BPT Konspektas

Puslapis 1 i 90 Baudiamojo proceso teis Created byTEbd04-02
I tema. Baudiamojo proceso samprata. ................................................................................................................. 8

1. Baudiamojo proceso svoka, funkcijos ir proceso tipai ............................................................................... 8
1.1. Proseco funkcijos..................................................................................................................................... 8
1.2. Baudiamojo proceso tipai (formos) ....................................................................................................... 8
1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas .............................................................................................................. 9
1.2.2. Tiriamasis procesas .............................................................................................................................. 9
1.2.3. Mirusis procesas.................................................................................................................................. 9
2. Baudiamojo proceso paskirtis ....................................................................................................................... 9
3. Baudiamojo proceso stadijos ........................................................................................................................ 9
4. Baudiamojo proceso mokslas ..................................................................................................................... 10
II tema. Baudiamojo proceso teis...................................................................................................................... 10
1. BAUDIAMOJO PROCESO TEISS SVOKA ...................................................................................... 10
2. Baudiamojo proceso teiss altiniai ............................................................................................................ 10
2.1. Baudiamojo proceso teiss altini samprata ir rys ......................................................................... 10
2.2. LR Konstitucija ..................................................................................................................................... 11
2.3. Tarptautins sutartys .............................................................................................................................. 11
2.4. statymai ................................................................................................................................................ 11
2.5. Kiti norminiai teiss aktai ...................................................................................................................... 11
3. Baudiamojo proceso kodeksas .................................................................................................................... 12
4. BAUDIAMOJO PROCESO NORM GALIOJIMAS ERDVS, LAIKO IR ASMEN ATVILGIAIS12
4.1. Galiojimas erdvs (teritorijos) atvilgiu ................................................................................................ 12
4.2. Galiojimas laiko atvilgiu ...................................................................................................................... 12
4.3. Galiojimas asmen atvilgiu ................................................................................................................. 12
5. LATo nutari, LATo senato nutarim ir Konstitucinio Teismo nutarim reikm BP .......................... 12
6. Baudiamojo proceso teiss ir baudiamosios teiss santykis ..................................................................... 13
III tema. Baudiamojo proceso principai. ............................................................................................................ 13
1. Baudiamojo proceso princip samprata ir reikm .................................................................................... 13
2. Baudiamojo proceso princip sistema ........................................................................................................ 13
3. Konstituciniai baudiamojo proceso principai ............................................................................................. 13
4. Atskir baudiamojo proceso princip turinys............................................................................................. 14
4.1 Nekaltumo prezumpcija.......................................................................................................................... 14
4.2 proceso teisingumas (siningumas) ...................................................................................................... 14
4.3 Proporcingumas ...................................................................................................................................... 14
4.4 Teisingum vykdo tik teismas ................................................................................................................ 15
4.5 Rungimosi principas ............................................................................................................................... 15
4.6 Proceso vieumo principas ..................................................................................................................... 15
4.7 Proceso isamumas ir greitumas ............................................................................................................. 16
4.8 Teis gynyb......................................................................................................................................... 16
4.9 Proceso kalba .......................................................................................................................................... 17
4.10 Teisjo/teismo nealikumo ir nepriklausomumo principas ................................................................. 17
4.11. Legalumas (baudiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas ............................................. 17
IV tema. Baudiamojo proceso subjektai. ............................................................................................................ 18
1. Baudiamojo proceso subjekt samprata ir sistema ..................................................................................... 18
2. Valstybs institucijos ir pareignai baudiamojo proceso subjektai ......................................................... 20
2.1. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisjas .................................................................................................. 20
2.2. Prokuroras.............................................................................................................................................. 21
2.2.1. Ikiteisminis tyrimas ............................................................................................................................ 21
2.2.2. Byl procesas pirmosios instancijos teisme ....................................................................................... 21
2.2.3. Byl procesas apeliacins instancijos teisme ..................................................................................... 21
2.2.4. Nuosprendio ir nutarties vykdymas .................................................................................................. 22
2.2.5. Byl procesas kasacins instancijos teisme ........................................................................................ 22
2.3. Ikiteisminio tyrimo staigos ir pareignai.............................................................................................. 22
3. Proceso dalyviai............................................................................................................................................ 23
3.1. Proceso dalyvi svoka ......................................................................................................................... 23
3.2. tariamasis.............................................................................................................................................. 23
3.3. Kaltnamasis ........................................................................................................................................... 25
3.4. Baudiamojon atsakomybn traukiamas juridinis asmuo ..................................................................... 26
3.5. Gynjas .................................................................................................................................................. 26
3.6. Nukentjusysis (BPK 28 str.) ................................................................................................................ 26
3.6.1. Nukentjusiojo svoka ........................................................................................................................ 26
3.6.2. Pripainimas nukentjusiuoju ............................................................................................................. 26
3.6.3. Nukentjusiojo teiss ir pareigos ........................................................................................................ 27
3.7. Civilinis iekovas................................................................................................................................... 27
3.7.1. Civilinio iekovo svoka (BPK 110 str) ............................................................................................. 27
3.7.2. Civilinio iekovo teiss....................................................................................................................... 27
3.7.3. Civilinio iekovo pareigos ................................................................................................................. 28
3.8. Civilinis atsakovas ................................................................................................................................ 28
3.8.1. Civilinio atsakovo svoka................................................................................................................... 28
3.9. Atstovai.................................................................................................................................................. 28
3.9.1. Atstovavimo samprata ir rys ........................................................................................................... 28
3.9.2. Atstovai pagal statym (BPK 53 str) ................................................................................................. 28
3.9.3. galiotieji atstovai (BPK 55 str) .......................................................................................................... 29
3.9.4. Atstov teiss ir pareigos (BPK 54, 56 str) ........................................................................................ 29
4. Kiti baudiamajame procese dalyvaujantys asmenys ................................................................................... 29
4.1. rodinjimo procese dalyvaujantys asmenys liudytojas, specialistas ir ekspertas .............................. 29
4.2. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys vertjas, teisiamojo posdio sekretorius ........................ 29
4.3. Teismo proces ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys ......................................................... 30
V tema. Gynyba ir gynjas. .................................................................................................................................. 30
1. Bendrieji gynybos baudiamajame procese klausimai ................................................................................. 30
2. Gynjo teiss ir pareigos. ............................................................................................................................. 31
3. Gynjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas. ......................................................................... 31
3.1. Gynjo kvietimas. .................................................................................................................................. 31
3.2. Gynjo paskyrimas. ............................................................................................................................... 31
3.3. Gynjo pakeitimas. ................................................................................................................................ 31
3.4. Gynjo atsisakymas. .............................................................................................................................. 32
4. Neteistas gynybos priemones naudojanio gynjo nualinimas. ................................................................ 32
5. Btinas gynjo dalyvavimas. ........................................................................................................................ 32
VI tema. Nualinimas. .......................................................................................................................................... 32
1. Nualinimo samprata. Nusialinimas. .......................................................................................................... 32
2. Nualinimo teis ir pagrindai. ....................................................................................................................... 32
3. Proceso subjekt nualinimo tvarka. ............................................................................................................ 32
4. Advokato ir advokato padjjo nualinimas................................................................................................. 32
VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. .............................................................................................. 33
1. Teis pateikti skund .................................................................................................................................... 33
2. Skund nagrinjimas ir isprendimas ........................................................................................................... 33
2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksm ir nutarim apskundimas ........................................... 33
2.2. Prokuroro proceso veiksm ir nutarim apskundimas .......................................................................... 33
2.3. Skund dl ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro proceso veiksm ir nutarim nagrinjimas ... 33
2.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo proceso veiksm bei nutari apskundimas ir skund isprendimas ......... 34
3. Apskundimas kitose proceso stadijose ......................................................................................................... 34
VIII tema. Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas................................................................................ 34
1. alos atlyginimo baudiamajame procese samprata ir bdai ....................................................................... 34
2. Savanorikas alos atlyginimas .................................................................................................................... 34
3. alos atlyginimas, kai pareikiamas civilinis iekinys ................................................................................. 34
3.1. Civilinio iekinio baudiamojoje byloje samprata ................................................................................ 35
3.2. Civilinio iekinio pareikimas ............................................................................................................... 35
3.1.1. Prokuroro pareiga pareikti civilin iekin ........................................................................................ 35
3.3 Civilinio iekinio nagrinjimas............................................................................................................... 36
3.4. Civilinio iekinio isprendimas ............................................................................................................. 36
3.5. Civilinio iekinio utikrinimas .............................................................................................................. 36
IX tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudiamajame procese. .................................................................... 36
1. Tarptautinio bendradarbiavimo baudiamajame procese pagrindai ir tvarka .............................................. 36
2. Usienio valstybi ir tarptautini organizacij praym vykdymas ........................................................... 37
2.1. Praymas pradti arba perimti baudiamj persekiojim ..................................................................... 37
3. Asmen idavimas i LR (ekstradicija) ........................................................................................................ 37
3.1 Asmen idavimo i Lietuvos Respublikos tvarka ................................................................................. 37
3.2 Supaprastinta asmen idavimo i LR tvarka ......................................................................................... 37
3.3 Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudiamajam
teismui proceso veiksmams atlikti................................................................................................................ 38
4. Praymas usienio valstybei iduoti asmen ................................................................................................. 38
5. Europos areto orderis .................................................................................................................................. 38
6. Tarptautins bendradarbiavimo baudiamosiose bylose organizacijos ir priemons Europoje ................... 38
6.1 Europos policijos biuras (Europolas) ..................................................................................................... 38
6.2 Ryi teisjai ir prokurorai ..................................................................................................................... 39
6.3 Europos teismo staig tinklas (EJN) ..................................................................................................... 39
6.4 Eurojustas ............................................................................................................................................... 39
X tema. rodymai baudiamajame procese. ......................................................................................................... 39
1. rodym svoka ............................................................................................................................................ 39
1.1. rodym ssajumas (lieiamumas) ........................................................................................................ 40
1.2. rodym leistinumas .............................................................................................................................. 40
1.3. Duomen gavimas statym nustatyta tvarka ........................................................................................ 40
1.4. Duomen gavimas teistais bdais ........................................................................................................ 40
2. rodym teorija ir rodym teis ................................................................................................................... 41
3. rodinjimo samprata. rodinjimo pareiga. rodinjimo tikslas. Duomen pateikimo, rinkimo ir
rodinjimo santykis ......................................................................................................................................... 41
4. rodinjimo etapai ......................................................................................................................................... 42
4.1. Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen rinkimas ar pateikimas ....................................... 42
4.2. Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen fiksavimas .......................................................... 42
4.3. Surinkt ar pateikt duomen iankstinis patikrinimas ......................................................................... 42
4.4. Surinkt, pateikt ar teismo ireikalaut duomen tyrimas teismo proceso metu ................................ 43
4.5. Duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas ..................................................................... 43
5. rodinjimo dalykas ir ribos.......................................................................................................................... 43
6. rodym klasifikavimas ir rys ................................................................................................................... 44
6.1.rodym klasifikavimas .......................................................................................................................... 44
6.2. RODYM RYS .............................................................................................................................. 44
7. Atskiros rodym rys................................................................................................................................. 44
7.1. KALTINAMOJO PARODYMAI. ........................................................................................................ 45
7.2.TARIAMOJO PARODYMAI .............................................................................................................. 45
7.3.LUDYTOJO IR NUKENTJUSIOJO PARODYMAI .......................................................................... 45
7.3.1. LIUDYTOJO SVOKA IR LIUDYTOJO PARODYM DALYKAS. ................................. 45
7.3.2.LIUDYTOJO TEISS, PAREIGOS IR ATSAKOMYB ................................................................. 46
7.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI .............................................................................................................. 46
7.3.4 LIUDIJIMO YPATUMAI ................................................................................................................... 46
7.3.5.LIUDYTOJO PARODYM VERTINIMAS ..................................................................................... 46
7.3.6.NUKENTJUSIOJO PARODYMAI IR J VERTINIMAS.............................................................. 46
7.4.EKSPERTIZS AKTAS ........................................................................................................................ 47
7.4.1.EKSPERTO SVOKA IR EKSPERT SRAAS .......................................................................... 47
7.4.2.EKSPERTO TEISS, PAREIGOS IR ATSAKOMYB ................................................................... 47
7.4.3.EKSPERT. AKTO TURINYS ............................................................................................................ 47
7.4.4.EKSPERTIZS AKTO VERTINIMAS.............................................................................................. 48
7.5. Specialisto svoka, pareigos,ivada. ...................................................................................................... 48
7.6. Daiktai kaip rodymai ............................................................................................................................ 48
7.6.2. Daikt profesinis forminimas ir laikymas ......................................................................................... 49
7.6.3. Daikt kaip rodym vertinimas ........................................................................................................ 49
XI tema. Procesins prievartos priemons. .......................................................................................................... 49
1. Procesins prievartos priemoni samprata ir sistema ................................................................................... 49
2. Kardomosios priemons 119str, 120str. ....................................................................................................... 50
2.6. pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo .............................................................................. 51
2.7. Ustatas.................................................................................................................................................. 51
2.8. Dokument pamimas ........................................................................................................................... 51
2.9. pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje ...................................................................... 51
2.10. Raytinis pasiadjimas neivykti ....................................................................................................... 51
2.11. Specialiosios kard.priemons .............................................................................................................. 51
2.12. Kardomosios priemons panaikinimas ir pakeitimas .......................................................................... 52
3. Kitos procesins prievartos priemons ......................................................................................................... 52
3.1.Samprata ................................................................................................................................................. 52
3.1.1. Taikymo tikslai ................................................................................................................................... 52
3.1.2.Asmenys, kuri atvilgiu taikomos kitos procesins prievartos priemons ........................................ 52
3.1.3. Valstybs subjekt kompetencijos skiriant kitas prievartos priemones ............................................. 52
3.2. Atskir procesini prievartos priemoni taikymas................................................................................ 52
3.2.1. Laikinas sulaikymas ........................................................................................................................... 52
3.2.2. Atidavimas sveikatos prieiros staig ............................................................................................ 52
3.2.3. Atvesdinimas ...................................................................................................................................... 52
3.2.4. Asmens apira .................................................................................................................................. 52
3.2.5. Pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas ........................................................................................ 52
3.2.6. Krata ir asmens krata .......................................................................................................................... 53
3.2.7. Pomis ir pato siunt pomis ............................................................................................................ 53
3.2.8. Laikinas nuosavybs teisi apribojimas ............................................................................................. 53
3.2.9. Telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas ........................... 53
3.2.10. Prokuroro teis susipainti su informacija ....................................................................................... 53
3.2.11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai
pamimas ...................................................................................................................................................... 53
3.2.12. Laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustebdymas ........... 53
3.2.13. Savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai, nusikalstam veik
imituojani veiksm atlikimas ir slaptas sekimas ...................................................................................... 54
3.2.14. Bauda ir aretas................................................................................................................................. 54
XII tema. Ikiteisminis tyrimas. ............................................................................................................................. 54
A. Ikiteisminio tyrimo (IT) bendrosios nuostatos ............................................................................................ 54
1. IT samprata. Udaviniai ............................................................................................................................... 54
2. IT procesins prielaidos ................................................................................................................................ 54
3. IT subjektai .................................................................................................................................................. 55
3.1. Prokuroro galiojimai ( BPK 169, 170 str.): .......................................................................................... 55
3.2. IT pareign galiojimai(BPK 171,172str.): ......................................................................................... 55
3.3. IT teisjo galiojimai (BPK 173str.): ..................................................................................................... 55
4. IT veiksm atlikimas proceso dalyvi iniciatyva(BPK 178str.): ................................................................. 55
5. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisykls .................................................................................................... 55
5.1. IT vieta: ................................................................................................................................................. 55
5.2. Atskirieji pavedimai: ............................................................................................................................. 55
5.3. IT terminai: ............................................................................................................................................ 55
5.4. IT duomen neskelbtinumas: ................................................................................................................ 56
5.5. Teis susipainti su IT duomenimis (BPK 181str.): .............................................................................. 56
B. IT eiga ......................................................................................................................................................... 56
1. Ikitesminio tyrimo pradia ........................................................................................................................... 56
1.1. Subjektai, turintys teis pradti ikiteismin tyrim ................................................................................ 56
1.2. Ikitesminio tyrimo pradjimo tvarka ir fiksavimas ............................................................................... 56
1.3. Ikitesminio tyrimo subjekt veiksmai pradedant ikiteismin tyrim ..................................................... 56
1.4. Atsisakymas pradti ikiteismin tyrim ................................................................................................. 56
2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai ........................................................................................................................ 57
2.1. Ikiteismini veiksm svoka ir sistema ................................................................................................. 57
2.2. Apklausa ................................................................................................................................................ 57
2.2.1. aukimas apklaus ........................................................................................................................... 57
2.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa ............ 57
2.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa ....................................... 57
2.2.4. tariamojo apklausa. Praneimas apie tarim .................................................................................... 57
2.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama tariamojo apklausa ...................................... 58
2.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama tariamojo apklausa ................................................................. 58
2.2.7. Nepilnamei apklausos ypatumai ..................................................................................................... 58
2.2.8. Akistata .............................................................................................................................................. 58
2.3. Parodym patikrinimo veiksmai (PPV)................................................................................................. 58
2.3.1. Parodym patikrinimo veiksm samprata ir sistema.......................................................................... 58
2.3.2. Parodymas atpainti (PA) ................................................................................................................... 58
2.3.3. Parodym patikrinimas vietoje (PAV)-196 str. .................................................................................. 59
2.3.4. Eksperimentas..................................................................................................................................... 59
2.4. Objekt tyrimas ir apira (OTirA) ....................................................................................................... 59
2.4.1. Objekt tyrimas (205-206 str.) ........................................................................................................... 59
2.4.2. Objekt apira .................................................................................................................................. 59
2.5. Ekspertizs skyrimas ............................................................................................................................. 60
2.6. Proceso veiksm su nukentjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimikumas, ypatumai (198-
204 str) .......................................................................................................................................................... 60
3. IT UBAIGIMAS ........................................................................................................................................ 60
3.1. IT ubaigimo bdai................................................................................................................................ 60
3.2. IT ubaigimas proceso nutraukimu ....................................................................................................... 60
3.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)........................................................................................................... 60
3.2.2. IT nutraukimo tvarka .......................................................................................................................... 61
3.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217) ........................................................................................................ 61
3.3. IT ubaigimas kaltinamojo akto suraymu ............................................................................................ 61
3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) suraymo momentas ir proceso dalyvi susipainimas su IT mediaga (218)61
3.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :.................................................................................................. 61
3.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219) .......................................................................................................... 62
3.3.4. Kaltinamojo akto reikm ................................................................................................................... 62
3.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220) ...................................................................................... 62
XIII tema. Byl proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikm ........................................................ 62
1. Byl proceso pirmosios instancijos teisme svoka ...................................................................................... 62
1.1. Pirmos instancijos teismo (PIT) paskirtis ............................................................................................. 62
1.2. Procesins veiklos subjektai .................................................................................................................. 62
1.3. Procesins veiklos pobdis .................................................................................................................... 63
1.4. Sprendim, ubaigiani PIT proces, pobdis .................................................................................... 63
2. Pagal statym sudaromo teismo principas................................................................................................... 63
2.1. Teisj nualinimas ............................................................................................................................... 63
2.2. Teismo sudtis ir teismingumo taisykls ............................................................................................... 63
2.3. Teisj paskyrimo nagrinti byl tvarka ............................................................................................... 63
3. Byl PITe struktra ...................................................................................................................................... 64
3.1. Bylos parengimas nagrinti teisme ........................................................................................................ 64
3.2. Bylos nagrinjimas teisme (BAT) ......................................................................................................... 64
3.2.1. Parengiamojo teisiamojo posdio dalis ............................................................................................ 64
3.2.2. rodym tyrimas (271-292) ................................................................................................................ 64
3.2.3 baigiamosios kalbos (293-296)............................................................................................................ 64
3.2.4. Nuosprendio primimas (297-310) ................................................................................................... 64
4. Byl proceso pirmosios instancijos teisme reikme ir ryys su kitomis proceso stadijomis........................ 64
XIV tema. Pirmosios instancijos teismo sudtis ir teismingumas ........................................................................ 65
1.Teismo sudtis ............................................................................................................................................... 65
2.Teismingumo svoka ..................................................................................................................................... 65
3.Teismingumo rys ....................................................................................................................................... 65
4. Baudiamosios bylos perdavimas i vieno teismo kitam ............................................................................. 65
4.1. Bylos perdavimas pagal teismingum ................................................................................................... 66
4.2. Bylos perdavimas dl tikslingumo ........................................................................................................ 66
5. Teism gin dl byl teismingumo sprendimas ......................................................................................... 66
XV tema. Bylos parengimas nagrinti pirmosios instancijos teime ..................................................................... 66
1.Bylos parengimo nagrinti teisme tvarka ...................................................................................................... 66
2. Bylos parengimo nagrinti teisme metu priimami sprendimai..................................................................... 66
2.1. Bylos perdavimas nagrinti teisiamajame posdyje - 233 str. .............................................................. 66
2.2. Bylos nutraukimas - 235 str. .................................................................................................................. 66
2.3. Bylos perdavimas pagal teismingum 234 str 1d ............................................................................... 67
2.4. Bylos perdavimas prokurorui - 234 str 2 ir 3d ...................................................................................... 67
2.5. Bylos iskyrimas kelias ir keli byl sujungimas vien 234 str 4 d ............................................... 67
2.6. Bylos nagrinjimo atidjimas 234 str 5 d ........................................................................................... 67
3. Teismo veiksmai teisiamajam posdiui paruoti ........................................................................................ 67
3.1. aukimai teisiamj posd .................................................................................................................. 67
3.2. Susipainimas su byla............................................................................................................................ 67
3.3. Praym nagrinjimas ........................................................................................................................... 68
3.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo vieksmai ..................................................................................................... 68
3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobdio priemons teisiamajam posdiui paruoti ...................... 68
3.6. Bylos parengimo teisiamajam posdiui terminai ................................................................................. 68
XVI tema. Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos .............................................. 68
1.Bylos nagrinjimo teisme bendrj nuostat sistema ir reikm .................................................................. 68
2. Bylos nagrinjimo teisme bendrosios slygos .............................................................................................. 68
2.1. Vadovavimas nagrinjimui teisme ........................................................................................................ 68
2.2. Tiesioginis ir odinis nagrinjimas teisme ............................................................................................ 69
2.3. Asmenys, dalyvaujantys byl nagrinjant teisme .................................................................................. 69
2.3.1. Prokuroras........................................................................................................................................... 69
2.3.2. Nukentjusysis .................................................................................................................................... 69
2.3.3. Kaltinamasis ....................................................................................................................................... 69
2.3.4. Gynjas ............................................................................................................................................... 70
2.3.5. Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ................................................................................................ 70
2.4. Bylos iskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui ................................................. 70
2.5. Bylos nagrinjimo teisme ribos ............................................................................................................. 70
2.6. Teisiamojo posdio eigos ir rezultat fiksavimas ................................................................................ 70
XVII tema. Bylos nagrinjimo teisme eiga .......................................................................................................... 71
1. Parengiamoji teisiamojo posdio dalis ....................................................................................................... 71
1.2. Posdio sekretoriaus primetimes apie bylos nagrinjim asmenis: .................................................. 71
2. rodym tyrimas ........................................................................................................................................... 72
2. 7. Daiktini rodym apira .................................................................................................................... 73
2. 8. Dokument perskaitymas ir apira ..................................................................................................... 73
2.9. Teismo teis atlikti bet kur proceso veiksm ....................................................................................... 74
2. 9. 1. Akistata ............................................................................................................................................. 74
2. 9. 2. Parodymas atpainti.......................................................................................................................... 74
2. 10. Prokuroro teis pateikti papidomus rodymus (288 str.) .................................................................... 74
2.11. rodym tyrimo teisme pabaiga (292 str.) ........................................................................................... 74
2.12. Sutrumpintas rodym tyrimas (273 str.)............................................................................................. 74
3.1. Baigiamj kalb samprata (293 str.) ................................................................................................... 75
3.2. Prokuroro kalba ..................................................................................................................................... 75
3.3. Gynjo kalba .......................................................................................................................................... 75
3.4. Nukentjusiojo, civilinio iekovo ir civilinio atsakovo kalbos ............................................................. 76
3.5. Baigiamj kalb dalyvi atsikirtimai ir pastabos ................................................................................ 76
3.6. Baigiamj kalb dalyvi pasilymai dl nuosprendio....................................................................... 76
3.7. Kaltinamojo paskutinis odis (294 str.) ................................................................................................. 76
4. Nuosprendio primimas ir paskelbimas...................................................................................................... 76
4.1. Nuosprendio samprata ir reikm ........................................................................................................ 76
4.1.1. Nuosprendio reikm ........................................................................................................................ 76
4.2. Nuosprendio primimo tvarka ir slygos ............................................................................................. 76
4.3. Nuosprendi rys ............................................................................................................................... 77
4.4. Nuosprendio forma ir turinys............................................................................................................... 77
4.4.1. angin nuosprendio dalis (304 str.)................................................................................................ 77
4.4.2. Apraomoji nuosprendio dalis (305 str.) .......................................................................................... 77
XVIII tema. Byl procesas apeliacins instancijos teisme ................................................................................... 77
1. Byl proceso apeliacins instancijos teisme samprata ir reikm ................................................................ 77
2. Nuosprendi ir nutari apskundimas apeliacine tvarka. ........................................................................... 78
2.1. Apeliantai ............................................................................................................................................. 78
2.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai ..................................................................... 78
2.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacin skund ........................................................................... 79
2.4. Nutari apskundimo apeliacine tvarka ypatumai ................................................................................ 79
3. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme ...................................................................................... 79
3.1. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme bendrosios nuostatos ........................................... 79
3.1.1. Apeliacins instancijos teismo sudtis .............................................................................................. 79
3.1.2. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme ribos ................................................................... 79
3.1.3. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme terminai.............................................................. 79
3.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinjant byl pirmos instancijos teisme ................................................ 79
3.2. Bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje ................................................... 80
3.3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje ................................................................ 80
4. Apeliacins instancijos teismo sprendim rys .......................................................................................... 80
4.1. Nuosprendi rys ir j primimo pagrindai ....................................................................................... 80
4.2. Nutari ris ir j primimo pagrindai ............................................................................................... 80
4.3. Nuosprendi ir nutari turinys ........................................................................................................... 81
XIX tema. Nuosprendio vykdymas .................................................................................................................... 81
XX tema. Byl procesas kasacins instancijos teisme ......................................................................................... 82
4.2.2. Teisjo praneimas: ............................................................................................................................ 83
4.2.3. Asmen kalbos: .................................................................................................................................. 83
4.3. Nutarties primimas ir paskelbimas: ..................................................................................................... 83
XXI tema. Byl supaprastintas procesas .............................................................................................................. 84
XXII tema. Baudiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinjant atskir kategorij bylas ................................. 85
1. Byl dl JA padaryt veik proceso samprata ir reikm 387-391 .............................................................. 85
2. Priveriamj medicinos priemoni taikymo procesas 392-406 .............................................................. 85
2.3. Ikiteisminio tyrimo atlikimo ypatumai .................................................................................................. 85
2.4. Bylos nagrinjimas teisme ..................................................................................................................... 85
2.5. Teismo nutartys .................................................................................................................................... 85
3. Privataus kaltinimo procesas ........................................................................................................................ 85
3.1. Privataus kaltinimo proceso samprata ................................................................................................... 86
3.2. Skundo ar pareikimo padavimas .......................................................................................................... 86
3.3. Taikinamasis posdis ............................................................................................................................. 86
3.4. Bylos nagrinjim teisme ...................................................................................................................... 86
3.5. Kiti klausimai, susij su privataus kaltinimo procesu ........................................................................... 86
4. Byl procesas kaltinamajam nedalyvaujant (procesas u aki) ................................................................... 86
4.1. Byl proceso kaltinamajam nedalyvaujant samprata ............................................................................ 86
4.2. Bylos nagrinjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka ir ypatumai .................................................... 86
4.3. Kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendio apskundimas ....................................................... 86
XXIII tema. emesnij teism nutari apskundimas auktesniesiems teismams ir skund nagrinjimas ...... 86
1. Apskundimo samprata ir tvarka.................................................................................................................... 86
2. Skundo nagrinjimo auktesniajame teisme tvarka ...................................................................................... 87
3. Auktesniojo teismo sprendim rys (BPK 442 str.) .................................................................................. 87
XXIV tema. Baudiamosios bylos atnaujinimas .................................................................................................. 87
1. Atnaujinimo samprata, reikm ir rys ....................................................................................................... 87
2. Atnaujinimas dl naujai paaikjusi aplinkybi ......................................................................................... 88
2.1. Naujai paaikjusi aplinkybi svoka ir rys..................................................................................... 88
2.2. Proceso dl naujai paaikjusi aplinkybi pradjimas ir naujai paaikjusi aplinkybi tyrimas ...... 88
2.3. Klausimo dl baud. bylos atnaujinimo sprendimas teisme ir teismo priimamos nutartys................... 88
3. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo .................... 88
3.1. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo pagrindai89
3.2. Pareikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dl baudiamosios bylos
atnaujinimo primimas ................................................................................................................................. 89
3.3. Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys .......................................................................... 89
4. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus
Teisi Teismo sprendim. ................................................................................................................................ 90
4.1. Baudiamosios bylos atnaujinimo dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos
mogaus Teisi Teismo sprendim prielaidos............................................................................................. 90
4.2. Praymo ar teikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinjimas ........................ 90
4.3. Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys .......................................................................... 91

I tema. Baudiamojo proceso samprata.

1. Baudiamojo proceso svoka, funkcijos ir proceso tipai

Procesas (lot. Kilms). Baudiamasis procesas - tam tikros ries vyksmas, eiga. Teisinj valstybje, Baudiamasis procesas
nusikalstam veik tyrimas ir baudiamj byl nagrinjimas teisme, vykstantis statymo nustatyta tvarka. Baud.proceso metu
siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas t veik padar. Nustaius tok asmen, sprendiami jo pripainimo
kaltu bei bausms jam paskyrimo klausimai.
Baud.proceso pradjimas, nutraukimas ar ubaigimas kitokiu bdu forminami teismo ir teissaugos pareign priimamu sprendimu.
Teissaugos pareignai numato tyrimo apimt, o teismas nagrinjant byl teisme atliktinus veiksmus, baud.procesas danai
apibriamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teissaugos pareign veikla tiriant ir nagrinjant baud.bylas. Tam tikr
sprendim primim gali inicijuoti proceso dalyviai nukentjusysis, tariamasis, kaltinamasis, gynjas, civilinis iekovas, atsakovas,
j atstovai. Baud.procesas turi bti apibriamas ne vien tik kaip valstybs galiot, bet ir vis kt.proceso subjekt veikla.
Veiksm atlikimo ir sprendim primimo slyg, tvarkos, nuoseklumo taisykls, nustatytos statyme, vadinamos proseco forma.
Reikalavimas laikytis proceso formos neturi bti absoliutinamas.
Apibendrinant, baud.procesas tai tiriant bei nagrinjant baud.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareign statymo
nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos slygos naudotis nustatytomis teismis.

1.1. Proseco funkcijos

Procesins funkcijos yra procesins veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statutsu baud.procese. Baud.procese
yra vykdomos:
1) Ikiteisminio tyrimo funkcij vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri staigos galiojimai, bei prokuratra.
2) Kaltinimo funkcij vykdo prokuratra ir i dalies nukentjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinjant privataus kaltinimo
byl teiseme nedalyvauja.
3) Gynybos funkcija. Gynjo paskirtis baud.procese rpintis traukiamo baud.atsakomybn asmens gynyba. Be gynjo,
tariamojo (kaltinamojo) i funkcij taippat vykdo io tariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal tatym bei
baud.atsakomybn traukiamo juridinio asmens atstovas.
4) Bylos nagrinjimo ir isprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva.
Ikiteisminio tyrimo atlikim galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.

1.2. Baudiamojo proceso tipai (formos)

Pagal tam tikrus poymius baud.procesai yra skirstomi tipus (formas). Vieningos nuomons dl io skirstymo nra. Vadovlio
autoriams priimtinas skirstymas 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis (inkvizicinis) 3) mirus procesas.

1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas

Daugiausia rungimosi principas veikia byl nagrinjant prisiekusij teisme, ypa bendrosios teiss tradicijos valstybse, kur bylos
baigtis i esms priklauso nuo to, kuri alis turi daugiau rodym ir geriau juos pateikia. Teismui yra udrausta paiam ireikalauti
nauj rodym ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinjimo teisme dalyvi pateiktus rodymus.

1.2.2. Tiriamasis procesas

LT kaip ir daugelyje kt Europos valstybi, kuriose teismas yra pareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvi pateiktais rodymais ir
siekti nustatyti ties byloje, galima kalbti tik apie ribot rungimosi principo veikim. Bylos isprendimas tokio tipo procese priklauso
ne tik nuo to, kaip alys rungiasi, bet ir nuo paties teismo iniciatyva atliekam veiksm. Tokio tipo procesas dar vadinamas
inkviziciniu. Inkvizicinis procesas moderniu poiriu vienas i baud.proceso tip. Inkviziciniame (tiriamajame) procese, teismas,
nagrinjantis byl, yra pareigotas bti aktyvus ir imtis vis btin priemoni materialiai tiesai byloje nustatyti, tokio tipo procese
rungimosi principas veikia maiausiai. Taiau ir jame yra nemaai rungimosi principo element: 1) bylos nagrinjimo teisme metu
proceso dalyviams suteiktos lygios teiss reikti nualinimus, praymus, teikti rodymus, apsksti teismo sprendimus ir kt.; 2) proceso
funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirots: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynjas ginasi, o teismas priimdamas sprendim
byloje, taip vykdo teisingum.

1.2.3. Mirusis procesas

Ikiteisminis tyrimas yra teissaugos pareign rankose ir vyksta ribojant vieum, o bylos nagrinjimo teisme metu yra garantuojamas
bylos nagrinjimo ali lygiatesikumas. (Skandinavijos valstybs, Italija). Miriajame procese rungimosi principas veikia daugiau
negu inkviziciniame, bet maiau negu bendrosios teiss tradicijos valstybi procese.

Konkreios valstybs priskyrimas tam tikram tipui yra slyginis. Baud.procesas tam tikroje valstybje danai turi vairi tip proceso
ypatybi. Vadovlyje aptariamas LT baud.procesas artimiausias antrajam tiriamajam proceso tipui.

2. Baudiamojo proceso paskirtis

BPK 1 str.reikalauja:
1) baud.proceso metu atskleisti nusikalstam veik, iaikinant visas reikmingas jos padarymo aplinkybes;
2) atskleidiant nusikalstam veik saugoti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus;
3) greitai atskleisti nusikalstam veik;
4) proceso emtu garantuoti, kad bt nubaudiamas tik nusikalstam veik padars asmuo ir joki nepagrst suvarym
nepatirt nekaltas asmuo.
Pagrindinis baud.proceso udavinys yra valstybs pareigos ir teiss taikyti sankcijas nusikalstam veik padariusiam asmeniui
utikrinimas.
Baud.st.numatyta bausm ar kitokia poveikio priemon gali bti taikoma tik baud.proceso metu nustaius nusikalstam veik
padarius asmen bei isiaikinus visas sankcijai taikyti reikmingas aplinkybes.
Kelias nuo nusikalstamos veikos iki sankcijos turt bti kuo trumpesnis. Teisinje valstybje asmeniui padariusiam NV turi bti
suteikiamos garantijos, kad baud.procesas vyks nealikai, toks asmuo nepatirs nepagrst suvarym ir turs galimyb gintis nuo
jam reikiam kaltinim. Procesas privalo vykti tik laikantis mogaus teisi apsaugos reikalavim.
Nuosprendis turt kiek manoma prisidti prie teisins santarvs atkrimo visuomenje. Procesas turi prisidti ir prie nusikalstam
veik prevencijos.
Baud.procesas atlieka savo paskirt kai pasiekiamas rezultatas, dl kurio baud.procesas buvo pradtas.
Baud.procesas turi bti baigtas teisingo, teisto ir pagrsto, prevencin reikm turinio teismo sprendimo dl atsakomybn
traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudiamosios teisins sankcijos skyrimo, primimu. Sprendimas teistu ir pagrstu gali
bti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi mogaus teisi apsaugos standart.
Kai kuriais atvejais, esant statyme numatytiems pagrindams, pradtas procesas gali bti nutrauktas dar iki byl perduodant teismui.
Proceso nutraukimo atveju baud.procesas atliaka tam tikr paskirt proceso metu isiaikinamos vykio, dl kurio buvo pradtas
procesas, aplinkybs.

3. Baudiamojo proceso stadijos

Proceso stadija proceso veiksm ir sprendim, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendiant tam proceso etapui
keliamus udavinius, visuma.
Tradicins baud.proceso stadijos yra tokios: (parengtinis) tyrimas, bylos procesas pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinjimas
apeliacine tvarka, bylos nagrinjimas kasacinia tvarka ir nuosprendio vykdymas.
Pagal 2003 05 01 sigaliojus BPK vykstanciame baud.procese iskirtinos tokiosproceso stadijos:
1) ikiteisminis tyrimas pirmoji proseco stadija. Ikiteisminis tyrimas pradedamas paaikjus NV poymiams. Baigiama stadija
prokurorui suraius kaltinamj akt, jei anksiau nenustatomas pagrinas nutraukti ikiteismin tyrim. Prokuroras esant
reikiamoms slygoms, gali nusprsti rayti pareikim teismui dl supaprastinto proceso form.
2) Bylos procesas pirmosios instancijos teisme paprastai vadinama centrin, svarbiausia baud.proceso stadija. Isprendiami
svarbiausi baud.proceso metu kil klausimai teismas nustato, ar buvo padaryta NV, nuspremdia ar kaltinamasis kaltas dl
tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripaintam kaltinamajam bausm. Procesas pirmosios instancijos teisme suskyla dvi
slyginai savarankikas dalis:
a) proces, kurio metu sprendiama, ar yra pagrindo rengti teisiamj posd;
b) teisiamj posd, kurio metu baud.byla nagrinjama i esms.
Prie byl pradedant nagrinti teisiamajame posdyje, turi bti atlikti tam tikri paruoiamieji veiksmai, kurie vadinami bylos
parengimu nagrinti teisme ir laikomi antrosios stadijos sudtine (angine)dalimi.
Puslapis 10 i 90 Baudiamojo proceso teis Created byTEbd04-
02
3) Apeliacinis procesas stadija, kurioje pagal gaut apeliacin skind patikrinamas nesiteisjusi pirmoios instancijos teismo
priimt nutari ir nuosprendi teistumas ir pagrstumas.
4) Nuosprendi ir nutari vykdymas stadija, kurioje gyvendinamos teismo paskirtos teisins sankcijos ir sprendiami
kylantys procesiniai klausimai.
5) Kasacinis procesas stadija, kai pagal gaut kasacin skund patikrinami siteisj pirmosios ir apeliacins instancijos
teismo nutartys ir nuosprendiai teiss taikymo atvilgiu.
Apeliacinis ir kasacinis procesai nra privalomos stadijos procesas ias stadijas pereina tik tada, jei yra paduodamas atitinkamas
skundas.

4. Baudiamojo proceso mokslas

Baud.proceso mokslas atskira teiss mokslo dalis, kuri sudaro sistema ini apie: 1) baud.proces reglamentuojanias normas
(atskleidiamas teiss norm turinys, teikiamos rekomendacijos dl i norm taikymo teisinje praktikoje); 2) teisin praktik tiriant
ir nagrinjant baud.bylas (mokslin analiz parodo problemas, kylanias teisinje praktikoje taikant baud.proceso eig
reglamentuojanias normas. Analizuojant praktijoje kylanias problemas pastebimos teisns spragos bei kitokia teisinio
reglamentavimo trkumai); 3) usienio valstybi baud.proceso institutus ((lyginamoji teistyra) lyginami LT baud.proceso institutai
su usienio baud.proceso teiss normomis, randami tobulesni procesini santyki reglamentavimo variantai); 4) baud.proceso
istorij (inojimas padeda geriau suvokti galiojani proceso teiss norm turin, j prasm ir paskirt, pateikti tobulesnes
rekomendacijas dl t norm taikymoar j tobulinimo).

II tema. Baudiamojo proceso teis.

1. BAUDIAMOJO PROCESO TEISS SVOKA

Baudiamojo proceso teis teiss aka, kuri sudaro teiss norm, reguliojani ikiteisminio tyrimo institucij, prokuratros ir
teismo veikl tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas bei vykdant nuosprend, taip pat nustatani baudiamajame procese
dalyvaujani fizini ir juridini asmen teises bei pareigas, visuma.
Baud.proceso teis yra vieosios teiss dalis. Baud.proceso teiss normos nustatomos taip, kad bt manoma tinkamai iaikinti
NV ir nubausti kaltus asmenis, o procese nebt paeistos mogaus teiss. Teisinje valstybje lemiam reikm sprendiant
baud.byl turi teismins proceso stadijos. Tik teismo proceso metu patikrinti duomenys gali bti pripastami rodymais. Pagal
demokratins valstybs standartus yra sukonstruotos ir LT BP teiss normos.
BP gali vykti tik taikant BP teiss normas. BPT yra BP pagrindas.

2. Baudiamojo proceso teiss altiniai

2.1. Baudiamojo proceso teiss altini samprata ir rys

BP altiniai norminiai teiss aktai, kuriuose tvirtintomis taisyklmis turi bti vadovaujamasi tiriant ir nagrinjant baud.bylas.
BP altiniai turi bti laikomi:
1) LR Konstitucija;
2) Tarptautins sutartys;
3) BP kodeksas;
4) Kt statymai;
5) LR Vyriausybs nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisngumo bei vidaus reikal ministr sakymai ir kt ministerij priimti
postatyminiai norminiai aktai.

2.2. LR Konstitucija

LR Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. BP poiriu ypa aktualios ir reikmingos yra Konstitucijos II ir IX skirsniuose
tvirtintos nuostatos. Atliekant BP veiksmus ir priimant byloje procesinius sprendimus turi bti garantuojama, kad mogaus teiss ir
laiss nebus paeidiamos. Konstitucijos 31 str.garantuoja teisinje valstybje privalomas utikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas
baud.atsakomybm. Tai:
1) teis nekaltumo prezumpcij
2) teis bylos nagrinjim teisme, kuriame byla bt nagrinjama:
o) vieai
|) teisingai
_) nepriklausomo ir bealiko teismo
02
3) teis atsisakyti duoti parodymus prie save
4) teis tai, kad u vien nusikalstam veik vykt tik vienas baudiamasis procesas
5) teis nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos momento gintis paiam bei turti gynj advokat.

Svarbiausios BP poiriu Konstitucijos IX skirsnio nuostatos yra tokios:
1) teisingum LR vykdo tik teismai
2) teisjas ir teismas vykdydami teisingum, yra nepriklausomi
3) teisjai, nagrindami bylas, vadovaujasi tik statymais
4) teismas priima sprendimus LR vardu
5) visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai
6) teismo procesas LR vyksta valstybine kalba
Baud.bylas gali nagrinti tik LT Aukiausiasis Teismas, LT apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai.

2.3. Tarptautins sutartys

Ratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali ir taikymo atvilgiu turi bti tolygios nacionaliniams statymams. Tarptautins
sutartys, kuriomis reikia vadovautis BP, galima suskirstyti :
a) mogaus teisi apsaugos standartus tvirtinanias sutartis (ios sutartys gali bti suskirstytos Europos Tarybos sudarytas sutartis
(praktiniu poiriu svarbiausia 1950m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija su papildomais
protokolais. 1995 01 24 KT ivada Baudiamojoje teisenoje ETK tieiosgiai negali bti taikoma. Tiesiogiai taikomi baud. Ir BP, o
tarptautins sutartys tik i statym numatytais atvejais. Dar i ET sutari svarbi 1987 m. Europos konvencija prie kankinim ir
kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim ir sutartis sudarytas JTO iniciatyva svarbiausios 1984 m. Visuotin
mogaus teisi deklaracija, joje tvirtintos nuostatos yra tik rekomendacinio pobdio, 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini
teisi paktas, 1989 m. JT Vaiko teisi konvencija, 1984 m. Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant
elges ir baudim )
b) sutartis, tvirtinanias tarptautinio bendradarbiavimo taisykles BP.
LT tapus ES nare reikmingu altiniu tampa ES vasltybi susitarimai dl bedradarbiavimo vykdant baud.persekiojim.

2.4. statymai

Teism, Prokuratros, Advokatros, Policijos veiklos, STT, Karo policijos, Muitins ir kt.

2.5. Kiti norminiai teiss aktai

Vyriausybs nutarimai, generalinio prkuror, vidaus reikal ministro, teisingumo ministro sakymais yra reglamentuojami kai kurie
organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskir procesini veiksm atlikimo metodikos. Generalinis prokuroras tvirtina rekomendacijas,
tvarkas, BP dokument (blank) pavyzdius. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareignams generalinio prokuroro patvirtintos
rekomendacijos ir kt teiss norminiai aktai yra privalomi.

3. Baudiamojo proceso kodeksas

2002 m. kovo 14 d. priimtas ir 2003 m. gegus 1 d. sigaliojo. BPK sudaro 11 dali, 461 straipsnis. BPK tvirtintos normos gali bti
skirstomos I dvi grupes:
1) normos, nustatanios bendras procesines taisykles (I-III dalys), taikomas su nedidelmis iimtimis visoses proceso stadijose
2) normos, reglamentuojanios proceso eig atskirose stadijose ar proceso ypatumus tiriant bei nagrinjant atskir kategorij
bylas (IV-XI).

1 g. BPK I dalyje Bendrosios nuostatos pateikiamos pagrindins proceso svokos, tvirtinami proceso principai, nustatomos proceso
subjekt teiss ir pareigos, tvirtinamos rodinjimo priemons, reglamentuojami proceso terminai ir ilaidos.
1 g. BPK II dalyje Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas reglamentuojami alos atlyginimo BP metu tvarka ir bdai.
1 g. BPK III dalyje Procesins prievartos priemons nustatyti mogaus teises varani priemoni taikymo pagrindai ir tvarka.
2 g. BPK IV dalis Ikiteisminis tyrimas nustato proceso pradjimo bei pirmojoje proceso stadijoje atliekam proceso veiksm atlikimo
tvark.
2 g. BPK V dalyje Byl procesas pirmosios instancijos teisme tvirtintos proceso taisykls, kuriomis vadovaujamasi tiriant byl
pirmoje teisminje stadijoje.
2 g. BPK VI dalis Byl procesas apeliacins instancijos teisme reglamentuoja proceso tvark paduodant ir nagrinjant apeliacinius
skundus dl pirmosios instancijos teismo priimt nutari ir nuosprendi.
2 g. BPK VII dalyje Nuosprendio ir nutari vykdymas nustatyta nuosprendi ir nutariperdavimo vykdyti tvarka,
reglamentuojamas procesini klausim, kylani vykdymo stadijoje, sprendimas.
02
2 g. BPK VIII dalis Byl procesas kasacins isntancijos teisme reglamentuoja kasacini skund dl siteisjusi nuosprendi ir
nutari padavimo ir nagrinjimo tvark.
2 g. BPK IX dalis Baudiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinjant atskir kategorij bylas skirta procesui, vykstaniam ne pagal
bendras proceso taisykles, reglamentuoti.
2 g. BPK X dalyje emesnij teism nutari apskundimas auktesniems teismams ir skund nagrinjimas tvirtintos procesins
taisykls, pagal kurias paduodami ir nagrinjami skundai dl teismo nutari skundiam ne apeliacine ar kasacine, o ioje dalyje
nustatyta tvarka.
2 g. BPK XI dalis Baudiamosios bylos atnaujinimas nustato ubaigto proceso atnaujinimo atvejus ir tvark.
2 g. BPK turi pried gyvendinami ES teiss aktai.

4. BAUDIAMOJO PROCESO NORM GALIOJIMAS ERDVS, LAIKO IR ASMEN ATVILGIAIS

4.1. Galiojimas erdvs (teritorijos) atvilgiu

BP LR teritorijoje, neatsivelgiant tai, kur yra padaryta NV, visais atvejais vyksta pagal LR BPK. Jeigu LR tarptautin sutartis
nustato kitokias taisykles negu LR BPK, taikomos tarptautins sutarties taisykls (lex fori).

4.2. Galiojimas laiko atvilgiu

Kiekvienas proceso veiksmas turi bti atliekamas laikantis to veiksmo atlikimo metu galiojani procesini santyki. LR statymai
sigalioja po to, kai juos pasirao ir Valstybs iniose oficialiai paskelbia LR Prezidentas, jeigu paiuose statymuose nenustatoma
vlesn sigaliojimo diena.
BP kodekso normos galioja tol, kol jos nauju statymu nra pripastamos netekusiomis galios arba nepakeiiamos.

4.3. Galiojimas asmen atvilgiu

Nepriklausomai nuo pilietybs BPK normos LR teritorijoje taikomos visiems asmenims vienodai. Iimtins taisykls turi bti
taikomos tik asmenims, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos. Asmenus, kurie
pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baud.jurisdikcijos, negali bti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis
galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus tik j sutikimu ar praymu. Imunitetu nuo baud.jurisdikcijos naudojasi asmenys,
turintys diplomatins nelieiamybs teis diplomatin imunitet.
LR Prezidentas (kol eina ias pareigas) negali bti patrauktas baud.atsakomybn. Rinkim laikotarpiu nelieiamybs teise naudojasi
ir kandidatai.

5. LATo nutari, LATo senato nutarim ir Konstitucinio Teismo nutarim reikm BP

LATo priimtose nutartyse idstytos nuomons dl teiss norm aikinimo ir taikymo turt bti paisoma, nes utikrinti vienod byl
(ne tik baudiamj) nagrinjimo praktik yra viena pagrindini io teismo LR Teism statyme numatyt funkcij. Nutartys, nor sir
nesukurdamos nauj norm, formuluoja privalomas teiss norm aikinimo taisykles. Taisykls, kuri privaloma laikytis, yra teiss
altinis. iame altinyje nra nauj norm, o yra tik interpretuojamos esanios teiss normos, nutartys laikytinos antriniu teiss
altiniu.
LATo senato nutarimams, taip pat io teismo kitiems teismams teikiamos konsultacijos teism statyme suteikia tik rekomendacin
gali, todl nei senato nutarimai, nei konsultacijos nra altiniais.

6. Baudiamojo proceso teiss ir baudiamosios teiss santykis

III tema. Baudiamojo proceso principai.

1. Baudiamojo proceso princip samprata ir reikm

Tarptautini odi odyne odis principas apibdinamas kaip: 1) pagrindin kokios nors teorijos, koncepcijos idja, pradinis
teiginys; 2) sitikinimas, lemiantis mogaus santyki su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktros
arba veiklos taisykl; 4) pagrindin, kurios nors rengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savyb.
E. Kris teiss principai yra teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas teisnis reguliavimas ir teiss praktika,
bendrasis ir individualus teisnis reguliavimas bei teiss realizavimas Teiss principai lemia teiss norm turin ir j taikym.
02
BP principai tai idjos, pamatins nuostatos, lemianios vis BP teiss norm turin ir nusikalstam veik tyrimo bei baud.byl
nagrinjimo tvark, parodani BP institut esm ir paskirt.
BP princip reikm yra tokia:
1) principai lemia nauj teiss norm turin;
2) principai lemia teis norm aikinim;
3) jokia BP teiss norma negali bti taikoma taip, kad jos taikymas paeist princip;
4) teiss norm kolizijos atveju sprendimo variantas turi bti randamas remiantis principais;
5) atsiradus teiss sprag, procesinis srendimas turi bti priimamas atsivelgiant principus.

2. Baudiamojo proceso princip sistema

BP princip sistem sudaro visuma pamatini nuosta, kuriomis tui bti vadovaujama BP. BP princip sistem trauktini tokie
principai: nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (siningumo), proporcingumo, teisingum vykdo tik teismas, rungimosi,
vieumo, greitumo, teiss gynyb, valstybins proceso kalbos, teismo nepriklausomumo ir bealikumo, mogaus teisi apsaugos
BP, tikslingumo, oficialumo pricipai.
Didiausi prasm turi princip skirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra ireikti. Pagal kriterij principus galima skirstyti :
1) konstitucinius,
2) ireiktus BPK ir kituose statymuose.

