PRIEVOLI TEIS IR PRIEVOL

181 877 civilins bylos inagrintos praeitais metais.

91 359 (50.2%) inagrintos bylos kilo i prievoli teiss reglamentuojam civilini santyki.

1. Prievols samprata.
Prievol - teisinis santykis, kurio viena alis skolininkas, privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm, ar
susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius savo ruotu turi teis reikalauti, kad skolininkas vykdyt savo prievol.
Vienas asmuo yra kreditorius. Antras yra skolininkas. Kreditorius turi reikalavimo teis skolininkui, o skolininkas savo
ruotu turi pareig kreditoriui. Prievol yra toks civilinis teisinis santykis, kai turime skolink su pareiga kreditoriui ir
kreditori su reikalavimo teise.
Daiktins teiss turtojas turi teis gyvendinti savo daiktin teis erga omnes - prie kiekvien asmen. Tuo tarpu
prievolinis teisinis santykis yra asmeninis teisinis santykis, nes privalo bti identifikuotas kreditorius ir skolininkas.
odis prievol yra naudojamas kaip pareigos sinonimas. i odis kartais vartojamas ir vieojoje teisje, ne tik privatinje
(civilinje). Pvz.: mokei teisje - mokei moktojas turi prievol sumokti mokeius.

2. Prievols poymiai.
1. prievol yra dviej asmen - kreditoriaus ir skolininko, civilinis, teisinis santykis.
2. kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos
3. u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos.
Civilins teiss poiriu pareigos ir prievols negalima tapatinti. Prievol ir pareig skiria maiausiai 3 esminiai
poymiai:
1. Pareiga yra prievols rezultatas. Taigi prievol yra vienas i pareigos atsiradimo pagrind, altini,
o ne pati pareiga. Pareiga nra prievol, o tik vienas i jos element - o btent pasyvusis
elementas.
2. Pareiga gali egzistuoti ir neesant prievols. (pvz.: kiekvienas asmuo turi pareig gerbti kito asmens
nuosavyb, ginti Tvyn nuo upuolimo).
3. Pareiga yra prievols elementas, taiau ne veinintelis.

3. Prievols elementai.
Prievols sudtins dalys, kuri pagalba identifikuojam teisin prievolin santyk, isiaikiname jo prigimt ir esm.
Prievols elementai:
1. Prievols alys. Prievol galima tik tada kada yra du asmenys - kreditorius ir skolininkas. Taiau, kreditoriais gali bti
keli asmenys, pvz.: bendraturiai. Lygiai taip pat, gali bti ir keletas skolinink, pvz.: alos turtui padar ne vienas asmuo,
o du ar trys, todl reikalavimo teis kreditorius/-iai gali nukreipti kelis asmenis. Tokios situacijos yra vadinamos asmen
daugetu. Kreditori daugeto atveju ikyla problem kaip kad ar reikalavimo teis daloma/nedaloma, reikalavimas
solidarus/dalinis, skolinink daugeto atveju klausimaiL atsako kaip solidars ar atsako u tam tikr alos dal.
Skolininkais gali bti tiek fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo. Kreditoriumi gali bti netgi neveiksnus fizinis asmuo, nes
gyvendinimo teis gyvendins jo atstovas. (gali bti bet kuris net ir negims asmuo (CK 2.2 str.) Jei al padar
neveiksnus asmuo, jis skolininku nebus laikomas, taiau u jo padaryt al kreditoriui kompensuoja ne neveiksnus
1

asmuo, o kiti asmenys, pvz.: jei alos padar vaikas, tai al atlygins tvai arba globjai. Atskirais atvejais, skolininku ar
kreditoriumi gali bti tik tam tikri asmenys, pvz.: vieiesiems asmenis yra draudiama laiduoti ar suteikti garantijas u
kitus asmenis, todl toks JA negals bti jokios prievols subjektu/alimi.
2. Prievols dalykas. Atsako klausimus - k turi teis daryti kreditorius ir k privalo daryti skolininkas. Prievols
dalykas atskleidia prievols turin ir detalizuoja, kas yra reikalavimo teis ir kas yra skolininko pareiga.
Prievols dalyk apsprendia prievols ris/pobdis. Dalyk svarbu nustatyti, norint isiaikinti kas sudaro skolininko
pareigos esm ir kreditoriaus reikalavimo esm.
3. Prievols atsiradimo pagrindas. Kiekvienu atveju, prievolinis teisinis santykis atsiranda todl, kad yra tam tikri faktai
su kuriais teis sieja prievols atsiradim. Priklausomai nuo to koks tas pagrindas, priklausys prievols pobdis ir ris.
Prievoli atsiradimo pagrindai yra iskiriami 5:
a) vienaaliai sandoriai - vienaals prievols (pvz.: testamentas);
b) sandoriai, sutartys - sutartins prievols (pvz.: daugiaaliai, dvialiai sandoriai);
c) deliktai (t.y teiss paeidimai kuriais yra padaroma ala kito asmens turtui, asmeniui. Prievolin santyk sukuria
neteisti skolininko veiksmai, dl kuri asmuo patiria nuostuoli);
d) kvazisutartins prievols (atsiranda nuo veiksm, kuri mes negalime laikytis, jie yra tarp sutarties ir delikto,
pvz.: bankomate tikrinams pervest sum ir ten turt bti 400, bet yra 4000, kuriuos gavome per klaid ir
nepagrstai, todl t reiks ankiau ar vliau grinti. Prievols dl nepagrstai gyto turto grinimo);
e) statymo pagrindu atsirandanios prievols (esant tam tikriems juridiniams faktams, pagal statym, tarp asmen
susidaro prievoliniai santykiai).
Prievoli atsiradimo pagrindai yra svarbs dl to, kad galima bt teisingai kvalifikuoti prievolin santyk ir pasakyti
kokia yra prievols ris.

4. Prievoli teiss samprata.

Prievoli teiss santykis su kitais privatins teiss poakiais ir kitomis privatins teiss akomis.

Prievoli teis - civilins privatins teiss poakis, kuris reguliuoja prievolinius teisinius santykius.
Civilin teis. Bendroji dalis (CK 1 knyga).
Prievoli teis yra glaudiai susijusi su bendraisiais nuostatais, nes:
a) CK 1 knyga reglamentuoja sandorius, todl prievoliniai teisiniai santykiai galios, jeigu galios sandoris.
Pripainus sandor negaliojaniu taikoma restitucija, o restitucijos taikymo taisykles nustato prievoli teis.
b) CK 1 knyga reglamentuoja iekinio senat, kuri yra labai svarbi prievoli teisei, nes kreditorius laisvai gali
vykdyti reikalavimo teis, jei nra praleids iekinio senaties termino.
c) Termin institutas, svarbus, nes prievolinis santykis egzistuoja tam tikr tarp, dauguma prievoli yra
terminuotos, todl termin skaiiavim reglamentuoja pirmoji knyga.
Civilin teis. Asmenys (CK 2 knyga).
a) Teisnumas/veiksnumas - kai sprendiama ar prievol atsirado, ar ne, ar asmuo turjo teis sudaryti sutart ar ne
etc.
b) Juridinio asmens dalyvio teisinis reglamentavimas.
Civilin teis. Paveldjimo teis (CK 5 knyga)
Jeigu viena i prievols ali yra fizinis asmuo ir jis mirta, tokiu atveju reikia atsakyti klausim ar prievol pasibaig
dl kreditoriaus ar skolininko mirties. Tai priklauso nuo prievols ries.
2

Prievoli teis ir kitos teiss akos.

Be privatins teiss yra ir vieoji teis. Prievoli teis atlieka apsaugin f-ja, nes kitos akos neturi mechanizmo kaip
apginti asmen nuo nusikaltimo.

PRIEVOLI TEIS

5. Prievoli teiss altiniai.

Sprendiant betkoki problem yra svarbi statutin teis, paproiai (kartais paprotys turi netgi didesn reikm nei
statutin teis, pvz.: krovini veimo jr transportu reglamentavimas), teism praktika ir teiss doktrina.
Statutin teis.
Pagal teiss akt hierarchij, teiss aktai pagal j teisin gali skirstomi:
Tarptautin teis
ES teis
Konstitucija (7, 20, 21, 22, 23, 28, 30, 38str.)
Bendrieji teiss principai
Civilinis kodeksas
Specials statymai
Postatyminiai teiss aktai

APIE ALTINIUS IR KURIAS J DALIS REIKIA IMOKTI - IRTI DSTYTOJO ATVIESTOSE SKAIDRSE.
6. Prievoli teiss principai.
Teiss principai yra reikmingi tuo, kad teiss sistemai suteikia lankstumo. vairiausi situacij, k daryti vienokiu ar
kitokiu atveju, surayti statutinje teisje yra nemanoma. Jie leidia kiekvien situacij pavelgti individualiai.
Principai yra tam tikros idjos, kuri turinys yra labai platus. Deja, principas gali sukelti ir nesusipratim, nes sunku
nusakyti, koks yra tikrasis principo turinys, nes j visi gali suvokti skirtingai, pvz.: siningumas - negalima profesionalui
naudotis savo iniomis, kad apgauti neinani al (pvz.: antikvaras i senuts nuperka u 100LT paveiksl, o parduoda
u 100 000LT).
Principai yra moni sukurtos nuostatos, kurios pasitvirtino per daugel met ir dauguma pripaino, kad laikantis toki
nuostat gyventi yra patogiau ir lengviau. Bendrieji teiss principai yra ne vien tai kas yra parayta civiliniame kodekse.
J yra ymiai daugiau:
Consensus facit ius - ali pozicij suderinimas sukuria teis.
Ex maleficio non oritur contractus - i neteist veiksm negali atsirasti sutartis.
Ad turpia nemo obligatur - neteisti veiksmai negali sukurti reikalavimo teiss.
Nullus commodum capere de sua iniuria propria
Ius ex iniuria non oritur
Ad impossibilia lex non cogit
Deceptis non decipientibus iura subveniunt
Princip reikm yra keleriopa.
Pirma - prievols turinio detalizacija. Princip pagalba mes atskleidiam konkretaus prievolinio teisinio santykio turin,
atsakome klausim koki reikalavimo teis turi kreditorius, koks tos teiss turinys, koki pareig turi skolininkas ir koks
tos pareigos turinys (pvz.: sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavjas privalo prekes pristatyti pirkjo sandel tam
tikru adresu. Bet po sutarties sudarymo pirkjas isinuomoja kit sandl ir neinformuoja apie tai pardavjo. Pardavjas
pristatymo dien nieko neranda sandlyje ir pranea apie tai pardavjui. Klausimas kyla ar pirkjas elgesi tinkamai? Tam
3

tinka bendradarbiavimo principas, kuris sakko, kad alys privalo bendradarbiauti, todl pirkjas apie sandelio lokacijos
pakeitim privaljo nedelsiant praneti pardavjui ir dabar pardavjas gali reikalauti papildom ilaid atlyginimo).
Antra - sprag upildymas. Principai mums yra svarbs, kai susiduriame su spraga (tiek teiss, tiek sutarties). Tokios
situacijos ypa danos privatinje teisje, kur dauguma norm yra dispozityvios ir palikta plati erdv alims susitarti dl
sutarties turinio (pvz.: pirkimo-pardavimo sutartyje alys neaptar klausimo per kiek laiko reikia apmokti. Kodeksas to
nereglamentuoja, sutarty tai nerayta, todl reikia remtis protingumo principu - jei alys tokio klausimo neaptar, tai
kain pirkjas turi sumokti per proting termin, atsivelgiant tos suttarties esm, ali subjekt pobd, kainos dyd,
ali buvimo viet etc.).
Treia - interpretacin princip f-ja. Kai inome, jog ms teiss sistema grindiama principais, vadinasi aikindami
bet kuri statutins teiss norm arba aikindami sutarties nuostatas ar teismo precedent, mes turime pirmiausia atsiremti
vien ar kit princip (pvz.: 6.193str. 1d. - sutartys turi bti aikinamos siningai (siningumo principas).
Ketvirta - ribojanti f-ja. Principas atlieka ribojani f-j, t.y. nustato tam tikr rib, kurios negalime perengti ir j
perengus reikia, jog paeidiame princip ir atsiranda teisiniai padariniai.
"Mobili teiss sistema" - ta, kurioje didel reikm suteikiama principams, kurie leidia labiausiai vertinti ir atsivelgti
individuali situacij.
Kritika - didina neapibrtum, nes jie neturi aiki ir objektyvi kriterij.
Plaiau altiniuose, kurie yra nurodyti programoje.

7. Prievols samprata.
Prievols dalykas - tai k privalo padaryti skolininkas ir tai ko gali reikalauti kreditorius: duoti, daryti, nedaryti.
Doktrina nuo romn laik sako, kad visas prievoles pagal j dalyk galima skirstyti :
- Prievoles kuri dalyk sudaro skolininko pareiga kak duoti kreditoriui ir kreditoriaus teis reikalauti,
kad skolininkas kak duot kreditoriui (pvz.: prievols kuri atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties
pagrindu dalykas yra duoti).
- Prievols kuri dalyk sudaro skolininko pareiga kk padaryti kreditoriaus naudai ir atitinkamai
kreditoriaus teis reikalauti, kad skolininkas atlikt kakokius konkreius veiksmus kreditoriaus naudai.
- Prievols kuri dalykas yra neatlikti veiksm, elgtis pasyviai (pvz.: darbdavys ir darbuotojas sudaro
sutart, kuria darbuotojas sipareigoja nekonkuruoti su darbdaviu).
Prievols dalykui keliami reikalavimai, kad prievol bt galiojanti ir kad kreditorius galt apginti savo interesus.
Dalykas turi bti:
- apibrtas (apibrtumo laipsnis priklauso nuo prievols pobdio ir atsiradimo pagrindo);
- teistas - jeigu tariams atlikti tokius veiksmus, kurie teiss poiriu bt neteisti, tai teis tokio
sandorio negins, nes sutartis bus prietaraujanti teiss normoms/vieai tvarkai/gerai moralei etc. Prievols
dalyku negali bti tokie veiksmai, kuri atlikimas arba neatlikimas reikt neteist elges vairi teiss
ak poiriu.
- manomas - tam kad prievol galiot, dalykas dl kurio susitaria alys turi bti manomas. "Tai kas
nemanoma - nesukuria prievols", pvz.: susitarimas pagal kur viena alis sipareigoja sugauti Dzeus
yra negaliojanti, nes to negalima padaryti. manomumas gali bti vairiais aspektais (teisinis, bsimas,
paskesnis, fizinis etc.), pvz.: jei rangovas pasakys, kad per savait pastatys tilt per Ner, tai bus
nemanoma fizikai, arba jei rangovas pasakys, kad pastatys viebut Labanoro girioje, o tai jau bt
nemanoma teisikai. Jei ali susitarimo momentu buvo nemanoma, bet po to tapo manoma, tai
problema turi bti sprendiama prievols galiojimo naudai, remiantis principu "jei kyla klausimas ar
sutartis galioja ar ne, pirmenyb turtume suteikti sutarties galiojimui".

tenkinantis kreditoriaus interes - prievols dalykkas turt tenkinti vienok ar kitok kreditoriaus
interes, t.y. tam kad teis pripaint, kad tarp ali yra susiklosts prievolinis santykis, turi bti aiku,
kad viena i ali ar abi alys siek tam tikros naudos (CK 6.3str. 3d.).

