LIETUVIU Jonas Balys KALENDORINES vy SVENTES = VILNIUS ,.MINTIS" 1993UU S vox Saat 9) Pirmas leidimas LIETUVIY TAUTOSAKOS LOBYNAS VII JONAS BALYS, LIETUVIU KALENDORINES SVENTES TAUTOSAKINE MEDZIAGA IR AISKINIMAL LIETUVIY TAUTOSAKOS LEIDYKLA Stiver Spring. Md 1978 Antras papildytas leidimas Atsakingasis redaktorius VYTIS CIUBRINSKAS Daitininkas DAINIUS PASKEVICIUS, © 1978 by Jonas Balvs ISBN 5—417—00870—7 © Jonas Balys, 1992 | PRATARTIS * Ok Ok Svendiy relkémé, Zmonés megsta Sventes. Ir ne tik dél to, kad paprastai jose nereikia dirbti jprasty darby ir galima geriau pavalgyti, bet svarbiausia todél, kad, jos suteikia ivairumo. Cia pridera geresnis arba Sventadieniskas apsi- rengimas, éimas | baznycig, daugian maziau iskilmingos ten atliekamos apeigos, susitikimas su Zmonémis ir pasiro- dymas: apdary, arkliy, vezimy ir kt. Be grynai Seimynisky apeigy, kaip ktigiavimas ir atsigavéjimas Velyky ryig, gia pridera ir bendruomeniskos pramogos, kaip Uigavéniy per- sirengéliy vaikStynés ir Joniniy ugniy deginimas. Visa tai bendruomene suartina. Svenciy proga vyksta svediavima. sis, suéjimai ir pasilinksminimai, visokios gegudinés, vaka- ruskos ir pasisokimai kurie neretai baigiasi girtuokliavimu ir mustynémis.,Apie visas Sventes Zmonés daug kalba, joms i8 anksto ruogiasi, jy laukia. Tai malonios prosvaistés mo- notonigkame kaimo gyvenime. , Apeigy ir paprociy kilmé. Zmogaus santykis su dievy- bemis ir negamti8komis jégomis yra dvejopas: pasyvus it aktyvus. Kai Zmogus meldziasi ir aukoja, tai jis tikisi susi laukti iS dievybés malonés. Taéiau imogus i8 patyrimo Zi- no, kad jo maldos ne visados iSklausomos. Tada jis imasi aktyviy priemoniy, kurias vadiname m a g ij a: 2mogus tiki- si, kad jis, atitinkamai pasielges. privers virSgamtigkas jégas paklusti jo valiai ir gaus pageidaujamus rezultatus arba nukreips nuo saves nelaime. Stai pavyzdys. Zmonése labai populiarus buvo Sv. Jurgis. (Jo populiarumui daug padéjo sena liaudies pasaka apie kovotoja su slibinais ir karalaites iS8vaduotoja,— ta rolé buvo jam priskirta.) Zmo- nés tikéjo, kad jis yra ir naminiy gyvuliy globéjas. Taciauir vilkai, didziausi naminiy gyvuliy priesininkai, esa jo je: vilkai — Sv. Jurgio kurtai (medziokliniai sunys). Zmonés prineSdavo j baényéias jo dienoje (IV.23) ir sukraudavo prie Sv. Jurgio altoriaus ar paveikslo Stisnis siriy ir sviesto, pintines kiausiniy, Taciau gali atsitikti, kad Sv. Jurgis pam ir nejsakys savo kurtams-vilkams neliesti Juozapo ar Da- ratos karviy ir aviy. Tikresnis buvo dalykas surakinti vil kui nasrus. Todél tarpjurginése paimamas skietas, kuris au- dziant padaro ,Ziotis", jkisamas j maiSq ir tas maiSas uzra kinamas spyna — taip bus ir vilko nasrai surakinti Liaudies zmogus yra prakti8kas. Jam mazai terapi ati- trauktinés (abstrakéios) savokos. Pirmiausia jis nori Zinoti, kas atsitiks netolimoje ateityje: ar dar iSgyvens ir sulauks kity mety, ar mergaité iStekés, koks bus ateinandiy mety oras, ar gerai uzderés javai ir pan. Tai yra spéjimai: o me. ny s (pasyvus stebéjimas reiskiniy ir jy aiSkinimas), arba divinacijos (aktyvus veiksmas ateiviai nuspéti, pvz., liejimas sutirpyto Svino ar vasko | vandenj ir aiskinimas susidariusiy figiry). Tie spéjimai toli nesiekia, daéniau- siai vienus metus. Apie naujagimius daromi ir toliau siekig spéjimai: kuo jis bus —artojas, kareivis ar gal kunigas; kokia bus jo povyza ir bidas — grazus, vis jaunas, links- mas ir sveikas ar sirguliuojgs ir suniures, greit senstas; koks bus jo likimas arba dalia—taps turtingas ar liks vargsas. Burtai yra tam tikri tikéjimai ir jais pagristi veiksmai, kuriais 7mogus nori palenkti jj supancia aplinka, gamtinj ir antgamtinj pasaulj priversti tarnauti zmogaus reikalams. Tokio elgesio nepateisina gamtos moksly surastieji dés- niai, o jsigaléjusios religijos juos laiko niektikiais arba pr tarais, su kuriais paprastai kovoja ar bent juos nickina Burtai arba magija yra daromi norint: 1) apsisaugoti nuo pikty antgamtiniy jégy arba jas priversti zmogui tarnauti, 2) jsigyti turto ar gauti gera derliy, atitinkamai paveikiant lauku, gyvuliy ir Zmoniy vaisinguma, 3) isvengti ligy arba jas pagydyti: Yra skirtumy tarp burty ir prietary. Pastarieji yra daugiau profilaktiné priemoné nelaimems, ligoms ir viso- kiems nepasisekimams isvengti. Prietaras bus toks tikeji- mas: jei rytq iS lovos lipdamas pirma padési ant grindy kairg koja, tai ta diena viskas nesiseks, uZtat reikia Sito veng- ti, Apie omenis jau buvo minéta. Kartais omenys ir burtai yra sujungiami kartu. Pvz., omuo yra, kai vista troboje pradeda giedoti —lauk nelaimés, o jeigu nori jos isvengti, daryk burtg: paémes ta vista, matuok ja per grindis nuo stalo iki slenkséio, jei ant slenkséio pateks uodega, nukirsk uodega, o jei galva—kirsk galvg, tada nelaimé nejvyks. Burto kilmé yra auka Seimos proseniy véléms, kurios gyve- ng po slenkséiu, nes seniau ten buvo laidojami mire Seimos nariai, Burtai gali buti neutralus kito asmens atzvilgiu ir gali buti kam nors kenkig. Neutralus burtas bus: iSgirdes pirmakart griaustinj, persiverski per galva,— turési visus metus laime. Kenkiantis burtas bus toks: Velyky ryta reikia nuogai iSSluoti savo troba ir SiukSles i8neSus iSpilti kaimyno demén, o tada neatsigrezus bégti namo, tada visos blusos iseis i$ to namo pas kaimyna. Darant burtus daznai yra vartojami tam tikri posakiai, tai magiskos formulés. Apie burtus ir burtininkus trumpai rasiau pries 25 metus (ér. LE III 373—376). Si knyga duoda daugiau medziagos tuo klausimu. Reikia pasakyti, kad visi spéjimai (omenys, divi nacijos) ir burtavimai (magija) remiasi iki krastutinumo pritaikytomis kokio nors panasumo asociacijomis: panasus veiksmas sukelia panasy atoveiksmj. Kartais mus tiesiog apstulbina Zmoniy fantazija ir isradingumas pagal principa »Similis simili gaudet* (panasus panasiu dziaugiasi) Visokie liaudies paprotiai yra ne kas kita kaip praktiko: je pritaikyti tikéjimai, spéjimai ir burtavimai. 18 tikéjimy it Paprodiy galima daryti kai kurias i8vadas apie tautos bada it pomégius. Apie tai esu rases jau pries 30 mety, todél éia ne- kartosiu. (Zr.: ,Volkscharakter und Volksbrauche der Li- tauer*, Scholar Heidelberg, 1947, nr. 1, p. 37—48; Li- tauische Volksbréuche: volkskundliche Skizzen*, Fol k- liv, XI=XIIL, Stockholm, 1948—49, p. 112140.) Stabmeldystés liekanos. Martyno Mazvydo_pirmoje lietuviSkoje knygoje, iSleistoje 1547 m., randame labai jdo- miy dalyky. F. Staphylus lot. jZangoje rase: ,Daugelis dar ir dabar aiSkiq stabmeldyste ir vykdo, ir vieSai iSpazista: vieni medzius, upes, kiti Zaldius, dar kiti kq kita, atiduoda- mi dieviska garbe, Slovina, Yra tokiy, kurie Perkinui daro iadus: ty, kurie susiraping paséliais, Laukosargas, ty, kurie gyvuliais, Zemépatis yra garbinamas. Kurie linksta j piktus darbus, tie savo dievais ispagjsta aitvarus ir kaukus". Lie-tuviskoje eiliuotoje jZangoje Mazvydas taip graudena #mo- nes: ,.Kaukus, Szemepatis ir lauksargus pameskiet / Visas velnuwas deiwes apleiskiet. / Tos deiwes negal iums neka giera doty / Bet tur wysus amszinai prapuldinty. . .Tassai Diews wysas szmanes nar didei mileti Dagaus karaliste dawanai nar dawanati / Aithwars ir deiwes to negal pada- riti / Beth ing peklas vgni weikiaus gal istumti /Pameskiet tas deiwes dewap didziap pristakiet_ Schita maksla wisy linksmai preimkiet. / ... B(e) schito maksla szmanes regit kleidenczias / Jr deiwiu schimta (iei tatai nemasz) turin- czias*. [uo laiku Zmonés visiskai nesirupino krikScionisku tikéjimu: ,Baszniezia nog deschimes metu nebuwau / Tek- tai su burtinikie ant burtas weizdedauau. / Bagieresny su schwenta burtinikie gaidi walgiti / Neig baszniczio schaukima szeku klausiti." (Zr. Pirmoji lietuviska knyga Vilniuje, 1947. Tuos padius tckstus galima rasti ir kituose Ieidiniuose: Martynas Mazvydas MCMLXIIL. Cikaga, Peda- goginis lituanistikos institutas, 1963. Lithuanian Catechism of Martynas Mazvydas (1547). Ed. and tr. by Gordon B. Ford. Assen, 1971.) Labai jdomus yra minéjimas apie apeiginj gaidzio val- gyma su Sventa burtininke". Ozys ir gaidys yra labai seni ir dagnai minimi aukojimo gyvuliai. Sioje knygoje irgi randame minint apeiginj gaidzio valgyma ir Slakstymg jo krauju. Tai labai seny apeigy atgarsiai. Mes nemanome, kad pamaldusis Mazvydas yra perdé- jigs _nusiskysdamas Zmoniy nesidoméjimu krikSéioniSku mokslu. Ir mes esame jam nepaprastai dékingi uz abiejose tos knygos jzangose, lotyniskoj ir lietuviskoj, paduotas 2i- hias apie senovés lietuviy tikéjimus. Norétume apie tokias tamsybes" kuo daugiau iSgirsti, Jau visas Simtmetis praéjo, kaip romantikai nori kuo daugiau patirti apie tautos etnines Saknis, apie viska, kuo muisy tauta yra savotiska ir skiria- si nuo kit Kad ta nlietuviska pagonybé" buvo labai gaji ir sunkiai davési iSnaikinama, yra dang liudijimy. Dar 1587 m., kaip pranese Zemaiciy vyskupas, jo vyskupystéje nebuve né vVieno prasto Zmogaus ({. y. nebajoro, nemokyto), kuris nors kartg buty éjes iSpazinties ir priémes komunija, kuris mokéty »Téve musy" ir persizegnoti (Rostowski 153). Dar 1618 m. Kradiuose misininky buvo kertami Sventi gzuolai (Rostows- 8 ki 251). Tad tas pats buvo ir Mazojoj, ir Didziojoj Lietuvo Kaip ilgai senieji tikéjimai ir apeigos isilaiké, rodo atsitikimas “Maz. Lietuvoje didelio maro metu | (apie 1570 m.). Kai maldos baznytiose nieko nepadéjo ir didelis, skaitius vietos gyventojy ismiré, atsiminé lietuviai savo ndidg dievaite". Dokumente rasoma: ,Atsirado pas juos vienas tikininkas, vardu Mikelis (Michel), gyvenantis Pop- kaimio kaime, Tapuvos (Tapiau) valséiuje, kuris tvirtings, kad ant visy esanti labai uésiristinusi deivé (Goettin) Diedewaythe, ir jeigu jie nepasirupinsig ir su dievaite nesusitaikysia, tai nedaugelis gyvy iSliksia. .. Jis prikalbéjo daugelj zmoniy, didele dalj tos vietos gyventojy, tai jie leido burti ir patys klupédami kartojo, kq jis saké, ir taip jie mel- dési. Tarp kitko jis juos prie to privedé, kad jie padéjo jam paaukoti juoda of), kuriam jie nukirto galva, padeje jj ant namo slenkstio, it tuo metu visi jie aplink klupéjo, kaip jis jiems paliepe, meldesi ir daugiau kity apeigy dare. Kadangi tai yra priesinga Dievui ir Sita pasibaisétina stabmeldyste (wrculiche Abgoetterei) bitinai tu‘) biti Snaikinta, tai a8 licpiau ta pat] Mikelj uzdaryti j kalejima. ..“ Taip ra8é Lab- vos (Labiau) virgininkas (Amtmann) 1571.X1.26 d. savo perdetiniui Karaliauciuje ir prase jo nurodymy, kas reikéty toliau daryti. Gal Jo Mylista laikyty tinkamu kuo greiciau atsiysti budelj (Scharfrichter), kuris ,paminétq Mikelj kan- kindamas istardyty apie tokiq stabmeldyste ir apie jo kitus bendrininkus, kuriuos jis | savo stabmeldiska tikéjima at verte." (Dokumenta pirmakart iSspausdino 1846 m. Neue Preussische Provinzial-Blatter”, II, p. 227.) Mes nezinome, kokia buvo to rasto pasekmé ir ar tas Mikelis nesusilauke stabmeldisko kankinio likimo, t. y. tortary ir lauzo. Kam to reikéjo? Vysk. M. Valangius labai atlaidtiai rasé: ,Tiesa, jog tikejimas tas buvo klaidingas ir iSganymo disioms at: neti negaléjo, vienok Lietuvos kunigaikstystei labai gilia vo" (t. y. tiko). Zem. vyskupysté, 1897, p. 15. Apeiginés dainos. Apeiginiy dainy néra daug. Jdomian- sios yra dziky Advenio-Kalédy ir Siaurinés Lietuvos Joniniy dainos. (Kalédiniy dainy tekstus ér.: TD V nr. 204313 ir LDA II nr, 602—618. Apie Joniniy,arba kupoliavimo,dainas ar. GtKr 1943 nr. 31.) Sioje knygoje yra dainy, dainuoja my per Velykas, Jurgines ir Sekmines. Jy pagrindinis bruo- 9das yra pastangos udsitikrinti gerg derliy arba rySys su vai singumo ritualais. Kokiy nors gilesniy mitiniy prady jose nera. 18 viso masy tautosakoje labai mazai tera istorinio ir mitologinio pobiidzio prady. Lietuvika isliko tik paprasta liaudis, kuriai riteriSki ir filosofiniai siuzetai nebuvo labai jdomus. Mes nezinome, kokias dainas dainavo vaidilos mi: sy kunigaikseiams. Tik jy gyvenimo tragiskais jvykiais Zmo- nés doméjosi. Ir i8jojo karaliunas / Zalion girion palia- voti (pamedzioti). / Ir wému8é karaliunas / Zalios girios sakalelj. / Ir puldamas sakalélis, / Ir uwemusé karaliung." (2r. LDA I nr, 189-190.) Baudéiauninkas nesidomejo heroika, jj jaudino tik eiliné Zmogiska tragedija. Tikros mitologinés temos musy tautosakoje labai retos, jos pasakoja § ta apie konfliktus tarp dangaus kiny. Yra pasakojimas, kad Saulé ir Ménulis, kaip motina ir tévas, negaléjo pasidalinti savo dukters Zemés. Cia Perkunas pa- daré tvarkg: leido Saulei Ziuréti j Zeme dienos metu, o Mé- nuliui naktj. (Zr. J. Balys, Tautosaka apie dangy, 1951, p. 89.) Yra jdomi daina apie dangiska puota: Ket Laima (ar laumé) aly darytie, / Visy zvaigzdeliy wésipra- Sytie, / Tiktai Saulelés nepaprasytie. / Palauk, laumele, kerSta darysiu: / Devynis rytus neuztekésiu, / Kitus devynis rasq_nekrésiu." (Krastotyra, Vilnius, 1967, p. 193—194. Pig, GtKr 1943 nr. 31.) Kai kurios masy dainos prasideda labai jdomi teka béga vakariné 2vaigidele, / Visy Zvaigédeliy pasikvies dama. / O tik ji nekvieté tamsiojo (Sviesiojo) Ménulio. / Oi sustok, palauk, vakarine Zvaigzdele, / Kq a8 tau sakysiu, dauge! sugodosiu. / Pirmoji godelé — tamsioji naktelé, / Antroji godelé — margi debeséliai, / Trecia godelé — svie- sioji saulelé." (TD V nr. 264—266.) Véliau pereina j Zmoniy gyvenima: ,Oi eina, bega martelé per dvarq. ..