Vytautas Radvilas MODERNIOSIOS SOCIALINS TEORIJOS APMATAI

1. Vakar socialins teorijos paradigm istorin kaita. Moderniosios socialins teorijos ir vakar socialins teorijos tradicijos santykis

Apskritai galima skirti kelis Vakar socialinio mstymo raidos etapus: a) antika ir viduramiai tai vadinamosios klasikins socialins teorijos raidos etapas, kuris truko ilgiausiai nuo madaug V a. per. Kr. iki madaug XVII a.; b) naujj ami socialin teorija buvo pltojama kur kas trumpiau apie du imtmeius (nuo XVII a. vid. Iki XIX a. vid.). Jos pradininku laikomas T.Hobbesas, o pask. didiu atstovu G.W.Hegelis. c) Galiausiai madaug XIX a. vid. Susiformuoja vadinamoji modernioji socialin teorija, kurios krjais ir klasikais laikomi K.Marxas, O.Comteas, A.de Tocquevilleis, vliau (XIX a. II pus XX a. I ketvirtis) ts E.Durkheimas ir M.Weberis. Kalbant apie Vakar socialins teorijos raid, mes j turime omeny kaip socialins teorijos paradigm kait, susijusi su gelminiais teorinio mstymo apie socialin tikrov liais. Antikos ir vidurami socialins tikrovs apvalga Fundamentalios Platono ir Aristotelio socialins teorijos buvo paradigmins tuo poiriu, kad pamatinius j principus perm ir toliau rutuliojo krikionikoji socialin mintis. io laikotarpio teorijos samprata yra ne kas kita, o tam tikrais metafiziniais principais grindiama socialin filosofija. Teorija yra ypatingas mogaus santykio su tikrove bdas, leidiantis ms smonje iskirti esminius jos bruous ir atsiriboti nuo t jos bruo, kurie laikomi alutiniais ir nesvarbiais. Teorinis mstymas graikams nesuinteresuotas, todl objektyvus mstymas. Grynojo mstymo paskirtis ir tikslas tiesa kaip objektyvus ir visuotinai reikmingas inojimas. moni visuomens gyvenim graik filosofija traktavo kaip dalin gamtos pasaulio ir kosmoso tvarkos atvej, taigi faktikai ignoravo t aplinkyb, kad mons yra smoningos btybs, galinios kelti specifinius savo tikslus ir juos vertinti. Sofistinje filosofijoje (V a . prie Kr.) vyksta savitas humanistinis lis, reiks tai, kad sofistai nustojo laikyti gamt pagr. filosofinio tyrimo objektu. Savo dmes jie kreip tai, kad dabar vadinama mogaus problema. Taigi, sofistai atrado moralines ir socialines moni gyvenimo problemas, o tai reik, kad atrasta ir visuomen, kaip painimo objektas, kur reikia atskirai apmstyti. iai teorijai bdingas (a) sensualizmas nuostata, kad vienintelis painimo altinis yra mogaus pojiai. I sensualizmo iplaukia (b) radikalus reliatyvizmas, sitikinimas, kad visi pojiai, taigi ir juose duota tikrov yra santykinis dalykas. Kita sofistinio mstymo ypatyb (c) jo pragmatizmas, arba instrumentalizmas tiesos kriterijus pakeiiamas naudos kriterijumi. I i trij nuostat plaukia ir ketvirtasis (d) konsekvensionalizmas, arba poiris, kad visos tiesos yra laisvo susitarimo dalykas. Sofistai pirmieji atkreip dmes physis ir nomos (tai skirtumas tarp natrali ir duot, taigi paties mogaus sukurt ar steigt dalyk). Nomos tai moni paproiai, statymai, vairios kitos socialinio gyvenimo normos ir visuomeniniai institutai. Ryks du skirtingi poiriai tarp sofist (1) mogus privalo gyventi pagal savo prigimt, vadinasi, paklsti natraliai gamtos tvarkai, kurios esm prigimtin moni nelygyb ir (2) gyventi pagal prigimt reikia, jog visi mons gimsta lygs, nelygius juos padaro tik visuomen, todl siloma tobulinti visuomen.