8. Prievoli rys.
Priklausomai nuo prievoli ries mes turime specialias normas, kurios taikomos konkreiai prievoli riai. Svarbiausia
yra teisingai identifikuoti, kokia tai yra prievol, t.y. kvalifikuoti prievol. Blogai kvalifikavus - nepavyks isprsti gino.
Kriterij klasifikavimas:
1. Teisin galia (ar santyk reglamentuoja ar nereglamentuoja teis). Pagal kriterij prievols yra skirstomos
teisines, prigimtines (toks santykis tarp asmen, kuris nra laikomas teisiniu santyki, taiau nepaisant to, teis
santyk pripasta gerbtinu, nes tai atitinka geros morals, civilins apyvartos interesus etc., pvz.: #1 susituok
vyras ir moteris, bet moteris turi nepilnamet vaik i pirmos santuokos. Jei sutuoktinis vaiko nevaikina, tai
nesusikloto teisin ilaikymo prievol. Jei sutuoktinis teiks ilaikym, tai tarp vaiko ir patvio susiklostys
prigimtin prievol. i prievol yra prigimtin, nes valstyb nesuteikia garantijos priversti it prievol vykdyti
prievarta. #2 Teisin prievol gali transformuotis prigimtin prievol, jei pasibaigus senaties terminui, valstyb
nebra sipareigojusi ginti prievols) ir moralines prievoles (tokie santykiai, kuriuos teis velgia
indiferentikai, todl kaip alys elgsis priklauso grynai nuo j moralini sitikinim. Jei viena i ali elgiasi
netinkamai, ji gali bti nebent pasmerkta moraliniu aspektu).
2. Prievols dalykas - APTARTA PRIE PRIEVOLS DALYKO.
3. Pagal prievols ali pobd ir prievols tiksl prievols yra skirstomos : civilins (tokios prievols, kuomet
prievols alimis yra fiziniai asmenys ir jos yra skirtos tenkinti fizini asmen buitinius poveikius, abi alys yra
lygiavertje padtyje), komercins (tokios prievols, kuomet prievols alimis yra komersantai arba verslininkai
ir prievols atsiranda verslo tikslais. i prievoli ris atsirado XV-XVIa., kuomet susiformavo pirkli sluoksnis)
ir vartojimo prievols (tokios prievols, kuomet viena i prievols ali yra verslininkas, o kita prievols alis
yra fizinis asmuo, kuris t sutart sudaro savo asmenini/buitini/eimos poreiki tenkinimui. PRIVALO
ATITIKTI ABU KRITERIJUS, pvz.: advokatas perka sau ofis kompiuter nebus tokia prievol. Taikomos
specialios taisykls, kurios suteikia vartotojui papildom apsaug, nes manoma, jog vartotojas nra lygiavertje
padtyje su verslininku).
4. Skolininko pareigos intesyvumas, ko skolininkas turi siekti vykdydamas pareigas: prievols pasiekti tam tikr
rezultat, prievols utikrinti tam tikr rpestingumo laipsn, prievols suteikti garantij. ios
klasifikacijos reikm - sprendiant klausim ar skolininkas prieovl vykd tinkamai ar ne, pirmiausia reikia
kvalifikuoti, kokia prievols ris (pvz.: rangovas sipareigojo pastatyti nam per 5mn, o nepastat, tai paeid
prievol), taip pat reikmingas sprendiant apie skolininko atsakomyb (ar gali gintis argumentais dl
nenugalimos jgos).
5. Kiek veiksm skolininkas turi atlikti, kad tinkamai vykdyt prievol: vienkartinio vykdymo (tokios prievols,
kurios vykdomos vienintlio veiksmo pagalba, pvz.: perku daikt parduotuvje, kasininkui parodau prek, jis
nuscanuoja, a sumoku - abi alys galima sakyti sudar sutart ir j vykd), daugkartinio vykdymo (prievol
vykdoma skolininkui atlikus kelet veiksm, pvz.: kak perkame, bet sutariam, kad ta preki partija bus
pristatyta per 4kartus tam tikru periodikumu. Sutartis viena, bet prievol vykdoma keliais veiksmais), tstinio
galiojimo (prievol galioja ilg laiko tarp ir skolininkas atlieka tam tikrus veiksmus periodikai, pvz.: sudaro
ems sklypo nuoja 99met laikotarpiui). Klasifikacijos reikm - priklausomai nuo prievols galime sprsti ar ji
buvo tinkamai vykdyta. Vienkartinio atveju tai paikja i karto (pvz.: pamirau parodyt prek kasininkei),
daugkartinio atveju paeidimas ikart negali bt pastebtas (pvz.: pirm partija pristat laiku, antr laiku, o treia
vlavo), tstinio vykdymo atveju yra svarbu atsivelgt prievols galiojimo termin ir paeidimo pobd (pvz.:
ilgalaik nuoma su periodiku mokjimu, nesumokjo u 3 ar daugiau mnesi, gali nutraukti prie termin).
6. Dvials ir vienals prievols. Vienaal - skolininkas turi pareig, o kreditorius reikalavimo teis (pvz.: prievol
atsirandanti dovanojimo sutarties pagrindu. Daikt pami ir nesumoki). Dvial - pvz.: pardavjas privalo perduot
5

7.

8.

9.

10.

11.

12.
13.
14.
15.

16.
17.

18.

19.

20.

daikt ir turi teis reikalaut, kad sumokt kain, pirkjas turi teis reikalaut laiku gauti daikt, bet turi pareig
sumokti.
Dalins ir solidarios prievols. Dalins prievols - esant asmen daugetui pareiga arba reikalavimo teis yra
dalinama tarp t keli asmen. Solidarios prievols - esant asmen daugetui pareiga arba reikalavimo teis nra
daloma (kreditorius gali reikalauti atlyginti skol vieno skolininko arba abiej - kreditoriaus pasirinkimo teis. Jei
atsima i vieno skolininko, tai jis tampa kreditoriumi kitiems skolininkams).
Dalomos ir nedalomos prievols. Daloma prievol - tokia prievol kuomet j vykyti galima dalimis, t.y.
iskaidant vykdymo proces. Nedaloma - tokia prievol, kurios dalimis jos nemanoma vykdyti. Nedaloma gali
bti dl prievols pobdio (prievol perduoti nedalom daikt ir teis daikt).
Pinigins ir nepinigins prievols. Skolininkas turi perduoti sum kreditoriui, o kreditorius turi teis reikalaut tos
sumos. Svarbi dl to, kad jei prievol yra pinigin - svarbu nustatyti valiut, kuria galima atsiskaityti; valiut
kurs svyravimo atvilgiu ar tai turi reikms atsiskaitant; palkanos - atlieka dvejop f-ja - umokestis u tai,
kad buvo paskolinti pinigai, kompensacin f-ja - procesins palkanos.
Pagrindins ir papildomos prievols. Prievolinis santykis apauga kitais prievoliniais santykiais (pvz.: jei
skolininkas laiku sutarties nevykdys, jis turs sumokti netsybas). Papildomos prievols yra neatskirimaai
susijusios su pagrindine prievole - aksesorinis pobdis.
Alternatyvios ir fakultatyvios prievols. vykdymo bdai. Jei prievol galima vykdyti keliais bdais ir viena i
ali renkasi t bd - alternatyvi prievol. fakultatyvios prievols yra tokios, kai yra du ar daugiau vykdymo
bd, bet tik vienas i j yra pagrindinis, o kiti yra atsarginiai. Bdai nra lygiaveriai, todl nra pasirinkimo
teiss. Atsarginis suveikia tik tada, kai pagrindiniu prievols vykdyti negalima (pvz.: va perduodamas daiktas).
Pozityvios ir negatyvios prievols. Pagal tai ar skolinikas turi veikti aktyviai ir siekti rezultato ar turi elgtis
pasyviai, kad neatsirast neigiamas rezultatas.
Prievols su asmen daugetu ir be asmen daugeto. Be asmen daugeto - vienas kred.vienas skol. Su
asm.daugetu - ne vienas kred. arba ne vienas skol. arba abu ne po vien.
Atlygintins ir neatlygintins prievols. Ar viena alis kak atlikusi/perdavusi gauna kakoki satisfakcij.
Abstrakios ir kauzalins prievols. Prievols atsiradimo motyvo pagrindo reikm - ar prievols galiojimui yra
svarbi prieastis, dl kurios atsirado prievol ar ne. Jei nra svarbu dl ko susiklost prievol - abstrakti.
Kauzalin - jei reikia prieasties ir pagrindo kodl susiklost prievol, dl kokios aplinkybs.
Terminuotos ir neterminuotos prievols. Galiojimas laike, neterminuota tokia, kurios galiojimas nra apibrtas
laiko poiriu ir atvirkiai su terminuotomis. Atidedamasis arba naikinamasis terminas.
Slygins ir beslygins prievols. Tokios prievols, kuri atsiradimas araba priklauso arba nepriklauso nuo tam
tikros aplinkybs atsiradimo. Slyga mes neinome atsiras ar neatsiras. Atidedamoji slyga - atsiradimas
prievols, naikinamoji slyga - prievols pasibaigimas.
Turtins ir neturtins prievols. Turtins - prievols dalykas gali bti vertintas ekonominiu poiriu (pinigais
etc). neturtins - neturi ekonominio ekvivalento (pvz.: susiklosto tarp sutuoktini). Turtinje prievolje galimas
asmen pasikeitimas (reikalavimo teiss perleidimas). Neturtin prievol susijusi su konkreiu asmeniu ir ji
neperleidiama.
Paveldimo ir nepaveldimos prievols. Prievols alimi yra FA ir jis mirta. Ar jo pdiniai pavelds mirusiojo
asmens teises ir pareigas? Jei taip - paveldima ( mirusio kredirtoriaus viet ateis kitas asmuo/-ys), jei ne nepaveldima.
Asmenins ir daiktins prievols. Daiktins prievols - tokios, kurios turi daiktinei teisei bding poymi
(isinuomavom but, registravom sutart registr centre, nuomotojas parduoda but, sutart naudojam prie nauj
but savinink). Asmenins prievols - neturi daiktinms teisms bding savybi.
PRIEVOLI TEIS

PRIEVOLI VYKDYMAS
6

1. Prievoli vykdymo samprata ir reikm.

Prievol - dinaminis santykis. Atsiradusi prievol pereina tam tikrus etapus:
Prievols atsiradimas;
Prievols vykdymas;
Prievols pabaiga.
Vykdymas - prievols turinio/ali tiksl realizavimas/gyvendinimas. Pasiekti tai, ko buvo siekiama sukuriant prievol.
Abi alys turi vienok ar kitok tiksl, jie yra skirtingi priklausomai nuo alies. Kreditoriaus tikslas - gauti vykdym, tai
ko siek savo veiksmais sukurdamas prievol. Skolininko tikslas - isilaisvinti i teisini pani, kurie j saisto su
kreditoriumi.
Prievols vykdymo atvejai:
Savanorikas prievols vykdymas - tokie skolininko veiksmai, kai jis neveriamas atlieka tai, kas sudaro jo pareigos
turin ir iuo atveju prievol pasibaigia dka skolininko valini veiksm, kuriuos jis atlieka savo noru.
Priverstinis prievols vykdymas - kreditorius kreipiasi pagalbos valstyb, nes skolininkas geranorikai nevykdo savo
sipareigojim. Kreditorius patiria ilaid, priverstinis prievols vykdymas reikia, kad prievols alys yra konfliktinje
bsenoje, o tai reikia, jog civilin apyvarta yra nestabili (gali privesti prie bankroto).
Tinkamas prievoli vykdymas yra viena i btin ekonomikos stabilumo garantij.
Prievoli vykdymo tvarkos nustatymas ir slygos yra nustatomos:
1. Pai prievols ali susitarimu nustatoma kaip bus vykdoma prievol (esant sutartinei prievolei, alys gali
nustatyti bet kokias prievols vykdymo slygas, pvz.: atsiskaitymo valiut, terminus, etc. Netgi nesutartini
prievoli atveju alys gali susitarti kokios bus slygos).
2. Jei alys nra susitar dl prievols vykdymo slygu, tokiu atveju yra analizuojamas statymas (pirmiausia CK
6 knyga). Kai kurie mano, kad kai kuri prievols slyg aptarimas sutartyje yra laiko gaiimas, todl labai
danai, netgi sutartini prievoli atveju, trksta daug informacijos ir slyg. CK yra spec. norma, kurioje
kalbama apie prievols vykdymo viet CK 6.52 (norma, kuri taikoma tuo atveju, kai alys nesusitaria).
3. Gali bti situacij, kai nei ali susitarimas, nei statymas nenumato kaip reikia vykdyti prievol ir tokiu atveju
yra analizuojamas prievols pobdis (kokia tai prievol: ar pasiekti tam tikr rezultat ar utikrinti
rpestingumo laipsn, ar tai yra komercin prievol ar kiti atvejai).
4. Apart ali susitarimo ir statymo prievolin santyk reglamentuoja paprotys. Paproiai yra vienas i altini, i
kuri suinoma kaip turi bti vykdymo prievol (pvz.: pirkimo - pardavimo sutartis pagal inco term).
5. Jei kalbama apie prievols, kurios susiklost tarp ali seniai, arba tarp ali nuolat susiklosto prievoliniai
teisiniai santykiai, tokiu atveju atsakymo kaip ta prievol turi bti vykdoma reikia iekoti ali sukurtoje
praktikoje (pvz.: skolininkas i kreditoriaus pastoviai kak perka ir tokia tvarka nusistovi, todl alys net
nesivargina vliau to traukti sutart).
6. Pasakyti kaip prievol vykdoma gali teismas. Teismas gali nustatyti prievols vykdymo slygas, ar net vykdymo
termin, jeigu tas terminas kur nustat alys ar statymas yra neprotingai trumpas atsivelgiant prievols esm.
2. Prievoli vykdymo principai.
Tai yra pagrindins nuostatos, kurios yra skirtos reglamentuoti kokia tvarka ir kokiom slygom alys turi vykdyti savo
pareigas ir gyvendinti teises. Prievoli vykdymo principai yra numatyti CK 6.38. Reikt prisiminti tiek bendruosius,
tiek prievoli teiss principus.
Tinkamumo principas. io principo turin sudaro reikalavimai:
a) Tinkamumas reikalauja, kad prievol vykdyt tinkamas kreditorius;
b) Tinkamas dalykas, t.y. kreditorius turi gauti tai dl ko yra susitarta;
c) Tinkama prievols vykdymo vieta;
d) Prievol turi bti vykdyti tinkamo skolininko;
e) vykdymo kokyb turi bti tokia, dl kurios alys yra susitar, ar koki numato statymas
7

