Laringalų Teorija Ir Lietuvių Kalba 2006

Wojciech Smoczyski
Laringal teorija
ir lietuvi kalba
Bibliotheca Salensis
Edenda curant
Axel Holvoet
Artras Judentis
Gina Kavalinait
Rolandas Mikulskas
Tomus II
Wojciech Smoczyski
Laringal teorija ir lietuvi kalba
Vilnae MMVI
lietuvi kalbos institutas
Wojciech Smoczyski
Laringal teorija
ir lietuvi
kalba
Vilnius 2006
1. G losem at ik a :
k a l ba ir k a l bot y r a paga l
H j e l msl ev
UDK 808.82(09)
Sm29
Leidyb rm:
L ietuvos R espublikos V yriausyb
L ietuvos
valstybinis mokslo ir studij fondas
Autorizuotas vertimas i lenk kalbos

I rankraio vert Veslava iik-Prokaeva, Diana ileikait
Moksliniai redaktoriai Diana ileikait, Axel Holvoet
Kalbos redaktor Janina Vileikien
Dailinink Giedr Mikulskait

Maketavo Audron Stanislovaitien
Surinkta Charis SIL ir Gentium ramenimis
ISSN 1822-3257
ISBN 978-9955-704-17-1
Copyright Wojciech Smoczyski, 2006
1.1. K a l bos
st ru k t r a
Turinys
Pratarm
Autoriaus
1. vadas
(9)
odis
(13)
(11)
1.0. Bendros pastabos (13)

1.1. Standartin laringal teorijos versija (19)
1.2. Laringalas prie bals e (20)
1.3. Laringalini priebalsi fonetins ir fonologins savybs (26)
1.4. Apibendrinimas (31)
1.5. Laringalas prie bals o (31)
1.6. Laringalas h tarp dusliojo priebalsio ir balsio (35)
1.7. Laringalas prie priebals ir prie pauz (37)
1.8. Laringalas priebalsi aplinkoje (57)
1.9. Tam tikri laringalinius priebalsius apimani sek raidos
nereguliarumai (67)
1.10. Laringal teorija i istorins perspektyvos (72)
2. Indoeuropiei prokalbs vokalizmo apybraia
(85)
3. Laringalini priebalsi atspindiai lietuvi kalboje

3.1. Antevokalinis laringalas odio pradioje (87)
3.1.1. H prie e (87)
3.1.1.1. */he/ > *[he] > */e/ > liet. e (87)
3.1.1.2. */h2e/ > *[h2a] > */a/ > liet. a (89)
3.1.1.3. */h3e/ > *[h3o] > */o/ > liet. a (96)
3.1.2. H prie o (97)
3.1.2.1. */ho/ > /o/ > liet. a (98)
(87)
3.1.2.2. */h2o/ > /o/ > liet. a (98)

3.1.2.3. */h3o/ > /o/ > liet. a (100)
3.1.3. H prie i (100)
3.1.4. H prie u (100)
3.2. Antevokalinis laringalas odio viduje (102)
3.2.1. H prie e (102)
3.2.1.1. H prie priesag e- / -o- (102)
3.2.1.1.1. H tarp glaido ir balsio: CeiH-V (103)
3.2.1.2. H prie priesag eie- (105)
3.2.1.3. H tarp nosinio intarpo ir tematinio
balsio (-n-H-e-) (106)
3.2.1.3.1. Galimi intarpinio prezenso pdsakai (107)
3.2.1.4. H prie vardaodin priesag -eto- (108)
3.2.1.5. H prie kitas vardaodines priesagas (109)
3.2.1.6. Galn */-h2ei /
(109)
3.2.2. H prie o veiksmaodins kilms odiuose (110)
3.2.3. H prie priesag ah2- < -eh2- (112)
3.2.3.1. Iteratyviniai kilti tipo veiksmaodiai (112)
3.2.3.2. o laipsnio iteratyvai (113)
3.2.3.3. Priesagos -ah2- < -eh2- daiktavardiai (113)
3.2.4. H prie i (114)
3.2.5. H prie u (115)
3.3. Laringalas tarp balsio ir priebalsio (115)
3.3.1. Pozicija po e (116)
3.3.1.1. Pozicija ehC (116)
3.3.1.2. Pozicija eh2C (121)
3.3.1.3. Pozicija eh3C (137)
3.3.2. Pozicija po o (139)
3.3.2.1. Pozicija */ohC/ > // > liet. o (139)
3.3.2.2. Pozicija */oh2C/ > // > liet. o (142)
3.3.2.3. Pozicija */oh3C/ > // > liet. o (143)
3.3.2.4. Pozicija */oHC/ > // > liet. o (144)
3.3.3. Laringalo inykimas po i ir po u (145)
3.3.3.1. Pozicija iHC (145)
1.1. K a l bos
st ru k t r a
3.3.3.2. Pozicija uHC (153)

3.4. Intervokalinis laringalas (163)
3.4.1. Hiato atsiradimas inykus laringalui (163)
3.4.2. Sekos su auktutinio pakilimo
balsiais *EHiC, *EHuC (165)
3.4.2.1. Dvibalsi *Ei , *Eu atsiradimas inykus
laringalui (165)
3.4.2.1.1. Dvibalsis *Ei (165)
3.4.2.1.2. Dvibalsis *Eu (165)
3.4.2.2. Ilgj dvibalsi atsiradimas dl laringalo metatezs
sekose *EHiC, *EhuC (166)
3.4.2.2.1. *i<*EHiC (166)
3.4.2.2.2. *EuHC < *EHuC (167)
3.4.3. Sekos su auktutinio pakilimo balsiais *iHV, *uHV
(vad. laringalinis hiatas) (168)
3.4.3.1. iHV > ii V
(168)
3.4.3.1.1. Daiktavardin priesaga ija (170)
3.4.3.2. uHV > uuV (171)
3.4.3.2.1. Daiktavardin priesaga uva (177)
3.5. Antekonsonantinis laringalas odio pradioje (177)
3.5.1. Laringalas odio pradioje prie rezonant (178)
3.5.1.1. H prie rezonant r (178)
3.5.1.2. H prie rezonant l (180)
3.5.1.3. H prie rezonant m (181)
3.5.1.4. H prie rezonant n (181)
3.5.1.5. H prie pusbals i (182)
3.5.1.6. H prie pusbals u (184)
3.5.2. H prie sprogstamj obstruent (185)
3.5.3. H prie s (186)
3.6. Interkonsonantinis laringalas (187)
3.6.1. Laringalas tarp obstruent (-CHC-) (187)
3.6.2. Laringalas tarp rezonanto ir obstruento
(liet. VR tipo dvibalsi aktas) (188)
3.6.3. Pilnojo (EL, OL) laipsnio, (C)eRH-T tipo aknies

dariniai (189)
3.6.3.1. *[erH] (189)
3.6.3.2. *[orH] (191)
3.6.3.3. *[elH] (192)
3.6.3.4. *[olH] (194)
3.6.3.5. *[emH] (196)
3.6.3.6. *[omH] (197)
3.6.3.7. *[enH] (197)
3.6.3.8. *[onH] (198)
3.6.3.9. *[ei H
] (199)
3.6.3.10. *[oi H
] (201)
3.6.3.11. *[euH] (201)
3.6.3.12. *[ouH] (206)
3.6.4. Nykstamojo laipsnio formos (207)
3.6.4.1. *[irH] (207)
3.6.4.2. *[urH] (211)
3.6.4.3. *[ilH] (211)
3.6.4.4. *[ulH] (214)
3.6.4.5. *[im] (215)
3.6.4.6. *[umH] (215)
3.6.4.7. *[inH] (216)
3.6.4.8. [unH] (217)
Rinktin bibliografija
Sutrumpinimai
Rodykls
(235)
(277)
(219)
Pratarm
Laringalistin indoeuropiei prokalbs rekonstrukcijos paradigma, kurios pirmtakas buvo ymusis struktrins lingvistikos pamat krjas
Ferdinandas de Saussureas, beveik visuose pasaulio lyginamosios kalbotyros centruose pakeit dar palyginti neseniai vyravusi, o Lietuvoje
tebevyraujani jaunagramatiki paradigm. Ji radikaliai atnaujina
ms indoeuropiei prokalbs tiek fonologins, tiek morfonologins ir
morfologins sistem supratim. Krokuvos komparatyvistas ir baltistas
Wojciechas Smoczyskis nauj laringalistin rekonstrukcijos model jau
kelis deimtmeius skmingai taiko balt kalb istorijai tirti. Siekdami
ipopuliarinti Lietuvoje jo darbo rezultatus ir apskritai iuolaikinius lyginamosios kalbotyros metodus, antrosios Sal kalbotyros vasaros mokyklos rengjai papra j 2004 m. perskaityti kelias paskaitas apie
laringal teorijos reikm balt kalbotyrai. Jos ir dav pradi iai
knygai, kuri autorius maloniai sutiko iplsti pateikdamas bendr vad laringal teorij. Nors i knyga negali ir nesiekia pakeisti isamesnio ir bendresnio lyginamosios indoeuropiei kalbotyros vado, kur
pateikti lietuvi kalba svarbi ateinani met uduotis, ji, be abejo,
istorinei lietuvi kalbotyrai pads veikti pastaraisiais deimtmeiais susidarius atsilikim.
Axel Holvoet
Autoriaus
odis
ios knygos pagrind sudaro paskaita Laringalini priebalsi atspindiai lietuvi kalboje, skaityta 2004 m. Sal dvare (Rokikio
rajone) vykusioje kalbotyros vasaros mokykloje Academia Grammaticorum Salensis jos rengjo profesoriaus Axelio Holvoeto kvietimu.
Pirminis paskaitos tekstas papildytas dviem poiriais. Viena,
parinkti lietuvi ir latvi kalb pavyzdiai, iliustruojantys tam tikras prokalbs struktras, kuri sudtyje bta laringalini priebalsi, antra nutarta, jog lietuvi kalbos mediag btina pateikti
indoeuropeistiniame kontekste. Rezultatas keliasdeimties puslapi iuolaikins laringal teorijos apybraia, sudaranti pirmj knygos dal. Joje idstyti i esms bendrai inomi faktai ir tik kai
kuriais atvejais remiamasi atskir mokslinink teorijomis; tuo paaikinama, kodl bibliografins nuorodos alia cituojam pavyzdi
pateikiamos gana retai. Apie lietuvi kalbos mediag pasakytina,
kad visur, kur tik buvo manoma, nurodyti jos atitikmenys latvi
ir/ar slav kalbomis. iuo poiriu knyga gali pasilyti skaitytojui
daugiau, nei nusako jos pavadinimas.
Baigdamas noriau padkoti profesoriui Axeliui Holvoetui ne
tik u pasilym paskelbti mano paskait, bet ir u kantryb, su
kuria jis priimdavo vis naujus ios paskaitos papildymus. Daktarei
Dianai ileikaitei dkoju u pagalb redaguojant vertim lietuvi
kalb.
11
1. vadas
1.0. Bendros pastabos

1.0.1. Indoeuropiei prokalbs fonem sistem sudar:
(a) balsiai: e, a, o;
(b) dvibalsiai: ei, ai, oi ir eu, au, ou;

(c) rezonantai: sklandieji r, l; nosiniai n, m; vadinamieji pusbalsiai (glaidai) i, u (su alofonais , , , , i, u, galiniais sudaryti
skiemen);
(d) obstruentai:
(da) sprogstamieji:

labialiniai
p
b
bh

dentaliniai
t
d
dh

palataliniai

h

veliariniai
k
g
gh

labioveliariniai ku
gu
guh
(db) sibiliantas: s
(dc) laringaliniai: h1, h2, h3 .
1.0.2. Indoeuropiei prokalbs leksemos sandara

Vienas i laringal teorijos teigini sako, kad indoeuropiei prokalbs leksema (aknis) daniausiai turjo trifonem struktr
C1eC2-: skiemens centr sudarantis balsis e i abiej pusi buvo
supamas priebalsi. Turint omenyje, kad simboliu C ymimi ir tran-
13
1. va da s
kieji (T), tarp j ir laringalai (H), ir balsingieji (R), galima patikslinti, kad tekste realizuojami ie modelio C1eC2- variantai:
(a) TeT, pvz.: *bhegu- (pa)bgti, *bhes- kramtyti, *dheguh(su)deginti, *guhedh- prayti, *kue- irti, *ped- engti;
kristi, *pe- virti, gaminti (maist), *tep- 1. bti iltam, 2.
tepti; *sed- ssti, *seku- sekti, eiti i paskos, *seg- segti,
*seh- veikti, *ses- ilstis, miegoti.
(b) TeH, pvz.: *bheh1- ildyti, *bheh2- viesti; kalbti, *deh1megzti, riti, *deh3- duoti, *deH- pjauti, *dheh1- dti, *peh2saugoti, *peh3- gerti, *seh1- sti.
(c) TeR, pvz.: *bher- neti, *guhel- praryti, *guem- eiti ,
*guhen- muti, smogti, *ten- tempti, *ei- gulti, kuei- rinkti, tvarkyti, *seu- spausti (sultis).
(d) HeT, pvz.: *h1es- 1. bti, egzistuoti, 2. mesti, *h2e- ginti, varyti, *h3ed- kvepti, *h3eku- irti, *h3ep- gaminti.
(e) HeR, pvz.: *h3er- judinti, priversti judti, *h3el- maitinti,
*h1em- imti, *h2en- semti, *h1ei- eiti, *h1eu- irti.
(f) HeH, pvz.: *h2eh1- bti kartam, *h2eh3- tikti, pasi
tikti
(g) ReT, pvz.: *ret- bgti, ristis, *le- rinkti, skaiiuoti, *lepluktenti, lupti, *negu- temti, *ies- virti, kunkuliuoti, *ietisidstyti, isirikiuoti, *ueh- bti veamam, vaintis, vaiuoti
su veimu, *ueku- pasakyti, *ue- norti.
(h) ReH, pvz.: *reh1- duoti, dovanoti, *leh2- loti, *meh1- matuoti, *neh2- isigsti, *ieh2- 1. vykti kur, 2. prayti (imaldos),
maldauti, *ueh2- suktis.
(i) ReR, pvz.: *mer- nykti, mirti, *men- manyti, *mei- mainyti, *iem- itiesti rank, teikti, *ieu- laikytis atokiau, vengti,
*uel- suktis, *uen- gyti.
akn formos bei j reikmi apibrtys ia ir toliau cituojamos pagal Lexikon der
indogermanischen Verben = LIV 2 (Rix 1998).
14
1.0. B e ndros
pa sta bos
1.0.2.1. Ivestins struktros

Pagrindin struktra C1eC2- ipleiama pridedant vien ar du priebalsius ties kairija arba deinija skiemens riba. Dl to aknys
toliau diferencijuojamos taip:
(a) CC1eC2(C), pvz.: *bhueh2- bti, egzistuoti, *drem- miegoti,
*dhmeH- psti, *neh3- (at)painti, *guhreh1- kvepti, *h1reh1irkliuoti, *h2meh1- pjauti dalgiu, pjautuvu, *h2neh3- peikti,
*h1ne- gauti, (pa)imti, *h2ne- pasiekti, *h2uei- bgti,
*h2ueh1- psti, vtyti, *h2ues- 1. dienoti, auti, 2. nakvoti,
*mneh2- pagalvoti, *steg- dengti, gaubti, *steh2- stoti, *steugirti, lovinti, *suep- miegoti, *uieku- dti, talpinti kur, *uieh1apvynioti. aknies baigmenyje danai pasitaiko CC tipo samplai
ka: *h1seut- virti, kunkuliuoti, *h2seus- diti, *h2ueid- giedoti,
*h2uelk- vilkti, *mieuh1- ijudinti, paliesti, *pneuH- atsipeikti,
*sueh1d- gyti skon.
(b) CCC1eC2(C), pvz.: *ksneu- galsti, *pster- iaudti. aknies baigmenyje paprastai pasitaiko samplaika CC: *kusueib- mojuoti, mosuoti, *h3sleid- pasvirti, paslysti, *h2uiedh- ugauti,
sueisti, *skueh1t- kratyti, *strengh- sukti (virv), *streugstrigti.
(c) (C)C1eC2C, pvz.: *den- ksti, *embh- (su)draskyti,
*enh1- gimdyti, *erh2- (pri)nokti, *eus- ragauti, *hersiautis, stabarti, *h2euH- autis, *leh2p- viesti, *seuh1- ijudinti, seu- iulpti. Danai aknies pradioje eina CC- tipo
samplaika: bhlei- smogti, *ghreh1u- griti, *ghreibh- griebti,
*Hieudh- kovoti, *h2leiH- tepti, *h2merd- skriausti, *peuH- 1.
valyti, 2. pti, smirdti, *pteh2k- susiriesti, pritpti, *sneiguhprilipti, prisilieti, prisiplakti, *sneubh- tuoktis, vesti.
2
Plg. * her- alia * h-e-rH-, * h-e-rs-; *pe- alia *spe-, *pre-; *men- alia *mn-eh 2-; *sreb h- alia *str-e-b h-; *u e n- alia *u - e-nh 1-; *h 2u e i - alia *h 2u e -i d -; *seu - alia *s-eu H -, *s-e-u -.
15
1. va da s
(d) (C)C1eC2CC (pats reiausias tipas), pvz., *h2eisd- garbinti,

gerbti, *h2eish2- stiprinti; raginti, *ieuH- nerimauti, *meusHpakelti, nuimti. Taip pat pasitaiko pradin samplaika CC-:
*bhreiHk- iautis, stabarti, *stembH- remtis; stiprinti.
Pradios ir baigmens samplaikos susideda daugiausia i trij priebalsi. aknis, rekonstruojama kaip *spti-e-uH- spjauti (LIV2, 583),
nukrypsta nuo io modelio ir yra visikai izoliuota. Vietoj to geriau
teigti esant du reguliarios darybos variantus: (1) pide. *spi-e-uHkaip liet. spjuti, sbsl. pljuj, lot. spu ir *sti-e-uH- kaip ved.
aaviam. Modelio C1eC2- priebalsiniai pltiniai atsirado dl tam
tikr morfologini struktr kaitybini ir darybini form, reanalizs, taigi gal gale juos galima kildinti i prokalbs afiks (formant), plg. tokias neoaknis su baigmeniu -i- kaip *peh3-i- gerti
(LIV2, 462) *peh3- gerti, iabstrahuotas i ie/io- prezens, neoaknis su baigmeniu -u-, pvz., *melh2-u- traikyti (LIV2, 433)
melh2- malti, i u- prezens, ir neoaknis su baigmeniu dh-, pvz.,
*kleh3-dh- verpti (LIV2 ,362) *kelh3-, i dhe/dho- prezens.
1.0.2.2. I i teigini kyla du tolesni. Pirma, nebuvo leksem,

kurios bt prasidjusios balsiu (VC-). Antra, nebuvo leksem su
balsiniu baigmeniu (CV-). Jeigu istoriniais laikais randamos tokios
akn formos kaip gr. -, -, - (r. 1.2.1), jos laikytinos antrinmis, t. y. atsiradusiomis i pirmini form *h1es-, *h2e- ir *h3ed(kuri vienoda sandara HeC yra modelio CVC- realizacija) dl tam
tikr fonologini proces, i kuri vienas buvo fonem h1, h2, h3
inykimas prie balsius. Toliau, jeigu istorin mediaga paliudija
tokias akn formas kaip gr. -, -, - (r. 1.7.1.1), tai prieastis yra ta, kad, vykus garsiniam pokyiui pailgjus balsiui ir
taip kompensavus laringalins fonemos inykim sekoje -VH(C)
Plg. akn *p-e-u H - pti, *pu - e-h 2- smogti sandar.
16
1.0. B e ndros
pa sta bos
prokalbs model CVC(C) = CVH(C) pakeit istorikai paliudytas

modelis CV(C), plg. pide. *dheh1-C, *steh2-C, *deh3-C.
1.0.2.3. Laringal teorija taip pat leidia paaikinti daugel nereguliarum, kuri ankstesns apofonijos, t.y. balsi kaitos tos paios
(leksins arba gramatins) morfemos alomorfuose, teorijos paaikinti negaljo. Laringal teorija, beje, teigia, kad trys balsi tembrai
e, a, o kildintini i vieno (e), suponuodama, kad pasireik kontekstinis trij skirting laringalini fonem poveikis (1.2). Antra vertus, i teorija eliminuoja i rekonstruojamos prokalbs ilguosius
balsiu , , . Jie laikomi alutiniu produktu, atsiradusiu inykus
sekose VHC/# (t. y. balsis +laringalas + priebalsis / pauz) buvusiems laringalams, o tembro skirtumai aikinami trejopo laringalinio konteksto poveikiu (1.7.1). Laikantis tokio poirio, reikms
netenka alternacijos e :: o ir toki atvej, kaip a :: o (bei o :: o, t. y.
tariamo alternacijos nebuvimo) skyrimas. Istorikai paliudyt ilgum srityje nelieka skirtumo, viena vertus, tarp alternacij :: ir
:: , kita vertus, tarp alternacij :: (tariamo alternacijos nebuvimo) ir :: . Istorini laik morfonologinse alternacijose dalyvaujani balsi santykius aikina ios formuls:
e :: o < h1e :: h1o
a :: o < h2e :: h2o
o :: o < h3e :: h3o (r. 1.5.3)
:: < eh1 :: oh1
:: < eh2 :: oh2
:: < eh3 :: oh3 (r. 1.7.2.6)
Kaip matyti, kokybins apofonijos mechanizmas yra labai paprastas. Kiekvienu atveju alternacija sieja pagrindin bals e ir apofonin tembr o. Bet kaip atrodys ios alternacijos istorikai paliudytas produktas, priklausys nuo e ir o vokalizm lydinio laringalinio
priebalsio.
17
1. va da s
1.0.3. aknies struktra ir apofonija nra vienintels sritys, kuriose

laringal teorija veria i esms pakoreguoti ligiolines inias. iame kontekste taip pat mintina fonologin rekonstrukcija ir pide.
odi darybos rekonstrukcija. Laringal teorija daug tiksliau nei
ankstesns teorijos leidia atskirti inovacijas nuo archaizm, taisyk
lingus fonetinius tsinius nuo analoginio ilyginimo sukelt nukrypim. Be to, i teorija leidia patikslinti santykin fonetins, morfologins ir analogins diferenciacijos proces chronologij tam
tikrose indoeuropiei kalbose.
1.0.4. I lietuvi ir kit balt-slav kalb duomen matyti palyginti nedaug laringalini priebalsi pdsak. Jiems priskirtini ie atvejai:
(a) balsis a, tsiantis du prokalbs balsius *a ir *o, atsiradusius
per tarpin raidos faz *h2a, *h3o i pide. sek *h2e ir *h3e (plg.
1.2.1).
(b) ilgieji balsiai , o ir uo, kuri tembr (*, *, *) ir ilgum
nulm (antekonsonantiniai) laringalai, < pide. *eh1C, *ah2C,
*oh3C, ipltoti i *eh1C, *eh2C, *eh3C (plg. 3.3).
(c) Ei , Eu ir ER (3.6.3) bei iR / uR (3.6.4) tip dvibalsiai su
aktine priegaide.
1.0.5. Laringal teorijos pagrind sudaro graik ir indoirann kalbose atrasti reikiniai:
(a) balsin protez (graik, armn kalbose, plg. 1.8.1);
(b) anaptiks RHC ir CHC tipo samplaikose (graik, senojoje
ind, lotyn kalbose, plg. 1.7.4, 1.8.2);
(c) sudurtiniuose odiuose esani trumpj balsi pailgjimas
prie H-, sudarius sudurtinio odio antrojo dmens pradi (indoirann kalbose, plg. 1.7.1.6, 1.7.2.5, 1.7.3.6);
18
1.0. B e ndros
pa sta bos
(d) augmento (e-) ir reduplikacinio skiemens (CV-) balsi pailgjimas prie H-, sudarius veiksmaodins leksemos pradi (indoirann, graik, lotyn kalbose, r. 1.7.4, 1.8.2);
(e) Brugmanno dsnio iimtys (senojoje ind kalboje, plg.
1.10.7 (7) punkt);
(f) duslij priebalsi aspiracija (indoirann kalbose, plg.
1.6).
Atradus hetit kalb, J. Kuryowiczius (1927) nustat, kad joje
bta fonemos /h/ (uraomos <> arba<-->), kuri atitinka
antrj laringal (h2).
1.0.6. Vokalizmo srityje (1.0.4) lietuvi kalbos liudijimas paprastai sutampa su kit, tarp j ir senj, kalb duomenimis, bet jis
teturi papildomo liudijimo vert. Tai reikia, kad vien tik lietuvi
kalbos duomen nepakanka nei prokalbs laringalo klausimui isprsti, nei unikaliam rodymui (koks, pvz., yra sanskrito kalbos
dusliosios aspiratos arba graik kalbos protetiniai balsiai) pateikti.
Nepaisant to, lietuvi kalbos vert yra didel dl jos konservatyvios
fonotaktins ir morfologins struktros. Kad skaitytojui lengviau
bt susiorientuoti laringal teorijos argumentacijoje, i pradi
bus pristatyti pagrindiniai laringal atspindiai kai kuriose senosiose kalbose (1.2.1.9).
1.1. Standartin laringal teorijos versija

Standartinje laringal teorijos versijoje, pripaintoje, pvz., Mayrhoferio knygoje Indogermanische Grammatik (1986, 121 t.), MeierBrggerio vadovlyje Indogermanische Sprachwissenschaft (2002, 106
t.) ir Rixo ileistame Lexikon der indogermanischen Verben (1998, 2
leid. 2001), postuluojami trys laringaliniai spirantai /h1/, /h2/,
19
1. va da s
/h3/, einantys indoeuropiei prokalbs priebalsi sistemos sudt. i rekonstrukcija i dalies remiasi hetit kalbos, kurios spirantas () paprastai tsia pide. /h2/, empiriniais duomenimis.
Skaitmeniniai ymenys 1, 2, 3 reikia, kad pide. laringalai skyrsi vienas nuo kito tam tikrais distinktyviniais poymiais. Bet tiksliai
nustatyti iuos poymius nra taip lengva, kadangi istorin mediaga leidia daryti ivadas tik netiesiogiai. ios ivados remiasi alofonijos procesais, kuriuos pide. balsis /e/ patirdavo atsidrs alia
laringalini fonem. ia skiriami, viena vertus, /e/ junginiai su
/h1/, kita vertus /e/ junginiai su /h2/ arba /h3/. Laringalas /h1/
nedaro balsiui /e/ jokio asimiliacinio poveikio, o dl /h2/ ir /h3/
gretimo /e/ tembras atitinkamai pasikeiia [a] ir [o]. Balsiai [a],
[o] yra perseveracins, arba kitaip dar progresyvine vadinamos
asimiliacijos rezultatas: */h2e/ > [h2a], */h3e/ > [h3o]. Tai ypa
pabrtina todl, kad prieingu atveju, kai laringalinis priebalsis
eina po balsio, asimiliacija yra anticipacinio (regresyvinio) pobdio, o rezultatas vis dlto yra panaus, plg. */eh2C/ > *[ah2C],
*/eh3/ > *[oh3C], r. 1.7.1.
1.2. Laringalas prie bals e

Fonemos
*/h1e/
*/h2e/
*/h3e/
Alofonai
> *[h1e]
> *[h2a]
> *[h3o]
Laringalui inykus
> */e/, pvz., gr.
> */a/, pvz., gr.
> */o/, pvz., gr. o
Inykus prokalbs laringalams, jusiems prie pagrindin bals e,

atsirado trys istorikai paliudyti balsi tembrai: gr. , , o, lot. e, a,
o. T. p. plg. liet. e, a (susiliejo ide. *a, *o), sbsl. e, o (o i pbsl. *a
< ide. *a, *o), sind. a (susiliejo ide. *e, *a, *o).
20
1.2. L a r i nga l a s
pr ie ba ls
1.2.1. odio pradia (#HV-)

Kaip pavyzdiai ia bus pateiktos trys lygiagreios darybos veiksmaodins formos. Visos trys tai pirminiai prezensai, kuri bendr apofonin bruo sudaro e laipsnis vienaskaitos paradigmoje.
is e laipsnis realizuojamas trimis bdais, trimis balsi tembrais:
e, a, o, plg.:
gr. yra < pide. *h1s-ti, plg. sliet. esti bna, lot. est
(antrinis vokalizmo pakitimas: het. szi, ved. sti, got. ist).
gr. vedu, vedioju, kreipiu, vadovauju < pide. *h2e-e-,
plg. lot. ag vedu, ved. jati 3sg. varo, sisl. aka vaiuoti.
gr. kvepia, atsiduoda < pide. *h3ed-ie-, plg. lot. odor, -ris
m. uosl, kvapas < *h3d-os-.
Balsi tembro diferenciacija e-, a-, o- pasireikia trijose veiksmaodi aknyse, kurios prokalbje turjo identik struktr, t. y.
C1eC2-. Istorins epochos balsi diferenciacija atspindi trij prokalbs laringalini priebalsi, realizavusi aukiau pateiktos schemos
C1 segment, diferenciacij. Turint omenyje, kad trankij priebalsi klass ribose laringalas yra artimiausias dantiniam spirantui
s, galima rasti k tik pateikt pavyzdi struktrini paraleli:
(a) *h1es- plg. akn *ses-: het. seszi miega, av. hahm miegu;

Kad odio pradioje bta laringalinio h 1, rodo esamojo laiko dalyvis, sujungtas su
neiginiu: ved. sat nesamas i *aH.sat-, pamorfemiui: *a-Hs-at- < pide. *-h 1s-t-. Be
to, is pavyzdys dar rodo, kad laringalai inyko vliau nei vyko vokalizacijos reikinys
* > a. Dar plg. 3pl. *h 1s-nti odyje gr. dor. (1.8.1.1). Augmento ilgumas
odyje ved. sam impf. buvau aikintinas kontrakcija *a-a(s)-, bet pridurtina, kad i
kontrakcij sukl hiatas, savo ruotu atsirads, inykus laringalui. Rekonstrukcija: *-h 1es- > *e.He.sa > *e.e.sa > *sa, plg. gr. homer. (ved. -am galn kyla i tematins konjugacijos).

Kad odio pradioje buvo laringalas, rodo pailgjs reduplikacinis balsis darinyje ved. jate < pide. *h 2 i-h 2-e-toi (r. 1.7.3.7).

Dl *h 3 e- odio pradioje plg. form gr. pamatysiu, pastebsiu ir ved.
kate pastebi, pamato, iri santyk (1.7.3.7).
21
1. va da s
(b) *h2e- plg. akn *seg-: liet. seg, ved. sjati prijungia, prisega arba akn *sel-: het. salkzi minko, spaudia, ved. sjti
ileidia, isiunia;
ati atsis(c) *h3ed- plg. akn *sed-: ved. sadat atsisdo, s d
da.
1.2.1.1. odio pradia #Hei , #Heu

Inykus laringalui istorikai paliudytose formose atsiranda pradinis
dvibalsis Ei , Eu. Tais atvejais, kai nykstamajame laipsnyje dvibalsis
redukuojamas iki i, u, turime ir toki pavyzdi, kai laringalas inyksta prie auktojo pakilimo balsius, plg., pvz.:
gr. eisiu, sliet. eimi einu, ved. mi (*aimi) < pide. *h1i-mi. NL *h1i-: 1pl. gr. , ved. im (3pl. ynti < *h1i-nti).
gr. svilinu kiaul, h metatezs bdu i *euh < *eus <
*h1eus-o-h2. Identikos darybos yra lot. r sudeginti < *s <
*ous < *eus, plg. sind. ati degina i *ausati < *euseti <
*h1eus-e-ti. NL *h1us-: lot. ustus sudegintas, ved. u- t. p.,
vva. usel(e) f. rusenantys pelenai.
gr. udegu, iebiu < *h2aidhe- <pide. *h2eidh-e-. Atitinka ved. dhate vieia, spinduliuoja < *aidhe-toi. NL ved. indh
udega, iebia < *h2i-n-dh-.
got. aukan didti, liet. ugu, ugti (3.1.1.2) < pide. *h2eug-e-. Vardaodis su EL: ved. jas- jga, av. aojah- t. p. < pide.
*h2eug-es-. NL ved. ugr- stiprus, galingas < *h2ug-r-.
gr. einu, ateinu; nueinu, ivykstu < *oikh-e- < pide.
*h3eigh-e-, plg. liet. igytis nenustygti, sukintis (3.1.1.3).
lot. auus, - m. senelis, protvis < pide. *h2euH-o-, plg. arm.
haw senelis, sisl. prosenelis, liet. avnas (3.1.1.2). NL het.
huhhas senelis < *h2uH-o-.
Ved. u- m. f. strl < *h2ish2-u- atspindi nykstamj laipsn
i *h2eish2- skubinti, sisti (ved. e-).
22
pr ie ba ls
1.2.2. Antevokalini sek atspindiai hetit kalboje

1.2.2.1. Pide. */h1e/ : *h1 hetit kalboje inyksta be pdsak; *e
patiria vairi kombinatorini pakitim, pvz.:
het. szi = [stsi] yra < pide. *h1s-ti (kiriuotas e > ), plg.
gr. yra.
het. zti = [tsti] valgo < pide. *h1d-ti (kiriuotas e > ),
plg. gr. suvalgysiu.
het. r(s)tsi teka < pide. *h1rs-ti, 3pl. arsanzi (pakitimas *er
> *ar, pailgjimas kiriuotoje pozicijoje), plg. ved. arati teka.
het. dar kelias < *itar < pide. *h1i-t (monoftongizacija ei
> ), plg. sliet. t(i) eina, gr. eis, ved. ti eina < pide.
*h1ei-ti bei lot. iter, itineris n. kelias, toch. ytar t. p.
1.2.2.2. Pide. */h2e/ > */h2a/ daniausiai tsiama kaip het. ha,
pvz.:
het. hanna- senel, moiut (ekspresyvi geminacija) < pide.
*h2en-, plg. lot. anus f. sena moteris, ana senel, moiut.
het. har-ki-is- baltas < pide. *h2er-, plg. gr. blizgantis,
viesus, baltas, m. sidabras, sidabriniai indai, lot. argentum n. t. p..
het. harkanzi laiko, turi < pide. *h2erk-, plg. lot. NL arce
stipriai laikyti, sulaikyti, suturti.
het. hati kaulai < *h2asti (nom.-acc. pl.) < pide. *h2st(H)-i coll. plg. OL gr. kaulas, ved. asthi t. p. *h2ost(H)-ei.
het. hnt- priekis, kakta, hnza prieais < *h2ant- pide.
*h2ent- loc. sg. kieno akivaizdoje (pailgjimas an > n), plg. gr.

Hetit kalbos pavyzdiai ir j interpretacija ia ir toliau pateikiama pagal Saros
E.Kimball (1999) monografij.
23
1. va da s
prieais; vietoj (ko), lot. ante priekyje, i priekio; prie tai,

anksiau, pirma, prie.
het. hinga lenkiasi < *h2ank- < pide. *h2enk- (pakitimas an
> in), plg. ved. NL cati lenkiasi; semia riekuiomis.
1.2.2.3. Pide. */h3e/ > *[h3o] retais atvejais, daniausiai tik odio
pradioje, yra tsiama kaip het. h (*h3o pakitimas *ha bei a pailgjimas), pvz.:
het. hran- erelis < pide. *h3r- arba *h3r-on-, plg. gr. ,
- m. f. pauktis < pide. *h2n-ih1, PiL sbsl. orl erelis.
het. hriya- laidoti mirusj < pide. *h3r-ie-, plg. gr.
kasti, kasti em.
1.2.2.4. I hetit kalbos duomen matyti, kad alia h2 pailgjs e
laipsnis ilaikydavo tembr , pvz.:
het. hnk- paskirti (k kam) < pide. *h2n- (plg. EL *h2en- /
*h2ne-, ved. nkati pasiekia, liet. ne).
het. hkur- vienia uola smailia virne < pide. *h2ur- (plg.
EL *h2e-: gr. atrus, OL *h2o-: gr. , - f. atrus
galas, lusio kaulo atri briauna).
het. mhur- tinkamas laikas < *mh2u (plg. EL *meh2-, lot.
mtrus subrends, tinkamas; savalaikis, vykstantis deramu laiku,
-ro- tipo adj. i nomen verbale su -tu-, *mtu-).
Be hetit kalbos, dar plg. snord. gir jra < *h2ku- greta lot.
aqua vanduo < *h2eku-. i abiej form santykis aikintinas
reguliaria kiekybine apofonija . Nereguliari ios apofonijos
realizacija aikinama antevokalinje pozicijoje buvusio laringalo*h2
poveikiu (pakinta tembras: *h2e > *h2a, inyksta *h2).

Plg. lot. teg dengti, bet tgula erp; lot. sede sdti, bet sds sdjimas,
buvein, rezidencija (liet. sdti); gr. tve!, bet tvas.
24
pr ie ba ls
1.2.2.5. odio vidaus sekos -He- pavyzdiai:

*-h1egr. o m. vmalai < *umetos < pide. *uemh1-eto-, plg.
EL-C ved. vmiti vemia < pide. *umh1-ti, liet. vmti.
gr. homer. (gen. sg. i n. gimin, r. 1.5.1) i
*gnehos < *gn-es-os < pide. *nh1-es-os, plg. lot. genus, -eris
t. p. (su antriniu vokalizmu: ved. jnas, gen. sg. jnasa gimin).
ved. janyati 3sg. gimdo < pide. *onh1-ie-, kauzatyvinis OL
darinys, remiasi aknimi *enh1- gimti, plg. aukiau gr. .
lot. dole, -re jausti skausm, kentti, sirgti < *dolh1-ie-. EL:
dol (1.8.2.1).
lot. serit 3sg. sja, sodina < *seset< *s-sh1-e-ti. (Rix 1995,
406). EL: liet. s j u ( 3.3.1.1).
*-h2egr. besotis, nepasotinamas < *ahato-< *asato- < *-sh2-ato- < pide. *-sh2-eto-, plg. EL-C liet. stis sotumas < *sti< *sah2-ti- < pide. *seh2-ti-.
gr. daliju, valgau < *daie- < *dh2-aie- < pide. *dh2-eie-. Su iuo odiu galima lyginti ved. d-ya-te dalija, plg. EL-C
ved. a-adt padalino < pide. *-deh2-t.
gr. 3pl. homer. dor. nujo < *ebant < *eguant < pide.
*eguh2ent 3pl. aor., plg. EL-C ved. gt < nujo < *e-gueh1-t,
liet. gju, gti greitai eiti, lat. gju nujau (3.3.1.2).
gr. - besikamuojantis, vargstantis < *h2-nt- < pide.
*h2-nt- (ptc. prs. act. i *emh2-).
gr. inau :: ved. vda t. p. < pide. *uoidh2a < *uoidh2e
(1sg. pf. galn *-h2e, plg. 1.10.7, (6) punkt).
gr. inai *uoid-th2a (plg. ved. vttha) < pide. *uoid-th2e- (2 pf. galn *-th2e).
sbsl. vd inau < *uaidai :: lot. ud ivydau, maiau <
*uoidai <pide. *uoid-h2ai < *uoid-h2ei (1sg. med. pf. galn).
25
1. va da s
*-h3egr. m. gyvenimas, vietoj *diotos (i laringaliniame hiate, plg. 3.4.3.1) <*di.Ho.to- < *guih3-oto- < pide. *guih3-eto-,
plg. EL-V gr. coni.-fut. gyvensiu, vietoj *di-o- < pide.
*gueih3-e-.
gr. (antrin forma ), duodantis < *dont- <
*dh3-ont- < pide. *dh3-nt- (silpnasis alternantas *dh3-t-), plg.
aukiau nurodyt tembro pakitim odyje -.
1.3. Laringalini priebalsi fonetins

ir fonologins savybs
1.3.1. I aukiau pateikt pavyzdi matyti, kad laringal kokyb
(tembras, ymimas indeksu , arba ) nustatoma remiantis vis
pirma graik kalbos duomenimis. Taip yra dl to, kad i senj
kalb graik kalba geriausiai ilaik trumpj balsi e, a, o (panaiai kaip ir ilgj , , ) skyrim, atsiradus inykus laringaliniams
priebalsiams.
1.3.2. Spjimai dl fonetini laringalini priebalsi savybi remiasi i priebalsi sukeliam kontekstini pakeitim analize. iame kontekste ypa svarbus laringalo poveikis
(a) gretimam balsiui e, plg. e tembro pakitim a ir o tiek *He,
tiek *eH pozicijoje; inykus laringalui priebalsi samplaikoje (*VHC
> VC) vyksta kompensacinis pailgjimas);
(b) kai kuriems priebalsiams, plg. sprogstamojo priebalsio suskardjim ved. pbati < pi-ph3-e-ti tipo formose (1.7.2.1) ir sprogstamojo priebalsio postaspiracij (TH-V > *Th-V) ved. pth- tipo formose (1.6).
Tokio tipo pakeitimams randama tipologini paraleli (plg. Lindeman 1997, 51tt., Job 1994) ir j pagrindu siekiama nustatyti
26
1.3. L a r i nga l i ni
pr ieba lsi fonet i n s ir fonologi n s sav y b s
kiekvieno i laringalini priebalsi artikuliacijos viet bei bd.

Pilno susitarimo iuo klausimu iki iol nebuvo pasiekta. vairi
tyrj koncepcij skirtumai parodyti ioje lentelje, pateikiamoje
pagal M. Jobo (1994: 426) straipsn:

Beekes 1994:

Gippert 1994:

Rasmussen 1994:

*H1

+ laringalinis
frikatyvinis
skardusis
apvalusis

+ laringalinis
frikatyvinis
skardusis
apvalusis
h
+ laringalinis
+ frikatyvinis
skardusis
apvalusis
*H2

+ faringalinis
+ frikatyvinis
+ skardusis
apvalusis

+ faringalinis
+ frikatyvinis
skardusis
apvalusis
x
+ veliarinis
+ frikatyvinis
skardusis
apvalusis
*H3
w
+ faringalinis
+ frikatyvinis
+ skardusis
+ apvalusis
+ faringalinis
+ frikatyvinis
+ skardusis
apvalusis
w
+ veliarinis
+ frikatyvinis
+ skardusis
+ apvalusis
J. Gippertas (1994, 460461) atkreipia dmes tai, kad pide.

labioveliariniai priebalsiai nesukelia po j einanio e suapvaljimo
(plg. gr. ir < *kue, gr. umuu < *then-i < *guhen-io-), todl jis ir fonemai *h3 nepriskiria poymio apvalusis. Be
to, jis mano, kad dl *h3 poveikio tembr pakeits *e galjo skirtis
nuo apofoninio o, kuris nepasiduoda nei *h2, nei *h3 asimiliaciniam
poveikiui (ten pat, 459). R. Beekesas ir J. Gippertas sutaria dl to,
kad *h1 buvo ne frikatyvinis, o sprogstamasis laringalinis priebalsis.
Individualiausi poir skelbia J. Rasmussenas, kuris postuluoja,
viena vertus, nesprogstamj *h1 artikuliacijos bd, kita vertus,
veliarin *h2 ir h3 artikuliacijos viet.
27
1. va da s
1.3.3. Trij laringalini spirant koreliatus sprogstamj balsi

posistemyje sudaro ios trys fonemos: palatalinis //, veliarinis /k/
ir labioveliarinis /ku/, plg. ias opozicijas:
/h1/ :: //, pvz.: *deh1- megzti, riti :: *de- pastebti, pamatyti, irti, *pleh1- pripildyti :: *ple- (su)pinti, *preh1- psti, kurstyti (ugn) :: *pre- klausti, prayti, *h2enh1- kvpuoti
:: *h2en- paskirti, priskirti.
/h1/ :: /k/, pvz.: *temh1- (nu)kirsti, (nu)pjauti :: *temk- tirtti, kreti.
/h1/ :: /ku/, pvz.: *h1e- numirti :: *kue- irti, pavelgti.
/h1/ :: //, pvz.: *h2eh1- bti kartam :: *h2e- varyti.
/h1/ :: /g/, pvz.: *seh1- sti, sodinti :: *seg- segti, kabinti,
*bhleh1- bliauti :: *bhleg- blizgti.
1.3.4.
/h2/ :: /k/, pvz.: *deh2- dalyti :: *deks- bti gabiam, sugebti, *teh2- vogti :: *tek- austi, pinti, *h2elh2- vaikioti be tikslo :: *h2elk- ginti.
/h2/ :: //, pvz.: *deih2- usidegti, suvisti :: *dei- parodyti,
*speh2- traukti :: *spe- irti, sekti, stebti.
/h2/ :: /ku/, pvz.: *h2endh- skleistis (apie pumpurus), ydti ::
*kuendh- pajusti, nukentti, *teh2- vogti :: *teku- sunktis, varvti, tekti, lati.
/h2/ :: //, pvz.: *h2nh1- kvpuoti :: *enh1- pagimdyti.
1.3.5.
/h3/ :: /ku/, pvz.: *h3eit- paimti, nuneti :: *kueit- pastebti,
pamatyti, *peh3- gerti :: *peku- virti, kepti, *melh3- pasirody-
28
1.3. L a r i nga l i ni
pr ieba lsi fonet i n s ir fonologi n s sav y b s
ti, tapti matomam :: *melku- kliudyti, trukdyti, kenkti, *terh3sueisti :: *terku- suktis, grtis.
/h3/ :: /k/, pvz.: *h2erh3- arti :: *h2erk- gaudyti, griebti, iupti, laikyti, *leuh3- maudyti, prausti :: *leuk- visti, auti, brkti.
/h3/ :: //, pvz.: *deh3- duoti :: *de- (pa)stebti, pamatyti.
1.3.6.Laringalinio spiranto ir dantinio spiranto /s/ opozicija:

/h1/ :: /s/, pvz.: h1es- bti, egzistuoti :: *ses- ilstis, miegoti,
h1lei- sudrebti :: *slei- tepti, glostyti, *h2enh1- kvpuoti ::
*h2ens- gimdyti, *h2ueh1- psti :: *h2ues- nakvoti.
/h2/ :: /s/, pvz.: *h2es- sotintis :: *ses- ilstis, miegoti,
*h2engu- tepti, tepti riebalais :: *sengu- dubti, nugrimzti, *h2erlaikyti :: *ser- dubti, nugrimzti, *h2le- jaudintis, igyventi
:: *sle- nusilpti, suglebti.
/h3/ :: /s/, pvz.: *h3elh1- dingti, prapulti :: *selh1- imti
(*selh2- bti palankiam, mandagiam), *h3er- pajudti :: *sersuverti, sujungti.
1.3.7. Laringalo ir rezonanto opozicija:
/h1/:: /r/, /n/, pvz.: *meh1- matuoti :: *mer- inykti, numirti,
*men- pagalvoti.
/h2/ :: /l/, /n/, pvz.: *ueh2- grtis, suktis :: *uel- (ap)sukti,
grti, sukinti, *uen- nugalti, veikti.
/h2/ :: /m/, pvz.: *dreh2- bgti, sprukti :: *drem- bgti.
/h3/ :: /r/, pvz.: *deh3- duoti :: *der- sudraskyti, suplyti.
/H/ :: /m/, pvz.: *treH- saugoti, sergti, ginti :: *trem- virpti, drebti.
29
1. va da s
1.3.8. Laringalo ir pusbalsi /i/, /u/ opozicija:

/h1/ :: /i/, pvz.: *meh1- matuoti :: *mei- 1. tvirtinti, stiprinti,
2. keisti, *smeh1- trinti, itrinti :: *smei- juoktis, *leh1d- palikti :: *leid- paleisti, atleisti, *h1eh1s- sdti :: h1eish2- sveikti; varyti.
/h2/ :: /i/, pvz.: *leh2p- viesti, apviesti :: *leip- lipti, klijuotis.
/H/ :: /i/, pvz.: *dueH- panirti :: *duei- isigsti.
/h2/ :: /u/, pvz.: *dreh2- bgti, sprukti :: *dreu- t. p..
/h3/ :: /u/, pvz.: *pleh3- tekti, varvti :: *pleu- t. p..
1.3.9. Laringal tarpusavio opozicijos matyti i i akn por:
/h1/ :: /h2/, pvz.: *h1ed- ksti, valgyti :: *h2ed- diti, h1eh1ssdti :: *h2eh1s- diauti ilumoje, *h1ne- gauti, paimti ::
*h2ne- siekti, *deh1- megzti, riti :: *deh2- dalyti, *kleh1kviesti, aukti :: *kleh2- itiesti, itempti, *leh1- nustoti, liautis
:: *leh2- 1. pasislpti, 2. (i)pilti, *pelh1- usimoti :: *pelh2artti, artintis.
/h1/ :: /h3/, pvz.: *h1ed- ksti, valgyti :: *h3ed- kvepti,
*deh1- megzti, riti :: *deh3- duoti, *bhleh1- bliauti :: *bhleh3praysti, suydti, *pleh1- pildyti :: *pleh3- tekti, plaukioti.
/h2/:: /h3/, pvz.: *h2er- sujungti :: *h3er- pajudti, pajudinti,
*h2ep- patikti sau :: *h3ep- norti, rinktis, *deh2- dalyti ::
*deh3- duoti, *erh2- maiyti :: *erh3- maitinti, sotinti, *meh2duoti enkl :: *meh3- kelti sunkumus, varginti, *melh2(su)trinti, (su)malti :: *melh3- pasidaryti matomam, *perh2parduoti :: *perh3- sigyti, gauti, *pleh2k- smogti, muti ::
*pleh3k- tenkinti kak, *terh2- pralsti, patekti, prasiskverbti ::
*terh3- sueisti, sualoti.
30
1.4. A pibe ndr i nim a s
1.4. Apibendrinimas
Kol indoeuropiei prokalbs priebalsi sistemoje egzistavo trys
laringaliniai spirantai, tol jie lm trejop alofonins fonemos /e/
realizacij. Fonema /e/ turjo tris alofonus: [e] sekoje [h1e], [a]
sekoje [h2a] ir [o] sekoje [h3o]. Inykus laringaliniams priebalsiams,
neliko i alofonij nulemianio veiksnio ir vyko atitinkam alofon fonologizacija: 1 fonema /e/ papild senj /e/ balsi inventori, 2 fonema /o/ < *[h3e] susiliejo su jau buvusiu apofoniniu
/o/, o 3 fonema /a/ < *[h2e] susiliejo su ligi tol negausiose leksemose egzistavusiu /a/. Inykus laringalams antevokalinje pozicijoje, susidar tokia balsi sistema:
i
u
e
o

a
1.5. Laringalas prie bals o

*/h1o/ > */o/
*/h2o/ > */o/
*/h3o/ > */o/
Pozicijoje prie apofonin o laringalas balsiui nedaro jokio asimiliacinio poveikio. Galima sakyti, kad iuo atveju skirtumas tarp
/h1/, /h2/ ir /h3/ buvo neutralizuojamas.
Plg. *b hag- gauti savo dal, *d halh 1- itrykti, isiverti, *g han- (isi)ioti, *Hi a gerbti, *kamp- lenkti, *kan-/*an- giedoti, *ku a s- buiuoti, *mad- mirkti, *matepti, trinti, *mag h- galti, pajgti, *masd- storti, tukti, *rasd- kraptyti, *skab hskinti, *slak- smogti, tag- idstyti, tvarkyti, *u a d h- eiti, engti ir dvibalsius *ai
bei *au odiuose *h 1ai - duoti, imti (plg. *h 1ei - eiti) ir *tau - (ro)- jautis.
31
1. va da s
1.5.1. Pavyzdiai:
gr. sdynkaulio galas, upakalis < *orso- < pide.
*h1orso-, plg. het. rra upakalis, arklio pasturgalis, sva. ars upakalis. EL *h1ers-: sair. err f. uodega, galas (*ers).
gr. f. vienetas ant aidimo kauliuko < *oin- < pide.
*h1oi-neh2-, plg. slot. oinos, lot. nus vienas, got. ains, sair. oen
t.p. < pide. *h1oi-no-.
gr. vaga, pradalg, dirvos ruoas < pide. *h2o-mo-.
EL *h2e-: gr. vedu, vedioju.
gr. , - smailusis galas, atri lusio kaulo briauna. Kartu su lot. ocris m. virn, uoltas kalnas < pide. *h2ok-r-. EL
*h2e-: gr. esantis ties paiu kratu, virne, liet. tras,
atrs (3.1.1.2).
gr. n. kaulas < *h2ost-ei-om, plg. het. hati coll. kaulai (1.2.2.2).
gr. , at. avis, lot. ouis, -is, liet. avs, -ies, ved. vi- t. p.
< pide. *h2uis, plg. luv. ha-a--i-i (3.1.2.2).
gr. tinti, brinkti < pide. *h2oid-ie-. Daiktavardis:
patinimas, gumbas. EL *h2eid-: sva. eiz votis, sbsl. jad nuodai (3.1.1.2). NL *h2id-: lat. idrs, idra (3.1.3).
gr. , ausis < pide. *h2ou-s-, plg. lot. auris, -is f. ausis ir liet. aus dvsk. (3.1.2.2).
gr. nalaitis, be tv, neteks ko, lot. orbus nalaitis,
be tv, taps naliu; apvogtas, apipltas < pide. *h3orbh-o-, plg.
su pakitimu o > a ved. rbha maas. EL *h3erbh-: het. harpzi
at(si)skiria.
lot. ollus arch. anas < pide. *h2ol-no- anas. ia pat ir pbsl.
*aln-: sbsl. lani adv. pernai, ek. loni, lenk. oni. (3.1.2.2) EL:
lot. alius kitas, gr. , got. aljis < pide. *h2el-io-.
lot. uncus kablys, svara, gr. lankas, kablys < pide.
*h2onkos (sind. ak kablys). EL: sind. acati lenkia <
*h2enk-e-, het. hinga lankstosi (1.2.2.2).
32
pr ie ba ls
ved. yu- n. gyvenimo trukm, gyvenimas, amius i *o.iu- <

pide. *h2i-u-. Jeigu h2 veikt o tembr, is poveikis neleist balsiui
pailgti pagal Brugmanno dsn. EL *h2ei-: lot. aeuum laikotarpis, aminyb, amius (*aiuom), NL *h2i-: ved. drghyu(1.7.2.5).
1.5.1.1. odio vidaus seka -Ho-:

*-h1ogr. n. gimin, gentis, kilm; palikuonys, karta < pide.
*nh1os- (antrinis priesagos vokalizmas: lot. genus n. gimin,
kilm, gentis, tauta, ved. jnas n. gimin).
gr. m. f. tai, kas pagimdyta, vaikas, palikuonis; gimdymas;
gimin, gentis; sperma, vyro skla < pide. *nh1-o-s. Antrinis
priesagos vokalizmas: ved. jna m. padaras, mogus; gimin, liaudis (dl Brugmano dsnio nesuveikimo prieasi r. 1.10.7, (7)
punkt).
gr. m. f. usiimantis kuo nors; tarnas, tarnait <
*HamphikuolHo- < pide. *h2bhi-kuolh1o- (plg. lot. anculus tarnas
< *amp-kolo-). Antrasis dmuo susijs su kuelh1- suktis, plg. gr.
- krutti, vaikioti ratu, aplink.
lot. dolor, -ris m. skausmas, rpestis, lidesys, kania,
(si)eidimas < pide. *dolh1-s. EL: *delh1- tayti, apdoroti
atriu rankiu, plg. liet. tarm. del < *delh1-o- h2, inf. dlti (r.
3.6.4.3), lot. dol (r. 1.8.2.1).
liet. vej prs. vynioju; varau < * uei- < * ueih1-o- h2.
*-h2oved. akh- m. kriaukl, gr. t. p. < pide. *onk-h2-o- (r. 1.6.2).
ved. ras nom.-acc. n. galva < *ir.Has < *h2--.
ved. tirs adv. per, kiaurai < *tir.Has < pide. *th2--.
lot. cruor, -ris i aizdos tryktantis kraujas < *kru.us <
pide. *kruh2s, gen. *s-es.
33
1. va da s
lot. maximus didiausias < *maksemos < *magisemo- <

*mag-is-emHo- < pide. *ma-is-h2o- (aukiausiojo laipsnio priesaga), plg. *-is-th2o-, toliau s. v. yviha-.
lot. intimus paiame viduje esantis, giliausias < *ntemo- <
pide. *en-th2o- (aukiausiojo laipsnio priesaga). Atspindys
*-temo- < plot. *-tem.Ho- atitinka ved. tam- i pved. *-tam.Ha-,
pvz., uttam aukiausias.
ved. yviha- jauniausias < pide. *h2ieu-is-th2o- (aukiausiojo laipsnio priesaga; -tha- pagal 1.6.1), plg. gr. < *pleh1-ist(h2)o-.
*-h3ogr. m. gyvenimas = [b.ios] vietoje *di.ios < *guih3-os (i
laringaliniame hiate, plg. 3.4.3.1). NL-C: *guih3-uo-, lot. uuus,
liet. gyvas (1.7.3.1).
lot. d nekeniu < *o.od- < *Ho-Hod- < pide. pf. *h3e-h3d.
aknis *h3ed-.
*-Hoved. ahm a < *aham, av. azm < pide. *h1eHm. Postuluoti laringalin priebals veria variantiniai atspindiai gr. a,
lot. eg >eg, rodantys, jog bta pide. *h1e-oH (1.7.2.3).
ved. -hava- kvietimas < *ouH-o-. aknis * ueH-, plg. ved.
hvyati kvieia, aukia.
1.5.2. Hetit kalbos pavyzdiai:

het. arki- sklid, pl. arkiys < pide. *h1orh-i- (pakitimas o >
a), plg. gr. m. sklid, kiauid, pl. .
het. pa, pan adv. u, po, unugaryje < pide. *h1p-, *h1p-om (pakeitimas o > a, pailgjimas kiriuotoje pozicijoje), plg. gr.
adv. atgal, i paskos; vliau, paskui. EL gr. ant, alia,
vir < pide. *h1ep-.
34
pr ie ba ls
het. ssu- geras < pide. *h1s-u- (pakitimas o > a, pailgjimas

kiriuotoje pozicijoje), plg. NL gr. geras, narsus, aunus, kilnus,
taurus (i *ehus < *esus), het. su-, ved. su- geras < pide. *h1s-- (1.8.1.1). EL *h1es- bti, egzistuoti, *h1es-ti, gr. yra.
het. hwi- avis, luv. <ha-a--i-i> t. p. < pide. *h2uis
(pakitimas ho > ha, pailgjimas kiriuotoje pozicijoje), plg. gr. ,
liet. avs (3.1.2.2).
het. hazdur akos, abai < pide. *h2o-sd-ur coll. (pakitimas
ho > ha), plg. gr. = [zdos] aka, atala, got. asts aka <
pide. *h2o-sd-os (sudurtinis odis, kurio pirmasis dmuo yra prvb.
*h2o-).
1.5.3. Inykus laringalams, apofoninis laipsnis o alternuoja su laipsniu e, kuris graik kalboje realizuojamas trejopai (e, a, o), plg.:
o :: e, pvz., gr. :: EL *ers- < pide. *h1ers-, plg. sair. err
o :: a, pvz., gr. :: EL < pide. *h2eo :: o, pvz., gr. :: EL *orph- < pide. *h3erbh-, plg. het.
harpzi.
1.6. Laringalas h tarp dusliojo priebalsio ir balsio

ia apibdintoje fonetinje aplinkoje laringalo *h2 atspind indo
irann kalbose sudaro aspiracija, t. y. sprogstamojo dusliojo priebalsio koartikuliacija: *Th2V > *ThV.
1.6.1. Ved kalbos th-V pavyzdiai:

ved. pth- platus < pide. *pth2--, plg. gr. t. p., OL
liet. plats (plg. 3.2.5).
ved. prthate isitempia, isidriekia, isipleia < pide. *plth2-
35
1. va da s
-e-toi (liet. plei, plsti). prthas- n. plotis, platumas, platuma,

plotas < pide. *plth2-es-.
ved. thati stoja(si) < pide. *(s)ti-sth2--ti, plg. lot. sistit stato < *s-st-e-ti. EL *steh2-, ved. stht atsistojo (vietoj *-st-t).
ved. rtha- m. veimas, karo veimas, av. raa- t. p. < pide.
*roth2o- (etimologin reikm turintis ratus), plg. lot. rota f.
ratas; veimas < *rot-eh2- (collectivum) alia liet. rtas m., rtai
m. pl. veimas, sva. rad, sair. roth ratas < pide. *rot-h2-o-. Vedinys i veiksmaodio *ret-e/o- bgti, ristis, plg. sair. rethid
bga, svels. retit t. p., liet. tarm. rent, rsti ridenti (akmen),
NL: liet. rit, rsti ridenti (statin, rst, akmen), OL: sliet. ratti,
rata ridenti.
ved. paths gen.-abl. sg. kelias, av. pa t. p. < pide. *pt-h2-s, plg. su OL priesaga: nom. sg. *pnt-oh2-s > pidir. *pnts,
av. pat, plg. ved. pnths su antriniu th (1.7.2.2).
ved. tha adv. paskui, vliau, toliau < pide. *at-h2o-. Priesaga
kartojasi adv. iki tol, iki ios vietos, ant < *o-h2o-.
ved. -tha- < *-th2-, kelintini skaitvardi priesaga: caturth- ketvirtas, pakth- penktas, ath- etas, saptath- septintas.
1.6.2. Ved kalbos kh-V pavyzdiai:

ved. akh- m. kriaukl < pide. *onk-h2-o-, plg. gr.
m. f. kriaukl, kaukols virutin dalis, skydo ikilas vidurys.
ved. skhy- m. f. draugas, biiulis, av. haxa < pide. *soku-h2-oi- (aknis *seku-, liet. sek, skti (kam i paskos)).
1.6.3. Ved kalbos ph-V pavyzdiai:
ved. sphy- m. ment, peiai; irklo ment, oset. fijag medin
lopeta < idir. *sphiia- < pide. *sph2-iio-. Su kita priesaga gr.
f. audimo skietas ataud silui pritvirtinti; ment maiyti; irklo
36
1.6. L a r i nga l a s h 2
ta r p dusl iojo pr ieba l sio ir ba lsio
ment; kno ment; palms aka, sangl. spade, spadu f. kastuvas,

lopeta.
ved. aph- m. arklio kanopa, av. safa- t. p. < pide. *op-h2-.
1.6.4. Bandyta rodyti, kad laringalas sukl pakitim *th2V > *thV
ir kitose kalbose, ypa graik. iuos atvejus aptaria Mayrhoferis
(2005, 112113) ir kaip pavyzdius ivardija 2sg. pf. galn -
(plg. 1.10.7, (6) punkt), adj. bei asmenvard
(i *steh2-/*sth2-).
1.6.5. Formuls *Th2V > *ThV atradimas reik, kad dusliosios aspiratos nebuvo paveldtos i ide. prokalbs, bet atsirado vykstant
kiekvienos kalbos raidos procesams. Sanskrito kalbos modeliu grindiam sprogstamj priebalsi schem pide. t :: th :: d :: dh pakeit
trinar schema: pide. t :: d :: dh (Kuryowicz 1935, 54). Dl to, kad
diferencinis aspiracijos poym nuolat lydi skardumo poymis, kilo
tipologini abejoni, paskatinusi glotalizuot priebalsi teorijos
atsiradim (r. Mayrhofer 1986, 92t. su literatra; Pisowicz 1988,
Salmons 1993).
1.7. Laringalas prie priebals ir prie pauz

1.7.1. Laringalas tarp balsio e ir priebalsio (eHC)
Kita kontekstin situacija, i kurios galima daryti ivad apie inykusius laringalinius priebalsius, yra istorikai paliudytas ilgasis balsis //, // arba //, einantis prie priebals arba prie pauz. Tiek
37
1. va da s
tembro skirtumai, tiek atitinkam ilgj balsi savybs aikintinos

pakitimais, nulemtais prokalbs laringal konteksto, plg. schem:
Fonemos
*/h1/
*/eh2C/
*/eh3C/
Alofonai
> *[eh1C]
> *[ah2C]
> *[oh3C]
Laringalui inykus
> /C/, pvz., gr.
> /C/, pvz., gr. (dor.)
> /C/, pvz., gr.
Pozicijoje /eh2, 3C/ vyko du pakitimai. Pirmasis buvo balsio

tembro /e/pakitimas [a] (plg. [ah2C]) arba [o] (plg. [oh3C]) (vok.
Umfrbung, Laryngalumfrbung). Asimiliacij teorijos poiriu is
reikinys remiasi fonem */h2/ ir */h3/ fonologini poymi anticipacija. Antrasis pakitimas buvo laringalinio spiranto inykimas,
sukls kompensacin balsi [a] ir [o] pailgjim. Pozicijoje /eh1C/
konstatuojame tik pailgjim e > , kompensuojant h1 inykim.
Kaip paralel apraytai raidai galima nurodyti antrinius pailgjimus
tam tikrose formose, kurios neteko spiranto odio viduje: 1. gr.
= [m] esu i *ehmi < *esmi (plg. sliet. esmi, ved. smi), 2.
lot. dem tas pats i *isdem, 3. lot. sd nusdu, susmunku i
*sizd < *si-sd-- (gr. dor. hzd atsisdu, nutupiu), 4. ved. mhatlyginimas u kov i pide. *misdh- (plg. gr. m. atlyginimas, kareivio alga), 5. angl. daughter = [dt] dukra i sangl.
dohtor (plg. vok. Tochter, liet. dukt), r. Lindeman 1997, 24.
1.7.1.1. Panaiai kaip ir 1.2.1, parenkami vieno morfologinio tipo

pavyzdiai. iuo atveju tai bus reduplikuotas prezensas su pilnojo
e laipsnio aknimi ir atematinmis galnmis (tipas *Ci-CeH-mi),
plg.:
gr. dedu < *ththmi < *th-theH-mi < pide. *dh-dheh1-mi (1pl. < *dh-dhh1-C). aknis *dheh1- dti, plg. liet.
dti, het. tmi sakau, nustatau, nutariu (su vokalizmo pakitimu:
ved. ddhti deda).
38
pr ie pr ieba ls ir pr ie pauz
gr. dor. statau, sulaikau (klas. ) < *sstmi *sstaH-mi < pide. *st-steh2-mi (1pl. *st-sth2-C). aknis
*steh2- sustoti, stabtelti, plg. gr. sustojau, stabteljau <
*estn < *e-steh2-m, liet. stjau.
gr. duodu < *d-doH-mi < pide. *d-deh3-mi (1pl.
< *d-dh3-C). aknis *deh3- duoti, plg. liet. doti (su vokalizmo pakeitimu: ved. ddti duoda).
1.7.1.2. Panaios iliustracins mediagos teikia vardaodiai su e

laipsnio aknimi ir baigmeniu h1, -h2, -h3 bei su priesaga -men- /
-mn-, plg.:
lot. smen, -minis n. skla, daigas, sodinukas; kamienas, gimin
< *seHmen < pide. *seh1-men-:: sbsl. sm, -mene skla, got.
manass monija, sva. smo skla. NL: ser, -ere sti, sodinti i *ses < *sis < pide. *s-sh1-e- (prs. sudarytas kaip odyje sist, r. toliau).
lot. stmen, -minis n. pagrindas, silai ant audiamj stakli;
verpinys < *staHmen < pide. *steh2-m (atitinka gr. dor.
bei liet. stomu, acc. sg. stmen (r. 3.3.1.2). NL: sist, -ere
ikelti, pastatyti, subsist sustoti, stabtelti < *s(t)i-st-e- :: ved.
thati sustoja, stabteli < pide. *st-sth2-e-.
lot. cognmen, -minis n. kilms vardas, pravard < *-gnoHmen
< pide. *neh3-m (etimologin reikm ymuo, enklas). Greta io dar aor. gr. , sbsl. znax inojau < *neh3-. NL:
(g)nsc painti, suinoti, gr. (at)pastu (vietoj
*) < pide. *h3-se-.
1.7.1.3. Seka -eH- priesagoje:
*-ieh1, stiprusis atematinio optatyvo alomorfas: lot. siem, sis,
sied < pide. *h1s-ih1-m, -s, -t, ved. sym, sy, syt kad biau
ir t. t, plg. silpnj alomorf *-ih1, lot. stis 2pl. kad btumte <
39
1. va da s
pide. *h1s-ih1-t, ved. sy 3pl. kad bt, vietoj *siyu < pide.
*h1s-ih1-ur (av. hyr).
*-eh2-, faktityv priesaga: het. nw-ahh- padaryti nauj, atnaujinti, lot. renou--re atnaujinti, atgaivinti < *neuah2- < pide.
*neu-eh2-, vedinys i adj. *neuos naujas.
1.7.1.4. odio galo pavyzdiai:

lot. d prielinksnis i, nuo, iki, prie, pas, ; tuoj po, dar vykstant
kam, tuo metu < pide. *de-h1, sustabarjusi instr. sg. forma, priklausanti leksemai d, kuri matome sudurtiniuose odiuose inde
adv. i ten, nuo tol, unde adv. i kur, i ko, kodl, taip pat gr.
, namo, av. vasmn-da t. p. Plg. OL *do-h1
(1.7.2.3).
gr. atuoni, lot. oct < pide. *h3eteh3 arba *Hoteh3 (su
vokalizmo pakitimu: ved. a, liet. atuon vietoj *atuo).
1.7.1.5. Hetit kalbos pavyzdiai:
het. e-ep-zi = [ptsi] griebia, iumpa < pide. *h1h1pti, 3pl.
appanzi, plg. ved. pa pasiek, slot. api, -ere pririti, lot. apiscor
pasiekti, gauti, gyti, pf. -- pradjau.
het. te-e-zi = [dtsi] sako < pide. *dhh1ti.
het. sli- grd krva < *sh1-li-, vedinys i pide. *seh1- mesti, sti, sodinti, plg. liet. sti, paslys.
het. phhur, obl. pah-wn- ugnis < pide. *ph2-u, obl. *ph2-un-, plg. toch. B pwar ugnis < *puh2r.
het. lman vardas: i forma disimiliacijos bdu kilo i *nman
< pide. *h1nh3-m, plg. lot. nmen, ved. nma, arm. anun. Graik
kalboje form * vardas pakeit nykstamojo laipsnio forma:
, i * < *h1enh3m < pide. *h1nh3-m.
het. psi igeria gurkn < pide. *peh3-s-, plg. ved. pt igr.
40
1.7.1.6. Pailgjimas pozicijoje *e-HC vyksta augmento ir reduplikacijos balsi sandroje, jiems jungiantis prie aknies, prasidedanios samplaika *HC-, plg. ved kalbos pavyzdius:
ved. yan impf. 3pl. jo < *aH.iant i *a-Hi-ant < pide. *-h1i-ent (gr. , ). N.B. Balsis 1sg. formoje yam jau
*ya (-m pagal analogij) < *.a.ia < *-Hai- < pide. *-h1ei-
atsirado kontrakcijos bdu.
ved. y unak 3sg. impf. kink i *aH.iu.nakt < pide. *-Hiuneg-t (aknis *Hieug-), plg. gr. - < *Hi- odyje jungas :: ved.
yugm, lot. iugum, got. juk (1.8.1.4).
ved. vidhyat 3sg. impf. sueid, pataik, sudav < pide. *-h2uidh-ie-t, plg. prs. vdhyati. aknis *h2uiedh-.
ved. na 3sg. aor. pasiek i *aH.nat < pide. *-h2ne-t.
ved. na 3sg. pf. pasiek < *HaH.na.a < pide. *h2e-h2n-e (OL lyginant su *h2ne-), plg. dada 3sg. pagerb < *de-d-e ( abiem atvejais pailgjimas pagal Brugmanno dsn).
ved. hr 3pl. pf. sako, av. dar < pide. *H-Hdh- (plg. *dh
pdsak, ilikus 2sg. formoje t-tha). aknis *Hedh- pasakyti, sakyti. N.B. 3sg. formoje ha sako, taria (av. d) ilgasis atsirado dl kontrakcijos, < *a.a.dha < *Ha.Ha.dh-a < *He-Hdh-e.
ved. jgra pf. yra atsibuds, budi, nemiega < *geH.go.re <
pide. *h1ge-h1gor-e (g pagal Brugmanno dsn). aknis *h1gr-.
ios formos atitikmuo graik kalboje, yra atsibuds,
budi, nemiega, turi antrin . Jis atsirado atnaujinant form *- pagal aor. -- atsibudo pavyzd.
I lotyn kalbos plg.
d suvalgiau, prarijau < *dai < *HeH.dHai < pide. *h1e-h1d-h2ei, veiksmaodio ed, -ere < *h1ed- perfektas.
m nupirkau < *mai < *HeHmai < pide. *h1e-h1m-h2ei,
veiksmaodio em, -ere < *h1em- perfektas.
co-p pradjau < *pai < *HeH.pHai < pide. *h1e-h1p-h2ei.
EL h1ep-, plg. het. pzi griebia, ved. pat aor. pasiek < *a.a.pat
< *a.Ha.pat < *h1ep-et.
41
1. va da s
Plg. ilgumus, atsiradusius i *o-HC (1.7.2.5) bei *i-HC, *uHC

