‘Ziuose, kad kirminai nekirsty kopisty (Siluva, LTA 611/59) 349. Deivakiiniy vakare piemenys pina i8 beréy Sakeliy vainikus ir gindami namo papuosia karves (kabina ant Fagy). Seimininké nuo kiekvienos papuostos karvés turi duo- ti po suri ar kiek pinigais. Dievakuniy i8vakarése visas trobos, svirno duris ir net tarpvardius iSpuosia jaunais berzeliais, prikaltus iSlaiko iki kito ketvirtadienio (visq ok- tava) ir paskum laiko kaip vaistus: vieni jy lapus nusmau- ko, iSverda arbatg nuo iSgastio, kiti iSkaiSioja po visy tro- besiy pastoges — perkunija, sako, netrenkia, dar kiti jsmaig- sto darzuose — sako, kurmiai Zemés nerausia (TrySkiai, Uzr. J. Kaulavigius, 1937. LTA 1165/72) 350. Piemenys karves vainikuodavo ant Devintiniy. Tq vakara vadindavo ,vainikai*. Uz buliy turi gaspadorius piemenis apdovanoti, o uz karves gaspadiné duoda str) Verda kleckus: Seétinése po 6, Sekminése — 7, Devintiné- se — 9. Ant Devintiniy mispary bugnus musdavo, kad net Zemé dreba (Pap. J. Andruliené i8 Uzventio, Cikagoje 1949 m. D 1/31). 351. Vainikuojant karves (per Dievo kung) reik apvai- vienos, nes neapvainikuotoji pasiliks tamet neapsivaisinus (Satiai, Telsiy aps., LMD 1 194/4—18), Plagiau ar. skyriy apie karviy vainikavima Sekminése, nr. 264—274. 352. Ant Devintiniy gaspadiné Seimynai turi duoti po devynis tarkainius varskétus pyragiukus (Viduklé, LTA 1471/37.— Plg. nr. 279281, 283). ‘353. Jei per Devintines kokj darba pradedi, gerai sek- sis (ZapySkis, LTA 458/79—22) 354. Jei Devintiniy dieng pagada, tie metai bus ant visy javy vaisingi (Birzai, LTA 348/3143.—Plg. nr, 334). LITERATORA AGA. Senovés Sekminiy Sventés, Trm 1937 nr. 19. Roly, Jonas. Zemdirbystés paprotial ir prietarai. 1. Jurgi- nés — pavasario pradzia, 2. Pirmasis bandos iggini- mas. 3. Pirmoji vaga pavasarj. ,Zemés Okis" (Kau- nas), 1943, nr, 8(226), p. 569582. 210 3 = 's — pavasario pradzia, LTS I 124—1 +. Sekminés — pavasario Svente. LTS II 130—136. =. Sekminés — pavasario Sventé, ,Naujoji Lietuva* (Vil- , 1942.V.24,, nr. 121. peri “. Lietuviy Sventés. (Kryzavos dienos. Proc 7 kus Joniniy rytas.) sDraugas™ (Chicago), 1949.V.25., nr, 122. wos “. Sestings. Ten pat, 1949.V.26., nr. : *. Lietuviskieji Svenciy paprociai; kaip piemenys Sekmi: nes Svgsdavo. Ten pat, 1949,VI4., nr. 130. wo “. Lietuvos jaunimas vasaros pradzioje. Ten pat, 1949. VL6., nr. 131. *. Jurginés. LE 10, 1957, p. 131—132. = ‘Sekminés: paprotiai, valgiai. LE 27, 1962, p, 206-207. Buraéas, Balys. Sekminés — piemeny Sventé. OkPt 193: nr. 29. *. Jurginés: masy senieji kaimo paprotiai. OkPt 1934 nr. 17; tas pats OkPt 1934 nr. 16. Kupiskeny Sekminés. TD Ill, 1937, p. 98106. -*- Sekminiy paprodiai Lietuvoje. JnOk 1937 nr. 17. “. Artojy, arkliaganiy ir bandininky Sventé; Jurginiy pap rogiai pas mus. MsLk 1940 nr. 16. : Jucevigius, Ludvikas A. Paproéiai susije su tam tikromis me- ty dienomis: Naujieji Metai. Didysis ketvirtadienis Velykos. Sventas Jurgis. Svento Jono uzgimimo isva. karés, Jonines. Sventa Agota. Sventas Laurynas. RaStai (Vilnius, 1959) p. 195—201. Paimta i8 jo lenkisko vei kalo Litwa (Wilno, 1846) ir iSversta lietuviskai mr. Sekminés masy kaime. LtAd 1936 nr. 248 KOKJONINIV PAPROCIAI IR TIKEJIMAL KOK OK Joninés yra bidinga vidurvasario Sventé, kai gamta yra padiame savo gajume. Zmonés nori uzsitikrinti sveie kata ir grogj, laiminga vedybinj gyvenimg ir gerq derliy. Laukams ir gyvuliams gresia pavojai nuo javy kenkéjy, epideminiy ligy karséiy metu, priskiriamy piktam uzbarimui tad stengiamasi apsisaugoti, Ugnis laikoma gera priemone visokiems kenkéjams nuvyti, tad deginama aukStose vieto- se, kad apSviesty kuo didesnj plotg. Aiskesnis ryys su saulés gerbimu ir jos .apsigrezimu* sunku pastebéti, jai nedaug démesio teskiriama. Augaly dvasios idéja yra ry3- kesné. Joniniy paprotiai yra vakarietiskos kilmés, rytuose jie sieké iki didziarusiy, bet ten neprigijo" (LE, 1X, p. 482) Joniniy ugnys: lauzai ir kartys Joniniy iSvakarése deginamos ugnys, kuriami laud Aplink lauza linksminasi jaunimas. Ugnies kurimas athe: kamas nevienodai ! Seniausig Joniniy iSvakariy apraymq randame ,Gro- vo Kyburgo kelionéj Lietuvon", kur vaizduojamos neva Vil- niuje 1397 m. matytos apeigos. (Zr. LT 1925, Ill, p. 604) Jeigu minimas rasinys ir néra autentiSkas, tai vis délto Joniniy lauzy deginimas gali buti mazdaug teisingai apra- Sytas, Zinoma, tik daug vélesne data. Pvz, L. Jucevitius rao, kad jo laikais (apie 1846 m.) Vilninje Joninése buves tebedaromas pagarsejes pasivaikéciojimas, vadinamas ,eiti i Rasus*, kur budavo pramogaujama ligi saulei patekant Rasais vadinamas kalnelis Vilniuje uz Misionieriy kapy (dabar Rasy kapinés). Ten susirinkdave ne tik paprasti aie imonés (darbininkai ir anratininkai), bet eidavg iS smalsu- mo pasiziuréti ,naminés Sventés" ir kilmingieji (Litwa 228). M, Valandius Zemaigiy (2) Jonines apie 1848 m. taip aprago: , uo seny gadyniy lig musy amdiaus Sv. Jono naktj jaunuomené, vaikinai su mergikemis, gebéjo sueiti j arti- mus berzynus ir gZuolynus: eidami nesés sudziuvusius ber jelius, katrais per Dievo King papuosé savo namus *, Atéje tais padiais berdeliais kurdavo didele ugni. Tuo tarpu vie- nas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsineSes, pradéjo skambinti ir dairskinti,.. Tulid visi apsukuo ugnies Sokti suniko ®, Pailse susédo pas ugni, géré pakardiui aly ir ariel ka, katrg state vaikinai, o mergikés tuojau savo rySulé liuose uzkanddio ieskojo. .. Nes buvo nepadoru j Jonines ateiti, o nieko neatsinesti *. Pailséjus vél suniko Sokti ir taip bruzdéjo iki pat gaidziams pragystant™ (Zem. Vysk. II 169—170). Nors Si Zinia yra palyginti gana seniai uérasyta, taciau toks Joniniy ugnies deginimas yra naujovisko pobudzio. Sokiai apie lauzq, atrodo, irgi esq paprasto