Automobilio sandara ir gedimai

2005-08-13 10:12:29

Prieš einant laikyti vairavimo egzaminų, būtina bent minimaliai susipažinti su automobilio sandara,
žinoti gedimų požymius, suprasti priežastis. Šios žinios reikalingos kiekvienam, sėdančiam už
automobilio vairo, todėl ne veltui jas privalu mokėti laikant vairavimo egzaminus.

VARIKLIS. Kaip žinia, pagrindinis automobilio agregatas yra variklis. Labai svarbu yra stebėti
variklio temperatūrą ir saugoti, kad jis neperkaistų. O variklis perkaisti gali, jei yra sumažėjęs
aušinimo skysčio lygis, jei sugedęs termostatas, arba neveikia ventiliatorius. Be to, ilgai važiuojant
įjungus žemoką pavarą ar dažnai sustojant ir vėl pradedant važiuoti, gali pradėti kilti aušinimo
skysčio temperatūra. Taip įvyksta tik tuomet, jei neįsijungia ventiliatorius ar staiga sumažėjo
aušinimo skysčio lygis sistemoje. Aušinimo sistema yra užpildoma antifrizu. Esant tvarkingai
aušinimo sistemai, nepriklausomai kokiu greičiu važiuojama, temperatūra joje neturėtų pakilti
aukščiau normos. Taip pat, kartais galima ir atvirkštinė problema nepakyla arba sunkiai kyla
temperatūra aušinimo sistemoje iki normos. Tai gali sąlygoti tik sugedęs termostatas. Jei staigiai
paspaudus kuro padavimo pedalą kurį laiką girdėti cypimas, tai jo priežastis gali būti nepakankamai
įtemptas, praslystantis generatoriaus ar kito agregato trapecinis pavaros dirželis.

Viena pagrindinių charakteristikų, apibūdinanti variklio galingumą variklio litražas, tai yra visų
variklio cilindrų tūrių suma, išreikšta litrais. Variklio pajėgumui taip pat turį įtakos ir benzinas.
Benzino oktaninis skaičius nurodo benzino atsparumą detonacijai. Variklio darbo procesų metu yra
išmetamos kenksmingos dujos, iš kurių anglies dioksido (CO) ir angliavandenilių (HC) kiekiai yra
ribojami.

ELEKTRA. Akumuliatorių baterijos paskirtis yra tiekti elektros energiją imtuvams nedirbant varikliui
bei starteriui užvedant variklį. Akumuliatorių elektrolitas gaminamas iš sieros rūgšties ir destiliuoto
vandens. Todėl jei akumuliatoriuje sumažėjęs elektrolito lygis jį papildykite destiliuotu vandeniu.
Mažėjant aplinkos temperatūrai, akumuliatoriaus talpa mažėja, nes lėtėja chaminės reakcijos.
Elektros saugikliai apsaugo grandinę nuo perkrovos. Saugiklių atsparumas perkrovai matuojamas
Amperais. Draudžiama tikrinti uždegimo žvakių veikimą nuimant nuo jų laidus esant užvestam
varikliui, nes juose tuo metu teka kelių dešimčių tūkstančių voltų įtampa, pavojinga gyvybei. Jei
bandant užvesti variklį starteris visai nesisuka arba sukasi labai lėtai, taip pat įjungus starterį
prigęsta lemputės prietaisų skydelyje, įjungti žibintai dega blausiai, o bandant užvesti variklį visai
prigęsta vadinasi, išsikrovė akumuliatorių baterija. Jei įjungus posūkio signalą kontrolinė lemputė
mirksi dažniau nei įprastai, tai gali būti, kad perdegusi kuri nors viena posūkio lemputė.

TRANSMISIJA. Automobilio sankaba leidžia atjungti variklį nuo transmisijos įjungiant ir

perjungiant pavaras, taip pat leidžia sklandžiai pajudėti iš vietos. Kartais sankaba gali praslysti
užsiteršus jos frikciniams antdėklams tepalu. Taip pat sankaba gali slysti visiškai sudilus sankabos
diskatoriui. Kad sankaba praslysta, pastebėti nesunku: didinant variklio sūkius greitis didėja lėtai
arba visai nedidėja. Variklio alkūninio veleno sukimo momentas yra perduodamas į pavarų dėžę, o
iš jos į automobilio ratus. Taigi, pavarų dėžė leidžia ilgam laikui atjungti dirbantį variklį nuo
transmisijos, keisti sukamąjį momentą, perduodamą ratams, ir judėti atbuline eiga. Automobiliai,
kurių galiniai ratai yra varomieji, turi taip vadinamą kardaninę pavarą. Automobiliuose, kurių visi
keturi ratai yra varomieji, yra įrengta skirstymo dėžė. Jei pradedant važiuoti automobiliu, kurio
priekiniai ratai yra varomieji, ypač posūkyje, girdėti garsai, sausas spragsėjimas, tai greičiausiai yra
susidėvėjęs pusašio kardaninis šarnyras.

PADANGOS. Teisinga padangų eksploatacija yra būtina, norint užtikri saugumą kelyje. Pavyzdžiui,
per žemas oro slėgis padangose gali padidinti kuro sąnaudas, nes didėja pasipriešinimo jėgos. Taip
pat esant per žemam oro slėgiui labiau dėvisi padangos protektoriaus kraštas. O jei slėgis per
aukštas labiau dėvisi protektoriaus vidurinė dalis. Oro slėgį padangose reikia tikrinti dar prieš
išvažiuojant iš stovėjimo vietos, kol padanga dar šalta. Nes didėjant temperatūrai, didėja slėgis
pdanagoje ir matavimo rezultatai gali būti neteisingi. Padangas žymėi yra sutarta vieningu kodu.
Pavyzdžiui, padanga gali būti pažymėta 195/65 R 15. Raidė R nurodo padangos tipą radialinė.
Skaičius 15 nurodo rato skersmenį coliais. O jei ant padangos šono dar būtų parašyta M+S tai
reikštų, kad padanga tinkama eksploatuoti ir žiemą. Aišku, galima ir paprastas žiemines padangas
 eksploatuoti vasarą, tačiau tai neekonomiška, nes žieminė padanga yra minkštesnės gumos ir
greičiau dyla. Kartais ant padangos gali būti papildomas užrašas TUBELESS, kuris reiškia, kad
padanga yra bekamerė. Padangai dylant mažėja jos protektoriaus rašto gylis, todėl didėja
akvaplanavimo tikimybė, ilgėja automobilio stabdymo kelias, didėja automobilio šoninio slydimo
tikimybė.

STABDŽIAI. Automobilio stabdymo efektyvumą charakterizuoja stabdymo kelias ir maksimalus

lėtėjimas. Staigiai stabdant greičiau yra blokuojami ir ima čiuožti užpakaliniai automobilio ratai.
Apkrovimo atžvilgiu greičiau blokuojami mažiau apkrauti automobilio ratai. Stovėjimo (rankinis)
stabdis gali blogai veikti, jei susidėvėję stabdžių trinkelių antdėklai. Šiuolaikiniuose automobiliuose
padidinti stabdymo efektyvumui yra įrengiamas stabdžių stiprintuvas. Jam sugedus, pastebimai
sumažėja stabdymo efektyvumas. Pavyzdžiui, jei velkamo automobilio, kuriame įrengtas stabžių
stiprintuvas, variklis neveikia, jo vairuotojas privalo atkreipti dėmesį į sumažėjusį stabdymo
efektyvumą. O nutrūkus stabdžių trinkelių grąžinimo spyruoklei gali būti nuolat stabdomas kuris
nors automobilio ratas. Kelyje pastebėjus, kad iš hidraulinės stabdžių sistemos sunkiasi stabžių
skystis, reikia nuolat tikrinti stabdžių skysčio lygį jį papildant, ir nedelsiant vykti į remonto įmonę.
Nuplovus automobilį plovykloje, esant lauke minusinei temperatūrai, prieš pastatant jį į stovėjimo
vietą reikėtų pravažiuoti automobilių jį stabdant, kad išdžiūtų stabdžių mechanizmai. Jei paspaudus
darbinio stabdžio pedalą girdėti cypimas arba metalinis girgždesys, tai to priežastis yra labai
susidėvėję stabdžių trinkelių frikciniai antdėklai.

