Bendrosios ir specialiosios žinios apie klijavimo medžiagas

ir jų panaudojimą

Besivystančios rinkos sąlygomis sėkmingai dirbanti Lietuvos baldų ir medienos

apdirbimo pramonė visą laiką sprendžia uždavinius kaip sėkmingai naudoti medienos
resursus ir ateityje. Todėl nuolat tenka ieškoti būdų kaip kompleksiškai perdirbti
medienos žaliavas. Turint tokį tikslą, tenka intensyvinti gamybą, modernizuoti įmones,
geriau organizuojant jų valdymą.

Lakštinių konstrukcinių medžiagų (skardos, stiklo, asbesto, gipso, medienos ir kt.

plokščių) gamyba, jų kokybė ir pasiūla yra vienos iš aktualiausių statybų ir pramonės
dabarties problemų. Didėjanti šių medžiagų pasiūlos įvairovė, naujos, anksčiau
nežinotos, geros jų savybės leidžia kitaip projektuoti pastatus, atskirus jų elementus,
našiau ir pigiau statyti, kitaip gaminti transportavimo pakuotes, baldus, duris.
Pramonės įmonės iš lakštinių medžiagų jau gamina ne tik atskirus civilinių ir
pramoninių pastatų elementus, bet ir surenkamus skydinius įvairaus dydžio statinius.
Akivaizdžiai didėja ir iš medienos gaminamų lakštinių medžiagų pasiūla, jų įvairovė.
Pagal dabartines gamybų (NACE) ir medienos prekių (UNICE) klasifikacijas visos
lakštinės (lakštų pavidalo) medienos medžiagos – lukštas, klijuota fanera, drožlių ir
plaušų plokštės – vadintinos medienos plokštėmis, o gaminanti šią produkciją
pramonė – medienos plokščių pramone. Europoje šios medžiagos sudaro apie 20
%, Lietuvoje apie 15 % visos medienos produkcijos.
Daugiau negu šimtą metų vienintelės žinotos ir ribotai naudotos medienos
plokštės buvo lukštas ir klijuota fanera. Drožlių ir plaušų plokštės tapo kokybiškai
naujomis medžiagomis, atnešusiomis į medienos pramonę labai daug naujų ir
reikšmingų technologinių permainų. Kartu su jomis į šią pramonę įsiveržė didžioji
chemija (sintetiniai klijai), elektronika, informatika. Pramonėje išnyko anksčiau buvusi
riba tarp popieriaus ir kitų medienos produktų gamybos, atsirado sąlygos
kompleksiškam, racionalesniam medienos žaliavų panaudojimui. Dabar medienos
plokščių gamyba vyksta didelio našumo nepertraukiamo veikimo linijose, o ši
pramonė reikalauja ypač didelių investicijų.

1
 ŠIEK TIEK ISTORIJOS

Medienos lukštas buvo žinomas ir rankiniu būdu gaminamas jau prieš

keletą šimtmečių, tačiau pramoniniu būdu pradėtas gaminti tik XIX a. Pirma lukštą
gaminanti įmonė Lietuvoje pastatyta 1898 m. Klaipėdoje, Luizės dvare (dabar įsikūrusi
AB Klaipėdos mediena).

Keletą pirmųjų metų čia buvo gaminamas tik pjautinis lukštas cigarų dėžutėms.
1909 m. fabrikas pradėjo gaminti klijuotą fanerą. Po kelerių metų Klaipėdoje, Smeltėje
(dabar Minijos g.) pastatytas kitas faneros fabrikas. Nuo 1929 m. abi įmonės priklausė
vienai akcinei bendrovei. Čia dirbo apie 1000 darbininkų, buvo gaminama didelio
formato (3050 x 1525 mm) klijuota fanera, stalių ir faneros plokštės. Luizės dvare kas
mėnesį buvo pagaminama 1250 m3, o Smeltėje – apie 500 m3 produkcijos, 85 % jos
eksportuota. Tuo pat metu Kaune, buvusiame Tilkos konditerijos fabrike, įrengtas
nedidelis klijuotos faneros cechas, gaminęs dėžes saldainių įpakavimui. 1935 m.
Vilniuje pastatyta ketvirtoji Lietuvoje faneros gamybos įmonė. Visos šios įmonės 1937
m. pagamino 18,9 tūkst. m3 klijuotos faneros. Po antrojo pasaulinio karo išliko tik dvi
iš šių įmonių: viena Klaipėdoje, kita Vilniuje. Pastaroji pasirodė neperspektyvi ir 1974
m. uždaryta, o Klaipėdos faneros fabrikas buvo nuolat plėstas ir modernizuotas. 1955
m. čia atnaujinta stalių plokščių gamyba, pradėta akumuliatorių tarpiklių, drožtinio
lukšto, lenktai klijuotų detalių gamyba.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje jau buvo žinoma, kad Skandinavijoje ir Vakarų

Europoje pramoniniu būdu gaminamos labai paklausios kelių rūšių medienos plokštės
ir kad ten jau parduodami modernūs šiam tikslui skirti įrengimai. Tuometinė Tarybų
Sąjunga 1958 m. keletą komplektų tokių įrengimų, skirtų trijų sluoksnių drožlių
plokščių gamybai, nupirko iš Vokietijos. Pirmasis jų buvo paskirtas tuometiniam
Klaipėdos faneros fabrikui ir pradėjo darbą 1960 m. Prieš tai, 1956 m., kelios baldų
gamybos įmonės Lietuvoje drožlių plokštes buvo pradėjusios gaminti savadarbiais
įrengimais. Naujais įrengimais Klaipėdos faneros fabrike drožlių plokščių gamyba buvo
labai sėkmingai vystoma, daug kartų modernizuota. Antra, visai kitokio tipo,

2
tuščiavidurių drožlių plokščių gamybos linija 1968 m. buvo sumontuota tuometiniame
Vilniaus medžio apdirbimo kombinate. Ji dirbo čia vos daugiau negu dešimtmetį.
Dvidešimt penkis metus (1970 – 1995 m.) drožlių plokštes dar gamino Kazlų Rūdos
bandomasis medienos dirbinių kombinatas. Čia buvo pastatyti Rusijoje pagaminti,
ilgai bandomi ir modernizuojami įrengimai. Galiausiai ši įmonė 1995 m. buvo
likviduota, o jos vietoje įsteigta nauja, dabar sėkmingai dirbanti drožlių plokščių
gamybos įmonė „Girių bizonas“, turinti modernius „Biszon – Twins“ firmos įrengimus.

Plaušų, kaip ir drožlių, plokštės, Lietuvoje, pradėtos gaminti taip pat 1960 m.
Tada Vilniuje buvo pastatyta Bandomoji medienos pluošto dirbinių gamykla (dabar AB
Medienos plaušas), pradžioje gaminusi tik minkštąas izoliacinęes, o vėliau - ir
kietąjąsias, lakais dažytąuotas plokštęes. Augant paklausai, antras, jau didesnio
pajėgumo (6,4 mln. m2) ir modernesnis kietųjų plaušo plokščių gamybos cechas 1965
m. pastatytas Grigiškių popieriaus įmonėje. Dabar jis, jau keletą kartų plėstas ir
modernizuotas, gamina kietąsias žaliavines ir dažytas plokštes. Turėjome ir trečią
plaušo plokščių gamybos įmonę. Ji 1973 m. buvo pastatyta tuometiniame Alytaus
namų statybos kombinate ir kasmet gamino po 10 mln. m2 kietosios plokštės,
naudotos surenkamų skydinių namų gamybai. Ši įmonė sunyko jos privatizavimo
metu (1991 – 1993 m.).

Skaičiuojant nuo pirmosios faneros įmonės veiklos pradžios (1898 m.), dabar
Lietuvoje turime daugiau negu šimtametę medienos plokščių gamybos patirtį. Būtina
pažymėti, kad šios pramonės tikrasis formavimosi procesas vyko 1960 – 1975 m.
Tada daugiausia statyta, ieškota ir mokytasi, o daugiausia gaminta 1990 m.

MEDIENOS PLOKŠČIŲ GAMYBA ŠIANDIEN

Lietuvos medienos plokščių pramonę dabar atstovauja keturios didesnės

įmonės: “Klaipėdos mediena“, “Girių bizonas,“ Grigiškės“ ir „SCA Packaging“
(„Medienos plaušas“). Specializuota plokščių gamybos įmonė yra tik “Girių bizonas“.
Kitos be plokščių dar gamina baldus, popierių ir kitą produkciją. Dar keletas mažesnių
įmonių („Dailinta“, “Fornestas“, “Medžio plokštė“ ir kt.) gamina tik sąlyginai

3
plokštėmis vadinamus skydus, suklijuotus iš natūralios medienos tašelių. Ši produkcija
priskirtina ne plokštėms, o klijuotai medienai. Lietuvoje iš viso gaminamos tik keturios
medienos plokščių rūšys: klijuota fanera („Klaipėdos mediena“), vienos paskirties
drožlių plokštės („Klaipėdos mediena“ ir “Girių bizonas“), vienos paskirties kietosios
plaušo plokštės („Grigiškės“)ir izoliacinės plaušo plokštės (“SCA Packaging“).

Didžiausi Europos MDF plokščių gamintojai

Šalis Firma Vietovė Metinis pajėgumas, tūkst. m3

Italija Plaxil Osoppo 580
Jungtinė karalystė Kronospan Chirk 500
Lenkija Polspan Szsecinck 420
Vokietija Kronospan Lamperswalde 400
Vokietija Glunz Meppen 360
Vokietija Egger Wismar 360
Jungtinė karalystė Nexfor Cowie 360
Ispanija Fibranor Rabade 355
Italija Bipan Bicinicco 340
Airija Weyerhaeuser Clonmel 325

Neatidėliojant svarstytina, kaip turėtų būti atnaujinama Lietuvos medienos

plokščių pramonė. Mums labai aktualu būtų pastatyti bent po vieną MDF ir orientuotų
skiedrančių plokščių gamybos įmonę. Šiuo svarstymu turėtų būti suinteresuotos ne tik
baldų gamybos, statybų įmonės, bet ir miškininkai. Drįstu teigti, kad pastarieji galėtų
būti ne tik svarstymo, bet ir statybų iniciatoriais ir net užsakovais. Tai būtų reali
alternatyva jau seniai ir visai be reikalo eskaluojamai celiuliozės gamybos įmonės
statybai. Plokščių gamyba, palyginti su celiuliozės gamyba, yra daug ekologiškesnė.
Dvi tokios įmonės sunaudotų visą dabar eksportuojamą ir miškuose liekančią
menkavertę medieną, lentpjūvystės ir kitas atliekas. Paklausa plokščių produkcijai
didelė. Tokiam projektui neabejotina pritartų ir užsienio investitoriai.

4
 KLIJAVIMAS

Kiekviename gamybos procese yra sutinkama tokia veikla, kaip medžiagų

klijavimas. Gaminant įvairiausią produkciją tikrai vyksta toks procesas, kai reikia
suklijuoti vieną ar kitą detalę, sutvirtinti plokštes ar priklijuoti kraštus. Klijavimas yra
labai svarbus, nes kaip bus suklijuotos medžiagos gamyboje, taip priklausys gaminio
kokybė, tvirtumas ir ilgaamžiškumas.
Klijavimas – sudėtingas procesas, kurio efektyvumą lemia daugelis faktorių:
drėgmė, aplinkos ir klijuojamų paviršių temperatūra, cheminė sudėtis, slėgis,
naudojami įrengimai. Klijavimui taip pat yra svarbu ir tai, kas yra klijuojama. Yra
pateikiamos tokios klijavimo grupės:
 Ruošinių ir detalių suklijavimas iš medienos medžiagų;
 Lenktų klijuotų elementų suklijavimas iš lukšto;
 Faneros suklijavimas;
 Medienos skydų ir tašelių suklijavimas;

 Susmulkintų medienos ir medienos medžiagų suklijavimas supresuojant į

skydus, baldų detalių gamybai;
 Dekoratyvinių plokštumų ir kraštų dangų priklijavimas.

Klijavimo procesui taip svarbu kaip vyksta klijavimas. Klijavimo eiga yra
pateikiama tokia:
1. Medienos ir medienos medžiagų paruošimas suklijavimui;
2. Klijų paruošimas klijavimui;
3. Klijų užtepimas ant klijuojamų paviršių;
4. Klijuojamų ruošinių suspaudimas ir išlaikymas spaustuose ar presuose;
5. Suklijuotų ruošinių išlaikymas išėmus iš preso ar spaustų.

5
 Klijavimas sudėtingas procesas, kurio metu galima suklijuoti dauguma detalių ir
elementų, tačiau šis procesas nėra stebuklingas dalykas, kurį būtų galima padaryti be
jokių pagalbinių priemonių. Pati svarbiausia ir labiausiai reikalinga medžiaga klijavimui
yra klijai.
Šiuolaikinė pramonė gamina daug sintetinių klijų rūšių, kuriais suklijuotos
gaminio dalys tampa tvirtesnės už pačią medieną. Sėkmingai suklijuoti medieną
išilgai pluošto buvo galima ir su gyvulinės kilmės klijais. Tačiau jų klijuojamoji galia ir
atsparumas drėgmei buvo daug kartų mažesnis už tuos pačius sintetinių klijų
parametrus. Sintetiniais klijais galima patikimai sudurti medieną išilgai pluošto,
gaminti labai dideles ir ilgaamžes perdengimų konstrukcijas, eksploatuojamas lauko
sąlygomis įvairaus klimato zonose. Klijavimo būdu arba tik naudojant klijus
gaminamos dabar visos gerai žinomos lakštinės medienos medžiagos: drožlių ir
plaušų plokštės, fanera, faneros plokštės, medienos plokštės. Labai populiarūs tampa
iš kelių sluoksnių suklijuoti medienos įvairių skerspjūvių tašai ir tašeliai.
Klijuojant medžiagas labai svarbu žinoti ir gerai išmanyti klijavimo rėžimus. Klijavimo
rėžimais yra vadinamas tam tikrų sąlygų rinkinys, prie kurių yra gaunamas
gaminamos produkcijos optimumas. Optimumu gali būti ekonominiai rodikliai arba
kokybiniai rodikliai. Klijavimo rėžimo faktoriai yra skirstomi į tam tikras grupes, tai :
a) Pagrindinius (klijavimo temperatūra, klijavimo lėgis, klijavimo trukmė ir kt.);
b) Šalutinius (klijų būklė, klijų kiekis, aplinkos būklė, atviro ir uždaro išlaikymo
trukmė, išlaikymas po suklijavimo).

Šie parametrai priklauso nuo klijuojamos medžiagos, klijavimo siūlės pašildymo,

naudojamo įrengimo ir kt., todėl režimai turi būti ir yra ruošiami kiekvienam
konkrečiam atvejui. Į technologinį režimą įtraukiami klijavimo kokybės reikalavimai
reglamentuojami standartų ar kitokios dokumentacijos.

