Baudiamoji teis (I)

Turinys
Baudiamoji politika ........................................................................................................................................................... 2 Baudiamosios teiss pagrindai .......................................................................................................................................... 3 Baudiamosios teiss dalykas ......................................................................................................................................... 3 Baudiamosios teiss metodas (arba reguliavimo bdas) ............................................................................................. 4 Baudiamosios teiss samprata ..................................................................................................................................... 4 Baudiamosios teiss paskirtis ....................................................................................................................................... 5 Baudiamosios teiss funkcijos ...................................................................................................................................... 5 Baudiamosios teiss sistema ........................................................................................................................................ 5 Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai ........................................................................................................................... 6 Baudiamosios teiss altiniai, j rys .............................................................................................................................. 6 Baudiamosios teiss istorija .............................................................................................................................................. 8 Baudiamosios teiss normos struktra ............................................................................................................................. 8 Hipotez ......................................................................................................................................................................... 8 Dispozicija ....................................................................................................................................................................... 8 Sankcija........................................................................................................................................................................... 9 Baudiamojo statymo galiojimas laike ............................................................................................................................. 10 Baudiamojo statymo galiojimas erdvje ........................................................................................................................ 11 Baudiamj statym galiojimas asmen atvilgiu ......................................................................................................... 12 Ekstradicija ir Europos areto orderis ............................................................................................................................... 12 Teisinis prieglobstis ........................................................................................................................................................... 12 Baudiamojo statymo aikinimas ..................................................................................................................................... 12 Nusikalstamos veikos samprata........................................................................................................................................ 13 Nusikalstam veik rys .................................................................................................................................................. 13 Nusikalstamumas .............................................................................................................................................................. 14 Nusikalstamos veikos sudtis ........................................................................................................................................... 14 Nusikalstam veik sudi klasifikavimas ...................................................................................................................... 14 Sudties objektas .............................................................................................................................................................. 16 Objektyvioji pus .............................................................................................................................................................. 17 Veika ............................................................................................................................................................................. 17 Prieastinis ryys........................................................................................................................................................... 18 Padariniai...................................................................................................................................................................... 18 Subjektas........................................................................................................................................................................... 18 Fizinis asmuo ................................................................................................................................................................ 18 Amius ...................................................................................................................................................................... 19 Pakaltinamumas ....................................................................................................................................................... 19 Asmen, apsvaigusi nuo vairiausi toksini ir narkotini mediag atsakomyb ................................................ 20 Specialus subjektas .................................................................................................................................................. 21 Fizinis asmuo, kaip nusikalstamos veikos subjektas ................................................................................................ 21 Juridinis asmuo, kaip nusikaltimo subjektas ................................................................................................................ 21 Subjektyvioji pus ............................................................................................................................................................. 22 Kalt ............................................................................................................................................................................. 23 Tyia ......................................................................................................................................................................... 23 Tyios rys, nenumatytos baudiamajame statyme ............................................................................................. 23 Neatsargumas .......................................................................................................................................................... 24 Miri kalt ................................................................................................................................................................ 26 Klaida........................................................................................................................................................................ 27 Bendroji tyia ........................................................................................................................................................... 27 Motyvas ........................................................................................................................................................................ 27 Tikslas ........................................................................................................................................................................... 27 Tyinio nusikaltimo padarymo stadijos ............................................................................................................................ 28

Atsiskaitymas: skait sudarys du teoriniai klausimai, kuriuos reiks atsakyti per 30 min. Egzaminas (eis ir pirmosios dalies klausimai): 3 klausimai, kuriems skirta 45 minuts. skaitai reikia pasiruoti iki 14 temos imtinai. Literatra: Baudiamasis kodeksas; Baudiamoji teis: bendroji dalis, 2001/2003 m. (alios spalvos pasens); Baudiamojo kodekso bendrosios dalies komentaras; MRU Pesleko dvitomis Lietuvos baudiamoji teis; Aukiausiojo teismo senato nutarimai.

Baudiamoji politika
Baudiamoji politika tai valstybs reakcija nusikalstamum. Apie j galima kalbti tik tada, kai valstybs reakcija yra smoninga ir tikslinga. Valstyb gali reaguoti dviem bdais: 1. Tam tikr statym ir teiss akt primimas; 2. i teiss akt realus taikymas. Vakaruose teigiama, kad baudiamj politik sudaro tik TNA primimas (pagal juos teismai negali vykdyti jokios politikos taikydami statymus). Lietuvoje su tuo nesutinkama. Pavyzdys: atsakomyb u vagyst skiriasi priklausomai nuo to, koks turtas yra pavagiamas (TSRS Lietuvoje); socialistinio turto vogimas utraukdavo didesn atsakomyb nei privataus, taiau teismai, taikydami ias nuostatas, elgsi visikai prieingai: u valstybs turto vagyst buvo baudiama maesnmis bausmmis nei u asmeninio. Taigi, teismai turjo savo politik. Dabar sunku yra nustatyti, kas eina baudiamj politik. Visi sutinka, kad reaguodama nusikalstamum, valstyb priima tokius statymus, kurie patenka i sfer: baudiamasis st., baudiamojo proceso st., bausmi vykdymo st., prokuratros st., policijos st. Dar kiti autoriai teigia, kad valstyb reaguoja ne tik tokiais statymais. Nusikalstamumas reikinys, kur sudaro nusikalstam veik visuma. Kas yra nusikalstama nustato pati valstyb. Baudiamosios politikos turin sudaro ie esminiai elementai: 1. Tam tikr veik udraudimas (kriminalizavimas). io elemento turin sudaro ne vienpusis judjimas, tai yra, kai kurios veikos gali bti dekriminalizuojamos. 2. Udraust veik baudimo aspektai (penalizacijos procesas). Nustatomos bausms u tam tikros veikos padarym. 3. Atsakomybs slyg ir rib nustatymas (pavyzdys: kad asmuo galt atsakyti u tam tikr veik, turi bti sulauks nustatyto amiaus, bendruoju atveju, 16 met). Valstyb, atsivelgdama tai, kas darosi su nusikalstamumu, ribas gali stumtelti vien ar kit pus. Kriminalizacija kokie aspektai apsprendia, nuo kada veika turi bti udraudiama, o kada reikia nustoti bausti u kakokia veik: Veikos pavojingumas. Jis matuojamas pagal pavojingumo pobd ir laipsn. Pobd parodo, koki vertyb yra ksinamasi (pvz., mogaus gyvyb didesn vertyb nei mogaus turtas), o laipsnis skir2

tumus tarp ksinimosi t pai vertyb (pvz., sveikatos sutrikdymas sunkus sveikatos sutrikdymas yra ymiai pavojingesnis negu nesunkus sutrikdymas). Teorijoje visos veikos skirstomos dvi dideles grupes: pirmai grupei priskiriamos pavojingos savaime veikos (veikos mala per se, lot. blogos savaime) ir veikos, blogos dl draudimo (lot. mala prohibitia). Veikos mala per se retai sukelia diskusijas, ar jos pavojingos (nuudymas, iaginimas, sveikatos sutrikdymas), o veikos mala prohibitia nes jos blogos tampa tik todl, nes yra udraustos. Norint traukti tam tikr veik baudiam veik sra reikia konstatuoti, kad ta veika yra pavojinga, nustatyti, koks jos laipsnis ir kokia al ji daro. alia pavojingumo, dar reikia atsakyti klausim, ar baudiamoji teis gali daryti poveik tokio tipo moni elgesiui (pvz., ar gali priversti mones draugauti? Ar gali mones priversti neturti homoseksuali lytini santyki?) ir ar tas draudimas gali bti realiai gyvendinamas. Veik paplitimas. Reikia turti galvoje dvi situacijas: gyvenime gali bti taip, kad veikos labai plaiai paplitusios, pvz., jimas per gatv nenustatytoje vietoje. Kai veika yra labai plaiai paplitusi, baudiamasis st. negali ne tik bti taikomas, bet ir negali bti priimamas; arba gali bti taip, kad veikos praktikai nesutinkamos gyvenime, tada irgi nra prasms priimti draudim. Bet tai nereikia, kad jeigu visuomenje nepadaromos tam tikros veikos, j nereikia drausti (pvz., genocido draudimas). Baudiamoji teis tam tikrus gyvenimo reikinius turi kitis, kiek galima reiau ir maiau. baudiamj sfer reikia traukti tik tiek veik, kiek yra neivengiamai btina.

Penalizacija udraudus tam tikr veik, reikia nustatyti, kokios priemons turi bti taikomos u jos padarym. Kartais yra lengviau apibrti veik nei nustatyti bausmes u j (pavyzdys, kas yra lengviau nusikalstamas susivienijimas, ar terorist grup?). ia statym leidjas turi atsivelgti labai daug praktini ir pan. aspekt: 1. st. leidjas turi vertinti veikos pavojingum lyginant su kitomis st. numatytomis veikomis; 2. st. leidjas turi parinkti tik tokias bausmes, kurios yra numatytos bausmi srae; 3. Parinkdamas bausmi ris ir j dydius, statym leidjas turi turti galvoje ir bausmi skyrimo ta isykles; 4. Kuo grietesn bausm, tuo reiau ji turi bti numatyta sankcijose. Kuo didesns bausms ribos, tuo reiau jos yra nustatomos. Atsakomybs ribos ir slygos vien per amiaus rib pakeitim labai stipriai galima pakeisti baudiamosios politikos taikym.

Baudiamosios teiss pagrindai

Baudiamosios teiss dalykas
Baudiamosios teiss dalykas tie teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja baudiamosios teiss statymai. Baudiamosios teiss dalyko ypatumai: 1. i teisini santyki turinys nusako baudiamosios teiss ribas. Turin sudaro 3 elementai: a. nusikalstama veika ir visa, kas su ja susij; b. baudiamosios priemons, baudiamojo poveikio priemones, medicinins priemons, aukljamojo pobdio priemons; c. baudiamosios atsakomybs ribos ir slygos (galiojimas laike, erdvje, amiaus reikalavimai). 2. Subjektai tarp ko susiklosto ie baudiamieji teisiniai santykiai. Bendriausia prasme, i subjekt yra du: i vienos puss valstyb (j atstovauja teismas), i kitos asmuo, padars nusikalstam 3

veik (tai gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo). Kartais santykiai gali susiklostyti su platesniu subjekt ratu, tai yra, gali atsirasti treiasis subjektas nukentjs nuo nusikalstamos veikos asmuo (pavyzdys: BK numato atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r kaltininko ir nukentjusiojo susitaikymas, tai yra, atlyginama ala ir nukentjusysis atleidia). 3. Teisini santyki atsiradimo momentas ir pabaigos momentas. Dl atsiradimo momento diskusij nekyla, nes Konstitucijoje rayta taisykl Asmen pripainti kaltu padarius nusikalstam veik gali tik sigaljs teismo sprendimas (tai ir yra atsiradimo momentas). Pabaigos momentu nuomons isiskiria, vieni teigia, kad jie pasibaigia atlikus teismo paskirt prievartos priemon (nuo tada nei valstyb, nei kaltininkas neturi vienas kito atvilgiu nei teisi, nei pareig), antri sako, kad is teisini santyki pasibaigimas turi bti siejamas ne su prievartos priemons pasibaigimu, o su teistumu (tam tikras laiko tarpas po bausms atlikimo, kurio metu asmuo laikomas teistu). Pats teistumas baudiamosios teiss atvilgiu joki pareig ar teisi nesukuria, reikm gauna tik tada, kai padaromas nusikaltimas teistumo laikotarpiu, o kitos teiss akos numato teistiems asmenims tam tikras specialias pareigas ar draudimus (pvz., teistas asmuo negali uimti tam tikr pareig). Taigi antru poiriu, baudiamieji teisiniai santykiai tsiasi iki teistumo inykimo arba panaikinimo. Pirmoji nuomon tikslesn, nes teisiniai santykiai turi sukurti tam tikras teises ar pareigas, o teistumas pats savaime joki pareig ar teisi nesukuria, o padarius nauj nusikaltim sukuriamas naujas teisinis santykis. ie baudiamj teisini santyki dalyko ypatumai apsprendia baudiamosios teiss, kaip teiss akos, savarankikum.

Baudiamosios teiss metodas (arba reguliavimo bdas)

Teisje yra 2 reguliavimo bdai: civilinis metodas ir administracinis metodas. Civiliniame metode santykio dalyviai yra lygs ir isprendim nulemia subjekt sutarimas. Administracinis (pavaldumo) metodas vienas santykio metodas yra pavaldus kitam ir privalo paklusti tam sprendimui, kur priima tokias teises turintis subjektas. N vienoje teiss akoje ie metodai kaip gryni neegzistuoja, taiau jos skiriasi savo proporcijomis. Baudiamojoje teisje vyrauja administracinis metodas (pavyzdyje apie susitaikym civilinio metodo bruoai). Pavyzdys, kai santykiai susiklosto tik tarp valstybs ir kaltininko: vieieji darbai gali bti atliekami tik tada, kai su tuo sutinka pats kaltininkas, o jei tokio sutarimo nra, valstyb turi taikyti kitas prievartos priemones, leistinas statymo.

