2012

5-6

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Dabartiniu metu daug diskutuojama apie energijos poreik, gamyb, jos kainas ir t.t. Diskusij dalyviai pateikia argument, taiau vieni kit netikina, nes kit kart susitik televizoriaus ekrane kartoja tas paias tiesas. KODL vieni negirdi kit? Du galimi atsakymai: 1) sipareigojimas ginti tam tikr pozicij (verslo interesai?); 2) nesugebjimas suprasti argument ir juos vertinti (isilavinimo stoka?).

Trumpai apie tai, kas svarbu: dl ko diskutuojama ir kas dar nepastebima

Energetika.
procesas vadinamas branduolio skaldymu fission. Yra dar ir kitas bdas igauti energij i branduolini proces: sujungti branduolius, t.y. i ma atom sukurti didesnius. is procesas vadinamas termobranduoline sinteze, anglikai thermonuclear fusion. Tikimasi, kad i energija ateityje tarnaus monijai, taiau kol kas tarptautin bendrija stato io tipo eksperimentin reaktori ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor) Pranczijoje. Gamtoje pai lengviausi atom branduoli sintez kaitina vaigdes, o sunkesni atom sintezs metu gimsta iskirtins vaigds novos ir supernovos. Pirmoji ivada: pradkime kalbti apie branduolin energetik ir branduolinius reaktorius. Plaiajai visuomenei jau yra aiku, kad reikia mainti anglies dvideginio, metano ir kit iltnamio duj imetim atmosfer, nes dl iltnamio efekto kyla ems paviriaus temperatra. Kartais susidaro spdis, kad iltnamio efektas yra blogyb, taiau jei sigilinsime jo esm, tai paaiks, kad iltnamio efektas emje yra natralus procesas. Jei jo ne-

Prof. Juozas VAITKUS

Vilniaus universitetas

Jei jau kalbame apie energetik, tai Lietuvoje tam tikras nemokikumas yra diegtas semantine prasme. Kalbame apie atomin energetik. I pavadinimo ieit, kad energija gaunama naudojant atome slypini energij. Atomo sandar tikriausiai visi ino: j sudaro atomo branduolys ir j supantys elektronai. Jei sigilinsime atomo ardymo proces, tai pamatysime, kad j iardyti galima elektriniu lauku, ir io proceso metu gali bti sukuriama viesa, nes iplti elektronai grta atgal savo ankstesnes bsenas ir atiduoda dal gautos energijos viesos kvantais. Tai skmingai taikoma daugelyje viesos altini (pvz., liuminescencinse lempose), kurie energijos negamina, tik vien jos r paveria kita. Vakar pasaulis demonstruoja kitas inias: jie ardo atom branduolius dideli atom branduoliai suskaidomi maus ir to proceso metu ilaisvinama dalis energijos, buvusios dideliame branduolyje. Todl tose alyse i energijos r naudojanti energetika vadinama branduoline nuclear energy, o pats

bt, ems paviriaus vidutin temperatra bt 180C vietoje dabartini +160C, todl io efekto dka ems vidutin temperatra yra pakilusi 340C, ir tai suteikia gyventojams komfort. Ekspertams rpi, kad monijos veikla gali efekt padidinti per 10 proc. ir sutrikdyti dabartin slygin pusiausvyr emje. O pusiausvyrai trinkant ir kylant temperatrai dids temperatros skirtumai emje ir dl to kils iurpios audros, tornadai ir uraganai, kurie jau visus trikdys. ems visa ilumin sistema yra lta: analiz parod, kad jei staiga sumaintume CO2 imetim atmosfer, jo kiekis dar augt 100300 met, o nauja pusiausvyra nusistovt po keli imt met. Visa tai jaudina tuos, kuriems rpi ems ir monijos ateitis. Diskutuojant, kokiais bdais galima ivengti anglies dvideginio kiekio didinimo atmosferoje, aptariami vairs energijos gamybos bdai (akivaizdu, kad energijos poreikis dar daug met augs, nors ir kuriamos naujos energij taupanios technologijos). Taiau ioje diskusijoje danai nukrypstama nuo tiesos, teigiama, kad atsinaujinantys energijos altiniai yra nekenkiantys. Taiau reikia nepamirti, kad visus energij gaminanius prietaisus reikia pagaminti ir rengti, o io proceso metu CO2 imetamas atmosfer, todl korektikai diskutuojant reikia vertinti, kiek kuris energijos gamybos bdas sukuria CO2 ekvivalent pagaminamai kilovatvalandei per vis renginio veikos ami. Visa tai priklauso nuo renginio ir technologij, taiau yra atlikti vairi energijos gamybos bd vertinimai, kuri trumpa suvestin pateikta 1 lentelje, o detalesns informacijos galima rasti

1 lentel. CO2 imetimas atmosfer skirtingu elektros energijos gamybos metu palyginant CO2 kiek gramais vienai pagamintai kilovatvalandei
Elektros energijos gamybos bdas Anglies deginimas Duj deginimas Hidroelektrins Sauls elementai Vjo generatoriai Branduoliniai reaktoriai CO2 imetimas atmosfer energijos gamybos metu 7901017 362575 ~0 ~0 ~0 ~0 CO2 imetimas atmosfer energijos taiso gamybos ir jo rengimo metu 176289 77113 4236 100280 1048 921 Vidurki suma 1136 564 120 190 29 15

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

www.parliament.uk, dokumentas Memorandum submitted by Malcolm Grimston, arba originaliame darbe: http:// www.iaea.org/Publications/Magazines/ Bulletin/Bull422/article4.pdf, Spider J, Langlois L and Hamilton B (2000), Greenhouse gas emissions of electricity generation chains-assessing the difference, IAEA Bulletin 42 2. Kas pamirtama, kai diskutuojama apie CO2 imetim atmosfer? iltnamio efekto problematika vieose diskusijose danai suvedama svarstymus: 1. Kas nutiks, jei nieko nedarysime, nes interesai trukdo susitarti? 2. Gilinantis interes poir atrodo, kad laikomasi kio: Po ms kad ir tvanas. Taiau vieose diskusijose ir argumentuose neatkreiptas dmesys ems iskirtin charakteristik, kuri turt pakeisti poir i situacij. Gal neidrstama, nesugalvojama ar nenorima paklausti: kodl ems atmosferoje yra daug O2?. sigilinus i problem reikia pripainti, kad didioji dalis O2 yra fotosintezs produktas, o diskutuojamos anglies bei bent jau didels dalies naftos atsargos de facto yra tik garantas, kad turime kuo kvpuoti. I to iplaukia, kad, matyt, sunaudojus ias atsargas problemos beveik inyks, nes nebeliks t, kurie mgsta kvpuoti. Atmosferos sudties stebjimo stotys mato nuosekl deguonies majim atmosferoje, tik kol kas jis yra ltas. Viena i prieasi, kuri sultina deguonies majim ore, yra ems vidutins temperatros didjimas, t.y. vis smerkiamas iltnamio efektas. Mat didjant temperatrai maja deguonies tirpumas vandenyje, ir jis isiskiria aplink. uvys tai

jau pajuto: jos ieko vandens, kuriame yra daugiau deguonies, todl kinta vejybos plotai. i problema gali enkliai padidti, jei temperatra pakils tiek, kad atils amino paalo zonos. Ten per tkstantmeius sukaupta sualusi biomas prads pti, t.y. naudoti deguon, ir to poveikis gali bti enklus. Antroji ivada: greta iltnamio efekto problem reikia nepamirti, kad turime garantuoti deguonies atmosferoje atsargas. Kai diskutuojama dl alternatyvi energijos altini, teisingai yra teigiama, kad jie imeta maiau anglies dvideginio u ikastin kur deginanius rengimus, taiau pamirtama aptarti j generuojamos energijos kokyb. O elektros energijos kokyb lemia jos stabilumas: turi bti pastovi tampa ir jos danis. Todl, kol jie gamina santykinai maus energijos kiekius, jie gali papildyti energij elektros tinkluose, nes nedidelis nekokybikos energijos liejimas maai trikdo elektros tais vartotoj interesus, tik maina visos sistemos naudingojo veikimo koeficient. Taiau jei ie energijos altiniai taps pagrindiniai, tada reiks sukurti ios energijos kaupimo sistemas, kurios sukaupt energij paverst kokybika ir tiekt vartotojams. Tai reikia, kad bus reikalingos didels investicijos akumuliacines elektrines, kaip kad Lietuvoje turime Kaiiadori hidroakumuliacin elektrin, ar naudoti kitas, nemaiau brangias sistemas. Todl diskutuojant apie alternatyvius energijos altinius, ypa j ekonomin efektyvum, btina nepamirti, kad tai valstybs subsidijuojama energetika, o jai isipltojus subsidijos dings ir reiks nauj investicij energijos gamybos sistemos esminei pertvarkai. velgiant pasauliniu mastu alternatyvius energijos altinius reikia pltoti, nes sauls ir vjo energija neturi bti vaistoma, taiau j pltojant kartu turi bti kuriami ir energijos akumuliavimo rengimai. Lietuvai tikrai verta dalyvauti

iuose projektuose mstant ne apie energijos gamyb Lietuvos teritorijoje, o pasaulyje. Kol sauls ir vjo energijos naudojimas taps reikmingas, reikia turti kit energijos gamybos altini, kurie nekelt problem emei, t.y. gamint kuo maiau CO2. I pateiktos lentels matyti, kad branduoliniai reaktoriai yra apie 100 kart patrauklesni, o norint vertinti gaunamos energijos kiek, palyginimui galima pasitelkti tok pavyzd. Jei reikiamos energijos snaudas iliustruosime kur veaniais sunkveimiais, tai Europos 27 ali metin poreik (63300 TWh) patenkint 14 toki branduolin kur gabenani sunkveimi arba 28 milijonai angl veani sunkveimi. Galima tik pajuokauti: o kiek bus sukuriama darbo viet vairuotojams? Sprendiant i i palyginim, taip pat vertinant energijos kiek, kur iuo metu gamina branduoliniai reaktoriai, galima daryti ivad, kad branduolin energetika yra konkurentabili ir leidia sprsti iltnamio duj keliamas problemas, mainti j imetim atmosfer. Taiau kai kalbama apie branduolin energetik, suplakamos visos galimos grsms ir pieiami vienas u kit baisesni scenarijai. Norint objektyviai analizuoti ios energijos perspektyvas ir grsmes, reikia atskirti globalias problemas nuo vietini. Manyiau, kad geru pavyzdiu, kalbant apie branduolins energetikos sistemines problemas, gali bti situacijos Irane aptarimas. Dabar pasaulin visuomen, tiksliau, io pasaulio stiprieji yra sunerim dl Irane sukurto branduolinio potencialo, nes jis artja prie pajgum, leisiani gaminti branduolines bombas. Iranas skelbia, kad tokio tikslo jis neturi, kad siekia gaminti branduolin kur i savo urano, taiau tai netikina pasaulio visuomens. Ar kas nors vardijo prieastis, kodl Iranui reikalingas urano sodrinimo procesas ir gamyklos jam realizuoti? Juk ne Iranas sukr branduolinius reaktorius. Jis juos nusipirko, o jam buvo parduodami reaktoriai, kuriems btinas sodrinto urano kuras. Kas galt paneigti, kad egzistavo toks verslo planas: 1) Irane pastatomi reaktoriai, kuriems reikalingas sodrinto urano kuras (vienkartinis pelnas); 2) Ira-

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

nas parduoda urano rd ir perka sodrinto urano kuro elementus elektrinms (ilgalaikis pelnas). Taiau apsiskaiiuota: urano sodrinimas yra palyginti paprasta procedra, Iranas nusprend pats gamintis kuro elementus. Verslas neideg, atsirado grsm, kad susikurs nauja branduolin valstyb. Norisi paklausti: kodl nevardijami tie, kurie sukr problem, t.y. pardav urano branduolinius reaktorius, kuriems reikalingas sodrintas uranas. O juk galjo parduoti reaktorius, kuriems tinka nesodrintas, natralus urano kuras, ir tarptautins problemos nebt buv! Analogikai reikia kiek giliau pavelgti ir branduolin energetik remiantis ios dienos iniomis, o gal ir kiek velgiant ateit. Kai kalbame apie branduolin energetik ir jos ateit, minimi TIK urano kuro elementai. Taiau ne tik uranas bei plutonis, bet ir toris yra branduolinis kuras, tinkantis reaktoriams. Kuo ypatingas toris: 1) jo emje yra daugiau negu urano; 2) juo upildytuose reaktoriuose taip pat dega uranas, taiau ne tas, kuris yra urano kuro elementuose 235 U, o tas, kurio mas yra 233 atomins mass vienetai 233U; 3) j konstrukcija yra kita jiems reikalingas starteris neutron altinis, inicijuojantis torio virtim 233U. K ie skirtumai lemia: 1) tokie reaktoriai monijai tarnaus ilgiau; 2) tai negalintys sprogti reaktoriai; 3) juose beveik nesigamina ilgaamiai radioaktyvs izotopai (iki 10 000 kart maiau). iems reaktoriams realizuoti reikalingos naujos technologijos, ir jos yra kuriamos. Matyt, netrukus ikils naujas branduolins energetikos lyderis Indija, nes joje jau statomi komerciniai torio reaktoriai. Treia ivada: reikia atskirti branduolins energetikos ateities ir urano kuro elementais maitinam urano branduolini reaktori problem diskusijas. iandieniai urano reaktoriai taip pat yra tobulinami ir enkliai modernesni u anksiau pastatytus. Pirmiausia, tiek nauji, tiek ir seni yra monolitins konstrukcijos, tai reikia, kad ems drebjimas gali juos sustabdyti, ivesti i rikiuots, bet nesuardyti. Antra, naujieji reaktoriai gamina gerokai maiau ilgaami radioaktyvi izotop. Treia, jau bandomi reaktoriai, skirti radioaktyviems izotopams utilizuoti, t.y. nebereikia planuoti milinik ilgaami izotop saugykl. Ketvirta, ar tikrai ilgaamiai izotopai yra blogyb? Jie generuoja ilum ir radiacij. Apsupkime ind su iais izotopais termoelementais ir radiacij verianiais elektr elementais

ir tursime ilgaam elektros altin, kuriam nereikia maitinimo element (jau dabar tiems tikslams naudojamas plutonis) ir aptarnavimo. O Lietuvos atvejis yra specifinis. Pirma, Europa gali pakeisti savo nuomon dl branduolins energetikos, tada visus saugos reikalavimus atitinkantis Ignalinos II blokas galt bti vl paleistas (diskutuojant Europos fizik draugijos valdyboje Norvegijos fizik draugijos atstovas pasak, kad Europa nereikalavo iardyti, o tik udaryti Ignalinos elektrin. Todl reikia tik urakinti duris ir laukti, kol Europa pakeis nuomon). Antra, kai kalbama apie panaudoto kuro saugyklos problemas, kodl nebeprisimenama, kad konkurse dalyvavo ir tie, kurie norjo t panaudot kur isiveti, bet j pasilymas buvo nepriimtas. Kas i to laimjo? Ketvirta ivada: nepainiokime energetikos problem ir verslo interes. Sauls, vjo energetikos pltra deimtims kart neturs takos deginamo kuro verslui, todl j galima pieti viesiausiomis spalvomis. Branduolins energetikos pltra tiesiogiai enkliai mains deginamo kuro verslo pelnus, todl ji pieiama baisiausiomis spalvomis. Ir paskutinis pastebjimas: visuomen jaudina elektros kaina. Ji prognozuojama ir optimist, kad bus atsiperkanti, ir pesimist, kad kenks Lietuvos ateiiai. Manyiau, reikia lyginti, kokia yra dabartin vairios kilms energijos savikaina, nes kain lemia verslo apetitai. Deginamo kuro kaina turs augti spariau u bendr infliacijos lyg, nes jo itekliai yra riboti, todl branduoliniuose reaktoriuose gaminama energija brangs maiau. O bendras energijos suvartojimas pasaulyje ir Europoje augs, todl reikia mokytis parduoti sukurt produkt, o ne verkti, kad kiti bus protingesni ir mus uguis. Klausimlis: Kas paaikins, kodl kokoso rieuto kaina per deimtmet padvigubjo? Penkta ivada: turtume svarstyti ne tai, ar statyti branduolin elektrin, ar ne, o aptarinti, kokias technologijas reikia diegti Lietuvoje, kad btume pasireng joje pagamint elektros energij efektingai panaudoti (pavyzdiui, rengtis enkliai geotermins energijos gavybos pltrai sprendiant bsto ildymo problemas; imtis sauls element eksporto pramons pltros ir kt.).

Baltijos

tatomos tarptautins elektros jungtys sujungs Baltijos ali ir Vakar bei iaurs Europos elektros infrastruktras, o regiono elektros rink integracija atvers didiausios pasaulio elektros rinkos galimybes, taiau energetin Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliacija Europos Sjungoje bus visikai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktros, rinkos ir sistemos dalyve, t.y. pradjus sinchronikai veikti Kontinentins Europos elektros tinkle (toliau KET). Pagrindins Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus (toliau PSO) Litgrid AB pltojamos elektros rinkos, infrastruktros ir sistemos valdymo integracijos Europos elektros energetin sistem dalys yra pateiktos 1 pav. Sinchroninio prisijungimo prie KET projektas yra kompleksinis ir apima ne tik techninius infrastruktros ar sistemos valdymo klausimus, taiau pirmiausia politinius susitarimus su regioniniais partneriais, Europos Sjungos institucijomis, Rusija ir Baltarusija.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid AB generalinis direktorius

Virgilijus PODERYS

Projekto istorija
Pirm kart Baltijos ali galimyb sinchronikai dirbti su KET buvo nagrinta 1998 metais atliktoje Baltijos ie-

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Virginijos VALUCKIENS nuotr.

lektros jungi, tinklo pltros, naujos atomins elektrins, sistemos sinchronizacijos su kontinentins Europos tinklu projektai vykdomi kompleksikai ir derinant veiksmus, o vis j tikslas alies energetin nepriklausomyb ir elektros energetikos sistemos visavert integracija Europ.

ali elektros sistem

do (Baltic Ring) studijoje, kurioje dalyvavo Baltijos jros ali elektros energetikos bendrovs. Studijos ivadose energetikos sistem sinchronizacijos su KET galimybs vertintos teigiamai, o btinomis slygomis Baltijos ali sinchroniniam darbui su KET buvo vardyta elektros tinkl su Lenkija pltra bei politiniai ir techniniai sprendimai dl Karaliauiaus krato elektros energetikos sistemos. Atlikus i studij, 1999 m. trys Baltijos valstybi elektros energetikos mons pirm kart oficialiai kreipsi tuo metu u prisijungim prie KET atsaking UCTE (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) organizacij dl technini ir organizacini slyg Baltijos ali sinchroniniam susijungimui su UCTE. Gautame atsakyme buvo abejojama dl galimybs dirbti sinchronikai

sinchroninis prisijungimas
prie kontinentins Europos tinkl
neturint elektros perdavimo linij su Lenkija, taip pat keliami klausimai, kaip Baltijos ali elektros energetikos sistem atskyrimas paveikt Rusijos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemas, kaip bt sprendiamas Karaliauiaus srities aprpinimo elektra klausimas. Prisijungimo prie KET pastangos vl suaktyvjo 2007 m. birel Baltijos ali ministrams pirmininkams pasiraius komunikat, kuriuo Baltijos alys ireik ketinim bendradarbiauti, siekiant sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas su UCTE. 2007 m. spal Lietuvos energija, veikdama vis Baltijos ali perdavimo sistem operatori vardu, kreipsi Lenkijos perdavimo sistemos operatori PSE Operator praydama tarpininkauti teikiant paraik UCTE vadovaujaniam komitetui dl Baltijos ali elektros perdavimo sistem sujungimo su UCTE elektros tinklais. Baltijos ali praymas dl sinchroninio prisijungimo buvo teiktas UCTE vadovaujaniam komitetui, kuris nurod, jog formaliai paraika bus svarstoma tik susitarus su Rusijos perdavimo sistemos operatoriumi dl Karaliauiaus srities energetikos sistemos ir atlikus galimybi studij. 20082010 m. buvo derinami galimybi studijos atlikimo ir finansavimo klausimai. Baltijos valstybi integracijos ES vidaus elektros rink. Galim jungi rengimo galimybi studijoje (toliau tekste Studija), kuri bus baigta 2013 m. pabaigoje, detaliai nagrinjamos Baltijos ali elektros energetikos sistem sinchroninio prisijungimo prie KET galimybs ir technins slygos. Per 2011 m. bendromis Lietuvos energetikos ministerijos ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid pastangomis intensyviai bendradarbiaujant su Europos Komisija pasiekta, kad Baltijos ali apsisprendimas ir siekis dirbti sinchronikai su KET turi bti vienas i Europos Komisijos ir Rusijos Federacijos politinio dialogo klausim. Jau kuris laikas svarstytas Baltijos ali ir Rusijos perdavimo sistemos operatori darbo grupse, sinchroninio prisijungimo prie KET klausimas tapo politinio Europos Sjungos ir Rusijos dialogo dienotvarks tema.

1 pav. Lietuvos elektros energetins sistemos integracija Europos elektros energetin sistem

Elektros rinkos integracija

Integracija Skandinavijos rink Integracija ES rink Tarpsistemini jungi statyba Vidaus tinkl pltra Politinis susitarimas

NordPool Spot kain zonos sukrimas Bendros Baltijos ir iaurs ali rezervavimo ir balansavimo rinkos sukrimas Elektros prekybos ir tarpsistemini gali panaudojimo mechanizmo su ES rinkomis sukrimas Lygiateiss prekybos su treiosiomis alimis NordBalt, LitPol Link 1, Estlink 2 jungi statyba Naujos jungties su Lenkija LitPol Link 2 statyba Lietuvos tinkl pltra Latvijos ir Estijos tinkl pltra Lenkijos tinkl pltra Susitarimas su regioniniais partneriais Latvija ir Estija Politinis susitarimas su ES, Lenkija bei ENTSO-E Politinis susitarimas su Rusija ir Baltarusija Susitarimai su kaimynini ali PSO dl galios rezerv utikrinimo per nuolatins srovs jungtis Susitarimai su Lenkijos PSO dl rezerv per kintamos srovs jungtis Nuolatins srovs keitikli su Rusija ir Baltarusija statyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Nenaudojam linij atjungimas ir vidaus tinkl

Infrastruktros sujungimas

Projekto nauda
Nacionalinje energetins nepriklausomybs strategijoje yra pabriama, kad Lietuvos ir Baltijos ali elektros sistem sinchroninis darbas su KET garantuos: sistemos valdym pagal nediskriminuojanius, su sistemos operatoriais suderintus principus, atitinkanius treiojo ES energetikos paketo reikalavimus; lygiateiss konkurencijos elektros rinkoje galimybes;
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Sinchroninis darbas su KET

Rezerv utikrinimas Desinchronizacija nuo RU/BY

slygas prekiauti ir laiduoti elektros energijos rezervus rinkoje; galimybes didinti Lietuvos elektros energetikos sistemos konkurencingum ir investicijas, kurios leis modernizuoti alies elektros energetikos sistem; energetin Lietuvos ir Baltijos ali nepriklausomyb.

Projekto veiksm planas

Vadovaudamasi Lietuvos energetins nepriklausomybs strategija, Lietuva siekia prisijungti sinchroniniam darbui su KET iki 2020 m., o naujj Visagino AE jungti sinchronikai su KET veikiani elektros sistem. Pagrindiniai planuojami darbai: 2012 m.: Europos Komisijos derybos su Rusija dl Baltijos ali elektros energetikos sistem technini darbo slyg pereinamuoju laikotarpiu. 20132018 m.: baigta Baltijos valstybi integracijos ES vidaus elektros rink. Galim jungi rengimo galimybi studija; iplstas BEMIP projekt sraas sinchroninio prisijungimo prie KET projektu; pasiektas Europos Komisijos, Rusijos ir Baltarusijos susitarimas dl Baltijos ali elektros energetikos sistem desinchronizacijos nuo IPS/UPS (Integrated Power System/ United Power System); pateikta formali Baltijos prisijungimo prie KET paraika ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity); i ENTSO-E gauti techniniai reikalavimai sinchroniniam darbui su KET; gyvendinti techniniai ir infrastruktriniai reikalavimai. 20192020 m.: atliktas Baltijos ali izoliuoto darbo bandymas; desinchronizacija nuo IPS/UPS; atliktas Baltijos ali ir KET sinchroninio darbo bandymas; Baltijos ali energetikos sistem sinchroninio darbo su KET pradia. Rusijos Federacijos Kaliningrado sriiai jungiantis kartu su Baltijos valstybmis prie KET darbui sinchroniniu reimu, papildomo keitiklio ant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybins sienos rengti nereiks ir preliminariai apskaiiuota, kad sinchroniniam prisijungimui prie KET reikaling investicij Lietuvos dalis gali siekti apie 180 mln. Lt. i kain eina pirminio automatinio danio reguliavimo sistem atnaujinimas Lietuvoje, nauj rezervini

110 kV linij statyba Baltarusijos pasienyje, valdymo sistem atnaujinimas ir kt. Jungiantis prie KET be Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, projektas pabrangt iki 470 mln. Lt. Investicij poreikio tinklui paruoti sinchroniniam darbui su KET skaiiavimai yra preliminars bei indikaciniai, o tikslesni investicij poreikiai bt suformuoti atlikus ENTSO-E vadovaujam sinchroninio prisijungimo studij ir gavus technines prisijungimo slygas. Skaiiavimuose nevertinamos investicijos, skirtos tarpsistemini jungi su vedija ir Lenkija statybai, bei investicijos Lietuvos vidaus tinklui stiprinti dl i jungi bei Visagino atomins elektrins (toliau Visagino AE) integracijos. Investicijos elektros jungtis pirmiausia yra skirtos visavertei Baltijos valstybi ir ES rink integracijai, taiau, be jokios abejons, pasitarnaus ir Baltijos valstybi elektros energetikos sistem sinchroniniam darbui su KET. Vienas svarbiausi udavini jungiantis Europos elektros energetin sistem yra Visagino AE, kaip didiausio Baltijos ali energetinio bloko, integracija. Pagrindins technins priemons iam ikiui suvaldyti yra: adekvati perdavimo tinklo pltra; galios rezerv garantavimas; sistemos valdymo reorganizavimas.

330 kV oro linija Kruonio HAE Alytus; 330 kV oro linija Visaginas KHAE; 330 kV oro linija Panevys Ma ir Mos paskirstymo punktas; 330 kV oro linijos Vilnius Neris; 110 kV linij statyba Baltarusijos pasienyje. Reikia atkreipti dmes, kad ie projektai bt vykdomi siekiant visikos integracijos Europos elektros rink ir Visagino AE patikimo darbo. Taiau kartu ie projektai garantuos ir patikim Baltijos ali energetins sistemos sinchronin darb su KET.

Galios rezerv garantavimas

Galios rezervai KET sinchroninje zonoje yra garantuojami pagal tam tikras taisykles. 3000 MW pirminis (momentinis) galios rezervas yra garantuojamas bendrai visoje sinchroninje zonoje. Kiekviena alis prie to turi prisidti garantuodama sistemos viduje tam tikr dal pirminio rezervo, kuris apskaiiuojamas atsivelgiant alies generacij arba vartojim. Lietuva pagal i metodik turt palaikyti apie 10 MW pirminio rezervo. Gauti pirmin galios rezerv, atsijungus visa galia veikianiam Visagino AE

Infrastruktros pltra
Siekiant efektyviai inaudoti tarpsistemini jungi su Lenkija ir vedija pralaidumus ir skmingo Baltijos jros regiono elektros rinkos funkcionavimo planuojami ie svarbiausi elektros infrastruktros pltros projektai (2 pav.): Tarptautins jungtys: nuolatins srovs kabelis NordBalt; 400 kV oro linijos LitPol Link 1 ir LitPol Link 2; 330 kV oro linijos Visaginas Liksna (Latvija) antroji grandis; nuolatins srovs keitikliai su IPS/UPS sistema. Vidaus infrastruktros pltra: 330 kV oro linija Klaipda Teliai;

NordBalt jungtis su vedija (2015 m.) LitPol Link jungtis su Lenkija ir Lenkijos vidaus jungi pltra (2015 m. ir 2020 m.) Vidaus jungi pltra (2011-2020 m.) LitPol Link 2 jungtis su Lenkija (2020 m.) Atsijungimai nuo IPS/UPS sistemos (2020 m.) Nuolatins srovs keitikliai (2015 m. ir 2020 m.) LEGENDA Projektai, dl kuri gyvendinimo jau susitarta Preliminariai galimi ir reikalingi, taiau dar nepatvirtinti projektai Nuolatins srovs keitikliai Atjungtos elektros linijos

2 pav. Lietuvos perdavimo tinklo projektai, kai jungiamasi prie KET su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Rezervai i KET Rezervai per B2B Rezervai i generatori Patvirtinti linij projektai Nepatvirtinti linij projektai Patvirtinti B2B projektai Nepatvirtinti B2B projektai

miems perdavimo sistemos operatoriams sinchroniniam darbui su KET yra minimali prijungiamo operatoriaus taka esamai sinchroninei zonai. Tai reikia, kad vairi galim trikdi naujai prisijungianiose sistemose taka turi bti minimali, ji neturi paeisti nustatyt stabilaus ir saugaus sinchronins zonos sistemos darbo reikalavim. Sisteminiu poiriu, sinchroninis darbas su KET, palyginti su IPS/UPS sistema, skiriasi iais aspektais: IPS/UPS danio reguliavimas vykdomas centralizuotai, KET decentralizuotai pagal elektrini technologines galimybes. Tai garantuoja didesn sistem savarankikum; IPS/UPS sistemoje iuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistem operatoriai nepalaiko pirminio galios rezervo, pirminio galios rezervo pa-

3 pav. Pirminio galios rezervo garantavimo schema sinchronikai dirbant su KET

1350 MW blokui, vien Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistem turimais rezerv itekliais yra nemanoma, todl btina numatyti tarpsisteminio pjvio LietuvaLenkija pralaidum rezervavim ir nuolatins srovs jungi naudojim. Didiausio sistemos bloko dydio antrin ir tretin galios rezerv Baltijos alys turt savo sistem viduje. Antrinis galios rezervas yra garantuojamas Baltijos ali energetikos sistem elektrini ir i dalies nuolatini srovs jungi pagalba. Tretinis rezervas iemos reimu garantuojamas i Baltijos ali energetikos sistem elektrini ir i dalies nuolatini srovs jungi pagalba, vasaros reim metu papildomai planuojama garantuoti dal tretinio rezervo per kintamosios srovs jungtis su Lenkija. Visagino AE, kaip didiausio bloko Baltijos sistemoje, rezerv klausimas sprendiamas sinchroninio prisijungimo prie KET kontekste. Planuojama, kad Visagino AE 1350 MW bloko galios rezervavi-

mas bus garantuojamas i Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Karaliauiaus srities elektrini, per kintamosios srovs jungtis su Lenkija ir per nuolatins srovs jungtis (3 pav.). Integruojant Visagino AE sistem bus siekiama sukurti bendr Baltijos ali rezervini gali rink, kaip numatyta BEMIP (Baltic Energy Markets Interconnection Plan), ir bendr rezervini gali garantavimo mechanizm. Tai leis sumainti galios rezerv nat Lietuvai ir palaikyti Visagino AE btinus rezervus, kai kiekvienas Baltijos ali perdavimo sistemos operatorius laikys rezerv, btin didiausiam bendros sistemos trikdiui likviduoti. Visagino AE yra regioninis projektas, todl ir rezervai bus garantuojami visiems regiono sistemos operatoriams proporcingai pasidalinant rezervus valdymo bloko didiausiam trikdiui.

Sistemos valdymas
Vienas i pagrindini techninio pobdio reikalavim naujai prijungia-

laikymas tiesiogiai nra trauktas sistemini paslaug tarif, o Baltijos ali sistemos prie danio valdymo prisideda ilaikydamos sistemos balans nustatytose ribose. KET sistemoje kiekviena energetin sistema palaiko nustatyt pirmins galios rezervo kiek; KET sistemoje tiksliai valdomas sistemos balansas panaudojant automatines generacijos valdymo priemones. Dirbant IPS/UPS sistemoje yra leidiami tam tikro dydio nukrypimai nuo sistemos balanso. Nukelta 11 p.
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Prof. Stasys SKRODENIS

Raseini bajoras Leonas Uvainis, imoks daug kalb ir ras odyn, savo biiuliui Raseini ems teismo ratininkui Dionizui Pokai i Vilniaus parve dvi nedideles lenk kalba 1808 m. ileistas knygeles: Ksavero Bohuo (Bohusz Franciszek Ksawery) Apie lietuvi tautos ir kalbos kilm (O pocztkach narodu i jzyka litewskiego (Warszawa, 1808) ir Joachimo Lelevelio vilgsnis lietuvi gimini kilm ir j ryius su heruliais (Rzut oka na dawno litewskich narodw i zwizki ich z herulami (Wilno, 1808). Parsives savo Bardi-Bijot dvar D.Poka skait jas ir diaugsi, kad mokyti mons msto apie lietuvik gimini kilm ir pagarb gimtajai kalbai panaiai kaip ir jis. Tie veikalai neabejotinai praplt D.Pokos kultrines inias, parm idjikai ir jis 1810 m. para tiems vyrams gra poetik literatrin laik Pas Ksaver Bogu, lietuv, ir Jokim Lelevel, mozr. Jis kviet emaiius painti imintingas knygas, klausytis mokyt moni imintingo rato, aprayti garbing praeit ir neiekoti svetim kalb: Juk lietuvi lieuviu kalbjo j diedai, / Ar aniems savo tv ir motinos gda? Po met jo plunksna vingiavo idil Mano darelis, atskleidusi emaiio sodieio gyvenimo vaizd, mogaus ssajas su gamta, su glmis ir mediais, ant kuri jis suras savo biiuli vardus. O neturdamas k dirbti, eina pas anuoa / Kurs ir mana dareliej uuksmiej wiensodis, / Wisunse iamajiunse toks ne pasirodis. Kit kart toki buv, bet dabar jau nes. O darelyje ant sosta wielienu jis ilsisi arba leidiasi apmstymus.