(1.7.3.7) sek.
1.7.1.7. Senojoje ind kalboje dl pide. rezonant *, * vokalizacijos atsirads balsis a pailgja, kai inyksta alia esantis laringalas, plg.
ved. sat nesantis < *aH.sat (pamorfemiui: *a-Hs-at-) < pide.
*h1st, drinys su neiginiu *n(e). aknis *h1es-, plg. gr. , ved.
sti (1.2.1).
ved. skm adv. kartu, i karto, vienu metu < *saH.kam <
pide. cps. *s-h3ku--. Pirmasis dmuo yra odyje sm drauge,
kartu su pasirodanios aknies NL alternantas; antrasis dmuo
kaip odyje prtkam (1.7.3.6).
1.7.2. Laringalas tarp balsio o ir priebalsio (oHC)
Fonemos
Alofonai
Laringalui inykus
*/oh1C/
> *[h1C]
> /C/
*/oh2C/
> *[oh2C]
> /C/
*/oh3C/
> *[oh3C]
> /C/
Pozicijoje tarp apofoninio o ir priebalsio einantys laringaliniai
priebalsiai jokio asimiliacinio poveikio balsiui o nedaro. Kiekvienu
i trij kontekstini atvej laringalas inykdamas sukelia t pat
padarin: atsiranda pailgjs balsis //. iuo atveju galima kalbti
apie skirtum tarp /h1/, /h2/ ir /h3/ neutralizavim.
1.7.2.1. odio vidaus pavyzdiai:

gr. krva < *dhmo- < pide. *dhoh1-mo- (got. doms,
sisl. dmr, sangl. dm, sva. tuom teismo sprendimas, nuospren-
42
dis). EL *dheh1- dti, statyti, gr. dedu, liet. d t i

(3.3.1.1).
gr. balsas < *bhn < pide. *bhoh2-neh2-. EL *bheh2sakyti, gr. dor. sakau (klas. ), lot. fri sakyti, ved.
bhti vieia < *bhah2-C < *bheh2-C.
gr. laiptelis, paauktinimas; altorius < *gumo- < pide.
u
*g oh2-mo-. EL *gueh2- nueiti, gr. 3sg. nujo, ikeliavo, ivyko, gt t. p. < *e-gueh2-t, plg. lat. gju nujau, lit. gjau
(3.3.1.2).
gr. rankena, kotas < *kp < pide. *koh2p-eh2. NL
*kh2p-: lot. capi griebti, paiupti, atimti, got. hafjan pakelti,
gr. godiai ryti (1.8.2.1).
gr. dovana, auka < pide. *doh3-ro- (plg. sbsl. dar, su
psl. pakitimu > ). EL *deh3- duoti, gr. duodu, liet.
dodu (3.3.1.3).
lot. flrus ydintis < pide. *bhlh3-ro- (NL fluus geltonas,
pilkai gelsvas < pide. *bhh3-u-). EL *bhleh3-: sangl. blwan
ydti.
lot. pculum, geriamasis indas, taur; grimas, puota < *pklom < *ptlom < pide. *poh3-tl-. aknis *peh3- gerti, plg. gr.
gerk!. NL ved. pbati 3sg. geria, lot. bibit t. p. < *pibe-ti < pide. *pi-ph3-e-ti.
ved. dhn- skrudinti grdai, sjamieji grdai < pide. *dhoH-neh2-, plg. liet. dona, lat. duna duonos riek < *d-n(3.3.2.4).
ved. rardha pf. (jam) pasisek, pavyko, got. -rairo 3sg. pasisteng < pide. *re-rh1dh-e. EL *reh1d-, plg. ved. rdhati coniun.
vykdys, atliks.
got. hf 3sg. pf. pakl < pide. *(ke)koh2p-, pf. prie hafjan
pakelti. r. aukiau gr. .
43
1. va da s
1.7.2.2. Seka -oH- priesagoje:

*-oh2-: OL daiktavardin priesaga odyje pide. *pnt-oh2-s. Antekonsonantin pozicij paliudija nom. sg.: av. pat < *pantz,
ved. pnths kelias, takas, viekelis (vietoj *pnts). Antevokalin pozicija paliudyta acc. sg.: av. patm, ved. pnthm (vietoje
*pantm) < idir. *panta.Ham < pide. *pent-oh2-. Tos paios priesagos NL alternantas: gen.-abl. sg. *pt-h2-s > ved. path-s, av.
pa (dl pakitimo *th2-V > idir. th-V r. 1.6.1).
lot. drinio dmuo d-: dnec adv. kol, quand adv. kada, kai,
< pide. *do-h1, *d instr. sg. sustabarjusi forma (plg. d greta d,
1.7.1.4). Atitikmuo german kalbose: ags. t, sang. t link, iki,
sva. zuo, zua, z, vok. zu t. p..
lot. pr prielinksnis prie; kieno nors labui, naudai, pelnui,
kam nors < pide. *pro-h1, tikriausiai *pro instr. sg. sustabarjusi forma.
*-oh2, tematinio prezenso 1sg. galn, plg. pide. *bher-o-h2 >
*bher > gr. neu, lot. fer t. p. (liet. -u, pvz., ne,
beri).
gr. abu, abi, lot. amb abu kartu pamus; vienas ir kitas
atskirai pamus < pide. *h2embhoH (plg. liet. ab, sbsl. oba,
3.3.2.4).
, lot. eg a < pide. *e-oh2.
N.B. aknyse, kurios baigiasi -h3, apofoninio laipsnio e nemanoma atskirti nuo laipsnio o. r. aukiau atspind - ir EL formoje
, ir OL vedinyje , taip pat plg. atspind - EL formoje
geriu ir OL vedinyje grimas i aknies *peh3- gerti (ved. pt 3sg. igr).
44
1.7.2.4. Hetit kalbos pavyzdiai:

het. pars = [prs] oras < pide. *proh-s. EL *preh- psti,
kurstyti ugn, gr. padegti, sunaikinti ugnimi, ipsti, sukelti iptim, aor. --, NL het. pari pia.
het. wgi kanda < pide. *uh2g-e, plg. gr. pf. esu sudauytas, vietoj *ga i *ue-ug-a. aknis *ueh2g- sulauyti, sudauyti.
1.7.2.5. Pailgjimas pozicijoje *o-HC matyti ir i tam tikr sudurtini odi, kuri pirmasis dmuo baigiasi balsiu *-o-, o antrasis
dmuo prasideda priebalsi samplaika *HC-. Daugiausia pavyzdi
i ved kalbos, plg.:
ved. amitrydh- nugalintis prieus < *amitra-Hiudh-, plg.
ydhyati 3sg. kovoja, yudh- f. kova. Antrasis dmuo sudarytas
i aknies *Hieudh-, plg. liet. jund, jsti, OL judinti (3.5.1.5).
ved. drghyu- ilgaamis < *dirHgh-Hiu- < *dhgh-h2iu-.
Antrasis dmuo i aknies *h2ei-, plg. lot. aeuum laiko tarpas, aminyb, amius.
ved. gartrh- engiantis (kovos) veim < *garta-Hrudh- <
*-hludh-. Antrasis dmuo i aknies *hleudh- sukilti, iaugti, plg.
gr. gims laisvas bei ilgum odyje ved. vrdh(1.7.3.6).
ved. vivnara- (Savitaro epitetas) < *viva-Hnar-a-. Antrasis
dmuo i pide. *h2ner- vyras, plg. aukiau av. kamnnar- bei
snra- (1.7.3.6).
ved. vivvasu- turintis vairi grybi, turto < *uiua-Huasu-.
Antrasis dmuo vsu- n. grybs, turtas < pide. *husu-, plg.
ilgum odyje purvasu- (1.7.3.6).
Prie atsirandant laringalistiniam aikinimui manyta, kad sudurtinio odio pirmojo dmens galinio balsio pailgjimas vykdavo
dl metrikos.
45
1. va da s
Plg. pavyzdius i irann kalb:

av. kamnnar- turintis maai moni, su keliais monmis <
*kam.naH.nar-. antrasis dmuo yra pide. *-h2ner-, ved. nar- m. vyras, plg. a- odyje gr. vyras taip pat ilgum odyje ved.
snra- (1.7.3.6).
spers. asmenvardis Ariyramna- < *ariya-Hramna-. Antrasis dmuo i pide. *hrem- nurimti, pailsti, atsigulti, plg. gr.
adv. velniai, atsargiai, subtiliai, ved. rmate 3sg. nurimsta, NL
liet. nurmti (3.5.1.1).
1.7.2.6. Apofoninis laipsnis o dl kontekstini pakitim, vykusi

atitinkamose e laipsnio formose, graik kalboje realizuojamas trim
apofoninio santykio tipais:
:: , pvz., ::
:: , pvz., ::
:: , pvz., :: .
Plg. 1.5.3 aptart trejop laipsnio e diferenciacij morfemose
su trumpu akniniu e.
1.7.3. Laringalas tarp balsio i arba u ir priebalsio: iHC, uHC
Laringaliniai priebalsiai pozicijoje po auktutinio pakilimo balsi
i, u taip pat nesukelia asimiliacijos. J inykimas sukelia kompensacin pailgjim ir ilgj balsi /, / fonologizacij:
*/ihC/ > //, */ih2C/ > //, */ih3C/ > //

sbsl. briti s, brij s skustis < pide. *bhriH-C. aknis *bhreiHkirpti, pjauti, plg. NL ved. bhrnti 3pl. eidia, luoina, vietoj
*bhrin- < *bhrinHV-.
46
ved. nt- vedamas < *niH-t-. EL-V nyati veda < pide.
*niH-e-ti. OL-V ninya nuved pide. *ne-noiH-e.
ved. prt- draugikai nusiteiks < pide. *prih2-t-. aknis
*preih2- diaugtis, bti patenkintam, plg. NL ved. prti patenkina, senesn forma prti < *pri-n-h2-ti.
lot. urs, -ium pl. fizins jgos, karins pajgos, kariuomen;
sugebjimai < pide. *uiH-s-es (nom. sg. us, acc. um jga, pajgumas, galia). PiL-V *uiH-es-: ved. vyas- n. jga, gyvybin jga,
instinktas.
lot. urus, - n. lipnus skystis, nuodai < pide. *uiHs-o-. Atitik
muo gr. gyvats nuodai < *uhos < *usos. Neaiku, kodl
odyje ved. vi- n. nuodai yra trumpasis balsis, kitaip negu av.
va- n. t. p..
lot. uuus gyvas, gyvenantis, dar gyvas < *guuos < pide.
u
*g ih3-u-, plg. liet. gvas, ved. jv. aknis *guieh3-, plg. gr.
gyvenu <*dii < *gui-i.
1.7.3.2. Seka -iH- priesagoje:

*-ih-, atematinio optatyvo silpnasis alomorfas: lot. stis 2pl.
kad btumte < pide. *hs-ih-t (greta ved. sy 3pl. kad bt
< pide. *hs-ih-ur), plg. EL *-ieh-, lot. siem, sis, sied kad biau
ir t. t., ved. sym, sy, syt t. p. (1.7.1.3).
lot. qu adv. kaip, kodl, i kur, qucum su kuo instr. sg.
sustabarjusi forma pide. *kui-h2, plg. quis, quid kas.
lot. ugint dvideimt < *ukent < pide. *duih1-dt-ih1 (dviskaitos galn). Su inykusiu laringalu odio gale: gr. dor. ,
jon.-att. , ved. viat, av. vaiti, sair. fiche, toch. A wiki, B.
ikm. r. taip pat lot. trgint (1.8.3).
47
1. va da s
ved. dev deiv < *diu-ih2, vk vilk < pide. *uku-ih2

moterikos gimins vediniai su priklausymo santyk reikiania
priesaga *-ih2 (ios priesagos PiL *-ieh2-: gen. sg. dev-y-s deivs,
vietoje *div-ys).
*/uhC/ > //, */uh2C/ > //, */uh3C/ > //

ved. bhyt tegul vyksta, tebnie < pide. *bhuh2-ih-t (opt.).
aknis *bhueh2- bti, egzistuoti, plg. liet. bti (su pakitimu >
y: sbsl. byti) (3.3.3.2).
ved. ptivalytas, apsivals < *puHt-, lot. prus varus,
ivalytas, doras, garbingas < *puH-r-. aknis *peuH-C-: ved. pvi-tum valyti,*peuH-V-: ved. pv-ate darosi varus, grynas.
ved. sn snus, liet. sns < pide. *suH-nu- (su sutrumpjusiu : got. snus, r. 3.3.3.2); ved. ste gimdo < pide. *suH-toi;
lot. ss, suis m. f. kiaul, meitlis, kuilys < pide. *suH-s veislin
kiaul, paraved. aknis *seuH- gimdyti, plg. av. hunmi gimdau < *su-n-H-mi.
ved. la- m. n. ietis, iemas < pide. *uH-l-. aknis *euHmesti, sviesti, plg. lat. at greitai stumdyti, smogti
(3.6.3.11).
ved. n- ydingas, nepakankamas, per maas < pide. *uh2-n-.
aknis *ueh2- silpti, plg. lot. unus tuias, veltas, ved. nir-vanurims, lat. vj (3.3.1.2).
ved. yne dat. sg., ynas gen. sg. < pide. *h2iu-Hn-i, -s silpnosios formos i yvan- jaunas < *iu.un- (u laringaliniame
hiate, r. 3.4.3.2) < pide. *h2iu-Hn-.
gr. f. antakis < pide. *h3bhruH-C, gen. sg. (),
plg. ved. bhr, gen. sg. bhruv t. p., liet. bruvs, -is f. antakis
(trksta *brs).
48
sisl. rr f. jga, galia < pide. *truh1-t- (aknis *treh1u- maitinti, auginti).

av. t tu lot. t, sair. t, sisl. , sbsl. ty, arm. dow [du]< pide.
*tuH. Antrinis *- sutrumpjimas: liet. t. Be laringalo pdsak: gr.
, dor. tu (skirtingai nei homer. ). NL-V atspindi ved.
tuvm, toch. B tuwe < *tuH-m (3.4.3.2).
het. ss nom.-acc. pl. gerybs, valdos < pide. *hs-uh2 (plg.
1.5.2).
1.7.3.6. Ilgieji balsiai , atsirado dl kompensacinio pailgjimo ir
tam tikruose ved kalbos sudurtiniuose odiuose, kuri antrasis
dmuo prasiddavo priebalsi samplaika *HC-, pvz.:
ved. dvp- n. salp; uliejama paupio dalis, kur kaupiasi snaos < *duiH.pam- < pide. *dui-h2p-m. Etimologin reikm i
abiej pusi apsuptas vandens. Antrasis dmuo -pa- i pide. *h2p--, t. y. NL formos i *h2ep- vanduo, vandens srov.
ved. prtka- n. virus, ior < *pratiH.kam < *proti-h3ku--.
Antrasis dmuo -k-, NL lyginant su pide. *h3eku- akis, vilgsnis,
plg. gr. , f. akis, veidas.
ved. pratpm adv. prie srov; prie (k nors), atgal < *pra.
.tiH.pa- < *proti-h2p--, paodiui prie vanden, plg. dvp- ir
anp-.
ved. vrdh- f. augalas < *uiH.rudh- < pide. *ui-h1ldh-. Antrasis dmuo NL forma i *hleudh- atsirasti, iaugti, plg.
gartrh- (1.7.2.5).
ved. anp- m. pelk; pakrant < *a.nuH.pa- < pide. *anu-h2p--, paodiui palei vanden, plg. aukiau dvp-, pratpm.
ved. purvasu- turintis didel turt < *pu.ruH.ua.su-. Antrasis
dmuo vsu- n. gerybs, turtas < pide. *husu-, plg. ilgum
odyje viv-vasu- (1.7.2.5).
49
1. va da s
ved. smya- graiai rengtas, gerai paruotas < *HsuH.ma.

.ya- < pide. *hsu-Hmei-o-. Pirmasis dmuo *hs-- geras, graus kaip gr. - < *ehu- (1.8.1.1). Antrasis dmuo *Hmei-, plg.
ved. may- stiprinti, tvirtinti, kelti, statyti.
ved. snra- pasiymintis gyvybingumu, dailus, stotingas, graus (spers. nara-)< *HsuH.na.ra- < pide. *hsu-h2ner-o-. Antrasis dmuo *h2ner- jga, plg. ved. nar- m., gr. vyras
(1.8.1.2) bei ilgum odyje av. kamnnar- (1.7.2.5).
1.7.3.7. Balsis *-i- pailgjo ir reduplikacinje morfemoje, btent

jam liejantis prie aknies, prasidedanios *HC- samplaika, plg.
iuos ved kalbos pavyzdius:
ved. jate varo (galvijus) < *HiH.ja.tai < pide. *h2i-h2-e-toi,
plg. EL jati varo < *h2-e-ti (gr. 1.2.1).
ved. kate pamato, pastebi < *HiH.ka.tai < *h3i-h3ku-s-toi,
plg. EL *h3eku- odyje gr. pamatau.
gr. siuniu, metu, sviediu. *h--mi atsirado metatezs
bdu i *h-mi, o i forma, savo ruotu, i *-i-mi < pide.
*HiHih1-mi. aknis *Hieh1- mesti, sviesti, plg. het. pi-yezzi isiunia, nusiunia. Dl h metatezs plg. (1.8.2.1).
lot. c pataikau, ugaunu < pide. *h2i-h2i--. EL *h2ei- pradurti, plg. gr. bronzinis ieties smaigalys, liet. imas
(3.1.1.2).
Plg. pailgjim pozicijose *e-HC (1.7.1.6) ir *o-HC
(1.7.2.5).
1.7.3.8. Tam tikrais atvejais balsiai , kildintini i antrini sek
/iHC/, /uHC/, t. y. i toki, kurios atsirado dl laringalinio priebalsio ir gretimo pusbalsio i arba u metatezs. Tai galima pavaizduoti ioje schemoje: 1. /CHi/ > [CiH] > [C], 2. /CHu/ > [CuH]
> [C].
50
1.7.3.9. I pirmins aknies *seh2- riti, panioti buvo padarytas

NL vedinys su priesaga -ie-: *sh2-ie-, plg. ved. syti 3sg. prs. ria.
Tam tikru momentu is prezensas su -ie- buvo reinterpretuotas kaip
-e-prezensas: *sh2ie. Taip atsirado nauja (neskiemenin) aknis
*sh2i-, kuri dl h2 metatezs pavirto skiemenine forma *sih2- (plg.
ved. sinti panioja kojas < *si-n-h2-ti kaip prs. i *sih2-). Dabar
neoaknis *sih2- galjo tapti naujo apofoninio lizdo centru: 1.
*sih2- terpus e, atsiranda naujas PiL *seih2- (plg. ved. setr- kuris
panioja kojas, av. hitha- koj paniojimas < *seih2-C-, liet.
(tarm.) sej < *seih2-e- kaip prs. i sieti), 2. *sih2- atsiduria opozicijoje su naujuoju PiL *seih2- ir atsiejamas nuo ankstesns opozicijos
*seh2- :: *sh2-, plg. ved. va, v st ilaisvina, ikinko < *seh2-,
sit- suritas, viit- ilaisvintas i pani < *sh2-t-.
1.7.3.10. Norint paaikinti tokias formas kaip ved. pt- igrs;
kuris igr, gr. gerk ir sbsl. piti gerti, btina postuluoti
neoakn *p- < *pih3-, metatezs bdu atsiradusi i formos *ph3i-,
kuri, savo ruotu, atsirado dl prs. *ph3-ie- (arba *peh3-ie-, plg. ved.
py-ya-ti caus. girdo) reanalizs. Neiplsta aknis yra *peh3gerti > *p-, ved. p-: prs. pti, aor. pt, ipv. h. Panaiai,
siekiant paaikinti ved. gt- apdainuotas, igarbintas, postuluojama pirmin forma *g(u)iH-t-, kurios NL aknis kildintina H metatezs bdu i *g(u)Hi-. Atitinkamas EL buvo *g(u)eHi-, t. y. neoaknis *g(u)eH-i-, iabstrahuota i *-ie- prezenso gyati dainuoja, plg.
srus. gaju, gajet kreksi. Neiplstin aknis iuo atveju bt pide.
*g(u)eH- kaip odyje ved. gti dainuoja, gt- dainavimas, gathm. daina, giesm (av. g t. p.), udgtr- m. pagrindinis ventikas, kuris gieda sman.
1.7.3.11. Skirting balsi :: u ilgum graik kalbos nom. sg. formoje ugnis ir gen. sg. formoje nulm laringalinio prie-
51
1. va da s
balsio metatez, vykstanti formoje nom. sg.: *ph2-ur > *puh2r >
*pr (plg. gen. sg. *ph2-ur-s > ; greta ios formos *ph2-un-V
> got. funins). Pirmin paradigma buvo *peh2-ur :: gen. sg. *ph2-uen-s, plg. het. pahhur, pahhuenas.
1.7.3.12. Skirsnyje 3.3.3.2 lat. grts sunkus < *guruh2(ts) aptariamas kaip *guh2-- (plg. ved. gur-, gr. sunkus) metatezs atspindys.
1.7.3.13. I pateikt pavyzdi matyti, kad pirminse sekose laringalinis priebalsis priklaus akniai, o pusbalsiai i, u buvo priesagini morfem (-ie-, -uer-, -u-). Po metatezs tai, kas buvo priesaga,
tapo (neo)aknies dalimi.
Savit metatez atspindi formos ved. m v ati stumia, spaudia
ir svyati siuva. I pavyzdio m v ati matyti laringalo metatez antevokalinje pozicijoje: *mihu-e-ti i *miuh-e-ti, plg. toch. AB
musk- dingti, prati, prapulti < *miuh-se-. EL het. mausta
parkrenti, pargrini < *mieuh-s-, OL lot. moue judinti <
*miouh-ie- (t. p. r. liet. muju, 3.6.3.11). Veiksmaodis
s v yati, savo ruotu, turi ilgum dl H metatezs, vykusios pozicijoje prie priesag: *siHu-i-ti < *siuH-i-ti. Kadangi i priesaga
yra -i - , atsiranda prielaida manyti, kad metatezs metu vyko disimiliacija ir seka i - i pavirto i-i , plg. i inykim odyje lot. su siuvu
< *siuu < *siuH-oh2 (r. liet. siuv, 3.4.3.2).
1.7.4. Laringalas tarp rezonanto ir priebalsio (RH-C)
iuo atveju turima omeny tai, k jaunagramatikiai vadino ilgj
skiemenini sonant (*, *, *, *) atspindiais. Ilgasis balsis,
52
istoriniais laikais js greta rezonanto, yra anaptiktins kilms balsis, terptas tarp R ir HC, o vliau, nykstant antekonsonantiniam
laringalui, patyrs kompensacin pailgjim. Lotyn kalbos (kartu
ir senoji airi, tochar kalb) duomenys iuo atveju rodo vien
anaptiktin bals, o graik kalboje paliudyta trij tembr anaptiks.
iuos tembrus lm laringalinis priebalsis, einantis po rezonanto: e
su h, a su h2, o su h3, plg.:
Pide.
Lot. anaptiks
Gr. anaptiks
*RhC
*RahC > RC
*Reh1C > RC
*Rh2-C
*Rah2C > RC
*Rah2C > RC
*Rh3-C
*Rah3C > RC
*Rh3C > RC
Kitaip nei mintose kalbose, i lietuvi kalbos duomen matyti
anaptiks i / u pozicijoje prie grup RH(C), plg. liet. RC i *RC
< *iRHC alia rC i *RC < *uRHC (3.6.4.1tt). iuo atveju
kompensacinis pailgjimas apima lengvj skiemen su tautosilabiniu rezonantu: VR(C). is skiemuo atsirado i sunkiojo prokalbs
skiemens VRH(C) inykus laringalui. Anaptiks i / u prie grup
RH(C) taip pat konstatuojama senojoje ind kalboje (rC / rC) ir
german kalbose (urC, ulC, umC, unC).
1.7.4.1. *RhC:
lot. rrus skystas, tvas, retas < *raH.ro- < pide. *h-r-.
EL *reh-, plg. sbsl. rd-k retas, i prs. *reh-dhe- retju,
darausi retas.
gr. nustatytas, sutartas < * ureH.to < pide. *uh-t-.
EL *uerh-, plg. pal. wrti 3sg. sako, gr. pasakysiu greta sakau (psl. *vr, rus. vru, vrat meluoti).
gr. odyje . turintis daug avi < cps. *. Antrasis dmuo i ureHn < pide. *uh-n-. Pide. *uh-en- ::
NL *uh-n-, plg. gr. , m. vyrikosios lyties avis, avinas,
nekastruotas avinas, ved. ran- m. avies jauniklis, riukas <
*uur.Han- (nom. sg. r, c. sg. raam).
53
1. va da s
gr. n. skyl, anga < *treH.ma < pide. *th-m, plg.

liet. trti < *tr-C (3.6.4.1). EL *terh-, plg. lot. ter trinti,
sutrinti, susmulkinti, lyginti, minti, gr. n. grtas <
pide. *trh-tro-, plg. lot. terebra grtas < *tera-br- < pide.
*trh-dhr-V-.
lot. clrus garsus, auktas, skambus, aikus < pide. *kh-r-;
gr. ikviestas, paauktas < *kleH.to- < pide. *kh-t-.
EL *kelh-, plg. sva. hel garsus, vok. hell viesus, auktas,
skambus.
ved. pr- pilnas, pripildytas (*plna- < *pulH.na-), got. fulls
(*fulnaz), liet. plnas < *plna- (3.6.4.3) < pide. *ph-n-. N..
Laukiam lot. *plnus dl ilyginimo su inf. (com)plre pripildyti
pakeit plnus. Tai diferenciacijos atvejis, atsirads dl homonimijos
konflikto su plnus tiesus, lygus, r. toliau *Rh2C. EL *pleh-,
plg. gr. pripildau, su antrine nazalizacija vietoj *p-pl-mi, aor. pripild, ved. aprs t. p. (pide. *-pleh-s-t).
lot. ntus gims < gntus (plg. cps. gntus snus, gims po
tvo mirties, cgntus giminikas, sb. giminaitis) < *gnaH.to< pide. *h-t-. Atitinka ved. jt- gims, got. aira-kunds gims i ems, plg. gr. - odiuose (1) santuokinis vaikas, vedinys i *-, - artimas, brolikas, seserikas,
nuoirdus (etimologin reikm gims santuokoje), (2) *
< pide. *h-t-; i form pakeit f. gyvenimo altinis,
pradia, kilm, gimimas. Atitikmenys: lot. nti-n- gimimas; gentis,
tauta, ved. jti- f. gimin, kilm. EL *enh, plg. ved. jni-man- kilm, lot. germen gemalas, pumpuras i *genmen- <
*gena-men < pide. *enh-men-; gr. -, - gimdytojas,
lot. genitor t. p. i *gena-tor < pide. *enh-tor- (r. 1.8.2).
1.7.4.2. *Rh2C:
lot. crbr, -nis m. ir < *kraH.srn- < *h2-s-r- + -n-,
plg. liet. iru, c. sg. ren < *r-en- (3.6.4.1) < *h2s-en-,
54
sva. hornuz, angl. hornet < *h2s-n-. EL *erh2-, plg. gr.

n. ragas, homer. gen. sg. .
lot. grnum n. grdai, sklos < *graH.no- < pide. *h2-n-,
plg. ved. jr supuvs, isikvps, idljs, senas, liet. rniai m.
pl. *r-na- (3.6.4.1), got. karn grdai, Korn. EL *erh2nokti, senti (ved. jranti 3pl. sukelia senjim, yra senjimo
prieastis).
lot. grtus paslaugus, malonus, mielas < *graH.to- < pide.
*guh2t, plg. grt- visada laukiamas (*gurH.ta-), liet. pagrtas
< *grta- (3.6.4.1). EL *guerh2-.
lot. plnus lygus, tiesus, plokias < *plaH.no- < *ph2-n-,
plg. het. palhi- platus, erdvus < *ph2--. EL *pleh2-: liet. plti,
plnas (r. 3.3.1.2).
lot. lna vilna < *laH.naH-, gr. n. t. p. (*lnos <
*ulaH-C) < pide. *h2uh-nh2-, plg. ved. r- f. vilna, liet. vlnos
f. pl. (3.6.4.3).
lot. ltus netas, gabentas, temptas, vilktas < *tlaH.to- < pide.
*th2-t-. Atitikmenys: gr. dor. , klas. pakeniantis,
pakeniamas, liet. tltas < *tlta- (3.6.4.3). EL *telh2-: gr.
(1.7.5).
gr. dor. nuvargintas, pavargs < *kmaH.to- < pide.
*h2-t-, plg. NL-V , (1.7.5). EL *emh2-, plg.
ved. amitr- aukotojas, OL ved. amyati velnina, ramina i
*omh2-ie- (Brugmanno dsnis blokuojamas pagal 1.10.7, (7)
punkt).
gr. dor. mirs (klas. ) < *thnaH.to- < pide.
h
*d h2-t-, plg. NL-V: (1.7.5), EL *dhenh2-.
1.7.4.3. *Rh3C:
gr. valgomas < *broH.to- :: liet. grtas (3.6.4.1), ved.
gr nurytas < pide. *guh3-t-/-n-. EL *guerh3-, liet. grti
(3.6.3.1).
55
1. va da s
lot. strtus patiestas, ilygintas < *straH.to- (prs. stern), gr.

itiestas, itemptas < *stroH.to- < pide. *sth3-t- (plg.
av. starta-, liet. strta 3.6.4.1). Ved. str- patiestas, ilygintas < *stirH.na- < pide. *sth3-n-. Lot. strmen, -minis n. kraikas, iaudai, n. patalas < pide. *sth3-m. EL *sterh3-,
plg. ved. strman- kraikas.
gr. alsvai gelsvas, gelsvas; vieias, ydintis, neprinoks < *khloH.ro- < pide. *hh3-r-, plg. NL-V: ved. hri geltonas,
gelsvas < *hh3-i-. EL-C: liet. lti < *helh3-C (3.6.3.3). ELV: ved. hri- pilkai gelsvas, gelsvas; bras < *helh3-i-.
ved. mrdhn- n. galva, kaukol, kakta, virn < *murH.
dhan- < pide. *mh3dhon-.
lot. gnrus r. gr. .
gr. inomas, garsus, ymus, (apie asmen) pastamas,
neinomas < *gnoH.to- < pide. *()h3-t-, plg. liet.
pantas (3.6.4.7). N.B. Ved. *jt- buvo pakeista PiL jtainomas < *neh3-. Panaiai lot. ntus inomas, prastas, ymus
paliudija n kaip formoje prs. nsc painti, suinoti < *neh3-se-, vietoj *ntus. Lot. gnrus inomas, garsus, ymus; inovas < *gnaH.ro-, gnrus neinantis, nenusimanantis, nepatyrs,
nesusipains su kuo nors, ved. *jr- m. meiluis (tiksliau pastamas) < pide. *h3-r-.
ved. skm adv. kartu, i karto, vienu metu < cps. *s-h3ku--. Pirmasis dmuo yra prieveiksmio sm drauge, vienu kartu; su,
kartu < pie. *sem/*som alomorfas, antrasis dmuo kaip odyje
prtkam (1.7.3.6).
1.7.5. Palyginimui ia verta paminti ir kitokias junginio CRH-V

traktuotes. Antai graik kalboje pozicijoje prie bals is junginys
buvo skaidomas a balsio anaptikse, kuri atsirasdavo prie rezonant: C-V-RH-V (plg. anaptiks pozicijoje po rezonanto: CR-V-H-C,
1.7.4). Pavyzdiai:
56
gr. -- 3pl. met, svied < *ebal.H-V- < pide. *-guh-ent. EL - oviniai, sviediniai < *gulh-mn-h2.
gr. - nuvargintas, pavargs < *kam.Ha.to- < pide.
*h2-et-. neivargs, nepavargstantis < *-kam.Hant< *h2-nt- < pide. *h2-nt- (ptc. prs. act., tembro pakeitimas
kaip 1.3), plg. NL-C (r. 1.7.4.2, ten pat dl EL ir OL).
gr. - n. pl. svarstykli lkts < *tal.Han.ta < pide.
*th2-nt-, plg. NL-C pasvriau < *etlaHm < pide. *-th2m. EL - diras, ant kurio kas nors pakabinama < pide.
*telh2-men-.
gr. -- aor. numiriau < *ethan.Hom < *e-dhh2-o-m, plg.
NL-C mirtu < *thn-sk < dhh2-se-. EL *dhenh2- nueiti, plg. ved. dhnvati bga, teka.
gr. - mirtis < *than.Ha.tos < *dhh2-etos, plg. NL-C
mirs (r. 1.7.4.2). EL *dhenh2-.
gr. -- < *tan.Hu-: plona ieve, plaialapis,
ilgalieuvis, ved. tan- plonas < pide. *th2--, plg.
NL-C *th2-n-: ved. uttn- itemptas, itstas, av. /ustna-/.
Panai situacija yra ir senojoje ind kalboje, kur randame *an-V
< *H-V:
sind. -manati prisimena, pamini, paliudi < *-man.Ha.ti <
pide. *-mh2-e-ti, plg. EL -mnta pamintas, pateiktas, ivardytas< pide. *mneh2-.
sind. sanutr adv. i alies, alia, nuoaliai, i tolo < pide. *sH-u-, plg. av. hanar be, lot. sine t. p. (*sH-i), sair. sain ypatingas,
nepaprastas, iskirtinis, kitoks (sva. sundro atskirai, skyrium).
1.8. Laringalas priebalsi aplinkoje

Priebalsi aplinkoje reikt skirti tris situacijas: 1. laringalas eina
odio pradioje prie priebals (#H-), 2. laringalas eina odio
57
1. va da s
viduje tarp priebalsi (-CHC-), 3. laringalas eina po priebalsio ir

prie pauz (-CH#).
1.8.1. Pozicija #HCios pozicijos pagrindinis paliudijimas yra graik kalbos vadinamieji protetiniai balsiai (r. Beekes 1969, 18tt., Rix 1969 ir 1976,
6970). I esms jie yra anaptiktiniai balsiai, atsirad tarp odio
pradios laringalo ir ir buvo skirti samplaikos #HC- artikuliacijai
palengvinti. ie balsiai priderino savo tembr prie prie juos einanio laringalo kokybs, o laringalams inykus pasidar savarankiki
ir tapo istorikai paliudyt graik kalbos form pradios balsiais,
plg. schem:
*#h- > pgr. *#heC- > gr. #*#h2C- > pgr. *#h2aC- > gr. #C*#h3C- > pgr. *#h3C- > gr. #oCDalis graik kalbos pavyzdi turi atitikmenis armn kalboje
su a- arba e- proteze (r. Beekes 1969, 21tt.; autorius, tarp kitko,
atkreipia dmes protezs nebuvim prie u- ir m-). Visose kitose
kalbose, iskyrus graik ir armn, inykus H vyko odio pradios
samplaikos HC- buvo supaprastintos. Dl ios prieasties atsirado
tokie kontrastai, pvz., gr. - :: lot. rub-, sind. rudh-, liet. rud- odyje :: ruber, rudhir-, rdas < pide. *h1rudh-r.
1.8.1.1. Graik kalbos #C- pavyzdiai:

gr. eol. dantys < *hedont- < pide. *hd-ont-, sudaiktavardjs ptc. prs. act. i aknies *hed- valgyti. Protez matyti
ir arm. atamn dantis. ioms formoms galima prieprieinti liet.
dants, ved. dn, dat, sva. zand (NL got. tunus < *hdt).
gr. maas, menkas < *helakhu- < pide. *h1lguh,
plg. ved. ragh- greitas, lengvas, EL liet. legvas.
58
pr ieba lsi a pl i nkoj e
gr. dor. 3pl. yra < *nti < *e.enti < *ehenti < *esenti
< *hesenti < pide. *hs-nti (aknis *hes-), plg. sliet. sat c.
sg. esant < pide. *hs-ont- (3.5.3).
gr. - geras, gerai < *ehu- < *hesu- < pide. *hs--. NL
vedinys i *hes- bti, egzistuoti, etimologin reikm egzistuojantis, esantis, plg. ved. su- graus, geras (smya-, snra-,
r. 1.7.3.6), sbsl. s-, sdrav, smrt (3.5.3).
tamsi praraja, tamsumos tarp ems ir Hado < *h1reguos.
Protez matyti ir arm. erek vakaras, plg. sind. rja rkas, got.
riqis tamsa.
gr. plti (apie arim), sutrinti, susmulkinti, sudauyti
< *hereik- < pide. *hreik-, plg. liet. rieki pjauti (duon), arti
pirm kart.
gr. raudonas < *heruthro- < pide. *hrudh-r-, plg.
liet. rdas i *rudras (3.5.1.1), ved. rudhir- raudonas, lot. ruber
t. p.
1.8.1.2. Graik kalbos #C- pavyzdiai:

gr. puia < *auti < *HaueHti < pide. *h2ueh-ti, plg.
ved. vti puia, liet. vti psti ir het. NL huwants vjas < pide.
*h2uh1-ent-s puiantis.
gr. vyti alin, atremti, atmuti, ginti k nuo ko <
*h2aleks- < pide. *h2lk-s-, plg. ved. rkati, rakat saugo, sergi
k nors, rpinasi.
gr. melti, iiulpti, isti, gerti < *h2amelg- < pide.
*h2mel-, plg. liet. mlti (3.5.1.3).
gr. vyras, arm. ayr < *anr t. p. < *h2anr < pide. *h2nr
(loc. pl. tarp vyr < *anrsi < *h2anra-si :: ved. nu t.p.
< pide. *h2n-su), plg. ilgum odyje cps. snra- (1.7.3.6).
vilgantis, glotnus (apie riebius, nupentus gyvulius);
spartus, greitas (apie unis). Atsirado i *argros dl disimiliacijos
inykus r, o i forma, savo ruotu, i pgr. *h2argro- < pide. *h259
1. va da s
-r-. Atitinka ved. jr- raudonai vieiantis, greitas, spartus, av.

rzra greitas, spartus, het. harki- baltas. EL: gr.
sidabras, ved. arjna- baltas, rykus < pide. *h2er-u-.
gr. , - m. vaigd; spindulys, viesa < *h2as-tr <
pide. *h2s-tr- (dat. pl. --). Protez taip pat ir odyje arm.
ast vaigd. Greta i form ved. str- (instr. pl. stbhi) t. p.,
got. starno, lot. stlla (*str-l). Kartu su het. <a-a-te-ir-za> =
/hsterts/ vaigd i aknies *h2es- liepsnoti, degti, plg. het.
hassa- lauas, ugniakuras, ugniaviet.
1.8.1.3. Graik kalbos #oC- pavyzdiai:

gr. arba lapintis < *h3m(e)ikh- < pide.
*h3m(e)ih-, plg. liet. my (sen. min), myau, myti.
gr. rkas, migla, garai < *h3mikhlah2 < pide. *h3mgh-leh2, plg. liet. migl, sbsl. mgla migla.
gr. , n. priekaitas, peikimas, eidimas, gda
< pide. *h3neid-os. Protez matyti ir arm. anicanem keikiu, prakeikiu, anc 3sg. prakeik. ioms formoms priskirtina sliet. niedti peikti, barti, got. naitjan koneveikti. NL: ved. nndati
peikia, bara, lat. ndt kreivai irti, neksti (r. 3.5.1.4).
gr. lesb. sujaudinti, subruzdinti < pide. *h3rinH-ie-,
plg. ved. riti sujudina, sujaudina, veria sunerimti, got. rinnan
bgti, PaEL sbsl. rj, rjati tekti < *ri - -.
gr. kasti, ikasti, kapstytis emje, att. <*h3rukie-, plg. lot. runc, -re ravti, rauti piktoles < pide. *h3ru-n-k-,
ved. luc- rauti.
gr. , gen. sg. f. antakis < *h3phru- < pide.
*h3bhruH- (plg. ved. bhr, bhrvam f. antakis, liet. bruvs, brv
t. p.).
60
1.8.1.4. Nuostab kelia faktas, kad graik kalboje *Hi- pozicijoje,

kitaip negu *Hu- pozicijoje, nerandame protetinio balsio (plg. aukiau ). iame kontekste pastebtina, kad dalis tyrj yra link
kai kuri graik kalbos odi pradin priebals - kildinti i odio
pradios samplaikos *Hi- (plg. Hammerich 1948, 1215; Rix 1976,
70; diskusini pastab pateikia Beekes 1969, 9598). Vadinasi, dl
disimiliacijos junginys spirantas + spirantas galjo virsti junginiu
sprogstamasis + spirantas, t. y. *g + i (plg. raid *di, *gi, *gui > ,
Rix 1976, 92). Pavyzdiai:
gr. n. jungas < *diugom < pide. *Hiug-o- :: ved. yugm,
lot. iugum. aknis *Hieug- kinkyti, jungti, plg. augmento pailgjim odyje ved. yunak (1.7.1.6).
gr. homer. speltiniai kvieiai < *dieuia
i < pide. *Hieu(H)-iai, plg. sind. yvas- ganykla bei sudurtinius odius su pailgjimu: syvasa- su gera ganykla < *suH.ia.uas- < pide. *hsuHieuH- (plg. s 1.7.3.6), yavasa - be ganyklos < *aH.ia.ua.
.sa- < pide. *-HieuH-, plg. liet. java m. pl., sind. yva- m. javai,
grdai; mieiai.
gr. apjuostas aplink kn < *disto- < pide. *Hih3s-to- (arba *h3i e h3sto-), plg. av. ysta- apjuostas, yst juosta,
diras, liet. jostas, josta (3.3.1.3).
1.8.2. Pozicija -CHCPozicija -CHC- atsiranda priebalsinei priesagai jungiantis prie nykstamojo laipsnio CeH- tipo aknies alomorfo, pvz., CH-t-, CH-r-,
CH-t-, -CH-tr-. Dl tokio morfem isidstymo atsiradusi samplaika -CHC- traktuojama dvejopai. Kai kuriose ide. kalbose i samplaika realizuojama pasitelkiant anaptiks, kitose ji supaprastinama
paalinant laringalin priebals (-CHC- > -CC-). Anaptikss atveju balsis terpiamas tarp segment H ir C, ir seka /CHC-/ realizuo-
61
1. va da s
jama kaip [-CHVC-]. Skiriami trys skirting kalb raidos atvejai:

(1) pide. -CHC- > *[CHaC] anaptiks a, pvz., lotyn kalboje.
(2) pide. -CHC- > *[CHiC] anaptiks i senojoje ind kalboje.
(3) pide. -CHC- suskyla tris atspindius: *[CheC], *[Ch2aC] ir
*[Ch3oC]. Anaptiktinio balsio tembras prisiderina prie laringalinio
priebalsio kokybs. Tokia traktuot bdinga tik vienai kalbai
graik. Todl manytina, kad vyko inovacija (r. toliau).
1.8.2.1. Kaip pavyzdiai pateikiamos akn *dheh- padti, *steh2sustoti, atsistoti, *deh3- duoti nykstamojo laipsnio formos:
PIDE
Anaptiks
Istorinis atspindys
*dhh-t- *[dhha-t-]
lot. *datus, cps. conditus

*[dhhi-t-]
ved. hit pastatytas, padtas
h
e

*[d h -t-]
gr. paguldytas, padtas
*sth2-t- *[sth2a-t-]
lot. status

*[sth2i-to-]
ved. *stit ( sthit)
a

*[sth2 -t-]
gr. pastatytas
*dh3-t- *[dh3a-t-]
lot. datus
i

*[dh3 -t-]
ved. *dit ( datt)

*[dh3o-t-]
gr. duotas
Kiti pavyzdiai:
I lotyn kalbos:
anas, anitis (anatis) f. antis < *ant- < *HanHat- < pide.
*h2nh2-t-. Atitinka liet. ntis f. < *n-ti. Su lotyn ir lietuvi kalb dariniais alternuoja NL ved. t- antis < pide. *h2h2-t-.
animus siela, dvasia < *anmos (plg. osk. anams, anamm
animam) < *HanHamo- < pide. *h2nh1-mo (plg. toliau ved. niti,
gr. ).
capi paimti, griebti, atimti; apimti, aprpti < *khap- < pide.
*kh2p-. ia priskirtina ir got. hafjan pakelti, gr. godiai
ryti. PiL *keh2p-/koh2p (1.7.2.1).
62
catus gudrus, apsukrus < -kHato- < pide. h3-t-, plg. toliau
ved. it-.
fnum ventyb, ventumas < *fsnom < *dhHasn- < pide.
dhh1sn (plg. toliau gr. dievas, ten pat r. PiL *dheh1s-).
N.B. iuose lotyn kalbos odiuose anaptikss pdsak neliko
dl vlesni fonetini proces:
ar, re arti < *araie- < *arHaie- < pide. *h2erh3-ie- (Meiser
1998, 187), plg. liet. rklas. r. toliau prs. dol.
cerebrum kaukol, smegenys < *kersrom < *kerHasro- <
pide. rh2-s-ro. Tai vedinys i s- kamieno pide. *h2-es-, plg. ved.
ra, gen. sg. ra galva. Panaios struktros yra sva. hirni
smegenys < pide. *rh2s-nio-.
dol, -re tayti, lyginti, apdoroti < *delie- < *delHaie- <
pide. delh1-ie- (r. aukiau prs. ar), plg. liet. del, dlti.
germen gemalas disimiliacijos bdu i *gen-men, o pastaroji
forma, savo ruotu, i *gena-men < genHamen < pide. *enh-men-. Atitinka ved. jniman- gimdymas < *enHi-men (plg.
-gntus, 1.7.4.1).
genitor tvas, gimdytojas i *gen-tor :: gr. -, -,
ved. jnitar- < pide. *enh-tor-, (plg. n-tin-, 1.7.4.1).
tenebrae pl. tamsa, sutemos, naktis disimiliacijos bdu i
*temebra-, o pastaroji forma, savo ruotu, i *temar- < *temafr< *temsr- < *temHasraH < pide. *tmH-s-reh2-. Atitinka ved.
tmisr- f. tamsi naktis. Vedinys i niekatrosios gimins darinio su
priesaga es-/-s-, plg. ved. tmas- tamsa, loc. sg. tm-as-i tamsoje
< *temH-es-i (lotyn kalbos atitikmuo yra tem-er-e adv. aklomis,
apgraibomis).
I ved kalbos:
ajir- greitas, spartus < *HagHira- < pide. *h2gh1-lo-. r.
toliau gr. .
niti kvpuoja < *HanHiti < pide. *h2nh1-ti (plg. aukiau
lot. animus).
63
1. va da s
iir- stiprus, miklus, judrus < *HisHir- < pide. *Hish1-r.

Graik kalbos atitikmuo palaimintas, dievikas; nuostabus;
stiprus, galingas h metatezs bdu kilo i pgr. *iher- < *ise-r- <
*Hish1er- (plg. 1.7.3.7).
pit, acc. sg. pi-tr-am tvas < *pHiter- < pide. *ph2-ter- (nom.
sg. ph2-tr-, acc. sg. ph2-tr-), plg. toliau gr. (dl av. pt
r. 1.9.3.1).
it- pagalstas :: lot. catus gudrus, apsukrus, protingas, vair.
cath- imintingas < pide. *h3-t-. EL: ved. iti galanda; sujaudina < pide. *ieh3-ti, lot. cs, ctis f. atrus akmuo, uola; bud,
pustas < *k-ti- < pide. *eh3-ti. Apofoninis santykis EL :: NL ved
kalboje pasireikia kaip :: i, lotyn kalboje kaip : a.
tmisr- f. tamsi naktis< *temHisraH < pide. *tmH-s-reh2,
plg. aukiau lot. tenebrae.
I graik kalbos:
vjas < *HanHemo- < pide. *h2nh-mo-, plg. aukiau
lot. animus siela, dvasia.
m. pasiuntinys < *HangHelo- < pide. *h2gh1-lo. r.
aukiau ved. ajir-.
oviniai, sviediniai vietoj *dele-mna< *gulHemnHa#
< *gulh-mn-h2 (r. 1.7.5).
r. aukiau ved. iir-.
grtas < *terHetro- < pide. *trh-tro-. Kiek skirtingos darybos lot. terebra t. p. i *tera-br- *trHadhro-< pide.
*trh-dhr-o- (plg. 1.7.4.1).
odinis diras (kam pakabinti); tvarstis; galvos raitis
< telHamen-< pide. *telh2-men- (r. 1.7.5).
, acc. sg. -- tvas < *pHater- < pide. *ph2-ter- ::
ved. pit, pi-tr-am.
dievas < (mik.) thehs (urayta <te-o>) < pgr. *thess <
*dhHess < pide. *dhh1s-- (etimologin reikm pagarbos objektas,
gerbiamas mogus), plg. aukiau lot. fnum. PiL: arm. dikc pl.
64
dievai < *dhh1s-es, lot. dis fstus ventadienis < *dheh1s-tos,

friae f. pl. vents < *f.si.iai (arch. fesiae) pide. *dheh1s-ieh2.
, acc. sg. -- dukt < *thugHater- alia liet.
dukt, dkter-, got. dahtar < pide. *dhugh2-ter- (dl ved. duhitrr. 1.9.3).
n. arklas < *HarHotrom < pide. *h2erh3-trom arba
*h2h3-trom, plg. lot. artrum (vietoj *ar-trum), sisl. arr, liet.
rklas < *r-tla-.
1.8.2.2. Senosios ind kalbos duomenys ne kart atspindi vietoj

tiktinos anaptikss i, plg.:
pide. *dh(e)h- padti plg. dha-t-t stato, da-dh-msi dedame (greta -dhiti-, -hiti-)
pide. *d(e)h3- duoti plg. da-t-t, sudurtinio odio antrasis dmuo po kiriuoto skiemens: bhga-tti-, vsu-tti-.
1.8.2.3. Samplaikos supaprastinimas dl laringalins fonemos inykimo pasitaiko ir kitur, plg. ved. asns gen. sg. kraujo kartu
su atitikmeniu het. snas, < pide. *hsh2-n-s (nom. sg. *hsh2-,
ved. sk). odio pradios suu- odyje het. suuais pauktis
matyti su-, atsirads i supaprastinto *sh2u- (plg. lot. auis, arm.
haw).
1.8.2.4. Kol laringalins fonemos ilikdavo morfem sudtyje, tol
fonetins sekos [Hi], [He], [H], [Ha] funkcionavo kaip i abiej
pusi priebalsi apsuptos fonemos /H/ alofonai. Inykus laringalinms fonemoms, iki tol j slygoti anaptiktiniai balsiai patyr fonologizacij. Galima teigti, kad istoriniu poiriu ie balsiai yra
inykusi priebalsi pdsakas.
65
1. va da s
1.8.2.5. Toki kalb kaip lotyn (CaC < *CHC) ir senosios ind
(CiC < *CHC) nuolatinis anaptiktinis balsis veria manyti, kad
laringalai iose kalbose inyko neutralizavus fonem *h1, *h2, *h3
prieprie kontekste C-C (> H). Kai kurie tyrjai postuluoja
nuolatin anaptiks a (CaC < *CHC) ir graik kalbai. Jie mano,
kad i prototip *dhh1-t-, *sth2-t-, *dh3-t- atsirado pgr. *,
*, * ir tik vliau dl prezenso formoms ir
bdingo vokalizmo , takos (r. 1.7.1.1) sitvirtino inovacins
formos ir .
1.8.2.6. Balt-slav kalbose samplaika CHC nealinama anaptikss
bdu. Sekos CHC supaprastinamos ir virsta CC, inykstant vidiniam
samplaikos komponentui H (r. 3.6.1).
1.8.3. Pozicija -CH#:
Po priebalsio ir prie pauz js laringalas lotyn kalboje atsispindi kaip , o senojoje ind kalboje kaip . ie balsiai laikytini anaptiktiniais, terptais tarp H ir pauzs10: *-CH# >*-CHa# arba
*-CHi# > Ca# arba *-Ci# (tas pats reikinys pastebimas ir pozicijoje *-CHC-, r. 1.8.2). Pavyzdiai:
lot. it adv. taip, tokiu bdu (quid it kaip gi? kodl gi?,
itqu taigi) < *itHa# :: ved. ti taip < *itHi# i pide. *i-th2
(Rix 1976, 188).
lot. trgint trisdeimt vietoj *trgint, i forma atsiradusi i
*trkent < pide. *trih1-t-h2 (ia *h2 yra daugiskaitos galn,
plg. Meiser 1998, 173).
10
O ne vokalizacija, kaip teigia, pvz., Schrijveris (1991, 80).
66
1.8.3.1. Atematin nom. pl. n. galn lot. , gr. <*-C-h2a#

<*Ch2#, pvz.,
lot. genera gimins :: gr. homer. t. p. < *gen-es- <
pide. *nh1-es-h2, plg. ved. jans-i (Rix 1976, 156; Klingenschmitt
1992, 126127; Meiser 1998, 136)11.
lot. capita galvos (vns. caput) < *kaputa < pide. *kaput-h2.
gr. homer. bandos (sg. ) < *p.ie.ua < pide.
*ph2ieu-h2.
gr. homer. miestai < *uasteua < pide. *uasteu-h2 (plg.
toch. A watu, B ostwa).
1.9. Tam tikri laringalinius priebalsius apimani

sek raidos nereguliarumai
1.9.1. Kai kuriose kalbose konstatuojamas laringalo inykimas aknyje, kuriai buvo bdingas apofoninis vokalizmas o (r. Beekes
1969, 238242, Nussbaum 1997), pvz.:
gr. drsa, narsumas; lumas, akiplikumas < *tolm< pide. *tolh2-meh2-. aknis *telh2- / *th2-, plg. gr. atlikti,
baigti, vykdyti, lot. toll kelti vir (*toln < *t-n-h2-e-).
gr. greitas judesys, upuolimas, ataka, usidegimas, trokimas < *sorm- < pide. *sorh3-meh2-. Plg. gr. greitai ar
staigiai judti, suktis, pluti, tristi, okti, lot. sari, -re apkasinti. aknis *serh3- upulti k turint pikt ketinim, plg. het. sarhieddu turi upulti. Laringalo pdsakas odyje liet. srti (3.6.4.1).
gr. itiestas, pakeltas, stovintis, tiesus; teisingas, tinkamas,
teisus. I *uorthus < pide. *uorHdh-us (plg. NL rdhv- itiestas,
pakeltas vir i *vrdhv- < *uHdh-us).
11
Atematin galn buvo perkelta ir tematin linksniuot, ir taip atsirado tipas
lot. iuga, gr. (sg. iugum, jungas), kuris skiriasi nuo sbsl. iga < *i u g < pide.
*Hi u g-e-h 2. Plg. 3.3.1.2.
67
1. va da s
prostitut, paleistuv, moteris, parduodanti savo kn

< pide. *porh2-neh2-. aknis *perh2-, plg. gr. homer. parduodu.
lot. collis, -is kalva, auktuma, pakilimas < *kolni- < *kolHni< pide. *kH-ni- (laringalas ilaikytas odyje liet. klnas,
r. 3.6.3.4). Lotyn kalbos EL: columen, -minis n. virn <
*kolamen < *kelamen < *kelH-m (taip pat plg. gr. m.
auktuma, pakilimas, kalva < *kolH-n-).
lot. culmus iaudas, iaudai; iaudinis stogas < *olh2-m-. Laringalo pdsakas priegaidje srbkr. slma, lat. salms (3.6.3.4).
NL: gr. nendr, iaudai, stiebas < pide. <
*h2-em-.
1.9.1.1. H. Eichneris (1988, 140141) ivardijo iuos hetit kalbos

h2 inykimo atvejus o laipsnio vediniuose:
uarsa lietus, litis < pide. *h2uorso- arba *h2uors-ah2-, plg. EL
*h2uers-, gr. kret. (LIV2 292, past. 1).
uauarkima- dur vyris, vedinys i vb. *uarki- < pide. *h2uorg-ie- sukti, sukinti. OL lyginant su *h2uerg-, plg. ved. vrk
suki, sukinji, vak 3sg. ipf. suko (augmento ilgumas pagal
1.7.1.6), lot. uerg linkti, svirti. NL atspindys het. hurki- ratas
< *h2ug-i- leidia kalbti apie alomorfizm het. h- :: .
innaru- pasiymintis vyrika jga < pide. *en-h2noru-, plg. gr.
vyras, ved. nar- m. vyras < *h2ner- ir ved. snra(1.7.3.6).
*uaddar- kalba (vb. denom. uatarnahh- praneti, sakyti, liepti) < pide. *h2udh2-, plg. ved. vdati pakelia bals, sako.
1.9.2. Senojoje ind kalboje kartais trksta anaptikss i pozicijoje
prie i (Pinault 1982), o tai rodo, kad pozicijoje CH-i laringalas inykdavo (tikriausiai dl asimiliacijos Hi > ii ir degeminacijos), plg.:
68
1.9. T am
tikri laringalinius priebalsius apimani sek raidos nereguliarumai
sind. kravy- msa (ne kraviya-) odyje cps. kravy-d- msdis, i pide. *kreuh2-io-, plg. krav- n. kruvina, alia msa :: gr.
homer. t. p. (*kreuas-) < pide. *kreu-h2s-.
sind. (a) syati 3sg. atria, paleidia laisv, ne siyati <
pide. *sh1iti, plg. aor. a st; aknis *seh1(i)-, het. ihiyanzi 3pl.
sieja.
1.9.3. I odio pide. *dhugh2-tr- dukra atspindi indoirann

kalbose matyti dvi anomalijos. Vis pirma sav. dugdar ir av. dudar
< *dhugdhar- < *dhugh-ter- rodo, kad vietoj *g-h2(C) atsirado skardioji aspirata gh ir pagal Bartholomae dsn vyko pakitimas *gh-t
> *gdh. Antra, ved kalboje tiktinas grups CHC atspindys *dhugi-tr- < *dhugih2tr- su nepakeista odio pradia dh- ir prasta anaptikse i (plg. 1.8.2). I tikrj skambjimas duhitr- yra ne fonetinis
atspindys, o dviej vienas greta kito egzistuojani variant susikryiavimo rezultatas: *dhughter- (su inovacine aspirata gh) ir
*dhugiter- (su anaptikse).
1.9.3.1. Laringalo inykimas matyti i irann kalbos tvo pavadinimo: av. pt < *ph2tr lyginant su ved. pitr-, gr. , lot.
pater (su anaptikse i arba a, r. 1.8.2). Panaiai av. acc. sg. ptaram
lyginant su ved. pitram, gr. , lot. patrem. N.B. Dat. sg.
pir (vietoj *pr < *ptrai) sudtyje esantis i tikriausiai yra antrinis, terptas trij priebalsi samplaik.
1.9.4. Moterikosios gimins daiktavardi su priesaga *-ah2- <
*eh2, pvz., gr. suadtin, panel, liet. mna (*mn-),
sbsl. ena moteris, voc. sg. formos baigiasi trumpuoju balsiu, plg.
gr. , liet. mna, sbsl. eno. is faktas veria manyti, kad
69
1. va da s
odio gale *-ah2- laringalas inyko, pakitus jo tembrui *-eh2-.