Baudiamosios teiss samprata

Baudiamoji teis teiss normomis reguliuojami teisiniai santykiai, kuri turin sudaro nusikaltimai, bausms ir atsakomyb. Kai kuriose valstybse baudiamoji teis yra ymiai platesn nei Lietuvoje. Pavyzdiui, Pranczijoje baudiamasis kodeksas apima ir bausmi vykdym, o Lietuvoje vykdym nustato bausmi vykdymo kodeksas. Dar kitose valstybse nra kodifikuota baudiamoji teis, jie reguliuoja baudiamuosius santykius statymais, taiau tada sunku nustatyti, kokiai teiss akai priskirtinas vienas ar kitas st. (pvz., Anglija). Baudiamosios teiss ryys su kitomis teiss akomis. Neabejotina, kad glaudiausias jis yra su kitomis ba udiamosios justicijos akomis: baudiamasis procesas, bausmi vykdymas. Baudiamoji teis reguliuoja u k asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn, kokiomis slygomis ir kokiomis priemonmis jis yra baudiamas u tai. Procesas nustato taisykles, kaip asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn, kokiomis priemonmis yra baudiamas. Vykdymas nustato taisykles, kaip turi bti vykdoma paskirtoji bausm. Bet kartais yra sunku jas atskirti, pavyzdiui, baudiamosios teiss dalykas bausm, todl baudiamasis statymas turt apibrti, kas yra bausm. Baudos atveju asmuo turi tik vien pareig sumokti sum 4

valstybs biudet. Baudiamasis kodeksas kai kuri bausmi neapibria, kad ir laisvs atmim (nepasakyta BK, kas konkreiai tai yra). Bausmi vykdymo kodekse tai yra apibrta (kokios laisvs yra ribojamos asmeniui vykdant t bausm). Teoriniu atvilgiu, apibdinimas turt bti baudiamajame kodekse. Dar keblesnis klausimas yra bausmi vykdymo aspektu. Greta mintj teiss ak, baudiamoji teis turi ry ir su kitomis teiss akomis, artimi ryi ai su administracine teise (ypa su administracins atsakomybs institutu), su kitomis teiss akomis tie ryiai yra, taiau jei labai situaciniai, specifiniai (tiek teiss krimo metu, tiek jos taikymo metu vadovaujamasi principu, kad tam tikra samprata turi bti vienoda visose teiss akose ir jos turin turi apsprsti motinin teiss aka, pvz., mon j apibria civilin teis, o kitose teiss akose ji turi bti taip pat apibrta). Specifikumas pasireikia tuo, kad baudiamoji teis arba prapleia, arba susiaurina tam tikr motinins teiss akos perimam samprat.

Baudiamosios teiss paskirtis

Baudiamosios teiss paskirtis ir funkcijos nra tapats dalykai. Baudiamosios teiss paskirtis tai, kam reikalinga baudiamoji teis. 1 BK str. apibdina baudiamosios teiss paskirt: Baudiamosios teiss priemonmis ginti mog ir visuomen nuo nusikalstam veik: 1. baudiamoji teis turi apibrti, kokios veikos yra nusikalstamos, ir jas udrausti; 2. baudiamoji teis turi nustatyti baudiamsias priemones u t veik padarym; 3. baudiamoji teis turi nustatyti ir slygas, ir ribas, kada ir kaip asmuo atsakys u padaryt nusikalstam veik.

Baudiamosios teiss funkcijos

Funkcijos, lyginant su paskirtimi platesn svoka. Jos pasako, k baudiamoji teis realiai daro: 1. Informacin funkcija informuoja visuomen apie tai, kas yra udrausta, kas u tai gresia ir kokiomis slygomis. Tai iplaukia ir i Konstitucijos reikalavim, kuri teigia, kad teis turi bti viea (visi mons turi teis inoti, k valstyb draudia ir kokios pasekms u tai laukia). Kai kuriais atvejais, statymo neinojimas baudiamojoje teisje atleidia nuo atsakomybs. Pavyzdys: Lietuvoje statymas sigalioja jo paskelbimo Valstybs iniose dien, taikymo prasme baudiamojoje teisje tai suprantama kiek kitaip: jei statymas pleia atsakomyb, jis gali bti taikomas tik kit dien po paskelbimo. 2. Prevencin funkcija. Teorijoje skiriamos dvi ios funkcijos rys: bendroji ir individualioji. Bendroji kalbama apie tai, kad visi mons, perskait tai, kas yra parayta baudiamajame statyme smoningai arba i baims nesielgs taip, kaip draudia baudiamasis statymas. Individualioji yra siejama su konkreiu nusikalstam veik padariusiu asmeniu asmuo, patyrs baudiamj prievart, ateityje nebedarys toki veik. 3. Represin funkcija. Baudiamoji teis nubaudia kaltinink. 4. Pataisymo funkcija. Baudiamoji prievarta turi bti nukreipta taip, kad baudiamosios priemons daryt pozityv poveik kaltininkui.

Baudiamosios teiss sistema

Sistema tam tikra login vidin struktra. Baudiamosios teiss sistem galima apibrti kaip tam tikr vidin ios akos login vidin struktr. Elementai: aka, dalis, institutai, normos ir normos struktriniai elementai. 5

Baudiamosios teiss sistemos negalima tapatinti su baudiamojo kodekso struktra. Tarp j sutampa tik vienas struktrinis elementas, tai yra, dalis. Sistemoj dalis, kodekse skyrius; sistemoj norma, kodekse straipsnis.

Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai

Skaityti savarankikai. Reikia inoti baudiamosios atsakomybs samprat (3 temos 3 punktas nereikalingas) ir kitus dalykus.

Baudiamosios teiss altiniai, j rys

Baudiamosios teiss altiniai grupuojami tris grupes: 1. Nacionaliniai. Vardijami pagal teisin gali: a. Pai svarbiausi reikm ia uima Konstitucija (pavyzdiai: Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim du kartus. Niekas negali bti veriamas dirbti per prievart.); b. Baudiamasis statymas. 99% atvej baudiamoji teis kodifikuota, todl tas altinis ir yra baudiamasis kodeksas vientisas statymas. J sudaro dvi dalys bendroji ir specialioji, tos dalys yra skaidomos skyrius, kurie daugeliu atvej iskiriami pagal institutus, skyriai skaidomi straipsnius, kurie dalijami dalis, o pastarieji punktus; c. Baudiamieji statymai, kurie egzistuoja greta kodekso (BK pakeitimai i principo yra BK elementai, tai ne baudiamieji statymai), jie nra inkorporuojami kodeks. Pavyzdys: statymas dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid (kartu su statymu reikjo taikyti atskiras baudiamojo kodekso nuostatas, is statymas buvo neterminuotas ir galiojo apie 8 metus, kol baudiamajame kodekse atsirado skyrius, numatantis baudiamj atsakomyb u nusikaltimus monijai ir karo nusikaltimus), kiti tokios ries statymai terminuoti, pvz.: dl atleidimo nuo atsakomybs u neteist aunamj ginkl laikym; d. Seimo priimami amnestijos aktai. Tokie aktai, pagal kuriuos asmuo gali bti atleidiamas nuo bausms, bet ne baudiamosios atsakomybs. Iki iol visi amnestijos aktai buvo priimami statym forma, nors gali bti priimami ir amnestijos aktai. Amnestijos aktuose vardijama, grups, kurioms amnestija taikoma ir kurioms netaikoma. Be to, turi bti nurodoma nusikalstam veik padarymo data. Taip pat turi bti pasakyta ir tai, ar ji taikoma tik Lietuvoje nuteistiems asmenims ar ir tiems, kurie Lietuvoje tik atlieka bausm. Amnestijos akte privaloma nurodyti institucijas, kurios taiko amnestija, j sprendim apskundimo mechanizmas ir terminas, iki kada amnestija turi bti vykdoma. Naujasis baudiamasis kodeksas negali sprsti teistumo klausimo; e. Vyriausybs priimti teiss aktai, kurie svarbs teisingam baudiamojo statymo supratimui ir jo taikymui. Pavyzdys: keli eismo taisykls; f. Ministr teiss aktai. Privalomojo pobdio pavyzdys: sveikatos sutrikdymo masto taisykls. Rekomendacinio pobdio: narkotini ir psichotropini mediag didelio, labai didelio ir mao kiekio rekomendacins lentels. Teorijoje diskutuojama, ar tai altinis, ar tik taikymui skirtas aktas. Teorine nuostata ie aktai negali bti altiniai, bet praktikai kai kurios i akt dalis i principo gali bti pripastami kaip altiniai; g. Teismins valdios priimami sprendimai: i. Konstitucinio teismo priimami nutarimai. Baudiamosios teiss sferoje altiniu gali bti tik toks nutarimas, kuri ne tik pagal turin sprendia baudiamosios teiss klausimus, bet ir tam tikra savo dalimi pripasta arba nustato, kad kakuri baudiamojo 6

kodekso dalis prietarauja Konstitucijai. Kreipimasis Konstitucin Teism nestabdo baudiamosios teiss statym galiojimo; ii. Bendrosios praktikos teism sprendimai: 1) Sprendimai konkreioje byloje. Teism statymas tvirtina ribot precedent, taigi ne visi priimti sprendimai yra altiniai. Precedentais pripastami tik Aukiausio teismo aprobuotos nutartys (ne tik AT priimtos nutartys, bet tik AT aprobuotos); 2) Aukiausio teismo senato priimami nutarimai. Senato nutarimai pagal Konstitucin Teism nra baudiamosios teiss altiniai. Bet jie yra svarbs ta prasme, kad juose atsispindi daugumos Aukiausiojo teismo teisj pozicija. ie nutarimai ilieka netiesioginiu altiniu. h. Generalinis prokuroras yra prims kelet nutarim, kurie sprendia baudiamosios teiss reikalus, bet neaiku, ar tai yra teiss altiniai, be to, neaiku, kiek jie yra privalomi kitoms institucijoms (teismams neprivaloma, prokurorams privaloma, o kiek tai privaloma ikiteisminio tyrimo institucijoms neaiku); 2. Tarptautiniai. Visi tarptautiniai baudiamosios teiss aktai gali bti grupuojami : a. Privalomi. Tai dvials ir daugiaals Lietuvos sutartys, sudarytos vairiuose rmuose. Baudiamajame kodekse neparayta, kad tarptautin teis turi prioritet prie kodekso normas. Tai reikia, kad tarptautin teis su baudiamja teise sugyvena kitaip nei kitos teiss akos. Sutartys gali bti: i. Perkeltos nacionalin teis (absoliuti dauguma). Baudiamasis kodeksas turi bti keiiamas, jei statymas neatitinka sutarties reikalavim, tai sprendia pati Lietuva. Pavyzdiai: JOT konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum (+2 papildomi protokolai), JTO konvencija dl neteistos narkotini ir psichotropini mediag apyvartos, JTO konvencija prie korupcij, konvencija prie terorizmo finansavim. i sutari taikyti negalima tiesiogiai dl keli prieasi. Formali - Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris sako, kad baudiamojoje teisje tiesioginis taikymas tarptautini sutari negalimas, materiali sutartyse nenurodomos bausms ir j taikymo slygos; ii. Sutartys, kurios gali bti tiesiogiai taikomos. Toki sutari nra daug. iuo atveju atskiri baudiamojo kodekso straipsniai sako, kad gali bti taikomos tarptautins sutartys. Pavyzdiui, tarptautini organizacij pareignai ar diplomatai, taikant tarptautin sutart, nebus patraukti baudiamojon atsakomybn. b. Rekomendacinio pobdio. Tarptautini organizacij priimami neprivalomo pobdio aktai. 3. Europos sjungos. ES teisin sistema Lietuvoje dabar neturi aikios vietos. Vyrauja trys poiriai. Pirmas sako, kad ES teis tokia pati, kaip ir visa tarptautin teis. Antras poiris sako, kad ES teis valstybse narse yra nacionalin teis. Treias poiris, prie kurio labiausiai linkstama ES teis yra specifin ir savarankika teiss sistema, kurioje galima rasti ir nacionalins, ir tarptautins teiss poymi. ES teis turi labai nedaug, k pasakyti baudiamosios teiss klausimas (tik apie 20 teiss akt). Pavyzdiui: dl vaik seksualinio inaudojimo ir pornografijos. Galima iskirti 3 ES teiss akt ris: a. ES tarptautins sutartys nieko nesiskiria i esms nuo kit tarptautini sutari. b. (antrin teis) Pamatinis (pagrind) sprendimas c. (antrin teis) Direktyva. Skiriasi nuo pamatinio sprendimo primimo procedra. Pagrindus priima ministr taryba turi balsuoti paios valstybs-nars, direktyvos primime dalyvauja ir gali dalyvauti visos ES institucijos. Teisine prasme pagrind sprendimo primimas gali bti tiktai vienbalsis (neturi bti n vienos valstybs prie). Direktyva gali bti priimta bals dau7

guma. J gyvendinimas taip pat skiriasi. Pagrind sprendimo negyvendinimas ar netinkamas gyvendinimas perkeliant baudiamj teis utraukia tik politin atsakomyb. Direktyvos atveju Europos komisija gali reikalauti valstybs pasiaikinimo (prieastys ir motyvai, kodl negyvendinta direktyva ir k valstyb ketina daryti ateityje), jei pasiaikinimas netenkina komisijos, tai kreipiamasi Europos teism, kuris nubaudia eurais. Jei valstyb negyvendino direktyvos, tai valstybs nacionalinis teismas turi tiesiogiai taikyti direktyv (baudiamajai teisei tai negalioja). Nereikalaujama, kad paodiui bt direktyvos ar pagrind sprendimai perkelti valstybs nacionalin sistem. Tiek direktyvose, tiek pamatiniuose sprendimuose, pirma, yra nurodomas tikslas, kam skirtas is teiss aktas, antra, apibriami nusikaltimai (nusikalstamos veikos poymiai, iskyrus bausms reikalus), treia, nurodoma, kad bendrininkavimas ar pasiksinimas toki veik turi bti baudiamas, ketvirta, atskirais atvejais, numatomos bausmi rys (pvz., turto konfiskavimas sukiavimo atveju), penkta, nurodomos privalomos jurisdikcijos taisykls, nuostatos dl juridini asmen atsakomybs u tokias veikas, galiausiai, terminas, iki kurio valstyb-nar turi gyvendinti t direktyv ar pagrind sprendim. Europos teisingumo teismo sprendimai: a. Apie ES teiss aktus; b. Apie konkreias valstybes. Preliminars nutarimai pasako, kaip reikt vertinti tam tikros ES teiss akt.