Pagal veikimo apimt BP principai skirstomi:
1) bendruosius (universalius), t.y.reikmingus ir veikianius visoje teisinje sistemoje;
2) Tarpakinius , t.y.bendrus kelioms teiss akoms;
3) akinius BP principus, veikianius visose BP stadijose;
4) Atskir proceso stadij ir institut.

Bendrieji principai yra labiau fundamentals, jais grindiamos visos teiss akos, visa valstybs sranga. Bendrieji principai paprastai
yra konstitucianiai.
Tarpakiniai principai BP paprastai yra tokia principai, kurie visoms procesinms teiss akoms bendri.
akiniai BP principais laikytini tokia principai, kurie kt teiss akose neveikia arba veikia maiau ar turi kitoki prasm.
Atskir proceso stadij ir institut principai yra tiesioginioir odiko nagrinjimo prinicpai, taikomi pirmosios instancijos teismo
teisiamajame posdyje ir pan.
3. Konstituciniai baudiamojo proceso principai

Jais grindiami visi teisinio teksto elementai, visa teiss sistema. Bet kuri konstituciniam principui prietaraujanti teiss norma yra
antikonstitucin. Ne tik teiss normos, bet ir kiti principai negali prietarauti konstituciniams principams. Konstituciniai baudiamojo
proceso principai yra: nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (siningumo) principas, proporcingumo principas,
principas, kad teisingum vykdo tik teismas, proceso vieumo principas, teiss teismin gynyb principas, valstybins proceso
kalbos principas, teismo nepriklausomumo ir bealikumo principas. io srao nereikia laikyti baigtiniu.

4. Atskir baudiamojo proceso princip turinys

4.1 Nekaltumo prezumpcija

tvirtinta Konstitucijos 31str. 1d., Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6str.2d., 1966m. Tarptautinio
pilietini ir politini teisi pakto 14str.2d., BPK 44str.6d. Konstitucijoje nustatyta asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas
nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. io principo turinio elementai yra aiks:
1) Kol nra siteisjusio kaltinamojo nuosprendio, joks asmuo negali bti laikomas kaltu. Teissaugos ar kiti valstybs
pareignai, informuodami visuomen apie nusikalstam veik tyrim, negali ios informacijos pateikti taip, kad susidaryt
spdis, kad tam tikro asmens kaltumu nra abejojama, nors dl io asmens kaltumo, dar nra teismas prims sprendimo;
2) Asmuo gali bti pripaintas kaltu, dl nusikalstamos veikos padarymo, tik pagal statyme nustatytas taisykles, ityrus ir
inagrinjus baudiamj byl, tai yra apkaltinamasis nuosprendis gali bti priimamas prie tai atlikus daug vairi
procesini veiksm;
3) Nekaltumo prezumpcija pareigoja ypatingai pamatuotai taikyti procesines prievartos priemones. Jokia prievartos priemon,
skiriama iki nuosprendio siteisjimo, negali bti traktuojama, kaip bausm ir turti bausms element;
4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prie apkaltinamojo nuosprendio siteisjim
vengti formuluoi, apie rodyt tariamojo ar kaltinamojo kalt. Toki formuluoi turi bti vengiama ir informuojant
visuomen apie tiriamas nusikalstamas veikas;
5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejons, kylanios sprendiant baudiamj byl bt vertinamos kaltinamojo
naudai;

02
Kaltu asmuo gali bti pripaintas tik statymo nustatyta tvarka vykusiame procese, kai to proceso metu buvo laikomasi visu
baudiamojo proceso princip.

4.2 proceso teisingumas (siningumas)

Proceso teisingumo (siningumo) ar teiss teising (sining) bylos isprendim principas tvirtintas LR Konstitucijos 31 str. 2
dalyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 1966m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi
pakto 14 str. 1 dalyje, BPK 44 str. 5 dalyje.
is principas gali bti suprantamas plaija ir siaurja prasmmis. Plaija prasme teisingo proceso aspektus yra nustats Europos
mogaus Teisi Teismas, pvz. kad procesas bt teisingas, btina garantuoti teis gynyb, teis kaltinamajam uduoti klausimus
kaltinimo liudytojams, teismo proces vykdyti laikantis ali lygybs principo, garantuoti kad bt utikrintos kitos Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. nurodytos teiss. Siaurja prasme apie i princip galima kalbti nelieiant
kit princip ar kaltinamojo teisi, pvz. proceso teisingumo principas siaurja prasme draudia apgaudinti tariamj ar kaltinamj,
adant u bendradarbiavim su teissauga suteikti statyme nenumatyt lengvat ir, prieingai, nesilaikyti duot statyme numatyt
paad, klaidinti tariamj ar kaltinamj neteisingai iaikinant jam teises ir pareigas ir pan.
Proceso teisingumo principas paeidiamas, jei asmuo provokuojamas padaryti nusikalstam veik, o po to u jos padarym
traukiamas baudiamojon atsakomybn. Europos mogaus Teisi Teismo praktika rodo, kad is principas paeidiamas ir kuomet
varomos proceso dalyvi teiss susipainti su bylos mediaga, negarantavus kaltinamajam dalyvavimo procese, neutikrinus teiss
neduodi parodymu prie save.
Paymtina tai, kad teisingumo principas taikytinas visose proceso stadijose ( ne tik teismo procese), todl jis laikytinas viso
proceso, o ne atskir jo stadij principu.

4.3 Proporcingumas

Proporcingumas- tai vienas i tarpakini teiss princip, tvirtintas BPK 11 str. Nei Konstitucijoje nei ETK jis nra tiesiogiai
tvirtintas, taiau jis yra suformuluotas doktrinoje ir , tiek konstitucinje jurisprudencijoje, tiek Europos mogaus Teisi Teismo
praktikoje juo remiamasi sprendiant vairi kategorij bylas.
Laikytis io principo baudiamajame procese reikia pareig, priimant kiekvien sprendim, susijus su mogaus teisi varymu,
kruopiai tikrinti ar toks suvarymas nebus per grietas. Toks tikrinimas turi bti atliekamas atsakant tokius klausimus:
1. Ar taikant konkrei prievartinio pobdio priemon gali bti pasiekti tikslai, kuri siekiant buvo nusprsta taikyti
t priemon? Negalima manyti, kad jei kokia priemon neduos norimo rezultato, tai niekaip nepakenks bylos nagrinjimui,
pvz., negalima taikyti sumimo neturint tam tikro pagrindo, o vien tik manant, kad tariamj laikant kameroj vykdyti tyrim
bus patogiau.
2. Ar tie tikslai negali bti pasiekti taikant velnesnes priemones? Nusprendus siekti tam tikro procesinio tikslo, naudojant
prievartos priemones turi bti nagrinjama velniausi priemoni taikymo galimyb, ir tik sitikinus, kad tam tikram
rezultatui pasiekti reikia grietesni priemoni, priimti sprendim dl pastarj taikymo.
3. Ar rezultatas bus pakankamai reikmingas palyginus su suvarymais, kuriuos asmuo patyr pritaikius priemon?
Btinyb atsakyti klausim pareigoja siekiam rezultat lyginti su prievartos priemoni grietumu. ia galima iskirti du
aspektus:
1) Kuo sunkesn veika yra tiriama, tuo grietesni prievartos priemoni panaudojimas yra pateisinamas.
2) Net ir sudtingoje byloje dl sunki ar labai sunki nusikaltim, negali bti piktnaudiaujama taikant prievartos
priemones.

4.4 Teisingum vykdo tik teismas

Principas, kad teisingum vykdo tik teismas, tvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. is principas reikia, kad
teisingumo vykdymas, t.y. baudiamosios bylos isprendimas i esms yra iskirtin teismo kompetencija. Tik teismas, inagrinjs
baudiamj byl, priimame sprendime gali:
1) Konstatuoti, kad baudiamojo statymo udrausta veika tikrai buvo padaryta;
2) Nusprsti, kad kaltinamasis yra kaltas dl tos veikos padarymo.
3) Kaltu pripaintam asmeniui paskirti kriminalin bausm arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atlikimo.
ios teismo galios tarpusavyje yra glaudiai susijusios.
Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. i veikl teismas vykdo surengdamas teismo posd bei pasitarim kambaryje
priimdamas sprendim. Vienintel iimtis, kuomet teismas, nagrindamas baudiamj byl, gali nesurengti teismo posdio, yra
teismo baudiamojo sakymo primimo procesas.

4.5 Rungimosi principas

02
is principas daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, kuris reikia, kad byla turi bti sprendiama gino
keliu. Skirtingus interesus byloje turinios alys turi teis silyti teismui bylos sprendim ir kritikuoti prieingos alies teikiamus
silymus.
Rungimosi principas tvirtintas BPK 7 straipsnyje (byl nagrinjimas laikantis rungimosi principo), kur 1 dalis deklaruoja
rungimosi principo taikym teismo proceso stadijose, o 2 dalis atskleidia io principo turin. Straipsnyje teigiama, jog bylos teisme
nagrinjamos laikantis rungimosi principo (1dalis) bei kaltinimo ir gynybos alys byl nagrinjimo teisme metu turi lygias teises
teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, pateikiant praymus, ginyti kitos alies argumentus ir pareikti savo nuomon visais
klausimais, kylaniais nagrinjant byl ir turiniais reikms jos teisingam isprendimui (2 dalis).
io straipsnio 1 dalyje rungimo principas tarsi tvirtinamas tik teisminse proceso stadijose, taiau is principas veikia ir
ikiteisminio tyrimo metu (taiau truput siauriau). Jei ikiteisminio tyrimo metu naudojamasi rungimosi principu, tai daugel veiksm
ir priimti sprendimus turi ikiteisminio tyrimo teisjas (pvz., sumimo klausimas, jo pratsimas, liudytoj ir nukentjusij apklausa,
ikiteisminio tyrimo nutraukimas), o ikiteisminio pareigno ar prokuroro atliekami veiksmai su rungimosi principu susij dar maiau.
Rungimosi principu laikytina ir tai, kai dalyviai ikiteisminio tyrimo metu
Kiekvienos valstybs baudiamajame procese is principas veikia skirtinga apimtimi, tad negalime teigti, kad jis arba veikia
visa apimtimi, arba jo i viso nra. Pavyzdiui, bendrosios (common law) tesis alyse jis labai svarbus, nes prisiekusieji priima
sprendim remdamiesi rodymais bei j pateikimu (teismas pasyvus rodym rinkime).
Lietuvoje situacija kiek kitokia: teismas negali apsiriboti vien tik proceso dalyvi surinktais duomenimis, jis ir pats turi siekti
nustatyti ties. Tad galime daryti prielaid, jog R.P. veikia ribotai (ali rungimasis + teismo veiksmai). Iniciatyvusis teismas turjo
bti pagal senj BPK (kaip ir pagal dabartin), taiau procese lieka erdvs rungimosi principo veikimui:
1. teismo proceso stadijose bylos nagrinjimo teisme dalyviams suteikiamos lygios teiss;
2. procesins funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos.
Teismo iniciatyvumas (renkami ir tiriami nagrinjamos bylos duomenys)ir aktyvumas (jis nukreiptas tiesai nustatyti)
neriboja ir nepaalina proceso ali galimybi teismo procese siekti teisingo ar jiems palankaus sprendimo.
Asmen lygybs prie statym principas yra labai glaudiai susijs su rungimosi principu, nes jei alys nra lygios,
rungimasis bt nemanomas. Asmen lygyb prie statym danai laikoma kaip rungimosi principo sudedamasis elementas.

4.6 Proceso vieumo principas

Vienas i teisinei valstybei bding princip, kuris tvirtintas daugelyje dokument Konstitucijoje (31 str. 2 dalis, 117 str. 1
dalis), Europos mogaus teisi konvencijoje, BPK (9 str. ir 44 str. 5dalis) ir pan. proceso vieumas. io principo taikymas padeda
ukirsti keli mogaus teisi paeidimams nagrinjant bylas.
Pagrindas saugoti asmenis nuo slapto susidorojimo teismo proceso keliu. Didja pasitikjimas teismine valdia, nes
leidiama visuomenei stebti procesus, kokiais rodymais yra remiamasi priimant sprendimus.
Visuomen gali 2 bdais kontroliuoti teismo procesus:
1. sulauk 16 met gali stebti teismo proces;
2. iniasklaida gali informuoti visuomen apie konkret proces.
Taiau proceso vieumo reikalavimas nra absoliutus, nes yra tam tikri atvejai, kai leidiami tik udari posdiai, t.y.
dalyvauti gali tik alys bei j atstovai ir asmenys, ikvieiami teismo sprendimu. Tai gali bti bylos, kuri metu gali bti pakenkta
valstybs saugumui (juk paslapi saugojimas yra btina kiekvienos valstybs interes apsaugos priemon, tad ikilus pavojui, jog ji
bus atskleista, rengiamas udaras teismo posdis) ar proceso dalyvi interesams. vairiuose dokumentuose galima rasti sraus, kada
daroma iimtis, taiau sraai nra identiki ir baigtiniai, taiau atvejai yra labai panaus.
BPK 9 str. numato, kad posdis gali arba privalo bti udaras.
Pirma dalis numato teismui pareig rengti udarus (nevieus) posdius, jei klausimai susij su valstybs, profesine, tarnybos
ar komercine paslaptimi. Valstybs ir tarnybos paslapi statymas teigia, jog valstybs paslaptis politiniai, ekonominiai, kariniai,
teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri praradimas arba neteistas atskleidimas gali paeisti LR suverenitet, gynybin ar
ekonomin gali, pakenkti LR konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei bei sveikatai, jo
konstitucinms teisms, o tarnybos paslaptis politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri
platinimas ribojamas dl valstybs bei jos institucij interes, taip pat siekiant apsaugoti mogaus konstitucines teises. Komercins ir
profesins paslapi apibrim galima rasti CK 1.116 str.: informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikr ar potenciali
komercin vert dl to, kad jos neino tretieji asmenys ir ji negali bti laisvai prieinama dl ios informacijos savininko ar kito
asmens, kuriam savininkas j yra patikjs, proting pastang isaugoti jos slaptum ir informacija pripastama profesine
paslaptimi, jei j pagal statymus ar sutart privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys.
Antra dalis numato, jog neviei posdiai yra neprivalomi, jei atitinka ivardintas aplinkybes (tai nusprendia teismas). Byl
kategorijos:
- nusikalstamas veikas padar asmenys jaunesni nei 18 met, t.y. n. veikos padarymo metu dar nebuvo suj 18 met;
(nagrinjamos prisilaikant specifini taisykli). Anksiau buvo 16 met riba, taiau pagal vaiko teisi apsaugos
02
pagrind statym bei Vaiko teisi apsaugos konvencij vaiku laikomas asmuo iki 18 met amiaus. Yra valstybi,
kuriose amiaus riba nra kaip Lietuvoje (pvz., 21).
- nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, nelieiamumui; (lm tai,
kad reikia saugoti mogaus asmenin ir privat gyvenim kaip konstitucin vertyb)
- gali bti pagarsintos inios apie privat proceso dalyvi gyvenim; (lm tai, kad reikia saugoti mogaus asmenin
ir privat gyvenim kaip konstitucin vertyb)
- kai liudytojams ar nukentjusiems taikomas anonimikumas, (duomenys apie liudytoj ar nukentjusj, kuriam
suteiktas anonimikumas yra laikomi valstybs paslaptimi vien dl to gali bti udaras posdis, taiau
anonimikumas yra iskiriamas kaip atskiras pagrindas. Vieumas gali bti ribojamas tuo, kad procese
dalyvaujantys asmenys negali inoti liudytojo ar nukentjusiojo anketini duomen, o ir Konstitucinis teismas bei
Europos mogaus teisi teismas konstatavo, jog slaptinimas nepaeidia kit princip, pvz., vieumo principo).
Rekomenduojama nevieus posdius rengti tada, kai:
- nusikalstamas veikas padar asmenys jaunesni nei 18 met;
- nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, nelieiamumui.
Nevieas teismo procesas rengiamas tiek teismo, tiek proceso dalyvi iniciatyva. Jei nusprendiama, kad posdis bus udaras,
teismas turi priimti nutart. Yra galimyb nevieu paskelbti tik dal teismo proceso.
Nuosprendio rezoliucin dalis visada privalo bti skelbiama vieai, nes rezoliucinje dalyje nra kalbama apie aplinkybes
lmusias rengti udar posd. (Teism statymo 7 str. 2 dalis: bylose priimti teism sprendimai skelbiami vieai).

4.7 Proceso isamumas ir greitumas

Proceso greitumo principas tvirtintas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (ETK) 6str.1d.,
BPK 1ir 2 str., 44str.5d., o proceso isamumo principas tvirtintas BPK 1str. abu ie principai taip pat tvirtinti Tarptautinio Pilietini
ir Protokolini Teisi Pakto 14str.3d.
Proceso greitumo principas pareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos iaikinimo ir sankcijos
pritaikymo praeit kuo maiau laiko. Teigiama, kad bausm savo tikslus geriausiai pasiekia, kai ji skiriama greitai po nusikalstamos
veikos padarymo. Taiau greitumo negali bti siekiama netinkamo proceso dalyvi teisi utikrinimo ar reikming bylai aplinkybi
sskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidia teissaugos pareign ir teismo nuo pareigos iaikinti visas reikmingas bylos
aplinkybes (t.y. nuo isamumo principo vykdymo), taiau visi proceso veiksmai turi bti atlikti ir sprendimai priimti be nepateisinamo
delsimo.
Greitas procesas apsaugo tariamj (kaltinamj) nuo ilgo neinojimo apie savo likim, kad asmuo nepatirt psichologins
tampos, vairi igyvenim. Teis bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik vardijama kaip viena i labai svarbi
tariamojo (kaltinamojo) teisi. Europos mogaus Teisi Teismas nurod, kad proceso ilgumo pagrstumas turi bti vertinamas
atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes, bylos sudtingum ir pareikjo bei valdios institucij elges nagrinjant byl.

4.8 Teis gynyb

Teis gynyb tai konstitucin teis, tvirtinta LR Konstitucijos 31str.6d., ETK 6str. ir Tarptautinio Pilietini ir
Protokolini Teisi Pakto 14str. i teis taip pat tvirtinta BPK 10str., o ipltota daugelyje kit BPK nuostat.
Teiss gynyb principas neatsiejamai susijs su kitais baudiamojo proceso principais, o jo paeidimas reikia ir kit princip
paeidim. Procesas, kurio metu negarantuojama teis gynyb, teisinje valstybje negalimas.
tariamojo, kaltinamojo teis gynyb visuma teis, visuma teisi, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikt
tarim (kaltinim) arba suvelninti savo atsakomyb.
tariamasis (kaltinamasis) gali gintis pats arba per savo paties pasirinkt gynj arba, jei jis neturi pakankamai l tam
gynjui atsilyginti, turi gauti pagalb nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai (ETK 6str.3d.).
tariamasis gali gintis aktyviai, taiau jis gali ir nesiimti joki aktyvi gynybos veiksm (teis gynyb yra teis, bet ne
pareiga). Tokia pozicija negali bti vertinama kaip sutikimas su tarimu (kaltinimu) ar kalts rodymas. tariamasis, kaltinamasis ir
nuteistasis turi bti supaindintas su jo procesinmis teismis ir jam turi bti sudarytos slygos bei galimybs tomis teismis naudotis.

4.9 Proceso kalba

Reikalavimas, kad teismo procesas turi vykti lietuvi kalba yra numatytas LR Konstitucijos 117str.2d, BPK 8str. ir Teism
statymo 8str.
Valstybins kalbos principas pareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksm rezultatus paskelbti valstybine
lietuvi kalba. ia kalba turi bti atliekamos apklausos ir kiti tyrimo bei teismo veiksmai, taip pat suraomi visi protokolai,
nutarimai, nutartys, nuosprendiai. Valstybins kalbos principas nra paeidiamas, jei jos nemokantiems asmenims procese
leidiama kalbti ir pateikti praymus, skundus ir pan. ne lietuvi kalba. Taiau tokiu atveju byloje btinai turi dalyvauti vertjas
(Konstitucijos 117str.3d.). paskirti vertj lietuvi kalbos nemokaniam tariamajam ar kaltinamajam yra btina, nes prieingu atveju
02
i asmen teis gynyb bt paeista, o nedalyvaujant vertjui priimtas nuosprendis galt bti apskstas. tariamajam ar
kaltinamajam nemokamai skirti vertj yra valstybs pareiga.
Svarbiausi proceso dokumentai kalbos nemokantiems proceso dalyviams yra iveriami. Btinai iveriami turi bti
praneimai apie tarim, kaltinamasis aktas, teismo nuosprendis, nes kitaip bt paeista ETK 6str.3d. nuostata, kad kaltinamajam
turi bti praneta tokia kalba, kuri jis supranta, apie pareikiamo jam kaltinimo pagrind ir motyvus.

4.10 Teisjo/teismo nealikumo ir nepriklausomumo principas

Teismo, o tuo paiu ir teisjo, nepriklausomumo ir nealikumo principas yra itin svarbus, tai vienas svarbiausi
demokratins teisins valstybs princip. Paprasiausiai j galima paaikinti tuo, kad teisjams negali bti daromas joks poveikis.
LR Konstitucinis Teismas tai pavadino viena i svarbiausi tesimo ir teisj pareig. Konstitucijos 31 str. ir 109 str.
teigiama, jog byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas, teisjas ir teismai, vykdydami teisingum,
yra nepriklausomiir teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6
str. 1 dalyje nurodoma, byl <...> inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir bealikas teismas.
Konstitucinis Teismas iuo klausimu taip pat yra pasisaks. 1995 metais nutarime teig, jog paeidus bet kuri i teisjo ir
teismo nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, moni teisi ir laisvi utikrinimui.
Teisjai ir teismai pirmiausia turi bti nepriklausomi nuo:
- Byloje dalyvaujani ali bet kokio kiimosi;
- Valstybs valdios, valdymo, taip pat visuomens institucij, korporacij, neteist asmenini ar kitoki interes
takos.
Konstitucinis Teismas teisj nepriklausomumo garantijas (kurios yra glaudiai susijusios, o paeidus vien, kilt pavojus
teisingumo gyvendinimui, nebus utikrintos mogaus teiss ir laisvs) suskirst :
1. teisjo galiojim trukms nelieiamumo;
2. teisjo asmens nelieiamumo;
3. teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijas.
LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad bealikumo principo turinyje svarbiausia yra tai, kad teismas su abiem proceso alim
elgtsi vienodai, nerodyt kakuriai palankumo, nesistengt takoti ar pakeisti sprendim.
Teisjas gali bti nualintas, jei proceso dalyviai pastebi teisjo alikum.
4.11. Legalumas (baudiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas

Legalumas (baudiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas yra savo turiniu vienas kitam priengi principai. ie
principai tiesiogiai nra tvirtinti jokiame teiss akte, taiau j turinys nustatomas i vairi BPK nuostat.
Legalumo (baudiamojo persekiojimo privalomumo) principas reikia, kad ikiteisminio tyrimo pareignai ir prokuroras turi
reaguoti informacij apie galimai padaryt nusikalstam veik ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus ir priimti visus
reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bt atskleista. Privalomo baudiamojo persekiojimo principas reikia, kad
prokuratra negali naudotis jokiomis diskrecinmis galiomis sprsdama baudiamojo persekiojimo vykdymo klausim. Jis turi bti
vykdomas kiekvienu atveju, kai pareignams praneama apie nusikaltim, utenka kalt nustatani rodym ir nra aplinkybi,
darani proces negalim.
Legalumo principo laikymsi procese lemia tai, kad:
jis yra slyga, garantuojanti asmen lygybs prie statym principo gyvendinim;
jis sudaro prielaidas palaikyti bauginimo atsakomybe koncepcij.
Per daug grieto legalumo principo laikymasis privert iekoti tam tikr jo patais, nukreipt baudiamj priemoni
ekonomij nesunki nusikaltim atvejais, ir btent taip paisyti vieojo intereso. Buvo suvokta, kad tam tikrais atvejais yra tikslinga
kategorikai nesiekti kiekvieno asmens nubaudimo, o iekoti kitoki proceso ubaigimo bd.
Tikslingumo principas leidia prokuratrai pasinaudoti diskrecinmis galiomis (laisva nuoira) ir esant tam tikroms
aplinkybms prast baudiamj sankcij netaikyti ir nebaigti proceso kaltinamuoju nuosprendiu, o proces nutraukti atleidiant
nusikalstam veik padarius asmen nuo baudiamosios atsakomybs. Tikslingumo principo taikym lemia noras ivengti neigiamo
pernelyg grieto legalumo principo taikymo efekto, kuris tam tikromis slygomis gali lemti neteisingum.
Tikslingumo principas plaiai gali bti taikomas tik valstybje, kurioje visikai pasitikima pareign (pirmiausia prokuror)
siningumu ir profesionalumu ir kurioje teissaugos pareignai yra nepriklausomi nuo politik valios ar kitokio poveikio.
Tikslingumo princip tvirtinaniais laikytini BPK 213 str. bei straipsniai, numatantys proceso nutraukimo galimyb,
atleidiant kaltinink nuo baudiamosios atsakomybs BK nematytais pagrindais. is principas vis plaiau sigali Vakar Europos
valstybi baudiamuosiuose procesuose.

IV tema. Baudiamojo proceso subjektai.

1. Baudiamojo proceso subjekt samprata ir sistema

Baud. procesinje veikloje dalyvauja daug v. subjekt. J teises, pareigas bei galiojimus reglamentuoja BP statymai.
02
LT BPK skyriuje Proceso dalyviai, j teiss ir pareigos kalbama tik apie kaltinamj, gynj, tariamj, nukentjusj,
civil. iekov, civil. atsakov, bei apie nukentjusiojo, civil. iekovo ir civil. atsakovo atstovus.
Atsivelgiant praktikoje susidariusi padt, BP dalyviais reikt laikyti visus asmenis, organizacijas, kurios viena ar
kita forma dalyvauja baud. procese, tiriant bei nagrinjant baud. bylas.
BP dalyvi klasifikacija.
Pagal veiklos dalyvi udavinius baud. procese, j atliekam funkcij ypatybes, visus BP veiklos subjektus galima
skirstyti 3 grupes:
1. Valstybiniai organai. Jie baud. procese vykdo valstybinius galiojimus ir pareigas, bei gina valstybinius interesus.
Tai teismas, prokuroras, tardytojas, tardymo skyriaus virininkas, kvotos organas.
Jie yra svarbiausi baud. procese ir yra varomojo jo jga. Jie savo kompetencijos riboje ikelia baud. byl kiekvienu
atv, kai ikyla aiktn nusikaltimo poymiai, ir imasi vis statymo numatyt priemoni, kad bt nustatytas nusikaltimo padarymo
faktas, juo tariami asmenys. Tik jie priima sprendimus ikelti baud. byl, atlikti btinus procesinius veixmus. Visus iuos organus
vienija bendri BPT udaviniai, bendri rodym vertinimo metodai,bendros pareigos visapusikai ir objektyviai itirti visas bylos
aplinkybes. Be to, ie veiklos dalyviai atlieka procesinius veixmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripastami antrosios grups
baud. procesins veiklos dalyviais, gali pareigoti dalyvauti byloje ar leisti joje dalyvauti.
2. Proceso dalyviai (siaurja prasme), turintys baud. procese tam tikras teises ar vykdantys statymo numatytas
pareigas. Tai kaltinamasis, tariamasis, statyminis atstovas, kaltinamojo gynjas, nukentjusysis ir jo atstovas,
civil. iekovas ir civil. atsakovas bei j atstovai, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynjas.
Jie turi statymo numatytas teises (kaltinamasis), kartais ir pareigas (nukentjusiojo pareiga duoti teisingus parodymus).
3. Kiti asmenys, staigos, mons, organizacijos, neturintys atskir teisi baud. procese, bet padedantys vykdyti savo
f-jas pirmosios ir antrosios grups dalyviams. Tai liudytojas, expertas, specialistas, vertjas, teisiamojo posdio
sekretorius bei kt. asmenys, taip pat visuomens atstovai, vykdantys parengtinio tardymo, prokuratros ir teismo
organ pavedimus baud. byloje.
Jie gali dalyvauti baud. procesinje veikloje tik pirmosios grups dalyvi iniciatyva arba to praant antrosios gr.
Dalyviams (kaltinamajam praant, tardytojas aukia liudytoj ar skiria expertiz).

Visiems BP veiklos dalyviams bendra yra tai, kad, neatsivelgiant j procesins padties skirtingum, j teisi ir
pareig pobd, jie, vykdydami savo f-jas, viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, taip pat tiriant ir nagrinjant teisme
baud. bylas.

Proceso dalyviai (siaurja prasme) proceso subjektai, turintys procese interes, siekiantys tam tikro rezultato byloje ar
vykdantys proceso funkcij, bei nesantys valstybs pareignais ar institucijomis.

- tariamasis
Svoka- BPK 21.
Jis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Po ikiteisminio tyrimo jis tampa kaltinamuoju.
tariamuoju jis pripastamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi.
Jis turi tokias teises: inoti,kuo tariamas
Turti gynj
Duoti parodymus
Pateikti tyrimui reikalingus dokumentus ar daiktus
Pateikti praymus

- Kaltinamasis
Svoka BPK 22.
Jis yra nagrinjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o
dl kurio priimtas iteisinamasis nuosprendis iteisintuoju.
Kad asmuo bt pripaintas kaltinamuoju, reikia prokuroro BPK nustatyta tvarka priimto akto.
Jo teiss:
inoti, kuo yra kaltinamas
Susipainti teisme su byla
Pasidaryti reikiam dokument nuoraus
Turti gynj
Pateikti praymus, nualinimus ir tt.

- BA traukiamas jurid. asmuo
Sprendiant byl, kurioje nagrinjamas jurid. asmens atsakomybs klausimas, jurid. asmuo turi turti procesin status.
Procese jam visada turi atstovauti fizinis asmuo.

- Gynjas
BPK 17, 1dalis: gynjas yra asmuo, kuris st. nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam, kaltinamajam,
nuteistajam ar iteisintajam , gina j teises ir teistus interesus.
02
Gynju gali bti advokatas ar advokato padjjas.

- Nukentjusysis
Nukentjusysis dl nusikalst. Veikos fizin, turtin ar moralin al patyrs fiz. asmuo, kuris nukentjusiuoju yra
pripaintas ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro arba teismo nutartimi.
Jurid. asmuo negalsi bti nukentjusiuoju. Nepilnameio/neveixnaus asmens interesams teisme papildomai atstovauja
atstovas pagal statym.
Jis turi teis:
Teikti rodymus
Pateikti praymus
Pareikti nualinimus
Susipainti su byla dalyvauti teisminiame bylos nagrinjime

Jis privalo:
Duoti parodymus
Atvykti gavs aukim
Netrukdyti ikiteisminiam tyrimui.

- Civilinis iekovas.
Svoka BPK 110. Juo laikomas baud. byloje reikalaujantis atlyginti dl tariamojo ar kaltinamojo nusikalst. Veikos
patirt turtin ar neturtin al fiz. ar jurid. asmuo, kuris civil. iekovu pripaintas prokuroro nutarimu ar teismo nutarti mi.
Jis turi teis:
Pateikti paaikinimus dl civilinio iekinio esms
Teikti rodymus
Teikti praymus
Pareikti nualinimus
Susipainti su bylos mediaga
Dalyvauti byl nagrinjant apeliacine tvarka.

Jis privalo:
Kvieiams dalyvauti bylos nagrinjime pirmosios instancijos teisme
Teismo reikalavimu pateikti reikiamus dokumentus
Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos

- Civilinis atsakovas
Svoka BPKN 111. Pagal statymus materialiai atsakingas u nusikalstama tariamojo (kaltinamojo) veika padaryt l
fiz. ar jurid. asmuo, kuris trauktas byl kaip civil. atsakovas prokuroro nutarimu, teisjo ar teismo nutartimi.
Jo teiss ir pareigos-tokios kaip ir civil. iekovo, iskyrus pareig teismo reikalavimu pateikti dokumentus, susijusius su
iekiniu.

- Atstovavimas
a) atstovavimas pagal statym
BPK 53. Atstovus pagal statym baud. procese turi tariamasis, kaltinamasis ir nukentjusysis dviem atvejais: 1) kai jie
yra nepilnameiai; 2) nustatyta tvarka yra pripainti neveixniais.
Atstovus gali turti tik fiz. asmuo.
b) atstovavimas pagal galiojim.
BPK 55. galiotuosius atstovus gali turti nukentjusysis, civil. iekovas ir civil. atsakovas. galiotuoju atstovu laikomas
asmuo, pagal susitarim teikiantis teisin pagalb ir ginantis nukentjusiojo, civil. iekovo ar civil. atsakovo interesus.

Pagal BPK 54,56. Atstovai turi tokias pat teises kaip ir j atstovaujami asmenys.

Jie privalo:
Tinkamai ginti atstovaujamo teises ir interesus
aukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror, teisj ar teism
Laikytis nustatytos teismo tvarkos

- rodinjimo procese dalyvaujantys asmenys
Liudytojas. Jis mat ar kitaip suvok su tiriamu vykiu susijusius faktus, vykius, reikinius ir
gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareignams, prokurorui ar teismui.
a) Ekspertas. Jis turi reikiam speciali ini ir raytas LR expert sra.
b) Specialistas. Reikiam ini ir gdi turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objekt tyrim ir pateikti ivad.

- Pagalbines f-jas atliekantys asmenys
02
a) Vertjas. Mokantis kalbas arba nebylio ar kuriojo enklus suprantantis asmuo. Turi pareig teisingai versti. Teisme
jis turi prisiekti.
b) Teisiamojo posdio sekretorius. Rao pirmosios instancijos teismo teisiamojo posdio protokol, pranea apie
teismo posd atvykusius asmenis. Jis yra valstybs pareignas.

- Teismo proces ar atskirus proceso veixmus stebintys asmenys.
Jie tiesiogiai jokios procesins f-jos nevykdo. J yra 2 grups: 1)stebintieji teismo proces;
Teismo proces gali stebti asmenys nuo 16m. Jie privalo tokiu atv. Laikyti tvarkos.
2) dalyvaujantieji atliekant atskirus proceso veixmus. Pvz, atpastant nusikaltl, leidiama rinktis i 3 asmen, tai
iame proceso veixme dalyvauja ir kiti 2, paaliniai mons, iorikai panas nukentjusj.

2. Valstybs institucijos ir pareignai baudiamojo proceso subjektai

2.1. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisjas

Teismas teisingum vykdanti institucija.

Principas, kad teisingum vykdo tik teismas, tvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. is principas reikia, kad
teisingumo vykdymas, t.y. baudiamosios bylos isprendimas i esms yra iskirtin teismo kompetencija. Tik teismas, inagrinjs
baudiamj byl, priimame sprendime gali:
4) Konstatuoti, kad baudiamojo statymo udrausta veika tikrai buvo padaryta;
5) Nusprsti, kad kaltinamasis yra kaltas dl tos veikos padarymo.
6) Kaltu pripaintam asmeniui paskirti kriminalin bausm arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atlikimo.
ios teismo galios tarpusavyje yra glaudiai susijusios.
Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. i veikl teismas vykdo surengdamas teismo posd bei pasitarim kambaryje
priimdamas sprendim. Vienintel iimtis, kuomet teismas, nagrindamas baudiamj byl, gali nesurengti teismo posdio, yra
teismo baudiamojo sakymo primimo procesas.

Teismo nepriklausomumas demokratinje valstybje, pagrstoje teiss virenybs principu, yra labai svarbus. Kiekvieno
asmens teis, kad jo byla bt siningai inagrinjama nepriklausomo ir nealiko teismo, yra viena Pagrindini mogaus teisi,
tvirtinta Europos mogaus teisi konvencijos 6 str.
Teismo nepriklausomumas ir nealikumas glaudiai susij. Nepriklausomumas yra teismo atskyrimas nuo kit
valstybs valdi. Nealikumas reikia, kad teisingumas vykdomas paklstant tik statymui. Teisj ir teism nepriklausomumui ir
nealikumui utikrinti nustatytos garantijos, susijusios su teisjo skyrimu, pareig trukme, darbo slygomis, mokymu ir pan.
Teisins sistemos reforma yra procesas, kuriam reikia visos visuomens teisins smons formavimo. Tik tada bus
galima kalbti apie tikr teism nepriklausomum ir teisj galimyb atsilaikyti prie galim spaudim.
Visuomens poiris teism vykdom funkcij ir pasitikjimas ia institucija susij su teismo veiklos vieumu. Tai ne
tik sprendim vieumas, bet ir visuomens teis gauti informacij apie teism veikl. Tai,kaip vykdomas teisingumas, visuomen
paprastai suino i visuomens informavimo priemoni. Spauda saugo nuo valstybs institucij ir j pareign piktnaudiavimo
galiojimais. Informuodama visuomen, iniasklaida prisideda prie teisins smons formavimo.
Kita vertus, skleidiama informacija gali turti neig. tak, paskelbdama neapgalvotai bylos aplinkybes, taip pat per
visuom. informavimo priemones daromas spaudimas teismui proceso metu gali lemti bsim sprendim.
Teis informacij negali paeisti proceso dalyvi teisi, kaip garb, orumas, privataus gyvenimo nelieiamumas.

2.2. Prokuroras

Prokuroras baudiamajame procese. Jo udaviniai, galiojimai ir procesin padtis skirtingose baudiamojo proceso
stadijose

LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta: Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja, valstybin kaltinim
baudiamosiose bylose palaiko prokuroras. Todl ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo
palaikymas yra vadinami konstitucinmis prokuroro funkcijomis baudiamajame procese. Konstitucijoje tvirtintos tik
pagrindins prokuroro veiklos kryptys. Prokuroro procesines teiss ir pareigos isamiau nurodytos BPK. Prokuroro status
reglamentuoja 2003 m. balandio 22 d. Prokuratros statymas.
BPK odis prokuroras yra apibendrinantis terminas prokuroru yra tiek generalinis prokuroras, tiek visi jam pavalds
prokurorai (BPK 35 str.), t.y. bet kurios prokuratros bet kurio rango prokuroras, vykdantis jam pavestas procesines funkcijas.
Prokuroro galiojimus baudiamajame procese LR teritorijoje gyvendina generalinis prokuroras, jo pavaduotojai, Generalins
prokuratros skyri, grupi vyriausieji prokurorai, j pavaduotojai, skyri, grupi prokurorai, apygard vyriausieji prokurorai, j
pavaduotojai, skyri, grupi prokurorai, apylinki vyriausieji prokurorai, j pavaduotojai, skyri, grupi vyriausieji prokurorai,
skyri, grupi prokurorai tose teritorinse apylinki prokuratrose, kuriose struktrini padalini nra.
02
Visi LR prokurorai ir kiti prokuratros pareignai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratros sistemai, kuri sudaro
Generalin prokuratra ir teritorins prokuratros. Generalin prokuratra vadovauja teritorinms prokuratroms bei kontroliuoja
j veikl.

Prokurorai turi galiojimus visose baudiamojo proceso stadijose:
2.2.1. Ikiteisminis tyrimas
Didiausi dal prokuroro procesins veiklos sudaro jo veikla ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal BPK pirmiausia prokuroras yra
atsakingas u nusikalstamos veikos iaikinim, tariamj nustatym bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo mediagos
perdavim teism. i uduot prokuroras turi vykdyti naudodamasis BPK jam suteiktais galinimais. BPK kaip ir Konstitucijoje
yra nustatyta, kad prokuroras organizuoja ikiteismin tyrim ir kam vadovauja. Vykdydamas ias funkcijas prokuroras:
1. turi gauti informacij apie kiekvien padaryt nusikalstam veik;
2. gali pats atlikti ikiteismin tyrim ar pavesti j atlikti ikiteisminio tyrimo staigai (prokuroro nurodymai ikiteisminio tyrimo
staigoms yra privalomi) bei kontroliuoti kaip ikiteisminio tyrimo pareignai atlieka ikiteismin tyrim;
3. turi nagrinti skundus dl ikiteisminio tyrimo pareign proceso veiksm;
4. turi nusprsti dl btinybs taikyti procesins prievartos priemones, kuri savarankikai negali taikyti ikiteisminio tyrimo
pareignai, taiau kurioms bereikalingas teismo sprendimas;
5. gali kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj dl jo kompetencijai priskirt veiksm atlikimo;
6. esant BPK numatytiems pagrindams turi nutraukti ikiteismin tyrim bei gali atnaujinti nutraukt ikiteismin tyrim;
7. turi pareig nusprsti, kada ikiteisminis tyrimas turi baigtis ir surayti kaltinamj akt ar pareikim teismui dl proceso
ubaigimo supaprastinta proceso forma.
2.2.2. Byl procesas pirmosios instancijos teisme
Byl proceso pirmosios instancijos tesime prokuroras, kaip yra numatyta Konstitucijos 118 str., palaiko valstybin kaltinim.
Valstybinio kaltinimo palaikymo funkcija formaliai vykdoma prokurorui perskaitant kaltinamj akt (BPK 271 str. 1 dalis) bei
pasakant kaltinamj kalb baigiamj kalb metu (BPK 293 str.). Taiau pirmosios instancijos teisme prokuroras negali apsiriboti
i dviej veiksm atlikimu. Prokuroro pareiga aktyviai dalyvauti visuose bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme
etapuose. Prokuroras turi reikti nuomon visais bylos nagrinjimo metu sprendiamais klausimais, reikti praymus, nualinimus,
bti aktyvus tiriant rodymus. Prokuroro teiss iuo aspektu yra lygios gynybos funkcij vykdani proceso dalyvi teisms.
Rungimosi principo veikimas utikrinamas, kai visomis procesinmis teismis aktyviai naudojasi tiek gynjas su savo ginamuoju,
tiek ir prokuroras.
Pirmosios instancijos teisme prokuroras nedalyvauja, jei nagrinjama privataus kaltinimo byla.
2.2.3. Byl procesas apeliacins instancijos teisme
Prokuroras turi teis paduoti apeliacin skund ir kai apeliacinis procesas vyksta dl prokuroro paduoto skundo, ir kai prokuroras
nra padavs apeliacinio skundo, bet apeliacinis procesas vyksta pagal kito proceso dalyvio paduot apeliacin skund, prokuroras
privalo dalyvauti nagrinjant byl apeliacine tvarka. Prokuroro teiss nagrinjant byl apeliacins instancijos teismo posdyje i
esms sutampa su prokuroro teismis pirmosios instancijos teisme. inoma, apeliacinis procesas skiriasi nuo byl proceso
pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai prokuroro ir kit proceso subjekt teisi turin lemia apeliacins proceso taisykls.
2.2.4. Nuosprendio ir nutarties vykdymas
Vykdymo stadijoje prokuroras privalo kontroliuoti nuosprendio pateikim vykdyti (BPK 346 str. 3 dalis). Prokuroras taip pat
dalyvauja teismo posdiuose, kuriuose sprendiami su nuosprendio vykdymu susij klausimai bei teismo posdiuose, kuriuose
nagrinjami skundai dl su nuosprendiu susijusi nutari vykdymo (BPK 362, 364 str.). Prokuroras turi teis sksti nutartis,
kuriomis buvo isprsti su nuosprendio vykdymu susij klausimai (BPK 364 str).
2.2.5. Byl procesas kasacins instancijos teisme
Prokuroras turi teis paduoti kasacin skund ir dalyvauti nagrinjant byl kasacine tvarka. Kasacins bylos nagrinjimo metu
prokuroras gali silyti kasacin skund palikti nenagrint (BPK 377 str. 4 dalis).
Pairti teiss aktus, kurie reikalingi iuo klausimu:
- LR Konstitucija;
- BPK;
- LR Prokuratros statymas.

02
2.3. Ikiteisminio tyrimo staigos ir pareignai

Ikiteisminio tyrimo staig sraas pateitas BPK 165 str:
1) Policija
2) V bs sienos apsaugos tarnyba
3) STT
4) Karo policija
5) V- bs saugumo departamentas
6) Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba
7) Muitins departamentas
8) Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas
9) Kaljim departamentas ( jo sistemai priklausanios staigos)

Policija skirtingai nei kt ivardintos institucijos yra universali ikiteisminio tyrimo staiga, galinti pradti ikiteismin tyrim ar
atlikti prokuroro pavedimus dl bet kurios n.v. Policijos veiklos statyme n.v. atskleidimas ir tyrimas yra vienas i policijos
udavini. Kt staigos ikiteismin tyrim pradeda, kai vykdydamos savo pagr. F jas nustato n.v. pdsakus.
V bs sienos apsaugos tarnyba. ios tarnybos paskirtis taikos metu gyvendinti v bs sienos apsaug ir jos kirtimo kontrol.
V bs sienos apsaugos tarnybos statyme nurodyta, kad v bs sienos apsaugos tarnyba utikrindama teistvark ir kt
kontroliuojamose bei saugomuose objektuose turi statym numatytas benrsias t. ir pareigas, taigi ikiteisminis tyrimas yra btent
ios tarnybos t. ir pareiga, kai paaikja nusikalst. veikos susijusios su v bs sienos ar kt. ios tarnybos saugom objet rimo
paeidimu.
STT: steigta saugoti ir ginti asmen, visuomen, v b nuo korupcijos, todl turi pareig tirti n.v. susijusias su korupcija.
Karo policija kaip LR krato apsaugos sistemoje veikianti karins teissaugos institucija galiota tirti n.v. krato apsaugos
sistemoje. Karo policija privalo laikytis prokuroro duodam nurodym. Turi galiojimus:
1) karinse teritorijose ir kariniame transporte vis asmen atvilgiu.
2) Kt teritorijose kari atvilgiu, asmen darni n.v. ar kt t. paeidimus prie karius, krato apsaugos institucijos ir j
valdom, naudojim turt atvilgiu.
V bs saugumo departamentas: laiku atsleisti veikas kelianias grsm v bs saugumui, jos suverinetetui, teritorijos
nelieiamybei ir vientisumui, konstituc.santvarkai, v bs interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, ukirsti keli ioms
veikoms atsirasti, alinti j atsiradimo prieastis, slygas. Todl ji turi atlikti ikiteismin tyrim dl n.v. numatyt BK XVI
skyriuje.
Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba. Pagr. udavinys vykdyti nusikaltim, t. paeidim finans sistemai ir su jais susijusi
nusikaltim bei kt. t. paeidim atskleidim ir tyrim.
Muitins departamentas ikiteismin tyrim privalo atlikti kontrabandos byl atveju.
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas turi atlikti ikiteismin tyrim su gaisr kilimu susijusi n.v. atvejais
Generalinio prokuroro 2003m balandio 11d ( V bs inios Nr.39 1805) sakymu buvo patvirtintos rekomendacijos dl n.v.
tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo staigoms (t.y. jose ivardinti BK str, dl kuriuose numatyt veik padarymo ikiteismin
tyrim turt atlikti konkreti nurodyta ikiteisminio tyrimo staiga, bet prokuroras pavedimus ikiteisminio tyrimo staigoms gali
duoti nebtinai laikydamasis t rekomendacij)

Ikiteisminio tyrimo pareignas t.y ikiteisminio tyrimo subjektas. Senajame BPK buvo tokios procesins figros kaip kvotjas ir
tardytojas, bet naujasis BPK apjung ias dvi f jas vien.
BPK 18 str yra tvirtinta ikiteisminio pareigno svoka: t.y. ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo, kuris ios staigos ar
jos padalinio vadovo pavedimu atlieka io kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti n.v. padarius
asmen ir tokios veikos aplinkybes. Taigi ikiteisminio tyrimo pareignu gali bti ne kievienas ikiteisminio tyrimo staigoje
dirbantis asmuo, o tik toks, kuriam ios staigos ar jos padalinio vadovas yra paveds atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Ikiteisminio tyrimo pareignas privalo panaudoti visas statyme numatytas priemones, kad bt iaikinta n.v. ir nustatytas j
padars asmuo.
BPK 165 str. 2d iimtis, kada ikiteisminio tyrimo pareignu gali bti ir atlikti t tyrim ne ikiteisminio tyrimo pareignas t.y.
jr laiv kapitonams yra suteikta teis atlikti ikiteismin tyrim dl laivo gulos nari ir keleivi n.v. padaryt tolimojo
plaukiojimo metu. Taigi laivo kapitonui pavedama atlikti ikiteismin tyrim tada, kai laivas ivyks tolimojo plaukiojimo reis,o
teissaugos pareignai neturi galimybi atvykti laiv ir atlikti jame btinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kol laivas negrta
uost btina imtis procesini veiksm siekiant isiaikinti n.v. aplinkybes, j padarius asmen, todl pareiga tyrim atlikti tenka
kapitonui. Sugus laivui, jo kapitonas nebeturi procesini galiojim. Apie padaryt n.v. plaukiojimo metu jis informuoja
prokuror, kuris privalo nusprsti kaip ikiteisminis tyrimas bus tsiamas toliau. Jei n.v. padaromos Kaljim departamento
sistemos staigose, tai ikiteismin tyrim turi atlikti atitinkamos staigos vadovas ar kt galiotas pareignas. Jie pradeda t tyrim ir
nedelsiant informuoja apie padaryt n.v prokuror, kuris BPK171 nustatyta tvarka turi nusprsti kaip tas tyrimas bus
organizuojamas toliau.

Ikiteisminio tyrimo staigos vadovas : is pareignas turi platesnius galiojimus nei kt.ikiteisminio trimo staigos pareignai. T.y.
vienitelis ikiteisminio tyrimo pareignas, kuriam BPK tiesiogiai suteikia teis pradti ikiteismin tyrim (BPK 166str 3d). Jis taip
pat turi teissuteikti galiojimus pradti ikiteismin tyrim kt ios staigos pareignams ( sprendia kuriems pavesti).
Partina, kad ne kiev. Ikiteisminiame tyrime dirbantis asmuo, turintis galiojimus atlikti ikiteismin tyrim gali j atlikti t.y.
privalo turti ir galiojimus pradti t tyrm. Pagl K j ikiteisminiam tyrimui vadovauja, j organizuoja prokuroras, taigi
02
ikiteisminio tyrimo staigos vadovas to negali periimti, bet darbo drausms dalykais, kokybiku proces veiksm atlikimu jis turi
rpintis, o ne prokuroras; jis taip pat turi rpintis, kad prokuroro nurodymai bt tinkamai vykdomi.

Ikiteisminio tyrimo staig pareign t. ir pareigos (BPK 172 str).
Ikiteisminio tyrimo metu kompetencija atlikti proceso veiksmus ar nusprsti, kad jei turi bti atlikti dalinama tarp ikiteisminio
tyrimo pareigno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisjo.
Ikiteisminio tyrimo pareignai vienus veiksmus gali atlikti savo nuoira, kitus tik gav prokuroro ar ikiteisminio tyrimo
sprendim dl to veiksmo atlikimo. Be tokio prokuroro nutarimo ar teisjo nutarties pareignas gali atlikti daugum BPK IV
numatyt tyrimo veiksm ir taikyti kai kurias mogaus teise varanias procesines prievartos preimones. Jie gali atlikti i uos
tyrimo veiksmus:
1) aukti apklausas, apklausti liudytojus, nukentjusiuosius, tariamuosius ( BPK 182, 183, 185, 188 str)
2) Atlikti akistat ( BPK 190)
3) Atlikti parodym atpainti ( 191 194)
4) Atlikti parodym patikrinim vietoje (BPK 196)
5) Atlikti objekt apir, prireikus juos tirti, iam darbui kviesti specialist ir t.t.
Prie apklausdamas tariamj pirm kart ikiteisminio tyrimo pareignas privalo jam teikti pranim apie tarim (BPK 187).
Ikiteisminio tyrimo pareignas neturi t. taikyti joki kardomoj priemoni. I kt. procesini preivartos priemoni, numatyt BPK
III , jis savarankikai gali taikyti: laikin sulaikm, atvesdinim, asmens apir , rank antspaud pamim ir kt.
Kratos ir pomiai turi bti atliekami tik esant tuo klausimu priimtai ikiteisminio tyrimo teisjo nutariai, bet neatidliotinais
atvejais gali atlikti ir neesant to teisjo nutariai (BPK 145str 3d, 147str 1d).
Procesikai is pareignas pavaldus prokurorui, todl beslygikai privalo vykdyti visus jo nurodymus ( pvz: jis gali nurodyt i
kokia kryptimi turi vykti tyrimas, kokie veiksmai turi bti atliekami ir pan). Bet toks pavaldumas nereikia kad pareignas negali
rodyti jokios iniciatyvos, jis turi panaudoti visus savo sugebjimus ir galimybes, kad bt pasiekti rekiami rezultatai, privalo
atlikti reikiamus veiksmus nelaukdamas, kol prokuroras nurodys, kokie veiksmai turi bti atlikti. Tik tada, kai jau prokuroras
nurodo, kad tam tikri veiksmai laikinai ar i viso negali bti atliekami, tada pareignas j atlikti negali, taip pat negali atsisakyti
atlikti t veiksm, kuriuos nurodo prokuroras.
Pavojingiausi n.v. atvejais, kai prokuroras paveds ikiteisminio tyrimo staigai atlikti ikiteismin tyrim ar atskirus jo veiksmus,
prokuroro bendravimas su ikiteisminio tyrimo pareignais turi bti itin glaudus bendrai aptariant kiekv. svarbesnio tyrimo
veiksmo atvejus. Kt. n.v. atvejais pareignams lieka daugiau galimybi savarankikai priimti sprendimus dl atliktin proceso
veiksm.

3. Proceso dalyviai

3.1. Proceso dalyvi svoka

3.2. tariamasis

tariamasis ir kaltinamasis. Samprata ir procesin padtis.

TARIAMASIS

Lietuvos BPK 21str.: 1. tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.
2. tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik, arba
asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas.
3. tariamasis turi teis: inoti, kuo jis tariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos
momento turti gynj; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir
daiktus; pateikti praymus; pareikti nualinimus; susipainti su ikiteisminio tyrimo
mediaga; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo
teisjo veiksmus bei sprendimus.

Senajame Lietuvos BPK buvo apibrta tariamojo svoka, nustatytos jo teiss ir pareigos, taiau naujajame Lietuvos BPK
tariamojo svoka ne tik ipleiama, nustatomos naujos jo teiss ir pareigos, bet tariamojo svoka skirtingai interpretuojama.
Senojo BPK 59str. 1d. yra pateikiama tariamojo svoka: tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar
nusikaltim, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemon prie pareikiant kaltinim, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo
padaryt nusikalstam veik.
Apibendrinant senojo BPK tariamojo svok, darytina ivada, kad tariamuoju tampama trimis atvejais:
a) sulaikius asmen BPK 137str. nustatyta tvarka;
b) paskyrus asmeniui kardomj priemon iki kaltinimo pareikimo;
c) apklausiant asmen apie jo padaryt nusikalstam veik.

02
Pagal naujojo BPK 21str.2d., asmuo tampa tariamuoju keturiais atvejais:
a) kai asmuo sulaikomas BPK 140str. nustatyta tvarka;
b) kai asmuo apklausiamas BPK 188str. ar 189str. numatyta tvarka;
c) kai asmuo, kuriam suraytas praneimas apie tarim, aukiamas apklaus;
d) kai priimami prokuroro nutarimas ar ikiteisminio teisjo nutartis dl asmens pripainimo tariamuoju.

Lyginant iuos atvejus su tariamojo svoka pagal ankstesn BPK, atkreiptinas dmesys, kad naujasis BPK neiskiria situacijos, kai
tariamuoju asmuo buvo laikomas ir nuo kardomosios priemons pritaikymo.

tariamojo svoka pagal senj ir naujj BPK yra grindiama dviem pagrindinmis svokomis: sulaikymu ir apklausa. Reikia skirti
faktin ir teisin sulaikym, nuo kurio priklauso tariamojo procesinis statusas. Faktinis asmens sulaikymo momentas tai sulaikymas
vykio vietoje, t.y. tuoj po nusikaltimo padarymo. Teisinis sulaikymo momentas atsiras tik kai asmuo bus atvetas policijos budint
skyri ir bus suraytas sulaikymo protokolas.

Pagal naujj BPK tariamuoju asmuo laikomas, kol:
1) suraomas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas dl proceso ubaigimo teismo baudiamuoju sakymu ar
pagreitinto proceso ir asmuo tampa kaltinamuoju;
2) ikiteisminis tyrimas nutraukiamas;
3) tarimas nepasitvirtina ir asmuo nra aukiamas dalyvauti procese kaip tariamasis, o ikiteisminis tyrimas jo atvilgiu
nutraukiamas, nors procesas dl tam tikros veikos gali bti tsiamas.

Pagal senojo BPK 59str.2d., o naujojo BPK 21str.3d. iskiriamos tariamojo teiss. tariamajam suteikiamos teiss leidia iam
proceso dalyviui bti proceso subjektu, o ne vien tik objektu, kuris tyrinjamas ir nagrinjamas.

Rengiant naujj BPK, tariamojo procesinis statusas buvo pratstas iki kaltinamojo akto suraymo momento, o dl to buvo
susiaurintas kaltinamojo procesinis statusas.
Todl pagal naujojo Lietuvos BPK 21str.3d. tariamasis turi teis:
1) inoti, kuo yra tariamas.
tariamasis apie tarim gals suinoti gavs pasiraytinai teikiam praneim apie tarim. Praneime turi bti nurodyta nusikalstama
veika, kurios padarymu jis tariamas, ir baudiamasis statymas, numatantis t nusikalstam veik, taip pat ivardytos tariamojo
teiss.
2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turti gynj.
Teiss naudotis gynjo paslaugomis gyvendinimo tvark nustato BPK III skyriaus antras skirsnis (47 -52str.).
3) duoti parodymus.
Parodymus tariamasis duoda apklausos metu, taiau btina turti omenyje, kad duoti parodymus yra tariamojo teis, o ne pareiga.
Atsisakaniam duoti parodymus tariamajam dl to jokios sankcijos ar blogesn procesin padtis negali bti taikomos.
4) pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus.
i teis yra susijusi su tariamojo asmens gynyba, kadangi dokument bei daikt pateikimas galt patvirtinti jo alibi, kartu paneigti
keliamas pareigno versijas dl konkreios nusikalstamos veikos. Tuo atveju, kai i tariamojo niekas nereikalauja daikt ir
dokument, galini turti reikms nusikalstamos veikos tyrimui, pateikti tokius daiktus ir dokumentus tariamasis neprivalo.
5) pateikti praymus.
Paymtina, kad tai bene plaiausiai taikoma tariamojo teis, kuria galima pasinaudoti tiek tais atvejais, kai kodekse tai atskirai
numatyta, tiek bet kuriuo kitu klausimu. Skirtumas tarp senojo ir naujojo Lietuvos BPK yra tik tas, kad pagal senj BPK tariamasis
turi teis pareikti praymus, o pagal naujj BPK turi teis pateikti praymus. tariamasis, realizuodamas i teis, gali prayti visko,
kas nra draudiama.
6) teis pareikti nualinimus.
Be tariamojo, i teis turi ir kiti baudiamojo proceso dalyviai, taiau senajame BPK nebuvo nustatyta tariamojo, o tik kaltinamojo
ir kit proceso dalyvi teis. Teiss pareikti nualinimus realizavimo tvark nustato naujojo BPK ketvirtasis skirsnis (57 61str.).
7) teis susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga.
Yra nusistovjusi nuostata tariamojo praymu leisti jam susipainti su tyrimo mediaga, jai ta mediaga yra susijusi su tyrimo
veiksmais, kurie buvo atlikti su tariamuoju. tariamojo praymu susipainti su kita tyrimo mediaga taip pat gali bti leista, taiau tai
yra ikiteisminio tyrimo pareigno teis, o ne pareiga.
8) apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus ir sprendimus.
Norint pasinaudoti ia teise, statymo nustatyta tvarka paduodamas skundas (BPK 62 -65str.). tariamajam naudojantis ia teise nra
stabdomas skundiamas veiksmas ar nutarimo vykdymas, iskyrus tuos atvejus, kai apskstasis pareignas tai padaryti pripasta
esant reikalinga.

Be statyme nustatyt teisi, tariamasis turi ir procesines pareigas. Paymtina, kad pareigos nra tiksliai apibrtos statyme. Jas
galima iskirti i atskir baudiamojo proceso statym. Pagal naujj Lietuvos BPK iskirtinos keturios tariamojo pareigos:
1) atvykti kvieiamam;
2) paklusti procesins prievartos priemonms;
3) paklusti ir netrukdyti proceso veiksmams;
4) nepiktnaudiauti nustatytomis procesinmis teismis.

02
3.3. Kaltnamasis

Lietuvos BPK 22str.: 1. Kaltinamasis yra nagrinjimo teisme dalyvis.
2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dl kurio io Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro
priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas nubausti asmen teismo
baudiamojo sakymo tvarka, taip pat asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla
privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.
3. Kaltinamasis turi teis: inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora; susipainti teisme su
byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiam dokument iraus arba nuoraus; turti gynj; pateikti praymus; pareikti nualinimus;
teikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus; duoti paaikinimus apie teismo tiriamas bylos
aplinkybes ir pareikti savo nuomon dl kit nagrinjimo teisme dalyvi praym; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nra gynjo;
kreiptis teism paskutiniu odiu; apsksti teismo nuosprend ir nutartis.
4. Kaltinamasis, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dl kurio
priimtas iteisinamasis nuosprendis, tampa iteisintuoju.

Pagal anksiau galiojus BPK kaltinamasis buvo parengtinio tyrimo stadijos dalyvis. Dabar is terminas vartojamas kalbant apie
asmen, kuriam pareikti kaltinimai nagrinjami pirmosios instancijos teisme bet kuria procesine forma vykdomame procese.
Kaltinamuoju asmuo tampa:
1) nuo kaltinamojo akto suraymo BPK 218-219str. nustatyta tvarka;
2) nuo pareikimo dl proceso ubaigimo teismo baudiamuoju sakymu suraymo BPK 418-419str. nustatyta tvarka;
3) nuo pareikimo dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tvarka suraymo BPK 426-427str. nustatyta tvarka.
Kaltinamuoju asmuo taip pat tampa ir tuo atveju, kai prie tok asmen paduodamas skundas ar pareikimas dl bylos nagrinjimo
privataus kaltinimo tvarka (BPK XXX skyriaus 407-417str.).

Kaltinamojo teisi katalogas i esms sutampa su tariamojo teisi katalogu. Taiau atsivelgiant tai, kad tariamasis ir
kaltinamasis yra skirting proceso stadij dalyviai, tam tikros j teiss formuluojamos skirtingai. Be to, asmeniui, prie kur nukreipti
kaltinimai, yra reikalingos papildomos teiss: teis dalyvauti tiriant rodymus, teis pasakyti paskutin od ir kt.

Pagal naujojo BPK 22str,3d. kaltinamasis turi teis:
1) inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora.
ios teiss yra vienos kaltinamojo teiss sudtins dalys, nes teis inoti apie kaltinim daniausiai realizuojama gavus kaltinamojo
akto nuora. BPK 219str. numatytas kaltinamojo akto turinys, i kurio aiku, kokios veikos padarymu ir pagal koki BK norm
asmuo kaltinamas.
Kiek kitaip realizuojama kaltinamojo teis inoti, kuo jis kaltinamas, tais atvejais, kai:
a) kaltinamasis aktas neraomas, o prokuroras nusprendia ubaigti proces baudiamuoju sakymu ar pagreitinto proceso
tvarka.
Prokuroras pareikim dl proceso ubaigimo baudiamuoju sakymu gali surayti tik tuo atveju, kai kaltinamasis tam neprietarauja.
Tai faktikai reikia, kad prokuroras privalo su tariamuoju, kuris tuoj pat turi tapti kaltinamuoju, susitarti dl esmini io pareikimo
turinio element. Tuo paiu tai reikia, kad kaltinamuoju tampantis asmuo, duodamas sutikim dl proceso ubaigimo baudiamuoju
sakymu, jau konkreiai suino, kuo jis bus kaltinamas.
Tuo atveju, kai prokuroras nusprendia proces ubaigti pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam turi bti teiktas prokuroro
pareikimo dl proceso ubaigimo tokia procesine forma nuoraas. Esant iam pareikimui kaltinamasis irgi suino, dl koki
kaltinim byla perduodama teismui.
b) byla nagrinjama privataus kaltinimo tvarka.
Privataus kaltinimo tvarka nagrinjant byl kaltinamajam apie kaltinimo esm ir pobd praneama teikiant skundo ar pareikimo
nuora.
2) susipainti teisme su byla.
Naujajame BPK atsisakyta sovietinei baudiamojo proceso teisei bdingo supaindinimo su ikiteisminio tyrimo metu surinkta
mediaga baigus ikiteismin tyrim instituto, todl kaltinamajam susipainimui su byla gali reikti nemaai laiko.
3) pasidaryti reikiam dokument iraus ir kopijas.
BPK 237str.1d. draudia daryti tik laikmen kopijas. Ira ir kopij darymo tvark nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija.
4) turti gynj.
i teis realizuojama remiantis i esms tomis paiomis BPK nuostatomis, kurios reglamentuoja tariamojo teis naudotis gynjo
paslaugomis.
Skirtumas tik tai, kad gynjo funkcijos ikiteisminio tyrimo (ginant tariamj) ir bylos nagrinjimo teisme (ginant kaltinamj)
stadijose dl skirtingos proceso stadij paskirties kai kuriais aspektais skiriasi.
5) pateikti praymus.
Kaip tariamasis, taip ir kaltinamasis pateikti praymus gali tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek dl bet kurio klausimo, ikilusio
bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, kai BPK apie galimyb pateikti praym nekalba.
6) pareikti nualinimus.
Nualinimus kaltinamasis, kaip ir kiti bylos nagrinjimo teisme dalyviai gali reikti remdamasis BPK 267str. bei III skyriaus
ketvirtojo skirsnio (57-61str.) nuostatomis.
7) teikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant.
rodym samprata pagal naujj BPK yra pasikeitusi, todl ji tiksliau turt bti formuluojama kaip teis pateikti teismui
mediag(duomenis), kuri teismas gali pripainti rodymu.
02
8) Nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus.
Tai teiss dalyvauti tiriant rodymus sudtin dalis. Klausim udavimas yra viena i pagrindini dalyvavimo tiriant rodymus form.

3.4. Baudiamojon atsakomybn traukiamas juridinis asmuo

3.5. Gynjas

Gynju laikomas asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamj, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam,
gina j teises ir teistus interesus. Gali bti advokatas ir advokato padjjas.

3.6. Nukentjusysis (BPK 28 str.)

3.6.1. Nukentjusiojo svoka

Nukentjusiuoju laikomas dl nusikalstamos veikos fizin, turtin ar moralin al patyrs fizinis asmuo, kuris
nukentjusiuoju yra pripaintas ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutarimu.
Juridinis asmuo nukentjusiuoju pagal BPK bti negali.
Nukentjusiojo procesin status gyja, kai ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras priima nutarim ar teismas
nutart dl pripainimo nukentjusiuoju. Toks nutarimas ar nutartis gali bti bti priimama tik esant pagrindui manyti, kad
nusikalstama veika fiziniam asmeniui buvo padaryta ala. Fizins, turtins ar moralins alos padarymas yra faktinis pripainimo
nukentjusiuoju pagrindas. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dl pripainimo nukentjusiuoju
yra teisinis pagrindas laikyti asmen baudiamajame procese nukentjusiuoju.
Yra iskiriamos trys alos ruys. Fizin ala sveikatos sutrikdmas, fizinio skausmo suklimas ir panaiai; turtin
ala pinig, materialini vertybi, kitokio turto netekimas; moralin ala asmens orumo, jo garbs paeminimas, dvasini kani
suteikimas. Civilinje teisje dabar vartojamas neturtins alos terminas, todl BPK minimos fizin ala ir moralin ala civilins
teiss atvilgiu gali bti vadinamos neturtine ala, kaip ir yra daroma kai kuriuose BPK straipsniuose.
Nukentjusysis baudiamajame procese gali turti dvigub status pateiks civilin iekin nukentjusysis gali bti
pripaintas ir civiliniu iekovu.

3.6.2. Pripainimas nukentjusiuoju

Asmuo nukentjusiuoju tampa, kai ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras priima nutarim arba teismas priima
nutart dl pripainimo nukentjusiuoju. Nutarimas ar nutartis dl asmens pripainimo nukentjusiuoju priimami gavus reikiam
praym arba pai teissaugos pareign ar teismo inciatyva, patiems nustaius, kad yra pagrindo fizin asmen pripainti
nukentjusiuoju. Nukentjusiuoju asmuo gali bti pripaintas neprikalausomai nuo jo amiaus, fizins ir psichins bkls, pilietybs ir
kit aplinkybi. Nepilnameio ar neveiksnaus asmens interesams baudiamajame procese privalomai atstovauja atstovas pagal
statym.
Jei asmuo, nukentjs nuo nusikalstamos veikos, mirta jo kaip nukentjusiojo teises perima vienas i eimos nari
(BPK 38 str.) ar artimj giminaii (BPK 15 str.) i asmen tarpusavio susitarimu, suderintu su byl tirianiais teissaugos
pareignais. Jei ie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskyrimo atstovu klausim ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo isprsti
prokuroras. Pirmenyb prokuroras turt teikti eimos nariams.

3.6.3. Nukentjusiojo teiss ir pareigos

Nukentjusysis turi teis:
1) teikti rodymus;
2) pateikti praymus;
3) pareikti nualinimus;
4) ikiteismino tyrimo metu ir teisme susipainti su byla;
5) dalyvauti byl nagrinjant teisme;
6) apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus, taip pat aspsksti teismo
nuosprend ar nutart;
7) pasakyti baigiamj kalb.

Nukentjusysis privalo:
duoti parodymus (jis prisiekia ir atsako u melagingus parodymus kaip liudytojas);
atvykti aukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror bei ikiteisminio tyrimo teisj;
02
netrukdyti ikiteisminio tyrim subjektams ir teismui su juo atlikti proceso veiksmus, laikytis proceso tvarkos.
Nukentjusiojo teiss ikiteisminio tyrimo metu teikti reikmingus nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus ir daiktus,
pateikti praymus, pareikti nualinimus, susipainti su ikteisminio tyrimo mediaga, apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno,
prokuroro, ikiteisminio teisjo veiksmus, nutarimus ar nutartis i esms sutampa su analogikomis tariamojo teismis. iomis
teismis su nedidelmis iimtimis, kurios btinos dl skirting procesini status, nukentjusysis naudojasi ta paia tvarka kaip ir
tariamasis.
Teismo proceso metu nukentjusysis turi teises teikti reikmingus bylai nagrinti dokumentus ir daiktus, pateikti
praymus, pareikti nualinimus, teisme susipainti su byla, dalyvauti byl nagrinjant teisme, pasakyti baigiamj, apsksti teismo
nuosprend ar nutart. iomis teismis nukentjusysis i esms gali naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis. iek tiek esmingesnis
skirtumas yra tas, kad nukentjusysis visada turi teis sakyti baigiamj kalb, o kaltinamasis j sako tik tuo atveju, kai teisiamajame
posdyje nedalyvauja gynjas.
Nukentjusysis baudiamajame procese ne tik naudojasi paiomis teismis, bet ir privalo vykdyti pareigas. Pagal
vykdytinas pareigas nukentjusiojo teisin padtis labai artima liudytojo padiai. Nukentjusysis, kaip ir liudytojas, privalo atvykti
kvieiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesins tvarkos ir pan. U atsisakym arba vengim duoti
parodymus nukentjusysis gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal BPK 163 str. , o u melagingus parodymus
baudiamojon atsakomybn pagal BK 235 str. Liudytojo padt reglamentuojanios BPK nuostatos taikytinos nukentjusiojo atvilgiu
ir tais atvejais, kai konkreoje normoje nukentsusysis neminimas, iskyrus atvejus, kai pagal normos prasm yra aiku, kad ta norma
nukentjusiajam negali bti pritaikyta.

3.7. Civilinis iekovas

3.7.1. Civilinio iekovo svoka (BPK 110 str)

Civilinis iekovas baudiamojoje byloje reikalaujantis atlyginti dl tariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirt turtin
ar neturtin al fizinis arba juridinis asmuo, kuris civiliniu iekovu yra pripaintas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Civiliniu iekovu, kitaip nei nukentjusiuoju, gali bti pripaintas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Civilinio iekovo procesin
status fizinis ar juridinis asmuo gyja, kai prokuroras priima nutarim ar teismo nutart dl pripainimo civiliniu iekovu. BPK teiss
ikiteisminio tyrimo pareignui sprsti klausimo dl asmens pripainimo civiliniu iekovu nesuteikia (ikiteisminio tyrimo pareignas
turi teis pripainti nukentjusiuoju). teikus iekin ikit. tyrimo pareignui is turi j tuoj pat perduoti prokurorui, kuris turi sprsti
klausim dl asmens, reikalaujanio atlyginti al, pripainimo civiliniu iekovu. Apie nutarimo ar nutarties pripainti civiliniu
iekovu primim turi bti praneama civiliniam iekovui, kartu iaikinant jam teises ir pareigas (praktikoje ikvieiama ikit.
tyrimo staig). Jeigu byloje civilini iekov yra daug, juos galima informuoti per spaud ar persiuniant informacij ratu.

3.7.2. Civilinio iekovo teiss

Teiss ivardytos 110 str.
Civilinis iekovas savo teismis naudojasi tik tiek, kiek tai susij su civiliniu iekiniu. Civilinis iekovas ir jo atstovas negali rodinti
su civiliniu iekiniu nesusijusi aplinkybi, apsksti teismo nuosprendio dl paskirtos bausms ries, dydio ir pan. Jeigu civilinis
iekovas yra kartu ir nukentjusysis, toks proceso dalyvis danai naudojasi ir nukentjusiojo teismis, kurio nurodyti apribojimai
nelieia.

3.7.3. Civilinio iekovo pareigos

Privalo:
1. Kvieiamas dalyvauti byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme;
2. teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu;
3. Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. (110 str.)
Civilinio iekovo pareigos sutampa su kit proceso dalyvi pareigomis, iskyrus civiliniam iekovui tenkani speciali pareig
teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu.

3.8. Civilinis atsakovas

3.8.1. Civilinio atsakovo svoka

Tai pagal statymus materialiai atsakingas u nusikalstam tariamojo (kaltinamojo) veik padaryt al fizinis ar juridinis asmuo,
kuris trauktas byl kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisjo ar teismo nutartimi.
02
Civiliniu atsakovu traukti gali bti tvai, rpintojai, ar kiti asmenys, taip pat mons, staigos ir organizacijos. Jei u nusikalstama
veika padaryt al atsako pats tariamasis (kaltinamasis) , civilinio atsakovo baudiamajame procese nebna. Civilinis iekinys
reikiamas tariamajam (kaltinamajam), kuris civiliniu atsakovu papildomai nra vardijamas.
traukti byl civiliniu atsakovu prokuroras priima nutarim (ikit. tyrimo pareignas tokios teiss neturi). Apie tokio sprendimo
primim civiliniam atsakovui yra praneama iaikinant jam teises (numato BPK 110 str 2 dalis) ir pareigas (numato BPK 111 str 3
dalis).
Civiliniu atsakovu byl asmuo neturt bti trauktas anksiau nei atsiranda tariamasis, nes tik paaikjus tokiems proceso
dalyviams gali paaikti ir tai, kas turt atlyginti nusikalstama veika padaryt al.
Civilinis atsakovas yra visikai savanorikas proceso dalyvis, jis neprivalo savo pozicijos derinti su tariamuoju (kaltinamuoju) ar jo
gynju, nors su iais proceso dalyviais civilinio atsakovo procesinis interesas danai turt sutapti.

Civilinis atsakovas turi tas paias teises ir pareigas kaip civilinis iekovas, iskyrus pareig teismo reikalavimu pateikti turimus
dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu.

3.9. Atstovai

3.9.1. Atstovavimo samprata ir rys

Nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, nepilnametis tariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, iteisintasis) baudiamojo
proceso metu naudojasi j pakviesto ar privalomai procese dalyvaujanio atstovo paslaugomis. Pilnametis tariamasis ar kaltinamasis
(nuteistasis, iteisintasis) gali turti tik gynj. Atstovas gina atstovaujamojo interesus, jam pagal BPK leidiama naudotis visomis
atstovaujamojo teismis.
BPK numato dviej ri atstovavim:
- Pagal statym
- Pagal galiojim

3.9.2. Atstovai pagal statym (BPK 53 str)

Atstovus pagal statym turi tariamasis (nuteistasis, iteisintasis) ir nukentjusysis dviem atvejais:
1. jeigu yra nepilnameiai
2. yra pripainti neveiksniais
BPK nenumato, kad atstov pagal statym galt turti civilinis iekovas ir civilinis atsakovas todl, kad atstovus pagal statym gali
turti tik fizinis asmuo. Jeigu civil. Iekovas ar civil. Atsakovas yra juridiniai asmenys atstovavimas pagal statym negalimas. Jei
civilinis iekovas ir (ar) civilinis atsakovas yra fiziniai asmenys, jie paprastai turi bti pilnameiai ir veiksns. Neveiksnus ar
nepilnametis negali bti traukiamas proces civiliniu atsakovu. Atskirai turti atstov pagal statym, besirpinant vien tik civilinio
iekinio reikalais, nra tikslinga (turs kaip nukentjusysis). Tas pats atstovas pagal st. gali atstovauti tiek nepilnameio ar
neveiksnaus asmens kaip nukentjusiojo, tiek ir kaip civilinio iekovo interesams. Atstovais bus tvai, tviai, globjai rpintojai arba
staigos, kuri globoja ar rpinasi tariamuoju, kaltinamuoju (nuteistuoju, iteisintuoju) ar nukentjusiuoju, galioti asmenys.
Atstovui pagal st. pateikusiam raytin ar odin praym leidiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras
priima dl to nutarim, o teismas nutart. Toks atstovas dalyvauja procese paprastai kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Gali bti
atsisakyta leisti atstovui pagal statym dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prietaraut nepilnameio ar neveiksnaus asmens
interesams. Jeigu yra duomen, kad atstovas pagal st. turi motyv atiduoti pirmenyb savo paties turtiniams ar neturtiniams
interesams ir pan. Jei ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas neleidia dalyvauti procese atstovui pagal statym, jie
privalo utikrinti, kad procese dalyvaut kitas atstovas pagal st.

3.9.3. galiotieji atstovai (BPK 55 str)

J gali turti nukentjusysis, civil. Iekovas ir civil. atsakovas. Toks atstovas pagal susitarim teikia teisin pagalb ir gina
nukentjusiojo, civil. Iekovo ir civil. Atsakovo teises bei interesus.
Gali bti advokatas arba advokato pavedimu advokato padjjas.
Jei ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas leidia, nukentjusysis, civil. Iekovas ir civil. Atsakovas galioti atstovauti
savo interesams gali ir kit auktj teisin isilavinim turint asmen. Toks asmuo be galiojimo privalo pateikti ir teiss krypties
auktojo mokslo baigimo diplom.
Jei civil. iekovas ir(ar) civil. atsakovas yra juridinis asmuo, procese visais atvejais tri bti galiotasis atstovas (JA vadovas arba
galiotas darbuotojas ar advokatas).
galiotas atstovas procese negali atsirasti anksiau nei atitinkam procesin status gyja atstovaujamas asmuo.
Nukentjusys, civil. iekovas ar civil. atsakovas gali bet kuriuo metu atsisakyti galiotojo atstovo paslaug arba pasirinkti kit atstov.
L neturintis nukentjusysis bei civilinis iekovas turi teis gauti valstybin teisin pagalb i esms ta paia tvarka kaip ir
tariamasis ar kaltinamasis.
02

3.9.4. Atstov teiss ir pareigos (BPK 54, 56 str)

Atstovai (pagal st. ir galiotieji) naudojasi tomis paiomis teismis, kurias turi jo atstovaujamas asmuo. Atstovai pagal st ir
nukentjusiojo galiotasis atstovas visuose proceso veiksmuose paprastai dalyvauja su asmeniu, kurio interesams jis atstovauja.
Atstovo teisi apimtis priklauso nuo to, kokio proceso dalyvio interesams yra atstovaujama.
Jeigu tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis yra suimtas, atstovas pagal st. gali su juo pasimatyti ikit. tyrimo pareigno, prokuroro,
teisjo leidimu. Atstovui pagal st. gavus leidim pasimatyti su suimtu tariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju, ie pasimatymai
turt vykti nedalyvaujant paalieiams, sudarant reikiamas slygas netrukdomai aptarti atstovaujamo proceso dalyvio teist interes
gynimo klausimus.
Atstovo pagal st., kuriam buvo tinkamai praneta apie proceso veiksmo atlikimo viet ir laik, neatvykimas nestabdo proceso
veiksmo atlikimo.

Atstovas pagal st. gali bti apklaustas kaip liudytojas, taip pat traukiamas proces kaip civilinis atsakovas. Todl galima situacija,
kai tas pats asmuo procese yra atstovas pagal st., civilinis iekovas ir liudytojas.

4. Kiti baudiamajame procese dalyvaujantys asmenys

4.1. rodinjimo procese dalyvaujantys asmenys liudytojas, specialistas ir ekspertas

Liudytojas. Asmuo, kuris mat ar kitaip suvok su tiriamu vykiu susijusius faktus, vykius, reikinius ir gali tai patvirtinti duodamas
parodymus ikit. tyrimo pareignams, prokurorui ar teismui.
Ekspertas. Asmuo, turintis reikiam speciali ini ir raytas LR ekspert sra. Jeigu LR ekspert srae nra reikiamos
specialybs ekspert, ekspertu gali bti skiriamas ekspert sra neraytas asmuo. Prireikus ekspertu gali bti skiriamas asmuo,
turintis teis bti ekspertu ES valstybje narje arba valstybje, su kuria LR yra sudariusi teisins pagalbos sutart (BPK 84 str).
Specialistas. Reikiam speciali ini ir gdi turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objekt tyrim ir pateikti ivad arba
paaikinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 str).

4.2. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys vertjas, teisiamojo posdio sekretorius

Vertjas vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kuriojo enklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigno,
prokuroro, ikit. tyrimo teisjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese (BPK 43 str).
Kai proceso veiksmus reikia atlikti su lietuvi kalbos nemokaniais, o tik kurij ir nebyli enklais bendraujaniais asmenimis, turi
bti kvieiamas vertjas. Ikit. tyrimo pareignas, prokuroras, teisjas negali vertjauti savo pai atliekamuose veiksmuose vertjas
savarankika procesin figra.
Gali bti nualintas nekvalifikuotas vertjas ar kilus abejoni dl jo objektyvumo.
Turi dalyvauti visuose proceso veiksmuose, atliekamuose su kalbos nemokaniu proceso dalyviu,teismo posdiuose, iversti
svarbiausius dokumentus. Kaltinamojo teis turti nemokam vertj neapima teiss reikalauti, kad bt iversti visi byloje esantys
raytiniai rodymai. Iversti turi bti tik oficials proceso dokumentai.

Pagrindin pareiga teisingai versti. Prisiekia. U atsisakym be pateisinam prieasi atlikti savo pareigas vertjui gali bti
taikomos procesins prievartos priemons (BPK 263 str), u melaging ar inomai neteising vertim baudiamoji atsakomyb
pagal BK 235 str.

Turi teis gauti umokest. Apmokamas i valstybs l ir i nuteistojo negali bti iiekoma.

Teismo posdio sekretorius

Pagrindin funkcija rayto pirmosios instancijos teismo teisiamojo posdio protokol. Pasirao kartu su pirmininkaujaniuoju
paprastai tuoj po to, kai pasibaigia teisiamasis posdis. Protokolas turi iskirtin reikm kilus ginui dl to, kaip vyko bylos
nagrinjimas teisme, ar nebuvo paeidim. Privalo protokol rayti itin atidiai, nepraleisdamas n vieno svarbaus klausimo
sprendimo eigos ir rezultato. Turi bti apraytos visos posdio dalys, svarbiausi atlikti procesiniai veiksmai.
Pagal tas paias taisykles raomas ir apeliacins bei kasacins instancij teismo posdi protokolas.
Be protokolo raymo, posdio sekretoriui tenka pareiga posdio praneti apie posd atvykusius proceso dalyvius bei paskelbti
inomas proceso dalyvi neatvykimo prieastis.
Kilus abejoni dl jo objektyvumo ir nealikumo, gali bti nualintas. Jis valstybs pareignas, todl nebt klaidinga priskirti
asmen pirmajai proceso subjekt grupei, t.y. tarp valstybs institucij ir pareign.

02
4.3. Teismo proces ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys

Tiesiogiai jokios procesins funkcijos nevykdo. Dvi grups:
1. asmenys, stebintys teismo procesa
2. dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmus
Galimyb stebti teismo procesa tiesiogin vieumo principo iraika. Jie privalo laikytis tvarkos netriukmauti ar kitaip netrukdyti
procesui. Gali buti paalinti i posdziu sals ir nubausti bauda arba aretu (BPK 259 str 3,4 dalys).
Atliekant krata, pom, apraant turta, kur nuosavybs teis laikinai apribojama, turi buti kvieiamas dalyvauti buto, namo ar kit
patalp, kuriose atliekamas veiksmas, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis j eimos narys ar artimasis giminaitis, o
atliekant proceso veiksm monje, staigoje ar organizacijoje tos mons, staigos ar organizacijos atstovas. Kai nra galimybs
utikrinti i asmen dalyvavim, proceso veiksmas turi bti atliekamas kviestinio ar savivaldybs institucijos atstovo akivaizdoje.
Kviestiniui gali kviesti dalyvauti atliekant krat ir nesant nurodyt slyg, o pats nordamas ivengti galim skund apie netinkam
kratos atlikim.
Asmenys privalo klausyti proceso veiksmus atliekani pareign nurodym.
Atliekant proceso veiksmus, pvz asmens parodymas atpainti gali bti atliekamas, kai atpainti yra pateikiama i trij asmen, todl
iame proceso veiksme be atpaintino asmens dalyvauja ir kiti du asmenys, iorikai panas atpaintin asmen.

V tema. Gynyba ir gynjas.

1. Bendrieji gynybos baudiamajame procese klausimai

Gynybos svoka - BPK 17 ir 47 str.
Tai asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina j teises
ir teistus interesus.
Siekiant, kad tariamajam ar kaltinamajam bt teikiama kvalifikuota teisin pagalba, gynju gali bti tik advokatas arba statymo
numatytais atvejais advokato padjjas. Paprastai bna advokatas. Advokato padjjas gynju gali bti tik tuo atveju, kai:
1. paveda advokatas
2. ginamasis tam neprietarauja.
Ikit. tyrimo metu advokato padjjas gali bti gynju be joki iimi vykstant tyrimui dl vis BK numatyt nusikalstam veik.
Nagrinjant byl teisme dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo advokato padjjui bti gynju neleidiama. Advokato
padjjui leidiama dalyvauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksiau kaip po vieneri met nuo advokato padjjo
praktikos pradios. Advokatas, kurio gynjas yra padjjas, turi kontroliuoti ir rpintis, kad padjjas tinkamai atlikt gynjo pareigas.
Gynjo paslaugas gali teikti teisininkas, atvyks i ES valstybs nars.
Vienas gynjas gali vienoje byloje ginti kelis asmenis. Kai ginamj interesai prietarauja vienas kitam, ginti kelis asmenis
draudiama. Tiksliai nustatyti, kad yra prietaravim tarp keli asmen gynybos interes, gali bti sunku, i pradi nepastebti
prietaravimai gali irykti tik vykstant procesui.
Gynjai turi bti atids ir, ikilus nei ir nedidelei abejonei dl galimo gynybos interes prietaravimo, turt neginti vienoje byloje
keli asmen.
Vieno tariamojo ar kaltinamojo turim gynj skaiius neribojamas. Jei asmuo pats neturi l gynjui apmokti ir gynjas yra
apmokamas valstybs, tuomet garantuojama tik teis turti vien gynj.

2. Gynjo teiss ir pareigos.

Teiss ir pareigos numatytos BPK 48str.
Teiss:
- Susipainti su tariamojo sulaikymo protokolu njas turi teis vos tik pradjs ginti tariamj, kuris yra sulaikytas. Nuo pat
sulaikymo momento tariamasis turi teis gynj.
- Gynjas gali dalyvauti tariamojo apklausose, tai apima ir akistatas.
- Gynjo teis dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su tariamuoju apima:
1. parodym patikrinim;
2. proc. Prievartos skyrim;
3. bet kuriuos proceso veiksmus, kuriuos nusprendiama atlikti patenkinant tariamojo ar jo gynjo praym dl tam tikro
proceso veiksmo atlikimo.
4. bet kokius kitus rodym rinkimo veiksmus, atliekamus ne su ginamuoju, kai leidia pareignai.
5. tais atvejais, kai numatyta BPK, kad gali dalyvauti.
- Gali susipainti su proceso veiksm dokumentais, kai tik jie suraomi,
- Gali pateikti praymus tiesiogiai BPK numatytais atvejais ir sprendiant bet kur klausim, kai BPK apie galimyb pateikti
praym nekalba.
Pareigos:
- Maksimaliai naudoti savo inias, kad ginamojo padtis bt palengvinta.
02
- Gynjas neturi teiss savo nedalyvavimu lugdyti proceso veiksm atlikimo ir, galbt, tokiu bdu padti ginamajam.
- Negali trukdyti atlikti kok nors veiksm ar atsisakyti jame dalyvauti, jei nepatinka, gali apsksti ar atkreipti pareigno
dmes tai.
- Kliento paslapties neatskleidimas vardijamas kaip vienas i advokat veiklos princip. Negali atskleisti ne tik duomen,
susijusi su gynju, bet ir ikiteisminio tyrimo duomen.
- Nei netinkamas atlyginimas u paslaugas, nei jokios kitos prieastys neleidia gynjui atsisakyti teikti pagalb ginamajam,
iskyrus BPK 61 str. atvejus.
- Pareiga nenaudoti neteist gynybos priemoni pareigoja gynj teisin pagalb teikti statym nustatyta tvarka. Antraip
gali bti nualintas.

3. Gynjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas.

3.1. Gynjo kvietimas.
Gynjo kvietimas pageidaujamo gynjo pasirinkimas ir sutarties dl teisins pagalbos su juo sudarymas. Gali tariamojo pavedimu
pakviesti gynj. Teis turti gynj turi bti iaikinama i karto, kai tik asmuo gyja tariamojo status. Aktualiausia, kai suimamas,
sulaikomas. Iaikinus, reikia surayti protokol, kuriame ufiksuota, ar pageidauja kviestis, ar ne.

3.2. Gynjo paskyrimas.
Jei neturi l ar dl kit prieasi negali pasikviesti gynjo, bet prao, kad j gint gynjas, gynj paskiria ikiteisminio tyrimo
pareignas, prokuroras ar teismas. Jei btinos gynybos atvejis (51str) neatsivelgia nor tariamojo( kaltinamojo). Skirdami gynj
neturi atsivelgti tariamojo( kaltinamojo) nor turti konkret gynj. Gav praym, subjektai kreipiasi valstybs garantuojamos
teisins pagalbos teikimo baudiamosiose bylose koordinatori, kuris parenka advokat, kur pareignas, teismas ar prokuroras
paskiria gynju.

3.3. Gynjo pakeitimas.
Pakeitimas: tariamojo iniciatyva; ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teismo.
- tariamasis gali pakeisti gynj bet kuriame proceso etape.
- Pareignas, prokuroras, teismas gali pakeisti gynja dviem atvejais:
1. kai gynjas daugiau nei tris dienas i eils negali dalyvauti procese.
2. kai gynjas per eias valandas negali atvykti pirmaj apklaus ar apklaus dl sumimo pagrstumo.
Tai yra tik teis, o ne pareiga. Prie paskirdami kit gynj, turi pasilyti tariamajam, kad pasikviest kit gynj ir tik jei to jis
nepadaro, paskiria patys gynj. Naujas gynjas skiriamas tik konkretaus veiksmo atlikimui. Jei neatsisako ankstesnio gynjo, tai jis ir
turi toliau dalyvauti procese.

3.4. Gynjo atsisakymas.
52str.
Atsisakymas turi bti savanorikas ir leidiamas tik paties tariamojo(kaltinamojo) iniciatyva. Pareignas, teismas, prokuroras negali
bet kokia forma ir bdais silyti atsisakyti gynjo. Gali atsisakyti gynjo nenurodydamas motyv ir prieasi. Bet btina isiaikinti,
ar sprendimas yra laisvas. Atsisaks gali vl kviestis gynj ar prayti, kad bt paskirtas. Vieno proceso metu gynejo gali bti
atsisakoma kelis kartus.

4. Neteistas gynybos priemones naudojanio gynjo nualinimas.
BPK 49str.
Tai yra kratutin priemon, kuri gali bti taikoma iskirtiniais atvejais ir tik turint patikim duomen, kad gynjas gynybos funkcijas
vykdo paeisdamas statymus, pvz. Pats daro nusikalstamas veikas arba bent jau grubiai paeidia advokato etikos normas.

5. Btinas gynjo dalyvavimas.
BPK 51str. Viskas kodekse.
Dl tariamojo asmenini savybi ar dl bylos sudtingumo yra manoma, kad traukiamo baudiamojon atsakomybn asmens interesai
gali bti paeidiami.
Sraas nra baigtinis, gali nusprsti ir dl kit atvej.

VI tema. Nualinimas.

02
1. Nualinimo samprata. Nusialinimas.

Nualinimas procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinjant byl takos spredimui priimti negalt daryti suinteresuoti
bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai. Neatsiejama nuo nealikumo principo.
Nealiki turi bti:
1. valstybs pareignai, nuo kuri priimam sprendim priklauso proceso eiga ir baigtis.( pareignai, teisjai, pareignai,kt.)
2. asmenys, padedantys tirti ir nagrinti byl ( sekretorius, vertjas) bei padedantys nustatyti ties byloje (ekspertas,
specialistas).
Turi nusialinti, kai yra pagrindas. Siekiant ivengti piktnaudiavimo iuo institutu, numatyta, kad teisjo nusialinim turi patvirtinti
teismo pirmininkas arba teismo Baudiamj byl skyriaus pirmininkas.

2. Nualinimo teis ir pagrindai.

Viskas kodekse. 57,58 str.
Nualinimo teis suteikta prokurorui bei proceso dalyviams, turintiems procese savarankik interes. Nebaigtinis sraas: ir kitomis
aplinkybmis, kurios kelia abejoni proceso subjekto nealikumu.

3. Proceso subjekt nualinimo tvarka.
Pareikus nualinim btina patikrinti, ar ities yra tam pagrind. Taigi reikiant nualinim visada turi bti nurodyti motyvai. Toliau
tvarka kodekse: 59, 60 str.
Nualinimas teisme tiek odiu, tiek ratu.

4. Advokato ir advokato padjjo nualinimas.
Aptarti nualinimo pagrindai netaikomi nualinant gynj, nes jis nra pareigotas nustatyti ties byloje. Vykdydamas pareigas
gynjas ar atstovas, be jokios abejons, yra alikas proceso dalyvis, tad advokato ar advokato padjjo alikumu grsti gynjo
nualinim bt nelogika. Taiau statym leidjas numat tam tikrus atvejus, kai gynjo dalyvavimas procese galt trukdyti priimti
byloje teist ir pagrst sprendim ar netgi galt bti nenaudingas ginamajam. BPK 61str. numatyti pagrindai ir Advokatros
statymo 25str. numatyti papildomi atvejai:
1. jei byla ikelta jo tvams, sutuoktiniui( partneriui), vaikams, broliams, seserims.
2. jei buvo byloje kitos alies atstovas ar gynjas.
3. jei jau dalyvavo byloje kaip teisjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas, privatus kaltintojas.
4. jei toje ikiteisminio tyrimo staigoje ar teisme dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai, tvai, broliai, seserys.
5. advokat tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali bti atstovu ar gynju teisme, ikiteisminio tyrimo staigose, valstybs
ar savivaldybi institucijose bei staigose.
Esant Advokatros statyme numatytiems pagrindams, advokatas taip pat privalo nusialinti ar gali bti nualintas BPK nustatyta
tvarka.

VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu.

1. Teis pateikti skund

2. Skund nagrinjimas ir isprendimas
2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksm ir nutarim apskundimas

Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksmai ir nutarimai apskundiami ikiteisminiam tyrimui vadovaujaniam ir
ikiteisminio tyrimo pareign kontroliuojaniam prokurorui. Prokuroro priimtas sprendimas dl skundo nra galutinis: jei prokuroras
atsisako patenkinti skund, gali bti paduodamas skundas ikiteisminio tyrimo teisjui.

Skundas gali bti paduodamas dviem bdais:
1. tiesiogiai prokurorui
2. per ikiteisminio tyrimo pareign, dl kurio proceso veiksm ar nutarim skundiamasi

Galima dvejopa skundo forma:
1) raytin
2) odin ( jei proceso dalyvis nori pateikti skund odiu, priimantis tok skund pareignas privalo surayti protokol, jame
turi bti tiksliai ir isamiai idstyta skundo esm)
02

Jei skundas pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareignui, jis gaut skund privalo per vien dien perduoti prokurorui. Su skundu
ikiteisminio tyrimo pareignas turi pateikti paaikinimus dl skundo
Jei tiesiogiai prokurorui jis gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareignas pateiktu paaikinimus.

2.2. Prokuroro proceso veiksm ir nutarim apskundimas

Skundai dl prokuroro proceso veiksm ir nutarim paduodami auktesniajam prokurorui (jo svoka pateikta Prokuratros st.
15str. 2d.).
Jei auktesnysis prokuroras atsisako patenkinti skund, is jo nutarimas gali bti skundiamas ikiteisminio tyrimo teisjui.
BPK 63str. nuostatos turi bti aikinamos plaiau nustatyta tvarka gali bti skundiami ne tik savarankikai ikiteismin tyrim
atliekanio prokuroro, bet ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujanio ir j organizuojanio prokuroro veiksmai ir nutarimai.

Skundas gali bti paduodamas dviem bdais:
1. tiesiogiai auktesniajam prokurorui
2. per prokuror, dl kurio veiksm ar nutarim skundiamasi

Dviem formomis:
1) raytine
2) odine

2.3. Skund dl ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro proceso veiksm ir nutarim nagrinjimas

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisjas privalo skund inagrinti ir priimti nutarim ar nutart per penkias dienas nuo skundo ir
jam inagrinti reikiamos mediagos gavimo.
Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro padaryti paeidimai ir
pasiloma juos paalinti, jei skundas atmetamas motyvai, dl kuri skundas pripaintas nepagrstu ir atmestas.
Nagrinjantis skund prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisjas turi teis susipainti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir
pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro paaikinim.
Apie priimt sprendim privaloma praneti skund padavusiam asmeniui. Jeigu skundas patenkinamas, nutarimas ar nutartis
nusiuniami ikiteismin tyrim atliekaniam pareignui ar prokurorui vykdyti.
Jei skund nagrinja ikiteisminio tyrimo teisjas, gali bti rengiamas posdis (atsivelgiant, ar manoma skund tinkamai
inagrinti, neiklausius subjekt odini paaikinim). Jei posdis skundo nagrinjimui rengiamas, apie posdio laik ir viet turi
bti praneama prokurorui, dl kurio skundiamasi, tariamojo gynjui ir skund padavusiam asmeniui. Suimtas tariamasis
pristatomas ikiteisminio tyrimo teisjui, jeigu tai btina. Jei kviesti posd proceso dalyviai neatvyksta, tai netrukdo priimti
sprendim.
Ikiteisminio tyrimo teisjo nutartis yra galutin ir neskundiama, iskyrus BPK numatytus atvejus (pvz., 49str.).

2.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo proceso veiksm bei nutari apskundimas ir skund isprendimas

Paskaitykit BPK 65str.
Nutartis yra galutin ir neskundiama

3. Apskundimas kitose proceso stadijose

Skundus proceso dalyviai gali paduoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitose (teisminse) stadijose. Pasibaigus ikiteisminiam
tyrimui galimos trys skirtingos apskundimo procedros:
1) apeliacinio skundo pateikimas
2) kasacinio skundo pateikimas
3) emesniojo teismo nutarties apskundimas auktesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka.

VIII tema. Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas.

02
1. alos atlyginimo baudiamajame procese samprata ir bdai
alos atlyginimas BPK 1str. neminimas, taiau iame str. pareigojama ginti mogaus teises ir laisves. alos atlyginimas yra
viena i i teisi bei laisvi gynimo form.

ala baudiamojo proceso metu gali bti atlyginama dviem bdais:
1. savanorikai
2. pareikiant civilin iekin

Slyginai savarankiku alos atlyginimo bdu galima laikyti ir BPK108str.numatyt daikt ir vertybi grinim savininkui.
Padarant nusikalstam veik paimti ir bp metu surasti daiktai gali bti saugomi kartu su baudiamja byla ir byloje vertinami kaip
rodymai. ie daiktai pasibaigus procesui, o kartais ir anksiau, grinami savininkui. Jei nukentjs asmuo taip atgauna visus daiktus
(nepraradusius verts, nesugadintus) ir nesijauia dl nusikalstamos veikos patyrs neturtin al, tai turi bti laikoma, kad ala
tokiam asmeniui yra atlyginta.
BPK 108str.numatytos galimybs teigiami aspektai:
asmuo anksiau atgauna jam reikalingus daiktus ir vertybes
teissaugos staigos it teismai neturi rpesi, susijusi su daikt ir vertybi saugojimu ir prieira
inyksta rizika, kad daiktai ir vertybs bus prarasti, suges ar kitaip neteks verts.

2. Savanorikas alos atlyginimas

Paskaityti BPK 107str.

Savanorikas alos atlyginimas- situacija, kai al atlyginti privalantis asmuo atlygina nukentjusiajam savo iniciatyva dar
nesant tuo klausimu priimto teismo sprendimo.
Atlyginamos alos dydis, jos atlyginimo tvarka nustatoma nukentjusiojo ir al privalanio atlyginti asmens susitarimu.
Nukentjusysis, kuriam ala, remiantis BPK 107 str. numatyta tvarka, yra atlyginta, turi tik pareikimu praneti ikiteisminio
tyrimo pareignui, prokurorui, ar teismui, kad nusikalstama veika padaryta ala yra atlyginta.
Gavus pareikim apie savanorik alos atlyginim, kita alos atlyginimo forma yra negalima.
Savanorikai gali bti atlyginta tiek turtin, tiek neturtin ala.

3. alos atlyginimas, kai pareikiamas civilinis iekinys

3.1. Civilinio iekinio baudiamojoje byloje samprata

Civilinis iekinys baudiamajame procese tai baudiamojo proceso metu pareikiamas ir isprendiamas dl nusikalstamos
veikos turjusio alos asmens reikalavimas atlyginti t al.

Baudiamojoje byloje civilinis iekinys gali bti pareiktas asant ioms trims slygoms:
kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta alos
kai tariamojo (kaltinamojo) veikoje yra nusikalstamos veikos paymi
kai tarp tariamojo (kaltinamojo) veikos fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos alos yra prieastinis ryys

Turtins alos svoka apima:
a) nusikalstama veika padaryt tiesiogin al
b) materialinius nuostolius, kuriuos patyr nukentjusysis dl padarytos nusikalstamos veikos
c) ilaidas, kurios patirtos paalinant nusikalstamos veikos padarinius

Remiantis CK, neturtin ala asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasios sukrtimas, emocin depresija,
paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas it kita, teismo vertinta pinigais.

Vienu civiliniu iekiniu gali bti praoma atlyginti turtin ir neturtin al.

Kai nra nusikalstamos veikos poymi, iekinys negali bti tenkinamas. Netenkinamas ir paaikjus, kad tariamojo ar kaltinamojo
status turjs asmuo fiziniam ar juridiniam asmeniui padar alos, taiau ta ala padaryta ne nusikalstama veika.

02
3.2. Civilinio iekinio pareikimas

Paskaityti 112 str.

Civilinis iekinys pareikiamas ratu, iekin paduodant prokurorui ar teismui.

Jei civilinis iekinys pareikiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, iekinys teikiamas prokurorui. Atskirais atvejais iekinyje
gali bti ne visi duomenys (pvz., dar neinomas tariamasis), bet prokuroras neturi teiss atsisakyti priimti iekin todl, kad jame nra
isamiai pateikti visi duomenys. Jei iekinys ikiteisminio tyrimo metu paduodamas ikiteisminio tyrimo staigai ar pareignui, jie j
privalo perduoti ikiteisminiam tyrimui vadovaujaniam prokurorui.
Jei civilinis iekinys pareikiamas jau baudiamajai bylai esant teisme, iekinys ratu teikiamas teismui.

Ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas, i tyrimo mediagos matydami, kad asmeniui padaryta turtin ar
neturtin ala, kuri nra atlyginta, privalo iaikinti jam teis pareikti civilin iekin.
Gavus iekin, turi bti sprendiamas klausimas dl j pateikusio asmens pripainimo civiliniu iekovu.
Civiliniu iekovu asmuo pripastamas:
ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro nutarimu
bylos proceso pirmosios instancijos teisme teismo nutartimi

Jei nustatoma, kad u tariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padaryt al materialiai atsako ne pats tariamasis
(kaltinamasis), o kitas fizinis ar juridinis asmuo, turi bti sprendiamas klausimas dl tokio asmens traukimo proces civiliniu
atsakovu
Jei materialiai atsako pats tariamasis (kaltinamasis), jis civiliniu atsakovu nra vadinamas.

3.1.1. Prokuroro pareiga pareikti civilin iekin


Civilin iekin kito asmens naudai pareikia prokuroras, taiau jis teisme nepripastamas ir nevadinamas civiliniu iekovu.
Nepriklausomai nuo to, ar prokuroras pats pareikia civilin iekin, ar palaiko civilinio iekovo pareikt iekin, jis
teisiamajame posdyje dalyvauja rodinjant iekinio pagrind ir dyd bei pareikia savo nuomon dl iekinio baigiamj kalb metu.

3.3 Civilinio iekinio nagrinjimas


Civiliniam iekiniui negrinti neprivalo bti rengiami atskiri teismo posdiai ar atliekamos specialios procedros.

3.4. Civilinio iekinio isprendimas


Priimdamas nuosprend teismas privalo isprsti civilin iekin. Sprendimas dl civilinio iekinio formuluojamas teismo
nuosprendyje, atskiro procesinio dokumento nereikia.
Civilinis iekinys tenkinamas, jei remiantis itirtais rodymais nustatoma, kad iekinys pagrstas, dydis nustatomas taip pat
remiantis itirtais rodymais, nuosprendyje btina nurodyti priteisiamos sumos dyd.

Jei baudiamoji byla, kurioje buvo pripainta teis iekinio patenkinim, bet nebuvo paskaiiuotas dydis, inagrinta
apylinks teisme, civilin byl dl iekinio dydio nagrinja tas pats arba kitas ios apylinks teismo teisjas.
Jeigu tokia byla buvo inagrinta apygardos kaip pirmosios instancijos teisme, civilin byl dl iekinio dydio nagrinja to
teismo Civilini byl skyriaus teisjai.
Atkreiptinas dmesys BPK 27str. 1 p.

Baudiamoji byla turi bti prijungiama prie civilins bylos. Civilins bylos sprendimas gali bti skundiamas CPK nustatyta
tvarka ir terminais.

Priimant apkaltinamj nuosprend BPK 115str.2d.nurodyta iimtimi negali bti pasinaudojama ir civilinis iekinys turi bti
galutinai isprendiamas apkaltinamuoju nuosprendiu tais atvejais, kada nusikalstama veika padarytos turtins alos dydis turi takos:
1. nusikalstamai veikai kvalifikuoti
02
2. nusprendiant dl velnesns bausms skyrimo
3. nusprendiant dl bausms vykdymo atidjimo
4. kt. panaiais atvejais

BPK nenumatyta, koks sprendimas dl civilinio iekinio turt bti priimamas nuosprendio atleisti kaltinamj nuo
baudiamosios atsakomybs primimo atveju.
Remiantis BPK ir BK normomis, reglamentuojaniomis atleidimo nuo BA klausimus, galima daryti ivad, kad kaltinamasis
nuo BA paprastai gali bti atleidiamas tik tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta ala yra atlyginta ar yra bent jau susitarta dl
jos atlyginimo.
Atleidiant kaltinamj nuo BA alos atlyginimo klausimas turt bti jau isprstas ir byloje (jau) neturi bti civilinio
iekinio.

3.5. Civilinio iekinio utikrinimas


Civilinio iekinio utikrinimo priemoni taikymas pateisinamas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad gali bti vengiama atlyginti
nusikalstama veika padaryt al.

IX tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudiamajame procese.

1. Tarptautinio bendradarbiavimo baudiamajame procese pagrindai ir tvarka

Lietuvos teissaugos institucijos ir teismai su atitinkamomis usienio valstybi institucijomis ir teismais bei tarptautinmis
organizacijomis bendradarbiauja BPK 66 77 str. bei tarptautinse sutartyse numatyta tvarka.
Bendradarbiauja per centrines staigas, jei tarptautins sutarys nenumato kitaip. Paprastesnis bendradarbiavimas tarp ES ali.
Lietuvoje yra dvi centrins staigos Teisingumo ministerija ir Generalin prokuratra. Usienio valstybs ir tarptautins
organizacijos praymus dl teisins pagalbos turi sisti joms. Jei ikiteisminio tyrimo staiga, teritorin prokuratra ar teismas tiesiogiai
gauna tarptautin praym dl teisins pagalbos, praymas gali bti vykdomas tik gavus centrini staig leidim. Praymai dl
teisins pagalbos i Lietuvos taip pat gali bti isisti tik per jas.
Nei LR tarptautins sutartys, nei BPK ar kiti st. nenustato taisykli, kada praymas siuniamas per Teisingumo ministerija, o
kada per Generalin prokuratr. Imperatyvas tik BPK 68str. prasta, kad ikiteisminio tyrimo etape praymai siuniami per
Generalin prokuratr, o bylos nagrinjimo teisme metu per Teisingumo ministerij.
ES teissaugos institucijos ir teismai gali bendradarbiauti tiesiogiai. Dl tiesioginio bendradarbiavimo gali bti susitarta ne tik
pagal ES sutartis, bet ir pagal kitas tarptautines sutartis.

2. Usienio valstybi ir tarptautini organizacij praym vykdymas


2.1. Praymas pradti arba perimti baudiamj persekiojim

Europos konvencija dl baudiamojo proceso perdavimo
Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum
kt. konvencijos
trials ir dvials LR tarptautins sutartys


3. Asmen idavimas i LR (ekstradicija)

BPK 71 76str.
Europos konvencija dl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai
trials bei dvials LR tarptautins sutartys
02
2003 12 29 LAT Senato nutarimas NR. 42

iuo metu tik LR Vyriausybs ir JAV Vyriausybs ekstradicijos sutartis numato galimyb iduoti LR piliet.

3.1 Asmen idavimo i Lietuvos Respublikos tvarka

Asmens idavimo i LR arba perdavimo Tarptautiniam baudiamajam teismui atveju i eils atliekami tokie veiksmai (BPK 73-74,
76str.).

Paskaityti str.

3.2 Supaprastinta asmen idavimo i LR tvarka
BPK 75 str. Numato, kas asmenys i LR gali bti iduodami paprastesne nei apraytoji tvarka. Supaprastinta asmens
idavimo i Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra raytinis iduotino asmens sutikimas ir Lietuvos Respublikos
generalins prokuratros pritarimas.
iuo atveju idavimas vyksta taip:
BPK 75str. 2d. iuo atveju Lietuvos Respublikos generalins prokuratros prokuroras su pareikimu dl asmens idavimo i
Lietuvos Respublikos kreipiasi Vilniaus apygardos teism.
3. Vilniaus apygardos teismo teisjas per tris dienas turi surengti posd, kuriame privalo dalyvauti iduotinas asmuo, jo
gynjas ir prokuroras. Posdio metu teisjas patikrina, ar iduotinas asmuo savo noru sutiko bti iduotas i Lietuvos Respublikos ir
ino teisines idavimo pasekmes, taip pat ar Lietuvos Respublikos generalin prokuratra pritaria supaprastintos idavimo i Lietuvos
Respublikos tvarkos taikymui. Posdis protokoluojamas.
4. Vilniaus apygardos teismo teisjas, nustats, kad iduotinas asmuo savo noru sutiko bti iduotas i Lietuvos Respublikos
ir ino teisines idavimo pasekmes, ir yra Lietuvos Respublikos generalins prokuratros pritarimas taikyti supaprastint idavimo i
Lietuvos Respublikos tvark, priima nutart iduoti asmen. Jeigu iduotinas asmuo atsisako savo sutikimo, teisjas turi priimti nutart
taikyti io Kodekso 73 straipsnyje numatyt idavimo tvark.
LR tarptautinje sutartyje nustatyta tvarka asmuo iduodamas i LR.

3.3 Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudiamajam teismui proceso veiksmams
atlikti.
LR tarptautinje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba nuteistas asmuo gali bti laikinai perduotas kitai
valstybei ar Tarptautiniam baudiamajam teismui proceso veiksmams atlikti. Laikinas perdavimas reikia laikin asmens perklim
kit teisins pagalbos tikslais valstyb. Atlikus proceso veiksmus asmuo grinamas LR. Taip pat ir Lietuva gali pateikti praymus
dl laikino asmen perdavimo Lietuvai. Tarptautins sutartys paprastai numato tam tikras garantijas laikinai perkeltam asmeniui, pvz,
suteikia jam imunitet nuo persekiojimo valstybje. Sprendim dl suimto arba nuteisto asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir
io perdavimo slyg priima Generalin prokuratra.
4. Praymas usienio valstybei iduoti asmen
Paskaityti BPK 69 str.
BPK 70str. Apibria usienio valstybs iduoto asmens baudiamosios atsakomybs ribas.

5. Europos areto orderis
Asmenys i vienos ES valstybs nars kit ES valstyb nar gali bti perduodami ir pagal Europos areto order.
02
Europos areto orderis yra ES valstybs nars teismins institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstyb nar sipareigodama
suimti ir perduoti iame sprendime nurodyt asmen siekiant pradti io asmens baud. persekiojim ar vykdyti jam paskirt su laisvs
atmimu susijusi bausm. (Apie Europos areto order irti BK.)

6. Tarptautins bendradarbiavimo baudiamosiose bylose organizacijos ir priemons Europoje
OLAF kovos prie sukiavim tarnyba buvo kurta 1999m. Tai ET tikslas kovoti prie sukiavim, korupcij ir kt.
neteistas veikas, kenkianias ES finansiniams interesams. ios tarnybos pareignai turi galiojimus atlikti tyrimus ES institucijose.
Jie turi teis be iankstinio praneimo atvykti ir gauti vis reikiam informacij bei dokumentus bet kurioje ES staigoje, tarnyboje,
agentroje ir pan. Europos Teisingumo Teismas yra nusprends, kad ios tarnybos pareignai turi teis atlikti tokius veiksmus ir pas
Europos Parlamento narius, taiau is teismas paymjo, kad Europos Parlamento nario imunitetas negali bti paeidiamas.

6.1 Europos policijos biuras (Europolas)
Europolas nuo 1999m. Hagoje veikianti europin policijos tarnyba. Tarnybos paskirtis kaupti ir teikti valstybms narms
info, reikaling kovai prie organizuot tarptautin nusikalstamum. Veiklos sritys nusikaltimai, susij su narkotik platinimu,
prekyba monmis, nelegali imigrant veimu, pinig plovimu, transporto priemonmis, terorizmu. Europole dirba i atskir
valstybi atsisti pareignai. Teiss savarankikai atlikti tyrimus Europolas neturi, taiau ios tarnybos pareignai danai dalyvauja
vairiose operatyviniuose veiksmuose, kuriuos atlieka nacionaliniai policijos ar muitins pareignai. Europolo pareignams yra
garantuotas imunitetas nuo civilins, baud. atsakomybs u veikas, padarytas vykdant pareigas. Europolo veikla vertinama ir
kritikai, nes i tarnyba yra visikai nekontroliuojama. 1999m. ES valstybi virni susitikime buvo nusprsta steigti ir europin
mokymo staig Europos policijos akademij. LT bendradarbiavim su Europolu reglamentuoja LR ir Europos policijos biuro
Bendradarbiavimo susitarimas, kur Seimas ratifikavo 2004m. Pagal susitarim LT ir Europolas keiiasi pareignais ryiams.
Europolo nacionalinis kontaktinis centras LT yra LT kriminalin policijos biuro Tarptautini ryi tarnyba. Bendradarbiavimo
susitarime nustatyta, kad kompetentingos staigos pagal atskiras NV ris yra :
Policijos departamentas prie VRM
Muitins departamentas prie VRM
Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie VRM
Migracijos departamentas prie VRM
FNTT prie VRM
LR generalin prokuratra
LR valstybs saugumo departamentas
STT

6.2 Ryi teisjai ir prokurorai
Ryi teisjais pagal dvial sutart apsikeit Pranczija ir Italija. Ryi teisj ir prokuror paskirtis palengvinti teisin
bendradarbiavim tarp teisj ar prokuror pasiuntusios ir j priimanios valstybs.

6.3 Europos teismo staig tinklas (EJN)
Siekiant palengvinti ES valstybi tarptautin bendradarbiavim tiriant sunkius nusikaltimus 1998m. Buvo nusprsta
kiekvienoje valstybje sukurti kontaktines tarnybas, kurios rpintsi bendradarbiavimo reikalais. Prokuratros staigoje ar teisme
02
paskiriami kontaktiniai asmenys usienio kalb mokantys prokurorai ar teisjai. Kontaktins tarnybos turi utikrinti supaprastint,
neformal bendradarbiavim tarp atskir valstybi teissaugos pareign.

6.4 Eurojustas
1999m. ES valstybi virni susitikime buvo nusprsta steigti struktr, koordinuojani persekiojimo vykdym. i
struktra, bendradarbiaudama su Europolu ir Europos teismo staig tinklu, turi utikrinti skirting valstybi prokuratr
bendradarbiavim. Eurojust neturt bti painiojamas su darbo grupe Euro-Justice tai reguliariai veikiantys ES valstybi generalini
prokuror susitikimai. J tikslas taip pat yra sklandesnio bendradarbiavimo galimybi iekojimas, geresnis vairi teisini sistem
painimas.

X tema. rodymai baudiamajame procese.

1. rodym svoka

BP metu turi bti kuo tiksliau atkurtos spjamai buvusios praeities reikinio esmins detals-nus. veikos padarymo aplinkybs, dl
veikos kil padariniai, kt. su nus. veika susijusios aplinkybs. Kiekviena nus. veika palieka tam tikrus (toliau t.t.) pdsakus, pakitimus
ar kitoki inf. materialioje aplinkoje, o veik stebj asmenys gali sidmti t.t. detales ir apie jas papasakoti. BP metu tokie asmenys
yra apklausiami, o materials objektai apirimi ir tiriami. Teismo sprendimas grindiamas apklaus, apir ir tyrim metu gautais
duomenimis, kurie vadinami RODYMAIS. J pagrindu darytina ivada, kad nus. veika buvo padaryta ir kad j padar konkretus
asmuo ar asmenys.Jei j nra, teismas konstatuoja, kad nus. veika nebuvo padaryta, arba kaad baudiamojon atsakomybn (BA)
traukiamas asmuo negali bti pripaintas kaltu. Taiau informacija(duomenys) tampa rodymais tik esant t.t. SLYGOMS (BPK 20
str.):
1) Duomenys rodymo status gyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendia, kad teismui pateikti
duomenys laikytini rodymais.
2) rodymais gali bti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, turini reikms teisingai
isprsti byl, t.y. turi atitikti rodym lieiamumo (ssajumo) savyb.
3) rodymais ghali buti:
a) st. Nustatyta tvarka gauti duomenys
b) Gauti teistais bdais
c) Duomenys, kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus
T.y. duomenys turi atitikti rodym leistinumo savyb.

Pagrindins naujovs 2002 m. BPK dl rodym:
1) Neformuluoja baigtinio tikslaus srao altini, i kuri gauti duomenys galt bti laikomi rodymais-numato tik altini(ir
rodym) ris su slyga, kad duomenys i j turi bti gauti st. nustatyta tvarka.
2) Informacija rodymais tampa tik vykstant bylos nagrinjimui teisme, iki tol informacija yra tik duomenys, turintys reikms
nus. veikai tirti ir nagrinti (ie duomenys gali bti ir nepripainti rodymais).

Rungimosi principas teismo procese dl rodym: alys gali pasisakyti dl bet kuri teismui pateikiam ar teismo ireikalaut
duomen, bandyti rodyti, kad tie duomenys pagrindia btinyb priimti byloje tt sprendim, gali kritikuoti duomenis, tikinti teism,
kad sprendim reikia grsti kitais-tai aliai naudingais-duomenimis. Rungimosi prc. pagrstas teismo procesas sudaro teismui
prielaidas nusprsti, kurie duomenys, turintys reikms nus.veikai tirti ir nagrinti, gali visti rodymais.

1.1. rodym ssajumas (lieiamumas)

Duomenys rodymais gali bti laikomi tik tuomet, kai yra susij su aplinkybmis, kurias nagrinjamoje byloje btina rodinti. Kokios
aplinkybs laikomos bylai reikmingomis statymai tiesiogiai ir aikiai nenustato. Tai, kas konkreiai turi bti rodinjama tam tikroje
byloje, priklauso tik nuo toje byloje sprendiam klausim. Taiau pagrindinius klausimus (pvz. Kalts, bausms) teismas turi sprsti
visada, todl kiekvienoje byloje REIKMINGOMIS APLINKYBMIS laikomos:
1) Veikos padarymo aplinkybs (vieta, laikas, bda..)
2) BA traukiamo asmens kalt rodanios ar paneigianios aplinkybs
3) Atsakomyb lengvinanios/sunkinanios apl.
4) Aplinkybs, kurias turi bti atsivelgiama skiriant bausm ar poveikio priemon
5) Aplinkybs, pagal kurias nustatinjamas nus.veika padarytos alos dydis ir kitos aplinkybs, turinios reikms priimant
teist ir pagrst teismo sprendim.

02
1.2. rodym leistinumas

Ne visi su rodintomis byloje aplinkybmis susij duomenys gali bti laikomi rodymais. Jais gali bti laikomi tik leistinumo
reikalavim atitinkanti informaciaja: tik statymo numatytais atvejais, taikant teistus bdus gauti duomenys, kuri patikimum
galima patikrinti remiantis BPK priemonmis. rod. Leistinumo reikalavimas draudia siekti nustatyti ties procese bet kokia kaina.

1.3. Duomen gavimas statym nustatyta tvarka

rodymai gali bti gaunami:
- Absoliuti dauguma rodym gaunami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus
- Pagal kitus teiss aktus:
Gynjas-naudodamasis Advokatros st numatytomis teismis
Ikiteism. tyrimo staigos reikmingos inf. gali surinkti vadovaudamosi j status reglamentuojaniais statymais
- rodymais gali bti pripastami ir usienio valstybse surinkti (ufiksuoti) duomenys. ie duomenys negali bti
nepripastami rodymais dl to , kad usienio valstybi st. nustato kitoki nei LR BPK duomen rinkimo ir fiksavimo, jei
gauti nepaeidiant visuotinai pripaint mogaus teisi apsaugos standart.

1.4. Duomen gavimas teistais bdais

Teistai gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose TA numatytus veiksmus.
rodymu negali bti laikomi, jei atliekant iuos veiksmus:
1) Bt nepagrstai suvarytos mogaus teiss, paeisti proceso principai (proporcingumo...)
2) Bt panaudotas smurtas, grasinimai ar kt neleistina prievarta
3) Proceso veiksmas br atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatyt pagrindini taisykli (pvz.
Nekompetentingas asmuo; i esms varomos tariamojo (kaltinamojo)teiss
4) Proceso veiksmo eiga ir rezultatai bt netinkamai ufiksuoti
Neleistinu rodymas negali bti pripaintas vien dl tos prieasties, kad kiti su iuo rodymu susij rodymai buvo gauti neteistais
bdais.
JAV ir kt. valstybse(kai kuriuose)-,,Unuodyto medio vaisi problema: jei pirminis rodymas yra neleistinas, tai ir kiti rodymai,
gauti naudojant pirminio rodymo informacij, yra neleistini.
rodymu gali bti laikomi tik tokie duomenys, kuri patikimumas BPK numatytomis priemonmis teismo proceso metu gali bti
patikrintas (pvz.:gandai, anoniminiai praneimai, teigiiai, kuri informacijos altinis nra inomas, spjimai-negali bti rodymais).
rody ssajumo ir leistinumo savybs rodym svokoje jungia informacijos turin ir form. Inf. reikmingumas ir ssajumas yra
turinio, o inf. gavimo ir fiksavimo tvarka formos reikalavimas. Taigi rodymu gali bti pripainta tik tokia inf-ja, kurios nei turinys,
nei forma neturi esmini trkum (tinkamas altinis;tinkamai ufiksuota).

2. rodym teorija ir rodym teis

rodym teorija -> BP mokslo, rodym teis -> BPT dalis.
RODYM TEORIJA mokslins inios apie rodym samprat, metodologinius ir teisinius rodinjimo pagrindus, rodym
klasifikavim ir j skirstym ris, atskiras rodym ris.
rodym teorija: teikia pagrstas ivadas apie duomen rinkimo leistinus ir neleistinus bdus, pagrindia rodym
vertinimomtaisykles, analizuoja rodym patikimumo ir pakankamumo klausimus, nustato teismo ivad pagrstumo kriterijus, parodo
kt moksl (kriminal.,psicolog.)galimybes padedant nustatyti tiesa byloje, analizuoja teism praktik.

RODYM TEIS BP teiss norm, nustatani duomen pripainimo rodymais slygas, duomen rinkimo, pateikimo,
fiksavimo tvark, rodym vertinimo pagrindines taisykles, apibriani atskir ri rodym gavimo bdus ir priemones, visuma.
BPK ios normos nra iskirtos atskir dal ar skyri, rodym teisei priskirtin norm yra visose BPK dalyse.Kai kurios BPK
normos gali bti ne tik rodym instituto dalimi, bet gali priklausyti kitam BPT institutui.

3. rodinjimo samprata. rodinjimo pareiga. rodinjimo tikslas. Duomen pateikimo, rinkimo ir rodinjimo santykis

BP yra tam tikra veikla, svarbiausia jos dalis rodinjimas. Pagrstas nuosprendis priimtas remiantis tik rodymais, jie negali
atsirasti staiga, turi bti gauti statm nustatyta tvarka ir patikrinti proceso metu.

RODINJIMAS statymo reguliuojama veila, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami reikmingi duomenys.
i veikla vykdoma siekiant iaikinti bylai reikmingas aplinkybes ir nustatyti ties byloje.
rodinjimas vyksta VISOSE BP stadijose:
02
- I instancija. ioje stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinjant teisme) rodinjimas pasireikia aktyviausiai. Atliekant
IT, sukaupiama pagrindin dalis duomen, kurie Iinst.teisme tampa rodymais ir kuriais yra grindiamas nuosprendis. Visi
teismui pateikti domenys turi bti itirti, nustatant, ar jie gali bti laikomi rodymais.
- II instancija (apeliacija). ia rod.tyrimas gali bti neatliekamas, bet ir tokiu atveju rodinjimas vyksta. Proceso alys gali
silyti kitaip vertinti anksiau vykusio proceso metu surinktus duomenis. Teismas gali kitaip vertinti tuos paius rodymus ir
padaryti kitokias ivadas.
- III instancija (kasacija).rod.tyrimas nra atliekamas, taiau inagrinjus byl kasacine tvarka, gali bti nustatyta, kad
ankstesniuose proceso etapuose buvo rodinjama paeidiant statyme nustatytas taisykles.

Pareiga rodinti tenka valstybs pareignams ir institucijoms. Ikiteisminio tyrimo pareignai, prokuroras, teismas privalo siekti,
kad bt iaikintos visos reikmingos aplinkybs (tiek kaltinantys, tiek teisinantys duomenys).

tariamasis (kaltinamasis) turi teis, bet ne pareig dalyvauti rodinjimo procese. Daniausiai jis suinteresuotas pateikti j
teisinanius ar jo atakomyb velninanius duomenis, bandyti parodyti jam nenauding duomen nepatikimum ir tt.Taiau net jei jis
toki veiksm neatlieka, negali bti daroma ivada, kad jis prisipasta kaltu. BA traukiamo asmens pasyvumas rodinjimo procese
negali jam sukelti kitoki neigiam padarini (na tik tiek, kad bus pripaintas kaltu).
Nekaltumo prezumpcija-kol nerodyta, amuo laikomas nekaltu, visos abejons turi bti sprendiamos tariamojo (kalt) naudai (in
dubio pro reo). T.y. jei pareig rodinti turintis valstybs pareignas /institucija nesurenka neabejotin tariamojo(kalt) kalts
rodym, kaltinamasis tb iteisintas. Gynjas nebtinai turi pateikti nenuginijamus nekaltumo rodymus, jam pakanka paneigti
kaltintojo duomenis.

rodinjimo tikslas nustatyti ties byloje. Teistas, pagrstas ir teisingas sprendimas bus priimtas tik tuo atveju, jei bus isamiai
isiaikinamos reikmingos bylai aplinkybs.
Tiesa: materialioji ir formalioji
Formalioji tiesa bdinga bendrosios teiss tradicijos valstybms (prisiekusij teismai). Nagrinjant byl iuose teismuose tikra
tiesa nenustatoma, nes teisjas negali aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, o prisiekusieji danai sprendimus priima remdamiesi ne
rodymais, o emocijomis, nuojautomis, neprivalo motyvuoti savo sprendimo. Bet jei tokio proceso metu nepadaroma rimtesni
procedrini paeidim, abie alims sudaromos lygios galimybs rungtis -> sprendimas nekvestionuojamas. Formaliai tiesai pakanka
laikytis formal procese.

Materialioji tiesa (LT) tai teismo sprendimo ivados, padarytos ityrus ir teisingai vertinus visus reikmingus duomenis.Ji
nustatoma, kai teismas nra suvarytas tiriant rodymus, kai procesins normos leidia vertinti teismo iniciatyva gautus rodymus.
Procedr laikymasis yra btina, bet nepakankama slyga materialiajai t. nustatyti.

4. rodinjimo etapai

Iki 2002m.BPK rodinjimo proces sudar: rodym rinkimas, rodym patikrinimas ir vertinimas. sigaliojus naujam BPK, termi nas
rodymai pradedamas vartoti tik teismo procese, todl apie j rinkim, tikrinim negali bti kalbama tol, kol nevyksta teismo
procesas.

rodinjimo etapai:
1) Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen rinkimas ar pateikimas bei i duomen fiksavimas;
2) Surinkt ar pateikt duomen iankstinis patikrinimas;
3) Surinkt, pateikt ar teismo ireikalaut duomen tyrimas teismo proceso metu;
4) Duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas.
Tarp etap yra glaudus ryys bet kuriame i etap padarytos klaidos gali sutrukdyti teisingai nustatyti visas reikmingas bylos
aplinkybes.

4.1. Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen rinkimas ar pateikimas

iuos duomenis privalo rinkti: *ikiteisminio tyr. pareignas
*prokuroras
Rinkimo bdai:
a) Atlikdami ikiteisminio tyr. veiksmus, numatytus BPK XIV skyriuje: apklausas, parodym patikrinimo veiksmus, objekt
apir ir tyrim, skirdami ekspertizes;
b) Taikydami BPK XII skyr. numatytas procesines prievartos priemones (kratos, pomiai..);
c) Ireikalaudami daiktus ir dokumentus(BPK 97str.).
rodym rinkimas:
- Skmingas rezultatas renkant rodymus bus gautas ne tik tinkamai taikant BPK normas, bet ir naudojantis kriminalistikos
mokslo iniomis-proceso veiksm atlikomo metodikomis, rekomrndacijomis;
- Ikiteisminio tyr.pareignai privaloi inaudoti visas galimas reikming duomen rinkimo priemones ir neatidliotinai;
- Prokuroras gali kreiptis ikit.tyr.teisj dl tt jo kompetencijoje esani veiksm atlkimo.Dalyvauja rodinjimo procese.
02
- Vykstant teismo procesui duomenis renka ir byl savo inioje turintie teismas: ireikalauti daiktus ir dok, kviesti apklausai
liudytojus, skirti ekspertizes;
- Proceso dalyviai bei byloje nedalyvaujantys asmenys taip pat turi teis pateikti duomenis (BPK 98str.)
Proc.dalyviai gali prayti, kad reikmingus duomenis surinkt ikit.tyr.pareignas/prokuroras (reikia taikyti proc.prievartos
priemones, atlikti ofic.liudytoj apklausas) BPK178str.

Pateikimas:
Daiktai ir dokumentai gali bti pateikti tiek ikiteisminio tyr. metu, tiek byl nagrinjant teisme.

4.2. Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen fiksavimas

Fiksavimo tvarka priklauso, kokiu bdu buvo gauti duomenys.
- BPK XIV skyriaus veiksmai - > raomas protokolas
- Specialisto pagalba - > pateikiama ivada
- Ekspertas - > ekspertizs aktas arba raoma tyr.veiksmo protokol
Pasitelkus specialist/ekspert taip pat vyksta duomen rinkimas.Ikit.tyr.subjektai (BPK 64 str.) tik imasi iniciatyvos, kad
reikmingi duomenys bt gauti, o paius duomenis sukuriaspec/ekspertas. Spec/eksperto funkcija padti nustatyti ties
byloje, bet jie pats savo iniciatyva rodinjimo procese kaip duomen rinkjai nedalyvauja.
- Procesini prievartos priemoni taikymas(BPK XII) - > rezultatai nurodomi protokole. i primoni taikymas skiriamas
ikit.tyr.teisjo nutartimi arba prokuroro ar ikit.tyr.pareigno nutarimu.
- Proc.dalyvi ir kt asmen pateikti dokumentai, daiktai - > suraomas daikto ar dok pateikimo protokolas, jei pateikti
posdio metu - > posdio protokole

4.3. Surinkt ar pateikt duomen iankstinis patikrinimas

Ikit.tyr.pareignas ar prokuroras privalo patikrinti ar ikit.tyr. metu surinkti duomenys, jiems pateikti daiktai, dok teismo proceso metu
galt bti pripainti rodymais, taip pat turi bti irima, kokios ivados remiantis iais duomenimis dali bti grindiamos.
BPK nurodo tik vienos tie duomen parodym- patikrinimo bdus:
- Parodymas atpainti BPK 191-195str.
- Par.patikrinimas vietoje BPK 196str.
- Eksperimentas BPK 197str.
ie veiksmai nebtinai turi bti atliekami, ar tai reikalinga nusprendia ikit.tyr pareignas ar prokuroras.
Kit duomen patikrinimo bd BPK nenumato. Jie patikrinami logikos, socialinio painimo dsniais. iuo aspektu patikrinimas-
nuolatin veikla, kurios obj-visi proceso metu gauti domenys. I vieno altinio gauti duomenys tikrinami kelet kart: gavus nauj
duomen, gavus naujos informacijos, susijusios su naujais ir anksiau ufiksuotais duomenimis, atsivelgiant duomen gavimo
aplinkybes, altinio patikimuma ir tt.
Prokuroras patikrinimo metu, nustats, kad tt duomenys teisme negals bti pripainti rodymais teisme, gali toki duomen
neperduoti teismui(BPK 220 str.2d.) To padaryti prokuroras neturi teiss, jei mediaga buvo surinkta tariamojo, gynjo ar
nukentjusiojo iniciatyva.

4.4. Surinkt, pateikt ar teismo ireikalaut duomen tyrimas teismo proceso metu

Duomenys rodymais virsta juos ityrus rungimosi principu vykstaniame I ins.teismo teisiamajame posdyje.
- Teisme duomenys tikrinami BPK 271-292 str. nustatyta tvarka.
- Turi bti itirti visi duomenys, kurie potencialiai gali bti pripainti rodymais.
- Itirti teismo tiesiogiai, tyrimas turi vykti odiu
- Teismas aktyvus
- Prokuroro ir proc.dalyvi teiss negali bti varomos, kitu atveju gali kilti klausimas dl sprendimo/nuosprendio/nutarties
teistumo ir pagrstumo.

4.5. Duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas

Po baigiamj kalb ir kaltinamojo paskutinio odio teismas pasitarim kambaryje:
1) Nusprendia, kurie i posdyje tirt duomen pripaintini rodymais (leistinumas,
ssajumas)
2) iuos rodymus vertina ir pagrindia teismo ivadas
rodym vertinias, kaip ir tikrinimas, yra logikos dsniais grindiama mstomoji veikla.
BPK 20 str.: vertina pagal savo vidin sitikinim, vadovaudamasis statymu. Vidinis sitikinimas susiformuoja detaliai inagrinjus ir
atskirai patikrinus i kiekvieno altinio gaunam informacij, palyginus j su informacija, gaunama i kit altini. Teisjo
02
nepriklausomumas ir nealikumas vertinant rodymus. Vadovaujasi statymu-neignoruoja procesini taisykli bei mateialij teiss
norm.
- rodymus vertina laisvai: nei viena rodym ris neturi pranaumo prie kitas, visi vertinami bendra tvarka
- rodym pakankamumas: teismo ivada daroma, tik kai jai pagrsti pakanka atitinkam rodym.
BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali bti pagrstas vien anonimini nukentjusij ar liudytoj
parodymais. Juos turi patvirtinti kiti rodymai.
BP neturi bti rodinjama iki begalybs.
Byloje turi bti panaudojami visi reikiami rodinjimo bdai, bet nebtina atlikti visus manomus veiksmus, kuri
atlikimas negali duoti kokybikai nauj rezultat.
Aplinkyb (faktas) yra rodyta, kai itirt rodym visuma rodo, kad tos aplinkybs buvmas yra neabejotinas.
Nebtina surinkti visus manomus rodymus, jei nra pagrindo, kad tai pakeist ivadas.
- Teismo sprendimas turi bti grindiamas patikimais rodymais.
T.t. duomenys, kurie ir leistini, ir susij su bylos aplinkybmis, teismo gali bti pripainti nepatikimais, neturiniais
rodomosios verts. Pvz.liudytojo neteisingai prisimintos aplinkybs. Teismo sprendime turi nurodyti prieastis, dl kuri tt
duomenys laikomi nepatikimais.

Apkaltinamasis nuosprendis tik kai pakanka patikim kalts rodym. Negali bti tikimybinis.
Iteisinamasis nuosprendis galimos formuluots, jog tiktina, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybs buvo. Jei nra
pakankamai rodym, patvirtinani kaltinamojo kalt, daroma ivada, kad nekaltas. 2situacijos:
1) Teismo proceso metu nustatoma, kad yra akivaizdu, kad kaltinamasis negaljo padaryti veikos, nes nus.veika arba i
viso nebuvo padaryta, arba jei ir buvo padaryta, kaltinamasisnegaljo jos padaryti.
2) Nustatoma, kad nepakanka kaltinamojo kalts rodym

5. rodinjimo dalykas ir ribos

rodinjimo dalykas reikmingos sprendiamai bylai aplinkybs.

- rodinjamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su byloje sprendiamais klausimais, todl rodym ssajump poymis
apibria rodinjimo dalyk.
- Neturi bti rodinjami visuotina inomi faktai. Jais gali b9ti remiamasi nepateikus patvirtinani dokument. Pvz: Palanga
prie Baltijos jros:)
- rodinjama iki tokios ribos, kol dl tam tikro fakto buvimo/nebuvimo neliks rimt abejoni
- Neapkrauti bylos kelis kartus pasikartojaniais duomenimis

6. rodym klasifikavimas ir rys

rodymai pagal tam tikrus poymius yra skirstomi tam tikras grupes (klasifikuojami), o pagal informacijos altin (pagal rodinjimo
priemones) yra iskiriamos rodym rys.

6.1.rodym klasifikavimas

1. pagal informacijos teikimo bd
2. pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis
3. pagal informacijos altinio pirmum
4. pagal rodym santyk su kaltinamojo versija.
Kiekvienas rodymas gali bti klasifikuojamas pagal visus keturis kriterijus.
I. pagal informacijos teikimo bd:
- Asmeniniai rodymai informacija ilikusi moni smonje ir perduota odiu arba ratu. Tai gali bti: a) asmen
parodymai, ymimi j apklausos protokoluose; b) proceso veiksm protokolai, kuriuose fiksuojami apie apklaus
atklikusio teissaugos pareigno, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo suvokti i veiksm rezultatai; c) specialisto
ivada ir ekspertizs aktas; d) paymos, pareikimai laikai ir pan., ia asmuo idsto jam inomus faktus.
- Daiktai perduoda informacij ilikusi materialiuose objektuose.
II. pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis
- Tiesioginiai kuriuo tiesiogiai, be tarpini grandi rodinjama rodinjimo dalyk einanti aplinkyb.
- Netiesioginius rodinjamas tarpinio fakto buvimas, po to ir rodinjimo dalyko elementu esanti aplinkyb.
Tarpiniai faktai- aplinkybs, buvusios prie nagrinjam vyk, atsiradusios kartu su vykiu ar susiklosiusios kaip
nagrinjamo vykio padarinys. Btina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijs su rodintinomis byloje
aplinkybmis.

02
Tiesioginiai rodymai neturi pranaumo prie netiesioginius- abu reikalingi rodinjimo procese. Svarbu nustatyti tiesiogini
rodym tikrum, tam danai reikia remtis netiesioginiais rodymais. rodinjimas netiesioginiais rodymais- sudtingesnis,
jis leidia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trksta tiesiogini rodym.Netesioginiai rodymai turi sudaryti
schem, nepaliekani joki abejoni dl remiantis netiesioginiais rodymais padaryt ivad pagrstumo.
III. pagal informacijos altinio pirmum
- pirminiai duomenys gauti i tiriam aplinkyb tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio asmens taip pat tiesioginis
vykio atspindys materialiuose objektuose.
- Ivestiniai- gauti i kito altinio.( girdta i kit asmen, dokument nuoraai.)
IV. pagal rodym santyk su kaltinamojo versija.
- Kalinantys nustato faktus kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvim, alingus padarinius, kaltinamojo kaltum,
jo a tsakomyb sunkinanias aplinkybes ir visus kitus duomenis pagrindianius kalinim.
- Teisnantys rodo kalinamojo nekaltum arba maesn jo kalt, paneigia kaltinim ar atskirus jo punktus, kelia
abejoni dl atskir kaltinimo teigini pagrstumo, patvirtina aplinkybes lengvinanias jo atsakomyb.

6.2. RODYM RYS
Pagal tai i kokio altinio.

- Kaltinamojo ( tariamojo) parodymai
- Liudytojo parodymai
- Nukentjusiojo parodymai
- Ekspertizs aktas
- Specialisto ivada
- Daiktai kaip rodymai
- Dokumentai kaip rodymai.

7. Atskiros rodym rys

7.1. KALTINAMOJO PARODYMAI.

Kai kuri usienio valst. Teis. Literatroje katinamojo parodymai netraukiami bendr rodym ri sra nes
- Kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todl jo pateikiama informacija gali bti alika., o kit
rodym ri atvilgiu taikomas duomen objektyvumo reikalavimas
- Kaltinamasis turi teis i viso neduoti joki parodym ( kiti proceso subjektai neturi teiss atsisakyti dalyvauti
rodinjimo procese)
- Gali smoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad u tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos. Kiti
asm. (liudytojai, nekentjusieji, ekspertai, specialistai) smoningai pateikiantys neatitinkanius tkrovs duomenis turi
bti traukiami baudiamojon atsakomybn.
Kaltinamojo parodymai vis dlto turi bto laikomi rodymais. Jo pateikiama informacija gali bti svarbi nustatant ties byloje.
Kaltinamojo parodymai daniau nei kiti duomenys gali bti pripastami nepatikimais ir netinkamais teismo ivadoms pagrsti.
rodymu gali bti tik kaltinamojo apklausos metu pateikiami duomenys, o ne pati kaltinamojo pozicija neigti kalt.
Niekada procese neturi bti sureikminami kaltinamojo parodymai, kuriais pripastami pareikti kaltinimai. ie parodymai taip pat
gali bti neobjektyvs. Nereikia sureikminti paties prisipainimo fakto, o btina nuodugniai analizuoti kaltinamojo pateikiam
informacij. Btina tikrinti kaip kaltinamojo parodymai atrodo kit byloje surinkt duomen kontekste, ar kaltinamojo paaikinimai
yra nuosekls ir pan. Kaltinamojo prisipainimas , neparemtas tikroviku vykio aplinkybi apibdinimu, negali bti vertinamas kaip
jo kalts rodymas. rodinjimo procese kokios nors ivados gali bti daromos remiantis ne prisipainimo faktu, o kaltinamojo
pateikta informacija.
Kadangi kaltinamasis turi teis, bet ne pareig duoti parodymus, byloje i viso gali nebti tokio rodymo kaip kaltinamojo parodymai.
Kaltinamasis negali bti veriamas duoti parodymus grasinant sunkesne sankcija, klaidinant kaltinamj apie bylos baigt, adant
kokias nors statymo nenumatytas lengvatas ir pan. Duoti ar ne parodymus kaltinamas paprastai sprendia pagal uimam gynybin
pozicij ar (ir) gynybos taktik.

7.2.TARIAMOJO PARODYMAI

Pagal dabartin rodym samprat, tariamojo parodymai paprastai negali bti rodymas. tariamasis- ikiteisminio tyrimo stadijos
dalyvis. Jis nra apklausiamas teisme,jo parodymu teismas negali tiesiogiai igirsti ir vertinti. Jo parodymai tik ikiteisminio tyrimo
duomenys, jais ikiteisminio tyrimo stadijoe gali buti grindiamas tam tikru sprendimu priemimas. Jei ikiteism. Tyrimo mediaga
perduodama teismui- tariamasis tampa kaltinamuoju ir pirm. instancijos teismo posdyje duoda parodymus kaip kaltinamasis. BPK
numato viena iimt 276str. 1d. ia svoka kaltinamasis nes str kalba apie proc. pirmos instancijos teisme. Jei tariamasis
02
apklausiamas ikiteisminio tyrimo teiseja-apklausos rezultatai prilygsta rodomja galia posdio metu atliktos apklausos rezultatams.
tariamojo apklausos protokolai posdyje gali buti skaitomi,bet jose ufiksuoti duomenys negali turti savarankikos rodomosios
reikms. Jie gali bti pagarsinami teisiamajame posdyje tikrinant kitus rodymus (BPK 276 str 4d.)
Skirtumas tarp ikiteisminio tyrimo metu ufiksuot parodym daromas,nes
- Ikiteisminio tyrimo pareignas ir prokuroras yra alis besirungainti su gynju bei kaltinamuoju. Rungimosi principu
poiriu tai yra nenormalu kai viena alis turi savo paios suraytus apklausos protokolus.
- Taip pat bt paeidiamas pr.teismas privalo tiesiogiai pats itirti visus duomenis kurie gali bti pripainti rodymais.
- Surayt apklausos protokol turinio teisingumas gali bti kvestionuojamas,nes parodymai duoti dl teissaugos
pareign tariamajam daromo neleistino poveikio.
Ikiteisminio tyrimo teisesjas-nepriklasomas,bealikas,todl nra prieasi tariamojo parodym nelaikyti rodymu,kai tariamj
apklausia ikit.teisjas. duomen teisingumas negali bti ginijamas. Principas kad tesmasprivalo tiesiogiai pats itirti visus
duomenis nepaeidiamas nes dal vieno teisjo funkcij atlieka kitas teisjas.

7.3.LUDYTOJO IR NUKENTJUSIOJO PARODYMAI

7.3.1. LIUDYTOJO SVOKA IR LIUDYTOJO PARODYM DALYKAS.

BPK 78 str. Liudytoju b.proc. gali bti bet kuris fizinis asmuo,kuris mat ar kitaip suvok reikmingas bylai apl. Ir gali sugebti
duoti parodymus. Procesin liudytojo status asmuo gyja nuo to momento,kada jis aukiamas apklausai. Pagrindas aukti asmen
liudytoju- jis ino reikms bylai sprsti turini aplinkybi. Apie save gali praneti ir patys potencials liudytojai.
BPK nenumato amiaus ribos nuo kurios asmuo gali bti aukiamas liudytoju. Prireikus gali bti maameiai vaikai, gilios
senatvs sulauk asmenys,jei sugeba suvokti bylai svarbius reikinius ir duoti teisingus parodymus. Maameius apklausti kaip
liudytojus nerekomenduojama, j apklausa galima tik iimtinais atvejais.tam tikra kategorija fizini asmen negali bti
liudytojais BPK 79str. Fiziniai trkumai- regjimo,klausos ar kit jutimo organ nuolatin ar laikina negale dl kurios asmuo
negali matyti, girdti ar kitaip suvokti bylai reikming aplinkybi. Trkum turjimas nereikia,kad asmuo i viso negali bti
liudytoju. Psichins sveikatos sutrikimu laikoma liga,del kurios asmens sugebjimas duoti teisingus parodymus yra ribotas.
Fiziniai ir psichins sveikatos trkumai nustatomi pagal medicinos dokumentus arba gavus specialisto ar eksperto ivad.
Liudytojo parodym dalyk apibria jo pateikiama informacija:
- Apie nusikalstamos veikos vyk (laik,viet,padarymo bd)
- Apie nusikalstam veik padariusius asmenis
- Apie nusikalstama veika padaryt al
- Visas kitas jam inomas apl. Turinias reikmes bylai sprsti.
Liudytojas visas apl. Apie kurias duoda parodymus turi nurodyti pakankamai tiksliai kitaip teismas negali pripazinti rodymu.

7.3.2.LIUDYTOJO TEISS, PAREIGOS IR ATSAKOMYB

Teiss- BPK 81str.
Teis prayti taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones turi liudytojas, kurio gyvybei ar sveikatai, turtui,
konstitucinms teisms ir laisvms dl duot parodym gresia pavojus. LR BP bei operatyvins veiklos dalyvi, teisingumo ir
teissaugos institucij pareign apsaugos nuo nusikalstamo poveikio st.
Liudytojo turtos ilaidos atlyginamos LR Vyriausybs 2003 m. Balandio 25 d. Nutarime Nr. 524 nustatyta tvarka.
Pareigos BPK 83str.1d. u j nevykdym gali buti taikoma BPK 83str.2- 4d.
Melagingais ardymais laikomi visai ar i dalies tikrovs neatitinkantys duomenys, kuriuos liudytojas pateikia inodamas apie t
duomen neteisingum. Baudiamoji atsakomyb pagal BK 235 str. nekyla, jeigu liudytojas duodamas parodymus siningai
klysta. Jei asmuo aukiamas kaip liudytojas be svarbios prieasties neatvyksta pas ikit. Tyrimo pareign, prokuror ar teism,
jis gali bti atvesdinamas.

7.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI

statymuose numatyti atvejai, kai tt asmenys atleidiami nuo pareigos duoti parodymus b. Byloje. Liudytoj imunitet pagrindia:
- Tam tikri santykiai su tariamuoju (katinamuoju)
- Profesija ar procesinis statusas
Imunitetai dl santyki su tariamuoju: Konstitucijos 31str.3d. Tai reikia, kad tariamasis (kaltinamasis) neai bti
apklausinjamas liudytoju baudiamajame procese, pradtame dl jo galimai padarytos nuskalstamos veikos. eimos nariai ir
artimieji giminaiiai turi teis atsisakyti duoti parodymus (gyti liudytojo status). BPK 38str.; BPK 15 str.;BK 248str.1d.
Prie kiekvien apklaus asmeniui turi bti iaikinta teis atsisakyti duoti parodymus. Jei tai nra padaroma- asmuo negali bti
traukiamas baudiamojon atsakomybn u melaging parodym davim (BK 235str.4d.)
Imunitetai dl profesijos ar procesinio statuso: BPK 80str. Jie imuniteta turi tik dl informacijos, kuri jie suinojo eidami savo
profesines pareigas. Teisjas negali bti apklausiamas apie teismo pasitarimo kambario paslapt; tariamojo, kaltinamojo,
02
iteisintojo ar nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo atstovai- dl aplinkybi, kurias jie suinojo
atlikdami gynjo arba atstov pareigas; dvasininkai- dlto, kas jiems buvo patikta per ipaint; vieosiod informacijos rengjai,
platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savinikai, urnalistai- dlto, kas pagal LR visuomens informavimo
statym sudaro informacijos altinio paslapt. Konstitucinio Teismo nutarimas: liudytojo imunitetas gali buti netaikomas, jei tai
yra btina saugant ypa svarbius interesus.

7.3.4 LIUDIJIMO YPATUMAI

BPK 82str. Jei eimos nariai ar artimieji giminaiiai sutinka duoti parodymus, jie turi teis neatsakyti tam tikrus klausimus.
Apklausiant, jie nra prisaikdinami. U melaging parodym davim- atsako bendra tvarka.

7.3.5.LIUDYTOJO PARODYM VERTINIMAS

Parodym teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebjimo tiksliai suvokti ir siminti tam tikrus vykius ir reikinius, perduoti
ilaikyt informacij apklausos metu. ie gebjimai priklauso nuo jo fizins ir psichins sveikatos bkls, amiaus, isilavinimo,
profesijos, liudytojo bsenos vykio metu ir kt.
Vertinant -turi bti atsivelgiama objektyvias aplinkybes- kokioms slygomis liudytojas stebjo ar kitaip suvok.
Informacijos ikraipymas yra galimi tiek suvokiant vyk, tiek j simenant, tiek ir duodant parodymus apie t vyk.
Svarbs liudytojo santykiai su nukentjusiuoju, tariamuoju ar kaltinamuoju, j pobdis, intensyvumas. Liudytojas gali bti
papraytas ar kitaip paveiktas duoti neteisingus parodymus. Teisme duotus liudytojo parodymus teismas gali palyginti sujo
parodymais, duotais ikit. Tyrimo stadijoje. Teismas taip pat atsivelgia parodym patikrinimo veiksm rezultatus ikit. Tyrimo
metu ar nagrinjant byl pirmos instancijos teisme.

7.3.6.NUKENTJUSIOJO PARODYMAI IR J VERTINIMAS

Nukentjusysis turi toki pat pareig duoti parodymus kaip ir liudytojas. Nukentjusysis paprastai turi bti kvieiamas apklausai.
Viejam interesui atskleisti nusikalstam veik tokioje situacijoje teikiama pirmenyb prie nukentjusiojo asmeninius interesus.
Duoti parodymus yra ir nukentjusiojo teis.
U pareigos duoti pareigos nevykdym ar melaging parodym davim nukentjusiajam taikoma tokia pat atsakomyb kaip ir
liudytojui. (knygos 200 psl.)
Parodym dalykas i esms sutampa su liudytojo parodym dalyku. Turi bti kreipiamas dmesys ir tai kad nukentjusysis byloje
turi tam tikrus interesus ir yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Net ir nesmoningai jis danai links pervertinti grsus
pavoj, padaryt al. Links nutylti apie savo netinkamus veiksmus, kurie galjo turti takos tariamajam apsisprendiant daryti
nusikalstam veik.

7.4.EKSPERTIZS AKTAS
Tai rodinjimo priemon. J gali pateikti tik ekspertas, jame pateiktos ivados teismo proc. metu gali bti pripaintas rodymu

7.4.1.EKSPERTO SVOKA IR EKSPERT SRAAS

BPK 84str.
LR ekspert sraa (LRES) neraytas asmuo ekspertu gali bti skiriama tik dviem iimtiniais atvejais.
- Kai LRES nra reikiamos specialybs ekspert.
- Kai prireikia ekspertu skirti ne Lietuvoje gyvenant asmen- ekspertu gali bti skiriamas asm., turintis teis bti ekspertu ES
valstybje narje arba valst. Su kuria LR yra sudariusi teisins pagalvos sutart.
Procesin eksperto status BP asmuo gyja kai ikit. Tyrimo teisjas ar teismas nutartimi st. Nustatyta tvarka paskiria t asmen atlikti
ekspertiz.
Specialios inios, kurias privalo turti ekspertu skiriamas asmuo,- dl isilavinimo, spec. Parenginio ar prof. Veiklos gytos isamios
mokslo, technikos ir kt. m. Veiklos srities inios, reikalingos ekspertizei atlikti.
BPK 85str. iuo metu LT yra tokios ekspertizs staigos: Lietuvos teismo ekspertizs centras, Policijos departamento Kriminalistini
tyrim centras, Teismo medicinos institutas, Valstybin teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba, Lietuvos banko Kasos
departamento pinig ekspertizs skyrius, Muitines laboratorija, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie VRM gaisrini
tyrim centras. LRES raoma ne staiga, o konkretus asmuo. Ekspertas atlieka ekspertiz ir duoda ivad savo vardu. LRES gali
bti raomi ir ekspertinse staigose nedirbantys asmenys.
Asmuo siekiantis bti raytas LRES turi atitikti reikalavimus:
- Turti auktj isilavinim, tinkant pasirinktai eksperto specializacijai
02
- Ilaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzamin, kurio program tvirtina ekspertizs teismo vadovas
- Ilaikyti teisni ini egzamin pagal teisingumo ministro patvirtint teisini ini program asmenims, siekiantiems tapti
teismo ekspertais
- Bti neteistas u labai sunk ar sunk nusikaltim, taip pat u nusikaltim teisingumui, valstybs tarnybai ir vieiems
interesams.
Reikalavimas ilaikyti egz. Netaikomas asmenims inovo kvalifikacij gavusiem i kitos valstybs institucijos. LRES rao
teisingumo ministras asmuo privalo prisiekti.

7.4.2.EKSPERTO TEISS, PAREIGOS IR ATSAKOMYB

BPK 86str.- eksperto teiss.
BPK 275str.
Ekspertas dar turi teis:
- Nurodyti ekspertizs akte ir tas ekspertiz darant nustatytas aplinkybes, dl kuriu jam nebuvo pateikta klausim, taiau
kurios, eksperto manymu, turi reikms sprendiant byl.
- Atsisakyti patekti ivad, jei jam pateiktos mediagos nepakanka ivadai padaryti arba ta mediaga neatitinka spec. Jo ini.
Atsisakydamas pateikti ivad ekspertas surao akt, kad negalima pateikti ivados.
BPK 87str. 1d.- pareigos.
BPK 210str.
Turi pareig nusialinti BPK 58str. Numatytais pagrindais.
Atlikdamas teismo ekspertiz- nepriklausomas.
Proc. dalyviai turi teis pareikti ekspertui nualinim.
BPK 87str. 2-3d. elsperto atsakomyb.
BPK 85str. 2d.

7.4.3.EKSPERT. AKTO TURINYS

BPK 88str.
Atsakymai pateiktus klausimus- idstomi taip kaip klausimai buvo surayti ekspertizs akto anginje dalyje. Atsakyta turi bti i
esms. Atsakymai suformuluoti aikiai ir tiksliai. Pasirao atliks tyrim ekspertas.

7.4.4.EKSPERTIZS AKTO VERTINIMAS

Vertinamas pagal tas paias taisykles kaip ir visi kiti reikmingi nagrinjant byl duomenys. BPK joki iskirtini eksp. Ivados vertinimui
taisykli nenustato. Eksp. Ivada vertinama atsivelgiant, ar akte nra prietaravim ar klaid, ar isams ir konkrets atsakymai ekspert
ikeltus klausimus ir pan.
Jei kyla klaism ekspertas gai bti kvieiamas teismo posd eksp. Aktui paaikinti ar patikslinti BPK 285str.
BPK 286str. 7d.

7.5. Specialisto svoka, pareigos,ivada.

Specialistas yra reikiam specialij ini turintis asmuo, kutiam pavedama atlikti objekt tyrim ir pateikti ivad arba
paaikinimus jo kompetencijos klausimais. Specializuoti specialistai teismo medikas, teismo psichologas ar psichiatras. Taip pat
specialistu gali bti ikiteisminio tyrimo pareignas, ekonomistas, ininierius ir pan.Pastarieji gali bti ikiteisminio tyrimo staig
etatiniai darbuotojai. Specialistui nra keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai, taiau btina, kad jis gerai imanyt savo srit, dl ko
jis yra kvieiamas.Specialistas dalyvauja tiek ikitieisminiame tyrime tiek nagrinjant byl. Ikiteisminiame tyrime specialistas atlieka
objekt tyrim, pateikia ivad(tai rodinjimo priemon), duoda paaikinimus (205-206str). Nagrinjant byl specialistas gali bti
kvieiamas apklausai, jo parodymai fiksuojami teismo posdio protokole. Specialisto pareigos : atvykti pas ikit. Tyrimo pareign,
prokuror ar teism bei duoti nealik ivad. U pareig nevykdym yra numatyta atsakomyb BPK 163,235str.
Specialisto ivada yra rodinjimo priemon. Ji gali bti suraoma dviem bdais: a) raoma tyrimo veiksm protokol, kai
specialistas dalyvauja darant tyrimo veiksm; b) suraoma atskiru dokumentu, jei objektus btina tirti ne vykio vietoje ar kito proceso
veiksmo atlikimo vietoje. S. ivadoje turi bti- specialisto asmens duomenys(kvalifikacija,specialyb), tirti objektai, naudoti tyrimo
metodai bei technins priemons, bei visos kitos aplinkybs svarbios tyrimui. Taip pat prie ivados pridedama vaizdidn mediaga.

7.6. Daiktai kaip rodymai

Daiktai viena seniausi ir labiausiai paplitusi rodym ri. Daiktai kaiprodymais yra bet kokie materials objektai, kuriuos
apirint ir tiriant gali bti gaunama reikminga BP`ui informacija. Tokia informacija gali bti i objekt kurie:
02
a)buvo kaip nors paveikti (sugadinta spyna silauiant)
b)buvo naudojami j darant
c)buvo sukurti (pvz netikri pinigai)
d)atsidr kitoje vietoje po n.veikos padarymo
Daiktai kaip rodymai gali bti ne tik tradiciniai daiktai, bet ir pvz mikroplaueliai, daikt liekanos, tokios kaip iukl, atsilup daai.
BPK 9(1) str yra ivardytos daikt kaip rodym rys:
a)nv rankiai ir priemons
b)daiktai, ant kuri iliko nv pdsak
c)daiktai, kurie buvo kaltininko nv objektais
d)kiti, kurie padt atskleisti nusikaltim.
Daiktai ant kuri iliko nusikalstamos veikos pdsak skirstomi dvi grupes:
1. nv pdsakai, kaip materialiai fiksuoti daikt iorins sandaros atspindiai- mogaus rank koj atspaudai, naudot ranki
paliktos yms ir kitokie pdsakai, kuriuose matyti juos palikusi objekt individualios savybs, leidianios identifikuoti
objekt.
2. pdsakai yra vairi mediag dms ar dalels, pvz kraujo, da dms ir kt.
Kaltininko nusikalstam veik objektais laikomi tie daiktai, kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta asmens padaryta veika, pvz pinigai,
kurie buvo paimti kaip kyis.

(95,96str) Dokumentai daiktai yra savarankika rodym ruis. Dokumentai turi atitikti minto BPK str ivardytus poymius.
Dokumentais laikomi ir vairs grafikai, schemos, briniai,magnetiniai,lazeriniai ir elektroniniai raai, kompaktiniai diskai ar kitos
elektronins indormacijos fiksavimo formos. Taiau jei reikiama informacija gaunama pagal kompaktins ploktels , juostos ar
kitokios laikmenos iorines savybes, tokia laikmena laikytina daiktu. Pvz pasas, ant kurio yra utik kraujo la, ar pasas, kuris buvo
pavogtas, bus daiktas kaip rodymas, taiau jei rodomj reikm turs pase esantys raai, rodym poiriu pasas bus dokumentas.
Dokument sraas yra pateiktas BPK 96str, taiau jis nra baigtinis, nes jis labai abstraktus ir numato kitus nepamintus dokumentus,
kurie atitinka ivardytus kriterijus. Yra skiriami dviej ri dokumentai: oficials ir privats.
Oficials dokumentai staig, moni, organizacij dokumentai, kurie atitinka numatytus standartus. Privats dokumentai fizini
asmen ratai, pareiksimai, praymai, laikai, dienoraiai, ir kiti asmeninio pobdio rainiai.Taiau rodymu toks dokumentas gali
bti pripastamas , tik tiksliai nustaius jo autori ir tik tada, kai tokio dok turinys susijs su reikmingomis bylai aplinkybmis.
Dokumentai turi bti patikrinti ir vertinti vadovaujantis bendraisiais rodym vertinimo kriterijais. Neturi kilti klausim dl j
autentikumo.

7.6.2. Daikt profesinis forminimas ir laikymas

Daiktai, turintys reikms nv tirti ir nagrinti, po j suradimo, ireikalavimo ar pateikimo turi bti apirimi ir tiriami. Daiktus apiri
ikiteisminio rytimo pareignas, prokuroras arba specialistas. Isamus tyrimas padeda isklaidyti abejones dl daikto autentikumo, io
daikto rodomosios galios. Itirti daiktai laikomi kartu su nv`os tyrimo mediaga (iimtis nurodyta 92str). Daiktai turi bti laikomi iki
nuosprendio siteisjimo arba iki termino, per kur gali bti apskstas nutarimas ar nutartis nutraukti proces, tai yra daiktai turi bti
saugomi iki pat proceso pabaigos. Yra trys taisykls, kiek turi bti dedami daiktai: a) kai ginas dl teiss daiktus yra sprstinas
iekinio tvarka, daiktai laikomi iki spr, priimto ct byloje,siteisjimo. b) kai daikt grainimas savininkui nepakenks procesui, juos
galima grainti nesibaigus procesui.grainama tik savininkui pateikus praym, kuris rodo, jog daiktai yra laaabai reikalingi j
savininkui. Be to galima atiduoti daiktus tik tada, kai jie visikai itirti.; c)daiktai grainami jei jie greitai gali sugesti arba prarasti
savo vert. Jeigu paaikja, kad procese neisaugotas daiktas turt bti grintas savininkui, jam atlyginama neisaugotojo daikto
vert.

7.6.3. Daikt kaip rodym vertinimas

Tikrinanat daik, jis tikrinamas leistinumo, ssajumo aspektais, lyginant gaut informacij su informacija, gauta i kit altini.
Darant ivadas apie daikt rodomj reikm, btina isiaikinti daikt radimo slygas, apiros kruoptum, procesinio forminimo
tvarkos laikymsi. Jei nra aiku, kokiu bdu daiktas yra atsirads byloje, toks daiktas negali bti pripaintas rodymu. Svarbu
isiaikinti objekto tikrum: ar tikrai tai tas pats daiktas, kuris buvo rastas, ar jis nebuvo suklastotas ar nepakito jo savybs dl kitoki
veiksni. Daiktai kaip rodymai byloje daniausiai bna netiesioginiai, nes jais paprastai nustatinjami tik tarpiniai faktai, pvz kur
nusikaltlis buvo. Taiau tais atvejais, kai baud. atsakomyb yra numatyta u tam tikr daikt laikym, gabenim ir pan, tada jie yra
tiesioginiai rodymai, pvz kontrabanda, narkotikai.
Daikt klausimo isprendimas baigiant proces numatytas BPK 94str.

XI tema. Procesins prievartos priemons.

1. Procesins prievartos priemoni samprata ir sistema

02
mogaus teisi suvarymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvarymo tiksl pasiekti bt nemanoma. Bet koks
mogaus teisi suvarymas turi bti reglamentuotas itin precizikai. BP metu gali bti taikomos tik proceso statymuose numatytos
prievartos priemons.Tokios priemons yra vadinamos procesins prievartos priemons, o tos, kurios nra reglamentuotos,
vadinamos neprocesins prievartos priemons, kuri naudojimas yra mogaus teisi paeidimas. Procesins prievartos priemons
statyme numatytos priemons, pasireikianios mogaus teisi suvarymu, kurias valstybs subjektai taiko siekdami procesini
tiksl.
Procesin prievartos priemon taikoma dviem etapais: a)priemons paskyrimas (nutartis); b) paskirtos priemons vykdymas ar tam
tikr priemoni taikymas. Procesins prievartos priemons reglamentuojamos BPK 119-163str. BPK ios priemons suskirstytos
kardomsias priemons( j yra 9) ir kitas procesins prievartos priemones (23).
Kardomosios prievartos priemons : sumimas, nam aretas, pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiosjo, ustatas,
dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti, karinio dalinio
vadovybs stebjimas, nepilnameio atidavimas priirti. Visos likusios priemons nra priskiriamos prie kardomj.
Procesins prievartos priemons yra skirstomos pagal tai, kokios mogaus teiss yra apribojamos. Gali bti ribojamos tokios mogaus
teiss kaip:
a)mogaus laisvs nelieiamumas
b) teis mogaus nelieiamyb ir orum
c)teis privat gyvenimo nelieiamum
d)teis nuosavyb
e)teis bsto nelieiamum
f)teis laisvai kilnotis, laisvai pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje ar u jos rib
g)teis laisvai pasirinkti darb ir versl.
Taip pat procesins prievartos priemons skirstomos pagal j grietuma:
a)grieiausios pp skirti gali tik teismas
b)maiau grietos pp skiriamos prokuroro nutarimu
c)velniausios pp gali taikyti ir ikiteismionio tyrimo pareignas

Tik ikit tyrimo teisjas ir teismas gali nusprsti:
- dl sumimo nam areto ir pareigojimo gyventi skyrium nuo nukentjusiojo,
- atidavimo sveikatos prieiros staig, kratos, asmens kratos, pomio, pato siunt pomio, telekomunikacij tinklais
perduodamos informacijos kontrols bei ra darymo, prokuroro teiss susipainti su informacija, laikino nualinimo nuo
pareig ar laikino teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymo, slapto sekimo ,areto taikymo, savo tapatybs
neatskleidiani ikit. Tyrimo pareign veiksm, nusikalstam veik imituojani veiksm atlikimo.
Prokuroras turi teis skirti:
- ustat, dokument pamim, pareigojim periodikai registruotis policijos staigoje, raytin pasiadjim neivykti, karinio
dalinio vadovybs stebjim, nepilnameio atidavim priirti.
- Atidavim sveikatos prieiros staig, laikin nuosavybs teisi apribojim, baud.

Ikiteismionio tyrimo pareignui taikyti kardomsias procesines priemones teis nesuteikta. Jis gali tik taikyti laikin sulaikym,
atvesdinim, asmens apir.

2. Kardomosios priemons 119str, 120str.

Tai priemons kurios ukardo, trukdo tariamajam atlikti tam tikrus veiksmus, kurie trukdyt normaliai proceso eigai ir tiesai
nustatyti, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. kardomosiosmis priemonmis tariamasis negali bti baudiamas, aukljamas,
negali bti siekiama kit kriminalinei bausmei, o ne procesui bding tiksl. Kardomosios priemons gali bti bendrosios: sumimas,
nam aretas, pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, ustatas, dokument pamimas, pareigojimas periodikai
registruotis policijos staigoje, raytinis paisadjimas neivykti; specialiosios- kai yra specials subjektai karys, nepilnametis.
Specialiosios kardomosios priemons yra karinio dalinio vadovybs stebjimas(kariui), atidavimas tvams( nepilnameiui).
Kardomj priemoni skyrimo taisykles numato BPK 121str. Taiau visos BPK nurodytos aplinkybs bei taisykls turi bti ne po
vien, o sprendimas turi priklausyti nuo j visumos. Skiriant kardomj priemon reikia atsivelgti :
- tariamojo nv sunkum
-tariamojo asmenyb
- tai, ar jis turi nuolatin gyvenamj viet
- tai, ar jis turi darb ar kitok legal pragyvenimo altin
- tariamojo ami
-sveikatos bkl
-eimynin padt
-kitas aplinkybes, galinias turti reikms sprendiant dl kardomosios priemons.

2.4. Sumimas 121,122,127,140,46str (knygoje praktikai perraytas kodeksas, tad jo neperrainsiu)

02
Tai pati grieiausia kardomoji priemon.122str yra nurodomi sumimo pagrindai. Viena i norm numato, jog pagrstas manymas,
kad tariamasis trukdys procesui, reikia patikim prognoz, jog tariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:
a)paveikti nukentjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus tariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius
b)sunaikinti, paslpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinius reikms nv tirti ir nagrinti teisme.

Kai yra praymas iduoti asmen usienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudiamajam teismui ar pagal Europos areto order,
sumimo klausimas yra sprendiamas vadovaujantis ne vien tik BPK tvirtintomis tiasyklmis, bet ir tarptautinse sutartyse
numatytomis nuostatomis.

Sumimo slygos:
- kai negalima taikyti velnesni kardomj priemoni
- u padaryt nv numatyta didesn nei vieneri met bausm.

Sumimo skyrimo tvarka 123str
- sumimas skiriamas laisvje esaniam tariamajam ar kaltinamjam
- sumimo skyrimo tvarka skiriasi i kardomj priemon taikant ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinjimo teisme metu.
Sumimo paskyrimo, pratsimo pagrindai:
Suimtojo atvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija. Sumimo trukm priklauso nuo indivuali aplinkybi, taiau yra taisykl, jog
sumimas neturi bti ilgesnis nei ei mneisiai.Pirm kart skiriant sumim i kardomoji priemon negali bti paskirta ilgesniam
kaip trij mnesi terminui. Ilgesn nei ei mneisiai sumim gali paskirti tik apygardos teismas. Terminas bet kuriuo atveju gali
bti pratsiamas tik esant labai sudtingai bylai( turi bti atliekama daug procesini veiksm, daug laiko reikalaujanias ekspertizes ir
pan) . Paymtina, jog bylos didel apimtis nebutinai reikia tai, kad byla sudtinga. Beje, nors ir sudtingose ar didels apimties
bylose ikit. Tyrimo metu sumimo terminas negali tstis ilgiau kaip atuoniolika mnesi, o nepilnami sumimo terminas ne
ilgiau kaip dvylika mnesi. Jei asmuo buvo laikomas suimtas, o po to jis buvo iteisintas, jis turi teis siekti alos atliginimo, ir apie
tai jam turi iaikinti teismas (46str). Tuo atveju asmuo turi rodyti, jog suimtas buvo neteistai. ie terminai yra nustatyti ikiteisminio
tyrimo laikotarpiui. Perdavus byl teism, sumimas gali bti taikomas ilgai, jei taip nusprendia byl savo inioje turintis teismas,
kuris turi teis termin pratsti tiek kart kiek yra btina, ia nebtinas prokuroro praymas.

Inicijuoti sumimo termino pratsim ikiteisminio tyrimo metu turi prokuroras.Su pareikimu jis turi kreiptis ikit.tyrimo teisj, o jei
pratsimas viryt eis mnsius, apygardos teism. Sumimo terminas gali bti pratstas tik tuo atveju, jei anksiau nustatytas
terminas nra pasibaigs. Sumimo terminas negali bti pratsiamas, jeigu ikiteisminis tyrimas dl pareign kalts nebyksta
pakankamai intensyviai.

Skundai dl sumimo
Suimtasis ir jo gynjas gali apsksti nutart dl sumimo paskyrimo ir nutart dl sumimo termino pratsimo.
Prokuroras gali apsksti nutart dl sumimo nepaskyrimo, nutart dl suimtojo paleidimo laisv, nutart dl termino nepratsimo.
Skundas neatsivelgiant tai kas j padav, turi bti inagrintas per septyniasdienas.Skundas nagrinjamas teismo posdyje, kuriame
privalodalyvauti prokuroras, o tariamojo dalyvavimas neprivalomas, nors jei jis suimtas,jis visada turi bti atvesdinamas.

2.5. Nam aretas 132str

Tai antra pagal giretum kardomoji priemon. Ji gali pasireikti
- nustatytu metu bti savo gyvenamojoje vietoje
- nesilaikyti vieose vietose
- nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

Visos priemons skiriamos individualiai, atsivelgiant kiekvieno asmens charakter, socialin, eimynin padti, darb,
nusikalstamos veikos pobd ir pan. Visi draudimai turi bti ivardyti nutartyje, kuria skiriamas nam aretas. Nutart surao
ikit.tyrimo teisjas arba teismas, kuriame yra nagrinjama byla. Asmuo turi bti tikrinamas ne reiau nei kas septynias dienasm, jei
mintoje nutartyje nenurodyta kitaip.
2.6. pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo
pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo naujausia i BPK numatyt kardomj priemoni. i kardomoji priemon BPK
tvirtinta 2004 11 09 BPK 120, 121, 126 str. pakeitimo ir BPK papildymo 132
1
str. statymu. Nauja kardomja priemone siekiama
apsaugoti nukentjusj nuo asmens, tariamo arba kaltinamo smurtinio nusikaltimo padarymu. Paprastai i kard.priemon turi bti
taikoma, kai nukentjusiuoju yra su tariamuoju ar kaltinamuoju gyvenantis asmuo. i kard.priemon gali bti taikoma tik ikiteisminio
tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. Joje turi bti konkreiai nurodomos vietos, kuriose tariamasis ar kaltinamasis negali lankytis.
Nesilaikant ios kard.priemons pareigojim gali bti paskirta kita kard.priemon sumimas. BPK nenurodo ios kard.priemons
termino, jis nustatomas nutartyje. Pasibaigus procesui, kard.priemons taikymas yra nutraukiamas.
2.7. Ustatas
Ustatas kard.priemon, pasireikianti tam tikros pinig sumos mokjimu. Pinigai mokami kaip garantija, jog tariamasis
(kaltinamasis) netrukdys pasiekti procesini tiksl. Ustatas gali bti skiriamas ir prokuroro nutarimu. Perdavus byl teism dl ios
kard.priemons taikymo priimdamas nutart gali nusprsti savo inioje byl turintis teismas. Ustato taikymo taisykles nustato BPK
02
133str. Ustato dydis BPK nenustatytas.Gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacijose nurodyta, jog ustatas neturt bti maesnis nei
30 MGL, taigi i rekomendacija tarsi ukerta keli ustat taikyti neturtingiems tariamiesiems (kaltinamiesiems), taiau ios
rekomendacijos nra teismui privalomos, taigi tuo atveju, kai ustat skiria teismas, dl ios rekomendacijos joki neigiam padarini
negali kilti.
2.8. Dokument pamimas
BPK 134str. ia kard.priemone siekiama sukliudyt tariamjam (kaltinamajam) pabgti, taip pat dokument neturjimas maina jo
galimybes trukdyti procesui, tyrimui bei galimybei daryti naujas nusikl.veikas. Dokument, kurie gali bti paimti, sraas BPK 134
str. yra baigtinis. Gali bti paimtas bet kuris (bet kurie du) i i dokument ar visi trys. Pamus dokumentus, iduodama payma,
kurioje nurodomi paimti dokumentai. i payma neatstoja dokumento ir negalina atlikti joki veiksm. Ji tik liudija, jog asmuo i
viso turi tam tikr dokument.
2.9. pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje
pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje kard.priemon, kuria tariamajam (kaltinamajam) skiriama pareiga nustatytu
laiku ir periodikumu atvykti policijos staig. Ja siekiama, kad tariamasis (kaltinamasis) dalyvaut prosece ar bent jau pakankamai
greit pastebti, kad jis yra pasislps ir laiku paskelbti paiek. Gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacijoje siloma i kard.priemon
taikyti asmenims, kuri gyvenamojoje vietoje yra policijos staiga. Jei tariamasis (kaltinamasis) nustatytu laiku neatvyksta
registruotis, policijos staigos pareignas privalo nedelsdamas praneti prokurorui ir imtis priemoni tariamojo buvimo vietai
nustatyti.
2.10. Raytinis pasiadjimas neivykti
Tai pati velniausia i bendrj kard.priemoni numatyta BPK 136str. Ja siekiama, kad tariamasis (kaltinamasis) neiekot kontakt
su nukentjusiaisiais, bandydamas juos gsdinti ar daryti jiems kitoki neigiam tak, ar su galimais bendrininkais ar asmenimis,
galiniais trukdyti nustatyti procese ties. Pasialinimas tai procesui trukdantis nebuvimas savo gyv.vietoje ar laikino buvimo
vietoje daugiau kaip 7d. ar ivykimas i usien be teismo, teisjo ar prokuroro leidimo (gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacija).
Kontroliuoti, kaip vykdomi pareigojimai turi policija ar kita ikiteisminio tyrimo staiga.
2.11. Specialiosios kard.priemons
Tai tokios kard.priemons, kurios gali bti taikomas tik tam tikriems tariamiesiems (kaltinamiesiems). Tokios yra BPK 137 ir 138 str.
Karinio dalinio vadovybs stebjimas tariamojo (kaltinamojo), kuris yra tikrosios karo tarnybos karys, stebjimas jo tarnybos
vietoje. Karinio dalinio vadovyb kariui stebti gali pasitelkti karo policij. Nepilnameio atidavimas priirti(138str): ypatyb ta,
kad j taikant pareigojimai tenka tariamj (kaltinamj) priiriniam asmeniui. Toks asmuo privalo ratu sipareigoti, kad
garantuos, jog nepilnametis tinkamai elgsis. Spec.kard.priemoni numatymas BPK nereikia, kad kariui ir nepilnameiui negali bti
taikomos kitos kard.priemons.
2.12. Kardomosios priemons panaikinimas ir pakeitimas
Kard.priemon panaikinama: 1) kai ji tampa nereikalinga, 2) pasibaigus procesui. Bet kuri i kard.priemoni yra taikoma ne il giau nei
tai yra btina ir visais atvejais kard.priemon be joki ilyg turi bti panaikinta pasibaigus procesui, t.y. proces nutraukus arba
siteisjus nuosprendiui. Proceso metu vietoj vienos kard.priemons gali bti skiriama kita: velnesn arba grietesn. Kard.priemon
keiiama velnesne, kai BPK 119str. numatyti tikslai gali bti pasiekti taikant maiau mogaus teises varania priemone.
Grietinama, kai tariamasis (kaltinamasis) nesilaiko velnesne numatyt pareigojim arba kai paaikja nauji duomenys,
pagrindiantys grietesns priemons taikym.
3. Kitos procesins prievartos priemons
3.1.Samprata
Tai dalis BPK numatyt procesini prievartos priemoni, kurios taip pat varo mogaus teises. Jos tvirtintos BPK 140-163str. Nuo
kard.priemoni jos skiriasi: 1) skirtingi taikymo tikslai; 2) skirtingas proceso subjekt, kuri atvilgiu prievarta gali bti taikoma,
ratas; 3) skirtinga valstybs subjekt kompetencija skiriant prievartos priemones.
3.1.1. Taikymo tikslai
Taikomos siekiant procesini tiksl. Joms bdingi tie patys tikslai kaip ir kard.priemonms+siekiama surinkti reikmingus tyrimui ir
bylos nagrinjimui teisme duomenis.
3.1.2.Asmenys, kuri atvilgiu taikomos kitos procesins prievartos priemons
Kitos proc.priev.priemons (iskyrus laikin sulaikym ir atidavim sveikatos prieiros staig) gali bti taikomos ne tik tariamojo
ar kaltinamojo atvilgiu, bet ir bet kurio kito asmens atvilgiu.
3.1.3. Valstybs subjekt kompetencijos skiriant kitas prievartos priemones
Kitos proc.priev. priemons gali bti taikomos ne tik teismo (ikiteisminio tyrimo teisjo) ar prokuroro, bet ir ikiteisminio tyrimo
pareigno sprendimu. Skirdamas kitas priev.priemones teismas turi surayti nutart, o prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareignas -
nutarim. Taikant kitas proc.priev.priemones raomas protokolas, kuriama fiksuojama priemons taikymo eiga bei gauti rezultatai.
02
3.2. Atskir procesini prievartos priemoni taikymas
3.2.1. Laikinas sulaikymas
Laikinas sulaikymas yra asmens laisv ribojanti priev.priemon, kuri taikoma BPK 140str. numatyta tvarka. Negali bti taikoma, jei
asmens tapatyb gali bti nustatyta ir nra jokios tikimybs, kad nusikl.veikos darymo vietoje ukluptas asmuo slapstysis nuo tyrimo.
Taikyti i priemon gali bet kuris ikiteisminio tyrimo pareignas. Laikino sulaikymo atveju raomas protokolas, kuriame turi bti
tiksliai nurodytas sulaikymo laikas. Sulaikytam asmeniui turi bti iaikinta teis turti gynj bei kitos tariamojo teiss. Sulaikytas
asmuo per trupiausi laik turi bti apklausiamas kaip tariamasis, prie tai jam teikus BPK 197str numatytt praneim apie tarim.
3.2.2. Atidavimas sveikatos prieiros staig
Jei tariamasis yra suimtas, sveikatos prieiros staig jis pasiuniamas prokuroro nutarimu, jei ne ikiteisminio tyrimo teisjo
nutartimi. Vykstant bylos nagrinjimui teisme is klausimas visais atvejais sprendiamas teismo nutartimi. BPK 141str. nenumato
joki konkrei termin, kiek asmuo gali bti laikomas ekspertiz atliekanioje staigoje. Laikas turi bti nurodytas nutartyje, bet ne
ilgesnis nei 3mn. Terminas gali bti pratstas.
3.2.3. Atvesdinimas
Atvesdinimas BPK 142str. numatytas trumpalaikis asmens laisvs suvarymas, kuriuo utikrinamas proceso dalyvi dalyvavimas
proceso veiksme. Atvesdinamas gali bti taikomas tik po to, kai ie proceso dalyviai, gav aukim dalyvauti procese, pagal j be
pateisinamos prieasties (j sraas BPK 37str), neatvyksta. U pareigos atvykti dalyvauti procese nevykdym gali bti paskirta BPK
163str. numatyta iki 30 MGL bauda.
3.2.4. Asmens apira
Asmens apira priev.priemon, kuri taikant iorikai apirimas tariamojo, nukentjusiojo ar bet kurio kito asmens knas.
Nusikl.veikos pdsakai: veikos metu patirti sumuimai, sueidimai, drskimai, kraujo dms ir kt. Ypatingos yms gali bti yms
pagal kurias gali bti identifikuotas asmuo (pvz.tatuiruot ir kt).
3.2.5. Pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas
Remiantis BPK 144strr. pavyzdiai lyginamajam tyrimui yra asmens kno audini, iskyr dalels (kraujo, plauk, seili ir pan) ar
individuals asmens duomenys (raysenos, balso ir kt). Sudtingesniais atvejais ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras turi
kviesti specialist.
3.2.6. Krata ir asmens krata
Iskiriamos kelios kratos rys: 1) buto, namo ar kit patalp; 2) vietovs (ems sklypo, sodo, miko ir pan.); 3) asmens. 1-2 r
nustato BPK 145str., 3 146str. Krata, kaip bet kuri kita proc.priev.priemon, galima tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad atliekant
veiksm gali bti pasiekti proceso tikslai. Siekiant, kad dl kratos atlikimo teistumo ir jos rezultat nekilt procesui trukdani
gin, teissaugos pareignams yra draudiama vieniems atlikti krat. Kviestinis tai bet koks fizinis pilnametis asmuo, procese
neturintis jokio kito procesinio statuso. Kratos atlikimo taisykls BPK 149str., kratos darymo patalpose, kuri yra diplomatin
atstovyb arba kurioje gyvena diplomatins atstovybs nariai ir j eimos ypatumai 150str., asmens krata 146str. (viskas yra BPK,
vadovlyje nieko kito)
3.2.7. Pomis ir pato siunt pomis
Pomis yra proc.priev.priemon daugeliu poymiu panai krat. Juo taip pat siekiama paimti reikmingus procesui dokumentus ir
daiktus. Pagrindinis pomio ir kratos skirtumas yra tas, kad pomis daromas, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, kuri buvimo
vieta yra tiksliai inoma. Pomio ir kratos skyrimo bei atlikimo tvarka sutampa (147str.). Pato siunt pomis leidiamas be iimi,
tik ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi. Taip siekiama garantuoti Konstitucijos 22str tvirtint mogaus privataus gyvenimo
nelieiamum. Gali bti daromos tiek gaunamos, tiek siuniamos pato siuntos pomis.
3.2.8. Laikinas nuosavybs teisi apribojimas
Taikant BPK 151str. numatyt proc.priev.priemon apribojamas Konstitucijos 23str. garantuojamas nuosavybs nelieiamumas. CK
apibria kas yra nuosavybs teis, jos objekt bei daiktus, kuriuos nuosavybs teis negali bti apribota (CK 668str). BP metu gali
bti apribotos tiek visos nuosavybs teiss (valdymo, naudojimo, disponavimo), tiek dalis j. Laikino nuosavybs teisi apribojimo
tikslai: 1) siekiant utikrinti civilin iekin, 2) siekiant utikrinti galim turto konfiskavim. Laikinas nuosavybs teisi apribojimas
ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus byl teism teismo nutartimi. Prokuroro nutarima
reglamentuoja BPK 152str. Asmens, kurio nuosavybs teis laikinai apribojama, turtas turi bti apraytas. Turtas apraomas
dalyvaujant bent vienam i i asmen: turto savininkui, nuomotojui, valdytojui, pilnameiui j eimos nariui, artimajam giminaiiuii
ar JA atstovui. Kai nra galimybs utikrinti i asmen dalyvavim, turtas apraomas kviestinio ar savivaldybs institucijos atstovo
akivaizdoje. Visas apraomas turtas turi bti parodomas apraant dalyvaujantiems asmenims. Turto aprae nurodomas aprayt daikt
kiekis ir individuals poymiai.
3.2.9. Telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas
154 str. i priemon gali bti taikoma bet kurio asmens atvilgiu, neatsivelgiant procesin status. Tapimas tariamuoju nra btina
slyga iai priemonei taikyti. Yra viena iimtis: jokiais atvejais i priemon negali bti taikoma norint kontroliuoti gynjo
02
susiinojim su tariamuoju ar kaltininku. Telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrols bei ra darymo metu
gauta informacija gali bti panaudojama tik tais tikslais, kuri siekiant ji buvo gauta. Kontrol atliks ikiteisminio tyrimo pareignas
prireikus teisme gali bti apklausiamas kaip liudytojas. Jeigu teismas nustatyt, kad priev.priemon buvo taikoma paeidiant BPK
154str. nustatytas taisykles, taikant i priemon gauta informacija negalt bti laikoma rodymu. Taiau jei tokia informacija padeda
surinkti kitus reikmingus duomenis, jie bt laikomi rodymu. Jei BP nutraukiamas, visa surinkta informacija turi bti nedelsiant
sunaikinta.
3.2.10. Prokuroro teis susipainti su informacija
BPK 155str. numatytas veiksmas priskiriamas prie proc.priev.priemoni todl, kad atliekant veiksm sibraunama privataus
gyvenimo sfer renkama informacija, kuri gali apimti duomenis apie privat gyvenim. Prokuroras gali pavesti BPK 155str.
ivardytus veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo pareignui. Ikiteisminio tyrimo pareignas staig, mon ar organizacij gali atvykti
tik turdamas ikiteismonio tyrimo teisjo patvirtint prokuroro nutarim. Remiantis BPK 155str. negali bti reikalaujama informacijos
i fizini asmen.
3.2.11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamimas
Kiekvieno i i veiksm atlikimas reikia savarankikos proc.priev.priemons pritaikym. Vieno asmens atvilgiu gali bti taikoma
tiek viena, tiek kelios i BPK 156str. nurodyt priemons. iame straipsnyje numatyti veiksmai paprastai atliekami siekiant
identifikuoti asmen. Atliekant asmens fotografavim, filmavim ir matavim gaunami duomenys apie asmens iorinius poymius.
Atliekant rank antspaud ir pavyzdio genetiniai daktiloskopijai pamim pareignas renka mediag, reikaling specialisto ivadai
pateikti ar ekspertizei daryti bei informacij, reikaling atitinkamoms duomen bazms kaupti. Taikant ias priemones turi bti
raomas protokolas.
3.2.12. Laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustebdymas
Tais atvejais, kai tariamasis nuskl.veik padaro eidamas tam tikras pareigas ar usiimdamas tam tikra veikla, bylos tyrimo ir
nagrinjimo laikui tariamasis gali bti nualinamas nuo pareig ar jam sustabdoma teis usiimti tam tikra veikla. Laikinas
nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymas yra galimas tik nustaius, jog tariamasis, dirbdamas
ar usiimdamas veikla: 1) turi galimyb kenkti tyrimui; 2) gali turti galimybi ir paskat daryti naujas nusikl.veikas. i
proc.priev.priemon gali bti taikoma tiek biudetini staig darbuotojams, tiek privaiu verslu usiemantiems asmenims.
3.2.13. Savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai, nusikalstam veik imituojani veiksm
atlikimas ir slaptas sekimas
Tai yra 3 nevieo pobdio veiksmai proc.priev.priemons numatytos BPK 158 160str. Savo tapatybs neatskleidiani
ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai tai ikiteisminio tyrimo pareign veikla, kurios metu pareignai kitiems asmenims
nenurodo savo tikr anketini duomen ir pareig. Tokios veiklos metu bandoma suinoti tyrimui reikminga informacija.
Nusikl.veik imituojani veiksm atlikimas tai asmens, kuriam siloma atlikti ar dalyvauti j darant, veiksm, formaliai
atitinkani objektyviuosius nusikl.veikos sudties poymius, atlikimas su teissaugos pareign inia. Taikant i priemon negali
bti skatinama, raginama padaryti nusikl.veik, kurios asmuo neketino daryti. Iniciatyva daryti nusikl.veik visada turi priklausyti
asmeniui, kurio atvilgiu tokia proc.priev.priemon yra taikoma. Priemons taikymas galimas tiriant bet kokio sunkumo nusikl.veikas,
bet neleidiamas tiriant baud.nusiengim. Slaptas sekimas asmens ar transporto priemons slaptas stebjimas. io veiksmo
atlikimo tikslai gali bti labai vairs: gali bti siekiama surasti besislapstanius tariamuosius, jo bendrinkus, suinoti apie naujai
rengiamas nusikl.veikas ir pan. Slapto sekimo metu gali bti daromas vaizdo ir/ar garso raas, jei tai yra numatyta ikiteisminio tyrimo
teisjo nutartyje.
Asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena ivardyt priemoni jam neinant, baigus toki priemon taikyti turi bti
praneta apie j (BPK 161str)
3.2.14. Bauda ir aretas
BPK 163str. numatytos 2 proc.priev.priemons bauda ir aretas, kurios gali bti taikomos proceso dalyviams, nevykdantiems savo
pareig ar nevykdantiems teist teissaugos pareign ar teismo nurodym. Aretas gali bti skiriamas tik tais atvejais, kai BPK yra
nurodyta, kad tokia priev.priemon gali bti skiriama dl tam tikros pareigos nevykdymo. Prokuroras skirti BPK 163str. numatyt
baud gali tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Vienintel iimtis esant BPK 288str. nurodytai situacijai prokuroras gali skirti baud.

XII tema. Ikiteisminis tyrimas.

A. I kiteisminio tyrimo (I T) bendrosios nuostatos

1. IT samprata. Udaviniai
IT- proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradti IT iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. IT yra pirmoji stadija. IT
pradjimas reikia ir BP pradjim. Privataus kaltinimo bylos yra vienintel iimtis,kai tam tikrais retais atvejais byla gali bti
nagrinjama teisme prie tai neatlikus IT. (1961m. BPK turjo baud.bylos iklimo ir parengtinio tyrimo stadijas.)
Svarbu nustatyti,koks asmuo yra kaltinamas ir kuo kaltinimas yra grindiamas ( kyla i BPK 1str. ir 2 str. nuostat). Udaviniai:
02
1. greitai ir isamiai nustatyti visas reikmingas NV aplinkybes;
2. nustatyti t veik galimai padarius asmen;
3. sudaryti slygas tinkamam bylos inagrinjimui teisme;
4. imtis btin priemoni utikrinant proceso dalyvi teis alos atlyginim ir kitas teises.
Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindo manyti,kad buvo padaryta NV, turi bti pradedamas IT ir imamasi st. nustatyt priemoni
IT udaviniams pasiekti. Duomenys renkami ir kaltinantys, ir teisinantys veik galimai padarius asmen ar jo atsakomyb
lengvinantys.Kai vykdomi IT udaviniai, IT baigiamas ir procesas pereina antrj stadij. Jei IT metu paaikja, kad procesas buvo
pradtas nepagrstai ar atsiranda klii, dl kuri negalima proceso tsti, jei nra galimybi surinkti pakankamai asmens kalt
pagrindiani duomen, IT konkretaus asmens atvilgiu nutraukiamas ir procesas nepereina kitas stadijas.

2. IT procesins prielaidos
IT procesins prielaidos- tai veiksmai, lemiantys IT pradjim. Yra dvi prielaidos:
1. tiktinos informacijos apie galimai padaryt NV buvimas;
2. aplinkybi, dl kuri procesas negalimas, nebuvimas (BPK 3 str.)
Akcentai:
- Veikos, turinios nusikaltimo ar baud.nusiengimo poymi nebuvimas reikia,kad : 1) visai nebuvo jokio vykio, apie kur kaip
apie NV buvo pateikta informacija (pvz. nuudytasis pasirodo ess gyvas); 2) kakoks vykis, pasireiks prieingu teisei elgesiu,
buvo, bet to vykio negalima alaikyti NV ( padarytas adm.paeidimas); 3) buvo vykis, atsitiks be niekieno kalts.
- Baud.atsak. nustatymas yra BT reguliavimo dalykas. BK 95 str. Senaties terminai yra nuo 2 met baud. nusiengimo padarymo
atveju iki 20 m. Genocidui ir karo nusikaltimams netaikomas senaties terminas.
- Tais atvejais, kai baud.atsak.asmuo gali bti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu(turi imunitet) , IT gali bti
pradedamas ir nesant tokio leidimo. Taiau IT metu tokio leidimo negavus, IT nutraukiamas. st, aikiai nenustato tokio laiko
momento ar proceso etapo,kada leidimas turi bti gautas, taiau turi bti laikomasi nuostatos, kad toks leidimas vliausiai turi
bti gautas iki praneimo apie tarim tokiam asmeniui teikimo.Iki leidimo gavimo negali bti taikomos grieiausios prievartos
priemons. Nacionalin imunitet turi prezidentas, seimo nariai, ministrai, teisjai, per rinkimus- ir kandidatai. Kompetentingos
institucijos- seimas, o tarp seimo posdi- ir prezidentas.
- Susitaikymas reikmingas tik privataus kaltinimo procesui.
- Mirusiam asmeniui, kuris,kaip manoma, galjo padaryti NV, IT nepradedamas. Taiau daniausiai IT pradedamas dar neinant,
kas galjo padaryti NV, todl i aplinkyb reikmingesn ne pradedant IT, bet j nutraukiant.

3. I T subjektai
IT subjektais vadinami proceso subjektai,kurie sprendia dl IT pradjimo, atlieka IT veiksmus ir priima sprendimus dl IT
ubaigimo. Jie ivardyti BPK 165 str.
3.1. Prokuroro galiojimai ( BPK 169, 170 str.):
IT organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucin prokuroro funkcija. IT pareignai veikia prokuroro pavedimu ar su jo inia.
Turi teis ir pareig naikinti neteistus ar nepagrstus IT pareign nutarimus; IT teisjas daniausiai proces traukiamas prokuroro
iniciatyva; sprendia dl IT pradjimo ( jei pradjo pareignas- dl pagrstumo), kas turi atlikti IT, kada kreiptis IT teisj.
Vadovauja tyrimui priimdamas sprendimus dl IT krypties ir apimties, duodamas pareignams privalomus nurodymus dl konkr. IT
veiksm atlikimo, priimdamas spredimus dl tolesnio proceso eigos.Bet kada gali atlikti IT pats; gali pradti pats,o pavesti ubaigti
pareignams; gali perimti ir ubaigti pats; gali atlikti tik tam tikrus veiksmus ir kt. 170str. 4d. nurodytus sprendimus gali priimti tik
prokuroras (tam tikrais atvejais juos turi patvirtinti IT teisjas). Taip pat tik prokuroras kreipiasi IT teisj dl pastarojo komp.
priskirt veiksm atlikimo. Plaiau reglamentuojama Generelinio prokuroro rekomendacijose Dl prokuroro veiklos organizuojant
IT veiksm atlikim (2004 m .vasario 25 d.)
3.2. IT pareign galiojimai(BPK 171,172str.):
BPK 165str. vardint staig darbuotojai, kuriems pavesta atlikti IT funkcijas. Jie procesikai pavalds prokurorui, bet neprivalo
prie atlikdami kiekvien veiksm laukti prokuroro nurodym, gali atlikti veiksmus, kuri atlikimas galimas, savo
iniciatyva.Nelaukdamas prokuroro nurodym IT pareignas gali: 1) atlikti procesinius veiksmus: apklausas,akistatas, parodym
patikrinim vietoje, eksperiment, apiras, kviesti specialistus ir pavesti objekt tyrim, praneti apie tarim; 2) taikyti
anonimikum, taiau prokuroras turi patvirtinti; 3) taikyti procesines prievartos priemones: laikin sulaikym, atvesdinim,
pavyzdi lyg.tyrimui pammim, fotografaim, filmavim, matavim, rank atsp. ir daktiloskop. pavyzdio pamim;
neatidliotinais atvejais gali pom ir krat, taiau reikalingas IT teisjo patvirtinimas vliau; sulaikant ar suimant, taip pat kai asmuo
gali slpti daiktus ar dokumentus- atlieka krat.
3.3. IT teisjo galiojimai (BPK 173str.):
skiria ir sankcionuoja tas prievartos priem. ,kurios negali bti taikomos pareigno ar prokuroro nutarimu (sumimas, nam aretas,
atidavimas sveikatos prie.staig, kratos, pomiai, telekomunikac.tinklais perduodamos inform. kontrol ir ra darymas,
prokuroro teis susipainti su inform., laikinas nualinimas nuo pareig ar teiss usiimti veikla sustabdymas, NV imituojantys
veiksmai, sekimas, bauda, aretas) skirdamas surao nutart. Tais atvejais, kai IT nutraukiamas dl atleidimo nuo baud.atsak.
aplinkybi egzistavimo arba 213str. pagrindu( kai buvo tirtos kelios skirtingo sunkumo NV)- tvirtina prokuroro nutarimus. Kai IT
02
buvo nutrauktas su IT teisjo pritarimu, j atnaujinti taip pat reikia patvirtinimo.Kiti (str.neminti)-dl taikant nevieo pobdio
proc.prievartos priem. surinktos informacijos panaudojimo kitose bylose, ekspertizs skyrimas, IT nutraukimo ar ubaigimo termin
nustatymas, j pratsimas ir kt. Visus veiksmus, iskyrus skund nagrinjim, atlieka gavs prokuroro praym. Praym prokuroras
teikia savo iniciatyva ar proc.dalyvi praymu. Atsisaks atlikti praom veiksm teisjas priima motyvuot nutart.Tam tikrus
veiksmus IT teisjas gali atlikti ir prasidjus teismo procesui.
4. IT veiksm atlikimas proceso dalyvi iniciatyva(BPK 178str.):
ratu pateikdami praym prokurorui, turi teis inicijuoti veiksm atlikim. Prokuroras pats atlieka, paveda pareignams (staigoms)
arba atsisako atlikti.Jeigu praoma atlikti veiksm, kur gali atlikti tik IT teisjas, teisjas, inagrinjs skund dl prokuroro
atsisakymo kreiptis teisj dl io veiksmo, gali pavesti prokurorui atlikti veiksm, o po to j atlikti. Jei prokuroro organizavimas
nereikalingas- gali atlikti ir i karto.Dalyviai turi teis dalyvauti j praymu atliekamuose veiksmuose, teikti pastabas dl protokolo,
jei atliekama apklausa- uduoti klausimus.

5. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisykls
5.1. IT vieta:
BPK 174 str. J lemia NV padarymo vieta.Iimtiniais atvejais pavedama kitos vietovs prokurorui ar IT staigai.
5.2. Atskirieji pavedimai:
BPK 175str.Atskiras pavedimas formuluojamas ratu, nors BPK nebt paeistas ir duodant j odiu.Atskirasis pavedimas j
gavusiam prokurorui ar pareignui yra privalomas ir turi bti skubiai vykdytas.
5.3. IT terminai:
BPK 176 str.i nuostata tiesiogiai susikusi su BPK 1 ir 2 str. Nuostatomis taip pat 44str. 5d.kaltinamojo teise,kad jo byla bt
inagrinta per kuo trumpesn laik. 2003-04-11Generalinio prokuroro patvirtina IT kontrols termin eiga. tariamasis ar jo
gynjas pagal BPK 215 str. gali pateikti skundus IT teisjui, reikalaudami nutraukti per ilgai trunkant IT.
5.4. IT duomen neskelbtinumas:
BPK 177str. Prieastys : 1) IT duomenys danai yra asmen privats duomenys; 2) duomen paskelbimas gali sutrukdyti vykdyti IT
udavinius ir (ar) tinkamai isprsti byl; 3) gali paeisti nekaltumo prezumpcij. Iimtiniais atvejasi prokuroras gali nusprsti
atskleisti dal IT duomen (pvz. skelbiama asmens paieka, norint informuoti visuomen ir pan., taiau tokiais atvejais negali bti
paskelbta informacija apie nepilnameius tariamuosius ar nukentjusiuosius. BPK numato atsakomyb u duomen atskleidim
(BPK 247str.).
5.5. Teis susipainti su IT duomenimis (BPK 181str.):
Teis susipainti su informacija yra viena i tariamojo, gynejo ir nukentjusiojo bei jo atstovo teisi. Taiau kol IT nra baigtas, ji
gali bti ribojama. Sprti, ar susipainimas su mediaga gali pakenkti IT eigai- diskrecin prokuroro teis.Prokuroras neturi teiss
neleisti susipainti su visais IT duomenimis, jei IT baigtas, yra raomas kaltinamasis aktas. i taisykl neturi joki iimi,nes nebra
pagrindo teigti, jog susipainimas galt pakenkti proceso eigai, prieingai, susipainimas tampa prielaida, jog procese bus laikomasi
ali rungimosi principo.

B. I T eiga

1. Ikitesminio tyrimo pradia

Ikiteisminis tyrimas turi bti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tiktina informacija apie galimai padaryt nusikalstam veik
ir nra BPK 3 str. numatyt aplinkybi. ios taisykls yra dvi iimtys, kurios yra susijusios su atskiromis byl kategorijomis: 1.
Privataus, 2. Privaiai vieo kaltinimo bylomis.
Privataus kaltinimo tvarka baudiamojon atsakomybn traukiama u BPT 407 str. ivardytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis
tyrimas dl toki veik i viso yra neatliekamas. Prokuroras gali pradti ikiteismin tyrim, jei yra BPT 409 str. aplinkybs.
Privaiai vieo kaltinimo veik, ivardyt 167 str., padarymo atveju ikiteisminis tyrimas turi bti atliekamas, bet jis pradedamas tik
tuo atveju, kai yra gaunamas nukentjusio skundas, jo teisto atstovo pareikimas ar prokuroro reikalavimas. Gavus nukentjusiojo
skund ikiteisminis tyrimas yra atliekamasbendra tvarka.

1.1. Subjektai, turintys teis pradti ikiteismin tyrim

Dl ikiteisminio tyrimo pradjimo turi bti sprendiama kai yra gautas skundas, pareikimas ar praneimas, kai ikiteisminio tyrimo
pareignai ir prokuroras, nustato nusikalstamos veikos poymius. Pagal BPK 166 str. 2. Ikiteismin tyrim gali pradti prokuroras,
02
ikitesminio tyrimo staigos vadovas, ikitesminio tyrimo staigos vadovo galiotas asmuo (juo gali bti bet kuris staigos darbuotojas,
kuriam suteikti galiojimai).

1.2. Ikitesminio tyrimo pradjimo tvarka ir fiksavimas

Prokuroras, ikitesminio tyrimo staigos vadovas ir jo galiotas asmuo sprendim pradti ikitesmin tyrim priima ant skundo,
pareikimo ar praneimo uraydami rezoliucij. Rezoliucijoje turinys yra nustatytas Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d.
sakymu patvirtintoje rekomendacijoje Dl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo Kiekvienas ikitesminio tyrimo pradjimo atvejis
turi bti uregistruojamas. Apie pradt ikitesmin tyrim turi bti praneama skund, pareikim ar praneim pateikusiam asmeniui.

1.3. Ikitesminio tyrimo subjekt veiksmai pradedant ikiteismin tyrim

Po sprendimo pradti ikiteismin tyrim primimo atliekam veiksm seka priklauso nuo to, koks subjektas, prokuroras ar
ikiteisminio tyrimo pareignas, pradjo ikiteismin tyrim. Jei pradjo prokuroras, tada jis arba pats atlieka visus reikalingus
ikitesminio tyrimo veiksmus arba paveda tai daryti ikitesminio tyrimo staigai. Jei ikitesmin tyrim pradeda ikitesminio tyrimo
pareignas, jis turi praneti prokurorui (BPK 171 str.). Kol prokuroras nenusprendia, ikitesminio tyrimo pareignas privalo atlikti
visus priskirtus jo kompetencijai veismus. Prokuroras, gavs ikiteisminio tyrimo pareigno praneim priima vien i BPK 171 str. 2
ir 3 d. nurodyt sprendim. Kitiprokuroro veiksmai nurodyti Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu patvirtintoje
rekomendacijoje Dl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo ir Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu patvirtintoje
rekomendacijoje Dl nusikalstam veik paskirstymo ikiteisminio tyrimo staigoms Policijai galima paskirti tirti bet kuri veik.

1.4. Atsisakymas pradti ikiteismin tyrim

BPK 168 str. 1 d. Numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas gali atsisakyti pradti ikiteismin tyrim tik jei
pareikime ar praneime nurodyti faktai yra akivaizdiai neteisingi. Jei informacija yra tiktina, atsissakyti pradti pradti ikiteismin
tyrim negalima. Atsisakyti gali prokuroras ir pareignas. Turi bti suraomas motyvuotas nutarimas atsisakyti pradti pradti
ikiteismin tyrim. Nutarime turi bti nurodyta viena i BPK 3 str. nurodyt aplinkybi. Nutarimo nuoraas siuniamas skund,
pareikim ar praneim padavusiam asmeniui ir prokurorui. Asmuo gali apsksti nutarim prokurorui arba ikiteisminio tyrimo
teisjui. Ikiteisminio tyrimo teisjas neturi teiss pradti ikiteisminio tyrimo.

2. I kiteisminio tyrimo veiksmai

2.1. Ikiteismini veiksm svoka ir sistema

Ikiteisminio tyrimo stadij sudaro proceso veiksmai. Ikiteisminio tyrimo veiksmas - Ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujani
proceso subjekt, vykdant j pareigas ir besinaudojantiems j teismis (pareign, prokuroro, kiteisminio tyrimo teisjo) atliekamas
proceso veiksmas.
Visus ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyt :
Duomen rinkimo veiksmai (apklausos, apiros ir kt.)
Procesini prievartos priemoni paskyrimo ir taikymo veiksmai
Proceso eig lemiani ar proceso dalyvi status nustatani sprendim primimas (kaltinamojo akto suraymas, jo teikimas,
ikiteisminio tyrimo priimti nutarimai)
Praym ir skund pateikimas ir nagrinjimas
Atliekant apklausas, apiras yra raomi protokolai. Pateikti praymus ir skundus turi teis visi proceso dalyviai.

2.2. Apklausa

Apklausa veiksmas, kurio metu yra gaunami parodymai.
Iskiriamos apklausos:
1. Liudytojo ir nukentjusiojo
2. tariamojo
3. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro
4. Ikiteisminio tyrimo teisjo
5. Suaugusi asmen
6. Nepilnamei
7. Vieno asmens
8. Akistata
02

2.2.1. aukimas apklaus

aukimas galimas: 1. aukimu 2. Telefonu ar kitais bdais. BPK 182 str. numato aukimo turin. BPK 163 str. numato baud u
neatvykim apklaus. Jei aukta ne aukimu, tada bauda negalima.

2.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa

Liudytojo apklausa atliekama pagal BPK 183 str.

2.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisjas neprivalo apklausti liudytojus ar nukentjusius. Jis tai atlieka, kai gauna raytin prokuroro praym pagal
BPK 184 str. Apklausos taisykls yra numatytos BPK 184 str.
Ikiteisminio tyrimo metu priesaika gali bti duodama Ikiteisminio tyrimo teisjui, kiti pareignai prisiekti reikalauti negali. Priesaikos
tekstas BPK 277 str. 2 d. Prisaikdinti negalima jaunesni kaip 16 m. asmen, tariamojo eimos nari ir artim giminaii, kurie
naudojasi teise neduoti parodym. Apie apklausos viet ir laik btina praneti tariamajam ir jo gynjui (BPK 184 str.). Organizuoti
liudytojo ar nukentjusiojo apklaus pas Ikiteisminio tyrimo teisj galima ir tada kai joks asmuo nra gijs tariamojo statuso.

2.2.4. tariamojo apklausa. Praneimas apie tarim

tariamj bent 1 kart gali apklausi Ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras, Ikiteisminio tyrimo teisjas. Jis turi bti apklausiamas
prie paskiriant kardomj priemon. Duoti parodymus yra tariamojo teis o ne pareiga. Prie apklaus turi bti teiktas praneimas
apie tarim, nes tariamasis turi inoti, kuo jis yra tariamas. Praneimo apie tarim turinys numatytas BPK 187 str. Jei pasikeiia
ivados apie faktines aplinkybes ar kitaip yra kvalifikuojama veika, turi bti teiktas naujas praneimas apie tarim.

2.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama tariamojo apklausa

Pradedant apklaus turi bti nustatoma asmenyb, patikrinti asmens dokumentai, tariamasis neprivalo duoti parodym, jis nra
spjamas dl atsakomybs u melaging parodym davim. Apklausos tvarka numatyta BPK 188 str.

2.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama tariamojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisjas tariamj apklausia, jei to prao prokuroras. Prokuroras tok praym pateikia savo arba tariamojo ar jo
gynjo iniciatyva. Apklausa atliekama remiantis BPK 189 str. Apklausos tvarka yra tokia pati kaip tariamj apklausiant Ikiteisminio
tyrimo pareignui ar prokurorui, pagal BPK 188 str. Teisjui duoti paaikinimai nagrinjant byl teisme gali bti vertinami kaip
rodymai.

2.2.7. Nepilnamei apklausos ypatumai
Nepilnameiai liudytojai, nukentj ar tariamieji yra apklausiami pagal tas paias taisykles kaip ir suaug, iskyrus BPK 186 str. ir
188 str. 5 d. numatytas specialias taisykles. BPK 186 str. nustato nepilnamei liudytoj ir nukentjusi apklausos ypatumus.

2.2.8. Akistata

Tai apklausos ris, kai 1 metu apklausiami 2 asmenys. Akistatos taisykles nustato BPK 190 str. Akistata gali bti organizuojama tik
tuo atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas paias aplinkybes dav skirtingus parodymus. Kol asmenys nra
atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali bti suvedami tok pat, tiek skirtingus proceso statusus turintys proceso subjektai.
Tyrimo veiksmo paskirtis bandyti isiakinti, kuris i asmen duoda teisingus parodymus. Akistata turi bti organizuojama pagal
BPK numatytas liudytoj ir tariamj apklausos taisykles., taip pat pagal akistatos taisykles (BPK 190 str.) Parodymai yra fiksuojami
akistatos protokole.

2.3. Parodym patikrinimo veiksmai (PPV)

02
2.3.1. Parodym patikrinimo veiksm samprata ir sistema

Parodym patikrinimo veiksmai IT veiksmai, kuri metu tikrinami apklaus metu gauti duomenys. Tai reikia, kad ie veiksmai yra
galimi tik tuo atveju, kai IT metu yra atlikta apklausa arba kelios apklausos.
Atlikti PPV nra privaloma. ie veiksmai yra atliekami tik tada, kai toks veiksmas gali padti vykdyti IT stadijos udavinius. PPV
gali bti atlikti tikrinant tik tam tikr apklausos metu gaut informacij, iskyrus eksperiment, kuris gali bti atliekamas ne tik
parodymams, bet ir tyrimo versijoms patikrinti. Be to,PPV gali bti atliekami, jei juos galima atlikti nepaeidiant proporcingumo
principo, nekeliant pavojaus veiksme dalyvaujanio asmens sveikatai ir gyvybei, neeidiant jo garbs ir orumo.
BPK numato TRIS PPV:
1) parodym atpainti (191-195 str.)
2) parodym patikrinim vietoje (196 str.)
3) eksperiment (197 str.)

2.3.2. Parodymas atpainti (PA)
PA PPV, kai apklaustam asmeniui parodomi asmenys, daiktai ir kt materials objektai ir prireikus atliekamas apklausto asmens
parodym apie tam tikr asmen, daikt ar kitok material objekt patikrinimas.
Tokiu veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo dav parodymus apie parodomus atpainti asmenis ir daiktus.Veiksmas yra prasmingas
tik tada, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepastam asmen. Kad PA rezultatai bt laikomi patikimais ir reikmingais,
prie pradedant PA procedr turi bti vykdomas BPK 191(2) numatytas reikalavimas.
PA skirstomas ris:
I. Pagal tai, kas pateikiama atpainti, skiriamas:
1) asmen 2) daikt ir kit objekt PA
II. Pagal atpainimo bd parodymas atpainti skirstomas:
1) atpainim gyvai parodant atpaintin asmen ar objekt
2) atpainim pagal nuotrauk, vaizdo raus ar i kolekcij bei kartotek.

Asmens PA nustatytas 192 str.
Taip pat jei tariamasis nenustatytas, liudytojui ar nukentjusiajam gali bt parodomos IT staigoje surinktos asmen nuotrauk ar
vaizdo ra kartotekos.

Daikt ir kt objekt PA nustatytas 193 str.
Jei atpaintino daikto ar kt objekto neturima ar jis tikrai nra inomas, liudytojui ar nuketjusiajam gali bti parodomos IT staigoje
surinktos daikt ir kit objekt kolekcijos. Tokiu bdu gali bti atpastamas nebtinai konkretus daiktas, bet tik tos paios ries
daiktas/objektas. Turi bti atliekama ir apklausa (195 str.)

2.3.3. Parodym patikrinimas vietoje (PAV)-196 str.

PAV tai PPV kurio metu ivykus anksiau IT metu apklausto asmens nurodyt viet iaikinama, ar jo parodymai atitinka realias
aplinkybes toje vietoje.
Atliekant PAV gali bti siekiama papildomu tiksl surasti objektus, galinius turti reikms n.veikai itirti.
Parodym patikrinimas vietoje daromas, kai, pvz. parodymuose nurodoma svarbi info apie tam tikr vietov; nurodyta, kad tam
tikroje vietoje yra susijusi su byla n.veikos pdsak, daikt ar kt objekt; keli asmenys yra dav skirtingus parodymus apie vykio
viet ir svarbu nustatyti, kurie parodymai teisingi ir tt.

2.3.4. Eksperimentas
Eksperimentas IT (parodym patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriamo vykio
situacija, aplinka, tam tikr asmen veiksmai ar kitos aplinkybs ir atliekami bandymai.
Atliekant eksperiment galima patikrinti:
1) vykio ar reikinio suvokimo galimyb matomum, girdimum ir pan.
2) tam tikr veiksm atlikimo galimyb, pavyzdiui, ar galima pasislpti tam tikroje vietoje, pralsti pro tam tikro dydio ang
arba ineti pro j kok nors daikt;
3) asmens gdius ar sugebjimus, pvz., ar asmuo gali naudotis kompiuteriu, atrakinti seif, ijungti signalizacij ir pan.
4) n. veikos vykio detales bei pdsak (silauimo, spaudimo, trinties ir kt.) susidarymo mechanizm.
Atsivelgiant bandym r kartais gali kilti btinyb bandym darytu toje paioje vietoje, toje paioje aplinkoje, tomis paiomis
slygomis ir tt.
Jeigu E metu nepavyksta pasiekti max. eksperimentinio ir tikrojo vykio slyg panaumo, tai reikia atsivelgti vertinant io
proceso veiksmo rezultatus.
Atliekant E turi bti garantuojama, kad io veiksmo metu nebt eminamas jame dalyvaujani ar aplinkini asmen orumas,
nebus sudaromas pavojus j sveikatai, tai pat nebus daroma neproporcingai didel turtin ala.
02
Gali bti kvieiamas specialistas- organizuoja bandymus ir juos tinkamai atlieka. Patikimais pripaintini tik tokie eksperimento
rezultatai, kurie, darant bandymus kelet kart, nuolat pasikartoja.

2.4. Objekt tyrimas ir apira (OTirA)
OTirA yra skirtingi IT veiksmai. Vienais atvejais objekt reikia apirti, kitais atvejais jis turi bti tiriamas. Apira yra paprastesnis
veiksmas, kuris gali bti atliekamas ir neturint speciali ini, todl veiksm gali atlikti ne tik specialistas, bet ir IT
pareignas/prokuroras.

2.4.1. Objekt tyrimas (205-206 str.)
Tyrimas btinas, kai reikmingos aplinkybs gali bti nustatytos naudojant speciali kriminalistin ar kitoki technik ir (ar) taikant
specialias metodikas. Tyrimo objektais gali bti vykio vieta, mogaus knas, lavonas, vietovs, patalpos, dokumentai, transporto
priemons, rankiai ir pan.
BPK nereglamentuoja, kokios srities specialistai kok tyrim atlieka, iskyrus 206 str. Kok specialist pasitelkti nusprendia IT
pareignas/prokuroras. Sudtingesniais atvejais t pat objekt gali tirti keli srii specialistai.

2.4.2. Objekt apira
Objekt apira atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objekt savybms ar poymiams, turintiems reikms n.veikos tyrimui,
nustatyti nereikia naudoti speciali technini priemoni ar taikyti specifini tyrimo metod, o tam utenka bendro pobdio ini ir
elementari priemoni.
Objektais gali bti: vykio vieta, daiktai, turintys reikms n.veikai tirti ir nagrinti, patalpos, vietovs ir pan.

2.5. Ekspertizs skyrimas
Pagrindai - BPK 208 str.,.
Ekspertiz paprastai skiriama, kai atliekant tyrim gali bti sugadinti objektai ir dl specialisto ivados patikimumo kilt
abejoni, kuri nebt galima paalinti. Eksp. gali bti skiriama ir tais atvejais, kai jau gauta specialisto ivada, bet dl jos pagrstumo
kyla abejoni, ji prietarauja kitiems IT metu nustatytiems duomenims.
Eksp. skyrimo tvarka 209.
209 1d-suinteresuoti proc. dalyviai nukentjusysis, kartais civil.iekovas, civil.atsakovas.
IT teisjas prokuroro pareikim gali nagrinti tiek vienasmenikai, tiek ekspertizs paskyrimo klausimu surengtame
posdyje, kur turt bti kvieiamas prokuroras bei suinteresuoti proceso dalyviai. Posdis gali bti reikalingas, kai prokuroro ir
proc. dalyvi nuomons dl eksp. isiskiria. Inagrinjs teisjas priima vien i dviej galim nutari :1) skirti eksp. 2) atsisakyti
skirti eksp. tik iimtinais atvejais.
Kiekvienas trauktas sra ekspertas yra prisieks, ino savo teises ir pareigas, atsakomyb, todl tik ekspertui netrauktam
sra reikia prisiekti (210str)
Atliks ekspertiz, ekspertizs akt ekspertas pateikia prokurorui, kurio praymu buvo atlikta ekspertiz.

2.6. Proceso veiksm su nukentjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimikumas, ypatumai (198-204 str)
Anonimikumo taikymu vadinamas sprendimas procesiniuose dokumentuose neminti nukentjusiojo ar liudytojo ir vardinti j
numeriu. Liudytojo ar nukentjusiojo tapatyb nurodyti duomenys sudaro valstybs paslapt. Siekiama, kad kiti proceso dalyviai
neturt galimybs nustatyti numeriu vardinto asmens tapatybs, kuri gali bti inoma tik teissaugos pareignams ir teismui.
Anonimikumo taikymas sumaina galimybes nustatyti asmens, kuriam suteiktas anonimikumas, parodym patikimum,
riboja teises gynyb, rungimosi princip veikimo sferas, todl anon. suteikimas galimas tik itin retais atvejais, kai tikrai nra joki
kit galimybi apsaugoti liudytoj nuo jam kylani grsmi.
Btini pagrindai-199, taiau net ir jiems esant, negali anon taikomas, jei egzistuoja bent viena i 200(2) aplinkybi.

3. IT UBAIGIMAS
Atlikus IT veiksmus prokuroras priima sprendim dl tolimesns proceso eigos. Sprendimo primimas priklauso nuo IT rezultat, IT
metu surinkt duomen bei paaikjusi ar nustatyt aplinkybi.

3.1. IT ubaigimo bdai
Trys variantai:
1) bylos perdavimas pirmos instancijos teismui
2) IT nutraukimas
3) Perjimas prie priveriamj medicinos priemoni taikymo proceso.
Byla teismui perduodama, kai prokuroras nusprendia, kad IT metu surinkt duomen turi pakakti n.veikos padarymu tariamo
asmens kaltinimui rodyti.
02
3 bdai perduoti byl teismui:
1) suraant kaltinamj akt
2) suraant pareikim dl proceso ubaigimo teismo baudiamojo sakymo primimu.
3) suraant pareikim dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tvarka.
2)3)-supaprastintos proceso formos taikymas (XXI skyrius)
IT nutraukiamas, kai IT metu nepavyksta surinkti pakankam tariamojo kalts rodym arba atsiranda klii, dl kuri
procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs.
Perjimas priv.med. priemoni taikymo proces-jei IT metu paaikja, kad asmuo, tariamas nusikalstamos veikos
padarymu, yra nepakaltinamas/ribotai pakaltinamas ir dl to jo atvilgiu negali bti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. BK 18-
ribotai pakaltinamas vienais atvejais atsako u padaryta nus.veik, o kitais-taikomos priv.med priemons. Kai turi atsakyti u n.veik
tokio asmens byla, pabaigus tyrim, turi bti perduodama nagrinti pirmosios instancijos teismui bendra tvarka.

3.2. IT ubaigimas proceso nutraukimu

3.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)
1) 212(1) esant BPK 3 str. aplinkybms pats IT neturt bti pradtas, taiau pradedant IT kartais objektyviai negali bti
inoma, kad procesas konkreiu atveju negals bti vykdomas. Prieastys :a) priimant sprendim dl IT pradjimo neinoma dl BPK
3 aplinkybs egzistavim (pvz. gavus praneim dl vagysts tik vliau nustatoma, kad tai padar nepilnametis, nesulauks atitinkamo
amiaus) b) pradedant IT neegzistavusi aplinkyb gali atsirasti vliau(pvz. sueina patraukimo b.atsakomybn senaties terminas)
2) 212(2) iuo pagrindu nutrauktas IT gali bti vertinamas kaip netinkamas IT pareign darbas, nes nutraukus IT BPK 2
pareiga atskeisti n.veik, lieka nevykdyta.. Toks sprendimas gali bti priimamas tik inaudojus visus manomus reikming tyrimui
duomen rinkimo bdus.
Galimos situacijos, kad n.veikos padarymu buvo tariamas vienas asmuo, o vliau paaikja, kad veik galjo atlikti kitas.
iuo atveju IT nutraukimas vieno asmens atvilgiu nereikia IT nutraukimo i esms. Taiau tuo atveju, kai IT nukreiptas konkret
asmen (pvz. kyio pamimu) ir nra jokios tikimybs, jog n.veik galjo padaryti kitas asmuo, IT nutraukimas konkretaus tariamojo
atvilgiu reikia IT nutraukim bendrai.
3) IT nutraukimas dl BK numatyt atleidimo nuo baud.atsakomybs pagrind buvimo. BPK 212 (3-8) pagrindus galima
susikirstyti grupes:
1) BK bendrojoje dalyje numatyti pagrindai (BK 36-38;39
1
, 40). BK 39 atleidimas negalimas IT, nes btina perduoti i
pradi byl teism.
2) nepilnamei atleidimo nuo b.atsakomybs pagrindai (BK 93)
3)pagrindai, numatantys atleidim nuo b.atsakomybs, atskir n.veik padarymo atveju- pvz. BK 114(3), 259 (3), 291 (2,3)
4) IT nutraukimas keli n.veik padarymo atveju (213)-tikslingumo principo veikimo Bprocese apraika. Jei padaryta ala, kuri
reikalaujama atlyginti, IT nutraukimas 213 str pagrindu galimas tik tuo atveju, jei dl alos atlyginimo susitariama savanorikai (BPK
107).
5) BPK 212 (10) siekiant utikrinti proceso greitumo princip IT metu bei garantuoti ET konvencijos 6 str ir BPK 44. BPK 215 -6
mn. termino pradia siejama ne su IT pradia, o su pirmja tariamojo apklausa. Teisjas priima dl skundo nutart (215).
IT teisjas atmeta skund, jei nusprendia, kad IT ilgai trunka dl didels tyrimo apimties, btinybs atlikti daug sudting
tyrimo veiksm ar dl kt prieasi. Skundo atmetimas neatima i tariamojo, jo atstovo teiss pateikti pakartotin skund dl IT
vilkinimo. Pakartonini skund skaiius yra neribojamas. Kuo daugiau pakartoni skund-tuo didesn tikimyb, kad skundas bus
patenkintas, nes prokurorui kiekvien kart vis sunkiau pagrsti kodl It dar nra baigtas.

3.2.2. IT nutraukimo tvarka
Ji priklauso nuo nutraukimo pagrindo. Procedros:
1) Kai yra BPK 212 (1,2) nutraukiama prokurorui suraius BPK 216 turinio numatyt nutarim.
2) Kai BPK 212 (3-9), 213-nutraukiama IT teisjui patvirtinus prokuroro surayt nutarim dl IT nutraukimo. LAT 2003-07-
02 konsultacija :IT prokuroro nutarim gali patvirtinti tiek priimdamas motyvuot nutart, tiek ant nutarimo uraydamas
rezoliucij.
3) Kai BPK 212 (10), 215 kai IT teisjas patenkindamas skund, priima nutart nutraukti IT. Prokuroras iuo atveju jokio
nutarimo nepriima.
Apie It nutraukim praneama 214(3).

3.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217)
Bet kuriuo pagrindu nutrauktas IT, iskyrus nutraukim dl pernelyg ilgos IT trukms, gali bti atnaujintas. IT atnaujinamas
paaikjus aplinkybms, rodaniomis, kad jis turi bti tsiamas.
BPK nereglamentuoja, kokiais atvejais gali bti atnaujinamas IT, kuris buvo nutrauktas iais pagrindais: BPK 212(1,2, 9),
213. Praktikoje IT atnaujinamas paaikjus, kad buvo klaidingai nustatytas IT nutraukimo pagrindas ar paaikjus naujiems
duomenims, pagrindiantiems btinyb tsti IT.
217 (2-4) IT nutraukimas atleidiant asmen nuo b.atsakomybs siejamas su tam tikromis slygomis. Jei buvs tariamasis po
IT nutraukimo nesilaiko tam tikr slyg, sprendiama dl IT atnaujinimo.
02
217(3) jei laiduotojas atsisako nuo laidavimo, klausimas dl It atnaujinimo inagrinjus atsisakymo nuo laidavimo
prieastis. Visais atvejais atnaujinti IT ioje situacijoje nra privaloma. Esant tinkamoms slygoms gali bti skiriamas kitas
laiduotojas.

3.3. IT ubaigimas kaltinamojo akto suraymu
Byla perduodama nagrinti pirmos instancijos teismui, jei atliekant IT neatsiranda pagrind nutraukti IT ir nenustatomas tariamojo
nepakaltinamumas. Byl galima perduoti silant nagrinti j supaprastinto proceso tvarka. Jei supapr. proceso formos taikyti reikiam
slyg nra, byla teismui perduodama suraius kaltinamj akt.

3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) suraymo momentas ir proceso dalyvi susipainimas su IT mediaga (218)
KA suraymo moment pasirenka prokuroras, kai nusprendia, kad IT udaviniai jau vykdyti: kai mano, kad n.veikos padarymo
aplinkybs yra iaikintos, jokio IT veiksm daugiau nereikia ir kad teismo proceso metu turi pavykti rodyti tariamojo kalt.
Dalyviai gali reikti praymus dl IT papildymo. Juos isprendia prokuroras.

3.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :
218 (5)- kai IT ar daugum jo veiksm atlieka IT pareignas, prokuroras, gali pareikalauti, kad IT pareignas apie IT veiksmus
pateikt trump atlikt IT veiksm ataskait ratu.
G. Prokuroro rekomendacijoje dl ataskaitos, pateikiamos baigus IT suraymo (2003-04-11), nurodyta, kad IT pareignai
ataskait privalo pateikti visais atvejais, iskyrus tuos atvejus, kai prokuroras ratu nurodo, jos ataskaita jam nereikalinga. Ataskaitos
turinys r. rekomendacijoje, pvz. It pradia, pareigno, atlikusio IT pareigos, vardas, tariamojo duomenys...ir tt.ioje
rekomendacijoje nepakankamai tiksliai vadovaujamasi BPK 218, nes ataskaitos turinys beveik identikas kaltinamajam aktui-
palengvina darb prokurorui (jis gali nepakankamai sigilinti byl).

3.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219)
KA turi bti lakonikas, bet kartu informatyvus. KA be formali turini element (219) svaribiausia:1) aikiai aprayti veik, kurios
padarymu yra kaltinama
2) ivardinti visus duomenis, leidianius daryti ivad, kad t veik galjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo 3) tiksliai
kvalifikuoti veik, aikiai nurodant kokia BK norma(s) numato baud.atsakomyb. ie turinio elementai parodo ir paaikina
prokuroro pozicij, kurios prokuroras laikysis nagrinjant byl teisme, leidia sprsti dl nagrinjant byl teisme atliktin veiksm, j
apimties.

3.3.4. Kaltinamojo akto reikm
KA svarbiausias IT stadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu teism prastine tvarka, dokumentas. KA fiksuoja IT rezultatus bei
lemia bylos nagrinjim teisme. Du aspektai:
1) Suraius KA tariamasis tampa kaltinamuoju. Gavs KA, kaltinamasis suino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus
nagrinjami teisme, kokiais duomenimis jie bus grindiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo
proceso metu neturdamas KA nuorao kaltinamasis neturt galimybs tinkamai naudotis konstitucine teise gynyb.
Apie veik, kurios padarymu yra tariamas, ir kaip ta veika kvalifikuojama tariamasis proc. metu suino anksiau BPK 187
gavs praneim apie tarim. Kol vyksta IT , tarimo turinys gali keistis.
2) KA nubria bylos nagrinjimo pirmos instancijos teisme ribas. Byla nagrinjama pagal nutart (BPK 233). Byla
nagrinjama tik dl ioje nutartyje nurodyt kaltinamj ir veik, taiau BPK nenumato galimybs teismui ioje nutartyje
nurodyti kitus kaltinamuosius ar kt veikas nei tai nurodyta KA.

3.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220)
BPK nenustato joki termin per kuriuos IT mediaga turi bti perduodama teismui-laikydamasis proceso greitumo principo
prokuroras privalo siekti, kad tai bt padaryta kaip manoma greiiau. Iimtis-tariamj sumus- 220 (5).
220 (2) - Perduoda tik bylos nagrinjimui reikming mediag ptokuroras turi vertinti turim mediag ir nusprsti kuri
mediagos dalis bus reikalinga byl nagrinsianiam teismui. Bylos perkrovimas nereikalingais dokumentais (pvz. apie
nepasitvirtinusias versijas) apsunkina proc. dalyvi, teismo darb. Siekiant utikrinti proc.dalyvi teises- 220 (2). Taip pat iame str.
nurodoma kokia mediaga turi bti perduodama, kai kaltinamasis yra nepilnametis BK 91(2) aplinkybi mediaga.
220(3)- nemokaniam lietuvi k. asmeniui KA turi bti iverstas to asmens gimtj ar kit kalb, kuri asmuo moka.

XIII tema. Byl proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikm

02
1. Byl proceso pirmosios instancijos teisme svoka
BP funkcijas, nagrindami baudiamsias bylas (BB) vykdo tik bendrosios kompetencijos teismai. BPK teismus skirsto teismines
instancijas pirmosios inst. teismas, apeliacins inst teismas ir kasacins. Teisje instancija gauna iskirtin reikm, kuri reikiasi
iais momentais:
1) Skirting pakop teismai nra viens kitam pavalds. Taiau tarp emesnij ir auktesnij teism yra proc. sveika
auktesnieji, perirdami emesn teism spendimus, gali juos pakeisti, panaikinti ar grinti i naujo nagrinti emesniojo
teismo isprst BB.
2) Vertinant BP kaip sistem, teismin instancija yra BP stadija, t.y. tokia proceso dalis, kuri turi savo paskirt ir jai bding
procesin tvark. Taigi teismin instancija yra teism pakopos ir proceso stadijos sintez.
Teismin instancija yra tokia teismo procesins veiklos pakopa (stadija), kurioje specifine procesine tvarka teismas pagal savo
kompetencij vykdo iai pakopai bding stadij.

1.1. Pirmos instancijos teismo (PIT) paskirtis
PIT vykdo teisingum, kuris BB reikia, kad teismas,inagrinjs byl ir isamiai bei nealikai ityrs visas ylos aplinkybes, gali
nusprsti, ar kaltinamasis yra kaltas, ir paskirti jam bausm. Kalts klausimo isprendimas bei bausms paskyrimas sudaro teisingumo
vykdymo baudiamojoje teisenoje prasm.

1.2. Procesins veiklos subjektai
PIT teisiamajame posdyje, lyginant su kitomis proc. stadijomis, dalyvauja plaiausias subjekt ratas. Tai:
a) teismas vadovauja bylos nagrinjimui, imasi vis priemoni, kad bt isamiai ir nealikai itirtos visos bylos aplinkybs,
priima visus sprendimus.
b) kaltinimo alis (prokuroras, privatus kaltintojas, nukentjusysis)- kaltinimo funkcija, palaiko teisme kaltinim
c) gynybos alis (kaltinamasis, gynjas) gynybos funkcija, siekia, kad bt paneigtas kaltinimas/nustatytos kaltinamj
teisinanios ir jo atsakomyb velninanios aplinkybs.
d) , civilinis iekovas/atsakovas gina savo turtinius interesus.
Posdyje gali dalyvauti ir kai kuri mint asmen atstovai, taip pat pagalbines funkcijas vykdantys asmenys: posdio
sekretorius, vertjas. Dalyvauja rodomosios info altiniai: liudytojai, ekspertas, specialistas.
Vis reikaling subjekt dalyvavimas vienu metu pirmos instancijos teismo procese sudaro teismui galimyb per trumpiausi
termin itirti bylos aplinkybes.

1.3. Procesins veiklos pobdis
PIT procesas vyksta laikantis vieumo ir rungimosi princip, tiesioginio ir odinio bylos aplinkybi nagrinjimo reikalavim-tai vis
procedr PITe pagrindas, sudarantis reikiamas slygas isamiai ir nealikai itirti ylos aplinkybes ir nustatyti ties byloje.
alys turi lygias galimybes teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, pateikti praymus, ginyti kitos alies argumentus ir
isakyti savo nuomon visais kl.
Teismas- privalo tiesiogiai itirti bylos rodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentjusiuosius, liudytojus, iklausyti teismo
posd paaukt ekspert ir specialist ivadas bei paaikinimus ir tt.

1.4. Sprendim, ubaigiani PIT proces, pobdis
Procesas paprastai baigiamas priimant aukiausios teisins galios akt nuosprend. Jo primimu PIT ioje stadijoje ubaigia
teisingumo vykdymo misij. Nuosprendis-teistas ir pagrstas-kai atsivelgiant nustatytus ylos faktus tinkamai pritaikoma atitinkama
mat.teiss norma ir byla inagrinjama laikantis nustatyt procesini taisykli. Nuosprendiai gali bti skundiami apeliacine ir
kasacine tvarka, o tai reikia, kad teisingumo vykdymo funkcija neusibaigia PITe.
Byl procesas PITe tiesioginis ir odinis, laikantis vieumo bei rungimosi princip reikalavim vykdomas ylos
nagrinjimas apylinks ir apygardos teismas, atliekamas siekiant vykdyti teisingum ir ubaigiamas nuosprendio ar nutarties
primimu.
Byl proces PITe sudaro du etapai:
1) bylos parengimo nagrinti teisme
2) bylos nagrinjimo teisme
1)-> paprastai apsiriboja pasirengimu byl teisiamajame posdyje (ikvieiami posd asmenys, inagrinjami proc. dalyvi
praymai), taiau esant pagrindui statyme numatytais atvejais iame proceso etape gali bti priimami ir kitokie sprendimai (dl bylos
nagrinjimo atidjimo).

2. Pagal statym sudaromo teismo principas
Paskirtis- numatyta ETK 6 str asmuo turi teis bylos nagrinjim per manomai trumpesn laik lygybs ir vieumo slygomis
pagal statym sudaryto nepriklausomo ir nealiko teismo.
is principas yra kompleksikas darinys vienas kit papildani veiksni:
1) teisj nualinimo 2) teismo sudties bei teismingumo taisykli 3) teisj paskyrimo nagrinti byl tvarkos
02

2.1. Teisj nualinimas
Nualinimu vadinamas BP dalyvio praymas nualinti nuo dalyvavimo konkreioje baudiamojoje byloje teisj (arba vis teismo
sudt), dl kurio kyl abejoni, kad nagrinjant byl jis nebus nealikas ar nepriklausomas. BPK 57-59.

2.2. Teismo sudtis ir teismingumo taisykls
Teism statymas skiriamiems teisjams kelia auktus reikalavimus: amiaus cenzas, nepriekaitinga reputacija, atitinkama
kvalifikacija ir tt. Tai reikia, kad teismo sudt einani teisj auktas moralinis lygis ir reikiamas profesionalumas sudaro
pagrind jiems bti nepriklausomiems ir klausyti tik statymo.
221-223 str teismo sudties taisykls.
Teismingumas statymo nustatyti BB poymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios instancijos teismas privalo
nagrinti byl. Teismingumas susijs su teismo kompetencija, t.y. su galiojimais, kuriuos teismas turi teism sistemoje. Nustatyti
teismingum- reikia nustatyti tai, koks teismas pagal statym kompetentingas nagrinti konkreia BB. Laikantis teismingumo
taisykli sudaroma galimyb priimti teising nuosprend, atsivelgiant bylos specifik bei vietos, kur padaryta n.veika, slygas.

2.3. Teisj paskyrimo nagrinti byl tvarka
231 (1)-BB teisjams nagrinti skiriamos atsivelgiant konkreias kiekviename teisme patvirtintas byl skirstymo taisykles, pagal
kurias bylos teisjams skiriamos laikantis tam tikros tvarkos ir eilikumo. Tai utikrina teisj vienod darbo krv, racional darbo
organizavim, teisj, nagrinjani byl, nealikum paskiriant tam tikr byl.

3. Byl PITe struktra
3.1. Bylos parengimas nagrinti teisme
Bylos parengimo teisme paskirtis i esms skiriasi nuo buvusio BPK atidavimui teismui stadijos paskirties. Pagal senesn BPK
kaltinamasis buvo atiduodamas teismui, kur teisjas manydavo, kad yra pagrindo bylai nagrinti teisiamajame posdyje, t.y. kai
iaikindavo, kad veikoje yra nusikaltimo sudtis, kai pareiktasis kaltinimas pagrstas byloje esaniais rodymais ir tt. Naujajame
BPK -sprsdamas bylos perdavimo nagrinti teisiamajame posdyje klausim, nevertina ar pakanka rodym bylai nagrinti teisme,
nes vertinti rodymus, ar j pakanka ir ar jie tikri, yra visos nagrinjimo teisme stadijos funkcija.
Pagal BPK 233 str. teisjas , susipains su byla, sprendia siaur udavin ar nra klii nagrinti byl teisme. Tokiu
spendimu teisjas atveria proc. keli sudtingai teismo veiklai, kurios rezultatai i anksto nra ir negali bti inomi.
Klitys, neleidianios bylos nagrinti teisme tai aplinkybs, dl kuri BP negalimas-kaltinamojo nedalyvavimas teisme
dl ligos ir pan. Jei nra klii- priimamas pozityvus sprendimas perduoti byl nagrinti teisiamajame posdyje.
Primus nutart byl perduoti nagrinti teisiamajame posdyje atliekami veiksmai iam posdiui pasiruoti isiuniami
aukimai ir tt. Taip pat atliekami kitokie organizacinio bei techninio pobdio paruoiamieji veiksmai, kad teisiamasis posdis vykt
sklandiai.

3.2. Bylos nagrinjimas teisme (BAT)
BAT yra pagrindinis ir svariausias bylos proceso pirmosios instancijos teisme etapas, kuriame, laikantis BP princip, vykdoma
teisingumo funkcija. BAT sudaro ie elementai:
1) parengiamoji teisiamojo posdio dalis 2) rodym tyrimas 3) baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis 4) nuosprendio
primimas

3.2.1. Parengiamojo teisiamojo posdio dalis
Teismas, dalyvaujant proceso alims, atlieka veiksmus, kuri tikslas-utikrinti isam ir teising bylos aplinkybi ityrim, atliekama
kt teisiamojo posdio dalyje- rodym tyrime. Teismas atlieka veiksmus, kaip: pradeda teisiamj posd, iaikina pareigas
vertjui,paalina liudytojus i teismo sals ir tt.

3.2.2. rodym tyrimas (271-292)
Tai centrin bylos nagrinjimo teisme dalis, kurioje teismas, dalyvaujant bylos nagrinjimo teisme dalyviams, patikrina IT metu
surinktus duomenis, i dalyvi pristatytus ei paties tiesmo ireikalautus duomenis. Atleikami tokie veiksmai: paskelbiamas
kaltinamasis aktas, apklausiamas kaltinamasis, liudytojai, nukentjusysis, iklausoma specialisto, apirimi daiktai. Gai bti
atliekamas ir sutrumpintas rodym tyrimas siekiant racionalesnio proceso.
rodym tyrimo metu sukoncentruojamos pagrindins teismo ir proceso ali pastangos nustatyti ties byloje.

02
3.2.3 baigiamosios kalbos (293-296)
Tai savarankika teismo posdio dalis, kurioje nagrinjimo teisme dalyviai apiendrina rodym tyrimo rezultatus ir pateikia teismui
savo samprotavimus dl kaltinimo teisingumo ir pagrstumo. Tokios kalbos padeda formuoti vidin teisj sitikinim ir daro poveik
teistam ir pagrstam nuosprendiui.

3.2.4. Nuosprendio primimas (297-310)
PITo nuosprendis teisiamajame posdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripastamas kaltu ar nekaltu ir, jei
kaltinamasis pripastamas kaltu, jam skiriama bausm arba jis atleidiamas nuo bausms. statymo numatytais atvejais nuosprendis
yra dokumentas, kuriuo nutraukiama byla.

4. Byl proceso pirmosios instancijos teisme reikme ir ryys su kitomis proceso stadijomis
PIT, nagrindamas B, vykdo teisingum tiesiogine ir paia plaiausia to odio prasme. Tik teismas gali nuosprendiu
pripainti asmen kaltu ir paskirti jam bausm. Skmingai vykdyti i funkcij teismas gali todl, kad bylos nagrinjimo teisme metu
veikia visi BP principai: nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas ir tt.
PIT procesinje veikloje galutinai gyvendinama BP paskirtis ginant mogaus ir pilieio teises ir laisves, visuomens ir
valstybs interesus, tinkamai pritaikyti statym, kad n. veik padars asmuo bt teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebt
nuteistas.
Atliekama svarbi prevencin ir aukljamoji misija-pratina asmenis laikytis statym ir moni bendravimo taisykli,
siningai vykdyti pilietines priedermes, gerbti kit moni teises, garb ir orum. Teismas ne tik audia, bet ir siekia asmenis
pataisyti, kad atlik bausm nuteistieji savo gyvenimo tiksl siekt teistais bdais ir priemonmis.
Byl proceso PITe stadija pagrindin BP stadija. IT atlieka tik pagalbin vaidmen jo metu parengiami teismui reikalingi
duomenys, kuriais nuosprendis gali bti grindiamas tik tuo atveju, jei jie itirti ir patikrinti teisiamajame posdyje. Teismas gali itirti
faktus ir aplinkybes, kurias prokuroras ar It pareignas palaik neesminmis ir byloje jomis nesirm ir , prieingai, gali atmesti
duomenis, kuriais buvo pagrstas kaltinamasis aktas, jei ie duomenys teisme nepasitvirtino. Teismas nagrindamas byl yra visikai
savarankikas ir nesaistomas IT ivadomis ir surinktais rodymais. Teismas saistomas tik viena IT pozicija- byla nagrinjama tik dl t
kaltinamj ir tik dl t n. veik, dl kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyje-ribas nustato prokuroro KA, nors tam tikrais
atvejais ios ribos gali bti koreguojamos.
Byl procesas apeliacins ir kasacins instancijos teisme kontrolinio pobdio stadijos, einanios po bylos nagrinjimo
PITe. i stadij bendroji paskirtis patikrinti nuosprendio pagrstum ir teistum.
Nuosprendio vykdymo stadijoje utikrinamas tikslus ir teisingas gyvendinimas t sprendim, kuriuos teismas prim bylos
nagrinjimo metu.

XIV tema. Pirmosios instancijos teismo sudtis ir teismingumas

1.Teismo sudtis
Teismo sudtis yra konkrei baud.byl nagrinjantis teisjai. BPK 221 str. Nuosprendiai ir visi kt.spendimai baud.bylose
priimamai teismo, o ne teisjo vardu, nors byl nagrinja ir nuosprend bei kitus priimamus dokumentus surao ir vienas teisjas.
T.t.atvejais apylinks teismuose bylai nagrinti apylinks teismo pirmininkas sudaro trij teisj kolegij (gavs proceso dalyvi
praym, savo iniciatyva, teisjo gavusio nagrinti byl silymu). Kolegija skiriama, kai apylinks teisme gunama itin didels
apimties byla, kaip matoma, kad reiks sprsti itin sudtingus klausimus, kai byla sukl didel visuomens susidomjim.
Reikia bylai reikia daug laiko, gali bti paskirtas atsarginis teisjas. (222 str.)
Atsarginis teisjas posedio metu gali tik stebti proces, negali uduoti klausim ir pan.aktyviai dalyvauti. stojs proces gali
reikalauti, kad jam bt pakartoti visi procesiniai veiskmai iki jam stojant byl, arba gali bti nagrinjama be kartojimjo toliau (222
str.2d.).
223 str.- sudties nekeiiamumo principas. Jeigu kuris nors i teisj negali dalyvauti procese j keiswti kitu teisju ne visuomet yra
btina. Jeigu neglai laikinai daroma pertrauka, kai matyti, kad byl pradjs nagrinti teisjas jos neubaigs, nagrinjimas
atidedamas, paskiriamas kitas teisjas, byla pradedama nagrinti i pradi.

2.Teismingumo svoka
Teismingumas st.numatyti baud.bylos poymiia, pagal kuriuos nustatoma, koks primosios instancijos teismas privalo nagrinti
byl.
Labai svarbu tiksliai vykdyti st.numatytas teismingumo taisykles,nes:
- tuo pasiekiama, kad t.t.pakopos teismus pateikt vienodas byl skaiius
- yra galimyb nagrinti bylas toje vietoje, kur yra daugiausia rodomosios informacijos bylai
- atsiranda reiali prielaida teismui priimti teist ir pagrst nuosprend
Pirmiausia teismingum nustato prokuroras, galutinai teisjas, apel.ir kasacinis teismas tikrina ar pirmosiso instancijos teismas
teisingai isprend teismingumo klausim.
02

3.Teismingumo rys
1) dalykinis
2) personalinis
3) teritorinis
Dalykinis parodo, koks teismas kompetetingas nagrinti byl pirm.instancijos tvarka. Dalykin teismingum asprendia NV sunkumo
laispnis.
Apylinks tiesmai (praktikai vienas teisjas) gali nagrinti bylas dl tyini nusikaltim padarymo ir skirti u juos iki 10 et laisvs
atmimo bausms (tai naujov, ir iskirtinumas, kadangi Europoje emiausi grandi teismai paprastai skiria iki 4-5 met laisvs
atmimo bausmi, tai sbuvo padaryta siekiant sumainti apygard teism darbo krv). Dalykini taisykli paskirtis garantuoti, kad
byl nagrint tinkamos kvalifikacijos teismas (kuo pavojingesn NV tuo auktesn kvalifikacija turi bt).
227 str., apibendrinant: jei dalis bylos yra teisminga apygardos teismui, o kita dalis apylinks, byla turi bti nagrinjama apygardos
teisme. + 225 str.
Personalinis parodo, kokiam teismui yra teismingos bylos, kuriose kaltinami specials nusikaltimo subjektai. 225 str.2d. tokiu atveju
neturi reikms, kokio sunkumo padaryta veika. Jei toks asmuo padar NV tuomet, kai mint pareig njo, jis gali bti teisiamas ir
apylinks teisme.
Teritorinis parodo, koks tos paios grandies teismas privalo nagrinti byl, kriterijus yra NV padarymo vieta, neatsivelgiant tai kur
rasti NV padariniai ar pdsakai. 226 str. Jei NV padarymo vietos negali nustatyti, st.numato atskirus teismingumo variantus: 226 str.2
ir 3 dalys, 227 str.

4. Baudiamosios bylos perdavimas i vieno teismo kitam
Bylos gali bti perduodamos:
1) jei byla j gavusiam teismui nra teisminga 228 str.
2) jei byl tikslinga nagrinti kitame teisme, kuriam ji neteisminga 229 str.

4.1. Bylos perdavimas pagal teismingum
Teisjas bylos parengimo nagrinti teisme metu pirmiausiai (iki bylos nagrinjimo pradios) patikrina ar gauta byla teisminga iam
teismui. Jei neteisminga priima nutart perduoti.

4.2. Bylos perdavimas dl tikslingumo
229 str.
Svarbiais vieosios tvarkos ar teisingumo interesais galima laikyti atvejus, kai yra duomen, kad byl nagrinti konkreiame teisme
gali trukdyti visuomenes pikeita, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma bylos dalyvi, kai visi t.t.teiismo teisjai negali
bylos nagrinti dl nusialinim, kai yra didelis darbo krvis ir kt.
Taikomas retai. Byl perduoti kitam teismui tikslingumo motyvais pats teismas, kurioje inioje yra byla, negali. (229 str.2d.)

5. Teism gin dl byl teismingumo sprendimas
Gali bti padaryta klaid, perduodant bylas. Teismas, nesutikdamas su byl perdavusio teismo nutartimi, turi teis j ginyti. Ginai
galimi tiek dl dalykinio, tiek dl teritorinio ar personalinio teismingumo.
230 str.

XV tema. Bylos parengimas nagrinti pirmosios instancijos teime

1.Bylos parengimo nagrinti teisme tvarka
Pradinis pirmosios inst.teismo proceso stadijos etapas prasidedantis nuo bylos gavimo teisme momento.
Paskirtis:
- Kontrolin reikiasi tuo, kad teisjas patikrina bylos mediag ir iaikina, ar nra klii nagrinti byl i sms.
- Paruoiamoji teisjui nustaius, jog nra klii, turi bti sudarytos procesins slygos bylos eigai posdyje (siuniami
aukimai, dalyviai praymu susipainami su mediaga ir pan.)
231 str teisjas susipasta su su visa bylos mediaga, joje esaniais dokumentias 232 str (sraas galutinis, gali bti priimta tik
viena nutartis, bet iimtis: perduodant byl nagrinti teisiamajame posdyje, ta paia nutartimi gali bti isprstas bylos iskyrimo ar
keli byl sujungimo vien klausimas 233 str 2 d).
Nutarties nutraukti byl primimo tvarka yra sudtingesn, yra ypatinga procedra, turinti rungimosi princip element 235 str.

02
2. Bylos parengimo nagrinti teisme metu priimami sprendimai
2.1. Bylos perdavimas nagrinti teisiamajame posdyje - 233 str.
Klitys neleidianios nagrinti byl teisme numatytos statyme:
1) aplinkybs nurodytos BPK 3 str., dl kuri BP negalimas
2) kaltinamojo nedalyvavimas teisme dl ligos ar kai jo buvimo vieta yra neinoma
3) byloje taikom statym konstitucingumo ar problemos atsiradimas
4) teisme gautos bylos neteismingumas iam teismui
5) kaltinamojo akto neatitikimas statymo reikalavimams
6) btinyb kreiptis kompetetinga ES teismin institucij dl ES teiss akt aikinimo ir galiojimo
+ jei parengiant nagrinti pastebta, kad yra atleidimo nuo BA prielaid, numatytu BK, neturt bti perduodama nagrinti
teisme.
233 str 3 ir 4 dalys
Dl sumimo klausimo svarstymo vyksta specialus teismo posdis ir priimama nutarits, todl alia nutarties perduoti byl nagrinti
teismo posdyje priimama atskira nutartis dl kardomosios priemons paskyrimo, termino pratsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

2.2. Bylos nutraukimas - 235 str.
Bylos nutraukimas yra galutinis jos isprendimas, todl tai atliekama teismo posdyje, dalyvaujant proceso alims ir priimant nutart
paitarim kambaryje.
Pagrindai numatyti 235 str 1 d, yra dvi pagrind grups:
1) aplinkybs, dl kuri baudiamasis procesas negalimas numatytos BPK 3 str
BK numatyti pagrindai atleisti asmen nuo BA: BK 36 str, 37, 38, 39, 39
1
, 40, 93. Teismas turi teis, bet neprivalo vadovaudamasis
iais pagrindais nutraukti byl.Teismas turdamas teis nutraukti bylas dl io pagrindo neperkeliant teisiamj posd, gyvendina
naujojo kodekso racionalj prad greitumo, traukdamas byl teismas visais atvejais privalo nutraukti ir procesini privartos
priemoni taikym.

2.3. Bylos perdavimas pagal teismingum 234 str 1d
Ar byl priklauso nagrinti konkreiam teismui, tikrinama tik gavus byl. Jei nra teisminga priimama nutartis perduoti kitam
teismui pagal teismingum, apei tai praneant prokurorui, atsiuntusiam byl su kaltinamuoju aktu.

2.4. Bylos perdavimas prokurorui - 234 str 2 ir 3d
1) teismo iniciatyva dl kaltinamojo akto trkum (esmini)
2) prokuroro praymu, kai prokuroras nori papildyti ikiteismin tyrim iimtiniais atvejais

2.5. Bylos iskyrimas kelias ir keli byl sujungimas vien 234 str 4 d
Byla gali bti iskirta kelias tais atvejias, jei tai padeda greiiau inagrinti iskirtas bylas, jeigu tai neatsiliepia bylos inagrinjimo
isamumui ir nealikumui.
Iskiriamos praktikoje retai.
Pvz. Keli kaltinamj byl vienas susurga dl jo iskiriama ir atidedama, o pagrindin nagrinjama iki galo
Atskira byla nesudaroma, procesini dokument kopijos nedaromos
Keli byl sujungimo vien klausimai BPK visikai nra aptariami. Paprastai sujungiamos, kai keli asmenys yra kaltinami kartu
padar vien ar kelias NV ar kai vienas kaltinamas keli NV padarymu.

2.6. Bylos nagrinjimo atidjimas 234 str 5 d
1. Kaltinamojo sualojimo ar susirgimo faktas turi bti nustatytas gydymo staigos ar ekspert komisijos, kuri turi patvirtinti, kad liga
yra sunki, neleidianti ilg laik dalyvauti teisiamajame posdyje, arba kad dalyvavimas glai dar labiau pabloginti sveikatos bkl.
Sunki liga abstrakti svoka, nra numatyt kriterij jai nustatyti, todl teismas turi atsivelgti ligos pobd, ar ankiau nebuvo
sirgta tokia liga, kiek truko gydymas ir pan. Bylos nagrinjimas atidedamas, kol kaltinamasis pasveiks (konkreiai med.staigos
nepasako, tad teismas turt nuolat sisti uklausimus).
2. Kaltinamojo buvimo vietos neinojimo faktas teisme paaikja savotikai. Daniausiai tai, kad kaltinamojo buvimo vieta yra
neinoma, paaikja po to, kai kaltinamasis aukimu ikviestas teisiamj posd neatvyko arba aukimas grta su atyma, kad
kaltinamasis nurodytu adresu negyvena. Tokiu atveju policijos pareignams pavedama atvesdinti kaltinamj teism. Jeigu teismas
nustato, kad kaltinamasis pasislp, jis priima nutart atidti bylos nagrinjim ar paskelbia kaltinamojo paiek, kuri paveda
policijai.
02
3. Konstitucingumo problema byloje atsiranda tuo atveju, jeigu teisjui ikyla abejoni, ar byloje taikomas statymas ar kt.teiss aktas
neprietarauja Konstitucijai. Teisjo nutartis kreiptis KT ir atidti bylos nagrinjim priimta vienoje byloje, nra pivalo teismams
kitoje byloje. Todl, jeigu yra inoma, kad jau yra nutartimi kreiptasi KT t.t.byloje tuo paiu klausimu, teismas atskirai kiekvienoje
byloje priima nutartis kreiptis KT ir atidti bylos nagrinjim.
4. Poreikis kreiptis kompetetinga ES teismin institucij dl ES teiss akt aikinimo ar galiojimo kol kas yra labiau teorine bylos
atidjimo galimyb. BA reglamentuoja nac.st, proceso tvarka taip pat, tad ES akt taikymo klausim paprastai neikyla.

3. Teismo veiksmai teisiamajam posdiui paruoti
3.1. aukimai teisiamj posd
236 str 1 d + 182 str 1 ir 2 dalys
236 str 2 d : daug nukentjusij ar civ.iekov yra tuo atveju, kada byloje j yra nemaiau kaip keliolika. Informacija apie tiesmo
posd turt bti skelbiaa spaudoje, kuri yra pasiekiama tiems asmenims, kuriems tokiu bdu praneama apie posd.
236 str 3 d: tuo siekiama sutaupyti moni laik ir utikrinti proceso ekonomikum. BET dalyviai turi turti glaimyb dalyvauti
bylos nagrinjime ir stebti proces nuo pat pradios, todl vlesniam laikui gali bti kvieiami tik liudytojai, kai kuiais atvejais
ekspertai, specialistai, vertjais ar kt.asmenys, bet ne prokurorai, kaltinamieji ar advokatai.

