Analizine geometrija

Paskaitu konspektas

Turinys
1.

2.

Vektoriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1.1.
Pagrindines savokos

. . . . . . . . . . . .
1.2.
Baziniai vektoriai . . . . . . . . . . . . . .
1.3.
Atkarpos dalijimas duotuoju santykiu . . .
1.4.
Skaliarine vektoriu sandauga . . . . . . . .
1.5.
Vektorine vektoriu sandauga . . . . . . . .
1.6.
Vektoriu mirioji sandauga . . . . . . . . .
Erdves geometrija. Ploktumu ir tiesiu lygtys . . .
2.1.
Erdves taku aibes ir ju lygtys . . . . . . .
2.2.
Parametrines lygtys . . . . . . . . . . . . .
2.3.
Tiesiu ir ploktumu lygtys . . . . . . . . .
2.4.
Ivairiai apibretu tiesiu ir ploktumu lygtys
2.5.
Kampas tarp tieses ir ploktumos . . . . .
2.6.
Tako atstumas iki ploktumos ir tieses . .

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

Elipse, hiperbole ir parabole

1.
Elipses ir hiperboles apibreimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2.
Kanonine koordinaciu sistema bei kanonines elipses ir hiperboles lygtys
3.
Elipses formos tyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
4.
Hiperboles formos tyrimas; asimptotes . . . . . . . . . . . . . . . . . .
5.
Jungtine hiperbole . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

5
5
7
12
13
15
17
18
18
21
24
30
32
33

.
.
.
.
.

37
37
38
41
42
43

6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
2

Hiperboles asimptotine lygtis . . . . . . .

Kreives tako atstumai iki idiniu . . . . .
Elipses ir hiperboles direktrises . . . . . .
Paraboles apibreimas bei kanonine lygtis
Kreives liestine . . . . . . . . . . . . . .
Elipses ir hiperboles liestines . . . . . . .
Paraboles liestines . . . . . . . . . . . . .
Elipses ir hiperboles optines savybes . . .
Paraboles optines savybes . . . . . . . . .
Pratimai bei udaviniai . . . . . . . . . .

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

44
45
45
47
50
50
52
53
55
55

Antros eiles kreives

1.
Koordinaciu sistemos transformacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1.1.
Bendrosios koordinaciu transformacijos formules . . . . . . . . .
1.2.
Koordinaciu sistemos posukis . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
1.3.
Koordinaciu sistemos lygiagretus postumis . . . . . . . . . . . .
1.4.
Matricine koordinaciu transformacijos formuliu iraika . . . . .
2.
Bendroji antros eiles kreives lygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2.1.
Ryys tarp kreives lygciu atvilgiu skirtingu koordinaciu sistemu .
3.
Antros eiles kreives lygties invariantai . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
4.
Charakteringoji lygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
5.
Antros eiles kreives centras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
6.
Kvadratines lygties dalies prastinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
7.
Centriniu kreiviu kanonines lygtys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
7.1.
Bendroji dalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
7.2.
Ivairus atvejai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
7.3.
Elipses ir hiperboles kanonines koordinaciu sistemos radimas . .
8.
Necentriniu kreiviu kanonines lygtys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
8.1.
Bendroji dalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
8.2.
Ivairus atvejai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

57
57
59
60
60
61
62
63
63
64
65
66
68
68
69
71
71
71
72

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

9.
10.
11.

12.
13.
14.
3

8.3.
Necentrines kreives tipo nustatymas . . . . . . . .
Vienas pavyzdys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Antros eiles kreives ir tieses sankirta . . . . . . . . . . . .
10.1. Asimptotines kryptys . . . . . . . . . . . . . . . .
Antros eiles kreiviu liestines . . . . . . . . . . . . . . . .
11.1. Mediaga pamastymui

. . . . . . . . . . . . . . .
11.2. Udavinio sprendimo pavyzdys . . . . . . . . . .
Antros eiles kreives skersmenys . . . . . . . . . . . . . .
Antros eiles kreives simetrijos ays . . . . . . . . . . . . .
13.1. Paraboles kanonines koordinaciu sistemos radimas
Pratimai bei udaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Antros eiles paviriai

1.
Bendroji antros eiles paviriaus lygtis . . .
2.
Kanonines antros eiles paviriu lygtys . . .
3.
Antros eiles paviriu formos tyrimas . . . .
3.1.
Cilindrai . . . . . . . . . . . . . .
3.2.
Kugis . . . . . . . . . . . . . . . .
3.3.
Elipsoidas . . . . . . . . . . . . . .
3.4.
Vienaakis hiperboloidas . . . . . .
3.5.
Dviakis hiperboloidas . . . . . . .
3.6.
Elipsinis paraboloidas . . . . . . .
3.7.
Hiperbolinis paraboloidas . . . . .
4.
Antros eiles paviriu tiesines sudaromosios
5.
Sukimosi paviriai . . . . . . . . . . . . .
5.1.
Sukimosi elipsoidas . . . . . . . .
5.2.
Vienaakis sukimosi hiperboloidas .
5.3.
Dviakis sukimosi hiperboloidas . .
5.4.
Elipsinis sukimosi paraboloidas . .
5.5.
Elipsinis sukimosi cilindras . . . .
4

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

74
74
76
77
80
82
82
83
84
86
87

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

89
89
90
98
101
102
104
104
106
108
110
111
114
115
116
117
117
117

6.
7.
8.
9.
10.
11.

Ploktumos ir antros eiles paviriaus sankirta

Antros eiles paviriaus ir tieses sankirta . . .
Antros eiles paviriaus lieciamoji ploktuma .
Paviriaus ir lieciamosios ploktumos sankirta
Charakteringu udaviniu sprendimas . . . . .
Cilindro lygties radimas . . . . . . . . . . . .
11.1. Kugio lygties radimas . . . . . . . .
11.2. Tiesiniu sudaromuju radimas . . . . .
12. Pratimai bei udaviniai . . . . . . . . . . . .
Literatura . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

118
119
120
121
122
122
123
123
124
126

Vektoriai

1.1. Pagrindines savokos

Vektoriaus savoka

skirtinguose matematikos skyriuose apibreiama skirtingai. Vektoriumi vadinkime

matematini dydi, apibudinama skaitine reikme ir kryptimi erdveje. Grafikai vektoriai vaizduojami
tiesiu atkarpomis su rodyklemis. Dydi, kuriam apibudinti pakanka skaitines reikmes, vadinkime
skaliaru. iuo atveju musu skaliarais bus realus skaiciai. Vektorius ymesime maosiomis raidemis
su strele vir ju, ~a, ~b, ~c, arba dviem didiosiomis raidems, kuriu pirmoji reikia vektoriaus pradios
~ Vektoriaus ilgiu vadinsime ji vaizduojancios kryptines atkarpos ilgi,
taka, antroji - pabaigos: AB.
ymesime modulio enklu: |~a|.
Apibreime vektoriu sudeties ir daugybos i skaliaro operacijas. Dvieju vektoriu suma vadinsime
vektoriu, gaunama pagal pirmame pavyzdyje iliustruojama lygiagretainio taisykle.

1 pav. Vektoriu suma

Du vektorius vadinsime lygiagreciais (kolineariais), jie juos vaizduojancios tiesiu atkarpos lygiagrecios. Du vektorius vadinsime lygiais, jei jie lygiagretus, tos pacios krypties ir vienodu ilgiu.
Vektoriaus ~a ir skaliaro sandauga yra lygiagretus vektorius ~a, kurio ilgis |~a| = |||~a|, o kryptis
sutampa su vektoriaus ~a kryptimi kai > 0 ir yra prieinga kai < 0. Nesunku suprasti, kad geometrine || prasme - vektoriaus ilgis. nuliniu vektoriumi vadinsime vektoriu, kurio ilgis lygus nuliui,
t.y. - taka. Nulini vektoriu ymime ~0.
Vektoriu veiksmu savybes:
1. Vektoriu sudetis yra komutatyvi:
~a + ~b = ~b + ~a;
2. Vektoriu sudetis yra asociatyvi:


~a + ~b + ~c = ~b + (~a + ~c) ;

3. Skaiciu daugyba ir vektoriaus daugyba i skaiciaus yra asociatyvi:

( ) ~a = ( ~a), , ,~a;
4. Skaiciu sudetis ir vektoriaus daugyba i skaiciaus yra distributyvi:
( + ) ~a = ~a + ~a, , ,~a;
6

5. Daugybos i skaiciaus ir vektoriu sudetis yra distributyvi:



~a + ~b = ~a + ~b, ,~a, ~b.

