Lietuvių Kalendorinės Šventės 1993 100-209

281. Kiekviena Seimininké stengiasi Uzgavénése kuo ankstiausia uzkurti krosnj, tada tais metais pirmiausia nupjausig rugius (Varéna, Li8kiava, Leipalingis) 282. Uzgavénése reikia isvedti j laukg nors vieng vedi- ma méSlo,— jei nevedi, tai atsitiks kokia nors didelé nelaimé (J: Balys, Lietuviy liaudies sakmés, 1 298 nr. 639, mt. 3331 is Rozalimo. Kita varianta if Girkalnio paskelbé Dow. Sylw. Podania imujdzkie, 1 351—Plg. FFC 30, p. 53—55; ‘suomiai ir estai taip daro, vokietiai draudzia) 283. Subadiaus apyl., nors jokiy darby nedirbams bet iSvezama laukan nors vienas valktis méslo, kad javai gerai deréty (MsRt 1940 nr. 16) 284, Kad javai gerai augty, reikia Uzgaveniy dieng nors vieng vezima méslo (Varniai) 285. Uigavénése sukrauna j roges a apravédinti*. Jei toli ir greitai vaziuosi, tai ir bites toli ir greitai lekiandios, visus metus sveikos ir darbStios esantio Senovéje Zmonés taip darydave, uétat daug medaus turéje (Klaipédos apyl., TD III 10 nr. 19) 286. Uzgavénése reikia uzpilti ant avilio vandens, tai matysi, kai spiediy leis (nepabegs) (Obeliai, LTA 1635/19). 287. Uzgaveniy dieng reikia mesti skiedrq ant kokios nors savo trobos, tai j tq troba vistos neS kiausinius (Mar- cinkonys, LMD III 181/31) 288. Uigavéniy ryta (peleny seredoj) reikia pirm sau- lés tekéjimo pelenus sijoti ir vasarg jais kopistus apibars- tyti, tada kirminai jy neés. (Klaipédos apyl., TD TT 26 nr. 236), 9. KO UZGAVENESE NEGALIMA DIRBTI (DARYTI) 289, Plagiai paplites yra tikéjimas, kad Uzgavénése negalima verpti ir kas to neprisilaikys, susilauks jv nelaimiy. Dazniausiai sutinkamas yra jsitikinimas, kad Udgavenése verpiant vasarq kirmys (radys) mésa, ypaé la- Siniai, sakoma: kirméles trins mésq.— Pig. Sartori III 118, Wuttke 98. i 290. Utugavose negalima verpti, nes kirmélés laSinius 100 gran endeared ee le sutrins,— buvo prilyginta j verpste, ana sukas, kaip kirmélé trina. Kai rateliai jéjo madon, tai Sis prietaras prapuolé (Salakas, LTA 1488/92. Uir. P. Jarackas 1938 m.). 291. Udgavénése verpiant dar atsitiksiq tokios nelai- més: linai rudys arba supus (Veliuona, Viduklé, Girkalnis, Visakio Ruda), siulai ar drobés radys (Nemakseiai, Gir. kalnis) ; pirstai tvinks arba skaudés (Striunaitis, Salakas, Obeliai); pelés audeklg sukapos (Dusetos, Uzpaliai); vistos darzus kapstys (Salakas); véjai stogus plésys (Dusetos, Kédainiai); visq vasara gyliuos gyvuliai (Alytus); tais metais i8verpsi (Dusetos); kirmélés kopuistus €s (Va- jasidkis). 292. Jei Usgavénése verpsi, vasarq ariant jautiai sei- lesis_(Palesa, Rodiiné, Valkininkai, Onuskis, SeSuoliai, Butrimonys, Seirijai, Liskiava, AukStadvaris, Mirostavas), 293. Tada taip pat atsiranda kirméliy ir gyvuliy Zaizdo- se (analogija su spaliais?) (Salakas, LTA 1486/195; 1487/ 222). 294. Vyrams prie’ Uzgavénes neduoda pandiy vyti, nes mésa kirmysianti (Dusetos, LTA 1418/186) 295. Usgavéniy dieng nepatariama verpti, austi, nes pirStai taukuoti, todél tokj verpala ar audima tuojau pelés sukrims (Balsiy km., Silalés v. Uzr. P. Joga) 296. Prie’ Uzgavénes Seimininkés stengiasi baigti su- verpti pradét kuodelj, nes jei pasilieka, tai ateina Uzgavé niy senis ir prispjaudo kuodelj, 0 tada kitais metais esti prasti linai (Keturvalakiai, LTA 1489/29). Arba: Uzgavé- iy senis (Simnas), Azugavos (Svendionys) pritersia. Pig. Sartori HI 118 297. PrieS Uzgavéniy antradienj reikia baigti verpti, tai gradus bus linai (Alytus, LTA 1457/1—68.— Plg. Toep- pen 68). 298. Jei per Uzgavénes merga nepabaigé verpti kuode- lio, tai jos vyras j jj jsivels (Prienai, LTA 600/182—24). 299. Per Uigavénes nereikia nicko siuti, nes vasarq avims galvos sukasi; arba: vasarq kirmélés trins karvéms pauodegius. (Dusetos, LTA 14/325—326). 300. Papeléiuj negalima lopyti baltiniy, nes ériukai bus margi (Varéna, LTA 73/52). Arba: pirstai tvinks (Bai- sogala, LMD 1621/86). tot301. Uzugavose nemalk, kad véjas troby neplésyty (Kaltinénai, LMD TI 149/151). 302. Uzugavose negalima malti, verpti, grusti, sidlai virves vyti. Jeigu mali ar sitilus suki, tai avelés dur- i sukasi). Virviy nesuka, kad nebaty ver- petais susukti linai ar kanapés. Raby neveléja, kad mars- kiniuose utéliy nebaty,— kas veléja, tq brudas apipuola. Negriida dél dideliy véjy ir audry—negali_ Zmonés nei pjauti, nei rauti (Tvereéius, LMD 1475/3150). 303. Per Uzgavénes nereikia Sukuoti plauky, tai utéliy nebus (Jurbarkas, LTA 147/237). Arba: tada visus metus nenie#tés galva (TD Ill 25 nr. 235) 304. Peleny dieng neSukuok galvos, tai vistos nekaps tys dardelio géliy ir rasodos (Tveretius, Pabirié, Nauja- miestis) BO4a. Mergaités nemazgoja galvos, jei_mazgosi — kasos neaugs (Panevéfio apyl.? MsRt 1936 nr. 16). 305, Pelenijos savaitéj duonos nekepk — visus metus duona pelés (Pasvalys, LTA 600/264—16). 306. Peleny dienoj negalima lieti ant grindy vandens, nes paskum atsiras daug blusy (Alytus, LTA 775/66). 307. Nieko nevalgyk Peleny dieng, tai pavasarj ri anties lizdg su kiauBiniais (Kutiimai, LTA 447/99—6). 10. [VAIROS KITI BORIMAT 308.) Seniau kai per Uzgavénes meskas vedziodavo, tai vyrai prasydavo meSkos Sersties (plauky) ir gave neSdavo padeti arkliy tvarte, kad arkliai Sikavoty (laigyty) ir graZas baty (Ligkiava, LTA 374¢/1437b). 309. Ugavéniy vakare sudedama kambaryj eile klum- pés jvairiy Zmoniy. Po to keliama paskutiné j priekj tol, kol viena klumpé iSeina pro duris. Tas Velyky nebesulauk- sigs, kurio klumpé pirmiau igeidinama pro duris (Kiauky km., Silalé). 310. Gavénioj kiekvieng penktadien} (arba pirmam ga- vénios sekmadienj ir ketvirtadieniais per visas septynias gavénios savaites) sviedzia ant tvarto po vienq malkapa- galj. Pirma Velyky dieng sitomis malkomis iSkurena krosnij. 102 Uzkiras pasako: ,Kaip degs Sita malka mano pediuj, kad (taip) degty kratiné mano neprieteliaus. Tuoj tas apserga, nei vienas daktaras neiSgydyty, jei ne kaldanai (burtinin- kai), kurie moka ligas paleisti per véjq. Vienas tokis buvo Medzinkase. Jie gydo su velnio galybe: pakalba ir jleidzia kokj gyvuliuka butelkon, ten sukas ir sukas. Paskum ta vandenj duoda gerti prie’ saulés leidimasi ir tekéjima, tai padeda. O jeigu ta krutulj sukliudyty, tai nieko nepadety, Kai geria tq vandenj, tai negalima Zegnotis. Negalima labai (buteli) uzkisti, gal kad galéty velnias landzioti (Tveretius, LMD I 254/1—285 ir 475/3—103) 11. PELENY DIENA (PELENINE) SII. Peleny dieng vadina per Papeline, Papelcium Atveze Svesty peleny, pila visiems émonéms galvon. Sauk’- tus ir indus mazgoja pelenais. MaiSo ruging rigstele, i8- dziovinty kanapiy patrina (Tveredius, LMD I 475/3—165). 312. Buves Peleny diena baznycioj parsinesa peleny ir pabarsto namie pasilikusiy galvas. Likusig peleny dalj supi- la j palengvyte (pelenviete), o kitus j Sulinj, nes tada jo vanduo esas skaidrus ir nesiveisia gyviy. Paprotys tebéra (Gorainiy km., Vainuto v.) 313. ,Pelenus pilsto vakare. Tai daro jaunieji, vieni kitiems pilstydami j kasas, plaukus. Pilstomi nesiduoda,— bégioja, gaudosi, Zinoma, turi juoko “ (Padubysio apyl., GtKr 1935 nr. 5 p. 212) 314. Baznyéioj barstomi pelenai, gauti sudeginus praei- ty mety verbas. ,Pas didjjj altoriy ant stalelio guléjo labai didelis pundas, suristas visokiy medziy Zaliy Saky. .. Atejo zakristijonas ir verbas paémes neSé pakavoti. AS greit pri siartings paklausiau jo, kam jos bus, taip daug, kuris atsaké: jas, dabar paSventytas, padesiu j atsakanéig vietg ir tegul bus iki kitam papeléiui, o tada sudegysiu ir padarysiu pelenus dél barstymo ta dieng Zmonéms j galvas* (,,Katali- kas“, nr. 19, Chicago 1902) 315. Peleny dieng — visas sausas pasninkas. Galima mésisko valgyti tik tai, kas yra uzsilike per U3gavénes tarp danty (Balsiy km., 103,316. Sako, Peleny dienoj galima buvo valgyti tiktai tos mésos, kuri dantyse liko, Tai Pakalni8kiy ponas, sako, visa parSlj dantyse jsikandes (Tveredius, LMD } 474/3— 157). 317. Vienas émogus paklauses kunigo per spavedne: »Ar buiy valia Pelenijoj, 8 danty iSsikrapScius, mesg suvalgyti?™ Kunigas sakes: ,,Valia, gali valgyti* Sis Usga- veniy vakare alsiguldamas jsikandgs cielg kumpj mésos. Ant rytojaus atsibudes, atrades Zaltj (Trumpaiciy km., Gruzdaiy v. LMD 1 1063/1331. M. Slanciauskas, Siaurés Lietuvos sakmes ir anekdotai, Vilnius, 1975, P. 168—169 nr. 286) 318, Sakoma, ka rasi Pelenijoj ué danty, tg galima valgyti, Vienas Zmogus Uzgavéniy vakare guldamas tyéia j Kandgs laSiniy Smota, bet uzmiges uzspringo ir Pelenijos ryta radg ji negyvg (Siaulénai, LTA 455b/171—21). 319. ,Atsikeli, bidavo, Papeléiuj, pavalgai bulvinés ko- 8és su kanapémis, pirty apsiprausi ir lauki Velyky, kada vel gausi atsigavéti mésos kasnelj “ (Druskininkai, LtOk 1940 nr. 6). 320. Apie Peleny dienos ir gavénios valgius ar. GtKr 1935 nr. 5 p. 264. 321. Tq dieng vélai keliama, Seimininkei tq dieng maza rupeséio: pripjausté buroky, ivirino rugsteles ir padéjo ant stalo dubenélyje: norite valgykite, norite ne. Ir kas Gia tau valgys po tiek vakaryks¢ios mésos. Seniai eina .danty plauti. $i pareiga daroma létai ir ramiai, mazais bureliais, hes gavéniai uZéjus U2ti negalima. Kili vaziuodave tq dieng j baznycig misiy klausyti, pelenais galvos barstyti, bet ki: tiems proga ir dantis plauti (Pasusvio apyl., Katkus 167— 168) 322. Peleny dieng vaziuoja baznyéion .danty plaust*. 18 baznygios atveéa peleny, silkiy ir degtinés tiems, ka liko namie. Kai degtinés iSgeria, jau skaitos ,dantys iSplauti* (Tveregius, LMD 1 475/3—158) 323. Ryle geriama Snapso, kad dantis iSplauty nuo mé- sisky valgiy. Kas neina tg diena j bainyéiq, tie Svarinas: moterys indus, SaukStus su Sarmu iSplauna, langus ir suo- lus nusveigia (kad nelikty riebaly?) (Zemaitija, LTA 1284/ 262) os 324. Apie Siaulius seni zmonés turédavo paprotj j namus silke jvesdinti. Tuo tikslu Peleny dienos pirmoji vies- nia, prisiriSusi silkés galvg prie silo, vilkdavo ja per slenks- 4] sakydama: Cia, Gia, Gia!" (OkPt 1933 nr. 8; plg. LtAd 1938 nr. 93). 325. Kupi8kio apyl. Pelenéj valgydami silkes mesdave jas per aukstinj: kas pataikys silke per aukétinj uzmesti ant virSaus, tam ir toji silké atiteks (OkPt 1935 nr. 9) 326. Elgeta, gavénioj uzklaustas, kur buves, kas gir- déti, atsako: ,Va, tai gal nedinojot, kad Kanapinis su silke apsizenijo. .." (Kupi8kio apyl., MsLk 1940 nr. 7) 327. Po sunkiy, riebiy ir gausiy valgiy, Peleny dieng gali buti ir sergandiy. Todél vengrai gydytojai nuo pat ryto vaiksto .gydydami". Ai das su mediniais kirveliai tes st. avai tais*. [éj¢ sako tam tikras kalbas, iSgirdami vaisty veikima, ieSko serganéiy. Uzsidéje akinius Ziuri j delng, sako laime, praeitj ir ateitj. Visus aplanko, ,sergantiems” pasako liga, duoda vaisty, © uzmokescio sutinka palaukti iki kity mety (Padubysio v. GtKr 1935 nr. 5 p. 212; pig. Trm 1936 nr. 8 ir LtAd 1938 nr. 93: apie Budapesto studentus vais kus*). 328. Peleny dieng nepriimta niekur vaiksioti (j sve- Gius): savo namuose tik glidi, j kaimyng eiti géda,— sako, tik bedieviai ir grauninkai tq dieng bastosi (Tveredius, LMD I 475/3—167). 12, KALADES VILKIMAS 329. Kaladé —geras Zenklas, linai geriau derés. Ja velka (Pelenijoj) anksti rytq ankséiau pakiles. Kaladé — stora malka, pagalys ar rastigalis. Uzneria virve ar pant), i pat troba jvelka ir sako: ,.Kaladg atvilkau*. Jei ryt (pirmasis?) atéjes kalades neatvelka — atéjes su nelaime. Kad sunky rqstigalj laukan i8vilkty, turi kuo nors pavaisinti (alum, degtine). Pasitaiko, kad} vieng troba tokiy kaladziy keleta privelka, tuokart neiSvengiamas vaisinimas (Padu bysys, GtKr 1935 nr. 5 p. 212). 330. ,Gana savotiskas yra trinkos (kaladés) vilkimas 105j troba. Ja velka paprastai tas, kas anks¢iausiai atsikelia. Trinka velkama j troba, kad linai Siais metais gerai deréty. Juo daugiau trinky j trobg privelka, juo geriau * (,[ Lais- ve", 1942 nr. 40). 331. Dar anksti ryta, kartais tik iS .2ydy* grize, susi- buria bernai (vaikai) ir suradg didelj akmenj ar kalade, arba kelma ridena i8 kiemo j kiema (j trobas) ir reikalauja iSgerti. Tam, kuris neduoda, kaladg palieka troboj (Zagaré, LTA 1293/97. Udr. J. Marcinkus 1937 m.). 332. Peleny dieng bernai suieskodavo senmerge, uzkabindavo jai per pusiau kalade ir varydavo i8 vieny namy j kitus, lupdami pelenuotais skurliais. Jei kokiuose namuose rasdavo kita senmerge, uzkabindavo tai, 0 pirmaja pa- (Pasakotojas, turjs 69 m. a., 8io paprodio nebeat- 333. Jaunesni bernai Pelenijoj veziodavo pagal senes- njus bernus, kurie pirsliauja ir neapsiveda, Zaby kilelj: jneSa grycion ir pasiulo grauiti. Gerokai susenusiems (tu: rintiems per 50 m.) jnesa ir siulo graudti pliauske. Jeigu bernas po Velyky jau Zada vesti, tai litra pastato. Zabus ar pliauske patys tempdavo jsidéjg | rogutes (Br. Minkevi- Gus, 24m. a., Puponiy km, Kupiskio v. Uzr. J. Balys, 1942 m.). 384. Peleny dieng senovéje Zemaitiuose buve mégiama veiti silkes. Tiesa, Sis paprotys (dabar) kaip ir iSnykes. Susidarydavo iS 12 zmoniy Zydy grupé (su kaukémis) ir eidavo i8 vieno kiemo j kita. Atéje tuo) jritindavo j gyve- nama but kaladg ar sunky akmenj, sakydami, kad tai silkes atveze. Jei jy Seimininkai gerai nepavaiSindavo, tai tas wsilkes* palikdavo. Zinoma, vienam Zmogui nejmanoma is- mesti lauk tokj daikta, u2tai kiekvienas yra priverstas vai Sinti, kad tas ,silkes" iSmesty lauk. Taip buvo galima .nu- i silkes* (Trm 1936 nr. 8). . bus nelaimingi metai, Tai koznas, nors ir nedaug, bet bijodami, kad nejmesty kelmo ar akmenio, perka silkiy (Obeliai, LTA ¥635/101) Aigkinimas, Kaladés arba rasto vilkimas — tai 106 plagiai paplites magiskas veiksmas, daromas ne tik Uz gavénése ar Pelenijoj, bet dar dazniau Kalédose ir N. Me- tuose. Jis turéjo pazadinti derliy ir vaisinguma. Senmer- giy ir senberniy uzkabinéjimai yra vaisingumo ritualas. (2r. W. Mannhardt, Wald-und Feldkulte, 1 224—251; Sarto- ri TI 43-45 isn. 99—104 ir 111 103-104). Pamirsus se naja Sio paprogio prasme, toji kaladé iSvirto ,silkiy bag ka",— mat atéjus gavéniai, reikalingos silkés. Ypa¢ aiskiai paprogio prasmés pakitimg rodo uzraymas i8 Obeliy (nr. 335), kur kalbama neva apie tikry silkiy prekiautojy elgesi. Kad Sis paprotys seniau lietuviuose buvo placiau Zinomas ir turéjo kita prasme, rodo Zemiau dedamas Kalédy papro- jo aprasymas (nr. 336). Latviuose tok Kuciy vakaro (.Blukvakar“) paprotj aprasé Einhornas jau 1627 m. (zr Mannh. GL 474) 336. Vilkdave per atSlaima (kiema) tam tikra rastaga- Ij, senuosius metus lydedami, bubnais musdami vilkdvo ta rstagalj per kaimus. Tam yra pritaikinta ir dainelé: ,Ta- balai tai judink, seni, kaulus! Op-op, sudauzk ranky. delnus!* Ant galo tasai medis buvo sudeginamas, kaip senieji metai. Sudeginus senuosius metus, moterys parodyda- vusios vyrams padaryta if medzio léle, kuriq vyrai noré- dave pagriebti, bet moterys slépusios ir vyrams neduodavu- sios (ZapySkis, LTA 458/71—63). Aiskinimas. Kodél Uzgavenése taip labai buvo ri inamasi udsitikrinti gera lin y derliy? Senais. laikais uvo brangiis ir jie buvo svarbiausias ukininko pajamy Saltinis, daves gryna_piniga, kaip bekonai prieS Antraji pas. karg. Samdytam bernui algos ukininkas irgi pasédavo jo naudai tam tikra liny kiek, suderétq sémeny goréiy skai- Giy, tai jo .banda”, i8 to kilo ir pavadinimas ,bandininkas”, Uukininko samdinys. Tie bernai juk ir buvo vyriausi Uzgavé- niy apeigu veikéjai, jiems ir rupéjo udsitikrinti, kad jy .banda" gerai deréty. Moterims linai irgi buvo labai svarbis, kad buty kuo Seimyng apdengti ir kraigius dukroms su- kraut 10713. PUSIAUGAVENIS 337. Kai praeina pusé gavénios, budavo sakoma: ,Ga- vénas pervirto per Zardj." Pusiaugavény kas nuvyksta mies- telin, parneSa vaikams lauktuviy, saldainiy ar pyragéliy »Gavéno pyrago". Lauktuves duodami sako: ,Sekit, vaikai, valgykit,—Gaveénas kluone virto per Zardj, pribars- té,— a8 radau, susirinkau ir parsineSiau. Eikit paziuréty pas Zardj, gal ir jus dar rasite*. Vaikai skubinasi, basi per sniegus béga pas Zardj. Mazas mergaites apgaudinéja taip sakydami: ,Nematet, mergiotés,— Gavénas virto per Zardj, © jo grads kaspinai uzsikabino ir kaba Zardy*. Sugrizus tuSciomis linksmai pasijuokiama (Kupiskis, OkPt 1935 nr 9; plg. MsLk 1940 nr. 10: Zardyje tygiomis pakabina vaikams po pyragéli) AiSkinimas. ,Zardas*, tarm. ,fordas*, yra iS kar- iy padarytas Zaiginys dziovinti linams nugukuotomis gal- vutémis (kartais Zirniams, vikiams). Jei Gavénas per jj ,ver- Giasi", tai gal rodo, kad jis turi ry3j su liny ir javy deriium, kai jau artinasi pavasaris. 138. Pusiaugavénéj, kai Silkius verdiasi per galva, tai treGiadienj pas varpinyéia sninga silkémis (Viduklé, LTA /24) 339. AukStaiéiai tyliau uzsigavéja, bet pusiaugaveny dar karta triukSmingai pagarbina Gavéng. Pusiaugaveny linksmieji kaimo berniokai iSsitraukia i8 pastogés senas medines akétias, padaro i8 jy Gavénui vezimg. Pasodina juokinga Gavéno pamékle j ekédias ant roguéiy, veza pava- saréjantia kaimo gatve. Privaziave griovj su vandeniu ar giliq pusnj, iSverdia ten vargsq Gaveng, bet ir vél jj veziman isisodina, veda tai vienan, tai kitan kaimo galan, linksmai Sukaudami: ,Ulia, ulia, Gavénas persiverté per galva!* (MsLk 1940 nr. 10). 340. Gavénios pusiausvéréj (ji esti trediadienj) negalima miegoti — rugiapjutéj sopés pusiaujas ir Siaip menkai kiek kas ir sopa (Salakas, LTA 1487/220) 341. Pusiaugavenéje nereikia gulti dienos metu pogu- fio, kad rugiapjutéje pusiaujas neskaudéty (Daugéliskis, LTA 1657/374) 108 342. Negulk pusiausvyroj — pusiauja sopés, rugiy ne- galési pjauti (Melagénai, LTA 1194/328) 343. Pusiaugavényje nereikia guléti pogulio, tai Sono neskaudés (Naujamiestis-Panev., LTA 444/656). 344, Pusiaugavény esq galima valgyti mesa, bet tik tuomet, jei suspési viska paruosti per vieng valand: Papjauli, nupeSti, iSdarinéti, iSvirti ir suvalgyti ( LTA 455b/171—32) 345, Pusiaugave galima per dvylikg dienos més valgy. ti, jeigu per ta vieng valanda paspési papjauti gaida, iSvir {i Zaliais medtiais, per tq valanda parnestais iS miko, ir pavalgyti (Uzventis, LMD I 275/1—12). 346. Per pusiaugavénj galima valgyti mésos, tik reikia iSpildyti tam tikras sglygas: per vieng valanda pasipjauti gaidj, nupesti, parsinesti malky i& misko, i8virti ir per te valandg suvalgyti. Jei per valanda nespési, tai valgyti ne- begalima (Kiauly km., Silalés v.). 347. Pusiaugavénio dieng, skambinant dvyliktai, reikia susikapoti medzio, papjauti viSta, nupesti ir iSsivirti,— nebus nuodémés, jei viska padarysi per vieng valandg ir su- valgysi, kol skambina varpais (Seda, LMD I 194/3). Aiskinimas. Cia turime prisiminimg apie seng paprotj — gaidzio aukojima. Gaidys ir ozys — du buve mégia- miausi aukojimo gyvuliai. Apie vokieciy ceremonialy gai- diio valgyma Uzgavénése zt. Sartori III 114—115 ir tas pats ir Meier's Deutsche Volkskunde 83. Tas gaidys esas vegetacijos dvasios jsikinijimas (.Verkorperung des Wachstumsgeistes*), kuris tuo budu esas ilaisvinamas ir paleidziamas j gamtg, besiartinant vasaros periodui, kad ga- léty savo vaidmenj atlikti 348. Mazas buvau, pusiaugavény popiet Sventa. Su- sirinks (jaunimas), ant lentos (supuoklése) svyruoja ir gieda: i tu Sermuli putine, Sone kelelio stovéjai. (2) Kaip ma tévelis vaziavo, (2) Visi medeliai Zaliavo, (2) Visos géles Zydéjo, (2) onVisos upelés tekéjo, (2) Visos Zuvelés uliojo. (Gervéeiai, LTA 2447/103, 110) 349, Pusiaugavénj reikia paimti silkg ir padéjus per vidurj ant pirSto Ziuréti, kuri pus nulinks: jei galva, tai bus sunkus pavasaris —jei uodega sunkus ruduo (Visa- kio Ruda, LTA 507/31—69). 350. Per pusiaugavénj atmatuoja silke lygiai per puse, uzri8a sida ir sveria: jei galva atsveria uodega, gavénios pusé buvo sunkesné ué likusigjg, ir atvirkSéiai (Alvitas, LTA 436/153—130) 351. ,Pusiaudien} sugaudé varpas... skambéjo gana ilgai (visq valanda)... Mama man pasaké, kad die yra pusiaugavénis ir reikia akis uzriSus pjauli pusiau silke ir tas abi puses sverti,—katra pus¢ bus sunkesne, tai galima bus Zinoti, katra pusé gavénios bus sunkesné praleisti: silkés galva reiske laika iki Velyku, 0 pelekas nuo papeléiaus; a8 tq tuoj padariau, o silkés galva buvo sun- kesné. Mama tik Sypsojosi iS manes * (,Katalikas" nr. 19, Chicago 1902). 352. Seny Zmoniy pasakojimu, nuodémé yra gavénioje Ziuréti j veidrod). Jei reikia pasiziuréti, tai Ziurék j vandenj, kuriame irgi atsispindi zmogaus atvaizdas (Silavotas, LTA 1429/42). 353. Uzgavéjus reikia pasninkauti visq gavénia. Vie nas gavénios valgis vadinamas ,cypalu*. Jis daromas Si- taip: paimamos dvi silkiy galvos, iskepamos anglyse, paskui utrinamos bliidelyje kartu su keliom nuluptom bulyém, ipjaustoma svogiiny ir uZpilama buroky rasalu. Valgoma su virtom bulvém, Dar tebedaroma (Skerdyniy km., Kvédarnos ve 354. .Gavénia* yra vartojama vaikams gqsdinti. Ji vaizduojama vidutinio amziaus, nepaprastai druta (suval- giusi visus laSinius ir Giulpianti i3 zmoniy gerybes), su didele galva ir susivélusiais plaukais. Kanapinskis — artimas ar net giminaitis Gavéniai. Seniau Zmonés gavénios metu kaip pavilga vartojo kanapiy druska: sugruzdindavo kana- pes ir pridéje treédalj druskos valgydavo su duona ir bul- vemis (Zagaré, LTA 1293/95. Uzr. Marcinkus 1937 m.). ho 355. Kas gavénioj valgo mésa, ta Didjjj Sestadien} uédaro j pirtj visai nakeiai su visais gyvuliais, erdilu, avinu, ofiu, Suniu, katinu, gaidziu ir kt. Jei per naktj isliks sveikas(-a), tai nuodémés bus atleistos (Skaistgiris, LTA 1503/ 51). LITERATORA Avysius, J. Uzgavénes Siaurés Lietuvoje. LtAd 1940 nr. 61. Balsys VI. Uzgavénés. OkPt 1933 nr. 8 Balys, J. Fastnachtsbrauche in Litauen. ,Schweizerisches Archiv fiir Volkskunde*, Bd. 45, Heft 1, 1948: 40— 69, mit 12 Abbildungen von Masken - Usgavénés. Lietuviy tautosakos skaitymai (Tibingen, 1948) 11 108—122. - Uzgavénés Lietuvoje. .Margutis" 1952 nr. 3 p. 6—8, ilius. ~*- Lithuanian masks. Lithuanian Days", March 1954, p. 20 (chiefly illiustrations of masks) ~*~ Kauké etnografijoj. LE (Boston, 1957) XI 191—194. ~*- Kaukininkai. t. p. 194—196, 4 itius. ~*- Ulgavénés. LE (Boston, 1965) XXXII Banguolis, P. Uzgavéniy tradiciniai paprot! Giuose. Trm 1936 nr. 8. Buragas, B. Uzgavénés Zemaigiuose. Trm 1933 nr. 9. ~"- Uzgavénés Siauliy apylinkése. OkPt 1934 nr. 6. -*- Kupi8kény Gavanas. OkPt 1935 nr. 9. “. AukStaigiy Uzgavénés. MsRt 1936 nr. 16. “. Uzgavenes Kretingos apylinkéj. JInKt 1939 nr. 8. Cerbulénas, K. Uzgaveniy apeigy personazai. ,| Laisve* (Kaunas) 1942 nr. 40. Davainis-Silvestraitis, M. Sitten und Brauche der Lithauer. =Veckenstedts Zeitschrift far Volkskunde*, Bd. Il, 1200: 30—29 (Fastnacht), 74—76 (Aschermittwoch) Dovydaitis, Pr. Kanapinskis ir LaSinskis UZgavéniy tauto- sakoj. GtKr 1935 nr. 6 p. 206210 (kompiliaci Katkus, M. Balanos gadyné. Kaunas, 1931. (Musy Tauto- saka, 4) 57 —369, 3 ilius. Zemai-Kédavigius, K. Uzgavénés. GtKr 1941 nr. 29 p, 134 Matiulis, A. Linksmos pasartiSkiy U2gavénés. ,XX amzius* (Kaunas) 1938 nr. 47. Prusevitius, J. Kaip seniau uZgavédavo Druskininkai. LtOk 1940 nr. 6. Skrodenis, S. Uzgavéniy paproéiai ir tautosaka. , _kuryba* (Vilnius, 1969) 1 343—354. Sliupas, J. Moryne veza. LtAd 1931 nr. 45. Trinka, VI. Uzgaveniy ir Peleny di i 1035 nr. 5p. 210-212. Nn PRON GIKe Usgavénig »vaistininkai* ir ,gervininkai*. LtAd 1938 nr. Daug straipsniy, pasirodziusiy periodinéj spaudoj, sia nesuminéta, nes jie yra ty patiy Ziniy Zurnalistiné popu- liarizacija arba beletristinio pobudzio apybraitos, * OK OK II]. VERBOS, DIDZIOJI SAVAITE, VELYKOS * OK OK 1. VERBU SEKMADIENIS 1, Verby sekmadienj kiekvienas turi biti su verba ap- muStas, tai tuos metus bus sveikas (Kalesninkai, LMD 1 474/453) 2. Kai Verby dieng jaunas jaung musa, tai buna gra- aus; kai senas seng — tai laimingi (Liskiava, LTA 374/ 2605). 3. Verby ryta motina ankséiau atsikelia, pasiima kadugiy Sluota, plaka tebegulingius vaikus ir sake: plaku, verba plaka, ne a8 plaku, verba plaka...