Baudiamosios teiss istorija

Savarankikai.

Baudiamosios teiss normos struktra

Baudiamosios teiss normos struktra yra identika normos struktrai, apie kuri kalba teiss teorija. Egzistuoja trys struktriniai elementai: hipotez, dispozicija ir sankcija. Kiekvieno elemento samprata taip pat identika teiss teorijai.

Hipotez
Kai kurie autoriai teigia, kad baudiamosios teiss norma neturi hipotezs. Taiau tai nra vyraujantis mstymas. Pagrindinis toki autori teiginys: BK straipsniuose nerasime tokios dalies, taiau nesutinkantys su tuo teigia, kad tie, kurie taip mano, painioja straipsnio struktr su viso kodekso struktra. Viena norma nebtinai turi atitikti vien straipsn. Hipotez slygos, kurioms esant pradeda veikti dispozicija. Nurodomos erdvs, laiko ir pan. slygos.

Dispozicija
Dispozicija poelgis, kuris yra udraustas. Visos dispozicijos pagal apraym yra skirstomos ris: Paprasta dispozicija tokia elgesio apraymo forma, kai yra tik nurodomas pats udrausto elgesio pavadinimas ir daugiau dispozicijos tekste nerandama platesni tokios veikos poymi. i ris naudojama tais atvejais, kai veikos pavadinimas nekelia joki diskusij, yra visikai aikus. Pavyzdys: nuudymas;

Apraomoji dispozicija iuo atveju st. leidjas pateikia isam nusikalstamos veikos poymi vardijim, visi st. numatyti poymiai turi bti nustatyti konkreioje veikoje tam, kad turtume btent t veik. Pavyzdys: vagyst; Alternatyvi dispozicija tokia ris, kai st. leidjas numato kelet galim nusikalstamos veikos variant, tokios dispozicijos esm sudaro tai, kad tiek vieno numatyto varianto, tiek ir vis variant padarymas sudaro vien ir t pai nusikalstam veik. Pavyzdys: baudiamoji atsakomyb u neteist aunamojo ginklo gijim, laikym, realizavim ar kt. perleidim. Tradicikai i dispozicijos ris atskiriama pagal od arba, turime bti tikri, kad tas odelis atskiria paioje taisyklje numatytas veikos ris; Nukreipianioji dispozicija tokia ris, kada statym leidjas apraydamas tam tikr nusikalstam veik ir siekdamas ivengti bereikaling teksto kartojim baudiamajame statyme pateikia nuorod tam tikr tik baudiamojo statymo straipsn arba jo dal ir daugiau nebepateikia tos veikos poymiu; Blanketin dispozicija ji labai panai nukreipianij, taiau nuo jos skiriasi tuo, kad ji nukreipia bet kok kit statym, iskyrus baudiamj kodeks. Pavyzdys: neteisingas bals suskaiiavimas rinkimuose (reikia studijuoti seimo rinkim statym, kaip skaiiuoti balsus); Dispozicija su vertinamaisiais poymiais baudiamajame statyme neretai pateikiami tam tikri apibdinimai, kuriems nra tikslaus apibrimo, daniausiai taip apibdinama arba veikia (pvz., piktybikai, verslikai, iurkiai), arba veikos padariniai (pvz., sunkios pasekms). ie vertinamieji poymiai statyme naudojami smoningai, nes leidia vertinti kiekvien konkrei situacij bei vykdyti tikrj teisingum. Poymi turinio nustatymas teismins valdios kompetencija. Tikrj turin daniausiai galima atskleisti tik analizuojant konkreias bylas. Kai kuriais atvejais, nors ir panaudotas vertinamasis poymis (pvz., sunkiais padariniais), statyme pateikiama ir toki poymi formali iraika (pvz., vagyst stambiu mastu yra tada, kai pagrobto turto vert virija 32000 lit) tada tokia dispozicija nra su vertinamaisiais poymiais; Kompleksin dispozicija tokia ris, kai nusikalstama veika apraoma panaudojant bent 2 dispozicij apraymo bdus.

Baudiamosios teiss teorijoje labai kritikuojamos blanketins ir su vertinamaisiais poymiais dispozicijos dl to, kad ios dvi rys nevisikai atitinka baudiamosios teiss princip, kuris reikalauja, jog nusikalstama veika baudiamajame statyme turi bti aprayta aikiai ir tiksliai. Pagal ES mogaus teisi teism, vertinamieji poymiai negali bti vieninteliai apibriantys veik, be to, turi bti galima iankstin j prognoz.

Sankcija
Sankcija ta dalis, kurioje vardijamos teisins pasekms u tai, kad asmuo padaro veik, numatyt dispozicijoje. Negalima tapatinti su bausmmis. Skiriamos kelios sankcij rys: Paprasta sankcijoje numatyta tik viena bausm, teismas neturi pasirinkimo ir gali tik j vien paskirti; Alternatyvi sankcijoje numatyta dvi ar daugiau bausmi, teismas atsivelgia bausmi skyrimo taisykles ir irenka vien bausm.

Dar viena sankcij klasifikacija yra pagal bausms dyd. Pagal baudiamj kodeks apibriamos tik laisvs atmimo bausmi ribos, kit bausmi ribos idstomos ne sankcijoje, o bendrojoje dalyje (pvz., baud straipsnis). Toki sankcij rys: Nurodoma tik maksimali laisvs atmimo riba;

Nurodoma ir minimali, ir maksimali laisvs atmimo riba. Tarp i ri yra tik vienas skirtumas abiem atvejais egzistuoja minimali riba, tiesiog nustatydamas sankcijoje minimali rib statym leidjas j nustato didesn, nei numatyta minimali baudiamajame kodekse laisvs atmimo bausm. Kai minimali riba nenustatyta, galioja laisvs atmimo ries minimali riba, kuri yra 3 mnesiai.

Pasaulyje egzistuoja ir grietai apibrt bausmi, kai statyme nurodoma tiksli bausm (pvz., Singapre). Dar viena sankcija neapibrta egzistuoja tik kai kurios JAV valstijose, kuri gali bti su minimaliu dydiu arba be jo (pavyzdys: baudiama laisvs atmimu ne maiau kaip 10 met arba baudiama laisvs atmimu). Dabartiniame BK vyrauja alternatyvios sankcijos (apie 2/3). Sankcijoje daniausiai nurodomos 3-4 bausms.

Baudiamojo statymo galiojimas laike

1. 2. 3. 4. 5. Baudiamojo statymo sigaliojimas ir galios netekimas; Bendrosios statymo galiojimo taisykls; velnesnio ir grietesnio baudiamojo statymo galiojimo principai; Tarpinio baudiamojo statymo galiojimo principai; Konkretaus nusikaltimo padarymo laikas.

Labai svarbus Aukiausiojo teismo nutarimas dl baudiamojo statymo galiojimo laike. Reikia turti galvoje baudiamojo statymo galiojimo laike taisykles ir taikymo taisykles (nemaiyti). Taikyti galima tik galiojant statym. Baudiamasis statymas sigalioja ir baigia galioti tiksli dat, kuri reikia nustatyti. sigaliojimo kontekste baudiamieji statymai neturi skirtum nuo bendros statym sigaliojimo tvarkos. Yra keli galimi variantai: 1. statymas sigalioja paskelbimo Valstybs iniose dien (be paskelbimo Valstybs iniose ir kiti variantai neveikia); 2. statymas sigalioja t dien, kuri numatyta statyme (vliau nei paskelbiama Valstybs iniose); 3. sigaliojimo dat nustato specialus statymas. Baudiamasis statymas gali bti taikomas tik galiojantis ir tik kit dien po jo paskelbimo Valstybs iniose. Galios netekimas tos pat taisykls, kaip ir sigaliojimo atveju. Taikomas tas baudiamasis statymas, kuris galiojo veikos padarymo metu. Pastaroji taisykl turi 2 iimtines situacijas: 1. velnesnio baudiamojo statymo galiojimo principai. velnesnis statymas (susiaurina nusikalstamos veikos ribas) yra taikomas atgal. velnesniu statymu pripainti tokie baudiamieji statymai, kurie: a. Naikina baudiamj atsakomyb u tam tikr anksiau buvusi nusikalstam veik (siaurina tam tikros nusikalstamos veikos ribas); b. Naujasis statymas velnina bausm: alternatyvi (velnesni) bausmi raymas sankcij, grietesni bausmi ibraukimas, minimalios laisvs atmimo bausms sumainimas, maksimalios bausms sumainimas; c. Naujasis statymas kitaip lengvina kaltinamojo teisin padt (teistumo klausimai, bausms atlikimo slygos, bausms vykdymo slygos). 10

2. velnesnis statymas atgal gali bti taikomas iki to momento, kol jis turi teisin prasm. Svarbu nustatyti konkreios nusikalstamos veikos padarymo laik. Veikos padarymo momentas priklauso nuo to, kaip statymas apibria konkreios veikos baigtinumo moment. Pagal teisinio baigtinumo moment nusikalstamos veikos skirstomos: 1. Materialioji sudtis tokia sudtis, kuri laikoma baigta, kai asmuo padaro pai veik ir atsiranda baudiamajame statyme nurodyti tos veikos padariniai (pvz., smgis galv ir mirtis, tai baigtinis momentas bus mirtis); 2. Formali sudtis veikos baigtinumas siejamas su paios veikos padarymu. Paskutinis veikos momentas ir yra tokios veikos padarymo momentas. Padariniai iuo atveju nra svarbs (pvz., smgis galv ir mirtis, tai baigtinis momentas bus smgis); 3. Nukirstin sudtis pirmo veiksmo, kuris sudaro veikos poymius pradia jau yra baigta nusikalstama veika (pvz., tik pradjus daryti kakoki veikia, ta pradia ir bus veikos baigtinis momentas; pavyzdys: nusikalstamas susivienijamas, tik prasideda jo organizavimas, jau veika laikoma baigta). Nusikalstamos veikos baigtinumo moment apsprendia iorinis veikos pasireikimas. Reikia irti, k statymas akcentuoja: padarinius, veik ar veikos pradi (pvz., nuudymas ir udymas). Grietesnis statymas toks, kuris blogina kaltinamojo gyvenim (atvirkiai kaip lengvinantis). Grietesnis baudiamasis statymas atgal negalioja. Iskyrus vien iimt: paios pavojingiausios nusikalstamos veikos monijai ir mogikumui (pvz., genocidas, kai kurie karo nusikaltimai ir pan.). Tokios iimtys iplaukia i tarptautini konvencij. Taikoma tik tiems asmenims, kuri atvilgiu nra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tarpinis baudiamasis statymas tokia situacija, kai nuo veikos padarymo momento, iki pirmojo nuosprendio primimo momento baudiamasis statymas pasikeiia du arba daugiau kaip du kartus. Aukiausio teismo senatas teigia, kad taikoma velnesn taisykl lyginant i veikos padarymo momento ir taikymo momento, bet teismas turi atsivelgti ir tarpin statym.

Baudiamojo statymo galiojimas erdvje

Kad statymas galioja kakurioje teritorijoje, dar nereikia, kad jis bus taikomas. iuo atveju kalbama tik apie galiojimo teritorij, kuri apibria valstybs siena. Taiau iimtys yra tokios: Skraidantys ir plaukiojantys objektai: o Kariniai kur bebt, taikoma tos valstybs teis, kurios vliav jie turi; o Civiliniai neutraliose teritorijose taikomas vliavos principas, taiau kitos valstybs teritorijoje toks principas netaikomas. Dabar brsta uosto principas, tai yra, irima, kiek realiai vliava atitinka gul, jei ryio nra, tai laikoma, kad tas laivas priklauso tai jurisdikcijai, kurios valstybs uoste daugiausiai bna. Diplomatins atstovybs tiek alyje, tiek usienyje (priklauso ir ambasadoriaus mainos); Kontinentiniai elfai, ekonomins zonos ir pan. Tai tokios teritorijos, kuri valstybs sienos neapibria, jos isitsia ir u valstybi sien. Kiekviena valstyb taiko savo jurisdikcij ekonominje zonoje.

Veikos padarymo vieta. Priklauso pagal baigtinumo momento viet: Materiali sudtis kur atsirado pasekms; Formali sudtis kur padaryta veika (baigta daryti); Nukirstin sudtis kur pradta veika. 11

Tam, kad kaltininkas neivengt baudiamosios atsakomybs darydamas veik keliose valstybse, vis valstybi baudiamuosiuose statymuose tvirtintos kolizins normos, kurios teigia, pvz., kad nusikalstama veika laikoma padaryta Lietuvoje, jeigu ji buvo pradta, tsiama arba baigta. Kitas reikalavimas: asmuo turi bti persekiojamas u toki nusikalstam veik, kuri yra nusikalstama ir Lietuvoje.

