pagrindimas. Stebėdami pamokos įrašą, kiekvienoje skiltyje

įrašykite bent 3 teiginius kokybės vertinimui pagrįsti. Prie kiekvieno teiginio
Vertinimo objektas
skliausteliuose nurodykite kokybės vertinimo lygį. Baigę stebėti pamokos
įrašą, apibendrintą vertinimo lygį įrašykite į langelį.
Ugdymo(si) aplinkos
(priemonių įvairovė,
šiuolaikiškumas,
pakankamumas; aplinkos
tinkamumas mokymui(si);
mokinių įtraukimas į aplinkos
kūrimą, jų darbų
demonstravimas; IKT naudojimo
tikslingumas ir pan.)
Vadovavimas kiekvieno
mokinio ugdymuisi (tikėjimas
mokinio galiomis; kiek turinys,
metodai užduotys padeda
aktyviai siekti mokymosi
uždavinio, sąsajos su mokinių
patirtimis; diferencijavimas,
38
 individualizavimas;
integralumas; klasės valdymas,
pamokos struktūra)
Mokymosi patirtys (galimybės
savivaldžiam mokymuisi;
mokymosi konstruktyvumas;
socialumas, santykiai ir mokinių
savijauta; darbinga tvarka)

Vertinimas ugdant (vertinimo

kriterijų aiškumas, vertinimo
įvairovė, pažangą skatinantis
grįžtamasis ryšys, dialogas
vertinant, įsivertinimas kaip
savivoka)

Kiekvieno mokinio pažanga ir

pasiekimai (ko ir kiek išmoko
mokiniai, išmokimo matavimas,
bendrųjų ir dalykinių
kompetencijų lygis, pasiekimų
optimalumas)

Komentarai, kita informacija

Stebėtos pamokos priskyrimas ugdymo paradigmai. Pateikite bent 3 argumentus.

Išskirkite ir įrašykite stipriuosius ir tobulintinus pamokos aspektus:

Stiprieji aspektai (ne mažiau kaip 3) Tobulintini aspektai (ne daugiau kaip 2)

39
 PRIEDAS NR. 3

KLAUSIMAI GRUPINEI PREDENDENTŲ DISKUSIJAI PO STEBĖTOS PAMOKOS

Pretendentų į vertintojus vardai, pavardės

1.
2.
3.
4.
5.
Informacija apie stebėtą pamoką

Data
Dalykas

Klasė

Tema

Remdamiesi informacija, užfiksuota asmeniniuose pamokos stebėjimo protokoluose, diskutuodami

grupėje, raskite bendrus atsakymus / sutarimus į lentelėje pateiktus klausimus ir juos užrašykite.

Klausimas Bendrai sutartas atsakymas / sprendimas

Kurios bendrosios ir
dalykinės
kompetencijos
ugdytos pamokoje?
Kiek tikslingai jos
buvo ugdomos?
Ko mokiniai išmoko
pamokoje?

Koks kiekvieno • Ugdymo(si) aplinkos

pamokos vertinimo • Vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi
objekto kokybės • Mokymosi patirtys
vertinimo lygis?
• Vertinimas ugdant
• Kiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai

Kuriai ugdymo
paradigmai
priskirtina pamoka?

Kokie trys stiprieji

pamokos aspektai?

Kokie du tobulintini
pamokos aspektai

40
PRIEDAS NR. 4
PRETENDENTO KOMPETENCIJŲ IR GEBĖJIMŲ VERTINIMO FIKSAVIMO FORMA
PRETENDENTO KOMPETENCIJŲ IR ATRANKOS UŽDUOČIŲ VERTINIMAS
Pretendento vardas, pavardė
Atrankos data
SAVYBĖS IR
KOMPETENCIJOS
Vertybės ir moralinis
įsipareigojimas
Motyvacija tobulėjimui
Nuostata laikytis vertintojo
taisyklių
Bendrieji gebėjimai
(asmeniniai)
Gebėjimas dėstyti mintis
žodžiu ir raštu
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti
kiekybinius ir kokybinius
duomenis / renkamą
informaciją
Gebėjimas analizuoti ir
sisteminti renkamus
kiekybinius ir kokybinius
duomenis
Savybės ir kompetencijos, Balas/lygis Komisijos nario
vertinamos analizuojant pastebėjimai / komentaras
pateiktus dokumentus, stebint apie išskirtinius pretendento
atliekamas praktines / gebėjimus* (sklandžiai
reikšti mintis, analizuoti,
simuliacines užduotis/pokalbio
sisteminti ir t.t.)
metu
Pretendento dokumentuose +/-
nurodyti faktai, stebėtas elgesys,
pokalbyje pateikti pavyzdžiai
atskleidžia vertybes ir moralines
nuostatas, neprieštaraujančias
Geros mokyklos koncepcijos ir
išorinio vertinimo principams.
Pretendento dokumentuose +/-
nurodyti faktai, stebėtas elgesys,
atsakymai į pokalbio klausimus ir
pateikti pavyzdžiai patvirtina
pretendento motyvaciją
tobulėjimui ir ugdymo
tobulinimui mokantis profesinėje
veikloje ir iš veiklos.
Pretendento dokumentuose +/-
nurodyti faktai, stebėtas elgesys,
pokalbyje pateikti pavyzdžiai
atskleidžia pretendento nuostatas,
padėsiančias tinkamai laikytis
išorės vertintojų elgesio taisyklių.
Minimalaus lygio reikalavimai
Pateikia tinkamą kiekį
informacijos, sklandžiai dėsto
mintis raštu ir žodžiu
Fiksuoja kiekybinius ir
kokybinius duomenis, reikalingus
vertinimui pagrįsti
Analizuoja ir sistemina
kiekybinius ir kokybinius
duomenis, reikalingus vertinimui
pagrįsti
41
 Gebėjimas priimti
duomenimis grįstus
sprendimus
Gebėjimas prisiimti
atsakomybę už savo
veiksmus ir sprendimus
Gebėjimas organizuoti darbą
Bendrieji gebėjimai
(sąveika, veikimas kartu)
Gebėjimas bendrauti ir
bendradarbiauti
Specialieji gebėjimai
išorinio vertinimo
procedūroms
Švietimą reglamentuojančių
teisės aktų išmanymas
Šiuolaikinės pamokos /
ugdymo sampratos
suvokimas
Gebėjimas stebėti pamoką /
ugdymo veiklą ir pildyti
pamokos stebėjimo formą/
protokolą
Kitos savybės ir
kompetencijos (įrašomos
stebint veiklą)
Lygių/ balų vidurkis
Komisijos išvada apie atitiktį keliamiems reikalavimams
*Pastabų skiltyje žymimi išskirtiniai gebėjimo požymiai (analizuoti, apibendrinti, sisteminti, sieti...),
kuriais remiantis pretendentas įgyja pranašumą kitų pretendentų atžvilgiu.
Priima duomenimis grįstus
sprendimus
Prisiima atsakomybę už savo
veiksmus ir sprendimus
Organizuoja savo darbą, planuoja
laiką jam atlikti
Minimalaus lygio reikalavimai
Dalykiškai bendrauja ir
bendradarbiauja grupėje
Ne daugiau
kaip du
Minimalaus lygio reikalavimai reikalavimai
įvertinti 2
Išmano (remiasi) švietimą
reglamentuojančius teisės aktus
Suvokia šiuolaikinės pamokos /
ugdymo sampratą
Pateikia vertinamąją informaciją
apie pamoką / ugdymo veiklą
protokole
Savybės / kompetencijos
požymiai
Minimalus (pakankamas lygis)
–3
42
 PRIEDAS NR. 5