Tokia traktuot buvo nulemta pauzs, einanios po auksmininko
formos. N.B. Lotyn kalboje odio galo - buvo perkeltas i
auksmininko I-osios linksniuots vardinink, dl to turime nom.-voc. fmin, fili. Ved kalboje yra auksmininko form su galne -, pvz., dvi deive!, vki vilke!, kurios liudija h2 inykim
sekoje *-ih2 prie pauz (plg. nom. sg. dev, vk).
1.9.5. Nereguliarus laringalo inykimas taip pat pasitaiko sudurtiniuose odiuose, daniausiai j antrajame dmenyje. iuo atveju
skiriami du kontekstai: prie bals ir prie priebals.
(a) Laringalas antevokalinje pozicijoje:
gr. homer. naujagimis < *neuo-gnos < pide. *neuonho-. aknis *genh- gimti.
lot. prugnus posnis, benignus geras, gerairdikas, gerairdis
sudurtiniai odiai, kuri antrasis dmuo yra -gnus < pide.
-nho- (r. aukiau gr. ). Jeigu laringalas nebt inyks,
antrasis dmuo skambt -genus, i *-genHos < *-ho-.
lot. probus doras, teisingas, tinkamas, superbus ididus sudurtiniai odiai, kuri antrasis dmuo yra -bus < pide. *-bhuos <
*bhu.os (laringalinis hiatas, plg. 3.4.3.2) < pide. *-bhuh2o-. aknis
*bhueh2- bti, egzistuoti (plg. ved. prabh- isikis, kyantis).
lot. tstis, -is m. f. liudininkas, patiktinis asmuo < *terstis <
*ttstis < pide. *trito-sth2-o-, etimologin reikm kuris stoja
kaip tretysis. Antrasis dmuo < pide. i *steh2- stovti, plg.
stti (3.3.1.2).
ved. dyu- nekenksmigas < *adi.u-, ne adiyu- (plg. av. aidiiu)
< pide. *-dih-u- (laringalinis hiatas, plg. 3.4.3.1). aknis *deih-.
ved. bhvam baidykl; pabaisa; dvasia, mitin btyb < *abhu.
.am (laringalinis hiatas, plg. 3.4.3.2) < *-bhuh2-o-. aknis
*bhueh2- (r. aukiau). Jeigu laringalas nebt inyks, antrasis
dmuo skambt bhuvam.
70
1.9. T am
tikri laringalinius priebalsius apimani sek raidos nereguliarumai
(b) Laringalas antekonsonantinje pozicijoje:

ved. suti- f. lengvas gimdymas < pide. *hsu-suH-ti-. Plg.
ilgum formoje simplex st- f. gimdymas, stu- m. ntumas <
*suH-C, prs. ste gimdo. aknis *seuH- gimdyti.
ved. pasti- m. pavaldinys; samdinys; pasiuntinys i *upa-stti< pide. *-sth2-ti-, etimologin reikm stovintis patarnauti.
aknis *steh2- (plg. sthit- stovintis vietoj *sti-t- < *-sth2-t-).
ved. stta- neitiestas, neitemptas < *as.tH.ta- < pide.
*sth3t. Plg. ilgum formoje simplex str- itiestas, itemptas, gr. , lot. strtus t. p. < *sth3-t-s) ( 1.7.4.3).
1.9.6. Retesni yra atvejai, kai laringalas inyksta sudurtinio odio

pirmajame dmenyje, plg., pvz.:
ved. grumu- m. pilna sauja, schwere Handvoll (o ne guru-mui) < pide. *guh2u-m (plg. gur- sunkus). PiL *gureh2-, ved.
grvan- m. akmuo somai spausti.
ved. virap- m. gausumas, gausyb, perteklius < *virapva- (o
ne vra-pva-) i pide. *uiHro-pu-o-, etimologin reikm turintis vyr ir gyvuli, plg. vr vyras (3.3.3.1) s.v. vras.
alia i form dar atitikmuo av. pasu-vra-, su atvirktine nari
seka ir ilguoju , liudijaniu laringalo ilaikym.
1.9.7. Taip pat pasitaiko atvej, kai laringalas inyksta reduplikuotoje aknyje, tiksliau, pozicijoje tarp rezonanto ir balsio (CRH-V >
CR-V), pvz.:
gr. 3sg. atsiranda, lot. gignit 3sg. gimdo < *gigneti
i pide. *i-h-e-ti. aknis *enh- gimdyti, plg. gr. 3sg.
gim, atsirado.
ved. cakrm n. veimo ratas < *keklo- < pide. *kuekulh1-o-.
aknis *kuelh1- suktis, plg. ved. crati 3sg. juda, eina < *kel-
71
1. va da s
-e-ti, gr. - judti ratu, atsirasti, tapti. Gr.

m. ratas, apskritimas < *kuukulos; pastaroji forma asimiliacijos bdu kilo i pide. *kuekul(h1)-o-.
1.9.8. Moterikosios gimins daiktavardi su priesaga *-eh2- linksniuotje vykdavo -h2- ir nosinio priebalsio anticipacin asimiliacija (h2m > mm, h2n > nn), pasireikia dviejose galnse:
(a) acc. sg. pide. *-eh2-m > *-ah2-m > *-amm > *-m (degeminacija ir kompensacinis pailgjimas), plg. gr. -/-, lot. -am (balsio sutrumpjimas prie m), liet. -, sbsl. -, pvz., gr. att. ,
, ved. m, lot. terram, liet. rak, sbsl. en.
(b) c. pl. pide. *-eh2-ms > *-ah2-ns > *-anns > *-ns (degeminacija ir kompensacinis pailgjimas), > -s, plg. ved. -s, lot. -s,
got. -s, pvz., gr. att. , , ved. s, lot. terrs, got. gibs.
Mintiems atvejams apibdinti vartojamas Stango dsnio terminas, nes jie atitinka norveg kalbininko Chr. S. Stango (1965)
atrast asimiliacij formose acc. sg. pide. *dieu-m dangus dienos
metu > *diem-m bei *guou-m karv, bulius > *guom-m. Btent
todl, vykus degeminacijai ir kompensaciniam pailgjimui, turime
atspindius ide. *di-m, *gu-m, plg. ved. dym, gm, gr. ep. ,
.
1.10. Laringal teorija i istorins perspektyvos

1.10.0. Ilg laik schwa indogermanicum (o vliau ir laringalini
priebalsi) teorijas irta kaip abejotin hipotezi srit, o geriausiu atveju kaip ezoterin, tik irinktiesiems prieinam moksl.
Padtis pradjo greitai ir radikaliai keistis apie 1912 m., kai dl
H.Mllerio ir A. Cuny pastang buvo suvokta, kad paiekos objek-
72
1.10. L aringal
teorija i istorins perspektyvos
tas yra ne vienas inyks garsas (schwa), o trys garsai, ir kad tie
garsai nra nei balsiai, nei sonantai, o priebalsiai greiiausiai trys
inyk obstruentai. Taiau tik paskutinij XX a. deimtmei tyrimai, paskatinti sparios hetitologijos ir lyginamosios gramatikos
raidos, nulm, kad laringal teorija atsikrat vidini prietaravim
ir taip itobulino savo argumentacij, jog gal gale gijo veiksmingo rekonstrukcijos metodo ir universitete dstomo dalyko status.
Pirmj knygos dal dert baigti istorine apvalga, primenania
svarbiausius pastarj 120 met raidos momentus, nulmusius tai,
kad jaunojo de Saussureo koncepcija virto laringal teorija.
1.10.1. Savo darbe Mmoire sur le systme primitif des voyelles dans
les langues indo-europennes (1878, magistro darbas Leipcigo universitete) Ferdinandas de Saussureas ide. prokalbs rekonstrukcij trauk tam tikras fonemas, kurios, nors ir neturdamos tiesioginio tsinio nei vienoje i indoeuropiei kalb, vis dlto
netiesiogiai paliko jose vairi pdsak. Tuos netiesioginius pdsakus autorius atskleidia tirdamas apofonines opozicijas, ypa nereguliarias opozicijas, tokias, kurias sudaro, pvz., alomorfai su ilguoju ir trumpuoju balsiu (pvz., gr. :: , t. y. *st-ts pagal
Brugmanno rekonstrukcij). De Saussureas hipotetines fonemas
paymjo simboliais A ir O bei pavadino jas coefficients sonantiques. Jis buvo sitikins, kad skiemens struktroje A ir O funkcionavo taip pat kaip i, u, r, l, m, n (vadinamieji rezonantai), t. y.
atsidr priebalsi aplinkoje tapdavo balsiais (A, O = Brugmanno
schwa). Paymdamas leksemos pagrindin bals simboliu a (=
Brugmanno e), o apofonin bals simboliu a2 (= Brugmanno o),
de Saussureas atskleid identikoje morfologinje (apofoninje)
aplinkoje vartojam dvibalsi ir ilgj balsi struktrin panaum
(plg. de Saussure 1922, 127):
73
1. va da s
pilnasis laipsnis e
pilnasis laipsnis o
a
a 2
nykstamasis laipsnis
ai
au n m ar
a2i
a2u a2n a2m a2r

aA aO
a2A a2O
Tokio pobdio schematizavimas leidia sugretinti viename lyg

menyje PiL ir NL formas tiek dvibalsini akn, pvz., sind. jman- ::
jit- (santykis *i :: *i), tiek akn su ilgaisiais balsiais, pvz., gr.
:: (santykis *aA :: *A). Morfologins proporcijos
veria manyti, kad balsio ilgumas, pvz., odyje -, yra prokalbs
dvibalsio *aA tsinys, panaiai kaip sind. odyje je- ind prokalbs dvibalsio ai (*ai) tsinys. Pilnojo laipsnio formoje sonantas
lydi pagrindin bals *a, bet nykstamojo laipsnio formoje (pozicijoje be kirio) jis vartojamas savarankikai (A kaip i). Tad istoriniu poiriu ilgumai kilo i sekos pagrindinis balsis + sonantinis
koeficientas, be to, nuo pastarojo priklauso ne tik ilgumas, bet ir *a
tembro modifikacija, tiksliau: kildinamas i pide. *aA (*eA),
i pide. *aA (*eA), taiau i pide. *a1O (*eO). Vis dlto autorius nepaaikino, kokiomis slygomis prokalbs *a kartais duoda
, o kartais (tai padar H. Mlleris, r. 1.10.5).
1.10.2. Tam tikr sunkum kelia interpretacija t ilgum, kurie

paliudyti ne pagrindinio balsio kontekste, o nykstamojo laipsnio
form -C, -C. Kaip pavyzd ia galima pacituoti sind. form ptivalytas, susijusi su punti 3sg. prs. valo. De Saussuro
argumentacija remiasi pirmiausia senosios ind kalbos intarpiniu
prezensu, kurio sandara pagal tradicin traktuot diferencijuojama
atsivelgiant aknies struktr. Viena vertus, turime dvibalsines
aknis *bhaid- (*bheid-), *ug- (*ieug-), asmenuojamas pagal 7
klas, pvz., bhintti 3sg. skaldo, bhindnti, yunkti 3pl. jungia,
sukabina, kinko, yujnti, antra vertus ilgabalses aknis, asmenuojamas pagal 9 klas, pvz., punti 3sg., punnti 3pl. valo. In-
74
1.10. L aringal
terpretuodamas ilgj bals kaip tam tikr dvibals, aA, de

Saussureas irykina (sinchronikai skiriam) 7 ir 9 klasi prezens struktros pirmin tapatum, plg.:

PiL intarpas
NL intarpas
h
7 kl.
*b aid-
*bhi-na-d-
*bhi-n-d
7 kl.
*ug-
*yu-na-g-
*yu-n-g9 kl.
*pu-na-A-
*pu-n-Ah
h
Remiantis santykiu *b i-na-d- :: *b aid- = *pu-na-A- :: X ikeliama pilnojo laipsnio *w- hipotez (plg. sind. pavi-tr-, pavtra-, pvi-tum). Baigmens segmentas A ia lydi dvibals aw tokiu
pat bdu kaip priebalsis d arba g dvibalsius ai, au aknyse
*bhaid-, *ug-.
1.10.2.1. Su prezensu punti susijs adiectivum verbale pt- interpretuojamas lyginant santyk pvi-tum (PiL) :: pt-- (NL) su form
pora skmbhi-tum :: skabhi-t- (i skabhnti 3sg. remia, aknis
*skebhA-). Ivada: pt- lygu *pavit- minus a; formos pt- balsyje
slypi formos pavi- segmentas -vi- (Saussure 1922, 232). Kitaip
sakant, p-C kildintina i *puA-C. Segmentas A nedaro takos balsio
u tembrui, nuo jo priklauso tik balsio ilgumas. Apofoninis santykis
pvi-tum valyti :: pt-- (PiL *pawA- :: NL *puA-)
yra analogikas santykiui, kur galima matyti aknyse, savo sudtyje turiniose sklandj arba nosin rezonans, einant tokioje pat
pozicijoje kaip A, plg.:
tr-tum perengti :: tr-th-, a-tr-ta- (PiL *-arA- :: NL *-A-)
cri-tum pajudti :: cr--, cr-tva- (PiL *-alA- :: NL *-A-)
khni-tum kasti
:: kh-t-, kh-ti- (PiL *-anA- :: NL *-A-)
vmi-tum vemti :: n-t- (PiL *-amA- :: NL *-A-)
dami-tr- tramdyti :: dn-t- (PiL *-amA- :: NL *-A-)
Transkripcija *--, *--, *-A-, *-A- pakeiia simbolius *, *,
*, *, kuriais Brugmannas ymjo ilguosius skiemeninius sonantus
(r. 1.7.4).
75
1. va da s
1.10.3. Be aukiau nurodyt atvej, de Saussureas 1891 m. dar

paaikino senosios ind kalbos duslij aspirat kilm. Jis jas kildina i prokalbs sek duslusis sprogstamasis p, t, k + coefficient
sonantique pozicijoje prie bals (r. 1.6).
1.10.4. Mintos hipotezs sudaro uuomazg to, kas ilgainiui pavirto itisa teigini sistema, iandien vadinama laringal teorija.
i teorij pagrind bei jos kalbin mediag susistemino trys mokslininkai, kurie nepaisydami abejingumo, lydinio Mmoire j paskelbus bei vliau, velg iame darbe naujovik, revoliucin koncepcij ir msi jos kritikos ir tobulinimo. ie mokslininkai tai danas
Hermannas Mlleris (1850-1923), pranczas Albertas Cuny (18701947) ir lenkas Jerzy Kuryowiczius (1895-1978).
1.10.5. Atsiliepime apie Mmoire H. Mlleris (1879) nuginijo istorini ide. balsi ir kildinim i vieno prototipo, pide. *aA.
Kadangi ide. kalbose yra trys ilgieji balsiai, tuo remiantis reikt
postuluoti ne du, o tris pagrindin bals *a modifikavusius koeficientus. Graik kalbos alternacija - :: - dti (r. 1.7.1.1) tiksliai atitinka alternacij - :: - sakyti ir - :: - duoti, o tai
paremia hipotez, kad balsis tsia pide. sek *, kuri turjo
skirtis ir nuo *A (> ), ir nuo *aO (> ). Patikslinus dalyk,
priepriea pilnasis laipsnis :: nykstamasis laipsnis atrodo taip: *dheE
:: *dhE = *bheA :: *bhA = *deO :: *dO. Kitas ingsnis tikslininant Saussureo Mmoire buvo engtas konstatavus, kad fonemos E,
A, O yra ne sonantai, o obstruentai (Gutturale von der Art der
semitischen, r. Mller 1880, 492, inaa 2). J inykim antekonsonantinje pozicijoje, sukeliant alia esanio balsio kompensacin
pailgjim, galima palyginti su garso s aplinkoje e-C traktuote vairiose kalbose (r. 1.7.1). Po 30 met Mlleris E, A, O pavadins
76
1.10. L aringal
semit kalb laringalini priebalsi atitikmenimis (Die von F. de

Saussure fr das Vorindogermanische erschlossenen phonmes
entsprechen den semitischen Laryngalen, r. Mller 1911, VI). Suformulavus teigin, indoeuropeistikoje pradjo plisti terminas
laringalai. De Saussureo dmesys buvo sutelktas postvokalinius (*a1A, *a1O) ir postkonsonantinius (*tA > sind. th prie bals)
koeficientus, o Mlleris atkreip dmes koeficient, esani antevokalinje pozicijoje, ypa odio pradioje, vaidmen. Jo nuomone, visi istorins epochos odio pradios balsiai yra antriniai.
Trys graik kalbos balsi tembrai, -, -, -, atspindi prokalbje
prie pagrindin bals e jusi [laringalini] priebalsi trilyp pobd, plg. *Ee-, *Ae-, * Oe-. Gr. ag- odyje kilo i *Aeg- vykus
tembro pakitimui e > a, taigi *Aeg- > *Aag (ne i *Ag-, kaip norjo de Saussureas). Panaiai gr. od- odyje kilo i *Oed- tembrui pakitus *Ood (plg. 1.2.1). *Aeg- ir *Oed- turi toki pat
struktr kaip *bher-. Atitinkamai patikslinamos ilgj balsi
rekonstrukcijos formuls: gr. -< *bhaA- < *bheA-, gr. - <
*doO- < *deO-. A arba O nulemia e tembro pakitim a (A) arba
o (O). E, A ir O inykstant prie priebals, pailgja (tembr pakeit) balsiai e, a ir o. Taigi tam tikr morfologini darini sudtyje
esantys balsiai , , paliudija inykusius priebalsius.
1.10.6. Savo pritarim Mllerio ikeltai trij laringal teorijai 1912

m. pareik Albertas Cuny.
(1) Jis prietaravo paplitusiam poiriui, kad schwa indogermanicum, funkcionavs kaip ilgj balsi *, *, * nykstamasis laipsnis, buvo balsin fonema. Jeigu *ster-/*str- itempti, itiesti
bt galima redukuoti *str-, su balsiniu segmentu , tai i tokios
struktros kaip *str-n- itemptas, itiestas, Cuny nuomone, turt kilti sind. stri- (iC < *). Bet taip nra, nes paliudytas
adiectivum verbale skamba str--. Seka su ilguoju balsiu r, kurios
77
1. va da s
paralels graik ir lotyn kalbose yra sekos gr. r () ir lot.

r (strtus), rodo prototip pide. *st-n-. Ilgasis skiemeninis rezonantas formoje *stn-, anot Cuny, paaikinamas tik padarius
prielaid, jog schwa, bdamas apofonins redukcijos * * produktas, balsingumu neprilygo rezonantams r, l, m, n ir dl to sudarydavo slygas skiemeniniam atsirasti. Atsivelgiant tai, *st-nanalizuotinas kaip *st-n-. iuo atveju yra toks pat priebalsis
kaip prie einantis t.
(2) Tuo atveju, kai aknyje nra rezonanto (e), o pagrindinis
balsis nykstamajame laipsnyje () inyksta, laringalas yra vokalizuojamas (originali formul: *sAg- *seAg-). Vadinasi, schwa yra
balsinis laringalinio priebalsio variantas. Trij laringal buvimas
suponuoja tris schwa tipus, ir tai patvirtina graik kalbos duomenys
(r. 1.8.1 ir 1.8.2).
(3) Konsonantin laringal pobd patvirtina de Saussureo atlikta senosios ind kalbos duslij sprogstamj aspiruotj priebalsi (tenues aspiratae) analiz, interpretuojanti juos kaip tenuis +
laringalas. Cuny priduria, kad ir sind. skardieji aspiruotieji kildintini i sekos duslusis sprogstamasis + laringalas, pvz., aham <
*e-, mahant- < *me-.
(4) Cuny (1912, 117) pirmasis suformulavo mint, kad baltslav aktin priegaid daugeliu atvej bdinga tokiems segmentams, kurie pailgjo inykus laringalui, pvz., bras i *bhros <
*bhergos (r. 3.6.3 ir toliau).
(5) Svarbus pasiekimas fonotaktikos srityje yra valga, kad pide.
aknis buvo vienskiemen (CVC) ir realizuojama vairiais tipais (C
= obstruentas, R = rezonantas): CeC, CeR arba ReC; CeRC arba
ReRC. I ia kyla ivada, kad aknies modeliai VC ir V yra antriniai,
atsirad tik inykus laringalams.
(6) aknis gali bti iplsta dvifoneme derivacine morfema. Pvz.,
akn *heu- pilti, ipilti (sind. juhti) ipleiant priesaga -ed-,
atsiranda *heu-ed-, o i jos, inykus balsiui, du aknies variantai:
78
1.10. L aringal
I) *heu-d-, II) *hu-ed-. akn *st- stoti, palyginus su I) *set-2,

galima interpretuoti kaip II) variant *st-e2. Atitinkamai *dh padti galima kildinti i *edh-e1, o *d- duoti i *ed-e3. Taigi
i koncepcija leidia daryti ivad, kad ilgj balsi yra t akn
sudtyje, kurios pridedant laringalin priesag kilo i tam tikr
pirmini akn *-- (*st- = *st-e2- *set-). Pastarosios ne visada palikdavo pdsak istorikai paliudytoje mediagoje, pvz.,
aknis *set- nra paliudyta. Ms laikais Cuny hipotez yra taikoma tokiems atvejams analizuoti, pvz.:
(a) *i- vaiuoti, kur nors vykti (ved. yti, liet. jti) < *hi-eh2
pide. *hei- eiti12;
(b) *r-, liet. rti neatsilikti nuo ko (dirbant) < *h3r-eh2-
pide. *h3er- judti; judinti, gr. , ved. yarti ;
(c) *mn-, gr. primenu kam i *mn-eh2- pide.
*men- galvoti, manyti (ved. mnyate);
(d) *ges-, lot. ger neu i *h2-es- pide. *h2e- varyti (lot.
ag).
1.10.7. Jerzy Kuryowiczius, indoeuropeistas ir semitologas, ts

Mllerio ir Cuny pltotas teorijas, be to, j domino klausimas, koki
pasekmi de Saussureo ir Mllerio teorija galjo turti semit ir
indoeuropiei giminysts teorijai (plg. tome The young Kuryowicz
(2004) surinktus 19271928 m.m. straipsnius). Grynai iorikai
dmesys atkreiptinas kitok ymjim. Kuryowiczius naudoja
simbolius < , 2, 313, t. y. t pat diakritin enkl, kuris tradicikai
naudojamas priebalsiniams alofonams i, u atskirti nuo balsini i, u.
Plg. dabartin notacij h, h2, h3, kuri pabria ssaj su het. ir
12
Maiau patikima yra odio ved. yni m. kelias; gyvenimo vieta, buvein analiz, kildinanti *i e u - ni- i *hi e u - = *hi - eu - *hei - eiti. Kontrargumentas gali bti
io odio kildinimas i aknies yu- judti.
13
Plg. Mllerio E, A, O ir Cuny , 2, 3.
79
1. va da s
kartu nutraukia ry su schwa svoka. Naujas mintis, kuriomis

Kuryowiczius iplt laringal teorij, galima trumpai idstyti
keliais punktais.
(1) Nykstamojo laipsnio formose pasirodantis schwa nra laringalinio priebalsio balsinis alofonas, kaip man Cuny (plg. *sAg-
*seAg-, 1.10.6, (2) punktas). Tai veikiau anaptiktinis balsis, samplaikose atsirads po laringalinio priebalsio: CHC>CHVC. Laringalo inykimas sukl ios anaptikss fonologizacij. Tris laringalus
turt atitikti trys anaptiktiniai balsiai. Tokia situacija yra tik graik kalboje (, , o, plg. 1.8.2). Kitose kalbose paliudytas tik vienas
balsis, plg. ved. i, lot. a.
(2) Taip pat graik ir armn kalb vadinamieji protetiniai balsiai i tikrj aikintini priebalsi samplaikose vykusiu anaptikss
reikiniu: *- > *VC- > VC.
(3) Tokie pavyzdiai kaip ved. pbati, lot. bibit geria, sair. ibid
t. p. < pide. *pi-p3-e-ti (aknis *peh3-, plg. gr. gerk)
rodo, kad laringalas 3 buvo skardusis priebalsis. Skardiojo priebalsio 3 atitikmuo opozicijoje buvo duslusis priebalsis 2. N.B.
i hipotez lieka nerodyta, kadangi nerasta kit pavyzdi, kurie
paliudyt, kad duslieji sprogstamieji p, t, k pozicijoje prie h3-V
suskardjo.
(4) Panaiai kaip ilgj balsi, prokalbje nebuvo ir ilgj dvibalsi. Sekos *eH.ie, *eH.ue pavirto *.ie, *.ue, kur ilgasis balsis
priklauso kitam skiemeniui nei glaidai i, u, plg. gen. sg. *rios alia
*reis ir *nuos alia *naus.
(5) Indoirann kalbose ilgasis balsis tarp dviej sudurtinio odio dmen aikintinas laringalo buvimu antrojo dmens pradioje (r. 1.7.1.6, 1.7.3.6).
(6) Gars pakitimai dl laringalo takos neapsiriboja tik leksinmis (aknies) morfemomis, j randama ir gramatinse morfemose.
1927 m. straipsnyje Kuryowiczius pasil laringal teorija grindiamas keturi veiksmaodi galni interpretacijas: (a) veikia-
80
1.10. L aringal
mosios ries pf. 1sg. *-2 (= *-h2e), plg. -a odyje gr. , ved.
vda inau < pide. *h2uoid-h2e, (b) veikiamosios ries pf. 2sg.
*-t2e (= *-th2e), plg. ved. -tha, vttha inai < *h2uoid-th2e, (c)
tematinio prezenso 1sg. *-2 (= *-h2), plg. gr. , lot. fer neu
< bhero-2, (d) medialinio prezenso 1sg. *-2ei (= *-h2ei > *-h2ai),
plg. ved. -e < *-ai odyje huv kvieiu, aukiu < *hu.uai (u laringaliniame hiate) < pide. *huH-h2ei.
(7) Paaikja, kad tam tikros Brugmanno dsnio iimtys tik tariamos. Tai, kad odiuose sind. janyati gimdo, paleidia pasaul arba damyati tramdo, kitaip nei sdyati sodina k, nerandama pirminio *o pailgjimo aknies skiemenyje, yra nulemta
prokalbs kauzatyv struktros *oneie- (pagal dabartin notacij:
*onh-ie-) ir *domeie- (pagal dabartin notacij: *domh2-ie-).
Dl laringalo buvimo ioje struktroje nurodyti odiai skiemenuojami *on.e.ie-, *dom.e.ie-. Pradios skiemens udarumas neleidia *o pailgti, kaip numato Brugmanno dsnis. Pailgjimas vyksta odyje *so.de.ie-, kur skiemens atvirumas leidia vykti pakitimui
*so- > *s- (> s-). Bet nereikt pamirti, kad veiksnys, kuris gal
gale lemia ilgum, yra aknies *sed- priklausymas ani tipui. Panaiai perfekto formoje i kar- veikti, daryti pasireikia skirtumas
tarp udarojo skiemens 1sg. formoje cakara < *ku.kur. (baigmuo *-h2e, r. aukiau (6)a) ir atvirojo skiemens 3sg. formoje
cakra < *kue.kuo.re (baigmuo *-e). I ia kyla ivada, kad Brugmanno dsnis taikytinas epochai, kurioje dar nebuvo inyk (antevokaliniai) laringalai14. Postkonsonantinio ir tuo paiu metu an14
Procedra, kai sugretinami du kauzatyvai, du perfektyvai ir pan., dvejopai realizuojantys t pat morfologin model, taikoma mokslo srityje, kuri dabar vadinama vidine
rekonstrukcija. Tai, inoma, primena de Saussureo 7 ir 9 klasi intarpinio prezenso
form suprieinim (r. 1.10.2). Vienu ir kitu atveju atsakingas u diferenciacij (alomorfizm) veiksnys yra skirtinga akn, dalyvaujani morfologiniame procese, fonemin sudtis (se :: ani, su laringalu :: be laringalo). Senojoje ind kalboje tokios iimtys i
Brugmanno dsnio sudaro svariausi argument u priebalsin laringalinio segmento interpretacij. io argumento svoris kyla i fakto, kad laringalas iais atvejais yra ne vien
81
1. va da s
tevokalinio laringalo inykim rodo ir izoliuoti senosios ind kalbos

odiai su --, jeigu tik jie turi graik kalbos atitikmen su o atvirajame skiemenyje, plg., pvz., jna- m. sutvrimas, mogus :: gr.
m. tai, kas pagimdyta, palikuonys < pide. *onho- (aknis
*enh-) kitaip nei jnu :: n. kelis< pide. *onu.
(8) Didiausi spd t laik tyrjams padar Kuryowicziaus
rodymas (1927), kad k tik atrastuose hetit kalbos tekstuose yra
priebalsis (), tsiantis vien i laringal teorijos postuluot
fonem (*2 = *h2), plg., pvz., (1) antevokalinje odio pradioje:
het. antezzi- pirmas, esantis priekyje ir lot. ante, gr. , ved.
nti arti, prie k nors (pide. *h2ent- adv. prieais, prie k
nors); het. arki- viesus, vytintis ir gr. blizgantis, baltas, ved. rjuna- viesus, baltas (pide. *h2er-), (2) antekonsonantinje odio pradioje: het. wiszi gyvena, yra dar gyvas su
gr. pernakvojau (pide. *h2ues-), (3) odio viduje: het. pa-s- saugoti, sergti su lot. psc ganau (pide. *peh2-s-). Tokio
pobdio empirin mediaga, ilgainiui gerokai papildyta, smarkiai
prisidjo prie laringal hipotezs pavertimo rodyta moksline tiesa (formuluots autorius Szemernyi 1973, 19).
(9) Hetit kalbos mediagos tyrimai vliau paskatino Kuryowi
czi vesti ketvirtj laringal (*4), kuris turjo inykti tiek anatol, tiek kitose ide. kalbose (1935, 2930, 75). is papildomas laringalas turjo paaikinti tam tikrus hetit kalbos odius, kurie
prasideda a- (o ne a-) ir atitinka neanatol kalb pilnojo a laipsnio
odius, pvz., het. appa u nugaros :: gr. . Su iais atvejais
susijusi mediaga, daniausiai daugiareikm, iki i dien lieka
diskusij objektas. Vienas i sprendim, konkuruojantis su Kuryowicziaus teorija, remiasi prielaida, kad buvo du *h2 variantai, dusfonetinis vienetas (plg. sind. dusliuosius aspiruotuosius priebalsius), o morfonema. Mintais atvejais tai vyksta taip: morfonema primeta tam tikr (btent tok, o ne kitok)
morfologins struktros skiemenavim, ir gal gale blokuoja pailgjim, laukiam pagal
Brugmanno dsn.
82
1.10. L aringal
lusis ir skardusis, ir kad *h4 galjo bti tas pat, kas skardusis *h2
(r. Lindeman 1997, 48 t.).
1.10.8. Dabartin laringal teorijos bkl pristato Mayrhoferis

(1986, 121 t.), Polom (1987), Lindemanas (1997) ir trys kolektyviniai leidiniai: Evidence for Laryngeals (Winter, red. 1965), Die Laryngaltheorie und die Rekonstruktion des indogermanischen Laut- und
Formensystems (Bammesberger, red. 1988), La reconstruction des laryngales (Kellens, red. 1990). Naujausi laringalins veiksmaodi
form analizs rezultatai pateikti leidinyje Lexikon der indogermanischen Verben (Rix, red. 1998, 2 leid. 2001). Btent i i darb ir
yra paimta didesn dalis ia pateikiam pide. rekonstrukcij.
Mokslo darbuose isamiai aptarti tik kai kuri ide. kalb laringal
atspindiai: graik (plg. Cowgill 1965; Beekes 1969; Rix 1969,
1976; Peters 1980), lotyn (plg. Mayrhofer 1987, Schrijver 1991,
Meiser 1998) ir indoirann kalb (Mayrhofer 2005). Baltslav kalb laringal atspindi apybrai pateik Watkinsas (1965),
o slav Pohlis (1974) ir Matasoviius (1997). Monografij apie
hiat balt-slav kalbose, atsiradus inykus laringaliniams priebalsiams, para Smoczyski (2003). Istorins informacijos apie
laringal teorijos formavimsi pateikia Polom (1965), Szemernyi
(1973), Lindemanas (1970, 1997), Mayrhoferis (1981a, 2004) ir
Gmras (1986). Plg. taip pat Smoczyski (1981, 2001).
83
2. Indoeuropiei
prokalbs vokalizmo apybraia
Tradicin koncepcija yra tokia (Mayrhofer 1986: 168, 171; Szemernyi 1990: 37, 42):
i
e
u
o
a
ei, ai, oi
eu, au, ou
Laringal teorijos atstov poiriu, pide. vokalizm sudaro 4

balsiai ir 4 dvibalsiai (Beekes 1995, 124):
e
ei
eu
o
oi
ou
Pateikt schem skirtumus galima idstyti eiais punktais:

(1) Ide. prokalbje nebuvo skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai.
Ilgumas ribotu mastu atliko morfonemos, t. y. pailgintojo apofonijos laipsnio, vaidmen, vienu atveju e , kitu atveju o .
Visas balsines fonemas apimanti ilgumo koreliacija susidar tik laringaliniams priebalsiams inykus, ypa pozicijose tarp trumpojo
balsio ir priebalsio (CVHC > CVC) arba tarp trumpojo balsio prie
pauz (CVH# > CV#).
(2) Prokalbje nebuvo fonemos *a, kadangi istorikai paliudytas
a daugeliu atvej yra dviej fonem sekos *[h2a] < */h2e/ atspindys, pvz., liet. as, sbsl. os, gr. , oo, lot. axis < *h2es-.
Ide. fonemos a pavyzdiai, kuri negalime kildinti i */h2e/, yra
labai reti, juos sudaro tik ekspresyvieji odiai ir skoliniai i kit
2. I ndoeu ropie i
prok a l b s vok a l izmo a py br a i a
kalb, plg., pvz., gr. negraikikas, svetimas, sbsl. otc

tvas, gr. oka; lot. faba pupa (r. Beekes 1995, 138t;
plg. anksiau 1.4). Kadangi prokalbje nebuvo balsio *a, negaljo bti ir dvibalsi *ai ir *au.
(3) Balsio * nra, kadangi istorin fonema kildintina i sekos
*[ah2] < */eh2/ (plg. 1.7.1).
(4) Istorikai paliudyti balsiai ir yra dvejopos kilms. Viena
j dalis atsirado dl apofonijos (pailgintojo laipsnio), o kita i
sek */ehC/, */eh3C/, */oHC/, inykus laringalui pozicijoje prie
priebals ir vykus kompensaciniam pailgjimui.
(5) Ilgosios fonemos , isirutuliojo i sek */iHC/, */uHC/,
inykus laringalui /H/ pozicijoje prie priebals ir vykus kompensaciniam pailgjimui (plg. 1.7.3).
(6) Prieastis, kodl pide. sistemoje nebuvo balsini fonem *i,
*u, anot Beekeso (1995, 125), esanti ta, kad ios fonemos taip pat
traktuotinos kaip priebalsini fonem *i, *u alofonai. Toks poiris neatrodo visai tikinamas, nes apofonijos sistemoje, kurios
nariai buvo dvibalsiai ei, eu, alia i dvibalsi kaip nykstamojo
laipsnio morfonemos turjo egzistuoti ir vienbalsiai i, u, plg. *leiku
likti *liku-, *h2eug- augti *h2ug-. Dl ios prieasties tolesni svarstymai remsis tokia pide. vokalizmo schema, kuri apima
ir auktutinio pakilimo balsius i, u, atsiradusius apofonijos bdu,
plg.:
i
e
u
o
Pagrindin fonologin inovacija, nulmusi baigiamojo ide. prokalbs laikotarpio vokalizm, buvo laringalini priebalsi /h/,
/h2/, /h3/, einani prie, po arba tarp balsi, inykimas.
86
3.
laringalini priebalsi atspindiai

lietuvi kalboje 15
3.1. Antevokalinis laringalas odio pradioje

3.1.1. H prie e
Inykdamas pozicijoje prie bals e laringalas /H/, priklausomai nuo
jo kokybs, sukelia iuos atspindius:
*/ h1e/ > *[ h1e] > */e/, liet. e
*/ h2e/ > *[h2a] > */a/, liet. a
*/h3e/ > *[h3o] > */o/, liet. a
3.1.1.1. */he/ > *[he] > */e/ > liet. e

liet. gl knis, Abies arba egl, Picea, lat. egle egl. Pakeiiant dl> gl i liet.-lat. *edl-ii-. is pavadinimas giminikas, viena
vertus, slav kalbos odiui *edl-- egl, knis, plg. lenk. joda (i
ia skolinys spr. addle E Tanne), ek. jedle, slovak. jeda knis,
bsl. jela egl, Picea, rus. jel, knis, o antra vertus, lotyn kalbos odiui ebulum n. arba ebulus, f. emags alyvos, Sambucus, < pide. *h1edh-lo-.
15
Nors io darbo pagrindinis tikslas pristatyti lietuvi kalbos mediag, autorius
nort pabrti, kad siek pateikti analizuojam lietuvik form atitikmenis: tiek latvikus (ir senosios prs kalbos), tiek slavikus. Taiau redaguojant paaikjo, kad knygoje
nepaeidiant skaitytojo lituanisto interes galima pateikti ir nelietuvik antratini
odi. Kalbama apie latvi ir slav kalb odius, kurie atrodo paveldti i prokalbs,
taiau dl atsitiktinumo neturi atitikmen lietuvi kalbos mediagoje.
87
3. L a r i nga l i ni
pr ieba lsi atspi nd i a i l iet u v i k a l boj e
liet. et(i) sen. eina< pide. *heiti, plg. gr. eis, ved. ti
eina.
liet. sti yra, sbsl. jest < pide. *hes-ti, plg. gr. , lot. est
(esse), ved. sti yra (alia sat nesamas < *-h1s-nt-).
sliet. eva kumel (antrinis av t. p.) < pide. *h1eu-V, plg.
lot. equus arklis, irgas, erilas (slot. eculus arkliukas), sair. ech,
toch. yuk, yakwe, ved. va-, av. aspa-.
liet. jem tarm. imu, lat. jemu < pide. *hem- (j- apibendrintas i toki sudurtini form kaip *ne-i-emu neimu). Plg. lot. em
perku, cps. cm tvarkau < *co-em. PaEL liet. m.
Galn */-th1e/:
liet. te, sbsl. te 2pl. veate, vezete tipo, pirmins pide. galns
*-th2e tsinys. Laringalin priebals liudija aspirata th atspindyje ved.
tha (bhratha neate, vhatha veate), plg. gr. - ir lot. ti-s (i
*-te-s < *-th2e + s).
N.B.1. Atvej pide. *h1ed- valgyti balt-slav kalbose atspindi
tik pailgintasis e laipsnis, plg. liet. du, sti, lat. du, st, sbsl. jam,
jasti (r. 3.3.1.1).
N.B.2. Pide. *h1euk- / *h1uk- priprasti virsta pb. EL *iauk-, o
prie ios formos prisiderina NL *uk-, todl turime *iuk- lietuvi kalbos odiuose jnkstu, jnkti priprasti. Tolesn inovacija yra i- apibendrinimas OL form pradioje: *iauk- vietoj *auk- < *houk-,
plg. jauknti pratinti (gyvn), kad nebijot vietoj *aukti (ilaikyta be pokyi sbsl. formoje uiti mokyti; t.p. plg. PaNL *ksbsl. formoje vykati iter. prasti < *k--).
N.B.3. Liet. kalboje nerandame toki pide. akn tsini: *h1eguhgerti (het. ekuzi, akuanzi), *h1eh1s- sdti (het. esa, ved. ste),
*h1ep- paimti, pagriebti (het. pzi, appanzi, lot. api, -ere), *h1erh2mylti (gr. ), *h1ers- plaukti (ved. rati), * h1es- mtyti,
svaidyti (het. sizzi), *h1euH- padti, pagelbti (ved. vati, lot.
iuu, -re), *h1eus- sudeginti (ved. ati, gr. , lot. r).
88
3.1. A n t evok a l i nis
l a r i nga l a s od io pr a d ioj e
3.1.1.2. */h2e/ > *[h2a] > */a/ > liet. a

*aida- r. toliau sbsl. jad.
liet. idinti sen. kelti, kurstyti mones (Bretknas). Tokia
reikms paralel kaip lenk. podnieci raginti k, kalbinti, skatinti lyginant su nieci sukelti ugn, ukurti, udegti, skatina odyje idinti irti kauzatyvin darin i aknies aid- < pide. *h2eidhdeginti, degti. Liet. aktas yra antrinis. h2 kontekste neskiriamos
EL ir OL formos, plg. gr. udegti, padegti, liepsnoti, ved. dhate iba, spindi. r. emiau iem (N.B. 2).
liet. kstinas r. tras.
liet. aksts r. tras.
liet. ldyti, paprastai ildyti arba ildinti vyti, ginti i nam
kauzatyvinis darinys i EL l-C < pide. *h2elh2-, plg. gr.
bastytis, klajoti (kalbant apie tremtin arba elget); bti sutrikusiam, suklaidintam ( klajojimas; pamiimas, valkata,
keliautojas, bastnas), lot. ambul, -re vaikioti aplink, vaiktinti, keliauti (*amb-al-se). Lat. alutis klajoti, klaidioti,
vb. denom. i daiktavardio, atitinkanio gr. . Lat. ltis
elgtis neramiai, triukmauti, idykauti, dkti, kur l- buvo apibendrinta i antekonsonantins pozicijos; taip pat plg. a kvailys,
kvaia.
lat. ltis r. aukiau ldyti.
liet. alg < *alg-- < pide. *h2elguh-eh2-. Daryba sutampa su gr.
grobis, pelnas, plg. udirbti, sumokti
ipirk, het. halkuessar- atnaa, auka.
lat. alutis r. aukiau ldyti.
liet. anta, -t- vedinys i *an, -s, pagal kilm gal maybinis
odis senut, < *an- < pide. *h2en- (plg. lot. anus, -s f. sena
moteris; ragana, gr. tvo motina, het. hannas motina,
sva. ana senel). N.B. Spr. ane E sena moteris gali bti
skolinys i vokiei kalbos, plg. vok. Ahne senel.
89
liet. aktas, - su intarpu k tsia pliet. *atas16, savo ruotu

dl u sinkops atsiradus i pirmins formos *autas17. Seno -ukamieno darinys su priesaga -ta-, pbsl. *anu- < *anhu- i pide.
*h2enh-- < *h2emh--, plg. ved. ah- anktas, siauras, got.
aggwus, sbsl. zk , lot. angustus siauras, anktas, liesas,
maas (sb. angiportus siaura gatvel < *angu). Veiksmaodinis
pagrindas: het. hamanki pririu, pritvirtinu, gr. smaugti,
dusinti, lot. ang (su)spausti, smaugti, perkeltin reikm kamuoti, neraminti, varginti, bsl. , ziti riti, panioti. alia
atitikmens sbsl. zk (lenk. wski, srbkr. zak, rus. zkij) matome
paralelin ipltim -k-, < *anu-ka-. Jeigu minti pakitimai nebt vyk, turtume tokios formos bdvard kaip liet. *ans ir
sbsl. *z.
liet. at praep. su gen., sen. ant < pide. *h2ent-, plg. gr.
adv. prieais, veidu veid, akis ak, praep. prie, prieais, lot.
ante adv. prieais, prieky; prie tai, praep. prie. Manoma, kad
- yra sustabarjusi acc. sg. forma, o - praep. prieais, vietoj,
dl akninio daiktavardio, reikianio priekis, sustabarjusi
loc. sg. forma (plg. het. hant- priekis, veidas < pide. *h2ent-,
hantezzi- pirmas, esantis priekyje).
liet. ntis, spr. antis E < pb. *n-ti-, vedinys i pide. *h2nh2- /
*h2h2-, plg. lot. anas, gen. sg. anatis arba anitis. NL: ved. t- antis.
Slav kalb formos srbkr. tva, srus. utov acc. sg. antis, rus. utv
coll. antys veria atkurti -- kamien: psl. *ty, *t-v-e < *nt--. Be to, *tka odyje rus. tka antis rodo *ntu + -k-,
taigi paveldtas -(t)i- kamienas pakito, galbt dl inovacinio kamieno *nt-- takos.
16
Dl intarpo k plg. formas aktas < *autas < pide. *h 2eu k s-to- (r. ugti); akts
f. < *atis (r. tras), bktas < *btas (skolinys i bltr. ar lenk. bata).
17
Plg. lat. riksts m. rieutas, kuris, atsivelgant liet. reutas, kildintinas i plat.
*riests < *riesuts, pasitelkus sinkop u ir k intarp prie st. Liet.-lat. forma *raiu-taremiasi senesnio u-kamieno ipltimu, kur matome odyje sl. *(o)rx, plg. adi. *orx-ov- rieut.
90
liet. atras (spr. antars arba anters, lat. otrs), sen. ir tarm.
ataras kitas i dviej < pbsl. *an-tera- < pide. *h2en-tero-, plg.
ved. ntara- tolimas, skirtingas, kitoks, got. anar- antras, psl.
*tor alia *ter antras (sorb. wutory antras, rus. vtorj t.p.,
ek. ter m. antradienis, antra savaits diena).
liet. apai (lat. apaka, su terptu k). Pb. *apa-ti, vedinys i
adv. *apa < pide. *h2po. Panai priesag turi odis ved. patyam
n. palikuonis, palikuonys, plg. ved. pa praep. nuo, al, fort,
hinweg, ab < *h2po. NL form *h2p plg. gr. i, nuo (vietai
ir judjimui reikti), toli nuo, u (buvimo vietai reikti), nuo,
po (laikui reikti).
liet. rklas r. 3.6.3.1.
liet. rti, lat. art < *r-C < pide. *h2erh3-C, plg. gr. ariu
i *aro-ie-, lot. ar t. p. i *ara-ie-, < *h2erh3-ie- (liet. ari prs.
yra naujadaras vietoj *ar).
liet. s, indo ausel paimti, lat. osa t. p. , vedinys spr.
ansis kablys katilui vir ugnies pakabinti, < pb. *ans < pide.
*h2ens-eh2-, plg. lot. nsa sa, rankena, pagrindas, sisl. s skylut bato odoje raiiui verti, gr. nom. pl. vadels, kamanos
(*ansia), gr. homer. - laikantis vadeles.
lat. aseris r. aers.
lat. asmen(i)s r. amu.
lat. asns r. tras.
lat. ass atrus < *aus < pide. *he-u-, plg. lot. acus adata,
acu galsti; raginti. Liet. utas arklio uodegos ar kari
plaukas :: bsl. ost dagys, Carduus, rus. ost, lenk. oset t. p.
< pbsl. *au-ta-. Sbsl. osla , lifavimo akmuo < *a-l< pide. *h2e-leh2-, plg. lenk. oseka do kosy dalgio galstuvas,
rus. oslok t.p..
lat. astri r. tras.
liet. aka r. tras.
liet. tarm. aers eerys, Perca fluviatilis, lat. aseris arba asa-
91
ris, < pbalt. *a-er- < pide. *h2e-er-. is odis priklauso bdvardio atrs eimai. Pavadinimo motyvacija dygliuotas eerio nugaros pelekas.
N.B. Liet. b.k. odyje eerys yra antrinis e-, panaiai kaip odiuose eldij, erlis, erdvs.
liet. as, -ies f, plg. lat. ass, spr. assis ais. Kartu su sbsl. os,
-i f. ais kilo i pbsl. *ai- < pide. *h2as-i- *h2e-s- (pbsl. <
pide. s kaip odiuose lai, e, vipatis). Veiksmaodinis pagrindas: ved. jati 3sg. varo, judina < * h2-e-ti, plg. lot. axis,
-is m. ais, sair. aiss veimas, karutis alia sind. ka m. ais
(*as-o-), gr. , o m. ais (*as-on-), sva. ahsa t. p.
liet. amu, -es, paprastai amenys m. pl., lat. asmens, pl. asmenis
amenys, varpos smaigalys, atrus galas. Kamienas a-men- <
pide. *h2emen, plg. ved. man- m. akmuo, sviedinys; uola,
uoliena (gen. sg. nas, instr. sg. n), gr. , -o m.
priekalas (etimologin reikm akmeninis priekalas), gr.
f. amenys, smailus, atrus galas; kulminacija, virn, branda.
liet. ans r. tras.
liet. tras, atrs atrus, sbsl. ostr t. p., lat. astri m. pl.
arklio plaukai, < pb. *a-ra- < pide. *h2e-r-, plg. gr.
esantis prie pat krato, galo, smaigalio, virnje, homer.
adv. virnje, n. galas, virn, lot. cer, cris (i *ks)
atrus, dygus, duriantis. Kiti aknies a- < *h2e- vediniai: 1.
aksts, var. akts duriamas ginklas, iemas; smailus pagaliukas;
virtin, kirbin; smailus daiktas, dyglys; uvies kaulas; badiklis,
akstinas (su k intarpu i pbsl. *a-ti-, plg. psl. *ost smailus daiktas, (smulkus) uvies kaulas, rus. ost, lenk. o, oci. 2. kstinas,
var. ktinas spyglys, dyglys, gylys; akuotas; raktis, painas; smulkus uvies kaulas; smaili lazdel rambiems gyvuliams varyti; akstis,
akst :: sbsl. ostn, -a , rus. sen. ostn badiklis, slenk.
ocien, ostna/osna < pbsl. *ati-na-, 3. aka grdo luktas, kevalas; smulkus uvies kaulas < pb. *a-ak-, 4. aers (r.), 5. amu
92
(r.), ans f. em. amenys, atruma; rugi elmenys (var. asns)

:: lat. asns diegas < pb. *a-ni-, 6. utas (r. lat. ass).
liet. utas r. ass.
liet. udiu, usti, lat. au, ast < pide. *h2eu-dh-. Liet. aktas
yra antrinis, plg. neiplst akn pide. *h2eu- odiuose ved. tum
austi (*autum), v-u-ta- iaustas, vur 3pl. pf. iaud.
liet. ugti, lat. agt < pide. *h2eug- (liet. aktas antrinis), plg.
got. aukan didti, stiprti, kilti, ved. ja jga, galia.
liet. uksas, spr. ausis t. p. (instr. sg. sen ausin auksu). I pb.
*ausa < *Hauso < pide. *h2eus-o-. Liet. aktas antrinis, plg. lot.
aurum auksas, sab. ausom t. p.. Su terptu k, kaip ir oksas; plg.
lat. ekas f. pl. viduriai i *ieas.
liet. aur, lat. ustra t. p. (intarpas t) priesagos -r- vedinys
i au- < *aus- < *h2aus- < pide. *h2eus-, plg. gr. homer.
aura < *us < au.hs < au.ss < pide. *h2us-s-, lot. aurra
aura < *auss. NL u-: plg. tarm. apuris m. prieauris
< u-r- pide. *h2us-, plg. ved. us gen. sg. < *u-s-s < pide.
*h2us-s-s (nom. us aura, vietoj *os < *aus-s-). PaNL
ra 3.1.4.
liet. ati, aun, avia < pide. *h2euH-, plg. arm. agaw 3sg.
apsireng, aganim velkuosi, rengiuosi.
liet. avnas dd darinys su priesaga -na-, kils i *avas
(plg. lot. auus) arba i *avis (plg. spr. awis E Oheim, sbsl. uj
dd). Pide. *h2euH-o-, plg. lot. auus, - senelis, prosenelis, arm.
haw senelis, sisl. prosenelis, got. awo senel, NL het. huhhas
senelis.
sbsl. jadu , nuodai, slovn. jad pyktis, lenk. jad nuodingos kai kuri gyvn (gyvai, bii, vor) iskyros, tam tikr
augal ir bakterij ri iskyros. Atsivelgiant vedin srus.
jadno patinimas, tikinamai atrodo odio jadu ssaja su aknimi
pbsl. *aid- < pide. *h2eid- tinti arba *h2oid-, plg. OL gr.
tinti, brinkti < pide. *h2oid-eie-, vardaodius: patini-
93
mas, gumbas, , patinimas, sva. eiz votis. Negalima

atmesti galimybs, kad pbsl. *aid- susiliejo dvi pide. aknys:
*h2eid- tinti ir *h2eidh- udegti, padegti (plg. aukiau idinti).
odio jadu < pbsl. *aid-a- etimologin reikm galima patikslinti
kaip (tvinkstanioje, pliuojanioje) votyje besikaupianios plingos iskyros, plg. lenk. jadzi si (apie aizd) negyti, pliuoti <
vb. denom. *jaditi s. NL: lat. idrs, idra < *h2id-r- 3.1.3.
sbsl. osla r. ass.
sbsl. os r. as.
psl. *ost r. tras.
psl. *ostn r. tras.
sbsl. ostr r. tras.
sbsl. ost r. ass.
sbsl. zk r. anktas.
lat. osa r. s.
lat. otrs r. atras.
Abejotini pavyzdiai:
liet. agns arba gnus smarkus, judrus, greitas, mitrus, apsukrus, guvus. -u- vedinys i *agna- (lat. agns besikariuojantis),
gal i pide. *h2gh-no- bailus, aknis *h2egh- isigsti. Liet.-lat.
reikm paaikinama postuluojant sudurtinio odio *ne-agnas, kurio etimologin reikm bt bebaimis, dekompozicij, plg. got.
un-agands bebaimis :: agjan igsdinti.
liet. ai eia, siaura ems rio ar lauko riba, siena (spr. asy
E eia). Jei i forma yra senesn u ei, e (plg. aket > eket),
tai a- eia sietina su pb. *a-ras laukas < pide. *h2e-ro- (plg.
gr. , ved. jra, lot. ager, agr laukas).
N.B.1. *a- < *h2e- odio pradioje netiesiogiai paliudija tam
tikri dariniai, kuriuose vyko aknies balsio morfonologinis pailgjimas (vddhi) iki *, liet. o, lat. a, sl. a, plg.:
liet. os, io m. (lat. zis, spr. wosux E) < *-iia- vedinys
i *-a- < pide. *h2e-- (sind. aj- m. oys, aj- f. oka, av.
94
aza- oys). Adi. onis (i) oio, rbsl. jazno n. oda, kailis
(*oio kailis) < *-ina- lyginant su sind. jnam n. nudirtas vries kailis.
sbsl. agn, -te n. riukas, avinlis < *gn-t vedinys i
pbsl. *gna- riukas, avinlis, Lamm, kuris atliep lot. agnus ir gr.
(*abns) < pide. *h2egu-no- riukas, avinlis.
N.B.2. I pide. *h2ei kils pb. dvibalsis *ai lietuvi kalboje kartais virsta ie, plg.:
(1) ena grulas, rodiklis, grulo kartis, paprastai pl. enos.
Vedinys eninis adi. (apie arkl) kinkomas, vaiuojamas, ienks f.
pl. vienins rogs, eninykai m.pl. t.p.; vieno arklio traukiami
ratai (su ienomis), enavirv virv, kuria iena pririta prie rogi
stipino. Rekonstrukcija *ain-. Remiantis suomi aisa grulo
kartis, laikomu skoliniu i balt kalb, rekonstruojamas inyks
pb. odis *ais-. Nutarus, kad -s- ioje struktroje yra priesaga,
od galima susieti, viena vertus, su slovn oj, gen. sg. ojsa n.
grulas < *ai-es- < pide. *h2eiH-es- (EL aknis ir EL priesaga;
vedinys rus. tarm. voj, gen. sg. voj grulas), antra vertus, su
het. ia- comm. grulas ir ved. - f. t. p., kurie atspindi
*h2iHs-eh2-, t. y. vedin i silpnojo kamieno pide. *h2iH-s-. Su pb.
*ais- siejamas ir gr. homer. n. vairas, -io- vedinys i *ois< pide. *h2oiH-s- (OL aknis, taip pat plg. -k- vedin: , -
m. vairo rankena, vairo velenas). iame kontekste lietuvi kalboje veikiau tiktinas atspindys esna nei ena. Bet, kadangi iuo
atveju -sn- negaljo pavirsti -n-, manytina, kad lietuvi kalbos odis
yra *h2eiH-n-eh2 arba *h2oiH-n-eh2 struktros, kitaip tariant, yra
priebalsinio kamieno -en-/-n- vedinys.
(2) iesm malk kiekis, dedamas krosn per vien kart;
krosnel ( iesml ugnel), kur ies- priklauso inf. pliet. *isti
< *asti (*aid, *aidia, r. aukiau idinti). aknis pide. *h2eidhkurti ugn, deg(in)ti, plg. gr. udegu, padegu, ved. dhate
3sg. vieia, spindi.
95
(3) imas nusmailintas pagalys ar smaili geleis kam durti,

smeigti ar msai, kepant ant ugnies, pamauti; durtuvas; smaili lazdel, smeigiama ups dugn, kad statomas tinklas stovt vietoje i *aima- < pide. *h2eis-m-, plg. gr. ieties smaigalys,
gr. mik. /aiksmans/ acc. pl. t.p..
N.B.3. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini:
*h2e- varyti (ved. jati, gr. , lot. ag, sisl. aka), *h2e- pasakyti (gr. 3sg. sak, pf. , lot. ai), *h2eh1s- diti (toch.
B asre, lot. re, -re), *h2eisd- gerbti, garbinti, drovtis (gr.
, ved. e), *h2el- maitinti, auklti (lot. al, sair. -ail, got.
alands), *h2emh3- griebti, siekti, prisiekti (ved. ami, lot. am, gr.
), *h2enh1- kvpuoti (ved. niti, gr. , lot. animus),
*h2en- paskirti, priskirti (het. hikzi, gr. ), *h2erk- laikyti,
turti (het. harzi, harkanzi, lot. arce).
3.1.1.3. */h3e/ > *[h3o] > */o/ > liet. a

liet. igytis nekantrauti, nenustygti vietoj, sukintis < *aig-- <
pide. *h3eigh- (arba *h3oigh-), plg. gr. eiti, judti; ieiti,
ikeliauti, (apie negyvus daiktus) praeiti, dingti, inykti,
ivykti, atvykti, homer. vaikioti. Greiiausiai ia priskirtinas
ir lietuvi kalbos daiktavardis aig, vliau pakeistas eig, plg.
SD ataiga alia ateig atjimas, atvykimas, ieig ijimas, sen.
isiskyrimas, isiakojimas, prieig prijimas, SD sueiga sujimas, susibrimas.
liet. ak dvi akys, sbsl. oi t. p. < pbsl. *ak < pide. *h3ekui-h1 (nom. dualis), plg. sind. k dvi akys, av. ai < idir. *oks <
pide. *h3eku-s-ih1. Giminikas gr. , -o n. akis, veidas <
*opma < pide. *h3ku-m. Veiksmaodinis pagrindas: matau < *h3ku-i-, pamatysiu < *h3ku-s- (prs. desiderativum).
96
liet. arlis tarm. erelis < *ar-el- *or- < pide. *h3er-, plg.
sbsl. rl erelis (rus. orl, orl, srbkr. ora, orla), got. arans pl.
ereliai (*h3r-on-es), het. hras erelis (*h3rs), gr. homer.
n. pauktis, klasikinje kalboje , m. t. p.
(*h3-n-). Liet. b. k. erelis pradios balsis pakits kaip odiuose
eldij, erilas, eerys. Antrinis e- yra ir slat. erei m. pl., lat. rglis i
*rlis < *erelis (g terptas).
liet. atuon, lat. astui vedinys i pb. *atuo < pbsl. *at
< pide. *h3eteh3, plg. gr. , lot. oct, ved. a, au (trksta
sl. osta).
sbsl. oi r. ak.
liet. arilas erilas (etimologin reikm gyvulys su sklidmis), priesagos -la- vedinys i *ari- sklid < *ori-. Pide.
formos rekonstrukcija gali bti dvejopa: 1o pide. *h3erghi- (plg. gr.
, - m. sklid), 2o pide. *h1orhi-, t. y. OL darinys i ak
nies *h1erh- (apie patin) apvaisinti patel, plg. het. ark- uokti ant patels, apvaisinti, rus. tarm. erzat nenustygti, spurdti,
gr. okti. B. k. erilas pradios balsis pakits kaip odiuose eldij, erelis, eerys.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *h3edkvepti (gr. , lot. ol, -ere), *h3elh1 ti, gesti (gr. ,
lot. abole, -re), *h3engu- tepti (ved. ankti, lot. ungu, -ere),
*h3erg- dingti, prati (het. harakzi, harkanzi, arm. harkanem).
3.1.2. H prie o
ioje pozicijoje laringalas neturi asimiliuojanio poveikio balsio *o
tembrui. Inykdamas pozicijoje prie bals *o laringalas sukelia
iuos atspindius:
*/ho/ > /o/ > liet. a
97
*/h2o/ > /o/ > liet. a

*/h3o/ > /o/ > liet. a
3.1.2.1. */ho/ > /o/ > liet. a

liet. api, ap- < pide. *h1op-, plg. lot. ob prie, prieais (obd
prieprieinti, dti prie k nors) ir gr. -() adv. i unugario, unugaryje, praep. u, anapus, kurie alternuoja su ant,
alia, vir; per, (ko) metu < pide. *h1ep-.
liet. asl (molinis) trobos, klojimo grendymas < pide. *hos-leh- tai, kas numesta ant ems (apie lapi mol), plg. EL pide.
*hes- mesti odiuose het. sizzi 3sg. meta, svaido, ved. syati
t. p. (vietoj *syati).
liet. jauknti, vietoj *aukti pide. *houk-, plg. sbsl. uiti
mokyti < *auk-, OL darinys i aknies *heuk- priprasti
(3.1.1.1., N. B. 2).
sbsl. uiti r. jauknti.
Dviprasmis pavyzdys:
liet. arilas erilas, jeigu atspindi pide. *horhi-, o ne pide.
*h3erhi- (r. aukiau 3.1.1.3).
3.1.2.2. */h2o/ > /o/ > liet. a

pbsl. *aln- r. lani.
liet. ang atviras tarpas, skyl, jimas, sliet. durys, varteliai
< *ang < pide. *h2ong-eh2-, plg. sbsl. gl , kampas, lenk.
wgie, wga (pastatuose) kampas, dviej iorini sien susidrimo
vieta, rus. gol, ugl kampas. Taip pat plg. lot. angulus kampas,
smaigalys, sva. ancha sprandas. EL *h2eng- lenkti, riesti.
liet. nka kilpa, sa (antrinis aktas, vietoj *ank) < *ank
< pide. *h2nk-eh2-. aknis pide. *h2enk- lenkti, riesti, het. hinga
98
3sg. lenkiasi, gr. kreivas, sulenkimas, alkn,

inkaras, sva. angul mekers kabliukas, rbsl. ukot kablys, inkaras < *k-ot.
liet. rdyti r. 3.6.3.2.
liet. aus dvi ausys, sbsl. ui t.p., nom. du. f. forma i -ikamieno, < pbsl. *aus < pide. *housi-h.
lat. aust r. auti.
liet. auti auti, vsti, lat. aust semti samiu verdam turin
ir vl pilti j katil, kad neuvirt < *h2ous-, OL lyginant su pide. *h2eus- semti, prisemti, plg. lot. hauri, -re semti, perpilti
(*ausi), NL pal. hussnta semia. N.B. Trksta lietuvi EL *jau-.
Pirminis veiksmaodis uti, uta, uo remiasi OL iter. au--.
liet. avs < pbsl. *aui- < pide. *h2oui-, plg. luv. ha-a--i-i, gr.
homer. , at. , lot. ouis, sind. vi18, sbsl. ca (*aui-k-).
sbsl. lani adv. anais metais, prajusiais metais, ek. loni, lenk.
oni t. p. < pbsl. *aln-. is odis yra vedinys i vardio *alnaanas < *olno- < pide. *h2l-no-, plg. lot. ollus anas, tas, kitas
< *olno- (greta uls arba ultr adv. toliau, u, po, i anos puss,
sair. ol u, anapus < *h2ol- ). EL: lot. alius kitas, kitoks, gr.
, got. aljis < pide. *h2el-io-, vedinys lot. alter vienas i dviej, antras i dviej < *ali-teros, ali-quis kakas, kas nors kitas, ne
vienas.
sbsl. ovca r. avs.
sbsl. ui r. aus.
N.B. r. anksiau aptart liet. ena (3.1.1.2), kuris kildintinas
tiek i pide. *h2eiH-n-eh2, tiek i pide. *h2oiH-n-eh2.
18
odyje sind. vi m. f. avis nra pailgjimo, reikalaujamo pagal Brugmanno dsn (* vi) dl to, kad nom. sg. forma buvo sulyginta su balsines galnes turjusiomis
netiesiogini linksni formomis, plg. gen. sg. vya.
99
3.1.2.3. */h3o/ > /o/ > liet. a

liet. ak dvi akys, sbsl. oi < pbsl. *ak < pide. *hoku-ih, plg.
gr. homer. (i *otsie < *oie).
liet. prgaras < pide. *oguorh3-o- (r. 3.2.2).
r. anksiau aptartas formas liet. igytis ir aig kaip galimus OL
pide. *h3oigh- atspindius.
3.1.3. H prie i
lot. idrs trapus, sutrnijs, darinys idra sb. sutrnijusi medio
erdis, sutrnijs medis. Veikiausiai pide. *h2id-r- supuvs at
spindys, plg. EL *h2eid- arba OL *h2oid- s. v. sbsl. jad
(3.1.1.2).
Paralels i kit ide. kalb:
gr. einame, ved. im < pide. *h1i-, aknis *h1ei- (1.2.1.1),
plg. alomorf i - 3pl. formose ynti < *h1i - enti. gr. , ved. ih
ipv. eik! < pide. *h1i-dhi (panaiai het. i-it = [t] eik! i *-di),
2pl. ipv. gr. , ved. it, het. itten < pide. *h1i-te.
ved. indh 3sg. udega, iebia < *h2i-n-dh- pide. *h2idh-,
aknis *h2eidh- (1.2.1.1).
ved. u- m. f. strl < *h2ish2-u- paliudija NL lyginant su pide.
*h2eish2- raginti, sisti (ved. e-).
3.1.4. H prie u
liet. jnkti (jnkstu, jnku) priprasti, prasti, imokti vietoj *kti
(*unk, *uka), plg. ved. ucyasi pranti, pripranti, sbsl. vykati
prasti, priprasti < *k-- (PaNL lyginant su *uk-). Atspindys uk< pide. *huk- lietuvi kalboje buvo pakeistas suvienodinant su EL
*iauk- < *heuk-, plg. jauknti (r. 3.1.1.1 pastab).
100
liet. *un apsiaunu < *h2u-n-H-- (prs. su intarpu i pide.

*h2euH-) buvo naujos ani paradigmos ieities takas, su prs. aun
ir inf. ati (vietoj *uti).
liet. u-: atu tarm. atauga, atala, cps. su deverbaliniu elementu u- < pide. *h2ug-s-, plg. ved. kant- augantis, plg. EL
veti, OL: atva < *h2uogs (3.5.1.6).
liet. ra tarm. aura, pavaist formos ur- pailgintasis laipsnis < pide. *h2us-r-, plg. liet. apuris tarm. prieauris. aknis
*h2us- matyti, viena vertus, odyje ved. us-i autant (vedinys i
*us, loc. sg. be galns *h2us-s-), antra vertus, vietininke su
baigmeniu er: uaro, cps. ved. uarbdh- anksti bundantis (<
*h2us-s-er- autant, anksti). Be to, alia loc. uar dar yra ivestiniai dariniai su priesagomis a- ir --: ved. usr-- autant
(usryman- anksti ikeliaujantis), usr- aura. Galima rekonstruoti pliet. formos apofonin paradigm: sg. nom. *auuo <
*au-s, obl. *u-es-19, loc. *u-er-. Toliau galima pripainti, kad
ra aura atspindi *ur-, t. y. vedin i lokatyvins formos autant su priesaga -- bei -er-pakitimu -r- (apofonija?). Vliau is
vedinys gijo papildom ymjim pailgjus akniai (-r- -r-).
Veiksmaodin pagrind sudaro *h2ues- :: *h2us-, plg. ved. v ... vas
aor. isigiedrijo, praviesjo :: ucchti prs. isigiedrija. Plg. liet.
aur 3.1.1.2.
Paralels i kit indoeuropiei kalb:
lot. ustus sudegs, sudegintas, ved. u- t. p. < pide. *h1us-,
aknis *h1eus-.
ved. ugr- stiprus, galingas < *h2ug-r- pide. *h2ug-, aknis
*h2eug.
het. huwants vjas < pide. *h2uh1-ent-s, ptc. prs. act. puiantis, aknis *h2ueh1-.
19
Plg. m n uo, acc. sg. m n -es-.
101
3.2. Antevokalinis laringalas odio viduje

3.2.1. H prie e
3.2.1.1. H prie priesag e- / -oA. RH- aknys:
liet. del tarm. susitrinu, maju < pide. *dlh1-e-. NL-V: dlti
(3.6.4.3).
liet. sem tarm. semiu < pide. *semH-e- (b.k. semi yra naujadaras). EL-C: smti (3.6.3.5). OL-C: smstyti, OL-V: nusama m.
pl. tai, kas verdant nusamstoma, psama pasmimas. NL-V: isimti (3.2.3). Tokia esamojo laiko forma kaip sem yra iimtis,
kadangi pirmini aknies -eRH- veiksmaodi fleksij *-e-/-o- pakeit fleksija *-ie-/-io-, kuri yra glaudiau susijusi su tranzityvumo
kategorija. Tai, kad i inovacija yra palyginti nesena, rodo aknies
balsio trumpumas pozicijoje prie R. Jeigu semi bt paveldtas *-ie-/-io- priesagos darinys, jis turt skambti smiu <
*semH-i e -. Pralietuvi esamojo laiko formos, tiktinos -eRH- aknies
atveju, bt ios:
*ger semiu < pide. *guerh3-e-, geri, plg. grti 3.6.3.1.
*kel keliu < pide. *kelh3-e-, keli, plg. klti 3.6.3.3.
*lem lenkiu, lauau < pide. *lemH-e-, lemi, plg. lmti
3.6.3.5.
*per periu < pide. *perh3-e-, peri, *prti.
*trem (i)varau < pide. *tremH-e-, tremi, plg. trmti
3.6.3.5.
*vem vemiu < pide. *uemh1e-, vemi, plg. vmti
3.6.3.5.
Nykstamojo laipsnio dariniai (ved. tudti tipas):
102
l a r i nga l a s od io v iduj e
pil < pide. *ph1-e-, tarm. pili, plg. plti 3.6.4.3.

pin < pide. *(s)ph1-e-, plg. pnti 3.6.4.7.
stum tarm. stumiu < pide. *stH-e-, stumi, plg. stmti
3.6.4.7.
B. TH- aknys:
ked < pide. *(s)kedh2-e-, kedti < *(s)kedh2-eh1- suplyti,
nusidvti (apie drabuius), apskarti, sudriksti, skilti (apie em),
plg. gr. (), aor. i iberti, ibarstyti, ipustyti,
ivaikyti. Su s-mobile plg. liet. skedrla arba skederv skiedra,
nuolaua, skeveldra, lat. edens suskaldytos medio trinkos dalis, maizes edns (didel) duonos riek, edrns dalis, atskirta nuo visumos, gabalas, medio skiedra.
ment, msti tarm. maiyti vanden su miltais, drumsti, sbsl.
mt (msti ), rus. mjat (mjast drumsti, kelti bangas),
< pide. *menth2-e-, plg. ved. mnthati 3sg. maio skyst, skelia
kibirktis. Antrin forma yra prs. meni alia bendrins kalbos
formos menia, msti. OL: sbsl. mtiti (3.2.1.2).
*plet < pide. *pleth2-e-, pakeistas plei (plsti), plg. ved.
prthate platja, didja < *plth2-e-. OL: plats (3.2.5).
rtas < pide. *roth2o- (r. 3.2.2).
3.2.1.1.1. H tarp glaido ir balsio: CeiH-V

ioje pozicijoje laringalo inykimas sukelia konsonantizacij (spirantizacij) i > j ir u > v. Dl to pakinta ir odi skiemenavimas:
prokalbs dvibalsis suskaidomas du skiemenis.
lat. deju prs. okinju, oku < pide. *dih-e-, plg. ved. dyanti
3pl. lekia, skrenda, gr. () sukti, sukti ratu; varyti
ratu; bastytis, slankioti, sair. dan greitas, spartus. EL-C: dit
(3.6.3.9). NL: ddt (3.3.3.1). Neoaknis dej-: deja okis,
dejums okimas.
103
liet. glej tepu, klijuoju < *gle.ie- < pide.*gleiH-e-, plg. tarm.
gleti. Priegaids nebuvimas20 bendrins kalbos atitikmenyje gliti
paaikinamas tuo, kad bendratis prisiderina prie esamojo laiko formos glej (dl prs. glin r. 3.2.1.3).
liet. krej, lat. kreju nusemti, nugriebti nuo (skysio) paviriaus < *kre.ie- < pide. *kreiH-e-. EL-C: lat. krit (3.6.3.9).
NL-C: liet. krtis tinklinis maielis su kotu uvims gaudyti
(3.3.3.1). NL-V: krij (3.4.3.1).
liet. lej, lat. leju lieju, pilu < *le.ie- < pide. *leiH-e-. EL-C:
leti, lat. lit. NL-C: lti (3.3.3.1). NL-V: ljo (3.4.3.1).
liet. vej varau; vynioju < pide. *uih-e-, su bdingu tematiniam prezensui 1-uoju aknies *uieh1- alternantu (plg. ved. vyat
3sg. aor. vyniojo, apvyniojo vietoj *-vy-t; vyyati 3sg. apvynioja < pide. *uih1-ie-; lot. uie [ui.ie.], uire pinti). NL-C: vti
(3.3.3.1). NL-V: vjo (3.4.3.1). N.B. Prs. sbsl. vj pinu
galjo uimti *vej viet apibendrinant NL vi-C, vj-V, bding senajam aoristui.
OL darinys:
sbsl. boj s bijau < *ba.iV- < pide. *bhoiH-e- (ved. bhyate),
EL *bheiH-, plg. NL-C lat. btis (3.3.3.1), NL-V liet. bija(si)
(3.4.3.1), EL-C lat. bidt (3.6.3.9).
Pailgintojo laipsnio dariniai:
sbsl. rj, rjati tekti upeliais < *ri--, PaL i pirminio prs.
*rej < pide. *h3reiH-e- virti, kunkuliuoti, tekti, plg. ved. riti
3sg. nuleidia, ipila (*h3ri-n-H-), ryate 3sg. neramiai juda
(*h3riH-i-), gr. sujaudinti, sukrsti, suadinti. r. bsl.
rinti (3.3.3.1), liet. redu (3.6.3.9).
N.B. Nuostab kelia faktas, kad, kitaip nei pirminio esamojo
laiko formos su baigmeniu ej (tipas lej) atveju, nra pirmins
20
Formuluot priegaids nebuvimas atspindi privatyvin priegaidi prieprieos
pobd: kadangi ymtasis (teigiam poymio vert turintis) narys yra aktin priegaid,
tradicikai cirkumfleksine vadinama priegaid suvokiama kaip priegaids nebuvimas [red.
pastaba].
104
esamojo laiko formos su baigmeniu -ev. Tokia asimetrija yra susijusi su asimiliacija *eu > *ou > *au. Balsis a po kietojo suteikdavo -av tipo veiksmaodiams antrini form ivaizd, plg. em.
lav luoju vietoj *liav, < *luH-e- (greta ios formos yra
liuti smogti, suduoti smg). Utat slav kalbose is tipas yra
gausiai atstovaujamas, plg. plov, pluti plaukti, tekti, rov (alia
rev), ruti riaumoti (apie gyvulius), trov, truti maitinti, penti,
toliau zov zvati aukti, kviesti (aknis *heuH-, r. 3.4.3.2), taip
pat *nov < *nuHe-, k ir atspindi sek. naviti caus. kamuoti.
3.2.1.2. H prie priesag eieliet. darti darinti, valyti uv < *dar-- *dorH-ie- (EL pide.
*derH-), plg. ved. darayat 3sg. plyta, bsl. dr, drti plti,
draskyti.
psl. *gojiti palaikyti gyv, daryti taip, kad kas nors gyvent,
rus. git gydyti aizdas; rpintis, slenk. zagoi ugydyti aizd,
utraukti, ek. hojiti gydyti (apie aizdas) < pide. *guoih3-eue-,
OL causativum i *guih3- gyventi (r. liet. gti, sbsl. oiti, 3.3.3.1,
ten pat apie EL *gueih3- greta *guieh3-).
liet. *lamti, pakeistas lamnti lamyti, lenkti; sbsl. slomiti
sulauyti *lomH-eie-. EL pide. *lemH-, liet. lmti (3.6.3.5).
sbsl. mtiti, mt drumsti, maiyti skyst, rus. mutt, mu
< *mant-- pide. *mont2-eie-, plg. ved. manthayati 3sg. liepia
maiyti (pien). EL: ment (3.2.1.1).
sbsl. oriti, razoriti sugriauti < *ar-- pide. *h2orH-eie-,
plg. het. harrai 3sg. traiko, trupina. alia i form dar OL-C
liet. rdyti (3.6.3.2), NL-C liet. rti, rsta ardytis, byrti dalis
(3.6.4.1).
sbsl. stoj stoviu < *st-aie- < pide. *sth2-ie-. is prezenso
darinys lygintinas su tipu ved. dyate 3sg. dalijasi su kuo nors,
105
gr. t. p. < pide. *dh2-ie-, ved. dhyati 3sg. inda krt