“ (5 LTA 369/199) 4. Per Verbas kiekvienas nori ankstiau atsikelti nuplakti dél to, kad iS jo gauty per Velykas marguciy. kant su verba sakoma: ,.Ne aS plaku, verba plaka". Plaka ma tol, kol plakamasis pasizada duoti margutiy (Skaudvi- le). 5. Tevas Verby ryta plaka bemiegancius vaikus taip sakydamas: ,Ne a musu, verba musa, tolei mu8, kolei sulus. Ua savaités Viena diena tegul linksmina kiekvieng. Linkiu tau sveikam but. Ar Zadi velykaitj2" (,Katalikas,nr. 19, 1902) 6. Kad Velyky pyragai geri ir skanus nutikty, Verbos ryta gul vaikus ir suaugusius plaka kadugio Sakele ir sako: ,Verba plaké, linksmai saké: nedélioj Velykos” (Siaulénai, LTA 455b/171—10). 7. Verby dienoje muSdavosi verbomis sakydami: .Ver- ba mua, ne a8 muSu — ui nedélios ir Velykos" (Varéna, LMD I 614/47). 8. PrieS Verba, bidavo, apsirapinama kadugiais. Kuris Seimos nariy atsikeldavo pirma, atsikéles paimdavo verba . M3ir dainuodayo: 8 mazas vaikelis, kaip pupy pédelis, jS0- kau j rity daréel, iSéjau ant kelio. Ponas Jézus jojo, ploseiy pasiklojo, linksmai giedojo. Velyky ryta lelija praiydo, ne del mangs vieno ir dél viso svieto. Amen, aleliuja, kur ta mano nijja?* Po tokios dainelés eidavo prie lovy ir plakdavo visus, sakydamas: ,Ne a8 plaku, verba plak. .." Nuplaktieji nesiskysdavo, bet prieSingai —dziaugdavosi, o plakéjas fais metais ankséiau visy pabusdavo. Einant baznyéion, mer gos stengdavosi verbas papuosti kuo graziau, Parnest4 18 bagnytios Svesta verba padédavo sudfiiiti, paskum nu kuldavo, Sakeles uéki8davo ui pastogés, kad netrenkly Perkiinas, o dyglius supildavo j maisel ir jais smilkydavo troba uzéjus perkunijai, gyvulius leidziant j banda, mirstant ir kitais atvejais (Zagaré, LTA 1156/77. Uir. J. Marcin- kus 1937 m.— Pig. nr. 283—87). 9. Verby diena, parnesg padventintas verbas, jomis kerta per galvas tiems, kurie buvo namie, ir sako: Liga, lauk! Sveikata, j vidy!" (Raseiniai, LTA 1496/45). 10. Verby dieng kai pareina i8 bainydios, tai musa vaikus, kad geriau augty (Liskiava, LTA 374/3798) 11. Kai per Verbnyéig maza musa, tai jis geriau auga (Liskiava, LTA 374/2618). 12. Verby dieng vadina Palmine. Atéje i& bainydios, musa per galva verba: tévas vaikus apimuSa, vyras Zmong, visq Seimyng apimusa, kad klausyty vyresniy ir buty laimin. gi (Tverecius, LMD I 475/3—342) 13, Verby dieng paréje i8 baznyéios plakasi sakydami: »Verbubija nelabija, ne aS musu, verba musa, uz nedélios Velykos* (Ligkiava, LTA 374/2594). 14. Verby nedélioj ¢monés mu8davos sventintais kark- lais arba Zilvigiais, kad laimingi sulaukty ateinanéiy Vely- ky (Dusetos, LTA’ 1418/544) 15. Velyky nedélioj jaunimas tarpusavy mugasi, net su- rekuoja vieni kitus, 0 piktumo nei kokio buti negali, Sako, kas ka myli, ta labiau Verboj ir kapoja. Rékti nepridera, kad ir sopa, nes sako: suvisu nekantri (Tverecius, LMD 1 475/3—344). 16. Verby dieng su verba plaka vienas kita dél to, kad nebuty mieguisti. Piemenis plaka dél to, kad banda ganyda- ‘mi neuzmigty (Maieikiai. LTA 1313/68). i ji kasi, kad kas 7. Verby dieng zydeliai ant miesto sukasi, kad ‘ems verbs tuduoty, ba tada jam Skavosis (Li8klava, 1467 Pa nO Te cekoh die Zydai noni, kad jiems suduoty per galva Svesta verba, kad Sceslyvai galéty apSukuoti (apgauti) tmogy (Lithiava, LTA 374/2088). Peis kinima's, Verba — tai magiska Zalioji Sakelé, suria plakant suleikiama. Zmogui ar_gyvuliui augumo if gvvybes jéga, {uo pati ji apsaugant nuo ligy, Pavasario [kas tam geriausiaitnka, Tad senesnés yra tos pafiaros, kai plakamam linkejama augumo, sveikatos ir grotio, Kriks- Sionystesjtakoj véliau verboms buvo priskirta i pty dvasiy) mubaidymo ar iSvarymo jéga, ypat rokant, Paga- fiau i rimtos apeigos, atliekamos suaugusiyjy, ko ti inks: ma udsimiggojusiy valky pazadinimo priemoné, praneSan jandias Velykae. Seniau plakamasis grei- ems ape besiactinanties Velyas, Seiau plakamasis gre Giausiai pazadédavo dovana ué tai, kad jj p 0 pati Suteikia palaimos, o dabar_priesingai — margutiais ats Lakimo. We tam velnias jki8a | rankg savo uodega palaikyti (TelSiai, Erivilkas, Skaudvilé, Pilviskiai), enon Kal renka verbal med} (avis ako tok, kur su daw geliu bukuéiy (pumpury); sako, kiek bus bukudiy, tai til ily gyvenst (Terese, LMD 1 457/29). ” i édg kaip gavénioj 21. Verboj bidavo graziau apsiréde mmoterys battom silkingm skarelém, bernal su manishom, as prisisege. Labai mada, kad visy ank Tytio} aly. ‘Bainyeio}, budavo, Zmonés sviedzia verbas, Kad kiekvieno Zmogaus verby Sakelé pakliuty kunigui po Koji, 0 taip tai taria, kad neapSvgsta (Tverecius, LI 475/3—343) : ioe Kai katie tai ne su pienuvalgo Verby dienoje (Tve ces, EMD TTS 3H) ‘Senybéj Verboj negalima buvo nm el valgytt, Kas valgydavo, tq Did. penkadien} Sprozdave po backa su Kiaule ir 2gsinu (Tvereéius, LMD 1 475/3— 288) 24. Jei Verbos di 4 giedra, tais metais nesiseka vogti, 15,© kad alkanas vagis, t 38). re uri laime (Birzai, LTA 348/31—| 25. Jei Verby sekmadienj sninga, tai i vious sekmadienius bus Hielaus (V inl) . Einant Verby sekmadienj j bainy: ir wei, reikia paimti {arpe verby berdo Eakuip ir parnesus padettivare, tal va: ganant karves Si iBakio Ri sary ponent jos nesiskirstys (Visakio Rada, LTA 27. Sako, kad jei Svestas verbas , pasodinsi pagal abiem krantas po vera. ial pasa pabaigoje ka vis vanduo, toj vietoj vis bus 8varus van ESQ Aad, to} vila} vis bus svarus vanduo (Lisklava, 28. Verba pas mus yra laikoma Sventu medziu, Jei paso- dinama Verby sekmadienj Sventinta rykst, tai ulauga sven. tas medis (Merkiné, LTA 1426/10). |. Apséta lauka apsodina (nuienklina apkaisydami? verby Sakelémis, tai krus iskiava, LTA 374) ree uSa-nemusa_(Liskiava, LTA 374/ 30. Per Verbas pasventinty kadugiy spyglius ubrauiti ski Velyky,kitaip fais metais darbat rebuna tone kingai apdirbti (Skaudvilé, LTA 1336/31), 31. Per Verbg nereikia galvos Sukuotis, nes utélés augs lokion ditt, kaip verby pupuolés (Siauliai, LMD 1 910/ 32. Verby Sakelémis plaka ir ruk © pavasarj pirmakart 'Sgydami j lauka banda (per Jurgines), jomis aprako pavasarj pirmakart j lauka iSeinantj artoja, jo arklius (jau- Gius) ir arkla, 0 vasarg smilko trobesius besiartinant aud. rai, kad griaustinis netrenkty (Visoje Lietuvoje) 2. DIDZIOJI SAVAITE (D.s) 33. Prie’ Velykas negalima dirbti Vel jim, lykoms nerei lingi darbai. Viena merga aude, tai atéjes velnias jg udu sing (Tauragnai, LTA 545/132 180) 34. Jei D.s. malsi, véjas sto; eee véjas stogus nudraskys (Dusetos, 35. D.s. stengiasi nelikti skolingi vieni kitiems, neskolina nieko (Zasliai, LTA 1316/183) © ypaé 116 36. Jei per paskulines D.s. dienas kq skoliji, tai gyvuliai buna pakeréti ir dvesia (Girkalnis, LTA 1415/283). 37. D.s. nieko neskolina — viska (skolintojas) iS ty namy iSnesa (Kaltanénai, LMD III 149/261). 38. Pries Velykas Did. ketvirtadienj, penktadienj ir Se- stadienj reikia vengti bet kam ka nors skolinti, nes nesiseka gyventi (Veliuona, LTA 745/104) 39. Did. SeStadien} kai ateina ko paskolinti, tai reikia siaudu paméteti, tada nieko nebana; o jei nepamétéji, tai tas daiktas ar pagenda, ar laéta (Liskiava, LTA 374/2608) 40. Skolinti vengiama todél, nes tikima, kad susigadins karviy pienas, 0 to Zmogaus, kuris pasiskolino, pasitaisys. Arba tikima, kad. paskolinus nesiseks gyventi (Erzvilkas, LTA 1299/28t) 41. Did. SeStadien} neskolina: jei paskolino, tai pralosé, paskolino savo laimg. Kas paskolinti atéjo, tas iSlosé (Val kininkai, LMD 111 196/2—17) 42. Did. tretiadienj ir ketvirtadienj lempos nedega, regi, tuokart Jézus buves uZdarytas turmon (Tyeredius, LMD 1 457/29—8) 43. Did. ketvirtadienj, penktadienj ir SeStadienj nedeg- avo lempos,— sako, Dievas cemnycioj (tamsybéj) sédéjo (Tveregius, LMD I 475/3—190) 44. Nuo Did. ketvirtadienio 12 valandos negalima nei stukséti, nei balsiai kalbéti. Ir vaikam neleidziama balsiai s, ji gali prigadinti. To nesilai- kant, griausmai labai griaudzia. O dabar ir Velyky pirmg dieng malkas skaldo— ir nieko (Tveretius, LMD 1 475/ 3207) Vaikai pasidaro lentele su skylute, pro kurig jveria virvg. Ant tos lentelés anglimi ar kreida iSpiesia silkés paveikslg, velka ja aplink baznyéig ir plaka rykstémis. Did. ‘regiadienj taip daro vieng karta, ketvirtadienj—du ir penktadienj tris kartus. Paprotys tebéra (Skaudvilé, 1942 m.). a) Didysis ketvirtadienis (D.k.) 46. D.k. reikia jlisti j vandenj, kokia upe ar balg, tino- ma, greit ir vel iSljsti, kad neperSaltum.— kas turi niezy ar urSiaip spuogy, tai pasveiks. Dél to Sig dieng vadina ,cyst ketvirtadieniu* (Silavotas, LMD 1429/28). hh Pala ___ AZ. ,Cystiniam éetverge* reikia nubégt nesidairant iSsimaudyti) pries saule tekanéiam vandeny, tai kunas bus Svarus. Kad dar geriau veikty, reikia apsiviikti i8virkSCiais, marskiniais, (Veisiejai, LTA 208/197—9) ieee pstaiam éelverge® reikia pries souet ubtekant nusiprausti burna — bus §vari, nespuoguota (S: nas puoguota (Salakas, LTA 49 Dik. galima isigydyti nuo niezy: reihia eit dar saulei nepatekéjus j eZera, upg ar priidg ir jame issimaudyti (Seirijai, LTA 1741/102). Nei 50. D.k. saulei netekéjus eina 2monés praustis prie Sal- tinio, tai nebus jokiy démiy ant veido (Dakstas, LMD IIL 11478). 51. Jeigu D.k. dar saulei netekéjus apsiprausi, t metus bust Svarus (Stridnaitis, LMD Ill 23a/14—8). 52. D.k. sodziuje paprastai vadinamas. ,cystasai éet- vergas". Reikia gerai nusiprausti, 0 jeigu kieno veidas ne- sveikas, tai pagelbés (Vilnius, LMD 1 386/11) __ 53. D.k. eina prie’ diena, dar be saulés, vandens (parsinesti). Saltam vandeny matidydavos, tai niezai, dedervines ir votys pranykdavo (Tveretius, LMD 1475/3290) 54, D.k. baleléj maudos, raiy pravézose voliojasi, kad nieéai iSnykty (Tveredius, LMD I 457/26) 55. Kas niezy turi, tai D.k. eina eket retius, LMD I 475/3—-328). Poe 56. Kas D.k. upéj iSsiplaudzia, tai pranyksta ligos it wboki nesmagumal su neSvarumais (LMD 1 474/82) -D.K. reikia issimaudyti — basi labai ae iy labai sveikas. (LTA 58. Pasimaudyk prie’ Velykas — iSnyks votys (Tau- ragnai, LTA 545/132—124). aya ae 59. Nusiprausgs D.k. sniegu, vasarq saule (Uzpaliai, LTA 14/340) J med 60. Reikia D.k. nick tai_per visus metus bi 505). 61, Dk. reikia nusiprausti, kad pasiliktum b: 4 liai, LTA 1555/134—40) , sites a8 nematant sniegu nusiprausti, varus (Antazavé, LTA 1418/ us Gla. D.k. kiekvienas stengiasi iSsimaudyti, tai visus metus bus labai Svarus kunas (Zasliai, LTA 1316/183). 62. Lydos aps. prie’. D. k. vidurnakt} kuria pirtj. Iki auSros jau turi bati iSsimazgoje vyrai ir moterys. Ketvir- tadienio rytq visi turi buti varus, linksm ski Velyky geras valyti trobas, bet ne gyvulius (Lyda, LMD 1 474/832). 63. D.k. isSukuojami plaukai, pirty iSvanojamas visas kunas, kad per metus nebaty pas Zmogy papusky nei vo- Giy (Tveretius, LMD 1 457/26—3). 64. D.k. visada reikia iSsisukuoti, tai visi metai utéliy nebus (dar ir dabar kai kur D.k. vadina ,gysciniu") (Ka beliai, LMD 1 189/1) Cystajam éetverge" reikia Sukuoti galva —nebus utéliy (Salakas, LMD 1487/95) 66. D.k. gyvulius iSglosto, kad nebuty inkstiry (Sala kas, LTA 1483/336) 67. Pirma buvo ne Didysis, bet cystasai éetvergas”. Viska lig paskutiniam auteliui ismazgoja. Sako, seniau net ir gyvulius prausdavo (Tveretius, LMD 1 475/3—-192) ‘68. D.k. reikia iSplauti arklj, tai visada bus Svarus ir sveikas (AukStadvaris, LTA 723/113—139). 69. ,Cystajam detverge” reikia visus neSvarumus is- Sluoti, ismazgoti, iSvalyti, tada visi metai Svariai uzsilaikys. Ustat bobos stengiasi viska Svariai nuvalyti, kad paskum per visus metus buty Svara (Dusetos, LTA 1693/43) 70. D.k. turi biti visa kuo Svariausiai iSmazgota, kad visi kampai Zibéty. Mergos gali sau verpti, tai gyvenimas tuos metuos gerai seksis. (Apsa, LMD I 474/282) 71. Prie’ Velykas visi Zmonés iSsikretia, i8valo kambarius (Merkiné, LTA 1572/99) 79. D.k. arba yéystings diena”. Siq dieng naujai kloja lovas, kreéia patalus, védina, troba valo, Zodziu, tai Svaros diena, Ir tvartuose i8kretia voratinklius, kad velnias arkliy nejodinety. Sig dieng ,cystina* (kastruoja) tekius, baroniu- kus, nes tada greigiau ir lengviau sugyja (Liskiava, LTA 374/3162). 73, D.k.—dystiné. Tq dieng namie apvalo kaminus, trobas ir lovas kretia, taip pat parsiukus ¢ystina, aviniukus skabina (LiSkiava, LTA 374/2330) 11974. D.k. vadinamas ,éysciniu cetvergu*. Tq dieng va- omi (kastruojami) aviniukai, parSiukai ir kiti gyvuliai (Si rijai, LTA 1741/101). 75. Kad blusy nebity, reikia Svariaiissluoti gryéig (Du- setos, LTA 56/69) 76. Reikia D.k. sniegu (0 jei jo néra, tai sméliu) isbars- {yti grindis, 0 paskum i8Sluoli, tik kad niekas nematyty it pezinoty, tada blusy nebus (Daugéliskis, LMD 1272/1 3) 77. Dk. reikia anksti iS8luoti visas stubas ir sq8lavas Snesti ant artimiausio kaimyno rubediaus, iSpilti ir neat. sigredus eiti namo, tada nebus namuose blusy (Vilkaviskis, LTA 210/206—23.— 2r. dar nr. 134, 213) 78. D.k. reikia atsikelti anksti ryta, i8valyti grindis ir save, tas visas SiukSles nuneSti uz kaimyno ivoros ir pa- berti, tada visi neSvarumai perels pas kaimyng (Svendio. nys, LMD 1 627/12) 79. D.k. reikia nueiti j mi8kq, susiskinti alksning Sluota ir atsineSus namo Sluoti pirkig. Kai jj uéklausia: .Ka da- rai?*, tai atsako: ,Blusas vaikau?*— Kur?" Nurodéius okia vieta, ten ir nueina visos blusos (Tveredius, LTA 339/ 3-64). 80. D.k. vienas kito klausia, kur sig naktj blusos nak- vojo. Paklaustasis greitai atsako, kad ten ir ten, pas tokj ir {okj, tenai ir blusos pereina (Imbradas, LTA 355/89--5). 81. Norint isvyti blusas is lovy, reikia pries Velykas ketvirtadienj susigauti blusy sauja, iSneSti laukan ir kur Pamacius Zmogy einant ant jo mesti, tada blusos prapuola (Naumiestis, LMD 1190/3). 82. D.k. nelieja aslos vandeniu ir nesiprausia ant aslos, kad visus metus nebaty blusy (RimSé, LMD 1 581/113). 83. Norint isvyti i8 namy rupies, reikia D.k. pries saulés tekéjima nevalgiusiam apSluoti tris sykius visas trobas ir stengtis, kad niekas nematyty (Naujamiestis, LMD 1190/3) 84. D.k. malky pavoges petiy iSkirenk, tuomet busi lai mingas, gerai seksis (Paringis, LMD Ill 27/212) 85. D.k. eina i8 kity pirciy vogti malky, tai paukSeiy kiausiniy ras (Tveredius, LMD 1 475/3—290). 86. D.k. nueik pas kaimyng ir pavok glébj malky, tai 120 vasarq rasi daug paukSéiy lizdy (Daugéliskis, LTA 339/ a) »Cystajam detverge* reikia i8 svetimo skiedryno skiedry pavogti—daug lizdy Zinosi (Svendionys, LTA ‘96 /48—152 Ore8 Kas Pirmiausia D.k. atsikelia ir pirmas kasele skiedry atneSa, tai pavasarj ras daug laukiniy andiy kiaudiniy ;, LMD 1 997/6). i ae Darvin dar be Sauls, reikia jnedt pirkion glébys skiedry,— taip padarius seksis ieSkoti anciy kiauSiniy, greit rasi (Salakas, LTA 1486/316) Ei 90. Kas D.k. pirmas sausa skiedra apne aplink pirkia, tai pirmas ras anties kiauSinius (Tveredius, LTA 339/3— © a. Dik reikia ankst atsikelti, kad niekas negirdéty, atnesti kryzmai j visus keturis kampus po sterble skiedry, ada rasi ant] ant kiausiniy. Mazus vaikus apgaudinéja, sako, kad reikia grynam ir basam nueiti Zardan, tai ber niukai ten rasia debatélius, o mergaités sukneles. Kai suSgla, net raudont pasidaro, tai jiems sukneleés ir Gebatéliai (Tve- reéius, LMD I 475/3—396) 92. D.k. kampuose skiedreliy pilia, kad laukiniy angiy kiausiniy rasty. Kad stovus pabaigia, tai lazdele aplink pirkig tris kartus jodo ir tada laukiniy béga (Tveretius, LMD 1 475/3—I91). if 93. Jei Velyky ryta (gal D.k.?) moteris be sijono arba vyras be kelniy atnesty malky kiauSiniams virti, sektysi pauk8éiai rasti (PuSalotas, LTA 600/184—11). 94. Reikia D.k. paimti nauja puoda ir pripylus druskos pastatyti j peéerg. Velyky ryt reikia $j puodg su druska apnesioti aplink visas trobas, Si druska yra vaistas susir- gusiems gyvuliams (Salakas, LTA 1778/27) 95. D.k. mazginukan padéti sauja druskos ir uzkavot, kad per visus metus nieks nepajudinty. Véliau duoda tos druskos vaikam ir gyvuliams nuo akiy (AukStadvaris, LTA a D.k. atsinesti i§ trijy 6. Kad pienas gerai rligty, reikia D.k. atsinesti iS tri aul tic ir ugnyje jkaitinus déti j puodynes, po tris | kiekviena, ir uzpylus vandeniu apdengti. Taip i&-; agsta pienas ir est ul rial (Salakas, LTA 1175/26)0 | Puss ti skanus su 97. D.k. panelés stengiasi perbégti Sigonui : igonui kelia,— jel pasiseka, tai tuomet greit istekés: jei ketvirtadien) tal uz urtingo, o jei Did. penktadienj, tai ui neturtingo, bet dievobaimingo. Cigonas, tai pamatgs, stengiasi, kad mergai {8 kelio nepereity, nes tada jis nustos éigoniskos laimés, tegausIaSiniy ir Kau8iniy (DukStas, LTA 1 395/2) fegalima D.k. verpli, nes pirStus sk a naitis, LMD III 23a/14—2) eeemeaet ish ta 99. Negalima D.k. su kultuve Zlugta skaibti t gali griausmas trenkti (Juzintai, LTA Soco/40}, ne 100. Kas yra gimes D.k., negali eiti j Sermenis nd Kas 3 gis { Sermenis (dvasia pried, Nori paveldt KokioZmogaus tarts, reiki Dk ries austant apjoti aplink visq_ keim: ‘i ae joti ap 9 kaima (Vilnius, LMD 102. Jeigu nori, kad kaimyny nauda tau batu, apj Dk, isa sodtiy ant kacergos (Daugelishis, LMD 1474 103. D.k., saulei netekéjus ir kad niekas nemat ; . a atyty, imk vi8tos mé8lo ir nuneSk j kaimyno daria, tai jis tada save dartoves apgns nuovity (Paring, LMD 1 196/1 104. Norint visur turéti laime, reikia ,éystiniam int v . reikia ketverge" po Vakarenésnuneltshruzdehnan padiamk, pala ius savaite po vakarienés parsineSt ie cael a arsine i pat pie aut . D.k. reikia atnesti skruzdéliy, kad kiaule Mge nesingty (Dusetos, LTA 7/560) nus faudon 3 id. tregiadienj reikia surakt (sukasti) Zoh em, 0 D.k. persodintdienmedzis, sbimikus, kad ket Yitadien| wskas buly Sviezioj Zemelg) (Tveretis, Lal 107. Kas D.k. nupjaustys sode nno obely vi sias Sakas, tai kirmele i Hel leg CT sie falas fa més nekludy nel Vas, nelly (Teg 108. D.k. vadinasi ,zaliasai*. Regi, neSa visokius Zoly- nus, Zolynélius i girios, kad i (Tveredius, LMD 1 ‘ee Eel a ae 122 109. D.k. vis reikia visur béginam lékt,— kad ka darysi, spardiau darbas eity (Tverecius, LMD 1 457/26—12) 110. D.k. reikia keltis kuo ankséiausiai, kad spartus darbe butum (Tveredius, LMD I 457/26—2) 111, Kad duona nepelyty, tai reikia kepti prie’ Velykas ketverge — visa meta nepelija (Naumiestis, LMD I 190/8). 112, Jei Dk. Sukuosi galva, tai vi8tos ezias iSdraskys (Daugéliskis, LTA 339/1—15). 113. Ligi D.k. bitinai reikia iSkrésti kaminas ir troba, nes véliau uzkrési Kristui akis, dél to linai nederés (Leipalin- gis, LTA 1436/121) b) Didysis penktadienis (D.p.) 114, Per visq D. s. neSluostyk dulkiy nuo luby, sieny ir krosnies, nes Jézui akis udkrési (Ei8i8kes, LMD 111 63/2— 29) 115. D.p. neSluosto pirkios, nes bijo, kad Jézui akiy ne- uzkrésty (Kabeliai, LMD I 189/1) 116. Siq dieng (D.p.) jeigu kas éystina, trobas kreéia, tai Ponui Jézui akis uzkretia (Liskiava, LTA 374/2330a). 117, Zmonés pasakoja, kad kai D.p. eina arti, tai reikia per arkij perpilti kibiras vandens, tada arklys bana riebus. Tagiau reikia tik merginoms taip daryti,— jei vedes perpila, tai arklys sukusta (LiSkiava, LTA 374/2607). 118. Jei D.p. nuo dvyliktos nakties iki dvyliktos valandos dienos nei Zodzio nesakytum, tai kg manai, tas tikrai iSsipildyty (Alytus, LTA 600/189—4) 119. Jei D-p. pasninkausi, tai daug laukiniy anéiy kiau- Siniy rasi (Alytus, LTA 773/426). aryt i§ namy svirplius, reikia D.p. nueiti j kapines ir parsinesti smélio, paskum barstyti ten, kur yra svirpliy ir sakyti: ,Senieji iSeikit, jaunieji paretkit!" (Erévil- kas, LTA 1299/22). 121. Kas D.p. eina iSpadinties, tas yra viedzma (ragana, -ius) (Kabeliai, Gardino aps., LMD 1 189/1). 122. D.p. neduioda komunijos, nes iSpadinties eina ée- rauninkai. I8 svetimy dangéiy Siaudus taso, paskum puo- dynéles Sutina (Tveredius, LMD I 475/3—193) 123. D.p. nevirdavo viralo (visas tris D.s. dienas?). 123tada batviniai gerai dera (Tver sol ccs a Sarge be Weeden att sara bus eile giausma (Merkin, LTA “1572/160)., ae a in Isle ima séti, nes ledai javus ismus (Merki- wa RS Rae to mn ©) Didysis, arba Velyky (D3. arba V.5.) Stadienis 128, V.8. pasétos riitos labs kiava, LTA 374/2650) 0 129. Kal V.S. kuriama pirtis, tai reikia pakurt serbenty ie tada bus daug serbenty uogy (Simonys, LTA 1575/ neignyksta (Li 130. V.8. negalima kirenti pirtis, nederés tais metai kopustai (Salakas, LTA 1486/57). 0 metals 131, Kas pirmesnis Ds. pavaigo, is i ; algo, 18 pirties pareina ir ugnies ataneSa, tai tam sparéiau per vi. is dai (Tveredius, LMD 1475/3200). Maus eis darbas met SELF VS. st visais basis, tatu tai per visus fetus barsies; jei verksi, tai per vis verksi (Sei- metus basis el wrk ai per visus metus verks! (Se 133. Kad nebuty musiy, reikia V.5. i8Sluoti visas trob ir SiukSles esti per rubeziy j kito ‘ai, LTA 1357/189.—Plg. nr 77-78), nme (Vederlal, LTA 134. PriGetflykas D. S. issluoja gry § i iwojagryeig ir Siuksles meta svetinian daréan— kaimynui teks bh (8, LTA 1693/77.— Pig. nr. 77-78, 213). (AntaleP- 135: PS. mergaitéms reikia pabertigridy ir pasisaukt Baidj:i8 kurios merginos grady greigiau ims lest toji gret, fia ilekde (Zidika, LTA 1270/869) . Kai DS. i8Sluoja gryéia, tai Siuksles reikia isnest Jaukan ir klausytis i kur Suo loja — i to krasto bus pirsliai (Papilys, LTA 365/260—4,— Pig. Uzgavenés* nr 213) 137. Jei V.8. puvia piety véjas, tai buna ailta vasary, 2 jei ryty — javai uidera, jei Ziemiy — esti Salta vasara, 0 jei vakary — tai lietinga (Kalvarija, Mar., LTA 600/183— 38). 138, Kad nereikéty pirmadien Velyky, tai D.S. pakaria stipuokles, bet Dieve gink negalima net pakliudyti supuok- liy (Tveredius, LMD 1 475/3—208) Pasventinta ugnis 139, D.S. parsinede i8 baznyZios Svestos ugnies, Zmonés ja iSlaiko iki pirmosios Velyky dienos ryto ir neSa aplink savo trobesius, kad jie iki kity mety nesudegty (Raseiniai, LTA 1299/50) 140. Tik parneSus Svestos ugnies kurdavo peviy ragai- Siui ir kitiems Velyky valgiams kepti bei virti, taip pat ir pirt] kurdavo. Velyky kiauSinius bitinai retkia virti Svesta « Lietuvoje). 1. D.S. i tolimesniy kaimy suéje Zmonés negali par sinesti Sventintos ugnies. Jie atsineSa degtukus ir, kai kunigas Sventina ugnj, jie atidaro degtuky dézutes ir kunigas pasventina degtukus. Paréje j namus, jie uzsikuria tais deg. tukais ugn} (Godzianai, LTA 1040/92). I4la. Seniau (pries 20 mety) badavo Svengia ir sier- Gikus (Salakas, LTA 1486/320). 142. Kai Velyky ugnele atneSi, tai uzdek kiek Sakeliy Sventa ugnele, tada visos gyvatés iSbégioja (Tveredius, LMD I 474/682). 143. D.8. neSa namo ugnj ir uzkuria ant svetimo lauko, tada sudeginsi visas savo lauko bjaurybes ir joks jkandi- mas gyvuliams nekenks (Antazavé, LTA 1418/496). 144, D5. piemuo eina parnesti Svestos ugnies ir Svestos vondens. Jis stengiasi pats pirmas pasisemti vondens, tada jo Seimininko bus riebus gyvuliai ir piemuo visuomet pirmas iSgins banda, t. y. bus nemiegalis. Jei parnes degan- Gq ugn), tai jo Seimininko arkliai kaip ugnia degs, t. y. bus riebis ir greiti (Dukitas, LMD 1393/2), Pasventintas vanduo 145. Kai V.5. paiventina vandenj, tai Zmonés skubinasi, uz vienas kito lenktyn, semti vandenj: kas pirmesnis pa- 125,one oe pirmiau tais metais apsidirbs (Sventezeris, LMD 146. Kas Dédioje sobata pérmasés pasésems ti anders, tas ton meta bus laimings (Zemaitija, LTA 2269 147. Jei dygsta usnys, V.S. vandeniit kra h ’ yk dirvg ton pusén, kuriam (kaimynui) nori, kad t (Vilnius, LTA 649/121). gees 148. Svesta vandenj geria nuo is 5 i i gastio. Kai nea séti sémenis, juo apkrapija, kad amarai i a pija, kad amarai nepulty (LiSkiava, LTA 149. Svestu vandeniu Velyky ryta apSlaksto gyvulius, Dar kragia oa vein apséstuosius™ (Raseiniai, LTA 1299/ 150. Gyvulius per Velykas laisto 8vestu vandeniu, par- neStu D.s. Nuo Svesto vandens, sako, gyvuliai neserga ir niekas negali jy uzkeréti (Raseiniai, LTA 1299/58). 151. Parnesus Svestq vandenj, visi mirko j jj pirstus ir Jegnojasi, Seimininkas apSlaksto juo gyvenamus namus ras pastatus, kad Perkinas netrenkty ir neuzdegty hum az ParsineSama Svgsto vandens, kad mirStant nuo jumirélio piktas dvasias isvaikyty, ir geri i - Iyky dieng’ (Girkainis, LTA 1415/28) Ms 3. VELYKU NAKTIS (V.n.) 153. Naktj i8 D.8. j Velykas prie baznyéio kém ir tabako kapsiukais (Smilgiai, LTA’ 607/100). 