Platono ir Aristotelio socialini teorij pamatin aksioma prigimtins mogaus nelygybs prielaida. i samprat perm ir vidurami socialins teorijos. Idjos, panaios antrojo poirio sofist, galjo gyti reikm ir buvo galutinai tvirtintos tik modernioje socialinje teorijoje. Antikos ir vidurami socialin teorija taip pat remiasi vadinamja natralistine nuostata, kurios pagrindas tikjimas objektyviu tikrovs realumu (anapus mogaus smons egzistuoja nuo jos nepriklausomas pasaulis). Socialin tvarka idealiu atveju turi atitikti visuotin proting pasaulio tvark, o nuokrypis nuo ios tvarkos yra socialinio blogio prieastis. Toji visuotin protinga pasaulio tvarka vadinama prigimtiniu dsniu arba statymu. ios teorijos taip pat yra organins, nes traktuoja visuomen kaip gyv ir vientis organizm, sudaryta i tam tikr dali, atliekani skirtingas funkcijas. 2. Moderniosios socialins filosofijos metodologins ir problemins ssajos su naujj ami socialine filosofija Naujj ami mstymo paradigmos kait pirmiausia knijo naujos paties (1) racionalumo sampratos formavimasis, kuriam lemiam tak dar matematins eksperimentins gamtotyros atsiradimas. Naujasis mokslas pirmaisiais savo atradimais pradjo (2) neigti kasdieninje mogaus smonje egzistuojant natral pasaulio vaizd. Tikjim iors realumu pakeit (3) radikalios metodins abejons principas (R.Descartesas). Vienintelis neabejotinas dalykas paios abejojanios smons egzistavimo faktas. Keiiasi ir pati teorijos svokos prasm (4) teorij generuojaniu altiniu tampa individuali smons, o teorija tampa ypatingos ries veikla, konstruojanti hipotetines tikrovs schemas. (5) Liaujamasi tikti prigimtiniu mogaus protingumu,(6) nebetikima ir jo prigimtiniu visuomenikumu. (7)Stiprja tendencija atsieti socialin gyvenim nuo tradicins religijos ir morals princip. (8) Socialin tikrov aikinama moksliniais principais. Hobbes: 1. Atsisako tikti prigimtiniu mogaus visuomenikumu. Prigimtin bkl tai iracionali vis karo prie visus bkl, kuriai esant nra joki socialini ar moralini norm bei bendrojo grio, kurio siekti galt visi mons. 2. Varomoji mogaus jga yra savisaugos instinktas. Racionalumas, kiek jis manomas yra iracionalaus savisaugos instinkto funkcinis vedinys. 3. Pasaulietin socialin teorija, pagal kuri, valstyb esanti mirtingas dievas, turintis teis reikalauti beslygiko savo valdini klusnumo. Jos teiss nustatyti, kas moralu, o kas ne. 4. Individo savisaugos instinktas yra ir socialins tvarkos altinis. Sudaroma visuomens, o vliau ir valdymo sutartis, kuriomis visas teises, iskyrus gyvybs, individas atiduoda valstybei. 5. Suformulavo pamatines to laikotarpio mstymo problemas socialins tikrovs painimo ir socialins tvarkos.

Naujj ami socialins teorijos metodologiniai ypatumai ir pagrindins jos teorins dilemos. Racionalizmas ir istorizmas kaip metodologiniai socialins tikrovs painimo principai: j turinys ir taikymo galimybi ribos Naujaisiais amiais painimo problema tapo svarbiausiu filosofijos rpesiu, o gnoseologija darsi pagrindine jos disciplina.

Apskritai isiskyr ir dominavo dvi pagr. n.a. filosofijos srovs racionalizmas ir empirizmas, kuri teorin metodologin priepriea persikl ir socialinio painimo srit ji pradedama skirstyti dvi kryptis: racionalizm ir istorizm. Racionalizmas painimo teorijos srov n.a. filosofijoje. (1) Vieninteliu painimo altiniu laiko savarankikai veikiant mogaus prot , kuriam nereikia remtis jusliniu patyrimu. (2) Pagrindiniu painimo bdu laikoma dedukciniu loginiu samprotavimu grindiama tikrovs reikini analiz. Pati dedukcija yra loginio samprotavimo bdas, kai i bendriausi svajame akivaizdiais ir teisingais laikom teigini (aksiom) ivedami visi kiti teiginiai. (3)Atstovai: Th.Hobbesas, B.Spinoza, Ch. L. Monstesquieu, D.Diderot, I. Kantas, G.W.Hegelis. (4) Visuomens gyvenimas racionalistams suprantamas kaip grietai logini dsningum valdoma tvarka, kuri manu atskleisti logine tam tikr pamatini teorini svok analize. (5) ioje filosofijoje labai atriai ikyla teorijos ir jos santykio su tikrove klausimas login svok analiz i principo gali bti visikai nesusijusi su realiai paioje tikrovje (t.y. laike ir erdvje) vykstaniais vykiais. Taip pat probleminis yra ir teorijos atramos takas aksiominiai bendriausi teiginiai apie mogaus ir socialines tikrovs prigimt, i kuri turt bti ivestas visas teorijos turinys. Jie dl savo bendrumo daniausiai bna tokie abstrakts ir neturiningi, kad juos tenka papildyti konkretesniais patyrimo teiginiais (empirinmis hipotezmis apie socialin tikrov). Empirizmas painimo teorijos srov, teigianti, kad (1) painimo altinis yra juslinis patyrimas, o proto funkcija apsiriboja io patyrimo duomen apdorojimu ir sutvarkymu. (2)Pagrindiniu painimo bdu laikoma indukciniu samprotavimu grindiama tikrovs reikini analiz. Pati indukcija yra samprotavimo bdas, kai i teigini apie pavienius tikrovs faktus ivedami apibendrinamieji (generalizuojamieji) teiginiai apie tikrov. (3)Atstovai: J.Lockeas, D.Humeas. (4) Empirizmui socialin tikrov - per laik vykstantys konkrets istorijos vykiai, sudarantys socialinio gyvenimo audin, todl empirizmas grindiamas (5) kauzaliniu (prieastiniu) socialins tikrovs reikini aikinimu (todl vadinama istorizmu). (6) Manoma, kad kiekvienas vykis turi j suklusi prieast ir j reikia atskleisti. Viliamasi, kad manoma atskleisti galutines tyrinjam reikini prieastis ir itaip gyti bendr ir visuotinai reikming inojim apie socialinio gyvenimo prigimt. Taiau i viltis iliuzin nemanoma iskirti vieno vykio, kuris bt tikroji kito vykio prieastis. Visos prieastys sudaro begalin prieastini ryi tinkl, vien vyk pripainus esant prieastimi, i akiraio dingsta visos kitos, galjusios sukelti t vyk, prieastys. Taigi, pagrindins i teorij ydos: (7) jos visada yra hipotetins ir negali pretenduoti teisingum, (8) tikrov aikinanios schemos visada dirbtinai supaprastina tikrov. Kadangi pamatins metodologins nuostatos abiems srovms i principo yra bendros, nepaisant polemikos ir tariamai skirtingo poirio socialin painim, tai leidia kalbti apie viening n.a. socialins teorijos paradigm. N.a. socialinje filosofijoje (1) randasi nauja orientacija siekis tapti grietai moksline disciplina. Bandymas surasti pamatines visuomens srangos ir raidos prieastis baigiasi (2) determinizmu poiriu, kad mogaus ir visuomens gyvenimas i anksto nulemtas nuo moni valios nepriklausani veiksni. Tai galiausiai lemia ir (3) natralistin visuomens gyvenimo traktavim. (4) Objektyvumo siekis tyrinjant kiekvien visuomen, taigi neatsivelgimas tai, koki prasm savo veiksmams teikia juos atliekantys mons, nulemia tai, kad tos visuomens teorikai rekonstruotas vaizdas bus netikslus ir neisamus (nors tam tikras nuotolis tarp teoretiko ir tyrinjamos visuomens yra btinas).