KLIJUOTŲ MEDŽIAGŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Tiek išorės, tiek ir vidaus darbams dažnai naudojama klijuota mediena.
Sluoksnių storis gali varijuoti nuo kelių centimetrų iki 3 mm. Klijuotos medienos
konstrukcijos gerai žinomos šiuolaikinėje architektūroje ir naudojama įvairios formos

6
elementų gamyboje - tiek tiesių, tiek ir kreivalinijinių.Tokiems elementams gaminti
parenkama mediena, tinkamiausia savo išvaizda ir mechaninėms savybėmis. Klijuotos
medienos laikomoji geba ir stabilumas didesni.
Klijavimas yra vienas iš tobuliausių medžiagų jungimo būdų. Tyrinėjant šią
gamybos procese vykdomą veiklą galima pastebėti labai daug teigiamų dalykų, kitaip
tariant privalumų. Yra pateikiami tokie klijuotų medžiagų privalumai:
• Klijavimo siūlė tvirtesnė už pačią medieną;
• Klijai nesusilpnina skerspjūvio ir nerūdyja;
• Galima suklijuoti įvairios rūšies, kategorijos, matmenų medienos
elementus;
• Galima naudoti lentas, išpjautas iš nedidelio skersmens rasto, o MDP
gamybai naudojamos drožlės.
• Natūralios medienos ydos, klijuojant elementus, išsidėsto įvairiuose
pjūviuose.
• Gaminamų elementų ilgis ir skerspjūvis neribojamas.
• Galima įvairi klijuotų medžiagų konstrukcija ir lenktų klijuotų elementų
forma labiausiai atitinkanti architektūrinius ir statiškus reikalavimus.
• Atsparumas ugniai, drėgmei, pūvimui ir korozijai.

Taigi, kaip matome klijuotų medžiagų privalumų yra išskiriama labai daug. Visi
šie privalumai tik patvirtina teiginį, kad klijavimas yra tikrai vienas iš geriausių ir
tobuliausių medžiagų jungimo būdų, kuris yra ir patogus, ir nekenkia estetinei
produkcijos išvaizdai. Tačiau, kaip ir kieviena veikla, kiekvienas dalykas, kuris turi
privalumus, turi ir trūkumus. Klijuotos medžiagos yra neišimtis. Specialistai pateikia
tokius klijuotų medžiagų trūkumus:
• Sunku pastebėti klijavimo defektus;
• Gamybai reikalingi brangūs klijavimo įrenginiai;
• Klijuojant turi būti sausa medžiaga;
• Turi būti išlaikyti klijavimo rėžimai.

7
 Kaip matome iš prieš tai pateiktų trūkumų, labai svarbu kokia bus pateikta
žaliava (ar sausa, ar šlapia ), turi būti laikomasis klijavimo rėžimų, nes kitaip,
netinkamai panaudoti ir atlikta klijavimo veikla gali ne tik sugadinti gaminius, bet ir
pakenkti žmogaus sveikatai ir odai. Dar vienas minusas, kurį paminėjau kaip trūkumą,
yra tai kad sunku pastebėti klijuotų medžiagų trūkumus.

KLIJŲ KLASIFIKACIJA

Šiame skyriuje trumpai aptarsime medienai skirtų klijuoti klijų klasifikaciją. Taigi,
klijus galima klasifikuoti:
I. Pagal gavimo būdą (tik sintetiniams klijams).
1. Polikondensaciniai – tai tie, kurie gaunami vysktant cheminėms
reakcijoms tarp 2-jų monomerų, kai susidaro polimerinės medžiagos
ir papildomai išsiskiria šalutinės medžiagos.
2. Polimerizaciniai – tai tokie, kai reakcijos metu vyksta molekulės
augimas, o pašalinės medžiagos neišsiskiria.

II. Pagal atsparumą šilumai.

1. Termoreaktyviniai, kurie kylant temperatūrai negrįžtamai sukietėja.
2. Termoplastiniai, kurie temperatūros poveikyje lydosi ir būna skysti,
o šalant vėl kietėja.

III. Pagal atsparumą drėgmei.

1. Neatsparūs.

8
 2. Vidutiniškai atsparūs.
3. Turintys didelį atsparumą.

IV. Pagal išorinį vaizdą.

1. Skysti.
2. Pastos pavidalo.
3. Plėvelės milteliai.
4. Granulių pavidalu.
5. Kietos masės pavidalu.

Taigi, klijų klasifikacija gali būti įvairi. nėra nustatytos vienos klasifikavimo
sistemos. Svarbiausios, kurios išskiriamos specialistų, yra pagal klijų gaminimui
naudojamas žaliavas, pagal atsparumą drėgmei, pagal išorinį vaizdą, pagal
atsparumą šilumai ir gavimo būdą

Baldų gamyboje naudojami klijai

Organiniai
klijai

Gyvulinės Sintetiniai klijai

kilmės baltymų Augalinės
klijai kilmės baltymų
klijai
Universalūs
Termoreakcinių Kaučiuko klijai
dervų klijai klijai
Gliutininiai Kazeininiai Albumini-
klijai klijai niai klijai
Termoplastinių
dervų klijai
Fenolio formaldehidiniai klijai

Epoksidinių dervų klijai

Grįžtamieji klijai

Albumino klijai

Augalinių baltymų
Kaišenų klijai

Polivinilacetatinės dispersijos
Karbomido formadehidiniai

Melamino formaldehidiniai

Rezorcino formaldehidiniai
Celiuliozės klijai
Kaulų klijai

Negrįžtamieji

Poliuretaniniai klijai
Kraujo klijai

Krakmolo klijai
Žuvų klijai

Kaučiuko dispersijos
Sakų klijai

Kaučiuko tirpalai
klijai

klijai

Lydomieji klijai

9
klijai

klijai

klijai

klijai
 Klijų rūšys

Polivinilo acetatiniai klijai

Medienai klijuoti vartojami vandeninės dispersijos pavidalo polivinilo acetatiniai klijai,

kuriuose yra 50 – 60% sausųjų liekanų. Jie gaminami mažos,vidutinės ir didelės
klampos. Jie būnaatsparūs šalčiui ir ne atsparūs, skirti vidaus arba lauko klijavimui. Jų
privalumai:
• Gerai suklijuoja įvairias medžiagas;
• Pigios gamybos žaliavos;
• Ilgai gali būti sandėliuojami;
• Ekologiškai švarūs;
• Klijuojant nereikia kietiklio;
• Galima klijuoti medieną iki 20% drėgnumo.
Polivinilo acetatiniais klijais galima kliljuoti šaltu ir karštu būdu. Esant klijavimo
temperatūrai 70-90°C (tik nereikia viršyti 100°C ) klijų kietėjimas ypač suaktyvėja.tai
įgalina trumpinti klijavimo procedūros laiką.
Jie gali būti teikiami plastiikuoti ir neplastifikuoti. Klijų dispersija plastiikuojama
dibutilftatu ir dibutilsebacinatu. Vartotojas, esant reikalui, gali pats plastifikuoti šią
dispersiją, suplakęs plastifikatorių vandenyje ir pridėjęs aktyvaus paviršiaus medžiagų
OP – 7 ar OP – 10.
Polivinilo acetatinės dispersijos (PVAD) plačiai vartojamos todėl, kad jos
pranašesnės už kitasmedžiagas: gerai sukimba su įvairiomis medžiagomis, pigi
žaliava joms gaminti, ilgai galima laikyti, jos chemiškai neutralios ir nenuodingos,
paprasta jas vartoti (nereikia kietiklių). Polivinilo acetatiniai klijai vartojami atliekant
surinkimo operacijas, klijuojant prie skydų dekoratyvinius plastikus, faneruojant,
priklijuojant dirbtinę odą, suklijuojant šliavimo juostas. Šiais klijais klijuotų siūlių
stiprumo charakteristikos priklauso nuo daugelio veiksnių: plastifikatoriaus kiekio
dispersijoje, pH,temperatūros, kuriai esant buvo klijuojama, klijuojamosios medienos
10
drėgnumo. Svarbią praktinę reikšmę turi viena dispersijų charakteristika – minimali
plėvelės susidarymo temperatūra (MPT) – tai temperatūra, kurioje iš dispersijos
susidaro plėvelė. Kaip parodė tyrimai, šis rodiklis priklauso nuo plastifikatoriaus
kiekio, pH, dalelių (globulių) didumo, emulgatoriaus ir apsauginio koloido kiekio.
Pirmuosius du veiksnius galime keisti, vartodami dispersiją, todėl svarbu žinoti, kaip
kinta MPT, jiems keičiantis. Klijuojant neplastifikuota emulsija, MPT yra apie 16...18 °C.
pridėjus į dispersiją apie 10% dibutilftalato, ji sumažėja iki 6...8 °C. pridėjus dar
daugiau plastiikatoriaus, MPT pasidaro dar mažesnė. Tačiau, didinant plastifikatoriaus
kiekį, mažėja klijinių sujungimų stiprumas ir atsparumas šilumai, todėl, klijuojant
polivinilo acetatine dispersija, reikia ją tiek plastifikuoti, kad normalioje temperatūroje
susidarytų plėvelė ir labai nesumažėtų klijinų sujungimų stiprumas. Didelę įtaką PVA
dispersijos MPT turi jos pH. Pavyzdžiui, neplastiikuota PVAD, kurios pH = 6, MPT lygi
16 °C, kai dispersijos pH = 4, tai MTP lygi 10 °C. dispersiją skiedžiant vandientikio
vandeniu, visada reikia tikrai jos pH ir vandenį parūgštinti iki pH=4, nes, padidinus pH
rodiklį, galima gauti broką.
Polivinilo acetatas, būdamas didelio elastingumo būklėje, esant pastoviai
apkrovai, negrįžtamai deformuojasi. Ši deformacija vadinama šaltuoju tekėjimų. Todėl
PVAD nagalima klijuoti tokių sujungimų, kur krūvis tenka tiesiai klijuotai siūlei. Baldų
konstrukcijose tokių sujungimų beveik nepasitaiko.
Relaksaciniai polivinilo acetato reiškiniai suteikia ir teigiamų savybių, kai jis
vartojamas klijiniams sujungimams. Jeigu klijuotą siūlę apkrausime trumpalaike
apkrova, polimeras reaguos kaip kietas kūnas. Kuo staigiau apkrauname trumpalaike
apkrova, polimeras reaguos kaip kietas kūnas. PVAD pranašesnė už kitus sintetinius
klijus dar ir tuo, kad patenkinamai suklijuoja drėgną medieną (iki 20% drėgnumo). Tik
tada padidėja presavimo trukmė.

Kai kurių markių techninės charakteristikos pateiktos lentelėje:

Normos
Rodiklio pavadinimas D51/25
D51 D51/10 D51/15 D51/20
D51/30

11
 Klampus baltos ar gelsvos spalvos skystis be pašaliniu mechaninių
Dispersijos išvaizda
priemaišų ir kruopelyčių. Ant paviršiaus gali susidaryti plėvelė.
Laisvo monomero masės
0,5 0,5 0,5 0,5 0,5
dalis, %, ne didesnė kaip
Sausųjų medžiagų masės
dalis %
- plastiikuotos 51-53 51-53 51-53 51-53 51-53
- neplastifikuotos - 53-55 53-55 53-55 53-55
Sąlyginė klampa s:
- plastiikuotos 11-20 11-25 26-80 26-80 26-80
- neplastifikuotos - 15-30 41-140 41-140 41-140
Dinaminė klampa, Pa.s:
- neplastifikuotos 1-3 1-3 4-7 4-7 4-7
- plastifikuotos - 2-4 5-15 5-13 5-15
pH 4,7-6 4,5-6 4,5-6 4,5-6 4,5-6
Suklijavimo stipris, N/m
- 800 550 550 550
Ne mažesnis kaip

Normos
Rodiklio pavadinimas
D51/7 DC40 DP51/15 DP40/10
Klampus baltos ar gelsvos spalvos skystis be pašaliniu mechaninių
Dispersijos išvaizda
priemaišų ir kruopelyčių. Ant paviršiaus gali susidaryti plėvelė.
Laisvo monomero masės
0,5 - 0,5 0,5
dalis, %, ne didesnė kaip
Sausųjų medžiagų masės
dalis %
- plastiikuotos 51-53 - 51-53 39-41
- neplastifikuotos 53-55 40-43 53-55 41-42
Sąlyginė klampa s:
- plastiikuotos 11-30 - 26-80 25-80
- neplastifikuotos 15-40 8-15 41-140 41-120
Dinaminė klampa, Pa.s:
- neplastifikuotos 1-4 - 4-7 2,5-5
- plastifikuotos 2-6 1-2 5-15 3-8
pH 4,5 4,5-6 4,5-6 4,5-6
Suklijavimo stipris, N/m
450 - 550 550
Ne mažesnis kaip

Fasavimas: 60kg. plasmasiniais bakeliais, 100g, 150g, 1kg, 2,5kg plasmasinias

buteliais ir kitais sutartyje numatytais būdais. Saugoti ir gabenti esant ne mažesniai
kaip 5 ° temperatūrai.

12
 Sintetiniai klijai

Šių klijų pagrindas yra sintetinės dervos, pasižyminčios dideliu

adheziniuaktyvumu. Jų gamyboje pagrindinės medžiagos yra fenolis, karbamidas,
melaminas ir formalinas. Pagal tai, klijai skirstomi į fenolinius, karbamidinius ir
melamininius.
Sintetiniai klijai daugiausiai gaminami iš sintetinių dervų, kurios gaunamos iš
paprastų medžiagų, vykstant sudėtingiems cheminiams procesams. Kai kuriomis šių
dervų galima klijuoti, į kitas reikia dėti specialių priedų, vadinamųjų kietiklių,
stabilizatorių, užpildų, plastifikatorių ir kt. Kadangi klijų pagrindą sudaro derva, tai
klijams plačiausiai taikoma sintetinių dervų gavimo būdą (polikondensacinės ir
polimerizacinėsdervos). Baldų pramonėje iš polikondensacinių dervų plačiausiai
vartojamos karbamidinės-formaldehidinės dervos; iš polimerizacinių-polivinilo
acetatinės ir klijai lydalai.

Fenolio – formaldehido klijai atsparūs drėgmei, naudojami šaltam ir karštam

klijavimui. Tačiau dėl savo kenksmingumo jie mažai naudojami.
Karbamidiniai klijai lyginant su fenolioformaldehido klijais, mažiau kenksmingi,
žymiai greičiau kietėja, atsparūs drėgmei, bespalviai, didelio biologinio atsparumo. Jie
skirstomi į dvi grupes: šalto ir karšto klijavimo.
Karbamidiniai – formaldehidiniai klijai stalių darbuose plačiai naudojami dėl
daugelio teigiamų jų savybių: gausu žaliavų jų gamybai, su medienos paviršiumi dėl
daugelio teigiamų jų savybių: gausu žaliavų jų gamybai, su medienos paviršiumi jie
kibūs, trumpa kietėjimo trukmė, mažas klampumas, nepraranda savo teigiamų
savybių juos ilgiau sandeliuojant, klijuotos siūlės būna bespalvės, atsparios drėgmei ir
puvimui, klijuoja medienąiki 10% drėgnumo. Karbamidiniaiformaldehidiniai klijai būna
šalto ir karšto klijavimo. Karštam klijavimui naudojami kietikliai – neorganinių rūgščių
amonio druskos. Lietuvoje daugiausiai naudojamas 1-0,5% amonio chloridas (NC4LH).
Šaltam klijavimui – įvairios rūgštys ir druskos. Šių klijų trūkumas – trapios suklijavimo
siūlės.