VAŽIUOKLĖ. Amortizatorių paskirtis yra gesinti kėbulo svyravimus, kai automobilis važiuoja
nelygiu keliu. Amortizatorius dirba, jeigu paspaudus ir staigiai atleidus automobilio sparną, kurio
amortizatorius tikrinamas, kėbulas grįžta į pradinę padėtį ir sustoja.

VAIRAS. Dėl vairo detalių dilimo atsiranda vairo laisvoji eiga. Sugedus vairo stiprintuvui vairo
mechanizmas veikia, tačiau sunku vairuoti automobilį.

KOMFORTAS. Kad automobilio langai nerasotų, reikia parinkti tinkamą kėbulo šildymo ir vėdinimo
režimą: žiemą į langus nukreipkite šilto oro srautą, vasarą vėsaus. Taip pat vasarą galima praverti
langą. Jei sandariai uždarytas automobilis yra nevėdinamas kondensuojasi vandens garai ir ant
langų iškrinta rasa. Priekiniai stiklo plovikliai dažniausiai gali neveikti dėl užsiteršusių purkštukų,
nehermetiškų žarnelių sujungimų ar užšąlus plovimo skysčiui bakelyje. Žiemą reikėtų naudoti
žemesnėje temperatūroje neužšąlantį (iki -20 C) stiklų plovimo skystį.

Ar pažįstame kelio ženklus?

2005-07-22 19:53:21
Viena paprasčiausių eismo reguliavimo priemonių kelio ženklai. Tačiau jų yra beveik trys
šimtai ir dalis vairuotojų niekaip negali prisiminti ką jie visi reiškia. Pavyzdžiui JAV beveik
nėra kelio ženklų. Juos pakeitė paprasti užrašai - važiuoji ir skaitai skyde pasukti į dešinę
draudžiama. Na kaip tokio ženklo nesuprasi. Na o pas mus? Eini Vilniuje, Gedimino
prospektu, ir matai draudžiančių ženklų galiojimo zonoje daugybė priparkuotų
automobilių. Ir nieko. Ateis toks vairuotojas ir aiškins, kad neteisingai suprato ženklą.
Pabandysime šiame rašinyje paaiškinti keleto ženklų prasmę. Gal tai padės vairuotojams
nepažeidinėti KET?

Pirmumo ženklai
Vieni pagrindinių simbolių, padedančių mums susigaudyti eismo sąlygose, yra pirmumo ženklai. Jų
tik šeši ir beveik visi skirtingų geometrinių formų. Kodėl taip padaryta? Nai tam, kad ir matydami
šios grupės ženklą iš kitos pusės suprastumėte, ką jis reiškia. Ženklas Pagrindinis kelias statomas
tokio kelio pradžioje ir nebekartojamas po kiekvienos sankryžos. Važiuojant pagrindiniu keliu labai
patogu pamatyti, kad kertamuoju keliu važiuojantys turi jus praleisti Jūs galite matyti ženklą
Sankryža su pagrindiniu keliu (apverstą trikampį) arba Važiuoti nesustojus draudžiama
(aštuonkampį) iš kitos pusės. Klaidą daro eismo organizatoriai, kurie pagamina tokius ženklus ne
tokios formos. Teko matyti ženklus Pravažiuoti nesustojus draudžiama pagamintus ant apvalios
formos pagrindo. Ženklas netenka dalies savo informatyvumo.
 Nesenai teko girdėti eretišką vieno vairuotojo mintį apie tai, kad veikiant šviesoforui kiti ženklai
sankryžoje nebegalioja. Tai absurdas. Reguliuojamoje sankryžoje netenka galios tik 6 pirmumo
ženklai. Be to reguliuojama sankryža tai ne tik šviesoforas, ji skaitoma ir tada, kai eismą tvarko
reguliuotojas. Privažiavus sankryžą pirmiausiai reikėtų vadovautis būtent reguliuotojo signalais, jei
jo nėra šviesoforo. Tik tuo atveju, kai sankryža nereguliuojama, vadovaujamasi pirmumo ženklais.
Visais atvejais sankryžose galioja kiti ženklai. Reikia nepamiršti ir tokios aplinkybės, kad laikinai
pastatyti ženklai (remontuojant kelius ir t.t.) turi pirmenybę prieš stacionariai sumontuotus ženklus.

Gyvenamoji zona
Tai vienas naujausių ženklų ir ko gero vairuotojų mažiausiai žinomas. Geriausias to pavyzdys -
Gedimino prospektas Vilniuje. Susidaro įspūdis, kad šio ženklo reikalavimų nesuprato nei eismo
tvarkytojai, nei vairuotojai, nei kelių policininkai.

Kelių eismo taisyklių 20 skyriuje šio ženklo reikalavimai aprašyti labai plačiai:

• 20.1. Gyvenamojoje zonoje vairuotojai privalo:

o 20.1.1. važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu;
o 20.1.2. netrukdyti, nekelti pavojaus pėstiesiems, prireikus sustoti;
o 20.1.3. stovėti tik leidžiamaisiais ženklais pažymėtose vietose ir tik su
išjungtu varikliu;
o 20.1.4. įvažiuodami į kelią iš gyvenamosios zonos, duoti kelią juo
artėjančioms transporto priemonėms;
• 20.2. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie
neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Vaikai gali žaisti visoje
zonoje.

Dabar pasižiūrėkime į nuotraukas. Ten yra visko. Kas galėtų paaisškinti, kam šio ženklo galiojimo
zonoje reikalingos pėsčiųjų perėjos. Visa zona yra pėsčiųjų. Jie turi pirmenybę prieš vairuotojus.
Tiksliau tai jau aprašyta naujųjų KET projekte, bet reikalo esmės nekeičia. Vaikai šioje zonoje gali
važinėti dviratukais, riedučiais, riedlentėmis, dėlioti Lego ir t.t. Niekas neturi teisės jiems trukdyti.

Nesuprantama ir kam čia pastatyti ženklai Sustoti draudžiama ir Stovėti draudžiama. Tai savaime
suprantama, nes ženklo galiojimo ribose galima sustoti tik stovėti leidžiančiais ženklais pažymėtose
vietose. Kam reikia dubliuoti ženklus? Jei jau ženklas pastatytas, tai visiems privaloma laikytis jo
reikalavimų, o jei reikalavimai per griežti nestatykite ženklo. Pasižiūrėkime kokiu greičiu Gedimino
prospektu važinėja automobiliai. Neteko matyti nė vieno, kuris važiuotų 20 km/h. O kiek
automobilių stovi neleistinose vietose? Daugiausiai tai prabangūs automobiliai. Gal jie priklauso
invalidams? Tačiau nepastebėjome jokių skiriamųjų ženklų. Kada tokius gudruolius pradės bausti
Kelių policija?

Automagistralė
Kitas plačiai aprašytas ženklas Automagistralė. Pasiskaitykite KET 19 skyrių. Mes akcentuosime tik
kelis šio skyriaus punktus automagistralėse draudžiama važiuoti dviračiais ir mopedais (išskyrus nuo
važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus dviračių takus), traktoriais, kitomis transporto
priemonėmis ir savaeigėmis mašinomis, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką
arba dėl jų būklės mažesnis kaip 60 km/h;
Tai ar galima buksyruoti automagistralėje. Galima, tik reikia važiuoti tinkamu greičiu. Lanksčia
vilktimi leista važiuoti ne greičiau kaip 50 km/h greičiu, o automagistralė riboja minimalų greitį.
Reikia vilkti sugedusį automobilį nepažeidžiant abiejų šių reikalavimų.