Baudiamj statym galiojimas asmen atvilgiu

Visiems Lietuvoje esantiems asmenims nepriklausomai nuo j buvimo Lietuvoje teistumo, legalumo, laiko ir pan. galioja Lietuvos baudiamasis statymas. Iimtis: nurodyta sutartyje ar kur nors, kad baudiamosios jurisdikcijos atveju, sprendiama viskas pagal pilietyb. Usieniei teisin status btina vertinti, ar turi jis kokius nors imunitetus ir pan. Specifiniai jurisdikcijos klausimai: nepriklausomai nuo veikos padarymo vietos taikomi LR baudiamasis statymas: 1. Pilietybs principas. LR pilietis arba nuolat LR gyvenantis asmuo atsako pagal Lietuvos baudiamj st. nepriklausomai nuo to, kur jis padar nusikaltim. i taisykl taikoma tik Lietuvos pilieio ar nuolatinio gyventojo atvilgiu. Ji taikoma tada, kai nusikalstama veika padaroma kitoje valstybje ir nusikaltlis grta Lietuv (Lietuvos pilieiai usienio valstybms neiduodami). Principas kalba tik tai apie nusikaltimo padarym (ne apie baudiamuosius nusiengimus). Iimtys: usienio valstyb vykdo pati teisingum, ekstradicijos sutartis su ES ir su JAV; 2. Valstybs interes apsaugos principas. Pagal Lietuvos baudiamj statym gali atsakyti usienieiai, kurie padaro nusikaltim usienyje, taiau tuo nusikaltimu yra paeidiami Lietuvos valstybs interesai (pavyzdys: Vokietijoje Vokietijos pilietis gauna Lietuvos valstybs paslapt ir j parduoda, tai atsidrs Lietuvoje bt teisiamas); 3. Universalios jurisdikcijos principas. i nuostata Lietuvos BK yra atsiradusi i tarptautini sutari. Principas teigia: nesvarbu kur ir nesvarbu kas padar nusikaltim, numatyt baudiamajame kodekse ir atsiradus dl tarptautins sutarties reikalavim, tai asmuo atsakys Lietuvoje net ir u tok nusikaltim, kuris nelaikomas nusikaltimu toje valstybje, kurioje jis buvo padarytas. is principas Lietuvoje apribotas tik tarptautini sutari reikalavimais. Yra valstybi, kur is principas galioja visiems nusikaltimams (pvz., Belgija).

Ekstradicija ir Europos areto orderis

Savarankikai: kas tai per dalykas, kada taikomas, kokios slygos ir reikalavimai.

Teisinis prieglobstis
Savarankikai

Baudiamojo statymo aikinimas

Aikinimo rys pagal turinio pltim arba siaurinim. Iskiriamos trys rys: 1. Adekvatus baudiamojo statymo aikinimas. statymas aikinamas taip, kaip jis paraytas; 2. Pleiamasis aikinimas. Tai toks aikinimas, kada statymas aikinamas plaiau negu parayta. Pavyzdys: baudiamoji atsakomyb u plim (naudojamas mogui specialiai aloti sukurtas rankis) be pleiamojo aikinimo bt absurdika situacija; 12

3. Siaurinantis aikinimas. Paraytas turinys aikinamas siauriau. Pavyzdys: btinoji gintis (braunantis bst besiginantysis turi praktikai neribotas gynybos ribas ir net nebus vertinama, ar buvo btinoji gintis) bsto samprata aikinama siaurinamai, kad tai yra patalpa, kuri skirta laikinai arba nuolat gyventi mogui. Baudiamojoje teisje negalimas teiss ir statymo analogijos taikymas.

Nusikalstamos veikos samprata

Nusikaltimas ir nusikalstama veika nra tapatu. Nusikalstama veika apima ir nusikaltim, ir baudiamj nusiengim. Nusikalstamos veikos poymiai ir samprata: baudiamasis kodeksas samprat apibria tai tai pavojinga, prieinga teisei veika, kuri yra padaroma kaltai ir u kuri statymas numato tam tikras baudiamsias priemones. U nusikaltim visada numatomas laisvs atmimas, o u nusiengim laisvs atmimas negalimas. Nusikalstamos veikos poymiai: 1. Pavojingumas. Tai yra materialusis nusikalstamos veikos poymis, kuris parodo, koki al daro arba gali padaryti tam tikra veika asmeniu, valstybei arba visuomenei. Pavojingum apsprendia objekto vertingumas, daromos realios arba galimos alos dydis bei pobdis. is poymis matuojamas kiekybiniu (ksinimosi kiekis) ir kokybiniu (pobdis kok teisin gr ksinamasi tam tikra veika, itie griai igraduoti, tai yra, kuo gris ariau bendrosios dalies, tuo objekto vert didiausia) matu. N vienoje Vakar Europos valstybje vien tik pavojingumas nra nurodytas kaip nusikalstamas poymis; 2. Prieingumas teisei. Teistumo realizacija baudiamojoje teisje, jo esm sudaro tai, kad nusikalstama galima laikyti tik toki nusikalstamj veik, kuri jos padarymo metu jau buvo udrausta galiojaniame baudiamajame kodekse. i taisykl apima ir draudim taikyti teiss ir statymo analogij; 3. Kaltumas. Baudiamoji teis dar vadinama kalts teise, nes visi aspektai susij su nusikalstama veika yra siejami su t veik padariusio asmens kalte. Tik kaltai padaryta veika yra nusikalstama. I baudiamosios teiss turi bti eliminuojamas objektyvus pakaltinimas (atsakomyb be kalts); 4. Baudiamumas. Jo esm sudaro: u nusikalstam veik statymas turi numatyti baudiamsias priemones. U nusikaltim privalomas laisvs atmimas, o baudiamojo nusiengimo atveju laisvs atmimo bti negali.

Nusikalstam veik rys

Rys: 1. Nusikaltimas. Klasifikavimo kriterijus laisvs atmimo dydis sankcijoje. Nesunks nusikaltimai yra tie, u kuriuos numatyta maksimali laisvs atmimo riba nevirija 3 met. Apysunkiai nusikaltimai yra tie, u kuriuos numatoma laisvs atmimo bausm vir trij met, taiau maksimali riba nevirija 6, o sunks vir 6, bet ne daugiau 10. Labai sunks virija 10 met laisvs atmimo bausm arba alternatyviai yra numatyta laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm (Pavyzdiui: 2-12 bausm yra u labai sunk nusikaltim): a. Tyiniai nusikaltimai: i. Nesunks nusikaltimai; ii. Apysunkiai nusikaltimai; 13

iii. Sunks nusikaltimai; iv. Labai sunks nusikaltimai. b. Neatsargs nusikaltimai 2. Baudiamasis nusiengimas. Tokios veikos toliau neklasifikuojamos. Visas veikas galima grupuoti dar dvi didiules nestatymines grupes: 1. Sunks ir labai sunks nusikaltimai; 2. Visos likusios grups.

Nusikalstamumas
Savarankikai.

Nusikalstamos veikos sudtis

Nusikalstama veika, galima sakyti, ir yra nusikalstamos veikos sudtis. Tradicikai, nusikalstamos veikos sudtis apibriama kaip objektyvi ir subjektyvi poymi visuma, kuri yra btina ir tuo paiu pakankama konstatuoti tai, kad yra padaryta nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos struktr sudaro 4 elementai. Du i j yra objektyvs, du subjektyvs: 1. Objektyvs: a. Objektas. Objektas visada prie savs dar gali turti dalyk; b. Objektyvioji pus. Objektyvioji pus jungia savyje bene daugiausiai struktrini dali: veika, padariniai (pasekms), prieastinis ryys tarp padarini ir veikos, veikos padarymo laikas, vieta, priemons, rankiai, bdas ir aplinkybs. 2. Subjektyvs: a. Subjektas. J sudaro du aspektai amius ir pakaltinamumas; b. Subjektyvioji pus. Sudaro trys elementai: kalt, motyvas, tikslas. Nors vieno poymio trkumas neleidia daryti ivados, jog yra padarytas nusikaltimas arba baudiamasis nusiengimas. Teorijoje element poymiai klasifikuojami 2 grupes: 1. Privalomi. Objekte dalykas. Objektyviojoj pusj veika, padariniai ir ryys. Subjektyviojoj pusj kaltj. 2. Fakultatyviniai. Subjektas. ie poymiai neturi takos veikos vertinimui. Jie leidia tik individualizuot konkrei nusikalstam veik.

Nusikalstam veik sudi klasifikavimas

Riavimas gali bti vertikalus ir horizontalus. Sudtys: 1. Bendroji 2. Rin nusikalstam veik sudtis. Jos esm sudaro tam tikros ries nusikalstam veik sudi grup (BK specialiosios dalies skyriai iskirti riniu pagrindu). Atsivelgdami poymius , galime rasti, kur rayti t veik BK. i klasifikacija parodo tam tikr veik rinius poymius, kurie bdingi ne tik vienai nusikalstamai veikai, bet ir visoms tos ries veikoms; 3. Konkreti nusikalstamos veikos sudtis. Kalbama apie konkrei nusikalstam veik, kuri klasifikuojama horizontaliai. Skiriami trys kriterijai, pagal kuriuos klasifikuojama konkreti sudtis: 14

a. Pavojingumas. Daniausiai pagrindin sudtis idstoma pirmojoje straipsnio dalyje, o privilegijuota arba kvalifikuota sudtis dstoma kitose dalyse. Pagrindinis kriterijus yra sankcijoje numatytos bausms ir j dydiai (privilegijuotos sudties atveju velnesn bausm, kvalifikuotoje grietesn). Deja, ne visada laikomasi io principo: statym leidjas kartais privilegijuotas sudtis numato keliuose savarankikuose straipsniuose, pvz., nuudymo atveju panaudojami abudu metodai. Treias bdas statym leidjas viename straipsnyje idsto ne vien, o kelias pagrindines nusikalstamos veikos sudtis, tokiuose straipsniuose btina tiksliai nustatyti, kurios dalys bus pagrindinmis dalimis, o likusias tikrinti, su kuria pagrindine sudtimi jos yra siejamos. Kartais panaudojama nukreipianioji dispozicija, tada t ryi nra taip sunku nustatyti: i. Pagrindin. i sudtis nustato tokius nusikalstamos veikos poymius, kuriais statym leidjas nenumato nei sunkinani, nei lengvinani aplinkybi; ii. Sudtis su lengvinaniomis aplinkybmis (privilegijuota sudtis). Tai tokia sudtis, kurioje yra pagrindins sudties poymiai, taiau alia j iskiriami papildomi poymiai, kurie maina veikos pavojingum; iii. Sudtis su sunkinaniomis aplinkybmis (kvalifikuota sudtis). Joje yra pagrindiniai veikos poymiai, greta j papildomi poymiai, kurie didina veikos pavojingum. b. Sudties apraymas, ia skirstoma : i. Paprastas (sutampa su dispozicij turiniu): 1) Apraomosios; 2) Nukreipianios; 3) Blanketins. ii. Sudtines: 1) Alternatyvin (sutampa su dispozicijos turiniu); 2) Sudtis su dviem objektais. Tai tokia nusikalstamos veikos sudtis, kuri numato, jog norint padaryti kakuri vien nusikalstam veik, btina paeisti 2 baudiamojo statymo saugomus objektus. Pavyzdys: plimas, io nusikaltimo metu kaltininkas ksinasi du grius: nuosavyb ir mogaus sveikat. Toki sudi esm nors statymas ir numato atskiras sudtis u ksinimsi nuosavyb ir asmenis sveikat, tikrj tokios veikos esm atskleidia btent abiej objekt paeidimas vienu metu (ksinimasis sveikat iuo atveju yra bdas paimti kito asmens nuosavyb); 3) Sudtis su dviem veiksmais. ios sudties esm nusikalstam veik sudaro bent dviej skirting (kartasi ir tapai) veiksm atlikimas. Tik atlikus antr veiksm bus viena nusikalstamos veikos sudtis. i ris turi kelet pori: a) Sudtys su administracine prejudicija. Asmuo turi atlikti bent du veiksmus. U pirmj atvej asmuo turi bti baustas administracine tvarka; b) Sudtys, kai reikalaujama nebe dviej, bet nemaiau kaip 3 veiksm. iai riai apibdinti naudojami 2 terminai: sistemikumas (reikalavimas tam tikro veiksmo atlikimo nemaiau 3 kartus) ir verslikumas (tas pats sistemikumas, be to, papildomas reikalavimas, kad kaltininkas i toki veiksm gaut pagrindines arba papildomas pajamas). Pavyzdys: sistemingas smgi sudavimas (ne maiau kaip tris kartus sudavus); verslikai naudojamas kai kuriuose nusikaltim finansams ar ekonomikai sudtyse; 15

4) Sudtys su keliomis pasekmmis. Pagal savo esm ios sudtys yra labai panaios sudtis su dviem objektais. Reikalaujama, kad i vienos veikos kilt bent dvi pasekms (padariniai). Kiekvieni i kilusi padarini yra udrausti baudiamajame statyme, taiau atskyrus juos nevisikai atspindtume tam tikros sudties esm. Pavyzdys: neteistas aborto padarymas, sukls sunkius padarinius. iii. Sudi klasifikacija pagal konstrukcij. Klasifikacija atsiremia teisin baigtinumo moment: 1) Materialiosios. Turi bti ne tik veika, bet ir padariniai; 2) Formalios tai tokios sudtys, kuriose minima tik pati veika. Teisikai laikoma, kad veika padaryta tik j padarius; 3) Nukirstins pirmo veiksmo pradia jau yra baigta visa nusikalstama veika.