Ten sddamas Arba kningele skajtau ar pipke degenu, / Ar pokajtiej po gawos pasidiejes kningu, / Kan norent be dumodams did skanej umingu. Gal taip besiilsint ir bedmojant jam kilo mintis gelbti jau senstant t uol, kokio nra visuose emaiiuose, tuo labiau, kad tas medis sietas su senaisiais tikjimais, kuriuos gerb ir pats Dionizas Poka. Ir ne iaip sau gelbti, o pratsti jo gyvenim nauja forma. Nordamas isaugoti ateities kartoms Lietuvos praeities liekan, romantini tendencij skatinamas, D.Poka savo sodyboje i nukirsdinto tkstantmeio uolo, vadinto Baubliu, pastatytoje altanoje 1812 m. kr pirmj Lietuvoje senien muziej. Ne Vilniuje, ne Raseiniuose ar Kraiuose, o giliame emaitijos ukampyje. Nuo to laiko jo Bardi-Bijot dvarelio sodyba tampa reikmingu kultros idiniu, o Baublys jo kultrini interes simboliu. Bene vaizdingiausiai ir tiksliausiai Baublio reikm ir viet ms kultroje nusak prof. Juozapas Girdzijauskas: Baublys tai ir paties Pokos autobiografija, ir jo svajotoji, bet neparaytoji Lietuvos istorija, o kartu tai ir viso t laik kultrinio gyvenimo nenykstantis paminklas, ikalbingai bylojantis apie viesesnij lietuvi dvasios polkius, j diaugsmus ir rpesius, j pasiaukojam darb savo tautai. To unikalaus muziejaus atsiradimas yra tarsi savotikas nepaaikinamas lemties scenarijus. Visa tai 1824 m. D.Poka papasakojo Vilniaus universiteto profesoriui Ivanui Loboikai. Bardi-Bijot dvaro lauke palei Vyniakaln augo uolynas (ir dabar ten dar oia nuniokotas mi-

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

,
Vaclovo Krutinio skulptra prie Baubli

,Vaistin proto...

Ryt Lietuvoje patyliukais Antanas Strazdas (Strazdelis) jau iulbjo giesmes svietikas ir ventas, i tolimosios emaitijos, ko gero, pro Bardius psias Vilni nujo Simonas Daukantas, o nuoaliame Bardi-Bijot dvarelyje gyvens bajoras Dionizas Poka (17641830) jau vis deimtmet rinko vairias istorines senienas po emaitij, i Papils parsive suakmenjusi fosilij, kasinjo milinkapius palei Dubys.

Baublys apie 1900 metus

kelis uolija vadinamas). O ant to kalnelio kerojo didiulis uolas, kuris savo storiu ir aukiu dukart buvo pranaesnis u visus kitus uolus. Prie nukertant tasai uolas Baublys dar 1811 m. buvo su lapais, bet lapai buvo tokie mayiai, jog n puss paprast uolo lap dydio nebeturjo, ir tie patys buvo silpni ir lyg apvyt, o daugiau nei pus ak buvo jau nudivusi. Vis dlto a neketinau ir nedrsau jo kirsti, nes tok did veteran, kur amiai gerb, gerbiau ir a. Bet, jo nelaimei, laps po aknimis olas isikas ir ia sau bstin sitais. Mano kaimyno berniokas, medio-

Dabartinis Baublio vaizdas po gaubtu

D. Pokos stalelis Baublyje su raais

Dailininko Prancikaus Gerliko nutapytas spjamas D. Pokos portretas (spausdinamas pirm kart)

Vacio LIATUKO ir Arvydo ZDANAVIIAUS uotr.

tojas, sigeid, udegs iaudus, lapes dmais ibaidyti ir Baublio vos nesudegino. Laim, kad tai atsitiko dienos metu, tai, pastebjus dmus ir ugn, gaisras buvo ugesintas. Tad a, pabgs, kad vl toks pat likimas jo kada neitikt ir koks nors piemuo nesudegint, 1812 m. kovo mn. uol nukirsdinau, ketindamas pasidaryti altan. uolo vidurys i apaios per tris uolektis (uolektis lygus 6065,5 cm S.S.) nuo ems buvo papuvs, bet aukiau buvo visai sveikas, tik per keliolika coli kiek parudavs. Nukirtus uol, storgal aplyginau ir, altanos aukiui 5 uolektis atmatavs, i abiej pusi prakirtau uolekties ploio tak ir kamien perpjoviau (kitaip jokia skerspjv nebt pertekusi); pirmj kamieno gabal pat drtgal, apdirbs vietoje, ikirts vidur, kad svoris sumat, ant rst ritindamas pargabenau namo: jis ir dabar mano darelyje stovi... Ritindami ant rst i beveik 3 metr aukio atpjov, vis dien darbavosi keturiasdeimt vyr. Joje jis suskaiiavs septynis imtus ir kelias deimtis rievi, taiau viduryje ir prie ievs daug j buv neirim. Spjo, kad tas uolas turjs ne maiau kaip tkstant met. Pargabens darel, ra D.Poka, savo Baubl pastaiau u keliolikos ingsni nuo gyvenamojo namo kaip altan po

gyvu vidutinio dydio uolu, kuris, ipuotas mano biiuli monogramomis ir eilraiais, rtais ievje mano paties ranka, kupliomis savo akomis velionio savo protvio palaikus dengdamas ir nuo dargan, liet, bjaurai tankiais lapais saugodamas, tarytum kalba jautrias irdis ir savo pavyzdiu rodo, kaip vaikai privalo gerbti savo tvus ir senolius, ir ne tik juos paius gyvus, bet ir j mirusi palaikus. Apie 1824 m. alia pastat kit kiek maesn Baubl, greiiausiai sudti eksponatams. Baublio vard raytojas siejo su lietuvi ir emaii bii dievo Bubilo vardu, o kitoje vietoje nuo odio baubti, t.y. apdivusios uolo akos puiant smarkiam vjui taip birbdavusios, tarsi baubdavusios. Net pat dvaro Bardiai pavadinim spjo kilus nuo uolyne statom avili (lenk. Barcie), bet jokiu bdu ne su barzdomis, kaip kai kurie ms moksliniai ima aikinti ir t vietov vadina igalvotu vardu Barzdiai ar net Barzdai. Pagerbdamas io uolo garbing praeit, poetas Baublio viduje vir dur eilmis taip persak jo biografij: Bardiuose kaip ugimiau, jau tkstantis met, Parnets i uolyno, ion esmi padtu; Tikras vards mano Baublys, dievu garbints buvau, Nuteriojs tvyst, suvytau, sudivau. Ties manim Perknasui deg avys, okos, O dabar many gyven Dionizas Pokas.

Baublio viduje D.Poka sudjo vairias senienas, ikasenas i emaii kap, milinkapiais vadinam, riteri arv, alm, kard, iei, kilpini, grandini, taip pat vlesni laik ginkl, monet ir medali rinkini bei vairios etnografins mediagos ir liaudies meistr dirbini. Literatrologas Vytautas Vanagas eksponatus band suskirstyti tris grupes: 1) ginklai ir ginkluots reikmenys, 2) kulto rakandai bei atributai, 3) buities ir puoybos daiktai. Palubje buvo taiss apie 200 knyg bibliotekl, ant sien kabjo senovs dievaii, valdov ir garsi moni atvaizdai. Viduje stovjo stalelis ir pasienyje suoliukas, kur krjas ra savo darbus ar paprasiausiai palaimingai ilsjosi. Jis ir eilmis isak, kad u rmus brangesns to uolo sienos, kad jis paguodia lidesio valand. Jau pirmieji Baublio gyvavimo metai atne jo statytojui nemalonum. 1812 m. Pokos dvarel atpld Napoleono kariai Baublyje nuo staliuko pam inkrustuot tabokin ir sodininko peil, ipl kamar, ledain ir svirn, isived gyvuli. Tik nedaug k pavyko susigrinti. Poetas degdamas rstybe ant staliuko ono lenkikai ura, kad niekas, taip pat ir ginkluoto kario ranka, neliest svetimo turto. Apie Baublyje saugomas senienas greitai pasklido inios ir, matyt, netrko lankytoj. Poka su panieka atsiliep apie ponias ir ponus, kurie, neimanydami rinkini verts, tyiojosi i io Lietuvos istorijos mgjo triso. Atsilankiusios ponios ir panos, vadinamos grandesomis, ir neradusios aukso ir sidabro blizgesio, o tik
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

aprdijusius almus, arvus ir kitokius daiktus, musios tyiotis: Buv ia k rodyti! uolas tarsi kas uolo nebt mats! Paskui jos musios kabintis, kodl nenuvals rdi, kodl prasti portret rmai ir t.t. Kai jos ivyko, poetas, usidegs teisinga rstybe, ant dur i kiemo puss ura: Vaistin proto yra po tuo stogu, Gal palinksminti su nuomone mog, Imintingas ir mokyts atras k matyti, Bet jau durnius ateis netur k daryti. Kiti lankytojai priekaitav, kodl i uolo nepadars koplytls ir nepastats altoriaus ar bulvms aruodo. Tokia altan paskirtis paprastai buvo Lenkijos dvar parkuose. Taiau D.Pokos dar lauk patyios i jo darb ir idj. 1815 m. laikratis Kurjer Litewski, o 1817 m. Dziennik Wileski pateik ini, kad Baublyje, lyg kokiame sandlyje, senien eimininkas laiks savo turtus ir kai kurias retas knygas ketins padovanoti Krai gimnazijai ar Vilniaus universitetui. Bet pikiausi paskvil Apey Iszkaba Sudyne Moksas 1818 m. paskelb Vilniuje leidiamas satyrinis ubravc (Nenaudli) laikratis Gatvs inios (Wiadomoci Brukowe). Jame juokiamasi i Pokos ir Baublyje esani senien, kurias jis saugs statinse. O j es prikrauta ligi lub. Ten esanios saugomos ir ginkl nuolauos, ant kuri dar romn kraujas teberaudonuoja. D.Pok skaudiai ugavo is straipsnis ir norjs ratu atsakyti meit, taiau biiulio patartas, jog neverta kreipti dmesio, k pusgalviai plepa, atsaks tyljimu, suprasdamas savo darbo vert. Kita vertus, ie neigiami atsiliepimai apie paslaptingus Baublio rinkinius atkreip mokslinink dmes. Vilniaus universiteto profesorius Ivanas Loboika 1823 m. laikratyje Dziennik Wileski ispausdino straipsn Krato senienos. emaii Kunigaiktijos milinkapiai ir kitos to krato senienos, prie kurio buvo pridtas Kajetono Nezabitauskio parengtas Kai kuri senien, esani emaii provincijos Dionizo Pakeviiaus rinkinyje, trumpas sraas. Tai vienintelis, nors ir nepilnas, iliks Baublio senien sraas. Tarp kitko, I.Loboika du kartus (paskutin kart 1828 m.) buvo atvyks unikal muziej. Baubl aplank ir poetas Adomas Mickeviius. Baublio eimininkas surinktsias senienas, matyt, laik dalykine mediaga, tinkania besidomintiems Lietuvos istorija. Per I.Loboik siunt senien Maskv meno mecenatui grafui Nikolajui Rumiancevui. Jausdamas artjani mirt, 1830

Restauruotas D. Pokos vandens malnas

m. vasario 5 d. testamente dvaro paveldtoj Antan Pakevii galiojo senovs pinigus ir medalius, dal ginkl ir pus knyg padovanoti Krai gimnazijai (tas dovanas prefektas Ignas Daujotas prim 1830 m.). Pas I.Loboik buvus vairi senovs ginkl, arv ir kitoki istorini dalyk rinkin pareigojo atiduoti Vilniaus imperatorikajam universitetui. Ar is perdav universitetui, neinoma. Taiau dar nemaai senien liko Baublyje, kurios po D.Pokos mirties, atrodo, nieko nedomino. Taigi su usidegimu ir pasiventimu rinkt senien dalis paties eimininko valia pasklido po pasaul, nusinedamos ir Baublio lovs dal. Ir dvaras jo i rank rankas, kol XIX a. viduryje atiteko Leonardopolio dvarininkams Volmeriams. Paskutinis dvaro savininkas Eustachijus Volmeris apie 1900 m. Baubliui padjo cementin pamat, apdeng iaudiniu stogeliu ir grino i umarties monms unikal muziej. Kiek ankstliau, prasidjus lietuvi tautiniam atgimimui, prisimintas ir Dionizas Poka. Tiesa, dalis senien dar buvo lik Baublyje, kai E.Volmeris apie primirt Baubl primin visuomenei. Minint D.Pokos mirties 100-sias ir Vytauto Didiojo 500-sias metines, 1930 m. abu Baubliai apdengti mediniais gaubtais, supiltos dvi pilaits su paminkliniais akmenimis, o alia statomoje pradinje mokykloje (baigta 1935 m.) numatytas kambarys ekspozicijai. Deja, tarpukario metais Baublio eksponatais nepasirpinta, nors ir galvota apie ekspozicij. Nemaai j 1924 m. neva apsaugos tikslais buvo iveta Taurags mokytoj seminarijos muziejl, i kurio, berods, niekas nesugro. Baublius ir likus j turt priirjo likusiuose dvarelio pastatuose gyven Normantai, o paskui karo ir pokario metais juos priirjo mokytojai. Po Antrojo pasaulinio karo buvo steigtas memorialinis Dionizo Pokos muziejus, savarankikai gy-

vavs ligi 1962 m., kai tapo iauli Auros muziejaus filialu. 19461949 m. mokytojas Antanas Savickas, kuriam buvo pavesta rpintis muziejumi, daug surinko buities ranki, sen knyg, liaudies meno dirbini ir praturtino muziej. 1956, 1967 metais Baubliai konservuoti ir paskelbti Lietuvos paminkl apsaugos fondo objektu. 1971 m. to fondo lomis pastatyti nauji stiklo gaubtai. Taiau tuo filialu nepasirpinta: muziejaus eksponatai ikeliavo neinomais keliais, kiti laikomi privaia nuosavybe. Vietos gyventoj bei Simono Staneviiaus bendrijos pirmininko prof. Juozapo Girdzijausko iniciatyva, aktyviai remiant tuomeiam kolkio pirmininkui Steponui Jasaiiui, skulptorius Vaclovas Krutinis sukr D.Pokai paminkl, kuris prie Baubli ikilmingai atidengtas 1990 m. spalio 27 d., o ant Vyniakalnio pasodinta uol girait. Iki to laiko muziej per metus aplankydavo iki 30 000 turist, o per pastaruosius nuopuolio metus tik apie 10 000. Tada keltos mintys sutvarkyti visus bendro paveldo objektus Baublius ir j aplink, D.Pokos vandens maln bei jo brolio Norberto Pakeviiaus dvaro park. Tai tapo manoma, kai nugyvent muziej ir grivanius Baublius 2008 m. atgavo ilals rajono savivaldyb. Labai daug ygi dar tuometis meras Albinas Eerskis, velion savivaldybs administracijos direktor Zita Lazdauskien, dabartinis meras Jonas Gudauskas ir ypa Bijot seninijos seninas Steponas Jasaitis, kad itas gamtos ir kultros paminklas nedingt be pdsako. Tiesa, ir dabar jis neatgavo savarankikumo tapo ilals rajono Vlado Statkeviiaus kratotyros muziejaus filialu. Ruoiantis pirmojo Lietuvoje senien muziejaus 200 met jubiliejui, 2012 m. atlikti dideli darbai. Tam reikalui gauta Europos Sjungos parama: 20092011 m. muziejaus kompleksui ir senajai mokyk-

10

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

lai renovuoti ileista 6,18 mln. lit. Didij pinig dal 5,6 mln. lit skyr Europos Sjungos fondai, 606 tkst. lit ilals rajono savivaldyb, 208 tkst. lit Lietuvos Vyriausyb. Pakeisti prie kelis deimtmeius rengti Baubli stikliniai gaubtai, uolai dezinfekuoti ir konservuoti, renovuota senoji pradin mokykla ir D.Pokos vandens malnas (jis, tiesa, ne ligi galo, nes, sako, projekte nebuvusios numatytos girnos), kapitalikai ir apgalvotai sutvarkyta dvarviets aplinka. Tvarkant bta ioki toki atradim. Lyginant kiem, atrasti D.Pokos gyvenamojo namo pamatai, kurie palikti atviri ir graiai papildo Baubli aplink. Mokyklos pamate rastas mrytas butelis su mokyklos paventinimo dokumentu 1935 m., Bijot seninas Steponas Jasaitis pas ilalik dailinink Prancik Gerlik surado jo nutapyt D.Pokos portret. Kaip inoma, nra ilikusio io emaii raytojo ir viesuolio portreto, tad i dailininko drob papuo Baublio jubiliej ir papildys D.Pokos biografij. iemet ileista jubiliejin Baublio moneta. Jubiliejus pasitinkamas ir literatriniais darbais. 2010 m. ileistas mokslini straipsni rinkinys uolas folklore ir kultroje, kuriam pagrind dav 2009 m. ruden prie Baubli vykusi konferencija uolas balt ir kaimynini taut kultroje. 2011 m. ileistos dvi knygos: antologija Bitel Baublyje ir ligi iol buvusi neileista doc. Vinco Laurynaiio 1959 m. apginta kaip disertacija monografija Dionizas Poka (vis trij leidini rengjas Stasys Skrodenis). Vietinis medio drojas Alfonsas Martinnas graiai komponavo Baubl savo droiniuose. Be to, prajusiais metais Bijotai gijo savo herb ir vliav. Juose kaip simbolis puikuojasi Baublys. D.Pokos lpomis Baublys su savo broliu neketino pasitraukti i gyvenimo, Jei tik paveldtojai bus dmesingi, Ne gvros, keistuoliai kokie neprotingi, Ir jeigu po stogu nemirksim per lit, Tai kelet ami galsim prabti. Jie ant Pelos kranto vien paveldtoj saugomi, kit niokojami jau istovjo du amius. Tegul Perknas jiems teikia stiprybs ir toliau atlaikyti visas negandas ir byloti apie senovs uol didyb ir sumanj emait Dioniz Pok. Tuo Baublio jubiliejumi gegus 12 d. prie Baubli prasidjo Muziej met ikilms Lietuvoje.

Baltijos ali elektros sistem sinchroninis prisijungimas prie kontinentins Europos tinkl
Atkelta i 7 p. Dirbdamos sinchronikai su KET Baltijos alys ivengt ir kai kuri neigiamai elektros prekyb veikiani veiksni, kurie yra aktuals dirbant IPS/UPS sistemoje. Vienas i pagrindini veiksni yra iedini sraut takos eliminavimas, kurie yra mums dirbant BRELL iede ir kurie maina Baltijos ali elektros rinkai skiriamus pralaidumus. Pleiant elektros perdavimo tinkl infrastruktr ir ruoiantis sinchroniniam darbui KET, reikia gyvendinti ir specifines sistemos valdymo priemones, t.y.: diegti sistemini paslaug rink Baltijos alyse; pasiekti susitarimus tarp Baltijos ali bei kaimynini PSO dl bendr rezerv palaikymo Baltijos regionui; Baltijos ali elektrinse modernizuoti danio valdymo sistemas; naujai statomose didesns kaip 50 MW galios elektrinse bei senesns statybos elektrinse diegti valdym nuo automatins antrins galios valdymo sistemos; susitarti su vedijos, Suomijos, Rusijos ir Baltarusijos PSO dl galios rezerv palaikymo per nuolatins srovs jungtis. Baltijos alys dirba izoliuotai naudodamos nuolatins srovs intarpus pirminiam daniui reguliuoti. Priklausomai nuo susitarim su kaimynini ali PSO, tada bt galima gauti didesni pirmins galios rezervo kieki i kaimynini energetikos sistem.

Ivados
1. Nors Baltijos alys integruoja elektros infrastruktr ir elektros rinkas su Vakar Europos ir iaurs ali elektros rinkomis, taiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetin izoliacija bus visikai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktros, rinkos ir sistemos dalyve, t.y. pradjus sinchronikai veikti Kontinentins Europos elektros tinkle. 2. Sinchroninio prisijungimo prie KET projektas yra kompleksinis ir apima vis pirma politinius susitarimus su regioniniais partneriais, ES institucijomis, Rusija ir Baltarusija, taip pat rezerv garantij ir desinchronizacij nuo Rusijos ir Baltarusijos sistem. 3. Pagrindiniai infrastruktriniai projektai bus vykdomi siekiant visikos integracijos Europos elektros rink ir Visagino AE patikimam darbui. Kartu ie projektai garantuos ir patikim Baltijos ali energetins sistemos sinchronin darb su KET. 4. Lietuva siekia sinchronikai prisijungti prie KET iki 2020 met. Preliminariai vertinta, kad tam reikaling investicij Lietuvos dalis gali siekti apie 180 mln. Lt., jungiantis prie KET su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, arba 470 mln. Lt, jungiantis be Kaliningrado srities. 5. Visagino AE, kaip didiausio bloko Baltijos sistemoje, rezerv klausimas sprendiamas sinchroninio prisijungimo prie KET kontekste. Visagino AE 1350 MW bloko galios rezervavimas bus garantuojamas i Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Karaliauiaus srities elektrini, per kintamos srovs jungtis su Lenkija ir per nuolatins srovs jungtis su Suomija, vedija, Rusija ir Baltarusija.
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Izoliuoto darbo bandymas

Pagal ENTSO-E procedr, prie pradedant sinchronikai dirbti KET, Baltijos alys turs atlikti izoliuoto darbo bandym ir rodyti pasiruoim savarankikai valdyti izoliuot Baltijos ali elektros energetin sistem. Izoliuoto darbo bandymas daniausiai trunka po kelias savaites iemos ir vasaros sezon metu. Pagrindin Baltijos ali izoliuoto darbo problema yra nepakankami pirminio rezervo itekliai. Atliekant Baltijos ali izoliuoto darbo bandym, bt siekiama su ENTSO-E susitarti dl kuo palankesni slyg Baltijos ali elektros sistemoms, atsivelgiant i sistem dyd ir ypatumus. Viena i priemoni yra dalinis izoliuoto darbo scenarijus, kai

11

VGTU Elektronikos fakulteto Telekomunikacij ininerijos katedros doc. dr. Artras Medeiis ragavo ir valdininko, ir mokslininko, ir dstytojo duonos. Dabar koordinuoja Europos mokslo fondo finansuojam projekt ir dsto telekomunikacij vadyb. Jo pasilytas projektas ne tik laimjo tarptautin COST projekt konkurs, bet pretenduoja sukelti perversm bevielio radijo ryio srityje. Pokalbis su projekto autoriumi Artru Medeiiu.

Bevielis radijo ryys: AR VGTU MOKSLININKAI

Bevielis radijo ryys atveria galimybes diegti novatorikas ryio sistemas. Palyginti neseniai is ryys buvo naujov, o dabar mokslininkai jau suka galvas, kaip j iplsti, pasilyti dar naujesni technologini sprendim ne tik vartotojams, bet ir operatoriams. Bevielis imanusis (arba kognityvus) radijo ryys ities yra palyginti naujas reikinys. Tai toks ryys, kuris turi maai apribojim: pasiekia daug toliau ir silo patikimesnes u prast radijo ry sistemas, garantuoja spartesn duomen perdavim. Jis prisitaiko prie vartotojo poreiki ir gali suteikti vairiausias paslaugas: prisijungti prie pigiausio bevielio tinklo, suteikti informacijos apie netoliese esanius draugus, bankomatus ir kita. Kognityviojo ryio svoka imta vartoti tik 1998 m., kai j suformulavo Josephas Mitola, skaitydamas praneim Stokholmo karalikajame technologij universitete. I pradi idja buvo pasigauta karinje pramonje, vliau j perm civiliniai tyrimai, bet jau tada ikilo btinyb numatyti bevielio radijo ryio komercin pritaikomum, parengti techninio ir ekonominio gyvybingumo studijas. Specialistai turjo sumodeliuoti kuo vairesnius tokio ryio naudojimo atvejus, numatyti verslo modelius. Taigi bevielio radijo ryio srityje ir tada, ir dabar tikrai yra k veikti. Kaip atsirado Europos mokslo ir technologij tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programos COST projektas Imanij bevielio ryio sistem verslo koncepcij ir reguliavimo sprendim krimas (COST veikla IC0905 TERRA)? Bevielio radijo ryio projekto idja gim VGTU Elektronikos fakultete 2009-j pavasar, kai Telekomunikacij ininerijos katedroje svarstme mokslini tyrim planus. Remdamasis bema septyneri met darbo patirtimi Europos radijo ryi biure Kopenhagoje ir patirtimi, gyta Valstybinje radijo dani tarnyboje Lietuvoje (iuo metu Radijo ryi tarnyba), pasisiliau suprojektuoti nauj veikl. Taip sutapo, kad kolega i Vytauto Didiojo universiteto prof. Vladislavas Fominas paragino pasidomti Europos

Aurelija STASKEVIIEN

SUKELS PERVERSM?
programos COST galimybmis ir padjo ipltoti idj. Pats COST konkursas, kuriam buvo pateiktos skirting mokslo srii paraikos, vyko dviem etapais. Pirmajame etape buvo 17 paraik, i j final pateko 5 projektai. 2009 m. lapkrit COST prane, kad laimjo ms projektas ir Suomijos mokslinink pateiktas projektas (veikla IC0906 WiNeMo). Visikai naujos, pasaulyje dar negyvendintos technologijos krimas ir pltros planavimas Jums ir Js kolegoms mokslininkams dirbti turt bti labai domu, taiau nelengva. Kaip sekasi realizuoti projekt Lietuvoje ir tarptautiniu mastu? Pirmasis COST-TERRA projekto dalyvi susitikimas vyko 2010 m. gegu Briuselyje, vliau rinkoms Lisabonoje, Briuselyje, Kopenhagoje kasmet organizuojame maiausiai du darbinius susitikimus. 2012 m. balandio 2427 d. surengme susitikim Vilniuje. COST veiklos IC0906 WiNeMo susitikimas bei dvi tarptautins

12

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

konferencijos (Baltijos ateities interneto ryi konferencija bei Automobilini bevielio ryio tinkl simpoziumas) taip pat ms darbo grups veikla. iuo metu pleiame eksperimentin baz, sigijome kelet rengini tyrimams. VGTU Elektronikos fakultete, Telekomunikacij mokslo centro bazje, jau rengta ir veikia kognityviojo bevielio ryio laboratorija. Kuriame internetines duomen bazes, kurios reaguot moni uklausas ir sprst bevielio radijo ryio problemas. Noriau atkreipti dmes: mes nesukursime nauj telekomunikacijos paslaug, j ir iaip pakanka, taiau imanusis bevielis ryys palengvint ms kasdien gyvenim. Be to, kas labai svarbu, is ryys yra artimas aliosioms technologijoms, jis maina spinduliuot aplinkoje, aplinkos tar, neeikvoja daug energijos. Siekiame kuo plaiau paskleisti bevielio radijo ryio idj. Didiname komand, pritraukdami alies auktj mokykl jaunim. Prajusi vasar Vilniuje organizavome vasaros mokykl. Manau, tai buvo vienas skmingiausi bandym pristatyti COST-TERRA idjas jaunimui. Kai kas i vasaros mokyklos dalyvi pasirinko ms pasilyt baigiamj darb krypt: pora magistrant, vienas bakalauras rao darbus bevielio radijo ryio tema.

Pateikiant projekt konkurso komisijai reikjo rodyti, kad bent 5 ali mokslininkai parems Js idj ir sutiks jungtis bendradarbiavimo tinkl. Supaindinkite su tarptautine komanda. I viso COST-TERRA projekte dalyvauja 21 alies atstovai: tarptautinje komandoje dirba 19-os Europos ali ir Kanados bei Piet Afrikos Respublikos bevielio ryio specialistai, mokslininkai. Be to, umezgme ryius su JAV mokslininkais i Massachusets Institute of Technology bei Stevens Institute of Technology. Jie dar netapo asocijuotaisiais COST-TERRA nariais, bet rimtai domisi. Projekte jau dalyvauja Intel, Ericsson, Nokia bei Nokia Siemens Networks korporacij atstovai. Lietuvoje prie io projekto dirbame keturiese. Be mans, komandoje yra VGTU Telekomunikacij ininerijos katedros doc. dr. Arnas altis technins dalies vadovas. Mokomosios laboratorijos vedjas Karolis Miknas atsako u organizacinius klausimus, prof. Vladislavas Fominas i Vytauto Didiojo universiteto prisideda tyrimais kognityvij ryi standartizavimo ir sklaidos srityje. Talkina ir daugiau moni. tai Telekomunikacij ininerijos katedros dr. Vaidas Batkauskas, turintis darbo Omnitel bendrovje patirties, neseniai savo prezentacijoje nuties tilt tarp projekto koncepcijos ir realybs to, k operatorius veikia ia ir dabar. Ir toliau stipriname komand, kad pritrauktume nauj moni bei idj, kad iplstume tyrim apimt. Pakalbkime apie projekto finansavim, kuris, kiek yra inoma, skirtas tik tarptautinms konferencijoms bei seminarams organizuoti. Kaip gyvendinate kitas projekto veiklas? Europinis finansavimas, apie 80 tkst. eur per metus, yra skirtas 21-os alies mokslinink stauotms, komandiruotms, projekto vieinimui. iemet buvo skirta 105 tkst. eur. Diugu, kad prie COST-TERRA projekto finansavimo prisidjo lietuvikas kofinansavimas mus parm Mokslo ir technologij agentra (anksiau TPA). Vliau nacionalin COST program finansavim perm Lietuvos mokslo taryba. Pirmaisiais metais TPA skyr 75 tkst. lit, o pernai i LMT gavome apie 180 tkst. lit. I i l galjome plsti technin baz, organizavome vasaros mokykl Vilniuje. Savo praneimuose tvirtinate, kad beviels sistemos labai spariai auga, o io ryio vartotoj yra madaug keturiskart daugiau nei laidinio ryio abo-

nent. Ar bevielis ryys ities toks patrauklus? Kaip j vertina verslininkai, gamybininkai ir paprasti vartotojai? Bevielio radijo ryio pagrindas yra naujos technologijos, taigi vartotojams turime rodyti, kad spartus, vairus ir visur esantis ryys gali pagerinti ne tik kasdien gyvenim, bet ir pagreitinti verslo bei gamybos sprendimus. Kad vartotojai mumis tikt, turime sukurti aiki bevielio ryio sistem diegimo vizij, tvirt teisin baz. Lietuvos telekomunikacij specialistai ir mokslininkai yra pasiek tikrai daug, iugdyta daug ger ios srities specialist, kurie dirba arba konsultuoja pasaulinio lygmens telekomunikacij bendroves. inoma, gaila, kad kur laik atsilikome mokslini tyrim srityje, nes jie buvo susij su sovietiniais projektais, o Atgimimo laikotarpiu Lietuvos telekomunikacij mons nesuspjo persiorientuoti. Taiau iuo metu telekomunikacij sritis spariai pltojasi, parengiama daug ger specialist: KTU Telekomunikacij katedros tyrimai yra orientuoti laidinius ryius bei j modernizavim, o VGTU Telekomunikacij ininerijos katedra, nors jauna, bet jau um tvirtas pozicijas bevielio radijo ryio tyrim srityje. 2014-j pavasar imaniojo bevielio radijo ryio projektas COST-TERRA pasieks fini. Su kokiais sunkumais susiduriate ir ko tikits i projekto? Pasiekme nemaai jau perengtas iliekamosios verts slenkstis. Vien tai, kad pasaulio specialistus pavyko suburti didel tarptautin komand, reikia, kad tinklo efektas veikia. Jau pajutome: kuo daugiau pritrauksime bendramini, tuo didesn tikimyb, jog projekt lyds skm, o artjant darb pabaigai isikristalizuos ir naujos idjos. Pastarieji pusantr met man ir kolegoms pralk labai greit. Kadangi klausiate apie sunkumus, paminsiu labai emik, bet opi problem: trksta vietos! Trksta laisvo radijo spektro, nes kiekvienas ruoas jau yra kakam priskirtas, ypa miestuose. Artjant projekto finiui labai noriau, kad pasiektume komercini rezultat, kad projekto idjos tapt knu. Kadangi dstau telekomunikacij vadyb VGTU bakalaurams ir magistrantams, noriau, kad baigiamieji student darbai bt pritaikomi praktikai ir bt komercikai vertingi. Tai tapt stimulu ir absolventams, ir mums, universiteto mokslininkams, tobulinti telekomunikacij srit.

Audriaus BAGDONO nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

13

Roj visuomet sivaizdavau kaip bibliotek, ra Jorge Luisas Borgesas. Tok Roj ir siek sukurti Tadas Vrublevskis, didij laiko ir l dal skyrs savo bibliotekai.

T Vrublevskio ado palikimas Vilniui

Lietuvos moksl akademijos Vrublevski biblioteka Pervelgus gausyb XIX a. antrosios puss periodins spaudos straipsni, dokumentins informacijos i Vilniaus kasdienio gyvenimo, atsiminim, mokslini straipsni, irykjo trys svarbiausi Tado Vrublevskio (18581925) gyvenimo siekiai: Tvyn, Tiesa ir Biblioteka. Apie Tado Vrublevskio, ymaus Vilniaus advokato, visuomens mogaus ir bibliotekininko, gyvenim buvo parayta nemaai straipsni lietuvi, lenk,

Tvyn gyvenimo meil

Dr. Birut RAILIEN

nespausdintos mediagos tai laikai, uraai, motinos Emilijos dienoratis, kur jinai ra snui (dokumentai saugomi Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos Rankrai skyriuje).