f) Tinkamas vykdymo bdas

g) Laikas
Principas reikmingas tuo, kad pagal tai, ar prievol yra vykdyta tinkamai, ar ne, mes sprendiam, ar ji
pasibaigia ar ne. Tinkamas vykdymas - vienas i pasibaigimo pagrind Skolininkas nebelaikomas skolininku CK
6.123 - prievol pasibaigia, kai tinkamai vykdoma. Jei veiksmai neatitiks tinkamumo kriterijaus, sakysime, jog
prievol nepasibaig. Netinkamai vykdius atsiranda padariniai, pvz.: palkanos etc.
Prievols vykdymo realumo principas. Kreditorius turi teis reikalauti to, k skolininkas jam privalo perduoti.
Jeigu kreditorius negauna to k turi teis gauti, prievol nra realiai vykdyta ir kreditorius turi teis panaudoti
reikalavim prievol vykdyti natra. Realumas ir tinkamumas yra susij. Taiau, realumo principas yra itin
svarbus tuo atveju, jeigu neturime rinkos ekonomikos, t.y. pasirinkimo galimybs ir kreditorius yra priverstas
pasirinkti prekes ar paslaugas i vienintelio altinio. Rinkos slygomis, realumo principas nra toks svarbus, nes
jei pardavjas laiku nepateiks preki, visada yra galimyb pasirinkti kit pardavj ir nusipirkti i jo. CK 6.213 statymo leidjo iimtis realumo principui.
Bendradarbiavimo / ali kooperacijos principas. alys vykdydamos prievol turi tarpusavyje
bendradarbiauti. Prievol yra ne kas kita, kaip ekonominio bendradarbiavimo iraika, todl abi alys turi dti
pastangas. Tai yra principas kuris taikomas abiems alims ir prievol gali paeisti ne tik skolininkas, bet ir
kreditorius, jei tinkamai nebendradarbiaus su skolininku.
Ekonomikumo principas. alys vykdydamos prievol turi pasirinkti tokius vykdymo bdus / slygas, kad
prievols vykdymas sukurt kuo maiau kat, nesukelt papildom ilaid (pvz.: jei pardavjas privalo
pristatyti prekes pirkjo nustatyt viet, tai pardavjas privalo pasirinkti trumpiausi marrut, ekonomikiausi
transporto priemon etc.). Ekonomikumas nereikia, kad nereikalingos minimalios ilaidos, kad utikrinti
tinkam prievols vykdym (pvz.: preks pagal pobd turi bti saugomos nuo dregms, todl jas privaloma
veti udengtas). Ekonomikumas turi bti derinamas su tinkamumu ir realumu.
Siningumas, protingumas, paproi taikymas - paskaityti savarankikai.

3.Prievoli vykdymo subjektai.

Prievol bus laikoma vykdyta, jei j vykd tas asmuo kuris privaljo vykdyt ir asmuo kuriam vykd buvo kreditorius.
Skolininkas. Reikalavimai skolininkui:
a) Fizinis asmuo, kuris vykdo prievol turi bti veiknus, nes prievols vykdymas yra sandoris (siekiama teisini
padarini - skolininko atveju, prievols pabaigimo). Jei vykd neveiksnus asmuo, taiau jis vykd teisingai, tai
to ginyti negalima. Taiau jei prievols vykdymas neatitiko neveiksnaus skolininko interes, galima reikalauti,
kad kreditorius grint tai k gavo.
b) Juridini asmen atvej svarbus yra bankroto institutas. Iklus bankroto byl yra sustabdomas prievoli
vykdymas.
c) Skolininkas turtin prievol privalo vykdyti savo turto sskaita. Jei bandyt vykdyti prievol svetimo turto
sskaita, tai prievol nebus laikoma vykdyta tinkamai ir prievol iliks.
d) Skolininkas vykdydamas prievol negali paeisti kit asmen teisi ir interes (skolininkas gali turti kelis
kreditorius). Tokiu atveju, jei paeis kit kreditori interesus, jie gals gintis actio p................ (pvz.: skolininkas
turi tris kreditorius ir visos trys prievols yra terminuotos. Pirmajam kreditoriui skolininkas skol turi sumokti
sausio 2d., antrajam - gegus 2d., o treiajam rugsjo 2d. Sausio 2d. skolininkas prievol vykdo, bet ne
pirmajam, o treiajam kreditoriui. Skolininkas, sumokjs treiajam kreditoriui, tampa nemokus ir iuo atveju
paeidiamas pirmojo kreditoriaus interesas).
e) Skolininkas, priklausomai nuo prievols ries, turi prievol vykdyti asmenikai (jei prievol asmenin) ir niekas
kitas u skolinink prievols vykdyti negali. Jei prievol nra grynai asmenin, tai nra reikalavimo, kad j
vykdyt skolininkas asmenikai (gali vykdyti skolininko atstovas ar treiasis asmuo). Jei treiasis asmuo vykdo
prievol u skolinink, tai jis perima reikalavimo teis, tai yra vadinama subrogacija.
8

Kreditorius. Reikalavimai kreditoriui:

a) Jei kreditorius yra fizinis asmuo, jis privalo bti veiksnus asmuo. Skolininkas gali stabdyti prievols vykdym, jei
jam kyla tarimo dl skolininko veiksnumo. Jei skolininkas vykdo neveiksniam kreditoriui prievol netinkamai,
jis bus veriamas prievol vykdyti tinkamai. Jei skolininkui kilt pagrst abejoni, ar asmuo kuris reikalauja
vykdymo yra tikrasis kreditorius, tai skolininkas gali stabdyti vykdym ir reikalauti rodyti, ar tai yra tikrasis
kreditorius.
b) Svarbi prievols ris. Ar prievol yra asmeninio pobdio ar ne. Jei nra grynai asmeninio pobdio, tai reikiai,
kad nebtinai asmenikai kreditoriui ji turi bti vykdyta, kreditorius gali skirti atstov (informavs skolinink).
Jei prievol asmeninio pobdio - asmenikai turi bti ir vykdoma. Gali bti situacija, kai kreditorius nepgrstai
atsisako priimti prievols vykdym, tam kad nebt praleistas terminas, statymas numato galimyb vykdyti
prievol sumokant pinigus depozitin sskait.
4. Prievoli vykdymo dalykas ir bdas.
vykdymo dalykas - k skolininkas privalo perduoti kreditoriui, k privalo daryti arba ko privalo nedaryti. CK 6.41str.
Jei yra prievol, kurios turin sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui tam tikr daikt, mums svarbs yra tokie
dalykai kaip asortimentas, kokyb, kiekis, ris etc. Vertinant ar prievol yra vykdyta tinkamai dalyko prasme, reikia
aikintis tokius dalykus kaip pvz.: alys susitar, kad daikas bus aukiausios kokybs, o skolininkas nori perduoti
antrosios ries daikt, tai kokyb neatitinka kokybs reikalavimo ir prievol yra nevykdyta. Daugyb reikalavim
priklausomai nuo daikto ar paslaug.
vykdymo bdas - juo yra suprantamas skolininko veiksm vykdant prievol atlikimo tvarka. Kokia
tvarka/apimtimi/eilikumu skolininkas privalo atlikti veiksmus, kuri dka bus vykdoma prievol. 6.39str. - draudiama
vienaalikai keisti vykdymo bd. Skolininkas nordamas vykdyti prievol kitu bdu nei sutarta su kreditoriumi, jis
turi dertis su kreditoriumi. Taip pat, 6.40str. - skolininkas privalo vykdyti ikart vis prievol, t.y. bendra taisykl, kuri
sako, kad prievols vykdymas dalimis yra neleidiamas iskyrus statymo, ali sustarim numatytus atvejus arba jei tai
lemia pats prievols pobdis. Be to, dvialms (abi alys turi teisi ir pareig) prievolms bdingas ypatumas, 6.39str. dvials prievols, bendra taisykle, turi bti vykdomos tuo paiu metu (pvz.: pirkimo - pardavimo dvial sutartis,
perduodamas man daiktas, a sumoku kain pardavjui). Iimtis - alys gali susitarti, kad tuo paiu metu nevykdys ( pvz.:
pardavjas nordamas utikrinti, kad jam bus sumokta, gali reikalauti sumokti avansu ).
PRIEVOLI TEIS
5. vykdymo vieta ir ilaidos.
Prievols vykdymo vieta yra svarbi, nes prievolinis santykis gali turti tarptautin/usienio element (pvz.: pirkjas yra
Lietuvoje, o pardavjas - Lenkijoje, todl gali kilti klausimas, kurios valstybs teis taikyti ). Tai yra vienas i kriterij sprendiant
kolizin klausim, nustatant taikytin teis.
Prievols vykdymo vieta gali turti procesin vykdymo reikm, jei tarp ali kyla ginas, kreditorius kreipiasi
teism, tai vienas i teismingumo (kuris teismas yra kompetetingas sprsti gin) nustatymo kriterij. Sutarties vykdymo
vietos teismas arba skolininko vietos teismas.
Prievols vykdymo vieta yra svarbi sprendiant vykdymo termin. Ji gali lemti vykdymo termino pratsim ( pvz.: tarp
skolininko ir kreditoriaus buveini yra didelis atstumas, o prievol turi bti vykdyti kreditoriaus buveinje, tada gali bti pratsiamas
terminas).

Prievols vykdymo vieta gali lemti pinigins prievols valiut.

Prievols vykdymo vieta gali lemti nuostoli dyd. Priklausomai nuo vietos gali bti skirtingi 'minimals' nuostoliai.
Daniausiai 'minimaliais' nuostoliais laikomos palkanos, taiau priklausomai nuo rinkos - palkanos gali skirtis.
Jeigu prievol yra sutartin, tai alys turi teis susitarti dl prievols vykdymo vietos. Jei ji yra nesutartin arba alys
nesusitaria, tai tokiu atveju viet lemia statymas arba prievols pobdis.
CK 6.52str.
9

Prievols vykdymo ilaidos. Vykdant prievol gali atsirasti tam tikros ilaidos ( preks gabenimo, saugojimo, valiut keitimo
etc.) Tokiu atveju yra svarbu nustatyti, kuri alis turi tas ilaidas prisiimti. Sutartins prievols atveju tai yra ali teis
susitarti. Jei alys susitarusios, tokiu atveju taikomas principas, kad ilaidos tenka skolininkui.
6. Prievols vykdymo terminas.
Priklausomai nuo to ar terminas apibrtas ( pradia ar pabaiga yra nustatoma kalendorine data ar apibriame vykiu kuris vyks )
ar neapibrtas.
Jei terminas apibrtas, svarbu ar terminui esant atidedamajam galima prievol vykdyti prie termin ( pvz.: pasiskolinome
1000LT iki gegus 1d. Tai yra paskutin vykdymo diena. Klausimas - galime grinti skol ankiau? Atsakymas klausim
priklauso tiek nuo ali susitarimo, tiek nuo to, kurios i ali naudai yra nustatytas terminas ).

Jei terminas yra nustatytas skolininko naudai - tai turi teis prievol vykdyti prie termin. Taip pat jei tai yra
numatyta statyme ar sutartyje - galima grinti skol prie termin.
Jei terminas yra nustatytas kreditoriaus naudai - tai skolininkas neturi teiss vykdyti prievols prie termin, nes jam
t padarius, kreditorius negaut palkan ir prarast kitus pranaumus, kuriuos suteikia atidedamasis terminas.
Jei terminas yra nustatytas abiej ali naudai - tai,jei ali susitarimas nenumato skolininko galimybs vykdyti
prievol prie termin, skolininkas gali tartis su kreditoriumi dl tokios galimybs ( pvz.: bankai toki paslaug skolininkui
suteikia, jei jis sipareigoja tokiu atveju sumokti papildom mokest ).
Jei terminas yra neapibrtas (nra tiksliai nustatytas momentas, kada skolininkas turi pradti vykdyti ir vykdyti prievol ).
Tokiu atveju abi alys turi teis arba pradti vykdyti arba reikalauti vykdymo. CK 6.53str. kreditoriui pareikalavus
prievols vykdymo - skolininkas turi teis atidedamj termin. Jei 7d. terminas yra neprotingai trumpas dl tam tikr
prieai, tai skolininkas turi teis kreiptis teism praydamas termin pratsti.
Jei skolininkas nustatytu terminu prievols nevykdo per nustatyt termin, tai kreditorius turi teis rinktis i:

Kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas vykdyt prievol natra. Skolininkui atsiras neigiami padariniai
- nuostoli vykdymas.

Kreditorius turi teis pareikti, kad jis nebeturi jokio intereso ir reikalauja i skolininko atlyginti nuostolius. Tai
gali bti kai prievols vykdymas nustatytu terminu turjo kreditoriui asmenins reikms ( pvz.: rytoj reikia preki
verslui, jas usakau, preki negavau, iekau t pai dien alternatyvos ir perku i kito pardavjo, nebenoriu turti reikal su
nepatikimu pardavju, todl i jo prisiteisiu nuostolius).

Kreditorius yra suinteresuotas, kad skolininkas prievol vykdyt, nors ir pavluotai. Jei skolininkas
bendradarbiauja, tai skolininkas turi teis pratsti termin.

Jei skolininkas nevykdo prievols per nustatyt termin patiria neigiamus padarinius. Prievols paeidimas sukuria nauj
prievol (mokti netsybas/palkanas, padengti nuostolius).

Jeigu skolininkas praleidia prievols vykdymo termin ir po to atsitinka vykis, kuris daro vykdym
nemanomu, tokiu atveju skolininkas bus laikomas atsakingu u prievols vykdymo negalimum.
vykdymo akseleracija - vykdymo terminas dar nra sujs ir nustatytas skolininko naudai, bet vyksta tam tikros
aplinkybs, dl kuri skolininkas praranda savo teis remtis terminu ir todl atsiranda kreditoriaus teis reikalauti, kad
skolininkas vykdyt prievol prie termin CK 6.125 ir 6.123str. ( pvz.: skolininkas daugkartinio vykdymo prievolje
pastoviai paeidia tam tikrus punktus (tarkim paskola). Esant paskolai, nesumokjus u kelis mnesius ir tai yra numatyta sutartyje bankas turi teis pareikalauti vykdyti prieovl prie termin).