154. Susirinke V.n. j baanytig, kiti ilgai nebuna, bet nueina pas Zydelj, ter mainosi ne tik kepurémis ir pypké- mis, bet visokiausiais daiktais. Kitas, susigniaues | sauja popieriaus gniuéuliuka, imaino i foto etal ij peilj ir ka kita (Taura- _ 188. Visi V.n. eina j baanycig. Ten jtaiso i daiba, velniq ir Kristaus kankintojus, erie liksto po badd nyéia su lesvomis. Velniukas lando tarp imoniy ir, atra- les kur mieganéius, duoda ti fiukj (Sala es far legen lems uodega per siiukj (Sala- 126 156, Vyrai V.n. apsirengia Zydais, eina j baznyciq ir ten daro jvairias iSdaigas su miegantiais: paima versio uodega ir brauko per veidg, kitas paki8a panosén stinkspi- riéio (amoniako), dar kitas turi pasidares varng ir kerta miegandiam snapu. Ryta, kai Zmonés eina aplink baanycia, jie turi bégtiprieSingon pusén ir apibégti 9 kartus. Kokj daiktg bebégdamas nutveria, tai turi nestis. Per suma jie guli baznyéios gale kryZium. Paprotys pries keleta mety isnyko (Kvédarna). 157. Velyky ryia kai kurie ateina j bainydig persirenge aydais. Jie neSiojasi kopééias, kirvj ir kaj. Kai Zmonés eina aplink badnyéia, tai jie eina prie Zmones su visais pami- nétais daiktais. Tebedaroma (Lavkuva) 158. V.n baznyéia yra atdara ir Zmonés joje budi. Se- niau jie ten miegodavo ir valgydavo, bet dabar to vengiama. Tq naktj Zmonés gieda jvairias giesmes. Prie majes- toto yra padaromi Zydai ir jvairas kareiviai, jie stovi arba cina pasirodyti j visa badnyvia. Rade mieganéius Zmones, jie juos jvairiai Sjuokia (Girkalnis, LTA 1299/6, 10, 19, 66). 159. Velyky naktj reik iSSauti, tai sako — savo neprie- telius atmusi (,Zivaia starina”, 1906, IV, p. 201, nr. 210. 15 Siauliy). Seniau V.n. bazZnyéios Sventoriuje Saudydavo ir muSdavo bugnus. 160. Jeigu V. n. ar ryt vadiuojant j badnyziq pakelé- je sutinkama moteris, tai kelionéje atsitiks kokia nors nelai- mé. Kad jos iSvengtum, reikia grj#ti tuo patiu keliu atgal ir j bagnyéiq nuvaziuoti kitu keliu (Veliuona, LTA 745/110) 4. VELYKY RYTAS (V. r.) a) Vandens magija 161. Kur béga upelis, ta. V. n. per 12 valandy vanduo vynu pavirsta (Ligkiava, LTA 374/2797). (Paprastai taip kalbama apie Kalédy naktj.— J.B.) 162. V. r. prieS saulétekj reikia visam nusiplauti, tai nebus nei votiy, nei skauduliy (Velivona, LTA 409/303, 2r. nr. 53). ww163. V. r. prieS saulés tekéjimg reikia visam nusiplauti, kad nebuty votiy, skauduliy ir t. t. (Siauliai, 25 1906, IV, 195). 164, Reikia V. r. saulei netekéjus nusiprausti, tai vouiy nebiina (Liskiava. LTA 374/2610.— 2r. nr. 48, 51, 53, 58) 165. V. r. saulei netekéjus reikia grynam (nuogam praustis, tai basi labai baltas (LiSkiava, LTA 374/2652. 2r. nr. 61) 177. Velyky antra dieng visi stengiasi ankséiau atsikel- {i ir aplieti begulingius kitus namiskius. Kuriuos apliejo, tie bus per visus metus miegaliai (TirkSliai, LTA 407/478). 178. Velyky nedélioj jaunimas, anksti atsikéles, laisto vandeniu tebemieganéius, arba i8trauke i8 patalo nega upe- jin ir batinai pamerkia. Tas Zmogus bisigs visur pirmas (Dusetos, LTA 1418/527). 179. Kas ilgai V. r. miegos, tas visus metus bus snau- dalis ir jam nesiseks darbas (Alanta, LTA 2019/186). 180. Kas pirmas pasikels V. r., tam geriausia seksis darbas, (Melagénai, LMD II 14/8—14). 181. Pas mus laistydavosi vandeniu antra diena Vely- ky. Paréje i8 bainyéios, Mergés pritaiso virs lovos mildtuve ir kibira, nuveda virvute laukan, kai bernai sugula, patraukia virvule ir aplieja (J. Andriuliené, Uaven. tis. D 1/30) 182. Per Velykas (antrg dieng?) eina rankas plauti: nu- sineSa vandens butelj, rankSluostj, paskum uz tai plovikas gauna paplauti gerkle (Naujamiestis, LMD 1 588/2). 183. Kad apsaugoty laukus nuo audry, seniau gaspadorius V. r. per prisikélima, pasiémes Velyky Svesto vai dens, krapydavo laukus ir perzegnodavo visas kertes (Zi kai, LTA 1513/33.— Zr. nr. 150—151) 184. Kad nebuty tavo Zeméje gyvaéiy, reikia V. r. pas- ventinti rubeZius Svgstu vandeniu (TelSiai, LTA 1582/ 8219) 185. Norint apsaugoti laukus nuo Sturmo (audros), reikia V. r. juos apSvgsti. Arba kai karvé atveda dvynius (jaugiukus), tai reikia jais aparti savo lauky rubezius (Salakas, LTA 1779/121—8) 186. V. r. 2monés smilkosi ir Slaksto Svestu vandeniu Savo gyvenamuosius namus, nes V. r. piktosios dvasios iSei hangios i8 namy >rie ty, kurie nesimeldaia. Palieka vienos dusios, kurias reikia pasmilkyti. Sugriéusios piktosios dvasios nebed:jstancios | paSventintus namus jeiti, todél véléms Pasidarg lengviau. Tebezinoma (Laukuva) dieng reikia naktj nueiti pas Lupe, nusirengti ir iSsiprausti, tai buni visados baltas (Pelesa, LMD I 392/2—15.—2r. nr. 50, 59) 167. V. r. dar saulei netekéjus reikia parsinest van dens, kuris teka, ir tuo vandeniu praustis, tada visus metus nesirgsi. Tq vandenj galima laikyti keletg mety, jis nepa- sensta (Klipstai, Klaipédos aps., LTA 2321/29). 168. V. r. per prisikélima reikia nusimaudyti tekandia- me vandenyje, tai per visus metus busi sveikas (Veliuona, LTA 747/27.— 2r. nt. 47, 51, 53, 56, 57, 61a). 169. Kad didesnis uzaugtum, reikia Velyky pirma dieng lietui lyjant kurj laika pastovéti vienplaukiam lietuje (Ve~ liuona, LTA 745/118). 170. V. r. reikia i8 svetimo Sulinio parnesti vandens, ti kad nickas nematyty, ir pagirdyti arklius, kad geri buty (TelSiai, LTA 284/555). 171. Antra Velyky dieng pilamas mieganciam paonén vanduo. Apipiltas turi duoti kiauSiniy tam, kas jj apipylé (LTA 1039/1667) 172. Vyrai laistosi antra Velyky diena, o mergaités laistosi tretig dieng (Kédainiai (?), LTA 1039/1671). 173. Okininkg laisto V. r., nes tada esti geri linai (Siaulénai). 174, Velyky antraja dieng ta aplieja vandeniu, kas il-_ giau miega (Kalvarija, TelSiy aps. LTA 600/33—-16) 175, Velyky antra dieng kas pirmiau atsikelia ir apl: fo mieganéius, tai tas daug kiausiniy tq dieng iSritins (Siluva, LTA 1300/440). 176. Antros Velyky dienos rytmetj reikia tinginius ir miegalius apkrapyti su Slapia verba, kol dar neatsikéle. Jei kas nesileidzia, tai reikia kuo nors atsipirkti (Viduklé, LTA 1471/29) b) Saulés Sokinéjimas 187. Velyky pirmos dienos ryta patekédama saulé Soki néja: triskart paSokéja aukstyn ir Zemyn, mainosi jvairio- 18 foes 129dar Sv. Antanui (jei mergaité nori tais metais isteketi), tik prie’ Zodj amen reikia pasakyti savo prasymg, ko nori (Antaliepté, LTA 1657/147). 196. Jei nori tais metais nematyti jokiy vaidinuokliy, ragany, aitvary, tai V. r. einant apie bagnyéiq reikia ant Sventoriaus, nusigrezus nuo baZnytios, sukalbéti penkerius poterius,— tada nieko tais metais nematysi, nei vedzios kas, nei paklaidins (Kupi8kis, LTA 1560/29) 197. V. r. einant su procesija aplink badnyéig, r sukalbéti 7 poterius Kristaus prisikélimo inteneijai ir dar gale pridéti Zoddius: ,Kad a8 nesusironytum ir jokiy bjau- rybiy nematyé." Tada visus metus nesusizeisi ir nesusitiksi su gyvate (Dusetos, LTA 1693/440) 198. Kas nori pralobti, tas turi per Velykas, visiems cinant apie baznyzia, eiti triskart j prieSinga puse, rankoje laikyti sidabrinj rublj ir vis sakyti: ,AS turiu par- mazonska rublj..." (Naujamiestis, LMD 1 199/1—72) 199. Pirma Velyky dieng einant kunigui j baznyéiq reikia pavogti-i8 jo drabutiy nors sitilg. Jeigu tu esi muzikan- tas ir panorési atker8yti kitam muzikantui uz konkura ma, tai perkask ta sila ir jam sutrakinés visos stygos (Kaniava, LMD ‘Ill 78/4—5). 200. Pirma Velyky dieng per pakyléjima reikia i8 baz- ios slenkstio dantimis i8skelti gabalélj medzio. Jeigu pas- susipyksi su muzikantais ir panorési jiems atkersyt, tai lau2k tg medzio gabalelj ir truks begrojangiy muzikan- ty stygos (Sventezeris, LMD 1195/1) 201. Jeigu nori, kad loSiant kortomis tau sektysi, ti reikia pasiimti vieng korta, duokim bagny tiza, ir nusinesti Ji V. r. j badnyéig. Kai tik kunigas uégiedos ,Per Tavo Sventa prisikélimg", reikia susukti: ,Bagny tizas pas ma- nel" Tada visados i8lo8i (Suvalkija, LTA 600/30). 202. Velyky pirmg dieng per rezurekcijas reikia baz- hyGioje iStraukti i8 kigenés virvele ir einant aplink bazny- Gia ja testi per grindis, tagian taip daryti, kad 2monés hepastebéty. Tada reikia jtraukti j medj tuSéig avilj ir jj su {a virvele prie medaio pritvirtinti, tai tame avilyje apsigy- vens bités ir seksis su jomis (Deguéiai, LTA 208/229). .,_ 203. Jei nori, kad tuséian avilin atskristy bigiy spie- Gus, reikia V. r., kai Zmonés giedodami ,Aleliuja” eina mis spalvomis ir plastéja, nes ji déiaugiasi, kad Kristus| prisikéle, (Visoje Lietuvoje— Tas pats sakoma apie saule’ Joniniy ryta.) vt 188. Zmonés anksti keldavosi ir eidavo 2idréti, kaip| saulé i8 dZiaugsmo Soka. AS pati savo akimis matiau jau- nysteje, o dabar nepastebéjau, gal mano nuodémingos akys jau to nemato", saké viena moteriské (Antaliepté, LTA 1657/149). i 189, Velyky ryt saulé rodos: kai teka, tai pasidarc raudona, Zalia, mélyna, balta. Ji buna ne visa vienokia, bet tokiais plémais. Mums seneliai tada liepdavo eiti saulé dabot (Salakas, LTA 1486/318). 190. I ryto nuo zarios Zmonés dar laukia, kaip saul supsis. Kai ima ji suptis, tai vir8un Zemyn (supasi), alia melsva (pasidaro), negalima atsiziaréti (Tveredius, LMD I 475/3—256) i 191. Velyky pirmg dieng, dar saulei neudtekéjus, #mo- nés keliasi ir eina Zidréti, kaip saulé tekés ir ar labai Soks: kad visi sutverimai dziaugiasi, tai ir saulé d#ivugias (Adu tigkis, LMD I 203/1). hal 192. Per Velykas, kai visi zmonés esti linksmi, tai ne ir saulé i& to smagumo Sokinéja: kilsu, kilsu (Pakruojis, LTA 600/181—5) 193, Saulé V. r. Sokinéja i$ dZiaugsmo, kad Krist prisikélé. Norint pamatyti Sokandiq saule, reikia pasiziur ti, kai einama aplink baznytiq (Rokiskis). ¢) Einant aplink baznyéiq 194. Kai dmonés V. r. per prisikélima eina aplink bad nytig, reikia sukalbéti poterius j Sv. Antang ir pabaigoj prieS Zodj amen" pasakyti: ,Kad nematyéiau savo akit lauku lekiangiy ir Zeme Sliaudiantiy*. Tada visus meti nesutikti vilko ir nematysi gyvatés. Taip mane moké moti na, uétat man neteko ty baisybiy sutikti ar matyti (Ant liepté, LTA 1657/146) 195. Mano motina sakydavo, kad V. r., ypaé tas metas kai imonés eina aplink baznyéia, tinkamas visokiems praj Symams. Reikia tik apieravoti 9 poterius v. Antan gyvadiy ir vilky), Sv. Jurgiui (kad gyvuliai eity rankon! 130 \ \aplink bagnyéiq, iSkelti tg avilj aukSéiau Zemés pavirSiaus (Antaliepté, LTA 1276/181). 204. V. r. einant apie baznyéia neSkis sir] ir kaiSiok visiems po nosim, tada pamatysi visas raganas (Seduva, LTA 896/67) 205. Norint pamatyti ragang, reikia V. r. einant j bad- ig jsidéti stirio, paskui baznytioj jj valgyti ir kitiems da- Kas nuo taves ims ir valgys kartu su tavim, tai bus tikra ragana (Seduva, LTA 1516/96) 206. V. r. kai eina aplink baznytia, reikia Sventinti darZai, tai nebus Zolés (Tauragnai, LTA 1534/655) 207. Merginos pirma Velyky dieng nesiklaupia bazny- Gioje, tai geriau augs gélés ir bus labai grazios (Leipalin- gis, LTA 1436/88). 208. Kad Zasys gerai sektysi, reikia jas udleis! jimui) V.r. tuo metu, kai einama ay LTA 600/166—1) 208a. V. r. procesijos metu reikia krapyti su Svestu vandeniu kurmarausius ir kaiSyti juos Perkuno trenktu medziu — vasarq nebus kurmiy (Viduklé, LTA 1471/28). 209. V.r., kai Zmonés eina apie baznyéig, reikia Zitréti, i8 kurios pusés véjas putia— ta meta visq laika pis tas} véjas. Sako: jei vakaris — bus lietinga vasara, jei pietys — sauisa, jei Siaurys — Salta. I8 to spéja ir apie derliy (Simkai- Giai, LTA 1629/70) 210. Kai pirmg Velyky dieng pradeda eiti apie bazny- iq, reikia Sluoti iS visy keturiy trobos kampy, tai i8 viem kampo pasirodys tas, su kuriuo apsivesi (Alytus, LTA 1457/ 194 Ot. Ver kai Emonés per prisikélimg eida aplink bad nyéig, tinka burtams arba kerStui, bet tokius burtus da ryti taip Sventu laiku yra didelé nuodémé (,smertelna: griekas“). Burtais galima nukreipti ligas j kaimyno gyvu: lius, kaimynui kokiq nors nelaime uisiundyti (pvz. ka griausmas trenkty jo namus arba trobos sudegty). Darant burtus, nekalba poteriy, bet kazka daro ar udkeikia, to pasakyti negaliu, nes mano motina apie tai smulkiau ne aigkino (Antaliepté, LTA 1657/148) 1 4) Kiti burtai (apie blusas, peles) 212. Kad vasara nebiity troboje blusy, reikia V. r. anksti atsikelti, dar saulei netekéjus, kai visi kiti miega, nuogai esant i8Sluoti trobas ir SiukSles iSneSus i8pilti kaimyno daréan (ar svetiman laukan, toli nuo savo trobesiy) ; Siuks- les neSti irgi nuogai ir saugotis, kad nickas nematyty (Vi- soje Lietuvoje). 213, V.r, anksti Sluojant troba reikia susemti sa8lavas i skudurg ir nunesti j kito ukininko Zeme. Ten numetus sku- dura greitai begti atgal ir neatsigredti j uzpakalj: jei greSi, tai ne tik tos, bet ir kito ukininko blusos sug algal j namus (Tauragé, LTA 1609/145.— Plg. nr. 77—78) 214. An einem Ostermorgen ist sie sogar friih aufges- landen, hat splitterfasernackt des Haus ausgefegt und das Gemall ebenso nackt uber die Grenze getragen. Aber geholien hat auch das nur fiir kurze Zeit* (H. Suder- ‘mann, Litauische Geschichten, 1917, p. 289) 215. Kai zmonés V. r. grifta i8 baénydios, tai tie, kurie visq_naktj Sbuvo badnyéioje, klausia namie pasilikusiy: Kur blusos?* Paklaustasis jam atsako, kad jos tokio ir tokio kaimyno namuose apsigyveno (pasako kaimyno pavar- de). Tada pas ta kaimyna ir liks blusos, o i8 Sity namy iseis (Imbradas, LTA 1278/65.— Pig. nr. 79, 80). 216. Per Velykas kas pirma ateina i8 baznydios nami tai jo klausia, pas kq blusos. Ir pas ka jis pasakys, tai pas tq labai daug blusy bus (Gervééiai, LMD 1 640/31) 217. Kad vasara nebiity blusy, reikia pirmg Velyky die ng anksti ryta iSeiti laukan ir pro langg Klausti viduj esandiy: ,Ar yra blusy?* Viduj esantis atsako: ,Néra” Tredias priduria: Kad jy ir nebaty" (Varéna, LTA 73a/ 218. Jei katroj troboj yra peliy ar varliy, tai reikia V. r. per pat procesija Svgstu vandeniu iSkrapyti visus trobus kampus (Viduklé, LTA 1471—30) 219. V. r. per prisikélimg reikia apkrapyti namy pa- matus, kad nebuty po grindimis peliy, Ziurkiy ir varliy (Kuliai, LTA 322/145) 220. Jei V. r. iSSluoja kamarg, SiukSles nuneSa ir sube- 133ria j priida, tai peliy namuose nebelieka (Skaistgiris, LTA 1623/34). 221. V. r. susigauk pele. pakinkyk j Sluota ir pats at- bulas tempk. Kur nutempes paliksi, ten visos pelés i8 tavo namy nubégs (Girkalnis, LTA 1543/150) 222. Kad namuose iSnykty pelés, reikia anksti V. 1. badnyéioje vykstant prisikélimo apeigoms, papesti i8 visy ke turiy gryéios keréiy po truputj sienos samany, jas sudéti ant gryéios slenkséio ir sudeginti, Paskui pelenus graziai suSluoti, supilti j jaucio raga, iSnesti laukan ir pudiant Siaurés véjui berti prieS véja, kalbant Siuos Zodzius: ,Zie- my, Ziemeli, iSpask peles!” Pelenai beriami prieS véja ir Zodziai kartojami tris kartus. Taip padarius, po trampo laiko gry@ioj nebelieka nei vienos pelés (Veliuona, LTA 745/107). 5. LENKTYNIAVIMAS VELYKU RYTA 293. Kas pirmas pasikels V. r., tam geriausia seksis darbas (Melagénai, LMD II 14/8—14). 224. V.r. kiekvienas stengiasi pirmas sukurti ugni, t tas tq meta pirmas ir visus darbus nudirbs (Raseiniai, LTA 1496/47). 295. V. r., vos tik pasibaigus bainydioje pamaldoms ir kunigui pasventinus velykinius valgius, visi skubinasi kuo greigiausiai namo, lenktyniauja raiti, vatiuoti ir pésti, kiek~ vienas stengiasi aplenkti savo kaimyna ir pirmas pasiekti namus,— mat tikima, kad kas pirmas pasieks namus, tas ir su darbais vasaros metu visus aplenks: jam labai seksis, visuose darbuose bus pirmas, pirmiau uZ kitus apdirbs laukg, suvalys javus, visq vasarq eis sodiuje pirmutinis su darbais, pirmas su darbais nuo lauky nueis ir pan. (Visoje Lietuvoje). 296. Kas pirmas V. r. parvaziuoja namo, tas pirm: nupjauna rugius (Liskiava, Veisiejai, Leipalingis, Seirijai, Kalvarija) 227. Kas pirmas Velyky diena parvadiuoja i8 baznydios, to gyvuliai bus stipriausi (Merkiné, LTA 73a/70). 298. V. r. reikia skubytis su pasveicavoniom, tai bités gerai spiesis (Varéna, LMD II 11/22) Isa 229. V. r. akininkai skubinasi i8 baznyéios namo. Sako, jel jis pirmiau negu kaimynas pareis namo, tai jo javai geriau augs negu kaimyno (Igliauka, LMD I 195/1). 230. V. r. vaziuojant iS baznydios namo, kuris daugiau aplenkia Zmoniy, tas greiéiau apsidirba darbus (Vilnius, LTA 415/143—22), 231. V. r. nespéja kunigas apsventinti Svendiankas (valgius), kiekvienas griebia uz karbijos (krepsio) ir kuo greitiausiai skuba j vezimg. Kito jau ir vezimas stovi paruostas ties artimiausia vieta ir kiekvienas stengiasi pirmas su Svendianka parvadiuoti. Seniau buvo baisios lenktynés V. r. namo vativojant, nes kuris pirmas sodziun parva- Ziuos, tai tas pirma apsidirbs — rugius nupjaus. Dar ir dabar pasilenktyniuoja, suardo ir vezimus, it tada lieka pas- kiausias (Ligkiava, LTA 374/1468a) 6. VELYKY PUSRYTIS (ATSIGAVEJIMAS) 232. Seniau (prieS 15—20 mety) V. r. neSdavo bazny- ion pasvest valgius —,Svenéionus”. Badavo, sukrauna ka- Seliotén po truput} visokiy valgymy ir neSa baznyéion, ten pastato isilgai baznyéia per dvi eiles, kad per vidurj buty takas kunigui praeit, o kunigas ir apsventina (Salakas, LTA 1486 /322). 233. V. r. neSama baznyéion Sventinti velykiniai valgiai: marginti kiauSiniai, pyragas it mésa. Taip daroma, kad Sei- mos nariai, paragave Sventinty velykiniy patiekaly, buty do- ri, geri Zmonés, tarpusavy nesivaidyty ir nesipykty, kad namuose nuolat baty ramybé ir broliska santaika (Veliuona, LTA 745/111). 234. Velyky_valgius,— kiauSinius, sviesta, pyraga,— neSdavo j baznytiq ir dédavo ué groteliy, kad paSventinty (Skaistgiris, LTA 1623/342) 235. Per Velykas mésq, kiauSinius bei pyragus Sventina del to, kad Pondievs duoty, gera derliy, kad kiaulés baty sveikos, viSty vanagas nenunesty ir kad jos buty déslios LTA 1313/71). 236. D. 5. ir V. r. Sventinami Sventoriuje V. r. valgiai. Velykose pusryéius valgyti pradedama kiauSiniu. Velyky 135stidomi tik Sven {a druska (Seirijai, LTA 1296/ karvés, mésos, bitiy, tai visi Zmonés, kas kiek turi, ar r ne, turi neSti jam ir duoti Ve- lykoms atsigavéti (Tverecius, LMD I 475/3—217). 238. Kas per Velykas ankséiausia pusryti pavalgo, tas ankséiausia pavasarj iSeina j laukus dirbti (Grinkiskis) 239. V. r., kol saulé neudteka, valgyti negalima (Kédai- niai (2), LTA’ 1039/1671). : 240. V. r., prieS sédant valgyti, Seimininké turi tris kartus perzegnoti velyki is apkrauta stala, kad tuose namuose visus metus bity santaika ir ramybe (Veliuo- na, LTA 745/100) 241. Seimininkas, atsistojes prieS Sventyjy paveikslus, Mes atsigavim, tegul bédos uzsigavi~. Visi valgo vieng kiaudinj. Pirma valgo kiauSinius, paskui sviesta, des- ras, mesa. Atsigavéjime reikia be viralo_valxyti, tik pie- tums esti kopiistai (Tveretius, LMD 1 475/3—235). metu Montautiené (i8 Sudaitiy k., adalina po keletg marginty kiau- Siniy, o vieng kietai iSvirta pati Seimininké supjausto j dalis ir visiems Seimos nariams po dali to kiauSinio jdeda j burn Taip darydama sako: ,Kad Velykose duoda, tai visus metus duos viso gero" (Siaulénai, LTA 455°/171—11) 243. Velykose atsigavi Zmonés stati. Kai senyboj valgé 2gsis, tai net ant suolo atsistoje palubéj valgydavo, kad Zasys aukstai skraidgioty, kito pavasarén nepapulty (Tve~ regius, LMD I 475/3—219). 244, Alsigavint ir pirmoj Velyky dienoj priimta Seimi- ninkui su savo samdiniais kartu tas pats valgymas i8 vieno blidido valgyti. Antroj dienoj jau kad ir aplenkia Seimi- ninkas, tai kq gi padarysi (Tveresius, LMD 1 475/3— 239) 245. V. r. apSvenéia Svestu vandeniu valgius, 0 pavalgius Seimininkas ar Seimininké apSventia visq gaspadorysig (Salakas, LTA 1569/41). 246. V. r. valgant nepamirStamos ir mirusiy véles. Dagiom, katry niekas neatmena, reikia pitma Velyky dieng Valgant nupilti tris SaukStus po stalu* (Veisiejai, LTA 208 /279—5) 136 247. Senovej pirma Velyky dieng (Seimininké?) eidavo su qsodiu alaus aplink savo trobas. Vyras: Kas ¢ia eina?* Moteris atsako: .Ponas Dievas".—.K@ jis neSa?"—,Geras dienas.* (Subaéius, LTA 1040/297) 7. VELYKY KIAUSINIAI: SIMBOLIKA, MAGIJA, ZAIDIMAI 248. Bédoje prisimink tq varda, su kuo Velykose per- pus kiauSinj valgei, bus pagelbéta (Dusetos, LTA 56/ 94.— Zr. 242). 249. Jei kelig pametei ar mike paklydai, reikia atsimin- ti, su kuo Velykose pirma kiauSinj musei: kai atsiminsi ir bludas i8nyks (Siaulénai, LTA 455b/171—9). 250. Reikia prieS Velykas namie dazyti kiauSiniai, nes jeigu namie nedazysi, tos eis déti kiausi kaimynus (Pelesa, LMD III 61/19) 251. Kiausinius dazo todel, kad Pono Dievo kiinas buvo sudaudytas, Zaliai mélynai margas, tai ir kiausiniai buyo marginami (Tauragé, LTA 1284/309) 252. Patys marguéiai primena Kristy, o jy dazymas tai Kristaus kanéias. Kai Kristus éo j Golgotos kalna, jis sutiko Cirinéjy su sinumi, kurie neSési krep3j ki Cirinéjus paliko kiauSinius ir padéjo Kristui nesti ki jis atéjo (atgal), tai rado visus kiauSinius grazi gintus (Girkalnis, LTA 1299/2). 253. Kita karta dariniy (t. y. dazy) kiaudiniams nepir- kdavo. Darydavo su cibuliais, ber2y lapais, geltonaisiais ramuliais. Prie Siy Zoliy ar lapy pridédavo aluno, suvirin- davo ir tada dédavo virti kiauSinius. [Sra8yty tada neda- Spdive (ered Koka 405270 meta) {Skabtgii, LTA! 1628/ 254. D. 8. _vakare vyresnieji liepia vaikams pakabinti po palangémis krestelius. Ryta vaikai atsikél randa kres. telj prideta kiausiniy, tai neva .Velyky bobute* atvezusi Zinoma, pilnus krestelius randa tik geri vaikai. .Velyky bobuté“ paprastai vadiuojanti graziu mazuéiu arkliuku, graziame vezimeélyje, kuris pilnas pridétas kiauSiniy (Erzvil- kas, LTA 1299/21) 137255. .Velyky bobuté* atvaziuoja pirmaja Velyky dieng dar prieS ‘saulés tekéjima. Jos ratai i8 buroko, arkliai is vasko, vadzios i8 ,ubago lazdy*. Ji prie’ saulés tekéjima vaziuoja todél, kad neiStirpty jos arkliai. Atvaziavusi padeda vaikams kiauSinius prie lovos, ant lango, ar kur netoli nuo trobos augangiam medy (ErZvilkas, LTA 1299/31). 256. Velyky naktj ,Velyky bobuté* vetioja vaikams marguéius. Todel ta naktj reikia uédaryti Sunis, kad jos ne- sudraskyty. Ryta atsikéle vaikai randa ant lango ties savo lova ,bobutés" atvezty marguéiy (Pilviskiai, LMD I 706/ 2-7). 257. Vaikams kiausinius Velyky naktj padeda ,Velyké* (Kupiskis) ‘258. Kiaudinius dazydavo D. 5. vakare. Velyky ryt juos iSneSdavo, padédavo kur lauke uz trobos, 0 vaikams sakydavo, kad ,Velykos™ vaziuodamos padéjo (Skaistgiris, LTA 1623/340). 259. Per Velykas Seimininkés, viena su kita lenktyniau- damos, stengiasi isvirti kuo daugiau kiauSiniy. Tatai daroma todel, kad uzaugty nasesnés bulvés ir rudenj jy daugiau pri- kasty (Veliuona, LTA 745/116). 260. [smargintus kiauSinius sudeda j graéy krepéelj, kuris vadinamas kiausininku, Toks krepselis padaromas taip: paimama kartono, padaromas krepSelis ir aplipinamas jvairiais popieriukais. Kai jau paruostas Velyky stalas, tai pastatomas ant jo ir tas kiauSininkas su kiausiniais (Lau- kuva). 261. 18 Velyky marguéiy lupimosi sprendziama apie liny geruma: jeigu marguéiai V. r. gerai lupasi, tai tais metais ir linai gerai uzderés, gerai valysis, turés baltg stipry pluosta ir t. t. O jeigu marguéiai nesilupa, linai bus blogi, neudderés, bus nestipris, minant smuks po mintuvais (Ve- liuona, LTA 745/117. Veiveriai, LTA 320/12—1. Sur liskis, LTA 264/152—131. Girkalnis, LTA 1600/25. Dukstas, LMD III 114/825). 262. Jeigu marguéiy lukéto vistos nors kiek sulesa, tai kiauSiniai graziai nenusidazys (Onuskis, LTA 1288/265) 263. Musy Seimininkés su ypatingu stropumu saugoja, kad vistos negauty lesti Velyky marguciy lukéty, nes kaime vyrauja nuomoné, kad jeigu vistos gauna paragauti 138 velykiniy marguéiy luksty, tai véliau darzuose neatbaido- mai lesa kopiisty ir buroky lapus ir kitas darzoves (Ve- liuona, LTA 745/112). 264. Jei vistos gauna lesti marguéiy luksty, tai paskum jos lesa savo kiausinius (Erévilkas, Girkalnis, Raseiniai, lalé). (Arba ima déti minkStakiausius) 265. Velyky marguéiy lukStus reikia atiduoti vistoms sulesti, kad vigtos buty déslesnés (Veliuona, LTA 745/ 95) 266. Per Velykas Svesty kiau’ wa, LTA 374/2978). 