Vektoriu sudeties asociatyvumas akivaizdus i 1.pav., asociatyvumas demonstruojamas antrajame

paveikslelyje.

2 pav. Vektoriu sumos asociatyvumas

1.2. Baziniai vektoriai

Trecioji ir ketvirtoji savybes akivaizdios. Penktoji geometrikai reikia lygiagretainiu, gautu
sudedant vektorius, panauma. Vektoriu 1~e1 + 2~e2 + + n~en vadiname vektoriu ~e1 , ~e2 , , ~en
tiesiniu dariniu, 1 , 2 , n c ia - skaliarai.
Baze ploktumoje vadiname dvieju nelygiagreciu vektoriu rinkini {~e1 , ~e2 }, pacius vektorius vadiname baziniais.
Baze erdveje vadinami bet kurie trys vektoriu {~e1 , ~e2 , ~e3 }, nelygiagreciu tai paciai ploktumai,
rinkinys. Patys tokie vektoriai vadinami nekomplanariais vektoriais, erdves baziniais vektoriais.
Teorema. Bet kuris vektorius gali buti ireiktas baziniu vektoriu tiesiniu dariniu erdveje
~a = a1 e~1 + a2 e~2 + a3 e~3 ,
7

arba ploktumoje
~a = a1 e~1 + a2 e~2 ,
to tiesinio darinio koeficientu rinkinys - (a1 , a2 , a3 ) erdveje ir (a1 , a2 ) ploktumoje - vadinamas
vektoriaus ~a koordinatemis.
Pademonstruokime ios iraikos galimybe ploktumoje. Kadangi baze ploktumoje gali buti
bet kurie du nelygiagretus vektoriai, o vektoriai ~x ir ~y , kaip pavaizduota 1 pav., yra tokie, tegul
baziniai vektoriai e~1 , e~2 yra lygiagretus jiems. Tuomet, akivaizdu, bet koki vektoriu ~z galime ireikti
kaip baziniu vektoriu tiesini darini: ~z = ~x + ~y = z1 e~1 + z2 e~2 . 
Baze tieseje galime vadinti bet kuri nenulini ios tieses vektoriu.
Kitoje bazeje vektoriaus koordinates kitokios. Toje pacioje bazeje koordinates nustatomos vienareikmikai.
Lygus vektoriai turi vienodas koordinates.
Dauginant vektoriu i skaiciaus, visos jo koordinates dauginamos i to skaiciaus:
~a = (a1~e1 + a2~e2 + x3~e3 ) = ( a1 )~e1 + ( a2 )~e2 + ( a3 )~e3 .
Sudedamu vektoriu koordinates irgi sudedamos:
~a + ~b = (a1~e1 + a2~e2 + a3~e3 ) + (b1~e1 + b2~e2 + b3~e3 ) =
(a1 + b1 )e~1 + (a2 + b2 )e~2 + (a3 + b3 )e~3 .

Dekarto koordinatemis erdveje vadinama staciakampe koordinaciu ssitema su vienodais koordinaciu

aiu masteliais. Koordinaciu ays vadinamos abscisiu aimi, ordinaciu ais ir trecioji aplikaciu aimi koordinaciu pradia. ymimos atitinkamai Ox, Oy ir Oz atitinkamai, raide O c ia ymimas
koordinaciu pradios takas. Koordinaciu ayse talpinami vienetinio ilgio vektoriai ~i, ~j, ~k, kurie puikiai atlieka baziniu vektoriu, kuriuos iki iol ymejome ~e1 , ~e2 ,~e3 , vaidmeni.
Deka to, kad ie baziniai vektoriai tarpusavyje statmeni ir visi yra vienetinio ilgio, ju rinkini
~i, ~j, ~k vadiname ortonormuotaja
baze.
8

3 pav. Dekarto koordinaciu sistema

Vektoriaus ~a(ax , ay , az ) koordinates Dekarto koordinaciu sistemoje reikia ir to vektoriaus galinio tako koordinates (ax , ay , az ) ir yra vadinami to tako tako A koordinatemis (abscise, ordinate
ir aplikate atitinkamai), r. 3 pav. Matome, kad ~a = (ax~i + ay~j) + az~k = ax~i + ay~j + az~k.

Raskime vektoriaus AB koordinates, r. 4 pav.:

AB=AO + OB=OB OA=

= b1~e1 + b2~e2 + b3~e3 a1~e1 a2~e2 a3~e3 =

(b1 a1 )~e1 + (b2 a2 )~e2 + (b3 a3 )~e3

4 pav. Vektorius AB

Vadinasi, vektoriaus koordinates lygios jo galo tako ir pradios tako koordinaciu skirtumui.
Vektoriai ~a1 , ~a2 , , ~an yra vadinami tiesikai priklausomais, kai egzistuoja tokie koeficientai
1 , 2 , , n , 21 + 22 + + 2n 6= 0 (t.y., ne visi lygus nuliui), kad
1~a1 + 2~a2 + + n~an = ~0.
Vadinasi, tokiu atveju viena i vektoriu galime ireikti likusiu n 1 vektoriu tiesiniu dariniu, ir
atvirkciai. Suformuluokime teigini teoremos pavidalu.
Teorema. Vektoriu sistema ~a1 , ~a2 , , ~an yra tiesikai priklausoma tada ir tik tada, kai ~ai :
a~i = c1~a1 + c2~a2 + + ci1~ai1 + ci+1~ai+1 + + cn~an .
Tarkime, kad vektoriai x1 , . . ., xn yra tiesikai priklausomi. Tada 1 , . . . , n :
1~a1 + + n~an = ~0.
Kadangi ne visi j = 0, pasirinkime i 6= 0. Taigi
~ai =

1
n
~a1 ~an .
i
i
10

Todel turime cj = ji , kai j 6= i ir ci = 1.

Tarkime, kad ~ai : a~i = c1~a1 + + cn~an . Tada imkime j = cj , kai j 6= i ir ci = 1, ir gausime,
kad vektoriai yra tiesikai priklausomi. 
Teorema. Vektoriai tiesikai priklausomi tada ir tik tada, kai i ju koordinaciu sudarytos matricos
rangas maesnis u vektoriu skaiciu.
Nustatykime, ar vektoriai
~a1 , ~a2 , . . . , ~am . kur a~i = {(ai1 , ai2 , . . . , ain )i = 1, 2, . . . , m}
yra tiesikai priklausomi.

a11

a21
1
..
.

an1

+ 2

a12
a22
..
.
an2

+ + m

a1m
a2m
..
.
anm

I c ia gauname tiesiniu homogeniniu lygciu sistema:

0
0
..
.
0

a11 1 + a12 2 + + a1m m = 0,

a21 1 + a22 2 + + a2m m = 0,

an1 1 + an2 2 + + anm m = 0.

Vektoriai ~a1 , . . ., ~am yra tiesikai priklausomi tada ir tik tada, kai i homogenine sistema turi nenulini
sprendini . Pasinaudokime i tiesines algebros kurso inoma Kronekerio-Kapelio teorema. Ji teigia,
kad, kai m = rang A, sistema turi vieninteli nulini sprendini , todel vektoriai yra tiesikai nepriklausomi.
Pastebekime, jog tokios matricos rangas negali buto didesnis u abu skaicius m ir n. Vadinasi, daugiau kaip n n-maciu vektoriu visada yra tiesikai priklausomi. 

11

Ivada. Vadinasi, bet kurie 3 vektoriai ploktumoje arba 4 vektoriai erdveje visada yra tieikai
priklausomi. Tai kaip tik svarbu geometrijoje.
Tai darsyk patvirtina, kad ploktumoje rasime daugiausiai du tiesikai nepriklausomus vektorius,
o erdveje - tris.