Kitas šio skyriaus punktas sako, kad negalima sustoti ar stovėti, išskyrus specialiai tam skirtas
aikšteles. Daugelis girdėjome apie nesenai automagistralėje į Klaipėdą įvykusią tragišką avariją. Kas
sudarė avarinę situaciją? Keliu buvo velkamas automobilis, trūko virvė, kuria buvo tempiamas
sugedęs automobilis ir vairuotojai sustoję bandė suraišioti pažeistą vilktį. Ką jie padarė blogai? KET
16.9. punktas sako, kad Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas
privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą) ir kuo skubiau
pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Reiškia vairuotojai turėjo ne raišioti virves, o nusistumti
automobilius į šalikelę. Deja dažnai matome, kaip sugedusių (ar tikrai sugedusių?) automobilių
vairuotojai palieką automobilį net važiuojamosios dalies viduryje ir įjungę avarinę signalizaciją
nueina savais keliais.

Stovėjimo vieta
Vis kalbame apie tai kur draudžiama sustoti ar stovėti. O kur gi galima? Dažniausiai ženklais
Stovėjimo vieta pažymėtose vietose. Tačiau šių ženklų yra 5 variantai. Kuo gi jie skiriasi? Vienas iš
tokių ženklų 529, numatantis ribotą stovėjimo laiką. Šiuo atveju vairuotojas privalo pritvirtinti už
automobilio priekinio stiklo kortelę ar raštelį ir nurodyti transporto priemonės pastatymo laiką.
Kitas šios grupės ženklas (530) leidžia stovėti tik jo apačioje nurodytų laiku. Įdomesnis yra ženklas
531. Po raide P yra užrašas Rezervuota. Šioje vietoje gali stovėti transporto priemonės tik su
specialiais kelių policijos leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo).

Gana retas (jei iš viso kur yra) ženklas 532. Po raide P pažymėtas ženklas + ir nupieštas autobusas.
Ką tai reiškia? Gal čia galima sustoti ir autobusams? Tokie ženklai turėtų būti statomi tarkime prie
senamiesčio ar kurortuose. Jie reiškia, kad tai yra stovėjimo vieta, kur galite palikti savo automobilį
ir persėsti į visuomeninį transportą.

Kas pirmas į kalną?

Lyg ir visi žinome, kad leidžiantis nuo kalno reikia praleisti automobilius važiuojančius įkalnėn. Tai
teisinga tik iš dalies. Pasižiūrėkite į a schemą. Įsivaizduokime, kad čia pavaizduota Kalinausko gatvė
Vilniuje, kurioje kelias akivaizdžiai eina į kalną. Nuokalnėn važiuojančio 1 automoblio vairuotojas
neprivalo praleisti važiuojančio į kalną automobilio, kuriam kelią pastojo kliūtis. Kodėl? Priežastis
labai paprasta. Kad tai įkalnė nerodo joks ženklas. Tik jei prieš tokį kelio ruožą stovi ženklas 118
(Stati įkalnė), (schema b) pirmojo automobilio vairuotojas privalo praleisti 2 automobilį. Tuo atveju
besileidžiantis nuo kalno matys ženklą 117 (Stati nuokalnė). Eismo situacijos gali būti labai įvairios.
Tarkime tokiame kelio ruože vyksta kelio remonto darbai ir pastatytas laikinas ženklas 205
(Priešpriešinio eismo pirmenybė) Tokiu atveju kylantis į kalną vėl netenka savo pirmenybės (schema
c). Laikinas ženklas viršesnis už stacionarų.

Transporto priemonių kategorijos ir vairuotojų amžius

2005-03-31 18:02:11
--------------------------------------------------------------------------------------------------------
 TURINYS:

1. Vertinimo metodai
2. Vertinimo kriterijai.
3. Nekritinės ir specifinės pasikartojančios klaidos.
4. Kritinės klaidos
5. Bendrosios kritinės klaidos
6. Specialiųjų važiavimo manevrų aikštelėje schema "B" kategorijai.

I. Vertinimo metodai

1. Praktinio vairavimo egzamino metu tikrinami ir vertinami egzaminuojamojo sugebėjimai

(mokėjimai) ir praktiniai įgūdžiai saugiai vairuoti transporto priemonę.
2. Egzaminuojamojo klaidos, susijusios su įvairiais jo atliekamais veiksmais, vertinamos kaip
kritinės klaidos (KK), nekritinės klaidos (NK) arba specifinės pasikartojančios klaidos (SPK).
Egzamino metu padarytos klaidos ir jų skaičius lemia galutinį egzamino rezultatą.
3. KK kelią grėsmę bet kokiam eismo dalyviui arba rodo netinkamą egzaminuojamojo vairavimo
sugebėjimų ir (arba) įgūdžių lygį.
4. KK, kurios nesusijusios su konkrečiais vertinamais veiksmais, vadinamos bendrosiomis kritinėmis
klaidomis (BKK). Praktinio egzamino metu vertinamos keturios BKK:
4.1. egzaminuotojo įsikišimas;
4.2. eismo įvykis (susidūrimas, užvažiavimas ant kliūties ir pan.);
4.3. pavojingas veiksmas;
4.4. privalomų nurodymų nevykdymas.
5. Jei egzaminuojamasis padaro vieną bet kurią KK, egzaminas nutraukiamas ir vertinamas kaip
neišlaikytas, o egzaminuojamasis, jei to pageidauja, grąžinamas atgal į valstybės įmonės ,,Regitra?
filialą įmanomai trumpiausiu maršrutu. Šiuo atveju transporto priemonę vairuoja egzaminuotojas.
6. NK nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui ar saugiam transporto priemonės valdymui.
7. Egzaminuojamojo padarytos NK nepaverčiamos KK.
8. Egzaminas nutraukiamas, jei egzaminuojamasis patikrinimo prieš važiavimą metu padarė šešias
NK. Jei egzaminas nutrauktas, egzaminuojamojo sugebėjimai ir įgūdžiai vairuoti transporto
priemonę netikrinami. Jei surinktas mažesnis NK skaičius, egzaminas tęsiamas, o surinktas klaidų
skaičius įskaičiuojamas į bendrą egzamino rezultatą.
9. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis viso patikrinimo metu surenka
devynias ir daugiau NK.
10. SPK žymima, kai egzaminuojamasis surenka šešias NK už tam tikrą vertinamą veiksmą. SPK
gali būti pažymėta tik už šiuos vertinamus veiksmus:
10.1. sankabos valdymas;
10.2. pavaros pasirinkimas;
10.3. vairo valdymas;
10.4. padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje;
10.5. situacijos stebėjimas ir žvalgymasis;
10.6. įspėjamųjų signalų naudojimas;
10.7. pusiausvyra bei motociklo valdymas (vairuojant motociklą).
11. Jei egzaminuojamasis, atlikdamas 10 punkte nurodytus veiksmus, padaro šešias NK, jos
vertinamos kaip viena SPK, tačiau egzaminas nenutraukiamas, bet vertinamas kaip neišlaikytas.