267. Margudiy lukStus Seimininké stropiai is visur surenka ir sudegina krosny. Tai daroma, kad: 1) madi naminiai pauksteliai (vi8eiukai, andiukai, Zasiukai) lengvai tysi i8 kiauSiniy, 2) pavasarj greigiau iSeity i8 Zemes pasa- las, 3) greitiau pavasar| iSsiserty gyvuliai, 4) greiciau 18s- progty medziy ir kity augaly pumpurai, 5) greigiau pavasarj pradéty kaltis jauna Zolé (Veliuona, LTA 745/108) 268. Jei piemuo Velykose suvalgyty pora kiausiniy su lukstais, baty karvés ramios- (Tveredius, LMD I 254/ 1234). 269. Seniau prisidédavo pilnas kiSenes marguéiy ir eidavo musti. Katras sumusa, tas ir pasiima kiaudinj. Sako- ma, kad katro dratesnis margutis, to gyvenimas ilgesnis (Keturvalakiai, LTA 1349/42). 270. Per Velykas yra paprotys dauttiir risti kiauSiniais. Daudant kiekvienas stengiasi turéti stipresnj kiaudinj. Kurio yra stipresnis kiauSinis ir sudauzo kito, tas ilgiau gyvena Ritant taip pat: kas daugiau kiaudiniy iSrita, tas ilgiau gyvena (Raseiniai, LTA 1299/82) 271. Velykose dauzauja kiausiniais todél, kad per visus metus turéty kiausiniy valgyti (Dusetos, LTA 14/170). 272. Velyky pirma dieng galima kiauSiniais musti tik smaigaliu, 0 antrg dieng jau_abiem galais (Siaulénai, LTA 455b/171—26. 2r. dar LTA 1030/1671; LTA 1309/ 1666) 273. Kad kiaudinis baty nesudauzomas, reikia (iS) smalos i8virti ir dazais aptepti (Salakas, LTA 1483/340) 274. Kad turétum stipry kiausinj, reikia kokias dvi sa- vaiti prieS Velykas pradurt skylutes, iSpusti viska iS kiau- iy lukStus deda pediun (ui FS 139)Sinio, pripilti tiek Zemiy, kad baty kiausinio svoris it pakabinti smaigaliu Zemyn. Zemés sudzius ir kiauSinis bus stiprus. Skylutés uzlipdomos vasku (Seirijai, LTA 1578/ 38) 275. Jei nori drito kiauSinio, reikia jkasti papegén ir te~ bana ten visus metus (Tveretius, LMD 1 475/3—178). 276. Norint jsigyti nepramuSama kiauSinj, reikia jj pastatyti smaigaliu ir palikti kiek laiko (Girkalnis, LTA 1299/ 12) 277. Paimama luobas ir juo ritinama kiausinis; jei jis palieéia kita kiauSinj, kuris buna padetas tiesiai prie3 luoba, tai tas, kuris ritino, pasiima ana kiauSinj; paskum ritina kitas (Girkalnis, LTA 1299/11). 278. Jei nori, kad per Velykas sektysi ritinti kiausi nius, tai pamacius pirma peteliske reikia ja sugauti ir suvalgyti (LMD I 197/110) 279. Per Velykas sugauti peteliske ir kepurén jsidéti — vesis kiauSiniais grot_ (Svenéionys, LTA 796/49—129) 280. KiauSinius ritinéti priimta tik jauniems vyrams bernams, mergaités kiausinius tik dalija, o kai ir iSlodi tai iSlosto jai imti géda, lyg ir negalima, nepriimta. Ritin ti, mu8ti, juo labiau kortoms lo8ti joms netinka. Jei kurios merginos bernas pristinga kiauSiniy, tai jau merga turi jam paieskoti (Tverecius, LMD | 475/3—228) 8. VAIKU KIAUSINIAVIMAS, 281. Vaikai pirmg Velyky dieng apeina kaimynus ir juna po kiauSinj. Vaikas paréjes namo Ziuri, kas kurj kiau- Sinj davé. Tevai tq pirmajj gautg kiauSinj iS vaiko paima ir, kada istinka gaisras, apibega su juo aplink degantj trobes} ir meta ugnin, ada ugois nesipletia (Liskiava, LTA 374/ 1474). 2. Kai nueini Velykose kur kiausiniauti, tai reil stovéti ties durim idsidiojus ir rankas j kigenes susikiSus lig duos kiauSinj (Dusetos, LTA 1618/262) 283. Antra Velyky dieng pradedama kiauSiniauti. Norjs gauti margueiy turi sakyti: AS esu Zekelis, Panos Marijos kazokelis, Sokau j dangy, radau ruty darzelj, pasiskyniau 40 kvietkelj, megiau ant kelio, kur VieSpats jojo, linksmai gi dojo. Velyky rytg lelija prazydo, ne dél mangs vieno, dél viso svieto. Amen aleliuja, kiausiniy mélynyjy*. Arba ate- jusieji sveikina su Velykomis ir jsiki8a smilj pirsta j burna. Tai pamatiusios, Seimininkés turi duoti marguéiy (Vai- nutas) 284. Eidami per Velykas kiauSiniauti, vaikai sakydavo Sig oracija: AS mazas vaikelis, kaip pupy pédelis. Velyky ryta lelija prazydo ne dél manes vieno, ale ir dél viso sv to. Anoj puséj upés gandras betupjs, sparnu bera8qs, kiau- Siniy beprasas. Gaspadine, negailék, j karzinkg man jdék" (Girkalnis, LTA 1477/43) 285. ,,AS maias vaikelis, Dievo Zékelis, skyniau kvietke- Ie, megiau ant kelio, kad Kristus jojo, linksmai giedojo. Velyky ryta lelija prazydo,—ne déi mangs vieno, dél viso svieto. Prasom, gaspadin, nesidid#iuot, mazam_ #ékeliui velykaiéiy duot™ (Raseiniai, LTA 1299/83.— Plg. nr. 8). 286, AS mazas vaikelis, kaip kirminélis. Mokykloj buvau, rykstés nemagiau, Ryksté Zalia, medis sausas. My- léki Dieva, duoki pyrago, pora kiauSiniy, sirio kampeli Sakoma per Velykas, kai vaikai eidavo velykauti (Simkai Giai, LTA 1547/22). 287. Velyky dienomis vakare vyrai po langais gieda Aleliuja, pagiedoje sako Sig oracija: .AS mazas vaikelis, kaip grikiy pédelis, Skaloj nebuvau, vyties (1. y. rykstés) nemaéiau, ka Zinojau — pasakiau" (Pabaiskas, LTA 1368/ 15). 288. AS mazas bernelis, kaip pupy pédelis, sédéjau ant kelmelio. Jojo Viespats Jézus, iSmeté rity kvietkelj, ne dél manes vieno, dél viso svieto. U-tu-tu nusalau. Nuéjau ant Sv. Jona, davé man Siaudy Zipong; nuéjau ant Jeruzolimo miesta, davé kiauSiniy ir sviesto" (Rokiskis, LTA 1064/62). 289. Piemenys pas ukininkus velykaudami taip kalba »Sveiki sulauke Sv. Velyky: pakajaus, rodzajaus, gery mety, Pono Jézuso is numirusiy prisikélimo. AS esu kazokél Panos Marijos sunelis, éjau } darzelj, skyniau kvietkely, kada VieSpats jojo, linksmai giedojo. Velyky ryta lelija pra- Zydo,— ne dél munis vieno, dél viso svieto. AS matau ras- ta, netoli nuo krasto. Duok, Dieve, sveikatg ligi kito meto, 0 kitg meta geriau iSmanysiu, geriau pasakysiu. Prasom ne. MIragoti, velykaitj duoti* (Tytuvénai, LTA 1059/267.— Dar ir. LDA IT nr. 631—32) 290, Jei lalauninky tarpe (Zr. nr. 291tt.) yra jaunesnis vaikis, tada jis kalba tokiq oracijg: ,AS mazas bernelis, kaip grikiy pédelis, a8 nemoku arti, nei Sienelio pjauti, tik moku dainuoti, namelius palinksminti, Aleliuja, aleliuja, amen" (Merkiné, LTA 930/61). 9. DZOKU LALAUNINKAIL 291. Dar gavénioje susidaro birys berny, ismoksta giedot Velyky giesme ,Linksma dieng apturéjo*, Katras brei- vas ir racij pasako mergom, kad duot kiausiniy, 0 gaspa- dinei — kad duot pyrago, deSry. Tai jau mergos kai suZino, kad pereis lalaunykai, margina i8 anksto kiausinius, kiekviena ropinasi kuo graziausiai juos numarginti, kad lalaunykai nepadaryty gedos. Velyky pirmg dieng vakare eina lalaunykai po 5—6, kai kur net kokie 15 susidaro. Jei katrie nori, kad juos Zmonés geriau priimty, tai pasiima muzikas, tai tokiems lalaunykams daugiau ir duoda visa ko: kiauSiniy, pyrago, deSry. O seniau kai dar buvo dvarai, tai bidavo kai nueina j dvara, graziai pagieda, muzikas pagra- , katras moka, tai ponui, poniai ir panaitem gragias ra- cijas pasako, tai jau gauna ko tik nori valgyti ir gerti, muzika pagrajina, tai dar ponas ir pinigy duoda. Zinoma, lalaut reikia mokéti. Jei nori daugiau gauti, reikia bati prakilnam. Pirmiausia atejus reikia povalio pabarskinti j langa ir pasiprasyti: ,Gaspador, gaspador, ar pavelysit pa- giedot, palinksmint nameliy (vaikeliy) ?* I8 karto dar gaspadorius ar gaspadiné pasikirko, sako: ,Mumi gaidys graziau pagieda" ar kaip kitaip. Jei pavelina, tai gieda ,Linksmg dieng™. Pagiedojuis kelis punktus Sios giesmés, vienas racija sako, gaspadoriy ar gaspading ,tamista" vadina, o jeigu yra merga, tai vardu: ,Sveika, Mariute, kai sulaukei Ve- lyky Sventy. Atéjom mes lalaunykai, kad tave palinksmin- tum. Kad (au Dievulis duoty saldy miegelj, kad tu susap- nuotai savo bernelj, katras auga vienas pas savo tévelj. Tai nuséré (jis) juodbérj Zirgelj, atnes tau grazy aukso ziedelj, uzmaus tau ant balty rankeliy, tada tu jo amdinai, mer- M2 gela". Tokiy racijy bina visokiy, a8 atsimenu tik Sita vieng ir tai dar ne visq.— Katrie gaspadoriai visai atsako, nieko ne duoda, tai tokiem pasako kitokiq racija: ,Kad jas visty 81 nos uéaugty, per amZius nedéty, o vistukus jas patys Stu- pétut™. Mergai: ,Kad tu neistekétai, greit pastervétai ir per amézius ant petiaus tupétai*. Taip vaikSGodami per naktj pirkia nuo pirkios, prisirenka Kelis ka8ikus kiauSiniy. Ant rytojaus, antra Velyky dieng, padaro gazynes, bernai atsi- neSa Snapso, 0 mergos kiausiniy, kepa pautienes ir bana baistis baliai— Pasakoja mano motina, kad Sis lalavimas pries 40—50 mety buvo labai plagiai paplites masy.apy- linkéj (Antnemunio v., kuris dabar yra prijungtas prie Alytaus v.), Per naktj praeidavo po kelias partijas. Lalavi- mas pradéjo nykti jau prieS Did. kara, o karo metu buvo visai pamirstas. Véliau 1924 m. Sis paprotys buvo pradétas atgaivinti Siuose kaimuose: Pranitinuose, Mikuti8kiuose, Jo- vaiSonyse, Kriauniuose, Dubénuose. Tagiau laikési tik apie 3 metus: vieni i8 kity pradéjo juoktis, kad ubagai, neturi ko valgyti, tai eina Suny lodyti. Dabar jei kuriame kaime ir eina lalaut, tai tik apyseniai Zmonés (Praniany k., Alytaus v. Uzr. J. DereSkevigius, 1937. LTA 1421/34) 292. Velyky pirmos dienos vakare susirenka birrys berny ir naktj eina lalauti. Galima dalyvauti ir vedusiems, bet jie nelabai yra pageidaujami maisytis nevedusiyjy tarpe, be to, dar ir patys imonés nelabai bina patenkinti, jei lalauja_vede vyrai. Todél daugiausia buna vien tik berny bariai. Daznai su Siuo bariu vaiksto smuikininkas ir armos- kininkas. Brio skaigius nenustatytas, daugiausia bina nuo 8 iki 14 asmeny iS vieno to paties kaimo. Patioje pradtioje pasiskiria kur vieng i8 savo tarpo nesioti kiausinius. [8 vakaro pradeda lalauti nuo svetimyjy kaimy, 0 pabaigoje, antro- sios Velyky dienos ryte, sugriéta j savo kaima: savam kaime ne taip svarbu gerai pasirodyti su giesmémis, be to, ir kiau- Siniy nereikia toli neSioti. Vienas asmuo bina paskirtas prasytis prie langy, kad leisty pagiedol, ,pavasalyt (palinksmint) namelius*. Pirmiausia priéjes prie lango tas pra- Sytojas sako: ,Garbé Jézui Kristui* ir pabeldes j langa Saukia: ,Téveli, téveli, pazvelyk pavasalyc nameliy!* Jei kartais gyventojas nenori, tai visai neatsiSaukia arba atsako, kad kiausiniy neturi, Didelé géda bana tiems na- 43.mams, kurie neduoda lalauninkams giedot, 0 ypat jei tame name dar yra mergy. Kai namy savininkas leidzia lalauninkams giedot, tai daugiausia bina —_giedamos _giesmés »Kristus Dievas musy arba ,Linksmg dieng apturéjom". Po Sventy giesmiy, ismokty iS kanti¢ky, sakoma oracija: ~Anksty nedélios rytelj sauliuté tekéjo, Panelé Svendiausia po dangy vaikSciojo, savo stinel} uz rankos vedziojo. Davedé in mélynas marias, pas tas marias trys grabai, pas tuos grabus Zydi trys lelijos. 18 ty lelijy iSleké paukStelis, tai ne paukSielis, 0 Dievo stnelis, aleliuja, aleliuja, amen” — Jei namy Seimininké duoda mazai kiaudiniy, pyz. vieng ar du, tai tuos kiausinius sumuSa j duris ir taip palieka. Arba jei visai neduoda, tai padaro kok} Sposa, pvz.: nugriauna malky rietuves, vartus iSveréia, duris wari8a, arba Sulnis akmeny primeto ir nueina taip palikg. Be to, dar su Seimi- ninke barasi, sako Kad tu, gaspadine, nesulauktumei nei vieno kiaudinio, kad tavo vi8tos akmenis, o ne kiausinius déty*. Arba kitaip dar: ,Kad tavo visos vi8tos po petiuj iStinty, kaip kupetos Sieno, kad tu jy su arkliu neiStrauk- tai, o traukdama kad tu peéiy sugriautai. Ir kad kaip tu apleisi viStg, tai kad ne kai, 0 vanagéliai iSeity" Jei duoda kokis 6—8 kiauSinius, tai tada graziai padékoja — Kur bana mergy, tai ten dar giedama ,lalynka*. Pvz., viena i8 ty Lalinky: i ant dvarelio stov Zalia grisele, Vyneli vyno Zaliasai * Pagal ta griiSele ruteliy darzelis Oi niekam niekam neit in tq darzelj, i tiktai eiti NN mergelei, Ratele skinti ir prikalbsti Dyki, ratele, dyki, Zalioji! uzaugo Zalia ratele. kyné rity vainikel] Ir uzsidéjo sau ant galveles. Val ir papute siaurus vejelis, Vai ir nupaté rity vainikel, * Kartojama po kiekvienos eilutés, rn Riity vainikélj Gilan vandenél Zitiriu — atplaukia trys ribokéli: — Oi jis ribokéliai, jauni bernuzétiai, Oj jas sugaukit rity vainikélj, Oj jum suteiksiu didziy dovaneliy: Pirmam bernudéliui aukso zZiedelj, Antram bernuzéliui Silko skarele, treéiam — neteksiu, pati jauna teksiu. Uz Sig daing turi duoti kiauSiniy atskirai. Toks lalavimas yra dar ir dabar Siose apylinkése Zinomas (Pap. J. Sau- lenas, 28 m. a., Pavarénio k., Varénos v. Uér. Br. Saulé- nas, 1987 m. LTA 1310/17) 293. Velyky pirmosios dienos pavakare susideda kele- tas vyry, kai kada pasiima smuikg, ir eina lalaut. Jie vadinasi slalaunykai*. Vieng i8 savo tarpo, Velyki, parédo bal- tom paklodém, jam rankosin paduoda kelis Zilvitius (Kristy plakusiy rykSéiy simbolis) ir kaSeléj pora kiauSiniy. Lalau: nykai eina nuo trobos prie trobos, gieda Sventas giesmes, sveikina su Sv. Velykomis ir uz tai gauna dovany. Lala- 10 apeigos Stai kaip atrodo. Lalaunykai ateina prie dury, dazniausiai prie lango, ir klausia pabaladoje: ,Gaspadinele, gaspadoréli, ar mozna Situos namelius palinksmint, vaike- lius nuramint?" 15 trobos visada gauna teigiama atsakyma, nes Zmonés mielai lalaunyky laukia. Lalaunykai tada sveiki nasi: .Garbé Jézui Kristuil*—,Ant_amziy amZinyjy, amen. O kas jus esat?"—,Mes vyrai iS Galilejos,*—,Tai ko jis norit?"—,Jézaus Nazaréno, prisikélusio i8 grabo, —jie8- kom."—,NejieSkokit. Jis prisikélé! Jo Gia néral* Gave tokj atsakyma, lalaunykai giedodami sveikina su Sventémis. Uz- veda Velykis: ,Sveiki sulauke Sventy Velyky, didzios links- mybés dél kataliky". Gieda paprastai tik du pirmu posmu. Toliau eina paprastos iS kanticky iSmoktos velykinés gies- més. O po to lalinka: 1. Ant tévulio dvaro, Vysneliy sodelin, Vynelis vynu zaliasai *. 2. Tenai sédéjo Miela Seimynélé. * Priedainis kas dvi eilutés tones 53. — [Beik, gaspadinéle, 7. Butelj arielkos, Ant tévulio dvaro. Siirj ant torielkos. 4. Miels gaspadoréli 8. Dekui Seimynélei Su gaspadinéle. Usu dovanéles, 5. Nesk lalaunykéliam Vynelis vynu Zaliasai, Sventy dovanéliy (Nevisa, daugiau 6. Isneski, mergele, neatsiminé.) Butelj arielkos. + Kita lalinka: 1. Ant tévutio dvaro Ritteliy darzelis, 10. ir pasrodé Vynelis vynu Zaliasai *, Trys riboké 2. Tame daréely 11. Trys ribokétiai, Aukso kréslelis. ‘Trys lalaunykéliai 3. Tame kréslely 12. O ir kalbino Sédi mergelé. Jaung merguiéle. 4. Sédi mergele, 13, — Iseiki, mergele, Vainikel pin: Ant tévulio dvaro. 5. Vainikélj pina, 14, Isne8ki, mergele, Ant kaseliy deda. Siirj ant torielkos. 6. Ant kaseliy, 15. Sir} ant torielkos, Ant geltonyjy. Butelj arielkos. 7. Vai ir papute 16. [ineski, mergele, Siaurus véjelis, Kapa kiausinéliy 8. 17. Kapa ne kapa, it © puskapj duosi. 9. Rateliy vainikeélj Vynelis. vynu Zaliasai. Gilan Danojélin. Lalaunykai moka ir daugiau bet kokiy dainy, kurias, Seimininkams papragius, turi pagiedoti. Gautas dovanas nesa Velykis. Baigus lalauti, dovanos dalijamasi. Lalau- nykais bina jauni vyrai, kartais piemenys, bet niekados ne seniai. Lalaut einama ne tik savo sodziuj, bet apeinami ir kaimyniniai. Lalaunyky daznai bina lyg ir profesionaly, jie kasmet vis tie patys eina ir jiems niekas neutbéga uz akiy (J. Ajauskiené, 54 m. a., Seiliiny k., Seirijy v, Uar. A. Kruzas, 1937, LTA 1296/49). * Priedainis kas dvi eilutes, 46 294. Pirma Velyku dieng vakare bernai bary eina nuo vieno ukininko (ar pono) pas kita ir praso duoti kiausiniy, Jie vadinami lalauninkais. Kai kada juos pakviegia ir vidun pavai8inti, bet taip esti retai. Atéje jie pirmiausia sustoja prie lango, pasveikina (Tegu! bus pagarbintas. ..), Seimi- ninkas atsako, tada vienas sako: ,,Téveli, motinéle, pavelyk namelj paveselyt (palinksmint) ?* Seimininkas liepia pagiedoti. Tada jie ir gieda bet kokiq Sventa Velyky giesme, ,Sveiki, sulauke Sv. Velyky" ar kuriq kita. Pagiedojus Vienas kalba oracija: Ak nuilsau con bégdamas, noréjau kuo greigiaut paskubint ir Tamstos pono palinksminti, Atéjau po langu, Zidriu — nustatyta marinuotais kilbosais, Valgiais ir gérimais. Ak, koks geras laikas. Ponas gaspadoriau, ponia gaspadine, prasau duoti pakastavoti, o neiSkadyti ir kiSenén pakavoti. PraSau duoti poras penkias, biisiu pono jentas*. Tada jiems Seimininkai duoda kiauSiniy ir jie eina kitur. Jei kur namuose yra jauna suaugusi pana, tos oracijos dar padainuoja lalinkg: 1. Ant tévulio dvaro Riteliy darzelis, Su rata kalbéjo. Vyneli mano zaliasai 6. — Ratele mano, 2. Tame dartely Zalioji mano, Mergelé sédéjo. 7. O kad tu Zydetai 3. Ratele skyné, Visas viekelis. Vainikélj pyné. 8. Visas viekelis 4, Ant galvelés déjo, Ant mano galvelés, Jaunimélin éjo, Vyneli mano Zaliasai. Gieda prie lango per Velykas praSydami kiauSiniy (O. Pi- gagiené, 35 m. a., Jaujakaimio k., Merkinés v. Uzr. P. Moc- kaitis, 1936 m.). LTA 930/52, 61 Daugiau lalinky teksty Zr: TD IIT (1937) 94—98 ir V (1938) nr. 316—317; ,Istorija” (Vilnius, 1972) XII 161— 163; LDA II (1977) nr. 627—630; A. Juska, Liet. dainos, Lone. 31 Gudai irgi turi velykiniy dainy, jas Prasytojai, kurie Salia slav. pava vadinami ir ylalouniki, lalyn8tiki*, tie vardai_paskolint 5. Jaunimélin ej + Kartoja po kiekvieno posmo. urlietuviy, padaryti pagal Zodzius ,,laluoti, lalaunyks*, t. y. dainuoti su refrenu, dainininkas (ér. Zelenin 367). 295. Velykose lalauninkai lalaudami kalba tokias ora- cijas: a) Nedélios rytelj saulelé tekéjo, Pana Sventiausia po dangy vaik8tiojo, sunelj vedziojo. Priéjo mareles, pas tas mareles akmenélj, ant to akmenélio baznytéle. To} baznyte- le trys grabeliai: vienam grabely guli Ponas Dievulis, kitam grabely Ponas Jezulis, treciam grabely — Panelé Svendiau- sia. Amen. b) Velyky rytelj sauluté tekéjo, Panelé Svenéiausia sa- Vo siinelj ved2iojo po dangelj. Nuvedé pas baltas mareles. Pas tas mareles stovi bazny¢ia. To} baznyéioj trys altoriai: pirmas altorius VieSpadiui Dievui, kitas altorius VieSpaciul Jézui, treéias altorius Panelei Svenéiausiai. Prie’ Dievo altoriy ivakés dega, prieS Jézaus altoriy aniolai griaunas, pries Panos Marijos rofé prazydéjo. 18 tos rozes isléke paukstuké, nutupé ant stalelio, Zaizdas atvéré, sau krauja praliejo. Kai Sity oracijy sakys — rojus atsidarys, pragaras uzsidarys (V. Zagorskis, 57 m. a., MeSkuéiy k., Varénos v. Uzr. Si. Biziulevidius, 1937 m. LTA 1254/76—77.— Plg. nr. 292). 296. Lalaunykam vis reikia duot kiauSiniy, bo kai lazda paliks, tai vilkais neatsiginsi tais metais (Tveredius, LMD 1 660/94). 10. BORIMAI SU VELYKU VALGIAIS _, 207. Kai per Velykas nulupi kiausinius, tai tuos lukstus reikia sutrinti, jmai8yti j séjamus gridus ir kartu paséti, tai Siy javy amarés neés (Varéna, LTA 1310/61) 298. Kai nulupa Velyky pirma dieng Sventinta kiausinj, tai tuos lukStus deda j sémenis, kad linai gerai deréty, dideli augty (Melagénai, LMD I 630/33). Vasiinai, LMD 1 20/98- 57). a vesty kiauSiniy lukStus iSpila ant rugiy, kad geriau deréty (Dukstas, LMD IIL 114/821). nn 300. Velyky kiauSiniy lukétus ir kumpiy kaulus pakasa per Sv. Jurgj ant savo lauko ezios, kai eina pajurginet, kad as Jedai nemusty ir javai neboty nieko (Liskiava, LTA 374/ 2254a). 301. Marguéiy lukstus per Jurgines iSneSa ant lauko ir ismeta, tada javai gerai auga (AukStadvaris, LTA 1289/ 284). "02 Velykose pavalge pusryéius gaspadoriai veza j rugiy lauka Svesty kiauSiniy lukStus, Svesty valgiy trupinius ir ukasa dirvon, kad geriau augty rugiai (Daugeliskis, LMD I 616/2—23) 303. Lukstelius ir kaulelius nuo Svestyjy (valgiy) uzkasa Zemésna, kad ledai neismusty naudos nei rugiy (Tve- redius, LMD I 475/3—234). 304, Pasvestos mésos kaulus uzkasa savo lauke ant ru- beZiy, tai jau ledai nemuS naudos (Tveredius, LMD I 475/3—250) 305. Sventintus kaulus uskasa rugivosna, tai tada véjas nesukina (Butrimonys, LTA 1286/124). 306. Jei dirvoje (kurmiai?) lupa kanalus, reikia apkasti Velyky kaulg, tada nelups (AukStadvaris, LTA 723/ 113-9). 307. Kei Velykose valgo Svestus valgius, tai surenka kiausiniy lukStus ir mésos kaulus, nuneSa ir pakasa ant savo lauky rubeziy, kad pelés paséty javy negrauzty (Sven- cionys, LMD 1 627/26) 308. Kad ledai javy nemusty, reikia per Velykas Sven- tintos mésos kauly uékasti parubezyje (Pilviskiai, LTA 600/166—3) 309. Jei nori, kad ledai javy neismusty, reikia Vely- kose pasvestos mésos kaulai Sbedzioti laukuose (Panemu- nélis, LTA 1481/35) 310. Pirmajj Velyky ryta neSa paSvesti aving arba avie- nos mésos. Ta mésq pakasdavo savo lauke, kad Dievas saugoty laukus nuo audry. Dar kasa ir velykaitiy ke- valus (Jurbarkas, LTA 1437/31). BIL. Velyku Sventintos mésos kauliukus ir kiausiniy lukstus nuneSa ant savo kreisos ir pakasa, tai apsaugoja laukus nuo bangy, t. y. nuo lingiy ir ledy (Liskiava, LTA 374/1731) 312. Likus} nuo Velyky kumpio kaulq reikia pakisti po krekva, tai véjas stogy nedrasko ir j tuds namus Perkt- 49nas nemusa (Alytus, LTA 1421/5—8). 313. Per Velykas Sventinto valgio liekanas séja ant lauko, kad baty deriingesni metai (Pumpénai, LTA 444/293) 314. Kai per Velykas paiventina mésq, tai reikia tuos. kaulelius, kurie lieka pavalgius, nune&ti ir jkisti toj vietoj, kur auga usnys, tada jos nebeaugs (Vievis, LTA 1555/ 134—408) 315. Per Velykas paiventinto parSiuko virSutiné lapa reikia pakasti ant piidymo, kur vasarq ganosi kiaulés, tai Jos gerai és ir neknis (Varéna, LTA 732/57). 316. Kad pelés javy nekapoty, reikia veZant iS lauko pirma javy vezimg patiesti prie klojimo pastyre (staltiese), ant kurios buvo sudéti Velyky valgiai, ir per jq perva- Zivoti (AukStadvaris, LTA 1580/959). 317. Pavalgius pirmosios Velyky dienos ryta, reikia maisto likudius laikyti ant stalo visg savaite iki Atvelykio, kad visus metus bity skalsa (Veliuona, LTA 745/98). 318. Einant j baznyéig su Svendiankom, kai kas jsideda karbijon Kelias Zalias bulves, jas parsiveze padeda ir kai sodina bulves, tai jas pirma suskaldo j séklg ir sodina, tai sako, nekrinta amaras (LiSkiava, LTA 374/1466) 319. Per Velykas Zmonés Svenéia druska. Kada gyvuliai leidziami laukan, tai juos aplieja ta druska sudytw vandeniu, tada gyvuliai duos daug pieno ir niekas nega- les jy uzkeréti (Antazavé, LTA 1418/591) 320. Velykose Sventinty kiauSiniy lukStus padeda dél vaisto motery ligoms. Pasideda ir per Velykas éventintos druskos dél gyvuliy. Sventinto kumpio kaulg padegina ir padeda. Kai uzeina rémuo, tai to kaulo sutrina ir iSgeria su vandeniu (Li8kiava, LTA 374/1471) Il, ROPINIMASIS NAMINIAIS GYVULIAIS 321. Velyky ryta Seimininké neSa kiauléms paragauti Svenciy valgiy, kad jos baty vaisingos ir gerai penétysi. Seimininkas panasiai daro su raguotiais ir arkliais (Zas- liai, LTA 1316/185). 322, Velyky ryta gyvuliams duoda dobily ir Sieno, 0 arkliams ir avims avigy, kad buty arkliai stipris, avys 150 daug vilny duoty, o karvés pieno (Vegeriai, LTA 1357/ 182). 323. Karves Seria gardesniu Sieneliu, kad ir jos paZinty \Velykas, ir duoda tiek, kad net lieka, nors Sério jau ir maza bebina (Tveretius, LMD 1 475/3—237) 324. Velyky ryta turi Seimininkas nuéjgs j tvarta pa- glostyti ir paglamonéti visus gyvulius, kad jie per metus bity jaukas ir nepikti (Veliuona, LTA 745/105). 325. Pirma Velyky dieng pagventinius reikia duoti ir 3u- niui, tai jeigu jis pasius, tada nieko savo sodziaus ne- kgs (Mareinkonys, LMD III 120/3—18). 326. Velyky ryta veislinéms kiauléms reikia duoti mie- iy grady, kad atsivesty daug parSeliy (Veliuona, LTA 745/101) 327. Jei nori, kad avys po porg vesty, tai Velyky ryta reikia praustis po porg iS vieno bliado (Birzai, LTA 365/ au). 328. Pirmosios Velyky dienos ryta soéiai prigeriamos avys, kad jos bidamos alkanos nebliauty, nes jeigu Velyky rytq bliauja avys, tai véliau per iStisus metus mazi vaikai nuolat bliauna (Veliuona, LTA 745/114). 329. Jei Velyky ryta tvartuose ériukai bliauna, reikia taupyti sekantiems metams paSarg, nes gali biti badas (Sirvintos, LTA 499/37—14 ir 600/105—14) 330. Kad nepasigadinty karviy pienas, reikia pirmos Velyky dienos ryta meléti karves per Sermukéniy Sakeles (Veliuona, LTA 746/103). 331. Gaspadiné Velyky ryta supantiodavusi karves, kad vasara negyliuoty (Ylakiai, LTA 249/16). 