Tadas Vrublevskis su kolegomis advokatais ubravc susirinkimas Tado Vrublevskio bute. Jis pats atsirms spint

Politikai Tadas Vrublevskis subrendo anksti. Gerokai per anksti, kaip ir visa jo karta, kurios vaikyst prabgo stebint pasirengim sukilimui, jo pralaimjim, represijas. eimoje vertybs buvo nekintamos: laisv, nepriklausomyb, patriotizmas. Artimiausias pavyzdys tvas Eustachijus Vrublevskis u pogrindin veikl buvo atuoneriems metams itremtas katorg, jo brolis Valerijonas Vrublevskis buvo vienas ymiausi 1863 m. sukilimo organizatori. Motinos senelis Mauricijus Beniovskis XVIII a. pabaigoje emigravo i Lietuvos Pranczij, o vliau Jungtinse Amerikos Valstijose pagarsjo pilietiniame kare, motinos tvas Baltramiejus Beniovskis dalyvavo 1831 m. sukilime. Aukldama sn patriotine dvasia, kuri buvo neatsiejama nuo tikjimo, motina siek diegti pilietikumo, imokyti, kad reikia nugalti savo aistras, mgti darb ir mones. Apie tai ra dienoraio snui puslapiuose: Snau mano, tai mano priesakai tau: niekada nebk egoistas, mylk mones, nereikalauk u tai j padkos, nes atlyginimo privalai iekoti ne monse, bet Dievuje ir savo paties sinje (...) negyveni dar visuomens gyvenimu, neinai dar jos skausm, diaugsm ir vili, bet atsimink, kad priklausai ne sau, o esi visuomens, kurioje gyveni, narys, kad dl jos gyventi, jai dirbti ir jai aukotis privalai. Moralin skola visuomenei neatsiejama Tado Vrublevskio smonje nuo meils Tvynei, kuri jis sivaizduoja senovikai tai Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, kurios teritorin, politin kon-

rus kalbomis, ileista aktualumo neprarandanti V.Abramaviiaus monografija, parengta bibliografin 19402000 m. ileistos mediagos apvalga. Lietuvos moksl akademijos Vrublevski biblioteka rengia bibliografijos rodykl, kurioje uregistruos paties T.Vrublevskio darbus ir literatr apie j. Surinkta mediaga pagelbs vertinti T.Vrublevskio asmenybs tak politikos, teiss, bibliotekininkysts barams. Ateities darbams liko nemaai

14

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

siausi jurist, turinio nemaai dstymo patirties, vertinto kaip vieno rimiausi ir domiausi dstytoj Vilniaus auktuosiuose kursuose, nepakviet dstyti atkuriam Vilniaus universitet, pavadint Stepono Batoro vardu. Nors ir danai nusivildavo monmis, dvasin pusiausvyr atgaudavo usidars knyg pasaulyje, savo bibliotekoje, taiau taip pasislps ilgai nebdavo. Atrasdavo br bendramini, kuriuos kviesdavo sveius, kartu gvildendavo mokslines ir visuomenines temas. Labiausiai pagarsjo 1898 m. Vilniuje T. Vrublevskio kurta ubravc lo, arba draugija. Tai buvo organizacija, savo veikloje naudojusi tam tikras XIX a.

strukt jaunystTadas Vrublevskis je dar sunkiai galjo vardyti. Apie savo meil tvyTado nei ra dar 1882 m.: Vrublevskio (...) a turiu vien mylimj, vieninbuto tel. Jinai mans iduoti negali. interjeras. Pokalbiuose T.Vrublevskis prisistaJano tydavo kaip vienas paskutini Lietuvos Bulhako Didiosios Kunigaiktysts piliei tonuotr. kiu pats save laik, tuo didiavosi iki mirdios persekiojamus asmenis. Advokaties. Bet kartu dl to ir kentjo. to darbas tapo neatsiejamas nuo politikos, kai ginamieji buvo kaltinti nepaklusTiesa gyvenimo bdas numu valdiai. Taiau daniausiai tai bTadas Vrublevskis norjo tinkamai davo paprasti lietuviai, norj mokyti vaipasirinkti keli, kuriuo eidamas galt kus savo kalbos, siek nepriklausomypadti likimo nuskriaustiems monms. bs savo tvynei, pasipriein valdininApsisprendim tapti teisininku T.Vrublevk savivalei ar smurtui, pagaliau lietuskis idst laike tvams 1882 metais: vik laikrai redaktoriai, propagav Naudingiausia man bus stoti teilietuvyb. Tarp jo ginamj buvo kataliss fakultet: 1)teiss fakultetas yra viek ir staiatiki dvasininkai, vairi politinintelis, kuriame dstomi visuomens ni partij ir grupi nariai (bolevikai, mokslai; 2)teiss studijos gali man duoti menevikai, lenk socialistai, yd Bunpamatus tolesnms Lenkijos istorijos do nariai, lietuvi socialdemokratai, anarstudijoms (...); 3)[jos] gals man tapti chistai, komunistai ir revoliucionieriai). Natrama liaudies interes gynjo veiklora inomas tikslus T. Vrublevskio vest byje. (...) negaliau visikai pasivsti darl skaiius, taiau vien 19051907 m. jis bui, nutolusiam nuo pilietins veiklos. dalyvavo 470 politini byl, kuriose bu1891 m. T. Vrublevskis pradjo dirbti vo teisiama apie 4000 moni. advokatu Vilniuje. Jis buvo drsus moPolitinse bylose gindamas taip pat gus, savo profesijos riteris: imdavosi poir lietuvius, T.Vrublevskis usitrauk Lenlitini, rezonansini byl ir gindavo valkijos valdios nemalon. Jo, vieno gar-

pradios masonikas tradicijas. Draugijos nariai ketvirtadieniais rinkdavosi T. Vrublevskio bute. Gal todl draugijai ir prigijo ne tik vartk (ketvirtadieni lenk.) pavadinimas, bet ir Gospoda pod Rakarzem (namai prie lbautojo lenk.). Pastarasis pavadinimas greiiausiai atsirado 1898 m. atidengus paminkl tiesiai prie T.Vrublevskio buto langus buvusiam lidnai pagarsjusiam Vilniaus generalgubernatoriui M.Muravjovui. ubravcai, sekdami savo pirmtak tradicija, taip pat leido humoristin etadienin laikratl Wiadomoci Brukowe (Grindinio inios), straipsnius pasiraydavo slapyvardiais. Net ir laikratlio vinjet panaudojo t pai, kuri buvo spausdinama XIX a. su pavaizduotu raiteliu ant kastuvo. Nors T.Vrublevskio raymo stili draugai vertino kaip saus, jis mielai dalyvavo Przegld Wileski leidyboje. io
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

15

laikraio redaktoriumi nuo pat krimo 1911 m. buvo T. Vrublevskio draugas Liudvikas Abramoviius (18791939). Laikratyje buvo spausdinami straipsniai i LDK istorijos, naujienos i lietuvi, gud ir kit tautybi moni gyvenimo Vilniuje ir Vilniaus krate, spausdinami literatriniai darbai. 1921 m. atkurto laikraio redakcija ir administracija i Pylimo gatvs Nr. 3 persikl tuos paius namus, kur gyveno T.Vrublevskis. T.Vrublevskio rpesiu laikratis skelbdavo naujienas i E. ir E. Vrublevski bibliotekos gyvenimo. Tarp savo buto sien T.Vrublevskis jokiu bdu neusidarydavo, mielai dalyvavo visuomeniniame Vilniaus gyvenime, ypa lietuvi renginiuose. Graus ir prasmingas buvo T.Vrublevskio bendradarbiavimas su Lietuvi mokslo draugija (LMD, kurta 1907). Draugija kviet j tapti valdybos nariu. Jis sutiko, pareng draugijos nuostatus. Draugijos susirinkimuose skait praneimus apie Vilniaus istorij, spaudos lietuvi kalba draudim, kitas paskaitas. Paymtina, kad LMD rengtame paskait cikle apie lietuvikos spaudos draudim (1925 m. gegus mn.), veniant 20-sias spaudos draudimo panaikinimo metines, buvo paskutinis T.Vrublevskio vieas pasirodymas.

Biblioteka gyvenimo tikslas

Kokioje aplinkoje augo T.Vrublevskio biblioteka? Tuo metu spauda lotyniku riftu buvo udrausta po 1863 m. sukilimo, reakcija nepaliko be dmesio ir veikusi bibliotek, knygyn. Jie buvo vertinti kaip lenkikos kultros idiniai. Generalgubernatoriaus sakymu buvo udarinjamos ir naikinamos lenkikos bibliotekos, j vietoje steigiamos rusikos. Patys valdininkai, velg lenkikose knygose pavoj santvarkai, visai kitaip kalbjo apie rusik knyg bibliotekas: rus vietimas stipresnis u rus durtuv. Taiau susidr su udarinjam vienuolyn knyg kalnais, vis dlto nutar steigti viej Vilniaus bibliotek ir j tas knygas suveti. Taigi Vilniuje nuo 1867 m. buvusiose universiteto patalpose veik Vilniaus vieoji biblioteka, kuri buvo komplektuojama daugiausia rusikomis knygomis. Apie jok lituanistin ar LDK knyg paveldo komplektavim kalbos nebuvo. Vilniuje esanios Vilniaus mokslo biiuli, Lietuvi mokslo, Baltarusi mokslo, yd mokslo instituto draugijos taip pat kr savo bibliotekas. T.Vrublevskis savo bibliotek siek padaryti prieinam visiems, nepaisant tautybs, kilms, tikjimo, politini pair. Taiau pirmiausia reikjo gerai ap-

svarstyti galimybes atverti bibliotek visuomenei. Reikjo ir darbo, ir laiko, ir pinig. I tv paveldtas santaupas, advokato honorar panaudoja naujiems leidiniams, o kartais u darb paimdavo knyg. T.Vrublevskis buvo ne tik kolekcininkas, jis buvo eruditas bibliografas, darbtus Tado Vrublevskio antkapis Ras kapinse Vilniuje bibliotekininkas, knyg tvarkymo specialistas. Kad spt padaryti kuo daugiau, visiems besikreipiantiems mielai parinkkeldavosi ketvirt valand ryto ir iki adavo pageidaujamos literatros, taiau tuntos valandos tvark knygas inventoja pasinaudoti sudarydavo slygas vierino, katalogavo, djo lentynas pagal vatoje, isineti niekada neleisdavo paaidinamj Olenino sistem, tvark ir spekindamas: praudius paskolintas knycialiuosius rinkinius smulkij spaud, gas daromas nuostolis visuomenei. emlapius, raiinius, fotografijas, muziePer visus politinius neramumus T.Vrubjinius eksponatus ir rankraius. levskis nesitrauk i savo buto ir saugoSpariai auganiai bibliotekai archyjo bibliotek. Karo metu stropiai rinko viniai dokumentai buvo nuperkami karvairius tada spausdintus lapelius, dotu su knyg rinkiniais arba atkeliaudavo mius Vilniaus ir Lietuvos istorijos tyrinjisu depozito teise, kartais tiesiog bdamams. Toki misij savo bibliotekai kl vo padovanojami, paliekami testamentu. ir ateityje, didiausi dmes skirdamas Taip bibliotekoje atsirado Henriko PliaVilnianos ir Lituanikos rinkiniams. terio i Pustyns 6000 tom biblioteka, Dvideimt met savarankikai darbasigyta 1907 m. u 2500 rub., Juzefo Cievsis bibliotekoje T. Vrublevskis pagaliau chanoviiaus knyg rinkinys, sigytas suprato, kad iaug fondai reikalauja nau1909 m. u 1396 rub., Juzefo Veisenhoj patalp, o aptarnavimui, prieirai bfo dokument rinkiniai, sigyti 1911 m. tinai reikia pagalbinink. klausim, mau 365 rublius, 18191926 m. rankratityt, ne kart aptar su savo biiuliais, beni emlapi kolekcija i Jano Veisensilankaniais intelektualais. J bryje gihofo. Draugiki santykiai su Juzefu Biem mintis kurti draugij, kuri imt rpintis linskiu (18481926) padjo jis sutiko bibliotekos reikalais. 1912 m. spalio 25 d. parduoti savo ilgus metus kaupt Vilbuvo patvirtintas Eustachijaus ir Emiliniaus universiteto istorijos dokument jos Vrublevski bibliotekos draugijos kolekcij, savo knygas ir rankraius. (EEVBD) statutas, jis buvo ileistas lenRankratynas pasipild Vilniaus univerkikai ir rusikai. EEVBD vadovauti buvo siteto profesori korespondencija, pasuburtas komitetas, kurio vadovu tapo skait konspektais, uraais; puomena T.Vrublevskis, sekretoriumi Maksimiljatapo beveik vis Vilniaus autori, raiunas Malinskis, idininku Adomas Rima, si nuo XIX a. pradios iki 1863 m., cenkomiteto nariais Marijonas Strumila, zruoti autografai. masyv T.VrublevKsaveras Zubaviius ir kiti. statuose buskis sutvark pagal to meto reikalavimus. vo aptarti svarbiausi bibliotekos gyvaviDar vienas komplektavimo altinis mo klausimai ir jos santykis su EEVBD. buvo sumanytas kartu su laikraio Pirmajame stat paragrafe buvo ikeltas Przegld Wilenski redaktoriumi L.AbraEEVBD tikslas: kaupti ir saugoti bibliotemoviiumi. Atsistas recenzuoti knygas k Vilniuje, kurios fonduose bt emir laikraius redakcija praydavo padolapiai, gravir ir kitoki spaudini rinkivanoti T.Vrublevskio bibliotekai. Surenniai, taip pat rankraiai, senoviniai aktai, gus bibliotekoje Vilniaus knyg parodas, spaudai ir t.t., skirti visuomenei naudotis leidjai buvo praomi po vien kit egtiek mokslinei, tiek vieiamajai veiklai, zempliori padovanoti. o veiklos geografija Vilnius. Knyg eimininkas nepaprastai branTaigi T.Vrublevskis oficialiai EEVBD pergino savo bibliotek. Parduoti nors vieleido visas nuosavybs teises ne tik bibn knyg, kad galt pagerinti savo builiotek, bet ir savo sklyp Vilniuje, pridjo t arba turt l ilaidoms laik modar 40 000 rubli. Ir svarbiausiu ikl nauraliniu nusikaltimu. Biblioteka jam visuojojo pastato klausim. Pirmasis pasaulinis met buvo visuomens nuosavyb. Nors karas sutrukd planus.
Valentinos KULIKAUSKIENS nuotr.

16

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Po karo savo bibliotekos klausim T.Vrublevskis isprend kaip tikras Vilniaus patriotas, kartu kaip aukiausios kvalifikacijos advokatas. Teisikai vertins EEVBD galimybes, nutar steigti nauj organizacij. kr Eustachijaus ir Emilijos Vrublevski mokslins paramos draugij (EEVMPD), kurios statai buvo patvirtinti 1922 m. rugpjio 19 d. iai draugijai ir buvo pavesta rpintis bibliotekos ateitimi. T.Vrublevskis ikl dvi pagrindines slygas. Pirma: kad ir kokia valdia Vilni valdyt, i biblioteka negali bti iveta kit miest. Antra: bibliotekos paslaugos turi bti teikiamos visiems monms, nepriklausomai nuo j tautybs ir politini pair. Draugijos komitetas 1925 m. gegus 11 d. pareng bibliotekos depozitinio akto projekt, kur svarst Lenkijos tikyb ir vieojo vietimo ministerija. Projektui i esms buvo pritarta, taiau viena i pastab tikrai prietaravo pagrindinei T.Vrublevskio nuostatai. Buvo pasilyta esant karo pavojui, laikinas rinkini iveimas i Vilniaus neprietarauja sutariai. ioje deryb vietoje didiojo Bibliotekininko gyvyb nutrko. T.Vrublevskis mir 1925 m. liepos 3 d., taiau bibliotekos gyvenimas tekjo toliau. Draugijos komitetas derybas su Lenkijos tikyb ir vieojo vietimo ministerija ts, sutartis buvo pasirayta 1926 m. vasario 1 d., bibliotekos rinkiniai perjo valstybs inion kaip aminas depozitas su slyga, kad nebt nei dalomi, nei iveti i Vilniaus. inia apie T.Vrublevskio mirt aibo greitumu apskriejo Vilni. EEVMPD adresu pasipyl uuojautos laikai ir telegramos. Buvo sudarytas laidotuvi komitetas i vairi tautybi atstov, o paios laidotuvs tapo vis Vilniuje gyvenani tautybi ir tikjim moni manifestacija. Ypa aktyviai laidotuvse dalyvavo lietuviai. To meto spaudoje spausdinami nekrologai, T.Vrublevskio gyvenimo apraymai. Przegld Wileski ileido atskir numer T.Vrublevskiui. Jame buvo ispausdintos atsisveikinimo kalbos, biografija. Bta vili, jog pai radikaliausi politini pair atstovai susirinko draugn ne paskutin, o pirm kart, kad pagerbt juos visus bandius sutaikyti LDK piliet. T.Vrublevskis atsisveikino su savo gyvenimo miestu Vilniumi. Jam paliko vis savo turt bibliotek. inojo, kad visuomet atsiras biiuli ir gynj ratas, kurie turtins jo kolekcijas ir leis jomis naudotis visiems, nepaisant tautybs, tikjimo ar politini pair.
Straipsnyje panaudotos nuotraukos i Lietuvos MA Vrublevski bibliotekos Ret spaudini skyriaus.

Ina PUKELYT

Kauno kultrinio gyvenimo ateitis jaunimas

Kauno kultros bendruomen jau ne vienus metus igyvena kultros atsinaujinimo kriz. Didieji korifjai, garsin Kauno men sovietmeiu ir ankstyvuoju nepriklausomybs laikotarpiu, sudegin save kryba, deja, pamau ikeliauja anapilin, o naujoji karta, neturdama slyg kurti iame mieste, savo talentus atiduoda sostinei ar kitiems Europos ir pasaulio miestams. Kaunas vis labiau grimzta provincialum, i kurio j dar bando tempti kelios tarsi kometos nuvintanios iniciatyvos Kauno tekstils bienal, Auros organizuojamas tarptautinis okio festivalis, Paaislio festivalis ar festivaliai Kaunas Jazz ir Kaunas Photo. Naujoms kultros iniciatyvoms keli prasiskinti sunku mieste vangiai pleiasi kultriniai jaunimo sambriai, o ir jau esanios iniciatyvos slopinamos dl l trkumo. Vytauto Didiojo universiteto Men fakultetas, suprasdamas miestui kylani grsm netekti svarbiausio kultrinio gyvenimo pagrindo aktyvi ir krybing moni, silo ambicingiems, savo kelio iekantiems jaunuoliams net kelias studij programas, kurias iklausius Kaune galt atsirasti nauja ir stipri meninink, menotyrinink ir meno vadybinink karta. iame mieste nuo rudens bus ruoiami nepriklausomi, vairiose krybini industrij srityse galintys dirbti aktoriai. Jaun, Kaune norini gyventi ir kurti aktori trkumu skundiasi visi tiek valstybiniai, tiek savivaldybi teatrai. J, be abejo, reiks ir neseniai mieste sikrusiai Kino studijai bei VDU teatrui. Bakalauro Vaidy-

bos programa suteiks jauniems monms vis vaidybos lauke skmingai prisitaikyti reikaling pagrind. Skmingai universitete jau treius metus veikia ir bakalauro lygmens Naujj medij meno programa j kasmet nori patekti vis daugiau jaunuoli. ia sudaryta puiki technin studij baz. ios programos studentai taps vienais pagrindini Vaidybos programos student partneri tikimasi, kad kartu dirbami bsimieji menininkai atvers naujus meninius kelius. Treia grup student, kurie intensyviai bendradarbiaus ir su aktoriais, ir su naujj medij meno studentais, yra menotyrininkai. Seniausiai fakultete veikianti bakalauro lygmens Menotyros programa yra vienintel Lietuvoje, kurioje studentams suteikiama integruot ini apie men teatr, kin, ok, dail (senj, moderni, iuolaikin), architektr, fotografij. Menotyrininkai gali inicijuoti projektus kartu su aktoriais ir vizualij men atstovais ir dalyvauti kritiniuose meno procesuose vertinti men, j analizuoti, aprayti. Magistro studij lygmenyje VDU Men fakultetas silo nauj Krybini industrij program. Baig ias studijas bsimieji meno lauko aidjai gebs taikyti novatorikus komunikacijos, verslumo ir krybikumo modelius, kurti originalius krybini industrij projektus. Tik sujungus visas krybines kompetencijas visum, sudarius slygas joms augti, galima Kaune tiktis meninio ir kultrinio atsinaujinimo. Vytauto Didiojo universitetas, suprasdamas, koki reikm mogaus visapusikai gerovei turi menas ir kultra, siekia, kad is atsinaujinimas kuo greiiau isiskleist.

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

17

yvenimas tautosakai utekt vien i odi apibdinti S.Paliulio asmenybei ir veiklai. Gyvenimas ateiiai jis nenusine kapus paslapties. Jis paliko mums sutartin tartum testament, tartum priesak budriai saugoti ir puoselti t fenomen, kuriame ukoduota ms protvi kryba, susipynusi su senaisiais tikjimais ir ritualais.

Sutartini
Prof. dr. Algirdas VYINTAS
Stasiui Paliuliui buvo lemta gyventi iaurrytinje Lietuvoje, archajikoje liaudies kultros oazje, iki pat XX imtmeio ilaikiusioje tkstantmetes buities, tikjim ir meno apraikas, didel pagarb proseneli tradicijoms. mons gyveno ram, udar gyvenim ir todl ilgai isaugojo daugel nacionalini relikvij ir tradicij, kartu ir savit muzikin kultr sutartines giesmes, muzikos instrumentus bei original atlikimo bd. iame krate, to meto Bir apskrities Vabalninko valsiaus Savui viensdyje, 1902 m. gegus 7 d. ivydo pasaul Stasys Paliulis. S.Paliulis i ten, i tos kultros, sli gimins palikuonis, atnes XX ami unikalias vertybes. Todl ir dabar lyg priesakas tebeskamba jo odiai skubkime nuimti tautosakos derli. Bsimam tautosakos rinkjui ir liaudies muzikos puoseltojui didel tak dar vyresns kartos kaimo giesmininkai ir muzikantai vis pirma tvas, sutartini bei liaudies instrument muzikos inovas, meistras ir atlikjas, kuris dar vaikystje savo gimtajame Svili sodiuje ganydamas imoko ir lumzdiu, birbyne, oio ragu tirliuoti, o vliau ir ragais, daudytmis psti; mokjo sutartines giedoti, jas paokti, paskuduiuoti, lumzdeliu ir daudytmis sutaryti. 1932 m. vykusioje Pirmojoje student pavasario ventje, kurioje dalyvavo apie 2500 student, pasirod S. Paliulio vadovaujami skudui ir rag ansambliai. Labai intensyviai padirbta 1932 1933 mokslo metais Vilkijos progimnazijoje. Vilkijos ansambliai buvo pakviesti dalyvauti tradiciniame skaut vakarekoncerte Kauno valstybs teatre ir susilauk puikaus publikos bei spaudos vertinimo. Itin reikmingu reikia laikyti S.Paliulio darb su skautais, apie kur buvo raoma priekario laikratyje Skaut aidas. Skudui muzikai plintant visoj Lietuvoj, apie jos reikm vis daugiau pradjo rayti spauda. Lietuvos aidas apie S. Paliulio veikl ra: Skuduius ikl vieum, juos apra ir suorganizavo pirm skudui orkestr tautosakininkas, Kauno Auros berniuk gimnazi-

Kauno universiteto skudutininkai lituanistai. I kairs sdi: B.Brazdionis, S.Paliulis, A.atas. Stovi: J.Petrulis, J.Vaitieknas. 1930 m.

18

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

 ir skudui puoseltojas
Minint doc. dr. Stasio Paliulio 110-sias gimimo metines
jos mokytojas Stasys Paliulis. Per trump laik skuduiai rado didel pasisekim, ypa jaunimo tarpe, nes pats instrumentas pigus, portatyvus ir originalus Kad ir kur mokytojaut, S.Paliulis orts metais pats kr, harmonizavo ir aranavo skuduiams dainas, marus, okius, vliau liko tradicins sutartini muzikos garbintoju. Jis stebjosi, kodl unikaliosios tradicins rag ir daudyi Dirbdamas su studentais lituanistais, docentas 1965 m. suorganizavo etnografin ansambl, kuris skuduiuodavo, giedodavo ir okdavo sutartines. S.Paliulio ilgamet tautosakos rink-

Savui rag ptjai. Pirmasis i kairs S.Paliulis, viduryje Stasio tvas M.Paliulis. 1930 m.

S.Paliulis su skuduiais ir ragu

ganizuodavo skudutinink, rag bei daudyi ptj ir sutartini giesmininki brelius. Apie 1931 m. jis pirmasis pradjo skuduiuoti ir funkcins harmonijos dsniais pagrstus krinlius, todl iek tiek praplt tradicin skudui komplekt. Pradjo spausdinti gaidas. Sugalvojo paprastesn skudui gaid raybos sistem atskir partij gaidas ra ne penklinje, o ant vienos linijos, kurios pradioje ymjo, kuriuo skuduiu t partij groti. Vis savo gyvenim S.Paliulis, pedagogas ir tautosakininkas, liko itikimas tradicins kultros principams, jos puoseljimui. Tai atsispindi jo mokslo darbuose ir straipsniuose. Nors jaunys-

muzikos taip vengiama dain ventse, kodl jos taip maa jaunimo ansambli repertuare, apgailestavo dl nepakankamo dmesio iam anrui muzikinio ugdymo sistemoje. Jis buvo lyg sitikins, kad sutartins vl bus visuomens pamiltos ir branginamos. Pokario metais S.Paliulis atsidav vien darbui Pedagoginiame institute vlgi nulm pedagogo paaukimas, gimnazijos mokytojo patirtis ir supratimas, kad gali bti naudingas bsimiesiems mokytojams. i auktoji pedagog rengimo mokykla i ties tapo tarsi antraisiais S.Paliulio namais, kuriuose bema 50 met skambjo ramus, bet taigus, o kartais ir artistikas io mogaus balsas, patirtimi pagrsta mintis. Jis auktino mokytojo profesij, labai svarbi ir reikming civilizuotoje visuomenje, pabr, jog mokytojas yra vis pradi pradia, gyvenimo vairininkas. Todl ir skatino jaunim pasirinkti i kilni profesij.

jo praktika, nuolatin ir plati liaudies muzikos puoseltojo veikla teik impuls ir moksliniam darbui, unikalaus sutartini reikinio analizei. Susidaro spdis, jog savo jaunysts metais, su pertraukomis studijuodamas universitete, vairiose vietose dirbdamas mokytojo darb, S.Paliulis nuolat sistemingai studijavo tautosakin literatr (J.Basanavii, A.Juk, A.R.Niem, M.Birik, V.Mykolait-Putin, B.Sruog, A.Sabaliausk, J.Baldi, B.Bura). S.Paliulis smoningai pasirinko jo sielai artim diplominio darbo tem sutartines, aikiai suvokdamas j teorinio nagrinjimo reikm. Diplominis darbas Ms giesms (sutartins), raytas prie septyniasdeimt met, pirmasis Lietuvoje teorinis sutartini tyrinjimas, naujas ir originalus darbas, garbi profesori labai gerai vertintas. Ankstyvuosiuose S.Paliulio giesmi (sutartini) tyrinjimuose matome autoMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

19

riaus kompetencij, didel folkloro rinkjo patirt, atsidavim benykstaniai liaudies krybai ir nerim dl vluojanio jos fiksavimo. Etnografins vertybs io mogaus akiratyje buvo nuolatos: pamokoje, paskaitoje, konferencijoje, prie nam idinio ar kaimo gryioj bandant atkurti sutartin jis nuolat gyveno tos kultros dvasia. S.Paliulio ir jo mokini surinktos tautosakos rankraiai saugomi Lietuvi literatros ir tautosakos institute. Stambiausias ir reikmingiausias S.Paliulio darbas yra jo sudaryta ir parengta knyga Lietuvi liaudies instrumentin muzika. Puiamieji instrumentai (1959). ioje monografijoje-antologijoje autorius, XX amiaus pradioje tyrinjs liaudies muzikos instrument egzistavim j natralioje aplinkoje, nuolat bendravs su XIX amiaus kaimo tradicij tsjais, pateik autentik duomen apie instrument gamyb, vartojim, paplitim, garsynus, repertuar, terminij ir kt. Knygos vadiniame straipsnyje autorius pateik teorin puiamj muzikos instrument apraym, remdamasis, kaip jis pats sak, i liaudies pasisemtomis iniomis. Daugiausia dmesio skirta unikaliems liaudies instrumentinje muzikoje skudui ir rag ansambliams. ie skirtingo organologinio tipo, bet giminingos sutartinikos muzikos ansambliai (kapelijos, orkestrai) apibdinti vairiapusikai, taikant kompleksin tyrim metod, ikeliant bdingiausias j (mogaus instrumento muzikos) egzistavimo savybes. Dominuoja istorinis-etnografinis tyrim pradas. S.Paliulis aikino jauts pareig paskelbti ilgai rinkt ret mediag ir apsaugoti j nuo inykimo, prisidti prie gilesnio ms liaudies kultros painimo. Vliau S.Paliulis beveik vis savo dmes skyr instrumentinei muzikai tvarkyti, klasifikuoti. ios monografijos-antologijos pagrindu S.Paliulis 1964 m. Lietuvos moksl akademijos Istorijos instituto mokslo taryboje apgyn istorijos moksl kandidato (dab. daktaro) disertacij. Tai i ties didel vertyb, tikra liaudies instrumentins kultros enciklopedija, svarbi mediaga bendrajai muzikos istorijai ir tradiciniam muzikavimui. iandien i liaudies muzikos instrument antologija jau yra bibliografin retenyb. Prie reikmingesni S.Paliulio darb reikia priskirti jo studij Daudyi poveikis sutartini muzikai. Rinkdamas sutartines, autorius yra pastebjs, jog ten, kur jos giedamos, vartojami ir bdingi liaudies muzikos instrumentai skuduiai, ra-

gai, daudyts, kankls. Jis nustat, kad daugelio sutartini melodijos atitinka daudyi natraliojo garsaeilio intervalus, kad sutartini melodika okinja daudyi natraliojo garsaeilio intervalais, kuriuos buvo pamg giesmininkai. Jie buvo priprat prie daudyi interval, nuo j giesmininkai nenukrypdavo ir neskambant iems instrumentams. Originals S.Paliulio etnografinio pobdio straipsniai, ispausdinti knygos A idainavau visas daineles I ir II tomuose. Su kokia meile apraytos Apaios ups apylinks, kiekvienas vingis, kiekviena brasta, intakas, kaimas ir sodyba, ten gyven mons asmenybs skudutininkai, rag bei daudyi ptjai, sutartini giesmininks ir okjos Dar studij ir mokytojavimo metais ne kart lankyti senukai, domtasi savitais j charakteriais, pateiktomis sutartinmis, dainomis, instrumentine muzika, pasakojimais Tikras etnografijos rojus! Susidarai talentingo literato plunksna ir su meile aprayt gimtojo krato, jo moni gyvenimo ir tradicij vaizd. Vargu ar apsiriktume ias apybraias pavadindami etnografinmis studijomis, reikmingomis ir etnologijos mokslui. Svarbus mokslo darbas S.Paliulio praneimas apie lietuvi liaudies puiamuosius muzikos instrumentus, skaitytas VII Tarptautiniame antropolog ir etnograf kongrese Maskvoje. S.Paliulis vis gyvenim buvo pasinrs savo krato etnin kultr, suvok tautosakos uraymo reikmingum, pats stengsi tai daryti ir skatino kitus. Jo veikloje irykja tam tikri prioritetai. * Tyrindamas liaudies instrumentin muzik vadovavosi anuomet dar intuityviai suvokiamu, o iandien jau dominuojaniu etnofoniniu tyrim metodu nedaloma mogaus, instrumento ir muzikos vienybe. Nustat daudyi natralaus garsaeilio poveik sutartini muzikai. Ianalizavs S.Staneviiaus, S.Daukanto, M.Valaniaus, A. ir J.Juk, L.Rzos, F.Kuraiio, T.Lepnerio krybin palikim, ikl versij apie platesn sutartini muzikos geografin paplitim, teig, kad giesmi bta ir dzkuose, ir emaiiuose, ir prs lietuviuose. Paveiktas A.Sabaliausko, A.R.Niemio, prats j pradtus iaurs ryt Lietuvos muzikins tautosakos tyrimus monografijoje-antologijoje Lietuvi liaudies instrumentin muzika. Sukaup, susistemino ir padovanojo Lietuvi literatros ir tautosakos institutui gausi savo surinkt tautosak, kad ji galt bti toliau tyrinjama.

Didels gyvenimo patirties ir plataus akiraio humanitaras gerai mokjo rus, lenk, vokiei, esperanto kalbas. Pastarajai buvo tiesiog fanatikai atsidavs, ia kalba bendravo su kitais esperantininkais, ra straipsnius. 1996 m. rugsjo 19 d. Stasys Paliulis atsisveikino su iuo pasauliu, o rugsjo 21 d. kratieio, liaudies muzikos mgjo monsinjoro K.Vasiliausko bei artimj buvo palydtas Antakalnio kapines. Kuklus, taktikas, kruoptus, visiems mums, su juo bendravusiems, be galo geranorikas vyresns kartos inteligentas, djs pamatus lietuvi folkloristikai ir iki iol dar per maai vertintas! Jo praktin ir mokslin veikla buvo ir tebra tarsi tiltas i praeities ateit, tradicins kultros orientyras ateinanioms kartoms. Adolfas Sabaliauskas, Jadvyga iurlionyt, Stasys Paliulis. Dvideimtojo amiaus mons, arba tiesiog Amiaus mons, lietuvi liaudies kultros perl rinkjai, puoseltojai, leidini rengjai, palik mums tas vertybes, kuriomis grindiama iandien nacionalin kultra. Paprasti, darbts, pasivent mons, neskubj siekti mokslo laipsni, o tiesiog dirb sunk kasdien darb, suvok to darbo svarb ir prasm isaugoti tautins kultros pamat, senoli tradicijas, kad j nesunaikint laikas bei svetim kultr invazija. S.Paliulio nerimas dl liaudies krybos likimo ir buvo pagrindin varomoji jga atsidti tautosakininko darbui. Jo atvirumas ir dosnumas atmintini visiems, kurie lanksi jo namuose, ra disertacijas, knygas, straipsnius, naudojosi jo sukaupta mediaga, prisiminimais ir patarimais. Jis geranorikai perdav jaunajai kartai savo ugyventas vertybes pagal natral perimamumo princip, nuosekl kart ry. Gal dl to per daug nesiver rayti habilitacinio darbo, vis atiddavo j vlesniam laikui ir svarbesniu dalyku laik ileisti tai, k yra sukaups. Kuklaus, doro gyvenimo bdo ir prigimties mogaus neviliojo greitai daroma karjera. iandien S.Paliuliui bt 110 met. Jo atminim saugo gimtin, visi liaudies krybos puoseltojai. J nuolat jauiame alia giedodami ar skuduiuodami jo urayt sutartin, skaitydami jo darbus. Tokio mogaus gyvenimas ir darbai yra pasiventusio tarnavimo tautai pavyzdys.

20

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Lazeri pramon ir mokslin veikla viena srii, kur Lietuva savo laimjimais garsja pasaulyje. iemet sukanka 25-eri metai, kai lietuviki lazeriai buvo parodyti Vakar pasauliui. 1987-aisiais UAB Eksma sukurtas ir pagamintas lazeris pirm kart buvo eksponuotas didiausioje Europoje lazeri parodoje Miunchene.

lazeri pramon
Tarptautins parodos vartai pasaul
Miunchene vykstanios auktj technologij parodos vienos svarbiausi ir prestiikiausi pasaulyje, j Lietuvos atstovai nepraleidia. Didiausios parodos vyksta Miunchene (Vokietija), JAV, Japonijoje. tai, pavyzdiui. Miunchene Lietuvos stendas neseniai stovjo tarp rinkos lyderi JAV ir Kinijos stend ir visuotinai buvo pripaintas spdingiausiu. Lietuviai iemet dalyvaus Kinijos, Piet Korjos parodose. Japonijoje dl vietins rinkos specifikos daniausiai dalyvauja vietiniai partneriai, pasakoja Lazeri ir viesos mokslo ir technologij asociacijos (LMTA) vykdomasis direktorius dr. Petras Balkeviius. Dalyvavimas tarptautinse parodose, anot panekovo, ypa svarbus lazeri gamintoj veiklos aspektas. Nuolatinis dalyvavimas parodose rodo mons stabilum ir potencial, ia taip pat umezgamos svarbios mokslo ir verslo paintys.