Sudties objektas
Nusikalstamos veikos objektu tradicikai laikomas paeistas teisinis gris, kur saugo baudiamasis statymas (btent paeistas teisinis gris). Klasifikuojama vertikaliai: 1. Bendras objektas; 2. Rinis (specialioji BK dalis skiriama pagal j); 3. Konkreios veikos objektas. Objektas turi savo vertingum. Kuo vertingesnis objektas, tuo didesn turi bti jo apsauga (sankcijoje numatyt bausmi grietumas). Vertingumo gradavimas priklauso nuo statym leidjo, jis negali bti savavalikas, turi remtis teisiniais aspektais , tradicijomis ir tarptautins teiss paskirt. BK specialioji dalis remiasi statym leidjo poiriu objekt vertingum. Pirmasis kodekso skyrius pripastamas kaip labiausiai vertingas objektas, o kiekvienas toliau einantis skyrius su maiau vertingu objektu. Taiau yra 1 iimtis paskutinysis specialiosios dalies skyrius: iskyrimo kriterijus yra ne objektas, o subjektas. Horizontaliai objektai klasifikuojami pagrindin ir papildom. Teorijoje pagrindiniu laikomas labiau vertingas objektas, o papildomu maiau vertingas. Taiau yra toki atvej, kai statymuose i taisykl neatitinka, pavyzdiui: plimo sudtis (mogaus sveikata vertinama labiau nei nuosavyb, taiau ia pagrindiniu objektu laikoma nuosavyb). O normaliais atvejais veikos su dviem objektais raomos t skyri, kur raomas pagrindinis, tai yra, vertingesnis objektas. Greta objekto iskiriamas nusikalstamos veikos dalykas. j yra 2 poiriai. Vienas teigia, kad tai materiali objekto iraika, kitas dalyku gali bti ir nematerials aspektai (pvz., tvarka, garb, orumas). iuo metu linkstama prie to, kad pirmoji pozicija tikslesn, nes antrosios pozicijos atveju daniausiai sunku atskirti objekt nuo dalyko. Taigi: objektu laikomi tam tikri teisiniai santykiai, kuri nemanoma paiupinti, o dalykas materiali iraik turintis daiktas, kurio pagrindu susiklosto objekt sudarantys teisiniai santykiai. Pavyzdys: automobilio vagysts atveju objektu yra nuosavybs teisiniai santykiai, kurie yra paeidiami (savininkas nebegali faktikai valdyti ir disponuoti pavogtu automobiliu), o dalykas yra pats automobilis. Objektas visuomet turi bti paeidiami, o dalykas gali bti ne tik nepaeidiamas, bet netgi pagerinamas (pvz., pavogtas automobilis suremontuojamas). Dalyku gali bti ir mogus, bet jis yra vardijamas nukentjusiuoju.

16

Objekto ir dalyko reikm: 1. Objektas leidia priskirti konkrei nusikalstam veik tam tikrai veik riai; 2. Objektas leidia atriboti vienas veikas nuo kit; 3. Dalykas neretai leidia rasti tinkam viet baudiamajame statyme (pvz., narkotini priemoni vagysts atveju visos nusikalstamos veikos susijusios su neteista narkotini mediag apyvarta yra nusikaltim susijusi su narkotini mediag apyvarta skyriuje); 4. Dalykas leidia atskirti vien nuo kitos vienares veikas. Pavyzdiui, nuudymo atveju kvalifikuot nuudym galima atskirti taip: nios moters nuudymas yra pavojingesnis u paprast nuudym; 5. Kartais dalykas leidia atskirti nusikalstam veik ris (nusikaltim ir nusiengim). Pavyzdiui: vagysts atveju nuo 1 iki 3 MGL vagyst tik nusiengimas; 6. Dalykas leidia atskirti nusikalstam veik nuo nenusikalstamos veikos. Pavyzdiui: vagyst dalyko, nevirijanio 1 MGL, sudaro tik administracinio teis paeidimo sudt.

Objektyvioji pus
Teorijoje objektyvioji pus objektyvi poymi visuma. Tai tokie poymiai, kurie pasireikia iorikai, kuriuos galima pamatyti, paiupinti. i pus sudaro: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Veika; Prieastinis ryys; Padariniai; Laikas; Vieta; Aplinkybs; Bdas; Priemons; rankiai.

Pirmieji trys pagrindiniai. Kad turtume nusikalstamos veikos sudt privalo bti objektyviosios puss poymiai.

Veika
Veika pavojinga, smoninga ir valinga mogaus elgesio variacija, kurios metu yra paeidiamas objektas. Smoningumas ir valingumas nusako, kad ne bet koks mogaus elgesys bus pripastamas veika, bet tik tuomet, kai elges mogus suvokia ir gali j kontroliuoti. Veika pasireikia dviem bdais: veikimu ir neveikimu. Veikimas aktyvs asmens veiksmai. Neveikimas pasyvus mogaus elgesys, taiau kaip objektyviosios puss poymis, neveikimas gali bti tik tada, kai mogaus pareiga veikti tam tikru bdu kyla i teiss. Teisins pareigos veikti altiniai: 1. statymai (pvz., policijos veiklos statymas); 2. siteisj teismo sprendimai (pvz., aliment nemokjimas); 3. Priesaika (pvz., medik priesaika suteikti btin pagalb). Kai kurie autoriai ia priskiria ir policijos priesaik (mano, kad j pareiga kyla ne i statymo, o i priesaikos); 4. Ankstesni kaltininko veiksmai, kurie sukuria pareig asmeniui veikti tam tikru bdu. Pvz., autovykio kaltininkui kyla pareiga pasirpinti nukentjusiais tame autovykyje. Analogika pareiga kyla ir laivo kapitonui laiv susidrimo metu (nebtinai kaltininkas). 17

Prieastinis ryys
Prieastinis ryys reikini vystymosi dsningumas, nulemiantis, jog nusikalstami padariniai atsiranda dl kaltininko padarytos veikos. Prieastinis ryys gali bti btinasis ir atsitiktinis. Btinuoju laikomas toks ryys, kai padariniai tiesiogiai iplaukia i kaltininko veikos. Atsitiktiniu laikomas toks ryys, kai padarinius nulemia ne vien tik kaltininko veika, bet ir kai kurie kiti alutiniai, nuo kaltininko valios nepriklausantys, veiksniai. Baudiamoji atsakomybs teorikai galima tik tada, kai nustatomas btinasis prieastinis ryys. Realybje bna kartais ir kitaip. Prieastinis ryys nustatinjamas i atsiradusi padarini viek, o ne i veikos padarinius. Tik tokiu bdu galima nustatyti, ar btent kaltininko veika sukl tuos padarinius ir ar tarp padarini ir kaltininko veikos yra btinasis prieastinis ryys. Prieastinio ryio esm kaltininkas jo negali kontroliuoti, tai yra dsningas reikini vystymosi procesas. Prieastinio ryio grandin gali bti labai sudtinga, todl btina nustatyti, ar j nebuvo siterps alutinis veiksnys, kuris galjo padaryti lemiam tak tam tikr padarini atsiradimui.

Padariniai
Padariniais baudiamojoj teisje laikomi pasikeitimai objektyvioje tikrovje, kuriuos nulemia kaltininko veika. Jais pripastami tik tokie pasikeitimai, kuriuos galima pamatyti, paiupinti. Visi padariniai klasifikuojami pagal kelis kriterijus kelias grupes: 1. Padarini pobdis: a. Fiziniai padariniai (pvz., sveikatos sutrikdymai, gyvybs atmimas); b. Materials padariniai, dar skirstomi: i. Gali bti vertinti pinigais (pvz., pavogus automobil); ii. Nekainuojami pinigine iraika: 1. Siejami su gamta (ala gamtai); 2. vairios kultros, mokslo ar pan. vertybs. 2. Padarini realumas: a. Realiai atsirad; b. Tiktini padariniai. Pagal LRBK kai kuri nusikalstam veik atveju nustatyta atsakomyb, kai tam tikrai veikai bdinga ne tik realiai atsirad padariniai, bet ir tuo atveju, kai veika sukelia reali grsm tam tikr padarini atsiradimui. Turi bti nustatyta, kad konkreti veika realiai galjo sukelti tam tikrus padarinius. Pavyzdys: geleinkelio transporto taisykli paeidimas, galjs sukelti avarij ar pan. pasekmes. 3. Dar viena klasifikacija: a. Formals padariniai; b. Padariniai, apibrti vertinamuoju poymiu.

Subjektas
Nusikalstamos veikos subjektu gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Atsivelgiant tai, kiekvieno i i subjekt slygos yra skirtingos.

Fizinis asmuo
Baudiamasis kodeksas numato 2 poymius: 1. Formalus subjekto amius; 2. Materialus subjekto pakaltinamumas. 18

Praktikai vis valstybi baudiamieji statymai numato tam tikr amiaus rib, nuo kurios asmuo gali atsakyti pagal baudiamuosius statymus. i amiaus riba yra siejama su mogaus fiziniu ir psichiniu isivystymu, nulemianiu jo sugebjim vertinti savo elges. Amius Lietuvos BK nustatyta bendroji amiaus riba yra 16 met. Asmuo, kuris veikos padarymo metu yra sulauks 16 met, gali atsakyti u daugum nusikalstam veik, numatyt baudiamajame statyme, padarym. Greta bendrosios ribos baudiamasis kodeksas numato dar dvi amiaus ribas: 1. emutin 14 met (bet dar nesukak 16). Atsako tik u statyme apibrt nusikaltim rat. Vis i nusikaltim bruoas tai tyiniai ir pakankamai pavojingi nusikaltimai, pvz., nuudymas. 2. Virutin 18 met. Tai ta riba, kurios sulauks asmuo gali atsakyti praktikai u visas baudiam ajame statyme numatytas veikas. mogaus amius nustatomas pagal jo dokumentus, o jei toki asmuo neturi, atliekama medicinos ekspertiz. Kai i vis nra inoma gimimo data (net ir metai), tokiais atvejais ekspertiz pateikia galimus gimimo metus, tokiose ivadose vadovaujamasi nuostatomis, kad asmuo yra tokio amiaus, kuris pagal ivad yra pats jauniausias ir jo gimimo data laikoma sausio 1 diena. Kai inomi gimimo metai, bet neinomas mnuo ir data, tada ekspertiz gali padti, tada laikoma, kad tiksli gimimo data yra nustatyto mnesio paskutinioji diena, o jei negalima nustatyti mnesio, laikoma, kad tai yra paskutinioji t met diena. Amiaus ir nusikalstamos veikos santykis. Tam, kad asmuo bt patrauktas baudiamojon atsakomybn, tiksli gimimo valanda neturi reikms. Savo gimimo dien asmuo dar laikomas netenkinaniu amiaus ribos slygos. Amiaus ribos nustatymas yra ir tam tikras baudiamosios politikos aspektas. Kuo riba emesn, tuo daugiau moni traukiami baudiamosios teiss veikimo sfer. Dabartinis BK nustat labai svarbi taisykl, kurios anksiau nebuvo: asmen, padariusi baudiamajame statyme numatyt veik iki 14 met amiaus galim atsakomyb u tokios veikos padarym. Tokiu atveju, gali bti taikomos aukljamojo ir kitokio poveikio priemons, kurias nustato specials statymai, bet tai nelaikoma baudiamuoju nusikaltimu. Pakaltinamumas Kiekvienu atveju btina konstatuoti, kad nusikalstam veik padars asmuo yra pakaltinamas. Pakaltinamumo baudiamasis statymas neapibria. Jo samprat pateikia, plaija prasme, mokslas (apima medicin, teis ir psichologij). Pakaltinamumas asmens gebjimas suvokti savo veiksm esm ir tuo paiu juos valdyti. LR baudiamoji teis reglamentuoja nepakaltinamum. Tai ne pakaltinamumo prieingyb. Ms baudiamasis kodeksas sako, kad pagal baudiamj kodeks neatsako asmuo, kuris veik padar bdamas nepakaltinamu. Nepakaltinamumas yra tam tikra asmens bsena, kuri nulemia 2 kriterijai: medicininis ir teisinis. Abu kriterijai yra privalomi vienu metu. Medicininis. J BK vardina kaip psichikos sutrikim. Baudiamojoje teisje iskiriamos i sutrikim rys, bet praktins reikms tai neturi: 1. Psichin liga; 2. Laikinas psichikos sutrikimas; 3. Silpnaprotyst. 19