MOTYVACIJOS TAPTI VERTINTOJU VERTINAMASIS POKALBIS

KOMISIJOS KLAUSIMAI PRETENDENTUI Į VERTINTOJUS

Klausimas Komisijos nario pastebėjimai / komentaras

Kokie Jūsų pagrindiniai motyvai tapti
vertintoju?
Pateikite mažiausiai du pavyzdžius iš
savo patirties, kada atpažinote
nurodytų motyvų įtaką Jūsų
sprendimams profesinio veikimo lauke.
Kokios Jūsų turimos asmeninės
savybės yra reikalingos, svarbios
vertintojo veikloje?
Pateikite po pavyzdį iš savo profesinės
patirties, kuriame atpažįstate
kiekvienos įvardintos asmeninės
savybės raišką, turėjusią įtakos
priimtam sprendimui.
Kaip apibrėžtumėte mokyklos misiją,
remdamasis Geros mokyklos
koncepcija?
Iliustruokite savo sampratą Jums
žinomais pavyzdžiais.
Kokie, Jūsų nuomone, yra geros
pamokos požymiai?
Pateikite pavyzdžių iš savo patirties,
iliustruojančių nurodytus požymius.
Kaip Jūs suprantate profesinio
tobulėjimo ir ugdymo tobulinimo
sąveiką?
Pateikite mažiausiai du pavyzdžius iš
savo patirties, kuriuose atsikleistų šis
ryšys.
Kokie iššūkiai, rizikos, baimės gali
Jums trukdyti tapti vertintoju?
Kas padėtų įveikti kylančius iššūkius,
suvaldyti rizikas siekiant tapti
vertintoju?

Kokie Jūsų lūkesčiai vertintojo veiklai?

Palyginkite korektišką ir nekorektišką
vertintojo elgesį mokykloje?
Gal teko patirti išorinį vertinimą ar
žinote pavyzdžių?
Papildomi komisijos nario klausimai

43
 PRIEDAS NR. 6a

PRETENDENTŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS VERTINIMO FIKSAVIMO FORMA

II ATRANKOS ETAPAS

Praktinės veiklos vertinimas

Šaltiniai Pamokos Grupinė Pokalbis
stebėjimas diskusija Komisijos nario pastebėjimai / komentaras
Raiškos lygis Balų suma / II etapo vertinimas
(vertinamasis 1-5 1-5 1-5
balas)
Vardas, pavardė
Vardas, pavardė
Vardas, pavardė
Vardas, pavardė

44
 PRIEDAS NR. 6b

PRETENDENTŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS VERTINIMO FIKSAVIMO FORMA

II ATRANKOS ETAPAS

Bendrieji Sprendim
gebėjimai as /
Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo Balų
Motyvacija Bendrieji gebėjimai (asmeniniai) (sąveika, pirmojo
veikimas
procedūroms suma
etapo
kartu)
vertinimas
Gebėjimas
Gebėjimas rinkti Gebėjimas
Gebėjimas stebėti pamoką /
Nuostata ir fiksuoti analizuoti ir Gebėjimas Šiuolaikinės
Vertybės ir Motyvacija prisiimti Gebėjimas Švietimą ugdymo veiklą
laikytis Gebėjimas kiekybinius ir sisteminti priimti Gebėjimas pamokos /
moralinis tobulėjimui (ir atsakomybę bendrauti ir reglamentuojanč ir pildyti
Kriterijai įsipareigoji ugdymo
vertintojų dėstyti mintis kokybinius renkamus duomenimis
už savo
organizuoti
bendradarbi ių teisės aktų
ugdymo
pamokos
elgesio žodžiu ir raštu duomenis / kiekybinius ir grįstus darbą sampratos
mas tobulinimui) veiksmus ir auti išmanymas stebėjimo
taisyklių renkamą kokybinius sprendimus suvokimas
sprendimus formą/
informaciją duomenis
protokolą
Analizuoja ir
Fiksuoja
Nepriekaišti Nuostata Pateikia sistemina Pateikia
Nepriekai kiekybinius ir Prisiima Organizuoja Išmano Suvokia
nga mokytis visą tinkamą kiekį kiekybinius ir Priima Dalykiškai vertinamąją
štinga kokybinius atsakomybę savo darbą, (remiasi) šiuolaikinės
Kriterijaus švietimo gyvenimą informacijos, kokybinius duomenimis bendrauja ir informaciją apie
vertintojo duomenis, už savo planuoja švietimą pamokos /
aprašymas darbuotojo (profesinio
reputacija
sklandžiai
reikalingus
duomenis, grįstus
veiksmus ir laiką jam
bendradarbi
reglamentuojanč ugdymo
pamoką /
reputacija ir augimo dėsto mintis reikalingus sprendimus auja grupėje ugdymo veiklą
ir elgsena vertinimui sprendimus atlikti ius teisės aktus sampratą
elgsena nuoseklumas) raštu ir žodžiu vertinimui protokole
pagrįsti
pagrįsti
Motyvacini Motyvaci
Motyvacinis Pamokos
s laiškas, nis Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos
laiškas, stebėjimas;
rekomendac laiškas, stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas;
Šaltinis ija,
rekomendacij
rekomend grupinė grupinė grupinė grupinė grupinė grupinė grupinė
grupinė
grupinė grupinė
a diskusija
deklaracija acija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija
Pokalbis Rekomendacija
Pokalbis Pokalbis
Raiškos +/- +/- +/- 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5
lygis
V., pavardė
V., pavardė
V., pavardė
VERTINTOJŲ ATESTACIJA