Lietuvos

lygiuojasi JAV ir Kinij

porto Japonij sudar lazeriai visi 2 vienetai, sudtingus laikus mena dr. P .Balkeviius. Ms patirtis ir praktika i dalies atjo ir i Soviet Sjungos, taip pat jos karinio komplekso gamindavome nestandartinius matavimo prietaisus. Vliau atsirado domi vienetini usakym, kuri niekas kitas neapsiimdavo daryti. Pradjome vainti tarptautines parodas su savo gaminiais ir buvome vertinti. O iemet Japonijos ambasada savo leidinyje, skirtame diplomatini santyki atkrimo 20-meiui, lazerius akcentuoja kaip Lietuvos eksporto Japonij prek, visais laikotarpiais sudariusi didel dal, o 20102011 m. tredal viso Lietuvos eksporto, tarptautinius laimjimus vardija P .Balkeviius.

patyrusi darbuotoj komand. Konkurse Swedish Business Awards 2011 Altechna pripainta harmoningiausiai augania kompanija, o iemet i mon irinkta Met ini ekonomikos mone. Skmingus metus prats ir dar vienas svarbus tarptautinio pripainimo enklas. i vasar vienoje i lazerini moni UAB MGF viesos konversija apsilank Europos komisar Maire Geoghegan-Quinn. Ji, dalyvaudama Pasaulio lietuvi ekonomikos forume, pati panoro aplankyti Lietuvos lazerininkus, susipainti su j vykdoma veikla. Lietuvoje jau anksiau pasklido inia, jog dar viena mokym projekto dalyv UAB Optolita gamins itin precizikus optikos komponentus Europos kosmoso agentros kuriamam palydovui. Visi ie laimjimai nuoseklaus deimtmei darbo, lmusio pastarj met skm ir garantuot engim priek, rezultatas nepaisant sudtingos globalios ir vietins ekonomikos situacijos, pabr P .Balkeviius.

ingsnis pasaulio industrines rinkas

Paklaustas apie dabartines Lietuvos lazeri rinkos tendencijas, panekovas nedvejodamas mini eksporto didjim Azijos alis Kinij, Piet Korj. Taip pat pagaliau atsiranda pirkj ir Lietuvoje dabar vietinje rinkoje nuperkama apie 1015 proc. lazerinink produkcijos. Kiti 85 proc. skirti eksportui. Didiausias lazerinink ateities umojis augantys usakymai i industrins rinkos. Lietuvoje pagaminti lazeriai sudaro apie 10 proc. pasaulins mokslini lazeri rinkos. Tai yra labai daug. Taiau ms tikslas tiekti renginius tokioms industrijos milinms, kaip Samsung ar LG ir ne po vien aparat. io umojo uuomazgos jau matomos, tikims per kelerius artimiausius metus enkliai padidinti pardavimus ioje rinkoje, ateities planus apibendrino dr. Balkeviius.
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Tarp vertinim lazerini technologij Oskarai ir Europos kosmoso agentros usakymai

Lazerini technologij srityje Lietuvai apdovanojim netrksta pernai UAB Ekspla prestiiniuose San Franciske (JAV) vykusiuose apdovanojimuose Prism Awards for Photonics Innovation diaugsi ikovotu paangiausio pasaulyje 2010-j gaminio moksliniams tyrimams skirt lazeri kategorijoje titulu, dar vadinamu auktj technologij Oskaru, u bendrovs sukurt lazer NT200. Tais paiais metais Vokietijos kio apdovanojim Lietuvoje ceremonijoje UAB Altechna teiktas prizas nominacijoje Atsakomyb u ateit, paioje Vokietijoje verslo apdovanojimas u lyderiaujanias technologijas bei pavyzdin jaun ir

Kriz Lietuvos lazeri gamintojus aplenk

domu tai, jog Lietuvos ekonomikai sunkiausiais pastaraisiais metais auktj technologij rinkos atstovai nei krizs, nei nuosmukio praktikai nepajuto. Lietuvos lazerinink skms pamatas, pasak P .Balkeviiaus, buvo ir yra glaudus mokslo ir verslo ryys. Mat dauguma dabartini didiausi Lietuvos lazeri moni krj ieiviai i akademinio mokslo pasaulio. Jie anksiau sugebjo skmingai sujungti praktin patirt su vadybinmis iniomis ir pakl i auktj technologij srit pasaulin lygmen. 1992-aisiais 100 proc. Lietuvos eks-

21

Tomo Noraus-Narueviiaus gyvenimo vaizdai

2011 m. spalio 29 d. Simno kultros centro Krokialaukio filialo kultros namuose buvo pristatyta Juozo Stranicko monografija Dabar arba niekados. Tomo Noraus-Narueviiaus gyvenimo vaizdai apie ym ininieri, lietuvybs puoseltoj, vien pirmj Lietuvos diplomat, nepriklausomos valstybs krj T.Nor-Naruevii (18711927), kilus i Alytaus r. Daugird kaimo.
Po renginio dalyviai aplank T.Noraus-Narueviiaus aminojo poilsio viet, savotik gimins panteon Krokialaukio kapinse. Udeg atminimo vakeles, sugiedoj Tautik giesm, nuoirdiai padkojo knygos autoriui Juozui Stranickui u spding pilietikumo pamok. Solidi, turining monografij, papuot T.Noraus-Narueviiaus nuotrauka, ileido VGTU leidykla Technika 2010 m. Recenzentai: prof. habil. dr. Romualdas Gineviius, doc. dr. Algimantas Nakas. Prof. Romualdas Gineviius angos odyje taikliai apibdino autoriaus i laikrai, oficiali altini, laik surinktus gausius faktinius duomenis: Tai paremtas dokumentais pasakojimas apie tarnauti Lietuvai pasiventusio mogaus keli, kupin tampos, vingi ir dramatizmo... mogaus, kuris ant aukuro padjo visa tai, kas brangiausia. Ant aukuro, kuris vadinasi Lietuva. Tokie mons negali bti pamirti.

Dabar arba niekados

Renginio vedja Meil Aleksandraviien ir knygos autorius Juozas Stranickas

Pagerbti savo kratieio susirinko gausus brys Krokialaukio miestelio, aplinkini kaim, Krokialaukio Tomo Noraus-Narueviiaus vidurins mokyklos mokytoj, mokini ir i toliau atvykusi svei. Renginyje dalyvavo ir knygos autorius Juozas Stranickas. Renginio vedja Krokialaukio Tomo Noraus-Narueviiaus vidurins mokyklos direktors pavaduotoja ugdymui Meil Aleksandraviien od suteik Krokialaukio filialo drijos kultros nam folkloro ansamblio Rta vadovei Reginai Zabitienei. Ji puikiai pasta knygos autori Juoz Stranick ir jo darbus. Tai labai darbtus, paprastas, atkaklus urnalistas, visuomenininkas. Jo plunksnai priklauso keli svarbs leidiniai: Akademikas Aleksandras yras. Gyvenimo spalvos, Profesorius Kazimieras Barauskas. Meils galia, Kazimieras Vasiliauskas: mokslininkas, pedagogas, ininierius ir kiti. Mokini vardu kalbjusi Jovita Karkarait tikino, kad T.Noraus-Narueviiaus darbai leidia jo pavard tarti alia ikiliausi Lietuvos asmenybi, o jaunj kart moko mylti gimtj krat kilniais darbais, mokslo laimjimais.

Autorius savo odyje mogus i umarties tvirtina: T.Norus-Narueviius, vadintas Dzkijos uolu, yra ir turt bti viena i viesiausi asmenybi Lietuvos atgimimo prana ir jos krj rikiuotje. Baigs dvi auktsias mokyklas, pasieks profesinio pripainimo, igarsjs veikla lietuvybs labui Rusijoje

Renginio dalyviai aplank T.Noraus-Narueviiaus aminojo poilsio viet, savotik gimins panteon Krokialaukio kapinse

22

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

ir Amerikoje, ymus diplomatas, susisiekimo ministras, pirmasis Klaipdos uosto direkcijos vadovas... Pridurkime eruditas, be savo gimtosios, mokjs bene keturias usienio kalbas, mecenatas ir altruistas, varguomens elpjas, jaunimo globjas. Tai tikrai ikili, verta pagarbos asmenyb, bet nepelnytai pamirta. J.Stranickas tarsi sugrino T.Noraus-Narueviiaus nuopelnus, darbus Lietuvai jaunimo ir garbaus amiaus tautiei atmint. Autorius yra labai kuklus ir tarytum atsiprao skaitytoj: i knyga nra isami T.Noraus-Narueviiaus biografija. J raant reikt pagyventi ir padirbti Maskvoje, Londone, Paryiuje, Vaingtone, ikagoje, Niujorke, gal net Tokijuje, enevoje, Romoje, Briuselyje. Tikrai atrastume io mogaus pdsak. Autorius toki galimybi neturjo. Leidin sudaro 8 dalys. Kiekvienoje atsispindi atitinkamo laikotarpio darbtaus dzko veikla, paremta dokumentais, buvusi bendradarbi prisiminimais, laik, straipsni faksimilmis. Septintos dalies paskutin pastraipa Tarp politini girn primena partij tarpusavio rietenas, panaias dabar vykstanias Lietuvoje. 309 puslapyje skaitome: Prie opozicijos upuolim ir priekait T.Norus-Narueviius jau spjo priprasti. Tokia jos duona ir priederm. Bet kart duob kasa koalicijos Vyriausybje partneriai krikionys demokratai. J laikratis Rytas atakos smaigal nukreip Susisiekimo ministerij ir jos vadov. Monografijoje pateikta daugyb politini vyki, to meto Lietuvos ministr, diplomat tarpusavio santyki ir ryi su usieniu fakt. Bet j skaityti domu, nes autorius pina ir vaizdingos beletristikos: dialog, linksm nutikim (inoma, ir labai lidn), spalving asmenybi portret, vaizding palyginim. Knygos pavadinime jie vardyti kaip gyvenimo vaizdai. Nuoirdiai dkoju T.Noraus-Narueviiaus kratiei, Jo artimj ir savo vardu u tok turining, dom, daug laiko ir kantrybs pareikalavus darb. Laiminga, kad viena i mano nuotrauk Gimtin po 130 met buvo reikalinga leidinio puslapiui. Dkoju u pat leidin su autografu, o Mokslo ir gyvenimo skaitytojams primenu, kad knyg galima sigyti VGTU i anksto susitarus su gerb. Juozu Stranicku. Valerija JANUKEVIIEN

Didysis hadron greitintuvas

Pabaiga. Pradia Nr.4

atveria fizikos paslaptis

Darius JURIUKONIS, Andrius JUODAGALVIS
tuotais dydiais, i kuri apskaiiuojamos daleli mass. Fizikai i teorini apskaiiavim ir anksiau vykdyt eksperiment yra nustat ribas, kuriose gali egzistuoti Higgso mas. Eksperimentatoriai su CERNe buvusiu LEP greitintuvu ir Jungtinse Amerikos Valstijose veikusiu Tevatronu iki 114 GeV energij verts neaptiko Higgso bozono. Prie kelerius metus pradjs veikti LHC greitintuvas Higgso dalels iekojo 100600 GeV energij intervale. iuo metu paiek intervalas smarkiai susiaurjs, o 2011 m. gruodio mnes plaiai nuskambjo CERNo praneimas, kad 124126 GeV ribose pastebtos tam tikros smails detektori duomenyse, liudijanios galim Higgso egzistavim. Reikia surinkti dar daug patikim duomen, kad ie pastebjimai bt patvirtinti arba atmesti, taiau fizikai yra sitikin, kad iki 2012 met pabaigos mes tikrai inosime atsakym.

Slapukas Higgso bozonas

Grupi teorija ir kiti elementarij daleli modeliai iki galo nepaaikina, kodl dalels turi mas. Viena vertus, mass nari pridjimas nagrinjamos sistemos kitim apraanioje lygtyje paeidia simetrijas, dl to teorinis tyrimas pasidaro sudtingesnis. Antra vertus, nra iki galo aiki mass nari prigimtis, t.y. koki pasaulio reikini apraymas natraliai vest tuos narius. iuo metu populiariausias yra Higgso mechanizmas, paaikinantis, kad kalibruotiniai W ir Z bozonai turi nenulin mas, nes Higgso laukas paeidia lokali elektrosilpnosios sveikos simetrij. Fermion (kvark, lepton) mass narys taip pat turi io lauko indl, ir sistemos operatorius yra invariantikas kalibruotinms transformacijoms. Higgso mechanizmo idava turi egzistuoti skaliarin dalel, vadinamasis Higgso bozonas, kurios egzistavimo rodym pasaulio laboratorijos vis dar ieko. Higgso laukas skiriasi nuo kit fizikini lauk. Pavyzdiui, kintantys elektriniai krvininkai sukuria elektromagnetin lauk, kuris pernea energij. O erdvs regionas turi maiausi galim energij, kuomet elektromagnetinis laukas lygus nuliui. Toks nulinis laukas yra natrali bsena, kai nra krv turini daleli. Taiau pagal Standartin model maiausia energija yra tada, kai Higgso laukas turi tam tikr, nelygi nuliui, vert. Atitinkamai nenulinis Higgso laukas upildo vis visat ir dalels visada sveikauja su iuo lauku. Kaip mons, brisdami vandeniu, sultja, taip ir dalels, sveikaudamos su Higgso lauku, gyja inercij ir mas. Standartiniame modelyje negalima i pirmini princip nusakyti jokios dalels mass, net ir Higgso bozono. Taiau galima pasinaudoti kitais ima-

Tamsioji mediaga
Galaktikos sukasi tokiu greiiu, kad jos turjo jau labai seniai suirti, nes stebimos mediagos sukuriama gravitacija negali atsverti tokio sukimosi sukuriamos icentrins jgos. Tas pats yra ir su galaktik spieiais, todl mokslininkai daro prielaid, kad egzistuoja mums nematoma mediaga (tamsioji mediaga), kurios sukuriama papildoma gravitacija ilaiko galaktikas. Ir tos mediagos turt bti labai daug daugiau kaip 80 procent vis visat sudaranios mediagos. Nedidel tamsiosios mediagos dal turt sudaryti vadinamoji barionin mediaga tai tokie astronominiai knai, kaip juodosios skyls ir kiti i inomos mediagos sudaryti objektai, o likusi dalis galt bti Didiojo sprogimo metu sukurtos dalels, kurios nesveikauja ar sveikauja labai silpnai elektromagMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

23

I detektori gaunamiems duomenims apdoroti CERNo skaiiavimo centre naudojami tkstaniai galing procesori

netine jga ir taip ilieka nepastebimos. Vykdomi eksperimentai LHC greitintuve gali iek tiek atskleisti i daleli paslapties yd. Nors, pasak daugelio teorij, jos gali bti labai lengvos ir j tiesiogiai imatuoti nepavyks, bet mokslininkai daleli egzistavim gali nustatyti pagal j perneam energij ir judjimo kiek. Kai kurios teorijos, pavyzdiui, supersimetrija arba styg teorija, numato silpnai sveikaujani daleli egzistavim, todl, jei ios teorijos bt patvirtintos eksperimentais LHC greitintuve, prasiplst supratimas apie visatos sandar ir i dalies inotume, kodl galaktikos vis dar sukasi.

Papildomos dimensijos
Kiek inome, mus supa keturios dimensijos trys erdvs ir viena laiko. Taiau mokslininkai su LHC greitintuvu ieko poymi, kad egzistuoja daugiau matmen. Toki papildom dimensij egzistavimas galt paaikinti kai kurias mslingas visatos savybes. Pavyzdiui, i vis keturi sveik gravitacija yra daug silpnesn negu likusios ir reikia net planetos dydio objekt, kad pajustume jos jg, tuo tarpu elektromagnetinei jgai pajusti utenka dviej nedideli magnet. Viena i galimybi, kad mes jauiame tik dal gravitacins jgos, o kita dalis veikia papildomose dimensijose. Remiantis styg teorija, turi egzistuoti bent eios papildomos dimensijos, kurios yra tokios maos, kad j net negalime detektuoti. Taiau, jei egzistuoja gravitacins sveikos nejas gravitonas, jis galt greitintuve vykstani reakcij metu pasislpti iose papildo-

mose dimensijose. Gravitono prietaisai tiesiogiai neuregistruot, taiau jis palikt energijos ir judesio kiekio disbalans, kuris signalizuot, jog egzistuoja nauja dalel ir papildomos dimensijos. Styg teorija yra elegantika, taiau spekuliatyvi teorija ir silo vairi eksperimentini jos patikrinimo bd. Vienas i j yra inom standartini daleli kopij egzistavimas (Klein-Kaluza pasikartojimas). i kopij savybs bt tokios paios, o mas daug didesn. Kitas patikrinimas mikroskopini kvantini juodj skyli susidarymas. Jeigu ie numatymai pasitvirtint, tuomet bt engtas didelis ingsnis fizikoje tyrinjant papildomus matmenis ir studijuojant kvantin gravitacij laboratorijos slygomis.

kai temperatra pasiekia apie 2000 milijon laipsni, t.y. madaug 100 000 kart daugiau negu Sauls branduoly! Kaip tik pirmsias milijonines sekunds dalis visatoje buvo panai temperatra, ir mokslininkai stengiasi sukurti tokias slygas laboratorijoje. Jau 2000 m. eksperimentuojant CERNe ir Brukheiveno nacionalinje laboratorijoje buvo pastebti kvark-gliuon plazmos poymiai, bet dabartinis LHC greitintuvas yra tikra tokios plazmos gamykla. Jame sunkieji jonai greitinami prieprieiniuose srautuose beveik iki viesos greiio ir suduriami detektori viduje. Susidrus energingiems, didel proton ir neutron kiek turintiems vino jonams, susidrimo vietoje labai pakyla temperatra ir slgis. Tokioje terpje labai trumpam susikuria kvark-gliuon plazma, kuri greitai vsdama vl virsta prastine mediaga ir sukuria daugyb vairi daleli. Analizuodami susidariusi daleli elges mokslininkai bando nustatyti plazmos temperatr, slg, tank ir kitus parametrus. Tokie tyrimai padeda suprasti, kodl ir kaip maiausi materijos elementai sujungiami protonus ir neutronus ir kas padeda ilaikyti toki j bsen. Specialiai sunkij jon susidrim tyrimams yra sukurtas ALICE detektorius, kuris labai tiksliai identifikuoja susidariusias elektringsias daleles, taiau ie eksperimentai skmingai vykdomi ir CMS bei ATLAS detektoriuose. 2010 m. lapkriio mn. LHC greitino ne protonus, o sunkiuosius jonus. Susikaup didelis kiekis duomen, kurie yra analizuojami iki iol ir i kuri matyti, kad buvo pasiektas didiausias kvark-gliuo-

Sunkieji jonai
Per 13,7 milijardo met po Didiojo sprogimo visata smarkiai pasikeit, susiformavo milinikos galaktikos, atsirado mikrobai, bet visa tai sudarantys maiausi elementai laisvi egzistavo tik pirmsias milijonines sekunds dalis. Labai greitai kvarkai buvo tarpusavy sujungti su stipriosios sveikos nejais gliuonais ir kalinti proton bei neutron viduje. Juos jungianti jga yra tokia stipri, kad nemanoma eksperimentikai atskirti individuali kvark ar gliuon jie staigiai rekombinuoja ir sukuria naujas daleles. Dabartin stiprij sveik teorija numato, kad, pasiekus labai didel temperatr ir slg, kvarkai ir gliuonai turt isilaisvinti i juos jungiani daleli ir egzistuoti naujoje materijos bsenoje kvark-gliuon plazmoje. Toks perjimas atsiranda tuomet,

24

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Proton susidrimas realiame CMS eksperimente, kuriame i dviej Z bozon susidaro keturi elektronai. Elektron energij enklina raudoni stulpai. Tinklelis rodo trekerio iorin krat

vino jon susidrim metu payra tkstaniai subatomini daleli

n plazmos tankis ir temperatra, taip pat nustatyta, kad ji elgiasi beveik kaip idealus skystis, turintis labai ma klampum, ir pastebti kiti nauji fenomenai.

Antimediagos msl
Kakur prapuol antimediaga ne, ne i CERNo, kuriame yra antimediagos gamykla, bet visoje visatoje! Toki ivad darome po skrupuling visatos tyrim. Kiekvienai elementariajai dalelei egzistuoja antidalel, turinti toki pai mas, bet skirting elektros krv. Susidrusios dalels ir antidalels inyksta, o anihiliacijos procesas j mases paveria energija. Pagal Didiojo sprogimo teorij pradinje visatoje turjo susikurti vienodas mediagos ir antimediagos kiekis. Jeigu tokia proporcija bt isilaikiusi, tai dalels ir antidalels bt sunaikinusios viena kit ir Visatoje likt tik gryna energija. Bet iandien, kiek mes matome, viskas sudaryta i mediagos ir randami tik labai mai antimediagos kiekiai. Tad kakas turjo atsitikti, nes buvo paeista mediagos ir antimediagos simetrija, ir tai isiaikinti vienas didiausi fizikos iki. Per kelet pastarj deimtmei fizikai suprato, kad gamtos dsniai ne visada vienodai veikia dalelms ir antidalelms. Buvo pastebta, kad prie virsm kai kurios neutraliosios dalels (pavyzdiui, B-mezonai) milijonus kart per sekund spontanikai transformuojasi (arba osciliuoja) savo antidalel. Kakokie neinomi veiksniai galjo siterpti proces ir ankstyvosios visatos osciliuojanios dalels galjo daniau virsti dalelmis nei antidalelmis. Kitas popu-

liarus paaikinimas, kad silpnoji sveika, kuri atsakinga u daleli virsmus, gali lemti mediagos ir antimediagos asimetrij. Viena i priemoni iai prielaidai paaikinti yra prie keturis deimtmeius atrastas krvio-lyginumo paeidimas (CP violation). is paeidimas reikia, kad kai kuri daleli ir j antidaleli virsm proporcijos truput skiriasi. Viena i toki daleli yra B mezonas, kuris sudarytas i emiausij (b) kvark. LHC greitintuvas sukurs daugyb toki daleli, o detektoriuose bus galima studijuoti j virsmus. Vienas i detektori LHCb, kaip tik specialiai ir buvo sukurtas tokiems eksperimentams vykdyti. Aptikus didel asimetrij tarp b ir anti-b kvark virsm, bt galima pasakyti daugiau, kodl gamtai labiau patinka mediaga negu antimediaga.

Kiti ikiai
Be pamint LHC greitintuvo uduoi, fizikai tikisi, kad jis pads atsakyti daugel kit klausim. Vienas i j dar smulkesni fundamentalij daleli paieka. Kai kurios teorijos teigia, kad Standartiniame modelyje apraomos 12 elementarij daleli yra sudarytos i dar smulkesni daleli, vadinam preonais. Skirtingos preon kombinacijos leist paaikinti tokias daleli charakteristikas, kaip mas ar krvis. LHC pasiekiama didel proton susidrimo energija ir sugeneruotas milinikas duomen kiekis sukuria slygas tokiems tyrimams, kurie gali atverti nauj subatomini daleli pasaul. Kitas fizikams nerim keliantis klausimas kodl gamta sukr tik tris daleli genera-

cijas, o gal egzistuoja ketvirta? Visai tiktina, kad LHC eksperimentuose bt aptikta ketvirtos generacijos daleli daug masyvesni negu buvo galima sukurti ankstesniais daleli greitintuvais. Toki daleli atradimas palengvint mokslinink paiekas sprendiant didiausias i dien fizikos paslaptis, kaip mediagos ir antimediagos asimetrija arba tamsiosios mediagos kilm. LHC greitintuvas ada atverti naujos, domios fizikos vartus ir tuo sitikinsime dar iais metais. Jeigu eksperimentatoriai neaptiks Higgso bozono, tuomet teoretikai turs gerai pakraptyti galvas kurdami nauj fizikin pasaulvaizd. Jeigu vliau bt aptiktos naujos fundamentaliosios dalels arba papildomos dimensijos, tuomet vykt revoliucija subatomini daleli fizikoje, o gal net atsirast ir egzotik naujj ini pritaikym kasdieniame gyvenime. Tiesa, jei eksperimentikai bt aptikti kokios nors naujos dalels pdsakai, dar praeit nemaai laiko, kol nustaius jos savybes ji bt teistai priskirta vienai ar kitai teorijai. Lietuvos fizikai taip pat prisideda tiesiant keli nauj fizik, o is kelias tikrai domus.
Straipsnis parengtas D. Juriukoniui dalyvaujant projekte Podoktorantros stauoi gyvendinimas Lietuvoje, kuris finansuojamas pagal Europos Sjungos struktrini fond mogikj itekli pltros veiksm programos, Mokslinink ir kit tyrj mobilumo ir student mokslini darb skatinimo priemon (VP1-3.1-MM-01).

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

25

Kaune, Lietuvos energetikos institute (LEI), 2008 m. kurtas Vandenilio energetikos technologij centras (toliau Centras) Santakos slnyje kuriamo nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologij mokslo centro dalis pastaraisiais metais Europos Sjungos lomis modernizavo technin rang. Lietuvos mokslinink dirbis ioje srityje, galimyb atlikti sudtingus tyrinjimus traukia atvykti Centr tyrjus ir i kit ali.

Kauno mokslinink projektuose na pigus ir ekolo

Beata BARAUSKAIT

Vandenilis labiausiai paplits cheminis elementas yra laikomas vienu perspektyviausi taupios ir ekologikos energijos neikli nam kio reikmms, gamybai, transportui. Vandenilio savybms ir pritaikomumui nagrinti pastangas sutelkia ir Lietuvos mokslininkai, turintys mokslini, praktini idj, kaip vandenil panaudoti transporto priemoni kurui.

Auger elektron spektroskopas

varaus gamtos kuro privalumai

Vandeniliu varomi automobiliai neteria gamtos, yra ekonomiki ir veikia tyliai. Tokio kuro elementai pustreio karto efektyvesni u vidaus degimo variklius, nes jiems reikalingas tik vandenilis ir deguonis, kuriuos galima gauti, pavyzdiui, i vandens ir tiesiog oro. Galutiniai vandenilio energetikos produktai elektros energija ir vandens garai. aplink neimetami nei anglies, nei azoto junginiai. Tai milinikas privalumas, ypa numatant, kad ms keliais vainjani transporto priemoni nuolat daugs, sako Centro vadovas dr. Darius Milius. Vandenilis patrauklus tuo, kad kiekviena alis galt jo pasigaminti i vietini aliav: biomass, vandens, naftos produkt ir kt. iuo metu daugiausiai jo igaunama i gamtini duj. Ekologikas vandenilio kuras gerokai pabrangina automobili gamyb. J kaina kelis kartus didesn u tuos, kuri bakai pripildomi benzino, dyzelino ar gamtini duj. Nepaisant palyginti dideli kat, jei pavyks skmingai realizuoti didij automobili gamintoj, toki kaip Toyota ir Honda, umojus, tikimasi, kad iki 2015 m. pasaulyje turt vainti apie imt tkstani vandeniliu varom automobili.

Masinei gamybai dar brangokas

Kas trukdo vandenil plaiai naudoti kaip daug efektyvesn kuro r? Per brangi vandenilio gamyba, nepakankamai itobulinti saugojimo bdai, nesukurta kuro upildymo kolonli infrastruktra. Vienas didiausi iki vandenilio saugojimas, nes saugojimo sistemos uima didel tr ir yra pernelyg masyvios. Todl mokslininkai ieko bd, kaip sumainti duj tr, jas suspaudiant, suskystinant ar sudarant kompaktikesnius vandenilio ir kit mediag junginius. Kompleksinms vandenilio saugojimo sistemoms gaminti kuriamos mediagos, kurios maai reaguot ar net visikai nereaguot su vandeniliu ir i kuri pagamintas saugyklas bt galima pakartotinai pripildyti tkstanius kart. Centre vykdomi tyrimai yra susij su vandenilio saugojimu kietu pavidalu metal ir vandenilio junginiuose, metal hidriduose. Teorikai tai optimalus vandenilio saugojimo bdas. Deja, dabar egzistuojanios metal hidrid sistemos, kuriose bt galima saugoti 5 kg vandenilio (tiek jo reikia, kad lengvasis automobilis nuvaiuot 500 km), sveria apie 400 kg. Todl Centre bandoma sukurti

metal hidridus, kuriuose bt galima saugoti gerokai didesn vandenilio kiek tuomet saugojimo sistemos tapt kur kas lengvesns. Nors vandenilis labiausiai paplits cheminis elementas, taiau egzistuoja tik vairiuose junginiuose. Jam igauti reikia sunaudoti nemaai elektros energijos. Taiau mokslininkai neabejoja vandenilio naudojimo skme. Kai rasime, kaip pigiau atskirti ir paimti chemin element, sukursime efektyvesnius jo saugojimo bdus, tada bus atvertas kelias pigiai ir ekologikai energetikai visas pramons akas ir buit, teigia centro vadovas. Lietuvos mokslininkai aktyviai vykdo iuos darbus. Centre kuriamos naujos mediagos, reikalingos vandenilio gavybos procesams. Tai specialios membranos, praleidianios tik vandenilio dujas, kurios padeda igryninti vandenil.

26

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

aujos kartos ogikas kuras

Investicijos ateities moksl
Centras rpinasi ir mokslinink rengimu, plaiai bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto (KTU), Vytauto Didiojo universiteto (VDU) fzikos katedromis. Daugelis jaunj fizik centre atlieka praktik, nemaai lieka ir ilgesniam laikui ia atlieka tyrimus bakalauro, magistro, daktaro baigiamiesiems darbams. 2010 m. Centre magistro tezes parengus VDU student Audri Aviien puikiai vertino JAV Kalifornijos universitetas gab jaunj mokslinink prim doktorantr. Prie kelet met studentas i Pranczijos Emmanuelis Wirthas Centre pareng daktaro diser-

sveikos su kietaisiais knais tyrimus, kuria vairi tyrim rang ir diegia j mokslo staigose, pramons monse. Ms laboratorijose dirba daug perspektyvaus jaunimo, sako dr. D.Milius. Galbt ateityje j darbai lems perversm energetikos pasaulyje. Vandenilio energetikos technologi-

Studento praktika su moderniausia ranga

Justas Andrijauskas, KTU Fizikos programos bakalauras, Centre atlieka praktik. Jaunasis fizikas atlieka tyrimus, susijusius su vandenilio taikymu kuro elementams. Noriau prisidti kuriant mediagas, kurios atpigint ku-

Rentgeno spinduli fotoelektroninis spektroskopas

Vandenilio energetikos technologij centro vadovas dr. Darius Milius

tacij vandenilio saugojimo metal hidriduose tema ir j apgyn VDU tarptautinje doktorantros komisijoje, sudarytoje i Lietuvos, JAV ir ES mokslinink. iuo metu jis dirba mokslininku-tyrju Pranczijoje, Setaram Instrumentation kompanijoje, atliekanioje duj

j centras buvo kurtas Europos Sjungos struktrini fond ir Lietuvos Respublikos biudeto lomis. vietimui ir mokslui 20072013 m. laikotarpiu skiriama per 3,5 mlrd. lit vietimo ir mokslo ministerijos administruojamos Europos Sjungos struktrins paramos.

ro element gamyb bei sumaint j darbin temperatr. Vandenilio kuro elementai labai geri elektros altiniai, taiau gana brangs. Atpiginus technologij, naujos kartos elementai gals pakeisti elektros altinius elektronikos taisuose, juos bus galima panaudoti ir elektrinse energijai gaminti, pasakoja studentas. Justui vienas didiausi centro privalum moderni ranga: ia dirbdamas net studentas gali pasiekti gana svari rezultat. Nekainojama patirtis, inios ir gdiai, sako KTU Fizikos programos magistrantas arnas Varnagiris, Centre atliekantis metal hidrid metalo ir vandenilio jungini tyrimus. Antrame kurse arnas atvyko Centr atlikti praktikos, vliau ia dar tyrimus bakalauro darbui, iuo metu rao magistro darb. Galimyb studentui praktikuotis pasaulinio lygio mokslo centre suteikia nekainojamos patirties, ini ir gdi, sako jaunasis mokslininkas. Kitas studentui ne maiau svarbus dalykas praktika gali bti apmokama. Mokslo centruose dirbantiems studentams taip pat daug lengviau gauti mecenat ar paprastas stipendijas.

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

27

Mokslin fantastika tikrovje ir tikrov mokslo fantazijose

Juozas BAUYS

,Broma atwerta ing

rologai, visokiausi pranaais apsiauk aikiaregiai ir iaip fantazuotojai. Jiems atleistina nekti, k tik usimano. Taiau po ateit stengiasi pasivalgyti ir skvarbesni monijos protai. Mokslins fantastikos krjai, kaip matme, yra velg ir nemaa to, kas realu arba tiktina. Juk ligi sielos gelmi daugel jaudino pagal lenk raytojo Stanislavo Lemo apysak sukurtas kino filmas Soliaris, kuriame pagrindin vaidmen suvaidino msikis Donatas Banionis.

