BE rsa noisy statengs priest Simas Karaliunas BALTU KALBU STRUKTURU BENDRYBES IR JU KILMEAtsakomasis redaktorius filol. m. dr. V. Ambrazas Recenzavo filol, m. dr. 4. Girdenis ir filol. m. kand. B. Stundsia fiklatp’ tos 4602020108 —055 *Mes4a)—ar 8-8 Vitsolt gnLioTeks BISZ0ID © Leidykla .Moksias", 1987 Pratarme ... - = lingrstings somanitkos | 15 foneinu-fonologniy paktimy teorijos! ¢ < nese Pirmoji dalis. . . hie Ball kalby veiksmazodzig feksine semanciea tr mortotogia Yo Danaenas) << Jskamieng veiksmatodtiy raiskos varjavimas d8t fonetiniy pakitimy, . . Ketcas semantiniy Tauku fc reiKies fockamenias veiksmaodzais« Sti Volaizmo ey kami weksmatod Ir jy hy ie Alby ot fpooginiy stitiemeny problema Sine oligo tr wean iio jo sins i inane tet atematine flee Sls volaizmo a a jokin visa i withneays ‘bai bet Ktose ide, kalbose = = Shnies soksiizmo’ of, resp. eeu joskamieriy) Wwiksinazodin, ‘iotiné rica ‘rail veiinodi i aki nib initia lcartio ‘ope Antroji dalis {uc tong eel hao tio ¥9 Ikinas ic apotoioe te: Fel wo ‘a ssiformavimas rytiniy balty Kalbose «we. 4 Tue, *e/ monoftongzaciios hipotezs ic jy vetftkavime bandymas ‘Apofonios feel susidarymas veiksmadodziy fo kamieno sstemoje US Iti Kalb dbalio uo tls 1 apofoios wo a sisidaiyind problema Tiere tatviekalby dvibalsio'uo kind ir ‘apofonios” uo: a susiformavimas Byados «+ Sutrumpinimai < turer’ Scent Gant’ ino 03) Connon Siva “Elaments of ihe Batic ‘Langage and incr Orin summary) Foy rodykie| we “opntcieetnes us 9 149 132 18Pratarmé Balty kalbos i€ kity indocuropietiu kalby iSsiskiria tam tikrais fone nais-fonologiniais, gramatiniais ir leksiniais-semantiniais bruovais, kuriy visuma sudaro balty kalby specifika. Vieni tu bruofy yra per ilgaamie savarankiskos balty kalby egzistencijos istoriig st jos, kiti Zilos indoeuropietiy senoves paveldéti archaizmaij] Kadengt ack : a ict a ‘mirusinje-—jey-neisteike; tar He archaizimal dar labiadr Isketia-balty-kalby specifika.. Siame darbe vidinés rekonstrukcijos bei istoriniu-lyginamuoju metodais ir nagringjamos pagrindinés balty kalby struktiry bendrybés, ju kilmé ir raida: specifiniai rytiniy balty kalby dvibalsiai fe ir wo, apofonija fe : ef ir wo : au Zodtiy Saknyse, veiksmaZodziy ir vardazodziy kaitybos paradig- ‘mos, balty kalby veiksma%odziy etimologiniaistitikmenys jo kamieno siste- ‘moje ir jy santykis su kity indoeuropietiy kalbu istoriniais atitikmenimis, balty kalby sutapimai veiksmaZodtiy leksinés ir struktlirinés semantikos stityje, Saknies galo pricbalsiy turéjimo/neturéjimo opozicija ir kt. Monografijoje, kaip minéta, nagrinéjami specifiniai balty kalby strukta~ ‘ry elementai, todet i studija gali labai pravetsti tiek sinchroni8kai adekva~ iau apraSant lietuviy, latviu ir pris kalbas, ypad ju veiksmazodzio siste- ir istori8kaitiriant patiy balty kalby formavimasi ir raida. Remian- tis nauja, j istoriniy-lyginamyjy tyrinéjimy apyvarta nepakliuvusia,lietuviy kalbos medyiaga, darbe nustatoma nemaza nauju, iki Siol dar nepastebéty veiksmazod#io leksiniy atitikmeny tarp batty ir slavy, balty ir germanu bet baltu ir kity indoeuropiediy kalbu, © tai yra svarbu triant balty kalby se- niausius santykius su kitomis indoeuropietiv kalbomis, pirmiausia su art riausiomis jy giminaitémis — slavy kalbomis. Indoeuropeistinése studijose dabar rySkeja naujo indoeuropietiy kalby ‘veiksmaZodfio sistemos modelio KontUrai. Tas modelis i$ esmés skiriasi -nuo to, kurs istorinéje-lyginamojoje indoeuropietiy gramatikoje buvo re- Konstruotas XIX a. pabaigoje ir kuriuo yra paremti ligioliniai veiksmazo- 4 fio tyringjimai lyginamojoje balistikoje. Naujajame modelyje dar daug ‘kas neaiSku, todél labai pageidaujami atskiry indoeuropietiy kalby grupiy ir pavieniy kalby nuodugnis veiksmazodzio sistemy ir ju fragmenty tyri- mai. Balty kalby veiksmazod%iy istorinei raidai nusviesti ir Sos srties bal- ‘ty Kalby bendrybéms istySkinti ir yra skirta pitmoji monografijos dalis. Klasikingje savo studijoje Das slavische und baltische Verbum* (Os- Jo, 1942) vienas Zymiausiy baltisty Christianas Stangas, pradédamas nagri- nétibalty kalby o kamieno veiksmazodzius, pazymejo, kad jie yra toks gau- ‘sus balty veiksmazodtin tipas, jog vargu ar imanoma juos suskaigiuoti. Ir vis délto padidréti, kas gi sudaro j leksiniu atévilgi tok gausy veiksmazo- ‘ddiy tipa, Kokiomis reiksmés ir formos ypatybémis pasiZymi jam priklausan- ios leksemos, gai bati ne tik jdomu, bet ir turéti prakting bei teoring reiks- ‘me. Kadangi balty kalby veiksmaZodziy jo kamienas i8 tikryju yra leks kai be galo gausus, tai Gia nagrinéjami tie veiksmaZod¥iai, kurie Saknyje ‘uri dvibalsius i, e, a, au, uo ir tarp Saknies vokalizmo ir kamiengalio fo — ‘am tikra, daZniausiai sprogstamaji pricbals. Tarp i eilés vokalizmo (ei, ai, ie) it w clés vokalizmo (eu, au, wo) leksemy esama tam tikros struktO- rinés priklausomybés, todél iy veiksmaZodziy tyrimas. kartu metodolo- sgitkai yra pagristas, netgi bitinas. Monografijoje ne tick stengiamasi kurti kokia nors originalia prabal- 4i8kos veiksmazodfio sistemos hipoteze, kiek pajudinti lietuviy kalbos ‘veiksmaodtiy dirvonus, veiksmazodines leksemas, kur galima, itraukti { batty resp. indoeuropietiy. istorinés-lyginamosios kalbotyros apyvarta ir rekonstruoti jy buvusius paradigminius santykius. Tai ir emé, kad Sioje studijoje, be kity metody, buvo pasirinkta etimologine ir semantiné analize, Antrojoje darbo dalyje nagrindjama pati rytkiausia rytiniy balty