1.3. Atkarpos dalijimas duotuoju santykiu

Tarkime, kad turime du takus A(ax , ay , az ) irB(bx , by , bz ). Raskime toki atkarpos AB taka
M (x, y, z), kuris ja dalija santykiu , lambda > 0:
~ | = |M~B|.
|AM
Vadinasi,

AM = stackrelM B.
Koordinatemis (x ax , y ay , z az ) = (bx x, by y, bz z). Taigi,
x ax = (bx x), y ay = (by y), z az = (bz z.
I c ia

ax + bx
ay + by
az + bz
,y =
,z =
1+
1+
1+
Kai = 1, M yra atkarpos vidurio takas:
x=

a y + by
a z + bz
a x + bx
,y =
,z =
2
2
2
Kai = 0, M = A, M arteja prie B kai lim = . 
Pastaba. Kai < 0, takas M "ilipa" i atkarpos AB, bet lieka atkarpos tieseje, o tako
M (x, y, z) korrdinaciu formules lieka teisingos.
12

1.4. Skaliarine vektoriu sandauga

Susitarkime, kad kampas tarp vektoriu AB ir AC yra intervale < , teigiama kampo
kryptis matuojant prie laikrodio rodykle, o pagal laikrodio rodykle - neigiama.

5 pav. Kampas tarp vektoriu

Dvieju vektoriu ~a ir ~b skaliarine sandauga vadiname ju ilgiu ir kampo tarp ju kosinuso sandauga:
 
 
~a ~b = |~a| ~b cos

Kaip nesunku matyti, skaliarine sandauga lygi vieno i vektoriu ilgio ir kito vektoriaus projekcijos i
pastaraji
sandaugai:
~a ~b = |~a| pr~a~b = |~b| pr~b~a,
r. 5 pav.
Skaliarines sandaugos savybes
13

1. Sandauga komutatyvi: ~a ~b = ~b ~a .
Taip yra todel, kad kosinusas - lygine kampo funkcija. 
2. Sandauga yra tiesine dauginamojo funkcija:
(~a + ~b) ~c = ~a ~c + ~b ~c,
(~a) ~b = (~a ~b).
Antroji lygybe akivaizdi. Pirmaj
a nesunku irodyti naudojant skaliarines sandaugos iraika vektoriu
projekcijomis.
3. ~a ~b = 0 tada ir tik tada, kai ~a~b arba bent vienas i vektoriu yra nulinis vektorius ~a = ~0, arba
~b = ~0.
Situacija, kai bent vienas i vektoriu yra nulinis vektorius, akivaizdi. Tarkime, kad taip nera. Tuomet sandauga gali buti lygi nuliui tik tada, kai cos = 0, t.y. ~a~b. 
ios trys yra pagrindines skaliarines sandaugos savybes, kuriomis naudojantis skalairine sandauga yra apibendrinama kitokiose erdvese.
4. ~a ~a = |~a|2 .
Taip yra todel, kad cos = 1. 
5. Jei ~e1 , ~e2 , ~e3 yra ortonormuotoji baze, tai (~ei , ~ej ) = ij .1
Nes ie vektoriai statmeni ir vienetinio ilgio. 
6. Jei ~a = a1~e1 + a2~e2 + a3~e3 , ~b = b1~e1 + b2~e2 + b3~e3 ir ~e1 , ~e2 , ~e3 yra ortonormuotoji baze, tai
~a ~b = a1 b1 + a2 b2 + a3 b3 .
Naudodamiesi antraja
savybe, vektorius skaliarikai sudauginame panariui, po to, pasinaudojus
treciaja
savybe, gauname, kad
(~i,~i) = (~j, ~j) = (~k, ~k) = 1,
(~i, ~j) = (~i, ~k) = (~j, ~k) = 0,
ir toje skaliarineje sandaugoje lieka tik tu paciu baziniu vektoriu skaliariniu sandaugu i saves (lygiu
1

Priminkime, kad ij =

1, kai i = j
0, kai i 6= j

Kronekerio simbolis.

14

1 del vienetinio vektoriu ilgio), padaugintu i atitinkamu vektoriu ~a ir ~b koordinaciu, sumos. 

Ivada 1. Kai ~a = (a1 , a2 , a3 ) vektoriaus koordinates ortonormuotoje bazeje, jo ilgis
q
|~a| = a21 + a22 + a23 .
Ivada 2. Kampo tarp vektoriu kosinusas yra:

cos =

~a ~b
 .
 
|~a| ~b

Ivada 3. Atstumas tarp taku X(x1 , x2 , x3 ) ir Y (y1 , y2 , y3 ) Dekarto staciakampeje koordinaciu

sistemoje lygus


  p
XY  = (y1 x1 )2 + (y2 x2 )2 + (y3 x3 )2 .


Vektoriaus krypties kampai

Tarkimke, kad musu koordinaciu sistema - staciakampe, Dekarto. Vektoriaus krypties kampais vadinami jo su koordinaciu aimis sudaromi kampai. Paymekime tuos kampus, vektoriaus sudaromus
su aimis Ox, Oy, Oz , , . Koordinaciu ayse turime tris vienetinius vektorius ~i, ~j, ~k, dar
vadinamus ortais. Tada, jei musu vektorius vienetinis: |a~0 | = 1, turime
a~0 ~i = cos , a~0 ~j = cos , a~0 ~k = cos
Vadinasi,
a~0 = (cos , cos , cos )

1.5. Vektorine vektoriu sandauga

Vektoriu ~a ir ~b vektorine sandauga vadinamas iems vektoriams statmenas vektorius ~c, kurio
ilgis lygus lygiagretainio, kurio kratines sudaro vektoriai ~a ir ~b, plotui, o kryptis tokia, kad iurint
i ~c galo, vektorius ~a sutaptu su vektoriumi ~b, pasuktu maiausiu absoliuciu dydiu kampu prie
laikrodio rodykle, r. 6 pav. ymime ~(c) = ~a ~b
15

Jei kampas tarp vektoriu ~a ir ~b,

 
 
|~c| = |~a| ~b sin

6 pav. Vektoriu vektorine sandauga

Vektorine sandauga yra antikomutatyvi:

~a ~b = ~a ~b
I vektorines sandaugos apibreimo gauname:
~i ~i = ~j ~j = ~k ~k = ~0,

~i ~j = ~k, ~j ~k = ~i, ~k ~i = ~j,

~j ~i = ~k, ~k ~j = ~i, ~i ~k = ~j.

16

Tarkime, kad ~a(ax , ay , az ), o ~b(bx , by , bz ), tada

~a ~b = (ax~i + ay~j + az~k) (bx~i + by~j + bz ~k) =
= ax bx (~i ~i) + ax by (~i ~j) + ax bz (~i ~k) +
+ay bx (~j ~i) + ay by (~j ~j) + ay bz (~j ~k) +
az bx (~k ~i) + az by (~k ~j) + az bz (~k ~k) =

= ~i(ay bz az by ) + ~j(az bx ax bz ) + ~k(ax by ay bx ) =







 a a 
 a a 
 a a 






y
z
x
z
x
y
= ~i 
 ~j 
 + ~k 
.
 by bz 
 bx bz 
 bx by 

Tuomet gauname daila vektorines vektoriu sandaugos iraika, kuria tikrai nesunku prisiminti:


 ~i ~j ~k 




~a ~b =  ax ay az  .


 bx by bz 

1.6. Vektoriu mirioji sandauga

Triju vektoriu ~a, ~b ir ~c miriaja

sandauga vadiname pirmuju dvieju vektorines sandaugos ir vektoriaus ~c skaliarine sandauga:
(~a, ~b, ~c) = (~a ~b) ~c

Skaiciaus (~a, ~b, ~c) modulis lygus gretasienio, kurio briaunos - vektoriai ~a, ~b ir ~c, turiui, r 7 pav.
Ities, vektoriaus ~a ~b ilgis lygus gretasienio pagrindo plotui, o daugindami i vektoriu skaliarikai
i vektoriaus ~c, mineta ilgi padauginame i vektoriaus ~c projekcijos i vektoriu ~a ~b ir gauname
dydi, lygu gretasienio turiui. Vadinasi, mirioji nenuliniu vektoriu sandauga lygi nuliui tada ir tik
tada, kai tas gretasienis nera plokcias, t.y., kai vektoriai nera lygiagretus tai paciai ploktumai, nera
komplanarus.
Apskaiciuokime miriaj a sandauga, kai ~c(cx , cy , cz ), o vektoriu ~a, ~b koordinates tokios, kaip anksc iau.
17





~
~
(~a, b, ~c) = (~a b) ~c = 





 

 c c c   a a a 
~i ~j ~k 
z 
z 
 x y
 x y


 

ax ay az  (cx , cy , cz ) =  ax ay az  =  bx by bz  .