pasilinksmi- imo pobudzio. Joniniy ugniy deginimui bidingas yra_ stengimasis kurti tas ugnis aukStose vietose, ant kalny, arba bent dirbti- nu budu deginamg daiktg auksciau ikelti © Sv. Jono iSvakarése kiekvienas sodzius degindavo auk- Stai ‘ant karties i8kélg stebulg. Minakalny (Piniavos v. Panevédio aps.) irgi degindavo. .. Apylinkéj ir dabar dar Sv, Jono isvakarése degina stebules* (PnBI 1926-Nr. 4) ‘Meskuiciy apyl.: ,Bernaigiai tq naktj, kaip tik sutemsta, is pastogiy vagia kulius ir smalinyéias ir isneSe j lauko gal pririga ant ilgos karties ir uddege iSkelia aukStyn* (,Vie- nybe* 1913-Nr. 30). Vabalninko apyl.: ,Svento Jono naktj susirenka ant lauko daug émoniy, nuplésia berzo toe, suvynioja, paskiaus ant kartés pririgg ir uidege uzkelia aukstyn ir, Sokdami aplink tq karte, dainuoja* (Niemi-Sabal. p. 80-Qir. 413) Pakruojo v.: ,Pavakary jaunimas netoli kaimo, auk tesnéj, gradesnéj vietoj stato karte 5—6 sieksniy aukS- Gio. Kartes renka Zalias —neiéddiuvusias arba mirko, kad greit nedegty, suduria (sujungia) jas nudevety raty (te hiy) stebulémis arba baékutémis ir jkasa j Zeme; kad sto- 213vel, apramsto ramstiais. Po vakarienés j tq viet susiren: ka jaunimas, ateina paslankesni ukininkai, ukininkés. Jaw: nimas uédega karte, griezia armonika, Soka, dainuoja, ko sudega karté, paskum dainuodami eina j kaima it kien hors kieme ar namuose dainuoja, Soka, geria aly iki pary- éiy* (GmKr 1935-Nr. 6 p. 261262) Zemaitiuose: .Kad i i sitinkgs jaunimas Soka, daksta visq naktj linksmai dainuos dami* (OkPt 1937 Nr. 12) »Sukurdavo didziulius lauzus, 0 daznai jaunieji jkele dayo j med: is, pakulotas kartis, berzy tosimi apsuktus mietus ir kt hos ir dimai, o ypaé aukétai iskelty kardiy degimas bus davo matyti toli, toli* (LtOk 1937-Nr. 25) Prusy Lietuvoje Joniniy iSvakarése daro supynes ir ant kalny uddega dideles svietiandias kartis (Tetzner 80, ,Glo- bus" 72, 319). Jono ir Petro naktj dega stebulé ar statin nuo degu- fo — prie tos Sviesos (jaunimas) Soka. Taip pat dega ir da bar (apie 1910 m.). Stebulé bina uzdegta ir iskelta labal aukStai (Birzai, LTA 626/929) Jau nuo ryto (Sv. Jono Sventadienj) jaunimas susirin« kes eina j laukus dainuodami jvairias dainas. Vakare, saulei nusileidus, sueina visas kaimas, pasiima jvairiy valgiy, jau- nimas su muzika iSeina | pamiske, susikuria lauéq, Soka, dainuoja (Dusetos, LTA 11/68). Sv. Jono igvakarése dega Sviesos: aukStai iSkelia uzdeg- a smalos backa. Jei matyti daug sviesy, bus geri metai, geras ruduo (Joniskis, LTA 64/4080). Per Jonines jaunimas susirenka kur paupy ar ant kal- nelio. Ten susikutia didelj lauza ir Sokinéja, Zaidzia aplink lauzg. O kai kada nusiperka stating su degutu ir pakéle aukstai ant kalno uédega (LTA 1832/217). Seniau, sako, degindavo Joniniy isvakarése dideles ug nis (Tveredius, LMD | 660/68) Vakare pries Sv. Jong lig 12 valandos aukStam kalne kureno ugnj (Tvereéius, LMD 1457/3) 24 Lauzus kuria &v. Jono naktj: sunesa dideles kruvas Sa- ky, malky ir jas uekuria, Paskui apie tq lauzq jaunimas link- sminasi (Simkai Lauia dega Sv. Jono naktj, daugiausia ant piliakalniy, saudo, vaidina (Girkalnis). »Vakare prieS Sv. Jong. .. susirenka didelis burys Zmo- niy: mergaigiy, moteriskiy, vyry, o labiausiai ant Bankis- kes kalno, Salogiy parakvijos. Ten Soka, grajija, dainuoja, naktyje ugnj karena, degina liktarnas, aukstai iskeltas ant ilgy kardiy. Po porg Soka (per lauzq?) ir dainuoja Sita daing: Svento Jono vakarélj Pyniau raty vaininkélj, IS visokiy Zoleliy, Ir visokiy lapeliy ir t. & (ligoka naujoviska daina apie akiSkus darbus). (,Var- pas* 1889 p. 83) Pries sv. Jong vakare degindavo stebule. Parenka vie tg kur nors ant kelio, prie volo (pylimo) ir pan., suiesko seno rato stebule ar deguto mazelnyéia, prikisa tosiy, pririsa prie ilgos karties, uzdega ir pastato. Badavo muzika, $o- kiai, dainos ir Zaidimai, susirenka keliy kaimy jaunimas Degdavo paruges lauke. Sis paprotys buvo pries 40—50 m. (apie 1880 m.) (Naciimy apyl. Birzy v., LTA 853/ nn} Vaskieciuose yra paprotys: vakara pries Sv. Jong, kai jau sutemsta, kiekviename aukstesniame kalnelyje ar Siaip igrazesné} vietoj iskelia stipriai smaluotg stating ar jauni- mas susiorganizaves perkasi statinéle smalos, jq aukstai iskelia ir, kai uédega, matosi is labai toli. Tuo padiu visos apylinkés jaunimui duodama zinoti, jog cia bus praleidzia- mos Joninés.-Na, ir renkasi buriy bariai, prasideda jvairus Zaidimai: susikabing ratu aplink i8keltajq ugnj, eina visus ratelius (,Lai gyvuoja*, ,ritelé, ,karvelélis", ,ser- bentai* ir kt.). Kai sulaukia’ 12 vaiandos nakties, Yada hustoja Zaidg ir eina katras sau (LMD 1 605/1—23) Labai jdomiy Ziniy apie Joniniy kartis pateikia Laz- deny precentorius Schultze 1832 m. i8 Prasy Lietuvos. Jo- niniy iSvakarése kiekvieno kaimo jaunos mergaités buriais 25traukia j laukus, renka ramunes ir kitas géles. Susitil du bariai dainuoja gingy daina, kurioj (nbagoéiai*) ir peikia svetimus (,ubage Béliy, Visos susirenka kaimo aikstéje, kur dainuodamos api pina jomis auksta kart), prie kurios dar priraiSioja dau Spalvoty kaspiny, kurie laisvai plevésuoja ore. Toji karti vadinasi ,kopolis*, jg pastato kaimo gale, j javy lauko pu, se, tada mergaités (tik jos vienos) turi ja, dainuodam Joniniy dainas, dvi naktis ir vieng dieng be pertraukos sau oti ir ginti nuo jauny vaikiny pasikésinimy, kurie stent Biasi tq kartj pagrobti’ . 