Kalby struktiiriné ypatybe ir sprendZiama viena sunkiausiy baltistikos problem, bitent — lietuviy ir latviy kalby dvibalsiv ie ir wo kilmé it su ja glavdziai susijusios Saknies balsiy Kaitos ie :¢/ ir uo : aw susformavimas. Apibii nant tas morfologines Kategorijas, Kuriose prabalty dialektuose galéjo fankcionuot ilgieji balsiai ir diftongai, susiduriama su archainémis balty kkalby vardazodtio ir veiksmazodzio paradigmomis, jy struktira ir funk= ‘F.pakopos. Vadinai, kas kalbos istorijojeyra paktimas, siachronijje ea sistemos leidZiama daugiau ar mavianlaisva variaeija. Kad fonctinis Kitimas vyksta.ungantis variantams, akivaizd“iausiai rodo vadinaniel hipernormalizmai. Varianty, kuriisreskiasi fontinis pakitimas, kocgzstencija ir runge niavimas gana aifkiai matyti i ile rasto tradiejg tuniniy kalby storey, Xai pranciry talbojo vito w ir lt tsado du variant (ooh og Ju prievininkus (uistes et non-ouisies) VIL anal aloe vito, bet 0 pt mew tanpeoilgs 4 (u: > 1), Vadinas,trumpasis ir ilgass u buvoIysiagretus, Yra pad, ta, kad, pv, foto good fakes bls bate tatinnas Gn Gasca a 25. Viermose Zod¥iuose (pvz., blood, flood) daznesnis buvo variantas u Kituose (ovz., book, good) — variantas u:, Pakitimas u> ufgriebe tik tuos Zodzius, kur jaw buvo isigaltjes trumpasis u arba kur Ss varians buvo bent ju daZniau tariamas (ia Bld, flood su. 4). Kituose fodzive. ss Mumps aio pot, hal > «ja bo pasbigs Gi Sa boot, Paskutiislotyny kalbosditengas au jau Cieerono laikas Kaitaliojosi su 8 jo Kilusiu monoftongu o, ,Kilusis labiauliteratOrins ditonge daugiau liaudinis monoftongas Smtmetivs gyvavo Iygiagretiai. Ir vs del to atskiruose Zodsiuose gana ankstisivyravo o, kur tok ilake: romany Katbos (ple, provansaly coa < lot. coda < cau; portugal orcihee in % Fonagy 1, Ober den Vera des Lauvandl.~ Acta Ling Budapest, 1956, VI, p. 173-276, foe Thurot Ch, De a prononiaton fans eps ecnimenement ‘sidcle. — Paris, 1881-1882, 1-11. ae cet % Bases Hl. Kpaioesanctane 0 neroropun Goneanss po i, war bretony 6 >, kurie yra paliete tk Keleta ar kelio- Tika Teksemg, leksiné difusija jou seniai yra sustojusi, iovusis veikti. Vadi- nasi, panaSiais atvejis, atrodo, reikia tenkintis seniai pasibaigusis ir kon- vencionalizuotos difuzijos konstatavimu. Atsifvelgiant j tai, ar fonetinis-fonologinis pakitimas apima visa relevan- ting leksika, ar tik jos kokia nors dali, it, atsiZvelgiant j paki- timo apimti, fonetinius-fonologinius pakitimus galima taip suskistyt 1. Visuotinis, iSiméiy neturintis fonetinis pakitimas: pvz., ide. i vi mas y (3) slavy kalbose; / ifmetimas vélyvojoje Snekamojoje lotymy kal- boje; Zodzio galo skard7iyju pricbalsiu duslinimas lictuviy kalboje; J i metimas po pricbalsiu prieS prieSakinés cilés balsius balty kalbose (bet Pls. jis, Ji) 2. Reguliarus garsy pakitimas su palyginti nedaug iSiméiy, kurios gale- jo atsirastidél kity, konkuruojantiy pakitimy veikimo, analoginio iflygi- rnimo arba kurioms reikia labai sudétingw salyeu. Pavyzdys gali bat tregio- jislavy palatalzacija, kur g, ch po tam tikry prieSakinés eis belsiy (bet ne po visu) virto (d) =, e, s. Cia trukdé skirtingos kilmés fit galbat kirtis!. 3. Reguliarus fonetinis pakitimas su daugiau ar maZinu iSimtiy, kuriy paaiskinti neimanoma, 4. Sporadinis fonetinis pakitimas (pirmiausia asimiliacija ir disimilia- cija), kuris daZniausiai palieéia tik atskirus ZodZius, Jo salygos lengvai nu- statomos, bet pakitimo daugeliu laukiamy atvejy nebtna. 5. Garsy pakitimas, kur vienodomis sqlygomis atsiranda du skirting produktai, Tai daugiausia skilimo procesai, ir nusakyti salysy, kuriomis % Aitzetmaller R. Altbulgarsche Grammatik. — Freiburg i Br, 1978, p. 16-17 15arsas a skyla j b ir, negalima (pvz,, s ind. p vitimas vid, ind. a, i us lot. ¢ skilimas j prancizy ai (e] arba of (wa)#, Kad fonetiniai désniai turi nepaaiskinamy iSiméiy, kalbos tyrimuose *eikia laikyti normatiu dalyku, Fonetiniy kitimy procese danai yra Jod?iy, atsilickanéiy nuo garsy pakitimo srovés ir atspindintiy senesni tarima. An tai Filadelfijos dialekte vienskiemeniai Zodviai su Saknies galo dustiuoju fikatyviniu priebalsiu tariami Yaknies balsi (e) itempiant igi (e :2). Taip tariami pass, bath it laugh, bet ikimtj sudaro cash. Si ,jtemptumo" taisyklé (the tensing rule) Niujorke galioja visiems ZodZiams su Saknies galo skardziaisiais sprogstamaisiais, bet Filadelfijoje vélgi tepaliegia tris Yodzius, kurie baigiasi-d. Tai bad, mad ir glad, kuriy [e : 0] kontrastuoja su [e] Zodfiuose pad, grab, Brad etc. Norint tokia dekompoziija pasis- kkint, reikéty sakyti, kad minétas fonetinis pakitimas palietia tik bidvar ‘ius, bet tokia prielaida atmestina vien dél to, kad bidvardis sad Siame dialekte yra tariamas su (e}%, Kodél fonetinis pakitimas enna dazaai nepajésia apiemti visos relevanti- ints leksikos, liaujasi veikes, pusiaukely nutriksta, vienus Zod¥ius wfgrie- bia, o kity ne, priezastiy gali biti daug ir ivairiy§, ™ Boretzky N. Uberlegungen zur Regelmissighet von Lautwandel, — IF, 1973, 7p. 25-29, Be to, lg. Laboy W. The Internal Evolution of Linguistic Roles. In: Linguistic Change and Generative Theory/E4, by R. P. Stockwell and R. K.S. Macaulay. Bloomington and London, 1972, p. 105. ® Laboy W. The Internal Evolution of Linguistic Rules, p. 107, ™ Quaseaun A. Sonenectte waeneiten x wx apron. — Bx: Endze- ns 5. Darba iziase. Rig, 1974, I, p. 74~83; Cremonannaioe A. Ssuironuie wie. 