Rodikliu Skaiciavimo Metodika-Final

Vertybini popieri bira NASDAQ OMX Vilnius
MONI FINANSIN ANALIZ

RODIKLI SKAIIAVIMO METODIKA
Visi preki enklai ir autori teiss iame leidinyje priklauso j atitinkamiems savininkams. iame leidinyje pateikiam tekstin ir grafin informacij be NASDAQ OMX Vilnius sutikimo draudiama naudoti kituose leidiniuose, interneto tinklalapiuose, iniasklaidos priemonse ar kitur. Gavus leidim i savininko, kopijuojant leidinio turin nuorodos altin yra privalomos. NASDAQ OMX Vilnius siekia, kad leidinyje pateikiama informacija bt tiksli, teisinga ir atnaujinta, taiau neatsako u pateikiamos informacijos naujum, tikslum, teisingum bei pasekmes, kurios gali kilti dl naudojimosi iame leidinyje pateikta informacija. Visais klausimais dl autorini teisi bei leidinyje esanios informacijos kreipkits el. patu vilnius@nasdasqomx.com. ISBN 978-609-95195-0-0 VILNIUS 2010
TuRINyS
vadas .........................................................................................................................................4 I. Akcini bendrovi finansin analiz ..................................................................................... 5 1. Akcini bendrovi finansini ataskait pagrindini straipsni paaikinimas .................. 5 2. Akcini bendrovi rodikli apskaiiavimas .......................................................................... 11 2.1. Likvidumo rodikliai ............................................................................................................. 11 2.2. Pelningumo rodikliai .......................................................................................................... 14 2.3. Finansinio sverto rodikliai ................................................................................................. 23 2.4. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai ......................................................................... 32 2.5. Rinkos verts rodikliai ....................................................................................................... 37 II. Bank finansin analiz ........................................................................................................49 1. Bank finansini ataskait pagrindini straipsni paaikinimas .......................................49 2. Bank rodikli apskaiiavimas ............................................................................................. 56 2.1. Likvidumo rodikliai ............................................................................................................... 56 2.2. Kapitalo pakankamumo rodikliai ........................................................................................ 57 2.3. Pelningumo rodikliai .......................................................................................................... 59 2.4. Efektyvumo rodikliai .......................................................................................................... 67 2.5. Finansinio sverto rodikliai ..................................................................................................70 2.6. Rinkos verts rodikliai ........................................................................................................72 III. Investicij gros apskaiiavimas ....................................................................................... 76 IV. Priedai. Finansini ataskait pavyzdiai ............................................................................ 77 1 Priedas. Gamybins mons balansas ................................................................................... 77 2 Priedas. Gamybins mons pelno (nuostoli) ataskaita .................................................... 80 3 Priedas. Gamybins mons pinig sraut ataskaita........................................................... 81 4 Priedas. Prekybos mons balansas .....................................................................................83 5 Priedas. Prekybos mons pelno (nuostoli) ataskaita ........................................................86 6 Priedas. Prekybos mons pinig sraut ataskaita ..............................................................87 7 Priedas. Banko balansin ataskaita ...................................................................................... 89 8 Priedas. Banko pelno (nuostoli) ataskaita ..........................................................................93 altiniai ......................................................................................................................................96
vadas
moni finansini rodikli analiz investuotojams, finans analitikams bei kitiems finans rinkos dalyviams yra viena i kertini priemoni dabartinei moni finansinei situacijai vertinti bei galimiems jos pokyiams ateityje numatyti. Spariai keiiantis ekonomikos ir finans rink slygoms, susiformavo poreikis krybikai taikyti klasikinius finans analizs rodiklius, iekoti nauj bd ir metod, leidiani giliau atskleisti moni finansin bkl bei j nulemianius veiksnius. Tad iuolaikin moni finans analiz pasiymi didele tiek pai moni, tiek reitingavimo agentr, moni ir finans rink stambiausi pasaulini duomen bazi, tiek nepriklausom finans analitik taikom rodikli vairove. Leidinys moni finansin analiz. Rodikli skaiiavimo metodika parengtas, atsivelgiant pastaruoju metu vykusius pokyius finans analizje, kuriuos didele dalimi nulm tarptautini finansins atskaitomybs standart (TFAS) formavimasis ir j taikymo tarptautinje moni finans apskaitos praktikoje pltra. TFAS privaloma taikyti Europos Sjungoje kotiruojamoms vertybini popieri birose monms (nuo 2007 m. sausio 1 d.), pleiasi j panaudojimo galimybs ir kitose stambiausiose pasaulio finans rinkose (JAV, Kinijoje ir kitose). Greta pamint veiksni pastarojo meto pasaulin finans kriz nulm esminius komercini bank finansins atskaitomybs, veiklos normatyv, rizikos vertinimo bei finansini rodikli praktikos pokyius. Europos Sjungos alyse gyvendintos Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatos, atsivelgiama Bazelio II susitarim bank rizik vertinimo ir kontrols srityje. Artimiausiu metu numatomi tolimesni bank prieiros pokyiai. Metodikos pradioje, vadovaujantis TFAS, paaikinti pagrindiniai akcini bendrovi ir bank finansini ataskait straipsniai. Toliau pateikti finansiniai rodikliai, j apibrimai bei interpretavimas, o taip pat taikymo pavyzdiai tipikos gamybins mons, prekybins mons bei komercinio banko atvejais. Pabaigoje pridti moni ir bank finansini ataskait pavyzdiai pagal TFAS, pagal kuriuos buvo apskaiiuotos finansini rodikli reikms. Pagrindini finansini ataskait straipsni bei finansini rodikli pavadinimai taip pat nurodyti angl kalba. parengt leidin traukta daug rodikli. Pirmiausia tai rodikliai, kurie naudojami monms, esanioms NASDAQ OMX vertybini popieri bir Baltijos alyse prekybos srauose, vertinti. Greta j pateikiami Lietuvos statistikos departamento skelbiami rodikliai bei kiti, tiek plaiausiai paplit moni analizs praktikoje, tiek ir retesni, bet naudingi ir rekomenduotini gilesnei finans analizei, siekiant nustatyti mons vert, jos veiklos kitimo tendencijas ir palyginti atitinkam laikotarpi arba tos paios kio akos moni rodiklius. Rodikliai apskaiiuoti pagal vieneri ataskaitini met finansini ataskait duomenis. Metodins mediagos sudarytoja: prof. dr. Valdon Darkuvien (Vytauto Didiojo universitetas). Metodikos konsultant: dr. Renata Bagdonien (Lietuvos bankas, Kredito staig prieiros departamentas).
I. aKCINI BENdROvI FINaNsIN aNaLIZ

1. AKCINI BENDROVI FINANSINI ATASKAIT PAGRINDINI STRAIPSNI PAAIKINIMAS sTRaIPsNI PaaIKINIMas
Ilgalaikis turtas (Non-current assets, long-term assets, fixed assets) tai visas kitas turtas, kuris neatitinka trumpalaikio turto apibrimo. Jis nra skirtas parduoti arba suvartoti per vien ataskaitin laikotarp, bet numatomas naudoti mons gamybos, prekybos ar kitokioje veikloje ir udirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Ilgalaik turt sudaro materialusis ir nematerialusis turtas, finansinis turtas bei kitas ilgalaikis turtas. (Balansas, Turto A dalis) (Balance sheet, Assets side, part A) (r. 1 ir 4 priedus). Nematerialusis turtas (Intangible assets) tai atskiras nepiniginis turtas, neturintis fizins formos, kuriuo mon disponuoja ir kur naudodama tikisi gauti tiesiogins ir netiesiogins ekonomins naudos, o io turto savikaina gali bti patikimai vertinta. Nematerialiojo turto pavyzdiai gali bti preki enklai, patentai ir licencijos, autori ir gretutins teiss, teis demonstruoti kino filmus, pltros darbai, kompiuteri programos, prestias. (Balansas, Turto A dalis, eilut I) (Balance sheet, Assets side, part A, item I) (r. 1 ir 4 priedus). Prestias (Goodwill) bsima ekonomin nauda, kuri tikimasi gauti i turto, kurio nemanoma atskirai identifikuoti ir atskirai pripainti. (Balansas, Turto A dalis, eilut I.2) (Balance sheet, Assets side, part A, item I.2) (r. 1 ir 4 priedus). Ilgalaikis materialusis turtas (Tangible assets, property, plant and equipment) fizin form turintis turtas, kuris naudojamas prekms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai bei ketinamas naudoti ilgiau nei vien ataskaitin laikotarp. Tiktina, kad mon ateityje i turto gaus ekonomins naudos, o turto savikaina gali bti patikimai vertinta. Ilgalaikiam materialiajam turtui balanse priskiriama em, pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas, ranga, rengimai, transporto priemons ir kt. (Balansas, Turto A dalis, eilut II) (Balance sheet, Assets side, part A, item II) (r. 1 ir 4 priedus). Atidtojo mokesio turtas (Deferred taxes) - yra sumos, atgautinos vlesniais laikotarpiais u skirtumus tarp turto ir jo mokestins bazs, ir turi bti pripaintas tik tada, kai tiktina, jog bus gautas apmokestinamasis pelnas. (Balansas, Turto A dalis, eilut IV.1) (Balance sheet, Assets side, part A, item IV.1) (r. 1 ir 4 priedus). Trumpalaikis turtas (Current assets, short-term assets) tai turtas, kuris atitinka bet kur i i kriterij: a) tikimasi j realizuoti, ketinama parduoti arba sunaudoti prastinio kio subjekto veiklos ciklo metu; b) jis laikomas vis pirma pardavimo tikslais; c) tikimasi j realizuoti per dvylika mnesi nuo balanso datos; d) tai yra pinigai arba pinig ekvivalentai, iskyrus t atvej, kai maiausiai dvylika mnesi po balanso datos yra apribotas j keitimas arba naudojimas sipareigojimams padengti. Trumpalaik turt sudaro atsargos, iankstiniai apmokjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas. (Balansas, Turto B dalis) (Balance sheet, Assets side, part B) (r. 1 ir 4 priedus).
Akcini bendrovi finansin analiz
Atsargos (Inventory) turtas, kuris yra a) laikomas parduoti prastins veiklos metu, b) yra iuo metu gaminamas, numatant j parduoti, c) aliav ir mediag, kurios bus sunaudotos gamybos proceso metu arba teikiant paslaugas, pavidalu. Atsargos apima prekes, nupirktas ir laikomas ketinant jas perparduoti, taip pat em ir kit nekilnojamj turt, skirt perparduoti. Atsargos taip pat apima kio subjekto pagamint arba tebegaminam produkcij, be to, aliavas ir kitokias mediagas, laikomas ketinant jas panaudoti gamyboje. Paslaug teikjo atveju atsargos apima tas ilaidas, u kurias kio subjektas dar nra pripains susijusi pajam. (Balansas, Turto B dalis, eilut I.1) (Balance sheet, Assets side, part B, item I.1) (r. 1 ir 4 priedus). Per vienerius metus gautinos sumos (Amounts receivable within one year) - visi treij asmen siskolinimai monei, nepriklausomai nuo siskolinimo pobdio ir altinio, padengtini ne vliau kaip einaniais po ataskaitini metais. iame straipsnyje taip pat parodoma ilgalaiki skol monei dalis, kuri turi bti padengta ne vliau kaip per einanius po ataskaitini metus. Visos gautinos sumos balanse parodomos j grynja verte, t.y. atskaiius beviltik siskolinim dal. Per vienerius metus gautinas sumas sudaro pirkj siskolinimas, dukterini ir asocijuot moni skolos ir kitos gautinos sumos. (Balansas, Turto B dalis, eilut II) (Balance sheet, Assets B side, item II) (r. 1 ir 4 priedus). Pirkj siskolinimas (Accounts receivable) tai siskolinimai monei u parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, u kurias buvo iraytos sskaitos. (Balansas, Turto B dalis, eilut II.1) (Balance sheet, Assets B side, item II.1) (r. 1 ir 4 priedus). Pinigai ir pinig ekvivalentai (Cash and cash equivalents) tai pinigai kasoje, sskaitose ir indliai iki pareikalavimo bei trumpalaiks labai likvidios investicijos, kurios gali bti lengvai ikeiiamos aikias pinig sumas ir kurioms bdinga nereikminga verts pasikeitimo rizika. (Balansas, Turto B dalis, eilut IV) (Balance sheet, Assets side, part B, item IV) (r. 1 ir 4 priedus). Turtas (Total assets) tai mons kontroliuojami itekliai, turintys kain arba vert, kuri galima patikimai nustatyti, gauti i prajusi laikotarpi vyki arba tie, i kuri mon tikisi gauti ekonomins naudos ateityje. Turtas yra skirstomas ilgalaik ir trumpalaik, apjungiant sumas, kurios turi bti atgautos per laikotarp, ne ilgesn negu dvylika mnesi nuo balanso datos, ir sumas, kurias tikimasi atgauti vliau negu po dvylikos mnesi nuo balanso datos. (Balansas, Turto dalies sumin eilut) (Balance sheet, Assets side, item Total assets) (r. 1 ir 4 priedus). Nuosavas kapitalas (Equity) tai turto dalis, likusi i kio subjekto turto atmus visus sipareigojimus. Nuosav kapital sudaro kapitalas (statinis (pasiraytasis), pasiraytasis neapmoktas kapitalas, akcij priedai bei savos akcijos), perkainojimo rezervas bei privalomasis, savoms akcijoms sigyti ir kiti rezervai, o taip pat nepaskirstytasis pelnas. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis) (Balance sheet, Equity and liabilities part C) (r. 1 ir 4 priedus). statinis (pasiraytasis) kapitalas (Subscribed capital, statutory capital) - mons statuose nurodytas ir akcinink (savinink) netas bei dar nenetas, taiau jau pareikalautas neti (dti) turtas, kad mon galt pradti ir tsti veikl, ireikiamas pasirayt akcij nominalij veri suma. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut I.1) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item I.1) (r. 1 ir 4 priedus). Savos akcijos (Treasury stock) mons nuosavybs priemons, kurias yra sigijusi pati mon ar kiti jos konsoliduotos grups nariai. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut I.4) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item I.4) (r. 1 ir 4 priedus).
Akcij priedai (Additional paid-in capital) tai nominalios verts perviris arba suma, lygi skirtumui tarp akcij nominaliosios verts ir j emisijos kainos (t.y., kainos, kuria buvo vykdomas pirminis ar papildomas akcij pardavimas investuotojams). (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut I.3) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item I.3) (r. 1 ir 4 priedus). Akcijos rinkos kaina (Current share price) - kaina, kuri rinkoje investuotojas moka u vien akcij. Analizei naudojama akcijos kaina vertybini popieri biroje. Paprastoji akcija (Ordinary share, common stock) nuosavybs vertybinis popierius, antraeilis vis kit nuosavybs priemoni klasi atvilgiu, kuris paymi jo savininko - akcininko dalyvavim bendrovs kapitale ir suteikia jam teises mons nuosavyb, turt, peln, taip pat ir teis dalyvauti mons valdyme. Pagal disponavimo bd paprastosios akcijos skirstomos vardines (ordinary registered shares) ir pareiktines (ordinary bearer shares). Privilegijuotoji akcija (Preference share) - akcija, daniausiai nesuteikianti balsavimo teiss, bet garantuojanti savininkui teis gauti fiksuot dividend, o mon likviduojant - jam priklausani turto dal. Privilegijuotoji akcija pripastama finansiniu sipareigojimu arba nuosavybs priemone, vertinant su jomis (akcijomis) siejamas teises bei nustatant, ar jos turi pagrindines finansinio sipareigojimo ypatybes. Kai privilegijuotosios akcijos negali bti ipirktos, kaip jas tinkamai klasifikuoti, nustatoma pagal kitas j teises. Perkainojimo rezervas (rezultatai) (Revaluation reserves) suma, kuria pasikeiia nuosavas kapitalas dl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut II) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item II) (r. 1 ir 4 priedus). Rezervai (Reserves) - laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savinink numatytiems tikslams. Rezervai apima ir statymu numatytus, ir paios mons savinink nuoira sudarytus rezervus i ataskaitiniais ir ankstesniaisiais metais udirbto paskirstytinojo pelno. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut III) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item III ) (r. 1 ir 4 priedus). Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (Retained earnings (loss), profit (loss) brought forward) tai ankstesniaisiais metais bei ataskaitiniu laikotarpiu udirbtas ir sukauptas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba per tuos laikotarpius patirti ir dar nepadengti nuostoliai. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut IV) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item IV) (r. 1 ir 4 priedus). Dotacijos ir subsidijos (Grants and assistance (subsidies)) - tai finansavimo priemons, apimanios param, skirt suteikti ekonomins naudos konkreiai monei ar moni, atitinkani tam tikrus kriterijus, grupei, o taip pat dotacijas, t.y. valstybs ir savivaldybs institucij, tarptautini organizacij ir fond bei kit treij asmen pervedamus iteklius monei, kuri praeityje atitiko ar ateityje atitiks tam tikras slygas, paremti. ios dotacijos neapima t paramos form, kuri nemanoma pagrstai vertinti ir sandori, kuri i mons normalios prekybos sandori nemanoma iskirti. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim D dalis) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part D) (r. 1 ir 4 priedus).
Moktinos sumos ir sipareigojimai (Liabilities) tai dabartiniai mons pareigojimai (prievols), atsirandantys i praeities laikotarpi vyki, u kuriuos kio subjektas privals ateityje atsiskaityti turtu ir kuri vert galima patikimai vertinti. i prievoli (teisini ir konstruktyvi) vykdymas nulems mons itekli, atitinkani ekonomin naud, sunaudojim. sipareigojimai apima po vieneri met moktinas sumas ir ilgalaikius sipareigojimus bei per vienerius metus moktinas sumas ir trumpalaikius sipareigojimus. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E) (r. 1 ir 4 priedus). Po vieneri met moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai (Amounts due after one year and long-term liabilities, non-current liabilities) - visi kiti mons sipareigojimai, nepriskiriami trumpalaikiams, per vienerius metus moktinoms sumoms ir sipareigojimams. Tai ilg laik finansavim teikiantys finansiniai sipareigojimai (t.y. nesantys apyvartinio kapitalo, naudojamo prastiniame kio subjekto veiklos cikle, dalimi), u kuriuos neprivaloma atsiskaityti per dvylika mnesi nuo balanso datos. Po vieneri met moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai apima finansines skolas, skolas tiekjams, gautus iankstinius apmokjimus, atidjinius, atidtojo mokesio sipareigojim ir kitus. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eilut I) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, item I) (r. 1 ir 4 priedus). Finansins skolos (Debt) tai finansiniai sipareigojimai, apimantys sutartinius sipareigojimus: a) perduoti grynuosius pinigus (bei pinig ekvivalentus) ar kit finansin turt kitam kio subjektui, b) pasikeisti finansinmis priemonmis ar finansiniais sipareigojimais su kitu kio subjektu tokiomis slygomis, kurios yra potencialiai nepalankios iam kio subjektui. Arba tai finansiniai sipareigojimai, apimantys sutartis, kurios bus ar gali bti vykdomos paties kio subjekto nuosavybs priemonmis ir yra: a) neivestin priemon, u kuri kio subjektas yra arba gali bti sipareigojs perduoti kintam jo paties nuosavybs priemoni skaii, b) ivestin priemon, u kuri bus ar gali bti atsiskaitoma kitokiu bdu, negu keiiant fiksuot pinig sum ar kit finansin turt. Finansini sipareigojim, reikiani sutartin prievol ateityje perduoti grynuosius pinigus pavyzdiai yra apmoktini vekseliai, moktinos paskolos, apmoktinos obligacijos, konvertuojamosios obligacijos iki j pavertimo paprastosiomis akcijomis, taiau jie neapima moktin prekybos skol. Balanse finansins skolos skirstomos ilgalaikes ir trumpalaikes. Ilgalaiks finansins skolos susietos su terminu apima lizingo (finansins nuomos) ar panaius sipareigojimus, skolas kredito staigoms (gautas ilgalaikes paskolas) ir kitas finansines skolas. Trumpalaiks finansins skolos tai susietos su terminu skolos kredito staigoms ir kitos finansins skolos. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eiluts I.1 ir II.2) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, items I.1 and II.2) (r. 1 ir 4 priedus). Atidjiniai (Provisions) neapibrto laiko ar sumos sipareigojimas, kai: a) mon turi dabartin prievol (teisin arba konstruktyvi) dl praeities vykio, b) tiktina, kad ekonomin naud teikiani itekli imokos bus reikalingos prievolei vykdyti bei c) gali bti pakankamai (tiksliai vertinta) prievols suma. Atidjiniai nustatomi skaiiavimo bdu, naudojant vertinimus, atsivelgiant rizik ir neapibrtumus, bei pripastami kaip ilgalaikiai ir kaip trumpalaikiai sipareigojimai. Atidjini pavyzdiai gali bti mons restruktrizavimo ilaidoms kompensuoti, tiekj garantijos, baudos ar aplinkos sutvarkymo ilaidos, jei jai buvo padaryta ala, naftos gavybos mons ar atomins jgains udarymo ilaid suma, kurios pakakt, kad ta mon vykdyt prievol, atlygindama padaryt al. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eiluts I.4 ir II.7) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, items I.4 and II.7) (r. 1 ir 4 priedus).
Atidtojo mokesio sipareigojimas (Deffered taxes liability) tai sipareigojimas mokti bsimaisiais laikotarpiais atsirandanius pelno mokesius. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eilut I.5) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, item I.5) (r. 1 ir 4 priedus). Per vienerius metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai (Amounts due within one year and short-term liabilities, current liabilities) sipareigojimas, atitinkantis bet kur i i kriterij: a) u j tikimasi atsiskaityti prastinio kio subjekto veiklos ciklo metu, b) jis laikomas vis pirma su tikslu j parduoti, c) u j turi bti atsiskaityta per dvylika mnesi po balanso datos, d) kio subjektas neturi beslygins teiss nukelti atsiskaitymo u sipareigojim maiausiai dvylika mnesi po balanso datos. sipareigojimai, kurie yra prastiniame kio subjekto veiklos cikle naudojamo apyvartinio kapitalo dalis (pvz., moktinos verslo sumos, kai kurios kaupimo sumos darbuotojams ir kitos veiklos snaudos), net jei jie turi bti vykdyti po dvylikos mnesi nuo balanso datos, taip pat priskiriami trumpalaikiams sipareigojimams. Per vienerius metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai apima ilgalaiki skol einamj met dal, finansines skolas, skolas tiekjams, gautus iankstinius apmokjimus, pelno mokesio sipareigojimus, su darbo santykiais susijusius sipareigojimus, atidjinius ir kitus. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eilut II) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, item II) (r. 1 ir 4 priedus). Skolos tiekjams (Trade payables, accounts payable) tai prekybos skolos arba sipareigojimai sumokti u gautas prekes ar suteiktas paslaugas, u kurias buvo iraytos sskaitos ar buvo tiesiogiai susitarta su tiekju. Skolos tiekjams gali bti pripastamos kaip ilgalaikiai ir kaip trumpalaikiai sipareigojimai. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eiluts I.2 ir II.3) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, items I.2 and II.3) (r. 1 ir 4 priedus). Pardavimo pajamos (Sales) - ekonomins naudos padidjimas dl preki pardavimo ir paslaug teikimo per ataskaitin laikotarp, pasireikiantis mons turto padidjimu arba sipareigojim sumajimu, kai dl to padidja nuosavas kapitalas, iskyrus papildomus akcinink naus. Pajamos pripastamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos udirbamos, neatsivelgiant pinig gavim. Pardavimo pajam straipsnyje turi bti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos, vertintos tikrja verte. (Pelno (nuostoli) ataskaita, eilut I) (Income statement, item I) (r. 2 ir 5 priedus). Pardavimo savikaina (Cost of sales) - tai per ataskaitin ir ankstesnius laikotarpius patirtos ilaidos, tenkanios per ataskaitin laikotarp suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekms, pasireikianios ekonomins naudos sumajimu per ataskaitin laikotarp, kai dl to sumaja nuosavas kapitalas, iskyrus tiesiogin jo mainim. Snaudos apskaitoje pripastamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai udirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsivelgiant pinig ileidimo laik. Pardavimo savikainos straipsnyje turi bti pateikiama grynoji pardavimo savikaina. (Pelno (nuostoli) ataskaita, eilut II) (Income statement, item II) (r. 2 ir 5 priedus). Palkanos (Interest) - tai skolinimosi snaudos, apimanios per ataskaitin laikotarp susikaupusias banko sskaitos pereikvojimo, ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi palkanas bei paskolai gauti padaryt ilaid snaudomis pripaint dal, vertybini popieri, susijusi su skolomis, ileidimo snaudomis pripaint dal, o taip pat kapitalizuotas palkanas. Pelno (nuostoli) ataskaitoje palkanos pateikiamos finansins ir investicins veiklos snaud sudtyje. (Pelno (nuostoli) ataskaita, eiluts VII.2 dalis) (Income statement, part of the item VII.2) (r. 2 ir 5 priedus).
Grynasis pelnas (nuostoliai) (Net profit (loss)) suma, kuri pateikiama atskiroje pelno (nuostoli) ataskaitos eilutje, apibendrinanioje visus per ataskaitin laikotarp pripaint pajam ir snaud straipsnius, ir parodanti ekonomins naudos padidjim (sumajim). (Pelno (nuostoli) ataskaita, eilut XIII) (Income statement, item XIII) (r. 2 ir 5 priedus). Maumos dalis (Minority interest) dukterins mons veiklos rezultato ar grynojo turto dalis, priskirtina dalims, kuri patronuojanti mon nevaldo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai per dukterines mones. Patronuojanti mon tai mon, turinti vien ar daugiau dukterini moni. Balanse maumos dalis pateikiama atskirai nuosavo kapitalo sudtyje, kai bendrov valdo ne 100% dukterini moni akcij. Dividendai (Dividends) pelno dalis, paskirta nuosavybs vertybini popieri savininkams proporcingai jiems nuosavybs teise priklausani nuosavybs vertybini popieri nominaliai vertei pagal vertybini popieri klas (arba tam tikros klass nuosavybs vertybini popieri nominaliai vertei).
10
2. aKCINI BENdROvI ROdIKLI aPsKaIIavIMas

2.1. LIKvIdUMO ROdIKLIaI (LIQUIdITY RaTIOs) 2.1.1. Einamojo likvidumo koeficientas (Current ratio)
Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Current assets Current liabilities (and amounts due within one year)
Einamojo likvidumo koeficientas rodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius sipareigojimus (ir kitas per vienerius metus moktinas sumas), t.y. jis parodo mons galimyb vykdyti trumpalaikius sipareigojimus, panaudojus turim trumpalaik turt. Likvidumas priklauso nuo mons gebjimo trumpalaik turt paversti pinigais ir taip apmokti savo skolas bei padengti kitas moktinas sumas. Vidutin rodiklio reikm sudaro 1,2 2 (kartai). Bendru atveju is rodiklis turi bti ne maesnis u vienet. emesn reikm rodyt potencialias mons finansines problemas, nepajgum ikart apmokti skol. Kritiniu atveju, net ir esant didesnei u vienet rodiklio reikmei, kai trumpalaikis turtas yra nelikvidus, mon gali susidurti su trumpalaikio likvidumo problemomis. Auktesn nei 2 reikm gali rodyti neefektyviai naudojamas atsargas bei neefektyviai valdom kit trumpalaik turt ir sipareigojimus. Kita vertus, jei su mone pirkjai atsiskaito i karto, o skol tiekjams apmokjimo terminai ilgi, einamojo likvidumo koeficientas gali bti emesnis u vienet. Paprastai vairiuose ekonomikos sektoriuose jis yra skirtingas, priklauso nuo tipikos monms veiklos ciklo trukms, gaminam produkt ar teikiam paslaug verts, atsiskaitym atidjim termin, todl analizuojant reikt atkreipti dmes io rodiklio dinamikos tendencijas bei ekonomikos sektoriaus ypatumus. Taip pat likvidumo koeficient apsprendia sezoniniai svyravimai. Palyginkime dviej skirting sektori skmingai veikiani moni einamojo likvidumo koeficientus.
Gamybins mons: 105 998 = 1,77 59 838 Prekybos mons: 198 500 = 0,7 284 000
Nagrinti einamojo likvidumo koeficient naudinga kartu su kritinio likvidumo koeficientu. Jei einamojo likvidumo koeficientas reikmingai padidja, tuo tarpu kritinio likvidumo koeficientas beveik nepakinta, tai liudija apie iaugusias atsargas.
Akcini bendrovi rodikli apskaiiavimas
11
2.1.2. Kritinio likvidumo koeficientas (Acid test (Quick) ratio)