< pide. *dhh1-ie- (Smoczyski 1999, 1215), plg. NL-V: sttas <
*sth2-et (3.2.1.4). EL *steh2-C: sbsl. stati, liet. stti (3.3.1.2).
sbsl. -zoriti, szoriti sunokinti, subrandinti vaisius < *ar- pide. *rh2-eie-, plg. ved. jaryant- sendinantis.
liet. avti avnti, DP nuavnti DP numarinti, sunaikinti,
inaikinti, prarasti, pamesti < *av-- pide. *ouH-eie-, OL causativum i ti (3.3.3.2).
3.2.1.3. H tarp nosinio intarpo ir tematinio balsio (-n-H-e-)

dna, dunjo, dunti. Prs. dna, paprastai su prvb. duna, nduna
(apie ien, al) isikvepia, praranda kvap dl sveikos su oru,
yra darinio su nosiniu intarpu atspindys, < *dhu-n-H--. aknis
pide. *dheuh2- dmyti kaip odyje dmai (3.3.3.2). Tik formos
prs. dn-a reanaliz sukr nauj akn, kuria remiasi inf. ir prt.
formos: dunti, dunjo. Toki prielaid patvirtina ir latvi kalbos
veiksmaodis dunt (apie grdus, miltus) pelti, gesti. Neoaknis
dun- prilygintina akniai trun-, r. toliau trna.
glin, glinia, gliti lipdyti, ulipdyti (moliu). Paradigmos pagrind sudaro neoaknis glin-, iabstrahuota i prs. glin < pide.
*gli-n-H--, etimologin reikm intr. lipdau sau. PiL: glej <
*gleiH-e- (3.2.1.1).
sin tarm. riu < pide. *si-n-h2--, plg. ved. sinti 3sg. ria,
panioja (arkl) < *si-n-h2-ti. Neoaknimi sin- remiasi tarm. paradigma sin, sinia, siti riti (vedinys sinjas tas, kuris ria
nupjautus jav pdus), r. 3.3.3.1 liet. sti kaip NL-C *sih2- alomorf, ten pateikiami isamesni duomenys.
skin (skniau, sknti) < pide. *(s)ki-n-h2-e-, etimologin reikm skinu sau. Vedinys caus.-iter. skndyti.
trna (trunjo, trunti), lat. trunu (-ju, trunt) dlti, pti,
gesti, trnyti, senti; snausti (abejose kalbose yra variant su o106
di pradios sonoriniu dr-: liet. drna, lat. drunu). Duratyvinis

-- veiksmaodis remiasi neoaknimi trun, iabstrahuota i intarpinio prezenso *truna < pide. *tru-n-H--. aknis *treuH- sutrinti,
sunaudoti, plg. sbsl. trov, truti sunaudoti, suvartoti. Form
NL-C *tr- randame (1) odyje sbsl. tryti, tryj trinti, gr.
sutrinti, isekinti, nuvarginti, nukankinti, (2) odyje lat. trdt
dlti, pti, gesti, trnyti, senti pagal kilm tai yra bsenos
duratyvas i prs. *trda < *truH-dhe- ( lat. trdint caus. pdyti, gadinti).
*vin r. 3.2.1.3.1.
3.2.1.3.1. Galimi intarpinio prezenso pdsakai

(1) Su inykusiu prs. *brun < pide. *bhru-n-H-- gali bti susijusi neoaknis brun-, randama veiksmaodyje brnija, brnyti trinti
arkliui kakl (apie pavalkus). EL: briutis brautis < *bhreuH-.
(2) Formantas -nu odyje liet. gyn sveikstu, analizuojamas
kaip gy-nu (prs. i gti), veria pripainti intarpinio darinio *gin
< pide. *gui-n-h3- tak, plg. NL-V gija (3.4.3.1). I *guih3 kaip
nykstamojo laipsnio i *guieh3- gyventi (plg. gr. homer.
coni.-fut. gyvensiu < *gueih3e).
(3) Esamojo laiko forma *gun < *gu-n-H-- gaunu (NL *guHi pide. *geuH-, plg. guti) remiasi kauzatyvinis vedinys gn-dyti,
gundiu SD kusz kogo alia gundiuosi apie k SD kusz si o
co. Formos paralel: skndyti skin (3.2.1.3.0). Taip pat
formantas -nu esamojo laiko formoje gunu, lat. gaunu veria pripainti priesaginio darinio *gun tak.
(4) Liet. kinotis, kinojuosi, kinavasi galyntis su kuo nors,
kankintis su sunkiu darbu, sunkiai dirbti yra vb. denom. i inykusio sb. *kina galinjimasis, kova. Panaiai lat. cntis kovoti,
grumtis, galyntis kilo i sb. ca kova, stengimasis, pastanga.
107
Daiktavardiai liet. *kina, lat. ca kildinami i neoaknies kin-, iabstrahuotos i prs. *kin judinu, siriu < pide. *ki-n-h2--. s
NL darinys genetikai yra susijs su aknimi *keih2-, plg. gr.
judti (*kih2-nu-), judinti, lot. cie, -re judinti, raginti,
skatinti, duoti impuls, kvpti (kovai); (su)adinti, (su)kelti.
(5) Prezens *tun < pide. *tu-n-h2-- tankti, didti leidia
rekonstruoti neoaknis tun-, slypinti tokiuose vediniuose kaip tuns
tirtas (apie ko) (taip pat drumstas (apie skyst), apsiniauks
(apie dien)), vb. denom. tunti tirtti, drumstis, gal ir tutas
minia, brys, patnta brelis (*tun-ta-). aknis *teuh2-, plg. srus.
tyti, tyju, lenk. tyj, ty storti bei liet. tlas (3.3.3.2).
(6) Prezens *vin < pide. *ui-n-h1-- leidia rekonstruoti, viena vertus, lat. vinu vyniuoju, pinu, egzistuojantis greta viju prie
veiksmaodio inf. vt (prt. viju arba vnu), kita vertus, daiktavardis
liet. vins, -is f. 4 kir., atrodantis kaip priesagos -i- vedinys i prs.
*vin prie vti (3.3.3.1); etimologin reikm tai, kas varoma
( lent, sij)?
3.2.1.4. H prie vardaodin priesag -etoliet. *sltas ltas, tingus < pide. *slh2-et- tapo vardaodins
kilms veiksmaodio sltyti, -iju, ijau bti tingiam, nerpestingam,
apsileidusiam pamatu (slaikas DP gnuny, leniwiec; tingus, rambus, nejudrus mogus). PiL aknis, *sleh2-, iliko latvi kalboje: slt,
slju liauti, ropoti, vilktis, ltai eiti (r. 3.3.1.2).
liet. sttas sustatyt gub eil; tvoros kuolas, lat. stats baslys,
kuolas, stulpas < pide. *sth2-et-. Kit priesag rodo adiectiva
verbalia gr. , lot. status, sind. sthit pastatytas, stovintis <
pide. *sth2-t-. I neoaknies stat- sudarytas denominatyvinis
veiksmaodis statti, taip pat formos stias, statinia tvora i egls
ak, stats, plg. EL stti < *steh2-C (r. 3.3.1.2).
108
lat. stats r. sttas.
3.2.1.5. H prie kitas vardaodines priesagas

lat. kreve sukrejs kraujas, aas ant aizdos, i pakitimo *kave
< *kriau-V < pide. *kreuh2-V. Dl antrinio <ev> i [av] plg. lat.
plevint daryti taip, kad plazdt, plevsuot< *pav-, zevelt
daug ir greitai valgyti, liet. evrna omm. ltai valgantis <
*iav-. Vediniai: krevains auotas, kreveains t. p., vb. denom.
apkrevt (apie med) pasidengti stora, nelygia ieve.
liet. msinti vilioti, gundyti. Tai gali bti vb. denom. i sb.
*mas vyras < c. sg. pide. *mh2-s-, plg. lot. marem i ms m.
vyras, patinas < pide. *meh2s-.
liet. pets, pio < *pet-iia- < pide. *peth2-V. aknis *peth2iplsti, itempti, itiesti, plg. gr. aor. i iplsti, itempti, itiesti, atidaryti (plg. *plet < *pleth2-e- 3.2.1.1).
3.2.1.6. Galn */-h2ei/

sbsl. vd inau kilo i pbsl. *uaid-ai, etimologin reikm pamaiau, pastebjau (antrinis atematinis prs. vm, antrin bendratis vdti inoti). i slav mediagoje izoliuota veiksmaodin
forma yra medialinio perfekto tsinys, pide. *uoid-h2ai < *uoid-h2ei. Ji turi atitikmen lotyn kalboje ud pf. pamaiau, pastebjau < *uoid-ai (alia ios medialins formos randame pf. activi
ved. vda 3sg., vidr 3pl. ino, gr. < *uoid-h2e, ). OL
darinys i aknies *ueid- pamatyti, pastebti, plg. NL ved. vidat
rado, arm. egit t. p.
109
3.2.2. H prie o veiksmaodins kilms odiuose

liet. -garas, prgaras praraja, bedugn, gyl < pide. *gu-orh3-o(EL grti < *guerh3-C, r. 3.6.3.1). OL paralels: gr. paaras,
laukini vri maistas, gr. homer. dantis liaudies
nuosavyb (epitetas prie karalius), ved. ajagar- m.
(apie smaugl boa) dantis okas, av. asp-gara dantis arklius,
lot. carniuorus msdis. Etimologin odio prgaras reikm reikt atkurti kaip prasiiojimas siekiant susti k. OL-C: pragarm bedugn, praraja, garmalas gerkl; riksmas; dnas, besotis su paalintu aktu *gr-C, plg. 3.6.3.2.
liet. -kilas, tkilas atidarytas, atvertas (apie vartus), kilas arba
inkilas keltas medyje avilys bitms vilioti arba namelis paukiams, kilas, atkils didelis, auktas, stambus, < *kilHa- <
pide. *kH-o- (plg. kilti 3.2.3). EL: klti (3.6.3.3).
liet. -palas, ampalas isipylusio sualusio vandens sluoksnis prie
ulinio ir pan. i *ant-pala- < *polh1-o-. is darinys remiasi NL
antplti < pide. *ph1-C (aknis *pleh1- prisipildyti, plg. gr.
3sg. aor. prisipild, , prs. ; prisipildau).
Panaus darinys yra palas arba palas ant ledo ubgs ir suals vanduo uplti. Plg. taip pat prepalas vejo neiojamasis
maielis uvims dtis priplti. Trksta EL ir OL-C form.
liet. pina m. pl. pynimo vytels, pvz., pintinei pinti < *pinHa- < pide. *(s)ph-o- (inf. pnti). OL sbsl. raspon kryius <
pide. *(s)ponho-.
liet. pirtas (lat. prsts arba prksts, spr. pirsten), atitikmuo sbsl.
prst arba prst , srbkr. pst, rus. tarm. perst, ek. prst
pirtas (lenk. naparstek pirtukas, piercie ant pirto neiojamas iedas), < pbsl. *pirta- < *pirsta-. Atspindi sudurtin od
pide. *p-sth2--, sudaryt i priedlinio dmens *p- i-, prie-,
lauk ir veiksmaodinio dmens *sth2-- stovintis, etimologin
reikm kyantis, styrantis, plg. ved. phm n. peiai, nugara,
110
kyanti ketera, virn, lot. postis m. dvivrs durys (*porstis),

sisl. fyrst stogo kraigas, sva. first t. p., vok. Dachfirst.
liet. rtas, rtai pl. veimas; lat. rats, rati < pide. *roth2-o-.
Atitinka ved. rtha m. veimas, dvirtis veimas, av. r-, kur
th-V yra sekos *th2-V atspindys (1.6.1). is odis yra vedinys i
pide. darinio su priesaga *-eh2-, *rot-eh2, plg. lot. rota ratas, apskritimas. EL: sair. rethim bgu. NL: liet. rit, rsti ridenti.
liet. ras skubjimas (aras eti (apie vaikus) idykauti,
siausti, idaigas krsti) < pide. *orh2-o-. EL rti muti, dauyti
(3.6.3.1), taip pat r. ar (3.2.3.3).
liet. ras, paras gyvuli dalas, jovalas < pide. *orh2-o-.
EL rti duoti sti (3.6.3.1).
liet. -tvaras, -tvara: ptvaras, aptvar aptvrimas, tvora; aptverta ganyklos dalis; vej tinkl apimanioji virv :: sbsl. zatvor
sklstis, kaljimas < pide. *torH-o-, *torH-ah2-. EL: tvrti
(3.6.3.1). OL-C: tvrdyti ( 3.6.3.2).
liet. -varas: atvaras ups giluma, sietuva, neulanti atsivrusi vieta upje ar eere :: lat. atvars anga, skyl, duob, akvaras
cps. balos, lino, eero, ledo akis; giliausia vieta vandenyje, sietuva < pide. *uorH-o-. EL: vrti ( 3.6.3.1). NL-V: -viras (r.
toliau).
liet. vras, paprastai dgs. vira m. pl. 1. kaspinuoio cista kiauls msoje (kaspinuoio lervos), 2. spuogai, inktirai < *uirH-a- < pide. *uH-o-, plg. lot. uarus, - m. spuogas ant veido,
karpa.
liet. -viras, tviras, prviras < *uirH-a- < pide. *uH-o-, plg. lat.
virt (3.2.3.1). EL: vrti (3.6.3.1).
liet. las tamsiai rausvos spalvos (apie buli, karv) < *alHa- < pide. *gholh3-o-. EL lti (apie augalus) dygti, aliuoti, augti (3.6.3.3).
111
3.2.3. H prie priesag ah2- < -eh23.2.3.1. Iteratyviniai kilti tipo veiksmaodiai
iems veiksmaodiams bdinga priesaga liet. -o- < * < *-ah2- <
*-eh2- ir nykstamojo laipsnio aknis, plg.:
lit. kilti kilnoti, atidarinti (vartus), adinti i miego, kelti
valtimi, refl. kiltis keltis i vienos vietos kit < pb. *kil-- <
pide. *kH-eh2-. aknis *kelH-. NL-C: klti (3.6.4.3), EL: klti
(3.6.3.3).
liet. mintis grumtis, imtis, galyntis < *min-- < pide.
*mH-eh2-. aknis *menH-, plg. umbr. menes ateisi. NL-C: mnti
(3.6.4.7), plg. bsl. mn, mti minti, rus. mnu, mjat minti
(linus, mol, ol). Trksta EL, OL form.
liet. pilti pyloti (sml), pilstinti< *pil-- < pide. *ph1-eh2-.
aknis *pleh1, plg. gr. prisipild. NL-C: plti (3.6.4.3), OL-V: am palas, prepalas, palas (3.2.2). Trksta EL ir OL-C form.
liet. pinti pinti antra (karn ar pan.) eile vyos pad < pb.
*pin-- < pide. *(s)ph-eh2-. aknis *(s)penh1-. NL-C: pnti
(3.6.4.7), NL-V: pin (3.2.1.1), OL: pnta, pntas.
liet. simti, i- semti (vanden) < *sim-- < pide. *sH-eh2(plg. daiktavard gr. , kibiras i *ham < *samH-ah2- <
*sH-eh2-). aknis *semH-. Trksta NL-C formos. EL-C: smti
(3.6.3.5), EL-V: sem (3.2.1.1), OL-C: smstyti, OL-V: nusama,
psama.
liet. tvirti, i- ilaikyti < pb. *tuir-- < pide. *tuH-eh2-.
aknis *tuerH-. NL-C: tvrtas (3.6.4.1). EL-C: tvrti (3.6.3.1). alia ios formos naujesn tvroti laikytis, tverti su pailgintuoju NL
(plg. tip stroti strti).
lat. virt atidarinti ir udarinti, psl. *vrati: rus. vert
()kiti, dti, lenk. uwiera sen. pilnai neusidaryti, likti praviram, zwiera udaryti, sujungti, < pbsl. *uir-- < pide. *uH-eh2-, plg. -viras (3.2.2). EL-C: vrti (3.6.3.1).
112
liet. inti < *in-- < pide. *h3-eh2-. NL-C: panti. aknis
*neh3-, plg. gr. aor. painau, lot. gnu inau, sbsl.
znax 3sg. inojo, painojo. EL atspindys: lat. znuts entas ::
gr. inomas, ymus, pastamas (3.3.1.3).
Laringalui inykstant dl jo pozicijos, [iR.HV] form keiia [i.RV]
forma. Nuo to momento nelieka skirtumo tarp se ir ani akn.
3.2.3.2. o laipsnio iteratyvai

liet. panti, api- apvynioti, vynioti < *pan-- < pide. *(s)ponh1-eh2-. aknis *(s)penh1-, r. anksiau pinti.
3.2.3.3. Priesagos -ah2- < -eh2- daiktavardiai

lat. mala kratas, krantas, siena su plotu, kur ji aptveria, riboja,
apylink, vietov, alis, msu mal ms apylinkse, krate, pie
malas likt palikti nuoalyje, cps. jrmala jros krantas (plg.
liet. jra), memala miko pakratys, pamik (plg. liet. mdias).
Lietuvi kalboje yra inomi tik tokie sudurtiniai odiai kaip
lgmalas, a pripildytas lygiai su kratais, pilnas iki (indo) krat,
sklidinas, pripildytas tiek, kad isipila arba isibarsto, skarmala
m. pl. skudurai. is odis yra OL darinys pide. *molh3-eh2- i
aknies *melh3- isikiti, kyoti; pasirodyti, ateiti, plg., viena
vertus, gr. jimas, kalno papd, ups iotys, antra
vertus, gr. nueiti, ateiti < *mlsk < pide. *mh3-se(etimologin reikm pasirodo kam nors, aor. ), taip pat
slovn. molti kyoti, isikiti u ko nors rib, srbkr. izmoliti
pasirodyti, atsirasti pide. *molh3-eie-, slovn. poml, -la m.
kakas kyanio, isikianio, pomli pl. balkonas, alb. mal
kalnas, vair. mell kalva.
113
liet. -tvara: aptvar, sntvara, r. aukiau 3.2.3.1.

liet. -vama: vamos f. pl. < pide. *uomh1-eh2-. EL: vmti
(3.6.3.5). T. p. plg. gr. m. vmimas < pide. *uemh1-eto-.
NL vmdyti ( 3.6.4.5).
liet. gara tarm. garnys, Ardea (odis randamas, pvz., SzD1),
inykus u kilo i *ugara, o i forma savo ruotu dl i sinkops i
*vi-gara. Sudurtinis odis, sudarytas i uvs ir n. agt. -gara i
grti. Rekonstrukcija: *guorh3-eh2-. Etimologin reikm dantis
uvis. Paralel s.v. garas, prgaras (3.2.2).
liet. ar skubjimas; dauimas (vjo, lietaus); nelaim, bda,
vargas < *orh2-eh2-. EL rti muti, kirsti, dauyti (3.6.3.1).
Taip pat r. ras (3.2.2).
3.2.4. H prie i
liet. dals f. dalis; palikimas; laim ar nelaim, likimas, lemtis <
pide. *dolh-i- nupjautas ko nors gabalas, atskirta dalis, plg. sind.
dal- riek. Vb. denom. dalij, -ija, dalti, t. y. skirstyti dalis.
aknis *delh- tayti, plg. liet. del, tarm. prs. i dlti trintis,
mati, dvtis, nykti, dingti; menkti, silpti; lot. dol, re tayti, apdoroti, nugludinti < pide. *delh-ie- (vedinys dolbra geleinis rankis, skirtas dauyti ir skaidyti, kirtiklio ris.
liet. pils f. < pide. *ph-i- pylimas sutvirtinimui, i vb. pil,
plti, plg. ved. pur- / pr f. siena i akmen, sujungt moliu, apkasas, pylimas, acc. sg. pram, loc. pl. pr; NL-V pur- gausus,
danas < *ph--. NL-C plnas < pide. *ph-n- (3.6.4.3).
OL: gr. , - f. miestas < pide. *plh-i-.
Ne visai aikus pavyzdys:
liet. giri galjo pakeisti senesn form *gir f. < pide. *guH--h2. Plg. pai (tarm.) pat mona, sutuoktin < pide. *potih2,
nept ank *nept < pide. *neptih2 (ved. napt).
114
3.2.5. H prie u
liet. plats < pide. *plth2-u-. OL vedinys i aknies *pleth2- plsti, tiesti, r. rekonstruojam pliet. form *plet (3.2.1.1), plg.
ved. EL prthate isipleia OL paprtha pf. 3sg. iplt, ities
< *pe-plth2-e (pailgjimas pagal Brugmanno dsn). Kitose kalbose -u- kamieno bdvardis turi NL, plg. gr. platus, plokias, ved. pth- platus, erdvus, ilgas, gausus, didelis < pide.
*pth2-- ( 1.6.1). Dl tokio pobdio tsini pasiskirstymo manytina, kad pide. bdvardis turjo apofonin paradigm *plth2us
(nom. sg.) :: *pth2-u-s (gen. sg.). Tuomet tenka konstatuoti alternanto liet. *pilt- (gen. sg. *pilias) inykim.
liet. ssti diti (sst, susa) < pide. *sh2us-. EL *seh2usos,
plg. liet. sasas (3.4.2.1.2).
sbsl. tnk plonas < *tinuka-, priesagos -k- vedinys i pbsl.
*tinu- < pide. *th2--, plg. ved. tan- plonas, gr. t. p.
(trksta liet. *tins). EL: tvas (3.6.3.7).
3.3. Laringalas tarp balsio ir priebalsio

Laringalo /H/, jusio pozicijoje tarp balsio ir priebalsio, inykimas
sukl kompensacin gretimo balsinio segmento pailgjim (prie
tai pasikeit /h2/ ir /h3/ aplinkoje jusio balsio /e/ tembras):
1. /ehC/ > [ehC] > /C/, r. liet. dti,
2. /ehC/ > [ah2C] > /C/, r. liet. stti,
3. /ehC/ > [oh3C] > /C/, r. liet. doti.
emiau pateikti pavyzdiai rodo antrin vis i prokalbs paveldtose morfemose randam ilgj balsi (taip pat ir uo) pobd.
115
3.3.1. Pozicija po e
3.3.1.1. Pozicija ehC
sbsl. bda vargas, skurdas, bda, nepriteklius, kania, bloga lemtis, rbsl. dar ir pavojus, prievarta, plakimas, muimas, rus. bed,
bed, bed nelaim, sielvartas, nulidimas, vargas, nepasisekimas
< pide. *bhh1dh-h2-. I aknies *bhh1dh reikalauti, versti, atkakliai kalbinti, kankinti, kamuoti, plg. ved. bdhate reikalauja,
spaudia, veria, ragina, kankina, jubdh- besiklaupiantis, puolantis ant keli. N.B. Dl liet. bd 4. kir. (lat. bda) kiriavimo
galima tarti, kad is odis yra skolinys i slav. Autentikas lietuvikas atspindys turt bti *bda 1 kir. (r. taip pat liet. bdisi,
3.3.2.1).
liet. bd r. bda.
rbsl. blju r. blt.
lat. blt, -ju baubti, mykti, riaumoti (apie gyvulius), rbsl.
blju, bljati t. p. < pide. *bhleh, plg. lot. fle, flre verkti.
liet. brekta (veiksmaodio brkti, brko esamasis laikas). terpus k kilo i *breta, o i forma i *bre-sta, -sta tipo prezenso i
aknies, tsianios pide. *bhrehg-, plg. ved. bhrjate 3sg. blizga,
spindi (aor. bhrt), av. brzaiti 3sg. blizga.
liet. bre ti, -iu, -iau raiyti, drksti, braiyti < pide. *bhrehgh-.
OL broas bruoas, linija, ypatyb (3.3.2.1).
lat. dls r. dt.
lat. dt, -ju sti motinos krt, < pide. *dhh1-ie-, plg. ved.
dhr- indanti krtimi, gr. aor. 3sg. indo. ia priklauso ir lat. dls snus (*indomas vaikas) < pide. *dhh-lo-. O
antrojo laipsnio vedinys yra liet. dl siurbl, lat. dle t. p. (i
neoaknies dl-).
liet. dti, -ju, -jau, lat. dt, -ju dti kiauinius, sbsl. dti, dj
dti, dti kiauinius < *dh- < pide. *dheh-, plg. gr.
116
ta r p ba lsio ir pr ieba lsio
dedu, 1pl. , aor. , 1pl. , ved. ddhti, 3pl.

ddhati, aor. dht. OL: *dhoh1-mo- ( 1.7.2.1).
liet. geda, -os, spr. gdan Schande (su reguliariu pakitimu *
> ). Giminikas psl. *ada < *gda pasibjaurjimas, plg. slenk.
adny bjaurus, lyktus, ada si bjaurtis, lykttis, < pbsl.
*gd- < pide. *guehdh-. Taip pat plg. sva. qut, vok. Kot imatos,
vangl. cwd piktas, atstumiantis, plg. OL odyje sl. gaditi
(3.3.2.1).
liet. jg, -s 4 kir.: vietoj *jega, -os 1 kir., plg. lat. jga fizin jga, protas, imintis. I *ig- < pide. *hgu-h2-, plg. gr.
(be kita ko) jga, jaunatvika stipryb, jaunatvs amius, dor.
t. p. < *igu. Priegaids nebuvimas paaikinamas sulyginimu su
vb. pajgi, pjgiau, pajgti turti jg, sugebti, galti (postvb.
pajg, -s galia, stiprumas), denom. vedinys i *jega.
liet. lenas ramus, ltas, flegmatikas, tingus, silpnas, lat. lns
ramus, sutramdytas, sbsl. ln tingus < pide. *lh-no-. Su kita
priesaga liet. ltas tylus, ramus, nuolankus, vietoj *letas, plg. lat.
lts lengvas, lengvabdikas; pigus < pide. *lh1-to-, plg. sbsl.
lt f. leidimas, lot. ltu n. mirtis.
lat. lns r. lnas.
sbsl. ln r. lnas.
liet. ltas r. lnas.
lat. lts r. lnas.
lat. lzt ltai, pamau eiti, slinti, lt vilktis, ltis leistis nuo kalno rogutmis, spr. lse liauia (*lz-) i pbsl. *l- <
pide. *lehgh- lipti, plg. bsl. lz, lsti lipti, kopti kaln. OL
*l- : lat. lut < *l- i alia sbsl. laziti landioti < *l-.
liet. mnuo, gen. sg. mnesio 1. mnulis, 2. (laiko tarpas)
mnuo, plg. lat. mness, -ss m. mnulis alia mnesis, -a mnuo.
Likusios atematins formos sliet. linksniavimo paradigmoje: gen.
sg. mneses, gen. pl. mnes. Giminik kalb formos, pvz., lot.
mnsis, gen. pl. mnsum, gr. jon. < *mns, dor. < *mns,
117
gen. sg. < *mns-os, ved. ms-, gen. sg. ms veria manyti, kad aknies ilgumas atsirado dl kompensacinio pailgjimo, inykus laringalui. Atsivelgiant galim mnulio pavadinimo ir
aknies *meh1- matuoti ry (plg. lot. mtior, mtr matuoti, imatuoti, nustatyti dyd, vertinti vb. denom. i *mti- < *meh1-ti- matavimas, gr. , f. sumanumas, imintingumas;
ketinimas, planas, ved. msi imatavau, mmte 3sg. matuoja,
priskiria dal), laringalas identifikuojamas kaip h1, o pirmin aknis
atkuriama kaip *meh1-n- + priesaga *-es-/-os-: sg. nom. *meh1n-s-, acc. *meh1n-es-, gen. *meh1n-s-os. Tai veria daryti prielaid, kad lietuvi kalbos -es- tipo aknis atsirado i apibendrinto acc.
sg. formos kamieno.
sbsl. mra , matas, srbkr. mjra < *m-r- < pide.
*meh1-reh2-, i aknies *meh1- (at, i)matuoti (r. aukiau
mnuo).
bsl. lz r. lezt.
liet. pleti, -iu, -iau draskyti, lupti, traukti su jga, peti; arti
nauj lauk, lat. plst, plu < pide. *pleh-, plg. snord. fl, sangl.
flan lupti kail.
liet. reti, -iu, -iau pjaustyti, kapoti, pjauti < pbsl. *r- <
pide. *urehg-, plg. gr. aor. sulauiau, supliau (NL prs.
, OL pf. ), sbsl. rzati, r pjauti. OL: liet. roas
dryis, juosta, juostos formos ems sklypas (3.3.2.1).
liet. slenos r. sti.
liet. smenys r. sti.
sbsl. sr r. mas.
liet. seti, -ju, -jau, lat. st, -ju t. p., sbsl. sti, sj t. p. <
pbsl. *si e - -i e -/-i o - esamasis laikas i aor. *s- (sbsl. vs usjo, apsjo) < pide. *seh-C, plg. lot. s-u (pf. nuo ser sju, sodinu < *sis-e- < *sish1e), got. saian sti. Vediniai: 1. smenys,n m. pl. lin sklos. Kartu su sbsl. sm, gen. pl. smen
smenys, skla atspindi pbsl. *s-men- < pide. *seh1-men-, plg.
118
lot. smen, -inis n. skla, sodinukas, daigas; kamienas, gimin, sva.

smo skla, got. manass monija, paodiui mogaus skla.
2. slenos f. pl. grd kiaut, lukt miltai, gaunami pikliuojant, variantas slynos t. p. (SD ir kitur). Tai priesagos -en- arba
yn- dariniai i neilikusio pirminio bdvardio su priesaga -l-, pvz.,
*s-la- pastas, isijotas < pide. *seh-lo-21. Darybin paralel:
mlenas (em.) alia mlynas i tos paios reikms kamieno
mlas.
sbsl. sti r. sti.
liet. speti, -ju, -jau turti laisvo laiko, spti; atspti, minti, lat.
spt, ju :: sl. spti, -j spti, sulaukti skms, < pide. *sp(h)h-,
plg. ved. sphyate 3sg. didja, storja (NL sphir- storas), het.
ispi prisivalgo iki soties.
liet. emas pilkas, pelen spalvos, melsvas (vedinys lat. smala
(pauktis) pemp) < pbsl. *i-ma- < pide. *ieh-mo-, plg. ved.
ym- juodas, tamsios spalvos, av. sma-juodas. Su kita
priesaga: sbsl. sr pilkas, rus. sryj, sek. er, lenk. szary, <
pbsl. *i-ra- < pide. *ieh-ro-. NL vas, sbsl. sin (3.3.3.1).
sbsl. vra , tikjimas, religija, srbkr. vjra, vra, slovn.
vra, rus. vra, lenk. wiara, ek. vra < psl. *vra sitikinimas, kad
kakas yra tiesa < pide. *uh1-reh2-. Darybos klausimu r. aukiau mra. Formos poiriu vra atitinka od sva. wra tiesa, itikimyb sjungoje, gynyba. Atsirado sudaiktavardjus bdvardio
*uh1-ro- moterikosios gimins formai, plg. lot. urus tikras, sva.
wr, vok. wahr t. p., sair. fr t. p.
liet. veti, -ja, -jo sen. (vjui) psti < pide. *h2ueh-, plg. ved.
vti 3sg. puia, gr. t. p. (*auti), sva. w(h)en psti
(NL-V: het. huuant- vjas < *HuH-ant- < pide. *h2uh1-(e)nt3.4.3.2). Su iomis formomis taip pat susijs daiktavardis vjas
kaip vedinys i prs. vja puia.
21
Latvikas atitikmuo snalas grd kiautai, luktai toki form turi dl metatezs l-n
> n-l pirminje formoje *slanas. Plg. nals < lans yla ir lat. lns yla, liet. la.
119
bsl. drmati, drmlju snausti, srbkr. drijmati, ukr. drimty.
aknies ilgumas, kontrastuojantis su ani tipo atspindiu lot. dormi,
-re miegoti (*dm-ie- i *drem-), paaikinamas prielaida, kad slav kalbose susikryiavo dvi tos paios reikms aknys: pide. *dremir *dreh1-, plg. ved. drti 3sg. miega, -dr- miegantis. Form
*dr-em- :: *dr-eh1- santyk galima palyginti su form pide. *dr-em:: *dr-eh2- (gr. :: ved. drtu) arba pide. *gu-em- :: *gu-eh2(liet. gem :: gti) santykiu.
sbsl. smti, smj , drsti, turti drsos, bti drsiam,
srbkr. smjti, smjm, rus. smet, smju, ek. smt, smm, lenk. mie,
miem. Pagal vien i etimologij, is odis yra sudurtinis odis i
prvb. s gerai (plg. psl. *s-mrt gera mirtis) ir aknies *mmatuoti, imatuoti (plg. aukiau sbsl. mra matas). Pide.
transpozicija *h1su-meh1-. Etimologin reikm gerai matuoti,
vertinti > drsti, rytis kai kam > (i)drsti.
liet. ekas tik k nupjauta ol, lat. sks arba ska tik k nupjauta ol, dobilai, vikis gyvuliams erti. Pide. *eh1-ko-? Plg.
sind. kam n. valgoma ol, darov, prieskonis, sisl. h atolas,
het. kikla- alumynas, darov.
N.B. Spr. odis schokis E ol lieka neaikus dl sch vietoj
s bei vokalizmo <o>.
Bsen reikiani veiksmaodi priesaga pide. *-eh- > pbsl.
--:
liet. -eti, pvz., sdti, gulti, mrdti gulti mirties patale, kovoti su mirtimi:: sbsl. -ti, pvz., sdti sdti, vidti matyti, plg.
lot. manre likti, pasilikti, ilikti.
N.. 1: Labai retai balt-slav kalbose randame pirmin bals ,
nesietin su -h1C kontekstu, plg.:
liet. begu, bgau, bgti, lat. bgu, bgt t. p., psl. *bg, *bgti,
srus. bgu, bi bgti, ukr. bih, by pbsl. *bgmi < pide.
*bhgu-mi. aknis *bhegu-, plg. gr. bgti, greitai trauktis i
120
baims, sprukti, OL caus. priversti bgti, sprukti, igsdinti, ibaidyti, atbaidyti; kuo nors grasinti < pide. *bhogu-ie-. Balt
kalbos sukuria i pailgintojo laipsnio *bg- apofonin vedin *bg-,
taip atsirado lat. budzint priversti bgti, paslpti < *buog-in-,
buksttis klaidioti, klajoti, valkiotis, bastytis< *bg-st-.
liet. edu, sen. mi (*d-mi), diau, sti valgyti, sti pbsl.
*d-mi < pide. *h1d-mi, plg., viena vertus, lat. st, prs. du arba
mu, prt. du valgyti, sti, ryti, spr. st arba istwei valgyti, deiti
arba idaiti ipv. valgykite!, kita vertus, sbsl. jam, jasi, jast, 3pl.
jadt, inf. jasti valgyti, cps. snsti suvalgyti, valgyti. aknis
*h1ed-, plg. ved. tti, adnti, het. dmi, adanzi, gr. , lot. ed,
es, est (pf. d), got. itan (pf. et).
ie du atvejai paaikinami morfonologinmis aplinkybmis, btent tuo, kad pailginimas e buvo naudojamas kaip tam tikro
atematinio prezenso tipo poymis; toks darinys literatroje vadinamas Nartenprsens (ios formos atradjos Johannos Narten (1968)
vardu). Plg. tip ved. stuti giria < *stuti, aknis *steu-; ved.
ti tao, kuria, ruoia < *ttti, aknis *tet-.
h
* eh1- palikti (ved. jhti, gr. , lot. hrs), *Hieh1- mtyti,
svaidyti (het. pi-yezzi, gr. ), *h1h1s- sdti (het. sa, ved.
ste, gr. ), *kleh1- aukti, kviesti (gr. , lot. cal, -re),
*ureh1- rasti (gr. , arm. gerem). Trksta liet. EL *l-C
< *leh1- greta NL iltas (3.6.4.3).
3.3.1.2. Pozicija eh2C

rbsl. baju, bajati pasakoti, srbkr. bjm, bjati ukalbti (lig),
burti, kerti, slovn. bjati plepti, pasakoti; sakyti burtus, kerti, rus. bjat sakyti, plepti, pasakoti, sek. baju, bti pasakoti, sekti pasak, meluoti, lenk. baja t. p. Psl. prs. *ba-j i ak
121
nies *b- < pide. *bheh2- sakyti, plg. lot. for, fr, ftus sakyti,
plepti; spti, pranaauti, burti; apdainuoti, gr. sakau :: NL
sakome, ved. bhnati 3sg. sako. Trksta atspindio balt kalbose.
lat. bls ibals < pb. *bla- < pide. *bhh2-lo- baluojantis,
spindintis, plg. ved. bhti 3sg. spindi, iba < pide. *bhh2-ti.
Liet. atitikmuo *blas yra paliudytas netiesiogiai formomis vb. denom. blsta, blo, blti ir vediniu bltas.
liet. *b r. bo (r. N..(1)).
lat. brzt r. brti.
liet. broterlis broliukas (lat. brtartis t. p.), brterautis giminiuotis, broterst brolyb vediniai i aknies pb. *brter- <
pide. *bhrh2-ter-, plg. sind. bhrtar-brolis, lot. frter, got. brar,
air. brthir t. p. bei gr. , jon. , , taip pat ,
brolijos vadinamosios fratrijos narys (pl. tos paios
gimins nariai), srbkr. brt, sbsl. bratr alia brat brolis. Forma
brlis, lat. brlis m. brolis yra vedinys i kamieno *br-. is kamienas atsirado i *brter- kaip vadinamojo hipokoristinio sutrumpjimo padarinys.
liet. brti, -iu, -iau vilkti (kojas), lat. brzt, bru, brzu (var.
brzt) intr. siusti, dkti, triukmauti; greitai vaiuoti, bgti, trinti,
trans. judinti, stumti, mtyti, kirpti, kirsti < pb. *br- < pide.
*bhreh2g- smogti, plg. vedin lat. brztis gausti, oti, ti (apie
medius), brze didel spstis, brziens imas, trenksmas, trakjimas, dundjimas; papeikimas, pabarimas, brzma jga, smarkumas; vjo gsis; spstis, kamatis.
lat. dstt r. *dti.
liet. dklas r. *dti.
liet. *dti, -ju, -jau dalinti: dtilas DP dodatek, podatek, SzD
datek priesagos la- darinys i sb. *dtis < pide. *dh2-ti- dalia,
priskirta dalis (kitokios sandaros yra lat. dtali m. pl. dovanos).
Plg. emiau stis, vtis. ia gali priklausyti ir liet. dklas didel
122
apvali pintin paarui neti < pliet. *dkla- < pide. *deh2-tlo-.
Lat. dstt lengvabdikai dalyti, ivaistyti < plat. *d-st-.
Prie ios formos dar var. dkstt su terptu k. aknis *deh2- dalinti,
padalyti, plg. ved. va adt 3sg. atskyr.
lat. gju r. gti.
lat. gzt r. gti.
liet. gldiu, glsti lyginti, glostyti < pide. *ghleh2dh-. OL:
glodas (3.3.2.2), plg. NL (1) vva. glat blizgantis, lygus, slidus,
vv. glat lygus, sisl. glar blizgantis, linksmas, angl. glad patenkintas < pide. *ghh2dh--, (2) lot. glaber lygus, beplaukis, plikas, neapls, glabrum plika, neapaugusi, akmeninga apylink
< pide. *ghh2dh-r- (atitinkama NL forma duot lietuvikus atspindius gldas arba gldras).
liet. gti, -ju, -jau greitai eiti, lat. gju prt. jau (supletyvin
prt. forma prie iet) < pb. *g-C < pide. *gueh2-pastatyti pd,
engti ingsn, ingsniuoti, plg. ved. gt aor. 3sg. nujo < pide.
*-gueh2-t, gt m. jimas, kelias, takas.
liet. gti, -iu, -iau (nu)versti, (i)versti, (ap)versti; pilti, lieti,
(apie liet) lyti kaip i kibiro; kariuotis, greitai dirbti; greitai ir
nevikriai eiti, lat. gzt, gu, gzu lieti, pilti; (nu)versti (med),
imtyti (ml), nuienauti (piev), nupjauti (javus), intr. smarkiai lyti (apie liet), iter.-caus. gzt sverti on, sibuoti, plg.
liet. goytis ant darbo (priegaid nepaliudyta) degti noru dirbti.
Vardaodiai: lat. gza, gze nuoulnuma; nuotkis, krioklys; skardis, gziens litis; smgis, gzma litis; nuoulnuma, laitas,
gzums (viena i reikmi) kelm rovimas, gamais kelmas; lazda (pagal prs. gu). Liet.-lat. *g- yra giminikas slav gaz-, plg.
srbkr. gziti, -im eiti minktu, skystu paviriumi; bristi per bal,
snieg, vanden, ol; traikyti, trinti (vynuoges, slyvas); mindioti,
trypti, naikinti, lauyti, slovn. gziti, im bristi, trypti, mindioti,
rbsl. izgaziti, -gau sunaikinti. Atsivelgus sind. ghate eiti,
siskverbti, sigilinti, lipti vanden ir pradti bristi, iuo atveju
123
galima postuluoti, viena vertus, pbsl. *g- kaip pide. EL *g(u)eh2hatspind, antra vertus, pbsl. *g--, psl. *gaz-i- kaip pide. OL
*g(u)oh2h-eie- atspind (plg. 3.3.2.2).
sbsl. jad r. jti.
lat. jt r. jti.
liet. jks r. tks.
liet. jti, -ju, -jau, lat. jt, -ju < pb. *i-C i pide. *hi-eh2-C.
NL vedinys i aknies *hei-, liet. eiti (paralel: rti), plg. ved. yti
3sg. eina, keliauja, joja, av. yti 3sg. eina, sair. th brasta,
perjimas< *ieh2-to-. Slav kalbose yra prs. sbsl. jad joti arkliu, vaiuoti (veimu) i *i-de- < *h1ieh2-dhe- (inf. jaxati).
Jo atitikmuo yra liet. kamienas jda-, kur randame formoje
participium contemporale jda-mas (plg. sbsl. id einu :: liet.
eda-mas).
lat. kmt r. krs.
lat. krs itroks (ko), smalsus < pb. *k-ra- < pide. *kh2-ro-, plg. lot. crus brangus, mielas, vertingas, got. hrs m. svetimoteriautojas ( vb. denom. krtis ko nors usinorti, ko nors
norti, trokti). Lat. kmt badauti: vb. denom., pdsakas nuo
sb. lat. *kma- apetitas, alkis, kuris buvo ved. km- noras, trokimas < pide. *kh2-mo- atitikmuo.
lat. kst r. ksiu.
lat. klt r. klti.
liet. klti, -ju, -jau, lat. klt, -ju < pb. *kl- i pide. *kleh2-, plg.
sbsl. klad dedu (antrinis inf. klasti < *klad-ti vietoj *klati), sva.
ladan. Slav odis klad, darinys su prezenso formantu -d-, su liet.
klju yra susijs panaiu santykiu kaip slav jad su liet. jju.
Taiau darinio klodti (pri)dengti, kldinti t. p. buvimas veria kelti klausim, ar nevertt ia postuluoti kauzatyvinio-iteratyvinio vedinio su yti i inykusio prs. *kl-de- kloju sau <
*kleh2-dhe- (plg. sbsl. jad < *h1ieh2-dhe- s.v. jti). Plg. OL: klonas
(3.3.2.2).
124
liet. knti, -ju, -jau lupti (iev), draskyti, plti, atplti <
pb. *kn- i *kneh2-, plg. gr. kasyti, draskyti, grandyti,
kasyti, sva. nuoen droti, obliuoti, lyginti. Refl. atsiknti
atsiskirti nuo visumos (apie duonos plut, apie iev, puspad, apie
k nors priklijuot), prk. numirti.
liet. kks r. tks.
liet. ksiu, ksti atitinka lat. ksju, kst. SD kosiu kaszl
alia atematinio kosmi t. p. Pb. leksema *ks- < pide. *kueh2s- gali
bti onomatopjinio pobdio, panaiai kaip ved. ks- f. kosulys,
acc. ksam, instr. ks (veiksmaodis ksate kosja yra tik postvedinis). Labioveliarin *ku paliudija ir sangl. hwsta kosulys.
sbsl. krad r. krt.
lat. krsns r. krt.
lat. krt, krju rinkti, kaupti, taupyti; liet. *krti, -ju, -jau kaip
pamatas vediniui krsnis, -ies f. 1. krva laukuose surinkt akmen, 2. krosnis, pastatyta i (dideli) lauko akmen, statoma pirtyje arba jav diovykloje. Atitikmuo lat. krsns, -s krosnis (In
fliantuose pirties krosnis) motyvuotas veiksmaodiu krt (r.).
Liet.-lat. *kr- kilo i pide. *kreh2- kaupti, rinkti, plg. sbsl. ukrad,
ukrasti pavogti, < *kreh2-dhe-, etimologin reikm atidti kai
k sau (?).
liet. krsnis r. krt.
liet. *krti r. krt.
sbsl. laj I r. lti.
sbsl. laj II, lajati tykoti, laukti (pasaloje) < pide. *leh2-iepasislpti, plg. lot. late, -re bti paslptam, likti nepaintam,
latens paslptas, paslaptingas.
lat. lpa r. lp.
lat. lt r. lti.
liet. lp, lat. lpa skala, balana, fakelas, ibintas, deglas tik
riausiai yra pide. *loh2p- o laipsnio atspindiai (r. 3.3.2.2). Trksta pirminio veiksmaodio *lpti, *lpu, *lpau viesti, apviesti
< pide. *leh2p-.
125
liet. lti, -ju, -jau loti, (apie mones) meiti, lat. lt, -ju keikti, plsti, sbsl. laj, lajati smerkti, peikti, barti < pbsl. *l-ie- <
pide. *leh2-ie-, plg. ved. ryati loja.
sbsl. -maj r. mti.
lat. mt r. mti.
liet. mti, -ju, -jau linktelti, mojuoti, duoti kok enkl, lat.
mt, -ju, psl. *maj, *majati, slovn. mjem, mjati judti, daryti
judes, pomajati z glavo purtyti galv, sbsl. namaj, namajati
(oima) linktelti, duoti enkl (akimis) < pbsl. *m-ie-. Pide.
*meh2- linktelti, duoti enkl (ranka, galva), plg. gr.
atidengti, atskleisti, praneti, sksti, duoti < *m-n-i
*mh2-nu-.
lat. nsis r. nsis.
liet. nras < *nra-. Tai sudaiktavardjs adi. vb. *n-ra- <
pide. *neh2-ro- kako troktantis, norintis. aknis *neh2- kaip odyje luv. nahhuwai- rpti (het. nahzi 3sg. baiminasi). Vb. norti
yra vardaodins kilms panaiai kaip storti stras (r. toliau),
lat. krtis, -juos refl. kako usinorti, kako norti nuo adi.
krs (r. anksiau).
liet. nsis, -ies f., lat. nsis f. pl. nervs < pb. *ns-i- pide.
*neh2s-, plg. lot. nris, is f. nosies anga, nrs pl. nervs, ved.
ns du. t. p.
sbsl. pas, pasti (gyvulius) ganyti, saugoti < *p-s- < pide.
*peh2s. is odis ir het. pahhasmi saugau, sergiu k yra dezideratyviniai dariniai i aknies *peh2-, plg. ved. pti 3sg. saugo,
sergi, iri. N.B. Lot. psc ganyti, auginti, maitinti, penti
gali turti antrin ilgum vietoj *psc (< NL *ph2-se-), plg. pf.
pu.
liet. patgus r. togti.
lat. plns r. plti.
lat. plt r. plti.
liet. plnas r. plti.
126
liet. plti, -ju, -jau pliaukinti delnais, ploninti, lat. plt, -ju
platinti, daryti plon < pb. *pl- < pide. *pleh2- muti, dauyti. Vedinys liet. plnas siauro skersmens (apie mediag), auktas (apie bals), lat. plns plokias, lygus < pb. *plna- < pide.
*plh2-no-. Nykstamojo laipsnio darinio lot. plnus lygus, plokias < *ph2-n- egzistavimas leidia daryti prielaid, kad io odio lietuvik atitikmen plnas pakeit odis plnas, kad bt
ivengta homoniminio konflikto su odiu plnas pilnas, pripildytas < *ph1-n-.
lat. rtis ginytis, bartis < pbsl. *r- < pide. *reh2-, plg. rus.
rju, rjat triukmauti. OL bsl. rar triukmas, riksmas, klegesys < *roh2-ro- (3.3.2.2).
liet. rti, -ju, -jau spti, suskubti: A tau nerju, t. y. a nesuskumbu, tu greitesnis. A nerju tau griebt rugi, nekirsk tep greitai
(LK), taip pat suspti laiku atlikti lauko darbus, plg. lat. rt, rju
rauti kelmus; vokti javus arba ien. ie odiai atspindi pide.
vedin *h3reh2- > *HraH- > pb. *r- i aknies *h3er- judti, plg.
gr. 3sg. atsistojo, ikeliavo, NL ved. yarti 3sg. judina,
lot. orior atsistoti, kilti, prasidti (dl priesagos *-eh2- darini i
NL aknies plg. taip pat liet. jti, lat. slt).
lat. skt r. kti.
lat. sls, -s f. m. druska < pb. *sl-, acc. sg. *sl-in < pide.
*seh2l-. alia io odio liet. solmas srymas, druskos tirpalas
(msai, uviai konservuoti), misa, raugas -ma- vedinys i neoaknies *soly- *sl-yti sdyti, barstyti druska, upilti druskos tirpalu :: lat. slt, -u arba -ju, -ju sdyti (ms, uv), trinti druska, plg. lot. sl, slis n. druska, gr. , m. druska. N.B.
Sbsl. sol f. pagal kilm yra acc. sg. forma s-ol- < *s-al-in < pide.
*sh2-el- arba *sh2-ol- (gen. sg. soli).
rus. sni r. nas.
lat. sns r. nas.
lat. slbs nudribs, silpnas, pavargs, slbans t. p. (vb. denom. slbt silpnti, tr. silpninti) :: sbsl. slab silpnas, srbkr.
127
slb < pbsl. *slb- < pide. *sleh2b-. Vb. denom. lat. slbt, slbstu,
slbu silpti, dusti, slpt, slpstu, slpu jausti trokul, dusti, vos
neapalpti; atsileisti, subliukti (apie pabrinkim); silpnti, nustoti
(apie skausm) :: liet. slpti, slpstu, slpo silpti, alpti, dusti, gesti, ugesti, nurimti, su antriniu -p gale vietoj -b, plg. NL liet. slpnas
tarm. vietoj *slbnas < pide. *sh2b-no- (3.6.4.3).
lat. slbt r. slbs.
sbsl. slab r. slbs.
lat. slpt r. slbs.
lat. slt, slju liauioti, ropoti, vilktis, temptis, ltai eiti (slna
omm. tinginys, dyknas). Trksta atitikmens liet. *slti, *slju
(taiau plg. *sltas 3.2.1.4). Etimologiniu poiriu ia turima
antrin aknis pide. *sl-eh2-, atsiradusi i pirmins *sel- (liet. selti
tykoti, slinti, ropoti, liauti) pridjus priesag. Paraleliniai
dariniai jti, rti.
lit. slpti r. slbs.
lit. slymas r. sls.
liet. stis, -ies f. sotumas, prisotinimas < pb. *s-ti- < pide.
*sh2-ti, plg. gr. arba 3sg. sotinasi < pide. *sh2-iearba *sh2-ie-, NL besotis, nepasotinamas i *a-s-atos <
pide. *-sh2-et- (Vine 1998, 25). EL randame odyje su priesaga
-ti- liet. stots, var. sttis traukini, autobus, laiv sustojimo vieta,
sustojimas < pide. *sth2-ti-.
lat. sprgt r. sprgti.
liet. sprgti, sprgsta, sprgo plyti, trkti, suirti, taip pat
skleisti pumpurus, lapuoti bei stipti, dvsti, lat. sprgt, sprgstu,
sprgu sprag(s)ti, suplyti, prasiskleisti (apie pumpurus) < pb.
*sprg- i pide. *sphreh2g-. NL sprti (3.6.4.1). Variantas su s-mobile alia psl. *pragnti, lenk. pragn norti gerti, bti itrokusiam; geisti, trokti ko, srbkr. zpragnm, zapri (apie karv)
nustoti duoti pieno, caus. bsl. praiti, lenk. pray kepti, kepinti,
kaitinti. N.B. Naujas, balt kalbose susiformavs apofonijos san-
128
tykis (PiL) (NL) dav pradi neoakniai sprag-: spragti trakti, spragsti plyinjant, trkinjant nuo kario ar alio.
lat. stgs r. stgas.
sbsl. star r. stras.
lat. stvs r. stras.
lat. stt r. stti.
liet. stgas, lat. stgs, vedinys stgin stogas ant keturi stulp
ienui ar grdams pridengti nuo krituli ar sauls (pievoje arba laukuose); trobesys ienui, darin. I pb. *stga- < pide. *sth2g-o-,
reikm stogelis lietaus vandeniui nukreipti, plg., viena vertus,
gr. , aor. lati, tekti, sunktis, lainti, bgti < pide.
*sth2g-i-, antra vertus, daiktavard lot. stgnum stovintis vanduo,
tvenkinys, bala, pelk < pide. *sth2g-no-, etimologin reikm
lietaus vanduo, krituliai. odyje stgas apofonini alternacij
nerandame.
liet. stomu r. stti.
liet. stras, sbsl. star senas < pbsl. *st-ra- < pide. *sth2-ro-, plg. snord. strr didelis. aknis *steh2- sustoti, r. toliau
liet. stti. Su kita priesaga: lat. stvs stovintis, isitiess, status;
atkaklus, usispyrs, liet. *stvas < pide. *sth2-uo-, plg. vb. denom. liet. stovti, lat. stvt bti, egzistuoti, gyventi.
liet. stti, -ju, -jau, lat. stt, -ju t. p. (caus. stdt statyti), sttis
sustoti, nustoti, liautis, sbsl. stati, stan, srbkr. stnem, stti sustoti, likti vietoje < *st- < *steh2-. NL sttas (3.2.1.4). Vedinys
stomu, acc. sg. stmen sudjimas, liemuo, talija, stomens, stmen
sen. gis, lat. stmen mogaus liemuo < *st-men- < *sth2-men-. Atitinka lot. stmen, -minis n. pagrindas, silai ant audiamj stakli; audinys, juostel, direlis, gr. , -o m. audimo
pagrindas, dor. t. p., got. stma pagrindas, mediaga.
N.B. Forma liet. stuomuo yra jaunesn, nes turi antrin dvibals
uo (plg. toliau bo vietoj *b).
129
liet. kti, -u, -a okinti, ritmingai judti, pulti, mestis, lat.

skt, sku trans. ir intr. pra(si)dti, imti(s) < pb. *k- < *eh2kokti, plg. gr. , - f. (kraujo) isiliejimas, (aukojam gyvuli) kraujas. OL: okoti (3.3.2.2).
liet. nas, lat. sns, paprastai pl. sni onas. I pbsl. *na-,
etimologin reikm tikriausiai onkaulis. Sietinas su srus., rus.
sni m. pl. rogs, padarius prielaid, kad rogi pavaoms pagaminti kadaise naudoti didesni vri onkauliai, plg. lot. costa
onkaulis ir pus, onas. Tik balt ir slav kalboms bdingas
darinys. Transpozicija: pide. *eh2-no- ar *sh2-no-.
sbsl. tajet , tajati tirpti, leistis (apie snieg) < pide.
*teh2-, plg. oset. taj- tirpti, atsileisti, NL arm. tcnam drkinu,
nardinu kame, mirkau k < *th2- (LIV2 560), plg. sinonimin
akn *teh2-k- toliau s.v. tkti.
sbsl. taj, tajiti slpiu, slapstau < *t- < pide. *(s)teh2-ie-,
plg. het. tyezi 3sg. (viena i reikmi) vagia, ved. styt adv.
slapta, vogiomis. Sbsl. tat vagis < *t-ti- < pide. *(s)th2-ti- vagyst, plg. lyd. teju- plikas.
sbsl. tak r. tks.
lat. tss r. tis.
sbsl. tat r. taj.
liet. tgti: sutgti, sutgstu, sutgau sutikti, suartti, susidraugauti, susigiminiuoti, pritgti prisiriti prie ko, nutgti atsitraukti nuo ko, susipykti. Jeigu padarytume prielaid, kad sutgti etimologin reikm buvo suartti, priartti, sulipti, artimai
susidraugauti, tai leist liet. tog- < *tg- susieti su aknimi pide.
*teh2g- paliesti, paimti, plg. NL formas lot. tang paliesti, liesti,
paimti; paeisti, atimti; pataikyti, smogti ir gr. homer. ptc.
aor. pagriebs. Veiksmaodins kilms bdvardis yra liet. sen.
patgus DP podobny, suszny, godny, SD przygodny, przydatny,
sposobny do czego bei porzdny, liet. patogs gerai pritaikytas
naudoti, malonus vartoti. od atitikt latvi kalbos patgs tarm.
130
(apie rank) patogus, parankus (patgs cirvis, grbeklis), taip pat

erdvus, platus (pvz., kambarys) (patga istaba). Dl galimo ios
aknies OL darinio r. sntuoka (3.3.2.2).
liet. tks (tarm. tkias, f. toki, DP tki). Variantas tarm. toks
(loc. sg. tokim DP), po sinkops tks. Kilo i kamieno *tk-ia-, kuris yra ivestinis palyginti su *tka- (plg. sbsl. tak toks, tokios
gimins, paderms, ries, tipo, rus. takj). vardio *t-ka- pagrind sudaro pide. aknis *teh2-, kaip ir paralelinio vardio lot.
tlis toks, tokios paderms, toks didelis, toks inomas < *teh2-li(alia qulis kas per vienas? koks? < *kueh2-li-), plg. vard, atspindint pide. *to- tas s.v. ts. Formant -k- taip pat randame
vardiuose jks, kks.
liet. tkti: atitkti, atitkstu, atitkau (viena i reikmi) sumati, susilpnti (apie alt, kart), prk. atitokti, atsipeikti (po
dideli spdi, pykio, baims), atsigauti, < pide. *teh2k-. Vedinys attokis, -io atodrkis *ata-tokti. Sietinas su aknimi *tkodyje gr. itirpti, isilydyti, tirpti, leistis, prk. nykti,
dingti, menkti; bti susijaudinusiam, pravirkti. Struktra lygintina su tog- < pide. *teh2g-, r. tgti.
liet. tis, -ies f. tois, virutinis bero ievs sluoksnis, SD
skorka na drzewie cienka, liber, membrana22, lat. tss tois, prk.
oda. Dar prie i odi vb. lat. tst, tu, tsu tayti, lyginti,
aptstt paalinti (medio) iev < plat. *tas-st- < pb. *t-st-.
Pb. *t- neturi ssaj kitose ide. kalb akose. Transpozicija: pide.
*teh2- lupti, skusti (iev). aknys tok- ir tog- savo struktra yra
panaios.
lat. vj liesas, silpnas, ligotas, blogas, vjt silpnti, liesti
< *u- < *h1ueh2-, plg. lot. unus tuias, iduobtas, bergdias,
netikras, ved. vyati 3sg. dingsta, tutja. Gretinami ir liet. vjs
keniantis, negaluojantis, silpnas, vjus keniantis (Fraenkel,
22
Kitaip nei iev SD stora medio iev, cutis arboris, cortex.
131
LEW 1272). Dl priegaids nebuvimo neaiku, k daryti su tokias

vediniais kaip pavjus sb., pavojs pavojingas. Anot Fraenkelio
(LEW 1275), prie ia priskirtina ir sb. liet. vtis, -ies 1 kir. f. piktaizd < pide. *ueh2-ti- (daryba kaip stis, sttis r. aukiau; b.k.
vots, vt 4 kir.).
lat. vzt r. vti.
liet. vga (variantas vog) ariamos ems gabalas, luitas, nomen postvb. i vb. *vgti skaidyti, kasti, arti < *ug- < pide.
*ueh2g-, plg. gr. sulauyti, sudauyti, sutrupinti ( n.
dalis, nuolaua, m. (kaulo) lis, pl. uoltas skardis, laitas), toch. A wk[t] 3sg. sudau, OL het. wki 3sg.
kanda.
liet. vgra kas neaikiai kalba, plepys, niekataukis < *ug-r-. Vedinys i aknies pide. *ueh2gh- rkti, plg. gr. garsas,
triukmas, klegesys, riksmas; skausmo riksmas; gandai, paskalos
< *ukh--.
liet. vjs r. vj.
liet. vtis r. vj.
liet. vti, -iu, -iau dengti, nuvti udaryti, udengti, uvti dengti, atvti atidengti, nuimti (dangt, vir), lat. vzt, vu,
vzu udaryti, < pb. *u- < pide. *ueh2g-, plg. lot. ug- daiktavardyje ugna kalavijo maktis; dklas, apdangalas, gaubtas, prk.
luobel, dengianti neprinokusi varp; (kats) odos maielis, kuriame slepiami nagai.
Priesaga */-eh2-/:
Moterikosios gimins daiktavardi liet. mons, rakos tipo
baigmuo -os < *-s gen. sg. susideda i priesagos *-eh2- ir galns
*-s. Ide. paralels: gr. , (Rix 1976, 132), lot. arch. familis eimos, got. gibos dovanos (dl voc. sg. mna r. 1.9.4).
Priesaga */-ieh2-/:
Moterikosios gimins daiktavardi maris, pais (nom. sg.
mart, pat) tipo baigmuo -ios < *-is gen. sg. susideda i priesagos
132
*-ieh2- ir galns *s. Ide. paralels.: gr. , (Rix

1976, 132), ved. devy (i dev deivs), got. bandjs (i bandi
pantis).
Priesaga */-teh2-/:
Nomen agentis priesaga pbsl. *-tjas, pvz.: liet. artjas, sbsl.
rataj artojas, yra dviej priesag kumuliacija, pide. *-teh2- ir
pide. *-ios (Kuryowicz 2004, 19). Priesag *-teh2- kaip nomen
agentis rodikl randame graik kalboje, pvz., irkluotojas
< pide. *h1erh1-teh2- (plg. paralelin priesag *-ter- odyje ved.
aritr- irkluotojas < pide. *h1erh1-ter-). N.B. Priesagos -tojas
liejimas prie aknies iandien jau retenyb, bet plg. sliet. patremtojas DP wzgardziciel, klaustojas SD pytacz, prastotojas SD grzesznik, ujotojas SD naiezdnik.
Tematins linksniuots moterikosios gimins nom. sg. galn:
pide. */-e-h2/ > *-a-h2 > *-a, sbsl. a, pvz., ena moteris <
*gen < pide. *guen-eh2, plg. got. qino, ang. queen, arm. kin (got.
giba dovana < pide. *ghebh-eh2). Antra vertus, plg. gr. beot.
moteris *< *gun < pide. *gun-eh2. Su u anaptikse: gr.
< *gun < *guun < *gun. Atitinkama liet. kalbos galn
(mon) atsirado sutrumpjus pbsl. *-.
Tematins linksniuots niekatrosios gimins nom. pl. galn:
pide. */-e-h2/ > *-a-h2 > *-, sbsl. a, pvz., iga jungai (vsk.
igo) < *iug < pide. *Hiug-e-h2.
Balt kalb pavyzdiai be aiki ssaj kitose ide. kalbose:
lat. bzt, bu, bzu ()kiti, stumti; krauti (spaudiant) ien
klojim, baznca cilvku k bztin piebzta sausakima banyia
moni, refl. bztis kitis svetimus reikalus, kyriai silytis
(bslis m. kas kyriai silosi; svadautojas, suteneris), iter. bzt,
-u, -ju prikimti, prigrsti. Perdirbtas i pide. *bheh2h- (aknies
tipas kaip *bheh1h-, r. lat. buztis 3.3.2.1). N.B. Kaip nykstamasis laipsnis ia priklauso liet. b- ( *b-) junginyje bamas
moni DP wielko ludzi, moc ludzi.
133
liet. drti, -iu, -iau, lat. drzt, dru, drzu (viena i reikmi)
pjaustyti, raiyti, droti < pb. *dr- < pide. *dhreh2-.
liet. da, lat. da. Etimologija neaiki. Transpozicija: pide.
*Heh2d(h)-eh2- arba *h2oHd(h)-eh2-.
liet. ots skubus, neatidliotinas, btinas. Vedinys otrs spartus, eiklus (apie arkl, kurio nereikia varyti, raginti), greitas, mus,
smarkus, uolus, stropus, darbtus; godus, gobus :: lat. trs greitas,
spartus. Balt prokalbs aknis *t- lieka neaiki. Transpozicija:
pide. *Heh2t-.
liet. blod-: bldu (-iu, -ju), bldti 1. kasti, mindioti, trypti
(paslius, javus, ol pievoje), gadinti, naikinti, 2. (apie vaikus)
idykauti, siausti, dkti, lti, 3. kalbti nesmones (plg. bldt,
-u, -ju t. p.), ibldti trypiant sunaikinti, subldti itrypti
(javus, piev). Pirminis veiksmaodis iliks tik perkeltine reikme:
lat. blst, -u, -du plepti, kalbti nesmones, nauja aknis
*bld-. Pb. -d- praesens, *bl-de- i pide. *bhleh2- (be ssaj kitose
ide. kalbose).
liet. blkti, bloki (tarm. blaki), blokia, apiblkti lakinti
nuo savs, mesti, sviesti; kuliant dauyti. blok-C yra neoaknis,
iabstrahuota i prs. *bloktu. Pastarasis odis greiiausiai buvo
atspindys *blkstu < *blg-stu, i *blg-, tsianio pide. *bhleh2gmuti, smogti, trenkti, plg. lot. *flg flgitre atkakliai siekti, reikalauti. Priegaids nebuvimas aikintinas antevokalinio alomorfo blok-V apibendrinimu.
liet. dogm lopinys, plotma dirvoje, pievoje (Pieva ideg dog
mmis), dgsnis, -io t. p. (iemet, kaip sausa vasara, kvieiai dgsniais idiuvo, dogsniais ali. Pieva ista dgsniais). Lietuvika aknis
dg- sietina su pide. *dheh2g-, plg. gr. galsti, smailinti; raginti, skatinti, duoti impuls.
liet. drovtis. Tokios darybos pavyzdys kaip liet. atgyvti atgyti i gvas leidia irti odyje drovtis vb. denominativum, pa-
134
daryt i adi. vb. *drvas bailus, drovus < pb. *drua- < pide.
*dreh2-uo-, etimologin reikm toks, kuris bga, bgantis,
sprunkantis. aknis *dreh2- bgti, sprukti, plg. gr.
pabgti, pasprukti (paprastai slaptai), aor. pabgau,
ved. drtu tegul bga, dadrur 3pl. pf. ibgo, isilakst. Bdvardis drovs nedrsus, baiktus, bailus galjo gauti 4 kir., od
*drvas (1 kir.) keiiant u-kamiengalio dariniu, plg. tarm. stors
stras.
liet. dgsnis r. dogm.
liet. dvti, -ju, -jau niekus kalbti (dvkla comm. kvailokas,
apykvailis, ioplys) < pb. *du- < pide. *dueh2- tolti ir panaiai,
plg. gr. , dor. ilgas, per ilgas, ltas (*du-ro-). NL
*duh2-: ved. dr- tolimas, nutols (dt- m. pasiuntinys, kurjeris), het. twa- nutols, tolimas, lot. ddum seniai.
liet. kpti, kpiu, kpiau, plg. lat. kpt, kpju, kpt lipti, roptis,
kopti kaln, sstis (ant irgo), izkpt ieiti, nulipti (nuo vimo),
ilipti, nusileisti ant ems, ilipti krant (izkpt mal), pakpt
iek tiek palypti, sunkiai vilktis, refl. kptis (apie gyvnus)
poruotis (etimologin reikm lipti, roptis, plg. vok. besteigen).
Gali bti atspindys pide. *keh2p- paimti, apkabinti, apglbti, pagauti, pagriebti, tarus, kad lipimas vir sietinas su medio kamieno apkabinimu, plg. NL lot. capi paimti, (pa)griebti, paimti,
gauti; griebti, imti nelaisv; turti pakankamai vietos kam nors,
patalpinti, apimti, apglbti, aprpti, gr. godiai, gobiai
ryti (*kh2p-i-), OL got. hf 3sg. pakl vir.
liet. sra, pl. sros Panicum miliaceum, SD jagy, milium
(vedinys srinis), lat. sre sen. soros (Elger). Gal *sr-- pagal
kilm yra abstrakios (kolektyvins?) reikms darinys (sotumas)
i veiksmaodins kilms -ro- daiktavardio: *s-ro- < pide. *sh2-ro- sotus, sotinantis. Tuomet i aknis bt bendra su s- odyje
stis (r. aukiau). Dl reikms plg. lenk. syta vanduo su medumi,
medaus nuoviras :: syty satiatus, saturatus.
135
liet. tols, - nutols, tolimas, lat. tls. Adv. tol, lat. tlu (spr.
tlis toliau). Ginytinas atvejis. Svarstytina galimyb susieti pb.
*tl- su parodomojo vardio aknimi ide. *t- < pide. *teh2- (plg.
aukiau liet. tks), ypa su iplsta aknimi *teh2l- kaip odyje lot.
tlis toks, tokios ries, toks didelis, toks reikmingas < *teh2-libei gr. esantis tokio amiaus, toks senas arba toks jaunas;
toks didelis, toks ymus. Etimologin reikm toks tolimas, toks
nutols.
liet. iptis: nusiipti, -ia, - nulisti, susirpinti. Jei ip- pakeit aktin *ip-, is atvejis lygintinas su veiksmaodiu gr.
pva, trnija (apie medien), yra (apie audin, gyv organizm) < pgr. *kip-e- i pide. *ieh2-p- (pf. ; adi.
sukeliantis puvim, pdantis; skaidantis).
liet. i (rieuto) kevalas, (grdo) kiautas, luktas, t. p. nusilps, sulyss, nuo ligos sublogs mogus, iis, -ies f. suskilinjusi, atokusi medio iev (Nulupk nuo bero iies pakurui). Izoliuota forma. Dl *i- akto svarstytina transponacijos galimyb pide.
*ieh2-- (plg. pide. *ieh2-p- s. v. iptis). OL alternantas galt bti
veiksmaodis ioti, -u, -iau peikti, smerkti < pb. *i- < *ioh2-. Vedinys: iuols kas visk peikia, viskuo nepatenkintas.
N.B.1. Tam tikrais atvejais vietoj balsio liet. o < pb. * < pide.
*eh2 pasirodo dvibalsis liet. uo. Tai nulemta tam tikros apofonins
inovacijos: pirminis santykis uo :: o, kai uo buvo o laipsnio atspindys
(liet. uo i * < *oh2), o o e laipsnio atspindys (liet. o i * <
*ah2 < *eh2), gijo form uo o, plg.:
(1) bo lazda, pagalys su drtesniu galu; klimo, smulkinimo,
trupinimo rankis; vzdas, strampas, kuoka, burbuol, vyskupo lazda, skeptras vietoj *b. Rekonstrukcija: *b-ii vedinys i
odio *bu- < pide. *bhh-u- < *bheh2-u- ranka, uolektis, plg.
ved. bh-, av. bzu- ranka; (vries) priekin letena, gr. ,
eol. m. ranka, uolektis kaip ilgio matas, lot. trifx, -fcis
trij uoleki ilgumo ginklas.
136
(2) stuomu vietoj stomu r. aukiau s. v. stti.