 

 bx by bz   cx cy cz 
bx by bz 

7 pav. Vektoriu mirioji sandauga

2.

Erdves geometrija. Ploktumu ir tiesiu lygtys

2.1. Erdves taku aibes ir ju lygtys

Kalbesime apie trimates erdves taku aibes, siejamas su kokiomis nors geometrinemis savoko
mis. Tokiu aibiu pavyzdiai: visi tieses takai, visi plotumos takai, puse erdves, esanti vienoje
plotumos puseje, rutulys, skritulys, apskritimas, sfera, ir t.t.
Tarkime, kad erdveje turime Dekarto koordinaciu sistema (O, x, y, z), sistemos koordinaciu aiu
vienetinius vektorius, kaip iprasta, ymesim ~i, ~j, ~k).
18

Sakome, kad takas erdves (x, y, z) turi tris |textitlaisves laipsnius kiekviena i triju jo koordinaciu
gali kisti laisvai, nepriklausomai nuo kitu koordinaciu pokyciu.
Jei F (x, y, z) triju kintamuju funkcija, tai lygtis F (x, y, z) = 0 bendruoju atveju, sakoma,
i erdves tako (x, y, z), tenkinancio ta lygti, atima viena laisves laipsni . Todel itokia lygtimi
apibudinami ivairus paviriai erdveje. Takai, esantys juose, turi du laisves laipsnius, arba, kitaip
sakant, paviriai yra dviparametrines taku aibes: galima paviriu isivaizduoti kaip deformuota ploktuma ar jos dali, o ploktuma yra dviparametrine, dvimate erdves taku aibe.
Jei noretume lygtimi urayti kreive erdveje, r. 8 pav., vienos tokios lygties, matyt, nepakaktu
- juk kreive galime gauti deformuodami tiese, o tiese - vienparametrine aibe. Du paviriai susikerta
kreive, todel kreives erdveje patogu urayti kaip taku (x, y, z), tenkinanciu dvi lygtis F (x, y, z) =
0 ir G(x, y, z) = 0, aibes. itai neprietarauja laisves laipsniu skaiciavimo principui: kiekviena i
lygciu i tako (x, y, z), tenkinanciu jas, atima po laisves laipsni .

8 pav. Kreive erdveje

Pavyzdiai.
1. Lygtis z = 0 yra ploktumos Oxy lygtis, nes ja tenkina visi takai (x, y, 0), o jie upildo ploktuma Oxy. iuo atveju funkcija F (x, y, z) = z.
19

2. Lygtys z = 0, x = 0 yra koordinaciu aies Oy lygtys. Ities, antroji i lygciu G(x, y, z) = x = 0

yra ploktumos Oyz lygtis, takai, tenkinantys abidvi lygtis, guli abiejose ploktumose vienu metu,
t.y., yra ploktumu Oxy ir Oyz susikirtimo takai.
3. Sferos, kurios centras koordina
ciu pradios take O, o spindulys R, visi takai (x, y, z) nutole
p
2
x + y 2 + z 2 = R. Tai ir yra sferos lygtis, nes: visi sferos takai
nuo to tako atstumu R:
(x, y, z) tenkina ia lygti; visi takai (x, y, z), tenkinantys ia lygti, yra sferos takai. ios sferos
lygtis daniausiai uraoma paprastesniu pavidalu:
x2 + y 2 + z 2 = R 2
4. Prie ios lygties prideje lygti z = 0, gautume sferos ir ploktumos Oxy susikirtimo kreives lygti.
Toji kreive - spindulio R apskritimas su centru koordinaciu pradioje, gulintis plotumoje Oxy.
Jei tartume, kad aplamai z = 0, t.y. esame erdves plotumoje Oxy, i sferos lygti istate z = 0
gautume apskritimo lygti ploktumoje:
x2 + y 2 = R 2
5. Jei sferos centras ne koordinaciu pradios take, o take C(x0 , y0 , z0 ), jos lygti gauname matuodami sferos tako (x, y, z) atstuma iki tako C(x0 , y0 , z0 ) (o ne iki O(0, 0, 0), kaip anksciau:
(x x0 )2 + (y y0 )2 + (z z0 )2 = R2
6. F (x, y) = 0, x, y R kreives ploktumoje Oxy lygtis, o F (x, y) = 0, x, y, z R paviriaus,
gauto prie tos kreives taku ploktumoje koordinaciu pridejus bet kokia treciaj a koordinate z. Taigi,
x2 + y 2 R2 = 0, x, y, z R
cilindro, lygiagretaus Oz aiai, lygtis, r. 9 pav.
Nagrinetu pavyzdiu lygtyse parae nelygybes, itaip apibretume erdves takus, esancius vienoje i paviriu pusiu.
20

Pavyzdiai.
1. Nelygybe z > 0 reikia puserdves takus, esancius vir ploktumos Oxy.
2. Nelygybe
(x x0 )2 + (y y0 )2 + (z z0 )2 R2
reikia spindulio R rutulio, kurio centras take C(x0 , y0 , z0 ), takus, iskaitant to rutulio sienos, t.y. ji
gaubiancios sferos, takus.
3. Nelygybe
x2 + y 2 R2 > 0, x, y, z R
reikia ritinio (r. 9 pav.)iores takus, ritini ribojancio cilindrinio paviriaus takai neiskaitomi. 4.
Nelygybe
x2 + y 2 R2 0, x, y, z R
reikia 9 pav. ritinio vidaus takus, ritini ribojancio cilindrinio paviriaus takai neiskaitomi.

2.2. Parametrines lygtys

Ligiol tiek paviriu, tiek kreiviu lygtis raem apribodami tako koordinaciu kitimo laisve lygtimis.
Kitas budas "priversti" taka (x, y, z) buti reikiamoje aibeje - urayti jo koordinaciu priklausomybe
x = x(u, v), y = y(u, v), z = z(u, v), u, v R nuo papildomu kintamuju u, v, vadinamu parametrais, tokia, kad, kintant parametrams, takas x(u, v), y(u, v), z(u, v) butu reikiamoje geometrineje
erdves aibeje. Tokios lygtys x = x(u, v), y = y(u, v), z = z(u, v) vadinamos parametrinemis lygtimis.
iose lygtyse matome du parametrus, taigi, jos, matyt, dviparametres aibes, t.y., paviriaus lygtys.
Lygtys x = x(t), y = y(t), z = z(t), t R reiktu vienparametre aibe, kreive.
Pavyzdiai.
1. x = R cos t, y = R sin t, z = 1, < t
spindulio R apskritimo, esancio ploktumoje z = 1, kurio centras take (0, 0, 1), lygtis. Nesunku
21

tai suprasti, nes

x2 + y 2 = (R cos t)2 + (R sin t)2 = R2
.
2. x = R cos u, y = R sin u, z = v, < u , v R
spindulio R cilindro, kurio ais Oz ais, r. 9 pav., lygtis. Ities, didejant parametro u reikmei
intervale < u , takas x = R cos u, y = R sin u, esantis Oxy ploktumoje, bega spindulio R apskritimu prie laikrodio rodykle, o, augant v reikmei, erdves takas x = R cos u, y =
R sin u, z = v kyla cilindro i 9 pav. paviriumi.
3. x = R sin cos , y = R sin sin , z = R sin , < , /2 < /2 spindulio R sferos, kurios centras koordinaciu pradios take, lygtis. Parametru vaidmenyje sferiniu
koordinaciu kampai , . Ities, tuomet
x2 + y 2 + z 2 = (R sin cos )2 + (R sin sin )2 + (R sin )2 = (R cos )2 + (R sin )2 = R2
4. x = x0 + R sin cos , y = y0 + R sin sin , z = z0 + R sin , < , /2 < /2
spindulio R sferos, kurios centras take C(x0 , y0 , z0 ), lygtis. Nes dabar, r. praeita pavyzdi ,
(x x0 )2 + (y y0 )2 + (z z0 )2 = . . . = R2
5. x = r cos t, y = r sin t, z = at, t R. Tai sraigtines kreives parametrines lygtys. Ji guli
spindulio r cilindre, r. 9 pav. Ities, jei nekreiptume demesio i aplikate z, (x = r cos t, y = r sin t)
butu apskritimo i pirmojo pavyzdio takas. Bet, augant parametrui t, koordinate z = at kinta (auga
jei a > 0 ir maeja jei a < 0), todel takas (x = r cos t, y = r sin t, z = at) juda paveikslelyje
pavaizduota spirale atitinkamai auktyn arba emyn.