1s Sokiy apie Joniniy medj verta Pamineti vienas, kuris turi panasumo su madingu vokiediy Sviesuomenés Sokiu ,Galoppade*. Joniniy medj saugojan- Gios mergaités susiima rankomis, sudaro apie jj (medj) rata, j kurio vidurj jeina dar dvi mergaités. Tada mer- gaigiy ratas Soka (sukasi) dainuodamas apie jas. Jom sustojus, Soka ir dainuoja dvi ratelyje esandios, kuriy viena iSSaukia j savo vieta kita mergaite i8 ratelio, pati stodama 1 jos vietg. (Paduotas ir dainos tekstas, bet jis neturi rysio. su Joninemis). Kai Joniniy medis laimingai iki nustatyto laiko iSsaugojamas, tada jis dainuojant vél nurédomas it visos tos gelés sqziningai padalinamos saugotojoms. Taip. pasventintiems Zolynams priskiriama ypatinga jéga nus kreipti pikty dvasiy Zalingas jtakas (,Allpr. Monaisschrift™ Ba. XII, 1875, p. 70—75). Si idomy Schultzés Joniniy medzio apeigy aprasymg is nespausdinto rankraséio nuplagijavo A. Kuntze: Bilder aus dem Preussischen Litauen, Rostock 1884, p. 50—53, Nedinia tik, iS kur paémes Kuntze pridéjo sig Zinig: Jo- niniy vakare kaimo aikStéje susirenka Zmones i& arti ir t siibuoja Sen ir ten po Zaliq pieva ir (bernai), norédami parodyti savo vikrumg ar laiméti dovana, lipa ta pastatyta kartimi (iki virsunés), linksminasi dainuodami, Zaisdami ir Sokdami, 0 pradéjus temti dZidgauja prie Joniniy ugnies, kurig uzdega ir per kurig Sokinéja, kad piktas dvasias sutramdyty (p. 50) Labai panasiai apie Joniniy kart] Rytprasiy lictuviuose, kuriq mergaités saugo nuo berniuky dvi naktis ir vieng dieng, dar apraso Brosow 1887 m. (irgi i$ Schultzés ar Kuntzés?) * 216 Salbut tas Schulizés aprasymas reikia imti pagrindu, ire a aoe eee en Tik ten tos kartys nepuosiamos dolynais ar aspinais, bel © Prusy Lietuvoje, atrodo, 1a cea | Kiek ankstiau cituotas Tetzneris sako, ea ir Ten_Joniniy isvakarése deginamos wgrosse Leuchtstan- gen”. Tas ,.Kopolis" ir-su juo susije paprogiai labai primen: von apres, dabar lietuviuose relat besutinkamas, i Zinomas ir siejamas su der- Se eon MP ae rao, kad jo Tatkais (XVI a. it Salvia, taip pat ir Zemaia Gr rotj apie Jonines, kai jau paséja javus, priristi pre ios hate sok Zoly puch fq arts iam be iskelti ir pritvirtinti prie varty stulpo, pro kur ves j ss Tog al fe vadingshaupele” arb kup”, o pa Svente ,kupoles* ", Derliy nuémus, dalj tos puokstés Zoliy jie sumaisg su javais, nes tos saulés jkaitintos Zlés apsauga ios. no Kenkejy ir peliy, o kita dali Zoliy vartoja kaip vaistus uo visokiy ligy (Mannh, Galterl, 540541) a =Toje denoje pres sventa Jona pritaiso stabs arba stl- ba mo eli sieksniy aukstumo ir fen ant virSaus karte, ant lado, prideda visokiy tavory. Kas nor prie ty daikty prilipti, tur ta karéia &iuodti. Ne vienam vienok tas darbas nenusiduoda ir Smotg juoky padaro, Ten ant virSaus karties ya prdeta kepury, pig, manteliy,pypkiy i ity daly Tas pias vlnok pacing nuo Karies (Lato). vote éiy* (Salogiai, ,Varpas" 1889 p. oe evottei budave darome’Klaipédos apyl.: utdegama uignis, bulves apyynioja aliejuje Smirkytats linais arba pa- kulomis ir uédege su lankséia lazda svaido j aukst} ‘Joniniy diena ypatingai esti atéymima. Tos dienos i8- vakarése nesuskaitomose vietose dega ugnys, visur trata Siviai ir daugelis ranky renka Zoles, kurios yra_ypatin ai vaistingos. Su dainomis ir maldomis at8ventia Sia diena ir kaimy susirinkimuose senieji sako kalbas ,erbauliche Reden*, Priisy Lietuva (.Globus" 22, 239) - ‘pie aukas, deginamas Joniniy ugnyje,liko labai maa Ziniy. Tiesa, deginamos Zolés ir vainikai. O. Vilmantiené rao: ,Kad nekristy kruSa ir netrenkty Zaibai, | degancig 217lugn} mesdavo kiausiniy. Aukodavo ir gyvuliy..." (GmKr Nr. 29 p. 117). Vokiegiuose kai kur j Joniniy lauzus meta gyvuliy kaulus, Prancitzijoj budavo deginamos gyvos katés. (Mannh. WF515, Frazer 946—955, Freudenthal 317318), Taéiau apie gyvuliy aukojima Joniniy lauzZuose nei lietu- viuose, nei musy kaimynuose daugiau Ziniy neturime. Prasy Lietuvoje buvo megstama ta vakara Saudyti: pirm visa ko prie to pridera tratinimas i8 ugnies ginkly, ka girdime visuose krastuose ir kampuose iki vélyvos nak. ties (Kuntze 49). Saudymas greitiausiai turéjo tikslg nu- baidyti raganas (Plg. GmKr Nr. 29 p. 119, i8 Prusy Lie- tuvos) '2 Joniniy lauzams ugn reikédave jziebti tam tikru skil- tuvu (OKPt 1932 Nr. 25) Labai senas ir pats biidingiausias Joniniy paprotys yra Sokinéti per degant} lauég 4 L. Jucevigius rao: ,Senovés prusai ir lietuviai, Ré- 208 pastebéjimu, dievo Ligo garbei pavasarj ir Sv. Jono vigilijoj po liepy medziais uédeginéjo ugnis ir per jas isti« sa naktj Sokinéjo dainuodami dainas ir su kiekvienu prie- dainiu kartodami: ligo, ligo '"! Paprotys Sokinéti per ugnj dar ir Siandie yra Lietuvoje per Zolynés svente ganyklinio dievo (?) garbei* (Litwa 226, zr. dar p. 228: ant kalny degina ugnj, per kurig Sokinéja) S. Daukantas rago: ,Paskui naktj tos Sventés degino tas Sétras ir linksmindamos per ugnj Sokinéjo" (Budas, 135—136). Rytprusiy lietuviai: Kite rytq per tas ugniavietes varo gyvulius j ganykla. Tatai apsaugoja nuo gyvuliy kritimo, uzburimo ir pieno atémimo, bet taip pat ir nuo krugos bei audros* (Grimm, Deutsche Myth dologie, I 519, pakartoja Schroeder Arische Religion II 236; pig. Vilmantiené GmKr Nr. 29 p. 118) ". 18 lauzy liepsnos plezdeéjimo visi mego paspélioti ateitj. Daznas bandydavo per llepsnoyanty lau%a_ persokli. Jeigu pasisekdavo ir jei liepsna atitinkamai susiubuodavo, sven- {es dalyviai nuspresdavo, kada galima laukti vedyby, kokio Balima tiketis liny derliaus ir t. t. Be to, dar tikéjo, kad Pervaryti per lauzq galvijai bus visus metus sveiki ir jy 218 negalés niekas uaburti. (,MsRt 1935 Nr. 48; pig: OkPt 1932. Nr. 25) : PirmykSté Sokinéjimo prasmé — apsisaugoti nuo ligy. dabar labiausiai isplites yra tikejimas, kad Sokinéjimas per ugnj Zadings ling derliy '**. wRagany* deginimas i wuniais, pama- 1s Prusy Lietuvos: Dar Siandie panemuniais, pama- riais, kalnuose ir kalvose Joniniy vakare deginamos «ra anos"... Jaunuoliai ant aukstos karties u2taiso smalota atk, prikimsta piuvenomis ir kita kuo, uzbarsto druskos, Kad ugnis stipriau spragséty, ,Reganos”,linksmai dainvo- jant ir