Trumpalaikis turtas - Atsargos Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Current assets Inventory Current liabilities (and amounts due within one year)
Kritinio likvidumo koeficientas yra grietesnis mons likvidumo lygio vertinimas, nes apskaiiuojant rodikl daroma prielaida, kad atsargos nra likvidios. Atsargos skaiiuojant rodikl nra traukiamos dl ilgo laikotarpio, kurio greiiausiai prireikt, norint jas parduoti ir gauti pinigus (taiau i kitos puss, kai kurios atsargos gali bti netgi likvidesns, negu pirkj siskolinimas). Tuo tarpu pirkj siskolinimas laikomas likvidiu. Taiau taip yra tik tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose pirkjai atsiskaito per labai trump laik arba klientams bdingas auktas kreditingumas. Jeigu likvidus turtas virija trumpalaikius sipareigojimus (ir kitas per vienerius metus moktinas sumas), laikoma, kad tokia mon yra saugi ir neturt susidurti su trumpalaikio likvidumo problemomis. Praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1, taiau atitinkamos normos nustatymas priklauso nuo konkretaus nagrinjamo ekonomikos sektoriaus ypatum. Palyginkime kritinio likvidumo koeficient skirtumus toms paioms skirting ekonomikos sektori monms.
Gamybins mons: 105 998 - 32 834 = 1,22 59 838
Prekybos mons: 198 500 - 71 000 = 0,45 284 000
2.1.3. Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis (Cash ratio)

Pinigai ir pinig ekvivalentai Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Cash and cash equivalents Current liabilities (and amounts due within one year)
Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis - konservatyviausias i likvidumo rodikli, nes j apskaiiuojant daroma prielaida, kad pirkj siskolinimas ir kitos per vienerius metus gautinos sumos irgi gali bti nelikvidios. Taigi absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis parodo, koki dal trumpalaiki sipareigojim mon gali skubiai padengti kritiniu atveju, pasinaudodama faktikai turima pinig suma. is rodiklis rodo mons gebjim udirbti pinigus, kuris priklauso nuo mons veiklos pobdio ir veiklos ciklo ypatum bei pinig valdymo politikos. Kuo konservatyvesn mons pinig valdymo politika, tuo didesnis laikom pinig ir pinig ekvivalent likutis, tuo is rodiklis auktesnis.
12
Palyginimui pateikti moni, disponuojani dideliais pinig likuiais, absoliutaus likvidumo pinigais koeficientai.
Gamybins mons: 22 083 = 0,37 59 838
Prekybos mons: 55 600 = 0,2 284 000
2.1.4. Apyvartinis kapitalas (Working capital)

Trumpalaikis turtas - Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Current assets - Current liabilities (and amounts due within one year)
Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas virija trumpalaikius sipareigojimus (ir per vienerius metus moktinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo auktesn mons likvidumo lyg. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu mon negali skubiai pasiskolinti l veiklai vykdyti. Tradiciniu likvidumo analizs atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikmei, mon gali nevykdyti savo trumpalaiki sipareigojim. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais sipareigojimais mast. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnmis investicij trumpalaik turt finansavimo problemomis mon gali susidurti. Gamybini moni, pasiyminiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokjim atidjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu mons, kurios i anksto atsiskaito u paslaugas bei prekes, daniausiai turi em apyvartin kapital. Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose moni veiklai yra bdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog mon sugeba savo trumpalaikiais sipareigojimais (atiddama mokjimus tiekjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas atsargas, pirkj siskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dal investicij ilgalaik turt. Palyginimui pateikti apyvartinio kapitalo skaiiavimai dviems skirting ekonomikos sektori monms.
Gamybins mons: 105 998 - 59 838 = 46 160 Lt
Prekybos mons: 198 500 - 284 000 = -85 500 Lt
2.1.5. Apyvartinio kapitalo ir turto santykis (Working capital to total assets)

Apyvartinis kapitalas (Working capital) Turtas (Total assets)
Apyvartinio kapitalo ir turto santykio rodiklis atskleidia grynj investicij likvid turt, atmus trumpalaikius sipareigojimus, mast lyginant su bendromis mons investicijomis turt. Palyginus su apyvartiniu kapitalu, ireiktu absoliuia suma, is rodiklis patogus tuo, kad leidia
13
palyginti vairaus dydio mones. Santykinai auktesnis rodiklis parodo auktesn mons likvidumo lyg. io rodiklio dinamika atspindi didjani ar majani tikimyb, kad mon bankrutuos. emiau pateiktos dviej moni apyvartinio kapitalo ir turto santykio reikms.
Gamybins mons: 46 160 = 0,17 271 096
Prekybos mons: 85 500 = 0,16 520 800
2.2. PELNINGUMO ROdIKLIaI (PROFITABILITY RATIOS) 2.2.1. Grynasis pelningumas (Net profit margin)
Grynasis pelnas (Net profit) Pardavimo pajamos (Sales)
Grynasis pelningumas (arba grynojo pelno mara) parodo, kiek procent (arba lit) grynojo pelno udirba vienas pardavimo pajam litas, t.y. jis parodo mons veiklos efektyvum. Didesn rodiklio reikm rodo geresn vis mons snaud kontrol. Analizuojant moni veiklos rezultatus, emas pelningumas gali bti siejamas su mons orientacija pardavimo pajam didinim em kain sskaita, o taip pat su tarp konkurent vykstania kain konkurencija. Kuo maesnis pelningumas, tuo didesni pardavimo pajam reikia, siekiant udirbti t pat peln. Palyginimui apskaiiuotos dviej skirting ekonomikos sektori moni grynojo pelningumo reikms.
Gamybins mons: 45 746 = 0,1093 arba 10,93% 418 368
Prekybos mons: 22 140 = 0,025 arba 2,5% 869 000
is, o taip pat ir kiti pelningumo rodikliai labai priklauso nuo ekonomikos slyg. Ekonomikai augant jie gerja, o ekonomikai smunkant, prastja.
2.2.2. Bendrasis pelningumas (Gross profit margin)

Bendrasis pelnas (Gross profit) Pardavimo pajamos (Sales)
Bendrasis pelningumas (arba bendrojo pelno mara) parodo mons sugebjim udirbti peln i pagrindins mons veiklos, kontroliuoti pardavimo pajam bei pardavimo savikainos lyg. Kuo didesn bendrojo pelno suma udirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo efektyvesn
14
mons veikla. Bendrojo pelningumo lygiui didel tak turi mons veiklos pobdis bei ekonomikos sektorius, kuriame ji veikia. Palyginimui pateiktos dviej moni bendrojo pelningumo reikms.
Gamybins mons: 133 798 = 0,3 198 arba 31,98% 418 368
Prekybos mons: 182 000 = 0,209 arba 20,9% 869 000
2.2.3. Veiklos pelningumas (Operating profit margin)

Tipins veiklos pelnas (Operating profit) Pardavimo pajamos (Sales)
Veiklos pelningumas (arba veiklos pelno mara) parodo, kiek procent (arba lit) veiklos pelno udirba vienas pardavimo pajam litas, t.y. jis parodo mons tipins veiklos, neatsivelgiant finansin ir investicin veikl, efektyvum. Tipin veikla apima kines operacijas, susijusias su veikla, i kurios mon kelet ataskaitini laikotarpi gauna daugiausia pajam ir kuri mon laiko pagrindine. Kuo didesn (tipins) veiklos pelno suma udirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo geriau valdomas pardavimo pajam, pardavimo savikainos bei veiklos snaud lygis, tuo didesnis mons (tipins) veiklos pelningumas. emiau paskaiiuoti dviej moni veiklos pelningumo rodikliai.
Gamybins mons: 58 577 = 0,14 arba 14,00% 418 368
Prekybos mons: 30 400 = 869 000 0,0349 arba 3,49%
2.2.4. Veiklos pelningumas prie palkanas ir mokesius (Earnings before interest and taxes margin, EBIT margin)
Pelnas prie palkanas ir mokesius (Earnings before interest and taxes (EBIT)) Pardavimo pajamos (Sales) Pelnas prie palkanas ir mokesius = prastins veiklos pelnas + Finansins veiklos rezultatas Earnings before interest and taxes (EBIT) = Profit from continuing operations + Financial income (expenses), net
Pelnas prie palkanas ir mokesius yra vienas svarbiausi mons veiklos efektyvumo rodikli. Jis parodo mons peln, udirbt veiklos ir investicinio cikl metu, bet prie mons finansavimo politikos takos pelnui vertinim bei pelno mokesio atskaitym. is rodiklis rodo, kok peln mon bt udirbusi, jei ji nebt turjusi finansini skol. Danai finansins veiklos rezultat nulemia paskol
15
palkan snaudos, tad tokiu atveju is pelnas parodo veiklos rezultat neatskaiius palkan snaud. Siekiant supaprastinti skaiiavimus, praktikoje EBIT danai prilyginamas mons veiklos pelnui. Tuo tarpu, norint kuo objektyvesnio jo vertinimo, ypa kai mons vykdo sudting apskaitos politik, rekomenduojama iplsti io dydio skaiiavimo baz, traukiant turto verts sumajimo nuostolius, valiut kurso pokyio tak, peln i turto pardavimo, tiktinus sandori nuostolius ir kt. Veiklos pelningumas prie palkanas ir mokesius (arba pelno prie palkanas ir mokesius mara) parodo, kiek procent (arba lit) pelno prie palkanas ir mokesius udirba vienas pardavimo pajam litas, ir atskleidia vis mons pajam bei snaud, iskyrus finansini ir pelno mokesio, poveik mons pelningumui. Kuo didesn pelno prie palkanas ir mokesius suma udirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo efektyvesn mons veikla. is rodiklis svyruoja nuo 5-6% prekybos sektoriuje iki 12% ir daugiau telekomunikacij sektoriuje. Spariai augani, nauj technologij sektoriuose jis danai neigiamas. Palyginkite dviej moni veiklos pelningum prie palkanas ir mokesius. iame pavyzdyje daroma prielaida, kad i moni atveju pelno (nuostoli) ataskaitose pateikiam finansins ir investicins veiklos rezultat sudaro tik finansins veiklos pajamos ir snaudos.
Gamybins mons: 59 692 + 406 = 0,1436 arba 14,36% 418 368
Prekybos mons: 29 540 + 5 380 = 0,04 arba 4,0% 869 000
2.2.5. Grynasis veiklos pelningumas po mokesi (Net operating profit after tax margin, NOPAT margin)
Grynasis veiklos pelnas po mokesi (Net operating profit after tax (NOPAT)) Pardavimo pajamos (Sales) Grynasis veiklos pelnas po mokesi = Pelnas prie palkanas ir mokesius (1 Pelno mokesio tarifas) Net operating profit after tax (NOPAT) = Earnings before interest and taxes (EBIT) (1 - Profit tax)
Grynasis veiklos pelnas po mokesi parodo apibendrint visos mons veiklos rezultat po pelno mokesio atskaitymo, bet prie finansins veiklos rezultato vertinim. Finansins veiklos rezultat didele dalimi nulemia palkan snaudos. Atliekant skaiiavimus rekomenduojamas naudoti monei taikomas pelno mokesio tarifas. Grynasis veiklos pelningumas po mokesi (arba grynojo veiklos pelno po mokesi mara) parodo, kiek procent (arba lit) grynojo veiklos pelno po mokesi udirba vienas pardavimo pajam litas, t.y. rodo mons veiklos efektyvum prie mons kapitalo (skolinto ir nuosavo) struktros poveikio pelningumui vertinim. Didesn rodiklio reikm rodo auktesn mons veiklos pelningum.
16
Palyginimui apskaiiuotos dviej moni grynojo veiklos pelningumo po mokesi reikms.
Gamybins mons: (59 692 + 406) (1 - 0,20) = 0,1 149 arba 11,49% 418 368 Prekybos mons: (29 540 + 5 380) (1 - 0,20) = 0,032 arba 3,2% 869 000 2.2.6. Veiklos pelningumas prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) (Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization margin, EBITDA margin)
Pelnas prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) Pardavimo pajamos Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) Sales Pelnas prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) = = prastins veiklos pelnas + Finansins veiklos rezultatas + Nusidvjimas bei amortizacija Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) = = Profit from continuing operations + Financial income (expenses), net + Depreciation and amortization
Pelnas prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) (EBITDA) parodo mons udirbt peln prie mons finansavimo politikos, o taip pat pelno mokesio poveikio pelnui vertinim. Bendru atveju jis apskaiiuojamas prie prastins veiklos pelno pridedant finansins veiklos rezultat bei ilgalaikio turto nusidvjim ir amortizacij. moni veikloje finansins veiklos rezultat danai nulemia vien finansini skol palkanos. Be to, reikia atkreipti dmes tai, kad nusidvjimo ir amortizacijos snaudos nra pinig ilaidos. Todl praktikoje apskaiiuojama pelno suma (EBITDA) danai laikoma apytiksliu mons veiklos pinig srautu. Kuo didesn mons ilgalaikio materialaus turto vert ir nusidvjimas, tuo EBITDA didesnis u mons udirbt veiklos peln. Todl is rodiklis itin tinka lyginti ir vertinti veiklos rezultatus t moni, kurios vykdo didelio masto kapitalo investicijas. Be to, kuo didesns mons gautos paskolos ir auktesns mokamos palkanos, tuo EBITDA didesnis u mons udirbt peln. is rodiklis leidia palyginti moni rezultatus, neatsivelgiant naudojamus veiklos finansavimo altinius ir j struktra. Veiklos pelningumas (arba pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) mara) prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) parodo, kiek procent (arba lit) pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) udirba vienas pardavimo pajam
17
litas. Tai vienas pagrindini veiklos pelningumo vertinimo rodikli. Kuo didesn pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) (EBITDA) suma udirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo efektyvesn mons veikla. is rodiklis svyruoja nuo 7-8% prekybos sektoriuje iki 30% ir daugiau telekomunikacij sektoriuje. Toliau pateikiamas veiklos pelningumo prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) apskaiiavimas.
Gamybinei monei: 59 692 + 406 + 12 000 = 0,1723 arba 17,23% 418 368 Prekybos monei: 29 540 + 5 380 + 19 460 = 0,0625 arba 6,25% 869 000 2.2.7. Pelningumo koeficientas (Earnings before taxes margin, EBT margin)
Pelnas prie mokesius (Earnings before taxes (EBT)) Pardavimo pajamos (Sales)
Pelningumo koeficientas, kitaip tariant pelno prie mokesius mara, parodo prastins mons veiklos, t.y. pasikartojani kini operacij, susijusi su visa mons tipine ir netipine veikla, pelningum, atsiribojant nuo pelno mokesio tarifo takos galutiniam mons veiklos rezultatui. Tai danai statistikoje naudojamas rodiklis, siekiant palyginti skirting ekonomikos sektori moni veiklos rezultatus. Pelningumo koeficientas parodo, kiek procent (arba lit) pelno prie mokesius udirba vienas pardavimo pajam litas. Kuo didesn io rodiklio reikm, tuo efektyvesn mons veikla.
Pelningumo koeficientas gamybinei monei: 59 692 = 0,1427 arba 14,27% 418 368 Prekybos monei: 29 540 = 0,0339 arba 3,4% 869 000
18
2.2.8. Turto pelningumas (gra) (Return on assets, ROA)

Grynasis pelnas Vidutinis turtas = Grynasis pelnas Pardavimo pajamos Pardavimo pajamos Vidutinis turtas =
= Grynasis pelningumas x Turto apyvartumas Net profit Average total assets = Net profit Sales Sales Average total assets =
= Net profit margin Total assets turnover
Nustatant turto pelningum rekomenduotina skaiiuoti vidutin turt, ypa jei dl dideli pokyi monje turtas per metus ymiai pakinta.
Vidutinis turtas = Turtas laikotarpio pradioje + Turtas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning total assets + Ending total assets 2
Average total assets =
Turto pelningumas (arba turto gra) parodo, kiek lit grynojo pelno tenka vienam turto litui. is rodiklis atspindi viso mons turto panaudojimo efektyvum ir vidutinikai sudaro nuo 5% iki 20%. Turto pelningumo lygis priklauso nuo mons veiklos ypatum, ypa ilgalaikio turto panaudojimo masto bei jo verts. Auktesn rodiklio reikm parodo efektyvesn turto naudojim. Reikminga turto gros rodiklio, kaip dviej rodikli, t.y. grynojo pelningumo ir turto apyvartumo, sandaugos, iraika, nes ji aikiai parodo dviej pagrindini veiksni grynojo pelningumo ir turto apyvartumo - reikm turto gros dydiui. Statistikoje turto pelningumas (gra) danai skaiiuojamas peln prie mokesius padalinant i turto sumos. Taip siekiama atsiriboti nuo mokesi politikos ypatum bei poveikio iam pelningumo rodikliui. Be to, pasitaiko atvej, kai turto pelningumas skaiiuojamas prie grynojo pelno pridjus finansins veiklos snaudas po pelno mokesio atskaitymo ir padalinus i sum i vidutinio metinio turto. Taip norima vertinti turto pelningum, neatsivelgiant mons mokam paskol palkan bei kit finansins veiklos snaud poveik grynojo pelno rezultatui. Palyginkite dviej skirting ekonomikos sektori moni turto pelningumo rodiklius.
Gamybins mons: 45 746 45 746 418 368 = = 0,109 1,615 = 0,176 arba 17,6% (246 979 + 271 096)/ 2 418 368 259 037,5 Prekybos mons: 22 140 22 140 869 000 = = 0,025 1,755 = 0,0439 arba 4,39% (520 800 + 469 280)/2 869 000 495 040
19
2.2.9. Nuosavo kapitalo pelningumas (gra) (Return on equity, ROE)

Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas = Grynasis pelnas Pardavimo pajamos Pardavimo pajamos Turtas Turtas Nuosavas kapitalas =
= Grynasis pelningumas x Turto apyvartumas x
Turtas Nuosavas kapitalas Total assets Equity Total assets Equity =
Net profit Equity
Net profit Sales
Sales Total assets
= Net profit margin Total assets turnover
Nustatant nuosavo kapitalo pelningum, jei dl dideli pokyi monje nuosavas kapitalas per metus ymiai pakinta, rekomenduojama skaiiuoti vidutin nuosav kapital.
Vidutinis nuosavas kapitalas = = Nuosavas kapitalas laikotarpio pradioje + Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje 2 Average equity = Beginning equity + Ending equity 2
Nuosavo kapitalo pelningumas (arba nuosavo kapitalo gra) parodo, kiek lit grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo litui. is rodiklis svarbiausias akcininkams, vertinant j praeito laikotarpio investicij mon gr. Todl skaiiavimuose rekomenduotina naudoti visiems paprastj akcij savininkams (taip pat ir maumos) priskiriamo grynojo pelno bei nuosavo kapitalo sumas. Atliekant analiz, reikia atkreipti dmes, kad io rodiklio reikm priklauso nuo nuosavo kapitalo balansins verts, o pastarj nulemia akcinio kapitalo didinimo bei mainimo ypatumai, ilgalaikio materialaus turto perkainojimas ir kiti veiksniai. Didinant akcin kapital, o taip pat atliekant turto perkainojim auktesne rinkos verte, nuosavas kapitalas padidja, o nuosavo kapitalo pelningumas sumaja. Tuo tarpu superkant akcijas ar kitaip mainant nuosav kapital io rodiklio reikm auga. Nuosavo kapitalo gra priklauso ir nuo mons kapitalo struktros. Dl paskol palkan snaud maja mons grynasis pelnas. Kuo didesns mons finansins skolos, tuo maesnis gali bti ir akcinink nuosavas kapitalas. Tokiu atveju nuosavo kapitalo gra danai padidja. Nuosavo kapitalo pelningumo rodikl galima iskaidyti kelet sudtini dali - grynj pelningum, turto apyvartum bei turto ir nuosavo kapitalo santyk. J sandauga apibendrintai atskleidia i pagrindini veiksni poveik nuosavo kapitalo gros dydiui ir jo pasikeitimui. Faktin nuosavo kapitalo pelningum investuotojai paprastai lygina su nustatytu reikalaujamos gros i investicij mons akcijas dydiu. Palyginimui pateikti dviej itin skming moni nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai.
Gamybins mons: 45 746 45 746 418 368 259 037,5 = = 0,109 1,615 1,51 = 0,2667 (189 603 + 153 357)/ 2 418 368 259 037,5 171 480 arba 26,67%
20
Prekybos mons: 22 140 22 140 869 000 495 040 = = 0,025 1,755 5,198 = 0,2324 (101 600 + 88 880)/ 2 869 000 495 040 95 240 arba 23,24% 2.2.10. Panaudoto kapitalo pelningumas (gra) (Return on capital employed, ROCE)
Grynasis veiklos pelnas po mokesi Panaudotas kapitalas = Pelnas prie palkanas ir mokesius Pardavimo pajamos = Pardavimo pajamos Panaudotas kapitalas =
(1 Pelno mokesio tarifas)
= Grynasis veiklos pelningumas po mokesi
Pardavimo pajamos Panaudotas kapitalas
Net operating profit after tax (NOPAT) Capital employed
EBIT Sales
(1 - Tax rate) Sales
Sales Capital employed
= NOPAT margin
Capital employed
Panaudotas kapitalas = Nuosavas kapitalas + Finansin skola Capital employed = Equity + Debt Finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola Debt = Long-term debt + Short-term debt
Panaudoto kapitalo pelningumas (arba panaudoto kapitalo gra) parodo, kiek lit grynojo veiklos pelno po mokesi tenka vienam panaudoto kapitalo litui. is rodiklis atspindi viso mons nuosavo ir skolinto kapitalo panaudojimo efektyvum. Auktesn rodiklio reikm parodo efektyvesnes kapitalo investicijas. Kuo didesnis is rodiklis, tuo didesn bendra skolinto ir nuosavo kapitalo gra. monms, pasiyminioms pinig udirbimo gebjimais, panaudoto kapitalo reikmei nustatyti rekomenduojama skaiiuoti grynj finansin skol, t.y. trumpalaik ir ilgalaik finansin skol mainti pinig ir pinig ekvivalent, trumpalaiki (finansini) investicij bei terminuot indli suma. Panaudoto kapitalo pelningumas gali bti apskaiiuojamas kaip dviej rodikli - grynojo veiklos pelningumo po mokesi bei pardavimo pajam ir panaudoto kapitalo santykio, sandauga. Pirmasis i j parodo mons visos veiklos, iskyrus finansins, pelningumo poveik panaudoto kapitalo gros dydiui. Antrasis pardavimo pajam santykio su panaudotu kapitalu arba kapitalo apyvartumo rodiklis yra dydis, atvirkias kapitalo intensyvumui. Jis rodo, kokio dydio kapitalo (nuosavo ir skolinto) monei reikia, siekiant utikrinti pardavimo pajam lyg. ie du rodikliai atspindi pagrindinius veiksnius bei prieastis nulemianius panaudoto kapitalo gr.
21
Palyginimui pateikti dviej moni panaudoto kapitalo pelningumo rodikliai. Darome prielaid, kad monms taikomas 20% pelno mokesio tarifas.
Gamybins mons: (59 692 + 406)(1 - 0,20) 48 078,4 418 368 = 189 603 + 645 + 23 000 418 368 213248 Prekybos mons: (29 540 + 5 380)(1 - 0,20) = 101 600 + 95 000 + 27 000 27 936 869 000 869 000 223 600 = 0,032 3,886 = 0,1244 arba 12,44% = 0,1 149 1,962 = 0,2254 arba 22,54%
Panaudoto kapitalo pelningumas lyginamas su nuosavo kapitalo pelningumu. Skirtumus tarp i dviej rodikli nulemia mons finansavimo struktra, skolinto kapitalo panaudojimo laipsnis ir efektyvumas. Jei mons finansin skola lygi nuliui, tai i dviej rodikli reikms sutampa.
2.2.11. Investuoto kapitalo pelningumas (gra) (Return on capital invested, ROCI)

Grynasis veiklos pelnas po mokesi Investuotas kapitalas = Pelnas prie palkanas ir mokesius Pardavimo pajamos = Pardavimo pajamos Investuotas kapitalas =
(1 Pelno mokesio tarifas)
= Grynasis veiklos pelningumas po mokesi
Pardavimo pajamos Investuotas kapitalas = =
Net operating profit after tax (NOPAT) Capital invested = EBIT Sales (1 - Tax rate)
Sales Capital invested Sales
= NOPAT margin
Capital invested
Investuotas kapitalas =Grynasis turtas = Ilgalaikis turtas + Apyvartinis kapitalas Capital invested = Net assets = Fixed assets + Working capital
Investuoto kapitalo pelningumas parodo investicij gr, t.y. kiek lit grynojo veiklos pelno po mokesi tenka vienam mons grynj turt investuoto kapitalo litui. is rodiklis atspindi mons grynojo turto, tiek ilgalaikio turto, tiek ir apyvartinio kapitalo, panaudojimo efektyvum. Todl kartais praktikoje is rodiklis vadinamas grynojo turto pelningumu (gra). Auktesn rodiklio reikm parodo efektyvesn viso grynojo turto naudojim.
22
Reikminga investuoto kapitalo pelningumo rodiklio, kaip trij rodikli - veiklos pelningumo prie palkanas ir mokesius, mokesi koeficiento bei pardavimo pajam ir investuoto kapitalo santykio - sandaugos iraika. Ji atskleidia pagrindinius veiksnius, nulemianius investuoto kapitalo (arba grynojo turto) gros dyd. Kai kurie finans analitikai rekomenduoja grynj turt skaiiuoti sumainant apyvartin kapital trumpalaiki finansini skol dydiu. Tokiais atvejais investuoto kapitalo pelningumo ir panaudoto kapitalo pelningumo skaiiavim rezultatai nesiskiria. Konkreti rodiklio skaiiavimo metodika pasirenkama priklausomai nuo to, kuri veiksni taka investicij grai analizuojama. Palyginimui pateikti dviej moni panaudoto kapitalo pelningumo rodikliai, tariant, kad monms taikomas 20% pelno mokesio tarifas.
Gamybins mons: (59 692 + 406)(1 - 0,20) 60 098 418 368 = (1 - 0,20) 165 098 + 105 998 + 59 838 418 368 211 258 = 0,2275 arba 22,75% = 0,144 (1 - 0,20) 1,98
Prekybos mons: (29 540 + 5 380)(1 - 0,20) 34 920 869 000 = (1 - 0,20) 322 300 + 198 500 + 284000 869 000 236 800 = 0,1174 arba 11,74% 2.3. FINaNsINIO svERTO ROdIKLIaI ((FINANCIAL) LEVERAGE RATIOS) 2.3.1. siskolinimo koeficientas (Total liabilities to total assets ratio)
sipareigojimai (Total liabilities) Turtas (Total assets) sipareigojimai (Total liabilities) = Turtas (Total assets) - Nuosavas kapitalas (Equity)
= 0,04 (1 - 0,20) 3,67
siskolinimo koeficientas atspindi, kokia mons turto dalis yra sigyta u skolintas las. Jis yra svarbus kreditoriams, kadangi parodo, kiek apsaugotos j los. Kuo didesnis rodiklis, tuo emesnis saugumo lygis. Statistikoje is rodiklis naudojamas skirting ekonomikos sektori moni bendro siskolinimo laipsnio palyginimui. Normalu, kai is rodiklis sudaro nuo 0,4 iki 0,6. Kuo is rodiklis auktesnis, tuo labiau moni veikla finansuojama skolintomis lomis, o ne akcinink investicijomis. Tuo didesn ir finansin rizika. vairiuose ekonomikos sektoriuose io rodiklio reikm skirtinga ir priklauso tiek nuo monms bdingo veiklos ciklo, skol tiekjams ir kit moktin sum atidjim bei apmokjimo laikotarpi, tiek nuo moni skolinimosi politikos.
23
Palyginimui pateikti dviej moni su skirtingu skolinimosi mastu siskolinimo koeficientai.
Gamybins mons: 271 096 - 189 603 = 0,30 271 096
Prekybos mons: 520 800 - 101 600 = 0,8 520 800
2.3.2. Skolos ir turto santykis (Debt to assets ratio)