13
 Karbamidinės – formaldehidinės dervos gaminamos klampių skysčių ir miltelių
pavidalo. Karbomidiniai ormaldehidiniais klijais stipriai suklijuojama. Šiais klijais
nepakankamai stipriai suklijuojami dyginiai junginiai. Karbamidiniais formaldehidiniais
klijais klijuotos siūlės bus ne tokios trapios, jeigu į klijus pridėsime užpildų,
termoplastiniųpolimerų, įvarių organinių medžiagų. Kaip užpildai dažniausiai vartojami
medienos miltai, hidrolizinis ligninas (dedama iki 5% klijų svorio),
karboksilmetilceliuliozė (dedama iki 1%). Kitose šalyse plačiai vartojami riešutų,
kevalų miltai, albuminas, javų miltai ( vadinamieji ekstendedispersija).
Klijuojant karbamidiniais formaldehidiniais klijais, daug įtakos turi medienos
drėgnumas. Optimalios klijavimo sąlygos esti tada, kai medienoayra 6...10%
drėgnumo. Kai mediena drėgnesnė kaip 10%, klijuotos siūlės esti pūslėtos,
nesusiklijavusios, nestiprios

Karbamido formaldehidinės dervos (KFD)

Dervos naudojamos faneros gamybai, medienos smulkini7 (drožlių, orientuotųjų

skiedrantų), plokščių gamybai, medienos plaušo plokščių gamybai, baldininkystėje
įvairių medienos detalių klijavimui, liejininkystėje ir kitoms ūkio reikmėms.
Karbamido formaldehido dervos gaminamos tokių markių: KF-B, KF-FEM, KF-
MEM, KF-ME, KF-FE, KFM-M, KF-LE. Pirmos dvi raidës "KF" reiškia "karbamido
formaldehido", trečioji ir ketvirtoji raidės po brūkšnelio reiškia atitinkamą marke.
Dervos markės KFM-M atveju trečioji raidë reiškia "modifikuota melaminu".
KF-B naudojama faneros gamybai, baldams ir medienos detalėms klijuoti,
liejininkystėje formoms ir gurgučiams gaminti.KF-FE ir KF-FEM naudojamos faneros
gamybai, liejininkystėje, termoizoliacinėms medžiagoms gaminti, medienos smulkinių
plokščių gamybai. KF-FE, KF-FEM dervomis suklijuoti faneros gaminiai ir
medienos smulkinių plokštės atitinka E1 klasės (HN 105) formaldehido emisijos
reikalavimus.
KF-ME, KF-MEM markių dervos naudojamos medienos smulkinių ir medienos
plaušo plokščių gamybai. KF-ME ir KF-MEM markės dervos gali būti naudojamos
gaminti plokštes, skirtas visuomeninių patalpų vidaus apdailai, nes pagaminti
gaminiai atitinka E1 klasės (HN 105) formaldehido emisijos reikalavimus.
14
 KFM-M naudojama drėgmei atsparios medienos smulkinių ir plaušo plokštės,
bei drėgmei atsparios faneros gamybai. Gaminiai, pagaminti iš KFM-M atitinka E1
klasës (HN 105) formaldehido emisijos reikalavimus.
KF-LE markës derva naudojama faneros, baldų gamybai, lanksčioms, lenktoms
faneros, medienos detalėms klijuoti. Gaminiai, pagaminti iš KF-LE atitinka E1 klasės
(HN 105) formaldehido emisijos reikalavimus.

Fasavimas:
Karbamido formaldehido dervos pilamos tiesiai į specializuotas gabenimo
priemones - geležinkelio cisternas ar autocisternas, arba į plienines statines.
Leidžiama pilti dervas į kitokias statines ar talpyklas, užtikrinančias saugų produkto
gabenimą ir laikymą. Pakartotinai naudojamos statinės ir cisternos turi būti švarios.

Karbamido formaldehidinė derva (KF-LE)

1KF-LE(F) skirta faneros klijavimui

2KF-LE(B) skirta baldų gamybai

Klijuoto junginio suklijavimo stipris tikrinamas 1 kartą per pusę

metų ir pagal kliento pageidavimą.Pagal raštišką kliento pageidavimą nelakiųjų
medžiagų ir sąlyginės klampos rodiklių normos gali skirtis nuo lentelėje
nurodytų. Taip pat kliento pageidavimu pateikiama dinaminė klampa pagal Brukfildą.
Garantinio laikymo metu leidžiamas sąlyginės klampos padidėjimas KF-B markės dervai iki 150 s; KF-
FEM, KF-FE,KF-LE markių dervoms iki 250 s; KF-ME markės dervai iki 200 s; KF-MEM, KF-M markės
dervoms iki 250 s.

POLIURETANINIAI KLIJAI

15
 Poliuretaniniai klijai gaunami reaguojant poliizocianatams (junginiams, turintiems
izocianatines grupes … = N = C = O) su medžiagomis, turinčiomis daugiafunkcinio
hidroksilo grupes, (pvz., daugiaatomiais spiritais, kai kuriais poliesteriais ir kt.).
Priklausomai nuo nuo to, kokias funkcionalines grupes turi komponentai, gaunami
termoreakyviniai ar termoplastiniai klijai. Jei komponentai turi tik po dvi izocianatines
ir hidroksilines grupes – gausis termoplastiniai klijai, jei funkcionalinių grupių daugiau
– termoreakyviniai klijai.
Privalumai:
• Atsparūs verdančiam vandeniui (D4 pagal EN 204)
• Vieno komponento
• Be tirpiklių
• Be formaldehidų
• Kietėja ir drėgnoje aplinkoje
• Nešipina įrankių
• Galima klijuoti 8 – 20% drėgnio medieną
• Dažniausiai skaidrūs po sukietėjimo
Poliuretaniniai klijai kietėja reakcijai naudodami medienoje ir aplinkoje esančią
drėgmę.

Rezorcino melamininių ir poliuretaninių klijų naudojimo

klijuotos medienos gamybai palyginimas

Rezorcino
melamininiai 1K-PUR
klijai
Kasdieninis įrengimų valymas 2 val. 25 min.
Sumaišymo laikas (klijų laboratorija) 10 – 15 val. -
Klijų užnešimo greitis 40 – 200 m1/min 60 – 200 m1/min
Klijų sąnaudos 500 – 600 g/m2 170 – 230 g/m2
Presų užkrovimai per savaitę 5 20
Suklijuoto skydo obliavimo greitis 12 m/min 15 m/min
Obliavimo peilių ilgaamžiškumas 2000 m1 4000 m1
Klijų nuostoliai per savaitę 10 - 15 kg 2 kg

KLIJŲ PANAUDOJIMAS
16
 Klijai Darbinė Kietėjimo Privalumai Panaudojimas
temperat trukmė
ūra
Vandeniniai Nėra jautrūs Montavimo
emulsiniai(PVA) medienos drėgniui, darbams
Jowacoll 110 00 Labai žema 4-6 min. jų siūlė plastiška ir
MPT- 6 0C gerai atlaiko
smūgines apkrovas

DANAFIFIX 463- Baldinio skydo

469 gamybai
Klijai vandens Lengvai užnešami Gobeleno
dispersijos purškimo būdu, turi klijavimui prie
pagrindu gerą adheziją, minkštinančių
gaunama tvirta ir medžiagų
kartu plastiška klijų
siūlė, pasižymi ilgu
atviro išlaikymo
laiku, kas leidžia
atlikti apvalkalo
užtempimo
operaciją, tik po to jį
priklijuojant
Fastbond 30TM 5 – 15 min. Lengvai užnešami plastikų
purškimo būdu, turi klijavimui prie
gerą adheziją, MDP ir MDF
Karbamidiniai - Pasižymi geru Drožlių plokščių
formaldehidiniai sukibimu ir greitu gamyboje,
kietėjimu (apie 1 drožtinio lukšto,
min. 1000C finish plėvelės,
temperatūroje) CPL ir HPL
klijavimui prie
MDP ir MDF
Rezorcino Atsparūs drėgmei, Klijuotos
melamininiai labai stipri siūlė medienos,
nešančių
konstrukcijų
gamybai
Poliuretaniniai Be tirpiklių, be Klijuotos
1K-PUR formaldehidų, medienos, MDP
Leiberit – 510 kietėja ir drėgnoje gamybai,
OTTOCOLL P 84 aplinkoje,
OTTOCOLL P 85 nešipina įrankių,
DANA PU 2116 galima klijuoti 8 -
12% drėgnio
medieną
17
 pasižymi ilgu atviro
išlaikymo laiku (apie
60 min.), kas leidžia
OTTOCOLL Ultra atlikti konstrukcijos Metalų, plastikų
surinkimą klijavimui prie
medienos
Klijai – lydalai 180-2000C Greitai kietėja Kraštų dangų
KE 14-24 kambario klijavimui
temperatūroje,
atsparūs vandeniui,
nedeformuoja
Jowatherm detalės, virtuviniams
Atsparūs aukštai baldams ir
temperatūrai (100 softformingo
-110 C)
0
technologijoje

Klijai kaučiuko Lengvai užnešami Porolono,

pagrindu purškimo būdu, turi sintetinio vatino
Jowatac gerą adheziją, ir kitų
gaunama tvirta ir minkštinančių
kartu plastiška klijų medžiagų
siūlė klijavimui

Kleiberit produktai

Klijai medienai:

Kleibit 303

Klijai medienai, skirti drėgmei atspariems (D3)

klijavimams. Su 5% kietiklio 303.5 pasiekiama D4
( DIN ( EN/204)) atsparumo klasė.
NAUDOJAMI:
- langų, durų, laiptų gamybai,
- parketlenčių ir mozaikinio parketo gamybai,
- dyginių ir kaistinių sujungimų klijavimui,
- kietų ir egzotinių medienos veislių klijavimui.
PRIVALUMAI:
- tinka šaltam ir karštam klijavimui,
- trumpas presavimo laikas,
- bespalvis kietiklis,
- klijavimams aukšto dažnio presuose.

18
Kleibit 304
Dvikomponenčiai klijai su bespalviu kietikliu (304.3) vandeniui atspariems
klijavimams (D4, DIN EN/204).
NAUDOJAMI:
- langų ir durų gamybai,
- plokščių klijavimas iš sluoksniuotų elementų,
- dyginių ir kaištinių sujungimų klijavimas,
- kietų ir egzotinių medienos veislių klijavimas,
- klijavimas aukšto dažnio presuose.
PRIVALUMAI:
- paruoštas mišinys darbingas iki 5 parų,
- tinka šaltam ir karštam klijavimui,
- trumpas presavimo laikas,
- bespalvis kietiklis,
- elastinga klijavimo siūlė.

Klijai baldams:

Klijai lydalai – tai termoplastinių polimerų mišiniai, kurie lydosi aukštesnėje

temperatūroje, o sukietėja kambario temperatūroje. Šie klijai iš esmės skiriasi nuo
įprastų klijų tuo, kad juose nėra tirpiklių ir jų sausas likutis lygus 100%. Užtepus klijus
plonu sluoksniu, jie suketėja per kelias sekundes. Sujungimas iš karto pasidaro labai
stiprus ir, laikui bėgant, nekinta. Klijai lydosi 80...200 °C temperatūroje. Jų lydimosi
temperatūra priklauso nuo polimero rūšies ir jo molekulinės masės. Šių polimerų gera
adhezija, jie gerai drėkina medieną ir kitas medžiagas. Klijai lydalai atsparūs
vandeniui, nenuodingi. Jais suklijuotos detalės nesideformuoja, tačiau jie ribotai
atsparūs temperatūrai ir jais suklijuotos siūlės riboto stiprumo. Jiems tepti reikalingi
specialūs įrengimai. Paprastai klijus lydalus sudaro tokie komponentai: pagrindinis
polimeras (polietelenas, poliamidas, etileno ir vinilacetato kopolimeras, poliesteriai ir
kt.), dervos ir parafinai, kurie pagerina klijų technologines charakteristikas
(indenkumaroninės, fenolinės ir kitokios dervos), plastifikatoriai (trikrezilfosatas,
butilenzilftalas ir kt.), užpildai ( talkas, kreidakaolinas ir kt.), antioksidantas. Klijai
vartojami faneruojant skydinių detalių kraštus, padengiant plastikais, surenkant
detales.

Klijai lydalai 774.4

Vidutinio klampumo, gero pradinio lipnumo klijai automatiniams briaunų
klijavimo įrengimams:

19
- PVC ir ABS briaunų klijavimui,
- mirkytų dervomis ir lakuotų celiuliozės pagringų briaunų klijavimui,
- masyvios medienos ir drožto lukšto briaunų klijavimas.

PRIVALUMAI:
- geras pradinis lipnumas,
- gera lydymosi reakcija,
- galimas didelis greitis klijuojant briaunas,
- pradinio briaunų padengimo klijais galimybe.

Klijai lydalai 777 (779.7)

Universalus klijai lydalai automatiniams briaunų klijavimo
įrengimams (tinkantys ‘softforming’ procesui):
- melamininių briaunų klijavimas,
- PVC ir ABS briaunų klijavimui,
- mirkytų dervomis ir lakuotų celiuliozės pagrindų briaunų klijavimui,
- masyvios medienos ir drožto lukšto briaunų klijavimas.

PRIVALUMAI:
- universalus naudojimas,
- gera lydymosi reakcija,
- greitas kietėjimas klijuojant didelių greičių įrengimais
- atsparumas temperatūrai nuo -20 C iki +90 C (džiovinimo proceso metu iki +130 °C

Klijai karštam presavimui:

Klijai formaldehidinių dervų pagrindu įvairių apdailos medžiagų klijavimui prie
MDP, MDF ir kitų paviršių.