Ar dabar i ties 2012 metai? Jei kalendorius nemeluoja, tai tikr tikriausiai. Tuomet pasklaidykime io ms kalendoriaus puslapius, kuriuose rasime ymesni netolimos praeities vyki. Skaitome: jau nuverstas paskutinis stulpas laukuose, nes elektros energija perduodama be laid; kelion tyrinti ems gelmi leidosi neseniai sukurtas specialus zondas; niekas pasaulyje nesibaimina audr, kru ir tornad, nes k tik imokta klimat reguliuoti; monijos gretos retja prasidjo emigracija artimiausias planetas... Kalendoriuje trumpai apraytas ir toks domus vykis. Prie kelet met viena eima JAV savo maai mergaitei auklti sigijo robot, kur mayl meiliai pavadino Robiu. Ir taip smagiai su juo aid slpyni, kitus aidimus, taip linksminosi ir taip prisirio, kaip sugeba tik vaikai. Mamai tai labai nepatiko. Nepatenkinti buvo ir kaimynai, kurie Robio tiesiog nemgo. Tuomet mama nusprend, kad negalima pa-

tikti vaiko tam, kuris pagamintas i laid bei kakokio metalo ir neturi sielos. Tvas turjo nusileisti ir grinti Rob robot gamykl. Taiau mergait taip jo pasigedo, kad jai grs net dvasin trauma. Todl tvai po ilg paiek Rob rado ir grino dukrai. Tiesa, jis buvo nebylys, nes robotus imok kalbti kiek vliau... ie keli pavyzdiai i mokslins fantastikos krybos. 2012-j vyki kalendoriuje autorius ir pas mus gerai inomas amerikietis Arturas Klarkas (Arthur Clarke), ias savo valgas knygoje Ateities bruoai paskelbs 1960 metais, kai k tik buvo paleisti pirmieji dirbtiniai ems palydovai. Tada jis drsiai pranaavo, kad tuoj bus sukurtos ir kosmins laboratorijos, mogus isilaipins Mnulyje, atsiras asmenin radijo aparatra, bus plaiai naudojama branduolin energija. ia jis buvo teisus, todl domu, k jau prie pusam buvo mums numats po 2012-j. 2020 paveldimumo valdymas, mogik robot sukrimas; 2030 kontaktai su neemikomis civilizacijomis; 2050 gravitacijos sutramdymas; 2060 automatinis mokytojas; 2070 viesos greiio virijimas; 2080 mainos, protingesns u mog; 2090 materijos teleportacija, pasaulins smegenys. A.Klarko tvynainis taip pat garsus mokslins fantastikos krjas Aizekas Azimovas (Isaak Asimov) atuntajame prajusio amiaus deimtmetyje paskelb, kad robot era prasids XXI a. pradioje, t.y. ms laikais... I jo knygos Trys robotechnikos dsniai ir atpasakotas jautrus siuetas apie nebyl Rob ir mergait. Nieko nuostabaus, kad mogus vis bando pavelgti u laiko udangos. Ten pasidairyti kasdien kvieia brjos, ast-

Jei itaip mus veikia dalykai, kuriuos galime pavadinti fantastika, tegul ir moksline, tai labai domu, kokios gi bt pai mokslinink, aukiausi savo srities specialist, valgos. Apie jas panekti atsirado ir proga, nes pernai grupel inom pasaulio mokslinink susirinko Maskvoje kongres Global Future

28

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

2045 (GF 2045), i pavadinimo nurodant, kad bus nekama apie pasaulio ateit ligi ms imtmeio vidurio. Kodl pasirinkta tokia data? Jei jos aikinimas kiek plaiau nuklyst masin auditorij, tai reakcija bt panai maj kalendoriuje perskaityt pasaulio pabaig. Trumpam stabtelkime ties ia data. Astronomai gerai ino, kas yra singuliarinis takas. Tokiame take vyko Big

wiecznasti

Bang Didysis sprogimas, per kur gim visata, erdv ir laikas. Singuliarinis takas reikia ir tok bv, kuriame dingsta visi ankstesni dsniai ir taisykls. Po to arba atsiranda nauji, arba prasideda regresas, kakokia atgal grimo bkl. tai tokio tipo takas es artja ir monijos istorijoje. Ms padangje labiau mokslo populiarinimo srityje inomas rus fizikas profesorius S.Kapica, vertindamas demografinius rodiklius, tvirtina, kad ta kritin bkl bus pasiekta, kai pasaulyje gyvens 11,4 milijardo moni. Tai vyks 2045-aisiais. Paklaida plius minus dvideimt met. Toki dat liudija ir pasaulio kelias informacin visuomen. Kompiuteri galingumas ne taip seniai dvigubdavo kas keleri metai. Dabar is laikas sutrumpjo ligi 11 mnesi. Ir tai ne riba. Nupie io greitjimo grafik matysime, kad netrukus jo kreiv gali auti vertikaliai auktyn. Jei joje atsispindi ir civilizacijos evoliucija, tai tas uolio momentas ir reik singuliarin tak, kuriame dingsta viskas, kas buvo, ir atsiveria naujoji Pradia. Tiesa, yra tvirtinani, kad monija panaias bkles jau yra ne syk pergyvenusi. Pavyzdiu nurodoma XIX a. pabaiga, kai atrod, kad visi

didesni miestai bus palaidoti po arkli mlu, kurio buvo nemanoma nei ikuopti, nei iveti. Taiau i problem netrukus isprend automobilis. Kongreso GF 2045 dalyviai nurod ir

pagrindin susitikimo prieast. monija virto vartotoj visuomene ir yra prie totalinio raidos orientyr prasms praradimo ribos. Daugumos moni interesai i pagrind remiasi tik savo komforto bkls palaikymu, raoma j paskelbtame manifeste. Ieitis tebesanti viena ...veikti esmines fizini ir psichini galimybi ribas, kurias mogui yra suteiks biologinio kno ribotumas. Tam tikslui btina tobulinti ne tik ms aplink, bet ir pat mog. Tarp t norini tobulinti yra ir tie, kurie darb jau rimtai dirba. Pasaulyje gerai inomas R.Kurzveilas (Ray Kurzweil). Spaudoje jis vadinamas vienu i 16 revoliucionieri, kuri darbai sukr dabartini JAV vaizd. Jis planetinio kompiuterio iradjas, skaitmeninio pianino autorius, skmingai darbuojasi optini simboli atpainimo srityje, kalbos atpainimo technologijose. Kita garsenyb japonas Hirosi Isiguro pasaulio genij imtuke vardijamas 28-uoju. Tai vienas inomiausi iandien kibernetikos ir robot technikos specialist. Tuo tarpu brit Kevin Varvik (Kevin Warwick), valdymo sistem krj, galima pavadinti pirmuoju planetos kiborgu. 1996-aisiais jis pasipra, kad jo rankos nerv kelioms dienoms bt implantuotas mikroprocesorius, o prie peties pritvirtintas sistuvlis. Mintimis jis udegdavo ir ugesindavo kambaryje vies ir net varst duris. Ko gi turt imtis tie, kurie mus nori tobulinti? Pirmiausia, daugelis j sitikin, kad nra nekandam udavini, skiriasi tik j sudtingumas. Nuo to momento, kai mogus pam rankas lazd, jis vis laik siek kam nors atiduoti savo fizini gali funkcijas. Ta lazda ilgainiui virto ginklu, ems dirbimo padargu, dar vliau vos mygtuko paspaudimu valdomomis mainomis ir mechanizmais. tai, k vadiname technika automobilius, telefonus, televizorius, itisus fabrikus, mogus nuolat projektuoja savo fizinio kno funkcijas, jas nuo savs atskiria ir perkelia iorin pasaul. Nukelta 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

29

Visuomenje iki iol vyrauja daugiausia tradicinis ir moraliai pasens poiris geografij, nors pats geografijos turinys, jam keliami tikslai ir udaviniai yra labai smarkiai pasikeit visuose geografinio vietimo lygiuose. Taip pat reikia apgailestauti, kad per iniasklaidos priemones besiliejantis pliuralistinis su geografiniu kontekstu susijs nuomoni ir vertinim srautas perdm danai stokoja profesionali geografini valg, geografinio prognozavimo. Dl geograf bendruomens netraukimo ar nesitraukimo viej diskurs ir santrios laikysenos sprendiant ypa aktualius ms valstybei klausimus padaryta nemaai su geografine logika prasilenkiani bei alos ms valstybei turini sprendim. Kadangi geografija yra integraliausias mokomasis dalykas, o atsivelgiant jo multiparadigmikum sunku, o gal ir nemanoma pateikti visuotinai priimtino io mokomojo dalyko apibrimo, Lietuvos geografijos mokytoj asociacijos tarybos iniciatyva buvo pamginta apibendrinti daugel su geografiniu kontekstu susijusi srii ir pateikti savo, t.y. geografijos mokytoj bendruomens, poir iuolaikins geografijos dalyko turin ir apskritai geografini ini bei geografinio mstymo reikm iuolaikiniame pasaulyje. Neabejotina, kad tai aikiau ir tiksliau apibr ms poir geografij nei tradicinis suvokimas bei vadovliniai apibrimai. Plaija prasme geografija apima tokias sritis, kaip fizinis ems pavirius, kratovaizdiai, gyventojai ir j gyvenamosios teritorijos bei materialin ir dvasin moni aplinka. Labai apibendrintai sakant, geografijai svarbu pasaulis, kuriame mes visi gyvename. Vienas i geografijos ypatum ir stiprioji jos pus gamtos bei visuomens moksl sryingumas. Fizin geografija, kaip gamtos mokslas, tyrinja ms fizins aplinkos vairov, joje veikianias jgas ir vykstanius procesus. visuomens mokslus nukreipta visuomenin geografija (taip pat vadinama socialine ir ekonomine geografija, antropogeografija ir kt.) nagrinja

Geografini ini ir geografinio mstymo reikm iuolaikiniame pasaulyje

Rytas ALNA
Lietuvos geografijos mokytoj asociacijos prezidentas

Nuo 2012 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl abiturientams suteikta galimyb laikyti ir valstybin geografijos brandos egzamin. Taigi geografija pagaliau pateko tok egzamino status turini mokomj dalyk klub. Neabejotina, kad is, nors ir ilgokai vilkintas, pripainimas sudaro nemaai galimybi auktu lygiu visoje vietimo sistemoje, taip pat ir visuomeniniame gyvenime tvirtinti nekvestionuojam iuolaikini geografijos ini reikm.

gyventoj ir ekonomikos struktr, pokyius ir j prieastis, mogaus veiklos ryius su konkreia erdve. inias apie fizinius, socialinius ir ekonominius procesus geografija perkelia konkret vietovi bei region kontekst ir taip perteikia vairovs prisotint skirting visuomeni, kultr, kini form, politini sistem, kratovaizdi, formuojani ms pasaul ir artimiausi moni aplink, vaizd. iuolaikin visuomenin geografija mgina atskleisti ne tik socialini bei ekonomini proces kait, bet ir visuomens nelygybs prieastis, padarinius bei silo bd ir priemoni iai nelygybei mainti. Fizin geografija ir visuomenin geografija yra dvi santykinai savarankikos akos su skirtingais tikslais ir savitais tyrim metodais. Bet abi ios akos glaudiai siejasi sprendiant daugyb klausim. Dl didiuls reikms, tenkanios fizinei aplinkai kaip pamatinei mogaus gyvenimo erdvei, ir dl to fakto, kad dl mogaus

veiksm ji vis labiau paeidiama, be abejons, vis didesn reikm geografijoje skiriama vairiapusi susipynusi tarpusavio ryi nagrinjimui. Tok visaapimant nagrinjimo bd galima laikyti iuolaikins geografijos erdimi. Taigi geografija yra ne tik mokslo disciplina, bet ir neatsiejama sudtin kiekvieno mogaus gyvenimo dalis. Geografija gali padti padaryti ms kasdien gyvenim domesn, saugesn ir paadinti arba padidinti ms rpinimsi aplinka ir monmis bei nor veikti j labui. Mes visi gana anksti gyjame fundamentalios geografins patirties, pavyzdiui, imokdami orientuotis savo artimiausioje aplinkoje. i aplinka ir gebjimas j suprasti bei vertinti laikui bgant dl daugybs prieasi keiiasi, pavyzdiui, dl kelionse besipleianio akiraio arba kintani poiri, kuriuos mums perteikia mokykla, o ypa geografijos pamokos. Abi patirtys, kaip pavyzdiai, yra labai svarbios, o daugeliui moni jos paadina didel susidomjim gamta, gimtja aplinka, kaimyninmis ir tolimesnmis alimis, kultromis. Toks btent geografijos paskatintas domjimasis formuoja btin atsakomybs ir u gamtin, ir u moni gyvenamj aplink jausm. Danos ivykos natrali umiesi gamtin aplink suteikia mums gilesns patirties, kai stebdami ar domdamiesi ja galime suinoti ir suprasti, kaip formavosi is kratovaizdis ir kaip moni veikla j paveik ar tebeveikia. Geografins inios ir geografins valgos arba, kaip sako patys geografai, geografiniai akiniai leidia mums laiku pastebti vairius tam kratovaizdiui kylanius pavojus ar pasilyti bd, kaip taisyti jau padaryt al, pavyzdiui, susijusi su nekontroliuojama dirvoemio erozija, neleistinais kirtimais, teisintomis nelegaliomis statybomis, vizualia tara, arba koki priemoni reikt imtis abojant nevaldom ir nebaudiam vandal veikl. Kelias nuo gyvenamosios vietos iki darbo ar apsipirkimo vietos, mokymo

30

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

staigos suteikia mums daug ini apie transport ir jo efektyvum, veikiamus atstumus ir tam sunaudojam energij bei dl to atsirandant vienok ar kitok ekologin pdsak. Jei tokie duomenys kaupiami sistemingai, jie formuoja supratim, kaip turt vykti darnus teritorinis planavimas ir su juo susijusios infrastruktros pltra, nuo kurios tiesiogiai priklauso moni gyvenimo kokyb. Ms artimiausios ir globalins aplinkos kokyb labai priklauso nuo to, kaip mes elgiams su tokiais gamtos itekliais, kaip geriamasis vanduo ir ikastinis kuras. Geografijos mokymas labai prisideda prie to, kad kiekvienas mogus suvokt savo gyvenimo bdo paliekam ekologin pdsak ir pagalvot, kaip jis savo asmenine veikla galt prisidti prie, pavyzdiui, moni sukelto atmosferos atilimo mainimo. Dinamiki pastarojo laikotarpio pokyiai visose gyvenimo srityse neveda visik suvienodjim pasauliniu mastu, bet kaip tik irykina naujus skirtumus, ikelia ambicingus ikius ir paadina naujus konfliktus. Globalizacijos amiuje mes gyvename ne tik esant globaliai susipynusiai ekonomikai, bet ir globalios, t.y. visuotins, atsakomybs taut bendruomenje. Geografins inios ir geografinis visaapimantis mstymas yra esminis XXI a. bruoas. Ms planet smarkiai keiia spartus gyventoj skaiiaus didjimas, akivaizds globaliniai aplinkos pokyiai, socialin ir ekonomin nelygyb ir vis spartesnis gamtos itekli majimas. ios globalios problemos yra didelis ikis taikiam moni sambviui, kultrinei tolerancijai, tinkamai geopolitikai, o ypa darniam gyvenamosios aplinkos tvarkymui bei gamtos itekli naudojimui. i iki akivaizdoje geografams tenka ypa svarbus vaidmuo. Jie perteikia inias apie problem prieastis ir ryius, moko geografikai mstyti ir vertinti, adina supratim ir nor veikti, kad bt garantuota mogaus gyvenimo ms planetoje ateitis, taip pat savo dalykine kompetencija gali svariai prisidti priimant svarbius sprendimus ar iekant ikilusi problem sprendim. Taigi geografins inios ir geografinis mstymas dar niekada monijos istorijoje nebuvo toks visuotinai svarbus, o geografinis analfabetizmas toks pavojingas visai monijai.

Alfredas Rmeris
Ingrida PAJEDAIT
iais metais minime 180-sias ymaus XIX a. antrosios puss Lietuvos dailininko, skulptoriaus, kultros ir visuomens veikjo, senos ir garbingos aristokrat gimins atstovo Alfredo Rmerio (18321897) gimimo metines. Tai puiki proga prisiminti ir pagerbti ikil meninink, aktualizuoti jo darbus, perirti ir naujai vertinti palikim. Nors A.Rmerio asmenyb ir kryba pastarj deimtmet sulauk nemaai istorik ir menotyrinink dmesio, taiau jo biografijoje vis dar esama balt dmi, o muziej, bibliotek ir archyv saugyklose neatrast dalyk. Apie kelet netikt atradim Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekoje papasakosime iame straipsnyje. Bsimasis dailininkas gim 1832 m. balandio 16 d. (pagal Julijaus kalendori balandio 4 d.) Vilniuje, dailininko Edvardo Jono Rmerio (1806 1878) ir Onos Bialozaraits-Rmeriens (18051834) eimoje. 1834 m. nuo diovos mir jo motina, 1839 m. u anticarin veikl Rusijos gilum buvo itremtas tvas, tad j nuo maums augino seneliai Rachel de Ras-Rmerien ir Mykolas Juozapas Rmeris (17781853) turtingas emvaldys, Vilniaus gubernijos bajor maralas, garsiosios mason los Uolusis lietuvis magistras. Gyveno kartu su jais Bokto g.10, Vilniuje, ir Dembinos dvare Trak apskrityje. Pradin isilavinim gijo namuose, 1844 m. moksi pieti privaiai pas dailinink Vincent Dmachausk (1807 1862). 18451850 m. lank Vilniaus bajor institut, kuriame dails dalykus dst ikilusis romantizmo epochos tapytojas Kanutas Ruseckas (18001860). Baigs mokslus, 1850 m. vasar ivyko pas tv Vologdos gubernij. 1852 m. gro Lietuv. Vadovaujamas dailininko Jono Zenkeviiaus (18251888), toliau lavino gabumus vadinamojoje Rmeri akademijoje, sikrusioje Rmeri namuose Vilniuje. 1857 m. kartu su J.Zenkeviiu-

Jubiliejini met atradimai

mi ivyko dvej met kelion po Europos meno centrus. Aplank Dresden, Leipcig, Berlyn, Keln, Briusel, Ostend, Antverpen, turjo isinuomojs tapybos studijas Paryiuje ir Romoje. 1859 m. grs Lietuv, apsistojo tvo jam paskirtame Kriaun dvare (Rokikio r.), ten kininkavo ir kr. 1863-ieji sukrtim ir vertybi perkainojimo metai. U dalyvavim sukilime dailininkas buvo aretuotas ir 18641865 m. kalintas Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija) tvirtovje, jo dvaras sekvestruotas. tragik, skausming patiri kupin laikotarp menininkas kiek vliau apra savo atsiminimuose (fragmentai 1912 m. publikuoti savaitratyje Tygodnik illustrowany). 18691874 m. gyveno usienyje (Pranczijoje, veicarijoje, ekijoje, Vokietijoje). Kur laik Paryiuje pas Leon Bonnat (18331922) moksi tapybos, o pas Anton Oleinsk (Oleszczyski, 17941879) grafikos, nuo 1871 m. studijavo dail Miuncheno dails akademijoje. 1874 m. sugro Lietuv, netrukus ved Vand Sulistrovskyt (18531940) ir su ja ivyko povestuvin kelion Florencij ir Paryi. 1875 m. vasar Vilniuje gim j vienturt dukt Elena. Neprajus n metams A.Rmeris su eima apsigyveno monos dvare Karolinave (Baltarusija, Pastovi r.), kur, dukters odiais tariant, stengsi suderinti menininko paaukim ir kryb su agronomija, o keliautojo ir pasaulio pilieio proius su archajikais kaimyn dvarinink paproiais (H. R.-O. [Rmer-Ochenkowska, Helena]. Sztuka litewska. II : Alfred Rmer, Litwa i Ru, zesz. 7, 8, 9, Wilno, 1913, p. 20). alia krybos, agronomijos ir mandagumo vizit pas kaimynus, dailininkas surasdavo laisv valandl ir moksliniams tyrimams. Domjosi Lietuvos istorija, etnografija, rinko tautodails eksponatus, pie ir tap juos, usiiminjo heraldika ir genealogija. 1876 m. tapo Vilniaus dails krini nuolatins parodos draugijos nariu rmju. 18841894 m., nordamas suteikti geresn isilavinim dukteriai Elenai, didesn met dal su

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

31

eima praleisdavo Krokuvoje. Daug kr, spaudoje skelb straipsnius apie dail, Vilniaus meno mokykl, Slucko juostas, Vilniaus banyi freskas ir kt., aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Nuo 1888 m. buvo Lenkijos moksl akademijos Meno istorijos komisijos ir Krokuvos tapytoj ir skulptori klubo narys. 18901891 m. Dails mgj draugijos Krokuvos direkcijos narys. 1893 m. gro Lietuv, 1895 m. dar kart lanksi

A.Rmerio pieiniai

Italijoje. 1897 m. sausio 24/12 d. mir Karolinave. Palaidotas Trak v. Mergels Marijos Apsilankymo banyios Rmeri koplyioje. A.Rmeris buvo aktyvi, darbti, universali interes asmenyb, apdovanota skvarbiu protu ir vairiapusiais gabumais.

Realistine maniera aliejumi, pastele, akvarele nutap autoportret, artimj ir inom moni portret, liaudies tip, peiza, religinio turinio paveiksl Obeli, Kamoj, Pinsko banyioms, ital, ispan dailinink paveiksl kopij. Sukr daugyb karikatr, pieini, vario raiini, iliustravo savo paties straipsnius. Vienas pirmj Lietuvoje m fiksuoti tautinius kostiumus, pieti lietuvikus kryius ir stogastulpius. Rpinosi kultros vertybi apsauga, restauravo Stanislovo Radvilos antkapin paminkl Vilniaus Bernardin banyioje. Sukr gipsini ir i bronzos nuliet medalion, terakotini biust, krucifiks Trak banyios Rmeri koplyiai, kurioje ir pats vliau atgul aminojo poilsio. Jo talent pripaino amininkai, menininkas puikiai vertinamas ir ndienos specialist. Nuostabiausia yra tai, paymi istorikas Egidijus Aleksandraviius, kad siekdamas tokio, ms akimis irint, miliniko universalumo (antroje savo gyvenimo pusje, be visa to, jis msi tyrinti meno istorij, rinkti liaudies krybos pavyzdius ir kt.), jis sugebdavo pasiekti nuostab profesionalumo laipsn. Sunku surasti tarp Alfredo Rmerio kultivuojam men ir moksl tok, kuriame, neileidiant i aki ano meto Lietuvos kultrinio brandumo konteksto, jis galt bti vadinamas diletantu (Aleksandraviius, Egidijus. Alfredas Remeris (18321897), Kultros barai. 1985, nr. 4, p. 64). Skirtingai negu daugelis XIX imtmeio dailinink, A.Rmeris paliko didiul raytin ir krybin palikim, kuris kar ir socialini neramum metais buvo iblakytas po vairias Lietuvos ir usienio ali atminties institucijas, privaias kolekcijas. Nemaa jo gimini sukaupto palikimo dalis atsidr Lenkijos nacionalinje bibliotekoje Varuvoje. eimos dvare Karolinave (Pastovi r., Baltarusija) dailininko monos Vandos ir dukters Elenos RmerytsOchenkovskos akylai saugotos vertybs prie pat Antrj pasaulin kar 1935 1937 m. perduotos tuometei Valstybinei Vrublevski bibliotekai, kurios kolekcijos dabar sudaro Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos (toliau Biblioteka) rinkini branduol. Pokariu A.Rmerio (ir ne tik jo) paveikslus, skulptras, kitas muzealijas i Bibliotekos perm Lietuvos dails ir Lietuvos nacionalinis muziejai. Bibliotekoje liko archyvalijos, daugyb pieini ir eskiz, taiau tik pastaraisiais deimtmeiais juos pradta intensyviau tyrinti (ioje srityje nemaai nuveik istorikas E.Aleksandraviius, dailtyrininkai Jolanta irkait, Dalia Taran-

dait, Aurin Kulvietyt-Slavinskien, Loreta ilenkait, Vladas Gasinas). Vienas netikiausi i met atradim dailininko biograf ir menotyrinink iki iol nepastebtas jo biografijos altinis tvo Edvardo Jono Rmerio 1843 1844, 18491850 ir 18501851 met dienoraiai, rayti tremtyje Velikij Ustiuge, Vologdoje, Pokrovske (Rusija). Ilg laik ie rankraiai buvo tarsi ding i tyrj akiraio, nes Bibliotekos darbuotojas Jonas ioinys (19151987), 1952 m. tvarks ir aprainjs Rmeri archyv (F138), klaidingai nurod j autori priskyr juos E.J.Rmerio broliui Severinui (18141890), u politines pairas ir anticarin veikl taip pat kelet met praleidusiam tremtyje. Patikslinus mint raini autoryst, atsirado galimyb pavelgti juos naujai ir panaudoti A.Rmerio biografijos tyrimams. 18431844 m. dienoraio puslapiuose alia lakonik gana monotonikos tremtinio kasdienybs apraym ufiksuoti romanisto plunksnos verti E.J.Rmerio prisiminimai apie jo paint su Ona Bialozaraite, j santuok, pirmojo snaus Alfredo gimim, monos ankstyv mirt nuo diovos. Aikja, kad bsimajam dailininkui ateiti pasaul padjo Vilniaus universiteto profesorius Adomas Belkeviius (17981840). Tam, kad maylis ivyst dienos vies, gimdymo metu prireik panaudoti specialias nyples. Jos naujagimio veide paliko ymes, kurios, pasak tvo, net ir po daugelio met irykdavo snui nusiypsojus ar nutaisius reikming min. Gimdymo trauma, motinos netektis k-

32

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

A. Rmerio tvo Edvardo Jono Rmerio 18431844 m. dienoraio atvarta

1877 m. Karolinave A. Rmerio parengtas humoristinis rankratinis laikratlis Wiatry parafialne

dikystje, tvo tremtis, be abejo, turjo takos dailininko asmenybs formavimuisi. Gilesn i patiri analiz galbt padt surasti atsakym klausim, kodl ivaizdus, turtingas, isilavins, puikiu humoro jausmu ir vairiopais talentais apdovanotas vyrikis eim sukr jau engs penkt deimt. 18501851 m. E.J.Rmerio dienoratyje apraytas jaudinantis tvo ir snaus susitikimas Pokrovske po ilgus metus trukusio priverstinio isiskyrimo. Sulauks atuoniolikos, baigs mokslus Vilniaus bajor institute, A.Rmeris paliko j uauginusi seneli namus Vilniuje ir 1850 m. rugpjt atvyko pas tv. Dvejus me-

tus gyveno kartu Pokrovske ir Vologdoje, 1852 m. gro isiilgtj Lietuv. Tolesni Alfredo Rmerio gyvenimo vingiai kelions po didiuosius Vakar Europos meno centrus Paryi, Rom, gyvenimas tvo jam paskirtame Kriaun dvare (Rokikio r.), studijos Miuncheno dails akademijoje atsispindi daug geriau tyrintojams inomuose vlesni met tvo dienoraiuose. Trys i j 1859, 1862, 1868 m. saugomi Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekoje, likusieji Lenkijos nacionalinje bibliotekoje Varuvoje. Prajusiais metais, tarpininkaujant dailtyrininkei J.irkaitei, Rmeri gimins palikuon Ada Romer-Wysocka, gyvenanti Paryiuje, Vrublevski bibliotekai padovanojo trkstam dienorai kopijas (mikrofilmai). Taigi nuo iol tai vienintel atminties institucija, galinti mokslininkams pasilyti vis E.J.Rmerio dienorai rinkin, kur sudaro 30 tom. Sekdamas tvo pavyzdiu, A.Rmeris taip pat ra dienoraius, taiau ne taip pedantikai ir drausmingai kaip jis, rankas mieliau imdavo teptuk, nei plunksn. Vis dlto palengva ir jo archyve Karolinavo dvare prisikaup dienoratini ura. Deja, jie, dailininko dukters Elenos Rmeryts-Ochenkovskos teigimu, dingo kar ir socialini suirui metais. Dukt suspjo 1913 m. spaudoje paskelbti Paryiuje 18701871 m. tvo rayto dienoraio fragmentus (H. R.-O. [Rmer-Ochenkowska, Helena]. Sztuka litewska. II : Alfred Rmer, Litwa i Ru, zesz. 7, 8, 9, Wilno, 1913, p. 13-19). Metais anksiau Henrykas Mocickis savaitratyje Tygodnik illustrowany publikavo kito dienoraiui artimo anro A.Rmerio rainio prisiminim apie

18631864 m. sukilim ir nelaisvje Daugpilio (Latvija) tvirtovje praleistus metus itraukas. Daug gausesnis A.Rmerio epistolinis palikimas. Vien Vrublevski bibliotekoje saugoma apie 100 vairiose Vakar Europos alyse, Rusijoje, Lietuvoje 1850 1894 m. tvui, seneliams, broliui Izidoriui, literatui, kratotyrininkui, kolekcininkui Liucijonui Eduardui Uzemblai (18641942), Vilniaus spaustuvininkui ir knyg leidjui Adomui Zavadskiui (18141875), istorikui, gydytojui Juozapui Belinskiui (1848 1926), garsiam Vilniaus advokatui Klemensui Zanui (apie 18511889) ir kitiems rayt jo laik, kurie vis dar laukia atidaus tyrintoj vilgsnio ir vertinimo. Raydamas ilgus, emocionalius, o kartu ir informatyvius laikus, dailininkas retkariais nesusilaikydavo kamputyje ar paratje nebrkteljs aro, neiliustravs aprayto vaizdo, tad nepaprastai domu juos skaityti ir irti, mgaujantis menininko imone, humoro jausmu. A.Rmerio polink poktauti, sugebjim gyvenim velgti su ypsena dar akivaizdiau parodo daugyb jo sukurt karikatr. iandien jos nekainojama mediaga to meto provincijos dvarinink gyvensenos, paproi, aprangos tyrintojams. Karikatromis dailininkas iliustravo savo sumanyt rankratin humoristin laikratl Wiatry parafialne (Parapij vjai), kur leido 18611877 m. Kriaunose ir Karolinave. Bibliotekoje saugomi du io unikalaus laikratlio numeriai. Dar vienas diugus pastarj met atradimas 18821883 m. A.Rmerio sukurti skulptriniai medalionai, kuriuose pavaizduoti emaii vyskupo Aleksandro Beresneviiaus (18231902) ir Vilniaus vyskupo Karolio Hryneveckio (1841 1929) portretai. Nors pasiraytas tik pirmasis medalionas (ARmer fecit), remiantis dailininko dukters sudarytais tvo darb sraais, galima pagrstai teigti, kad ir antrojo autorius yra A.Rmeris. I viso menininkas yra pagamins apie 40 tokio pobdio darb. Per dvideimt i j saugoma Lietuvoje. Iki iol menotyrininkams buvo inomi tik du vyskupo A.Beresneviiaus medaliono egzemplioriai, esantys Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose. Vyskupo K.Hryneveckio medalionas laikytas dingusiu. Sunku pasakyti, kodl atrastieji A.Rmerio skulptriniai darbai su kitomis jo muzealijomis pokariu nebuvo perduoti muziejams. Kad ir kaip ten bt, svarbiausia, jog jie iliko. Diaugiams, galdami nupsti nuo j umarties dulkes ir pristatyti visuomenei.

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

33

, Broma atwerta
Atkelta i 29 p. iemet nuo kovo pradios JAV Nevados valstijoje oficialiai leista iduoti vairuotojo teises robotams. Jie gals vainti valstijos keliais, kuri ilgis 42 tkstaniai kilometr. Robotas turi ilaikyti egzamin: saugiai nuvaiuoti 120 kilometr atstum ne didesniu kaip 120 kilometr per valand greiiu, savaime aiku, be kelio vyki, pasivainti ir Las Vegaso gatvmis. Per egzamin prie vairo dl viso pikto turjo sdti ir tikras vairuotojas, kuris vliau sitais ant galins sdyns ir skait knyg... Tiesa, jei kas usimanys su robotu pasivainti igrs, tai priekyje sdti jam bus udrausta. Tokius automobilius ruoiasi gaminti Google, Mercedes Benz ir General Motors kompanijos. Jau gana netoli tas laikas, kai mogus visas fizines galias bus idalins ir valdys jas svarbiausiu savo instrumentu smegenimis. Beje, bent dal ir j funkcij jau dabar perima, o ateityje dar labiau pasisavins kompiuteris, kur gal jau vadins kokiu kitu vardu... Garsusis japonas H.Isiguro daug dirba, kad mintieji dalykai gyt mogik pavidal, nes mnuleigius, marsaeigius, nepilotuojamus lktuvus, automobilius valdani ir panai proting main jau yra ne vienetai. 2005-aisiais jo sukurtas mogiko pavidalo robotas klaus savo eimininko komand, tiesa, negrabiai vaikiojo. 2010aisiais jis sukr dar vien, pana savo darbuotoj mergin. ios judesiai jau buvo gana plastiki, ji kvpavo, mirkiojo akimis, sukiojo garso link galv ir, inoma, pagal balso ir vaizdo komandas galjo atlikti nemaa darb. Tai gal jau artja metas atiduoti dirbtiniam kriniui tai, kas nuo mogaus neatsiejama: mstym, sprendim primim, net emocijas? Tas krinys jau turi vard, kuris skambjo kongrese ir u jo sien. Avataras is odis dabart pasiek i mums giminingos sanskrito kalbos. Juo vadinamas em nuengs ir mirting btyb siknijs dievas, kuris taip siekia igelbti pasaul. Induistai sako, kad avataras pasirodys kaip raitelis ant balto irgo. termin ypa ipopuliarino fantastinis J.Calderono filmas Avataras. Mokslinink odyne jis reikia dirbtin mogaus kn, valdom mintimis per atstum. Ne vienas kongreso GF 2045 dalyvis buvo sitikins, kad avatarui atsirasti nereikt

n deimtmeio, jei tik bt suinteresuotumas ir... labai daug pinig. Kad ir kaip ten bt, avataras io amiaus ikis. Ar lemta jam ateiti ms gyvenim? klausim iemet band atsakyti kitos solidios tarptautins sueigos Global Catastrophic Risk Conference, vykusios Anglijoje, mokslininkai. Per apklaus jie tvirtino: tikimyb, kad monija iliks ligi 2100 met, yra vos 19 procent. Pasauliui labiausiai gresia nevaldomos technologijos, atominiai ginklai, bioininerija ir nanotechnologijos. Dar minimas neinomas itin pavojingas virusas, panaus t grip, kuris 1918 metais numarino 6 procentus planetos gyventoj. Tiesa, konferencijos metu optimistin prognoz vis augo, kol mogui dovanojo 100 000 met... Nevaldomos ir nanotechnologijos ne veltui vardijamos kaip grsmingiausios. Apie tai, beje, jau prie daugel met ra mokslins fantastikos krjai. Antai A.Azimovo apsakymuose veikia savo ivaizda, elgesiu ir apranga visikai nuo moni nesiskiriantys robotai, kurie turi pozitronines smegenis. Kad nekilt nesusipratim, moni ir robot santykius reguliuoja trys nepaprastai svarbs statymai. Sudtingose situacijose tik pagal juos ir galima atskirti, kas yra kas. Jos gana trumpos, tos naujojo pasaulio taisykls tik trys statymai. Pirmasis skelbia, kad robotas negali kenkti mogui ar savo neveiklumu leisti, kad jam bt pakenkta. Pagal antrj robotas turi paklusti visiems mogaus sakymams, iskyrus tuos atvejus, kai ie prietarauja pirmajam statymui. Treiasis nustato, kad robotas privalo rpintis savo saugumu tiek, kiek tai neprietarauja pirmajam ir antrajam statymui. i dien pasaulis nei robotams, nei kompiuteriams toki universali statym, deja, nesukr. Japonijoje, pavyzdiui, draudiama tiesiogin jungtis kompiuteris mogaus smegenys, jas implantuoti nieko neleidiama. Bioininerijos srityje draudim daugelyje valstybi numatyta daugiau. Nemaa dalyk i esms draudia Banyia. Taiau plaiajame pasaulyje isibarsiusius draudimus manoma apeiti, o Banyios

34

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

ing wiecznasti

balsas, deja, nra visagalis, net ir tikintieji mokslo mons jo ne visada paklauso. Gal todl ir GF 2045 kongrese netrko entuziast, kurie skelb, kad jau artinasi laikas, kai visas mogus gals bti sudtas i dirbtini dali. Od jau dabar galima bandyti gaminti, o visa tai, kas dvisi, skauda, maudia ar gal gale ieina i rikiuots, bus pakeista dirbtinmis, patvariomis, prireikus keiiamomis dalimis. I visos dabartins savo sudties mogus gals pasilikti tik smegenis. O gal tos sudtingos konstrukcijos n neprireiks, jei mogus saugos tik smegenis, kuriomis net per nuotol gals valdyti savo antrinink robot. Tas antrininkas avataras gals eiti per ugn ir vanden, darbuotis sudtingiausiomis ir pavojingiausiomis situacijomis. Kadangi apie pirmj A.Azimovo sukurt robotechnikos dsn niekas neusimena, tas aminasis avataras puikiausiai tiks labiausiai monij naikinusiam veiksmui karui... Antrasis kelias bt perkelti mogaus smegenis robot. Treiasis sukurti dirbtines mogaus smegenis, kurios atitikt savo donor ir tapt aminos. Jau mintas Kevinas Varvikas mano, kad iuo metu greiiausiai bus pasiektas pirmojo kelio tikslas. ioje vietoje, tiesa, mokslo moni entuziazmas aminybs kryptimi m blsti, nes per diskusijas kilo aib painiausi klausim. Gal kas paaikint, kas yra mogaus smon? Tarp mokslinink vieningos nuomons kol kas nra. tai dabar negalima atsakyti net ir inarsius smegenis po lstel, suinojus j grupi funkcijas, tarpusavio ryius. Kakas neapiuopiama lieka paslaptyje, u kadro. ito neisiaikinus niekas neatsakys, kas yra mogaus asmenyb. Jos unikalumas ir visapusikumas kain ar apskritai kada nors bus paverstas simboli kalba. Be to, daugyb klausim kyla i socialins ir moralins srities. emje ne taip seniai gyveno kruvinieji Stalinas ir Hitleris, netrksta dabar ir ateityje bus vairaus plauko tiron bei diktatori. Atsiradus nemirtingumo galimybei, jie pirmieji ja pasinaudos. Kaip it reikt vertinti? Ar visa informacija, kuri bus surinkta apie mog, bus taip pat mogus? Kaip ufiksuoti t informacij, ar galima j kopijuoti? Jei to imoksime, tai gal tos paios asmenybs gali bti du ar daugiau egzempliori? Kas atsitiks, kai maina robotas ar mintasis avataras savo protu susilygins su mogumi? Ar reiks dirbtiniam intelektui pripainti mogaus teises? O mogaus intelektui dirbtiniame kne? Kas yra gyvenimas, mirtis ir nemirtingumas informacijos amiuje?