'emux u npoGinesax xaxpomreecxol honoxornn. HI. Oaxropuanyxonoro payemrins Kalbotyra, 1975, XXVIG), p. 215-240; On xe. Ocxomss anaspoumectot Gono. ‘orm. Ovepx ncTopax 3 Tanks anpKOBKEX woyene, — 1 naujesnés nesunkiai priinamos ulsienio autory lteratOros kalbisiy pakitimy kiau- simais dar galima paminéti: Anttila R. An Introduction to Historical and. Compara. tive Linguistics. ~ New York—London, 1972; Bright W. Variation and Change in Language. ~ Stanford Unw. Press, 1976; King R. Functional Load and Sound Cheep, 5 Lansutes 1967, 43, p. 831~8535 Kiparsky P, Linguistic Univerals and. Lingus: tie Change, ~ In: Universls in Linguistic Theory / Ed. by E. Bach and R. Harms. New ‘York, 196, p. 171-202; Labo W., Yeager M., Steiner R. A Quantitative Study ‘of Sound Change in Progress. — Philadelphia, 1972, 1—If; Levin J. F. Dynamic Lire ‘uistics and Baltic istorial Phonology. ~ General Linguists, 1975, 15, p 144—157, ‘0 paties. Ongoing Change in Russian Dialects in Light of Contemporary Soviolingaiy, tics. ~ Ta: American Contributions to the Eighth International Congress of Slats / Ed. by H. Birnbaum. Columbus, 1978, p. 449-460; Malkiel Y. Weak Phonetic 16 Kickvienas fonetinis pakitimas sklinda dvejopai, Pirma, js sklinda Kal- bos sistemos viduje, palaipsnii cidamas nuo formosprie formos, nuo 3o- Jtio prie Zodio. Savaime suprantama, kad toks jo sklidimas trunkatam tikra Taka (deSimtmedius, Simtmetius, © kai kada ir tOkstantmedius). TTurint tai galvoje,logiska manyt, kad per toki Inika galipasikest ir pa- os pakitimg sukélusios salygos,juo labiau kad yra duomenu, rodantiy, jos Pakitimo salygos nérastatitkos, jy katalogas gai siaurétiarba pléstis, tai nepal neatsiiepti paktimo apimeiai Svarbus fonetiniosonologinio pakitimo dinamikos aspektas yra morfo- loginiai veiksniai, Grynai fonetifkai stsiradgs pakitimas susiduria su to- kiomis morfologinémis kliitimis, kad morfologinisiSlyginimas i8 viso ne- leidFia tam pakitimai Split ‘Aatra, fonstinis paktimas sklinda kalbingje bendruomengie i€ vieno in- livid Snekos jkito tack i vienos socalins grupésKalbos i kitos kalba Vadinasi, Kalbinis pakitimas tuo pagiu metu yra internus (skinda kalbos 4) sstemoje ir eksternus (kinda kalbnts bendruoments vide). Ax kalbos sistemos sudaryia galimybé realizuojama it kokiu laipsniu, © tai jaw priktauso nuo sociatiniy veiksniy. «Salia kalbiniy elementy tarpu- savio priklausomybss ir hierarehijos sistemos viduje i (lingvistika] suidu- D sia su sociaines struktdrosistoriniu astiktinumu. Ir nors bendrojilinevis- ‘ia lnkusianalizuti tok sistema, bet Konkretios istorinés problems pa- tenkinamai galt bti sprendfiamos tik atsizvelgintj abu faktoris if kar- 10%, = palymi J. Kurylowiezius, grisdamas Kalbos analoginiy pakitimy principust® Tuk kalba, pirma, vartoja daugybé individ, antra, individo Kalbingje Kompetensijoje susikryfiuoja Kelis sistemos (armes, dialektai, kalbos), ku HL. Schuchardtas vadino Sprachmischg, o J. Kurylowiczius ~ sste= tos A grindimu (fondement) sistema BY: skirtumai, esantys tarp dvijy iminiShy sistem, paprastai generalizujam kalbos vartotojuy; ie lemia ir kalbos sistemos sankeionuoty varianty parinkima, (BX ‘Change, Spontaneous Sound Shif, Lexical Contamination. — Lingua, 1962, Xf, p. 236— 275, Martinet A. Evolution des langues et reconstruction. ~ Paris, 1975; Postal P, Aspects of Phonological Theory. ~ New York, 1968; Vachek J. On the Interplay of External and Taternal Factors in the Development of Language. ~ Lingus, 1962, XI, 434-448; Weinreich U., Laboy W.and Herzog M. I. Empirical Foundations for a Theory of Langiage Change. ~ In: Directions for Historieal Linguists / Ed by W.P. Lehmann and Malkiel Y. Austin and London, 1968. © Kurylowice J. Esqusses linguistiques. ~ Wroclaw —Krakéw, 1960, p. 36. Kurylowiez J. Op. eit, p. 85. [Klsipei>s 1. Simonaliytéa’s 1% VES vit PF ayNuo konkretios kalbinés sistemos priklauso, Kurie pakitimai kalboje atsiranda, bet jy realizacija ir ifplitimas néra prediktabilis, kaip nepredik- tabili ir pati kalbos vartotojo elgsena. Imitacijos ir reakcijos désniai valdo. apskritai socialiniy procesu plitima, taigi ir kalbiniy reiskiniy sklidima, ir ‘albiniy tendencijy realizavimasi gali skatinti arba trukdyti. Matyt, dél $i0 Kalbos vartotojy verbalinés elgsenos neprediktabilumo, del ¥io socialiniy ‘struktiry istorinio atsitiktinumo prasidéjes fonctinis désnis, apémes vos keleta Ieksemy ar igplites kalbos vartojimo ploto dalyje, gal staiga liautis veikgs ir sklidgs, i PIRMON DALIS, Balty kalby veiksmazodyiy leksiné semantika it morfologija (jo kamienas) Lietuviy ir latviu kalbos (taip’ pat priisy, kiek apie ja galima spresti if fragmentisky teksty) dideliy struktiriniy bendrumy turi veiksmazodziy jo kamieno sistemoje, Jy jo-kamienisi veiksmazodZiai (taip pat ilikes vie~ ‘as kitas prlsy kalbos veiksmazodis) su Saknies vokcliamu fe, ef, ai, au it so pasifymi tam tikromis raiskos ir turinio ypatybémis, dél kuriu juos ga- lima trakwoti kaip atskirg leksinj-semantinj veiksmazodziy tipa. Tomis ypatybémis nagringjamoji veiksmazodziu grupé daugeliu atvejy skiriasi rnuo ivairiy kity leksiniy-semantiniy veiksmazod7iy tipy. Saknies vokaliz- mmo ie, i, di, au it wo jo-kamieniai veiksma¥od*iai sudaro opozicija su trane zityviniais aykstamojo Saknies vokalizmo o-kamieniais (rdst : risti), tranzityviniaispailginto nykstamojo, Saknies vokalizmo jo-kamieniais (diet: ditt, intrancityvinias infiksiniis 0 (kartais sto) kamieno (sidg- ti, stetgt + stig) ir kitu tipy