II. Vertinimo kriterijai

12. Visi egzaminuojamojo veiksmai vertinami pagal konkrečių mokėjimų ir vairavimo įgūdžių
požymius:
12.1. Patikrinimas prieš važiavimą. Egzaminuojamasis privalo pademonstruoti, kaip jis sugeba
surasti, valdyti ar sureguliuoti egzaminuotojo nurodytus transporto priemonės valdymo įtaisus ar
įrangą arba patikrinti jų būklę bei pasirengti važiuoti saugiai.
 12.2. Papildomi valdymo įtaisai. Egzaminuojamasis, vairuodamas transporto priemonę, privalo
naudotis arba sureguliuoti visus papildomus egzaminavimo transporto priemonės valdymo įtaisus.
12.3. Sankabos valdymas. Egzaminuojamasis privalo sugebėti valdyti sankabą važiavimo sąlygas
atitinkančiu būdu, kuris užtikrintų sklandų galios perdavimą varantiesiems ratams ir leistų perjungti
pavaras.
12.4. Akceleratoriaus valdymas. Egzaminuojamasis privalo sugebėti valdyti akceleratoriaus paminą
sklandžiai ir palaipsniui tiek greitėjant, tiek lėtėjant.
12.5. Pavaros pasirinkimas. Egzaminuojamasis privalo pademonstruoti tinkamą visų pavarų,
atitinkančių transporto priemonės greitį ir technines charakteristikas ir eismo sąlygas, panaudojimą.
12.6. Vairo valdymas. Egzaminuojamasis privalo valdyti vairą saugiai ir išlaikyti stabilią trajektoriją
visomis eismo sąlygomis, sukti vairą tinkamu būdu.
12.7. Stabdymas. Egzaminuojamasis privalo naudoti stabdžius situaciją atitinkančiu būdu.
Transporto priemonę stabdyti privaloma sklandžiai ir pamažu. Šis veiksmas neturi būti vertinamas
tais atvejais, kai egzaminuojamasis stabdo staigiai (bet visiškai kontroliuodamas situaciją ir saugiu
būdu), kad būtų išvengta pavojaus, kuris nuo jo nepriklauso.
12.8. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje. Transporto priemonė, kurią vairuoja
egzaminuojamasis, važiuojamojoje dalyje turi užimti tokią padėtį, kuri atitiktų eismo ir kelio
situaciją. Šis vertinimas netaikomas 12.10 ir 12.11 punktuose nurodytais atvejais.
12.9. Padėties pasirinkimas manevruojant. Egzaminuojamasis privalo atlikti Kelių transporto
priemonių vairuotojų egzaminavimo taisyklėse aprašytus specialiuosius važiavimo manevrus.
Specialieji važiavimo manevrai (pratimai) aikštelėje atliekami kaip parodyta schemose (priedas).
Pratimų išdėstymas aikštelėje ir jų atlikimo seka yra rekomendacinio pobūdžio.
12.10. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę. Egzaminuojamasis privalo sėkmingai pervažiuoti
sankryžas įvairiose posūkių į dešinę situacijose, pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuodamas,
sukdamas ir išvažiuodamas iš posūkio.
12.11. Padėties pasirinkimas sukant į kairę. Egzaminuojamasis privalo sėkmingai pervažiuoti
sankryžas įvairiose posūkių į kairę situacijose, pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuodamas,
sukdamas ir išvažiuodamas iš posūkio.
12.12. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis. Egzaminuojamasis privalo žvalgytis, stebėti ir
kontroliuoti eismo aplinką visomis kryptimis, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti.
12.13. Veidrodžių naudojimas. Egzaminuojamasis privalo naudoti užpakalinio vaizdo veidrodžius
kaip neatsiejamą transporto priemonės valdymo sistemos dalį vertindamas bet kokį esamą ar
potencialų pavojų.
12.14. Įspėjamųjų signalų naudojimas. Vairuotojas privalo rodyti atitinkamos krypties posūkio
signalą pakankamai ilgai, kad aiškiai įspėtų kitus eismo dalyvius.
12.15. Eismo pavojų įvertinimas. Egzaminuojamasis privalo imtis išvengiamųjų veiksmų per
tinkamą laiką, jei eismo pavojus atsiranda egzamino metu. Vertinant šį veiksmą, turi būti
atsižvelgta į transporto priemonės greitį ir bet kokį egzaminuojamojo išvengiamąjį veiksmą.
12.16. Sprendimų priėmimas. Egzaminuojamasis privalo vertinti eismo situaciją ir laikytis saugaus
atstumo, važiuodamas per sankryžą, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą arba
įvažiuodamas į kelią taip, kad nepriverstų kitų eismo dalyvių imtis išvengiamųjų veiksmų.
Egzaminuojamasis privalo priimti teisingą sprendimą tinkamai įvertinęs greitį ir atstumą iki bet
kokio eismo objekto (transporto priemonės ar pėsčiųjų).
12.17. Saugaus atstumo pasirinkimas. Egzaminuojamasis privalo vairuoti transporto priemonę taip,
kad garantuotų saugų atstumą iki prieš jį ir šalia važiuojančių transporto priemonių ir kad ją
stabdant užimtų tinkamą padėtį eismo juostoje. Atstumas iki priešais važiuojančios transporto
priemonės skaičiuojamas naudojant laiko tarpo formulę ? atstumas, kurį transporto priemonė
nuvažiuoja per tam tikrą laiką (išskyrus atstumą tarp C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E, DE, ir T
kategorijų transporto priemonių).
12.18. Greitėjimas. Egzaminuojamasis privalo važiuoti transporto priemone taip, kad ji greitėtų
kartu su bendru eismo srautu (greičiu, kuris ne per didelis konkrečioje situacijoje) ir neviršytų
leistino greičio. Greitėjimas turi būti tolygus ir atitikti eismo sąlygas.
12.19. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas.
Vairuotojas privalo paklusti bet kokiam eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo ar kelių ženklinimo
reikalavimui. Egzaminuojamasis privalo sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja eismo
reguliavimo signalai, kelio ženklai ar kelių ženklinimas.
12.20. Nuoseklumas. Egzaminuojamasis privalo derinti veiksmus, kurie sudaro transporto
priemonės valdymo sistemą, tinkama seka, t. y. trajektorija ? veidrodžiai ? signalai ? greitis ?
pavaros ? veidrodžiai ? išvengiamieji veiksmai - greitėjimas. Egzaminuojamasis privalo griežtai
laikytis tinkamos transporto priemonės valdymo sistemos sekos artėdamas prie bet kokio realaus ar
potencialaus pavojaus.
12.21. Pusiausvyra ir motociklo valdymas. Egzaminuojamasis privalo išlaikyti motociklo pusiausvyrą
ir valdyti jį važiuodamas įvairiais greičiais ir eismo sąlygomis.
12.22. Sėdėsena. Egzaminuojamasis privalo važiuoti motociklu sėdėdamas tokioje padėtyje, kuri
būtų saugi ir patogi važiuoti.