N.B.2. Baigmuo pb. *- < *-eh2 yra sutrumpjs liet. (inovacija palyginus, pvz., su slav a), pvz., liet. kain :: sbsl. cena vert, kaina < pide. *kui-neh2-, plg. gr. piniginis atlyginimas
u mogudyst, bauda; umokestis, bausm, nuostoli atlyginimas;
kertas, av. kan- nuostoli atlyginimas, bausm, kertas.
*kueh2- gauti, sigyti (gr. ), *eh2d- rpintis, jaudintis
(gr. , av. sdra-), *ieh2- isijoti (gr. tarm. , het.
kinanzi), *mneh2- galvoti, matyti (gr. , luv. manti),
*(s)neh2- maudytis, plaukioti (ved. snti, lot. nre, nu), *ueh2dhperengti (lot. ud, sisl. vaa). Trksta liet. EL *gr-C <
*gureh2- prie NL grnos (3.6.4.1).
3.3.1.3. Pozicija eh3C

liet. atuon, lat. astui vedinys i pb. *atuo < pbsl. *at <
pide. *h3eteh3, plg. gr. , lot. oct, ved. a, au (trksta sl.
osta).
lat. dut r. doti.
liet. doti (dodu, davia), lat. dut (dudu, devu) t. p.<
*d-C < pide. *deh-, plg. sbsl. dati duoti, prs. dam, 3pl.
dadt, gr. duodu, lot. ds, dtis f. kraitis, dovana, nuosavyb, gabumas. OL: gr. , sbsl. dar < *doh3-ro(3.3.2.3).
sbsl. -jasati r. jostas.
liet. jostas apjuostas < *is-ta-. I aknies pide. *(H)ieh3-sapjuosti. Priesagos -to- darinys kaip odiuose av. ysta- ir gr.
apjuostas :: aor. apjuosiau, plg. liet. josiu, josti
:: sbsl. poja, pojasati.
liet. plostas keltas upje(var. tarm. plotas) postverbalinis
vedinys i *plost-yti, aikintinas darinio *plo-styti reanalize. Pa137
ralels: plustas tiltelis vir vandens skalbiniams skalbti plustyti

maudyti, skalauti, digstas daigas, sodinukas digstyti. Darinys *plo-styti buvo iteratyvas i inykusio veiksmaodio *ploju,
*ploti < *pl-ie- < pide. *plh3-ie-, plg. gr. jon. plaukiu,
irkluoju, keliauju jra; plduriuoju, plaukioju (vandens paviriuje)
(aor. homer. ), sangl. flwan tekti, bgti (apie up, vanden) pgerm. *fl-ja-. LIV2 485 neatsivelgta lietuvi kalbos pavyzd. aknis *pleh3- yra ani tipo *pleu- aknies sinonimas, plg.
sbsl. plov pluti, liet. pluju, pluti.
liet. pr- r. prujm.
lat. prujm adv. al, alin, nuo kelio < pb. *pr-C < pide.
*preh3- prie (lot. pr prie (apie viet); u, vietoj, gr.
neseniai, , anksti, sva. fruo anksti, ved. prtr- anksti, ryte). Liet. pr-: prpernai prie dvejus metus, prsenis, kur
pr- eina vietoj pro- < pbsl. *pr-C (dl paraleli r. 3.3.2.1
3.3.2.2).
rus. znat r. znuts.
lat. znuts entas < *n-ta- < pide. *gneh3-to- pastamas,
plg. NL gr. inomas, garsus, pastamas, lot. ntus t. p.
(vietoj *gntus, plg. gnrus inomas, garsus), ved. jta- neinomas. Taip pat plg. EL gr. atpainau, lot. (g)nsc painti, suinoti, sbsl. zn 3sg. inojo, iman. Rus. znat f.
pastami; aristokratija < *n-ti- < *gneh3-ti-, plg. gr. f.
tyrimas, painimas, paintis su kuo. Dl EL su priesaga -ti- plg.
lot. cs, ctis f. atrus akmuo, uoliena, galstuvas < *k-ti- <
pide. *h3-ti- arba liet. stots, sttis sustojimas, sustojimo vieta
< *st-ti- < pide. *steh2-ti-. Atitinkamos aknies NL randame
liet. panti, pastu, lat. pazt, pazstu < *n-C < *gh3-C
(3.6.4.7).
liet. pota tarm. pokylis su grimu (b. k. puot) veikiau yra
olaipsnio darinys, *poh3-teh2- (r. 3.3.2.3).
138
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *bheh3gkepti, apkepti, kepinti (gr. , sangl. bacan), *bhleh3- ydti
(sangl. blwan, lot. fls, -ris), *h2neh3- smerkti, peikti (het. hannari, gr. homer. ), *kleh3dh- tempti (gr. ), *pleh3plaukti, plaukioti (sangl. flwan, gr. ).
3.3.2. Pozicija po o
Laringalo inykimas ioje pozicijoje sukl tik kompensacin pailgjim, kadangi balsio o tembras laringalins fonemos aplinkoje
nepakito, plg.:
3.3.2.1. Pozicija */ohC/ > //23 > liet. uo

liet. broas < *bra- < pide. *bhroh1gh-o-. EL: brti 5.1.1.
lat. buztis iautis, iurpti < *b-- < pide. *bhhgh--, iteratyvas. ia taip pat priskirtinas kvazipirminis veiksmaodis lat. buztis, -us, -zus (be kita ko) iautis, iurpti, pykti,
rodyti nepasitenkinim, plg. sva. bgan ginytis, bartis (*bg-),
sair. bg f. kova (*bg). N.B. Pagal form ia galima bt
priskirti ir veiksmaod lat. bzt berti, barstyti, glausti prie savs,
rinkti < *b- < pide. *bheh1h-, bet jo reikm veria ia sugretinimo galimybe suabejoti.
psl. *gaditi < pide. *guoh1dh-eie-, plg. bsl. gaditi, gad detestari, uituperare, rbsl. gaditi plsti, koneveikti, piktodiauti,
slovn. gditi sen. bjaurtis, kelti pasibjaurjim, srbkr. gditi
plti garb, meiti, ugaulioti, rus. gditsja purvintis, teptis;
gesti, irti. Plg. EL liet. gda (3.3.1.1).
23
Plg., pvz., gr. krva, got. doms nuosprendis < *d hoh-mo-, OL i pide.
*d heh 1- padti (plg. 1.7.2.1).
139
psl. *kvapiti skubinti, raginti, varyti (refl. *kvapiti s skubti, skubintis), ek. kvapiti, lenk. kwapi raginti, skubinti, ukr.
kvapyti t. p. < *kup-- pide. *kuoh1p-eie-, OL causativum i
*kuh1p- (plg. bsl. kypti, liet. kpti 3.3.3.2). EL *kueh1p- nra
paliudytas. Taip pat r. psl. *kvasiti (3.3.2.4).
lat. lut liauti, vilktis eme (lua kas slina, bastosi aplinkui) < *l-i-. Greta i odi sbsl. la, laziti landioti <
*l-ie-, -eie-. I pide. OL *lohgh- lipti. EL: lat. lzt, lt
(3.3.1.1).
lat. plust r. plotas.
liet. plotas plauai; ryulys, glbys (ieno, iaud), posmas,
saujel (lin), kuoktas, sruoga (plauk), (popieri) snis <
*pl-ta-, etimologin reikm tai, kas nurauta, iplta, itraukta; lat. plust, -u, -ju draskyti, plyti. I pb. *pl- < pide.
*ploh1-, plg. psl. *plas-, sek. plasati lacerare. EL: plti
(3.3.1.1).
sbsl. raz r. roas.
liet. roas linija, brknys, juosta, ems ris, plotas, sbsl.
raz smgis, kirtis < pbsl. *ra- < pide. *urohg-o-, plg. dar
liet. rotas ems ris. EL: rti (3.3.1.1).
liet. bdisi (alia bdisi), bodtis jausti kam prieik jausm,
nemgti, neksti, vengti. Nesangrinis: bodti ksti bad, mirti
badu, SD bodiu mr god. Inchoatyvinis veiksmaodis -bsta,
-bdo, -bsti (prvb. at-, -, nu-, pa) nusibosti, grsti, kyrti, pabjurti. Atspindys bod- < *bd- greiiausiai nra fonetinis (trksta
ssaj, leidiani rekonstruoti pide. *bheh2dh-). Tokie atvejai kaip
bognti vietoj buog- (< *bhg-) arba sodnti vietoj suod- (< *sd)
leidia manyti, kad lietuvi kalboje bod- fonetikai pagrst form
*buod- galjo pakeisti dl analogijos, tiksliau, vykus antrinei balt
kalb apofonijai * *, analogikai santykiui *e *a trumpj
balsi sistemoje. Kaip pradin alomorf atkrus *buod-, tokia forma
140
paaikinama kaip OL alternantas *bd- < pide. *bhh1dh- susiejama

su aknimi *bheh1dh- skatinti, raginti, lenkti (prie ko nors), reikalauti, plg. ved. bdhate skatina, ragina, veria, varo, abbhatsata
3sg. pajuto pasibjaurjim, pasilyktjim, sbsl. bda vargas,
skurdas, kania, skausmas, bloga lemtis, bda.
N.B.1. Iliustruoti aptariam pozicij taip pat galima tokiais *oh1,
kurie kilo i *h3eh1, plg.:
liet. oksas drev, ova, ipuvusi skyl medyje. Pakeistas i
*osas anga, skyl, terpiant k pozicijoje prie s, panaiai kaip
uksas i *ausas. Pliet. *uos- < *s- tsia daiktavardio akn pide.
*h3h1-s- lpos, gen. sg. *h3()h1-es-os, plg. lot. s, ris n. lpos,
burna, nasrai, snapas; anga, skyl, jimas, gerkl, het. <a-i-i>,
gen. sg. <i-a-a-a> lpos, ved. s instr. sg. lpomis, taip
pat adv. prie k nors, kam nors dalyvaujant, kieno nors akivaizdoje, matomu bdu, cps. ans- be lp, svs- dailiomis lpomis, sair. lpos, snord. ss ups iotys. Vardaodins kilms
dariniai i *uos- yra: (1) liet. ostas ups iotys, uostas, terpus k:
lat. uksts, oksts m. ieinamoji anga, virkinimo trakto anga, upakalis, (2) lat. uoksta genio ikalta anga medio kamiene.
N.B.2. Jeigu adv. *pr prie kilo i *pro-h, t. y. i daiktavardio *pro instr. sg. formos, kaip mano Schrijveris (1991, 81), tai ia
reikt perkelti ir od lat. prujm, mint 3.3.1.3.
N.B.3. Parodomojo vardio instr. sg. forma pide. *to-h1 tuo
duoda pb. *t > liet. tu. Darybos poiriu plg. pide. gen. sg. *t-s(i)o, dat. sg. *t-smi.
N.B.4. Galn pide. *-oh1:
Dviskaitos nom. galn: pb. *- < *-oh sutrumpja prie pauz
ir pavirsta -u, plg. liet. d m. su pliet. *dvuo < pb. *du < pide.
*duo-h1, plg. ved. dv du, gr. dvylika.
Instr. sg. galn *oh- sutrumpja prie pauz -u, pvz., su vru
< *ur < *uiHr-oh1.
141
3.3.2.2. Pozicija */oh2C/ > //24 > liet. uo

liet. glodas SD gadki < *glda- < pide. *ghloh2dh-o-. EL:
gldiu, glsti 5.1.2.
liet. klonas grendymas javams kulti < *klna- < pide.
*kloh2-no-. Etimologin reikm klojimas, vieta, kur javai klojami (kulti), plg. EL *kleh2-: liet. klti dti, tiesti.
lat. lpa r. lp.
liet. lp skala, deglas, lat. lpa t. p. ( vb. denom. lpt, -ju
apviesti vanden skala, uvaujant eberklu). ie odiai vartojami vietoj liet.-lat. *luop- < pide. *loh2p-. Antrin o vietoj uo taip
pat randame odiuose liet. prsenis vietoj *prosenis (lot. pr),
glbti vietoj *globti (plg. EL glbti), lkyti alia lukyti. Nurodyta
pirmin forma sudaro OL alternant alia vb. het. lpta ruseno <
pide. *leh2p-.
sbsl. rar triukmas, riksmas, klegesys, urmulys < *r-ra- i
pide. *rh2-ro-, plg. sisl. rmr balsas, garsas (plg. anksiau lat.
rtis).
liet. ok- < pide. *oh2k-: okoti judti, eiti pasiokinjant,
okioti okinti (apie varl, virbl), okuoti (apie supaniot
arkl), okiais adv. pasiokinjant, plg. EL *eh2k- > *ah2k- >
liet. kti (3.3.1.2).
Ne visau aiks pavyzdiai:
srbkr. gziti, -im bristi (per purv, snieg, ol); traikyti (vynuoges, slyvas); tvirtai engti, minti, naikinti. Dl io odio struktros galima j laikyti OL dariniu, pbsl. *g-- < pide. *g(u)oh2h-eie-. aknis liet.-lat. *g- < g(u)eh2h-, plg. liet. gti, lat. gzt
(3.3.2.1)25.
Plg., pvz., gr. balsas, lot. fma inia < *b h oh 2- (1.7.2.1).
Nesusijs yra alomorfas liet. go- odiuose sigoti apsigyventi, sikurti kur,
susigoti susiriesti; jis yra g -, kur randame tos paios reikms veiksmaodiuose
sig ti, susigti, alternantas. Plg. apg ti (apie vit) sparnais apgaubti viiukus, pri24
25
142
liet. tarm. poiu, poti (b.k. puoi, puti) (plg. lat. pust, post
t. p.), pasipuoti, nupuoti. Jeigu aktinis variantas yra senesnis,
tai galime kildinti puo- i pb. *p- < pide. *poh2-. OL darinys i
inykusio pb. *p- < pide. *peh2- jungti vien su kitu, sutvirtinti, plg. het. paske- pakelti, sutvirtinti, got. fhan gaudyti, iupti, griebti (r. LIV2 461). Heidermannsas (1993, 181182) iuo
atveju dar prideda got. fagrs atitinkamas, tinkamas, naudingas,
sva. fagar spindintis, puikus, graus ir umbr. pacer palankus,
geranorikas (etimologin reikm gerai pritvirtintas tinkamas, reikiamas graus, puonus). Liet. poiu, inf. *poyti anksiau galjo bti iteratyvinis esamasis laikas i *pu,
plg. lat. plust (nu)rauti, (nu)traukti plst < *pleh1-. Pagal
form *poyti atitikmuo bt sangl. fgian jungti, vienyti
< *poh2-ie-.
liet. sntuoka, galbt su antriniu k vietoj *santuoga. Tuomet tai
bt darinys pb. *san-tg- sujungimas, susiejimas, sryis su
aknimi *toh2g-, taigi OL lyginant su pide. *teh2g- paliesti, paimti,
plg. atspind liet. tog-: pritgti, -tgstu, -tgau prisiriti prie ko nors,
sutgti sutikti, suartti, susidraugauti, susigiminiuoti (r. tgti,
3.3.1.2.). Yra paliudytas veiksmaodio sutgti variantas su kamiengalio -k-: sutkstu, sutkau, sutkti (LKxvi 482).
N.B. Tematinio prezenso 1sg. galn: pb. *- i pide. *-o-h2
sutrumpja prie pauz ir pavirsta -u, plg. liet. ne < *ne <
*hne-oh2 (alia refl. neosi).
3.3.2.3. Pozicija */oh3C/ > // > liet. uo

sbs. dar dovana < pide. *dh3-ro-, plg. gr. t. p. Su kita
priesaga: lot. dnum, ved. dnam dovana < *dh3-no-. EL *deh3: liet. doti, sbsl. dati (3.3.1.3).
glausti, sug ti sikurti lizde, apgaubti sparnais, g t i, -ja, -jo prisidengus tupti ilumoje, po motinos sparnu tupti, ildytis lizde (pide. *g heu h- paslpti eima).
143
liet. pota tarm. pokylis su grimu (b. k. puot 4 kir.) gali

bti pide. *ph3-teh2- atspindys, plg. gr. grimas < *ph3-m arba *ph3-m, plg. tip , 26, ved. somap geriantis som.
3.3.2.4. Pozicija */oHC/ > // > liet. uo
liet. dona, lat. duna duonos riekut< pide. *d-n- < pide.
*dhoH-neh2-, plg. ved. dhn-kepinti jav grdai, sjos grdai.
psl. *kvasiti raugti, rauginti, daryti taip, kad fermentuot,
srbkr. kvsiti, rus. kvsit, ek. kvasiti, lenk. kwasi < *kus--
pide. *kuoHs-eie-, OL causativum i *kuHs-, plg. psl. *kysnti
(3.3.3.2). EL *kueHs- nebuvo paliudytas. Taip pat r. psl. *kvapiti (3.3.2.1).
liet. olektis, c. sg. olekt f. m. ilgio matas, lygus atstumui
nuo alkns iki pirt gal, gen. pl. uolekt (lat. ulekts alkn,
spr. woaltis E uolektis)27, < pb. *l-ek-, i pide. *HoHl-. aknies
vokalizmas primena gr. f. alkn, dilbis< *len- < pide.
*HoHl-en- (lot. ulna alkn, ranka; uolektis i *olena < *lena).
Form *lek- ir liet. alk- (alkn) diferenciacijos detals iki iol nra
patikslintos.
liet. osis, -io, lat. usis, -a < pide. *HoHs-i-. Su kita priesaga
srbkr. jsn, rus. jsen, lenk. tarm. jasie, slenk. jasion uosis.
Nuo i darini apofonijos poiriu skiriasi lot. ornus, - kaln
uosis < *sno, vels. onn, sair. uinnius uosis < *s-no-, arm.
hacci t.p., sva. asc, sisl. askr < *os-k- visa tai i pide. NL *HHos- arba *Hh3-es- (r. Schrijver 1991, 77).
26
Panai dviprasmyb, susijusi su *h aplinka, randame ir odyje gr. n. akis,
akivaizda, veidas i *p-ma < pide. *hk-m arba *hk-m.
27
Sliet. uolaktis SD okie, miara okciowa, uolaktinis, vien uolakt turs SD okciowy, okietny, uolakius SD okietnik, pigmus.
144
N.B. Baigmuo pide. *-oH:

liet. ab m. < pb. *abuo, taip pat sbsl. oba m. abu, kilo i
pbsl. *ab, o pastarasis i varianto pide. *h2ebhoH28. Kitose kalbose randame pide. *h2embhoH atspindi, plg. gr. abu,
abudu, lot. amb abu kartu pamus; vienas ir kitas atskirai pamus (1.7.2.3). Nazalizacijos nebuvimas aknyje lieka nepaaikintas, plg. gr. ir ved. hi gyvat greta liet. angs nuodinga gyvat.
3.3.3. Laringalo inykimas po i ir po u

Laringalo inykimas pozicijose iHC, uHC sukelia tik kompensacin
pailgjim, plg.:
1. /ihC/ > //, /uhC/ > //
2. /ihC/ > //, /uhC/ > //
3. /ih/ > //, /uhC/ > //
4. /iHC/ > //, /uHC/ > //
3.3.3.1. Pozicija iHC

lat. btis, prs. bstuos bijoti, gsdintis < pide. *bhiH-C i aknies
*bheiH- isigsti, plg. antevokalin pozicij lat. bijus, liet. bijti
(3.4.3.1). EL: lat. bidt (3.6.3.9).
lat. ctis, prs. cstuos kovoti, grumtis, galyntis, stengtis, mginti < *kih2-C, prt. cijuos < *kih2-V (i.j laringaliniame hiate,
3.4.3.1). aknis pide. *keih2- ijudinti, plg. gr. judu,
judinu, lot. cie, -re (pa)judinti, (i)judinti, skatinti, raginti, kurstyti (taip pat kov).
28
Dl sutrumpjimo formoje ab plg. liet. ne < *neuo (sangr. neosi) < ide. *ne
< pide. *h 1ne-o-h 2 (3.3.2.2).
145
sbsl. i-: poiti ilstis < *k-C < *kuih-C, plg. EL pide. *kuiehilstis (lot. quiu). OL: sbsl. -pokojiti nuraminti.
lat. ddt okdinti, judinti, sukti; manktinti, mutruoti (rekrtus) kauzatyvinis -- darinys i prs. intr. *dda < *dih1-dh- greitai sukasi, plg. NL-C ved. dyanti 3pl. skrenda < *dih1-i-, EL-C
lat. dit (3.6.3.9), EL-V lat. deju (3.2.1.1.1).
liet. dgti, dgsta, dgo (apie augalus, sklas) leisti daig, augti, elti, dygls geluonis :: lat. dglis daigas < pide. *dhiHgu-C,
plg. lot. fg pritvirtinti, prikalti, pradurti. EL: liet. degti gelti,
sodinti (augalus), OL: digyti, digas.
lat. dzsla r. gsla.
lat. dzt r. gti.
lat. dzvs r. gvas.
liet. gdyti r. gti.
liet. gsla, lat. dzsla, dzksla t. p., spr. pettegislo E rankos
arterija. Kaip ir sbsl. ila vena, nervus, srbkr. la gysla, i
pbsl. *g-sl-. Panaiai kaip gij (3.4.3.1) atspindi nykstamojo
laipsnio alomorf i pide. *gu(h)ieH-, plg. lot. flum silas, voratinklis, styga < pide. *gu(h)iH-lo-. Slav kalbose taip pat yra odis ca
srbkr. silas, dervasilis i *g-k- ir bdvardis *idk, slenk.
ydki lankstus, liaunas, stangrus (apie ryktes, vyteles), greiiausiai padarytas i prs. *idet < *g-de- yra toks, kad galima tempti (kaip templ), supinti (kaip akeles, vyteles).
liet. gti, atgti atgimti, pasveikti, pagti pasveikti, gti gauti, sigyti, lat. dzt, atdzt, -dzstu atgimti < pide. *guih3-C, plg.
sbsl. oiti atgyti, rus. zat pasveikti ir t. t. Antevokalinje
pozicijoje plg. prt. liet. atgjo, lat. atdziju i *gii-- < *gu-ih3-V
(3.4.3.1). Liet. gdyti kauzatyvin etimologin reikm daryti taip, kad kakas atgyja, pasveiksta arba ilaikyti gyv, lat.
dzdint gydyti. EL *guieh3- gyventi. Antrinis EL gueih3-
*guih3-, pvz., gr. gyvensiu (coni.-fut. *gueih3-e-), pb. *gi-C:
lat. dzidt gydyti, iter. dzidint. liet. gvas, lat. dzvs gyvas,
146
spr. gijwans acc. pl. gyvus, sbsl. iv < pide. *guih3-u-. Pirminis priesagos -uo- vedinys, plg. ved. jv-, lot. uuus. Dl
priesagos plg. liet. vas, lat. svs.
liet. gvas r. gti.
liet. Grva r. grva.
lat. grva ups iotys, srbkr. grva arklio kariai, rus. grva
t. p. < pide. *guriH-ueh2-, plg. ved. grv- f. sprandas, kariai,
av. gruu-. Tarp lietuvi kalbos pavyzdi pateikiamas upvardis
Grva, turintis atitikmen latvi kalboje Grva (dar plg. pievos pavadinim Grvi m. pl.).
srbkr. grva r. grva.
lat. ze juosta, ruoas, relis, ze zemes ems ras, suskardjs plat. *s. aknis *s- < *(H)ih3s- yra saprasraos tipo NL
forma i *is- < pide. *(H)ieh3s-, plg. liet. josiu, josti, josta,
juostas (adi.), bet lat. juu, -zu, juzt apjuosti.
srus. kriti pirkti (prs. krnju) < pide. *kurih2-. aknis *kureih2sigyti mainais, plg. ved. kriti 3sg. perka, gr. nusipirko (vietoj *prto < *kurih2-to), gr. mik. kuriato t. p.
liet. krtis, -ies 1 kir. f. tinklelis uvims gaudyti; samtis uvims
ar viams; rio medinis lankas (irdis krtis perikardas, irdiplv), su metatonija: kryts, is 4 kir. f. ledo lytis, < pide.
*kriH-C (taip pat plg. suskardjus variant su gr-: grtis, -ties tinklas ilgu kotu29). Abu lietuvi kalbos dariniai yra lyginami su graik kalbos odiu f. atskyrimas, skirtumas < *kr-ti-, abstr.
i prs. atskiriu, iskiriu. NL-V: krjas arba krij, lat. krijt
(3.4.3.1). EL-C: lat. krit (3.6.3.9).
liet. lnas Tinca vulgaris, lat. lns, lnis, spr. lins E t. p. ir
sl. lin < pide. *h2liH-n- (daryba kaip odyje liet. plnas, sbsl.
sin, r. toliau), plg. NL odyje lot. lin, -ere tepti, braiyti; plti
garb, terti < *h2li-n-H--. Pide. EL *h2leiH- tepti, plg. gr.
29
Plg. grkel su krkel, grtos su krtos f. pl., apvigris su apvikris, niaugr su
niaukr kas kalba per nos.
147
Hes. patepti od aliejumi, lot. lu patepiau.

Pavadinimas lynas susijs su slidia, gleivta ios uvies oda. Taip
pat r. liet. laistti (3.5.1.2).
lat. lns r. lnas.
sl. lin r. lnas.
lat. lt r. lti.
liet. lti, lat. lt, prs. lstu < pbsl. *l-C < pide. *l-, plg. srbkr.
lti se lietis, slenk. li lieti. NL-V: liet. ljo, lat. lija i *lii-- < *liH-V (3.4.3.1). EL-V: liet. lej (3.2.1.1.1). EL-C: leti (3.6.3.9).
liet. mlas mielas, mylimas, spr. mls, mijls (lat. m) < pb.
*mla- < pide. *miH-lo-. EL: melas (3.6.3.9).
lat. nt : judti ratu, sukantis, nt svistu plakti i grietins
sviest < pb. *n-ti < pide. *niH-C (vedinys pannas f. pl. pasukos < * n-n-). is odis turi atitikmen sind. nta- m. vieias
sviestas, cps. nvanta- n. t. p., nta-mir-. aknis *neiH- gaminti sviest (Mayrhofer 2005, 58). NL-V: lat. nijas, nuonijas, panijas
(3.4.3.1).
srbkr. nt r. ntys.
liet. ntys f. pl. ant dviej lazdeli suverti dvigubi silai su
kilpelmis audeklo metmenims suverti ir, minant pakojas, iomenims
daryti, lat. nts, srbkr. nt, nti f. silas < pide. *nih1-C. EL *(s)neh-i-: gr. , sva. njan siti. ia priskirtinas ir lat. snju, snt laisvai vynioti sil; daryti bet kaip, tikriausiai vietoj *snju.
lat. nts r. ntys.
liet. pti, pja (tiksliau pja < *pinia), pjo apie temen prisipildo pieno, pritvinksta pieno < pide. *piH-C, ipti ibrinkti
(apie dirv, em, keli), caus. pdyti karv masauoti karvei temen, kad jis prisipildyt pieno. NL-V: pjo (3.4.3.1). aknis
*peiH- pritvinkti, pabrinkti (trksta liet. *pej), plg. ved. pyas- n.
sultys, vanduo; pienas, OL pipya pf. yra pritvinks, trykta.
liet. plnas (apie vietov) plikas, be jokio medio, krmo ar
statinio, tuias; be plauk, nuogas, niekuo nepridengtas (sinoni-
148
mas tras), taip pat lygus (apie vandens, ledo paviri), be ak

(apie med), atviras (po plnu dangum po atviru dangumi), varus,
grynas (apie vanden, or), plg. lat. plns lygus, tiesus. Trksta
pamatinio veiksmaodio. Perdirbtas i pide. *pliH-n- (dl darybos
r. liet. lnas, sbsl. sin). Vedinys pln arba plnia lygi ir plika
vieta, pelk, cps. plnabal neapaugusi augalais pelk, plnledis,
-dio neapsnigtas ledas, naujas ledas, trakantis ledas; plikledis,
plner kiaul lygiais eriais, vb. denom. iplninti ilyginti (molin asl).
bsl. rinti, rus. rnut pasipilti, pradti tekti pbsl. *r-C <
pide. *h3riH-C, plg. ved. ryate neramiai juda < *h3riH-i-. aknis
*h3reiH-, plg. sbsl. rj, rjati (3.2.1.1.1) ir liet. redu, -ti
(3.6.3.9).
liet. rtas, lat. rts t. p. < pide. *rih-t-, etimologin reikm
(sauls) tekjimas; *rih-C laringalo metatezs bdu i *hri-C.
NL aknis i *hrei- keltis, stotis, plg. arm. ari ipv. kelkis!, het.
ari, ariyanzi stotis, keltis.
lat. rts r. rtas.
sbsl. sinu mlynas, melsvas < pbsl. *na < pide. *ih-n-.
Su kita priesaga: liet. vas (r.), plg. EL liet. mas pilkas, pelen
spalvos, melsvas < *ima- < *ieh-mo- (3.3.1.1); sbsl. sr
pilkas < *ira < * ieh-ro- (3.3.1.1).
liet. sti tarm. jungti, riti < pide. *sih2-C, plg. priedlinius
veiksmaodius susti turti ry, susisieti, usti uriti, pririti,
pvz., botag prie botkoio, atsti atriti, atleisti, ilaisvinti, intr.
atitrkti nuo ko, netekti ryio ( atsjusi svoka abstrakti svoka, atst tarm. audeklas, prie kurio audiant su lazdele pririami
audimo silai). Antevokalinis NL: prt. sija riau < *sih2-V
(3.4.3.1). Forma *sih2- atsirado metatezs bdu i *sh2i, kuris
buvo nykstamasis laipsnis i neoaknies *sh2ei-. Tokio tipo neoak
nis iabstrahuota i ie- prs., *sh2-ei- arba *sh2-i-, plg. ved. va
syti atria, het. ishiyanzi 3pl. ria, panioja.
149
lat. sts medioklin ietis < *-ta- < pide. *ih3-t-. Lat.
svs atrus, grubus, piktas, negailestingas, rstus < pb. *-ua- <
pide. *ih3-u- (plg. gvas < *guih3-u-). NL forma *ih3- neoak
nis, kuri remiasi ie- prs., *eh3-ie- galsti; resegmentacija: *eh3i -e-, plg. ved. iti galanda, stiprina, kursto, ragina < *i-h3-ti,
plg. daiktavard lot. cs, ctis f. atrus akmuo, uoliena, galstuvas
< *h3-ti-.
lat. svs r. sts.
sbsl. siv r. vas.
liet. vas pilkas (apie gyvulius), sbsl. siv t. p. < pbsl.
*ua- < pide. *ih-u-. Su kitomis priesagomis: sbsl. sin (r.),
lot. cmex, -icis m. blak < *km-iko- (vedinys i *cmus < *ih1-m-). EL ved. yv- tamsiai rudas < *ieh-u- ir liet. mas <
*ieh1-m- (3.3.1.1).
sbsl. tri r. trlika.
liet. trlika (cps. i *tr n. trys), sbsl. tri tris :: ved. tr, av.
r trys < pide. *tri-h230. Dl drinio plg. lot. tr-gint 30 <
*trkent < pide. *trih1-t-h2. Fonema *-h1 yra nom.-acc. pl. n.
galn, pridta prie leksemos *tri, inomos, viena vertus, i kaitybins paradigmos, plg. loc. pl. ved. tri, sliet. tris trise, sbsl.
trx, dat. pl. sliet. trmus, sbsl. trm, instr. pl. liet. trims :: sbsl.
trmi, antra vertus, i drini, plg., pvz., liet. tridatis :: lot. tridens,
liet. trikjis :: lot. trips, gr. , ved. tripd-.
liet. vdinti leisti nuvysti, padaryti taip, kad nuvyst (Bulbas,
prie sodinant, vdinau, sako, greiiau sudygsta), nuvdinti diovinti
(Kap tu nuvydinai alij rtel, k tu nubliedinai skaistj veidel).
i forma yra causativum i pirminio veiksmaodio *vti, *vja,
*vjo vysti < *uiH-, EL *ueiH
-, plg. lot. uisc, -ere vysti, laikom aknies *uii - < *uiH-eh- vediniu; uitus sulenktas, sulamdytas, susiriets, nuvyts. I *vtas kilo ir vb. denom. vsti, vsta,
30
I pide. *tri-h 2 taip pat kilo formos gr. , lot. tria (r. Rix 1976, 156).
150
vto, lat. vst, vstu, vtu t. p. < *vt-sta, kaip ir caus. vtyti daryti taip, kad vyst, diovinti, sliet. -ia- prs., pavia DP ususza.
is vtyti taip susijs su *vtas kaip vtyti su *vetas mtytas vjuje
(plg. vti psti) ir statti su sttas (pagal kilm, adi. vb. pastatytas, stovintis).
liet. vras, lat. vrs, spr. wijrs < pide. *uiH-r-, plg. ved. vrvyras, didvyris; snus, taip pat ir lot. urs-, -ium pl. jgos <
pide. *uiH-s-es. aknis *ueiH-, plg. ved. vyas- n. gyvybin jga;
trauka < pide. *ueiH-es-.
lat. vrs r. vras.
lat. vst r. vdinti.
liet. vsti r. vdinti.
lat. vt r. vti.
srbkr. vti r. vti.
liet. vti vaikyti; vynioti, lat. vt, srbkr. vti, sbsl. povinti <
pide. *uiH-C (plg. ved. vt- apvyniotas, uvyniotas), EL *uieh1-.
NL-V: vjo (3.4.3.1). EL-V: vej (3.2.1.1.1). Dl prs. *vin pdsak r. 3.2.1.3.1.
liet. vtyti r. vdinti.
srbkr. ca r. gsla.
sbsl. ila r. gsla.
sbsl. iv r. gvas.
sbsl. in vienas ( inod , viengimis, inok gyvenantis vienas, atsiskyrlis), slenk. iny ne tas pats, ne tas, kuris
ivardintas, liks, kitoks, retai vienas, vienintelis, ek. jin kitas,
kitoks. iuo atveju galima atkurti nykstamojo laipsnio daryb:
pide. *ih1-no-, dl metatezs i *h1i-no-. i forma buvo labiau paplitusios OL formos pide. *h1oi-no- alternantas, plg. slot. oinos, lot.
nus vienas (i *oinos), gr. vienetas ant aidimo kauliuko,
got. ains vienas. (Spr. ains ein, acc. sg. ainan einen, atliekantis neymimojo artikelio vaidmen, yra ne pb. *aina- atspindys, o
151
skolinys i vokiei kalbos). Sbsl. in negali bti kildinamas i

pide. *h1ei-no-, kadangi e laipsnis neatsispindi kitose kalbose, iskyrus slav.
liet. tras, - neapaugs mediais, plikas, neapgyvendintas, negyvenamas (sinonimas plnas), taip pat varus, permatomas, skaid
rus, vaiskus (vanduo, dangus), nepurvinas, neutertas, skaistus,
prk. garbingas, geras, padorus, plg. lat. trs varus, nesumaiytas,
nepadirbtas. Pb. *t-ra- < pide. *tiH-r-. Etimologija neaiki.
Vediniai: tras klampi pelk, apaugusi emais mediais, trai m.
pl. negyvenami ems plotai, steps, dykyn, dykuma, tundra,
tyrliai dideli pelkti plotai; tundra, tyrum dykyn, steps, vb.
denom. tyrti, -ja darytis tyram, trinti valyti, rafinuoti.
N.B.1. Pb. *- < *-iH sutrumpja prie pauz ir pavirsta -i:
liet. pat mona, sutuoktin < *pat < pide. *potih2, moterikosios gimins vedinys i *potis viepats. Priesaga -ih2- yra nykstamojo laipsnio forma i ieh2-, plg. liet. pais, lat. paas < pb.
*patis < pide. *pot-ieh2-s. Tas pats pasakytina ir apie liet. mart,
maris snaus mona; jauna itekjusi moteris. Galimas dalykas,
kad (1) forma giri atsirado modifikavus senj femininum *gir <
pide. *guH--h2 (plg. ved. gir- auktuma, pakilimas, kalva, kalnas), (2) forma nept ank kilo i atnaujinto femininum *nept
< pide. *neptih2 (plg. ved. napt). Plg. tokias latvi kalbos inovacijas kaip paa arba pate pati bei mra arba mrte marti.
liet. -patni, viepatni sliet. ponia, kilminga moteris < *patn
< *pt-ni-h2, plg. ved. ptn- ponia, gr. ponia, valdov.
N.B.2. Dviskaitos galn: liet. ak dvi akys, sbsl. oi < pbsl.
*ak < pide. *h3oku-i-h. Liet. aus dvi ausys, sbsl. ui t. p.
< *housi-h. Liet. un du unys < *un-i-h.
N.B.3. Apie kai kuriuos pirminius NL darinius su priesaga -rogalima sprsti pagal ivestinius vardaodins kilms veiksmaodius, plg.:
152
*dras < pide. *dih2-r- blizgantis, vb. denom. dyrti arba

dyrti styroti ir irti akis ipltus, dairytis, irinti, vilgioti,
plg. akn *deih2- apviesti; rodytis: ved. ddya vieia, apvieia, gr. pasirod31.
*stras < pide. *stih3-r- sustings, vb. denom. styrti arba
styrti bti sustingusiam, sukietjusiam, sudiuvusiam; kksoti,
plg. akn *stieh3-, ved. styyate stingsta, kreja, gr. n.
knas (< *stima, etimologin reikm sustings negyvlio
knas). Keist daryb randame liet. pstiras (vietoj pastyras?)
itemptas; suskrets; imtytas (Pas j viskas pstira viskas nesutvarkyta, imtyta).
3.3.3.2. Pozicija uHC

liet. atgti r. gt.
spr. aumsnan r. mdt.
liet. brdyti tarm. skubiai sisti (dirbti laukuose ar pievoje),
skubinti k -dyti causativum i br- < pide. *bhruH-, NL lyginant
su briutis sisprausti, skverbtis, vertis (3.6.3.11). Plg. pdyti
su pti.
lat. bris r. brys.
liet. brs, brio minia (moni); kuopos padalinys; krva
(daikt), lat. bris arba bra krva. Vedinys i adi. vb. *bras <
*b-ra- < pide. *bhuh2-r- gims; tauta i bti (r. toliau). Su kita
priesaga ved. bhri- gausus, didelis, galingas < *bhr-i- (auktesnysis laipsnis bh-yas- didesnis, stipresnis).
lat. bt r. bti.
31
Panaiai pasitelkus lotyn kalbos vb. denom. migrre keisti viet, keliauti, atkuriamas inyks bdvardis *migrus < pide. *h 2mig u-r- keiiantis viet (plg. LIV 279).
aknis *hmei g -, plg. gr. (i)keisti, (i)mainyti viet, OL apmokjimas,
umokestis, atlygis; apsikeitimas, mainai.
153
liet. bti, lat. bt, sbsl. byti < pide. *bhuh2-C, plg. ved. bht
atsitiko, vyko, tapo. EL *bhueh2- tapti. NL-V: buva
(3.4.3.2).
sbsl. byti r. bti.
liet. drtas stiprus, tvirtas, galingas < pide. *druH-t- (EL
*dreuH-), plg. german */tr-/ pasitikti, trauen, got. triggws itikimas (*trewwaz).
liet. dmai m. pl., lat. dmi, sbsl. dym < pide. *dhuh2-m-.
Atitinka ved. dhm dmai, gr. m. kvpavimas, atodsis;
gyvybs energija; jga; irdis, dvasia, siela, valia, nusiteikimas. NL
taip pat veiksmaodiuose het. tuhhae- kvpuoti, alsuoti, gr.
k nors sudeginti, nuudyti aukojant; kunkuliuoti, lti, trokti,
lot. suffi, -fre smilkyti, apsmilkyti; permaldauti, skait. [-f.i]
(pagal Thurneyseno dsn i *-fi < pide. *dhuh2-ioH). EL *dhueh2dmyti, iskirti dmus, plg. het. antuwahhas mogus < pide.
*en-dhuh2-os-, etimologin reikm turintis savyje kvap, dvasi (Rieken 1999, 191). Plg. toliau ms, mus.
lat. dmi r. dmai.
sbsl. dym r. dmai.
psl. *dyti, *dyj r. toliau Abejotini pavyzdiai.
liet. griti, griv arba grin, griuva, lat. gt arba grt, grstu,
guvu t. p., taip pat apsiversti, skubti, daiktavardiai: grivena
skardis, ems nuogriuva (pvz., palei up, keli), grivenos f. pl.
suirusio, sugriuvusio namo, sienos liekanos, griuvsiai, griuvsiai
m. pl. Vietoj *gr-C, *gruv-V < pide. *ghruh-, plg. lat. grt tarm.
griti, irti, gruvei m. pl. griuvsiai, gritis, nuolauos. Minktasis r apibendrintas sulyginant su EL forma *griu-C (liet. griuti
:: lat. gat, gaju, gvu iversti, parversti, pargriauti, sugriauti,
dauyti ipulius; greitai ir veiksmingai veikti). aknis pide.
*ghrehu-. NL *gr-C < *ghruh-; tokia forma atsirado metatezs
bdu i pide. *ghhu-, plg. lot. ingru griti, nugriti, nuvirsti;
upulti kak, gr. aor. upuoliau.
154
lat. grts sunkus, keblus, varginantis < pide. *gruh2-t-. i

forma kartu su lot. brtus sunkus, nerangus; bukas, kvailas atsirado dl priebalsio h2 metatezs pirminje formoje *guh2u-t-. is
daiktavardis yra vedinys i pide. *guh2-- sunkus, plg. ved. gur-,
gr. t. p. EL *gureh2-: ved. grvan- akmuo, skirtas somai
spausti. Giminikas liet. grnos f. pl. (r. 3.6.4.1).
liet. grineti r. gryz.
liet. grtis, grts r. gryz.
sbsl. gryz (grysti), lenk. gryz (gry) grauiu (grauti)< pbsl.
*gr- < pide. *guruHgh-, plg. gr. ksti, godiai grauti (EL
*gureuH-gh-). ia taip pat priskirtinas vedinys liet. grineti
(ap)grauti, leidiantis postuluoti esamojo laiko form *gru,
kuri vliau pakeit iteratyvin forma gruiu grauti, apgrauti
kaul (pirminis inf. *gruyti). Liet. grtis, -ies f. tarm. drimas pilve, diegliai, skausmai atspindi pirmin abstrakt pide.
*guruHgh-ti- (liet. b. k. randame inovacin akcentuacij grts, -is
4 kir.). PiL griuti ( 3.6.3.11), OL gruiu ( 3.6.3.12).
lat. gt iupti, pagauti, gauti, pasiekti (prs. gnu, gstu, gju
arba guju, prt. guvu), apgt veikti, susidoroti, sutramdyti, suvaldyti, atgtis atgauti smon, kvpti oro, pegt prigaudyti (uvies,
drugeli). Lat. gstt, -u, -ju iter. gaudyti, griebti; panioti,
sagstt suiupti, sugauti, paimti nelaisv, gsttis daryti k nors
paskubomis, entuziastingai. Liet. atgti, tik apie mogaus bals:
(po gerkls ligos) atgauti bals: Jo balsas vl atgva, o neseniai da
toks ukims buvo. Jau nebijau, ir balsas atgvo. Tar jau atguvusiu
balsu (LK), plg. NL-V atguva (3.4.3.2), EL guju (3.6.3.11).
liet. gti r. lat. gt.
lat. jra r. jra.
liet. jra (lat. jra arba ja, spr. en irin jroje). Vietoj *ra
< pide. *Huh1r- (aknis *Hueh1r-), plg. lot. rnor pasinerti, nardyti, sisl. r dulksna. odi pradios *- buvo pakeistas sulyginant su EL pb. *iur- (r. jura 3.6.3.11).
155
lat. js r. js.
liet. js, lat. js, spr. ios 2pl. vardis js, vos < pide. *iuHs,
plg. av. j, got. js, taip pat sind. yym (vietoj *y-m?), sbsl.
vy < *us (dl asimiliacijos i *is). Priegaid atskleidia dviskiemen gen. pl. forma liet. js, lat. jsu (spr. iouson).
liet. j uvien, prasta sriuba, spr. iuse msos sriuba. Vedinys i pide. *iuHs-, plg. sind. y n. miltin, msos sriuba, lot.
is, iris n. padaas, sriuba (tap pat miltin), gr. miels,
raugas < *isma- < pide. *iuHs-meh2-. Taip pat plg. vddhi atspind odyje bsl. juxa , miltin, putra, srbkr. jha, lenk. jucha
miltin, rus. ux uvien, < *ius < pide. *ieuHsah2.
lat. jtis f. pl. vieta, kurioje isiskirsto keliai, keli isiakojimas, jtis f. pl. linkis, sulenkimas, snarys < pide. *iuH-ti- (aknies *ieuH riti, jungti NL), plg. ved. yt- f. sujungimas, susiejimas, sryis (su kita priesaga: yth- m. minia, brys, banda).
Paralelin daryba: liet. bts, dits, grts. EL: juti, lat. jut, jat
(3.6.3.11).
liet. krsnis r. krtis.
spr. krt r. krtis.
lat. krtis, krjus, kruvus refl. prikibti, naujesns formos
krutis, krujuos arba krjuos (inf. remiasi prs. forma) prikibti prie
ko nors; pasiksinti k nors; stengtis engti pirmyn; i ios formos
intens. kruisttis daryti k nors draudiama (vietoj *kr-st-). Susij, viena vertus, su spr. krt kristi, nukristi, antra vertus su
sbsl. kryti, kryj dengti, pridengti; slpti < *kr- < pide. *kruH, plg. NL-V: lat. kruva (3.4.3.2). EL-C: lat. kat (3.6.3.11). ia
taip pat priskirtini daiktavardiai: liet. krtis, -ies akmen krva;
krosnis pirtyje, ryt. liet. krsnis, -ies t. p., lat. akmekrte akmen krva.
liet. krtis r. krtis.
psl. *kry, gen. sg. *krve kraujas < *krs < pide. *kruh2-s,
*kruh2-es (r. 3.4.3.2), plg. slovn. kr, krv, srbkr. akinink kr,
156
slenk. kry, krwie. Daryba giminika av. xr- f. alia, kruvina msa
ir sair. cr, gen. sg. crau, cr kraujas. Taip pat plg. vedin av.
xrra- kruvinas; negailestingas, iaurus < pide. *kruh2ro- kruvinas, lot. crdus kruvinas (apie ms), alias, nevirtas, neprinoks (vaisius) dl disimiliacijos i *krrus < *kr-ro-. NL-V: kr
vinas (3.4.3.2). Pide. EL *kruh2-, plg. -s- vedin: ved. krav n.
kruvina msa (< *krauis < *kreuh2is), gr. homer. n. t. p.
(< *kreuas < *kreuh2as), < pide. *kreuh2-s- ( 1.9.2).
sbsl. kryti r. krtis.
lat. kpt r. kpti.
liet. kpeti, kpi virti, kunkuliuoti, lat. kpt, kpu smilkti,
rkti, sbsl. kypti, kyplj virti, kunkuliuoti < pide. *kuhp-, plg.
OL *kuoh1p-: sl. kvapiti (3.3.2.1). EL *kueh1p- nra paliudytas.
lat. kst virti, kunkuliuoti kartu su psl. *kysati rgti i
pbsl. *ks--, srbkr. ksati, slovn. ksati, ek. kysat < pbsl. *ks-< pide. *kuHs-eh2-. alia *ks-- buvo ir bkls duratyvas *ks-,
plg. sbsl. vskysti surgti, slenk. kisie rgti. I ia sb. *kys-l:
rus. kisl valgis i uraugint avi milt, slenk. kisiel t. p.,
sorba. kisel gira, slovak. kyse rgios sriubos ris, plg. dar
rus. kslyj surgs, i psl. *kys-l. Inchoat. psl. *kysnti pradti rgti, rus. ksnut, ek. kisnout, lenk. kisn; srbkr. ksnuti
mirkti lietuje; rgti, fermentuoti, plg. OL *kvasiti (3.3.2.4). EL
*kueHs- nra paliudytas.
sbsl. kypti r. kpti.
psl. *kysati r. kst.
psl. *kysnti r. kst.
liet. linas r. litas.
liet. litas lietingas, litingas (apie vasar ar ruden), linas
(lat. ns klampi, linkstanti saman pluta pelkje, nis pelk),
palitis, -ies f. dargana, keli dien lietus, litis, -ies f., NL aknis
li-C i *liu-C, i pide. *luh3- :: *leuh3- drkinti, lakstyti, prausti,
plauti (lietuvi kalboje odio pradios li- apibendrintas). Plg. lot.
157
lau plauti, prausti; drkinti, lakstyti, gr. 3sg. iplov, nuplov. NL atspindys *luh3-V latvi kalbos odyje uvenis (r.
3.4.3.2).
lat. ns r. litas.
lat. mdt plukdyti causativum i *mt plauti; plaukioti,
refl. mdtis plaukioti, maudytis; neoaknis md-: mdint maudyti arklius upje, eere. Spr. m: vedinys aumsnan apiprausimas, Abwaschung leidia padaryti ivad apie vb. cps. *aumt,
kuris atitiko sbsl. umyti nuplauti, nuprausti, izmyti s nusiprausti, srbkr. mti, ek. mti plauti, prausti (vedinys sbsl. pomyj f.
pl. pamazgos). NL-V: lat. muvu, sbsl. neomven (3.4.3.2).
sbsl. my f. , pel, srbkr. m, rus. my < pide. *muHs-,
plg. ved. m- m. f. pel, iurk, mik- f. t. p., gr. , lot.
ms, mris m. pel, sva. ms Maus, pel.
sbsl. umyti r. mdt.
liet. padr r. drti.
liet. pjklas dantytas pjovimo rankis, tarm. taip pat pjautuvas (plg. spr. piuclan E pjautuvas). Vietoj NL *pklas (pj- pagal
EL pjuti, 3.6.3.11), i forma i *p-tla- < pide. *puh-tl-, kur
*puh-C atsiradusi dl aknies *ph1-u- alomorfe *phu-C vykusios
laringalo metatezs. N.B. Priesagos *tlo- nykstamasis laipsnis
matyti ir odyje tiklas, lat. tkls t. p., spr. sasintinklo E tinklas
zuikiams gaudyti < pb. *tin-kla- < pide. *t-tl-, plg. ved. tntram
skietas < *tn-tro-.
lat. pi r. pliai.
liet. pliai m. pl. (pliuosna eit SD jtrzy si), lat. plis m.
aizda, kuri pradeda pliuoti, pi m. pl. pajuodavusios miei
varpos vedinys i *plas < pide. *puH-l- pvantis. I veiksmaodio pti, supvo, aknis pide. *peuH- (r. pjaula, pjulas,
3.6.3.11), plg. got. fls, vok. faul supuvs, slav. pyl dulks,
smulks krisleliai, lenk. py t. p. Dl priesagos plg. silas, tlas
daugus, gausus ir sbsl. gnil supuvs (*gniH-l-) i gniti pti.
158
Vb. denom. plti, -ja, -jo (pljanios azdos), pliauti SD jtrzy si, plioti pliuoti, plioja SD ropi si ( pliuotas SD
ropisty).
liet. prai I m. pl. pliai: Neisrj lainiai sukirmijo ir pradjo kaip prai dribti (LK). I adi. vb. *pra- < pide. *puH-r- pvantis. Paralelinis darinys yra *pla-, r. pliai.
liet. prai II m. pl. ieminiai kvieiai < pide. *puH-r-, plg.,
viena vertus, rbsl. pyro jav piktol, srbkr. pr, vedin slenk.
pyrz, lenk. perz, perzu Triticum repens, varputis, labai paplitusi ir
kyri piktol, taip pat laukiniai kvieiai, < psl. *pyrj, antra
vertus, gr. m. pl. kvieiai.
lat. pt r. pti.
liet. pti (psta arba pva, pvo), lat. pt (pstu, puvu) pti,
dlti, taip pat ir ilgai miegoti, gulti pataluose < pb. *pti <
pide. *puH-C, plg. ved. pyati pva, smirsta < *puH-ie. Lotyn
kalbos vb. denom. pte, -re dvokti puvsiais leidia rekonstruoti inykus adi. vb. *ptus supuvs < *puH-t. EL *peuH- paliko pdsak tarp daiktavardi, r. liet. pjulas, pjaula (3.6.3.11).
NL-V puv- < *puH-V (r. 3.4.3.2).
lat. rte kals ruja (Kua iet rtei) < *h3ruH-C. Greta ios
formos OL lat. ranas f. pl. poravimosi metas, ranas laiks katin rujos metas (plg. ek. evny as rujos metas, rus. revnvyj
pavydus). NL-V: liet. rvelis (3.4.3.2). EL: sbsl. rjuti
(3.6.3.11). Taip pat vedinys psl. *r-k- > bsl. ryk m. baubimas, riaumojimas, skardus gyvulio balsas. Neoaknis ryk- tapo
dviej vardaodins kilms veiksmaodi pagrindu: 1) psl. *rykati (*rk--) baubti, rkti, klykti, sbsl. rykati, rus. rykat, slenk.
ryka, 2) psl. *ryati (*rk--) baubti, riaumoti, slovn. rati, ek.
ryet, lenk. rycze.
liet. rts, -tis f. duob, rsis (antrin forma vietoje *rtis,
plg. pjts alia pjtis) < pide. *ruH-ti-. PiL ruti < *riuti < pide.
*reuH-C (3.6.3.11). Plg. NL lot. rtum, veiksmaodio ru, ruere
159
supin (3.4.3.2), ir vardaod rta (et) caesa n. tai, kas buvo

griuv ir atkasta. Atitikmenys slav kalbose: sbsl. ryti, ryj
kasti, kuisti, droti, izdryti idroti, srbkr. rti, rjem, slenk. ry,
ryj kastuvu kasti, kauptuku purenti em (trksta liet. *rti).
Vardaodiai: ek. rydlo kaltas, raiiklis, srbkr. rlo (kiauls) snukis, (dramblio) straublys, rus. rlo kiauls snukis; slenk. rydl,
lenk. rydel rankis kasti, siaura lopeta; rus. tarm. rtva duob,
griovys, vandens igrauta skyl, sorba. rytwa lipdyba.
bsl. ryk r. rte.
sbsl. ryti r. rts.
liet. silas r. siti.
liet. siti, lat. t (uvu, uvu), sbsl. iti (prs. ij vietoj psl. *v)
< pide. *siuH-ti. Vedinys silas < *siuH-lo-, plg. ved. sytsusitas, got. siujan < *siuH-i-, lot. su < *siuu < *siuH--.
EL *sieuH- nra paliudytas. NL-V: siuv, siuva (3.4.3.2).
liet. sns, sbsl. syn < pide. *suH-nu- pagimdytas, paleistas
pasaul, plg. ved. sn, - snus :: prs. ste gimdo, paleidia
pasaul, av. hunmi gimdau. NL-V: lat. suvns (3.4.3.2). EL
*seuH- gimdyti, paleisti pasaul.
liet. sras, lat. srs srus, kartus, aitrus atitinka sbsl. syr
, drgnas, srus. syr drgnas, alias, nevirtas < pbsl.
*s-ra- < pide. *suh2-r-. Substantyvacija: sbsl. syr , srbkr. sr, sra, rus. syr, sra sris; vedinys liet. sris, -io. Alomorfas
s- < *suh2-C, lygintinas su graik kalbos h-C, lyja, atsirado
dl laringalinio priebalsio metatezs NL formoje *sh2u-C, plg. het.
suhha- ipilti < *suh-o- i aknies *sh2eu- berti, pilti.
sbsl. syn r. sns.
sbsl. syr r. sras.
sbsl. svekry r. N.B. 2.
sbsl. iti r. siti.
liet. snis r. tis.
lat. t r. siti.
160
liet. tis, -ies f. krva, eil, snis (malk) < pide. *uH-ti(plg. aukiau grtis, jtis). Liet. snis, -ies f. eil, krva malk, saus ab, agar (daryba kaip krsnis, -ies f. akmen krva
kr-C, kru-C). EL: lat. at, liet. iutuvas (3.6.3.11). OL:
udyti ( 3.6.3.12).
liet. tlas sen. daugus, vairus, skirtingas, dabartinje kalboje
ne vienas, mancher, spr. tlan viel, < pide. *tuh2-lo-, plg. gr.
m. odos sukietjimas, nuospauda, tryn; medin vinis; kuokos storasis galas, bumbulas, pabrinkimas, pagalv, iuinys. Yra atitikmuo slav kalbose: srus. tylu sb. sprandas; ariergardas, rus. tyl sprandas, nugara, unugaris, ariergardas. Pide.
*teuh2- brinkti, storti, stiprti, plg. ved. t tavti yra stiprus
(trksta pbsl. EL atspindio *iu-C). Su kita priesaga lat. tte
jga, energija (darbui).
lat. tte r. tlas.
srus. tylu r. tlas.
srus. tyti, tyju, lenk. tyj, ty tukti < psl. *ty-C < pide. *tuh2-C.
aknis *teuh2, plg. aukiau liet. tlas. Taip pat r. 3.2.1.3 dl
prezenso aknies su intarpu: *tun < *tu-n-h2-e-.
liet. drti, -ja, -jo bti vesianiai, tvinkti (daniausiai apie
kiaul, taip pat apie kales, kates), kial drja kiaul yra vesianti, kial drjanti arba pridrjus(i) paringa kiaul. is odis
yra vb. denom. i inykusio sb. *dros f. pl. temenys *dr-< *(H)uHdh-r-eh2-, heteroklitins paradigmos pide. *(H)uHdh-r- ::
*(H)uHdh-n-s n. temuo pdsako, plg. gr. , o n. temuo, pl. temenys < *(H)ouHdh-, lot. ber, -eris n. temuo < *oub- < *oudh- < *(H)oudh- < *(H)ouHdh- (-H- inykimas
OL darinyje, plg. anksiau 1.9.1) alia silpnojo kamieno sind.
dhar, dhna n., sva. tr, dat. sg. trin (vok. Euter), taip pat vedinyje psl. *vym, -mene (srus. vymja, vymene, rus. vmja) temuo
< *d-men- < *(H)uHdh-men-. Su daiktavardiu *dros siejasi
io daiktavardio vedinys padr kiauls papilv.
161
liet. ti, v arba stu, uva netekti gyvybs, mirti ne savo

mirtimi, dingti, prapulti; labai k sitraukti, nikti darb, prati
numirti. Daiktavardis: ts, -ies f. prauvimas, (i)naikinimas.
Alomorfai -C ir uv-V susij papildomosios distribucijos santykiu
(plg. b-C alia buv-V s. v. bti). Aktinis ti leidia rekonstruoti
pide. *uH-C kaip nykstamj laipsn i aknies *euH- ijudinti,
plg. ved. junti 3sg. skatina, ragina paskubti, varo, jvate
skubina(si). OL-V: avti (3.2.1.2).
liet. ti, stu, uva uvis gaudyti, vejoti vb. denom. i
pb. *s uvis < pide. *huH-s (plg. gr. alia liet. uvs, r.
3.4.3.2). Vedinys kls vejis, kl.
liet. sdyti berti druskos, dti prieskoni; dayti (valgant);
barstyti, berti; pamau, smulkiai lyti (var. sdinti) pide. *suh2d-ei e -, plg. ved. sdyati paskaninti (valg). Toliau plg. PiL ved.
svdate gauna skon, pasidaro skanus, gr. diaugtis, patirti, pajusti malonum bei bdvard ved. svd skanus, gr.
skanus; mielas, < pide. *sueh2d-. Kitas manomas paaikinimas: sdyti, causativum su dyti i aknies pide. *suh2-, kuri matome ir bdvardyje sras (r. aukiau).
liet. das moni ir gyvn imatos, mlas, ekskrementai,
lat. sds mlas, imatos, pliai. is odis gali bti sb. postverbale i -d- praesens intr., *du imetu i savs, paalinu < pide.
*uH-dhe-. NL aknis i *ueH-, plg. av. spaiieiti 3sg. mto, svaido
< *uH-i e -. Paralel: liet. matos f. pl. imsti. Taip pat plg.
imetimas SD poronienie podu isimsti persileisti (apie karv,
kumel), lat. izmetumi m. pl. imatos, ekskrementai, mlas.
liet. ms, acc. sg. m 3 kir. gyvas, guvus, energingas, spartus, kartas, smarkus, verlus, impulsyvus, nartus, nirtulingas (apie
arkl). Variantas tarm. mus, -i. Seniausias yra -o- kamienas mas
1 kir., plg. mas SD nagy, mas tikjimas SD lekkowierno,
mai adv. SD nagle, porywczo. ia galima velgti atspind adi.
162
vb. -ma- < pide. *uh2-m- (plg. aukiau darin dmai). Panaaus
tipo adi. vb. yra ved. -n- nepakankamas, per maas, nepilnas
< pide. *uh2-n-. Abiem atvejais aknis rodo saprasraos tipo
NL lyginant su *ueh2- inykti, prapulti, dingti, nustoti, sustoti,
liautis (r. 3.3.1.2, s.v. vj).
slovn. dti, djem lengvai kvpuoti, (vjui) velniai psti; kvepti. Nors slav kalbose tolesni ssaj trksta, tai galt bti psl.
*dyti, *dyj < pide. *dhuh2-ie- atspindys, plg. gr. k nors
sudeginti, nuudyti aukojant; kunkuliuoti, lti, trokti. aknis
*dhueh2- alsuoti; rkti (r. aukiau dmai).
N.B.1. vardis pide.*tuh2# 2sg. (spr.to, sbsl.ty, sva.du) lietuvi kalboje turi sutrumpint form t (plg.ved.tuvm
tu<*tuum<*tuh2-m 3.4.3.2).
N.B.2. Vardaodin galn pbsl. *- < *-uH iliko slav kalbose, plg., pvz., sbsl. svekry, -ve f. anyta, vyro motina, rus. tarm.
svekr i psl. *svesry, pbsl. *suer- dl s-s (pbsl. s-) disimiliacijos
> s-k. Atitinka ved. var, lot. socrus, -s < pide. *sue-ru-h2 (i
forma i *sue-u-h2, plg. liet. uras vyro tvas). r. aukiau
psl. *kry. NL-V: sbsl. svekrvi (3.4.3.2).
Lietuvi kalboje pbsl. galn *- < *-uH sutrumpjo iki -u, pvz.,
liet. du snu, lyginant su sbsl. syny t.p. i pbsl. *sn- < pide.
*suHn-u-h2 (plg. nom. sg. sn--s < *suHn-u-s).
3.4. Intervokalinis laringalas

3.4.1. Hiato atsiradimas inykus laringalui
Laringalo inykimas pozicijoje VHV sukelia hiat, kuris vliau paalinamas kontrakcija. Lietuvi kalbos pavyzdiai pirmiausia randami gramatinse morfemose, plg. daiktavardinius -h2- kamienus:
gen. sg. *-eh2-es > *ah2as > *a.as > -s, liet. -os: mons, plg.
ved. gns monos, lot. (pater) familis eimos ir nom. sg. bhs
163
n. viesa i *bhaHas < *bheh2-os- (plg. bhn m. viesa, vytjimas, spindjimas).

nom. pl. *-eh2-es > *ah2as > *a.as > -s, liet. -os: mnos, plg.
osk. scriftas, ved. avs, got. gibs.
dat. sg. *-eh2-ei > *ah2ai > *a.ai > -i, liet. -ai: mnai, plg.
lot. mensae [mensai].
3.4.1.1. Balt kalbose trksta toki kontrakcijos pavyzdi su aknies laringalu, koki yra lotyn kalboje:
ms, mris m. paprotys; protis, bdas; nuostatai, taisykls <
*maHs < pide. *meh2-s
fls, flris m. gl < *floHs < pide. *bhleh3-s
mns(is) mnuo < *meHens- < pide. *mehs-.
ir ved kalboje:
vta- vjas (taip pat triskiemenis variantas: va.a.ta-) < *ua.
Ha.ta- < pide. *h2ueh1-to-.
3.4.1.2. Dl augment ir reduplikacijos nebuvimo lietuvi kalboje
taip pat trksta toki form, pvz.:
(1) ved. impf. sam buvau, vietoj sa < *e.esa < *e-hes-a
< pide. *e-h1es- (gr. < *sa) ir yan (1.7.1.6).
(2) ved. pf. ha, hr (1.7.1.6).
164
3.4. I n t ervok a l i nis
l a r i nga l a s
3.4.2. Sekos su auktutinio pakilimo balsiais: *EHiC, *EHuC

3.4.2.1. Dvibalsi *Ei, *Eu atsiradimas inykus laringalui
3.4.2.1.1. Dvibalsis *Ei
liet. dien veringa (karv) < *dein- < *de.Hi.nV < pide.
*dhehi-n-V (ved. dhen- < *dhainu < *dheh1i-nu-).
liet. pri praep. atspindi pbsl. *prai (plg. sbsl. pr-d prie)
i pide. *prah2i < *preh2-i adv. priekyje, prie (sustabarjusi forma loc. sg. i sb. priekis), plg. lot. prae 1. adv. priekyje, 2.
praep. prie (cps. praeceps, -cipitis galva vir, galva priek;
labai greitai, galvotrkiais).
N.B. -i kamiengalio veiksmaodi 2sg. galn kildinama i *-ie
(plg. refl. ne-e-si), is savo ruotu kilo i dvibalsio *-ei, atsiradusio
galnje pide. *-eh1i inykus laringalui. Rekonstrukcija: pide.
*h1ne-eh1i > pliet. *ne-ei > liet. ne.
3.4.2.1.2. Dvibalsis *Eu

spr. austo lpos, burna, ustin acc. sg. nasrai, sbsl. usta n. pl.
burna (etimologin reikm lpos). Pbsl. *aus-t- yra vedinys
i * aus- < *o.Hus- < pide. *Hh-u-s, darinio i odio *Hhsburna, lpos, plg. lot. s, ris n. lpos, burna, nasrai, snapas;
anga, jimas, ijimas, ved. s- lpos, burna.
liet. sasas, sbsl. sux < pbsl. *sausos < *sa.Hu.sos < pide.
*seh2usos, plg. gr. arba < *hausos, vak. germ. *sawza-:
sangl. sar, vv. sr, nva. sohr idivs, nusausintas. NL: ssti
(3.2.5).
165
sbsl. sux r. sasas.