MEDIENOS PLOKŠČIŲ RŪŠYS

Kiekvienas žino, kad mediena yra puiki medžiaga, kuri turi vieną ypatybę,
apdorojant ją susidaro dideli kiekiai atraižų, drožlių, pjuvenų. Būtinybė efektyviau
sunaudoti medieną, ir buvo varomoji jėga kurti naujas technologijas, gamybos
procesus, todėl turime visą eilę medienos medžiagų, kaip drožtinis lukštas, fanera,
medienos skydai, įvairios plokštės.
Antrojo pasaulinio karo metu Europoje, esant medienos trūkumui, iš atliekų
imta formuoti mažas medžio plokštes. Arminas Elmendorfas pirmasis jas aprašė
(1949m.), o vėliau ir užpatentavo išradimą (1965m.).Rinkoje gaminys pasirodė
„vaflių“ plokštės (waferboard) pavadinimu (1970m.). Tai buvo atsitiktinai suklotų
plonų 50 mm pločio ir storio skiedrų plokštė. Medienai naudotos silpnosios medžių

20
rūšys (epušė, drebulė). Gaminys tobulėjo naudojant geresnį rišiklį-fenolio
formaldehido dervas.
Minėtos plokštės palaipsniui buvo keičiamos į trijų sluoksnių struktūros
plokštes, kurioms naudojamos tinkamos, skirtingai išdėstytos skiedros.
Daugiau kaip 50-metų Europoje pramoniniu būdu iš specialiai pagamintų
menkavertės medienos smulkinių ir medienos apdirbimo metu gaunamų drožlių
gaminama medienos drožlių plokštė. Plokštės priklauso nuo turimų presų, gaminamos
įvairių formatų ir storių, būna kelių modifikacijų.
Gaminant plokštes drožlės maišomos su klijais ir karštais presais
supresuojamos didelio formato lakštais. Jų struktūra yra monolitinė, vienoda visame
lakšto plote. Jos jau neturi masyviai medienai būdingos pluošto krypties, jai įprastinių
ydų ir defektų.

21
Lukštas (Veneer sheets) yra plona medienos plokštė, gauta drožimo ar pjovimo
būdais, skirta baldų ir faneros gamybai.

Klijuota fanera (Plywood) yra medienos plokštė, suklijuota iš keleto lukšto

sluoksnių.
Drožlių plokštė (Particle board) gaminama iš smulkių medienos dalelių, sujungtų
organine rišamąja medžiaga, veikiant karščiui, slėgiui, drėgmei, katalizatoriams.

Orientuotų skiedrančių plokštė (OSB) (Oriented strandboard) yra struktūrinė

medžiaga – medienos plokštė, kurioje drožlės orientuotos daugiausia viena kryptimi,
kad suteiktų plokštei daugiau gerų savybių. Skiedrantės (plonos, ilgos, lukšto pavidalo
drožlės) padengiamos vandeniui atspariais klijais ir supresuojamos karštuose
presuose. Ji kieta, atspari drėgmei ir skirta statyboms.

Plaušų plokštė (Fibreboard) gaminama iš medienos plaukelių, kurie surišami jų

vėlimo ir kartu plokščio spaudimo būdu, kartais pridedant ir rišamųjų medžiagų.
Medienos plaušų plokštės būna kietosios, vidutinio tankio (MDF) ir izoliacinės
(minkštosios).

Medienos plaušų plokštės

Lietuviškas pavadinimas Angliškas pavadinimas Tankis, g/m3

Kietosios Hardboard 0,8 ir daugiau
Vidutinio tankio Medium density fibreboard - MDF 0,5 – 0,8
22
Izoliacinės (minkštosios) Insulating board ne daugiau 0,5

Skirtingos paskirties, įvairaus tankio plokštes leidžia gaminti įvairių rūšių ir

modifikacijų sintetiniai klijai. Plokštės būna vieno ar kelių sluoksnių, su vidinėmis
kiaurymėmis, plokščios su profiliuotais paviršiais, žaliavinės arba jau apdailintos iš
abiejų pusių lukštu, plastikais ir dažnai parduodamos supjaustytos į pageidaujamų
matmenų detalių ruošinius.

Priklausomai nuo vartotojo reikalavimų, medienos plokštės būna bendros

paskirties, skirtos tik vidinei namų įrangai (baldams) gaminti bei naudojamos
apkrovas laikančiose konstrukcijose (sausoje ar drėgnoje aplinkoje), arba specialios
paskirties (atlaikančios sunkias apkrovas, atsparios biologiniams veiksniams, ugniai,
sugeriančios garsą ir kt.).

Pastaruoju metu labai paklausios statyboms skirtos orientuotų drožlių

(skiedrančių) plokštės. Jos gaminamos daugiausia iš pušų medienos. Išoriniame
sluoksnyje skiedrantės orientuotos tik viena kryptimi, lygiagrečiai plokštės ilgiui ar
pločiui. Vidiniame ar vidiniuose sluoksniuose skiedrantės neorientuotos, tačiau
dažniausiai išsidėsčiusios statmena kryptimi išoriniam sluoksniui. Išoriniai plokštės
sluoksniai gaminami su didesniu klijų kiekiu. Padengtos poliakriliniais lakais tokios
plokštės gali būti naudojamos kaip ypač patvari grindinė medžiaga.

Medienos drožlių plokštės gamybos technologijos

ypatumai

Medienos drožlių plokštė (angl. Particleboard, vok. Spanplatte)- vienas sėkmingiausių

visų laikų medienos gaminių. MDP – lakštinė medžiaga, gaminama karštai presuojant
sumaišytus su klijais medienos smulkinius - drožles, skiedreles, pjuvenas ar kitas
smulkinių pavidalo medžiagas (linų, kanapių spalius, cukranendrių gabalėlius ir pan).
MDP gamybai labai racionaliai panaudojamos pirminio medienos apdirbimo atliekos,
menkavertė apvalioji mediena. Jos neturi masyviai medienai būdingos pluošto
23
 krypties, jai įprastinių ydų ir defektų, todėl gali būti įvairiai sudurtos. Šios plokštės
naudojamos baldų gamyboje, statyboje, prekių pakavimui ir kitose srityse

Drožlių plokštės klasifikuojamos pagal kelis požymius (LST EN 309:1999):

- presavimo būdą - plokščiąjį, cilindrinį ir ekstruzinį;
- formą - plokščią, profiliuotą
- struktūrą - vientisos vienasluoksnės, daugiasluoksnės, skirtingos sandaros,
ekstruzinio presavimo su vamzdinėmis skylėmis;
- paviršiaus apdirbimą - nešlifuotos,šlifuotos,dengtos skysčiais,dengtos kietais
lakštais slegiant;
- aplinkos santykinį drėgnį- tinkamos sausai ar drėgnai aplinkai.

Pagal LST EN 312:2004 medžio drožlių plokštės klasifikuojamos pagal paskirtį:

P1 Bendrosios paskirties plokštės, naudojamos sausoje aplinkoje
P2 Plokštės vidinei įrangai (įskaitant baldus), naudojamos sausoje aplinkoje
P3 Apkrovų neveikiamos plokštės, naudojamos drėgnoje aplinkoje
P4 Apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos sausoje aplinkoje
P5 Apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos drėgnoje aplinkoje
P6 Didelių apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos sausoje aplinkoje
P7 Didelių apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos drėgnoje aplinkoje

Medienos drožlių plokščių techniniai reikalavimai apibrėžiami šiais

dokumentais:
-leistinos matmenų nuokrypos, krašto tiesumo nuokrypa, stačiakampiškumo
nuokrypa –
pagal EN 324
-drėgnis - pagal EN 322
-vidutinio tankio nuokrypa – pagal EN 323
-formaldehido emisija (E0, E1, E2) - pagal EN 120
-tamprumo modulis ir stipris lenkiant - pagal EN 310
- vidinė sankiba - pagal EN 319
-paviršiaus stipris - EN 311
24
 Orientuotų skiedrų plokštės OSB (AGEPAN) gamybos technologijos

Tai modernus medienos medžiagų produktas su plačiomis panaudojimo galimybėmis.

OSB – universalus medienos medžiagų gaminys statyboms ir apdailai. Optimalus ir
stabilus naudojant statybose, įdomus ir įvairiapusis panaudojant apdailoje.

Produkto savybės:

• patikimas, stabilių išmatavimų ir tvirtas;

• vandenį atstumiantis CONTIFACE paviršius;
• lengva apdoroti, kaip ir vientisą minkštą
medieną;
• pasižymi dideliu tvirtumu ir standumu;
• tvirtas varžtų ir vinių įkibimas medyje;
• neturi atplaišų, įtrūkimų, sustorėjimų ir kitų defektų;
• dekoratyvus dėl natūralios ir šviesios medžio išvaizdos;
• švitriniu popieriumi apdorotus paviršius galima lakuoti arba dažyti;
• formaldehido kiekis mažesnis nei E1;
• atitinkantis statybos biologijai;
• atliekas lengva utilizuoti;
• dėka apdirbimo technologijos apsaugotas nuo vabalėlių ar grybelio;
• šio gaminio gamyboje medis panaudojamas beveik 100%.

Bendrosios savybės OSB

Fizinės ir mechaninės Standartas Specifikacija

savybės
Emisijų klasė Atitinka E1 (<= 8mg/100g) ir
Formaldehido kiekis EN 120 nutarimą dėl draudimo panaudoti
chemines medžiagas
Degumas DIN 4102 T1 B 2 (normalus degumas)
(klasifikacija)
Tankis DIN 52 361 600 kg/m3
Drėgnis EN 322 9 ± 3%
25
Išbrinkis per storį DIN 52 364 <= 10%
(vidutinė reikšmė)
Storio tolerancija 1)
±0,8 mm švitriniu popieriumi
EN 300 nešlifuotas paviršius
±0,3 mm šlifuotas paviršius
Ilgio ir pločio EN 300 ±3 mm
tolerancijos1)
Stačiakampiškumas
(įstrižinis skirtumas) 1)
EN 300 2 mm kiekvienam 1000 mm ilgio
Laidumas šilumai DIN 4 108 T2 0,13 W/ m K
Išmatavimų pokyčiai santykinis drėgnumas kinta
ilgis/plotis nuo 30% iki 85%, esant 0,30%
20°C temperatūrai
DIN 52615 15 mm 18 mm 22 mm
Garų difuzijos µ faktorius 190/27 160/220 300/380
pasipriešinimo 0
faktorius
Sp reikšmė (m) 2,8/4,0 2,7/3,8 6,3/8,2
paviršiaus sluoksnis modifikuota melamino guma
Rišikliai/ klijai ašinis sluoksnis be formaldehido ir su PUR

1) reikšmės yra apibūdinamos pagal drėgmės kiekį medžiagoje, esantį prie santykinio
65% drėgnumo ir 20°C temperatūros.

Išmatavimai ir storis (mm):

Skydai gaminami šių dydžių: - 2440 x 1220, - 2500 x 1250, - 5000 x 2500

Skydų storiai: 8, 9, 10, 11, 12, 15, 15, 22

3. MDF (medienos plaušo plokštės) gamybos technologijos ypatumai

MDF – sausos gamybos vidutinio tankio vidutinio tankio medienos plaušo plokštės
( angl. Medium density fibreboard ) gaminamos sausu būdu iš medienos plaušelių,
kurie surišami jų vėlimo ir plokščio karšto spaudimo būdu, kartu pridedant ir rišamųjų
medžiagų. Remiantis LST EN 316 medienos plaušų plokštės gali būti klasifikuojamos
pagal įvairius kriterijus, pvz., pagal gamybos būdą, storį, tankį, specifines savybes,
naudojimo aplinką arba paskirtį.

26
Pagal tankį MDF sąlyginai skirstomos į:
- didelio tankio MDF – vadinamos HDF > = 800kg/m³
- lengvos MDF - <= 650 kg/m³
- labai lengvos MDF - <= 550 kg/m³

Pagal naudojimo aplinką plaušų plokštės skirstomos į:

- sausai aplinkai skirtos - simbolis nerašomas
- drėgnai – H (humidity)
- išorinei aplinkai – E (exterior)

Bendrieji sausos gamybos plaušų plokščių kokybiniai reikalavimai

apibrėžiami LST EN 622, pagal kurį svarbiausi:
-storio išbrinkis per 24 val.- pagal EN 317
-vidinė sankiba ir tamprumo modulis lenkiant - pagal EN 319
-stipris lenkiant – pagal EN 310
-atsparumas ašiniam medsraigčių ištraukimui – pagal EN 320
-paviršiaus stiprumas – pagal EN 31
-vidutinio tankio nuokrypa – pagal EN 323
-formaldehido emisija (E0,E1,E2) – pagal EN 120

MDF E1 dažniausiai naudojama laminuotų ar faneruotų plokščių gamyboje, gali būti

dengiamos aukšto slėgio laminatu ar dažomos. Dėka savo vienalytės struktūros ir
fizinių-mechaninių savybių šios plokštės naudojamos baldų fasadams, nugarėlėms ar
tada, kai reikalaujama specialaus paviršiaus padengimo arba tūrinio frezavimo.

MEDŽIO DROŽLIŲ PLOKŠTĖS GAMYBOS

TECHNOLOGINIO PROCESO APRAŠYMAS

Žaliavų padavimas j gamybą ir drožlės paruošimas

Žaliava į gamybą paduodama pagal MDP gamybos poreikius.

Mediena ožiniais kranais (poz. 1) paduodama ant kaupimo aikštelių, iš kurių
hidraulinių krautuvų pagalba (poz. 2) sukraunama į transporterius ir paduodama į
drožimo stakles "Hombak" (poz. 3), kuriose smulkinama ir transportuojama į šlapios
drožlės bunkerius (poz. 6) sandėliavimui.

27
 Kartu su drožle į technologinį srautą paduodamos pjuvenos. Pjuvenų padavimui
žalia drožlės paruošimo skyriaus sumontuotas sraigtinis transporteris (poz. 4).
Žaliava ir pjuvenos paduodamos pagal technologiniuose reikalavimuose nustatytą ir
technologiniuose dokumentuose nurodytą santykį.
Paduodant drožlę iš bunkerių, ji papildomai smulkinama plaktukiniuose
malūnuose (poz. 7) ir transportuojama į džiovinimo skyrių.
Taip pat šiame skyriuje yra atliekamas drožimo staklių peilių galandimas ir
derinimas bei diskinių pjūklų naudojamų MDP apipjovimui ir supjaustymui pagal
formatą, galandimas, pjūklų dantų litavimas ir šlifavimas.

Drožlės džiovinimas ir rūšiavimas

Plaktukiniuose malūnuose susmulkinta drožlė paduodama džiovinimui į būgnines

džiovyklas (poz. 8). Jeigu drožlėje pasitaiko metalo ar kitų priemaišų, jos atskiriamos
separatoriuje, esančiame tarp būgno ir ventiliatoriaus.
Išdžiovinta sausa drožlė iš būgno paduodama rūšiavimui į sijotuvą (poz. 9), kur
rūšiuojama į vidinio ir išorinio srautų frakcijas, atskiriant stambią drožlę ir dulkes.
Stambi drožlė paduodama papildomam rūšiavimui į pneumoseperatorių (poz. 10), kur
rūšiuojama: lengva plati drožlė transportuojama į vidinio srauto frakcijos bunkerį, o
sunki stambi drožlė papildomai smulkinama plaktukiniame malūne (poz. 11) ir
gražinama į sijotuvą rūšiavimui. Dulkės paduodamos į dulkių bunkerį ir panaudojamos
džiovyklų kūrenimui. Išrūšiuota drožlė sandėliuojama išorinio ir vidinio srauto
bunkeriuose (poz. 12).