PRIEDAI
 VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS APRAŠYMAS

Raiškos lygis Aprašomieji gebėjimo raiškos vertinimai Procentinė vertė

išreiškiamas
balais
Labai aukštas lygis: veiksminga, išskirtina, 90 proc. ir daugiau
5 balai kryptinga, savita, kūrybiška
Aukštas lygis: gera, viršija vidurkį, tinkama, 60–89 proc.
4 balai paveiki, potenciali, lanksti
Pakankamas lygis: vidutiniška, nebloga, iš 31–59 proc.
3 balai dalies, nesisteminga, neišskirtina
Silpnas lygis: nepatenkinama, neveiksminga, 11–30 proc.
2 balai netinkama, nekonkreti, minimali
1 balas Labai silpnas lygis: nepriimtina, nepasižymi Iki 10 proc.

47
 PRIEDAS NR. 7a

VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ (ĮSI)VERTINIMAS

360˚ GRĮŽTAMASIS RYŠYS

Vertintojo vardas, pavardė

Data

Motyvacija 1 2 3 4 5
Vertybės ir moralinis Aš įsivertinimas
įsipareigojimas ūgtis 1
Kolegos įvertinimas
ūgtis 2
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Motyvacija tobulėjimui (ir Aš įsivertinimas
ugdymo tobulinimui) ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Nuostata laikytis vertintojų Aš įsivertinimas
elgesio taisyklių ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Bendrieji gebėjimai (asmeniniai) 1 2 3 4 5

Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir Aš įsivertinimas
raštu ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis

1
Pasirinktas ūgties lygis padės planuoti kompetencijos(ų) tobulinimąsi;
2
Siūlomas ūgties lygis padės vertintojui planuoti kompetencijos(ų) tobulinimąsi, Atestacijos komisijai – teikti kompetencijų
tobulinimosi rekomendacijas.
48
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti Aš įsivertinimas
kiekybinius ir kokybinius ūgtis
duomenis / renkamą Kolegos įvertinimas
informaciją ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti ir sisteminti Aš įsivertinimas
renkamus kiekybinius ir ūgtis
kokybinius duomenis Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas priimti duomenimis Aš įsivertinimas
grįstus sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas prisiimti atsakomybę Aš įsivertinimas
už savo veiksmus ir sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas organizuoti darbą Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Bendrieji gebėjimai (sąveika, veikimas kartu) 1 2 3 4 5

Gebėjimas bendrauti ir Aš įsivertinimas
bendradarbiauti ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
49
 Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas teikti pagalbą Aš įsivertinimas
kitiems vertintojams ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas teikti ir priimti Aš įsivertinimas
siūlymus sprendimams ūgtis
komandoje Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas prisiimti kolektyvinį Aš įsivertinimas
įsipareigojimą ir atsakomybę už ūgtis
bendrą rezultatą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo procedūroms 1 2 3 4 5

Švietimą reglamentuojančių teisės Aš įsivertinimas
aktų išmanymas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Šiuolaikinės pamokos / ugdymo Aš įsivertinimas
sampratos suvokimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pasirengti vertinimui Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis

50
 Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pildyti vertintojo Aš įsivertinimas
užrašus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stebėti pamoką / Aš įsivertinimas
ugdymo veiklą ir pildyti pamokos ūgtis
stebėjimo formą/ protokolą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti Aš įsivertinimas
dalies /dalių ir visumos sisteminius ūgtis
ryšius Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas rengti mokyklos/ Aš įsivertinimas
srities/ temos / rodiklio ūgtis
ataskaitą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti mokyklos Aš įsivertinimas
pasiekimų duomenis ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

51
 PRIEDAS NR.7b

KURUOJANČIO VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ (ĮSI)VERTINIMAS

360˚ GRĮŽTAMASIS RYŠYS

Vertintojo vardas, pavardė

Data

Motyvacija 1 2 3 4 5
Vertybės ir moralinis Aš įsivertinimas
įsipareigojimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Motyvacija tobulėjimui (ir Aš įsivertinimas
ugdymo tobulinimui) ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Nuostata laikytis vertintojų Aš įsivertinimas
elgesio taisyklių ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Bendrieji gebėjimai (asmeniniai) 1 2 3 4 5

Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir Aš įsivertinimas
raštu ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Aš įsivertinimas
ūgtis
52
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti Kolegos įvertinimas
kiekybinius ir kokybinius ūgtis
duomenis / renkamą informaciją Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti ir sisteminti Aš įsivertinimas
renkamus kiekybinius ir kokybinius ūgtis
duomenis Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas priimti duomenimis Aš įsivertinimas
grįstus sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas prisiimti atsakomybę už Aš įsivertinimas
savo veiksmus ir sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas organizuoti darbą Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Bendrieji gebėjimai (sąveika, veikimas kartu) 1 2 3 4 5

Gebėjimas bendrauti ir Aš įsivertinimas
bendradarbiauti ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
53
Gebėjimas teikti pagalbą kitiems Aš įsivertinimas
vertintojams ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas teikti ir priimti siūlymus Aš įsivertinimas
sprendimams komandoje ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas prisiimti kolektyvinį Aš įsivertinimas
įsipareigojimą ir atsakomybę už ūgtis
bendrą rezultatą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo procedūroms 1 2 3 4 5

Švietimą reglamentuojančių teisės Aš įsivertinimas
aktų išmanymas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Šiuolaikinės pamokos / ugdymo Aš įsivertinimas
sampratos suvokimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pasirengti vertinimui Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
54
 Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pildyti vertintojo užrašus Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stebėti pamoką / ugdymo Aš įsivertinimas
veiklą ir pildyti pamokos stebėjimo ūgtis
formą/ protokolą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti Aš įsivertinimas
dalies /dalių ir visumos sisteminius ūgtis
ryšius Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas rengti mokyklos/ Aš įsivertinimas
srities/ temos / rodiklio ataskaitą ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti mokyklos Aš įsivertinimas
pasiekimų duomenis ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Konsultavimas 1 2 3 4 5
Gebėjimas klausytis, klausinėti ir Aš įsivertinimas
tiesiogiai bendrauti (su stažuotoju, ūgtis
mokykla) Kolegos įvertinimas
55
 ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ Aš įsivertinimas
refleksiją, nusistatant veiksmus ūgtis
tobulėjimui, juos suplanuojant ir Kolegos įvertinimas
įgyvendinant ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pateikti veiklos Aš įsivertinimas
tobulinimo alternatyvas (pamokoje, ūgtis
mokykloje) Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

56
 PRIEDAS NR. 7c

VADOVAUJANČIOJO VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ (ĮSI)VERTINIMAS

360˚ GRĮŽTAMASIS RYŠYS

Vertintojo vardas, pavardė

Data

Motyvacija 1 2 3 4 5
Vertybės ir moralinis Aš įsivertinimas
įsipareigojimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Motyvacija tobulėjimui (ir Aš įsivertinimas
ugdymo tobulinimui) ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Nuostata laikytis vertintojų Aš įsivertinimas
elgesio taisyklių ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Bendrieji gebėjimai (asmeniniai) 1 2 3 4 5

Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir Aš įsivertinimas
raštu ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
57
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti ūgtis
kiekybinius ir kokybinius Mokykla įvertinimas
duomenis / renkamą informaciją ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti ir sisteminti Aš įsivertinimas
renkamus kiekybinius ir kokybinius ūgtis
duomenis Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas priimti duomenimis Aš įsivertinimas
grįstus sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas prisiimti atsakomybę už Aš įsivertinimas
savo veiksmus ir sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas organizuoti darbą Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

Bendrieji gebėjimai (sąveika, veikimas kartu) 1 2 3 4 5

Gebėjimas bendrauti ir Aš įsivertinimas
bendradarbiauti ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Aš įsivertinimas
58
Gebėjimas teikti pagalbą kitiems ūgtis
vertintojams Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas teikti ir priimti siūlymus Aš įsivertinimas
sprendimams komandoje ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas prisiimti kolektyvinį Aš įsivertinimas
įsipareigojimą ir atsakomybę už ūgtis
bendrą rezultatą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas valdyti (moderuoti) Aš įsivertinimas
diskusiją, pokalbį ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas telkti, kurti santykius ir Aš įsivertinimas
vesti komandą (lyderystė) ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas organizuoti bendrą Aš įsivertinimas
vertintojų komandos darbą ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)

59
 Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo procedūroms 1 2 3 4 5
Švietimą reglamentuojančių teisės Aš įsivertinimas
aktų išmanymas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Šiuolaikinės pamokos / ugdymo Aš įsivertinimas
sampratos suvokimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pasirengti vertinimui Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pildyti vertintojo Aš įsivertinimas
užrašus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stebėti pamoką / Aš įsivertinimas
ugdymo veiklą ir pildyti pamokos ūgtis
stebėjimo formą/ protokolą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti Aš įsivertinimas
dalies /dalių ir visumos sisteminius ūgtis
ryšius Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Aš įsivertinimas

60
Gebėjimas rengti mokyklos/ ūgtis
srities/ temos / rodiklio ataskaitą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti mokyklos Aš įsivertinimas
pasiekimų duomenis ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru: (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina: (kompetencija ir pagrindimas)

Konsultavimas 1 2 3 4 5
Gebėjimas klausytis, klausinėti ir Aš įsivertinimas
tiesiogiai bendrauti (su stažuotoju, ūgtis
mokykla) Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ Aš įsivertinimas
refleksiją, nusistatant veiksmus ūgtis
tobulėjimui, juos suplanuojant ir Kolegos įvertinimas
įgyvendinant ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pateikti veiklos Aš įsivertinimas
tobulinimo alternatyvas (pamokoje, ūgtis
mokykloje) Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru: (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina: (kompetencija ir pagrindimas)

Mokyklos tobulinimas 1 2 3 4 5
Gebėjimas padėti mokyklai Aš įsivertinimas
nusistatyti veiklos kokybės ūgtis
tobulinimo kryptis Kolegos įvertinimas
61
 ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru: (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina: (kompetencija ir pagrindimas)

62
 PRIEDAS NR. 8

VERTINTOJO(-OS) ............................................................
PROFESINĖS VEIKLOS REFLEKSIJA
I. ĮSIVERTINIMAS

Praėjęs laikotarpis:
Vertinimų skaičius:
Kvalifikacijos tobulinimo val.sk. (pažymos, pažymėjimai):
Patirties sklaidos renginių sk. (pažymos, pažymėjimai):

Praėjusio Kaip aš mokiausi? Kokie buvo žingsniai? Kuriuos Kaip pasikeitė mano
laikotarpio žingsnius pavyko įgyvendinti, su kokiomis veikla? Kurie
kompetencijų problemomis susidūriau? Ko išmokau? rodikliai rodo
tobulinimosi pasikeitimus?
užduotys
1.