22

9 pav. Sraigtine kreive ir cilindrinis pavirius

5. Tieses, einanciuos per koordinaciu pradios taka, parametrines lygtys:

x = at, y = bt, z = ct, t R.
Ities is takas yra vektoriaus t(a, b, c) virune, kintant parametrui t, jis juda tiese, kurioje guli vektorius (a, b, c).
6. Parametrines lygtys su dviem parametrais:
x = vf (u), y = vg(u), z = vh(u), u, v R.
Vadinasi, tai paviriaus parametrines lygtys. Pabandykime isiaikinti, kokio paviriaus.
Isivaizduokime, kad v reikme nekinta, ufiksuota. Tada takas (x = vf (u), y = vg(u), z =
vh(u)), kintant u, juda kreive erdveje, tokia, kokia pavaizduota 8 ar 10 pav., c ia ji paymeta raide .

Jei fiksuota u reikme, o v kinta, kaip matyti i i 5-to pavyzdio, takas (x = vf (u), y =
vg(u), z = vh(u)) juda tiese, einancia per koordinaciu pradia (tiese, kurioje guli vektorius (f (u), g(u), h(u)
Vadinasi, pavirius kugis, koks pavaizduotas 10 pav.
23

10 pav. Kugis

2.3. Tiesiu ir ploktumu lygtys

Bendrosios ploktumos ir tieses ploktumoje lygtys
inome, kad funkcija f (x, y, z) = ax + by + cz yra kintamuju x, y, z tiesine funkcija, todel
lygtis ax + by + cz = d vadinama tiesine lygtimi.
Tarkime, kad ploktuma P eina per taka M0 (x0 , y0 , z0 ) ir yra statmena vektoriui ~n = (a, b, c),
vadinama ploktumos normaliuoju vektoriumi, arba normale. Akivaizdu, kad inodami ploktumos

taka ir jai statmena vektoriu, ploktuma apibreiame vienareikmikai. Tuomet OM0 = (x0 , y0 , z0 ).

Tegul M (x, y, z) - bet kuris ploktumos takas. Tuomet vektorius M0 M visuomet yra statmenas

ploktumos P normalei. Vadinasi, vektoriu OM = (x, y, z) ir ~n = (a, b, c) skaliarine sandauga lygi

24

nuliui:

M0 M ~n = 0.
Koordinatemis:
(x x0 )a + (y y0 )b + (z z0 )c = 0,
arba
ax + by + cz + d = 0,

d = ax0 by0 cz0 .

i lygtis vadinama bendraja

ploktumos lygtimi.
Pakartoje visus samprotavimus tiesei ploktumoje, ivede tieses normales ~n = (a, b), kaip statmeno tiesei vektoriaus, savok
a, visikai analogikai gauname bendraj a tieses lygti:
ax + by + c = 0,
c ia c = ax0 by0 , kur M0 (x0 , y0 ) i anksto inomo tieses takas. i lygtis bendraja
vadinama todel, kad tokiu pavidalu galime urayti bet kokios tieses ploktumoje lygti, tame tarpe ir
lygiagrecios Oy aiai tieses x = c, ko negalime padaryti naudodami mokykloje iprasta tieses lygties
pavidala y = kx + b.
kaip matome, ir ploktumos, ir tieses ploktumoje lygtys yra tiesines.
Pavyzdys
Raskime ploktumos, einancios per taka M0 (1, 2, 3) ir lygiagrecios ploktumai x y + 5 = 0 lygti.
Ploktumos x y + 5 = 0 normalusis vektorius yra ~n = (1, 1, 0), jis tinka buti ir iekomosios
ploktumos normaliuoju vektoriumi. Taigi, iekomosios ploktumos lygtis x y + d = 0, istate
ploktumos tako M0 (1, 2, 3) koordinates, randame d = 1. vadinasi, iekomos ploktumos lygtis yra
x y + 1 = 0. 
Parametrines ploktumos lygtys
Tarkime, kad ploktuma P eina per taka M0 (x0 , y0 , z0 ) ir yra inomi du jai lygiagretus nekolinearus vektoriai s~1 = (l1 , m1 , n1 ) ir s~2 = (l2 , m2 , n2 ). Suprantama, kad itokiu duomenu pakanka
25

ploktumai vienareikmikai apibreti.

Jei M (x, y, z) bet kuris ploktumos P takas, vektorius M0 M yra ploktumoje P ir gali buti
ireiktas vektoriu s~1 , s~2 tiesiniu dariniu:

M0 M = t1 s~1 + t2 s~2 .
I c ia ploktumos P parametrines lygtis:

x x0 = t1 l1 + t2 l2 ,
y y 0 = t1 m1 + t2 m2 ,

z z = t n + t n ,
t R.
0
1 1
2 2

Parametrines ir kanonines tieses erdveje lygtys

Tarkime, kad tiese T eina per taka M0 (x0 , y0 , z0 ) ir yra lygiagreti vektoriui ~s = (l, m, n), vadina

mam tieses krypties vektoriumi. Tada bet kuriam tieses T takui M (x, y, z), vektoriai AM (ir) ~r
yra lygiagretus. Taigi,

M0 M = t~s, t R
I c ia gauname tieses T parametrines lygtis:

x x0 = tl,
y y0 = tm,

z z = tn, t R
0

Kiekvienoje i lygciu ireike patrametra t ir tas iraikas sulygine, gauname kanonines tieses erdveje
lygtis:
x x0
y y0
z z0
=
=
l
m
n
Kanonines tieses erdveje lygtys yra dvi:
x x0
y y0 y y0
z z0
=
,
=
l
m
m
n
26

Pertvarke jas iprastu pavidalu, gautume dvieju ploktumu bendrasias

lygtis, tik pirmojoje koeficientas

prie kintamojo z, o antrojoje prie x lygus nuliui. Vadinasi, kanonines tieses erdveje lygtys - dvieju
ploktumu, kurios kertasi tiese, lygtys.
itaip tiese erdveje gali buti apibreta ir bendruoju atveju:
(
a1 x + b1 y + c1 z + d1 = 0,
a2 x + b2 y + c2 z + d2 = 0.

ios lygtys reikia tiese erdveje, jei jomis apraomos dvi ploktumos kertasi, t.y., nera lygiagrecios. Tai reikia, kad ju normaliu vektoriai n~1 (a1 , b1 , c1 ) ir n~2 (a2 , b2 , c2 ) nera lygiagretus, ju
koordinates nera proporcingos. I tiesines algebros kurso inoma, kad tokiu atveju i tu koordinaciu
sudarytos matricos rangas lygus dviem:
!
a1 a1 a1
= 2.
rang
a2 a2 a2
Tuomet ia dvieju ploktumu lygciu sistema algebriniais veiksmais galima pertvarkyti i jai ekvivalencias kanonines arba parametrines tieses erdveje lygtis.

11 pav. Tiese ploktumoje

Visikai analogikai, kaip gavome kanonines tieses erveje lygtis, galime gauti itoki tieses ploktumoje lygties pavidala:
x x0
y y0
=
l
m
27

Paymeje a = m, b = l, gauname tieses ploktumoje lygti

a(x x0 ) + b(y y0 ) = 0,
arba, bendrosios tieses lygties pavidalu,
ax + by + c = 0,

c = ax0 by0 .