* Tik gra- Ziai iSreikStas paralelizmas — tai ir viskas. Panadiai yra ir su kita daina: uétekéjusi sauluzé eina aplinkui danguz) ir skaito, ar visos yra 2vaigzdutés, .Jau skaitau neskaitau, dauleliu, dauléliu, léliu, / Jau vienos ir néra, dauléliu, / Sviesiausios zvaigzdutés, dauléliu, liu, / Kur anksti uz tekéjo, dauléliu, /'Ir vélai nusileido. .." Tad traksta Ausri- nés, Laukiame su nekantrumu, norédami iSgirsti, kas. gi jai atsitiko, kokj ji patyré nuotykj. Deja, daina éia pereina 10 ke a j Zmoniy gyvenima: motusé eina aplinkui dvarudj ir skaito ar visos dukruZés,—,jau skaitau neskaitau, jau vienos ir néra, vyriausiosios dukruzélés, kur anksti atsikélé ir vé- lai atsigulé." (A. Juska, Lietuviskos svotbinés dainos, 1, nr. 637.) Ir vél nusivylimas. Latviai mitologisky dainy su negamtisky veikéjy nuotykiais turi daugiau, jy tematika labiau iSvystyta. Naujoji magija. Klaipédos kraste buvo toks paprotys. Kalédy naktj tvarte buvo barstomi kry2iSkai j visus kampus virti Zirniai ir taip sakoma: ,Kq a8 turiu, su tuom metu" Viena Zemaite Zirniy vietoje paémé avizy kosés ir Sauké: ,Ne padywyk, szwenta koczia, kuom turiu, tuom drebiu". (S. Dembowski, Litausche Festgebrauche, MLLG, Heft 18, 1893, p. 506.) Matome, kad atsirado kokia ten ,sventa Kigia*. Dainose minima: Ir atvaziuoja Sventos Kalédos" (LDA II nr, 609—611). Yra priedainiai ,Kaléda, kalédzie- ka* ir Oi Kaléda, da kalédzien. Vaikams pasakojama, kad esanti tokia ,Velyky bobuté",arba ,Velyké", kuri nak} atveza vaikams kiaudiniy ir padeda prie jy lovudiy. Tokiu budu is Svenéiy pavadinimy buvo padarytos suasmenintos naujos ,mitologiskos butybés". Kunigy graudenimai, tardymai su kankinimais ir dide- Kés bausmés (prisiminkime tik ,ragany process"), atro do, turéjo visus senuosius tikéjimus, spéjimus it magija iS Sakny iSrauti. Tagiau taip neatsitiko. Daug senyjy tiké my liko ir toliau gyvi arba kiek pakeité savo pavidala, pri sitaiké prie naujy sglygy. Be to, krikSéionybés jtakoje su sikiiré labai gauss nauji prietarai ir magiski veiksmai Jy pilna visa Si knyga. Prisitaikydama prie senyjy tikejimy, Bagnyéia pradéjo Sventinti ugnj, vandenj ir Zalumynus, verbas, berzelius. Atsirado tam tikra Zolinés sventé. (VIII. 15.). Ir ko tie musy Zmonés tik neiSdarinéjo su Svestu van- deniu ir pa’ventintomis Zolémis. Dar Sventinamos zvakés, Sv. Agotos duona, aliejus ir druska, Zmonés visus paSventin ius dalykus laiko turingiais magiska galig. Baznyéia tokiu budu labai_daug prisidéjo prie prietary islaikymo ir naujy sukurimo, Sventyjy kultas yra seno mirusiy proseniy gerbi mo tolesnis gyvavimas kiek kitokiu pavidalu. Atsirado ivairiausiy Sventyjy, kaip tam tikry Iuomy ar profesijy globéjy:(patrony), kurie pavadavo senuosius dievus. Taip "Laima pavadavo Marija, Zemépatj — Sv. Jurgis, Perkang — Sv. Petras ir t. t. Net vagys ir prostitutes susirado savo glo- bejus — Sventuosius., KrikScionysté nesunaikino prietary it burty, neiSrové is Zmoniy samonés magijos, bet sudaré sa- lygas atsirasti visai galybei naujy prietary ir burty.;Gal kai kam toks tvirtinimas nepatiks, bet taip yra. Jau M. V: langius savo veikale ,Zemaiciy vyskupysté" dave visq skyriy 244, jj pavadines Prietarai, kile 18 nesupratimo krikS€ioni ko tikéjimo." Ten yra paminati vos devyni atvejai, bet jy yra_daug daugiau. Toks stabmeldystés ir krikScionybes paziary ir tikéjimy miSinys vadinamas sinkretizmu. Kaip matysime, daug tos naujosios magijos reiskiniy tebéra dau- gelyje Europos tauty, nes jos buvo vekiamos ty padiy itaky, Veikalo rasymas. Pagrindiné medziaga Siam veikalui buyo paimta i8 Lietuviy Taulosakos Archyvo (LTA) it Lie tuviy Mokslo Draugijos (LMD) tautosakes rankraSéiy. Nusirasiau ta medziagg je 1942—44 m. Taip pat pasi- dariau nuoragus ir iS rety spausdinty Saltiniy, i8 Lietuvo- je leistos periodikos, kuri dabar labai sunkiai prieinama. Knyga baigiati tvarkyti Amerikoje, pridédamas paaiskini. palyginimus su atitinkama kity tauty tautosaka Dalj palyginamosios medziagos jau turéjau_pasizyméjes Lietuvoje. Pirmiausia man rupéjo paskelbti_ tautosakiné medziaga, todél j ilgesnius teorinius iSvedziojimus nesilei- dau, pasitenkindamas trumpomis esminémis pastabomis ir nurodydamas atitinkama literatira, jei kas domésis toles- némis studijomis, Pirmas skyrius Sioje knygoje yra ,Kalédy papro Giai ir burtai*. Tai buvo mano pirmasis stambesnis tauto- sakinis spausdintas darbas, paskelbtas 1930 m. ir éia iSti- sai perspausdintas be pakeilimy. Jo kilmé tokia. Kai mo- kiausi Panevézio Mokytojy Seminarijoje (1924—28 m.), ten buvo susidariusi ir veiké moksleiviy Tautotyros Ziniy ir senieny rinkimo draugija, kurios buvau pirmininku. Mus globojo mokytojai Petras Buténas ir Jurgis Elisonas. Pries vienas Kalédas, rodos, 1927 m., sudaréme anketa ir iSda lijome jg draugijos natiams. Po atostogy jie atvezé gana daug udra’ymy kortelése. AS ta medziagg sutvarkiau, atme- Giau abejotinus dalykus, ir taip susidaré tas straipsnis. | kai kuriwos uzrasymus reikéjo daugiau kritigkai paziaréti, tagiau tada man dar trako patyrimo ir metodisko pasiruo- Simo folkloro mediagos studijoms. Pvz., liaudiskas aigki nimas .Kuciy* vardo yra naivus liaudigkas etimologiza- vimas. Musy ,kudiy vardas yra slavigkos kilmés. ,Kut- ja" — tai tam likra i8virty jvairiy javy gridy kose, sum: syta su medumi ir aguonomis. Ja vartodavo ne tik valgy- mui, bet ir proteviy véléms maitinti. Tos koSés vardu ki- Gas" vadina ne tik lietuviai, bet ir gudai, ir ukraini »Kalédy" vardas yra kilgs i8 lotynisko ,Calendae*, pirmo ji ménesio diena, ir atéjes per gudus, kur jos buvo vadina- mos ,kalady*. Latviai Kalédas vadina ,Ziemassvetki*, t. y. »Ziemos Sventé” ir ,Kugias" — ,Ziemassvetku priekSva- kars*. Pagal P. Einhorno 1627 m. veikalg, Kudias vadino dar ,Bluckwackar*, nuo vok. Block" — kaladé, kurig aplinkui vilkdavo ir paskui sudegindavo. Apie Kuias ir Kalédas man yra teke dazn raSyti ir Gia duosiu ty straipsn ka: Kalédinés tautosakos bruozai. LtAd 1939.X1L.22. Nr. 790. Naujieji Metai kaime. LtAd 1939.X11.30. Nr. 805. Diddioji Ziemos Sventé. ,Vilniaus Balsas*, 1941.XIL 24, Nr. 152. Kutios ir Kaleédos. LTS I (1948) 99—103. Naujieji Metai. Ten pat II 104—108, Kagiy ir Kalédy paprogiai. ,Vienybé* (New York), 1949.XIL23. Nr. 51 Naujieji Metai ir jy paprodiai, Ten pat 1949.X11.30. Nr. 52. Dztiky Advento ir Kalédy dainos. ,Draugas" (Chica- g0). 1949.XI140. Nr. 287, Suvalkieciy Kudiy dienos prietarai (i8 U. Zemaitienés tinkinio). Ten pat 1949.XIL23. Nr. 800. Kalédos lietuviy paprociuose, LE 10, 1957, p. 294—96. Kucios: paprotiai. LE 13, 1958, p. 27173. Some old Christmas customs. .Lithuanus" (Chicago). Dec. 1959, v. 5, no. 4, p. 125—126. IS naujesnés literaturos vertingas yra Pranés Dundu- lienés straipsnis: .Lietuviy saulés sugrjzimo Svenéiy apei- gos*. Is torija (Vilnius): XI, 1970, p.199—228, 8 ilius. Ji FaSo apie visg Ziemos Svendiy ciklg, nuo Advento iki Trijy paudoje Surasq chronologine tvai 13panaudodama spausdintg ir rankrasting tautosa- kos medziaga. Vilniuje dar 1942 m. paraSiau stambesnj darbg apie Jo- nines: ,Lietuviy Joniniy paprotiai ir tikéjimai. Lyginamoji folkloro studija". Nusiunéiau rankrastj j Siaulius .Gimtojo krasto” redaktoriui Peliksui BugailiSkiui. Jis Zadéjo isspaus dinti artimiausiame Zurnalo numery. Deja, dél karo jvykiy Zurnalas daugiat nebei8éjo. To darbo nuoraso nepasiémiau 1944 m. pasitraukdamas j uzsienj. Véliau i8 Amerikos ra- Siau laiskus | Lietuva, ieskodamas to savo rankrastio, Ne- gavau jokio atsakymo. Tik 1990 m. rugp. 26 d. laiske i8 Vil- niaus man parasé Rita RepSiené, dirbanti Moksly Akade- mijos Literatiros ir tautosakos instituto Tautosakos sk riuje, kad ji tg mano rankrastj suradusi Moksly Akademijos Centrinés bibliotekos rankraséiy. skyriuje (Sifras: F. 9 B. 8033). R. RepSiené man paripino is to rankraStio Sviesraséio kopija, uz ka jai esu labai dékingas. Tas darbas, siek tiek pataisytas ir papildytas, dabar skelbiamas Sioje knygoje pirmakart. Kiti mano straipsniai tuo pagiu klausimu anks- Giau buvo atspausdinti Siuose leidiniuose: Joniniy apeigy kilmé ir prasmé. NjLt 1942.V1.24. Nr. 147. Joniniy arba kupoliavimo dainos. GtKr. Nr. 31, 1943, p. 106—II1. Joninés. LTS, 1948, 11 136—38. Joninés, LE XI, 1956, p. 480—82. Man maloriu, kad ,Minties" leidykla pasirapino siq mano knyga (gal ir kitas ateityje) perspausdinti, nes Ame- rikoje jos buvo idleistos labai mazais tirazais, nuo 300 iki 700 egz. Jose paskelbta tautosakiné medziaga yra nepa- senstanti. IB. Silver Spring, Md, 1990 m. gruodzio 3 4. * OK OK Bendroji literatara Bezz. LF — Bezzenberger, Adalbert. Litauische Forschun- gen. Goettingen, 1882. Geiger. Paul. Deutsches Volkstum in Site und Brauch. Berlin, 1936. (Deutsches Volkstum, Bd. 5.) Gerutis, J. Apeigos Rymo Kataliky Baznyvios. Antra laida, Shenandoah, Pa., 1908, Haase, Felix A. J. Volksglaube und Brauchtum der Ostsla- ven. Breslau, 1939. (Wort und Brauch, Heft 26.) HDA — Handwérterbuch des deutschen Aberglaubens. 10 Bde. Berlin, 1927—1942. Jahn, Ulrich. Die deutschen Opfergebriiche bei Ackerbau und Viehzucht. Breslau, 1884. (Germanische Abhandlun- gen, 3.) Perspausdino: New York, Olms, 1977. Katkus, Mikalojus. Balanos gadyné. Kaunas, 1931, (MT IV.) Nauja laida: Vilnius, 1949. Koren, Hans, Volksbrauch im Kirchenjahr; ein Handbuch, Salzburg-Leipzig (1934) Kuntze, A. Bilder aus dem Preussischen Litauen. Rostock, 1888. (Kopija Schultz’ rankraséio: ,Einige Bemer- kungen aber die Nationalitt der Littauer in Preussen 1832.*) LDA — Lietuviy dainos Amerikoje. Surinko ir suredagavo Jonas Balys. I. Boston, 1958. II. Silver Spring, Md., 197 LE — Lietuviy Fneiklopedija, 36 t. Boston, 1953—1969 LMD — Lietuviy Mokslo Draugija, Vilnius. (Tautosakos rankraséiai tos draugijos rinkiniuose.) LTA — Lietuviy Tautosakos Archyvas (dabar pavadintas Lietuviy Tautosakos Rankrastynas), Vilnius. LTL— Lietuviy Tautosakos Lobynas. (USA) I—VII 1519511978 LTS — Lietuviy tautosakos skaitymai. Jonas Balys. I—II. Tabingen, 1948. Lemke, Elizabeth. Volkskundliches in Ostpreussen. 3 Bde. Mohrungen, 1884 und 1897; Allenstein, 1889. Mannh. GL — Mannhardt, Wilhelm. Letto-Preussische Gat- terlehre. Riga, 1936. Perspausdino: Hannover-Déhren, H.v. Hirschheydt, 1971 Mannh. WF — Mannhardt, Wilhelm, Wald— und Feld- kulte. I—I1. Berlin, 1875—1877. Ranke, Kurt. Indogermanische Totenverehrung. Bd. I. Hel~ sinki, 1951. (FFC 140.) Rantasalo, Aukusti V. Der Weidegang im Volksglauben der Finnen. I—II. Helsinki, 1945—1947. (FFC 134— 135.) Rostowski, Stanislaw. Lituanicarum Societatis Jesu histo- riarum provincialum. Paris-Bruxelles, “1877. (Pirmoji laida: Vilnae, 1768.) Sartori, Paul. Sitte und Brauch. I-III. Leipzig, 1910—14 Spamer, Adolf. Sitte und Brauch. In: Handbuch der deut- schen Volkskunde, hrsg. von W. Pessler, Bd. 2: 33— 236. Potsdam, 1938. Toeppen, M. Aberglauben aus Masuren. 2. Aufl. Danzig, 1867. Valancius, Motiejus, Palangos Juzé. Tilté, 1873/74, 1882, 1902, (Pirma laida: 1869; naujos laidos: Vilnius, 1947, 1965, 1977.) Valangius, Motiejus. Zemajtia wiskupiste. III, Vilnius, vélesné laida viename tome: Zemaicziu vyskupysté, Shenandoah, Pa., 1897. 242 p.) Vilkuna, Kustaa, Finnisches Brauchtum im Jahreslauf, Helsinki, 1969. (FFC 206.) Wuttke, Adolf. Der deutsche Volksaberglaube der Gegen- wart. 4. Aufl. Bearbeitet von Elard H. Meyer. Berlin, 1995, Zelenin, Dmitrii, Russische (Ostslavische) Volks! lin, 1997, Kita literatira nurodyta kiekvieno skyriaus gale. nde. Ber 6 Periodikos santrumpos XX a. — «XX (Dvidesimtas) Amdius*. Kaunas, 1936— 1940. GtKr — .Gimtasai Krastas". Nr. 131. Siauliai, 1934~ 1943, JnKt —,Jaunoji Karta". Kaunas, 1928-1940, JnOk = — .Jaunasis Okininkas*. (OKPt priedas). Kaunas, 1932—1940. LtAd — Lietuvos Aidas*. Kaunas, 1928—1940. MLLG — .Mitteilungen der Litauischen Literarischen Ge- sellschaft*. 6 Bde. No. |—31, Heidelberg, 1883. 