Socialins tvarkos samprat n.a. socialinje filosofijoje: instrumentin ir konsensin socialins tvarkos teorijos Kadangi kiekviena visuomen yra tam tikras moni suvienijimas, jos egzistavimo pagrindas yra socialinis ryys. ry knija ir tuo paiu rodo j esant vadinamoji socialin tvarka, o jos pati akivaizdiausia ir suprantamiausia iraika tam tikros socialinio sambvio normos ir j laikymasis. N.a. socialinse teorijose socialinis ryys nra nei natralus, nei savaime suprantamas dalykas. Vlgi, isiskiria du socialin tvark aikinani teorij tipai: a) racionalistini painimo teorij daugma tikslus atitikmuo bt instrumentins, o (b) istoristini vadinamosios konsensins teorijos. Deskriptyvaus ir normatyvaus teorijos aspekt santykis n.a. socialinje filosofijoje tampa kur kas sudtingesnis, negu buvo tradicinse antikos ir vidurami socialinse teorijose. N.a. socialinje teorijoje bendrojo grio svoka inyksta, todl socialinio gyvenimo norm laikymasis teorikai grindiamas visai kitaip. pagrindimo bd galima vadinti funkciniu, o pats pagrindimas remiasi tam tikromis prielaidomis apie mogaus prigimt. Instrumentin socialini norm teorija vadintina individualistine. (1)Visuomen esanti mechanin individ sankaupa. (2)Individas i prigimties egoistas, siekiantis savanaudik asmenini tiksl. (3) Teorija grindiama pamatine mogaus elgesio schema, pagal kuri mogus yra nuolatos kalkuliuojanti btyb, kuri, siekdama savo tiksl, turi apskaiiuoti priemones iems tikslams pasiekti (maiausiomis snaudomis).(4)I principo individas turt laikytis norm tik tada, kai tai jam naudinga, taiau j laikomasi kur kas daniau, nei numatyt i teorija. Tai aikinama tuo, kad (a) j laikytis gali bti naudinga ilgalaiki tiksl poiriu, (b) sankcij u j neilaikym baime. (5) Nuolatins priemoni paiekos vis besikeiiantiems tikslams siekti daro reliatyv pat skirtum tarp priemons ir tikslo, todl vos pasiektas tikslas tuoj pat gali tapti priemone siekti kit tiksl. Moralins refleksijos galia kaip tik pasireikia gebjimu kontroliuoti savo trokimus vardan kit, laikom vertingesniais tiksl, ir kuri perspektyvoje tie trokimai svarstomi tik svarstytin priemoni plotmje. Instrumentinje teorijoje skirtumo tarp priemoni ir tiksl itrynimas (6) paneigia mogaus, kaip moralios btybs, status ir daro beveik nesuvokiam bet koki socialini norm egzistavim. (7)Kalkuliacin individo samprata taip pat prietarauja paiai racionalaus (kryptingo ir tikslingo) elgesio galimybei pagal j neturt bti manomas net paties elgesio tstinumas, nes tas elgesys turt virsti spontanik ir nesusijusi reakcij kintamas individo veikimo slygas virtine. (8) Vadinasi, instrumentin teorija nepajgi paaikinti individ konsensuso. Konsensin socialini norm teorija vadintina bendruomenine arba kolektyvistine. ios teorijos atramos takas - (1)teiginys apie bendruomens pirmum individui. Remiantis ia teorija, mogus yra sociali btyb. (2) Todl konkreios bendruomens sitikinimai ir vertybins nuostatos bei sampratos yra tikrasis socialini norm egzistavimo altinis. Individas perima ias sampratas socializuodamasis, todl i principo tarp jo ir visuomens negali bti konflikto. (3) Taigi, nagrinjant i teorij ikyla klausimai, kaip apskritai galimos prievartin pobd gyjanios socialins normos ir kaip gali kilti individo ir paios visuomens konfliktas? (4) Pagal teorij, individ santykis su kolektyvinmis sampratomis gali skirtis bent jau keturiais aspektais: (a) itikimybs bendroms sampratoms mastu (kiek bendruomens nari jomis vadovaujasi); (b) tokios itikimybs intensyvumu; (c) toki bendr samprat aikumu (kiek jos aikios individams); (d) j nuoseklumu. (5) Kaip ir pirmoji teorija, i prietarauja individo, kaip moralaus subjekto, sampratai (gris tai, k nusprendia bendruomen). (6) Ji taip pat nepaaikina, kaip manoma bet kokia moralin ar teisin visuomens paanga (jos, pagal teorij, turt nekisti).