veiksmaZod¥iais. Kalbos sistemoje dabar visi Sie veiksmaZodfiai funkcionuoje kaip savarankitki leksiniai-semantiniai vienetai (leksemos), bet, Kadangi daugelin atvejy je istorifkai priklauso tai padiai Sakniai, imanoma yra rekonstruoti seniau buvusius jy paradigminius santykius i fleksing struktira. Atskiry prabaltiskos veiksmazod2io sistemos fragmenty atstntymas verfikuojamas kity ide. kalby med¥iaga. Tad si aisky kalby duomeny, bitent etimologiniy atitikmenu, pasitelkimas meto- ologiskai yra toks pat svarbus kaip ir vidiné rekonstrukci Tam tikros raiskos ir turinio ypatybés apibtidina visus nagrinéjamo Po veiksmazodzius, ir Si aplinkybe motyvuoja ju nagringjima leksinés se- ‘maulikos ir morfologijos poridriu, Pirmiausia daugelio nagrinejamy veiks= ‘maFodziy turiays del minétos semantinés derivacijos yra gana iSsi8akojes, bet viena kuri nots reikSmé jo kamieno sistemoje vis délto kartais reiSkiama Keletu veiksmazod¥iy. Todél nagrinéjemy veiksmaZodsiy turinj imanoma Adekvagian apratyti ,semantiniy lauky" metodu, kas be galo svarbu no- Tint nustatyti Zodzio vietg leksintje-semantingje sistemoje, jj etimologiBkai identifikuoti it Konstetuoti_giminisky Kkalby atitikmenis. Kita vertus, pa- 19‘wyksta, nors ir sunkiai, iskirti tam tikras viso morfologinio tipo, struktiri~ nes, reikimes. Siame darbe istoriniu-lyginamuoju metodu nagringjami tie faknies vor kalizmo ie, ef, at, au ir uo veiksmaZodZiai, kuvie tarp ty vokalizmy ir kamien- galio -jo- turi priebalsi, dazniausiai sprogstamaji. Siuo ativilgiu jie sudaro DrieSybe vienafakniams veiksmazodziams, kuriy kamiengalis -jo- eina tie- sia! Saknies balsio ar dvibalsio. 81 prieSybe taip pat yra didelé balty is- torinés veiksmazodyio. morfologijos problema. Struktariniy raiskos ir turinio skirtumy esama ir patiame nagringjam: Jame leksiniame-semantiniame tipe tarp leksemy su skirtingais Saknies vo- ‘ealizmais. Nuo ty Saknies vokalizmy skirtumy gali priklausyti ir tam ti as Saknies pradzios priebalsiy varijavimas, pvz., veliariniy ir pala priebalsiy opozicijos pries au susiformavimas ‘Nagrinéjamo tipo jo-kamieniy veiksmaZodyiy istorija atskleisti daug padeda ir tai, kad daugeliu atveju vienose lietaviy kalbos tarmése ar balty kealbose ta pati leksema turi vieng faknies diftongs (pvz., baigti, lat. latst), ‘o kitose tarmese ar kalbose — kita diftonga su tuo padiu skiemens sudaro- muoju clementu (belgt, list). Tad tokiais ir panatiais atvejais veiksma- Zoddiy Saknyje priekybe sudaro wépakalinés ir prietakinés eilés dvibalsiai. Buta uzpakalinés ir prietakinés eilés diftongy skirtuma nesunku ifiaréti ir tose leksemose, kuriy Sakninio skiemens sudaromasis elementas yra u, tik Gia tas skirtumas gerokai aptemdytas ide. ew fonetinio virtimo au su Prief cinantiu minkStuoju pricbalsiu rytiniy balty kalbose!. Dabartiné ve- liarizuoto ir palatalizuoto pricbalsiy opozicija lietuviy kalboje (pvz.,raik- 4: riaikt) i i8dalieslatviy kalboj, o leksemose su Saknies pradsios den taliniais priebalsiais fonemy td: °, d¥* oporicija lietuviy kalboje (pvz., ‘diptt: Cidaptt) prieS Saknies diftonga au tokiu bddu gali atspindéti se. -nujy Sakniniy diftongy ou i ew opozicija (*rouk: : *reuk-, *toup- + *teup-). Toks vienareikémiy, artimos reikimés ar istoriSkai giminiéky, leksemu Saknies balsiy kaitaliojimasis, vadinamas Saknies balsiy kaita (apophonie, Ablaut), yra fonologijos ir morfologijos paribio reiskinys: Saknies balsinit, fonemy opozicija yra lydima nors if karto ir sunkiai suvokiamy struktari- niy reikmiy opozicijos. Bet ne kiekvieng atveji, kur toks kaitaliojimasis ‘matyti, galima laikyti balsiy kaita: mat Saknies balsiy bei diftongy alterna- cia gali bati atsiradusi ir del gretimy priebalsiy jtakos,taigi ji gali bati fo- netinés kilmés, iu 4 Liter. #. LK, 1968, X, p, 6-76, 20 p-kamieniy veiksmazodziy rai8kos varijavimas dél fonetiniy pakitimy Lietuviu. kalboje veliarinio priebalsiy tarimo tendencija rySki kai kuriose piety aukitaigiy tarméset, ypat intensyvios jos bita Prisy lietuyiy tarmé- se', Kaip teakcijg ji sukelia priefingg tendencija — priebalsiu minkStini- mq. Tokio daznai spontaninio fonetinio varijavimo ypa& mégstamas prie- i tarmése mink¥tasis ir kietasis r perdem sumise. DaZnai toje je Snektoje galima iSgirstiatskirus ZodZius tariant dvejopai: su kictu .Veliarizuotar gal turéti, pv2.: raigzti (gid) ,eaitkiai, nesuprantamai gersus tariant, kalbéti* Rdm, Lp, L8, ap-kralgti (ia) -Siaip taip aprengti, apdengti“ Lkm, kratkti (ia) ,kloti tvarte gyvuliams po koju, kad nebity Slapia Pt, raigzti (-zgia) Snekéti“ Brb, braiksti kia) ,skusti" J, {i-graizti(-zdzia) ,jsidegti* Ske, kranksti (88a) ,triaus- inti édant ar valgant™ Krok, Lp, Mrs, skraiisti ( ‘éniauk-, *énjauge, *sliauk- > Viet. Siauk-, Eniang., sliauk- resp. lat. “snjauk-, *znjauge, *sijauk~> *spauk-, *zpaug-, *sfauk- > lat. pauk-, naug-, SJeuk-, Vienar kitur latviu kalbos tarmése minkstasis sonantas spo- radifkai galéjo depalatalizuotis. Cia jtakos turgjo latviy kalbai bidingas Dricbalsiy tarimas kietai netgi pries prieSakinés eilés balsius. Atrodyty kad panafiy fonetiniy pakitimy bidu j latviy kalba atéjo ir minétos lekse- ‘mos su neteguliariomis Saknies praddios priebalsiy grupémis Sm ir Em Smauge, Smauk-, Emaug- < *Shauge, *irauk-, *Ehauge < *smjaug-, soniauk-, *emiaug- < blt. *smeuge, *smeuk-, *Zmeng-, Tokj aiskinimg remty it tai, kad fic veiksma%odZiai daugiausia ir wifiksuoti i€ ty vietu, kuriose konstatuotas palatalizuoty lipiniy