III. Nekritinės ir specifinės pasikartojančios klaidos

13. Patikrinimas prieš važiavimą:

NK žymima, jei egzaminuojamasis nesugeba surasti arba pademonstruoti savo žinių ar sugebėjimų,
kaip valdyti, sureguliuoti Kelių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo taisyklėse aprašytus
transporto priemonės įtaisus ar įrangą arba patikrinti jų būklę. Vertinant patikrinimą prieš važiavimą
kritinės ar specifinės pasikartojančios klaidos nežymimos.
14. Papildomi valdymo įtaisai:
14.1. NK ? naudojasi bet kuriuo papildomu įtaisu netinkamai. Ši NKK turi būti pažymėta tik po
dviejų egzaminuotojo įspėjimų: ,,Prašau patikrinti Jūsų valdymo įtaisus ir įrangą?. Turi būti skirta
pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo;
14.2. NK ? neteisingai sureguliuotas/užsegtas saugos diržas.
15. Sankabos valdymas:
15.1. NK ? užgesina variklį;
15.2. NK ? per daug ir per ilgai važiuoja išjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu);
15.3. NK ? koja ant sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių;
15.4. NK - per greitai atleidžia sankabos paminą;
15.5. NK (A1, A, B1 ir B kategorijos) ? nesugeba tinkamu būdu valdyti sankabos paminos,
važiuodamas mažu greičiu;
15.6. NK (A1, A, B1 ir B kategorijos) ? nuspaudė sankabos paminą prieš posūkį arba važiuodamas
juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą tris ar daugiau sekundes;
15.7. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? neteisingai valdo sankabą, kad galėtų
sklandžiai perjungti pavaras;
15.8. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) - nuspaudė sankabos paminą prieš posūkį
arba važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą nuo dviejų iki keturių sekundžių;
15.9. SPK ? pakartotinis variklio užgesinimas šešis kartus;
15.10. SPK ? pakartotinis važiavimas išjungta sankaba> šešis kartus.
16. Akceleratoriaus valdymas:
16.1. NK ? netinkamai valdo akceleratoriaus paminą arba motociklo kuro padavimo reguliatorių
(droselį);
16.2. NK ? per daug spaudžia akceleratoriaus paminą arba motociklo reguliatorių (droselį), per daug
padidindamas variklio sūkius, kai sankaba išjungta ar nevisiškai įjungta.
17. Pavaros pasirinkimas:
17.1. NK (A1, A, B1 ir B kategorijos) ? pasirenka pavarą, neatitinkančią situacijos;
17.2. NK (A1, A, B1 ir B kategorijos) ? važiuoja įjungęs neutralią pavarą tris ir daugiau sekundes;
17.3. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? spaudžia automatinės pavarų dėžės selektoriaus
mygtuką, kai iš žemesnių pavarų diapazono (1, 2, 3 pozicijos) persijungia į važiavimo pavarą
("Drive? pozicija);
17.4. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? per daug triukšmingai jungia pavaras;
17.5. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? pasirenka pavarą, neatitinkančią
situacijos, bet tai neigiamai neveikia valdymo. Ši klaida turi būti pažymėta tik tada, jei pasirinkta
pavara neatitinka transporto priemonės greičio, techninių charakteristikų ir važiavimo sąlygų;
17.6. SPK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? pasikartojančios pavaros pasirinkimo
NK, t. y. šešis kartus.
18. Vairo valdymas:
18.1. NK ? vairuoja neužtikrindamas stabilios trajektorijos: nukrypsta nuo trajektorijos, trukčiojantis
vairo sukinėjimas, neatidus netinkamai vairuojamųjų ratų padėčiai pradedant važiuoti;
18.2. NK ? užvažiuoja ant važiuojamosios dalies krašto, bet neįvažiuoja į kelkraštį;
18.3. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? valdo vairą netinkamai.Dėl netinkamo vairo valdymo
gali būti pažymėtos daugiausiai trys NK;
18.4. SPK(visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? pasikartojančios vairo valdymo NK.
19. Stabdymas:
19.1. NK ? netinkamai stabdydamas leidžia transporto priemonei pajudėti į priekį;
19.2. NK ? nesugeba išlaikyti vietoje transporto priemonės nei stovėjimo, nei darbiniu stabdžiu, kai
ji stovi. Ši NK netaikoma situacijai, kai koja perkeliama nuo stabdžių ant akceleratoriaus paminos;
19.3. NK ? stabdžių paminos valdymas netinkamu būdu;
 19.4. NK ? įkalnėje parieda daugiau kaip 30 cm, nesukeldamas pavojaus eismo saugumui;
19.5. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? stipriai spaudžia darbinio stabdžio paminą
sukdamas;
19.6. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? palieka įjungtą stovėjimo stabdį (arba naudoja
stovėjimo stabdį), kai transporto priemonė juda, bet tai netrukdo transporto priemonei judėti;
19.7. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? stabdo kaire koja;
19.8. NK (A1 ir A kategorijos) ? atvejai, kai užpakalinio rato stabdys nenaudojamas lėtinant greitį ar
sustojant;
19.9. NK (A1 ir A kategorijos) ? blokuoja užpakalinį ratą (taip pat ir avarinio sustojimo pratimo
metu), bet greitai pasitaiso;
19.10. NK (A1 ir A kategorijos>) ? nesustoja nurodytoje vietoje avarinio sustojimo pratimo metu;
19.11. NK (A1 ir A kategorijos) ? netinkamai naudoja stabdžius apvažiuodamas gaireles (gyvatėlės
pratimas).
20. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
20.1. NK ? nesugeba laikytis eismo juostos ribų, išskyrus situacijas, kai egzaminuojamasis negali
paklusti šiam reikalavimui;
20.2. NK ? užima tokią padėtį važiuojamojoje dalyje, kuri neatitinka situacijos kelyje ar eismo
sąlygų, t. y. nemato kelio priekyje ir negali koreguoti pasirinktos trajektorijos, taip pat persirikiuoti
iš vienos eismo juostos į kitą;
20.3. NK ? nesugeba pasitraukti dešiniau, kur tai įmanoma. Ši NK žymima vieną kartą, važiuojant
bet kuriuo kelio ruožu (gatve);
20.4. NK ? be reikalo važiuoja kairiąja eismo juosta. Ši NK neturi būti žymima, jei važiuojant
dešiniąja juosta reikia dažnai persirikiuoti dėl joje stovinčių transporto priemonių arba vairuotojas
ketina važiuoti toliau tiesiai, o iš dešiniosios juostos sankryžoje gali sukti tik į dešinę, arba eismas
kitoje juostoje intensyvus;
20.5. NK ? sustoja ten, kur sustoti draudžiama;
20.6. SPK ? pasikartojančios šešios padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje NK.
21. Padėties pasirinkimas manevruojant:
21.1. NK (tik B1 ir B kategorija) ? netvarkingai pastatė transporto priemonę;
21.2. NK (tik B1 ir B kategorija) ? nesugebėjo atlikti pratimo, išskyrus įsibėgėjimo, tikslaus
sustojimo ir važiavimo pro vartus, vieną kartą įjungęs atbulinę pavarą;
21.3. NK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? pirmą kartą sustojo daugiau kaip 1 m
prieš rampos imitatorių;
21.4. NK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? pirmą kartą pastatė transporto
priemonę šonu daugiau kaip 0,5 m nuo pakylą/platformą žyminčių gairelių;
21.5. NK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? pirmą kartą važiuodamas siauru
vingiu atbulas sustojo daugiau kaip 1 m nuo dešiniojo koridoriaus krašto.
22. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę:
22.1. NK ? artėja prie posūkio būdamas per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
22.2. NK ? pradėjus sukti transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies
krašto, sukama per plačiai ir posūkis užbaigiamas per arti prie dviejų krypčių eismo kelio vidurio;
22.3. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? baigdamas posūkį į dešinę bet kuria
transporto priemonės dalimi be reikalo įvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą.
23. Padėties pasirinkimas sukant į kairę:
23.1. NK ? privažiuojant prie posūkio transporto priemonė yra ne eismo juostoje, nelygiagreti su
ženklinimu, toliau nei būtina nuo priešingų krypčių eismo srautus skiriančios linijos arba
skiriamosios juostos;
23.2. NK ? suka būdamas per toli nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto vienpusio eismo kelyje;
23.3. NK ? pasuka priekinius ratus į kairę laukdamas posūkio, išskyrus situacijas, kai tai yra būtina;