1912. MsLk — .Musy laikrastis*. Kaunas, 1928—1940. MsKr — .Musy Krastas*, Kaunas, 1935—1938. I’ — .Masy Tautosaka*. I—X. Kaunas, 1930—1935. NjLt »Naujoji Lietuva”. Vilnius, 1941—1944. NjRm — ,Naujoji Romuva". Kaunas, 1931—1940, 1D “Tautosakos Darbai*. I—VII. Kaunas, 1935— 1940. Tir ~Tauta ir Zodis*. IVIL. Kaunas, 1923-1931 Trm — ,,Trimitas*. Kaunas, 1920—1940. OkPt —,Okininko Pataréjas*. Kaunas, 1925—1944 2S — {Zivaja starina*. St. Peterburg, 1890—1916. Pastabos apie redagavima Tekstai yra duodami tokie, kokie jie buvo rasti origi- naliuose uzrasymuose. Pakeista tik skiriamieji Zenklai ir Zodziy tvarka sakinyje, jei tatai nesiderino su priimtomis mist) rasybos taisyklémis. Kadangi dauguma teksty buvo uiraSyti aukStyjy mokykly moksleiviy ir gimnazisty, kurie he visados buvo labai stropus, tai tokie stilistiniai nesklan- dumai buvo ilyginti. Taéiau jeigu buvo aisku, kad uzra- Sytojas rake taip, kaip vietos Imogus jam pasakojo, tai jokie pataisymai nebuvo daromi. Visi paaiSkinimai ir papil- dymai, padaryti ruosiant kny_ga spaudai, yra paimti j skliau- stelius: ( ).Citatos 18 spausdinty Saltiniy, jeigu jos paimtos i kabutes, duodamos taip, kaip yra originale Dékingas esu savg.mielai zmonai Elenai, kuri man pa dejo stropiai skaitys res a m= BAGH i1. KALEDU PAPROCIAI IR BURTAI ok Kk KOCIOS |. Kiios. Tq dieng kiiomis vadina todél, kad Jé- zus kuteje gimé (Bujokaité, Rozalimas) 2, Zodis ,kucios” yra kilgs 8 lenky kalbos Zodzio »kuc"— kuolas. Seniau ta dieng samdininkas baigdavo tar- i metus, ir Seimininkas atminimni kaldavo j luby ,bol- ke* medinj kuolg. Kiek mety iStarnaudavo, tiek prikaldavo | jpolte” kuoly (P. Vaidianas, Ustronijos vienk., Vadaktéliy apyl : ‘3 Sako ne ,kutias valgyti*, bet ,kugiavoti™ (Roza ima, 4. Kiiéiose dirbdavo ir tebedirba tik tuos darbus, ku rie reikalingi Sventéms. Taigi, liny nebraukia, nekulia, mi8- kan nevaziuoja, neverpia, nemala. Vyrai ruoSiasi, pardpina paSaro, kurena pirtj, moterys valosi, kepa pyragus, valgius gamina (Zarasai, 13) 5. Kas kudiy dieng parsiveza i8 miSko nors vieng ve- Zima malky, tam visus metus gerai sekasi darbai (Grasciy k., Krekenavos v.) 6. Kas kigiose mala naminémis girnomis, to stogus véjas draskys (4) 7. Kudiy dieng galima visus darbus dirbti, tik rei- kia sausai valgyti arba nicko nevalgyti (Niaukoniy k., Naujamies¢io v.) 8. Zmonés visa kiiéiy dieng badavo ir esti nevalge. Kai pamato Vakaring Zvaigédg, tada sotiai prisivalgo (Za- rasai, 13) 9. Kuéiose neverpia, kad avelés kaituliu nesisukty (35 ir 8) 10. Jei kiitiose lopydama(-as) riba uaversi lopinj, 18 bh Be tai geriuky bus uzverstos lapytés ir jie negalés Zjsti. Taip tytiomis daro tik nedori samdininkai (35). 11. Kuéiy vakara nelauzo balany, neskaldo malky, kad gyvuliai ragy nenusilauety (35) 12. Jei kiciose kq nors kam paskolinsi, tai kartu su daiktu atiduosi pasiskolinusiam ir savo laime (27) 13, Kigiose negalima dirbti sunkiy darby. Karta uz jaujos guiéjusi nudvésusi kumelé. Kitiy vakara pasiémes Jmogus Sautuvg, nuéjes jaujon ir Ziurjs, ar neateis vilkai jo kumelés draskyti. Jis mané juos nuSauti. Tik atlekia vilkai prie nudvésusios kumelés. Kumelé kaip Soks — bégti, ir atbégo jaujon pas ta Zmogy. Ryta rado Zmogy ne- begyva (E. Sukyté, Kurkliy parap.) 14, Kudiy vakarq padeda ant stalo Sieno, apdengia jj staltiese ir paguldo kryzelj. Kalédy ryta visa Seimyna bu- Giuoja kryzelj, 0 Sieng gyvuliams atiduoda (19). 15, Kuciy vakarg neSa Sieng j vidy todél, kad Kristus ant Sieno gimé. Sienas turi bati smulkutis, neSamas mazu karbeliu (12) 16. AtneSa j vidy karbelj Sieno. Dalj sieno deda ant stalo, 0 likusj su karbeliu padeda po stalu (8) 17. Seniau neSdavo Sieno visas rezgines. Siek tick su- dédavo ant stalo, likus} padédavo po stalu. Ten vaikai ir piemuo nakvodavo. Ta Siena ryta gyvuliams atiduodavo. Tatai wgyvuliy kugios” (ISlauzy k., Pagirio v.) 18. Po kidiy nuima Sieng nuo stalo ir padeda- jj po stalu. Maziems vaikams liepia gulti ant to Sieno, kad jie ki tais metais nesirgty (35) 19. Kadiose padeda po stalu kasele Sieno, nes mano, kad ateis aviniukas guléti (Daugailiai) 20. Jei kudiy naktj atsigulsi po stalu, tai pamatysi Sv, Panele (21) 21. Po kuciy nuima Sieng nuo stalo, sudeda jj pas- lalén, atneSa saika avity ir padeda ant to sieno. Kaledy rytg (g Sieng ir avizas nuneSa j tvarta ir gyvuliams (35) 22. Kutias stengiasi valgyti vakare kuo anks¢iausiai, kad rudenj greigiau nuo lauky nueity (35). 23. Katioms biadavo ruosiami Sie valgiai: vynas, rasa- 19las, kisielius, sligykai, uogos, miSinys, skryliai, aguonos ir bulvés (12) 24. Kiciy valgiai: 1) kisielius, verdamas 8 aviziniy milty; 2) Sustinis, avitinés kruopos i8 virty, 0 paskui i8- dziovinty, grudy; 3) grucé, padaryta i8 mieziy; 4) grybais 5) rasalas arba bar8éiai; 6) slizykai, kepami i8 kvietiniy milty (9) 25. Kuciy valgiai: misinys, virtas i8 kvieciy, mietiy, avizy ir Zirniy, vadinamas ,kudiomis". Kiti valgiai — pos, Zirniai, grybai, saldieji kleckai, medus. Sako, kad vis- tos, palesintos ,kudiomis", labai daug deda kiausiniy, ~Kucias® reikia papilti ant rezginiy, kuriomis Siaudus ne- Sioja (10). 26. Zirnius, pupas ir kt., rastus Siene, patys valgo ar- ba vistoms atiduoda. Vistoms duoda Sitaip: paima geledinj lanka, tenai suberia tas liekanas ir padeda. Sako, kad taip palesintos vistos neméta kiausiniy (12) 27. Paima nuo statinés lanka, padeda viduasly, pri- pila j vidurj Siupinio ir duoda vistoms lesti. Tada daugiau kiausiniy dedangios (3) 28. Svarbiausias kudiy valgis —,kugia". Jj virdavo i8 ‘visokiy javy: dirniy, mieziy, rugiy, kvietiy... Jei likdavo »kugios" nuo vakarienés, tai Kalédy rytq pasiberdavo ant stalo, rinkdavo ir valgydavo tik kviecius, 0 kitka paberdavo vigtoms (Bujokaité, Pozeciy vienk., Raguvos “*\ 29, Kuéioms darydavo gruce — nugristus ir ivirtus mieZius (arba kviedius) virindavg saldytam miesime. Po grucés valgydavo kisieliaus, 0 Zuvimi baigdavo vakariene (Zarasai, 13). 30. Kiiéiose, be kity valgiy, butinai turi buti kepta lydeka (20) 31. Kas kigiy dieng nevaigo Zuvies, tq kitais metais apsés utélés (7). 32, Kidioms kiekviena Seimyna batinai turi virti kvie- iy, Zirniy, pupy ir kanapiy mikinj. Jj valgo uisaldg su me- dumi, vildamiesi geresniy mety (7). 33. Kucioms kvietiai reikia tol virinti, kol sukris. Tada kitais metais jie gerai udderésiq (27) 34. Kuciose pirma geria aly, paskum gira. Pirmiausia 2 valgo: »Dievo pyraga”, silkes (keptas), kisieliy, kleckus, kyiegius. (Kupiskis) 35. Seniau kiciose pirmiausia valgydave misinj, suda- ryta iS jvairiy Sutinty gridy, Tai budave tikrosios ku- dios" (2) 36. Kiigiose stalo vidury deda ,aplotkas", o kitus val- gius (silkes, Zuvis, Sutintus kopastus su baravykais, avidinj kisieliy...) aplinkui sukrauna (2) 37. Kuciose valgo Slizykus (parpelius) su aguonomis. Stale stovi sausy Slizyky léksté. Griebia saujq ir skait jel po porg — istekési, jei lyka — liksi viena (Kinciy Panevézio par.) 38. Kiti, valgydami kudias, turi ant stalo pasideje kiaulienos mésos. Tai daro, kad geriau kiaulés augty (Rai- la, Darguziy k. Pagiriy v.) 39. Stalan pirmiausia sédasi Seitininkas ir Seimini ké, paskui visi kiti, Seimininkas liepia visiems sukalbéti po trejus poterius ant pono Jézuso uzgimimo", kuriuos sustoje pamazél kas sau sukalba. Tada Seimininkas paima vieng Dievo pyraga” ir visiems po gabalélj atlaudes duoda. Tada sédasi ir valgo, kartais prasitardami: ,Kazin, per ki tas kugias ar visi bebusim? .. ar aS dar valgysiu? ..* Kas surauga, tam sako: 0, tas dar per kitas kucias valgys" 40. Kavios esti liddnos, jei traksta kurio Seimos nario, pvz., esti toli (Kaukaze, Sibire) kariuomenéj, Amerikoj Visi gaili, disauja, verkia (Zarasai, 13) 41. Kiitias valgant reikia, kad visi Zmonés baty poro- mis, Kitaip kas nors turés mirti (22) 42. Jei ,kiigiavojant™ Seimyna suséda poromis, tai ge rai, Jei vienas lieka (pvz., 5 asm.), tai kuris nors kity kiieiy nesulauks, Norédami sudinoti, katram reiks mirti, traukia po Sienelj — ir kieno trumpesnis, tas mirs (36). 43. Jei kitias valgydamas atsiragsti, tai dar ir kitas kugias valgysi, jet ne, busi jau mires (Slekiskiy k., Vabal ninkas, 13). 44. Dviese traukia ,aplotka" katras j save. Katram tenka didesné dalis, tas per metus bus dalingesnis (15) 45. Visa Seimyna uzsimerkus lauzia vieng waplotka". Kam tenka kryZius, tas greit mirs, kam tauré — ilgai ir laimingai gyvens (15) 2146. Dievo pyrago barsto kiekvienan valgin. Su ki Dievo pyragus laudei, prisimink to varda miske paklydes ir rasi kelig (14) 47. Pries sésdami udstalén, kiekvienas skyrium pakal ba poterius. Valgydamas ,aplotka", kiekvienas jos dalj turi imesti j rasalg (barséius). Taip darydami rodo Seimyn vienybe ir meile (Darguziy k., Pagiriy v.) 48. Jei kuris Seimos narys budavo mires, to} vieto) kur jis budavo sédi, statydavo alaus stikling. Dabar tai nebedaro (21) 49, Kuéiy vakarq meilina numirélius. Zmonés sako, kad kai gimsta Kristus, tai visi numiréliai prisikelia ir atei« na aplankyti savo namy. Todél kuciy vakara_nenuim: nuo stalo valgiy. Be to, sako, kad naktj ateings ,kugiavot Dievo avinélis (Petrulyté, Kraupy k., Kamajy v.) 50. Pakidiave visus valgius palicka ant stalo, 0 Sci- mininké dar atneSa mésos ir koSelenos — mat nakt} atéju- sios dvasios valgys (3) 51. Kuciy vakarg meilindavo dvasias: pridédavo pilng stalg visokiy valgiy ir palikdavo per naktj (12) 52. Dvasioms per kidias padédavo priekakty garsvyt- ninko (18) 53. Pakiigiave visus valgius nuneSdavo. Palikdavo tik: krydiy ir ,aplotkas" dvasioms maitintis (Seduva) 54, Pavalge kiidias palieka visy valgiy po truputj ant stalo naktiai, kad Jézus su angelais turéty ko valgyti (30). 55. Kiciy vakarg Zmonés padédavo po stalu duonos ir druskos apsilankanéioms dvasioms pavalgydinti (31). 56. Kudiy stalo nenukrausto, nes valgyti ateing ani lai, Palieka ty valgiy, kuriy daugiau turi (Ro Sukyt Debeikiai). 57. Ir_gyvuliai turi kivéias: 1) jiems duodama ésti virinty kvietiys 2) jie galj kalbéti i Zing ateitj. Dvylikty valandg visi gyvuliai kalba. Vienas akininkas, norédamas suzinoti, ka jo arkliai kalbés, nuéjo pasiklausyti. Ismusus vienuoliktai, vienas arklys nusijuokes ir sakgs: , Rytoj turé. sime maita vilkti". Okininkg perémusi baime ir daugiau ne- galéjes Klausyti, Kalédy ryta ji rade sustingus) lovoje (7) 58. Kuciy naktj, lygiai dvylikta valanda, suklaupiq visi gyvuliai ir kalbasi mogaus kalba (1). '59. Kodél gyvuliai kalba? Kai Kristus gimé, tai jautis ir asilas éjo Kristaus pusti (Sildyti). Jie éjo dvylikta va- landa ir kalbéjosi. Todél ir dabar dvylikta valanda gali kalbétis (22) 60. Karta kiidiose dkininko dukté uZlipusi ant tvarto ir klausiusi gyvuliy kalbos. Dvyliktg valanda pradéje gy- vuliai kalbeti, kad jy Seimininkas mirsigs. Ir tikrai netrukus mirgs. Todél dabar niekas nenori klausyti gyvuliy kal- bos (1) 61. Kagiy vidunaktj visi gyvuliai klaupia ant pirmu- tiniy kojy ir meldziasi. Jy meldimosi negalima tyciomis klausytis. Kas iSgirsta, tas tuo) mirsta (Vabalninkas, 13) 62. Kalba, kad kaciy nak] gyvuliai Snekg. Jei kas netyéiomis jy kalbg iSgirsta, tas suzino, kur padéti pinigai ir kiti turtai, O jei tyciomis klausosi — iSgirdes mirSta (21) 63. Kuciy vakarg gyvulius geriau Seria negu papras- tai. Gyvuliai turi pasistiprinti, nes naktj visa valanda reike- siq jiem klupoti ir melstis (Slekiskiy k.. Vabalninkas, 13) 64. Kuciy vakarg reikedave iS anksto prisinesti gyvu- liams pagaro, nes nakt negalima budave j kluong jeiti — dvasios klojime kuldavusios ir jéjusius muSdavusios Saké- mis per nugaras (Vabalninkas, 13) 65. Kiieiy Sienas reikia atiduoti tik karvéms arba ave- lems, Dieve gink, neduoti arkliams — jie nesildé savo kvapu Jezaus Betliejaus stainelé) (Pabaisko par.) 66. Kuéiy vakara rikydavo gyvulius devindrel raganos jiems ko nepadaryty. Devindrekis — tai juoda Sak nis, kurig moterys neSiodavo po kaklu, kad raganos jy ne- pagadinty (31) 67. Zvirblis paprastai visados Sokinéja, bet kuciy va- karg ir jis tris Zingsnius Zengia, nes Kristus gimsta (17) 68. Kaéiy vidunakt Suliniuose vanduo virsta vynu, bet tai tesiasi tik 5 minutes (3). 69. Jei kas nori to vandens pasisemti, bet nepataiko nueiti, tai pasisems varliy (Bujokaité, Raguva) 70, Zmogus, atsigéres kuciy naktj saldaus vandens, viskq suzino, net gyvuliy kalba supranta (Panevézys) 71. Katiy vidunakt} pasidargs saldus vanduo (vynuvirstgs). Bet tai trunka vos I sekundg (1). 72. Vienas imogus noréjes prisigerti vyno. Kadiy: naktj pasidéjgs blitda vandens, jmerkes burng ir laukes, kada vanduo virs vynu. Ryta radg jj negyva (7) 73, »2ekaite iS Rekliy sodziaus, Panevézio parapijos, kugiy naktj jsinoréjusi gerti. Neradus troboj vandens, i8¢jo jo pasisemti. Ragauja vandenj — saldus. IneSa jj gry¢ion — vynas. Greit iSbégo su kitu kibiru, bet rado ji vel tik van- denj* (12) 74. Po kiigiy dirba tik labai reikalingus darbus (14) 75. Kaciy vakarg negalima dirbti sunkaus darbo. Ga- lima tik ruostis (2) 76, ,Pakuiavojus* nieko nebegalima dirbti. Karta siuves pas vieng akininkg Zydas. Jis turéjes tam ukininkui Kalédoms kailinius pasiuti, Taigi, visiems pakugiavus ir su- migus, jis liko dirbti. Tik girdi ui lango balsa: ,A8 tau Zydas atsakes: Kad man gaspadorius ir dirbu". Taip ji perspéjg tris kartus. Kas pas- kum atsitike, jis nezings, tik ant rytojaus sakesis, kad jj kazkas labai prikamaves ir daugiau, kol bus gyvas, kudiy vakarg nedirbsigs (V. 77. Valgant kaias lemia i8 Se8élio — jei SeSélis pana- Sus j karsta, zmogus mirs (29) 78. Kugias valgant Ziuri, kieno koks Se8élis, Kieno SeSélis be kaklo", tas nesulauksigs kity kudiy — mir- sigs (1). 79. Jei kuciy vakarg Zmogaus Sesélio galvos nesimato, jis mirsigs (Raciupény k., Kupiskis) 81. Jei kudias valgant sienoje matosi du Se8éliu, gus greit mirsigs (Gikoniy k,, Rozalimas). 81. Kadiy dieng zmonés ziuri j savo Se8élj. Jei galva kiriasi nuo liemens, tai tuos metus gyvens, jei susilieja su liemeniu — mirsigs (9) 82. Kiicias valgant Ziti, kieno didesnis Seéélis: kieno didesnis, tas ilgiau gyvens, 0 kieno ne visas Sesélis, tas tuaj mirsigs (3) 83, Po kudiy Seimininkas turi apeiti visus laukus, iS visy pusiy juos perzegnoti ir kalbéti tam tikras maldas. Tada Dievas sergés ir laimins laukus (23) 84. Kiitiy vakarg reikia visus laukus apeiti ir perzeg- noti, o visiems gyvuliams duoti Sieno ir perzegnoti juos (12) 24 mo- Slapelyté, Geiminiy k., Simoniy v.). | 85, Jei svetimas Zmogus nuogas Zidri kudiy vakarg pro duris, tai jis mato kity laimes ir nelaimes (14). 