7. mok paskirstymas.
mok paskirstymas atsiranda dviem atvejais:
10

a. Kai yra pagrindin ir papildomos/alutins prievols, kurios paprastai atsiranda skolininkui paeidus pagrindin
prievol (pvz.: esu skolingas 1 000LT. Laiku skolos negrinau. Praleidus termin yra pradedamos skaiiuoti palkanos.
Paskaiiavo 100LT palkan. Sumoku 500LT. Kyla klausimas kuri skol skaiiuoti tuos 500LT). Jei prievol yra sutartin,
alys gali susitarti, kaip bus paskirstyta sumokta suma. Jei alys nesusitaria - CK 6.54 - i gautos sumos paskirstoma:
1. padengiamos kreditoriaus turtos ilaidos;
2. padengiamos palkanos, bei netesybos;
3. kas liko - pagrindins prievols vykdymui.

b. Kai kreditori ir skolinink sieja kelios lygiaverts/vienars prievols ir kyla klausimas, kuri prievol yra vykdyta
(pvz.: tas pats skolininkas i to paties banko pasim 3 paskolas. Jis sumoka iandien 1 000LT ir klausimas ikyla - kurios sutarties
vykdymui i sum reikia priskirti). Sutarties alims yra leidiama susitarti, o esant nesusitarimui ar nesutartinei sutariai
taikome CK 6.52. Jei nra ali susitarimo, moka bus paskirta tai prievolei, kurios pabaigos terminas yra ariausiai.
Jei yra suj keli prievoli terminai - vykdymas priskiriamas tai prievolei kuri yra utikrinta ( pvz.: hipoteka), o jei
neutikrinta, tai prievolei kuri atsirado seniausiai.
Kiekvienam i i atvej yra nustatytos skirtingos taisykls.
8. Prievols vykdymo sustabdymas.
Tai yra skolininko veiksm moratoriumas, t.y. skolininkas turi teis neatlikti t veiksm, kurie sudaro prievols
vykdym, dl tam tikr pateisinam prieai. Skolininkas turi teis pareikti, jog jis sustabdo prievols vykdym tik
tais atvejais kai t numato statymas arba sutartis. Tai yra itin svarbu, jei prievol yra dvial.
Yra trys atvejai, kai skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym:
1. Jei skolininkas pagrstai mano, kad asmuo kuris reikalauja i jo vykdyti prievol nra kreditorius ir pareikalavus
skolininkui asmuo nepateik rodymo, jog jis yra kreditorius, gali bti stabdomas prievols vykdymas. Jei prievols
pobdis yra prievol vykdyti depozit, skolininkas gali tai padaryti ir prievol bus teisingai vykdyta.
2. Jei prievols pobdis arba ali sustarimas sako, jog esant dvialei prievolei, abi alys turi savo pareigas vykdyti tuo
paiu metu. Jei alis mato, kad tuo paiu metu kita alis tuo paiu metu nepateiks vykdymo, tai ji gali pareikti, kad
stabdo prievols vykdym.
3. Jei kita alis i esms paeidia prievol arba kreditorius pareikalavus skolininkui atsisako pateikti rodym apie
prievols vykdym (pvz.: nerao pakvitavim).
Skolininkas privalo elgtis protingai, siningai, vertinti prievols pobd, vertinti kitos alies paeidim ir prievols
sustabdymo padarinius.

9. Prievols vykdymo patvirtinimas.

Tinkamai vykdius prievol - ji pasibaigia. vykdius prievol reikalingi rodymai, apsaugant skolinink nuo nesiningo
kreditoriaus. Neesant rodym teismas gali priteisti prievol vykdyti dar kart. Kad toki situacij neatsirast, vykdymo
fakt reikia patvirtinti, CK 6.65str. - kreditorius privalo prievol atlikusiam skolininkui iduoti pakvitavim. Prievols
vykdymo patvirtinimas yra kreditoriaus pareiga - jei jis to nedaro, tai laikoma jog paeidia pareig. Kreditoriaus
atsisakymas patvirtinti vykdym yra pagrindas skolininkui sustabdyti prievols vykdym.

10. Prievols nevykdymo teisiniai padariniai.

Nevykdymas gali bti skirstomas :
Visikas prievols nevykdymas - skolininkas nieko neatliko ir kreditorius nieko negavo.
Netinkamas prievols vykdymas - skolininkas kak atliko ir kreditorius kak gavo, bet ne visk k turjo teis
gauti. Netinkamas vykdymas gali bti dl dalyko, vietos, bdo, termino ir galybs kit veiksni.
11

Pagal prievols paeidimo sunkum:

Esminis prievols nevykdymas - kreditorius turi teis nutraukti sutart net nesikreipdamas teism. Tai yra visikas
prievols nevykdymas.
Neesminis prievols nevykdymas - nesuteikia kreditoriui teiss nutraukti sutarties.
Priklausomai nuo to ar skolininkas atsako u prievols vykdym:
Pateisinamas prievols nevykdymas - kai nra skolininko kalts arba yra kreditoriaus kalt, dl ko skolininkas
negaljo prievols vykdyti. Skolininkas prievols negali vykdyti dl force major1 - nenugalimos jgos.
Konstatavus, jog skolininkas prievols negali vykdyti dl force major - konstatuojama, kad prievol privaljo
pasibaigti dl negaljimo vykdyti. Jei prievol buvo dvial ir viena alis yra jau kak perdavusi, tuo atveju yra
taikoma restitucija. Skolininkas negali remtis force major aplinkybmis, kai pats prisim rizik ( pvz.: sudarant ems
kio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis ateiiai, nes neaiku kiek derliaus bus uauginta priklausomai nuo vasaros ). Jei
force major vyksta jau po to, kai skolininkas bna paeids prievol, jis negali remtis force major aplinkybms.
Nepateisinamas prievols nevykdymas - skolininkas yra kaltas u prievols nevykdym, jam atsiranda papildomi
padariniai. Nevykdius prievols kreditorius turi teis naudoti savo interes gynybos bdus i kuri gali rinktis.
Danai gali naudoti ne vien, o kelis bdus, iskyrus statymo arba sutarties numatytas iimtis.
Jei prievol yra nevykdyta ir kreditorius turi interes gauti vykdym, jis pasinaudos gynybos bdu - gauti prievols
vykdym natra (jei tam neprietaraus statymas CK 6.213 ar sutartis).
Jei kreditorius nebeturi intereso gauti vykdym natra, kreditorius gali naudoti - prievols nutraukim ir nuostoli
atlyginimo reikalavim.
Jei statymas ar sutartis numato netsybas u prievols nevykdym, kreditorius tokiu atveju turi teis nutraukti
prievol ir reikalauti priteisti netsybas.
Jei prievol skolininko pusje nra grynai asmenin ir yra susijusi su tam tikr darb atlikimimu, tai kreditorius turi
teis tuos darbus daryti pats ar pasitelkti kitus asmenis pagalb skolininko sskaita.
Atskirais atvejais, kreditorius turi teis taikyti ne vien, o kelis gynybos bdus.
11. Kreditoriaus interes gynimas (specifiniai kreditoriaus interes gynimo bdai).
Kreditorius ne visada gali jais pasinaudoti, o tik esant tam tikromis slygomis. J taikymui statymas kelia papildomus
reikalavimus, todl jie vadinami specifiniais. Prie toki kreditoriaus interes gynimo bd yra priskiriami trys iekiniai:
Pauliano iekinys (Actio Pauliana) - CK6.66 - 67str. - tai yra iekinys, kur reikia kreditorius, ginydamas
skolininko sudaryt sandor, kenkiant kreditoriaus interesams ir kreditorius prao teismo, kad to sandorio teisiniai
padariniai nebt taikomi kreditoriui ir kad kreditorius galt nukreipti savo reikalavim t turt, kuris buvo to
sandorio objektas. Dl tokio sandorio skolininkas negali ar gali tik i dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Jei Pauliano
iekinys yra tenkinamas, tai nuginyto sandorio turtas tenka kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. Norint pareikti
iekin, bei laimti byl yra reikalingos slygos:
a) Iekovas (Pauliano iekinio reikjas) turi bti skolininko kreditorius.
b) Pauliano iekinys yra galimas tik tokiu atveju, jei sandoris kur kreditorius ginyja buvo sudarytas skolininko
laisva valia (pvz.: negalima ginyti, jei skolininkas sumokjo statymo pagrindu, vykdydamas pareig etc. ).
c) Pauliamo iekinys galimas tik tokiu atveju, jei sandoris, kur skolininkas sudar su treiuoju asmeniu paeidia
kreditoriaus interesus.
1Pagal CK 6.212str., kad vykis bt laikomas force major privalo bti ios slygos: a. prievols atsiradimo metu to
veiksmo nebuvo galima numatyti; b. nebuvo galimybs ukirsti kelio tai aplinkybei atsirasti ar kakokiu bdu j
kontroliuoti ir sumainti neigiam poveik; c. dl ios aplinkybs vykdymas tapo absoliuiai negalimu, subjektyvaus
negaljimo vykdyti prievol nepakanka (asmuo pats vykdyti negali, bet tokiomis aplinkybmis kitas asmuo galt
vykdyti), turi bti objektyvus negaljimas (niekas tokiomis slygomis negalt vykdyti); d. dl tos aplinkybs
atsiradimo negali bti skolininko kalts.

12

d) Jeigu ginyjamas sandoris buvo atlygintinis, t.y. kreditorius perleisdamas turt kak gavo, tai iuo atveju
Pauliano iekinys gali bti taikomas tik tuo atveju, kai ginyjamo sandorio alys yra abi nesiningos. Sandorio
alys inojo ar turjo inoti, kad sudarydamos sandor jos paeidia kreditoriaus interesus, CK 6.67str.
e) Iekinio senaiai yra nustatytas sutrumpintas terminas - 1 metai. Tai yra taikoma tam, kad utikrinti civilins
apyvartos stabilum.
Feniksas - mon, kuri sukuria skolininkas, kad pervest i savo sskaitos pinigus 'fenikso' pradin kapital ir pats
skolininkas nebeturi pinig.
Teism praktika 2008m. nr.29 - auk.teismo apvalga
Netiesioginis iekinys - tai yra kreditoriaus reikiamas iekinys, kuriuo kreditorius priverstinai gyvendina skolininko
gyvendinimo teis, kuri skolininkas turi kitoje prievolje, kurioje skolininkas yra kreditorius. Norint pareikti
iekin, bei laimti byl yra reikalingos slygos:
a) Skolininkas turi bti kitos prievols kreditoriumi.
b) Skolininkas, kuris yra kreditoriumi kitoje prievolje, turi turti reikalavimo teis, kuri yra turtin, o ne asmenin.
c) Skolininkas negali vykdyti prievols kreditoriui. Jei gali vykdyti (yra mokus), kreditorius neturi teiss naudotis
netiesioginiu iekiniu.
d) Kreditorius turi turti aiki/apibrt reikalavimo teis.

Tiesioginis iekinys - tai yra tokie atvejai, kuomet kreditorius turi teis reikti reikalavim dl prievols vykdymo
kitam asmeniui, kuris nra jokiuose santykiuose su kreditoriumi, kadangi is asmuo ( daniausiai pagal statym) privalo
u skolinink vykdyti prievol, pvz.: skolininkas yra sudars savo civ.atsakomybs draudimo sutart ir padars alos
kreditoriui parodo skolininkui savo draudimo sutart ir nurodo, kad al kompensuos draudimo mon. Kreditorius
gyja teis reikalauti alos i skolininko, kuris yra apsidrauds. Taigi kreditorius pareikia reikalavim draudimo
kompanijai. Tiesiogin iekin galima pareikti tik statymo numatytais atvejais.
PRIEVOLI TEIS

PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS

(CK 6.70 - 6.100STR.)
1. Utikrinimo samprata ir bdai.
Kreditoriaus interesas prievolje yra gauti vykdym. Daniausiai kreditorius pasitiki skolininku ir tai garantuoja, kad kreditorius
gaus, tai k privalo gauti pagal prievols turin. Skolininkas danai sugriauna kreditoriaus pasitikjim ir tokiu atveju kreditorius turi
dvi galimybes: a. niekam nieko nebeskolinti; b. jeigu skolins, reikalaus garantij, kad gaut vykdym ne i skolininko, o kito
papildomo altinio.
Prievoli vykdymo utikrinimo institutas yra sukurtas tam, kad papildomai apsaugoti kreditoriaus interes. Tam, kad kreditoriaus
interesas bt apsaugotas, teis numato itis sistem papildom kreditoriaus apsaugos priemoni - prievoli vykdymo utikrinim.
Tai yra statymo ar sutarties numatytos prievols, kuri pagrindu atsiranda papildomos prievols, kurios stimuliuoja skolinink
vykdyti prievol ir tuo paiu garantuoja kreditoriaus intereso papildom apsaug prievols nevykdymo atveju.
Galimas tiek esam, tiek ir bsim prievoli vykdymo utikrinimas (iskyrus rankpiningius, dl j specifikos).
Prievoli utikrinimo priemonms yra bdinga tai, kad vienos j stimuliuoja skolinink prievol vykdyti tinkamai (paaikina, kad
jei skolininkas nevykdys, tai jam atsiras teisiniai padariniai, pvz.: netesybos - jei nevykdys tinkamai, tai jam atsiras papildoma priemon - mokti
netesybas; rankpinigiai - jei nevykdys prievols, sumokta suma liks kreditoriui ).

Kita grup utikrinimo prievoli yra tos, kurios suteikia kreditoriui alternatyv altin i kurio jis gali gauti vykdym, pvz.:
laidavimas - praome paskolos i banko, bankas vertina pajamas, turtin padt etc. reikalaus laidavimo, kad ttis ar mama sudarys su
banku laidavimo sutart ir bankas gys du skolininkus - tvai = atsarginiai.

13

Taip pat yra tokios prievols, kurios stimuliuoja skolinink ir suteikia kreditoriui atsargin variant, pvz.: keitimas ar hipoteka skolininkas suvokia, kad jeigu prievols nevykdys, tai kreditorius nukreips iiekojim daikt ir skolininkas j praras.
Valstybs skolos statymas (valstybs garantijos ypatumai);
Finansinio utikrinimo susitarim statymas;
Mokjim, atliekam pagal komercinius sandorius, vlavimo prevencijos statymas;
UNCITRAL 1995m. konvencija dl nepriklausom garantij rezervini akredityv;
ICC 1990m. unifikuotos sutartini garantij taisykls;
ICC 1991m. unifikuotos garantij pagal pirm pareikalavim taisykls.
Prievols utikrinimo priemons yra klasifikuojami atskiras ris:
1.
2.
3.

4.

Pagal tai, kas numato utikrinimo priemon:

a. priemons numatytos statyme;
b. priemons numatytos sutartyje.
Pagal tai, ar utikrinimo priemon yra susijusi su tam tikro skolininko turto iskyrimu i bendros mass ar ne:
a. iankstinio turto iskirimu i bendro turto (pvz.: hipoteka, keitimas);
b. nesusijusios su isikirimu i bendro turto.
Ar utikrinimo priemon yra susijusi su skolininku ar treiuoju asmeniu:
a. utikrinimo priemons susijusios su skolininku (pats skolinknas tampa kitos, papildomos prievols skolininku, pvz.: netesybos );
b. utikrinimo priemons susijusios su treiuoju asmeniu ( laidavimas, garantija, etc. jos yra pranaesns, nes yra du skolininkai skirtingi asmenys).
Pagal tai, viena ar kita utikrinimo priemon suteikia nauj reikalavimo teis ar suteikia daiktin teis, skirstoma :
a. prievoliniai teisiniai prievoli utikrinimo bdai;
b. daiktiniai teisniai prievoli utikrinimo bdai.