23.4. NK ? suka plačiai, važiuoja per daug į dešinę nuo važiuojamųjų dalių sankirtos centro, kur
eismo sąlygos to nereikalauja;
23.5. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? kerta kampą nedaug, bet nesudarydamas
potencialiai pavojingos situacijos.
24. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:
24.1. NK ? nesugeba žvalgytis ir stebėti viso kelio priekyje, iš šono ir už transporto priemonės;
24.2. NK ? netikrina per veidrodžius nematomos kelio dalies pasukdamas galvą per atitinkamą petį
kiekvieną kartą persirikiuodamas į kitą eismo juostą arba kelių išsiskyrimo ar jungimosi vietoje,
kurioje vyksta intensyvus šoninis eismas. Praktiškai tai negali būti taikoma C, CE, D ir DE kategorijų
transporto priemonių vairuotojams, bet gali būti taikoma C1, C1E, D1 ir D1E kategorijų transporto
priemonių vairuotojams;
 24.3. NK ? nesugeba žvalgytis ir stebėti, kas vyksta už transporto priemonės, kai važiuoja atbuline
eiga. Veidrodžių naudojimas nepriimtinas važiuojant atbulomis B kategorijos transporto
priemonėmis. Išimtis ? BE kategorijos transporto priemonių junginiai;
24.4. NK? per ilgą laiko tarpą atitraukia dėmesį nuo vairavimo;
24.5. SPK ? šešios ir daugiau situacijos, kai reikia patikrinti per veidrodžius nematomą kelio dalį, bet
per petį nepasižiūrima.
25. Veidrodžių naudojimas:
25.1. NK ? nežiūri į užpakalinio vaizdo veidrodžius: sulėtindamas, sustabdydamas transporto
priemonę, prieš posūkį, persirikiavimą, išvažiuojant iš kelio ir įvažiuojant į kelią, artėjant prie bet
kokios kliūties;
25.2. NK ? apskritai nežiūri į užpakalinio vaizdo veidrodį bet kuriuo važiavimo metu;
25.3. NK ? žiūri į užpakalinio vaizdo veidrodį per ilgai, t. y. tokį laiko tarpą, kuris yra per ilgas
konkrečiai vairavimo situacijai;
25.4. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? nesinaudoja išoriniais užpakalinio vaizdo
veidrodžiais, kai žiūri atgal važiavimo atbulomis manevro metu, t.y. žiūri per dešinįjį petį per
užpakalinį langą, kad galėtų valdyti transporto priemonę. C1E, CE, D1E ir DE kategorijų transporto
priemonių vairuotojams atsitiktiniai žvilgsniai per petį leistini.
26. Įspėjamųjų signalų naudojimas:
26.1. NK ? nerodo signalo, kad tinkamai perspėtų apie savo ketinimus sukti arba persirikiuoti į
dešinę arba kairę, kai tai yra būtina daryti. Ši NK nenaudojama esant tokioms aplinkybėms, kai tai
būtų nepraktiška arba netinkama daryti;
26.2. NK ? nerodo posūkio į dešinę signalo prieš išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos;
26.3. NK ? rodo klaidingos krypties signalą. Ši NK turi būti pažymėta tik tada, jei egzaminuojamasis
suka į priešingą pusę nei rodė signalą;
26.4. NK ? neišjungia posūkio signalo per penkias sekundes po to, kai posūkis ar persirikiavimas
buvo baigtas;
26.5. NK ? išjungia signalą per anksti, t. y. anksčiau nei posūkis ar persirikiavimas pradėtas ar
baigtas, ir daugiau jo nebeįjungia;
26.7. NK ? signalas rodomas be reikalo, nes gali būti suklaidinti kiti eismo dalyviai.
27. Eismo pavojų įvertinimas:
NK ? netinkamai ar nepakankamai greitai reaguoja į eismo pavojų.
28. Sprendimų priėmimas. Šios NK taikomos situacijose, kur yra tik apribotas kitų eismo dalyvių
greitis ir nekyla grėsmė eismo saugumui. Rimtesnėse situacijose tai vertinama kaip KK:
28.1. NK ? tinkamai neįvertina greičio ir atstumo iki kitų transporto priemonių važiuodamas per
sankryžą, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą ar įvažiuodamas į kelią;
28.2. NK ? sustoja tinkamai, bet esant saugiam atstumui tarp važiuojančių transporto priemonių
nesiryžta važiuoti;
28.3. NK ? sustoja, kai nėra jokių transporto priemonių ar nesimato pėsčiųjų ir kelias laisvas, kad
važiuotų toliau;
28.4. NK ? be reikalo duoda kelią kitam eismo dalyviui.
29. Saugaus atstumo pasirinkimas:
29.1. NK ? laikosi mažesnio kaip per dvi sekundes, bet didesnio kaip per vieną sekundę
nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės;
29.2. NK ? laikosi mažesnio kaip per keturias sekundes, bet didesnio kaip per dvi sekundes
nepalankiomis eismo sąlygomis nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto
priemonės. Egzaminuotojas privalo įvertinti papildomus (didesnius) atstumus iki priešais
važiuojančių transporto priemonių, kurių turi laikytis C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijų
transporto priemonių vairuotojai;
29.3. NK ? laikosi mažesnio kaip 1,2 m šoninio intervalo iki stovinčių transporto priemonių,
dviratininkų, pėsčiųjų ar priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių važiuojant keliu normaliu
greičiu. 1,2 m intervalas gali būti sumažintas, jei greitis atitinkamai yra mažesnis ir užtikrinta, kad
eismo saugumui nekils pavojus;
29.4. NK ? sustoja eismo juostoje palikdamas nepakankamą tarpą tarp egzaminavimo ir priešais
važiuojančios transporto priemonės. Tarpas turi būti pakankamas, kad egzaminavimo transporto
priemonė galėtų manevruoti apvažiuojant transporto priemones, jei tai būtina;
29.5. NK ? važiuoja per arti dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ar kelkraščio, t. y. apie 30 cm,
arba kairiojo važiuojamosios dalies krašto ar kelkraščio vienpusio eismo kelyje.
30. Greitėjimas:
30.1. NK ? nesugeba pasirinkti tinkamo greičio pagal tai, koks nurodytas rekomenduojamojo greičio
ženkle (nepavojinga situacija);
30.2. NK ? įsibėgėja per greitai arba per lėtai, atsižvelgiant į esamas eismo ir aplinkos sąlygas;
30.3. NK ? važiuoja per greitai konkrečioje situacijoje, taip pat važiuodamas atbulomis, bet neviršija
leistino greičio. Ši klaida taikoma važiuojant greičiu, kuris yra šiek tiek didesnis nei tinkamas;
30.4. NK ? važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t.y. iki 15 km/h mažesniu nei leistinas greitis,
nors kelio būklė, transporto priemonė ir/arba eismo sąlygos to nereikalauja.
31. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:
31.1. NK ? sustabdo transporto priemonę taip, kad ji pervažiuoja "Stop? liniją;
31.2. NK ? reguliuojamoje sankryžoje ketindamas pasukti į kairę nesugeba įvažiuoti į važiuojamųjų
dalių sankirtą degant žaliam šviesoforo signalui, kai tai yra tinkama daryti, ir laukti saugaus tarpo
eisme;
31.3. NK ? nepakankamai supranta eismo signalus. Ši NK taikoma tokiai situacijai, kai
egzaminuojamasis laukia per ilgai eismo juostoje, iš kurios sukama degant žaliam šviesoforo
signalui, kai gali teisėtai tai padaryti;
31.4. NK ? sukdamas į kairę, netinkamai įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą paskui pirmąją
transporto priemonę. Tai taikoma tais atvejais, kai vairuotojas stovi prieš šviesoforą, rodantį žalią
signalą.
32. Nuoseklumas.
NK ? egzaminuojamasis pasirenka netinkamą transporto priemonės valdymo sistemos seką.
33. Pusiausvyra ir motociklo valdymas (tik A1 ir A kategorijos):
33.1. NK ? nepakankamai gerai sugeba išlaikyti motociklo pusiausvyrą ir jį valdyti;
33.2. NK ? nesugeba išlaikyti lėtai einančio žmogaus tempo atlikdamas važiavimo pratimus mažu
greičiu;
33.3. SPK ? daugiau kaip penkis kartus nesugeba išlaikyti motociklo pusiausvyros ir jo valdyti.
34. Sėdėsena (tik A1 ir A kategorijos):
34.1. NK ? važiuoja nuolat atsirėmęs į paminas kojų pirštais;
34.2. NK ? važiuoja nuolat keliais neliesdamas kuro bako;
34.3. NK ? nuolat nesugeba pasvirti motociklu taip, kad galėtų netrukdomas važiuoti posūkyje;
34.4. NK ? važiuoja nuolat galvą laikydamas vertikalioje padėtyje;
34.5. NK ? nuolat važiuoja sėdėdamas per daug toli (atsitraukia) nuo kuro bako;
34.6. NK ? nuolat važiuoja, slidinėdamas iš vienos pusės į kitą per sėdynę (balną);
34.7. NK ? nuolat važiuoja bet kurią ranką atitraukęs nuo vairo be reikiamos priežasties, bet
neprarasdamas pusiausvyros ir valdymo. Tinkama priežastis ? pataisyti šalmo antveidį.