priebalsiy sukietejimas™ Sunku kg tikra pasakyti apie vienoje vietoje (Nicoje) wifiksuota lat Snaust (-Eu, -du) snausti" Salia jprastinio snaiist (-£u,-du). Jo kildinima, i® “ipaud- < *sneud- remty liet. sniaudelé ,snaudulys* (< *sneud:), bet 5is lietuviy kalbos Zodis gali bati raity (Jzm) prasimanyt Nagrinéty Saknies pradZios priebalsiy grupiy su veliarizuotais sonantais YVietoj laukiamy palatalizuotu aiskinima spontaninés depalatalizacijos Jaida remty analogifiy priebalsiy grupiy raida tose leksemose, Kuriy Sak~ nies diftongas yra ie. Cia taip pat, matyt, bita Saknies pradfios sonanty nedésningo sukietejimo pavienése leksemose, kaip antai: Simiegr (~dcu) omusti, duoti; subggti, sueiti; Snyp&ti", Zmiége, Emiégt® (-dzu) ,smarkiai spausti, smaugti; musti, duoti; bégti, Sniebt* (seju) .raukti (veida), sniébt .vogti, dFiauti* (6u neaitkia n kokybe), kas matyti iS gretiminiy ta mése labiau paplitusiy varianty su Saknies pradzios palatalizuotu n: Snisbt (biue-bu) raukai, viebti; rauksleti; (vieng nosies puse spaudziant) inypi- Ai" ir Zpiébr ,smarkiai spausti, verdti; multi, duoti; beet Aik Sine, Ine, bet, matyt, ir Se, Zm- greigian fe it “ithe, te % Pig. Endzelins J. Latvia valodas gramatiea, p. 194, 780 (ii. 451); Top: ties DI, I, p. 119, " Endzelins J, Latvielu valodas gramatika, p. 176-177; Rudzite M, Lae tviedu dialektologin, ~ Righ, 1968, p. 94—95, 309, m4 Toki ir panatiy nedésningu Saknies pradyios priebalsiy grupiy su ve- liarizuotais sonantais atsiradima galima daugiau ar maziau patenkinams suvokti, bet daug sunkiau paaitkinti, kaip prie’ faknies fe atsirado prie- balsiu grupés su palatalizuotais elementais. Kad Gia esama vélyvo nedés- ningo teitkinio, matyt i8 to, jog Sala ju egristuoja reguliarios pri ie prie- balsin grupés, ple. Zmildgt (-deu) < *tiniegt ix zmiége (-deu) ,smarkiai spausti, smaugti; vogti, dZiauti; bégti"; #piebr ir zniébr® (ju, -bu) ysmar- i spausti, smaugti; vogti, dviauti; fudyti, galabyti; slapta bégti, spruke kpiébt ,gnybti, Enybti* ir kniébt Cbju, -bu) «t.p.; (ba)pjauti, (pa)- 5 Kpleptiést (3 p. praes. -kaiepjas) ,rauktis, vieptis™ (n kokybé né- ra visa aifki) ir Anieptis (-pjuds, -pubs) ,(su)glausti ausis (apie arklius)*, leskniept suspausti, sugnybti"; niébt .verAi; raukti; greitai bégti* ir nioniedt iveikti, nugaléti, nuzudyti"; gli@bt (3p. pracs. gliéb) (pti) spausti, (prijglausti" ir gliébt (-bju, -bu) ,saugoti, sergeti, globoti (fefl.) kibtis, kabintis i ka, glaustis ..." 1 Keisg reiskinj galejo sukelti strukturiné analogija i$ vokalizmo au veiks- mazodziy pusés (Emaigt < *émeug- : zmaigh, *ifaukt = liet. sliaikti slauk). Antra vertus, del gana rykaus Siy leksemy ekspresyvinio pobiidzio sgakjo Gia vienur kitur pasireikSti spontaninis priebalsiy minkStinimas, ku- risudaré glaidojsispraudimas tarp priebalsio ir balsio™:gigbt > *glilebt> sliebt. Veiksmazodziy cept (pju, -pu) (nukniaukti, (xu)8fiauti, (pa)- vogti", &ébt? (bju, bu) ,Siupti, riebti, vogti* atsiradimg alia reguliary © (< "hey plg,liet Aiépti (ria) «braukti, bréAti (linija)*) turintio muo-clept »pavogti", kaip matyti i jy geografijos (ME 1 417, EH I 293), taip pat gal- bit reikéty aitkinti spontanine ekspresyvine priebalsiy palatalizacija (ciep-, “cleb- > *etiep-, *cfieb- > ep, éeb-), nors rytinése latviy, kalbos tar és jy & galery bati ir tesiaiatsiradgs i8 *h Lat. didubt* (2 p. praes. daub) ,ropintis, bati susirGpinusiam; (tefl) eiha-Hi, rt te dela : dilo, velka : vilko tipas. Siam archaiSkam tipui badinga, kad ras Bars ny spec r= ee eer Se ee eee seep ee pes ere care tes ee een ieee atitinka © kamieno prezentines formas (Jiéka, velka), 0 intranzityviniai nes formas (liko, vilko). Vadinasi, galima manyti, kad nagrinéjamyjy bend- ‘adakniy veiksmazodziy (fvieéia, Sveitia : Svifita) Saknis su istoriskai nor- ‘maliuoju vokalizmu (Fviet-) turéjo prezenso arba aktyvaus veiksmo, ix geen ere Senta ap tansy Se ee ee caer % Jakuliené A, Listuvig kalbor veiksmadodziy semantings grupés. — Ka: Leksi= kos ir sntaksés klausimi. Sialia, 1974, p. 15. “es * Crenmanon 10. C. Meroxs mpmmuums cospenennot mmrancrias. ~ M, 1975, «, 182, 3. Simas Kerstiions 65ssh klige, rus. xainy, kriakia lat. kpaucw : Av. xraosyeiti. Nors fa ju tip pat Karts yraatitikmeng su Kamengalio balsiais-e[o~ ne- Modo, kad visais atvejais jo kamienas yra vélyva inovacija Kamienés formos pasifymi tam tikromis akcentinémis-intonacinémis Jaradigminémis ypatybémis, i kuriy game spresti, kad daugelis nay wfaay veiksmazodziy prezenso kamieng -o-jau turéjo baltw ir slavy kal- “Fina kontakty epochoje, o kai Kurie ~ galbOit ir ankséiau, ‘PricSdsliniy formy kirGiavimas, apskritai, turi tendencijg bati iSlypin ‘as: daugelyje aukstaitiy tarmiy ir bendringje kalboje prieSdelétos fo-ka- fpienés esamojo laiko Formos su Saknies ilgasiais balsiais ir dvigarsiais finksta kirSiuoti faknj (pabafgia, pali@éia, pageFbia), su Saknies trumpai- sais balsiais, matyt, priderinant prie o-kamieniy, formy kinGiavimo (prd- ‘mesa, iSveda, paetd), — prieSéelj (pradreskia, islekia, pavaria). Zemai- iy it kai kuriose aukstaitiy tarmése jo kamieno veiksmazodZiams yra a Ipendtintas priesdéio kirGiavimas (pabengia, paliefia, pdzerbia). Tai, ma- {yt naujas reigkinys, susies su jo kamieno pervedimu j a kamieng (pdben- ga kaip parenka)**, jo-kamieniy veiksmazodsiy esamojo laiko formos kirkiuojamos Saknyje taip pat senuosiuose rastuose (M. Daukéos Postilgje it anoniminiame 