Skola (Debt) Turtas (Total assets) Skola (Debt) = Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Trumpalaik finansin skola (Short-term debt)
Skolos ir turto santykis parodo, kokia suma mons ilgalaiki ir trumpalaiki sipareigojim, susijusi su palkan mokjimais, tenka vienam mons turto litui. is rodiklis atskleidia kreditori rizikos mast, lyginant su mons turto balansine verte. Kuo is rodiklis didesnis, tuo auktesn tiktina rizika kreditoriams. Dl skol, ypa ilgalaiki, susijusi su palkan mokjimais, mons patiria palkan norm svyravim rizik. Augant palkan norm lygiui ekonomikoje, palkan snaudos didja, o mons grynasis pelnas maja. Palyginimui pateikti dviej skirting moni finansins skolos ir turto santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 = 0,087 271 096
Prekybos mons: 95 000 + 27 000 = 0,23 520 800
2.3.3. Grynosios finansins skolos ir turto santykis (Net financial debt to assets ratio)
Grynoji finansin skola (Net financial debt) Turtas (Total assets) Grynoji finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola Trumpalaiks investicijos Terminuoti indliai Pinigai ir pinig ekvivalentai Net financial debt = Long-term debt + Short-term debt Marketable securities - Cash and cash equivalents
24
Grynosios finansins skolos ir turto santykis parodo, kokia suma mons finansini skol, atmus turimus pinigus ir trumpalaikes (finansines) investicijas, tenka vienam mons turto litui. Tai tikslesnis mons finansins rizikos lygio vertinimas. Apskaiiuojant rodikl atsivelgiama tai, kokia dalis finansini skol galt bti padengta turimais pinigais ar itin likvidiomis trumpalaikmis (finansinmis) investicijomis. Kuo didesniu pinig likuiu mon disponuoja, tuo is rodiklis bus maesnis. mons gebjimas udirbti pinigus priklauso nuo mons veiklos pobdio ir veiklos ciklo ypatum bei pinig valdymo politikos. Kita vertus, kuo geresnis mons gebjimas udirbti pinigus bei didesni pinig likuiai, tuo geresns prielaidos skolintis. Esminis rodiklio trkumas yra tas, kad grynoji finansin skola lyginama su turto balansine verte, kuri gali ymiai skirtis nuo tikrosios, rinkos verts. Palyginimui pateikti dviej skirting moni grynosios finansins skolos ir turto santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 0,006 271 096
Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 0,127 520 800
2.3.4. sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykis (Total liabilities to equity ratio)

sipareigojimai (Total liabilities) Nuosavas kapitalas (Equity) sipareigojimai (Total liabilities) = Turtas (Total assets) - Nuosavas kapitalas (Equity)
sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kokia bendr mons ilgalaiki ir trumpalaiki sipareigojim, susijusi tiek su mons veiklos ciklu, tiek su jos skolinimusi, suma tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Kuo is rodiklis didesnis, tuo auktesnis mons finansins rizikos laipsnis, t.y. dideli sipareigojimai, kuriuos teks padengti ateityje. Ilgalaikiai sipareigojimai, susij su palkan mokjimais, sukelia palkan norm svyravim rizik. Augant palkan norm lygiui ekonomikoje, palkan snaudos didja, o mons grynasis pelnas maja. vairiuose ekonomikos sektoriuose io rodiklio reikm skirtinga ir parodo mons finansavimo struktr balansine verte. Palyginimui pateikti dviej skirting moni sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykiai.
Gamybins mons: 271 096 + 189 603 = 0,42 189 603
Prekybos mons: 520 800 - 101 600 = 4,13 101 600
25
2.3.5. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Debt to equity ratio)

Skola (Debt) Nuosavas kapitalas (Equity) Skola (Debt) = (Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Trumpalaik finansin skola (Short-term debt))
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek lit trumpalaiki ir ilgalaiki skol tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Apskaiiuojant skolas, vertinami visi su palkan mokjimu susij mons sipareigojimai. Tai vienas i pagrindini finansinio sverto rodikli. Kuo didesn rodiklio reikm, tuo auktesnis mons finansinis svertas. vairiuose ekonomikos sektoriuose io rodiklio reikm skirtinga. Analizuojant mons veikl, auktas rodiklis gali liudyti apie didesn finansin rizik, nes monei gali bti sudtinga padengti savo palkan ir skolos grinimo mokjimus ir gauti pakankamai l tolesniam finansavimui. Priimtinas skolos ir nuosavo kapitalo santykis priklauso nuo daugelio veiksni, tame tarpe nuo ekonomikos sektoriaus ypatum, mons galimybs gauti paskolas bei skmingai iplatinti savo obligacijas, o taip pat pajam gavimo pastovumo. Tuo atveju, kai skola lyginama su nuosavo kapitalo balansine verte, iam rodikliui didel tak gali turti mons apskaitos politika, akcinio kapitalo didinimo bei mainimo bei turto perkainojimo sprendimai. Todl nuosavo kapitalo balansin vert gali ymiai skirtis nuo tikrosios, rinkos verts. Praktikoje is rodiklis, apskaiiuotas balansine verte, lyginamas su skolos ir nuosavo kapitalo santykiu, apskaiiuotu rinkos verte. Kuo didesn nuosavo kapitalo rinkos vert, tuo is rodiklis emesnis, o tai gali tapti argumentu papildomai skolinantis. Kita vertus, pastarj rodikl dert vertinti atsargiai, nes rinkos pakilimo laikotarpiu jis sudaro galimybes pernelyg daug pasiskolinti ir sukelti potenciali bankroto grsm. Tuo tarpu rinkos nuosmukio laikotarpiais siskolinusioms monms io rodiklio reikm padidja ir atspindi itin aukt j patiriamos finansins rizikos lyg. Palyginimui pateikti dviej skirting moni (finansins) skolos ir nuosavo kapitalo santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 = 0,125 189 603
Prekybos mons: 95 000 - 27 000 = 1,2 101 600
2.3.6. Grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Net (financial) debt to equity ratio)
Grynoji finansin skola (Net financial debt) Nuosavas kapitalas (Equity) Grynoji finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola - Trumpalaiks investicijos Terminuoti indliai - Pinigai ir pinig ekvivalentai Net (financial) debt = Long-term debt + Short-term debt Marketable securities - Cash and cash equivalents Akcini bendrovi rodikli apskaiiavimas
26
Grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek vienam nuosavo kapitalo litui tenka ilgalaiki ir trumpalaiki finansini skol, susijusi su palkan mokjimu, atmus turimus pinigus bei kitas itin likvidias finansines trumpalaikio turto investicijas. Tai grietesnis mons finansins rizikos lygio vertinimas. Kuo is rodiklis auktesnis, tuo didesn mons rizikos dalis tenka kreditoriams, o ne jos akcininkams. Geresnis mons gebjimas udirbti pinigus bei didesni pinig likuiai rodikl maina ir sudaro palankesnes galimybes skolintis bei perkelti didesn rizikos dal kreditoriams. Grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis gali bti apskaiiuojamas ne tik balansine, bet ir rinkos verte. Pastaruoju atveju rinkos pakilimo laikotarpiu rinkos verte apskaiiuoto rodiklio reikm gali bti santykinai ema ir sudaryti prielaidas papildomai skolintis, pavyzdiui, vykdant agresyvios pltros planus, sigyjant ir restruktrizuojant kitas mones. Palyginimui pateikti dviej moni grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 0,008 189 603
Prekybos mons: 95 000 +27 000 - 55 600 = 0,65 101 600
2.3.7. Ilgalaiks skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Long-term debt to equity ratio)
Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) Nuosavas kapitalas (Equity)
Ilgalaiks finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek lit ilgalaiki skol tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Apskaiiuojant ilgalaikes finansines skolas, vertinami visi su palkan mokjimu susij mons ilgalaikiai sipareigojimai. is rodiklis atspindi mons ilgalaikio siskolinimo laipsn. Kuo jis didesnis, tuo auktesn ilgalaik finansin rizika. Ilgalaiks skolos sukelia palkan norm svyravim rizik. Augant palkan norm lygiui ekonomikoje, palkan snaudos didja, o mons grynasis pelnas maja. Jei rodiklis didesnis nei 1, tai mon yra pasiskolinusi ilgam laikotarpiui daugiau, nei j yra investav akcininkai. Jei mons pinig srautai nra stabils ir aukti, tai dl palkan mokjimo ir skolos grinimo sunkum mon gali susidurti su ilgalaikio mokumo problemomis. Toliau pateikiami ilgalaiks finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykio pavyzdiai.
Gamybins mons: 645 = 0,003 189 603
Prekybos mons: 95 000 = 0,935 101 600
27
2.3.8. Bendrojo mokumo koeficientas (Equity to total liabilities ratio)

Nuosavas kapitalas (Equity) sipareigojimai (Total liabilities)
Bendrojo mokumo koeficientas rodo, kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam mons sipareigojim litui. Tai statistikoje naudojamas rodiklis, atskleidiantis moni balanso struktros skirtumus tiek tarp atskir moni, tiek tendencijas skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Vis sipareigojim padengimas akcinink nuosavu kapitalu parodo mons finansin stabilum. Kuo is rodiklis didesnis, tuo kreditoriai yra saugesni. Palyginimui apskaiiuotos bendrojo mokumo koeficient reikms dviems analizuojamoms monms.
Gamybins mons: 189 603 = 2,33 271 096 - 189 603 Prekybos mons: 101 600 = 0,24 520 800 - 101 600 2.3.9. Skolos ir panaudoto kapitalo santykis (Debt to capital employed ratio)
Skola (Debt) Panaudotas kapitalas (Capital employed) Skola (Debt) = Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Trumpalaik finansin skola (Short-term debt) Panaudotas kapitalas = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola + Nuosavas kapitalas Capital employed = Long-term debt + Short-term debt + Equity
Skolos ir panaudoto kapitalo santykis atspindi mons finansinio sverto lyg. Kuo didesns mons trumpalaiks ir ilgalaiks finansins skolos, tuo jos finansinis svertas yra auktesnis. Taip pat is rodiklis parodo mons finansavimo struktr. Jei rodiklis virija 0,5 arba 50%, tai mons panaudoto kapitalo sudtyje daugiau skolinto kapitalo ir ji orientuojasi aktyv finansinio sverto panaudojim. Jei is rodiklis emas, tai mon maai naudojasi skolintu kapitalu. Tai rodo konservatyvi skolinimosi politik, nepakankamai inaudojamus skolinimosi teikiamus privalumus, ypa ekonomikos augimo laikotarpiu. Priimtinas skolos ir panaudoto kapitalo lygis priklauso nuo daugelio veiksni, tame tarpe ir nuo ekonomikos bkls. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu auktas rodiklis rodo potencialias mons likvidumo problemas.
28
Apskaiiuojant skolas, btina vertinti visus su palkan mokjimu susijusius mons sipareigojimus. Skolos ir panaudoto kapitalo santykis gali bti skaiiuojamas tiek balansine verte, tiek rinkos verte. Palyginimui pateikti dviej skirting sektori moni skolos ir panaudoto kapitalo santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 = 0,11 189 603 + 645 + 23 000
Prekybos mons: 95 000 + 27 000 = 0,55 101 600 + 95 000 + 27 000
2.3.10. Ilgalaiks skolos koeficientas (Long-term debt ratio)

Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) (Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Nuosavas kapitalas (Equity))
Ilgalaiks skolos koeficientas yra vienas finansins skolos ir panaudoto kapitalo santykio atvej, kai mon neturi trumpalaiki finansini skol. Nemaai finansinink link manyti, kad is rodiklis tiksliau atspindi kapitalo struktr, t.y. mons ilgalaikio finansavimo skolintu ir nuosavu kapitalu santyk. Ilgalaiks skolos koeficientas daniau skaiiuojamas rinkos nei balansine verte. Palyginimui dviej skirtingo masto ilgalaikes skolas turini moni ilgalaiks skolos koeficientai. Gamybins mons, turinios nedidel ilgalaik paskol:
645 = 0,003 645 + 189603

Prekybos mons, pasiyminios auktu ilgalaikio skolinimosi lygiu:
95 000 = 0,48 95 000 + 101 600 2.3.11. Turto ir nuosavo kapitalo santykis (Total assets to equity ratio)
Turtas (Total assets) Nuosavas kapitalas (Equity)
Turto ir nuosavo kapitalo santykis rodo, kiek kart mons turtas virija jos nuosav kapital. Tai finans struktros rodiklis. Finansinje analizje j skaiiuojant vietoje viso turto danai naudojama grynojo turto, t.y. ilgalaikio turto ir apyvartinio kapitalo suma, o vietoje viso nuosavo kapitalo paprastj vardini akcij savinink nuosavyb. Auktesnis turto ir nuosavo kapitalo rodiklis padidina nuosavo kapitalo gr.
29
Palyginimui pateikti dviej moni turto ir nuosavo kapitalo santykiai. Gamybins mons, turinios 5 000 vienet ileist privilegijuotj akcij, mokani 0,05 Lt dividend privilegijuotajai akcijai:
189 603 - (5 000 + 5 000 0,05) = 184 353 Lt 271 096 = 1,47 184 353
Prekybos mons, kurios vis akcin kapital sudaro paprastosios vardins akcijos:
520 800 = 5,13 101 600
2.3.12. Nuosavo kapitalo ir turto santykis (Equity to total assets ratio or Equity ratio)
Nuosavas kapitalas (Equity) Turtas (Total assets)
Nuosavo kapitalo ir turto santykis rodo, koki dal mons turto finansuoja nuosavas kapitalas. Tai taip pat finans struktros rodiklis. Kuo is rodiklis didesnis, tuo didesnis mons akcinink investicij mastas, o taip pat tuo didesn j investicij rizika. Atliekant skaiiavimus vertinamos tiek nuosavo kapitalo, tiek viso turto sumos finansins analizs laikotarpio pabaigoje. Palyginimui pateikti dviej moni nuosavo kapitalo ir turto santykiai.
Gamybinei monei: 189 603 - (5 000 + 5 000 X 0,05) = 184 353 Lt 184 353 = 0,68 271 096 Prekybos mons, kurios vis akcin kapital sudaro paprastosios vardins akcijos: 101 600 = 0,195 520 800 2.3.13. Manevringumo koeficientas (Current assets to equity ratio)
Trumpalaikis turtas (Current assets) Nuosavas kapitalas (Equity)
30
Manevringumo koeficientas parodo trumpalaikio turto investicij padengim akcinink nuosavu kapitalu. Tai statistikoje naudojamas rodiklis, atskleidiantis skirtinguose sektoriuose veikiani moni balanso struktros bei trumpalaikio turto finansavimo skirtumus. Palyginimui pateikti dviej skirting sektori moni manevringumo koeficientai.
Gamybins mons: 105 998 = 0,56 189 603
Prekybos mons: 198 500 = 1,95 101 600
2.3.14. Grynosios finansins skolos ir pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) santykis (Net financial debt to earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) ratio)
Grynoji finansin skola Pelnas prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) Net financial debt Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) Grynoji finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola - Trumpalaiks investicijos Terminuoti indliai - Pinigai ir pinig ekvivalentai Net financial debt = Long-term debt + Short-term debt Marketable securities Cash and cash equivalents
Grynosios finansins skolos ir pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) santykis rodo, kiek kart mons sipareigojimai, susij su palkan mokjimu, virija jos udirbam per metus peln prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij). Kadangi is pelnas siejamas su mons pinig srautais i pagrindins veiklos, tai apskaiiuota rodiklio reikm apytiksliai parodo, per kiek met gali bti padengtos mons finansins skolos, su slyga, jei nebus vykdomos investicijos bei nebus mokamas pelno mokestis. Jei rodiklio reikm siekia 4 ir daugiau, tai mons situacija yra laikoma kritine. emiau apskaiiuoti dviej moni su skirtingo masto skolomis grynosios finansins skolos ir pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 0,02 596 92 + 406 + 12 000
Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 1,22 29 540 + 5 380 + 19 460
31
2.3.15. Palkan koeficientas (Times interest earned ratio)

Pelnas prie palkanas ir mokesius (Earnings before interest and taxes) Palkan ilaidos (Interest expense)
iame pavyzdyje darome prielaid, kad vien tik palkan ilaidos sudaro finansins ir investicins veiklos snaudas. Palkan koeficientas rodo, kaip mon sugeba vykdyti savo sipareigojimus mokti palkanas. Jeigu pelnas prie palkanas ir mokesius daug kart virija mokam palkan sum, tai aiku, kad mon lengvai vykdys iuos sipareigojimus. Ir atvirkiai, jeigu palkanos sudaro didel dal pelno prie palkanas ir mokesius, pavyzdiui, daugiau nei 1/3, tai mon gali turti sunkum imokant palkanas. Palyginimui pateikti dviej moni, kurios skiriasi gaut paskol sumomis bei mokamomis palkanomis, palkan koeficientai.
Gamybins mons: 59 692 + 406 = 26,31 2 284
Prekybos mons: 29 540 + 5 380 = 5,77 6 050
2.4. TURTO PaNaUdOJIMO EFEKTYvUMO ROdIKLIaI (ASSET UTILISATION RATIOS) 2.4.1. Atsarg apyvartumas (Inventory turnover)
Pardavimo savikaina (Cost of sales) Vidutins metins atsargos (Average inventory) Vidutins metins atsargos = Atsargos laikotarpio pradioje + Atsargos laikotarpio pabaigoje 2 Beginning inventory + Ending inventory 2
Average inventory =
Atsarg apyvartumas rodo, kiek per metus atsargos padaro apyvart. Kuo didesnis apyvartumas, tuo greiiau atsargos juda, tuo greiiau jos realizuojamos ir udirbami pinigai. is rodiklis apibdina atsarg realizavimo galimybes. Didesnis atsarg apyvartumas maina mons investicijas atsargas ir didina atsarg valdymo efektyvum. is rodiklis taip pat gali bti apskaiiuojamas imant ne vidutines metines atsargas, o atsargas met pabaigoje, jei met pradios ir pabaigos reikms maai skiriasi.
32
Palyginimui dviej skirting ekonomikos sektori moni atsarg apyvartumo koeficientai.
Gamybins mons: 284 570 = 8,72 (32 403 + 32 834)/2
Prekybos mons: 687 000 = 10,29 (71 000 + 62 500)/2
2.4.2. Pirkj siskolinimo apyvartumas (Accounts receivables turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Pirkj siskolinimas (Accounts receivable)
Nustatant pirkj siskolinimo apyvartum, rekomenduotina skaiiuoti vidutin pirkj siskolinim, ypa jei dl dideli pokyi monje pirkj siskolinimas per metus ymiai pakinta.
Vidutinis pirkj siskolinimas = Pirkj siskolinimas laikotarpio pradioje + Pirkj siskolinimas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning accounts receivable + Ending accounts receivable 2
Average accounts receivable =
Pirkj siskolinimo apyvartumas rodo, kiek i pirkj gautinos sumos padaro apyvart per metus. Be to, jis apibdina pirkj skol surinkimo efektyvum. Didesn rodiklio reikm rodo, jog klientai greiiau atsiskaito su mone u gautas prekes ir paslaugas, ir ireikia auktesn mons veiklos efektyvum. is rodiklis, kaip ir atsarg apyvartumas, gali bti apskaiiuojamas imant ne vidutin per metus pirkj siskolinim, o pirkj siskolinim met pabaigoje. Taiau perdtai auktas rodiklis gali liudyti, kad mons kreditavimo politika, nustatant klientams atsiskaitymo terminus u parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, yra per grieta, ir mon neinaudoja viso pelningumo potencialo, ribodama pardavim skolon rizikingesniems klientams. Kai kada finans analizs praktikoje skaiiuojamas ne vien pirkj siskolinimo apyvartumas, bet vis per vienerius gautin sum apyvartumas. Toks rodiklis aktualus tada, kai pirkj siskolinimas, lyginant su kitomis per vienerius metus gautinomis sumomis nra reikmingas. Palyginkite dviej moni pirkj siskolinimo apyvartumo koeficientus.
Gamybins mons: 418 368 = 8,27 (50 632 + 50 570)/2

Prekybos mons: 869 000 = 26,58 (29 190 + 36 200)/2

33
2.4.3. Skol tiekjams apyvartumas (Accounts payable turnover)

Pardavimo savikaina (Cost of sales) Skolos tiekjams (Accounts payable)
Nustatant skol tiekjams apyvartum rekomenduotina skaiiuoti vidutines skolas tiekjams, ypa jei dl dideli pokyi monje skolos tiekjams per metus ymiai pakinta.
Vidutins skolos tiekjams = Skolos tiekjams laikotarpio pradioje + Skolos tiekjams laikotarpio pabaigoje 2 Average accounts payable = Beginning accounts payable + Ending accounts payable 2
Skol tiekjams apyvartumas rodo, kiek moktinos sumos tiekjams padaro apyvart per metus. Jis apibdina mons atsiskaitym su tiekjais efektyvum. emesn rodiklio reikm rodo, jog mon turi dideles skolas tiekjams, o taip pat tiktina, jog sutartyse su tiekjais nustatyti ilgesni atsiskaitymo terminai. Kita vertus, mon gali vluoti apmokti savo skolas tiekjams. Atidti atsiskaitymai tiekjams suteikia jai papildom trumpalaik finansavim bei padidina jos likvidum. Taiau jei atsiskaitym atidjimai yra susij su palkan ar delspinigi mokjimais, tai sukelia papildomas finansines ilaidas ir maina mons peln. is rodiklis, kaip ir atsarg apyvartumas, gali bti apskaiiuojamas imant ne vidutines per metus skolas tiekjams, o skolas tiekjams met pabaigoje. Taip pat tikslesni skaiiavim rezultatai gaunami, jei vietoje pardavimo savikainos naudojami mons pirkim kreditan duomenys. Taiau tam vieos informacijos nepakanka, o vidin mons informacija apie pirkimus ne visada gaunama. Palyginimui dviej skirting moni skol tiekjams apyvartumo koeficientai.
Gamybins mons: 284 570 (804 + 2 562)/2 = 169,08
Prekybos mons: 687 000 = 4,06 (172 800 + 165 000)/2
2.4.4. Apyvartinio kapitalo apyvartumas (Working capital turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Apyvartinis kapitalas (Working capital)
Nustatant apyvartinio kapitalo apyvartum rekomenduotina skaiiuoti vidutin apyvartin kapital, ypa jei dl dideli pokyi monje apyvartinis kapitalas per metus ymiai pakinta.
34
Vidutinis apyvartinis kapitalas = = Apyvartinis kapitalas laikotarpio pradioje + Apyvartinis kapitalas laikotarpio pabaigoje 2 Average working capital = Beginning working capital + Ending working capital 2
Apyvartinio kapitalo apskaiiavim r. 2.1.4. punkte. Apyvartinio kapitalo apyvartumas parodo, kiek pardavimo pajam udirba vienas apyvartin kapital mons investuotas litas. Kuo didesnis apyvartumas, tuo daugiau apyvart per metus padaro is kapitalas, tuo maesns mons investicijos j ir tuo efektyvesnis jo valdymas. Maa io rodiklio reikm arba majimo tendencija gali reikti artjant apyvartini l stygi. Neigiama apyvartinio kapitalo apyvartumo reikm yra tada, kai apyvartinis kapitalas neigiamas, t.y. trumpalaikis siskolinimas virija trumpalaik turt. Ekonomikos augimo laikotarpiu jis rodo papildomas veiklos finansavimo galimybes, tuo tarpu nuosmukio laikotarpiu, spariai majant pardavimo pajamoms, jis rodo itin didel grsm mons stabilumui ir likvidumui. Palyginimui pateikti dviej skirting sektori moni apyvartinio kapitalo apyvartumo koeficientai.
Gamybins mons: 418 368 = 11,23 (46 160 + 28 355)/2
Prekybos mons: 869 000 = - 9,86 - (85 500 + 90 800)/2
2.4.5. Ilgalaikio turto apyvartumas (Long-term asset turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Ilgalaikis turtas (Long-term assets)
Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas udirba pardavimo pajam. Kuo didesn io rodiklio reikm, tuo su maesnmis investicijomis ilgalaik turt udirbamos didesns pardavimo pajamos, tuo auktesnis mons ilgalaikio turto valdymo efektyvumo lygis. Ilgalaikio turto apyvartum lemia mons veiklos pobdis ir btin investicij mastas, priklausantys nuo ekonomikos sektoriaus ypatum bei mons vykdomos investavimo politikos.
Gamybins mons ilgalaikio turto apyvartumas sudaro: 418 368 = 2,534 165 098 Prekybos mons: 869 000 = 2,69 322 300
35
2.4.6. Turto apyvartumas (Total asset turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Turtas (Total assets)
Turto apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pardavimo pajam. Auktesn io rodiklio reikm rodo didesn viso turto valdymo efektyvumo laipsn. Turto apyvartumui didel tak turi mons veiklos pobdis, investavimo strategija, o taip pat ekonomikos sektorius.
Gamybins mons turto apyvartumo koeficientas: 418 368 = 1,54 271 096 Prekybos mons: 869 000 = 1,67 520 800 2.4.7. Grynojo turto apyvartumas (Net asset turnover)
Pardavimo pajamos (Sales) Grynasis turtas (Net assets) Grynasis turtas = Ilgalaikis turtas + Apyvartinis kapitalas Net assets = Fixed assets + Working capital
Grynojo turto apyvartumas rodo, kiek mons investuotas vienas litas grynj turt, t.y. ilgalaik turt ir apyvartin kapital, sukuria pardavimo pajam. Auktesn io rodiklio reikm rodo didesn grynojo turto arba mons investuoto kapitalo valdymo efektyvumo laipsn. Kartais is rodiklis vadinamas investuoto kapitalo apyvartumu ir yra atvirkias dydis investuoto kapitalo imlumui. Grynojo turto (investuoto kapitalo) apyvartumas yra vienas pagrindini veiksni, didinani investuoto kapitalo gr. Palyginimui pateikti dviej skirting moni grynojo turto apyvartumo rodikliai.
Gamybins mons: 418 368 = 1,98 165 098 + 105 998 - 59 838
Prekybos mons: 869 000 = 3,67 322 300 + 198 500 - 284 000
36
2.5. RINKOs vERTs ROdIKLIaI (MARKET VALUE RATIOS)

i rodikli skaiiavimui dviems skirting sektori monms naudojami pasirinkti duomenys: gamybinei monei akcijos rinkos kaina 4,60 Lt bei paprastj akcij skaiius 80 000 vienet, prekybinei monei akcijos rinkos kaina 3,50 Lt bei paprastj akcij skaiius 100 000 vienet.
2.5.1. Kapitalizacija, Lt (Capitalization, LTL)