3.2. Susipainimas su byla
237 str.
Kad bt laikomasi i reikalavim ir kad bt utikrintas bylos mediagos saugumas, susipainti su byla teismuose turi bti
numatytos specialios patalpos ar vietos, kur proceso dalyviai su bylos mediaga susipainti galt tik priirimi teismo darbuotoj.

3.3. Praym nagrinjimas
Proceso dalyvi praym inagrinjimas parengiant nagrinti byl teisme, yra sverbi j teisi realizavimo garantija ir rimta slyga
tinkamai pasiruoti teisiamajam posdiui. Jeigu praymai inagrinti ir pagrstai isprendiandiami teismo veiklos pradiniame etape,
nereikia veltui eikvoti laiko ir pastang juos nagrinti teisiamajame posdyje, kuris procedrikai yra brangus.
238 str.
Atmetant inagrintus praymus turi bti priimama motyvuota nutartis, o jos nuoraai siuniamji prokurorui ir gynjui, tam kad,
kaltinimo ir gynybos alys, gavusios toki informacij, galt atitinkamai koreguoti savo pozicij.
Atmesti, palikti nenagrinti dl motyv nebuvimo ar gauti pavluotai gali bti pakartoti teisiamajame posdyje.

3.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo vieksmai
rengiant byl teisiamajam posdiui gali teitki pasinaudoti ikiteisminio tyrimo teisjo pagalba.
239 str.
Byl nagrinti turintis teisjas turt ikiteisminio tyrimo teisjo prayti atlikti veiksmus iimtiniais ir tikrai neivengiamais atvejais,
nes pragym pateikimas ikiteismioni tyrimo teisjui gali stabdyti proceso eig, danai padidina proceso snaudas.

3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobdio priemons teisiamajam posdiui paruoti
Teisjas turi pasirpinti, kad jei reikia dalyvaut teisjas.
Jei byla nagrinjama nevieai turi bti pasirpinta kontrole, kad sal nepatekt nereikalingi asmenys.
Atsivelgiant dalyvi skaii ir publikos susidomjima turi bti planuojamas posdio sals dydis (jei manoma).
Numaius apklausti liudytoja, kuriam taikomas anonimikumas reikia pasirpinti atitinkamomis techn.priemonmis, jei nra
galimybi ar pan. pasinaudoti, jei glaima, kito teismo patalpomis.

3.6. Bylos parengimo teisiamajam posdiui terminai
Operatyvumo principui utikrinti ytra nustatyti bylos perdavimo ir nagrinjimo teisiamajame posdyje terminai.
240 str.
Nustatyti terminai ukerta keli byl vilkinimui pradiniame etape ir yra pakankami, kad bylos bt deramai paruotos teisiamajam
posdiui.

XVI tema. Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos

02
1.Bylos nagrinjimo teisme bendrj nuostat sistema ir reikm
Bendrosios nuostatos:
- bylos nagrinjimo teisme principai (pagr. KT ir BPT nuostatos)
Svarbiausi principai: teisj nepriklausomumas ir nealikumas, rungimosi principas, byl nagr.teisme vieumas + taikomi ir
bendrieji BPT principai nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas ir siningumos ir kt. Nurodyti principai veikia tik ioje
stadijoje, bet ne ikiteisminio tyrimo procese.

- bylos nagrinjimo teisme bendrosios slygos BP statymo nustatyt specifini taisykli, numatani procesins veiklos ir
procesini santyki ypatumus centrinje proceso stadijoje, visuma.
ios slygos: 1. vadovavimas nagrinjimui teisme 2. tiesioginis ir odinis nagrinjimas teisme 3. asmenysm dalyvaujantys byl
nagrinjant teisme 4. bylos iskyrimas ir nutraukimas 5. bylos nagrinjimo teisme ribos 6. teisiamojo posdio eigos ir rezultat
fiksavimas 7. teisiamojo posdio tvarka. Jas reglamentuoja XIX skyrius.

Bendrosios nuostatos proceusi reikmingos tuo, kad:
1) veikia per vis teisimj posd ir bet kuriose byl kategorijose
2) numato vadovaujant teimo vaidmen viso proceso metu
3) saugo bylos nagrinjimo dalyvi teise ir teistus interesus
4) numato procesins komunikacijos formas
5) nustato procesins veiklos tvirtinimo bdus.

2. Bylos nagrinjimo teisme bendrosios slygos
2.1. Vadovavimas nagrinjimui teisme
241 str.
vadovavimas pasireikia:
1. jis turi imtis vis priemoni,kad bt isamiai ir nealikai itirti bylos aplinkybes;
2. turi bti tiriamos tik su byla susijusios aplinkybs (priirima).
Teisiamojo posdio pirmininkas, vadovaudamas bylos procesui, atlieka visus st.numatytus bylos nagrinjimo pirmosios instancijos
teisme veiksmus. Profesianaliai ir atsakingai naudojasi suteiktomis teismis ir vykdo pareigas, kad viskas vykt sklandiai ir
organizuotai, kad nebt vilkinamas procesas.
Pirmininko patvarkymams privalo paklusti visi proceso dalyviai ir kiti salje esantys asmenys. Nesilaikantiems glai bti taikomos 259
str.numatytos priemons.
Prietaravimai teismo pirmininkui raomi protokol.

2.2. Tiesioginis ir odinis nagrinjimas teisme
242 str.
tiesioginis nagrinjimas pats teisjas ar teisj kolegija turi itirti rodymus (apklausiami asmenys, apirimi daiktiniai rodymai ir
pan.) iimtis 242 str. 3d. Leidia teismui gauti informacija i pirm rank. Teisj savarankikumo garantija susijs su 301 str.
Sudaro slygas alims aktyviai dalyvauti rodinjimo procese. Tiesioginis rodym ityrimas utikrinamas tuo, kad nagrinjimo teisme
metu privalo dalyvauti kaltinamasis, nukentjusieji ir liudytojai, kuri parodymai reikmingi bylai (iimtis 276 str., 273 str, 291 str.)

odinis nagrinjimas procesas turi vykti odiu. Teismas negali remtis teisiniu aktu, dokumentu, jei apie j odiu procese
nepranea, jo neperskaito. Sudaro galimyb dalyviams tinkamai naudotis savo teismis, publikai skmingai stebti visa proceso eig,
ivengiamos pretenzijos dl ukulisini teismo veiksm ir sprendim.

2.3. Asmenys, dalyvaujantys byl nagrinjant teisme
245 str.
BPK numato kiekvieno bylos nagrinjamo dalyvio teises ir pareigas nagrinjant byl, atsivelgiant tai, koks jo dalyvavimo tikslas ir
koki funkcij procese dalyvis gyvendima. Bet yra labai svarbi procesin lygyb, nors procesinis statusas ir gali skirtis. Ji padeda
teismui isamiai ir nealikai viska itirti, priimti teist ir pagrst nuosprend.

2.3.1. Prokuroras
Prokuroras prokutartos kaip baudiamojo persekiojimoj institucijos atstovas, palaikantis baud.bylos nagrinjimo metu valstybin
kaltinima.
42 str.
Be kaltinimo nebt bylos nagrinjimo dalyko, kad kaltinimas egzistuot, j reikia palaikyti tai gali tik prokuroras.
Prokuroro dalyvavimas BP yra btinas.
Prokuroras palaiko kaltinimas ir kartu yra alis, turinti lygias teises su kt.nagrinjimo teisme dalyviais dalyvauti tiriant rodymus,
pateikti praymus ir pan.
02
245 str 2 d. keli prokurorai gali dalyvauti didels bylose ar bylose, sukelianiose didel visuomens susidomjim.
Jei prokuroras neatvyko, teismas turi imtis vis priemoni j pakeisti kit arba daroma pertrauka arba bylos nagrinjimas atidedamas.
Prokuroras gali bti pakeiiamas nepaisant kit dalyvi nuomones.Bet naujam gali pareikti nualinim. I naujo byla nenagrinjama
naujam prokurorui stojus byl, bet jam duodamas laikas susipainti su bylos mediaga ir pasiruoti.

2.3.2. Nukentjusysis
BPK 7, 28 ir 34 straipsniai
Nukentjusysis kaip bylos nagrinjimo dalyvis ir kaip kaltinimo alis teisme:
1) gina savo teises ir teistus interesus
2) yra suinteresuotas bylos baigtimi
3) gali aktyviai dalyvauti nagrinjant byl teisme ir daryti tak iam procesui bei jo rezultatams
Nukentusysis rodomosios informacijos altinis. T.t. NV kategorijose (plimas pvz.) negali apsieiti be nukentjusiojo parodym,
todl jis apklausiamas kaip liudytojas, jam suteikiamos liudytojo teiss ir pareigos.
Gali turti atstov: pagal statymas 53 str ir galiotasis 55 str.
251 str.
Jei neatvyko nukentjusysis, bet atvyko atstovas teismas gali leisti jam dalyvauit procese, byla bus nagrinjama be nukentjusiosjo,
bet jei ji reikia apklausti kaip liudytoj, jo parodymai svarbs priemant nuosprend atstovas negali pakeisti nukentjusiojo, nebent jis
jau yra apklaustas ikiteisminio tyrimo teisjo.

2.3.3. Kaltinamasis
22 str.
Yra centrin procesin figura.
Kaltinimasis atvykti teismo posd, nagrinjant byla pirmosios instancijos teisme privalo. Iimtis 246 str.
Jei kaltinamasis neatvyko daroma pertrauka arba nagrinjimas atidedamas teismas imasi vis priemoni , kad bt utikrintas
kaltinamojo dalyvavimas teisme (atvesdinimas, kardomosios priemons paskyrimas arba pakeitimas grietesne)
248 str.
249 str.

2.3.4. Gynjas
Kaip ir kaltinamasis pirmosios instancijos teisme yra alis.
47 str., 48 str, 248 str 2 d.

2.3.5. Civilinis iekovas, civilinis atsakovas
110 str ir 111 str.
Gali turti atstov, dalyvaujant teisiamajamajame posdyje kartu su civiliniu iekovu , atsakovu ar vietoje jo.
Jei teisiamaji posdi civ.iekovas ar jo atstovas neatvyko teismas civilin iekin palieka nenagrinta. iuo atveju asmuo, dl NV
patyrs alos, turi teis pareikti iekin civ.proceso tvarka. Teismas glai nagrinti civ.iekin nedalyvaujant civ.iekovui, jei
pripastama, kad tai reikalinga, arba yra civ.iekovo praymas nagrinti iekin jam nedalyvaujant.
Civ.atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio iekinio nagrinjimo.

2.4. Bylos iskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui
Bylos iskyriamos ir sujungiamos dviejose pirmosios instancijos teismo etapuose:
- bylos parengimo nagrinti teisme metu 234 str.
- Bylos nagrinjimo teisiamajame posdyje metu 254 str (daugiau galimybi nustatyti realius iskyrimo pagrindus)
Kai byloje keli kaltinamieji, byl galima iskirti ir atidti dl vien ir nagrinti toliau dl kit kaltinamj, bet esmin slyga:
negalima bylos iskirti jos nagrinjimo isamumo sskaita.
Bylos nutraukiamos t.p. dviejuose teismo etapuose (tokiose pat):
- parengimo etape procesinio racionalumo sumetimais, ivengiant sudtingos posdio procedros, kurioje dalyvauja platus
proceso subjekt ratas.
254 str 4 (sidmkite!: nutraukiama nutartimi) ir 5 (nuosprendiu) dalys.
Dl atleidimo nuo BA pagrind, kitaip nei esant aplinkybms dl kuri BP negalimas, nutraukti proces juos nustaius nra
privaloma, teismas turi teis, bet neprivalo. Btent tokiais atvejais nutraukiama nuosprendiu nuosprendis priimamas po
baigiamj kalb ir kaltinamojo paskutinio odio.
Perdavimas prokurorui tais paiais pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo nagrinti teisme etape.

02
2.5. Bylos nagrinjimo teisme ribos
statymu apibriamos atsivelgiant subjektus, dl kuri gali bti nagrinjama byla, ir pagal dalyk, kur sudaro nagrinjamos bylos
faktinis ir teisinis turinys 255 str.
Konkreias bylos nagr.teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisjo nutartis perduoti byl nagrinti teisiamajame
posdyje.
statymas numato galimyb teisme pakeisti kaltinim 256 str.
BPK nepasakyta apie keitim lengvesn pus. Pagal Europos mogaus teisi teismo praktik asmuo turi teis inoti apie tiek
lengvesnio, tiek sunkesnio kaltinimo pasikeitim. Anksiau BPK ir buvo pasakyta, kad asmeniui turi bti praneta apie bet kokio
kaltinimo pasikeitim. BPK 255 ir 256 str numatytos taisykls sudaro slygas nesilaikyti Europos mogaus Teisi Teismo
suformuotos praktikos ir paeisti ETK (byloje Sipaviius prie Lietuv nurod kad taip yra suvaroma kaltinamojo teis gynyb ir
teising proces).
257 str.

2.6. Teisiamojo posdio eigos ir rezultat fiksavimas
Procesin veikla pateikiama ir ireikiama odiu. Bet odis yra nepakankamas siekiant logikai gyvendinti galutinius teisingumo
tikslus ir poreikius, odis turi materializuotis, o tai atliekama fiksuojant teisiamojo posdio eig ir rezultatus.
Tai btina dl:
- teismui priimant nuosprend (ypa kai procesas ilgas) tenka remtis ratu ufiksuotais rodymais
- proceso dalyviai gali pasitikrinti, ar j parodymai ir pareikimai pocesikai forminti ir ar tai padaryta teisingai
- nagrinjant byl kontrolinse stadijose teismas ianalizuoja pirmosios instancijos teismo itirtus ir ufiksuotus duomenis,
patikrindamas sprendim teistum ir pagrstum
- procesas vairiais pagrindais gali bti atnaujintas
- teisingumo vykdymas konstitucins reikms valstybs funkcija, todl jos rezultatai t.t.laik turi ilikti archyvuose

XVII tema. Bylos nagrinjimo teisme eiga

1. Parengiamoji teisiamojo posdio dalis

Ji skirta parengti procesines teisto ir pagrsto posdio slygas. ioje dalyje teismas atlieka veiksmus, kuriais siekiama utikrinti
utikrinti isam ir nealik bylos aplinkybi ityrim. Teisiamojo posdio parengiamojoje dalyje, teismas atlieka tokius veiksmus:
pradeda teisiamj posd, , suteikia od posdiio sekretoriui praneti apie bylos nagrinjim atvyukusius asmenis.ir taip tpliau.

1.1. Teisiamojo posdio pradia (262)

1. Paskirtu baudiamajai bylai nagrinti laiku teisiamojo posdio pirmininkas pradeda teisiamj posd ir paskelbia, kokia byla bus
nagrinjama. 2. Posdio sekretorius, teisiamojo posdio pirmininkui suteikus od, pranea teismui, kas i nagrinjimo teisme
dalyvi, liudytoj, ekspert, specialist bei vertj atvyko, taip pat nesanij neatvykimo prieastis.

1.2. Posdio sekretoriaus primetimes apie bylos nagrinjim asmenis:

atvykusi teismo posd asmen patikrinim, teismo secretaries atlieka iki teisiamojo posdio pradios. Praktokoje paprastai, jei yra
didelis dalyvaujani saraas, teismo secretaries neskaito viso sarao atvykusi, o tik perskaito tuos asmenis, kurie neatlvyko

1.3. Pareig iaikinimas vertjui (263)

1. Teisiamojo posdio pirmininkas iaikina vertjui pareig iversti lietuvi kalbos nemokantiems proceso dalyviams parodym,
pareikim, teisme skaitom dokument, taip pat pirmininko patvarkym ir teismo sprendim turin. Be to, teisiamojo posdio
pirmininkas spja vertj dl io Kodekso 163 straipsnyje numatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi atlikti savo
pareig ir dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn u melaging ar inomai neteising
vertim. 2. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkriio 22 d. statymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodio 8 d.) (in., 2005, Nr. 143-5180)
redakcija Po to anksiau neprisieks vertjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirao. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti vien i
i priesaikos tekst: 1) "A, (vardas, pavard), prisiekiu siningai atlikti vertjo pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "A, (vardas,
pavard), prisiekiu siningai atlikti vertjo pareigas."

Vertjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebyliojo ar kurnebilio enklus suprantantis asmuo. Vertju laikomas anksiau
presoaks.

1.4. Liudytoj paalinimas i teismo posdi sals 264
02

Atvyk liudytojai paalinami i teismo posdi sals. Teisiamojo posdio pirmininkas imasi priemoni, kad teismo apklausti
liudytojai teismo patalpose nesusiinot su neapklaustais liudytojais.

1.6. Klausimo, ar galima nagrinti byl, kai posd neatvyko kas nors i aukt asmen, isprendimas 266

1. Jeigu teisiamj posd neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal statym, prokuroras ar gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas,
civilinis atsakovas ar j atstovas, teismas, vadovaudamasis io Kodekso 246-252 straipsni nuostatomis, nusprendia, ar nagrinti
byl toliau, ar jos nagrinjim atidti. 2. Jeigu teisiamj posd neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendia,
ar nagrinti byl, ar j atidti, atsivelgdamas tai, ar galima be i asmen isamiai itirti visas bylos aplinkybes, arba padaro
pertrauk iems asmenims ikviesti. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1496 (nuo 2003 m. gegus 1
d.) (in., 2003, Nr. 38-1734) redakcija Tuo atveju, kai teismas prim nutart atidti bylos nagrinjim ar padar pertrauk, jis gali
apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentjusiuosius ir iklausyti civilinius iekovus, civilinius atsakovus ar j
atstovus. Vliau teisiamj posd apklausti liudytojai, ekspertai, specialistai, civiliniai iekovai, civiliniai atsakovai ar j atstovai
aukiami tik btinais atvejais.

1.7. Teismo sudties paskelbimas 267

1. Teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia nagrinjani byl teisj, j nagrinjant teisme dalyvaujani prokuror, gynj,
atstov, ekspert, specialist, vertj bei posdio sekretoriaus pavardes ir paklausia nagrinjimo teisme dalyvi, ar jie pareikia
iems asmenims nualinim. 2. Nualinama pagal io Kodekso 58, 59 ir 61 straipsniuose nustatytas taisykles.

1.8. Teisi ir pareig iaikinimas 268

Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui
ir j atstovams iaikina iame Kodekse nustatytas j teises bei pareigas.

Pareig ir teisi iaikinimas ekspertui ir specialistui 269

1. Teisiamojo posdio pirmininkas ekspertui ir specialistui iaikina j pareigas ir teises, taip pat juos spja dl io Kodekso 163
straipsnyje nustatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi atlikti savo pareig ir dl atsakomybs pagal Lietuvos
Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn u melagingos ivados ir paaikinim pateikim. 2. Lietuvos Respublikos 2005 m.
lapkriio 22 d. statymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodio 8 d.) (in., 2005, Nr. 143-5180) redakcija Po to anksiau neprisieks
ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirao. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti vien i i priesaikos tekst: 1) "A,
(vardas, pavard), prisiekiu siningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "A, (vardas, pavard), prisiekiu
siningai atlikti eksperto pareigas." 3. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkriio 22 d. statymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodio 8 d.)
(in., 2005, Nr. 143-5180) redakcija Specialistas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirao. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti
vien i i priesaikos tekst: 1) "A, (vardas, pavard), prisiekiu siningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2)
"A, (vardas, pavard), prisiekiu siningai atlikti specialisto pareigas."

1.9. Praym pateikimas ir isprendimas 270

1. Baigdamas parengiamj teisiamojo posdio dal, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia nagrinjimo teisme dalyvi, ar ie
turi praym aukti naujus liudytojus, ekspertus ar ireikalauti kitus rodymus. Nagrinjimo teisme dalyvis, pateiks praym, privalo
nurodyti, kokioms aplinkybms nustatyti reikalingi nauji rodymai. 2. Teismas dl kiekvieno praymo priima nutart. Praymo
atmetimas neatima i asmens, kurio praymas atmestas, teiss pateikti j vliau rodym tyrimo eigoje. 3. Teismas turi teis savo
iniciatyva nutarti ikviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat ireikalauti kitus rodymus.

2. rodym tyrimas

Tai antroji teisiamojo posdio dalis. ia teismas patikrina ikiteisminio proceso metu surinktus duomenis.
rodym tyrimas teisme yra naujas savarankikas vis bylos aplinkybi ityrimas. rodym tyrimo metu : akto paskelbimu
pradedamas tyrimas, apklausiamas kaltinamasis, apklausiami liudytojai, nukentjusieji, iklausoma specialist ivad, perskaitomi ir
apirimi dokumentai ir taip toliau. alys turi teis aktiviai dalivauti rodym tyrime. Nustatyti vienod redeem tyrimo tvark visoms
byloms negalima
i tvarka nustatoma atsivelgiant bylos sudtingum ir apimt. Daiktai kaip rodymai paprastai apirimi irodym tyrimo pabaigoje.
Jeigu kaltinamasis aktas yra labai didelis, prokuroras gali j idstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinamojo akto esm. Taiau
btina, kad j suprast dalyvaujjantys byloje asmenys. Tai prokuroro teis, bet ne pareiga. Paz BPK 415 dl kaltinimo privaiose
bylose. Kaltinamasis turi bti paklaustas ar jis pripaista savo kalt. Kaltinamasis turi teis motyvyuoti savo atsakym. Kaltinamasis
dar nra apklausiamas, tai bus daroma vliau. ia tik bandoma isiaikinti kaltinamojo poir jam reikiam kaltinim.
Kaltinamojo applauses procedrai bdingi elemental:
1) kaltinamj apklausia teismas ir proceso alys
2)kaltinamojo apklausa siejasi su paties kaltinamojo kaip proceso alies aktyviu vaidmeniu, nes jis pats turi teis uduoti Claudius
02
liudytojams ir nukentjusiajam, ekspertams ir pan.
Kaltinamojo apklaus sudaro dvi dalys:
1) laisvas pasakojimas apie kaltinimo aplinkybes
2) kaltinamojo atsakymai proceso dalyvi uduodamus Claudius

Laisvame pasakojime kaltinamsis pagal savo plan gali papasakoti visk, kas jam inoma apie nusikalstamos veikos padarym.
Kaltinamasis visais assegais apklausiamas ir duoda parodymus irodym tyrimo pradioje.vliau jis gali bti apklausiamas
papildomai.teismas ir alys negali remtis ikiteisminio tyrimo metu springtails ir dar neitirtais teisme duomenimis. Po laisvojo
pasakojimo kaltinamajam Klausimus turi teis uduoti : prokuroras, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, kaltinamojo
atstovas pagal statym, ir jei byla yra grupin, kiti kaltinamieji.
Klausimai bna:
-papildantys
-patikslinantys
-primenantys
-Kontroliniai

Jeigu kaltinamajam Klausimus Uduoda du proceso dalyviai, apie t pai aplinkyb, tai apklausa yra krymin. Jeigu apklausiant
vien asmen apie t pai aplinkyb uduodami Klausimai ir kitiems asmenims, toks Apklausos bdas adenomas achmatiniu.

Dl parodym perskaitymo BPK 276 str. Jei ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisjui, tai jie
jokiais assegais neturi rodomosios galios.

Liudytojo apklausa nurodyta BPK277- 282 str. Pradioje nustatoma liudytojo tapatyb, vliau - ar nra alinkybi kliudanmi duoti
priesaik. Jos bna tokios: asmuo jaunesnis nei 16 met ir kaltinamojo giminaii ir eimos nari neprisaikdinama( jei jie neireikia
tokio noro). Kai liudytojas sptas dl atsakomybs u melagingus parodymus, i jo paimamas raytinis pasiadjimas.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimikumas apklausiamas nevieajame posdyje, sudarant akustines ir visualizes klitis, kad regalia
bt nustatyti jo asmens tapatybs kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nukentjusiosjo applauses eiga analaogika liudytojo
applause.
Specialists yra realism spec ini ir gdi turintis asmuo, kuriam paved atlikti objekt tyrim ir pan. Paprasati specialistas pateikia
ivad dar ikiteisminio tyrimo metu.

statymas numato du eksperto veiklos variantus teisiamajame posdyje:
- eksperto dalyvavimas byl nagrinjant teisme, jeigu expertise buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu
- ekspertizs skyrimas ir atlikimas nagrinjimo teisme metu

Tap pat pairti BPK 285 ir 286str

Daiktai kaip rodymai yra materials objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo rankiai ir priemons arba ant kuri iliko
nusikalstamos veikos pdsak. Taip pat visi kiti daiktai, kurie teismo manymu, galiu turti reikmsteisiamajame posdyje tiriant
bylos aplinkybes.
Teisme daiktinaiia rodymai apirimi siekiant:
Atpainti daikt
Nustatyto prie bylos pridto daikto individualius poymius
Nustatyti ir patikrinti aplinkybes kuriomis buvo surastas daiktas
Patikrinti statym reikalavimdl daikto pridjimo prie bylos laikyms
Nustatyti kam daiktas priklauso
Nustatyti kaip daiktas buvo panaudotas nv padarymo metu, jei jis buvo veikos padarymo rankis

2. 7. Daiktini rodym apira

Daiktai kaip rodymai yra materials objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo rankiai ir priemons
arba ant kuri iliko n.v. pdsak, kurie buvo kaltininko n.v. objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie, teismo
manymu, gali turti reikms teisiamajame posdyje tiriant bylos aplinkybes.
Bylos nagrinjimo metu daiktai turi bti teimo patalpose. Daiktai yra apirimi bylos nagrinjimo teisiamajame
posdyje metu pagal 289 straipsn. Tai daroma nepriklausomai nuo to, ar buvo daryta j apira ikiteisminio
tyrimo metu. Teisme daiktiniai rodymai apirimi siekiant:
1. atpainti daikt
2. nustatyti prie bylos pridto daikto individualius poymius
3. nustatyti ir patikrinti aplinkybes, kuriomis buvo surastas daiktas
4. patikrinti statym reikalavim dl daikto pridjimo prie bylos laikymsi
5. nustatyti, kam daiktas priklauso
02
6. nustatyti, kaip daiktas buvo panaudotas n.v. padarymo metu, jei jis buvo veikos padarymo rankis

Daiktai gali bti parodyti liudytojui ar ekspertui, taip pat juos apirti gali bti pakviestas ir specialistas. Teis
dalyvauti daikt apiroje turi visi bylos nagrinjimo dalyviai (prokuroras, nukentjusysis, gynjas ir kt.).
Apiros rezultatai suraomi teisiamojo posdio protokol.

2. 8. Dokument perskaitymas ir apira

Dokumentai, turintys reikms bylai nagrinti, yra materials objektai, kuriuose mon, staiga, organizacija,
pareignas ar fizinis asmuo tam tikrais enklais ufiksuoja informacij, galini padti nustatyti n.v. ir su ia
veika susijusias aplinkybes.
Pagal 290 str. gauti dokumentai yra paskelbiami. Dokumentas gali bti perskaitomas visas arba i dalies. Koki
dokumento dal perskaityti nusprendia teismas. Apie perskaitym turi bti paymta protokole. Nagrinjimo
teisme dalyviams perikus, jog jie nepageidauja, kad dokumentai bt skelbiami ar apirimi, teisiamojo
posdio pirmininkas gali apsiriboti tik dokument ivardijimu. Taiau jei nors vienas dalyvis tam prietarauja,
supaprastintas bdas negalioja.
Byloje esaniais ir teisaimojo posdio pirmininko ivardytais dokumentais galima remtis nuosprendyje.

2.9. Teismo teis atlikti bet kur proceso veiksm

BPK 287 str. (nes teismui gali nepakakti rodinjimo priemoni tiesai byloje nustatyti).

2. 9. 1. Akistata

Teisme akistata vienu metu gali bti atlikta ir dalyvaujant daugiau nei dviem asmenim. Akistata vyksta ratu.
Svarb vaidmen atlieka krymin apklausa, kada apklausiamajam kaltinimo ir gynybos alys dl tos paios
aplinkybs uduoda skirtingai suformuluotus klausimus, atsivelgdami kaltinimo ir gynybos interesus.

2. 9. 2. Parodymas atpainti

Organizuojant parodym atpainti reikia atsivelgti tai, jog esant vieajam teismo procesui sunku utikrinti,
kad atpastantysis nepamatyt atpainamojo iki parodymo atpainti.
Parodym patikrinimas vietoje, eksperimentas ar vykio vietos apira yra teisiamojo posdio dalys. iuos
veiksmus atlieka visa teismo sudtis kartu su nagrinjimo teisme dalyviais. Viskas fiksuojama protokole.
Teismas gali pavesti iuos veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo teisjui (173 str. 3d.) , taip pat organizuoti j
atlikim. Veiksm ratas neapibrtas.

2. 10. Prokuroro teis pateikti papidomus rodymus (288 str.)

Prokuroras prao teism leisti pateikti papildomus rodymus, kai:
1. teisiamajame posdyje teismas negali upildyti ikiteisminio tyrimo sprag
2. nauj rodym suradimas susijs su paiekos veiksmais arba kai tyrimo veiksmus reikia atlikti kitoje
vietoje
3. ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta st. reikalavim paeidim
4. teisiamajame posdyje ikilo nauj versij
5. kt.

02
Prokuroras gali papildyti ikiteisminio tyrimo mediag ir be proceso sugrinimo ankstesn stadij. Dl
prokuroro praymo teismas priima nutart. Prokuroras papildomus veiksmus gali atlikti pats arba pavesti
ikiteisminio tyrimo pareignams.

2.11. rodym tyrimo teisme pabaiga (292 str.)

Reikia, kad nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme pabaigtas duomen rinkimas ir patikrinimas. Tai
esminis ir btinas bylos nagrinjimo teisme momentas. Tik io proceso metu itirtais duomenimis teismas gali
remtis nuosprendyje.
Proceso dalyvi praymai papildyti rodym tyrim turi bti motyvuoti. Dl pareikt praym papildyti
rodym tyrim teismas priima nutart. Galima posdio pertrauka ar net bylos nagrinjimo atidjimas.

2.12. Sutrumpintas rodym tyrimas (273 str.)

Tai esant reikiamoms slygoms racionalus ios teisiamojo posdio dalies atlikimas, kai rodym tyrimo etapas
yra paprastesnis ir taip sutaupomas teismo, proceso dalyvi ir kit esani posdio salje asmen laikas,
sumainamos proceso ilaidos.
iuo atveju kaltinamasis i karto apklausiamas. Esant visoms slygoms ( 273 str.) teismas priima nutary atlikti
sutrumpint rodym tyrim. Nutartis raoma protokol. Tiesioginis ir odinis rodym tyrimas nutraukiamas.
Liudytoj, nukentjusij, ekspert ir specialist apklaus protokolai (surayti ikiteisminio tyrimo metu) tik
perskaitomi balsu. BET:
- pagal 301 str. teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie inagrinti teismo posdyje. Kaip
nuosprendio pagrindas gali bti laikomi inagrintais teismo posdyje tik tokie paskelbti rodymai,
jeigu liudytojai ar nukentjusieji buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisjo.
- Sutrumpinto rodym tyrimo galimyb paaikja tik teismo posdyje kaltinamajam davus parodymus.
teism jau ikviesti liudytojai, nukentjusieji, galbt ekspertas ar specialistas. Atsisakyti gauti
informacij i asmen, esani posdi salje, kain ar tikslinga.

3. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis

3.1. Baigiamj kalb samprata (293 str.)

Tai yra savarankika teisiamojo posdio dalis, kurioje nagrinjimo teisme dalyviai apibendrina rodym
tyrimo rezultatus, idsto samprotavimus dl kaltinimo teisingumo, formuluoja ir pagrindia savo reikalavimus
bei pasilymus teismui, taip pat ginija ir neigia rocesini prieinink ivadas ir reikalavimus.
Reikm:
1. padeda formuoti vidin teisj sitikinim ir daro poveik teistam bei pagrstam nuosprendiui priimti
2. padeda asmenims, esantiems posdi salje, geriau suvokti bylos aplinkybes ir o to priimto
nuosprendio esm ir prasm
3. svarbi aukljamojo poveikio priemon

Baigiamuj kalb dalyk apibria tos aplinkybs, kurios turi reikms nagrinjamai bylai, ir tie rodymai,
kurie buvo itirti teisme. statymas draudia baigiamosiose kalbose remtis rodymais, kurie nebuvo itirti
teisiamajame posdyje. Klausimai negali bti uduodami.

02
3.2. Prokuroro kalba

Tai svarbiausias valstybinio kaltinimo palaikymo bdas. Paprastai prokuroro kalb sudaro tokios pagr. dalys:
1. anga
2. n.v. padarymo aplinkybi idstymas
3. surinkt byloje ir teismo itirt rodym analiz bei vertinimas
4. n.v. kvalifikavimo pagrindimas
5. kaltinamojo ir nukentejusiojo charakteristikos
6. pasilymas dl bausms
7. pasilymas dl civilinio iekinio isprendimo

3.3. Gynjo kalba

Gynjas apvelgia rodym tyrimo teisme rezultatus, i gynybos pozicij analizuoja ir vertina byloje surinkt
mediag, pateikia rodymus, paneigianius kaltinim arba lengvinanius kaltinamojo kalt, pareikia
samprotavimus dl bausms, civilinio iekinio ir kitais teismo sprstinais klausimais. Gynjas gali:
1. kaltinim paneigti visikai
2. kaltinim paneigti i dalies
3. ginyti n.v. kvalifikavimo teisingum
4. pateikti aplinkybi, velninani kaltinamojo kalt.

Gynjas, kaip ir prokuroras, neturi teiss atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose. Taiau kitaip nei
prokuroras, gynjas neturi teiss atsisakyti ginti kaltinamj.

3.4. Nukentjusiojo, civilinio iekovo ir civilinio atsakovo kalbos

Nukentjusieji paprastai neturi teisinio isilavinimo, todl j kalbos apsiriboja konkreiais reikalavimais skirti
kaltinamajam bausm.
Visi ie asmenys gali atsisakyti baigiamj kalb.

3.5. Baigiamj kalb dalyvi atsikirtimai ir pastabos

Tai kito kalbtojo pasakyto teiginio paneigimas. Pastaba kito kalbtojo teiginio vertinimas.

3.6. Baigiamj kalb dalyvi pasilymai dl nuosprendio

Proceso dalyviai gali ratu pateikti pasilymus dl bet kurios BPK 307 str. dalies ir punkto.

3.7. Kaltinamojo paskutinis odis (294 str.)

Tai kaltinamojo teis, o ne pareiga. Jei kaltinamasis pranea apie naujas aplinkybes, teismas gali atnaujinti
rodym tyrim.

02
4. Nuosprendio primimas ir paskelbimas

4.1. Nuosprendio samprata ir reikm

Nuosprendio primimu ubaigiamas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme. Samprata BPK 29 str.
Turi bti teistas, pagrstas, teisingas, tikinantis, motyvuotas.

4.1.1. Nuosprendio reikm

Byla isprendiama i esms, ubaigiamas procesas. Tik nuosprendiu asmuo gali bti pripaintas kaltu ir
paskirta jam bausm. Aukljamasis ir prevencinis poveikis.

4.2. Nuosprendio primimo tvarka ir slygos

297 310 str.

4.3. Nuosprendi rys

303 str.

4.4. Nuosprendio forma ir turinys

Turinys jame idstytos aplinkybs ir teismo prendimai dl j, priimti isamiai ir nealikai ityrus tas
aplinkybes ir objektyviai vertinus visus bylos rodymus.
Forma nuosprendio suraymo bdas, jo kalba, vidin logika, atskir jo dali ir kiekvienoje dalyje idstyt
teigini eilikumas. Pagal turin ir form teismo nuosprendis turi bti teistas, pagrstas, teisigas ir tikinamas.
Turi bti logikas, trumpas,bet pakankamai isamus. Nuosprend sudaro angin, apraomoji ir rezoliucin
dalys.

4.4.1. angin nuosprendio dalis (304 str.)

4.4.2. Apraomoji nuosprendio dalis (305 str.)

XVIII tema. Byl procesas apeliacins instancijos teisme

1. Byl proceso apeliacins instancijos teisme samprata ir reikm
Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys, asmenims, nuteistiems u nusikaltim padarim,
suteikia teis apsksti teismo nuosprend. Tarptautini, pilietini ir politini teisi pakto, 14 str. 5. nustato: kad kiekvienas asmuo
nuteistas u nusikaltimo padarym turi teis, kad jo nuteisim ir nuosprend pagal statym perirt auktesn teismin instancija, Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, 7 protokolo, antrame straipsnyje numatyta: kiekvienas asmuo teismo nuteistas u
nusikaltim turi teis reikalauti, kad aukten teismin instancija perirt jo kaltinamaj nuosprend ar bausm. LR ios teiss
gyvendinimo pagrindus ir tvark nustato BPK VI dalies normos reglamentuojanios byl proces apeliacins
instancijos teisme.
02
Baudiamajame procese apeliacija - viena i teismo nuosprendi ar nutari apskundimo form ir
nesiteisjusi teismo nuosprendi ar nutari patikrinimo bdas. Apeliacij - treioji baudiamojo proceso
stadija, kontrolin stadija.
Apeliacijos esm sudaro tai, kad apeliacinis instancijos teismas, pagal proceso dalyvi ar prokuror
apeliacinius skundus patikrina, nesiteisjusi pirmosios instacijos teism nuosprendi ar nutari teistum ir
pagrstum. Sprendim pagristumas t.y. ar teismo ivadas patvirtina rodymai, inagrinti teisiamajame posdyje, ar teismas
atsivelg visas bylos aplinkybes, galinias paveikti teismo ivadas, ar teisiamajame posdyje inagrint rodym pakanka teismo
ivadoms padaryti, ar rodymai yra teisingai vertinti ir pn. Sprendim teistumas: ar pirmos instancijos teismas tinkamai pritaik
baud. st. Ir ar byloje nepadaryta esmini baud. proceso st. paeidim.
Byl proceso apeliacins instancijos teisme poymiai:
1. Apeliacine tvarka, byla nagrinjama tuo atveju, kai yra paduoti proceso dalyvi arba prokuroro
apeliaciniai skundai.(Apeliacinios skundo samprata - BPK 13 str.)
2. Apeliacine tvarka skundiami nesiteisje pirmosios instancijos teismo nuosprendiai ir nutartys (BPK
12 str.).
3. Apeliacine tvarka bylas nagrinja: auktesns pakopos teismai. (311 str.)
4. Apeliacine tvarka tikrinamas tiek apskst teismo sprendim teistumas, tiek j pagrstumas.
5. Apeliacins instancijos teismas byl patikrina tiek, kiek to prao apeliaciniuose skunduose ir tik dl t
asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai buvo paduoti.
6. Apeliacins instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisins padties (non reformatio in peius).
Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribas lemia apeliacinio skundo turinys (BPK 320 str.).
Byl proces apeliacins instancijos teisme sudaro tokie etapai:
a) nesiteisjusi teismo nuosprendi apskundimas
b) bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje
c) bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje
Reikm:
1. ioje stadijoje itaisomos klaidos ir statymo paeidimai, kurios padar pirmosios instacijos teismai.
2. i stadija yra labai svarbi asmens teisi apsaugos baudiamajame procese garantija, nes proceso
dalyviai, apsksdami j nuomone nepagrstus ar neteistus nuosprendius ir nutartis, gina savo teises ir
teistus interesus.
3. Apeliacinis procesas turi reikms vienodinant pirmosios instancijos teism praktika. Nors vienoda
bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus formuoja
LAT, taiau tam tikr tak iam procesui turi ir apeliacins instancijos teism sprendimai.

2. Nuosprendi ir nutari apskundimas apeliacine tvarka.

2.1. Apeliantai
Apeliantas svoka BPK 14 str.
Apeliantais gali bti tik statyme numatyti asmenys:
Prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, nukentjusysis is jo atstovas,
civilinis iekovas, cvilinis atsakovas ir j atstovai (BPK 312 str.), nuteistojo juridinio asmens atstovas (390 str.
2 d.), asmuo, kuriam taikyti, io asmens atstovas pagal staym, eimos nariai ar artimieji giminaiiai (404 str.
).
Apeliant kompetencija sksti nesiteisjus teismo nuosprend ar nutart.
Prokuror kompetencija nustato LR generalinio prokuroro patvirtinti Prokuratros ir prokuror kompetencijos
nuostatai:
- Prokurorai turi teis turi teis paduoti apeliacinius skundus dl bet kurio teismo nesiteisjusio
nuosprendio ar nutarties,
- Apygard vyriausieji prokurorai ir j pavaduotojai dl apygardos teismo ir apygardos teismo
teritorijoje esani apylinks teism nesiteisjusi nuosprendi ar nutari,
- Apylinki vyriausieji prokurorai ir j pavaduotojai dl apylinks teismo nesiteisjusi
nuosprendi ar nutari.
02
Nuteistojo ar iteisintojo gynjai turi teis paduoti apeliacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu
ireiktai nuteistojo ar iteisintojo valiai.
Iteisintasis, jo gynjas ir jo atstovas pagal statym turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio
tiek, kiek jis yra susijs su iteisintojo motyvais ir pagrindu.
Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio
dalies, kuri susijusi su civiliniu iekiniu.
2.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai
Apeliacinio skundo turinys BPK 313 str. 1 d.
Teisiniu poiriu reikmingiausia apeliacinio skundo dalis yra nuosprendio apskundimo pagrindai (aplinkybs
dl kuri nuosprendis gali bti panaikintas ar pakeistas BPK 327-329 str.) ir motyvai (apelianto argumentai),
nes btent jie lemia byl nagrinjimo apeliacine tvarka ribas.
Padavimo tvarka BPK 313 str. 2 d.
Apeliacininiame skunde turi bti nurodamas apeliacins instancijos teismas, kuriam is skundas paduodamas,
taiau skundas siuniamas tam teismui, kuris prim nuosprend.
Terminai nustatyti BPK 313 str. 3d.
Jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus termin, jis nesukelia teisini padarini ir grinamas
apeliantui (313 str. 7 d.), taiau jeigu asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund, praleido dl svarbi
prieasi ( jos numatytos BPK 37 str. ), jie turi teis prayti teis atnaujinti praleist termin. 314 str.
Apeliantas turi teis ataukti paduot apeliacin skund 316 str.
Ataukti apeliacin skund galima iki apeliacins instancijos teismui ieinant pasitarim kambar priimti
nuosprendio ar nutarties.
2.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacin skund
Apeliacinis skundas sustabdo nuosprendio vykdym vis (ir t, kurie apeliacinio skundo nepadav, kuri
atvilgiu nuosprendis neskundiamas) nuteistj atvilgiu BPK 315 str.
Pirmosios instancijos teismas, gavs apeliacin skund, privalo vykdyti BPK 317 ir 319 str. numatytus
reikalavimus. Prie tai patikrins, ar skund gavs asmuo turi teis apskusti teismo nuosprend statyme
numatyta tvarka, statyme nustatytais terminais.
2.4. Nutari apskundimo apeliacine tvarka ypatumai
BPK VI dalis nustato vienod byl proces apeliacins instancijos teisme tiek dl nesiteisjusi nuosprendi,
tiek dl nutari, taiau kartu numatyti ir tam tikri pirmosios instancijos teimo nutari apskundimo ypatumai (
BPK 318 str.).
BPK X dalis nustato speciali emesnij teim nutari apskundimo auktesniesiems teismams ir skund
nagrinjimo tvarka. Kada nutaris skundiama ir skundas nagrinjamas BPK VI dalyje, o kada BPK X dalyje
nustatyta tvarka? BPK VI dalyje skundiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra
baigiamas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme (nutartis nutraukti byl BPK 325 str., 254 str. 4 ir 5
d., nutartis, priimama priveriamj medicinos priemoni taikymo procese BPK 403 str.).

3. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme

3.1. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme bendrosios nuostatos
3.1.1. Apeliacins instancijos teismo sudtis
Teismo sudtis yra konkrei baudiamj byl nagrinjantys teisjai. Bylas visais atvejais nagrinja trij
teisj kolegija 320 str.
3.1.2. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme ribos
Bylos nagrinjimo ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendio ar nutarties apskundimo pagrindai
ar motyvai bei tam tikros slygos nurodytos 320 str.
02
Bendriausiu poiriu ribas apibria BPK 320 str. 3 d.:teismas patikrina byl tiek, kiek to praoma
apeliaciniuose skunduose, ir tik dl t asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai
buvo paduoti.
Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribos ipleiamos dviem atvejais:
- teismui, nustaius esmin BPK paeidimus (svoka 369 str. 3 d.), jis, nepaisydamas to, ar gautas dl j
skundas, patikrina, ar tai turjo neigiamos takos ne tik asmeniui, dl kurio skundo nagrinjama byla, bet
ir kitiems skund nepadavusiems asmens (BPK 320 str. 3 d.)
- jeigu apeliacinis teismas velnina nuosprend nuteistiesiems, kurie nuosprend apskund ar dl kuri
nuosprendis apskstas, remdamasis pagrindais , taikytinais ir teiktiems nuteistiesiems, jis suvelninti
nuosprend ir pastariesiems (BPK 320 str. 5 d.)
statymas draudia iplsti nagrinjamos bylos ribas tuo atveju, kai apeliacinis skundas paduotas pagrindais,
bloginaniais nuteistojo ar iteisintojo padt. Atvejai, kai galima pabloginti nuteistojo ar iteisintojo padt
BPK 320 str. 4 d.
Apeliacins instancijos teismas nuosprendio teistum ir pagrstum gali tikrinti tik pagal byloje esani ir
mediag, proceso dalyvi pateikt papildom mediag, apel. inst. teismo iniciatyva ireikalaut
papildom mediag, duomenis, surinktus atliekant rodym tyrim apeliacins apel. inst. teismo posdyje,
duomenis, kurios surinko IT teisjas atlikdamas veiksmus pagal apel. inst. teismo pareigojim.
3.1.3. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme terminai
Baudiamojo proceso st. nenumato konkrei bylos inagrinjimo apeliacins instancijos teisme termin.
Bylos nagrinjimo terminai BPK 321 str.
3.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinjant byl pirmos instancijos teisme
Asmenys, nagrinjant byl apeliacins instancijos teismo posdyje ivardinti BPK 322 str.
Juos galima suskirstyti dvi grupes:
- Asmenys, privalantys dalyvauti apel. inst. teismo posdyje (prokuroras ir gynjas BPK 322 str. 1 d.,
suimtas nuteistasis, kai apeliacinis skundas paduotas jo padt bloginaniais pagrindais, arba, kai
teisj kolegija mano, kad jo dalyvavimas yra btinas).
- Asmenys turintys teis dalyvauti apel. inst. teismo posdyje (BPK 322 str. 2 d.).
Jeigu apeliacins instancijos teismas nusprendia atlikti rodym tyrim, posd kvieiami reikalingi asmenys:
nuteistieji, iteisiantieji, nukentjusieji, liudytojai, ekspertai, specialistai. Tokiu atveju i asmen atvykimas
yra privalomas.
3.2. Bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje
Antrasis byl proceso apeliacins instancijos teisme. io etapo paskirtis yra sudaryti reikiamas procesines
slygas bylai nagrinti. Bylos pasirengimas nagrinti apel. inst. teisme prasideda gavus apeliacin skund,
atsikirtimus j ir baudiamj byl apel. inst. teisme.
i etap sudaro apeliacins instancijos teismo pirmininko ar Baudiamj byl skyriaus pirmininko ir paskirt
nagrinti teisj veiksmai BPK 323 str.
3.3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje
Bylos nagrinjamos vieame teismo posdyje, iskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus. Bylos nagrinjimo teismo
posdio tvark numato 324 str.
3.3.1. Teismo posdio pradia 324 str. 1, 2, 3 dalys.
3.3.2. Praneimas ir dokument perskaitymas 324 str. 3, 4, 5 dalys.
3.3.3. rodym tyrimas 324 6, 7 dalys.
3.3.4. Baigiamosios kalbos ir baigiamasis odis 324 str. 8 dalis.
3.3.5. Sprendim primimas ir paskelbimas 324 str. 9, 10, 11, 12 dalys.

4. Apeliacins instancijos teismo sprendim rys

Apel. inst. teismo sprendim priimam inagrinjus byl, rys ivardintos BPK 326 str. Dl apsksto
nuosprendio apel. inst. teismas priima nuosprend arba nutart, dl apskstos nuterties tik nutart.
02
4.1. Nuosprendi rys ir j primimo pagrindai
Inagrinjs byl teismo posdyje, dl apsksto nuosprendio apel. inst. teismas gali priimti tokius
nuoprendius:
- panaikinti nuosprend ir nutraukti byl, BPK 327 str. 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str.
2 d. 1 punktas);
- pakeisti nuosprend, BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais (BPK str. 2 d. 2 punktas);
- panaikina pirmosios instancijos teismo sprendim ir priima nauj nuosprend, BPK 329 str.
numatytais pagrindais.

4.2. Nutari ris ir j primimo pagrindai
Dl apsksto nuosprendio apel. inst. teismas priima nutartys ivardintas BPK 326 str. 1 dalyje.
- Nutartis atmesti apeliacin skund priimama tuo atveju, kai nustatoma, jo skunde nurodyti
argumentai yra nepagrsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teistas ir pagrstas bei
nenustatomi pgrindai nuosprendiui panaikinti ar pakeisti;
- Nutartis panaikinti nuosprend ir ntraukti byl gali bti priimta tik dl apkiltinamojo nuosprendio.
Pagindas BPK 3 str. 1 d. 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, dl kuri bauiamasis procesas
negalimas;
- Pakeisti nuosprend. Pagrindas - BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybs;
- Panaikinti nuosprend ir perduoti byl nagrinti teismui. Pagrindas byl inagrinjo alikas pirm.
inst. teismas arba byla inagrinta paeidiant BPK 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo
taisykles;
- Panaikinti nuosprend ir perduoti byl prokurorui. Pagindas IT metu suraytas i esms BPK 219
str. reikalavim nesilaikantis kaltinamasis aktas, paeidimo nenegalima itaisyti teisme ir ji trukdo
nagrinti byl.
Dl apskstos nutarties apeliacins instancijos teismo priimam nutari rys ivardintos BPK 326 str.
5 dalyje:
- Atmesti apeliacin skund;
- Panaikinti nutart;
- Pakeisti nutart.
BPK 326 str. 6 dalyje atskirai ivardintos apel. inst. teismo nutari, priimam inagrnjus skund dl
apskstos nutarties baudiamj byl nutraukti.
- Atmesti apeliacin skund;
- Panaikinti nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios insancijos teisme;
- Pakeisti nutart.
Nutarties atmesti apeliacin skund primimo pagrindas - nustatoma, jo skunde nurodyti argumentai
yra nepagrsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teistas ir pagrstas bei nenustatomi
pgrindai nuosprendiui panaikinti ar pakeisti.
Nutartis panaikinti pirmos instancijos nutart priimama tuo tveju, kai ji yra neteista ir npgrsta.
Jeigu apeliacins instancijos teismas nustato, kad neteista ar nepagrsta yra nutartis baudiamj
byl nutraukti, i nutart panaikina ir perdoda byl i naujo nagrintipirmos instancijos teismui.
Pirmos instancijos nutartis pakeiiama, kai apelaicins instncijos teismas nustato, jog kai kurie
kalausimai joje isprsti neteisingai arba i viso neisprsti.
4.3. Nuosprendi ir nutari turinys
Apeliacins instancijos teismo nuosprendi turinys reglamentuotas BPK 331 straipsnyje., o nutarties 322
straipsyje.