160Sm, katckizms) :neliéeia, prisiékia, atatisia, aptigbia, wéziebia", eligi, Saknyje €ia kirtiuojami ir esamojo laiko dalyviai: lépias, Hé- digs”, siékias™™. “Todél, remiantis F. de Saussure’o iSkeltu principu, kad veiksmazodziy Kilnojamojo kirgio paradigmos poZymiai yra kirSio nufokimas j prieSdelj (pls. siserga, panesa) ir dalyviy nom. sing. mase. formy galtnés Kirtis Gergas, nests, augds), reikéty manyti, kad daugumas jo-kamieniy, pre- ‘zenso formy seniau priklausé pastovaus Sakninio kirsio paradigmait®. Vadinasi, dalis bendratakni apse rafakniy. wranzityvini ees ny jo-kamveniy ir in tant intksinin veiksmazodsiy prabaltiskuoju raidos etapu aeiey ia temating paradigma: tapu galéjo *tepa PRES. | Fimpa < *Hiipa * Praet. *lipa. Jos ¢3 i ie See Saint wa tas, kad tokiai balty kalby kamiengaliy it {is Ylaime dibs! einig pence nese ay mene iai, Kur prezenso formos priklauso eo kamier 7 ermal iis vokaima,o pre drugkates keen ipsum is olan as sping choy lm form une ewe pos i si eam S ee pie 3p. prc slo: “dl side l'on a OM Pa sto ai wi; pea orgie nine PB pa eaves, (pie :3 papa sen aoe Pig. got. peihan, s. vok. aukit, dihan klesteti, ia i vy * OF Pract. got. paihun, s. vok. aukit, digun: *seuta + iv Pe ee oWirti..." 23 p, plur. praet. bo Jie vire, a vi Stema yan, preter Tomos tp il arn vin kind engrave soto suntan pe {itn ea nmi ess ene aa Pes (lepta slope iv i fo kamiena, buvo prikurtos naujos preterito fo lp ju boo nina, nu op ak P- Pl to < *suté, ple. $, *% Grinaveekis V, D8 esamoso lik prieSdtiniy forme Kiiavimo Kai kuiose ‘mins lity kalo tarmbse,~ Balsa, 1976, XM, p. 42. brettia ; kasubu Brisee SkardZius P, Daukos akcentolgia. — Kaunas 195, p. 19,199. Sip gia % inkevighus Z. 1s letviyitoringsabcsaologes. — V., 1975, p. flea, eth, Vas atten sh. "oe, (rie ® Skardtins. Op. cy ps 29-216 UKT. eTpiaRy alia erpurj), Sigpia: + stoma Bake oe occiop @, Jhmroncea anonym ‘0p. Tpysat no sauroumanio, M1977, 6. 623~ 626 Boga K. Kinda ir priegaidés moksis.— K. Boga. Rinktnial rata V., 1961, Mp 50 c.; Skardius P. DaukSos akceatoloia, ~ K., 1935, p. 67~ 68 19, 213— Mi ‘ns J.Misalln, 1. Zut Betonung der ltauschen Verbelsubstantiva aut sinas. ~ Ko.: Endzelins J. Diy M, p. 528-529; To paties. Zur Belonung der ie Auischen Prasenstimme. — Kn.! To paties, DI, II 1, p. 360-377. * 7 = Bam: Oepamans xe Coe * Schmi tems. =F, ee 1. Zur Bildung des ltaichen ting in hte. ae ig” Babe Ree urylowiez 3. Les, tos Dries Iituanins en st. — BPTI, 1968, XXM, p 66‘Su tuo, kad prabaltitkaisiais laikais daugumas jo-kamieniy ei Yodtiu, kuriy Saknis baigiasi sprogstamuoju priebalsiu, prezenso fo Saknj, matyt, kiréiavo pastoviai, sutinka ir kity balty kalby duon PY. g¥ide, giidi slaukia", pr. kni8ipe ,semia“ ir pr. per-réist 1, susieti* (pig lie. getdzia, knigpia it Int rebu! (pract. riesu!) ,prisi todo cirkumfleksinés Saknies formy baritoneze. Latviy kalbos formy 4u musu, duodu“ (piegni@zu primetu, pridedu; kertu, suduo sklitéu yskleidZiu, pletiu; sklaidau (lapus)*, raven ,raukiv, mi Jails raukti (veida)", SKlaibt gpastatyti(ausis)", nuo-shfanbr jamb upjauti", ap-Zadgriés ,augant apipinti (kita medi); kabintis (kam Kaklo)* (< *-daug-) (ple. let. gnie¥ia, skiiedtia, raikia ,godtiai skliatbia, diaiigiasi) testiné intonaci ritoneze. Analogitkai prezentiniai /e/o kamienai kirtiuojami slavy kalbose, sie priklauso kotoninio Saknies ir koloninio galinés kirtio paradigm (bet ne mobilinjo kirkio paradigmai kaip c/o kamieno prezensaip, p Tp. sing. praes. *srzjq, 3 p. sing. *sttjete (ple. lat. steldzu) ir “pid, % Jéte (ple. liet. pietia). Siy dviejy paradigmy distribucija aisk Pi (baltoslaviski) akOtiniai Kamienai gauna Koloning baritoneze, pitmint citkumfleksiniaj ir trumpos Saknies kamienai — koloning oksitoneze. reitkia, kad citkumfleksinio arba trumpojo skiemens kirtis fonetifkai ¥4 Kalbose yra nuSokes j po jo einantj skiemenj™, Vadinasi, balty kalby jo-kamieniy prezentiniy formy liétia, p skitpia, tritdtia (< *driedtia), Hedzia, lat. ziefu slaviskiatitikmeny “Usid, “isle, *pisid, Spisiéte, *Stinié, *Sipjéte, “drisy Jd, *zidjéte,tatintys Kotoninj Zodzio galo kitt, senoveje taip pat kirk Saknj *lizia, *pisig ete. Taigi tviréiau galima teigti, kad prabaltiskuose dialektuose prez 0 kamienas turdjo ir akitinés Saknies pastovaus Sakninio kirtio formy su normaliuoju faknies vokalizmu (lat. stetdru, sl. *sf¥iq, 3 p. sing. Jete, inf. *stigti), tick su pailgintu nykstamuoju Saknies vokalizmu (4 446, plg. lat. spliu yspietiuosi"), ir cirkumfleksinés faknies pastovaus ainio kirtio formy su normaliuoju Saknies vokalizmu (pr. 2 8ide, gi 8i < “geidja, lie. getdtia, lat. §i€2uds, ir rumpos Saknies pastovaus nio kirtio formy (pr. gitrimai mes giriame < *girjo-,liet. giria, deirubs, ink. ditties. Tsimtji8 tokiy fo kamieno formy kiréiavimo désningumy, be kity iu tipy, sudaro tie balty kalby jo-kamieniai veiksmazodziai, kurie p ™ Go B. A. Cmsenceen axvenrosorns, 68 | fodtio palo priebalsletuviy kalboje turi aking intonacijg cakes Kitt, latviy Kalboje — laudting Saknies intonacij, ro- is skiemenis!: diegia, lat. diédzu, éifia, iéu, griezia, gritty, reine tekalo lida, eikvoja", lééu skleidzu, skaidau", se ioqnta), iecu, leds (pl. Nat. lateu), mega, mi, iia, skieddia, Skiézu, svied#ia, sviézu, Fied¥ia, zviézu, Ene igi rm a ep sat latviy kalbos formos be atitikmeny lietuviy paler st ME l, P rabju, Snebju, viebju, zmibdzu, daibju, sJadeu, Fmatdzu, sé i Mc aos foes Lipa att pastoral isto Siyginimas paradigmoje, oksitosiniy