Tarkime, kad b 6= 0, tada tieses lygti galima urayti itaip:

y = kx + m,

c
a
k= , b= .
b
b

Koeficientas k = tan vadinamas tieses krypties koeficientu. Kampas tarp dvieju tiesiu y = k1 x +
m1 ir y = k2 x + m2 ploktumoje = 2 1 ir gali buti apskaiciuotas taip:
tan =
Tieses yra statmenos, kai =

k2 k1
tan 2 tan 1
=
.
1 + tan 1 tan 2
1 + k1 k2

arba tan = . Taigi turime 1 + k1 k2 = 0 arba

2
k1 =

1
k2

Tieses yra lygiagrecios, kai = 0, t. y.

k1 = k2

28

12 pav. Kampas tarp tiesiu ploktumoje

Kampas tarp dvieju ploktumu

Dvieju ploktumu sudaromas kampas lygus ju normaliuju vektoriu (normaliu) sudaromam kampui. Tarkime, kad turime dvi ploktumas P1 ir P2 , mo ju normalieji vektoriai yra ~n1 (a1 , b1 , c1 ) ir
~n2 (a2 , b2 , c2 ). Ploktumu P1 ir P2 bendrosios lygtys yra
a1 x + b1 y + c1 z + d1 = 0,
a2 x + b2 y + c2 z + d2 = 0,
o kampo tarp normaliuju vektoriu kosinusas
cos = p

a1 a2 + b1 b2 + c1 c2
p
a1 2 + b1 2 + c1 2 a2 2 + b2 2 + c2 2

Vadinasi, ploktumos statmenos tada kai

a1 a2 + b1 b2 + c1 c2 = 0
Ploktumos yra lygiagrecios, kai ju normalieji vektoriai yra lygiagretus, o tokiu vektoriu koordinates
proporcingos. Vadinasi, ploktumu lygiagretumo salyga:

a1
b1
c1
=
=
a2
b2
c2
29

Pastaba. Kampas tarp tiesiu ploktumoje, kai turime ju bendrasias

lygtis, gali buti randamas

visikai taip pat, kaip tarp ploktumu erdveje kaip kampas tarp tiesiu normaliu.

2.4. Ivairiai apibretu tiesiu ir ploktumu lygtys

Yra inomi du tieses takai
Tiesei apibudinti pakanka inoti du jos takus. Paraykime tieses erdeveje, einancios per du takus M1 (x1 , y1 , z1 ) ir M2 (x2 , y2 , z2 ), lygtis. Akivaizdu, kad tieses krypties vektoriumi gali buti

~s =M1 M2 = (x2 x1 , y2 y1 , z2 z1 ). Tuomet galime parayti tieses kanonines lygtis, duotuoju

tieses taku pasirinke bet kuri viena i dvieju inomu taku, pavyzdiui, M1 (x1 , y1 , z1 ):
x x1
y y1
z z1
=
=
x2 x1
y2 y1
z2 z1

Pasirinke taka M2 (x2 , y2 , z2 ), gautume kitokias, bet ekvivalencias pirmosioms tieses lygtis:
y y2
z z2
x x2
=
=
x2 x1
y2 y1
z2 z1
Yra inomi trys ploktumos takai
Tarkime, kad ploktuma eina per tris takus M1 (x1 , y1 , z1 ),
M2 (x2 , y2 , z2 ), M3 (x3 , y3 , z3 ). Jei jie neguli vienoje tieseje, to pakanka ploktumai apibudinti vie

nareikmikai. Jei M (x, y, z) bet kuris ploktumos takas, vektoriai M1 M , M1 M2 ir M1 M3 yra

duotosios ploktumos vektoriai. vadinasi, ju mirioji sandauga lygi nuliui:



  x x1 y y1 z z1 



M1 M , M1 M2 , M1 M3 =  x2 x1 y2 y1 z2 z1  = 0.


 x3 x1 y3 y1 z3 z1 

Iskleide determinanta pirmaja

eilute ir algebrikai sutvarke reikini , gautume bendraj a ploktumos
lygti.

30

Yra inomi ploktumos susikirtimo su koordinaciu aimis takai

Tarkime, plotuma kerta koordinaciu ais takuose a, 0, 0, 0, b, 0 ir 0, 0, c, r. 13 pav.

13 pav. inomi ploktumos susikirtimo su koordinaciu aimis takai

Tada jos lygtis, duotuoju taku pasirinkus taka a, 0, 0, yra



 xa y z 




 a b 0  = 0


 a 0 c 

Iskleide determinanta pirmaja

eilute ir sutvarke lygti, gauname:
x y z
+ + =1
a
b
c
Analogikai gauname tieses i 11 pav. lygti

y
kx
+
=1
m
m
31

2.5. Kampas tarp tieses ir ploktumos

Tarkime, tiese erdveje duota kanonine lygtimi
x x0
y y0
z z0
=
=
,
l
m
n
o ploktuma bendraja
lygtimi:
ax + by + cz + d = 0.
Tuomet inome ploktumos normale ~n(a, b, c) ir tieses krypties vektoriu ~s(l, m, n). Kampo tarp
tieses ir ploktumos bei kampo tarp ~n ir ~s suma lygi , vadinasi
sin = cos =

a2

al + bm + cn

+ + c2 l2 + m2 + n2
b2

14 pav. Tiese, kaip ploktumu susikirtimo tiese

32

Tarkime, kad tiese duota kaip dvieju ploktumu susikirtimo tiese, r. 14 pav.:
(
a1 x + b1 y + c1 z + d1 = 0,
a2 x + b2 y + c2 z + d2 = 0.

Tada vektoriumi ~s galima buti iu ploktumu normaliuju vektoriu ~n1 = (a1 , b1 , c1 ) ir ~n2 = (a2 , b2 , c2 )
vektorine sandauga


 ~i ~j ~k 




~s = ~n1 ~n2 =  a1 b1 c1  .


 a2 b2 c2 
Iskleide determinanta pirmaja
eilute, rastume tieses krypties vektoriaus ~s koordinates jos lygios pirmosios determinanto eilutes elementu adjunktams. Iraykime i pirmaj a determinanto eilute
trecios ploktumos ax + by + cz + d = 0 normales koordinates ir pareikalaukime


 a b c 




 a1 b1 c1  = 0


 a2 b2 c2 

Dabar vektoriu ~s ir ~n(a, b, c) skaliarine sandauga lygi nuliui, vadinasi jie statmeni. Vadinasi, tiese
lygiagreti ploktumai ax + by + cz + d = 0. Gavome tieses ir ploktumos lygiagretumo salyg
a, kai
tiese duota kaip dvieju kitu ploktumu susikirtimo tiese.

2.6. Tako atstumas iki ploktumos ir tieses

Tarkime, kad ploktumos duota bendraja
lygtimi
ax + by + cz + d = 0
Raskime tako M (x, y, z) atstuma nuo ios ploktumos. Tarkime, kad inome ploktumos tako
M0 (x0 , y0 , z0 ) koordinates. Pavadinkime tako M (x, y, z) projekcija ploktumoje N (x, y, z),
r. 15 pav.

33

15 pav. Tako atstumas iki ploktumos

Akivaizdu, kad tako M (x, y, z) atstumas iki ploktumos

| N M | = |~n0 M0 M |,
kur ~n0 yra vektoriaus ~n vienetinis vektorius (lygiagretus ~n, bet vienetinio ilgio vektorius). Vadinasi,
~n0 =

1
~n.
|~n|

Apskaiciuokime skaliarine sandauga




~n0 M0 M =
(a, b, c) (x x0 , y y0 , z z0 ) =
a2 + b2 + c2
ax + by + cz) (ax0 + by0 + cz0 )
a(x x0 ) + b(y y0 ) + c(z z0 )

=
2
2
2
a +b +c
a2 + b2 + c2
Takas M0 yra ploktumos takas, taigi, jo koordinates (x0 , y0 , z0 ) tenkina jos lygti:
ax0 + by0 + cz0 = d
. Vadinasi, tako M (x, y, z) atstumas iki ploktumos lygus
34

| NM | =

|ax + by + cz + d|

.
a2 + b2 + c2

Visikai analogikai, ploktumos tako M (x, y) atstumas iki tieses, duotos bendraja
lygtimi ax+
by + c = 0, lygus
|ax1 + by1 + c|

h=
a2 + b2
Panaiai apskaiciuojamas atstumas tarp dvieju nelygiagreciu tiesiu erdveje. Jei jos duotos kanoninemis lygtimis
y y10
z z10
x x10
=
=
,
l1
m1
n1
y y20
z z20
x x20
=
=
,
l2
m2
n2
o ju krypties vektoriai s~1 (l1 , m1 , n1 ) ir s~2 (l2 , m2 , n2 ) nelygiagretus. Vadinasi, takas M1 (x10 , y10 , z10 )
yra pirmosios tieses takas, o M2 (x20 , y20 , z20 ) antrosios. Tuomet atstumas tarp tiesiu d lygus vek

toriaus s~1 s~2 vienetinio vektoriaus ir vektoriaus M2 M1 skaliarines sandaugos moduliui, r. 16

pav.

16 pav. Atstumas tarp nelygiagreciu tiesiu

35

Turime:
d=





(M2 M1 , ~s1 , ~s2 )


|~s1 ~s2 |

c ia (M2 M1 , ~s1 , ~s2 ) triju vektoriu mirioji sandauga.