IV. Kritinės klaidos

35. Papildomi valdymo įtaisai:

35.1. KK ? negali užvesti variklio, nes pasirinkta netinkama transporto priemonės su automatine
pavarų dėže pavara;
35.2. KK ? mano, kad variklis užvestas, kai taip nėra;
35.3. KK ? bando antrą kartą užvesti variklį, kai jis jau veikia;
35.4. KK - neužsisega saugos diržo, kai tai yra būtina;
35.5. KK ? naudojasi mobiliuoju telefonu laikydamas jį rankoje tuo metu, kai transporto priemonė
juda arba stovi (bet variklis neišjungtas);
35.6. KK (A1 ir A kategorijos) ? pradeda važiuoti su nuleista atramine šonine kojele.
36. Sankabos valdymas:
36.1. KK ? užgesina variklį ir sudaro kliūtį eismui, taip sudarydamas pavojingą situaciją;
36.2. KK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? važiuoja nuspaudęs sankabos paminą
penkias ar daugiau sekundžių;
36.3. KK (A1 ir A kategorijos) ? pakelia priekinį ratą dėl blogo sankabos valdymo arba per greito
įsibėgėjimo.
37. Pavaros pasirinkimas:
37.1. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? įjungia transporto priemonės su automatine pavarų
dėže atbulinės eigos ("Reverse? pozicija) pavarą, kai važiuoja į priekį, arba stovėjimo ("Park?
pozicija) pavarą, kai transporto priemonė juda;
37.2. KK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? trūksta žinių ir sugebėjimų pasirinkti
pavarą, atitinkančią transporto priemonės greitį ir technines charakteristikas bei važiavimo sąlygas.
Apibrėžiant šią KK, svarbu atsižvelgti į transporto priemonės valdymo sistemą, t. y. važiavimas
tinkamu greičiu, tinkama pavara, kad būtų sėkmingai išvengta pavojų;
37.3. KK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? važiuoja įjungęs neutralią pavarą penkias
ir daugiau sekundžių;
37.4. KK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? nesugeba perjungti pavaros du kartus.
38. Vairo valdymas (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A):
 38.1. KK ? nesuvaldo vairo;
38.2. KK ? atitraukia abi rankas nuo vairo tuo metu, kai transporto priemonė juda. Ši KK neturi būti
žymima tais atvejais, kai egzaminuojamasis atitraukia abi rankas nuo vairo sekundės dalį ir
nesukelia grėsmės eismo saugumui.
39. Stabdymas:
39.1. KK ? be reikalo staigiai stabdo, priversdamas paskui važiuojančių transporto priemonių
vairuotojus imtis išvengiamųjų veiksmų;
39.2. KK ? įkalnėje parieda daugiau kaip 30 cm, sukeldamas pavojų eismo saugumui;
39.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? stipriai spaudžia stabdžių paminą, taip blokuodamas
transporto priemonės ratus ir priversdamas juos slysti, ir greitai neištaiso klaidos;
39.4. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? važiuoja nuspaudęs stabdžių paminą kaire koja, taip
pakenkdamas transporto priemonės valdymui;
39.5. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? naudoja stovėjimo stabdį važiuodamas didesniu
greičiu, t.y. didesniu nei greitai einančio pėsčiojo, ir nesugeba suvaldyti transporto priemonės;
39.6. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? palieka stovėjimo stabdį įjungtą, t. y. transporto
priemonės ratai stabdomi arba neįmanoma pajudėti iš vietos. Ši KK turi būti pažymėta tik po dviejų
egzaminuotojo perspėjimų: "Prašau patikrinti valdymo įtaisus?;
39.7. KK (A1 ir A kategorijos) ? mažai arba visai nenaudoja priekinio stabdžio;
39.8. KK (A1 ir A kategorijos) ? labai mažai naudojasi užpakaliniu stabdžiu, t. y. beveik nenaudoja
egzamino metu;
39.9. KK (A1 ir A kategorijos) ? blokuoja priekinį ratą avarinio sustojimo pratimo metu;
39.10. KK (A1 ir A kategorijos) ? blokuoja užpakalinį ratą (taip pat ir avarinio sustojimo pratimo
metu), bet tinkamai nepasitaiso. Ši KK neturi būti pažymėta, jei egzaminuojamasis pasitaiso
pakankamai greitai pagal jo greitį ir situaciją tuo metu;
39.11. KK (A1 ir A kategorijos) ? pastoviai spaudžia stabdžius (stabdžių signalas veikia gana ilgą
laiką), kai transporto priemonė juda. Vertindamas šią KK egzaminuotojas privalo būti tikras, kad
klaida įvyko ne dėl stabdžių signalo jungiklio gedimo.
40. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
40.1. KK ? pasirenka netinkamą trajektoriją, važiuodamas žiedine sankryža, turinčia kelias eismo
juostas, sudaro pavojingą arba potencialiai pavojingą situaciją;
40.2. KK ? netinkamai lenkia;
40.3. KK ? sustoja geležinkelio pervažoje;
40.4. KK ? sustoja įkalnės viršuje arba kelio vingyje, kur blogai matomas kelias;
40.5. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? važiuoja taip, kad trečdalis ar daugiau transporto
priemonės be reikalo išsikišęs į priešpriešinio eismo juostą;
40.6. KK (A1 ir A kategorijos) ? važiuoja per arti eismo srautus skiriančios linijos (paženklinta arba
nepaženklinta važiuojamoji dalis), eismo juostos linijos ar dešiniojo/kairiojo krašto ar kelkraščio,
potencialiai sukeldamas grėsmę eismo saugumui. Taip pat, kai bet kuri motociklininko kūno dalis
išsikiša už kelio vidurio linijos.
41. Padėties pasirinkimas manevruojant:
41.1. KK ? kliudo gairelę arba pervažiuoja aikštelės horizontalaus ženklinimo liniją;
41.2. KK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) ? nesugeba sėkmingai užbaigti
važiavimo atbulomis manevro per du kartus.
42. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę:
42.1. KK ? suka iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į dešinę iš
lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo
važiuojamojoje dalyje klaida;
42.2. KK ? užimdamas neteisingą padėtį priverčia kitų transporto priemonių vairuotojus imtis
išvengiamųjų veiksmų;
42.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? važiuoja taip, kad trečdalis arba daugiau transporto
priemonės bet kurioje posūkio vietoje yra priešpriešinio eismo juostoje;
42.4. KK (A1 ir A kategorijos) ? sukdamas į dešinę važiuoja per arti dešiniojo važiuojamosios dalies
krašto ar kelkraščio;
42.5. KK (A1 ir A kategorijos) ? daro platų posūkį ir visu ar dalimi motociklo kerta kelio vidurį,
išvažiuodamas iš posūkio.
43. Padėties pasirinkimas sukant į kairę:
43.1. KK ? suka iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į kairę iš lėtėjimo
juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje
dalyjeklaida;
43.2. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) ? važiuoja taip, kad trečdalis arba daugiau transporto
priemonės bet kurioje posūkio vietoje yra priešpriešinio eismo juostoje;
 43.3. KK (A1 ir A kategorijos) ? bet kokia motociklo ar motociklininko kūno dalimi išsikiša į
priešpriešinio eismo juostą arba už kairiojo važiuojamosios dalies krašto vienpusio eismo kelyje.
44. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:
44.1. KK ? nesugeba žvalgytis ir stebėti važiuodamas per reguliuojamą ar nereguliuojamą sankryžą
ar geležinkelio pervažą;
44.2. KK ? nukreipia žvilgsnį nuo važiavimo krypties, taip pat ir:
44.2.1. tikrindamas per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį tokiu būdu, kuris kelia
grėsmę eismo saugumui;
44.2.2. nesugeba žiūrėti atgal važiuodamas atbulas. Tai taikoma tik B kategorijos transporto
priemonių vairuotojams ir vertinama tik tada, kai egzaminuojamasis, važiuodamas atbulas, fiziškai
nesugeba bet kuriuo metu pasižiūrėti atgal.
45. Įspėjamųjų signalų naudojimas:
KK ? signalas rodomas netinkamai, t. y. rodomas ar išjungiamas per anksti, ir sudaroma pavojinga
situacija. Ši KK vertinama tik tada, kai kiti eismo dalyviai dėl to privalo imtis išvengiamųjų veiksmų.
46. Sprendimų priėmimas:
46.1. KK ? įvažiuoja į sankryžą, kurioje arba už kurios yra kliūtis, arba geležinkelio pervažą,
potencialiai sudarydamas kliūtį kitoms transporto priemonėms ir/arba pėstiesiems;
46.2. KK ? nesugeba išvažiuoti iš važiuojamųjų dalių sankirtos, kai įvažiavo į ją ir ruošėsi sukti į
kairę, degant geltonam arba raudonam šviesoforo signalui. Ši KK taikoma tik tada, kai
egzaminuojamasis nesugeba išvažiuoti iš sankryžos pasinaudojęs saugiu atstumu tarp važiuojančių
transporto priemonių;
46.3. KK ? nesugeba duoti kelio transporto priemonėms ir kitiems eismo dalyviams, taip pat ir:
46.3.1. specialiosioms transporto priemonėms ir jų lydimoms transporto priemonėms;
46.3.2. dviratininkams;
46.3.3. pėstiesiems;
46.3.4. vadeliotojams;
46.3.5. maršrutiniam transportui, važiuojančiam iš pažymėtos stotelės gyvenvietėje.
Ši KK taikoma tik tose situacijose, kur egzaminuojamasis privalo duoti kelią. Svarbu, kad
egzaminuojamasis tinkamai remtųsi važiavimo pirmumo taisyklių žiniomis ir nebūtų vertinamas
neigiamai, jei važiuoja, nes neturi galimybės duoti kelio situacijoje, kuri yra kitų eismo dalyvių
veiksmų rezultatas.
47. Saugaus atstumo pasirinkimas:
47.1. KK ? iki priešais važiuojančios transporto priemonės laikosi per vieną ar mažiau sekundės
nuvažiuojamo atstumo (arba per dvi sekundes nepalankiomis eismo sąlygomis);
47.2. KK ? nesugeba išlaikyti saugaus atstumo, kai:
47.2.1. apvažiuoja arba lenkia stovinčią arba važiuojančią transporto priemonę (tarp jų ir
dviratininkus);
47.2.2. apvažiuoja kliūtis važiuojamosios dalies pakraštyje;
47.2.3. apvažiuoja pėsčiuosius, einančius keliu arba šalia kelio esančia teritorija.
Ši KK taikoma, jei santykis tarp transporto priemonės greičio ir saugaus atstumo yra netinkamas.
48. Greitėjimas:
48.1. KK ? važiuoja daugiau kaip 8 km/h viršydamas leistiną greitį;
48.2. KK ? važiuoja 10 proc. ar daugiau viršydamas leistiną greitį, kai leistinas greitis yra nuo 40
km/h iki 80 km/h;
48.3. KK ? važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, kai kelias, transporto priemonė ir/arba eismo
sąlygos to nereikalauja:
48.3.1. mažiau kaip 60 km/h - 80 km/h zonoje;
48.3.2. mažiau kaip 45 km/h - 60 km/h zonoje;
48.3.3. mažiau kaip 25 km/h - 40 km/h zonoje;
48.4. KK ? didina greitį, kai yra lenkiamas, ir sudaro faktinę ar potencialiai pavojingą situaciją;
48.5. KK ? važiuoja per greitai konkrečioje situacijoje ir taip kelia grėsmę saugiam eismui, įskaitant
važiavimą atbulomis.
49. KK, nurodytos 48.2 ir 48.3 punktuose, neturi būti žymimos, jei buvo trumpalaikės ir greitai
ištaisytos ir nesukėlė grėsmės eismo dalyvių saugumui. 48.3 punkte nurodyta KK neturi būti
pažymėta, jei egzaminuojamasis saugiai greitėjo su eismo srautu;
50. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:
50.1. KK ? nepaklūsta bet kokio eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo
reikalavimams;
50.2. KK ? sustabdo transporto priemonę už ,,Stop? linijos ar važiuojamųjų dalių sankirtos krašto
tokiu atstumu, kad gali sukelti potencialiai pavojingą situaciją;
50.3. KK ? nepaklūsta ženklo "Važiuoti nesustojus draudžiama? reikalavimams, t. y.:
50.3.1. važiuoja pro ženklą "Važiuoti nesustojus draudžiama? bet kokiu greičiu;
50.3.2. nesustabdo transporto priemonės prieš ir kiek įmanoma arčiau "Stop? linijos arba kur nėra
"Stop? linijos, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą, ženklą, šviesoforą. Sustojimas kiek įmanoma
arčiau reiškia ne daugiau kaip per 1 m nuo "Stop? linijos, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti
nerealu ir egzaminuotojas privalo spręsti atsižvelgdamas į eismo sąlygas tuo momentu.
51. Greičio ribojimo ženklų reikalavimų nevykdymas vertinamas kaip greitėjimo klaida, o sustojimą
draudžiančio ženklo ar ženklinimo galiojimo zonoje - padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje
klaida.
52. Pusiausvyra ir motociklo valdymas (tik A1 ir A kategorijos):
52.1. KK ? egzaminuojamasis važiuodamas motociklu griūna arba negali jo pakelti;
52.2. KK ? valdo transporto priemonę nepakankamai turėdamas pusiausvyros išlaikymo ar valdymo
sugebėjimų ir įgūdžių ir tokiu būdu, kuris kelia grėsmę eismo saugumui>.
53. Sėdėsena (tik A1 ir A kategorijos):
53.1. KK ? atitraukia abi rankas nuo vairo tuo metu, kai transporto priemonė važiuoja;
53.2. KK ? padeda kojas ant paminų kitaip, nei skirta kojoms naudoti valdymo įtaisus.