Ar po singuliarinio tako mogus vystysis baltym pagrindu? Toliau nebandykime klausinti ir pranaauti. Kai ymj japon H.Isiguro paklaus, k mans apie nemirtingum, jis atsak, kad tai jam nerpi, nors avatar programoje dirbt su malonumu. Jo nuomone, svarbiausia kiekvieno japono ir apskritai mogaus gyvenime dvasinis tobuljimas, kurio metu mogus pasiruoia lemties takui savo gyvenime miriai, nes svarbiausia ne kaip kuo ilgiau gyventi, o kaip vertai, deramai atsisveikinti su gyvenimu. Lietuvos kultros istorijoje turime ratu patvirtint pana atsakym. Tai 1753 m. ileista kunigo M.Olevskio knygel Broma atwerta ing wiecznasti. Joje dvasiniai skaitiniai, pamokslai ir priklodai pavyzdiai, savotika rodykl praveriantiems aminybs vartus. Per nepiln imtmet j ileido net 17 kart, vargu ar tiek dmesio yra sulaukusi kokia kita knyga. Bt ijusi ir 18-oji jos laida, bet cenzrai patar neleisti vyskupas M.Valanius. Anot jo, es daug netinkam pasak. Jis msi j redaguoti ir daug k patais, sutvark to meto poiriu kalb. Pavadino Broma atidarita ing wiecznasti, bet ileisti nespjo. Dabar tai bt Vartai atverti aminyb, labai supaprastinta ir primityvia forma aikinantys tikjimo tiesas. Kalbinink poiriu, Broma... yra argonybmis ir svetimybmis utertos lietuvi kalbos pavyzdys, nors ir labai toli siekiantis savo umoju. Taigi XXI imtmetis aminybs kryptimi mato dvejus vartus. Vienus ada netrukus atverti informacinis pasaulis, kitus jau seniai atvr tie, kurie tiki moguje esant nemirting siel. Kuriuos pasirinks ateitis? Gal i dvej pasidarys tik vieni? O gal atsivers treti, apie kuriuos nebuvo nei minta, nei svajota? Todl tegul apie tai rao mokslins fantastikos krjai ir tefantazuoja mokslo mons...

Antano Smetonos
darbuot
Lietuviki matematikos vadovliai
Lietuvos edukologijos universitetas

Pamirta prezidento

Doc. dr. Juozas BANIONIS

Vienas svarbiausi 1907 m. Vilniuje kurtos Lietuvi mokslo draugijos (LMD) nuveikt darb lietuvik vadovli vidurinms mokykloms rengimas ir spausdinimas. Tuo reikalu rpinosi specialiai steigta Vadovli leidimo komisija, kurioje darbavosi vienas LMD nari steigj, jos valdybos narys, buvs jos bibliotekos tvarkytojas knygininkas Antanas Smetona (18741944). Jam deramai priskirtini nemai nuopelnai vietimo pltotei Lietuvoje. A.Smetona paliko enkli pdsak ne tik kuriant auktesnisias lietuvikas mokyklas ir leidiant mokyklinius vadovlius. Jo dmesys Lietuvos tautins mokyklos krimui neatslgo ir tapus valstybs prezidentu. 1919 m. rugpjio 22 d. A.Smetona pasira Laikinuosius vietimo ministerijos auktesnij bendrojo lavinimo mokykl status, kurie tvirtino alies vietimo sistemos pagrindus. Su jo inia nuo 1936 m. rugsjo 1 d. sigaliojo naujas Vidurini mokykl statymas. Neatsitiktinai jo, kaip Lietuvos Respublikos prezidento, aktu 1935 m. rugsjo 18 d. Klaipdoje buvo kurtas Pedagoginis institutas mokykl mokykla, davusi pradi dabartiniam Lietuvos edukologijos universitetui. Pagaliau su jo pavarde susijs dviej matematikos aritmetikos ir algebros vadovli, skirt vidurinms mokykloms, pasirodymas. Lietuvi istoriografijoje tok fakt utinkame tiek priekarinse, tiek ndienos monografijose apie Lietuvos valstybs prezident, politik, kultros ir visuomens veikj A.Smeton. Bibliografas Izidorius Kisinas, literatrologas Aleksandras Merkelis, istorikas Liudas Truska fiksuoja jo darbus matematiniame vietime. Alfonsas Eidintas neseniai pasirodiusioje studijoje A.Smetona ir jo aplinka (Vilnius, 2012) minimos srities veikl aptaria kiek plaiau.

Prezidentas Antanas Smetona

Vis dlto bsimo prezidento A.Smetonos darbuot matematinio vietimo labui nepakankamai nuviesta. Todl verta nuodugniau aptarti aplinkybes, kurioms esant pasirod A.Smetonos matematikos vadovliai, bei isiaikinti j reikm visam Lietuvos vietimui. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui ir Rusijos caro valdiai pasitraukus i Lietuvos, lietuviams susiklost palankios slygos plsti vietim bei kurti tautin mokykl. Amininkai prisimena, kad dar prie vokieiams uimant Vilni A.Smetona suauk nepasitraukusius Rusijon lietuvi inteligentus Lietuvi mokslo draugijos patalpas ir kartai kviet, tiesiog pra pasilikti Lietuvoje. Vis i pajg labai reikjo lietuvikoms gimnazijoms, kurios tuolaik buvo steigiamos vietoj rusik mokykl. Kaip inia, tokios auktesniosios mokyklos jau pradjo veikti Vilniuje, Kaune, iauliuose, Panevyje ir Marijampolje. Bet visapusikam tautins mokyklos krimui trko ne tik lietuvi pedagog stigo ir lietuvik vadovli. 1915 m. Vilniuje pasilik lietuvi inteligentai irinko prie LMD nauj Vadovli leidimo komisij (VLK), kuri pakviet bti nariu A.Smeton. Reikia nepamirti, kad komisija daugiausia dmesio skyr lietuvik vadovli vidurinms mokykloms leidybai. Tai byloja faktas, jog nuo 1915 m. spalio 15 d. daugumos LMD posdi dienoMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

35

tvark bdavo traukti vadovli ruoimo, j skaitymo, recenzavimo ir spausdinimo reikalai. Rengiant nelituanistinius vadovlius nusprsta naudotis usienio autori darbais juos ivertus pritaikyti lietuvikoms mokykloms. Tuolaik A.Smetona samprotavo: Vadovliui parayti ar bent jau iversti i svetimos kalbos reikia ne tiek ypatingo talento, kiek darbtumo ir rpestin-

tuv, 1916, 127 p.). J raydamas autorius (save vardijs J-is) rmsi Peterburgo vokiei gimnazijos mokytojo Masingo knyga, ileista vokiei kalba. Tiktai i penktojo leidimo prakalbos tapo aiki io vadovlio lietuviko varianto autoriaus pavard. 1921 m. A.Smetona mintoje pratarmje apgailestavo, jog karo sumaityje nestengs susisiekti su originalo autoriumi ir neatsiklauss jo valios. Sugrus i Rusijos didiumai lietuvi mokytoj ir kalbinink,

main (pagal sankab taisykl), proporcingosios dalybos (lygin dalyb) ir miini (maiymo arba mieimo) udaviniai. doms ms akimis treiajame skyriuje apraomi Lietuvoje, priklausiusioje Rusijos imperijai, vartoti matai: ilgio mylia, varstas, sieksnis, arinas, pda, colis, biral ketvirtis, gorius, skysi baka (bosas), stuopa (tofa), svorio birkavas, pdas, svaras, skrupula. Be to, aikinami Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai bei idstomi deimtainiai matai. Aminink specialist vertinimu Aritmetikos teorijos turinys atitiko rus gimnazijos einamj aritmetikos kurs. Lygindami su inomu, klasikiniu tapusiu

gumo ir, inoma, lietuvi kalbos mokjimo. VLK paved A.Smetonai rpintis aritmetikos ir algebros vadovli, skirt lietuvikoms vidurinms mokykloms, rengimu. Matyt, toks sprendimas buvs neatsitiktinis, nes inomi jo palanks atsiliepimai apie matematikos mokslo imanym. A.Smetona yra teigs: Matematika, naujosios ir senosios kalbos esanios reikalingos ne vien atestatui gauti. Ne, tie dalykai miklina prot, todl jie pravartu mokti ir paskum, ypa stojus Universitetan. Vis dlto i uduotis buvusi kebli, nes tuo metu lietuvi kalboje dar nebuvo nusistovj lietuviki matematikos terminai, o didiuma ms kalbinink bei matematik Pirmojo pasaulinio karo pradioje pasitrauk Rusij. Todl A.Smetona neturjo tinkam konsultant ir privaljo pasikliauti savo iniomis. Jis, kurdamas terminologij, vadovavosi tokia nuostata: Kas nori padaryti ger termin, tam reikia bti nors maam filologui, reikia bent apgraibomis imanyti lietuvi kalbos etimologijos dsniai. Kaip inia, A.Smetona aminink apibdinamas geru lietuvi kalbos mokovu. Jis gabus Jono Jablonskio aukltinis, dalyvavs drauge su ymiuoju kalbininku ekspedicijose. Apie parengtas aritmetikos, algebros teorij ir udavinyn knygas, j autoryst pirmiausia sprendiame i LMD veiklos ataskait bei remdamiesi I.Kisino sudaryta A.Smetonos darb bibliografija. I lietuvik matematikos vadovli didiausio pripainimo sulauk 1916 m. pasirodiusi Aritmetikos teorija (Trumpas aritmetikos vadovlis, Vilnius, Martyno Kuktos spaus-

Pradios mokyklos mokiniai ir mokytojai. Apie 1931 m.

is vadovlis buvo perirtas, suvienodinta terminologija ir itaisyta kalba. Todl A.Smetona, vertindamas savo nuopelnus rengiant Aritmetikos teorij, svarst, jog tai (...)mano ir ne mano darbas. Tiek mano, kiek j veriau ir vietomis perdirbau, nebe mano kiek j yra palietusi J.Jablonskio ir P .Maioto ranka. Tiek pirmojo leidimo vadovlio, tiek kartojant vlesniuosius leidimus, turinys i esms nekito j sudar konspektyvs devyni skyriai. Pirmuose trijuose skyriuose supaindinama su sveikaisiais (neskaidytais) skaiiais, mokoma skaiiuoti, po to aptariami keturi pagrindiniai veiksmai, po j matiniai (vardinti) skaiiai. Ketvirtajame skyriuje, kalbdamas apie sveikj skaii dalum, autorius nurod ir netradicines dalumo ymes, aikino, kaip rasti bendr didiausi dalikl (saik) ir bendr maiausi kartotin (saikotoj). Kituose keturiuose skyriuose aikinamos paprastosios bei deimtains trupmenos (skaidiniai), apytikris (artutinis) skaiiavimas, santykiai, proporcijos. Baigiama skyriumi, kur dstomas praktini udavini sprendimas, o tarp j randami ir gyvenimo reikmms skirti udaviniai: pateikus triskaites (treines) taisykles, mokoma skaiiuoti procentus, palkanas, vekseli ataskaitas, aikinami

Andrejaus Kiseliovo aritmetikos vadovliu, pastebsime, jog iki treiojo skyriaus vadovliai panas, o toliau mediagos dstymas skiriasi. Todl to meto recenzijose danai akcentuota, kad mokymo reikalams is vadovlis madaug yra tiks, kiek ir Kiseliovo. Taiau vadovlis Aritmetikos teorija pasiymi originalumu dl jame vartosenai teikiamos naujos terminologijos. Nors buvo priekaitauta, kad aritmetikos terminai per ilgi, nevienodi, bet A.Smetonos vadovlio dar pirmame leidime vartot daugelis termin pasiek ms dienas. Pavyzdiui: skaitmuo, pirminis skaiius, skaiiavimo bdas, sistema, suma, skirtumas, liekana, skliausteliai, dalumo yms, laipsnis, dsnis, taisykls ir kt. Kiti jo sukurti matematikos terminai iandien neinomi ar nesuprantami, pavyzdiui: dstymas (sudtis), imstymas (atimtis), padaugas (sandauga), stos (lyginis) ir lykos (nelyginis) skaiiai, skaitlininkas (skaitiklis), enklininkas (vardiklis) ir kt. Nuo antrojo vadovlio leidimo terminai buvo suderinami su J.Jablonskio ir

36

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

P .Maioto aritmetikos terminais, nustatytais dar Voronee. Taiau bta nuomoni (pavyzdiui, Adomas Jaktas-Aleksandras Dambrauskas man), jog vilnik terminologija geresn nei Voronee sukurtoji. Tsiantis diskusijai dl matematikos termin tinkamumo Aritmetikos teorijoje, Vilniaus ir Voroneo terminai vadovlyje buvo nurodyti greta, o jau nuo penktojo knygos leidimo galutinai pasiekta ir palikta ndien atitinkanti terminologija. Vadinasi, Aritmetikos teorija pasitarnavo dar vienu aspektu vadovlis tvirtino dabar vartojamus terminus, pvz., dmuo, turinys, atminys, dauginamasis, daugiklis, sandauga, vardiklis, skaitiklis, kartotinis ir t.t. Kita vertus, objektyvumo dlei paminsime, kad leidinys neiveng tam tikr metodini trkum, kuriuos teig to meto recenzentai. Pirmiausia priekaitauta dl paini apibrim aikinim, teorem rodymo, abejota dl vienoki ar kitoki teorem tikslingumo, pasigesta skaiiavimo ratu schemos, isamios trupmen bendravardiklinimo taisykls, vaizdesnio deimtaini trupmen, apytikrs dalybos aikinimo ir kt. Autorius, tarsi nujausdamas galimus Aritmetikos teorijos trkumus, ra: Maniau, kad ms kalbininkai, sugr i Rusijos Lietuvon, pataisys mano netobul mginim, o ms matematikos mokytojai ilgainiui parays geresn, nei ita, aritmetikos teorij. Taiau, nepaisant priekait, vadovlis ne tik upild tuo laiku esam matematinio vietimo sprag Lietuvoje, bet vlesniais metais susilauk net septyni pataisyt leidim. (Pirmas leidimas 1916 m., antras 1918 m., treias ir ketvirtas 1920 m., penktas 1921 m., etas 1922 m., septintas 1924 m.). Lietuvos centriniame valstybs archyve pavyko rasti vadovlio recenzij, rayt J.Kartano 1930 metais. Joje taikliai pastebta: Vadovlis iki iol nesusilauk konkurencijos ir gan gerai ileistas, jei atsivelgsime tas gyvenimo slygas, kuriomis reikjo is vadovlis leisti, patenkino aritmetikos kurso programos reikalavimus, statomus pirmutinmis auktesnij mokykl klasms. Tais paiais 1916 m. pasirod dar vienas A.Smetonos parengtas matematikos leidinys. Tai dviej dali Elementarins al-

gebros vadovlis (Vilnius, Martyno Kuktos spaustuv, 1916, 311 p.), kuris buvo verstas i Mintaujos gimnazijos (joje pats moksis) mokytojo J.Blumbergo rusikojo vadovlio ir sulauk kuklesnio vertinimo. io algebros leidinio turin sudaro vadas ir devyni skyriai. Pirmiausia parodomi skaiiai ir vietoj j vartojamos raids, apibriamas algebros mokslas, aptariami reikiniai (tiekybs), algebros veiksmai,

skyriaus paragraf gauss ir iliustratyvs pratim bei udavini rinkiniai. Vadovlis parengtas pagal XIX a. pabaigoje (apie 1893 m.) rayt original, todl pateisintina naujumo ir sistemingumo stoka. Taiau vadovlis vertingas kitu poiriu, t.y. noru lietuvikai idstyti vis elementarins algebros teorij, o is tikslas buvo visikai pasiektas. Didiuma A.Smetonos sukurt lietuvik algebros

Antano Smetonos raysenos pavyzdys

vedami skliaustai, palyginimo enklai bei vienanario ir daugianario svokos. Toliau pirmuose dviejuose skyriuose supaindinama su algebrini reikini pirmaisiais keturiais veiksmais bei j pertvarkymais. Treiajame skyriuje aikinamas pirmojo laipsnio lygi (lygmen), skaitant dviej ir trij neinomj lygi sistemas, sprendimas (kelialypi lygmen gliaudymas). Be to, parodytas atitinkamas nelygybi sprendimas, taip pat neapibrt pirmojo laipsnio lygi atvejai. Ketvirtajame skyriuje aptarus kitus veiksmus su algebriniais reikiniais, t.y. klim laipsniu (galion klimas) ir aknies traukim (iekojim), vedamos iracionali ir menamj reikini svokos. Penktajame skyriuje pereinama prie antrojo laipsnio (kvadratini), bikvadratini lygi sprendimo. Taip pat paaikinama, kaip sprsti iracionalisias lygtis. etasis skyrius apima aritmetines ir geometrines proporcijas bei atitinkamas progresijas ir j charakteristikas. Septintajame skyriuje plaiai apraomi logaritmai bei j taikymas, parodant logaritm lygi sprendim, terminuot indli, mokesi ir procent apskaiiavim. Algebros kursas baigiamas daugianari bendro didiausio daliklio (saiko) iekojimu, itstinmis trupmenomis (nenutrkstamaisiais skaidiniais) (atuntasis skyrius) bei jungini teorijos (sij arba saistym) elementais ir Niutono binomo formulmis (deimtasis skyrius). Be jau mint gyvenime pasitaikani skaiiavim, vadovl praturtina ubaigiantys kiekvien

termin atitikmen, pavyzdiui: didyb (dydis), tiekyb ( reikinys), gliaudymas (sprendimas), lygmuo (lygtis), nenusakoma (neapibrta), galinimas (klimas laipsniu), ymininkas (rodiklis), nenutrkstamas skaidinys (itstin trupmena), sija (junginys) ir kt. neprigijo. Visus juos istm 1919 m. M.iknio pasilyti terminai. Vis dlto kai kurie vadovlio terminai (aknies traukimas, poaknis, radikalas, vienanaris, daugianaris, menamieji skaiiai, logaritmas, logaritm lentel, teorema, lygyb, nelygyb, dsnis ir kt.) iliko iki ms dien. 1919 m. M.ikniui paraius ang ir suderinus algebros terminus, vadovlis tik kitu pavadinimu Algebros teorija dviem dalimis buvo ileistas pakartotinai. Be mint aritmetikos ir algebros teorijos vadovli, 19161918 m. A.Smetona yra talkins (redagavs ar taiss kalb) leidiant aritmetikos (I ir II dalys) ir algebros ( I dalis) udavinynus. Taigi, praskleidus pamirtos prezidento A.Smetonos darbuots skraist, galima tik pasidiaugti jo nuopelnais Lietuvos vietimui. Nebdamas matematikos specialistu, jis skmingai vykd LMD uduot ir pareng (ar ivert) labai reikalingus besikurianioms to meto lietuvikoms gimnazijoms aritmetikos bei algebros vadovlius. Kaip ir kitos Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio mokymo priemons, jie buvo rengti paskubomis, nenusistovjus lietuvikiems terminams ir dl to vertintini istoriniu poiriu. Pirmiausia iuose vadovliuose bandyta nustatyti lietuvikus aritmetikos ir algebros terminus. Kita vertus, A.Smetonos matematikos vadovliai, skirti vidurinms mokykloms, neabejotinai prisidjo kuriant matematin vietim Lietuvoje, drauge su kitais LMD vadovliais klojo tvirtus tautins mokyklos, sukrusios savit sistem, pamatus.
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

37

Vis dar manoma, kad aklumas ir vaizduojamasis menas nesuderinami. i mint paneigti gali mons, kurie daug met dirba su aklaisiais ir silpnaregiais. Aklieji bei silpnaregiai jauia tokius pat poreikius, kaip ir visi ms visuomens mons vieniems moralin pasitenkinim teikia sportas, kitiems darbas sode, o treius traukia vaizduojamasis menas. Jie jauia pasitenkinim apirindami meno paveikslus arba patys juos kurdami. Tik j pasaulio suvokimas yra kitoks kaip reginij visuomens nari. Todl stengiantis integruoti iuos mones visuomenin gyvenim reikia suprasti akluosius ir silpnaregius bei inoti j gyvenimo niuansus.

Tiflografika ir
Vilniaus technologij ir dizaino kolegija

Dovil POCIT

ie terminai susij su aklj ir silpnaregi moni meniniu ugdymu.Tiflografika (graikikai tyflos aklas, plius grafika) akliesiems skirtos grafins mediagos visuma. Vartojamas ir kitas analogikas terminas taktilika, kils i anglikojo tactile graphics iuopiamoji, reljefin grafika.

Aklj spaudos ir tiflografikos raida Lietuvoje

Lietuvoje aklj ir silpnaregi globa pradta domtis 1926 m., krus Lietuvos aklj sjung Kaune, kuri 1930 m. pavadinta ,,Akliesiems globoti draugija, 1944 m. pavadinimas vl pakeistas ,,Lietuvos aklj draugija, o nuo 1989 m. ji vadinasi ,,Lietuvos aklj ir silpnaregi sjunga. ios organizacijos pastangomis 1927 m. Kaune steigtas Aklj institutas (pradin internatin mokykla), o 1928 m. amat mokykla. ia prasidjo organizuotas aklj vietimas ir j traukimas visuomenin veikl, i pradi garso pagalba, o nuo 1927 m. ir Brailio ratu, kai j lietuvi kalbai pritaik Pranas Daunys (g.1900 m.). is mogus, Lietuvos kariuomens krjas savanoris, kovose dl Nepriklausomybs sueistas ir apaks, labai daug dirbo Lietuvos aklj labui kaip organizatorius, raytojas ir pirmasis aklj muzikos ir kit dalyk mokytojas. Iki 1944 m. Lietuvoje buvo ileista 170 leidini Brailio ratu, i j 44 vadovliai. 1935 m. 10 lietuvik vadovli nusista tarptautin parod Prahoje. Tiflografikos termin, kuris jungia rel-

jefinio pieinio ir brinio svokas, sukr rus tiflopedagogas Nikolajus Semevskis (18981971). 1933 m. jis pradjo dirbti Maskvos aklj institute ir vis gyvenim paskyr aklj mokymui pieti ir braiyti. Jis net sukr prietais, kuriuo aklieji buvo mokomi atlikti reljefinius brinius ir pieinius vakuotose planetse arba popieriuje. Tiflografikos terminas Lietuvoje prigijo ir tebevartojamas iki iol. Knygos Brailio ratu su reljefinmis iliustracijomis Lietuvoje pradtos leisti po Antrojo pasaulinio karo. Lietuvos aklieji pradjo siekti auktojo mokslo. 1951 m. Kaune akliesiems ir silpnaregiams kurta vidurin mokykla, o Vilniuje 1975 m. A.Jonyno vidurin mokykla, kuri 1994 m. reorganizuota Lietuvos aklj ir silpnaregi ugdymo centr. ia kasmet mokosi 200 mokini. Brailio rato knyg, ypa iliustruot, labai trko. poreik pradjo tenkinti 1958 m. vasario 10 d. Kaune, Valstybins pedagogins literatros leidykloje, steigta vadovli akliesiems redakcija. Vliau Lietuvos aklj draugijos leidykla (LAD). Pirmoji Lietuvoje iliustruota reljefiniais pieiniais knyga Brailio ratu buvo ileista 1958 metais. Tai buvo A.iplio ir S.Pupeikio elementorius III klasei Saulut. i reginij knyg pareng spausdinti aklj ratu ir tikrino korektras dvi redaktors: viena akloji, kita reginioji, bet neivengta klaid, pavyzdiui, korektroje visos iliustracijos buvo atvirkios. Saulut buvo ispausdinta 1958 m. spalio mn. 50 egz. tirau ininieriaus J.Boreikos sukonstruota originalia maina. Iliustracijos sukurtos cinkografijos metodu. Ijusi Saulut greit sulauk ir palankaus vertinimo, ir kritikos. Irykjo taisytinos vietos. Reginij grafikoje suprantami takai ir brkniai buvo nesuvokiami akliesiems. Danai mokiniai nesuprasdavo, kas pavaizduota. Neregys urnalistas Alvydas Valenta prisimena: Gerai atsimenu vien susidrim su reljefiniais pieiniais.

Kart mokykloje tikrino, kaip suvokiame Brailio iliustracijas. Kik dar iaip taip atpainau, bet vos tik jam umov kelnes, vrelis virto neinia kuo. 1964 m. ileistas iburlis, dar vienas akliems vaikams skirtas elementorius, iliustruotas reljefiniais pieiniais. Ypa daug vaizdini priemoni ileista 1965 1972 m., kai prie LAD spaustuvs veik dailinink tiflotechnik grup. Tuo metu buvo ileistas pirmasis Lietuvos TSR reljefinis emlapis. Atsirado nauj, iki tol nematyt reljefini leidini: atviruk, ymi mokslinink ir valstybs veikj portret komplekt, tiflografini emlapi, ssiuvini spalvinti ir karpyti. Didiul darb iekant tinkamos technologijos aklj pieiniams kurti nuveik dailininkas Petras Navalinskas. Jis apra reljefinio pieinio ris kontrinius pieinius, bareljefus, aplikacijas ir perspektyvos taikymo akliesiems skirtose iliustracijose aspektus; klii, pagamint cinkografijos bdu, privalumus. Taip pat pristat daikto formos perteikimo bd netolygiu takavimu, brkniavimu sjunginiame seminare tiflografijos klausimais 1978 m. Vilniuje. LAD leidykloje daugiausia iliustracij buvo pagaminama cinkografijos metodu, kuriuo igaunamas aikus reljefinis kontrinis pieinys, deja, vienos spalvos. Be cinkografijos, dailininkai pradjo naudoti kit iliustracij gamybos bd mikrokapsulin (termin) popieri. Mikrokapsulinis popierius paildytas isipuia tose vietose, kur yra nudayta juodais daais. Tokios iliustracijos buvo domesns silpnaregiams, nes, be reljefo, buvo ir juodais daais ispausdintas kontrinis pieinys. Dl finansini sunkum LAD leidykla buvo udaryta 1991 m. gruodio 31 d. Groini knyg su reljefinmis iliustracijomis leidyba Lietuvoje buvo atgaivinta tik 2000 m. UAB Brailio spauda pastangomis. Senasis cinkografijos metodas iliustracijoms gaminti pasirod per bran-

38

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

gus, todl buvo pasirinktas pigesnis bdas spausdinti takines iliustracijas Brailio popieriuje. Sukurta technologija Brailio grafika pieiniai, atspausti Brailio spausdintuvu. Brailio abcl priimta visame pasaulyje nuo 1878 m. kaip aklj ratas. Kiekvienas ramuo ar elementas sudarytas i galim ei ikili tak, idstyt dviejuose vertikaliuose stulpeliuose. iais laikais ant daugelio vaist du-

apako, Edvardui Munkui (18631944) dl sutirtjusio stiklaknio prie akis plaukiodavo kristalai, primenantys varnas, Edgaras Dega (18341917) visai nemat viena akimi, o kitoje turjo akiploio itrk, Kamilis Pisaro (18301903) sirgo aar maielio infekcijomis, dl to neieidavo i nam, tariama, kad Vincentas Van Gogas (18531890) sirgo glaukoma. Taiau tikriausiai esminis darb iskirtinumas su-

taktilika Lietuvoje
i pavadinimai spaudiami taip pat Brailio ramenimis. Naudojantis ikiliaisiais takais galima patogiai pavaizduoti reljefinius paveikslus akliesiems skaitytojams. Sukurta nemokama kompiuterin programa ,, BrlPaint iliustracijoms pieti. Tokios iliustracijos yra labai paprastos, nespalvotos, ne visada pakankamai iraikingos. Todl nuolat iekoma tinkamesns technologijos, kuri bt daug iraikingesn, patrauklesn ir pakankamai pigi. sijs su spalv neskyrimu. Meno istorijoje, pasirodo, bta ir toki dailinink Fernardas Legeris (18811955), arlis Mergonas (18211868), Paulas Manipas (18851966) ir Markas di Suvero (g. 1933). Regjimo sutrikim senatvje turjo Rembrantas (Rembrantas Harmensas van Reinas, 16061669 ), o Albrechtas Diureris (14711528) buvo vairas. Ir dabar yra moni, turini regjimo problem ir studijuojani dizain ar net vaizduojamuosius menus. Kai kam pavyksta tai nuslpti nuo reikli pedagog. iuos trkumus studentai bando paversti privalumais ir j darbai bna vertinami gerai. Tik baig studijas, po keleri met kai kurie i j prisipasta turintys regjimo problem. iuo metu pasaulyje veikia organizacija ,,Tactus (pavadinimas kils i tactile graphics iuopiamoji, reljefin grafika), kuri vienija viso pasaulio aklj leidyklas. ios organizacijos tikslas iekoti nauj spaudos technologij aklj ir silpnaregi knygutms iliustruoti, dalytis laimjimais su panaiomis organizacijomis ir platinti knygas akliesiems. Lietuvos aklj biblioteka prie ios organizacijos projekto ,,Tiflo-Tactus prisijung 2000 metais. Jau 2009 m. vykusiame konkurse lietuvika taktilin knygel ,,Avyt, sukurta Vilniaus technologij ir dizaino kolegijos grafinio dizaino students Editos Cvirkaits, laimjo III viet. i knygut nutarta tirauoti ir ileisti Pranczijoje (3 pav.).

j, paman, kad med, o treiajam, palietusiam dramblio aus, pasirod, kad popieriaus lakt. Reginiam mogui aiku, kaip didel med galima matyti pro nediduk lang, neregiui tai klausimas. Ilgai reikia aikinti perspektyv, kol jis t supranta. Nereg reikia mokyti, kad jis sugebt suprasti reginij pasaul. Neregiai, galintys pieti, nupieia savo gyvenimo daiktus, o mums sunku atspti, kas tai yra. Taip pat nesuprantamas atrodo neregiui ms pasaulis. Silau atspti, k nupie nereg mergait 1 paveiksle.

1pav. Aklos mergaits pieinys Atsakymas yra 2 paveiksle.

,,Tactus organizacijos laimjimai

Lietuvoje vis dar vyrauja nuomon, kad akliesiems ir silpnaregiams nebtinas meninis vietimas, ypa toks kaip tapyba. mons i nuogird sprendia, k sutrikusio regjimo asmenys gali ir ko negali. Jie paprastai mano, kad akluosius ir silpnaregius maai domina menas, todl nesudaro galimybs susipainti su menu. Kad visuomen pakeist toki nusistovjusi nuomon, daug prisidjo amerikiet Elbieta Zalchauer Aksel, pasaulins ,,Meninio aklj vietimo organizacijos steigja ir direktor, savo veikla bei knyga ,,Menas anapus regjimo 2003. Pastarj deimtmei psichologijos tyrimai rod, kad aklieji turi stipr gimt suvokim suprasti reljefinius atvaizdus. Paaikjo, kad regjimo dovanos neturintys mons sugeba ne tik atpainti, skirti bei sivaizduoti meno krinius, bet ir su specialiomis priemonmis gali patys kurti reljefinius pieinius. ioje srityje daugiau pasiek silpnaregiai dailininkai nei neregiai. J pasaulyje yra nemaai, be to, ie menininkai gali didiuotis savo iskirtine tapyba. Daugelis meninink, naudodamiesi savo nesveik aki privalumais, kryboje perteikia savotik pasaul ir tai suteik j kriniams iskirtinumo. Paminsiu kelis visiems inomus menininkus. Klodas Mone (18401926) savo geriausius krinius nutap paveiktas kataraktos, Mary Cassat (18441926) sirgo katarakta ir dl to

2 pav. Lietuvos aklj bibliotekos vertintas I vieta u krybik Brailio grafikos naudojim Dabar daniausiai taktilins knygels kuriamos tokiomis technikomis: 1. Papj ma vandenyje suminktinamas popierius, sumaiomas su klijais ir i jo padaromas reljefinis vaizdas. 2. Raiymas medinse lentelse. 3. Koliaas klijavimas figr ant vairi paviri (3, 4, 5 pav.).