3. Istorins ir idjins moderniosios socialins teorijos formavimosi prielaidos XIX a. Vakar feodalins visuomens gelmse pamau baig brsti industrin demokratin visuomen, i pat pradi tapusi galvoskiu ir ikiu to meto socialinei teorijai. Modernios socialins teorijos pradininkais laikomi K.Marxas, O.Comteas ir A. de Tocquevilleis. J poiris visuomen skyrsi Comteas j vadino industrine, Marxas kapitalistine, o Tocquevilleis demokratine. ias teorijas sieja modernybs tema. Industrin demokratin visuomen jiems asocijavosi su plaiai ir gana neapibrtai suvokiama paanga, kurios neigiamos aspektus jie taip pat velg (daugumos gyventoj skurdas, laisv ir demokratij neusios Parnczijos revoliucijos teroras. Modernybs teoretikai smoningai sukilo prie klasikin socialinio mstymo tradicij, taiau, darydami savotik ankstesnij socialini idj atrank ir noriai perimdami teisingus ar paangius j teiginius, jie suformavo negatyvios priklausomybs nuo klasikins teorijos santyk. Spekuliatyvaus teorinio ir mokslinio visuomens tyrinjimo bd samplaika paalinta antroje XIX a. pusje, vykus radikaliam socialins raidos teorijos liui, kur vykd antrosios modernybs klasik kartos atstovai E.Durkheimas, V.Pareto ir M.Weberis. Moderniosios soc. teorijos raid skatino (a) siekis apmstyti ir sprsti atsiradusios modernios visuomens problemas ir (b) pastangos veikti metodologinius ir teorinius n.a. soc. filosofijos prietaravimus. Taigi, pamatins soc. tikrovs painimo ir soc. tvarkos problemos iliko. (1) ie teoretikai socialins tvarkos altiniu laik vadinamuosius objektyvius visuomeninio gyvenimo veiksnius, dl kuri lemiamo vaidmens soc. norm turinys ir pobdis nepriklauss nuo individo valios. Antra vertus, jie pripaino, kad (2) individai aktyviai ir smoningai perima ias normas socializuodamiesi, todl individ smon, kaip subjektyvus visuomens raidos veiksnys, galinti daryti tam tikr grtamj tak toms normoms ir i dalies jas keisti. (3) Durkheimui ir Weberiui svetimos pretenzijos rasti galutines visuomens srang ir jos raid lemianias prieastis. (4) Objektyvum jie suvokia kaip socialini fakt aikinim, vengiant bet koki apriorini spekuliatyvi prielaid ir ivad apie tariam visuomens prigimt ar esm. (5) Socialins tvarkos klausim daniausiai nagrinjo per religijos ir mokslo santykio problemos prizm (sekuliarizacija, dezintegracinis visuomens, veikiamos mokslo, potencialas). Moderni visuomen sitvirtina i esms keisdama ekonominius bei socialinius moni tarpusavio santykius, naikindama tradicines visuomens bendravimo formas. O. Comteo ir K.Marxo poiriu, tradicin religija teesanti praeities atgyvena ir paangos klitis. Pamatin Durkheimo, Pareto ir Weberio poirio religij prielaida buvo sitikinimas, kad jausmai, ir pirmiausia religinis jausmas, turi takos moni elgesiui ne maiau negu vadinamieji racionals to elgesio motyvai. Durkheimas buvo sitikins, kad visuomenei ilikti btinus socialinius saitus galima sukurti ir palaikyti remiantis moksliniais pagrindais pertvarkyta religija. Paretas man, kad pretenduoti tiesos status gali tik loginiu eksperimentiniu metodu grindiamas inojimas, o moralins ir religins tiesos io kriterijaus akivaizdiai neatitinka. Taiau, pasak io autoriaus, tos tiesos, nors ir bdamos tik iracionals sitikinimai, yra absoliuiai btinos visuomenei egzistuoti, nes yra socialinius ryius palaikantis veiksnys. Weberiui nerim kl vientiso mogaus dezintegracija ir fragmentacija. i tendencij, bent i dalies, pasak Weberio, galima sustabdyti emociniais veiksniais. Kadangi jis siek bti mokslininkas tikriausia ir grieiausia io odio prasme ir buvo sitikins, kad galimas visikai objektyvus ir nealikas visuomens mokslas, savo darbuose apsiribojo lyginamaisiais istoriniais pasaulio religij tyrinjimais. 4. K.Markso socialins teorijos bruoai

Ideologijos svoka Marksui turi aiki apibrt prasm ikreipta arba klaidinga smon, kuri itisus tkstantmeius vald monijos gyvenim ir mstym. Ideologin matmen , pasak Markso, turi visos monijos kultros ir dvasins veiklos sritys. Vokiei ideologijoje irykja tai, k galima pavadinti radikalaus filosofijos pertvarkymo, tuo paiu ir jos tolesnio egzistavimo pateisinimo programa. Filosofija turi ne tik aikinti, bet ir keisti tikrov. itokia nuostata reikia filosofijos pabaig mat praktikai gyvendinus teisingos socialins filosofijos imstytus tikslus, pati filosofija i esms sunaikint pati save, nes tapt tiesiog nebereikalinga. Pamatin Markso prielaida yra ta, kad visos anksiau egzistavusios visuomens dl paios j socialins srangos nepajg suvokti tikrosios savo prigimties, nes net teorinis moni mstymas ess nulemtas konkrei istorini socialini j gyvenamosios epochos ir visuomens egzistavimo slyg (yra determinuotas). Kiekvienoje