Paprastj akcij skaiius (Number of ordinary shares) Akcijos rinkos kaina (Market share price)
mons kapitalizacija (rinkos vert) parodo mons nuosavo kapitalo rinkos vert, jeigu u visas mons akcijas bt mokama rinkos kaina konkreiu laiko momentu. Skaiiuojant mons kapitalizacij, atsivelgiama apyvartoje esani paprastj vardini akcij skaii konkreiu laiko momentu bei akcijos rinkos kain, pavyzdiui, sesijos udarymo metu. Akcijos kainai rinkoje kylant, kapitalizacija didja ir atvirkiai. Jei per metus mon ileido vien ar kelias papildomas emisijas, tai kapitalizacija perskaiiuojama nuo padidinto statinio kapitalo registravimo dienos.
Gamybinei monei: 80 000 4,60 = 368 000 Lt Prekybos monei: 100 000 3,50 = 350 000 Lt 2.5.2. Vienos akcijos pelnas, Lt (Earnings per share (EPS), LTL)
Vienos akcijos pelnas parodo, kiek mons udirbto grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, tenka vienai apyvartoje esaniai paprastajai akcijai. Tai vienas pagrindini rodikli, naudojam finans rinkose akcinink investicij moni akcijas palyginimui bei vertinimui. io rodiklio dyd nulemia tiek pelno apskaitos monse ypatumai, tiek akcinio kapitalo formavimo sprendimai, todl jo skaiiavimui bei palyginamumo utikrinimui skiriamas ypatingas dmesys. Vienos akcijos pelno (pagrindinio ir sumainto) skaiiavimo metodika apibrta 33-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).
2.5.2.1. Pagrindinis vienos akcijos pelnas, Lt (Basic earnings per share (EPS), LTL)
Grynasis pelnas priskirtinas patronuojanios mons paprastj akcij savininkams - Privilegijuotj akcij dividendas Vidutinis svertinis paprastj akcij skaiius apyvartoje
Net profit attributable to ordinary shareholders - Preference share dividend Weighted average ordinary shares outstanding
mons skaiiuoja peln arba nuostolius, priskirtinus patronuojanios mons paprastj akcij savininkams, ir tsiamos veiklos peln arba nuostolius, priskirtinus i akcij savininkams. Pagrindinis vienos akcijos pelnas parodo grynojo pelno, priskirtino patronuojanios mons paprastj akcij savininkams, dal, tenkani vienai apyvartoje esaniai paprastajai akcijai. is santykis nurodo grynojo pelno dal, kuri yra paprastosios akcijos savininko nuosavyb.
37
Skaiiuojant laikotarpio peln (santykio skaitikl), jo suma koreguojama privilegijuotj dividend sumomis po apmokestinimo, o taip pat skirtumais, atsirandaniais atsiskaitant u privilegijuotsias akcijas, ir dl kitokio panaaus privilegijuotj akcij, priskiriam nuosavybei, poveikio. Privilegijuotj akcij dividend sum po apmokestinimo, kuri turi bti atimta i pelno arba nuostolio, sudaro per ataskaitin laikotarp deklaruot nesukaupt bei sukaupt, neatsivelgiant tai, ar buvo paskelbti ar ne, privilegijuotj akcij dividend suma. Privilegijuotj akcij balansins verts perviris, virijantis sumos, mokamos u jas atsiskaitant, tikrj vert, pridedamas skaiiuojant vienos akcijos peln arba nuostol. Skaiiuojant pagrindin vienos akcijos peln visada imamas mons grynasis pelnas per paskutinius 12 mnesi. Pavyzdiui, jei is rodiklis skaiiuojamas spalio 1 d., tai grynasis pelnas apskaiiuojamas nuo prajusi met spalio 1 d. iki einamj met spalio 1 d. Paprastj akcij skaiius (santykio vardiklis) turi bti per ataskaitin laikotarp esani apyvartoje paprastj akcij skaiiaus svertinis vidurkis. Taip parodoma akcinink kapitalo dydio keitimosi galimyb dl apyvartoje esani akcij skaiiaus didjimo arba majimo per ataskaitin laikotarp. Akcijos traukiamos nuo tos dienos, kada atlygis u jas tampa gautinas. Svertinis vidurkis koreguojamas dl vyki (iskyrus potenciali paprastj akcij konvertavim), keiiani apyvartoje esani akcij skaii, bet nekeiiani atitinkam itekli, pavyzdiui, dl kapitalizavimo arba papildomo ileidimo (akcij dividend), dl akcij ileidimo papildom element (suteikiant teises dabartiniams akcininkams), akcij padalijimo, atvirktinio akcij padalijimo. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaiius apyvartoje skaiiuojamas atsivelgiant mnesi skaii, kur konkreios akcijos buvo apyvartoje.
Skaiiavimo pavyzdys:
Darome prielaid, kad finansini met pradioje buvo 38 000 paprastj akcij, o per finansinius metus vyko ie akcij skaiiaus pokyiai: likutis finansini met pradioje (sausio 1 d.): 38 000 paprastj akcij; vasario 1 dien ileista 24 000 paprastj akcij emisija; lapkriio 1 dien ileista 18 000 paprastj akcij emisija; likutis finansini met pabaigoje (gruodio 31 d.): (38 000+24 000+18 000) = 80 000 paprastj akcij. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaiius = (38 000 12/12) + (24 000 11/12) + + (18 000 2/12) = 63 000
Gamybins mons: 45 746 - 5 000 - 0,05 = 0,72 Lt/akcijai 63 000 Prekybos monei, kurios nuosavas kapitalas per metus nekito bei kuri neturi ileidusi privilegijuot akcij, pagrindinis akcijos pelnas: 22 140 = 0,22 Lt/akcijai 100 000
38
2.5.2.2. Sumaintas vienos akcijos pelnas, Lt (Diluted earnings per share (DEPS), LTL)
Sumainto vienos akcijos pelno tikslas susijs su pagrindinio vienos akcijos pelno tikslu pateikti kiekvienai paprastajai akcijai tenkanios ios mons rezultat dalies vertinim, atsivelgiant visas vienos akcijos peln mainanias potencialias paprastsias akcijas, esanias apyvartoje per ataskaitin laikotarp. Potencialios paprastosios akcijos yra finansinis instrumentas ar kitokia sutartis, kuri gali suteikti jos savininkui teis paprastsias akcijas, pavyzdiui: finansiniai sipareigojimai arba nuosavybs priemons, skaitant privilegijuotsias akcijas, ku rios gali bti konvertuotos paprastsias akcijas, pasirinkimo sandoriai ir akcij garantijos, akcijos, kurios bt ileistos vykdant sutartimis formint susitarim (pavyzdiui, verslo ar turto pirkimo) slygas.
Tokiu bdu dabartiniai akcininkai gauna informacij apie galim vienos akcijos pelno sumainim, remiantis prielaida, kad konvertuotinos priemons yra konvertuojamos, kad pasirinkimo sandoriai ir akcij garantijos yra panaudojamos arba kad paprastosios akcijos yra ileidiamos gyvendinant nurodytas slygas. Sumaintas vienos akcijos pelnas apskaiiuojamas taip pat kaip pagrindinis pelnas _vienai akcijai, grynj peln padalinant i vis per laikotarp buvusi apyvartoje bei peln vienai akcijai mainani potenciali paprastj akcij svertinio vidurkio. Skaiiuojant sumaint vienos akcijos peln, laikotarpio grynasis pelnas, priklausantis paprastj akcij savininkams, koreguojamas dividend ar kit straipsni, susijusi su peln mainaniomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis ir atimam apskaiiuojant peln arba nuostol, sumomis po mokesi, per ataskaitin laikotarp pripaint palkan, susijusi su peln mainaniomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis, bei bet koki kit pajam arba snaud pokyi, kurie atsirast konvertavus vienos akcijos peln mainanias potencialias paprastsias akcijas, sumomis po mokesi. Skaiiuojant sumaint vienos akcijos peln, laikotarpio grynasis pelnas dalinamas i paprastj akcij skaiiaus svertinio vidurkio, pridjus t paprastj akcij, kurios bt ileidiamos konvertuojant visas vienos akcijos peln mainanias potencialias paprastsias akcijas, skaiiaus svertin vidurk. Potencialios paprastosios akcijos laikomos vienos akcijos peln mainaniomis tik tada, jeigu j konvertavimas paprastsias akcijas sumaint vienos akcijos peln ar padidint vienos akcijos nuostol dl tsiamos veiklos (neapimant straipsni, siejam su nutraukiama veikla).
Skaiiavimo pavyzdys:
Darome prielaid, kad finansini met pradioje mon buvo ileidusi 10 000 konvertuojamj obligacij. Kiekvienas 10 obligacij paketas yra konvertuojamas dvi paprastsias akcijas. Einamj met palkan ilaidos, susijusios su konvertuojamj akcij sipareigojimu, sudaro 1 000 Lt. Einamasis ir atidtas mokestis, susijs su palkan ilaidomis, lygus 200 Lt. Patikslintas mons paprastj akcij savininkams tenkantis pelnas: 45 746 5 000 0,05 + 1 000 - 200 = 46 296 Lt Paprastj akcij skaiius po konvertavimo: 10 000/2 = 5 000 Paprastj akcij skaiius, naudojamas sumajusiam akcijos pelnui apskaiiuoti: 63 000 + 5 000 = 68 000
Sumaintas akcijos pelnas analizuojamai gamybinei monei: 46 296 = 0,68 Lt/akcijai 68 000
39
2.5.3. Akcijos kainos ir pelno santykis (Price / earnings ratio (P/E, PER))
Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)
Akcijos kainos ir akcijos pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka u vien mons praeitu laikotarpiu udirbto grynojo pelno lit. is rodiklis susieja akcijos rinkos vert su apskaitiniu pelnu. Kadangi pelnui didel tak turi mons apskaitos politika, finansavimo ir kapitalo struktros formavimo sprendimai, tai yra vienas esmini io rodikli trkum. Be to, P/E rodikliui didel poveik turi bendros akcij rinkos augimo ar kritimo tendencijos. Akcij rinkos dalyviai link investuoti akcijas su emu P/E santykiu ir geromis pelno augimo perspektyvomis. Paprastai investuotojai moka didesn kain u akcijas tokios mons, kurios pelnui bdingos spartaus augimo tendencijos. Kuo auktesnis P/E rodiklis, tuo didesn vert akcij savininkams, tuo akcija brangesn. Kuo emesnis rodiklis, tuo didesnis pesimizmas bdingas investuotoj lkesiams, tuo pigesn akcija ir maesn jos vert. P/E rodiklis gali bti naudojamas lyginant kelias, ypa to paties ekonomikos sektoriaus, mones. Stambi moni P/E siekia 15 20, o gerokai virijantis i reikm rodiklis, pavyzdiui, 30 ir daugiau rodyt, jog mons akcijos yra pervertintos. Investuotojai naudoja P/E rodikl apytiksliam investicij akcij atsipirkimo laikotarpio vertinimui. Atskirai ekonomikos sektoriui ar visai rinkai gali bti skaiiuojamas vidutinis P/E. Vidutinis P/E skaiiuojamas kaip sumins moni kapitalizacijos ir paskutinij 4 ketviri suminio ioms moni emisijoms tenkanio grynojo pelno santykis. Nuostolingai dirbani moni finansinis laikotarpio rezultatas skaiiavim netraukiamas.
n
P/E =
C
i =1 n i =1
kur:
Ci - emisijos kapitalizacija; Pi - emisijai tenkantis grynasis pelnas; n - skaiius moni, kurioms skaiiuojamas vidutinis P/E.
Siekiant vertinti mons vystymosi perspektyvas ir akcijos kainos tendencijas rinkoje, galima skaiiuoti prognozuojam P/E rodikl. iuo atveju, skaiiuojant vienos akcijos peln, imamas mons prognozuojamas ateinanio laikotarpio pelnas.
Gamybinei monei apskaiiuotas P/E rodiklis lygus: 4,60 = 6,39 0,72 Prekybinei monei: 3,50 = 15,9 0,22
40
2.5.4. Akcijos balansin vert, Lt (Book value per share (BV), LTL)
Nuosavas kapitalas - Privilegijuotj akcij kapitalo dalis ir j dividendas Paprastj akcij skaiius Equity - Preference share equity and preference share dividend Number of ordinary shares
Akcijos balansin vert atspindi teorin paprastosios akcijos vert, kartais vadinama likvidacine verte, kuri bt gaunama monei pardavus turt balansine verte ir padengus savo sipareigojimus. Akcijos balansin vert rodo vienos apyvartoje esanios paprastosios vardins akcijos vert, remiantis apskaitos duomenimis.
Gamybins mons akcijos balansin vert: 189 603 = 2,37 Lt/akcijai 80 000 Prekybos mons, neturinios ileist privilegijuot akcij, akcijos balansin vert: 101 600 = 1,0 Lt/akcijai 100 000 2.5.5. Akcijos kainos ir balansins verts santykis (Price to book value ratio (P/BV))
Akcijos rinkos kaina (Current share price) Akcijos balansin vert (Book value per share)
Akcijos rinkos kainos ir akcijos balansins verts santykis nurodo, kiek investuotojas moka u vien turto lit, kur jis teorikai gaut mon likviduojant. Akcijos balansin vert apskaiiuojama i nuosavo kapitalo atimant privilegijuotj akcij dividendus bei privilegijuotj akcij balansin vert. is rodiklis susieja nuosavo kapitalo rinkos vertinim su praeito laikotarpio apskaitos duomenimis. Jei is rodiklis virija 1, tai mons akcij rinkos kapitalizacija virija nuosavo kapitalo balansin vert. Kuo didesn rodiklio reikm, tuo didesn vert mon kuria, pelningai naudodama turim turt, ir tuo labiau ji vertinama rinkoje. Esant auktam kainos ir balansins verts santykiui, akcijos vadinamos augimo akcijomis. Jei is rodiklis emesnis u 1, tai mons akcij rinkos kaina maesn u j balansin vert. Tai parodo prast fundamentali mons veiksni bei jos vadov sprendim vertinim rinkoje. Kita vertus, em rodiklio reikm gali nulemti didelis akcij pasilos rinkoje perviris bei akcij rinkos nuosmukis. moni su emu kainos ir balansins verts santykiu akcijos vadinamos verts akcijomis.
41
Gamybins mons kainos ir balansins verts santykis apskaiiuojamas: 4,60 = 2 2,3 Prekybos monei is rodiklis sudaro: 3,5 = 3,5 1,0
2.5.6. Rinkos ir balansins verts santykis (Market to book value ratio (MBV))
Nuosavo kapitalo rinkos vert (Market value of equity (MVE) Nuosavo kapitalo balansin vert (Book value of equity (BVE)) = Kapitalizacija (Capitalization) Nuosavas kapitalas (Equity)
Rinkos ir balansins verts santykis rodo, kiek mons nuosavo kapitalo rinkos vert virija balansin vert. Kuo didesn rodiklio reikm, tuo didesn vert mon yra sukrusi, pelningai naudodama turim turt, ir tuo labiau ji vertinama rinkoje. Pelning gamybos moni kapitalizacijos ir balansins verts santykis sudaro 2 4. Jei rodiklio reikm maesn u 1, pavyzdiui, nuostolingoms monms, tai mons akcij rinkos kapitalizacija emesn u j balansin vert. O tai rodo prast mons vertinim rinkoje. Apskaiiuojant rodikl, nuosavo kapitalo rinkos vert prilyginama jo kapitalizacijai. Be to, nuosavo kapitalo rinkos vert gali bti apskaiiuojama, taikant diskontuot pinig sraut metodus, ypa tais atvejais, kai mons akcijos nra kotiruojamos rinkoje. io rodiklio trkumas yra balansins nuosavo kapitalo verts naudojimas, dl ko neatsivelgiama mons veiklos tstinum, potencial turto verts augim, disponavim nematerialiu turtu. Rinkos ir balansins verts santykis danai naudojamas moni, udirbani em peln ar patiriani nuostolius, nuosavo kapitalo vertinimui. Palyginimui apskaiiuoti dviej moni nuosavo kapitalo rinkos ir balansins verts santykiai.
Gamybins mons: 368 000 = 2 189 603 Prekybos mons: 350 000 = 3,5 101 600
42
2.5.7. Akcijos kainos ir pardavimo pajam santykis (Price to sales ratio (P/S))
Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos pardavimo pajamos (Sales per share)
Vienos akcijos pardavimo pajamos (Sales per share) = = Pardavimo pajamos (Sales) Paprastj vardini akcij skaiius (Number of ordinary shares)
Akcijos rinkos kainos ir pardavimo pajam, tenkani vienai akcijai, santykis rodo, kiek investuotojas moka u vien mons udirbt vienos akcijos pardavimo pajam lit. Normalu, jei kainos ir pardavimo pajam santykis lygus 1 1,5. Kuo is rodiklis didesnis, tuo labiau investuotojai vertina mons pastangas udirbti pajamas, jos uimam rink ir ios rinkos pltros potencial. em rodiklio reikm gali nulemti ribotos mons augimo perspektyvos, o taip pat didelis akcij pasilos rinkoje perviris bei akcij rinkos nuosmukis. Palyginimui apskaiiuoti dviej moni kainos ir vienos akcijos pardavimo pajam santykiai.
Gamybins mons: 4,60 = 0,9 408 118/80 000
Prekybos mons: 3,5 = 0,4 869 000 /100 000
2.5.8. Akcijos kainos ir ilgalaikio materialaus turto santykis (Price to tangible assets ratio (P/TA))
Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos ilgalaikis materialus turtas (Tangible assets per share) Vienos akcijos ilgalaikis materialus turtas = Ilgalaikis materialus turtas Paprastj vardini akcij skaiius Tangible assets Number of ordinary shares
Tangible assets per share =
Akcijos rinkos kainos ir mons vienos akcijos ilgalaikio materialaus turto santykis rodo, kiek investuotojas moka u vien mons investicij ilgalaik material turt, tenkani vienai paprastajai vardinei akcijai, lit. Normalu, jei kainos ir ilgalaikio materialaus turto santykis lygus 1 3. Kuo is rodiklis didesnis, tuo geriau investuotojai vertina mons perspektyvas udirbti, vykdant investavimo politik. moni, kuri balansin ilgalaikio materialaus turto vert yra ema, kainos ir vienos akcijos ilgalaikio materialaus turto santykis gali bti itin auktas. rodikl tikslinga naudoti monms, kurios pleia veikl vykdydamos investicijas bei udirba maai arba neudirba pelno.
43
Palyginimui apskaiiuoti dviej moni kainos ir vienos akcijos ilgalaikio materialaus turto santykiai.
Gamybins mons: 4,60 =3 122 413/80 000
Prekybos mons: 3,5 = 2,36 148 080 /100 000
2.5.9. mons verts ir pardavimo pajam santykis (Enterprise value to sales ratio (EV/S))
mons vert (Enterprise value (EV)) Pardavimo pajamos (Sales) mons vert = Nuosavo kapitalo rinkos vert + Grynoji finansin skola Enterprise value (EV) = Market value of equity (MVE) + Net financial debt
mons verts ir pardavimo pajam santykis rodo, kokia mons verts dalis tenka vienam mons udirbt pardavimo pajam litui. mons vert - tai jos rinkos vert, nustatoma kaip nuosavo kapitalo rinkos verts ir jos grynosios finansins skolos rinkos verts suma. Bendru atveju mons vert suprantama kaip verslo vert arba nuosavo ir skolinto kapitalo, investuoto versl, vert. Nuosavo kapitalo rinkos vert laikoma lygi kapitalizacijai arba apskaiiuojama taikant diskontuot pinig sraut modelius. Kuo rodiklis didesnis, tuo didesn tak pardavimo pajam augimas turi mons verts didinimui. Aukta mons verts ir pardavimo pajam santykio reikm gali reikti, kad investuotojai optimistikai vertina mons ateities perspektyvas ir tikisi spartaus pajam augimo. Kita vertus, jis gali rodyti, kad mon yra pervertinta, o jos akcijos brangios.
Gamybins mons verts ir pardavim santykis sudaro: 645 + 23 000 - 22 083 = 1 562 Lt 368 000 + 1 562 = 0,88 418 368 is rodiklis analizuojamai prekybos monei lygus: 95 000 +27 000 - 55 600 = 66 400 Lt 350 000 + 66 400 = 0,48 869 000
44
2.5.10. mons verts ir pelno prie palkanas ir mokesius santykis (Enterprise value to earnings before interest and taxes ratio (EV/EBIT))
mons vert (Enterprise value (EV)) Pelnas prie palkanas ir mokesius (Earnings before interest and taxes (EBIT)) mons vert = Nuosavo kapitalo rinkos vert + Grynoji finansin skola Enterprise value (EV) = Market value of equity (MVE) + Net financial debt
mons verts ir jos pelno prie palkanas ir mokesius santykis rodo, kokia mons rinkos verts dalis tenka vienam mons udirbto pelno prie palkanas ir mokesius litui. mons vert tai jos rinkos vert, nustatoma kaip nuosavo kapitalo rinkos verts ir jos grynosios finansins skolos rinkos verts suma. Nuosavo kapitalo rinkos vert laikoma lygi kapitalizacijai arba apskaiiuojama taikant diskontuot pinig sraut modelius. Kai kuriais atvejais apskaiiuojant rodikl pelno prie palkanas ir mokesius suma (EBIT) gali bti prilyginama veiklos pelnui arba taikoma grynojo veiklos pelno po mokesi (NOPAT) reikm. Kuo is rodiklis didesnis, tuo labiau investuotojai vertina mons gebjimus udirbti peln i pagrindins veiklos bei investicins veiklos bei potencial jo augim. Be to, aukt io rodiklio reikm gali nulemti didelis akcij paklausos rinkoje perviris bei akcij rinkos pakilimas. Normalu, jei mons verts ir jos pelno prie palkanas ir mokesius santykis sudaro 7 10 (kart). mons verts ir jos pelno prie palkanas ir mokesius santykis ypa naudingas vertinant sigijim ir susijungim sandorius, kuriems naudojamos skolintos los. Be to, is rodiklis itin naudingas, kai vertinamos mons, susidedanios i skirting veikl padalini. Palyginimui apskaiiuoti dviej moni verts ir pelno prie palkanas ir mokesius santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 1 562 Lt 368 000 + 1 562 = 59 692 + 406 6,1
Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 66 400 Lt 350 000 + 66 400 = 11,9 29 540 + 5 380
45
2.5.11. mons verts ir pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) santykis (Enterprise value to earnings before interest, taxes and depreciation (amortization) ratio (EV/EBITDA))
mons vert Pelnas prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) Enterprise value (EV) Earnings before interest, taxes and depreciation (amortization) (EBITDA) mons vert = Nuosavo kapitalo rinkos vert + Grynoji finansin skola Enterprise value (EV) = Market value of equity (MVE) + Net financial debt
mons verts ir jos udirbamo pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) santykis rodo, kiek investuotojas moka u vien mons gauto pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) lit. mons vert - tai jos rinkos vert, nustatoma kaip nuosavo kapitalo rinkos verts ir jos grynosios finansins skolos rinkos verts suma. Nuosavo kapitalo rinkos vert laikoma lygi kapitalizacijai arba apskaiiuojama taikant diskontuot pinig sraut modelius. mons pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) dydis danai vardijamas kaip jos pinig srautas. Tad is rodiklis parodo, kaip investuotojai vertina mons gebjimus udirbti pinig srautus i pagrindins veiklos bei j augim ateityje. Be to, aukt io rodiklio reikm gali nulemti didelis akcij paklausos rinkoje perviris bei akcij rinkos pakilimas. mons verts ir jos udirbamo pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) santykis praktikoje svyruoja nuo 5-6 iki 10 (kart). rodikl itin tikslinga naudoti moni vertinimui kapitalui intensyviose ekonomikos sektoriuose, bei monms, kuri veiklos pelnas, EBIT ar grynasis pelnas yra neigiami. Palyginimui apskaiiuoti dviej moni verts ir pelno prie palkanas, mokesius ir nusidvjim (amortizacij) santykiai.
Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 1 562 Lt 368 000 + 1 562 = 5,1 59 692 + 406 + 12 000 Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 66 400 Lt 350 000 + 66 400 = 7,65 29 540 + 5 380 + 19460
46
2.5.12. Vienos akcijos dividendas Lt (Dividends per share (DPS), LTL)

Dividendas - Privilegijuot akcij dividendas Paprastj akcij skaiius Dividends - Preference share dividend claim Number of ordinary shares
Vienos akcijos dividendas rodo paskirstytino pelno dal, tenkani vienai paprastajai akcijai.
Vienos akcijos dividendas gamybinei monei apskaiiuojamas: 15 000 - 5 000 0,05 = 0,18 Lt/akcijai 80 000 Prekybos monei, neturiniai privilegijuotj akcij ir nemokaniai privilegijuotj akcij dividend: 9 420 = 0,09 Lt/akcijai 100 000
2.5.13. Dividendinis pelningumas (pajamingumas) (Dividend yield)

Vienos akcijos dividendas (Dividends per share) Akcijos rinkos kaina (Current share price)
Dividendinis pelningumas parodo, kokia dividend suma arba dalis procentais imokama vienam akcij rinkos verts litui. Kitaip tariant, jis atspindi akcinink investicijos akcijas pelningum dl mokamo dividendo. Dividendinis pelningumas kartu su pelningumu dl akcij kain augimo parodo bendr investicijos akcij gr akcininkui. Dividendin pelningum lyginant su bank indli ar Vyriausybs obligacij palkan procentu, galima vertinti investicijos akcijas pelningum, taip pat ir akcijos rinkos kainos pagrstum. moni dividendinio pelningumo palyginimas tarpusavyje turi trkum dl skirtingos moni dividendo mokjimo politikos.
47
Dividendinis pelningumas gamybinei monei apskaiiuojamas: 0,18 = 0,039 arba 3,9% 4,60 Prekybos monei: 0,09 = 0,027 arba 2,7% 3,5
2.5.14. Dividendo mokjimo koeficientas (Dividend payout ratio)

Vienos akcijos dividendas (Dividends per share) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)
Dividendo mokjimo koeficientas nurodo, kokia mons grynojo paskirstytinojo pelno dalis skiriama mokti akcininkams dividendais. is rodiklis svyruoja priklausomai nuo kasmetinio mons udirbamo grynojo pelno pokyi. Ilgalaik rodiklio pokyi tendencija parodo mons vadov vykdom mons l reinvestavimo politik. Kuo maesn reikm, tuo didesn grynojo pelno dal mon reinvestuoja savo veiklos pltr.
Dividendo mokjimo koeficientas gamybinei monei: 0,18 = 0,25 arba 25% 0,72 Prekybos monei: 0,09 = 0,409 arba 40,9% 0,22
48
II. BaNK FINaNsIN aNaLIZ