Knyg akliesiems ir silpnaregiams iliustracij technologij krimo problemos

Nra paprasta suprasti aklojo ar silpnaregio mogaus realaus pasaulio suvokim. Yra inomas anekdotas apie tris akluosius ir drambl, kaip tokie mons apibdino drambl. Pirmasis, paliets dramblio uodeg, sivaizdavo, kad dramblys panaus gyvat, antrasis, apkabins dramblio ko-

3 pav. Koliaas,,Avyt 4. ilkografija trafaretins spaudos ris. ilko tinklas itempiamas ant rmo ir emulsija utepamos vietos, kur neturi bti da. Paruotas trafaretas prispaudiamas prie popieriaus lakto ir perbraukiamas daais. Numus trafaret popieriuje daytos vietos pabarstomos smulkiais grdeliais, kad bt geriau apiuopiamos. 5. Termoforminiu bdu plastmasiniai
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

39

reljefiniai pieiniai, padaryti vakuuminmis formavimo mainomis. 6. Brailio grafika pieiniai, susidedantys i ikili tak. 7. Pieimas ant mikrokapsulinio popieriaus.

4 pav. Koliaas ,,Uodas

5 pav. ,,Juostos koliaas, Lietuvos aklj bibliotekos vertintas padka VTDK grafinio dizaino studentai i mint bd naudojo kolia, Brailio grafik ir kr knygeles naudodami kombinuot technik. Nra paprasta sukurti estetik simbol, kuris bt suprantamas aklajam ir patrauklus reginiajam. Aklasis turi rasti keturias kojas, dvi ausis, uodeg, uodas turi bti su eiomis kojomis ir pan. Jei ko nors nebus, jis nesupras simbolio. Kad ko nors gali nesimatyti, regintysis supranta, aklasis ne. Per pastaruosius trejus metus VTDK Grafinio dizaino katedra Lietuvos aklj bibliotekai padovanojo daugiau nei 100 taktilini knygeli. Apvelgus tiflografikos raid Lietuvoje galima teigti, kad jau daugiau kaip 50 met dailininkai, pedagogai ir kiti specialistai stengiasi surasti tinkamas technologijas, kad akluosius ir silpnaregius mones bt galima supaindinti su matanij pasauliu. Tiflografijos ir taktilikos srityje ateityje galima sulaukti nauj atradim.
Naudoti informacijos altiniai: 1. SalzHauer Axsl E.; Sobol Levent N. Menas anapus regjimo, inynas apie men, kryb ir regjimo sutrikimus. Vilnius: LAB, 2006. ISBN 9955-17-789-6. 2. Tiflografika aklj bibliotekose, Tactus ir Lietuvos aklj bibliotekos tarptautinis seminaras , praneimai. Vilnius: LAB, 2006.ISBN 9955- 17687-3. 3. Gendvilien A., Tiflografikos raida Lietuvoje, 1958-2007, praneimas Tiflo-Taktus seminarui. Erfurtas 2007.

evynioliktojo amiaus raytojas C.Lambas ra: Niekas man nra toks mslingas, kaip laikas ir erdv. Ir vis dlto niekas mans maiau netrikdo negu laikas ir erdv, nes a niekada apie juos negalvoju. Didij laiko dal dauguma ms nesuka galvos dl laiko ir erdvs, bet mes visi kartais savs klausiame, kas yra laikas, kaip jis prasidjo ir kur mus veda. Ar danai kasdieniame gyvenime net nesusimstydami sakome: dabar neturiu tam laiko, laikas taip greitai bga ar laiko niekas negali sustabdyti? Kas yra bendro iuose kasdienikuose, net banaliuose sakiniuose? Apie k kalbame, k turime omenyje taip sakydami? Atsakymas atrodo akivaizdus apie laik. Taiau situacija, susijusi su svokos laikas apibrimu, tikrai sudtinga. Visi mons naudojasi laiko matavimo vienetu, be problem nustato laik pagal laikrodio parodymus ar net sauls padt danguje, bet kai tik papraoma apibrti pai laiko svok, mogus ikart suglumsta. Instinktyviai darome prielaid, kad laikas yra visur vienodas ir teka tolygiai bei yra absoliutus. Vadinasi, kiekvienas visatos istorijos vykis yra paenklintas skaiiumi, lygiu laiko vertei, ir laikas kinta tolygiai i begalins praeities begalin ateit. Tai gali bti pavadinta sveiko proto poiriu laik. itaip j sivaizduoja dauguma moni, o savo pasmonje netgi dauguma mokslinink. Prajo jau daugiau kaip 2500 met nuo to laiko, kai mogus pradjo sistemingai mstyti apie laiko ir erdvs prigimt. Taiau nuo to laiko dmesys iai problemai n kiek nesumenko, mokslininkai ir filosofai iki iol aistringai ginijasi dl laiko prigimties ir jo poveikio regimajam pasauliui. Ar laikas buvo aminai, ar turjo pradi? Ar laikas bus aminai, ar kakada pasibaigs? Ar laikas yra lyg up, tekanti grietai nuo pradios viena kryptimi ir negalinti tekti kita linkme? Ar j galima nukreipti ar at-

Laiko fenomenas
Jolanta MICHALOVSKAJA
sukti atgal? Ar manomos kelions laiku? tai tik keli klausimai, kuriuos nuo filosofijos uuomazg nagrinjo daugelis mstytoj; nuo antikos laik ir scholastikos patriarch iki iuolaikins kvantins fizikos adept. Laikas mums tarsi savaime suprantamas, net paioje jo svokoje, rodos, nra jokios paslapties. Mes kalbame apie laik nesusimstydami (nebent tomis ypatingomis, gyvenim keiianiomis egzistencinio lio akimirkomis), k gi i tiktj turime omenyje, vartodami laiko svok kasdienje kalboje. Laikas mums daniausiai yra tai, kas matuojama sekundmis, minutmis, valandomis, dienomis ar mnesiais tam tikra laikrodio rodykls padtis ar tam tikras skaiius ant sienos kabaniame kalendoriuje. Daug mnesi tampa metais, o daugelis met amiumi. Tik nedaugelis, daniausiai mokslininkai ir filosofai, msto apie tkstantmeius ir tik filosofai apie kokybikai skirting laiko matmen aminyb. Nefilosofikai mstaniam mogui laikas yra tiek svarbus, kiek jis nurodo jo gyvenimo tkm, jo veiklos eilikum ir trukm, paprasiau tariant jo dienotvark. Bet ar toks kalendorinis laikas ir yra tai, k turime omenyje sakydami: Tai buvo geriausias mano gyvenimo laikas? Ar tikrai laikas yra toks akivaizdus, toks savaime suprantamas ir aikus, kad nra jokio reikalo net susimstyti, kas slypi u ios paprastos svokos. Pabandykime akimirkai atsiriboti nuo vartotojiko poirio laik, paverianio j ms rankiu, ir pavelkime anapus kasdienio poirio laiko fenomen. Be kasdienio poirio laik, egzistuoja taip pat mokslinis (fizikinis) ir filosofinis poiris (tiksliau sakant filosofiniai poiriai, nes daugelis filosof laik apibr skirtingai, taip sukurdami daugyb vienas kitam prietaraujani filosofini laiko apibrim). Mokslininkai ilg laik taip pat nesutar dl laiko prigimties ir tikslaus jo apibrimo. Taip mokslin laiko svoka evoliucionavo nuo mistinio pseudo moksl ritual bei astrologinio laiko iki kvantins te-

40

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

as yra laikas? Mokslininkai bando j ireikti formulmis ir pagrsti fizikos dsniais. Filosofai nuo neatmenam laik ginijasi dl jo prigimties ir reikms mogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime mogui jis yra svarbus kaip bet kurio jo projekto btinoji ir neivengiama slyga, apskritai, kaip mogikosios bties pagrindas, bet apie laiko esm bei prigimt retai kada susimstome.

Salvadoras Dali. Tirpstantys laikrodiai, 1931 m. orijos laiko, nurodanio mikroskopini daleli judjimo sistem evoliucij. Tuo tarpu filosofin laiko svoka iaugo i primityvi pirmj filosof pamstym apie laiko ir gamtos sry iki precizikai ipltotos egzistencialist bei fenomenolog laiko koncepcijos, kurioje laikas yra vienas pagrindini mogaus egzistencij nulemiani veiksni. iuolaikinis mokslas laik apibria kaip vien i ms visatos matmen, neatsiejamai susijus su likusiais trimis erdvs matmenimis. Laikas nra kakas atskiro nuo erdvs laikas ir erdv sukuria neatskiriam unikali sistem, vadinam erdvlaikiu. Mokslas nepripasta universalaus laiko (tokio egzistavim paneigia Einteino specialioji reliatyvumo teorija, kuria pagrstas visas iuolaikinis fizikos mokslas), bet teigia, kad kiekvienas objektas turi savj laik. Dviej moni laikas sutampa, jeigu tie mons nejuda vienas kito atvilgiu, taiau skiriasi, jiems tolstant arba artjant. A.Einteino mokslins krybos virne taps specialiosios reliatyvumo teorijos, kuri genialusis mokslininkas suformulavo 1905 m., sukrimas pakeit nuo Niutono laik moksle viepatavus mechanistin poir erdv ir laik bei tapo visikai naujo materialistinio pasaulio suvokimo pagrindu. Taiau tuo pat metu A.Einteinui buvo svarbus ir psichologinis laiko matmuo: jis teig, jog laikas ir erdv yra greiiau ms mstymo bdas, o ne slygos, kuriomis mes gyvename. Vienas ymiausi ms laik mokslinink Stephenas Havkingas didij savo gyvenimo dal paskyr ervlaikio tyrimams, sukurdamas visikai nauj, kokybikai skirting laiko teorij. Btent jo suformuluota teorija grindiamas oficialus iuolaikinis fizikos ir astronomijos mokslas. inoma, yra ir prietaraujani Havkingo ir jo bendraygi koncepcijoms, taiau jie atstovauja mokslo opozicijai ir lieka jo uribyje, laikomi savotikais mokslo amanais. Nepaisant daugybs met, praleist universitet auditorijose ir laboratorijose aikinant sausus, nuobodius matematinius postulatus, Havkingas sugebjo ilaikyti iok tok poetin poir laik ir apie j mstyti ne tik grietomis matematinmis formulmis. Savo knygoje Visata rieuto kevale mokslininkas filosofikai klau-

sia: Kas yra laikas? Ar tai aminai vilnijanti srov, kuri nusinea visas ms svajas, kaip sakoma senoje giesmje? O gal tai bgi kelias? Galbt jis turi ir kilp, ir atsiakojim, taigi, keliaudami priek, galime sugrti jau buvusi stot?1 Bdamas pozityvistu, Havkingas mano, jog bet kokia teorija, turinti aspiracij bti rimta moksline teorija (nesvarbu, ar tai laiko, ar bet kokia kita koncepcija), turi bti pagrsta pozityvistiniu poiriu. Remiantis iuo poiriu, mokslin teorija yra matematinis modelis, kuris aprao ir sistemina ms stebjimus. Jeigu laikomasi pozityvistinio poirio, negalima pasakyti, kas i tikrj yra laikas. manoma tik aprayti laik labai geru matematiniu modeliu ir nurodyti, kokios ivados i to iplaukia.2 Mokslinis laiko svokos apibrimas paprastam mogui atrodo ne tik per daug sudtingas, bet ir neturintis jokio sryio su realiu gyvenimu. Ir i tikrj, k sudtinga ir paini erdvlaikio teorija, kurios nesupranta net danas tituluotas Harvardo fizikas, gali turti bendro su laiko tkme, kuri kiekvienas igyvename kiekvien savo gyvenimo akimirk? Laiko ir erdvs problema visada domino mog ne tik (galbt net ne tiek) racionaliuoju poiriu, bet labiau emociniu ir psichologiniu poiriais. mons apgailestauja dl praeities, jauia kalt dl beprasmikai ivaistyto laiko, bijo ateities labiausiai dl to, jog laiko up nenumaldomai nea juos mirties link. Laikas ir erdv gldi paiame ms bties suvokimo pamate. Nemanoma sivaizduoti pasaulio apskritai ar mogaus gyvenimo atsiet nuo laiko. Belaikis mogus nustoja bti mogumi, bet netampa dievu vienintele mstoma btybe, egzistuojania u laiko rib. Todl galima sakyti, kad mogus yra neatskiriamas nuo laiko ir gyvena laike lygiai taip, kaip jo fizinis knas gyvena erdvje. Mokslininkai negali atsakyti amin mogaus klausim kas toks yra laikas, koks jis yra btent man ir koki reikm jis turi mano egzistencijai? klausim atsakymo turime iekoti filosof koncepcijose. Nors padrik mini ir idj apie
1 Hawking, Stephen William. Visata rieuto kevale Kaunas: Jotema, - 2009 m., 37 p. 2 Ten pat

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

41

laiko prigimt rasime jau Mileto mokyklos mstytoj kriniuose, taip pat ir Demokrito bei Leukipo filosofijose, sistemikai nagrinti problem bei bandyti apibrti laiko svok pirmas pradjo iuolaikins Vakar filosofijos tvu laikomas Aristotelis. Aristotelis pradeda nuo bendro klausimo apie laiko egzistavim, o vliau transformuoja j klausim apie dalomo laiko egzistavim. Taiau Aristotelis nemst apie laik atsietai nuo jo pasireikimo materialiame pasaulyje ir pagrindin dmes skyr laiko ir materiali kn (gamtini daikt) judjimo sryiui. Taip didysis mstytojas prijo prie ivados, jog apie laiko realum galime sprsti vien i matomo daikt judjimo jeigu laiko nebt, daiktai ilikt savo vietose aminai ir joks judesys nebt manomas, tai reikia belaikis pasaulis bt aminas ir statikas. Nors Aristotelis teigia, jog laikas nemstomas be judjimo, taiau jis nemano, jog laikas ir judjimas yra tapats. Laikas ir erdv Aristoteliui tebuvo tam tikros subjektyvios kategorijos, materiali daikt savybs. Aristotelio mechanika ir laiko svoka galjo funkcionuoti tik ribotam jo pasaulio modeliui, kadangi buvo sukurta vien tik akivaizdi pasaulio reikini stebjim pagrindu. Nors Aristotelio sukurta laiko-erdvs teorija buvo (velgiant i iuolaikins perspektyvos) labai ribota ir primityvi, taiau savo laikui ji buvo nepaprastai paangi ir isilaik kaip pirmaujanti mokslin teorija (inoma, mokslikumo iuolaikine prasme joje buvo nedaug ir ji greiiau turt bti vadinama metafizine) beveik du tkstanius met. Filosofai-fenomenologai laik suvokia kaip vien i mogikojo pasaulio fenomen. Jiems laikas nra abstraktus, jie nepripasta mokslins universalaus laiko sampratos. Panaiai suvokiamas ir mogikasis laikikumo fenomenas ne mogus yra pavaldus laikui, o laikas yra kuriamas, konstruojamas mogaus. Abstraktus fizikinis laikas fenomenologinje perspektyvoje yra ne daugiau kaip spekuliatyvi idja, neturinti nieko bendro su gyvenamojo pasaulio realybe. mogus egzistuoja ne kakokiame abstrakiame laike, apie kur kalba mokslininkai, bet jis yra arba dabar, arba vakar, arba rytoj. Btent toks naratyvinis laiko supratimas yra natralus mogui ir leidia jam orientuotis savo aplinkoje. Fenomenologin laiko patirtis, bdama asme-

nine patirtimi, yra tuo pat metu ir intersubjektyvia patirtimi, nes yra manoma kitam perduoti savj laiko pajaut. Kiekvienas i ms vienodai supranta odi iandien arba rytoj prasm, todl tampa manoma dviem individams diskutuoti apie laik ir keistis laikikja patirtimi. Mes nesame kiekvienas udarytas savame laike, bet laikas yra bendra terp, kurioje kartu realizuojame savo gyvenimikus projektus. Egzistencialistai laik ikl kaip vien svarbiausi mogikosios bties slyg. Bet koks mogaus veiksmas pasaulyje, bet kokia mintis ar jausmas yra sukelti negrtamai bganio laiko ir mirties artjimo. Egzistencialistinje interpretacijoje laikas yra glaudiai susietas su mirtimi ir jos laukimu. mogui laikas rpi vis pirma tiek, kiek jis bijo laiko, nes laiko up nenumaldomai artina mirt. Laikas gsdina, jis tarsi visk griaunanti jga, kuri mogus beviltikai bando sustabdyti, uvaldyti ar bent jau pabgti nuo jo. Mes visi bijome mirties, o kadangi laikas asocijuojasi su mirtimi instinktyviai laiko bijoma ir vengiama apie j galvoti. Taip susikuriama laiko nebuvimo arba nemirtingumo iliuzija. Btent todl mogui yra bdinga savotika laiko umartis kasdieniame gyvenime apie laik negalvojame ir gyvename taip, lyg jis bt neribotas, lyg gyventume aminai. Galbt todl mons sutrinka paklausti, k jiems i tikrj reikia laiko svoka. Jie neino, k atsakyti, nes pats klausimas juos baugina atsakyti klausim, kas yra laikas, tolygu pripainti, jog laikas i tikrj egzistuoja, o tai, savo ruotu, reikt pripainti, kad egzistuoja ir mirtis, besislepianti laiko elyje. Nesvarbu, ar realus fizikinis laikas turi pradi ir pabaig, kiekvieno i ms laikas prasideda mums gimus ir baigiasi sulig ms mirtimi, kiekvienas asmenikai igyvename savo pasaulio pradi ir pabaig. Pripainti laiko egzistavim reikia pripainti savo laikikum ir laikinum bei atsisakyti nemirtingumo, kurio mogus trokta labiau u bet k iame pasaulyje.

Japonai turi gding kultr: jie padarys fizin ar protin karakir visada, kai tik stengs darb atlikti gerai.
I Indijos laikraio.

Tsinys. Pradia Nr. 4 Pirmame straipsnyje (MG, 2012, Nr. 4) rame apie paint su Japonija prie daugiau nei 30 met ir spariai augus jos elektronikos med. iame straipsnyje apvelkime kitus japon gyvenimo bruous. 1985 m. sakur ydjimo metu vl vykau tarptautin feroelektros konferencij Kobs mieste. I Maskvos iskridome atunt valand vakaro, o po trij valand stiuardes atne pusryius. Mat skrendant prie ems sukimsi laikas eina beveik dvigubai greiiau. Konferencija vyko ateities miesto Kongres rmuose 600 ha dirbtinje Port Irland saloje, supiltoje nukasus dal Rokko kalno. Konferencija prasidjo koncertu: tautiniais rbais apsivilkusios japons senoviniais vienstygiais Koto instrumentais pagrojo senovines japon melodijas, kurios tarsi jung praeit su ateitimi. Visi pastatai toje saloje yra neprast form piramidi, cilindr, rutuli ir j jungini, stiklo tuneliais sujungt tarpusavyje, kad galtum vaikioti po miest per lit ar uragan, kurie ten yra dani sveiai. Kob yra senas europietiko stiliaus uostas, pasauliui atidarytas tik 1868 m., nes iki tol japonai buvo izoliavsi nuo pasaulio, nesileido nei usienio laiv, nei moni. Kob kasmet aplankydavo 1600 usienio ir 80 000 sav laiv. Miestas juosta nusitss tarp Rokko kalno ir gilaus Ramiojo vandenyno. Kob garsja geru vandeniu, i kurio gaminama japonika 17 laipsni ryi degtin sak ir kuriuo aprpinami laivai ir galingiausia Japonijos mafija, kurios vadovas vieai gyvena itaigingoje viloje kalno papdje. Graiai idayti mediniai nameliai, kuri apaioje yra smulki parduotuv, o viruje gyvena eimininkas, siauros gatvels, kas ryt plaunamos vandeniu su skalbimo milteliais, aukt kaln fone teikia miestui ypating aves. Modernios parduotuvs yra daugiaaukiuose pastatuose arba po miestu, kur jus sunku rasti keli paviri. Po Kob ir i jos sal ant estakad vainja dviej trij vagon elektriniai traukiniai, kuriuos, pradedant biliet pardavimu ir baigiant traukini valdymu, aptarnauja tik elektronika be vienintelio mogaus.

42

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Paintis su
Prof. Jonas GRIGAS

Japonija
Kob senas europietiko stiliaus uostas

Tokijo panorama

Konferencijoje pirm kart buvo pademonstruota, kad mogus ir kiti gyvieji padarai yra kupini feroelektros: nervai ir kiti audiniai yra puiks pjezoelektrikai ir piroelektrikai, o ta baterija, kuri garantuoja ilgalaik nervini impuls ir biosrovi cirkuliacij organizme, yra feroelektrins prigimties. J nuolat pakrauna metabolizmo energija. Mano praneimas apie feroelektrik mikrobangin spektroskopij buvo palankiai vertintas ir ispausdintas urnale Japanese Journal of Applied Physics (1985). Toje konferencijoje jau pasirod pirmieji poymiai, kad Rusijoje mokslas smunka.

Mano Japonijos viza buvo viena diena trumpesn nei iskridimo bilieto data. Imigracijos tarnyboje vizos pratsimo procedra buvo trumpa. Kadangi buvo lik 15 minui iki darbo pabaigos, pakvieiau aptarnavus pareign kartu isimaudyti Ramiajame vandenyne. Jis pasak, kad a jam silau apvogti jo bos. Anot jo, nra esminio skirtumo, ar jis pavogs i vadovo kiens pinig, ar tam tikr pinig sum atitinkanio darbo laiko. Tad tarp japon darboholik ir sovietini alkoholik buvo esminis skirtumas. Gaila, kad po deimties met galingas 6,9 bal ems drebjimas sugrio-

v t nuostab miest. Smgis truko maiau nei minut, taiau gaisrai siautjo dvi dienas, laidotuvs vyko savaites. ems drebjimas nusine 5500 moni gyvybi, tkstanius sueid, sugriov 190 tkstani nam, daug tilt, keli ir graki estakad ir padar 100 mlrd. JAV doleri verts nuostoli. Nelaims akivaizdoje Kobje kartu su policija mones gelbjo ir labdar dalijo ir mafija. Imperatorius Hirohito mok tautieius pakelti nepakeliam nelaim, nesiskundiant sutikti visk, k likimas pasiunia. Nelaims itikti japonai dar rytingiau kimba darb ir tas darbo rytas juos veikia tarsi narkotikai. Net esant blogiausiai situacijai jie moka rasti k nors gero. Tais metais Tsukuboje vyko pasaulin paroda EXPO-85, kuri suteik prog vl susipainti su Japonijos ir pasaulio elektronikos laimjimais. 79 Japonijos ir usienio ali paviljonai sukr miniatirin ateities visuomens gyvenimo kopij, kur kompiuteriai ir ryiai turi pakeisti moni gyvenimo bd. Prie jimo 38 kompiuteri terminalai lankytojams teik visokeriop informacij, paddavo surasti pamest draug arba vaik. Miliniki vaizduokliai informavo apie svarbiausius EXPO vykius, lankytoj skaii kiekviename paviljone, automobili eism artimiausiuose keliuose, or ir kitk. Informacijos ir vaizdo sistemos leido pajusti ateities informacijos ir ryi sistem darb. Japonijos Telegrafo ir telefono firma demonstravo staigos miniatir, kurioje ryi sistemos per palydov ir viesolaidi tinkl leidia dirbti neieinant i nam, suteikia galimyb akimirksniu i bet kur gauti informacij. Stebjausi, kaip pasikeit ryi sistemos per pusantro imto met! Kai 1844 m. Niujorko universiteto dails profesorius Samiuelis Morz irado telegraf ir kreipsi turtingus miesto asmenis finansuoti jo iradim laidais perduoti praneimus, jie atsakydavo: Norite, kad investuoiau pinigus aisl? Kai kurie dar taip paaipiai atsakydavo: Perduoti praneimus laidais? Kodl jums neiradus raketos skrydiui Mnul. Nippon Electric Company (NEC) demonstravo kompiuterio valdom automobil, i kurio galima susisiekti su nam kompiuteriu ir gauti informacijos apie padt namuose arba staigoje. Dideli ekranai demonstravo erdvinius vaizdus. Didiausi 25x40 m demonstravo Sony firma, o 26x35 m ekran Suntory firma. Jie stebino ne tik dydiu, bet ir erdvini vaizd kokybe bei rykumu. Matsushita Electric firma demonstravo didelius
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

43

plokius sieninius televizorius. Toki elektronikos rengini Lietuvoje dar nebuvo. Jeigu per pastaruosius dvideimt met aviacijos pramons raidos tempai bt buv kaip mikroelektronikos, tai geriausias keleivinis lktuvas kainuot kelis imtus doleri ir ems rutul apskriet per 20 minui, sunaudojs vos 25 litrus kuro. Elektronikos dka vykstani technikos paang atspindjo ir robotai. Japonai diaugsi, kad j robot technika

kartus greiiau nei normaliai auginamos emje. Praeities pavojus monms buvo virsti vergais, o ateities pavojus galimyb virsti robotais. Po konferencijos vl aplanks Kiot grau vien didiausi pasaulio miest Tokij, kur sovietin spauda ir televizija skelb esant nepaprastai utert, kur policininkai gatvse tarsi budi su deguonies kaukmis. Tokijas, be abejons, turi daug problem. Jis tarsi pasaulio laboratorija, kur ibandomos daugelis opi

Autorius (kairje) su Wasedos universiteto profesoriumi Wataru Kinase

deimtmeiu lenk Europos alis ir JAV. Japonijoje gamyklos, aptarnaujamos vien robot, tuo metu buvo jau ne naujiena. Europoje ir Amerikoje dl nedarbo problemos robotai buvo maiau paplit, o Japonijoje bedarbi praktikai nebuvo. EXPO robotai keliomis kalbomis kalbjosi su lankytojais, grojo muzikiniais instrumentais, vaidino. Prie jimo robotas misteris Ateitis draugikai pasveikindavo, paviljonuose robotai su montuotais viduryje elektroniniais jutikliais ir kompiuteriu lankytojams suvaidindavo ir paokdavo, stebino delikats j rank judesiai. Vienas j puikiai vaikiojo, kitas, sukurtas Tokijo Vasedos universiteto profesoriaus Kato, i gaid grojo vargonais. Pranczijos paviljone robotas medicinos sesuo atlikdavo visas ligoni slaugos operacijas. Viename paviljone ateities darovi gamykla, naudodama sauls energij, hidroponiniais renginiais augino pomidorus ir kitas daroves. Vienas pomidor stiebas pabaisa dav 10 tkstani vaisi, o salotos uaugo 56

problem. Taiau pasirod, kad tame mieste, kuriame tilpt beveik keturios Lietuvos, nepaisant miliniko keliais auktais vykstanio autotransporto judjimo, per metus autoavarijose sta tik apie 350 moni, o oras net Tokijo centrinse gatvse toks varus, kad gali kvpuoti visais plauiais, tuo tarpu vienoje variausi Vilniaus Antakalnio gatvi vasar nuo main imetamj duj negali giliau kvpti. Japonai tais metais maistui ileisdavo 26, o butams 5 proc. savo udarbio, pus japon eim turjo savo namus. Neturdami jokios energijos itekli, u dujas ir vanden japonai moka tris deimtsias procento savo udarbio, pagaliau jie ilgiausiai pasaulyje gyvena: vyr vidutin gyvenimo trukm daugiau kaip 74 metai, o moter net 80 met. Nors Tokijuje kas mnes dreba em, inuku rajone yra keli imt metr aukio dangoraii. Ten rengtuose restoranuose ir baruose atri spdi mgjai sibuoja kartu su tuo plieno ir stiklo pastatu.

i kelion buvo sudirginusi ir nervus. Atskridus Naritos oro uost, jis pasitiko k tik prasidjusiu taifnu. Japonai pasil dvi galimybes vykti Kob: skristi arba i Tokijo vaiuoti in Kan Sen traukiniu. Buvo aiku, kad vaiuojant traukiniu teks pavluoti konferencijos atidarymo banket. Taiau noras dar kart pamatyti garsj Fudzijam japon pasididiavim, alia kurio pravaiuoja traukinys, o gal Dievo ranka nukreip traukin, o ne lktuv. banket pavlavau, bet medins keturkamps apie deimties litr talpos saks ds dar buvo apypilns, o Boingas, kur man sil viet, su 525 monmis, sugedus vairui, t vakar sir kaln netoli Osakos miesto. Vis savait japon ir pasaulio televizija rod, kaip i gilaus, mikais apaugusio tarpeklio kareiviai rinko ir malnsparniais gabeno lavonus.

Japonijos universitetuose
1989 m. gavau kvietim ilgiau padirbti Japonijos universitetuose. Japonij atskridau ankstyv auksin ruden, kai visomis spalvomis nusidao mediai. Tokijo Naritos tarptautiniame oro uoste mane pasitiko Wasedos universiteto profesorius Wataru Kinase, kuris prie tai buvo mano sveias Vilniuje, ir Japonijos mokslo draugijos, kuri parm mane finansikai kelionse po Japonijos universitetus, mergait. Su vienu ios Draugijos vadov Hiroshi Katsuhira, suderinus mano darbo program ir kelions tikslus, nuvykau miesto centre esant Ikebukaro viebut. Darb Japonijoje pradjau aplankymu su Kinase aukiausio Tokijo pastato Sunchine City. Nuo jo 60-to aukto stebjau, kur teks praleisti kelet mnesi.

44

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Be perstojo gaudianios daugiaaukts Tokijo gatvs...