Zaidziant, sudeginamos dél to, kad niekam nebuty Kenksmingos... Siaudinés Iélés... kai kuriose_srityse } Joniniy lauzus métomos dar ir Siandie” (GmKr Nr. 29 p 1178)". -Deganéiy lanky ritinimas si i ityse, ypa »Paskutiniy simtmediy bégyje kai kuriose srit lingai toliaw pietnemunyje, prigijo paprotys Joniniy vakara nuo kalny ritinti deganéius lankus... tagiau Gia jau nebevietinis paprotys, 0 vokiskas, rytuosna atnestas jvairiy kolonizatoriy* (Prusy Lietuva, GmKr Nr. 29, p. 118)". Namy Zidinio jziebimas alskilmiy Svakarése gesino namy ugneles-zi paskii jos ypatingomis apeigomis buvo i8. (Joniniy) lauay naujai jaiebtos... Pirmoj eiléj jaunavedziai laike butina pareiga j savo Zidinj parsinesti lauko ugnies, kad jy namai aty palaimint.. PrieSausry, i lay | namy 2idinius ne- nt ugnele, buvo dainuojama ir laiguojama" (Pris Lie- tuva, GmKr Nr. 29 p. 117—8) Dabar namy Zidinys i$ naujo dazniau: Did. SeStadienj paSventinta ugnimi Kupoliavimas Jau Wollenbuttlerio 1573 m. lietuviskoje postiléje ra Soma: =Cesa gimdima molery. . su Zalemis svgstamis, st kanapémis, su_usnémis, su dilgilemis, su natrinemis, ku- rias dales jie Svesdava diena S. Jana krikstitaja, angu ius, 0 jtiebiamas 219{-arba) dieng iemima panas Marias dangy, a vadindava tas Zales kupalamis. Tamis Zalamis ir kitamis tamus ligiamis dinaudava. .. prig motery éesa gimdima jy, jau degindami, smilkindami, rukindami,.. 18 any Zagary angu karkliu, kurias jie vadindava verbamis, kurias Svensdava verbnitia, daridami burtas burdava, krizius i8 em daridami kaisadava ant atvery ant dury, angu varty ué langy, angu ant lan- gu, ir kitur. ..* (Mitt, V 147/148) L. Jucevigius rago radgs Kromerio kronikos egzemplio- riuje, esangiame Rygos miesto bibliotekoje, tokj sene: laiky prierasq: Ir musy laikais lietuviai, lygiai kaip it latviai bei kurSiai, apie 8v. Jono dieng garbina Ledo arba Lado. Tuo metu, sekdami senus prietarus, papuosia jie gé amis ir Zaliomis medziy Sakomis visus Saltinius ir renka ivairius augalus, kurie tur} padéti nuo visokiy ligy* (Lit. wa 226)” »Prinesa ant kalno Zoliy, dobily, Zimniuky, panavijy, visokiy gvazdiky, razety, jurginy, méty, liniuky ir kity 20. liy nuo pievos. Azuolo Sakeles su lapais, j didelj apskrita vainikg supintas, pakabina prie tos karties. Ant kitos kar- fies uzmauja stebule smaluotg ir degina per visa naktj. Taipjau ir laudus sudéje kurena ir per juos Soka. Toje die. hoje renka Zoles del vaisto: naSlaites, ramunélius, ciabrus, starkosnapelius, sidabro Zoleles, piktadilgynes, kiegius it t. t— Zmonés geria, Saudo i8 strielby; sustato kréslus apie staba, kur yra pastatytas stalas dél valgymo ir gérimo. Mergaités atneSa Zoleles, dainuoja, vainikélius pina, ded ant stalo ir vél dainuoja. Kiti vél aiari ir linksminas. Ant tokiy kupoliavimy susirenka drauge ir latviai... Latviai ir lietuviai per vieng linksminas. Po visus dvarus ir kaimus taip daro ta apvaik8éiojima. Dvaruose daro tuos bankielus ponai, o sodziuose gaspadoriai. Kiti geria ir uliavoja po karéiamas" (Salogiai, ,Varpas* 1889-Nr. 6 p. 83) Ir iki Siol dar dainas tebéra paprotys rinkti gydomg- Sias ir Siaip Zoles arba ,kupoliauti. Apie Papilj: ,Prisi- Fauna kupoliy, prineSa pas uly¢ios vartus, pakrato po saul- ele ir Sokdavo. Kitos, t. y. moterys, parsinese kupolius na- ‘mo ir suSuting, duodavo karvéms atsivedus (Niemi-Sabal. p. 81-Nr. 417). PrieS Jonines nuo pusdieniy eina mergos, moterys rauti 220 liy — tai Zolés, kokie mélynziedziai ir daug kity. Pasi- esave kur nors pekralgile i stovédavo ligi Ziemos. Kai karvés atsiveda, tuomet tas Zoles uzpila karstu vandeniu, prideda milty it duoda karvéms (gert). Buvo (tip daroma) mazdaug pries 40 mety Maciuny k. Birzy apyl. (L vakare prieS 8v. Jong apsirupina gydomy Zoliy atsarga’ »Eiti ta dieng j lankg Zoliy rinkti, vadinasi_,kupaliauti* Rinkimas vaistiniy Zoliy dabar mazai bevartojamas, gi Zodis kupaliauti visai i8 kalbos i8éjes" (Katkus,31). Taviau senoms moterims rinkti Zoles yra ir rizikos, kad neaptarty raganomis. M. Valanéius raso: Senos drovisi 8v. Jono naktj ir iSlisti, nes, jei kas paregéty jas vaikstio- jant ar Zoles kokias renkant, tuojau apskelbty esant raga- - 69 | a a rytoj rinktos jau né Suniui netinka... Joniniy nakij visur Jaukuose ir mi8kuose bastosi laumés raganos ir visoki nela- bieji, kurie pakeréja ar kaip kitaip atima zoliy gydomaja ir Zavéjamaja galybe. Kiti plepa, kad po saulés grazos Zolés savaime netenka gydomosios galios. Dél to po Joniniy nie- kas vaistazoliy ir neberenka. ... Nuolatos gyvuliams duoda- ma Joninése rankioty Zoleliy ésti, kad jie sveiki buty, ir nuo kieno nors blogy akiy jzvelgimo. Kiti karvéms duoda jonazoliy, kad karvés daugiau pieno duoty... Seniau. .. Zolemis ir nuo perkunijos gindavosi.;¥sa tokia Zolé griaus- magole vadinama. . . prikaiSo visur namy pastogése ir uzlan- gése, o kai uzeina perkiinija —tomis Zolémis smilko na- mus, émones ir gyvulius... Mergiotés, budavo, rankioja Joninése visokias meileZoles bernams prisivilioti, kad ne- likty senmergémis* (MsLk 1940-Nr. 25) : Zodis .kupoliauti* dabar reiskia ne tik rinkti Zoles, bet i8 ti Joniniy iSvakares**, | “80 Hyakarop.. er galls, elusios 1 sodBiaus, aprinko vietg’ant plataus Kelio, sutemus jaunuomene toj vie- toj susirinko kupoliauti; sukuré ugnj ir parvesdino skripkoriy. Tam griediant, Soko susikibe dainuodami dainas, kuriy negaléjau gauti*, Papilés par. (Pal. Juze 69) ‘»Kupolio kalnas* yra Ringailiy k. lauke, Ziezmariy v. 21Pasakoja, kad seniau ateidavo jauni vaikinai (svetimi?) ir nusivesdavo kaimo jaunima ant Kupolio kalno. Cia jie Soka, linksminasi per naktj. Rytui Sausus, pamato, kad po raista, Velnio duobele*.beklampinéja (Uzr. U. Venskiené, 1935. Lietuviy Zemés Vardynas, 7777). Susirinkdavo kaimynés moterélés, prie jy prisidédavo