36

Skyrius 1

Elipse, hiperbole ir parabole

Skyriuje pateikiama Kestucio Karciausko i Vilniaus universtiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto paskaitu konspekto mediaga.

1.

Elipses ir hiperboles apibreimas

Tarkime ploktumoje yra fiksuoti du takai F1 ir F2 , kurie vadinami idiniais. Bet kokiam takui M
atstumus iki idiniu F1 ir F2 ymime atitinkamai r1 ir r2 , t.y. r1 = |F1 M |, r2 = |F2 M | (r. Pav.
1.1). Atstuma tarp idiniu paymime 2c, t.y. |F1 F2 | = 2c. Dar yra fiksuojamas teigiamas skaicius,
kuris ymimas 2a.
Apibreimas 1 Tarkime a > c. Elipse vadinama aibe ploktumos taku M , kuriu atstumu iki idiniu
suma yra pastovi ir lygi 2a, t.y.
r1 + r2 = 2a .
Apibreimas 2 Tarkime a < c. Hiperbole vadinama aibe ploktumos taku M , kuriu atstumu iki
idiniu skirtumo absoliutus dydis yra pastovus ir lygus 2a, t.y.
|r1 r2 | = 2a .
37

M
r2
r1

F2

F1

1.1: Kreives idiniai

Jei idiniai sutampa, t.y. F1 = F2 , elipses atveju gauname apskritima su centru F1 bei spinduliu
a.
Skaicius e =

c
a

vadinamas kreives ekscentricitetu. I apibreimo seka, kad

elipsei 0 e < 1 ir tik apskritimui (|F1 F2 | = 2c = 0) e = 0;

hiperbolei e > 1.

2.

Kanonine koordinaciu sistema bei kanonines elipses ir hiperboles

lygtys

Mes jau tur but iprate, kad sprendimui (pratimui pratybose ar kokios tai imantresnes problemos gvildenimui kompiuteriu) geometriniai duomenys (takai, tiesiu lygtys ...) gaunami koordinatiniame
38

pavidale. Tai reikia, kad jau yra fiksuota koordinaciu sistema, patogi duomenu pateikimui (pavyzdiui monitoriaus koordinaciu sistema). Darbo rezultatus daniausiai reikia pateikti ioje koordinac iu sistemoje. Teoriniam kreiviu (elipses, hiperboles) tyrimui "vartotojo" sistema yra nepatogi. Todel
pradine vartotojo sistema Ovart xvart yvart pakeiciama kanonine koordinaciu sistema Okan xkan ykan
(r. Pav. 1.2), kuri sudaroma gana paprastai:
kordinaciu pradia Okan yra atkarpos F1 F2 vidurys;
ais xkan eina per idinius; jos teigiama kryptis nukreipta nuo F1 link F2 ;
ais ykan statmena aiai xkan .
Kanonine koordinaciu sistema ymesime tiesiog Oxy. ioje koordinaciu sistemoje
F1 (c; 0), F2 (c; 0). Todel bet kokiam takui M (x; y) teisinga
p
p
r1 = (x + c)2 + y 2 , r2 = (x c)2 + y 2 .

Istate ias iraikas i r1 + r2 = 2a arba |r1 r2 | = 2a gauname atitinkamai elipses ir hiperboles

"lygtis". Taip sudarytus reikinius nekuklu paskelbti kreiviu lygtimis, nes ju analizine forma yra
komplikuota ir nepritaikyta efektyviam kreiviu tyrimui. iu reikiniu prastinimas yra gana paprastas
ir primena i mokyklos laiku inoma irracionaliu lygciu prastinima:
(1) pradini reikini paraome pavidale
p
p
(x + c)2 + y 2 = 2a (x c)2 + y 2 (elipsei) ,
p
p
(x + c)2 + y 2 = 2a + (x c)2 + y 2 (hiperbolei)
ir keliame kvadratu;

(2) gauta iraika suprastiname ir, palike deineje puseje tik kvadratine akni, dar syki keliame
kvadratu;
(3) iek tiek pasikuite su gana paprastom iraikom, abiem elipses ir hiperboles atvejais gauname
(c2 a2 )x2 a2 y 2 = a2 (c2 a2 ) ;
(1.1)
39

yvart

ykan
xkan
F2
Okan
F1

xvart

Ovart

1.2: Kanonine koordinaciu sistema

(4) paymeje
b2 = a2 c2
b2 = c2 a2

elipsei,

(1.2)

hiperbolei,

(1.3)

bei padalije lygti (1.1) i jos deiniosios puses, gauname elipses ir hiperboles kanonines lygtis.
Elipses kanonine lygtis
x2 y 2
+ 2 = 1.
a2
b

(1.4)

Hiperboles kanonine lygtis

x2 y 2
2 = 1.
(1.5)
a2
b
Kanonines lygtys (1.4), (1.5) yra paprastos ir patogios tolimesniam kreiviu tyrimui. Bet liko
vienas kabliukas, kuris formaliai dar neleidia jas vadinti kreiviu lygtimis mes tik parodeme, kad
40

y
V4

V1

V2
F1

F2

V3

1.3: Elipse ir jos virunes

elipses ar hiperboles tako koordinates tenkina atitinkamos kreives kanonine lygti. Bet gal yra tokiu
taku, kuriu koordinates tenkina kreives kanonine lygti, bet jai paciai nepriklauso?! Mokykline
irracionaliu lygciu prastinimo patirtis, keliant jas kvadratu, ispeja kad i tikro taip gali buti. Laimei, ito neatsitinka. Tai bus gana greitai irodyta. Bet nelaukdami io formalaus patvirtinimo jau
dabar itirsime elipses ir hiperboles forma.

3.

Elipses formos tyrimas

Kadangi
(x)2 y 2
x
y2
+
=
+
= 1,
a2
b2
a2
b2
takas M (x, y), simetrikas elipses takui M (x, y) atvilgiu y aies, taip pat priklauso elipsei.
Analogikai gauname, kad x ais irgi yra elipses simetrijos ais, o koordinaciu pradia elipses
simetrijos centras. Taigi utenka itirti elipses forma pirmajame ketvirtyje. Jame elipse yra funkcijos

y = ab a2 x2 grafikas. Jo forma tiriama pasitelkus ivestines. Tyrimo rezultata matote Pav.1.3.

41

V1

V2

F1

F2

1.4: Hiperboles virunes ir asimptotes

Takai V1 = (a; 0), V2 = (a; 0), V3 = (0; b), V4 = (0; b) vadinami elipses virunemis.
Atkarpa V1 V2 yra elipses didioji ais, o V3 V4 maoji ais.

4.

Hiperboles formos tyrimas; asimptotes

Kaip ir elipses atveju, irodome, kad x ir y yra hiperboles simetrijos ays, o koordinaciu pradia
simetrijos centras. Todel utenka itirti hiperboles forma pirmajame ketvirtyje. Jame hiperbole yra

funkcijos y = ab x2 a2 grafikas. Jo forma tiriama naudojant ivestines. Tyrimo rezultata matote

Pav. 1.4.
Takai V1 = (a; 0), V2 = (a; 0) vadinami hiperboles virunemis. Atkarpa V1 V2 yra hiperboles
realioji ais.
Atidesnis studentas tur but pajuto, kad Pav. 1.4 yra informacijos, kurios sekdami tik ivestiniu
enklus, negautume hiperbole, "keliaudama i begalybe", arteja prie dvieju tiesiu. Formuluojame
ia savybe tiksliau.
Apibreimas 3 Hiperboles asimptotemis vadinamos tieses, kuriu lygtys kanonineje koordinaciu sis42

K
M

1.5: Artejimas prie asimptotes

temoje yra y = ab x ir y = ab x.
Paymekime M ir K atitinkamai hiperboles bei asimptotes takus pirmajame ketvirtyje, kuriu

pirmoji koordinate yra x (r. Pav. 1.5). Kadangi M = (x; ab x2 a2 ), K = (x, ab x) ir x2 a2 <
x, takas M yra emiau asimptotes y = ab x. Be to
|M K| =

bp 2
b
ab

x
.
x a2 =
a
a
x + x2 a2

Todel |M K| monotonikai arteja i 0.

5.