...ir ramybs salels nedideli, bet nepaprastai jauks kiemeliai

Wasedos universitete profesorius Yoshiaki Uesu, su kuriuo jau turjau paskelbt bendr mokslin darb, supaindino su savo katedros laboratorijomis ir moksliniais tyrimais: neorganini, nebendramai ir organini proteino kristal auginimu ir rentgenostruktriniais tyrimais, antrosios lazeri harmonikos generacija ir optinio dichroizmo kristaluose tyrimais. Por savaii praleidau profesori Kinass, Uesu ir Takahashi laboratorijose, skaiiau paskaitas apie ms mikrobanginius feroelektrik tyrimus Vilniaus universitete. Lankiausi Uesu namuose, jo pianist mona pagrojo japonikos muzikos ir skaniai pavaiino japonikais skanstais. savo laboratorij pakviet Japonijos fizik guru profesorius Djinzo Kobayashi. Laboratorijoje keturiolika doktorant tyr feroelektrik optin aktyvum, giracij ir dvejop l. Vakare profesorius pakviet restoran, kur vakarieniavome ir diskutavome kartu su kitais profesoriais Kinase, Oni ir Takahashi apie moksl ir gyvenim. Vien dien Kobayashi nusive mane savo umiesio nam, piln gli, paveiksl ir visokiausios prabangos, ir parod man ypating pagarb. Savaitgaliais paklajodavau po pramatniausi Tokijo rajon Ginz, kurio parduotuvs lta nuo brangiausi preki. Usienieiai labiausiai domisi japon perlais. Dabar beveik visi rinkoje esantys perlai yra iauginti moni. Maiau Japonijos lagnose plastikines girliandas, prie kuri prisitvirtina dreifuojanios segtuko galvuts dydio austri lervos. Po ei mnesi girliandos itraukiamos ir austrs dedamos vandenyje kabanius tinklus, kur auga dar pusantr met. Po to austrs vl itraukiamos,

skalpeliu chirurginiu tikslumu padaroma pjova ir dedamas gabaliukas Amerikos glj vanden kriaukls audinio. Jis tampa branduoliu, perlo kristalizacijos centru. Po ios chirurgins operacijos austrs vl grinamos lagnas. Po trej met nuimamas perl derlius. Tkstaniai blizgani balt ir juod perl puikuojasi Japonijos parduotuvse. Juodieji perlai yra retesni, didesni ir labiausiai vertinami. Pilkieji perlai auga ir altesniuose vandenyse, o juodiesiems reikia pastovios 24oC temperatros ir labai varaus vandens. Dauguma japonik austri taip pat veisiamos dirbtinai, sujungiant kiauinl su sperma. Brangs perlai yra sudtingo ir subtilaus moni ir austri, kurios veisiasi ydruose ir variuose pietinio Ramiojo vandenyno vandenyse, bendradarbiavimo krinys. Daug laiko Tokijuje praleidau su profesoriumi W.Kinase. Su juo mes aplankme kaln Chichibu Tama nacionalin park su stalaktit olomis, kuriame iki tol, anot jo, joks lietuvis dar nebuvo buvs. Aplankme Tokijo main parod, kur pasaulio firmos demonstravo deimtis savo main modeli. Gal bt gda rengti parodas monstr, kurie nuo pirmosios autokatastrofos 1896 m. praud 17 mln. moni. Kasmet pasaulyje jie sudegina tiek kuro, kad jo utekt nuvaiuoti 300 kart iki Sauls ir atgal. Bet mones udo ir kiti monstrai. Aplankme su Kinase daugel ventykl ir, inoma, jo miel eim priemiesio name su japoniku sodu. Vakarien sdint svetainje ant grind su sake, krabais, ikrais ir daugybe kit jros grybi, kuri paruo mona Masae su dukra Nariko, paliko neidildom spd. Tik kart Watarui

su manim nepasisek. Mudu ir trys jo doktorantai vakarieniavome restorane. Matyt, padauginome saks, nes Wataru vidurnakt paskambino, kad pakeliui namo pamet lagaminl su dokumentais. Nepaisant t nemalonum, Kinase kit ryt palydjo mane Tokijo technologijos institut, kur svarstme mokslines problemas su profesoriais K.Hamano ir E.Ema. Jiems ir j doktorantams skaiiau paskait apie ms mikrobanginius nebendramai fazi kristaluose tyrimus. Pakviestas profesoriaus Kazuo Gesi aplankiau iaur nuo Tokijo ant Ramiojo vandenyno kranto esant Tairos mieste privat Iwaki Meisei universitet. Tairoje profesorius Gesi supaindino su j tyrimais, pabendravau su dekanu, inomu feroelektros ir fazini virsm specialistu Shozo Sawada, kur ne kart buvau sutiks konferencijose, su profesoriumi M.Marutake, dvejopo lio kristaluose specialistu T.Somega ir jaunu profesoriumi Masaokiu Takashige, feroelektros, fazini virsm ir auktatemperatrinio superlaidumo tyrju, vliau tapusiu universiteto rektoriumi, su kuriuo iki iol palaikome mokslinius ryius, o 1997 m. japon urnale Journal of the Physical Society of Japan paskelbme bendr feroelektrini kristal tyrim rezultatus. Universitete skaiiau paskait apie ms superjonini laidinink tyrimus. I Tokijo greituoju traukiniu in Kan Sen ivykau izuokos universitet Hamamatsu mieste pas Elektronikos instituto profesori Koii Toyod. Puik kelions ir intensyvaus darbo Japonijoje plan man pareng senas mano pastamas profesorius Koii Toyoda. Kai a pasakiau, kokius tyrimus norjau atlikti j institute, jis pasak: Kam tau daryti juos, geriau
Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

45

Japonija technikos stebukl alis

susipaink su Japonija, su ms mokslu, mokslininkais ir universitetais. Parayk, kokias tu paskaitas galtum skaityti ms universitetuose. A paraiau paskait cikl, Koii faksu isiuntinjo j vairiems universitetams ir tos paios dienos vakar pradjo plaukti vairi universitet kvietimai. Koii sudar mano paskait ir kelioni plan, kur finansikai parm Japonijos mokslo draugija. Koii sak, jog a turiu aplankyti visas pagrindines salas, iskyrus keturias iaurines, kurias vis dar yra okupav rusai. Elektronikos institute prisistaiau profesrai taip pat paskaita. Profesoriaus Toyodos namuose Hamamatsu (lietuvikai pu kranto) praleidau daug maloni vakar. Japon namuose paprastai nra krosni, o vlyv ruden naktys bna vsios. Tad sddami ant grind ir suki kojas po emu stalu, usiklodavome iki juosmens elektra ildoma antklode. Kambaryje vsu, o paiam ilta ir malonu. To-

kias elektrines antklodes pasil dar 1894 m. britas C.T.Snedekoras, taiau japonai pirmieji jas pritaik namams beveik po imto met, o britai ir toliau lov ddavosi karto vandens pripiltas psles. Sddami po elektrine antklode diskutuodavome vairiomis temomis. Kai Koii ir Fumie pasak, kad jie ipasta skirtingus tikjimus vienas yra budistas, kitas intoistas, o snus baig katalik gimnazij ir yra katalikas, a pasiteiravau, ar jie sutaria tarp savs, ar nesiginija, kuris tikjimas geresnis, tikresnis. Ne, atsak jie, juk kiekvienas tikjimas suformuoja mogui tam tikras morals, etikos ir kitas normas, pairas gr ir blog, kas galima ir ko negalima daryti. inodamas, kad mogus budistas, musulmonas ar katalikas, inai, kaip su juo elgtis, ko i jo tiktis. Bet jei mogus niekuo netiki arba skelbiasi ess ateistu, tada neinai, kaip su juo kalbti, kas jam leidiama ir neleidiama daryti. Gal jam leidiama udyti, gal vogti? Kuo jis skiriasi nuo gyvulio? Apie budizm a jau inojau i kelioni Indij. O into religija man buvo neinoma. Tad Koii atne du didiuosius ventus ratus Ko ji ki ir Nihongi, kurie ireikia svarbiausias intoizmo doktrinas. Abu yra mitini epizod rinkiniai, kurie aikina gamtos jg ir reikini bei imperijos kilm. Nors knygos daugiau panaios istorines nei religines, daugiau nei imtas dievybi kami apibdina Japonijos dievik misij emje. Kaip ir Biblijoje, daugelis dalyk aprayta poetine alegorija, kuri ne visada yra i karto suprantama. into yra Japonijos vietin, gimta religija, ireikianti tkstani met Japonijos suverenitet, pagrsta gamtos jg ir diev garbinimu ir tikjimu, kad imperatorius yra sauls dievo palikuonis. Reikia pastebti, kad intoizmas daug labiau pabria religin dievikumo patirt nei daugelis Vakar sekt, kurios yra jautresns gyvenimo paslaptims nei teologiniams principams. Nors intoizmas nesiremia vien mi-

ntomis knygomis, bet jos yra didiausioje pagarboje. Ko ji ki reikia Senovs materijos apraymai ir laikomi into kanonais. ia apraytos Japonijos sal senovs diev ir j palikuoni gyvenimo istorijos ir j genealogija. Nors is veikalas paraytas tik VIII a. imperatoriaus Temmu Teno sakymu, jame aprayti daug senesni pasakojimai, kurie buvo perduodami i lp lpas. Nihongi reikia Japonijos raytins kronikos, joje alia kit dalyk alegorikai aprayta ems sukrimas, monijos genealogija, diev hierarchija, moni nemirtingumo klausimai, sunkiai suvokiami europieiui. Pavyzdiui, pasaulio atsiradimas taip apraomas: Senovje dangus ir em nesiskyr, kaip ir vyras nuo moters. Viskas buvo beform kiauin panai mas, slpusi savyje gyvenimo dsnius. Pamau i jos ikilo esm ir sukr dang, jos sunkesn dalis nuskendo ir sukr em. Todl i pradi atsirado dangus, po to em, o tarp j buvo sukurti mons. Bet kai pradjo formuotis dangus ir em, tarp j buvo tik rkas, kurio pavidal sunku nusakyti; jis plaukiojo tarp dangaus ir ems, kol i jo atsirado trys kami. Jie atsirado be pirmtak ir tik vliau gijo kn. Kami reikia tiek diev, tiek mog, gyvul, paukt, augalus, jr ar kalnus. Abi mintos knygos aikiai aprao japonus kaip pirmuosius mones, tiesioginius diev palikuonius emje. into ipainjai man, kad i j kilm yra svarbiausias veiksnys, skiriantis japonus i kit rasi. Taiau dabar i idja turi daugiau istorin nei absoliuios tiesos prasm. Danai lankiausi Tojod namuose. Jiems patiko, kad valgau pagaliukais, kaip ir jie, mgstu ali uv ir moliuskus. Prisimin profesori Rolov i Rygos, kuris atsisak valgyti alias uvis ir moliuskus ir nemokjo valgyti pagaliukais. Jiems tai sunku suprasti. Buvome ivyk pasivalgyti po miesto apylinkes, pairti, kur japonai lankose veisia ir augina ungurius bei perlus. Vaiuodami pakely matme itisai prie kelio staliukus su maieliais abrikos ir dute pinigams. Buvo abrikos sezonas. Kaln laitai geltonavo abrikosais. Jie buvo pigiausi i vis vaisi. Keleiviai sustodavo ir paimdavo maiel, palikdami dutje pinigus. Taip padariau ir a. Stovti prie t mai abrikos ir staliuk japonai neman esant reikalinga. Grtant Fumie viename uoste nupirko k tik i vandens itraukt moliusk maiel, parveusi namo sumet juos verdant vanden su darovmis, moliusk kriaukls atsivr ir itrauktus i puodo juos labai skaniai suvalgme. Bus daugiau

46

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Prof.

VytasTamoinas

iuolaikin imunologija susijusi ir su kit moksl laimjimais. Nuolatin kit biomedicinos moksl (biologijos, medicinos, veterinarijos, farmacijos, biotechnologijos) raida leidia giliau painti imunin sistem, panaudoti jos principus kuriant naujas technologijas, ankstyvj lig diagnostik, imunoterapijos metodus ar skiepus.
Ilgametis Imunologijos instituto direktorius prof. V.Tamoinas, vertinus jo mokslin veikl, publikacijas, imunologijos pltojim Lietuvoje, 1994 m. buvo irinktas Lietuvos moksl akademijos (LMA) nariu ekspertu (pagal ankstesn klasifikacij). Netrukus, 1996 m., perrinktas LMA narius korespondentus, o 2011 m. prof. V.Tamoinas tapo tikruoju nariu (akademiku). Prof. V.Tamoinas ne tik LMA kr Imunologijos institut (apie tai galt plaiau papasakoti jo mokiniai ar bendradarbiai), bet 1991 m. steig ir Lietuvos imunolog draugij (LID). ios mokslins draugijos uuomazgos bendroje alergolog ir imunolog draugijoje. Beje, tuomet ymiausi Lietuvos alergologai prof. B. Padegimas, doc. E. Razgauskas ir kiti ne tik neprietaravo naujos draugijos steigimui, bet ir aktyviai dalyvavo jos veikloje padjo draugijai umegzti ryius su analogikomis draugijomis Latvijoje ir Estijoje. 19911992 m. LID tapo BAIS (Baltijos ali imunolog asociacija), EFIS (Europos Sjungos imunolog draugij federacija) bei IUIS (Pasaulin imunolog draugij sjunga) nare. Prof. V.Tamoinas jau kelet kart buvo BAIS prezidentu ir viceprezidentu, nes BAIS prezidentas ir viceprezidentas kas antri metai renkamas i i valstybi atstov. BAIS organizuoja bendrus renginius: asambljas, konferencijas, mokyklas, rengia bendrus imunologijos pltojimo projektus, pavyzdiui, BAIS nariai siekia, kad klinikins imunologijos sistema bt vienoda ar bent panai visose Baltijos valstybse. krus BAIS, Lietuvoje (19912000 m.) buvo suorganizuotos jaunj imunolog mokyklos, jas pakviesti ir Latvijos bei Estijos atstovai. Organizuoti ias mokyklas daug padjo usienio (Vokietijos, vedijos, Lenkijos ir kt.) mokslininkai, kurie skai-

t paskaitas, reng seminarus, konsultavo ligonius ir kt. Jaunj imunolog vasaros mokykl organizavimas vienas didiausi prof. V.Tamoino nuopeln visai Lietuvos imunologijai. Lietuvoje jaunj imunolog mokyklos buvo kurtos Birtone (1992 m.), Palangoje (1993 m.), Trakuose (1995 m.) ir Nidoje (1997 m.). Analogikos mokyklos vyko ir Latvijoje (1999 m.) bei Estijoje (1994, 2001 m.). Norint dalyvauti reikjo tam tikro dirbio pristatyti savo darbus, skaityti praneimus. Be Latvijos ir Estijos jaunj imunolog, jose dalyvaudavo ir vairi Lietuvos mokslo ir gydymo institucij atstovai. Jaunj imunolog mokykl organizavimui svarbus ir vyresnij koleg indlis, nes prie jaunj imunolog mokyklas vyresnieji imunologai skaitydavo paskaitas, kitaip tariant, ,,paruodavo jaunuosius imunologus numatytai mokyklos tematikai. inoma, mokyklos temas, lektorius, darbo-

tvark numatydavo LID, kurios prezidentu jau 20 met buvo prof. V. Tamoinas. LMA globoja mokslines draugijas, kartais net nario mokest sumokdavo tarptautinms organizacijoms. LMA globa daugiausia pasireikia organizuojant bendrus renginius konferencijas, seminarus, vykdant bendrus projektus: 2010 2011 m. LID vykd Europos Sjungos projekt ,,Mokslinink kompetencijos pltra, stiprinant Lietuvos mokslo konkurencingum, LMA suteik patalpas konferencijai ,,Imunitetas ir imunitetu pagrstos priemons visuomens sveikatai svarbioms infekcijoms valdyti. Nuo 2005 m. kasmet balandio 29 d. rengiama Imunologijos diena. LID nariai ta proga ne tik dalyvauja televizijos ar radijo laidose, rao straipsnius ar duoda interviu, bet rengia ir spaudos konferencijas, organizuoja ymi mokslinink konferencijas. 2009 m. tokia konferencija buvo surengta .Darvinui atminti. PagrindiMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Virginijos VALUCKIENS nuotr.

47

n praneim skait LMA narys prof. habil. dr. V.Bda, LMA bibliotekoje jis pareng .Darvino darb parod. Prof. V.Tamoinas buvo Vilniaus universiteto (20022006 m.), Lietuvos veterinarijos akademijos (20012010 m.) senat narys, 2009 m. irinktas ios auktosios mokyklos Garbs daktaru. Prof. V.Tamoinas imunologijos, imunochemijos ir imunotechnologijos pagrindus dst Vilniaus universitete (1988 2005 m.) ir Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 m. Vilniaus pedagoginis universitetas), ileido mokymo priemoni. Be to, buvo Vilniaus universiteto ir Imunologijos instituto daktar ruoimo Jungtins komisijos pirmininkas, daktaro disertacij ir habilitacijos procedr (iki 2010 m. i procedra buvo atliekama) pirmininkas ir narys. Imunologijos institute (kartu su Vilniaus universitetu) apginta per 30 moksl daktaro disertacij. 20052009 m. prof. V.Tamoinas buvo LMA Biologijos, medicinos ir geomoksl skyriaus pirmininkas (iuo metu skyriaus pirmininko pavaduotojas), tuo pat metu buvo ir LMA prezidiumo narys. Dirbdamas LMA ne tik organizavo prastin skyriaus darb, bet ir dieg nauj tradicij, pavyzdiui, kasmet kvieiami biologijos ar geografijos mokytojai, jiems ymiausi mokslininkai LMA nariai skaito paskaitas i biologijos, medicinos ar geomoksl srii, atkreipia dmes mokslo naujoves, tendencijas, pltros kryptis, dalyvauja kasmet organizuojant tradicin konferencij jaunimui ,,Bioateitis: gamtos ir gyvybs moksl perspektyvos, kurios metu jaunieji mokslininkai skaito praneimus, o vyresnieji kolegos juos vertina, apdovanoja pasiymjusius, kvieia dalyvauti jaunj mokslinink konkursuose. Prof. V.Tamoinas jau nuo 2001 m. Visuotins lietuvi enciklopedijos mokslins redakcijos tarybos narys. Per t deimtmet ileista 19 tom lietuvi enciklopedijos, kuri ypa naudinga mokslo istorikams ir kit srii, taip pat ir biologijos moksl specialistams. Prof. V.Tamoinas yra Lietuvos mokslini urnal Alergologija ir klinikin imunologija, ,,Biologija, ,,Acta medica Lituanika, Veterinarija ir zootechnika bei usienio urnalo Central European Journal of Immunology redakcini kolegij narys. U mokslinius laimjimus ir publikuotus darbus Profesoriui suteikta Lietuvos mokslo premija (2005). Profesorius V. Tamoinas imunologas, bet, pltodamas i krypt, daug nusipeln biologijos mokslui plaija prasme.
Prof. habil.dr. Vytautas BASYS LMA tikrasis narys, Lietuvos moksl akademijos Biologijos, medicinos ir geomoksl skyriaus pirmininkas

Kosmins
Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosmins technologijos asocijuojasi su neaprpiamomis kosmoso platybmis, kosminiais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima ir maai k turi bendro su kasdienybe. Taiau iandien kosmoso sektorius perengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi kasdien moni gyvenim.
Didiausias kosmini technologij indlis jauiamas telekomunikacij, vietos nustatymo (palydovins navigacijos), ems stebjimo srityse (klimato kaita, gamtos itekli stebjimas ir analiz, vandens, mik prieira). Galima net pastebti, kad kosmins technologijos visikai nusileido ant ems. Taigi kas bendro tarp kosmoso ir ems kio? Yra nemaai kosmini technologij naudojimo ems kio sektoriuje galimybi. Tai geografins pozicionavimo sistemos, detali emlapi ir palydovini vaizd analiz, kuri naudojama bsimo derliaus modeliavimui bei pasli racionaliam idstymui pagal dirvoemio savybes. Kosmins technologijos leidia pltoti precizin kininkavim, kai, atsivelgiant pasli bkl, planuojam derlingum, piktoli, kenkj ir lig paplitim, reljef, sudaromi optimalaus pasli trimo ir apsaugos planai (labai derlingi pasli plotai triami maiau arba visai netriami, maai derlingi triami daugiau), pasakoja Lietuvos agrarini ir mik moksl centro direktorius Zenonas Dabkeviius. Svarbi kosmini technologij teikiama galimyb bsimo derliaus prognoz, kuri leidia numatyti, koks bendras derlius bus surinktas alyje ar visame pasaulyje, kokios gali bti produkcijos kainos, koks yra konkreios vietovs derlingumas ir kaip geriau j valdyti. Z.Dabkeviius atkreipia dmes, kad palydoviniai emlapiai gali bti naudojami dirvos drgnumui ir melioracini sistem paeidimui nustatyti, drenao ir laistymo sistemoms projektuoti bei statyti atsivelgiant sklypo viet, keli, upeli, griovi tinkl ir kitas slygas. Negalima pamirti geografini pozicionavimo sistem naudojimo miko produktyvumui ir bklei vertinti, stichini nelaimi ir gaisr stebsenai bei prevencijai. Z.Dabkeviius akcentuoja kosmini technologij naudojimo ems kyje naud aliai: galima stebti pasli plotus, j isidstym ir ribas teritorijoje, kontroliuoti, ar laikomasi geros emdirbysts praktikos, ar yra apleist plot. Jau kelet met pasli bkls, derlingumo, dirvoemio drgms ir kokybs emlapiai leidia koreguoti ems kio technologijas, mainti ne tik kininkavimo ilaidas, bet ir chemini mediag naudojim, aplinkos ir vandens altini tar.

Teikiamos ir numatomos teikti paslaugos

Remiantis geografinmis pozicionavimo sistemomis gali bti kuriamos vairios bandomj teritorij duomen bazs, kurios leist rengti ems kio teritorij planavimo dokumentus. Naudojant skaitmenines technologijas jau parengti naujos klasifikacijos Lietuvos dirvoemi emlapiai Europos dirvoemi atlasui (Soil Atlas of Europe). Su Jungtins Karalysts mokslininkais parengta metodika, kaip naudojant dirvoemio ir geologijos duomenis nustatyti paeidiamas (jautrias) gruntini vanden terimui teritorijas. Taip pat jau gali bti rengiami sklyp idstymo emlapiai su dirvoemio vertinimo skalmis, dirvoemio granuliometrine sudtimi, melioracijos bkle, pH grupmis, fosforo ir kalio kiekiais dirvoemyje bei ems kio naudmen verts naumo balais, teigia Z.Dabkeviius. Kosmini technologij sprendimai jau diegiami ems kio transporte. Z.Dabkeviius pasakoja, kad dabar apie 5 proc. Lietuvoje parduodam trimo main jau turi diegtas geografines pozicionavimo sistemas, kurios leidia tiksliai nupurkti paslius ivengiant perdengiam (dubliuojam) ar nupurkt plot. Taip pat pradtos naudoti ir tiksliosios sjamosios, kurios sjos metu tiksliai suduria sjamuosius rius ir kartu suformuoja technologines ves. Z.Dabkeviius pamini, kad kol kas tik keletas ki nuimant derli naudoja programas, kurios fiksuoja paslio derlingum konkreioje vietoje ir sudaro

48

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

technologijos ir ems kis

paslio derlingumo emlap, kuris atspindi dirvoemio derlingum ir panaudot technologini priemoni tikslingum. Pagal iuos emlapius kitais metais galima koreguoti ir planuoti derli. Taiau svarbu prisiminti, kad mogus labai greitai pavargsta tiksliai sekdamas GPS nurodymus, todl reikalingi kvalifikuoti specialistai ir ems kio mainos, turinios automatin vairavim.

Galimybs Lietuvoje ir pasaulyje

Pasauliniu mastu pastebimas didelis susidomjimas, kuriami nauji gaminiai ir technologijos su integruotomis geografinmis informacinmis sistemomis, taip pat jau sukurtos mokymo naudotis GIS technologijomis programos ateinantiems dvideimiai met. Z.Dabkeviius apgailestauja, kad LieGPS kontrols sistemos tuvoje ios technologijos kol kas tik pradeda plisti. Pltrai trukdo keletas aspekt: geografini informacini sistem rengimai, programin ranga ir ems kio main automatins vairavimo sistemos sudaro papildom ilaid, kurios siekia nuo keli iki keliasdeimt tkstani, ne visiems prieinama programin ranga angl kalba, taip pat dar nra sitikinta nauj technologij nauda. Ms alyje kol kas nekuriami visikai nauji produktai. Geografins informacins sistemos suteikia galimyb sukurti produktus, kurie anksiau buvo nemanomi metodiniu poiriu ar per brangs bei reikalavo daug snaud (pavyzdiui, trimaio miko medi ar augalo modelio sudarymas Li-DAR duomen pagrindu). Taip pat galima paminti dar vien galimyb vaizd transformavim (normalizuoto skirtumo augmenijos indekso skaiiavimas), kuris naudojamas stebti augmenijos slygas emyn ir pasauliniu mastu.

Lietuvos kosmoso sektoriaus galimybs

Vargu ar galtume iandien be kosmini program sivaizduoti palydovini ryi paslaugas, meteorologin prognozavim, pasaulinius interneto ir televizijos transliacij tinklus, aplinkosaugin ems monitoring bei kitas gyvybikai svarbias veiklas. Matome kosmini technologij naudojimo perspektyvas net ems kio sektoriuje. Pltr skatint aktyvesnis programins rangos krimas, kosmini technologij diegimas ems kyje ir naudos vertinimas, taip pat svarbus emdirbi ir valstybini institucij susidomjimas naujomis technologijomis bei alies ir Europos Sjungos parama, apie teigiamas Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvas kalbjo Zenonas Dabkeviius.

Piktoli intensyvumas kukurz laukuose (aeronuotraukos)

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

49

Tradicin Lietuvos mokslo istorik ir filosof bendrijos konferencija vyko Lietuvos kultros tyrimo instituto salje .m. kovo 2930 dienomis. Programoje buvo numatyti 24 praneimai; dl ligos ir kit svarbi prieasi keli mokslininkai negaljo atvykti, todl buvo iklausytos ir aptartos tik 22 temos. Pirmoji konferencijos Scientia et historia-2012 diena buvo paskirta mokslo filosofiniams ir sociologiniams klausimams, antroji istoriniams tyrinjimams. Keli odiai apie dvi konferencijos darbo dienas.

Mokslo filosofijos ir sociologijos temos

Konferencijos programa prasidjo nuo dr. ibarto Jackno praneimo; pasils semantins estetikos problem interpretacijos koncepcij, jis kl mint, kad interpretacija yra neatsiejama nuo veiklos ir patirties. Dr. Alvydas Noreika kalbjo apie ymi sociolog Vytauto Kavolio ir Pitirimo Sorokino mokslins krybos slyio takus. Dr. Naglis Kardelis, keldamas klausim Ar egzistuoja objektyvi tikrov?, nagrinjo tai, kas sieja dvi tarsi nesuderinamas mokslo ir religijos sritis; jis paymjo, kad religija, pripaindama, kad tikrov reikiasi per materiali daikt vairov, neatmeta galimybs j painti. Tikrovs painimo tematik toliau pltojo du filosofins minties poski tyrintojai: dr. Jonas iurlionis aptar tapatybs ir tikrovs santykio klausim rat, o dr. Albinas Plenys iskleid mokslo sampratos raidos panoram, kurioje mokslo filosofija nuolat aptinka jai reikming tem. Klausytoj dmes patrauk dr. Andriaus Konickio iradingai aptarta tema Meil kaip filosofini svarstym objektas, iprovokavusi auditorijoje trump, bet intriguojani polemik. Dr. Anel Vosylit, nagrindama Vydno krybin palikim, nustat, kad iam ikiliam ms mstytojui galima priskirti dar vien, anksiau nepastebt nuopeln jis yra sociologijos akos, kuri vadinama Kno sociologija, pradininkas. Prof. habil. dr. Juozas Algimantas Kriktopaitis kalbjo apie vadinamj Antropin princip, kilus i kosmini reikini aikinim, nuolat inicijuojani gamtos tyrj ir filosof diskusijas. Dr. Lilijana Astra aptar svok sakralyb ir pasaulietikumas prietaros santyk, atsiveriant postmodernios kultros kontekste. (Autorei pageidaujant i tema buvo perkelta kitos dienos konferencijos program.)

Prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKTOPAITIS

Mokslo istorik

Istorini tyrinjim temos

Habil. dr. Henrika Ilgevi (Henrika Ilgiewicz), kalbdama apie 1863 m. sukilimo dalyvi giesmes, jas pademonstravo garso raais; tai buvo kelios iliustracijos i lenk kari pulko, atskubjusio padti Lietuvos sukilliams, repertuaro. Prof. dr. Libertas Klimka savo praneim skyr ymaus senojo Vilniaus universiteto

prof. Stepono Stubeleviiaus (Stefan Stubielewicz, 17621814) gimimo jubiliejui. Dr. Birut Railien kalbjo apie Tado Vrublevskio (Tadeusz Wroblewski, 1858 1925) kultrin veikl ir apie jo ipuoselt bibliotek, kuri kartu su gausiais retenybi rinkiniais padovanojo Vilniaus miestui. Birut Valeckien, pratsdama Railiens tem, kalbjo apie LMA Vrublevski bibliotekos fond naujienas knygas, vertas ypatingo mokslo istorik dmesio; jas parod, pasitelkusi skaitmenin vaizdo technik. Doc. dr. Juozas Banionis aptar Lietuvos universiteto matematikus, pasiymjusius akademinje ir vietimo veikloje. Toliau rutuliodama matematikos istorijos tematik, M.Romerio universiteto lektor Joana Kastickait nuviet Antano Busilo (18891951) veikl ir pristat jo matematikos vadovlius. Doc. dr. Vytautas Pocius, atidiai tyrindamas senosios Palangos gimnazijos istorij, aptiko domi fakt, kurie temos autoriui teik pakankamai svari argument pripainti, kad i gimnazija XIX ir XX a. sandroje kilusi politini vyki sumaityje atliko tarptautins mokyklos vaidmen. Doc. dr. Romualdas Juzefoviius, aptardamas mokslo reform Estijoje, iskyr kelias jos ypatybes, su kuriomis susipainti bt naudinga Lietuvos liberaliems

ekstremistams, usimojusiems pradti mokslo ir vietimo sistemos reform nuo j vertybi ilgamets patirties sunaikinimo. Dr. Egl Makarinien nuviet Ernesto Rezerfordo (Ernest Rutherford, 18711937) atradimus ir ini apie juos sklaid Lietuvoje; praneimo autor pagerb pasaulinio garso fizik, skirdama savo tem jo mirties 75-meiui. Prof. habil.dr. Kstutis Makarinas atskleid savo pamstymus apie mokslinink tradicij perduoti eimos profesij i kartos kart; jis kalbjo remdamasis fizik biografij analize, kuri atskleid domi fakt, kaip antai, keturi kart Kiuri (Curie) dinastija buvo net penkis kartus apdovanota Nobelio premija; analiz taip pat parod, kad dviej kart profesijos tstinumas nra retas atvejis. Ypating susidomjim sukl mokslo istorijos magistro Dariaus Juodio, tyrinjanio rezistencijos archyv, praneimas Slapti ir viei prof. Juozo Markulio gyvenimo puslapiai; temos svarstymo tamp kl dvi aplinkybs: pirma, pagarsjs savo nuopelnais soviet saugumui J.Markulis vadovavo Lietuvos medicinos istorijos tyrintoj breliui, nuolat bendravusiam su gamtos mokslo istorik organizacija; antra, konferencijoje apsilank Markulio dukra, emocingai teisinusi tvo slapt agentri-

50

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

urnalo projekt remia

SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mnesinis urnalas

forumas

Remia istorijos, gamtos moksl ir kultros tematikos publikacijas Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorik draugija, Lietuvos kultros tyrim institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s

2012
5-6

Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 5-6 (641-642) gegu-birelis

J.VAITKUS Energetika. Trumpai apie tai, kas svarbu: dl ko diskutuojama ir kas dar nepastebima .......................................................... 2 V.PODERYS Baltijos ali elektros sistem sinchroninis prisijungimas prie kontinentins Europos tinkl ........................................................ 4 S.SKRODENIS Vaistin proto... .......................... 8 A.STASKEVIIEN Bevielis radijo ryys: ar VGTU mokslininkai sukels perversm? ............ 12 B.RAILIEN Tado Vrublevskio palikimas Vilniui .................................................... 14 I.PUKELYT Kauno kultrinio gyvenimo ateitis jaunimas .................................................. 17 A.VYINTAS Sutartini ir skudui puoseltojas .......................................................... 18 Lietuvos lazeri pramon lygiuojasi JAV ir Kinij ......................................................... 21 V.JANUKEVIIEN Dabar arba niekados. Tomo Noraus-Narueviiaus gyvenimo vaizdai .... 22 D.JURIUKONIS, A.JUODAGALVIS Didysis hadron greitintuvas atveria fizikos paslaptis ....... 23 B.BARAUSKAIT Kauno mokslinink projektuose naujos kartos pigus ir ekologikas kuras .................................... 26 J.BAUYS Broma atwerta ing wiecznasti .......... 28 R.ALNA Geografini ini ir geografinio mstymo reikm iuolaikiniame pasaulyje ......... 30 I.PAJEDAIT Alfredas Rmeris ............................. 31 J.BANIONIS Pamirta prezidento Antano Smetonos darbuot .............................................. 35 D.POCIT Tiflografika ir taktilika Lietuvoje ......... 38 J.MICHALOVSKAJA Laiko fenomenas ................. 40 J.GRIGAS Paintis su Japonija ............................. 42 V.BASYS Prof.Vytas Tamoinas .......................... 47 Kosmins technologijos ir ems kis ................. 48 J.A.KRIKTOPAITIS Mokslo istorik forumas ....... 50 Nauja prof. Jono Grigo knyga .............................. 52

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS APAS ALGIRDAS GAIUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKTOPAITIS KSTUTIS MAKARINAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktor ELENA MICKEVIIEN Meninis redaktorius VILIUS JAUNIKIS Konsultantas PAULIUS JURKUS

n veikl. Doc. dr. Aldona Vasiliauskien pateik vaizdo ra, pasakojant apie soviet saugumo poemiuose nukankint arkivyskup Me Rein ir apie jo vardo garsinim Ukrainoje bei Rusijos federacijoje. Konferencijos temin program ubaig prof. habil. dr. Juozas Al. Kriktopaitis, nuviesdamas naujus vykius tarptautinje mokslo istorik veikloje, susijusius su organizaciniais ir leidybos reikalais. Po to vyko trumpas Lietuvos mokslo istorik ir filosof bendrijos posdis, kuris prim kelis organizacinius nutarimus ir apibendrino pasiruoimo 25-tai Tarptautinei Baltijos ali konferencijai (Vilnius, 2012 m. spalio 46 d.) rezultatus. Konferencij suorganizavo Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos bendrijos pirmininkas prof. J.A.Kriktopaitis; jam talkino dr. R.Juzefoviius, dr. A.Noreika, dr. N.Kardelis bei dalis LKT instituto temini grupi nari. Konferencijos organizatoriai ir programos dalyviai reikia padk Lietuvos kultros tyrim instituto direktorei dr. Jolantai irkaitei, mielai sutikusiai teikti patalpas bei tinkamas slygas konferencijos organizavimo reikalams. Padka taip pat reikiama Mokslinink rm direktorei Aldonai Dauinienei, visuomet padedaniai ruoti mokslinink renginius ir skelbti apie tai visuomenei.

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktori 2 34 41 00 Elektroninis patas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasirayta spaudai 2012-05-23 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB Spauda Laisvs pr. 60, 2056 Vilnius www.spauda.com

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas Mokslas ir gyvenimas, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. Mokslas ir gyvenimas, 2012 Interneto svetain http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 4

51

Nauja prof. Jono GRIGO knyga

LMA akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas naujoje mokslo populiarinimo knygoje Kokiame pasaulyje gyvename populiariai pasakoja apie avius ir paslaptingus ms aplinkos, visatos ir moni smons reikinius, kurie turi takos ms gyvenimui. i knyga suteiks ini apie majani naftos itekli, atomins ir atsinaujinanios energetikos, didjanio anglies dioksido atmosferoje ikius, chemikal, biologinio terorizmo ir kosmoso militarizavimo grsm, visatos paslaptis ir gyvybs joje paiekas bei daugel paslapting aplinkos ir ms smons reikini. Knyga atskleidia, kodl vidurami renesansas ir vlesn pramonin revoliucija vyko Europoje, o ne didiosiose Kinijos arba islamo civilizacijose. Kodl mus vis labiau apima naftos trokulys ir ar baigiasi pigi nafta? K ada atominio renesanso jaudulys ir kuo gresia atominiai dinai? K ada atsinaujinanios energijos vilions ir kokie yra anglies dioksido daugjimo atmosferoje ikiai? Kas skatina aukso kartlig kosmose ir k ada kosmoso militarizavimas? Kuo avi erdvlaikis ir kiti reals ir nereals pasaulio vaizdiai? Kas yra laisva valia ir kokie yra neatsakomi klausimai? K atskleidia gyvybs visatoje paiekos ir visatos paslapi tyrimai? Ar egzistuoja visatos Krjas ir koks jos likimas? Knygoje dar pasakojama apie dan-

gaus muzik, mokslo ini kryb ir j tak ms gyvenimui, fundamentali fizikos dsni nepaisymo ekonomikoje pasekmes, asmenini kompiuteri atsiradim ir j ateit, elektronin skverbimsi ms asmenin gyvenim ir zombi krim, biologinio terorizmo grsm ir didjant nuod sandl ms kne, pasaulio painimo logik, intuicij, tikjim, mokslo ir politikos ry bei kitus aplinkoje ir ms smonje vykstanius reikinius Knyg ileido Vilniaus universiteto leidykla. sigyti galima knygynuose Eurika, Akademin knyga, Litera, Vilniaus centriniame ir kt., taip pat internetu www.patogupirkti.lt; www.manoknyga.lt; www.super.lt.

Autorius vertas ypatingos pagarbos u nuosekl darb populiarinant moksl. Gamtos ir tikslieji mokslai, padar didiausi perversm ms civilizacijos paangoje, kartu sukl ir daugiausia klausim dl monijos ateities, mokslo etikos ir atsakomybs. Profesorius Jonas Grigas visa tai atskleis ioje knygoje, paliesdamas opiausias, daugiausia diskusij ir prognozi kelianias temas, nepalikdamas abejing nuostabiam mokslo pasauliui. Malonaus skaitymo. Prof. Benediktas Juodka
Vilniaus universiteto rektorius, akademikas

Lietuva pagal inovatyvum ES lenkia tik Latvij. Didiausi nerim kelia tai, kad 26 ES valstybse inovatyvumas didja ir tik Lietuvoje maja. Tai atspindi ir nepakankam mokslo ini, ir mokslins pasauliros sklaid visuomenje, todl galime tik pasidiaugti dar viena prof. Jono Grigo mokslo populiarinimo knyga. Labai tikiuosi, kad knyga sulauks didelio skaitytoj dmesio, o jau ne kart rodyti autoriaus gebjimai tikrai suteiks nuostabi skaitymo akimirk. Prof. Valdemaras Razumas
Lietuvos moksl akademijos prezidentas

Tai knyga, verianti kiekvien giliai pamstyti apie daugel dalyk. Taip ir norisi pavadinim papildyti odiais, nusikalstamame pasaulyje, nes daugelis nuostabiausi fizikos, biologijos ar chemijos atradim naudojami ar gali bti panaudoti prie mones, siekiant juos valdyti ir pavergti. Prof. Vilius Palenskis

52

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6, 1- 52, Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt