Christine Slius

Gydomosios
arbatos
Turinys
Sveikatos versms 4
alioji arbata 6
Aviin arbata 11
Raudonoji arbata 12
Mat 13
Lapaio arbata 13
Arbatinis grybas 15
Vaistaoli gydomosios savybs 18
Lig veikimo abcl
Acidoz 20
Akn, inktirai, spuogai 22
Alergija 24
Angina, gerkls skausmas 26
Atopinis dermatitas 28
Bronchin astma 30
Bronchitas 32
Burnos kvapas 34
Cholesterino perteklius 36
Cukrinis diabetas 38
Danten ligos, duonis 40
Egzema 42
Galvos skausmas, migrena 44
Hemorojus 46
Hipertonin liga, arterioskleroz 48
Imuniteto nusilpimas 50
Inkst ligos 52
Kandidamikoz 54
Klimaksas 56
Kolpitas 58
Koncentracijos sutrikimai 60
Mediag apykaitos sutrikimai 62
Miego sutrikimai 64
Navikai
6 6
Nevalgumas 68
Nutukimas 70
Odos grybelins ligos 72
Odos ligos, dermatitas 74
Peralimas, gripas 76
Pervargimas 78
Podagra, akmenlig 80
Priemenstruaciniai negalavimai 82
Raumen skausmas 84
Reumatins ligos 86
Sauls nudegimas 88
Skrandio ligos, gastritas 90
ienlig 92
lapimo psls ligos 94
Ven isipltimas 96
Viduriavimas 98
Viduri ukietjimas 100
Votys, unvots 102
aizdos 4
arnyno infekcins ligos 106
vynelin 108
Odos ir plauku prieira H0
Rodykl I I
4
Apie autor H6
Sveikatos
versms
mogus yra sveikas tuomet,
kai isaugo fizin ir dvasin pu-
siausvyr. Liga rodo, kad i pu-
siausvyra paeista. XX a. - tai
mokslo, medicinos bei technikos
amius, kuriame intervencija j
organizm tapo ne tik mano-
mu, bet ir savaime suprantamu
dalyku. Be abejo, kai kurios ope-
racijos btinos mogaus gyvy-
bei isaugoti. Taiau nepavojin-
gos ligos arba negalavimai
lengviau veikiami, jei deramai
pasirpiname savo organizmu.
Tradicija ir naujov
Nuo seno inoma, kad auga-
lai turi gydomj savybi. Siau-
ralapis gyslotis slopina kosul,
esnakas maina lipid kiek
kraujyje, ramunls slopina u-
degim, bero lapai skatina
lapimo alinim - visas ias
paslaptis olininks, vienuoliai,
balneologai, vaistininkai, dro-
gistai ir gydytojai itmeiais
perduoda i kartos kart,
lobyn ilgainiui papildydami
naujomis iniomis.
Pasaulio vaistins arbatos
Mes surinkome inias kone
apie viso pasaulio vaistinius au-
galus, i kuri gaminamos savo-
tiko skonio ir poveikio arbatos,
stiprinanios organizm. var-
dysime kelet j grupi:
Europos vaistiniai augalai.
Azijos alioji arbata ir arbati-
nis grybas.
Afrikos raudonoji arbata.
Piet Amerikos lapaio arbata
ir mat.
Apeig gydomoji galia
Kitaip nei pas mus, daugelyje
ali arbatos plikymas ir gri-
mas yra savotikos apeigos, pa-
dedanios atsipalaiduoti, rami-
namai veikianios. O mes da-
niausiai "simetame" j lyg tab-
let ir vl kartligikai puolame
tarp kasdienybs girn. Taip
valgome, taip geriame. Jei norite
patirti vaistins arbatos poveik,
turtumte sismoninti, kad
arbatos plikymas - tai savotika
terapija. Sutikite: vos tik patik-
site arbatos gydomja galia, jos
poveikis taps kur kas stipresnis.
Ekstrahuoti ar ne?
Daugelio vaistini augal
veikliosios mediagos ekstra-
huojamos ir sintetinamos labo-
ratorijose: i karklo ievs salici-
lo rgtis, i rusmens ird
veikiantys glikozidai, i vaisti-
4
Jau vien arbatos plikymas padeda atsipalaiduoti. O gurkteljus karto,
kvapnaus grimo savijauta dar labiau pagerja.
ns unvyns atropinas, i kin-
medio ievs chininas, i opiji-
ns aguonos morfinas. Tyrimai
vyksta be paliovos. Farmacijos
mons siunia darbuotojus
Lotyn Amerik, tikdamos,
kad ie igaus i vietos gyven-
toj slapiausi ini apie vais-
tinius augalus ir sudarys monei
nauding sandr. Deja, iabu-
viams tai menkai terpi. Vis
dlto, kad ir kaip bt,
aprpinti organizm vaistin-
mis mediagomis manoma ir
neekstrahuojant pastarj - pa-
prasiausiai geriant arbat.
Prisiimkite atsakomyb
Akupresra, kvap terapija,
vaistins arbatos, joga, Tai i -
visa tai padeda lavinti kno po-
jius, taiau ne visuomet pade-
da atsikratyti lig. Sveikatos ap-
saugos institucijos pritaria iems
gydymo bdams, gerinantiems
savijaut. Taiau nedert veng-
5
ti ir gydytoj. Vadovaudamiesi
iomis nuostatomis, ne tik patar-
sime, kaip gydytis patiems, bet
ir kaip elgtis, jei sveikatai ikyla
rimtas pavojus.
Arbata - puikus vaistas, vis
dlto, rimtai susirg, privalote
imtis gydytojo silom prie-
moni. Taiau vienu poiriu
arbata, be abejo, nepralenkiama
- profilaktikos, sveikatos stipri-
nimo.
alioji arbata
aliosios ir juodosios arbat-
ols - tai to paties arbatmedio
lapai, perdirbti skirtingais b-
dais. Vieni j fermentuojami
(juodoji), kiti ne (alioji). Dirb-
tiniu bdu fermentuot arbat-
oli kvapas sodresnis, kitokia
ir chemin j sudtis. Taigi a-
lioji arbata natralesn, bet ne
tokia kvapni, kaip juodoji.
Arbatoli veikliosios
mediagos
Nepaprastai subtilus alio-
sios arbatos skonis smaguriui
gali pasirodyti net nemalonus,
taiau visai paprasta, be to, ir
sveika arbat pagardinti -
tereikia praskiesti pienu, grie-
tinle, vieiomis, pai is-
paustomis apelsin arba
obuoli sultimis. Ir po keli
dien i arbata taps jums miela.
alij arbat ypa pradedame
vertinti, suinoj, koki media-
g joje yra. tai jos:
Kofeinas (anksiau vadintas
teinu) kiek svaigina, stimuliuo-
ja.
Teofilinas ir teobrominas - tai
alkaloidai, pleiantys krauja-
gysles, skatinantys lapimo isi-
skyrim, irdies veikl.
Raugins mediagos slopina
virkinimo organ jautrum, ge-
rina j veikl.
Mikroelementas fluoras apsau-
go nuo duonies.
Mikroelementas manganas ak-
tyvina fermentus, stiprina jun-
giamuosius audinius, kaulus,
kremzles.
Vitaminas Bl (tiaminas) stip-
rina nerv lsteles ir raumenis.
Vitaminas B2 (riboflavinas)
spartina mediag apykait.
Vitaminas B3 (niacinas, niko-
tino rgtis) skatina odos ir glei-
vins regeneravim, smegen
bei nerv lsteli mediag
apykait.
Vitaminas B5 (pantoteno rg-
tis) spartina mediag apykait
ir kenksmingj mediag ali-
nim.
Vitaminas C stiprina imunite-
t, ltina oksidacij, reguliuoja
mediag apykait.
6
aliosios arbatos atspalv - nuo gelsvo iki rusvo - lemia arbatoli
ris ir plikymo bdas. Skiriasi ir i arbat skonis.
Flavonoidai reguliuoja riebal
apykait, ltina oksidacij.
Epigalokatechingalatas naikina
mikrobus, stiprina ird, gerina
kraujotak.
Aminorgtys slopina kofeino
poveik.
Saponinai reguliuoja riebal
apykait.
Eteriniai aliejai suteikia arbatai
savotiko prieskonio.
Laisvj radikal
"prienuodis"
Ultravioletiniai spinduliai, at-
mosferos ozonas, aplinkos tera-
lai, o gana danam ir rkymas -
tai iors veiksniai, trikdantys
mediag apykait. Organizme
susidaro laisvj radikal, spar-
tinani lsteli senjim ir per-
nelyg ankstyv t, kuri ls-
telms dalijantis, lemia klaidin-
gas perneimas (lsteli isigi-
mimas, kitaip tariant, atsiranda
navik). Augaluose yra media-
g, ltinani kenksming oksi-
dacijos proces. i apsaugini
mediag gausu arbatolse.
alioji, taigi chemikai neap-
dorota arbata, j ypa turtinga.
I kit ios arbatos mediag
iskirtini flavonoidai, prisijun-
giantys laisvuosius radikalus ir
tuo bdu sultinantys oksidaci-
jos proces.
Pov ei ki s. . .
Geriant alij arbat:
Pavojus susirgti navikinmis li-
gomis, hipertonija, arteriosklero-
ze arba angina, patirti irdies in-
farkt, insult gerokai sumaja.
Pagerja virkinimas, sustipr-
ja imunitetas. Be to, alioji arba-
ta laikoma silpnu antibiotiku.
alioji arbata tinka ir ioriniam
vartojimui: apsaugo od nuo
pernelyg kaitri sauls spindu-
li, aplinkos teral.
... ir akivaizdi nauda
aliojoje arbatoje kofeino gau-
siau, nei juodojoje, taiau pirmo-
sios kofeinas veikia ilgiau ir silp-
niau. Juodoji arbata arba kava
gali sukelti tamp, prakaitavi-
m; aliosios arbatos poveikis
visikai kitoks. Igr jos, atsipa-
laiduosite ir drauge tapsite gyvy-
bingesnis. alij arbat ypa
vertina mons, dirbantys protin
darb, t. y. tie, kuriems btina il-
g laik ilaikyti sutelkus dmes.
aliosios arbatos dert gerti ir
vadovaujantiems darbuotojams,
nuolatos patinantiems stres.
Mediagos, ltinanios
oksidacij
aliojoje arbatoje gausu vi-
tamino C. is oksidacij ltinan-
tis vitaminas btinas organizmo
lsteli gyvybiniams procesams.
Toks pat ir flavonoid poveikis.
ios biologikai aktyvios me-
diagos maina kraujospd, re-
guliuoja cholesterino kiek orga-
nizme. Japonijoje 1300 moni
igeria kasdien po 4 puodelius
aliosios arbatos. Tyrimai rodo,
kad geriant alij arbat, MTL
(mao tankio lipoprotein, ga-
benani cholesterin audi-
nius), kitaip tariant, "blogojo"
cholesterino, kraujyje sumaja,
o DTL, arba "gerojo" cholesterino
(didelio tankio lipoprotein, ga-
benani cholesterin kepenis,
kur jis, virts tulies rgtimi,
paalinamas i organizmo) pa-
daugja. Be to, flavonoidai mai-
na tikimyb susirgti skrandio,
arnyno, krties viu.
8
Epigalokatechingalatas
i mediaga gali apsaugoti
nuo plaui vio. Ji, kaip ir as-
pirinas, turi kraujo kreum
mainani savybi, t.y. apsau-
go nuo kraujo plokteli san-
kaupos, ukemanios arterijas
(infarktas). Tad rkoriams, ne-
stengiantiems atsikratyti li-
guisto potraukio, dert gerti
aliosios arbatos: ji pads
ivengti kraujagysli lig ir
plaui vio. Taigi gerdami
alij arbat, ne tik patirsite
malonum, bet ir ivengsite kai
kuri lig.
Kaip plikyti
aliosios arbatos nieku gyvu
neplikykite verdaniu vandeniu:
vandens temperatra, nelygu
arbatos ris, turt bti 60-
80C. Taigi uvirkite vandens,
madaug 5 min. paauinkite ir
tik po to plikykite arbat. Kinijo-
je alij arbat prasta "plauti".
Uplikius arbatoles ir palaikius
30 sek., vanduo ipilamas. Tos
paios arbatols plikomos antr
kart - tuomet arbatos skonis
kur kas subtilesnis. Kinijoje, i-
grus arbat, arbatols palieka-
mos arbatinuke - ikreiamos
jos tik tuomet, kai norima usi-
plikyti nauj.
Kiek arbatoli berti
Puodeliui arbatos paprastai
beriama nubrauktas arbatinis
auktas arbatoli; jei plikote
daugiau nei 5 puodelius, ber-
kite auktel priedo - "arbatinu-
kui".
Plikykite veriau pabiras, o ne
supilstytas maielius arbato-
les - tuomet lapeliai geriau isi-
skleis.
Tas paias arbatoles galite pli-
kyti kelet kart. Pirm kart u-
plik, palaikykite, kad pritrauk-
t, 3-8 min.; kitus kartus tik po 2-
3mi n.
Kiek kart plikyti
Tos paios aliosios arbato-
ls plikomos 3-4 kartus, kiekvie-
no upilo skonis bus kiek ki-
toks. Kinijoje vadovaujamasi tai-
sykle:
Pirmasis upilas pasigardiuoti.
Antrasis pasilepinti.
Treiasis akims.
Ketvirtasis atsipalaiduoti.
Nebe pirm kart plikomas
arbatoles, kad pritraukt, rei-
kt palaikyti tik 3 min. inoma,
itaip plikom arbatoli skonis
kinta; vis dlto jei arbatols kai-
navo pakankamai brangiai, ta-
iau ir ketvirt kart uplikius,
arbata buvo kvapni ir gardi,
vadinasi, vertjo jas pirkti.
0)
Nesaldyta arbata yra velnesnio, taigi ir tikresnio skonio.
Tad cukraus ir medaus veriau atsisakykite.
Vaikams
alioji arbata rekomenduoti-
na ir vaikams - ji adina apetit,
padeda sutelkti dmes. Jei vai-
kas pranta prie aliosios arba-
tos, besaikis potraukis saldumy-
nams gerokai sumenksta. Vai-
kams alioji arbata paprastai pa-
gardinama natraliomis sultimis
arba kiek pasaldinama.
Odos prieira
Gausybs odos prieiros
priemoni gamybai vartojama
alioji arbata - joje yra media-
g, prisijungiani radikalus ir
apsaugani od nuo kenksmin-
g poveiki. Aplinkos teral ir
stipri ultravioletini spinduli
vargu ar manoma visikai i-
vengti. Tad od dert apsaugo-
ti nuo kenksmingj mediag
poveikio. iuo poiriu aliosios
arbatos nauda yra dvejopa.
10
Joje yra mediag, drkinani
od, gerinani skysi reguliaci-
j.
Biologikai aktyvios mediagos
beveik nepraleidia ultravioletini
spinduli - jos apsaugo od nuo
pernelyg ankstyvo vytimo, rauk-
li susidarymo.
Aviin arbata
Aviin arbata gaminama i
ydjimo metu skint avios luo-
teli; arbatoje ilieka visos ios
grdins kultros mediagos. Ji
spartina kenksmingj mediag
alinim.
Daugelis negalavim kyla, su-
trikus virkinimui: maistas per-
nelyg ilgai usibva organizme,
retai tutinamasi, tad mediag
apykaitos skilimo produkt pa-
tenka krauj. Btent tuomet
pravartu gerti aviins arbatos,
skatinanios organizm alinti
mediag apykaitos skilimo pro-
duktus. Ji spartina virkinim,
sureguliuoja tutinimsi, stiprina
organizm.
Silicio rgties darini
alinimas
Aviose gausu flavonoid, sa-
ponin, pektin ir silicio rgties
darini. Pastarieji sunkiai a-
linami i organizmo. Tad alias
avias geriausia maiyti su vaista-
olmis, skatinaniomis silicio "^j
rgties darini alinim - dilgle, Q
jonaole ir ypa rasakila. ioje |5
vaistaolje yra raugini medi- Q)
g, kuri junginys su siliciu labai k
gerai tirpsta vandenyje, taigi sili-
cio rgties dariniai itirpinami O |
arbatoje.
'S
Poveikis 'g
Aviin arbata pagelbsti dauge-
liu atvej: sergant irdies ir krau- "Jj
jotakos, kvpavimo tak ligomis, _
maakraujyste; patyrus nervin g
isekim, be paliovos igyvenant
tamp ir nerim; galvos skausmui, "g
senatviniams negalavimams slop- (Q
inti, metant rkyti. Aviin arbata - O)
tai natralus diuretikas, ji skatina Q i
lapimo rgties isiskyrim, orga-
nizmo valymsi. Sintetiniai diure- j
tikai gana danai sunkiai sisa- 3
vinami - idiva burna, trokina,
organizme sumaja kalio arba
sutrinka antinksi ievs veikla
(antrinis aldosteronizmas). Avi-
ins arbatos biologikai aktyvios
mediagos skatina sekrecij:
I audini paalinami skysiai,
sustiprja jungiamasis audinys.
Silicio rgties dariniai paalina-
mi su lapimu. Organizmas ap-
saugomas nuo lapimo rgties ir
jos drusk kaupimosi, taip iven-
giama akmen susidarymo lapi-
mo pslje ir inkstuose.
11
Raudonoji arbata
Raudonoji arbata, afrikiei
vadinama Rooibos, - tai lapeliai
anktins kultros, auganios
Piet Afrikos Cedaro kalnuose.
Si raudonos spalvos arbata yra
sodraus, salsvoko kvapo. Rau-
donojoje arbatoje nra kofeino,
tad labai sveika jos gerti kasdien.
Gydomosios ios arbatos savy-
bs dar nra galutinai itirtos.
Taiau inoma, kad raudonoji
arbata slopina alerginius dieg-
lius, tad ypa rekomenduotina
vaikams, monms, sergantiems
alerginmis ligomis. Joje gausu
kalcio, fluoro ir mangano. Ta-
iau labiausiai i arbata vertina-
ma dl to, kad joje ypa gausu
geleies. Be to, raudonojoje ar-
batoje esanios geleies neublo-
kuoja taninai. Kitaip tariant, fla-
vonoidai prisijungia lsteles ei-
dianius laisvuosius radikalus.
Jei ikilo akn, da rmuo, u-
kietjo viduriai, arnyn varsto
Ypa mgiamos dabar raudonoji, aviin, lapaio arbatos, mat,
padedanios veikti vairius negalavimus.
12
diegliai, jei padidjo kraujos-
pdis, sergate osteoporoze, jei
organizmui stinga geleies, ka-
muoja nemiga, alergija, egzema,
susidaro pragulos, gerkite rau-
donosios arbatos.
Mat
Mat - tai bugienio lap arba-
ta. Jai vartojama 15-os ri bu-
gienio lapai. Nupjautos akels
pakaitinamos vir ugnies iki la-
pai suvysta ir isiskiria kvapio-
sios mediagos. Paprastai mat
plikoma nedideliame iskobtame
ir idiovintame moliglyje, ge-
riama per vamzdel (anksiau
nendre). 0,3-1,5 proc. vis mats
mediag sudaro kofeinas, apie
puse jo jungiasi su rauginmis
mediagomis, tad kofeinas veikia
organizm gana ilgai. i vel-
naus poveikio arbat patartina
gerti greitai pavargstantiems,
nesugebantiems sutelkti dmes
monms. Be to, mat slopina
skrandio jautrum, apetit.
Kaip plikyti
Arbat plikykite kartu (ne-
verdaniu) vandeniu. Jei norite
pajusti tikrj mats skon, upli-
k palaikykite, kad pritraukt,
apie 5 min. Jei palaikysite ilgiau,
mats biologikai aktyvios me-
diagos veiks raminamai.
Lapaio arbata
Tai Piet Amerikos arbata, flj
gaminama i lapaio medio "C
(Tabebuia avellanedae) rausvai ru- (Q
dos ievs. Dar ji vadinama Pau V)
d'Arco, Paoheebo, Taheebo, Ipe', |
Roxo, Boiu Stiek, Ipes, ink arbata ^
- mat atrado j inkai. Ji nepap- &
rastai gausi mineral: kilograme
lapaio ievs yra 45 g kalcio,
250 mg geleies ir 180 mg kalio. (Q
Lapais turi sinergetini savy- "41
bi, t.y. mediagoms, kurios sa- 5,
vaime nra itin veiksmingos, s- P
veikaujant su tam tikromis me- nu
diagomis, pirmj gydomosios
savybs sustiprja. (/}
Stebuklingasis lapaiolis
Viena lapaio arbatos biologi-
kai aktyvi mediag yra lapa-
iolis, ji vartojama gydyti viui
(i j ir leukemijai). Negailestinga
bt i mogaus, serganio viu
arba AIDS, atimti paskutin vilt
- vis dlto keturias savaites
trunkantis gydymas lapaioliu ir
drauge tradicinmis priemon-
mis yra is tas daugiau nei eks-
perimentas. Tai rodo Lotyn
Amerikos patirtis, jau pasiekusi
mus, taiau dar ne visikai itirta.
inoma tik tiek, kad lapaiolis
stabdo navik vystymsi, tad
vartotinas ne tik vio profilak-
tikai, bet ir gydant v bei AIDS.
13
20 chemini jungini
I Tabeluia avellanedae ievs
ekstrahuojama 20 chemini jun-
gini.
Juos sudaro gyvybikai svar-
bios mediagos:
Auksas
Baris
Boras
Chromas
Cinkas
Fosforas
Geleis
Jodas
Kalcis
Kalis
Kobaltas
Magnezija
Manganas
Natris
Silicis
Varis
Kiekvienas i mediag yra
nepakeiiama, kiekviena btina
organizmui. Chloras btinas pa-
stoviai organizmo vidinei terpei
palaikyti; geleis deguonies apy-
kaitai; fluoras stiprina kaulus ir
dantis; jodas btinas skydliau-
ks, kalis - raumen veiklai,
rgi ir arm pusiausvyrai
palaikyti; kobaltas gerina balty-
m apykait; varis svarbus
kraujodaros procesui; magnezija
- tai kaul ir dant sandaros ele-
mentas, aktyvinantis raumen ir
nerv veikl; manganas skatina
kenksmingj mediag ali-
nim, stiprina imunin sistem;
fosfatai - tai organizmo ener-
gijos kaupjai ir neikai; selenas
- antioksidantas, btinas lsteli
gyvybiniams procesams; cinkas
gerina baltym ir cukraus me-
diag apykait (reguliuoja in-
sulino gamyb), be to, stiprina
od, jo veikiamos spariau u-
sitraukia aizdos.
Poveikis
Lapayje gausu raugini (su-
traukiani) mediag (10-18
proc.) - gydant aizdas, odos b-
rimus, egzem tai ypa akivaiz-
du. Lapais naikina bakterijas,
grybelius, slopina udegim,
skausm, taigi skatina kenks-
mingj mediag alinim,
lapimo isiskyrim, valo krauj
ir od, maina kraujospd, ska-
tina arm susidarym, stimu-
liuoja, malina kart. Lapais
vartotinas, ikilus votims, ser-
gant cukriniu diabetu ir reumat-
inmis ligomis - pakanka keleto
savaii gydymo ir sveikata ge-
rokai sustiprja.
Kaip gaminti
Lapaio, kaip ir bet kuri arba-
ta, kuriai gaminti vartojama
iev, 5 min. paverdama, po to,
14
kad pritraukt, palaikoma 15-
20 min.
Arbatinis grybas
Arbatinio grybo tvyn - Ki-
nija. ia arbatinis grybas varto-
jamas beveik 2000 met. Arbati-
n gira - skystis, kuriame raugi-
namas is grybas, - peln jaunys-
ts eliksyro vard. XX a. pra-
dioje Europos smaguriai, palai-
k arbatin gir aperityvu, pava-
dino j Elixir de longue vie (Ilgo
gyvenimo eliksyru). Dabar arba-
tinis grybas vl labai populiarus
- arbatin gira ne tik stiprina
sveikat, bet ir gaivina.
Gaivioji arbatin gira
Arbatinis grybas (dar vadina-
mas kombuia) - tai storos
sluoksniuotos plvs pavidalo
acto rgties bakterij ir mieli
simbiozin kolonija. Arbtinis
grybas auginamas saldioje ar-
batoje. Miels skaido cukr
rgtis, alkohol ir anglies diok-
sid, o bakterijos perdirba alko-
hol acto rgt. Skystis, kuria-
me is grybas rauginamas, vadi-
namas arbatine gira.
Mediagos, stiprinanios
organizm
Arbatinis grybas rauginamas
saldioje arbatoje, tad ir arbatin
gira praturtinama tam tikromis
vaistinmis mediagomis. tai j
sraas:
Acto rgtis
t B grups vitaminai
Cinkas
Folin rgtis
Geleis
Gliukurono rgtis
Kalcis
Kalis
Kofeinas
Magnezija
Manganas
Miels
Natris
Pieno rgtis
Polisacharidai
. Vitaminai C, D, E, K
Varis
Kitos rgtys
Kiekviena i mediag bti-
na organizmui, trys j yra retos,
tad dert jas paminti atskirai:
Gliukurono rgtis jungiasi su
kenksmingosiomis mediagomis
(toksinais), daugelio vaist che-
minmis mediagomis, tad pas-
partina i mediag skilim.
Gliukurono rgtis gerina kepe-
n, pagrindinio kenksmingj
mediag alinimo organo, veik-
l.
Optikai aktyvi L (+) - pieno
rgtis btina lsteli energeti-
ni mediag apykaitai. Labiau-
15
siai veikia smegen lsteles
(monms, dirbantiems protini
darb, tai ypa svarbu), storo-
sios arnos bakterijas (pieno
rgtis didina j atsparum li-
gos sukljams).
Polisacharidai - tai sudtingieji
cukrus, atliekantys mogaus or-
ganizme energetine, mechanin
apsaugin, struktrin riamj,
hidroosmosin, kofaktorin
funkcijas. Jie stiprina imunin
sistem, o tai labai svarbu navi-
k profilaktikai. Tai mediaga,
btuna jungiamajam audiniui ir
kremzlms.
Mediag apykaita
ir imunin sistema
Arbatinis grybas gerina me-
diag apykait, spartina kenks-
mingj mediag alinim,
maina lapimo rgties ir cho-
lesterino kiek kraujyje, skatina
arnyno normaliosios floros re-
generavim, stiprina imunin
sistem.
Arbatinis grybas (kombuia)
ypa veiksmingas, sutrikus
mediag apykaitai, segraut
snari, odos, irdies bei
kraujotakos ligomis
16
Kaip rauginti arbatini gryb
Pirmiausia dert arbatin
gryb nusipirkti. Nes vartoja-
mas tik apie 10 met augintas
grybas. Paprastai arbatinis gry-
bas rauginamas saldytoje juodo-
joje arbatoje. Kai kuriais atvejais
labiau tinka alioji arba vais-
taoli arbata (r. lentel p. 18).
Arbatos vaistaoli, kuriose
gausu eterini aliej, nepa-
tartina vartoti. Eteriniai aliejai
naikina bakterijas, tad fermen-
tacija gali sultti. Taigi pipir-
mts, ramunls, alavijo, pan-
kolio, rozmarino, jonaols ver-
iau atsisakykite. Ir pradkite:
Ind, kuriame rauginsite arba-
in gryb, iplaukite verdaniu
/andeniu. Du arbatinius auk-
telius arbatoli, uplik litru
carto vandens, palaikykite, kad
pritraukt, 10 min. (alij ar-
iat r. p. 6).
. Arbat perko, itirpinkite 100
cukraus ir atauinkite iki 20-
-5C. Supilkite ind, kuriame
auginsite arbatin gryb, priedo
pilkite puodel arbatins giros,
kurioje panardint pirkotei^Pfb^
ind dkite arbatin gryb ir,
udeng rankluosiu, raugin-
kite 8-10 dien (gerai vdinamo-
je patalpoje, madaug 23 tem-
peratroje).
t Gryb im, perkokite arba-
tin gir per audin arba tank
tinklel.
Gir laikykite aldytuve, kas-
dien gerkite po 1-2 stiklines.
Kaip patiems usiauginti
arbatin gryb
Galite auginti ir arbatinio
grybo grieinlius:
Nupilkite pus vieios giros
ind, kuriame grybas bus augi-
namas, praskieskite j arbata.
irklmis nukirp arbatinio
grybo grieinl, panardinkite
skyst.
Ind udeng rankluosiu,
palaikykite 3-4 savaites.
Jei grybo grieinlis, pldu-
riuojantis paviriuje, tapo ma-
daug centimetro storio, vadina-
si, turite nauj gryb.
Vaistaol Eterini
aliej
Vartojama
Amalas nra Kraujospdiui mainti, sveikatai stiprinti
Anyin oiaol 2-3% Susi kaupus duj oms vi rki namaj ame
trakte; kosul i ui , skrandio
skausmams sl opi nti
Ankstyvasis
al pusni s
labai
menkai
Kosul i ui sl opi nti , apsitraukus
gl ei vmi s l i euvi ui , peralus,
sergant astma
Arni ka nra Iori ni am vartoj i mui : aizdos
usi trauki mui pasparti nti ,
patempus raumenis arba sausgysles;
udegimui sl opi nti
Dilgl nra l api mo i si skyri mui skati nti , sergant
podagra ir reumati nmi s l i gomi s
Di rveni s labai
menkai
l api mo i si skyri mui skati nti ,
sergant l api mo psls ir inkst
l i gomi s, podagra
Erktros vaisiai labai menkai Imuni nei sistemai sti pri nti
Gudobel nra Sergant i rdi es l i gomi s
Jonaol apie 0, 9% Veikia raminamai; kamuojant nemigai,
udegi mui sl opi nti , sutri kus
skrandio ir arnyno vei kl ai ,
sergant hemoroj umi
Kmynas, paprastasis apie 7% Sutri kus vi rki ni mui , praradus
apetit, susi kaupus duj oms
vi rki namaj ame trakte, pi l vo
skausmams ir di egl i ams sl opi nti
Krapas apie 4% Susi kaupus duj oms vi rki namaj ame
trakte, agsul i ui sl opi nti ,
vmi mui stabdyti
Kraujaols iedai apie 0, 5% Apetitui adinti, sutri kus vi rki ni mui
Levanda apie 3% Vi duri uoj ant, sutri kus tulies psl s
veiklai
Liepiediai apie 0 , 1 % Prakaitavimui skati nti , peralus,
sergant i ntekci nmi s l i gomi s
18
Mat nra Veikia sti mul i uoj ani ai ir drauge
rami namai ; l api mo i si skyri mui
skatinti
Mel i sa apie 0, 33% Veikia rami namai ; spazmams sl opi nti ,
susi kaupus duj oms vi rki namaj ame
trakte, neramiai miegant, sergant ner-
vins kilms skrandio ligomis, peralus
Pankolio sklos apie 6% Atsi kosj i mui , atsi pal ai davi mui ,
apetitui adi nti , l api mo i si skyri mui
skati nti , susi kaupus duj oms vi rki na-
majame trakte, peralus
Pipirmt apie 1,25% Veikia rami namai ; tuliai al i nti ,
dezinfekcijai, spazmams sl opi nti ,
sutri kus vi rki namoj o trakto ir tulies
psls veiklai, peralus, migrenai slopinti
Ramunl apie 1,5% Udegi mui sl opi nti , peralus,
sutri kus menstruaci j oms, susi kaupus
duj oms vi rki namaj ame trakte,
sergant skrandio ir arnyno l i gomi s
Rasakila nra Vi duri uoj ant, arnyno udegimui
sl opi nti
Rozmarinas apie 2% Susi kaupus duj oms vi rki namaj ame
trakte, kraujotakai geri nti ,
koncentraci jos sustri ki mams sl opi nti
Sei l i us apie 0, 02% Sutri kus skrandio ir arnyno veiklai
Si auralapi s gysl oti s nra Kosul i ui , glei vi ns uegi mui
sl opi nti , ukimus
alavijas apie 2, 5% Prakaitavimui sl opi nti , susi kaupus
duj oms vi rki namaj ame trakte,
sergant bronchi tu
eivamedio iedai 0, 025% Prakaitavimui ir l api mo i si skyri mui
skati nti , peralus, sergant
i nfekci nmi s l i gomi s
Valerijonas labai
menkai
Veikia rami namai ; spazmams
sl opi nti , neramiai mi egant
19
Acidoz
prekiaujama vaistinse), pirmiau-
sia pertvarkykite mityb taip, kad
organizme susidaryt rgi ir
arm pusiausvyra. Turtumte
vengti maisto, gausaus druskos
(msos, rkyt produkt, gyvuli-
ni riebal, i j ir tauk, Colos ir
acto); produkt, i kuri susidaro
rgtini savybi turintys pro-
duktai (kvietini milt gamini,
rafinuoto cukraus, kavos, alkoho-
lini grim). Jums tinka maistas,
i kurio susidaro armini savybi
turintys produktai (beveik vis
ri salotos, kitos darovs, i j
morkos ir bulvs; sojos gaminiai,
grietinl, salds vaisiai, natralus
augalinis aliejus; negazuotas mi-
neralinis vanduo, vaistaoli arba-
ta). Atminkite: organins rgtys -
j yra nunokusiuose vaisiuose -
skatina arm susidarym; sveika
ir rauginti kopstai - juose yra
pieno rgties, kuri skatina ar-
nyno normaliosios floros augim.
Gydymas vaistiniais augalais
alioji arbata skatina arm
susidarym - taigi organizme
sumaja rgi, be to, tai pui-
kus kavos arba Colos pakaitalas.
Vakare, uuot gurknoj alkoho-
lini grim, usiplikykite
kvapnios raudonosios arbatos.
Aviin arbata skatina lapimo
rgties alinim.
20
21
vardijimas, poymiai
Viena btin normalios me-
diag apykaitos slyg - rg-
i ir arm pusiausvyra organiz-
me. Rgi ir arm pusiausvy-
r rodo pH (vandenilinis ro-
diklis). Norminis kraujo pH yra
apie 7,4. Sergant acidoze (orga-
nizmo skysi pargtjimas),
pH yra maesnis nei 7,35; ser-
gant alkaloze (organizmo skys-
i paarmjimas) - didesnis nei
7,45. Jei skrandio suli pH 1,5,
vadinasi, organizme pradeda
kauptis rgtys. Susikaupus or-
ganizme rgtims, pradeda
skaudti galv, gali atsirasti
odos brim, susilpnja organiz-
mo apsaugins reakcijos, ne-
trunkama pavargti. Tuomet
rgtys pradedamos alinti su
lapimu, prakaitu, kvpuojant.
Jei organizme ypa gausu rg-
i, knas skleidia rgt kva-
p, toks kvapas gali sklisti ir i
burnos. Acidozei sisenjus, sus-
tangrja organizmo lstels, jos
prasiau aprpinamos deguoni-
mi, vidaus organai - krauju.
Tradicinis gydymas
Neskubkite griebtis milteli,
mainani rgtingum (jais
Akn, inktirai,
spuogai
vardijimas, poymiai
Akn - tai odos liga, kuri su-
kelia sekrecijos liauk sutriki-
mai. Plauk maieliai, prisipild
riebal, uanka - susidaro puiki
dirva bakterijoms veistis. La-
biausiai paplitusi Acne vulgaris -
ji paprastai ikyla lytinio bren-
dimo metu. Kno vietose, gau-
siose riebal liauk (veidas,
sprandas, krtin, nugara), ua-
kus plauk maieliams, kyla
udegimas. Acne vulgaris ypa
sunki forma (Acne fulminans)
daniausia itinka vyrus. Mote-
rims daniau gresia Acne artifi-
cialis, sukeliama dirbtinai - tar-
kim, ispaudus spuogelius, arba
Acne cosmtica, kuri atsiranda
ilgai vartojant rieb krem.
Tradicinis gydymas
Akns gydymo pamatas - gera
odos prieira (kosmetinis
pienelis ir tualetinis vanduo).
Ypa veiksmingi iuo atveju pre-
paratai, kuriuose yra cinko arba
vitamino A. Ypatingais atvejais
dermatologas gali irayti tepal
su benzoilperoksidu arba anti-
biotik. Veiksmingi ir ultraviole-
tiniai spinduliai.
Gydymas vaistiniais
augalais
Gydoma lapaio arbata. Lapa-
yje yra sutraukiani, bakteri-
jas naikinani, udegim slo-
pinani mediag, tad jis tinka
ir vidiniam, ir ioriniam varto-
jimui. Aviin arbata skatina
kenksmingj mediag alini-
m. Arbatinio grybo biologikai
aktyvios mediagos, ypa pieno
rgtis, skatina arnyno nor-
maliosios floros regeneravim, o
tai, savaime suprantama, pavei-
kia od.
Ms patarimai
Ibrus od, dano neviltis
bna tokia didel, kad vienu
ypu ibandoma galyb gydo-
mj priemoni.
Nestvarstykite visko i karto,
veriau kelet savaii atsid-
kite gydymui vaistiniais auga-
lais. Jei stengiate, atsisakykite
saldumyn, kasdien valgykite
maisto produkt, gausi vita-
mino A (mork, melion, abri-
kos) ir cinko (aviini dribs-
ni).
22
23
Alergija
Tradicinis gydymas
24 25
vardijimas, poymiai
Daugelis moni yra alergi-
ki: sijautrin iedadulkms, na-
m dulkms, vaistams, chemi-
nms mediagoms arba kai ku-
riems maisto produktams. Tai
mediagos, kuri prasta kon-
centracija sveikiems monms
yra visikai nekenksminga.
Alergin reakcija gali vykti tuoj
po kontakto (ienlig), kartais po
keletos valand arba net dien
(alergija kai kuriems maisto pro-
duktams). Daniausiai paveikia-
ma oda, kvpavimo tak
gleivin ir virkinamasis traktas.
Alergija atsiranda dl imunins
sistemos pernelyg stiprios reak-
cijos. S "perdt uolum" suke-
lia pernelyg didel aplinkos
tara, veikianti imunin sistem.
Medik manymu, dabar paly-
ginti retai usikreiama pavojin-
gomis infekcinmis ligomis, tad
gausja alergini lig, nes imu-
nin sistema, nustojusi dalies
darbo, susiranda naujos veiklos.
Nustatyti mediagai, suklu-
siai alergij, atliekamas mginys:
specifinis preparatas trinamas,
ulainamas, udedamas ant
nubrozdintos odos, virkia-
mas od; be to, kartais atlieka-
mas ir kraujo tyrimas.
Jei alergij sukelia nam dul-
ks, reikt apsirpinti patalais,
minktais baldais, kiliminiais ta-
kais, pagamintais i lengvai va-
lomos mediagos!
^
Gydymas vaistiniais
augalais
Kad alergin reakcija sultt
arba apskritai nevykt, turi su-
stiprti imunin sistema. iuo at-
veju gali pagelbti alioji, rau-
donoji arbata (uuot gr juo-
dosios arbatos arba kavos, ver-
iau usiplikykite mintj ar-
bat, lapaio arbatos, gerkite ar-
batins giros). Taiau rinkda-
miesi vaistaoles, bkite atsar-
gs, kitaip patys sau galite su-
kelti alergij. Venkite gaiae-
di (arnikos, ankstyvojo al-
pusnio, ramunls, kiaulpiens,
margalapio margainio, medet-
kos ir kraujaols).
Angina, gerkls
skausmas
vardijimas, poymiai
Angin, tonzili (migdol)
udegim, sukelia mikrobai,
plintantys gomuryje, ryklje.
Daniausiai pasitaiko lengva an-
ginos forma - susergama pera-
lus, usikrtus gripu. Jei pakyla
temparatra, patinsta gerkl,
vadinasi, tai minis udegimas,
sukeltas bakterij. Be to, gerkl
udegimo arba vaik virusini
lig (kiaulyts, vjaraupi) pra-
dia - taip pat gerkls skausmas.
Jei patys negalite nustatyti, ko-
kia tai liga, ir jei po 2-3 dien,
gydantis savo nuoira, savijau-
ta nepagerja, veriau apsilan-
kykite pas gydytoj.
Tradicinis gydymas
Daugelyje stipraus poveikio
vaist, skirt gerkls skausmui
slopinti, yra ir bakterijas nai-
kinani mediag. Vis dlto
pirmiausia dert imtis liaudies
medicinos priemoni: skalauti
gerkle, alavijo lap upilu - ja-
me yra sutraukiani, bakterijas
naikinani mediag. Geriau-
sia vartoti vaistaoli, kuriose
yra gleivi (piliaols), ir ude-
gim slopinani augal (ramu-
nls arba kraujaols) miinius.
Vis dlto nedert pasikliauti
vien iomis priemonmis, nes
bakterijoms plintant, gali atsi-
rasti plinuk.
Gydymas vaistiniais
augalais
Vaistiniuose augaluose yra
flavonoid, vitamin, kit biolo-
gikai aktyvi mediag, stipri-
nani imunin sistem; kitaip
tariant, didinani organizmo
atsparum bakterijoms. Suskau-
dus gerklei, turtumt gausiai
gerti aliosios arbatos (uuot g-
r kav, kuri naikina vitamin
C). Lapayje yra raugini bak-
terijas naikinani mediag -
jos ypa gerai slopina gerkls
skausm. Vaistini augal kom-
presais apvyniojus kakl, grei-
iau nuslgsta patinimas, at-
lgsta skausmas.
26 27
Atopinis
dermatitas
vardijimas, poymiai
Atopiniu dermatitu, kitaip
neurodermitu arba endogenine
egzema, paprastai serga mo-
ns, jautrs (alergiki) vairioms
erzinanioms mediagoms. Li-
gonio oda parausta, paburksta,
pradeda nieti, pleiskanoti
("praysta"). Apie 2 0 % moni,
sergani atopiniu dermatitu,
serga ir bronchine astma, dau-
giau nei 10 proc. - ienlige. Tai
lemia ne tik aplinkos veiksniai,
organizmo mediag apykaitos
sutrikimai, bet ir paveldtas
polinkis. Danam i liga praside-
da kdikystje - pirmiausia ant
skruost ikyla spuogeli. V-
liau brim atsiranda ant kaklo,
alkns, rieo, kelio linkiuose:
oda aterpetoja, parausta, pleis-
kanoja. Susidaro mazgeli ir a-
. Ypa vargina tai, kad pa-
eista oda nieti.
Tradicinis gydymas
Tradicin medicina minms
odos ligoms gydyti pasitelkia
udegim slopinanius tepalus,
i j ir kortizono tepal. Vis
dlto jei liga sisenjo, trumpai
tevartotinas kortizono tepalas
vargu ar bepads. O ilgliau var-
tojant kortizon, oda idiva,
tampa jautri. Tad pirmiausia
dert nustatyti, kokios me-
diagos sukelia lig, ir pasi-
stengti vengti j.
Gydymas vaistiniais
augalais
Nuolatos geriant lapaio ar-
bat, sustiprja imunin sistema,
drauge slopinama alergin reak-
cij. Kaip kasdien odos prie-
iros priemon rekomenduoja-
ma aliejins vonios; jos bus
veiksmingesns, jei, be aliejaus,
pilsite ir lapaio nuoviro, jame
yra sutraukiani mediag,
stiprinani od. Aviin arbata,
retkariais vartotina arbatin gi-
ra gerina mediag apykait,
skatina mediag apykaitos
produkt alinim, valo orga-
nizm.
Ms patarimai
Nors tai gali pasirodyti absur-
dika, vis dlto daugeliui mo-
ni, sergani egzema ir atopi-
niu dermatitu, tai padjo: ne-
venkite muilo - jis nuriebalina
od; be to, tai vyksta ir danai
prausiantis vien vandeniu.
28
29
Bronchin
astma
vardijimas, poymiai
Bronchin astma - tai ltin
kvpavimo tak liga, kuria ser-
gant kaskart itinka dusulio
priepuoliai. Bronch raumenys
susiaurja ir mlungikai susi-
traukia, bronch gleivin, pra-
sidjus udegimui, paburksta,
gleivs sutirtja. Sunku ikvti,
kvpavimas tampa triukmingas
- girdt vilpesys, esys. Ast-
mos atsiradim gali paskatinti
alergins, infekcins ligos, ner-
vin tampa, vairs negalavi-
mai, endogeniniai veiksmai. I-
tiktas priepuolio, mogus gali
udusti. Tad sergantiems ia
gyvybei pavojinga liga btina
gydytis.
Tradicinis gydymas
Tradicin medicina astmai gy-
dyti rekomenduoja vaistus, slo-
pinanius bronch udegim,
pleianius j raumenis. Jei ast-
mos priepuoliai stiprs, papras-
tai paskiriama Beta-adrenomi-
metikai arba kortizono inhaliaci-
jos, teofilinas. Sergant alergine
astma, profilaktikai vartojama
prostaglandinai arba antihista-
mininiai vaistai. Tai stipraus po-
veikio vaistai, tad nepasitarus su
gydytoju, negalima nutraukti
gydymo kurso. Kai nekamuoja
priepuoliai, daniau darykite
kvpavimo pratimus, daugiau
vaikiokite gryname ore.
Gydymas vaistiniais
augalais
aliojoje ir juodojoje arbatoje
yra teofilino. Si biologikai akty-
vi mediaga padeda ivengti du-
sulio priepuoli. Ji gerina me-
diag apykait, stiprina or-
ganizmo apsaugines reakcijas,
t.y. imunin sistem. 1987 m.
Bremene atlikti tyrimai parod,
kad sergantiems astma arbatinis
grybas padeda labiau, nei sinte-
tinis preparatas interferonas.
Ms patarimai
sigykite inhaliatori, daryki-
te eukalipto aliejaus, kamparo
arba puies pumpur inhaliaci-
jas. Kasdien valgykite maisto,
kuriame yra biologikai aktyvi
mediag: daroves, ms, bul-
ves pagardinkite iobreliais, ant
duonos usiberkite juodgrds.
30 31
Bronchitas
pleistras arba kramtoma guma,
kuri sudtyje yra nikotino. Be
to, tradicinis gydymas paveikes-
nis tuomet, jei derinamas su Ry-
t medicinos metodais, t. y.,
kvpavimo pratimais ir joga.
Gydymas vaistiniais
augalais
Arbatiniame grybe yra me-
diag, naikinani mikrobus.
Gliukurono rgtis spartina
kenksmingj mediag isi-
skyrim. Ypa veiksminga arba-
tin gira, gaminta i arbatos i
vaistini augal: piliaros ak-
nies, ankstyvojo alpusnio lap,
islandins kerpenos, tbs ie-
d, siauralapio gysloio. Tai
saus kosul slopinantys auga-
lai. Vaistaols, kuriose yra sa-
ponin: raktaols aknis ir ie-
dai, muilaols aknis, gebens
lapai, plokialap zunda, iob-
reliai - palengvina atsikosjim.
Vaistiniai augalai, kuriose gausu
flavonoid, gerina mediag
apykait, stiprina imunin sis-
tem. Metant rkyti, ypa reko-
menduotina aviin arbata.
32 33
vardijimas, poymiai
miniu bronchitu (bronch
udegimu) gana danai suserga-
ma po gripo infekcijos; toks
bronchitas igydomas madaug
per dvi savaites. Kas kita ltinis
bronchitas. Pasaulin sveikatos
apsaugos organizacija vardija
i lig taip: jei per dvejus metus
maiausiai po tris mnesius kas-
met kostima, skrepliuojama, jun-
tami skausmai krtins lstoje,
tiksliau, u krtinkaulio, vadi-
nasi, tai ltinis bronchitas. Da-
niausiai i lig atsirasti pa-
skatina rkymas.
Tradicinis gydymas
Jei kosulys sausas, vartotini
kosul slopinantys vaistai. Jei
atsikosima, t.y. jei isiskiria skrep-
li, vartojami sekret skysti-
nantys vaistai. Sergant ltiniu
bronchitu, gydymas gali bti
skmingas tik tuomet, jei nusto-
jama rkyti. Nikotinas stimu-
liuoja nerv sistem, taiau ci-
garet gali pakeisti Nicoretts
Burnos kvapas
vardijimas, poymiai
Pavalgius dantis dert gerai
isivalyti, kitaip tarpdaniuose
usiliks maistas, veikiamas
bakterij, prads pti. Vis dlto
ne vien dl prastos dant prie-
iros arba duonies burnoje at-
siranda blogas kvapas. Rgtus
kvapas gali atsirasti, sergant
skrandio ligomis: udegimu ar-
ba opa, skrandiui sudirgus.
Toks kvapas sklinda ir tuomet,
kai pradeda pti stempls
gleivins rauklse usiliks
maistas. Jei, be blogo burnos
kvapo, atsirado ir rimtos ligos
poymi - sutriko mediag
apykaita, - turtumte pasitarti
su gydytoju.
Tradicinis gydymas
Blogas burnos kvapas gali i-
nykti, pradjus kruopiai valy-
tis arba igydius dantis. Rgt
burnos kvap dert bent jau
susilpninti. Tad burnai skalauti
rinkits veriau dezinfekuojant,
o ne kvapn skyst. Augaliniai
preparatai - alavijo arba mira-
medio tinktra, arbatmedio
aliejus - veiksmingesni nei sinte-
tiniai preparatai.
Gydymas vaistiniais
augalais
Valg usigerkite alija arba-
ta, isival dantis, skalaukite
burn nesaldyta alija arbata.
Danten udegimui slopinti,
burnos ertms ir dant apna-
oms mainti vartotina lapaio
arbata, gausi raugini media-
g. Vaistins arbatos, ypa avi-
in, skatina lako alinim i
organizmo.
Ms patarimai >
viei alumynai - petraols
ir krapai - naikina blog burnos
kvap, gerina virkinim. Jei po
valgio negalite isivalyti dant,
pasitenkinkite bent jau obuoliu
arba becukre kramtomja guma.
Kasdien valgykite viei salot
ir vaisi - ne vien dl to, kad juo-
se gausu vitamin. Maist gerai
sukramtykite, pavalg isiva-
lykite dantis, iskalaukite burn
- ir blogas kvapas inyks.
34
35
Cholesterino
perteklius
vardijimas, poymiai
Cholesterino perteklius orga-
nizme - tai vienas svarbiausi
aterosklerozs, hipertonins li-
gos ir net infarkto rizikos fak-
tori. Kita vertus, lstelms ir
daugeliui organizmo funkcij
palaikyti cholesterinas yra bti-
nas. i riebalus panai me-
diag krauju gabena sudtiniai
baltymai lipoproteinai. Skiriami
"gerieji" ir "blogieji" baltymai,
gabenantys cholesterin: DTL
(didelio tankio lipoproteinai) -
tai "gerieji" baltymai, cholesteri-
no pertekli i lsteli gabenan-
tys kepenis, kur didioji jo dalis
virsta tulies rgtimi. MTL
(mao tankio lipoproteinai) - tai
"blogieji" baltymai, gabenantys
cholesterin audinius ir skati-
nantys jo pertekli organizme.
Laboratoriniais tyrimais nusta-
tomas ne tik bendras, bet ir MTL
bei DTL cholesterino kiekis.
Tradicinis gydymas
Jei cholesterino perteklius ne-
didelis, jo atsikratyti galite, sulie-
sj, atlikdami itverms prati-
mus ir tinkamai maitindamiesi, t.
y. gerokai sumain maisto,
gausaus gyvulini riebal (m-
sos, deros, kiauini, pieno ir
pieno produkt, gausi riebal,
i j ir sviesto). iuos produktus
ikeiskite vaisius, daroves, i
j ir salotas (Viduremio jros
ali produktus) - valgykite j
gausiai; vartokite alyvuogi alie-
j, negaus riebal; ms ikeis-
kite uv. Jei tai nepads, gy-
dytojas paskirs antihiperlipi-
demini vaist.
Gydymas vaistiniais
augalais
alioji arbata slopina apetit,
tad jos geriant, padidja tikimyb
suliesti. aliojoje arbatoje yra
flavonoid, epigalokatechingala-
to ir saponin, gerinani lipid
apykait, padedani ivengti
cholesterino sankaup kraujagys-
li sienelse, gerinani kraujo-
tak. Ypa veiksminga arbatin
gira, gaminta i aliosios arbatos.
Ms patarimai
Gausiai valgykite esnako. Jis
spartina riebal skilim, drauge
padeda ivengti cholesterino
sankaup kraujagysli sienel-
se. I alkoholini grim rinkits
raudon vyn, nes jame yra fla-
vonoid. Beje, kasdien pravartu
ilenkti nedidel stikl (0,15 1)
raudono vyno.
36
37
Cukrinis
diabetas
vardijimas, poymiai
Pernelyg didelis cukraus kie-
kis kraujyje liudija, kad sergama
cukriniu diabetu (Diabetes melli-
tus). i liga atsiranda, kai kasa
visikai nustoja gaminti insulin
arba gamina jo per maai, tad
lstels negali sisavinti gyvybi-
nei veiklai reikalingos gliukozs.
Sergant cukrinio diabeto sunkia
forma ilgainiui paeidiami kai
kurie organai, nerv sistema -
daniausiai inkst ir irdies,
blauzdos kraujagysls, aki
tinklain. i lig atsirasti gali
paskatinti paveldtas polinkis,
autoimunins ligos, nutukimas.
Tradicinis gydymas
Jei kasa gamina bent kiek in-
sulino, paspartinti proces ga-
lima fruktoze, sacharino table-
tmis. Jei kasa insulino nebe-
gamina, organizm iuo hormo-
nu tenka aprpinti, t.y. virkti
po oda, riebalin audin, beje,
tik po valgio.
Gydymas vaistiniais
augalais
Deja, jokia vaistin arbata
neatstos nei sacharino tablei,
nei insulino, vis dlto ji gali su-
mainti pastarj poreik. Avi-
inje arbatoje yra flavonoid,
saponin, pektino ir silicio rg-
ties darini. Lapaio arbatoje -
mikroelement: cinko, chromo
ir mangano, btin monms,
sergantiems cukriniu diabetu.
ios biologikai aktyvios me-
diagos gerina lsteli aprpin-
im insulinu. alioji arbata l-
tina cukraus skilim - taip i-
vengiama cukraus kiekio krau-
jyje pernelyg spartaus didjimo.
Nors arbatinje giroje yra cuk-
raus, vis dlto negausiai vartoja-
ma, ji tinka ir sergantiems cuk-
riniu diabetu; ji sisavinama su
angliavandeniais, tad reikt j
usiksti duona.
Sergantiems cukriniu diabetu
rekomenduojama daug judti,
gausiai valgyti viei salot ir
kit darovi, obuoli, uvies ir
aviini dribsni.
38
39
Danten ligos,
duonis
vardijimas, poymiai
Dant ir danten ligas pa-
prastai sukelia bakterijos. Dau-
gelis moni serga danten u-
degimu (gingivitu). J sukelia
dant apna mikrobai. Ltins
danten ligos yra parodontitas
ir parodontoz. Danten parau-
dimas - tai pirmasis danten u-
degimo poymis. Po to dantenos
paburksta, susidaro kiens -
puiki dirva bakterijoms veistis.
Per 90 proc. suaugusi moni
dantys yra paeisti duonies.
Dant emalis yra viena kietesni
mogaus organizmo mediag,
deja, bakterijos paeidia ir j:
burnoje besiveisiantys strepto-
kokai sintetina lipnius polime-
rus, padedanius dant apnao-
se esantiems mikrobams prisi-
siurbti prie emalio. Tad dant
emalio nebepasiekia mineralins
mediagos - jos nuryjamos su
seilmis, dantys ilgainiui sumink-
tja.
Tradicinis gydymas
Du kartus per dien, nors ge-
riausia bt kiekvien kart po
valgio, valykits dantis minktu
epetuku, tarpdanius - dant
prieirai skirtais silais. Kas-
dien valgykite viei vaisi -
vitaminas C didina danten
atsparum bakterijoms. Pravar-
tu kasdien suvalgyti po 2 citri-
nas: j minktime (ne sultyse)
yra flavonoid, btin jun-
giamiesiems audiniams, gleivi-
nei. Gausiai valgykite aviini
dribsni ir maisto produkt, tur-
ting cinko. Fluoras stiprina
dant mineralin audin, apsau-
go dantis nuo duonies. Fluoro
gausu jros uvyje ir juodojoje
arbatoje. Tad vartokite valgo-
mj drusk su fluoru.
Gydymas vaistiniais
augalais
aliosios arbatos biologikai
aktyvi mediaga epigalokate-
chingalatas stabdo plitim bak-
terij, paeidiani dantenas ir
dantis. Arbatose yra vitamino C
ir flavonoid, naikinani bak-
terijas, slopinani udegim.
Raugins mediagos stiprina
dantenas, didina j atsparum.
40 41
Egzema
tepalu ir usimauti medvilnines
pirtines, ypa nakiai. Padeda
kortizono tepalas, taiau jis var-
totinas gana trumpai, nes il-
gainiui paeidia od - ji idi-
va, tampa plona it pergamentas.
Gydymas vaistiniais
augalais
Lapais tinka ir vidiniam, ir
ioriniam vartojimui. Jis valo
krauj ir od, slopina udegim.
Lapayje gausu mineral, ypa
cinko, tad geriant lapaio arba-
tos, maja odos jautrumas.
Raugins mediagos spartina
aizd usitraukim, oda tampa
velnesn.
Raudonoji arbata, i kit
iskiriama kaip velnaus povei-
kio arbata, ypa rekomenduoti-
na vaikams, sergantiems odos li-
gomis. Aviin arbata skatina
mediag apykaitos produkt
alinim, taigi valo krauj ir od.
Arbatin gira tinka vidiniam ir
ioriniam vartojimui. Arbatinis
grybas iuo atveju rauginamas
aliojoje arbatoje. Ypa veiks-
minga arbatin gira, gaminta i
vaistaoli arbat.
42 43
vardijimas, poymiai
Daugelis odos lig atsiranda
dl organizmo ypa padidjusio
jautrumo (alergija) tam tikroms
mediagoms - valikliams, kos-
metikos priemonms, nam dul-
kms, vilnai, gyvn plaukams,
kai kuriems maisto produktams.
Egzema - tai alerginis odos u-
degimas. Skiriama kontaktin
egzema, sukeliama iorinio sly-
io, pvz., su cheminmis me-
diagomis; ir endogenin egze-
ma, sukeliama vidini dirgikli,
pvz., vykus alerginei reakcijai.
Ligonio oda parausta, pabrinks-
ta, nieti, pleiskanoja ("ydi").
Egzemos atsiradim gali paskat-
inti ir liguista mikrob baim,
verianti be paliovos plauti ran-
kas - tuomet idiovinama oda,
sutrinka drgms reguliavimas.
Tradicinis gydymas
Jei dirgiklis, kuriam sijaut-
rins organizmas, inomas, de-
rt vengti slyio su juo. Odos
jautrumas slopintinas vaistao-
li preparatais (linolos arba cin-
ko ir uv tauk tepalu). Jei pa-
eistos rankos, dert trinti jas
Galvos
tinse be recept, vis dlto toli
grau ne visi j yra nekenksmin-
gi. Vaikai, nios moterys, mo-
ns, sergantys rimtomis ligomis,
turt gerti i vaist, tik pasi-
tar su gydytoju. Savijauta
pagerja po tam tikr pratim ir
procedr. Tai akupresra, ran-
k vonels, taisyklinga laikyse-
na, autogenin treniruot, joga.
Gydymas vaistiniais
augalais
Galvos skausmas gali kilti,
padidjus rgtingumui, sutri-
kus mediag apykaitai. Mais-
tas pernelyg ilgai usibva vir-
kinamajame trakte, tad i orga-
nizmo liau alinami mediag
apykaitos skilimo produktai. Pa-
tek krauj, jie pasklinda po
vis organizm. Arbatiniame
grybe yra pieno rgties, valan-
ios krauj, skatinanios arny-
no normaliosios floros regenera-
vim. Panaus ir aviins bei
aliosios arbat poveikis.
Ms patarimai
Karklo ievje, vartojamoje
aspirino gamybai, yra salicilo;
taigi karklo ievs nuoviras
slopina skausm ir kariavim.
44
45
skausmas,
migrena
vardijimas, poymiai
Galvos skausmas gali kilti dl
vairiausi prieasi: oro kai-
tos, sprando arba pei juostos
raumen tampos, po girtavimo,
pernelyg gausiai rkant, susi-
kaupus organizme kenksmingo-
sioms mediagoms. Galvos
skausm gali sukelti pernelyg
didel nervin tampa - be pa-
liovos grauiantis arba igyve-
nant baime.. Taiau nuolatinis
galvos skausmas - tai rimtos li-
gos (hipertonijos, glaukomos)
poymis. Migrena - tai galvos
skausmo priepuoliai, kurie pap-
rastai prasideda pulsuojaniu
skausmu kurioje nors vienoje
galvos pusje, po to skausta
vis galv. Ligoniui raibuliuoja
akyse, erzina ryki viesa,
triukmas, pykina, jis vemia.
Migren gali sukelti ir vazokon-
striktoriai, siaurinantys galvos
smegen kraujagysles.
Tradicinis gydymas
Daugeliu skausm slopinan-
i vaist prekiaujama vais-
Hemorojus
nanius vaistus, daug laiko pra-
leidiant sdint. Sergant hemo-
rojumi, kraujuoja iang, oda
aplink j sudrksta, nieti, da-
nam skauda.
Tradicinis gydymas
Hemorojui gydyti gaminama
gausyb tepal, medicinini
vakui. Vartojami ir iangs
tamponai. Stiprus skausmas pa-
prastai malinamas tepalais -
vietiniais anestetikais. Taiau te-
palai, kuriuose yra kortizono,
vartotini tik gana trumpai - ki-
taip j veikiama gleivin su-
pleis.
Gydymas vaistiniais
augalais
Arbatos, kuriose yra raugini
mediag, pvz., lapaio arbata,
veikia sutraukianiai, slopina
udegim, iangs gleivins
jautrum. Jos diovina od
aplink iang, o tai labai svarbu.
Puiku bt, jei neapsiribotumt
vien gydymu arbata, o dar ir
pakeistumt gyvenimo bd
(valgytumt gausiai darovi ir
vaisi, daug judtumt, sulie-
stumt).
46
Hemorojaus slopinimas vaistiniais augalais
3 val g. . lapaio ievs upilkite 11 vandens; pavir
5 mi n. , palaikykite 10 mi n. |pyl arbat 2 val g. .
grietinls ir sumai, supi l ki te (neperko) j vonel.
Sdima vonel turt trukti maiausiai 10 mi n.
Ivirkite stipri lapaio arbat: 2 val g. . lapaio ievs
upilkite 1/2 I vandens; pavir 5 mi n. , palaikykite 20
mi n. Ataui ntoje arbatoje suvi l gyki te marlin tvarst arba
vari audi ni o skiaut, nugr dkite tarp sdmen
klosi ir palaikykite ne trumpi au nei 10 mi n.
Kompresus dkite po 2-3 kartus per dien, po to, kai
isitutinate.
3 arbat. . sutri ntos lapaio ievs suberkite 100 ml
spi ri to ( 70%) ir gerai sumai yki te. Mi i n supi l ki te
tams, sandar stiklin ind. Palaikykite, kaskart sti pri ai
supurtydami , ne trumpi au nei 10 dien. 3-4 laus
lai nki te val g. . tepalo (pvz., ci nko tepalo). Kelis kar-
tus per dien tepkite apl i nk iang.
J 30 ml spi ri to (70%) suberkite susmul ki n 30 g alios
linaols. Ind udeng, savait palaikykite 20 tempe-
ratroje, po to linaol igriebkite. Antpi l sumai yki te
su 150 g riebaus tepalo (pvz., l i nol os) . Po tuti ni mosi
ir prie mieg, kruopi ai nupl ov ir nuluost od apie
iang, tepkite i uo tepalu.
47
vardijimas, poymiai
Hemorojus - tai tiesiosios
arnos apatins dalies ven
mazginis isipltimas. Visi
suaug mons serga hemoroju-
mi, jo atsiradim daniausiai
paskatina ven isipltimas,
kitokie ven paeidimai. 70-80
proc. ligoni susidaro hemoro-
jiniai mazgai. Ligos pradioje
ioriniai mazgai, susidar ties
ieinamja anga, nesukelia joki
negalavim. 30-40 proc. moni
i liga - nelygu jos stadija - suke-
lia tam tikr problem: 1) susi-
daro vidiniai mazgai (po tiesio-
sios arnos gleivine ties iil-
ginmis rauklmis); 2) tuti-
nantis mazgai ikrenta ior
(prolapsas), po to vl sugrta
pirmykt padt; 3) ikrit
ior mazgai pirmykt padt
sugrinami tik sustmus pir-
tu; 4) susidar dideli mazgai
ikrenta ior ir pirmykt
padt nebesugrinami. Hemo-
rojus gali atsirasti dl gimtos
ven sandaros, dl mitybos,
negausios balastini mediag,
danai vartojant vidurius laisvi-
Hipertonin
liga,
arterioskleroz
vardijimas, poymiai
Padidjusiu laikomas 140/90
mmHg kraujospdis ; 160/105
mmHg ir didesnis kraujospdis
laikomas ypa padidjusiu. Labiau-
siai tai gresia rkantiems, nutu-
kusiems monms, tiems, kuri
kraujyje gausu riebal. Hiperto-
nins ligos pirmieji poymiai gana
nekalti - galvos svaigulys ir skaus-
mas arba regjimo sutrikimai.
Deja, daugelis moni tai su-
vokia tik tuomet, kai liga jau si-
senja - kai sutrinka irdies,
smegen arba inkst veikla. Jei
kraujospdis nuolatos padid-
js, ilgainiui kraujagysli siene-
lse susikaupia riebal, susidaro
vadinamj aterosklerozini
plokteli, kurios ilgainiui su-
kalkja; susiaurja kraujagysls
spindis. Sustandjus arterij sie-
nelms, susergama arterioskle-
roz. Tuomet kraujospdis dar
labiau padidja.
Tradicinis gydymas
Tradicin medicina silo stip-
raus poveikio vaistus, mainan-
ius riebal kiek kraujyje; vais-
tus, mainanius kraujospd.
Gydymas vaistiniais
augalais
aliojoje arbatoje yra flavo-
noid, epigalokatechingalato ir
saponin, skatinani lipid
apykait, neleidiani susida-
ryti riebal nuosdoms krau-
jagysli sienelse, gerinani
kraujotak. Mats ir aliosios
arbatos kofeinas, kurio poveikis
trunka gana ilgai, kraujospdio
nedidina, prieingai - ilgainiui j
sureguliuoja. Ypa veiksminga
arbatin gira, gaminta i vaista-
oli arbatos; kraujospd mai-
na ir aviin bei lapaio arbatos.
Ms patarimai
esnakas, svognai, salotos,
uvis (mainais ms), alyvuo-
gi aliejus ir raudonas vynas -
tai produktai, btini sergan-
tiems ia liga. Be i produkt,
nesivaizduojama Viduremio
jros ali virtuv. Kraujospdis
gali sumati ir manktinantis,
pakaitomis atliekant atsipalai-
davimo ir jogos pratimus.
48
49
Imuniteto
nusilpimas
vardijimas, poymiai
Yra moni, kurie perla,
sloguoja tik tuomet, kai oras
ities altas. Taiau net ir tuo-
met, jei veikiate slog, mikrobai
gali tebeplisti organizme. Infek-
cija paprastai apima kvpavimo
takus, sutrinka virkinimo orga-
n veikla. Polinkis ltinms in-
fekcinms ligoms atsiranda, nu-
silpus organizmui, sutrikus dva-
sinei pusiausvyrai. mons,
nuolatos igyvenantys tamp,
keliantys sau pernelyg didelius
reikalavimus, daniau usikre-
ia infekcinmis ligomis. i tiki-
myb didina ir prasta mityba
(vitamin, veiklij mediag
stygius), rkymas, tai, kad ma-
ai judama.
Tradicinis gydymas
Organizmo apsauginms re-
akcijoms stiprinti paprastai pasi-
telkiama vitaminas C ir cinkas.
Gydant natraliomis priemon-
mis, i kit preparat iskiriama
siauralap iuol. altu met
laiku dert gausiai valgyti dar-
ovi ir vaisi, gerti viei,
pai ispaust suli. Imunite-
t stiprina ir kaitinimsis sauno-
je, judjimas gryname ore, gydy-
mas pagal daktaro Kneipo me-
tod, koj mirkymas altame
vandenyje, kontrastinis duas.
Gydymas vaistiniais
augalais
Vaistins arbatos, tokios kaip
arbatin gira, alioji, lapaio ar-
bata, gausios biologikai aktyvi
mediag, prisijungiani radi-
kalus. Laisvasis radikalas - tai
angliavandenilio molekuls
likutis, gautas i jo atmus vien
arba kelis vandenilio atomus. ie
radikalai, prisijung chemikai
nedalom atom arba molekul,
sudaro patvar, organizmui
ypa kenksming jungin.
Utraukus vien vienintel
cigarets dm, organizm
patenka milijonai radikal.
Vaistinse arbatose yra
flavonoid, vitamin ir mikro-
element: seleno, cinko, manga-
no, vario ir geleies, - prisijun-
giani, taigi nukenksminani,
radikalus.
Tad vaistini arbat btina
gerti kasdien - jos teikia organiz-
mui vitamin, ilgainiui sustipri-
na imunitet, organizmo atspa-
rum mikrobams.
50
51
Inkst ligos
Gydymas vaistiniais
augalais
Suaugs mogus kasdien tu-
rt igerti ne maiau nei 2 1
skysio - geriausia nesaldytos
arbatos arba mineralinio van-
dens. Ypa sveika alioji arbata
(reguliuojanti kraujospd), avi-
in arbata (skatinanti alintin
mediag iskyrim) ir arbatin
gira (joje yra gliukurono rg-
ties, kuri spartina kenksmingj
mediag alinim). Kai kurios
vaistaoli arbatos, pvz., bero
arba mekauogs lap, skatina
alintin mediag iskyrim.
Ypa veiksminga arbatin gira,
gaminta i i arbat.
Ms patarimai
Ryiai ir emuogs skatina
skysi alinim. Pasidarykite
ikrovos dien: valgykite vien
ryius arba vien daroves, daug
gerkite. Taiau jei sergat inkst
liga, btina konsultuotis su gy-
dytoju.
52
53
vardijimas, poymiai
Inkstai - tai organas, kurio
pokyiai ne i karto pajuntami.
Itikus miniam udegimui (tai
rodo ir lapimas), skauda inks-
tus, taiau ltinis udegimas
prasideda ir vystosi nepastebi-
mai. Kai kuriems monms
inkst ligos ypa pavojingos.
Tai mons, sergantys cukriniu
diabetu, podagra, akmenlige,
hipertonine liga. Ilg laik var-
tojant skausm slopinanius,
kai kuriuos kitus vaistus, suar-
domas sudtingas inkst audi-
nys. Inkstai paeidiami, sise-
njus i pairos nepavojingai
lapimo psls ligai. Kai perne-
lyg maai geriama skysi, su-
trinka inkst veikla: organiz-
mas sunkiau iskiria alintinas
mediagas, i j ir kenksmin-
gsias.
Tradicinis gydymas
Tradicin medicina silo vais-
tus, skatinanius drusk ir skys-
i alinim i organizmo, beje,
vartojamus irdies, kraujotakos
ir inkst ligoms gydyti. Jei ma-
noma, iuos vaistus dert var-
toti profilaktikai.
Kandidamikoz
vardijimas, poymiai
Kas antro mogaus arnyne
yra Candida eimos grybeli, ta-
iau jie gali gyvuoti nesukel-
dami joki negalavim. iuo
atveju tai tra grybelio kolonija,
jokiu bdu dar ne liga. Vis dlto
pastarosios atsiradim gali pa-
skatinti pervargimas, virkini-
mo, mnesini sutrikimai, egze-
ma, migrena, alergins ir astmi-
ns ligos. Tuomet teks imtis
priemoni, naikinani Candida
grybel. Candida albicans - tai
mieliagrybis, kuris kaip ir kepi-
mo miels, tarpsta drgnoje ir
iltoje (35 C) terpje, daniau-
siai gleivinje, ypa gerai ar-
nyne.
Tradicinis gydymas
Gydytojui nustaius, kad ar-
nyne siveis grybelis, paskiria-
mas gydymas antikandidami-
koziniais vaistais - nistatinu, na-
tamicinu arba amfotericinu B.
Gydymas vaistais derinamas su
dieta: sergantiems kamdidami-
koze dert atsisakyti riebaus
maisto, alkoholini grim,
kvietini milt gamini, saldu-
myn, deja, ir viei vaisi, nes
juose gausu fruktozs. Galima
valgyti salot ir kit darovi,
negausiai augalini riebal,
bulvi ir grd patiekal, liesos
msos ir uvies.
Gydymas vaistiniais
augalais
Piet Amerikoje Candida ei-
mos grybeliams naikinti nuo
seno vartojama lapaio iev -
joje yra biologikai aktyvi me-
diag, naikinani grybelius,
valani organizm. Lapaio
raugins mediagos stiprina
arnyno gleivin, ji tampa ats-
paresn vairiems ligos suk-
ljams. Be lapaio, arnynui
stiprinti rekomenduojama ir
Majerio (F.X.Mayr) pieno ir ban-
deli dieta. arnyno veikl geri-
na ir raudonoji bei alioji ar-
batos, mat. Ypa rekomenduo-
jama aviin arbata, valanti or-
ganizm, gerinanti mediag
apykait. Be to, pravartu per-
tvarkyti mityb.
54
55
Klimaksas
Tradicinis gydymas
56 57
vardijimas, poymiai
Moteris, sulaukusi 45-55 me-
t, pradeda nauj gyvenimo
tarpsn. Inyksta gimins prat-
simo lytin funkcija, maiau ga-
minasi estrogen, kiauidse
nustoja brsti kiauinliai, ga-
liausiai visikai nutrksta mne-
sins. iuo laikotarpiu kaskart
ulieja kario bangos, imua
prakaitas, svaigsta ir skauda
galv, sutrinka irdies veikla,
moterys tampa irzlios, kai ku-
rios igyvena depresij. Tredal
moter, igyvenani klimaks,
kankina ie negalavimai, tre-
daliui dl to kyla dideli prob-
lem ir tik tredaliui is laiko-
tarpis praeina neskausmingai.
Moterys, mananios, kad vykus
hormoniniams pokyiams, jos
tampa nebepatrauklios, nieko
nebedomina, igyvena laiko-
tarp gerokai skausmingiau, nei
tos, kuri poiriu, ie pokyiai
teikia nauj galimybi. Klimak-
terin laikotarp, kai pamau
pradeda silpti lytini liauk
funkcija, igyvena ir vyrai.
30 proc. moter, kurioms kli-
makterinis laikotarpis ypa kan-
kinamas, paprastai paskiriamas
gydymas hormoniniais prepa-
ratais, reguliuojaniais estroge-
n gamyb. Klimateriniu laiko-
tarpiu ir po jo dert valgyti
maist, gaus kalcio, nes su-
majus estrogon gamybai, i-
retja kaulai, tad gali isivystyti
osteoporoz.
Gydymas vaistiniais
augalais
Labai saikingai turtumt var-
toti riebal, saldumyn, alkoho-
lini grim ir kavos; gausiai
gerti vaistini arbat. Klimak-
teriniu laikotarpiu, kai sumaja
estrogen gamyba, kyla pavojus
susirgti kraujagysli ligomis.
Tad teks pasirpinti, kad orga-
nizmas dosniai gaut flavonoi-
d ir biologikai aktyvi me-
diag - j gausu aliojoje ir
raudonojoje arbatose, matje,
lapaio arbatoje. Aviin arbata
ir arbatinis grybas skatina
kenksmingj mediag alini-
m i organizmo, gerina me-
diag apykait, vidaus organ
veikl.
Kolpitas
nes tikimyb usikrsti gana
didel. Grybelius naikina anti-
mikotiniai tepalai ir medicinins
vakuts, dedamos makt.
Bakterij sukeltas udegimas
paprastai gydomas antibiotikais.
Gydymas vaistiniais
augalais
Lapaio ievje yra raugini
mediag, io augalo biologi-
kai aktyvios mediagos naikina
bakterijas, grybelius, slopina u-
degim; mineralai skatina odos
regeneravim. Lapaio arbata
ypa tinka lytini organ prie-
irai.
Ms patarimai
Susirgus kolpitu, turtumt
atsisakyti vilnoni antklodi,
daniau keisti ir virinti patalyn,
kelet kart per dien, suvilgius
varaus audinio skiaut, plauti
lytinius organus variu vande-
niu. Jokiu bud u nebraukite nuo
iangs makties link - storojoje
arnoje gausu bakterij, suke-
liani kolpit.
58
59
vardijimas, poymiai
Makties (vaginos) ligas pa-
prastai sukelia infekcija - viru-
sai, bakterijos arba grybeliai.
Prasidjus makties udegimui
(kolpitui), oda aplink makt pa-
rausta, nieti, atsiranda nema-
lonaus kvapo iskyr (baltj).
Daniausiai pasitaiko sergan-
ioms cukriniu diabetu, n-
ioms moterims, taip pat varto-
janioms kontraceptinius pre-
paratus, antibiotikus, kortizon.
Nioms moterims i liga ypa
pavojinga, nes infekcija gali pa-
tekti ir kdikio organizm.
Taiau udegim sukelia ne tik
infekcija - tai gali atsitikti,
lytinius organus pernelyg gau-
siai plaunant tualetiniu vande-
niu, aitriomis arba dezinfekuo-
janiomis priemonmis, dvint
anktus drabuius, be to, mote-
rims, alergikoms tam tikroms
mediagoms.
Tradicinis gydymas
Pamus tepinl, dert siti-
kinti, ar i ties makt pateko
infekcija, jei taip - kokios bakte-
rijos j sukl. Sergant bet kuria
lytini organ liga, btina tik-
rinti abiej partneri sveikat,
Koncentracijos
sutrikimai
vardijimas, poymiai
Daugelis moni, i j ir jau-
n, nesugeba ilgesn laik i-
laikyti sukoncentrav dmes.
Be abejo, daug lemia aplinka,
kurioje gyvenama,- tiesiog u-
tvindanti vairiais dirgikliais.
Nuogstavimai, kad galime k
nors praleisti, k nors svarbaus
pernelyg vlai suprasti arba ap-
skritai nesuprasti, veria "pri-
iminti informacij daugeliu ka-
nal". Mes "transliuojame" bai-
m k nors pamirti, pasiekti
maiau, nei viliams arba, gink
Dieve, pralaimti. Kaip many-
dami stengiams sutelkti d-
mes, taiau ateina laikas, kai to
padaryti nebepajgiame - vyks-
ta trumpas jungimas. Tuomet
mintys pradeda okinti, tam-
pame umars, nestengiame
gerai dirbti, netrunkame pa-
vargti. Vakare jauiams nieko
taip ir nenuveik, nakt prastai
miegame, o ryt vl ugriva
rpesi lavina. Labai stiprs i-
gyvenimai arba nesaikingas al-
koholini grim, kavos, vaist
vartojimas i bsen dar labiau
pablogina.
Tradicinis gydymas
Pernelyg utrukus iems ne-
galavimams, gali sutrikti sme-
gen veikla. Tad dert pasi-
konsultuoti su gydytoju.
Pagelbti gali ir atsipalaidavi-
mo pratimai, joga, Tai i arba
autogenin treniruot.
Gydymas vaistiniais
augalais
Tie, kam Japonijoje arba Ki-
nijoje teko dalyvauti arbatoj ce-
remonijoje, ino, kad vien jau
pasirengimas arbatos grimui
yra savotikas dmesio sutelki-
mo aktas. Be to, alioji arbata
ypa turtinga mediag, btin
organizmui. Eteriniai aliejai
adina, taiau drauge ir velnina
pojius, tad ne visus dirgik-
lius reaguojama. Mats ir alio-
sios arbatos kofeino poveikis
palyginti nestiprus, taiau trun-
ka jis gana ilgai. Be to, aliojoje
arbatoje yra tiamino. Sis B gru-
ps vitaminas dalyvauja anglia-
vandeni apykaitoje, aprpina
smegenis cukraus mediagomis.
61
60
Mediag
apykaitos
sutrikimai
vardijimas, poymiai
Mediag apykaita - tai pro-
cesas, kurio metu sisavinami
kraujodarai ir organizmo ls-
telms btini riebalai, baltymai
ir angliavandeniai, kitos media-
gos, gautos i maisto produkt.
ias reakcijas vykdo arba sparti-
na fermentai. Sergant cukriniu
diabetu, podagra, kraujyje pa-
gausja lipid - tai liudija su-
trikus mediag apykait. ie
sutrikimai gali bti paveldti.
Vis dlto atitinkamai pakeitus
gyvenimo bd, j galima ilgam
arba ir visam laikui atsikratyti.
Gana retai mediag apykaita
sutrinka dl vidaus organ,
pvz., skydliauks arba galvos
smegen (hipotalamo, hipofi-
zs), sutrikim (pvz., Kuingo -
Cushing - sindromas).
Tradicinis gydymas
Jei ferment pernelyg maas
aktyvumas yra paveldta, tuo-
met teks patiems aprpinti jais
organizm. Atskir organ ligas
gydyti dert patikti gydytojui.
Gydytojui padedant, mediag
apykaita sutvarkoma, suregulia-
vus galvos smegen veikl,
pasitelkus itverms pratimus,
tinkamai maitinantis: maiau
valgant produkt, gausi gy-
vulini riebal (msos, deros,
kiauini, pieno ir pieno pro-
dukt, ypa riebi, pvz., svies-
to); gausiai viei vaisi, dar-
ovi, i j ir salot, esnako
(Viduremio jros ali produk-
tai), vartojant alyvuogi aliej,
negaus riebal; ms ikeitus
uv. inoma, gydytojas gali
paskirti ir vaist.
Gydymas vaistiniais
augalais
alioji arbata slopina apetit,
tad ypa rekomenduojama nu-
tukusiems monms. Joje yra
flavonoid, epigalokatechinga-
lato ir saponin, gerinani li-
pid apykait, kraujotak, pa-
dedani ivengti riebal nuo-
sd kraujagysli sienelse.
Ypa veiksmingas arbatinis gry-
bas - jame yra mikroorganizm,
kuri veikiamos kraujagysli
sienelse susidariusios choles-
terino nuosdos paalinamos i
organizmo.
62
63
Miego
sutrikimai
vardijimas, poymiai
Kas antras suaugs mogus
skundiasi blogai miegs - vie-
niems tai atsitinka tik retkar-
iais, kitiems kasnakt. Jei mo-
gus ilgiau nei 30 min. negali u-
migti, vadinasi, jo miegas su-
triks. Yra ir toki moni, kurie
kas ryt pabunda gerokai prie
aur. Ir vienu, ir kitu atveju
sutrinka organizmo ritmas, su-
trumpja gilaus miego fazs, ku-
rios normaliai miegant pasikar-
toja per nakt kelis kartus. Nemi-
ga gali atsirasti, pernelyg gausiai
geriant kavos, alkoholini gri-
m, per daug rkant; j gali su-
kelti padidjs kraujospdis,
skydliauks sutrikimai. Vis dl-
to gana danam nemig sukelia
stiprs igyvenimai - rpestis
dl eimos, darbo.
Tradicinis gydymas
Miegamj btina gerai vdin-
ti, jis turi bti vsokas. Po temp-
to protinio darbo bent valand
dert skirti atsipalaidavimui:
paskaityti lengvo turinio knyg,
nusimaudyti arba pasivaikioti.
!
Po 20 vai. nedert gausiai vai- ,
gyti. Puodelio karto pieno su [
medumi prie mieg pakaks, f
kad organizmas per nakt ne- {
pristigt angliavandeni ir i
biologikai aktyvi mediag.
1
Migdomieji - tai kratutin prie-
mon; jie vartotini tik gydytojui
paskyrus, be to, gana trumpai.
Gydymas vaistiniais
augalais
Vaistaols - valerijonas, apy-
nys, melisa - tai nekaltos prie-
mons. Vis dlto nedert j il-
gai vartoti, ypa valerijono, ku- j
rio poveikis juntamas ir kit die- >
n, ir mogus nestengia, tarkim,
pereiti deramai gatv arba vai-
ruoti automobil.
Ypa veiksminga arbatine gi-
ra, gaminta i raminamj vais-
taoli arbatos. Tinka ir alioji
arbata: pirmj i arbatoli t
upil, gaus ilgai veikianio ^
kofeino, ipilkite; kirus tris t
pai arbatoli upilus palai-
kykite po penkias minutes - ir
gerkite.
64
65
Navikai
vardijimas, poymiai
mogaus organizme be palio-
vos vyksta gyvybiniai procesai.
va senos lstels, genetinio
kodo veikiamos, susikuria nau-
jos. Vis dlto iame procese gali
bti paklaid (sveikas organiz-
mas su jomis be vargo susidoro-
ja). Tam tikrais atvejais liguistai
pakitusi lsteli ypa pagau-
sja, atsiranda i neribotai besi-
dauginani lsteli darinys -
navikas (tumoras). Nepiktybinis
navikas nepaeidia audini,
neplinta organizme; piktybinis
navikas, kitaip vadinamas v-
iu, spariai plinta organizme.
Tyrimais nustatyta, kad navik
susidarymui palanks ultravio-
letiniai spinduliai, aplinkos ter-
alai, rkymas. J veikiamame
organizme susidaro gausyb
laisvj radikal, lemiani ls-
teli pernelyg ankstyv sen-
jim ir t, taip pat isigimim.
Tradicinis gydymas
Flavonoidai ir kitos biologi-
kai aktyvios mediagos, vitami-
nai A, C ir E, mikroelementai -
selenas, cinkas, manganas, varis
ir geleis - prisijungia, taigi nu-
kenksmina, laisvuosius radi-
kalus. Tad ivardytosios me-
diagos btinos navik profilak-
tikai. Kasdien valgant vaisi, sa-
lot ir kit darovi, sumaja
navik atsiradimo tikimyb. Jei
vis dlto navikas jau susidar, be
medicinos priemoni, turtumt
pasitelkti ir mityb, gausi bio-
logikai aktyvi mediag.
Gydymas vaistiniais
augalais
alioje arbatoje yra flavonoi-
d, vitamino C ir mangano, pri-
sijungiani radikalus. Raudo-
nojoje arbatoje ypa gausu fla-
vonoid. Arbatiniame grybe, be
kit mediag, yra polipeptid,
stiprinani imunin sistem.
Ypa vertinama lapaio arbata -
ji gausi mineralini mediag ir
mikroelement, i j ir antioksi-
dant cinko, mangano, vario ir
geleies. Daugeliui i media-
g susijungus su tam tikromis
mediagomis, susidaro fermen-
tai, btini lsteli gyvybinei
veiklai. Vis dlto nedert apsi-
riboti vien arbata. Pravartu per-
tvarkyti ir mityb.
66
67
Nevalgumas
vardijimas, poymiai
Nevalgumas daniausiai i-
tinka vaikus ir vyresnio amiaus
mones. Trumpai tetrunkantis
nevalgumas teikia savotikos
naudos: organizmas nori isiva-
lyti, todl atsisako maisto. Tad
leiskite jam pailsti. Kas kita, jei
nevalgumas utrunka pernelyg
ilgai. Tai gali atsitikti dl
skrandio, kepen arba kasos
ligos. Danai apetitas praran-
damas ir dl pernelyg didels
dvasins tampos, vis dlto io-
rs veiksniai, kaip kartais teigia-
ma, nra lemiantys. Visikas
apetito praradimas (anoreksija)
- tai psichikos sutrikimo suke-
liama liga. Tok ligon turt gy-
dyti empatikas gydytojas arba
psichoterapeutas. Taigi jei ne-
valgumas pernelyg ilgai utru-
ko, dert susirpinti sveikata ir
pasitarti su gydytoju.
Tradicinis gydymas
Itikus iam negalavimui, pa-
prastai kartumynais arba pep-
sinu suadinama skrandio sul-
i isiskyrimas.
Gydymas vaistiniais
augalais
Arbatin gira suadina skran-
dio ir arnyno veikl, skatina
skrandio suli isiskyrim;
vartojama ir arbatin gira, ga-
minta i virkinim skatinani
vaistaoli arbatos. Lapaio ar-
batoje yra kalio, fluoro, kobalto,
vario ir geleies, btin deguo-
niui gabenti krauj. Be to, i
arbata padeda ivengti maa-
kraujysts (anemijos).
Vartotini ir ie augalai: ajeras,
imbieras, skudutis, irdaol, pi-
pirmt ir melisa.
Ms patarimai
Pas mus menkai teinomas
Piet Amerikos vijoklinis auga-
las kondurangas - jo ievje yra
kartumyn, raugini mediag
ir flavonoid; jis vartojamas
apetitui suadinti.
68 69
Nutukimas
vardijimas, poymiai
Nutunkama, kai su maistu, al-
koholiniais grimais gaunama
daugiau kalorij, nei ieikvoja-
ma energijai. Jei norite sublogti,
pirmiausia turite atkreipti dme-
s tai, kada, k, kiek, kodl val-
gote, t.y. isiaikinti, kaip js
valgote ir ko btent reikt atsi-
sakyti pirmiausia. Taiau atsi-
sakymas turt teikti diaug-
smo. Tuias darbas skaiiuoti
kalorijas, nustatinti normalaus
svorio (gis centimetrais, minus
100) arba idealaus svorio (gis
centimetrais, minus 100, minus
10-15 proc.) grietas ribas - da-
bar tai nebepopuliaru. Kur kas
daugiau laisvi teikia kno ma-
ss indeksas (KMI): kno svoris
(kilogramais) dalijamas i gio
(metrais) kvadratu. KMI = svoris
: (gis)
2
Pavyzdys
KMI = 70 kg: (l , 70m)
2
= 24,2
KMI normin vert moterims
18-24, vyrams 20-25. is indek-
sas nra tam tikros kultros arba
visuomens nuostat iraika, jis
skirtas sveikatai, gerai savijautai
"apskaiiuoti". rodyta, kad nu-
tukusiems monms mediag
apykaita sutrinka daniau, nei
normalaus svorio monms, kad
pirmieji daniau suserga irdies
ir kraujotakos, snari ligomis.
Tradicinis gydymas
Neverta nei badauti, nei slo-
pinti apetit kokiomis nors prie-
monmis. Geriausia pertvarkyti
mityb (valgyti maiau gyvuli-
ni riebal ir saldumyn, dau-
giau vaisi ir darovi). Gydy-
mas specialiose klinikose pade-
da atsikratyti netinkam mity-
bos proi, mankt ir itver-
ms pratimus paversti kasdieny-
bs btina dalimi.
Gydymas vaistiniais
augalais
alioji arbata ir mat slopina
apetit. Geriant arbatas, ilgainiui
ilavja skonio pojiai. Trumpai
tetrunkantis malonumas tuomet
gali tapti net atgrasus; tad oko-
lad be jokio vargo ikeisite
arbat, kurios skoniui isiskleisti
reikia daugliau laiko.
70
71
Odos gtybelins
ligos
vardijimas, poymiai
Mieliagrybiai, pvz., Candida
albicans, ir dermatofitai sukelia
odos grybelines ligas (dermato-
mikozes). ios ligos ukreia-
mos. Grybeliai paprastai veisiasi
drgnose, iltose kno vietose -
analins angos ir genitalij srity-
se, paastyse; jei ilgai tenka
mvti drgnas kojines, paei-
dia kojas. siveisus grybeliui,
oda parausta, nieti. Kartais pa-
eidiami ir nagai: jie pagelsta
arba paruduoja, suskilinja. Jei
gydymas pernelyg ilgai utrun-
ka, vadinasi, kaskart patenka
nauja infekcija.
Tradicinis gydymas
Odos grybelines ligos gydo-
mos prieudegiminiais ir prie-
grybeliniais (antimikoziniais) te-
palais. Didiausias grybelio
prieas - sausa oda. Tad btina
ne tik plauti, bet ir ilaikyti kuo
sausesn od - kaskart luostyti
marliniais tamponais, mvti
kaskart virinamas medvilnines
puskojines. Nagus, paeistus
grybelio, dert tepti laku. Plau-
kymo baseinuose, saunose ir
duuose btina avti gumines
basutes.
Gydymas vaistiniais
augalais
Geriausia ir natraliausia
prieudegimin ir priegrybe-
lin priemon yra lapais. Jei
grybelis siveis nebe pirm
kart, turite nuolatos stiprinti
od lapaiu - taip ivengsite
naujos infekcijos. Vartotina ir
alioji arbata. Joje yra raugini
mediag, i j ir saponin,
prisijungiani riebalus. J vei-
kiamas, supleija grybelio pa-
virius, gausus riebal.
Ms patarimai
Jei kart siveis grybelis, va-
dinasi, ir ateity teks saugotis ios
ukreiamos ligos. Profilaktikai
patartina kuo daniau kojas v-
dinti, kiek pakaitinti saulje, ta-
iau tik trumpai degintis, vaik-
ioti basomis, maudytis purvo
voniose, jros vandeny. Venkite
mvti sportinius batelius ir
guminius batus. Beje, ir siauri
elegantiki bateliai avti nelabai
sveika.
72 73
Odos ligos,
dermatitas
vardijimas, poymiai
Oda sudaro nemenk mo-
gaus organizmo dal - jos plotas
apie 2 m
2
. Ji apsaugo nuo bak-
terij, mikrob, viesos ir kar-
io pernelyg stipraus poveikio,
per j kvpuojame. Tai kno pa-
viriaus dangalas, kuriame gau-
su jutimo tak. Jei patyrte stre-
s, apsinuodijote kenksmingo-
siomis mediagomis, gerokai
padauginote alkoholini grim
arba rkal, jei sutriko hormo-
nin reguliacija arba vyko aler-
gin reakcija - visa tai paliudys
oda: ji paraus, prads nieti, i-
kils inktir, plinli. Beje,
paeidiama ir pernelyg danai
valoma oda. Taiau gana danai
tai sukelia vidins prieastys -
mediag apykaitos, virkinimo
sutrikimai. Dermatitas - tai odos
udegimas, kur sukelia tam
tikri dirgikliai: cheminiai, fizini-
ai. Daniausiai pasitaiko kontak-
tinis dermatitas, itinkantis po
tiesioginio slyio su tam tikru
dirgikliu (pvz., gyvn plau-
kais, cheminmis mediagomis,
nikeliuotais papuoalais).
Tradicinis gydymas
Pirmiausia oda trinam odos
jautrum slopinaniais prepa-
ratais (linolos arba cinko ir uv
tauk tepalu). Padeda ir korti-
zono tepalas, slopinantis ude-
gim. Taiau vartotinas jis tik
gana trumpai, nes ilgainiui kor-
tizonas idiovina od - ji suplo-
nja, supleija.
Gydymas vaistiniais
augalais
Lapaio arbata tinka ir vidi-
niam, ir ioriniam vartojimui. Ji
valo krauj ir od, slopina ude-
gim. Joje gausu mineral, ypa
cinko, sutraukiani mediag.
Lapaio raugins mediagos
gydo od. Raudonoji arbata, i
kit isiskirianti velniu bio-
logikai aktyvi mediag po-
veikiu, ypa rekomenduotina
vaikams, sergantiems odos li-
gomis. Aviin arbata skatina
mediag apykaitos skilimo
produkt alinim, drauge ir
kraujo bei odos valym. Arbati-
nis grybas skatina arnyno nor-
maliosios floros regeneravim,
spartina mediag apykait,
drauge gydo ir od.
74
75
Peralimas,
gripas
vardijimas, poymiai
Madaug du kartus per metus
kiekvienas mogus perla arba
suserga gripu. Ligoniui skauda
gerkl, ugula nosis, kostima,
ukimstama, danam kiek paky-
la temperatra. Peralus da-
niausiai susergama virusine vir-
utini kvpavimo tak liga
(pvz., sloga). Viruso antigen
struktra kaskart kinta, da-
niausiai kas keletas mnesi. Jei
bronch gleivin nra pakanka-
mai atspari, patek j, virusai
gali sukelti min bronchit.
Tuomet, kad ivengtumt kom-
plikacij, btina kur laik pa-
gulti. Dana infekcin liga yra
ir gripas, kas keletas met suke-
lianti epidemijas. Peralimas,
sloga arba kita infekcin liga
stiprios imunins sistemos ne-
stengia enkliau paveikti, vis
dlto emocin tampa arba pras-
ta mityba gali susilpninti orga-
nizmo apsaugines reakcijas.
Pasistenkite, kad tai nevykt.
Tradicinis gydymas
Jei jauiats labai prastai, kad
ivengtumt komplikacij (pvz.,
prienosini ani udegimo),
vartotini antibiotikai. Kitais at-
vejais neverta ligos slopinti -
imunin sistema pati su ja susi-
doros. Mityba, gausi vitamino C,
rekomenduojama ir kaip profi-
kaltikos priemon, stiprina imu-
nin sietsm.
Gydymas vaistiniais
augalais
Vaistinse arbatose yra flavo-
noid, saponin, cinko ir vita-
mino C, tad jos stiprina imunin
sistem, slopin lig. jas pra-
vartu sidti citrinos arba me-
daus: citrina gausi vitamino C,
medus slopina mikrob daugi-
nimsi. Ypa veiksminga
arbatin gira, kuriai gaminti var-
tojamos ios vaistaols: melisa,
liepiediai, ankstyvasis alpus-
nis.
Jei organizmui ypa stinga vi-
tamino C, gausiai valgykite
kivi, ali anktpipiri ir cit-
rusini, vartokite vitamino C
miltelius arba siauralaps iuo-
ls preparatus.
76
77
Pervargimas
do. Bandymas atgauti jgas,
pasitelkus kofein, nikotin, ki-
tus stimuliuojanius preparatus,
nieko gera neada. Daugiau gy-
vybs gysite, jei tinkamai mai-
tinsits - gausiai valgysite vai-
si, salot ir kit darovi, tei-
kiani organizmui vitamin ir
veiklij mediag.
Gydymas vaistiniais
augalais
Madaug 80 proc. moni
organizme gyvuoja Eptein-Bar
virusas. Taiau is virusas suak-
tyvja, tik nusilpus imuninei sis-
temai. Vaistiniuose augaluose
yra flovonoid, kit mediag,
stiprinani imunin sistem.
Vitaminai ir mineralai apsaugo
organizm nuo isekimo. Gerai
ivalius organizm ir arnyne
susidarius normaliajai florai, pa-
gerja mediag apykaita, drau-
ge ir savijauta. Ypa rekomen-
duotina arbatin gira ir aviin
arbata. alioji arbata aprpina
organizm kofeinu, kurio povei-
kis velnesnis ir trunka ilgiau,
nei kavos - "greitojo" stimuliato-
riaus - poveikis. Vaistiniai auga-
lai, kitaip nei alkoholiniai gri-
mai, skatina gil mieg, teikiant
poils.
78 79
vardijimas, poymiai
Daugelis moni skundiasi
es pavarg, nesugeb sutelkti
dmesio. Tik pakil i lovos, jie
jau jauiasi be galo pavarg ir
nestengia imtis jokio darbo, kol
neigeria stimuliuojani gri-
m - kavos arba juodosios ar-
batos. Konkurencija, grsm
prarasti darb veria atsisakyti
net akimirksnio atsipalaidavi-
mo. Pervargimas {chronic fatigue
syndrome) atsiranda dl pernelyg
didels emocins tampos (ga-
linios virsti neurotika baime
arba depresija), infekcins ligos
(Eptein-Bar virusas) arba pras-
tos mitybos. Net tuomet, kai aki-
vaizdu, kad stinga miego,
isimiegoti vis dlto nepavyksta.
Svaigsta, skauda galv, raume-
nis, atbunka pojiai. Negala-
vimui sisenjus, nebepakelia-
mas tampa net banaliausias kas-
dienybs veiksmas - nusimau-
dyti, apsirengti, apsipirkti.
Tradicinis gydymas
Ligos poymiai labai aiks,
vis dlto nemanoma pasilyti
vienintelio teisingo gydymo b-
Podagra,
akmenlig
vardijimas, poymiai
Podagra - tai pertekliaus liga.
Ji atsiranda, kai organizme su-
sikaupia pernelyg daug lapimo
rgties, kurios druskos nusda
snariuose ir inkstuose. Podagra
paprastai serga mons, tur pa-
veldt polink, taiau palankios
slygos jai atsirasti susidaro
tuomet, kai riebiai valgoma
(gausiai msos ir msos gami-
ni), gausiai geriama alkoholi-
ni grim. Daniausiai paei-
diamas pdos didiojo pirto
antrasis snarys. Madaug 40
proc. moni, sergani podag-
ra, ilgainiui suserga ir akmen-
lige.
Tradicinis gydymas
mins podagros priepuo-
liams slopinti vartojama kolchi-
cinas, radeninio vlyvio biologi-
kai aktyvi mediaga. Paskiriami
lapimo rgties sintez slopi-
nantys vaistai, pvz., alopurinolis.
lapimo rgtis - tai purinini
mediag apykaitos produktas.
Sergant podagra, labai svarbu
tinkama mityba - maistas turi
bti negausus purinini media-
g, taigi teks atsisakyti galvij
vidaus organ, anktini dar-
ovi, pauktienos odos ir alaus.
lapimo rgtis i organizmo
spariau paalinama gausiai ge-
riant. Nedideli akmenys kartais
paalinami su lapimu, dides-
nius tenka skaldyti ultragarsu,
lazeriu arba elektrohidrauliniu
bdu.
Gydymas vaistiniais augalais
Aviinje arbatoje yra flavo-
noid, saponin, pektin ir sili-
cio rgties darini, gerinani
mediag apykait ir jos skilimo
produkt alinim. Silicio rg-
ties dariniai, sudarantys koloidi-
nius tirpalus, ltina lapimo
rgties sudtini mediag
kristalizavimsi. Ypa veiksmin-
ga arbata, gaminama i alios
avios luoteli ir dilgls mii-
nio, - ji puikiai iplauna organiz-
m. Vartotina ir arbatin gira,
nes arbatinio grybo mediag
apykaitai btinas purinas. Ar-
batiniame grybe gausu gliuku-
rono rgties, kuri skatina kenks-
mingj mediag alinim. a-
lioji arbata gausi kalio, tad skati-
na lapimo alinim i inkst;
joje yra saponin, prisijungian-
i gyvulinius riebalus. Be to,
aliosios arbatos alkaloidai prisi-
jungia ir neutralizuoja rgtis.
80
81
Priemenstrua-
ciniai
negalavimai
vardijimas, poymiai
Likus 7-10 dien iki mnesi-
ni pradios, moters organizme
vyksta fizini ir psichini poky-
i, kurie mnesinms prasid-
jus, inyksta. Moterys tampa irz-
lios, nerimastingos, kai kurias j
apima net depresija, uplsta
skausmingi igyvenimai; krtys
paburksta, sutrinka virkinimas,
priaugama svorio, patiriama pil-
numo jausmas, skauda galv ir
nugar, atsiranda odos pokyi.
Spjama, kad tai atsitinka dl
hormonini pokyi, vykstan-
i prie mnesines, vis dlto
tikroji prieastis dar nra nusta-
tyta.
Tradicinis gydymas
Gydoma homeopatiniais vais-
tais , slopinaniais tamp ir pa-
burkim. iuo laikotarpiu val-
gyti dert negausiai ir nesriai,
manktintis. Maisto produktai,
gauss kalio: bulvs, bananai,
ryiai - skatina skysi alinim;
puiku bt, jei pasidarytumt i-
krovos dien - valgytumt vien
ryius ir obuolius. Vis dlto
nepersistenkite, alindami i or-
ganizmo skysius - per didelis
uolumas dvasin bkl gali dar
labiau pabloginti. Skausmingai
igyvenam mnesini prieast
reikt isiaikinti su gydytoju.
Gydymas vaistiniais
augalais
Aviin arbata skatina skys-
i alinim, savait prie mne-
sines jos dert gerti kasdien.
Arbatiniame grybe yra rgi,
gerinani mediag apykait.
Ypa veiksminga arbatin gira,
gaminta i "moterikj oleli"
arbatos arba i i oleli ir
arbatoli miinio. Itikus min-
tiems negalavimams, vartotinos
ios vaistaols: kekin blak-
ud, rasakila, sine sidabrao-
l, enenis, ramunls iedai
(spazmams slopinti), kraujaol
(spazmams slopinti, kraujavi-
mui mainti). Prie mnesines
dert visikai atsisakyti kavos,
gerti alij arbat, mat pastaro-
sios kofeino poveikis velnesnis,
be to, ji skatina lapimo isisky-
rim.
82 83
Raumen
skausmas
vardijimas, poymiai
tempiant raumenis, isiskiria
daugiau energijos, nei ramybs
bsenoje, drauge paspartja me-
diag apykaita, tad organizmui
prireikia daugiau deguonies.
Kad maisto mediag skilimas
vykt normaliai, organizmas
turi gauti pakankamai deguo-
nies. Kai fizinis krvis yra per-
nelyg didelis, pvz., intensyviai
sportuojant, maisto mediagoms
organizme suskaidyti pristinga
deguonies, tad atsiranda pa-
rgtjusi mediag apykaitos
produkt. Raumenys sukietja ir
skausta. Tyrimai rodo, kad tuo-
met raumenys gali supleiti.
Tradicinis gydymas
Karta vonia arba sauna geri-
na kraujotak, spartina parg-
tjusi produkt alinim i or-
ganizmo. Maloniai veikia masa-
as, kurio metu trinamas kam-
paro aliejus, skausm malina ir
kraujotak gerinantis tepalas.
Gydymas vaistiniais
augalais
Nuolatos geriant arbatin gi-
r, raumenis, kad ir koks didelis
bt fizinis krvis, skauda tik
retkariais arba visai neskauda.
Arbatiniame grybe yra pieno
rgties, i skatina pargtjusi
produkt alinim i organizmo,
mediag apykait. Ji tirpdo
pargtjusius mediag apy-
kaitos produktus ir skatina ar-
m susidarym. Be prastos ar-
batins giros, gaminama ir gira,
skirta sportininkams. Tai arba-
tin gira, praturtinta mineral,
mikroelement ir vitamin.
Ms patarimai
Veriau vengti, nei slopinti!
Siekite pergals pamau, nekel-
kite sau pernelyg dideli reika-
lavim. Prie sportuodami dary-
kite apilimo pratimus, paspor-
tav - atsipalaidavimo pratimus,
po to nusiprauskite po iltu du-
u arba pasikaitinkite saunoje.
Gausiai gerkite negazuoto mine-
ralinio vandens.
84
85
Reumatins
ligos
vardijimas, poymiai
Svoka "reumatas" vardija-
ma daugelis snari ir minktojo
audinio lig. Labiausiai papli-
tusi reumatin liga yra ltinis
poliartritas - keleto snari u-
degimas. Rytais rankos esti
nejudrios, pirt ir rank sna-
riai patinsta, skauda. Liga ilgai-
niui apima ne tik rank, bet ir
kelio, klubo, alkns ir kojos s-
narius. Be judamojo aparato po-
kyi, atsiranda ir maakraujys-
ts poymi, po oda susidaro
gumb.
i liga atsiranda, paeidus or-
ganizmo imunin sistem, ser-
gant autoimuninmis ligomis -
reaguojant antiknams su paki-
tusiomis organizmo lstelmis,
vyksta ltos alergins reakcijos,
kurios kenkia kitoms lstelms.
ioms ligoms priskiriama ir
artroz, distrofin snari liga,
daniausiai apimanti tuos sna-
rius, kuriems nuolatos tenka
pernelyg didelis fizinis krvis
(dirbant monotonik fizin
darb arba sportuojant).
Tradicinis gydymas
86 87
Sergant artritu, svarbiausia
nuslopinti skausm, udegim.
Tai pasiekiama daug judant, at-
liekant alio arba ilumos pro-
cedras, vartojant kortizono ar-
ba aukso preparatus. Deja, visi-
kai ios ligos igydyti nemano-
ma. Artrozs galima ivengti,
laiku taisant stovsenos sutriki-
mus, vengiant vienodo fizinio
krvio ir nutukimo, daug ju-
dant.
Gydymas vaistiniais
augalais
Vaistiniai augalai spartina la-
k ir kenksmingj mediag
alinim i organizmo, media-
g apykait, drauge stiprina or-
ganus, alinanius i organizmo
kenksmingsias mediagas ir
kitus mediag apykaitos pro-
duktus.
Ms patarimai
mons, sergantys reumati-
nmis ligomis, link paeist s-
nar "nurayti". Nors i tikrj j
reikt ypa puoselti. sismo-
ninkite, kad tai js kno dalis ir
pamginkite gaivinti, pasitelk
jog arba autogenin treniruot.
Sauls
nudegimas
vardijimas, poymiai
Sauls spinduliai stimuliuoja
melanino susidarym poodyje;
jei sauls poveikis ne itin stip-
rus, ios pigmentins mediagos
susidaro negausiai. Melaninas
nudao virutin odos sluoksn,
is tampa storesnis - taip orga-
nizmas apsaugomas nuo ultra-
violetini spinduli poveikio.
Taiau persikaitinus saulje, oda
parausta, kaista, patinsta, susi-
daro spdis, tarsi ji degt,
sitempt; po to ikyla pslels,
oda pradeda pleiskanoti. Leng-
vas sauls nudegimas - tai pir-
mo laipsnio nudegimas.
Tradicinis gydymas
Ne itin stipriai nudegus sau-
lje, ant paraudusios odos deda-
mi aldantys kompresai (pvz., bo-
ro vandens) arba utepama tam
tikr tepal, pirkt vaistinje.
Jei nudegimas lengvas, per-
tini kno viet 10-15 min. rei-
kt palaikyti po altu tekaniu
vandeniu. itaip numaldomas
skausmas, ivengiama psleli
susidarymo.
Gydymas vaistiniais
augalais
aliojoje arbatoje yra raugini
mediag, flavonoid ir vita-
mino C, slopinani skausm ir
udegim. Tad j geriant, odos
audiniuose sukaupiama skysi,
apsaugani od nuo perdi-
vimo. Rekomenduojama ir lapa-
io arbata.
Ms patarimai
Pernelyg ilgai nesikaitinkite
saulje, kitaip padids grsm
susirgti odos viu. viesaus
gymio monms pirm kart
pasideginti pakakt 5-10 min. Jie
turt teptis apsauginiu kremu
nuo sauls su SPF 15 filtru.
Tamsoko veido atenams degin-
tis dert daugi daugiausia 20-
30 min. Jiems reikalingas kremas
su SPF 10 filtru. Tamsiaveidiai
brunetai, nesitep apsauginiu
kremu, gali degintis 30-45 min.
Jiems tinka kremas su SPF 6 fil-
tru.
88
UI
i
i
e
I
a
8
89
Skrandio
ligos, gastritas
vardijimas, poymiai
Spaudimas ir skausmas viru-
tinje pilvo dalyje, pilnumo jaus-
mas, nevalgumas, pykinimas,
vmimas - ie skrandio ligos
poymiai atsiranda, padauginus
alkoholini grim, ilg laik
vartojant kai kuriuos vaistus
(antibiotikus, slopinanius skaus-
m), taip pat sergant skrandio
udegimu (gastritu), opalige ar-
ba sudirgus skrandiui. Gastrit
arba opalig gali sukelti ir mik-
robai - Helicobacter pylori bakte-
rija. Tai atsitinka prastai maiti-
nantis, igyvenant tam tikras
psichines bsenas - baim, ap-
maud, frustracij. Be to, ir ni-
kotinas spartina skrandio sul-
i isiskyrim.
Tradicinis gydymas
Paskiriamas gydymas skran-
dio suli kiek ir rgtingum
mainaniais vaistais. Vis dlto
jie tik trumpam pagerina ligonio
bkl, taiau visikai neigydo.
Tuomet pasitelkiami vaistai,
naikinantys Helicobacter pylori.
Taiau kad ir kokie preparatai
bt vartojami, svarbiausia yra
mityba. Dert gausiai valgyti
maisto, i kurio susidaro pro-
dukt, turini armini savy-
bi, t.y. bulvi, mork, banan,
obuoli ir grd; vengti msos,
deros, riebaluose kept pa-
tiekal, srio.
Gydymas vaistiniais
augalais
Mat ir alioji arbata slopina
skrandio jautrum. Tai grimai,
skatinantys arm, o ne rgi
susidarym (kava prieingai -
skatina rgi susidarym!).
Arbatinis grybas skatina nor-
maliosios arnyno floros regene-
ravim, stiprina organizmo
atsparum bakterijoms, pateku-
sioms virkinamj trakt.
Arbatinio grybo rgtys, vais-
tins arbatos, kuriose yra kar-
tumyn, gerina virkinamojo
trakto veikl. Arbatiniame gry-
be, lapaio ir aliojoje arbatose
yra mediag, naikinani He-
licobacter pylori. Daugelis mo-
ni n neino, tur i bakterij,
nes jos suaktyvja tik tuomet,
kai organizmo pusiausvyr pa-
eidia iors arba vidiniai veik-
sniai.
90
o lig slopinimas vaistiniais augalais
91
ienlig
hiposensibilizacija: kaskart didi-
nant doz, po oda virkiama
alergeno ekstrakto, kol organiz-
mas tampa nejautrus mediagai,
sukelianiai alergij.
Gydymas vaistiniais
augalais
Vaistinse arbatose yra flavo-
noid, polisacharid, silicio
rgties darini ir vitamin -
ios mediagos stiprina imunin
sistem. Jas geriant, alergin
reakcija susilpnja arba net
nevyksta.
Ms patarimai
Jau iem, nelaukdami yd-
jimo, taigi ir ienligs atsiradimo
poymi, gausiai vartokite orga-
nizm stiprinani augal: en-
enio, eleuterokoko ir esnako.
Kasdien suvalgykite 1-2 arbat. .
medaus, surinkto js gyvena-
moje vietovje. Jame yra ieda-
dulki, sukeliani jums alergi-
j, tad valgant med, ilgainiui
sumas organizmo jautrumas
alergenui. Kol nra ienligs
poymi, daug vaikiokite gry-
name ore, manktinkits - gry-
nas oras (aeroterapija), be to, ir
viesos terapija stiprina imunin
sistem.
92 93
vardijimas, poymiai
ienlig (polinoz) - tai aler-
gin liga, kurios poymi atsi-
randa daniausia pavasar. Or-
ganizmas mogaus, sijautrinu-
sio tam tikriems dirgikliams,
reaguoja ore sklandanias ie-
dadulkes, t.y. prieinasi i esms
nekenksmingoms, taiau jam
pavojingoms mediagoms. Atsi-
randa iaudulys, sloga, ugula
nosis, akys aaroja ir parausta. i
liga gali sukelti komplikacij:
pirmiausia ienlig apima io-
rinius kvpavimo organus, ta-
iau ilgainiui gali siskverbti
rykl ir bronchus (astma). ien-
ligs atsiradim gali paskatinti
odos, skrandio, arnyno ligos.
Tradicinis gydymas
Padarius odos mginius, nu-
statoma, koki augal iedadul-
ks sukl alergij. Aarojimas,
sloga, bronch ligos malinamos
inhaliacijomis, mainaniomis
gleivins paburkim. Atosto-
gauti dert augalams jau suy-
dus (kai jau vyko apdulkini-
mas), geriausia velnaus klimato
srityse, t.y., kalnuose arba prie
jros. Jei tai nepadeda, gydoma
lapimo psls
ligos
vardijimas, poymiai
Sergant lapimo psls ude-
gimu (cistitu) danai lapina-
masi; net ir negausiai lapinan-
tis, nudiegia atrus skausmas.
i lig daniausiai sukelia in-
fekcija. Moterys ia liga serga
gerokai daniau, nei vyrai: mo-
ter lapimtakis labai trumpas,
tad bakterijos netrunka pasiekti
lapimo psl. altis, drgm,
organizmo apsaugini reakcij
susilpnjimas - tai veiksniai,
palanks infekcijai prasiskverbti
organizm. Sergant nepavojin-
gomis lapimo psls ligomis,
temperatra paprastai nepakyla.
Taiau jei pakilo temperatra ar-
ba jei lapimas yra rausvo ats-
palvio, nedelsdami apsilanky-
kite pas gydytoj, kitaip infek-
cija gali pasiekti inkstus.
Tradicinis gydymas
Vengiant komplikacij, i j ir
inkst lig, minis lapimo ps-
ls udegimas gydomas antibio-
tikais. Antibiotikai veiksmingi
tuomet, kai organizme isau-
goma tam tikra j koncentracija;
tad i vaist tam tikras dozes
btina vartoti tiksliai nustatytu
laiku.
Gydymas vaistiniais
augalais
Lapaio ievs biologikai ak-
tyvios mediagos slopina bakte-
rij dauginimsi. Lapais tinka
ir vidiniam, ir ioriniam vartoji-
mui. Ypa veiksminga arbatin
gira, gaminta i arbatos vais-
taoli, skatinani lapimo
psls ir inskt veikl.
Arbatos nauda dvejopa: ji stip-
rina imunin sistem, skatina or-
ganizm prieintis net ligos uuo-
mazgoms; be to, gausiai geriant,
iplaunama psl, alinamos lig
sukelianios bakterijos.
Ms patarimai
Jei labai sualote, kuo greiiau
lskite kart voni (ma
maiausiai pakaitinkit kojas), po
to palaikykite tarpkojy ildykl.
Gerkite negazuoto mineralinio
vandens - taip iplausite lapi-
mo psl. Vaisi sultys ir kava
iuo atveju netinka. Gausus vita-
min maistas - vaisiai ir vieios
darovs, i j ir salotos, - stipri-
na imunin sistem.
94 95
Ven
ios trombozs. Daug judkite,
manktinkits, kad padant
raumen susitraukimai; dv-
kite elastines kojines arba apvy-
niokite kojas elastiniu bintu (kuo
daniau palaikykite kojas usi-
kl aukiau). Taikomi ir radi-
kalesni gydymo bdai: isipl-
tusios venos rekonstruojamos
arba alinamos.
Gydymas vaistiniais
augalais
Jokia vaistin arbata neigel-
bs nuo ven isipltimo. Arba-
ta tegali padti ivengti komp-
likacij (ven udegimo arba
op). Ypa veiksminga iuo
atveju lapaio arbata. Mat ir
alioji arbata gerina mediag
apykait, pravartu ir paspor-
tuoti, numesti svorio.
Ms patarimai
Js motto turt bti toks:
"Uuot sdjs ar stovjs, ver-
iau atsigulk arba bk!" Venoms
stiprinti btini vitaminai C, B2 ir
B6, cinkas, aminorgtys proli-
nas ir glicinas. Gausiai valgykite
vaisi ir darovi: kivi, obuo-
li, brokoli, burokli, sojos,
citrin, irneliu, pupeli, mieiu
produkt, - ir uvies.
96
97
isipltimas
vardijimas, poymiai
Koj raumenims susitrau-
kiant, venomis, veikiamomis
spaudimo, kraujas teka i koj
ird. Ant ven vidinio dangalo
esantys votuvai neleidia krau-
jui tekti atgal; jie praleidia
krauj tik viena kryptimi -
ird. iam jautriam kraujo gabe-
nimo mechanizmui sutrikus,
venos isipleia, oda ir gleivin
pamlsta, po oda atsiranda
mazgus panai isiovusi da-
rini. Ven isipltim gali lem-
ti daugelis veiksni: venos sie-
nels gimtas silpnumas, nutuki-
mas ir nejudrumas, mityba, ne-
gausi balastini mediag, hor-
moniniai pokyiai (ntumas,
kontraceptiniai preparatai), be
to, dar ir stovimas arba sdimas
darbas.
Tradicinis gydymas
Gydymas pagal daktaro Knei-
po metod, keli perliejimas al-
tu vandeniu stiprina kraujagys-
les. Tepalas, kuriame yra hepari-
no, maina kraujo kreum, taigi
gali padti ivengti bauginan-
Viduriavimas
vardijimas, poymiai
min viduriavim (diarj)
daniausiai sukelia mikrobai, tai
vyksta apsinuodijus maistu, i-
gyvenant nervin tamp. Dan
ligon pykina, jis vemia, skauda
pilv. Ltinis viduriavimas gali
trukti ilgiau nei dvi savaites arba
kaskart atsinaujinti. Tai atsitin-
ka, sudirgus arnynui, sutrikus
virkinimui, sergant Krono liga,
ltiniu kasos udegimu, opiniu
nespecifiniu kolitu, spruceliakija
arba divertikulu. Viduriavim
gali sukelti ir kai kurie vaistai
(antibiotikai, ird veikiantys,
skausm malinantys). Jei vidu-
riavimas trunka ilgiau nei tris
dienas, jei suviduriavus kar-
iuojama arba imatose atsiran-
da kraujo, dert pasitarti su gy-
dytoju. Praradus daug skysi ir
mineral, kyla dehidracijos,
kraujotakos sutrikim ir net o-
ko grsm.
Tradicinis gydymas
Viduriuojant, t.y. praradus
daug skysi, dert gausiai
gerti arbatos, negazuoto mine-
ralinio vandens ir sultinio. Savo
nuoira gydytis, vaistus vartoti
galite tik tuomet, jei inote, kas
sukl viduriavim. Gausiai ge-
riant, gali padti ir pektinas (tar-
kuoti obuoliai, grsti bananai).
Neskubkite stvertis anglies tab-
lei: anglis jungiasi su kenks-
mingosiomis mediagomis, sun-
kiai alinamomis i arnyno.
Gydymas vaistiniais
augalais
Lapaio arbata teikia organiz-
mui mineral. Kaip ir aliojoje
arbatoje, joje yra raugini me-
diag, slopinani gleivins
jautrum; jos naikina bakterijas,
grybelius, slopina udegim,
skausm, alina kenksmingsias
mediagas, valo krauj. Arba-
tin gira slopina bakterij daug-
inimsi, joje yra pieno rgties,
skatinanios normaliosios ar-
nyno floros augim. Ypa veiks-
minga arbatin gira, kuriai gam-
inti vartojamos vaistaols, tur-
inios raugini mediag -
uolo iev, mikin sidabra-
ol arba mlyns. Mat ir rau-
donoji arbata slopina gleivins
udegim, spazmus. Nustojus
viduriuoti, vartotina aviin ar-
bata, spartinanti kenksmingj
mediag alinim, gerinanti
mediag apykait. Venkite
maisto, puianio vidurius.
98
99
Viduri
ukietjimas
vardijimas, poymiai
Normaliai maitinantis, kietas
maistas paprastai virkinamas
24-48 valandas. Viduriams u-
kietjus (obstipacija), is proce-
sas utrunka 60-120 vai , tuomet
tutinamasi retai (maiau nei 3
kartus per savait), sunkiai ir
skausmingai, imatos yra kietos.
Isitutinus nejauiama paleng-
vjimo, atsiranda vairi negala-
vim. Viduriai paprastai ukie-
tja, netinkamai maitinantis, ser-
gant arnyno ligomis (polipai,
divertikulas, storosios arnos
vys). Taiau daniausiai tai
atsitinka, valgant vienod, ne-
gaus balastini mediag
maist, juoba jei ir judama ma-
ai. Viduriai gali ukietti ir var-
tojant kai kuriuos vaistus.
Tradicinis gydymas
Augalinis maistas arnyne i-
brinksta ir gerokai palengvina
tutinimsi. Balastini media-
g yra ne tik vaisiuose, darov-
se, i j ir salotose, bet ir rupioje
ruginje duonoje. Be to, reikt
gausiai gerti skysi - 2-3 1 per
dien. Labai populiars ir vidu-
rius laisvinantys vaistai. Taiau
ir vaistaoli, ir sintetiniai pre-
paratai nra rekomenduotini -
prie j greitai prantama, be to,
jie skatina vandens ir minerali-
ni drusk alinim i arnyno.
Gydymas vaistiniais
augalais
Sutrikus virkinimui, geriau-
sias vaistas yra arbatin gira - ji
skatina arnyno normaliosios
floros augim, gerina virki-
nim. Matje, lapaio ir aliojoje
arbatose gausu mineralini, bio-
logikai aktyvi mediag, ma-
inani gleivins jautrum,
skatinani virkinim, slopi-
nani duj kaupimsi virkina-
majame trakte ir viduri ukie-
tjim.
Ms patarimai
Per nakt pabrankinkite van-
denyje kelet diovint slyv,
ryte suvalgykite prie pusryius.
Jei viduriai ne itin ukietj,
gerkite slyv suli arba slyv
tyrs. Jokiu bdu neatidliokite
vizito pas gydytoj iki viduri
ukietjimas (danam besikaita-
liojantis su viduriavimu) sukels
rimt arnyno lig.
100 101
Votys, unvots
prapjaunama, pliai ivalomi.
Vis dlto atliekant i operacij,
kyla grsm, kad plin suklu-
sios bakterijos gali iplisti.
Gydymas vaistiniais
augalais
Lapayje yra dezinfekuojan-
i, udegim, bakterij daugi-
nimsi slopinani, raugini
mediag, kurios spariai sunai-
kina nedideles votis. Jei js oda
jautri, lapais turt tapti viena
pagrindini odos prieiros
priemoni, vartojam kasdien.
Jei jaudrum skatinanius gri-
mus, tarkim, kav, ikeisite
velniau stimuliuojanius, be to,
ir od valanius grimus - a-
lij, raudonj arbat, mat, -
js oda taps velnesn, ne tokia
jautri.
Ms patarimai
Maiau gerkite alkoholini
grim, reiau rkykite, daniau
atsisakykite saldsi. Jums rei-
kalingas maistas, gausus cinko
(aviiniai dribsniai, liai), vita-
min - kasdien valgykite vie-
i salot ir vaisi. Sportuojant
gryname ore, pagerja kraujo
apytaka ir oda tampa sveikesn.
102
103
vardijimas, poymiai
Votis (abscesas) - tai plinis
udegimas, daniausiai sukelia-
mas stafilokok, streptokok,
Escherichia coli bakterij. Hormo-
niniai pokyiai, (lytinio brendi-
mo, ntumo metu arba klimak-
teriniu laikotarpiu) gali paska-
tinti susidaryti votis. Pirmiausia
ikyla rausvas spuogelis, kuris
per dien ipampsta ir pradeda
tvinkioti, paeist viet skauda.
Jei plinys atsiranda dl plau-
ko maielio ir riebal liaukos
minio udegimo, t.y. susidaro
kno vietoje, apaugusioje plau-
kais, vadinasi, tai unvot (fu-
runkulas). Daniausiai jos ikyla
paastyje, ant sprando, tarpkojy
ir sdmen klostse.
Keli plauko maieli, j
riebal liauk ir aplinkini au-
dini plinius udegimas vadi-
namas piktvote (karbunkulu).
Tradicinis gydymas
Jei pli nedaug, gana greitai
ikyla nedidel votis. Jei pli
susikaup gausiai, jie gali iplisti
poodiniame sluoksnyje. Ven-
giant komplikacij, votis kartais
aizdos
vardijimas, poymiai
aizda atsiranda pradrskus,
stipriai trinant, pjovus arba d-
rus. Bet kuri aizda, bet kuris
paeistas audinys gyja i lto.
Pirmiausia aizd padengia p-
liai ir sekretas. I naujai susida-
riusi kapiliar susidaro granu-
liacinis audinys, sujungiantis
aizdos kratus. iam audiniui
kietjant ir tvirtjant, susidaro
randas. Tuomet audinys gerai
aprpinamas krauju ir aizda
netrunka ugyti. Jei mediag
apykaita (cukrinis diabetas) arba
kraujotaka sutrikusi, aizda gyja
liau.
Tradicinis gydymas
Svarbiausia, kad aizd ne-
patekt mikrob; jei aizda
smarkiai kraujuoja, btina kuo
greiiau sustabdyti kraujavim.
Nedidels aizdos isivalo krau-
juodamos. Drkstins aizdos
valomos sudrkintu steriliu bin-
tu ir dezinfekuojamos (pvz., jo-
donato tirpalu). Taiau net ir
maiausias aizdas gali patekti
stabligs (tetanus) sukljas. i
lig sukelianios bacilos, pateku-
sios audinius, pradeda gaminti
nuoding mediag, paei-
diani centrin nerv sistem:
mlungikai pradeda trkioti
kramtomieji ir veido raumenys,
sutrinka kvpavimas - mogus
gali net udusti. Tad iuo atveju
btina kuo skubiau kreiptis
gydytoj.
Gydymas vaistiniais
augalais
Jei aizda gili, neisiversite be
gydytojo pagalbos. Taiau nedi-
del aizda plaunama arba valo-
ma vaistinmis arbatomis, ugy-
ja greiiau, be to, ir mikrobai j
prasiskverbia sunkiau. iuo at-
veju ypa rekomenduotina lapa-
io arbata, kurioje yra udegim
slopinani, dezinfekuojani,
sutraukiani mediag.
Ms patarimai
Jokiu bdu nepudruokite
aizdos, netepkite tepalais. Jie
uklijuoja aizd ir gana danai -
sultina gijim. Beje, kada pas-
;
kutin kart lankte pirmosios
medicinos pagalbos kursus? (
104
105
arnyno
infekcins ligos
vardijimas, poymiai
arnyno infekcinmis ligomis
susergama apsinuodijus maistu,
jas sukelia bakterijos, virusai
arba grybeliai. Usikrtus ar-
nyno infekcine liga, pilvo ertm
varsto diegliai, viduriuojama,
vemiama. Daniausiai sutrinka
skrandio veikla, prasideda vir-
kinamojo trakto udegimas
(gastritas, enteritas). Su nepavo-
jingais arnyno negalavimais
organizmas paprastai susidoroja
pats - tereikia leisti jam kelet
dien pailsti. Jei viduriavimas
arba vmimas, lydimas karia-
vimo, utrunka ilgliau, vadi-
nasi, tai infekcin liga, - kokia
btent, dert isiaikinti su
gydytoju. Salmonelioze usikre-
iama per pauktien, vitos
kiauinius, majonez, ukrstus
salmonelmis. Vidurio Europoje
dizenterijos (igeliozs) arba
choleros tikimyb labai nedi-
del. Taiau ios ligos gali u-
klupti, keliaujant po sveias
alis. Tad bkite atsargs - da-
niausiai usikreiama per geria-
mj vanden.
Tradicinis gydymas
Vemiant ir viduriuojant orga-
nizmas praranda daug skysi ir
mineralini mediag - nuos-
tol dert kompensuoti ramu-
nli arbata ir sultimis. Organiz-
mui pristigus skysi, galimos
vairios komplikacijos, i j
kraujagysli nepakankamumo
sunkiausia forma - okas.
Ligos sukljui sunaikinti gali
prireikti antibiotik.
Gydymas vaistiniais
augalais
Lapaio arbata teikia organiz-
mui mineral. Kaip ir aliojoje
arbatoje, joje yra raugini me-
diag, naikinani bakterijas,
grybelius, slopinani gleivins
udegim, skausm, skatinani
kenksmingj mediag alin-
im, valani krauj. Arbatin
gira naikina bakterijas, joje yra
pieno rgties, skatinanios nor-
maliosios arnyno floros augi-
m. Mat, juodoji ir raudonoji
arbatos slopina gleivins ude-
gim, spazmus. Udegim nus-
lopinus, kenksmingsias me-
diagas i organizmo paalinti
pads aviin arbata.
106
1 0 7
vynelin
vardijimas, poymiai
vynelin (psoriaz) - tai nei
odos udegimas, nei ukreiama
liga. Manoma, kad jos atsiradi-
m gali paskatinti mediag
apykaitos sutrikimai, hormoni-
niai pokyiai, infekcins ligos
(angina arba tymai). Be to, kli-
mato kaita (kelions kitokio kli-
mato kratus), odos paeidimai
(sauls nudegimas arba operaci-
ja), kai kuri vaist vartojimas,
piktnaudiavimas alkoholiniais
grimais arba narkotikais. Polin-
kis sirgti ia liga gali bti
paveldtas. vynelin daniau
suserga viesaus gymio mons.
Odoje atsiranda neikili, ai-
kias ribas turini netaisyklin-
gos formos rausv dmeli,
apsitraukiani balkvomis, pu-
siau skaidriomis pleiskanomis,
kurios lengvai nukraptomos.
Paprastai jos atsiranda keli ir
alkni, krtins, nugaros,
krykaulio, galvos plaukuoto-
sios dalies odoje, paeidiami ir
nagai. i liga trunka ilgai, danai
kartojasi ar pamja.
Gydymas vaistiniais
augalais
Svarbiausia nuslopinti odos
ragjim. iuo atveju arbatos
tinka ir ioriniam, ir vidiniam
vartojimui. Deja, pas mus beveik
neinoma Piet Amerikos auga-
las sarsaparil. Jo aknis, gausi
saponin, vartojama kaip krauj
valantis augalas, tad gali gerokai
pagelbti sergantiems vyne-
lin.
Ms patarimai
Lig kiek prislopina jros
druskos, arbatmedio aliejaus ir
kumyso (kumels pieno) vonia.
Kaskart trinkite od graikini
rieut, migdol, jojobos arba
avokado aliejumi, sumaiytu su
keliais laais arbatmedio alie-
jaus. Pertvarkykite mityb - gau-
siai valgykite maisto, kuriame
yra vitamino A: mork, melio-
n, brokoli, arbikos ir kt.
Ypa pasirpinkite tuo, kad js
organizmas nuolatos gaut vis
B grups vitamin.
108
109
Priedas
Odos ir plauk
prieira
vardijimas
Sakoma, oda - tai vidinio pa-
saulio veidrodis, plaukai ir ran-
kos - kno vizitin kortel. Plau-
k ir odos kai kurios savybs
paveldimos. Hormoniniai po-
kyiai (lytinio brendimo, n-
tumo metu arba klimakteriniu
laikotarpiu) gali sukelti plauk
ir odos laikin pokyi, panaiki-
nam tam tikromis priemon-
mis. Dano vyro plaukai ilgai-
niui iretja. Tai atsitinka sen-
stant, dl paveldto polinkio ir
vyrikj lytini hormon (an-
drogen) veiklos. Plaukai, oda ir
gleivin ypa jautrs aplinkos
veiksniams - vjui, aliui, sau-
lei; cheminms mediagoms, di-
deliems fiziniams krviams. Jei
neisimiegate, pernelyg maai
judate, patiriate stres, prastai
maitinats (jei organizmui stinga
vitamin, mineral ir biolgikai
aktyvi mediag) - oda kaip-
mat parodo tai.
Tradicinis gydymas
Yra galyb kosmetikos prie-
moni - losjon, ampn,
skysi plaukams; taiau dauge-
lis j veikiau kenkia, nei gydo.
Pirmiausia dert nustatyti
plauk ir odos tip, tik po to im-
tis priemoni, tinkani btent
iam tipui. Tik menka dalis bio-
logikai aktyvi mediag, pate-
kusi organizm pasiekia odos
iorin sluoksn, daugiausia
maitinama oda "i vidaus". Tad
svarbu viso organizmo bkl -
pirmiausia gera mediag apy-
kaita. Btent tai ir yra groio
pamatas.
Gydymas vaistiniais
augalais
Vaistins arbatos stiprina plau-
kus ir od - tiek i vidaus, tiek i
iors. Jos gausios mineral, mik-
roelement, prisijungiani lais-
vuosius radikalus ir neutralizuo-
jani ias kenksmingsias me-
diagas - taigi suteikiani odai
glotnumo, jaunatviko gaivumo.
Ms patarimai
Malonumas (valgant, geriant)
patiriamas tada, jei viskas daro-
ma su saiku, kitaip js savijauta
pablogs - patinsite ir aptingsite.
Gerdami arbat, iliksite san-
trs, nes vien jau dalyvavimas
arbatos ceremonijoje: arbatos
plikymas ir grimas - sugrina
vidin pusiausvyr ir darn.
111 1 1 0
Kosmet i ni s Sausai, vystani ai , jautriai odai : val g. . alij
pi enel i s arbatoli, uplik 2 val g. . karto vandens, palaikykite
5 mi n. J alt arbat j muki te ki aui ni o tryn, berki te
val g. . gliukozs, pi l ki te 50 ml kviei aliejaus. Ryt ir
vakar tri nki te od sukamai si ai s j udesi ai s, po to
nuplaukite drungnu vandeni u.
Gydomoj o Riebiai ir mi ri ai odai : val g. . rugiagls ied
purvo kauk uplikykite puodel i ui vandens, po 15 mi n. perkokite.
Drungn arbat sumai yki te su gydomuoj u purvu - iki
susi darys vientisa mas, po to plonai utepkite veid.
Po 15 mi n. nuplaukite i l tu vandeni u. ...
Roi t ua- Sausai, vystani ai , jautriai odai: 2 kupinas saujas ros
l eti ni s vanduo iedlapi br 11 verdani o vandens, palaikykite
( vei dui ) 15 mi n. Tinka ir vei do gari ni mui .
Lapai o t ua- Pagaminkite lapaio eliksyr: 3 arbat. . lapaio ievs
l eti ni s vanduo suberkite j 100 ml spi ri to ( 70%) ir palaikykite
( vei dui ) 10 dien. Valg. . lapaio ievs upilkite 1/2 I
vandens; pavir 5 mi n. , palaikykite 20 mi n. atauint
arbat lai nki te 10 la el i ksyro.
112
Vai st aol i
Riebiai ir mi ri ai odai : sumai yki te po 30 g trispalvs
nuovi ras nalaits, varnalos aknies, po 20 g muilaols
aknies ir bero lap; mi i n upilkite 11 vandens,
pavir 10 mi n. , perkokite. Kelis kartus per dien,
sudrki n iame nuovi re audin, valykite veid.
Sausai, vystaniai odai : sumaiykite 4 val g. . i l tos
liffll
lapaio arbatos, 2 arbat. . medaus, 2 val g. . kviei
slen, arbat. . pai sutri nto avokado mi nkti mo.
Utepkite veid ir palaikykite ne trumpi au nei valand.
Arbat i ns Vystaniai odai: 500 ml arbatins gi ros supi l ki te voni
gi ros voni a - v anduo turi bti ne kartesnis nei 36 C. Maudy-
damiesi (apie 15 mi n.) patogiai sitaisykite ir atsi pal ai -
duoki te. Nusi maud kur laik ramiai pagulkite.
Kauk po sau- Val g. . alij arbatoli, uplik puodel i u karto
ls nudegi mo vandens, palaikykite 5 mi n. 3 val g. . daigint kviei
sutrinkite su val g. . medaus, supi l ki te atauint arbat
ir sumai yki te iki mas taps vientisa. Kauk dkite, ti k
ival veido od. Po 20 mi n. gerai nuplaukite drungnu
vandeni u.
113
Rodykl
Acidoz 20, 21
AIDS 13
Akmenlig 52, 80, 81
Akn 12, 22
Alergija 13, 24, 25, 42
Alkaloz 20
Angina 26, 108
Arterioskleroz 8, 48
Artritas 86
Artroz 86
Ateroskleroz 36
Atopinis dermatitas 25, 28, 29
Autoimunins ligos 38, 86
Bronchin astma 25,28,30, 31
Bronchitas 19, 32, 33, 76
Burnos kvapas 20, 34, 35
Cukrinis diabetas 14, 21, 38,
39,52,58, 62,104
Cholesterinas 8, 16, 36, 37, 62
Danten ligos 40
Dant apnaos 34
Depresija 56, 78, 82
Divertikulas 98, 100
Duj susikaupimas virkina-
majame trakte 18, 19
Egzema 13, 14, 28, 42, 43, 54
Eptein-Barr virusas 78
duonis 6, 34, 40
Galvos skausmas 11, 44, 45, 48,
56, 78, 82
Galvos svaigulys 48
Gastritas 91, 106
Gerkls skausmas 26, 27
Gerkl udegimas 26
Glaukoma 44
Grybeliai 56, 58, 72
Gripas 26, 32, 76
Hemorojus 18, 46, 47
Hipertonin liga 8,36, 44, 48,52
Imuniteto nusilpimas 50, 78
Inkst ligos 18, 52, 53
Inkst udegimas 52
Inktirai 74
Inirimas, patempimas 85
Kandidamikoz 54
Kasos ligos 68
Kepen ligos 68
Kiaulyt 26
Klimaksas 56, 57
Kolitas 98
Kolpitas 58, 59
Koncentracijos sutrikimai 19,
60, 61
Kosulys 32
Kraujospdis 12, 14, 18, 48, 49,
64
Krono liga 98
Krties vys 8
Kuingo sindromas 62
Kvpavimo tak ligos 11
114
Leukemija 13, 67
Maakraujyst 11, 68, 86
Mediag apykaitos sutrikimai
28, 34, 44, 62, 63, 70, 74
Migrena 42
Miego sutrikimai 64, 65
Navikai 8,16, 66, 67
Nevalgumas 68, 69, 90
Nutukimas 70
Odos ligos 72, 73, 74, 75, 92
Osteoporoz 13, 56
Peralimas 76, 77
Pervargimas 54, 78, 79
Pilnumo jausmas 82, 90
Pilvo skausmai 19
Pilvo spazmai 19
Plaui vys 9
Podagra 18, 52, 62, 80, 81
Poliartritas 86
Polipai 100
Priemenstruaciniai
negalavimai 82, 83
Raumen patempimas 85
Raumen pleijimas 84
Raumen skausmas 84, 85
Reumatins ligos 14,18, 86, 87
Salmonelioz 106
Snari ligos 86
Sauls nudegimas 88, 89, 108,
113
Skydliauks sutrikimai 62, 64
Skrandio ligos 19, 34, 68, 90,
91, 92
Skrandio opa 34
Skrandio udegimas 34
Skrandio vys 8
Smegen veiklos sutrikimai 60,
62
Spruceliakija 98
Stablig 104
Storosios arnos vys 100
ienlig 28, 92, 93
irdies ir kraujotakos ligos 11,
21, 52, 70
lapimo psls udegimas 94
lapimo psls ligos 18, 94, 95
unvots 102
Tymai 108
Tromboz 96
Vanden 82
Ven isipltimas 46, 96
Ven ligos 46
Vjaraupiai 26
Viduriavimas 18, 19, 98, 99
Viduri ukietjimas 12,100,
101
Votys 14,102
aizdos 18, 42, 104, 105
arnyno ligos 19, 92, 100, 106,
107
vynelin 108, 109
115