332. Seniau per Velykas neleisdavo piemens ganyti, sako, tada darbai laukuose nenori suskubli. Tvereéius, LMD I 475/3—241. 333. Per Velykas laisto gyvulius Svgstu vandeniu, parnestu D. 8., sako, tada gyvuliai neserga ir niekas negali iy ubkeréti (Raseiniai, LTA 1299/58). 334. Per Velykas gyvulius smilko ir krapija, kad ju raganos neapsésty (Mazeikiai, LTA 1313/70) 335. Kad bités toli nelékty, iSleidziant pirmakart pavasarj apSlaksto j visq rink] su Velyky vandeniu (TirkSliai, LTA 600/212—6)336. Velyky pirma dieng neseka gyvuliams paSaras kratyti (LiSkiava, LTA 374/2627). 337. Velyky ir Kalédy pirmomis dienomis gyvuliams nieko neduoda ésti, kad jie nezylioty per vasaros karStius, bet a8 pats tam netikiu (Deguciai, LTA 1722/17). 338. Jei nori, kad karvés vasarg nezylioty, tai reikia pirma Velyky dieng neduoti gerti (Obeliai, LTA 1479/11). 339, Kad vilkas gyvuliy nepulty, reikia Velyky pirmos dienos ryta, atsisédus valgyti pusryéiy, persizegnojus triskart pasakyti Sie Zodziai: vilkas, gyvate. .. Tada kai pasi- rodo vilkas,gana pasakyti: ,.Ko tu dia atéjai? Vietos neturi? Eik ten, is kur atéjai!" Ir vilkas gyvuliy nekliudys (Dauge- liskis, LMD 1 272/12). 340. Velyky rytg reikia lanke vistas palesint neméto kiauSiniy ir deda vienoje guztoje (Simk 147/169) 341. Velyky ryta saulei tekant padeda ant Zemés lankg ir lesina vistas, kad kiauSiniy nemétyty, savo gazton déty (Kupiskis, LTA 979/53). 342. Velyky ryta turi Seimininké duoti vistoms lesti ivyro, kad kiaudiniy nelesty (Velivona, LTA 745/102). 343. Velyky pirmg dieng negalima virti kopusty, nes vistos pavasarj labai les darée koptisty daigus (rasoda, plencus) (SurviliSkis, Gudzitinai, Veliuona, SeSuoliai). 344, Velyky ryta, kai dar tamsu, reikia sukisti maigan vistas ir ineSus ant lauko iskratyti, tada jos neina dardy kasti, vis bina ant lauko (Biréai, LTA 245/26) 345. Velyky pirma dieng reikia pienu pakrapyti vieta, kurioje vasarg tupi naminiai paukséiai, tada vanagai pauk’- Gy nelies (Dusetos, LTA 14/43b) 346. Velyky antros dienos ryt reikia pasistengti ka” nors nuplakti, kad viStos bity déslios (Ylakiai, LTA 486/ 25—7). 347. Jei Velyky naktis Zvaigzdeta, tai tais metais bus déslios vi8tos (Veliuona, LTA 745/96) 12, SUPIMASIS 348. Per Velykas daro kliakus ir supasi (Keturvalakiai, LTA 1349/47) 349. Velykose supasi dél to, kad per visus metus baty jinksmi (Dusetos, LTA 14/172) ‘350. Per Velykas eina visi ant supykly suptis, kad geri linai wzaugty: kas aukSGiausia supasi, to linai bus aukSciau- si (DieveniSkés, LMD 1 398/3—4) 351. Velykose supasi: kas aukSéiau_uzsimeta, tai to ssni auga (Tveretius, LMD 1 475/221) 352. Katras nesisupa, tam nauda nederés, weaugs. Kas aukStiau uzsimesdavo, tai to bunda aukstesné augdavo (Tveredius, LMD I 475/3—251, 255). 353. Ud pasupima reikéjo duoti kiauSiniy. Kas neduodavo, ta kiSdavo po doklu sakydami: ,Lai paded kiausinj* (Skaistgiris, LTA 1623/341) AiSkinim as. Supimasis supuoklése per Velykas iSsilaiké rytingj Lietuvoj iki paskutiniy laiky. Sipuokles pariédavo kluonuose arba darZinése. Yra ir tam tikry sU- puokliniy dainy: ,Supkit, meskit mane jaung. . .“ (TD V nr. 93-94). Del dainy nelaimingy atsitikimy besisupant, vy resnieji draudé stipuokles. linai 13. SVECIAVIMASIS 364. Paprastai Zmonés pirma Velyky dieng j svedius nevaikSéioja. Jei kas ta dieng nueina kur nors j vaises, tai tam jduoda kailinius utinéti (Kvédarna, Viduklé, LTA 1471/31). 355. Pirmoj Velyky dienoj pas mus susbuciuoja, linki viso gero. Pirmadien niekur svetiai nevaziuoja, Siaip juok- tysi, kad iSvaryti (Tverecius, LMD 1 475/3—240) 356. Sitai Dieve gink, kad svetimas Zmogus ateity pirmadien Velyky, 0 jau i8 kito kaimo, tai jeigu tik su didele nelaime. Tik vaikai landzioja, ir tai vogéium, kad kiauSiniy duoda (Tveresius, LMD I 475/3—230) 357. Jei pirmoj Velyky dienoj eina bariai, tuos metuos 2mones votys apstoja (Tveresius, LMD 1 475/3—237). 358. Pirmadien Velyky nevalia nei giedot (1. y. dai- nuot), nei Sokt, nei ant sapuokliy eit (Tvereéius, LMD I 475/3—231) 359. Antra Velyky dieng svediuosna vaziuoja, gieda ir 153,Soka, kiauSinius rita. Tretig dieng pridera labai ilgai miegoti, sako, (8i diena) Dievo tinginiui pagvesta. Kaulam nuo pirmos dienos apdarinét stiri su sviestu patirpdo (Tvere- ius, LMD I 475/3—245). 14. SPEJIMAL IS VELYKU ORO 360. Pagal Velyky pirmos dienos org spéja ir vasaros. org: koks bina tg dieng oras, tokia bus ir vasara (Ant: liepté, LTA 2088/98). 361. Koks véjas pits Velyky ryta, po prisikélimo einant su procesija aplink baznycia, toks véjas daugiausia pis ir per visa vasarq (Girkalnis, Zagaré, Kraziai, Raseiniai (iki 8y. Jono), LTA 1595/29). 362. Geriausia, jei Velyky ryt vaziuojant j baznyziq putia piety véjas,— sako, jog ir per visus metus tas véjas, piisigs (Raseiniai, LTA 1299/63) 363. Koks véjas putia Velyky ryta, tokia bus vasara: jeigu piety véjas, tai Silta vasara, vakary — Silta ir lytin- ga, ryty— sausa ir Salta, Ziemiy— Salta (Siauliai, ZS 1906, p. 149) 364. Jei Velyky diena bus labai véjuota, tai ir vasara bus su véjais (Antaliepté, LTA 2088/97) 365. Jei Velyky ryta puéia Siaurés véjas, tai visi metai bas Salti (Kuliai, LTA 322/111. Simkaigiai, LTA 1477/ 366. Jei Velyky ryta pudia Siaurés véjas, tai bus blogi a © jei piety ar vakary — geri (Vegeriai, LTA 1357/ 367. Jei Velyky ryta putia véjas i8 ryty ar bus vidutiné vasara, jei vakary ar piety — bus Silta, ‘miy — Salta ir Slapia (Papilys, LTA 1571/12). 368. Jei pirmosios Velyky dienos rytq pucia piety vé- jas — vasara bus karSta, jei Ziemiy — Salta, jei vakary — lietinga, jei ryty —,brudinga®, t. y. turtinga jvairiais vabz~ gadintojais (Veliuona, LTA 747/102.— Pig. iety — nr. 209) __ 369. Jei pirma Velyky dieng per razarekcijas (ziemiy?) véjas putia, tai tais metais bus menkas grikiy derlius (Varé- na, LTA 1310/214) 154 370. Jei Velyky ryta einant aplink baznytig teka raudona saululé, tai vasarg bus kenksmingas griaustinis (Grinki8- kis, LTA 1403/306). 371. Jei Velyky rytas yra sauléta grazus, sauléti; jei Velyky pirma dieng audra, tai visi metai bus audringi (Rasei 59). 372. Jei Velyky pirma ryta gradi diena, tai vasara bus gradi ir Silta (Skaistgiris, LTA 1623/343). 373. Jei pirmg Velyky dieng bina saule, tai bus giedri vasara (Alytus, LTA 1421 /13—9). 374. Jei Velyky dieng giedra, tie metai bus labai geri vasarojui (Birgai, LTA 348/31—39). 375. Jei Velyky rytas yra saulétas ir grazus, tai metai bus grads, sauléti ir derlingi; o jei Velyky ryt lyja ar kartais net gri griauja, tai jau tie metai bus blogi ir Slapi (Raseiniai, LTA 1299/74). 376. Jei per Velykas lietus, bus lietaus ir birzelio méne- si (AukStadvaris, LTA 1289/288) 377. Jei per Velykas Sala, Sals ir geguzy (Aub ris, LTA 1289/289). 378. Jei Velykos Zalios, tai Kalédos riebios (b metai) (Dusetos, LTA 56/66). tai visi metai bus perkiinija ir i, LTA 1299/ 15, [VAIROS BORIMAT IR SPEJIMAL 379. Velyky pirmg dieng moterims negalima galvos 8 kuoti, nes vistos kapstys darzus arba mergaitiy gélynu (Zasliai, Marcinkonys, LiSkiava, V. Rida, Veliuona, Siaule nai, Krekenava (Zvirbliai ritas kapos),Varéna, AukStad varis). io Velyky ryta negalima galvos Sukuoti, numirus e nandios per numirélj utelés (Ylakiai, LTA 486/25—172) 381. Pirma Velyky ir Kalédy dieng nesukuojama gal va, neSluojama pirkia, taipgi nekfirenama i8 ryto pediu: (Tvereéius, LMD 1 400/2—15) 382. Velyky pirma dieng pirkios neSluoja: jei Sluos, ta visy mety laime i&Sluos (Valkininkai, LMD II 196/2—18) 383, Pirma Kalédy ir Velyky dieng neseka Sluoti pirkioaslos, nes per visus metus bus tusti aruodai i ke os (Kalesninkai, 384, Kas i8luoja pirmadien per Velykas pirkia, tam paritina vidun pirkios puoda (Lazdunai, LTA 412/259). 385. Pirmg Velyky diena negalima Sluoti pirkios, nes vistos kapstys daréus (Butrimonys, LTA 895/126) 386. Jei nori nematyti gyvatiy, tai saugokis, kad pirma. Velyky dieng nepamatytum adatos (Tveredius, LMD IIL 63/5—16). 387. Verpstes pakuopia (suslepia), kad pirmadien Ve- lyky jy niekas ir akyse neugvysty, tada kart vasara gy- vaig susitikty (Tveredius, LMD I 475/3—210). 388. Velykose reikia sukalbéti tris kartus ,Sveika Mat ja", tai gyvadiy nematysi (Panemunélis, LTA 1481/38). 389. Pirmg Velyky dieng neseka kopt ant peéiaus, nes kiaulés vasara javus i8knis (Mareinkonys, LMD 1180/1). 390. Jei Velyky rytg suSlapdysi kojas, tai tada lietus niekad nenuplaus tavo javy (Tveretius, LTA 339/11—22) __ 391. Kad per metus sektysi medzioklé, reikia Velyky pirma dieng pameddioti (Dusetos, LTA 2069/193) 392. Norint su laime medzioti, reikia Velyky ryta priimti komunija, iSemus i8 burnos igsinesti j laukg ir suSaudyti, tus busi laimingas medziotojas (Ylakiai, LTA 486/25— 393. Jeigu pirmosios Velyky dienos rytq saulei tekant pragysta gaidys, tai i8 ty namy tais metais kas nors mirs (Veliuona, LTA 745/09) 394. Zmonés sako, kad jei pirma Velyky dieng pere skersai kelig, tai iS ty namy turés kas mirti (Li8ki ee 4 namuy (Lidkiava, LTA 395. Antrg Velyky dieng keliauk pratesdamas linus (Betygala, LTA 392/137) 396. Jei Velyky ryta aj rés (Erivilkas, LTA 1299/39) 397. Tq 2mogy, kuris Velyku ryta apzitiri lauku: negeru, nes jis neapkenéigs pavargéliy (Girkalnis 1543/148). 398. Kad javai gerai deréty, reikia pirma Velyky dieng triskart apeiti aplink namus (Veisiejai, LTA 208/279—4) 399. Moterys Velyky ryta eidamos j badnyéig koséja, rési laukus, tai geriau uade- laiko LTA 156 kad geriau kopiistai augty (Taujénai, LTA 1581/121) 400. Per Velykas buna baznyéioj obuolinés ivakés, tai tas ivakiy vaskas vartojamas nuo visokiy ligy, iStirpdyta geria su vandeniu (LiSkiava, LTA 374/1996—2) 401. Zmonés sako, kad jei per Velykas katrg dieng at- lekia vieversys, tai bus labai geras ruduo (Ligkiava, LTA 374/2981) 402. PrieS Velykas iSkirenk pirtj ir eik atatupsta pir- tin. Jeiprisiartinus prie paly paglostys Silta ranka, tai gausi ger vyra, 0 jei duos kiloku per nugara, tai gausi bloga vyrq (Daugeliskis, LTA 339/1—20). - 403. Velyky rytq bék dvare tris kartus aplink palociy ir jei sutiksi pang —gausi sau 2 moter), jel vedus] — bus nelaimé (Seda, LMD I 194/6). 404. Kad kandys vasarg neésty baznytiniy (iSeiginiy) drabudiy, reikia jais Velyky ryta miegant uzsikloti (Velivo- na, LTA 745/109). 405. Jei nori, kad sektysi darbai, reikia pirma Velyky dieng eiti iSpazinties (Liudvinavas, LTA 1658/578—43) ‘406. Jeigu pirmadien Velyky neklausysi tévy, tai visus metus neklausysi; jeigu apmus tévai, tai visus metus busi apmustas. Jei nepasiseka pirmadien koks darbas, tai visus metus bus taip pat (Tveretius, LMD 1 475/3—222). 407. Pirmg Velyky dieng meldziamasi: kiekvienas gieda Aleliuja ki js kartus, prago laimés ir sveikatos. Mergos poterius kalba, kad iStekéty, kad jos bernas kity nemyléty, Sako, pirmos'Velyky dienos maldos labai pamatlyvos (Tveregius, LMD I 4753—244) 408. Po Velyky ta savaite moterys nemeta audeklo,— sako, kad audziant siilai metasi (Liskiava, LTA 3742972). 409. Apie Velyky Sventés atsiradimg Stai kas pasakojama: buvgs jkastas Zemén stiebas, pavasario metu bégioje vaikai aplink tq stiebg sakydami: ,Vely, vely!*— ir praming tq dienq Velykomis (Skaistgiris, LTA 1623339) Aiskinimas. [8 tikryjy Zodis ,velykos" yra pasis- kolintas 8 gudy ir reiskia ,didele dieng” (veliki den’) 16. .LEDY DIENA* 410. Tretiadienj po Velyky negalima dirbti lauko darby, judinti Zeme, t. y. arti ar aketi, kitaip vasarg kruSa iSsmus 187javus.— todel Sig dieng vadina ,ledy diena* (Visa Lietuva), 411. Velyky trecig dieng Zmonés jau nebeSvendia, jq va. dina »ledy diena*, taéiau tq dieng Zmonés stengiasi nejudinti Zemés: nei aria, nei akéja. Jei kaimynas pamato kaimyng beariant, tuojau eina perspéti sakydamas: ,Per tave vieng mes visi turésime nukenteti, juk negalima Siandie judinti zemés, pavasarj ledai javus iskapos". Tebetikima (Laukuya) 412. Jei tretia Velyky diena Sviesi, tai ledai kirs (Viduklé, LTA 1480682). 413. Ledy diena, tretig Velyky dieng, nevalia eiti j laukus ir kq nors dirbti. Kur laukai bus sutrenkti kokiu nors Judéjimu, tai nebus derliaus (Viduklé, LTA 147132). 414. Velyky tretig dieng zmonés Svencia, kad gyvuliai sektysi_(Lidkiava, LTA 3742969). 415. Velyky tretig dieng bernai su mergom ragotius yarto, lai sako—buna greiti (Liskiava, LTA 3742593, 2806). 416. Tretia Velyky dieng neseka senas daiktas siati (Ligkiava, LTA 3742619). 417. »Ledy diena” yra ketvirtoji Velyky diena, tq dieng 2monés turi Sygsti, nes priesingu atveju ledai javus ismus (Svenéionys, Tauragnai, Tverecius, Marijampole, Veliuo- na). 418. Ketvirta Velyky diena — lediné diena. Eina lau: kuosna, po kryZiais meldzias, o kas darba kruta, tai ba : Uz tave ir misy laukus (ledai) i&mus ir yilkai kume- liukus padusins (Tveregius, LMD | 4753--246.— Plg. nr. 411). 419, Uzaugings dvynius teliukus jkinkyk juos plagan ir apvaziuok jais aplink sodziaus laukus, tuo ant visados ap- saugosi laukus nuo ledy (Tveredius, LMD {11 635°-35) AiSkinimas. Tai tikéjimas j ,magisko rato* apsau- gojamaja galia. Dvyniai irgi turi ypatingg reikéme. J. Basa- navigius rasé: girdéjes, kad jo gimtojo Ozkabaliy kaimo laukai buve aplink aparti vaga dvyniais jaudiais ir sdvinia. pusio* artojo (MLLG II, nr. 10, 1885, p. 9) javus neig- LITERATORA Bakanas J. Masy velykiniai burtai ir prietarai. MsRt 1935 nr. 31 oe Balys, Jonas. Velyky paprotiy kilmé ir prasme. Li 1940.11.21, nr. 134. Persispausdino ,Garsas* (Wilkes- Barre, Pa.) 1958.1V.3, nr. 12. +. Velykiy lalauninkai Dzakuose. Lietuviy tautosakos skaitymai (Tubingen, 1948), 11, 122—124. Verba plaka, Draugas” (Chicago), 1949.1V.9, nr. 84 Easter Customs. ,,.The Marian” (Chicago), March 195! p. 16. Velykos, LE t. 33, 1965, p. 317—319. x ys, J. Velyky paproviai. ,Iliustruotas pasaulis* (Kau- 1938 nr. 19. Budreck, Algirdas. Ancient Lithuanian Easter Customs. »Tévyné* (New York), 1972.111.31. (Pagal J. Balio str.) Buragas, Balys. Kupiskény Velykos. NjRm 1936 nr. 15/16. <*> Raseiniety Zemaltiy Velykos. NR 1987 nr. 13. Cemkus, C. Kaip seniau Svesdavo Verbas. LtOk 1934 nr. 12. Dunduliené, Prang, Lietuviy pavasario Sventés. [stoi (Vilnius, 1972), t. 12, nr. 1, p. 139-169, ilius. (Apie Verbas ir Velykas: p- esd Hs Dzitky lalauninkai. TI 937) p. 94—98. Pr. Ri Velyky lalouninkai dzokuose XX a. 1938. nr. 86. Ruzgyté, J. Nuo Advento iki Trijy karaliy. GtKr 1942, nr. 30, p. 124—129. Senkus, J: Velykiniai letuviy paprosiai. MsRt 1934 nr. 25. Stravinskiené, Aldona. Pavasario Sventés tradicija. ,Kulti- ros baral* (Vilnius), 1966 nr 3, e 19-20, 33, ilius. Daugiausia rao apie margucius. . Vieksnya, Velykiniai paprotiai Zemaitiuose. ,Diena’ (Kaunas), 1935 nr. 16. * OK OKIV. NUO SURGINIU IKI DEVINTINIV KOK Ok 1. JURGINES (IV.23.) |. Vis oje Lietuvoje 8v. Jurgis yra laikomas gyvu- ypa¢ arkliy, globéju arba patronu, iy 2, ATkliu_ it karviy globéjas — av. Jurgis, pauké- ¢iy — 8v. Martynas (Vidukle, LTA 156593) a, eras slobéju yra sv. Jurgis it &v. Mykolas: v. Jurgis gano, 0 §v. Mykolas priima j kit LTA 1546166). Sn Oe 4. Gyvuliy globéju laikomas &v. Jurgis, 0 artojy glo- baju — sv. Dzidorius (LTA 162321). he 5. Gyvuliy globéjas — Sv. Jurgis. Kad gerai veistysi gyvuliai, tai reikia 3v. Jurgio paveikslas laikyti tvarte (Varéna, LTA 1310236). Sa. Visy gyvuliy globéju laikomas Sv. Jurgis. Seniau tvartuose laikydavo pakabintg Sv. Jurgio paveiksla. Jis ap- Saugodaves nuo perkunijos (Simnas). 6. Gyvuliy globéjas yra §v. Ju ‘na gyvuliy musti ir reikia juos kuo (Aukstadvaris, LTA 1406581). 7. Seniau 3y. Jurgio dieng niekas arkliais nedirbda- vo — Sventé (Dusetos, LTA 1661/60) 8. Per Sv. Jurgi, nors ir neSventa, bet nedirbama, nes Sv. Jurgis gyvuliy patronas ir galjs jiems pakenkli (Sei. jai, LTA 1578/20) 9. Sventam Jurgy nieko nediebama arkliais del to, kad jis yra jy patronas (Obeliai, LTA 1635/102). 10, Sv. Jurgis yra laikomas gyvuliy globéju ir todél per Sv. Jurgj su arkliais nieko nedirbama (Girkalnis, LTA 1599/57). 11. Gyvuliy globéjas — 8v, Jurgis. Jo dienoje ir dabar s. Jo dienoje neval- geriau tadien prigiaréti 160 gyVulius gerbia, nieko jais nedirba (Seirijai, LTA 1755/95). 12. Geras gaspadorius §v. Jurgio dieng arkliais nieko nedirba (Aviliai, LTA 1526/17). 13. Sv. Jurgy su arkliais negalima dirbti, nes arkliai nesiseks (Grinkiskis). 14. Per Sv. Jurgj negalima arti lauko arkliais ar kuo kilu, reikia jiems duoti pailséti (Papilé, LTA 1402/238) Pig. Haase 81—82 (rusai). Sartori III 169 i8n. 9 (vok.) 15. Sv. Jurgio dieng negalima Zemés dirbti (arti, nesiseks arkliai (LTA 440/102) 16. Per 8v. Jurgi Zemés nejudink, nes gyvuliai nesi- “seks. (Jieznas, LTA 73a/18). 17. Kas Sv. Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas nickados neturés gery arkliy: vis bus kui, tokie gusisuke (Kupiskis, LTA 182/127). 18. Sv. Jurgio dienoje negalima su gyvuliais dirbti, wes tai yra jy Sventé,— kitaip Sv. Jurgis uzpyks ir gyvuliai pradés dvésti (Seirijai, LTA 1423/193) 19. Sv. Jurgio dienoje nereikia nieko dirbti su arkliais, is metus arkliai bus sveiki (Betygala, LTA akéti) 20. Sv. Jurgio dienoje gyvuliais nedirbama ir net ui vulius Zmonés meldziasi, kad Sv. Jurgis saugoty akinin. hus ir jy gyvulius nuo ligy ir visokiy nelaimiy (Merkiné, TA 1426/60) 21. Jurginiy dieng su gyvuliais nieko negalima dirbti: nei arti su jaudiais, nei arkliais vaziuoti,— kas gyvuliais irbs, to gyvuliai kris arba Zvérys iSpjaus (Siaulenai, LTA 55b/171—28), 22. Sv. Jurgyje su arkliais negalima dirbti, nes ark- ai nesiseks (GrinkiSkis, LTA 1403/154) 23. Jei Sv. Jurgio dienoj dirbsi Zeme — vilkai kumeliu- ws ir arklius pjaus (Musninkai, LTA 317/6—1). 24. Sv. Jurgio dienoje nedirba arkliais, kad (-angi) jy venté ir kad ledai javy neismusty (Naujamiestis, LMD 1 99/183) 25. Tq dieng stengiamasi nedirbti ty ukio darby, kurie a suristi su Zeme, kaip tai: arti, séti, akéti, zeme kasti ir (Seirijai, LTA 1741/35). 26. Kas Sv. Jurgio dieng su gyvuliais dirba, tai togyvuliams nesiseka, atsitinka nelaimés, pvz., nusilaudia koja. Sv. Jurgio dieng reikia gyvulius geriau paSerti (tas tvirtai tikima) (Girkalnis, LTA 1415/118) 27. Paprastai Sv. Jurgio dienoje arklio nevalna imt darban, galima su juo tik perve#ti kampininka (AukStad- varis, LTA 1289/494). 28. .Der Litauer verrichtet an dem Georgstage dur- chaus keine Feldarbeiten. Es konnen ihm sonst Naturreigni sse, wie Gewitter, Hagel, grossen Schaden verursachen.” (Kuntze 59) 28a. ,Am 23. April dari keine Feldarbeit gemacht wer den, sonst kommt Hagelschlag." (Liobartai, Bezz. Lit Forsch. 80). 29. ,Am Tage St. Georgs darf man nichts Abgemach tes essen, sonst giebt es Schaden am Vieh...* Yra nuro: dyta pora konkrediy atsitikimy, kai ivyko nelaimés su gyvuliais, kur to nebuvo prisilaikyta (Piliakalnis, MLLG V 509), 30. Sv. Jurgio rytg maudo arklius, tai arkliai ban grazus (Alytus, LTA 1457/1—75). 31. Kad arkliai zibéty, reikia 8v. Jurgio ryta iSpraus: ti ant bégandio vandens (Veisiejai, LTA 208/186—25) Pig. HDA III 652 (vengrai) 32. Sv. Jurgio rytq prieS saulétekj ismaudyti ark lius —neturés nudos (niety?) (LTA 440/136). 33. Seniau mano tévas per Jurgines visus savo arkliu: Sukuodavo, jy kanopas Svarindavo arba vesdavo edera pamaudyti, kad paskui arkliai niezy neturéty, jokiais parkai nesirgty. Gerai juos paSerdavo, kad visus metus édrus but ir nusiganyty, jokio darbo arkliams neduodavo, sakydamas kad Jurginés arkliy Sventé (Antaliepté, LTA 2069/70)} 34. Kad arklys bit obuoliuotas, tai kai kumelé apsi kumeliuoja, per Sv. Jurgj reikia apdengt kailiniais (Veisie jai, LTA 208/186) 35. Jei Sv. Jurgio rytas Zvaigidétas, gerai veisis tai metais gyvuliai (Tauragnai, LTA 545/132—16) 36. Praetorius XVIT am, ra8é: kai nadruviai ir Sal vénai pirmakart iSgena gyvulius, tai daro taip: Seiminink visus gyvulius iSvaro iS tvarty j priedarze, apeina triskat aplink gyvulius ir kalba malda, kad Dievas saugoty jo bar da; taip pat jis dekoja uz tai, kad Dievas iki Siol jo band! 162 | Sauki uZlaiké ir pagaliau Saukiasij 8v. Jurgi, kad jis s i linus Suns, ty. meskas, vilkus ir iapes. nuo Jo aywutty ginty ir neleisty jiems kenkti; po tokios maldos. piemenys 'Sgena banda; visq tq dieng Seimininkas ir kiti Seimynyks. dial nieko nevalgo ir pasninkauja, kol banda grizta namo, kai gyvulius suvaringja j tvartus, tada Seimininké paduoda valgj; Seimininkas meldziasi, stovédamas su kaugeliu rankoje, praSo gero oro, lietaus, Zolés ir sveikatos gyvuliams, Sv. Jurgi, kad jis savo medzioklése jiems nieko blogo nepadaryty, taip pat kad joks burtininkas arba nedo- ras Zmogus gyvuliy nepaliesty; po to daug geriama. ir valgoma,— kuo linksmiau esti, tuo geriau (Mannh GL. 566). 37. Su gyvuliais ir ganymu susije yra ganykly ir 20. » les reikalai. Todel Sv. Jurgis yra praSomas atrakinti Zeme, duoti gaivinanéig rasq, leisti augti Zole. a) Jurja, geras vakaras! (2) Jurja, paimk raktus, (2) Jurja, atrakink Zeme, (2) Jurja, iSlaidz Zolele. (2) 2olele silking, Rasele meduota,— Zolelé bus dél arklelio, Raselé dél verseliy. Melagénai, TD 1V 132 nr. 343. b) Jurgi, geras vakars! (2) Jurgi, nezenytas. (2) Jurgi, apsizenij , (2) Jurgi, palaidz rasy. (2) Adutiskis, LTA 2374258. ©) Jurgi, sildai Zemj! (2) Jurgi, palaidz rasy! (2) Jurgi, palaidz Zalj! (2) Jurgi, nezenytas, (2) Jurgi, apsizenij ! (2) Néra pa man mergy, (2) Citau viena razé (2) Ir ta dardi auga, (2) 163Tuinu aptuinyta, (2) Undeniu aplaista, (2) Rutam apsadzinta. (2) Tuiny palaudysiu, (2) Undenj iSlaisiu, (2) Ritelas iSrausiu, (2) Razj sau paimsiu. pliekia. Jurginiy giedojimai tesdavosi 12 dieny, per tas dienas bidavo giedama vakarais (prietemoj) jurginés. Kad ir venta dieng, vis tick prietemoj giedodavo. (Adutikis, LTA 223816) AiSkinimas. Toks kreipimasis tam tikra giesme j Jurgi zinomas tik ryty Lietuvoje, apie Adutiski ir Mela- genus, yra paskolintas iS slavy, tatai rodo jau vartoji- mas vardo J ur j a". Rusai kreipiasi tokia malda: ,Jurij, atsikelk anksti, atidaryk Zeme, nuleisk rasq karStq vasarg ant dygstanciy javy" (Haase 80) 39. Jurginése sulipa ant tvory ir gieda ,kopalijg", kad aukSdiau girdétysi. Jurgyje varéion dedavo kiausinj, 0 kai pirmakart iSgena, tai tuos kiausinius Sventina (Aduti8- kis, LTA 238855), 40. Sv. Jurgis laikomas gyvuliy globéjas. Pavasarj praso Jo, kad atidaryty darzines, kad gyvuliai greitiau 'Seity ant Zolés (Girkalnis, LTA 1542/4100) 41. Per Sv. Jurgi, piemenéliai saugodavos, kad (Zalia) Sakele nenulawéty (Tveredius, LMD [ 4753265). 42. Kad riitos graziai augiy ir buty garbiniuotos, reikia jas paséti Sv. Jurgio ryta ir uzaketi su kates (katino) koja (Kurkliai, Marijampole, Vis. Rada, Naumiestis, Alytus, Leipalingis, Si AiSkinimas. Ne visados Jurginése jau Zelia Zalia olelé ir galima ratas séti, kartais dar esti gana Salta ir sniegti. Tada sakoma, kad Sv. Jurgis ant Syvio atjoja. Ta- Giau ir Salta Jurginiy diena yra geras Zenklas — busiq geri metai (Plg. HDA III 656). 43. ,Miisy tévai ale ir liubédavo apie tokius Gésus pa- pasakoti, kad Svents Jurgis su Simeliais parjot liubédaves; tai esti ant Sv. Jurgio dar taip Salta, kad kita meta Jurgio dienoj per Kursiskasias marias su Slajémis pervadiave. Sniegs — tai Sv. Jurgio arklys,— kad Sv. Jurgio dienose snigt liubédavo, tai sakydavo, kad av. Jurgis ant Simelio Parjojes* (.Tiesos prietelius*, Prickulé, 1881, nr. 17, cit Bez. LF 80). 43a. .Jurgis uz Sumelo parjoja” — sagt man, wenn es am 23. April schneit. (Liobartai, Bez. LF 80) 44. ,Kelk, Tomukai, kelk greigiau — Sv. Jurgis ant &y- Vo arklio atjojo* (MsRt 1935 nr. 31) 7 Adutiski Laikas tarp seno ir naujo kalendoriaus Jurginiy vadi namas ,tarpujurginiai*. Kiekvieng vakara sodziaus mergi nos lipa ant tvoros ir dainuoja sig daing. Tas paprotys i nomas Adutiskio miestely ir aplinkiniuose sodziuose (LT: 1924/14) d) Jurgi, geras vakaras! (2) Jurgi, augink Zoli! Jurgi, geras vakarast Jurgi, patie rasy! (2) Jurgi, dél arkleliy! Jurgi, dal karveli Apylinkés gyventojai, visi lietuviai, Sia giesme giedoda vo rusiskai ar gudiskai, o paskum mergos perverté j lietuvi kalba. ,Mes prasom Jurgio, kad atsilty, kad Zolés but grei Gau." O vyrai sako, kad atéqla, kai jus giedat tas jurgi nes (Adutiskis, LTA 223817) 38. Jurginiy nedaug lietuviSkai tebuve giedama. Gie dodavo nuo ,ruskos™ Jurginés iki ,polskos" Jurginés. Gi dodavo moterys (mergos ir bobos pamatija). Jurginés gi damos uisilipus ant tvoros (stovi, kad gera tvora, tai i atsiséda), ir bitinai ant ty tvory, kurios yra parugéje. Vyr bisdave nepatenkinti, kad mergos gieda jurgines, sakydavs »Negiedokit, ba bus Salta, atsals!