visuomenje ekonomikai, socialiai ir politikai vyraujanios socialins grups ir sluoksniai pajgia primesti tiek atvira prievarta, tiek veikiant kit sluoksni smon ir mstym, savo pasaulir ir sitikinimus. Objektyvus socialins tikrovs painimas tampa manomas tada, kai subrsta tam reikalingos slygos. Tokia btina slyga yra laikomas ypatingos socialins klass proletariato susiformavimas (nes tik jis yra objektyviai suinteresuotas teisingu socialins tikrovs painimu, nes yra nustumtas ribin padt darbininkai neturi jokios nuosavybs, iskyrus parduodam darbo jg). Marksas tikjo, kad jo kuriama ideologija yra ypatinga ideologijos atmaina, nes ji yra mokslin: (a) jos ryys su nesuinteresuota proletariato klasine pozicija ir (b) mokslinis paios socialins tikrovs tyrinjimo metodas. Ekonomin socialin kapitalizmo pagrind analiz: ekonominis ir sociologinis jos aspektai. Socialinis konfliktas kaip pamatinis modernios industrins visuomens bruoas. Marksistin klasi kovos samprata Kapitalimo analiz turi duoti teorin rakt, leisiant suprasti ir visas kada nors egzistavusias visuomenes. Kapitalizmo ir moderniosios visuomens esmingiausias bruoas yra jame gldintis socialinis konfliktas. Markas socialin konflikt laik natralia ne tik kapitalistins, bet ir vis monijos istorijoje egzistavusi visuomeni bsena. Konfliktas yra pozityvus monijos istorins raidos veiksnys, nes tik jis leidis tam tikrais tos istorijos momentais ir tam tikromis slygomis ilaisvinti moni kuriamsias galias. Pagrindin kapitalistins visuomens tendencija yra ta, kad joje spariai nyksta vairios tarpins socialins grups ir visa visuomen skirstosi bei poliarizuojasi dvi dideles socialines grupes (klases) buruazij ir proletariat. is antagonistini klasi konfliktas yra varomoji istorijos proceso jga. Teorin veikla, pasak Markso, prasminga ir pateisinama tada, kai ji atliepia visuomens praktinio gyvenimo lkesius, taigi kai ji yra socialins kritikos rankis. Tokie umojai yra sunkiai suderinami su objektyviais moksliniais visuomens tyrinjimais, nes jie nea iankstines vertinamsias nuostatas. Kapitalizmas yra istorikai paangi, taiau tik praeinanti socialin santvarka, kuri pasmerkta lugti, dl jos paios vidini prietaravim. mogus ioje teorijoje yra ne mstanti ar dvasin btyb, o gamtika btyb, kurios pamatinis veiksmas yra materiali savo gyvenimo slyg krimas. Aktyvaus mogaus ir gamtos santykio iraika ess darbas, o gebjimas dirbti tai mogaus skiriamasis poymis. Gamybini jg raida yra lemiamas monijos istorins

raidos veiksnys. Gamybini jg svoka reikia istorikai turimus darbi rankius ir apima jiems gaminti reikalingas moni kvalifikacijas. Kita pamatin ios teorijos svoka yra gamybiniai nuosavybs ir turto paskirstymo santykiai (pagal j galima atskirti klases). ie santykiai yra objektyvs ir nepriklauso nuo pai moni valios, jie sudaro vadinamj ekonomin visuomens struktr. Objektyviai egzistuojani gamybini jg ir gamybini santyki sveika nra vienpus ji turi dialektin pobd. Gamybins jgos ir gamybiniai santykiai pltojasi netolygiai kartais jie atitinka vienas kit, taiau ateina momentas, kada gamybos procese ir visuomenje egzistuojantys gamybiniai santykiai pradeda trukdyti gamybini jg pltrai ir objektyviai tampa ne tik technologins, bet ir ekonomins bei socialins paangos kliuviniu. is prietaravimas pamau subrandina konflikt, kuris isprendiamas socialine revoliucija. io konflikto iraika yra nuolatos vykstanti klasi kova. Konkrei socialini klasi vertinimas yra dvilypis: viena vertus, gamybos priemoni savininks yra inaudotojos, taiau tam tikru istoriniu laikotarpiu, kai jos netampa konservatyviomis ir neturi vyraujanios socialins ir politins padties, jos gali bti paangaus gamybos bdo nejos ir siekia tvirtinti naujus gamybinius santykius kovodamos su t santyki raid stabdaniomis reakcingomis klasmis. Pagrindiniai marksistins bendrosios visuomens teorijos (istorinio materializmo) bruoai. Gamybini jg, gamybini santyki, gamybos bdo, bazs ir antstato svok metodologinis ir teorinis turinys. Visuomenins ekonomins formacijos samprata. monijos istorins raidos ir jos varomj jg samprata. Ekonominio determinizmo problema marksistinje socialinje teorijoje. Gamybini jg ir gamybini santyki visuma vadinama gamybos bdu. Skiriami penki istorikai egzistav gamybos bdai: 1) pirmyktis bendruomeninis; 2) vergovinis; 3) feodalinis; 4) buruazinis kapitalistinis; 5) azijinis (dl io teorija labai kritikuota). Visuomens raidos schema gana tiksliai atspindi tik Vakar visuomens istorins raidos etapus. Baze vadinamas ekonominis visuomens gyvenimo pagrindas, joje neva objektyviai egzistuojanios gamybins jgos ir jas atitinkantys gamybiniai santykiai. Anstatas plaiausia io odio prasme