2. Utikrinimo bdai.
1) Netesybos. CK 6.71 - 6.75str.
Netesybos - pinig suma, kuri skolininkas turs sumokti kreditoriui, jeigu nevykdys, arba netinkamai vykdys prievol. Tai yra
utikrinimo priemon, kuri stimuliuoja skolinink vykdyti pagrindin prievol. Skolininkui paeidus pagrindin prievol, netesybos
atliks civilins atsakomybs f-j ir kreditoriui i skolininko bus priteisiamos netesybos. Netesybos yra skaitomos nuostolius,
prisiteisti nuostoli bus galima tik tiek, kiek nepadengs netesybos. Baudini netesyb atveju, kreditorius gali iiekoti ir papildomus
nuostolius, bet tokiu atveju tai nebe civilins atsakomybs, o greiiau administracins ar baudiamosios f-ja.
Netesybos yra ta nuostoli suma, kurios kreditoriui nereikia rodinti. Kreditoriui pakanka rodyti, kad skolininkas paeid prievol ir
kad u tai yra nustatytos netesybos.
Netesybas gali nustatyti statymas ( reti atvejai) arba ali susitarimas (daniausiai), iimtiniais atvejais netesybas gali nustatyti teismas
(CK 6.125str.).
Jei netesybas numato ali susitarimas - kodeksas reikalauja, kad toks susitarimas bt sudarytas ratu.
Netesyb rys:
1. Bauda (netesybos, kai pinig suma kuri turi sumokti skolininkas yra apskaiiuojama arba tvirta pinig suma - 100LT; 1000LT, etc., arba
procentine iraika nuo sutarties sumos);
2. Delspinigiai (netesybos, kai pagrindins prievols paeidimas pasireikia termino praleidimu. Delspinigiai yra nustatomi procentine iraika nuo
laiku nesumoktos sumos, kuri skaiiuojama u tam tikr period, pvz.: u dien ).
Santykis tarp netesyb ir kit prievoli gynimo bd - negalima kartu reikalauti, kartu netesyb ir vykdyti prievol natr
iskyrus kai praleidiamas terminas.
Teismo kontrol - netesybas daniausiai nustato alys tarpusavio sutikimu ir netesyb dydis nustatytas labai didelis, bet skolininkas
nemano, kad negals vykdyti prievols ir jam neteks mokti netesyb, taiau nepavyksta, jam tenka mokti netesybas ir ikyla
klausimas - ar tai nereikia, kad civilin teis baudia skolinink, t.y. atlieka baudiamosios ar administracins teiss funkcijas. Tai
reglamentuoja CK 6.73str. - teismas turi teis mainti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didels ir tai prietarauja siningumo,
proporcingumo principams ir tai reikt skolininko nubaudim. Antravertus, teismo teis mainti netesybas nra neribota, teismas

14

negali sumainti netesyb tiek, kad jos neatlikt savo dviej f-j 2 ir netesybos yra ribojamos kreditoriaus patirtais nuostoliais.
Netesybos - minimals kreditoriaus nuostoliai.
2) Laidavimas. CK 6.76 - 6.89str.
Laidavimas - sutartis, kuria viena alis - laiduotojas, sipareigoja kito asmens - skolininko kreditoriui atsakyti u visos ar dalies
prievols vykdym, t.y. skolininkui paeidus prievol, j vykdys laiduotojas. Yra dvi prievols, viena prievol sieja kreditori ir
skolinink, kita - laiduotoj ir kreditori.
Jeigu laidavimo sutartis nenumato ko kito, tai laiduotojas ir skolininkas atsako kaip solidars skolininkai. Privaloma raytin forma,
jos nesilaikymas darys laidavim negaliojaniu. Sutartyje turi bti aptarta prievol, kreditorius, laiduotojas. Laiduotoju gali bti bet
kuris veiksnus asmuo, iskyrus atvejus, jei to asmens teisin forma draudia jam laiduoti ( pvz.: valstybs mons, vieosios staigos, etc. ).
Kreditorius turi teis reikalauti, kad laiduotoju bt jo silomas asmuo.
a) Laiduotojas yra solidarus skolininkas; b) kreditorius i laiduotojo gali reikalauti vykdyti prievol, jei skolininkas j paeidia; c)
laiduotojas inodamas, kad skolininkas paeis prievol - gali vykdyti prievol u skolinink prie jam j paeidiant.
Laiduotojo pareiga atitinka skolininko pareig - jis neturi mokti daugiau. Laiduotojas turi teis gintis nuo kreditoriaus taip pat, kaip
ir skolininkas.
Skolininko ir laiduotojo santykiuose, skolininkas privalo informuoti laiduotoj apie bet kokias problemas, kylanias vykdant prievol,
taip pat, jei skolininkas vykdo prievol - jis nedelsiant privalo informuoti laiduotoj. Jei laiduotojas vykdo prievol u skolinink vyksta subrogacija, t.y. laiduotojas atsistoja kreditoriaus viet ir gyja teis reikalauti to, k jis perdav kreditoriui i skolininko.
3) Garantija.
Garantija - savarankika ir nepriklausoma prievol, pagal kuri garantas sipareigoja vykdyti kreditoriui tam tikr sum, jeigu
skolininkas nevykdys ar netinkamai vykdys prievol. Laidavimas yra alutin / papildoma prievol, visikai priklausanti nuo
pagrindins prievols, tuo tarpu garantija nra laikoma alutine prievole, o yra laikoma savarankika prievole, kurios galiojimas
nepriklauso nuo pagrindins prievols galiojimo.
Garantijai yra bdingas savarankikumas, neataukiamumas (garantas sutiks garantuoti u skolinink, savo sipareigojimo negali
ataukti), neperdavimas (kreditorius reikalavimo teiss negali perleisti kitiems asmenis, be kit asmen sutikimo ), atlygintinumas (garantui
priklauso atlyginimas i skolininko).
Ar garantas gali gintis kreditoriui pareikus reikalavim yra iskiriama garantij pagal pirm pareikalavim ris - kreditoriui
pateikus garantiniame rate numatytus dokumentus, garantas negali reikti joki priekait kreditoriui, garantas negali reikti joki
pretenzij kreditoriui (pirma mokk, aikinkis po to).
Garanto pareiga visada yra apribota garantijoje nurodyta suma, nes garantija yra pinigin prievol, ne taip kaip laidavimas, kuris gali
bti tiek pinigin prievol, bet ir prievol atlikti tam tikrus darbus. Garanto prievol apimties poymiu gali bti maesn, nei
pagrindinio skolininko prievol (garantas idav garantij 500 000LT, o skola yra 1 000 000LT ir i garanto visko prisiteisti nemanoma ).
Garanto pareiga yra subsidiari (papildoma) - reikalauti galima tik i garanto ir tik tiek, kiek jis sipareigojo sumokti.
4) Rankpinigiai. CK 6.98 - 6.100str.
Rankpinigiai, kaip utikrinimo priemon, yra pinig suma. i suma, kad bt kvalifikuojama kaip rankpinigiai, privalo atlikti keturias
f-jas:
a) rankpinigiai skaitomi pagrindin prievol (pvz.: skolininkas turi sumoti 1 000LT ir duoda 100LT rankpinigi - mokjimo dydis
pagal pagrindin prievol sumaja iki 900LT);
b) rankpinigiai turi atlikti utikrinimo f-j (t.y. jei prievols nevykdys skolininkas, jis i sum praras);
c) rankpinigi sumokjimas yra rodymas, kad tarp ali yra susiklosiusi prievol ( i suma turi atlikti rodomj f-j);
d) atsakomybs f-ja (ta suma, kuri lieka kreditoriui, kai skolininkas nevykdo prievols - kompensuoja dal nuostoli ).
Rankpinigi negalima naudoti tais atvejais, kai statymas numato sandor, i kurio atsiras prievol, notarine forma. Kadangi
rankpinigiai atlieka ir mokjimo f-j, vadinasi prievol jau turi egzistuoti, todl rankpinigi negalima naudoti utikrinant
preliminarios sutarties vykdym (tokiu atveju tai yra kvalifikuojama kaip avansas). Susitarimas dl rankpinigi turi bti sudaromas ratu.
2r. p. 19

15

RIZIKOS SUSIJ SU PRIEVOLI NEVYKDYMU

NETINKAMO VYKDYMO RIZIKA

SKOLININKO NEMOKUMO
RIZIKA

Netesybos
Laidavimas
Garantija

+
+/-

+/- (pagrindin f-ja nemokumo

+ (pagal garantij, prievol yra subsidiari -

prevencija)

pirma reikia kreiptis skolinink)

Rankpinigiai

+/- (priklauso nuo puss kuri duoda

Hipoteka/keitimas

+ (dideli sandorio sudarymo katai,

Sutrumpinti terminai

rankpinigius)

registracijos reikalavimas, sudtinga

iiekojimo tvarka)

Sulaikymas
Finansinis
utikrinimo
susitarimas
Avansas
Vekselis

Lizingas

+
+/-

+ (TIK KOMISO ATVEJU)

+

+
+ (jeigu netinkamai vykdys,
galima kreitpis antstol, kad
iiekot)
+

+
Jeigu nemokus, tai vekseliai
neveikia

Terminai

PRIEVOLI TEIS

PRIEVOLI PASIKEITIMAS
1. Samprata ir rys
Prievol yra ne stabilus, o kintantis santykis (pasibaigia ir pan.). Po prievols atsiradimo, prievolinis teisinis santykis gali kisti vairiais
aspektais. Gali keisti kai kurie prievols elementai (pvz.: viena i ali yra fizinis asmuo ir dl tam tikr prieai jis gali mirti - prievolinis
santykis pasikeis, nes vietoj mirusios alies stos prievols permjas ). Prievol gali keistis ali susitarimu, jei viena i ali mano, kad
reikia keisti kak (pvz.: kain, termin, etc.). Tokiu atveju gali bti silomos derybos ir alys sudaro susitarim. Prievol gali bti
keiiama dl objektyvi prieai (pvz.: finansin ekonomin kriz).
Prieastys dl ko kinta prievolinis santykis gali bti tiek subjektyvios, tiek objektyvios, taiau vienaalikai keisti prievol yra
draudiama iskyrus statymo ar sutarties numatytas ilygas.
Prievols pasikeitimas yra suprantamas kaip prievolinio santykio transformacija po prievols atsiradimo, kai dl tam tikr aplinkybi
keiiasi tam tikros prievols tam tikros prievols vykdymo slygos arba keiiasi vienas i prievols element ( pvz.: subjektas, alis).
Pasikeitim svarbu atriboti nuo pasibaigimo. Pasikeitimas reikia, kad nepaisant vienoki ar kitoki transformacij - prievol ilieka
ir nepasibaigia. Tuo tarpu pasibaigimas reikia, kad prievolinis santykis inyksta. Tai yra svarbu, nes vienu atveju juridinis faktas gali
bti pagrindu prievolei pasikeisti, o kitu atveju - pasibaigti.
Prievols pasikeitimo pagrindu gali bti tiek vykis tiek veiksmas, kaip juridinis faktas ir gali priklausyti tiek nuo ali valios, tiek ir
nuo aplinkybs kuri nepriklauso nuo prievols ali valios ( pvz.: mirtis). Prievols pasikeitim gali lemti tiek teisti, tiek ir neteisti
veiksmai.
Prievoli pasikeitimo rys. Pagal tai koks elementas ar slyga keiiasi:
a)
Asmen pasikeitimas prievolje - situacija kai vietoj skolininko ar kreditoriaus, prievolin santyk stoja kitas asmuo. i
ris gali bti dvejopa: a. asmen pasikeitimas gali vykti dl universalaus teisi ir pareig permimo ( asmuo perima visas teises
ir pareigas, pvz.: mirties atveju, pdiniai paveldi visas teises ir pareigas. Juridini asmen atveju universalus permimas vyksta
reorganizavimu); b. singuliarus asmen pasikeitimas (perimama konkreti teis arba konkreti pareiga ).

b)

Kit prievols vykdymo slyg pasikeitimas.