XIX tema. Nuosprendio vykdymas

NV samprata BP stadija, kurioje teismas pateikia nuosprend vykdyti, nagrinja ir sprendia su NV susijusius klausimus.
i stadija paprastai btina kiekvienoje byloje. Didel reikm gyvendinant BP paskirt: ikiteisminis tyrimas baudiamojoje byloje
02
gali bti atliktas greitai ir isamiai, teismas gali priimti teist ir pagrst nuosprend, taiau jei jis nebus vykdytas, ankstesns BP
stadijos praras savo reali prasm.
Bausms vykdymo subjektai - antstoliai, pataisos inspekcijos, aretins, pataisos namai, kaljimai, atviros kolonijos
vadovaujasi Bausmi vykdymo kodeksu ir kt. st. ios institucijos paduoda teismui teikimus atleisti nuteistj nuo bausms dl ligos,
lygtinai atleisti nuo laisvs atmimo bausms, pakeisti velnesne bausme, dalyvauja teismo posdiuose, kuriuose sprendiami ie
klausimai. Teismo vaidmuo svarbiausias atliekant NV pateikia nuosprendius vykdyti, sudaro teisin pagrind bausmi vykdymo
staigoms pradti ir atlikti bausmi vykdym, nagrinja ir sprendia su NV susijusius klausimus, vykdo nuosprendius. Prokuroras
kontroliuoja nuosprendi pateikim vykdyti ir jo vykdym, dalyvauja teismo posdiuose nagrinjant NV klausimus, gali apsksti
NV klausimais priimtas nutartis ir dalyvauti auktesniame teisme nagrinjant skund.
NV bendrosios nuostatos bendro pobdio apkaltinamojo nuosprendio vykdymo taisykls, kurios ireikia NV
humanizmo princip, sudaro slygas gyvendinti ios stadijos udavinius. Joms priklauso:
- Leidimas eimos nariams ir artimiausiems giminaiiams pasimatyti su nuteistuoju (BPK 341). Praymas paduodamas ratu,
teismas neprivalo jo tenkinti. Klausimas sprendiamas nutartimi.
- Priemons pasirpinti nuteistojo vaikais (343). is sprendimas laikinas, kol bus isprstas CT tvarka.
- Nuteistojo asmens turto apsauga (344)
- Nuosprendio ir nutarties privalomumas (346)
- Keli nevykdyt nuosprendi vykdymas (347)
- Nuosprendi vykdymo bendroji tvarka (348)
- Usienio valstybi teism nuosprendi ir Tarptautinio BP sprendim vykdymas (365)
Bendra taisykl, kad teismo nuosprendis turi bti nedelsiant vykdomas. Jei dl tam tikr objektyvi aplinkybi jis gali sukelti
sunkius padarinius nuteistajam ir sukelti komplikacij vykdymo procesui, vadovaujantis humanizmo principu bei procesinio
tikslingumo motyvais NV atidedamas. Taiau tik tais atvejais, kai asmuo nuteistas vieaisiais darbais, laisvs apribojimu,
aretu ar laisvs atmimu ir esant bent vienai i prieasi numatyt BPK 338 str.:
1) nuteistasis serga sunkia liga, kliudania atlikti bausm- kol pasveiks;
2) nuteistoji nia iki 1met.
3) Nuteistoji turi maamei vaik neturi bti apribota tv valdia. Iki jauniausiajam i vaik sueis 3m.
4) Nuteistajam atsitiko dideli nelaimi ir atsirado nepaprast aplinkybi
Apkaltinamuoju nuosprendiu, kuriuo skiriama bausm, vykdymas visa apimtimi praeina visus NV etapus, veikia BP ir bausmi
vykdymo normos. Nuosprendio siteisjimo momentu nustoja veikti nekaltumo prezumpcija. Asmuo laikomas kaltu ir todl
traukiamas baudiamojon atsakomybn, o pastaroji gyvendinama paskyrus bausm (BPK 335, 336, 338, 342).
BPK 349-357 str, numatantys nuosprendio vykdymo tvark, priklausomai nuo bausms ries, pareigoja teism po bausms
paskelbimo tuoj pat iaikinti nuteistajam paskirtos bausms atlikimo tvark, slygas, jo teises ir pareigas tai yra nuosprendio
procesinio vykdymo pradia.
NV stadijoje ikyla daug klausim, kuriuos pagal pobd, juos sprendiant teism ir posdyje dalyvaujanius asmenis galime
suskirstyti 2 grupes:
1) dl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin bei neatliktos laisvs atmimo bausms
dalies pakeitimo velnesne bausme ir lytinio paleidimo i laisvs atmimo vietos, nuteistojo atleidimo nuo bausms dl
ligos, viej darb, laisvs apribojimo, areto bausmi pakeitimas ir kt. 361 str 1d. iuos klausimus sprendia nuteistojo
bausms atlikimo vietos apylinks teismas, nes
a) apylinkes teismas, kurio teritorijoje yra bausms atlikimo staiga danai sprendia tokius klausimus, todl ia
susiklosto aiks ir pastovs klausim isprendimo kriterijai, formuluojasi teigiama teism praktika;
b) maesns organizacinio pobdio snaudos, taupomas moni laikas;
c) nurodytiems klausimams isprsti baudiamj byl turinys takos praktikai neturi.
Dalyvauja bausm vykdanios institucijos atstovas ir prokuroras. Jei nors vienas i j neatvyksta, posdis atidedamas.
2) dl baudos pakeitimo kita bausme; nuosprendio vykdymo metu kylani abejoni ir neaikum, pagal BPK 361 str
paalinimas; klausimai numatyti Bausmi vykdymo kodekse. Isprendia nuosprend prims teismas, nes koreguoja pat
dokument. Dalyvauja BV institucijos atstovas. aukiami nuteistasis, gynjas, prokuroras, bet j neatvykimas klausimo
sprendimo nesustabdo.
Asmenys, turintys teistum kuriems siteisjs teismo priimtas nuosprendis. Teistumas utraukia neigiam padarini, riboja
nuteistojo interesus.

XX tema. Byl procesas kasacins instancijos teisme

Byl procesas kasacins instancijos teisme yra BP stadija, kurioje pagal statyme numatyt proceso dalyvi arba prokuroro
kasacinius skundus tikrinamas siteisjusi teismo nuosprendi ar nutari teistumas. Etapai: 1) apskundimas; 2) kasacins bylos
parengimas; 3) kasacins bylos nagrinjimas.
Kasacijos reikms aspektai:
a) patikrinamas siteisjusi nuosprendi ir nutari teistumas bei itaisomos teism sprendimuose padarytos teiss
taikymo klaidos;
02
b) ia stadija gyvendinama proceso dalyvi teis apsksti teismo nuosprend ar nutart ir utikrinamos kitos j teiss ir
teisti interesai;
c) formuojama vienoda teism praktika aikinant ir taikant statymus ir kt teiss aktus. LAT biuletenyje Teism praktika
skelbia skyri plenarini sesij nutartis, trij ir iplstini septyni teisj kolegij, nutartis, dl kuri paskelbimo pritar dauguma
skyrius teisj. paskelbtas nutartis atsivelgia teismai, valstybs ir kt institucijos, kt asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kt
teiss aktus.
Bylas nagrinja tik LAT. Visas kasacines bylas teismo posdyje nagrinja LAT Baudiamj byl skyriaus trij teisj
kolegija, iimtis: iplstin septyni teisj kolegija, plenarin sesija.
Nra CPK kodekse numatyto kasacinio ribojimo baudiamojoje byloje kasacin skund galima paduoti ir dl apeliacine
tvarka neskst pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir nutari.
Kasatorius kasacin skund padavs asmuo. Skund gali paduoti tik BPK nurodyti asmenys. 367 str. 1 d.: prokuroras,
nukentjusysis , jo atstovas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, iteisintasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym. Kai
kurios sprendimus gali apsksti kt asmenys: JA atstovas (388str 4d), eimos nariai ar atstovas pagal st ( 404), civilinis iekovas ir
atsakovas, j atstovai (367 str 1). Jeigu skund paduoda asmuo, neturintis apskudimo teiss, skundas grinamas j padavusiam
asmeniui. Kasacinius skundus turi teis paduoti tik ie prokurorai: generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai (dl bet kurio apylinks ir
apygardos teismo priimt nuosprendi ar nutari, skundiam kasacine tvarka, Apeliacinio teismo nuosprendi ir nutari),
apygard vyriausieji prokurorai ir j pavaduotojai (dl atitinkamos apygardos teismo ar apygardos teritorijoje veikiani apylinks
teism priimt nuosprendi ir nutari). Gynjas savo vardu gali paduoti kasacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu
pareiktai nuteistojo ar iteisintojo valiai. Gynjas gali nepaisyti asmens, kuris yra neregys, kurias, nebylys ar dl kt fizini ar
psichini trkum negali pasinaudoti teise gynyb, jei nuteistasis nepilnametis.
Kasacinis skundas paduodamas LAT per 3 mn nuo nuosprendio ar nutarties siteisjimo dienos, praleidus termin
grinamas. Jei prajo maiau negu 1 metai, terminas gali bti atnaujintas dl svarbi prieasi(liga, ilgalaik komandiruot,
apeliacins instancijos nuosprendio ar nutarties nuorao isiuntimas suimtam nuteistam paeidiant terminus). Vienas ir tas pats
asmuo toje paioje byloje gali sksti tik vien kart. Nepilnameio nuteistojo ar iteisintojo kasacinis skundas, paduotas po to, kai
buvo inagrintas jo gynjo skundas nra pakartotinis, todl priimamas nagrinti. Ataukti skund galima tik iki bylos nagrinjimo
teismo posdyje pradios.
Apskundimo ir bylos nagrinjimo kasacine tvarka pagrindai:
1) netinkamai pritaikytas BK;
2) padaryta esmini BPK paeidim.
Jeigu skundas atitinka visus statymo keliamus reikalavimus, i teismo, inagrinjusio byl pirmja instancija, ireikalaujama
baud. byla. j gavus, LAT ar Baud. byl skyriaus pirmininkas priima nutart nagrinti byl Baud. byl skyriuje ir kasacin skund
ir byl perduoda jam.
Bylos parengimo nagrinti kasacin byl paskirtis yra sudaryti reikiamas procesines slygas bylai nagrinti.( BPK
373,374).
Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teismo posdyje. Vieas posdis, iskyrus BPK 9 str numatytus atvejus. Tvark
nustato BPK 377 str. ir kt BPK normos. teismo posdio pradia vyksta tokia pat tvarka kaip ir pirmosios instancijos teisme.
4.2.2. Teisjo praneimas:

377str.8d.Jame nurodoma, koks proceso dalyvis padav skund, kokius sprend. skundia, teism
nustatytas bylos apl.,jei nuosprendis buvo pakeistas, tai kodl, kasatoriaus praymas,praymo motyvai. Kitaip
nei apel. Proceso dalyviai neturi t. prayti pranej papildyti praneim.

4.2.3. Asmen kalbos:

377str.7,8d. pasako, k jie mano apie apskst sprend., kasac. Skund ir pasilo kok sprend. reikt priimti. Po
to kolegija ieina pasitarim kambar priimti nutarties.

4.3. Nutarties primimas ir paskelbimas:

atskirai nereglamentuota, taikoma 298 ir 299str.1-3 ir 6d. Balsuojama dl kiekvieno pagrindo. 380str.4d. Kaip
inote dabar turi bti surayta visa nutartis su visomis jos dalimis, taiau motyv skaityti nereikia, galima juos
trumpai paaikinti. Sprendim turi pasirayti visi teisjai. Atskiroji nuomon gali bti pagrindu LAT
pirmininkui paduoti teikim, numatyt 452str. Kasac.teismas inagr. byl priima nutart. Jos rys 382str. 1)
02
Skundas atmetamas, kai skundas nepagrstas, o apsksti sprend. yra teisti.2)Byla nutraukiama, kai buvo
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nors asmuo turjo bti iteisintas, tais atvejais, kaiprocesas buvo
negalimas, remiantis 3str. arba turjo bti atleistas nuo BA pagal 254str. 5d., 327str., taiau byla nebuvo
nutraukta. 3)byla perduodam i naujo nagr.pirmai instancijai, kai nagr. Buvo padaryti BPK paeidimai ir
nuosprendis nebuvo apskstas. Gali bti panaikinta tik dalis nuosprendio ar nutarties ir tik dalis bylos perduota
nagr. i naujo. 5) Gali bti perduota i naujo nagr. Apel. Tvarka, kai apel. Buvo padaryti paeidimai arba kai,
paeidimai stat. Buvp padaryti pirmos instancijos teisme ir apel. Teismas nuosprendio nepanaikino. 6)
pakeiiamas nuosprendis ar nutartis, kai buvo netinkamai pritaikytas baud. statymas Gali bti pakeista veikos
kvalifikacija, panaikinta dalis nuosprendio ar nutarties. Gali bti suvelninta bausm, jei pvz.: apel. Teismas
paeisdamas 320str.4d. asmens padt pablogino labiau nei buvo praoma apel. Skunde. Kasac byla gali bti
atidta remiantis 381str. Kasac nutarties turinys 384str.Atkreiptinas dmesys 384str. 9d., kadangi 454str. 6d.
buvo pripainta prietaraujania K., tai nutart turt pasirayti visi teisjai, kai plenarin sesija priima
nutart(bent jau a taip manau). Nutartis siteisja nuo jos primimo momento, neglai bti skundiamos, todl
nedelsiant vykdomos. Nutartis nra galutinis sprend. byloje, jeibyla perduodama nagr. I naujo, kitais atvejais
tai yra galutinis sprend. byloje. Teismas tada nagr. Byl dar turi remtis ir 386str. Byl i naujo nagr. Teismui
yra privalomi kasac. Teismo nurodymai, bei suvarymai skirti grietesn bausm ar pritaikyti sunkesn veik
numatant baud stat., taiau teismas turi nustatyti apl.kurios rodyt, kad asmuo tiktai padar sunkesn veik.
386str. Taiau jei kasac. Teismas toki suvarym nenustat, tada teismas nagr. Byl i naujo neturi teiss
apsunkinti nuteistojo padties, sugrietinant bausm ar pritaikant sunkesn veik numatant BK str. Generalin
prokuratra gavusi kasac. Teismo nutarties nuora, kur numato 385 str, gali io praneimu remdamasi
patraukti i.t. pareignus ar prokurorus atsakomybn.

XXI tema. Byl supaprastintas procesas

Tai procesas, kuris stat. Numatytais atvejais vyksta nesilaikant prastini proceso reikalavim ir kurio
metu siekiam , kad nuo proceso pr. iki pab. Praeit kuo maiau laiko.Supapr. BP NV tyrimo ir baud. byl
nagr. Procedra, kurios metu i. t. ir (ar) bylos nagr. teisme atliekamas per itin trump laik, atsisakoma atskir
proceso etap ar stadij arba jos i esms sutrumpinamos, papr. Tvarka atliekamai atskiri proceso veiksmai. Tai
leidia proces padaryti pig, greit ir sumainti teissaugos pareign ir teimo darbo krv, nors kai kurie
mano, kad taip yra didesn tikimyb priimti neteising sprend. Supapr.gali bti tiek visas procesas, tiek atskiri
procesiniai veiksmai ar stadijos. 2 supapr.proceso variantai:
1) teismo baud. sakymo primimo procesas ( supapr. pasiekiamas kitaip atliekant veiksmus arba atsisakant
tam tikr veiksm ar stadij.Baigus i.t. suraomas ne kaltinamasis aktas, o prokuroras surao pareikim
teismui dl teismo baud.sakymo idavimo, sprend. pirmosisos instancijos teisme priimamas per 7 d. nuo
pareikimo gavimo, nesurengiant teismo posdio ir nedalyvaujant proceso dalyviams)
2) pagreitintas procesas( supapr. Reikiasi tuo, kad byla nagr. Teisme t dien,kai padaroma veika arba ne
vliau kaip per 10d. nuo veikos padarymo.Vietoj kaltinamojo akto prokuroras rao pareikim teismui dl bylos
nagr. pagreitinto proceso tvarka. Bylos parengimas nagr.teisme praleidiamas teismo proceso vyksta t pai
dien, kai prokuroras teikia pareikim teismui, o jei kaltinamasis pageidauja laiko gynybai teismo posdyje
byla turi bti pr. nagr. Ne vliau kaip per 20d. nuo prokuroro atvykimo teism.)
TEISMO BAUD. SAKYMO PRIMIMO PROCESAS 418-425str
Tai prokuroro t., kai bylos apl. Aikios. 4 slygos: 1) i.t. atliktas dl N.V., u kuri yra numatyta skirti bauda(ji
gali bti vienintel bausm ar viena i alternatyvi bausmi) 2) su tuo turi sutikti tariamasis (jam turi bti
iaikinti padariniai: kad nebus rengiamas posdis, teismas jam baud paskiras tik susipains su i.t. surinkta
med., kad esant pagrindui gali bti nusprsta dl turto konfiskavimo, pareigojimo atlyginti proceso ilaidas ir
pan) 3) tam turi neprietarauti nukentjusysis, jis neturi bti padavs skundo(nordamas, kad bt paskirta
didesn bausm nei bauda arba, kad bt atlyginta jam ala) arba toks skundas turi bti atmestas ( 418str.4d.
jam praneama raytiniu praneimu, kuris teikiamas pasiraytinai) 4) neturi bti ikils alos atlyginimo
klausimas, t.y neturi bti paduotas civil iekinys arba dl alos atlyginimo turi bti susitarta.
tariamasis gali sutikti,a) nes gali tiktis, kad bus paskirta velnesn bausm nei byl sprendiant prastai.Jis
usitikrint, kad jam bus paskirta bauda, jei ji yra viena i alternatyvi bausmi arba net velnesn bausm u
baud.b) taip jis ivengs vieumo, nes nereiks atvykti posd.
Prokuroro pareikimo dl b.: 419str.tai kaltinamajam aktui prilygstantis proces. Dokumentas, juo yra
ubaigimas i.t. Kitaip nei kaltinamajame akte prokuroras nurodo skirtinos bausms dyd bei kaltinamojo
02
pozicij dl baudos dydio, tai teismo nepareigoja. Teisjas gali priimti 3sprend, kurie numatyti 420str. Nutart
nutraukti proces teisjas gali tik nustats, kad egzistuoja BPK 3str. numatyta apl. Teisjo nutartis perduoti byl
nagr. Teisme neskundiama. B..keliami tokie patys reikalavimai kaip ir nuospr., j sudaro angin, apraomoji
ir rezoliucin dalis. Tai tam tikta apkaltinamojo nuospr. Ris, nes B.. gali bti priimtas tik 1sprend., t.y asmuo
pripaintas kaltu.

Primus B.. kaltinamasis gali reikalauti surengti bylos nagr.teisme, tada byla nagr. Pagal 425str.Kaltinamojo
praymas neprivalo bti motyvuotas.Byl inagr. B..nepriimamas, priimamas nuosprendis arba nutartis
nutraukti proces.Tai skiriasi nuo papr. Bylos nagr. Tuo, kad kaltinimas yra palaikomas remiantis prokuroro
pareikimu, o ne kaltinamuoju aktu.Teismas gal keisti veikos kvalifikacij, skirti kitoki bausm, teismas nra
saistomas B.. skirtos baudos. Draudimo bloginti asmens padt pagal asmens skund princ. Tokiame procese
negalioja. Tuo atveju, kai yra keli kaltinamieji, bet ne visi jie apskundia B.. teismas turi t. patikrinti, ar
baud.stat. buvo pritaikytas tinkamai, j padtis gali bti velninama, bet jokiu bdu ne sunkinama. Kiti
subjektai B..apsksti neturi teiss. b.. NEGALI BTI APSKSTAS APEL.AR KASAC. TEISMUI.

3. PAGREITINTAS PROCESAS 426-432

Toks procesas gali vykti, jei yra 426str. 1d. numatytos slygos.Kas ta yra aikios apl.?Kai asmuo i karto
sulaikomas ar nustatomas, kai yra asmen maiusi n.v. padarym kai asmuo ukluptas darantis n.v., kai ant
asmens, jo drabui, jo bste yra aiks n.v padarymo pdsakai, kai asmuo pats atvyksta ir prisipasta padars
n.v.Prokuroras tada surao pareikim, kuris teisine reikme prilygsta kaltinamajam aktui.Kitaip nei pareikime
dl B.. prokurorui nebtina pasisakyti dl asmeniui skirtinos bausms.Tokiose bylose asmeniui nebtinai turi
bti teiktas praneimas apie tarim ir jis neturi btinai bti apklaustas.Vietoj kaltinamojo akto byl nagr.
Teisme yra perskaitomas pareikimas dl bylos nagr. Pagreitinto proceso tvarka.Kaltinamj btinai turi ginti
gynjas. Teismas be 254str. numatyt nutari gali priimti ir nutart grinti byl prokurorui, kai apl. Nra
aikios.Tokia nutartis nra skundiama, tada prokuroras turi ubaigti i.t. ir surayti kaltinamj akt arba
pareikim dl B.. Pagreitintas procesas tokioje byloje jau nebegalimas.Inagr. byl pagreitinto proceso tvarka,
priimtas nuosprendis ar nutartis gali bti skundiama apel. Arba kasac. Tvarka.

XXII tema. Baudiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinjant atskir kategorij bylas
1. Byl dl JA padaryt veik proceso samprata ir reikm 387-391
JA atsako tik u tas veikas, u kuri padarym BK spec. dalyje yra numatyta j atsakomyb. Toki veik yra
apie 50.Ypatumai yra numatyti, kad Ja galt atsakyti baud.tvarka, kad FA, padar n.v. moni, staig
priedangoje bt nubaudiami kartu su JA. 388str. numato, kad byl yra traukiamas JA atstovas. I.t.
pareignas ar prokuroras tirdami n.v. ir nustat, kad BA u j gali bti traukiamas JA, pranea apie tai JA
vadovybei ir pasilo paskirti atstov, juo gali bti 388str 1d. numatyti asmenys. Atstovu bus paskirtas
netinkamas asmuo, jei juo bus paskirtas darbuotojas BA traukiamas kaip FA, kai darbuotojas dl nepakankamo
profesinio lygio armenko isilavinimo negali tinkamai suvokti atstovo pareig esms, tuo atveju arba, kai JA
atstovo visai nepaskiria, i.t. pareignas ar prokuroras turi teis paskirti atstov, juo paprastai skiriamas
advokatas.teismas paskyrs bausm JA gali nutarti paskelbti nuosprend per iniasklaid BK 43str.
2. Priveriamj medicinos priemoni taikymo procesas 392-406
Baud.tvarka neatsako asmuo, kuris darydamas n.v. buvo nepakaltinamas, taip pat toks asmuo, kuris po veikos
padarymo arba po bausms paskyrimo tapo nepakaltinamas.Tokiems asmenims, gali bti taikomos
priveriamosios medicinos priemons.Jos numatytos 98str. Jos gali bti taikomos ir ribotai pakaltinam
asmeniui.Jeigu ekspertizs ivada asmuo pripastamas ribotai pakaltinamu, i.t. yra atliekamas ir byla nagr.
Bendra tvarka, tik teismas gali tokiam asmeniui skirti tiek bausm j suvelnindamas, tiek ir priveriamsias
medicinos priemones. ios priemons nra kriminalins bausms, jos yra tik valstybs prievartos priemons,
todl jas teismas skiria tik inagr. byl teisiamajame posdyje. Jos taikomos siekiant visuomen apsaugoti nuo
psichini ligoni, paius juos apsaugoti nuo savo veiksm, taip pat siekiant juos igydyti.

02
2.3. Ikiteisminio tyrimo atlikimo ypatumai
Bylose, kuriose procesas pradtas dl priveriamj medicinos priemoni taikymo, ik. tyrimas atliekamas bendra BPK nustatyta
tvarka su papildomomis garantijomis, numatytomis BPK 349 str.
Jeigu ik. tyrimo metu ikyla abejoni dl asmens pakaltinamumo (pvz., labai iaurus nusikaltimas, keistas elgesys ir pan.), ik.
tyrimo teisjo nutartimi paskiriama teismo psichiatrijos ekspertiz.
iose bylose specifika yra tai, kad pripainus asmen nepakaltinamu, ik. tyrimo pareignas jam nepaskiria kardomosios priemons
nesurao praneimo apie tarim, nesupaindina su bylos mediaga, prokuroras neparao kaltinamojo akto.
Ik. tyrimo pabaiga reglamentuota BPK 397 ir 398 str.
2.4. Bylos nagrinjimas teisme
Bylos dl priveriamj medicinos priemoni taikymo nagrinjimo teisme yra du variantai :
Bylos, gautos su prokuroro nutarimu, nagrinjimas (BPK 399 ir 400 str);
Bylos nagrinjimas, kai asmens psichika sutriko po bausms paskyrimo ( BPK 402 str.)

2.5. Teismo nutartys
reglamentuoja BPK 403 str. , o nutari apskundim BPK 404 str.
Atkreipkit dmes BPK pakeitim:
pakeitimas
403 straipsnio 2 dalies 2 punkte po odio slygomis rayti od specializuotose ir punkt idstyti taip:
2) stacionarin stebjim bendro stebjimo slygomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros staigose;
2.6. Klausim, kylani taikant priveriamsias medicinos priemones, isprendim reglamentuoja BPK 405 ir 406 str.

3. Privataus kaltinimo procesas

3.1. Privataus kaltinimo proceso samprata
Kaltinimas gali bti valstybinis j vykdo prokuroras, ir privatus j vykdo nukentjusysis ar jo atstovas. BPK 407 str. ivardija
privataus kaltinimo pobdio veikas. Privataus kaltinimo pobdis joms suteikiamas dl to, kad tokiu atveju pats nukentjusysis turi
sprsti, ar iomis veikomis jo interesai paliesti taip atriai, kad dl to verta kreiptis teism. Be to, neretai nemanoma vertinti tam
tikrus veiksmus kaip eidianius ar kitaip eminanius mogaus garb ir orum, jeigu tas asmuo, prie kur tokie veiksmai vykdyti,
pats nelaiko juos eminaniais ir pan.
Privataus kaltinimo proceso iskirtiniai bruoai:
1. procesas dl veiksm, ivardyt BPK 407 str., pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentjusiojo skundas ar jo teisto
atstovo pareikimas;
2. iose bylose ik. tyrimas neatliekamas, iskyrus atvejus, kai to reikalauja prokuroras;
3. tokiose bylose kaltinim teisme palaiko nukentjusysis arba jo teistas atstovas;
4. procesas nutraukiamas, jeigu nukentjusysis susitaiko su kaltinamuoju.
Taiau BPK 409 str. reglamentuojami iimtiniai atvejai, kai privataus kaltinimo bylos virsta valstybinio kaltinimo objektu.
3.2. Skundo ar pareikimo padavimas
Asmenys, turintys teis paduoti skund ar pareikim ivardyti BPK 408 str.
Nukentjusiojo skundas yra reikmingas procesinis dokumentas, nes juo:
Ireikiama asmens valia , kad kaltininkas atsakyt pagal baud. statymus ir bt nubaustas;
Pradedamas privataus kaltinimo procesas;
Nustatomos nagrinjimo teisme ribos.
Skundo turin reglamentuoja BPK 412 str.
3.3. Taikinamasis posdis
yra privalomas preliminarinis privataus kaltinimo byl proceso etapas, kur reglamentuoja BPK 413 str.
3.4. Bylos nagrinjim teisme
nagrinja BPK 414 ir 415 str.
3.5. Kiti klausimai, susij su privataus kaltinimo procesu
( perjimas i privataus kaltinimo valstybin kaltinim BPK 409 str., perjimas i valstybinio kaltinimo privat kaltinim BPK
417 str., prieprieinio skundo nagrinjimas BPK 410 str., prisijungimas prie privataus kaltinimo BPK 411 str.)
02
4. Byl procesas kaltinamajam nedalyvaujant (procesas u aki)
4.1. Byl proceso kaltinamajam nedalyvaujant samprata
Procesas u aki (dar vadinamas in absentia), kai leidiamas bylos nagrinjimas teisme nesant kaltinamojo yra demokratinse
valstybse reta iimtis. LR PBK is atvejis tvirtintas 433 str., taiau ms alies teism praktikoje procesas u aki praktikai nra
taikomas ir ateityje tikriausiai bus taikomas itin retai.
4.2. Bylos nagrinjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka ir ypatumai
nagrinjami BPK 434 437 str.
4.3. Kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendio apskundimas
aptariamas BPK 438 str. ( tarptautiniai mogaus teisi apsaugos standartai reikalauja, kad asmeniui, kurio byla buvo inagrinta jam
nedalyvaujant, bt sudaryta galimyb pakartotiniame teismo procese bandyti rodyti, kad in absentia proceso buvo priimtas
neteisingas sprendimas).

XXIII tema. emesnij teism nutari apskundimas auktesniesiems teismams ir skund nagrinjimas

1. Apskundimo samprata ir tvarka
Asmenys, jeigu jie mano, kad teismo nutartimi yra paeistos ar apribotos j teiss, gali jas apsksti. Nutari ries ir turinio, j
padarini ir skaudumo mogui lygio poiriu skundai dl teismo nutari gali bti gana vairs ir j, kaip rodo praktika, pasitaiko
nemaai.
is apskundimas yra naujo baudiamojo proceso statymo optimalumo prado svarbus iraikos elementas:
1. skund padavimo tvarka yra gana paprasta, todl asmenys gali i karto reaguoti savo teisi ir teist interes paeidimus be
didesni procesini formalum paduodami skund;
2. skundas patenka i auktesnj teism ir ten isprendiamas pakankamai glaustais terminais, todl palyginti greitai atkuriamos
paeistos teiss;
3. dl glaust termin ivengiama didesnio teismo proceso vilkinimo;
4. auktesniesiems teismams, esant pagrindui, panaikinant ir pakeiiant nutartis, daromas rimtas poveikis emesnij teism
darbui.
Apsksti galima bet kokias emesnij teism nutartis, iskyrus tuos atvejus, kai BPK numato tam tikr atskir nutari
apskundimo tvark, pvz., BPK 65, 74, 130, 313, 403 str. Be to, negali bti apskundiamos nutartys nutraukti baud. byl jos
skundiamos ir nagrinjamos apeliacine tvarka.
Skunde turi bti nurodoma: auktesniojo teismo pavadinimas, prims nutart emesnysis teismas, nutarties esm, apskundimo
motyvai, pareikjo reikalavimai.
Apskundimo tvarka nurodyta BPK 440 str.
2. Skundo nagrinjimo auktesniajame teisme tvarka
Skundo nagrinjimo tvarka BPK 441 str. todl toliau pateikiami svarbiausi ir tiesiogiai straipsnyje netvirtinti momentai:
Dl skundo paskyrimo nagrinti teisjui ar trij teisj kolegijai (vien i i teisj patvirtinant kolegijos pirmininku) suraomi
patvarkymai.
Gali bti taip, kad skundo inagrinjimo laikotarpiui emesniojo teismo teisiamajame posdyje daroma pertrauka, dl kurios
procesas pailgja, todl auktesnysis teismas turt inagrinti skund per trumpesn, nei straipsnyje tvirtint 7 dien laikotarp.
Jeigu skund padavs suimtas kaltinamasis ar nuteistasis gynjo neturi, teismas paskiria gynj BPK 50 str.nustatyta tvarka. Jei
skund padavs kaltinamasis ar nuteistasis yra laisvje, jie gali patys dalyvauti teismo posdyje (su teise su savimi atsivesti ir gynj).
Jeigu teismo posdyje dalyvauja prokuroras (tai jam gali bti aktualu, jei skundiam nutart teismas prim prokuroro iniciatyva),
jis gali pasakyti savo nuomon dl svarstomo skundo.
3. Auktesniojo teismo sprendim rys (BPK 442 str.)
Jeigu auktesnj teism patenka skundai nesilaikant BPK 440 str. nustatytos tvarkos arba juose skundiamasi dl, pareikjo
nuomone, neteist teismo veiksm, taiau faktikai tokie veiksmai neforminti procesine nutartimi, numatyta BPK 253 str., tokie
skundai nenagrinjami ir nesprendiami, apie tai praneant skundo autoriui.
Priimamos nutartys:
1. Nutartis atmesti skund ir palikti galioti teismo nutart priimama tada, kai ji yra teista ir pagrsta, o skundo motyvai yra
neteisingi arba neesminiai;
2. Nutartis panaikinti teismo nutart ir priimti dl skundo nauj sprendim priimama tuo atveju, jeigu emesnysis teismas
svarstomu klausimu padar nepagrstas ivadas ir prim neteising sprendim;
3. Nutartis pakeisti teismo nutart priimama, kai emesnysis teismas svarstomu klausimu i esms prim teising, taiau
neisam ar netiksl sprendim.
Nutartis sigalioja nuo jos primimo dienos ir yra neskundiama (BPK 442 str.2 d.) tuo siekiama padidinti auktesniojo teismo
nutarties vykdymo organizuotum, jos stabilum, proceso dalyvi interes apsaug.

02

XXIV tema. Baudiamosios bylos atnaujinimas

1. Atnaujinimo samprata, reikm ir rys
Jeigu dl naujai paaikjusi aplinkybi ar koki nors kit prieasi galutinis teismo sprendimas nra teistas ar pagrstas, toks
sprendimas neturi bti vykdytas, nes prieingu atveju nebt gyvendintas teisingumas ir utikrinta baudiamojo proceso paskirtis
kad nusikalstam veik padars asmuo bt teisingai nubaustas ir nebt nuteistas nekaltas asmuo, BPK numato baud. bylos
atnaujinimo galimyb.
Atnaujinimas nra baud. proceso stadija, o baud. proceso institutas, iimtinis etapas.
Taigi, baud. bylos atnaujinimas iimtinis etapas, vykstantis esant ypatingoms, numatytoms slygoms baud. proceso statyme,
kuriame tikrinamas siteisjusio teismo nuosprendio ar nutarties teistumas ir pagrstumas.
Baud. bylos atnaujinimo rys:
1. Atnaujinimas dl naujai paaikjusi aplinkybi (BPK 443-450 str.) vyksta paaikjus faktams, neinomiems priimant
nuosprend ar nutart. Naujai paaikjusios aplinkybs tvirtintos BPK 444 str.;
2. Atnaujinimas dl aikiai netinkamo baud. statymo pritaikymo (BPK 451-455 str.) - vyksta paaikjus, jos teism
sprendimuose akivaizdiai netinkamai pritaikytas baud. statymas ir dl to reikia lengvinti nuteistojo teisin padt.
3. Atnaujinimas dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus Teisi Teismo sprendim (BPK 456-
461str.) vyksta tuomet, kai Jungtini Taut mogaus teisi komitetas pripasta, kad sprendimas nuteisti asmen yra
priimtas paeidiant Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt ar jo papildomus protokolus, arba Europos mogaus Teisi
Teismas pripasta, kad sprendimas nuteisti asmen priimtas paeidiant mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencij ar jos papildomus protokolus, jeigu paeidimai pagal pobd ir sunkum kelia pagrst abejoni dl asmens
nuteisimo ir besitsiantys paeidimai gali bti itaisyti tik atnaujinus nuteistojo byl. ( Iki vadovlio paraymo momento, t.y.
2005 met, Europos mogaus Teisi Teismas buvo prims 19 galutini sprendim bylose prie Lietuv.)
Visoms atnaujinimo rims bendra yra tai, kad visais atvejais bylos atnaujinimas galimas tik po to, kai bylos nagrinjimas yra
baigtas ir prastinse baud. proceso stadijose byla jau negali bti nagrinjama (t.y. sprendimas yra galutinis). Be to, visais atvejais
sprendim dl atnaujinimo gali priimti tik Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Skiriasi rys savo pagrindais ir slygomis bei
atnaujinimo procedromis.
Atnaujinimas reikmingas tuo, kad taikant institut yra itaisomos siteisjusiuose nuosprendiuose ar nutartyse teism padarytos
klaidos.
2. Atnaujinimas dl naujai paaikjusi aplinkybi

2.1. Naujai paaikjusi aplinkybi svoka ir rys
Naujai paaikjusios aplinkybs siteisjusiu teismo nuosprendiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai,
neinomi priimant nuosprend ar nutart, dl kuri siteisj teismo nuosprendis ar nutartis yra neteisti ir napagrsti.
ias aplinkybes ivardija BPK 444 str.:
BPK 444 str. 1 d. 1 p. iuo atveju numatytos dvi btinos slygos:
1.melagingi ar netikri rodymi, kuriais grindiamos nuosprendio ar nutarties ivados (jei negrindiamos nra pagrindo
atnaujinti byl);
2.rodym melagingumas ar netikrumas nustatytas siteisjusiu teismo nuosprendiu.
Parodymai melagingi yra tuomet, kai jie neatitinka tikrovs ir tokius parodymus smoningai duoda arba ekspertizs akt pateikia
asmuo, bdamas sptas, kad dl to gali kilti baud. atsakomyb. Kitais rodymais gali bti bet kokie duomenys, kuriuos teismas
pripaino rodymais: specialisto ivada, dokumentai, daiktiniai rodymai, taip pat melagingas ar inomai neteisingas vertimas, jeigu jis
susijs su rodymais, kuriais grindiamas nuosprendis.
BPK 444 str. 1 d. 2 p. iuo atveju nusikalstami piktnaudiavimai yra tyins nusikalstamos veikos, kurias padar teisjai,
nagrindami byl. Piktnaudiavimas taip pat turi bti nustatytas siteisjusiu teismo nuosprendiu.
BPK 444 str. 1 d. 3 p. iuo atveju tai yra prokuror, ik. tyrimo staig pareign ar ik. tyrimo teisj, atlikusi ik. tyrim arba
atskirus tyrimo veiksmus, kontroliavusi ik. tyrim, tyins nusikalstamos veikos. Btinai turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp
piktnaudiavimo ir neteisto bei nepagrsto nuosprendio primimo.
BPK 444 str. 1 d. 4 p. iuo atveju kitokiomis naujai paaikjusiomis aplinkybmis gali bti aplinkybs, kurios vienos ar kartu su
anksiau nustatytomis aplinkybmis rodo: kad nusikalstam veik padar kitas asmuo, kad asmuo, kuris buvo laikomas nuudytu, yra
gyvas, taip pat liudytojo ar nukentjusiojo parodym neteisingumas, jeigu is asmuo siningai klydo ir pan. Aplinkybs, kurios
priimant nuosprend buvo inomos, negali bti naujai paaikjusiomis. iame punkte numatytos aplinkybs nustatomos ne
siteisjusiu teismo nuosprendiu, o tyrimu, kuris atliekamas BPK 446 ir 447 str. numatyta tvarka.
2.2. Proceso dl naujai paaikjusi aplinkybi pradjimas ir naujai paaikjusi aplinkybi tyrimas
BPK 445 str. numatytas 1 met nuo nauj aplinkybi paaikjimo dienos atnaujinimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo
nuosprendio, kuriuo nustatomos naujai paaikjusios aplinkybs, siteisjimo dienos, arba nuo prokuroro ivados suraymo dienos
tuo atveju, kai naujai paaikjusios aplinkybs nustatomos atliekant tyrim. Jei paaikjusios aplinkybs rodo, kad asmens padtis turi
bti sunkinama (grietinama bausm ir pan.), reikia atsivelgti ir BK 95 str. numatytus apkaltinamojo nuosprendio primimo
senaties terminus. Byla gali bti atnaujinta ir mirus nuteistajam, jeigu reikia j reabilituoti (BPK str. 1 d. 7 p.)
Proceso dl naujai paaikjusi aplinkybi pradjimas tvirtintas BPK 446 str.
02
Pabrtina, kad proces dl naujai paaikjusi aplinkybi gali pradti tik prokuroras ( savo iniciatyva arba pagal BPK 446 str. 1 d.
ivardint asmen pareikim ).
BPK nereglamentuoja nei pareikimo turinio, nei inagrinjimo termin, nei nagrinjimo tvarkos ie klausimai sprendiami
vadovaujantis bendraisiais baud. proceso principais, pvz., pareikimas raomas laisva forma, taiau i jo turi bti aiku, koks
proceso dalyvis paduoda pareikim, dl kokios bylos ir kokio teismo sprendimo, dl koki aplinkybi praoma atnaujinti proces ir
pan.
Naujai paaikjusi aplinkybi tyrimas atliekamas vadovaujantis BPK taisyklmis, reglamentuojaniomis ik. tyrim, t.y. galima
atlikti visus ik. tyrimo veiksmus, tiktai negali bti taikomos procesins prievartos priemons, yra tam tikra apklausos specifika.
BPK tyrimo termin nenustato, todl jis turi bti atliktas per kuo trumpiausius terminus.
Naujai paaikjusi aplinkybi tyrimo baigimas reglamentuotas BPK 447 str. priklausomai nuo to, ar naujos aplinkybs tyrimo
metu pasitvirtina, prokuroras gali surayti arba ivad, arba nutarim nutraukti proces.
2.3. Klausimo dl baud. bylos atnaujinimo sprendimas teisme ir teismo priimamos nutartys
Atnaujinimo teisme tvark nustato BPK 448 str, tiktai svarbu pabrti, kad teisj kolegija prokuroro ivad ir tyrimo mediag
nagrinja vieame teismo posdyje iskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus.
Priimamas nutartis ivardija BPK 449 str.:
1. Panaikinti teismo nuosprend ar nutart, atnaujinti byl ir perduoti j:
i naujo tirti (kai reikia nustatinti nusikalstamos veikos aplinkybes, o teisiamajame posdyje to padaryti
nemanoma) arba
i naujo nagrinti teisme (kai kaltinamojo veik reikia kvalifikuoti pagal kit baud. statym);
2. Panaikinti teismo nuosprend ar nutart ir nutraukti byl ( kai nustatomos aplinkybs, dl kuri procesas negalimas arba
atleidimo nuo baud. atsakomybs pagrindai);
3. Atsisakyti atnaujinti byl (kai naujos aplinkybs nenustatytos arba jos neturjo takos sprendimo teistumui ir pagrstumui).
ios nutartys suraomos vadovaujantis BPK 384 str. nustatytomis taisyklmis, reglamentuojaniomis kasacins instancijos
teismo nutarties turin.
Proces atnaujinus byl reglamentuoja BPK 450 str.

3. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo

3.1. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo pagrindai

Baudiamojo proceso paskirtis ir udaviniai reikalauja, kad baudiamasis statymas bt tinkamai pritaikytas jau
pirmosios instancijos teisme, o jeigu is teismas to nepadaro apeliacins ir kasacins instancijos teisme. Taiau dl tam tikr
prieasi nuteistasis gali laiku neapsksti pirmosios instancijos teismo nuosprendio nei apeliacine nei kasacine tvarka, arba
apeliacins ar kasacins instancijos teismai gali baudiamojo statymo taikymo klaid ar patys j padaryti.
Aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo klaidos siteisjusiuose teismu sprendimuose gali bti itaisytos
atnaujinu baudiamj byl. BPK 451 str numato kad baudiamoji byla gali bti atnaujinama ne bet kokio netinkamo baudiamojo
statymo pritaikymo atveju o tik esant dviem slygoms:
1. Pagal nuosprendiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdiai netinkamai
pritaikytas B. i slyga reikia jog sprendiant baudiamosios bylos atnaujinimo klausim nuosprendiuose ir nutartyse
nurodytos aplinkybs nekvestionuojamos, preziumuojama jog nustatytos teisingai, o tiktai sprendiama ar ioms
aplinkybms tinkamai pritaikytas B.
2. Dl to reikia palengvinti nuteistojo padt; i slyga reikia, kad atnaujinti baudiamj byl galima tik tuo atveju,
jeigu tinkamai pritaikius baudiamj statym reikia palengvinti nuteistojo teisin padt. Jeigu tinkamas baudiamojo
statymo pritaikymas sunkint nuteistojo teisin padt, pvz. veik reikt kvalifikuoti pagal st. numatant sunkesn
nusikalstam veik, paskirti grietesn bausm ir pan. Bylos atnaujinti negalima, nepaisant to jog nuosprendiu ar nutartimi
nustatytoms bylos aplinkybms baudiamasis statymas pritaikytas netinkamai.
BPK 451 str pateiktas isamus bylos atnaujinimo pagrind sraas. Sraas yra isamus, dl to kitokiais pagrindais atnaujinti
byl draudiama. Dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo gali bti atnaujinama bet kokia baudiamoji byla,
neatsivelgiant tai, kokie teismai ir kokia tvarka i byl nagrinjo. BPK 451 str nurodo ir kokia bylas galima atnaujinti.

3.2. Pareikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo primimas

452 str numato asmenis kurie gali paduoti praymus aukiausiajam teismui dl baudiamosios bylos atnaujinimo:
o nuteistasis
o atstovas pagal statym
o gynjas
o generalinis prokuroras
o LAT pirmininkas (jis gali paduoti teikim teisj kolegijai);
02
Kiti proceso dalyviai gali tik prayti LAT pirminink ar generalin prokuror paduoti pareikim ar teikim dl aikiai netinkamo
baudiamojo statymo pritaikymo.

sprendimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo primimas detaliai reglamentuotas BPK 452 ir 453 str. Atkreiptinas
dmesys, kad pareikim dl bylos atnaujinimo galima paduoti tik iki tol, kol:
o nuteistasis baigs atlikti paskirt bausm,
o kol baigsis laikas kuriam atidtas bausms vykdymas, arba
o kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin.
Pasibaigus iems terminams paduotas pareikimas nepriimamas ir nenagrinjamas.

Baudiamosios bylos atnaujinimo klausim sprendia LAT Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegija raytinio proceso
tvarka. Inagrinjusi pareikim dl baudiamosios bylos atnaujinimo kolegija priima nutart kuria:
o arba atmeta praym kai pagal nuosprendiais ar nutartimis nustatytas aplinkybes nra pagrindo manyti, jog akivaizdiai
netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas, arba kai netinkamas baudiamojo statymo pritaikymas motyvuojamas
neteisingai nustatytomis bylos aplinkybmis, netinkamu rodymu vertinimu, baudiamojo proceso statymo paeidimais ar
kitais vertinamaisiais argumentais.
o arba baudiamj byl atnaujina ir perduoda j nagrinti LAT Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijai.

3.3. Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys

BPK 454 ir 455 str.
Kai LAT Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegija priima nutart atnaujinti baudiamj byl, LAT pirmininkas ar
Baudiamj byl skyriaus primininkas sudaro teisj kolegij kuriai perduota baudiamoji byla, paskiria pranej, kolegijos
pirminink ir, suderins su praneju, nustato teismo posdio dat. Kolegijos, nagrinjanios byl sudtyje gali bti ir teisjai,
sprend bylos atnaujinimo klausim. Pranejas paveda baudiamj byl skyriaus ratinei isisti praneimus apie teismo
posdio viet ir laik prokurorui, gynjui, nuteistajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam ir jo atstovui.
Atnaujinta byla nagrinjama pagal BPK 454 nustatyt tvark. Byla nagrinjama vieame teismo posdyje, iskyrus BPK 9 str
numatytus atvejus.

455 str. numatytos nutartys kurias priima teismas inagrinjs byl:
BPK nereglamentuoja teismo, inagrinjusio atnaujint baudiamj byl, nutarties turinio. Praktikoje mutatis mutandis
vadovaujamasi BPK 384 str. Teismo nutartis siteisja nuo jos paskelbimo momento ir negali bti skundiama.

4. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus Teisi Teismo
sprendim.

4.1. Baudiamosios bylos atnaujinimo dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus Teisi Teismo sprendim
prielaidos

Europos mogaus Teisi Teismo jurisdikcija visose bylose, susijusiose su konvencijos aikinimu ir taikymu, pripainta kaip
privaloma neterminuotai.
Europos mogaus Teisi Teismas steigtas siekiant utikrinti, kad bt laikomasi sipareigojim, prisiimt pagal
Konvencij ir jos protokolus. is teismas nagrinja bylas pagal piliei, nevyriausybini organizacij ar asmen grupi,
teigiani, kad jie yra Lietuvoje padaryto konvencijoje ar jos protokoluose tvirtint paeidim auka, individualias peticijas.
BPK numatyta galimyb atnaujinti baudiamj byl dl Europos mogaus Teisi teismo sprendimo t.y kai Europos mogaus
teisi teismas pripasta, kad sprendimas nuteisti asmen yra priimtas paeidiant mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencij ar jos papildomus protokolus.
BPK 456 str. numato baudiamosios bylos atnaujinimo dl JT mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus teisi
teismo sprendim pagrindus. Atkreiptinas dmesys kad baudiamoji byla gali bti atnaujinama ne dl bet koki Pakto ar
Konvencijos paeidim, kuriuos konstatavo Jungtini Taut mogaus teisi komitetas ar Europos mogaus teisi teismas, o tik
dl toki, kurie susij su sprendimu nuteisti asmen. Sprendimas nuteisti asmen iuo atveju suprantamas plaija prasme. Tai
bet koks Lietuvos teism sprendimas, kuriuo konstatuota, jog asmuo padar BK numatyt nusikalstam veik nepriklausomai nuo
to, ar tokiu sprendimu paskiriama bausm, ar asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Tai gali bti:
o teismo nutartis nutraukti byl, kuria konstatuota, jog asmuo padar nusikalstam veik; apkaltinamasis nuosprendis;
o nuosprendis, kuriuo nutraukiama byla;
o nutartis taikyti asmeniui priveriamj medicinos priemon,
o teismo baudiamasis sakymas,
o apeliacins instancijos teismo nutartis ar nuosprendis, kuriais konstatuota, jog asmuo padar nusikalstam veik.
o kasacins instancijos teismo nutartis.
02
Kita btina slyga bylai atnaujinti kai konstatuoti konvencijos paeidimai kelia pagrst abejoni teismo sprendimo nuteisti
asmen teistumu ir pagrstumu.
Teismo sprendimo teistumu ir pagrstumu galima abejoti kai buvo paeista asmens teis nepriklausom ir nealik teism, kai
paeistos asmens teiss teisminio nagrinjimo metu arba teism sprendimai pagrsti duomenimis, surinktais ar inagrintais
paeidiant Pakte arba Konvencijoje garantuotas asmens teises.
Baudiamoji byla turi bti atnaujinta taip pat tada kai po nuteisimo besitsiantys Pakto arba Konvencijos reikalavim paeidimai
gali bti itaisyti tik atnaujinus baudiamj byl.

4.2. Praymo ar teikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinjimas

Pagal BPK 457 str. Praym gali pareikti:
o Asmuo kurio atvilgiu buvo padaryta Pakto ar Konvencijos paeidim
o Jo teisi permjas asmens padavusio peticij Europos mogaus teisi Teismui, pdinis ar artimasis giminaitis, po io
asmens mirties pareiks pageidavim tsti byl Europos mogaus Teisi teisme jei ETT pripasta jog toks asmuo turi
teist interes tsti byl pareikjo vardu.
o i asmen galiotas atstovas
o Lietuvos generalinis prokuroras
o LAT pirmininkas

Praymo padavimo tvark numato BPK 458 str.
BPK 459 2d. numatyta kad teisj kolegija i nagrinjusi praymo ar teikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo priimtinumo
klausim gali priimti viena i nutari:
1. Praym ar teikim atmesti kaip nepagrst ir baudiamosios bylos neatnaujinti. Tok sprendim priima jeigu nenustatoma
BPK 456 str numatyt bent vienos i slyg.
2. Praym ar teikim perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai kompetentingai institucijai. Jeigu
nustatoma kad Pakto ar Konvencijos paeidimai nustatyti ne baudiamojoje byloje.
3. Praym ar teikim priimti ir baudiamj byl atnaujinti, jeigu yra BPK 456 numatyti pagrindai.

4.3. Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys

Nagrinjama BPK 460 str numatyta tvarka.
BPK 461 str numatytos nutartys kurias priima teismas:

Svarbiausi aspektai:
o Praymas ar teikimas atmetamas ir paliekami galioti teism nuosprendiai bei paskesns teism nutatys kai nustatoma, jog
Jungtini Taut mogaus teisi komiteto ar ETT nustatyti Pakto ar Konvencijos paeidimai pagal pobd ir sunkum
nekelia abejoni dl asmens nuteisimo arba kai padaryt paeidim nra galimybs itaisyti.
o Nuosprendis bei paskesns teism nutartys panaikinamos ir byl nutraukiama, kai padaryti Pakto ar Konvencijos
paeidimai kelia abejoni dl asmens nuteisimo ir kai i paeidim nra galimybs itaisyti perdavus byl i naujo tirti ar i
naujo nagrinti teisme.
o Nuosprendis ir paskesns teism nutartys naikinamos ir byla pduodama i naujo tirti, i naujo nagrinti pirmosios
ar apeliacins instancijos teisme priklausomai nuo to, kurioje proceso stadijoje galima itaisyti padarytus Pakto arba
Konvencijos paeidimus.
o Jeigu Pakto arba Konvencijos paeidimai buvo padaryti kasacins instancijos teisme ir juos galima itaisyti naikinama
kasacine nutartimi ir priimama nauja nutartis. iuo atveju byla neperduodama nagrinti kasacins instancijos teisme, nes
ji vis tiek turt bti nagrinjama LAT Baudiamj byl skyriuje.

BPT Konspektas

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

BPT Konspektas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Puslapis 1 i 90 Baudiamojo proceso teis Created byTEbd04-02

I tema. Baudiamojo proceso samprata. ................................................................................................................. 8

You might also like