diedai ir jaunimas, pasiimdavo rySius valgiy, gérimy ir iSeidavo visai dienai j laukus, pievas ir krumus. Sioj vie~ oj eidavo j pasesupe, taip sakant, ,kupoliauti*— tai rei8- ia — géliauti, rinkti Zoles, géles, medziy Sakas, lapus. Visi budavo pasipuose ano meto mados Sventadieniais tautiniais drabudiais, taikydavo, kad buty kuo margiau. Prisiskyne glébius géliy, merginos pindavo vainikus, puoSdavo vaiki- moteriskés turédavo tikslg suskintas géles parsinesti namo vaistams, bet ir jos neykstédavo save jomis pasi- kaisyti (Pilviskiai, LTA 842/109). ___ Kapsuose: ,Joniniy naktj, kad jau kupolés Zydi, mergos eidavo j laukus ir per naktj dainuodavo. Vyrai eidavo mer- gu gasdinti, TriukSmaudavo visa naktj. Kuri merga neida- vo Joniniy naktj dainuoti, tos vartus ant juoko apkaigy- davo visokiomis nuo kelio surinktomis piktZolémis* (Trm. 1933 Nr. 26). »(Po) Joniniy vidurdienio visos vaistinés gélés esan- Gios uzburtos ir netinkangios. Jomis reikia pasirapinti pries Jonines, kada sauluté dar néra pradéjusi kristi Zemyn* (LtAd 1937-NNr. 279). Sv. Jono naktj raganos apraganoja ramunes, kuriomis galima iSsigydyti kosulj (Gizai, LTA 1476/6366) Po Sv. Jono nakties negalima rinkti arbatiniy Zoleliy, jos buna be vertés (Alytus, LTA 773/452). Gélelés, surinktos i8 lauky pries Sv. Jong, gydo viso- kias ligas (ViSakio Rada, LTA 507/31—398) Visos Zolés, imtos prieS Sv. Jong, yra labai reikémin- fos gydymui; vanta ir ta sveika, skinta pries §v. Jong {Tveretus), tokiomis vantomis vanojasi nuo ramato (Du- setos) Po Joniniy niekas ir nerenka Zolyny, sako: viedzmy ap- lekioti, apmyzti, tai liekarstom nepamaéni (Tveredius, LMD 1 660/154). Apie Jonines rinkdavo: ramulius, liepos Ziedus, éebre- me lius, pupalak8dius, oreliy Saknis, valerijony Saknis, burle- lius, brolelius, snaudalius, pivonijas, dievulélius, vosilkas (Tveredius, LMD 1 660/73). Sv. Jono dobilai bidavo — jonazolyniai LMD I 660/87) 24%. Burty Zoles yra: kadugiai (ruko namus, kad neslapty), durnedegis (nuo durnavojimo), pupelaiskiai (nuo kosulio sunkumy); bet reikia visas Zoles surinkti pries Jonines, 0 po Joniniy jos nieko nebereiskia (Simnas, LTA 1445/ 59). Tarp 8v. Jono ir Petriniy yra kupolinés dienos: per tas dienas renka liekarstvai Zolynus, vad. kupolines Zoles, ku- rias daiovina ir reikalui esant vartoja (Ligkiava, LTA 374/ 2362). Dienos tarp Petriniy ir Marijos aplankymo vadinamos kupoliném dienom* ir per jas renka Zolynus — kupolines doles vaistui (Liskiava, LTA 374/2371) Kai prie& Jonines’ arba Sekmines daro kupoles, tai reikia daryti parugeéje, pagiry arba ant kalno (Tveredius, LMD I 474/522). Apie kupoliavima jau XVII a. rasé M. Praetorius: surinktas Zoles Seimininkas uzkiSgs po namy balkiu arba j svirng, kiekvienam asmeniui po Zolg: kieno Zolé neZydi (nudiiusta?), tas greit mirsigs (Mannh. Gétterl. 566)” 1g Prisy Lietuvos turime dar tokiy Ziniy: ,Ir dar Sian- die kaimietés Joniniy iSvakarése pievose susirauna devyne- py Zoliy pluostus, puse jy iki vidurnakéio suSeria savo karvems, 0 kita sudgiovinus laiko iki Kalédy... Tada (kai kur ir IN. Mety naktj) tas liekanas duoda karvems, kad likiy sveikos ir pieningos. Tos Zolés vartojamos ir smilki- nimui, sergant Zmonéms ir gyvuliams. .. Devyneriopy Zoliy pluostelj moterys, nieko nekalbédamos, Joniniy isvakarése, po saulélydzio meta per galvg ant savo gyvenam: stogo, kad namas likty apsaugotas nuo ligy ir kity nel miy, kad jj aplenkty laumés, raganos ir t. t. Gerai, jei géliy Ziedai guli virtun link, © jau blogiau, jei gélés’ ant stogo krenta kotais j virsy.— Joniniy vakarg Zmonés kamba riuose pakabina arba j pabalkius pakiSa pluostelius Sviediai suskinty jonaZoliy. .. Jei tos Zolés ilgai nesuddiista..., tai tiems namams esanti Zadéta nepaprasta laimé* (GmKr Nr (Tvereéius, 22329 p. 120—121; Apie Joniniy Zoliy rinkima ir jy vartojima Klaipedos apyl. Zr. TD III p. 25-Nr. 220 ir 293), Vakare prie’ Sv. Jong lig 12 val. auk3tam kalne kirena uugnj, renka géles, o labiausiai rozes ir kupalus (Tvere- éius, LMD 1457/3)", Renkant Zoles dainuojamos tam tikros kupoliavimo dai- nos, kuriose randame budingus refrenus: ,Oi kupole", ,ei kupoliau, kupoleli*, ,kupolio rode, kupolijyte™ ir pan.2* Vainikai Joniniy vainikai pinami ypatingu bidu (nekalbant, ne- vartojant siiilo, i8 devyneriopy geliy), su jais mergaites daro daugybe biirimy: sviedzia j meddius ir nori, kad uzsi- kabinty, plukdo vandenyje, deda nakéiai po pagalve arba gula su vainiku ant gaivos ir tikisi susapnuoti savo bil maji. Visi Sle gauss burimai bus apivelgti véliau, kartu itais vedyby spéjimais. id nenuostabu, jei Daukantas Jonines tiesiog vadina avainiky vente arba vaigémis* ®, Joniniy naktj renka géles ir pina vainikus, paskui su- kuria ugnj ir Soka apie jg degindami vainikus. Kurie ne- sudega, tuos atiduoda karvéms, kad daugiau pieno duoty (Raseiniai, LTA 370/121). Kai kur Joniniy vakare ir gyvulius (raguodius) papuo- Sia vainikais, nors paprastai tatai daroma Sekminiy, didzio- sios piemeny Sventés, iSvakarése”’. Joniniy vakare gena namo gyvulius prie’ sauléleidj ir Papuosia jy ragus vainikais (Priekulé. Bezz. Lit. Forsch. 71). BerZeliy vainikus pritvirtina prie galvijy ragy ir vienam jauéiui pririfa (uzkabina) didelj vainika ant kaklo (Tet- zner 80). Atrodo, kad Sis raguodiy vainikavimo Joninése papro- tys Zinomas tik Prusy lietuviams. Gal turi kokj ry) su karviy vainikavimu ir 31 Zinia: Per Sv. Jong piemenys nupina Zoliy vainika, tai raganos pieno neatima (Liskiava, LTA 374/2602). 204 Suipuoklés Taip pat tik iS Prisy Lietuvos turime Ziniy apie Joniniy si puokles,—kitose vietose, ypaé ryty Lietuvoje, supa- masi Velykose Joniniy naktj susirenka vaikinai ir mergaités ir linksmi- nasi kartu supdamiesi, dainuodami, valgydami ir gerdami (Bezz. Lit. Forsch. 