V. Bendrosios kritinės klaidos

54. BKK ? egzaminuotojo įsikišimas. Egzaminuotojas privalo įsikišti žodžiu arba fiziškai, kad:
54.1. būtų išvengta eismo įvykio;
54.2. būtų išvengta pavojingos situacijos sudarymo dėl neadekvataus transporto priemonės
valdymo, galinčio sukelti grėsmę saugiam eismui;
54.3. padėtų egzaminuojamajam bet kokioje egzamino dalyje dėl jo nesugebėjimo, t. y. atliktų už jį
veiksmus, kai tai yra būtina saugiam eismui užtikrinti, arba dėl neadekvataus laiko, reikalingo
egzaminui užbaigti.
55. BKK ? eismo įvykis. Tai situacija, kai egzaminavimo transporto priemonė susiduria (užvažiuoja)
su kitu objektu. Ši KK taip pat žymima užvažiavus vienu arba daugiau ratų ant šaligatvio krašto.
56. BKK ? pavojingas veiksmas. Egzaminuojamojo vairavimu sudaryta pavojinga eismo situacija
(veikimas arba neveikimas), dėl kurios kiti eismo dalyviai (taip pat ir pėstieji) priversti imtis
išvengiamųjų veiksmų, kad išvengtų susidūrimo arba kitokio pavojaus.
57. BKK ? privalomų nurodymų nevykdymas. Egzaminuojamasis nevykdo policijos pareigūnų
(reguliuotojų) nurodymų.
B1 ir B kategorijų specialiųjų važiavimo manevrų aikštelėje schema

1. įsibėgėjimas iki 30-40 km/h greičio ir tikslus sustojimas nurodytoje vietoje;

2. apsisukimas ribotoje erdvėje;
3. transporto priemonės pastatymas stovėjimo aikštelėje lygiagrečiai;
4. transporto priemonės pastatymas stovėjimo aikštelėje statmenai;
5. transporto priemonės pastatymas stovėjimo aikštelėje įstrižai;
6. sustojimas ir pajudėjimas iš vietos įkalnėje;
7. važiavimas pro vartus.