* O kai mergos ima gied {i, tada patys vyrai arba berniokai pasiundiami su botal gais musti ir i&vaikyti, kad negiedoty. Giedotojos, noréd mos iSvengti Sitokio ,pliaSkinimo”, paprastai mazesnius vai kus' paskiria eiti sargyba, kad pranesty, kai tik pamat; atlekiant su botagais, 0 giedotojos tada gali_ pasprukti Botagais pleSkina ne juokais, neditiri, nors ir nepikt 14 os44a. .Kelkit, vaikai, nematot, Kas darosi lauke — 3v; Jurgis su Sirmiu'atjojol" (MsLk 1940 nr. 16). 45. .Kommt St. George auf dem Schimmel geritten, so gibt’s ein gutes Frijahr* (Memel iJ. 1851, Bezz LF isn. 3). 16. Kaa Jurgis parjoja Sirmu Zirgu, sako, bus geri m tai (Kuliai, LTA 322127). 47. Jeigu per Sv. Jurgi storai paSala, tai ir Sieno stor bus (Velivona, LTA 74438) 48. Kai pavasarj esti blogi keliai ir orai, tai Zemaiti sako: ,Dabar pats Slapjurgis". O kada pavasarj saus: véjas pradeda diiovinti dirvas arimui, sako: .Grynas Sau: jurgis prasidéjo*. Kai pavasarj gyvuliai badauja, o dar: nnés tuSéios ir ganyklose Zolés néra, Zmonés dejuoja sak dami: .Juratéli, Juratéli! Kas bus? Kada sulauksime 2 eles? (OkPt 1934 nr. 17) ‘AiSkinimas. Sv. Jurgis yra laikomas ne tik namini gyvuliy globéju, bet jo Zinioje esq ir didziausi pastary priesininkai — vilkai. Sias dvi tradicijas stengiasi suderi ir atitinkamai elgtis (Pig. HDA III 651). 49. Sv. Jurgio kurtai yra vilkiai: ka Jurgis paskiri vilkui, tai tq vilkas ir ima (Liskiava, LTA 374/1735a 50. Reikia j Sv. Jurgj sukalbéti treji poteriai, tai bi gyvuliai apginti, Pasakotoja pasakoja (nuotykj), kad jos t vas buves kelionéje ir apsinakvojes. Per miegus juntas, k kas uz plauky patrauké ir sako: ,Kelkis ir sukalbek tr jis poterius j Sv. Jurgi —tavo jauéiai Dubakalny guli eina du vilku*. Jis sukalbéjo poterius ir parvaziaves su nojo, kad tikrai jo jauiy ten buta ir aplink dviejy vil vaikédiola, 0 jauéiai gyvi Slike (LiSkiava, LTA 374/1736) 51. Piemenys Sv. Jurgio dienoj laukan neSas milty verda su sviestu koSelg, Sakaliukais (valgo) ir minét r kia Jurgis, kaip visus vilkus privalgydino koSelés puod isvirgs, tai tada vilkai nekliudo karviy, aveliy (Tveredin LMD 1 475/3—261) Pig. pasaka Mt. * 166 (TD Il): Vilkui papjauti paskirt dmogus. Teksta Zr. TD II 48 nr. 388—389. Pasaka Zinoma estams (FFC 25 nr. 74). Panagi pasaka uzrasyta Archa gelsko gub. (Haase 85) 16 52. Per Jurgines negalima austi, nes vilkai gyvulius puola (Aukstadvaris, LTA 723/113—113). 53. Tarpjurginiu negalima audekly mesti, gyvuliai ne- éda, kiista ir dvesia (Tveregius, LMD 1254/1). 54. -Nuo kataliky Jurginés igi ruskiy nereikia audek- gyvuliai nesives (Sventionys, LTA 796/48— 55. Ant Sv. Jurgio negalima austi, taip pat reikia isimti iS mudtuvy skieta, kad Ziogiy nebuty, nes kitaip vilkas aveles iSneSios (Musninkai, LTA 432/6—25) 56. Per Sv. Jurgi moterys suriSa audekly skiemenis, kad vilkas aviy negaudyty (Alytus, LTA 773/328) 57. Per Jurgines nedaro Zio’iy (audziant), kad vilkai nepripulty prie gyvuliy (AukStadvaris, LTA 1406/535). 58. Ant Jurginiy negalima nest per laukus skieto, ba vilkai_puola (gyvulius) (AukStadvaris, LTA 1406/533). 59. Sv. Jurgio diena negalima pernesdit vieno sodziaus j kita, nes vilkas visas avis vasarq iSpjaus (Kaniava, LMD III 78/4—6). 60. Tarpjurgyje negalima nesti lauku skieto, nes vilkai gyvulius pjauna. Jeigu ir nesi, tai privaloma’pakabinti uiraktg it uZrakinti (AukStadvaris, LTA 723/113—166). 61. Tarpjurgiais negalima nesti skieto, katran veria situs, kai audzia. Todél negalima nesti skieto per laukg j savo kaimyng, nes vilkai nesios gyvulius (Novia, LMD IIT lefty 62. Jei reikia per Jurgines skiet nesti ir nori, kad vilkai nepulty, tai reikia skietq maisan jdéti ir uzrisus neS- ti (Aukstadvaris, LTA 1406/534). 63. Jeigu tarp Jurgio ir Bloviestiy reikia skietas nesti, tai turi suristi virvute ir surakinti didele spyna, tai nieko hckenks gyvuliams (Noga, LMD II 112/3) 64. Kad (vilkai) aviy nenest, reikia Jurgio dienoj sau lei netekéjus uzrakinti spyng apnesti triskart aplink aviy ' (Kabeliai, LTA arta ir sukalbéti septynerius poteri: 794/75) 65. Laikotarpy tarp kataliky ir stagiatikiy Jurgio ne galima i8 vieno sodziaus kitan (nesti) jokiy siuly, atamaz. fu kitaip vilkas aveles i&pjaus (Benekainys, LMD I 6766. Sv. Jurgio dienoj nieko niekam neskolinama, ne: vilkas labai pjaus gyvulius (DukStas, LMD III 114/8—41) 67. Tarpujurginém neseka skolinti kitam nieko (Tve. reéius, LMD III 36a/18—7) 68. Tarpujurgéj misuk (pas mus) nevalnia kuolo va ryt. Pries Jurgi suvaro kuolus, 0 tarpujurgej vydiuoja, Tai daro dél laukinio (vilko) (Gervétiai, LTA 2447/92), AiSkinimas, Kadangi nuo Sv. Jurgio malonés priklauso likimas didziausio dkininko turto — gyvuliy, todé Siam Sventajam buvo gausiai aukojama 69. Kad iSsaugoty gyvulius, tai per Sv. Jurg] duod: apieros baznytioje, nes 8v. Jurgis yra apiekunas (globéjas| visy gyvuliy (Liskiava, LTA 374/1735) 70, Sv. Jurgis yra apgynéjas visy lidliy.-NeSa api ras, ba jis iSganytojas nuo visy i8kady ir gyvuliy, tai apie, rayoja kiaudiniy, duonos ir surio. Uz tas apieras ki Sias laiko ir iSdalina ta visa savo Seimynai (Li8kiava, L’ 374/1482) 71. Jurgio (dienos) anksty ryta gaspadoriai eidav seniau j laukus ,pajurginét™. Skirtus apierai valgius neSa apie savo lauko eZias ir,kai nuvaziuoja bainyéi apieravoja tai viska Sv. Jurgiui (Liskiava, LTA 374/2343) 72. Per Sv. Jurgi aukoja aukas ant gyvuliy sveikat (Zagaré, LTA 1623/238—25) 73. Gyvuliy Sventuoju yra laikomas Sv. Jurgis ir j diena aukoja aukas ir praso, kad Dievas duoty sveikati gyvuléliams (Pasvalys, LTA 1780/27) 74. Sv. Jurgis yra gyvuliy globéjas ir tq dieng duod: ant misiy, kad sektysi gyvuliai (Keturvalakiai, LTA 1349, 28). 75. Visy gyvuliy globéju skaitomas Sv. Jurgis. Ka gyvuliai sektysi, duoda kunigui kiausiniy, sviesto, siriy, kad jis atlaikyty prie Sv. Jurgio altoriaus misias. Taip pa (jj meldzia), kad Seimyna neisbégty, sako, kad Sv. Jurgi ganyty (Padubysys) 76. Kad gyvuliai sveiki bity, Sv. Jurgio dieng renki aukas ant misiy ir meldziasi (Kruonis). 77. Reikia tg dieng apieravoti §} ta iS akisky daikt batnyéiai, tai kiti gyvuliai (ne tik arkliai) laikysis. sveil (Betygala, LTA 392/181) 168" 78. Jurginéj prieS Sv. Jurgio abrozdus neSa ui gyvu- ius déiovintus ir Sviezius strius, prie jo stovi net didziau- si_kigiai, 8v. Jurgis valgo Sitai. Jurgis myli ir kiausinius (Tveresius, LMD I 475/3—263). 79. Sv. Jurgio dienoje reikia bitinai neSti kiauSiniai ant altoriaus: Sv. Jurgis ganys per visa vasarg avis nuo vilky ir ligy (Rimsé) 80. Sv. Jurgio dieng neSa baznytion duona, sviesta, sirj ir kiausinius, aukoja uz gyvulius, ir dar duonoj kepa kiausinius piemenims (Tveredius, LMD I 4576) 81. Sv, Jurgio dieng daugelis eina baznytion arba namie prie kryZiy ir Sv. Jurgio paveiksly meldziasi pragy- dami gyvuliams sveikatos ir palaimos. Einantieji baznyéion neSa auky uz gyvulius: kiausinius, sviesta, mesg ir gyvus gyvulius, arba pinigais uz parduotus gyvulius. Apie Jurgi- niy aukas birgieté Raziené taip pasaké: ,Nuo Jurginiy gyVulius ganyti paima Sv. Jurgis ir gano juos iki rudens. Rudenj is Sv. Jurgio gyvulius paima Sv. Mykolas iki pavasario saugoti. Taigi, Sv. Jurgis vyriausias gyvuliy gany- tojas, todél reikia jis tinkamai ir pamyleti" (MsLk 1940 nr. 16). 82. Gyvuliy globéjas yra Sv. Jurgis. Zmonés daznai meldziasi, kad Sv. Jurgis apsaugoty gyvulius nuo ligy ir nelaimiy (Pumpénai) 83. ViekSniy apyl. kai kur dar vis buvo paprotys Jurginiy dieng varyti gyvulius aplink kryzius. Dél to daznai lauke at ganyklose buvo statomi (Sv. Jurgio?) kryZiai ar koplytéleés (B. Buracas) 84. Kurioje vietoje zmonéms jvyksta kokia nelaime su gyvuliais, tai ten statomi Jurgiai kryZiuose (MsLk 1940 nr. 16). 85. Kur yra Sv. Jurgio kryZius, visa kaimo jaunuo mené graziai tq kryziy papuosdavo ir visi susirinke prie krydiaus pagiedodavo Visy Sventy litanijg ir Sv. Jurgio gies. me (B. Buraéas) 86. Tuo} po Jurgio bina Sv. Morkaus diena, tai ta dieng ryte eina giedodami po sodziaus krydius ir ant kapi- niy baigia. Tai daro veluk (dél) audry ir ledy (LiSkiava, LTA 375/2346.—2r. nr. 224225) Aiskinimas. Salia baznytines kilmés auky Sv. Jur- 180giui_ dar yra uésilike ir senesniy laiky aukojimo atgarsit ypaé tam tikros duonos kepimas, kuri dabar iSvirto ,ubagy duona*. 87. Seniau per Jurgines kepdavo du kepaliuku duonos ir kiekvienam jkepdavo po penkis kiauSinius. Tas bandukes per laukq pernesdavo net dvylika karty. Vieng kepaliukg Zemésna jkasa, 0 kita suvalgo, tada vilkai aviy neneSioja keltuvos (karvés) visus metus bina sveikos (Gervé Giai, LMD | 4741043). Tai labai senos apeigos aukoti Zemei liekana. 88. PrieS Jurging kepa duong ubagam ir su kukele apeidavo (Seimininkas?) ryta visus laukus, tada atéjes ta kukele visiems Seimynietiams padalydavo, kad derét rugiai (Tyerezius, LMD 1 66051. Pig. Haase 80). 89. Jurginéj kai kepa duong, tai nemozna niekam teS- los paragaut, kolei ubagam duong pakepi. Paskui kepa ui gyvulius: kiek arkliy, tick réveliy padaro, kit kukelg (kepa) uz karves. Uz aveles ir mazus gyvulius kukelés néra. Tas kukeles suraiko ir iSdalina ubagams ir praSo, kad prie By. Jurgio melstys ué arklius sartus, baltus (ir pan.) (Tve- retius, LMD 1 4753-262.— Plg. HDA III 653) 90. Daugely apylinkiy Jurginése ukininkai aukoja bazny¢iai ir pavargéliams gyvulius ir javus, kad gyvuliai rankuotysi ir javai deréty (OkPt 1937 nr. 16) Aiskinimas. Jurginiy apeigose ir aukose kiau $i nis, tas senas vaisingumo simbolis, turi didele reikSme. Kai kur Jurginése su kiausiniais panasiai elgiamasi kaip Velykose. 91. Seduvos parapijoje Jurginése daiomi, marginami kiausiniai, kaip Velykose (JnKt 1932 nr. 16). 92. Keliaudamas Birzy apyl. patyriau, kad ir Gia Jur- ginése dazomi kiausiniai, kaip ir Velykose (B. Buracas, MsLk 1940 nr. 16) 93. Tq dieng, kaip ir Velykose, duodama piemenims margy ir balty kiausiniy, kad gyvuliai geriau rankuotysi (B, Buraéas, OkPt 1937 nr. 16) 94. Piemenélivi kukelén prie Jurginj reikia jkepti kiausinis, o valgyti kiausinis reikia paskudiausia (Tveretius, LMD 1 4753260) 95. Mergos ir bernai per Jurgj atlaiduose isineSe 170 muSdavo kiaudinius. Jurgis tai ricierius ant kumpanijy it kiausiniy, tai kiauSiniy kermosius. Tq rytq gaudavo kiekvienas i8 tévy po pora ir kai kada po dvi poras kiausiniy. Tai tau ne Zertas Sv. Jurgis. Dabar tai nieko nér, nér tokio rucho (judéjimo), kaip seniau biidavo. Dar ir dabar kur Sv. Jurgio altorius ar paveikslas, tai jam deda kiauSiniy apieras ir ki ta — del gyvuliy, ba Sv. Jurgis gano gyvulius. O jo kurtai — tai vilkai (Ligkiava, LTA 3742339). 96. Dzakuose yra Jurginése senovés paprotys: mer- gaitiai, bernaiciai ir piemens gauna bent po dvi pori margy Kiausiniy. Jurginés — tai artojy, arkliaganiy ir baudziau- ninky didZioji Sventé. Kiausiniai duodama, kad gyvuliai geriau rankuotysi (B. Buraéas, MsLk 1940 nr. 16). 97. Kai kuriose Lietuvos apylinkése Jurginés buvo di- delé arkliaganiy Sventé. Taurages aps. arkliaganiai tq dieng rengdavo dideles vaises Sv. Jurgiui, kaip gyvuliy globéjui ir arkliaganiy uétarytojui, pagerbti. Tos vaisés panasios j Sekminiy piemeny Svente. Jurginése arkliaganiai i8 savo Seimininkiy renka po keleta kiauSiniy, gabaliuka lasiniy a Siaip kokio maisto. [8 to paskui gamina sudéting arklia ganiy kiauiniene. Maisto Seimininkés mielai duoda kuo daugiausia, kad Sv. Jurgis laikyty sveikus jy gyvulélius ir apsaugoty juos nuo visy nelaimiy (JnKr 1932 nr. 16, plg. MsLk 1940 nr. 16). 98. Seniau visame masy kraSte Jurginiy atlaidy metu ivykdavo dideli ir triukSmingi gyvuliy prekymetiai ir muges. Pries Kelis metus Jurginiy metu teko biti Alytuje, kur Jurgio kermoSius sutraukia minias. Lietuyoje priskaitoma apie 20 Sv. Jurgio vardo baznytiy, kitose gi baznyéiose yra tik Sventojo garbei altorius ir atlaidai (B. Buragas, MsLk 1940 nr. 16) Aiskinimas, Seniausias apeigas ir auky formas mi ni Sie du uzragymai (nr. 99—100) 99. Dar kiti kaimynai seniau,—dabar taip jau neda r0,— juodg gaidj pjaudavo ir to gaidio krauju visus gyvu ius tvarte aptaskydavo, o taipgi arkliy lovius ir ediias. Ti kéjo, kad tas budas apsaugo visus gyvulius nuo ligy, burty ir visokiy nelaimiy (Antaliepté, LTA 2069/70) 100. Jurginés tai buvo ypatiska Sventé. Tam laike apie Jurgines gimes vaikas buvo laikomas kaip Zegnoneés /101gus, pramydavo jj Jurgium arba Jurumi, Sodui Zaliuojant, pumpurus mezgant, pastojo toks Juras labai ka’taunas. Jei Kokiuos namuos toks vaikelis radosi, tam visokiy ska- numyny priteikdavo, prasydami duot susirédyt ant nuogo kuno. Saulei nusileidus, sutemus vedziodavo jj po sod (t. y. sodziy) aplinkui. Ir kaimynai mielai toki Jurgut) tankiai permaldydavo, visa ko Zadédami bei dovanodami Tada taip ilgai (truko), kol jis mergeliy nesigédydavo, tada, Zinoma, jau nejsileisdavo su senyjy paprotiu. Man yra taipo pat nusidave™ (Jurgis Banaitis, Paskalviai, Klaipédos aps. TD III 37 nr. 353) Pig. Sartori III 167—168; Haase 81. 101. Sv. Jurgis yra biedny Sventé.-.Nuo Jurgio (dienos) samdydavo tarnus ir, kurie be savo vietos, nuo Jurgio keldavos j kita vieta (Obeliai, LTA 1635/102) 102. Tq dieng dabar keliasi kumegiai it andinarninkai. Seniau keldavos kumediai per Martyng (Keturvalakiai, LTA 1349/28) 103. Kaip nuo senovés jprasta, Jurginés yra lyg ir Zem- dirbiy nauji metai. Tq dieng senieji nuomininkai issikelia, © ju vieton atsikelia nauji. To paprosio daugelis tebesilaiko ir dabar (MsLk 1940 nr. 16) 104. Sv. Jurgis yra samdininky diena: jie ta dieng kur nori ten eina ir nieko neveikia (Liubavas, LTA 1446/48) 105. Kas iseina i8 stancijos j kita ne per Sv. Jurgj, ale kitu laiku, tas nebus geruoju su trobos gaspadoriais ir neisbus toj troboj mety (Viduklé, LTA 1471/43). 106. Kad randauninkai neigeity i8 trobos ne per Sv. Jur- gi (t. y. pries | padro#ti nuo Sv. Jurgio altoriaus arba kryZiaus ir tas skiedrikes prikalti virsum dury arba tos stancijos palubéj (Viduklé, LTA 1471/44). 107. Jurginése Seimininkés uétupdo ant kiausiniy peréti aasis, vistas ir kitus paukscius. Taip daro, kad greitiau iS kiausiniy ristysi. Sis paprotys zinomas Siauliy, Raseiniy apyl. (B. Buraéas, OkPt 1934 nr. 17) 108 Kad cibuliai hity laimés (pilni), reik anuos sodinti 8v. Jurgio dieng (Viduklé, LTA 1471/45). 109. Kad liepa graziai Zydéty, reikia Sv. Jurgio ryta udkabint ant Saky balta skaruke (Veisiejai, LTA 208/ 186—23) 110. Sv. Jurgio naktj pakabina prieS gurbo duris lapka 172 (vyéq?), kad nuodininkas nepernuodyty (Taujénai, LTA 1581/80) 111. Pries Sv. Jurgj negalima maudytis, nes serga. Sv. Jurgis kiSa gelezj j vandenj. (Tada vanduo pasidaro nekenk smingas) (Pasvalys, LTA 600/165—2). 112. Jei prieS Sv. Jurgi esti lietingos dienos, nederés tais metais bulvés (Tauragnai, LTA 545/132—19) 113, Jei bulves pasési tarpe Jurgiy (rusko ir kataliko), melés éda (LMD I 188/3—I1). 114. Jurgio dienoje nevalgydavo nei jokio tauko, nei mésos (Paskalviai, TD III 37 nr. 354) 115, Sv, Jurgis sulaukia blez: LTA 709/56). 116. Ant Jurgio parlekia geguzé. Jurgio ryta jei uzgirs ta imogus kukuojant geguze, o turi pinigy kigeniuj, tai per visus metus pinigy turi (Liskiava, LTA 374/2904) 117. Iki Jurgio Sventés negalima berzai arba klevai greiti sulai, nes Sv. Jurgio naktj suloj raganos buna, todel sula esti negardi ir galima nusinuodyti (Utena, LTA 421/ 552—3) 118. Ant Sv. Jurgio vakaro Zmonés apveréia dugnu vir- Sun puodus nuo sulos, kad raganos nakéia neateity praustis (Benekainys, LMD I 612/125) 119. Sv. Jurgio ryte iSpila sulas i8 indo, nes juose ra ganos maudési (LTA 1832/20) 120. Sv, Jurgio ryte iSpila sula is indo j zemg, nes tame vandenyje tq naktj raganos prausési (Uzpaliai, LTA 218/1080) 121. Mergaidiy burtai: a) Sv. Jurgio vakare reikia gra- Ziai susiSukavus atsigulti, sako, ateings mylimasis buciuo- ti; b) Per Sv. Jurgj leidgia vainika edere ant vandens: kurin Sonan nuplauks, ten iStekési; c) Per Sv. Jurgj séja aguonas po paduska,— ka susapnuosi, tai tas bus tavo (vy. ras) (Kalesninkai, LMD I 474/437—439) Pirmasis bandos iginimas tai ry (Kalvarija, Tel, AiSkinimas. Visoje Lietuvoje sakoma, kad banda pirmakart i8varoma j ganykla Sv. Jurgio dieng, nes jis yra gyvuliy giobéjas. k jei dar Salta ir Zolés néra, reikia 173i8varyti gyvulius laukan nors trumpam laikui pa paleo Ishacdames gyvulius & kates | laukg, obiniakas kartu ir dziaugiasi, ir bugstauja. Pavasarj paprast truksta gyvuliams édesio, gyvuliai daznai esti isbadéje, tagiau ganykloje ir mi8ke gyvuliams ir paukSciams gresia pavojai nuo vilky ir vanagy, be to, ir pikti Zmonés, bur- ininkai ir nufitirétojai, gali Gia lengviau prie gyvuliy p' citi ir jiems pakenkti. Visokios epideminés gyvuliy ligos dazniausiai pasitaiko vasaros karSéiy metu.-Nuo visy Siy pa vojy tkininkas stengiasi savo gyvulius kiek galima daugiau apdrausti. Uztat tiek daug burly yra daroma pirmo gyvuliy iSginimo metu. Katéje gyvulius globojo 3v. Mykolas, 0 dabar juos paveda iki rudens Sv. Jurgio globai. Bet Sis Sventasis kartu yra ir vilky, didéiausio naminiy gyvuliy prieSo, globéjas, vilkai — jo kurtai. Todél pirmojo iSginimo metu it buvo stengiamasi tam tikromis apeigomis ir magi ja tuodu prieSingumu suderinti. Zr. Bezz. LF 80; TD III 37—38 nr. 354; Mannh, GL 566, Pig. Sartori 111 169 isn. 7; Haase 81—83, 122. Seniau Zmonés gyvuliy iSvarymo laukan diena lai kydavo kaip Sventg. Gyvulius pirmg karta isvarydavo laukan Sv. Jurgy. Mat Sv. Jurgis yra gyvuliy patronas, tai jis turi pamatyti, kiek gaspadorius turi gyvuliy, su jais pasikal- béti, Prie’ iSvarant gyvulius laukan, pariko juos Sventais Zolynais, verbomis, devintinio Zolynais. Parake periegnoja, igvaro laukan, nors ir sniegas buty. Tq dieng ir gano. Jeigu kartais Salta esti, tai (ir vél) suvaro gurban ir laiko gur- be, kol susyla. Tada iSvaro be jokiy ceremonijy. Gyvulius leisdami laukan, jsizymi, sutartu badu jkerpa ausin, pauké- Giams nupjauna nagus (AnykSéiai, LTA 2424/67). 123. Kai gyvulius pirmgkart laukan iSvaro, tai gaspa- diné ar gaspadorius paima atrakinta spyng ir apeina vie- nakart apie gyvulius, tada spyng uérakina,— tai sako, vilkui nasrus surakino, © paskum atneSa spyng namo ir pakabina. Taip uzrakinta laiko per visq vasarq, o rudenj, kai gyvulius tvartan suvaro, spyng atrakina (Salakas, LTA 1469/53). Zr. 60, 63—64. Pig. Haase 82: ,Tegul zvéries nasrai taip tvirtai bina uzrakinti*. 74 Varymas per kiausinius 125. Pirmakart leidziant gyvulius j ganykla, reikia po tvarto slenkséiu pakasti pora kiausiniy. Per tuos kiauSinius pervaromi visi gyvuliai, Sis daroma tam, kad apsaugojus gyvulius nuo ligy ir nuo vilky. Tuos kiaysinius atiduoda pirmam atéjusiam pavargéliui (Merkiné) 126. Pirmakart karves iSgenant j laukus, Seimininké deda po slenkséiu du kiauSiniu: vieng paskum atiduoda ubagui, kitg piemeniui,— karvés bus riebios (Dieveniskés, LTA 2374/382). 127. Vesdami karves pirmakart j lauka, ant slenkséio padeda Velykose Svgsta kiausinj: veda per ji karves, visos turi pereiti ir nenumesti (kiausinio). Jei kuri numeta, tai ta padarys vasarq nuostolj (Antazavé, LTA 1608/2). 128. Laukan genant reikio padéti po slenkséiu du kiau- Siniu, 0 per vidurj patiest kelnes, tai tada karvé akiy nebijos (jos nepakerés) (Svendionys, LMD III 173/8).. 129, Pakasa tarpdury po méstu kiausinj ir pro jj pra varo gyvulius. Paskui tq kiaudinj atiduoda ubagui (Leipa- lingis) 130, Pirmasyk iSleisdami gyvulius po slenkséiu pakasa kiau8inj ir pervaro per jj visus gyvulius i8 tvarto ir j tvarta. Paskum tq kiauSinj paima if Zemés ir atiduoda elgetai (Liskiava) 131. Kai pargini, tai retkia vartuos padét veléna ir varyt karves, 0 gale velénos padét kiausiniai: jeigu nesu- mui, tai neiSgaiS nei vienas gyvulys, o kai pereis per velé- 1g, tai bus rieknas, kaip veléna (Tveredius, LTA 790/62) 132, Jurginése pirmg karla gyvuliai j ganyklg i8varo- mi, kad juos Sv. Jurgis saugoty nuo ligy ir pikty Zvériy. Gy- vuliai varoma pro vartus, kuriuose padéta j kailinius jvy- niotas tvarto raktas ir Velyky kiauSiniai (B. Buracas). 133. Dar kiti, i8varant karves pirmakart laukan, po slenkséiu padédavo du kiauSinin, kad gyvuliai tokie pilni ir apskriti bity kaip tie kiauSiniai (Daugailiai, LTA 1657/ 342) 134. Pavasarj pirmakart iSvarant avis laukan, padeda prie slenkséio po méslu vistos kiauSinj. Paskum tq aveliy 175pravaryta kiausinj atiduoda atéjusiam elgetai, kad pasimels- ty (Miroslavas). 135. Kad vilkas neneSioty aviy, reikia genant padéti po slenkséiu pora kiausiniy ir per juos pervaryti avis, paskum iss aust paaukoti Sv. Jurgiui (Merkiné, LTA 311/ 136. Kai avis pirmakart gena j laukg, po slenks¢iu padeda kiauSinj, per kurj turés visos avys perbegti. Jei kiausinis pasiliks sveikas, tai ir avys isliks sveikos iki rudens (Ubiské, Tels., LTA 1582/60—82) 137. Tsleidziant avis j ganykla, ri déti du kiausiniu ir (véliau) duot tai avys ves po du ériukus (Alytus) 138. Kai iSleiddia avis, tai tvarte prie dury apkasa kiau- Sinius (Kapéiamiestis) 139. Kad avys nebégioty, lengva buty ganyti, rei pirmakart genant padéti prie slenkstio virtq kiausinj, Avim: ee iSejus, jj paimti ir laukuose suvalgyti (LTA 440/ AiSkinimas. Cia turime seno tikéjimo ir aukojimo liekang. Po slenkséiu gyvena dvasios, kiausiniai yra joms auka, kad gyvuliai buty sveiki. Veliau dvasiy vietoj kiaus nis atiteko §v. Jurgiui, elgetoms ar piemeniui. Se tikej traishy is pilna auka (pig. Jahn 80, 302). Rusuose pirmakart iSgings piemuo meta j banda kiausinj (Haase 84) Karvés ir pienas ia po slenkséiu pa- piemeniui suvalgyti, 140. Sv. Jurgio dieng reikia iSgyti gyvulius j lauka, bus gyvuliai grazus ir sveiki (Seirijai, LTA 464/72—32). 141. Reikia 3v. Jurgio dienoj iSgyti karves, tai per visus metus duos daug pieno (Pandélys, LTA 536/7), 142. Jeigu Sv. Jurgio dieng lyja arba rytas rasotas, {21 tals metais karvés duos daug pieno, bus pieningi me: ai, © jeigu giedra, tai pieno bus maza (Seé > gala, Dusetor, Kaltanénes, Veliuonays ua Ramy metas Ruriais metals Jurginés esti penktadien, tai tais ietais bus maza pieno (Dusetos, LTA aja, eee ea ( 56/93, Kamajai, 178 144, Vakare prieS Sv. Jurgi reikia pamelti karviy, kad kas pieno neatimty (Papilys, LTA 1942/246). 145. Jei nori, kad vasarg karvés duoty (daug) pieno, tai turi gyti anksti pavasarj, kai dar Zolés bina neprazy- dusios (Rudnia, LMD II] 89/17). 146. Kitos’ moterys, pavasarj isvarydamos pirmakart laukan karves, per sietq pildavo vandenj,— manydavo, kad padaugés pieno (Balninkai, LTA 1278/298) 147. Jei nori, kad karvés duoty daug pieno, reikia uka- nota vasaros ryta, kuo ankséiausiai atsikélus ir niekam nematant, isbégti su mildtuve j ganyklas ir braukti nuo Zoles milatuvén rasq. Kuo daugiau pribrauksi iki karviy iSginimo, tuo daugiau karvés duos pieno (Barklainiai, LTA 785/ 362) Plakimas rykéte (verba) 148. Pirmg kartg iSgenant banda, gyvulius isvaro iS tvarto ir plaka su verba (kadugio Sakute), tq ryk8te par- gindamas piemuo parsineSa namo ir uzkiSa tvarte ud bal- kio,— tada gyvuliai nesiskirstys, visi pareis namo (Papilys, Rime, Krinéinas, N. RadviliSkis, Alytus, Ziezmariai, Kru nis, Baisogala, Seredzius, Merkiné, Bartininkai, Grinkiskis, Pabirdé, Kurgénai, Pakruojis, Semeliskés, Musninkai) 149. Aveles reikia aplupti su verba ir sakyti: Skin lauk, skin lauk! Kur buys, kur nebuys eik namo!* (N. Radvil kis) 150. Kad geriau avys ,stoty", gindami pirmasyk apeina triskart aplink su verba sakydami: Skiur laukan, Skiur laukan!* (Kalvarija, Mar., LTA 600/183- 13). 