86. Kuciy vakarg reikia eiti per kaima ir Ziuréti | tro- bos langus. Lange matosi, kas kitais metais toje troboje bus. Jei bus vestuvés — matai Sokangius, jei laidotuvés — matai giedanéius. . . (5) 87. Kadiy vakarg lipa ant auksto ir Zidri j stala, prie kurio valgé kiéias. Jei pasirodys karstas — mirsi, jei iSvysi merging — vesi. .. (20). : 88. Jei kiiéiy pavalges iSeisi priemenén, tai ant gry- Gos gali pamatyti gilting (33). : ‘89. Jei nori buti gudrus, tai kuiy vakarg eik palangé- mis klausytis, kas kq Sneka. I8 nugirsty Zodziy susidaryk sakinius (6) 90. Kas bijo numiréliy, tegul pakiitiaves geria nuo kapy atnesty ir i8virty Sermuksniy skystymg (14). 91. Kuéiy nakt) Zuri pro raudong silking skarele | veidrodj. Ka veidrody pamato, tas iSsipildo. Viena ponia taip pamoké kita moteriske ir klausé, kq ana maciusi. Moteriské atsaké, kad maciusi sédint] jos pong. Ponia suprato, kad jos vyras ves tq moterigke, ir griuvo negyva (E. Sukyté, Pilviskiy v., Kurkliy p.) - ; 92. Kad bités vasara eity j darba, kiiose neturtin: giems neSa alaus (18) ; 93. Kiciy vakarg bitininkams reikia pasidalyti medu- mi, tai jy bités dar daugia prines medaus (17) 94. Kiidiy vakarg dainuoja: .Nebuk skupus, bitninké. li, atnesk kudiy vakaréliui nors. stiklinéle!™ (Slekiskiai, Vabaininkas, 13). : 95. Kudiy vakarg reikia tris kartus pakiloti bites, tai daugiau spiediy leis (17). i - 96. Jeigu kuciy dieng sninga, tai bites kitais metais daug spieciy leis (8) - : 97. Jei per ktigias pusto, tai vasara bites isléks j mis- kq (ISlauzy s., Pagiriy v.). 98. Jei kagiy nakt} s medaus. 99. Jei kudiose sninga, bus geri metai ir bites gerai spiesis (2) : 100. Bitininkai manydavo, kad kiigiy vakarg bités kal- /a, tai Kitais metais bus daug 25ba, Pakiitiave eidavo prie kiekvieno avil riai, Salogiy v.) 101. Pakugiave bitininkai nueina prie a Klausosi. Jei bi Gos (9) 102. Kad vasarq wideréty obuoliai, sodininkas kaéiy vakarg eina j sodg ir kiekvieng obelj apkabina (A. Ziolonis, Jaktiboniy, k., PuSaloto v.) 103, Kuciy vakara reikia apristi gry2témis obelis, kriau- ses, slyvas ir kitus vaisinius meddius. Mat tada esti der- lingesni (5). 104. Kucioms isvirtus Zimnius sunkdave per ruginius Siaudus. Paskum sumaise juos su tais Siaudais aprisdave obelis. Pavasarj jos geriau Zydédavusios ir daugiau vaisiy duodavusios (31) 105. Kacias valgant deda po stalu Siaudy kulj. Paskum tais Siaudais sédami javus bir2ija arba apralsioja obelis, vildamiesi geresnio derliaus (37) 106. Pakugiave visi basi bégdavo j soda raiSioti Siaudais obeliy. Kiekvienas stengdavosi kuo daugiausia obeliy aprai- Sioti, tikédamasis daugiau vaisiy gauti (10) 107. Zirnius reikia kosti aviy tvarte — mat avys geri augsi. Moterys, kiitiose kirpdamos avis, uésivelka vyry kamizelkom — mat avys nedvésia (22) 108, Jei kuviy vakarg sninga dideliais gabalais, tai avys ves daug geriuky ir jie visi gerai augs (14). 109. Avis reikia kirpti kudiose. Po to raganos jau nie- kad jy mekerpancios (2). 110, Kad avys po du gériuku vesty, kudiy vakarg geria po du stiklu alaus ir dviese eina per sodziy. Kad avis gé- riukus myléty, vyras musa ja kagiy vakara kepure (Katkany k., Joniskélis) TIL. Jei kuéiy pavalgius ateina viesnagén du zmogu, tai avys ves po du geriuku, o jet vienas — po vieng (4). 112, Jei kudiy vakarq siuva, tai avelés buva margos; taip pat jei pirmas ateina j kutg su margais kailiniais, avelés veda margus gerycius. 113. Kaéiy vakarg moterys lopo drabu2j baltais lopais {arba siuva balta raba), kad avys vesty baltus gériukus (Molainiy k., Velzio v.) Klausyti (Vidugi- i, suduoda ir aisiliepia, tai kitais metais jos bus darbs- % 114. Jei kagiy vakarg sninga, avelés ves po kelis gériu- kus (Kupiskis) 115. Kad Dievas sergéty laukus ir kad avys po du gé- ryéiu vesty, kiiGiose reikia iSgerti du stiklu alaus (18) 116. Kuéiy vakarg negalima déti ant stalo peilio, nes Kristy perdursi. Kai Sieng nuima, tai tada jau galima (17). 117. Pakugiave traukia Siena. Kuris ilga iStraukia ilgai gyvens, kuris trumpa — tuo mirs (18). 118. Kucias valgydami traukia iS po staltiesés Siena, Jei iStraukia ilgus Sienus, tai kitais metais bus geri linai, jei trumpus — blogi (Janusonyté, Panevézio par.) 119. Po kuciy atneSa pundelj nuSukuoty liny, ir Seimi ninkas traukia pluostelj. Jei iStrauks ilga ir balta pluosta, tai bus geri linai, jei striuka ir pilka — blogi (39) 120. Pakiiavg, dar prie stalo sédédami, traukia i8 po staltiesés po vieng Sieng. Kas iStraukia ilgesnj, tas ilgiau gyvens (2). 121. Kucias valgant neziurédamas traukia i po staltie- sés Siena ir matuoja gniauztémis. Kiek gniauzciy issiteks, tiek desiméiy mety dar gyvens (28) 122. Kutiy vakarg Seimininkas iStraukia vieng Siauda 18 stogo ir Ziuri: jei varpa yra, tai bus derlingi metai, jei be varpos, rugiai blogai derés (36) 123. Pavalge kudias, traukia Sieng. Kas iStraukia Sako- tq stiebelj, tas ilgai gyvens ir bus laimingas, kas lygy — to gyvenimas basigs trumpas ir nelaimingas (5) 124. Kiéiy naktj galima suzinoti visas kity mety nelai- mes. Dvyliktg valanda jos visos esancios ant gyvenamyjy namy stogy (31). 125. Kuéiy vakarg kléty ant stalo uzdega zvake. Dvy likta valanda eina pro rakto skylute pasiziuréti: ka pama- tysi, tas ir atsitiks (21) 126. Ziorek kagiy naktj j veidrodj. Kas praslinks pro akis, tas ir atsitiks: jei mergaité — apsivesi, jet karstas — mirsi... (4) 127. Jei_nori kokj #mogy pamatyti, pastatyk pries veidrodj dvi deganti zvaki ir ilgai Ziurék. Pradzioje tik mirgés, paskum pasimatys mazas paveiksiélis, kuris netru- kus Saugs dideliu. Kambary turi vienas tebuti (31) 128, Jei kas dvylikta valandq paima stikla vandens, 7imeta j jj auksinj Ziedg ir apie kg nors masto, tai lygiai dvy- liktq valanda jam tas pasirodo (Panevézys). 129. Pavalgius kacias reikia eiti j kitg kambarj ir pro kojas Ziuréti j veidrod. Ten pamatysi savo ateit] (Baiboky hey ava). Kaciy vakarg buria i$ adaty plaukymo. Kiekvie- ima adata ir, padéjes ant SaukSto, atsargiai nulei- dia jq j vandenj. Kieno adata plauko pavirsiuj, tas gyvens, kieno skesta— mirs (29) 131. Kagiy vakarg samdininkai stoja prie lango ir klau- sosi Seimininky kalbos. Jei jy kalboje iSgirsta Zodj ,iseik", tai jiems reiks iSkeliauti nebaigus tarnystes, jei iSgirsta Zodj .neik*, tai laimingai iStarnaus visus metus (7) 132. Vakarg paima gabaleélj Svino (arba vasko) ir, jj sutirping, pila j Saltq vandenj. Paskum vandenj iSpila, gauna Siok} tok} pavidalg Ir i$ jo ateit) speja. Pvz., jei gauna tarsi Sautuvg — Sauks kariuomenén, vaikg — vaiko susilauks, arklj — pasidarys turtingas, zieda — iStekes arba ves. 33. Kudiy vakara padeda j lékste popieriaus ir uzdega. Paskum nepajuding peleny neSa prie sienos ir zZiuri j Se 8élj, Ka ten pamato, tas ir atsitiks 134. Paimk — staliukg, dvi évaki, veidrodj ir uZlipk ant auk8to. Ant staliuko pasistatyk veidrodj, uzsidek ivakes ir 2iurék. Pamatysi velnius, karstus, vandenj. .. 18 to galési spresti apie savo ateit). Taip darydaves vienas vaikinas, bet daugelis bijodave eiti, nes dainai_pamatydave karsta — ir reikédave mirti (15 J. Badaikienés, SlekiSkiy k., Vab: ninko v.) 135. Kugiy vakarg amonés eidavo ivaigzdziy 2iareti Jeigu danguje budavo Zvaigédziy ir jos susiburusios kru- vomis, tai Zenklas geriems metams (10) 136. Jei kudiy vakara dangus 2vaigédetas, gerai vis tos dés (Dargutiy k., Pagiriy v.) 137, Jei kudiy vakarq dangus zvaigzdétas, gerai gy- vuliai_augs (ibid.) 138. Jei kugiy vakarg yra danguje daug Zvaigzdaiy, bus daug gryby (ISlauzy k., Pagiriy v.) 139. Jei kiiéiy vakara pamatysi ant pagalvés vora — busi laimingas (37) 140. Pavalge kudias, eina du aplink gryéiq vienas prie- nas 28 sais kita. Vienas sako: Kué Kaledos, kué Kalédos. Antras sutikes klausia: Kas Gia eina?"—,Dievas" (Dau- giau nezinojo.) (37) 141. Kas pirmas pavalgo kicias, tas pirmas ir mirs (25), 142. Kutias pavalgius neiti j ora, nes kerétojai leidzia toki véja, kuris gali uzkeréti (6) 143. Kuciy vakarg visados Sluoja gryéiq, nes naktj ap- silanko Marija ir Kristus. Isnesg SiukSles, merginos klausosi Suny lojimo. IS kur Sunys loja, i8 ten bus pirsliai (31) 144. Kudiy vakarg tévai sustato ratu savo vaikus ir paduoda jiems po maza terbele. Paskum séja dirnius. Ku- rio vaiko terbelén daugiau dirniy jkrenta, tam reikia skirti didesné dalis, ir prieSingai (7). 145, Pavalge kidias, pamazél nuima nuo stalo Sieng Jei ant stalo paliko grady, tai bus geri metai, ir atvirk8é 7 6 Nuéme nuo stalo kiiy Siena, #iari, kokiy grady liko ant stalo. Mat kitais metais tie javai geriausiai deré- sia (5). 147. Jei vakarg nuo misko pusés pucia tirstas véjas, bus daug rieSuty, miskiniy obuoliy (9). 148, Kad vaziuoty pirSliai, parnesa namo paliktas lau- ke akétias (9). 149. Kas pirmutinis, parvadiaves iS piemenéliy misiy, apliuobia gyvulius, tas pirmas ir nuo lauky nuims (Kur- kliai, Pysalotas) Cis Kaiy naktj, sako, raganos jodinéjangios oru ant use aviliy Karta vienas bernas ilindgs j avilj, ir raganos jj nune- Susios j kazkokj kita pasaulj, kur buvusi vasara, ir ten jos émusios dirniauti, Bernas i&kisgs i8 avilio rankg ir taip pat pasiraSkes Zirniy. Paskum raganos sugrjée atgal. Kai vaka- ruskose raganos gyrési, kad neturinéios i8 kito pasaulio Jirniy, bernas iSsiémes is kiSenés Zirnius ir parodes. Pas- kum tas bernas émgs ddiati ir nuddiaves (9) 151, Kudiy vakarg raganos, pasitepusios pazastis kai- kokiais riebalais, joja ant aviliy j zimniy Salj. Kg jos ten daro, neginia (10) 152, Kudiy naktj raganos prie aketés vanojasi (25) 29153, Jei nori kugiy vakara pamatyti velnig, turi tris kartus apibégti apie gryéia — ir prie dury jj rasi (21). 154, Norint atsiginti nuo ragany, reikia auksiniu rak- teliu apibréati aplink save rata arba padeti ilgq roZanciy ir i vidurj atsistoti (23). 155. Seni zmonés, norédami apsisaugoti nuo piktyjy dvasiy, ima ,aplotka ir ki8a po Selmeniu (E. Jasevicinte, Viesintos). 156. Seimininké vakarg uzsidega grabnyéiq ir Svestu vandeniu Slaksto namus, kad apsisaugoty nuo visokiy ne- laimiy (Joniskélis) 157. Reikia iS grabnySios pridirbti mazuéiy kryZiuky ir jais aplipinti visus namy kampus. Tuo badu namus ir turta nuo piktyjy dvasiy apsaugosi (23) 158. Kad apsaugotum namus ir turtg nuo pavojy, kadiy vakarq iSdegink duryse ir slenkséiuose kryZius (7). 199. Per uzgavenias jsiuti j marskinius surio gabalq ir neSioti jj per visa gavénig. Velyky ryta su ais paéiais mar3- kiniais nueiti baznyéion. Jei baznycioj bus koks burtinin- kas, tai pamatysi ant jo galvos ragus (Velzio v., Panevézio ap.) 160. Kuéiy vakarg mergaités neSukuoja galvy, nes nuo to pavasarj viStos ritas iSkapsto (Velzis) 161. Mergaités kidiy dierg nesiprausia ir nesisukuoja. Tik pakudiavusios prausiasi ir Sukuojasi (Vabalninkas, 13). 162. Jei kiigios esti jaunam ménesy, linus reikia séti dirvone, jei sename — senoj dirvoj (12). 163. Kuciy vakara negalima gulti nesukalbéjus poteriy, nes labai baisus sapnai kankins (Kudokaité, Baiboky k., Krekenava) 164. Jei nori, kad miske gyvaté nejkirsty, tai atsimink, kokioj dienoj buvo kadios (Velyky par.) 165. Jei kigiy vakarg kas ateina, tai tq laiko raga- nium (-e), norinéiu pikta padaryti (32). 166. Jei kuiviy vakarq svetimas Zmogus ateina, tai jis (ji) es@s raganius (-€) (2) 167. Jei kudiy vakarg yra svetys, jj vaiSina ir dziau. giasi. Tatai esanti didelé laimé (5) 168. Kas kiidiy vakarg vaiksto, ta di jis negali atminti, kur reikia nueiti (Celkiy k., Rokikio v.) 0 KOCIY BURTAI APIE ISTEKEJIMA BEI VEDIMA 169, Pavalge kidias, eina j laukg ir klausosi, kurioje puséje Sunys loja. IS ten bus pirsliai (37) 170, Kaitiy vakarg eina paklausyti, kur Sunys loja,— i tg kradta reiks iSvadiuoti (Panevézys 171. Pavalgiusios kiigias, mergailés béga basos malky, parsine&ti. IS kur girdi Sunis lojant, i ten bus pirSliai (11). 172, Vakarq mergaités iSnesa pelenus ir ® ku. rios pusés véjas pudia. 18 ten bus pirsliai (32) 173, W8éjusios laukan, griebia paciliui malky glébj ir, jneSusios j vidy, skaito, pora ar lyka. Geriausia, kad malkos baty vogtos, t.'y. i svetimos paSalés paimtos (37) 174, Vakarg iSéjusios j kiema, mergaités Ziuri, j kur véjas putia — tenai nutekés, i kur Sunys loja,— i ten bus pirSliai (3). 175, Jei kiigiy naktj labai Sunys loja, tai mésaéde bus daug pirsliy (Smilgiy v., Panevézio ap.) 176. Po kuviy eina tuiny skaityti. Jei viename prante randa_po pora — itekés, lyka —ne (2) 177. Basliy skaitymas. Prie tvoros priéjusios sako; skuinas®, ,kuinelis*... Jei paskutinis baslys ,kuinas*— Zaus naslj, jei ,kuinelis*—berng (21). 178. Apkabina rankom kiek apima basliy (tuiny, sta- kiety) ir skaito: naSlys, baslys. .. Jei paskutinis bus ,nas- lys*— gaus nail, jei ,baslys*— berng. Taip pat traukia i8 po stalliesés Sienus ir skaitiuoja: naslys, baslys... (1) 179, JJei berniokams ar mergaitéms kudiose pasitaiko kur eiti, jie butinai turi pakeléje poromis skaisivoti me- dzius, tvoras, stulpus (36) 180, Kudiy vakarg reikia paimti dvi Zvaki, rankSluosti, veidrodj ir nueiti j negyvenamg trobesj. Uzdegti ivakes, pastatyti veidrodj. Nubraukus ranksluoséiu rasq, pamatys mylimajj (15). 