1. BANK FINANSINI ATASKAIT PAGRINDINI STRAIPSNI PAAIKINIMAS
Grynieji pinigai ir los centriniuose bankuose (Cash and cash balances with central banks)-iame straipsnyje detalizuojami grynj pinig ir kit mokjimo priemoni likuiai, l likuiai korespondentinse Lietuvos banko ir kit valstybi centriniuose bankuose, tiksliniai indliai, privalomosios atsargos, atpirkimo sandoriai, klient los operacijoms su vertybiniais popieriais. (Balansas, Turto dalis, 1 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 1) (r. 7 pried). Prekybinis finansinis turtas (Positions held with trading intent) jos apima investicijas finansines priemones - nuosavybs vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius, paskolas ir kitas - sigyjamas siekiant gauti pelno i trumpalaiki kainos ar maklerio maros svyravim, turint tiksl jas parduoti artimoje ateityje. iam straipsniui priskiriama dalis finansinio turto portfelio, kurio sandara rodo, kad jis neseniai buvo panaudotas trumpalaikio pobdio pelnui gauti, ivestins finansins priemons (iskyrus naudojamas apsidraudimo (hedge) sandoriuose), o taip pat ir su iomis priemonmis susijusios garantins mokos. (Balansas, Turto dalis, 2 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 2) (r. 7 pried). Tikrja verte vertinamas finansinis turtas (Financial assets at fair value) tai finansins priemons, kuri pirminio pripainimo metu buvo nusprsta vertinti jas tikrja verte, tikrosios verts pokyius pateikiant pelno (nuostolio) ataskaitoje. Jos apima investicijas nuosavybs vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius, paskolas ir kitus iankstinius mokjimus, kuriais prekiaujama aktyvioje rinkoje ir kurie dl to turi kotiruojam rinkos kain. iam straipsniui galima priskirti tik tok finansin turt, kurio tikroji vert gali bti patikimai vertinta bei kuris panaikina arba sumaina prietaravimus tarp finansini priemoni vertinimo ir pripainimo, arba kai tos finansins priemons yra naudojamos rizikos valdymo ir investavimo strategijai gyvendinti (grietai dokumentuota ir patvirtinta vadovybs). (Balansas, Turto dalis, 3 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 3) (r. 7 pried). Parduoti turimas finansinis turtas (Availabale-for-sale financial assets) tai neivestins finansins priemons, kuri neketinama arba nra galimybi laikyti iki termino pabaigos ir nesiekiama gauti pelno per trump laikotarp ir kurios nebuvo priskirtos kitoms finansinio turto grupms. Jis apima dukterini, bendrj ir asocijuot moni nuosavybs vertybinius popierius (kai apskaitai pasirinktas 39 TAS metodas), valdymo tikslais sigytus nuosavybs vertybinius popierius, likvidumui palaikyti skirtus skolos vertybinius popierius ir kt. (Balansas, Turto dalis, 4 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 4) (r. 7 pried). Paskolos ir gautinos sumos (Loans and receivables) apima banko suteiktas bei perimtas ar sigytas paskolas, kitas las bankuose bei kitose finans institucijose, iperkamj nuom, investicijas nekotiruojamas aktyvioje rinkoje skolos priemones. iam straipsniui priskiriamos neivestins finansins priemons su fiksuotais ar kitaip nustatytais mokjimais, kurios nra kotiruojamos rinkoje, bei kai jomis neketinama prekiauti ikart arba artimiausiu metu, j neketinama priskirti finansiniam turtui, vertinamam tikrja verte, ir jos nra sigytos su nuolaida. (Balansas, Turto dalis, 5 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 5) (r. 7 pried).
Bank finansin analiz
49
Investicijos, laikomos iki termino pabaigos (Held-to-maturity instruments) tai neivestins finansins priemons su fiksuotais ar kitaip nustatytais mokjimais ir apibrtu galiojimo terminu, kai ias priemones ketinama ir yra galimybi ilaikyti iki j galiojimo termino pabaigos bei kai jos nepatenka paskol ir gautin sum grup. (Balansas, Turto dalis, 6 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 6) (r. 7 pried). Ivestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai (Derivative instruments: hedged items) tai tam tikros ivestins finansins priemons arba tam tikras neivestinis finansinis turtas (tik apdraudimo nuo usienio valiut keitimo kurso pokyi rizikos atveju), kuri tikrj vert arba pinig srautus ir tam tikr apdraustj straipsni tikrosios verts arba pinig sraut pokyius tikimasi tarpusavyje uskaityti. (Balansas, Turto dalis, 7 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 7) (r. 7 pried). Apdraustj straipsni tikrosios verts pokyiai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius (Fair value changes of the hedged items in the portfolio hedge of interest rate risk) apima apdraustiems straipsniams priskiriamas pelno (nuostolio) sumas, kai nuo palkan normos rizikos apdraudiama turto portfelio dalies tikroji vert. (Balansas, Turto dalis, 8 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 8) (r. 7 pried). Materialusis turtas (Tangible assets) tai fizin form turintis ilgalaikis turtas, atmus nusidvjim, apimantis nekilnojamj turt, rang bei rengimus. (Balansas, Turto dalis, 9 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 9) (r. 7 pried). Nematerialus turtas (Intangible assets) tai turtas, neturintis fizins formos, kuriuo bankas disponuoja ir kur naudoja, tikdamasis gauti tiesiogins ir netiesiogins ekonomins naudos, o io turto savikaina gali bti patikimai vertinta. turt sudaro prestias bei kitas nematerialusis turtas, pavyzdiui, banko vardas, licenzijos, kompiuteri programos ir kt. (Balansas, Turto dalis, 10 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 10) (r. 7 pried). Investicijos dukterines, asocijuotsias ir bendrsias mones, skaitant presti (kai apskaitai taikomas nuosavybs metodas) (Investments in associated undertakings) apima investicijas, apskaitomas nuosavybs metodu, bei sigijimo savikainos metodu apskaitomas investicijas. (Balansas, Turto dalis, 11 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 11) (r. 7 pried). Mokestinis turtas (Deffered tax and current tax assets) tai perviris, atsirandantis dl jau sumokt u ataskaitin ir ankstesnius laikotarpius mokesi, virijani mokesi baz, taip pat nauda, susijusi su mokesi nuostoliu, kur galima perkelti atgal ankstesnio ataskaitinio laikotarpio mokesiui atstatyti, pelno mokesi sumos, atgautinos vlesniais laikotarpiais u skaitomus laikinuosius skirtumus, nepanaudot mokesi nuostoli perklim, nepanaudot mokesi kredit perklim. Mokestin turt sudaro einamojo laikotarpio mokestis (pelno mokesio suma, mokama (atgaunama) nuo laikotarpio apmokestinamojo pelno (mokesi nuostolio)) bei atidtieji mokesiai. (Balansas, Turto dalis, 12 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 12) (r. 7 pried). Parduoti laikomas ilgalaikis turtas ir perleidiamos turto grups (Availabale-for-sale fixed assets) apima turt (ilgalaik materialj, finansin, turt, perimt u skolas) ar jo grup, kuriuos per metus nuo j priskyrimo iai kategorijai planuojama parduoti prastomis slygomis nekeiiant j bkls. (Balansas, Turto dalis, 14 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 14) (r. 7 pried).
50
Prekybiniai finansiniai sipareigojimai (Positions held with trading intent) tai finansins priemons, sigyjamos siekiant gauti pelno i trumpalaiki kainos ar maklerio maros svyravim, turint tiksl jas parduoti artimoje ateityje, dalis finansini sipareigojim portfelio, kurio sandara rodo, kad jis neseniai buvo panaudotas trumpalaikio pobdio pelnui gauti. Prekybinius finansinius sipareigojimus sudaro ivestins finansins priemons (iskyrus naudojamas apsidraudimo (hedge) sandoriuose) bei su iomis priemonmis susijusios garantins mokos, sipareigojimai parduoti pasiskolint finansin turt, kuris nra nuosavyb, kredito staig ir kiti indliai, skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas, kurias ketinama atpirkti artimiausiu metu, kiti sipareigojimai. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 16 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 16) (r. 7 pried). Tikrja verte vertinami finansiniai sipareigojimai (Financial liabilities at fair value) finansins priemons, kuri pirminio pripainimo metu buvo nusprsta vertinti jas tikrja verte, tikrosios verts pokyius pateikiant pelno (nuostolio) ataskaitoje. iam straipsniui priskiriami tik tokie finansiniai sipareigojimai, kuri tikroji vert gali bti patikimai vertinta, o taip pat kurie panaikina arba sumaina prietaravimus tarp finansini priemoni vertinimo ir pripainimo, arba kai tos finansins priemons yra naudojamos rizikos valdymo ir investavimo strategijai gyvendinti (grietai dokumentuota ir patvirtinta vadovybs). (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 17 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 17) (r. 7 pried). Amortizuota savikaina vertinami finansiniai sipareigojimai (Financial liabilities at amortized cost) tai tokie sipareigojimai, kurie vadovaujantis 39 TAS reikalavimais turi bti vertinami amortizuota savikaina. Jie apima kredito staig indlius, kitus indli, skol sipareigojimus (sertifikatus), skaitant obligacijas, subordinuotsias paskolas, kitus sipareigojimus. Kredito staig indliai apima visas i sandorio alies, kuri yra kredito staiga, gautas sumas prastos bakins veiklos eigoje. Indlius (iskyrus kredito staig indlius) sudaro visi sipareigojimai kitoms sandorio alims, tokioms kaip finans staigos, mons, privats klientai. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 18 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 18) (r. 7 pried). Ivestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai (Derivative instruments: hedged items) tam tikros ivestins finansins priemons arba tam tikras neivestinis finansinis sipareigojimas (tik apdraudimo nuo usienio valiut keitimo kurso pokyi rizikos atveju), kuri tikrj vert arba pinig srautus ir tam tikr apdraustj straipsni tikrosios verts arba pinig sraut pokyius tikimasi tarpusavyje uskaityti. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 20 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 20) (r. 7 pried). Apdraustj straipsni tikrosios verts pokyiai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius (Fair value changes of the hedged items in the portfolio hedge of interest rate risk) apima apdraustiems straipsniams priskiriamas pelno (nuostolio) sumas, kai nuo palkan normos rizikos apdraudiama sipareigojim portfelio dalies tikroji vert. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 21 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 21) (r. 7 pried). Atidjiniai (Provisions) tai neapibrto laiko ar sumos sipareigojimai, sudaromi jei dl praeities vykio bankas turi dabartin sipareigojim, kai tiktina, kad sipareigojimui padengti bus reikalingos imokos, bei sipareigojim suma gali bti pakankamai tiksliai vertinta. straipsn sudaro atidjiniai restruktrizavimui, nebaigtoms teisinms byloms ir mokestiniams ginams, pensijoms ir kitoms imokoms darbuotojams, kreditavimo sipareigojimams ir garantijoms (specialieji atidjiniai), kiti atidjiniai. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 22 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 22) (r. 7 pried).
51
Kapitalas (Share capital, Equity) skirstomas dvi dalis: apmokt kapital ir neapmokt kapital. Apmoktas kapitalas - tai registruotas statinis kapitalas. Neapmokt kapital sudaro apmoktos akcijos, skirtos kapitalo padidinimui, kai kapitalo padidjimas dar neregistruotas, bei neapmoktos akcijos, kuri emisija buvo paskelbta. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 27 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 27) (r. 7 pried). Kita nuosavyb (Other equity) tai sudtini finansini priemoni nuosavybs dalis ir kitos nuosavybs priemons. Ji apima visas sutartines prievoles, taip pat ir kylanias i ivestini finansini priemoni, kurios bus ar gali bti apmoktos paties emitento nuosavybs priemonmis, banko ileist sudtini finansini priemoni nuosavybs dal. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 29 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 29) (r. 7 pried). Perkainojimo rezervai, kiti verts koregavimai (Revaluation reserves and other value adjustments) apima materialiojo ilgalaikio turto, nematerialiojo turto, parduoti turimo turto perkainojimo rezervus, grynosios investicijos usienio mon apdraudim (veiksmingoji dalis), pinig sraut apdraudim (veiksmingoji dalis), valiutos keitimo skirtum, parduoti laikomo ilgalaikio turto ar perleidiam turto grupi verts koregavimus. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs dalis, 30 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 30) (r. 7 pried). Palkan pajamos (Interest income) tai gaunamos palkanos ir kitos sutartyse numatytos pajamos, savo pobdiu panaios palkanas ir skaiiuojamos tam tikrais laikotarpiais arba nuo reikalavimo sumos, kai los laikomos sskaitose centriniuose bankuose, u prekybin finansin turt, u tikrja verte vertinam finansin turt, u parduoti turim finansin turt, u paskolas ir kitas gautinas sumas (skaitant iperkamj nuom), u investicijas, laikomas iki termino pabaigos, u apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius, o taip pat kitos palkan pajamos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 1 eilut) (Income statement, item 1) (r. 8 pried). Palkan ilaidos (Interest expenses) tai palkanos ir kitos sutartyse numatytos ilaidos, savo pobdiu panaios palkanas ir skaiiuojamos tam tikrais laikotarpiais arba nuo reikalavimo sumos centriniams bankams u j las korespondentinse ir kitose sskaitose bei kitus turimus sipareigojimus, u prekybin finansin turt, u tikrja verte vertinam finansin turt, u amortizuota savikaina vertinamus finansinius sipareigojimus (terminuotus bei neterminuotus indlius ir kitas grintinas sumas), u apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius, o taip pat kitos palkan ilaidos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 2 eilut) (Income statement, item 2) (r. 8 pried). Dividend pajamos (Dividend income) apima dividendus u sigytas nuosavybs priemones, priskirtas prekybiniam finansiniam turtui, tikrja verte vertinamam finansiniam turtui, parduoti turimam finansiniam turtui. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 4 eilut) (Income statement, item 4) (r. 8 pried). Paslaug ir komisini pajamos (Commisions and fee income) gauti vienkartiniai negrinami mokesiai ir kitos pajamos u operacij vertybiniais popieriais, pervedimo, atsiskaitymo ir mokjimo operacij, patiktini ir kitos pasitikjimu grindiamos veiklos, mokjim aptarnavimo, struktrizuoto finansavimo, skol pavertimo investicijomis operacij aptarnavimo paslaugas, u sipareigojimus kredituoti bei kitos panaios pajamos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 5 eilut) (Income statement, item 5) (r. 8 pried).
52
Paslaug ir komisini ilaidos (Commisions and fee expenses) vienkartiniai negrinami mokesiai ir kitos ilaidos, patirtos dl suteikt saugojimo paslaug, komisiniai u tarpininkavimo paslaugas, u pervedimo, atsiskaitymo ir mokjimo operacijas, u skol pavertimo investicijomis operacij aptarnavim bei kitos panaios ilaidos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 6 eilut) (Income statement, item 6) (r. 8 pried). Grynasis realizuotasis pelnas u finansin turt ir sipareigojimus, nevertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets and liabilities at amortized cost) grynasis pirkimo bei pardavimo operacij (pripainimo nutraukimo) rezultatas i parduoti turimo finansinio turto, paskol ir kit gautin sum (skaitant iperkamj nuom), investicij, laikom iki termino pabaigos, amortizuota savikaina vertinam finansini sipareigojim (indli ir kit moktin sum), o taip pat kito finansinio turto ir sipareigojim, nevertinam tikrja verte. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 7 eilut) (Income statement, item 7) (r. 8 pried). Grynasis pelnas u prekybin finansin turt ir prekybinius finansinius sipareigojimus (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets and liabilities available for sale) tai tikrosios verts pasikeitimo grynasis rezultatas, gautas i nuosavybs vertybini popieri ir susijusi ivestini finansini priemoni, palkanini finansini priemoni ir susijusi ivestini finansini priemoni, i operacij usienio valiuta, kredito finansini ir susijusi ivestini finansini priemoni, i biros preki ir susijusi ivestini finansini priemoni, kito prekybinio finansinio turto ir prekybini finansini sipareigojim. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 8 eilut) (Income statement, item 8) (r. 8 pried). Grynasis pelnas u finansin turt ir sipareigojimus, vertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets and liabilities at fair value) tai tikrja verte vertinamo finansinio turto ir finansini sipareigojim tikrosios verts pasikeitimo grynasis rezultatas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 9 eilut) (Income statement, item 9) (r. 8 pried). Grynasis pelnas u apsidraudimo sandorius (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on derivatives hedging) tai grynasis rezultatas i tikrosios verts apdraudimo sandori, pinig sraut apdraudimo sandori, grynosios investicijos usienio mon apdraudimo sandori, tikrosios verts ar pinig sraut apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandori. is rezultatas apima apdraustj straipsni tikrosios verts pokyi bei apdraudimui naudojam ivestini finansini priemoni tikrosios verts pokyi (skaitant sandori nutraukim ir neefektyvi apdraudimo dal) rezultatus. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 10 eilut) (Income statement, item 10) (r. 8 pried). Grynasis valiut kurs pasikeitimo rezultatas (Net gains (losses) from currency changes) tai realizuotas ir nerealizuotas rezultatas, gautas atsiskaitant u piniginius straipsnius, o taip pat perskaiiuojant piniginius straipsnius valiut kursais, besiskirianiais nuo kurs, buvusi j pirminio pripainimo metu. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 11 eilut) (Income statement, item 11) (r. 8 pried). Grynasis pelnas u turto (iskyrus laikom parduoti) pripainimo nutraukim (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets) tai ilgalaikio turto investicij bei veikloje naudojamo turto, kuris nepriskiriamas pardavimui laikom ilgalaikiam turtui ar perleidiamoms turto grupms, perleidimo plauk ir susijusi perleidimo ilaid skirtumas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 12 eilut) (Income statement, item 12) (r. 8 pried).
53
Kitos veiklos pajamos (Other operating income) apima pajamas, gautas perkainojus materialj turt, kuris po pirminio pripainimo vertinamas taikant perskaiiavimo ir tikrosios verts model, pajamas i investicinio turto nuomos mokesi, veiklos nuomos pajamas bei kitos veiklos pajamas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 13 eilut) (Income statement, item 13) (r. 8 pried). Kitos veiklos ilaidos (Other operating expenses) tai ilaidos, patirtos perkainojus materialj turt, kuris po pirminio pripainimo vertinamas taikant perskaiiavimo ir tikrosios verts model, tiesiogins veiklos ilaidos susijusios su investicinio turto remontu ir eksploatacija, ilaidos veiklos nuomai bei kitos veiklos ilaidos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 14 eilut) (Income statement, item 14) (r. 8 pried). Operacins ilaidos (Operating expenses) apima ilaidas personalo ilaikymui bei bendrsias ir administracines ilaidas. Ilaidas personalo ilaikymui sudaro atlyginimai ir darbo umokestis, socialinio draudimo ilaidos, pensijos ir kitos panaios imokos, imokos nenuolatiniams darbuotojams, imokos akcijomis. Bendrsias ir administracines ilaidas sudaro reklamos ir rinkodaros ilaidos, imokos specialistams (konsultantams), rangos naudojimo, nuomos ir kitos ilaidos, ilaidos, patirtos perkant banko veikl papildanias paslaugas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 15 eilut) (Income statement, item 15) (r. 8 pried). Atidjiniai (Provisions) tai bendra papildomai sudaryt ir panaudot atidjini, skirt restruktrizavimui, nebaigtoms teisinms byloms ir mokestiniams ginams, pensijoms ir kitoms imokoms darbuotojams, kreditavimo sipareigojimams ir garantijoms (nebalansiniams straipsniams), sipareigojimams pagal sutartis bei kit atidjini suma. Pelno (nuostoli) ataskaita, 17 eilut) (Income statement, item 17) (r. 8 pried). Verts sumajimas (Impairment of assets) apima nuostolius dl finansinio turto, nevertinamo tikrja verte, verts sumajimo bei nefinansinio turto verts sumajim. Nuostolius dl finansinio turto, nevertinamo tikrja verte, verts sumajimo sudaro nuostoliai i savikaina vertinamo finansinio turto (nekotiruojam nuosavybs vertybini popieri ir susijusi ivestini finansini priemoni), i parduoti turimo finansinio turto, i amortizuota savikaina vertinam paskol, gautin sum (skaitant iperkamj nuom), i investicij, laikom iki termino pabaigos. Nefinansinio turto verts sumajim sudaro nekilnojamojo turto, rangos ir rengim, investicinio turto, prestio ir kito nematerialaus turto, investicij dukterines, asocijuotas ir bendrsias mones, apskaitoje parodom nuosavybs metodu verts sumajimas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 18 eilut) (Income statement, item 18) (r. 8 pried). Neigiamo prestio pripainimas (Negative goodwill) tai verslo jungimo metu sigyto identifikuojamo turto, sipareigojim ir neapibrtj sipareigojim grynosios tikrosios verts dalis, virijanti verslo jungimo savikain (sigijimo dien sumokt sum). (Pelno (nuostoli) ataskaita, 19 eilut) (Income statement, item 19) (r. 8 pried). Pelnas u parduoti laikomo ilgalaikio turto ar perleidiamo turto grupes, kai tai nelaikoma nutraukta veikla (nuostolis dl to) (Profit (loss) after taxes from discontinued operations) tai ilgalaikio turto ar perleidiamos turto grups, kurie yra laikomi pardavimui, taiau neatitinka nutrauktos veiklos apibrimo pagal 5 TFAS, perkainojimo rezultatas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 21 eilut) (Income statement, item 21) (r. 8 pried).
54
Pelnas u nutraukt veikl, sumokjus mokesius (nuostolis dl to) (Profit (loss) from continuous operations related to available for sale fixed assets) tai plauk ir ilaid rezultatas, gautas vertinant plaukas i nutrauktosios veiklos, ilaidas, tenkanios nutrauktajai veiklai, ilaidas pelno mokesiui, susijusiam su nutrauktja veikla, ilgalaikio turto ar perleidiamos turto grups, atitinkanios nutrauktos veiklos apibrim, tikrosios verts pasikeitimo rezultat atmus pardavimo ilaidas, sum, tiesiogiai susijusi su nutrauktosios veiklos perleidimu, koregavimus ir pan. Nutraukta veikla laikoma pardavimui arba perleidiama kio subjekto veiklos dalis (atskiro pobdio verslas, geografin veiklos sritis, dukterin mon, sigyta iskirtinai perpardavimui), atskirai identifikuojama pinig sraut ir finansins atskaitomybs tikslais. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 23 eilut) (Income statement, item 23) (r. 8 pried).
55
2. BaNK ROdIKLI aPsKaIIavIMas

2.1. LIKvIdUMO ROdIKLIaI (LIQUIDITY RATIOS) 2.1.1. Likvidumo normatyvas (Liquidity requirement)*
Likvidus turtas (Liquid assets) Einamieji sipareigojimai (Current liabilities)
100%
Likvidumo normatyvas skirtas likvidumo rizikai valdyti, t.y. rizikai, kad bankas nesugebs laiku vykdyti savo finansini sipareigojim ir/ar siekdamas juos vykdyti gali bti priverstas parduoti finansin turt ir/ar udaryti pozicijas ir dl likvidumo rinkoje stokos patirs nuostoli. Likvidumo normatyvo skaiiavimo metodika patvirtinta Lietuvos banko (LB) valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1 (LB valdybos 2008 m. gegus 29 d. nutarimo Nr. 87 redakcija) Likvidumo normatyvo skaiiavimo taisykls. Reikalaujama, kad nurodytas santykis bt ne maesnis kaip 30%. Per didelis likvidumas nra naudingas, nes rodyta, kad paprastai vis sipareigojim i karto padengti nereikia. Nepagrstai didelis likvidumo rodiklis liudija apie neoptimaliai naudojamas banko skolintas las pajamoms udirbti. Antra vertus, siekiant komercini bank veiklos stabilumo, bankai privalo turti likvidumo bufer ir kitoms rizikoms dengti.
2.1.2. Maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas (Exposure requirement)*

is rodiklis yra vienas i banko paskol portfelio limit, skirt individuali (ir tarpusavyje susijusi skolinink) kredit koncentracijai valdyti. Koncentracijos rizika suprantama kaip galimyb bankui patirti santykinai didel nuostol, kad sutrikt normali banko veikla. is normatyvas patvirtintas LB valdybos 2006 m. lapkriio 9 d. nutarimu Nr. 138 Kapitalo pakankamumo skaiiavimo bendrosios nuostatos. Maksimali paskol suma vienam skolininkui negali viryti 25% banko/grups kapitalo, apskaiiuoto pagal kapitalo pakankamumo skaiiavimo taisykles. Paskola yra laikomi visi banko piniginiai reikalavimai, taip pat neataukiami piniginiai banko sipareigojimai paskolos gavjui ir su juo susijusiems asmenims. Didel rodiklio reikm rodo pernelyg aukt banko paskol portfelio koncentracij bei aukt kredito rizik. Maksimali pozicijos vert arba paskol suma, banko suteikta j patronuojaniai monei, kitoms ios patronuojanios mons dukterinms monms arba savo paties dukterinms monms, kiekvienam skolininkui negali viryti 75% banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduot visos grups prieir. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos grups prieiros, paskolos suma, banko suteikta j patronuojaniai monei, kitoms ios patronuojanios mons dukterinms monms arba savo paties dukterinms monms, kiekvienam skolininkui negali viryti 20 % banko kapitalo.
* rodiklis oficialiai reikalaujamas periodikai pateikti Lietuvos bankui
Bank rodikli apskaiiavimas
56
2.1.3. Dideli pozicij (paskol) normatyvas (Large exposure requirement) *

is normatyvas patvirtintas LB valdybos 2006 m. lapkriio 9 d. nutarimu Nr. 138 Kapitalo pakankamumo skaiiavimo bendrosios nuostatos. Numatyta, kad banko suteikt dideli pozicij (paskol) bendroji suma neturi viryti 800% banko/grups kapitalo (apskaiiuoto pagal Kapitalo pakankamumo skaiiavimo taisykles). Didele pozicija (pvz., paskola) yra laikoma paskola jos gavjui (skolininkui) arba paskol suma gavjui ir su juo susijusiems asmenims, kurios grynoji vert lygi arba virija 10% banko kapitalo. is normatyvas, kaip ir maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas, rodo paskol kredito koncentracijos lyg.
2.1.4. Maksimalios atviros pozicijos usienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas (Maximum open position in foreign currencies and precious metals requirement)*
is rodiklis patvirtintas LB valdybos 2006 m. lapkriio 9 d. nutarimu Nr. 138 Kapitalo pakankamumo skaiiavimo bendrosios nuostatos. Leidiamas maksimalios bendrosios (iskyrus eurus) atviros pozicijos dydis ne daugiau kaip 25%, o vienos valiutos (iskyrus eurus) ar taurij metal maksimalios atviros pozicijos dydis ne daugiau kaip 15% banko kapitalo (apskaiiuoto pagal Kapitalo pakankamumo skaiiavimo taisykles). Didels io rodiklio reikms liudija apie per didel banko veiklos tam tikra valiuta (ar tauriaisiais metalais) koncentracij bei aukt usienio valiutos kurso rizik.
2.2. KaPITaLO PaKaNKaMUMO ROdIKLIaI (CAPITAL ADEQUACY RATIOS) 2.2.1. Kapitalo pakankamumo normatyvas (Capital adequacy requirement)
Kapitalo pakankamumo normatyvas ireikiamas banko kapitalo ir turto, vertinto pagal rizik, santykiu. is santykis turi bti ne maesnis kaip 8%. Kapitalo pakankamumo normatyvu siekiama sumainti kredito, o taip pat rinkos bei operacin rizik ir apsaugoti tiek indlininkus, tiek investuotojus, taip pat didinti bank veiklos stabilum. Skaiiavimo metodika apibrta Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkriio 9 d. nutarimu Nr. 138 patvirtintose Kapitalo pakankamumo skaiiavimo bendrosiose nuostatose. Bank kapitalo pakankamumo lyg reguliuoja kapitalo direktyvos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatose, jie patvirtinti Lietuvos banko valdybos sprendimu. Kapitalo pakankamumo rekomendacijos pateikiamos Bazelio II susitarimo dokumentuose. iuo normatyvu ribojamas banko pakankamumo (mokumo) rodiklis, lygus kapitalo (kapitalo bazs) ir kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje vardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreiki sumos santykiui. Banko kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje vardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreikis vis laik turi viryti arba bti lygus pagal rizik vertint (turto) pozicij sumai, apskaiiuojamai taikant standartizuot, vidaus reitingais pagrst (IRB) ir kitus rizikos vertinimo metodus. Prekybos knyga (trading book) vardijama kaip banko finansini priemoni, naudojam prekybos tikslais arba siekiant apdrausti kitas prekybos knygos pozicijas, balansins ir nebalansins pozicijos. Prekybos knygoje vardyta rizika (trading book risk) tai rinkos rizika, sandorio alies kredito rizika, atsiskaitym rizika, prekybos knygos dideli pozicij rizika. Bankin knyga (banking book) apima visas banko balansini ir nebalansini pretenzij pozicijas, netraukiamas prekybos knyg.
57
2.2.2. Bendrojo kapitalo pakankamumo koeficientas (Total capital adequacy ratio)

Bendrasis kapitalas (Total capital) Pagal rizik vertintas turtas (Credit risk-adjusted assets) Bendrasis kapitalas = Pirmojo lygio (pagrindinis) kapitalas + Antrojo lygio kapitalas Total capital = Tier I (Core) capital + Tier II capital
Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets) = 0%T1 + 20%T2 + 50%T3 + 100%T4 +150%T5, kur T1, T2, T3, T4, T5 - turto pozicij, suskirstyt grupes pagal kredito rizikos laipsn, grynoji vert. iuo atveju darome prielaid, kad banko pagal rizik vertinto turto vert lygi 1 700 500 tkst. Lt.
218 010 000 = 0,128 arba 12,8% 1 700 500 000

is koeficientas parodo, kokiu mastu banko pagal rizik vertintas turtas yra padengtas bendru banko kapitalu tiek pagrindiniu arba pirmojo lygio, tiek ir papildomu arba antrojo lygio kapitalu. Kuo didesnis is rodiklis, tuo didesn banko kapitalo rizika. Formuojant banko kapital, akcinink gros reikalavimai yra lyginami su reguliuojanij institucij ir reitingo agentr kapitalo reikalavimais. Stambiuose bankuose is rodiklis yra emesnis. Bank kapitalo pakankamumo lyg reguliuoja kapitalo direktyvos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatose, jie patvirtinti Lietuvos banko valdybos sprendimu. Bendrojo kapitalo pakankamumo koeficientas lyginamas su kapitalo pakankamumo normatyvu ir turi bti ne maesnis nei 8%. Maesniuose bankuose is rodiklis danai virija nustatyt normatyvo lyg. Banko pirmojo lygio kapital sudaro statinis kapitalas be privilegijuotj akcij, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas), atsargos kapitalas (atsargos rezervas), prajusi met nepaskirstytinojo pelno dalis, kurios nenumatoma imokti dividendais, arba prajusi met nuostolis, einamj met nepaskirstytasis pelnas, bendrieji rezervai turto nuostoliams padengti, privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, o taip pat privalomasis rezervas. Banko antrojo lygio kapital sudaro neterminuotosios subordinuotos paskolos, neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai, neterminuotosios privilegijuotosios akcijos, ilgalaikio turto ar finansinio turto perkainojimo rezervai, apribotasis (skirstomasis) pelnas, nustatyto termino subordinuotos paskolos, nustatyto termino kaupiamosios privilegijuotosios akcijos ir kt. Pastarosios banko kapitalo sudedamosios dalys sudaro slygas padidinti banko kapital iki reikalingo dydio ir sumainti banko kapitalo rizikos laipsn. Tuo pat metu ios kapitalo didinimo priemons sudaro slygas nesumainti nuosavo kapitalo gros bei rinkos verts rodikli. Kapitalo pakankamumo vertinimas yra susijs su kapitalo planavimu, kuris turi aikiai atskleisti dabartin banko kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreik, planuojam kapitalo panaudojim ir siekiam kapitalo lyg, vertinus numatom prisiimti papildom rizik. Bankas privalo apsibrti rizikos lyg, kaip bankui nepriimtin atskir veiklos srii ar produkt rizik (vertinus rizikos tak banko pajamoms). Rizikos lygio apibrimas yra pagrindas nustatant nuoseklius rizikos ribojimo limitus, jeigu tokie naudojami valdant rizik. Bankas taip pat analizuoja ir atskleidia bsimus vidaus ir iors kapitalo altinius, jeigu prisimus papildom rizik reikt didinti kapital. Kapitalas planuojamas atsivelgiant ekonomikos (arba atskir rink) ciklikum (ypa kredito rizikai padengti). Planuojant ekonomikos ar atskir rink nuosmuk, kapitalas turi bti didinamas.
58
2.2.3. Pagrindinio kapitalo pakankamumo koeficientas (Core (Tier I) capital adequacy ratio)
Pirmojo lygio (pagrindinis) kapitalas (Tier I (Core) capital) Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets)
Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets) = 0%T1 + 20%T2 + 50%T3 + 100%T4 +150%T5 Kur T1, T2, T3, T4, T5 - turto pozicij, suskirstyt grupes pagal kredito rizikos laipsn grynoji vert. iuo atveju darome prielaid, kad banko pagal rizik vertinto turto vert lygi 1 700 500 tkst. Lt.
218 010 000 - 5 000 000 1 700 500 000
= 0,125 arba 12,5%
is rodiklis parodo, kokiu mastu banko pagal rizik vertintas turtas yra padengtas pirmojo lygio arba pagrindiniu kapitalu. Kuo didesnis is rodiklis, tuo didesn banko kapitalo rizika. Pagal rizik vertint pozicij (turto ir nebalansini pozicij) vert apskaiiuojama, atsivelgiant nustatytus kredito rizikos koeficientus. Tuo tikslu visos banko turto (ir nebalansins) pozicijos suskirstomos grupes pagal rizikos laipsn ir j grynoji vert padauginama i priskirto rizikos koeficiento (nuo 0 iki 150 proc.). Bank kapitalo pakankamumo lyg reguliuoja kapitalo direktyvos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatose, jie patvirtinti Lietuvos banko valdybos sprendimu. Pagrindinio kapitalo pakankamumo koeficientas yra susietas su kapitalo pakankamumo normatyvu (turi bti ne maesnis nei 1/28%). Juo remiantis, vertinant turt pagal rizik turi bti atsivelgiama ne tik kredito, bet ir rinkos bei operacins rizikos lyg bei siekiama utikrinti tok kapitalo lyg, kuris padengt i rizik sukeltus nuostolius. Banko pirmojo lygio kapital sudaro statinis kapitalas be privilegijuotj akcij, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas), atsargos kapitalas (atsargos rezervas), prajusi met nepaskirstytinojo pelno dalis, kurios nenumatoma imokti dividendais, arba prajusi met nuostolis, einamj met nepaskirstytasis pelnas, bendrieji rezervai turto nuostoliams padengti, privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, o taip pat privalomasis rezervas.
2.3. PELNINGUMO ROdIKLIaI (PROFITABILITY RATIOS) 2.3.1. Turto pelningumas (gra) (Return on assets, ROA)
Grynasis pelnas (Net profit) Vidutinis turtas (Average total assets) Vidutinis turtas = Turtas laikotarpio pradioje + Turtas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning total assets + Ending total assets 2
Average total assets = Bank rodikli apskaiiavimas
59
40 000 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2
= 0,028 arba 2,8%
Rodiklis apibdina banko turto panaudojimo efektyvum. Kuo didesn rodiklio reikm, tuo pelningiau naudojamas banko turtas. Dl banko veiklos specifikos, kai pajamos udirbamos ir pelnas gaunamas i palkan, komisini mokesi ir pan., io rodiklio reikms bankuose yra daug maesns nei monse ir daniausiai siekia vos vien procent. Kuo bankas stambesnis ir didesn jo turto vert, tuo turto gros rodiklis yra maesnis. Tuo tarpu santykinai nedideli itin pelningai veikiani bank turto gra gali bti gerokai didesn, pavyzdiui, 3 - 5%. Turto gros augimui didel tak turi banko udirbamos grynosios palkan pajamos, o taip pat auganios nepalkan pajamos, ypa susijusios su paslaug ir komisini pajamomis, prekyba finansiniu turtu, ivestinmis finansinmis priemonmis, operacijomis usienio valiuta ir kt. Tuo tarpu atidjiniai paskol nuostoliams padengti rodikl maina. Tad banko turto gr nulemia tiek banko turto valdymo sprendimai, tiek ir bendra alies ekonomin situacija bei vyriausybs politika. Turto pelningumo (gros) rodikl galima iskaidyti kelet sudtini dali pelno mar (grynojo pelno ir bendr veiklos pajam santyk) bei turto panaudojimo efektyvumo rodikl (bendr veiklos pajam ir turto santyk). J sandauga apibendrintai atskleidia i dviej pagrindini veiksni poveik turto gros dydiui ir jo pasikeitimui.
2.3.2. Nuosavo kapitalo pelningumas (gra) (Return on equity, ROE)

Grynasis pelnas (Net profit) Vidutinis nuosavas kapitalas (Average total equity) Vidutinis nuosavas kapitalas = Nuosavas kapitalas laikotarpio pradioje + Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje = 2 Average total equity = Beginning total equity + Ending total equity 2
40 000 000 (128 000 000 + 218 010 000)/2

Grynasis pelnas Vidutinis nuosavas kapitalas
= 0,231 arba 23,1%
Grynasis pelnas Vidutinis turtas
Vidutinis turtas Vidutinis nuosavas kapitalas
= Turto gra
Vidutinis turtas Vidutinis nuosavas kapitalas
60
Net profit Average equity
Net profit Average total assets
Average total assets Average equity
= Return on assets
Average total assets Average equity
40 000 000 (128 000 000 + 218 010 000)/2
40 000 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2
(938 500 000 + 1 879 010 000)/2 (128 000 000 + 218 010 000)/2
= 0,028 x 8,144 = 0,231 arba 23,1%
Rodiklis parodo, kiek banko udirbto grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo litui ir yra apibendrinantis gros akcininkams matas. Kuo didesnis grynasis pelnas bei kuo su maesniu banko nuosavu kapitalu jis pasiekiamas, tuo is rodiklis didesnis. Kai bankas efektyviai valdomas ir skmingai pritraukia indlius bei kitus skolintus iteklius, is rodiklis gali gerokai viryti 20%. Vertindami banko valdymo efektyvum, akcininkai lygina faktin nuosavo kapitalo gr (pelningum) su siekiamos gros i investicij banko akcijas dydiu. Kuo didesnis banko nuosavas kapitalas, tuo is rodiklis yra emesnis ir tuo maesnis nuosavo kapitalo panaudojimo efektyvumas. Nuosavas kapitalas gali bti perteklinis dl pernelyg dideli akcij emisij ar kit jo didinimo priemoni, o tai maina kiekvienam akcininkui atitenkanio paskirstytinojo grynojo pelno dal. Atsivelgiant akcinink tikslus, bankuose siekiama palaikyti ekonomikai pagrst nuosavo kapitalo dyd, t.y. santykinai maesn, bet pakankam apsidrausti nuo banko patiriamos rizikos. Nuosavo kapitalo gros (pelningumo) rodikl galima iskaidyti kelet sudtini dali turto gr (pelningum) bei turto ir nuosavo kapitalo santyk. J sandauga apibendrina i dviej pagrindini veiksni poveik nuosavo kapitalo gros dydiui. Kuo didesnis turto ir nuosavo kapitalo santykis, tuo didesnis banko finansinis svertas, tuo didesn banko mokumo rizika. Antra vertus, tuo labiau bankas didina nuosavo kapitalo gr.
2.3.3. Turto pelningumas (gra) prie mokesius (Pre-tax return on assets, pre-tax ROA)
Pelnas prie mokesius (Profit before taxes) Vidutinis turtas (Average total assets) Turtas laikotarpio pradioje + Turtas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning total assets + Ending total assets 2
Vidutinis turtas =
Average total assets =
61
47 000 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2
= 0,033 arba 3,3%
Rodiklis apibdina banko turto panaudojimo efektyvum, neatsivelgiant pelno mokesio tak banko pelnui. Kuo didesn rodiklio reikm, tuo pelningesnis, racionalesnis banko turto panaudojimas. is rodiklis skaiiuojamas, siekiant palyginti bank padalini, kuriems taikomas skirtingas pelno mokesio tarifas veikiant skirtingose alyse, o taip pat konkurent valdymo pelningumo rezultatus.
2.3.4. Pagal rizik vertinto turto pelningumas (gra) (Return on risk-weighted assets, RORA)
Grynasis pelnas (Net profit) Vidutinis pagal rizik vertintas turtas (Average risk-weighted assets) Vidutinis pagal rizik vertintas turtas = = Pagal rizik vertintas turtas laikotarpio pradioje + Pagal rizik vertintas turtas laikotarpio pabaigoje 2 Average total risk-weighted assets = = Beginning total risk-weighted assets + Ending total risk-weighted assets 2
Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets) = 0%T1 + 20%T2 + 50%T3 + 100%T4 +150%T5, kur T1, T2, T3, T4, T5 - turto pozicij, suskirstyt grupes pagal kredito rizikos laipsn, grynoji vert. iuo atveju darome prielaid, kad banko pagal rizik vertinto turto vert met pradioje lygi 830 500 tkst. Lt, o met pabaigoje sudaro 1 700 500 tkst. Lt.
40 000 000 (830 500 000 + 1 700 500 000)/2
= 0,031 arba 3,1%
Rodiklis parodo, kiek banko udirbto grynojo pelno tenka vienam pagal rizik vertintam turto litui. Tai konservatyvus rodiklis, leidiantis atsivelgti ne tik veiklos pelningum, bet ir banko turto investicij (paskol portfelio, finansini investicij ir kt.) rizikingum. Kuo jis didesnis, tuo efektyvesnis banko valdymas.
2.3.5. Pagal rizik vertinto kapitalo pelningumas (gra) (Risk adjusted return on capital, RAROC)
Pajamos (Income) Turto (paskolos) rizika arba Rizikos vert (Asset (loan) risk or Value at risk (VAR)) Bank rodikli apskaiiavimas
62
is rodiklis naudojamas banko turto (pavyzdiui, paskol, nuosavybs vertybini popieri ir kt.) rizikai vertinti. vertinto pagal rizik kapitalo gra yra lyginama su akcinink reikalaujama nuosavo kapitalo gra ir turi j viryti. Pagal rodikl stambi klient paskol pelningumas nustatomas, atsivelgiant laukiamas per vienerius metus pajamas i paskolos ir tiktin paskolos rizik. Rizikos vert (VAR) tai finansini priemoni portfelio galim nuostoli dl rinkos kainos kitimo kiekybinis vertinimas tam tikru laikotarpiu su tam tikra tikimybe. Bankui taikant vidaus modeli metod, pagal rizik vertinta pozicijos vert nustatoma remiantis Kapitalo pakankamumo skaiiavimo bendrosiose nuostatose pateikta metodika, kuri atitinka ES Direktyv reikalavimus bei Bazelio II rekomendacijas. Pagal i metodik rizikos vertei skaiiuoti taikomi statistiniai tikimybi vertinimo metodai. Rizikos vert turi bti lygi galimam nuostoliui i banko paskol (ar kito turto, pavyzdiui, nuosavybs vertybini popieri) pozicij, nustatytam taikant rizikos verts vidaus modelius pagal 99 proc. kvantilio pasikliautinj interval, taikom ketvirio pajam u paskol (ar kito turto, pavyzdiui, nuosavybs vertybini popieri) pozicijas ir atitinkamo nerizikingo lygio, apskaiiuoto per ilgojo laikotarpio duomen kaupimo period, skirtumui, padaugintam i 12,5.
2.3.6. Grynj palkan pajam mara (Net interest margin (NIM), net interest income margin (NIIM))
Grynosios palkan pajamos (Net interest income) Turtas (Total assets) Grynosios palkan pajamos = Palkan pajamos Palkan snaudos Net interest income = Interest income Interest expenses
104 000 000 - 31 500 000 1 879 010 000
= 0,0385 arba 3,9%
is rodiklis parodo banko finansins veiklos, susijusios su kreditavimu bei l, u kurias mokamos palkanos, pritraukimu, pelningum. Kuo didesnis skirtumas tarp gaunam palkan u banko paskolas ir palkan, sumokam u veiklai finansuoti naudojamas las, tuo is rodiklis didesnis. Tai vienas pagrindini komercini bank veiklos efektyvumo mat. ema io rodiklio reikm, lyginant su kitais bankais, rodo, jog finansuodamas savo veikl jis pernelyg remiasi indliais ir kitais finansavimo altiniais, u kuriuos moka auktas palkanas, arba neudirba pakankamai palkan u iduotas paskolas. is rodiklis priklauso nuo bendr ekonomikos slyg, rinkos palkan norm svyravim, o taip pat nuo banko turto ir sipareigojim termin ir j atotrkio bei turto ir sipareigojim jautrumo palkan norm pokyiams. Grynj palkan pajam maros valdymas yra viena i pagrindini banko skmingos veiklos slyg.
63
2.3.7. Palkan pajam ir turto santykis ((Gross) interest income margin)

Palkan pajamos (Interest income) Turtas (Total assets)
104 000 000 1 879 010 000
= 0,0553 arba 5,5%
Rodiklis parodo banko sugebjim udirbti palkan pajamas i viso turto. Kuo is rodiklis auktesnis, tuo pelningesn banko veikla. Jis priklauso nuo banko turto (paskol, finansinio ir kt. turto) struktros, turto kokybs, termin ir jautrumo palkan norm svyravimams, paskol palkan politikos. Antra vertus, jis priklauso nuo palkan norm rinkoje. Augant palkan normoms rinkoje, is rodiklis didja, ir atvirkiai.
2.3.8. Nepalkan pajam ir turto santykis (Non-interest income to assets)

Nepalkan pajamos (Non-interest income) Turtas (Total assets)
500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 1 879 010 000 = 0,0445 arba 4,45%
Rodiklis parodo, kiek nepalkan pajam udirba vienas investuotas turt litas. Kuo is rodiklis didesnis, tuo plaiau ivystyta kita pajamas udirbanti banko veikla, tuo ji efektyvesn.
2.3.9. Veiklos pajam ir turto santykis (Total operating income to assets)

Veiklos pajamos (Total operating income) Turtas (Total assets) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non-interest income
104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 1 879 010 000 = 0,0999 arba 10%
Rodiklis parodo, kiek bendr veiklos pajam udirba vienas investuotas turt litas. Kuo is rodiklis didesnis, tuo plaiau ivystyta ne tik kreditavimo, bet ir kita pajamas udirbanti banko veikla, tuo ji efektyvesn.
64
2.3.10. Pajam ir vidutinio turto santykis (Total income to total average assets ratio)
Veiklos pajamos (Total operating income) - Atidjiniai paskol nuostoliams padengti (Provisions for loan losses) Vidutinis turtas (Total average assets)
72 500 000 + 52 000 000 - 7 000 000 + 500 000 + 13 000 000 + 4 500 000 - 15 750 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2 = 0,085 arba 8,5%
Rodiklis parodo, kiek vienas banko turto litas udirba bendr veiklos pajam. Bendrsias pagrindins veiklos pajamas sudaro: grynosios palkan pajamos, grynosios paslaug ir komisini pajamos ir kt. Kuo is rodiklis didesnis, tuo pelningesn banko veikla.
2.3.11. Pelno mara (Profit margin)

Grynasis pelnas (Net profit) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos (Total operating income) = = Palkan pajamos (Interest income) + Nepalkan pajamos (Non- interest income)
= 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,213 arba 21,3%
is rodiklis parodo, kiek grynojo pelno udirbama vienam palkan ir nepalkan pajam litui. Kuo is rodiklis auktesnis, tuo geriau bankas geba kontroliuoti savo ilaidas, tuo jis pelningesnis. Pelno mara priklauso nuo banko paskol palkan lygio, kitos pajamas udirbanios veiklos mast ir pelningumo bei j augimo. Tuo tarpu kuo didesns banko palkan, veiklos ilaidos, o taip pat atidjiniai paskol nuostoliams padengti, pelno mokesio tarifas, tuo is rodiklis emesnis.
40 000 000
2.3.12. Palkan ilaid ir turto santykis (Interest expenses to assets)

Palkan ilaidos (Interest expenses) Turtas (Total assets)
31 500 000 1 879 010 000
= 0,0168 arba 1,68%
is rodiklis parodo ilaid, susijusi su bank l altini pritraukimu veiklai finansuoti, mast. Jis priklauso nuo l altini struktros, j termin bei jautrumo palkan norm svyravimams. Kuo is rodiklis maesnis, tuo efektyvesnis banko sipareigojim valdymas. Auktas rodiklis, palyginus su kit bank duomenimis, rodo, jog naudojami brangs banko veiklos finansavimo altiniai.
65
2.3.13. Nepalkan ilaid ir turto santykis (Non-interest expenses to assets)

Nepalkan ilaidos (Non-interest expenses) Turtas (Total assets)
7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 = 0,0581 arba 5,81% 1 879 010 000
Rodiklis parodo, kiek nepalkan ilaid tenka vienam investuotam turt litui. Kuo is rodiklis didesnis, tuo didesns banko veiklos ilaidos (dl auktesni banko paslaug ir komisini ilaid, operacini ilaid bei kit veiklos ilaid). Siekiant didesnio banko veiklos efektyvumo is rodiklis turt bti mainamas.
2.3.14. Palkanas udirbanio turto pajamingumas (Yield on interest earning assets)

Palkan pajamos (Interest income) Palkanas udirbantis vidutinis turtas (Average interest earning assets)
Darome prielaid, kad banko palkanas udirbantis vidutinis turtas sudaro 1 083 000 tkst. Lt
104 000 000 = 0,096 arba 9,6% 1 083 000 000

Rodiklis rodo, kiek palkanas udirbanio turto litas sukuria palkan pajam. Tai tradicinis rodiklis, atskleidiantis banko turto investicij pelningum bei jautrum palkan norm svyravimams. Banko turtas, udirbantis palkanas, apskaiiuojamas kaip vis turto straipsni, susijusi su gaunamomis palkan pajamomis, suma (pavyzdiui, banko suteiktos paskolos kredito staigoms ir finans institucijoms bei nefinansiniam sektoriui, ido trumpalaikiai vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai, iperkamoji nuoma).
2.3.15. Vidutini sipareigojim palkan kat norma (Cost of average interest bearing liabilities)
Palkan ilaidos (Interest expenses) Vidutiniai su palkan mokjimu susij sipareigojimai (Average interest bearing liabilities)
Darome prielaid, kad banko vidutiniai sipareigojimai, susij su palkan mokjimu, sudaro 1 212 000 tkst. Lt.
31 500 000 = 0,026 arba 2,6% 1 212 000 000

is tradicinis rodiklis rodo, kiek bankui kainuoja vienas sipareigojim litas. Banko sipareigojimai, u kuriuos bankas moka palkanas, yra jautrs palkan norm svyravimams ir nulemia banko veiklos pelningum. sipareigojimai, u kuriuos mokamos palkanos, apima indlius, banko siskolinimus, ileistus skolos vertybinius popierius ir kt.
66
2.3.16. Palkan skirtumas (mara) (Spread)

Palkanas udirbanio vidutinio turto pajamingumas - Vidutini sipareigojim palkan ilaid norma Yield on average interest earning assets - Cost of average interest bearing liabilities
0,096 - 0,026 = 0,07 arba 9,6% - 2,6% = 7%

Rodiklis rodo skirtum tarp banko skolinimo ir skolinimosi palkan norm bei leidia analizuoti, ar efektyvi banko turto ir sipareigojim struktra. Vidutinio turto pajamingumo ir vidutini sipareigojim palkan ilaid normos skirtumas turi bti teigiamas. Tai reikia, kad banko turtas palkan udirba daugiau, nei jam tenka sumokti palkan u sipareigojimus. is rodiklis tradicikai skirtas banko palkan normos rizikai analizuoti bei vertinti.
2.4. EFEKTYvUMO ROdIKLIaI (EFFICIENCY RATIOS) 2.4.1. Ilaid ir pajam santykio rodiklis (Cost-income ratio)
Nepalkan ilaidos Grynosios palkan pajamos (prie atidjinius paskol nuostoliams padengti) + Nepalkan pajamos Non-interest expenses Net interest income (before provision for loan losses) + Non-interest income Grynosios palkan pajamos = Palkan pajamos Palkan ilaidos Net interest income = Interest income Interest expenses
7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 = 104 000 000 - 31 500 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,699 arba 69,9%
Rodiklis rodo, kokia nepalkan ilaid (tame tarpe operacini ilaid) dalis tenka vienam banko udirbam grynj palkan pajam ir nepalkan pajam litui. Grynosios palkan pajamos iuo atveju gali bti apskaiiuojamos neatsivelgiant paskol portfelio kokyb ir neatimant atidjini paskol nuostoliams padengti. Maesnis rodiklis reikia, kad banko vadovyb efektyviau valdo ilaidas ir racionaliau udirba pajamas. Tai vienas i pagrindini komercini bank veiklos efektyvumo rodikli.
67
2.4.2. Palkan ilaid koeficientas (Interest expense ratio)

Palkan ilaidos (Interest expenses) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non-interest income
31 500 000 = 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,168 arba 16,8%
Rodiklis rodo, kokia palkan ilaid dalis tenka vienam banko bendr veiklos pajam (palkan ir nepalkan pajam) litui. is rodiklis vertina banko veiklos efektyvum, pritraukiant ir panaudojant finansinius iteklius. Kuo is rodiklis maesnis, tuo efektyvesnis ilaid valdymas, ir tuo didesnis banko pelningumas.
2.4.3. Atidjini paskol nuostoliams padengti koeficientas (Provision for loan losses ratio)
Atidjiniai paskol nuostoliams padengti (Provision for loan losses) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non-interest income
15 750 000 = 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,084 arba 8,4%
Rodiklis rodo, kiek lit atidjini paskol nuostoliams padengti tenka vienam banko udirbamam veiklos pajam litui. Kuo is rodiklis didesnis, tuo blogesn paskol portfelio kokyb ir tuo maesnis banko pelningumas. Tai vienas i pagrindini komercini bank rodikli, skirt paskol portfelio kokybei bei kredito rizikai vertinti.
2.4.4. Nepalkan ilaid koeficientas (Non-interest expense ratio)

Nepalkan ilaidos (Non-interest expenses) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non- interest income
68
7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 = 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,582 arba 58,2%
Rodiklis rodo, kokia nepalkan ilaid (tame tarpe operacini ilaid) dalis tenka vienam banko bendr pajam (palkan ir nepalkan pajam) litui. Maesnis rodiklis rodo didesn banko pelningum. Taiau pernelyg emas rodiklis gali rodyti potencialias banko problemas (pavyzdiui, nepakankamai kvalifikuot darbuotoj samdym).
2.4.5. Kompensavimo koeficientas (Compensation ratio)

Atlyginimai ir kitos imokos Grynosios palkan pajamos (prie atidjinius paskol nuotoliams padengti) + Nepalkan pajamos Total compensation and benefits Net interest income (before provision to loan losses) + Non-interest income
45 000 000 = 104 000 000 - 31 500 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,288 arba 28,8%
Rodiklis rodo, kokia dalis banko darbuotoj atlyginim ir kit imok tenka vienam banko grynj palkan pajam ir nepalkan pajam litui. Grynosios palkan pajamos iuo atveju apskaiiuojamos neatimant atidjini paskol nuotoliams padengti. Kuo is rodiklis maesnis, tuo grietesn atlyginim ir kit imok banko darbuotojams kontrol. is rodiklis skirtas darbuotoj kompensavimo snaud lygiui atskleisti bei komercinio banko kompensavimo politikai analizuoti.
2.4.6. Nepalkan ilaid (be atlyginim ir kit imok) koeficientas (Non-compensation ratio)
Nepalkan ilaidos be atlyginim ir kit imok darbuotojams Grynosios palkan pajamos (prie atidjinius paskol nuotoliams padengti) + Nepalkan pajamos Non-compensation non-interest expenses Net interest income (before provision to loan losses) + Non-interest income Nepalkan ilaidos be atlyginim ir kit imok darbuotojams = = Nepalkan ilaidos Atlyginimai ir kitos imokos Non-compensation non-interest expenses = Total non-interest expenses Compensation and benefits
7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 - 45 000 000 = 104 000 000 - 31 500 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,411 arba 41,1%
69
Rodiklis rodo, kokia dalis banko nepalkan ilaid, atmus darbuotoj atlyginimus ir kitas imokas, tenka vienam banko grynj palkan pajam ir nepalkan pajam litui. is rodiklis yra vienas i pagrindini, skirt banko valdymo efektyvumui vertinti. Kuo jis maesnis, tuo bankas valdomas efektyviau, tuo didesn operacini ir kit nepalkan ilaid (nesusijusi su darbuotoj motyvacija) kontrol.
2.4.7. Nepalkan pajam ir ilaid santykis (Overhead efficiency ratio)

Nepalkan pajamos (Non-interest income) Nepalkan ilaidos (Non-interest expenses)
500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,767 7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 arba 76,7%
Rodiklis rodo, kiek nepalkan pajam tenka vienam banko nepalkan ilaid litui. Kuo is rodiklis didesnis, tuo efektyvesnis banko valdymas, skmingai diversifikuojant veiklas. Taiau praktikoje is rodiklis retai virija 1. Antra vertus, rodikl maina tokios btinos bank ilaidos, kaip, pavyzdiui, investicijos naujas technologijas.
2.5. FINaNsINIO svERTO ROdIKLIaI (LEVERAGE RATIOS) 2.5.1. Finansinio sverto koeficientas (Leverage ratio)
Nuosavas kapitalas (Total equity) Turtas (Total assets)
218 010 000 = 0,116 arba 11,6% 1 879 010 000

Rodiklis rodo, kiek nuosavo kapitalo tenka vienam turto litui. Tai vienas i pagrindini rodikli, atskleidiani banko finansinio sverto lyg. Auktas rodiklis rodo emesn banko kapitalo rizik. Taiau jis neatsivelgia banko turto rizikingum. Jis atskleidia banko kapitalo formavimo bei veiklos finansavimo politik, o taip pat priklauso nuo kapitalo pakankamumo reguliavimo. is rodiklis neturt bti emesnis nei 2%.
2.5.2. Turto ir nuosavo kapitalo santykis (Assets to equity ratio)

Turtas (Total assets) Nuosavas kapitalas (Total equity)
1 879 010 000 = 8,6 218 010 000

Rodiklis rodo, kiek turto tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Tai rodiklis atvirkias banko finansinio sverto koeficientui, danai vadinamas nuosavo kapitalo daugikliu. Auktas rodiklis gali liudyti apie didelius sipareigojimus, auktesn banko kapitalo rizik. Jis taip pat susijs su banko kapitalo struktros formavimo politika bei priklauso nuo kapitalo pakankamumo reguliavimo.
70
2.5.3. sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykis (Liabilities to equity ratio)

sipareigojimai (Liabilities) Nuosavas kapitalas (Total equity)
1 661 000 000 = 7,6 218 010 000

Rodiklis rodo, kiek vienam nuosavo kapitalo litui tenka sipareigojim Auktas rodiklis gali liudyti apie didesn rizik, padengiant sipareigojimus ir sunkumus, gaunant pakankamai l tolesnei banko pltrai.
2.5.4. Paskol ir indli santykis (Total loans to total deposits ratio)

Paskolos (Total loans) Indliai ir akredityvai (Deposits and letters of credit)
840 000 000 = 0,538 arba 53,8% 9 000 000 + 353 000 000 + 1 200 000 000
Rodiklis parodo, kokiu mastu banko paskolos yra finansuojamos indliais. Paskolos apskaiiuojamos kaip vis banko suteikt paskol tiek finansinms institucijoms, tiek ir nefinansiniam sektoriui, suma.
2.5.5. Atidjini blogoms paskoloms padengti ir paskol santykis (Provision for loan losses to total loans ratio)
Atidjiniai blogoms paskoloms padengti (Provision for loan losses) Paskolos (Total loans)
15 750 000 = 0,0188 arba 1,88% 840 000 000

Rodiklis rodo paskol portfelio kokyb. Banko rizikos valdyme didinant paskol portfel, svarbu utikrinti jo kokybs gerjim - atidjim blogoms paskoloms ir paskol portfelio santykio majim.
2.5.6. Atidjini blogoms paskoloms padengti ir turto santykis (Provision for loan losses to total assets ratio)
Atidjiniai blogoms paskoloms padengti (Provision for loan losses) Turtas (Assets)
15 750 000 = 0,008 arba 0,8% 1 879 010 000

Rodiklis parodo, kokia atidjini blogoms paskoloms dalis tenka vienam banko turto litui ir atspindi paskol portfelio kokyb. Bankui augant, svarbu utikrinti tinkam jo paskol kokybs kontrol ir kredito rizikos valdym. Kuo is rodiklis emesnis, tuo geresnis banko kredito rizikos valdymas.
71
2.6. RINKOs vERTs ROdIKLIaI (MARKET VALUE RATIOS) i rodikli skaiiavimui naudojamos nurodytos reikms einamj met pabaigoje:
Paprastj akcij skaiius (Number of ordinary shares) Akcijos nominali vert (Share face value) Akcijos rinkos kaina (Current share price) Privilegijuotj akcij skaiius (Number of preference shares) Privilegijuotosios akcijos (su 10% nekaupiamuoju dividendu) nominali vert (Face value of preference share) Dividendas (Dividends) 13 000 000 10 Lt 15,45 Lt 40 000 500 Lt 5 000 000 Lt
2.6.1. Kapitalizacija, Lt (Capitalization, LTL)

Paprastj akcij skaiius (Number of ordinary shares) Akcijos rinkos kaina (Current share price)
13 000 000 15,45 = 200 850 000 Lt

Apskaiiuota kapitalizacija parodo banko nuosavo kapitalo rinkos vert, jeigu u visas jo akcijas bt mokama rinkos kaina konkreiu laiko momentu. Skaiiuojant banko kapitalizacij, atsivelgiama faktikai ileist ir apmokt paprastj vardini akcij skaii konkreiu laiko momentu bei akcijos rinkos kain, pavyzdiui, sesijos udarymo metu. Akcijos kainai rinkoje kylant, kapitalizacija didja ir atvirkiai. Jei per metus bankas ileido papildom emisij, tai kapitalizacija perskaiiuojama nuo padidinto statinio kapitalo registravimo dienos.
2.6.2. Vienos akcijos pelnas, Lt (Earnings per share (EPS), LTL)

Vienos akcijos pelnas parodo, kiek banko udirbto grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, tenka vienai apyvartoje esaniai paprastajai akcijai. Tai vienas pagrindini rodikli, naudojam finans rinkose akcinink investicij bank akcijas palyginimui bei vertinimui. Banko vienos akcijos pelnas skaiiuojamas taip pat, kaip ir moni vienos akcijos pelnas. Vienos akcijos pelno (pagrindinio ir sumainto) skaiiavimo metodika apibrta 33 - ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).
2.6.2.1. Pagrindinis vienos akcijos pelnas, Lt (Basic earnings per share (BEPS), LTL)
Vienos akcijos pelnas parodo, kiek banko udirbto grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, tenka vienai apyvartoje esaniai paprastajai akcijai. Tai vienas pagrindini rodikli, naudojam finans rinkose akcinink investicij bank akcijas palyginimui bei vertinimui. Banko vienos akcijos pelnas skaiiuojamas taip pat, kaip ir moni vienos akcijos pelnas. Vienos akcijos pelno (pagrindinio ir sumainto) skaiiavimo metodika apibrta 33 - ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).
Grynasis pelnas - Privilegijuotj akcij dividendas Vidutinis svertinis paprastj akcij skaiius apyvartoje Net profit - Preference share dividend Weighted average number of ordinary shares outstanding
72
40 000 000 - (20 000 000 0,1) = 3,02 Lt/akcijai 12 600 000
Bankai skaiiuoja peln arba nuostolius, priskirtinus paprastosios nuosavybs savininkams, ir tsiamos veiklos peln arba nuostolius, priskirtinus iems nuosavybs savininkams. Pagrindinis vienos akcijos pelnas parodo grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, dal, tenkani vienai apyvartoje esaniai paprastajai akcijai. is santykis nurodo grynojo pelno dal, kuri yra paprastosios akcijos savininko nuosavyb. Skaiiuojant laikotarpio peln (santykio skaitikl), jo suma koreguojama privilegijuotj dividend sumomis po apmokestinimo, o taip pat skirtumais, atsirandaniais atsiskaitant u privilegijuotsias akcijas, ir dl kitokio panaaus privilegijuotj akcij, priskiriam nuosavybei, poveikio. Privilegijuotj akcij dividend sum po apmokestinimo, kuri turi bti atimta i pelno arba nuostolio, sudaro per ataskaitin laikotarp deklaruot nesukaupt bei sukaupt, neatsivelgiant tai, ar buvo paskelbti ar ne, privilegijuotj akcij dividend suma. Privilegijuotj akcij balansins verts perviris, virijantis sumos, mokamos u jas atsiskaitant, tikrj vert, pridedamas skaiiuojant vienos akcijos peln arba nuostol. Skaiiuojant pagrindin vienos akcijos peln, visada imamas banko grynasis pelnas per paskutinius 12 mnesi. Pavyzdiui, jei is rodiklis skaiiuojamas spalio 1 d., tai grynasis pelnas apskaiiuojamas nuo prajusi met spalio 1 d. iki einamj met spalio 1 d. Paprastj akcij skaiius (santykio vardiklis) turi bti per ataskaitin laikotarp esani apyvartoje paprastj akcij skaiiaus svertinis vidurkis. Taip parodoma akcinink kapitalo dydio keitimosi galimyb dl apyvartoje esani akcij skaiiaus didjimo arba majimo per ataskaitin laikotarp. Akcijos traukiamos nuo tos dienos, kada atlygis u jas tampa gautinas. Svertinis vidurkis koreguojamas dl vyki (iskyrus potenciali paprastj akcij konvertavim), keiiani apyvartoje esani akcij skaii, bet nekeiiani atitinkam itekli, pavyzdiui, dl kapitalizavimo arba papildomo ileidimo (akcij dividend), dl akcij ileidimo papildom element (suteikiant teises dabartiniams akcininkams), akcij padalijimo, atvirktinio akcij padalijimo. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaiius apyvartoje skaiiuojamas atsivelgiant mnesi skaii, kur konkreios akcijos buvo apyvartoje.
Svertinio vidurkio skaiiavimas:

Darome prielaid, kad met pradioje buvo 10 600 000 paprastj akcij, o kovo 1 dien buvo ileista nauja 2 400 000 paprastj akcij emisija. Taigi met pabaigos likutis bus 13 000 000 akcij. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaiius: (10 600 000 12/12) + (2 400 000 10/12) =12 600 000 arba (10 600 000 2/12) + (13 000 000 10/12) =12 600 000
73
2.6.2.2. Sumaintas vienos akcijos pelnas, Lt (Diluted earnings per share (DEPS), LTL)
Sumainto vienos akcijos pelno tikslas susijs su pagrindinio vienos akcijos pelno tikslu pateikti kiekvienai paprastajai akcijai tenkanios io banko rezultat dalies vertinim, atsivelgiant visas vienos akcijos peln mainanias potencialias paprastsias akcijas, esanias apyvartoje per ataskaitin laikotarp. Potencialios paprastosios akcijos yra finansinis instrumentas ar kitokia sutartis, kuri gali suteikti jos savininkui teis paprastsias akcijas, pavyzdiui: finansiniai sipareigojimai arba nuosavybs priemons, skaitant privilegijuotsias akcijas, kurios gali bti konvertuotos paprastsias akcijas, pasirinkimo sandoriai ir akcij garantijos, akcijos, kurios bt ileistos vykdant sutartimis formint susitarim (pavyzdiui, verslo ar turto pirkimo) slygas.
Tokiu bdu dabartiniai akcininkai gauna informacij apie galim vienos akcijos pelno sumainim, remiantis prielaida, kad konvertuotinos priemons yra konvertuojamos, kad pasirinkimo sandoriai ir akcij garantijos yra panaudojamos arba kad paprastosios akcijos yra ileidiamos gyvendinant nurodytas slygas. Sumaintas vienos akcijos pelnas apskaiiuojamas taip pat kaip pagrindinis pelnas vienai akcijai, grynj peln padalinant i vis per laikotarp buvusi apyvartoje bei peln vienai akcijai mainani potenciali paprastj akcij svertinio vidurkio. Detalesn jo skaiiavimo metodika, kaip ir moni sumainto vienos akcijos pelno, apibrta 33-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).
2.6.3. Akcijos kainos ir pelno santykis (Price - earnings ratio (P/E, PER))
Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)
15,45 = 5,12 3,02

Rodiklis atspindi, kiek investuotojas moka u vien banko praeitu laikotarpiu udirbto grynojo pelno, priskirtino vienai paprastajai akcijai, lit. io rodiklio atvilgiu galima lyginti bankus tarpusavyje. Kuo rodiklis didesnis, tuo banko akcijos brangesns, investuotoj geriau vertinamos rinkoje. Kuo emesnis rodiklis, tuo didesnis pesimizmas bdingas investuotoj lkesiams, tuo pigesn akcija ir maesn jos vert. Analizuojant banko veikl, reikt atsivelgti io rodiklio kitimo tendencijas.
2.6.4. Akcijos balansin vert, Lt (Book value per share (BV), LTL)
Nuosavas kapitalas - Privilegijuot akcij kapitalo dalis ir j dividendas Paprastj akcij skaiius Equity -Preference share equity and preference share dividend Number of ordinary shares
218 010 000 - (20 000 000 + 20 000 000 0,1) = 15,08 Lt/akcijai 13 000 000
Rodiklis atspindi teorin paprastosios akcijos vert. iam rodikliui didel tak daro banko apskaitos politika bei nuosavo kapitalo didinimo ir mainimo sprendimai. Apskaiiuojant privilegijuotoms akcijoms tenkani turto dal, remiamasi nominalia privilegijuotos akcijos verte.
74
2.6.5. Kainos ir balansins verts santykis (Price to book value ratio (P/BV))
Akcijos rinkos kaina (Current share price) Akcijos balansin vert (Book value per share)
15,45 = 1,02 15,08

Rodiklis parodo, kiek investuotojas moka u vien banko nuosavo kapitalo lit. is rodiklis susieja nuosavo kapitalo rinkos vert su praeito laikotarpio apskaitos duomenimis. Jei is rodiklis virija 1, tai banko akcij rinkos kaina virija akcijos balansin vert. Kuo didesn rodiklio reikm, tuo didesn vert bankas kuria akcininkams ir tuo labiau jis vertinamas rinkoje.
2.6.6. Vienos akcijos dividendas, Lt (Dividend per share (DPS), LTL)

Dividendas (Dividends) - Privilegijuot akcij dividendas (Preference share dividend) Paprastj akcij skaiius (Number of ordinary shares)
5 000 000 - (20 000 000 0,1) = 0,23 Lt/akcijai 13 000 000
Vienos akcijos dividendas akcijai rodo paskirstytino pelno dal, tenkani vienai paprastajai
2.6.7. Dividendinis pelningumas (pajamingumas) (Dividend yield)

Vienos akcijos dividendas akcijai (Dividends per share) Akcijos rinkos kaina (Current share price)
0,23 = 0,015 arba 1,5% 15,45

Rodiklis ireikia investicij banko akcijas pajamingum arba pelningum dl dividendo mokjimo, t.y. koki dal pelnas i investicijos (dividendas) sudaro lyginant j su akcijos rinkos verte (investicijos suma).
2.6.8. Dividendo mokjimo koeficientas (Dividend payout ratio)

Vienos akcijos dividendas (Dividend per share) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)
0,23 = 0,08 arba 8% 3,02

Dividendo mokjimas koeficientas nurodo, kokia mons grynojo paskirstytinojo pelno dalis skiriama mokti akcininkams dividendais. is rodiklis priklauso nuo kasmetinio mons udirbamo grynojo pelno pokyi bei nuo banko akcinink dividendo mokjimo politikos.
75
III. INvEsTICIJ GROs aPsKaIIavIMas

1. Gra per investicij laikotarp (Holding period return)
P1 P0 + D1 R= P0
kur P0 yra pradin VP kaina, P1 - VP kaina laikotarpio pabaigoje ir D1 yra gauti dividendai. iuo rodikliu apskaiiuojama bendra investicij gra per investicijos laikymo laikotarp, ir kuri gaunama pelno i akcij kainos pokyio bei pelno i dividend pavidalu. Tikslesnis investicij gros apskaiiavimas remiasi diskontuot pinig sraut skaiiavimo formulmis.
2. Vidutin metin gra per investicij laikotarp (Average annual holding period return)
R=
((PN - P ) / N) + D O ((PO + P ) / 2 N
kur P0 yra pradin vertybini popieri kaina, PN - vertybini popieri kaina investicijos laikotarpio pabaigoje, N - met skaiius (investicijos trukm), D yra vidutiniai metiniai dividendai arba udirbtos vidutins metins palkanos. Tuo atveju, kai investuojama ilgesniam nei vieneri met laikotarpiui, tenka vertinti vidutin metin investicij gr. Apskaiiuojant apytiksliai vidutin metin investicij gr, iuo atveju atsivelgiama investicijos met skaii. Tikslesniam investicij gros apskaiiavimui btina naudotis diskontuot pinig sraut skaiiavimo formulmis.
Investicij gros apskaiiavimas
76
Iv. PRIEdaI. FINaNsINI aTasKaIT PavYZdIaI