Drožlės sumaišymas su klijais

Iš sausos drožlės bunkerių drožlė pagal srautus transportuojama į dozavimo

bunkerius, iš kurių nepertraukiamai vienodu srautu pagal užduotą kiekį paduodama į
išorinio ir vidinio srauto maišytuvus (poz. 15). Paduodamos į maišytuvą drožlės kiekis
reguliuojamas pagal kilimo formavimo stoties poreikį.
Pagal technologo parinktą ir užduotą receptūrą ruošiamas darbinis klijų tirpalas.
Paruoštas darbinis klijų tirpalas į maišytuvus paduodamas pro vertikalius
purkštukus, sumontuotus viršutinėje maišytuvo dalyje. Paduodamas klijų kiekis
reguliuojamas automatiškai siurblio pagalba. Drožlės ir darbinio klijų tirpalo santykis

28
reguliuojamas pagal technologo parinktą receptūrą (atsižvelgiant į keliamus
reikalavimus gaminamai produkcijai) ir pastoviai palaikomas elektroninio reguliavimo
pagalba.
Drožlės padavimo į maišytuvą gerklėje siurblių ir karšto oro pagalba ant
drožlės išpurškiamas prieš tai išlydytas parafinas.
Iš maišytuvų su klijais sumaišyta drožlė transporteriais paduodama į formavimo
stotį.

Kilimo formavimas

Kilimas formuojamas formavimo stotyje (poz. 16), kuri susideda iš dviejų

formavimo mašinų su pneumo frakcionavimu išoriniam sluoksniui ir vienos formavimo
mašinos su mechaniniu išbarstymu vidiniam sluoksniui sumaišyta su klijais drožlė į
formavimo mašinas paduodama transporteriais, atskirai išoriniam ir vidiniam
sluoksniams. Tolygiam formavimo mašinų bunkerių užpildymui pločio atžvilgiu
sumontuoti loviniai sraigtiniai transporteriai. Visos formavimo mašinos turi tūrinio
dozavimo bunkerius. Taip pat vidinio sluoksnio mašina turi matavimo - reguliavimo
įtaisą kilimo masės ploto vienetui.
Kad pasiekti gerą MDF smulkiastruktūrinio paviršiaus kokybę, išorinio sluoksnio
formavimo mašinose naudojamas pneumo frakcionavimo metodas: stambi sunki drožlė
krenta arčiau, nei smulki lengva Kad stambi plokščia drožlė nepatektų į kilimo
paviršių, frakcionavimo kameroje yra vibruojantys sietai, kurie sustabdo stambią
drožlę.
Kilimas formuojamas ant nepertraukiamai judančių sietinių padėklų.
Suformuotas ištisinis kilimas nusiurbimo {renginiu padalinamas į reikiamą ilgį. Padėklų
judėjimo greitis reguliuojamas priklausomai nuo technologo užduoto MDP presavimo
ciklo. Jeigu formuojant kilimą pastebimi TP pažeidimai, blogai suformuotas kilimas
išpilamas, grąžinant drožlę į rūšiavimo skyrių. Taip pat kilimas išpilamas leidžiant ar
stabdant TP, kol pilnai suformuojamas kilimas leidžiant arba išleidžiama drožlė
stabdant gamybą.
Padėklai su suformuotu kokybišku kilimu, kilimo pjaustymo įrenginio (poz. 17)
pagalba padalinami į reikiamą ilgį ir transportuojami į pakrovimo etažerę (poz. 18),
29
iš kur pakraunami į presą (poz. 19) MDP presavimui, tuo pat metu iškraunant į
iškrovimo etažerę (poz. 20) supresuotą MDP.

MDP presavimas, aušinimas ir supjaustimas

Plokštė presuojama dviaukščiame hidrauliniame prese (poz 19). Preso abiejų

aukštų pakrovimas - iškrovimas vyksta vienu metu. Prese yra sumontuotas abiejų
aukštų vienalaikio užsidarymo - atsidarymo mechanizmas.
MDP presavimas vykdomas pagal technologo paskaičiuotą ir užduotą
ciklogramą. Presavimo laikas priklauso nuo gaminamos plokštės storio bei tankio.
Užduotas MDP storis pasiekiamas atitinkamo storio distancinių juostų, dedamų į
presą, dėka.
Presui pilnai atsidarius, supresuota MDP iškraunama į iškrovimo etažerę, tuo
pat metu iš naujo pakraunant presą.
Po iškrovimo etažerės supresuota MDP atskyrimo įrenginio pagalba atskiriama
nuo padėklo. Padėklas grąžinamas kilimo formavimui, plokštė transporteriu patenka
ant svarstyklių, kur fiksuojamas jos svoris. Jeigu pastebimi nukrypimai nuo užduoto
svorio, reguliuojamas kilimo išpylimas. Nuo svarstyklių MDP patenka į venerinį
aušintuvą (poz. 21) ir aušinama
Atvėsusi plokštė paduodama į formatinio supjaustymo stakles (poz. 22) ir
supjaustoma pagal užduotą formatą. Supjaustyta MDP įrenginiu (poz. 23) kraunama į
paketus, kurie žymimi pagal nurodytus reikalavimus ir kraunami išlaikymo patalpoje,
kur išlaikomi kol laboratorijoje nustatomos MDP mechaninės savybės ir atitikimas
užduotiems reikalavimams.

MDP šlifavimas, rūšiavimas, markiravimas ir pakavimas

Pagaminta MDP iš išlaikymo patalpos, atlikus jos kokybės kontrolę,

paduodama į šlifavimo liniją.

30
 Plokštės kalibravimas ir šlifavimas vykdomas plačiajuostėse šlifavimo staklėse
(poz. 24). Šios staklės turi šešis šlifavimo agregatus, kurių pagalba atliekamas MDP
kalibravimas ir šlifavimas iki tikslaus storio. Nušlifuotas paviršius šepečių pagalba
nuvalomas nuo dulkių, kurios paduodamos į džiovyklų skyrių ir naudojamos džiovyklų
kūrenimui.
Paduodant plokštę į šlifavimo stakles, nekokybiška plokštė (išsisluoksniavusi, per
stora, su metalo priemaišomis ar kt.), atitinkamai ją pažymėjus, atrenkama į prieš
šlifavimo stakles sumontuotą stalą ir šlifavimui nepaduodama
Nušlifuotos MDP rūšiuojamos vadovaujantis rūšiavimo technologine instrukcija
vizualiai pagal paviršiaus kokybę ir vidinius defektus.
Visa pagaminta, nušlifuota bei išrūšiuota MDP kraunama į paketus (poz. 27),
ženklinama ir pakuojama (poz. 28).
Supakuota MDP priduodama į gatavos produkcijos sandėlį, iš kur atkraunama pirkėjams.

Didelio tankio laminatas (HPL)

Dekoratyviniai laminatai (nepertraukiamu ciklu gaminamas aukšto slėgio

laminatas–HPL)
Tai daugiasluoksnė medžiaga, gaminama nepertraukiamu būdu, didelio slėgio ir
aukštos temperatūros pagalba supresuojant tarpusavyje dekoratyvinį melamino
dervose impregnuotą popieriaus sluoksnį su termoreaktyvinėse dervose įmirkytais
balansinio popieriaus sluoksniais. Popieriaus gamyboje nenaudojami tirpikliai ir
sunkieji metalai. Viršutinis dekoratyvinis sluoksnis padengtas permatoma melamino
plėvelė, suteikiančia paviršiui stiprumo. HPL pasižymi labai kietais, atspariais trinčiai,
braižymui, smūgiams, verdančiam vandeniui, buitiniams nešvarumams ir karščiui
paviršiais. Jis lengvai valomas, neišskiria fenolio. HPL dažniausiai naudojamas
virtuviniams stalviršiams bei sienelėms, restoranų, kavinių baldams, durų apdailai. Jis
labai tiktų ir biuro baldų intensyvaus naudojimo paviršių apdailai.

Papildomo apdorojimo nereikalauja. Lakštų vidinė pusė paruošta klijavimui.

31
 KORINĖS KONSTRUKCIJOS

Lengvosios konstrukcijos ir medžiagų kombinavimas atveria naujas išlaidų mažinimo

galimybes, suteikia papildomą formavimo laisvę. Lengvųjų konstrukcijų tema jau „užsikrėtė” visa gamybos
šaka. Tai tapo stipria mados kryptimi, kuri pakeitė ne tik galutinį produktą, bet ir mašinas, įrenginius bei
gamybos procesus. Laikui bėgant, paaiškėjo, kad lengvosios konstrukcijos (arba korinės plokštės) nulėmė
baldų bei statybos elementų sektoriaus pasikeitimus, kurie neapsiriboja vien tik plokštės struktūra. Nauji
paviršiai (ploniausias popierius ir plėvelės, padidinto blizgumo paviršiai) ir medžiagų kombinavimas taip
pat tam turėjo įtakos.
Iš vienos pusės tai pagreitino kitimo procesą, bet iš kitos – jį apsunkino. visos problemos,
susijusios su plokščių gamyba, - nuo jų apdirbimo ir perdirbimo iki paviršių padengimo bei sujungimo
technologijų – privalo būti išspręstos, nes lengvosios konstrukcijos bei kombinuotos medžiagos sėkmingai
įsitvirtino rinkoje. Plokščių gamybai TORWEGE sukūrė modulinį įrenginį, skirtą atskiroms plokštėms arba
plokščių grupėms - su tašeliais ir be jų – klijuoti HSK lydomaisiais, PVAC vandens pagrindu ir UF
karbamidiniais klijais. Firmos FRIZ naujovių siekio ir investicijų dėka buvo sukurtas naujas kaširavimo
modulis, tinkamas dirbti su visomisjau paminėtomis klijų rūšimis. Ypač didelio pasisekimo sulaukė
padidinto blizgumo produktų gamybos linijos ir „complete line” metodas. Pavyzdžiui, šiandieną yra
įmanoma lengvosios konstrukcijos plokščių, taip pat ir tų, kurių vidinė korio struktūra yra iš popieriaus,
esant 40 m/min. pastūmai, visas keturias puses apdirbti vieno darbo ciklo metu. Aukštos paviršių kokybės,
konstrukcijų struktūros ir kraštų priklijavimo iš visų pusių be sujungimo siūlių dėka gaunami puikūs
galutiniai produktai kokybiškų baldų gamybai.
Visoms lengvųjų konstrukcijų plokštėms, nepriklausomai nuo medžiagų, kuriomis jos yra
padengtos, o ypač toms, kurių vidinė korinė struktūra popierinė, turi būti priklijuojamos dekoratyvinės
briaunos, net jei plokštės kraštai yra siauri. Šia sritimi rimtai užsiėmė HOMAG srautinių ir CNC staklių
konstruktoriai. Jie sukūrė skirtingus metodus, skirtus patenkinti įvairiausius dizaino bei konstrukcijos
reikalavimus. Ar kalbėsime apie masyvių tašelių įklijavimą iš keturių bei dviejų pusių, ar siaurų briaunų
apklijavimą iš keturių bei dviejų pusių atskiromis juostelėmis arba iš
rulono, - visiems atvejams yra sukurtos ir jau išbandytos technologijos ir technika.
Itin pasiteisino „DoubleEdge” technologijos ekonomiškumas. Apdirbant netaisyklingų formų
detales, gamyba tampa efektyvesnė 80 proc. Aukštos kokybės baldų detalių gamyboje CNC mašinomis
pasiteisino „Extra” metodas (extrusion – briaunų išspaudimas).

TECHNOLOGIJOS

Šiuolaikinių baldų dizaine vyraujanti įvairovė kelia labai didelius reikalavimus netaisyklingos
formos detalių iš lengvųjų konstrukcijų plokščių apdirbimo technologijoms.
Naudojant HOMAG apdirbimo centrų modulius, galima rasti daugybę galimybių bet kokiems
reikalavimams įgyvendinti.
Taisyklingo stačiakampio formos, tačiau siaurais kraštais lengvųjų konstrukcijų plokštės
kraštų apklijavimas – nemenkas iššūkis, o ką ir kalbėti apie netaisyklingų formų detales, tokias, kaip apvalūs
stalviršiai? (1 pav.)

32
1 pav. - netaisyklingos formos detalės, tokios, kaip apvalus stalviršis, siaurų briaunų apklijavimas – tikras iššūkis.

Jos kelia technologams visiškai kitokius reikalavimus. Be šių problemų sprendimo, apdirbimo
centrai taip pat siūlo galimybes panaudoti tokias jungiamąsias
medžiagas, kokių reikalauja naujausios technologijos.

3.1. SIAURŲ KRAŠTŲ APKLIJAVIMAS DEKORATYVINĖMIS JUOSTELĖMIS

Lengvųjų konstrukcijų plokštės siaurais kraštais apklijavimo technologijos reikalavimai

pirmiausiai priklauso nuo pačios plokštės struktūros. Jei ją sudarančios dengiamosios plokštės yra apie 3
mm storio, o tarp jų esanti korinė struktūra – tanki (2 pav.), prie kraštų galima klijuoti įprastas apie 1,5 mm
storio juosteles, naudojant standartinį apdirbimo centro klijavimo agregatą. Naudojant amatininkams skirtą
agregato variantą „EasyEdge”, galima apklijuoti plokštes, kurių storis iki 40 mm. Su jo „vyresniuoju broliu”
- „PowerEdge” klijavimo agregatu - apklijuojamos iki 60 mm storio plokštės (standartas). Galimas
išplėtimas net iki 105 mm.

2 pav. - kraštų juostelės priklijavimas tiesiai prie tankios korinės struktūros plokštės

Tačiau tais atvejais, kai ekonomijos tikslais naudojamos retesnės korinės struktūros plokštės
arba tenka klijuoti labai plonus kraštelius, kaip atrama naudojama papildoma juostelė. Ligi šiol ši atraminė
juostelė buvo įklijuojama į papildomai išfrezuotus griovelius. Tačiau juos galima išfrezuoti tik tokiose
dengiamosiose plokštėse, kurių storis ne mažesnis, nei 3 mm (3 pav.). Priklijavus atramines juosteles, jos
33
nufrezuojamos, kad būtų pašalinti bet kokie nelygumai, jeigu jų yra. Pabaigoje, kaip ir prie masyvių
medienos drožliųplokščių, priklijuojama dekoratyvinė juostelė. Abi juostelės klijuojamos vienu kombinuotu
agregatu. Tačiau dėl kelių viena po kitos atliekamų mechaninių operacijų, šis metodas užima gana daug
laiko ir nėra labai pigus.

3 pav. - kraštų juostelės priklijavimas dviejų darbo ciklų metu, tačiau naudojant vieną kombinuotą klijavimo agregatą - pirmiausia
priklijuojama atraminė juostelė (antras viršuje), o po to - dekoratyvinė (trečias viršuje).