yra ne kas kita, o vadinamoji visuomenin smon (religiniai, moraliniai, filosofiniai, estetiniai, politiniai etc. sitikinimai bei visuomens struktrin karkas, sudaranios institucijos). Pamatinis istorinio materializmo principas skelbia, kad mogaus visuomenin btis, kuri knija ekonomin baz, lemia jo smon. Anstatas, i principo tra ekonomins bazs arba konkreioje visuomenje istorikai susiklosiusios gamybini jg ir gamybini santyki sanklodos atspindys tos visuomens nari smonje. Visuomenin ekonomin formacija tai socialin ekonomin visuomens santvarka, apimanti ekonomins bazs ir ideologinio anstato visum. Marksas skiria penkias tokias santvarkas: a) pirmykt bendruomen; b) vergovin; c) feodalin; d) kapitalistin; e) bsim komunistin. Marksistin kapitalizmo funkcionavimo ir evoliucijos analiz. Kapitalistinio inaudojimo mechanizmo aikinimas: verts, darbo umokesio ir pridtins verts teorijos. Ekonomins kapitalizmo neivengiamo lugimo prieastys. Marksistins kapitalizmo analizs teorins dviprasmybs ir prietaringumas Kapitalistins visuomens varomoji jga yra beatodairikas pelno siekis. Nuo antikos laik ekonomins teorijos band apibrti objektyvi daikto vert. Jos rmsi vartojamosios jo verts samprata, pagal kuri,

daikto vert lemia vartojamoji jo vert. Remdamasis Smitho ir Ricardo valgomis, Markas suformulavo savit mainomosios daikto verts teorijos variant. Pamatinis kapitalistins ekonomikos bruoas esanti prekin gamyba, kurios pagrindas j investuotas kapitalas. Vartojamosios daikto savybs praktikai neturi jokios reikms, nes pagaminto daikto vert lemia pinigin iraik gyjanti jo vert rinkoje. Tokomios slygomis daiktas tampa preke (ciklas: pinigai prek pinigai, kai anksiau galiojo daiktas pinigai daiktas). Pripainus, kad daikto vert lemia rinkoje susiklostantys pasilos ir paklausos santykis, i principo nebelieka bdo nustatyti objektyvi jo vert. Marksui, tokios verts kriterijus yra pagaminti daiktui prekei reikalingas darbo kiekis (nustatomas vidutinis visuomeninio darbo kiekis pagal konkreioje visuomenje susiklosiusias gamybos slygas). mogaus darbas yra tokia pati prek, tik ji dar gali gaminti kitas prekes, taigi ir kurti pridtin vert. Darbo vert taip pat galima objektyviai vertinti ir suteikti pinigin iraik darbo umokest, kuris atitikt pragyvenimo minimum btiniausi preki ir paslaug paket. Taiau, disponuojanti gamybos priemonmis kapitalist klas gali diktuoti samdos slygas proletariatui. Darbininkui dirbant vis darbo dien, jo pagaminamo produkto vert didesn u jo gaunam darbo umokest. Darbo kiek, kuris reikalingas atlyginimui usidirbti ir sutampa su darbo jgos kaina Marksas vadina btinuoju darbu. Likusi darbo dien darbininkas atlieka pridtin darb ir sukuria papildom pagaminto produkto vert pridtin vert. i vert ir yra gelminis kapitalistinio inaudojimo ir pelno gavimo pagrindas. Pastovusis kapitalas tai ta kapitalo dalis, kuri skirta gamybai reikalingai rangai ir aliavoms sigyti, o kintamasis kapitalas tai visuminio kapitalo dalis, skirta darbo umokesiui. Kuo didesn kintamojo kapitalo dalis palyginti su pastoviuoju kapitalu, tuo esanti didesn gaunamo pelno norma. Istorikai egzistavusios krizs rodo, kad kapitalistinis gamybos bdas, nors istorikai ir paangus, apskritai ess neracionalus. Periodikai atsiranda gamybos ir vartojimo paskirstymo neatitikimas perprodukcijos krizs. J palydovai yra masinis nedarbas bei gamybos nuosmukis. Remiantis Markso teorijos prielaida apie didjani visuminio kapitalo kintamojo kapitalo dal, nemanoma paaikinti kiekvienoje gamybos akoje egzistuojanios vidutins pelno normos. Jos nesat negalt egzistuoti nepelningos gamybos akos, taigi ir apskritai visa kapitalistin ekonomikos sistema. Markas pripaino, kad vidutin pelno norma egzistuoja, tik jis band tai paaikinti per vadinamj kapitalistinio pelno majimo dsn. Didjant visuminio kapitalo pastoviojo kapitalo daliai, turs mati kapitalistins gamybos teikiamas pelnas, o tai reikia, kad kapitalizmas, prarasdamas savo varomj jg, yra pasmerktas lugti. Marksas pabr ir subjektyv to lugimo veiksn, kuriuo laik artjani socialin revoliucij, kilsiania i pasipiktinimo visuotiniu skurdu. Marksistin komunistins visuomens vizija. Visuotinio ir visybiko mogaus sampratos bei susvetimjimo analiz K.Markso ankstyvuosiuose darbuose. Pilietins visuomens kritika. Emancipuoto ir nesusvetimjusio ateities mogaus vaizdinys. Pasak Markso, bsimoji komunistin visuomen yra galutinis monijos istorins raidos tikslas, kur gyvendinus bsianti gyvendinta mogaus tikrosios laisvs karalyst. Susvetimjimas reikiasi tuo, kad mogus neatpasta savs savo kriniuose. Savo sukurtus krinius mons pradeda traktuoti kaip vir j esanias ir j gyvenim reguliuojanias iors jgas.