2.

3.

II. 360˚ GRĮŽTAMOJO RYŠIO SAVIANALIZĖS REZULTATAI

Stipriosios kompetencijos Pagrindimas

1.
2.
3.

Tobulintinos kompetencijos Pagrindimas

1.
2.

III. TOBULINIMOSI UŽDUOTYS

Užduotys kompetencijų Numatomi užduočių Rezultatų vertinimo rodikliai

tobulinimui įgyvendinimo rezultatai (kiekybiniai, kokybiniai, laiko ir
kiti rodikliai, kuriais
vadovaujantis bus įsivertinama, ar
numatytos užduotys yra įvykdytos)

63
 1.

2.

3.

IV. REKOMENDACIJOS TOBULINIMUISI

Atestacijos komisijos rekomendacijos

1.
2.
3.

Vertintojas ……………………………… …………………. 202… m. ………… __ d.

Atestacijos komisijos pirmininkas ……………………………… ………………… 202.. m.

…………. __ d.

64

GALIMI ATESTACIJOS APIBENDRINAMOJO POKALBIO KLAUSIMAI
Klausimas
Motyvacijos vertinimas
Bendrieji klausimai stiprybėms
aptarti
Bendrieji klausimai tobulintinoms
veiklos kryptims aptarti
Papildomi atestacijos komisijos nario klausimai
PRIEDAS NR. 9
Komisijos nario pastebėjimai / komentaras
• Įvardinkite Jūsų asmenines savybes, padedančias tobulėti
Jums, kaip vertintojui?
• Kas palaiko jūsų motyvaciją tęsti vertintojo darbą?
• Su kokiais iššūkiais, rizikomis, problematika susiduriate
dirbdamas vertintoju?
• Kaip juos sprendžiate?
• Išskirkite stipriuosius savo, kaip vertintojo, gebėjimus (3).
• Įvardinkite, kaip šie gebėjimai leidžia pasiekti prasmingų
(vertinimo procedūrų) tikslų.
• Išskirkite tobulinti pasirinktus vertintojo gebėjimus
(mažiausiai 2).
• Papasakokite plačiau apie jų stokos (poreikio tobulinti/
problemos) priežastis, pateikite argumentuojančius faktus.
• Nurodykite, kokie asmeniniai žingsniai yra reikalingi
(galimi) kompetencijų tobulinti (problemai spręsti).
• Kokios pagalbos reikėtų?
65
 V
KV
niai
Šalti
rijai
Krite
Profesinės veiklos refleksija

+
+
us
imų
skaiči
Vertin
Profesinės veiklos refleksija

+
+
tobuli
nimas
Kvalif
ikacijo

80 val.
Profesinės veiklos refleksija

+
ies

dos

niai
sklai

rengi
Kompetencijų (įsi)vertinimas, profesinės Vertybės ir moralinis įsipareigojimas Patirt

+
+
veiklos refleksija, pokalbis
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės
Bendrieji reikalavimai

Motyvacija tobulėjimui ir ugdymo tobulinimui)

+
+
veiklos refleksija, pokalbis
Motyvacija

Kompetencijų (įsi)vertinimas, profesinės Nuostata laikytis vertintojų elgesio taisyklių

+
+
veiklos refleksija; pokalbis
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir raštu

+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas rinkti ir fiksuoti kiekybinius ir kokybinius duomenis /

+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė renkamą informaciją
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas analizuoti ir sisteminti renkamus kiekybinius ir

+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė kokybinius duomenis
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas priimti duomenimis grįstus sprendimus

+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų ,
užrašų analizė
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus

+
+
veiklos refleksija
Bendrieji gebėjimai (asmeniniai)

Kompetencijų (įsi)vertinimas ;profesinės Gebėjimas organizuoti darbą

+
+
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti

+
+
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės

+
+
Gebėjimas teikti pagalbą kitiems vertintojams
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas teikti ir priimti siūlymus sprendimams komandoje

+
+
veiklos refleksija; užrašai; ataskaita
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas prisiimti kolektyvinį įsipareigojimą ir atsakomybę už

+
+
veiklos refleksija; užrašai, ataskaita
kartu)

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės
bendrą rezultatą
Gebėjimas valdyti (moderuoti) diskusiją, pokalbį
Gebėjimas telkti, kurti santykius ir vesti komandą (lyderystė)
Gebėjimas organizuoti bendrą vertintojų komandos darbą
Bendrieji gebėjimai (sąveika, veikimas

veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Švietimą reglamentuojančių teisės aktų išmanymas

+
+
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Šiuolaikinės pamokos / ugdymo sampratos suvokimas

+
+
veiklos refleksija; protokolų analizė
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas pasirengti vertinimui

+
+
veiklos refleksija
Vertintojo atestacijos ir vertinimo kriterijai

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas pildyti vertintojo užrašus

+
+
veiklos refleksija;; užrašai; ataskaita
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas stebėti pamoką / ugdymo veiklą ir pildyti pamokos
+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė stebėjimo formą/ protokolą
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti dalies /dalių ir visumos ,sisteminius
+
+

veiklos refleksija;; ataskaita; užrašai; ryšius

protokolų analizė
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas rengti mokyklos / srities / temos / rodiklio ataskaitą
+
+

veiklos refleksija; užrašų analizė

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas analizuoti mokyklos pasiekimų duomenis
+
+
Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo procedūroms

veiklos refleksija; ataskaita

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas klausytis, klausinėti ir tiesiogiai bendrauti (su stažuotoju,
+

veiklos refleksija mokykla)

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ refleksiją, nusistatant veiksmus
+

veiklos refleksija tobulėjimui, juos suplanuojant ir įgyvendinant

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas pateikti veiklos tobulinimo alternatyvas (pamokoje,
+
Konsultavimas

veiklos refleksija; protokolų analizė, ataskaita mokykloje)

Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas padėti mokyklai nusistatyti veiklos kokybės tobulinimo
PRAKTINĖS VEIKLOS PER ATESTUOJAMĄJĮ LAIKOTARPĮ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS VERTINIMO FIKSAVIMO LAPAS

veiklos refleksija; užrašai, ataskaita kryptis

Mokyklos
tobulinimas
PRIEDAS NR. 10
 VV + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
Raiškos
lygis (1-5)
1. Var
das,
pav
ardė
2.

67
 PRIEDAS NR. 11

PRAKTINĖS VEIKLOS PER ATESTUOJAMĄJĮ LAIKOTARPĮ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS

VERTINIMO FIKSAVIMO LAPAS
VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Vertintojo vardas, pavardė

Data

Kompetencijos Kriterijai Šaltiniai Raiškos lygis (1-5) Pastabos

(vertinamasis balas)
Vertinimų skaičius ne Profesinės veiklos refleksija
Bendrieji mažiau kaip 5
reikalavimai Kvalifikacijos Profesinės veiklos refleksija
tobulinimas 80 val.
Vertybės ir moralinis Kompetencijų
Motyvacija įsipareigojimas (įsi)vertinimas, profesinės
veiklos refleksija, pokalbis
Motyvacija tobulėjimui Kompetencijų
(ir ugdymo (įsi)vertinimas; profesinės
tobulinimui) veiklos refleksija, pokalbis
Nuostata laikytis Kompetencijų
vertintojų elgesio (įsi)vertinimas; profesinės
taisyklių veiklos refleksija, pokalbis
Gebėjimas dėstyti Kompetencijų
mintis žodžiu ir raštu (įsi)vertinimas; profesinės
veiklos refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Gebėjimas rinkti ir Kompetencijų
fiksuoti kiekybinius ir (įsi)vertinimas; profesinės
kokybinius duomenis / veiklos refleksija; ataskaita;
renkamą informaciją protokolų analizė
Gebėjimas analizuoti ir Kompetencijų
sisteminti renkamus (įsi)vertinimas; profesinės
Bendrieji
kiekybinius ir veiklos refleksija; ataskaita;
gebėjimai
kokybinius duomenis protokolų analizė
(asmeniniai)
Gebėjimas priimti Kompetencijų
duomenimis grįstus (įsi)vertinimas; profesinės
sprendimus veiklos refleksija; ataskaita;
protokolų, užrašų analizė
Gebėjimas prisiimti Kompetencijų
atsakomybę už savo (įsi)vertinimas; profesinės
veiksmus ir sprendimus veiklos refleksija
Gebėjimas organizuoti Kompetencijų
darbą (įsi)vertinimas; profesinės
veiklos refleksija
Bendrieji Gebėjimas bendrauti ir Kompetencijų
gebėjimai bendradarbiauti (įsi)vertinimas; profesinės
(sąveika, veiklos refleksija
veikimas Gebėjimas teikti Kompetencijų
kartu) pagalbą kitiems (įsi)vertinimas; profesinės
vertintojams veiklos refleksija
 Gebėjimas teikti ir Kompetencijų
priimti siūlymus (įsi)vertinimas; profesinės
sprendimams veiklos refleksija; užrašai;
komandoje ataskaita
Gebėjimas prisiimti Kompetencijų
kolektyvinį (įsi)vertinimas; profesinės
įsipareigojimą ir veiklos refleksija; užrašai,
atsakomybę už bendrą ataskaita
rezultatą
Specialieji Švietimą Kompetencijų
gebėjimai reglamentuojančių (įsi)vertinimas; profesinės
išorinio teisės aktų išmanymas veiklos refleksija
vertinimo Šiuolaikinės pamokos / Kompetencijų
procedūroms ugdymo sampratos (įsi)vertinimas; profesinės
suvokimas veiklos refleksija; protokolų
analizė
Gebėjimas pasirengti Kompetencijų
vertinimui (įsi)vertinimas; profesinės
veiklos refleksija
Gebėjimas pildyti Kompetencijų
vertintojo užrašus (įsi)vertinimas; profesinės
veiklos refleksija; užrašai;
ataskaita
Gebėjimas stebėti Kompetencijų
pamoką / ugdymo (įsi)vertinimas; profesinės
veiklą ir pildyti veiklos refleksija; ataskaita;
pamokos stebėjimo protokolų analizė
formą/ protokolą
Gebėjimas įžvelgti ir Kompetencijų
analizuoti dalies /dalių (įsi)vertinimas; profesinės
ir visumos sisteminius veiklos refleksija; ataskaita;
ryšius užrašai; protokolų analizė
Gebėjimas rengti Kompetencijų
mokyklos/ srities/ (įsi)vertinimas; profesinės
temos / rodiklio veiklos refleksija; užrašų
ataskaitą analizė
Gebėjimas analizuoti Kompetencijų
mokyklos pasiekimų (įsi)vertinimas; profesinės
duomenis veiklos refleksija; ataskaita

69
 PRAKTINĖS VEIKLOS PER ATESTUOJAMĄJĮ LAIKOTARPĮ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS
VERTINIMO FIKSAVIMO LAPAS
KURUOJANČIOJO VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS
Vertintojo vardas, pavardė
Data
Kompetencijos Kriterijai
Vertinimų skaičius (ne
mažiau kaip 5)
Bendrieji Kvalifikacijos tobulinimas
reikalavimai 80 val.
Patirties sklaidos renginiai
-3
Vertybės ir moralinis
Motyvacija įsipareigojimas
Motyvacija tobulėjimui (ir
ugdymo tobulinimui)
Nuostata laikytis vertintojų
elgesio taisyklių
Gebėjimas dėstyti mintis
žodžiu ir raštu
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti
kiekybinius ir kokybinius
duomenis / renkamą
informaciją
Gebėjimas analizuoti ir
Bendrieji
sisteminti renkamus
gebėjimai
kiekybinius ir kokybinius
(asmeniniai)
duomenis
Gebėjimas priimti
duomenimis grįstus
sprendimus
Gebėjimas prisiimti
atsakomybę už savo
veiksmus ir sprendimus
Šaltiniai Raiškos lygis (1-5)
Pastabos
(vertinamasis balas)
Profesinės veiklos
refleksija
Profesinės veiklos
refleksija
Profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas,
profesinės veiklos
refleksija, pokalbis
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija, pokalbis
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija, pokalbis
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų, užrašų
analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
70