1 PRIEdas
GaMYBINs MONs BaLaNsas

Pilno balanso forma_________
(mons pavadinimas) (mons kodas, adresas, kiti duomenys) (Tvirtinimo yma) 20___ m. ______________ ___ d. BaLaNsas _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) (ataskaitinis laikotarpis) a. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.8.1. II.8.2. III. III.1. III.2. III.3. III.4. IV. IV.1. IV.2. ILGaLaIKIs TURTas NEMATERIALUSIS TURTAS Pltros darbai Prestias Patentai, licencijos Programin ranga Kitas nematerialusis turtas MATERIALUSIS TURTAS em Pastatai ir statiniai Mainos ir rengimai Transporto priemons Kita ranga, prietaisai, rankiai ir renginiai Nebaigta statyba Kitas materialusis turtas Investicinis turtas em Pastatai FINANSINIS TURTAS Investicijos dukterines ir asocijuotas mones Paskolos asocijuotoms ir dukterinms monms Po vieneri met gautinos sumos Kitas finansinis turtas KITAS ILGALAIKIS TURTAS Atidtojo mokesio turtas Kitas ilgalaikis turtas
Litai
(finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis) Praj finansiniai metai 146309 24705 24705 103861 74200 8361 21300 17500 4000 12000 1500 243 243
TURTAS
Pastabos Nr.
Finansiniai metai 165098 24005 24005 122413 71800 5543 45070 18500 5000 12000 1500 180 180
Finansini ataskait pavyzdiai
77
TURTAS TRUMPaLaIKIs TURTas ATSARGOS, IANKSTINIAI APMOKJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Atsargos aliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos preks, skirtos perparduoti Iankstiniai apmokjimai Nebaigtos vykdyti sutartys PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Pirkj siskolinimas Dukterini ir asocijuot moni skolos Kitos gautinos sumos KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS Trumpalaiks investicijos Terminuoti indliai Kitas trumpalaikis turtas PINIGAI IR PINIG EKVIVALENTAI TURTO I vIsO:
Pastabos Nr. Pastabos Nr.
Finansiniai metai 105998 32834 32834 6980 7394 18460 51081 50570 511 22083 271096
Praj finansiniai metai 100670 32863 32403 5187 5491 21725 460 50779 50632 147 17028 246979 Praj finansiniai metai 153357 88000 80000 8000 9300 8300 1000 56057 20649 35408
B. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.1.4. I.2. I.3. II. II.1. II.2. II.3. III. III.1. III.2. III.3. IV.
NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI C. I. I.1. I.2. I.3. I.4. II. III. III.1. III.2. III.3. IV. IV.1. IV.2. d. NUOsavas KaPITaLas KAPITALAS statinis (pasiraytasis) Pasiraytasis neapmoktas kapitalas (-) Akcij priedai Savos akcijos (-) PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) REZERVAI Privalomasis Savoms akcijoms sigyti Kiti rezervai NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) Ataskaitini met pelnas (nuostoliai) Ankstesni met pelnas (nuostoliai) dOTaCIJOs, sUBsIdIJOs
Finansiniai metai 189603 93500 85000 8500 11860 9860 2000 84243 28186 56057
78
NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI E. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.2. I.3. I.4. I.4.1. I.4.2. I.4.3. I.5. I.6. II. II.1. II.2. II.2.1. II.2.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. MOKTINOs sUMOs IR sIPaREIGOJIMaI PO VIENERI MET MOKTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Finansins skolos Lizingo (finansins nuomos) ar panas sipareigojimai Kredito staigoms Kitos finansins skolos Skolos tiekjams Gauti iankstiniai apmokjimai Atidjiniai sipareigojim ir reikalavim padengimo Pensij ir panai sipareigojim Kiti atidjiniai Atidtojo mokesio sipareigojimas Kitos moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai PER VIENERIUS METUS MOKTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Ilgalaiki skol einamj met dalis Finansins skolos Kredito staigoms Kitos skolos Skolos tiekjams Gauti iankstiniai apmokjimai Pelno mokesio sipareigojimai Su darbo santykiais susij sipareigojimai Atidjiniai Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai NUOsavO KaPITaLO IR sIPaREIGOJIM I vIsO:
Pastabos Nr.
Finansiniai metai 81493 21655 645 645 7800 13210 13210 59838 23000 23000 804 15707 1275 15052 4000 271096
Praj finansiniai metai 93622 21307 1407 1407 7800 12100 12100 72315 10000 10000 2562 15640 23558 5287 15107 161 246979
___________________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)
__________ (paraas)
_____________________________ (vardas ir pavard)
79
2 PRIEdas
GaMYBINs MONs PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa
Pilnos pelno (nuostoli) ataskaitos forma (mons pavadinimas) (Tvirtinimo yma) 20___ m. ______________ ___ d. PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) __________________________ (ataskaitinis laikotarpis) Eil. nr. I. II. III. Iv. IV.1 IV.2 v. vI. VI.1. VI.2. vII. VII.1. VII.2. vIII. IX. X. XI. XII. XIII. STRAIPSNIAI PaRdavIMO PaJaMOs PaRdavIMO savIKaINa BENdRasIs PELNas (NUOsTOLIaI) vEIKLOs sNaUdOs Pardavimo Bendrosios ir administracins TIPINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) KITa vEIKLa Pajamos Snaudos FINaNsIN IR INvEsTICIN vEIKLa Pajamos Snaudos PRasTINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) PaGaUT NETEKIMaI PELNas (NUOsTOLIaI) PRIE aPMOKEsTINIM PELNO MOKEsTIs GRYNasIs PELNas (NUOsTOLIaI) Pastabos Nr. Finansiniai metai 418368 284570 133798 75221 54337 20884 58577 1521 5162 3641 (406) 1878 2284 59692 59692 13946 45746 Praj finansiniai metai (finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis) Litai (mons kodas, adresas, kiti duomenys)
____________________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)
___________ (paraas)
_______________________ (vardas ir pavard)
80
3 PRIEdas
GaMYBINs MONs PINIG sRaUT aTasKaITa
Netiesioginiu bdu sudaromos ataskaitos forma
20___ m. ______________ ___ d. PINIG sRaUT aTasKaITa (ataskaitinis laikotarpis) Pastabos Nr. Litai Finansiniai metai 45746 12000 (431) 460 - 62 - (364) - (17398) (7851) (4012) 1055 3839 - 406 - 33512 (29852) (937) 1878 (28911) Praj finansiniai metai
Eil. Nr. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. I.6. I.7. I.8. I.9. I.10. I.11. I.12. I.13. I.14. I.15. I.16. I.17. I.18. I.19. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.9.
Straipsniai Pagrindins veiklos pinig srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) Nusidvjimo ir amortizacijos snaudos Po vieneri met gautin sum (padidjimas) sumajimas Atsarg (padidjimas) sumajimas Iankstini apmokjim (padidjimas) sumajimas Nebaigt vykdyti sutari (padidjimas) sumajimas Pirkj siskolinimo (padidjimas) sumajimas Dukterini ir asocijuot moni skol (padidjimas) sumajimas Kit gautin sum (padidjimas) sumajimas Kito trumpalaikio turto (padidjimas) sumajimas Ilgalaiki skol tiekjams ir gaut iankstini apmokjim padidjimas (sumajimas) Trumpalaiki skol tiekjams ir gaut iankstini apmokjim padidjimas (sumajimas) Pelno mokesio sipareigojim padidjimas (sumajimas) Su darbo santykiais susijusi sipareigojim padidjimas (sumajimas) Atidjini padidjimas (sumajimas) Kit moktin sum ir sipareigojim padidjimas (sumajimas) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo rezultat eliminavimas Finansins ir investicins veiklos rezultat eliminavimas Kit nepinigini straipsni eliminavimas Grynieji pagrindins veiklos pinig srautai Investicins veiklos pinig srautai Ilgalaikio turto (iskyrus investicijas) sigijimas Ilgalaikio turto (iskyrus investicijas) perleidimas Ilgalaiki investicij sigijimas Ilgalaiki investicij perleidimas Paskol suteikimas Paskol susigrinimas Gauti dividendai, palkanos Kiti investicins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti investicins veiklos pinig sraut sumajimai Grynieji investicins veiklos pinig srautai
81
Eil. Nr. III. III.1. III.1.1. III.1.2. III.1.3. III.1.4. III.2. III.2.1. III.2.1.1. III.2.1.2. III.2.2 III.2.2.1. III.2.2.2. III.2.2.3. III.2.2.4. III.2.3. III.2.4. III.2.5. III.2.6. Iv. IV.1. IV.2. v. vI. vII. vIII.
Straipsniai Finansins veiklos pinig srautai Pinig srautai, susij su mons savininkais Akcij ileidimas Savinink naai nuostoliams padengti Sav akcij supirkimas Dividend imokjimas Pinig srautai, susij su kitais finansavimo altiniais Finansini skol padidjimas Paskol gavimas Obligacij ileidimas Finansini skol sumajimas Paskol grinimas Obligacij supirkimas Sumoktos palkanos Lizingo (finansins nuomos) mokjimai Kit mons sipareigojim padidjimas Kit mons sipareigojim sumajimas Kiti finansins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti finansins veiklos pinig sraut sumajimai Grynieji finansins veiklos pinig srautai Ypatingj straipsni pinig srautai Ypatingj straipsni pinig sraut padidjimas Ypatingj straipsni pinig sraut sumajimas valiut kurs pasikeitimo taka grynj pinig ir pinig ekvivalent likuiui Grynasis pinig sraut padidjimas (sumajimas) Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pradioje Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pabaigoje
Pastabos Nr. _______ (paraas)
Finansiniai metai (9500) 5500 (15000) 9954 13000 13000 (3046) (762) (2284) - - - - - 454 5055 17028 22083
Praj finansiniai metai ____________ (vardas ir pavard)
_______________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)
82
4 PRIEdas
PREKYBOs MONs BaLaNsas
Pilno balanso forma (mons pavadinimas) (mons kodas, adresas, kiti duomenys) (Tvirtinimo yma) 20___ m. ______________ ___ d. BaLaNsas _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) (ataskaitinis laikotarpis) Litai (finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis)
TURTAS a. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.8.1. II.8.2. III. III.1. III.2. III.3. III.4. IV. IV.1. IV.2. ILGaLaIKIs TURTas NEMATERIALUSIS TURTAS Pltros darbai Prestias Patentai, licencijos Programin ranga Kitas nematerialusis turtas MATERIALUSIS TURTAS em Pastatai ir statiniai Mainos ir rengimai Transporto priemons Kita ranga, prietaisai, rankiai ir renginiai Nebaigta statyba Kitas materialusis turtas Investicinis turtas em Pastatai FINANSINIS TURTAS Investicijos dukterines ir asocijuotas mones Paskolos asocijuotoms ir dukterinms monms Po vieneri met gautinos sumos Kitas finansinis turtas KITAS ILGALAIKIS TURTAS Atidtojo mokesio turtas Kitas ilgalaikis turtas
Pastabos Nr.
Finansiniai metai 322300 124200 93650 30550 148080 72000 11000 65080 39020 17000 22020 11000 11000
Praj finansiniai metai 295880 120860 93500 27360 137400 66400 10800 60200 26620 11300 15320 11000 11000
83
B. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.1.4. I.2. I.3. II. II.1. II.2. II.3. III. III.1. III.2. III.3. IV.
TURTAS TRUMPaLaIKIs TURTas ATSRAGOS, IANKSTINIAI APMOKJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Atsargos aliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos preks, skirtos perparduoti Iankstiniai apmokjimai Nebaigtos vykdyti sutartys PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Pirkj siskolinimas Dukterini ir asocijuot moni skolos Kitos gautinos sumos KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS Trumpalaiks investicijos Terminuoti indliai Kitas trumpalaikis turtas PINIGAI IR PINIG EKVIVALENTAI TURTO I vIsO: NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI
Pastabos Nr. Pastabos Nr.
Finansiniai metai 198500 71000 71000 71000 56270 29190 27080 15630 15630 55600 520800 Finansiniai metai 101600 17620 17620 23000 13000 10000 60980 12720 48260
Praj finansiniai metai 173400 62500 62500 62500 68190 36200 31990 5710 5710 37000 469280 Praj finansiniai metai 88880 17620 17620 23000 13000 10000 48260 19810 28450
C. I. I.1. I.2. I.3. I.4. II. III. III.1. III.2. III.3. IV. IV.1. IV.2. d.
NUOsavas KaPITaLas KAPITALAS statinis (pasiraytasis) Pasiraytasis neapmoktas kapitalas (-) Akcij priedai Savos akcijos (-) PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) REZERVAI Privalomasis Savoms akcijoms sigyti Kiti rezervai NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) Ataskaitini met pelnas (nuostoliai) Ankstesni met pelnas (nuostoliai) dOTaCIJOs, sUBsIdIJOs
84
E. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.2. I.3. I.4. I.4.1. I.4.2. I.4.3. I.5. I.6. II. II.1. II.2. II.2.1. II.2.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8.
NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI MOKTINOs sUMOs IR sIPaREIGOJIMaI PO VIENERI MET MOKTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Finansins skolos Lizingo (finansins nuomos) ar panas sipareigojimai Kredito staigoms Kitos finansins skolos Skolos tiekjams Gauti iankstiniai apmokjimai Atidjiniai sipareigojim ir reikalavim padengimo Pensij ir panai sipareigojim Kiti atidjiniai Atidtojo mokesio sipareigojimas Kitos moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai PER VIENERIUS METUS MOKTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Ilgalaiki skol einamj met dalis Finansins skolos Kredito staigoms Kitos skolos Skolos tiekjams Gauti iankstiniai apmokjimai Pelno mokesio sipareigojimai Su darbo santykiais susij sipareigojimai Atidjiniai Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai NUOsavO KaPITaLO IR sIPaREIGOJIM I vIsO:
Pastabos Nr.
Finansiniai metai 419200
Praj finansiniai metai 380400 116200 75000 75000 27850 27850 3800 9550 264200 25000 165000 35100 10100 29000 469280
135200 95000
95000 27950 27950 4300 7950 284000
27000 172800 42000 10200
32000 520800
__________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)
_____________________________ (vardas ir pavard)
85
5 PRIEdas
PREKYBOs MONs PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa
Pilnos pelno (nuostoli) ataskaitos forma (mons pavadinimas)
(mons kodas, adresas, kiti duomenys) (Tvirtinimo yma)
20___ m. ______________ ___ d. PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) __________________________ (ataskaitinis laikotarpis) Eil. nr. I. II. III. Iv. IV.1 IV.2 v. vI. VI.1. VI.2. vII. VII.1. VII.2. vIII. IX. X. XI. XII. XIII. STRAIPSNIAI PaRdavIMO PaJaMOs PaRdavIMO savIKaINa BENdRasIs PELNas (NUOsTOLIaI) vEIKLOs sNaUdOs Pardavimo Bendrosios ir administracins TIPINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) KITa vEIKLa Pajamos Snaudos FINaNsIN IR INvEsTICIN vEIKLa Pajamos Snaudos PRasTINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) PaGaUT NETEKIMaI PELNas (NUOsTOLIaI) PRIE aPMOKEsTINIM PELNO MOKEsTIs GRYNasIs PELNas (NUOsTOLIaI) ______________ (paraas) Pastabos Nr. Finansiniai metai 869000 (687000) 182000 (151600) (96000) (55600) 30400 4520 6700 (2160) (5380) 670 (6050) 29540 - - 29540 (7400) 22140 Praj finansiniai metai 768800 (604050) 164750 (127000) (79000) (48000) 37750 2940 4000 (1060) (4690) 510 (5200) 36060 - - 36060 (8110) 27950 ___________________ (vardas ir pavard) Litai (finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis)
__________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)
86
6 PRIEdas
PREKYBOs MONs PINIG sRaUT aTasKaITa
Netiesioginiu bdu sudaromos ataskaitos forma
20___ m. ______________ ___ d. PINIG sRaUT aTasKaITa (ataskaitinis laikotarpis) Eil. Nr. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. I.6. I.7. I.8. I.9. I.10. I.11. I.12. I.13. I.14. I.15. I.16. I.17. I.18. I.19. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.9. Straipsniai Pagrindins veiklos pinig srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) Nusidvjimo ir amortizacijos snaudos Po vieneri met gautin sum (padidjimas) sumajimas Atsarg (padidjimas) sumajimas Iankstini apmokjim (padidjimas) sumajimas Nebaigt vykdyti sutari (padidjimas) sumajimas Pirkj siskolinimo (padidjimas) sumajimas Dukterini ir asocijuot moni skol (padidjimas) sumajimas Kit gautin sum (padidjimas) sumajimas Kito trumpalaikio turto (padidjimas) sumajimas Ilgalaiki skol tiekjams ir gaut iankstini apmokjim padidjimas (sumajimas) Trumpalaiki skol tiekjams ir gaut iankstini apmokjim padidjimas (sumajimas) Pelno mokesio sipareigojim padidjimas (sumajimas) Su darbo santykiais susijusi sipareigojim padidjimas (sumajimas) Atidjini padidjimas (sumajimas) Kit moktin sum ir sipareigojim padidjimas (sumajimas) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo rezultat eliminavimas Finansins ir investicins veiklos rezultat eliminavimas Kit nepinigini straipsni eliminavimas Grynieji pagrindins veiklos pinig srautai Investicins veiklos pinig srautai Ilgalaikio turto (iskyrus investicijas) sigijimas Ilgalaikio turto (iskyrus investicijas) perleidimas Ilgalaiki investicij sigijimas Ilgalaiki investicij perleidimas Paskol suteikimas Paskol susigrinimas Gauti dividendai, palkanos Kiti investicins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti investicins veiklos pinig sraut sumajimai Grynieji investicins veiklos pinig srautai Pastabos Nr. Finansiniai metai 22140 19460 (6700) (8500) (9920) - 7010 - 4910 - 7800 7400 100 100 1400 - 5380 - 50580 (33480) (5700) 670 (38510) Litai Praj finansiniai metai
87
Eil. Nr. III. III.1. III.1.1. III.1.2. III.1.3. III.1.4. III.2. III.2.1. III.2.1.1. III.2.1.2. III.2.2 III.2.2.1. III.2.2.2. III.2.2.3. III.2.2.4. III.2.3. III.2.4. III.2.5. III.2.6. Iv. IV.1. IV.2. v. vI. vII. vIII.
Straipsniai Finansins veiklos pinig srautai Pinig srautai, susij su mons savininkais Akcij ileidimas Savinink naai nuostoliams padengti Sav akcij supirkimas Dividend imokjimas Pinig srautai, susij su kitais finansavimo altiniais Finansini skol padidjimas Paskol gavimas Obligacij ileidimas Finansini skol sumajimas Paskol grinimas Obligacij supirkimas Sumoktos palkanos Lizingo (finansins nuomos) mokjimai Kit mons sipareigojim padidjimas Kit mons sipareigojim sumajimas Kiti finansins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti finansins veiklos pinig sraut sumajimai Grynieji finansins veiklos pinig srautai Ypatingj straipsni pinig srautai Ypatingj straipsni pinig sraut padidjimas Ypatingj straipsni pinig sraut sumajimas valiut kurs pasikeitimo taka grynj pinig ir pinig ekvivalent likuiui Grynasis pinig sraut padidjimas (sumajimas) Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pradioje Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pabaigoje
Pastabos Nr.
Finansiniai metai (9420) (9420) 22000 22000 (6050) (6050) - - - - - 6530 18600 37000 55600
Praj finansiniai metai -
____________ (vardas ir pavard)
_______________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)
_______ (paraas)
88
7 PRIEdas
BaNKO BaLaNsIN aTasKaITa
0001 forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2006 m. rugsjo 28 d. nutarimu Nr.121
_____________________________________________ (banko pavadinimas) _____________________________________________ (kodas, adresas, tel., faks.)
__________________ Nr. __________ (data) tkst. Lt Eil. Nr. 1 Straipsniai 2 1. Grynieji pinigai ir los centriniuose bankuose 2. Prekybinis finansinis turtas 2.1. Ivestins finansins priemons 2.2. Nuosavybs vertybiniai popieriai 2.3. Skolos vertybiniai popieriai 2.4. Paskolos ir kiti iankstiniai mokjimai 3. Tikrja verte vertinamas finansinis turtas 3.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 3.2. Skolos vertybiniai popieriai 3.3. Paskolos ir kiti iankstiniai mokjimai 4. Parduoti turimas finansinis turtas 4.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 4.2. Skolos vertybiniai popieriai 4.3. Paskolos ir kiti iankstiniai mokjimai 5. Paskolos ir gautinos sumos (skaitant iperkamj nuom) 5.1. Skolos vertybiniai popieriai 5.2. Paskolos ir kiti iankstiniai mokjimai 6. Investicijos, laikomos iki termino pabaigos 6.1. Skolos vertybiniai popieriai 6.2. Paskolos ir kiti iankstiniai mokjimai 840000 250000 250000 344000 80000 80000 840000 344000 90000 30000 60000 10000 10000 128000 13000 Einamieji finansiniai metai 3 455000 128000 Praj finansiniai metai 4 382000 13000
89
7. 7.1. 7.2. 7.3. 7.4. 7.5. 8. 9. 9.1. 9.2. 10. 10.1. 10.2. 11. 12. 12.1. 12.2. 13. 14.
Ivestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai Tikrosios verts apdraudimas Pinig sraut apdraudimas Grynosios investicijos usienio mon apdraudimas Tikrosios verts apdraudimas nuo palkan normos rizikos Pinig sraut apdraudimas nuo palkan normos rizikos apdraustj straipsni tikrosios verts pokyiai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius Materialusis turtas Nekilnojamasis turtas, ranga ir renginiai Investicinis turtas Nematerialusis turtas Prestias Kitas Investicijos dukterines, asocijuotsias ir bendrsias mones, skaitant presti (kai apskaitai taikomas nuosavybs metodas) Mokestinis turtas Einamojo laikotarpio mokesi Atidtj mokesi Kitas turtas Parduoti laikomas ilgalaikis turtas ir perleidiamos turto grups I viso turto 1879010 938500 12000 28100 10500 8500 1010 900 84500 84500 72000 72000
90
15. 16. 16.1. 16.2. 16.3. 16.4. 16.5. 16.6. 17. 17.1. 17.2. 17.3. 17.4. 17.5. 18. 18.1. 18.2. 18.3. 18.4. 18.5. 19. 20. 20.1. 20.2. 20.3. 20.4. 20.5. 21. 22. 22.1. 22.2. 22.3. 22.4. 22.5. 22.6. 23. 23.1. 23.2. 24. 25. 26.
Centrini bank indliai Prekybiniai finansiniai sipareigojimai Ivestins finansins priemons sipareigojimai parduoti pasiskolint finansin turt, kuris nra nuosavyb Kredito staig indliai Indliai (iskyrus kredito staig indlius) Skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas, kurias ketinama atpirkti artimiausiu metu Kiti sipareigojimai Tikrja verte vertinami finansiniai sipareigojimai Kredito staig indliai Indliai (iskyrus kredito staig indlius) Skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas Subordinuotosios paskolos Kiti sipareigojimai amortizuota savikaina vertinami finansiniai sipareigojimai Kredito staig indliai Indliai (iskyrus kredito staig indlius) Skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas Subordinuotosios paskolos Kiti sipareigojimai Finansiniai sipareigojimai, susij su perleidiamu finansiniu turtu Ivestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai Tikrosios verts apdraudimas Pinig sraut apdraudimas Grynosios investicijos usienio mon apdraudimas Tikrosios verts apdraudimas nuo palkan normos rizikos Pinig sraut apdraudimas nuo palkan normos rizikos apdraustj straipsni tikrosios verts pokyiai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius atidjiniai Restruktrizavimui Nebaigtoms teisinms byloms ir mokestiniams ginams Pensijoms ir kitoms imokoms darbuotojams Kreditavimo sipareigojimams ir garantijoms (specialieji atidjiniai) sipareigojimams pagal sutartis Kiti atidjiniai Mokestiniai sipareigojimai Einamojo laikotarpio mokesi Atidtj mokesi Kiti sipareigojimai akcinis kapitalas, apmokamas pareikalavus (kooperatins akcijos) sipareigojimai, susij su parduoti laikomomis perleidiamomis turto grupmis I viso sipareigojim
9000
11000
1618000 353000 1200000 65000
775500 171000 600000 4500
100
1000 1000 33000
2000 2000 22000
1661000
810500
91
27. 27.1. 27.2. 28. 29. 29.1. 29.2. 30. 30.1. 30.2. 30.3. 30.4. 30.5. 30.6. 30.7. 30.8. 31. 32. 33. 34. 35. 35.1. 35.2.
Kapitalas Apmoktasis kapitalas Neapmoktasis kapitalas Emisinis skirtumas Kita nuosavyb Su sudtinmis finansinmis priemonmis susijusi nuosavyb Kita Perkainojimo rezervai, kiti verts koregavimai Materialiojo turto Nematerialiojo turto Grynosios investicijos usienio mon apdraudimas (veiksmingoji dalis) Valiutos keitimo skirtum Pinig sraut apdraudimas (veiksmingoji dalis) Parduoti turimo turto Parduoti laikomo ilgalaikio turto ar perleidiam turto grupi Kiti Rezervai (skaitant prajusi met nepaskirstytj peln arba nuostol) <supirktos nuosavos akcijos> Einamj met pelnas <Iankstiniai dividendai> Maumos nuosavyb Perkainojimo rezervai Kita I viso nuosavybs ir maumos nuosavybs I viso sipareigojim, nuosavybs ir maumos nuosavybs
150000 150000 13000 5000 5000 1000 1000
100000 100000 3000 3000 3000
9010 40000
-13000 35000
218010 1879010
128000 938500
____________________________ (vadovo pareig pavadinimas)
___________________ (paraas)
_____________________ (vardas ir pavard)
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) _____________________________________ (vykdytojo vardas ir pavard, telefonas)
__________________ (paraas)
______________________ (vardas ir pavard)
92
8 PRIEdas
BaNKO PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa
Balansins ataskaitos priedas patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. rugsjo 28 d. nutarimu Nr.121 (Lietuvos banko valdybos 2008 m. gegus 29 d. nutarimo Nr.86 redakcija)
_____________________________________________ (banko pavadinimas) _____________________________________________ (kodas, adresas, tel., faks.)
__________________ Nr. __________

(data)
tkst. Lt Einamieji finansiniai metai 3 Praj finansiniai metai 4
Eil. nr. 1
Straipsniai 2 TsTIN vEIKLa Finansins ir veiklos pajamos ir ilaidos
1. 1.(i) 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6. 1.7. 1.8. 2. 2.(i) 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5. 2.6. 3. 4. 4.1. 4.2. 4.3.
Palkan pajamos I j u paskolas U las centriniuose bankuose U prekybin finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) U tikrja verte vertinam finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) U parduoti turim finansin turt U paskolas ir kitas gautinas sumas (skaitant iperkamj nuom) U investicijas, laikomas iki termino pabaigos U apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius Kitos palkan pajamos <Palkan ilaidos> I j indliams Centriniams bankams Prekybiniam finansiniam turtui (jei apskait traukiamas atskirai) Tikrja verte vertinamam finansiniam turtui (jei apskait traukiamas atskirai) Amortizuota savikaina vertinamiems finansiniams sipareigojimams Apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandoriams Kitos palkan ilaidos Ilaidos dalinink akcijoms ipirkti, dalininkams pareikalavus dividend pajamos U prekybin finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) U tikrja verte vertinam finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) U parduoti turim finansin turt
104000
67000
16000 12000 73000 3000
8000 10000 47000 2000
31500 11000
16000 6000
20500
10000
500
500
500
500
93
5. 6. 7. 7.1. 7.2. 7.3. 7.4. 7.5. 8. 8.1. 8.2. 8.3. 8.4. 8.5. 8.6. 9. 10.
Paslaug ir komisini pajamos <Paslaug ir komisini ilaidos> Grynasis realizuotasis pelnas u finansin turt ir sipareigojimus, nevertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) Parduoti turim finansin turt Paskolas ir kitas gautinas sumas (skaitant iperkamj nuom) Investicijas, laikomas iki termino pabaigos Amortizuota savikaina vertinamus finansinius sipareigojimus Kit finansin turt ir sipareigojimus Grynasis pelnas u prekybin finansin turt ir prekybinius finansinius sipareigojimus (nuostolis dl to) Nuosavybs vertybinius popierius ir susijusias ivestines finansines priemones Palkanines finansines priemones ir susijusias ivestines finansines priemones Operacijas usienio valiuta Kredito finansines priemones ir susijusias ivestines finansines priemones Biros prekes ir susijusias ivestines finansines priemones Kit prekybin finansin turt ir prekybinius finansinius sipareigojimus (skaitant mirias ivestines finansines priemones) Grynasis pelnas u finansin turt ir sipareigojimus, vertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) Grynasis pelnas u apsidraudimo sandorius (nuostolis dl to)
52000 7000 4500
38000 6000 1700
4500
1700
94
1 11. 12. 13. 14. 15. 15.1. 15.2. 16. 16.1. 16.2. 16.3. 17. 18. 18.1. 18.1.1. 18.1.2. 18.1.3. 18.1.4. 18.2. 18.2.1. 18.2.2. 18.2.3. 18.2.4. 18.2.5. 18.2.6. 19. 20. 21.
2 Grynasis valiut kurs pasikeitimo rezultatas Grynasis pelnas u turto (iskyrus laikom parduoti) pripainimo nutraukim (nuostolis dl to) Kitos veiklos pajamos Kitos veiklos ilaidos Operacins ilaidos Personalo ilaikymo ilaidos Bendrosios ir administracins ilaidos amortizacija Nekilnojamojo turto, rangos ir rengini Investicinio turto Nematerialiojo turto (iskyrus presti) atidjiniai verts sumajimas Nuostoliai dl finansinio turto, nevertinamo tikrja verte, verts sumajimo Savikaina vertinamo finansinio turto (nekotiruojam nuosavybs vertybini popieri ir susijusi ivestini finansini priemoni) Parduoti turimo finansinio turto Paskol ir gautin sum (skaitant iperkamj nuom) Investicij, laikom iki termino pabaigos Nefinansinio turto verts sumajimas Nekilnojamojo turto, rangos ir rengini Investicinio turto Prestio Kito nematerialiojo turto Investicij dukterines, asocijuotsias ir bendrsias mones, apskait traukiam taikant nuosavybs metod Kito turto Neigiamo prestio pripainimas Pelnas (nuostolis) i dukterini, asocijuot ir bendrj moni, apskait traukiam taikant nuosavybs metod Pelnas u parduoti laikomo ilgalaikio turto ir perleidiamo turto grupes, kai tai nelaikoma nutraukta veikla (nuostolis dl to) I viso pelno u tstin veikl prie sumokant mokesius (nuostolio dl to) Mokesi ilaidos (pajamos), susij su tstins veiklos pelnu (nuostoliu) I viso pelno u tstin veikl sumokjus mokesius (nuostolio dl to) Pelnas u nutraukt veikl sumokjus mokesius (nuostolis dl to) I viso pelno u tstin ir nutraukt veikl sumokjus mokesius (nuostolio dl to)
3 13000
4 12000
10000 3500 75500 45000 30500 7500
7000 3000 47600 30000 17600 4000
15750
13500
3750 47000 7000 40000 40000
4900 41000 6000 35000 35000
22. 23.
24.
Maumos pelnas (nuostolis) PELNas (NUOsTOLIs), PRIsKIRTINas PaTRONUOJaNIOs MONs NUOsavYBs vaLdYTOJaMs 40000 35000
____________________________ (vadovo pareig pavadinimas)
__________________ (paraas)
____________________ (vardas ir pavard)
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris)

______________________________________ (vykdytojo vardas ir pavard, telefonas) ____________________ (paraas) ___________________ (vardas ir pavard)
95
aLTINIaI
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/48/EB dl kredito staig veiklos pradjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p.1). Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/49/EB dl investicini moni ir kredito staig kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p.201). moni finansin analiz. Rodikli skaiiavimo metodika (2001). 2-as patais. leid. Vilnius, Nacionalin vertybini popieri bira. Kapitalo pakankamumo skaiiavimo bendrosios nuostatos, Lietuvos banko (LB) valdybos 2006 m. lapkriio 9 d. nutarimas Nr. 138. Likvidumo normatyvo skaiiavimo taisykls, Lietuvos banko (LB) valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimas Nr.1 (LB valdybos 2008m. gegus 29d. nutarimo Nr.87 redakcija). Tarptautiniai finansins atskaitomybs standartai (2007). International Accounting Standards Committee Foundation (IASCF), London, UK. Guide to NASDAQ OMX Baltic Securities market (2009). NASDAQ OMX. Hawawini G., Viallet C. (2006). Finance for Executives. Managing for value creation. South Western College Publishing. Helfert E.A. (2000).Techniques of Financial Analysis. A Guide to Value Creation. 10th ed. McGraw-Hill Irwin. Palepu K.G., Healey P.M., Bernard V.L. Peek E. (2007). Business Analysis and Valuation. IFRS edition. Thomson Learning. Saunders A., Cornett M.M. (2008). Financial Markets and Institutions. McGraw-Hill Irwin. www.bloomberg.com www.db.com www.fitchratings.com www.lb.lt www.mckinseyquarterly.com www.financial.thomsonreuters.com www.standardandpoors.com www.stat.gov.lt
96
www.nasdaqomxbaltic.com

Rodikliu Skaiciavimo Metodika-Final

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Rodikliu Skaiciavimo Metodika-Final

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Vertybini popieri bira NASDAQ OMX Vilnius

MONI FINANSIN ANALIZ

I. aKCINI BENdROvI FINaNsIN aNaLIZ

Akcini bendrovi finansin analiz

Akcini bendrovi finansin analiz

Akcini bendrovi finansin analiz

Akcini bendrovi finansin analiz

Akcini bendrovi finansin analiz

2. aKCINI BENdROvI ROdIKLI aPsKaIIavIMas

2.1.2. Kritinio likvidumo koeficientas (Acid test (Quick) ratio)

Gamybins mons: 105 998 - 32 834 = 1,22 59 838

Prekybos mons: 198 500 - 71 000 = 0,45 284 000

2.1.3. Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis (Cash ratio)

Gamybins mons: 22 083 = 0,37 59 838

Prekybos mons: 55 600 = 0,2 284 000

2.1.4. Apyvartinis kapitalas (Working capital)

Gamybins mons: 105 998 - 59 838 = 46 160 Lt

Prekybos mons: 198 500 - 284 000 = -85 500 Lt

2.1.5. Apyvartinio kapitalo ir turto santykis (Working capital to total assets)

Gamybins mons: 46 160 = 0,17 271 096

Prekybos mons: 85 500 = 0,16 520 800

Gamybins mons: 45 746 = 0,1093 arba 10,93% 418 368

Prekybos mons: 22 140 = 0,025 arba 2,5% 869 000

2.2.2. Bendrasis pelningumas (Gross profit margin)

Prekybos mons: 182 000 = 0,209 arba 20,9% 869 000

2.2.3. Veiklos pelningumas (Operating profit margin)

Gamybins mons: 58 577 = 0,14 arba 14,00% 418 368

Prekybos mons: 30 400 = 869 000 0,0349 arba 3,49%

Gamybins mons: 59 692 + 406 = 0,1436 arba 14,36% 418 368

Prekybos mons: 29 540 + 5 380 = 0,04 arba 4,0% 869 000

Akcini bendrovi rodikli apskaiiavimas

Palyginimui apskaiiuotos dviej moni grynojo veiklos pelningumo po mokesi reikms.

Akcini bendrovi rodikli apskaiiavimas

2.2.8. Turto pelningumas (gra) (Return on assets, ROA)

= Net profit margin Total assets turnover

Average total assets =

Akcini bendrovi rodikli apskaiiavimas

2.2.9. Nuosavo kapitalo pelningumas (gra) (Return on equity, ROE)

= Grynasis pelningumas x Turto apyvartumas x

Turtas Nuosavas kapitalas Total assets Equity Total assets Equity =

Net profit Equity

Net profit Sales

Sales Total assets

= Net profit margin Total assets turnover

(1 Pelno mokesio tarifas)

= Grynasis veiklos pelningumas po mokesi

Pardavimo pajamos Panaudotas kapitalas

Net operating profit after tax (NOPAT) Capital employed

(1 - Tax rate) Sales

Sales Capital employed

2.2.11. Investuoto kapitalo pelningumas (gra) (Return on capital invested, ROCI)

(1 Pelno mokesio tarifas)

= Grynasis veiklos pelningumas po mokesi

Pardavimo pajamos Investuotas kapitalas = =

Sales Capital invested Sales

= 0,04 (1 - 0,20) 3,67

Palyginimui pateikti dviej moni su skirtingu skolinimosi mastu siskolinimo koeficientai.

Gamybins mons: 271 096 - 189 603 = 0,30 271 096

Prekybos mons: 520 800 - 101 600 = 0,8 520 800

2.3.2. Skolos ir turto santykis (Debt to assets ratio)

Gamybins mons: 645 + 23 000 = 0,087 271 096

Prekybos mons: 95 000 + 27 000 = 0,23 520 800

Akcini bendrovi rodikli apskaiiavimas