181, Paimti du veidrodziu, sustatyti nugarom, vi dury padét dubenj su vandeniu ir ilgai j jj tidréti. Tenai pamatysi mylima. Pamagius reikia greit atimti veidrodzius, nes tas, kur] pamatysi, gali tave uémusti (6) 182, Pastato veidrodj, uzdega dvi Zvaki ir Ziari, Pama- attes vyrq (merging), turi greit uédengti veidrod ir atkirpti gabalélj jo Svarko. Jei nespesi uédegti, gali tave pasmaugti. Ten pat galima pamatyti gilting ar kita kg (16). 183. Naktj (dvylikta valanda) susitinka dvi draugi, paima veidrodj, uzdega dvi Zvaki ir padeda dvejas Sukas. Katros Sukas atéjes vaikinas paima, uz jo toji istekés (38) 184. Padeda Zeméj aukso Zieda, kreidos gabalg ir duo- nos gabalq. AtneSa vislg. Jei pirma griebs zieda — istekési, kreida —mirsi, duong — vargingai gyvensi (16). 185. Paima stiklg vandens, jleidzia ten Sliubinj zieda, uidega dvi ivaki ir Ziuri, Tenai pamatys ta, apie kurj galvo. ja (16) 186. Mergaités ieSko Sarkos ir Ziuri, kurion pusén ji bus atsigrezusi. Antra Kalédy dieng laukia i8 ten pirsliy. Jei Sarka tipia ramiai, tiesiai — jaunasis bus létas, o jei kraipo uodega j Salis — bus smarkus, drasus (18) 187. Apsiauna klumpém ir atsiséda prieS duris. Pas- kum meta klumpe per galva. Jei nukris pirsty galais j vidy —neapsives (neiStekés, samdinys liks vietoje), ir at- virkSéiai (20) 188,)Atsiséda nugara j duris ir sviedzia per galva ant pirsty galy pamauta kurpe. Jei kurpé nukris virSimne j lau- ka, neiStekés (2), jei j vidy — atves sveciy, 1. y, bus pirSliai Vaikinams, rodos, gia turéty buti atvirkStiai (Panevézy: 89, Po kuiy sudeda keliy mergaigiy kurpes j geld: niekoja. Kurios mergaités kurpé pirma iSkris, toji pirmoj istekés (26) 190. Meta per vartus kurpe. | katra puse bus pirstai, iS ten bus pirSliai, Tq patj daro ir prieS Naujuosius metus (K. Janugonyté, Panevézio par.). Q91/Paima batus ir matuoja per visq gryciq. Kurios batas~picma ant slenkséio udlips, tai ta pirma iStekés. (192)Valgant paskutinj kasnelj, reikia pusé kasnelio nu: kasti, 0 kita puse jsidéti j rankove. Tik kad niekas nematyty. Tq vakarg daugiau nieko nekalbéti ir nueiti gulti. Ka sap- nuosi, kas paduos gerti, tas bus tavo (25). 193. Vienas vaikinas veda daugelj susikibusiy ir uzsi- merkusiy mergaitiy j klojima arba j darding, kur yra ne- kulty javy. Jei kuri uzsimerkusi dantimis iStrauks gradingg varpa, gaus turtingg vyra, ir atvirksciai (25) 32 194, Vakarg eina prie stogo dantimis Siaudy traukyty. Jei iStrauksi Siaudy po pora — apsivesi (2). 195. Vakarg merginos daro ,.tiltelius”. Paima priegin- gose Salyse iSdaudta lékste, iS plony skaly padaro tiltelj it pastato jj prie lovos. Jei naktj susapnuoja, kad kas joja, eina, vaziuoja —tai tas bus jos vyras. Tiltelj gali ir kita padaryti ir slaptia padéti (25). 196. Reikia suvalgyti be duonos tris silkes ir, daugiau nieko neragavus, eiti gulti. Po galvomis padéti i8 skaly pa- darytus lieptelius. Kas sapne tave perves per upg lieptu, tas bus tavo vyras (23). 197. Jei kiigiy naktj tau nezinant padirba po tavo lova tilt, tai su kuo sapne per ta tilta vaziuosi, tas bus tavo vyras (mona) (6). 198. Kuciy vakarg mergaités eina malky vogti. I8 pa- vogtujy malky padaro palovy tiltg ir laukia sapny (29). 199. Suraso | korteles eile (paprastai 12) vardy (vyrat ierginos vyry) ir pasideda po pagalviu. Padeda ir s korteles. Ryta pabude traukia vieng kortele — ir tai bus jy draugininky vardai. Jei iStraukia tuScig kortele, tai dar neistekés. 200. Mergaités priraSo ant korteliy vyrisky vardy, pai- ma keturis korty karalius ir viska sudeda po pagalviu. Naktj nubudusios traukia po vieng. Korta parodo jaunikio plauka (28). 201. Tq pati (kaip 198, 199) daro Sv. Andriejaus ir Sv. Jono igvakarése. Traukia pirmajj miega numigusios (Kingiy k., Panevézio par.) 202. PrieS Sv. Andriejy (lapkrigio 30 d.) mergaités pa- deda po lova vandens blitidg. Jei susapnuoja, kad kas tuo vandeniu prausiasi, tai tas bus jos vyras. PrieS nakt pri- valgo kieto, sauso siirio. Kas sapne pagirdys, ui to iste- kes (Zemaitija). 203) Sukarpo popieriy mazais gabaléliais ir ant vieny gabaléliy surago vyri8kus vardus, o ant kity — moteriSkus. Keletg popieréliy palicka tuSgiy. Paskum tuos popierélius Susuka j dideles ir vyri8kus vardus supila j vieng dézute, © moteriskus — j kita. Vaikinai traukia po vieng moteriska, © merginos — po vyri8ka varda ir paskum 2idri popieréliy. Katram (katrai) tenka baltas popierélis, tas (ta) liks ,ant sae 33ruginiy Siaudy". Taip daro ir pries Naujuosius metus (34). 204. Naktj dvyliktg valandg reikia nusivilkti nuogai, vienoj rankoj turéti zvake, o antroj — veidrodj ir eiti tris kartus apie kaming. Tenai sutiksi savajj (38) 205. Vakarq merginos prineSa ant aukSto visy valgiy po truputj padeda prie kamino. Dvylikta valanda eina réti, Jei pamato vyriskj valgant, tai jis bus jos vyras (28). 206. Pavalgius kiéias nusiauti kojas ir tris kartus api- begti apie troba. Jei suliksi vyra, tai Btekési, jei moter] — ne (26). 207. Vakara suleidzia visas vistas j peceliy. Paskui po vieng traukia, lesina ir girdo. Jei vista pirma lesa, tai vyras bus ne girtuoklis, jei geria — bus girtuoklis (38). 208. Mergaités pasirenka po karve ir po vakarienés eina ju padiuréti. Kurios karve stovi, toji iStekés, o kurios guli — toji liks netekéjus (Ustronijos vienk., Vadaktéliy v.). 209, Nuciti svetiman gurban, Jei pirmiausla uZtikst jautj (vyras karve), tai iStekési, ir atvirkSéiai (33). 210. Merginos, susukusios keletq savo plauky, degina juos ir prataria vyriska varda. Jei tas vyras netoli gy- vena, tai ateina ta padia naktj, o jei toli, tai ryta,ir atéjes Klausia, kam jj Sauké (31) 211. Dvylikta valandg nakties uzsidegti va8king Zvake ir Ziuréti po pecium. Kq pamatysi, uz to iStekési bei ta vesi (26). 212. Po kudiy atsistoti ant stalo ir zidréti pro kojas j duris. Kas pasirodys, ué to istekési bei tq vesi. Tik reiki gryCioje buti vienai (vienam), ir stalas turi buti apdétas kugiy valgiais (26) 213. Susukti tris kamuoliukus sidly ir uddegti. Jei pa- kulos degdamos pasikelia, tai padegusi jas mergina iSte- kes (26). 214, Kadiy vakarg merginos gula i Kas sapne supins, uz to iStekés (37). 215, Jei iStraukia ilga Siaudelj — toli nutekés. jei trum- pa — arti (37) 216. Jei dvylikta valanda eisi 3 kart per gryéia, susitik- si jaunikj (37). 217. Paima du kibiru ir spyna surakina. Raktelius pa intomis kasomis. a deda po pagalviu. Kas sapne spyng atrakins, uz to iste- kes (37). 218. Po lova deda indg su Ziedu. Jei sapne Ziedg uzmaus vaikinas, bus vestuvés (11) 219. Einant gulti reikia pasidéti raktus po pagalviu. Jei nakt} prisisapnuos Zmogus, pra8as to rakto, tai jis bus tavo vyras (12). 220, Prie’ kiciy valgymg paimti dury raktg ir padé- ti jis toje vietoje, kur sési valgyti, Paskum iSeiti uz dury ir diuréti pro rakto skylute. Tenai sédés tavo busimoji Zmona (Simonys). 221. Kuéias valgant pirmajj kasnelj kiSa po staltiese. Tada naktj susapnuoja busima vyra ar Zmong (2) 222. Eidamos gulti mergaités papila ties lova rugiy. Koks jaunikaitis sapne tuos rugius nupjaus, uz to istekés (Pabudaio k.. Vabalninkas) 223. Kai kada merginos (ir vaikinai) vakarg atsineSa pakuly, padeda jas ant lékstés ir widega. Jei pakulos iSsike- lia aukStyn, tai apsipatiuos, o jei lékstéj sudega, liks kaip buve. 224. Paima stikla vandens ir paSventyta Zvakg. [la8i na kelis la3us sutirpyto vasko ir eina gulti, Sapne tikrai pamatys savo basimajj, basimaja 225. Vakarg mergaités duoda gaidziui duonos, grady ir vandens. Jei gaidys lesa duong — gaus dykaduonj vyra, jel gradus — darbininkg, jei geria vandenj — girtuoklj (Vel- iis) 226. Vidury grydios merginos pasipila po kravele gra- dy. AtneSa gaid] ir, apnese jj aplink kravele, stato jj vudur is kieno kruvelés pirma les, toji pirma istekés (Kinciy k., Panevétio par.) 227. Seniau kutiy vakara Zmonés gaudydavg peéeliuje vistas. Kiek mety tures sugautoji vista, po tiek mety is- tekés (2) 228. [neSa merginos j gryéiq gaidj ir, laikydamos jj rankoje, pakiSa jam bliuda su vandeniu. Jei gaidys Ziari i vandenj — istekés, jei neziuri — liks netekéjusios (Radaus- kas, Gikoniy k., Rozalimo v.) 220. Mergaités deda ant slenkséio po Slizykq ir jsilei- 35,déia Sunj. Kurios padeéta slizyka Suo pirma sués, toji pirma istekés (21). 280. Vakara mergaités palakina Suny ir iSleidzia jj oran. Jei Suo loja, atvazinos pirsliai, jei neloja —neatvaziuos (Radauskai, Rozalimo v.) 231. Eidamos gulti, mergaités Sluoja troba. Sluodamos eina atbulos iki lovos. PriSlavusios iki lovos, meta Sluotg ir nediirédamos j jq atsigula. Nakt] prisisapnuoja bisimas vyras (Litktiny k., Rozalimo v.). 232. Reikia pirmajj duonos kasnj valgyti su kiekvienu valgiu, o likusig dalj padéti po pagalviu. Prisisapnuos busi- mas vyras. (37). 233. Vakarienés liekanas suneSa j kita kambarj (arba ten pat palieka, jei nieko néra), sudeda viska ant stalo, uzdega Zvake ir iSeina. Dvyliktg valanda burianéioji mer- gina ateina j ta kambari ir uz stalo jai pasirodo jos busi- masis. Pasirodgs greit isnyksta (V. Vaitkevicius, Vilkyskiy k., Pumpény v.). 234, Po lekStemis pavozia Zieda, kasping ir rakta. Ta- da mergaités pasiskiria viena ty lekSéiy. Jei randa rake telj — gales Seimininkauti, jei Zieda — istekés, jei kaspi- ng —teks toli keliauti (4) 235. ParsineSa iS kléties Zimniy ir pasidalija po sauja. Paskum skaito—lyka ar pora (Nausodés k., Raguvos v) 236. Seimininké, susikvietusi mergaites, isbarsto asloje Zirniy saujg. Visos skuba rinkti ir skaito— lyka ar pora. Paskum eina Suny lojimo klausyti (34) 237. Kurenant krosnj, mergaités pila’ sauja Zirniy ir greit béga laukan. Jei bégdamos igirsta Zirnius cy tai greit iStekés, 0 jei neiSgirsta—nulitista (Pabudziy k., Vabalninkas, 13) 238. | bliadg ar j kibirq jmeta mazq rity vainikelj. Jei vainikélis plaukia artyn, bus pirSliai, jei tolyn — nebus (Rozalimas) 239, Pripila bliudg vandens. Ant bliado krasto prikli- juoja popierélius su vyry vardais. Kiekvieno popierélio vir~ Suné pakelta. Paskum jdeda j bliada kartono gabalelj su deganéiu Zvakigaliu ir pastumia. 2vaké degdama plaukioja ir uddega popierélj. Mergaité iSskaito vyriska varda (34). 36 ) Uz devyniy dieny pries kiidias suskaityti vakarais po V2-fvaigidziy — ir kadiy naktj prisisapnuos 12 vaikiny, iS kuriy galési vieng, kuris geriau paliks, pasirinkti. Tik paskum turi nepamirsti jo veido: kai ims pirSliai lankylis, galési jj pazinti Jei naktys buty apsiniaukusios, tai Sio burto negalima daryti (34) 241. Paima kiekviena po 12 siuly ir nezivrédamos su- rai8ioja vieny galus su kit. Jei Seina vienas vainikas, is tekés po mety, jei du — po dvejy. .. Jei joks vainikas neigei- na, liks ant Fuginiy Siaudy*. Kiekviena savo sidlus raisio- ja atskirai (34). 242. Paima bliddg vandes ir ima smarkiai vienon pu- sen sukti, Kai vanduo ima suktis verpetu, meta du angliu, Jei vanduo besisukdamas sunesa juos j vieng viela, tai mergaité iStekes, ir atvirkSéiai (34) 243. Susirenka bernaidiai ir merginos dvyliktg valandg nakties. Paima be viniy staliuka ir visi prsiliecia rankomis Paskum viena merginy balsu paSaukia kurio nors Sventojo vardg. Tada klausingja, kaip ilgai gyvens, kaip greit ite- és... Klausimams staliukas atsako tauk3éjimu dviejom ko- jom j aslg (34) 244. Vakarg nusipinti ruty vainikéljiri8¢jus jkiemg pa- mojuoti | visas puses. Paskum eiti gulti, Kas tq naktj prisi- sapnuos, tas bus jos vyras, ir ji Zinos jau, i8 kurio jis bus krasto. Ta vainikélj reikia ir gulint turéti ant galvos (34). 245. Merginos, pavalgiusios kutias, turi uZdengti stala baltu popierium ir pasistatyti pries save veidrodj. ries veidrodj pasistatyti stikling, 0 iS Saliy — 2vakes. Norint bur- ti, {uri pripiltipilng stikling vandens ir jmesti sliubinj Zieda, elti tq Ziedg aukdtyn ir vel leisti | veidrody j tiedo vidurj. Ka tiedo Vidury ivysi, ud to iStekési (V. Kinduryté, Labeikiy dv., Leliany v., Utenos ap.) KALEDOS 246. Kalédy ryta, tuoj atsikélus, negalima nieko dirbti: hei gryéios Sluoti, nei krosnies kurti. .. (2) 247. Kalédy ryta eina kuo anksdiausia gyvuliy Serti. stMat, sako, rudenj greiéiau nudirbsig laukus (18) 248. Kalédy ryta visy pirma reikia pagiedoti Sventas giesmes, paskum pavalgyti Salty valgiu: pyrago, strio, koselenos, (2) 249. Kad gyvuliai vestys, i8 ryto valgo iS vakaro iSvir- ta ir j gabalélius sukapoty mésa. Geria vadinamajj Ser- mukSnyng, kad kitais metais sodai deréty (7) 250. Kalédy pirma dieng tegalima valgyti tik tuos val- gius, kurie padaryti katiose (Vidugiriy k., Salociy v.). 251. Kalédy ryta pirmiausia valgydave po gabalélj Dievo pyrago, paskum paprasta pyraga su taukais, nugrai- bytais nuo skystimo, kuriame virdavo mésa. Galop valgy- davo mésos, ir taip pasistipring eidayo baznyéion (Gumbe- liy k., Vabalninkas). 252. Paréje i8 batnytios, pirmiausia bi miezinio pyrago (ibid.) 253, Moterys ir mergaites slépdavo i8 rudens rieSutus, © per Kalédas gausiai visiems dalydavo (ibid.) 254. Kalédy pirma dieng negalima valgyti su peiliu, nes iStiks nelaimé (37). 255. Pirma Kaledy diena negalima galvos Sukuoti, nes ivirbliai rutas kapos (27) 256. Pirma Kalédy dieng mergaités galvy neSukuoja, kad vistos darzeliy nekapstyty, nesiprausia, malky neska do, valgiy neverda, tik Saltam orui esant krosnj pasikuria (Joniskétis) 257. Pavalge kiiéias, SaukStus sustato ant stalo vieng j kita paremtus. Kieno Kaledy ryta randa parvirtus} SaukS- ta, tas pirmas mirs (25) 258. Ryla Ziti, kieno SaukStas kaip padétas. Kieno aukStielninkas — tai tas tuoj mirs, kieno knitipscias — tas gyvens (11). 