Ar asmuo, veikos padarymo metu turjo psichikos sutrikim, sprendia medikai. Daugiau nieko jie nenustatinja. Teisinis. J sudaro 2 momentai: intelektualusis ir valinis. Intelektualusis apibdina mogaus intelekto sugebjimus veikos darymo momentu (sugebjimas suvokti savo veiksmus). Valinis atspindi, kiek veikos darymo metu mogus galjo kontroliuoti savo veiksmus (sugebjimas kontroliuoti savo veiksmus). Pakanka bet kurio medicininio ir bent vieno teisinio kriterijaus. Teisin kriterij konstatuoja teisininkai, o pripainimas nepakaltinamu yra tiesiogin teisinink pareiga. Nepakaltinamumas nustatinjamas tiktai veikos darymo momentui ir toks sprendimas pripainti asmen nepakaltinamu turi reikms tik toks konkreios veikos vertinimui. Esminis neveiksnumo skirtumas nuo nepakaltinamumo: neveiksnumo teisins pasekms ateityje, nepakaltinamumo praeityje. Jei asmuo gauna psichikos sutrikim po veikos padarymo, baudiamosios teiss prasme tai turi reikms ne baudiamajai atsakomybei, bet bausms klausimams. Tokiu atveju kalbama tik apie asmen turint psichikos sutrikim, o ne nepakaltinam asmen. Pakaltinamumas siejamas tik su teisiniu kriterijumi. Tai ne tas pats, kas nepakaltinamumas su minuso enklu. Pakaltinamu gali bti pripastamas tiek asmuo turintis psichikos sutrikim, tiek neturintis psichikos sutrikim. Pripainus asmen nepakaltinamu, jam gali bti taikomos priveriamosios medicinos priemons. Daniausiai tai priklauso nuo asmens pavojingumo aplinkiniams. Greta pakaltinamumo ir nepakaltinamumo BK teisintas dar vienas mogaus psichikos vertinimo variantas ribotas pakaltinamumas. Tai yra pakaltinamumo poris (sudedamoji dalis), turi bti konstatuojama, kad asmuo i esms yra pakaltinamas, tik tada sprendiama, ar asmuo turt bti ribotai pakaltinamas. Medicinin riboto pakaltinamumo dalis: psichikos sutrikimas yra riboto pakaltinamumo kriterijus, bet Lietuvos teismai riboto pakaltinamumo atveju medicinin kriterij aikina pleiamai ir, be psichikos sutrikim, kriter ijumi gali bti pripastami ir psichologiniai sutrikimai, ir tam tikros psichologins bsenos. Teisin kriterij, kaip ir nepakaltinamumo atveju sudaro valinis ir intelektualinis momentai. J skirtumas nuo nepakaltinamumo slypi ia: riboto nepakaltinamumo atveju asmuo negaljo visikai suvokti savo veiksm esms arba visikai j valdyti (dalinis sugebjimas suvokti ir valdyti savo veiksmus). Jeigu asmuo yra pripastamas ribotai pakaltinamu ir patenka pirmj nusikaltim grup, tai teismas gali atleisti nusikaltusj nuo bausms, j velninti ir abejais atvejais taikyti medicinos priemones. Antrosios nusikaltim grups atveju tik velninti bausm ir taikyti medicinines priemones. Asmen, apsvaigusi nuo vairiausi toksini ir narkotini mediag atsakomyb Asmuo, kuris padaro nusikalstam veik apsvaigs, nuo baudiamosios atsakomybs neatleidiamas: 1. Apsvaigimo altinis: nepateikiamas isamiai, tik pavyzdinis sraas (alkoholis, narkotikai ir pan.). Tai gali bti bet kokios mediagos (net ir teistai vartojami vaistai) naudojamos tiek pagal paskirt, tiek ne pagal paskirt, kuri pasekms mogui apsvaigimo suklimas; 2. Baudiamasis statymas skiria 2 apsvaigim grupes, kurios yra reikmingos atsakomybs aspektu: a. 1 grup: i. Savanorikas apsvaigimas; ii. Nesavanorikas apsvaigimas. Tik iuo atveju baudiamasis statymas numato kelet speciali taisykli. Tai toks apsvaigimas, kuomet tai yra pasiekiama priverstinai arba apgauls bdu. Tokio apsvaigimo atveju numatomos 2 situacijos: 1) Jeigu asmuo padaro 1-ai grupei priskirt nusikalstam veik, tada jis atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. 20

2) Jei padaroma 2-ai grupei priskirta veika, tada teismas turi teis velninti skiriam bausm. b. 2 grup: i. Patologinis apsvaigimas. Tik jis turi teisin reikm, nes jis priskiriamas laikiniems psichikos sutrikimams. Tai jau yra medicininis nepakaltinamumo kriterijus. Tokiu atveju, nesuvoks ar negaljs valdyti savo veiksm asmuo pripastamas nepakaltinamu arba ribotai pakaltinamu. O jei pripastamas pakaltinamu, taikomos priverstinio apsvaigimo taisykls; ii. Fiziologinis apsvaigimas. (lot.) Actio libero in causa asmuo atsako u veik, padaryt tam tikroje bsenoje, kurioje jis atsidr savo noru. Baudiamojoje teisje tai nra priimtina, nes apsvaigimas tada iskiriamas i kit psichikos sutrikim ri ir jie tampa vertinami nevienodai. Antra, atsakomyb kyla ne u pat apsvaigimo fakt, o u veik. Specialus subjektas Kartais prie amiaus ir pakaltinamumo poymi numatomi keli ar vienas papildomi poymiai, kurie yra k eliami btent nusikalstamos veikos subjektui. Galima iskirti poymius, kuriais iskiriami subjektai: 1. Pilietyb (kai kurias veikas gali padaryti tik Lietuvos pilietis); 2. Amius. Numatoma, kad kai kurias veikas gali padaryti tik pilnametis asmuo (pvz., nepilnameio traukimas nusikalstam veikl); 3. Tam tikras asmens pareiginis statusas (pvz., nusikaltimai krato apsaugos sistemai karikis arba nusikaltimai vieiesiems interesams valstybs tarnautojas); 4. Subjekto profesija. Pvz., viena neteisto aborto ris, kai abort padaro gydytojas, bet antisanitarinmis slygomis (gydytojas turi turti teis daryti abortus); 5. Lytis (pvz., motinos atsakomyb u naujagimio nuudym). Kriterij gali bti ir daugiau, tai priklauso nuo statym leidjo. Jei pradedama dispozicija tas, kas, tai nra specialus subjektas, o jei kalbama valstybs tarnautojas, karys, darbdavys ir pan., tai matyti, kad iskiriamas papildomas reikalavimas subjektui. Specialaus subjekto reikalavimai keliami veikos padarymo momentui. Nesvarbu, koks asmens teisinis statusas yra nuosprendio primimo metu. Be to, specialaus subjekto reikalavimai keliami tiktai vykdytojui, bendrininkai gali tokio poymio ir neturti. Fizinis asmuo, kaip nusikalstamos veikos subjektas Dabartinis BK neturi bendresni taisykli susijusi su socialine asmens branda (ratingumu ir pan.). Kitose valstybse socialin branda priskiriama riboto pakaltinamumo medicininiams kriterijams.

Juridinis asmuo, kaip nusikaltimo subjektas

JA baudiamoji atsakomyb Lietuvoje tvirtina atsivelgiant tarptautines sutartis ir ES reikalavimus. Pastarieji aktai nereikalauja baudiamosios atsakomybs, reikalaujama tik atsakomybs u nusikalstam veik padarym. Europoje yra 3 grups pagal JA atsakomybs sprendim: 1. Sprendia JA atsakomybs klausim baudiamja teise; 2. JA u nusikalstam veik taikoma administracin atsakomyb; 3. (Vokietija) JA atsakomyb vardijama kaip kvazibaudiamoji. I esms tai yra baudiamoji atsakomyb. Skiriasi nuo baudiamosios atsakomybs poveikio priemonmis ir rimis. Administracinj 21

atsakomybj priemons yra velnesns, o baudiamojoj atsakomybj numatomas net ir likvidavimas. Juridinis asmuo, kaip nusikalstamos veikos subjektas, gali atsakyti tik u tokias veikias, kurios yra tiesiogiai vardyto baudiamajame statyme. JA u nusikalstam veik atsako tik tada, kai baudiamojo statymo straipsnyje nurodoma, jog turi atsakyti ir juridinis asmuo. Juridinio asmens atsakomyb palaipsniui yra pleiama. Juridinis asmuo gali bti ir kurstytoju, ir organizatoriumi, ir padjju ne visada reikalaujama bti vykdytoju. Reikalavimai, kad juridinis asmuo atsakyt u nusikalstam veik: 1. Nusikalstam veik turi padaryti fizinis asmuo. Tai reikia, kad juridinio asmens atsakomyb yra ivestin; 2. Tokia nusikalstama veika turi bti padaryta juridinio asmens naudai arba interesais. Tai, k daro fizinis asmuo, ir koks bus rezultatas, turi bti naudingas juridiniam asmeniui. Nauda tai, k juridinis asmuo i karto gauna materialiai (pvz., ivengia mokesi), interesai nemateriali grybm taiau tas interesas turi bti suritas su kakokia materiale perspektyva (pvz., juridinio asmens darbuotojas duoda ky viej pirkim tarnybai, kad juridinis asmuo tapt galimu laimtoju); 3. Negatyvus poymis. Fizinis asmuo gali veikti tiek individualiai, tiek juridinio asmens vardu; 4. Fizinis asmuo, darantis nusikalstam veik, turi eiti vadovaujanias pareigas juridiniame asmenyje. vardijamos 3 alternatyvos: a. Asmuo turi teis atstovauti juridin asmen (pvz., valdymo organas); b. Toks asmuo turi teis priimti sprendimus juridinio asmens vardu (pvz., galiotasis asmuo); c. galiojimai kontroliuoti juridinio asmens veikl. Visos slygos turi bti nustatytos vienu metu, jei bent vienos nra juridinis asmuo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Juridinis asmuo privalo bti persekiojamas baudiamja tvarka. Nustaius ias slygas, prokuroras sprendia, ar reikia persekioti juridin asmen: 1. Juridinio asmens naudai nusikalstam veik padaro juridinio asmens darbuotojas arba galiotas atstovas dl vadovaujanio asmens netinkamos prieiros ar kontrols; 2. Tokia veikia turi bti padaroma juridinio asmens naudai; 3. Veikos prieastis yra vadovaujanias pareigas uimanio asmens netinkama prieira arba kontrol. Nei fizinio asmens atsakomyb u veik, nei juridinio asmens atsakomyb nepaalina kito asmens atsak omybs (nei kurstytojo, nei padjjo, nei organizatoriaus atsakomyb). Baudiamasis kodeksas juridiniu asmeniu baudiamosios teiss prasme nelaiko valstybs, valstybs institucijos (vieosios staigos, be to, ir valstybs mons yra subjektai) ir tarptautins vieosios organizacijos.

Subjektyvioji pus
Subjektyvioji pus subjektyvi poymi visuma: 1. Kalt; 2. Motyvas; 3. Tikslas.

22

Kalt
Pagrindinis poymis kalt, motyvas ir tikslas papildomi. Kalt tai asmens psichinis santykis su veika ir padariniais. Kalt sudaro smons ir valios miinys, priklausomai nuo proporcij, skiriamos kalts formos. Savarankikai: apie kalts filosofinius dalykus. Kalts formos: 1. Tyia: a. Tiesiogin; b. Netiesiogin. 2. Tyia Tyia. Tai pagrindin kalts forma. Visos kalts formos laikomos tyinmis, tik neatsargumo atveju statym leidjas tai iskiria. Tyia iskiriama dvi ris: 1. Tiesiogin (kaltininkas siekia padarini); 2. Netiesiogin (kaltininko padariniai nedomina). J turinys atskleidiamas pagal intelektualiuosius ir valios kriterijus. Iskiriami 2 intelektuals kriterijai ir 1 valinis: 1. Asmuo privalo suvokti veikos pavojingum (intelektualinis); 2. Asmuo privalo suvokti veikos padarini pavojingum (intelektualinis); 3. Tiesioginje tyioje asmuo turi siekti t padarini, netiesioginje tyioje asmuo yra abejingas galimiems padariniams (valinis). Virui apibdinta tyia tinka materialios sudties atveju. Formaliojoj sudtyje tiesioginje tyioje nereikmingas 2-as kriterijus, o netiesiogin tyia negalima, nes padarini ioje sudtyje nereikia, teturi asmuo siekti padaryti veik ir suvokti jos pavojingum. Suvokti veikos pavojingum reikia: nereikia, kad asmuo tiksliai inot, kaip baudiamasis statymas apibria veik, tiesiog asmuo turi i principo suvokti, kas yra gerai, o kas yra blogai. Be to, kai kurie baudiamojo kodekso straipsniai taip suformuluoti, kad btina rodinjant nustatyti, jog asmuo suvok veikos draudiamum. Tai tokie atvejai, kai numatoma baudiamoji atsakomyb specialiam subjektui, preziumuojant, kad subjektas, darydamas tam tikr veik, turi inoti statymo reikalavimus (pvz., atsakomyb u darbo taisykli paeidim). Pavojing padarini suvokimas: nereikalaujama, kad asmuo labai tiksliai suvokt vis prieastini ryi grandin. Asmuo turi suvokti apskritai, kad tokios veikos padariniai yra pavojingi. Tyios rys, nenumatytos baudiamajame statyme Susiduria dar 2 rys: 1. I anksto apgalvota tyia. Tarp sumanymo padaryti veik ir jos padarymo praeina tam tikras laiko tarpas, kuris paprastai skiriamas nusikalstamos veikos padarymo pasirengimui (gali tai bti ir mintys galvoje). Teisikai i anksto apgalvota tyia, jei visos kitos aplinkybs yra vienodos, laikoma pavojingesn; 2. Staigioji tyia. Tai tokia tyios rys, kuomet tarp sumanymo padaryti nusikalstam veik ir io sumanymo realizavimo laiko tarpo nra arba jis labai trumpas. Sumanymas i karto realizuojamas be jokio pasirengimo, apgalvojimo ar plano:

23

a. Afektin tyia. statym leidjas numato kelet papildom reikalavim pagal tai, kas iaukia afekto bsen: tai gali bti tik nukentjusiojo elgesys, kuris apima tik smurt kaltininko atvilgiu arba eidim. Jokios kitos aplinkybs baudiamosios teiss prasme afekto sukelti negali. Afektas laikinas smons susiaurjimas, kuomet kaltininkas tik i dalies suvokia savo veiksm esm. I principo, tai yra ribotas pakaltinamumas. Tyinis nuudymas didiai susijaudinus ir tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas didiai susijaudinus yra privilegijuotos sudtys dl afekto bsenos. Tyi klasifikuojant pagal konkretum (apibrtum) turime 2 ris: 1. Apibrta tyia: a. Grietai apibrta. Tai tokia tyia, kai kaltininkas, darydamas nusikalstam veik tiksliai ino, koki rezultat i tos veikos siekia (suvokia padarinius labai konkreiai); b. Alternatyviai apibrta. Tai tokia apibrtos tyios ris, kai kaltininkas numato kelis galimus veikos padarinius, kurie taip pat yra labai konkreiai apibrti ir bet kurie i j kaltinink tenkins. Pavyzdys: eina mogus vogti automobilio, taiau msto taip Jei nepavyks uvesti automobilio, tai mag nuknisiu. 2. Neapibrta tyia. Tai tokia tyia, kai kaltininkas numato rezultatus labai abstrakiai ir j nekonkretizuoja. Pavyzdys: kaltininkas ino, kad kakur yra seifas, bet neino, kiek ten yra pinig ir ar i vis ten j yra, j tenkins bet kas, k jis ten ras. i klasifikacija itin reikminga vertinant veik. Apibrtos tyios atveju net ir nepasiektas tikslas reikia pasiksinim t tiksl, kur kaltininkas turjo. Apibrta tyia gali peraugti neapibrt tyi ir gali bti vertinama pagal neapibrtos tyios vertinimo taisykles: laikoma padaryta veika pagal faktikai atsiradusius padarinius. I i taisykli turime kebli situacij. Kai pvz., vagis bna pagaunamas neinant, kiek jis tikjosi pavogti (dar pats neinojo), tai yra nebaigtoje veikoje, tai teis j u maiausi statyme numatyt veik. Taiau nusikaltimuose mogaus gyvybei ir sveikatai kvalifikuojama atvirkiai pai svarbiausi saugom vertyb. Neatsargumas Neatsargumo nuostatos: 1. Atsakomyb u neatsargiai padaryt nusikalstam veik statym leidjas sieja tik su materialia sudtimi. Jei padarini nra atsakomyb daugeliu atveju neatsiranda; 2. Nevisos BK numatytos veikos padarytos dl neatsargumo utraukia baudiamj atsakomyb. Kai kurios veikos utraukia atsakomyb, kai jos padarytos tiesiog dl neatsargumo (j labai nedaug). Iskiriamos 2 neatsargumo rys: 1. Nusikalstamas pasitikjimas; 2. Nusikalstamas nerpestingumas. Nusikalstamas pasitikjimas tai situacija, kai kaltininkas numat, jog dl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, bet lengvabdikai tikjosi t padarini ivengti. Nusikalstamo pasitikjimo, kaip ir netiesiogins tyios, turinys yra atskleidiamas per intelektualin ir valin moment. Yra skiriami du intelektualiniai aspektai ir vienas valinis. Intelektualiniai aspektai nusikalstamame pasitikjime, kaip ir netiesiogins tyios atveju, yra tokie: 1. Kaltininkas privalo suvokti veikos pavojingum; 24

2. Kaltininkas privalo suvokti galimus tokios veikos padarinius. Esminis skirtumas tarp i dviej kalts ri yra suvokimo abstraktumas. Jei netiesiogins tyios atveju kaltininkas suvokia, kad btent jo veika sukelia tam tikrus padarinius, tai nusikalstamo pasitikjimo atveju toks suvokimas yra abstraktus, nesisijs su konkreia kaltininko veika. Pvz.: kaltininkas suvokia, kad vairavimas ne pagal KET yra blogas elgesys, bet su savo veika jis to nesieja, tarsi atsiriboja. Analogikai vertinama ir padarini suvokimo situacija nusikalstamo pasitikjimo atveju padarinius suvokia kaip pavojingus apskritai, nesiedamas j su savo konkreia veikia ir tos veikos konkreiais padariniais. Jeigu netiesioginje tyioje valin aspekt apibriame kaip kaltininko abejingum padariniams, tai nusikalstamo pasitikjimo atveju kaltininko valia nukreipta ivengti galim padarini, t.y. jis nesiekia ir nenori toki padarini, taiau toks jo nenoras yra siejamas su lengvabdiku poiriu, kuomet kaltininkas per daug pasitiki vairiomis aplinkybmis ir todl jam t padarini nepavyksta ivengti. Abstraktus veikos ir padarini suvokimas nesiejamas su konkreia veika, nes kaltininkas padarini ivengim pagrindia tam tikromis i tikrj egzistuojaniomis aplinkybmis, taiau dl tam tikro poirio, lengvabdiko pasitikjimo tam tikromis aplinkybmis, t padarini nepavyksta ivengti. Pvz.: kaltininkas virija KET nustatyt greit, vairuoja pavojingai ir tikisi ivengti autovykio. Toks jo tikjimasis turi bti grindiamas egzistuojaniomis objektyviomis aplinkybmis, pvz.: turi didel vairavimo sta, vaiuoja nakt, kai maai automobili ir psij, todl m aesn tikimyb padaryti avarij. Nors ios aplinkybs ir realiai egzistuoja, bet kaltininkas jomis per daug pasitiki ir tokiu bdu padaro avarij. Kaltininkas suvokia, kad toks vairavimas yra pavojingas, bet grindia situacij tam tikromis aplinkybmis. Teorinis skirtumas tarp nusikalstamos tyios ir nusikalstamo pasitikjimo praktikoje sunkiai aptinkamas, nes abiem atvejais atsakomyb atsiranda jau atsiradus padariniams, todl tiriant ir skiriant bausm sunku atskirti, ar buvo padaryta netiesiogin tyia, ar nusikalstamas pasitikjimas. Kai kuriose valstybse netiesiogin tyia ir nusikalstamas pasitikjimas sujungiami tam tikr specifin atsakomybs r, kad nebelikt pavojaus tiriant byl iuos du nusikaltimus supainioti. Kaltininko lengvabdikas tikjimas turi bti grindiamas i tikrj objektyviomis aplinkybmis. Jei kaltininkas pasitiki nerealiais dalykais (pvz.: burtais, magija), tai bus ne nusikalstamo pasitikjimo, o netiesiogins tyios atvejis, parodantis kaltininko abejingum galimiems padariniams. Kiekvienu konkreiu atveju reikia tikrinti, ar aplinkybs, kuriomis remiasi kaltininkas, i tikrj egzistuoja, ir ar jos gali padti ivengti veikos padarini. Nusikalstamas nerpestingumas (tikroji, varioji pasitikjimo ris) situacija, kai kaltininkas nenumat, kad jo veika galjo sukelti neigimus padarinius, nors galjo ir privaljo tai padaryti. statym leidjas iuo atveju i viso nekalba apie intelektualin moment, o akcentuoja valin. Vis dlto, sakyti kad nusikalstamo nerpestingumo atveju i viso nra intelektualaus momento taip pat negalima. Skirtingai nuo kit kalts ri, nus ikalstamo nerpestingumo atveju nereikalaujama, kad kaltininkas suvokt, kad jo veika yra pavojinga. Tai yra daroma smoningai, nes pati veika gali bti ir visikai teista. statymas iuo atveju akcentuoja tokios veikos padarinius ir tai, kad kaltininkas t padarini nenumat, nors galjo ir privaljo tai padaryti. Vienas intelektualas momento aspektas, kad kaltininkas nenumato padarini. Valinis momentas apibriamas dviem odiais: galjimas ir privaljimas numatyti padarinius. Privaljimo turinys: pareiga numatyti galimus veikos padarinius. Tai yra objektyvus kriterijus. T kriterij gali nustatyti tiek teiss aktai, tiek ir bendrosios saugaus elgesio taisykls. Jeigu veika lieia tam tikrus technol oginius, darbinius procesus, visais be iimties atvejais ikosime vieno labai formalaus pareigos numatyti gal imus padarinius poymio - asmens parao urnale, kuriame patvirtinama, kad asmuo susipaino su tam 25

tikro proceso ar darbo saugos taisyklmis. Paraas liudija, kad asmuo turjo pareig inoti tam tikras elgesio taisykles ir pareig numatyti galimus padarinius, jei t taisykli nra laikomasi. Pareiga gali iplaukti ir i bendr saugaus elgesio reikalavim. Galjimas numatyti tam tikrus veikos padarinius - subjektyvus poymis. Jis yra siejamas su konkreiu asmeniu ir jo savybmis: amius, gyvenimo patirtis, sveikatos bkl, isilavinimas. ios aplinkybs yra siejamos btent su konkreiu asmeniu. J visuma turi leisti padaryti ivad, jog konkreioje situacijoje, konkretus asmuo, atsivelgiant subjektyvias aplinkybes, galjo numatyti savo veikos padarinius. Nusikalstamo nerpestingumo atveju btinas ir subjektyvus, ir objektyvus veiksnys, t.y. btina konstatuoti, kad asmuo ir privaljo, ir galjo numatyti tam tikros veikos padarinius. Jei nra bent vieno i i element, netursime kalts ir nebegalsime kalbti apie nusikalstam veik. Pvz.: vyksta statybos, mrininkas mrija i plyt sien. Statybos taisyklse nustatyti tam tikri saugumo sta ndartai, pvz.: kur ir kaip turi bti sudtos plytos. Vis dlto, mrininkas, nepaisydamas saugumo reikalavim, plytas pasideda ant krato, jas ukabina, ir viena plyta nukrenta ant kito mogaus, j sualodama. Pati veika, t.y. mrijimas yra visikai teista. Kokia veika sukelia padarinius? Reikia nustatyti, ar statybininkas privaljo ir galjo numatyti savo elgesio padarinius. irti, ar supaindintas su saugaus darbo reikalavimais, ar yra paraas privaljimo poiris. Subjektyviu poiriu tursime vertinti konkreias subjektyvias aplinkybes ar jis pavarg, kokia jo sveikata, kiek laiko be poilsio jis jau dirba. Pagal ias aplinkybes turime nusprsti, ar mrininkas galjo numatyti toki savo veiksm padarinius. Miri kalt BT teorijoje ir iandien diskutuojama, ar egzistuoja toks reikinys kaip miri kalt ir kaip j teisikai reikt vertinti. Bendriausia prasme miria kalte laikoma situacija, kai kaltininko psichinis santykis su veika ir padariniais yra skirtingas. Mirios kalts atvejis gali bti tiktai tuomet, kai kaltininko veika yra daroma tiktai tyia, o padariniai atsiranda dl neatsargumo. I bendrosios taisykls inome, kad jei pati veika neatsargi, padariniai tyia atsirasti negali. Tokia situacija yra miri kalt plaija prasme. Nusikaltim kvalifikavimo taisykls sako, kad tokias atvejais visa nusikalstama veika vertinama kaip padaryta dl neatsargumo. ia padarini kalts forma apsprendia veikos kalts forma. Didesn problema dl mirios kalts ikyla, kai turime mirij kalt siaurja prasme. Tam, kad turtume mirij kalt siaurj prasme, btinos tokios slygos: 1. Turi bti padaroma viena veikia (veika gali bti tiktai tyin); 2. Viena veika turi sukelti du padarinius, i kuri vieni yra tyiniai, antri neatsargs; 3. Tarp veikos ir abiej padarini turi bti savarankiki prieastiniai ryiai. iuo atveju tursime mirij kalt siaurja prasme. iuo atveju svarbiausia nustatyti, ar yra du savarankiki prieastiniai ryiai. Pvz.: tyin veika dris peiliu kitam mogui kn - sveikatos sutrikdymas, mogus vliau mirta dl nukraujavimo. iuo atveju tai vieninga prieastinio ryio vystymosi grandin. Apie du atsirus prieastinius ryius kalbti negalime. Pvz.: dris peiliu ak akies netekimas (sunkus sveikatos sutrikdymas), kitas padarinys nukentjusiojo mirtis, sukelta kraujo ukrtimo, nes peilis buvo nevarus. ia yra du savarankiki padariniai ir savarankiki prieastiniai ryiai. Kyla klausimas, kaip visa tai vertinti. Autoriai, kurie sako, kad gali egzistuoti miri kalt, situacij silo verti nti kaip vien nusikalstam veik. Kiti autoriai, nepripastantys miriosios kalts, sako, kad B nustato tiktai tyi arba tiktai neatsargum. Tokiu atveju turime tai vadinam idealij sutapt, kai viena veika paeidiami du kodekso straipsniai. ie autoriai teigia, kad tai yra du savarankiki nusikaltimai. Dabar galiojantis BK labiau linksta prie antro vertinimo, pagal j tokia situacija bt vertinama, kaip du savarankiki nusikaltimai. 26

Sename BK turjome netiesiogiai teisint mirij kalt: pvz.: tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukelia neatsargi mirt. Klaida B nerasime joki nuostat, reglamentuojani klaid ir jos tak baudiamajai atsakomybei. Tiek BT teorija, tiek ir teism praktika susiduria su iais klausimais. Yra konstruojamos tam tikros taisykls, kaip sprsti vi en ar kit situacij. Klaida BT laikoma situacija, kai asmuo, darydamas nusikalstam veik, neteisingai vertina teiss reikalavimus arba faktines aplinkybes. I io bendro klaidos apibdinimo iskiriamos dvi klaid rys: 1. Teisin (draudimo) klaida kai asmuo, darantis tam tikr veik, neteisingai vertina ios veikos teisinius reikalavimus. Teorijoje iskiriama ios klaidos ri: a. Kai kaltininkas daro jo nuomone nusikalstam veik, nors i tikrj ta veika nra udrausta. iuo atveju baudiamosios atsakomybs nra. b. Kada kaltininkas daro jo nuomone leidiam veik, taiau i tikrj ta veika yra udrausta. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs, todl toks asmuo bus traukiamas baudiamojon atsakomybn. I vis teisini klaid ios dvi rys turi didiausi tak atsakomybei. Kitos teisini klaid rys beveik netakoja baudiamosios atsakomybs: c. Kaltininkas neteisingai sivaizduoja savo veikos teisin vertinim; d. Kaltininkas sivaizduoja u tam tikr veik kitoki bausm. 2. Faktin klaida tai yra tokia klaidos ris, kai kaltininkas neteisingai vertina tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes ir ios aplinkybs gali bti siejamos su objektu, dalyku, padariniais, prieastiniu ryiu. ia klaidos ri gali bti be galo daug. Pasiskaityti ir imokti. siminti bent po vien du pavyzdius i kiekvienos faktins klaidos. Bendroji tyia Tai vienas i klausim, kuris yra susijs su klaida. Bendroji tyia tai situacija, kai asmuo, darydamas tam tikr veik tiesiogine tyia, norim rezultat pasiekia ne ta veika, kuri jis daro. Pvz.: kaltininkas siekia kito mogaus mirties, duoda kirviu per galv, sivaizduodamas, kad nukentjusysis jau mir, tuomet slepia savo nusikaltimo pdsakus ir nukentjusj numeta vanden. Tyrimas parodo, kad nukentjusysis mir ne nuo smgio kirviu, o nuo to, kad buvo mestas vanden. Vieni autoriai sako, kad tai yra bendroji tyia kad kaltininkas siekia nukentjusiojo mirties ir visikai neturi reikms, kokiais veiksmais jis pasiekia t rezultat tai nuudymas tiesiogine tyia. Kiti mokslininkai sako, kad bendrosios tyios nra, reikia vertinti kiekvien kaltininko veik kaip savarankik, iuo atveju smgis kirviu pasiksinimas nuudyti, udusimas vandenyje antra nusikalstama veika, kaip neatsargus gyvybs atmimas. Turime du bendrosios tyios modelius. Kol kas praktikoje nra atskleista, kokios pozicijos laikosi ms teismai.