151. Isvarant i8 tvarto (gyvulius), musa verba ir sako: «Eikite laimingai ant savo duonos* (Onuskis). 152. Kitos gyvuliy plakimo verba reikSmés yra: a) bus gratios karvés (Alytus); b) Visai vasarai gyvulius apsaugoja nuo ligy (Merkiné); c) Niekas gyvuliy nenudiiires arba neugburs (Ziezmariai); d) Gyvuliy nekankins smikste (sloguté) arba velnias (Semeliskes). AiSkinimas. Seniausius aiskinimus mums duoda nr, 152, tai tikejimas magiska Zalios Sakeles galia (plg. plakima Verby sekmadien)). Pirmakart Jurginése iSgydami ames Wwgyvulius, verbas vartoja ir misy kaimynai rusai (Zelenit 59) ir vokietiai (Jahn 299, Wuttke 694) Gyvuliy smilkymas 153. Vis oj e Lietuvoje iki paskutiniy laiky platial buvo randamas paprotys pirmakart iSgenamus gyvuliu apsmilkyti verba (reiau Devintinemis Zolémis) ir de: vindrekiu. Paprastai imamas puodas su Zari beriamos églio arba kadugio (verbos) Sakelés, devindre: kis arba abiejy misinys, puodas (Suké) paki8amas karvei pilvu ir taip smilkoma. Priduodama tokia reikSmé: ka blogos akys nenuéitiréty ir karvéms pieno neatimty, t. yi jos nesirgty.— dazniausias aiskinimas; dar kad vilkas ni papjauty, gyvaté nejkirsty, griausmas neuzmusty,— zodzi toks smilkymas apsaugos banda nuo visokiy nelaimiy Gyvuliy apSlakstymas ta proga Svestu vandeniu irgi daznai udtinkamas. 154. [leidéiant karves j ganykla, reikia pasmilkyti kad laumés pieno neatimty (Skaistgiris, LTA 1623/172), 154a. Kad apsaugoty nuo jvairiy nelaimiy savo gyvulius, juos rako Svestom Zolém, verba, prago Sv. Jurgis kad juos globoty (Padubysys). 155. Apsaugai nuo pakeréjimo gyvuliams aprakyti var: toja ir visa eile kity medziagy: a) Ruginius miltus (Padubysys, Lekésiai, Saukenai, Seredzius, Siaudiné, Tauragnai, Taujénai (kvietius), Merkis né (pirma supjauto rugiy pedo Siaudus); b) Usdegta kaderga arba pagaikst) (Leipalingis, Le: lianai, Obeliai, Kupiskis, Tauragnai, Ziezmariai, Baisogala (apibado arba apmusa nuodégul c) Puodkilj arba skudurg (Leipalingis); Triskart apei- nant aplink (Simnas). Obeliai (paukStiams). d) Kitas medziagas: Kudiy Sieng (Semeliskés), zirniy virkSéias (Simnas), kiausiniy lukstus (Aukstadvaris), 156. Kad vilkas aveliy nenesioty is lauko, reikia pirmakart pavasarj iSgenant aprukyli jas vilko trgsa (Kalesnin- kai, LMD 1 651/2—5) 157. Kad gyvuliai nesiskirstyty i8 bandos, reikia visiems i8kirpti po truputj plauky ir jais pirmakart isgenant 178 pasmilkyti (Panemunis, Tel8iai, LTA 1582/60—19). 158. Kai pirmakart varo gyvulius laukan, juos riko ir ant (tvarto) dury iSpiesia kryZiy. Tq pat daro ir prie’ Ziema, kad su gyvuliais nejeity j tvarta piktosios dvasios (De- beikiai) Naminiy paukSciy apsauga 159. Norédami apsaugoti naminius paukStius (asiu- kus, anéiukus, viS€iukus) nuo vanago ir varny, pirmgkart iSleidziant j lauka juos irgi pataria apsmilkyti. Tam reikalui vartoj a) KiauSiniy lukStus, 1S kuriy tie pauktydiai Bsiperéjo (nvo vanagy) (Ziezmariai, Gudeliai, Alanta, Cekiské, Prie- nai, Semeliskés, Butrimonys, AukStadvaris, Sidabrava, N. Radviligkis (gizta); b) Varny plunksnomis (nuo varny) (Ziexmariai, Kre- kenava, Zagaré, Kruonis, Kamajai, Kupiskis, Veliuona). c) Paraku (nuo vanagy ir varny) (Visa Lietuva) d) Verba (égliu) (Girkalnis, VieSintos). 160. PaukSdius pirmakart iSleisdami smilko Svestomis aolémis ir varny plunksnomis, kad negaudyty varnos. Kad pauk8éiy Zvérys neignesioty, patepa galvas gristu paraku (Saukénai) 161. Pirmgkart iSleidziant laukan, paukStius reikia pasmilkyti varnalizdziu ir iSleisti ne anksty ryta, bet apie Vidurdienj, kada plésrieji pauk8éiai jau yra prilese, tai tq meta jie nei§gaudys naminiy pauksciuky (Telsiai) 162. Isleisdami pauk8éius j ganyklg, viename kraste, is kur puéia véjas, uddega parako, kad jo kvapu apnesty visus paukigius, tuomet vanagas ar lapé jy nelies (Kruo- nis). 163. Pirmgkart iSleidziant Zqsiukus j lauka, sudéti juos | krep3j, pakabinti palubéje ir pasmilkyti paraku,— negaudys varnos ir vanagai (Varniai) 164. [8leisdami pirmakart, paukSdius sudeda j rétj ir 8 apatios ‘smilko — geriau auga (Pasile, Ukmerges aps.) 165. Kad apsaugoty pauksdius (Zasiukus, viStiukus ir kt.) nuo vanago ir varny, reikia, pirmgkart iSleidziant j laukg, perki8ti per tam tikra anga: 179__a) Per vyrisky kelniy blauzdg (TelSiai, 2ygaigiai, Si ding, Alytus, Ramygala, Birzai, RokiSkis ir N, Radvilis (tik iSsiperéjusius), Pumpénai (i8kisti atgalia ranka) dabrava, Juodupé, Dusetos, Betygala, Girkalnis, Varén Raseiniai, Liudvinavas (per bobiskas kelnes); b) Per sijong (perdéti per sijono spraga arba praj ka) (Vasiumai, Kaiadorys, Pails, RimSe (kad akiyne joty)s €) Per marskiniy uzantj (Zarasai, Vasianai, Bute monys). 166. Pirma kartg iSleidziant paukStius, reikia juos mininkei isleisti per savo kelniy koja, jy nenusivilkus, t iy vanagas nenuneS (NN. Radviliskis). ____ 167. Pirmakart paukétyéius leidziant j laukg, reikia st Kisti juos uzantin, o iSéjus atsijuosti juosta ir iSkrat tada jie nebijos akiy (AukStadvaris), vanagas negaudys i nesiskirs 11u0 pulko (Bir2ai), 168. Paukstyéius pirmgkart kvartuke iSnesti j lau paskui neatsigrediant bégti namo, tai vanagas nenedi (Ramygala, LTA 323/191—18) rete tmakart nest | Iauka paukstycius susidgjus skreitg Siauduose ir paleidus periegnoti (Telsi ae P perzegnoti (Tel8iai, LT, 170. Paukstyéius sudéti maiSan ir is i (Vasitinai, LMD III 63/1). Jo Rene roll _I7L. Vi8éiukus pirmakart leidZiant laukan, reikia j leisti per rato stebule, kad jy vanagai neignesioty (Prie nai, Papilys, Butrimonys, Kamajai, Taujénai, Vasiiinai, Aly tus ( ir tq ratg ant ilgos Satros iskelti), Imbradas (tu iSsiritus), Tvereéius (nuo akiy) 17la, Paukséius pirmakart j laukg iSleidziant, reiki juos per pavalkus j Siaurés puse uz galvelés isved: tuomet nevogs varnos (Mosédis) 172. Reikia paleisti paukstycius j Siaurés puse nuo namo, tada vanagas ir varnos jy nelies (Zemaiciy Kalvarija), Plun- sé, Ylakiai, Varniai (apnesti apie trobg ir paleisti sia és puséj). ___173. Pirmakart iSnesant iSperintus naminius paukséius, reikia paslakstyti Svgstu vandeniu, pasmilkyti verbom iSneSti Kokiame inde ir mokéti taip i8versti, kad visi kartu patekty ant Zemés; iSkratyti atsisukus j Siaurés puse. Tada jie bus sveiki ir varnos neiSgaudys (Telsiai) 174, Isleisdami pirmakart laukan gyvulius ir pauké- dius. smilko verbomis ir taiko iSleisti, kada esti Siaurés vejas, nes tiki, kad tuo véju paukSciy ir gyvuliy nepuldinéja priesininkai (Alsédziai). 175. Isperintus 4gsiukus pirmakart | lauka isvarant, reikia varyti Ziemiu véju. Pries iSvarant, sudéti juos j krepsi, aprukyti Svgstomis (?) Joniniy Zolémis ir isnesti iS trobos per Ziemiy pusés langa. Tada paukStiai gerai rankosis it yarnos jy neuzkabins (Padubysys, LTA 455b/179—26). 176. [leisdami viseiukus (anéiukus) pirmakart laukan, papila j kriva ir Ziuri, kad pusty Siaurés véjas,— tuomet varnos jy negaudo (Vaiguva, Varniai) 177. Gyvulius reikia su verba isgyti (Zr. nr. 148), tai nepaklysta, 0 paukiéius ant atbulo rééio sudéti, kartu su tais Siaudais, ant kuriy iSsiperéjo (Alytus) 178. Kad vanagas ir varnos nei8neSioty naminiy pauks- Giy, reikia taip elgtis: a) Usleisti perekslg ant kiauSiniy dar saulei netekéjus arba jau nusileidus, kai pauk§éiai miega (Girkalnis, Du- setos, Veliuona, Rokiskis, Salakas, Vegeriai); b) ISneSti paukstyéius laukan saulei nusileidus ar dar netekéjus (Krindinas, Dusetos, Veliuona, Girkalnis); c) Perinant jdéti | guzte varnos plunksny (Svékina, Papilys); 4d) Udleisti vista ant kiauSiniy penktadienj ir viséiukus iSleisti laukan irgi penktadien} (Veliuona); uzleisti sv. Jur- gio dieng (Seirijai); per Sv. Jurgi nuneSti j baznyéig kiauSi- niiy (Alytus); c) “Nereikia pirkiq Sluoti pusine (skujine) Sluota (Sas- nava, Antaliepté, Kaltinénai, Aviliai, Kazlai (nemesti saila- vy per slenkstj laukan)); f) Nenesti kulés iS’ miko namo (Pandélys, LTA 56/4) 179. Reikia uzmauti kieme ant mieto seno rato stebule su stipinais, tai vanagas nelies naminiy paukSéiy (Kupis. kis, Kalesninkai, Aukstadvaris, Varéna (Kagiy diena), Ve~ liuona (triskart apéjus aplink sodyba). 180. Pirmakart isleidziant j laukg naminius paukSdius. 180 181reikia pakabinti ant tvoros kuolo seng apversta pu oda, da vanagas jy nei8neSioja (Varéna, Ziezmariai, Salal SeSuoliai, AukStadvaris, Melagenai, Tveretius, Avilia kai (puodg be dugno apnesti aplink savo darza) kiai (pakabinti krep§}). 181. Vanagas nelankys sodybos, kur kieme ant mi (karties) bus pakabinta arklio kau kolé (Pandél ‘Tauragé, Uaventis, Daugailiai, Vegeriai, Kupiskis (danti aukstyn), Seduva (vanagui apsisuka galva), Dusetos ( me pamesti)) 182. Magus viSéiukus iSneSa ant lauko vakare, pauks¢iai miega (Zr. nr. 187). Ryta prirenka tiek akm liy, kiek yra vistiuky, leidZia viSGiukus po vieng, méto menélius j uzpakalj ir sako: ,Tau, varna, akemeniukas, man vi8éiukas" (ZieZmariai). Aikkinimas. Naminiai paukédiai, ypaé viétos, b és pajamy Saltinis, tai jos ,viStapinigiai*, kurit ji galéjo leisti savo nuozidra, vyro neatsiklausdama, uZ iuky) apsauga Magiski daiktai 183. Gyvuliams apsaugoti nuo pakeréjimo dadniausi yravartojamas devindrekis (bot.: Asa foetida). Lia dis paprastai jj laiko velnio iSmatomis, jj pirkdavo i8 ven; arba vaistinése. Deginamas labai bjauriai dvokia ir tuo bud nubaidas velnius ir kitas piktas dvasias, jo bijo raga Salia Sio daéniausio ai8kinimo, devindrekis ir kitaip ki dinamas: ‘ a) Tai tam tikro augalo Saknis (Obeliai, Kamaj Baisogala, KurSénai (augalas, savo lapais panasus j aj ka, auga skiedrynuose); b) Tai smala (Kamajai, Alséddi (velnio pikis));c) Mike ant kelmy auganti kempiné (Si sikai); d) Zoliy misinys (Debeikiai); e) Velniaragis (Pri nai) 184, -Nledegintg devindrekj pirmakart i3genant kar dar ir taip vartoja apsaugai nuo pakeréjimo: a) Suvyniojus j skudurg jriSa j uodega (Pumpéni Seduva, Semeliskés, Prienai, Obeliai); b) Skepetélén jrista pakabina karvéms ant ragy ( beikiai, Daugailiai, Sventederis, Siauliai, Padubysys); ©) Pragrezia raga ir smulkiai sutrinta jpila, paskum raga vél udkala (Varniai, Semeliskés, Siaulenai, Kursé- ai 04) Kad karvés neésty kauly,Sniory, ody, skudury, ne- graufty loviy, reikia ragus iStrinti dévindrekiu (KurSénai), arba dévindrekio suminkyti su ruginiais miltais ir tarpurage istrinti_ (TelSiai) 185. -Norédami apsaugoti gyvulius nuo pakeréjimo, i8- \eisdami juos pirmgkart j ganykla, dainai uzriga ant kaklo ar ragy Kokj nors apsauga telkiantj daiktg: ‘a) Ant kaklo riSamas vyriSky kelniy juosmuo (Kalta- nénai, Salakas, Pasilé, Obeliai (ir adata jdedama)); senos kelnés (jy blauzdos) (Dakstas, Salakas); b) Uzrigama ant kaklo arba ragy rakymui pakabintos mésos virvelé, nuo lasiniy ar kumpiy (Pasilé). : 186. Reikia pragreiti raga, jdéti gyvojo sidabro ir vél udkalti, tokios karvés niekas nepakerés (Kruonis, Salakas (po pirmam teliukui), Kaltanénai (kairin ragan), Seirijai, Birzai). Duona, druska ir kt. 187. Isleisdami pirmakart gyvulius j ganykla, duoda duonos su druska (Onuskis) 188. Kad arklius pirmg sykj ant Zolés leidi, reikia jiems duonos duoti,— Siaip, sako, kad kity arkliai Siy kva pq pavéjui gauna uzuosti, Siems visa syla atima* (Klaipe- da, TD M19 nr. 5). 189. Genant piemeniui pirmasyk banda, duodama rie kelé duonos, kurioje esti iSpjauta skyluté ir jberta drus: kos. Vakare toji duona iSdalinama gyvuliams, kad jie rasty savo namus (Obeliai) 190. Gyvulius pirmakart iSleisdami laukan, apgirdo gyvate (Salakas) 191. Kai per Sv. Jurg) gena laukan galvijus, tai ap- mazgoja D. ketvirtadienj virtu viralu, kad musés nepulty (Kupithis, LTA 979/60). Kad gyvuliai nepasimesty 192, Gindamas galvijus, paSlakstyk (kuo?), tada gy: vuliai per visus metus nepasimes (Birzai, LTA 350/314) 183,193, Pirmakart iSleidziant paukSius, reikia suslapit (ju) kojas, kad jie toli neity (IN. Radviliskis). _ 194, [8leidziant pirmakart avis, atidarius aviy tiesiamas diurstas ir avys per jj varomos, tada jos gerai pareis iS ganyklos (Krakés). 195. Kai pargena aveles, rekia pakalt vartuos juos isos avelés eis namo juosta (neiSsisklaidzi redius, LTA 790/63). : aaa tig 19a, Kai pirma dieng pargena is lauko, tai patie ie juostg, kad avelés namo eity (Tveredius, LMI ___ 196. Pirmakart iSjojus j lauka arklius, ius, tada ar 197. Kai pavasar} i8varo pirmgkart galvijus 4 i ganykl tai kad jie neity 18 Zardzio, uri tas, kas juos vares pra u2kigti ir Zardyje ant Zolés voliotis. Tatai pastebéjau 4} vasarj (1938 m.) eidamas per Vartuliskiy k. (Pagégiy aps.| kada i8varé akininko Jaksto galvijus. Man_paklaus kodél voliojas, ukininkas Jakstas man taip paaiskino. (U; V. Augaitis-Butkus, LTA 1585/126). vets tee eunanael eid at gyvulius is wart, celia i i, kad nebuty véjo,— jei bus véjas, tai gyvuli labai lakstys. (Varniai). ‘ orintenelg 199, Kad avys laikytysi kaimenés, reikia pir: iSginus surinkti tiek akmeny, kiek yra aviy, it pakastt 9 ot slenkséiu —neiSsiskirstys (Merkiné, LTA 311/2. 200, Pavasarj, pirmgkart genant j laukg avis, rei tvartg jmesti tiek akmenéliy, kiek iSginé j lauka aviy; tad avys visuomet pareis j namus ir nenuklys j svetit tus (Taujénai). Tired erating 201. Pirmasyk iSvare avis j lauka, parnesa tiek akm néliy, kiek buvo aviy. Tuos akmenélius papila aviy tvarte slenkséiu. Taip daro dél to, kad avys kasdien pareit namo (Ziezmariai). amar Bll, Uegavénés, nr. 204207: piemuo suriba ne lazgotus SaukStus, peilius ir samtj — i mussels Sey pei ji — tada vasara nesi Iss Kiti barimai 202. Kai pirmakart veda laukan arklius, tai kad nepa- vogty, taip darydavo: jkerta slenkstin i tvarto pusés kirvi, prie slenkséio pastato (irgi iS tvarto pusés) dantimis vir- Sun piela, tada per tq slenkstj veda arklius laukan. Taip padarius, vagiant arklj vis kas nors sutrukdo (Salakas, LTA 1486/202). 203. ‘Norédami, kad avys vesty po du ar tris ériukus, kai pavasarj pirmgkart gena j ganyklg, varo avis pro neS- tuvus (Krinéinas, LTA 1780/42) 204. Jei nori, kad avinai buty labai dideli ir gradu, tai reikia jos pavasarj pirmakart isleidziant laukan apnesti aukstielninkus triskart aplink namus (Kurkliai, LTA 407/ 307—22) 205. Kai pavasarj iSeina iS tvarto arkliai arba karvés ir juodvarniai pradeda pesti jy plaukus, tai zmones sako: ,Simet tas nebemins pas mane dobilq", tai rei8kia — padvés (Kaigiadorys, LTA 1555/134—3) 206. Jei iSgenani karves katra neSasi uz danties kySant} Siaudg, tai Seimininkui pavasarj uiteks 8éro, o jei eidama na mo neSasi, tam Seimininkui reikés pavasarj Séro_pirkti (Tveredius, LTA 339/319) 207. Pirmakart gydami is tvarto gyvulius, po slenks patiesia, virve, tai tais metais gyvuliai neéda virviy (Pil viskiai) Piemens rolé 208. Pirmakart pargings, piemuo kiSa pastogén botaga arba kasa jj po Zeme, kur stovi avelés, kad jos visada parei: ty namo (Debeikiai. Zr. nr. 148) ‘209. Pirmgkart isginta rykStg dangtin deda (Adutiskis. LTA 2388/56). '210. Piemeniui pirmakart iSgenant, kad gerai sektysi ganyti, jduoda Sermukéning vytj. Jeigu piemuo pameta ta Vyti, tai praganys karves, o jei BvaikScioja visq dieng su vytimi, tai pargena su onaru ir padeda tq vyt} po kutés slenkséiu, kad ta vytis ganyty jo gyvulius (Papile) Apie rykstés vartojimg burlams Zr. Rantasalo 11 31, 80.211. Visoje Lietuvoje randame paprotj, kad pirmg dieng parginus} piemenj Seimininké vakare aplieja vandeniu, visu kibiru arba mildtuve vandens. 212, Piemuo laistomas todél, kad karvés tais metais daugiau pieno duoty, buty pieningos (Visa Lietuva). 213. Piemuo laistomas, kad karvés riebios, grazios bity (Antazavé, Svédasai, Rokidkis, Raseiniai, Marijampole (tada karvés nezylioja). AiSkinimas. Pirmakart bandg iSginusj piemenj laisto vandeniu taip pat latviai, estai, rusai ir vokiediai, 214, Aplaistyta_piemenj Seimininké pavaisina kiausiniais (Antazavé, LTA 1418/589. Viesintos, LTA 1333/68). Pastaba. Daug palyginamosios mediiagos apie pirmg bandos igginimg randame A. V. Rentasalo yeikalo Der Weidegang im Volksglauben der Finnen II tome Die Hinausfithrung des Viehes auf die Weide" (Helsinki, 1047, FFG 135). Pavyzdziui: apie devindrekj (Asa foetida) ir jo vartojima (p. 60, 146, 176), Sermukénio rykéte (p. 31), pa- gaikstj (p. 39, 175), paukseiy iSleidimg per vyri8kus ar mo- terigkus drabugius (p. 111—112), davima gyvuliams Uiga- veniy ir Velyky maisto likuéiy (p. 280), varyma per tam tik Tus amy apyvokos daiktus, kad gyvuliai nepasimesty ir rasty savo namus (p. 267—271) ir kt. 2. SV. MORKUS (IV.25.) 215. Morkus reikia Svgsti, jet ne — ledai sumus naudg (Kabeliai, 1924 m.) 216. Jei Morkaus dieng aria zemg, ledai uikerta ja vus (Zapyskis, LTA 458/79—76) 217. Kas $v. Morkaus dieng eina laukuosna darbo dirbti, norédamas tuo pasiskubinti su darbais, tas per visq va sarq bus paskutinis, kad ir labiausiai skubins (Sirvintos, LTA 600/105—2) 218. Sv. Morkaus dienoje reikia neiti j laukus dirbti nejudinti Zemés, nes kas ta dieng Zeme judina, to laukus kurmiai vers (Velivona, LTA 744/37). 219. Sy. Morkaus dienoj negalima dirbti Zemé — kurmiai labai Zeme vers (LTA 440/147). 220, Morkaus dienoj nevalgyk mésos — nauda nederés (Tveresius, LMD | 254/217). 221. Svs Morkaus dienoj bobos sodina morkas. Jei ta dieng bina blogas oras, tai namie morky gradus sumaiso su Zemémis,— sako, tada morkos labai gerai auga ir bina didelés (Antaliepté, LTA 1277/255). a 292, Kai sési morkas, tam daikte Morkaus dienoj jkiSk Zemén kuolg (Tveredius, LMD I 254/216). 223. Morkaus dienoj nebeda kuoly tan daikte, kur morkas séja, tai morkos bus (didelés) (Tveretius, LMD 1 475/3—321). 224, Morkaus dienoj meld (Tveredius, LMD I 660/42). 295, Per 8v. Morky ir SeStines eina giedodami po sodziaus kryZius, kad bangy (audry) nebuty (Li8kiava, LTA 374/22540).. i 296. Sv. Morkaus dienoj turi mergaité nupinti tris vainikus: vieng sau, 0 du paskirti kokiems nors vaikinams, ‘nunesti ir jmesti j Sulinj, paskum pabarstyti kanapiy gridais ir tuomet aiaréti j Sulinj — pamatys ten savo vaiking (Sven- Gionys, LMD 1 627/15). “997. Sv. Morkaus dienoj mergaité turi valgyti vien tik morkas, einant gulti turi para8yti 12 korGiukiy, ant kiekvienos jaunikio varda, tuomet uZri8ti j keturis skarelés kampus po tris (Koréiukes) j kiekviena (kampq), paskum gulant padéti (skarele) po pagalve. Vidurnaktj atsibudus reikia atristi kurj nors kampa ir paimti vieng koréiuke, tai kurio vaikino bus ten vardas, u2 to ir ub vyro iseis (Svencionys, LMD I 627/14) s po kryzium dal derliaus 3. KRYZAVOS DIENOS AiSkinimas. Krydiaus (kryZavos, kryziaunos) dienos yra laikomos pirmadienis, antradienis ir tretiadienis pric’ Sedtines. Tose dienose nedirba kai kuriy darby. nevalgo mésos, eina procesijos aplink laukus, prie kryziy ir j kapi nes, ekia labai senus laikus ir jis Lauky apéjimo paprotys siekia labai senus susidaré veikiant paZiarai, kad kiekviena vieta, kuri yra su 187kultinio pobadzio procesija ratu apeinama, esti tarsi apsu- Pama magiska muro siena, kurios joks blogas demonas negali perzengti. 18 kitos pusés, toji vieta pavedama auké- tesnés galybes globai. Tai bus ,magische Einkreisungs- riten". Tacitas ra8é, kad senovés germanai darydave dideles vaikStynes aplink laukus, neSdami Nerthus deivés pavidala, Apie VII a. galy (Pranctizijoj) ukininkai neSdave aplink laukus baltai apdengtas dievy stovylas. Jaw IV a. popiezius Liberius nustaté lauky apéjimo data Sv, Morkaus dieng (1V.25.), véliau Orleano sinodas tam reikalui paskyré tris dienas ,.maldy savaitej*, Pop. Gregorius Didysis nustaté vi- Sas su tuo susijusiy apeigy smulkmenas ir maldas, Sis Paprotys randamas per visus viduramius ir pasieke misy dienas. Tos kryzavy dieny vaikstynés ir maldos (vok. ,Bit- gange*), issivysciusios i8 seny magisko rato rity, turi uitik- rinti gera lauky derliy, iSpradyti reikalingg liety, apsaugoti uo sausros ir ledy. Senovés roménai tatai darydavo per tris pavasario Sventes, vadinamas Amburbalias, Robigalias ir Floralias (zr. Koren 128—130) 228. Kryzavose dienose eina visi, seni ir mazi, procesijoj giedodami per laukus nuo krydiaus j kryZiy. Krydiai turi buti visuose trijuose laukuose. Mergaités nupynusios vainikus taip kryziy apsupa, kad nesimatyty ud Zolyny nei medtio. Gieda giesmes ir savo (giedojimus, dainas?) priduria, kad apsaugoty nuo koleros, nuo ledy, nuo gumbo ir karstiniy. Tose dienose negalima arti. Vienas Zmogus ne- noréjo laikytis dienos ir aré, tada visi aplinkiniai pas- tebéjo, kad jy rugiai kaip i3 pieno plaukg, o jo nususe, suvis sukrite (Vajasiskis (?), LMD 1 474/837). 229, (Per krybiaus dienas) eina giedoti po kryziais ir paskiau j kapines, ir ten pagieda, pasimeldzia uz dasias, kad laiminty derliy, apsaugoty nuo kary ir kity nelaimiy, Dar ir dabar eina j kapus, o jeigu kaime jy néra, tai eina tik po kaimo krygiais (Liskiava, LTA 374/1490) 230. Giedoti (kryziaus dienose) pradédavo nuo pirmo kryziaus kaimo gale ir baigdavo kapinése. Eiti giedoti uisa- ko kunigas per bainydia. Dar ir dabar eina giedodami (Likkiava, LTA 374/2349) 231. Kryéavos dienos yra savaitéje pries Sekmines (2): panedélyje, utarnyke ir seredoje. Musy kaime yra Agotos 188 ie jos prris ediy pravadyrius, koplyéia. Prie jos pririsdavo lenta ir parpie atejgs pirmas prie kryZiaus (tb. Koplytios), pradédavo j len: tg tarskyti. Kai iSgirsdavo, visi kaimiskiai begdavo visus darbus almetg | Sal), Pradéje nuo kryZiaus eidavo j kapus, sustodami prie koino krysiaus, stovincio pakeléje. Eidami giedodavo Visy Sventy litanija, ,Pone karaliau”, Devo ga- Iybé",— pragydavo Dievo sergéti pasélius ir gero derliaus TA 1585/101) oo Cag ade ae nio vaik8éioja po kryZius giedodami, kiekvieng kryZelj aplan- kydavo. Didziausias pulkas Zmoniy vaikStiodavo po kry ais, 0 treviadien] eidavo visi ant kapy, atgiedodavo Visy Sventy litanijg. Pereina, bidavo, su barabanu per soddit visi Zino, kad jau reikia eiti melstis. Dabar per kryzavas die- has dar tebéra mada vaik8diot po kryZiais, melstis, tik nedaug Zmoniy tesusirenka (Baisogala, Uzr. V. Zaromskis, 193/ m. LTA 1060/58—59). 233, Per kry#iaunas dienas eidavo po kaima prie kry- iy giedoti. Okininkas apie laukg eina anksti ryta (Papile, LTA 1402/362, 354) 204, Kadel Keyliavose dienose nesédavo naudos (javy), regi, nauda suskryZiuoja (Tveretius, LMD 1 660/40) 236. Per krydavas dienas neretkia séti javy, nes susi iavos. (Kupiskis, LTA 979/56). ; wD. Krydiavene dienose negelima avitss set, nes bus Iabai susiraizge (SeSuoliai, LTA 600/106—5) 257, KeyBlavoae denote avi Ks pinion neste, ant lauko susikryzavoja (Tauragnai). mee 938. Kad kryZiavose dienose mésq valgytum, bity nauda surizgus(Tveretius, LMD 1 254/1—218). 239. Kryziaunose dienose nereikia bulviy sodinti, nes neaugs, ir negalima audeklo mesti (Marijampolé, LTA O74 7941 TO) Keyliavose dlenose (aip pat negalima ir audeklas esti, nes bus irgi susiraizges (SeSuoliai, LTA 600/106—6). 241, KryZigus Uienuse neidavo su eyvuliais laukan nei séti, nei arti,— (kas to nesilaikydavo) tai ledai iSmuSdavo ‘Tveredius, LMD 1 660/43) (iavety. dol per Ev: KryZiy parsinesi& migko namon rykat, tai rasi i tos rykétes gyvate (Daugai, LTA 395/24—12) 189243. Jei Sv. Krydiaus dien: o i be 2 dieng pagada, tie metai (bus) becet al bigiy, medaus ir spiegiy (Birkai, LTA 348/ 244. Per kryziaus dienas atgy}: é 2 ryt lgyja kregedés, Sako ir t tiki, kad rudenj jos ant svendiiy susikaria ir skandinash Katram name kregidés | i flan nens bee 4s indus vejas, ta tas mamas geras 4. SESTINES 245. Sedtinese valgo po esis virtini aye 120 po SeSis virtinius (Baisogala, LTA 246, Per Seétines gaspadiné turi duoti Seim Sis _pyragiukus, 0 piemeniui turi duoti kg nore nsedtinal Gio" (Vide, LTA 1471/34). * i 47. Seimynai yra verdami kleckai: i 7 per Sckmines ir ted LTA oat fe,7 Per Sekunes ir po 9 per Devintines (Sede, LTA 600/ 248. Per Sedtinj turi suval i rab, Pes Sestn tur suvaleyti seis virtinos Pasvays, 249, Sestiny verda Sesiskiausi (Tveredius, LMD 1 474/838), “Sins 250. Sestiny verda 6 virtinius, 6 kojas ir dirni cin fre Tae art i aks ie ves ir milty pristigsi (Tveredius, LMD 1 660/48). 