259, Jei pirma Kalédy dieng i8 Sieno byra gridai, bus geri metai, jei nebyra — blogi (14) 260. Seimininkas, pakélgs nuo stalo Siena. Ziuri, kokj griida ,.Kristus gimdamas atnesé", tai toki javai labiausiai derésig. (8). 261. Kai Kalédy ryta nuneSa gyvuliams nuo stalo nu imtg Siena, tai esti ,gyvuliy kucios* (22). 262. Kalédy ryta kudiy Sieng atiduoda karvéms ir ave- inai valgydave lems todél, kad jautis ir avinélis &jo Kristaus pasti (Sildy- ti) (22) 263. Arkliams kudiy Sieno neduoda, nes arklys néjo Kristaus pusti 264. Anksti Kalédy ryta iSneSa nuo stalo si lija visiems gyvuliams. Tada gyvuliai nebuna pikti kito nebado (3) 265. Kalédy ryta duodavo ir tebeduoda gyvuliams po saujg aviéy: mat ir jie naktj meldési (13) 266. Kaledy ryta visiems gyvuliams duoda to Sieno, kuris buvo padétas ant kadiy stalo. Tad Dievas laiminsias gyvulius (1). 267. Pirma Kalédy dieng Seimininkai paleisdave visus gyvulius i8 tvarty. 18 jy linksmumo spresdave apie mety gerumg (2) 268. Per Kaldas gyvulius reikia Serti tik Sienu (2) 269. Pirma Kalédy dieng vaikai eina palangémis it bliauna geriuky balsu. Kieno palangeje subliove, tam bus laimingi metai, Uz tai vaikams duoda dovany: pyrago ir tt 3). 270. Pirma Kalédy diena lesina vistas lauke, kad jos per metus tvarkingai déty kiauSinius ir neiskrikty (3) 271. Likusius kdiy valgius anksti ryt atiduodave gy- vuliams, paukS¢iams, Jei likdavo grucés, tai ja ypaé vistoms skirdavg, kad jos per itisus metus gerai déty kiausinius (13) 272. Per Kalédas Zadina bites, kad jos daug medaus nesty (7) 273. Kaledy ryta bitéms duoda virinty kvieciy ir ,aplot- ky". Tai bigiy kudios (Darguziy k., Pagiriy v.) 274. Seniau pirma Kalédy diena niekas nesilankydavo i sveéius. Taip pat krosnies nektrendavo (14) 275. Pirma Kaledy dieng negalima eiti j sve: namie galima padainuoti, pasokti (3) 276. Pirmg Kaledy dieng negalima, ypac vaikams, nie- kur eiti, Kas eina, tas busigs istvirkélis (2) 277. Nuo Kaledy iki Trijy Karaliy visi vakarai vadin- davosi ,Sventavakariais™. Per tg laika nicko negalima dirbti (verpti, malti), nebent tik plunksnas plésyti (19). 278. Laikg nuo Kalédy iki Trijy Karaliy monés vadina tik 39»tarpusvendiu". Per tg laika visi vyrai ir moterys plésydavo. plunksnas. Dabar to paprotio nebesilaikoma (10) 279. Nuo Kalédy ligi Trijy Karaliy vakarais reikia uz baigti darbus (pvz., jei verpia, tai kuodelio nepalikti prie ratelio), kad laumés, neturédamos ko veikti, iSeity j kitus namus. Mat laumés tuo laiku ieSko sau darbo visiems me- tams (7) 280. Kas tarpusvend suksis (4) 281. Tarpusvendiu negalima verpti, nes avys kaituliu suksis. Taip pat negalima ir lopyti, nes avys margus géry- Gius ves (3). 282. Kad avys daug gériuky vesty, reikia Kalédy ryt citi | rarotas po du ar tris zmones is kiemo (Vilkyskiy k., Pumpeny v.). 283. Jei Kalédy ryta ateis svedias vyras, tai avelés ves aviniukus, jei_moteris — avytes (Naumiestis, Panevézio apskr.). 284. Tarpusvenciu eidavo Zmonés per kaimus piemeni- mis persirenge priminti, kaip piemenys ieSkojo gimusio Kristaus (23) 285. Kaledy pirmg dieng eidave seni amonés per kaimy- hnus ir sveikindavg Siais Zodziais: ,Tegul bus pagarbintas Jézus Kristus, sveiki sulauke Sventy Kalédy!" Seimininkai atsakydave: Ir su tamsta* (38) 286. Jei Kaledy rytg ateina kaimynas, jam uzdaromos durys ir klausiama, kuo vardu Bernelis. Jis turi atsakyti giedodamas kokiq nors Kalédy giesme. Jei jis nesusipran- ta taip atsakyti, tai visai jo nejsileidzia j vidy (7) 287. Pirma Kalédy dieng visq laika sodziuose giedodave Sventas Kalédy giesmes. Vakarg sueidave j viena kiema ir giedodave rozanciy. Pasibaigus giedojimui, atneSdavo muzi ka, ir pats Seimininkas pradédavo Sokti. Tada budavo baig- tas adventas ir pradétas mésaédas (38). 288. Kalédos trunka iki Trijy Karaliy. Tuo metu vale. rais moterims negalima verpli, nes kandys sitilus sukapos (38). 289. Prie’ Kalédas reikia grazinti visas skolas, Jei hegrazinsi, visus metus busi skolingas (27) 290. Einant j baznytig reikia apsivilkti naujais riba mala, to avys vasarg kaituliu 40 ‘Tada galési bainyvioje pamatyti raganas ir sudinosi jy dar- bus (31). ( 291. Jei per Kalédas miskas esti Sarmotas, bet néra di- delio Saléio, tai vasara bus lytinga ir su didelémis perkani- jomis (35). f ! 0 DeD. dei Martynas ant ledo, tai Kalédos ant vandens, ir atvirkSéiai (37) ee 293. Jei Kalédos baltos, tai Velykos bus Zalios, ir at- virk8éiai (7) ' 294. Kalédos trukdavusios 3—4 dienas, Tretig ir ketvir- ta dieng Zmonés vaikSiodave po kiemus, Sokdave, gerdave aly (12) el "Soe leas trokdawusiod etartas dienas. Paskutiné diena — tai ,.edy diena™. Per ta visq dieng Zmonés mels- davgsi, kad Dievas apsaugoty javus nuo ledy (Vabalnin- kas) 296. Kalédas vadina ,ledy diena". Kas per Kalédas dirba, tam ledai javus ismus (4). a 297. Jei pirmg Kalédy dieng ateidaves Zydas, tai bida- ves didelis laimés Zenklas (2) “Ah 298. Jei Kalédy metu vaziuodamas iSvirsi— bus geri mega Per Kalédas daro »Kaledy diedg. Tarpusvenciu pakiemiais vaikSéioja .Trys Karaliai". Naujujy Mety Sven- tavakary taisosi ,Senyjy Mety diedu (33) 30d. Pirma Kalédy dieng vaikal daro -varmanq” ee é vaiky grandiné paskui vienas kita uz juosty nusit ir hekyienasae en (praso dovany (Celkiy k, Rokisks) KALEDY ZAIDIMAL B01, MeSkos vedimas. Vakaruskose apdédavo vyra nuo galvos iki kojy samanokais, apsukdavo vadelém, veida iSpaisydavo — ir jis vesdavo mergaites Sokti. Merg tés neidavo, tada jis imdavo prie jy trintis ir visas iSpaisy- tse Kraliteat, Dviem vaikiukam nuvelka mardki- nius. | ty marSkiniy rankoves suki8a kojas, o padalkas suri- Sa ant galvos. Jie bégioja ir Soka (39) a303. Bigiy spietimas. Po aukstiniu pastato ku- bila. | tq kubilg jkelia du vaikiuku ir paduoda jiems po ada- ta. Kubilg uériga paklode. Prie kubilo priveda merging ir sa- ko: ,bizz, biz. .." Vaikai iS kubilo pradeda tq merging ba- dyti. Tada nuo aukstinio lieja vandenj. Vaikai i8 kubilo i8- béga visi Slapi ir sako: ,Bités spiecia~ (39) 304. Gervés kepimas. Vienas senis atsigula ant krosnies, o antras susisuka rankSluostj ir muSdamas j kros- nj sako: ,Kepi, kepi gerve*. Nuo krosnies atsako: ,Tegil képi, kur nékepi*. Tas, kur Zeméje, Sitaip atsako: ,Katras katr62* Nuo petiaus pasako vaikino ir merginos vardus. Paskum esti vestuvés. Jaunuosius susodina ant suolo. Ki- tas vyras duoda Sliuba. Liepia jiems buviuotis, o jei nesibu- Giuoja, tai juos su vadelém musa. Paskum visi Soka (39). 305. Dadulio vedimas. Apvelka vyrg iSverstais kailiniais. Ant nugaros uédeda sétuvg, o ant sétuvés — pa- galvj. Kiti vyrai jj veda j vakaruskas. Priéje prie dury klau- sia: Ar galima?* Seimininké atsako: ,Galima*. Visi su- eina j vidy. Dadulis lenda prie mergaiéiy, o jos nori jam numesti nuo nugaros pagalyj. Jis su lazda ginasi. Zaidi- mas baigiasi tada, kai vyrui nuo nugaros numeta pagal- yj (39) 306. Jei Seimininké, pirma Kalédy dieng eidama j tvar- ta karviy melati, sutinka kaimyng, neSanéig tuSéius kibi rus, tai sako, kad dabar udtraksiandios karvés, nes kaimy- ne pieng iSnesé (36) 807. Sv. Andriejaus dienoj reikia nurékSti vy8nios Sake- le ir pamerkti ji vandenin. Jeigu Kalédy metu toji Sakelé bus iSsprogusi, tai tas Zmogus ves. Trys seserys Riaubaités Kurkliy par. taip yra padariusios: vienai issprogo — toji tikrai iStekéjo (18 MediSauskaités, Pilviskiy k., Kurkliy par., uar. E. Sukyle) 308. Vasarq jmesti skruzdélynan rupuze, po keliy dieny i8imti jos kaulus ir laikyti iki Kalédy. 2mogus, laikas ran- koje tuos griaudius, darosi nematomas (IS J. Augulio, Ra- Giupény k., Kupiskio v., uzr. M. Cernauskas) 2 NAUJIEJI METAL 309, Naujujy Mety vakara Zmonés vadindave ir ,kutiy vakaru" ir gamindave tuos paéius valgius, kuriuos gamina kugioms. Kai kurie dar ir ,aplotky" pasilikdave (38) 310. Naujyjy Mety isvakares vadina ,kigelém*. [pras ta badave kravoj susirinkus laukti Naujyjy Mety, t. y. 12 valandos. Tada liedave i8 8vino ,laimes" ir ziurédave j jy SeSélius (O. Stasiukaityté, ISlauzy k., Pagiriy v.). 311, Naujyjy Mety iSvakarés vadinasi ,kucelés“, bet valgio jom jau nebegamina (3) 312. N. Mety isvakarése ruosiamos kucelés, tik Sieno nededama ir kai kuriy valgiy (aplotky, rasalo, silkiy ir gtyby) neduodama (40) 313. Taip pat esti kudios ir prie’ N. Metus. Jose valgo piena ir mésa (Taip daro Lstronijos vienk., prie Vadak- teliy) 314. Jei per N. Metus sninga dienos metu, tai mirs dau- gia jaunyjy, jei naktj — tai senyjy (18). 315. Jei N. Mety diena giedri, tai bus geras derlius (40) 316. Jei per N. Metus Sala, bus Siltos Velykos. 317. N. Mety naktj lanko namus raganos ir, jei jos ran- da kur nebaigtg darba, ten apsigyvena visiems metams (7) 318, Per N. Metus jsidék uzantin kietg surj ir neSiok ji dieng naktj iki Uzugavéniy. Uzugavéniose nueik kur j va- karuskas — ir ten prie taves prieis ragana ir sakys tau: Ka tu Ga tg niekg neSiojiesi? Mesk!* Bet sirio nereikia iSmesti, o tik ragang perzegnoti — ir ji atsitrauks. Taip ga- lima pazinti raganas (Kupiskis. Pig. 159) 319. N. Mety vidunaktj, niekam nematant, ziarek j veidrodj — ir pamatysi ateit} (Panevézys). 320. Vaikai per N. Metus labai saugosi, kad tévai jy nebarty ir nemusty, nes jei bars ir muS, tai per visus metus taip tesias (Velzis) 321. Per N. Metus stengiasi geriausiai valgyti. nes, sako, taip teksig valgyti ir per kiaurus metus (Zarasai, 13) 322. Per N. Metus nesibara, nesikolioja, nesimusa, kortomis nelosia, nes bijo, kad per visus metus taip ne kty daryti (13). ro323, Jei per N. Metus kq iStinka nelaimé, tai vis bus nelaimingi, 324, Jei per N. Metus mergina suéiumpa sau vaiking, tai per kiaurus metus jai jy netraks. 325. Jei per N. Metus pargriusi, busi nelaimingas (Va- balninkas, 13). 326. Kokios naujienos (linksmos, liudnos. ..) N. Metuo- se, tokios bus ir per visus metus (1) 327. Ka dirbsi per N. Metus, tq dirbsi per visus metus co) 328. Kokia N. Mety diena, toki bus visi metai (1) 329. N. Mety sapnas parodo buisimg tais metais gyveni- ma (1) 330, N. Metuose stengiasi visus darbus greitiausiai padirbti, Jei per N, Metus gaiSuosi, tai per visus metus busi atsilikes (1) 391. N. Metuose stengiasi anksti atsikelti, Jei uésimig- si, tai visus metus biisi miegalis (1) 332. Jei per N. Metus barsies ir pyksi, t metus reiks bartis ir pykti (2). 333, Jei per N. Metus kieme yra daug Sarky, tai per visus metus bus daug svetiy (32 ir 2) 334, Jei per N. Metus pirma ateina moteris — bus ne- laimingi metai, jei vyras — laimingi, jei 2ydas — labai lai- (a) 335, Jei per N. Metus SerkSnas — bus geri metai. Jei ore dideli rakai —labai mirs 3monés (Joniskélis 336. Jei ukininkas, iSvaziaves per N. Metus pasivazinéti, i8virsta, tai jam gerai linai derés (Panevézys). 337. Jei per N. Metus saulé skaisti, bus geri metai, jei neskaisti — blogi (12) 338. N. Mety dieng Zmonés stengiasi vienas kitam uz akiy uzbégti, greigiau apsiruosti, kad per visus metus baty visur pirmas (9) 339. N. Metiy ryta du vyru suneria rankas, padaro va- dinamajq ,kumele* ir vaikSéioja po sodziy. Kurian kieman jeina, ten prasideda vakaruskos (11) 340. Vakarais nuo Kalédy iki Trijy Karaliy nereikia nerti—nekirmys mésa (33) metai per visus “ 341. N. Mety naktj raganos aveles nukerpa arba bent lopiniais iSkarpo (12) 342. Kad apsisaugotum nuo ragany, reikia su uidegta grabnycia pereiti kryzmai per tvarta (12) 343. Per N. Metus nereikia stovinéiam valgyti, nes tada per tuos metus daug suvalgysi (37) 344. N. Mety iSvakarése pripilti dubenj vandens, prira- Syti j korteles jvairiy Zodziy ir sumesti j vandenj. Ant dézutés pdyti Zvakute ir pasukus vandenj paleisti jq_plaukioti Prie kurios kortelés ji sustos, tas ir iSsipildys (26) 345. Vaikinas N. Mety naktj, likes vienas kambary, uzsidega dvi ivaki ir terp ju pastato veidrodj. Paskum nu- sigrezia ir pasilenkes pro kojas j veidrodj — ir ten pamato savo ateitj. Taip pat daro ir mergaités. Viena moti- na pasakojo, kad taip barusi jos dukté ir pamatiusi karst Ir Uikrat Jl mirust. Talp atsitike pries trejeta mety (34) 346. N. Mety naktj pasilieka kambary vienui viena mer. gaité. Sulaukusi 12 valandos wédega 12 zvakiy ir tarp jy pastato veidrodj. Niekur nesidairydama ilgai Ziti j tq veid- rodj — ir pamato savo ateitj (34) 347. Jei laukiant N. Mety esti svediy, tai Seimininké Sitaip daro: 12 valanda papraso visus svetius iSeiti j kita 0 ji pripila kiekvienam stikling arbatos, ir j arba- ta pripila gero konjako. Paskum, uzgesinus kambary lempq ir u2degus visas stiklines, kvietia visus svegius ir prago juos uuzimti savo vietas. Kieno stiklinéje liepsnelé ilgiau degs, tas ilgiau gyvens (Vitarty dvaras, Pasvalio v., Birzy ap.) 348. Naktj prieS N. Metus susirenka mergaités ir Sitaip buria: paima popieriaus laksta ir nupiesia jame rata, 0 ap- link ta rata surago visas raides abécélés tvarka, Paskum paima mazg lekStele ir jos dugne pazymi juoda taska. Tada tg lékstele apvodia vidury to rato ir visos uzdeda ant jos rankas ir Sildo jq. Po kiek laiko viena mergaite paSaukia mirusiojo vele, paklausia, kieno (kokio zmogaus) ji yra ir ar ateakinés j jy klausimus, Lékatelé vaikiéioja po vidurj rato, padymétu juodu taSku renka raides, i8 kuriy ir suda- ro savo klausimams atsakymus (34). 