77, plg. Tetzner 80). 15 lankséiy berieliy stato sapuokles, kuriose supasi abiejy lyéiy asmenys ir kuo aukStiau supuoklés issisupa, tuo didesnis besisupanéiy ir Zidrovy dZiaugsmas (Klaipé- dos apyl., Mitt. V 336) Sv. Jono vabalétiai Joniniy naktj renka ne tik vaistingas Zoles, bet ir sviegianéius Sv. Jono vabalélius (kirmélaites), (Sempyris splendidula), kuriuos vartoja vaistams. burtams, net pok- Stams iSdarinéti™®, Sv. Jono isvakarése reikia pririnkti daug Zibintuky, sumesti j butelj, uépilti spiritu ar degtine ir kietai uzkims- ti,— tai bina geri vaistai nuo danty sopés (Dusetos, LTA 172/103) Saulés Suneliai — Sv. Jono vabaléliai laikomi dideliais vaistais nuo danties skaudéjimo, jei jie pagauti Joniniy naktj_ (Antazavé). Sv. Jono naktj reikia nueiti j miska Sv. Jono kirmé- leliy kopoliot. Jas sudziovinti ir sutrinti, tai bus geriausis vaistas nuo danty sopéjimo (Linkuva, LTA 338/586). Kas 8v. Jono naktj savo rankomis sutraiskins tris 8v. Jono kirméliukes, tai to rankos gydys gyvulius nuo visokiy ligy: udtenka sergant} gyvulj paglostyti ir jis bus sveikas (Alanta, LTA 1993/19). Reikia prisirinkti butelj Sv. Jono kirméliukiy ir uZpilti vandeniu. Véliau tuo vandeniu nusiploves rankas kurig tik '@ pasveikinsi, ta pamylés (Veliuona, LTA 747/28) Sv. Jono vabalélj padeda ant baltos lékstés ir padeda maaq sliekelj. Jei tas vabalélis persirita, persivercia tris kartus (per sliekelj?), tai tas Zmogus bus laimingas ir jo norai iSsipildys, jei nepersirita, tai neturés laimés (Madei- kia, LTA 1313/67) Sv. Jono naktj reikia pririnkti j bonka blizganciy va: ines 225baliuky ir gerai uakimSus uékasti po slenkséiu. Po mety at- kasti, tada atkimSus bonkq pradés eiti dujos, kaip vanduo (liepsna) (Naujamiestis, LTA 444/103, 711). Jei, pvz., per vestuves atkimSi tokiq bonka, kitiems atrodys, kad uZleidi vandenj, kirminus, Zvéris (?) (Girkalnis, LTA 1451/15). Joniniy rasa ir vanduo Prausimasis ir maudymasis Joniniy naktj irgi yra labai idomus ir senas paprotys”. S. Daukantas, gal bit i$ savo prisiminimy, rao: ,Prie’ ta vente éjes sviets j Sventas upes ir ezerus praustis bei mazgotis, idant jaunais tapti, ir kas vis atliko, kaip buvo istatyta, tas rados vieng valanda didei ismintingas ir galéjes regéli piktus Zmones, Zavétininkus ir raganas” (Budas, p. 135—136). Maudymasi upése. kad apsisaugoty nuo ligy, mini ir Jucevigius (Litwa 228) Labai svarbi yra Valanéiaus apie 1869 m. teikiama Zinia: .Kitos moteriskés tq pacig naktj éjo-j upe ar j tven- kinj, plovési patios, mazgojo savo drobinius ir Sukavosi; visa tai daré, kad tuos metus vyrus gauty. Musy senoliy senoliai, bidami stabmeldziais, tikéjo: tq naktj plaunangiosi deives Laumés; ty tai Laumiy paprotj tebepildo mergelés apie Birgus ir Pabirée, ko Zemaitiuose nuo seno nebéra (Pal. Juze 69) Kas Joniniy naktj Ssimaudo, pasidaro daug grazesni sveikesnis. Mergaités visuomet prausdavosi, maudydavosi kasas mazgodavo. .. Sakoma, kad niekados vanduo tokios didelés galios neturi kaip Joniniy naktj* (MsLk 1940 Nr. 25)**, PrieS Sv. Jong SaSuotam reikia nusprausti rasom nuo rugiy (LMD I 187/6)*°. Jei burna inkStiruota, reikia pries Jonines saulei nusi- leidus rasa praustis (Budavietis, LMD I 474/105) Kas turi nieZy ar kitokiy sopuliy, Jono ryta pries saulés tekéjima turi grynas ant rasos pasivolioti, tai praeina (Li8- kiava, LTA 374¢/1504b), Jei Zmogaus kiinas neSvarus (spoguotas), reikia sv Jono saulei tekant voliotis po rasq (Zelva) Jei turi niezus, pasivoliok po rasq Joniniy ryta — ir busi 205 kai piene mazgotas (Apsas, LMD 1 474/287) Nuo nieZy ir visokiy vociy pagelbsti, kai Sv. Jono ryte rasoje iSsimaudai: reikia riedéti pievon atsigulus, kaip ka- muoliui (Svenéionys, LMD 1 474/81) Sv. Jono rytq saulei tekant Zmonés voliojasi po rasota 2olg, kad ant veido spuogy nebuty (Juodupé) Kas turi niezy ar kita nuda, reikia anksti ryta pries sauiles tekéjima geynam (nuogam) ant rasos pasvolioti, tai isnyksta. O jeigu kur yra upe ir ji tek j saule (ryty link), tai norint nuo nudy iSgyti reikia joj pries saulés tekéjima maudytis (Liskiava, LTA 3744/2357) Lig Sv. Jono negalima maudytis, nes §v. Jonas dar neapkrikstijo vandens (SeSuoliai, LTA 600/107—7) *. Raganos, laumés, deivés Joniniy naktis — pikty dvasiy ir ragany siautéjimo nak- tis. Todél daroma jyairiausiy burimy, kad nuo jy apsisaugot, apgint gyvulius ir laukus *. Joniniy ugnys iSvaiko piktasias dvasias, todél stengia- mai, kad jos kuo didesnius plotus bei javy laukus apSviesty, Cia ir gludi pirmyksté ty ugniy deginimo prasmé. Dargi paimtas is tokio lauzo nuodégulis ir jsmeigtas j dirva turéjo atnesti gerq derliy, o pakiStas po pamatu — turéjo visus metus apsaugoti namus nuo gaisro nelaimés® (MsRt 1935 Nr. 48). Piktasias dvasias nuvaiko triukSmavimas, Saudymas (Prasy Lietuva), todél Sig naktj jaunimas nemiega ir nuo dainy, Sakavimy ir muzikos skamba visi laukai®® Yra dar ir daugiau priemoniy nuo pikty dvasiy, ragany ir burtininky apsisaugoti. Ties staldo durimis ir stalde pakabinami Sermuksnio ir kieiy pluostai. . . Tomis pagiomis Sakomis nubraukiamos ir karvés, kad jokie 2yniavimai (keréjimai) joms nepakenkty ir jos duoty daugiau pieno. Sermukénio dideles Sakas ties varty durimis kabina Stai dél ko: Sermukénio lapeliai yra smulkus, jy daug yra. Ragana, prieS jljsdama tvartan, buti naj turi juos visus suskaityti; kad nespéty tatai padaryti vidurnakéio, imonés it kabina prie dury kuo didziausius Sermuksniy pluostus." (Prusy Lietuva, GmKr 29, 119) Kad Joniniy naktj negaléty j trobas, ypaé j kiite, jsi- 27brauti raganos, &érauninkai, laumés ar deivés, kurios pakeri arba ismelzia karves, reikia vartus, langus, pastoge, 0 ypaé katés duris, apkaisyti SermukSnio Sakutemis (Alytus, Visa- kio Ruda, Mageikiai, Kalvarija, Zemaiciy Kalvarija, Sim nas, Akmené, Ubigké, Kaloté, Bezz. Lit. Forsch. 