Ankstyvuosiuose jo ratuose nagrinjamos trys problemos: a) mogaus visuotinumo problema; b) mogaus visybikumo problema; c) mogaus susvetimjimo problema. Tuometins epochos mogus yra prarads savo mogikj esm: jis prarads ry su visuotinybe, savo integralum ir susvetimjs pats sau. Pasak Markso, modernusis mogus tik retkariais dalyvauja visuotinybje, kuri knija valstyb. Valstybs ir pilietins visuomens susvetimjim jis aikina privaia nuosavybe, kuriai esant mogus priverstas dirbti savininkui ir neturi jokios galimybs dirbti visiems. mogaus vienpusikumas irykja specializuotoje profesinje veikloje. Markso sukurtoji mogaus emancipacijos teorija daugiausiai liko negatyvi: joje taigiai ir patraukliai dstoma, i koki vart turi bti ilaisvintas mogus, taiau pozityvus bsimosios visuomens turinys liko miglotas ir neaikus. 5. E.Durkheimo sociologin visuomens teorija Skiriamasis sociologijos bruoas turt bti jos objektyvumas, kurio nesama tiek kasdieniuose moni vaizdiniuose, tiek ir ankstesnse spekuliatyviose socialinse teorijose. Sociologija turinti bti socialini fakt tyrinjimas, siekiant suprasti ir paaikinti tuos faktus. Durkheimas nurodo du skiriamuosius socialinio fakto poymius: (a) socialinius faktus reikia traktuoti kaip daiktus, (b) socialiniai faktai turi priveriamj gali individui. Socialins normos ar visuomens institutai, individui yra primetami ta prasme, kad jis gimdamas visuomenje juos randa ir negali savo nuoira nuo j pabgti. Tad toki aiki ir iorikai stebim fakt fiksavimas ir sudaro prielaidas objektyviai tyrinti socialin tikrov. Atskiri socialiniai reikiniai yra ne kas kita, o skirtingos socialini fakt klass. Norint ikirsti tam tikrus socialinius reikinius, pakanka turti iankstin (ir apytikr) j apibrim. vairs socialiniai reikiniai skiriasi jau vien tuo, kad juos sudarani socialini fakt klass skiriasi savo apimtimi. Kiekviena, net ir sudtingiausia visuomen, yra sudaryta i paprastesni segment. Pirminis ir elementarus visuomens segmentas esanti orda mechanikas drauge gyvenani individ junginys. Susijungus kelioms ordoms, randasi klanas, kur Durkheimas laiko pirmja tikra monosegmentine visuomene. Toliau pltojant i tipologij skiriama polisegmentin visuomen ir dvigubai sudtinga polisegmentin visuomen. Nra joki gamtini ar galutini (tikrj) prieasi, lemiani socialini reikini egzistavim. Vieni socialiniai veiksniai tiesiog susij su kitais. Socialini reikini egzistavimo prieastis yra pati socialin aplinka, esanti tam tikru konkreiu visuomens egzistavimo momentu. Durkheimo teorijoje apie prieastingum galima kalbti tik tuo poiriu, jog manoma velgti tam tikr socialini fakt grupi ryius. ie ryiai surandami vadinamuoju lydimj pokyi metodu: pastebjus, kad vyko koki nors vienos socialini fakt grups pokyi, i principo manoma iekoti tam tikr pokyi kit fakt grupse. Paaikjus, kad visada ir visomis aplinkybmis vienos ir kitos grups pokyiai vyksta kartu, galima kalbti apie tam tikrus prieastinius i fakt tarpusavio ryius.

Socialins tvarkos problema E.Durkheimo sociologijoje. Organinio ir mechaninio solidarumo samprata. Tradicins visuomens, kaip segmentins visuomens, tipas. Darbo pasidalijimo modernioje visuomenje samprata, jo radimosi prieasi aikinimas. Vienokios ar kitokios formos socialinis solidarumas yra esminis visuomens gyvenimo bruoas, kurio itak reikt iekoti kolektyvinje smonje konkreioje visuomenje egzistuojanioje bendr sitikinim ir vertybi visumoje, daranioje lemiam tak pavieni bendruomens nari mstymui ir elgesiui. Esama dviej istorini socialinio solidarumo form: tai mechaninis ir organinis solidarumas. Mechaninis solidarumas bdingas ikimodernioms visuomenms, nes jis grindiamas individ panaumu ir j tarpusavio pakeiiamumu. Tradicinse visuomense individai neturj savojo A, kuris neva beveik visikai itirpdavs kolektyviniuose tikjimuose ir vaizdiniuose. Tuo tarpu organinis solidarumas ess bdingas moderni visuomeni bruoas, o jo pagrindas esanti individ diferenciacija. Ji reikianti tai, kad individai yra skirtingi ir traktuotini kaip vientiso socialinio organizmo nariai, kurie visuomenje suranda sau viet ir atlieka tai visuomenei nauding darb. Pagal ias dvi solidarumo formas Durkheimas skirai ir du visuomens tipus segmentin visuomen ir visuomen, kuriai bdingas darbo apsidalijimas. Visuomens segmentas jo teorijoje aikinamas kaip kartu gyvenanti socialin grup, kuri taiau gyvena palyginti savarankikai ir yra izoliuota nuo kit panai grupi. Modernija visuomene Durkheimas laik visuomen, kurios svarbiausias poymis ess darbo pasidalijimas, nors pripaino, kad daugelis j turi ir nemaai segmentins santvarkos bruo. Darbo