sbsl. usta r. austo.
3.4.2.2. Ilgj dvibalsi atsiradimas dl laringalo metatezs

sekose *EHiC, *EhuC
Dauguma ia aptariam lietuvi kalbos pavyzdi kelia formali
klausim, susijusi su aktine dvibalsio priegaide. Pripainus, kad
dvibalsio priegaid atspindi ankstesn jo ilgum, reikia pripainti
ir tai, kad kai kurie lietuvi kalbos dvibalsiai kildintini i *EHiC,
*EHuC sek, kurios, pereinant nuo ide. prokalbs prie balt prokalbs, patyr metatez ir pavirto *EiHC, *EuHC. inykimas prie
priebals, kaip prasta, sukl kompensacin pailgjim. is pailgjimas pasireikia netiesiogiai, savo prozodiniais padariniais, t. y.
priegaide (aktu): i, u, plg.:
3.4.2.2.1. *i<*EHiC
liet. dever acc. sg. vyro brolis, rbsl. dver, srbkr. djver, lenk
dziewierz < psl. *dver veria daryti prielaid, kad pbsl. *di.
.uer- i *daih2.uer-. i forma metatezs bdu kilo i pide. *da.h2i.
.uer- < *deh2i-uer-. Taigi metatez aikina skirtum tarp aktinio
atspindio lietuvi kalboje ir sind. devr- (ne daivr-) bei gr. ,
, . Metateze taip pat aikintinas odis sangl. tcor svainis, dieveris.
liet. pemen acc. sg. < *pimen- < *paiH.men-. Dl metatezs
pide. *po.h3i.men-, plg. gr. , (trksta liet.
pimen).
liet. peva, lat. piva < *piu < ide. *piu < pide. *poih2-ueh2. Dl metatezs pide. *po.h2i.ueh2, plg. gr. dor. , at.
166
l a r i nga l a s
ol, olynas, augalas, veja; ienapjt, ved. pay- sargas, piemuo (trksta liet. piv, piev).
liet. setas < *sitan < *saiH.ta-. Dl metatezs *sa.h2i.to- <
pide. *se.h2i.to- (trksta pb. *satas, liet. sitas). N.B. NL *sh2ipatyr metatez ir pavirto *sih2-, taip paaikinama veiksmaodio
forma liet. sijti < *sih2-eh- ir alomorfizmas se- :: sij- (dl paraleli
r. 3.4.3.1). Plg. NL odyje srbkr. sto rtis, sietas.
lat. slika r. slinas.
liet. slekas r. slinas.
lat. slinas seils, srbkr. slne, rus. slna < *sli n
- < *sleih.
nV- < pide. *sle.h1i.nV-. Su kita priesaga: liet. slekas, lat. slika
t. p. (greta slikas seils), spr. slayx Regenwurm, plg. lot. lmax
m. sraig.
srbkr. slne r. slinas.
Plg. OL form:
liet. spin putos (vandens paviriuje), sbsl. pna, pny putos, srbkr. pjna < pbsl. *(s)pi - n- < *(s)pi h
-n-. Toki form
lm laringalo metatez pirminje formoje ide. *(s)pohi - C, plg.
ved. phna- m. putos (o ne phaina), lot. spma putos
(*spoi m
a).
3.4.2.2.2. *EuHC < *EHuC

liet. kulas, lat. kals < *kula- < *kauH-lo-, toki form lm
laringalo metatez formoje pide. *kah2ulo-, plg. lot. caulis, -is stiebas, (kopsto) g.
liet. sul, lat. sale < *sul- < *sauH.lV- < *sa.Hu.lV- pide.
*seh2ul-. Plg. gr. kret. , ep. m. saul i pgr. *huelii o
- < pide. *seh2-uel-. Liet. refleksas yra vddhi tipo vedinys i NL
*sh2-ul-, plg. ved. sr- saul.
liet. iur < *ur-<*euH.rV-<*e.Hu.rV- pide. *ehur-,
plg. lot. caurus iaurs vakar vjas.
167
3.4.3. Sekos su auktutinio pakilimo balsiais *iHV, *uHV (vad.

laringalinis hiatas)
Laringalo inykimas sekose *iHV, *uHV nesukl hiato (i.V, u.V).
Vietoj jo atsiranda sekos *[i.iV], *[u.uV], > istorikai [i.jV], [u.vV].
Taigi spirantai j, v, kuriuos ia matome, atsirado ne i pide. *i, *u,
o eina glaid, upildiusi hiat po laringalini priebalsi inykimo,
vietoje. Atitinkamai laringalui inykus antekonsonantinje pozicijoje prie j js balsis patyr kompensacin pailgjim: *iHC >
[C], *uHC > [C]. Dl io dvejopo laringalinio priebalsio aikinimo turime segment kait liet. ij-V :: -C ir uv-V :: -C vediniuose,
sudarytuose su balsinmis arba atitinkamai priebalsinmis priesagomis. Tai vediniai i NL aknies alomorf, pvz.:
3.4.3.1. iHV > iiV

bij-V < *bii-- < pide. *bhiH-eh2-: bija(si), lat. bijus. EL pide.
*bheiH-, ved. m bhema. NL-C: lat. btis, bstuos (3.3.3.1).
gij-V I < *gii-- < pide. *guih3-eh2-: atgjo atgim, igjo pasveiko, lat. dziju, plg. arm. keam gyvenu < *giimi. Alomorfu
gij- remiasi naujasis intarpinis prs. gja (tiksliau gja) sveiksta, <
*gi-n-i-e-. N.B. Paralelin forma gna sveiksta gali bti kilusi
paveldtam intarpiniam prs. *gna < *gui-n-H-e susikryiavus su
naujesne forma gja. NL-C: atgti, lat. atdzt (3.3.3.1). Pide. EL
*guieh3- gyventi, antrinis *gueih3-, plg. pb. *gi-C formoje lat.
dzidt gydyti.
gij-V II < *gii-- < pide. *gu(h)iH-V: gij silas (paprastai apmat), lat. dzija gijos silas, audinio pagrindas. Panaios darybos
yra gr. homer. m. lankas, < *bi.i- < *gu(h)iH--, etimologin reikm (rykt, virbas, stiebas) turintis templ, styg. NL-C:
gsla (3.3.3.2). EL pide. *gu(h)ieH-, plg. ved. jy- f. lanko styga.
168
l a r i nga l a s
krij-V < *krii-- < pide. *kriH-eh2-: 1. lat. krijt plti iev,
karn; vyti silus, lat. krija liepos iev, karna; lankas, rio,
sieto apvadas; pintin i liepos karnos; lentel i liepos ( vb.
denom. krijut plti), 2. liet. krij (padarytas i karnos) rt,
siet juosiantis apvadas; iorin, medin rankini girn udanga,
kad miltai neibyrt, krjas arba krija m. pl. rio apvadas, onai;
dubens, kubilo, statins onas; bato aulas; lanktis. NL-C: krtis
(3.3.3.1). EL-V: krej (3.2.1.1.1). EL-C: lat. krit (3.6.3.9).
lij-V < *lii-- < pide. *liH-eh2-: ljo, lat. lija. NL-C: lti
(3.3.3.1). EL-V: lej (3.2.1.1.1). EL-C: leti (3.6.3.9).
nij-V < *nii-- < pide. *niH-eh2-: lat. niju prt. i nt svistu
muti i grietins sviest, nuonijas arba panijas f. pl. pasukos,
Buttermilch, panijpiens t. p. NL-C: nt (3.3.3.1).
pij-V < *pii-- < pide. *piH-eh2-: pripjo (apie temen) ibrinko,
pritvinko pieno, prs. pja i pja < *pi-n-ia. NL-C: pti, pdyti
(3.3.3.1). aknis *peiH- patvinkti, padidti, pabrinkti, pritvinti.
rij-V I < pide. *rih2-V: rjalas jaukas uvims, rijmas (prarijmas
duba kelyje), rijs rajus, drus, rijkas arba rijuklis rijnas,
drnas, rijnas t. p. aknis *rih2-, i *h2i- metatezs, matyti NL
lyginant su *reh2i-; pastaroji forma kilusi i formos prs. *reh2-iereanalizs. Neiplsta aknis *reh2-, plg. lat. rju i rt plsti, barti, smerkti, peikti, kritikuoti, keikti, refl. rtis bartis, r.
(3.3.1.2).
rij-V II < pide. *riH-V: rjasi barasi, riejasi (LKxi 587), tarm.
prs. i retis. aknis *reiH- / *riH-. Atrodo, kad is esamojo laiko
darinys atsirado prt. *rjos < *riH-eh2- pagrindu. Paralel: vjasi
tarm. suka sau (lizd) i vjosi, vtis.
sij-V < *sii-- < pide. *sih2-eh2-: sjo jung, rio. Forma *sih2dl metatezs sekoje *sh2i-, kuri buvo NL i neoaknies *sh2ei- (r.
NL-C sti, 3.3.3.1).
vij-V < *uii-- < pide. *uih1-eh2- (aknis *uieh1-): vjo vaik,
ragino; vyniojo, vedinys apvijti iter. vyti (botag), suvijti da-
169
ryti vyniojant. Vardaodiai: vijas suktas, susuktas, spiralikas,

sb. vij f. atala, kuri usikabina; virvs, sil sruoga; kartis iaudams prispausti dengiant iaudin stog (lat. vija), vijklis m. (viena i reikmi) viliotojas, suvediotojas, mergiius, vijurkas rankis silams vynioti; vikrus, mitrus, apsukrus, miklus, judrus mogus,
vijnas. NL-C: vti (3.3.3.1). EL-V: vej (3.2.1.1.1).
Paralels i kit indoeuropiei kalb:
ved. priy- mielas, palankus < *pri.Ha- < pide. *prih2-. NLC: ved. prt- draugikai nusiteiks < *prih2-t- (prti diaugiasi < *pri-n-h2-ti). aknis *preih2- diaugtis, bti patenkintam. PaNL-V: sbsl. prijati, -aj bti kam palankus, rus. prijt,
ek pt, slenk. przyjaj, lenk. sprzyjam ( sbsl. prijatelj biiulis,
draugas) i psl. *pri - - *pri - - < pide. *prih2-eh2-.
gr. m. gyvenimas =[b.ios], vietoj *di.ios < pide. *guih3-os. NL-C: lot. uuus, liet. gvas, sbsl. iv, ved. jv- < pide. *guih3-uo-. EL-V gr. <pide. * gueih3-e-.
gr. gyvenimas = [b.iotos], vietoj *di.iotos < *di.
.Ho.to- < pide. *guih3oto- < pide. *guih3-eto-.
slot. sient = [si.ent] 3 pl. kad bt < *si.i e nt < pide. *h1sih1-ent (optatyvo priesaga). NL-C: 2pl. stis *h1s-ih1-te. Priesagos
EL: 2sg. sis < *h1s-ieh1-s.
3.4.3.1.1. Daiktavardin priesaga ija

Priesagos ija altinis buvo pide. seka *-iH-ah2- < *-iH-eh2-. Toks
morfem pasiskirstymas buvo manomas tokio tipo kolektyviniame
vedinyje i moterikosios gimins pide. *-ih2- kaip ved. vk vilk
< *uku-h2-s (plg. vyr. gim. vka), gen. sg. vkiy < *uku-ih2-s.
Atrodo, kad tokio kolektyvinio tipo yra odis liet. vilkij vilk
gauja < *uilkii-, t. y. pripainus, kad tai vedinys i inykusio
170
l a r i nga l a s
pralietuviko *-- / *-ii- kamieno, *uilks vilk32, acc. sg. *uilkn,

silpnieji linksniai *uilk-ii-V. Atnaujinus form nom. sg. f. *uilks
( vlk) vedinys vilkij jau nebebuvo motyvuotas sb. vilk paradigmos ir susidar priklausomybs santykis tarp jo ir nom. sg. m.
vilkas. Tai nulm neosufikso ija susiformavim. i priesaga vartojama tokiuose odiuose kaip bernij vaikini grup (i brnas),
vyrij vyr susirinkimas (i vyras), ieivij ieivi bendruomen
(i ievis). Ji pasirodo ir vediniuose, padarytuose i daiktavardi,
ymini negyvuosius daiktus, pvz., akmenij pilna akmen dirva,
em i akmu.
3.4.3.2. uHV > uuV

bruv-V < *bruu-i- < pide. *h3bhruH-: sen. tarm. bruvs f. antakis,
acc. sg. brv bei sbsl. brv, -i f. antakis, blakstiena; akies vokas,
lenk. brew, brwi f. t. p. Plg. acc. sg. ved. bhrvam i bhr-, gr.
i (gen. ()). Balsinio -i- kamieno atsiradimas vietoj
priebalsinio aikintinas formos acc. sg. brv < pbsl. *bruu-in <
pide. *(h3)bhruH- reanalize pagal -i- kamiengalio daiktavardi
pavyzd, plg. analogin proporcij k :: aks = brv :: x (x =
bruvs). EL *h3bhreuH- (3.5.2).
buv-V < *buu-- < pide. *bhuh2-eh2-: bvo, prt. i bti (aknis
*bhueh2). i form paralel: sbsl. zabven pamirtas (NL-C byti
bti), gr. kurti, gaminti, daryti, ileisti < *phuu-e- <
*bhuh2-e- (NL-C aor. ). Vediniai: buvti ir buvinti, buven buvimo vieta, buvjas kas yra kur buvs, buvmas egzistavimas,
buvvas daug kur buvs mogus; nuolatinis lankytojas, imbuvs,
-io kas neturi nuosavo buto ir nuomojasi; nuomininkas, nebvlis,
-io ko (seniai) nebuvo; seniai matytas, retas, pribuvja, cps. ibuvis
32
Kalbant apie tai, reikt priminti slavik od *vlica (rus. volca, lenk. wilczyca),
kuris laikomas priesagos k- vediniu i pbsl. nom. sg. f. *u i lk- (= ved. vk ).
171
arba iabuvs ionyktis (vietinis) gyventojas, pastovus ios vietos

gyventojas, SD rodzic z td, tuteczny, indigena. PaNL bv-:
pabva, prs. i pabti (Grbai neilga tepabva Grybai ilgai negali
gulti, nes greitai genda), pabvti, 3-iasis asm. pabvi kakur
pabti, trumpam likti. Daiktavardiai: bvas SD osiado, domicilium, bvis, -io btis, buvimas, gyvavimas, egzistavimas,
smbvis, -io koegzistavimas, egzistavimas greta (ko nors). Liet.
alomorfas bv- primena sl. byv- odyje byvati bti, lankytis,
sbsl. prbyvati pabti (kur nors), bti kakokioje vietoje, sbyvati
s vykti, tapti realybe, zabyvati pamirti, < *bu--.
druv-V < *druu-- < pide. *druH-eh2-: lat. druvt pjauti javus, druvns laukas, paliktas dirvonuoti. aknis *dreuH- nukirsti, nupjauti, plg. ved. druti kenkia, trukdo (*dru-n-H-ti),
vpers. drn kirsti, pjauti.
guv-V < pide. *guH-eh2-: 1. lat. guvu pagriebiau, nutvriau,
prt. i gt (3.3.3.2.), liet. atguva atgavau (bals) i atgti
(3.3.3.2.). 2. liet. prs. atgva atgauna (bals) kilo i ogva <
*gu-n-u- (dar senesn forma buvo *gun < *gu-n-H--). 3. liet.
guvs greitas, vikrus, mitrus, apsukrus (etimologin reikm
greitai griebiantis), plg. EL guju (3.6.3.11).
kruv-V I < pide. *kruh2-V: liet. krvinas = sbsl. krvn susijs
su krauju, kruvinas, srbkr. kvn kraujo spalvos, kruvinas, rus.
krvnyj ir lenk. krewny to paties kraujo, consanguineus < pbsl.
*kruuina- < pide. *kruh2i-no-. Vedinys i kamieno pide. *kruh2-ikaip odyje av. xruvi-dru- cps. (su) kruvinu ginklu. Sbsl. krv,
gen. sg. krve f. kraujas, rus. krov, lenk. krew pagal kilm tai yra
acc. sg. forma *kru.uin < pide. *kruh2- i *kr-s < pide. *kruh2s
(r. *kry 3.3.3.2). EL: ved. krav n. kruvina msa, gr. homer.
n. t. p. < *kreu-h2s-. NL-V taip pat randame odyje lot.
cruor, -ris m. kraujas, tryktantis i aizdos < *kruus < pide.
*kruh2-s, gen. *s-es bei lot. cruentus kraujuojantis i *kruuentos
(vietoj *kruuantos) < pide. *kruh2-ent- arba *kruh2-t-.
172
l a r i nga l a s
kruv-V II < *kruu-- < pide. *kruH-eh2-: lat. kruva krva

(malkas kruva malk krva), taip pat kalva, auktuma, pakilimas. Variantas lat. kuva krva; kalva turi , perkelt i pilno e
laipsnio alomorfo, plg. lat. kat (3.6.3.11). NL-C: lat. krtis
(3.3.3.2). Plg. slav kalbose psl. *krv-en padengtas, apdengtas, sbsl. nepokrven nepadengtas, neapdengtas < *kru. ue.no< *kruH-eno-; sbsl. pokrvati padengti, apdengti, udengti, udaryti < *kru.u- < pide. *kruH-eh2-. Taip pat pailgintasis laipsnis
*kru-: sbsl. pokryvati padengti, apdengti, udengti, udaryti. Plg.
byvati aukiau s. v. buv-V.
luu-V < pide. *luh3-V pakeistas liuu-V (li pagal EL *liu-): lat.
uvenis klampi, linkstanti saman pluta pelkje, uvns klampus,
pelktas; minktas, linkstantis, vb. denom. uvt, -u, -eju linkti
(apie pelk). aknis *leuh3- sudrkinti, aplakstyti, nuplauti, plg.
gr. 3sg. nuplov. Antekonsonantinis alomorfas *li: litas,
linas (3.3.3.2). Pailgintj NL-V *liu- atspindi lat. lvis pelk,
klampi, svyruojanti vieta, lvenis t. p., perk. didelis kiekis (ko),
i lv- atsiradusio dl v- pakitimo (plg. klvt slankioja be tikslo
i *kliuu--).
mluv-V < *mluu-- < pide. *mluh2-eh2-: sbsl. mlva riksmas,
triukmas, urmulys; sambrzdis, smyis, neramumai, plg. ved.
bruv-V odyje bruvnti 3pl. prs. sako, kalba, ptc. prs. bruvntsakantis, kalbantis < pide. *mluh2-nt-. EL *mleuh2-: av. mraom
pasakoju, kalbu, sakau, ved. brvti 3sg. sako, kalba. Vediniai: sbsl. mlvn triukmingas, urmulingas, neramus; bez mlvy
adv. be triukmo, ramiai, tyliai, bezmlvn ramus; paprastas,
bezmlvije n. tyla, tyljimas, ramyb. N.B. Formai mlva priklauso vb. denom. sbsl. mlvlj, iti triukmauti, daryti smy,
pradti, sukelti riaues, raginti, kurstyti. Kitose kalbose atitinkamas veiksmaodis reikia kalbti, sakyti, plg. sek. mluviti, lenk.
mwi (sen. mowi), rus. mlvit.
173
muv-V < *muu-- < pide. *muH-eh2-: lata. muvu plaukiau,

prt. i prs. infl. muynu, inf. *mt plaukti, plaukioti (r. Endzelin
1922, 612). *muu-V- < pide. *muH-V- :: sbsl. neomven
neapiplautas, omvenije apiplovimas, mvivo n. pirtis.
PaNL-V *mu-: sbsl. omyvati apiprausti, umyvati prausti (plg.
rus. neumyva c. kas nesiprausia, nevala). NL-C m-: lat. mdt,
spr. aumsnan, sbsl. umyti (3.3.3.2).
puv-V < *puu-- < pide. *puH-eh2-: pvo, prt. i pti (prs. psta
arba pva), lat. pt, pstu, puvu pti, dlti, (r. 3.3.3.2). EL
pide. *peuH-, r. pjulas, pjaula (3.6.3.11).
ruv-V < *ruu-- < pide. *ruH-eh2- (aknis *reuH-): sbsl. rvati
(prs. rv, rvei) rauti, traukti, vzdrvanije irovimas, itraukimas : rvenik duob, vandens duob, ulinys, rvenica griovys
(i *rven ikastas < *ruH-eno-); slenk. zarwek uv tvenkinys
su irautu pylimu, lenk. wyrwa skyl, susidariusi k nors irovus,
irauta vieta wyrwa raunant itraukti. PaNL-V *ru-: lenk.
porywa, rozrywa, wyrywa. NL-C: rts, sbsl. ryti (r. 3.3.3.2).
PiL: ruti (3.6.3.11). Paralel: lot. ru < *ru.u < pide. *ruH-o-h2 (> sbsl. rv), inf. ruere, tarp kitko ikasti, iversti. NL-C:
lot. rtum, rta (et) caesa (r. 3.3.3.2).
siuv-V < *siuu-V < pide. *siuH-V: siuv, siuva, lat. uvu, uvu,
plg. rbsl. vc batsiuvys < *siuu-ik- :: liet. siuvkas, siuvkis,
sivikis siuvjas, spr. schuwikis E batsiuvys. PaNL-V: pasivti.
NL-C: siti, lat. t (r. 3.3.3.2). EL *sieuH- nra paliudytas.
suekruu-V < pbsl. *sueruH-V: sbsl. svekrv-i dat. sg. f. uovei < *sueruu-ei. Vietoj *svekrv- < *sueruh2-ai < pide.
*sueruh2-ei, plg. galn *-ai lot. formoje socru < *sokruu <
*suokruu-ai. NL-C: sbsl. svekry (r. 3.3.3.2). N.B. Sbsl. gen.
sg. forma svekr-v-e turi analogins kilms galn -e < *-es (plg.
matere, smene, slovese). Fonetinis atspindys ia turt bti *svekrv
i *sveru-as < pide. *suer-uh2-es.
174
l a r i nga l a s
suv-V < pide. *suH-V: lat. tarm. suvns m. paras. Su disimiliacija uv > iv lat. sivns t. p., sivnca veislin kiaul su pareliais. Laringalo buvim rodo ir ilgumas ved. skar- m. laukinis
meitlis kuilys, laukin kiaul, plg. dar vpers. asmenvard Hukar
< pair. *hkara- ernas (dl paraleli r. 1.7.3.6). Slav
kalbose vietoj *svin < *suH-iHno- kiaulikas (plg. gr. ,
lot. sunus) turime svin: plg. sbsl. stado svinoje kiauli kaimen.
Panaiai german kalbose *swna-: got. sweins, vgerm. swn, snord.
svn kiaul. ios formos veria rekonstruoti *su-iHno- ir ikelti
pirmojo i dviej laringal disimiliacinio inykimo hipotez. Verbalin uu forma: ved. suvti gimdo, paleidia pasaul < *suH-ti. NL-C: ved. ste gimdo. aknis *seuH-33. Kai kuriose kalbose iliko alternacija *s-C / *suu-V, plg. av. h, huu f. veislin
kiaul, paraved (etimologin reikm gimdanti), gr. ,
m. f. ernas; namin kiaul, lot. ss, suis m. f. meitlis, kiaul;
ernas. Vedinys ved. sn- m. snus, stu- m. netumas (
1.9.5). r. liet. sns (3.3.3.2).
iuu-V < *iuu-- < pide. *iuH-eh2-: rbsl. vati kramtyti,
sek. vti, slenk. wa (rus. evt) i psl. *ziva-. NL-V ivestiniuose daiktavardiuose: srbkr. vlo n. nasrai; ssiauris, tarpeklis; altinis, versm, vle n. lpos, nasrai. Nykstamasis laipsnis taip
pat ir odyje sva. kiuwan kramtyti (vok. kauen), toch. uwa
3sg. valgo, kramto. Pailgintasis NL-V: srbkr. slovn. prevati
kramtyti, bulg. prevam t. p. < *ziiva- < *iu-- (plg. aukiau sbsl. byvati, kryvati, myvati). EL *ieuH-: liet. iunos
(3.6.3.11).
uv-V I < *uu-- < pide. *uH-eh2-: sbsl. zvati kviesti, aukti (trksta lietuvi kalbos atitikmens *uv), plg. ved. huv pasikvieia < *uH-V, hvyati 3sg. kvieia, aukia vietoj *huvyati
(*uH-ie-). PaNL-V *u-: sbsl. pozyvati aukti, lenk. nazywa
33
Kitokia nei *seu h 1- aknis yra ved. suvti skatinti, raginti, judinti, r. LIV 2 538.
175
vadinti. EL *euH-: ved. hvate aukia, kvieia, av. zauuaiti

prakeikia, keikia, plsta, sbsl. zov kvieiu < *zeue(3.2.1.1.1).
uv-V II < *uu-i- < pide. *huH-: liet. uvs, -is f., lat. tarm.
zuvs, b.k. zivs t. p. Balsinis -i- kamiengalis kilo i balt prokalbs
acc. sg. formos *uu-in < *huH-, kuri buvo reanalizuota kaip
*uui-n (liet. v). Atematini form liekanos tai liet. tarm. ves
nom. pl. uvys, gen. pl. uv. NL-C *s uvis < pide. *huH-s (plg. gr. ) alternanto pdsakas yra vb. denom. stu, uva,
ti vejoti (r. 3.3.3.2). N.B. Gali bti, kad pbsl. *uu- slav
kalbose atsispindi odyje *zveno, plg. rus. zven uvies gaballis,
atpjautas skersai, lenk. sen. zwono t. p. (vietoj *zwiono), lenk.
zwonko, dzwonko susuktas uvies gaballis34 vedinys i adi. *zven uvies. Adi. *zven taip susijs su daiktavardiu psl. *zy <
*s uvis kaip *krven (plg. lenk. przekrwiony krauju pasruvs) su *kry < *krs kraujas.
ruv-V < *ruu-V- < pide. *h3ruH-V: rvelis verksnys, verksn,
priesagos -elis deverbativum i neilaikyto prs. *ruv, paralels odiui ved. ruvti 3sg. baubia, riaumoja < *h3ruH--ti. NL-C: lat.
rte (3.3.3.2). EL: sbsl. rov, ruti baubti, riaumoti, spiegti, rkti,
vzdruti sustaugti, subaubti < pbsl. *riu- C < pide. *h3reuH-.
Taip pat r. sbsl. rjuti (3.6.3.11).
Kit indoeuropiei kalb paralels:
gr. homer. bti nsiai < *ku.ueie- < pide. *uh1-ie-,
34
Lenk kalbos odis pakito dl liaudies etimologijos, od zwonko asocijuojant su
zwon (> dzwon) Glocke slenk. zwnie, daniausiai su metateze wznie iduoti gars,
bti girdimu, skambti, aidti; i forma susijusi su rbsl. zvnju, zvnti sonare < *u i n-- pide. * hu - / * hu e n-. Plg. liet. suvngti (apie arkl) suvengti. N.B. Sbsl. zvon
atitinka toch. kene, A ka balsas < * hu n-o-. Plg. sbsl. zb, lat. zobs dantis
alia toch. km, A kam, alb. dhmb dantis < *mb h-o- (gr. pleitas, smaigelis, baslelis, vinis, ved. jmbha- m. dant eil).
176
l a r i nga l a s
plg. ved. vyati tunka, storja vietoj *uv-aya-35. EL: *ueh1-: ved.
vtr- n. sustiprinimas.
het. huwants vjas, paodiui puiantis < *h2u.uent- < pide.
*h2uh1ent-s nykstamojo laipsnio ptc. prs. act. i *h2ueh1-ti : gr.
, ved. vti puia.
ved. tuvm tu, toch. B tuwe t. p. < pide. *tuH-m. NL-C: lot.
t, av. t, sbsl. ty < pide. *tuH# (gr. homer. tu).
3.4.3.2.1. Daiktavardin priesaga uva

Toki odi kaip sietuv linas, klampyn, keltuv raguoiai, gyvuliai, galvijai priesaga istoriniu poiriu yra neosufiksas *-uu--.
Ji atsirado priesagai *-ah2- susisluoksniavus vir - daiktavardi
alomorfo *uH-V, plg. bruv-V, kruv-V (3.4.3.2). Toks aikinimas
veria priesag ija interpretuoti kaip pide. *-iH-ah2- (r. 3.4.3.1.1).
Anot kai kuri tyrintoj, etnonimas Lietuv, acc. Letuv (
srus. Litva) yra *leituu-- struktros (iame darbe naudojama transkripcija: *leituH-ah2-) ir yra ups *Leits < *leituH-s pavadinimo
vedinys.
3.5. Antekonsonantinis laringalas odio pradioje

Laringalas, kuris odio pradioje sudarydavo jungin su po jo einaniu rezonantu arba ymiai reiau obstruentu, lietuvi kalboje nepaliko jokio pdsako. Tuo galima sitikinti palyginus lietuvi
kalbos (ir slav kalb) formas su atitinkamomis graik kalbos formomis, kurios rodo antrin bals toje pozicijoje, kuri kadaise um prokalbs laringalas (r. 1.8.1-1.8.2).
35
Plg. lot. incins nia, skait. [in.k.i ns] i *enki e nt- < *enki e nt- (Thurneyseno dsnis) < pide. *en-uh 1i e nt-.
177
3.5.1. Laringalas odio pradioje prie rezonant

3.5.1.1. H prie rezonant r
*hreik-: liet. riekti, rieki pjauti duon, pirm kart arti, plg. gr.
plti, draskyti (apie arim).
*hrem-: liet. paremti, lat. rmdt nuraminti, numalinti, OL
rams < *h1rom-u-, NL liet. aprmti < *h1r-, plg. ved. rmate
nurimsta, OL rmyati caus. malina, ramina. Be pradios balsio
gr. formoje ramiai, laringalo buvim rodo ir sandros ilgumas senosios pers kalbos varde Ariyramna- < *ariya-Hramna(r. 1.7.2.5).
*hrep-: liet. rpls f. pl., spr. raples t. p.. PaL aprpti, aprpi,
plg. gr. peti, misti, NL lot. ra staigiai iupti, sugriebti, iplti, atimti, pagrobti kaip karo laimik.
*hr-os-eh2: liet. ras, acc. sg. rs, lat. rasa rasa, dulksna ::
sbsl. rosa , , < pbsl. *ras-. is odis yra vedinys i
pide. priesagos s- vardaodio, *hr-os-, plg. ved. rsa- augal
sula, sultys, skystis, sirupas, esencija, ekstraktas. PaL: lot. rs, rris
m. rasa, rasos laas, rkas, migla, taip pat drgm, bet koks
skystis, prakaitas. aknis neaiki.
*hrudh-r-: liet. rdas rusvas, rudas, rausvas, lat. ruds i
*rudras dl disimiliacijos inykus r, plg. psl. *rdr, rbsl. rodr,
rus. rdryj tamsiai rudas, ved. rudhir- raudonas, lot. ruber, gr.
t. p. OL liet. radas rusvas, raudonai geltonas, sartas
< *hroudh-o-, plg., viena vertus, psl. *rud: srbkr. rud rausvas,
rus. rudj, ek. rud, kita vertus, got. raus raudonas, air. rad
t.p., lot. rfus rausvas, rudas, rusvas, rudaplaukis, ved. rhitaraudonas, kraujo spalvos.
*hh1-C: liet. rti, iri, riau irkluoti < pb. *r-C. EL *herh-,
(r.3.6.4.1).
178
3.5. A n t ekonsona n t i nis
*h2H-meh2-: liet. rmos, - f. pl. prietaisas i dviej sukryiuot ir virve galais surit kari stulpui pastatyti arba rstui auktyn
kelti, i pb. *r-m- ranka (nuo peties iki alkns), petys (r.
3.6.4.1).
*h3reg-: liet. rtis, riuosi, riausi, atsirti sitempti, lat.
riztis, us, -zus isilenkti, isikraipyti, ilinkti (apie lentas).
Pb. *ren- su intarpu aknyse *re- / *ri- < pide. *h3reg-, plg. gr.
, aor. itiesti, paduoti, teikti, med. temptis, siekti
ko, dti pastangas dl ko, ved. ri viepatauja, valdo, lot. reg,
rx vadovauti, valdyti.
*h3rei H
-: sbsl. rj, rjati plaukti upeliais < *ri - -, iteratyvinis vedinys su PaL i pirminio prezenso *rej < pide. *h2rei H
-e-,
plg. ved. ryate neramiai juda, riti leidia upeliais, pila, gr.
sujaudinti, suadinti (*h3ri-n-H-e-).
*h3reuH-: sbsl. rjuti, r. (3.6.3.11).
*h3reh2-: liet. rti, -ju, -jau neatsilikti nuo ko, suskubti, suspti
(padaryti darb); labai mgti k. Vedinys i aknies *h3er- judti
ir pan., plg. gr. pakilo, ikeliavo, NL ved. yarti ijudinti,
lot. orior atsistoti, kilti, atsirasti, prasidti (dl darybos plg. gti,
jti, 3.3.1.2).
*h3reuk-: liet. riuk 1. plyys medio kelme, atsirads aibui
trenkus, 2. griovys, duob (Vanduo irov kalne didel riuk).
Padarius prielaid, kad aktas yra antrinis, galima izoliuot od
susieti su pide. aknimi *h3reuk- kasti, knisti, rausti, plg. NL gr.
kasti, ikasti, raustis emje; ikraptyti, ilupti, iplti,
imuti (at. ) < *h3ruk-ie-, aor. ep. , klas. , taip
pat ved. lunc- rauti, lot. runc, -re rauti piktoles, ravti
(1.8.1.3). manoma bt ia pritraukti ir vb. liet. riakti, -i,
-iau godiai, daug gerti, lakti, tik reikt padaryti prielaid, kad
jo reikm yra perkeltin, kilusi i reikms kasti, knisti, rausti.
179
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *hrehklausti (het. ariyezzi, gr. ), *hrei- stotis, keltis (arm. ari,
het. araizzi, arnzi), *h2reh1- padti, elpti (gr. ), *h3erg- /
*h3rg- pradingti, ti (het. harakzi, arm. harkanem).
3.5.1.2. H prie rezonant l

*hlengh-: liet. legvas, lat. ligs lengvas, malonus, mielas perdirbtas i *leng-u-, plg. NL ved. ragh- greitas, lengvas, gr.
maas, menkas < *hlguh-- ( lengvas, greitas).
*hleudh-: liet. liudis f., lat. udis liaudis, mons, sbsl.
ljudje liaudis, mons, rus. ljdi pl. mons, plg. gr.
ateisiu, gims laisvas, lot. lber laisvas (*loib-ero-),
ved. r(d)hati auga, NL up-rh- f. auglys.
*h2leiH-: liet. laistti lipdyti, ulipinti, tepti, mtyti, drabstyti
lapiu moliu, mrininko skiediniu, tinkuoti (sienas). is darinys
yra OL vedinys, *lai-sty-, i inykusio pirminio veiksmaodio *leju,
*leti, kuris balt kalbose ts pide. akn *h2leiH- tepti, plg. gr.
Hes. itepti od aliejumi, lot. lu patepiau, NL
lin (-ere) < *h2li-n-H-- tepti, brti, plti garb, meiti, liet.
lnas (3.3.3.1).
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *hleidrebti, virpti, kratytis (ved. rjate), *hlengh- prisiekti, priadti (gr. , het. likzi, linkanzi), *h2leh1 trinti, malti, trupinti,
traikyti, maigyti (gr. , arm. aam), *h2leks- saugoti, dengti,
ginti (gr. , ved. rkati).
180
3.5.1.3. H prie rezonant m

*h2melg-: liet. mliu, mlau, mlti (priegaid antrin) :: gr.
melti, iiulpti, isti, gerti, plg. NL rbsl. mlzu, ved.
mri, 3pl. mjnti, OL lot. mulge ( 1.8.1.2).
*h3mgh-leh2: liet. migl, sbsl. mgla :: gr. migla, rkas,
tamsa, tamsumas, sutemos (ved. mh- f. garas, rkas).
*h3migh-: liet. my (sen. min), mya, mti :: gr. arba
lapintis, plg. lot. mei, -ere lapintis, lapinti (ming, -ere
t. p.), ved. mhati t. p.
*Hmol-ie-: liet. malti, b. k. malnti velninti, raminti (skaus
m, alk, trokul); ramdyti, aboti (riaues, sukilim), tramdyti.
OL darinys, kuris visikai atitinka lot. mulce, -re glamonti, glostyti, velniai liesti, velniai glostyti, vduoti(s), myluoti; raminti.
Trksta lietuvi kalbos EL *mel- ir NL *mil-/*mul- form. ak
nis *Hmel-, NL ved. mti lieia, ima, kuo usiima.
Taip pat plg. *h-C: liet. im ti, sbsl. jti. EL *h1em-: lot. em
perku, prm iimu, sm imu, pasiimu, sair. do-eim saugo,
sergi, gina.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *h2meh1pjauti (ol) (gr. , sva. men), *h2meigu- keisti (gr. ,
lot. migrre).
3.5.1.4. H prie rezonant n

*hne-: liet. nti, lat. nest, sbsl. nesti, plg. gr. aor. pasiekiau, vietoj *neka < *e-hne-.
*hneu: pbsl. *neuin devyni (plg. gr. , lot. nouem, ved.
nva, got. niun) yra paliudytas netiesiogiai vedinyje spr. newnts devintas < *neuin-ta- (odiuose liet. devyn, devitas ir lat. devii,
devtais pradinis garsas pakito dl skaitvardio deimtas takos).
181
*hnoh-: pbsl. *na-: sbsl. vnoziti kiti, varyti, kalti, muti,

no peilis, kardas, kalavijas. aknis *h1neh- perdurti, pradurti,
plg. vair. ness ietis, gr. , - n. ietis; kardas, kalavijas.
*h3neid-: liet. panedtas DP pajuokiamas, lat. nst, -stu arba
-u, -du kreivai irti, nemgti, neksti, plg. gr. ,
n. priekaitas, papeikimas, eidimas; gda, negarb ( 1.8.1.3).
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *Hnedhriti (ved. nhyanti, lot. ndus), *hnedh- ateiti (gr. , ved.
dhvan), *h2neh3- smerkti, peikti, kritikuoti (het. hannari, gr. homer. ), *h3neh2- valgyti, vartoti (gr. ).
3.5.1.5. H prie pusbals i

*hi - ont-: liet. *jat acc. sg. einantis, plg. sliet. atenio gen. sg.
ateinanio i *at-jent-< *at-jant-. Struktra kaip odio sat
(3.5.3).
*h2ieu: liet. ja, lat. ju, spr. iau, sbsl. ju/u bei jue/ue jau,
got. ju, sva. ju schon, bereits, jau. is prieveiksmis yra susijs su
silpnosiomis pide. vardaodio *h2i u-, gen. sg. *h2i-eu-s formomis,
plg. ved. yu- n. amius, gyvenimo trukm alia yu- n. gyvenimas, gyvybs energija, jga, energija; gyvenimo trukm, sav.
iiu, gen. sg. yao gyvenimas, amius (ilgasis a paaikinamas Brugmanno dsniu). EL: gr. , - m. f. gyvenimo trukm, gyvenimas, ilgas laiko tarpas; aminyb, epocha < *ai u
-n < *h2ei u
-n-, lot. aeuom, aeuum gyvenimo amius < *h2ei u
-o-, got. aiwins
acc. pl. laikus, sva. wig aminas. NL: ved. drghyu- cps. ilgaamis < *dHgh-h2i u
- (dl laringalo sudurtinio odio dmen
sandroje r. 1.7.2.5).
*h2i e uHn-o-: liet. junas, lat. jans, sbsl. jun. is odis yra
vddhi darinys i neoaknies *h2i u
Hn- *h2iu-Hn-, plg. ved. yna,
gen. sg. i yvan- jaunas < *h2i u-Hon-. Vedinys i *h2i u
Hn- yra
182
ir ved. yuva- jaunas, m. jaunuolis, lot. iuuencus buliukas;

snus, iuuenca telyia; dukra, got. jugga-lau jaunuolis, sva.
jung jaunas, < *h2iuH-.
*h3i e h3s-to-: liet. jostas apjuostas < *i s-ta-, plg. av. ysta- ir
gr. apjuostas ( 1.8.4.1).
*Hi e bh-: psl. *jeb, *jeti turti lytini santyki (apie vyr),
plg. srbkr. jbm, jbati, slovn. jbam, jbati, rus. jeb, jet ( jebt),
ukr. jeb, jty ( jebti), lenk. jebi, jeba < *Hiebh-e-, plg. ved.
ybhati turi lytini santyki bei toch. B yopsa, A yows aor. jau,
engiau, B yop conj. eis. I tochar kalb duomen matyti,
kad reikms turi lytini santyki esm sudaro etimologins reikms eina susiaurinimas ir kad i pradi ji buvo susijusi su seksualine vyro veikla. NL sapras. *Hibh- slypi odyje gr.
turiu lytini santyki darinys i prvb. o- ir alomorfo *Hibh- (cps.
paleistuvis, fututor).
*Hi ku-, gen. sg. *Hi e ku-n-s: liet. jknos, var. jknos f. pl. kepenys, i pb. *i e kn--. Kilo dl pide. heteroklitinio niekatrosios
gimins odio tematizacijos pridedant prie netiesiogini linksni
n- kamieno priesag -, plg. sind. ykt, yakn, av. ykar, lot.
iecur, iecinoris, gr. , 36.
*Hienh2-tr-: liet. jent (kirtis ir priegaid neinomi) sen. brolio mona, brolien, acc. sg. jnter; ryt. liet. int SD bratowa,
fratria, uxor fratris (r. 3.6.3.7).
*Hiudh-: liet. jund, sujuda, jsti sujudti, durat. jud, judti.
OL jaud-: ijudinti, sujudinti, judintis, plg. su ved. ydhyati 3sg.
kovoja, OL yodhyati caus. sako kovoti :: lot. iube sakyti,
liepti, paliepti. aknis *Hieudh- sujudti.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *Hiagerbti, garbinti (ved. yjate, gr. ), *Hieh1- mesti, sviesti
36
Lat. formos aknas (tarm. aknes, aknis) vokalizmas galt bti susijs su prokalbs
loc. sg. forma *Hi o
k u-n kepenyse. Plg. taip pat lot. gen. sg. form iocineris, senesn
nei iecinoris.
183
(het. pi-yezzi, gr. , lot. ic), *h2idh- / *h2eidh- padegti (gr. ,

ved. indh).
3.5.1.6. H prie pusbals u

*h1ueh2-: lat. vj plonas, silpnas, sergantis, prastas, vjt silpti,
plonti :: lot. unus tuias, tuiaviduris, iduobtas, iskaptuotas
(r. 3.3.1.2).
*h2ueh-: liet. veti psti, vjas, vtra, sbsl. vtr vjas :: ved.
vti puia :: gr. puia < *auti (taip pat r. 3.3.1.1).
*h2uks- < *h2ug-s-: liet. ve, veti gerai augti, tarpti, akoti, keroti, neva c. (apie vaik) maai valgantis, prastas valgytojas; silpnai, prastai augantis augalas, plg. got. wahsjan (ved.
vvaka), gr. () remti, stiprinti, tvirtinti. OL liet. va-: atva,
tvaas atauga, jauna atala < *h2uoks-V. NL liet. u-: atu em.
atauga, jauna atala.
*h2uelk-: liet. velk, vilkti, vilktis rengtis, lat. vlkt, vlku, vlku
vilkti, traukti, tempti, psl. *uelk-, sbsl. vlk, vlti , vilkti. ios aknies apofonin alternacija matyti i gr. ,
f. arimo vaga; randas, brimas, drskimas, aizda; pradalg <
*aulak- < *h2uk- :: OL acc. sg. gr. homer. < *auolka <
*h2uolk-.
*Huer-: liet. vrti, veri, vriau durti, besti, perverti, persmeigti,
atvrti atrakinti, atidaryti, uvrti urakinti, udaryti, OL-C liet.
vartai, lat. vr ti vartai, sbsl. vrata t. p., OL-V otvoriti atidaryti.
*h2uers-: liet. veris, -io buliukas, veriukas, SD byk, SD1
stadnik, plg. lat. vrsis, vra jautis, bulius. Pb. *uers-ia- (pakitimas *rs > r kaip odiuose garas, virs). Giminikas lot. uerrs,
-is m. kuilys, meitlis, kiaul < *h2us- bei ved. v-an- vaisingas
vyras, veislinis patinas (bulius, erilas), dat. sg. v, gr. ,
-o vyrikas < *h2us-en-, etimologin reikm pilantis sk
184
l. aknis *h2uers- (i)pilti, lyti, plg. het. warsiyezzi ipilti skyst, OL gr. lapintis < *h2uors-eie-.
*h1ues-elo-: pbsl. *uesela-, lat. vesels sveikas; pilnas, nepraimtas, Sveiks, vesels! Bk sveikas! alia sbsl. vesel linksmas,
diaugsmingas, rus. veslyj, ek. vesel, slenk. wiesioy, lenk. wesoy.
is odis yra priesagos elo- vedinys i pide. aknies *h1ues-, plg.
ved. vsu- geras, sb. vsu- n. grybs, turtas, nuosavyb ( cps.
vivvasu- turintis vairiausi grybi < *uiua-Huasu-), pal.
uau- geras, gr. grybi davjai.
*h2uodH-eie-: liet. *vadti, pakeistas vadnti 1. vard duoti,
aukti (vardu, pavarde ir pan.) (vadnti vard), 2. kviesti, raginti,
skatinti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti (vadnti sveis kviesti sveius), refl. vadntis, iter. vadintis. Ieities forma buvo o
laipsnio caus.-iter. i pide. *h2uedH- skambti; sakyti, plg. sind.
vdati pakelia bals, gr. balsas.
*h1uolo-: psl. *ualsa- > sbsl. vlas , , plaukas,
skrbr. vlas, slovn. las, rus. vlos, -a, lenk. wos t. p., plg. ved.
vla- jauna atvaa, aka, av. varsa- plaukas ant galvos.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *h1ueguhikilmingai pareikti, praneti, paskelbti (ved. hate, lot. uoue,
-re), *h2uegh- girtis (gr. , het. huekzi, hukanzi), *h1ueldnorti, trokti (gr. ), *h2uers- lyti (ved. vrati, gr.
, bet r. aukiau veris), *h2ues- nakvoti (het. huiszi, ved.
vsati, gr. homer. ).
3.5.2. H prie sprogstamj obstruent

*hd-ont-, sudaiktavardjs ptc. prs. act. i aknies *h1ed- valgyti:
liet. dants, etimologin reikm kandantis, plg. sva. zand, lot.
dens, dentis, ved. dn, dat, dntam, gr. eol. , klas. ,
.
185
*h2gr-et-: liet. grtas esantis alia, gretimas, gretutinis veiksmaodinis bdvardis, kurio pagrind sudaro nykstamojo laipsnio
aknis *h2ger- surinkti kartu, suburti, sutelkti, plg. gr.
rinkti, burti, telkti < *h2gr-ie-, NL gr. suiupti, sugauti,
paimti, nuimti < *h2gr-ie-. Kiti lietuvi kalbos nykstamojo laipsnio odiai su priesaga *-eto-: mtas ir sttas.
*h3bhruH-: liet. bruvs, c. sg. brv antakis, sbsl. brv, -i
(3.4.3.2), plg. gr. , gen. sg. antakis.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *h1gerpabusti (gr. , ved. jgra), *h1p- / *h1ep- paimti, pagriebti, nutverti (het. pzi, lot. cop), *h2d- / *h2ed- diti (gr. ,
het. hdu), *h2- / *h2e- vyti, varyti, skatinti (akinti, raginti) eiti
(ved. jati, gr. ), *h2t- / *h2et- eiti, keliauti (ved. atasi), *h3ku-/
*h3eku- pamatyti, pastebti (gr. , ved. kate).
3.5.3. H prie s
*hs-ont-, ptc. prs. act. i aknies *h1es-: liet. sat acc. sg. esantis,
egzistuojantis, sbsl. sta (sy) t. p. :: gr. mik. <e-e-si> = [ehensi] 3pl. yra i *ehnti < *es-nti < pide. *h1s-nti; i ia taip
pat gr. dor. yra < *nti < *ehenti < *esenti, plg. lot. sns,
sontis kaltas, ved. sn, sat esantis, egzistuojantis. EL sliet. esmi
esu.
*hs-: psl. *s- geras odyje sbsl. s-mrt , mirtis.
Psl. cps. *s-mrt etimologin reikm buvo gera mirtis, t. y. ne
staigi, o natrali, plg. gr. kompozicin sand - geras, gerai <
*ehu- < *h1esu- (1.8.1.1) ir jo atitikmen ved. su- graus, geras.
sbsl. s-drav sveikas. OL: het. ssu- ( 1.5.2).
*h2seut-: liet. siaui, siasti 1. isijoti, persijoti per rt, 2.
idykauti, siusti, dkti, lti, kvailioti (audr siaia, siauia marios
SD burzy si morze, vaika siaia vaikai idykauja, dksta), 3.
186
dengti, gaubti kam apdangalu peius ar j nuimti, plg. sangl.

soan, sva. siodan, vok. sieden virti, kunkuliuoti. Dl *h2- plg. gr.
kvpavimas, alsavimas (pl. taip pat apie liepsnas, dumples);
dvelkimas, psteljimas, gsis; aromatas, kvapas < *ahutm <
pide. *h2sut-meh2- (LIV2 285).
*h3slidh-: liet. slids, lat. slids slidus, liet. slstu (*slind-stu),
sldau, slsti, plg. gr. homer. aor. 3sg. paslydo,
paslysti, nuslinkti, ikristi; padaryti klaid, suklupti, EL ved. sr
dhati slysta; suklumpa (daro klaid) < *sraidh- < pide.
*h3sleidh.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *h1s- /
*h1es- mtyti, svaidyti (ved. v asan, het. sizzi), *h2s- / *h2essotintis (het.hasnti).
3.6. Interkonsonantinis laringalas

3.6.1. Laringalas tarp obstruent (-CHC-)
Kai trys priebalsiai sudarydavo jungin, /CHC/, laringalinis priebalsis, sudarantis vidurin junginio dmen, balt-slav kalbose buvo
alinamas, plg. liet. kt vietoj *kHt odyje dukt, dkter, sbsl. dti,
dter i pbsl. *dukter- < *dugHter- < pide. *dhughter-. Bsl.
junginio -CHC- supaprastinimas kontrastuoja su kitomis ide. kalbomis, kurios realizuoja jungin -CHC- pasitelkdamos anaptiks (r.
aukiau 1.8.2).
Kadangi i *dukHter- kilo bsl. dukter-, o ne dukater- arba dugater-, negalime teigti, kad formos liet. sttas sustatyt gub eil,
lat. stats baslys, stulpas kildintinos i pirmins formos *stHata- <
*sth2t-. Tai veria daryti ivad, kad balsis a lietuvi kalbos morfemoje sta- aikintinas kitaip nei pasitelkus anaptiks tokiose gimi-
187
nikose formose kaip gr. , lot. status ir ved. sthit. Atrodo,

kad form stata- atitinkantis prototipas bt darinys st-ata- i pide.
*sth2-at- < *sth2-et- (3.2.1.4), t. y. darybos poiriu kitoks nei
formos / status, turinios struktr *sth2-t-37.
Anksiau sbsl. form stoj mginta aikinti pasitelkus anaptiks kaip kilusi i pide. *sth2-ie- (plg. lot. st). Pastebtina, kad pagal
dukts dsn labiau tiktinas bt atspindys stj (r. Smoczyski
1999, 12 tt.). Jeigu jo nra, tai reikia, kad postuluojamas prototipas
pide. *sth2-ie- yra klaidingas. Naujas paaikinimas: segmentas oj
odyje stoj yra priesaginis, o balsis o kildintinas i *e, kuris dl
greta esanio h2 pakeit tembr, *st-aie- < *sth2-eie- (r. 3.2.1.2).
Panaiai formoje sbsl. sol druska (pagal kilm tai yra acc. sg.
forma) o priklauso ne akniai, o priesagai, < pide. *sh2-l-, plg.
lot. slem kaip acc. sg. i sl < pide. *seh2-l, lat. sls druska.
3.6.2. Laringalas tarp rezonanto ir obstruento (liet. VR tipo

dvibalsi aktas)
Laringalui atsidrus tarp akniai priklausanio rezonanto (R = r,
l, m, n), ir priesagai priklausanio obstruento (T), susidarydavo seka
eRH-T. Laringalas sudarydavo tautosilabin jungin su R. Laringalui
inykus vykdavo kompensacinis dvibalsio eR pailgjimas: eRH-T
> R-T. Lietuvi kalboje is pailgjimas atsispindi atitinkam R
tipo dvibalsi aktinje priegaidje.
37
Paralels su NL ir priesagos -eto- veiksmaodins kilms dariniais: gr. gyvenimas
< *gih3-et-, pavargs, ivargintas < *h2-et-, idiovintas, sausas
< *skh-et-.
188
3.6. I n t er konsona n t i nis
l a r i nga l a s
3.6.3. Pilnojo (EL, OL) laipsnio, (C)eRH-T tipo aknies

dariniai
Pavyzdiai ivardijami tokia tvarka: 1) ERH tipo dvibalsiai: *[erH],
*[orH], *[elH], *[olH], *[emH], *[omH], *[enH], *[onH], 2) EiH
tipo dvibalsiai: *[eiH], *[oiH], 3) EuH tipo dvibalsiai: *[euH],
*[ouH].
3.6.3.1. *[erH]
liet. rti, lat. art t. p. < *r-C < pide. *h2erh3-C, plg. gr.
ariu. Trksta NL form. Tokia pati aknis ir odyje liet. rklas.
liet. rklas, lat. arkls arklas < *r-tla- < pide. *h2erh3-tlo-,
plg. gr. agr, arklas i *h2erh3-tro- (o anaptiks grupje
rh3tr). Tokia pati aknis ir odyje liet. rti.
lat. brzs r. liet. bras.
liet. bras, lat. brzs, spr. berse E t. p., alia psl. *brz--,
srbkr. brza, rus. berza, bltr. bjarza, ek. bza, sorb. brjaza, lenk.
brzoza. Prototipas pbsl. *br-- alia *br--. Atsivelgiant veiksmaod ved. bhrjate 3sg. blizga, vieia, spindi, aor. bhrt, atspindint PiL form pide. *bhrh1- (plg. pb. *br-, s.v. brkta
3.3.1.1), pbsl. *br-V laikytinas vddhi dariniu: ide. *bhrh1-o-.
i forma buvo sukurta i NL *br- < pide. *bhh1- (r. br
3.6.4.1), t. y. i silpnosios senosios apofonins paradigmos formos.
Panaus naujadaras yra snord. bjrk beras < *berk.
lat. dzert r. grti.
lat. dzrve r. grv.
liet. grti, geri, griau, lat. dzert t. p. < pide. *guerh3-C, plg.
gr. sudei (prs. ), sbsl. porti pra-, nuryti, suryti, sva. querdar jaukas, masalas, vok. Kder (*guerh3-tro-). NL:
grdyti, grtas (3.6.4.2), OL-V: prgaras (3.2.2). Trksta OL-C.
189
liet. grv, lat. dzrve t. p. < pb. *gru-ii < pide. *gerh2-u-,
plg. gr. < *gerh2-no- t. p. NL alomorfas odyje lot. grs,
gruis f. gerv, kuriame atsirado i *uh2C dl metatezs HuC >
uHC pirminje formoje *gh2-u-s. Trksta OL form.
liet. krti r. toliau skrti.
liet. nrtis, neriosi, nriausi < pide. *nerH-. OL: nrdyti, NL:
nrti, plg. NL alternant nur- odiuose bsl. nyrjati, rus. nyrjt iter.
nerti < *nr-i- i *nH-C.
liet. skrti, skra, skro plyti, spurti, brigzti, skarti alia varianto be s-mobile atkrti (-krsta, -kro) atplyti, atsiskirti, atsiklijuoti, luptis, erpetoti (apie od) < *(s)kerH-C, plg. sair. scurid
ikinko (arklius) < *(s)korH- (taip pat r. krti 3.6.3.2).
lat. spert, speu, spru (apie arkl) muti kanopomis, spardyti(s),
(nu)mesti, spertis refl. (apie arkl) bti nirtulingam, spardytis,
spirtis (kojomis, kanopomis) < pide. *(s)perH- muti kanopa.
NL: sprti, OL: sprdyti.
liet. rti I, eri, riau muti, kirsti, rti < pide. *erh2-C,
plg. ved. aart 3sg. suduo, NL ryate lta, nepaliestas, nepaeistas, sveikas.
liet. rti II, eri, riau duoti gyvuliui sti < pide. *erh3-C
maitinti, penti, auginti, plg. gr. aor. 3sg. pasotino, pavalgydino, dl metatezs ero > ore vietoj *e-kero-se; i forma
pakeit senj aknies aorist *kero- < *erh3-t. NL: rtas (3.6.4.1).
Trksta OL-C. Plg. paras < pide. *krh3-o- ( 3.2.2).
liet. tvrti, tveri, tvriau iupti, griebti, stverti, lat. tvert, tveu,
tvru iupti, griebti, stverti, pagauti < pide. *tuerH-C, plg. gr.
virv, pantis, f. urna. NL: tvrtas (3.6.4.1), OL-C:
tvrdyti, tvrstyti, tvrtas ( 3.6.3.2), OL-V: sl. tvoriti daryti, kurti,
sudaryti, ptvaras, aptvar ( 3.2.2).
liet. vrda, vr, vrti < pide. *uerH-dhe-, plg. sbsl. vrti virti.
NL: vrti (3.6.4.1), OL-V: novaros, vars. Trksta OL-C. PaOL:
vras, pavras.
190
l a r i nga l a s
liet. vrti, veri, vriau durti, besti, perverti, persmeigti <

pide. *ur-. lg. ved. pa var atidar, sbsl. provrtu pervr,
persmeig, lot. aperi, -re atidaryti, atrakinti. OL-C: vrstyti,
apvrtis ( 3.6.3.2). NL-C: vrtin, NL-V: tviras, prviras (3.2.2).
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *dherh3okinti (gr. , ), *erh2- maiyti (gr. ),
*merh2- sumaigyti, sutrupinti, sutraikyti (ved. mti, gr.
), *serH3- pulti, atakuoti (het. sarhieddu, gr. ),
*terh1- grti (gr. , lot. ter, ere), *terh2- perengti, pereiti
kit pus (het. tarahmi, ved. trati). Plg. lietuvi kalbos EL
form nebuvim: *sr-C < *serh3- prie srti (3.6.4.1), *str-C <
*sterh3- prie strta (3.6.4.1), *tr-C < *terh1- prie patrtas
(3.6.4.1), *r-C < *erh2- prie rniai (3.6.4.1).
3.6.3.2. *[orH]
liet. rdyti daryti, kad atsileist i sili, irykt; griauti, versti
< pide. *h2orH-C. Plg. OL-V sbsl. razoriti sugriauti < *h2orH-V.
NL: rti (3.6.4.1).
liet. brti, bar, baria, lat. brt < pide. *bhorH-C, plg. ved.
bhti grasina, plsta, keikia, peikia. Trksta EL ir NL form.
liet. krti < pide. *korH-C. Prs. kari greiiausiai priklaus senam iteratyvui karti pide. *korH-ei e . EL: atkrti atsiskirti, atsiklijuoti, atokti (3.6.3.1). Trksta NL. PaOL: kriau, nusikrs.
liet. mrgas < pb. *mrga- < pide. *morHgu-o-. NL: mrga,
mirgti (3.6.4.1).
liet. nrdyti < pide. *norH-C. EL: nrtis (3.6.3.1), NL: nrti
(3.6.4.1).
rus. sorka r. rka.
liet. sprdyti, lat. sprdt t. p. < pide. *sporH-C. EL: lat. spert,
NL: sprti (3.6.4.1).
191
srbkr. srka r. rka.

liet. rka, srbkr. srka, rus. sorka < pbsl. *rk i pide.
*orh2k-. Su kita priesaga lot. coruus, - kranklys, rn, -is f.
varna, gr. , - m. kranklys. Trksta EL ir NL form.
liet. trdyti < pide. *torH-C. NL: trti (3.6.4.1), trksta EL
form.
liet. tvrdyti, tvrtas :: lat. tvarts prieglauda, slptuv < pide.
*tuorH-C. EL: tvrti (3.6.4.1), NL: tvrtas (3.6.4.1), OL-V: ptvaras,
aptvar ( 3.2.2).
liet. vrstyti, lat. vrstt; sb. liet. apvrtis arba apvrstis m. vy
ar nagini virvel apvynioti autams prie koj, apivaras < pide.
*uorH-C. SE: vrti ( 3.6.3.1), SO-V: prvaryti, apvaras, pavar.
liet. rnos f. pl., arn arba rna plonoji arna (aklji arn),
lat. zarnas f. pl. arnos (zarni m. pl. viduriai) < pide. *horH-neh2-, plg. NL-V ved. hir- f. gysla, av. zira-an- striking the
veins, kertanti per gyslas (Dl priesagos plg. aln, 3.6.3.4). Kitos
darybos gr. f., paprastai pl. viduriai, arnos; kas padaryta i arn, viduri (virv, pantis, lyros arba arfos styga); dera, kraujin dera, sisl. grn f. storoji arna, lot. haru-spex, -spicis
m. ynys, buriantis i aukojam gyvn viduri.
3.6.3.3. *[elH]
liet. dlna delnas, lat. delna vidin platakos dalis < *dl-n< pide. *delH-neh2-, plg. lot. dolre < *delaie- (ap)tayti, apdoroti, nugludinti, poliruoti. NL: dlti (3.6.4.3), OL-V: dals
(3.2.4).
liet. glti, glia, gl geluon leisti; gnaibyti (apie alt); labai
skaudti < pide. *guelH- perverti, kelti skausm, plg. sangl. cwelan ksti, kentti, gesti, sisl. kvelia kankinti, kamuoti. NL: glti
(3.6.4.3), OL-V: glas.
192
l a r i nga l a s
liet. klmas medio kamienas, stuobrys, apatin dalis su aknimis (lat. celms kelmas), taip pat nedidel auktuma, ikilumas
pelkje, kupstas. Gali bti pide. *klh2-mo- (etimologin reikm
nuverstas medis) atspindys, vedinys i aknies *kelh2- smogti,
griauti, lauyti, plg. lot. percell sudrebinti iki pamat, sviesti ant
ems, sulauyti, OL sbsl. kolj, klati nudurti, skersti, liet. klti
(r. 3.6.3.4). Darybins paralels tarp se tipo akn: gr.
vjas i *Han.He.mos < *hnh-mo-, lot. animus kvpavimas i
*anamos < *Han.Ha.mos (1.8.2.1); lot. rmus irklas < *hrh-(s)mo- (plg. gr. irkluotojas, r. 1.7.1). Kitas paaikinimas bt toks: jei priegaid atsirado dl sinkops pirminje formoje
*klimas (plg. klns < klins, vlnas < vlinas), ia turime veiksmaodins kilms abstrakt su -ima- i keli, klti (plg. dabartins
kalbos od klmas paklimas su PaL kaip formoje prt. kl).
liet. klta gyvuli banda (vedinys kltuva t. p.) < pide.
*kelht-eh2- coll., etimologin reikm tai, kas varoma ar nuvaroma, pervaroma, vedinys i adi. vb. *kuelh-t- varomas, vejamas. aknis *kuelh- ijudinti, usukti, plg. ved. crati juda,
lot. col, colui, cultum dirbti em, auginti vaisius, stengtis, rpintis, gr. kylu, nutinku, tampu.
liet. klti, keli, kliau < pide. *kelH-C, plg. lot. praecell viryti, bti didesniam, excello isiskirti. NL: klti (3.6.4.3), OL-C:
klnas ( 3.6.3.4), OL-V: tkalas.
liet. sklti, skeli, skliau < pide. *skelh-C, plg. gr.
kasti, kraptyti; iekoti, tyrinti, het. iskallari ardo, pjausto, arm.
eccel suskald. NL: sklti (3.6.4.3), OL-C: skldyti, OL-V: skal.
liet. vlda turi savo valdioje, valdo, sigyja, uvaldo k, gauna
kaip palikim < pide. *uelH-dhe-, plg. got. waldan valdyti, vadovauti, viepatauti, sair. follnadar valdo, snord. olla viepatavo,
vald, lot. uale bti stipriam, sveikam; turti takos, galti. NL:
vldo (3.6.4.3), OL: valdti (3.6.3.4).
liet. vlti, veli, vliau painioti, pinti, velti, taryti, iauti, lat.
velt, veu, vlu velti viln; smogti, kirsti, trenkti < pide. *uelh3193
muti, velti, plg. het. walhanzi 3pl. kerta, lot. uell peti, plti. OL-C: vlstyti, OL-V: valti, apvals, neval.
liet. ovlti-: pavlti leisti < pide. *uelh-C (sliet. velmi troktu,
noriu galjo skambti *vlmi), plg. lot. uult noriu, sbsl. velj,
velti norti, sakinti (OL liet. vali, lat. vaa, sbsl. volja volj,
voliti rinktis, teikti pirmenyb kam), got. wili noriu. NL: apvlti,
vltis (3.6.4.3).
liet. lti, eli, liau (apie augalus) dygti, aliuoti, augti, lat.
zelt, zeu, zlu aliuoti < pide. *ghelh3-C, plg. EL-V ved. hrigelsvai pilkvas, gelsvas, bras < *ghelh3-i-. NL-C: lti (3.6.4.3),
NL-V: las. OL-V: las.
N.B.1. Taip pat plg. liet. l-C kaip pide. *helh-C atspind:
liet. ldyti, paprastai ildyti arba ildinti ivyti i nam
caus. i EL l-C < pide. *h2elh2-, plg. gr. bastytis, klajoti
(paprastai kaip tremtiniui arba elgetai); bti netikram, sutrikusiam,
pasimetusiam, lot. amb-ul, -ulre vaikioti, eiti, vaiktinti.
Trksta balt kalb NL form.
*h1elh2- varyti (gr. , arm. eli), *pelh2- artti, artintis (gr.
o priartjo, lot. pell, ere), *selh1- imti, pardavinti, rinktis,
rengtis (gr. , lot. cn-sul, -ere, got. saljan). Plg. lietuvi
kalbos EL form nebuvim: *ml-C < *melh2-, prie mltai (3.6.4.3),
*tl-C < *telH- prie tlti (3.6.4.3), *tl-C < *telh2- prie tltas
(3.6.4.3), *vl-C < *uelH- prie vilti (3.6.4.3).
3.6.3.4. *[olH]
liet. klnas, lat. kalns auktuma, kalnas < pide. *kolH-no-, plg.
lot. collis m. kalva, auktuma < pide. *kolH-ni- (lotyn prokalbje laringalas inyksta OL dariniuose, r. 1.9.1). OL-V: tkalas,
EL: klti (3.6.3.3), NL: klti ( 3.6.4.3).
194
l a r i nga l a s
liet. klti, kal, kalia kju muti ant priekalo, kalti pinigus,
kalti, apkalti (lentomis, lentjuostmis), tayti, i akmens nukalti,
ikapoti, padaryti, apmryti (akmenimis, marmuru), iduobti, pratayti, kalti snapu. Panaiai kaip sbsl. kolj i klati nudurti, skersti, liet. kal yra modifikuotas OL esamojo laiko kamienas, *kolh2-eie- i pide. *kelh2-, plg. lot. percell suvirpinti, sudrebinti iki
pamat, mesti, sviesti ant ems, sulauyti. NL: klti (3.6.4.4).
Trksta EL form.
sbsl. klati r. klti.
liet. mlti, mal, malia, lat. malt < *ml-C < pide. *molh-.
NL: mltai (3.6.4.3). Balt kalbose trksta EL atspindi, plg. sbsl.
melj, mlti malti, rus. melj, molt, ek. melu, mlt, taip pat lot.
mol, -ere, 3sg. molit < *melati < pide. *melh2-ti.
lat. salmi m. pl. iaudai, salms iaudas < *l-ma- (trksta
liet. *lmas, *lmai) < pide. *lh2-mo-. Su kita priesaga:
sbsl. slama iaudai, rus. solma, srbkr. slma, ek. slma < pide.
*lh2-meh2-.
lat. salna r. ltas.
liet. skldyti < pide. *skolh-C. EL: sklti (8.3.3), NL: sklti
(3.6.4.3).
sbsl. slama r. salmi.
srbkr. slna r. ltas.
liet. aln r. ltas.
(spr. salta) < pb. *l-ta- < pide. *olH-to-,
liet. ltas, lat. salts
plg. av. sarta-altas (aknis *elH- alti). Liet. aln, acc. sg.
ln, lat. salna t. p. alia psl. *sln-, srbkr. slna, slnu, ek.
slna alna < pbsl. *l-n- < pide. *olH-neh2- (daryba kaip
odio rna arba arn, r. 3.6.3.2). Trksta EL ir NL form.
liet. tldyti tarm. versti tylti, tildyti, raminti < pide. *tolHC. Antevokalinis alternantas: sbsl. utoliti nuraminti, rus. utolt
< *tolH-V. NL: tlti (3.6.4.3). Trksta EL pavyzdi.
195
liet. valdti tikriausiai yra vietoj *vldyti < pide. *uolH-dh-. EL:
vlda (3.6.3.3), NL: vldo (3.6.4.3).
N.B. Liet. kklas galjo bti perdarytas, dl disimiliacijos inykus
l, i odio *kl-klas. i forma kilo i pide. *kolh-tlo- kno dalis,
judinanti galv, nomen instrumenti i aknies *kuelh- suktis; sukti, plg. ved. crati sukasi, juda, gr. judu ratu,
hm. tampu, isipildau; esu (kur)< *kulhdhe-. Reikms paralel:
lot. collus, got. hals, vok. Hals kaklas < pide. *kuolh-so-, taip pat
plg. sbsl. kolo , , ratas, veimas, gen. sg. kolese, loc.
sg. kolesi < *kuolh1-es-. Neoaknis koles-: rus. koles ratas.
3.6.3.5. *[emH]
liet. lmti, lm, lmiau < pide. *lm- lauti. NL: lmti
(3.6.4.5), OL: lmdyti, lmstyti (3.6.3.6), OL-V: lamnti, plamas,
sbsl. slomiti sulauyti.
liet. smti, semi (tarm. sem), smiau < pide. *semH-C, plg. NL
gr. , kibiras i *ham < *sH-eh2-. OL-C: smstyti, OL-V:
psama, NL-V: isimti (3.2.3.1). Trksta NL-C formos.
liet. tmti, tmsta, sutmo < pide. *temH-C, plg. ved. tmisrtamsi naktis. NL: lat. timt (3.6.4.5), bsl. tma, OL-V: sbsl. tomiti varginti.
liet. trmti, tremi, trmiau parblokti, varyti, vyti, alinti; teismo nuosprendiu ar kokiu nutarimu isisti kit gyvenamj viet, tolimas alis < pide. *tremH-C. NL: trmti (3.6.4.5), OL:
trmdyti (3.6.3.6).
liet. vmti, vemi (vietoj *vem), vmiau, lat. izvemt < pide.
*uemh-C, plg. gr. ispjauti, ivemti, imesti (*ueme-i),
m. vmimas, ved. prs. vmiti vemia. NL: vmdyti (3.6.4.5),
OL-V: vamos ( 3.2.3.3).
N. .: Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini:
196
l a r i nga l a s
*demh2- jungti, statyti (het. tamata, gr. ), *h2emh3- prisiekti, priadti (gr. , ved. ami, lot. am, -re), *remh2- glebti, vysti; pavargti (ved. rmyati, gr. ), *temh1- pjauti,
kirpti, nupjauti, nukapoti (gr. , , lot. temn, plg. tnti,
r. 3.6.4.7).
3.6.3.6. *[omH]
liet. lmdyti lenkti ir lauyti, lmstyti lankstyti, lauyti (med)
< pide. *lm-. Antevokalin forma: sulamnti sumaigyti, suglamyti, sulauyti, lamtas gabalas, sbsl. lomiti lauyti <
*lomH-eie. EL: lmti (3.6.3.5), NL: lmti (3.6.4.5).
liet. trmdyti tildyti, slopinti, raminti, laikyti, stabdyti <
pide. *tromH-C. EL: trmti (3.6.3.5), NL: trmti (3.6.4.5).
3.6.3.7. *[enH]
liet. ntis < *n-ti- vedinys i pide. *h2nh2-C, plg. srbkr. tva,
lot. anas, gen. sg. anatis arba anitis. NL: ved. t- antis (r.
3.1.1.2).
sliet. jent (kirtis ir priegaid neinomi) brolio mona, brolien, c. sg. jnter; ryt. liet. int SD bratowa, fratria, uxor fratris,
vietoj *jnt < pliet. *jnt, < pb. *in-ter- < pide. *Hienh2-tr-, plg. NL *Hih2-tr-, ved. ytar- vyro brolio mona, sbsl.
jtry, jtrve f. , svain, slenk. jtry alia jtrew, gen.
jtrwie brolio mona, brolien, rbsl. jatry, gen. jatrve, rus.
jtrov svain.
liet. pntis, -ties f. kirvio pentis, bukasis galas, lat. pitis <
pide. *(s)penh-C. OL: pntis, pnta (3.6.3.8), NL: pnti
(3.6.4.7).
197
lat. pitis r. pntis.