349. Mergaité, pamacius patekéjusj jaung ménesj, né Zingsnio neturi toliau Zengti. Jai reikia paziaréti, ka turi ud- mynusi jos koja. Kas ten bebuty (akmenelis, skiedra. 45ji turi ta daikta paimti ir laikyti iki paskutiniosios senyjy mety dienos. Naktj pries N. Metus, eidama gulti, ji turi ta daiktelj padéti po pagalviu — ir sapne pamatys savo ateitj (34). 350. PrieS N. Metus padeda po WkStémis duonos, zie dg, Zemiy... Paskum kiekvienas pasiskiria sau lékSte. Ku- ris randa duong — bus per metus sotus, kuris randa zie dq — ves, kuris randa Zemiy— mirs,.. (Seduva). 351. Per N. Metus ima lygiq (be kampy) stikling, pri- pila jon vandens, pastato jg ant rukomojo popieriaus, jmeta Slitbinj Ziedg — ir Zinri. Vanduo sujuda — ir Zmogus pama- to savo ateit) (Baibokai, Krekenava) 352. N. Mety vakara pila j vandenj smalos ir i8 susi- dariusiy figary spéja savo ateitj (20). 353. PrieS N. Metus lieja Sving. 15 nusiliejusiy figiry sprendzia, kas iStiks: karstas —mirtis, kryzius — vargin- gas gyvenimas, Sirdis —meilé, paukiteliai — buéiuosies, karina — garbé... (25). 354. PrieS guldamos mergaités padeda po lova puoda vandens ir ant virSaus uédeda pagaliuka. Koks nakt pri- sisapnuoja vaikinas, eins lieptu per upe, tas ir bus jos lau- kiamasis (10) 355. Norédamos suzinoti savo vyro turtinguma, vaka- rq mergaités béga Zaby traukti, Jei iStraukia Sakolg Zaba, gaus turtinga vyra, jei lygy —— plikj (10) 356. Per N, Metus po viena ,aplotka” pavozia rozandiy (davatkysté), po antra — Zieda (vedybos), po trecia— de- miy (mirtis) ir paskum sumaiso lékStes ir renkasi vieng jy (Baibokai, Krekenava). 357. Prie’ N. Metus po IekStémis pavozia zieda (ve- dybos), rakta (Seimininkysté), vandens (girtuoklis vyras). smélio (mirtis) ir paskum, sumaiSiusios lekStes, kurig nors pasirenka (Zarasai, 13) 358. Vély vakarg pries N. M. merginos béga j vistiny- Gia, pagriebia patamsy pirma pasitaikiusig vista ir neSasi ja trobon. Zeméj paberia grady, padeda vandens ir pastato veidrodj. Jei vista pirma lesa —bus turtingas vyras, jei geria — girtuoklis, jei j veidrodj diuri ir snap taisosi — grazus, bet dabita (10) 46 359, N. Mety naktj susitikus vyrg paklausti, kuo jis vardu. Toks bus ir vyro vardas (30) 360. N. Mety vakara pripilk dubenj vandens ir padék Svary rankSluostj. Kas tuo vandeniu nusipraus ir ranké- luoséiu nusisiuostys, tas tave ves (PanevéZys). 361, N. Mety prieSvakary padaro iS pirsty vadinamaji »Sulnelj* ir prieS eisiant guiti tokiq pat forma jspaudzia pagalvy. Kas atjos prie to Sulnelio girdyti zirgo arba kas pats gers, tas bus tavasis (25) 362, Pries N. Metus padeda po pagalviu Sukas arba spyng. Kas galvg sugukuos arba kas spyng atrakins, ue to istekési (16). 363. N. Mety vakarg susirenka vaikinai ir merginos. Norédami sudinoti, kas kq myli, Sitaip daro: visi sustoja aplink stala; vienas(-a) paklausia: .Kas iS Siy mergaidiy (vaikiny) mane myli (daboja)?* Tada uzdega degtukg ir, apverte jj galvute 2emyn, pastato jj ant stalo. Degtukas stovi statias ir dega. Kai jau baigia degti, tai nupugia ir Ziuri, j kurig mergaite (vaiking) degtukas ims linkti (36) 364. Nuo kuciy iki N. Mety kiekvieng vakara galima Sitaip burti: padéti ant zemés lenteles, pastatyti veidrod), i8 Saliy zvakes, o ant lentelés paberti grady, padéti zieda, duonos, pirstuka, vandens puodelj ir piniga. Tada pagauti vista ir paleisti ja ant tos lentelés. Jei vi8ta pirma lesa gru- dus — vyras bus dkininkas, jei piestuka — siuvéjas, jei niga — turtuolis, jei vandens geria — girtuoklis, o jei j van- denj Ziiri — dabita. Jei lesa Ziedg — iStekesi, nelesa — liksi netekéjus (V. Kinduryté, Labeikiy dv., Leliany v., Ute- nos ap.) 365. Trijy Karaliy vidunaktj reikia Ziuréti j ménulj Vieng valandg paziuréjus, nusiprausti, paskum dar va- landg #iaréti — ir atsigulti. Tada pasirodys balta, neaiSki smékla — ir tu nubusi. Jei smékla klaus, tu atsakysi, jei tu klausi, ji atsakys — ir taip suzinosi savo ateit] (N. Gildu- taité, Kéginiy k., Kupiskio v.) 366. Reikia paimti pasventintos Trijy Karally kreidos ir susiieSkoti tokig vieta, kur né vienas Zmogus dar néra sto- veéjes. Paémus ta kreida, reikia apibréati aplink save rat tiek didelj, kiek tik galima pasiekti, Tada reikia paSaukti kipSukg ir praSyti jj pinigy: ,Duok man 9000, 900, 90, 9!* "7Kai jis duos, neimti i8 jo rankos — tegul jmeta j rata. Kai pinigai bus rate, reikia paklausti: ,Ar a8 tau neskolingas?* Jis atsakys: ,Ne*. Tada gali pasiimti pinigus ir dro#ti namo (V. Glebavigiaté, Kudiy k,, Ramygalos v.) 367. Kad apsiginty nuo piktyjy dvasiy, Trijy Karaliy isvakarése rao ant dury ir langy kryZelius ir raides: +G +M-+B. Sako — ,krikStus deda* (19) SALTINIAI (1). A. Smailys, Molainiy k, Veléio v., Panevézio ap. (2). P. Zalnieriunaité, Sapaly k., Kupiskio v. (3). V. Slapelis, Geiminiy k., Simoniy v., Panevézio ap. (4). Juozas Kuodys, Uzkalniy k., Ramygalos v. (5). St. PikSrys, Zvirbliy k.. Ramygalos v. (6). V. Glebavigiate, Kudiy k., Ramygalos v. (7). E. Zmitryté, Rokiskis (8). M. Belusyté, Vakagaliy k., Ramygalos v. (9). 1. Odras, GarSviy k., Naujamiestio v. (10). V. Simolidnaité, Meskalaukio k., Joniskélio v., Birzy aps. (11). J. Velikonis, Kupiskis (12) ir (39). K. Abukeviginté, Se8ky k., Piniavos v., Pane- vezio aps. (iS Misiuno) (13). E. Petiulyté, Zarasai — Vabalninkas (Sleki8kiy k.) (14). B. Balbieris, Atkoéiskio k., VieSinty v. (i8 Br. Deveikio) (15). B. Valiokaité, Naujamiestis, Panevézio ap. ). Slavinskaité, Panevézio m. (17). A. Zostautaité, Vakagaliy k., Ramygalos v. (18). E. Jurgaityté, Daniany k., Joniskélio v. (iy). P. Rastauskaité, Romangaliy k., Vabalninko v, (20). B. Taujenyté, Ylakiy m., Mageikiy ap. (21). A. Strikulis, Anéi8kiy par. (22). J. 2ulys, isko par., Ukmergés ap, (23). Radkevigitité, Panevézio m. (24). St. Banevigiité, Naujamiestis, Panevézio ap. (25). N. Gildutaité, Keginiy k., Kupiskio v. (26). Banevigiaté, Naujamiestis (27). A. Krik8éitinaité, Muéiany k., Krekenavos v 6 (28). K. Jureviéius, Spirakiai, Panevézio aps. (30). V. Kinduryté, Labeikiy dv., Leliany v., Utenos ap, (Bl). P. Dzevedkaité, Vidugiriy k., Salodiy v, (32). St. Kudinskaité, Boziy k., Vabalninko v. (33). E. Sukyté, Pilvigkiy k., Kurkliy par, (34). A. Baltragianaité, Pasvalio m., Birzy ap. (35). V. Rapayté, Grastiy k., Krekenavos v. (36). A. Baltrasinnaité, Uastakiy k. ir Vitarty dv., Biréy ap. (37). J. Balys, Kupi8kis, Panevé (38). E. Jasevigiate, Jokubiskio v., Viesinty v., Panevédio ap. (39). Zitir. (12) (40). VI. Raila, Darguziy k., Pagiriy v. ai eKIl. UZGAVENES KOK Ok 1, PERSIRENGELIAI IR KAUKININKAT a) Apie persirengélius apskritai . ji jau nuo pat ankstaus ryto slaptomis ruosia- sinepaprastoms iSkilméms,taigi,rédosi Jel tos dienos ried ietis kaime tylus ir slaptingas, tai popietj (po 12 val.) viskas pasirodo, nes minéti ,svegiai", buriu pakiemiais lankyda- tall pradede save darbus, daznal Iydimus sukavimas, ; » juoku-kle jul daha, i gesiu (Padubysys, Gtr 2. Jau nuo pat ankstyvaus ryto di Jaw nu jus ryto didesnieji padauz smarkiai ruoSiasi ypatingoms vaikstynéms. pas. kaimynus, Kiekvienas pasiripina pasidaryti juokingg ir baisig veid kauke, su ilga linine barzda ir didele nosimi. Kaukés nosies gale jsikala vinutg, kuria bugiuodamas kam j rank skau- diiai jduria. Patys vézdininkai pasirédo irgi savotiskai, Cia tinka tie patys kasdieniai rubai, kad ir palaikiai kali, niai, kuriuos iSsiverte vilna j virSy ir pangiu ar Siaudy gridte susijuosia. Prie Sono prisiriSa i8 berdinés pliauskos Sakali iSdrozta ,kardq". Prisirenka suduzZusiy puody Sukiy — tai spinal Taip pasipuose eina pas kaimynus bergidynéliy irkti, tai kaimyny jauny mergeliy jvairiais - Minti (Saukenai, OKPL 1934 nF 6) on uoMels Inks 3. Udgaveniy dieng i8 pat ryto jaunimas nusid - lms vedus arba sided jatris kaukes ir asiengi uo papraséiausiais, suplySusiais di a ka moter drabutlus, 0 mergallee apsinacne eons kelnes, uasideda barzdotas kaukes. Taip apsirenge, ulgave. nininkal eina Per Kaimyninius Kaimus. Jie aplanko kiekvie ng dkininkg. ,UZgaveniy ubagai* — jie ia taip va (Siaurés Lickiva, LtAd 1940 nr 6)? “adie » (Apie veido nusitepimg juodai Zr.: Geiger 88—89. Sar- tori IIT 100 ign, 42, Toeppen 68: mozurai.) 4. Persirédo Zydu, éigonu, velniu, kazin kuo, kas kaip jmano, pasigamina lervas, kaukes. Suséje j kuriq nors gry- Gig juokauja, kaip mokédami, Juos vaisina alumi, degtine, o labiausia mésa (PaSusvys, Katkus 167). 5. Liegyng vieni vasara pasidaro i$ medzio ievés, i8- kirpdami nosiai, burnos angai ir akims skylutes, paskui pri- klijuodami barzdg i katkailio (avies kailio), kiti (daro sa) i& katkailio, iSkirpg nosiai, burnai ir akims skyles, i5- skute veidg, kad nebity jau toks apzéles, treti vakarojimo metu iSkala, iSdrodia iS medzio (kauke), sus ir barzda pri- Klijuoja iS liny arba kailio. Nosis nudazoma raudonai, po nosies ant sidlo pasiejamas mazas burbuliukas — tai smur- gas (Zemaitija, GtKr nr. 29, p. 138). 6. Kretingsodés, Genéiy ir kity tos apylinkés kaimy bernai ir pusberniai Uzgavéniy diena, tuoj po pusryciy, susi- béga kur patogesnéj troboje ir ten pasiruosia Morés vezio- jimo eisenai, Ateidamas kiekvienas pagal reikalg atsineSa pasidirbings tam tikrus uZgavéninius parédinius drabuzius, Sarvus, kaukes, muzikos pabiklus, dirbtinius ginklus ir kita Kiekvienas stengiasi apsirédyti, kad atrodyty baisesnis ir juokingesnis. Veidus visuomet uzsidengia baisiausiomis kaukémis su didziausiomis nosimis ir ilgiausiomis barzdo- mis, kitos net su ragais ir kasomis, kaip uodegomis. Apsi rédo nezmoniskai. Apsivelka ilgavilniais iSvirkStiais kaili niais, apsisiaudia baltomis paklodémis ar margomis gunio- mis. Rankose nusitvérg ilgus pagaikSéius, kacergas, botagus ar medinius kardus (JnKr 1939 nr. 8). 7. Jaunimas Uzgavéniy dienai pradeda ruostis i8 pat ryto. Ligynas darosi medines, kurios stovi metai is mety, bet neretai iskerpa ir iS kailio. Rédosi Zydais, éigonais, ving- riais (vengrais), ubagais, gervémis, otiais ir kt. (Zagaré, LTA 1293/94) 8. Tikrasis U2gavéniy dziaugsmas prasidédavo tik pri- temus. Tada kaimai atgydavo, tikrosios Uzgavénes prasi- dédavo, Per kaimg, per visas pirkias, eidavo visokiausi iydai, ivérys, baidyklés, ir kiekviena grupé su savo iSdai- gom. Viskam vadovaudavo senoji karta. Kartais nusisukda- vo ir kaimyninian kaiman. Visi dalyviai galy gale nusikraus- SItydavo kaimo vakaruskosna ir ia savo pramones parody- davo. Prie’ pusiaunaktj baidyklés visus i8 pasilinksminimo iSgindavo (Dusety apyl. XX a. 1933 nr. 47). 9. Eina ubagai, Zydai, net ant arklio joja. Zydai ne’a negyva varng ir ki8a visoms moterims: padiurekit, ar dés kiausinius. Pats atsako: ,Rytoj déjo, vakar des /atvirks- Giai/. Zydas giriasi: Ui, a8 esu bagots, kai Sauksta kots, Ui, a8 turiu pinkis valakus Ziemés, unt visko apie kubilg", Jis praso gaspadines: ui, ponia, ar neturi bergédinil /senmergiy/ parduot? Mergas gaudo. Ui, pon, ar gali bergédinike pacipinét? Paidirbdavo is medzio’ lietyng, Prisiri8a paduska ant nugaros, pasiima botaga. ,Utéle: renka i8 barzdos ir kramto.— Padarytas ark ly s:du vyrai pasilenke ir apsidenge marska. Arklys zvengia, Soka. Ateina mapa: ivirkSti kailiniai pririSti prie juosmens: uzdeda ant galvos rétj, uiverdia sijonukg ir suri8a vir3 galvos, Per sijono praskiepa (praierka) gali matyti. Ir turi buteliu- ka vandens: malpa Soka ir spjaudo — vandeniu i8 buteliu- ko laisto, Ji moteri8ka, ji neturi ranky, turi panike, kuti jq veda— Ateina pustelnik as: baltais marSkiniais apsi- enges, miltais nusitepes. Pasideda ant Zemés Svesto van- dens bonkutg, krapyla pasideda. Ateina ve Inia s: juod apsirédgs, suodimis nusimoliavojes ir taukais apsitepes. Isikanda raudong buroka —‘tai jo liezuvis. Pustelnikas rengiasi gerti, velnias prisitaiko ir atima kausq. Pustel kas jj Sventina krapylu, velnias bega.— Ateina ge rv ji turi geleginius éyptukus, iSkanda molio kavalka i8 pe- Giaus.— Padaro K ot re: ratas ant Slejy pritaisytas, ji turi spragilus, kai ratas sukas, spragilai dauzosi: ,Sventa Kot- rynd kad ant rato suki, tai jos galva truka*,— taip dainuo- Ja palydovai. Vezima traukia arklys. Vezioja Papeléiaus rytmet}. Bernai gauna iSgerti. Sakoma: , [ssiskleidusi kaip Uzgaveniy Kotre” (J. Andruliené is Uzventio, pasakojo Cikagoje 1949 m. D 1/29). Usgaveéniy kaukiy atvaizdus Zr.: Trm 1933 ne. 9 (Viek. Sniy apyl.), OKPt 1934 nr, 6 (Siauliy apyl.), MsRt 1936 nr. 16 (Kupiskis?) ir GtKr 1935 p. 207; Schweiz. Archiv f. Volkskunde, Bd. 45, 1948, p. 67—69; Lietuviy dienos 1954 kovo m.; Liet. encik. XI 191—94, XXXII 367—69. Toliau aprasomos budingos persirengéliy grupés. 52 b) Uzgavéniy zydai 10. Uzgavéniy dieng apsirédoma ,zojdiais" (2ydais) ir po miestelj daroma jvairus juokai. ,Zojdiai* esti labai jvai- rus: prieS pietus eina vaikai, po piety —suauge Zmonés. Suaugusiyjy .zojdiy" tarpe galima pamatyti tikrai tipingy kaukiy. Kaukés iSdroztos i8 medzio (Akmené, MsKr 1934 nr. 9) 11. Kaukininkai, minios lydimi, éjo i namy j namus; jie paprastai apsirenge lyg zydai ir kalboje nudavinéjo Zy- dus. Atéje j grydiq Sneka nebutus daiktus ir daro pasitly- mus. Galy gale kaulija ka nors gauti: snapso, valgomy daik- ty, pinigy, o ypaé uzgaveniy .plinciy" (blyny) (Palanga, 1931. LtAd 1931 nr. 45). 