3.2. „DOUBLE EDGE” METODAS PADEDA TAUPYTI LAIKĄ

Dėl jau paminėtų priežasčių HOMAG sukūrė „DoubleEdge” klijavimo metodą. Ši unikali
technologija žymiai sutaupo laiką ir išlaidas, būtent dirbant apdirbimo centrais, nes atraminė ir dekoratyvinė
juostelės sujungiamos specialiame agregate (4 pav.). Ši daugiasluoksnė struktūra ne tik sumažina kaštus,
lyginant su kitais metodais, bet ir suteikia galimybę medžiagų kombinacijas optimaliai pritaikyti gaminio
formos keliamiems reikalavimams (pvz., detalės išlenktais kraštais). Be to, abi juostelės priklijuojamos
vieno darbo ciklo metu.

4 pav. - kraštų juostelės priklijavimas vieno darbo ciklo metu, naudojant „DoubleEdge” metodą.

„DoubleEdge” metodo dėka lengvųjų konstrukcijų plokščių briaunų apklijavimas apdirbimo

centrais vykdomas 80 proc. greičiau, todėl sutaupoma apie 50 proc. lėšų. Tik dėl šios technologijos,
naudojant apdirbimo centrus, korines plokštes galima ekonomiškai apdirbti pramoniniu būdu.

3.3. KRAŠTELIŲ EKSTRUZIJA

Kai kurių lengvųjų konstrukcijų dengiamosios plokštės yra labai plonos (pvz.,aliumininės
lengvųjų konstrukcijų plokštės, arba plokštės, atitinkančios specialius apkrovos, išvaizdos ar struktūros
reikalavimus). Todėl jų briaunų apklijavimas yra beveik neįmanomas, naudojant įprastas briaunų klijavimo

34
technologijas. Naujovė„Exka” ekstruzijos pagalba suteikia galimybę pastos konsistencijos plastikines
medžiagas pritvirtinti prie plokštės briaunų (4,5 pav.). Pabaigoje sustingusį plastiką galima frezuoti.

4 pav. - dekoratyvinio krašto formavimas naudojant ekstruzijos (išspaudimo) metodą – sustingusi plastiko masė vėliau
frezuojama.

5 pav. - korinių plokščių iš aliuminio briaunų padengimas ekstruzijos - „Exka” pagalba.

Kadangi kraštų medžiaga yra minkšta, galima įgyvendinti šiuos reikalavimus:

•
vientisas, aplink visą detalę einantis kraštelis be sujungimo žymių (net jei detalės
kampai yra 90°);
• lengvai ir greitai keičiamas profilio modelis;
• ypatinga apsauga nuo drėgmės, nes tarp kraštelio ir plokštės nėra jokio tarpelio;
• dėl tolygaus kraštelio ir plokštės sukibimo per visą briaunos perimetrą, nepaisant
detalės formos įmantrumo, yra padidintas atsparumas mechaniniams pažeidimams;
• plokštės korinės struktūros užpildymas prieš dekoratyvinės kraštų juostelės
priklijavimą.
Esant šiai naujai technologijai, galima pagaminti unikalios kokybės gaminius, panaudojant nebrangias
medžiagas.

ELEKTRONINĖ SĄSAJA GALIMYBĖMS PRAPLĖSTI

Visi pristatyti klijavimo agregatai bei ekstruderis („Exka”) patentuotos elektroninės sąsajos
dėka gali būti pakeisti bei automatiškai perkeliami į apdirbimo centro frezavimo galvutę. Todėl šių agregatų

35
priežiūros metu apdirbimo centras gali dirbti kaip viršutinė freza, be to, gali būtinaudojami skirtingi
klijavimo agregatai.

7 pav. - spintelė su ratukais, kurios sienelės – iš korinių plokščių

Lengvosios konstrukcijos plokštė (arba korinė plokštė) yra pagaminama tokia, kad jos
standumas atitinka reikalavimus arba jai galima suteikti papildomą standumą, taikant įvairius metodus,
kurių dėka galima uždengti plokščių briaunas. Toliau pristatome keletą ligi šiol naudotų metodų, kurių
ekonomiškumas pasitvirtino praktikoje.

5.2. KLIJAVIMAS TIESIAI ANT PLOKŠTĖS

Jei plokštės dengiamųjų sluoksnių storis ir jos pačios standumas yra pakankami, dekoratyvinę
juostelę galima klijuoti tiesiai ant briaunos, tepant klijus ant dengiamųjų sluoksnių (8 pav.). Galutiniai
apdirbimo agregatai yra dalinai pritaikyti tokiam metodui, kad jų manipuliatoriai nesuspaustų plokštės
briaunų darbo proceso metu. Naudojant šį būdą, kraštelių priklijavimo mašinos klijų agregatui nereikalingi
jokie papildomi įrenginiai.

36
8 pav. - griovelių išpjovimo agregatai siauriems paviršiams bei klijų užtepimui ant korinės plokštės atraminės juostelės.

5.3. ATRAMINIŲ JUOSTELIŲ NAUDOJIMO METODAS

Jei korinės plokštės dengiamieji paviršiai nėra pakankamai stori, nėra ir pakankamo ploto tvirtam
priklijavimui. Tokiu atveju šiuo metu dažniausiai naudojamos atraminės juostelės briaunai uždengti (9
pav.).

9 pav. - lengvosios konstrukcjos plokštės su atramine juostele sandara

Lengvosios konstrukcijos plokštės briaunose išpjaunami grioveliai. Į juos vėliau įklijuojama

atraminė juostelė. Grioveliams išpjauti ir priklijuoti reikalingi papildomi agregatai (10 pav.).

10 pav. - griovelių išpjovimo agregatai siauriems paviršiams bei klijų užtepimui ant korinės plokštės.

Kadangi atraminių juostelių storis nėra vienodas, o su tam tikromis paklaidomis, po

priklijavimo jas reikia papildomai nufrezuoti. Taip sukuriamas stabilus pagrindas dekoratyvinei juostelei
priklijuoti, prie staklių netvirtinant jokių papildomų agregatų.

37
11 pav. - korinė plokštė, kurios briauna apklijuota naudojant atraminę juostelę

5.4. „DOUBLE EDGE” METODAS

Deja, atraminės juostelės klijavimo metodas turi keletą reikšmingų trūkumų. Arba staklėse
montuojami du klijavimo agregatai (atraminei ir dekoratyvinei juostelėms), arba, jei yra tik vienas
agregatas, ta pati detalė, atsižvelgiant į jos matmenis, apklijuojama per du gamybos ciklus. Lyginant su
šiandieną įprastų MDP briaunų apklijavimu, tai reikštų papildomas išlaidas. HOMAG sukūrė „DoubleEdge”
metodo patobulinimą – į stakles montuojamas tik vienas klijavimo agregatas, jis važiuoja per plokštės
briauną tik vieną kartą. Briaunos stabilumas išgaunamas, klijavimo agregato viduje suklijuojant vieną su
kita atraminę ir dekoratyvinę juosteles, o po to jas priklijuojant prie plokštės briaunos. Taip žymiai
sutaupomos lėšos.

5.5. TAŠELIŲ ĮKLIJAVIMAS

Tam, kad sukurti optimalias kraštų priklijavimo sąlygas, į korines plokštes be tašelių jie gali
būti įklijuojami vėliau. Šioje srityje HOMAG taip pat sukūrė patobulinimus – pirmąjį tokios rūšies įrenginį
įsigijo firma EGER.

6. MODULINIAI SPRENDIMAI

Lionės (Löhne) mieste esanti įmonė TORWEGE specializuojasi plokščių gamyboje. Nuo 2004
m. drauge su HOMAG kuria įvairių modifikacijų modulines lengvųjų konstrukcijų bei kombinuotųjų
plokščių sistemas. Nuo savo veiklos šioje rinkos srityje pradžios jau pardavė 25 mašinas ir įrenginius.
Kuriant šias mašinas ir įrenginius, didžiausias dėmesys buvo skiriamas srautiniam gamybos procesui - nuo
standartinio įrenginio „Optimat” iki didelio pajėgumo linijos „Power line”. Jų dėka patenkinami visų
gamybos pajėgumo klasių poreikiai.
Šios mašinos ir įrenginiai, skirti lengvųjų konstrukcijų ir kombinuotųjų plokščių apdirbimui,
gali būti naudojami ne vien tik kietųjų baldų ir virtuvės baldų rinkos galimybėms plėsti. Jais labai domisi ir
kitos pramonės šakos. Todėl per paskutinius 24 mėn. TORWEGE tiekė savo
įrenginius turistinių priekabų, vidaus dizaino ir parodų stendų bei lėktuvų vidaus apipavidalinimo elementų
gamintojams.
38
 6.1. MODULINĖS PRESAVIMO SISTEMOS
Kadangi kreipiamas dėmesys į skirtingus atskirų komponentų moduliuose presavimo
reikalavimus, nėra jokių apribojimų dėl investuojamos sumos, klijavimo sistemos ar panaudojimo
galimybių. Galima pasiūlyti sistemas bet kokiai įmonei, atsižvelgiant į jos poreikius ir galimybes.
Modulis yra paruoštas presuoti atskiras medžiagas:
• kalandras - paprastiems darbams;
• juostinis presas - jautresnėms (problematiškoms) medžiagoms;
• visų pajėgumo klasių presai – nuo vieno iki dešimties aukštų.
Presavimo sistemos pasirinkimas visada siejamas su kliento poreikiais ir paruošiamas
kiekvienam klientui individualiai, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumo klasę – tuo rūpinasi TORWEGE
projektavimo skyriaus darbuotojai.
Kadangi kiekviena iš pristatomų sistemų turi specifinių pranašumų, visi įrenginiai, neskaitant
„Optimat” serijos, projektuojami pagal kliento reikalavimus ir jo turimas patalpas. Projektavimo metu
šimtus kartų remiamasi pasiteisinusiomis technologijomis ir komponentais, nuolat tikrinant ir
derinant, kol pasiekiamas žinomas ir patikrintas mašinų patikimumas.

6.2. KLIJAVIMO SISTEMOS

Visos išvardytos pajėgumo klasės sukurtos taip, kad joms tiktų įvairios nesunkiai
sumontuojamos klijavimo sistemos, kuriose naudojami, pvz., išlydomieji (pvz. PUR) klijai, karbamidiniai
(UF) arba klijai vandens pagrindu (PVA). Norinti išvengti nepageidaujamo vandens, temperatūros poveikio
arba presavimo, naudojamas medžiagas galima klijuoti, pvz., PUR lydomaisiaisklijais. Jie gali būti
užnešami iš viršaus, iš apačios arba kombinuotai – iš abiejų pusių – priklausomai nuo kliento pageidavimų.

6.3. MODELIŲ PALETĖ

„Optimat PWT 100” – įrenginys (12 pav.), skirtas gamybos pradžiai. Juo galima greitai,
efektyviai ir itin optimizuotai suklijuoti plokštes, naudojant PUR lydomuosius klijus. Galimų šio produkto
priedų, skirtų lengvųjų konstrukcijų ir kombinuotųjų plokščių apdirbimui, pasiūlą gali lengvai apžvelgti ir
klientai, ir prekybininkai. Patikima masyvi įrenginio konstrukcija gerai žinoma visame pasaulyje, juo
sėkmingai galima apdirbti tiek vienetines, tiek dideles partijas, neinvestuojant daug lėšų.

12. pav. Optimat PWT 100”

39
 Modelis „Profi line” (13 pav.), panašiai kaip ir „Optimat” modeliai, gali būti konstruojamas
kuo įvairiausiai – su skirtingomis klijavimo sistemomis, ruošinių padavimo ir nukrovimo įrenginiais
(pasukančių ruošinius, gervinių, tiltinių, dvigubų konstrukcijų variantais ir t.t.), visomis įmanomomis
presavimo sistemomis (kalandrais, juostiniais, daugiaaukščiais presais). Tokiu būdu sukuriamos specialios
sistemos individualiems kliento poreikiams tenkinti. „Profi line” modeliuose visų medžiagų padavimas
vyksta automatiškai. Kad visas modelis būtų iš vienos firmos TORWEGGE, pagal pageidavimą galima
papildomai pridėti, pvz., išilginių tašelių paruošimo įrenginį. Be to, „Profi line” yra specialiai sukurtas taip,
kad, augant gamybos pajėgumams, jį būtų galima nebrangiai išplėsti iki greitesnio ir pajėgesnio įrenginio.
Tai reiškia, kad mašina gali plėstis drauge su kliento poreikiais. Šiuo metu rinkoje vis madingesnėmis tampa
lengvosios konstrukcijos plokštės be skersinių tašelių, padedančios sutaupyti, jei perdirbamos didelės
partijos. Tokios plokštės skersinių briaunų apdirbimui naudojant atramines juosteles, HOMAG grupė jau
prieš kurį laiką pritaikė specialias sistemas. Tašelio įdėjimas arba HOMAG sukurtos „Double Edge Seal”
technologijos naudojimas taps privalomu bet kuriam gamintojui, apdirbančiam dideles partijas, jei jis norės
išlaikyti savo konkurencingumą.

13 pav. „Profi Line”

TORWEGE karališkoji klasė – „Power line” modelis (14 pav.) - nenutrūkstamo darbo proceso
metu perdirba ypač didelius kiekius gaminių. Išplėtus šį modelį įrenginiais, suprojektuotais drauge su
partnerių firmomis, įvairiausio dydžio, storio ir sudėties detalės perdirbamos esant iki 40 m/min. pastūmai.
Šios pajėgumo klasės standartas – visiškai automatizuotas detalių ir substrato padavimas. Taip pat galima
gaminti visų įmanomų dydžių plokštes be tašelių. Visų pajėgumo klasių įrenginiuose įmanoma sumontuoti
rankinio, pusiau rankinio - pusiau automatinio arba visiškai automatizuoto substratų padavimo sistemas. Dėl
šių koncepcijų – nuo paprastų iki aukštos technologijos srautinei gamybai pritaikytų modulių kombinacijų, o
taip pat patikrintų ir pasitvirtinusių technologijų - TORWEGE gali efektyviai ir patikimai atsakyti į
praktinius rinkos reikalavimus.

40
14 pav.Modelis „Power line”: 1. Plokščių paketas; 2. Padavimo įrenginys; 3. Klijų purkštukai skersiniams tašeliams; 4. Klijų
purkštukai išilginiams tašeliams; 5. Prispaudimo ritinėliai; 6. Skersinių tašeli įdėjimas; 7. Korinė presuoto popieriaus struktūra;
8. Kedenimo ir džiovinimo agregatas; 9. Klijų purkštukas korinės struktūros apačiai; 10. Korinės struktūros prispaudimo
velenas; 11. Klijų purkštukas korinės struktūros viršui; 12. Klijų purkštukai išilginiams tašeliams; 13. Dengiamųjų plokščių
padavimo įrenginys; 14. Ritininis presas.

7. MECHANINIAI KORINIŲ PLOKŠČIŲ SUJUNGIMO ELEMENTAI

Drožlių plokščių sujungimui naudojami mechaniniai jungiamieji elementai korinių plokščių nesujungia
taip tvirtai, kaip to reikalauja baldų gamyba. HOMAG drauge su savo sistemų tiekėju - įmone ZIMER
KUNSTSTOFFTECHNIK (centr. Biuras Rheinau mieste) - sukūrė pramoninėje gamyboje pritaikomą
metodiką, kuri išsprendžia šitą problemą. Konstravimas, panaudojant kaiščius, – paprastas ir grynai
mechaninis veiksmas. Dviejų dalių kaištis sujungia viršutinį ir apatinį padengiamuosius sluoksnius. Jungimo
zoną apatinėje dengiamojoje plokštėje sudaro dvi tarpusavyje mechaniškai sujungiamos kaiščio dalys. Todėl
apatiniame dengiamajame sluoksnyje turi būti paruošta kiaurymė kaiščio lizdui. Sujungimo zoną viršutinėje
dengiamojoje plokštėje sudaro kaiščio lizdo apatinės dalies išsiskleidimas. Naudojant šį sujungimo būdą,
pavyko pasiekti, kad netgi tada, kai kiaurymės skersmuo tėra tiktai 8,5 mm, mechaniniu būdu galima taip
įtvirtinti kaištį, kad ištraukimo jėga viršija korinės struktūros plyšimo jėgą. Svarbiausi šios sujungimo
technologijos momentai:
• tiksliai fiksuojamas atstumas tarpviršutinio ir apatinio dengiamųjų sluoksnių;

41
 • susijungiant kaiščio lizdui ir kaiščiui pasiekiamas didesnis stabilumas;
• kombinuotas tvirtinimas, sujungiantis viršutinį ir apatinį dengiamuosius sluoksnius, sukuria
traukimo jėgą,
• viršijančią korinės struktūros plyšimo jėgą;
• traukimo jėga siekia apie 500 N, gali būti ir didesnė, priklausomai nuo korinės plokštės kokybės.
Panaudojant mechaninį sujungimo būdą, ištraukimo jėgos išplitimas yra minimalus;
• dėl paprasto mechaninio sprendimo surinkimas yra nebrangus ir patikimas;
• negaištamas papildomas laikas – pvz. klijuojant reikia papildomai laukti tam tikrą laiką, kol išdžiūs
klijai. Todėl netrikdomas gamybos procesas;
• kita svarbi šio sujungimo būdo vystymo kryptis – automatinis kaiščių montavimas pramoninėje
gamyboje. Dėl savo paprastumo šis montavimo procesas patikimai ir nebrangiai atliekamas CNC
apdirbimo centrais;
• kaištis be plyšių susijungia su korine plokšte, savo galvute visiškai uždengdamas kiaurymę
viršutinėje dengiamojoje plokštėje;
• dėl mažo kiaurymių skersmens – vos 8,5 mm - jas galima išdėstyti ypač mažuose plotuose.
Remiantis sujungimo kaiščiais technologija, buvo rastas būdas lengvųjų konstrukcijų plokštes patikimai
ir stabiliai sujungti kampu. Į jau aprašytą kaištį vietoje varžto įsukamas įprastas minifiksatorius. Į priešingą
plokštę įspaudžiama ovali gilzė. Ji remiasi į viršutinę ir į apatinę dengiamąsias plokštes. Abi plokštės
glaudžiai prispaudžiamos viena prie kitos, naudojant žinomą ekscentrinę jungtį (ekscentriką). Čia taip pat
galima išskirti teigiamas tokio metodo savybes:
• jėga perimama per kaištį;
• plokštė išlaiko savo formą; nereikia naudoti klijuojančių medžiagų;
• nereikia gręžti didelio diametro kiaurymių;
• galima naudoti įprastą minifiksatorių ir ekscentrinę jungtį (ekscentriką).
Durelių rankenėlių montavimo problemas taip pat galima išspręsti paprastai, bet efektyviai. Į kiaurymę
įstatyta gilzė sukant varžtą išsiskečia, sudarydama tvirtą jungtį. Atsiremdama į apatinę dengiamąją plokštę,
gilzė neleidžia lengvųjų konstrukcijų plokštei deformuotis.
Parodos „Ligna 2007” metu buvo pristatomi trijų dydžių kaiščiai - 19/4, 28/4 ir 40/4. HOMAG
„gyvai” demonstravo visiškai automatizuotą sujungimo kaiščiais būdą, naudodama 40 mm korinę plokštę.
Taip pat buvo demonstruojami sujungimo kampu ir rankenėlių montavimo pavyzdžiai (15-22 pav.)
.

15 pav. - įprastos stalo kojos tvirtinimas prie 40/4 korinės plokštės

42
16 pav. - dviejų dalių kaištis įstatomas į 17pav. - įsukamas kaištis spaudžia kaiščio lizdą
korinę plokštę apatinėje plokštės dalyje.
.

18pav. - dėl spaudimo 19pav.- atskiri montavimo proceso etapai norint

apatinė kaiščio lizdo dalis patikimai kampu sujungti dvi korines plokštes
išsiskleidžia ir įsitvirtina
viršutinėje plokštės dalyje.

43
20 pav. - dabar kaištis 19 pav. - į korinę plokštę įmontuotos rankenėlėsskersinis pjūvis
tvirtai ir be jokio plyšelio
įstatytas į korinę plokštę
– galima tęsti įprastas
plokštės padengimo
procedūras.

8. IŠVADOS
Kur ir kaip naudojami koriniai užpildai: - Baldų gamyboje - Durų gamyboje - Pakavimo
pramonėje - Statyboje - lengvoms pertvaroms įrengti. Yra keletas krypčių, kur konkuruoti su koriniu užpildu
praktiškai neįmanoma. Ši medžiaga leidžia gaminti nestandartinio ilgio gaminius. Taip pat jos fizikiniai -
mechaniniai rodikliai puikiai atitinka ekonominius. Norint pagaminti išilgintą detalę, jos svoris padidėja
labai nežymiai. Pavyzdžiui, korio plokštė baldų gamybai, kurios matmenys 2000x800x50 mm sveria tik apie
2 kg. Tokių pat išmatavimų MDP plokštė sveria 58 kg. Palyginus su tradicinėmis medžiagomis korinio
užpildo kaina yra žemesnė. Taip pat reikia įvertinti ir mažesnes transporto išlaidas. Ne mažiau svarbus
veiksnys yra tas, jog gamindami plokštes baldams iš šio korio užpildo jūs neapsiribojate standartiniais
išmatavimais, kurių reikalauja darbas su MDP ar kitomis plokštėmis. Korinis užpildas gali būti naudojamas
lenktoms detalėms gaminti. Taigi, jums neprireiks nei papildomų išlaidų nei papildomų darbų, lenktų
paviršių apdirbimui. Lenktoms konstrukcijoms pagaminti naudojamas korinis užpildas, kuris sudarytas iš
lygiakampių celių. Toks korinis užpildas yra gaminamas iš serijinės gamybos korinio užpildo, ištempiant
korį – tuomet šešiakampės celės tampa keturkampėmis. Šios lenktos baldų detalės gali būti suklijuojamos
vakuuminiu presu. Korinis užpildas yra vienas iš ekonomiškiausių šiuolaikinių gamybos medžiagų. Stipri
konstrukcija, mažas svoris, žema kaina, ekologiškumas, gera šilumos ir garso izoliacija, atsparumas
smūgiams – šios savybės suteikia Jums panaudojimo įvairovę ir palieka vietos Jūsų vaizduotei. Šiuolaikinės
gamybos technologijos leidžia pasiūlyti klientams popierinį korinį užpildą, kuris pasižymi plačia gama
geometrinių ir fizikinių parametrų. Korinio užpildo gamybai (gofravimui) naudojamas popierius nuo 120g
iki 200 g /m2. Korinis užpildas yra neriboto ilgio.

44
 Drožimo ir lukštenimo medžiagos

Tai plonos lakštinės natūralios medienos medžiagos. Ploni (0,8 – 1,2 mm) ir
siauri (80 – 200 mm) drožti kietmedžių lakštai vadinami drožtine fanera (drožtiniu
lukštu) ir yra skirti mediniams paviršiams apklijuoti. Jie būna normalaus storio ir labai
ploni (mikrofanera). Ji gali būti ne tik drožiama peiliais (6 pav.), bet ir pjaunama ypač
plonais (0,8 – 1,2 mm) pjūklais. Drožtinė fanera daugelį metų buvo vienintelė
apdailinė medžiaga baldų, muzikos instrumentų pramonėje. Šiuo metu jos gamyba ir
naudojimas mažėja dėl labai padidėjusios kitų analogiškų medžiagų pasiūlos.
Drožtinės faneros gamybai naudojamos retesnės, daugiausia šilto klimato
kraštuose augančios medžių rūšys: riešutmedis, bukas, magonis, mahagonis, rečiau
ąžuolas ar uosis. Drožimui tinka tik stori kelmai rąstai. Be žievės ir iš dviejų pusių
apipjauti rąstai šutinami garuose arba karštame vandenyje. Drožimo metu, siekiant
įvairesnės ir gražesnės tekstūros, rąstai taip įtvirtinami, kad būtų gautas radialinis,
pusiau radialinis ar tangentinis pjūvio vaizdas. Radialiniame pjūvyje metinės rievės
matomos kaip tiesios linijos. Šerdies spinduliai čia nubrėžia siauras skersines
juosteles, kurios užima ne mažiau ¾ viso lakšto ploto. Pusiau radialiniame pjūvyje
metinės rievės taip pat matomos kaip tiesios linijos, o šerdies spinduliai sudaro pusiau
pasuktas ir išilgines trumpų liežuvėlių formos juosteles, kurios užima ne mažiau kaip
pusę lakšto ploto. Tangentiniame pjūvyje metinės rievės yra į kūgius panašios kreivos
linijos, o šerdies spinduliai – lęšių pavidalo taškai ir brūkšneliai.

45
 Lukštas gaunamas specialiose staklėse peiliu lukštenant apvalius rąstelius.
Lukštenimas vyksta sukantis tarp dviejų centrų įveržtam ruošiniui. Prieš lukštenimą,
siekiant padidinti medienos elastingumą, rąsteliai šutinami garuose arba mirkomi
karštame (50, 80 o
C) vandenyje. Dar drėgna lukšto juosta karpymo staklėmis
sukarpoma reikiamo dydžio lakštais (7 pav.) Juostos plotis, priklausomai nuo
lukštenimo staklių dydžio, būna 900 – 3250 mm. Labiausiai paplitusios yra 1650 mm
pločio lukštenimo staklės. Sukarpytas lukštas džiovinamas ritinėse daugiaaukštėse
džiovyklose arba karštuose alsuojančiuose presuose. Lukštas gaminamas 0,55; 0,75;
0,95; 1,15; 1,50 mm storio iš lapuočių ir spygliuočių mediena.

46
 Du lukštenimo būdai:1 – drožiant centruose įtvirtintą rąstą; 2 – drožiant laisvai
besisukantį ratą.
Visų rūšių faneros plokštės pirmiausia skiriamos baldų gamybai, bet dar
dažniau naudojamos ir kaip labai universali statybinė medžiaga. Priklausomai nuo
storio ir klijavimo būdo, gali būti konstrukcinės, dekoratyvinės arba izoliacinės
paskirties. Faneros plokštės labiau paklausios ten, kur ieškoma lakštinių natūralios
medienos medžiagų, kur eksploatacinės sąlygos draudžia naudoti kitokias, sintetines,
medžiagas arba kai vartotojas gyvenamąjį namą pageidauja pastatyti tik iš natūralios
medienos.

Klijuotas lentų tašas

47
 Klijuotas lentų tašas arba klijuota sluoksninė mediena yra statybinis gaminys. Jis
suklijuotas iš obliuotų lentų, kurių pluošto kryptis yra išilginė. Užsienio techninėje
literatūroje šis gaminys vadinamas "glulam" (angliškų žodžių glue - klijai ir laminate -
sluoksninis junginiu).

Tašai, suklijuoti iš pjautinės medienos ruošinių, dažniausiai skirti langų ir durų

staktų (dėžių) bei rėmų gamybai. Tašo sluoksniai klijuojami fenolio ar amino
(melamino) arba poliuretaninių dervų klijais. Klijuotą tašą gali sudaryti tos pačios
rūšies mediena arba skirtingų rūšių mišinys, dažnai iš europinės baltosios (Picea
abies, Abies alba) eglės, raudonosios (Pinus sylvestris) pušies ar (Douglas fir) pocūgės
medienos.

Atsižvelgiant į aplinką, kurioje naudojami klijuoti lentų tašai, skiriamos trys jų

eksploatacijos klasės: pirmoji apibūdinama medžiagos drėgniu, atitinkančiu aplinkos
20°C temperatūrą ir santykinį drėgnį, viršijantį 65 % tik keletą savaičių per metus;
antroji - atitinkančiu santykinį drėgnį, viršijantį 85 % tik keletą savaičių per metus;
trečioji, kai klimatinės sąlygos yra didesnio drėgnio už antrosios eksploatacijos klasės
medieną.

Pagal lentų sluoksnių išsidėstymą tašo skerspjūvyje (LST EN 386:2002) tašai

skirstomi į horizontaliuosius, kurių šie sluoksniai yra horizontalūs, ir vertikaliuosius,
kurių sluoksniai vertikalūs.

Tašo lentos gali būti ištisinės arba suklijuotos iš dantytais dygiais sujungtų
gabalų. Vieną sluoksnį gali sudaryti viena lenta, kurios plotis lygus tašo pločiui, arba
kelios lentos.

I ir II eksploatacijos klasės horizontaliojo tašo turi būti suklijuoti tik išorinių

sluoksnių lentų kraštai, o III eksploatacijos klasės - net 4 viršutinių ir 4 apatinių
sluoksnių lentų kraštai. Vertikaliojo tašo vertikalių išorinių sluoksnių lentų kraštai
suklijuojami, jeigu tašas yra III eksploatacijos klasės. Kitais atvejais - neklijuojami,
tačiau lenta turi būti ne storesnė, kaip trečdalis jos pločio.

48
 Medienos gabalų šerdies padėtis vienoda. Tik III klasės tašų apatinio sluoksnio
(medienos gabalo) šerdis nukreipta kiton pusėn. Vengiant tašo išsigaubimo ar
suplyšinėjimo, viduryje lentos, platesnės kaip 200 mm, frezuojamas 4 mm pločio ir 1/3
lentos storio gylio griovelis.

Tašų plotis yra 50 - 800 mm, o aukštis (gylis) - 100 - 2500 mm. I ir II
eksploatacijos klasės tašų sluoksnių (lentų) didžiausias leidžiamas storis yra 45 mm
(spygliuočių medienos) ir 40 mm (lapuočių mediena), o III eksploatacijos klasės bet
kurios medienos sluoksnių - 35 mm.

Neapdorotos konservantais klijuoto tašo medienos drėgnis turi būti 8-15%, o

apdorotos konservantais -11- 18 %. Medienos drėgnis sluoksniuose negali skirtis
daugiau kaip 4%. Iš medienos išsiskiriančio laisvojo formaldehido leidžiamas kiekis
(EN 14080:2000) yra: EI klasė < 0,13 mg / 1 m3 oro; E2 klasė > 0,13 mg/ 1 m³ oro.