liet. tvas, lat. tivs plonas, laibas < pb. *tnua- < pide.
*tnh2u-o-. vddhi tipo vedinys i pirminio -u- aknies bdvardio,
pide. *th2--, plg. sbsl. tn-k, ved. tan-plonas, gr. t.p.
(lietuvi kalbos atspindys bt tins, r. 3.2.5). Pana vddhi
turime iuo atveju: adi. legvas, lat. ligs lengvas, velnus, mielas,
< *lengu-a- i *ling-u- < pide. *h1lguh--, plg. ved. ragh- greitas,
lengvas, gr. maas, menkas (1.8.1.1).
lat. tivs r. tvas.
srbkr. zt r. ntas.
liet. ntas, srbkr. zt < pbsl. *nta- < *gemh2-to-, jei is odis
priklauso akniai pide. *gemh2- itekinti u pinigus, plg. gr.
giminaitis, svainis, dieveris; sesers vyras, monos brolis,
< pide. *gh2-r-.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *dhenh2pajudti (ved. dhnvati, gr. , ), *h2enh1- kvpuoti
(ved. niti, gr. , lot. animus), *kenh1- stengtis, siekti, sitempti (gr. , lot. cnor, -r), *senh1- pasiekti, pagriebti, nutverti (het. sanahzi, ved. sanat, gr. ), *(s)tenh2- griausti,
dundti, bildti (ved. n anihi), *uenH- pamilti, simylti (het.
wenzi, ved. vnate, sva. wonn).
3.6.3.8. *[onH]
liet. pntis, -io, pnta kartis vitidje < *(s)ponh-C, plg. sbsl.
pto, lenk. pto, pl. pta saitai, ryiai, paniai. EL: pntis (3.6.3.7),
NL: pnti (3.6.4.7).
N.B. iam tipui nepriklauso odis liet. nka, r. 3.1.2.2.
198
l a r i nga l a s
3.6.3.9. *[eiH]
lat. bidt, -eju gsdinti, kelti baim, siaub vedinys i intranzityvinio prs. *bidu bijau < pb. *bide- < pide. *bheiH-dhe-. Dl
-dhe- prezenso r. toliau gedu, redu, edi. NL-C: btis, bstuos
(3.3.3.1), NL-V: bijt, liet. bijti(s) < pide. *bhiH-eh2- (3.4.3.1).
OL-V: sbsl. boj s (3.2.1.1.1). Taip pat plg. vedin i neoaknies
bied-: bidint grasinti, bauginti, spti, biedi m. pl. baidykl,
mkla, vaiduoklis.
liet. degti, degiu, degiau durti; sodinti augalus, lat. digt, -dzu
< pb. *dig- < pide. *dheiHgu-C, plg. lot. fg, -ere kalti, muti,
smeigti, pritvirtinti. NL-C: dgti 3.3.3.1. OL: digyti, digas.
lat. dit okinti, okti, dainuoti < pb. *di-C < pide.*deih-C. EL-V: deju (3.1.1.1.1). NL-C: lat. ddt kviesti okti, judinti
(3.1.3.1.)
liet. gedu, giedti dainuoti religines arba ventines dainas. I
pb. *gi-de- < pide. *g(u)eiH-dhe- (paralel: edi, edti). Lyginamuoju poiriu *gi-C yra neoaknis i NL formos *g-C < pide.
*g(u)iH-C, plg. ved. gt- dainuotas. i forma savo ruotu kildintina dl laringalo metatezs i *g(u)Hi- EL *g(u)eHi-, plg. ved. gyati
dainuoja, srus. gaju, gajet karksi, kranksi (inf. gajati). Neiplsta aknis iuo atveju buvo pide. *g(u)eH-, plg. sind. gti dainuoja,
gt- dainavimas, uleidusi viet neoakniai *g(u)eH-i-, iabstrahuotai i *-ie- prezenso tipo ved. g-ya-ti.
liet. glim gleivs, glivs f. pl. t. p. < pide. *gleiH-m-,
*gleiH-u-. Laringalins kilms ilgumas matyti tiek odyje psl. *glina
Lehm, rus. glna, ek. hlna, tiek odiuose sl. gliva grybas, medio
auglys, srbkr. gljva, ek. hlva :: lat. glve gleivs, plg. liet. prs.
glej < pide. *gleiH-e- (3.2.1.1.1) su gliti tepti, glieti moliu.
Greta ios formos tarm. gleti t. p. Darinys tarm. glin, glinia, gliti
lipdyti, glieti (moliu) atspindi senojo intarpinio prs. glin < *glin-H--, tsin.
199
liet. glivs r. glim.

liet. gleti r. glim.
psl. *glina r. glim.
liet. kikti, kikiu, kikiau (refl. kiktis t. p.), trans. keikti
kak, k nors, SD1 keikiu kln, przeklinam, zorzecz. is odis
gali bti vb. denom. i sb. *kika < pb. *ki-ka- piktas, prieikas
vilgsnis < pide. *keih2-ko- < (laringalo metatez) *keh2i-ko-,
plg. lot. caecus aklas, got. haihs vienakis.
lat. krit rinkti, nugriebti grietinl nuo pieno paviriaus <
pb. *kri-C < pide. *kreiHC. Priegaids nebuvimas odyje liet.
kriti (variantas griti) rinkti nuo paviriaus, gaudyti skystyje paaikintinas apibendrimu pagal prezenso krej (3.2.1.1.1) forma,
kurioje laringalas inyksta antevokalinje pozicijoje. NL-C: liet.
krtis (3.3.3.1). NL-V: liet. krij, lat. krijt (3.3.3.1).
liet. leti pilti, lat. lit, sbsl. lj < pbsl. *li-C < pide. *leiHC. EL-V: lej (3.2.1.1.1). NL-C: lti (3.3.3.1). NL-V: ljo
(3.4.3.1).
liet. melas sen. malonus, meilus, sbsl. mil t. p., srbkr. mo
< pbsl. *mi-la- < pide. *mH-l-. Su kita priesaga: sbsl. mir
taika, ramyb. Atitikmuo lot. mtis velnus, minktas < *mih-ti < (metatez) *mhi-ti- leidia daryti prielaid, kad *mH.l- yra
vddhi darinys, balt-slav epochoje kils i NL pide. *mih-, plg.
sinonimin bdvard mlas (3.3.3.1).
sbsl. mil r. melas.
sbsl. mir r. melas.
liet. redu, -ti ristis, tekti (apie aaras) < pb. *ri-de- <
pide. *h3reiH-dhe-. Dl -dhe prezenso r. aukiau bidt. PaEL
slav kalbose: sbsl. rj, rjati (3.5.1.1). NL bsl. rinti
(3.3.3.1).
lat. siva sutuoktin < pb. *i-u, i pide. *eiH-uo-, plg.
ved. sva- brangus, itikimas, patikimas, lot. cuis, arch. ceiuis
pilietis, pastovus gyventojas, got. heiwa-fraujin dat. sg. dem Haus
herrn, nam eimininkui, sva. h(w)a mona.
200
l a r i nga l a s
lat. zidt r. edti.

liet. edi (arba edja, esti), edjo, edti pelti (apie duon), kietti, standti, tirtti (apie med). is odis kartu su lat.
zidt, zidu ydti, leisti iedus, mirgti atspindi paradigm, kurios pagrind sudaro neoaknis *id, iabstrahuota i prezenso pb.
*i-da- ydi, < pide. *geiH-dhe-. aknis pide. *geiH- isiskleisti (apie pumpurus), embti, dygti (apie augalus). Paralel: gedu,
giedti lyginant su ved. gyati.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *deih2viesti, bti matomam (gr. homer. , ved. didya), *meiHmati, inykti, dingti (ved. minti, myate, lot. minu, -ere), *neiHvesti, vedioti (het. nanzi, ved. nyati), *teih1- ilti, virti (het.
zari, sair. tinaid).
3.6.3.10. *[oiH]
liet. digyti durti, badyti, kiti :: lat. daidzt siti; greitai bgti,
liekti < pide. *dhoiHgu-C. EL: degti (3.6.3.9), NL: dgti
(3.3.3.1).
3.6.3.11. *[euH]
liet. bliuti, bliuju arba bliunu, bliviau rkti, baubti, mykti (apie
gyvulius); garsiai verkti, raudoti; negraiai (baubiant) dainuoti;
keikti, plsti; niekus kalbti, taukti, lat. bat, baju arba banu,
bvu bliauti, verkti; NL bli-C / bliuv-V: liet. prabliti, prt. prablivo
pradjo verkti, rkti, koneveikti negraiais odiais; (apie plin)
pratrko. I pide. *bhleuH- / *bhluH-, plg. gr. yra pakankamai, gausu, NL plsta, trykta, isiveria; ulieja odi
srautu, plepa, , - n. tuios kalbos, plepjimas, taukimas, nesmons.
201
liet. briutis, briujuosi arba briunuosi, brviausi skverbtis,

spraustis, lsti, pribriuti priremti (prie sienos), prispausti,
prisibriuti susispausti, susigrsti vienoj vietoj. Pide. *bhreuH(plg. snord. brjta lauyti) atspindys. alia io odio yra brutis
t. p., su nepalataliniu r, apibendrintu pagal prs. brujuosi, kuriame dl disimiliacijos inyko i, js prie priesag ia- (plg. muju i
*mjuju), plg. NL: liet. brdyti (3.3.3.2), OL: srbkr. tarm. brja
riksmas, triukmas, urmulys.
liet. diuti, diunu, diviau 1. diovinti, sausinti, itiesti arba
ikabinti, kad dit, 2. vogti (nudiuti), 3. smogti, kirsti,
trenkti, suduoti, uvoti, utvoti (Lekia pagal veim ir diuna
arkliam. Diuk jam per aus!), 4. umuti (Nudiov kaip un), 5.
ikirsti (Jis nudiov giri, t. y. nukirto), 6. greitai eiti, lkti
(Diauk greitai namo, ten tvas tavs laukia), plg. lat. at, aju arba
anu, vu diovinti. aknis diu-C gali bti atspindys *diu-C
i pide. *dheuH- greitai judti, plg. NL gr. siusti, dkti, lti, jaudintis, nirti, prk. smarkiai, labai trokti (< *thie- < pide.
*dhuH-ie-), , - f. susijaudinimas, susierzinimas, ved.
dhnti (nu, pa)purto, krato, EL dhvati luosto, valo, skalauja.
liet. guju gaunu, gyju (lat. gauju) gali bti vietoj *giu-iu <
pide. *geuH-ie-, aknyje dl disimiliacijos inykus i . Plg. OL gudyti
iter., lat. gaudt t. p. < pide. *gouH-dh-. NL-C atgti (3.3.3.2),
gndyti (3.2.1.3.1). NL-V atguva (3.4.3.2).
lat. gat r. griuti.
liet. griuti, griuju, griviau, lat. gat < pide. *ghreuH-C, i
senesns aknies formos *ghrehu-, plg. lot. ingru kliti, ugriti
k nors, upulti k nors. NL liet. griti (3.3.3.2).
liet. griuti, -iu, -iau tarm. kiet daikt valgyti, sti, krimsti;
trinti, skausm kelti; neduoti ramybs < *gri u- < pide. *gureuH-h-. Plg. OL: gruiu ( 3.6.3.12), NL: grts, grtis ( 3.3.3.2).
liet. junas, srbkr. jn < pbsl. *iauna- < pide. *h2iuH-no-, plg.
comp. ved. yv-yas- jaunesnis.
202
l a r i nga l a s
liet. jura 1. lynin, lapia, sunki, nederlinga, vasar idistanti ir suskylanti dirva; dirvoemis su molio ir lyno priemaiomis,
2. klampi vieta, klampyn, pelk, < *iur- < *Heuh1r- *Huh1r(r. jra, 3.3.3.2). is odis yra vddhi darinys, balt kalbose,
matyt, istms senesn EL form *Hueh1r- (plg. sind. vr- n. vanduo, luv. ua-a-ar t. p., sisl. vari m. skystis, vanduo). Dl vddhi
plg. bras (3.6.3.1) ir ntas (3.6.3.7).
liet. juti, juju arba junu, jviau dti bet kaip, maiyti visk;
ruoti kiaulms dal, lat. jut / jat, junu arba juju, jvu arba
javu ()maiyti tel, maiant miltus su vandeniu ar pienu. Prs.
*iu-ie- i *ieuH-ie- < pide. *ieuH-, plg. ved. yuvti stipriai laiko,
prilaiko, palaiko, stiprinti, tvirtinti < NL-V *iuH--ti (v atsirado
laringaliniame hiate, plg. 3.4.3.2). NL-C: lat. jtis (3.3.3.2).
srbkr. jn r. junas.
liet. kiuras tuiaviduris, nepripildytas (etimologin reik
miduobtas, iskaptuotas), < *ki u-ra- < pide. *kuh2-ro-.
aknis *(s)keuh2- pradurti, plg. ved. skunoti praduria (aus),
het. iskunant-suteptas.
lat. kat, kaju mesti, dti krv, rinkti, kaupti, krauti,
pakuoti (iter. krvt suerti, paimti; sutvarkyti) < pbsl. *kriu-C < pide. *kreuH-. Lietuvi kalbos atitikmenyje vykus disimiliacijai *krjuju > kruju (plg. muju i *mjuju) apibendrinta nepalatalin pradios seka kr-: kruju arba krunu (krviau, kruti) dti
vien ant kito, sudti, dlioti, udti (tarmse kriuju, kriuti
t.p.). kr- yra ilaikyta pirminiuose daiktavardiuose, plg. 1.
kriuklas m. (viena i reikmi) luktas, kevalas, kiautas (rieuto,
vabzdio, vio, vlio), apvalkalas, iev; kriaukl, geldut; sudivs, suals purvo luitas (variantas kriaukl f., 4, 2 kir.), i
*kriu-tlo-, etimologin reikm danga, apdangalas, 2. kriut
arba kriutis, -ies f. vieta kamine msai diovinti, rkyti; palp,
vieta tarp lub ir stogo, 3. kriutin f. akmenuota brasta, sudt
alia vienas kito akmen virtin skersai up pereiti, 4. kriulai m.
pl. (trukdantys) griozdai.
203
liet. liutis (lat. at leisti, spr. aulut numirti) < pb. *liu< pide. *leuH- nukirpti, plg. ved. lunti nukerpa, lna- nesupjaustytas.
liet. muju usidti (kepur), usimauti (ied), usivilkti (kelnes), usidti ir nuimti, vykus disimiliacijai *mjuju < pide.
*miuh-ie- (u- apibendrinta ir u prezenso rib, dl to inf. muti,
prt. mviau), plg. ved. mvati stumia, spaudia vietoj *myuvti.
OL lot. moue judinti < pide. *miouh-eie-.
liet. pjulas supuvs ar sutrejs medis, pjaula m. pl. sutrnijusio medio gabalai, naudojami bitms smilkyti; nuosdos,
drumzls statins dugne bei lat. prals m. supuvs medio gabalas (dl disimiliacijos i *puls) < pb. *piu-las vedinys i pide.
*peuH-. NL-C: pti (3.3.3.2), NL-V pvo (3.4.3.2).
liet. pjuti, pjuju arba pjunu, pjviau kirsti dalgiu, rti pjklu; kirsti (javus), pjauti (ol), skersti (gyvul); kandiotis, gelti
(apie vabzdius), plg. lat. pat, paju arba panu, pvu pjauti
ol, javus; kirsti, suduoti smg. Vediniai: pjautns f. pl. skerdimas, pjovimas, ipjautinis m. SD trzebieniec kastratas, pjutuvas.
Iter. pjustyti, apipjustyti ( apipjaustytinis SD obrzezaniec). Esamojo laiko darinys i pb. *piu-ie. PiL padarytas pagal NL *pi- <
pide. *piuh2-C, savo ruotu atsiradus dl laringalo metatezs i
*pih2u-C (pide. EL *pieh2u-). Plg. gr. smogti, varyti k
nors, sudauyti k nors (*piau-) alia dauyti, smogti, muti, skaldyti, sueisti (dl odio pradios disimiliacijos: *pauie- <
*piauie-), lot. paui, re muti, dauyti. NL: pjklas (3.3.3.2).
lat. pat r. pjuti.
sbsl. pljuj r. spjuti.
lat. prals r. pjulas.
liet. ruti, ruju/runu (prt. rviau), lat. rat, raju/ranu (prt.
rvu). Veikiausiai pb. *riu-C buvo pakeista *ru-C prezenso formoje *riui38 < pide. *reuH-ie- dl disimiliacijos inykus pirma38
Plg. liet. rius. od galima traktuoti kaip priesagos - darin i *riuti. Plg.
negr b a gr b ti.
204
l a r i nga l a s
jam i dviej i . Plg. ved. rvat coniunct. sueis, ugaus, NL lot.

ru (< *ru.u < *ruH-e-, 3.4.3.2), ruere intr. skubti; pabgti;
(apie vanden) bgti, tekti, (apie akmenis) kristi; griti, nykti, tr.
parversti, nuversti; ikasti, paskubomis sugriebti, dru sugriauti, sunaikinti. OL: lat. rastt, raustt kratyti. NL-C rts
(3.3.3.2), NL-V: sbsl. rvati (3.4.3.2).
sbsl. rjuti, prs. rev alia rov (apie gyvulius) iduoti skard
gars, riaumoti, baubti, mykti, slenk. rzu (alia rzwa, rzwie)
t.p. < *riu-C < pide. *h3reuH-C. Plg. ved. ruvti riaumoja,
baubia, mykia, gr. kaukti (apie vilkus), riaumoti, baubti
(apie gyvnus), ti (apie jr). NL-C: lat. rte (3.3.3.2). NL-V:
liet. rvelis (3.4.3.2).
liet. spjuti, spjuju (prt. spjviau)< pide. *sp(t)iuH-, plg. sbsl. pljuj spjaunu (s-mobile). NL pljvati spjauti (*pljv-a- < pide.
*(s)piuH-eh2-), gr. spjaunu, ved. n hvati ispjauna.
liet. iutuvas r. at.
lat. at, aju arba anu, vu greitai stumti ir smogti < pb.
*iu-C < pide. *euH-, plg. liet. iu-C odiuose iutuvas audimo stakli audykl ir iauls ( vietovs pavadinimas iaulia, -is
m. pl.). I vb. *iuti, kuris dl iteratyvins OL formos udyti takos
ilgainiui buvo pakeistas forma uti, uju arba unu, viau kiti
(pvz., duon pei), stumdyti (audykl audiant), leisti strl,
kulk, (lat. saudt). NL: tis (3.3.3.2).
liet. iunos f. pl. nasrai, kriaunos, lat. anas t. p. Priesaga
kaip odyje rnos. Vedinys i inykusio veiksmaodio pbsl. *iui,
*itei pide. *ieuH- / *iuH- kramtyti, plg. NL-V rbsl. vati
(3.4.3.2). Rekonstrukcija: *iu-n- < *giuH-neh2-. Etimologin
reikm tai, kuo kramtoma.
N.B. Lietuvi kalboje nerandame i pide. akn tsini: *deuh2sujungti, padaryti (toch. tsuwa, gr. , got. taujan), *geuh2aukti, kviesti (ved. jguve, sva. gikewen), *h1euH- remti, padti
(ved. vati, vt, lot. iuu, -re), *leuh3- prausti, skalbti (gr. ,
205
lot. lau, -ere), *reuh1- atidaryti (toch. rewt, av. rauuah-, lot.
rs, rris), *seuh1- judinti (het. suwezzi, ved. pr sauti, suvti),
*(s)keuh1- irti, pastebti (ved. kuvte, gr. ). Trksta
lietuvi kalbos EL formos *iu-C < *teuh2- didti, stiprti (ved.
t tavti) prie NL tlas, bsl. tyti (r. 3.3.3.2).
3.6.3.12. *[ouH]
srbkr. tarm. brja (be kita ko) riksmas, triukmas, urmulys, ukr.
tarm. brja greita ups srov; skersvjis, rus. tarm. brja nedidels bangos, kilusios dl greitos srovs ar laivo judjimo < *bru-i a *bhrouH-C. OL darinys i pide. *bhreuH-, kuris atsispindi liet.
formoje briutis ( 3.6.3.11). N.B. Visai manoma, kad metatez
patyrs variantas *brja slypi odyje sbsl. burja audra, vtra, perknija, srbkr. bra t. p., bulg. tarm. br(j)a vanduo, greitai tekantis grioviu, ukr. bur kunkuliuojantis vanduo.
liet. gruiu (gruti) iteratyvinis prs. i *gruyti < pide.
u
*g rouHh-ei e -. EL: griuiu ( 3.6.3.11). NL: grts, grtis
(3.3.3.2).
liet. kustyti muti kaltu, prikalti, pamuti, apkalti, kalti (lat.
kastt t. p.), apkustyti apkalti, apkulti, < *kouh2-C, OL lyginant su pide. *keuh2-C formoje *kiuju, kuri disimiliacijos bdu
virto kuju smogiu, muu, kalu.
liet. ruti r. 3.6.3.11.
lat. rastt, rastt r. ruti 3.6.3.11.
liet. udyti, lat. saudt i pb. *ud- < pide. *ouH-dh-. EL
*iau-: lat. at, liet. iutuvas, iaulia (3.6.3.11), NL: tis
(3.3.3.2).
206
l a r i nga l a s
3.6.4. Nykstamojo laipsnio formos

Nykstamojo laipsnio CRHC tipo akn formose sonantas R buvo
skiemeninis. Dar prie inykstant laringalui, alia R atsirado atraminis balsis (anaptiks). Lietuvi kalbai bdinga savyb yra ta, kad
anaptiktinis balsis i, kartais u, yra terpiamas prie grup RH (>
i
RH, uRH), o tokiose kalbose kaip graik ir lotyn anaptiks pasirodo tarp segment R ir H (gr. ReH, RaH, RoH, lot. RaH). Laringalui
nykstant lietuvi kalboje anaptiks segmentuojama kaip balsin
fonema i rba u39. Aktas liudija, kad inykus laringalams ios fonemos pailgjo (iRH > liet. R, uRH > liet. R). Taip pat graik ir
lotyn kalbose laringalo inykimas sukelia senosios anaptikss kompensacin pailgjim, plg. gr. R, R, R bei lot. R (1.7.4). Ved
kalboje situacija gana sudtinga: R / uR, m, . Toliau pateikiami
lietuvi kalbos pavyzdiai, kuriuose galima rasti i pide. paveldt
skiemenini sonant atspindi. Lietuvi kalbos pavyzdiai pateikiami ia eils tvarka: *[irH], *[urH], *[ilH], *[ulH], *[imH], *[umH],
*[in], *[unH].
3.6.4.1. *[irH]
liet. br tarm. beras, ber atalynas < br- < pide. *bhhg-,
plg. ved. bhrj- bero ris. Naujas EL: liet. bras < *bhrhg-o- (r. 3.6.3.1).
liet. drti, der, driau lupti kail, maukti, plti < *dr-C <
pide. *dH-C (aknis *derH-), plg. bsl. dr lupu, inf. drti. OL-V:
liet. darti.
lat. dzirnas r. grnos.
liet. grdyti < pide. *gh3-C. Liet. grtas < *gr-ta- < pide.
*gh3-t-, plg. gr. valgomas, ved. gr prarytas, psl.
39
Tradicinje terminologijoje tokiu atveju kalbama apie laringalinio priebalsio vokalizacij.
207
*rt, lenk. naarty prisids. Plg. antevokalin NL gir-V <

*guh3-V: giruti nuolat gerti (ypa alkohol), giruju SD napijam
si (prisi)geriu, sb. gir i duonos gaminamas putojantis, gaivinantis grimas, duonos gira. PaNL *gr-V: sbsl. poirati sti,
ryti, i io veiksmaodio kils daiktavardis psl. *ir paaras,
dalas, jovalas, sbsl. ir ganykla, rus. r taukai, ek. r
paaras, dalas, jovalas; penjimas, slenk. yr, lenk. er paaras,
dalas, jovalas, laukini gyvn penas. EL: grti (3.6.3.1),
OL-V: prgaras (3.2.2).
liet. grnos, - f. pl., lat. dzirnas t. p. < *gr-n- < pide. *guh2-neh2-. NL-V: ved. gur, gr. sunkus < *guh2-- (1.7.5),
plg. EL *gureh2-: ved. grvan- akmuo, skirtas somai spausti. Trksta balt kalb EL, OL form.
liet. grtas r. grdyti.
liet. grti, giri, griau (lat. dzirtis girtis), pagrtas < *gr-C- <
pide. *guh2-C, plg. ved. grt laukiamas, lot. grtus malonus,
paslaugus (1.7.4.2); sbsl. r, rti aukoti. EL: ved. jrate
(ap)dainuoja, garbina, sveikina.
liet. rklas r. rti II.
liet. rmos, - f. pl. prietaisas i dviej sukryiuot ir virve
galais surit kari stulpui pastatyti arba rstui auktyn kelti, i
pb. *r-m- ranka (nuo peties iki alkns), petys < pide. *h2H-meh2-, plg., viena vertus, spr. irmo petys, kita vertus, ved. rmpetys (priesaga *-mo-). Slav kalbos rodo vedin i PiL aknies:
sbsl. ramo , , ranka, petys, srbkr. rmo petys <
psl. *rma- < pide. *h2rH-mo- arba *h2rH-mo-.
liet. rti I, yr arba rstu, ira skaidytis dalis, rykti, leistis i
sil < pide. *h2H-C. OL: rdyti ( 3.6.3.2). alia i form naujas EL: rdti vietoj *ardti < *h2erH-C.
liet. rti II, iri, riau plaukti, kasantis irklais, rklas < *r-C
< pide. *hh- (plg. gr. n. irklas < *h1h1-tm-). EL
*herh-: gr. mik. ereen irkluoti, gr. irkluotojas, ved.
208
l a r i nga l a s
aritr- irkluotojas. alia i form EL *hreh-: lot. rmus irklas.

Trksta balt EL ir OL form.
liet. mrga, mirgti < pide. *mHgu-. OL: mrgas (3.6.3.2).
Paralelinis NL atspindys murg-: lat. mrgi m. pl. regjimai, vaidenimasis, haliucinacijos, vaiduokliai, mklos.
lat. mrgi r. mrga.
liet. nrti, apnr, nr, apnrti lipti vanden, nerti, plg.
gretim NL atspind *nur- odiuose bsl. nyrjati, rus. nyrjt nerti < *nr-i-, iteratyvinis vedinys i pide. *nH-C. EL: nrtis
(3.6.3.1), OL: nrdyti ( 3.6.3.2).
bsl. nyrjati r. nrti.
liet. pagrtas r. grti.
liet. prmas < *pr-ma- < pide. *ph-m-. Plg. darinius su
kitomis priesagomis: sbsl. prv pirmas, ved. prva prieakinis,
priekinis, ankstesnis < pide. *ph2u-, gr. dor. pirmas
< pide. *ph2-t-. Antevokalin pozicij plg. odyje sva. furisto
kunigaiktis < pide. *ph2-isth2o- sudaiktavardjs aukiausiojo laipsnio bdvardis, kurio reikm pirmiausias.
srbkr. sljen r. iru.
liet. srti, apsrti DP apsupti (apie tams), apsiausti, apimti <
*sr-C < pide. *sh3-C, plg. lat. sii arba sias pl. svetima, prieo
kariuomen. aknis *serh3- upuldinti turint pikt ketinim,
plg. NL het. sarhieddu turi upulti, gr. judti greitai arba
staigiai, suktis, pluti, tristi, okti (OL staigus judesys,
upuolimas, ataka, usidegimas, trokimas < pide. *sorh3-meh2-;
OL darinyje laringalas inyko), lot. sari, -re purenti, ravti.
liet. sprgti, sprgsta, sprgo kepti, kepamam apskrusti, perk.
sikariuoti, imti kalbti kario pagautam, i *sprg- < pide.
*sp(h)h2g-, plg. sind. sphrjati sprogsta, (su)plyta, (nu)trksta; atsiranda. EL: sprgti < *sphreh2g- (3.3.1.2).
liet. sprti, spiri, spriau < *spr-C < pide. *sph-C (aknis
*sperh-), plg. lot. spernere, sprtum atitolinti, atskirti, atmesti. EL:
lat. spert (3.6.3.1), OL: sprdyti (3.6.3.2).
209
liet. strta didel sukraut iaud, jav ar ieno krva; smailus

trij kari aiginys ienui, javams, iaudams, dobilams diovinti,
mot. g. vedinys i *str-ta- < pide. *sth3-t- itiestas (trksta vb.
*strti). Atitikmenys: gr. itiestas (aor. ), lot.
strtus paklotas, ilygintas (sternere), ved. str itiestas. EL:
sbsl. prostrt ities < pide. *sterh3-.
liet. iru, acc. sg. ren ir (ruolis t. p.), srbkr. sljen,
rbsl. sren < *rs- / *rs- *h2-s-en- (1.7.4.2). Vedinys i
rago pavadinimo, pide. *erh2-s, plg. lot. crbr, -nis m. ir
(*krsrn).
liet. rtas arba rtai pl. vries guolis, kinis, irtva; pauki
lizdas (etimologin reikm vieta, kur auginami jaunikliai). I
adi. *r-ta- < pide. *h3-to- augintas, maitintas, plg. lot. crsc
augti, iaugti, vietoj *krsk < pide. *h3-se- (Rix 1995, 400).
EL: rti (3.6.3.1). OL: paras, ras (3.2.2).
liet. tr-, patrtas < *tr-ta- < pide. *th-t-, plg. gr.
prakiurdytas, pradurtas, n. skyl, anga (*th-m) (r.
1.7.4.1). EL *terh- grti, trinti. r. toliau pastab dl trin.
OL: trdyti (3.6.3.2).
liet. tvrtas < pide. *tuH-C. NL-V: tvirti (3.2.3), EL: tvrti
(3.6.3.1), OL: tvrdyti, tvrtas (3.6.3.2).
liet. vrti < pide. *uH-C, plg. sbsl. vrit 3 sg. verda. EL
vrda (3.6.3.1), OL-V: vars.
liet. rniai m. pl., vedinys i *r-na- < pide. *gh2-n-, plg.
ved. jr sutrnijs (alia jrn- pasens), lot. grnum grdai, got. karn, vok. Korn. OL-V: sbsl. suzoriti (3.1.1.2).
N.B. Forma trin prs. (dabar priklausanti inf. trnti) pakeit prs.
su intarpu *trnu < pide. *th-ne-, kuris anksiau priklaus bendraiai trti, plg. sbsl. tr trinu (trti), liet. trti. EL *terh-: gr.
n. grtas (1.7.4.1).
210
l a r i nga l a s
3.6.4.2. *[urH]
liet. burn, c. brn. Vokalizmas rC rodo se tipo NL *bhH-neh2-,
plg. arm. beran burna, air. bern(a) praraja, anga, sva. bora
skyl ir lot. perforre prakiurdyti. ioje formoje atpastama
aknis pide. *bherH- dirbti, daryti k atriu rankiu, plg. lot. feri,
-re smogti, eisti, badyti, durti, liesti, kirpti, pjauti, dauyti, sisl.
berja smogti. OL brti (3.6.3.2).
liet. drti, duri, driau, nudrti, lat. durt < *dr-C < pide.
*dHC (aknis *derH-). r-C ir NL r-C kaita (r. aukiau drti). NLV: priedura, preduras. PaNL-V: dris, sndra, lat. dre kumtis,
dalba. Trksta EL ir OL form.
liet. grklis arba gurkls, c. sg. grkl < *gr-tl- < pide. *guh3-tl-. EL grti (3.6.3.1). Alomorfas gur- yra NL irC alternantas (r.
aukiau grdyti, grtas).
liet. smrtas, sen. prievarta < *smr-C < pide. *smh2-C,
plg. ved. mti griebia; spaudia, traiko, gr. kovoti,
pyktis, vaidytis su kuo. EL *(s)merh2-. Trksta balt kalb EL ir
OL form.
3.6.4.3. *[ilH]
liet. blti, prablstu -bila < pide. *bhH-C. aknis *bhelH-, plg. sangl. bellan riaumoti, sva. bellan loti. Lat. bilst, bilstu, bildu
pasakyti, kalbti, paradigma sudaryta su neoaknimi bild-, kuri
iabstrahuota i esamojo laiko formos *bl-d < *bhH-dhe- (plg.
liet. bldu, -jau, bildti). EL: bldiu, blsti, OL: bldytis.
lat. bilst r. blti.
liet. dlti, dyl arba dlstu, dila nykti, mati, trintis, dvtis
< dH-C. dilts, acc. sg. dlt paskutin mnulio faz < *dH-t- (panai daryba: skltis). NL-V: dlinti, dlius idils prastas
peilis, dalgis. EL: dlna (3.6.3.3), OL-V: dals (3.2.4).
211
liet. dilts r. dlti.

srbkr. dg r. lgas.
liet. glti, gili, gliau, suglti tr. leisti gyl, intr. pradti stipriai
skaudti, gldinti caus. kelti skausm < *guH-C. EL: glti
(3.6.3.3), OL-V: glas.
liet. lgas i *dlgas, srbkr. dg < pbsl. *dlga- < pide. *dhgh--, plg. ved. drgh- ilgas (drghyu-, r. 1.7.2.5), av. darga-,
gr. o (strktura ne visai aiki).
lit. ltis r. toliau Abejotinas pavyzdys.
liet. kldyti r. klti.
liet. kltas r. klti.
liet. klti, kyl arba kilstu, kila, suklti < *kH-C-. kldyti caus.
kelti, versti atsikelti. kltas (tarm.) keltas, tiltas < *kH-t(dl reikms plg. toliau tltas). NL-V: kilti ( 3.2.3.1). EL: klti
(3.6.3.3), OL-C: klnas ( 3.6.3.4), OL-V: tkalas.
liet. mltai m. pl., lat. milti miltai (etimologin reikm tai,
kas sumalta), i sudaiktavardjusio adi. vb. *ml-ta- < pide. *mh2-t- sumalta, sutrinta, sutrupinta, plg. ved. mr- sukultas, sumaltas. Struktros mltai paraleli aptinkama odiuose kltas,
tltas. EL *melh2-: sbsl. melj, mlti malti. NL variantas mul:
sumldyti (3.6.4.4). OL: mlti (3.6.3.4). Balt kalbose trksta EL
atspindio.
lat. milti r. mltai.
liet. pldyti r. plti.
liet. plnas r. plti.
liet. plti, pili (tarm., alia b. k. pil, r. 3.2.1.1), pliau berti,
lieti, pildyti < pide. *ph-C (aknis *pleh-). Liet. pldyti caus.
Liet. plnas, lat. pilns pilnas, srbkr. pn, rus. plnyj < pbsl. *pl-na- < pide. *ph-n-, plg. ved. pr-, lot. plnus (vietoj *plnus),
sair. ln, got. fulls (inykus laringalui: RHC > RC). NL-V: pilti
(3.2.3.1). EL *pleh-: gr. prisipild, ved. prt pripild.
Trksta balt kalb EL ir OL-C form. OL-V: ampalas, prepalas,
palas (3.2.2).
212
l a r i nga l a s
rus. plnyj r. plti.

srbkr. pn r. plti.
liet. slpnas tarm., vietoj *slb-nas < pide. *sh2b-n-, plg. vb.
denom. silpsta < *silb-sta. EL forma gali bti lat. slbs ir sbsl.
slabu < pbsl. *slb- < pide. *sleh2b- (r. 3.3.1.2).
liet. sklti, skl, skila (apie medien) suskilti, skirtis dalis,
skaidytis < pide. *skh-C. skltis, -ies f. atskala, sklypas, ruoas (plg. dilts). EL: sklti (3.6.3.3), OL: skldyti (3.6.3.4).
liet. skltis r. sklti.
liet. iltas, vietoj *l-tas < pide. *h-t-, plg. akt vardaodins kilms veiksmaodyje lti, lstu. EL *leh-: sva. lo iltas
(priesaga -uo-), sisl. hlr (priesaga -ro-). Trksta liet. atitikmen
*l-C, OL *luo-C < *loh1-.
liet. tltas < *tl-ta- pakeltas (vir vandens, pelks) < pide.
*th2-t- (aknis *telh2-, gr. pakliau, itvriau), plg. lot.
(t)latus netas, kilnotas, gr. , keniantis, pakeniamas, kantrus, itvermingas (reikm plg. su anksiau mintu kltas
keltas, tiltas). Trksta balt kalb EL ir OL form.
liet. tlti, prs. tla (i tla < *tinla), prt. tlo, nutldyti caus. Aktinis
alomorfas til- atspindi NL *tH-C, o neaktinis NL *tH-V i pide.
*telH- nutilti, nurimti. OL: tldyti (3.6.3.4). Trksta EL form.
liet. vl-, vldo sen. turjo, pasiek, uvald < pide. *uHh
-d -. EL: vlda (3.6.3.3), OL: valdti.
srbkr. vna r. vlnos.
lat. vilnis f. vandens banga < pide. *uH-ni-, plg. ved. rm-,
av. varmi t. p. < *uH-m-, sva. wella altinis, versm. Lietuvi
kalbos atitikmuo vilns, -is 4 kir. f. vandens banga, sen. tarm.
vilni (4 arba 2 kir.) gijo ani tipo poymi. Panaiai psl. * vlna,
sbsl. vlna, rus. voln banga.
liet. vlnos f. pl., lat. vilna, srbkr. vna < *ul-n- < pide.
*h2uh-neh2-, plg. ved. r vilna, lot. lna (su kitomis priesagomis: gr. o, het. huliya-). Trksta balt kalb EL ir OL form.
213
liet. vltis, viliosi, vliausi tiktis, pasikliauti, laukti (ko nors),

apvlti < pide. *uh-C. EL: pavlti (3.6.3.3).
sbsl. vlna r. lat. vilnis.
liet. lti, lstu rba yl, ila < pide. *hh3-C. Greta ul varian
to, r. lat. zulkts ( 3.6.4.4). EL: lti (3.6.3.3), OL-V: las, NL-V:
las, plg. gr. alsvai geltonas, blykiai alias, gelsvas, geltonas, ilas; vieias, gaivus, ydintis; neprinoks, alias < pide.
*hh3-r- (1.7.4.3).
liet. vlti, vla, vlo blizgti, vilgti, suvlti nuvisti (apie
aur) < pide. *guH-(plg. ved. jvlati 3sg. dega, liepsnoja <
*gulH-e-). NL-V vils blizgus, blizgantis, OL-V vals (var. su
metateze: lavs t. p.).
N.B. EL veiksmaodis *vlti, prs. *vlia, yra netiesiogiai paliudytas dalyvine forma veliant c. sg. liepsnojantis apie dagt
(Bretkno Postil, r. LKxx 1080).
Abejotinas pavyzdys:
liet. ltis, -tis f., lat. su terptu k- ilkts arba ilkss erno iltis40.
Etimologija iki iol nenustatyta. Sb. ltis galjo atsirasti sukonkretjus senojo ti- priesagos abstrakto *l-ti- reikmei41; *l-ti- i NL
aknies *h2h1-, pide. *h2leh1- malti, sutrinti, plg. gr. malu,
maljas, girn akmuo.
3.6.4.4. *[ulH]
liet. klti, kuli, kliau < *kl-C < pide. *kh2-C. aknis *kelh2-:
lot. percell sudrebinti iki pagrind, sviesti ant ems, sulauyti,
Plg. dar variant il knis, kuris disimiliacijos kn < tn bdu atsirado i *iltnis (panaiai kaip liet. tknagas < ttnagas). i forma savo ruotu sinkops bdu kilo i adi. *iltinis,
lit. ltinis dants.
41
Paralels: skltis, -ies < *skh 1-t- (aknis *skelh 1-, sklti), dilts, dlt < *dH-t- (r.
dlti), vilts, vlt < *u h 1-t- (aknis *u e lh 1-, r. vlti).
40
214
l a r i nga l a s
gr. lauantis. NL-V: psl. *kl iltis, atrus dantis, erno

iltis, plg. rus. klyk, ek. kel, klu, lenk. kie, ka < *kulh2-V < *kh2-V. OL: klti (3.6.3.4). Trksta EL form.
liet. ml-: sumldyti sen. sutriukinti, sutrupinti < *ml-C <
pide. *mh2-C. Variantas ml-C lietuvi kalboje alternuoja su ml-C,
(plg. mltai, 3.6.4.3). OL: mlti (3.6.3.4). Trksta EL form.
lat. zulkts tulis < pide. hh3-ti. Liet. tuls atsirado metatezs
bdu i *ultis.
3.6.4.5. *[im]
liet. lmti, lmstu, palima linkti, svirti (apie augalus), lti (nuo
sunkum), spr. limtwei arba lembtwey sulauyti (paad) < pide.
*lH-C. EL: lmti (3.6.3.5), OL: lmdyti, lamnti, plamas
(3.6.3.5).
lat. timt, timst, tima temti, tamsuoti. Antrinis inf. tmst, prs.
timst, tima t. p. (variantas: tmst, r. 3.6.4.6), plg. bsl. tma
tamsa, sbsl. tmti bti pavargusiam, silpnam < pide. *tH-C.
EL: liet. tmti (3.6.3.5), OL-V: sbsl. tomiti (3.6.3.5).
liet. trmti, trmstu, trima drebti, virpti< pide. *trH-C.
EL: trmti (3.6.3.5), OL: trmdyti.
liet. vmdyti < *um-C < pide. *uh-C, plg. ved. vamt- kuris vm, vms (*uamH.ta-). EL-C: vmti (3.6.3.5), OL-V:
vamos.
3.6.4.6. *[umH]
sbsl. dti r. dmti.
liet. dmti, dumi, dmiau psti, pustyti (trksta latvi atitik
mens), sbsl. dti, dm, ukr. dty, dmu < pbsl. *dm-C < pide.
215
*dhH-C. I ved. dhamit- ipstas, isipts, pripstas , adhms am

aor. upiau, dhamnti 3pl. prs. puia, aknis *dhmeH-. Dar
plg. dmpls, -li f. pl. i *dm-ls; spr. dumsle lapimo psl.
Trksta EL ir OL atspindi.
liet. stmti, stumi (tarm. stum), stmiau, iter. stmdyti, lat.
stmt, stumju, stmu, iter. stumdt, stmstt < *stm-C < pide.
*stH-C. EL *stemH- nepaliudytas.
lat. tmst arba tumst, tumstu, tumsu temti (plg. anksiau mint lat. timt, 3.6.4.5).
3.6.4.7. *[inH]
sbsl. mti r. mnti.
liet. mnti, min, mniau, iter. mndyti, lat. mt, minu arba miu,
minu arba mnu < pide. *mH-C, plg. bsl. mn, mti minti, rus.
mnu, mjat minti (linus, mol, ol), lenk. mn, mi, ek. mnu,
mnouti t. p.. Trksta apofonini alternant.
lat. mt r. mnti.
lat. pazt r. panti.
liet. pantas r. panti.
liet. panti, pastu, paina, pansiu, lat. pazt, pazstu, pazinu
t. p. < pide. *gh3-C. Liet. pantas < *n-ta- < pide. *gh3-t-, plg. got. kuns (*kunda-), gr. inomas, garsus, ymus,
lot. gnrus, inovas, patyrs, inantis mogus. EL *gneh3-: sbsl.
znaxu 3sg. inojo, gr. atpainau, lot. (g)nu (at)painau.
Balt EL: lat. znuts entas < *n-ta- (3.2.3). Lietuvi kalboje
od *notas pakeit odis ntas (3.6.3.7).
liet. pnkls r. pnti.
liet. pnti, pin (3.2.1.1), pniau, lat. pt, pinu, pinu pinti, raizgyti < pide. *(s)ph-C, plg. sbsl. spti, sn supinti. Liet.
pnkls f. pl. < *(s)ph-tl-. EL: pntis (3.6.3.7). OL: pniai, pnta
(3.6.3.8).
216
l a r i nga l a s
lat. pt r. pnti.
N.B. Liet. tnti (tin, tniau) dauyti, muti, plakti dalg kartu
su srus. tnu, tjati muti, dauyti, lenk. tn, ci smogti, kirsti ir
pan. tsia prs. pbsl. *tine-, o is darinys nosini asimiliacijos ir
degeminacijos bdu atsirado i *tm-ne-, < pide. *th1-ne- (mn >
nn > n). aknis *temh1-, plg. gr. , at. smogiu, pliekiu,
aor. , lot. con-temn niekinu, menkinu, negerbiu. Lietuvi
kalboje trksta e ir o laipsni alternant.
3.6.4.8. [unH]
Trksta pavyzdi.
N.B. Lietuvi kalbos aktiniai dvibalsiai rC, lC, mC, nC (ir reti
dubletai rC, lC, m, n) jaunagramatiki buvo kildinti i vadinamj ilgj sonant , , , ir prieprieinami cirkumfleksiniams irC, ilC, imC, iC, kuri altinis turjo bti trumpieji sonantai , , , . Laringal teorija vietoj to skiria (1) skiemenis, kuri
sudtyje yra sonantas su tautosilabiniu laringalu RH(C), arba se
tipo aknis, (2) skiemenis, kuri sudtyje yra sonantas be laringalo
R(C), arba ani tipo aknis (plg. 1.7.4).
217
Rinktin
bibliografija
A drados, Francisco Rodrguez. 1961. Estudios sobre las laringales indoeuropeas. Madrid: Instituto Antonio de Nebrija.
Bammesberger , lfred. 1984. Studien zur Laryngaltheorie. Gttingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. (Ergnzungshefte zu
Kuhns Zeitschrift, 33.)
Bammesberger , lfred, ed. 1988. Die Laryngaltheorie und die
Rekonstruktion des indogermanischen Laut- und Formensystems. Heidelberg: Winter.
Beekes, Robert S. P. 1969. The development of the Proto-IndoEuropean laryngeals in Greek. The HagueParis: Mouton.
Beekes, Robert S. P. 1988. Laryngeal developments: A survey, in: Bammesberger, ed. 1988, 59105.
Beekes, Robert S. P. 1994. Who were the laryngeals?, in:
Rasmussen, ed., 1994, 449454.
Beekes, Robert S. P. 1995. Comparative Indo-European linguistics: An introduction. AmsterdamPhiladelphia: John
Benjamins. [The laryngeal theory, 101. The laryngeals,
142t.]
Cowgill , Warren. 1965. Evidence in Greek, in: Winter, ed.,
1965, 142180.
Cuny, A lbert. 1912. Indo-europen et smitique, in: Revue
de Phontique 2, 101132.
E ichner , H einer . 1973. Die Etymologie von heth. mehur, in:
Mnchener Studien zur Sprachwissenschaft 31, 53107.
219
R i nk t i n
bibl iogr a fi ja
E ichner , H einer. 1988. Anatolisch und Trilaryngalismus, in:

Bammesberger, ed., 1988, 123151.
E ndzelin, Jan. 1922. Lettische Grammatik. Riga: Kommissionsverlag A. Gulbis.
Fraenkel , E rnst. 19551965. Litauisches etymologisches Wrterbuch, I-II. Heidelberg: Carl Winter Universittsverlag.
Gippert, Jost. 1994. Zur Phonetik der Laryngale, in: Rasmussen, ed., 1994, 455466.
Gmr, R emo. 1986. Das Schicksal von F. de Saussures Mmoire.
Eine Rezeptionsgeschichte. Bern.
H ammerich, L ouis L. 1948. Laryngeal before sonant. Copenhagen: Munksgaard.
H eidermanns, Frank . 1933. Etymologisches Wrterbuch der germanischen Primradjektive. BerlinNew York: Walter de
Gruyter. (Studia Linguistica Germanica, 33.)
Job, M ichael . 1994. Bemerkungen zur Diskussion ber Phonetik der idg. Laryngale, in: Rasmussen, ed., 1994,
419431.
Jonsson, H. 1978. The laryngeal theory. A critical survey. Lund:
Gleerup.
K eiler , A. R. 1970. A phonological study of the Indo-European
laryngeals. Den HaagParis: Mouton.
K ellens, Jean, ed. 1990. La reconstruction des laryngales. Lige.
(Bibliothque de la Facult de Philosophie des Lettres
de lUniversit de Lige, fasc. 253.)
K imball , Sara E. 1999. Hittite historical phonology. Innsbruck.
(Innsbrucker Beitrge zur Sprachwissenschaft, 95.)
K lingenschmidt, Gert. 1992. Die lateinische Nominalflexion,
in: O. Panagl & Th. Krisch, ed., Latein und Indogermanisch. Akten des Kolloquiums der Indogermanischen Gesellschaft, Salzburg, 23.26. September 1986. Innsbruck
220
R i nk t i n
bibl iogr a fi ja
(Innsbrucker Beitrge zur Sprachwissenschaft, 64),

89135.
Kortlandt, Frederik . 1985. Long vowels in Balto-Slavic, in:
Baltistica 21: 2, 112124.
Kuryowicz , Jerzy. 1927. indo-europen et hittite, in:
A.Gawroski e.a., eds., Symbolae grammaticae in
honorem Ioannis Rozwadowski, vol. I, Cracoviae:
Gebethner & Wolff, Polska Akademja Umiejtnoci.
Kuryowicz , Jerzy. 1935. tudes indoeuropennes, I. Cracovie:
Gebethner & Wolff. (Polska Akademja Umiejtnoci.
Prace Komisji Jzykowej, 21.)
Kuryowicz, Jerzy. 1956. Lapophonie en indo-europen, I. WrocawKrakw: Ossolineum.
Kuryowicz , Jerzy. 1968. Indogermanische Grammatik. Bd. II:
Akzent, Ablaut. Heidelberg: Carl Winter.
Kuryowicz , Jerzy. 2004. The young Kuryowicz. A collection
of articles translated by Axel Holvoet and edited by
Wojciech Smoczyski. Krakw: Poligrafix, Sc. (Analecta Indoeuropaea Cracoviensia, vol. V.)
L indeman, Fredrik Otto. 1970. Einfhrung in die Laryngaltheorie. Berlin: De Gruyter.
L indeman, Fredrik Otto. 1982. The triple representation of Schwa
in Greek and some related problems in Indo-European phonology. Oslo: Universitetsforlaget.
L indeman, Fredrik Otto. 1987. Introduction to the Laryngeal
Theory. Oslo: Norwegian University Press.
L indeman, Fredrik Otto. 1997. Introduction to the Laryngeal
Theory. Innsbruck. (Innsbrucker Beitrge zur Sprachwissenschaft, 91.)
Lubotsky, A lexander . 1995. Reflexes of intervocalic laryngeals in Sanskrit, in: Smoczyski, ed., 1995, 213
233.
221
R i nk t i n
bibl iogr a fi ja
Lhr , Rosemarie . 1976. Germanische Resonantengemination

durch Laryngal, in: Mnchener Studien zur Sprachwissenschaft 35, 7392.
M atasovi , R anko. 1997. Odrazi indoeuropskih laringala u
slavenskim jezicima, in: Croatica 4546, 129146.
M ayrhofer , M anfred. 1981a. Nach hundert Jahren. Ferdinand
de Saussures Frhwerk und seine Rezeption durch die heutige Indogermanistik. Heidelberg: Sitzungsberichte der
Heidelberger Akademie der Wissenschaften.
M ayrhofer , M anfred. 1981b. Laryngalreflexe im Indo-Iranischen. Zeitschrift fr Phonetik, Sprachwissenschaft und
Kommunikationsforschung 34, 427438.
M ayrhofer, M anfred. 1986. Indogermanische Grammatik. Band
I. 2. Halbband: Lautlehre. Heidelberg: Winter.
M ayrhofer , M anfred. 1987. Die Vertretung der indogermanischen Laryngale im Lateinischen. Kuhns Zeitschrift
100, 86108.
M ayrhofer , M anfred. 2004. Die Hauptprobleme der indogermanischen Lautlehre seit Bechtel. Wien: Verlag der sterreichischen Akademie der Wissenschaften. (Philosophisch-historische Klasse, Sitzungsberichte, Band 709.)
M ayrhofer , M anfred. 2005. Die Fortsetzung der indogermanischen Laryngale im Indo-Iranischen. Wien: Verlag der
sterreichischen Akademie der Wissenschaften. (Philosophisch-historische Klasse, Sitzungsberichte, Band
730.)
M eier-Brgger , M ichael . 2002. Indogermanische Sprachwissenschaft, 8.Aufl. BerlinNew York: Walter de Gruyter. [Die
Laryngale, 106125.]
M eiser , Gerhard. 1998. Historische Laut- und Formenlehre der
lateinischen Sprache. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft.
222
R i nk t i n
bibl iogr a fi ja
Mller, H ermann. 1879. Rec. F. Kluge, Beitrge zur Geschichte der germanischen Conjugation, 1879, in: Englische
Studien 3, 148164.
Mller , H ermann. 1880. Die Entstehung des o, in: Beitrge
zur Geschichte der deutschen Sprache und Literatur 7,
492534.
Mller , H ermann. 1911. Vergleichendes indogermanisch-semitisches Wrterbuch. Gttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.
Narten, Johanna. 1968. Zum proterodynamischen Wurzelprsens, in: Pratidnam. Indian, Iranian and Indo-European studies presented to Franciscus Bernardus Jacobus
Kuiper on his sixtieth birthday. Den HaagParis, 9-19.
Nussbaum, A lan J. 1997. The Saussure effect in Latin and
Italic, in: A. Lubotsky, ed., Sound law and analogy. Papers in honor of Robert S. P. Beekes on the occasion of his
60th birthday. AmsterdamAtlanta, GA, 181203.
P eters, M artin. 1980. Untersuchungen zur Vertretung der idg.
Laryngale im Griechischen. Wien: Verlag der sterreichischen Akademie der Wissenschaften.
P eters, M artin. 1986. Probleme mit anlautenden Laryngalen. Sprache 32: 2, 365383.
Pinault, G.-J. 1982. A neglected phonetic law: The reduction
of the IE. laryngeal before yod, in: A. Ahlqvist, ed.,
Papers from the Fifth International Conference on Historical Linguistics, Galway, April 610, 1981, Amsterdam
Philadelphia: John Benjamins, 265272.
Pisowicz, A ndrzej. 1988. Objections dun armnologue contre
la thorie glottale. Folia Orientalia 25, 213225.
Pohl , H einz Dieter. 1974. Reflexe der indogermanischen
Laryngale im Slavischen. Wiener slavistisches Jahrbuch
20, 144151.
Polom , E dgar C. 1965. The laryngeal theory so far. A critical
bibliographical survey, in: Winter, ed., 1965, 978.
223
R i nk t i n
bibl iogr a fi ja
Polom , E dgar C. 1987. Recent developments in the laryngeal theory. Journal of Indo-European Studies 15, 159
167.
R asmussen, Jens, 1989. Studien zur Morphophonemik der indogermanischen Grundsprache. Innsbruck. (Innsbrucker
Beitrge zur Sprachwissenschaft, 55.)
R asmussen, Jens E. 1994. On the phonetics of the Indo-European laryngeals, in: Rasmussen, ed. 1994, 433447.
R asmussen, Jens E., ed. 1994. In honorem Holger Pedersen.
Kolloquium der Indogermanischen Gesellschaft 1993 in
Copenhagen. Wiesbaden: Dr. Ludwig Reichert Verlag.
R ieken, E lisabeth, 1999. Untersuchungen zur nominalen Stammbildung des Hethitischen. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag. (Studien zu den Boazky-Texten, Heft 44.)
R ix, H elmut. 1969. Anlautender Laryngal vor Liquida oder
Nasalis sonans im Griechischen. Mnchener Studien zur
Sprachwissenschaft 27, 79110.
R ix, H elmut. 1976. Historische Grammatik des Griechischen.
Laut- und Formenlehre. Darmstadt: Wissenschaftliche
Buchgesellschaft.
R ix, H elmut. 1995. Einige lateinische Prsensstammbildungen zu Se-Wurzeln, in: Smoczyski, ed., 1995, 399
408.
R ix, H elmut, red. 1998. Lexikon der indogermanischen Verben.
Die Wurzeln und ihre Primrstammbildungen. Unter Leitung von H. Rix und der Mitarbeit vieler anderer bearbeitet von Martin Kmmel, Thomas Zehnder, Reiner
Lipp, Brigitte Schirmer. Wiesbaden: Dr. Ludwig Reichert Verlag. Zweite, erweiterte und verbesserte Auflage bearbeitet von Martin Kmmel und Helmut Rix.
Wiesbaden: Dr. Ludwig Reichert Verlag, 2001.
224
R i nk t i n
bibl iogr a fi ja
Salmons, J. C. 1993. The glottalic theory. Survey and synthesis.

Ms Lean, Virginia. (Journal of Indo-European Studies
Monograph series, 10.)
Saussure de, Ferdinand. 1879. Mmoire sur le systme primitif
des voyelles dans les langues indo-europennes. Leipzig.
(Nors antratiniame puslapyje nurodyti 1879 metai,
darbas pasirod 1878 m. gruodio mn. Pakartotinis
leidimas: idem, Recueil des publications scientifiques de
Ferdinand de Saussure, d. par Charles Bally & Lopold
Gautier. Heidelberg: Winter, 1922, 1268.)
Schmidt, Gernot. 1973. Die iranischen Wrter fr Tochter
und Vater und die Reflexe des interkonsonantischen
H () in den idg. Sprachen. Kuhns Zeitschrift 87, 36
83.
Schrijver , P eter . 1991. The reflexes of the Proto-Indo-European
laryngeals in Latin. AmsterdamAtlanta: Rodopi.
Smoczyski, Wojciech. 1981. Jerzy Kuryowicz jako odnowiciel teorii laryngalnych. Sprawozdania Oddziau Krakowskiego PAN za r. 1979, t. 23: 1, 8183.
Smoczyski, Wojciech, ed. 1995. Kuryowicz memorial volume,
Part One. Cracow: Universitas.
Smoczyski, Wojciech. 1999. -
.-. . Slavistica Vilnensis
(Kalbotyra XLVIII, 2), 726.
Smoczyski, Wojciech. 2001. Jerzy Kuryowicz as Indo-Europeanist and theorist of language, in: Towards a history
of linguistics in Poland. From the early beginnings to the
end of the twentieth century. Ed. by E. F. K. Krner &
Aleksander Szwedek. AmsterdamPhiladelphia: John
Benjamins, 255271.
Smoczyski, Wojciech. 2003. Hiat laryngalny w jzykach batosowiaskich. Krakw. Wydawnictwo Uniwersytetu
225
R i nk t i n
bibl iogr a fi ja
Jagielloskiego. (Analecta Indoeuropaea Cracoviensia,

vol. IV.)
Smoczyski, Wojciech. 2006. Rzut oka na teori laryngalnych,
in: K. Maciuszak & B. Mkarska, eds., In the Orient Where
the Gracious Light... Satura Orientalis in honorem Andrzej
Pisowicz. Krakw: Ksigarnia Akademicka, 119165.
Stang, C hristian S. 1965. Indo-europen *gm, *d(i)im,
in: Heinz A. e.a., red. Symbolae linguisticae in honorem
Georg Kuryowicz. Wrocaw-Warszawa-Krakw: Zakad
Narodowy im. Ossoliskich, 292296.
Szemernyi, O swald. 1973. La thorie des laryngales de Saussure Kuryowicz et Benveniste. Essai de rvaluation. Bulletin de la Socit de Linguistique de Paris 68:
1, 125. (Pakartotinis leidimas: Szemernyi 1987,
191t.).
Szemernyi, O swald. 1987. Scripta minora. Selected essays in
Indo-European, Greek, and Latin. Ed. by P. Considine and
J. T. Hooker. Vol. I. Innsbruck. (Innsbrucker Beitrge
zur Sprachwissenschaft, 53/1.)
Szemernyi, O swald. 1990. Einfhrung in die Vergleichende
Sprachwissenschaft. 4, durchgesehene Auflage. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft.
Vine , Brent. 1998. Aeolic and deverbative *-et- in
Greek and Indo-European. Innsbruck. (Innsbrucker Beitrge zur Sprachwissenschaft, Vortrge und Kleinere
Schriften, 71.)
Watkins, C alvert. 1965. Evidence in Balto-Slavic, in: Winter
ed., 1965, 116123.
Winter, Werner, ed. 1965. Evidence for laryngeals. The Hague
Paris: Mouton.
226
Sutrumpinimai
abl. ablativus, abliatyvas

alb. alban
acc. accusativus, galininkas
adi. adiectivum, bdvardis
adv. adverbium, prieveiksmis
air. airi
angl. angl
aor. aoristas, vykio veikslo btasis laikas
arm. armn
asm. asmuo
at. atikiei
av. Avestos
b. k. bendrins kalbos forma
bdv. bdvardis
bltr. baltarusi
bsl. balt-slav
bulg. bulgar
bsl. banytin slav
c. gennus commune, bendrosios gimins
C bet kuris priebalsis
caus. verbum causativum, kauzatyvinis (prieastinis) veiksmaodis
coll. collectivum, kuopinis
comm. (genus) commune, bendroji gimin
comp. comparativus, auktesnysis laipnis
coni.-fut. coniunctivus-futurum
227
S u t ru m pi nim a i
cps. compositum, sudurtinis odis

ek. ek
dat. dativus, naudininkas
demin. deminutivum, maybin forma
denom. denominativum, vardaodins kilms odis
dor. dorn
du. dualis, dviskaita
durat. verbum durativum, duratyvinis (neapibrtos trukms)
veiksmaodis
EL e laipsnis
EL-C antekonsonantinis e laipsnis
eol. eol
ep. epinis
E Elbingo odynlis
f. femininum, moterikoji gimin
gen. genetivus, kilmininkas
got. got
gr. graik
H bet kuris laringalas
Hes. Hesichijus
het. hetit
homer. Homero
ide. indoeuropiei
idir. indoirann
impf. imperfectum, eigos veikslo btasis laikas
inchoat verbum inchoativum, bkls kitim reikiantis veiksmaodis
inf. infinitivus, bendratis
instr. instrumentalis, nagininkas
intr. verbum intransitivum, intranzityvinis veiksmaodis
ipv. imperativus, liepiamoji nuosaka
228
iter. verbum iterativum, iteratyvinis (kartotinis) veiksmaodis

jon. jonn
kir. kiriuot
klas. klasikin kalba
kret. kretiei
lat. latvi
lata. latvi auktaii
lat. latvi emaii
lenk. lenk
lesb. Lesbo dialektas
lyd. lyd
liet. lietuvi
lot. lotyn
luv. luvi
m. masculinum, vyrikoji gimin
med. medium, medialin ris
mik. mikniei
n. neutrum, niekatroji gimin
N.B. nota bene, pastaba
NL nykstamasis laipsnis
NL-C antekonsonantinis nykstamasis laipsnis
NL-V antevokalinis nykstamasis laipsnis
nom. nominativus, vardininkas
nva. naujoji vokiei auktaii
obl. obliquus, netiesioginis linksnis
OL o laipsnis
OL-C antekonsonantinis o laipsnis
OL-V antevokalinis o laipsnis
opt. optativus, geidiamoji nuosaka
oset. oset
osk. osk
229
PaEL pailgintasis e laipsnis

pair. airi prokalbs
PaL pailgintasis laipsnis
pal. palaj
pan. panaiai
PaNL pailgintasis nykstamasis laipsnis
PaOL pailgintasis o laipsnis
pgerm. german prokalb
pgr. graik prokalb
PiL pilnasis laipsnis
pb. balt prokalbs
pbsl. balt-slav prokalb
pf. perfectum, rezultatinis btasis laikas (senoji bsenos
forma)
pide. indoeuropiei prokalb
pidir. indoirann prokalb
pl. pluralis, daugiskaita
plat. latvi prokalbs
pliet. lietuvi prokalbs
plg. palygink
postvb. postverbale, atgalinis veiksmaodinis vedinys
pr. prs
praep. praepositio, prielinksnis
prk. perkeltine prasme
prs. praesens, esamasis laikas
prt. praeteritum, btasis laikas
prvb. praeverbium, veiksmaodinis priedlis
psl. slav prokalb
ptc. participium, dalyvis
pved. ved prokalb
pvz. pavyzdiui
R bet kuris rezonantas (i, u, m, n, r, l)
230
rbsl. rus banytin slav kalba

refl. reflexivum, sangrinis veiksmaodis
ryt. liet. ryt lietuvi
rus. rus
sab. sabin
sair. senoji airi
sapras. saprasraa (saprasraa tipo NL)
sangl. senoji angl
sav. senoji Avestos
sb. substantivum, daiktavardis
sbsl. senoji banytin slav
sek. senoji ek
sen. pasens odis
sg. singularis, vienaskaita
sind. senoji ind
sisl. senoji island
sl. slav
slenk. senoji lenk
sliet. senoji lietuvi
slot. senoji lotyn
slovak. slovak
slovn. slovn
snord. senoji nordiei
sorba. sorb auktaii
spers. senoji pers
spr. senoji prs
srus. senoji rus
srbkr. serb-kroat
s. v. sub voce, prie antratinio odio
sva. senoji vokiei auktaii
svels. senoji velsiei
231
T bet kuris obstruentas

t. p. ta pati reikm
tarm. tarminis odis
toch. A, B tochar A, B
trans. verbum transitivum, tranzityvinis veiksmaodis
ukr. ukrainiei
umbr. umbr
V bet kuris balsis
vair. vidurinioji airi
vak. germ. vakar german
vangl. vidurinioji angl
var. variantas
vb. verbum, veiksmaodis
vb. denom. verbum denominativum, daiktavardinis veiksmaodis
ved. ved
vns. vienaskaita
vpers. vidurinioji pers
vok. vokiei
vva. vidurinioji vokiei auktaii
vv. vidurinioji vokiei emaii
em. emaii
r. irk
Ypatingi enklai
< kilo i (reguliari fonetin raida/pakitimas)
> virto (reguliari fonetin raida/pakitimas)
arba (1) morfologinis pakitimas, (2) darybinis santykis
(3) skolinimas
232
/.../ fonologin transkripcija

[] fonetin transkripcija
<> grafemin transkripcija
citata i senovs paminklo
:: alomorf santykis; form santykis
galima, bet nerealizuota forma
* rekonstruota forma
o
daniausiai tik su priedliais arba tik sudurtiniuose odiuose paliudyta forma
233
Form
Balt
rodykl
kalbos
Senoji lietuvi
akvaras 111
akmenij 171
kstinas 89, 92
aksts 92
akts 90, 92
ldyti 89, 194
alg 89
alk n 144
am palas 212
ang 98
angs 145
anta 89
nka 98
an k tas, - 90
an t 90
ntis 62, 90, 197
antplti 110
an t ras 91
apai 91
apg ti 142
apiblkti 134
api 98
apipjaustytinis 204
apuris 93, 101
ant 90
an t aras 91
atenio 182
eimi 22
eva 88
mneses gen. sg., mnes
gen. pl. 117
niedti 60
pavia 151
ratti, rata 36
stomens, stmen 129
trmus 150
tris 150
velmi 194
viepatni 152
Lietuvi
ab 44, 145
agns / gnus 94
idinti 89
igytis 96
aket 94
ak 96, 100, 152
235
F or m
rody k l
apvaras 192
apkustyti 206
plamas 196, 215
apnr, nr, apnrti 209
aprpti 178
aprmti 178
apsrti 209
aptvar 111, 114
ptvaras 111
apvals 194
apvrtis 192
apvijti 169
vldo 213
apvlti 214
rdyti 191
rti 91, 189
artjas 133
ailas 97, 98
s 91
asl 98
aka 92
as, -is 92
amu, -en s 92
ans 93
tras 92
atuon 40, 97, 137
utas 91
ataiga 96
atvaras 111
ateig 96
atgjo, atgti 146, 168
atgyv t i 134
atg ti 155
236
atitkti 131
tkalas 193t, 212
atkrti (-krsta, -kro) 190t
tkilas 110
atkils 110
attokis, -io 131
atsiknti 125
atsir ti 179
atst tarm. 149
atsti 149
atu 101, 184
atva 101, 184
tvaas 184
atvrti 184
tviras 111, 191
atvti 132
udiu, usti 93
ugti, ugu 22, 93
uksas 93, 141
aktas 90
aun, ati 93, 101
aus 99, 152
auti 99
aur 93
uti, uta, uo 99
ati, aun, avia 93, 101
avnas 22, 93
avs, -is 32, 35, 99
ai 94
blsta, blo, blti 122
bltas 122
brti, bar, baria 191
F or m
rody k l
bd 116
b g u, b g au, b g ti 120
bernij 171
bras 78, 189, 207
bija(si) 104, 168
bijti 145
bijtis 199
bldu, - j au, bild t i 211
blti, prablstu, -bila 211
br 207
bliuti, bliuju / bliunu,
bliviau 201
bldu (-iu, -ju), bldti 134
blkti, bloki (tarm.
blaki), blokia 134
bod t i 140
bdisi (bdisi), bod t is 140
bktas 90
brutis, brujuosi, brviausi
202
br k ta, br k ti, br ko 116
br ti, -iu, -iau 116
briutis, briujuosi /
briunuosi 107, 202, 206
brlis 122
brterautis 122
broterlis 122
broterst 122
brti, -iu, -iau 122
br dyti 153, 202
brnija, brnyti 107
broas 116, 139
bruvs, brv ryt. 48, 60,