Gebėjimas organizuoti
darbą
Bendrieji Gebėjimas bendrauti ir
gebėjimai bendradarbiauti
(sąveika,
veikimas
kartu) Gebėjimas teikti pagalbą
kitiems vertintojams
Gebėjimas teikti ir priimti
siūlymus sprendimams
komandoje
Gebėjimas prisiimti
kolektyvinį įsipareigojimą
ir atsakomybę už bendrą
rezultatą
Specialieji Švietimą
gebėjimai reglamentuojančių teisės
išorinio aktų išmanymas
vertinimo
procedūroms Šiuolaikinės pamokos /
ugdymo sampratos
suvokimas
Gebėjimas pasirengti
vertinimui
Gebėjimas pildyti
vertintojo užrašus
Gebėjimas stebėti pamoką
/ ugdymo veiklą ir pildyti
pamokos stebėjimo formą/
protokolą
Gebėjimas įžvelgti ir
analizuoti dalies /dalių ir
visumos sisteminius ryšius
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašai;
ataskaita
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašai,
ataskaita
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; protokolų
analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašai;
ataskaita
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
užrašai; protokolų
analizė
71
 Gebėjimas rengti
mokyklos/ srities/ temos /
rodiklio ataskaitą
Gebėjimas analizuoti
mokyklos pasiekimų
duomenis
Konsultavimas Gebėjimas klausytis,
klausinėti ir tiesiogiai
bendrauti (su stažuotoju,
mokykla)
Gebėjimas stimuliuoti
savivoką/ refleksiją,
nusistatant veiksmus
tobulėjimui, juos
suplanuojant ir
įgyvendinant
Gebėjimas pateikti veiklos
tobulinimo alternatyvas
(pamokoje, mokykloje)
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; protokolų
analizė, ataskaita
72
 PRAKTINĖS VEIKLOS PER ATESTUOJAMĄJĮ LAIKOTARPĮ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS
VERTINIMO FIKSAVIMO LAPAS
VADOVAUJANČIO VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS
Vertintojo vardas, pavardė
Data
Kriterijai
Vertinimų skaičius
(ne mažiau kaip 5)
Bendrieji Kvalifikacijos tobulinimas
reikalavimai 80 val.
Patirties sklaidos renginiai
3 refleksija
Vertybės ir moralinis
Motyvacija įsipareigojimas
Motyvacija tobulėjimui (ir
ugdymo tobulinimui)
Nuostata laikytis vertintojų
elgesio taisyklių
Gebėjimas dėstyti mintis
žodžiu ir raštu
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti
kiekybinius ir kokybinius
duomenis / renkamą
informaciją
Gebėjimas analizuoti ir
Bendrieji
sisteminti renkamus
gebėjimai
kiekybinius ir kokybinius
(asmeniniai)
duomenis
Gebėjimas priimti
duomenimis grįstus
sprendimus
Gebėjimas prisiimti
atsakomybę už savo
veiksmus ir sprendimus
Šaltiniai Raiškos lygis (1-5) Pastabos
(vertinamasis balas)
Profesinės veiklos
refleksija
Profesinės veiklos
refleksija
Profesinės veiklos
Kompetencijų
(įsi)vertinimas,
profesinės veiklos
refleksija, pokalbis
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija, pokalbis
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija, pokalbis
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų, užrašų
analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
73
 profesinės veiklos
refleksija
Gebėjimas organizuoti Kompetencijų
darbą (įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Bendrieji Gebėjimas bendrauti ir Kompetencijų
gebėjimai bendradarbiauti (įsi)vertinimas;
(sąveika, profesinės veiklos
veikimas refleksija
kartu) Gebėjimas teikti pagalbą Kompetencijų
kitiems vertintojams (įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Gebėjimas teikti ir priimti Kompetencijų
siūlymus sprendimams (įsi)vertinimas;
komandoje profesinės veiklos
refleksija; užrašai;
ataskaita
Gebėjimas prisiimti Kompetencijų
kolektyvinį įsipareigojimą (įsi)vertinimas;
ir atsakomybę už bendrą profesinės veiklos
rezultatą refleksija; užrašai,
ataskaita
Gebėjimas valdyti Kompetencijų
(moderuoti) diskusiją, (įsi)vertinimas;
pokalbį profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
užrašai; protokolų
analizė
Gebėjimas telkti, kurti Kompetencijų
santykius ir vesti komandą (įsi)vertinimas;
(lyderystė) profesinės veiklos
refleksija; užrašų
analizė
Gebėjimas organizuoti Kompetencijų
bendrą vertintojų (įsi)vertinimas;
komandos darbą profesinės veiklos
refleksija; ataskaita
Specialieji Švietimą Kompetencijų
gebėjimai reglamentuojančių teisės (įsi)vertinimas;
išorinio aktų išmanymas profesinės veiklos
vertinimo refleksija
procedūroms Šiuolaikinės pamokos / Kompetencijų
ugdymo sampratos (įsi)vertinimas;
suvokimas profesinės veiklos
refleksija; protokolų
analizė
Gebėjimas pasirengti Kompetencijų
vertinimui (įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija

74
 Gebėjimas pildyti
vertintojo užrašus
Gebėjimas stebėti pamoką
/ ugdymo veiklą ir pildyti
pamokos stebėjimo formą/
protokolą
Gebėjimas įžvelgti ir
analizuoti dalies /dalių ir
visumos sisteminius ryšius
Gebėjimas rengti
mokyklos/ srities/ temos /
rodiklio ataskaitą
Gebėjimas analizuoti
mokyklos pasiekimų
duomenis
Konsultavimas Gebėjimas klausytis,
klausinėti ir tiesiogiai
bendrauti (su stažuotoju,
mokykla)
Gebėjimas stimuliuoti
savivoką/ refleksiją,
nusistatant veiksmus
tobulėjimui, juos
suplanuojant ir
įgyvendinant
Gebėjimas pateikti veiklos
tobulinimo alternatyvas
(pamokoje, mokykloje)
Mokyklos Gebėjimas padėti
tobulinimas mokyklai nusistatyti
veiklos kokybės
tobulinimo kryptis
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašai;
ataskaita
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
užrašai; protokolų
analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašų
analizė
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; ataskaita
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; protokolų
analizė, ataskaita
Kompetencijų
(įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašai,
ataskaita
75
 PRIEDAS NR. 12

DETALUS VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS APRAŠYMAS

Kompetencijos Kriterijai Kriterijaus požymiai, raktiniai žodžiai PV V KV VV

Vertybės ir moralinis įsipareigojimas Nepriekaištinga švietimo darbuotojo reputacija ir elgsena + + + +
Motyvacija Motyvacija tobulėjimui (ir ugdymo Nuostata mokytis visą gyvenimą (profesinio augimo
+ + + +
tobulinimui) nuoseklumas
Nuostata laikytis išorės vertintojų elgesio Nepriekaištinga vertintojo reputacija ir elgsena
+ + + +
taisyklių
Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir raštu Sklandumas, aiškumas, konkretumas + + + +
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti kiekybinius ir Pakankamumas, aiškumas, sistemingumas
+ + + +
kokybinius duomenis / renkamą informaciją
Gebėjimas analizuoti ir sisteminti renkamus Struktūravimas, aiškumas
Bendrieji + + + +
kiekybinius ir kokybinius duomenis
gebėjimai
Gebėjimas priimti duomenimis grįstus Išvadų darymas, argumentuotas priskyrimas lygiui
(asmeniniai) + + + +
sprendimus
Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo Susitarimų, procedūrų laikymasis
+ + + +
veiksmus ir sprendimus
Gebėjimas organizuoti darbą Laiko valdymas + + + +
Bendrieji Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti Dalykiškumas, komandinio darbo principų laikymasis + + + +
gebėjimai Gebėjimas teikti pagalbą kitiems vertintojams Dalinimasis renkamais duomenimis ir informacija + + +
(sąveika, Gebėjimas teikti ir priimti siūlymus Argumentavimas, duomenimis grįsti siūlymai
veikimas + + +
sprendimams komandoje
kartu) Gebėjimas prisiimti kolektyvinį įsipareigojimą Įsipareigojimų vykdymas vadovaujantis susitarimais
+ + +
ir atsakomybę už bendrą rezultatą
Gebėjimas valdyti (moderuoti) diskusiją, Laiko vadyba, klausimų formulavimas, dalyvių įtraukimas,
+
pokalbį rezultatyvumas
Gebėjimas telkti, kurti santykius ir vesti Moraliniai įsipareigojimai kurti santykius vertintojų
+
komandą (lyderystė) komandoje ir su vertinamos švietimo įstaigos darbuotojais
Gebėjimas organizuoti bendrą vertintojų Darbo planavimas, organizavimas, motyvavimas, kontrolė,
+
komandos darbą rezultatų apibendrinimas ir pateikimas
Specialieji Švietimą reglamentuojančių teisės aktų Vadovavimasis teisės aktais argumentuojant, darant
+ + + +
gebėjimai išmanymas išvadas, teikiant rekomendacijas
išorinio Šiuolaikinės pamokos / ugdymo sampratos Mokymosi paradigmos požymių atpažinimas ir fiksavimas
+ + + +
suvokimas stebimoje ugdymo veikloje
 vertinimo Gebėjimas pasirengti vertinimui Pasirengimo išorės vertinimui reglamentuotų procedūrų
procedūroms laikymasis (pirmųjų pastebėjimų kokybiškumas, + + +
pasirengimas pirmajam komandos susitikimui)
Gebėjimas pildyti vertintojo užrašus Aiškumas, konkretumas, struktūravimas, apibendrinimai,
išvadų formulavimas, stipriųjų ir tobulintinų sričių + + +
išskyrimas
Gebėjimas stebėti pamoką / ugdymo veiklą ir Aiškumas, detalumas, įvertinimų pagrįstumas
+ + + +
pildyti pamokos stebėjimo formą/ protokolą
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti dalies /dalių ir Pamokos, srities ir mokyklos visumos sąryšingumas
+ + +
visumos sisteminius ryšius
Gebėjimas rengti mokyklos/ srities/ temos / Ataskaitos/ srities / temos/ rodiklio / pastraipos struktūros
rodiklio ataskaitą laikymasis, išvadų pagrįstumas, rekomendacijų + + +
perspektyvumas
Gebėjimas analizuoti mokyklos pasiekimų Rėmimasis mokyklos socialiniu ekonominiu kontekstu
+ + +
duomenis
Konsultavimas Gebėjimas klausytis, klausinėti ir tiesiogiai Aktyvus klausymasis, efektyvus klausinėjimas,
bendrauti (su stažuotoju, mokykla) konsultuojamųjų poreikių, jausmų bei lūkesčių suvokimas, + +
konstruktyvus ir autentiškas reagavimas
Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ refleksiją, Konsultuojamųjų skatinimas tobulinti savo gebėjimą spręsti
nusistatant veiksmus tobulėjimui, juos problemas, mokytis ir savarankiškai įgyvendinti pokyčius. + +
suplanuojant ir įgyvendinant
Gebėjimas pateikti veiklos tobulinimo Ryšių nustatymas, naudojimasis konceptualiais modeliais,
+ +
alternatyvas (pamokoje, mokykloje) tendencijų, dėsningumų įžvelgimas
Mokyklos Gebėjimas padėti mokyklai nusistatyti veiklos Reaguojantis, konstruktyvus vertinimas
+
tobulinimas kokybės tobulinimo kryptis

77