70; Klai- pédos apyl., TD III p. 25 Nr. 221)". Sermukgnio Sakelés raganoms smirda ir jos neina (Alytus, LTA 773/274). Tam paéiam reikalui labai dainai vartojamos iosios dilgelés (Alytus, Vei Leipalingis, Seirijai, Liskiava, Utena, Salakas) Kad raganos §v. Jono naktj karviy neiSmelity ir avims tarpuragiy nenukirpty, aptaisyk duris ir diendarzio vartus dagiliais (Pasvalys, LTA 600/201—16)*'. Jonit : kaigydavo tvartus ir klojimus dilgém, notrém ir »— nuo peliy, 0 gal nuo viedzmy (Tveredius. LMD ) dagil 1 660/ Tvartan nunesti ir po durim notriy padéti— pieno ne- atims (Svengionys, LMD 796/48—108) Raganos, pasivertusios maSalom arba uodais, atima karviy piena, todél dilgemis kaigo tvarto duris ir sienas (Liskiava, LTA 374¢/3002a) Reikia digémis i epushy tapais ubkimsti visas tvarte esamas skylutes, kad neparaganoty gyvuliy (Salakas, L- aan Paraganoty gyvuliy (: LTA Ryty Lietuvoj epusés Sakelém uikaigo tvarto lange- lius (Daugéliskis, LTA 339/1—7); pakraiko jy pirkio} ir tvartuose (Tveredius, LMD I 660/101) ; paspiria tvartus epu- Siniais kuolais (Vasiiny par. Svensioniy aps., LMD 111 20/ 95—192) *. Kad karvéms pieno neatimty, nepagadinty, tvarto duris uistato ekétiomis, kartais jki8a j jas rykste (Sventio- nys, LTA 796/48—125; Dusetos, LTA 780/145 ir 56/49). Joniniy naktj ant katés dury imoliavoja | aum és Reyes (vad. pentagramas) (Kaloté, Bez. Lit. Forsch. Joniniy naktj reikia prie tvarto dury pakabinti kelnes, tai laumés negalés jeiti (Merkiné, LTA 311/2—120a) Kad raganos neatimty pieno, 8v. Jono nakt} tepa ragus deguty (Zagaré, LTA 1357/137). 28 Kai atvaro karves i8 lauko, moterys seniau dédavo kar- vems tarp ragy degutu po kryziuka, kad nepakeréty (Alan- ta, LTA 235/158) Kad raganos neatimty pieno, reikia musti karve atbu- la Sluota (LMD 1187/2). Karvéms dél apsisaugojimo duoda duonos ir druskos (Prusy Lietuva, GmKr 29, 119). Dar karvéms j pasarg maiso supjaustytus ajary gabalélius, jy te’menis aptepa jon- ioliy arbata (T.p. 120) PrieS Jonines reikia nunesti tvartan $y. Agotos duonos ir pakistipo balkiu —pieno neatims (Svencionys, LTA 79 /48—109). Nu tagany apsaugo tvartus ir grabnyéiy Zvake, kar tais su ja padaro ant tesmens kryziuka (Liskiava, LTA 3740/2355; Mazcikiai, LTA 455b/171—36, Dukstas, LMD 1 989/16, Dusetos, LTA 780/145) Karta vieno zmogaus karvéms raganos atimdinédavo pieng. Sulaukes Sv. Jono nakties, apkaigé tvartg Sermuks niais ir ubkiSo grabnydig. Ryta atéjes j tvartg Ziuri — raga nos kaip griebta su dantimis uz grabnyéios, imta pusé ir nukgsta, o tvarte karvés te&meny nepanesa (Alytus, LTA 773/448) PrieS Sv. Jong visi Géeraunykai pasikelia. Mums senelé sakydavo: ,Dabokit, vaikeliai, Siandie visi éeraunykai pasi kelia, tai jus paimkite, piktosiomis natrelémis apmétykite apie tvarty duris, langus — per piktasias dilgéles éérau- nykai neprieina. Kai natrém apmetysit, tai tada prie paciom durim sudékit i8 perlauzto Siaudo kryziy. Per kryziy ne: pereis Gérai, negalés atimti pieng” (Salakas, LTA 1252/ 409) Senehiai sakydavo, kad pieng atima Sv. Jono vilijos naktj. Darydave taip: pristaiso raganom, paleidzia savo plaukus, pusing apZergus tris kartus apjoja aplink tvarta, © kai apjoja, ta pusing jmeta pro langa ar pro duris tvar- tan, o pati pabéga,— ty karviy pienas pereina j jos karves (Salakas, LTA 1252/411). Pasta ba: aplink tvartg ant pusinés joja ne pasauliui, bet pries saule. Pieng atima palaidydami (pamelzdami) karves Sv. Jono vilijos vakare lig dvylikei. Padaro taip: jeina tavo-tvartan, palaido ir iSsineSa tavo pieng,— po to pas tavo karves nebus 229pieno, o tas, katras palaidé, valgys tavo pieng: jo karves duos ir tavo karviy pieng, tavo karvés sudzius (Salakas, LTA 1252/410) q Kai gena Sv. Jono vilijos vakare karves namo, tai bobos, katros nori atimti svetimy karviy piena, iS karviy pédy pasisemia Zemiy. Po to su jom daro taio: prisigraibsto rieskuciom rasos ir Sulina laidytuves, puodynéles. Pripila laidytuvén truputj silto vandenio, supila tq Zeme ir rasa, ta- da iSplauna ta laidytuve ir puodynéles. Kai taip padaro, tai ty karviy pienas, iS katry pédy paimta demés, pereina j ta boba (tos bobos karves). ISplovus ta vandenj, sugirdo (savo) karvém. Jei kas nors ta vandenj iSpils, tai dérai ne- veiks — reikia, kad tq vandenj sugirdyty savo karvem (Sa- lakas, LTA 1252/412). Sv. Jono isvakarése gurbo duris u2statyti ekééiom ir uzkisti grabnyéia, tai raganos karvéms nieko nepadarys (Dusetos, LTA 1949/17). Apnesa apie karve triskart degancia grabnyéing zvakg ir padaro ant tesmens kryziuka. Dabar vargu kas taip daro, Daugiausia ir dabar dar raguotiy tvartus ir duris, kur tik yra skylé ar plySys, apkaiSo gailiom dilgelém (LiSkiava, LTA 3744/2355). .Joniniy Sventé —déliai Zyniy apsigynimo, Galvijus pirm saulei nusileidus j strage arba staldg suvarydavo, duodayo duonos bei druskos. . . Rinkdavo devyneriopas lau- ko Zoles, tas per save uzpakalio link ant stogo uzmesdavo. Rakto skyles prie staldo, taipojau namo, devyneriopoms Zolémis uzkaisydavo" (Paskalviai, TD II p. 38°Nr. 355). Ant tvarto dury paraso kryzelius, kad neparaganoty, (Pilviskiai, LTA 784/152)". Joniniy vakare reikia ant kutés dury padaryti tris kry- ius ir j stoga jkisti Sermukénio Sakeliy, tada nepakerés gyvuliy (Liobartai, Bezz. Lit. Forsch. 