Justinas Straigis

Mgjikoji bitininkyst

vadas
Tie mai, darbts, ventais laikyti sutvrimai visuomet buvo ir yra turtas...
L. Pikinait-Kazlauskien

Bits

dl

specifinio j

teikiamo produkto - medaus pirmyktje ventais Dievo

ir vako Lietuvi o j Tik-

monms naikinimas ta, jo kad

rpjo jau laikomas ir

bendruomenje.

mitologijoje jos

vadinamos

vaballiais, todl

nuodme ir u tai net kurioje spieius

baudiama.

bits paios pasirenka eiminink, sodybos, o savininkai - biiuliais.

tapdavo senobendru

bitininko

susimet,

turtu, gaus biiulis.

Taip prasidjo grai motaur od ir kiti kommaai pavairs ied

ir bits draugyst, padovanojusi dar vien Bramsas ir taip

Bii pasaulio avesiui nebuvo abejingas ]. poetas avjosi alia stamu, Siuo metu bii bet tobulu poiris Be 1) ms egzistuojaniu bii pasauliu.

pozitoriai, amin bit ir liepos iedo idil.

Ne vienas garsus

bites gerokai platesnis. - entomofilini neapsieina mgstamas ems bii

Populiars kio augal

produktai, jos

apdulkintojus. utertumo Bii j auginimas moni dav:

ir mokslas, jos daugelio

- gamtos profesibitiir

indikators. labai vairiausi Lietuvos usimimas. tobulinti; bii bitinink Su pravartu reikalingos pirmiausia 2) Dvideimtasis amius

ninkams 3) mis; 6) kauti

ISBN 8 8 9 6 - 0 9 - 2 4 0 - X Justinas Straigis, 2002 Margi ratai", 2002

vairi konstrukcij

rminius avilius mokslin bitmis

mint juos naujas 4)

bii gyvenimo 5)

samprat; mirnir vari ras

rases - bitininkavim su draugijas; ivardytomis susipainti slygomis, inios. skiriamas savo o

visuomenin bitininkavimo norint renkant

bitininkyst; naujovmis ekologikai bitinin-

varoatoz.

negerovmis produkcij, is leidinys naudos ir

skmingai

varoalozinmis

pradedantiesiems, protu bei

bet jame

bitininkaujantys

moksleiviai.

I kur tos bits

Kuo daugiau inome apie bites, tuo aikiau,
D.

l a n k s t , p a p r a s t s a v o n a t r a l i u t o b u l u m u , o k a r t u ir labai s u d t i n g. B i i p a i n i m a s reikalauja e l e m e n t a r i i a n d i e n i n i b i o l o g i n i o gyvenimo painimo pagrind. BITINIAI J vienos kaip valdia namuose tvarkos,

kiek daug dar turime suinoti.

Batleris

m o g u s e m j e g y v e n a kit g y v n karalystje, kurioje d o m i nuoja vabzdiai. Vabzdi pasaulyje inoma apie 20 000 ri bitin i . M u m s l a b i a u s i a i p a s t a m a s b i t i n i atstovas y r a n a m i n b i t (Apis mellifera mellifera L.). N a m i n s b i t s Pabaltijo alis p a s i e k p r i e 6 , 5 - 6 , 0 t k s t a n i u s m e t i pietini k r a t (1 p a v . ) . K u l t r i n a n t l a n d a f t u s , keiiasi i r g y v n i j a , p i r m i a u s i a s m u l k i a u s i j o s atstovai - v a b z d i a i . m o g a u s k i n v e i k l a s u a r d o n u o a m i g a m t o j e v y r a u j a n i p u s i a u s v y r tarp n a u d i n g i r a l i n g r i . V i s i v a b z d i a i turi s a v o viet i r yra n a u d i n g i . T a i a u y p a n y k s t a m o g u i tiesiogiai n a u d i n g i v a b z d i a i - e n t o m o f a g a i , i e d a p d u l k i n t o j a i ( e n t o m o f i l a i ) i r kiti. T o d l b i t i n i u s b t i n a p a i n t i n e v i e n k a i p p i e v ar lauk puomen, bet ir kiniu bei gamtosauginiu poiriu. K i e k v i e n a s , p i r m kart s u s i p a i n s s u b i t m i s , p a t e n k a b e g a l o d o m , keist, n e t g i fantastin p a s a u l , p u i k i a u s i a i o r g a n i z u o t i r

Svetur prekiauja

antros

kaip pirkliai,

O treios, geluoni atriu ginkluotos, . . . . . . . . Ieina plsti, grobti kaip kariai: I pumpur, ied jos renka duokle Ir prisipl grobio sau linksmai Namo prie vado palapins traukia...
ekspyras

Bitini v a b z d i pilvelis - k a b a n t y s i s , su krtine s u j u n g t a s p l o n u stiebeliu. K n a s a p a u g s tankiais plaukeliais. U p a k a l i n i k o j leten o s p i r m a s i s n a r e l i s p l a t e s n i s ir i v i s ilgiausias, vidinje p u s j e turintis epetl i e d a d u l k m s rinkti. vairios bitini g r u p s i e d a d u l k m s rinkti ir neti turi s k i r t i n g u s o r g a n u s . T o b u l i a u s i i j - n a m i n i bii. Bitini v a b z d i b u r n o s o r g a n a i pritaikyti i e d a d u l k m s i r n e k tarui i gili i e d taureli rinkti ir grauti: jais f o r m u o j a m i k o r i o n a r v e l i a i (akels). A u k t e s n i j b i t i n i apatiniai a n d a i i r a p a t i n l p a s u d a r o straublel, j o gale y r a lieuvlis. P r i m i t y v i j b i t i n i lieuvlis labai t r u m p a s , o k a m a n i straublelis - ilgiausias, n e t 8 - 1 3 m m . B e v e i k visi bitiniai v a b z d i a i m i n t a v i e n tik a u g a l i n i u m a i s t u . L e r v a s m a i t i n a tela, g a m i n a m a i i e d a d u l k i i r i e d n e k t a r o a r m e daus. e m e s n i e j i bitiniai y r a solitariniai v a b z d i a i , k u r i e m s n e b d i n g a s p o l i m o r f i z m a s , t o d l jie n e s u d a r o b e n d r i j . K i e k v i e n a p a t e l atskirai s i r e n g i a l i z d , k u r i a m e (nors i r n e v i s a d a ) pati p r i i r i i r m a i t i n a jauniklius. A u k t e s n i e j i bitiniai y r a b e n d r u o m e n i n i a i v a b z d i a i . J i e m s b d i n g a s p o l i m o r f i z m a s . Bendrij s u d a r o n e d a u g lytikai s u b r e n d u s i p a t e l i ( m o t i n l i ) , p a t i n a i (tranai) ir lytikai n e s u b r e n d u s i o s p a t e -

i p i r m j p a v a s a r p a s i r o d o ant g l u o s n i , a g r a s t b e i s e r b e n t ied . P a v a s a r p i r m i e j i (palei e m ) p r a d e d a skraidyti patinai. D a u g e lis s m i l t b i i r i - oligotrofai. V a g a b i t s (Halictidae) turi ilg itisin pilvel, k u r i o p e n k t a j a m e tergite y r a p l i k a v a g u t . A n k s t i p a v a s a r v a g a b i t s m o l i n g o j e dirvoje rengia sudtingus kamer kompleksus, primenanius korius. Kai k u r i o s v a g a b i t s , p a v y z d i u i , rudoji (iki 1 0 m m ilgio), s u d a r o p r i m i tyvias kolonijas (bendruomenes). Svarbi liucern apdulkintoj yra l i u c e r n i n v a g a b i t (iki 8 mm ilgio). Urvabits (Melittidae) - vidutinio dydio, ilgais paiautais plaukeliais apaugusios bits. J pilvelis skersai dryuotas, dl to jos panaios v a p s v a s . Urvabits lizdus daro emje, gyvena kolonijomis. V i e n a svarbiausi liucern apdulkintoj yra liucernin urvabit (iki 13 mm ilgio). Bits l a p k i r p s (Megachilidae) turi p l a t pilvel, k u r i o s e g m e n t kratai apaug ilgomis blakstienlmis. Knas daniausiai juodas. Straublelis ilgas. L i z d u s r e n g i a t u i a v i d u r i u o s e d a g i o , n e n d r s , esn a k o s t i e b u o s e ( 3 p a v . ) , m e d i n i s t u l p bei sien k i a u r y m s e , p o akm e n i m i s . i e m o j a l e r v u t s fazje. L i e t u v o j e l a b i a u iplitusios tikrosios l a p k i r p s : m a r g o j i , b e r i n i r o s m i j o s . I p r a d i l a p k i r p b i t n a r v e l s u n e a m e d i b e i k r m netais y k l i n g a s s t a n d e s n i l a p ipjovas. Iklojusi j o m i s n a r v e l , b i t i a l y vos, roi, bero ir kit velnesni lap ipjauna taisyklingas, pusiau apvalias ikarpas, i kuri rengia narvelius. Paruotam, pripildytam

3 PAV. Bits lapkirps lizdaviet tuiaviduriame stiebe: 1 - narveliai su maistu ir lervutmis stiebe; 2 - lapo ikarpa-dangtelis; 3 - lapo narvelis

k a i - m e l a k ; estikai - k i m a l a n e ; ispanikai - abejorro; latvikai - k a menes; lenkikai - trzmiel; pranczikai - bourdon; rumunikai b o n d a r ; r u s i k a i - m e l j ; s u o m i k a i - k i m a l a i n e n ; v e n g r i k a i - fldi d o n g o m e h , p o s z m e h ; v o k i k a i - H u m m e l ir 1.1. N o r s p a v a d i n i m a i skirtingi, k a m a n s - b e n d r u o m e n i n s b i t s . G y v e n i m o b d u j o s a r t i m i a u s i o s n a m i n m s b i t m s (Apis mellifica, L., 1 7 6 1 ) . G e n e t i k a i skiriasi. N a m i n i b i i g e n o m e n = 1 6 c h r o m o s o m . D a u g e l i o k a m a n i r i n = 1 8 c h r o m o s o m (R. E . O w e n i r k t , 1995). Kamans - spalvingi, stambs vabzdiai. Ryki motinli, darbininki ir tran diferenciacija (polimorfizmas). Priklausomai n u o i e d a d u l k i tyrels n a r v e l i u i u d a r y t i i l a p o i p j a u n a t a i s y k l i n g , a p s k r i t ipjov ir u d a r o . T a i p r u o i a m i ir kiti narveliai. Gaurabits (Anthophoridae) ivaizda panaios kamanes, iki 2 0 m m ilgio, s t o r o s , a p a u g u s i o s ilgais t a n k i a i s t a m s i a i s p l a u k e l i a i s . Lizdus rengia kolonijomis, molini ir medini pastat sienose, m o l i n g o j e dirvoje, a u g a l stiebuose. i e m o j a l e r v u t s ( 4 p a v . ) . D a u g u m a g a u r a b i i y r a parazitai. B E N D R U O M E N I N S BITS r i e s skiriasi g y v e n i m o b d a s , e i m o s g a u s a , n a u d a e m s k i o a r laukini augal iedams, iemojimas ir kitos savybs. M a n o m a , k a d k a m a n i y r a 2 0 0 r i (J. O . H s i n g , J . N i t s c h m a n , 1 9 8 7 ) , k i t u o s e a l t i n i u o s e (F. G a l e n i e k s , 1 9 5 4 ; C h . H e f t k e , 1 9 9 6 ) n u r o d o m a 3 0 r i , L i e t u v o j e ( p a g a l A. A n a s i e w i c z ' i u , 1 9 7 5 , ir V. M o n s e v i i , 1 9 9 8 ) t r u m p a s t r a u b l i - 10 ir i l g a s t r a u b l i - 14 r i . K a m a n i biologija. Kai kurios arktini v i e t o v i r i k a mans karbielus, (Bombus B. polaris) hyperborens, B. dl t r u m p o s

...mons savo visuomeniniu isivystymu atjo tiktai iki tos ribos, kuri jau seniai kitados paliko
M. Meterlinkas

v a s a r o s b e v e i k visai n e i a u g i n a g a u s i e i m , t.y. d a r b i n i n k i . J a u n o s m o t i n l s isilaiko iki kito p a v a s a r i o . T r a n a m i u s - trys k e t u r i o s savaits. iltesni vietovi kamans iaugina gausias eimas, joms bdingas polimorf i z m a s - g y v e n a v i s o s trys kartos (motinls, d a r b i n i n k s ir tranai). iemoja susiporavusios ka.. .,. rp . mani motinles. Tranai savo sklidse sukaupia apie 75000 skleli. M o t i n l i s p e r m o t e k o s e j telpa 1 3 0 0 0 (B. pratorum) s pAV. Atidengtas kamani lizdas: , , , ,, , o , 1 - kokonas su lliuke; 2 - laisvas H kamanei isiritus; 3 _ Udas i susmulkintos ols (saman)
n a r v e s

bits.

Bitini v a b z d i eimai priklauso labai n a u d i n g i v a b z d i a i - k a m a n s ir n a m i n s bits. K a m a n s raytos Lietuvos r a u d o n j k n y g . Bit kaman,

I lietuvi

kas tave praman.

tautosakos

K a m a n s (Bombus). K a s b e n d r u o m e n i n e i bitei Bombus p a v a d i n i m suman? Entomologiniuose leidiniuose nurodytas kriktatvis P. Latraila (Latreille). Bet kitose k a l b o s e j o s v a d i n a m o s vairiai. P a vyzdiui, anglikai - b u m b l e bee; bulgarikai - zemna piola; ekis-

k o k o n i n i s

10

11

5 2 8 0 0 (B. terretris). T o d l tranas gali susiporuoti su keliomis m o t i n l m i s , n e s p o susitikimo jis nesta kaip n a m i n i bii tranai. M o t i n l su tranais p o r u o j a s i v i e n du kartus (B. hypnorum) prie lizdaviei ant e m s ar kitur. (Autoriui teko stebti motinls susitikim su tranu ant p u i e s akels 2 0 m i n . N i d o s s m l y n u o s e . ) Susiporavusios i r subrend u s i o s m o t i n l s iemoja vairiose k i a u r y m s e , po s a m a n o m i s ir kitur. P a v a s a r , s u i l u s o r a m s i r atitirpus i e m o j i m o v i e t o v m s , i a n a b i o z s p r a b u n d a p i r m o s i o s dirvini k a m a n i m o t i n l s , p o t o m i k , s o d o , a k m e n ir p a s k i a u s i a i p u o n i o s i o s (B. distinguendus) b e i spalvakojs (B. soroeensis). K a m a n i m o t i n l i n e g a l i m a prilyginti n a m i n i bii m o t i n l m s , k u r i o s g y v e n a k a i p k a r a l i e n s " - v i s k u o aprpintos ir a p s a u g o t o s . J o s r e n k a m a i s t s a u ir p a l i k u o n i m s . Paios kuria ir s a u g o lizd. L i z d a vietes s u r a n d a vairiai, p r i k l a u s o m a i n u o k a m a n i ries. P a v y z d i u i , d i r v i n k a m a n s u s i r a n d a urvel peli lizdavietje; a k m e n - renkasi kietesnes vietas griuvsi sienose. S a m a n s m g s t a apiltinimus ir 1.1. K a i kuri ri k a m a n s onuose iskiria vak, i kurio g a m i n a k o reli p r a d u s . Kitos kiauinlius deda tiesiog ant sunet iedadulki k a m u o l l i krveli. Vliau kori akels susiformuoja i p e r k o k o n . L i z d o k r i m o pradioje motinl paruoia 2 - 3 vietas p e r a m s . Prie j lipdo indel nektarui. Aplinkui rengia iki 12 vieteli. P i r m a j a m perui isiritus, antrasis toje paioje akelje n e a u g i n a m a s . tuias akeles pilam a s nektaras ( m e d u s " ) . Taip pat lizde l a i k o m a ir iedadulki atsarga. D i r v i n s k a m a n s lizdaviet n u o l a t n u o a p l i n k o s izoliuoja v a k i n i u a p d a n g a l u , k u r i s p a d e d a ilaikyti p a s t o v e s n 2 6 , 6 - 3 3 , 3 C t e m p e r a t r . P a k i l u s t e m p e r a t r a i iki 3 4 , 5 - 3 5 , 5 C , p a d i d j a v d i n i m a s p u i k i a i g i r d i m u 1 3 0 - 1 4 0 h e r c d a n i u . Pajutusi p a v o j (per e m s vibracij), pradin signal paduoda motinl, vliau prisijungia ir d a r b i n i n k s . S i g n a l o d a n u m a s p r i k l a u s o n u o k a m a n i ries i r yra 250-5000 herc. vairiais t y r i m a i s n u s t a t y t a , k a d k a m a n s , s u r a d u s i o s i r a t n e u sios lizd n e k t a r o ar i e d a d u l k i , k i t n e a k t y v i n a m a i s t o p a i e k o m i s (kas b d i n g a n a m i n m s b i t m s ) . A t n e t o m a i s t o k v a p a s taip p a t n e s k a t i n a r i n k j . K o m u n i k a c i j n r a . M a i s t o r i n k i m u i t a k o s turi j o a t s a r g o s lizde: kai j o t r k s t a , rinkjos s k r e n d a iekoti.

K a m a n s , ilgiau sivyravus nepalankiems orams, kai trksta maisto, sunaikina besivystanius perus. Tai kanibalizmas, bdingas i r n a m i n m s b i t m s : j o s p i r m i a u s i a alina t r a n p e r u s . K a m a n s , r i n k d a m o s nektar ir d e d a m o s j korio akeles, i dalies j praturtina seili f e r m e n t . D l to surinktas nektaras pasikeiia: j a m e vyrauja fruktoz. S a c h a r o z s lieka labai m a a i . K a m a n s r e n k a ir lipi. T o d l lipiaus m e t a i s k a m a n i m e d u j e " atsiranda ir melicitozs. J e i g u k a m a n i surinkt nektar v a d i n t u m e m e d u m i (S. Pileckis, 1 9 8 2 ) , tai jis b n a dviej ri. Lizdo pakrai akelse skystesnis, 4 2 - 5 7 p r o c . c u k r i n g u m o , o centrinse tirtesnis, turintis 7 0 - 8 7 p r o c . c u k r a u s . S k y s t e s n i a m e m e d u j e d a u g ferment. Tirtesn m e d s u d a r o invertuoti c u k r u s , b e t vyrauja fruktoz. Palyginus s u n a m i n i b i i m e d u m i , j a m e d a u g i a u iedadulki. K a m a n s p e r a m s atskirai v a n d e n s n e r e n k a . M a i t i n d a m o s lervutes, tirtesn m e d atskiedia skystu. K a m a n i i r n a m i n i b i i m e d u s labai skiriasi. K a m a n i l i z d o m e d a u s a k e l i (sotli) talpa - 0,6 ml ir j o s e yra po 0,84 g m e d a u s . N a m i n i b i i a t i t i n k a m a i - 0,35 ir 0,25. M e d a u s f e r m e n t a k t y v u m a s labai e m a s ( d i a s t a z s rodiklis 2 , 1 7 - 5 , 5 4 ) , o v a n d e n i n g u m a s d i desnis (22,0-27,4 p r o c ) . Meduje daug mikroorganizm ir j iskyr, d l t o r g s t a 8 - 1 0 C (I. M e d e b e i k i n a s , N . K a s e j e v a s , 1 9 9 8 ) . P i r m s i a s p e r a k e l e s m o t i n l ildo pati, n e s r e i k a l i n g a iki 2 7 , 0 C t e m p e r a t r a . D a l i l u m o s iskiria p a t y s p e r a i : k u o j d a u g i a u , t u o lizde iliau. P o k e t u r i p a r isirita p i r m o s i o s l e r v u t s , k u rios m a i t i n a s i i e d a d u l k m i s . P r o n e v i s i k a i u d e n g t a k e l i a n g e l e s perai gauna ir skysto nektaro bei medaus. Vienuolikt par lervuts siuva kokonus. Isivysto per 2 1 - 2 2 paras. Kamans darbininks i pradi bna dvigubai smulkesns u motinles. Pasimaitinusios grta t u i a s a k e l e s ir taip p a d e d a ildyti b s i m a s seseris, k o l s u b r s t a . P l a u k e l i a i g a u n a b d i n g riai s p a l v . T u o m e t d a r b i n i n k s pradeda rpintis lizdu. P r i k l a u s o m a i n u o k a m a n i ries p e r s e z o n lizdavietje s u s i k a u p i a keli i m t a i d a r b i n i n k i , v l i a u m o t i n l i i r t r a n . P a d i d j u s d a r b i n i n k i k i e k i u i , m o t i n l r p i n a s i tik p e r a i s . J o s pilvelis rykiai p a i l gja, pati tampa labai nejudri. Korio (gniuulo) pakraiuose r u o i a m i d i d e s n i i e d a d u l k i gniuulliai, k u r i u o s e i s i v y s t o a p i e

12

13

10 p r o c . l i z d o g y v e n t o j - j a u n m o t i n l i . P a g a l i a u senajai l i z d o m o t i n l e i i s e n k a sklels; j i p r a d e d a dti n e a p v a i s i n t u s k i a u i n l i u s , i k u r i i s i v y s t o tranai. T r a n i r m o t i n l i s a n t y k i s 2 : 1 . Senoji m o t i n l silpnja ir s t a , n e s p e r i e m o j u s i ji i g y v e n a tik iki r u d e n s . Kai kuri ri kamanes motinles per sezon pakeiia jaunos. Kamani eimose sugyvena daugelis motinli, o namini bii tik v i e n a . K a m a n i tranai yra d e n t e l m e n a i " , u v u s m o t i n l e i b e i b e s i b a i g i a n t d a r b i n i n k m s , jie b a i g i a a u g i n t i p e r u s . N e p a l i e k a j b e m a i s t o . T r a n a i g y v e n i m b a i g i a i e d u o s e , todl j u o s d a r r u d e n galim a m a t y t i a n t a s t r a r k i t r u d e n i n i gli i e d . Rudenjant motinls poruojasi. Savo organizm ruoia iemai: h e molimfoje ir riebaliniame sluoksnelyje padaugja glikogeno, gurklelyje m e d a u s atsarg. Lizdaviet palieka, kai randa tinkam vietel iemoti. K a m a n s , kaip ir namins bits, serga vairiomis ligomis. Taiau j o s m a a i itirtos. P a g a l V. P a v l i u k o v (1987) k a m a n s Bombus agrorum ir B. terrestris s e r g a n o z e m a t o z e (sukljas m i k r o s p o r i d i j a Nosema bombi). Tai a l i n i m o (Malpigijaus) o r g a n liga. V i r k i n i m o traktas s u t r i n k a (kritidioz) n u o iuelinio p i r m u o n i o (Crithidia bombi). K a m a n i a u g i n i m a s . A r v i s ri k a m a n e s g a l i m a auginti, pirm i n i u s raytinius d u o m e n i s p a t e i k V . G r e b e n i k o v a s (1972). A n o t j o , vertingiausia r a u d o n j dobil i e d a p d u l k i n t o j B. agrorum prijaukinti n e s i d u o d a . B o m b i d a r i u m u o s e greitai pripranta a p s i g y v e n t i B. terrestris b e i B. distinguendus. T o d l E u r o p o j e j a u d e i m t m e t i s B. terrestris v e i s i a m a i l t n a m i u o s e . B e l g d u o m e n i m i s , e m s k a m a n s v i e n i n t e l s , k u r i o s veisiasi ir i e m . K i t ri k a m a n s p e r e i n a a n a b i o z. i a u r s A m e r i k o j e a u g i n a m o s B. impatiens, B. occidentalis, o K a n a r salose - B. canariensis. Pasaulyje 1996 m. b u v o iplatinta i l t n a m i a u g a l a m s apdulkinti a p i e 0,5 m l n . k a m a n i seimeli u 7 5 m l n . J A V d o leri. E u r o p o j e k a m a n i eimeles d a u g i a u s i a platina belgai. K a m a n i apgyvendinimas pagal V. Grebenikov. iem pagam i n a m o s m a o s d u t s - m e d i n i a i aviliukai ( 1 5 x 1 5 x 1 5 c m ) . P r i e lak r e n g i a m i 0 , 5 - 1 , 0 m ilgio k o r i d o r i u k a i a p s a u g a i n u o g e g u t i n i k a mani. Aviliuko vidus itepamas juodemiu. Paklojama saman, p e l i l i z d l i k u i , s u s m u l k i n t a u g a l . alia d e d a m a s n a m i n i b i i v i e s a u s k o r i o g a b a l i u k a s c u k r a u s s i r u p u i pilti (1:1). P a v a s a r s u 6 PAV. Aviliukai kamanms: A - ems kaman aviliuke kuria lizd; B - pritaikytas kamanms nukleusas (autorius A. Kabzevas, 1991): 1 - aviliukas, 2 -fiksatorius, 3 - padklas, 4 - polietilenin plvel, 5 - landos vamzdelis (1,5 cm skersmens) apsaugai nuo gegutini bii, 6 - tinklelinis koridoriukas prie lakos (L), 7 - stovas g a u n a m a n o r i m o s ries iekanti lizdaviets k a m a n s m o t i n l i r l e i d i a m a p a r u o t aviliuk (6 p a v . a ) . A u t o r i u i j a u n y s t j e t e k d a v o a p g y v e n d i n t i s u l i z d u p a u p s e rastas s a m a n e s . K a i k a m a n s p r i p r a s d a v o landyti p r o aviliuko lak, v i d u dien b d a v o p e r k e l i a m a s v i s a s k o r y s , o v a k a r e p a r n e a m a s a r i a u n a m . S a m a n s i g y v e n d a v o iki r u d e n s , o lizdus s u n a i k i n d a v o v a k o k a n d y s . K a d g y v e n a g e g u t i n s k a m a n s , autorius d a r n e i n o j o , todl i r l a k o s k o r i d o r i u k o n e n a u d o j o . Europoje dirvins kamans auginamos polistiroliniuose avinuk u o s e ( M . VVarzecha, T h . G l a d i s , 1 9 9 4 ) . A v i l i u k o m a t m e n y s 2 0 x 2 0 x 2 0 c m , k u r i o v i d u s p a d e n g t a s m i n k t u k a r t o n u (dl i l u m o s ) . L a k o s s k e r s m u o - 18 m m , o p r i e l a k i s - 1 0 x 6 c m . V i d u n d e d a m a arkli plauk, saus durpi, pakul ar kit minkt mediag. Maitintuv atstoja namini bii su patrumpintomis a k e l m i s 5 x 5 k o r i o g a b a l i u k a s , k u r i o a k e l e s p i l a m a trys a r b a t i n i a i a u k t e l i a i 1:1 m e d a u s / v a n d e n s m a i s t o . M a i s t a s k e i i a m a s , kad nesurgt. N a u d o j a m a s ir dirbtinai invertuotas cukrus specialiose maitintuvse. parengt aviliuk perkeliama sugauta motinl. M o t i n l s g a u d o m o s g a m t o j e , n e s r u d e n j a u n o s p a l i e k a i l t n a -

14

15

m i u s i r i e m o j a netoli j t i n k a m o s e lizdavietse. S u g a u t a m o t i n l , p a v y z d i u i , s u d e g t u k d u t e , d e d a m a aviliuk p r i e m a i s t o . K a m a n maistu susidomi. Aviliukas udengiamas ir pastatomas nuoal i a u , k a d tiesiogiai n e k a i t i n t saul. P o trij d i e n , v a k a r e , p a t i k r i n a m a , a r m o t i n l g y v e n a aviliuke. Jei atsargiai p a b e l d u s , p a s i g i r s t a g a r s a s , v i s k a s tvarkoje. P o k u r i o laiko aviliuke r e n g i a m a s k a m a n s lizdas. M a n a u , k a d d a u g e l i s k i n i n k turi m a u s i l t n a m i u k u s , k u r i u o s e a u g i n a d a r o v e s , y p a p o m i d o r u s a r gli sekiojus. P r a v a r t u veist i i r k a m a n i aviliuk. T a i p i g i a u s i a s i e d a p d u l k i n t o j a s , n e r e i k a laujantis d i d e s n s p r i e i r o s . V i e n a k a m a n i e i m e l s k m i n g a i a p d u l k i n a iki 3 0 0 0 m i l t n a m i o p o m i d o r plot p e r 6 - 8 s a v a i t e s . Ki2

prie ydjim kokonai palaikomi iltame kambaryje ir ibarstomi paslyje. N a u d o t i n o s d a u g k a r t i n s lizdaviets. J o s g a m i n a m o s i 2 cm s t o rio n e s m a l i n g o s l e n t o s (8 p a v . ) . S u d e d a m j k a n a l l i ilgis - a p i e 1 2 - 1 5 c m , s k e r s m u o - 7 m m . T o k i o s lizdaviets t i n k a m i a u s i o s m e g a c h i l m s b i t m s . K i t ri b i t i n i a m s d a r o m o s k i t o k i k o n s t r u k c i j lizdaviets. I a r d o m o s m e d i n s lizdaviets p a k a b i n a m o s p o m e d i a k o m i s , prie p a s t a t s i e n a r kitur. P a r u o u s d i d e s n kiek, b t i n a a p s a u g o t i n u o s k r u z d l i ; s k r u z d l y n a i arti l i z d a v i e i n e p a g e i d a u t i n i . Gerokai malonesnis darbas su kamanm i s . i eilui autorius s a v o b i t i n i n k a v i m o keli kaip tik ir p r a d j o n u o k a m a n i . R a d u s e m i n s k a m a n s lizdaviet, reikia ruoti aviliuk ir j be d u g n o ustatyti ant lizdaviets, k a d k a m a n s priprast landyti p r o lak (9 p a v . ) . Po d i e n o s kitos, vakare, lizdas p e r k e l i a m a s aviliuk su d u g n u . Jis p e r n e a m a s n o r i m laikyti viet: s o d o patvoriu, p a s t o g n ar kitur. N e g a l i m a statyti ant s k r u z d l y n o arb a skruzdli t a k , k u r i g a u s u p a m i k s e . K a m a n m s aviliukai g a m i n a m i i dviej centimetr storio lentos, m a d a u g 2,5-3,5 d m talpos (10 pav. a). Aviliuke
3

t o m s d a r o v m s s k i r i a m a s d a r d i d e s n i s p l o t a s . Jei e i m o j e yra g a m tos m g j a s , g a l i m a auginti i r d a u g i a u k a m a n i s e i m e l i , b e t pirm i a u s i a b t i n a gusti. P a b a n d y k i t e , n e s p a r u o t a s e i m e l e s pirkti gana brangu.

BITINIAI

D I R B T I N S E

L I Z D A V I E T S E

Daugelyje pasaulio valstybi laukinius bitinius b a n d o m a auginti d i r b t i n s e lizdavietse. Geriausiai sekasi privilioti l a p k i r p e s b i t e s . P a t e i k i a m a N o v o s i b i r s k o (V. G r e b e n i k o v o , 1986) a u g i n i m o patirtis, n e s m s augintojai b a n d y m n e a p r a o . L a p k i r p e s b i t s a u g i n a m o s i s e n laikrai s u s u k t u o s e v a m z d e l i u o s e , k u r i s k e r s m u o - 5 , 5 - 6 , 5 m m , ilgis - 1 6 - 1 9 cm (7 p a v . ) . P i r m i a u s i a i laikraio i p j a u n a m i e i a k a m p i a i p o p i e r l i a i , k u r i e , p r i e s u v y n i o j a n t v a m z d e l i u s , truput s u k l i j u o j a m i ( k a m p u o s e ) (1). P a r u o t i v a m z d e l i a i s u p a k u o j a m i ryulliais (2), k u r i e a p d e n g i a m i a r b a d e d a m i p a s t o g n n u o lietaus (3). Stogin su dirbtinmis lizdavietmis taisoma ariau pelki, kur lapkirpi pasitaiko dar daugiau. Vamzdeliuose apsigyvena bii p a l i k u o n y s . R u d e n , v a m z d e l i u s p a m i r k i u s v a n d e n y j e , k o k o n a i in e a m i l a u k a n , k a d isirist s u a u g l s l a p k i r p e s . N o r i n t u a u g i n t i apdulkinimui, pavyzdiui, mlyniedi liucern iedams, kokonai laikomi inkubatoriuje 0-4,4C temperatroje. Kelios dienos

rengiamas

1 5 - 2 0 c m ilgio l a k o s k o r i d o r i u k a s s u v i d i n e

8 P A V . Medins iardomos lizdaviets bitms megachilms

16

2 x 2 c m a n g a . A v i l i u k o v i d u i tinka s a m a n o s , seni ir sausi peli lizdai. Patartina b a n d y t i k a m a n e s a p g y v e n d i n t i iltnamyje. G e r i a u tinka stiklinis i l t n a m i s ir sodins kamans. Aviliuose, kuri s a m a n k a m u o l l i o v i d u n d e d a m a gaballis n a m i ni bii kori su duonele, kamani motinls n o r i a u a p s i g y v e n a , n e s turi viliokl, t.y. pradinio maisto lervutmis. Kamani motinls pagaunamos pavasar, o r u i atilus, s o d e , k u o m e t s k r a i d o d i r v o s 9 PAV. emins kamans lizdaviet (1) ir aviliukas (2) ant skraidymo angos paviriuje ir i e k o t i n k a m o s v i e t o s l i z d a v i e tms. Sugauta kamans motinl dutje ar stiklainiuke p e r n e a m a v i e n i r e n g t avil i u k priprasti. iltnamyje, jeigu dar neydi augalai, kibir p a m e r k i a m a blinds ak, kad k a m a n s rast iedadulki. V. Grebenkovas (1973) silo i p l a s t m a s i n i b u t e l i k a m t e l i p a g a m i n t i m a i t i n t u v i , k u r i a s r e t k a r i a i s t i k s l i n g a pilti c u k r a u s s i r u p o a r p r a s k i e s t o m e d a u s s u d u o n e l e . V l i a u , kai s u y d i a g r a s t a i i r kiti s o d o v a i z m e d i a i , g a l i m a p r a d a r y t i i l t n a m i o l a n g e l , k a d k a m a n s sinet m a i s t o i r i l a u k o . R u d e n i o p dalis j a u n s u s i p o r a v u s i k a m a n i m o t i n l i l i e k a i e m o t i i l t n a m i o d i r v o j e . Kitais m e t a i s n e r e i k i a g a u d y t i l a u k e : t u r i m a sav namini" kamani. K a m a n i aviliukai p a k a b i n a m i , taip jie a p s a u g o m i n u o s k r u z d li (10 p a v . b ) .

P R I M I T Y V I O S M E D U N E S BITS

Pirmiausia - kodl medunes? Juk bits m e d gamina, o nen e a , k a i n e a , tai b i t s v a g i l s . P a v a d i n i m o k a l t i n i n k a s p a t s g y v n sistemintojas (vard suteikjas) K. Linjus, davs pavadinim A. (vietoj mellifera (1758), po trej met perkriktijo A. mellifica medaus neja medaus gamintoja). T o d l ir i a n d i e n i n j e b i -

tininkysts literatroje vartojami abu pavadinimai, nors teisingesnis antrasis. Begeluonins bits (Melipona ir Trigona) daniau pasitaiko Piet A m e r i k o j e . Yra vairi ri, kurios skiriasi dydiais: n u o 2 iki 20 mm ilgio. L i z d o centre korius siuva vertikaliai p e r a m s auginti, pakraiuose (krvelmis) - korius narveliais vir m e d u i pilti. pero korio narvel prideda maisto, po to kiauinl ir narvel udengia. Lervut isivysto i maisto atsarg. Jeigu maisto gerokai daugiau, isivysto motinl, kuri smulkesn u darbininkes ir tik p r a d j u s i dti k i a u i n l i u s sustorja, itsta jos pilvelis. Motinls kiauidse yra po 4 - 8 spirelinius kiauinlatakius. Darbininks u n a m i n e s bites gyvena trigubai ilgiau. Darbininks deda stambius kiauinlius, kuriuos suvalgo motinls, o i likusi isirita tranai. L i z d u s r u o i a m e d i d r e v s e , u o l i e n p l y i u o s e , t u i u o s e term i t y n u o s e ir n e t tiesiog e m j e . Vietiniai g y v e n t o j a i b e g e l u o n i n i b i i m e d vartoja k a i p vaist. Jis r g t o k a s i r s k y s t a s , turi m a i a u c u k r a u s u n a m i n i b i i m e d . I i m t a s l a i k o m a s b u t e l i u o s e . I v i e n o s e i m o s g a u n a m a tik keli litrai m e d a u s . T a i a u jis labai b r a n g u s . 1956 m. Brazilijon v e u s i A f r i k o s g e l u o n i n e s (scutellata) b i t e s , sutriko begeluonini bii ekologins slygos. Afrikiets, ypa metiss, t a p o l a b a i a g r e s y v i o s : u v a l d g a n y k l a s , plia v i e t i n i b i i lizd u s , n a i k i n a j p e r u s . M e l i p o n o s i r trigonos spariai n y k s t a . P a v y z diui, S a n P a u l o valstijoje 1854 m. m i k i n g u m a s s i e k 8 1 , 8 % , o iplitus k a v o s p l a n t a c i j o m s , m i k a i s u d a r o tik 8 , 3 % ( 1 9 7 3 ) . A n k s t e s n s e g a n y k l o s e v i e n o j e vietoje b i t i n i n k a i l a i k y d a v o p o 100 b i i eim i r s u r i n k d a v o v i d u t i n i k a i p o 1 5 1 m e d a u s , o p a s t a r u o j u m e t u lai-

18

19

k o tik p o 5 b i i e i m a s i r s u r e n k a p o 2 - 5 1 m e d a u s . i a n d i e n m e l i p o n a s d a u g e l i s b i t i n i n k laiko kaip d e k o r a t y v i n e s alia m e t i z u o t v e tini p r o d u k t y v i bii e i m .

T I K R O S I O S M E D A U S G A M I N T O J O S

M e l i p o n o s ( b e g e l u o n i n s bits) isivyst m a d a u g prie 8 0 m l n . , o m e d u n e s b i t s - tik prie 15 m l n . m e t . A z i j o s e m y n e (Indija, Kinija) natraliai veisiasi i n d i k o s i o s b i t s . Indijos didioji b i t (A. dorsata) iplitusi Indijos t r o p i k u o s e . M e d i a k o s e s i u v a v i e n 1 - 1 , 5 m ilgio kor, k u r i a m e visi narveliai p a n a s . Bits s a v o l i z d a v i e t e s d a n a i keiia. k i n i u p o i r i u m e n k a v e r t s , n e s avilius n e s i d u o d a p e r k e l i a m o s . Smulkiausios m e d a u s g a m i n t o j o s y r a Indijos m a o s i o s b i t s (A.floreae), k u r i o s m e d i a k o s e siuva v i e n m o g a u s p l a t a k o s d y d i o , b e t s k i r t i n g n a r v e l i s k e r s m e n kor (11 p a v ) . P r a k t i n r e i k m - a p d u l k i n a kai k u r i m e d i i e d u s . P a n a i a u s i a n a m i n e s b i t e s y r a Indijos vidutinioji b i t (A. indica arba cerana). G y v e n a m e d i d r e v s e , u o l o s e ir kitur. S i u v a kelis skirt i n g n a r v e l i k o r e l i u s . Leidiasi a p g y v e n d i n a m o s a v i l i u o s e , n o r s

20

21

22

Lietuvoje platesni bii kryminimo b a n d y m a i pradti 1960 m. LI 1968-1981 m. tyrimai parod: 1 ) s u k r y m i n u s K a u k a z o k a l n p i l k j b i i m o t i n l e s s u vietiniais tranais (K x V ) , p a l i k u o n y s , t.y. p i r m o s kartos m i r n s , i e m o j a g e r i a u n e g u k a u k a z i e t s . e i m o s a n k s i a u sustiprja p a v a s a r . G e rai d i r b a r a u d o n u o s i u o s e d o b i l u o s e . e i m o s tinka b i t m s d a u g i n t i , maiau nukenia nuo varoatozs. Mirns piktesns; 2) Italijos ir K a u k a z o (I x K) b i i p i r m o s i o s k a r t o s m i r n s l a b a i r a m i o s , a n k s t i p r a d e d a a u g i n t i p e r u s , n e l i n k u s i o s spiesti, g e r a i a p d u l k i n a r a u d o n j d o b i l i e d u s . I a u g i n a labai stiprias e i m a s , tink a n i a s b i i p i e n e l i u i g a m i n t i . T a i a u i e m o j a b l o g i a u u kitas m i rns; 3) K a u k a z o ir k a r n i k o s (K x C a ) b i i p i r m o s i o s k a r t o s m i r n s p a i o s p r o d u k t y v i a u s i o s (1 lentel) ir labiausiai t i n k a n i o s k o m p l e k siniam naudojimui mirns. Anksti pavasar pradeda auginti perus, t o d l gerai p a n a u d o j a p a v a s a r i n m e d u n e . I n t e n s y v i a i r e n k a i e d a d u l k e s , gerai l a n k o r a u d o n j d o b i l i e d u s , n e l i n k u s i o s spiesti. Neigiamos savybs - meduneio metu pirmiau nektar pila lizdo, o po to m a g a z i n o k o r i u s . vairi bii rasi ir j pirmosios kartos mirni vidutin medaus produkcija (Dotnuva)
i LENTEL.

v o j e r e k o m e n d u o j a veisti g r y n s i a s k a r n i k a s i r K a u k a z o k a l n p i l k sias b i t e s b e i j p i r m o s i o s k a r t o s m i r n s .

KAIP

B I T I N I N K A V I M O P I R M T A K A I

M S

K a s a n k s i a u , m o n s a r n a m i n s b i t s , a p s i g y v e n o aisi e m se? tai a t s a k o a r c h e o l o g i n i a i liudininkai. P a g a l j u o s t a r p l e d y n m e i l a i k o t a r p i u b u v o labai iltas k l i m a t a s i r a u g o g a l i n g o s p u y s b e i e g ls, k u r i o s p a l i k o s a v o s a k p r o d u k t - gintar. G i n t a r o i n k l i u z a i p a teikia vis v a b z d i , g y v e n u s i t u o m e t i n j e aplinkoje, kolekcij. D e j a , b i i ia n r a (o gal n e r a s t a ? ) . Pirmieji moni pdsakai ms krate aptinkami madaug 3 0 0 0 m e t prie Krist (A. a p o k a , 1 9 3 6 ) , tai yra naujojo a k m e n s a m iuje (neolite). io p e r i o d o L i e t u v o s gyventojai b u v o klajokliai. Jie s u stodavo t r u m p a m smlynuose, upi bei eer pakrantse ir mik aiktelse. Vienintelis prijaukintas g y v u l y s t u o m e t b u v o uo. m o n s m a i t i n o s i i m e d i o k l s ir v e j y b o s . M e d i d r e v s e galjo rasti b i i k o r i s u m e d u m i , d u o n e l e b e i perais. Iplitus m i k a m s , m e d i d r e v s e atsirado d a u g i a u b u v e i n i b i t m s plisti. D a r io t k s t a n t m e i o p r a d i o j e m i k a i i r p e l k s s u d a r 7 5 - 8 0 % t u o m e t i n i o L i e t u v o s ploto. S e n i a u s i o s r a y t i n s inios a p i e d r e v i n i n k u s , b i t e s , m e d i r v a k siekia XIII a. E n c i k l o p e d i n i a i s d u o m e n i m i s , p r s a i , lietuviai, k u r i a i ir gudai jau mokjo banytines duokles m e d u m i bei vaku. Pavyzdiui, 1253 m. magistras, dalydamas kuri ir Livonijos emes ban y i o m s b e i v i e n u o l y n a m s , k a r t u p a d a l i j o ir d r e v i n i n k u s , o 1308 m. R y g b u v o v e a m a s p a r d u o t i v a k a s . Tai lyg i r s e n i a u s i o s i n i o s apie b i i p r o d u k t e k s p o r t kitas alis. Betgi X - X I a. s t a m b i a u s i a s E u r o p o s ir A z i j o s p r e k y b o s centras b u v o G o t l a n d o sala Baltijos j r o j e . j i R u s i j o s b u v o v e a m i kailiai, m e d u s i r v a k a s , todl lietuviai, g y v e n p r i e t o k i o s v a r b a u s kelio, n e g a l j o n e p r e k i a u t i a n k s i a u . S e n o v j e b i t i n i n k y s t u m s v a r b i viet, apie tai liudija d a u g e lis t u o m e t i n s L i e t u v o s v a d o v y b s d o k u m e n t . P a v y z d i u i , 1501 m .

P r a d e d a n i a j a m tikslinga sigyti v i e n antr n e p i k t b i i e i m . V l i a u g a l i m a turti ir kolekcij. L I b i t i n i n k y s t s specialistai L i e t u -

L i e t u v o s d i d y s i s k u n i g a i k t i s A l e k s a n d r a s p a g a l tuo m e t u v e i k u s i u s b i t i n i n k y s t s p a p r o i u s ileido s t a t y m , k u r 1529 m. iplt ir p a -

24

25

tvirtino y g i m a n t a s Senasis. S t a t u t u o s e , k u r i u o s v l i a u p a t v i r t i n o y g i m a n t a s A u g u s t a s (1566) i r y g i m a n t a s V a z a (1588), d a u g v i e t o s skirta b i t i n i n k t e i s m s . A p s k r i t a i ankstesnieji statutai r e g u l i a v o b i t i n i n k i r b i i u l i s a n t y k i u s , s p r e n d vairius n e s u s i p r a t i m u s , r a t u f o r m i n o tradicines bitininkysts teises. U m e d a u s v o g i m , d r e v i n a i k i n i m a r p a s i s a v i n i m nusikaltliai b u v o b a u d i a m i n e t m i r t i e s b a u s m e , n o r s bites i r g l o b o j o " d i e v a s B u b i l a s b e i d e i v A u s t j a . P a t s b i t i n i n k a v i m a s m e d i o k l i n s b i t i n i n k y s t s laikais b u v o g a n a primityvus. Mediotojas, vaikiodamas po mik, apirdavo ir s e n u s m e d i u s s u d r e v m i s . Pastebjs l a n d a n i a s b i t e s , p e i k e n a p a d i d i n d a v o d r e v s a n g , p r o kuri i l a u d a v o v i s u s k o r i u s . T a i p p r a k t i k a i b u v o n a i k i n a m o s bits. K i e k v l i a u , kai b i t m s t r a m d y t i p r a d t i vartoti d m a i , lizdavietse j a s n u o k o r i n u b a i d y d a v o , o p a l i k u s dal k o r i , e i m a g y v e n d a v o toliau. D r e v s b d a v o i m t a m e i u o s e m e d i u o s e , auktai. J a s ikopti b u v o g a n a s u n k u , n e s l i p a n t reikjo turti d m i n , i n d k o r i a m s , p e i k e na ir kt. K o p i m u i v a r t o d a v o t a m tikr prietais, v a d i n a m g e i n i u (virv s u l e n t u t e atsissti). i a n d i e n a p t i n k a m i tik bartins bitininkysts likuiai. T. I v a n a u s k a s G a m t i n i n k o u r a u o s e " (1979) p a y m j o , k a d M e r k i n s i r M a r cinkoni krate, garsjusiame grybais ir m e d u m i , p i r m a i s i a i s X X a m i a u s m e t a i s naujai rengt drevi n e t e k o m a t y t i . P a g a l M . Sereiikait (2000), v i e n M a r cinkoni krato m i k u o s e 1980 m. b u v o rasta 79 d r e v s , o 6 i j spietsi bits. Marcinkonikis J. M i k i n i s vis g y v e n i m usiim i n j a drevine bitininkyste. iek tiek p a a n g e s n i s bitinin12 P A V . Pintinis avilys: 1 - lizdas; 2 - lentels, kuriomis udengiamas avilio virus; 3 - lentels su nusitu bii koriu k a v i m a s prasidjo, bites p e r k l u s k e l m i n i u s avilius. Jie s o d y b o s e , kaip ir m i k e , b u v o s t a t o m o stati. T o k i e aviliai p a v a d i n t i statiniais. n P A V . K. Levickio konstrukcijos avilys 14 PAV. Varavinis avilys (i upakalins puss)

J u o s e bits s i d a v o k o r i u s p e r vis avilio ilg. Kart v a s a r dalis tok i k o r i s u s m u k d a v o . Statinius avilius lengvai n u v e r s d a v o vtra ar gyvuliai. T o d l v l i a u aviliai pradti statyti gulsiai. V i e n a s galas b d a v o p a k e l i a m a s a u k i a u i r v a d i n a m a s galva. A n t r a s i s , v a d i n a m a s kojomis, stovjo emiau. P a g a l i a u X V I I I a. p a b a i g o j e ir L i e t u v o j e p r a d j o plisti dirbtiniai aviliai. P r a d i o j e jie

pinu

i i a u d ar v y t e l i (12 p a v . ) . X I X a. a n t r o -

joje p u s j e i n o m a s l e n k b i t i n i n k a s K . L e v i c k i s s u k o n s t r a v o avil vertikaliais r m a i s (13 p a v . ) , kuris s u v a r a v i n i a i s (14 p a v . ) l a b i a u plit o S u v a l k k r a t e . i a u r s L i e t u v o j e b u v o g a l i m a rasti l a t v i p r o f e s o r i a u s P. R i z g o s k o n s t r u k c i j o s avili (15 p a v . ) , o r y t i n i u o s e r a j o n u o s e r u s b i t i n i n k y s t s d r a u g i j o s avili. M i n t avili k o n s t r u k c i j o s vairios, n e s j u o s g a m i n o vairi i s i l a v i n i m i r s u g e b j i m m o n s . Prof. J . K r i i n a s , r e m d a m a s i s E . C a n d e r i o t y r i m a i s , k a d a u k t a r m i u o s e a v i l i u o s e t e m p e r a t r a v i d u t i n i k a i 10C e m e s n n e g u e m a r m i u o s e , L i e t u v o s b i t i n i n k a m s p a t a r , j o g m s s l y g o m i s gulstiniai aviliai t i n k a m e s n i . Jis m s i tobulinti D a d a n o k o n s t r u k c i j o s avil, p l a t i n o naujj D a d a n o avil (16 p a v . ) . J . K r i i n o 16-kos r m avilio k o n s t r u k c i j p a t o b u l i n o A . M o r k n a s , v l i a u P . S k r e b u t n a s .

26

27

cionariai b i t i n i n k a u j a n t labai tinkamas, dl to naudotinas ir dabartiniu metu. Anksiau Lietuvoje daniausiai l a i k y d a v o 1 - 5 b i i e i m a s . Tik daugiau kaip 5 bii eimas turj a s m e n y s b u v o v a d i n a m i bitininkais, daugiau kaip 15-20 dideliais b i t i n i n k a i s ( p r o f e s i o n a lais). A p s k r i t a i b i t i n i n k a i siek turti k u o d a u g i a u b i i e i m , Taiau
730

n PAV. Prof.]. Kriinaogulstinis (25 rm) avilys su dviem lakomis

dl

ganykl

stygiaus,

ypa neiskirstytuose kaimuose, n e b u v o g a l i m a laikyti didelio b i t y n o v i e n o j e vietoje. Dal avili bitin i n k a i i d a l y d a v o b i i n e t u r i n t i e m s . U g a n y k l i r viet biiulis 1 6 PAV. Prof. f. Kriino patobulintas naujasis Dadano avilys: Ms - magazinas; Liz lizdas; ID - itraukiamas dugnas; ADs - avilio dugnas; Lk - lakos kamtis; Lul - dugno prielakio uveriamoji lentel; FDs - skrynios dugnas; Fui - skrynios dugno prielakio uveriamoji lentel g a u d a v o p u s a r i a n k s t o sutart p a s j e s a n i b i i m e d a u s dal. V l i a u (J. P l e k a i t i s , 1921) b u v o r a o m a : T u L i e t u v a , b u v a i i r esi gra i v i s u o m e t , b e t k a i p d a r p a g r a t u m , jei tavo k i e k v i e n a m ketvirtain i a m d v i k i l o m e t r y b t n u o 100 lig 2 0 0 b i i avili, n e s geroj g a n y k loj tiek b i i e i m y n n e tik p r a m i n t a , b e t i r saldi n a u d d u o d a ! " M a n a u , k a d tai svajotojika m i n t i s , b e m o k s l i n s a n a l i z s . T a i a u b i t i n i n k o d v a s i k i o p i r m o j o s a v o leidinio s k y r i m a s D i e v u i : T e p a l a i m i n a taip g e r a s i s T r e j y b j e D i e v u l i s L i e t u v o s b i t i n i n k a v i m . . . " n e prarado dvasins verts ir iandien. N o r s i r plito r m i n i a i aviliai, p r i e k a r i n j e L i e t u v o j e b i t i n i n k y s t s rodikliai n e b u v o dideli. A p i b e n d r i n d a m a s 1 9 3 1 - 1 9 3 3 m . b i i n a u d , prof. J . K r i i n a s r a , k a d v i e n a s r m i n i s avilys v i d u t i n i k a i k a s m e t a i d u o d a a p i e 5, o k e l m i n i s - apie 2 kg m e d a u s . Bitininkas J. Pekaitis leidinlyje Bitininkas" n u r o d o , k a d nepal a n k i a i s b i t i n i n k a v i m u i 1 9 1 3 m . i b i i e i m o s g a v o tik p o 1 - 2 p d u s , o 1 9 1 4 m. ( p a l a n k i a i s ) - n e t po 4 p d u s m e d a u s . M. P e k a u s kait (Lietuvos bitininkas") - labai nepalankiais 1919 m. i v a r a v i n i a v i l i g a v o p o 5 6 s v a r u s , o D a d a n o - p o 100 s v a r . 1 9 2 0 m. ( p a l a n k i a i s ) v a r a v i n i a i a v i l i a i d a v po 3 p d u s , o d a d a n i n i a i - p o 176 s v a r u s m e d a u s .

N u o 1960 m . is avilys p o truput t o b u l i n a m a s i r p l a t i n a m a s k a i p standartinis. J. Kriinas pateik ir 2 4 - 2 5 r m gulstinio avilio brinius ( 1 7 p a v . ) . J a m e g a l i m a n a u d o t i v i e n a r b a d u m a g a z i n u s . A v i l y s tur i d v i l a k a s : antroji atsarginei a r b a p a g a l b i n e i m o t i n l e i laikyti. B e to, vietoj l u b e l i taisytos 4 7 0 mm ilgio ir 12 x 8 mm s k e r s m e n s sijels ( L ) , k u r i o m i s labai p a t o g u u d e n g t i t a r p r m i u s . M i n t a s avilys sta-

28

29

S e n i raytiniai altiniai liudija, k a d p a t y r , tai y r a m o k a n t y s bitininkauti ir anksiau surinkdavo gerus prekinio medaus derlius. P r i e k a r i n j e L i e t u v o j e (1929) bitininkai d a u g i a u s i a laik p o 1 0 b i i e i m ( 6 4 , 3 % ) . 1 1 - 2 0 e i m turjo p e n k t a d a l i s b i t i n i n k . D a u g i a u k a i p i m t e i m laik 1 , 4 % b i t i n i n k ( p a v y z d i u i , L a z d i j a p s k r i t y je V. M a l i n a u s k a s - 150, K d a i n i apskrityje J. K a t k u s - 3 0 0 ) . L i t e r a t r o s g i m t j a kalba p l i t i m a s , k u r s k i n i n k a m s o r g a n i z a v i mas skatino bitininkysts vystymsi Lietuvoje. 1930 m. buvo 126,8 tkst., o 1940 m. - 2 0 6 , 0 tkst. b i i e i m . D a u g nuostoli Lietuvos bii kis patyr Antrojo pasaulinio kar o m e t u i r p o j o . L i k o tik 3 6 tkst. b i i e i m . D a u g g e r b i t i n i n k u v o a r b a b u v o r e p r e s u o t a . Priekarinis b i i e i m kiekis p a s i e k t a s per deimtmet.

Iki A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o Lietuvoje b u v o uregistruota p o 0,7 bii eimos kiekvienam kaimo gyventojui. Ar bitininkyst, panai ankstesn, prisikels atsikuriant m s kaimui. Matyt, ne. Pirma, prie kar du tredaliai Lietuvos m o n i gyveno kaimuose. iandien - prieingai. Antra, pakits d a u g u m o s kaim gyvenimo bdas: susikrusios kompaktikos mrins gyvenviets. Dirbamuose laukuose maai nektaring (garstuk, svri, rugiag l i ) . . . p i k t o l i . G e r e s n s s l y g o s b i t i n i n k a u t i tik p a v i e n s e s o dybose p a m i k s e . Ir treia, atsiradus vertingesni u m e d bii produkt paklausai ir iplitus bii varoatozei, bitininkauti gals tik gerai pasiruo bitininkai. Bites reikia priirti, o ne laikyti, k a i p tai b u v o d a r o m a s e n i a u . B e m o g a u s p r i e i r o s j o s n e g a l i g y venti. Be to, silpnose ganyklose ekonomikas bitininkavimas man o m a s tik b i t e s i s k i r s i u s m a o m i s g r u p e l m i s , tai y r a l a i k a n t d e centralizuotai. bitininkystei. Tiesa, negalima pamirti ir stambi bityn, besikuriani kinink b i t i n i n k . T o d l a r t i m i a u s i u m e t u R e s p u b l i k o j e m a t y s i m e dvi b i t i n i n k a v i m o g r u p e s : m g j u s ir p r o f e s i o n a l u s , g y v e n a n i u s i b i i . B i t i n i n k a i p r o f e s i o n a l a i , turintys d a u g i a u b i i i r g y v e n a n t y s miestuose, nors degalai ir brangs, bet be bii veiojimo neapsieis. N e g a l i m a palikti v i r y n , n e a t v e u s j u o s b i i . J o s r e i k a l i n g o s kin i n k s k l i n i o l i p a s l i a m s . Tie, k u r i e n e t u r i s a v , n u o m o s i p r o fesional. Todl ateitis priklauso tradicinei mgjikajai

P O K A R I O

B I T I N I N K Y S T

N u o 1947 m. Lietuvoje pradta organizuoti visuomenin bitinink y s t . 1950 m . p r i e M k u r i a m a s b i t i n i n k y s t s trestas, k o n t o r a , v l i a u - b i t i n i n k y s t s v a l d y b a , b u v u s i iki 1991 m. v a s a r o s . Pokario laikotarpiu daugiausia bii eim Lietuvoje uregistruota 1961 m. - 259,7 tkst., o visuomeniniuose bitynuose 1 9 7 8 m . (66,7 tkst.). Iplitus v a r o a t o z e i , r e s p u b l i k o s b i i k i s s u m e n k j o ir atstatytas a p i e 1985 m.: du tredaliai b i t i n i n k m g j ir tredalis - k i . Visuomeniniai 1966-1970 m. bitininkysts medaus gamybos rodikliai: - 17,1 kg i b i i e i m o s ; 1 9 7 1 - 1 9 7 5 m. - 15,2;

1 9 7 6 - 1 9 8 0 m. - 8,5 ir 1 9 8 1 - 1 9 8 5 m. - 13,6 b e n d r o j o k i e k i o . S u r e n k a n t v i d u t i n i k a i p o 13,6 k g / b . . b e n d r o j o k i e k i o , b i i e i m a i s u m a i t i n t a b e v e i k p o 2 0 k g c u k r a u s , arba k i l o g r a m a s p r e k i n i o m e d a u s tris k a r t u s c u k r u o t a s " . T o k i e pat rezultatai gauti i r a p s k a i i u o j a n t savik a i n : p a a r a m s (cukrui) t e n k a b e v e i k p u s ilaid. S u r a d u s tarp b i tyn didjimo ir bii eim medaus produktyvumo dsningum, g a u t a s n e i g i a m a s r y y s (r = - 0,7). V a d i n a s i , b i t y n u s s t a m b i n t i s i l p n o se Lietuvos bii ganyklose neperspektyvu. K o k i a b i t i n i n k y s t s ateitis?

Kas gali bitininkauti

Bitininkyst - tai tas pats, moterimis,
J. Greimas

kas domjimasis

man senovs graikai.

B i t i n i n k a s - s e n a profesija. Tai r o d o vairi m s v i e t o v i (kaim ) p a v a d i n i m a i : Aviliai ( Z a r a s r . ) ; Avilliai (aki r . ) ; Bitinai ( M a -

30

31

r i j a m p o l s r . ) ; Bitel ( v e n i o n i r . ) ; V a k a i (Pasvalio r . ) ; V a k i a i ( K l a i p d o s r.) ir kiti. M s senosios kartos moter posakiai, kad prie bii vyr darb a s , k a d b i t i n i n k a u t i gali tik vyrai i r tik s u a u g m o n s (Petrulis J . , 1 9 9 0 ) , k a i n ar teisingi. G a l teisingiau - k l a i d i n g a m a n y t i , k a d kiekv i e n a s v y r a s j a u gali b t i b i t i n i n k u : b i t s p a i o s p a s i r e n k a d r a u g u s pagal biiulysts kodeks. R a y t i n i u o s e altiniuose m i n i m i i r bitininkai. Tai l a b i a u v y r i k a s u s i m i m a s , n e s b i t s g y v e n o m i k u o s e . D r e v i n i n k a i , o d r e v i n bitin i n k y s t klestjo iki X V I i m t m e i o , gerai p a i n o j o b i i g y v e n i m , m o k j o s u j o m i s elgtis. L a i k u i b g a n t , b i t e s p r a d j o laikyti b i t y n u o s e , alia n a m , i p r a d i d r e v s e - d r e v t o m e d i o s t u o b r i u o s e ir kelm i n i u o s e a v i l i u o s e , v l i a u - i a r d o m u o s e aviliuose. B i t i n i n k y s t i m e d i o t o j i k o v e r s l o p a m a u tapo n a m i n i u u s i m i m u , k a i p g y v u l i n i n k y s t a r p a u k t i n i n k y s t . T o d l tapo p r i e i n a m a i r m o t e r i m s . N o r s istoriniai altiniai r o d o , k a d m o t e r y s b i t i n i n k a v o ir s e n i a u s i a i s laikais. Puiki bitininki buvo visuomeniniuose bitynuose. Pavyzd i u i , 1 9 7 3 m . p o 49,9 k g / b . . s u r i n k o J o n i k i o r . b i t i n i n k O . B u i e n, po 49,6 kg/b. . - LI bitininks M. Balekien ir M. Radzeviit. I penkiasdeimties 1971-1975 m. respublikos bitininkysts pirmn - 2 8 % m o t e r . Plintant b i t i d m s s u aviliais, turiniais m a g a z i n r m e l i u s , p a l e n g v j a d a r b a s , nereikia m o t e r i m s sunkiai kilnoti. i a n d i e n b i t i n i n k a u t i gali k i e k v i e n a s m o g u s , turintis p o t r a u k , n e a l e r g i k a s b i i n u o d a m s , turintis s l y g a s i r b i t i n i n k a v i m u i kelet v a l a n d laisvo laiko. P r o f e s o r i a u s J . K r i i n o o d i a i s : ...prie b i i y r a m a l o n i a u s i a s d a r b a s , kuris y r a kaip i r e m s k i o p o e z i j a " (1932). M a l o n u m a s - sveikam mogui. O alergikam? Juk apie 500 vienkartini glim pavojinga net ir sveikam. T u o tarpu alergikam pakanka keli glim. Alergiki bii n u o d a m s mons imuniteto negauna. Jiems bitininkauti nerekomenduotina. Pagal neraytas taisykles klaidiojanio spieiaus savininku t a m p a t a s , k u r i s j s u g a u n a . T o d l b i t i n i n k u gali t a p t i k i e k v i e n a s ir bet kada. Taiau, be noro, ypa pradedantiesiems, b t i n o s elementarios inios. M a n a u , nesensta inomo rus chemiko ir bitin i n k o ( p r i i r j u s i o a p i e 100 b i i e i m ) A . B u t l e r o v o o d i a i :

Tikru bitininku - bii e i m i n i n k u - gali bti tas, kuris gerai pasta vis b i i g y v e n i m ir m o k a inias pritaikyti v e i k l o j e . " Bitininkaujant varoatozinmis slygomis, mokymasis ir dalyvavimas bitinink organizacijoje btinas.

Nuo ko pradti
Turti pakankamai ger priemoni pus darbo.
W. Boloedormas

R p e s t i n g a s p r a d e d a n t y s i s p i r m i a u s i a stengiasi sigyti b t i n i a u si b i t i n i n k a v i m o r e i k m e n (18 p a v . ) . m o g u s turi p a s t o v i u s b i o e n e r g e t i n i u s l a u k u s , k u r i e d a n i a u siai j a u i a m i p e r p l a u k u s , p i r t g a l u s i r k i t a s k n o d a l i s . i o s s r o v s l a b a i s i l p n o s , t a i a u j a s b i t s j u n t a i r tas v i e t a s d a n i a u s i a i g e lia. T o d l n e r e i k i a b i i bijoti, n e s b a i m s m e t u s r o v s s u a k t y v j a . O kol priprantama, veid ir ypa galvos plaukus, kaip elektrodus, t i k s l i n g a p r i d e n g t i s p e c i a l i u tinkleliu v e i d u i . N e t i r b i i n e b i j a n iam, n e r e a g u o j a n i a m kelis glimus dirbant prie piktesni arba suerzint bii veido apsauga btina: jos besiartinaniam prie avil i o t i e s i o g s e g a s i d r a b u i u s , gelia. T o d l g e r i a u a p s i s a u g o t i , k a d

18 P A V . Btiniausi bitininkavimo reikmenys: 1 - tinklelis veidui; 2 - dmin; 3 - bitininko kaltas

32

33

netrukdyt darbui ir net paios bits. Jos, kaip darbo objektas, yra pavojingos, vadinasi, negalima nusiengti saugaus darbo reikalavimams. Geru oru dirbant prie nepikt, pavyzdiui, kaukaziei ar karnik , t i n k l e l i o p r i e k i n dalis (tiulis) n u s m a u k i a m a p o s m a k r u , o k e p u r, kaip skrybl, apsaugo plaukus nuo erzinimo ir veid nuo sauls s p i n d u l i . P a t y r b i t i n i n k a i tinkleli n e v a r t o j a , b e t j u o s b i t y n e turi sveiams arba usideda patys, kai susierzinusios veamos bits ir pan. N e g a l i m a u m i r t i , k a d p a v a s a r i r r u d e n , kai altesni orai, b i t s m g s t a lsti p o d r a b u i a i s . U m a u t ant g a l v o s v e i d o tinklelio a p a i reikia pakiti p o a p s i a u s t o a p y k a k l e . V y r a i d a n i a u s i a i d v i c h a l a t u s r a n k o g a l i u o s e s u g u m e l m i s . M o t e r i m s l a b i a u tinka vairi m o d e l i kombinezonai. D m i n r e i k a l i n g a b i t m s reguliuoti t v a r k a n t lizd, alinant n u o k o r i b i t e s . N e vietoje p a s i r o d i u s i o s truput p a r k o m o s i r jos b e m a tant p a s i t r a u k i a . alti, saikingai v a r t o j a m i d m a i b i t e s r a m i a i n u b a i d o . P r i e a p i r i n t p i k t e s n e i m , tikslinga p r o l a k d u tris k a r t u s p a r k y t i . Bits p u o l a prie k o r i n a r v e l i prisigerti m a i s t o i r a p s i r a m i n a . D m i n v a r t o j a m a i r g y d y m u i , kai a n t s i r u s e n u s i o d l i o u d e d a m i vaistai i r d m a i p u i a m i p r o lak. Dminje pirmiausia udegamas suglamytas laikraio gaballis i r d e d a m a s c i l i n d r o a p a i o j e a n t groteli. P o t o u p i l a m a s u s m u l k i n t o ( s a u s o ) d l i o . Kelis k a r t u s p a s p a u d u s o r o pster, dlis s i d e g a , tad a a n t v i r a u s u p i l a m a s t a m b e s n i d l i o gaballi. D m i n e i tinka sausas, nesmaling medi (gluosni, topoli, d r e b u l i ) d l i s . Beriniai truliai n e r e k o m e n d u o t i n i : turi b i t m s n e m a l o n k v a p . Bitininkai d m a m s vartoja m e d i k e r p e s , k u k u r z b u r b u o l i erdis, t a b a k o a r bitkrsls stiebus. V o k i e t i j o j e , y p a b i t i n i n k a u j a n t bitidse, n a u d o t i n o s m a o s d m i n s , i k u r i d m a i i p u i a m i b u r n a a r b a elektriniu taisu. K a l t a s r e i k a l i n g a s a r d a n t b i i l i z d u s . M a t j o s stengiasi u p i k i u o t i n e p r a l e n d a m u s p l y e l i u s i r taip pritvirtina p a i u s r m u s . K a l t u n u v a l o m i n e vietoje p a s i t i koreliai, n e v a r u m a i n u o avilio d u g n o , n u o skirtuk atlaisvinami rmai.

AVILYS

Rikiuojasi eil Spalvingi aviliai. Jie gintaru man vieia Ir kvepia kaip ilai.
L. Vainikonis

i a n d i e n i n b i i b u v e i n - avilys. L i e t u v o j e iplit aviliai D a d a n o - B l a t o r m a i s , k u r i m a t m e n y s : lizdo - 4 3 , 5 x 3 0 , 0 c m , m a g a z i n o 43,5 x 14,5 c m . R m sijeli plotis - 2,5 cm (19 p a v . ) . K a i k a s n a u d o ja p a e m i n t u s : d a u g i a a u k i - 4 3 , 5 x 23,0 cm a r b a tik m a g a z i n i n i u s r m e l i u s . G a l i m i i r kitoki m a t m e n y s , s v a r b u , k a d b i t y n e jie b t v i e nos konstrukcijos. Nestandartiniai apsunkina inventoriaus, dirbtini k o r i i r k i t o k i avili n a u d o j i m . e m a r m i D a d a n o - B l a t o m a t m e n avili t i n k a m u m m s slygomis rodo ir iandieniniai apskaiiavimai (pokas L, 1990). Iilgai kori iluma plinta ymiai geriau n e g u skersai j. i e m avil i o l i z d o i l u m o s l a i d u m a s p r i k l a u s o n u o o r o s r o v i l i z d e . K a d lizdas b t optimalus, jis neturi bti kvadratins formos. Lizdas, sudarytas i Dadano-Blato rm, vidutinio stiprumo bii eimai yra optimalus. Minto rmo plotis racionaliai parinktas maistui

19 PAV. Standartinis lizdo rmas (a) ir rmo petuko padtis vidins avilio sienos falce (b) (matmenys milimetrais)

34

35

p a s i s k i r s t y t i . i e m , p e r a l i u s , b i t s a t s i d u r i a r m v i d u r y j e , iliausioje vietoje. Pirkti ar p a i a m daryti avil? J e i g u n e s a t e stalius, neturite d a r b o s u rankiais i r m e d i e n a g di bei tinkam darbo slyg, nesiimkite precizinio darbo. Geriau sigyti p a g a m i n t avil. N e b t i n a i n a u j , g a l i m a s u r e m o n t u o t i s e n i r k e l e r i u s m e t u s s k m i n g a i bitininkauti. Jei s e n a s avilys stovjo u d e n g t a s , tikriausiai j o v i d i n dalis sveika, m a t mediena, impregnuota bii pikiu, nedrksta ir silpniau pv a . Jei iorin avilio dalis a p y s v e i k tik v i e n a kita lentut s u p u v u s i , j o s p a k e i i a m o s s v e i k o m i s . T r o b a g r y b i a i d a n i a u s i a i s u g a d i n a avili d u g n u s . J i e m s r e s t a u r u o t i tinka g r i n d l e n i atliekos. S u r e m o n t u o t a s avilys perdaomas, idezinfekuojamas. J e i g u avilys stovjs ilgiau a r j a m e g y v e n o s v e i k o s b i t s , infekcij o s altini n e t u r t bti. P a v y z d i u i , v a r o a t o z s erks (kai b i i n ra) avilyje isilaiko iki 3 5 p a r . T u o t a r p u a s k o s f e r o z s s p o r o s a r n o z e m a t o z s sukljai t e r a l u o s e g y v y b i n g i isilaiko iki d v e j m e t . N e v a r i u o s e aviliuose a p g y v e n d i n t i s v e i k a s bites n e h i g i e n i k a . R e m o n t u o j a n t s e n avil a r d a r a n t nauj, s v a r b u ilaikyti r e i k i a m a t s t u m tarp v i d a u s r m . Bii b i o l o g i n i s a t s t u m a s y r a 8 1 2 m m

(20 p a v . ) . 1 2 m m a t s t u m a s d i d i a u s i a s . K u o m e t b i t s u d e n g i a p e r u s a r m e d k o r i n a r v e l i u o s e , tarpai t a r p j susiaurja iki 1 6 m m . T a i m a i a u s i a s a t s t u m a s . T a r p e l i u s , p r o k u r i u o s b i t s n e p r a l e n d a , tai y r a s i a u r e s n i u s k a i p 6 m m , u p i k i u o j a , o p l a t e s n i u s kaip 12 mm l i n k u sios suriti koriais. A b i e m atvejais r m a i s u r i a m i s u avilio v i d i n m i s sienomis, apsunkinamas darbas. P a g r i n d i n avilio dalis - r m a s . Jie g a m i n a m i i n e a k o t o s p u i n s a r e g l i n s m e d i e n o s . Serijins g a m y b o s r m o n i n s sijels viruje p a p l a t j (21 p a v . ) . P a t i e m s g a m i n t i patartina p a g a l n o r i m o r mo (standartini m a t m e n ) ablon. A v i l i o ioriniai m a t m e n y s b i t m s n e t u r i r e i k m s . S t a c i o n a r s aviliai gali b t i s t o r e s n i lent, s u n k e s n i . L a i k a n t b i t i d s e , k a d b t l e n g v e s n i , d a r o m i i p l o n e s n i lentui. Aviliai i iors n u d a o m i b i i g e r i a u s i a i s k i r i a m o m i s s p a l v o m i s : baltai, geltonai, m l y n a i arb a i i r k i t s p a l v deriniais n u p i e i a n t k a m p u o t a s f i g r a s , k u r i a s b i t s g e r i a u skiria. D a y t i aviliai d a u g ilgiau laikosi, n e d a y t i - t r u m p a a m i a i (apie 1 2 m e t ) , s k u r d i n a a p l i n k . A v i l i a m s tinka egls ar puies n e s m a l i n g o s vertingos lentos. Vidin s dalys g a m i n a m o s i m i n k t e s n s m e d i e n o s : liepos, t u o p o s , j u o

20 PAV. Butinas tarpas avilio lizde tarp kori

21 PAV. L Standartinio avilio pjvis: A - stogas; B - magazinas; C - lizdas; D - dvigubas dugnas; E - magazino rmas; F - lizdo rmas; G - tarpsieni apiltinimas; S - skarda; L - lakos anga. U. Rm praplatjimai - petukai (P)

36

37

23 PAV. Avili stovai: a - matmenys: b-su dugnu iemos apiltinimui d a l k s n i o lent. Iorin lentos p u s (pagal ipjovim) k a l a m a vir, k a d nesiriest kratai. tarpsienius d e d a m a nelaidi ilumai m e d i a g : spali, p a k u l , s a m a n , i a u d (aviini) kapoju. B l o g e s n s yra d i o v i n t o s d u r p s , m e d i o p j u v e n o s ar drols. apiltinamj m e d i a g truput maiius negesint kalki, n e a p s i g y v e n a skruzdls. Svarbi avilio dalis yra laka. A p a t i n d a r o m a 3 0 0 - 4 5 0 mm ilgio ir 2 0 m m aukio. Jos dydis pagal m e t laik i r eimos stiprum reguliuoj a m a s itraukiamais papildomais kamiais s u m a e s n m i s lakutmis (22 p a v . ) . Bites veant ar iemai lakos p r i d a r o m o s lakos grotelmis. P a g a l r e i k a l a v i m u s l a k a turt b t i k i e k a u k t l i a u u d u g n o p a viri. A u t o r i u s n a u d o j a avilius, k u r i u o s e l a k o s n u o d u g n o p a k e l t o s v i e n u tredaliu r m a u k i o . i e m a i p r i d e n g i a m o s s p e c i a l i o m i s l e n t u t m i s . J o s p a t o g e s n s , n e s geriau v d i n a s i lizdas, o p a v a s a r iki patikrinimo nebtina pravalyti lakas: jos niekuomet neusikema. N u o d r g m s i r s k r u z d l i aviliai p a k e l i a m i . S t o v a i gali b t i vair s . P a p r a s i a u s i - e m kalti k e t u r i tvirtos m e d i e n o s k u o l i u k a i . Daug graiau atrodo ir patogiau naudoti kilnojamus stovus. Pavyzd i u i , k e t u r i o s tvirtesns m e d i e n o s 2 0 - 2 5 c m a u k i o sijels, s u j u n g tos l e n t e l m i s (23 p a v . ) . S t o v o aukt p a s i r e n k a pats b i t i n i n k a s p a g a l g , k a d b i t e s a p i r i n t n e r e i k t k p r i n t i s a r stiebtis. B e d u g n i u s " avilius g a m i n t i p a s k a t i n o i r altesns i e m o s , i r e k toparazito Varna jacobsoni erks iplitimas. Lietuvoje V. Kielius, A . L a u r e n i k a s i r kt. aviliuose p a k l l i z d u s , k a d p o r m a i s tilpt erk g a u d s . T a i i r b u v o b e d u g n i " avili p r a d i a . B e d u g n i a m e " avilyje vietoj s a n d a r a u s d u g n o taisytas d v i g u b a s tinklas: a p a t i n i s - retesniais langeliais n u o g r a u i k , o virutinis t a n k e s n i s ( 4 x 4 m m ) , p r o kur ikrenta e r k s i r s m u l k i o s iuklels. B e d u g n i a i " aviliai iplit E u r o p o s S j u n g o s a l y s e , L i e t u v o j e b a n d o m i . A p i b e n d r i n u s u s i e n i o i r m s alies b i t i n i n k p a t y r i m , g a l i m a teigti, k a d : 1 ) b e d u g n i a i " aviliai g e r i a u v d i n a s i net i r i e m , v i d u s b n a sausas; 2 ) nepelija a p a t i n i k o r i k a m p a i ; 3 ) v e a m u s s u b i t m i s avilius n e r e i k i a p a p i l d o m a i v d i n t i ; 4) padjus po tinklo dugnais patiesalus, galima kontroliuoti erki g a u s u m n e t n e a r d a n t lizd. Jei i e m p e r p a r n u k r e n t a p o e r k , b i ts i e m o j a n o r m a l i a i . L i e t u v o j e b i t s p e r i e m taip p a t p e r i e m o j a , tik s u v a r t o j a d a u g i a u i e m i n i o m a i s t o (A. A m i e j u s , 2 0 0 1 ) .
STEBIMASIS AVILIUKAS.

Kai k a s b u t u o s e , v e r a n d o s e , s o d n a -

meliuose laiko egzotinius gyvnlius ar pauktelius. Dareliuose rengiami baseinliai vandens glms, uvelms. Taiau apiarium p a s i g e n d a m a . L a i k y t i o s m i j a s a r kitas solitarines bites reikia d i d e s n s patirties. rengti stiklin aviliuk n a m i n m s b i t m s n e s u n k u . A v i l i u k o r m e l i m a t m e n y s gali b t i vairs. G e r i a u vartoti stand a r t i n i u s , t u o m e t s t e b i m j aviliuk g a l i m a s u k o m p l e k t u o t i i n o r m a l i e i m . P a t a r t i n a p r a d i a i a p g y v e n d i n t i silpnesn spiei: p e r v a s a r e i m a n e i s i v y s t o iki labai stiprios, o bits p a s i u v a d u o t u s dirbtinius k o r i u s . i e m a i g a l i m a a p g y v e n d i n t i s i l p n e s n , s u s e n e s n e motinle eimel. A v i l i u k a s d a r o m a s m e d i n i s s u organiniais ( n e d t a n i a i s ) stiklais o n u o s e . S i l p n a i e i m e l e i p a k a n k a 6 - 7 s t a n d a r t i n i l i z d o r m . Laik a n t k a m b a r y j e n u o l a t , v i d u r v a s a r dal d e n g t p e r t e n k a perkelti

38

39

n o r m a l i a s e i m a s , o lizd p a p i l d y t i dirbtiniais koriais. G a l i m a taisyti ir m e d u v a r b a b i t e s laikyti s t a n d a r t i n i o d y d i o avilyje. S t e b i m o j o a v i l i u k o vieta - a n t p a l a n g s . S v a r b u , k a d jo laka tiesiogiai (ar p r o k o r i d o r l ) j u n g t s i s u l a n g o apaioje p a d a r y t a laka: b i t s turi j a u s t i a p l i n k . P e r k e l t o s n u o p a l a n g s bits p a s k l i n d a a n t stikl, juda ir per iem neigyvena. Komplektuojant eimel iemai, paprasiau korius su maistu pai m t i i n o r m a l i e i m . G a l i m a i r virlizdin m a i t i n t u v , k u r i r e i k a linga papildomiems maitinimams ar vandeniui (pavasar). a v i l i u k o sienel n e t u r i viesti s a u l , j reikia p r i d e n g t i , kitaip n u k e n i a koriai. v i e s b i t s p a k e n i a . M a n a u , k a d stiklinis aviliukas s u n e p i k t o m i s ( k a u k a z i n m i s , k a r n i k o s ar b a k f a s t i n m i s ) b i t m i s - p i r m a s m g j i k o s i o s b i t i n i n k y s t s ingsnis. VIETA

m e d i a i s , o i k i t - e m e s n i a i s ir n e k t a r i n g a i s eldiniais. T a i b u s u u o v j a ateiiai, o p r a d i o j e p a g a l g a l i m y b toki viet t e n k a p a rinkti. Laikant bites tankesnje gyvenvietje ar bendrij soduose, kaimyn u s n u o b i i t u r t saugoti 2 m a u k i o g y v a t v o r arba lentin tvora. Bits, p a k i l u s i o s a u k i a u , m a i a u p a v o j i n g o s m o n m s . A p s k r i tai avili l a k o s turi b t i a t s u k t o s s a v , o ne k a i m y n o s k l y p . S a u g u b i t e s a p g y v e n d i n t i n a m e l i u o s e a r specialiai s u r s t u o s e p a statuose. L a i k a n t n u o a l i a u , b i t i d s , n a m e l i a i a r n e t p a t y s aviliai turi b t i u r a k i n t i . N a m e l i langai i r d u r y s sandariai u d a r o m o s , k a d n e l a n d i o t b i t s v a g i l s . L a n g p a t a r t i n a u d e n g t i r a u d o n u stiklu: b i ts ioje v i e s o j e n e m a t o i r n e l e n d a . K i e k v i e n o j e vietoje e k o n o m i k a i a p s i m o k a laikyti i r priirti bii e i m ? P a v y z d i t u r i m e i k a i m y n i n i ali. P a v y z d i u i , S u o m i j o j e , kurioje vienai bii eimai tenka per tkstant hektar bendrojo ploto, o vasar saul nenusileidia 73 paras, meduneiui inaudoti vienoje vietoje statoma 6-15 bii eim, todl i r s u r e n k a m a p o 4 0 - 8 0 kg/b. . medaus. Lietuvoje bii eimai tenka apie 70 ha bend r o j o p l o t o . T a d k i e k n e v e i o j a n t v i e n o j e vietoje g a l i m a priirti b i i e i m ? A n k s t e s n i a i s a p s k a i i a v i m a i s (J- Straigis, 1 9 8 1 ) , m s alies b i i g a n y k l o s gali i m a i t i n t i a p i e 2 0 0 tkst. b i i e i m . V i d u t i n i k a i g a n y k l o s a p y l i n k pajgi imaitinti iki 50 b i i e i m . G a n y k l t u r t i n g u m o i r b i i e i m k i e k i o koreliacija y r a n e i g i a m a (r = - 0 , 6 7 ) .

BITMS

iandieninis kaimas gerokai pasikeits. Sodybos isidsiusios p r i e g e r k e l i , g e l e i n k e l i . B i t y n u i ia p r a s t a vieta: greitas t r a n s p o r t a s b i t e s t r a u m u o j a , n u o l a t i n s u n k i a s v o r i o t r a n s p o r t o vibracija j a s e r z i n a , y p a i e m . G e r i a u s i a avilius laikyti p a m i k j e , v i e n k i e m y j e , d i d e s n s s o d y b o s s o d o p a k r a t y j e , a t o k i a u n u o kelio. Bendrieji bii laikymo reikalavimai: prie ferm, sandli, m o kykl ar kit nuolatinio masinio moni ar gyvuli susitelkimo v i e t b i t e s g a l i m a laikyti, n e a r i a u k a i p u 0,5 k m ; p r i e j u d r i plent, geleinkeli, didesni eer ar vandens tvenkini - u 0,1-0,2 km. D a l i s p r a d e d a n i j nori avil kit p a s t a t y t i b a l k o n e ar iaip tarp n a m . R e i k i a irti, k a d vir avili n e b t a u k t o s i o s t a m p o s laid . P o e l e k t r o s laidais avilius l e i d i a m a statyti n e a r i a u k a i p u 3 5 m , k a d b t i v e n g t a elektrinio l a u k o takos. S v a r b u avil a r b i t i d a p s a u g o t i n u o v y r a u j a n i v j . J e i g u jie laik o m i labai atviroje vietoje, v a s a r v j o gsiai b l a k o g r t a n i a s s u n e u l i a i s b i t e s , dalis j s t a . i e m n e p a g e i d a u t i n a , k a d v j a s p s t avili lakas: b i t s i e m o j a b l o g i a u , suvartoja 2 - 3 k g d a u g i a u m a i s to. N u o v y r a u j a n i v j p u s s b i t y n g a l i m a a p s o d i n t i a u k t e s n i a i s

Kaip sigyti bii

P r a d e d a n t y s i s turi inoti, k o i r k i e k i b i i nori. N u o t o p r i k l a u s y s i r p r a d i n i s b i t y n o d y d i s . G y v e n i m o patirtis r o d o , k a d n e i n a n t a p y l i n k j e (apie 2 tkst. ha p l o t e ) b i t m s n a u d i n g a u g a l p l o t ir k i e k a p y l i n k j e j a u y r a j e i m , n e g a l i m a steigti didelio p r a d i n i o b i t y n o . G e r i a u s i a p r a d t i n u o dviej b i i e i m . K o d l ?

40

Prayti vieno spieiaus neteisinga. uvus vienintels eimos m o tinlei, s u n y k s t a ir pati e i m a . O turint b e n t d v i , e i m a be m o t i n o s p r i j u n g i a m a p r i e n o r m a l i o s ir i sustiprja. Po k i e k l a i k o i stipriosios e i m o s l e n g v a i a t s t a t o m a antroji. A r b a d a v u s i n o r m a l i o s e i m o s k o r su nedengtais perais, eima be motinos juos iaugina. Pastiprinus j k o r i u k i t u d e n g t a i s p e r a i s , g a l i m a ilaikyti d v i e i m a s . A p v e l k i m e tris n a u j e i m sigijimo g a l i m y b e s .
' i ' >> > > '

N A T R A L S

SPIEIAI

M s k r a t e b i t s p r a d e d a spiesti b i r e l i o v i d u r y j e . T a i n e r e i kia, k a d ankstyvesni spieiai negalimi. A p i e ankstyvj spiei n a u d byloja sena vokiei bitinink patarl: Geguinio spieiaus vert kaip veimas ieno, birelinio kaip riebaus gaidio, o liepos bevertis." A n k s t y v i e j i spieiai b n a stipresni ( 2 - 3 k g ) , o a p g y v e n d i n t i iki r u dens ivysto normalias eimas ir netgi prinea m e d a u s . Tokio spie i a u s b i t s labai d a r b i n g o s . T e i g i a m a , k a d p i r m a l a k i a i i s k r e n d a s u s e n o m i s m o t i n l m i s . A n t r a l a k i a i i r kiti ispieia s u j a u n o m i s , n e v a i s i n g o m i s m o t i n l m i s , kartais spieiant j o s i r s u s i p o r u o j a . S p i e i a i b n a silpni, tik 1 0 0 - 2 0 0 g . T o d l m a e s n i u s k a i p 1,5 k g s p i e i u s tiksl i n g a j u n g t i p o d u a r b a pridti prie s i l p n e s n s e i m o s . S p i e i a i j u n g i a m i p r o b i i k o t u v (24 p a v . ) , k a d n e p a t e k t antroji m o t i n l . P r a k t i k a i d i d e s n t i k i m y b s u g a u t i p i r m a l a k i u s s p i e i u s , n e s jie s u s e n o m i s m o t i n l m i s s u s i m e t a k u r n o r s b i t y n e a r b a arti j o . Tai p a s t e bi savininkas ir susisemia. Labai patogu, kai bits susimeta kur nors po medio aka (25 p a v . ) . T u o m e t p a p r a s t a s u s e m t i . J e i g u m e d i s n e v e r t i n g a s , s p i e ius p e r n e a m a s tiesiog s u n u p j a u t a a k a . P a s i s k l e i d u s t a r p a k spiei susemti sunkiau. Reikalinga patyrusio bitininko pagalba ir t a m tikros p r i e m o n s (26 p a v . ) . S p i e t i n k e l i a m a p e r s p i e i u s , didiuma bii j nuluojama arba nusemiama mediniu auktu. V liau, p a d m i n u s , j e i g u m o t i n l p a p u o l a spietin, likusios b i t s s u e i n a p a i o s . S m u l k s spieiai, y p a p a k i b p o a k o m i s i r a u k t a i , s u r e n k a m i s p i e i r i n k t u v e (27 p a v . ) . S u s e m t a s spieius l a i k o m a s iki v a k a r o , po to s u l e i d i a m a s p a r u o t avil. S p i e i a u s b i t m s tikslinga d u o t i p a s i t u s ir dirbtinius k o rius. J e i g u j n e p a k a n k a , g a l i m a pritvirtinti b e n t siauras k o r i o j u o s t e 25 PAV. Susimet bii spieiai: a - prieinamoje; b - sunkiai prieinamoje vietoje

42

41

les r m viruje. Bits, suleistos tuius rmus, suskersuoja korius. K i e k spieiui d u o t i k o r i , n u s a k o s p i e iaus m a s s v a r a i s + 2 koriai. P a v y z d i u i , spieiaus m a s 2 k g , a r b a 4 svarai. V a d i n a s i , reiks 6 k o r i . S p i e s d a m o s bits m e d a u s g u r k l e l i u s p r i sigeria m a i s t o . Bits m a s a p i e - 100 m g , o s p i e i a u s bits - 140 m g , k i l o g r a m e b n a apie 7000 bii. Suleistas avil spieius b e n t tris d i e n a s nemaitinamas cukraus sirupu, nes bits, prisigrusios p i l n a s m e d a u s p s l e l e s , gali p a kartotinai ispiesti. K a d b i t s n e p a b g t , jos p r i r i a m o s " : lizd d e d a m a s k o r y s su n e dengtais perais. Natralaus spieiaus sigijimas - pats pigiausias kelias pradti bitininkauti. Todl galima planuoti j atskridim i anksto, par u o i a n t s a v o g y v e n v i e t j e (ar p a m i k j e )

spieiaus gaudykl. Paprasiausia, k u o m e t korio gabalas arba pats rmelis su koriu pakabinamas kur nors medyje po aka arba pavs i n j e (28 p a v . ) . J e i g u s o d y b o j e y r a s e n a v i l i , g a l i m a p a r u o t i vien i j. Ivalius d e d a m i 2 - 3 viess koriai (nors labiau vilioja tamss, b e t j u o s p u o l a vako k a n d y s ) , ant j ulainama po la melisos aliejaus. K v a p a s vilioja lankuoles, atvedanias spiei. A u torius tuo b d u per dvejus metus sulaukia vieno spieiaus. Kai kas m a u s avilius ar tiesiog specialiai p a g a m i n t a s viliokles kelia m e d (29 p a v . ) . P e r s a v a i t p o s p i e i a u s a p g y v e n d i n i m o b i t e s tikslinga a p d o r o t i i r nuo erki, nes eimoje dar nra dengt per.

D I R B T I N I A I

SPIEIAI

P a g r i n d i n d i r b t i n i spiei s u d a r y m o p a g a l r u s b i t i n i n k y s t s p r o f e s o r i a u s G. Taranovo taisykl: ankstyvi, su nesusiporavusia bii motinle spieiai bna silpnesni, o su vaisinga ir vlyvi - stipresni.

Pradedantysis, sulauks spie i a u s , a n t r e i m gali sigyti p a s biiul, t.y. nusipirkti dirbtin spiei. V i d u t i n i s s p i e i u s s u d a romas i 2 - 3 kori dengtais perais ir 2 k o r i su m a i s t u ir v a n d e niu, prie j dar nuluojama j a u n b i i . S u d a r y t a m spieiui dedamas dengtas motinos narvelis a r b a j a u n a n e v a i s i n g a m o t i nl (30 p a v . ) . Trei savait dirbtin s p i e i tikslinga p a s t i p rinti d a r d v i e m k o r i a i s s u d e n g tais p e r a i s i r j a u n o m i s b i t m i s . Tokia eima sulaukia rudens ir normaliai produkcija. periemoja. Keiiant dal m e d a u s c u k r u m i , g a l i m a i r

45

Kaip bits gyvena

Bii eima stebtojui atrodo kaip ypatingas biologinis vienetas, kuriame viskas egzistuoja kiekvienam ir kiekvienas egzistuoja viskam, kuriame dalis ir visuma sudaro vienyb.
J. Chalifmanas

BII

EIMA

B I O L O G I N I S

V I E N E T A S

K a i p n u r o d o m a 2 skyriuje, d a u g u m a bitini g y v e n a p a v i e n i u i . V i e n i n t e l i s b e n d r a v i m a s , kai m o t i n l s p o r u o j a s i s u patinais. V a b z d i s i s t e m o j e , p a g a l K. G. Batler ( 1 9 6 9 ) , i 30 b r i 8 v i e n a i p ar kit a i p b e n d r a u j a . T i k d v i e j u o s e b r i u o s e , t e r m i t ir s k r u z d l i (Isoptera) bei bii ir vapsv (Hymenoptera), visuomeninis gyvenimas p a s i e k s a u k i a u s i laipsn, n e s e i m o s e e g z i s t u o j a d v i m o t e r i k vabzdi grups. T e r m i t a i ir s k r u z d l s - istorikai v y r e s n i v i s u o m e n i n i a i v a b z diai. T a r p j p a v i e n i u i g y v e n a n i n r a . T u o t a r p u taip g y v e n a n i bii ir vapsv gausu. M e d a u s gamintoj visuomeninis vientiso org a n i z m o lygis i s i v y s t s labiausiai: s u g e b a palaikyti r e i k i a m t e m p e ratr eimos viduje ir palankiu met laiku susirenka maisto atsarg d u k a r t u s i l g e s n i a m n e p a l a n k i a m laikotarpiui. N a m i n i b i i e i m o s , k a i p b i o l o g i n i o v i e n e t o , d y d i a i pateikti 2 lentelje.
2 LENTEL.

Vidutinio stiprumo bii eimos dydis

eimoje bii, kg 1,5 3,0 2,0 Kori 12 18 12 Per 3000 15000 1000

Laikotarpis Iki 0 5 01 Iki 0 7 01 Iki 0 9 01

46

BII

EIMOS

NARIAI

kose eimose bits vidutinikai gyvena 2 8 - 3 2 dienas, o silpnose, kuriose b i i m a a i ir g y v e n i m o s l y g o s ne tokios p a l a n k i o s - t r u m p i a u . V a s a r stipriose e i m o s e b i t s i g y v e n a apie 35 d i e n a s , o i e m o jimo laikotarpiu per iem. Kinta ir bii darbininki kiekis eimoje: p a v a s a r i o s u l a u k i a iki 1 5 - 2 0 tkst.; v a s a r o s - 4 0 - 6 0 tkst., r u d e n i o p v l s u m a j a iki 2 0 - 2 5 t k s t a n i . Visus darbus, k a d bii eima galt gyventi ir daugintis, atlieka bits darbininks. Darbo pasidalijimas priklauso nuo bii amiaus. J a u n o s d i r b a a v i l i o v i d u j e i r v a d i n a m o s avilio b i t m i s . D v i e j s a v a i i amiaus bits pradeda skraidyti: pradioje orientuotis, vliau i e d a d u l k i i r n e k t a r o rinkti. T o k i o s t a m p a r i n k j o m i s , a r b a l a u k o bitmis. P i r m s i a s tris d i e n a s isiritusios i n a r v e l i b i t s v a l o k o r i n a r v e l i u s . J o r g a n i z m a s tvirtja, i r jos p r a d e d a dirbti s u d t i n g e s n i u s d a r b u s : 4 d i e n a m i a u s b i t s m a i t i n a lervutes, p r a d i o j e v y r e s n e s m e d a u s ir i e d a d u l k i m i i n i u , o n u o septintos d i e n o s j a u n a s m a i t i n a p i e n e l i u , g a m i n a m u a n d b e i rykls l i a u k . 6 - 1 4 d i e n a m i a u s b i t s i l t o m i s s a u l t o m i s d i e n o m i s ilekia a p s i s k r a i d y t i . I e i n a ant p r i e l a k i o , p a s i k e l i a ir, a t s i g r u s i o s g a l v o m i s avil, l e k i o j a p r i e a i s j s i d m d a m o s l a k o s viet, avilio s p a l v i r f o r m , j o p a d t k i t avili a r d a i k t a t v i l g i u . T r u p u t p a l a k s i u sios ir i s i v a l i u s i o s grta avil. V l i a u b i t s p a l a i p s n i u i l a k s t o v i s ilg i a u i r toliau. A v i l y j e p a s i m a i t i n u s i o s i r p a i l s j u s i o s j o s t o l i a u a u g i na perus. N u o 8 iki 18 d i e n , kai geras m e d u n e i s , b i t s p r i i m i n j a i skraidanij nektar ir perdirba j m e d . 1 2 - 1 8 dien amiaus m e d u n e io m e t u g a m i n a d a u g v a k o i r s i u v a k o r i u s . B e i d a r b , kai k u r i o s b i t s i r toliau v a l o k o r i o n a r v e l i u s , taiso j u o s , k a d m o t i n l g a l t d ti k i a u i n l i u s . M a d a u g n u o 1 4 - t o s d i e n o s bits p r a d e d a rinkti n e k t a r , i e d a d u l k e s ir v a n d e n . J o s s a u g o avilio lak, nesileidia j p a a l i n i g y v e n t o j , p a l a i k o avilyje var ir p r i r e i k u s j v d i n a . N o r m a l i o j e eim o j e b i t m i s r i n k j o m i s t a m p a trij s a v a i i bits. Bii darbai renkant maist priklauso nuo eimos bkls ir m e d u neio pobdio: juo daugiau eimoje per, tuo daugiau bits nea

B i i e i m s u d a r o m o t i n l s , b i t s d a r b i n i n k s i r tranai (31 p a v . ) . V a s a r e i m o j e b n a vairi v y s t y m o s i stadij p e r . M o t i n l - s t a m b i a u s i a i v i s e i m o s n a r i . J o s k n o ilgis 2 0 - 2 5 m m . Itin didelis pilvelis: j o n e u d e n g i a sparneliai, k a i p b i t s d a r b i n i n k s . M o t i n l i g y v e n a iki 5 m e t . D a u g i a u s i a k i a u i n l i s u d e d a antraisiais g y v e n i m o m e t a i s . Kai m o t i n l d e d a k i a u i n l i u s , b i t s d a r b i n i n k s j n u o l a t priiri, m a i t i n a labai b a l t y m i n g u m a i s tu - bii pieneliu, kur paios gamina. Geros motinls palanki vasar p e r p a r gali s u d t i 1500 k i a u i n l i , o g e r i a u s i o s - iki 2 0 0 0 ir d a u g i a u . P e r m e t u s m o t i n l s u d e d a 1 5 0 - 2 0 0 tkst. k i a u i n l i , p e r p a r atstato s a v o svor. T a i v i e n i n t e l e i m o j e visikai isivysiusi p a tel, galinti dti a p v a i s i n t u s ir n e a p v a i s i n t u s k i a u i n l i u s p r i k l a u s o m a i n u o k o r i o a k e l i ries. T r a n a s - t r u m p e s n i s , b e t storesnis u m o t i n l . Jo k n o ilgis 1 5 - 1 7 m m . T r a n a i isirita p a v a s a r i r v a s a r . Isirit lytikai s u b r s t a p e r d v i s a v a i t e s . iltomis s a u l t o m i s d i e n o m i s s k r a i d y d a m i o r e jie i e k o j a u n m o t i n l i ir, susitik s u j o m i s , p o r u o j a s i . T r a n a i - patinai. N o r m a l i o s e eimose v a s a r o s pabaigoje, p a s i b a i g u s m e d u n e i u i (ir v a s a r ) , bits iveja tranus. Jie paliekami tik e i m o s e , k u r i o s e n r a vaisingos motinls: ia jie gali igyventi ir iki p a v a s a r i o . T r a n b u v i m a s ruden bii eimoje paprastai reikia, k a d e i m itiko n e s k m - joje arba visai nra m o t i n l s , a r b a ji n e v a i s i n g a . Bits d a r b i n i n k s - p a t e l s , turinios n e i s i v y s i u s i u s lyties o r g a n u s : j o s s m u l k e s n s u m o t i n i r t r a n u s . J g y v e n i m o t r u k m prik l a u s o n u o s l y g , k u r i o m i s g y v e n a i r dirba: p a v a s a r stipriose, svei-

49

Skraidydama n u o iedo ant iedo, ji apl i m p a (dl s k i r t i n g e l e k t r i n i k r v i ) i e dadulkmis, daugiausia prie plaukeli. K o jeli epetliais surenka iedadulkes nuo kno, suvilgo seilmis ir nektaru, padaro jas l i p n i a s ir s u d e d a u p a k a l i n i k o j g u r b e lius, lygiai kairje ir deinje pusse. ia iedadulks gauna suploto gumullio form: lkdama bit j gerai prilaiko plaukeliais. iedadulks, sukrautos gurbeliuose, vadin a m o s k a m u o l l i a i s . S u g r u s i avil, k a muollius nustumia korio narvelius spygliais, e s a n i a i s a n t v i d u r i n s k o j o s b l a u z d o s . Ant motinos ir tran upakalini koj gurbeli nra. Bit turi dvi p o r a s s p a r n , pritvirtint prie krtins on. Prieakin sparn pora didesn u upakalin ir tupint j pridengia (37 p a v . ) . S k r e n d a n t a b u s p a r n a i s u k i m b a i r veikia k a i p v i e n a s . 36 PAV. Bits treiosios poros kojos blauzda su gurbeliu (G)

37 PAV. Priekinis (1) ir upakalinis (2) bits sparnai. Iilgins gyslels: C - kastalin; Ra - radialin; M - medialin; An - analin; Cu - kubitalin; I-III - kubitaliniai narveliai; R - radialinis narvelis; D - diskoidalinis takas; a ir b- kubitalins gyslels atkarpos, reikalingos kubitaliniams indeksams apskaiiuoti

53

N u o avilio b i t s gali nuskristi d a u g i a u k a i p 5 k m , t a i a u n a u d i n g a s s k r i d i m a s n e b n a t o l i m e s n i s k a i p 3 k m . Bits s k r i d i m o greitis p r i k l a u s o n u o n e u l i o , v j o s t i p r u m o , k r y p t i e s i r kt. M a n o m a , k a d b e n e u l i o b i t gali lkti 65 k m / h , o su n e k t a r u ar i e d a d u l k m i s 20-30 km/h. Pilvelis. M o t i n o s ir bits d a r b i n i n k s pilvelis s u d a r y t a s i ei, o t r a n o - i s e p t y n i aikiai m a t o m n a r e l i . K i e k v i e n a s n a r e l i s s u d a r y t a s i d i d e s n i o (virutinio) ir m a e s n i o (apatinio) p u s i e d i o . N a r e liai i r j d a l y s t a r p u s a v y j e s u j u n g t o s p l v e l e (pleuritais). T a i p s u d a r y t a s pilvelis labai p a s l a n k u s . Bit gali j iplsti, lenkti, s u t r a u k t i ir pailginti. Pilvelyje y r a k r a u j o a p y t a k o s , k v p a v i m o , a l i n i m o , v a i s o s , g e l u o n i e s ir n e r v telkiniai - ganglijai. B i t s k r a u j h e m o l i m f v a r i n j a p a n a i v a m z d e l irdis. J i y r a v i r u t i n j e p i l v e l i o d a l y j e (38 p a v . ) . I i r d i e s k r a u j a s p a t e n k a a o r t , k u r i e i n a p e r k r t i n g a l v i r ten b a i g i a s i . K i t k r a u j a g y s l i b i t n e t u r i . N e b e n t s p a r n g y s l e l s , n e s s p a r n u i v y s t a n t i s , j o m i s cirkuliuoja hemolimf, o vystymosi pabaigoje gyslelmis hemolimf ipleia sparn plokteles ir jos tampa sparn karkasliu. Kraujas l a i s v a i isilieja g a l v o j e , p a l a i p s n i u i t e k a k r t i n ir p i l v e l , s m e l k d a masis per visus sutinkamus audinius, pirmiausia - raumenis. Pilvelyje t a m tikri r a u m e n p l u o t e l i a i i p l e i a i r d i e s s k y r i u s i r v l siurbia krauj. Oras bits kn patenka pro skylutes, vadinamas stigmomis, o toliau t r a c h j o m i s - o r o m a i u s , i j - isiakojus s m u l k i t r a c h e oli ir k a p i l i a r tinkl. iais takais, p r i e i n a n i a i s p r i e vairi p i l v e l i o o r g a n , ir v y k s t a k v p a v i m a s - d i f u z i n d u j a p y t a k a . Bits a l i n i m o - M a l p i g i j a u s o r g a n a i - s u d a r y t i i k e l i a s d e i m t i e s v a m z d e l i , k u r i e atvirais galais s u s i j u n g i a s u p l o n j a a r n a (39 p a v . ) . A n t k e t u r i pilvelio n a r e l i y r a v a k o l i a u k o s (40 p a v . ) . A n t k i e k v i e n o i n a r e l i y r a p o d v i l i a u k a s , k u r i p a v i r i u s s u d a r o skaidrias 40 PAV. Bits pilvelio treiasis stemitas (A) su vako veidrodliais (V). B - tik k isiritusios bits (aukiau) ir 2-3 savaii amiaus bits (emiau) vako liaukos 39 PAV. Bits virkinimo sistema (A): 1 - rykl; 2 - stempl; 3 - medaus gurklelis; 4 - virkinimo arna; 5 - plonoji arna; 6 - storoji (ekskrement) arna; 7 - rektalins liaukos; 8 - Malpigijaus organai; B - medaus gurklelio susijungimo su virkinimo arna dalis (P)

3 8 P A V . Bits vidaus organai: S - 1-5 - penki kamer irdis; OM - oro maiai; D - diafragmos; G - nerv ganglijus; A - aorta; T - trachjos

54

55

c h i t i n i n e s p l o k t e l e s - v a k o v e i d r o d l i u s . V a k g a m i n a lstels, esanios po vako veidrodliais. V a k o l i a u k o s p r a d e d a vystytis n u o p i r m j g y v e n i m o d i e n , i r j a u 3 - 5 d i e n b i t a n t v e i d r o d l i turi p l o n v a k o p l e i s k a n l . G e riausiai v a k g a m i n a 1 2 - 1 8 d i e n a m i a u s b i t s . S e n o s s k r a i d a n i o s b i t s v a k o n e g a m i n a . Jis s u s i d a r o v a k o l i a u k lstelse, o p a s k u i is i s u n k i a a n t v e i d r o d l i p a v i r i a u s , s u s i d r s s u o r u s u s t i n g s t a i r sud a r o p l o n a s b a l t a s , p a p r a s t a a k i m i gerai m a t o m a s p l e i s k a n l e s . J o s t o k i o s m a o s (0,8 m g ) i r p l o n o s , k a d v i e n a m e k i l o g r a m e j b n a iki 4 m l n . A n t a t u o n i v a k o v e i d r o d l i i k a r t o s u s i d a r o a t u o n i o s vako pleiskanls. B i t s g a m i n a v a k tik tada, kai avil n e a m a s n e k t a r a s ir i e d a d u l k s : tai g l a u d i a i susij s u p e r a u g i n i m u . K u o d a u g i a u b i t s a u gina p e r , tuo d a u g i a u gali p a g a m i n t i v a k o . V a k g a m i n a i r k o r i u s s i u v a tik t a d a , kai lizde y r a laisvos, k o r i n e u i m t o s v i e t o s . G e r a i k o rius s i u v a e i m o s , k u r i o s e d a u g j a u n b i i , g a u s u m a i s t o a t s a r g . K o r i u s b i t s p a p r a s t a i s i u v a i v i r a u s a p a i , e s a n t 3 5 C i l u m o s . Isiritus bitei, n a r v e l y j e lieka inara ( b e s i v y s t y d a m o s j o s neriasi n e t eis k a r t u s ) , p r i k i b u s i prie d u g n o ir n a r v e l i o sieneli. i i n a r n a r v e l i u o s e p r i s i r e n k a vis d a u g i a u , todl i p r a d i jie p a s i d a r o r u di, o v l i a u b e v e i k j u o d i . D a u g u m a i r u d e n g i m u s i b i i l i a u k o s n e i s i v y s t o , lieka ilgos r a m y b s stadijoje i r n e g a m i n a v a k o iki p a v a s a r i o . P a v a s a r t o k i o s liaukos gamina truput vako. G e l u o n i s y r a a p s i g y n i m o org a n a s . J turi tik b i t s ir m o t i n ls. Bit j n a u d o j a l i z d u i ginti. Motinlei geluonis reikalingas dedant kiauinlius kaip ramstelis ir k o v o j a n t su k i t o m i s m o t i n l m i s . Kai bit r a m i , g e l u o n i s p a slptas p o p a s k u t i n i u o j u p i l v e l i o tergitu. 4i PAV. Bits geluonis su pavojaus signalo skysio laeliu G e l d a m a bit surieia pilvel ir ikia i e m e l (41 p a v . ) , k u r i o gale y r a atrs s m a i g e l i a i ,

p r a d u r i a n t y s o d ir s m i n g a n t y s k n . T u o m e t g l i m o viet i n u o d pslels iteka nuodai, sukeliantys skausm, sutinim. Geluon i e s i a i z d e l s b i t e i itraukti n e l e i d i a s m a i g e l i o danteliai. K a i ji m g i n a pasialinti, g e l u o n i s n u o k n o atitrksta k a r t u s u g e l u o n i e s r a u m e n i m i s i r n u o d l i a u k a . D l t o bit s t a g l i m o d i e n . J i n e s ta geldama vabzdiams, kuri kne geluonis nelieka. G e l u o n i s , a t i t r k s n u o b i t s k n o , i r glus j u d a , vis giliau s m i g d a m a s a i z d e l ir s u v a r y d a m a s j d a u g i a u n u o d . N e v i s o s b i t s v i e n o d a i p i k t o s : pietiets m a i a u l i n k u s i o s gelti n e g u iauriets. BII V Y S T Y M A S I S

Bits d a u g i n a s i lytiniu b d u , kai m o t i n l s p a d t a m e k i a u i n l y j e p r i s i j u n g i a t r a n o sklels b r a n d u o l i o antroji c h r o m o s o m p u s . Susijungus chromosomoms, prasideda gemalo vystymasis ir formav i m a s i s . B i i e i m o j e p a g r i n d i n i s v a i d m u o tenka m o t i n l e i , n e s tik j o s lytiniai o r g a n a i y r a n o r m a l i a i isivyst. M o t i n l s v a i s o s o r g a n a i y r a pilvelyje. Jie s u d a r y t i i dviej k i a u idi, p o r i n i o i r n e p o r i n i o k i a u i n l i l a t a k , sklids ( s p e r m o t e k o s ) ir m a k t i e s (42 p a v . ) . M o t i n l s k i a u i d y r a kriaus f o r m o s : ilgis - 8 - 9 m m , plotis 5 - 6 m m . K i e k v i e n a k i a u i d s u d a r y t a vidutinikai i 1 5 0 - 1 8 0 v a m z -

42 PAV. Bii motinls (a) ir bits (b) vaisos organai: 1 - geluonis; 2 - spermoteka; 3 - kiauids; 4 - kiauinli latakas; 5 - laikiklis; 6 - maktis

56

5/

p r i l i m p a prie n a r v e l i o d u g n e l i o (43 p a v . ) . Kiauinlius m o t i n l p a p r a s t a i d e d a n a r v e l i u s i abiej korio p u s i , retai p r a l e i s d a m a tuius. I a p v a i s i n t kiauinli, s u d t narvelius, isivysto bits darbininks, o i toki pat kiauinli, s u d t m o t i n l i n a r v e lius, isivysto motinls. Jeigu p e r e i n a n t n e p o r i n kiauinli latak, ant kiauinlio n e b u s ileistas s p e r m a t o z o i d laelis ir jis liks n e a p v a i s i n t a s - i jo u a u g s tranas. N e a p v a i s i n t u s k i a u i n lius m o t i n l d e d a t r a n n a r v e lius. S u s i p o r a v u s i ji v a d i n a m a vaisinga, n e s u s i p o r a v u s i - nevaisinga. M o t i n l , b i t s darbininks ir tranai b e s i v y s t y d a m i p e r e i n a kiauinlio, lervuts ir lliuks stadijas (44 p a v . ) . Motinls p a d t a s kiauinlis p i r m p a r stovi staiai, antr - n u o u l n i a i , o trei guli narvelio d u g n e . Treios p a r o s pabaigoje narvelio d u g n , alia kiauinlio, bits maitintojos d e d a l e r v u t m s m a i s t o - bii pienelio, kuris s u m i n k tina kiauinlio luktel, pastarasis sprogsta ir ieina trylikasegment lervut, p a n a i b a l t kirminl su perlamutriniu atspalviu (45 p a v . ) . Pirmsias tris paras bits maitina lervutes pieneliu - pripila jo alia j a u esanio maisto laelio. Treios p a r o s pabaigoje pienel prideda d u o n o s ir m e d a u s . Trij dien lervutms d u o d a m e d a u s ir d u o n o s miinio. etos paros pabaigoje gerai maitinamos lervuts m a s padidja d a u giau kaip 1300 kart. Korys, k u r i a m e yra daug bii darbininki ar tran lervui, v a d i n a m a s atidengt p e r koriu. etos dienos pabaigoje lervut akelje bits p r a d e d a dengti v a k o ir iedadulki priemai dangteliu. Jis yra poringas ir laisvai praleidia or, reikaling duj apykaitai. T r a n perai narveliuose u d e n g i a m i igaubtesniais dangteliais. D e n g t a m e n a r v e l y j e lervut vystosi toliau. K a i isitiesia ir n a r v e lio d u g n e l i o k a m p e l p a a l i n a n e s u v i r k i n t o m a i s t o atliekas, siuva m a r k i n l i u s ( k o k o n ) . T a i p izoliuojasi n u o e k s k r e m e n t i r n a r v e l i o 45 PAV. Bits lervut: 1 - burna; 2 - voratinklin liauka; 3 - virkinimo arna; 4 - vaisos organ pradai; 5 - Malpigijaus organai; 6 - ekskrement arna; 7 - nerv grandinl

59

sieneli. V l i a u virsta lliuke. Bits lervuts v i r t i m lliuke v e i k i a h o r m o n a i . L e r v u t s fazje vyrauja juvenilinis, lliuks - e k d y z o n i n i s h o r m o n a i . K o r y s s u u d e n g t a i s perais v a d i n a m a s u d e n g t p e r k o r i u . L l i u k 20-t d i e n p a s i d a r o t a m s i ( r u s v a ) . 21-j isirita j a u n a , m i n k t u c h i t i n i n i u s k e l e t u p l a u k u o t a bit. Jai senstant, c h i t i n a s stiprja, o p l a u k e l i a i retja. T i k k isiritusios b i t s k n e b n a a p i e 5 3 m g , l a u k o i r i e m o j a n i o s - 42^18 m g v a n d e n s .
3 LENTEL.

Bii vystymasis (paromis)

Motinl 3 5 7 16 Bit darbinink 3 6 12 21 Tranas 3 7 14 24

Vystymosi stadija Kiauinlis Lervut (atidengti perai) Lliuk (udengti perai) I viso per

s a u l s s p i n d u l i u s . i u o l a i k o t a r p i u j o s p r a d e d a i n t e n s y v i a u maitinti m o t i n l p i e n e l i u , o i d a u g i a u d e d a kiauinli. Iki a p s i s k r a i d y m o k i a u i n l i p e r p a r p a d e d a n e d a u g (po 1 5 - 3 0 ) , a p s i s k r a i d i u s j u o s d e d a i n t e n s y v i a u . P a v a s a r i n i s b i i v y s t y m a s i s p r i k l a u s o i r n u o rass. P a v y z d i u i , p a v a s a r i n t e n s y v i a u vystosi k a r n i k o s b i t s , liau K a u k a z o kaln pilkosios. P e r i e m t e m p e r a t r a avilyje b n a e m e s n ( n u o 14 iki 2 0 C ) , o a t s i r a d u s p e r a m s , p a k y l a iki 3 4 - 3 5 C i r tokia i l a i k o m a vis p e r a u ginimo sezon. Kai per nra, C 0
2

L a i k a s , p e r k u r isivysto m o t i n l , b i t d a r b i n i n k i r t r a n a s , gali keistis p r i k l a u s o m a i n u o t e m p e r a t r o s avilyje, e i m o s s t i p r u m o , maisto kiekio ir kokybs. Esant nepalankioms slygoms, vystymasis ( m e t a m o r f o z ) p a i l g j a iki dviej d i e n .

koncentracija b n a 2,5-3,0%, o

BII

EIMOS

METAI

j i e m s a t s i r a d u s - s u m a j a iki 1 , 5 - 2 , 0 % . Bii a p s i s k r a i d y m a s d a n i a u s i a i s u t a m p a s u p i r m j p a v a s a r i n i a u g a l y d j i m u . A p s i s k r a i d i u s i o s p o keli d i e n p r a d e d a s k r a i d y t i n u o l a t . P i r m u o s i u s p a v a s a r i n i u s s k r i d i m u s p r a d e d a , kai p a v s y j e o r o t e m p e r a t r a p a k y l a iki 8 C i r d a u g i a u . G e r i a u s i a i skraid o , kai t e m p e r a t r a 1 5 - 2 5 C . Lankuols, suradusios pavasarini augal ieduose iedadulki a r n e k t a r o , s i g n a l i z u o j a i r m o b i l i z u o j a rinkjas d a r b u i . B i i l a n k u o li signalizacija s u d t i n g a : b i i okis, s p e c i a l u s g a r s a s ir a t n e t o m a i s t o k v a p a s . P a m a i t i n u s b i t e s c u k r a u s s i r u p u , l a n k u o l s ant k o r i b g i o j a tiesiomis linijomis, j u d i n d a m o s pilvelius abi p u s e s . D a l i s j ir k i t s u j a u d i n t b i i i s k r e n d a i avilio (nors ir p a v a k a r y j e ) ir atidiai j stebi, l y g k o i e k o . K i t a i p l a n k u o l s elgiasi g r u s i o s i l a u k o . K a i l a n k u o l s u n e u liu a n t p r i e l a i d o p a s i t i n k a p r i m j o s , j i signalizuoja: p r a b g a d u k a r -

M e t i n b i i e i m o s g y v e n i m g a l i m a suskirstyti du laikotarp i u s : a k t y v j ir p a s y v j . A k t y v i u o j u l a i k o t a r p i u irykja keletas p a g r i n d i n i g y v e n i m o cikl. P e r i e m o j u s i b i i k e i t i m a s j a u n o m i s . P e r pastarj t r i s d e i m t m e t b i t s K a u n o a p y l i n k s e skraidyti p r a d j o b a l a n d i o 9 d i e n ir b a i g r u g s j o 2 3 d . P e r v a s a r galjo skraidyti v i d u t i n i k a i a p i e 1 1 8 d i e n , a r b a 7 0 % t i n k a m o skraidyti k a l e n d o r i n i o laiko (46 p a v . ) . Aktyvusis bii gyvenimas prasideda anksiau negu skraidymo laikotarpis. Prasideda periemojusi bii p a b u d i m u i nevisikos a n a b i o z s , tai s u t a m p a s u p i r m j p e r a t s i r a d i m u . B i i m o t i n l s k i a u i n l i u s p r a d e d a dti d a n a i j a u antrojoje v a s a r i o p u s j e . e i m o s a k t y v u m s k a t i n a ilgjanios d i e n o s , n e s b i t s j a u i a u l t r a v i o l e t i n i u s

60

61

S u r a s t o m a i s t o k o k y b (nektaro c u k r i n g u m a s ) n u s a k o m a s p e c i a liais garsais, k u r i u o s l a n k u o l iskiria o k d a m a , kai b g a tiesiomis lin i j o m i s . ie garsai l a b a i t r u m p u i a i , m o g a u s ausis n e g i r d i , j u o s girdi tik b i t s . A p i e a t n e t m a i s t signalizuoja i r j o k v a p a s , n e s l a n k u o l s s a v o n e k t a r o n e u l i u s idalija m a j a n i u k i e k i u k e l i o m s b i t m s p r i m j o m s . Dalijant b d i n g a s m a i s t o k v a p a s iplinta v i s a m e avilyje. Per auginimas ir pirmojo maisto rinkimas periemojusias bites i s e k i n a , j o s g r e i i a u p a s e n s t a i r p r a d e d a m a s i k a i ti. K u o anksiau ir intensyviau bits pavasar skraido, tuo greiiau 47 PAV. Bii lankuoli fizins signalizacijos (okio) figros: rodykls koryje atitinka surasto maisto kryptis rus s a u l s k r y p t i m i n u o t o l , l y g s a v o k n o ilgiui, jei m a i s t o altinis r a s t a s s a u l s p u s j e , ir, a p s i s u k u s i 180, grta atgal. A p s i s u k i m u s p a e i l i u i kartoja k a i r ir d e i n . Bits orientuojasi p a g a l s a u l , o a p s i n i a u k u s i d i e n - p a g a l p o l i a r i z u o t u s sauls s p i n d u l i u s ( v i e s ) . A v i l i o v e r t i k a l i u o s e k o r i u o s e l a n k u o l orientuojasi p a g a l k o r i o ( r m o ) vir. J e i g u m a i s t o altinis y r a sauls k r y p t i m i , l a n k u o l a n t k o r i o p i r m i a u s i a b g a vertikaliai a u k t y n . J e i g u altinis rastas v i d u d i e n r y t u o s e , tai p r a d e d a b g t i k a i r n i m i t u o d a m a a u g a l u s deinje. K a i altinis iaurje, p i r m i a u s i a b g a a p a i (47 p a v . ) . K. Frio ilgam e i t y r i m d u o m e n i m i s , s u r a s t o m a i s t o altinio viet b i t s n u s a k o tiksliai, n e t n u r o d y d a m o s k a m p . A p i e s u r a s t o m a i s t o altinio n u o t o l l a n k u o l s i g n a l i z u o j a o k i o r i t m u . K a i a u g a l a i y r a ariau n e g u 5 0 m n u o avilio, l a n k u o l b g i o j a r a t u k a i s ir k r y p t i e s b e i a t s t u m o n e n u r o d o . K a i a t s t u m a s - 100 m, p e r 15 sek. l a n k u o l b g a 15 k a r t , kai 5 0 0 m - 6, o kai 5 0 0 0 m - tik 2 k a r tus. K u o a r i a u s u r a s t o m a i s t o altinis, tuo l a n k u o l s okiai d a n e s n i , o k i o a t u o n i u k s tiesioji (vidin) linija t r u m p e s n . A p i e m a i s t o g a u s u m g a l i m a sprsti i o k i t r u k m s . J e i g u s u r a s t o m a i s t o altin i s m e n k a s , l a n k u o l i okiai t r u n k a tik k e l i a s d e i m t s e k u n d i , o jei g a u s u s - n e t iki 3 m i n u i . pasensta. Gegus pradioje skraido maiau, nes uvus lauko bit m s , n r a k a m p a v a d u o t i , likusios i r j a u n o s turi ildyti p e r u s . K a s d i e n u v u s i a s p a k e i i a naujai isiritusios b i t s . e i m o s m a s k u r laik l y g ir n e k i n t a , n e s k i e k s t a , tiek isirita n a u j , taiau p a s i k e i i a j k o k y b . i e m o j u s i b i i viet u i m a kitokios a n a t o m i j o s p a v a s a rins b i t s . T a i p l y g i r v y k s t a o r g a n i z m o lsteli a t s i n a u j i n i m a s . is p a s i k e i t i m a s tsiasi a p i e m n e s , a r b a iki g e g u s v i d u r i o . S o d y d j i m o p a b a i g o j e j a u g y v e n a n a u j a karta. Pavasar bii atsinaujinimas priklauso nuo motinls kokybs, maisto g a u s u m o , bii sveikatos ir bitininko sudaryt slyg joms vystytis. Intensyvus eimos augimas. iemojusioms bitms imirus, prie jaun kasdien prisideda dar jaunesns. Todl iuo laiku eimoje bii ypa padaugja. eimos augimas priklauso n u o daugelio vidini ir iorini s l y g . S v a r b i a u s i a s - b i i m o t i n l s v a i d m u o . J e i g u p a v a s a r j i d s 1000 k i a u i n l i p e r p a r , iki birelio v i d u r i o e i m a ia u g s iki 3 , 5 - 4 , 0 k g , jei d s p o 1 5 0 0 k i a u i n l i - iki 5 , 2 - 6 , 0 kg. J o s s t i p r u m u i t a k o s turi i r a n k s t e s n s e i m o s s t i p r u m a s , b i i i l g a a m i k u m a s , m a i s t o a t s a r g o s , lizdo e r d v , b i i ras, orai i r kt. Vidutinio stiprumo eimoje intensyvus augimas trunka apie mn e s a r b a tol, k o l p a v a s a r i n s bits p a s e n s t a i r p r a d e d a ti. M o t i n l t u o m e t d e d a d a u g i a u s i a kiauinli. e i m a n e b e a u g a , n e s p e r p a r u v u s i ir n a u j a i isiritusi b i i kiekis v l susilygina. Bitininkai p r i v a l o inoti, k a d svarbiausias bii gyvenime yra augimo laikotarpis. Jei e i m o s v y s t y m u i s i s u d a r o m o s p a l a n k i o s s l y g o s , ji i-

62

63

a u g a stipri, p a j g i p a n a u d o t i p a g r i n d i n i u s m e d u n e i u s i r a p d u l k i n t i entomofilini ems kio augal iedus. I n t e n s y v u s d a r b a s . Besivystant eimai, spariai d a u g j a b i i m a i tintoj. M o t i n l s d s l u m a s stiprioje eimoje s u m a j a , o b i t s m a i t i n tojos a u g a greiiau. T o d l susidaro p e r d a u g b i i m a i t i n t o j , k u rioms trksta per. Periemojusi bit maitintoja vidutinikai i m a i t i n a 1,1 lervuts, o bit maitintoja, iauginta p a v a s a r , gali u a u ginti 3,8 lervuts. V a d i n a s i , senas bites p a k e i t u s n a u j o m i s , b i o l o g i n s g a l i m y b s e i m a i augti kelis kartus p a d i d j a . E s a n t g e r a m m e d u n e iui, ios bits p r a d e d a priiminti ir perdirbti n e k t a r m e d , kur atn e a rinkjos. e i m a g y v e n a n o r m a l i a i . J e i g u m e d u n e i s b l o g a s , b i t s lieka avilyje b e atitinkanio j a m i d a r b o i r e i m a p r a d e d a ruotis spiesti - u d e d a spietimini m o t i n l i n a r v e l i lopelius, k u r i u o s m o t i n l p r i v e r i a m a dti kiauinlius. P a s i r o d i u s eimoje m o t i n l i l e r v u t m s , bits m o t i n l s intensyviai n e b e p a m a i t i n a , pastaroji p r a d e d a liesti: pilvelis susitraukia, d s l u m a s s u m a j a , ji gali skristi. J a u n o s b e d a r b s bits vis labiau telkiasi ir m a a i j u d d a m o s k a b o po koriais ant vidini avilio sien, o iltais vakarais ir net po prielakiu. Praslinkus 1-2 dienoms nuo pirmosios motinls narvelio udeng i m o , ilekia p i r m a s i s ( p i r m a l a k i s ) spieius s u senja m o t i n l e . T a i b d i n g a v i e t i n m s b i t m s . Prie p a t s p i e t i m j o s prisigeria p i l n u s g u r k l e l i u s m e d a u s , spariai b g a i avilio, p a k y l a or ir kelet m i n u i l a k s t o a p l i n k j. I s k r i d u s m o t i n l e i , spieius s u s i m e t a " , t.y. y r a b i t s n u t u p i a a n t m e d i o a k o s a r b a a n t kito d a i k t o . S u s p i e i u m i ilekia v i s o s j a u n o s b e d a r b s bits: j o s s u d a r o s p i e i a u s p a g r i n d . i o s b i t s n e m a i t i n o p e r , n e i s k y r v a k o , todl gali dirbti v i s u s j a u n b i i d a r b u s . A r b a s p i e t i m i n s b i t s tinginiauja, o s p i e i a u s b i t s y p a d a r b i n g o s . Bits, ilkusios su s p i e i u m i , n e b e s u g r t a a p l e i s t avil n e t ir tada, jei spieius a p g y v e n d i n t a s avilyje, s t o v i n i a m e alia j s e n o j o avilio. G r t a tik tada, kai spieiant s t a m o t i n l . S p i e i a u s b i t s prisiriusios p r i e s a v o s m o t i n l s . Ispietusioje e i m o j e lieka keli m o t i n l i narveliai. J i e m s b r s t a n t , isirita j a u n o s m o t i n l s : b i t m s n e t r u k d a n t , e i m a gali leisti kitus s p i e i u s . P r a s l i n k u s 8 d i e n o m s n u o kito m o t i n l s n a r v e l i o u d e n g i m o , j a m e subrsta jauna motinl. Dengtame narvelyje girdimi dus-

l s garsai, p a n a s k v a , k v a , k v a . . . " S u b r e n d u s i m o t i n l p r a g r a u i a n a r v e l i o d a n g t e l (bits j s u p l o n i n a ) i r ieina a n t k o r i o ; p a s k u i b gioja p o k o r i u s , s t e n g i a s i surasti i r sunaikinti kitas b e n d r a a m e s m o tinles. J e i g u e i m o j e n e p a n a i k i n a m a s p i e t i m i n n u o t a i k a ( p a b l o g j a orai, b i t i n i n k a s i l a u o n a r v e l i u s ) , b i t s n e l e i d i a naikinti k i t m o t i n l i n a r v e l i . T o k i o s m o t i n l s l y g i r cypsi. T o k s d a i n a v i m a s " p r a s i d e d a p o 5 d i e n i l k u s p i r m a j a m spieiui. i u o s g a r s u s g a l i m a g e rai girdti, p r i d j u s a u s p r i e avilio a r b a r a m v a k a r tiesiog b i t y n e t a r p avili. I s p i e t u s p i r m a l a k i u i , d e v i n t d i e n ieina antrasis s p i e i u s s u j a u n a m o t i n l e (antralakis). S p i e t i m gali s u t r u k d y t i lietus a r b a stiprus meduneis. T u o m e t subrendusi narveli bits pragrauia onus i r s u n a i k i n a t e n e s a n i a s m o t i n l e s . Bits, kitaip n e g u kiti g y v n a i , k u r i e rujos m e t u n u s t o j a maitintis, susidarius ger m e d u n e p u o l a p a n a u d o t i i r d a u g i n i m o s i instinkt n u g a l i instinktas rinkti m a i s t . J e i g u s p i e t i m s u l a i k o t r u m p a l a i k i a i n e p a l a n k s orai, b i t s s u b r e n d u s i m o t i n l i i n a r v e l i neileidia: j a s m a i t i n a p r o d a n g t e l i p l y e l i u s . S p i e t i m o d i e n a p s a u g p a n a i k i n a , todl a n t r a l a k y j e s p i e iuje gali b t i k e l i o s m o t i n l s . G a l i m i ir kiti spieiai (treialakis ir 1.1.). N e t r u k d o m a e i m a gali taip isispiesti, k a d joje liks m a a i b i i , k u r i o s n e b e g a l s susirinkti m a i s t o i e m a i . Jei s p i e t i m i n s n u o t a i k o s n e a t s i r a n d a , b i i e i m a b n a p a s i r u o usi meduneiui. Pagrindinio meduneio augalai masikiau pradeda y d t i a n t r o j e b i r e l i o p u s j e ir y d i iki liepos 2 0 - 2 5 d . P a l a n k i u o r u tinkamai ganyklose paskirsius bites (maomis grupelmis), eima p e r d i e n gali p a r n e t i iki 4 kg ir d a u g i a u m a i s t o . V a s a r n e k t a r o c u k r i n g u m a s b n a 4 0 - 6 0 % . T o d l p e r laikotarp b i t s s u k a u p i a i r prekin m e d bei iedadulki atsargas iemai. Lipiniais" metais produktyvumas dar didesnis. Atsiradus vidutiniam ar gausiam meduneiams, bits instinktyviai k r a u n a m a i s t o a t s a r g a s . Y r a i n o m a , k a d v i e n tik p e r u s a u g i n a p e n k t a d a l i s , o j u o s apiltina - iki p u s s e i m o s b i i . T a i a u tai prik l a u s o n u o e i m o s s t i p r u m o . Iki 2 kg e i m o s e d a r b atlieka a p i e 6 0 % b i i , 2 - 4 k g - a p i e 5 0 % i r d i d e s n s e k a i p 4 k g - tik 4 0 % b i i . T a i g i p u s a r d a u g i a u b i i gali n u o l a t o s rinkti m a i s t . N u s t a t y t a ,

64

65

k a d p r o d u k t y v i a u s i o s tos e i m o s , k u r i o s e y r a a p i e 5 0 tkst. b i i . L a b a i stiprios e i m o s m e d a u s s u r e n k a t r u p u t d a u g i a u , taiau m a i a u jo tenka kilogramui paios eimos bii. B i t s r i n k j o s p e r d i e n i s k r e n d a v i d u t i n i k a i 1 0 k a r t (gali 1 2 - 1 3 ) . K i e k v i e n a m i s k r i d i m u i sugaita 5 0 - 7 0 m i n . Jei n e k t a r a s y r a a r i a u n e g u 2 k m n u o avilio, b i t s m e d a u s g u r k l e l i u o s e j o gali a t n e ti a p i e 40 m g . Praktikai bit p e r d i e n a t n e a 3 0 0 - 4 0 0 m g , o p e r savo a m i - a p i e 6 - 8 g m e d a u s . e i m o j e , s u r e n k a n i o j e 1,5 kg p e r dien, d a r b i s k r e n d a 0,6 kg b i i r i n k j . 3 kg e i m o j e d a r b iskris 1,5 kg b i i ir p a r n e 6 k g , o 5 kg e i m o j e iskris a p i e 3 kg b i i , k u r i o s p a r n e n e t 12 kg m a i s t o . Pasiruoimas iemai. Antroje vasaros pusje ydini augal m a i a u . P a t y s n e k t a r o tiekjai antroje y d j i m o p u s j e n e k t a r o g a m i n a taip p a t m a i a u n e g u p i r m o j e . i u o l a i k u j a u n e s n s b i t s m a i t i n tojos ir toliau r p i n a s i p e r a i s , o dalis v y r e s n i m a i t i n t o j p r a d e d a v a l g y t i p a d t u s k i a u i n l i u s i r net j a u n a s l e r v u t e s . D l t o r u d e n , y p a a p i e r u g s j o v i d u r , staigiai s u m a j a b i i p e r . M o t i n l p r a d e d a m a i a u dti, n e s bits v e n g i a j maitinti. P a s t e b t a , k a d p r i e nealtas iemas arba su jaunomis motinlmis per auginimas usitsia iki s p a l i o m n e s i o . Per sumajimas ruden biologikai reikalingas liekanioms bit m s , n e s j a u n o s ( i e m i n s ) turi atsilaisvinti n u o d a r b i r p e r a u g i n i m o . J o s r i e b e s n s n e g u v a s a r i n s . Riebalai - energijos a t s a r g a p a v a sariui. R i e b e s n s b i t s p a v a s a r b n a fiziologikai j a u n e s n s , p a j g i o s auginti perus. T a m jos ir iemoja. Jeigu bits prie pat iem augina p e r u s a r b a p e r d i r b a d i d e s n d u o t o c u k r a u s kiek i e m o s m a i s t , j o s i e i k v o j a s a v o riebalin s l u o k s n , s u s e n s t a , t a m p a n e v i s a v e r t s . Y p a tai p a v o j i n g a t o m s , a n t k u r i isivyst i e m i n s e r k s . T o k i b i i a m i u s s u t r u m p j a iki 1,5 m n e s i o . T y r i m a i p a r o d , k a d r u d e n p e r d i r b u s i o s c u k r a u s s i r u p p a v a s a r b i t s i a u g i n a iki 3 8 % m a i a u p e r . I s i v y s i u s i o s b i t s svoris s u m a j a iki 8,3 m g . N a u j a u s i t y r i m d u o m e n i m i s , r u g p j i o p r a d i o j e isivysiusios b i t s i e m o j a n e visos. T o d l i e m i n e s bites s u d a r o isiritusios r u g p j io ir r u g s j o m n e s i a i s . i u o laiku reikia turti p e r , o isiritusias b i tes s a u g o t i i e m a i . C u k r a u s sirupu r e k o m e n d u o t i n a maitinti tik stip-

rias e i m a s , n e s s e n o s j bits r u d e n labai intensyviai p e r d i r b a sirup iemos maist, apsaugo jaunas nuo nereikalingo darbo. Tikslinga p a r u o t u s stipri e i m k o r i u s perneti s i l p n o m s e i m o m s . Bii i e m o j i m a s prasideda paskutiniu jaun bii apsiskraidymu ruden ir baigiasi pirmu periemojusi bii apsiskraidymu pav a s a r (vairaus a m i a u s b i i ) . V i d u t i n d a u g e l m e t s t e b t o p a s k u t i n i o a p s i s k r a i d y m o d a t a L i e t u v o s c e n t r e ( D o t n u v o j e ) b u v o spalio 1 0 d i e n a . P i r m a s i s tikras b i i a p s i s k r a i d y m a s p a v a s a r u r e g i s t r u o tas a p i e k o v o 2 4 d i e n . V a d i n a s i , i e m o j i m a s v i d u t i n i k a i t r u n k a 152 d i e n a s , a r b a a p i e 5 m n e s i u s . B i i i e m o j i m a s s k i r s t o m a s du l a i k o t a r p i u s : 1 - n u o p a s k u t i n i o a p s i s k r a i d y m o r u d e n iki p i r m j p e r a t s i r a d i m o p a v a s a r ; 2 - n u o p e r a t s i r a d i m o iki p i r m o j o a p s i s k r a i d y m o p a v a s a r . Bits p r i s k i r i a m o s altakraujams g y v n a m s , bet jos i e m o j a nevisikos a n a b i o z s b s e n o s . T o d l b i t m s b d i n g a s ir poikilotermini g y v n g y v e n i m o b d a s . i e m o j a susitraukusios k a m u o l . Jo viruje yra v y r e s n s bits, k u r i o s glaudiai susispaudia. K a m u o l i o viduje p u r i a u . T o k i a f o r m a s u d a r o reikiamas i e m o j i m o slygas (48 p a v . ) . Kamuolyje bits kolektyvins termoreguliacijos b d u puikiai palaiko reikiam temperatr. Ruden temperatrai krentant, j reguliuoja ir n e l e i d i a n u k r i s t i e miau mose kaip iki 14C. iemoja e s a n t 1 4 - 2 8 C . S t i p r e s n s e eipirmojoje iemos pusje t e m p e r a t r a iek tiek e m e s n , o iki p e r a u g i n i m o p r a d i o s j i p a k e l i a m a iki 3 4 - 3 5 C . S i l p n o s eim o s stengiasi i e m o t i a u k t e s n je temperatroje, taiau perus a u g i n t i p r a d e d a e s a n t 3 2 C , iki reikiamos nepakelia. Bits i l u m g a m i n a j u d d a m o s . D a u g i a u s i a j o s isiskiria i krtins r a u m e n ir ji visuomet 3 - 6 C iltesn u pilvel. i l u m a

66

67

i k a m u o l i o c e n t r o s p i n d u l i u o j a p a k r a i u s , s u i l d o k a m u o l i o i o r j e t u p i n i a s b i t e s . L a b i a u a t v s u s i o s k a m u o l i o iorje b i t s p a s i n e r i a v i d , p a s i m a i t i n a , s u y l a ir vl atsiduria iorje. Kai orai r a m s , p r o l a k n e p u i a altas vjas, is p r o c e s a s labai ltas, b e v e i k n e p a s t e b i mas. Bii keitimsi ir senjim skatina netinkamas iemojimas. P e r i e m b i i k a m u o l y s koriais kyla vir. Bits n e j u d r i o s . L a i k a n t avilius geroje u u o v j o j e , a p i l t i n a m o s e p a t a l p o s e ( 2 - 4 C ilum o s ) , p e r m n e s m a i s t o p a s i i m a v i e n kart, o p e r p a r j o m s u t e n ka 1-1,5 mg medaus. Netinkamomis iemojimo slygomis, kai d r u m s i a m a r a m y b , m a i s t o reikia d a u g i a u , n e s b i t s i n t e n s y v i a u j u da nordamos palaikyti ilum. Ziemojanioms bitms svarbu ramyb, uuovja, kokybikas maistas. eimai, kuri iemoja 6 - 7 tarprm i u o s e , o aviliai gerai izoliuoti, p i r m o j o j e i e m o s p u s j e p e r p a r reikia 25 g m e d a u s , antrojoje - d v i g u b a i d a u g i a u . A n t r o j o j e i e m o s p u s j e b i i k a m u o l y s , kur l e i d i a m a d a u g i a u o r o b e s i v y s t a n t i e m s p e r a m s , iretja, p a d i d j a i r m a i s t o p o r e i k i s (po 1-1,5 kg/mn.). Atsiranda iemojimui bding poymi: daug i a u b i i m i r t a , g a l i m a s prielaikis e k s k r e m e n t a l i n i m a s ( v i d u r i a v i m a s ) , m e d a u s k o r i u o s e s u k i e t j i m a s i r kt.

m a i s tarp k o r i (49 p a v . ) . Drevje b i t s k o r i u s pritvirtina prie l u b ir on, palikdamos onuose nedideles a n g a s pralsti. Viruje k o riai turi ilgesnius n e g u 1 2 - 1 3 m m n a r v e l i u s . iose vietose bits sandliuoja m e d . e m i a u - koriai b i i n a r v e l i a m s ir d a r e m i a u t r a n n a r v e l i a m s . T o k i o s tvarkos bits laikosi ir s i d a m o s korius p a g a m i n t u o s e r m u o s e , tik bitin i n k a s p r i v a l o p a d a r y t i reikiam a t s t u m tarp r m . Dar neseniai bii statybiniu t i k s l u m u b u v o taip p a s i t i k i m a , k a d n a r v e l i o s k e r s m u o (5,5 m m ) b u v o s i l o m a s laikyti ilgio e t a lonu (Maraldi, 1711). Atsiradus optiniams matavimo prietaisams, i m i n t i s b u v o p a n e i g t a . B e to, iaurje g y v e n a n i b i i n a r v e l i skersmenys didesni. Tai geografinis pokytis. P a s i t a s k o r y s turi v i d i n sienel ir alis 1 2 - 1 7 mm itstus e-

Bii lizdas
Bit savo vakini narveli statyba daro gda kai kuriems architektams... Ji praktikai isprend sunkiausi stereometrijos udavin: kuo maiausiai sunaudodama vako, narvelius pastato taip, kad juose bt sutalpinta kuo daugiau maisto.
J. Chalifmanas

i a k a m p i u s n a r v e l i u s , k u r i e J . K e p l e r i o (1619) b u v o p a v a d i n t i h e k s a g o n a l i n m i s p r i z m m i s , o v l i a u (1712) - m e r a l d i n e p i r a m i d e . N a r veliai p a g a l f o r m ir paskirt s k i r s t o m i p e n k i a s ris. Bii narveliai sudaro kori (ypa lizdo) pagrind. Standartinio r m o l i z d o k o r y j e i abiej o n b n a iki 9 0 0 0 n a r v e l i . 100 c m b 2

n a 3 9 0 n o r m a l a u s (5,37 m m ) i r 3 1 2 d i d e s n i o s k e r s m e n s (6,00 m m ) narveli. Dl to naudoti didesnio skersmens narvelius ekonomikai n e a p s i m o k a . N o r m a l i k o r i o n a r v e l i o p a d t i s - vertikali, d v i e m o n i n m i s s i e n e l m i s p a s v i r u s i v i r 4 - 5 (50 p a v . ) . V i e n o n a r v e l i o tris - 0,25 c m .
3

N a m i n i bii e i m a g y v e n a , augina p e r u s ir laiko maisto atsargas p a i p a g a m i n t u o s e v a k o koriuose. Korius siuva udaroje b u v e i n j e , n a t r a l i o m i s s l y g o m i s vien alia kito, vidutinikai 8 - 1 2 m m atstu-

T r a n k o r i o n a r v e l i a i labai p a n a s b i i n a r v e l i u s , tik d i d e s n i o ( 6 , 6 - 6 , 9 m m ) s k e r s m e n s . T o d l i r k o r y s storesnis. T r a n k o r i a i s i u v a m i v a s a r , y p a p r i e s p i e t i m . T a r p k o r i u s s u s i a u r i n u s iki 8 - 9 m m , lizde g a l i m a i v e n g t i t r a n k o r i .

69

D I R B T I N I A I 50 PAV. Korfo narveliai: B - bii; T - tran i'r motinli; 1 - lopelis; 2 - dengtas narvelis; 3 - motinl, ijusi pro pragraut narvelio gal; 4 - motinl, sunaikinta pro pragraut on M o t i n l i narveliai siuvami prie spietim ir visais atvejais, kai bits ruoiasi keisti motinl. Narvelis - uolo gils, nukreiptos virne e m y n , formos. Kai jie siuvami korio one, v a d i n a m i gelbjamaisiais, k a i k o r i o p a k r a i u o s e ar p l y i u o s e - spietiminiais. I pradi siuvamas motinls narvelio pradas lopelis, k u r i o v i r u t i n d a l i s s u s i a u r j u s i i k i 5 , 5 m m , t a i y r a p a naus kaip bii narvelio skersmuo. Kai motinl padeda j apvaisint kiauinl, lopel bits platina ir tsia iki 2 , 5 - 3 , 0 cm ilgio narvelio. M e d a u s , arba sandliniai narveliai yra kori virutinse dalyse, 3 - 6 cm ruoeliuose. Jie gilesni ir pasvir 1 5 - 1 7 . M a g a z i n u o s e , sudjus rmelius reiau kaip 12 mm tarpeliais, bits juos prailgina ir p a d a r o netinkamus perams auginti: nuo per. P e r e i n a m i e j i ( d e f o r m u o t i ) n a r v e l i a i - tai vairiaformiai k o r i p a k r a i u o s e , t r a n i r b i i n a r v e l i j u n g i m o s i linijose e s a n t y s n a r v e liai. A v i l i u s v e i o j a n t , y p a v a s a r s u p i l n a i s k o r i a i s , p o r m v i e l u t m i s itsta n a r v e l i eiluts, tai y r a jie d e f o r m u o j a s i n u o s v o r i o . Tokie koriai brokuotini. P a s i t i koriai b n a v i e s s , b e t n u o p e r t a m s j a . N a t r a l i a i ( d r e v s e ) b i t s i g y v e n a iki 8 - 9 m e t , p o t o l i z d u s p a l i e k a : s u n a i k i n a v a k o k a n d i s , d r e v e s g e n i a i ivalo n a u j a m spieiui. A v i l i u o s e t a m s i u s l i z d u s b i t i n i n k a i k e i i a k a s dveji treji m e t a i . magazinas apsaugomas

KORIAI

N a t r a l i a i s i d a m o s k o r i u s , b i t s gaita laik ir s u v a r t o j a iki 4 kg m e d a u s k i l o g r a m u i v a k o iskirti. N o r i n t s u t a u p y t i l a i k o i r m e d a u s , o s v a r b i a u s i a - turti m e d u n e i o m e t u r e i k i a m k o r i k i e k , n a u d o j a m i dirbtiniai k o r i a i . D i r b t i n i s k o r y s - tai v a k o l a p a s , k u r i a m e i g r a v i r u o t i b i i a r t r a n n a r v e l i p r a d a i . D i r b t i n i a m s k o r i a m s g a m i n t i v a k a s itirpin a m a s . r e n g i n i o b g n a s s u k d a m a s i s s a v o p a v i r i u m i lieia i l y d y t vak, kuris prie jo prilimpa. Vako ploktel atskiriama ir suploninama tos iki reikiamo storio (51 p a v . ) . P o t o p r o v i e n o s a r k i konstrukcijos graviruotus vak velenlius praleidus

(52 p a v . ) , g a u n a m a s g r a v i r u o t a s k a s p i n a s , k u r i s s u k a p o j a m a s reikiamais dydiais: 410 x 260 mm standartiniam lizdo rmui arba 4 1 0 x 190 mm - d a u g i a a u k i a m s aviliams. Dirbtinio korio lapo kokyb v e r t i n a m a i r i n t j p r i e vies: g e r a s k o r y s v i e n s p a l v i s , b e dmeli; laikant ant delno per 2 min. truput palinksta, bet nesuglemba. Lapo centre 10 narveli, m a t u o j a n t trimis g a l i m o m i s kryptimis, brokuotini skersmuo arba turi b t i tik 5 , 3 - 5 , 4 m m . K i t a i s atvejais koriai naudotini magazin rmeliams. Dirbtini kori rminimas. Pirmiausia paruoiami rmai.
52 P A V

o n i n s e r m o sijelse p a e n k l i narnos v i e t o s v i e l u t m s : viruti-

. Dirbtini kori graviravimo

valcai

70

71

n vieta - a p i e 2 - 2 , 5 c m n u o r mo v i r a u s , likusios - lygiais tarp a i s . Y l a a r s k y l a m u i u (53 p a v . ) iduriamos niuose skyluts. Stambesnaudojami bitynuose

D i r b t i n i u s k o r i u s l y d a n t elektra (12 V ) , l a p a s d e d a m a s a n t v i e l u i , k u r i g a l a i k e l i o m s s e k u n d m s p a l a i k o m i prie t r a n s f o r m a t o r i a u s g n y b t ( v i n u i s u u s u k t a v i e l u t e ) . V i e l u t m s ilus, dirbtinio korio lapas silydo, inoma, j btina prispausti plastmasiniu diskeliu. Jei d i r b t i n i o k o r i o l a p a s lydytas gerai, r m s u d a v u s k i e t p a viri, korys neatoka. S u d i r b t i n i o k o r i o p l o k t e l e pasiti koriai tvirtesni, n e s v i d u j e jie turi s t i p r e s n v a k i n s p l o k t e l s a t r a m s u r m e l y j e i t e m p t o m i s v i e l u t m i s . T o k i e k o r i a i m a i a u itsta v e a n t b i t e s i r n e i l t a s u k a n t i j m e d . B e to, a n t dirbtini k o r i p a g r i n d o b i t s s i u v a k o r i u s d a u g i a u s i a b i i n a r v e l i a i s . T a i apriboja t r a n a u g i n i m l i z d e .

elektriniai g r t u v a i i k a r t o igrti v i s o m s s k y l u t m s . V i e n o j e r m o sijelje p r i e v i r u t i n s ir apatins skyluts kalamos iki g a l o ) v i n u t s . N a u d o j a m a speciali a l a v u o t a v i e l u t . R m e j i gali b t i v e r i a m a h o r i z o n t a l i a i , vertikaliai a r b a miriai. D a n i a u s i a i v e r i a m a h o r i z o n taliai 4 v i e l u t m i s (53 p a v ) . L i z d o r m u i a t k e r p a m a 2 0 3 cm ( g a l i m a ir n e k i r p t i ) vieluts. V e r i a m a i v i d a u s , t u o m e t vieluts galai t r u m p e s ni, l e n g v i a u dirbti, j i n e u s i m e z g a . V i r u t i n gal a p v y n i o j u s a p i e v i n u t , j i p r i s e g a m a . V i e l u t i lto t e m p i a m a , k a d l e n g v a i s k a m b t . P o t o u r i a m a s a n t r a s g a l i u k a s , i r v i n u t k a l a m a iki g a l o . G a l i m a v i e l u t s g a l u s uriti (53 p a v . b ) . J e i g u r m a i r u o i a m i i r u d e n s , o k o r i a i b u s l y d o m i p a v a s a r , vielut n e t e m p i a m a , is d a r b a s u b a i giamas pavasar. Korio lapo lydymas. Lapas dedamas ant sulapintos specialios l e n t u t s (54 p a v . ) taip, k a d virutinis j o k r a t a s 1 , 5 - 2 , 0 n a r v e l i eilut m i s likt laisvas u l e n k i m u i (ulenkti n e b t i n a ) . vielintas r m a s d e d a m a s a n t v i r a u s taip, k a d virutin j o sijel s i e k t k o r i o u l e n k i m , o o n u o s e likt 5 - 8 m m tarpeliai. P l a t e s n i s k o r y s n u p j a u n a m a s . A p a i o j e t a r p a s lieka d i d e s n i s . P o t o iilgai v i e l u i p r a b r a u k i a m a k a r t u v e l e n l i u . A t l e n k t a s k o r i o kratelis taip p a t p r i l y d o m a s p r i e v i r u t i n i o r m o sijels. (ne

T , , v.

Bii maistas
Aristotelis (apie 330 m. pr. Kr.) ras, kad bits maistui renka nuo ied ir lap saldias sultis, kurias nakt iskiria vaigds, o dien - vaivorykt.
Natraliai n a m i n s bits maitinasi n e k t a r o a r m e d a u s c u k r u m i (ang l i a v a n d e n i a i s ) , b a l t y m a i s (iedadulkmis ar bii d u o n e l e ) ir v a n d e niu. J a u n o s lervuts ir dedanti kiauinlius motinl m a i t i n a m a p a i b i i p a g a m i n t u pieneliu. P a p i l d o m a i (bitininkai) bites m a i t i n a c u k r a u s s i r u p u , m i e l m i s , sojos miltais ar kitais baltyminiais pakaitalais. Pagrindinis bii maistas b u v o ir yra j pai pagamintas natralus m e d u s . Jeigu nektaring augal pakanka, medaus p a g a m i n a m a g e r o k a i d a u g i a u , n e g u j o reikia p a i o m s b i t m s . p e r t e k l i bitinink a i v a d i n a p r e k i n i u m e d u m i , o vis p e r s e z o n s u r i n k t ir p a l i k t iemai - bendru medumi. M e d u s gaminamas i augal ied nektar i n i b e i n e i e d i n i n e k t a r i n i n e k t a r o i r lipiaus tiekj a m a r i-

54 PAV. Reikmenys dirbtiniam koriui rminti: 1 - lentut; 2 - velenlis

skirto l i p i a u s . Nektaras - entomofilini augal ied iskiriamas saldus skystis v a b z d i a m s p r i v i l i o t i . N e k t a r a s - g r a i k d i e v g r i m a s , s u t e i -

72

73

kiantis nemirtingum. ied nektar sudaro monosacharid gliukoz bei fruktoz ir disacharido sacharoz. Kai kuri ied nektare y r a i e k tiek c u k r a u s m a l t o z s i r r a f i n o z s . P a g r i n d i n i c u k r s a n tykis nektare gana vairus. Katon, raudonj dobil nektare vyrauja sacharoz; b a r k n , liep - sacharozs, gliukozs ir fruktozs yra po lygiai. Kopstini (krymaiedi) nektare daugiau gliukoz s n e g u f r u k t o z s . N e k t a r e y r a i e k tiek d a u g i a a t o m i s p i r i t , dekstrin ir daugyb neangliavandenini jungini: drusk, organin i r g i , v i t a m i n , n e k t a r o m i e l i i r kt. V i s o s i o s m e d i a g o s s u d a r o s a u s j n e k t a r o dal, tai y r a n e k t a r o c u k r i n g u m . K i e k v i e nos augal ries nektaro cukringumas - pastovus bdingas rodiklis. T a i a u n e k t a r o k i e k i s i e d u o s e k i n t a . L a b i a u s i a i j v e i k i a s a u l , n u o kurios priklauso ir oro temperatra. Intensyviau nektar augalai g a m i n t i p r a d e d a 1 0 C i r a u k t e s n j e t e m p e r a t r o j e . O p t i m a l i a u sia y r a a p i e 2 3 C . Y r a a u g a l , k u r i i e d a i n e k t a r i s k i r i a tik e s a n t t a m tikrai temperatrai. P a v y z d i u i , baltieji dobilai nektaringi e s a n t 2 1 - 2 2 C . e m e s n j e a r a u k t e s n j e - i e d e l i a i tuti. P a l a n kiausia or drgm - 6 5 - 7 5 % . Neigiamas sausvj, ypa pietryi poveikis. Augal ied nektaro cukringumas - 4 - 7 5 % . M a koncentracij ( 5 % ) n e k t a r o b i t s n e r e n k a . Kai j o s r e n k a iki 3 0 % c u k r i n g u m o n e k t a r, j a m p e r d i r b t i m e d ieikvoja tiek energijos, k i e k j o s gali p a s i g a m i n t i i s u r i n k t o n e k t a r o , tai y r a b i t s p a l a i k o s a v o g y v y b , p e r t e k liaus n e l i e k a . S u r i n k t n e k t a r b i t s k o r i u o s e p e r d i r b a m e d . is p r o c e s a s t r u n k a 4 - 5 p a r a s . N e k t a r a s n u o m e d a u s skiriasi d v i e m r o d i k l i a i s . P i r m a , f e r m e n t a i (invertaz) n e k t a r o s a c h a r o z s u s k a l d o p a p r a s t u s c u k r u s . A n t r a , v a n d u o i g a r i n a m a s iki 2 0 - 2 1 % . P o t o p a r u o t a s m e dus udengiamas. i e d a d u l k s - a u g a l i e d m i k r o k o n s e r v a i . J a u n o s bits r i n k j o s ( d a n i a u s i a i rytais) i i e d r e n k a i e d a d u l k e s . G i e d r o m i s d i e n o mis j produkcija geresn, nes rykesnis elektrini krvi skirtumas. i e d a d u l k s k o r i n a r v e l i u o s e s u r g s t a , virsta r a u g i n i u , v a d i n a m u b i i d u o n e l e . V i e n a m e k o r i o n a r v e l y j e telpa p e r 140 m g d u o n e l s , a r b a k i l o g r a m u i sutalpinti reikia 7000 n a r v e l i . i e d a d u l k e s b i t s r e n k a i ariau b i t y n o a u g a n i a u g a l (iki 0,5 k m ) . P e r s e z o n b i t s m a i s t u i suvartoja 4 8 - 5 2 k g m e d a u s (55 p a v . ) ir apie 1 5 - 2 5 kg iedadulki. Gyvybei palaikyti iem kiekvienai parai reikia 1 m g , v a s a r - 5 mg m a i s t o . T r a n a m s reikia d a u g i a u . Bitei d a r b i n i n k e i u a u g i n t i reikia a p i e 2 0 0 m g , o t r a n u i - 5 0 0 mg m a i s t o . S k r a i d a n i o s b i t s g y v y b p a l a i k o n e k t a r o c u k r a u s energija, k u r i a i p a s i g a m i n t i reikia 2 6 - 3 0 k g m e d a u s . e i m a , p e r s e z o n d u o d a n t i 1 0 - 2 0 k g p r e k i n i o m e d a u s , j o turi s u rinkti 7 0 - 8 0 kg. T a i v i d u t i n m e t i n p r o d u k c i j a . Stiprios e i m o s , d u o d a n i o s p o 5 0 k g i r d a u g i a u p r e k i n i o m e d a u s , turi surinkti d a u g i a u k a i p 100 k i l o g r a m . B i t s , s k r a i d y m o l a i k o t a r p i u s u v a r t o j a n i o s a p i e 4 kg m e d a u s , s u v a r t o j a ir a p i e 1 kg d u o n e l s ( i e d a d u l k i ) , a r b a k a s d i e n po 150 g. L e r v u t m s m a i t i n t i i r avilio t e m p e r a t r a i s u m a i n t i r e i k a l i n g a s vanduo. i e m bitms vandens nereikia arba tenkinasi jo kiekiu, esaniu meduje ir duonelje. Suvartodamos 1 kg medaus, pagamina a p i e 1 1 v a n d e n s g a r . T o d l i e m lizde v a n d e n s b n a n e t p e r d a u g . P a v a s a r , a t s i r a d u s p e r a m s , v a n d e n s reikia d a u g i a u . K a i o r o t e m p e r a t r a 1 6 - 3 2 C , e i m a p e r p a r s u v a r t o j a iki 0,5 kg v a n d e n s , o p e r m e t u s 3 0 kg. D a u g i a u s i a v a n d e n s reikia b i r e l i o - l i e p o s m n . (apie 5 0 % viso kiekio).

74

75

P e r a u g i n t o j o s b i i p i e n e l i o p a g a m i n a tiek, k i e k j o s u v a r t o j a p e r a i i r m o t i n l . R e n k a n t pienel kaip p r o d u k t , j o b i t s turi g a m i n t i daugiau.

M A I S T O

V I R K I N I M A S

Maistas virkinamas virkinimo arnoje, nors v a n d u o ir jame itirpusios mediagos adsorbuojamos ir plonojoje arnoje. Bit, r i n k d a m a n e k t a r , i rykls ir k r t i n s l i a u k iskiria ferm e n t u s . J a u m e d a u s gurklelyje n e k t a r o d i s a c h a r i d a s p r a d e d a m a s s k a i d y t i m o n o s a c h a r i d u s ir dalis g l i u k o z s virsta g l i u k o n i n e r g t i m i , n u o j o s m e d u s g a u n a r g i reakcij. M e d a u s gurklelyje, b e invertazs, aptinkama fermento amilazs, padedanios skaidyti krakmol. Nektare, atrytame i medaus gurklelio, jau yra ferment ir organini rgi. Todl nektaro virtimas m e d u m i prasideda jau bitei s k r e n d a n t . V i r k i n i m o a r n o j e n e k t a r veikia j a u e s a n t y s i r ios a r n o s s i e n e li g a m i n a m i f e r m e n t a i . N u o v i r k i n i m o a r n o s sienels s u f e r m e n tais n u o l a t atsiskiria epitelins lstels. J o s a p l i n k m a i s t s u d a r o tarsi apsaugin bei virkinamj sluoksn su fermentais: proteaze ( s k a i d a n i a b a l t y m u s a m i n o rgt), l i p a z e ( s k a i d a n i a r i e b a l u s g l i c e r i n ir riebalines rgtis) ir kt. V i r k i n a m a j a m e trakte e s a n i o s b a k t e r i j o s , a r b a m i e l s , taip p a t iskiria kai k u r i u o s f e r m e n t u s (lipaz ir k t . ) . A n t r o j e v i r k i n i m o a r n o s dalyje p r o j o s sienel s u s k a i d y t a s m a i s tas f i l t r u o j a m a s h e m o l i m f , kaip m a i s t o ineiotoj r a u m e n ir kit o r g a n lsteles. N e s u v i r k i n t a s m a i s t a s (praktikai m e d a u s s p a l va, tamsumas) kaupiamas ekskrement arnoje. Jos priekyje yra e i o s rektalins l i a u k o s , k u r i f e r m e n t a s katalaz p a d e d a k o n s e r v u o t i e k s k r e m e n t u s (neutralizuoja v a n d e n i l i o p e r o k s i d ) . V a s a r e k s k r e m e n t a i n u o l a t p a a l i n a m i . O p e r i e m j s u s i k a u p i a iki p u s s b i t s s v o r i o , tai y r a iki 4 6 % j o s m a s s . Jei is kiekis d i d e s n i s , b i t s a v i l i u o se pradeda viduriuoti.

76

77

LENTEL.

Pavasar ydintys nektaringi augalai

ydi Bitms apsiskraidant Bitms apsiskraidant Antroje balandio pusje Nektaringumas, kg/h 1 3 0 - 1 8 0 ()* 6 0 - 9 5 () 4 0 ir 6 0 ()

Augalas Alksniai: juodalksnis ir baltalksnis Rieutinis lazdynas Gluosniai: blind, pilkasis, krantinis, baltasis ir kt. Paprastasis klevas Agrastas Slyvos: namin, kaukazin Vynios: rgioji, paprastoji, tren Serbentai: paprastasis, juodasis Kiaulpien Perkai Paprastoji obelis ieminis rapsas Mlyn iurkioj! tauk *Pastaba.

G e g u s pradioje G e g u s pradioje G e g u s pradioje G e g u s pradioje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje G e g u s viduryje Nuydjus s o d a m s

iki 2 0 0 12-15 0,5-1,0 1,0-2,0 25-30 15-20 50-100 8-10 50-100 5-6 200-240

() - iedadulki produkcija.

Birelio viduryje pradeda ydti pagrindinio meduneio augalai (5 lentel). I alteknyn ir avietyn kiekviena bii eima surenka a p i e 3 0 ^ 4 0 k g m e d a u s 0 . B a l e k a s 1 9 6 9 ) . T o d l m i k u o s e , k u r y r a did e s n i a v i e i p l o t , a r b a p e l k i n g u o s e - a l t e k n i , jei arti n r a p a s t o v i b i t y n l i , j u o s a p s i m o k a atveti: a v i e t y n u i 4 - 5 , a l t e k n y nui 1-2 bii eimas hektarui. Tai reikalinga, nes sodams p e r y d j u s , labai s u m a j a y d i n i i r l a u k i n i , i r s j a m a r s o d i n a m augal kiekis. Svarbiausi pagrindinio m e d u n e i o augalai nurodyti 58 p a v . i u o laikotarpiu svarbu atkreipti d m e s anktini, palikt sklai, plotus. P a v y z d i u i , baltieji dobilai ne tik noriai bii l a n k o m i , b e t j i e d a m s apdulkinti pastarosios labai reikalingos. Hektarui skiriama apie dvi eim a s , o r a u d o n j dobil hektarui reikia n e t 2 - 3 eim. D a r d a u g i a u bii reikia, k u o m e t n a u d o j a m o s ne K a u k a z o kaln pilkosios ar pasliai a u g i n a m i m a u o s e ploteliuose. Kai k a d a bites tenka vilioti p a p i l d o m a i (dresuoti), n e s ied kakleliai ilgi, nektaras sunkiai p a s i e k i a m a s .

78

Pietryi L i e t u v o j e r u g p j i o m n e s galimi m e d u n e i a i i v i r (59 p a v . ) . V i e n a i atvetai e i m a i s k i r i a m a n e m a i a u k a i p 1,5-2,0 h a itiso g e r v i r y n p l o t o . T u o m e t e i m a n e tik isimaitina, p r i a u g i n a j a u n b i i i e m a i , b e t i r gali surinkti p o 1 0 k g viri m e d a u s . V i r i m e d u s bii i e m o j i m u i nelabai t i n k a m a s , o m o n m s labai vertingas.
5 LENTEL.

Pagrindinio meduneio augalai

ydi Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. Birelio mn. ir ilgiau Nektaringumas, kg/ha 2-35 15-350 20-35 20-180 130 6 13-30 20-120

Augalas Dirvinis garstukas ir svr Paprastoji aviet Paprastasis alteknis Bitin faoelija Esparcetas S j a m a s i s vikis Pupos Dobilai: baltasis, rausvasis ir raudonasis Vasarinis r a p s a s S j a m a s i s grikis Rugiagl Mlyniedis vikis

Birelio-liepos Birelio-liepos Birelio mn. ir ilgiau Birelio mn. ir ilgiau

50-100 iki 7 0 0,5-40 30-370

80

81

LENTELS

tsinys
ydi Birelio mn. ir ilgiau Liepos mn. Liepos mn. Liepos mn. Nektaringumas, kg/ha 40-280 iki 2 0 0 iki 1 5 0 180-280

ka ir tikr iskyr su junginiais, kenksmingais kitiems v a b z d i a m s . Lipiaus retj c u k r ir n u o d i n g j spirit ied m e d u j e n e r a n d a m a . D l to bits neprisitaikiusios prie didesnio lipiaus kiekio, y p a i e m . T o d l i e m a i io m e d a u s palikti negalima. Jis keiiamas cukrumi . V e r t i n g i a u s i a s lipius y r a s p y g l i u o i . Lenkijoje ir L i e t u v o j e p a s i r o d o i e v i n i a m a r (Lachnidae). P u i n i a i p r a d e d a veistis k i e k a n k s i a u u e g l i n i u s . A m a r a i i e m o j a k i a u i n l i o stadijos. P i r m o j i g e n e r a Liepos mn. Rugpjio mn. 14-30 7-20

Augalas Ruginis vikis Liucerna (mlynied) Gaurometis Barknai: baltaiedis, geltoniedis Saulgra ilinis viris

cija p a s i r o d o a p i e b i r e l i o v i d u r . E g l i v y r e s n i a k e l i a p a i o s e a p t i n k a m o s inara piceae 5 - 6 m m j u o d a m a r k o l o n i j o s . J u o s noriai l a n k o m i k o s k r u z d l s . Pavasar g a l i m a s ir s o d lipius. A n t kriaui pasirod Psylla piri, P. piricola, P. pyrisuga, ant obel P. mali, Aphis pomi amarai. A n t treni, p e r s i k , s l y v i r v y n i a p t i n k a m a i r b l a k u i . S o d lipiaus m e d u s viesesnis, turi d a u g i a u mineralini m e d i a g . Maistui t i n k a m a s . K i e k l i p i a u s i s k i r i a m a L i e t u v o j e , d u o m e n n r a . V e n g r bitinink duomenimis, amarai puyne per mnes pagamina 105-125, juodieji egli amarai - 8 0 - 1 0 0 kg/ha cukraus.

LIPINIAI

M E D U N E I A I

L i e t u v o j e a n t s p y g l i u o i (60 p a v . ) , l i e p i r k i t a u g a l d a n a i s m e t a i s p a s i r o d o l i p i a u s tiekjai a m a r a i . J iskirtas s a l d i a s sultis r y t n o r i a i r e n k a b i t s . P r i n e a lipinio m e d a u s . S i l p n o m e d u n e i o slygomis m e d a u s produkcija vidutinikai padidja 60%. Lipiniais m e t a i s i r p a t s m e d u s v e r t i n g e s n i s , turi d a u g i a u f e r m e n t . Lipius - ne a m a r ekskrementai, o aktyvios biologins veiklos p r o d u k t a s , arba nenektarins kilms nektaras. Vertingiausias lipinis m e d u s surinktas spygliuoi mikuose. M a t juose fitoncidin aplinka. Be to, iuose m i k u o s e saikingiau arba visai n e n a u d o j a m i pesticidai. T o d l spygliuoi m e d u s , kaip geras ir maistingas produktas, v e r t i n a m a s E u r o p o s valstybse. Jis alsvoko atspalvio, sunkiai kristalizuojasi. L i p ius - tai g y v o o r g a n i z m o filtratas. Su iskyromis neivengiamai paten-

P R A D E D A N T Y S I S G A L T A U G I N T I

B I T I N I N K A U T I

B i i g a n y k l g e r i n i m a s - s u p r a n t a m a s ir a k t u a l u s v i s i e m s bitin i n k a m s . T a i a u tai s u n k i a i g y v e n d i n a m a . T a i turi b t i a t l i e k a m a kiuose, apylinkse, rajonuose, mikuose. Ne kiekvienas pradedantysis i r n e v i s a d a turi s l y g a s . Bet g a l i m a p r a d t i n u o m a g y d o m j s o d e l i - k e l i k v a d r a t i n i m e t r d y d i o sklypeli. P i r m i a u s i a pradedantysis iaugint retesni augal skl bitininkams kinink a m s i r g a u t patirt a u g i n a n t n e k t a r i n g u s i r vaistinius a u g a l u s , k u ri m s f a r m a c i j o s p r a m o n labai stokoja. S a v a m e ems sklypelyje vieni bitininkai mgjai mgsta usiauginti d a r o v i , kiti p r i e s k o n i n i a r v a i s t i n i a u g a l , r e t e s n i m e d i n g j a u g a l s k l o j . A p l i n k p u o i a b r a k s a r gls. M a n o m a , k a d v a i s m e d i a i n e t u r t u i m t i d a u g i a u k a i p 6 0 % (K. V a n i c e k ) p l o t o .

60 PAV. Spygliuoi lipiaus tiekjai amarai

G a l i m a r e k o m e n d u o t i t o k i u s a u g a l u s , kurie n e tik n e k t a r i n g i , b e t p o p u l i a r s t a r p b i t i n i n k i r y r a vaistiniai. P a m i n t i n i m e l i s a i r k a t o -

82

83

Be

mint,

galima

auginti

daugel kit nektaring ir vaisting augal, kurie aprayti specialiojoje literatroje. K a s turi p u v e n i n g o iuklyno, kur nors patvartse, siloma specialiai b i t m s sti v i e n m e t augal a g u r k l (62 p a v . ) . Praysta 50-t dien po p a s j i m o ir y d i apie 40 d i e n . R u g p j i o pradioje n u pjauta agurkl atelia, po trij savaii s u y d i ir s u d a r o rudenin l (61 p a v . ) . T a i d a u g i a m e i a i augalai. y d i n u o b i r e l i o p a b a i g o s iki r u g p j i o m n e s i o . Iki y d j i m o i r y d i n i o s j o s turi stipr citrinos k v a p . B i t s k v a p labai m g s t a , a p r i m s t a , n e s jis p r i m e n a b i i is k i r i a m geraniol ( f e r o m o n ) . iais a u g a l a i s t r i n a m i n a u j i aviliai, s p i e t i n s , r a n k o s (prie e i n a n t b i t y n ) . N a , o p a t y s b i t i n i n k a i m g a u j a s i a r o m a t i n g a arbata. M e l i s o s ir katols sklas tikslinga pasti iltnamyje. I a u g d a i g e liai ( 5 - 6 lapeli) s o d i n a m i dirv eilmis k a s 2 0 - 3 0 c m , tarpueili p l o tis - 4 5 - 5 5 c m . ie a u g a l a i gerai a u g a tik g e r o s e , p u v e n i n g o s e ir m i n e ralini t r turtingose dirvose. K a d a n g i m e l i s a j a u t r e s n i e m o s a l i a m s , k r m e l i u s n a u d i n g a pridengti. L a b i a u b i t i n i n k m g s t a m a k a t o l , ji n e k t a r i n g e s n , o melisa turi ird r a m i n a n i j u n g i n i . T u r i n t ar kit d i r b a m o s e m s , g a l i m a a u g i n t i sklai b i t i n facelij . T a i v i e n m e t i s , specialiai b i t m s s j a m a s n e k t a r i n g a s a u g a l a s . K i t i e m s t i k s l a m s n e n a u d o j a m a s , n e b e n t aliajai trai. Facelija a u g a vairiose dirvose. P a s t a reiau, labai akojasi, o derlingoje dirvoje, jei g a u s u krituli, linkusi igulti. Pasta p r a y s t a po m n e s i o ir ydi a p i e tris savaites. Saultoje vietoje gerais m e t a i s g a l i m a gauti 3 0 0 k g / h a m e d a u s . Facelija s j a m a eilutmis, s u d y g u s i p r a r e t i n a m a . S k l o s n o r ma - 6 - 8 k g / h a . Pasjus a n k s i a u p a v a s a r , antroji sja g a l i m a po trij savaii: susidaro apie 50 dien nenutrkstantis meduneis. Facem e d u n e (hektaro v e r t - apie 2 0 0 k g m e d a u s ) . J a u n a agurkl turi a g u r k o k v a p ir skon. Toje paioje vietoje isilaiko kelerius m e t u s , n e s pati atsisja. K a d a n g i sklos subrsta ne v i e n u laiku, jas tenka rinkti individualiai. Turint gaball nedirbamos
61

vx\. Specialiai bitms stini augalai:

dirvos, laito ( v y r d u o b ) , silom a uveisti d v i m e t eein. J ga-

a - agurkl; b - eeinis; c -facelija

l i m a sti pavasar arba vlai ruden. Praysta antraisiais m e t a i s birelio p a b a i g o j e . L i e p o s pradioje p a t r u m p i n u s , atolas s u y s t a rugpjt. Eeinis n e r e i k l u s ir labai n e k t a r i n g a s a u g a l a s , d u o d a n t i s iki 3 0 0 k g / h a ilgai nesikristalizuojanio m e d a u s . Sklos subrsta ne v i e n u laiku ir lab a i l e n g v a i ibyra. J a s s u n k u surinkti. T a i a u augalas atsisja pats. L a b a i v e r t i n g a s y r a S o s n o v s k i o b a r t i s . Tai d v i m e t i s g i g a n t a s s u labai d i d e l i u i e d y n u . J tinka uveisti n u o a l i a u , k u r n o r s p a m i k j e , g r i o v i u o s e , l a p i o s e vietose. Atsisja i r a u g a d a u g e l m e t . T i k n e reikia liesti r a n k o m i s : a p d e g i n a o d . Prisiminkime, kad ir grois gydo m o g . Pasdj bitynlyje, velnios ir raminanios bii m u z i k o s " fone, su savo iaugint vaist a o l i a r b a t o s p u o d e l i u , saldintos m e d u m i , tikrai p a t a i s y s i m e n u o taik, a t s t a t y s i m e v i d i n p u s i a u s v y r . . .

lija

g a l i m a sti k a r t u su b a l t a i e d i u b a r k n u : pirmaisiais m e t a i s

p e r y d i facelija, o antraisiais - b a r k n a s .

84

85

S J O M A I N O S P r i e v e i s l i n i b i t y n , k i n i n k b i t i n i n k a r iaip k i n i n k l a u k u o s e n e k t a r i n g u s a u g a l u s tikslinga a u g i n t i specialioje s j o m a i n o j e . S i l o m i keli v a r i a n t a i p r i k l a u s o m a i n u o d i r v p o b d i o . S v a r b u laik y t i s i r e i k a l a v i m : 1) sjomainos laukai pageidautini vienodo dydio, o augalai, tinkantys smlio, priemolio ar molio dirvoms ir augintini m s slygomis; 2 ) k a i t a l i o j a m i s k i r t i n g s a v y b i augalai. Lengvesnse dirvose, kur blogiau dera mieiai, galima paprasta t r i l a u k s j o m a i n a , t i n k a m a ir k i n i n k a m s , ir b i t i n i n k a m s : 1. Lubinai 2. G r i k i a i 3 Bulvs Derlingesnse dirvose sjomaina ipleiama: 1. M i e i a i 2. D o b i l a i 3. Grikiai 4. Bulvs. V o k i e t i j o j e p o p u l i a r i trilauk s j o m a i n a : 1 . i e m i n i a i r a p s a i (sklai) 2. i e m i n i a i kvieiai 3. M i e i a i . Vien bitininkams silomos sjomainos: 1. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - p i r m j m e t 2. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - antrj m e t 3. Facelija ( + b a r k n o slis) 4. Barknas 5 . Facelija (+baltj a r r a u s v j d o b i l slis). K a l k i n g i e m s l a u k a m s tinka e s p a r c e t a s : 1. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - p i r m j m e t 2. D o b i l a i , baltieji (rausvieji) - antrj m e t 3. Facelija ( + e s p a r c e t o slis) 4. E s p a r c e t a s - p i r m j m e t 5. E s p a r c e t a s - a n t r j m e t 6. Facelija ( + d o b i l su m o t i e j u k a i s slis).

K i e k a n k s i a u V . N a r b u t a s i r A . L i n i u s (1956) bei prof. J . K r i i n a s (1961) p a t e i k s u d t i n g e s n e s s j o m a i n a s : 1. E s p a r c e t a s - p i r m j m e t 2. E s p a r c e t a s - a n t r j m e t 3. Facelija ( + b a r k n o slis) 4. Barknas 5. Baltoji g a r s t y i a ar vasarinis r a p s a s 6. S e r a d l . II 1. A v i o s ( + e s p a r c e t o slis) 2. E s p a r c e t a s - p i r m j m e t 3. E s p a r c e t a s - a n t r j m e t 4. Facelija ( + b a r k n o slis) 5. Barknas 6. M i e i a i ( + b a l t j d o b i l slis) 7. 1 / 2 - 1 / 3 a g u r k l ir 1 / 2 - 1 / 3 s e r a d l 8. 1/2 s e r a d l ir 1/2 facelija. III 1. R a u s v i e j i d o b i l a i sklai 2. Facelija su b a r k n o sliu 3 . B a r k n a s s u e e i n i o sliu 4 . E e i n i s sklai. D e r l i n u m u s , s j a m o s garstyios a r r a p s a i 5 . A v i o s s u v i k i a i s a l i a j a m p a a r u i ( r a u s v j d o b i l slis). IV 1 . R a u s v i e j i d o b i l a i + m o t i e j u k a i p a a r u i (pirmieji m e t a i ) 2. R a u s v i e j i d o b i l a i + m o t i e j u k a i sklai 3. Grikiai 4 . Facelija s u b a r k n o sliu 5. Barknas 6. M e i l i 7. G a r s t y i o s su v i e n m e i o b a r k n o sliu 8 . A v i o s a l i a j a m p a a r u i s u r a u s v j d o b i l sliu.
v

J. Blaeko rekomenduojama sjomaina:

86

87

1 . A n k s t y v o s i o s b u l v s (arba v i k i + a v i + f a c e l i j o s m i i n y s aliajam paarui) 2. i e m i n i a i r a p s a i , po j - b a l t o s i o s g a r s t y i o s 3 . V i k i + a v i m i i n y s s u r a u d o n j d o b i l sliu 4 . R a u d o n i e j i d o b i l a i sklai 5. i r n i a i su baltja g a r s t y i a ar facelija 6. Facelija sklai 7. V i k i + a v i + f a c e l i j o s m i i n y s p a a r u i su b a r k n o sliu 8 . B a r k n a s sklai. B i t m s g a n y k l a s g a l i m a gerinti p a l a i p s n i u i , p r i s i t a i k a n t p r i e n a u d o j a m s j o m a i n a r atkuriant g a n y k l a s , p i e v a s . D u r p y n u o s e i r r g t e s n s e d i r v o s e rausvieji dobilai s j a m i s u m o t i e j u k a i s . G e r a i d i r b t o s e r a u d o n u o s i u s d o b i l u s m a i o m a ir r a u s v j . v y r i n g o s e d i r v o s e p a t a r t i n a sti g a r d e n , e s p a r c e t , l i u c e r n a r j m i i n i u s . P d y m u o s e anksti p a v a s a r g a l i m a sti facelija, g a r s t y i , v i e n m e t b a r k n , a g u r k l , p u p a s , v i k i u s s u p u p o m i s a r g a r s t y i o m i s i r kitus v i e n m e i u s n e k t a r i n g u s a u g a l u s . Kai toki a u g a l p a g r i n d i n i a i i e dai p e r y d i , jie n u p j a u n a m i r a u g i n i m u i , p a a r u i a r a p a r i a m i aliajai trai. a n k s i a u s u b r s t a n i u s a u g a l u s , (ieminiai rugiai, m i e i a i ) , galim a sti s e r a d l , v i e n m e t b a r k n . L e n g v o s e d i r v o s e facelija n a u d i n g a sti ir su l u b i n a i s . Facelija, grikius, s e r a d l tikslinga sti ir j a u no s o d o t a r p u e i l i u o s e , o m a s suerti ar aparti. BITS A G R O T E C H N I K O S P R I E M O N

Namines bites galima apsaugoti nuo kenksming pesticid, ko bev e i k n e g a l i m a p a d a r y t i s u laukiniais a p d u l k i n t o j a i s . K a l b a n t a p i e n a m i n i b i i n a u d , n o r i s i p a m i n t i gerai p a s t a m tradicin L i e t u v o s a u g a l lin. I j o g a u n a m i spaliai, p l u o t a s , galv e n o s , aliejus, i s p a u d o s . Bii n a u d a d v i g u b a i g a u s e s n : ei iskiriami ar p a g a m i n a m i produktai (medus, vakas, pikis, duonel, p i e n e l i s , n u o d a i ) , b i t s - v i s profesij m o n i m g j i k a s u s i m i mas, jos - aplinkos utertumo indikators, kasmet Lietuvos gamtai p a t e i k i a a p i e 1,5 m l n . t o r g a n i k o s (apie 3 3 3 afrikini d r a m b l i m a s s ) . T a i a u m i n t n a u d reikia laikyti antraeiliu b i t i n i n k y s t s v e i k s niu. Deimtoji nauda, kuri bits duoda, apdulkindamos entomofilini augal iedus, J A V mokslinink apskaiiavimu, 143 kartus d i d e s n (J. B a l e k a s , 1 9 8 7 ) . Tikslinga, k a d kiekvienas kininkas, turdamas didesn plot em s k i o n a u d m e n , turt i r bitynl. N e r e i k t klausti, i k u r , a r tikras m e d u s ? P u i k i a i i n o t pats. Bii p a k a k t s a v i e m s a p d u l k i n a miems plotams ir jos pasitarnaut kaimyn sodeliuose ar maesniuose anktini augal laukeliuose. A u g a l a p d u l k i n i m a s p r i k l a u s o n u o p a s l i o ( s o d o ) p l o t o i r rasin i (veislini) b i i s a v y b i . P a v y z d i u i , K a u k a z o k a l n p i l k o s i o s l a i k o m o s r a u d o n j d o b i l a p d u l k i n t o j o m i s , dobilinio m e d a u s g a m i n t o j o m i s . 6 lentelje p a t e i k t a s orientacinis b i i e i m k i e k i s p a grindiniams ems kio augalams. J e i g u a u g a l a i i s i m t s m u l k i a i s ploteliais, tai b i i reikia d a u g i a u . D l m e n k o n e k t a r o k i e k i o i e d u o s e a r j o c u k r i n g u m o (lin, e m u o g i ) a r b a dl i e d s t r u k t r o s ( r a u d o n j d o b i l , p u p ) b i t e s t e n k a vilioti p a p i l d o m a i . D a n i a u s i a i v i l i o j a m a c u k r a u s s i r u p u . J a m p a r u o t i i v a k a r o iki k e t v i r i o stiklainio talpos p r i s k i n a m a d o b i l galvui. iedai uplikinami kartu cukraus sirupu, paruotu santyk i u 1:1. A n k s t i ryt, p r i e b i t m s i s k r e n d a n t , k i e k v i e n a i a p d u l k i n t i skirtai e i m a i i d a l i j a m a p o 1 0 0 - 1 5 0 g a r o m a t i n g o s i r u p o . Bits s k a t i n a m o s k a s a n t r d i e n , a i k u , j o s turi b t i netoli p a s l i o . Skatinant bites iltnamiuose, pavyzdiui, agurk iedams sirupas ruoiamas i vyrik ied papildomai praturtinant kvapais (anyi, m t ar kt.).

Bits ems kiui reikalingos taip, kaip mogui kasdienin duona.

E. Canderis

K a d a n g i l a u k i n i (solitarini) b i i e m s k i o a u g a l a m s a p d u l kinti n e p a k a n k a , n a m i n m s b i t m s t e n k a apie 9 0 % ios v e i k l o s . V e r t i n g i a u s i a yra tai, k a d b e t k u r i u o v a s a r o s l a i k u i r b e t k u r g a l i m a s u k o n c e n t r u o t i j kiek, r e i k a l i n g o p t i m a l i a i a p d u l k i n t i i e d u s . B e to, n e n o r i a i l a n k o m u s a u g a l u s bites g a l i m a n u k r e i p t i (vilioti, d r e s u o t i ) .

88

89

Vertas dmesio metodas (M. Mize, 1988), kuomet panaudojamos i e d a d u l k i r i n k t u v s . S u m a i n u s b a l t y m i n i o m a i s t o kiek p e r a m s , s u a k t y v j a i e d a d u l k i rinkjos. M e t o d a s tinka ten, k u r s t o k o j a m a reikiamo bii eim kiekio.
6 LENTEL.

n e g a l i m a b i i a p i r t i v i d u r d i e n , kai t e m p e r a t r a a u k t e s n n e g u 3 0 C . R a m i , ilt, s a u l t d i e n , e s a n t s i l p n a m m e d u n e i u i , n e t p r a d e d a n t y s i s b i t i n i n k a s gali r a m i a i , b e tinklelio, saikingai r k y d a m a s atidaryti i r a p i r t i l i z d b e i atlikti j a m e r e i k a l i n g u s d a r b u s , nerizik u o d a m a s b t i geltas i r b e v e i k n e p a d a r y d a m a s alos a p i r i m a i e i m a i . K a i alta, v j u o t a , tik k palijus, n e m e d u n e i o l a i k u b i t s lab a i n e r a m i o s . T u o m e t apirti g e r i a u p a l a n k e s n i u o r u . P a l a i k o m u o j u m e d u n e i u g a l i m a apirti p e r v i s d i e n , kai d a u g e l i s l a u k o b i i l a u k e . G e r o m e d u n e i o m e t u apirti l i z d u s i r m a g a z i n u s g a l i m a tik d i e n o s p a b a i g o j e , k a d n e b t t r u k d o m a s b i i d a r b a s . N e m e d u n e i o m e t u a p i r i m a anksti r y t a r b a v a k a r e , p o 1 8 vai., k a d b i t s n e p r a d t vagiliauti. G e r i a u a p s i s a u g o t i , n e g u v a g i l i a v i m slopinti. P r i e a p i r i n t reikia susitvarkyti, gerai n u s i p l a u t i r a n k a s p a p r a s t u m u i l u , k a d n e l i k t p a a l i n i k v a p ( d e g a l , p r a k a i t o , s v o g n o , al-

Orientacinis bii eim kiekis kai kuriems augalams

Bii eim/ha 2-5 2-3 1-3 1-2 0,5-1

Augalai Visi sjami dobilai, liucernos, barknai Esparoetai, rapsai, vikiai Agurkai, uogynai, vaismediai Darovi sekiojai, pupos Smeniniai linai

Bii prieira standartiniame avilyje

Per daugel met Lietuvoje nusistovjo pusiliuose eiolikos rm (standartiniuose) aviliuose savas bitininkavimo bdas.
A. Jarueviius

k o h o l i o i r k t . ) , e r z i n a n i b i t e s . Prof. J . K r i i n a s (1933) y r a n u r o d s , k a d b i t s labai n e m g s t a i e v , u n r a m u n i , p e l y n , k r i e n , k r i a u i , a r k l i p r a k a i t o ir k i t k v a p . Stipresnis a n y i , m e l i s , alavij (bi i m g s t a m ) k v a p a s b i t e s labai p y k i n a . P r a k t i k a a p s i r e n g t i speciali d a r b o p a l a i d i n , paraityti r a n k o v e s a r b a s u s e g t i r a n k o g a l i u s , k a d d i r b a n t b i t s p o jais n e p a l s t . Prie p i k t e s n s e i m o s retkariais n a u d i n g a r a n k a s sulapinti ( p a a c t u o t u v a n d e n i u ) , n e s l a p i o p a v i r i a u s b i t s v e n g i a . P a s k u i reikia u k u r t i d m i n i r u s i d t i a n t g a l v o s tinklel: u d e n g t i a u s i s , p l a u k u s i r p a k a u , k a d , b i t m s p y k u s , j b t g a l i m a greitai u t r a u k t i a n t v e i d o . P r i t y r s b i t i n i n k a s , kai o r a s iltas i r y r a silpnas m e d u n e i s , gali apsieiti i r b e tinklelio. P r a d e d a n t y s i s , k a d n e r e i k t n u o l a t b a i m i n t i s (o b a i m lydi stichikai) k i e k v i e n o s s k r a i d a n i o s ar v e i d a t s i m u a n i o s ( g s d i n a n i o s ) b i t s , turi u s i d t i tinklel, n o r s s u j u o s u n k i a u k v p u o t i , b l o g i a u m a t y t i , l a b i a u p r a k a i t u o j a m a . Tinklelis s u k e l i a saugos jausm, todl dirbama ramiau ir skmingiau. Vliau prantama ir veid galima atidengti. E i n a n t p r i e avilio, l a k reikia leisti 2 - 3 d m k a m u o l i u s , k a d b i ts p a j u s t , n e i t p r i e l a k o s . T a i a u n e g a l i m a d m i n t i p r i k i u s d m i n s s n a p e l p r i e p a t l a k o s : tai erzina b i t e s , n e s p a t e n k a k a r t e s n i d -

KAIP

A P I R T I

BITES

K a d a n g i bits - n a m i n i a i g y v n a i , j p r i e i r a n e i v e n g i a m a . P e r m e t u s p r i e n o r m a l i o s b i i e i m o s v i d u t i n i k a i t e n k a prieiti i r a t i d a ryti avil a p i e s e p t y n i s k a r t u s . Bii eimos apirjimas parkant, ijudinant bei iimant r m u s bites sujaudina ir sutrikdo n o r m a l eimos darb. T o d l kiekvienas a p irjimas turi turti aik tiksl, t.y. bitininkas turi i anksto inoti, k o dl jis apirs eim, k turi daryti, k a d n e p a k e n k t , o p a d t . P a v a s a r i r v a s a r l i z d u s reikia a p i r t i r a m i o m i s , i l t o m i s d i e n o m i s , k a i o r o t e m p e r a t r a p a v s y j e n e e m e s n k a i p 14C. V a s a r

90

91

m . T r u p u t p a l a u k u s , k o l d m p a v e i k t o s b i t s p a s i i m s m e d a u s , atsargiai, n e s u k r e i a n t avilio, a t i d e n g i a m a s s t o g a s , virutinis ir o n i n i a i a p i l t i n i m a i (jeigu jie y r a ) . A p i r i n t lizd, s t o v i m a prie avilio o n o , i tos p u s s , k u r i o j e y r a l i z d o s k i r i a m o j i . T o k i o j e p a d t y j e p a t o g i a u s i a atidaryti lizd i r a p i rti r m u s . N e g a l i m a stovti prieais l a k , n e s tai t r u k d o atskristi ir iskristi d i r b a n i o m s b i t m s i r j o s susierzina. N u m u s a p i l t i n i m , atsargiai p a k e l i a m a s l i z d o a p d a n g a l a s ( d a n i a u s i a i d r o b s u t i e s a l a s ) . Pastebti v a k o k a n d i e s v i k r a i n u s p a u d i a m i b i t i n i n k o k a l t u . P o to, p r a t r a u k u s a r b a i k l u s l i z d o s k i r i a m j , a t i d a r o m i v i e n a s d u tarpkoriai. s u s i d a r i u s ply l e i d i a m i d u d m gseliai. R m a i i j u d i n a m i k a l t u . Ijudinti abiej r a n k pirtais i m a m i u p e t u k i r atsargiai, ltais j u d e s i a i s i t r a u k i a m i v i r u n . D a r k a r t p r i m e n a m a - joki staigi judesi r a n k o m i s ar g a l v a . I i m a m i i l i z d o r m a i l a i k o m i i e k tiek striai: taip j u o s l e n g v i a u ikelti i r m a e s n rizika prispausti bii. I i m t a s r m a s a p i r i m a s staias. S u koriais n e g a l i m a laikyti g u l s i o , n e s i j o gali ilati vieiai supiltas n e k t a r a s , y p a m a e s n s k o n c e n t r a c i j o s . B i i a p t p t u s k o r i u s a p i r i n t reikia laikyti v i r u m avilio, k a d b i t s n u o k o r i o krist tik avil, o ne e m n ties j u o , n e s gali n u k r i s t i j a u n o s b i t s i r m o t i n l , k u r i g a l i m a s u m i n d y t i . A p i r i n t v i e n k o r i o p u s , r m a s l a i k o m a s vertikaliai. N o r i n t p a m a t y t i antrj, r m a s atsargiai p a s u k a m a s 180: a p a t i n r m o sijel turi atsidurti viruje, v i r u t i n - apaioje. A p i r t a s r m a s statom a s avil p r i e l a i s v o s sienels ir a p d e n g i a m a s a t s a r g i n i u a u d e k l u . T a i p a p s a u g o m a n u o v a g i l i . T a i p p a t a p i r i m i i r visi kiti k o r i a i . K a i a v i l y s p i l n a s r m , g e r i a u iimti i l i z d o v i e n du d u t s p i e t i n , k a d atsirast v i e t o s dirbti. Atitraukti, s u s t u m t i , iimti r m u s i avilio ir v l sustatyti avil reikia labai atsargiai, k a d n e i k r i s t n v i e n a s v i e i o m e d a u s laas, n e s u s i m a i g y t koriai i r n e p r i s i s p a u s t n v i e n a b i t . J e i g u a p i r i n t ant k o r i o p a s t e b i m a m o t i n l , j s u k e l e t u b i i tikslinga p r i d e n g t i d i d i u o j u g a u b t u v l i u . T a i p , j e i g u b u s irimas visas lizdas, bitininkas apsisaugos n u o pavojaus netekti m o t i n l s a r b a j sueisti. T v a r k a n t lizd, g a u b t u v l reikia n u i m t i i r

m o t i n l paleisti. A p i r j u s visikai s u t v a r k o m a s lizdas - s t a t o m a viet (jeigu d a r telpa) skiriamoji, apiltinimai, u d e n g i a m a s s t o g a s . V i s u s d a r b u s t i k s l i n g a atlikti i k a r t o , k a d t p a i d i e n avilio n e r e i k t a r d y t i i n a u j o . R U D E N I N I S R P E S T I S

Rugiapjt reik keliauti, Dar nesibaig darbai: iemai bii priauginti Tu virynuos privalai.
J. Straigis

P r o f e s o r i u s J . K r i i n a s (1933) ra: Bitininko p a s i r u o i m a s kit i e m s , n a u j i e m s , m e t a m s p r a s i d e d a m e d u n e i u i b a i g i a n t i s . it laik laikysime bitininko nauj met pradia." Vadinasi, ateinanio sezono rpesiai prasideda rugpjio mnes. B i t s i e m o s gerai, jei: b u s stiprios e i m o s , j a u n o s m o t i n l s , p a k a n k a m a s k o k y b i k o m a i s t o kiekis, s v e i k o s bits, e r k t u m a s iki 5 % , v d i n a m i lizdai, l a k o s a p s a u g o t o s n u o tiesiogini vj, r a m u . Bii eimos stiprumas ateinant sezon labai priklauso n u o maisto paruoimo ruden. Patyr bitininkai iemai kiekvien eim palieka su 5 - 8 kg natralaus medaus ir po 8-12 kg cukrinio maisto a t s a r g a . L i z d u o s e p a l i e k a m a tiek k o r i , k i e k j b i t s tirtai a p t u p i a ( 7 - 8 s t a n d a r t i n i a i l i z d o r m a i ) . K i e k v i e n a m e p a l i k t a m e k o r y j e turi bti ne maiau kaip 2,0-2,5 kg dengto maisto. Btina kiekvienos eimos lizde ne maesn kaip pilnas korys duonels atsarga. Baltyminis maistas svarbus varoatozinmis slygomis. Duonel daniausiai paliekama kratiniuose koriuose, nors galima nedidel kiek (pavienmis grupelmis) ir per visus korius. I viso maisto a v i l y j e p a l i e k a m a 14-16 kg, o v i e n a s t i n k a m o m a i s t o ir su d u o n e l e korys gali bti laikomas vsiame sausame kambaryje atiduoti pavas a r i u i . i a t s a r g a l a b a i r e i k a l i n g a , kai b i t e s n u m a t o m a n a u d o t i iltnamyje. A v i l i u o s e lizdai i e m a i s u k o m p l e k t u o t i n i p a g a l 4 8 i r 6 3 p a v e i k s l schemas.

92

93

sjo 15 d., kai b a i g i a m i d e n g t i perai. J i e m s p a s i b a i g u s , bites reikia apdoroti nuo erki. P r i e a p d o r o j i m lizdai p a k a r t o t i n a i p e r i r i m i , n u s t a t o m a s e r k t u m o laipsnis (r. Bii l i g " s k y r i ) . N u s t a i u s m a i s to trkum, reikia papildomai maitinti cukraus sirupu. Dabar d u o d a m a s m i n i m a l u s c u k r a u s kiekis - iki 2 kg. K a i p teisingai n u s t a t y t i p a l i e k a m o m a i s t o kiek? P r a d e d a n i a j a m patartina naudoti spyruoklines svarstykles, kuriomis pasveriamas p a k a b i n t a s k o r y s . P a t s l i z d o r m a s s u viesiu k o r i u sveria a p i e 4 0 0 g , o su t a m s i u ir turintis t r u p u t d u o n e l s - a p i e 800 g. P i l n a s ir u d e n g tas abiejose p u s s e k o r y s turi 3,8 k g m a i s t o ( m e d a u s ) . 1 d m m e d a u s
2

P a v y z d i u i , dvi s i g y t o s e i m o s r u g p j i o s u l a u k t u r d a m o s 6 - 8 k o r i u s . A v i l i o lizdo a p i r a (63 p a v . a ) p a r o d , k a d a t u o n i u o s e k o r i u o s e m a i s t a s p a s k i r s t y t a s taip: d e n g i a m u o s i u o s e (D) k o r i u o s e p o 3 kg (i v i s o 6 k g ) ; 1 = 3 k g ; 2 = 2 k g ; 3 = 1,5 k g ; 4 = 2 k g ; 5 = 2,2 kg ir 6 = 2,5 k g . I v i s o 19,2 kg m a i s t o . Bits tirtai a p t u p i a 6 t a r p k o r i u s , t o dl p a k a n k a palikti 7 k o r i u s . K daryti, palikti ar k n o r s g a l i m a iimti? P i r m i a u s i a reikia atkreipti d m e s d e n g i a m u o s i u s korius. Tikslinga iimti t d e n g i a m j kor, kuris neturi d u o n e l s . L i z d e liks 16,2 k g m a i s t o . 2 - 4 koriai s u d e n g t a i s p e r a i s lizde paliktini. G a l i m a 5 ir 6 k o r i m e d (4,7 k g ) keisti c u k r a u s s i r u p u (jeigu t u r i m a c u k r a u s ) . I i k o r i m e d u s i s u k a m a s ir jie g r i n a m i avil (atsargini p a s i t ir t i n k a m k o r i s t o k o j a m a ) . J e i g u t u r i m a g e r atsargini, d e d a m i jie. V i r 5 - 6 k o r i d e d a m a m a i t i n t u v i r p e r v i e n d u kartus s u m a i t i n t i n a s c u k r a u s sirup a s . J b i t s supils tuius k o r i u s , ir v a i z d a s b u s kaip 63 b p a v e i k s l e . C u k r a u s s i r u p r u d e n i n i a m m a i t i n i m u i g e r i a u s i a ruoti i 3 d a l i c u k r a u s , itirpinto d v i e j o s e d a l y s e m i n k t o v a n d e n s ( 6 0 % k o n c e n t r a cijos). D a n i a u s i a i v a r t o j a m s i r u p r u o i m a s p a t e i k t a s 7 lentelje. Jis s u m a i t i n a m a s d i d e s n i a i s kiekiais (po 3 - 6 1) n a k i a i . R u d e n p a v o jingas bii vagiliavimas. Dl to susiaurinamos lakos. Taigi vien imus 2 - 3 rmus ir pakeitus cukraus sirupu paliekant o p t i m a l i m a i s t o n o r m lizde, v i e n a e i m a gali d u o t i 7 - 8 k g m e d a u s . T o k s k i e k i s p a k a n k a m a s m e t a m s trij k e t u r i m o n i e i m a i . Tinkamiausias lizd tvarkymo ir bii maitinimo kalendorinis laikas y r a r u g p j i o antroji p u s . P a g e i d a u t i n a d a r b u s b a i g t i iki r u g -

abiejose k o r i o p u s s e sveria apie 3 3 0 g. G e r i a u v i s a d a vertinti t r u p u t maiau negu daugiau, kad neapsiriktume, nes paliktas didesnis kiekis n e p a k e n k s .
7 LENTEL.

Cukraus sirup koncentracija

Maisto, I, kai santykis: 1:1 vandens sirupo =0,82 =1,65 =3,30 =4,95 =6,60 =8,25 cukraus +0,30 +0,61 +1,21 +1,82 +2,42 +3,03 vandens +0,33 +0,67 +1,33 +2,00 +2,67 +3,34 vandens =0,26 =0,51 =1,01 =1,52 =2,02 =2,53 3:2 sirupo =0,66 =1,32 =2,64 =3,96 =5,28 =6,60 cukraus +0,38 +0,76 +1,51 +2,27 +3,03 +3,79

I 1 kg cukraus

0,5 1 2 3 4 5 Sirupo litrui 0,5 1 2 3 4 5

+0,5 +1 +2 +3 +4 +5 vandens =0,30 =0,61 =1,21 =1,82 =2,42 =3,03

Pastabos: 1. I 8

k g c u k r a u s r u o i a n t s a n t y k i u 1 : 1 , g a u n a m a 1 3 , 2 0 1 s i r u p o (8,25 + 4 , 9 5 ) .

2 . N o r i n t p a g a m i n t i 6 1 s i r u p o r u o i a n t s a n t y k i u 3:2, r e i k s 4 ,55 k g c u k r a u s (3,79 + 0,76).

94

95

Kai p r a d e d a p a s t o v i a i alti, n u i m a m o s m a i t i n t u v s i r lizdai p a p i l d o m a i apiltinami (64 p a v . ) . V a s a r d a u g e l i s l i z d u s utiesia p l v e l e s u p l o n u a p i l t i n i m u arb a b e j o . i e m a i vietoj p l v e l s utiesiamas popierius. Kai tarp rm lenteli b n a tutumos, reikalingas s l u o k s n e l i s d r o b s ir ant viraus popierius. Per daug 64 PAV. Bii eima, paruota ziemojimui anksti apiltinti n e v e r t a , n e s j a u ianios i l u m b i t s j u d r e s n s , greiiau isenka. Lietuvoje ge-

VEIKTI

I E M

Nepalank met laik Bits leidia kamuoly. Ger maist, ram mieg iemai sudaryt turi.
J. Straigis

i e m a - b i i r a m a u s i e m o j i m o laikotarpis. T u o m e t u j n e r e i k i a trikdyti, t a i a u j o k i u b d u n e g a l i m a palikti b i t y n i l g a m laikui visik a i b e p r i e i r o s : reikia stebti, k a d paaliniai m o n s a r g y v n a i joms netrukdyt. R a m i u o r u p a k a n k a k a s v i e n a dvi s a v a i t s apeiti avilius, p r a v a lyti l a k a s . P i r m o j o j e i e m o s p u s j e l a k p r i e i r a ne tokia s v a r b i , o antrojoje i rudens daugiau dirbusios arba varoatozs paeistos bit s , n e s u l a u k u s i o s p a v a s a r i o , p r a d e d a ti. P r i e l a k a t s i r a n d a l a v o n l i , t r u k d a n i o r u i p a t e k t i lizd. J e i g u lakoje y r a n e g y v b i i , lenkta viela jos atsargiai itraukiamos. i e m negyvas bites p a u k teliai greitai s u r e n k a . K a i b i t s l a i k o m o s a v i l i u o s e v e r t i k a l i a i s r mais, paprastai iemai paliekamos virutins lakos, tuomet usikimimas nepavojingas, rengimai. V a i k t a n t b i t y n e , reikia atkreipti d m e s p a a l i n e s p d a s p r i e avili, p a t i k r i n t i , a r p o aviliais n e a p s i g y v e n o k o k s n o r s g r a u i k a s . i e m p o aviliais k u r m i a i m g s t a irausti e m e s , p e l s rengti l a n d y n e s i r kt. P o p g reikia tuojau pat patikrinti avili s t o g u s , j s a n d a r u m (ar n r a p a s t o g j e p r i n e t o s n i e g o ) , n u v a l y t i n u o p r i e l a k i sus i k a u p u s s n i e g (65 p a v . c ) . T i e s a , b i t s gali i e m o t i i r p o s n i e g u , t u o m e t t e n k a p a r u o t i avilius. P a p r a s i a u s i a i a n t p r i e l a k i o u d e d a m a e g l i a k i (j n e m g s t a p e l s ) ir a v i l y s a p k a s a m a s p u r i u s n i e g u . S n i e g a s - b l o g a s l a i d i n i n k a s , p a t i k i m a i s a u g o avil n u o alio. P a v a s a r atilus, s n i e g a s n u k a s a m a s n u o avili i r p r i e a i s j u o s . G a i l a , k a d L i e t u v o j e s a u s i r s n i e g u o t i e m retai k a d a b n a , aviliai s n i e g u (lapiu) n e a p k a s a m i . J e i a n t p r i e l a k i o a r lizdo v i d u j e p a s t e b i m a n e g y v b i i n u g r a u tais pilveliais, reikia, avilyje l a n k o s i p e l . sitikinus, k a d ji g y v e n a tik patikrinama, ar tvarkingi uuovjiniai

r i a u s i a laikas - g r u o d i o p r a d i a . L i z d o virui t i n k a m i a u s i a v i i n i p e l m a i a i . o n a m s apiltinti s i l o m a p a s i g a m i n t i i l g a a m e s i a u d i n e s p y n e s . J o m s tinka r u g i n i a i , kvietiniai a r aviiniai i a u d a i . P y n s l e n g v o s i r p a k a n k a m a i iltos. J o m s g a m i n t i r e i k a l i n g a s p a p r a s t a stovelis-laikiklis. J s u d a r o p a g r i n d a s , 5 p o r o s a p i e 4 0 c m a u k i o r a m s teli i r s p a u d i a m o s i o s sijels. K i e k v i e n o j e r a m s t e l i p o r o j e 3 5 c m a u k t y j e i g r i a m o s s k y l u t s p y n s virui fiksuoti. D a r a n t p y n e s , ramsteli tarpus patiesiami keturi storesnio p a g a to galai (apie 1 m ilgio), kurie taps vertikaliais i a u d laikikliais. i a u d saujels ramsteli tarpus d e d a m o s taip, k a d vien kart drtgaliai b t deinje, kit - kairje. Pridjus i a u d iki r a m s i viraus, d e d a ma s p a u d i a m o j i sijel, ant kurios uveriami pagatai ir jie v e r i a m i . J e i g u p y n susispaudia iki 30 cm aukio, o i a u d m a a i , p r i d e d a m a . Po to p e r ramsteli virutines skylutes (sijels apaioje) s u k i a m i vielos fiksatoriai, sijel n u i m a m a , keturi vertikali p a g a t galai viruj e s u m e z g a m i . D u viduriniai tarpusavyje s u j u n g i a m i kilpa, reikalinga p y n m s ikelti. A p j u o s t a p y n ties vertikaliais pagatais p a p i l d o m a i s u s i u v a m a , k a d ilaikyt p l o k t u m . Pagaliau p r o galinius ramstelius d a l g i u (igalstu) i a u d galai lygiai n u p j a u n a m i , ir p y n i i m a m a . G a l i m a apiltinti i r k i t a i p . S v a r b u , k a d a p i l t i n a m o j i m e d i a g a b t vari, t v a r k i n g a i p a s i t a . N e t i n k a i e m a i avilius dti v a i r i a u si s k u d u r . T i n k a ir aviiniai iaudai.

96

97

(S. K u i n s k a s ir kt.) turi net apiltintas b i t i d e s . K o l k a s t o k i bitinink maa. P r a d e d a n t y s i s i e m turi skirti t a m tikr laik ir m o k y m u i s i : lankytis L B S o r g a n i z u o j a m u o s e k u r s u o s e , s u s i r i n k i m u o s e , p a r o d o s e bit i n i n k y s t s k l a u s i m a i s , p a v a r t y t i speciali literatr. R e i k i a apsilankyti i r b i t i n i n k y s t s r e i k m e n p a r d u o t u v s e , gal k n o r s b u s g a l i m a sigyti, j o s e taip p a t g a l i m a d a u g k o p a s i m o k y t i . 65 PAV. Snieguot iem upustytos (a, b) ir pravalytos (c) avili lakos avilyje, a n t a p i l t i n i m o v i r a u s p a s p e n d i a m i spsteliai. N a u j o j a u k o k v a p a s p e l greitai privilioja. I p a u k i aktyviausiai i e m avilius lanko zyls. Jos danai ir ram y b drumsia. Snapeliais beldiasi ties laka, laukia, k a d a pasirodys bit. Jei lankosi d a u g zyli, visus prielakius tenka p a p i l d o m a i a p s a u g o ti: striai udti lentutes, d a u g i a u egliaki ar iaud p y n u t e s . Tikslinga arti avili rengti lesykll, kuri b e n t i dalies atitraukia pauktelius n u o avili. Pamikse avilius gali lankyti geniai ir kiti paukiai. A n t r o j e i e m o s p u s j e retkariais tikslinga g u m i n e a r n e l e p r o lak p a k l a u s y t i , k a i p i e m o j a b i t s . S i l p n a s l a m e s y s , o stukteljus avilin - e n e r g i n g a s t r u m p a s s u i m a s r o d o n o r m a l i e m o j i m . J e i g u g a r s a i tartini a r b a v i s i k a tyla, reikia atidengti avil ir, n u m u s apilt i n i m , p r o t a r p r m e l i n lentels plyel patikrinti b i t e s . V a s a r i o m n e s orai p e r m a i n i n g i a u s i : d i e n o m i s palyja, o n a k t i m i s p a l a . A n t p r i e l a k i , ties l a n k o m i s gali susidaryti l e d u k a s . S v a r b u neleisti l a k o m s ualti, n u o l a t alinti l e d u s . K u o r a m i a u i r n e e r k t o s b i t s i e m o j a , tuo v l i a u m o t i n l p r a d e d a dti k i a u i n l i u s , t u o stipresn eima bna pavasar. L i e t u v o j e b i t s i e m o j a l a u k e . K o d l n e l a i k o m o s specialiose iem o j i m o patalpose? Pirma, nra pastovi iem: dani atodrkiai ir t e i g i a m a t e m p e r a t r a . N o r i n t ilaikyti bites p e r i e m specialiose p a t a l p o s e , j o s e reikia p a l a i k y t i 0 - 4 C t e m p e r a t r . A n t r a , m s aliai neilgi. K a i k a s b i t e s laiko n e a p i l t i n t o s e bitidse. O p a t y r b i t i n i n k a i KAIP G A M I N A M A S V A K A S

Kam js, bitels pilkosios, Kam sunet js vak...

B. Brazdionis

P a g r i n d i n v a k o a l i a v a - seni ibrokuoti koriai. N e m a v a k o a l i a v o s kiek p a p i l d o kiti v a k y n a i . V a s a r apirint l i z d u s , v a k o g a b a l i u k a i n u o r m v i r u t i n i sijeli a r o n n u v a l o m i b i t i n i n k o kaltu. Iardomos tarpkorins vako pertvarls. Atsiranda koriuk a n t l i z d o s k i r i a m j , avilio s i e n , n e t i r p o r m a i s (tran k o r i ) . V i s i n e vietoje p a s i t i k o r e l i a i n u p j a u s t o m i . V a k a s r e n k a m a s isukant m e d : tai m e d a u s dangteliai. Pavasar, i m u s polizdin patiesal, r a n d a m a v a k o trupinli, kuri prisirenka p e r i e m b i t m s atidengiant m e d a u s dangtelius. T o d l v a k o aliava r e n k a m a b i t y n e p e r vis sezon, kuri daniausiai p e r d i r b a m a trim b dais: ilydant saulje ar garais ir slgtuvu, k u o m e t koriai virinami. S m u l k i e m s i r v i e s i e m s v a k o g a b a l l i a m s t i n k a m i a u s i a saulin v a k o l y d y t u v (66 p a v . ) . J o j e p e r v a s a r p a r u o i a m a dalis g e r i a u s i o s k o k y b s l y d y t o v a k o . D i d e s n v a k o a l i a v o s kiek p r a d e d a n t y s i s s k m i n g a i gali p e r l y d y t i g a r i n i a m e virdulyje. G a r i n suli virdul s u d a r o k e t u r i a l i u m i n i n i a i indai (67 p a v . ) . i n d (A) p i l a m a s v a n d u o , o (C) d e d a m a v a k o a l i a v a . V i r d u l u k a i t u s ( p a t o g u a n t d u j i n s v i r y k l s ) , v e r d a n i o v a n d e n s garai p r o i n d o vidin skylt v a m z d e l (F) kaitina v a k y n u s i r j u o s itirpina. S k y s t a s v a k a s p r o a p a t i n e s s k y l u t e s s u t e k a i n d (B), k u r i o apaioje y r a n u t e k a m a s i s v a m z d e l i s ( E ) . L y d a n t v a k y n u s , v a m z d e l i s turi b t i atviras. P o v a m z d e l i u p a s t a t o m a s i n d a s s u m i n k t u v a n d e n i u l y d y t a m v a k u i surinkti.

98

99

Apdorojant viesius vakynus, ilyd ar ispaud beveik nelieka, o i t a m s i j b n a g a n a d a u g . i a gali likti iki 4 0 % v a k o . T o d l d a r k a r t o s i s p a u d o s t u o j a u s u s m u l k i n a m o s i r p a s k l e i d i a m o s n e stor e s n i u k a i p 1 cm s l u o k s n e l i u gerai v d i n a m o j e vietoje, tik turinios viess vakynai ilydomi per 15 min. (nuo vandens uvirim o ) , o tamsiems reikia b e n t 45 min. I indo A v a n d u o igaruoja m a d a u g per 1 vai., todl j reikia nuolat papildyti. virdul v i e n u m e t u telpa 4 standartini rm vako aliava. I tamsesni kori vakas gaunamas, kai kaitinta aliava inde spaudiama specialiomis slgtuvmis. M a a m kiekiui pakanka Emaliuotame suvilgyt kartu a p i e 1 0 % v a n d e n s i s p a u d o s n e g e n d a . Praktikai, jei s u s p a u d u s delne ir atleidus s u b y r a , d r g n u m a s n o r m a l u s , jei s u k i m b a - p e r drgnas. Diovintos ir nesupelijusios ispaudos superkamos, nes i j g a u n a m a s v a k o likutis. S i r g u s i u k r e i a m o m i s l i g o m i s b i i ispaudos ukasamos arba sudeginamos. Lydytas bii vakas - sudtinga mediaga. Pagrindiniai elem e n t a i : s u d t i n g i e t e r i a i - 7 0 - 7 5 % , a n g l i a v a n d e n i a i - 1 2 - 1 6 % , laisvos riebalins rgtys - 1 2 - 1 5 % ir 0 , 2 - 1 , 0 % vandens bei kitoki priemai. R i e b a l i n s r g t y s - a k t y v i a u s i a v a k o dalis. L y d a n t v a k , j o s l e n g v a i j u n g i a s i s u spalvotaisiais m e t a l a i s b e i v a n d e n s d r u s k o m i s . Pavyzdiui, variniame inde vakas paaliuoja, o perlydant kietame v a n d e n y j e - e m u l g u o j a s i : v a k a s p a k e i i a s p a l v ir k o k y b , jis s u g e n da. Geltonai j nudao bii pikio mediagos. Perdirbant senus korius ir su trupuiu duonels, gaunamas tamsaus atspalvio lydytas vakas. V a k a s 2 0 C (ir e m e s n j e ) t e m p e r a t r o j e b n a k i e t a s , p e r l a u u s s m u l k i o s kristalins s t r u k t r o s , m a l o n a u s k v a p o . M a s - 0 , 9 5 - 0 , 9 7 . Lydosi 62-68C.

primityvesni buitini

slgtuvi me pat

(68 p a v ) . vandenyje perpilama (A)

m i n k t a m e v a n d e n y j e uvirinami vakynai. Jie supilami kartamaiel (V). Slgtuve prie darb taip vandeniu. lydytas Laikikl y
J

spaudiant,

v a k a s i m a i e l i o t e k a i n d ( B ) . S u s t i n g u s v a k gali tekti p e r l y d y t i , j e i g u j p a t e n k a k o k i n o r s nevarum. D i r b a n t s l g t u v e tikslinga p r i dengti plvele, nes spaudiamas

|L
I f

M M M

ft
J

.L -

6 7 PAV. Garinis suli-vako virdulys

v a k a s p r a n y k s t a alis, gali p a t e k ti ant d i r b a n i j .

100

101

P A V A S A R I S

PRIE

AVILI

Bet ir bitins jau eimyn savo pabudint Ir prie darbo sisti bei k pelnyt neumiro. Tuo pulkai j pro plyius ilsti pagavo Ir lakstydami su birbynmis aisti pradjo...
K. Donelaitis

B i t s r a m i a i l a u k i a p a v a s a r i o , o b i t i n i n k a s - j a p s i s k r a i d y m o , n u o k u r i o p r i k l a u s o kiti s e z o n o darbai. P a v a s a r i n i o a p s i s k r a i d y m o m e t u b i t s p a a l i n a e k s k r e m e n t u s , dal n e g y v i r s i l p n b i i . A p s i s k r a i d y m o dat g a l i m a n u s p t i k l a u s a n t i s o r p r o g n o z i . P i r m k a r t b i t s a p s i s k r a i d o k o v o p r a d i o j e a r b a a p i e v i d u r , kai atviroje vietoje oras suyla iki 9-10C ilumos. Vlyvais pavasariais rank po virlizdine apiltinamja mediaga. iluma jauiama, kuom e t y r a p e r . J e i g u p e r n r a , p o d a n g a alta. A r b i i y r a , sitikinam a , p r o l i z d o t a r p r m i sijeles, v i e n kit iklus a r b a p r a s k l e i d u s paius rmus. B i t m s a p s i s k r a i d i u s , l a k o s s u s i a u r i n a m o s iki 4 - 5 c m . S t e n giamasi ivalyti avili dugnus, itraukiamas popierius, jeigu i rudens jis b u v o patiestas. Drgna ir supelijusi virutin apiltinamoji danga pakeiiama sausa. Jokiu b d u negalima iimti apiltin i m o , prieingai, j reikia sustiprinti patiesiant p a p i l d o m a i laikrai ( 2 - 3 sluoksnius), kurie sudaro ger izoliacij ir sugeria drgm. A p s i s k r a i d y m o d i e n s t e n g i a m a s i n e a r d y t i l i z d , n e s b i t m s iskridus, lizduose temperatra nukrenta, papildomai j eminti negalima. Patalpoje iemojusios bits ineamos apsiskraidyti tuomet, kai jos p r a d e d a vertis pro lakas. Prie statant avilius pastovi viet, tikrinami stogai. Aviliai statomi lygiai, iek tiek pasvir priek. K o l b i t s i n t e n s y v i a u n e s k r a i d o , g a l i m a p e r d a y t i avilius. I bitin i n k o p a t a l p o s i n e a m a s a u l i n v a k o l y d y t u v (69 p a v . ) a r b a p a d a r o m a pagal 66 paveiksle nurodytus matmenis. lydytuv supilami n u o i t r a u k t o p o p i e r i a u s v a k o trupinliai. a p s i s k r a i d y m a s n u s i t s i a b a l a n d i o m n . K a u k a z i e t s ilg i e m nepakenia ir b a n d o apsiskraidyti anksiau esant emesnei temperatrai. Prie a p s i s k r a i d y m n u o avili p a a l i n a m a s sniegas (jeigu jo yra). Jis n u k a s a m a s arba itirpinamas pabarstytomis durpmis, patiesiami seni maiai, iaud kapojai. Nuleidiamos vandens baluts. Ivalomos avili lakos, degtuk dutes p a i m a m a n e g y v bii. J lavonliuose veterinarijos laboratorijose iekoma nozematozs spor. E s a n t p a l a n k i e m s p a v a s a r i o o r a m s , kai e i m a p e r d i e n gali p a r neti 0 , 3 - 0 , 5 k g m a i s t o , b i t m s v a n d e n s p a k a n k a i s k y s t o n e k t a r o . N e p a l a n k i o m i s d i e n o m i s j o trksta. Bits i n t e n s y v i a i j o i e k o . P e r a m s r e i k a l i n g o s i r d r u s k o s . T o d l g i r d y k l o s l e n t u t s a p a i o j e tikslinga d u o b u t (69 p a v . G) dti d r o b j e suritos v a l g o m o s i o s d r u s k o s : v i r u j e b i t s r a s gl, o apaioje - s r v a n d e n . D u o d a n t s d y t v a n d e n atskirai, j o d r u s k i n g u m a s neturi b t i d i d e s n i s k a i p 0 , 4 - 0 , 5 % ( 4 - 5 g/l v a n d e n s ) . A p s i s k r a i d y m o d i e n i ryto g i r d y k l o s l e n t u t b tina a p d e n g t i (plvele), k a d isivalanios b i t s j o s n e a p t e r t . A p s i skraidydamos bits rodo savo iemojim. Jeigu skraido trumpai, gyv a i , e n e r g i n g a i , j o s s v e i k o s , gerai p e r i e m o j o . J e i g u s k r a i d silpnai, dalis v a i k i o j o avilio s i e n o m i s ir jas ter, b i t s s i l p n o s ar net s e r g a n ios. J e i g u jos a p s i s k r a i d y m o dien n e i s k r i d o , t i k r i n a m a p a k i u s

102

103

bjimosi motinl (jeigu j augins), kur susiporavusi (anksti pavasar t i k i m y b m a a ) p r a d s dti kiauinlius ir atsiras j a u n bii, praeis 6-7 savaits. iemojusios senos bits imirs ir gelbstima eima n u o vieno korio nesustiprs. Toki eimel tikslinga sunaik i n t i " , t.y. p r i j u n g t i p r i e k i t o s t u r i n i o s m o t i n l i r p e r . K a i p tai padaryti? J e i g u m a n o m a , p r i e tai j u n g i a m e i m aviliai p a l a i p s n i u i s u a r t i n a m i . N e p a l a n k i u s k r a i d y m u i l a i k o t a r p i u tai a t l i e k a m a g r e i i a u . M o t i n l a n t k o r i o p r i d e n g i a m a g a u b t u v l i u . L i z d o skiriamoji p a k e l i a m a , i e i m o s b e m o t i n l s p e r k e l i a m i koriai s u b i t m i s . P a j u t u s i o s m o t i n l i r n o r m a l i u s p e r u s p e r n a k t b i t s s k i r i a m o s i o s a p a i a susijungia. Galima jas supurkti skystu cukraus sirupu ar net j prikvpinti. K i t r y t m o t i n l a t i d e n g i a m a , l i z d o skiriamoji p e r k e l i a m a on, neaptpti koriai iimami. Tranins eimos d u o d a m a s motinles priima nenoriai. Reikalingas sumanus atsargumas. Todl praktikuojama keletas atidavimo bd. KITI LIZD P L T I M O BDAI

Sodams ydint, kaupias bits. Jos nemoka tinginiaut. Korius siuva darbininks, Ruoias derli susikraut.
J. Straigis

M o t i n l e i , d e d a n i a i a p i e 1000 k i a u i n l i p e r p a r , d t o v i e n o k o r i o (atuntojo) u t e k s savaitei, o jei a n t r a j a m e koryje y r a v i e t o s 1 0 d i e n . T o d l s u y d u s a g r a s t a m s , lizd reikia plsti a n t r k a r t . D a b a r e i m o j e p e r j a u b u s eiuose k o r i u o s e . R e i k a l i n g i d u koriai: v i e n a s p a s i t a s , k i t a s dirbtinis. J i e d e d a m i tarp d e n g i a m j i r p e r (71 p a v . ) . k a r t d e n g i a m i e j i koriai a t i d e n g i a m i i l a u k o p u s s . N e turint p a s i t o , d e d a m i a b u dirbtiniai. D u o d a m u s k o r i u s t i k s l i n g a s u purkti cukraus sirupu. Po a g r a s t s u y s t a kiti v a i s k r m i a i ir k i a u l p i e n s , l a u k u o s e perkai. Palankiu oru bits nea vieio nektaro ir iedadulki, m o -

104

105

106

107

108

109

m i s p r i e i n g a s p u s e s . T o k i a m e avilyje l i z d a s p a t r a u k i a m a s g a l ir, s t a i u s a k l i n a i l i z d o s k i r i a m j , a t s k i r i a m a dalis ties u p a k a l i n e lak a . Jei j o s n r a , g a l i m a p a d a r y t i avilio g a l e . n a u j s k y r i i l i z d o perkeliami 2 - 3 rmai su perais ir ant j esamomis bitmis. V i e n a m e k o r y j e p a l i e k a m a s b r a n d i a u s i a s m o t i n l s n a r v e l i s (kiti p a a l i n a m i ) . P r i e p e r k e l t p e r i abiej o n d a r s t a t o m i r m a i s u dirbtin i a i s i r p a s i t a i s k o r i a i s . A v i l y s a p s u k a m a s 180 a r b a g a l u , j e i g u laka gale. Paliktoje e i m o j e s u m o t i n l e liks j a u n o s b i t s , n e s l a u k o b i t s s u sirinks p r o s e n o s l a k o s b u v i m o viet n a u j skyrel. J a u n o m s b i t m s reikia d u o t i v a n d e n s . K a i a n t s k r y d i n j e e i m o j e m o t i n l s u s i p o r u o j a i r p r a d e d a dti k i a u i n l i u s , lizdo skiriamoji i i m a m a , senoji m o t i n l p a a l i n a m a , abi e i m o s s u j u n g i a m o s . A n t s k r y d i s n e tik p a n a i k i n a s p i e t i m i n n u o t a i k , b e t tokia e i m a , s u d a r y t a i l a u k o b i i , g e r i a u p a n a u d o j a p a v a s a r i n m e d u n e , o v liau jungtin eima - pagrindin medune.

m o s ant s v a r s t y k l i , a p i e p a g r i n dinio meduneio pradi galima s p r s t i i d i d e s n i o ir a k t y v a u s b i i s k r a i d y m o a r b a s e n k o r i baltinimo" lizduose. Lizdai pagrindinio meduneio metu ne i r i m i , t o d l t e n k a pasikliauti paiomis bitmis. Patikrinami gausiai darb skraidani nudengus eim lengv magazinai: apiltinim, 78 PAV. Magazinas ant ne vis lizd umusios bii eimos

krumpliais pabeldiama magaz i n o r m v i r . J e i g u k o r i a i su nektaru ar medumi, bildesys ne-

s k a m b u s , d u s l u s " . Jei p r a a r d i u s k o r i u s , m a g a z i n o k r a t u o s e y r a n e t o n e k t a r o , t o k i a i e i m a i reikia a n t r o m a g a z i n o . I s u k t a s v a d i n a m a s i s s k y s t a s m e d u s n r a m e d u s , jis n e s u b r e n d s i r tinka tik greitai n a u d o t i , laikyti n e g a l i m a , s u r g s t a . A n t r a s i s m a g a z i n a s d e d a m a s po pirmuoju. L a b a i n e p a g e i d a u t i n a avilius perkaitinti atviroje saulje. J e i g u n e galima pastatyti natraliame pavsyje, stogus patartina pridengti ol e ( p i k t o l m i s ) a r b a a k o m i s . S t e b i m a s i r v d i n i m a s : iimti n e i i m tus l a k k a m i u s . K a i b i t s telkiasi p r i e l a k , ventiliacin a n g g a l i m a p a d a r y t i vir m a g a z i n o . R e i k i a p a s i r p i n t i i r m o t i n l i k e i t i m u . A . M u s t e i k i s (1943) r a : N e t i n k a m a s m o t i n l e s reikia p a k e i s t i p a v a s a r , o p a s e n u s i a s - m e d u n e i o m e t u a r p o m e d u n e i o , liepos p a b a i g o j e . " T o k i u l a i k u atid u o t o s v a i s i n g o s m o t i n l s j a u n u o treios r u g p j i o d e k a d o s p r a d s duoti jaunas, pasiruousias iemoti bites.

D A R Y T I

U D J U S

M A G A Z I N U S

B i t i n i n k a i l a u k i a p a g r i n d i n i o , arba a n k s i a u v a d i n t o d i d i o j o " meduneio. Pagrindinio meduneio laikotarpiu atnetam nektarui sutalpinti reikia l a i s v k o r i . i n o m a , t o k i a m p a i a m s u b r e n d u s i o m e d a u s triui sutalpinti j reikia turti 3^4 k a r t u s d a u g i a u . P r a k t i kai v i e t o v s e , k u r i o s e b i i e i m a p e r d i e n a t n e a 2 kg n e k t a r o , jis s u t e l p a v i e n o m a g a z i n o k o r i u o s e . K a i a t n e a m a 6 - 8 k g , o t o k i dien b n a tik kelios, reikia n e t trij m a g a z i n . T o d l turti i r j u o s u dti b t i n a n o r i n t gauti p r e k i n i o m e d a u s . K d a r y t i s u e i m a , n e u m u s i a iki p a g r i n d i n i o m e d u n e i o v i s o a v i l i o l i z d o . N e t i k s l i n g a j iplsti v i e n k a r t i n i u b d u . N e t u r i n t atsargini pasit kori, d e d a m a s i dalies arba visikai pripildytas k o r i m a g a z i n a s (78 p a v . ) . J e i g u a p y l i n k j e p r a y s t a v a s a r i n i a i r a p sai, p o d v i e j s a v a i i i m a g a z i n o i s u k a m a s greitai b e s i k r i s t a l i zuojantis rapsinis medus. Bitininko rpesiai udjus magazinus nesibaigia. Reikia retkariais stebti p a i a s b i t e s , j d a r b o p o b d . N e t u r i n t k o n t r o l i n s ei-

BII

V E I M A S

P a v a s a r , p r i e b i i a p s i s k r a i d y m a r b a j o m s a p s i s k r a i d i u s , avilius p a r u o t i n e s u d t i n g a . P a k a n k a tik ukiti lakas. L i z d u o s e y r a o n i n s k a m o s , l i z d o r m a i pripikiuoti, koriai l e n g v i (nra s k y s t o

110

111

i m a m i koriai su bitmis ir statomi n a u j j . S t e n g i a m a s i a p s i e i t i b e d m , n e s m o t i n l gali p a 79 PAV. Avilys, paruotas veimui: 1 - lubels; 2 - apiltinimas; 3 - atidaryta vdinamoji stogo anga; 4 - stogas; 5 - rm petukai, sutvirtinantys lizd; 6 - rmai; 7 - udaryta laka m e d a u s ) , n e d a u g b i i i r p e r . V a s a r veti s u d t i n g i a u , takos turi ir auktesn oro temperatra. P r i e v e i m , j e i g u tai n e a t l i k t a a n k s i a u , s u t v a r k o m i a v i l i k a m p a i : apkalami skardos juostelmis, nes gamykliniai aviliai kilnojant danai isinarina. Prie gabenant atliekami kai kurie b tini p a r u o i a m i e j i ir kiti darbai: 1) i k o r i be p e r i s u k a m a s skystas m e d u s ; 2) lizduose sutvirtinami rmai: jie p r i s p a u d i a m i i viraus siaura lentute; 3) paalinama virutin iltinamoji m e diaga; 4) atidaromos vdinimo angos; 5) aklinai u k e m a m o s lak o s (79 p a v . ) . G e r u k e l i u s u b i t m i s g a l i m a vaiuoti 6 0 - 7 0 k m / h , o b l o g e s n i u t e n k a rinktis s a u g greit ( 1 0 - 1 5 k m / h ) . N u v e t i aviliai n a u j o j e vietoje s t a t o m i a n t p a r u o t s t o v . B i t m s n u s i r a m i n u s , a t i d a r o m o s l a k o s . U d e d a m a iltinamoji m e d i a g a . N a u d i n g a p r i e l a k s m e i g t i p o a k , k a d bits i k a r t o a t k r e i p t d m e s n a u j viet, g e r i a u s u s i o r i e n t u o t . sialinti kur nors lak. Koriai statomi tokia paia tvarka kaip ir senajame avilyje. Pastebjus ant perkeliamo korio motinl, saugumo sumetimais ji pridengiama izoliaciniu gaubtuvliu 80 PAV. Izoliacinis gaubtuvlis tik tas korys, motinlei pridengti Kiekvien (80 p a v . ) . B i t e s p e r k l u s , m o t i nl paleidiama. Atidengiamas kuris bus keliamas.

p e r k e l t i r p r i e k i t p r i g l a u s t r m taip p a t reikia p r i d e n g t i , k a d m a i a u a t v s t i r n e v i l i o t vagili. P e r k l u s r m u s , p e r k e l i a m o s i r ant sien on likusios bits. Jeigu motinl b u v o pridengta, senasis a v i l y s p a k e l i a m a s ir b i t s i jo tiesiog n u l u o j a m o s naujj. J e i m o t i nls nepastebima, atkreipiamas dmesys kiekvien didesn bii s u s i t e l k i m , n e s m o t i n l n u o k o r i o gali b t i p a s i t r a u k u s i . T u o m e t b i t s i m a m o s s e m t u v l i u i r n e a m o s a t s a r g i a u . N a u j o avilio l a k tenka susiaurinti, k a d neupult pliks, nes perkeltos bits, uimtos lizdo tvarkymu, praranda savisaug. Perklimas neipjaunant kori. Jeigu tenka i daugiaaukio avilio perkelti standartin, p e r n e a m i tik koriai su p e r a i s . T o l i a u lizdas pleiamas standartiniais rmais. Perkeliant i standartinio ar kitokios konstrukcijos (pavyzdiui, varavinio), rmus tenka perdirbti - iltame k a m b a r y j e apatins j dalys (bits nuluojamos) nupjaunamos. Siaurus rmus galima guldyti, tuomet petukai p a d a r o m i , kalus p a p i l d o m a s vinutes. P e r d i r b a m i tik koriai su perais ir sustatomi naujojo avilio vidur. I abiej o n statomi tuti koriai ir lizdo skiriamosios. Koriai su m e d u m i atidengiami ir (vakare) statomi u d e n g i a m j . Bits m e d susinea lizd. Jei trksta pasit kori, lizdo vidur d e d a m i pertaisyti koriai su perais. I on statoma po dirbtin kor ir perdirbti koriai su m e dumi.

BII IR

P E R K L I M A S S U J U N G I M A S

P e r k l i m a s i r m i n i o r m i n avil. P e r k e l t i b i t e s tos p a i o s konstrukcijos avilius labai paprasta. Vidudien nukeliamas apie 1 m al, o v i e t o j jo p a s t a t o m a s i v a l y t a s ( i d e z i n f e k u o t a s ) a r b a n a u j a s a v i l y s . P a d t o j o l a k a turi b t i toje p a i o j e v i e t o j e k a i p i r s e n o j o . I j o

112

113

P l e i a n t l i z d u s , dirbtiniai koriai s t a t o m i i o n , p r i e p e r . K a i v i e n k o r b i t s p a s i u v a , jis p e r k e l i a m a s lizdo v i d u r , o vietoj jo d e d a m a s n a u j a s dirbtinis. T a i p perdirbti s e n o j o avilio koriai p a l a i p s n i u i i k e l i a m i l i z d o p a k r a i u s ir r u d e n visai i i m a m i . P e r k l i m a s i p j a u n a n t k o r i u s . I s e n o avilio (ar d r e v s ) k e l i a m i tik koriai su p e r a i s , o visi kiti p a a l i n a m i . Jie p r i t a i k o m i s t a n d a r t i n i o r m o v i d u j e p r i t v i r t i n a n t silais, v a l u a r vielute. ia p a t avilyje t u ias r m a s a p v e r i a m a s virutine sijele e m y n , a n t j o k o r y s s u p e r a i s s t a t o m a s taip, k a i p b u v o senoje vietoje, i r p r i r i a m a s . K a d raitis n e s i p j a u t kor ir n e s u g a d i n t dalies p e r , i a p a i o s p r i g l a u d i a m a b a l a n l . T a i p pritvirtinti koriai s u p e r a i s s t a t o m i i eils l i z d o v i d u ryje. I o n s t a t o m a p o d u p a s i t u s a r b a dirbtinius k o r i u s . V a k a r e perkeltai eimai d u o d a m a cukraus sirupo. Perkeliant svarbu, kad jauni perai per daug neatvst. Dengti perai a t v s i n i m iki 1 6 C p a k e n i a tiki v i e n p a r . Ilgesnis a t a l d y m a s k e n k s m i n g a s . T a i a t l i e k a m a grai, r a m i s a u l t (tik n e saulje) dien , p a i a m e v i d u d i e n y j e . s e n o avilio viet s t a t o m a s n a u j a s i s (prie drevs - spietin). D a n i a u s i a i j u n g i a m a n o r i n t turti s t i p r i a s a r b e n t v i d u t i n i o s t i p r u m o eimas. Tai d a r o m a anksti pavasar arba ruden. eimos be motinos jungiamos prie silpnesni ar normali arba smulks spieiai po kelis vien eim. Bet koks eimos sujungimas skmingas, kai laikomasi paprasiausi taisykli: 1) kad m a i a u bii grt s e n v i e t a r k l a i d i o t , j u n g i a m a v a k a r e , p r i e tai a v i l i a i p r i a r tinami vienas prie kito; 2) dien prie abi jungiamos anyi ir k t ) . Keli eim sujungimas. Jungiama prie geriausios arba nuolatin j e vietoje s t o v i n i o s e i m o s . S u g a u n a m a m o t i n l , u d a r o m a n a r velin ir p a d e d a m a vir l i z d o . Koriai n u s t u m i a m i avilio gal. S i l p n o s e e i m o s e m o t i n l s taip p a t a t i m a m o s . P a v a k a r i n b i t s j u n g i a m o s . P i r m i a u s i a p e r k e l i a m i koriai s u p e r a i s , p o t o s u m a i s t u . N u o tui kori, supurkt skystu cukraus ar m e d a u s sirupu, bits nuluojam o s . G e r i a u s i a i k i e k v i e n v a k a r prijungti t i k p o v i e n e i m a r b a silpn spiei. eimos pamaitinamos skystu cukraus sirupu su aromatiniu priedu (melis,

V E I S L I N I N K Y S T S B I T I N I N K O M G J O

D A R B A S BITYNE

N a m i n s b i t s p r i s k i r i a m o s prie d i p l o i d i n i v a b z d i . J o s i s i v y s t i Avis cerana b i i , k u r i g e n o m a s y r a 16 c h r o m o s o m . N a m i n s b i t s ( m o t i n l s ) turi 32 c h r o m o s o m a s , o tranai - tik 16 c h r o m o s o m (haploidai). G y v n a i d a n i a u s i a i d a u g i n a s i lytiniu b d u , k u r i s (i dalies) b d i n g a s ir n a m i n m s b i t m s . B i i m o t i n l kiauinl p e r d u o d a tik 1 6 c h r o m o s o m , t.y. p o p u s k i e k v i e n o s p o r i n s c h r o m a t i d s . K i a u ialst n o r m a l i a i d a u g i n a s i , kai p r i s i j u n g i a antroji ( a n a l o g i k a ) c h r o m a t i d , k u r i u a u g i n a tranai, a u g i n d a m i skleles lliuks fazje. N o r m a l u s t r a n a s gali u a u g i n t i ir s u b r a n d i n t i iki 15 m l n . skleli. M o t i n l e i p o r u o j a n t i s o r e (ar sklinant laboratorijoje), s p e r m o t e k gali sutilpti a p i e 7 - 8 m l n . skleli. K a i m o t i n l d e d a k i a u i n l b i i a k e l , i s p e r m o t e k o s a n t j o m i k r o p i l s i s k i r i a m o s kelios sklels, ir po 4 v a i . v i e n o b r a n d u o l i o c h r o m a t i d s u s i j u n g i a su a n a l o g i k a k i a u i a l s t s c h r o m a t i d . K i a u i n l i s a p v a i s i n a m a s i r turi 3 2 c h r o m o s o m a s . K a i k i a u i n l i a i d e d a m i t r a n akeles, sklels i spermotekos neiskiriamos, padedamas vadinamasis neapvaisintas k i a u i n l i s . B e t jis v y s t o s i p a r t e n o g e n e z s b d u i r u a u g a t r a n a s (haploidas). K o d l m o t i n l iskiria kelet skleli? V o k i e i tyrintoj d u o m e n i m i s , i e s a m t r a n p e r isivysto tik p e n k t a d a l i s v i s a v e r i , o j skleli g y v y b i n g u m a s yra a p i e 5 0 % . K a i m o t i n l s u s i p o r u o j a s u tos p a i o s r a s s tranais (tranai p r a k tikai y r a g r y n a r a s i a i ) , g i m s t a rasins b i t s i r tranai. K a i m o t i n l s p o r u o j a s i s u s k i r t i n g r a s i tranais, p a l i k u o n y s m i r n a i . P a v y z d i u i , h o m o g e n i n vietins r a s s (A. m. mellifica) b i i m o t i n l susiporavo su vienu vietiniu tranu. Galimi palikuonys: bits, motinls ir g r y n a r a s i a i tranai. Heterogenin motinl (pus vietins rass c h r o m o s o m ir pus A. m. caucasica c h r o m o s o m ) s u s i p o r a v o su v i e n u v i e t i n i u ir v i e nu Kaukazo tranu. Palikuonys: pus tran grynarasi vietini, pus - K a u k a z o grynarasi. Pus bii grynarasi vietini, pus Kaukazo.

114

115

H e t e r o g e n i n m o t i n l (pus vietini ir p u s - A. m. carnica r a s s c h r o m o s o m ) s u s i p o r a v o s u trimis tranais: vietiniu, K a u k a z o i r k a r nikos. Palikuoni mirni santykiai vairs: bii (motinli) po 1 6 , 6 % v i e t i n i i r k a r n i k o s ( g r y n a r a s i ) , 3 3 , 3 % h e t e r o g e n i n i (su v i e tini i r K a u k a z o c h r o m o s o m o m i s ) , 1 6 , 6 % s u K a u k a z o i r k a r n i k o s c h r o m o s o m o m i s (taip p a t h e t e r o g e n i n i ) . K a i v i e n b i i p o p u l i a c i j p a t e n k a kitos r a s s t r a n a s , dalis b i i b u s h e t e r o g e n i n s , o tranai ( h o m o g e n i n i a i ) kitarasiai. A r g a l i m a ilaikyti p a g e i d a u t i n b i i s a v y b ? G a l i m a , jei l a i k o m a s i e l e m e n t a r i a u s i selekcijos r e i k a l a v i m . S t a m b i u o s e i z o l i u o t u o s e b i t y n u o s e p a r i n k t i tvines e i m a s s u p a g e i d a u t i n o m i s s a v y b m i s ( p o y m i a i s ) k u r k a s p a p r a s i a u n e g u bitin i n k u i m g j u i , t u r i n i a m tik kelet e i m . T o d l geriausia n a u d o t i s bitinink profesional paslaugomis. Taiau ir mgjui galima t padaryti, o dar geriau - kooperuotis bitinink brel. K a i p g a l i m a ilaikyti n o r i m a s b i i s a v y b e s i r p o y m i u s ? G e n e t i n b i i p r i g i m t i s reikalauja, k a d m o t i n l s s u tranais p o r u o t s i ore. Po 7 - 8 par subrendusi motinl skraido poruotis. Vien du kartus i s k r i d u s i b i t y n o a p y l i n k j e (daniausiai iki 2 k m ) , t r a n s u s i t e l k i m o i d i n i u o s e , ji s u s i t i n k a su keliais (7) tranais, i k u r i p a i m a skleles ir s p e r m o t e k o j e ilaiko j a s g y v y b i n g a s kelerius m e t u s . T r a n a i n u o b i t y n o n u s k r e n d a k u r k a s toliau: 5 - 7 i r d a u g i a u k i l o m e t r . S u b r e n d b i t y n u s a t s k r e n d a p i r m o j e b i r e l i o p u s j e . T a i p ia u g i n t o s m o t i n l s gali susitikti s u n e p a g e i d a u j a m a i s tranais, todl j a u n a s n e v a i s i n g a s m o t i n l e s reikia atveti specialius i z o l i a c i n i u s p u n k t u s ( b i t y n u s ) , k u r v e i s i a m i tik n o r i m o s r a s s tranai. A r b a m o t i n l e s i r t r a n u s reikia iauginti g e r o k a i a n k s i a u , n e g u p a i o s b i t s j u o s i a u g i n a , a r b a i a u g i n t u s t r a n u s i r m o t i n l e s paleisti p o r u o t i s tik p o 1 8 vai., kai p r i s i s k r a i d tranai j a u n e b e s k r a i d o . B i i izoliaciniai p u n k t a i p a t i k i m i a u s i . J u o s e v e i s i a m i tik veisliniai tranai. Bitininkai m g j a i tokius p u n k t u s gali steigti tik d r a u g i jos jgomis. P r i e l a i k i n i s v e i s l i n i t r a n a u g i n i m a s . B i t i n i n k a s , laikantis a p i e d e i m t b i i e i m , v i e n gali p a r i n k t i m o t i n i n ( g r y n a r a s , g e r i a u si k i n i p o y m i ) ir b e n t tris taip p a t p r o d u k t y v i a s t v i n e s (tra-

n a m s auginti) eimas. Ruden tvinms eimoms dedama kori su t r a n n a r v e l i a i s t r a n a m s auginti k i t m e t p a v a s a r . T o k i e koriai p a r u o i a m i i a n k s t o , v a s a r . S t i p r i o m s e i m o m s lizdo v i d u r d e d a m a p o tui r m , ten b i t s p a s i u v a tranin kor. K a i u a u g a p i r m o j i k a r ta, m a d a u g p o trij s a v a i i , t r a n lliuks i k e l i a m o s ( a t a k i a v i m o u k o m i s ) , su j o m i s s t a ir v a r o a t o z s e r k s , o ivalyti k o r i a i p e r k e l i a m i p r i e p a t l i z d o s k i r i a m o s i o s , k a d kor bits u p i l t m e d u m i . i e mai toks korys perkeliamas lizdo vidur. Pavasar juose b u s anksiausiai i a u g i n a m i tranai. K i t o s e e i m o s e natraliai t r a n d a r n e b u s . O j e i g u p i r m i e j i ir p a s i r o d y s , s u b r s po dviej s a v a i i . Iauginti motinles nesunku. Motinin eima pamaitinama cukraus sirupu perpus su m e d u m i ir papildoma bii duonele. Gegus p r a d i o j e (ar n e t b a l a n d i o p a b a i g o j e ) i ryto s u g a u n a m a m o t i n l ir, laikinai d j u s kelis k o r i u s , a p g y v e n d i n a m a kaip laikina e i m e l (galima u aklinos lizdo skiriamosios). Paruoiamas korys su motin narveliais pagal vien aprayt bd. Paioms bitms gelbjimosi narveli auginti neleidiama, nes iauginamos netinkamos motinls. D e v i n t d i e n d e n g t u s m o t i n l i n a r v e l i u s t e n k a izoliuoti. Isiritusias m o t i n l e s p a n a u d o t i k e i i a m o m s e i m o m s , k a d s u s i p o r u o t . L a i k i n a i i z o l i u o t a m o t i n l g r i n a m a m o t i n i n e i eimai. Laikinas m o t i n l i izoliavimas. Iaugintos motinls apgyvend i n a m o s n u k l e u s u o s e . A n t j lakeli u d e d a m o s j u o s t e l s (bitins t v o r e l s ) a r b a t r a n g a u d s (81 p a v . ) , k a d m o t i n l s n e i s k r i s t n e n o r i m u l a i k u . A n t t v i n i e i m l a k taip p a t u d e d a m o s t r a n g a u d s . T o k i a izoliacija l a i k o m a d v i s a v a i t e s k a s d i e n iki 1 8 vai., p o t o p a a l i -

116

117

narna. T r a n a i i r m o t i n l s i s k r e n d a p o r u o t i s v l i a u , k a i n e n o r i m e i m tranai j a u n e s k r a i d o , b e to, v l i a u ileistos m o t i n l s p o r u o j a s i ariau bityno. J e i g u m o t i n l s a u g i n a m o s tik v i e n k a r t , toliau t r a n a u g i n t i n e b e r e i k i a . Koriai s u j p e r a i s a t a k i u o j a m i , s u n a i k i n a m o s v a r o a t o z s e r k s i r v l p e r k e l i a m i p r i e lizdo s k i r i a m j , k a d b i t s j u o s u p i l t m e d u m i i r b t g a l i m a n a u d o t i kitais m e t a i s . Jei m o t i n l s n e a u g i n a m o s kas metai, koriai sandliuojami. inotina, kad motinls ne visada savo gersias savybes perduod a d u k t e r i m s . Jei r e k o r d i n i n k ( m o t i n i n ) e i m a b u v o g r y n e s n i r j o s d u k t e r y s m o t i n l s s u s i p o r a v o s u tos p a i o s r a s s tranais, p a l i k u o n y s turi p a v e l d t i n e p a k i t u s i a s t v s a v y b e s . Jei m o t i n l m i r n e , t u o m e t j o s d u k t e r y s gali i r n e p a v e l d t i r e i k a l i n g s a v y b i . K a d taip n e a t s i t i k t , m o t i n i n i ir tvini e i m b i t e s reikia s u b o n i t u o t i , tai y r a vertinti j g r y n a r a s i k u m . V e i s l i n i a m s b i t y n a m s b o n i t a v i m a s - p r i valomas ir btinas.

S u n k i a u b i t s p r i i m a n e v a i s i n g a s , y p a ilgesn laik i z o l i u o t a s motinles. Nepatartina duoti motinles kartu su bitmis palydovm i s . N e n o r o m i s p r i i m a m o s i r k i t r a s i , labai j u d r i o s m o t i n l s . J k e i t i m o s k m d a u g p r i k l a u s o i r n u o b i t i n i n k o patirties. Keitimas, kai paalinama senoji motinl

1. Paalinus motinl vasar, bits pradeda auginti gelbjimosi n a r v e l i u s . K a i visi p e r a i u d e n g t i , g e l b j i m o s i narveliai i l a u o m i , atn e a m a s u b r e n d u s i m o t i n l veislins e i m o s tulelje i r p r i s e g a m a tiesiog p r i e k o r i o (82 p a v . ) . Isiritusi s u b r s t a , s u s i p o r u o j a ir p r a d e d a dti k i a u i n l i u s . 2 . V i d u d i e n s u g a u n a m a s e n a m o t i n l , s u k e l i o m i s t o p a t i e s avilio b i t m i s u d a r o m a izoliacin (geriausiai T i t o v o ) n a r v e l ir p a l i e k a m a k u r laik lizde. V l i a u b i t s i l e i d i a m o s , m o t i n l n e g y v a i s u s p a u d i a m a , j o s k n e l i u p a t r i n a m o s n a r v e l i o sienels i r l e i d i a m a nauja motinl. Apatin narvelio anga ulipinama meduota korio p l o k t e l e , b i t s j p r a g r a u i a i r isiveda m o t i n l . 3. V i d u d i e n s u g a u n a m a senoji m o t i n l , u d a r o m a narvel ir iki v a k a r o l a i k o m a vir l i z d o r m . V a k a r e narvelis p a k e i i a m a s s u n a u j a m o t i n l e . A p a t i n a n g a u l i p i n a m a dirbtinio korio ploktele. T u o p a i u m e t u l a k k i a m a s marlje s u s u k t a s irnio d y d i o n a f t a l i n o gaballis, k a d p a n a i k i n t p a a l i n i u s k v a p u s . Bits m o t i n l ilaisvina. 4 . P a a l i n u s senj m o t i n l , p o 4 - 6 vai., v a k a r e tiesiog ant prielakio paleidiama nauja m o tinl, p r i e tai p a n a r d i n t a (trumpam) drungn vanden. Laka truput p a r k o m a . 5. Paalinama senoji ir ia pat ant korio su besiritaniomis bitmis ir medaus narveliais paleidiama naujoji motinl. Ji u d e n g i a m a didiuoju izoliaciniu gaubtuvliu. ia motinl 82 PAV. Vietoj paalinto spietiminio narvelio (a) prisegama veislins eimos motinos tulel (b)

BII

M O T I N L I

K E I T I M O

BDAI

Vertingos bii motinls eimose daniausiai igyvena du sezonus. Paskui j produktyvumas maja. Menkavertes motinles patartina keisti p i r m a i p r o g a i pasitaikius, o labai p r o d u k t y v i o m s leid i a m a g y v e n t i ilgiau. T y r i m a i s n u s t a t y t a , k a d i e m o j a n t s t a a p i e 1 0 % t r i m e i , 3 % - d v i m e i i r tik 0 , 2 % p i r m a m e i m o t i n l i . N o r m a l i o j e e i m o j e g y v e n a v i e n a b i i m o t i n l i r jai p a k e i s t i taip p a t reikia v i e n o s n a u j o s . P a p r a s t a i bits a u g i n a kelias m o t i n l e s , k a d g a l t atsirinkti p a i v e r t i n g i a u s i , o b i t i n i n k a s ne v i s a d a tai gali p a daryti. M a t j o p a r i n k t a m o t i n l kartais n e a t i t i n k a g i m t b i i p o r e i ki, ir bits jos nepriima. B i t i n i n k y s t s p r a k t i k o j e t a i k o m a m a d a u g i m t a s m o t i n l i keitimo b d . Jaunos bits naujas motinles priima geriau n e g u s e n o s , o j a u n o s m o t i n l s taip p a t n o r i a u p r i i m a m o s . G e r i a u p r i i m a m o s s t a m bios, jau dedanios motinls. Jas patartina keisti pagrindinio m e d u n e i o m e t u . P a t i k i m i a u leisti m o t i n l v a k a r e , p o g e r o m e d u neio arba naudojant kvapias mediagas.

118

119

t u o j a u r a n d a j a u n b i i p a l y d , gali p a t i p a s i m a i t i n t i i r n e t p r a d ti dl kiauinlius. R m a s su gaubtuvliu d e d a m a s lizdo vidur t a i p , k a d t i n k l e l i s n e s i e k t alia e s a n i o k o r i o (turi j a u s t i a v i l i o b i t s ) . P o d v i e j trij p a r o n e p r a g r a u i a k o r i r i s i v e d a m o t i n l . J gali paleisti ir bitininkas. Negalima ilgam palikti udengtos m o tinls. 6 . V e r t i n g o s (veislins) m o t i n l s s u j a u n o m i s b i t m i s i p r a d i paleidiamos ant korio, kuris perkeliamas izoliacin kaset (83 p a v . ) . T u o p a i u m e t u p a a l i n a m a senoji. P o trij d i e n e i m a a p i r i m a . A t s i r a d g e l b j i m o s i narveliai i l a u o m i , o m o t i n l su k o riu i i m a m a i k a s e t s ir p e r k e l i a m a lizd. 7 . V i d u d i e n s u f o r m u o j a m a s dirbtinis s p i e i u s ant 2 - 3 k o r i s u j a u n o m i s i r b e s i r i t a n i o m i s b i t m i s . Koriai p e r n e a m i u a k l i n o s lizd o s k i r i a m o s i o s a r b a antrj a u k t . P o 2 - 3 v a i . a n t k o r i o p a l e i d i a ma motinl ir pridengiama didiuoju gaubtuvliu. Po paros i pagrindins eimos paalinama senoji, iklus lizdo skiriamj, nukleusas prijungiamas prie pagrindins eimos. 8. Ilgesn laik kelionje ibuvusi motinl a p g y v e n d i n a m a ant dviej kori u aklinos lizdo skiriamosios su besiritaniomis bitmis po didiuoju gaubtuvliu. I pagrindins eimos paalinama senoji motinl. Po 3 - 5 par ilauomi gelbjimosi narveliai, ir naujoji motinl prijungiama prie pagrindins eimos. Prijungti

g a l i m a i r v l i a u , p r i e tai k e l i s k a r t u s i p l t u s u l i z d o s k i r i a m o s i o s e s a n i o d i r b t i n i o s p i e i a u s l i z d . T u o m e t b e l i e k a s u j u n g t i abi eimas. 9. Gauta motinl apgyvendinama nukleuse su jaunomis bitmis, p a i m t o m i s i k e i i a m o s e i m o s . S u g a u n a m a i r p a a l i n a m a senoji m o tinl. N u k l e u s a s s t a t o m a s vir lizdo taip, k a d j o laka s u t a p t s u v i e n u i t a r p r m i , p r o k u r galt p a t e k t i avilio b i t s i r isivesti m o t i n l i n u k l e u s o . 10. S u g a v u s s e n m o t i n l , n e i k e l i a n t i lizdo k o r i , b i t s p u l v e l i z a t o r i u m i atsargiai s u p u r k i a m o s v a n d e n i u . J o s l y g i r s u s t i n g s t a 1 5 - 2 0 m i n . T u o m e t tiesiog a n t k o r i o p a l e i d i a m a n a u j a m o t i n l , truput patepta to korio medumi. 1 1 . V i d u d i e n s u g a u n a m a senoji m o t i n l , o po 3 vai. i n u k l e u s o s u k o r i u a t n e a m a naujoji. K o r y s s t a t o m a s lizdo krate i r n u o p e r ats k i r i a m a s d i r b t i n i u k o r i u . s t a t o m a s i s ir dirbtiniai koriai p r i e tai s u purkiami aromatizuotu cukraus sirupu. 12. P a v a k a r y s u g a u n a m a m o t i n l i r p a a l i n a m a i a v i l i o . T a i p pat s u g a u n a m a ir apie 50 j a u n bii popierin skylt maiel, kur leidiama ir naujoji motinl. Maielis ulenkiamas ir priseg a m a s vir lakos, kad jo apaia siekt pro lak vaikiojanias bites. L a k o s sargs b e i maielyje esanios bits pragrauia popieri i r m o t i n l n u s i v e d a avil. P o k u r i o l a i k o r e i k i a p a t i k r i n t i : j e i g u p r i e m a i e l i o d a u g b i i , ia y r a m o t i n l , j a i r e i k i a p a d t i p a t e k t i avil. 13. V i d u d i e n avilio t a r p r m k a b i n a m a s izoliacinis n a r v e l i s su naujja m o t i n l e . Kit d i e n p a t i k r i n a m a . J e i g u bits ant n a r v e l i o laikosi ramiai, atidaromas jo dangtelis ir motinl ileidiama. Kai bits n e r a m i o s , reikia a p i r t i lizd, paalinti g e l b j i m o s i n a r v e l i u s , o n a r v e l i o a n g u l i p i n t i dirbtinio k o r i o g a b a l l i u , p a d a r i u s j a m e s k y lutes. 14. P r a j u s p o r a i v a l a n d n u o m o t i n l s p a a l i n i m o ( v a k a r e ) , b i ts su r m a i s i k e l i a m o s i l i z d o ir n u l u o j a m o s a n t avilio d a n g i o (ar p l a t e s n s l e n t o s ) , p a s t a t y t o p r i e l a k o s . K o r i a i vl s u d e d a m i lizd. K a i b i t s p r a d e d a j u d t i p r o lak avil, j sraut p a l e i d i a m a ir naujoji m o t i n l . Bits j n u s i v e d a , k a i p i r s u e i n a n t spieiui.

120

121

15. V a k a r e , a t m u s m o t i n l , l e i d i a m a e i m a i n u s i r a m i n t i . P o t o avil k i a m a s filtruojamasis p o p i e r i u s , sulietas etilo spiritu. L a k a t r u m p a m u d a r o m a . P o t o b e b i i p a l y d o s d e d a m a s izoliacinis n a r velis s u n a u j a m o t i n l e . J o a n g a u l i p i n a m a k a n d i tela. Bits p r a s i g r a u i a ir i s i v e d a m o t i n l . 16. V a s a r o s p a b a i g o j e d v i r m i u o s e n u k l e u s u o s e , s u f o r m u o t u o s e s t a n d a r t i n i a m e avilyje, a p g y v e n d i n a m o s m o t i n l s . e i m o s e , k u r i o se n u m a t y t a j a s keisti, u d e n g i a m i visi p e r a i ir i v a k a r o p a a l i n a m o s m o t i n l s . Kit d i e n i n u k l e u s p e r k e l i a m o s tiesiai a n t k o r i n a u jos motinls. Vis nukleus bits sujungiamos su viename i j palikta m o t i n l e . T a i p s u f o r m u o j a m a d a r i r p a p i l d o m a e i m a . 17. K a i t u r i m o s kelios atsargins m o t i n l s , j a s e i m o n g a l i m a leisti v i s a s i karto. Prie 3 vai. p a a l i n a m a senoji, po to v i e n a po kitos tiesiai p r o l a k s u l e i d i a m o s naujosios. Bits pasiliks t i n k a m i a u s i . 18. L a i k a n t a t s a r g i n m o t i n l iltoje p a t a l p o j e , n u s i l p s t a n u k l e u s o b i t s , k u r i a s v i e n d u k a r t u s t e n k a p a k e i s t i n a u j o m i s . T a m tikslui altoje p a t a l p o j e i a t s a r g i n s e i m o s p a i m a m a k i e k reikia n u k l e u s u i b i i , k u r i o s sustirusios p a l a i k o m o s apie v a l a n d . P o t o n e a m a m o tinl. N u k l e u s a s v l a t n e a m a s p a t a l p .

3 . G u l s t i n i a m e avilyje, k u r i a m e e i m a u i m a 8 - 9 r m u s s u p e r a i s , l i z d a s p e r s k i r i a m a s d v i dalis, o tarplizd d e d a m o s d i r b t i n i k o r i p l o k t e l s ir p a s i t i k o r i a i (avilyje r e i k a l i n g a a n t r a l a k a ) . V i e n o j e i perskirt dali bits auginsis gelbjimosi motinl. Kai ji susiporuoj a i r p r a d e d a dti k i a u i n l i u s , abiej e i m lizdai s u j u n g i a m i . K u r l a i k gali g y v e n t i d v i m o t i n l s , o r u d e n i o p b i t s pasiliks v i e n . Motinli davimas traninms eimoms

1 . K a i t r a n i n e i m a s i u v a gelbjimosi n a r v e l i u s , k u r i u o s e b a n d o auginti motinles i neapvaisint kiauinli, i j lervuts paalinam o s , o vietoj j p e r n e a m o s g e r o s e i m o s lervuts. T u o m e t ir t r a n i n eima uaugina ger motinl. 2 . V i r t r a n i n s e i m o s l i z d o 2 - 3 vai. p a d e d a m a s n a r v e l i s s u m o tinle. P a s k u i a v i l y s n u k e l i a m a s o n , o jo v i e t o n s t a t o m a s n a u j a s su keliais p e r k o r i a i s , p a i m t a i s i n o r m a l i o s e i m o s . T r a n i n s e i m o s b i t s n u l u o j a m o s ties p r i e l a k i u . e i n a n i avilin b i i s r a u t p a l e i diama ir motinl. Daniausiai ji priimama. 3 . T r a n i n s e i m o s avilyje u a k l i n o s lizdo s k i r i a m o s i o s i 3 - 4 k o ri s u f o r m u o j a m a s dirbtinis j a u n b i i spieius, kur v a k a r e su

Keitimas,

kai

nepaalinama

senoji

motinl

narveliu keliama vaisinga motinl. Rytojaus dien ji ileidiama. Po 3^1 d i e n m o t i n l a n t k o r i o p r i d e n g i a m a d i d i u o j u g a u b t u v l i u i r s u koriais p e r k e l i a m a p a g r i n d i n e i m vietoj a t i m t k o r i s u k u p rotais perais. Motinl bits paios isiveda arba ji ileidiama. 4. Vidudien vidutinio stiprumo normalioje eimoje s u g a u n a m a m o t i n l ir su i z o l i a c i n i u n a r v e l i u p e r n e a m a tranin e i m . Aviliai sukeiiami vietomis. Grusios normalios eimos bits randa savo m o t i n l su s v e t i m o m i s b i t m i s . I j tranins p a p r a s t a i s u n a i k i n a . n o r m a l i e i m g r u s i o s tranins e i m o s b i t s p r a d e d a a u g i n t i gelb j i m o s i m o t i n l . R y t o j a u s d i e n traninje e i m o j e m o t i n l ileid i a m a . K a d m o t i n l greiiau i a u g t , gelbjimosi n a r v e l i s p a k e i iamas spietiminiu narveliu. 5. T r a n i n s e i m o s avilys v a k a r e n u k e l i a m a s o n . Jo vietoje smeigiama palinkusi aka, ant kurios pakabinamas narvelis su m o tinle. A v i l y s n u n e a m a s d a r toliau, i j o v i s o s bits n u k r a t o m o s a n t

1. A v i l i o lizde ar m a g a z i n (antr a u k t ) tarp r m su m e d u m i k a b i n a m a tulel s u s u b r e n d u s i a m o t i n l e (narvelyje a r b a b e j o ) . K i t d i e n p a t i k r i n a m a . J e i g u p r a g r a u t a s n a r v e l i o g a l i u k a s - m o t i n l ijusi, o j e i o n a s - m o t i n l s u n a i k i n t a , j g a l i m a rasti n e g y v . T u o m e t tulel d u o d a m a p a k a r t o t i n a i (Filatovo b d a s ) . 2. P a g r i n d i n i o m e d u n e i o p r a d i o j e d e z i n f e k u o t ar n e t p a n a r dint itirpus v a k ( k v a p a m s likviduoti) izoliacin n a r v e l n e a m a visikai s u b r e n d u s i m o t i n l s tulel. V i d u d i e n n a r v e l i s k a b i n a m a s t a r p r m , o kit d i e n tuo p a i u l a i k u i l e i d i a m a isiritusi m o t i n l i r a n t p r i e l a k i o d e d a m a t r a n g a u d . P o p a r o s d v i e j trang a u d j e r a n d a m a n e g y v a m o t i n l . J e i g u i m e s t a senoji, p r i e j o s b na b i i (enklinta a t p a s t a m a i e n k l o s p a l v o s ) , o prie j a u n o s j n e b n a (Skirkeviiaus bdas).

122

123

 e m s . S k r a i d a n i o s b i t s r e n k a s i s e n viet ant a k o s , ir s u s i d a r o l y g n a t r a l u s s p i e i u s . K i t o s d i e n o s ryt a v i l y s g r i n a m a s s u n a u j a i s k o r i a i s , s u r i n k t a i s i k i t e i m , i r s u l e i d i a m a s ant a k o s n a k v o j s spieius. Motinls narvelio apatin anga ulipinama meduota korio p l o k t e l e . Bits m o t i n l isiveda. 6 . V l a i v a k a r e t r a n i n s e i m o s bits n u l u o j a m o s s p i e t i n n , k u r iki kitos d i e n o s v a k a r o i l a i k o m o s vsioje p a t a l p o j e (rsyje). P o t o b i ts ties p r i e l a k i u n u k r e i a m o s ir, kai baigia sueiti, sraut p a l e i d i a m a i r m o t i n l . Prie p a l e i d i m j i truput p a r k o m a . 7 . B e t k u r i u o m e t l a i k u v a k a r e vir t r a n i n s e i m o s l i z d o r m u l a i n a m i 6 - 7 eterio laai. T u o j a u p a t lizdas 1 0 m i n . p r i d e n g i a m a s plvele, kad bites paveikt narkoz. Paskui tarprm paleidiama m o t i n l , b i t s j m i e l a i p r i i m a . b d g a l i m a taikyti keiiant m o t i nles ir normaliose eimose. B i t i n i n k a i d a n i a u s i a i n a u d o j a v i e n b d . Prie j o p r i p r a n t a , gunda ir skmingai pakeiia motinles.

ir a n t k r t i n s v i r a u s u d e d a m a s laelis d a arba klij, t u o m e t ant j p r i k l i j u o j a m a s iki 2 mm s k e r s m e n s spalvotas popierlis. S p a l v i n i s y m j i m a s y r a sutartinis, k a d kur laik s p a l v a n e s i k a r t o t , jos grta k a s p e n k t i m e t a i : b a l t a i - 1 9 9 6 - 2 0 0 1 m., geltonai - 2 0 0 2 - 2 0 0 7 m., raudonai - 2 0 0 3 - 2 0 0 8 m., aliai - 2 0 0 4 - 2 0 0 9 m.

T i k s v e i k o s b i i e i m o s gerai v y s t o s i , b n a stiprios, s u r e n k a M O T I N L I E N K L I N I M A S d a u g vairi p r o d u k t , gerai a p d u l k i n a e n t o m o f i l i n i a u g a l i e d u s . B i t y n u o s e , k u r p a m i r t a m i sanitariniai-higieniniai r e i k a l a v i m a i , b i i e i m o s d a n a i s e r g a . P a g r i n d i n i s infekcijos altinis - s e r g a n i o s b i t s . Infekcij p l a t i n a k l a i d i o j a n i o s b i t s (vagils), v a p s v o s , v a k o k a n d y s , e r k s . N e t i r bitininkai, n e s i l a i k a n t y s h i g i e n i n i r e i k a l a v i m , gali platinti ligas b e i k e n k j u s . Bii sveikata rpinasi ir susirgusias padeda gydyti (bent vaistais) veterinarijos specialistai. Tai daryti j u o s pareigoja L i e t u v o s R e s p u b l i k o s v e t e r i n a r i j o s s t a t y m a s ( 1 9 9 2 1 2 17, N r . 1 - 2 1 1 0 ) . T a iau p i r m i a u s i a atsiradusius n e g a l a v i m u s turi pastebti p a t y s bitininkai. K i e k v i e n kart a p s i l a n k i u s b i t y n e , b t i n a apirti lakas: ar n r a n e g y v bii ant prielakio ir ems. Jeigu pastebima imest per, j s p a l v a balta, tai y r a n e p a k i t u s i , perai gali b t i u v n u o apsinuodijim o , i b a d o , alio. J a u n o s , greitai b g i o j a n i o s neisivysiusiais sparn a i s bits (85 p a v . a) y r a paeistos v a r o a t o z s erki. A t i d e n g u s avilio lizd ir iklus dal t r a n lliuki, ant j g a l i m a p a m a t y t i n i m f a s arba s u a u g l e s e r k e s (85 p a v . b )

G e r i a u stebti ir inoti p a e n k l i n t o s m o t i n l s a m i . J a s g a l i m a enklinti prie poravimsi ir susiporavus. Vienas i enklinimo b d , kai ant stalo patiesto p o r o l o n o i g a u d y t u v s p a l e i d i a m a m o t i n l . Ji p r i d e n g i a m a specialiu g a u b t u v l i u (84 p a v . ) , l e n g v a i p r i s p a u d i a m a

124

125

v a s a r dalis e r k i p a r a z i t u o j a ant s u a u g u s i b i i , kita - a n t p e r . itoks d a u g i n i m o s i i r g y v e n i m o b d a s a p s u n k i n a j n a i k i n i m . D i a g n o z a v i m a s . P a v a s a r atidiai a p i r i m o s n u o avili d u g n paimtos ir persijotos iukls, kuriose galima pastebti n e g y v erku i . R u d e n , k a i b a i g i a s i d e n g t i p e r a i , 0,25 1 t a l p o s s t i k l a i n i u k n u o 85 PAV. a - varoatozs erki paeista besparn bit; b - erks ant trano lliuks (1) ir suauglio (2) korio nubraukiama apie 200 bii. Patikrinama, ar nepateko motinl. B i t s n a r k o t i z u o j a m o s eteriu, o jo n e t u r i n t - v e r d a n i u v a n d e n i u . S u p l a k u s i p i l a m o s l k t u t ir s u s k a i i u o j a m o s a t s i s k y r u s i o s e r k u ts. Po to n u s t a t o m a s j procentas (pavyzdiui, 200 bii rastos 24 e r k u t s = 1 2 % ) . P a g a l tris e r k t u m o l a i p s n i u s : I - iki 1 0 % , b i t s ig y v e n a ; II - 1 1 - 2 0 % , n e a p d o r o t o s b i t s greitai silpsta ir III - d a u g i a u kaip 2 1 % , neapdorotos bits sta, nors ir apdorotos ne visos igyv e n a a r b a p a v a s a r lieka l a b a i s i l p n o s . T o d l b t i n a inoti e r k t u m o laipsn. G y d y m a s . P r a d e d a n t y s i s kreipiasi veterinarijos t a r n y b arba p a t y r u s biiul (bitinink d r a u g i j ) . P r a k t i k a p a r o d , k a d p a k a n k a 86 PAV. Varoatozs erks: 1- patel; 2 - patinlis 1970 m. pabaigoje Lietuvoje uregistruota nauja ektoparazitin b i i liga - varoatoz. J o s sukljas - m a a e r k u t (Varroa jacobsoni). T a i k a r p u t s p a v i d a l o (86 p a v . ) , 1,2 m ilgio, 1,6 mm p l o i o , r u d o s s p a l v o s , s u gerai ivystytais i u p t u v l i a i s , k e t u r i o m i s kojeli p o r o m i s m o t e r i k a s i r a p v a l e s n s f o r m o s , 0,8 m m s k e r s m e n s v y r i k a s p a razitas. P r i e p a t p e r u d e n g i m e r k u t s k o r i o n a r v e l y j e p a l e n d a p o tran ar b i i s u a u g u s i o m i s l e r v u t m i s , o kai n a r v e l i a i u d e n g i a m i , erk u t s i n t e n s y v i a i m a i t i n a s i i r a n t n e t i k r o s i o s lliuks p a d e d a v i e n a r d a u g i a u k i a u i n l i . I j isirita n i m f o s , k u r i o s m a i t i n a s i l l i u k s h e m o l i m f a , a u g a , ir, p r i e bitei isiritant, s u b r s t a . Patinlis ( d a n i a u siai a n t r o j e v a s a r o s p u s j e ) , s u s i p o r a v s s u p a t e l e , ten p a t n a r v e l y j e sta. I pavasario galimas ir partogenetinis vystymasis. I narvelio ieina senoji e r k u t i r v i e n a a r d a u g i a u d u k t e r . Senoji p a j g i (jeigu pavasarins vados) tuojau pat parazituoti antrajame pere, o jaunosios k e l i a s d i e n a s b n a a n t s u a u g u s i b i i , kol s u b r s t a . T o d l p e r v i e n o r u d e n i n i o a p d o r o j i m o a t i t i n k a m a i s akaricidais ( f u m i g u o j a m a a r b a p u r k i a m a ) . it d a r b b i t i n i n k a s gali atlikti p a t s , j e i g a u n a a k a r i c i d i r turi p r i e t a i s . L a b a i p a p r a s t a s i r e f e k t y v u s a p d o r o j i m a s j u o s t e l m i s . J o s v a s a r o s v i d u r y j e (po dvi) k a b i n a m o s lizde iki r u d e n i n i o b i i r u o i m o i e m a i . K i t a k a r i c i d b t i n a suinoti d o z e s . Verta d m e s i o ir kiekvienam bitininkui prieinama biologin p r i e m o n - tran p e r alinimas. Autorius j a u daugel m e t i pavasario, plsd a m a s lizdus, deda sudvigubint rm, kurio apaioje yra tran korys arba dirbtinis korys su tran akelmis (87 pav.). T r a n korys prie m a g a z i n o rmelio p r i s e g a m a s kab u t m i s (K). B e n t tris kartus, kas trys s a v a i t s , a p a t i n dalis s u dengtais tran perais keiiama. Taip ruden e r k t u m a s ne didesnis kaip 1 0 % . Be to, valant tranus i korio, o jie i i m a m i kori atideng i m o ukomis, savotikai kontroliuojamas erktumas vasar. 87 PAV. Sudvigubintas rmas erkms vilioti

126

127

I p a v a s a r i o b i i e i m o s e i r y k j a nozematoz. Tai i n v a z i n m i k r o s p o r i d i j o s (Nosema apis) s u k e l t a liga. Bits silpsta ir v i d u r i u o j a . Usikreia sporomis per maist. Jos matom o s tik p e r m i k r o s k o p (88 p a v . ) . S p o r o s g y v y b i n g o s isilaiko: m e d u j e iki 4 m n . , n e g y v o s e bitse - iki m e t , o dvejus metus. apterimuose Nozemotozins eimos jau
89 PAV. UVUSIO nUO

amerikinio

puvinio

pero

mas tsta (a); sudivusi prilimpa prie narvelio dugno alige (b); serganti maisudivusi rieiasi

lovel (c)

iemos pabaigoje pradeda viduriuoti, apteria k o r i u s , lizdo s k i r i a m s i a s , avilio sienas. A n t d u g n o r a n d a m a d a u g n e g y v b i i . Liga nustatoma i spor mikroskopuojant sutrintus ( 3 0 - 5 0 ) b i i l a v o n l i u s . A p s a u g a . 1) n o z e m a t o z i n s bits perkeliamos varius, d e z i n f e k u o tus avilius, susiaurinami lizdai, silpnesns e i m o s s u j u n g i a m o s ; 2) tris savaites g y d o m a cukraus sirupu (po 0,51) su antibiotikais, p a v y z d i u i , fumagilinu. Litrui sirupo suvartojama 5 0 - 1 0 0 m g preparato (praktikai puslitrinio butelio plastmasinio kamtelio tris, t.y. apie 1,5 g preparato, arba 3 7 m g veikliosios m e d i a g o s ) . G y d a n t k a n d i , fumagilino p a d v i g u b i n a m a ; 3) visose nozematozinse eimose keistinos motinls. S e r g a ir bii perai. Pavojingiausias susirgimas amerikinis puvinys. Tai infekcin, daniausiai d e n g t p e r liga, labiausiai irykjanti bii spietimosi laikotarpiu, o ligos sukljas - m i k r o o r g a n i z m a s (Bacillus larvae). Usikrtimo altinis - sergantys perai, sirgusi eim koriai ar j m e d u s . K a i k a d a p u v i n y s iplinta p e r dirbtinius korius. Ligos p o y m i s - e i m o s p a m a u silpsta, pavasar i maitintuvi n e i m a maisto. V a sar atidengus lizd, j a u i a m a s rgteljs m e d i o klij kvapas. K o riuose tarp dengt p e r dalis dangteli prakiurusi: palietus narvelyje t a m s i m a s , itsta silas (89 p a v . a). u v u s i bits lliuk pradioje p a gelsta, vliau paruduoja, tamsja ir dista. Kietjanti m a s prilimpa prie narvelio sieneli ir d u g n o . Bits stengiasi ivalyti, apsikreia ir visikai narveli neivalo; palieka infekcij narvelyje. Be bitininko p a g a l b o s apsikrtusios amerikiniu p u v i n i u bits paprastai sta. A p s a u g a . 1) s i l p n o s ir labai s e r g a n i o s e i m o s s u n a i k i n a m o s ; 2) v i d u t i n i o s t i p r u m o e i m o s p e r k e l i a m o s d e z i n f e k u o t u s avilius,

koriai d e n g t a i s p e r a i s p a a l i n a m i , o lizdas p a p i l d o m a s dirbtiniais k o riais; 3 ) p u v i n i o s u k l j u i naikinti bits m a i t i n a m o s c u k r a u s s i r u p u su antibiotikais ( p a v y z d i u i , n o r s u l f a z o l i o n a t r i u 1 g/l) 3 - 5 k a r t u s k a s 5 d i e n o s . K a r a n t i n a s p a n a i k i n a m a s p o m e t , kai s i t i k i n a m a , j o g bityne puvinio nra. Plinta ir p e r grybins ligos. I j daniau pastebima askosferoz (kalkiniai perai). Tai m i k o z i n tran ir bii p e r liga. Sukelia m i k r o s k o p i nio g r y b o Ascosphaera apis hifai. G r y b o sporos gyvybingos d e i m t m e ius, o bits j o m i s usikreia per maist. 3 - 4 p a r perai sukalkja", n e s apsitraukia b a l t u pelsiu, po to idista. Lig skatina ataldytas ir drgnas bii lizdas, bii maitiriimas mielmis, antibiotikais, m a a s nektaro r g t i n g u m a s ( p H 3 - 3 , 5 ) . A p s a u g a : 1) stiprinamos bii eim o s ; 2) alinami u v perai; 3) aviliai perkeliami saus, sault viet; 4) pavasar ir ruden bits, koriai ir perai apipurkiami rgiu apikalio tirpalu, bits m a i t i n a m o s nistatinu ar kitais preparatais. K a i paeisti p e r a i s u a k m e n j a " , p a t a m s j a , gali b t i paeisti aspergiliozs, k u r i s u k e l i a Aspergillus niger ar kiti genties g r y b a i . A s p e r gilioz p a v o j i n g a (vienintel i b i i lig) ir m o g u i , n e s p a e i d i a b r o n c h u s i r p l a u i u s . Dirbti reikia s u r e s p i r a t o r i u m i . P a e i d i a m i ir seni b i i koriai. D i d i a u s i a s k e n k j a s - didioji vako kandis (Galleria melonella). Tai iki 29 mm ilgio n a k t i n i s d r u g e l i s (90 p a v . a ) . S u a u g v a k o k a n d i e s drugeliai n e s i m a i t i n a . P a t e l s g y v e n a 7 - 1 2 d i e n ir p e r t laik gali p a d t i a p i e 1,5 tkst. k i a u i n l i . P a l a n k i o m i s s l y g o m i s i k i a u i n l i o po 8 p a r isirita vikreliai, k u rie, s u n a u d o j v i d u t i n i k a i 1,2 g v a k o , po 30 p a r virsta l l i u k m i s . V y s t y m o s i t r u k m - a p i e 4 7 p a r o s . P a r a z i t a s vystosi b e v a n d e n s :

128

129

fermentas lipaz suskaldo vak j u n g i n i u s , k u r i dalis p a v a d u o ja ir v a n d e n . Ruden padti kiauinliai p e r i e m o j a k o r i u o s e a r avili n e varumuose. altomis iemomis kandis sta. Apsauga. 1) bityne laikyti tik stiprias, visikai aptupianias k o rius bii eimas; 2) nuolat palaikyti var aviliuose, naikinti pastebtus parazitus; 3) idezinfekuotus acto rgtimi atsarginius korius 90 PAV. Didiosios vako kandies drugelis (a) ir jos vikrai (b) pai pagamintoje voratinklinje apsaugoje laikyti gerai vdinamose patalpose arba sandariose dse. I k i t b i t y n e p a s i t a i k a n i k e n k j p a m i n t i n o s vairi r i skruzdls. T a i b e s p a r n i a i b e n d r u o m e n i n i a i v a b z d i a i , g y v e n a n tys g a u s i o m i s e i m o m i s . B e sanitarins n a u d o s , k u r i j o s teikis aplink a i , gali p a k e n k t i b i t m s . K e n k s m i n g i a u s i o s y r a m i k o s k r u z d l s (Formica rufa) (91 p a v . ) . A p s i g y v e n u s i o s aviliuose n a i k i n a b i t e s , j p e r u s i r m a i s t . S m u l k i o sios (Manmorium pharaonus) l a b i a u k e n k i a b i t m s , l a i k o m o m s iltnamiuose, vyzdiui, nekilnojamose bitidse sod juodoji (Lasius ar m e d a u s saugyklose. Kitos, panigra) a r b a r a u d o n o j i (L. emerinatus), e s a n t lapiai a p l i n k a i , noriai p e r s i k e l i a su s a v o lizdais avilius, g r a u i a iltinamj m e d i a g , teria avilius ir erzina b i t e s . Apsauga. 1) bityne ikasami ir i n e a m i s k r u z d l y n a i (toliau k a i p 5 0 m ) ; 2 ) p o aviliais p a l a i k o ma vara; 3) patalpose naikina91 PAV. Rudoji miko skruzdl (a). Avilio stovo kuolelis (b), apkaltas kailiu, neleidia skruzdlms patekti avil

m o s j a u k a i s , p a v y z d i u i , v a l g o m a s i s a u k t a s k a r t o v a n d e n s , 2 arb a t i n i a i aukteliai glicerino, 1 - 2 v a l g o m i e j i auktai c u k r a u s , t r e d a lis a r b a t i n i o a u k t e l i o b o r a k s o i r truputis m e d a u s (dl k v a p o ) s u m a i o m a kaitinant. J a u k a i i d l i o j a m i s k r u z d l i l a n k o m o s e v i e t o s e . K a d p a n a i k i n t o s k r u z d l y n o vietoje nesiveist a n t r k a r t , e m perkasama su negesintomis kalkmis.

BII

A P S A U G A IR

NUO

P E S T I C I D

V A G I L I

e m s k y j e v a r t o j a m i v a i r s pesticidai. D a l i j , y p a insekticidai, labai k e n k s m i n g i i r b i t m s , i r k i t i e m s n a u d i n g i e m s v a b z d i a m s . K a i k u r i e p e s t i c i d a i gali b t i p a v o j i n g i , jei v a r t o j a m i y d i n t a u g a l a m s a r b a j e i b i t s p r a s k r e n d a p e r a p d o r o t pesticidais l a u k . P a v y z d i u i , p a v a s a r a p d o r o j a n t s o d u s , y d i k i a u l p i e n s , a r b a n a i k i n a n t kiaulp i e n e s h e r b i c i d a i s , b i t s , p r a s k r i d u s i o s p e r tok l a u k , g a u n a k v a p i r p a i o s t a r p u s a v y j e i m a petis. S k l i n i a m s r a u d o n j d o b i l p a s l i a m s labai alingi dobiliniai s t r a u b l i u k a i - a p i o n a i . N u o j dobilai p u r k i a m i insekticidais b u t o nizacijos fazje. T a i a u d o b i l u o s e gali b t i a n k s i a u y d i n i b a l t j dobil, kuriuos lanko bits. Saugaus darbo su pesticidais ems kyje n u r o d y m u o s e p a y m ta, k a d visi a p d o r o j i m a i t u r t b t i v y k d o m i iki e n t o m o f i l i n i a u g a l b e i p i k t o l i y d j i m o t o k i u p a r o s m e t u , kai v a b z d i a i n e s k r a i d o . T a i p p a t n u r o d o m a , k a d n e v l i a u k a i p dvi d i e n o s p r i e p u r k i a n t a r d u l k i n a n t p a s l i u s ( s o d u s ) p e s t i c i d a i s , b t i n a apie tai p r a n e t i b i t e s laikantiems k a i m y n a m s ar apylinks gyventojams, kad laiku jas apsaugot. Pagrindin bii apsaugos atsakomyb tenka bii savininkams. Pati p a t i k i m i a u s i a a p s a u g o s p r i e m o n - bites iveti u 5 km n u o tos v i e t o s , k u r b u s n a u d o j a m i insekticidai. P r i k l a u s o m a i n u o insektic i d n a u d o j i m o i n t e n s y v u m o i r k e n k s m i n g u m o i v e i m o (izoliavim o ) t r u k m - iki 5 ir d a u g i a u p a r . Jei n r a g a l i m y b s b i t e s iveti a r b a jei a p d o r o j a m i m a i s k l y p e liai n e d i d e l m i s d o z m i s i r n e l a b a i k e n k s m i n g a i s p r e p a r a t a i s , b i t e s

130

131

p a k a n k a izoliuoti a v i l i u o s e . V i e n a i d i e n a i j o s u d a r o m o s a v i l i u o s e , k a i arti b i t y n o e s a n i u o s e n e y d i n i u o s e p l o t u o s e d i e n o s m e t u n a u d o j a m i c h e m i n i a i p r e p a r a t a i . A t i t i n k a m a i p a r u o u s avilius, p a p i l d o m a i l i z d u s d e d a m a s v i e n a s du pripilti v a n d e n s koriai. T u r i n t tik kelis avilius, b e p a p i l d o m o p a r u o i m o , p a k a n k a avilius d i e n a i neti vsi v a i s i s a u g y k l , b u l v i n ar kitoki t a m s i p a t a l p. netai eimai u d e d a m a maitintuv su vandeniu. Po 18 valand o s , kai b i t s toliau n u o avili j a u n e b e s k r e n d a , jie i n e a m i l a u k a n . P r i k l a u s o m a i n u o p r e p a r a t k e n k s m i n g u m o izoliuoti gali tekti p a kartotinai. N e t u r i n t t a m s i o s p a t a l p o s , avilius anksti r y t p a k a n k a a p s u k t i 1 8 0 C . P e r v a l a n d g r t a n i o s bits k a b i n a s i a n t avilio s i e n o s , telkias i p o j u o , n e s s u p i l n a i s m e d a u s gurkleliais p a k a r t o t i n a i l a u k u s n e s k r e n d a . T a i p p a t n u o kojeli n u b y r a i r i e d a d u l k s . J e i g u j a s p a t e k o n u o d , lizd j n e p a t e k s , n e b u s a p n u o d y t i p e r a i . V a k a r e aviliai a t s u k a m i , b i t s s u v a r o m o s avilius. K daryti su eimomis, kurios jau apsinuodijo? N e t e k u s i o m s dalies s k r a i d a n i b i i e i m o m s lizdai s u s i a u r i n a m i . tarus, k a d neta n u o d i n g i e d a d u l k i i r s k y s t o m e d a u s , k o r i u s p a t a r t i n a iimti. Vietoj j p a k e i i a m i dirbtiniai a r v a r s pasiti k o riai. N a u d i n g a avili p r i e l a k i u s n u p l a u t i . N u k e n t j u s i a s e i m a s k a s 2 - 3 dienos maitinti po 0,2-0,3 kg vidutinio tirtumo cukraus sirupu. B i t i n i n k a s , p a s t e b j s a p n u o d y t a s b i t e s , turi a p i e tai p r a n e t i s a v i v a l d y b s veterinarijos specialistui a r L B S v a l d y b a i , k a d b t s u d a r y t a k o m i s i j a n u o s t o l i a m s apskaiiuoti. Pagrindinis bii instinktas - kaupti maisto atsargas. Lankuols s i g n a l i z u o j a a p i e s u r a s t o m a i s t o altin b i i o k i a i s " . N u t r k u s g a m t o j e m e d u n e i u i , l a n k u o l s ieko p r i e i n a m altini s a v o a r artim o k a i m y n o b i t y n e , b i t i n i n k o n a m e l y j e a r kitur, k u r j a u i a m e d a u s kvap. Daniausiai apvagiamos silpn, neturini motinli eim a r n u k l e u s bits. E n e r g i n g i a u s i a i v a g i a i r d a u g alos b i t y n e p a d a r o K a u k a z o ir Italijos b i t s . Y r a d u v a g i l i a v i m o b d a i : tylusis i r m a s i n i s a n t p l d i s . P i r m u o j u a t v e j u dalis v a g i l i , n e p a s t e b t avilio s a r g y b i n i , atsargiai sipra o " l i z d . A n t r a s i s - p a v o j i n g e s n i s . L a n k u o l s , a p n i k u s i o s silpnai

s a u g o m avil, m a s i k a i j veriasi, n u g e l i a m o t i n l , i u d o d a u g bii ir inea maisto atsargas. Apipltos bits pasimeta ir danai p a l i e k a s a v o avil, i s k r e n d a s u v a g i l m i s a r pasiskirsto p o b i t y n . A p s a u g a . L a i k y t i stiprias i r s v e i k a s b i i e i m a s . N e m e d u n e i o l a i k o t a r p i u n e d a r i n t i avili, nekilnoti n e a p s a u g o t k o r i , n e m a i t i n ti b i i d i e n . P a s t e b j u s v a g i l e s , tikslinga sitikinti, k i e n o b i t s v a g i a . S i l o m a i avilio prisisotinusias v a g i l e s staigiai apiberti m i l t a i s . J e i g u v a g i l i a u j a s a v o s v i e n o avilio, aviliai s u k e i i a m i v i e t o m i s . V a g i l i a u t i n u s t o j a m a . I dalies a p s a u g o s u s i a u r i n t o s l a k o s , vir l a k o s striai p r i d e n g t a s stiklas. e i m o j e v a g i l s p r i s l o p i n a m o s , kai a t i d e n g i a m i m e d a u s koriai, t u o m e t v a g i l s i m a s a u g o t i s a v o m e d . Jei v a g i l i a u j a s v e t i m o b i t y n o bits, s k r i a u d i a m o s e i m o s v i e t o n s t a t o m a s tuias a v i l y s , k u r i a m e ant d u g n o p a d e d a m a s indelis s u s k y s t u c u k r a u s s i r u p u , o viruje u t i e s i a m a s tinklas ar stiklas. V a g i ls, p r i s i g r u s i o s s i r u p o , s k r e n d a v i e s o n ir telkiasi k a m p u o s e . is m e t o d a s v e i k s m i n g e s n i s , kai lak d e d a m i 2 - 3 v a m z d e l i a i (buiuk a i ) , p r o k u r i u o s v a g i l s p a t e n k a l e n g v a i , o atgal n e i l e n d a . Jei v a g i ls i n o m o k a i m y n o , s u r i n k t o s v a k a r e j a m g r i n a m o s a r b a a p g y v e n d i n a m o s toli n u o b i t y n o . G e r i a u , k a d tokios p r i e m o n s n e r e i k t .

K gali bii eima

A ginkl pavartoja tik sava valia, tu upuolimui, o a tik besigindama.
I senoli padavimo, kaip darbti bitel gyvats klausim atsak

K a d a i s e g y d y t o j a s N . Joirias (1966) p a t e i k didels u k r a i n i e i b i t i n i n k g r u p s a p k l a u s o s d u o m e n i s . A t s a k y m u o s e iaikjo, k a d 7 1 , 3 % ilg laik d i r b u s i prie b i i n e s i k r e i p g y d y t o j u s . I a p k l a u s tj 6 % b i t i n i n k , p r a d j u s i dirbti b i t y n u o s e , visikai p a s v e i k o n u o reumatini negalavim. Tarp j buvo ir ilgaami bitinink. Susipain su knygos skyriuje inomi pasaulio bitininkai" gyvenimo truk-

132

133

m e , m a t y s i m e , k a d p u s j g y v e n o ilgiau n e i 8 0 m . V i d u t i n j a m i a u s t r u k m - 89 m e t a i s . Bits l a i k o m o s g a m t o s a l u m o s prieglobstyje. O r a s v a r u s , p i l n a s d i o v i n a m i e d a d u l k i k v a p , n e s v a s a r a v i l y s tarsi i e d a d u l k i d i o v y k l a . J e i g u b i t i n i n k a s d a r a u g i n a v i e n kit d e k o r a t y v , n e k t a r i n g a r v a i s t i n g a u g a l , oras d a r l a b i a u p r a t u r t j a , tiesiog p e r s i s u n kia fitoncid, kuriuos galima pavadinti atmosferos vitaminais. Gra i a u s i p u s m e t b i t i n i n k a s turi g a l i m y b k v p u o t i a r o m a t i z u o t u ied, m e d a u s ir iedadulki oru. D a r b a s p r i e b i i , j s k r a i d y m a s , garsai, a p l i n k a , n a , i r reti glimai ramina nervus. T o d l jautresniems monms geriausias kurortas bitynas.

M e d u s d a n i a u s i a i v a r t o j a m a s k a i p desertas arba g y d o m a s i s p r o d u k t a s . Retieji m e d a u s j u n g i n i a i , f e r m e n t a i , v i t a m i n a i a r o r g a n i n s rgtys teigiamai veikia mogaus nervus. Pavyzdiui, nervingiems, t u r i n t i e m s p a d i d i n t s k r a n d i o r g t i n g u m s i l o m a profilaktikai tris k a r t u s k a s d i e n 2 v a i . prie valg s u v a l g y t i po du v a l g o m u o s i u s a u k t u s m e d a u s . Jis i t i r p i n a m a s iltame v a n d e n y j e , p i e n e a r a r b a toje. Dalis b i t i n i n k vietoj c u k r a u s vartoja m e d j a u seniai. T u r i n tiems m a rgtingum medus itirpinamas altame vandenyje ar k i t u o s e s k y s i u o s e i r g e r i a m a s p r i e p a t valg b e n t d u m n e s i u s . K a i k a m gali b t i p r i e i n a m a s e n e n i o a k n i e s i r m e d a u s a n t p i l a s , k i n v a r t o j a m a s n u o n e a t m e n a m l a i k kaip a m i ilginanti priemon. K a i k a s n a m u o s e a u g i n a arbatin g r y b , m g s t a rgteljus grim. Tyrimai parod, kad saldinant grybui arbat (5% cuk-

M E D U S

M A I S T A S

AR

V A I S T A S ?

r a u s + 5% m e d a u s ) , kai p u s d e d a m a m e d a u s , joje v i t a m i n o C p a d a u gja iki 7 kart. G y d y t o j a s D . D a r v i s (1988) n u r o d , k a d m e d u s p a d e d a u m i g t i . T i e m s , k u r i e n a k t s u n k i a i u m i e g a a r b a u m i g greitai p r a b u n d a , patariama po vakariens usigardiuoti auktu medaus. Seniai i n o m a m e d a u s , y p a liepinio, r e i k m p e r a l u s i e m s . S i l o m a s r e c e p t a s k o s i n t i e m s . V i e n a citrina p a v i r i n a m a 1 0 m i n . , k o l sum i n k t s o d e l . S u l t y s i s p a u d i a m o s stiklin. Vietoj citrinos tinka toks p a t k i e k i s o b u o l i acto. p y l u s d u v a l g o m u o s i u s a u k t u s glicerino, imaioma. imaioma. K o s i n t silpnai, p r i e nakt r e k o m e n d u o j a m a s arbatinis auktelis m i i n i o . Jei k o s u l y s stipresnis, d o z s gali b t i d a n i n a m o s . S i l o m a g y d o m o j i p r i e m o n n a u d i n g a t i e m s , k u r i e m s kitos n e p a d e d a . N u r o d y t a s m i i n y s n e s u k e l i a alergijos, j gali vartoti ir m a i . Prie lydant m e d u o t u s vako dangtelius n u o m e d a u s narveli, p i r m i a u s i a reikia j u o s k r a m t y t i k a i p k r a m t o m j g u m . i n o m a , v a ko n e i s p j a u t i , o surinkti. Seils tirpina a k t y v i s i a s v a k o m e d i a g a s , gerja d a n t y s , o s v a r b i a u s i a - k r a m t o m a s v a k a s su m e d u m i p r o f i laktikai v e i k i a k v p a v i m o takus. G y d y t o j a i teigia, k a d j a u n u o l i a i , iki 1 6 m e t k r a m t m e d s u koriais, praktikai n e s e r g a s l o g a a r kitais Iki stiklins v i r a u s p r i p i l a m a s k y s t o m e d a u s ,

P a t i e s o d i o m e d u s k i l m siejama su b i t s p a v a d i n i m u : bit l o t y n i k a i mel; graikikai - melissa. M e d u s sanskritikai madhu, l o t y n i k a i mel, p r a n c z i k a i - miel, graikikai - meli, slavikai - med, miod ir 1.1. T i k n e d a u g e l y j e k a l b p a v a d i n i m a s kitoks: v o k i k a i - Honig; a n glikai - honey; v e d i k a i - honning; n y d e r l a n d i k a i - boning; a r m n i k a i - megra; o totorikai - bal. K e i s t o k a , k a d lietuvikai ir latvikai m e d a u s p a v a d i n i m a s l a b a i p a n a u s t o l i m o s alies I r a n o p a v a d i n i m modu. K a i p p a t i e s m e d a u s o d i o k i l m , taip i r m e d a u s v a r t o j i m o n u r o d y m a i m u s pasiek i sen taut. D a r d i d y s i s g r a i k g y d y t o j a s H i p o k r a t a s (377 m . pr. Kr.) n u r o d , kad v y n o ir medaus m o n m s nauda didiul. Iki m s l a i k n a t r a l u s b i i m e d u s b u v o v a r t o j a m a s k a i p saldus maistas. Juk cukrus pradtas gaminti palyginti neseniai. Kartu kaupsi padavimai ir apraymai apie m e d a u s vartojim liaudies m e dicinoje. D e t a l i a u , k a i p m e d vartoti, n u r o d o g y d y t o j a i . T a i a u n o r s kelis l i a u d i k u s p a t a r i m u s , k u r i a u t e n t i k u m a s n e a b e j o t i n a s , galima paminti. N e g a u s i a i 3-4 a s m e n e i m a i v i e n o s b i i e i m o s m e d a u s p r o d u k c i j o s p a k a n k a m e t a m s . Kit m e d g a l i m a realizuoti. M a t m o g u i p e r m e t u s p a k a n k a iki 2 k g m e d a u s .

134

135

virutini kvpavimo tak susirgimais. Todl pradedaniajam patartina sigyti kelet sekcijini r m e l i k o r i n i a m m e d u i p a s i g a m i n t i . m a g a z i n o r m telpa k e t u r i o s sekcijls. I p r a d i j o s p r i p i l d o m o s d i r b t i n i k o r i , s u m o n t u o j a m o s ir d e d a m o s m a g a z i n . N e t u r i n t sekcijini r m e l i , g a l i m a n a u d o t i i r t a m s i u s k o r i u s . M s p r o t v i a i v a l g m e d s u koriais i r d u o n e l e . G a l b t i r s u p e r a i s , dl t o ilgai g y v e n d a v o su sveikais dantimis. 92 PAV. Papildomos medaus sukimo priemons: a - ukos ar peiliai (d) dangteliams alinti; b - stovelis atakiuojamam koriui prilaikyti; c - dut koriams neti b i t i n s t v o r e l s j u o s t e l , d u t p a s i d a r o universali: d a r b o , s p i e t i n i r kotuvas bitms. M e d u s i k o r i s u k a m a s vairi konstrukcij m e d s u k i a i s (93 p a v . ) . P r i e d a r b j reikia iplauti kaip ir kitas p r i e m o n e s , n a u d o t i n a s m e d u i . M e d u s ir b i t s m g s t a var. P l a u n a m a k a r t u s o d o s tirpalu ir d i o v i n a m a saulje. P a t a l p a turi b t i viesi, be paalini k v a p ir sandari, k a d j n e p a t e k t bits. Patartina l a n g o viruje m o n t u o t i b i i s u r i n k t u v . Bits stiklu lipa vir, ilenda p r o elasting ileistuvs j u o s t e l i vartelius, o sugrti negali, n e s juostels s u s i s p a u d i a . Galim a s i r kitoks r e n g i n y s , reikia pasivalgyti p a s p a t y r u s i u s b i t i n i n k u s . M e d a u s r m a i s u r i u o j a m i p a g a l svor, k a d m e d s u k y j e p r i e prieiais p a t e k t p a n a a u s s v o rio: sukant maiau vibruoja medsukis. Rmai, atidengus kor i u s , s t a t o m i m e d s u k taip, k a d a p a t i n r m o dalis b t n u k r e i p t a s u k i m o s i k r y p t i m i . T a i p staius, maiau alojamas korys, truput geriau teka medus. M e d s u k i o r a n k e n a s u k a m a ltai, k o l i a k e l i iteka d i d e s n m e d a u s dalis. P o t o r m a i i k e l i a m i , a p v e r i a m i kita p u s e i r v l s u k a m a . Dvirmiuose medsukiuose rm ikelti n e r e i k i a , jie a p s u k a m i su 93 P A V . Medsukis

M E D A U S

P A R U O I M A S

N a t r a l u s m e d u s - tai b i i s u r i n k t a s ir p e r d i r b t a s n e k t a r a s b e i l i p i u s . P a g a l k i l m b n a v i e n a r i s ( m o n o f l o r i n i s ) - b l i n d i , grik i , l i e p ir d a u g i a r i s (poliflorinis) - s o d , p i e v , m i k . m o g u i v e r t i n g e s n i y r a d a u g i a r i a i i r y p a s p y g l i u o i lipiniai m e d s . J u o se gerokai daugiau retesni jungini. K i e k v i e n a n a t r a l a u s m e d a u s ris turi specifin k v a p t a u g a l, i kuri surinktas nektaras. M e d u s aitroko skonio. Jo spalva n u o viesiai g e l t o n o s iki t a m s i a i r u d o s - d a n i a u s i a i p r i k l a u s o n u o geleies jungini ir met. Respublikoje vyrauja gintarins spalvos medus. N a t r a l a u s b i i m e d a u s o r i e n t a c i n charakteristika: v a n d e n i n g u m a s - ne daugiau kaip 21,0%; invertuot cukr suma - ne maiau k a i p 7 9 , 0 % ; l e i d i a m a s a c h a r o z iki 7,0%; p e l e n - 0,1 g / k g ; g y v y b i n g u m o rodiklis - diastaz - ne m a e s n k a i p 5; m a s , kai v a n d e n i n g u m a s 2 0 C ir 2 0 % - 1,42. S u b r e n d u s m e d , tai y r a turint apie 2 0 % v a n d e n s , b i t s u d e n gia k o r i n a r v e l i u o s e . S k y s t a s isilaiko p e r i e m i r ilgiau. S u k t i tink a k o r i a i , k u r i u o s e b e n t d u tredaliai n a r v e l i u d e n g t a . N e d e n g t a s m e d u s s t o v d a m a s r g s t a , n a u d o t i n a s greiiau. G e r i a u s i a sukti ilt m e d , tai y r a tik k i i m t i avili. P r i e s u k i m k o r i n a r v e l i a i a t i d e n g i a m i u k o m i s (92 p a v . a ) , peiliais a r k i t o k i a i s r a n k i a i s . A t i d e n g i a m kor reikia p a t o g i a i p a s i d t i . P a t y r bitin i n k a i t a m turi specialius stalus. P r a d e d a n i a j a m labai n e s u n k u p a s i g a m i n t i b e n t stovel (92 p a v . b ) . K o r i a m s neioti r e i k a l i n g a b e t k o k i a d u t (92 p a v . c ) . J o s o n e r e n g u s lakut, o d u g n e m o n t a v u s

136

137

k a s e t m i s . D a b a r m e d s u k i s s u k a m a s greitai, k a d itekt v i s a s m e d u s . P o t o g r i n a m a p i r m o j i korio p u s i r b a i g i a m a sukti taip p a t greitai. T i e s a , liau reikia sukti viesius, n e s e n i a i p a s i t u s k o r i u s , kad nesult. G e r i a u s i tara - stiklin. D i d e s n i e m s k i e k i a m s gali b t i n a u d o j a m i b i d o n a i , p a g a m i n t i i n i k e l i u o t o arba b a l t o s s k a r d o s a l i u m i n i o , n e s m a l i n g o m e d i o kubilliai, m o l i n s p u o d y n s , s p e c i a l s p l a s t m a s i niai indeliai. Laikyti m e d reikia sausoje, varioje vsioje p a t a l p o j e . J o j e n e g a l i b t i p a a l i n i ( b e n z i n o , ibalo) k v a p , n e s m e d u s labai sugeria kvapus ir garus. M e d u s p r o k o t u v teka p a s t a t y t i n d . G e r i a u s i a i k a r t o p r o m e d s u k i o i a u p leisti t i n d , k u r i a m e n u m a t o m a m e d laikyti. P o 1 - 2 d i e n p a v i r i ikyla s m u l k s v a k y n l i a i , k u r i e n u g r i e b i a m i ir kramtomi. M e d u s sandariai udaromas. S u s i k r i s t a l i z a v u s i s u k t m e d l e n g v i a u laikyti i r t r a n s p o r t u o t i . T o d l k r i s t a l i z a v i m a s i s - n o r m a l u s ir p a g e i d a u t i n a s r e i k i n y s . m a u s i n d e l i u s m e d u s f a s u o j a m a s , kol skystas. J u o d a u g i a u m e d u j e g l i u k o z s , t u o g r e i i a u jis kristalizuojasi. Kristalizacijos greitis p r i k l a u s o n u o to, k i e k y r a p i r m i n i kristal - k u o j d a u g i a u , t u o grei i a u kristalizuojasi. I s u k t o m e d a u s k r i s t a l i z a v i m s i greitina gerai sutrintas senas (susicukravs) medus - dedama po gram kilogramui i s u k t o m e d a u s . djus kristal, m e d u s gerai p e r m a i o m a s . V i e n t i s a kristalizacija r o d o , k a d m e d u s g e r a s , s u b r e n d s . S u s i k r i s t a l i z a v s , gerai u d a r y t a s m e d u s k o k y b s n e p r a r a n d a daugel met.

g o n u o a p l i n k i n i o m i k r o o r g a n i z m p o v e i k i o ; 4 ) pritvirtina k o r i kratus; 5) pikio balzamu padengia naujus kori narveli pavirius (dezinfekuoja). C h e m i k a i b i i p i k i s - s u d t i n g a m e d i a g a . T u r i iki 3 0 % v a k panai jungini. I aktyvij mediag yra flavonid, aromatini rgi, vitamin. J a m e b n a iedadulki bei kitoki mechanini p r i e m a i . P i k i o m a s - 1 , 1 2 - 1 , 3 6 . L y d o s i 8 0 - 1 0 4 C . G e r a i tirpsta arm u o s e , spirite. P a t i v e r t i n g i a u s i a p i k i o s a v y b - kai k u r i jo j u n g i n i b i o l o g i n i s a k t y v u m a s (inhibitacija) ir a n t i m i k r o b i n i s p o v e i k i s . D l to pikis ir r e n k a m a s . i u o m e t u b i t e s laikant v a r i u o s e aviliuose, j p i k i a v i m a s l y g i r n e r e i k a l i n g a s , b e to, p i k i s k l i u d o dirbti: sutvirtina r m e l i u s , g a d i n a v a k o k o k y b i r kt. T o d l jis gali b t i r e n k a m a s , n e s i s m u l k i plyeli neiimamas. B i i p i k i o g a v y b a . N a u d o j a m i d u p i k i o r i n k i m o b d a i : tiesioginis ir netiesioginis. Netiesioginiu b d u pikis surenkamas valant rm u s , avilius a r j l a k a s , l i z d o s k i r t u k u s . i u o b d u i stiprios b i i e i m o s p e r s e z o n s u r e n k a m a 5 0 - 8 0 g p i k i o . Tiesiogiai r e n k a n t b i i p i k , p a n a u d o j a m a s b i i instinktas p i k i u utaisyti avilyje a t s i r a d u sius p l y e l i u s . Pikiui rinkti t i n k a m i a u s i 2 - 3 m m p l o i o , 4 m m gylio plyeliai, kitaip b l o g j a p i k i o k o k y b (jame d a u g j a v a k o ) . R e n k a m a keli konstrukcij rinktuvmis. Paprasiausia, kuomet tarprmiuose n a u d o j a m u o s e s k i r t u k u o s e i p j a u n a m i plyeliai a r b a jie p a g a m i n a m i 12 x 8 mm storio (94 p a v . ) . S u d j u s v a s a r a i p l o n e s n i a i s o n a i s , atsir a n d a r e i k i a m i p l y e l i a i u p i k i a v i m u i . Retkariais n u v a l a n t skirtukus, surenkama kokybiko pikio. Naudojami ir kitoki konstrukcij l i z d o utiesalai, g r o t e l s , tai p a d i d i n a p i k i o ieig i e i m o s iki 2 0 0 - 5 0 0 g.

BII BITMS

PIKIS

NE

TIK

R E I K A L I N G A S

B i i p i k i s (propolis) - tai l o t y n i k o ir g r a i k i k o o d i d a r i n y s (pro-pikis, polis - tvirtov). Bits jo a l i a v ( d e r v a s ) s u r e n k a n u o b e r , t u o p i r k i t a u g a l p u m p u r b e i j a u n gleli. P e r d i r b t o m i s dervomis: 1) karto klimato slygomis nakiai upikiuoja landas, aps i s a u g o n u o n a k t i n i k e n k j ; 2 ) altesnse v i e t o v s e i e m a i r e g u liuoja l a k o s a n g ; 3 ) u l i p i n a visus s a v o b u v e i n s p l y e l i u s , a p s i s a u -

138

I s u r i n k t o p i k i o i v a l o m o s m e c h a n i n s p r i e m a i o s : m e d i o atplails, b i i k n o dalys, m u m i j o s ir kt. Pik plauti n e r e k o m e n d u o tina. J e i g u labai a p d u l k j s , i p l a u n a m a s k a m b a r i o t e m p e r a t r o s v a n deniu i r t u o j a u p a t vjyje i d i o v i n a m a s . Plaunant jokiu b d u n e l a i k y t i ilgai v a n d e n y j e , n e s gali itirpti dalis a k t y v i j j u n g i n i , pasikeisti s p a l v a ir a r o m a t a s . Ivalytas pikis d e d a m a s varius p o l i e tileno m a i e l i u s ir sausai l a i k o m a s . N o r i n t pik realizuoti, reikia susip a i n t i (supirktuvse) s u standartiniais k o k y b s r e i k a l a v i m a i s . S a v i e m s p o r e i k i a m s p a t a r t i n a p a s i g a m i n t i spiritinio b i i p i k i o t i r p a l o ( p r o p o l i z a t o i o r i n i a m n a u d o j i m u i ) . 100 g etilo spirito itirpin a m a 3 0 g s u s m u l k i n t o (tinka k a v o s m a l n l i s ) p i k i o . T i r p a l a s kelis k a r t u s stipriai s u p l a k a m a s i r p o 5 - 7 d i e n viruje n u s i s t o v i s k a i d r u s s p a l v o t a s p r o p o l i z a t a s . J n u p y l u s atskir b u t e l i u k , t u r i m a 1 4 - 1 7 % s t i p r u m o tirpalo. N a u d o t i n a s sunkiai g y j a n i o m s a i z d o m s d e z i n f e k u o t i , o g y d y t o j u i l e i d u s (jeigu reikia), su c u k r u m i g a l i m a ir gerti.

arbatin auktel (jeigu nealergiki). Gydantis suaugusiems s k i r i a m a iki 30 g, v a i k a m s - 15 g p e r dien. i e d a d u l k s g e r i a m o s p r i e valg a r b a p o j o s u ilta arbata. Saviems poreikiams pakanka vienos eimos kiekio. Jos renkam o s vairi k o n s t r u k c i j i e d a dulki rinktuvmis. iedadulki rinktuv sudaryta i skyltos ( 5 m m s k e r s m e n s s k y l i ) p l o k t e l s (95 p a v . ) , s t a l i u k o i e d a d u l k m s s u b y r t i (2), r m e l i o s u stogeliu ( 3 i r 4 ) . D u t s g a l u o s e y r a did e s n i o s k e r s m e n s a n g e l s (5) t r a n a m s ilsti. S t a l i u k a s u d e n g t a s tinkleliu, p r o k u r b i t s n e p r a l e n d a , b e t m u o l a t s u b y r a n u o k o j e l i nubraukti neulliai. I bii atimama apie 1 5 % iedadulki. R i n k t u v p r i e avilio p r i e k i n s s i e n o s , prieais lak, p r i t a i s o m a j a u a p i e g e g u s v i d u r y j e i r gali b t i l a i k o m a iki r u g p j i o v i d u r i o . S u rinktos iedadulks kasdien vakare i staliuko ipilamos ir diovin a m o s a k t y v i j a ventiliacija n e a u k t e s n j e k a i p 4 0 C v i e n dvi p a r a s iki 8 - 1 0 % d r g n u m o , k u o m e t n o r i m a laikyti s a u s a s . iedadulkes galima pastoviai konservuoti su cukraus pudra arba s k y s t u m e d u m i . I m a m a v i e n a dalis i e d a d u l k i ( n e d i o v i n t ) i r s u m a i o m a s u kita d a l i m i m e d a u s a r c u k r a u s p u d r o s . M i i n y s perleid i a m a s p e r m s m a l i r u d a r o m a s stiklainiuose. V e r t a d m e s i o b i t i n i n k o K . L e l e i a u s (1991) k o n s t r u k c i j o s i e d a d u l k i r i n k t u v . J o s p r i e k y j e y r a stiklas, o u jo - l o v e l i u o s e i e d a d u l k s . Jei s a u l t a , i e d a d u l k s stipriai a p d i o v i n a m o s i r n e r e i k i a kasdien j iiminti, geru oru iimamos kas 5 - 7 dienos. i n o m a , priklauso nuo j gausumo. K o r i o akelje v i d u t i n i k a i telpa 1 8 i e d a d u l k i n e u l l i ( k a m u o lli). N e r e n k a n t i e d a d u l k i , i k i e k v i e n o s e i m o s g a l i m a gauti 1-2 kg bii duonels. I sen kori ji atskiriama paprastai: paildyt u p e i l i u , skirtu k o r i a m s atakiuoti, p a t r u m p i n a m i k o r i n a r v e l i a i iki d u o n e l s , o m e d a u s a t i d e n g i m o u k o m i s d u o n e l s gaballiai atpalaid u o j a m i n u o k o r i o v i d i n s sienels. A t p a l a i d u o t a m a s p a t r i n a m a , 95 PAV. iedadulki rinktuv

2-6

K I L O G R A M A I

I E D A D U L K I

V e r t i n g a s b i i p r o d u k t a s - d u o n e l . Tai a u g a l m i k r o k o n s e r v " r a u g i n y s (silosas). J o s aliava - e n t o m o f i l i n i a u g a l i e d a d u l k s , k u r i o s v a r t o j a m o s p e r a m s maitinti, j o m i s m a i t i n a s i i r j a u n o s b i ts. T a i b e n i t r a t a l i a v a , turinti d a u g b a l t y m , a u g a l i n i r i e b a l , v i t a m i n i r k i t b i o l o g i k a i a k t y v i j u n g i n i . 1960 m . p l a i a u p r a d ta vartoti ir m e d i c i n o j e , kai sitikinta, k a d i e d a d u l k s gali r e g u l i u o t i a r n y n o funkcijas. i a n d i e n i e d a d u l k s v a r t o j a m o s n e v i e n tik k a i p k a l o r i n g o m a i s t o p r i e d a s , b e t i r profilaktikai b e i g y d y m u i (K. K a d z i a u s k i e n , 1 9 9 0 ) . G a l i m a s i e d a d u l k i p o v e i k i s . J o s e esantis kalis g e r i n a irdies i r k r a u j a g y s l i s i s t e m o s veikl. B i o l o g i k a i a k t y v s f l a v o n i d a i m a i n a c h o l e s t e r o l i o kiek b e i pleia k r a u j a g y s l e s . i e d a d u l k s p a d e d a g r inti o r g a n i z m o j g a s p o infekcini s u s i r g i m , todl n a u d o j a m o s r e abilitacijai. A t s t a t o p s i c h i n e s j g a s , potencij i r kt. D a u g i a u g u d r y b i i n o m e d i c i n o s d a r b u o t o j a i , j u o s ir reikia kreiptis. Profilaktikos t i k s l a m s p a t a r i a m a v i e n d u m n e s i u s vartoti: s u a u g u s i e m s - po v a l g o m j a u k t p e r dien, v a i k a m s ( a u g e s n i e m s ) - po

140

141

v a k y n a i p a a l i n a m i sijojant ( p u i a n t ) , o d i d e s n i gaballiai tiesiog ir e n k a m i . A p d i o v i n t u s d u o n e l s gaballius g a l i m a laikyti polietileno maieliuose arba konservuoti su m e d u m i . Norint parduoti, sup i r k t u v j e s u i n o m i techniniai r e i k a l a v i m a i .

dini aprpinimas krauju: paalinami smulkij kraujagysli spazm a i (todl d a n i a u s i a i vartotinas k o s m e t i k o j e ) . T a i a u b i i pienelis v a r t o t i n a s tik g y d y t o j u i leidus. P a p r a s i a u s i a s ir nereikalaujantis specialaus p a s i r u o i m o pienelio g a v y b o s b d a s - b e s i r u o i a n i spiesti e i m p a n a u d o j i m a s . I jos (laikinai) p a a l i n a m a m o t i n l , i l a u o m i spietiminiai narveliai, i k u ri i r e n k a m a s pienelis. P o trij p a r eimoje atsiras gelbjimosi m o tinli narveliai. I j i i m a m a s pienelis. D a r p o trij p a r d a r b a s p a k a r t o j a m a s , n e s d a r g a l i m i narveliai i v y r e s n i lervui (bet pienelis b l o g e s n s k o k y b s ) . P o t o m o t i n l eimai g r i n a m a arba k e i i a m a n a u j a , n e s e i m a prie tai j a u ruosi spiesti. i n o m a , s p i e t i m i n n u o taik g a l i m a s u d a r y t i dirbtinai. J e i g u p a k e i s i m e n e v a i s i n g a m o t i n l e , p a s i b a i g u s d e n g t i e m s p e r a m s , e i m tikslinga apdoroti n u o erki. S u r i n k t a s v i e i a s pienelis m a i o m a s su s k y s t u m e d u m i : 1 dalis p i e n e l i o i m a i o m a 1 0 d a l i m e d a u s . M i i n y s gerai u d e n g i a m a s i r l a i k o m a s v s i o j e p a t a l p o j e iki i e m o s . G r y n a s p i e n e l i s l a i k o m a s m a u o s e stiklo i n d e l i u o s e ( 5 - 1 5 g ) aldytuve - 5C temperatroje. I 5 - 6 m o t i n l i akeli g a l i m a surinkti v i d u t i n i k a i 1 g p i e n e l i o . K a i k a s i m o t i n l i akeli p a a l i n l e r v u t e s , j a s s u p i e n e l i u l a i k o ald y t u v e i r g r e i i a u n a u d o j a . F a r m a k o l o g i j o j e j a u kuris laikas g a m i n a m i b i i p i e n e l i o p r e p a r a t a i (apilakas i r k t ) .

B R A N G I A U S I

P R O D U K T A I

T a i b i i n u o d a i i r b i i m o t i n l m s skirtas p i e n e l i s . B e n e s e n i a u s i a i liaudies m e d i c i n o j e i n o m i ir v a r t o j a m i bii nuodai tiesiog glus bitei. i a n d i e n i n m e d i c i n a p a t v i r t i n o , k a d n u o d terapins dozs didina kraujagysli ir m e m b r a n pralaidum, maina kraujospd, gerina mediag apykait ir teigiamai veikia kai kuri l i a u k funkcijas (V. R u k s , 1 9 8 2 ) . Tiesa, t e i g i a m a s p o v e i k i s tik n e alergikiems pacientams. Mgjui prieinamiausias n u o d gavybos bdas - paios bits: pag a u t a b i t p r i v e r i a m a gelti r e i k i a m k n o dal. i u o b d u n u o d a i g a u n a m i p i g i a u s i a i , v i s a d a viei i r b e t k u r i u o m e t laiku. D i d e s n i a m n u o d kiekiui reikalingas d i d e s n i s b i t y n a s , n e s i eim o s per sezon surenkama apie 2 g nuod, o specializuotuose bityn u o s e - p r o d u k c i j o s kelis k a r t u s d a u g i a u . Be to, n a u d o t i n a s u d t i n ga elektrin technika, Bii pienelis didesnis saugumas ir j garantuojanios natralus koncentruotas baltyminis priemons. Tai bitinink profesional darbas. vertingas maistas. Tai baltos spalvos su perlamutriniu atspalviu drebui m a s. P i e n e l i s - specifinio k v a p o ir aitrokai r g t e l j u s i o s k o n i o . V i d u tinikai turi 1 8 % c u k r , 1 , 5 - 3 , 0 % riebal. J a m e r a n d a m a v i s B g r u p s ir kit vitamin, pantotenins ir folins rgi bei kit b i o l o g i k a i a k t y v i j u n g i n i . P a g r i n d i n p i e n e l i o paskirtis - m a i s t a s j a u n o m s l e r v u t m s . m o n s vartoja m e d i c i n o j e . M a i s t o r a c i o n u i p a p i l d y t i r e k o m e n d u o j a m a vartoti 1 5 - 3 0 d i e n , ypa pavasarjant, suaugusiems: 5 0 - 2 0 0 mg, vaikams - 1 0 - 5 0 m g per d i e n . Pienelis greiiausiai p a s i s a v i n a m a s i r v e i k s m i n g i a u s i a s , k a i l a i k o m a s p o lieuviu. Mokslininkai ir gydytojai nustat, kad bii pienelis teigiamai veikia pagyvenusi moni organizm, nes pagerja jungiamj au-

inomi pasaulio bitininkai

Vieni ilieka nuotraukoj ant stalo, Kitus irdis kartoja itisus metus...
I. Endrijaitis
*.

Bitininkyst - viena siauriausi pagalbini ems kio ak. N e d a u g joje t y r i m o stoi, institut. T o d l v i e n o j e vietoje k a s n o r s atrast a a r p a t o b u l i n t a iplinta, k a r t u t a m p a i n o m i i r autoriai. B i t i n i n k a i turi p a g r i n d i n i b i t i n i n k a v i m o d s n i a t r a d i m , avili a r b i t i n i n k a -

142

is

v i m o priemoni konstruktori ir net Nobelio premijos laureat. Kas i n o m a v i e n o j e vietoje, v i e n o j e valstybje, n e g a l i b t i u d a r a , turi p a sklisti ir kitur. i a m e skyrelyje b a n d o m a glaustai aprayti dal i n o m bitinink y s t s specialist, k u r i v a r d a i d a n a i r a n d a m i b i t i n i n k y s t s literatroje. J. Svamerdamas (1637-1680). Olandas. Baigs medicinos mokslus Amsterdame, susidomjo vabzdiais. Irado mikroskopo pirmtak, tai l e i d o giliau p a v e l g t i o r g a n i n pasaul. i n o m a s k a i p p i r m a s i s b i i a n a t o m a s , G a m t o s b i b l i j o s " a u t o r i u s . Pats turjo didel b i t y n . J a u t u o l a i k u b i t e s d a u g i n o dirbtiniais spieiais. A. Jana (1734-1773). Slovakas. N u o ankstyvos jaunysts p a m g o a l i A l p i g a m t ir b i t e s . P r a d i o j e sigijo 10 b i i e i m ir laik b i tidje, k u r i o j e b u v o j o p a t i e s piet p i e i n i i r kolekcija. 3 2 m e t stojo Vienos m e n o mokykl, bet b u v o dar beratis. Su dideliu atkaklum u i m o k o v o k i e i k a l b . P i e i r k a r t u b i t i n i n k a v o , stebjo b i i g y v e n i m . I m p e r a t o r e i M a r i j a i Teresei s u s i d o m j u s b i t m i s , j o s d v a re 1769 m. buvo atidaryta (pasaulyje) mokykla bitininkams. Jis A. Jana pakvieiamas pirpirmj pastebjo muoju bitininkysts mokytoju. vienas

l a i k u aviliai b u v o k e l m i n i a i . D i r b d a m a s avilius i r b i t i n i n k a u d a m a s , d a u g stebjo. Pagaliau 1814 m. sukonstravo triaukt iardomais rmais avil. 1827 m . atidar d v i m e t m o k y k l b i t i n i n k a m s . S u k r tuo m e t u d i d i a u s i b i t y n , k u r i a m e b u v o 2 8 0 0 e i m . Bitynlius (po 2 5 avilius k i e k v i e n a m e ) laik k a s 6 - 8 k m v i e n n u o kito. Jis i r a d o bitin tvorel. A . B e r l e p a s ( 1 8 1 5 - 1 8 7 7 ) . G i m Vokietijoje, T i u r i n e . B i t i n i n k a u t i p r a d j o n u o 7 m e t , kai g a v o d o v a n b i i e i m . V l i a u b i t e s laik i a u d i n i u o s e a v i l i u o s e , o 1 8 5 3 m. i r a d o r m . V a l d d v a r ir b u v o p r a m i n t a s bii baronu". S t u d i j a v o filosofij, teologij, teis. P a g a m i n o t r i a u k i u s avilius s u v i e n a stikline sienele, k u r i e labai tiko bitidms. D a u g ra apie bites ir b u v o Dzierono oponentas daugeliu bitininkysts klausim. J . M e r i n g a s ( 1 8 1 6 - 1 8 7 8 ) . G i m Vokietijoje netoli F r a n k e n t a l i o , k u r i a m e v l i a u i r g y v e n o . M o k y d a m a s i s d o m j o s i vairiais a t r a d i m a i s . I m o k o staliaus a m a t o , d i r b o p a d j j u vairiose s t a t y b o s e i r t a p o sav d i r b t u v i e i m i n i n k u . B e s i d o m d a m a s b i t i n i n k y s t e , 1857 m. sukonstravo form dirbtiniams koriams gaminti. Vieluts atsirado vliau. U tai g a v o v a r d i r teis m o k y t i b i t i n i n k y s t s . H . G r u k a ( 1 8 1 9 - 1 8 8 8 ) . e k a s . G i m Austrijoje, V i e n o j e . T a r n a u d a m a s k a d r i n j e a r m i j o j e , sigijo b i t y n . e n e v o j e b i t y n iplt iki 300 e i m . V l i a u tyrinjo bites. V a s a r o m i s i r i e m o m i s s v r d u avilius n o r d a m a s n u s t a t y t i m a i s t o k a u p i m i r j o s u v a r t o j i m . B e n e pirm a s i s d o m j o s i , a r g a l i m a apsklinti b i i m o t i n l e s , j a s a t i d u o t i eim o m s p a n a u d o j a n t k v a p i a s m e d i a g a s i r kt. 1 8 6 5 m . p a s i l m e d a u s i m i m o i k o r i i c e n t r i n s j g o s p r i n c i p u m e t o d . Ijs a t s a r g , konstravo medsukius, kai k u r i k o n s t r u k c i j o s m a a i k u o skiriasi n u o iandienini moderni medsuki. L . L a n g s t r o t a s ( 1 8 1 0 - 1 8 9 5 ) . G i m Filadelfijoje ( J A V ) . B a i g s k o l e d, dst matematik. Por met pastoriavo, direktoriavo mergai i g i m n a z i j o j e . Iki 1837 m . d o m j o s i s k r u z d l m i s . P a s g e r u s bitininkus susipains su bii gyvenimo gudrybmis, ir pats tapo b i t i n i n k u . 1851 m. pastebjo pastovum tarp kori (8 + 2 mm). Ileido k n y g Bits i r a v i l i a i " . D o m j o s i Italijos b i t m i s i r j a s g a b e n o A m e rikon. S u k o n s t r a v o avil su i k e l i a m a i s r m a i s (44,8 x 23,2 c m ) , k u r i s

g r t a n i o s i p o r a v i m o s i m o t i n l s leif. Bites d a u g i n o dirbtiniais spieiais. D a u g ra i r skait p a s k a i t a s . sigijo v e i o j a m b i t i d . P a g e r i n o k a r n i k o s b i i p o p u l i a c i j i r kt. J a m staigiai m i r u s , m o k y k l a b u vo p e r k e l t a kit viet, o v l i a u u d a r y t a . P i r m o j o b i t i n i n k y s t s m o k y t o j o d a r b a i i r m i n t y s iblso. F . H u b e r i s ( 1 7 5 0 - 1 8 3 1 ) . veicaras. G i m e n e v o j e . N u o p a t m a e n s d o m j o s i g a m t a , k o l e k c i o n a v o v a b z d i u s . 2 0 - m e t i s visikai a p a ko ir bitininkavo bei kr aklas. J a m bites stebti p a d j o B u r n e n a s . K a i p g a m t i n i n k a s p a t v i r t i n o d a u g e l abejoni b i i g y v e n i m e . N u s t a t , k a d b i t s uosls o r g a n a i yra jos antenose. B a n d sklinti b i i m o t i n les, a p r a k o r i s i u v i m ir kt. Sukonstravo (1789) 12 rm knygin (stebjimui) avil. T o d l jis l a i k o m a s v i e n u i r m i n i avili p r a d i n i n k u . P. Prokopoviius (1775-1850). Gim Ukrainoje, Baturine. Baigs K i j e v o d v a s i n s e m i n a r i j , t a r n a v o armijoje. G r s s a v o j a u n e s n i o j o b r o l i o b i t y n e s u s i d o m j o b i t m i s . 1799 m . sigijo 0,3 h a e m s s k l y p e l, i s i k a s e m i n i r p e r i e m s u s t a l i u m i p r i s i g a m i n o avili. T u o

144

145

p a p l i t o p a s a u l y j e k a i p daugiaauktis avilys, o a u t o r i u s - d a u g i a a u k io avilio iradjas. B u v o p r a m i n t a s A m e r i k o s b i t i n i n k t v u " . . Dadanas (1817-1902). G i m Pranczijoje, gyveno JAV. I ma e n s d o m j o s i e m s k i u . D e i m t m e t i s g a v o d o v a n i a u d i n avil su b i t m i s . 1 8 6 3 m. p e r s i k l A m e r i k , i m o k o a n g l kalb. P a g a m i n s i r p a r d a v s 3 2 avilius, sigijo Italijos b i i m o t i n l i . D a u g ra vairiais b i t i n i n k y s t s k l a u s i m a i s . k r f i r m dirbtini k o r i ir bitin i n k a v i m o r e i k m e n g a m y b a i . P a t o b u l i n o L a n g s t r o t o avil. J o s n u s steig u r n a l A m e r i c a n B e e J o u r n a l " . . D a d a n a s patobulino Kvimbio konstrukcijos avil su 4 7 0 x 2 8 6 mm r m a i s . Jis teig, k a d b i i m o t i n l e i , galiniai p a d t i iki 3 0 0 0 k i a u i n l i p e r p a r , k a s d i e n reikia 1600 t i n k a m n a r v e l i . V l i a u veicar a s B e r t r a n a s D a d a n o avil p a t o b u l i n o , p r i t a i k 435 x 300 mm Blato r m u s . T a i p iki i d i e n tebra Dadano-Blato aviliai, k u r i u o s m e s p r a k t i k a i v a d i n a m e D a d a n o , a r b a standartiniais, aviliais. J. Dzieronas (1811-1906). Lenkas. G i m Lovkovicuose. Baigs V r o c l a v o universitet, d i r b o d v a s i n d a r b i r b i t i n i n k a v o , n e s j a s m g o n u o p a t m a e n s . J o tvas taip p a t turjo b i t y n . B i t i n i n k a u d a m a s p a s t e b j o n a u j d a l y k . P i r m a s i s i j atskleid partenogenezs reikm, t r a n a t s i r a d i m ir kt. 1859 m. m e t a p a s t o r i a u s d a r b ir i m a r a y ti a p i e b i t i n i n k y s t . Jis p i r m a s i s p a s i l g a l i m motinli poravimosi kontrol pagal laik. S u k o n s t r a v o d v i e i m avil. P a t i k s l i n o d a u g e l kit k l a u s i m . M i u n c h e n e b u v o irinktas g a r b s d a k t a r u . B i t i n i n k a m s i n o m a s jo p o s a k i s : T i k tiesa - v i s u r ir v i s a d a " . M. Girdvainis (1841-1918). Bitininkysts ir uvininkysts specialistas. G a m t o s m o k s l u s i r a g r o n o m i j 1 8 6 5 - 1 8 7 4 m . s t u d i j a v o L e n k i j o j e . 1 8 7 4 - 1 8 7 5 m . s p e c i a l i z a v o s i S o r b o n o s universitete, Vokietijoje, A n g l i j o j e , L i u k s e m b u r g e . 1875 m . l e n k i r p r a n c z k a l b o m i s P a r y iuje i s p a u s d i n o s a v o studij Bits a n a t o m i j a " , iliustruot g a u s i o m i s j o p a t i e s p i e t o m i s iliustracijomis, k u r i d e d i k a v o L e n k i j o s bitin i n k y s t s tvui J a n u i D z i e r o n u i . Pirmieji M . G i r d v a i n i o d a r b a i a p i e b i t e s i r b i t i n i n k y s t b u v o i s p a u s d i n t i 1872 m . P o z n a n j e i r a b i k o v e (apie b i i k n o s a n d a r , avilius, b i t i n i n k a v i m o r a n k i u s ) . Bits a n a t o m i j a " p a k a r t o t i n a i ileista 1987 m. V a r u v o j e . M. G i r d v a i n i s p i r m a s i s L i e t u v o j e i dirbtinai a p v a i s i n t ikr i a u g i n o seliavas.

A. Titovas (1873-1942). Rusas. Baigs ems kio mokykl, dirbo b i t i n i n k y s t s i n s t r u k t o r i u m i . 1902-aisiais e e r i e m s m e t a m s i v y k o J A V A . R u t o f i r m o n . G r s Kijeve o r g a n i z a v o u r n a l P e l o v o d n y j m i r " . N u o 1921 m . - I z m a i l o v o ( P a m a s k v y j e ) b i t i n i n k y s t s b a n d y m stoties d i r e k t o r i u s . J o iniciatyva p r a d e d a eiti d a u g i a u b i t i n i n k y s t s laikrai: P e l o v o d n o j e d e l o " , P e l o v o d - p r a k t i k " . T o l i m u o s i u o s e R y t u o s e o r g a n i z u o j a s t a m b b i t i n i n k y s t s trest s u 3 6 tkst. b i i e i m . L i e t u v o j e b i t i n i n k a m s i n o m a s k a i p Titovo izoliacinio narvelio bii motinlms autorius. A. Gubinas (1898-1956). Rusas. Baigs Maskvos A , dirbo M a s k v o s b i t i n i n k y s t s b a n d y m stotyje, k u r i p a t s 1922 m . i r k r . N u o 1945 m. b u v o A Bitininkysts katedros vedjas. Tyr bii i e m o j i m , lipin m e d , n u s t a t spirito t i n k a m u m v e r t i n a n t lipi m e d u j e ir kt. P a t e i k bii dresavimo metodik. P a r a p e r 2 0 0 p a v a d i n i m s t r a i p s n i i r k n y g . J o t v a s taip p a t b u v o p r o f e s o r i u s i r bitininkavo, o Aleksandro snus Vadimas - ilgametis T A Bitininkysts k a t e d r o s v e d j a s . A p i m o n d i a " organizacijos v i c e p r e z i d e n t a s . T a i itisa b i t i n i n k m o k s l i n i n k dinastija. E . C a n d e r i s ( 1 8 7 3 - 1 9 5 7 ) . V o k i e t i s . B a i g s E r l e n g e n e universitet, kur laik d i r b o u o s t u o s e k a i p i n s p e k t o r i u s b i o l o g a s . S u s i l p n j u s k l a u s a i , g r o E r l e n g e n o universitet. P r a d j o tyrinti b i t e s ir a p i e j a s rayti. T a p o b i i t y r i m stoties v a d o v u . 1909 m. p i r m a s i s nustat nozematozs suklj ( N o s e m a a p i s Z . ) . T y r i n j o v i s u s b i t i n i n k y s t s k l a u s i m u s i r p a r a a p i e 5 4 0 p a v a d i n i m k n y g b e i s t r a i p s n i . Prof. E. C a n d e r i s s a v o laboratorij iplt iki Bavarijos b i t i n i n k y s t s instituto. M u m s inomas kaip bii biologas. J . K r i i n a s ( 1 8 8 8 - 1 9 7 3 ) . Lietuvis. A u g o M a r i j a m p o l s r . S t e b u liki kaime. ronomins Moksi Liudvinave ir Marijampols Lietuvos valstietijai pradininku. Ilg gimnazijoje. ra vai1 9 1 3 m. P e t e r b u r g e gijo m o k s l i n i o a g r o n o m o kvalifikacij ir t a p o agliteratros laik riomis temomis, rpimomis kaimui. Vliau specializavosi: bitinink y s t t a p o n e tik h o b i , b e t i r v i e n a i p a g r i n d i n i s p e c i a l y b i . A s m e n i k a i s a v o k y j e (18 h a ) p r i i r j o a p i e 10 b i i e i m , o 1 9 2 8 m. prie LA kr mokomj bityn ir j a m d a u g e l m e t v a d o v a vo. Pirmj pasaulin kar profesorius praleido Peterburge, o Antr-

146

147

j - Rusijos gilumoje bei Maskvoje. Rektoriavo L A . V a d o v a v o Sj u n g i n e i M A B i t i n i n k y s t s sekcijai ( 1 9 4 8 - 1 9 5 6 ) , d i r b o K a u n o r . R o k k y j e p i r m i n i n k u . P e r s a v o g y v e n i m p a r a i r ileido p e r 1 0 0 0 p a v a d i n i m k n y g ir s t r a i p s n i , i j - d a u g i a u k a i p 3 0 0 b i t i n i n k y s ts t e m a t i k a . V a d o v a v o 3 0 disertant. D i d i a u s i a s n u o p e l n a s L i e t u v o s b i t i n i n k a m s b u v o Dadano avilio patobulinimas ir pritaikymas ms slygomis. Pareng vadovl Bitininkyst". Vis gyvenim profesorius J. Kriinas nuoirdiai padjo bitininkams disertantams ir darbuotojams, nuolat patarinjo agronominiais klausimais. V. Alpatovas (1898-1979). Rusas. y m u s biologas, bii sistemintojas, u s i e n i o k a l b i n o v a s . P a r a d a u g l e i d i n i a p i e b i t i n i n k y s t . Pirmasis pastebjo bii kitim nuo vietovs. Rekomendavo j bonitavimo metodik. 1948 m. ileido k n y g P o r o d y m e d o n o d n o j p i o l y " . Iaikino bii mityb, bii kaukaziei galimyb apdulkinti raudonj d o b i l i e d u s i r kt. 1 9 6 5 m . irinktas A p i m o n d i a " g a r b s n a r i u . K. Frias ( 1 8 8 6 - 1 9 8 2 ) . Austras. Studijavo V i e n o s ir M i u n c h e n o universitetuose m e d i c i n bei biologij. 1911 m. tapo M i u n c h e n o zoologijos asistentu. I p r a d i tyr u v reakcij vies, vliau s u s i d o m j o b i i p a s a u l i u . Iaikino bii matomas spalvas, o 1920 m. ileido k n y g Bii k a l b a " . 1923 m . j a u b d a m a s profesoriumi, t a m p a M i u n c h e n o zoologijos instituto direktoriumi, o 1973-aisiais j a m s u t e i k i a m a Nobelio premija u etiologijos m o k s l - susikalbjim su b i t m i s " . G. Avetisjanas (1905-1984). Armnas. Gim Aleksandropolyje. Tbilisyje b a i g a g r o n o m i j , o 1929 m. - M a s k v o s T A Z o o t e c h n i j o s f a k u l t e t . 1 9 3 1 - 1 9 3 5 m . v a d o v a v o S j u n g i n i o g y v u l i n i n k y s t s instituto B i i g e n e t i n e i laboratorijai. A p g y n d a k t a r i n disertacij g e n e tikos t e m a . P o A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o , grs i k a r i u o m e n s , d i r b o urnalo Pelovodstvo" vyr. redaktoriumi, po to - T A Bitininkysts k a t e d r o s v e d j u . P r o f e s o r i a u d a m a s p a r u o a p i e 3 0 d i s e r t a n t , p a r a p e r 2 0 0 p a v a d i n i m k n y g i r straipsni. A k t y v i a i d a l y v a v o p e d a g o g i n i a m e g a m t o s a u g o s d a r b e , tarptautinje b i t i n i n k v e i k l o j e , Apimondia" garbs narys. loms autorius. L i e t u v o j e labiausiai i n o m a s k a i p bitininkysts vadovli auktosioms ir specialiosioms ems kio mokyk-

A. Mauricio (1900-1993). Gim Ukrainoje, gyveno Liebefelde (veicarija) i r d i r b o k a i p b o t a n i k e , e n t o m o l o g e bei b i o l o g . B e n d r a v o s u p r o f . O . M o r g e n t a l e r i u . T a p o m e d a u s i n o v e . 1 9 6 5 m . ijusi p e n sij, d a u g r a , p a s k e l b p e r 150 p u b l i k a c i j , i k u r i p a m i n t i n o s : A p i e lipin m e d " ( 1 9 6 5 ) ; M e d i n g i e j i a u g a l a i " ( 1 9 7 4 ) ; M e d u s " , M e d a u s i e d a d u l k i a n a l i z " , A p i e b i i a p n u o d i j i m u s " i r kt. Ilgamet A p i m o n d i a " kongres bei simpozium dalyv ir praneja. Brolis A d o m a s (K. Kehrle) ( 1 8 9 8 - 1 9 9 6 ) . N u o 1907 m. i Vokietijos persikl p a s b e n e d i k t i n u s Bukfasto vienuolyn Anglijoje. K a i p sirguliuojant v i e n a s v i e n u o l i (A. Vanier) pratino sode prie bii. A d o m a s bites p a m i l o , o bitininkyst tapo jo hobi ir profesija. Po P i r m o j o p a s a u linio k a r o Anglijoje u v o apie 9 0 % bii. Dalis atsparesni a k a r a p i d o zei b i i e i m iliko. A d o m a s , kaip v i e n u o l y n o b i t y n o v a d o v a s , m o k d a m a s a n g l i r v o k i e i kalbas, aktyviai d a l y v a v o A p i m o n d i a " k o n g r e s u o s e , vainjo po pasaul ir rinko vairi bii rasi motinles. J bites lygino ir k r y m i n o . G a v o kelet vietini (Mellifera) ir italiei (Ligustica) linij mirni. Kruopiai atrinks vien i j p a l i k o , kuri turjo 9 0 % vietini i r 1 0 % italiei k r a u j o " . Jas p a v a d i n o BuckfastB i e n e " , arba k u n s t Rasse. Bukfastins bits turi tris a u k s o g e l t o n u m o pilvelio tergitus. Pagrindins savybs: atsparios akarapidozei, slyginai taikios, nespietlios, gerai veisiasi erdviuose aviliuose. Pastoviai paveldi f e n o - ir genotipines savybes. Tai pirmoji bii veisl. A n e i n a u , - ra vokietis L. A r m b r u s t e r i s , - pasaulyje kito tokio s u m a n a u s bitininko ir veislininkysts specialisto, k o k s yra brolis A d o m a s . " G . T a r a n o v a s ( 1 9 0 8 - 1 9 8 6 ) . R u s a s . P r o f e s o r i u s , biologijos m o k s l d a k t a r a s , bitininkysts, kaip mokslo, korifjus. Ilgai v a d o v a v o b i i p r i e i r o s i r v e i s i m o t i r i a m a j a m darbui, i p r a d i U k r a i n o j e , b a n d y m stotyje, v l i a u B i t i n i n k y s t s t y r i m o institute ( R y b n o j e ) . J a m v a d o v a u jant, d a u g itirta m a s i k a i k r y m i n a n t vietines bites s u k a u k a z i e t m i s , k u r i a n t p a k e t i n b i t i n i n k y s t , b a n d a n t d a u g i a a u k i u s avilius, b i i m a i t i n i m s i ir kt. P a r a d a u g i a u kaip 4 0 0 p a v a d i n i m k n y g ir s t r a i p s n i , p a r u o p e r 3 0 disertant. Ilgai v a d o v a v o u r n a l u i P e l o v o d s t v o " ( 1 9 4 9 - 1 9 6 0 ) . Iki p a s k u t i n i g y v e n i m o d i e n b u v o m i n t o urnalo skyriaus Atsakymai klausimus" pagrindinis korespondentas. M u m s d a u g i a u i n o m a s kaip biologijos i n o v a s (po C a n d e r i o ) .

148

149

Bitininkavimo bdai
B I T I N I N K A V I M A S SPIEIAIS

ria mellonella). T o k i a s apleistas d r e v e s ivalo g e n i a i ar kiti p a u k i a i . J a s p a r u o i a v l n a u j i e m s s p i e i a m s . T a i p n a m i n s bits sul a u k civilizacijos l a i k , o iplitus v a r o a t o zei, i r p r i k l a u s o m y b s n u o m o g a u s . B e n e p r i m i t y v i a u s i a s m o g a u s civilizuoto bitininkavimo bdas buvo prs, M a o s i o s L i e t u v o s ir e m a i i bitinink. Ilik a p r a y m a i a p i e b i t i n i n k a v i m iaudin i u o s e a v i l i u k u o s e (96 p a v . ) . is b d a s b u vo l a b i a u p a p l i t s v i r i n i u o s e m i k u o s e . P a v a s a r a p s i s k r a i d i u s i o s bits p a m a i t i n a m o s s p a u s t i n i u viriniu m e d u m i , k u r i a m e y r a d u o n e l s , skatinanios bii vystymsi. Nuydjus sodams ir pavasariniams mik u o g a k r m i a m s , b i t s ruoiasi spiesti. Bitininkai p l a n u o d a v o gauti tris spieius: p i r m a l a k ir du su j a u n o m i s m o t i n l m i s . Spieius s u s e m i a n a u j u s i a u d i n i u s avilius. Jie iki r u d e n s sustiprja ir pajgia i n a u d o ti viri m e d u n e . Po to bitininkas tik ketvirtadal e i m pasilieka m e t a m s . P a r e n k a su j a u n o m i s m o t i n l m i s , t.y. antralakius ir turinias d a u g i a u p a v a s a r i n i o m a i s t o . Kit avili k o r i u s ilauo. M e d is u n k i a p e r tinkl, o virin slegia. P a s a k L. P i k i n a i t s - K a z l a u s k i e n s , Lietuvoje XX a. p r a d i o j e J . A m b r a z i e j u s , p a s i s a k y d a m a s prie r m i n i u s avilius i r g i n d a m a s i a u d i n i u s , m o t y v a v o , k a d j apvali lizdo f o r m a yra geriausiai pritaikyta b i i b d u i . a l t o m i s i e m o m i s bits j u o s e s a u g i a u i e m o j a . B I T I N I N K A V I M A S K E L M I N I U O S E A V I L I U O S E 96 PAV. iaudinis avilys

Deiv Austja kaip tikra bii motinl rpinosi, kad eimos kuo daugiau spiest ir stiprt.
I lietuvi mitologijos

K . G . Batlerio d u o m e n i m i s , n a m i n s b i t s e m j e g y v e n a j a u 23 m l n . m e t , o J. K r i i n a s n u r o d o , j o g 15 mirt. m e t . P e r ilg laik o t a r p n a m i n s b i t s i m o k o " g y v e n t i v i s u o m e n i k a i (viena u v i sas, visos u vien). Spietimas - natralus bii eim dauginimosi bdas. Spieiant b i t s a t n a u j i n a s a v o m o t i n l e s . P a b l o g j u s g a n y k l o m s , spieiai s k r e n da toliau g e r e s n e s , taip p r a t s i a s a v o , k a i p ries, e g z i s t a v i m . D r e v j e apsistojs spieius i g y v e n a kelet m e t , kol p a s e n s t a m o t i n l ir koriai. Po to ruoiasi spiesti. P i r m a l a k i s spieius i s k r e n d a s u s e n j a m o t i n l e , kai e i m o j e p i r m a s i s m o t i n l s n a r v e l i s u d e n g i a m a s . J e i g u s p i e i u s i s k r e n d a s u 4 - 5 m e t m o t i n l e , jis d a n i a u s i a netoli t e s k r e n d a - m o t i n l n u k r e n t a ant e m s . S p i e i a u s b i t s be m o t i n l s grta s a v o e i m . Prie spieiaus b i i prisijungia d a r d a u g i a u j a u n , i r antralakis i s k r e n d a j a u s u j a u n a m o t i n l e , kuri s p i e iant ir s u s i p o r u o j a . A p s i g y v e n a nauja, e n e r g i n g a e i m a , pratsianti bii gyvenim. Jeigu pirmalakis spieius nauj buvein pasiekia su senja motin l e , tai ji i a u g i n a b i i kart i e m o j i m u i , o kit v a s a r toki m o t i n l b i t s p a k e i i a t y l i u o j u " b d u . Kai m o t i n l n e p a j g i i a u g i n t i i e m i n i b i i , e i m a n e i g y v e n a - s t a . Tai n a t r a l a u s d a u g i n i m o si d s n i n g u m a i . Ispietusioje e i m o j e lieka kelios m o t i n l i tulels. Bits vis s p i e ia, i r m o t i n i n e i m a susilpnja tiek, k a d n u s i l p u s i s t a . A r b a p a s k u t i n e i m o t i n l e i p o r u o j a n t i s , itinka n e l a i m : j i p a s i k l y s t a , p a g a u n a p a u k t i s , n e s u t i n k a t r a n . Senoji e i m a itranja ir s t a . S i l p n eim a r b a p a l i k t u s b i i l i z d u s s u n a i k i n a didioji v a k o k a n d i s ( Galle-

mogus suvald bit ir liko jos valdovu.

A. Musteikis

Mikin bitininkyst tapo namine, pradjus naudoti kelminius avilius (97 p a v . ) . I p r a d i d a u g i a u b u v o vertikali avili, b e t prim i t y v s b i t i n i n k a v i m o b d a i s u s i f o r m a v o g u l s t i n i u o s e aviliuose (kaladse).

150

151

kurs

proga

buvo

patobulintas

varavinis

avilys

(rmeliai

2 8 0 x 4 6 0 m m ) i r p a v a d i n t a s L i e p a " . J o lizde tilpo 1 4 ( 3 3 0 x 4 0 0 m m ) , magazine - 1 1 rmeli. T o k s avilys 1 9 1 8 m . b u v o d a r p a t o b u l i n t a s i r p l a t i n a m a s Kreting o s b i t i n i n k d r a u g i j o s B i t " . B i t i n i n k a v i m j a m e graiai a p r a v i e n u o l i s , b i t i n i n k y s t s k u r s m o k y t o j a s tvas J e r o n i m a s P e k a i t i s k n y g e l j e B i t i n i n k a s " (Til, 1 9 2 1 ) . A n t r o j e r u g p j i o p u s j e L i e p o s " aviliuose i e m a i p a l i e k a m i 4 - 7 r m e l i a i . M e d a u s j u o s e turi b t i a p i e 1 2 - 1 6 kg. Ties l a k o m i s , t.y. lizdo v i d u r y j e , turi b t i p i l n e s n koriai, o o n u o s e - m e d a u s k i e k m a i a u . B i i d u o n e l s turi b t i v i s u o s e k o r i u o s e , y p a c e n t r i n i u o s e , p a v a s a r i n i a m s p e r a m s . K o r i a p a i o s e turi b t i tui n a r v e l i b i t m s i e m sulsti. B i t i n i n k a v i m g u l s t i n i u o s e aviliuose p u i k i a i a p r a S . D a u k a n t a s ( 1 8 4 8 ) . J i s n u r o d d u b d u s . P i r m u o j u , kuris b u v o labiausiai iplits, b i t i n i n k a i i k i e k v i e n o s b i i e i m o s i p j a u d a v o dal k o r i s u m e d u m i , o dal p a l i k d a v o i e m a i . P a p r a s t a i v i e n e r i a i s m e t a i s k o r i u s p j a u d a v o avilio k o j o s e , kitais - galvoje. T a i p bits i l i k d a v o g y v o s ligi p a v a s a r i o i r kitais m e t a i s v l p r i p i l d y d a v o s a v o lizd k o r i i r m e d a u s . Kai m e d a u s palikdavo per maai, bits iem imirdavo. Apie maitin i m cukrumi tuo laiku niekas neinojo. A n t r u o j u atveju i e m a i b u v o p a l i e k a m o s stipriausios b i i eim o s : i j visai n e i m d a v o nei k o r i , nei m e d a u s . S i l p n a s e i m a s visai i n a i k i n d a v o : p a s i i m d a v o m e d i r v a k . Stiprios (veislins) e i m o s kitais m e t a i s i l e i s d a v o p a k a n k a m a i spiei, k u r i u o s t a l p i n d a v o p e r n a i itutintus avilius. T a i a u is b d a s n e b u v o p o p u l i a r u s gal dl prietar, jog bites naikinti nevalia. AVILYS L I E P A " J e i g u k o r i u o s e m a i s t o p a k a n k a , tai jie p a k e l i a m i m e d u v ( m a g a z i n ) . T a i p a p a i o j e s u s i d a r o didelis izoliacinis o r o tarpas. Kai k o r i u o s e m a i s t o t r k s t a , jie p a l i e k a m i lizde, o viruje, t.y. m e d u v j e p a l i e k a m i 4 - 5 p i l n i r m e l i a i . Bits, b a i g u s i o s m a i s t lizdo k o r i u o s e , i m a j i m e d u v s . Bii eimoms, neturinioms po meduneio pakankamai m e d a u s , reikia d u o t i tirto (2 d a l y s c u k r a u s i t i r p i n a m a 1 dalyje v a n d e n s ) sir u p o . j t i n k a lainti salicilo, v y n u o g i ar citrinos r g t i e s , k a d skystis n e s i k r i s t a l i z u o t . S i r u p g e r i a u s i a d u o t i p r o lizdo v i r d i d e s n s talpos ( 2 - 3 1) stikl a i n i u o s e . Jie u r i a m i s u l a p i n t a d r o b e ir apversti d e d a m i ant d v i e j p a g a l i u k . M a i s t tikslinga s u m a i t i n t i p e r 2 - 3 k a r t u s . K o r i u s s u neisiritusiais p e r a i s g e r i a u s i a p r i s t u m t i p r i e p a r u o t o i e m o t i l i z d o . P e r a m s isiritus, koriai s u dalimi m e d a u s i viraus i i m a m i i r s a u g o m i iki p a v a s a r i o . A v i l i l a k o s s u s i a u r i n a m o s m a d a u g iki p l a t a k o s p l o i o , b e t abi p a l i e k a m o s atviros. P r a s i d e d a n t a l n o m s , lizdai a p i l t i n a m i i a u d a i s , i e n u a r s a m a n o m i s . U v e r i a m i avili prielakiai. i e m d u k a r t u s p e r m n e s reikia patikrinti avilius: a r n r a lizd u o s e p e l i , a r b i t m s n e p e r ilta. J e i g u girdti b i i i m a s , v a d i n a s i , j o m s t v a n k u . R e i k i a praplsti lak i r k e l i o m s v a l a n d o m s ats t u m t i onin a p i l t i n i m .

Pamilkim bitininkavim visu savimi, t.y. visu protu, visa valia, visu savo a.
J. Pekaitis

L i e t u v o j e X X a m i a u s p r a d i o j e plito lenkiki, vertikaliais r m e liais aviliai. L i u b a v e 1 9 1 4 m . liepos m n e s s u r e n g t b i t i n i n k y s t s

152

153

J . P e k a i t i s n u r o d o , k a d i e m bites g a l i m a laikyti i r i a u d k g y je. Taiau nenurodo, kaip apsaugoti jas n u o peli. K a i orai g e r o k a i atyla ( b a l a n d i o m n . ) , reikia plsti l i z d u s i o n p r i d e d a n t p o v i e n a r d u p a s i t u s k o r i u s . Jie d e d a m i u d e n g i a m j k o r i . V l i a u n a u d o j a m i i r dirbtiniai koriai. K a i lizdas ipleiam a s iki 9 k o r i i r b i t s turi 4 - 5 k o r i u s s u p e r a i s , d e d a m a m e d u v s u emais rmeliais. I pradi m e d u v dedami 5 - 6 rmeliai. Vliau ji i p l e i a m a p e r vis lizd. T o k s p l t i m a s a p s a u g o i r n u o s p i e t i m o n u o t a i k o s . L i e p o s m n e s visikai a t i d a r o m o s abi l a k o s , k a d a v i l y s geriau vdintsi. K a i m e d u v j e k o r i u k a i p r a d e d a m i d e n g t i , j u o s reikia isukti a r b a p e r k e l t i m e d u v t e i m , k u r i o s e jos p u s t u t s , o i j t u i u s k o r i u s p a s t a t y t i i i m t j viet. J . P e k a i t i s p a v a s a r r e k o m e n d u o j a ilyginti b i i e i m s t i p r u m . S i l p n e s n e s e i m a s p a t a r i a stiprinti stipresnij sskaita. T a i a u stipr i a u s i u s b i i s p i e i u s , - r a o jis, - p r i v a l o b i t i n i n k a s labiausiai m y l ti. T o d l i stipriausi n i e k a d p a v a s a r n e s i i m a n e i p e r , nei m e d a u s , nei bii." Viena i pasiteisinusi priemoni yra avili sukeitimas vietomis. Tai atliekama sault vidurdien. Silpnesniojo avilio motinl patariama vienai dienai udaryti narvelin. eim, kuri iiemoja su 1 - 2 koriais, reikia jungti su kita silpna eima. S u j u n g i a m a vakare, kuomet bits taikesns. Prijungiamos eimos motinl paalinama. Bits a p r k o m o s arba aplakstomos cukraus sirupu. Jeig u p r i j u n g i a m a s n a u j a s ( a n k s t y v a s ) s p i e i u s , tai a p s a u g o s p r i e m o ns nereikalingos, nes tokio spieiaus bits taikios, mat turi medaus atsarg. N o r i n t p a t a i s y t i t r a n i n e i m , p a s a k a u t o r i a u s , geriausia d u o t i a t s a r g i n m o t i n l . J o s neturint, b i t m s n a l a i t m s reikia k a s s a v a i t duoti neudengt per kor, o siuvamus gelbjimosi narvelius ilauyti. G e g u s m n e s , kai b i t y n e atsiranda t r a n , i n o r m a l i o s e i m o s traninei e i m a i p e r k e l i a m a m o t i n l , o i j o s g r i n a m a g e l b j i m o s i m o t i n l s tulel. B i i m o t i n l e s J . P e k a i t i s r e k o m e n d u o j a keisti n e r e i a u k a i p treji m e t a i . A p i e dirbtin m o t i n l i a u g i n i m n e r a o . P a t a r i a p a r i n k -

t i v i e n kit avil s u d a r b i o m i s i r n e p i k t o m i s b i t m i s , i k u r i tenka paalinti motinles. Po 8 par sugauti keistinose eimose motinl e s i r j o m s a t i d u o t i d e n g t a s m o t i n l i tuleles. P o k e l i d i e n p a t i k r i n a m a . J e i g u y r a m o t i n l i l o p e l i , jie p a n a i k i n a m i . M o t i n l m s poruojantis, naudinga eimoms duoti po kor su jaunais perais. A n o t J . P e k a i i o , j a u n p e r d j i m a s n a u d i n g a s v i s a d a , k a i tik eimoje jie pasibaigia. eimos daugintinos natraliais spieiais. Spieiai, rao J. Pekaitis, - priskaitoma bitininkams prie linksmiausi gyvenime v a l a n d . " Jis silo vien bitynlio p u s skirti s p i e i a m s , antr - m e d a u s g a m y b a i . Apie eim privertim, k a d ruotsi spiesti, n e r a o . P i r m a l a k i u s s p i e i u s p a t a r i a s u l e i s t i n a u j u s a v i l i u s , o a n t r a l a k i u s ( d a i n i u s ) s i l o p a l a i k y t i iki v a k a r o , n e s d i e n l e i d i a n t p a b g a . D a u g i a u kaip du spieius i vieno avilio nepataria turti (pragaitinga). Norint, kad i to paties avilio daugiau spiest, po ispietimo spiei reikia pastatyti spietusiojo vieton, o senj, p r i e tai i l a u i u s m o t i n l i n a r v e l i u s , - n a u j o n v i e t o n . V l y v u s s p i e i u s g e r i a u s i a g r i n t i a t g a l , p r i e tai p a a l i n u s v i s a s m o t i n li tuleles. Meduneiui pasibaigus, bits ruoiamos iemai. Koriai su m e d u m i i s u k a m i a r b a s u t r u p i n t i d e d a m i a n t rties, k a d m e d u s i t e k t ind. S e n i k o r i a i ( v a k o aliava) p e r d i r b a m i . a l i a v a d e d a m a e m a l i u o t a n p u o d a n , u p i l a m a v a n d e n i u i r ltai k a i t i n a m a , iki u v i r s . Itirpusi m a s s u p i l a m a s u l a p i n t m a i i u k ( p a n a s r m a i ) ir tarp d v i e j l e n t s p a u d i a m a . Retkariais m a i a s p e r p i l a m a s v e r d a n i u v a n d e n i u . I s p a u d o s a n t r kart u v i r i n a m o s i r p a k a r t o t i n a i s p a u d i a m o s . Itirps v a k a s p a p i l d o m a i i l y d o m a s , s u p i l a m a s p a s d y t u v a n d e n i u s u l a p i n t i n d i r p a l i e k a m a s sustingti. A, - rao J. Pekaitis apie n a u d i n g u m bitininkauti L i e p o s " aviliuose, - 1913 metais, kurie buvo bitininkavimui nepalanks, gav a u i i t a l i e i ( v a l a k ) b i i a v i l i o a p i e 2 p d u s (33,3 k g ) m e d a u s , o i p a n a a u s s t i p r u m o m s i k i - tik v i e n p d . 1 9 1 4 m e t a i s , p a togiais bitininkavimui, g a v a u i valakini apie 4 p d u s (65,5 kg) medaus."

154

155

 s i m i n t i n a , k a d a u t o r i u s io i m t m e i o p r a d i o j e , k u o m e t b i t m s ganyklos b u v o turtingesns, pripaino papildomo bii maitinimo r e i k m j p r o d u k t y v u m u i . Bits y r a d o s n i o s d o s n i e m s , " - t e i g jis. C i a p a t n u r o d o , k a d 1 9 1 4 m . i 3 savaites m a i t i n t o v i e n o avilio g a v o 160 s v a r (65,4 k g ) m e d a u s i r d a r p a d a r spiei. 1917 m . i n e p e n t p a v a s a r spiei g a v o po v i e n p d , o i p e n t - po 90 s v a r (36,8 k g ) m e d a u s . JONO KRIINO

s e (435 x 3 0 0 m m ) , t.y. D a d a n o a v i l i u o s e . " P a s a k J . K r i i n o , bitininkavimo skm daugiausia priklauso nuo painimo pai bii ir nuo s u g e b j i m o j a s t i n k a m a i tvarkyti. T i n k a m a s avilys t d a r b tik p a lengvina. N a u j j D a d a n o iltj avil s u d a r dvi s k r y n i o s : o r i n s u stogeliu i r v i d i n s u m e d u v e (98 p a v . ) . L i z d e gali tilpti 1 8 s t a n d a r t i n i r m e li i r d v i m e d u v s . J e i g u m e d u v s r m e l i n e b u v o , j u o s a t s t o d a v o d v i g u b o s m e d u v s . P a t s avilys s v r a p i e 8 0 k g i r k a i n a v o iki 4 5 L t (tuometin m e d a u s kaina b u v o apie 2 Lt). J. Kriino n u o m o n e , bitininkas kitiems m e t a m s turi ruotis nuo imeio meduneio pabaigos. Pagrindin skmingo iemojimo s l y g a - jauna motinl, jaunos bits ir tinkamas maistas. Ypating d m e s jis skyr t i n k a m o m s m o t i n l m s iauginti. Geriausias l a i k a s m o t i n l e i k e i s t i - t a r p l i e p o s 15 ir r u g p j i o 1 d i e n o s , k o l dar yra meduneis. Tokios motinls suspja priauginti iemini bii. Naujoji motinl atiduodama eimai ivirintame Titovo izoliaciniame narvelyje. Prie d e d a n t motinl avil, senoji s u g a u n a m a . Narvel su motinle reikia pastatyti ant rmeli viraus. Bites reikt pamaitinti, kad b t ramesns. Kit dien apie 10 valand atsargiai atidengiamas utiesalas ir irima, kaip su motinle elgiasi bits. Jeigu narvel apgulusios ir ramios - motinl nori priimti. T a d a a t i d a r o m a s narvelis ir jo anga ulipinama k a n d i tela. Bits maist sugrauia ir motinl isiveda. Kai prie narvelio bii n e b n a arba jos piktos, - motinls nenori priimti. Perirint lizdas, gelbjimosi lopeliai paalinami, narvelis p a l i e k a m a s kitai dienai. Meduneiui pasibaigus, n u i m a m o s ir meduvs. Vidutinio stiprumo e i m o j e turi likti ne m a i a u k a i p 10, o stiprioje - 15 kg m e d a u s . D a n i a u s i a i b i i tirtai a p t p t u o s e k o r i u o s e p a l i e k a m a 1 0 - 1 2 k g , o k i t a s u d e n g t a s k o r i u o s e m e d u s l a i k o m a s s a n d l y j e iki p a v a s a r i o . M e d u s s e n e s n i u o s e k o r i u o s e l a b i a u c u k r u o j a s i , p a l i e k a m i viesiai r u di k o r i a i . G e r i k o r i a i s u p e r a i s s t a t o m i avilio v i d u r y j e p r i e a i s l a k . P a s k u i i o n s t a t o m i k o r i a i s u m e d u m i i r d u o n e l e . Prie l i z d o s k i r i a m j (diafragm) statomi blogesni koriai su perais, kurie vliau iimami.

BITININKAVIMAS

Meil darbui, meil mogui, gamtai buvo tyli ir giliai sukaupta.

P. Vasinauskas

D a u g m e t d i r b d a m a s su vairiais aviliais, - ra J. K r i i n a s , galvojau apie didesnius p a t o g u m u s bitininkui ir geresnes slygas bit m s . P o i l g a m e i o teorinio s t u d i j a v i m o i r p r a k t i k o d a r b o p r i j a u p r i e s i l o m o n a u j o D a d a n o avilio dviej v a r i a n t i r j u o s e b i t i n i n k a v i m o . D r s t u patarti L i e t u v o s b i t i n i n k a m s b i t e s laikyti e m a r m i u o - ' , . , < .

880

156

157

L i k u s i e j i (su n e u d e n g t u m e d u m i ) i k e l i a m i u l i z d o - i j m e d b i t s i s i n e . R u g s j o p a b a i g o j e n e p a t a r i a m a keisti n e i l i z d o p a d ties, n e i l a k o s , n e i k o r i i d s t y m o t v a r k o s . A p i e r u g s j o 2 0 d., k a i l i z d e p e r a i b e v e i k i s i b a i g i a , reikia b i t m s d u o t i 5 - 6 k g tirto c u k raus sirupo. L i p i m e d taip p a t reikia pakeisti c u k r a u s s i r u p u , k u r g a l i m a supilti k o r i u s ir p a s t a t y t i u lizdo s k i r i a m j . Isyk d u o d a m a iki 8 kg. Kai naktys atla, naujuose D a d a n o aviliuose stumiami antrieji dugnai. A n t lak u d e d a m i varteliai. U lizdo skiriamj guldomi maiai su pelais. Lizd reikia udengti variu a u d e k l u ar maiu. Po audeklu skersai rm udedamas pagaliukas, kad bits galt lankyti tarpkorius. Lizdo k a m p e paliekama ventiliacija tiesiog atveriamas audeklo kampas. Ant audeklo g u l d o m a s mai a s s u p e l a i s , o a n t j o iki s t o g o k e m a m i i a u d a i . V l i a u u d a r o m a s prielakis. Lauke iemojanioms bitms nereikia papildomos prieiros, pak a n k a k a r t k a r t m i s patikrinti avili b k l . P a v a s a r i o d a r b a i p r a s i d e d a , kai bits a p s i s k r a i d o . T a i s u t a m p a s u blindi ydjimu ar truput anksiau. Apsiskraidymo dien bitinink a s t u r t stebti i r j i s i v a l y m . T avili, k u r i b i t s a p s i s k r a i d , reikia n u v a l y t i d u g n u s , i t r a u k u s j u o s l a u k a n . N e g y v o s b i t s u k a s a m o s . K o r i trupinliai s u r e n k a m i . Jei k a m o s d r g n o s , j a s reikia idiovinti arba pakeisti sausomis. Kam sumainti negalima. Lakas t e n k a susiaurinti, k a d likt 2 - 3 b i t m s plyelis, i r p r i d e n g t i l e n t u t m i s n u o tiesiogini s a u l s s p i n d u l i . P i r m kart lizdas a p i r i m a s , kai i t i e s atyla (apie 1 5 C ) , n e v j u o t i r s a u l t d i e n . Jei b i t s a p t u p i a 5 - 6 k o r i u s , e i m a v i d u t i n . S i l p n a s e i m a s reikia prijungti p r i e k i t e i m . K a d b i t s n e s i l p t , reikia p a s i r p i n t i v a n d e n i u . N a u d i n g a d u o t i k o r s u v i d u t i n i o s t i p r u m o c u k r a u s s i r u p u . V a n d e n s a t s a r g o s avilyje b i t e s a p s a u g o i r n u o g e g u i n s ligos. A p i r i n t avilius, k a i k u r i o s e e i m o s e n e b n a p e r . T i k r i n a n t n a u d i n g a d u o t i ilto c u k r a u s s i r u p o , o p o 8 - 9 d i e n p a k a r t o t i n a i p a tikrinti. J e i g u p e r n e a t s i r a n d a , e i m reikia j u n g t i s u kita.

J . K r i i n o n u o m o n e , stiprinti silpnas e i m a s kit avili d e n g t a i s p e r a i s n e a p s i m o k a . T o k i a p a g a l b a n r a efektyvi, n e s e i m o s s i l p n u mas daniausiai priklauso nuo blogos motinls. A p i r j u s l i z d u s , u t i e s i a m a s a u d e k l a s , ant jo - keli s l u o k s n i a i laikrai ir apiltinamasis maias. Popierius pagerina ilumos izoliacij. A n t r k a r t lizdai a p i r i m i p o savaits. S u s t i p r j u s i o m s eim o m s tarp k o r i s u p e r a i s i r d u o n e l e s t a t o m i v i e s s p e r n a i pasiti koriai. V l i a u a p i r i m a k a s savait. T i k j a u d e d a m i dirbtiniai k o riai. Dirbtinio korio ploktel statoma prie korio su perais arba vienu koriu ariau, kad maiau atalt lizdas. P a s i t a s k o r y s p e r k e l i a m a s p r i e p e r , o j o v i e t o n s t a t o m a s n a u j a s . Tiktai b i r e l i o m n e s s t i p r i o m s e i m o m s i s y k g a l i m a d u o t i 2 dirbtinius k o r i u s : v i e n v i e n a m e l i z d o o n e , k i t - k i t a m e p r i e p e r . P a p r a s t a i viess koriai k e l i a m i l i z d o v i d u r , o p e r n y k i a i su t r a n a k u t m i s i k e l i a m i k r a t u s , k a d r u d e n j u o s b e k l i i b t g a l i m a paalinti. K a d e i m a n e s p i e s t , m o t i n l m s turi n e p r i t r k t i v i e t o s k i a u i n l i a m s dti i r l i z d b t i n a p a k a n k a m a i vdinti. J . K r i i n a s teig, k a d labai svarbu perstatinti korius su kiauinliais ir lervutmis kori su dengtais perais tarpus. M a t isiritusios j a u n o s b i t s 1 - 2 d i e n a s t u p i ant s a v k o r i . T a i p j o s a p s u n k i n a d a r b , tarpkoriai s i l p n i a u v d i n a m i , skatinamas spietimas. K a i p l e i a n t l i z d u s , s t a t o m i p a s k u t i n i a i d u koriai, t u o j a u reikia u d t i ir m e d u v e s . P a t a r t i n a su p a s i t a i s koriais, o j n e t u r i n t , galima iem susikomplektuoti i virutini lizdo kori dali. Neturint p a s i t , n a u d o t i n i dirbtiniai koriai. M e d u v j e reikia v e n g t i t r a n k o ri, n e s j i e vilioja m o t i n l . J meduv bits leidiamos pro viename gale atverst daromos audekl lakos. (2-3 tarpkorius). Meduv taip pat uklojama. Visikai ati-

P a s a k J . K r i i n o , L i e t u v o j e didysis m e d u n e i s tsiasi kelet dien . T o d l j gali i n a u d o t i b i t s , k u r i o s p r a d t o s a u g i n t i a p i e g e g u s 1 0 - 1 5 d i e n . S t i p r i e i m b i t s p e r d i e n gali pripilti 8 - 1 2 m e d u v s k o r e l i . D o t n u v o j e - A k a d e m i j o j e 1928 m . labai stipri b i i e i m a p e r d i e n p a r n e 7,5 k g m a i s t o . D i d i o j o m e d u n e i o m e t u p a t a r t i n a k i e k v i e n o s d i e n o s p a v a k a r y j e patikrinti m e d u v e s . J e i g u j a u kratuti-

158

159

n i u o s e r m e l i u o s e y r a p o t r u p u t m e d a u s , tai reikia dti a n t r m e d u v . J g e r i a u dti p o p i r m j a . M e d u s s u k a m a s m e d u n e i o p a b a i g o j e . Kuo medus avilyje ilgiau laikomas, tuo geriau subrsta ir bna skanesnis. S t o k o j a n t m e d u v i k o r i , p r a d t u s d e n g t i t e n k a isukti i r v l g r i n ti b i t m s . J. Kriinas patar, kad kiekvienam bitininkui saviems reikalams naudinga auginti motinles paiam. Reikia pasirinkti produkt y v i e i m , k u r i l i n k u s i spiesti. T o k i a b n a g e r a a u k l , n e s u a u g i n a d a u g i r g e r m o t i n l i . e i m o s m o t i n l turi b t i n e s e n e s n k a i p d v e j m e t . A u k l s l i z d a s p l e i a m a s k a i p i r k i t e i m , tik j a i d u o d a m a i kit eim dengt per. Lizd pltimo pabaigoje pastarasis nebeubaigiamas m e d u v e , o bits pamaitinamos. Jos pradeda siti spietimo lopelius. T u o m e t motinl paalinama. Po 7 dien beveik visi perai b n a udengti ir nra i ko auginti gelbjimosi motinli. Motinli narveliai ar net tulels sunaikinami ir d u o d a mi auginti veislins eimos paruoti perai. Juos rekomenduojama duoti korio ipjovoje, kurioje kas 3 - 4 lervuts iretinamos. Paliktus narvelius reikt patrumpinti ir praplsti skutimosi peiliuku. eima - motinli augintoja p a m a i t i n a m a . 7 paras lizdas p a l i e k a m a s ramybje. Deimt dien dengtos motinli tulels p e r k e l i a m o s izoliacinius narvelius leidiant ir po 4 - 5 bites. Po 2 - 3 par motinl s isiris. M o t i n l e s keisti g e r i a u s i a s e n p a a l i n a n t i r t u o j a u p a t duodant nauj. J. Kriinas, kalbdamas apie bii p o r d u k t y v u m , ra, kad vidutinikai kasmet vienas rminis avilys Lietuvoje duoda apie 5 kg m e d a u s . Labiau prityr bitininkai gauna vidutinikai po 16 kg. Yra a t v e j , k a i i a v i l i o g a u t a 3 0 - 7 0 kg. J a m p a i a m D o t n u v o s s l y g o m i s por m e t erdviuose dadanuose i eimos pavyko gauti po 80 kg medaus.

B I T I N I N K A V I M A S D A U G I A A U K I U O S E A V I L I U O S E

O visa kita - laas jroj. Aiku, Be lao irgi kai kada sunku. Prineim avilin koriams ir vako, Ir daug medaus meduneio metu.
E. M i e e l a i t i s

Daugiaaukiai aviliai Lietuvoje inomi j a u n u o 1960 m. Bitininkauj a n t d a u g i a a u k i u o s e aviliuose (aukte - 10 rmeli, 4 3 5 x 2 3 0 m m ) (99 p a v . ) , s u t a u p o m a d a u g laiko, v i e n a s gali priirti d a u g i a u b i i e i m , tinka laikyti bites bitidse, n e s lizdai p l e i a m i ne atskirais k o riais, o s u k o m p l e k t u o t a i s a u k t a i s . K a i k a s d a u g i a a u k i u s avilius g a m i n a d v i g u b o m i s s i e n e l m i s ; kiti i e m a i s u d e d a s p e c i a l i u s d k l u s , laiko bitidse. P a t e i k i a m a tipin bii laikymo technologija. Lietuvoje bits iemoja viename aukte, tik t a r p d u g n o i r a u k t o d e d a m o s m e d u v s a r b a s p e c i a l s graiai. T u r d a m o s po rmeliais laisvos erdvs, bits geriau iemoja. iemojimas dviejuose auktuose - retas atvejis. Kai kuri mokslinink suformavus slygos daugiaaukio duomenimis, avilio lizd

p e r d u a u k t u s , b i t m s s u s i d a r o idealios tarpusavyje bendrauti tarpukor i u o s e . T a i a u itai b d i n g a tik p i e t i n m s v i e t o v m s , k u r n r a alt i e m . a l t a m e klimate apatinio aukto bits nepereina

'

<.*

'<!. '

' l . i ' l o '

j,l

I I '

p e r 2 cm a p a t i n i o a u k t o r m e l i o v i r u t i n sijel, 1 cm t a r p t a r p r m ir virutinio a u k t o r m o a p a t i n ( 1 c m ) sijel. B e to, b i t m s t e n k a apiltinti i b e r e i k a l i n g e r d 99 P A V . Daugiaauktis avilys

<M- .

<I J

-*

'

'

- . . ' i r ' , - ' , .

' ,H' - '

'

" , ! ' , . ' (

, S

160

161

v . O s p u s t e l j u s s t i p r e s n i a m altukui, k a m u o l y s n e p e r e i n a virutin aukt. P a v a s a r , p o b i i a p s i s k r a i d y m o , avili d u g n a i k e i i a m i v a r i a i s , p a t i k r i n a m a , ar y r a p e r . O i e m o j u s i o m s d v i e j u o s e a u k t u o s e a p a t i n i a i a u k t a i laikinai p a a l i n a m i . O b e l y d j i m o p r a d i o j e eim o m s (kai k u r i o m s g a l i m a i r a n k s i a u ) , k u r i o s gerai a p t u p i a 1 0 k o ri, u d e d a m i antri a u k t a i (100 p a v . b ) . Jie f o r m u o j a m i i 5 p a s i t ir 5 d i r b t i n i k o r i . t u i u s k o r i u s tikslinga pilti po t r u p u t c u k r a u s s i r u p o , k a d j u o s e b i t s n o r i a u a p s i g y v e n t . K a i j o s p e r e i n a antr a u k t , a u k t a i s u k e i i a m i v i e t o m i s (100 p a v . c ) : b i t s , p e r n e d a mos i apaios maist, skatina eimos augim. Pagrindinio m e d u n e i o m e t u a n t v i r a u s d e d a m i tretieji a u k t a i , p r i e tai a t k e l tus a p a t i n i u s v i e t o m i s . Trij a u k t k o r i p l o t a s b e v e i k p r i l y g s t a e i o l i k a r m i o avilio s u m e d u v e k o r i plotui. K a i k a s vietoj treij a u k t n a u d o j a m e d u v e s (101 p a v . ) , b e t p r i e tai vir a n t r o j o a u k t o u d e d a bitin tvorel. M e d u n e i o p a b a i g o j e p i r m a j a m e aukte b n a perai ir d u o n e l , antr a j a m e - perai ir m e d u s , treiajame (ar m e d u v s e ) - m e d u s i m i m u i . P r i e r u o i a n t b i t e s veti d o b i l sekiojus ar v i r y n u s , s t i p r i o m s e i m o m s u d e d a m i tretieji a u k t a i s u tuiais (isuktais) koriais. Silpnesns eimos v e a m o s su dviem auktais. P a r v e u s i v i r i a r r a u d o n j d o b i l s k l o j , p a l i e k a m i tik a p a tiniai a u k t a i . S u m a i t i n a m a 8 - 1 0 k g c u k r a u s s i r u p o . Bits p a r u o i a m o s iemai. M o t i n l e s pakeisti n e s u d t i n g a . K u o m e t b i t s a p g y v e n d i n a a b u a u k t u s , jie a t i t v e r i a m i aklina (horizontalia) l i z d o s k i r i a m j a . M o t i n l p a l i e k a m a a p a t i n i a m e a u k t e , o antrasis a p s u k a m a s 180 k a m p u .

J a m d u o d a m a m o t i n l a r b a s u b r e n d u s i tulel. L a u k o b i t s grta apai, e i m a stiprj a . T u o m e t ji ir l e i d i a m a antrj a u k t . Kai virutiniame aukte motinl susiporuoj a i r p r a d e d a v y s t y t i s , g a l i m a plsti i r j. N o rint e f e k t y v i a i i n a u d o t i m e d u n e , aklina lizdo skiriamoji paalinama. Motinls savo likim isisprendia paios, daniausiai jaun o s i o s n a u d a i . T a i a k i v a i z d u (jeigu v i e n a i j b u v o e n k l i n t a ) , ant l a k o s u d j u s trangaud. Kai kas meduneio pradioje i virutini a u k t n e d e n g t u s p e r u s p e r k e l i a a p a i, o tuius - vir. M s alies slygomis (LI d u o m e n i m i s ) daugiaaukiuose aviliuose m e d a u s produkcija nepadidja. Danai s o d ydjimo m e t u orai atla, o tai neigiamai veikia bii vystymsi. B I T I N I N K A V I M A S D V I A U K I U O S E A V I L I U O S E

Ir idinio dmai kvepia Tvyne, Ir pauktis vir pievos pakyla. Ir bits avil skrenda ir skrenda. Ir kvepia medum ms sodas.
]. Nekroius

D v i a u k i u s avilius m g s t a b i t i n i n k a i , p r i p a s t a n t y s tik v i e n m a t m e n s t a n d a r t i n i u s r m e l i u s . B e to, antrieji a u k t a i tinka atsargin i a m s k o r i a m s laikyti i e m , j u o s d e z i n f e k u o t i . B i t i n i n k a v i m o techn o l o g i j a n e s u d t i n g a . P a v a s a r , kai p o i e m o s a u k t a s visikai iple i a m a s i r b i t s turi 8 - 9 k o r i u s p e r (102 p a v . , a ) , d e d a m a s i s antrasis a u k t a s (b). j p e r k e l i a m i du koriai su v a i r a u s a m i a u s p e r a i s ir du s u m a i s t u b e i s k y s t u c u k r a u s s i r u p u . T o l i a u antrasis a u k t a s p l e i a m a s prastai dirbtiniais koriais. M e d u n e i o p r a d i o j e antrj a u k t

163

B i t i d d v i a , d v i g u b o m i s s i e n o m i s (104 p a v . ) . Aviliai - d a u g i a a u k i a i , 4 9 c m ilgio i r 3 5 c m ploio. P a g a m i n t i i eglini l e n t (jos i l t e s n s ) . A v i l i o k o m p l e k t a s - 7 auktai. P e r vis avilio d u g n ir l a u k , ir avilio v i d i t r a u k i a m a s k a m t i s . A v i l y s p e r v i s a u k t u d e n g i a m a s l u b e l m i s a r b a m a i t i n t u v e . Koriai idstyti v e i m o k r y p t i m i , t.y. galais. Avilio aukte telpa 8 standartinio avilio meduvs rmeliai (435 x 145 m m ) . Jie be skirtuk, virutins sijels suplonintos iki 10 m m . P r i e p a t b i i a p s i s k r a i d y m avili d u g n k a m i a i b i t i d s v i d u d a r o m i , o i l a u k o p u s s , atvertus p r i e l a k i u s , a t i d a r o m i , p a l i e k a n t a p i e 8 c m p l o i o a n g a s . B i t m s a p s i s k r a i d i u s , kit d i e n a p i r i m i lizdai. A n k s t i r y t i i m a m i l a k k a m i a i . Bits, p a j u t u s i o s alto o r o s r o v , traukiasi v i r p r i e p e r , p a l i k d a m o s l a i s v u s a p a t i n i u s k o r i u s . P o t o n u v a l o m i d u g n a i , i i m a m i apatiniai a u k t a i s u s e n a i s k o r i a i s . N u s t a t o m a s e i m o s s t i p r u m a s , m a i s t o kiekis (sveriant a u k t u s ) . Jei p a l i k t u o s e d v i e j u o s e a u k t u o s e y r a 8 - 1 0 k g m a i s t o , j o e i m a i pakaks. Radus maiau, papildomai maitinama cukraus sirupu. T r a n i n s e i m o s j u n g i a m o s prie silpnesni. A n t s i l p n e s n s u t i e s i a m a s laikratis i r u k e l i a m a j u n g i a m a e i m a . Bits, p r a g r a u u s i o s laikrat, susijungia. J o s m a i a u eikvoja m a i s t o i r p a v a s a r s p a r i a u a u g a , kai bitidje y r a 1 5 - 1 8 C t e m p e r a t r a . Bitidei p a i l d y t i g a l i m a n a u d o t i elektrinius i l d y m o prietaisus. P e r 2 - 3 s a v a i t e s p o a p s i s k r a i d y m o p e r a i u i m a a b u a u k t u s . N a u j i a u k t a i vis laik d e d a m i ant v i r a u s : a p a i o j e v i s u o m e t senesni koriai. P i r m k a r t p l e i a n t n a u d o j a m i a u k t a i s u r u s v a i s koriais. S u y d j u s g l u o s n i a m s , j a u b n a u i m t a s treias a u k t a s , t o d l d e d a m a s ketvirtas s u viesiais p a s i t a i s i r

v i d u j e - 3 dirbtiniais koriais a u k t a s . S u y d j u s s o d a m s , r a p s a m s ir k i a u l p i e n m s , t e n k a u d t i p e n k t a r n e t et a u k t . P o p a v a s a r i n i o m e d u n e i o 1 - 2 virutiniai a u k t a i b n a s u m e d u m i . T u o m e t i r e s ti p i r m a s i s m e d k o p i s . M e d u s s u k a m a s paioje bitidje, o laisvi koriai g r i n a m i s u a u k t a i s atgal. P e r p a g r i n d i n m e d u n e l a k k a m i a i p a a l i n a m i , n u o l a t tikrin a m a , a r y r a v i e t o s n e k t a r u i pilti. V e i o j a n t bites, m e d tenka kopti net 4 kartus: antr - n u y d j u s a v i e t m s , a l t e k n i a m s ar e s p a r c e t a m s , trei - l i e p o m s ir ketvirt r u g p j i o p a b a i g o j e . R u d e n i n i s m e d u s s u k a m a s j a u bitininko p a t a l p o je, n e s koriai b i t m s n e g r i n a m i . Virutiniai avili auktai n u i m a m i , i e m a i p a l i e k a m i trys auktai: v i r u t i n i a m e a u k t e - koriai, pilni m a i s t o ( 9 - 1 0 k g ) , a n t r a m e aukte - su ne m a i a u k a i p d v i e m tredaliais m a i s t o ( 6 - 8 k g ) kiekviename ir p i r m a m e a u k t e - ne d a u g i a u kaip v i e n a s tredalis kori su m a i s t u . Jei l i z d u o s e tiek m a i s t o nra, t r k s t a m a s j o kiekis p a p i l d o m a s c u k r a u s sirupu. Ikopus m e d , bits apdorojamos n u o erki. Jeigu erktumas didesnis kaip 5 % , pasibaigus per a m s , a p d o r o j a m a pakartotinai. P a g a l A . e p u l ( 2 0 0 0 ) , vis daugiau bitinink pereina prie daugiaauki avili, kuriuose naudoja meduvs aukio korpuslius bei meduvs rmelius. Jie L i e t u v o s k l i m a t o s l y g o m i s y r a labai p a r a n k s . B i t i n i n k a v i m a s t o k i u o s e a v i l i u o s e y r a specifinis. S k i r t u m a s t a s , k a d lizdas j u o s e p l e i a m a s vertikaliai, a u k 105 PAV. ildomos bitids daugiaauktis avilys: 1 - auktai; 2 - dugnas; 3 - dugno kamtis; 4 - lubels-pentuvs; 5 - pld; 6 - bii prajimo angos kamtis; 7 - dangtis; 8 - langas; 9 - angos cukraus sirupui pilti

167

tais su 8 ar 10 r m e l i ( D a d a n o aviliuose lizdas p l e i a m a s h o r i z o n t a liai p a v i e n i a i s r m a i s ) . V e r s l i n i b i t y n s a v i n i n k a m s y p a s v a r b u tai, k a d is b i t i n i n k a v i m o m e t o d a s leidia p a d i d i n t i d a r b o n a u m . Bitin i n k a s gali a p t a r n a u t i g e r o k a i d a u g i a u b i i e i m n e i kit s i s t e m a v i l i u o s e , k o n t r o l i u o t i b i i s p i e t i m . Tai s a v o r u o t u d i d i n a e i m produktyvum. B i t s i e m o j a d v i e j u o s e a r trijuose a u k t u o s e . P a v a s a r , v a l a n t lizd d u g n u s , treias, a p a t i n i s , a u k t a s p a a l i n a m a s . J a m e koriai lab i a u s i a i s u s e n , o b i t s p e r j u s i o s v i r u t i n i u s a u k t u s , i k u r i d v i e j u o s e i e m o j u s i o s e i m o s p a p r a s t a i p a l i e k a m o s v y s t y t i s toliau. A t i l u s , kai b i t s avil i m a neti k a s d i e n vis d a u g i a u n e k t a r o ir i e d a d u l k i , m o t i n l s k u b a dti k i a u i n l i u s . J u o s d a n i a u s i a i d e d a v i r u t i n i a m e a u k t e , k u r i a m e vyrauja p e r a m s v y s t y t i s t i n k a m i a u s i a t e m p e r a t r a , ir j n e t r u k u s u p i l d o . M o t i n l n e n o r i a i p e r e i n a dirbti altesn a p a t i n a u k t . L i z d o p l t i m u n e n o r i n t t r u k d y t i e i m o s v y s t y m u i s i , a u k t a i tiesiog s u k e i i a m i v i e t o m i s , t.y. apatinis u d e d a m a s viruje. K a r t u i i m a m i seni p a j u o d koriai ir p a k e i i a m i viesiai r u d a i s , k u r i u o s e j a u vystsi v i e n a dvi b i i k a r t o s . M o t i n l p e r e i n a dirbti iltesn ir e r d v e s n virutin a u k t , o b i ts u i m a a b u a u k t u s . P a l a n k i o m i s s l y g o m i s e i m a j u o s n e t r u k u s upildo perais, m e d u m i ir bii duonele. Virutiniame aukte motin l e i i m a stigti v i e t o s k i a u i n l i a m s dti. A v i l y j e d a r o s i a n k t a . S i e k i a n t ivengti s p i e t i m o n u o t a i k o s , a u k t a i v l s u k e i i a m i v i e t o m i s , o t a r p j d e d a m a s treias a u k t a s su r m e l i a i s , vakintais d i r b tiniais koriais. ( G a l i m a dti ir kelet p a s i t kori.) L i z d taip p a d a lijus d v i dalis, b i t s n a u j a j a m e a u k t e i m a i n t e n s y v i a i siti k o r i u s , p e r e i n a i r m o t i n l . L i z d e a t s i r a d u s e r d v s , b i t s r p i n a s i j o atstatym u , p r i e a u g l i u . L a i k u atlikus i operacij, s p i e t i m o instinktas u g e s i n a m a s . O e s a n t g a u s i a m m e d u n e i u i , e i m a ir visai n e b e s p i e i a . P r a j u s m a d a u g 2 - 3 s a v a i t m s , kai n a u j a j a m e a u k t e koriai j a u p a s i t i i r jis u p i l d y t a s p e r , lizdas vl p e r t v a r k o m a s . Jis p l e i a m a s k e t v i r t u a u k t u s u dirbtiniais koriais. A p a i o j e d e d a m a s treias a u k tas (su n e d e n g t a i s p e r a i s ir m o t i n l e ) , a n t jo - p i r m a s (su j a u d e n g t a i s p e r a i s ) , po to - k e t v i r t a s ir galiausiai - a n t r a s , k u r i a m e j a u ritasi b i ts. P a s t a r o j o k o r i u o s e n e t r u k u s atsiras vietos m e d u i . BITS

1 0 8 PAV. Lizdo pltimas ir aukt keitimas vietomis: a - auktas pavasar; b - auktai keiiami vietomis; c - auktai keiiami vietomis ir tarp dedamas treiasis su dirbtiniais koriais; d - antrasis lizdo pertvarkymas (padtis prie pagrindin medune) Taigi p r i e m e d u n e lizdas s u t v a r k o m a s taip, k a d a p a t i n j e j o d a lyje b t sutelkti n e d e n g t i ir dalis d e n g t p e r , o virutinje - d e n g t i p e r a i i r k o r i a i m e d u i dti b e i dirbtiniai koriai. P r i k l a u s o m a i n u o b i i eimos stiprumo ir meduneio intensyvumo galima udti dar p e n k t i r e t a u k t s u p a s i t a i s koriais m e d u i neti.

I L T N A M I U O S E

A g u r k (jeigu n e p a r t e n o k a r p i n i a i ) , sklini gli i r n e t p o m i d o r iedams reikalingos bits. Jos pernea iedadulki miin, geriau apsivaisinami iedai. Dl to padidja derlius bei jo kokyb. N e m a a patirties, k a i p n a u d o t i b i t e s , s u k a u p t a K a u n o , V i l n i a u s i r k i t u o s e raj o n u o s e . i l t n a m y j e , k u r i o p l o t a s iki 3 0 0 0 m , p a k a n k a v i e n o s b i i
2

e i m o s . Prie n e a n t j a s iltnam, reikia pabaltinti vertikalius pietin i o i l t n a m i o g a l o stiklus. Bits g e r i a u orientuojasi u d a r o j e v i e t o v j e i r a u g a l a i a p s a u g o m i n u o k a r t j a n i p a v a s a r i n i sauls s p i n d u li. Avilys statomas emai, kur kiek vsiau, pietvakariniame i l t n a m i o k a m p e taip, k a d , u a u g u s a u g a l a m s , b i t s laisvai j skrist. P a t a r t i n a avil neti d e b e s u o t d i e n , likus k e l i o m s d i e n o m s iki n o r i m a p d u l k i n t i a u g a l y d j i m o p r a d i o s . P i r m j i r antrj a p s i s k r a i d y m d i e n dalis b i i p a s i k l y s t a i r susitelkia k u r n o r s iltnam i o p a s t o g j e . T i k s l i n g a turti k o r i g a b a l l i ir prisegti j u o s tas v i e t a s , k a d s u s i r i n k u s i a s b i t e s b t p a t o g u perkelti avil. P o t o a p -

168

169

 i r i m i avili lizdai i r i o n o prie p e r d e d a m a p o kor s u b i i duonele, nes iltnamiuose joms labiausiai trksta baltyminio maisto. M a a m e iltnamlyje, jeigu neturima uveist kamani, pakanka laikinai sudaryti silpn bii eimel. Didesniuose tikslinga turti n o r m a l i e i m , l a i k o m v i d u j e a r b a l a u k e , p r i e p a t i l t n a m i o sienos. i l t n a m i a m s t i n k a m i a u s i o s v i d u t i n i o s t i p r u m o n e p i k t b i i eim o s . Patirtis r o d o , k a d geriausiai d a r b u o j a s i k a r n i k o s b e i K a u k a z o b i t s , n e s jos g r e i i a u u kitas a p d u l k i n a i e d u s , g e r i a u o r i e n t u o j a s i u d a r o j e a p l i n k o j e , l e n g v i a u s u r a n d a s a v o avil. T i n k a i r v i e t i n s , b e t dl p i k t u m o m a i a u l a i k o m o s . K o l b i t s n e i s k r e n d a i iltnami ( i e m o s p a b a i g o j e ) , j o m s n u o l a t reikia d u o t i i r u d e n s p a r u o t o b a l t y m i n i o m a i s t o i r m e d a u s . K o r i u s s u a t s a r g i n e d u o n e l e reikia laikyti vsioje p a t a l p o j e (iltnamyje labai puola vako kandys). Vilniaus bitininkas S. Kuinskas atiduoda korius s u d u o n e l e , k u r i viruje y r a p e r n y k i o virinio m e d a u s . iltnamiuose bits iedus intensyviau lanko i ryto (ypa agurk). Jei l a n k o silpnai, p a t a r t i n a vilioti (dresuoti) c u k r a u s s i r u p u , p r i k v p i n t u v y r i k a i s a g u r k iedais. G a l i m a s i r u p dti k i t a r o m a t i n g j u n g i n i ( m e l i s a r a n y i aliejaus). i l t n a m y j e b i t s silpsta. N u s i l p u s i e i m keisti n a u j o m i s n e p a tartina: n a u j o s v l turi a k l i m a t i z u o t i s , o i l t n a m i o s l y g o m i s irgi n u silpsta. S i l p n a s e i m a s t e n k a n u o l a t stiprinti a t s a r g i n i e i m d e n g 11 cm

tais p e r a i s . A t s a r g i n s e i m o s l a i k o m o s n e i l t n a m i u o s e . J reikia turti a p i e p u s i l t n a m i u o s e n a u d o j a m o k i e k i o . S u i l u s b i i avilius tikslinga ikelti l a u k a n , o b i t e s i l t n a m i u s n u k r e i p t i k o r i d o r i u k a i s (109 p a v . A ) . B e to, v a s a r a t i d a r o m i p a p i l d o m i langeliai i l t n a m y j e , b i t s i s k r e n d a a r b a s k r e n d a ( a u g i n a n t h i b r i d i n s k l , b i t s iskristi n e g a l i ) . S u n k u bites apsaugoti n u o pesticid. Likus 2 vai. iki j vartojimo (o pesticidai vartotini vakare), avili lakas statomas bii surinktuvs (109 p a v . B ) . Kai orai iltesni, atidaromi koridoriukai, k a d bits iskrist lauk, o a n g o s iltnam usklendiamos. Po paros jos vl leidiamos iltnam, n e s juose n a u d o j a m i fungicidai nra labai kenksmingi bitms.

Ekologinio bitininkavimo samprata

Ten, kur dar neeng mogaus koja, pabuvojo jo veiklos produktai teralai.
E. Lekeviius

"i .i

>

a -).*

0(

'

>

't

E k o l o g i j a tiria o r g a n i z m (populiacij) i r j g y v e n a m o s i o s aplinkos santykius, gyvosios ir negyvosios gamtos poveik. N a m i n s bits g y v e n a s a u s u m o s e k o s i s t e m o j e , kuriai n u o l a t i n tak turi o r a s i r v a n d u o . B i i e i m a ( m i k r o p o p u l i a c i j a ) p e r a k t y v j laikotarp k o n t a k t u o j a s u a u g a l a i s : r e n k a m e d a u s a l i a v n e k t a r (lipi), i e d a d u l k e s , b i i p i k i o d e r v a s , v a n d e n p e r a m s , o v a g i l s - ir m e d i kit eim. Bii apylinkje 2000-2800 ha plote gyvena ir mons, k u r i e p r i i r i b i t e s , b e t k a r t u teria b i i g a n y k l a s . T e r a l g a m y b a p r a s i d e d a kaip m o g a u s veiklos p r o d u k t a i " . K o l m o g u s e g z i s t u o j a , tol b u s i r j o o r g a n i n i b e i n e o r g a n i n i atliek. K a s turi d i d i a u s i tak b i i g a n y k l o m s ? 1 . O r g a n i n s i r m i n e r a l i n s tros. N e t u r i n t t i n k a m m l i d i , b e t kaip i m t y t a s m l a s aplinkui p a d a r o srut telkinlius. Bits, n a u d o d a m o s p e r a m s v a n d e n (srutas), lizdus atnea lig ukrat, g y v u l i a m s n a u d o t vaist likui, n e g e r k v a p , mineralini j u n g i n i ir kt.

171

 e m s k i o augalai triami vairiomis m i n e r a l i n m i s tromis. T v a r k i n g a i ir taupiai jas vartojant, nektar ar i e d a d u l k e s pastarosios n e p a t e n k a . Triant i l k t u v , ant p r a s k r e n d a n i bii p a t e n k a tr dulkeli s u n e p a g e i d a u j a m a i s kvapais. B e to, gurbeliuose a p n u o d y tos i e d a d u l k s kenkia bii p e r a m s . T y r i m a i s nustatyta, k a d i e d a d u l k s e , surinktose net i gausiai azoto tromis trt dirv, nerasta n e i nitrat, nei nitrit. T a i a u bites p a m a i t i n u s c u k r a u s sirupu s u N P K priedais, b i i a m i u s gerokai s u t r u m p j o (Z. G r o m i s z o w a , 1980). 2. Pesticidai: insekticidai, herbicidai, fungicidai ir kt. B i t i n i a m s v a b z d i a m s k e n k s m i n g i a u s i insekticidai, n u o k u r i n u k e n i a iki 9 5 % (L. O s i n c e v a s , 2 0 0 0 ) . Bet yra sintetini (piretroidini) b i t m s maiau kenksming preparat. 1999 m . v y k u s i o j e k o n f e r e n c i j o j e (veicarija) R. B r e m e r i s p a t e i k leistinus kai k u r i p e s t i c i d l i k u i u s m e d u j e : c i m i a z o l i o ne d a u g i a u kaip 1,00; a m i t r a z s - 0,20; b r o m p r o p i l a t o - 0,10; D D T - 0,05; c h l o r d i m e f o r m o , l i n d a n o , h e k s a c h l o r a n o 0,01 m g / k g m e d a u s . 3. Sunkieji metalai. m o g a u s organizm sudaro: vandenilis (H) 6 3 % ; d e g u o n i s (0) - 2 5 , 5 % ; anglis (C) - 9 , 5 % ir azotas (N) - 1,4%. Kitiems n e o r g a n i n i a m s m i k r o e l e m e n t a m s tenka apie 0,6%. Tyrimais n u statyta (K. Jacimirskij, 1978), k a d i 70 kit element, p i r m u m a s tenka deimiai gyvybs m e t a l " : cinkui, geleiai, kalciui, kaliui, kobaltui, m a g n i u i , m a n g a n u i , molibdenui, natriui ir variui. M i n i m u s mikroelem e n t u s iltakrauj o r g a n i z m a i g a u n a su v a n d e n i u , augaliniu ar g y v u liniu maistu. J jonai dalyvauja vairiose o r g a n i z m j u n g i n i k r i m o p r o c e s u o s e kaip indikatoriai, net neeinantys organinius junginius. P a gal j kiek (pelen %) s p r e n d i a m a ir apie bii p r o d u k t n a t r a l u m . Yra grup sunkij metal, duj nra organizmuose bei j maiste. T a i a l i u m i n i o ir g y v s i d a b r i o oksidai (garai), v i n a s , talis ir kt. P a gal G . u l p i n ( 1 9 7 8 ) , k u o s u n k e s n i s " m e t a l a s , tuo jis i r j o j u n g i n i a i n u o d i n g e s n i . P a k l i u v j o n a i o r g a n i z m , su b a l t y m a i s ( f e r m e n t a i s , hormonais) sudaro pastovius, organizmui nebdingus junginius, nutraukia galimyb dalyvauti btinuose gyvybiniuose procesuose. A k i v a i z d u m o dlei norisi palyginti s m a l k i p o v e i k . A n g l i e s o k s i d a s , p a t e k s p l a u i u s (bitininkai vartoja d l i o d m u s ) , l e n g v a i jungiasi su hemoglobino geleimi: blokuoja deguonies prisijungim

i r m o g u s u d s t a . P a n a u s p o v e i k i s kai k u r i s u n k i j m e t a l , tik ltesnis, b e t s u k e l i a n t i s vairius s u s i r g i m u s . P r a m o n s o b j e k t , m i k g a i s r d m u o s e o r i m e t a m a s k a d m i s , g y v s i d a b r i s , v i n a s , cink a s , c h r o m a s , v a r i s i r kt. L i e t u v o s m e d a u s p a v y z d i u o s e (B. V s a i t , 1993) rasta: v i n o 0 , 0 6 6 - 0 , 0 9 9 m g / k g , k a d m i o 0 , 0 0 3 - 0 , 0 0 4 m g / k g . Daugiau j randama bii duonelje A. Astrauskiens duomenim i s ( 1 9 9 0 ) , b i i d u o n e l j e rasta: titano - 200 m g / g , m a n g a n o 1 5 4 m g / g , n i k e l i o - 46 m g / g , c h r o m o - 29 m g / g , m o l i b d e n o 1 4 m g / g , v a n a d i o - 1 2 m g / g , v i n o - 4,3 m g / g i r a l a v o - 0,3 m g / g . 4. R g t u s lietus. Sieros ir azoto i m e t i m a s or labiausiai susijs su ikastinio k u r o d e g i n i m u , automobili d m a i s . O r e sieros dioksid a s ( S O ) virsta S 0
z 3

i r s u H 0 s u d a r o sieros rgt ( H S 0 ) . S n i e g o ,
2 2 4

lapdribos, r k o p a v i d a l u k e n k s m i n g i junginiai n u n e a m i g a n a toli. J u n g i n i a i p a t e n k a g a m t i n e s d u l k e s , ikrenta ant a u g a l l a p ar i e d ir a t n e a m i avilius. J. Balekas n u r o d o , k a d silpno m e d u n e i o slygom i s i r lipiniais m e t a i s p r e k i n i o m e d a u s produkcija padidja d v i e m tredaliais. T o d l lipiniame m e d u j e teral b n a k u r kas d a u g i a u . M i k a i stabilizuoja b i o s f e r o j e v y k s t a n i u s n e g a t y v i u s p o k y i u s , tai e k o l o g i n j f u n k c i j a , taiau tik a n g l i e s d i o k s i d o s u j u n g i m o , o r o v a l y m o , d e g u o n i e s g a u s i n i m o funkcijos y r a v i s u o t i n s (S. K a r a z i j a , 2 0 0 0 ) . N u o r g i liet a r r a d i a c i n i teral m i k a i n e a p d r a u s t i " . 5. Radioaktyvumas. Po Antrojo pasaulinio karo biosferoje padidjo bendras radioaktyvij betanuklid aktyvumas, radioaktyvus u t e r t u m a s . L e n k i j o j e n u o 1 9 6 4 m . p r a d t o s tirti b i t s i r j p r o d u k tai ir aptikta K - 4 0 , u r a n o i z o t o p , torio ir kt. Be to, rasta d i r b t i n i o Sr9 0 , C s - 1 3 7 (]. K a r o l i k a s ir kt., 1 9 7 1 ) . P o a t o m i n i r e a k t o r i k a t a s t r o f ( e l i a b i n s k e 1957 m., e r n o b y lyje, 1986 m . ) b u v o uterti laukai, m i k a i , v a n d e n y s . 1999 m . t a r p tautinje b i t i n i n k k o n f e r e n c i j o j e (Lenkija) b u v o pateikti d u o m e n y s i e l i a b i n s k o a t o m i n s elektrins z o n o s l a u k a p i e b i i l a n k o m augal utertum. Karpuotojo bero, blinds, krantinio bei smailalapio gluosnio dali utertumas radioaktyviaisiais nuklidais 0 , 2 9 - 0 , 9 0 K b q / k g , a v i e i - 9 k B q / k g , v i r i - 185 k B q / k g , o r o i ( g a u r o m e i ) S r - 9 0 rasta 869 k B q / k g . A u g i m v i e i d i r v o s u t e r t u mas - 9,0-30,0 M B q / m .
2

172

173

U k r a i n o s V i n i c o s srityje S . R a z o n o v a s (1999) p a t e i k tok C s - 1 3 7 u t e r t u m o laispn; m e d u j e - 1,42, i e d a d u l k s e - 12,7 ir t a m s i u o s e k o r i u o s e - 1 7 , 6 g/kg. P a g a l J . Ivonio n u o r o d (1990) pietryi Lietuvos m i k u o s e d a u giausia radionuklid sukaup grybai. Vaistaolse cezio rasta 8 0 - 1 0 0 % viso r a d i o a k t y v u m o . D r g n viet uoginiai augalai j s u k a u p i a d e i m t kart d a u g i a u n e g u saus. A . A s t r a u s k i e n (1990) p a t e i k b i i d u o n e l s r a d i o a k t y v u m o laipsn: Cs-137 ( 0 , 1 3 5 - 0 , 9 9 9 p K u / g ) , K 40 (11,18-12,77 p K u / g ) , Cs-134 (0,134-0,378 pKu/g). 1 9 9 7 m . 4 7 L i e t u v o s m e d a u s b a n d i n i u o s e C s - 1 3 7 rasta 1,77 B q / k g (G. M o r k n a s , L . P i l k y t ) . J . B a l e k o d u o m e n i m i s (2000), v i d u t i n i s K 4 0 s a v i t a s a k t y v u m a s L i e t u v o s m e d u j e b u v o 27,2 B q / k g , o C s - 1 3 7 v i d u t i n i k a i - 1,8 B q / k g . L i p i a u s ir viri m e d u j e r a d i o n u k l i d b u v o daugiau. 6 . B i t i n i n k a s . Pats t o n e i n o d a m a s a r e l g d a m a s i s n e a t s a r g i a i gali a p g a d i n t i b i t i n i n k y s t s p r o d u k c i j , a p d o r o d a m a s bites n u o k e n k j ar lig. D a u g i a u s i a a k a r i c i d likui r a n d a m a n u o Varroa jacobsoni panaudot preparat. Pavyzdiui, 23-iajame bitinink kongrese ( 1 9 9 7 ) p a m i n t i ie akaricidai: folbekso V a , p e r i c i n a s , a p i s t a n a s , b a i v a r o l a s 0 , 0 0 3 - 0 , 0 1 5 m g / k g m e d a u s . M i n t p r e p a r a t likuiai k a u piasi bii pikyje, duonelje, vake. Bits p a p i l d o m a i m a i t i n a m o s c u k r u m i i e m , pavasar a r b e m e d u n e i o m e t u . T a i a u importiniai c u k r u s , y p a i pietini ali, b i t m s nevisaveriai: tai c h e m i k a i ibalinti pusfabrikaiai (R. u l i e n , 1 9 9 3 ) . Piet alyse, p e r d i r b a n i u o s e vendrin c u k r fabrikuose, a p t i n k a m a c u k r a u s bakterij (Leukonostoc mesenterioides), osmini mieli (Torutopsis Mogii, Sacharomyces Roukii) (T. J a c h i m o v i c z , K. Fritsch, E. C a r l o ) . M i k r o o r g a n i z m a i c u k r a u s sirupo paviriuje sukuria k l a m p i p l v e l , sirup p a d a r o n e s a l d u . Pateks korius, jis rgsta pirmiausia. K a i k u r i o s e V a k a r E u r o p o s v a l s t y b s e g a l i m a sigyti d i r b t i n a i inv e r t u o t o i e m i n i o m a i s t o ( c u k r a u s ) a p i f o n d o s , a p i i n v e r t o a r kitokiais p a v a d i n i m a i s . T a i a u j a m e a p t i n k a m a s neleistinas H M F ( h i d r o k s i m e t i l f u r f u r o l o ) kiekis. Bitininkas, neatsargiai maitindamas bites, sudaro slygas vagil m s , g a l i n i o m s neti n e i n o m o s k i l m s m a i s t o i s v e t i m avili.

Bits

ekologinio

utertumo

indikators

Bits k n a s a p a u g s vairiais p l a u k e l i a i s . Tai chitinins d a n g o s epitelio lsteli d a r i n i a i , s u d a r a n t y s b i t s k n o d a n g . P l a u k e l i a i vientisi a r akoti, s m a i l j a n t y s . Bitei s k r e n d a n t , v i r u t i n s k n o d a lies p l a u k e l i a i sielektrina teigiamai, o a p a t i n s - n e i g i a m a i . Bits t a m p a d i p o l i u . A u g a l i e d a d u l k i elektriniai k r v i a i skirtingi. Bits p l a u k e l i a m s prisilietus (eletrodais) prie i e d a d u l k i , j skirtingi k r viai l y g i r p r i l i m p a p r i e p l a u k e l i , n e s t r a u k a a p i e 1000 k a r t d i d e s n n e i i e d a d u l k i m a s . S u i e d a d u l k m i s p r i l i m p a i r sielektrinusios oro dulkels. Nors neyms teral kiekiai gamtoje ir nepastebimi, bet patek korius, tampa makroobjektais, kuriuos gal i m a tyrinti. Kornrelio universiteto (JAV) bendradarbis D. Liskas nustat, jog a p l i n k o s u t e r t u m g a l i m a k o n s t a t u o t i n e t i m e d a u s . Jis s u r i n k o m e d a u s p a v y z d i u s i 13 vairi N i u j o r k o valstijos r a j o n - i avili, e s a n i p r i e p r a m o n s m o n i , a u t o s t r a d , c i n k o r d y n i r kt. K o n troliniuose m e d a u s pavyzdiuose rado aliuminio, bario, vario, m a g n i o , m a n g a n o , m o l i b d e n o , nikelio. I v i s o 4 7 m e t a l u s i r c h e m i k a l u s . T a i g i m e d u s gali b t i g a m t o s u t e r t u m o i n d i k a t o r i u s . R a d i o a k t y v u s i s f o n a s L i e t u v o j e m a d a u g 0,01 m R / h . J e i g u b i t s i l a u k o grta s u d i d e s n e k o n c e n t r a c i j a , reikia, a p y l i n k j e r a d i o a k t y v u m a s p a d i d j s (B. S t y r a , 1 9 8 8 ) . R a d i o a k t y v u m r o d o visi b i i p r o d u k t a i , p e r a i ir koriai. Italai b e n e p i r m i e j i p o dvi b i i e i m a s iskirst e m y n e i r n u o l a t tyr b i t e s b e i p r o d u k t u s . N u s t a t p a v o j i n g a s vietas n e tik p a i o m s b i t m s , b e t i r m o n m s g y v e n t i . L a i k a s susirpinti i r m u m s . Ekologins bitininkysts reikalavimai

K a i k u r i o s e E u r o p o s S j u n g o s alyse k a r t u s u e k o l o g i n i u (biologin i u , t a u s o j a n i u ) k i n i n k a v i m u laikantis p a g r i n d i n i r e i k a l a v i m (E. S c h i f e r s t e i n a s , 1996) p r i p a s t a m a ir e k o l o g i n s b i t i n i n k y s t s g a limyb. L i e t u v o j e e k o l o g i n s e m d i r b y s t s p r a d a i g i m 1990 m . p a b a i g o j e , k a i b u v o k u r t a b e n d r i j a G a j a " . 2 0 0 0 m . j a u b u v o sertifikuota

174

175

2 4 0 k i n i n k . V i d u t i n i s e k o l o g i n i s k i s - 23 h a , i j 2 6 % - iki 5 ha (P. L a z a u s k a s , V . R u t k o v i e n , 2 0 0 0 ) . K o l n e t u r i m a tvirt e k o l o g i n s b i t i n i n k y s t s n u o s t a t , g a l i m a p a v e l g t i V o k i e t i j o s e k o l o g i n s bitininkysts nuostatus. 1. Bii skraidymo 3 km nuo bityno apylinkje btina kininkaut i e k o l o g i k a i . Tai y p a a k t u a l u s t a m b e s n i b i t y n b i t i n i n k a m s , k u rie dal s a v b i i i v e a u a p y l i n k s rib. 2 . N a u d o t i n i m e d i n i a i aviliai, r m a i , m a i t i n t u v s . N u d a y t i aviliai turi p a s t o v t i 5 m e t u s . 3. V a k o apyvarta turi bti u d a r a . L i z d o koriai naudotini iki 5 m e t. Dirbtiniai k o r i a i g a m i n a m i i s a v o v a k o , o skirti m a g a z i n u i - i viesi magazino kori medaus dangteli. 4. Bits, papildomai maitinamos iem savo ekologiku variu m e d u m i . E k o l o g i k a i v a r a u s c u k r a u s n o r m a - iki 1 0 % . L i e t u v o j e e k o l o g i k a i a u g i n a m c u k r i n i r u n k e l i i r c u k r a u s n r a (N. S l a v i n s kien, 2000). 5 . Bits p r i i r i m o s , k a d b t stiprios i r s v e i k o s . P r i r e i k u s a p s a u gai r e k o m e n d u o j a m o s o r g a n i n s r g t y s : a c t o , o k s a l o , p i e n o , s k r u z d i , n e s j y r a m e d u j e . P a v y z d i u i , s k r u z d i rgties v a i r i u o s e m e d a u s p a v y z d i u o s e r a n d a m a 3 0 - 6 0 0 m g / k g . O j a bits a p d o r o j a m o s n u o e r k i . T o d l r g t y s n e t u r i viryti 1,840 m g / k g . S u s i r g u s i o s n a i k i n a m o s ir i v e a m o s atskiras (izoliuotas) v i e t a s g y d y t i . 6. B i t e s apirint, d m i n a m a labai saikingai. O v e i s i a n t n e p i k t a s , a p s i e i n a m a b e j o . D l i u i n a u d o j a m i sausi t u o p treuliai. M e d u s greitai a b s o r b u o j a d m u s , o j u o s e yra ir k a n c e r o g e n i n i daleli. 7. M e d u s isukamas specialaus metalo medsukyje ne auktesnje k a i p 3 8 C t e m p e r a t r o j e . F a s u o j a m a s stiklinius i n d e l i u s su s t a n d a r t i n m i s e t i k e t m i s . L a i k o m a s t a m s o j e iki 2 m e t . R e i k a l a u j a m a , k a d H M F neviryt 10 mg/kg. P e r e i n a n t i tradicins b i t i n i n k y s t s e k o l o g i n , reikia gerai v e r tinti s a v a s s l y g a s . i n o m a , p e r e i n a m u o j u l a i k o t a r p i u g a l i m o s kai k u r i o s n u o l a i d o s , b e t s v a r b i a u s i a , k a d n e a t s i r a s t teral, y p a p e s ticid pdsak. L i e t u v o j e bits g a m i n a natrali p r o d u k c i j . J i h i g i e n i n i u p o i riu vari. T o d l n u o r o d a ekologikai v a r i " n e v e r t a p i k t n a u d i a u t i .

Savisauga, pirmoji pagalba

Bits taikios, b e t k e r t i n g o s . K a d a n g i n r a s p e c i a l a u s s t a t y m o , d i r b a n t i e m s p r i e b i i p a t a r t i n a susipainti s u L i e t u v o s R e s p u b l i k o s d a r b u o t o j s a u g o s ir sveikatos s t a t y m u s " (Valstybs inios N r . 95, 2000 11 08). 1. Pavojingi veiksniai bitininko darbe. D i r b a n t prie bii, n a u d o j a m i v a i r s rankiai: b i t i n i n k o kaltas, k o r i a t a k i a v i m o u k o s b e i peiliai, m e d s u k i s , e l e k t r o s prietaisai i r kt. R e i k i a s a u g o t i s m e c h a n i n i t r a u m . Nestipriai susialojus: silpnai n u d e g u s i vieta 1 0 - 1 5 min. p a n a r d i n a m a alt v a n d e n arba j u o u p i l a m a . P a t e p u s geriamosios s o d o s tirpalu (spiritu), steriliai a p r i a m a . Stipriau n u s i d e g i n u s , reikia kreiptis m e d i c i n o s p u n k t ; perkaitus (itikus sauls smgiui), kai pajuntamas galvos svaigimas, reikia pasitraukti pavs ar vsi patalp. Atlaisvinti apykakl, veid ir krtin suvilgyti v a n d e n i u , igerti ko nors gaivinanio (suli), prigulti; n u o u g n i e s n u k e n i a n e tik dirbantysis , b e t gaisras gali kilti p a t a l p o j e i r avilyje. D i r b a n t s u d m i n e , reikia stebti, k a d n e k i l t ieirb . L a b a i s a u s a s i r s m u l k u s dlis t r u p u t s u d r k i n a m a s . B a i g u s d a r b , d m i n u g e s i n a m a . D l i o l i k u i u s ukasti. Dl i r d m i n laikyti atskirai, specialioje m e t a l i n j e dje su d a n g i u ; dezinfekuojant armais ar rgtimis ir apdorojant bites preparatais (acto esencija, s k r u z d l i ar r g t y n i rgtis ir kt.), m v i m o s g u m i n s p i r t i n s , n a u d o j a m i respiratoriniai akiniai; u t i k u s r g i a i , n e u t r a l i z u o t i 3 p r o c . g e r i a m o s i o s s o d o s tirpalu. U t i k u s a r m a m s - 5 p r o c . a c t o a r b a b o r o rgties tirpalu. Po to g e rai n u p l a u t i t e k a n i u v a n d e n i u . 2. Pirmoji pagalba nukentjus nuo bii. Bits, kaip d a r b o objektas, p a v o j i n g a s m o n m s , n e s gali sugelti. N e a l e r g i k a s m o g u s gali iksti kelet d e i m i b i i glim. S u g l u s d i d e s n i a m kiekiui (iki 200 g l i m ) , t o k s i n reakcija s u n k e s n . Reikalinga m e d i c i n i n p a g a l b a . glus bitei, k u o greiiau paalinti geluon. Vir g l i m o vietos u dti g u m i n verikl, kuris t r u m p a m laikui sulaikys n u o d p l i t i m p o vis k n . A n t g l i m o vietos udti alt t a m p o n , kuris s u t r a u k i a k r a u j a g y s l e s , sultina n u o d plitim. Pajutus didesn s k a u s m , n i e -

176

177

tint, p a t i n u s , igerti tablet d i m e d r o l i o , o sugelt viet tepti fliucinar o , p r e d n i z o l o n o a r b a kitu t u r i m u h o r m o n i n i u tepalu. Itikus anafil a k s i n i a m o k u i , n e g a i t a n t s u l e i d i a m a 0 , 1 - 0 , 2 p r o c . arba 0,3 m l a d r e n a l i n o alia g l i m o vietos. V y r e s n i e m s m o n m s (per 6 0 m.) p r e p a r a t leisti labai atsargiai, k a d n e s u k e l t irdies ir kraujagysli k o m p l i k a c i j . Po to n u k e n t j u s y s i s p r i s t a t o m a s ligonin ( m e d . punkt). Bitidje, b i t i n i n k o n a m e l y j e ar bites v e a n t , turti m e d i c i n i n rinkinl: v i e n k a r t i n virkt s u a t s a r g i n m i s a d a t o m i s ; g u m i n verikl; b u t e l i u k s u spiritu, g e r i a m o j o v a n d e n s ; v a t o s , pleistro; 2 a m p u l s 0,1 p r o c . 1 ml a d r e n a l i n o a r b a 2 a m p u l s 1 p r o c . 1 ml d i m e d r o l i o a r b a tavegilio, 2 a m p u l . P r e d n i z o l o n o arba d e k s a m e t a z o n o (A. U r b o n a s , 2 0 0 2 ) . g l u s v i e n a i kitai bitei, p a a l i n u s g e l u o n , a n t g l i m o v i e t o s (kai p o r a n k a n e t u r i m a v a i s t i n l s ) , bitininkai d e d a a m o n i a k e s u v i l g y t v a t , v a l g o m o s i o s d r u s k o s k o e l , s u l a p i n t c u k r a u s (kandi) p l o k tel, p a t r i n a v i e i u s v o g n o laiku a r grieinliu. N e g a l i m a trinti rab a r b a r u , k u r i o rgtis d i d i n a s k a u s m . 3. Pagalba nukentjusiems gyvnams. Bityno sanitarai eiai bii n u o d a m s a t s p a r s . J a u t r i a u s i arkliai, m a i a u - galvijai, a v y s , p a u k iai. A p i r i n t b i t e s , neleistina, k a d arti avili p a s i r o d y t s v e t i m m o n i ar g y v u l i . Prie d a r b arkliai ar kiti g y v n a i p a t r a u k i a m i p e r 50 m (ar toliau, u d a r y t i ) n u o avili. Sugelti g y v n a i b l a k o s i (ypa jautrs unys), nerimauja, pakyla kno temperatra. Pradeda okinti, viduriuoti. Galima pagalba: a n t s u g e l t v i e t d e d a m a alto v a n d e n s , 5 p r o c . a c t o r g t i e s kompresai; d u o d a m a gerti a l k o h o l i o ; a r k l i u i / g a l v i j u i p o 2 5 0 - 5 0 0 m l k a s 1 - 2 vai., s m u l k i e m s g y v n a m s - p o 3 0 - 1 0 0 m l ; v e n l e i d i a m a 1 p r o c . 1 ml d i m e d r o l i o a r b a tavegilio, 2 a m p u l . p i p o l f e n o a r b a 2 a m p u l . D e k s a m e t a z o n o 3 k a r t u s p e r p a r (Z. S o l y s , 2002).

Bitininkysts terminai
Abiotiniai faktoriai - bii eim veikiani neorganins aplinkos (pesticidai, radiacija, temperatra ir kt.) slyg visuma. Adaptacija - bii ar j eim prisitaikymas prie pakitusios aplinkos. Pavyzdiui, Suomijon vetos ital rass bits ilgainiui prisitaik (aklimatizavosi) prie atiauresni slyg.
Aerobiniai organizmai - organizmai,

kuriems btinas laisvasis deguonis, taip pat ir bitms bei j perams.

A k a r a p i d o z (akaroz) invazin su-

augusi bii liga: jos silpsta ir sta nuo pirmose krtins trachjose besiveisiani smulki erkui Acarapis ivoodi. A k e l = narvelis (skyluts koriuose). Aklimatizacija = adaptacija. A m e b i a z - protoozin suaugusi bii alinimo organ (Malpigijaus) liga, kuri sukelia Malpighamoeba mellifica. Amilaz = diastaz - fermentas, katalizuojantis bits virkinimo arnoje krakmolo hidroliz paprastesnius junginius. A n a b i o z - bsena, kai organizme nelieka matom gyvybini poymi. Tai nebdinga bitms, j gyvybiniai procesai iem tik sultja; tai yra bitms bdinga nevisika anabioz.
A n g l i a v a n d e n i a i (cukrus) - organini

jungini grup, apimanti paprastus ir sudtingus cukrus. Tai svarbiausias bii maistas.

A n t a g o n i z m a s - skirtingo amiaus motinli biologins veiklos prieingumas: bii per maitintoj ir per, avilio bii, vagili ir kt. naikinimas ruden. Apiakta" - tarptautins bitinink organizacijos informacinis urnalas, leidiamas nuo 1965 m. penkiomis pagrindinmis pasaulio kalbomis. A p i m o n d i a " - tarptautin bitinink organizacija, kurta 1949 m. Amsterdame, XIII tarptautiniame bitinink kongrese. Lietuvos bitininkai priimti 1993. Apiterapija - gydymas bii produktais: nuodais, medumi, duonele. A r a c h n o z s - invazins suaugusi bii ar j per ligos, kurias sukelia parazitins erks (varoatozs, akarapidozs ir kt.). A s k o s f e r o z - grybin liga, kai vyresni tran ir bii perai sukalkja" nuo mikroskopini grybeli hif (Ascosphaera apis). A s p e r g i l i o z - grybin liga, kai bits ir perai suakmenja" kori narveliuose nuo mikroskopini grybeli hif (Aspergillus flavus). Austja - sen. lietuvi deiv, bii spietimo globja. Avilio bits - iki 21 paros dirba avilyje vairius darbus: maitina lervutes, perdirba nektar med, saugo avil ir kt. Avilys - bii buvein, namelis su dedamais ir iimamais rmais.

178

179

Bakterioz - infekcin bii liga, k u ri sukelia augalins kilms m i k roorganizmai (bakterijos).

Bii iskridimas -

savo avilio pali-

Bii paketas -

d u t s u v i e n a tin-

Bits - b i t i n i a n t e i m i o b e n d r u o menini vabzdi gentis; nekamojoje kalboje suprantamos kaip n a m i n s bits.

kimas susidarius nepalankioms gyventi slygoms arba iskridim a s su jauna besiruoiania poruotis motinle, kai lizde n e b n a atidengt per.

klo (vdinamja) sienele bitms (1,2-1,5 kg) veti su rmais ar b e j.

Baltininkas = d r e v i n i n k a s - m e dioklins bitininkysts laik bitininkas.

Bii perai - k o r i n a r v e l i u o s e e s a n tys kiauinliai, lervuts ir lliuks (motinli - 16, bii - 2 1 ir tran - 24 p a r a s ) .

Bit lankuol =

valg = iekov -

specialios grups bit, kiekvien dien skrendanti iekoti maisto ir apie j okiais, specialiais garsais ir atneto maisto kvapu praneanti kitoms bitms rinkjoms.

Bedugnis avilys -

vietoj s a n d a r a u s

Bii kamuolys -

susispietimas

avilio d u g n o taisytas viengubas, daniau dvigubas tinklas, pro kur b i t s n e p r a l e n d a , o iuklels ir erks ikrenta.

tarp kori iem siekiant palaikyti ne emesn kaip 14C temperatr.

Bii ras -

natralios ar dirbtins

atrankos b d u susiformavusi bii eim grup (populiacija), kuriai k o n k r e i o m i s s l y g o m i s iplitimo ar veisimo areale bdingi pastovs poymiai ir panaios biologins savybs. i v i e n o s

Bii linija -

i v i e n o s m o t i n l s k i -

Bit motinl -

namini bii eimos

Bii antskrydis - n u k l y d i m a s s v e timus avilius, bdingiausias jaun o m s bitms po pirmj apsiskraidym.

lusi bii eim grup, i prad i v a d i n a m a k o k i u n o r s (eim o s ) n u m e r i u , vliau jai duodamas vardas, pvz., Austrijoje nigra". avilio dalis, kurioje

visikai isivysts (diploidinis) vabzdys, dedantis nevaisingus arba apvaisintus kiauinlius.

Bit rinkja -

vyresnio a m i a u s (pa-

Bii apsiskraidymas - m a s i n i s
trumpalaikis bii iskridimas i avilio pavasar isivalyti (paalinti ekskrementus), vliau pavienis bdingas visoms jaunoms bitms.

Bii skyrimas pusiau -

prastai daugiau kaip 21 paros) bit, kasdien skrendanti rinkti nektaro, vandens, iedadulki ar derv bii pikiui.

Bii lizdas -

stiprios eimos s u d a r o m o s dvi, vienai j d u o d a m a nauja motinl.

auginami bii perai, laikomas maistas. J sudaro koriai.

Bii eima - b i o l o g i n i s v i e n e t a s ,
kur sudaro vaisinga motinl, keliasdeimt tkstani bii darbininki ir daugelis tran (o vasar ir vairi vystymosi fazi per).

Bii maistas - a n g l i a v a n d e n i a i
(nektaro ar m e d a u s cukrus), baltymai (iedadulks, duonel, pienelis, kiti b a l t y m i n i a i p a k a i t a l a i ) ir v a n d u o .

Bit vagil -

rinkja, b e t i s v e t i m bits darbininks

avili neanti m e d .

Bii ganykla - a p i e 2 0 0 0 h a s k r a i d y m o apylink. S k r a i d o m a n u o avilio ar b i t y n o fizikai pajgiu ir ekonomikai naudingu nuotoliu.

Bits neullis -

treios poros koj blauzdos dubime surinktas ir suformuotas 6-7 mg mass augal iedadulki (kiek lengvesnis derv) k a m u o l lis.

Bii okiai -

(fizin komunikacija)

Bii maitinimas (sen. - penjimas) maisto p a p i l d y m a s dedant lizdus atsargini kori su m e d u m i ar cukrumi (cukraus sirupu maitintuvse).

grusi i lauko lankuoli savotiki b g i o j i m a i - informacija apie surasto maisto nuotol, krypt ir kokyb.

Bii bonitavimas -

bii eim ver-

tinimas pagal produktyvum, stiprum, atsparum iemai ir kitas savybes, rasini (morfologini) straublelio ilgio, kubitalinio i n d e k s o ir kt. p o y m i stebjimas per mikroskop. namini bii m o -

Bitininkysts kompleksas =
n e i n f e k c i n i s p e r ir

ferma -

Bii toksikoz iau-

stambus bitynas (kooperatyvas), turintis specializuotas technologin e s linijas vairiai b i t i n i n k y s t s produkcijai rinkti, perdirbti, fasuoti ir realizuoti.

Bii motinls bonitavimas -

suaugusi bii apsinuodijimas: cheminis, iedadulkinis, nektarinis, lipinis ir kt.

gint motinli vertinimas pagal rasinius poymius, m a s (daugiau kaip 180 m g ) ir dslum.

Bit darbinink -

Bii vagiliavimas -

svetim bii

terikasis (diploidinis) vabzdys, eimoje atliekantis pagrindinius avilio bei lauko darbus.

Bii motinli ymjimas - n u g a r l

n u d a o m a pagal metus sutarta spalva arba pakerpamas vienas i sparneli.

verimasis avil m a i s t o ineti. Tai patologinis reikinys, daniausiai atsirandantis ne m e d u n e io metu.

Bitid kyti.

stacionarus ar veiojamas

renginys aviliams su b i t m i s lai-

Baria -

keli biiuli bendravimo bii surinkti, sune-

Bii tvorel -

(grotels) - metalinis

forma senovje.

Bii nuodai -

bii geluonies n u -

Biiulis =

bitininkas - giminyst

ar plastmasinis laktas su 4,1-4,2 m m skersmens plyeliais b i t m s pralsti, n a u d o j a m a s motinlms nepraleisti ar trangaudms gaminti.

Bii duonel -

o d liaukos sekretas, geliant naudojamas kaip apsigynimo priemon, o moni renkamas kaip vaistas.

per bites". Biiulyst - s e n a s p a p r o t y s t a r p k a i m y n ir gimini bendrai laikyti bites, t.y. b i i u l i a u t i s .

ti ir kori narveliuose surauginti iedadulki neulliai - baltymingas bii maistas (silosas).

180

181

Bitin facelija (Phacelia tanacetifolia) hidrofolini eimos vienmetis labai nektaringas augalas, sjamas specialiai tik bitms. Bitinlis = motinl - senovinis pavadinimas. Bitiniai - plviasparni brio geluonini vabzdi anteimis, turintis atuonias eimas, pasaulyje turintis apie 20 000, Lietuvoje 400 vabzdi ri. Bitininkas - 1) mogus, laikantis bites; 2) pauktis - bii kenkjas (Merops apiaster). Bitininkyst - mokslas apie bites (vadovlis); ems kio (pagalbin) aka, laikanti ir veisianti namines bites produkcijai gauti ir entomofilini ems kio augal iedams apdulkinti. Bits mirns = metiss - bits, isivysiusios i kiauinli, kuriuos motinl apvaisina kitos rass tran sklelmis. Bitynas - vieta sode, mike ar kitoje vietoje su renginiais, aviliais bitms laikyti. Bityno pasas - bityno savininko dokumentas, iduodamas veterinarins tarnybos specialisto nuolat ymti bii sveikat ir bityno epizootin bkl. Bubilas - sen. lietuvi bii dievas. Didioji vako kandis - ugniuk eimos naktinis drugelis, kurio vikrai parazituoja ant sen vako kori. Diploidinis tranas - somatinse (organizmo) lstelse vietoj 16 turintis 32 chromosomas, t.y. kiekvienoje lstelje yra po dvi homologines chromosomas (2n).

Dirbtinis medus - pramons gaminamas medus i cukraus, j invertuojant organinmis rgtimis. Diskoidalin padtis - bits rasinis poymis pagal sparno diskoidalinio narelio tako padt: vietini bii = -, karnikos = +. Dresavimas = viliojimas - bii skatinamas kvepianiu cukraus sirupu lankyti norimos ries augalus, pavyzdiui, raudonuosius dobilus. Drev - medyje ipuvusi skyl (uoksas), kurioje apsigyvena paukiai, bits ir kiti gyvnai. Anksiau mons rengdavo dirbtines dreves. Drevininkas = bartininkas, miko bitininkas, seniau versdavsis medaus kopinjimu i drevs. Dmin (rklys) - metalinis dvigubomis sienelmis cilindras su dumplmis ir dangteliu, kurio priekyje yra snapelis su anga dmams ieiti. Vartojamas bitms baidyti dirbant prie j. Ekologin bitininkyst - bitininkavimas paangiausiais metodais ne maesniame kaip 2800 ha plote ekologiniuose mikuose ar ekologins emdirbysts apylinkse. Tai ateities bitininkyst. Entomofilija (entomogamija) - augal ied prisitaikymas kryminiam apsidulkinimui padedant vabzdiams. Entomozs - invazins suaugusi bii ligos, kurias sukelia parazitiniai vabzdiai (braulioz ir kt.). Erkgaud - emas rmelis, padengtas tinkleliu su 2-4 mm skersmens skylutmis. Dedamas po rmais

nuo kori nukrentanioms erkms surinkti. Feromonai - gyvn egzokrinini liauk sekretai, perduodantys informacij tos paios ries gyvnams. Pavyzdiui, bii motinin mediaga" ir kt. Fitoncidai - augalins kilms lakios mediagos, sulaikanios mikroorganizm vystymsi arba juos udanios. Fizocefalioz - entomozinis suaugusi bii silpimas ir uvimas nuo j pilveliuose besiveisiani parazitini musi lerv. Fotosintez - organini jungini susidarymas dl viesos (sauls) energijos poveikio. Fruktoz - augal monosacharidas (cukrus). Genys - drevinink prietaisas lipti med. Gelbjimosi motinl - i lervuts bii narvelyje iauginta motinl. Gen ininerija - atskirtas bits lytins lstels chromosomos genas pakeiiamas ir kaip transgenas (pakeistas) grinamas. Genetin per yda - nepaveldimas per margumas, atsirandantis dl ilgesnio (giminingo) bii motinli poravimosi su tranais. Girdykla - indas variam vandeniui, kuris gali bti rengiamas avilyje, bitidje ar bityne, bitms girdyti. Gliukoz - augal (medaus), vynuogi cukrus, monosacharidas. Grais - rmas su 8-10 cm aukio sienelmis, dedamas po avilio stogu arba auktu (daugiaauktyje avilyje) siekiant sudaryti erdv vir lizd rm arba po jais.

Gregarinoz - protozoin suaugusi bii virkinamojo trakto liga, kuri sukelia pirmuonys. Gurbelis - bits upakalins kojos blauzdos dubimas iedadulkms arba bii pikio dervoms sudti. Hafnioz - bakteriozinis suaugusi bii silpimas (pavasar) ir uvimas. Haploidas - organizmas, turintis viengub chromosom rinkin lytini lsteli branduoliuose arba audini lstelse. Pavyzdiui, tranai turi 16 chromosom. Hemolimfa - bii organizmo skystis, atliekantis dal kraujo funkcij. Heteroz - augal ir gyvn pirmosios kartos hibrid padidjs gyvybingumas. Imunitetas - aktyvus gyvno atsparumas kenkjui. Indijos bits - medunei bii genties primityviosios rys, gyvenanios mik mediuose. Italijos bits - Apenin pusiasalio kilms namini bii su geltonmis pilveli segmentuose ras. Invertaz - fermentas, disacharid (sacharoz) veriantis monosacharidus (gliukoz ir fruktoz). Kamans - stambios, labai plaukuotos, maomis galvomis, zvimbianios bendruomenins laukins bits. Kandi - mogaus gaminama koel i medaus (1 dalis), cukraus pudros (4 dalys) ir trupuio vandens, naudojama anksti pavasar bitms maitinti arba veant motinl narveliuose. Katalaz - fermentas, skaidantis vandenilio peroksido (I I,(. ),) j vandenj deguon.
ir

182

18 I

K a u k a z i k o s i o s bits - Kaukazo kaln kilms namini bii rass, i kuri geriausios pilkosios. K e l t u k a s = pateliukas - prietaisas bii lervutms i korio narveli motin lopelius perkelti.
Korio narveli a t i d e n g i m a s (atakiavi-

L a n k u o l s , i e k o v s = valgs - da-

M e d a u s gurklelis ( m e d a u s pslel) -

m a s ) - vako dangteli paalinimas (prie medaus isukim) specialiais peiliais, ukomis ar kitokiais prietaisais. Korio rminimas - dirbtinio korio tvirtinimas vielintame rme kartu velenliu ar elektros srove.
Korio narvelis = a k e l .

K o r y s - kai kuri bii ri pagamintas vako gaminys, sudarytas i narveli perams auginti, bitms gyventi ir maistui laikyti. Krainos = karnikos bits - Alpi kaln kilms namini bii ankstyvojo ir intensyvaus vystymosi bii ras. Kritidioz - protozoinis suaugusi bii virkinamojo trakto sutrikimas, kur sukelia iueliniai pirmuonys. Kubitalinis i n d e k s a s - bii sparn rasinis poymis: treiojo kubitalinio narelio trumpesns kubitalins gyslels atkarpos a" su ilgesne b" procentinis santykis. Kuproti perai - tranins eimos poymis, kai bii narveli perai dengiami igaubtai, kuriuose vystosi pustraniai (haploidai). Laka - avilio lizdo priekins sienos apaioje ar viruje esanti anga (vairaus ilgio) bitms skraidyti. L B S - Lietuvos bitinink sjunga, kaip savarankika kurta 1989 02 05.

lis lauko bii, kurios skraido ir ieko maisto, grusios avilyje informuoja kitas. L e p t o m o n o z - protozoinis suaugusi bii virkinimo sutrikimas, kur sukelia mikroskopinis vienalstis pirmuonis. Lipaz - fermentas, pagreitinantis riebal hidroliz ar sintez, skaldantis vak. Lipius - daniausiai sifonini amar pro savo organizm prafiltruotos ir biologikai paveiktos lapuoi bei spygliuoi augal cukringos sultys, i kuri bits pagamina lipin med.
Lizdo skiriamoji = diafragma -

medin pertvarl lizdui nuo tuios avilio dalies arba auktams atskirti (daugiaaukiuose aviliuose).
M a g a z i n a s (meduv, antlizdis) - me-

dinis grais pusrmiams dti, statomas vir lizdo medui laikyti, arba tolimesn lizdo dalis. M a i a l i g - virusin dengt per liga ir uvimas nuo Moratovirus aetatulae. Maitintuv = pentuv - indelis, i kurio cukraus sirupu (vandeniu) maitinamos bits. Bna virrmini ir diafragmini.
M a a s i s v a k o Ugniukas = maoji

vako kandis - ugniuk eimos naktinis drugelis, kurio vikrai daugiausia parazituoja kamani lizduose. Medsukis - maina medui i atidengt kori isukti. Veikia icen triniu principu, jame telpa 2 - 4 ir daugiau kori.

namini bii, motinli ir tran stempls paplatjimas (pilvelio priekyje) nektarui ir kitam skystam maistui neti ar laikyti. M e d u n e i s = neimas - surinkto nektaro ar iedadulki neimas avilius, tai yra bii darbas, trunkantis per vasar. M e d u s - namini bii surinktas ied bei lipinis nektaras ir koriuose perdirbtas natralus saldus bii produktas: bitms - pagrindinis maistas, mogui - dietinis ar gydomasis produktas. Melanoz - mikozinis senesni bii motinli kiauidi sutrikimas, kur sukelia mikroskopiniai grybeliai. Meleoz - entomozinis pavieni bii uvimas nuo prisitvirtinusi ant bii pilveli vabzdi vikr. Mermitidoz - helmintozin bii liga nuo kai kuri dirvoje besiveisiani kirmli lerv (vikr), patenkani bii virkinamj trakt su vandeniu ar nektaru. Mikozs - invazins bii ligos, sukeliamos grybelini mikroorganizm. Morta - reikinys, kai bii mirni eimoje yra kelios su skirtingais rasiniais poymiais bii formos (polimorfizmas). Tai smulkiausias vidurinis taksonas. Motinls lopelis - motinls narvelio pradas iki tol, kol j padedamas kiauinlis. Motinls narvelis = akel - itstas uolo gils formos darinys, kuriame vystosi motinls peras.

Motinls palyda - nepastovi, nuolat susidaranti aplink kiauinlius dedani motinl 7-13 ir daugiau galvelmis nukreipt motinl jaun bii maitintoj grupel.
Motinls p o r a v i m a s i s - reikinys,

kai bii motinl ore susitinka su tranais ir priima j skleles. Motinin e i m a - bii eima, i kurios imamos jaunos lervuts veislinms motinlms auginti.
Nektaras (Olimpo d i e v grimas) -

vandens ir cukraus miinys, kur iskiria ied (ar neiedins) nektarins.

Nektariniai augalai = medingieji au-

galai - grup iedini augal (Lietuvoje apie 750 ri), i kuri bits ir kiti vabzdiai renka nektar, iedadulkes ir lipi kaip alutin produkt. Nektaringumas = medingumas - i iedo, augalo ar ploto (m , ha) iskirto nektaro kiekis per ydjimo laikotarp. N o z e m a t o z - protozoinis suaugusi bii silpimas ir uvimas nuo per didelio viduriavimo (anksti pavasar), kur sukelia mikrosporidija Nosema apis. N u k l e u s a s - laikina bii eimel, skirta jaunai bii motinlei subrsti ir susiporuoti.
2

P a l a i k o m a s i s m e d u n e i s - toks me-

duneis, kurio pakanka tik pai bii gyvybei palaikyti, prekin produkcija negalima. Paralyius - virusin suaugusi bii liga. P a r t e n o g e n e z - naujo organizmo (trano) vystymasis i nepavaisinto kiauinlio.

184

185

P e r puviniai - b a k t e r i o z i n i s b i i per u v i m a s n u o amerikinio ar e u r o p i n i o p u v i n i s u k l j o (Bac.

Septicemija - bakterinis s u a u g u s i bi i u v i m a s nykstant hemolimfai. Spieius - bii eimos dalis, ispietusi ir a p s i g y v e n u s i atskirai su motinle. Spietimin motinl - v a s a r i s p i e timini n a r v e l i isiritusi m o t i nl. Spietin - d u t ( r y k a s ) b i i s p i e iui s u s e m t i ir g a b e n t i . e i m a aukl - stipri v e i s l i n e i m a , imaitinanti duotas auginti bii motinli lervutes. Tarzalinis i n d e k s a s - b i i r a s i n i s p o y m i s : t r e i o s p o r o s k o j o s letenls pirmojo narelio (metatarzuso) p l o i o i r i l g i o p r o c e n t i n i s s a n tykis. Termokamera - d su m e t a l i n i o tinklo kasete bitms supilti ir suk a n t i s kaitinti (46^48C), k a d atsiskirt varoatozs erks. Tvin e i m a - v e i s l i n b i i e i m a tranams auginti. Tranas - n a m i n i b i i e i m o s h a p l o i d i n i s (16 c h r o m o s o m ) v y r i kas vabzdys. Trangaud - a n t l a k o s t v i r t i n a m a s p r i e t a i s a s s u b i t i n e t v o r e l e iskrendantiems ar grtantiems tranams surinkti bei spieianiai motinlei sulaikyti. Tranin bit - bit, g a l i n t i d t i n e a p vaisintus kiauinlius. Tranin motinl - n e v a i s i n g a m o t i nl, bii narvelius dedanti neapvaisintus kiauinlius. Tranin e i m a - e i m a su t r a n i n m o t i n l e (ar t r a n i n m i s b i t m i s ) , neturinti bitini per. Tropilalapsoz - i n v a z i n s u a u g u s i bii liga, kuri sukelia mikrosko-

pins erkuts, parazituojanios nedengtuose peruose. Tulel - d e n g t a m o t i n o s a k e l . T e r min pirmasis pasil M. Stankeviius (1921). Varoatoz - a r a c h n o z i n d e n g t p e r i r s u a u g u s i b i i p a r a z i t i n lig a , k u r i s u k e l i a e r k Varroa ja-

Velenlis (pentinas) - p r i e t a i s a s d i r b tiniams koriams prie vielui prilydyti. Vidurio E u r o p o s = V i d u r i o R u s i j o s b i t (Apis mellifica) - l a b i a u s i a i p a plitusi (buvo) tamsesni n a m i n i b i i ras. L i e t u v o j e j i v a d i n a m a v i e t i n e bite. Vilkas = b i i v i l k a s (filantas) = p a v i e n i u r v i n i v a p s v e i m o s bii parazitas, kurio patels s a v o geluonimis paraliiuoja bites ir maitina jomis savo lervutes. Zoofilija - a u g a l i e d a p d u l k i n i mas gyvnais (vabzdiais, paukiais ir kt.). iedadulk - i e d i n i a u g a l m i k r o s p o r a , l y t i n lstel. iedadulki rinktuv - p r i e t a i s a s i e dadulki neulliams n u o bii kojeli nubraukti ir j o m s surinkti.

Larvae ar Str. plutoon).

Piematoz - 4-5 p a r lervui arachnozinis u v i m a s nuo mikroskopini apvali erkui. Pienelis = bii pienelis - bii darbininki priekini a n d ir rykls l i a u k b a l k v a i g e l s v a s maistingas tirtokas skystis, vartojamas jaunoms lervutms maitinti, m o g u i - k a i p g y d o m a s i s produktas. Pikis = p r o p o l i s - b i i s u r i n k t o s ir perdirbtos m e d i p u m p u r dervos: bii naudojamos vairiems balzamavimams; m o g a u s - kaip aliava vaistams. Peikena - k a l t p a n a u s r a n k i s drevs angai padidinti, aviliams ar loviams daryti. Poliploidija - c h r o m o s o m s k a i i a u s p a d a u g j i m a s du ar d a u g i a u kart lsteli branduoliuose. Diploidinio trano lstelse c h r o m o s o m o s padvigubja, bet branduoliai nesidalija. Polimorfizmas - r e i k i n y s , k a i toje paioje o r g a n i z m ryje yra keletas s k i r t i n g f o r m ( d a u g i a l y t i kumas). Populiacija - v i e n o s r i e s g e n e t i kai skirting individ grup. Reketsioz - virusin bii h e m o l i m f o s (baltjimo) l i g a . S a c h a r o z - c u k r u s , a u g a l l a p fotosintezs produktas. Senotoinioz - entomozinis pavieni bii silpimas ir u v i m a s n u o bits k r t i n j e b e s i v e i s i a n i p a r a zitins m u s s lerv.

cobsoni.
Vabzdiadulka = e n t o m o f i l i j a . Vakas - jaun bii vako liauk iskyros, naudojamos koriams ar medaus narveliams udengti. Vako ilydos - likutis, kuris lieka ilydius v a k o aliav (korius, vakynus). Vako ispaudos - atliekos, gautos ispaudus vakynus slgtuvmis. Vakynai - v a i r i a u s i v a k o , k o r i , dangteli trupiniai.

186

Literatra
Balekas J., Laurenikas A. Bitininkai mgjai. V., 1971. 44 p. Balekas J. Bii kis ir jo perpektyvos. V., 1978.147 p. Balekas J. vairi bii veisli ir pirmos kartos mirni morfologiniai poymiai IIemdirbyst T. 42. Bitininkyst. V., 1995. P. 82-87. Bitininko inynas / Sud. J. Balekas. V 1987, 380 p.
v

Turinys
vadas I k u r t o s bits BITINIAI S O L I T A R I N S BITS B E N D R U O M E N I N S BITS BITINIAI DIRBTINSE LIZDAVIETSE PRIMITYVIOS M E D U N E S BITS TIKROSIOS M E D A U S GAMINTOJOS KAIP BITININKAVO MS PIRMTAKAI POKARIO BITININKYST K a s gali b i t i n i n k a u t i Nuo ko pradti AVILYS VIETA BITMS K a i p sigyti bii N A T R A L S SPIEIAI DIRBTINIAI SPIEIAI BII EIMOS PIRKIMAS K a i p bits g y v e n a BII EIMA - BIOLOGINIS VIENETAS BII EIMOS NARIAI BITS K N O S A N D A R A BII VYSTYMASIS BII EIMOS METAI B i i lizdas DIRBTINIAI KORIAI Bii maistas MAISTO VIRKINIMAS 5
6

7 8 10 16 19 20 25 30 31 33 35 40 41 42 45 46 47 47 48 50 57 60 68 71 73 76

Hedtke C. Wldbienem. Berlin, 1994.128 S. Hsing J. O., Nitschmann J. Lexikon der Bienenkunde. Leipzig., 1987. 399 S. Karosas P. Bitininkyst kiekvienam. K., 2000. P. 76. Kriinas J. Bitininkyst. K., 1933, 676 ., V., 1967. 663 p. Lekeviius E. Adaptacija //Ekologijos svokos. K., 1992. P. 253-308. Musteikis A. Bii kis. V., 1943.183 p. Pekaitis J. Bitininkas. Til, 1921.104 p. Pikinait-Kazlauskien L. Bitininkyst Lietuvoje. V, 1995.175 p. Pileckis S. Globokime naudinguosius vabzdius. V., 1982.159 p. Ranelis V. Populiacij ir evoliucin genetika // Genetika. V., 1986. P. 134-150. Stankeviius M. Apie bites. V.-K., 1921. 68 p. Straigis J. Bitininko pradiamokslis. V., 1993.184 p. Straigis J. Bitininkyst. V., 1994. 206 p. Straigis J. Ms bitininkavimo metodai. K., 1995. 48 p. Straigis J., Amiejus A. Lipiaus tiekjas ir skruzdls. LA, 2002. 28 p. Schweissheimer W. Honig: Indikator fr Umweltverschmutzung. GuK.C. 1979/20. S. 14. Zander E. Der Bau der Biene. Stuttgart, 1922. 235 S. Zeiler C. 300 Ratschlge fr den Freizeit-Imker. Leipzig, 1986. 131 S. .

. M., 1948. 184 . . . . ., 1980. 231 .

/ : . . , . . , . . .

.: . , 1991. 511 . . .

. .: , 2001. 368 .

188

189

Medingieji a u g a l a i LIPINIAI MEDUNEIAI K PRADEDANTYSIS BITININKAUTI GALT AUGINTI SJOMAINOS BITS - A G R O T E C H N I K O S P R I E M O N Bii p r i e i r a s t a n d a r t i n i a m e avilyje KAIP APIRTI BITES RUDENINIS RPESTIS K VEIKTI IEM KAIP G A M I N A M A S VAKAS PAVASARIS PRIE AVILI PAVASARINIS LIZD TIKRINIMAS KITI LIZD P L T I M O BDAI KAIP IVENGTI SPIETIMO K DARYTI UDJUS MAGAZINUS BII VEIMAS BII PERKLIMAS IR SUJUNGIMAS VEISLININKYSTS DARBAS BITININKO MGJO BITYNE BII MOTINLI KEITIMO BDAI MOTINLI ENKLINIMAS K u o bits s e r g a

77 82 83 86 88 90 90 93 97 99 102 104 105 108 110 111 112 115 118 124 125

Bitininkavimo bdai BITININKAVIMAS AVILYS LIEPA" JONO KRIINO BITININKAVIMAS BITININKAVIMAS AVILIUOSE BITININKAVIMAS DVIAUKIUOSE AVILIUOSE VIENKARTINIS IEMOJUSI MOTINLI PADJJ BITS PANAUDOJIMAS DAUGIAAUKIUOSE SPIEIAIS . BITININKAVIMAS KELMINIUOSE AVILIUOSE

.150 .150 .151 .152 .156 .161 .163 .164 .165 .169 .171 .177 .179 .188

BITININKAVIMAS ILDOMOJE BITIDJE ILTNAMIUOSE

Ekologinio bitininkavimo s a m p r a t a Savisauga, pirmoji pagalba Bitininkysts terminai Literatra

B I I A P S A U G A N U O P E S T I C I D IR V A G I L I . . . .131 K. gali bii s e i m M E D U S - M A I S T A S AR V A I S T A S ? MEDAUS PARUOIMAS BII PIKIS NE TIK BITMS R E I K A L I N G A S 2-6 KILOGRAMAI IEDADULKI BRANGIAUSI PRODUKTAI i n o m i pasaulio bitininkai 133 134 136 138 140 142 143

190

Straigis, J u s t i n a s st27i M g j i k o j i b i t i n i n k y s t / J u s t i n a s Straigis - V i l n i u s :

Bibliogr.: p. 188 ISBN 9986-09-240-X K n y g a skirta p r a d e d a n t i e s i e m s bitininkauti, bet jame n a u d i n g p a t a r i m ras ir jau seniai bitininkaujantys, ir studentai, ir moksleiviai, o d i u , visi, k u r i e m s d o m u s bii g y v e n i m a s . UDK 638.1

M a r g i ratai, 2 0 0 2 . - 192 p.: iliustr.

Justinas Straigis Mgjikoji bitininkyst

Redaktor Dailininkas Genovait Alfonsas Savickien Zvilius

S L 3 1 9 . 2 0 0 2 0 8 0 2 . 1 2 sp.l. Tir. 2 0 0 0 e g z . U s a k y m a s Leidykla M a r g i ratai", Laisvs pr. 60, L T - 2 0 5 6 Vilnius. S p a u s d i n o akcin b e n d r o v S p a u d a " , Laisvs pr. 60, L T - 2 0 1 9 Vilnius. Kaina sutartin