171, 186
bo 136
brs, b r io 153
burna , brn 211
b ti, bvo 48, 153t, 171
bts 156
bvas 172
buva 154
buven 171
buv j as 171
buvmas 171
bvis, -io 172
buvti, buvin t i 171
buvvas 171
ibuvis / iabuvs 171t
digas 146, 199
digyti 146, 199, 201
dalij, -ija, dalti 114
dals 114, 192, 211
dants 58, 185
darti 105, 207
dl 116
dlna 192
del (dlti) 33, 102, 114
devyn, devitas 181
degti, degiu, degiau 146,
199, 201
dien 165
dever 166
dygls 146
237
F or m
rody k l
dgti, dgsta, dgo 146, 199,

201
dlinti 211
dlti, dyl / dlstu, dila 211
dilts, dlt 211
drti, der, driau 207
dyr t i / dyrti 153
dogm 134
dgsnis, -io 134
dklas 122
dtilas 122
drov t is 134
drovs 135
drti, -iu, -iau 134
drna 107
dr tas 154
d 141
dukt, dkter 38, 65, 187
d mai 106, 154
dmpls, -li 216
dmti, dumi, d miau 215
dna, dun j o, dun t i 106
dona 43, 144
doti (dodu, davia) 39,
115, 137, 143
d r is 211
drti, duri, d riau 211
dvkla 135
dvti, -ju, -jau 135
diuti, diunu, diviau 202
dits 156
238
d u ( m
i), d iau, t i 121
gl 87
m 88
rdti 208
erlis 92, 97
sti 88
ei, e 94
glas 192, 212
gamalas 110
gudyti 202
guju 155, 172, 202
guti, gunu 107
g d a, -os 139
glti, glia, g l 192, 212
gem 120
grti, geri, g r iau 55, 110,
189, 208, 211
grv 190
gdyti 146
gedu, giedti 191, 201
gij 146, 168
gja 168
gija 107
gldinti 212
glti, gili, gliau 192, 212
gna 168
gyn 107
gir 208
giruti 208
grdyti 189, 207
giri 114, 152
grnos, - 137, 208
F or m
rody k l
grtas 55, 189, 207, 211

gsla 146, 168
gti 146
gvas 34, 47, 146, 150, 170
gl b ti 142
glim 199
glivs 199t
glej, gleti 104, 106, 199
glin, glinia, glin t i 106,
199
glbti 142
gldiu, glsti 123, 142
glodas 123, 142
gti, -ju, -jau 25, 120, 123
gti, -iu, -iau 123, 142
gruiu 155, 202, 206
grtas 186
griuti, griuju, griviau 156, 202
griuti 155, 202
grtis, -ties 147
gri ti, griv / grin,
griuva 154, 202
grivena, grivenos 154
griuvsiai 154
Grva 147
grin t i 155
gr tis, -ies 155, 202, 206
gndyti, gundiu 107, 202
grklis / gurkls, grkl 211
guvs 172
g t i, -ja, -jo 143
ena 95
enavirv 95
ienks 95
eninis 95
eninykai 95
enos 95
iesm 95
iesml 95
imas 50, 96
gti 146
k ilas / ikilas 110
la 119
lgas 212
il knis
214
ltis, -tis 214
imbuvs, -io 171
rklas 208
rmos, - 179, 208
rti, iri, riau 208
rti, yr / rstu, ira 208
sigoti 142
sig ti 142
ildinti 89, 194
ildyti 89, 194
ibldti 134
duna 106
ieig 96
ieivij 171
igjo 168
ijudinti 183
kilas 110
matos 162
ipjautinis 204
239
F or m
rody k l
ipti 148
iplninti 149
isimsti 162
isimti 102, 112, 196
itvirti 112, 210
vamos 114, 196, 215
v ijas 170
kain 137
kklas 196
klnas 68, 193t
klti, kal, kalia 193, 195,
215
krti 191
kuju 206
kulas 167
kustyti 206
ked, ked t i 103
kikti, kikiu, kikiau 200
kiktis 200
k l 193
klmas 193
klins 193
keli, k l iau, klti 102, 193
klmas 193
klns 193
klta 193
kltuva 177, 193
krti 190
kiuras 203
kldyti 212
kilti 112, 212
kiltis 112
kltas 212
klti, kyl / klstu, kila 112, 193t, 212
kinotis, kinojuos,
kinvausi 107
klodti / kldinti 124
klti, -ju, -jau 124, 142
klonas 124, 142
ja 182
judinti 45
judintis 183
jaukinti 88, 98
junas 182, 202
jura 203
juti, juju / junu, jviau 203
jg, -s 117
jknos / jknos 183
jem 88
jnt, jnter 183, 197
jks 131
jti, -ju, -jau 79, 124
jud, jud t i 183
jund, sujuda, jsti 183
jnkti (jnkstu, jnku) 88,
100
josiu, josti 147
josta 147
jostas 147
j ra 155
js, j s 156
j 156
240
F or m
rody k l
knti, -ju, -jau 125

kks 131
kpti, kpiu, kpiau 135
kriau 191
ksiu, ksti 125
kruju arba krunu
(krviau, kruti) 203
krej, kriti 104, 169, 200
kriuklas (var. kriaukl) 203
kriulai 203
kriut arba kriutis,
-ies 203
kriutin 203
krjas arba krij, krija 147,
169
kryts, -is 104, 147, 169,
200
krsnis, -ies 125
kr snis, -ies ryt. 156, 161
krtis,
-ies 156
kruvinas 157, 172
klti, kuli, k liau 195, 214
l n as 117
len g vas 58, 180, 198
ltas 117
liutis 204
Lietuv, Letuv 177
lyg malas, -a 113
ljo, lti 104, 148, 169, 200
lmti, lmstu, palima 196t,
215
lnas 147, 180
li nas 157, 173
li tas 157, 173
li tis, -ies 157
lkyti / lukyti 142
lp 125, 142
lti, -ju, -jau 126
laistti 180
lamtas 197
lmdyti 196t, 215
lamnti 105, 196, 215
lmstyti 196t
lai 92
lej, leti 104, 148, 169, 200
lmti, lm, l m
iau 102,
105, 196t, 215
241
malti, malnti 181

mlti, mal, malia 195,
212, 215
mrgas 191, 209
mart, maris 132, 152
msinti 109
muju 202tt
muti, mviau 204
mdias 113
m l as 119
m l enas em. 119
m l ynas 119
mliu, mlau, mlti 181
meni 103
ment, msti tarm. 103, 105
m n uo, m n esio 117
F or m
rody k l
mtas 186
melas 148, 200
migla 60, 181
mlas 148, 200
mltai 195, 212
mndyti 216
mintis 212
mnti, min, mniau 112,
216
mrga, mirg t i 191, 209
my (sen. min), mya,
mti 181
mti, -ju, -jau 126
nusama 102, 112

nutldyti 213
nutgti 130
nuvti 132
nuvdinti 150
nuavnti 106
da 134
otrs 134
ots 134
onis 95
os, io 94
pabva 172
pabv t i 172
pai, pais tarm. 114
pagrtas 55, 208
pagti 146
pajg, -s 117
pajgi, pjgiau, pajgti 117
pali tis, -ies 157
pntis, -io 197t, 216
panedtas 182
pnta 112, 197t, 216
parem ti 178
psama 102, 112, 196
pasls 40
pasipuoti 143
pasiv t i 174
pstiras 153
paras 111, 190, 210
pat 114, 132, 152
nrdyti 190t, 209

nebvlis, -io 171
negr b a 204
nept 152
nrtis, neriosi, n r iausi 190t, 209
ne ti 181
ne 24, 44, 143, 145
neosi 143, 145
neval 194
nrti 190t, 209
ntys 148
nras 126
nor t i 126
nsis, -ies 126
nduna 106
nudrti 211
nupuoti 143
nurmti 46
242
F or m
rody k l
patrtas 191, 210

-patni 152
patogs 130
patnta 108
pa dr 161
pavar 192
pavlti 194, 214
pavojs 132
pavjus 132
pantas 56, 216
panti, pa s tu, paina,
pansiu 216
pntis, -ties 197t, 216
peri 102
pets, pio 109
pemen 166
peva 166
pldyti 212
pils 114
plnas 54, 114, 127, 212
pilti 112, 212
plti, pili (pil), pliau 103,
112, 212
pina 110
pnkls 216
pinti 113
pnti, pin, pniau 103, 110,
112, 197t, 216
prmas 209
pitas 110
pti, pja, pjo 148, 169
pjaula 158t, 174, 204
pjulas 158t, 174, 204
243
pjustyti, apipjustyti 204

pjuti, pjuju / pjunu,
pjviau 158, 204
pjautns 204
pjutuvas 204
pj klas 158, 204
pjts alia pj tis 159
plats 35, 103, 115
plei, plsti 36, 103
pl ti, -iu, -iau 118, 140
plnabal 149
plnas 148
pln / plnia 149
plnliedis, -dio 149
plner 149
plnas 55, 127
plti, -ju, -jau 55, 127
plotas 140
prabli ti, prablivo 201
prgaras 100, 110, 114, 189,
208
pragarm 110
prviras 111, 191
pra ti 162
pribriuti 202
pribuv j a 171
pri 165
priedura 211
prieig 96
prepalas 110, 112, 212
pripjo 169
prisibriuti 202
F or m
rody k l
pritgti, -tgstu, -tgau 130,

143
prpernai 138
prsenis 138
pl t i, - j a, - j o 159
p liai 158
p liauti 159
plioja 159
pliuotas 159
plioti 159
poiu, poti 143
puot 138, 144
p rai 159
p ti, p sta / p va, pvo 158t, 174, 204
rjasi, retis 169

rijkas arba rijuklis 169
rijmas 169
rijnas 169
rijs 169
rit, rsti 36, 111
rtas 149
rti, -ju, -jau 79, 127, 179
rdas 58t, 178
roas 118, 140
rotas 140
rts, -tis 159, 174, 205
rvelis 159, 176, 205
smbvis, -io 172
smstyti 102, 112, 196
sndra 211
san t 59, 186
sntuoka 131, 143
sntvara 114
sul 167
sasas 115, 165
sd t i 120
seg 22
sek, skti 36
s l enos 119
sel t i 128
s l ynos 119
s m
enys,-n 118
smti, semi, s m
iau 102,
112, 196
s t i, -ju, -jau 118
siaui, siasti 186
rams 178
ras, rs 178
rtas 36, 103, 111
radas 178
ruti, ruju/runu, rviau 159, 174, 204
rent, rsti tarm. 36
rpls 178
r ti, -iu, -iau 118, 140
r tis, r iuos, r iaus 179
riuk 179
riakti, -i, -iau 179
rius 204
redu, - t i 104, 149, 200
rikti, rieki 59, 178
reutas 90
rjalas 169
244
F or m
rody k l
setas 167
sietuv 177
sjo 169
sijti 167
slpnas 128, 213
sil psta
213
sin j as 106
sin, sinia, sin t i tarm. 106
srti 67, 191, 209
sti tarm. 106, 149, 169
silas 160
si ti, siuv, siuva 160, 174
siuvkas 174
skal 193
skldyti 193, 195, 213
skarmala 113
skedrla / skederv 103
sklti, skeli, sk l iau 193,
195, 213t
skrti, skra, skro 190
sklti, skl, skila 193, 195,
213
skltis, -ies 211, 213t
skndyti 106t
skin, skniau, sknti 106t
slaikas 108
sltyti, -iju, -ijau 108
slids 187
slekas 167
slinas 167
slstu, sldau, slsti 187
slpti, slpstu, slpo 128
smrtas 211
245
solmas 127
sra, sros 135
stis, -ies 25, 128, 132, 135
spin 167
sprdyti 190t, 209
sp t i, -ju, -jau 119
sprgti, sprgsta, sprgo 209
sprti, spiri, spriau 128,
190t, 209
spjuti, spjuju, spjviau 16,
205
sprag t i 129
sprgti, sprgsta, sprgo 128, 209
stias 108
sttas 108, 151
statinia 108
statti 108, 151
stats 108
strta 56, 191, 210
styr t i / styrti 153
stgas 129
stgin 129
stomu, stmen 39, 129,
137
stras 126, 129, 135
stor t i 126
stti, -ju, -jau 106, 108, 115,
129
sttis 128, 132, 138
stov t i 129
stmdyti 216
F or m
rody k l
stmti, stumi (stum),

st miau 103, 216
subldti 134
s dyti 162
sueiga 96
suglti 212
sug ti 143
sujudinti 183
suklti 212
sulamnti 197
sumldyti 212, 215
sns 48, 160
s ras 160, 162
s ris, -io 160
ssti, sst, susa 115, 165
susigoti 142
susig ti 142
susti 149
sutgti, sutgstu, sutgau 130, 143
sutkstu, sutkau, sutkti 143
suvijti 169
suvlti 214
suvngti 176
uti, uju / unu, viau

205
k as 120
m
as 119, 149t
rti, eri, r iau 111, 190
e 92
uras 163
iaulia, -is 205t
iauls 205
iur 167
iutuvas 161, 205t
il tas
121, 213
lti, lstu 213
iru, acc. sg. ren,
ruolis 210
rtas / rtai 190, 210
vas 119, 150
lav em. 105
liuti em. 105
kti, -u, -u 130, 142
nas 130
das 162
un 152
okioti 142
okiais, okuoti 142
snis, -ies 160
tis, -ies 161, 205t
aln, acc. sg. ln 195

ltas 195
ar 114
ras 111, 210
rka 192
udyti 161, 205t
tldyti 195, 213

trdyti 192, 210
ts 131
tmti, tmsta, sutmo 196,
215
246
F or m
rody k l
t v as 115, 198
tltas 55, 194, 213
tlti, tla, tlo 194t, 213
tnti (tin, tniau) 217
trai 152
tras, - 152
tyr t i, - j a 152
trinti 152
trti 54, 192, 210
tyrliai 152
tyrum 152
tgti 130
toks, tks tarm. 131
tks (tkias, toki, tki) 131
tkti 130t
tol 136
tols, - 136
tis, -ies 131
trmdyti 197, 215
trmti, tremi, tr m
iau
196t, 215
tridatis 150
trikjis 150
trlika 150
trims 150
trmti, trmstu, trima 196t,
215
trin 196t, 215
trna, trun j o, trun t i 106
t 49
t las 108, 158, 161, 206
tuls 215
tun t i 108
247
tun t as 108
tuns 108
tu 141
tvrdyti 111, 190, 192, 210
tvrtas 190, 192, 210
tvrti, tveri, tv r iau 111t,
190, 192, 210
tvroti 112
tvrtas 112, 190, 192, 210
drti, -ja, -jo 161
ms, acc. sg. m 162
oksas 93, 141
olektis, c. sg. olekt 144
osis, -io 144
ostas 141
ra 93, 101
palas / palas 110, 112,
212
uplti 110
usti 149
uvrti 184
uvti 132
valdti 193, 196, 213
vali 194
valti 194
vlstyti 194
vrstyti 190tt
vatai 184
vars 190, 210
v j a 119
v j as 119, 184
F or m
rody k l
vej, vti 33, 104, 151

vlda 193, 196, 213
vlinas 193
velk, vil kti,

vil ktis
184
vlnas 193
vlti, veli, v l iau 193
vmti, vemi, v m
iau 25,
102, 114, 196, 215
vrda, vr, vrti 190, 210
veis, -io 184
vrti, veri, v r iau 111t,
184, 191t
ve, ve t i 184
v t i, -ja, -jo 59, 119, 184
v t yti 151
v t ra 184
vipatis 92
vdinti 150
vij 170
vjasi, vjosi, vtis tarm. 169
vjo 104, 151, 169
vijklis 170
vijnas 170
vijukas 170
vilkij 170t
vlnos 55, 213
vltis, vilios, vliaus 194,
214
vilts, vlt 214
vmdyti 114, 196, 215
vins, -is 108
vras 151
vyrij 171
248
vrti, vrda 190, 210

vrtin 191
vsti, vsta, vto 150t
vti 104, 108, 151
vtyti 151
vga / vog 132
vgra 132
vjs 131
vjus 131
vras 190
vtis, -ies, vt 122, 132
vti, -iu, -iau 132
las 111, 194, 214
rnos f. pl., arn / rna 192
avnti 106
avti 106, 162
lti, eli, l iau 56, 111,
194, 214
ntas 198, 203, 216
evrna 109
iunos 175, 205
edti, edja / edi /
esti, edjo 201
lti 194, 214
inti 113
rniai 55, 191, 210
lavs 214
mnai 164
mons 132, 163
mnos 164
gara tarm. 114
F or m
rody k l
kl 162
kls 162
ti, v arba stu, uva 162, 176
ts, -ies 162
uvs 162, 176
vals 214
veliant 214
vlti, v l a, vlo 194, 214
vilus 214
atvars 111
agt 93
ustra 93
au, ast 93
zis 94
bls 122
brt 191
bslis 133
bzt, -u, -ju 133
bzt, bu, bzu 133
bztis 133
b d a 116
b g u, bgt 120
b r zs 189
bzt 139
bidt, -ju 104, 145, 199
biedi 199
bidint 199
bijt 199
bijus 145, 168
bil stu,
211
bil st,
bil du
btis, bstuos, bijus 104,
145, 168, 199
bldt, -u, -ju 134
blst, -u, -du 134
bat, baju / banu,
bvu 201
blt, -ju 116
brlis 122
brtartis 122
brze 122
brztis 122
Lat vi
da 134
agns 94
akmekrte 156
aknas (tarm. jknas, aknes,
aknis) 183
a 89
ltis 89
alutis 89
apaka 91
apkrevt 109
aptstt 131
ar t 91
asmens 92
ass I 91
ass II 92
astri 92
astui 97, 137
atdziju 146
atdzt 146, 168
trs 134
249
F or m
rody k l
brziens 122
brzma 122
brzt / brzt, bru,
brzu 122
budzint 121
buksttis 121
buztis 139
buztis, -us, -zus 139
bra / bris 153
bt 154
drzt, dru, drzu 134

drunu 107
druvns 172
druvt 172
dmi 154
dunt 106
duna 43, 144
dut, dudu, devu 137
dre 211
dut 211
dzer t 189
dzrve 190
dzdint 146
dzidt 146, 168
dzidint 146
dzija 168
dziju 168
dzinas 208
dzsla, dzksla 146
dzvs 146
cel ms
193
cijuos 145
ca 107t
cntis 107
ctis, prs. cstuos 145
daidzt 201
dkstt 123
dstt 123
dtali 123
deja 103
deju, dit 103
dejums 103
dle 116
192
del na
dls 116
dt, -ju 116
devii, devtais 181
ddt 103, 146, 199
digt, -dzu 199
dit 103, 146, 199
dglis 146
egle 87
st, d u / m u, du 88, 121
gju 25, 43, 123
gaudt 202
gauju 202
gaunu 107
gza, gze 123
gziens 123
gzt 123
gzma 123
gzt, gu, gzu 123
250
F or m
rody k l
gzums 123
gamais 123
glve 199
gat, gaju, gvu 154,
202
grva 147
Grva 147
gt / grt, grstu,
guvu 154
grts 52, 155
gruvei 154
guvu, gt 155, 172
js, jsu 156

jtis 156
jtis 156, 203
194
kal ns
kmt 124
kpt, kpju, kpt 135
kptis 135
krtis, -juos 124, 126
krs 124, 126
ksju, kst 125
kals 167
kastt 206
klt, -ju 124
klvt 173
krsns, -s 125
krt, krju 125
kat, kaju 156, 173, 203
krvt 203
kreju 203
krevains 109
kreve 109
kreveains 109
krit 104, 147, 169, 200
krija 169
krijt 169
krijut 169
kruisttis 156
krutis, krujuos / krjuos 156
krtis, krjus, kruvus 156
kuva 173
idrs, idra 32, 94, 100

s em. 119
le n
nals 119
ze 147
ze zemes 147
izkpt 135
izmet umi 162
izvem t 196
jt, -ju 124
ju 182
jans 182
jut / jat, junu / juju,
jvu / javu 203
jut, jat 156
jga 117
jmu 88
juu, -zu, juzt 147
jra / ja 155
jrmala 113
251
F or m
rody k l
kpt, kpu 157

kst 157
lpa 125, 142
lpt, -ju 142
lt, -ju 126
at 204
leju, lit 104, 200
l t s 117
lzt, lt, ltis 117, 140
ligs 170, 198
lija 148, 169
lns, lnis 147
lt, lstu 148
lvenis 173
lvis 173
lua 140
lut 140
uvenis 158, 173
uve n s 173
uvt, -u, -ju 173
mala 113
mal t 195
mra / mrte 152
mt, -ju 126
mness, -ss / mnesis,
-a 117
memala 113
m 148
mt, minu / miu, minu /
mnu 216
mdt 158, 174
252
mdtis 158
mdint 158
mrgi 209
muvu, muynu 158, 174
nsis 126
nest 181
ndt 60
nijas 148
niju 169
nst, -stu / -u, -du 182
nt 148, 169
nts 148
nuonijas 148, 169
pakpt 135
panijas 148, 169
panijpiens 169
pannas 148
paa / pate 152
paas 152
patgs 130
pazt, pazstu, pazinu 138,
216
pitis 197
piva 166
212
pil ns
prsts / prksts 110
pt, pinu, pinu 216
plns 127
plt, -ju 127
pat, paju / panu,
pvu 204
F or m
rody k l
plst, plu 118, 143

plevint 109
plns 149
plust, -u, -ju 140, 143
prals 204
prujm 138, 141
pi 158
plis 158
pust, post 143
pt, pstu, puvu 159, 174
saudt 205t
sale 167
sks / ska 120
smala 119
snalas 119
st, -ju 118
siva 200
sii, sias 209
sts 150
sivnca 175
sivn s 175
svs 150
slbans 127
slbt 127
slbs 127, 213
slbt, slbstu, slbu 128
slna 128
slpt, slpstu, slpu 128
slt, slju 128
slids 187
slika 167
slikas 167
snju, snt 148
sprdt 191
sper t , speu, spru 190t, 209
sper t is 190
spt, -ju 119
sprgt, sprgstu, sprgu 128
stgs 129
stmen 129
stt, -ju 129
sttis 129
stats 108, 187
rasa 178
rt, rju 127, 169
rtis 127, 169
rats, rati 111
rana 159
rastt, raustt 205
rat, raju/ran, rvu 204
rmdt 178
riksts 90
riztis, us, -zus 179
rts 149
ruds 178
rte 159, 176, 205
skt, sku 130
slt, -u / -ju, -ju 127
sal mi,
sal ms
195
sal na 195
s ls, -s 127, 188
195
sal ts
sns, sni 130
sre 135
253
F or m
rody k l
stvt 129
stvs 129
stum dt, stmstt 216
stmt, stumju, stmu 216
sds 162
srs 160
suv n s 175
usis, -a 144
otrs 91
vjt 131, 184
vj 48, 131, 163, 184
vaa 194
vrstt 192
v rti 184
vzt, vu, vzu 132
veu, vlu 193
vel t,
vrsis, vra 184
vesel s 185
vija 170
vlkt, vlku, vlku 184
213
vil na
vinu / viju, vt, viju /
vnu 108
virt 111t
vrs 151
vst, vstu, vtu 151
vt, viju / vnu 108, 151
at, aju / anu,

vu 48, 161, 205t
ns 103
e d
e d r ns 103
t, uvu, uvu 160, 174
tls 136
tlu 136
tss 131
tst, tu, tsu 131
tivs 198
timt / tmst, timst, tima 215
trs 152
trdt 107
trdint 107
trunu, -ju, trunt 106
tmst / tum st, tumstu,
tumsu 216
tte 161
tvarts 192
zar nas 192

zeu, zlu 194
zel t,
zvelt 109
zidt, zidu 201
znuts 113, 138, 216
zulkts 214t
zobs 176
zuvs / zivs 176
uoksta 141
uksts, oksts 141
ulekts 144
osa 91
anas 205
254
F or m
rody k l
newnts 181
pettegislo 146
pirsten 110
piuclan 158
raples 178
schokis 120
schuwikis 174
slayx 167
tlis 136
to 163
tlan 161
wijrs 151
woaltis 144
wosux 94
at, aju / anu, vu

202
Senoji prs
ains, ainan 151
ane 89
ansis 91
antars / anters 91
antis 90
assis 92
asy 94
aulut 204
aumsnan 158, 174
ustin 165
austo 165
awis 93
berse 189
dumsle 216
gdan 117
gijwans 147
iau 182
deiti / idaiti 121
ios 156
iouson 156
irmo 208
st / istwei 121
irin, en 155
iuse 156
limtwei / lembtwey 215
lins 147
lse 117
mls, mijls 148
Slav
kalbos
Apibendrintos slav
formos
gaditi 117, 139
gliva 199
gojiti 105
kvapiti 140, 157
lin 147
(o)rx 90
plov, pluti 105
rov (rev), ruti 105
spti, -j 119
svin 175
trov, truti 105
tvoriti 190
zov, zvati 105
255
F or m
rody k l
gaditi, gad sen. 139

gnil sen. 158
gniti sen. 158
gryz, grysti sen. 155
Banytin slav
agn, -te sen. 95
baju, bajati rbsl. 121
bda sen. 141
bez mlvy sen. 173
bezmlvije sen. 173
bezmlvn sen. 173
blju, bljati rbsl. 116
boj s sen. 104, 199
bratr sen. 122
brat sen. 122
briti s, brij s sen. 46
brv, -i sen. 171, 186
burja sen. 206
byti sen. 48, 154, 171
id sen. 124
iga sen. 67
inod sen. 151
inok sen. 151
in sen. 151
izdryti sen. 160
izgaziti, -gau rbsl. 123
izmyti s sen. 158
jadt sen. 121
jad, jaxati sen. 124
jad sen. 32, 93t, 100
jam, jasi, jast sen. 88, 121
jatry, gen. jatrve rbsl. 197
jazno rbsl. 95
jela 87
jti sen. 184
jtry, jtrve sen. 197
ju/u bei jue/ue sen. 182
jun sen. 182
juxa 156
ce n
a sen. 137
dam, dati sen. 137
dar sen. 43, 137, 143
dti, dj sen. 116
dver rbsl. 166
dr, drti 105, 207
dti, dm sen. 215
drmati, drmlju 120
dti, dter sen. 187
dym sen. 154
klad, klasti sen. 124

kolj, klati sen. 193, 195
kolo sen. 196
krv, gen. sg. krve sen.
172
krvn sen. 172
-ti sen. 120

gaditi rbsl. 139
256
F or m
rody k l
kryti, kryj sen. 156

kypti, kyplj sen. 157
no sen. 182
nyrjati 190, 209
laj, lajati sen. 125, 126

lani sen. 32, 99
la, laziti sen. 140
lj sen. 200
ln sen. 117
lt sen. 117
lz, lsti 117
ljudije sen. 180
lomiti sen. 197
- sen. 72
oba sen. 145
ovca sen. 99
oi sen. 96, 100, 152
gl sen. 98
omvenije sen. 174
omyvati sen. 174
rl sen. 97
-oriti sen. 105
os, -i sen. 85, 92
osla sen. 91
ostn 92
ostr sen. 92
os sen. 92
otvoriti sen. 184
otc sen. 86
oiti sen. 105, 146
, ziti 90
zk sen. 90
melj, mlti sen. 195, 212

mra sen. 118
mt, msti sen. 103
mgla sen. 60, 181
mil sen. 200
mn, mti 112, 216
miru sen. 200
mlva sen. 173
mlvn sen. 173
mlvlj, iti sen. 173
mtiti, mt sen. 103, 105
mlzu rbsl. 181
mvivo sen. 174
my sen. 158
pas, pasti sen. 126

pna, pny sen. 167
piti sen. 51
pljvati sen. 205
pljuj sen. 16, 205
plov, pluti sen. 138
poiti sen. 146
poja, pojasati sen. 137
pokrvati sen. 173
pokryvati sen. 173
namaj, namajati (oima)

sen. 126
neomven sen. 158, 174
nepokrven sen. 173
nesti sen. 181
257
F or m
rody k l
pomyj sen. 158

pto sen. 198
povinti sen. 151
poirati sen. 208
porti sen. 189
praiti 128
prbyvati sen. 172
prijatelj sen. 170
prijati, -aj sen.170
prst / prst sen. 110
prv sen. 209
prostrtu 210
provrtu sen. 191
pyro rbsl. 159
rykati sen. 159

ryk 159
ryti, ryj sen. 160, 174
ramo sen. 208

rar sen. 127, 142
raspon sen. 110
rataj sen. 133
razoriti sen. 105, 191
raz sen. 140
rj, rjati sen. 60, 104,
149, 179, 200
rzati, r sen. 118
rinti 149, 200
rjuti, rev / rov sen. 159,
179, 205
rodr rbsl. 178
rosa sen. 178
rvati, rv, rvei sen. 174,
205
rvenica sen. 174
rvenik sen. 174
258
sm, -mene sen. 39, 118

sr sen. 119, 149
sti, sj sen. 118
sin sen. 119, 149
siv sen. 150
slab sen. 127, 213
slama sen. 195
sol sen. 127, 188
sta (sy) sen. 186
stan sen. 129
star sen. 129
stati sen. 106, 129
stoj (stojati) sen. 105, 188
sbyvati s sen. 172
sdrav sen. 59
slomiti sen. 105, 196
smti, smj sen. 120
smrt sen. 59
snsti sen. 121
sux sen. 165
su z oriti sen. 106, 210
svekrvi sen. 163
svekry, -ve sen. 163
syn sen. 160
syr sen. 160
spti, sn sen. 216
iti sen. 160
F or m
rody k l
tajet, tajati sen. 130

taj, tajiti sen. 130
tak sen. 131
tat sen. 130
tma 196, 215
tmti sen. 215
tn-k sen. 198
tr, trti sen. 210
tomiti sen. 196, 215
tri sen. 150
trm sen. 150
trx sen. 150
trov, truti sen. 107
tryti, tryj sen. 107
ty sen. 49, 163, 177
vj sen. 104
vrit sen. 210
vlas sen. 185
vlk, vlti sen. 184
volja 194
volj, voliti sen. 194
vrata sen. 184
vrti sen. 190
vnoziti sen. 182
vs sen. 118
vskysti sen. 157
vzdruti sen. 176
vzdrvanije sen. 174
vy sen. 156
zabven sen. 171
zabyvati sen. 172
zatvor 111
zb sen. 176
-zoriti sen. 106
zov, zvati sen. 176
zrti sen. 208
zvati sen. 175
zvnju, zvnti rbsl. 176
zvon sen. 176
uiti sen. 88, 98

uj sen. 93
ukot rbsl. 99
ukrad, ukrasti sen. 125
umyti sen. 158, 174
umyvati sen. 174
ui sen. 99, 152
usta sen. 165
utoliti sen. 195
vd, vm, vdti sen. 25,
109
velj, velti sen. 194
vra sen. 119
vesel sen. 185
vtr sen. 184
vezete sen. 88
ena, eno sen. 69, 133

ila sen. 146
r, rti sen. 208
ir sen. 208
vati rbsl. 175, 205
iv sen. 146, 170
259
F or m
rody k l
mjra 118
nt, nti 148
ora, orla 97
pr 159
pjna 167
prevati 175
pst 110
pn 212
rmo 208
rlo 160
rti, rjem 160
rd 178
sr, sra 160
sto 167
slb 128
slma 68, 195
slna, slnu 195
slne 167
smjti, smjm 120
srka 192
sljen 210
stnem, stti 129
tva 90, 197
zak 90
vti 151
vjra, vra 119
vls 185
vna 213
zpragnm, zapri 128
zt 198
ca 146
la 146
vle 175
Bulgar
br(j)a 206
prevam 175
Serb-kroat
bjm, bjati 121
brt 122
brza 189
brja tarm. 202, 206
bra 206
djver 166
drijmati 120
dg 212
gditi 139
gziti, -im 123, 142
gljva 199
grva 147
izmoliti 113
jsn 144
jbm, jbati 183
jha 156
jn 202
ksati 157
ksnuti 157
kr 156
kvn 172
kvsiti 144
lti se 148
mo 200
m 158
mti 158
260
F or m
rody k l
vlo 175
drimty ukr. 120

dty, dmu ukr. 215
Slovn
gditsja 139
gaju, gajet, gajati sen. 51,
199
glna 199
git 105
grva 147
bjati 121
dti, djem 163
gditi 139
gziti, im 123
jd 93
jbam, jbati 183
ksati 157
kr, krv 156
ls 185
mjem, mjati 126
molti 113
oj 95
poml, -la 113
pomli 113
prevati 175
rati 159
vra 119
jadno sen. 93
jsen 144
jtrov 197
jeb, jet 183
jeb, jty ukr. 183
jel 87
kisl 157
kslyj 157
ksnut 157
koles 196
krvnyj 172
krov 172
kriti, krnju sen. 147
kvsit 144
Rus ir ryt slav

bjat 121
bed, bed, bed 116
bgu, bi sen. 120
berza 189
bih, by ukr. 120
bjarza bltr. 189
brja tarm. 206
brja ukr. tarm. 206
ljdi 180
melj, molt 195
mjat, mjsti 103
mnu, mjat 112, 216
mlvit 173
mutt, mu 105
261
F or m
rody k l
my 158
takj 131
tyl 161
tyl sen. 161
tnu, tjati sen. 217
tyti, tyju sen. 108, 161
nyrjt 190
orl, oral 97
oslok 91
ost 91
ostn sen. 92
ost 92
gol, ugl 98
tka 90
utolt 195
utov sen. 90
utv 90
ux 156
zkij 90
perst 110
plnyj 212
prijat 170
rju, rjat 127
rdryj 178
revnvyj 159
rnut 149
rudj 178
rykat 159
rlo 160
rtva tarm. 160
vra 119
veslyj 185
voj tarm. 95
volca 171
vlos, -a 185
vru, vrat 53
vtorj 91
vmja 161
vymja, vymene sen. 161
sni 130
sni sen. 130
sryj 119
slna 167
smet, smju 120
solma 195
sorka 192
svekr tarm. 163
syr, sra 160
syr sen. 160
zat 146
znat 138
evt 175
r 208
Lenk
baja 121
bata 90
262
F or m
rody k l
brew, brwi 171
naarty 208
nieci 89
gryz, gry 155
o 92
ocie sen. 92
oseka 91
oset 91
iny sen. 151

jad 93
jadzi si 94
jasie 144
jasion sen. 144
jtry / jtrew, gen. jtrwie
sen. 197
jebi, jeba 183
joda 87
jucha 156
perz, perzu 159

pto, pta 198
piercie 110
podnieci 89
pragn 128
pray 128
przekrwiony 176
przyjaj sen. 170
py 158
pyrz sen. 159
kie, ka 215
kisie sen. 157
kisiel sen. 157
kisn 157
krew 172
krewny 172
kry, krwie sen. 157
kwapi 140
kwasi 144
ry, ryj sen. 160

rycze 159
rydel 160
rydl sen. 160
ryka sen. 159
rzu / rzwa, rzwie sen.
205
li sen. 148
oni 32, 99
mie, miem 120

sprzyjam 170
syta 135
syty 135
szary 119
mn, mi 216
mwi (mowi) 173
naparstek 110
263
F or m
rody k l
tyj, ty 108, 161
kel, klu 215

kisnout 157
kvapiti 140
kvasiti 144
kysat 157
loni 32, 99
melu, mlt 195
mluviti sen. 173
mnu, mnouti 216
mti 158
naviti sen. 105
plasati sen. 140
prst 110
pt 170
rud 178
ryet 159
rydlo 160
evn as 159
slma 195
slna 195
smt, smm 120
er sen. 119
ter 91
vesel 185
vra 119
r 208
vti sen. 175
wski 90
wgie, wga 98
wesoy 185
wiara 119
wiesioy sen. 185
wilczyca 171
wos 185
wyrwa 174
wznie sen. 176
ada si sen. 117
adny sen. 117
zagoi sen. 105
zarwek sen. 174
er 208
wa sen. 175
zwnie sen. 176
zwonko, dzwonko 176
zwono sen. 176
ydki sen. 146
yr sen. 208
ek
baju, bti sen. 121
bza 189
hlna 199
hlva 199
hojiti 105
jedle 87
jin 151
Slovak
jeda 87
kyse 157
264
F or m
rody k l
Sorb
brjaza . 189
kisel a. 157
rytwa a. 160
wutory a. 91
A natoliei
Hetit
kalbos
<a-i-i>, <i-a-a-a> 141

antuwahhas 154
pa, pan 34
appa 82
r(s)tsi 23
ari, ariyanzi 149
araizzi, arnzi 180
ariyezzi 180
ark- 97
arki-, arkiys 34
rra 32
arsanzi 23
ss 49
ssu- 35, 186
dmi, adanzi 121
e-ep-zi, appanzi 40
ekuzi, akuanzi 88
pzi, appanzi 41, 88, 186
sa 88, 121
snas 65
szi 21, 23
zti 23
265
hdu 186
halkuessar- 89
hanna- 23
hannari 139, 182
hant- 90
hnt- 23
antezzi- 90
harakzi, harkanzi 97, 180
hran- 24
hras 97
hriya- 24
harki- 60
har-ki-is- 23
arki- 82
harpzi 32, 35
harrai 105
harzi, harkanzi 96
hasnti 187
hassa- 60
hati 23, 32
hwi- 35
hazdu r 35
hkur- 24
hnk- 24
hikzi 96
hinga 24, 32, 98
ia- 95
huekzi, hukanzi 185
huhhas 22, 93
huiszi 185
huliya- 213
hurki- 68
huua nt- 119
F or m
rody k l
huwants 59, 101, 177

wiszi 82
paske- 143
pi-yezzi 50, 121, 184
dar 23
innaru- 68
ishiyanzi 69, 149
iskallari 193
iskunant- 203
ispi 119
ihiyanzi 69, 149
itten 100
salkzi 22
sanahzi 198
sarhieddu 67, 191, 209
sli- 40
seszi 21
sizzi 88, 98, 187
su- 35
suhha- 160
suuais 65
suwezzi 206
kikla- 120
kinanzi 137
mausta 52
mhur- 24
tamata 197
tarahmi 191
tyezi 130
te-e-zi 40
tmi 38
tuhhae- 154
twa- 135
nahzi 126
nanzi 201
nw-ahh- 40
uarsa 68
uatarnahh- 68
uauarkima- 68
pahhasmi 126
pahhur, pahhuenas 52
40
phhur, pah-w npa-s- 82
pari 45
pars 45
psi 40
wgi 45
wki 132
walhanzi 194
warsiyezzi 185
wenzi 198
lman 40
lpta 40
likzi, linkanzi 180
zari 201
266
F or m
rody k l
rewt 206
uwa 175
tsuwa 205
tuwe 49, 177
yakwe 88
yop 183
yopsa 183
Kitos
teju- lyd. 130
ha-a--i-i luv. 32, 99
hussnta pal. 99
manti luv. 137
nahhuwai- luv. 126
ua-a-ar luv. 203
ua u- pal. 185
wrti pal. 53
T ochar
I ndoirann
kalbos
Senoji ind (ved ir

klasikinis sanskritas)
kalbos
bhrt 116, 189

bht 154
bhvam 70
cati 24
adt (va ) 25, 123
dht 117
dhvan 182
dyu- 70
gt 25, 43, 123
ha 41, 164
ahm 34, 78
hi 145
hr 41, 164
aj- 94
ajagar- 110
jati 21, 50, 92, 96, 186
jnam 95
ajir- 63
jta- 138
jra 94
ka 92
Tochar A
kam 176
ka 176
musk- 52
wk[t] 132
watu 67
wiki 47
yows 183
ytar 23
yuk 88
Tochar B
asre 96
ikm 47
kene 176
km 176
musk- 52
ostwa 67
pwar 40
267
F or m
rody k l
k 96
kuvte 206
lna- 204
msi 118
ah- 90
ami 96, 197
amitrydh- 45
ankti 97
n a 41
na 41
acati 32
niti 63, 96, 198
ak 32
ntara- 91
nti 82
anp- 49
pa 91
pa 40
pt 40, 44, 51
pat 41
patyam 91
aprs 54
prt 212
rbha 32
aritr- 133, 209
arjna- 60, 82
rati 23, 88
s- 165
s 141
sadat 22
sjati 22
sam 21, 164
asan (v ) 187
sanat 198
aart 190
sat
21, 42, 88
skunoti 203
man-, nas 92
smi 38
sk, asns 65
a , a u 40, 97, 137
aaviam 16
ste 88, 121
stht 36
asthi 23
sti 21, 42, 88
stta- 71
va- 88
syati 98
atasi 186
tha 36
t- 62, 90, 197
t-tha 41
tti, adnti 121
var (pa ) 191
vas (v ) 101
vati, vt 88, 205
vi- 32
vidat 109
vidhyat 41
vi 99
vak 68
vyat 104
yan 41, 164
yu- 33, 182
yunak 41, 61
268
F or m
rody k l
b dhate 116, 141

bh- 136
bhnati 122
bhn 164
bhratha 88
bh s 163
bh ti 43, 122
bhyate 104
bhema (m ) 168
bhr jate 116, 189
bhr tar- 122
bhr nti
46
bh ti 191
bhr , bhruv, bhrvam 60
bh ri- 153
bhrj- 207
bhyt 48
brvti 173
bruvnt- 173
bruvnti 173
cakara 81
cakra 81
cakrm 71
crati 71, 193, 196
caturth- 36
dad a 41
ddti 39
ddhti 38, 117
dal- 114
damyati 81
dn, dat, dntam 58, 185
d nam 143
darayat 105
datt 62
dyate 105
devr- 166
dev 48, 70, 133
devy 133
dhamit- 216
dhn- 43
dhnvati 57, 198
dhr- 116
dhyati 106
dhen- 165
dhm 154
dhnti 202
dd ya 153, 201
drgh- 212
drgh yu- 33, 45, 182, 212
d yanti
103, 146
dr tu 120, 135
dru ti 172
duhitr- 69
dr- 135
dv 141
dvp- 49
dy m 72
dhate 22, 89, 95
mi 22
e- 22, 100
ti 23, 88
g hate 123
269
F or m
rody k l
- 95
iir- 64
u- 22, 100
it 100
ti 66
96
e
yarti 79, 127, 179
gm 72
gartrh- 45
g ti 51, 199
gt 123
gt- 51, 199
g yati 51, 199, 201
gir- 152
gr 55, 207
gt- 51, 199
gn s 163
gr van- 71, 155, 208
grv - 147
grumu- 71
grt 208
gur- 52, 71, 155
jg ra 41, 186
jhti 121
jmbha- 176
jna 33
jans-i 67
jnas 25, 33
janyati 25, 81
jniman- 63
jnitar- 63
jranti 55
jrate 208
jaryant- 106
jt- 54
jti- 54
jvate 162
jman- 74
jr 55
jr 210
jit- 74
jv 47
jta- 56
jub dh- 116
jguve 205
juhti 78
jun ti 162
hri 56, 194

hvate 176
hir - 192
hri 56
hit 62
huv 81, 175
hvyati 34, 175
i 80
m 72
s 72
ih 100
jate
21, 50
kate 21, 50, 186
im 22, 100
indh 22, 100, 84
rm- 208
270
F or m
rody k l
n ma 40
napt 114, 152
nar- 46, 50, 68
n s 126
nva 181
nyati 47, 201
nndati 60
nirva- 48
nt- 47, 148
nu 59
jvlati 214
jy - 168
k m- 124
k s- 125
krav 69, 157, 172
kravy- 69
kri ti 147
lun ti 204
luc- 69, 179
hate 185
ja 93
jas- 22
ati 22, 88
tum 93
mnthati 103
manthayati 105
mnyate 79
m ri 181
ms-, ms 118
may- 50
mhati 181
mh- 38
mh- 181
mmte 118
min ti 201
m vati
52, 204
mjnti 181
m ti 191, 211
mti 181
mrdhn- 56
mr- 212
m - 158
p- 51
h 51
pakth- 36
pnthm 44
pnths 36, 44
papr tha 115
paths 36
p ti 126
ptn- 152
pv-ate 48
pavi-tr- 75
pav-tra- 75
pvi-tum 48, 75
pyas- 148
pyyati 51
py- 167
nhyanti 182
nkati 24
271
F or m
rody k l
phna- 167
pbati 26, 43, 80
pit , pitram 51, 64
pitr- 69
prabh- 70
prtr- 138
prthas- 36
prthate 35, 103, 115
prtka- 49
pratpm 49
pr ti 47
prt- 47, 170
priy- 170
phm 110
pth- 26, 35, 115
p r, pram, pr 114
pr- 54, 212
purvasu- 45, 49
p rva 209
pt- 48, 74t
p yati 159
rjate 180
ri ti 60, 104, 179
ryate 104, 149, 179
jr- 60
r(d)hati 180
rhita- 178
rudhir- 58t, 178
ruvti 176, 205
sdyati 81
skm 42, 56
kam 120
skhy- 36
amyati 55
amitr- 55
sn, sat 186
akh- 33, 36
sanutr 57
aph- 37
saptath- 36
ath- 36
st (va , v ) 51, 69
sauti (pr ) 206
setr- 51
va- 200
s dati
22
sin ti 51, 106
ra 63
ras 33
ra 63
ryate
190
iti 64, 150
sit- 51
rdhati 43
ragh- 59, 180, 198
rja 59
rkati, rakat 59, 180
rmate 46, 178
rar dha 43
rsa- 178
r i 179
rtha- 36
rvat 205
r yati 126
272
F or m
rody k l
it- 64
s vyati
52
sn ti 137
somap 144
sph yate 119
svdate 162
svd 162
vr 163
vtr- 177
vyati 177
sy m 39, 47
ym- 119
syti 51
syti (va ) 69, 149
sy 40, 47
syt- 160
sphir- 119
sph rjati 209
sphy- 36
r myati 197
srdhati 187
sjti 22
anihi (n-) 198
hvati (n-) 205
str- 60
strman- 56
stuti 121
styt 130
sthit 62, 108, 188
str- 56, 71
sty yate 153
su- 35, 59, 186
sdyati 162
skar- 175
la- 48
smya- 50, 59
snra- 50, 68
sn 48, 160
sr- 167
suti- 71
s te 48, 71, 160, 175
st- 71
s tu- 71, 175
suvti 175, 206
tam- 34
tmas- 63
tmisr- 63, 196
tntram 158
tan- 57, 115, 198
trati 191
t i 121
tavti (t ) 161, 206
-tha- 34, 36, 81, 88
tirs 33
thati 36, 39
tr 150
tripd- 150
tri 150
tudti 102
tuvm 49, 163, 177
ucchti 101
ucyasi 100
udgtr- 51
dhar, dhna 161
273
F or m
rody k l
ugr- 22, 101

kant- 101
n- 48
pasti- 71
ran- 53
rm- 213
r 55, 213
uar 101
uarbdh- 101
u s, us 93, 101
us-i 101
usr- 101
usryman- 101
u- 22, 101
uttam 34
uttn 57
vur 93
vda 25, 81, 109

vttha 25, 81
vdhyati 41
vidr 109
viat 47
vr- 151
virap- 71
vrdh- 45, 49
vi- 47
viit- 51
viv nara- 45
vivvasu- 45, 185
vt- 151
v k a 170
vk 48, 170t
v -an- 184
vyyati 104
vdati 68, 185

vhatha 88
vla- 185
vmiti 25, 196
vmt- 215
vnate 198
v r- 203
vrk 68
vrati 185
vsati 185
vsu- 185
v ti 59, 119, 177, 184
vvaka 184
vyas- 47, 151
v yati 131
ybhati 183
ykt, yakn 183
ynti 22, 100
y tar- 197
y ti 79, 124
yva- 61
yvas- 61
yviha- 34
yv-yas- 202
yni 79
ydhyati 45, 183
yugm 41, 61
y 156
y nas 48
y ne 48
274
F or m
rody k l
yth- 156
yt- 156
yvan-, y na 48, 182
yuva- 182
yuvti 203
yym 156
hunmi 48, 160

h, huu 175
j 156
kan- 137
kamnnar- 46
Avestos, senoji pers
mraom 173
dar 41
hitha- 51
aidiiu 70
iiu, yao 182
aojah- 22
Ariyramna- spers. 46, 178
ai 96
aspa- 88
asp-gara 110
aza- 94
azm 34
pat, patm 44
pasu-vra- 71
pa 36, 44
pt, ptaram, pir 64, 69
rauuah- 206
r- 111
bzu- 136
brzaiti 116
dugdar 69
dudar 69
sdra- 137
safa- 37
sma- 119
sarta- 195
spaiieiti 162
starta- 56
snra- 50
rzr 60
t 49, 177
gruu- 147
nara- spers. 50
hahm 21
hanar 57
haxa 36
vasmn-da 40
varsa- 185
va- 47
275
F or m
rody k l
vaiti 47
dow 49
eccel 193
eli 194
erek 59
gerem 121
hacci 144
harkanem 97, 180
haw 22, 93
keam 168
kin 133
xr- 157
xrra- 157
xruvi-dru- 172
ykar 183
ysta- 61, 137, 183
yst 61
yti 79, 124
zauuaiti 176
zira-an- 192
Alban kalba
dhmb 176
mal 113
Vidurinioji pers
drn 172
Hukar 175
G raik
kalba
Mikniei
Armn kalba
/aiksmans/ 96
/ehensi/ 186
/ereen/ 208
/kuriato/ 147
/t hehs/ 64
aganim 93
agaw 93
aam 180
anc 60
anicanem 60
anun 40
ari 149, 180
ast 60
atamn 58
ayr 59
beran 211
dikc 64
Klasikin
128
25, 128
167
64
99
99
276
F or m
rody k l
99
132
132
132
186
94
90
21, 32, 35, 50, 77, 96, 186
68
82, 185
128
186
183
59, 119, 177, 184
96
89
22, 89, 95, 184
55, 96
, - 182
55, 57
190
92
92
24, 31, 92
89, 194
59, 180
214
214
180, 214
89
89
32, 99
, 127
89
89
89
181
153, 181
59, 181
, 112, 196
95
153
33
33
44, 145
96
59
62, 64, 96, 193, 198
46, 50, 59, 68
89
57, 90
24, 82
198
96
85, 92
135
138
82, 91

135
215
23, 82
59
23, 59
180
53
65, 189
91, 189
184
277
F or m
rody k l
67
60
185
184
, 165
187
185
( ) 184
138
56, 113, 138, 216
176
33, 82
82
133
133
86
52, 155, 208
64
26, 107, 146, 170
189
34, 168, 170
26, 170, 188
113
110
115
55, 207
43
72
166
25
153, 201
197
144
110
39
26
39, 43t, 46, 66, 137
, 103
o 212
62, 66
26
205
141
43t, 46, 137, 143
198
67
25
54
54, 63
25, 33
190
71
39
54
45
( ) 185
57
25
57
43
189
71
198
39, 113, 138, 216
278
F or m
rody k l
186
41
182
34, 44
121
23
58, 185
120
185
137
198
117
117
191
47
194
22, 38
53
23, 88
191
190
180
58, 180, 198
180
o 45
180
o 25
196
113
182
181
21, 59, 186
110
109
34, 98
59, 178
178
133, 193, 208
208
I 53
II 180
118
118
58t, 178
() 103
129
39
21, 23, 35, 42, 88
210
197, 217
57
- 50, 59, 186
121
35
22, 88
171
154
61
72
67
41, 61, 67
156
61, 137, 183
47
96
21, 164
279
F or m
rody k l
, 117
162
162
167
, 41
194
181
91
, 183
46, 178
121
132
93
22, 100
47
39
100
162, 176
37
68
68
121
- 25
55, 57, 188
86
43, 62, 135
54
55
137
, - 130
108, 145

108, 145
54
139
55, 57
125
125
33, 36
206
68
, - 192
69, 157, 172
197
176
72
43
55, 57
27
64
62, 66
134
116
55, 57
, 57, 198
191
65
154
202
I 154, 163
II 202
42, 46, 139
109
64
100
50, 121, 184
280
F or m
rody k l
24, 32
40, 97, 137
187
187
97
, 60, 181
60, 181
96, 144
96, 197
60, 182
182
40
139, 182
() 98
34
179
37
67
104, 179
67, 209
97
24, 97
32, 35
179
24, 60, 179
32, 35
97
34, 97
96, 186
23, 32
161
185
32
145
55
158, 173
205
191
211
117
126
79, 137
38
158
70
148
32
32, 35
185
35
77, 97
95
25, 109
32, 93
32, 93
94
95
40
32, 151
, 32, 99
25
183
96
22, 96
281
F or m
rody k l
48, 60, 171, 186

49
21, 50, 96
44, 144
44
118
53
67, 191, 209
204
24
69
24, 64, 69
196
68
109
, 136
51
54, 110
45
35, 115
34
110
o I 194
II 110, 112, 212
138t
, 166
166
114
53
68
209
, 138
138
204
205
51t
, 67
43, 80
190
136
137
136
136
193
103
188
190
36
144
129
73t, 129
62, 73t, 108, 188
129
56, 71, 78, 210
, 49
153
57
197, 217
115, 198
- 57
57
57
- 27, 88
191
282
F or m
55, 57, 64
196
72, 193
67
54, 64, 210
131
136
38, 117
38, 43, 46, 66, 116
, 55, 213
67
54, 210
210
150
150
161
161
49, 177
rody k l
43, 46, 142

121
56, 214
192
144
184
179
79, 127, 179
179

205

47
I talik
kalbos
Lotyn
abole, -re 97
cer, cris 92
acu 91
acus 91
aeuom, aeuum 182
ager, agr 94
gntus 54
agnus 95
ag 21, 79, 96
ai 96
alius 32, 99
al 96
amb 44, 145
ambul, -re 89
am, -re 96, 197
160
175
120
44, 81
, 43, 46
121
183
201
201
201
, 122
122
171
139
283
F or m
rody k l
ana 23
anas, anitis (anatis) 62, 90,
197
anculus 33
angiportus 90
ang 90
angulus 98
angustus 90
animus 62, 96, 193, 198
ansa 91
ante 24, 82, 90
anus, -s 23
aperi, -re 191
api, -ere sen. 40, 88
apiscor 40
aqua 24
arce 23, 96
re, -re 96
argentum 23
ar, re 63, 91
auis 65
auris, -is 32
auus 22, 93
axis, -is 85, 92
carniuorus 110
crus 124
catus 63t
caulis, -is 167
caurus 167
cerebrum 63
cie, -re 108, 145
cmex, -icis 150
cuis, ceiuis 200
clrus 54
cop 186
cgntus 54
cognmen, -minis 39
collis, -is 68, 194
collus 196
col, colui, cultum 193
columen, -minis 68
cm 88
conditus 62
cnor, -r 198
cn-sul 194
con-temn 217
rn, -is 192
coruus, - 192
cs, ctis 64, 138, 150
costa 130
crbr, -nis 54, 210
crsc 210
crdus 157
cruentus 172
cruor, -ris 33, 172
culmus 68
benignus 70
bibit 43, 80
brtus 155
caecus 200
cal, -re 121
capi 43, 62, 135
capita 67
284
F or m
rody k l
datus 62
d 40
dens, dentis 185
dis fstus 65
dru 205
d- 44
dolre 192
dole, -re 25
dol, -re 25, 33, 63, 114
dnec 44
dnum 143
dormi, -re 120
ds, dtis 137
ddum 135
fg, -ere 146, 199

flum 146
fluus 43
fle, flre 116
flrus 43
fls, flris 139, 164
for, fr, ftus 122
frter 122
genera 67
genitor 54, 63
genus, -eris 25, 33
germen 54, 63
ger 79
gignit 71
glaber 123
glabrum 123
gnrus 56, 138, 216
(co)gntus 54
grnum 55, 210
grtus 55, 208
grs, gruis 190
ebulum 87
ebulus, - 87
eculus sen. 88
d 41, 121
ed, -ere 41
ed, es, est 121
eg 34, 44
m 41
em, -ere 41, 88, 181
equus 88
excell 193
haru-spex, -spicis 192

hauri, -re 99
hrs 121
faba 86
fma 142
fnum 63
fri 43, 122
friae 65
feri, -re 211
c 50
dem 38
ic 184
iecur, iecinoris 183
gnrus 56
incins 177
285
F or m
rody k l
inde 40
ingru 154, 202
intimus 34
iocineris 183
it 66
itqu 66
iter, itineris 23
iube 183
iuga 67
iugum 41, 61, 67
is, iris 156
iuuenca 183
iuuencus 183
iuu, -re 88, 205
mtior, mtr 118

migrre 153, 181
ming, -ere 181
minu, -ere 201
mtis 200
mol, -ere 195
ms, mris 164
moue 52, 204
mulce, -re 181
mulge 181
ms, mris 158
nre, nu 137
nrs 126
nris, is 126
nti-n- 54
ntus 54
ndus 182
nmen 40
(g)nsc 39, 138
ntus 56, 138
nouem 181
(g)nu 216
lna 55, 213

latens 125
late, -re 125
ltus 55
(t)ltus 213
lau, -ere 158, 206
lu 148, 180
lmax 167
lin, -ere 147, 180
ob 98
obd 98
ocris 32
oct 40, 97, 137
d 34
odor, -ris 21
oinos sen. 32, 151
ollus 32, 99
ol, -ere 97
manre 120
marem 109
ms 109
mtrus 24
maximus 34
mei, -ere 181
mnsis, mnsum 117
mensae 164
286
F or m
rody k l
orbus 32
orior 127, 179
ornus, - 144
s, ris 141, 165
ouis, -is 32, 99
rrus 53
ra 178
reg, rx 179
rmus 193, 209
renou--re 40
rs, rris 178
rota 36, 111
ruber 58t, 178
rfus 178
runc, -re 60, 179
ru, ruere 159, 174, 205
rs, rris 206
rtum, rta (et) caesa 160,
174
psc 82, 126

pater, patrem 69
paui, -re 204
pell, ere 194
percell 193, 195, 214
perforre 211
plnus 55, 127
plnus 54, 212
pculum, 43
postis 111
prae 165
praecell 193
praeceps, -cipitis 165
prugnus 70
pr 44, 138
probus 70
prm 181
prus 48
pte, -re 159
sl, slis 127

slem 188
sari, -re 67, 209
sede 24
sds 24
smen, -minis 39, 119
ser, -ere 39, 118
sd 38
siem, sis, sied 39, 47
sient sen. 170
sine 57
sistit 36
sist, -ere 39
stis 39, 47, 170
socru 174
socrus, -s 163
sns sontis 186
spernere, sprtum 209
qulis 131
quand 44
qu 47
qucum 47
quid it 66
quis, quid 47
287
F or m
rody k l
spma 167
stgnum 129
stmen, -minis 39, 129
status 62, 108, 188
stlla 60
sternere 210
st 188
strmen, -minis 56
strtus 56, 71, 78, 210
subsist 39
suffi, -fre 154
sunus 175
sm 181
su 52, 160
superbus 70
ss, suis 48, 175
trips 150
t 49, 177
ud 137
ugna 132
uale 193
unus 48, 131, 184
ber, -eris 161
uell 194
uerg 68
uerrs, -is 184
urus 119
ud 25, 109
uie, uire 104
uisc, -ere 150
uitus 150
ugint 47
urs, -ium 47, 151
urus, - 47
us, um 47
uuus 34, 47, 147, 170
ulna 144
uncus 32
unde 40
ungu, -ere 97
nus 32, 151
uoue, -re 185
rnor 155
r 22, 88
ustus 22, 101
uult 194
tlis 131, 136

tang 130
teg 24
tgula 24
tem-er-e 63
temn 197
tenebrae 63
terebra 54, 64
ter, ere 54, 191
terram 72
terrs 72
tstis, -is 70
toll 67
tridens 150
trifx, -fcis 136
trgint 150
288
F or m
rody k l
Kitos
funins 52
anams, anamm osk. 62

ausom sab. 93
menes umbr. 112
pacer umbr. 143
scriftas osk. 164
gibs 72, 132
G erman
Got
hafjan 43, 62
haihs 200
hals 196
heiwa-fraujin 200
hf 43, 135
hrs 124
kalbos
ist 21
itan 121
aggwus 90
ains 32, 151
aira-kunds 54
aiwins 182
alands 96
aljis 32, 99
anar- 91
arans 97
asts 35
aukan 22, 93
awo 93
ju 182
jugga-lau 183
juk 41
js 156
karn 55, 210
kuns 216
manass 39, 119
bandjs 133
brar 122
naitjan 60
niun 181
dahtar 65
doms 42, 139
qino 133
-rairo 43
raus 178
rinnan 60
riqis 59
fagrs 143
fhan 143
fulls 54, 212
fls 158
289
F or m
rody k l
wig 182
fagar 143
first 111
fruo 138
furisto 209
gikewen 205
hel 54
h(w)a 200
hirni 63
ju 182
jung 183
kiuwan 175
ladan 124
lo 213
men 181
ms 158
njan 148
nuoen 125
qut 117
querdar 189
rad 36
smo 39, 119
siodan 187
sundro 57
tr, trin 161
w(h)en 119
wr 119
wra 119
wonn 198
zand 58, 185
zuo, zua, z 44
saian 118
saljan 194
siujan 160
starno 60
stma 129
snus 48
sweins 175
taujan 205
triggws 154
tunus 58
un-agands 94
wahsjan 184
waldan 193
wili 194
Senoji vokiei
auktaii
ahsa 92
ana 89
angul 99
ancha 98
ars 32
asc 144
bgan 139
bellan 211
bora 211
du 163
eiz 32, 94
290
F or m
rody k l
kvelia 192
olla 193
ss 141
rmr 142
strr 129
svn 175
rr 49
49
r 155
vaa 137
vari 203
Senoji angl
bacan 139
bellan 211
blwan 43, 139
cwelan 192
dohtor 38
flan 118
flwan 138t
fgian 143
hwsta 125
sar 165
soan 187
spade, spadu 37
tcor 166
Vokiei
Ahne 89
Dachfirst 111
Euter 161
faul 158
glat vva. 123
glat vv. 123
Hals 196
hell 54
kauen 175
Kder 189
Korn 210
Kot 117
sieden 187
sr vv. 165
Tochter 38
usel(e) vva. 22
wahr 119
zu 44
Senoji island
22, 93
gir 24
s 91
aka 21, 96
arr 65
askr 144
berja 211
bjrk 189
brjta 202
first 111
fl 118
glar 123
grn 192
h 120
hlr 213
291
F or m
rody k l
fiche sair. 47
fr sair. 119
follnadar sair. 193
ibid sair. 80
ln sair. 212
mell vair. 113
ness vair. 182
oen sair. 32
onn vels. 144
rethid sair. 36
rethim sair. 111
retit svels. 36
roth sair. 36
rad air. 178
sain sair. 57
scurid sair. 190
tinaid sair. 201
t sair. 49
uinnius sair. 144
Angl
cwd vangl. 117
daughter 38
glad 123
hornet 55
queen 133
K elt
kalbos
sair. 141
-ail sair. 96
aiss sair. 92
th sair. 124
bg sair. 139
bern(a) air. 211
brthir air. 122
cath- vair. 64
cr, crau, cr sair. 157
do-eim sair. 181
ech sair. 88
err sair. 32, 35
Sudar Veslava iik-Prokaeva
292

Laringalų Teorija Ir Lietuvių Kalba 2006

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Laringalų Teorija Ir Lietuvių Kalba 2006

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Wojciech Smoczyski

Laringal teorija ir lietuvi kalba

lietuvi kalbos institutas

L ietuvos R espublikos V yriausyb

valstybinis mokslo ir studij fondas

Autorizuotas vertimas i lenk kalbos

Dailinink Giedr Mikulskait

1.0. Bendros pastabos (13)

3. Laringalini priebalsi atspindiai lietuvi kalboje

3.1.2.2. */h2o/ > /o/ > liet. a (98)

3.3.3.2. Pozicija uHC (153)

3.6.3. Pilnojo (EL, OL) laipsnio, (C)eRH-T tipo aknies

1.0. Bendros pastabos

(b) dvibalsiai: ei, ai, oi ir eu, au, ou;

1.0.2. Indoeuropiei prokalbs leksemos sandara

1.0.2.1. Ivestins struktros

(d) (C)C1eC2CC (pats reiausias tipas), pvz., *h2eisd- garbinti,

1.0.2.2. I i teigini kyla du tolesni. Pirma, nebuvo leksem,

Plg. akn *p-e-u H - pti, *pu - e-h 2- smogti sandar.

prokalbs model CVC(C) = CVH(C) pakeit istorikai paliudytas

1.0.3. aknies struktra ir apofonija nra vienintels sritys, kuriose

1.1. Standartin laringal teorijos versija

1.2. Laringalas prie bals e

Inykus prokalbs laringalams, jusiems prie pagrindin bals e,

1.2.1. odio pradia (#HV-)

1.2.1.1. odio pradia #Hei , #Heu

1.2.2. Antevokalini sek atspindiai hetit kalboje

prieais; vietoj (ko), lot. ante priekyje, i priekio; prie tai,

1.2.2.5. odio vidaus sekos -He- pavyzdiai:

1.3. Laringalini priebalsi fonetins

pr ieba lsi fonet i n s ir fonologi n s sav y b s

kiekvieno i laringalini priebalsi artikuliacijos viet bei bd.

J. Gippertas (1994, 460461) atkreipia dmes tai, kad pide.

1.3.3. Trij laringalini spirant koreliatus sprogstamj balsi

pr ieba lsi fonet i n s ir fonologi n s sav y b s

1.3.6.Laringalinio spiranto ir dantinio spiranto /s/ opozicija:

1.3.8. Laringalo ir pusbalsi /i/, /u/ opozicija:

1.4. A pibe ndr i nim a s

1.5. Laringalas prie bals o

ved. yu- n. gyvenimo trukm, gyvenimas, amius i *o.iu- <

1.5.1.1. odio vidaus seka -Ho-:

lot. maximus didiausias < *maksemos < *magisemo- <

1.5.2. Hetit kalbos pavyzdiai:

het. ssu- geras < pide. *h1s-u- (pakitimas o > a, pailgjimas

1.6. Laringalas h tarp dusliojo priebalsio ir balsio

1.6.1. Ved kalbos th-V pavyzdiai:

-e-toi (liet. plei, plsti). prthas- n. plotis, platumas, platuma,

1.6.2. Ved kalbos kh-V pavyzdiai:

ta r p dusl iojo pr ieba l sio ir ba lsio

ment; kno ment; palms aka, sangl. spade, spadu f. kastuvas,

1.7. Laringalas prie priebals ir prie pauz

tembro skirtumai, tiek atitinkam ilgj balsi savybs aikintinos

Pozicijoje /eh2, 3C/ vyko du pakitimai. Pirmasis buvo balsio

1.7.1.1. Panaiai kaip ir 1.2.1, parenkami vieno morfologinio tipo

1.7.1.2. Panaios iliustracins mediagos teikia vardaodiai su e

1.7.1.4. odio galo pavyzdiai:

Plg. ilgumus, atsiradusius i *o-HC (1.7.2.5) bei *i-HC, *uHC

1.7.2.1. odio vidaus pavyzdiai:

dis). EL *dheh1- dti, statyti, gr. dedu, liet. d t i

1.7.2.2. Seka -oH- priesagoje:

1.7.2.4. Hetit kalbos pavyzdiai:

Plg. pavyzdius i irann kalb:

1.7.2.6. Apofoninis laipsnis o dl kontekstini pakitim, vykusi

1.7.3.1. odio vidaus pavyzdiai:

Plg. akn p-e-u H - pti, pu - e-h 2- smogti sandar.

lot. maximus didiausias < maksemos < magisemo- <

Plg. ilgumus, atsiradusius i o-HC (1.7.2.5) bei i-HC, *uHC

ved. dev deiv < diu-ih2, vk vilk < pide. uku-ih2

gr. n. skyl, anga < treH.ma < pide. th-m, plg.

sva. hornuz, angl. hornet < h2s-n-. EL erh2-, plg. gr.

iir- stiprus, miklus, judrus < HisHir- < pide. Hish1-r.

dievai < dhh1s-es, lot. dis fstus ventadienis < dheh1s-tos,

odio gale -ah2- laringalas inyko, pakitus jo tembrui -eh2-.

I) heu-d-, II) hu-ed-. akn st- stoti, palyginus su I) set-2,

3.1.1.1. /he/ > [he] > */e/ > liet. e

3.1.1.2. /h2e/ > [h2a] > */a/ > liet. a