76) Prie tvarto ir namy dury smala arba kreida padaromas kryzius, kad raganos ir laumés nejljsty (Prusy Lietuva, GmKr 29, 119). Sy. Jono nakij moterys ufdeda ant tvarto dury rozan- Gy ir Skaplierius, tai raganos nepeSioja aviy vilny (Leipa- lingis, LTA 1436/20) Kai kur priimta tvarte netoli dury padéti klumpes ir 20 veidrodj. Eidamos j tvarta, raganos turi atsitrenkti j klum- pes ir pald2ti kojas, 0 pasiZiuréjusios j veidrodj pamato, kokios jos baisios ir tada, uémirSusios apsilankymo tiksla, pabéga (Prusy Lietuva, GmKr 29, 119-20) Sv. Jono naktj deda j tvarta pelédos iskamsq, kad vel- niai arkliy nejodinéty (Alytus, LTA 773/449)". Man vienas rusas pasakojo, kad jis savo kieme Sv. Jono rytq buvo radgs daug kery (kelmy) primetyta; tada rusas tuos kerus susirinkes ir savo kaimyno sklypan su- metes, tai jo gyvuliams nieko blogo neatsitike, 0 kaimyno kiaulés émusios sirgti ir dvi nugaiSusios (Salakas, LTA 2088/17) Joniniy naktj reikia nuo ragany apsaugoti ne tik gyvu lius, bet ir audeklus. Jokiu budu negalima palikti pernakt audekly lauke, pabalyje, bet parneSti j namus, nes raganos Juos sudarko: priveria valy (Simnas, Alytus, Seirijai); va- lais iSsiuvinéja (Ligkiava); aguty priaudzia j audekla arba priraizgo aSuty, kuriy jokiu badu negalima paSalinti iS audeklo (Leipalingis); raganos Seriy privarsto (Alytus); laumés saginius ant audeklo daro (Kabeliai) ; laumés susiu- vinéja (Merkiné); laumés apspjaudo (Alytus); raganos siti jus sutrauko, paskum trukinéja audeklai (Leipalingis) Merginos pries Sv. Jono naktj visus baltinamus prie pabaliy audeklus sumerkia j vandenj, nes raganos, radusi iStiestus audeklus, susiuva arklio valais (LiSkiava, LTA 374¢/3002b). Ta nakt raganos valais skersai susiuva audeklus iskiava, LTA 374¢/1498). Raganos ta naktj rudais valais skersai sutraukia au deklus. Dar ir dabar slepia audeklus kur kamaroj ir dil- gelém apkaigo, kad nesusiaty. Kai kam susiuva valais ir pagalvin padétus marskinius. Susiatus gabalus iskerpa ir ismeta (Liskiava, LTA 3744/2357a) Joninése prikaisoma namy pastogése ir aplink duris kadugiy, beréeliy ir kity Zoliy, kad j nama perkiinas netven kty (Siaulénai, LTA 455b/171—24) *, Jei uzgirsi Sv. Jono naktj vardu Saukiant —neatsisauk, nes ten Saukia tavo nelaimés (Tauragnai, LTA 545/132— 57) 231Ragany susirinkimas (sabbath) Joniniy naktj raganos turédavo duoti velniams ataskai- ta 18 visy mety savo darby. Kai pradeda 2ydéti rugiai, tai, vakarais saulei nusileidus, raganos brauko rugiy Ziedus ir i8 jy Joniniy naktj verda kos, kuria pasitepa pazastis, bamba, apsizergia piesta ir joja j Satrijq, Rambinkalnj ar- ba Kijeva. Ten sulekia iS visy kraSty raganos ir aptaria savo atliktuosius darbus. Ten pasirodo ir jy ponas — vel- nias. -Nieko blogo per visus metus nenuveikusi, ragana gaudavo nuo savo valdytojy — velniy —bausme. Daznai skristi besirengiandias raganas pastebédavo smalsus ber- nas — pasitepes koSe ir jis nuskrisdavo j ragany susirin- ma. Ne vieloj iStarus Sventus 2odzius, dingsta burtal ir bernui tenka pésciam grjati namo (Zr. Basanaviius J. Lietuviskos pasakos. II, 1902, p. 146, be to, sakmés Mt. 3651, jy varianty sqraSas: TD II p. 230)", Sig nakt] ant Satrijos kalno susirenka raganos, sujo- ja ant piesty raitos, kurena ugnj, renka uogas ir nesa prie lugnies sédingiam seniui su alksnine nosimi, Austant vél isiskirsto* (Katkus 29; be to, ér. dar: LtAd 1937 Nr. 279, LAOk 1937 Nr. 25, OkPt 1938 Nr. 25). Sv. Jono naktj Jaumés kalbasi tarp saves ir lekia j Satrijg (TelSiai, LTA 600/32) Sv. Jono nakt] raganos sujodavo ant kaéergy j Satri- jos kalng ir jy virSininkas duodaves joms jsakymus: kam pieng atimti, kam versiukg neuzaugdinti ir kt, (Zagaré, LTA. 1623/9). Jono nakt] raganos vaikscioja. Jos ant piesty joja jevan: ten jy karaliai, didesnés raganos esti (Ligkiava, LTA 374¢/1498) Sy. Jono nakt] labai pavojinga vienam vaikééioti po miskg, nes velnial raganas vaiko (Grinkiskis, LTA 1403/ 308). »Sv. Jono gimimo dieng negalima eiti j miska uogauti pievg Zoliy ir géliy rinkti, Paprastai Sitie dalykai pa- ruosiami tos Sventés iSvakarése. Bet saulei nusileidus, ber- niokai laksto po pievas, is kur atnesa Svietianéiy vabaleliy, 282 mergiotés nedrjsta né Zingsnio iSeiti uz savo sodybos varty, kad _misky ir lauky baidyklés jy neiSgasdinty" (Kukolnik, P. Certy iz istoriji i Zizni litovskava naroda, Vilno 1854, 94-5). ‘Ypaé Joniniy isvakarése cérauninkai galédavo paversti imones vilkais ir vilkémis; tuos pavertélius pas mus vilko- lotais vadindavo (Antaliepté, LTA 2069/66) Per Sv. Jono naktj raganos laksto po laukus ir daug jos skriaudy pridaro Zmonéms: karves iSzinda ir kt. (Laza- nai, LMD I 636/2—2) Did. penktadienis ir Joniniy isvakarés — tai didelés @&rauninky dienos: tada uzburdavo gyvulius (gadindavo is pavydo ar kersto), apleisdavo blusomis, gyvatémis ir kt bjaurybémis; tomis dienomis negalima buvo burtininky pyk: dinti (Antaliepté, LTA 2069/65). Joniniy makl} raganos verda kose 8 rugiy rasy (kuo- keliy); kad jos niekur negaléty gauti ugnies, reikia u2daryti kaminus; kas uzeina raganas verdant ta koSe ir jos para- gauna, tas pavirsta ragana (Leipalingis, LTA 1436/11)" Sy. Jono naktj émonés krecia nuo rugiy rasas, kad raganos neturéty iS ko koSés virti, nes jei iSverda, tai tais metais nebuna grady (Leipalingis, LTA 1436/13) Sv. Jono naktj raganos su rankSluostiais brauko nuo rugiy rasa, kad galéty Zmonéms ligas siysti (Alytus, LTA 773/450). Sv. Jono ryta raganos brauko nuo rugiy rasq ir verda koe; kaip priéda tos koés, tai per kaming iSlekia (Kabe- liai, 1934) Nakt} prie’ Sv. Jona, tai pats ragany nerstas ir jos ta naktj verda kose i8 rugiy rasy: vaikStioja nakij po rugius ir prisibraukia rugiy rasy (rugiai rasoja — Zydi): Pas raga rng tarnavo bernas ir jis kiemini (numane), kad pas ragang tarnauja. Ta naktj pries Sv. Jong jy (ragany) prisirinko ir Viré kose is rugiy rasy. Jis maté, kaip tik katra pakagtavoja, tuoj ir lekia per kaming. Pasinoréjo ir bernui pakastavoti tos kosés, bet kad jis nelékty per kamina, prisiriso piesta ir tada pakaStavojo ragany virtos rasy kosés. Kai tik paka’ tavojo, tai jj ir su piesta iSnesé per kaming ten, kur visos ra ganos (renkasi). Apsidairé ir iuri, kad ir jo gaspadiné tam 2s