2. Reikalavimo teiss perleidimas (cesija).

16

Cesija - reikalavimo teiss perleidimo sutartis. Situacija, kai kreditorius sudaro susitarim su kitu asmeniu ir susitarimo pagrindu jam
perleidia savo reikalavimo teis ir is susitarimas yra pagrindas vykti asmen pasikeitimui prievolje. Reikalavimo teis - turtas
plaiaja prasme, o tai reikia, kad reikalavimo teis gali bti prievolini santyki objektas.
statymas minimaliai reglamentuoja reikalavimo teiss perleidimo tvark. Reikalavimai:
a)
Ne visas reikalavimo teises galima perleisti. CK 6.95 ir 102str. numato atvejus, kada reikalavimo teiss perleidimas yra
draudiamas.
b)
Prievols alys susitaria, jog kreditorius neturi teiss perleisti reikalavimo teiss ( pvz.: toki susitarim gali bti kai skolininkas yra
suinteresuotas palaikyti santykius tik su vienu kreditoriumi dl vienoki ar kitoki prieai ). Galimi susitarimai, kai pati sutartis sako,
kad reikalavimo teiss perleisti negalima. Jei reikalavimo teis yra piniginio pobdio, atskirais atvejais tokie susitarimai gali
bti labai nepalanks civilinei apyvartai ir kreditorius negaldamas perleisti tokios teiss, gali nukentti savo finansais ( pvz.:
jam reikia ustatyti turt paskolai gauti ir jis negali ustatyti reikalavimo teiss ). Tokiu atveju, faktoringo sutarties pagrindu, pinigin
reikalavimo teis galima perleisti.
Cesijos sutarties objektu gali bti tik galiojanti reikalavimo teis.
Dl bsimos reikalavimo teiss doktrinoje yra prieingos nuomons, vieni sako, jog galima perleisti tik esam reikalavimo teis, kiti
sako, kad galima perleisti bsim reikalavimo teis, jei yra pakankamai apibrta, kad tokia teis tikrai atsiras.
Skolininko vaidmuo sudarant cesijos sandorius - kreditoriaus asmuo skolininkui reikms neturi - kreditorius turi teis perduoti savo
reikalavimo teis be skoliniko sutikimo, nes skolininkui yra svarbu vykdyti prievol, nesvarbu kam. Bet, kaip jau buvo minta, gali
bti iimi (kreditoriaus ir skolininko susitarimas, kad prie perleisdamas reikalavimo teis kreditorius turi gauti skoliniko sutikim ). Jei prievol
yra dvial (abi alys turi teisi ir pareig), tai reikalavimo perleidimas nereikia, kad kreditorius tuo paiu perkl ir skol, nes dvials
prievols atveju kreditorius yra kartu ir skolininkas, tad turi bti sudaromi du sandoriai - a. skolos perklimas naujajam kreditoriui; b.
reikalavimo teiss perdavimas.
Reikalavimo teiss perjimo momentas - reikia skirti santyk tarp pradinio ir naujo kreditoriaus ( iuo poiriu reikalavimo teis naujam
kreditoriui pereina nuo cesijos sutarties sudarymo momento ) ir santyk tarp naujo kreditoriaus ir skolininko / kit treij asmen ( tam, kad
naujasis kreditorius galt panaudoti savo reikalavimo teis, privalo bti informuotas skolininkas - perleidimo faktas turi bti ivieintas ). CK
6.102str. - skolininkas turi bti informuotas apie reikalavimo teiss perleidimo fakt ir tik nuo informavimo momento, naujasis
kreditorius gali panaudoti prie skolinink savo reikalavimo teis ( daniausiai informuojamas pateikiant skolininkui cesijos sutart arba kit
rodym patvirtinant perleidimo fakt ). Pasikeitus kreditoriams kitu aspektu prievolinis santykis nekinta. Perleidiant reikalavimo teis
negali bti bloginama skolininko padtis (nesikeiia iekinio senaties terminas).
Perleidiant reikalavimo teis, bendra taisykl, kad naujasis kreditorius perima ir alutines prievoles ( pvz.: skolininkas yra keits daikt
utikrindamas prievols vykdym, tai reikia, kad naujasis kreditorius taip pat gaus keitimo teis ).
Reikalavimo teis gali bti perleista tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai ir nuo to, cesijos sutartis buvo sudaryta atlygintinai ar ne,
priklausys pradinio kreditoriaus atsakomyb prie nauj kreditori, jei skolininkas dl tam tikr prieai tos prievols nevykdys
(pvz.: reikalavimo teiss perleidimo atveju, kreditorius atsako naujam kreditoriui u skolininko nemokum, kuris jau buvo perduodant reikalavimo
teis).
Cesijos sutarties forma priklauso nuo pagrindins prievols formos, t.y. cesijos sutartis turi bti sudaryta tokia paia forma, kokia
forma buvo ta sutartis i kurios atsirado prievol (pvz.: notarin forma).
eki ir vekseli statymas
(nustato perleidimo ypatumus ir taisykles);
Draudimo statymas;
Komercini bank statymas;
UNCITRAL 2001m. New York konvencija dl piniginio reikalavimo teiss perleidimo tarptautinje prekyboje;
UNCITRAL 1988m. Otavos konvencija dl tarptautinio faktoringo.

3. Subrogacija.
Subrogacija - statyminis reikalavimo teiss perjimas. Tai yra reikalavimo teiss perjimas kitam asmeniui, reikalavimo teis
kreditoriui pereina ne susitarimo pagrindu (be cesijos sutarties), o reikalavimo teis i pradinio naujam kreditoriui pereina statymo
pagrindu.

17

Nuo cesijos sutarties subrogacija skiriasi tuo, kad kreditoriams nereikia susitarti, o perleidimo teis transformuojasi vykus statyme
numatytiems juridiniams faktams. Subrogacija yra galima tik statymo numatytais atvejais ( tuo tarpu cesija galima visais atvejais kol jos
nedraudia sutartis ar statymas).
Draudjas kuriam yra padaroma ala ir susiklosto prievolinis santykis - draudjas draudia savo turt nuo tam tikr rizik. Su draudimo kompanija
yra sudaroma draudimo sutartis, pagal kuri kompanija vykus draudiamajam vykiui imok draudim. Draudimo kompanija imoks draudimo
imok - kreditoriui yra kompensuojamas alos atlyginimas. Draudimo kompanija imokjusi imok draudikui perima draudimo reikalavimo teis
ir tai yra subrogacija.

Subrogacija susijusi su regreso teiss apribojimu, taiau tai nra tos paios svokos. "Regresas kai sumoki u t pydar ir paskui i
jo isieikai." - Matas Matinis Milteliai

4. Skolos perklimas.
Situacija, kai vietoj pradinio skolininko, jo viet stoja naujasis asmuo - kitas skolininkas. Skolos perklimas yra retai sutinkamas
atvejis, nes kreditoriui skolininko asmuo ir ypa mokumas turi nepaprastai didel reikm, nes kreditorius sandor sudaro tik su tuo
asmeniu, kuriuo jis pasitiki ir yra sitikins mokumu.
Tam kad bt perkelta skola, privalo bti kreditoriaus sutikimas ( galimos iimtys, jei jos yra nustatytos statyme, pvz.: CK 6.116str. ).
Sutikimas gali bti tiek iankstinis, arba duodamas tada, kai skolininkas kreipiasi kreditori ir paaikina apie nauj skolinink ir vis
situacij, tuomet kreditorius vertina rizik ir sprendia. Skolos perkelti negalima, jeigu prievol skolininko pusje yra grynai
asmeninio pobdio.
Skolos perklimas gali bti visikas arba dalinis (iskaidoma tarp dviej ar daugiau asmen ). Skolos perklimas keiia tik asmen, kiti
prievols elementai nesikeiia, todl naujasis skolininkas gali gintis nuo kreditoriaus naudodamas tuos paius apsigynimus kaip ir
buvs skolininkas.
Skolos perklimo atveju, jei utikrinimo prievol buvo susijusi tik su skolininku, ji naujam skolininkui nepereina.
Skolos perklimo formai nustato raytin reikalavim.

PRIEVOLI PASIBAIGIMAS
(CK 6.123 - 6.144STR.)
1. Prievols pasibaigimo samprata.
Prievolinio santykio, saistanio kreditori ir skolinink pabaiga. Pasibaigus prievolei, pasibaigia ir jos ali teiss ir pareigos
(nepainioti su sutarties pasibaigimu).
Prievol gali pasibaigti, kai pasiektas ali tikslas, taip pat, kai toks tikslas dar nepasiektas arab nebus apskritai pasiektas.
Prievol gali pasibaigti visikai ar i dalies, CK 6.123str. 1d. Tai priklauso nuo kreditoriaus valios ir prievols pobdio ( prievol yra
daloma).
Prievols pasibaigimo pagrindas - juridinis faktas. Juos nustato sutartis arba statymas.
Prievol gali pasibaigti ali susitarimu, o vienos alies valia - tik sutarties ar statymo numatytais atvejais, CK 6.59str.

Prievoli pasibaigimo pagrindai:

a.
atvejai, kai prievol pasibaigia ali valia ( pvz.: novacija, skaitymas, atleidimas nuo prievols vykdymo ). Prievol pasibaigia arba
esant abiej ali ireiktai valiai (novacija), arba atskirais atvejais pasibaigimui pakanka vienos alies valios (skaitymas).
b.
atvejai, kai prievol pasibaigia be ali valios (mirtis, sutapimas etc.)
c.
atvejai, kai prievol toliau objketyviai nebegali egzsituoti (pvz.: force major).
Prievols pasibaigimo faktas turi bti tinkamai formintas. Pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir alutins prievols. Bet
pasibaigus alutinei prievolei, pagrindin nesibaigia.
2. Pasibaigimo pagrindai.
a.
vykdymas - tinkamai (terminas, bdas, dalykas, alys etc. ) vykdius prievol, ji pasibaigia. Jei vykdymas nra tinkamas,
vadinasi ta prievol nepasibaig, o atvirkiai - atsirado alutins prievols ( pvz.: praleidus termin atsiras palkan mokjimo

18

alutin prievol ir panaiai). Jei prievol skolininkas vykdo tinkamai, tai nordamas ivengti vlesni gin, turt reikalauti i

kreditoriaus skolos vykdymo patvirtinimo dokumento.

b.

Sutapimas, CK 6.126str. - situacija, kai nebeturime dviej subjekto ( kreditoriaus ir skolininko), nes jie sutampa viename
asmenyje. Kai nelieka dvej asmen, tai nebelieka ir prievolinio teisinio santykio ( pvz.: kai abi alys yra fiziniai asmenys ir vienai
aliai mirus, kita alis paveldi mirusiojo turt; kai abi alys yra juridiniai asmenys ir juos reorganizuojant jie yra sujungiami vien juridin
asmen). Galima situacija, kad baigsi ne visa prievol, o tik dalis prievols, kai pdiniams pereina tik dalis turto ir prievol

c.

d.

e.

pasibaigia tik toje dalyje. Inykus pagrindui, dl kurio vyko sutapimas - prievol atsinaujins.
alies pasibaigimas, CK 6.128str. Prievols aliai esant fiziniam asmeniui ir jam mirus, ar prievol pasibaigs priklauso nuo
prievols pobdio. Jei prievol nra grynai asmeninio pobdio, tai reikia ji yra paveldima ir skolininko pareigas perims
statyminiai arba testamentiniai pdiniai. Jei mirsios alies atvilgiu prievol yra grynai asmeninio pobdio, vadinasi jos
teisi ir pareig kiti asmenys perimti negali, tai i prievol pasibaigs.
Prievols aliai esant juridiniam asmeniui ir j likvidavus, prievol pasibaigia.
Ribotos civilins atsakomybs likviduotas juridinis asmuo - iuo atveju nra kit asmen, kurie subsidiariai atsakyt u
asmen ir prievols pasibaigia. Iimtis - CK 2.50str.
Neribotos civilins atsakomybs likviduotas juridinis asmuo - iuo atveju skolinink yra daugiau, nes pagal jo prievoles atsako
ir jo dalyviai, todl likvidavus neribotos civilins atsakomybs juridin asmen, prievol nepasibaigs, nes dalyviai privals
vykdyti prievoles.
Atleidimas nuo vykdymo, CK 6.129str. - situacija, kai kreditorius nusprendia negyvendinti savo reikalavimo teiss ir
pareikia skolininkui, kad atleidia skolinink nuo prievols vykdymo. Kreditorius atsisakyti turi atitinkamai informuodamas
skolinink ir skolininkas privalo sutikti. Kreditorius skolinink gali atleisti visikai, arba tik nuo dalies vykdymo. Jei prievol
yra dvial, tai kreditoriaus pareikimas, kad atleidia skolinink nuo vykdymo dar nereikia, kad dingsta prievol visiem
skolininkams.
skaitymas, CK 6.130 - 140str. - vienas i daniausiai sutinkam prievols pasibaigimo pagrind. skaitymas galimas tik tokiu
atveju, kad prievols alis sieja dvial, arba kelios vienars ( dalyko prasme) prievols. Kreditorius turi reikalavimo teis, bet
turi pareig skolininkui. Kadangi reikalavimai yra vienariai, tai juos sujungus prievol pasibaigia. Abi alys yra skolingos
viena kitai vienod sum ( pvz.: nuomininkas nesumokjo mokesio - 10 000LT, bet nuomuotojas turi pareig atlyginti pagerinimo
ilaidas, kurios sudaro irgi 10 000LT, tai tokiu atveju nuomininkas gali taikyti skaitym ).
skaitymas gali bti keli riu - gali bti taikomas: vienos i ali iniciatyva (sutartinis), tokiam skaitymui pakanka vienos
alies pareikimo (viena alis siunia praneim kitai aliai); teismo sprendimo pagrindu (teisminis); statymo pagrindu
(statyminis).
skaitymo dka utikrinamas paprastesnis prievoli vydymas, utikrinama ali lygyb be kreditoriui suteikiama savotika
privilegija prie kitus skolininko kreditorius.
skaitymas yra negalimas atskirais atvejais, CK 6.134str. arba specialiaisiais statymais ( mons restruktrizavimo statymas iklus restrukturizavimo byl, kreditoriai negali naudotis skaitymo teise, lygiai taip pat kaip ir mons kuriai ikelta bankroto byla
kreditoriai negals naudotis ksaitymo teise). skaitymas negalimas, jei kita prievols alis yra valstyb

Pagal statym skaitymas galimas, jeigu:

1. Abu reikalavimai turi bti vienariai, prievoli dalykai tos paios ries ( jei vienos prievols dalykas yra tam tikra suma,
o kitos - veiksm vykdymas, tai skaitymas bus negalimas).
2. alis turi sieti prieprieiniai reikalavimai ( situacija galima arba kai prievol yra dvial ir reikalavimai yra vienariai, arba
alis sieja dvi ar daugiau prievoli, bet jos irgi yra vienars ).
3. Abiej reikalavim vykdymo terminai yra suj - abu reikalavimai yra vykdytini.
4. Abu reikalavimai turi bti galiojantys (prievols nepasibaig).
5. Abu reikalavimai turi bti aikiai apibrti (aiki suma, dydis, neturi bti gino dl galiojimo etc.).

f.

g.

Naikinamasis terminas - prievol baigiasi, jeigu prievol buvo terminuota ir terminas buvo naikinamasis ( su jo sujimo buvo
siejamas ali teisi ir pareig pasibaigimas ). Svarbu nustatyti, koks terminas, atidedamasis ar naikinamasis, nes atidedamojo
termino atveju prievol nesibaigia (iuo pagrindu danai kyla ginai dl laidavimo pasibaigimo, ar tikrai laidavimas buvo terminuotas ir
ar terminas tikrai buvo naikinamasis).
ali susitarimas, CK 6.125str. - nuo atleidimo skiriasi tuo, kad atleidimas nuo prievols vykdymo yra vienaalikas
kreditoriaus veiksmas, o skolininkas savo vali gali ireikti ir konkliudentiniais veiksmais, tuo tarpu ali susitarimo atveju

19

h.
i.

prievol pasibaigia, jeigu prievol derasi dl pasibaigimo fakto ir slyg, tokiu atveju sudaromas abiej ali suderintos valios
susitarimas (kada pasibaigs prievol, kokiomis slygomis, visa ar i dalies ).
Negaljimas vykdyti - pvz.: force major. Svarbu, kad bt vykusi iki to momento, kol skolininkas nra paeids prievols.
Novacija - prievols pasibaigimo pagrindas suprantamas kaip ali susitarimas, kuriuo alys susitaria egzistuojani prievol
pakeisti kita prievole, o ankstesn prievol pripasta pasibaigusia. ali susitarimas, kai vien galiojanti prievol yra
pakeiiama kita prievole, vietoj senosios prievols.
Privalo bti aikus ali valios ireikimas. Jei alys sudaro susitarim, taiau tuo susitarimu nra sukuriama nauja prievol ir
nenaikinama sena, o tiesiog yra modifikuojama sena prievol, tai nra novacija.
Novacija nra danai sutinkamas prievols pasibagimo pagrindas, nes novacija reikia, jog pasibaigia ankstesn prievol, o tai
reikia, kad pasibaigia ir visos su ja susij alutins prievols.