251. Per Sestines duoda piemenims SeStinuka", da niausiai Seéis laSinétus Kkleckus. Po tiek pat klecky duoda ir kitiems Seimynos nariams (Kaltinénai, LTA 1167/282) 252. Per Setinj verda tam tyéia tais metais skersty gyvuliy paliktas kojas (Tveregius, LMD 1 400/273) seni Per Setnes butina tri viet (hiauliy?) kojas si irniais, it kas vélai atsikelia, tai i$ to juokiasi, kad jo kojas iSviré (Gervéviai (2), LMD 1640/28). vin, cots Sestiny vesdavo arklius, karves kermosiun Adutis- kin, sako,geriausia pasisekdavo parduot,Tveretus, LMD 1 255, Jei Sedtiniy dieng pagad: sveikos (Birdal, LTA 348/31-—40). Metals AVS bus 256. Se&tiniy dienoj po visam keli vyriskiai, palipusis SeSias kojas ant bainydios luby, mételiojo pro skyle bjaurias leéinas (kaukes) kipsy, katras kiti baZnytioj stovintie): grobsté, draské, mu8é, po Sventoriy valkiojo, it griezdami apmauda ant veiniy, per Kristy, i8 numirusiy atsikélusj, pergaléty ‘Antras ir sekmas Zemaiciy kunigy susirinkimas uzdraudé tuos juokingus jsidéjimus bedaryti, Siandie /1848 m./ Zmo- nnés nei Zinoti jy nebezino. (M. Valanéius, Zemaigiy vysku- pysté, Hl, p. 176) 5. SEKMINES a) Berzeliai ir Zalumynai 257. Per Sekmines kaiSo trobas berdeliais (Liskiava, LTA 374/2292) 258. Per Sekmines apkaiSo duris berdeliais, taip pat vartus, net ir kambarius jais papuosia (TrySkiai, LMD 1 613/51). 259. .Von einer altern Sitte riihrt das noch gebrau- chliche Aufstellen einer Pfingstmaie her. Maien (Berzu) nennt man junge Baume, eben mit dem Schmucke der ersten goldgriinen Blattern geziert, besonders aber der Birken, wie sie im Monat Mai sich entwickeln. Ueblich ist das Ausschmiicken der Hauser mit Birkenzweigen in den litauischen Familien; und sind nicht Birkenzweige zur Hand, so vertritt anderes Griinwerk, Kalmus /ajaras, Aco- rus calamus/, Raute /rita/ usw. deren Stelle." (Kuntze 67) 260. SeStadienio popiety mergaites eina j pi kus pasirinkti géliy, uogienojy ir Zalumyny. Didziulia glébiais viska neSasi j namus ir pradeda pinti ilgiausius Vainikus. Tuo tarpu jaunieji vyrai parupina keleta berie- liy, dainiausia berio Saky. Beréo Sakomis iSpuosia ne tik vartus, prieangius, bet ir seklyéias, nukarstydami viskg vainikais ir géliy pluostais (LtAd 1936 nr. 248). 961. Senovés Zmonéms Sekminés buvo pavasario Zalu myny Sventé, Kiekviena sodziaus pirkia, kiétys, darzelial bildavo iSpuosiami daugiausia jaunais beréeliais bei kitais Zalumynais. Taip pat bidavo puosiamos ir bainyvios. Sek- 191minéms j atlaidus vaziuodavo Zmonés irgi pasipuo’g Zalu- mynais. Sventintais Sekminiy Zalumynais bidavo apriko- mas mirstas Zmogus, naujai pastatytas pastatas, kartais ir artéjas audros debesis. Mat buvo tikima, kad Sekminiy Zoliy dumai nubaido nuo mirstanio Zmogaus piktas dva- Sias, apsaugo nuo negeroviy naujg pastata ir nukreipia j kita puse audros debesj. Sekminéms Zalumynais papuoda- vo taip pat lauky kryzius, per Sekmines daugumas val- exdawo prie papuosty Zalumynais staly (Trm 1937 nr. 19, p. 448). 262. Reikia Sekminém pastatyti berdiukai i8 abiejy dury Sony, kad gaspadorius ir gaspadiné vienas kito klausyty, abu biity viena valia. Tuos namuos uisraigyt palubes berziukais, kad Dvasia Sventa atskridus jusy nameliuos turéty kur atilsj, tada visa Seimyna gyventy taikoj (Tve- retius, LMD 1 254/220). 263. Per Sekminiy Sventes bobutés lauzo berdelius iS baznytios ir neSasi namo. Sako, kad Perkiinas j tuos namus netrenkia, kurie yra tom Sakutém iSkaiSyti (Garliava, LTA 495/2—9. Plg. Trm 1937 nr. 19, p. 448) AiSkinimas, Sekminiy ritualas turi rysj su augaly kultu. BerZeliy statymas, piety krastuose daromas geguzés pirma, siauréje tapo nukeltas vélesniam laikui, kai medelial jau Zaliuoja — Sekminéms. Zr. Mannh. WF’ I 157—159, Sartori II 205—208.— Rusai j kaima atneéa iSpuosta mede- |i, dadniausiai berzelj, Po tais berdeliais vyksta linksmas jaunimo vaisinimasis, kur svarbiausias patiekalas yra kiau- Siniy kepsniai (Zelenin 369).— 2r. ,Sekmine czyli zielone swigtki na Litwie*, Tygod. Illustrow. 1864, . IX, p. 144 5) Karviy vainikavimas, piemeny sventé 264. Vienur piemenys karves vainikuoja pargydami namo Sekminiy iSvakarése ir kita dieng esti uo genymo laisvi, daro .melstuves* ir Svendia savo Svente, tuo tarpu banda iSgena suaugusios mergaités taip vadinamy ,ryta- Bonin” (aukétaigiuose, #r.: TD III 98—104, LiAd 1936 nt 248, Trm 1937 nr. 19). Kitur Sekminiy pirmos dienos ryt Kiekvienas piemuo stengdavosi kuo ankstiau savo band 'Sgyti ir uzgrie#ti Sekminiy rageliu ir véliausiai igings oe piemuo pravardziuojamas(,spirgutiu", Tada karves vainikuoja pargindami Sekminiy pirmos dienos prieSpieciams ir tuomet kelia ,piemeny pautieng", daugiau tg dieng bandos negindami (suvalkiegiuose ir dzukuose, zr.: OkPt 1933 nr. 92, JnOk 1939 nr. 17). 265. PrieS Sekmines ta vakarq piemenys vainikuoja harves: berZy Sakelémis apipina karviy ir kity gyvuliy ragus. Seimininkés uZ tai piemenims duoda po sir} arba kiau- Siniy. Duodama sur} vadina ,vainikatin". Kartais ,,vainika- tis" yra duodamas ir per Vainikus — Dievo ktino Svente. Per Sekmines piemenys ganyklose kelia balius, | kuriuos susirinkdavo bernai ir patys gaspadoriai. Piemenys jau iS anksto pasiruosdavo baliui: pasidirbdavo pegius bulvem kepti, dumtuves, reples. Bulves kepdavo taip: i8kasa negi- liq duobe, prirenka paplokSciy akmeny, tuos akmenis jkaiti- na ugny, greit su replémis sudeda j duobe, dumplémis nu- putia akmenis (pelenus nuo akmeny), ant akmeny sudeda plonai supjaustytas bulves, uzpila druskos ir uédengia Sva- ria veléna, Zolém ant bulviy. Nuo pasidariusio garo bulvés, iSkepa ir esangios nepaprastai gardzios,— ,Piemeny kugelj* kepdavo ropéje, paima didele rope, perpjauna jq pusiau, i8i- ma baltyma (dievé lieka), j tuStumg prideda tarkuoty bul viy su laSiniais, puses vél sudeda pagaliukais, kad nepersiskirty, jkiSa j karstus pelenus ir kepa. [Seina labai gardus kugelis.— Kartais kepdavo ir ,seng varng" Pagaudavo kur is toliau Zqsing, papjaudavo, isimdavo vidu- tius, jpildavo druskos, plunksnas aplipdydavo Slapiu mo- liu ir kepdavo lauée. Paskui molius nulupdavo sykiu su plunksnomis ir valgydavo (Al. BaSkys, 65 m. a., Kaltiné- nai, Uzr. A. Brazdeikis, 1937 m. LTA 1167/283) 266. Sekminiy Sventés iSvakarése piemens, pargindami bandg namo, ja aprédo, apvainikuoja berZeliy ir purieny vainikais. Jaugiams prie ragy pririsa aukstus berzelius, arba ju ragus apipina berzeliy Sakomis. Karvéms uékaria ant kaklo ar ragy apvalius berzeliy Saky vainikus. Jei nepa- tingi, aprédo versius ir aveles (R Buraéas, TD III 98) 267. Sekminiy subatoj piemenys puoSdavo gyvulius, ir dabar dar tebepuosia, tai beréais apkaisydami karvéms Fagus, tai vainikais, i8 berzy Saky ir Zydingiy géliy nu- Pintais, apjuosdavo ragus, kaklg. Per Sekmines visi pieme 193,nys biina laisvi. Pirma Sekminiy dieng viso kaimo piemenys kartu eidavo per kaima, melsdami ,sekminiy": vienas rinkdavo lasinius, kitas kiauSinius, tregias miltus ir t. t., kiekvienas prasydavo tiktai to, ka renka. Visko prisirinke apsirenka kokj nama, viskq ten sunesa, o Seimininké neatsi- sako pagaminti, Daugiausia budavo prikepa kiauSinienés, Pasiprasydavo muzikanta. Jei kuri Seimininké nicko arba maia teduoda, jos karvéms prie uodegos pririsdavo Sluo- tas i8 medzio Saky arba i8 dilgéliy (Girkalnis, uér. J. Kaspa- raitis, 1937 m. LTA 1307/297) 268. Pirma dieng Sekminiy visada gena ankséiau, nes dzizkuose is senoves Sekminés piemenim nepaprasta Svente, Anksti iSging susitaria, kaip parédyt genant namo karves, kad daugiau gauty kiausiniy ir kur po pusrydiy eiti kepti kiausinienés. PrieS ginima namo imasi darbo: vieni gano, kiti eina rinkt Zolyny, pint vainiky. Susigamine ima rédyti, taip sakant, vainikuoti karves. Pirmiausia paredo priderétas (svetimas), nes uz kiekvieng gauna po du kiau! niu, savy parédo tik labiausiai mégiama karve. Paréde gena namo,net graéu Zitiréti. Piemenys taipgi apsikaise Zydindiais Zolynais kepures, ar ir per petj pletnele persijuose, kaip kokie persétiniai, eina paSaliai_ stotky (Valkininkai, LTA 1240/37). 269. SeStadienj prieS Sekmines piemenys apipina kat ves vainikais, nes vainikuotos karvés daugiau pieno duoda, Uztai Sekminiy vakara piemens atlanko kiekvieng gaspading ir gauna strio, sviesto, kiausiniy ir kt. Susirinke jvairiy pro- dukty, jie vakare i8kelia didelj baliy, kuriame dalyvauja tik piemenys. Mergaités dagniausiai atskirai susirenka, ber- niukai vel atskirai, bet kai kada ir sykiu (Dusetos, LTA 11/67). 270. PrieS Sekmines, Jonines, Zoling piemens, gindami namo gyvulius, aprédo karves Zolémis. Seimininké privalo juos pavaiSinti, tada bus geri metai ir karvés duos daug pieno (Joniskis, LTA 64/1095). 271. Sckminése pina karvéms vainikus, kad jos pieno duoty. Dar vartojama prie vainiky ir .padalkos", kurios tada uédedamos (Dusetos, LTA 70c/1009) 272. Sekminiy’subatoj reikia karvém ant rageliy uédé- upynus i& berziuky vainikai, kad buty karvés ramios, 96 vaikSéioty visos kravoj, kaip vainiku (Tveredius, LMD I 254/220) 273, Piemenys pargena banda iS ganyklos su Zolyny vainikais ant galvos (savo ar karviy?) (TrySkiai, LMD I 613/51), 274. Sekminiy laike piemenys pina i8 berzeliy vainikus ir deda ant karviy galvy dél to, kad gaspadiné dazniau duoty surio ir visus metus nesibarty (Antazavé, LTA 1418/ 494) 275. SeStadienj pries Sekmines piemenys pargena ban- «lg vainikuotg. Seimininkai vaisina piemenis: prikepa pyragu, kiauSinienés kiek nori, sirio, sviesto, net degtinés, duoda kiek pinigy. Tq vakarg visi Soka, linksminasi, supasi susirinke viename kieme. Patys sudaro orkestra, susirenka net viso kaimo jaunimas. Sekminiy ryt visad Seimininkai pamigdo piemenis, patys iSgena banda. Treéia Sekminiy dieng piemenys vél liksminasi ir vaiSinasi, kaip ir SeSta- dienj, ir griezia ivairiomis muzikélémis-dadelémis (Simkai- i, LTA 1213/1 AiSkinimas. Karviy vainikavimas Sekminése yra platiai Zinomas paprotys (r. Sartori IIT 195). Ypac iskilmingai apvainikuojamas bandos bulius. Kai kur tas bulius po iskilmingo veddiojimo papjaunamas Sekminiy puo- tai 276. Pargings apvainikuotas karves, piemuo taip sveikina savo Seimininkus: ,Sveikinu tavi dédziulia (cetula) Sventom Sekminém ir Zyéinu, kad Dzievulis aprédyty 5i tus tavo stotkelius blizgancia Sersteli ir kad sveikus uilai kyt nuk Zvériy ir visokiy nelaimiy". Zinoma, katras vyres. nis, tas ir pasveikinimg grazesnj, jdomesnj pasako. Kai katrie dar juokingai ismoksta patalaluot: ,Prasé jauéias duonos, druskos, 0 karvelé sviesto, avis milty, 0 baronas pauty; kiaulé lasiniy, tekis spirginiy; versis treigys trejo- ko, piemuo desimtoko". (A. Radzis, 54 m. a., Mistuny Valkininky par.) Ke piemuo pasako pasveikinima ueginéjes nubudiuoja abi ranki, Seimininké tada pakiSa jam surista ry8ulélj, katram bana sudéta sirio pentelé, pyra- gaitis, dar Sio to pagal istektis ir po du nuo kiekvienos karves kiausiniu. Tecis, vaikeli, dovanoju siy mazy dova- nélj, kad Dzievas apdovanot dzidesném. Piemuo dar nubu- 195Giuoja rankas ir bega kitan kieman, Kartais, arba kai kokiam sodziuj, pargenant’ piemuo tik pasveikina, o sekmininio ateina paskui atsiimt, kai jau sudaro karves (Valkin kai, LTA 1240/37) 277. Piemeny oracija per Sekmines, kai eina kiauSiniau- ti: , Sveiki sulauke Sv. Sekminiy, sveiki praleisdami su rodas- ju, su pakajum, su Zirgais Zvengianciais, su jauciais bau- biangiais. Atsiunté jautelis in vasciy mylisty duonelés, karvelé pienelio, avelé milteliy, o2kelé druskelés, meitelélis laSinéliy, kiaulelé taukeliy, marga vistelé kiausinéliy, pic- menéliams pinigéliy, tekutis tabokos, gaidys blyny* (Aly- tus, LTA 1187/415). 278. Toks valgiy rinkimas ir piemeny puota Kupiskio apyl. vadinama ,,melstuvémis™ (2r. TD II 99—101). 279. Sekminése pirmiausia duodama kiekvienam piemeniui po septynis virtinius (Kupiskis, TD II] 100) 280. Sekminiy ryta piemenys gaudavo ui karviy apvai- nikavimg po 7 virtinius, na, o jei kuris ypaé gragiai apvai- nikuodavo, tai dar gaudavo ir kelias kapeikas (Trm 1937 nr. 19) 281. Seki pyragiukus. Piemenims reikia duoti didesnio gastingiaus- sekminaiéio (Viduklé, LTA 1471/35) 282. Piemenys renka melstuves, kai melzia karves: pila po blésing uzbonan, kur‘o kiemo du piemenys, tai dvi. Bidavo, praduria blésinés dugna, uéstato ant uzbono, kad pienas Zemén netekéty,— pila pila nepripila. Paskui ustovas pagano (vienas), piemenys viska po namus. Visko prisirinke,neSa pas kuriq § ke, kad iskepty, i8virty. Jiems pagrodavo toks senu- kas Vidugiris. Taip jie baliavodavo visas tris Sekminiy dienas, kol gyvuliai namie. Vakare lig vélumos Soka, dai nuoja visokias dainas, pvz.: »Nuo to berio deguto zydo vaikai pasiuto." Taip darydavos dar pries 35 m. (Alizavos apyl., Kupitkio v, 1938 LTA 1645/1092) 283, Per Sekmines biitinai reikia suvalgyti septyni lasi- neti arba varskéti kleckai (TrySkiai, LMD | 613/8) 284. Sekminése Seimininké duoda piemeniui surj, kad karvés pieno daugiau duoty (Dusetos, LTA 14/173). 196 285. Sekminiy rytq paplakti berZine rykste karves, kad neguléty (ViSakio Rada, LTA 507/31—410). Aiskinimas. Seniau manydavo, kad apvaini kuotos karvés duosig daugiau pieno (2r. nr. 269271), ganant nesiskirstys (nr. 272), tad ir Seimininké, ir piemuo ti- kejosi iS to naudos, uétat Seimininké piemenis apdovano- davo. Cia pasireiskia tikéjimas | magiska Zalumyny galig (plg. karviy plakima berzo rykstele, kad neguiety, t. y. gerai ganytysi ir daug pieno duoty). Véliau &i prasme tapo pamirSta, karves piemenys puosdavo todél, kad uz graZw papuosima gauty iS Seimininkés dovany. 286. Seniau, kai sodziuose ganydavo kartu visy gaspadoriy gyvulius, tai antroj dienoj Sekminiy piemenys dirbda- vo boliy. Bidavo, susirenka piemeny pulkas, ustovas palei- diia nuo galvijy kelis (piemenis) ir eina visi per ulycia su maigeliais ir kaSelém, ir renka valgius Pas kiekvieng uiei- na. Kai apstoja visi gaspadine, tai nemoina atsiginti: vienas to prago, kitas vél (ko), vis kad visiems jdét ko nors. Kai jau visus pereina, apsirenka kvaterijy ir visa suneSa vienon vieton. PrisineSa la8iniy, kruopy, sviesto, kiauginiy, milty ir tada kuria pediy, kepa blynus, kepa kiausinieng, verda mésa, kode. Ir ty mamy gaspadiné jiem padeda. Tai pavakary, kai pargena galvijus, susidaro visi piemenys, ustova pakvie- Gia, Koinas atsinesa Saukstq ir duonos Smotelj, valug savo suvalgymo. Kai kurie atsiveda ir mazesnius savo brolius, seseris. Tai suséda apie stalus, 0 ustova vidury pasisodina, kaip karaliy. Valgo visi suséde, dziaugias savo broliu. Ateina ir tévai paziuréti, parsivesti namo, kad nebijoty vakare pareit. Pavalge visi dainuoja, rateliu eina, Soka, linksminasi, ligi apsniista. Tai motinos parsiveda namo gult. J dar kas lieka, nesuvalgo kiek surenka, tai atiduoda usto- vui. Taip kozni metai vis darydavo tas bolias (Dusetos, ur. J. Bugaité, 1937. LTA 1081/43) 287. Sekminés laikomos piemeny Svente. Jau i8 anksto prie3 Sekmines piemens turi uzleista ganyklos sklypeli, tyéia deldinamg Sekminiy rytui. Sekminiy rytg kiekvienas piemuo stengiasi kuo anksdiausiai atsikelti ir iSgyti banda j iS anksto jo numatyta gerai pridélusia vietele, kad sotiai pri- ganyty karves. Kiekvienas piemuo Sekminiy ryta iSgings banda turéjo grie@ti dadele, vadinama .Sekminiy rageliu”. 197Tokiq dudelg kiekvienas piemuo Sekminéms pats pasidary- davo i8 alksnio ar dilvigio issukes, 0 dél sustiprinimo balso prie jos pridurdavo iskiaurinta jaudio raga. Kuris piemuo visy véliausiai iSgindavo, tai visq meta jj piemens ,spirgu- Giu" vadindavo. Kada iSgirsta paskutinj uzdiduojant Sek- miniy rageliu, tuomet visi piemenys jj apSaukia ,spirgue Giu" ir dainuoja jam tam tikra .spirgucio daina". Gerai pric gang gyvulius piemens pasirupina kuo gradiau visa bandg apvainikuoti Zolynais ir Zaliomis berzo Sakomis. Apvaini- kuoja ir patys save. Apie priespiecius gena bandq namo, visi dainuodami ir Sekminiy ragetiais duduodami. Pieme= sdavo Seimininké su dovanomis: ais, siriu,sviestu ir pyragu. Susirinke dovanas, piemenys eidavo j miska ,piemeny pautienés" kepti (UkPt 1933 nr. 22. B. Burato aprasymas) RR Pasakojama, kad kas ankséian idgines karves pire mas per Seki ta didele (Sekminiy rageliu), to karvés duosiandios daugiau pieno. Pats instrumentas is rago ir medzio, su liezuvéliu (Merkiné, 1935. LTA 228). Aiskinimas. Sveicary Alpése anksti ryta Sekminés nipuéiamos” milziniskais ragais, kurie turi plaéius wériestus galus, panagius j pypkes (Zr. Spamer 80, Abb. III) 289. Piemens Sekminiy naktj nemiegodavo, kad nepa~ migty ir nelikty ,spirguéiu". Mat kas ankséiau isgindavo, © kito akininko véliau, tai pirmasai ,uéspirgindavo" antra, visaip ant jo oliuodavo ir giedodavo. Ant Sekminiy piemens pirmasyk pargindavo gyvulius ant piety ir koznas piemuo pries tai zeldindavo ,Sekminiy pieva", kad greiciaw jo gyvuliai priésty. Pargine piemens prie kaimo rédydavosi visokiom drapanom, skrybéles ir kepures rédydavo visokiy, spalvy popieromis, prisikabindavo Sobliais ir tokiam paréde vaziuodavo j bainyéia. O lik namie kaimo piemens eidavo pas to kaimo gaspadorius kiausiniauti, kepdavo pautiene it laukdavo kity piemeny sugrjztant i8 baznyéios,— tie parsi- vezdavo degtinés ir bidavo piemeny balius. Per lenkmetj kareiviai, pamatg Pilviskiuose taip apsirédziusius piemenis, mislijo, kad tai lenky matezninkai, nugabeno pas komendan- ta. Juos paleido, bet gavo jrasy po 16 nagaiky j pasturgalj. Nuo to meto, kad ir Sekminiy naktj piemens durnavodavo, bet tas budas pamazi pradéjo isnykti, o 1916 m. per Sek- 198 mines piemeny jau visai nebuvo girdéti (Suvalkija, uér. J. Vencius. LTA 390/13). 290. Sekminiy iSvakarése Kietuviskiy piemens, pargine banda namo, vakaroja, neina gulti, kad nepramiegoty Sek- miniy ryto,— iSginsi banda veliausiai ué kitus, ir liksi visam metui tos apylinkés piemenéliy ,spirguciu* vadinamas. d geriau visa naktj nemiega, kad tik nelikty ,spirgu- ju". Jei kuris ir gula kiek nusndsti, tai samdo kok} pus- bern), kad jj laiku pazadinty. Ankstyva Sekminiy ryta visi Pasesupiai skambéjo Sekminiy rageliy garsais. Isginus paskutiniam, visi piemens apSauké, apréke jj ,spirguciu™ ir sutartinai uztrauke ,spirgucio daing*. Dainuodami olia- vimo daing, nyk8éiu brauko pasmakréje gerkle ir tuo badu gauna ypatingai virpant} balsa. Karvés ganosi tam tydia visa pavasar) piemeny zeldinamoje ,Sekminiy pieveleje~ (B, Buragas, JnOk 1930 nr. 17) AiSkinimas. Austrijos Alpése paskutinis iSgines Sekminiy ryta piemuo apkaisomas egliy ir berzeliy Sakomis ir lydimas j ganyklg Saukiant: ,Pfingstschiafer!” Korinti- joj jis apvainikuojamas dilgéliy vainiku ir vadinamas ,Sek- miniy karaliumi* (Koren 142—43). Prancizy Alpése, Isére srity, piemenys stengiasi ankstiausia iSgyti Joniniy ryta ir paskutinis iSgings pravardziuojamas ,litehibirrier“, t. y. sviestlaiziu (v. Gennep, Dauphiné II 338—340). Mecklen- burge paskutinis iSgings vadinamas ,Pingstkalf* (Sekmi- niy versis). Paskutiné karvé papuosiama gélémis, vainiku, pririgama prie uodegos berzelio Sakos arba uzdedamas Siau- dy vainikas. Paskutinis iSgings piemuo visaip i8juokiamas (Zr. Sartori III 192—194). 291. ,Seinem Vieh widmet der Litauer zu Pfingsten besondere sorgialt Es wird aul einen fur das Fest reservier- ten Weideplatz getrieben, und am ersten Feiertage kommen abends die Kiihe mit Kranzen und Bandern geschmiickt nach Hause“ (Kuntze 67. Zr. dar MLLG V 571/572 i8 Stalupény apyl.) 292, Budavo, jau pries Sekmines uésiaugindavom ant piidymo ar pievos ,sekminpieves" (Marijampolé, LTA 1174/50) Aiskinimas. Ir Vokieciuose plagiai _ paplitusi speciali Sekminéms skirta ganykla. Ypatinga ,Peingstwei 199)de* pirmakart minima jau 1300 m. Frankfurte am M, (Spamer 79). 293, Sekminiy naktimis mergos gena karves ,rytelio* i pievas geriau paganyti, o gaspadinés jdeda joms sviesto, stirio ir pyrago, ir vaisinasi kol SauSta, o kai iSausta, tada gena karves namo, mergos it piemenys eina j bainyciq (Kvetkai, LTA 936/80). 294. Sekminése biddavo seniau nuo ryto mergos isgena ‘gyvulius. Jos iSsineSa indélio: bent 7 vogones prisidéje svies- to, smetonos, suriy ir kiausiniy. Apipyne vainikais karves, raliuoja, gano iki pusryéio, kol ateina karviy meléti namie likusios (Alizavos apyl., Kupiskio v., LTA 1645/102) 295. Pavasarj mergos ,ryto gena", t. y. vietoj piemeny viso sodiiaus mergos, po viena iS kiemo, gano lig pusryéiy galvijus ir dainuoja. Taip .ryto i8gena* pries Sekmines dukart (ar nedélios.ar taip kokios iventés ryt), per Sek- mines ir Devintinio ryta, ir siam paskutiniame visas karves apvainikuoja (Siaurés ryty Lietuva, uzr. A. R. Niemi LTA 626/1651). 296. Kur piemenis pavaduodamos suaugusios mergaites iSgydavo .rytagoniy* (dar labai anksti, nakties metu, vieversiui negiedojus), joms padéti ganyti ateidavo kaimo bernai, atsineSdavo muzika, susineSdavo valgiy (mergaité) it gérimy (bernai), degindavo laudus ir linksmindavosi iki ryto: budavo, vaisinasi, pina vainikus, dainuoja, groja ir Soka. Mégiamiausias rytelninky pasilinksminimas, tai avestuves kelti*: i8 visy mergaitiy i8renkama viena ‘kuri graziausioji kaip ,jaunoji*, o 18 visy berny igrenkamas vienas ,jaunikis* ir vaidinamos vestuvés. Rytelninky ves- tuviy apeigos daromos panasiai kaip seniau buvo daromos tikros kaimo vestuvés, tik visa perdirbama juokingai. K; rytelninkés pagaliau pargena banda namo, vyrai it samdi ninkai jas sveikina triukSmingai Saukdami, o Seimininkés pasitikdamos aplieja is milZtuviy Saltu vandeniu, kad pie- ningesnés karvés bity (Kupiskis, TD II] 101—103. B. Bu- ago aprasymas) Aiskinimas. Si apeiga labai panasi j vokieciy ~Pfingstoder Maibraut*. Panasius paprotius randame ne tik vokiegiuose, bet dar ir danuose, Sveduose, pranciizto- se, rumunuose (ér. Mannh. WF I 431433). Kartais toks 200 vaidinimas daromas Joniniy naktj. Sis paprotys taip kinamas: gamta tuo metu pergyvena savo Zydéjimo laik tarpj, savotiskas vestuves, tad it Zmonés nori tatai pavaiz~ duoti atitinkamais vaidinimais (Spamer 93). 297. Kiek wzvalge namie, piemenys ima rinktis krivon. Susirinke eina aprinkton vieton, neSdamiesi su savim skau- radas, SaukStus, kiSenes kiauSiniy, ry8uléliuose la8iniy, py- iy, duonos, kai kada ir degtinés bonka. Nuéje i8 anks- to aprinkton vieton, suséda visi ir ima dét kruvon atsines. tinius daiktus. Taikos, kad bina ir vargingy piemenéliy, kurie visai maza ko atsineSa, bet jei bina meils, nebina tarpu iu pavydy, priima ir jj be isimties (Valkininkai, LTA 1240/ 37 * 598, Piemenims.nenori apsileisti ir samdiniai bernai (bundininkai), jie irgi renka valgius ir antra Sekminiy dieng daro ,bundinyky pautieng", (TD TIT 105—105). 299. Bernai (tarnai), Sekminiy ryta priéje prie savo Seimininky, Zemai nusilenkia ir sako: ,Mes mylime savo 5 mininkus ir linkime kuo geriausios sveikatos*. Uz tai ir jie nuo Seimininky gauna dovany (Dusetos, LTA 11/67) 300. Samdininkai pries Sekmines daro sambary (sudé- tin) aly savo gaspadoriams pavaisinti. Okininkés, eidamos i sambarus, neSas savo vaisiy (valgiy). Visi geria aly, u kanddiauja akininkiy suneStom vaisém, jaunimas Soka, dainuoja. (Pakruojis, GtKr 1935 p. 264.Plg. LtAd 1936 nr 248) 301. Kaimo gyventojai ar kaimynai Sekminéms susi- pila sambarius: vyrai suneSa po sutarta kiekj salyklo pas Vieng _kurj, Sis padaro alaus, moterys suneSa maisto ir taip Sekminiy Sventés praleidziamos (Siauliail 302. Sekminése daznai badavo statomi grazus kaimo jaunimo kryziai, kuriy ne vienas dar ir Siandien tebestovi kur prie kaimo su udrasu: ,Bundinyky kryzius. Tokius kryZius seniau turédavo kiekvieno kaimo jaunimas (Kupi kis, TD THT 105) 303. Puponiy kaimo jaunimas neturéjo savo kryziaus. Visi kaimo bundinykai, mergos ir bernai, susitare sudejo po mustinélj, kad Dievulis laiminty jy jaunas dienas, ir uésa- kydino kryziy Vidugiriuose pas kryadirbj Gabréng. Kaimo jaunimas Visuomet Sekminiy proga ruosia bundinyky baliy, aot

Lietuvių Kalendorinės Šventės 1993 100-209

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvių Kalendorinės Šventės 1993 100-209

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like