pasidalijimas - visuomens funkcin diferenciacija ir jos pagrindu vykstantis susistruktrinimas, kuriam esant kiekvienas kaip organin visuma suvokiamos visuomens narys atlieka tam tikr socialiai nauding funkcij. Tokio tipo visuomens atsiradim lm: a) gyventoj skaiiaus didjimas; b) materialinis visuomens sutelktumas; c) moralinis visuomens sutelktumas (komunikacijos intensyvumas). Lemiami du pastarieji veiksniai. Pasak Durkheimo, visoms visuomenms bdinga individ konkurencija ir j tarpusavio kova dl bvio, taiau diferencijuota visuomen sudaranti geresnes slygas individui ilikti, nes joje individui lengviau galima rodyti savo naudingum. Taiau, modernybje susilpnjo kolektyvins smons ir individo smons ryys. Tokiomis slygomis kiekvienai visuomenei ikyla dezintegracijos pavojus ir atsiranda vadinamosios anomijos (tokia visuomens bkl, kada susilpnja ar net inyksta individ saistanios ir j pareigojanios socialins normos) reikiniai. Socialini norm kilms aikinimas Durkheimo darbuose. Visuomens primato individui principas, teorin ir metodologin jo reikm. Represins ir restitucins teiss samprata. Anomija kaip modernios visuomens socialins dezintegracijos poymis. Visuomens prioriteto individui principas. Individ smon tarpininkaujant socialinei smonei objektyvinama vadinamosiose socialinse institucijose, kurios yra pagrindinis sociologijos tyrim objektas. I vis socialini institucij svarbiausias esantis teiss institutas. Durkheimas istorikai egzistavusi teis skirsto represin ir restitucin. Represin teis tai toks teiss tipas, kada baudiama u tam tikr nusikaltim. Restitucin teis pirmiausia siekia ne bausti, bet atkurti ikreipt ir nenatrali dalyk padt (pvz. turtin ar konstitucin teis).

Visi susitarimai galimi tik todl, kad kolektyvin smon i anksto objektyvinama teiss normomis. Nusikaltimas ess kiekvienas veiksmas, paeidiantis kolektyvins smons jausmus, pirmiausia teisingumo jausm. Pagrindin sankcij ir bausmi u nusikaltimus paskirtis esanti patenkinti kolektyvin smon, norini patirti atkurto teisingumo jausm. Tam tikras saviudybi mastas visuomenje laikytinas normaliu reikiniu, taiau spartus j didjimas jau ess socialins patologijos poymis. Tikroji saviudybi prieastis yra pati visuomen, sudaranti slygas tokiems polinkias realizuotis. Visuomens patologija apskritai esanti suklestjusio individualizmo padarinys. Diferencijuotoje visuomenje individas geriau suvokia savj A ir vertina pats save, bet jo nuomon apie save ir savo vert danai ireikia tokius jo lkesius, kuri visuomen patenkinti negali. Durkheimas skyr tris saviudybi tipus: a) egoistin (individas nesugeba integruotis visuomenje, nepajgia suderinti savo individuali smons nuostat su kolektyvins smons keliamais elgesio imperatyvais); b) altruistin (individualios smons itirpimas kolektyvins smons normose); c) anomin(pvz. ekonomins saviudybs, jas lemia grynai socialins prieastys). Durheimas kritikuoja saviudybs pamgdiojimo teorij. Jis tiksliai iskiria tris pamgdiojimo reikmes: a)pamgdiojimo pagrindas gals bti vadinamas smoni susiliejimas kaip kad atsitinka minioje; b) ilieka individualus smoningumas, taiau vis vien paklstama visuomens normoms, kaip yra sekant mada; c) mgdiojimas gals bti mechaninis tam tikro vieno individo veiksmo persidavimas kitam. Visuomens integracijos perspektyv analiz: moralinio ir religinio visuomens nari sutelkimo galimybs. Durkheimo poiris religijos perspektyvas ateities visuomenje. Totemins religijos analiz ir sociologinis religijos esms aikinimas Tokie integracijos bdai kaip eima, valstyb ir tradicin religija, pasak Durkheimo, nebeveiksmingi., tam tikras viltis jis siejo su profesinmis korporacijomis, nes ios emocikai artimos individui. Individui reikia tokio prieraiumo objekto, kuriam jis paklust su noru ir meile. Tokiu objektu jis laik visuomen. Jis netikjo tradicins (krikionikos) religijos veiksmingumu ir tuo paiu man, kad religija yra gyvybikai btina visuomenei kaip j integruojantis veiksnys. Jis man, kad modernusis mokslas ir religija nesuderinami, taiau tikjo galimybe mokslikai pagrsti nauj visuomens religij, o tai laiduot jos tstinum ir gyvybingum. Pats sociologas objektyviu religijos pagrindu laik visuomen, ji jam esanti ypatingas tikrovs transformavimo ir reprezentavimo moni smonje bdas. Religinje smonje transformuojama tikrov yra ne kas kita, o ta pati visuomen, vadinasi, religija visuomens sudievinimo bdas. Religija sistema srying tikjim ir apeig, susijusi su ventais, tai yra atskirtais, udraustais daiktais; tikjim ir apeig, kurios jungia vien dvasin bendruomen, vadinam Banyia, visus tuos, kurie t bendruomen stoja.