formy kiréiav ic baoniny forma itiaveno ya palin papas Preece: supranvamas dalykas. Todél reikéty manyti, kad letuvit)kalbos Tero nine ap pit koja in prema, Reiki ii, kad tokiomis akcentinémis i intonacinémis ypatybmis balty Fe Soyo okamient velomazo¢zis gua Seas onoton {ble rs. Gerd), édv, sédu, sdku, ad, kudsu. Sios tematinés Formos >. Hens o gal ot ne Kuo veeants kip ju atematings Formos. Te Mos slimes dats, Aad mint foams foros anata up pt avo Saitomos pga emaing (3p. 0 lk, Yom paradigms Aik sy, isk savy Alone ai i psy Kiso okindimy: ‘oksoniaseformove, jon Ivy halos divoeatitraukas kit {7 radi, atsirado lin’ intonai,obastonintse formose requ in “onan buvo teint, Taipan rik, matt fk, kn lati ‘kalboje Salia lauytings kartais i8 tikryjy yra ir testine aa ee Met, nied, sudden, trépi, wep, zviebu, jaubn,Slaipu Salia. griezu, Ate, mien, ait, ri, vit ei, J aaa Netivns by mang, ad j-kamini anatyvinn vekomafodii Arie sudaro opin s intanatyvnias infin veiksmazoazik {urntaisnyksamojolnpsioSabniesvoklizmg, veniau pikaue tk 0 amin Prbaiuoedlektuse i rusia ar akin, all kontakt epocoje, nesta matt eps veiksmazodia glo bts 4 fokamiena, ir ture tokig pat leks Kap jaw nagrineth kame ‘eiksmazodiai Jy prezentiné forma, be jo kamieno, pasizyméjo normal ™ Stang Chr. S, Val. Gr, p. 475476. a % Hoawow Dee, Be Connect, GaxraQcewt 1 paseSanrancek aaron M., 1981, ¢. 73-133. Ys Asi60 B. A. Yeaa. cow, ¢. 208-203 © Pig. Endzelins J. DI, ff 1, p. 473-474 M., 1981, c, 208, 281,ju Saknies vokalizmu, 0 Preteritin€ forma apémé ir d kamiena, ir ay i orija, negalima Friant vokalizmo ef ir eu jo-kat a, nes Faknies vokalizma: Ff akiy to, kad atskiraisatvejas jie sudaro opozcig su tos pat dak *leipia ir to pat kamieno veiksmaodviais, bet turinéinis pailgintg nykstamaji hi raet.’ ‘ atvejy Koreliuoja su akitiniu aormaliuaju vo- oe ioe "y es ce. if lat. effet =t/ts Wet. éu +d, lat. ede : a/@), plg. died Tokios paradigmos egzistavimo galimybe patvirtina slavy kalby (Gia) «aust, pert : det (-ia) ydicti luptis musti, pert, plakti. ays. (i) AE (4) ea eh, na: Prabaltskaja epocha sickia let. gett (-dfia) wlabai nordti, trokfti, JH (ia) ,dildyt, plesti, drengti"; miegri (ia Doje atlepia ernest (Lp. prac. gietuds?) satrodyt, manyti= 1 (4a) ,svoru, een atba apts kuo spust. “suied-, pls, let. fit, «tia: lat, zvidst, fu, -da i jekti(-ia) .niekinti; spausti, engti, vergti“, néikti (~ia) ,nickinti, Yemin- sf du dé reikimiy rySio ple. let, dial. geidjtis (geidos) nutuoktiy : ig) tiekinti; tt) (-ia) ) kati, lipti; (ref) kibti lip, rizti, segtis, stverts" lat. apt lip Greta jo-kamicnio veiksmazodzio gide, gitidi @ p. pracs) : asts", kept (pa) liet,Repét (fi) a: yee aa Be ibe prie ko." lat Bept (+1) eee 5 “seidta pros kalba turi taip pat, atrodo, jo-kamieni™ sem, sksmaZodziai lictuviy ir latviy kalbose yra palyginti plati era GE G b. pracs) wivie, pasiekia, erlangen” (< *gtdia). Kadengi dg p acpu Sits (Spas, te) wfuokin, grit! Ca, -¢) suman ub 2ymimasilgsisbalsis 2 ai batent ji reikéty lalkyt io velkontony ‘mokesti, ausukti" ir gris (-asi, -osi) otiktis, darytis™ yra vokalizm. Tad nagringjamasistpas pala yas visose balty Kalbose, askos,vadinasi,tkrausiaiyra aykstantys. Attinkamos ju jo kamienés matyt, ya palygint senas, sidpti (-id) Sieptis, juoktis™ it grieéti (-ia) ypjauti, rei ee ant ete a dt slo par vik ita: ft, getdsia, pr ho reiksnémis ple. metBip (a) pasidaryt,atsiskt™ : Spt Saknicsvokalizmo alternate fot Re yp iti lat Als pds) ati, tik: ot, Kel aul ide. prokalbgje nebuvo bidinga, reikéty manyti, kad tokie alt fi (-ia) i Sona versti, kreivai déveti") PS Jantys fo Kamienai iBtiedéjo i€ kaZkokios kitos veiksmayodzio kat Turnésepestakansios nystamojo lapaniolekemy f-kamiets for Siuo atzvilgiu svarbia ir tai, kad vokalizmo ei, Teri (af), sprit (-d,-la) .duoti sprita (:spregt! (ia) «uot Zora! tap at sudaro o prota; spirtatgal,sviest.), lat, ndo-skribe(praes.-bju) ssh atu nugrandyti*(cshribu (1 ow pa, 2, ket, teat fra velyvinanjadara,atsirade dé semujy f-kamienin tipo pia formy i cirkumfleksiniu normaliuoju Saknies vokalizmu, t. y, tia turime ag 7 i ie ef, wet. Antal riésti (ta), lat. lest (lu, -tu) Nykstamojo vokalizmo 0 kamieno atitikmenj seniau yra turdjes ir Sitp- nudeklg)..*, at lest (uy su) “(pita rcs) cape Ny atte Do, Sertth fetbinden, let. skleti (ca) Kai Yodis pavartojamas intranzityviSkai, kartais Salia tranzityvinio o skiestt (6a) «brett apskrititn, rata. Krai (-ia) : kaieno aykstamoo lain vokalizmo veksmazodtio pasitodo to pais srists, Kimiis...%, siapti (-ia) ,siausti, supti gobti*, skiadst Yokalizmo infiksiné forma : skit! (ska, -) wakleists, sks i Sali nlaustivina ou kitu Sonus; nuofuniai mules it sds (ta) Sip (Sinpa, -0), Ia. rit (praes. stu, rst, praet rsu) git, ati A eusiriedrieSina attinkamai su let, rst (rit, -o, &), lat rst Dal panaiy atvejy didesnio tranzityviniy ir intranzityviniy reikSmiy di sisi, suktiLit riti(-ay 0, )y at rst (ru) t,o oe ferenciavimo atsitanda skirtingos leksemos, pl. let. liptt (liipa) .Kibti, jktist (skita, -, -€) sklcisti skis j Salis; stumt, Zen, Klijuotis prie ko", lat. fit (lipu, ipstu) tp." it lipti (-a), Yat. lipt (Uipu) (skrta, 0, -é) ,skriei, bre apskritima, rata kien 7 ‘hale Piestoje pridus...4, siitt (a) .vyniotis stoti if visu pus SP ane analogifius kity ide. kelby reitkinius, A, Meillet nustatd, ial jens ts i hess satan canis ecdisles baring Hetisralecenee Sila sratba! (ia) ou garsu Serpiant srebi;siurbiant