Motyvas
Savarankikai.

Tikslas
Savarankikai.

27

Tyinio nusikaltimo padarymo stadijos

Danai realiame gyvenime nusikalstama veika dl vienoki ir kitoki prieasi nra pabaigiama, todl B numato baudiamosios atsakomybs slygas ir ribas, kai nusikalstama veika nra pabaigiama. BT terminais kalbant, iuo atveju turime reikal su nusikalstamos veikos stadijomis. Nusikalstamos veikos stadija tam tikras nusikalstamos veikos etapas. ie etapai yra iskiriami pagal kelis kriterijus. Kiekviena nusikalstama veika turi savo objektyvi ir subjektyvi pradi, taiau BT nuskalstama veika pradedama domtis nuo tyios iklimo aiktn momento. Tai yra toks momentas, kai asmens smonje susiformuoja sumanymas padaryti tam tikr nusikalstam veik ir kaltininkas nuo io momento jau pradeda imtis tam tikr veiksm savo sumanymo realizavimui. Kadangi tyios iklimas aiktn yra ne kas kita, o tik vidinis psichinis mogaus darbas, tai is etapas nra nei numatytas B, nei baudiamas. Negalima bausti mogaus u jo mintis, u jas jokia atsakomyb yra negalima. is etapas jau yra reikmingas BT, nes bausms skyrimo etape pirmasis etapas atskleidia motyv, siekiamus tikslus. Veikos tyrimo kontekste io momento nustatymas svarbus tau, kad jau susiformavus tyiai padaryti nusikalstam veik galime iekoti pirmojo BT reikmingo rengimosi etapo. Rengimasis pirmais etapas, numatytas B. Tai reikia, kad u iame etape padarytus veiksmus kaltininkas jau gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Iskyrimo kriterijus tam tikro pobdio veiksm, kuriuos numato B, padarymas. Tai yra: 1. 2. 3. 4. Nusikalstamos veikos priemoni ar ranki suiekojimas, pritaikymas, Veikimo plano sudarymas, Bendrinink telkimas, Arba bet koks kitas tyinis veikimas, kuriuo bt palengvinamas nusikalstamos veikos padarymas.

Tiktai toks kaltininko elgesys, kuris atitinka ivardintus kriterijus, yra pripastamas rengimusi. Reikia paymti, kad paskutinis kriterij variantas isamiai neapibria galimo asmens elgesio, kuris bt laikomas rengimusi. Kai kurios galimos rengimosi formos gali sutapti su visikai teista veikla, todl realiame gyvenime rodyti, kad kaltininkas rengsi gyvendinti tam tikr nusikalstam veik, praktikai nemanoma. Pvz.: ruoiasi sualoti kaimyn ir nusiperka peil peilio nusipirkimas yra teista veika. Atsivelgiant tai, kai kurios valstybs atsisako baudiamosios atsakomybs u i rengimosi stadij. Lietuvoje taip pat buvo siloma tai padaryti, taiau po ilg diskusij buvo nusprsta tik susiaurinti atsakomybs ribas (B: rengimasis utraukia atsakomyb tiktai sunki ar labai sunki nusikaltim atveju). ES teiss akt gyvendinimo metu susiduriama su skirting valstybi skirtingo teisinio reglamentavimo problema. Kitose alyse kai kurie rengimosi veiksmai sudaro atskiros nusikalstamos veikos sudt. iandien vyrauja poiris, kad laikas atsisakyti rengimosi baudiamumo, o kai tokie veiksmai i tikrj kelia pavoj, juos kriminalizuoti kaip atskiras nusikalstamas veikas. B nenustato konkrei taisykli, kaip teismas turi atsivelgti tai, kad nusikalstama veika nutrko pasirengimo stadijoje. Daniausiai ta bausm pas mus per grieta. Rusijoje nustatyta, kad rengimosi atveju bausm negali viryti tredalio numatytos bausms maksimalios ribos. Antroji stadija pasiksinimas. Iskyrimo kriterijus objektyviosios puss realizavimas, t.y. pirmas veiksmas, kuris eina veik, jau yra skiriamoji riba tarp rengimosi ir pasiksinimo stadijos tai laikysime pasiksinimo pradia. Pasiksinimas pagal B yra tada, kai kaltininkas jau pradjo realizuoti nusikalstamos veikos objektyvij pus, bet ji buvo ubaigta dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios.

28

Lentel. Materialiose sudtyse pasiksinimas gali bti iki padarini ir jis gali apimti prieastin ryi. Formaliojoje sudtyje pasiksinimas galimas iki veikos pabaigos. Nukirstinse sudtyse pasiksinimo kaip savarankikos stadijos bti negali, jis sutampa su teisiniu veikos pabaigimu. B neiskiria, bet teorijoje numatomos dvi pasiksinimo rys priklausomai nuo to, kiek veikos yra realizavs kaltininkas: 1. Baigtas pasiksinimas kai kaltininkas atlieka visus jo nuomone btinus veiksmus, taiau padariniai neatsiranda dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios, pvz.: iov, bet nepataik; 2. Nebaigtas pasiksinimas kai kaltininkas neatlieka vis juo nuomone btin veiksm ir padariniai neatsiranda dl nuo jo nepriklausani prieasi, pvz.: nusitaik, bet iaut nespja, nes kita mogus imu i rank aunamj ginkl. is pasiksinimo klasifikavimas reikm turi tik baudiamosios atsakomybs realizavimo aspektu, veikos vertinimo kontekste abi pasiksinimo rys vertinamos tiesiog kaip pasiksinimas. Esant visoms lygioms aplinkybms, nebaigtas pasiksinimas vertinamas kaip maiau pavojingas, nei baigtas. Naujasis kodeksas iskyr dar kelias pasiksinim ris: 1. Tinkamas pasiksinimas laikomas tokiu, kai dl nusikalstamos veikos objekto ar dalyko arba ksinimosi priemoni ir ranki savybi galima objektyviai pasiekti norim rezultat; 2. Netinkamas pasiksinimas kai btent dl objekto ir dalyko arba priemoni ir ranki nemanoma objektyviai pasiekti norimo rezultato. BK numato, kad pasiksinimu, kaip nusikalstamos veikos stadija, laikomi ir tie atvejai, kai ksinamasi netinkam objekt arba ksinamasi netinkamomis priemonmis arba rankiais. Pvz.: bandoma atimti gyvyb jau i mirusio asmens. Tai netinkamas pasiksinimo objektas. Netinkam priemoni ir ranki aspektu: 1. Kai jie yra absoliuiai netinkami pripastami tokios priemons ar bdai, kurie jokiomis slygomis negali sukelti siekiam padarini, pvz.: vyras perka monai kelialap kurort lktuvu, tikdamasis, kad lktuvas nukris. iuo atveju atsakomyb nekyla; 2. Kai jie yra santykinai netinkami tokios priemons, rankiai, kai aplamai ta priemon gali sukelti siekiamus padarinius, taiau dl kakoki specifini aplinkybi ji to negali padaryti, pvz.: kaltininkas bando atimti gyvyb audamas i ginklo, kuris yra sugeds. Tokias atvejais atsakomyb ikyla. Viename AT sprendime: plimo atveju vienas asmuo kaip bd panaudojo aislin ginkl psichinei prievartai. AT nepripaino io atvejo kaip plimo panaudojant aunamj ginkl. Kyla klausimas kaip vertinti daikt, kuris absoliuiai negali sukelti joki padarini, taiau konkreiomis aplinkybmis gali bti naudojamas kaip nusikaltimo rankis. Teoretikai sako, kad vertinti ar ginklas yra tinkamas, objektyviai negalima, nes jis yra skirtas pagsdinti, o reikia vertinti subjektyviai kaip jautsi nukentjusysis. Atsakomybs prasme B nepasako, kiek teismas privalo velninti skiriam bausm. Ne tokios demokratins valstybs sako, kad pasiksinimo atveju maksimaliai skiriama bausm negali bti didesn nei du tredaliai tikrosios bausms.

29

Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik tuo atveju kai asmuo nutraukia jau pradt nusikalstam veik ir esant situacijai jog t veik jis gali pabaigti, tokiu atveju asmuo yra netraukiamas baudiamojon atsakomybn. BT teorija nustato kai kuriuos reikalavimus, kuriems esant laikoma kad turime savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik: B sako, kad galima nutrukti pradt veik; kuriuo momentu dar galimas veikos nutraukimas: nukirstinje sudtyje galima nutraukti tik rengimosi stadijoje, formaliojoje sudtyje atsisakymas galimas tik nebaigto pasiksinimo atveju, kai kaltininkas dar neatliko vis juo nuomone btin veiksm. Materialioje sudtyje bendra taisykl kol nra pilnai padaryta veika, kol kaltininkas gali kontroliuoti savo veiksmus. Yra viena iimtis: tuo atveju, jei tarp veikos ir padarini atsiradimo momento yra laiko tarpas, tai toki veik atveju savanorikas atsisakymas galimas ir po visiko veikos padarymo, taiau keliamas papildomas reikalavimas: pats kaltininkas savo aktyviais veiksmais turi ukirsti keli padarini atsiradimui. Pvz.: nori nunuodyti, stiklin su vandeniu pila nuod. Jau veika baigta. Jei imsis vis priemoni, kad nukentjusysis negers tuo nuod, bus laikoma, kad yra savanorikas atsisakymas. Jeigu nukentjusysis vis tiek igers, toki atveju jau tur ime teisikai baigt veik ir tai, kad kaltininkas jau po to imasi veiksm, jau turime aktyvij atgail, kurios atveju baudiamoji atsakomyb kyla, bet tai yra vertinama kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb. Antroji slyga toks kaltininko atsisakymas turi bti galutinis. Tai nra veikos sustabdymas, pertrauka. Treia slyga iplaukia i statymo. Kaltininkas turi turti objektyvi galimyb t veik pabaigti. Jei jis negali tos veikos pabaigti dl objektyvi prieasi nebus vertinama kaip savanorikas atsisakymas. Praktikoje keblus klausimas kai apie planuojam nusikalstam veik ino teissaugos institucijos. Tuo atveju, kai kaltininkas nutraukia veik, apie kuri ino institucijos, ir jis apie tai ino, tai nra savanorikas ats isakymas. Jei kaltininkas neino apie institucijas, laikoma savanoriku. BT teorijoje gali sutikti dar vien reikalavim toks savanorikas veikos nutraukimas turi bti grindiamas pozityviais motyvais. Tesim praktika laiko, kad tai yra savanorikas atsisakymas, nepriklausom ai nuo to, kokie motyvai paskatino kaltinink. ie reikalavimai yra skirti tam asmeniui, kuris padaro veik. Savanorikai atsisakyti nuo nusikalstamos veikos taip pat gali ir bendrininkai: organizatorius, kurstytojas, ar padjjai. iems asmenims, kadangi jie patys nedaro veikos, keliami kai kurie specifiniai reikalavimai tam ,kad j atsisakymas bt pripastamas savanoriku. Organizatoriui ir kurstytojui statymas kelia reikalavim jei jie imsis vis manom priemoni tam, kad bt ukirstas kelias nusikalstamos veikos padarymui. Padjjo atveju galimos dvi situacijos atsivelgiant tai kad yra dvi padjj rys: 1. Intelektualus padeda patarimais. is taip pat turi imtis priemoni, kad bt ukirstas kelias. 2. Fizinis is asmuo iki veikos pabaigos turi praneti kitiems bendrininkams apie tai, kad jis atsisako padaryti tai, k jis buvo paadjs. Savanorikas atsisakymas neutraukia baudiamosios atsakomybs u tai, kas jau buvo pradta daryti, iskyrus t atvej, kai jau padarytoje veikos dalyje yra baigta kitos nusikalstamos veikos sudtis. Asmuo u t kit padaryt nusikalstam veik atsakys kaip u baigt nusikalstam veik (pvz.: neteistai sigyja aunamj ginkl, tam kad nuudyt). Jei savanorikas atsisakymas nepavyksta, perauga aktyvi atgail, asmuo atsako, bet tai yra velninanti aplinkyb. 30