PRIEVOLI TEIS

SUTARTINS PRIEVOLS
(CK 6.154 - 6.228STR.)
1. Sutarties samprata.
CK 6.189str. 1d.
Sutarties poymiai: - yra dviej ar daugiau asmen valios suderinimas ( konsensusas) - kartais susitarimai kelia tik moralinio pobdio
padarinius, todl tai nra sutartys (pvz.: sustarei susitikti su mergina ir ji neatjo) ;
- sutartis yra juridinis faktas - susitarimas sukuria teisinius padarinius (ne taip kaip moralinis / dentelmenikas
susitarimas kaip minta aukiau); sutartis yra juridinis faktas, prievols atsiradimo teisinis pagrindas ;
- prievoli atsiradimo pagrindas;
- sutartis yra teisinio reglamentavimo priemon - teis kuria ne tik valstyb ir institucijos, bet ir patys teisini santyki
subjektai CK 6.181str. 1d. - sudaryta galiojanti sutartis, jos alims, turi statymo gali ir taip yra nustatomos teiss ir
pareigos. Dauguma prievoles reglamentuojani norm yra dispozityvios ( <...> jei alys nesusitaria kitaip), todl yra
sutarties laisv.

Sutartis gali reikti: a) sandor (gali bti raytinis / odinis);

b) raytin dokument;
c) tarp sutarties ali susiklosius santyk ( alys atliko tam tikrus veiksmus, kurie leidia kvalifikuoti, kad tarp ali
sudaryta sutartis, pvz.: gyvename name ir naudojame vanden ir dujas, taiau neesame pasira joki sutari; mokti
vistiek reiks ir nemokant teismas ireikalaus ).

2. Sutari teiss altiniai.

Sutari teis susideda i daugybs komponent:
1) imperatyvios ir dispozityvios teiss normos - btina apsaugoti tiek vie tiek privat interes, todl yra imperatyvios normos kurios ribot
sining konkurencij. dispozityvi norm alys gali nepaisyti ir sutartyje vietoj j gali numatyti visai kitoki taisykl, jei alys sutartyje toki
slyg nenustat - taikome normas;

2) sutari teiss principai;

3) teism praktika ir teiss doktrina;
4) susiklosiusi ali praktika - jei prievolinis santykis tarp ali egzistuoja ilg laik, tai konkliudentiniais ali veiksmais yra sudaroma sutartis ;
5) ali autonomija - pagrindinis sutari teiss principas;
6) paproiai - per imtmeius yra nusistovjusios tam tikros taisykls, kurios kartais net yra kodifikuotos (pvz.: inco terms) ;
7) sutari teiss tansnacionalinis pobdis - prievol yra tarptautinio bendradarbiavimo teisin forma ir tam, kad tarptautin prekyba vykt
efektyviai, btina bendrinti tarptautins prekybos taisykles, nes nacionaliniai statymai gali bti klitimi tarpautins prekybos vystymuisi. Sutari
teiss vienodinime pasireik: UNCITRAL, UNIDROIT, IMO, ICO.
1980m. Jungtini Taut (UNCITRAL) Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo - pardavimo sutari
1994m. UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai

3. Sutari rys.
Norint teisingai kvalifikuoti tarp ali susiklosiusius santykius reikia nustatyti kokia yra sutarties ris.

20

Vienaals ir dvials sutartys - klasifikavimo kriterijus yra ali tarpusavio teisi ir pareig santykis, t.y. jei sutartis sukuria
vienai aliai tik teises, o kitai aliai tik pareigas - sutartis yra vieal. Dvials sutartys yra tokios, kurios sukuria kiekvienai
sutarties aliai tiek teises, tiek ir pareigas ( dauguma sutari yra dvials, dl to, kad pagrindinis motyvas kodl asmenys sudaro sutartys
yra gauti kakoki naud).
Nemaiyti su sandoriais! Sandoris nebus sutartis, nes sutariai reikia maiausiai 2-j asmen suderintos valios.Sandoriai yra
klasifikuojami pagal tai, keli asmen valia yra reikalinga sandoriui sudaryti.

Konsensualins ir realins sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties sudarymo momentas ( kada yra laikoma, kad sutartis jau
sudaryta ir alis sieja pareigos ir teiss ). Vienas pagrindini iuolaikins teiss princip yra konsensualizmas ( sutarties sudarymui
pakanka pasiekti konsensus - susitarim, todl jos laikomos sudarytomis nuo to momento, kai alys susitar dl esmini sutarties slyg ).
Realins sutartys yra tokios sutartys, kuomet ali susitarimo nepakanka, o btina, kad bt atliktas sutarties vykdymas, t.y. kol
nra sutarties vykdymo - nra ir sutarties. Pvz.: pirkimo - pardavimo sutartis yra konsensualin, dovanojimo sutartis yra realin, kai
sutarties vykdymo momentas yra susietas su daikto perdavimo momentu, t.y. vykdymu. Tuo tarpu paskola gali bti tiek realin, tiek ir
konsensualin sutartis. Tarp fizini asmen sudaroma paskolos (buitin) sutartis yra realin, tuo tarpu komercin (kreditavimo) paskola,
skolinintis pinigus i banko, yra realin.

Abstrakios ir kauzalins sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties sudarymo pagrindas - ar turi reikms galiojimui ar ne.
Abstrakios - sutarties sudarymo pagrindas sutarties galiojimui takos neturi. Kauzalins sutartys yra tokios, kurios sudaromos
tam tikram pagrindui (pvz.: susitarimas dl novacijos - ji galima TIK tada kai egzistuojanti prievol yra keiiama kita ir jei pasirodyt, jog
nra egzistuojanios prievols, tai negalima ir novacija ).

Atlyginintins ir neatlygintins sutartys - ar naud gauna viena alis ar abi alys (r. pradioje).

Ekvivalentins ir rizikos sutartys - skirstymo kriterijus yra naudos dydio iankstinis inojimas sudarant sutart. Ekvivalentins
sutartys yra tokios sutartys, kai sutarties sudarymo momentu alys jau ino koki naud i to gaus ( pvz.: pirkimo pardavimo
sutartis). Rizikos sutartys yra tokios sutartys, kai sutarties sudarymo metu apskritai yra neaiku ar bus gaunama kakokia nauda,
ar bus patiriami nuostoliai, todl nra aikus nei ekvivalento faktas, nei dydis ( pvz.: draudimo sutartis).

Pagrindins ir papildomos sutartys - skirstymo kriterijus yra sutari skaiius ir j tarpusavio santykis. iuo atveju turime dvi
ar daugiau sutari, bet viena i j yra pagrindin, o kitos sutartys pagrindin sutart papildo. ias sutari ris turime tada, kai
sandoris yra sudtingas (pvz.: sindikuota paskola, kuri suteikia ne vienas, o keli bankai ir vienas bankas bt nepajgus suteikti ).

ali naudai ir treij asmen naudai skirtos sutartys - skirstymo kriterijus yra adresatas, kuris gauna naud pagal sutart.
alys negali susitarti dl kito asmens pareig, kuris nra sutarties alis. alys vardina treij asmen, kuris bus naudos gavjas
vykus tam tikram vykiui nurodytame sutartyje.

Slygins ir beslygins sutartys - skirstymo kriterijus yra slygos buvimas.

Vienkartinio vykdymo ir ilgalaiks sutartys

Fiduciarins ir nefiduciarins sutartys - skirstymo kriterijus yra ali tarpusavio santyki pobdis. Jei santykiams yra bdingas
absoliutus ali pasitikjimas ir veikimas viena kitos interesais, tai sutartis yra fiduciarin.

Tipikos ir atipikos sutartys - skirstymo kriterijus yra atitinkamos sutarties reglamentavimas statutinje teisje. Tipika sutartis
yra tokia sutartis, kuri yra bent minimaliai reglamentuojama statuinje tesisje. Atipika sutartis yra tokia sutartis, kuri yra
nereglamentuojama statutins teiss ( tokias sutartis galima sudaryti, nes privatin teis yra grindiama asmens ekonomijos principu ir
negali numatyti vis praktini situacij; statutin teis danai atsilieka nuo gyvenimo, ji nra objektyviai keiiama ir taikoma prie
besikeiiani gyvenimo aplinkybi ). Atipikos sutarties atveju, kilus ginui yra sudtingiau j sprsti. Du metodai: a) iekoti

panaios tipikos sutarties ir j radus pagal analogij taikyti tos sutarties tasiykles; b) neradus panaios tipikos sutarties reikia
skaidyti atipikos sutarties slygas atskirus elementus ( pvz.: vienam elementui taikome nuomos sutarties taisykles, kitam - pirkimopardavimo, etc.).

21

formintos (de iure) ir faktins sutartys - skirstymo kriterijus yra ar sutartis yra forminta raytiniu bdu ar kaip nors panaiai
ar ne. Tai, kad sutartis nra ireikta tam tikra forma - nereikia jog ji yra negaliojant.

Mirios ir vienars sutartys - skirstymo kriterijus yra keli sutari ri elementai gali bti nustatyti. Jei sutartis turi tik
vienos sutarties ries elementus, tai ji yra vienar (pvz.: pirkimas - pardavimas ir daugiau nieko nevardinta ). Jei sutartyje yra
nurodyti keli elementai (pvz.: pirkimas-pardavimas, veimas, ranga, etc. ) tai sutartis yra miri - joje telpa kelioms sutari rims
bdingi poymiai. Turint vienar sutart yra ymiai paprasiau gino atveju, nes reikalingos tik normos reglamentuojanios
vien element (pvz.: pirkimas - pardavimas). Turint mirij sutart galima taikyti absorbcijos princip ( kai keli bruoai nra esminiai,
lyginant su kitais, todl normos taikomos pagal esminius bruous ) arba taikysime keli skirting sutari ri taisykles, nes nra
iskiriami esminiai bruoai.

Sudarytos deryb metu ir sudarytos prisijungimo bdu sutartys - nauja klasifikacija atsiradusi dl to, kad vystantis gamybai
atsirado stambi korporacij, kurios sudarydavo daugyb sutari su savo klientais ir darbo palengvinimui korporacijos pareng
standartines sutari slygas. Tokioje situacijoje derybos tarp ali praktikai nevykdavo. Atsiradus tokiai praktikai, atsirado ir
btinyb nustatyti tam tikras taisykles, kad slygas diktuojanti alis negalt piknaudiauti. Sutartys sudaromos prisijungimo
bdu ir yra tas atvejis, kai derybos nevyksta ir kita sutarties alis gali arba pasirayti sutart arba jos nepasirayti CK 6.185str. CK 6.187str.

Formalios ir neformalios sutartys - skirstymo kriterijus yra formos reikalavimai - ar yra sutariai nustatyti formos reikalavimai
ar ne. Formalios sutartys - statymas arba paios alys nustato vienokius arba kitokius formos reikalavimus ( pvz.: sutartis turi bti
sudaryta ratu ir pan.). Neformalios sutartys - nei statytmas nei ali susitarimas joms joki form nenustato.

Vieosios (CK 6.161str.) ir ne vieosios sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties alies kuri parduoda prekes arba teikia
paslaugas veiklos pobdis ir statusas. Egzistuojant monopolijoms, paslaug gavjai neturi pasirinkimo teiss ir dl ios
prieasties, kad ukirsti keli piktnaudiavimui, yra nustatomas specialus reglamentavimas sudarant ir vykdant vieasias sutartis.
Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro verslininkas teikiantis paslaugas visiems asmenims be iimties, kuriems tos paslaugos yra
reikalingos. Tas verslininkas uima monopolin padt rinkoje. Vieosioms sutartims taikomi ypatumai: verslininkas privalo
sudaryti sutartis su kiekvienu asmeniu kuris kreipiasi ir atsisakymas sudaryti sutart bus kvalifikuojamas kaip neteistas
veiksmas, yra nustatomos preki ir paslaug kainos ir daugum sutari slyg nustato viej sutari aktai.

Preliminarios ir pagrindins sutartys - skirstymo kriterijus yra susitarimo pobdis - ar alys sudar tik organizacinio pobdio
susitarim ar jos sudar sutart kuri sudaro teises ir pareigas ali. Preliminari sutartis konkrei teisi ir pareig nenustato, ji tik
nurodo, kad alys susitar ateityje sudaryti sutart.

Civilins, vartojimo ir komercins sutartys - civilins yra tokios sutartys, kurias sudaro fiziniai asmenys neusimantys verslu ir
profesine veikla, vartojimo sutartys yra tos kurias sudaro i vienos puss verslininkas, o i kitos fizinis asmuo ( CK 1.37str. alys
turi bti verslininkas kuris kak parduoda, o kita alis turi bti fizinis asmuo. Sutarties tikslas yra tenkinti savo asmeninius ar eimos
poreikius.), komercins - sutartys kurias tarpusavyje sudaro verslininkai ( skirtingoms sutari rims yra taikomos skirtingos taisykls ).

Vartojimo sutartims yra taikomos spec.taisykls kuri paskirtis yra ginti fizin asmen vartotoj, kaip silpnesin al.
4. Sutari teiss principai.
Privatins teiss principai kartu yra ir sutari teiss principai, bet atsivelgiant sutartini prievoli pobd ir prigimt yra iskiriami
tokie principai:
Sutarties laisvs principas (CK 6.156str.) - princip sudaro kiekvieno asmens laisv apsispresti sudaryti ar nesudaryti sutart,
laisv sudaryti atipikas sutartis bei ali laisv nustatyti sutarties turin. Svarbu yra tai, kad nebut prietaraujama
imperatyvioms statymo normoms, paeidiamos treij asmen teiss, sutarties alys negali nustatyti toki slyg kurios
prietaraut vieajai tvarkai ar gerai moralei. ios teiss yra ribojamos vieojo intereso arba treij asmen apsauga ( pvz.: mons
vadovas negali sudaryti sandorio, jei tas sandoris reikt interes konflikt; sutuoktiniai negals parduoti vienintels gyvenamosios patalpos,
jeigu jie turi nepilnamei vaik, prie tai negav teismo sprendimo ).

22

Sutarties privalomumo principas (pacta sund servanta) - utikrina civilins apyvartos stabilum. Jei viena i ali nusprst
nevykdyti sutarties, yra visa galyb bd legaliai al priversti vydkyti savo sipareigojimus. iam principui galimos iimtys: CK
6.204str., bankroto atveju.
Konsensualizmo principas - sutarties sudarymui ir galiojimui bendra taisykle pakanka ali susitarimo dl esmini sutarties
slyg. Tai yra formalizmo prieyb (sutart reikia sudarinti tam tikra forma, nesilaikymas darydavo sutart negaliojania).
ali lygiateisikumas
Siningumas
Bendradarbiavimas
Kilus abejonei ar sutartis yra galiojanti prioritetas turt bti teikiamas sutarties galiojimui (in favorum contractus) - reikia
stengtis isaugoti sutart, nes sutartis sukuria sutartin prievol, o i yra ekonominio bendradarbiavimo teisin forma.