ger eeleamictae keuriy reikimé nesiskiria, su Saknies vokalizma siurbtis..." turime srdbri (praes. i, srabia rit tb) tps Ie te jkies sansa: Gd toni poration bale rena {0s laipsniy fo resp. {os wielos; (ef) plestis apie pinto nage uiesinn)- Moers Se ner aan nie ali Eaton Mpa, Ia tp (4) ideas" (al reitsmiy sito Fe p34), bet hee Fah kann non, TB aia ys eosin tenants pre Int tpt (pw) wkopti lipti": mat reikSmé ykopti,lipti" yra isriedgjusi Zenso paradigmos kontinuantais :1 p. sing. *déié-mi/ 1p. ne a5 lit, Kb pri ko, kabintn®(semasiologitia’ pg, kab). pe Coaiekiag ditia),.Areitat | trite (riba, lat. rieSt,rtay lat rit). Siuo atveju is tikryjy turime altermuojantius veiksmazodtio ks us: dietia : djtia, drietia : deta, iétia, “elja ir kt. Kadangi, kaip atrodo, eu jo-kamienisi \ Endzelins J. Senpratu valoda, p. 108, aay,” Endzelins J Pata teksty gratia. — Kn.: Endzelins 1. DY, 12, p 1. 72 x ms *% Vieenuaeas ¥, Burs 1 doi sty Zora. = V., 1916» © Lipehient dir Vigan A Dest, ~ LR, 96, p08 ‘™ Meillet A. De quelques verbes forts germaniques. — BSL, 1916, 20, p. 23. B esSenaja atemating paradigma suponuoti galétume ir tada, kai snykstamojo Saknies vokalizmo. Antai liet. blie#ti (-ia) m gr)pjaun, (at)skirin’ lat, liézt (fn -2u) pli + must; vilkti, tempt; sviesti (Zod a, lat. spledzu ,cypiu, spiegiu “it gr. ontbe ,typsiu, Giulbu® (<*-g/0); liet. diegti (-ia) .sodinti; daiginti; durti, gil éc : jg .duoda sprigta; spiria atgal, sviedZia“ ir norv. dial. sprikja, ay Sti; dygsniuoti, daigstyti, sialéi.. ( I" sprika tempti, tiesti, Zergti, nesuverti, viepti"; stfegia den- 0)... cit, vykti testi (ranka ati atliepia Tot. figa s Bae ee et anepeae spon ‘dna; perlosi, gr ip spond, tS" (CEng Soe ene cin vsmeigh, dur"; Net. au(d)-). Paiudyta stematiné forma dudnirodyty 5 vshomafodis seniay ako pew seman amenaving Kad kai kurie jo-kamieniai yeiksma¥odsiai seniau eka. pavirina ti ie hab akneny stones mee 2" Specht F. Zur Cesc der Verte au F be der Vertlhiase auf, — KZ 1 Subatiashas A Aetna ety ao end ~ Ke” Ral a tur flo ganar Mui, V., 1987p. 102-IIa; Keziauskay a eae t, P. 304— 308, if fe Ch. 5. Di athematchen Vert i Balscen, nn ie Ce ratschen Vert im Bakischen, ~ Seandosavic. vw LK2, XI, ps 48, % indy kalboje atiepia réfvmi ,Jietiu® (3 p. sing. redhi<*reltl i rikemab), it archaitka ide, prokalbés forma rekonstruojama emit, Vieto} ict. dlezia musa, peria ir Int. ditezu (ap)tepu aecia 8. indy Kalba tari dehomt ,tepu (3. si y désningojo *dedhi). Liet. jdugia Gif. fuett MZ) galima tapatinti su Avestos atematine 3 p. sing. forma yaag-9t ‘graiky kalbos taip pat atematine vo-kamiene forma te)- 1 jungiu, kinkab. Tad Sio veiksmazod#io ide. dialektuose, matyt, pat bita atematinio: *féug-mi/*iug-m2(s)- Tet, dvetsti (sia) darytis apsiblaususiam, evikriam, nelinksmam” iia dist (dviisa, drsta) ,Svinkti, pradeti dvokti; rusenti gest, blés- iM, dviséti (dvist) atsiduoti, dvokti") prabaltitka senove rodyty. pr. fna-dwisin (ace. sing.) ,disavimas, Seufzen" (paliudytas na-dewisin) ‘Del to pasidaro galima dvetsia, kutio -s- po i liko sveikas greigiausiai dl feikimés ir formos artimumo su dvésti (dv@sva, dvés0) blésti, eesti“, Thetis) «Svinkti, gest dvisti*, Iyginti su s. ind. dvégfi .nekendia, yra DPrietiskas, persekioja%, Av. draei ybiti pretiskam, persekioti; Kankint, Kkriausti* (del visw minéty Zodziy reikémiy rySiogalima palyginti let sits piktas, Ziaurus; nidrus, suniurgs; Witdnas..."; lat. skaissiés (-fubs, -1uds) py iuotiss peikti, barti, kiviréytis = i skeisti (tia) ,pulti, naikinti (prie’)"; lat. dusmas .pyktis, rs mubt (ies) ,pykti,Srsti, t02ti" = dusét (-u, -@u) ysunkiai kvépuoti, dusu- Ti turéti; peleti, musoti*, let. dséti (dAsi~a) ,disauti, sunkiai kvépuoti disti (duisa) ystigti oro, trokSti; ilsti; dvist, Svinkti, gesti“). Liet, kvidsti (-dia) etimologitkai glaudZiai susijes su pr. quoi Gis, jie) ori, uri kaip ir su juo gretinamg lot. vois ,tu nori“ linkstama laikysi ftematine forma, Remtis minéta Duenos jrasy forma rizikinga, nes, pit- ima, Kad ide. *ky- refleksas lotyny kalboje baty 1+, toli grafu neirodyta, ir, antra, Jot. vfs (Klasikingje kalboje vis tu nori) kilmé per daug neaif- ki (Bos formos gali biti fonetiskai iSriedéjusios i8 *yeli™), kad apie ja ka nors tikra baty galima pasakyti. Tad senosios fleksijos atZvilgiu lot. voir yra jrelevantinis tiek veiksmazodziui kvieéia, tick quoi, Kuri nie- eas neicukdo laikyti tematine forma *kuaja (3 p. sing.) < ide. *kyole| Vadinasi, aiskesniy atematinio asmenavimo Fymiy padiose balty arba ‘kartu su savo atitikmenimis kitose ide. kalbose turi iSlaike tokie jo-kamie~ niai veiksmazodziai: léidtia, sigkia, smetgia, dudtia, lat. aiitu, sviedtia, 1% Meillet A. — MSL, 1910, 16, p. 240; Specht F. — KZ, 1934, 62 p. 114 s Endzelins J. Senprosu valoda, p. 213 (sa liter). 8% Cowgill W. — Die Sprache. 1978, 24, p. 25 tt. 7“ i (i ti, muti“ Q, 15 pavyadiy matyti, kad anttasis opozicijos narys yra Saknies vo (ple. Kdipinti ,Klaidinti* Vrd), pee Hel ne eon sh ‘ho tit Kartais sco kamieno. Apskritai faknies vokalizmo ai veika ‘iatgtis (Iasi) ,skubéti; priestarauti"* H, , randami giminickose kelbose (Zt iol ip! (rit) vietoj -g-. Neabejotini veiksmazodfiai, turintys. Sal Vokalizma. sHipeti* ; raaprt (-ia) yduobti, skaptuoti“6, YR periittl (la) quFkasi* DP, kaipti (iq) kaidit, apgouti ( ; 198; LKK, 1973, XIV, p. 15—77. p. MaI6. 5 Bakistica. 1969, V, p. ™ Batista. 1978, XIV, p, 106—109, ™* Pig. LKK, 1972, Xin 80 81 rr