Klijuotos medienos konstrukcijos

Jau 30 metų AB „JŪRĖS MEDIS“ gamina klijuotos medienos sijas, tiesias ir lenktas,
pastovaus ir kintamo skerspjūvio, arkas, santvaras, rėmus. Gaminama pagal tipinius ir
specialius projektus. Konstrukcijos gaminamos iš lietuviškos ir sibiro eglės, pušies,
maumedžio medienos. Naudojami rezorcino ir melamino klijai. Siūlomos ekstra,
standartinės ir industrinės kokybės klasių klijuotos medienos konstrukcijos.

Klijuotos medienos sijų ribiniai matmenys:

• Plotis nuo 20 iki 240 mm.

• Aukštis nuo 48 iki 2300 mm.
• Maksimalus nekarpytos sijos ilgis - 44 m.
• Mažiausias lenkimo spindulys - 2500 mm.

49
Klijuotos medienos konstrukcijų panaudojimo sritys:

• Vandens parkų, baseinų, sporto salių, stadionų, maniežų, oro uostų, ir kitų
visuomeninės paskirties pastatų statyboje.
• Angarų, sandėlių (ypač chemiškai agresyvioms medžiagoms laikyti) ir žemės
ūkio paskirties pastatų statyboje.
• Pėsčiųjų viadukų, tiltų statyboje.
• Individualių namų statyboje.

Optimali kryžmiškai klijuoto tašo konstrukcija ir presas jo

gamybai

Klijuoti tašai, ko gero labiausiai paplitę gaminiai, jų gamybai naudojami

masyvios medienos ruošiniai. Vienas iš būdų padidinti medienos efektingo
panaudojimo koeficientą gaminant klijuotus tašus, skirtus medinių namų sienojams ar
laikančioms sijoms ir panašiai produkcijai, yra efektyvių rastų pjovimo ir tolimesnio
apdirbimo technologijų panaudojimas.
Jau žinoma technologija „Starwod“, pagrįsta rąstų ketvirčių suklijavimu. Ji leidžia
pagaminti statybinius tašus, kurių skersmuo yra nuo 80 x100 iki 160 x 230 mm,
išgaunant jo viduje tuštumą, sudarančią 30% suklijuoto tašo matmens.
Statybinio tašo gamintojas privalo išgauti nustatytas tašo atsparumo normas.
Teoriniame ИСАЕВ.С.П. darbe įrodyta: kryžmiškai klijuotas tašas, kuris yra lygiašonis
stačiakampis, ir kurio suklijavimo zona X = 0,32 H, kai H - tašo briaunos plotis, pagal
stangrumą
atitinka tokių pat matmenų pilnavidurio klijuoto tašo duomenis.

50
 Norint patikrinti teorines išvadas buvo atlikti tyrimai. Siekta nustatyti kryžmiškai
klijuotų tašų stangrumo lenkiant ribos priklausomybę nuo suklijavimo zonos pločio.
Tyrimams buvo paruoštos šešios eglės medienos bandinių grupės:
1. - suklijavimo zona 0,1 H
2. - suklijavimo zona 0,2 H
3. - suklijavimo zona 0,3 H
4. - suklijavimo zona 0,4 H
5. - suklijavimo zona 0,5 H
6. – pilnaviduris tašas
Gauti ruošinių tyrimo duomenys pateikiami lentelėje

Statinių jėgų dydžiai

Suklijavimo
n, δ išl, S², S, V, P,
zonos plotis
Vnt. MPa MPa MPa % %
0,1H
0,2H 18 68,32 26,01 5,1 7,40 1,74
0,3H 17 74,35 16,00 4,0 5,34 1,30
0,4H 17 77,90 6,76 2,6 3,30 0,80
0,5H 18 78,59 5,29 2,3 2,96 0,72
pilnaviduris 18 79,45 8,41 2,9 3,65 0,88
tašas 18 81,03 10,24 3,2 3,95 0,99

Analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad didinant kryžmiškai klijuoto tašo

bandinių suklijavimo zonos plotį, lenkiant stangrumo ribos prilygsta bandiniams iš
pilnavidurio tašo. Tuo pačiu metu nustatyta, kad bandinių, kurių suklijavimo zona nuo
0,3H iki 0,5H, pakitimų koeficientas yra 1,5-2 karto mažesnis už bandinių, kurių
suklijavimo zona nuo 0,1H iki 0,2H. Tai parodo, kad tašai, kurių suklijavimo zona nuo
0,3H iki 0,5H, veikiant statiškai lenkimo jėgai turi aukštą stabilumo lygį.
Tyrėjai nustatė kryžmiškai klijuoto tašo stangrumo ribos priklausomybę lenkiant,
kuri priklauso nuo suklijavimo zonos pločio ir yra lygi santykiui tarp kraštinės ir
suklijavimo zonos. Analizė parodė, kad nurodyta priklausomybė keičiant bandinių

51
suklijavimo zoną nuo 0,3H iki 0,5H lenkiat, stangrumo riba kinta nežymiai ir išsitenka
jų patikimumo intervalų ribose.
Tokiu būdu pasiūlytas teiginys: kryžmiškai klijuotas tašas, kurio suklijavimo
zona X = 0,32 H, pagal stangrumą atitinka tokių pat matmenų pilnavidurį klijuotą tašą
( vidutiniškai jų statinių jėgų dydžiai lenkiant, stangrumo riba skiriasi 2,5 %).
Gamybos proceso ypatumai gaminant kryžmiškai klijuotą tašą pasireiškia
tuo, kad klijuojant slėgis turi būti paskirstytas vienu metu tolygiai keturiomis
kryptymis išilgai, gretimai esančiose tašo dalyse. Norint gaminti šitokią klijuotą
produkciją teko sukurti specialią įrangą.
Tolimųjų Rytų Valstybinio universiteto (TOГУ) Medienos apdirbimo technologijų
katedroje sukurtas specializuotas presas. Kryžmiškai klijuoto tašo presą sudaro
korpusas, pagamintas iš šoninių lygiagrečių rėmų (1) sujungtų išilgai viršuje ir
apačioje. Prie viršuje esančio skersinio rėmo (2) pritvirtintas nejudantis rėmas (3), prie
kurio prijungtas prispaudimo balkis (4), pagamintas iš kampainio. Kampainyje
padarytos išilginės šukų formos įpjovos. Tokiu būdu kiekvieno kampainio galo įpjovos
atitinka kito kampainio įlaidas. Apatinis skersinis (5) pritvirtintas prie judančio rėmo
(6), o šis - prie spaudžiančio hidraulinio cilindro (8) stūmoklio (7). Spaudžiantis
hidraulinis cilindras vamzdeliais (9) sujungtas su hidrauline sistema, o per kolektorių
(10) ir su siurbliu, kurio darbo režimus valdymo skyde reguliuoja esantys vožtuvai.
Kryžmiškai klijuoto tašo presas veikia taip. Prieš darbo pradžią nustatoma preso
prispaudimo jėga, priklausanti nuo klijuojamo tašo skersmens. Slėgis turi būti 1,0
MPa. Hidraulinių presų suspaudimo sinchroniškumas nustatomas reguliuojamais
vožtuvais.
Prieš pakraunant norimus klijuoti ruošinių elementus, arba iškraunant
suklijuotus, hidraulinio preso cilindras būna pradinėje padėtyje, o judantis
prispaudimo balkis (5)- apatinėje padėtyje, tai leidžia vykdyti ruošinių pakrovimo
darbus.
Klijavimui ruošinių paketas formuojamas priešais presą esančioje formavimo
vietoje. Suformuotas tašas paduodamas į presą ir padedamas ant judančio
prispaudimo balkio (5). Preso valdymo pulte paspaudus mygtuką „ Aukštyn“, įsijungia
hidraulinės sistemos variklis ir sinchroninio pakėlimo sistema, reguliuojama vožtuvais.

52
To pasėkoje kylantys cilindrai per judantį rėmą perduodą jėgą prispaudimo balkiams,
kurie apspaudžia tašo elementus ir išlaiko juos iki pilno klijų sukibimo.
Pasibaigus technologiškai reikalingam laikui, per kurį polimerizuojasi klijai,
paeiliui spaudžiami mygtukai „Stop“ , „Įjungti“ , „Žemyn“, įsijungia elektromagnetinis
paskirstytuvas, ir darbinis skystis iš cilindro stūmoklių per vožtuvų kanalus išbėga į
rezervuarą.
Eksperimentinis preso pavyzdys įdiegtas UAB „БАДЖАЛЬСКИЙ ЛПХ-2“
medienos apdirbimo ceche. Skirtingai nuo esamų tašo klijavimo įrenginių, šis presas
suteikia galimybę gaminti didžiausią paklausą turintį klijuotą tašą, kurio ilgis yra nuo
800 mm iki 3000 mm. Tašus galima klijuoti ne tik iš ketvirčių, bet ir iš tašelių.
Panaudojus siūlomus prispaudimo balkius iš kampainio ir juose esančių įpjovų ir įlaidų
sistemą, šios konstrukcijos presai, esant vertikaliam prispaudimo hidrocilindrui,
apspaudžia klijuojamą elementą iš visų keturių pusių vienu metu.
Reikia pažymėti, kad buvo pasiektas optimalus pagrindinių darbinių mazgų ir
preso jėgos elementų tarpusavio išdėstymas, taip pat jų dydžių parinkimas. Tai
nulėmė preso konstrukcijos lengvumą ir maža elektros suvartojimą bei įrenginio
ilgaamžiškumą, patvarumą, tikslumą. Presą lengva prižiūrėti ir remontuoti, jis lengvai
derinamas, atitinka darbo saugos reikalavimus, pasižymi aukštu automatizacijos ir
darbo našumo lygiu.

Išvados

Atlikus eksperimentus nustatyta: kryžmiškai klijuotas tašas, kurio suklijavimo

zona sudaro 0,32 tašo kraštinės, pagal atsparumo duomenis visiškai atitinka tokių pat
matmenų pilnavidurį tašą.
Sukurtas ir pagamintas bandomasis kryžmiškai klijuoto tašo presas. Gamybinių
bandymų metu nustatyta: pasiūlytos konstrukcijos presas leidžia pagaminti aukštos
kokybės tašus ne tik iš ketvirčių, bet ir iš tašelių.

53
 Klijuotų junginių atsparumo priklausomybė nuo medienos savybių

Natūrali mediena gan seniai naudojama kaip statybinė ir konstrukcinė

medžiaga. Didžiausias medienos trūkumas yra tas, kad iš storiausio rąsto galima
išpjauti visai nedidelių matmenų lentą, ir ta lenta turi daug visokių ydų, o tų ydų kiekis
dar padidėja medieną džiovinant. Didelis medienos privalumas yra tas, kad ją galima
įvairiai ir stipriai suklijuoti. Mediena klijuojama siekiant gauti didesnių matmenų ir
geresnių savybių medžiagas. Klijuotos medienos konstrukcijos gerai žinomos
šiuolaikinėje architektūroje ir naudojamos tiek tiesių, tiek ir kreivalinijinių elementų
gamyboje. Klijuotos medienos laikomoji geba ir stabilumas didesni. Natūralios
medienos skydai ir klijuotos konstrukcijos gaminami iš spygliuočių ir kietų lapuočių
medienos. Sluoksnių konstrukciją, tašelių skerspjūvį sąlygoja plokščių paskirtis (LST
EN 13017-1, 2: 2002). Klijuota mediena jau neturi natūraliai medienai būdingų ydų –
šakų, plyšių ir kt. Medienos stipriui didelės reikšmės turi jos sluoksniuotumas.
Atsparumas suspaudimui ir tempimui maksimalus pasluoksniui, o statmenai
sluoksniams. tampri ir gerai priešinasi smūgiams. Įtempimai medinėje konstrukcijoje
priklauso nuo atskirų elementų tarpusavio jungimo būdų ir naudojamų klijų.

Siekiant užtikrinti efektyvų ir tvarų medienos naudojimą klijuotose

konstrukcijose aktualu nustatyti medienos stiprį skeliant. Atsižvelgiant į medienos
pluoštinę sandarą, skiriamos trys bandymų rūšys:
• Skėlimas išilgai pluošto,
• Skėlimas skersai pluošto,
• Kirpimas .
Kiekvieną bandymų rūšį galima atlikti ne tik spinduline, bet ir tangentine kryptimis
pagal LST ISO 6238:2003 Klijai. Medienos klijuotiniai junginiai. Šlyties stiprio
nustatymas veikiant gniuždymo apkrova (tpt ISO 6238:2001) galioja nuo
2003-07-01 ir LST CENT/TS 14966:2006.

Darbo eiga:

54
 1. Suklijuotų bandinių išpjovimas iš ruošinio pagal 3 iliustraciją Lietuvos standarte
LST ISO 6238
2. Iš išrinktų ir sužymėtų ruošinių išpjaunama po10 vnt. bandinių (tiksliai pagal 2
iliustraciją Lietuvos standarte LST ISO 6238).

40
50
40

20 20 50
5

5
3. Bandiniai Kondicionuojami iki pastovios masės patalpoje, kurios temperatūra 20
±2°C, santykinis oro drėgnumas 65±5%.Masė laikoma pastovia, kai dviejų
Tepimo
skylė gretimų svėrimų, atliktų 24 h intervalu, rezultatai skiriasi ne daugiau, kaip 0,1%
bandinio masės.
4. Pagal EN 325 ± 0,1 mm tikslumu slankmačiu išmatuojamas kiekvieno bandinio
Bandinys
ilgis ir plotis.
5. Hidraulinio preso paruošimas.
6. Sanklijų stiprio nustatymas.

Bandymas vykdomas taip: Bandiniai įstatomi į pagalbinę įrangą taip, kad vienas
šoninis paviršius prisiglaustų prie pagalbinio įrangos pagrindo šoninės sienelės, o kita
kabotų išėmoje.
Įrangėlės schema:

55

Gniuždymo kirpimo bandymo kirpimo įrenginio pavyzdys

Taip paruoštą įrangą padedame ant preso plokštumos. Presą spausti nepertraukiamai
0,60±0,15 mm/min. greičiu.
Bandymas tęsiasi kol sulūžta bandinys. Lūžimo metu užfiksuojame preso parodymus –
ardančiąją jėgą (kN), 50 N tikslumu.
7. Klijuotų sujungimų stipris skeliant išilgai pluošto apskaičiuojamas pagal formulę:
P
τ = b ⋅ l ; N/mm2
čia: P –ardančioji jėga (kN) ; b – suklijavimo plotis, mm; l – suklijavimo ilgis,mm.

8. Bandymo rezultatus užrašyti lentelėje.

lentelė

Suklijavimo
Stipris
Bandini plokštumos Ardanti Deformacijo
τ
o matmenys, mm jėga s
N/mm
Nr. Plotis Ilgis P (kN) 2 pobūdis
b l

56
57