12. Apie desimt asmeny rédosi Zydais, tarp jy viena aydé, Kaukés i8 medzio, savo darbo, Kupros i8 Siaudy. 18- siversia kailinius, susijuosia Siaudiniu panéiu. Botagai — prie grébliakocio pririStas pantis. | kojing (pinigine) jsi- pila puodo Sukiy ir vakarop eina ,bergédiniy™ pirkti, Kartu yra ir malpa, ozys, arklys, gervé — Sie skaitosi nupirkti. ‘Juos nuolat aprodinéja, pasipraso leisti pasokti. ,Gyvul Soka, kaip moka. Groja savo botagu, tardami tam tikrus dodzius, sakydami ,balabaikas* (niekniekius) (Padubysys, GtKr 1935 p. 210). 13, Apie pavakarg rengiamasi eiti Uzgavéniy 2ydais. Rengiasi ir senieji, ir jaunieji. Moterys paprastai rengiasi vyry ribais, o vyrai motery. Lieynas (kaukes) daugumoje pasidarydavo i medzio, tai yra baisi 2ydo veido kopija: didziulé nosis, barzda, sai. Pasidaro didziules kupras i& Siaudy, pasiima lazdas, botagus ant ilgo koto, uzsikabina terbas, moterys pasidaro i8 skudury ,vaikus" ir taip pasi- ruose pradeda eiti, Eina iS kiemo j kiemg, pridarydami ga- lybes Sposy (Papilé ir Akmené. LTA 1141/24) 14. Visi Zydai dazniausiai eina su kaukémis. Nosyse visad esti vinelé, kad buiuodami j ranka galéty jdurti. Kaukés mégstamos gauruotos. Apsiaustais vartoja iSvers- tus kailinius arba kokius apiplySusius paltus. | kupras ne- skundzia pridéti Siaudy. Zydai pirkliai visad esti turtingi ir turi su savim pinigy — kojinése prisipila Sukiy ir pele- ny, kurias pasikabina uz juosmens. Jei jie kq nors perka, tai 8avisad giriasi savo ir niekad neskundzia padulkinti, Su Zydais visad eina ir viena Zydé persirenges vyras, 0 moterys dazniausiai persirengia vyrais), kurios vyras turi daug Vargo su iStvirkusiais savo draugais ir svetimus vy- rus besigainiojancia zmona.— Su More (Kotre) kaip pa- lydovai visad buva zydai. Ta Moré — visy Zydy moti Vienas zydas visad buva jy virsininkas — su savim tut »pasq", kurj iSra8o su ilga lazda ant luby ir ant sienos, Pasisako, kad jie esq 8 Nugnybto (t. y. Egipto) Zemés, keliauja iS anapus Si8és uz dviejy nedéliy (kelio). Pasako- jasi, kad jie turj milziniskus turtus, kur esq virvé prie vir~ vés, mietas prie mieto, bet gyvulio nei plauko. Zydai pirk- liai visad perka zuikieng-puikieng, mesken-SeSkeng ir kitus daiktus. Didziausia preké yra bergédenike, dél kurios de- ryby tenka prisijuokti (Zemaitija, Trm 1936 nr. 8; pig. MsKr 1937 nr. 17). 15, Zydai turi iSvirkSGius kailinius ir kepures, kojas nusivynioja Siaudais ir susijuosia Siaudy gridte, rankose turi ,makel” su pinigais: tam reikalui vartojama pirstiné, pripilta smulkiy Sukiy. Zydai visur vadovauja. Sentaga- rivose (Puikiy, Minkiy, VieSuéiy ir kt. kaimuose) jéjes 1 troba Zydelis praso leisti atsivesti draugus, 0 Siauliskiuo- se (N Zagarés par.) jie eina be prasymo. Gaves leidimg, su visais draugais suvirsta j troba. Tada prasideda triuk8- riingas Zydy deréjimasis. Vadovaujas 2ydas, paklaustas, kas esas, atsako, kad kupéius, ir pradeda pirkti bergadi nikes (smulkiai aprasyta to pirkimo eiga ir dialogai (Zagaré, 1937. LTA 1293/94 a) 16. Uigavéniy Zydy éjimo paprotys Giriskiy apyl. pa~ maiu baigiasi. Pris metus dar éjo Zydus ir seni, ir suauge vyrai, Vieni pasidirbdavo kaukes is medzio, dar kiti i& avikailio ir eidavo bariais per kiemus, nesdamiesi armonika. Kai sueidavo j vidy, vieni grajydavo, kiti Sokda- vo, dar kiti apie merginas sukinédavosi, berg2dinikes pirk- davo. Dabar vieni vaikai iki 16 m. amdiaus dar eina (Try8- kiai, 1987. LTA 1165/40. Uzr. J. Marcinkus). 17. Usgavéniy Zydai kaukes darosi i mediio zievés ar kartono. Jose yra skylés akims, burnai ir nosiai. Dan= tys — is bulvés ar ropés. Jy vienas biidavo ilgas kreivas, kitas — trumpas storas. Liipos nudazomos raudonai, taip 5 pat ir skruostai. Antakius dazo geltonai ar juodai. Osai ir barzda i8 liny, nudazoma raudonai ar juodai. Kokia barz~ da, tokie ir plaukai. Tokie Zydai tebesutinkami (Zviliy km., Silalés v. Uar. Adelé Kauliute) 18. Uzgavéniy Zydy ribai jvairis. Dagniausiai apsi- siaudia ilgu suplySusiu apsiaustu, prie jo prisiuva Skudu- rus, susijuosia panéiv. Kojas apsiauna naginémis, apiva- rais apsivynioja kojas. Kepure pasiima kiaura, be virsugal- vio, prota skyle iSki8a plaukus. Pirstines pasidaro is isvirks- Gio avies kailio, Paprastai vienas yra ,tevas", o kiti — jo suns”, Tas tévas jaunas, mazas ir negilas, 0 sinis — dideli, susikupring, Zili. Rankose nesiojasi liktarng be stik- lo, Stiklo vietoj —ledas (2viliy km., Silalés v. A. Kauliaté) 19. Nevosiy km., Silalés v., Uzgavéniy Zydai vedzio- jasi su savimi ir Zydelkq. Ji neSiojasi skepetuose jmuturiuo- ta vaikg ir vandens bonkg. Kai Zydams atrodo, kad i8 Sei- mininky nieko negaus, tai tuoj ima rikdyti vaika, Sis kniau- kia ir Slapinasi (laisto i bonkos vandenj). Tol Zydai suki- néjasi ir rikdo vaika, kol kg nors gauna. Paprotys tebéra (Nevotiy km., Silalés v. Uzr. Juozas Dirmantas). 20. Kieman jéje, Zydai Soka, groja, dainuoja ir uz tai gauna pinigy. Tadiau jei Seimininkas zydus atpazjsta, tai iSrengia ir paleiddia vienais baltiniais. Tebedaroma (Bir- 2y-Lemko km., Silalés v. Uzr. Jonas Poska) . Spiidiskiai per UZgavénes vaikSto persirenge zy- dais ar vengrais ir sako Sitokias oracijas: a) Uzgavéniy 2ydo oracija (zr. J. Balys, Lietuviy tautosakos skaitymai, HI, TH—112); b) Dainuoj Par susieda kluojima Zyds barzda kratina, Vilka kaula atbulg, Siguons padia vija. (2) Ar tai biita a8 teisybj, ar tai melagysta, Kada azys ant pediaus su kujakas pjovi Syna. (2) Ciguons darfyné ant Syna aukSta kap ant plauty, Keravuo} sava mandrystas, kad kas nesugauty. (2) 2virblis jaucius pasijungjs j cibule dranga, Vaiinéja jis puo laukus, kaipuo kuoks Zabanga. (2) Ant uozkos nuogaruos silki kava gieri, Vyna Ziurki nulupta pénki pda svieri. (2)(J. Banevigius, Spadziy km., Padubysio v. Uzr. E, Bro- Zyté, 1935. Lietuviy Zemés Vardynas, 1386) 22. Tokie Uzgavéniy Zydai su savimi kartais turi armo- nikg ir surade daugiau jaunimo meta savo li¢ynas ir pra- deda Sokti. Uzgavéniy Zydus draskyti nevalna, bet jei kar- tais atsiranda tokiy, kurie uzsimano Zydus pazinti, tai jie kiek galédami vienas kita gina. Tik kely susitike stengiasi vieni kitus nudraskyti plikus. Kartais vieni ir kiti nusidras- ke gauna grj2ti namo, Zagarietiuose Uzgavéniy iydai dar buvo populiaras Didz. karo metu, bet po karo kaip ir isny- ko: nusimeté liynos, atsirado kitokiy pramogy (vakary, vaidinimy) (Zagaré, 1937. LTA 1203/94 a. J. Marcinkus). 23. Zydai vadinosi kuptiais, jaunos mergaités — berg?- denikémis. Zydai atéje merginas noréjo nupirkti, to namo vyrai jas parduodavo. Zydai traukdavo iS kampy norinéias, pasislepli merguées, jas gnalbé kutuliy. Gaspadiné savo merguées uéstodavo (Zemaitija. 1937. LTA 1284/261). 24. ,Bergzdininkémis vadinamos tos merginos, kurios iki uzgavéniy neisteka, Joms duodama per Ziursta Zemé bu- Giuoti. Atvyke Zydai puola prie jy ziuréti, ar jau riebios, ar jau galima bus pirkti, Paprotys tebesutinkamas (Seriky km., Silalés v.) 25, Uzgaveniy Zydai eina bergédinikiy pirkti. Tai eina senmergiy iSjuokti, pasimeilikauti. Merginos, pajutusios to- kius svecius ateinant, ginasi vandeniu ir Slapiu sniegu, sten- giasi j gryéiq nejsileisti. (Trm 1933 nr. 9). 26. Kotrés palydovai, pasiréde Zydais ir cigonais, ateje i metuose esandios mergelés namus, praso parduoti bergz- dynéle, deda ant stalo vieto} pinigy puody ir kitokiy indy Sukes, kredia Sposus ir meilikauja (OkPt 1933 nr. 8) 27. Subaténuos (Trakininky km., Subatiaus v.) U2ga- venése bernai .krapydavo senmerges*. Jéje j kiema, pakra- pydavo kokia vi8tos koja ir rakydavo i8 puodo su Zarijomis. Taip darydavo kieme, vidun neidavo. Juos i8 vidaus liedavo vandeniu,, motinos su kaéergomis vydavo i8 kiemo (Br. Min- keviius, 24 m. a. Puponiy km., Kupiskio v. 1942. Ur. J. Balys). 28. Katra merga lieka lig Uzgavy neistekéjus, tai ja pajuokia, sako: Tu jau likai spaliy graudt* arba_,vilny, verpt" (Salakas, 1938. LTA 1488/92. P. Jarackas). 56 Aiskinimas. Ne tik pas mus, bet ir kitur, pagyve- nusios ir neiStekéjusios merginos arba senmergés turi nema- za nemalonumy pakelti, vieSai i8 jy yra juokiamasi (Pl. Sartori III 105 iSn. 62, Geiger 163). Seniau galéjo tai buti rimtas veiksmas nevaisingumo demonui isvaryti, kaip kra- pijimas ir rakymas (nr. 27), kuris véliau pasidaré tik links- ma pramoga (Dar Zr. nr. 332—333.) Kyla klausimas, kodél Uzgavéniy _persirengéliy taip daanai mégstami vaizduoti Zydai. Zinoma, kad visur liaudis mégsta pasijuokti iS kitatauéiy ar kitatikiy. Tas dar nepaaiskina fakto, kodél Zydai visad esti Morés arba Kotrés, palydovai ir pastaroji yra laikoma visy zydy motina (ar. 14). Atrodo, kad Gia visa paslaptis glidi kaukése, ku- rios seniaus vaizdavo demoniskas butybes. Todél visose tautose stengiamasi kaukes kuo baisesnes padaryti. Dau- baisumo ir demoniskumo kaukei sutcikia didek, grubi ir lenkta nosis, taip pat ir barzda. Kai buvo pamirs- ta senoji kaukiy-demony prasmé, tai imta kumpanoses ir barzdotas kaukes laikyti taip dainai matomo Zydo vaizda- vimu. Tuo budu it pats vyriausias demonas — Moré tapo -suzydinta*: i8 visy demony motinos ji pasidaré visy 2ydy motina. Dar sakoma: ,Uzgavéniy dieng eina Zydais, kad per tuos metus turéty gerq pasisekima prie arkliy. Uzga veniy Zydams ukininkai duoda pinigy, vaisiy ir kita ko, kad jo arkliai bity grazis. (Ylakiai,. LTA 486/25-4 ir 5). Apie U2gaveniy Zydus dar 2r.: L. A. Jucewicz, Wspownienia 2mudzi, Wilno 1842, p. 132—133; GtKr nr. 29, p. 137—138, ©) Elgetos ir cigonai 29. Eina Usgaveniy ubagés. juokingas giesmes gie- dodamos, ty namy Seimininkus Slovindamos ir gausios is- maldos prasydamos. Juokingos baidyklés, bet dar juokin- gesnés jy .giesmés*. Tokioms ubagems tokia ir iSmalda. Pyrago gaus negaus, bet botagu per Sonus ar per kupra tai tikrai gali gauti, o Saltu vandeniu ir Slapio sniego gniuzulu stengiasi kiekvienas pavai8inti. Tadiau jei UZgavéniy ubagés isigauna j vidy, tai visus geradarius begarbindamos sugeba nuo kertelés deSras nugarbinti arba i8 puodo lasinius j amzi ng atils) padéti (Zemaitija, Trm 1933 nr. 9) 8730. Ubagai (-és) vaiksto su terbomis, iSmaldos praginé- dami. Jiems liepia poterius kalbéti,—nekalba, sakosi es: pavargéliai. Jie gauna mésos, laSiniesiy, blyny. Ubagai liejami vandeniu (Padubysys, GtKr 1935 p. 211) 31. Ubagais redosi moterys. Jy aprédalas gana jvairus ir juokingas, nes visos muvi vyriSkomis kelnémis (Zagaré, 1937. LTA 1293/94. Uzr. J. Marcinkus). 32. Kiek platiau dar vaikStioja moterys ubagémis, Apsirédo kuo prastiausiai, pasirédo maza vaika, susi- vysto ir neSiojasi. [éjusios j vidy pradeda giedoti: AS udgimiau siratéle Ir paaugau ubagéle. Einu per svietg vargdama, Visur Sunis lodydama. Kojas naginémis aunu, Kartais ir batus jgaunu Kai niekas niekur nemato, Turiu gerg a8 sveikata. Kai tiktai kq sutinku, Tuojau raisti a8 jninku. (TrySkiai, 1937. LTA 1165/40. Uzr. J. Kaulavicius). Kai Ugavéniy ubagai sueina trobon, jie pavai- Sinami Uzgavéniy valgiu — riebiais bulviy blynais (Siaurés Lietuva, LiAd 1940 nr. 61) 34. Vingriai {uri kromelj su buteliukais, pripiltais bars- iy rasalo, ir sako: ,Kad mano liekarsty iSgersi, sveikata kaip su ranka atims” (Zagaré, 1937. LTA 1203/94c) 35. Berniukai persirédo €igonais ir eina per sodziy, rinkdami lasinius, sirius ir kiausinius. Esq didelio dziaugs- mo, jeigu ju nepazjsta (Vajasiskis, LMD I 474/830). 36. Uteis Utgavéniy cigony burys, neatsikratysi— tick viso ko juokingai ,privarazys", kad leipsta visi juokais. ‘Taip jau ir saugokis, nes vienos juokina, ,varazija®, o kitos lenda j krosnj Ziuréti, ar néra kokiy karSty kepsniy nu- kniaukt (Zemaitija, Trm 1933 nr. 9) 37. Cigonai apsikarsto spalvotais lupatais ir j rankas paima ,dadg“ (trumpu kotu botaga). Eina mergoms is ranky laime burti, bet j kelnes turi jsikiSe butelj su vande- 3s niu ir prisiarting aplieja (Zagaré, 1937. LTA 1293/94b) 38. Tas laikotarpis nuo Kalédy iki Uzgavéniy vadinasi .tigony jomarkas*, Sekmadienj vakarais kaimo jaunimas apsirengia jvairiais skudurais. Vyrai apsirengia moterisk; moterys vyri8kai, uzsideda kaukes. Kas neturi kaukiy, taip sau Ssipaisina, Pasikinko arklj ir iSvaziuoja j kito k mo kokig Zinoma vakaruska. Vakaruskose éigonai Sokdina mergas, vaikinus, visaip SpaiSindami. Seimininkas éigonus pavaisina alumi (Vabalninkas, 1937. LTA 1206/37). AiSkinimas. Tie ,ubagai” ir ,cigonai” yra savotis- ka Usgavéniy melstuvininky forma, nieko mitologisko. Ir kituose krastuose Uzgavénése taip megsta vaikS

You might also like

• Lietuvių Kalendorinės Šventės 1993 210-310

  

  Document51 pages

  Lietuvių Kalendorinės Šventės 1993 210-310

  ubismail

  No ratings yet
• Lietuvių Kalendorinės Šventės 1993 100-209

  

  Document55 pages

  Lietuvių Kalendorinės Šventės 1993 100-209

  ubismail

  No ratings yet
• Baltų Kalbų Struktūrų Bendrybės Ir Jų Kilmė 1987

  

  Document66 pages

  Baltų Kalbų Struktūrų Bendrybės Ir Jų Kilmė 1987

  ubismail

  No ratings yet
• • Magazines
  • Podcasts
  • Sheet music
• Laringalų Teorija Ir Lietuvių Kalba 2006

  

  Document292 pages

  Laringalų Teorija Ir Lietuvių Kalba 2006

  ubismail

  No ratings yet