PRIEVOLI TEIS
6. Civilins atsakomybs formos
Neigiam turtini padarini, kuriuos patiria atsakovas iraika, t.y kokiu bdu i atsakovo yra kakas paimmama ir perduodama
nukentjusiajam. Yra dvi formos:
Nuostoli atlyginimas (kai padaryta ala vertinima pinigais ir tai vadinama nuostoliais. Tai yra pagrindin civilins atsakomybs forma,
nes taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei );
Netesybos (i atsakovo yra iiekoma pinig suma nustatyta sutartimi, statymu ar teismo sprendimu. Netesybos yra bdingos tik
sutartinei civilinei atsakomybei). Netesybos yra priteisiamos nukentjusiajam.
Atskyrimo praktin reikm - priklausomai nuo formos, yra skirtingos civilins atsakomybs slygos. Jei civ.atsakomyb pasireikia
nuostoli atlyginimu, tai esmin slyga yra ala + prieastinis ryys. Jei netesybomis - pakanka vien neteist veiksm fakto, tam,
kad netesybas bt galima priteisti.
Skiriasi iekinio senatis - nuostoli atlyginimas 3metai, o netesybos - 6mnesiai.
7. Civilins atsakomybs slygos
Aplinkybs kurias nustaius galima taikyti civilin atsakomyb viena ar kita aukiau nurodyta forma. Priklausomai nuo
civ.atsakomybs form ir nuo to ar yra taikomas bendras civ.atsakomybs principas, kad civ.atsakomyb yra kalta, yra skiriamos
kelios civ.teiss paeidimo sudtys: Turi bti nustatytos 4 civ.atsakomybs slygos:
Neteisti veiksmai (CK 6.246str.);
alos faktas ir jos dydis (CK 6.249str.);
Prieastinis ryys (CK 6.247str.);
Kalt (CK 6.248str.).
Iimtys:

Atsakomyb be kalts - vien u neteistus veiksmus galima taikyti atsakomyb nuostoli atlyginimo forma ( pvz.: jeigu
verslininkas paeid sutart, tai jis atsako be kalts, taiau turi atlyginti nuostolius )
Netesyb forma - kalbame ne apie nuostoli atlyginim, o apie netesybas, pakanka neteist veiksm ir kalts.

8. Neteistumas
Tai yra btina civ.atsakomybs slyga, todl civ.atsakomyb negalima, jeigu veiksmai buvo teisti. Atitinkamai - veiksm teistumo
rodinjimas - vienas i atsakovo gynimosi bd (CK 6.253str.)
Neteistumas - labai plati ir kartu vertybin kategorija, apimanti:
a) bet kokios teiss normos (administracins, baudiamosios, etc.) paeidimus;
b) piktnaudiavim teis;
c) sutarties paeidim;
d) bendro pobdio pareig (pvz.: pareigos elgtis atidiai ir atsargiai, pareigos elgtis siningai ir panaiai ) paeidim;
e) kito asmens subjektins teiss paeidimas;
f) profesins etikos ir kitoki profesin veikl reglamentuojani taisykli paeidim.

23

9. ala
Btina civ.atsakomybs slyga, kai civ.atsakomyb pasireikia nuostoli atlyginimu. ala yra suprantama kaip statymo, teiss
saugomo intereso pakenkimas. alos rys:
a) Tiesiogin (pozityvi) / negautos pajamos

Tiesioginiai nuostoliai - pasireikia esam daikt sugadinimu / sualojimu.

Negautos pajamos - ala, kuri pasireikia tam tikros naudos negavimu dl neteist veiksm ( tik grynasis pelnas, atskaiius visus
mokesius).
Pvz.: Turime taxi automobil kur sudau: tiesioginiai nuostoliai - automobilio sudauymas, o negautos pajamos - tai ko negavome u taxi paslaugas
kol automobilis buvo remontuojamas. Negautos pajamos bus tai, kas liks atskaiius visus mokesius, t.y. k gauna " rankas"

b) ala turtui / ala asmeniui;

c) Turtin / neturtin;
d) Tiesiogin / netiesiogin ("rikoetin")
Lietuvos teism praktikoje poiris rikoetines bylas yra neigiamas, grindiant prieastinio ryio nebuvimu (pvz.: automobilis trenksi elektros
stulp, dl to pas mane namie isijung aldytuvas ir sugedo maistas - greiiausiai a negausiu i avarijos kaltininko atlyginimo u savo maist).

e) Nominali / reali

Nominali - vert yra nustatoma pagal mons balans, t.y. kiek sunaikintas daiktas buvo kainuotas balanse
Reali - vert yra nustatoma atsivelgiant rinkos slygas, ar kiek nukentjusiam tas daiktas buvo vertas

Nuostoliai - alos, t.y. pakenkimo vertinimas pinigais.

Nukentjusysis nordamas prisiteisti alos atlyginim privalo nurodyti alos fakt ir dyd. alos fakt nurodyti yra nesudtinga, taiau
dydio priteisimas sukelia daug gin ( danai al vertininti pinigais sunku ar ivis nemanoma, dl ekvivalent nebuvimo, neturtins alos ar
kt.). Jei alos dydio nurodyti nemanoma, turi bti taikomos tam tikros metodikos ir galutin vertinim pateikia teismas
nagrindamas gin.
ala turi bti atsiradusi, t.y. jau turi bti padaryta, kad galima bt kalbti apie jos dydio apskaiiavim. Galimas situacijos, kai
neteistais veiksmas yra padaryta ala, taiau ji yra tik pirminje atsiradimo stadijoje, todl CK6.249str. leidia teismui priteisti ir
bsimos alos atlyginim, jeigu yra pateikiami svars rodymai, kad ta ala ateityje tikrai atsiras.
Teismai itin atsargiai taiko i galimyb ir netgi pateikus akivaizdius rodymus, teismai atsisako tenkinti tokius reikalavimus.
ala yra tik tokiu atveju, kai kalbame apie teiss saugomos vertybs pakenkim. ala negalime pripainti toki praradim, kuri teis
negina ir nesaugo.
Apie al galima kalbti, jei ala nra pernelyg nutols neteist veiksm padarinys.
ala yra vertinama pinigais pagal galiojanias rinkos kainas, kurios galioja sprendimo primimo momentu, iskyrus 6.249str.
esanias iimtis.
Teismo sprendimas kuriuo priteisima ala, turi deklaratyv pobd, t.y. jis tik konstatuoja, jog buvo padaryta ala iekovui ir jis turi
reikalavimo teis alos atlyginim (kuri yra paveldima, iskyrus atvejus, kai ala yra susijusi iimtinai su kreditoriaus asmeniu ).
10. Prieastinis ryys
Teisinis prieastinis ryys - ar tikrai atsakovas turi atlyginti al, todl, kad ta ala atsirado dl jo neteist veiksm.
Dviej etap prieastinio ryio nustatymo testas:
1. Faktinis (pirmas etapas), t.y. ar ala bt atsiradusi be atsakovo veiksm (condicio sine qua non);
2. Teisinis (antras etapas), t.y. atsivelgiama atsakovo kalt, iekovo elges, alos pobd ir dyd, paeisto intereso pobd, galimyb
numatyti al ir jos mst ir t.t.

11. Kalt
Kalts samprata civilinje teisje nuo kalts sampratos baudiamojoje, administracinje, etc.
Kalt civilinje teisje yra suprantama objektyvia, o ne subjektyvia prasme.
Civilinje teisje, pagal 6.248str. - kalt kaip civ.atsakomybs slyga yra preziumuojama, t.y. iekovui reikia rodyti civ.atsakomybs
slygas.
Civilin teis numato daugyb atvej i bendros taisykls - civilin atsakomyb yra galima tik esant kaltei.

24

Civilinje teisje nra ant tiek reikmingos kalts formos ir rys, kiek jos reikmingos vieojoje teisje.
Kalts rys:
Dolus malus - tyia;
Culpa lata - didelis neatsargumas;
Culpa levis - paprastas neatsargumas;
Culpa levissima - menkiausias neatsargumas.
7. Aplinkybs, alinanios civilin atsakomyb
Aplinkybs kurios pateisina alos padarym:

statyme numatytos pareigos vykdymas;

Vieasis interesas (pvz.: policijos pareignai persekiodami nusikaltl turi teis sustabdyti transporto priemon ir su ja persekioti
nusikaltl);
Leidimai (pvz.: jeigu mon turi taros leidim ir imeta kenksmingas mediagas, taiau neviryja leidimo norm - viskas teista );
Sutartis (pvz.: nukentjusysis sutartimi prisim tam tikr rizik, pavyzdiui pavojinga sporto aka ).

Aplinkybs alinanios civilin atsakomyb:

Savigyna (priverstinis savo teisi gynimas nesikreipiant valstybs institucijas. Pvz.: prievols vykdymo sustabdymas. Negali bti
perengtos ribos.);
Btinoji gintis (turi bti upuolimas, nuo kurio ginamasi adekvaiomis priemonmis, pvz.: jei yra ginama fizinio asmens gyvyb upuoliko gyvybs atmimas bus laikomas teista);
Btinasis reikalingumas (situacija, kai siekiant ivengti alos vienam objektui padarom alos kitam objektui );
Sutikimas (nukentjusys arba tiesiogiai sutiko, kad jam bt padaryta alos, arba jo veiksmai aikiai rodo, jog jis prisim rizik alos
padarymui);
Senatis (visuotinai inomas teisins prievols pasibaigimo pagrindas, sujus senaiai prievol apskritai nepasibaigia, o teisin prievol

transformuojasi prigimtin, t.y. prievol baigiasi, bet jeigu skolininkas neinodamas netyia perveda pinigus, tai jam jie nebus
grinami);
Imunitetas (juo naudojasi vieieji asmenys, diplomatins atstovybs, etc. );
Force majeure (jei ala padaryta dl nenugalimos jgos, tai ).

PRIEVOLI TEIS
Atsakomyb u statini ir gyvn padaryt al.
Tai atvejai, kai civ.atsakomyb nustatyta be kalts, t.y. atsakovas atsako be kalts, jeigu nerodoma, kad atsirado dl force majeure ar
nukentjusiojo kalts. Atsakovas gali bti gyvn ar statini savininkas arba valdytojas.
Kai statinys yra pastatytas, savininko pareiga yra j priirti ir jei dl neprieiros atsiranda ala, tuomet atsiranda ala be kalts.
Statiniai suprantami plaiai - keliai, kanalizacijos achtos, pastatai ir kt.
Valstyb turi sumokt u gyvno padaryt al kelyje, jei valstyb nepastat tvor ar enkl, etc. 3K-3-478/12
2012M KEITSI PRAKTIKA: VALSTYB ATSAKO NE PAGAL 267STR., O BENDRAIS PAGRINDAIS. ATSAKOMYYB
GRINDIAMA KALTE IR JEIGU VALSTYB RODYS, KAD PADAR VISK K GALJO PADARYT - VALSTYB NEATSAKYS.
Deliktin atsakomyb u svevikatos sualojim ir gyvybs atmim.
Subjektas yra mogus kuriam padaryta ala.
Civ. atsakomyb u i al nustatyta ne tik civilinio kodekso sistemoje, bet ir valstybs soc.draudimo sistemoje. Socialinio draudimo
sistema atsirado Vakar valstybse su pramons revoliucija XIXa., kai atsirado darbdavio pareiga drausti civilin atsakomyb.
1999.12.23 Nelaiming atsitikim dare ir profesini lig socialinio draudimo statymas.
Objektas - nelaimingi atsitikimai ir profesiniai susirgimai darbe ar pakeliui /i darbo;

25

Subjekai - dirbantys pagal darbo sutartis ir kt. asmenys;

Nedraudiamieji vykiai - tyia, ne darbo metu, neblaivumas, etc.

Draudiama tik turtin ala, kuri kompensuojama pagal tam tikras specialias formules nustatytas statyme. Turtin ala yra
apskaiiuojama skirtingai, priklausomai nuo to koks buvo sualojimas ir kokie jo padariniai ir
kiek yra netekta darbingumo procent dl sualojimo:
1) Ligos paalpa;
2) Netekus darbingumo iki 30% - netekto darbingumo vienkartin paalpa (10% arba 20% 24mn. kompensuojamo darbo
umokeio);
3) Netekus darbingumo daugiau nei 30% - periodin kompensacija pagal formul;
4) Gydymo ir medicinins reabilitacijos ilaid kompensavimas pagal SD.
Antras statymo reglamentuojamas atvejis yra mirtis:
1) Vienkartin imoka - 100 dydio einamj met draudiamj pajam eimos nariams (uvusiojo sutuoktinis, tvai ir
vaikai)
2) Periodin imoka pagal formul nedarbingiems:
a) Vaikams iki 18m. (jei mokosi iki 24m.);
b) Nedarbingam sutuoktiniui;
c) Vaik iki 8m. priiriniam sutuoktiniui ar kitam eimos nariui;
d) Nedarbingiems eimos nariams, kurie buvo mirusiojo ilaikomi.
Jei ala pagal statym nra atlyginama, tai nukentj asmenys pagal CK gali reikalauti alos atlyginimo i darbdavio. Imokos
imokamos pagal statym yra skaitomos l.
Civilins teiss sistema (CK 6.283 - 6.89str):
1) Turtin ir neturtin ala;
2) Turtin - prarastos pajamos, papildomos ilaidos;
3) Mirties atveju:
a) ilaikom asmen ir darbingo sutuoktinioi prarastos pajamos;
b) laidojimo ilaidos;
c) neturtin ala artimiems eimos nariams.
4) Socialinio draudimo imok skaitymas plius subrogacija.
Gali bti taikomas subsidiariai su soc.draudimo statymu, kai imokjus imokas pagal statym ala nekompensuojama - kodeksas
bus taikomas neturtinei alai ir neimoktai turtinei susigrinti. Arba gali bti taikomas vienas, kai netaikomas mintas statymas.
Valstybs civilin atsakomyb.
Kai atsakomybs subjektas yra valstyb arba savivaldyb kaip vieasis juridinis asmuo. Specifika pasireikia tuo, kad jeigu al
padaro valstybs ar saviv. pareignai - kyla klausimas kas yra atsakomybs subjektas (pareignas ar valst./saviv. kaip juridiniai
asmenys?). Vienas i t atvej, kai al padaro vienas asmuo, pvz. pareignas, bet atsakomyb vistiek teks VALSTYBEI.
Dvi valstybs / savivaldybi veiklos sritys:
1) Tiek valstyb tiek savivaldybs veikia privatins teiss reglamentuojamoje srityje (kak perka, nuomojasi, skolinas, etc sudaro civ.sandorius).
2) Vieosios teiss reglamentuojama sritis - imuniteto atsisakymas;
3) Atsako be konkrei pareign kalts, iskyrus civilin proces;
4) Vieasis administravimas plius teissauga. Problema - statatym leidyba?
5) Subjektas - valstyb / savivaldyb, kaip juridinis asmuo (atstovavimas);
6) Turtin ir neturtin ala;
7) Valstybs atgrtinio reikalavimo teis.

26