Jungtine hiperbole

Hiperbole, jungtine hiperbolei

x2
a2

y2
b2

= 1, apibreiama lygtimi

x2 y 2
2 = 1.
a2
b
Jungtines hiperboles asimptotes sutampa su originalios hiperboles asimptotemis (r. Pav. 1.6). Tai
irodoma labai paprastai. Nepraleiskite io irodymo, nes jame naudojamas koordinaciu aiu sukeitimo
principas labai pravers sprendiant daugeli udaviniu.
43

1.6: Hiperbole ir jai jungtine.

Irodymas. Padaugine jungtines hiperboles lygti i 1 ir paymeje x = y , y = x gauname
x2 y 2
2 = 1.
b2
a
i lygtis yra jungtines hiperboles kanonine lygtis kanonineje koordinaciu sistemoje x y . Todel jos
asimptotes nusakomos lygtimis y = ab x . Grius i xy koordinaciu sistema ios lygtys igyja pavidala y = ab x.

6.

Hiperboles asimptotine lygtis

Kadangi

x2 y 2  x y  x y 
,
2 =

+
a2
b
a
b a
b

hiperboles lygti xa2 yb2 = 1 galime parayti pavidale L1 L2 = k, kur L1 = 0, L2 = 0 yra asimptociu
lygtys, o k nenuline konstanta. ia asimptotine hiperboles lygties forma vartojame, kai inome
hiperboles asimptotes. Konstanta k randame naudodami papildoma udavinio salyga.

44

7.

Kreives tako atstumai iki idiniu

Tarkime ploktumos tako M (x; y) koordinates tenkina elipses arba hiperboles kanonine lygti. Parodysime, kad takas M priklauso elipsei arba hiperbolei.
Pradioje suskaiciuojame atstuma r1 = |F1 M |. Tai darome vienu metu abiem kreivems (virutinis enklas elipses lygties atveju, apatinis hiperboles). Kadangi
b2 2
a 2 b2 2
2
(x

a
)
=
x + 2xc + c2 b2 ,
a2
a2
= e2 + 2xea + a2 = (ex + a)2 ,

r12 = (x + c)2 + y 2 = x2 + 2xc + c2

r1 = |ex + a|. Panaiai gauname r2 = |ex a|.

Elipses lygties atvejis. Kadangi e < 1 ir a x a, tai r1 = ex + a, r2 = a ex. Todel
r1 + r2 = 2a.
Hiperboles lygties atvejis. iuo atveju e > 1.
(1) Jei x a, tai r1 = ex + a, r2 = ex a. Todel r1 r2 = 2a.
(2) Jei x a, tai r1 = ex a, r2 = ex + a. Todel r1 r2 = 2a.

8.

Elipses ir hiperboles direktrises

Apibreimas 4 Elipses (hiperboles) direktrise, atitinkancia idini F1 (c; 0), vadinama tiese, apibreiama lygtimi x = ae ; direktrise, atitinkancia idini F2 (c; 0), vadinama tiese, apibreiama
lygtimi x = ae .
Kadangi apskritimo e = 0, jis direktrisiu neturi (moralas matematikoje, kaip ir daugelyje
kitu gyvenimo sriciu, nevisada naudinga buti labai apskritam). Elipses bei hiperboles direktrises
pavaizduotos Pav. 1.7, 1.8.
Teiginys 1 Bet kokiam elipses (hiperboles) takui M atstumo iki idinio santykis su atstumu iki ta
idini atitinkancios direktrises yra lygus ekscentricitetui e.
45

d1

M
r1
F1

F2

x = ae

x=
1.7: Elipse ir jos direktrises

d2

M
r2

F1

F2

x = ae

x=

a
e

1.8: Hiperbole ir jos direktrises

46

a
e

Irodymas. Kreives tako M (x; y) atstuma iki idinio F1 ymime r1 . Preitame skyrelyje irodeme, kad
r1 = |ex + a|. Tako M atstuma iki F1 atitinkancios direktrises x = ae paymekime d1 . Kadangi
d1 = |x + ae |, gauname
|ex + a|
r1
|ex + a|
=
= e.
a = 1
d1
|x + e |
e |ex + a|
Kitam idiniui F2 panaiai gauname dr22 = e.
Nesunkiai irodomas ir atvirktinis teiginys. Irodyma praleidiame, nors pati teigini naudosime
sprendiant udavinius.

Atvirktinis teiginys 1 Tarkime ploktumoje yra fiksuotas takas F bei tiese, neinanti per i taka.
Taip pat yra fiksuotas teigiamas skaicius e. Bet kokiam ploktumos takui M atstuma iki tako F
paymekime r, o atstuma iki fiksuotos tieses paymekime d. Ploktumos takai, kuriems dr = e
sudaro
elipse, jei e < 1;
hiperbole, jei e > 1.
Be to, takas F yra vienas i kreives idiniu, fiksuota tiese ta idini atitinkanti direktrise, o teigiamas
skaicius e kreives ekscentricitetas.

9.

Paraboles apibreimas bei kanonine lygtis

Ploktumoje fiksuojamas takas F , kuris vadinamas idiniu. Taip pat fiksuojama tiese, neinanti per
idini F . i tiese vadinama direktrise.
Apibreimas 5 Parabole vadinama aibe ploktumos taku, vienodai nutolusiu nuo idinio bei direktrises.
Bet kokiam ploktumos takui M atstuma iki idinio F ymime r, o atstuma iki direktrises
ymime d (r. Pav. 1.9). Parabole sudaro takai M , kuriems r = d. Parae ia salyga pavidale dr = 1
bei turedami omenyje Teigini 1, paraboles ekscentricitetu galime deklaruoti skaiciu 1.
47

M
d

r
F

1.9: Paraboles apibreimas

Paraboles kanonine koordinaciu sistema sudaroma gana paprastai x-ais yra tiese, einanti per
idini F bei statmena direktrisei. x-aies teigiama kryptis nuo direktrises link idinio. y-ais yra
statmena x-aiai ir dalija atkarpa tarp idinio bei direktrises pusiau (r. Pav. 1.10).
Paymekime atstuma tarp idinio bei direktrises raide p (p > 0). Gauname, kad kanonineje koordinaciu sistemoje F ( 2p ; 0), o direktrises lygtis yra x = 2p . Todel takui M (x; y) turime
q
a r = d kvadratu, po keliu aritmetiniu veiksmu
r = (x p2 )2 + y 2 , d = |x + 2p |. Pakele salyg
gauname paraboles kanonine lygti
y 2 = 2px.
Visi pamineti veiksmai yra nesudetingi. Todel, atliekant veiksmus atvirkcia tvarka, lengva patikrinti,
kad takas, kurio koordinates tenkina lygti (9.), priklauso parabolei.
Panaiai, kaip elipses ar hiperboles atveju, gauname, kad x-ais yra paraboles simetrijos ais.

Todel paraboles forma tiriame tik pirmame ketvirtyje, kur ji yra funkcijos y = 2px grafikas. Tyrimo rezultata matote Pav. 1.10. Tai gerai i mokyklos laiku inomas kvadratinio trinario grafikas,
pasuktas 90 laipsniu. Takas V , kuriame simetrijos ais kerta parabole, vadinamas paraboles virune.
48

x = p2
1.10: Kanonine paraboles koordinaciu sistema

49

M
A

1.11: Kreives liestine

10. Kreives liestine

Kreives liestine take A vadiname kirstiniu AM ribine padeti takui M artejant i A (r. Pav. 1.11).
is apibreimas pasufleruoja paprasta liestiniu lygciu radimo buda:
randamas kirstines AM krypties koeficientas m;
iekoma krypties koeficiento m riba mrib , kai M arteja i A;
liestines take A(x0 ; y0 ) lygtis paraoma pavidale
y y0 = mrib (x x0 )
ir, kiek imanoma, suprastinama.

11. Elipses ir hiperboles liestines

2

Elipses ir hiperboles lygti paraome pavidale xp + yq = 1. Elipses atveju: p = a2 , q = b2 ; hiperboles

atveju: p = a2 , q = b2 . Kreives liestines take A(x0 ; y0 ) lygti iekome naudodami ka tik pateikta
schema. Gretimo tako M koordinates paymime (x1 ; y1 ).
50

 Kirstines AM krypties koeficientas m yra lygus

y1 y0
x1 x0 .

Takai A ir M priklauso kreivei, todel

x20 y02
+
= 1,
p
q
x21 y12
+
=1.
p
q

(1.6)

Ateme i antrosios lygties pirmaj a gauname

m=
I ios m iraikos seka, kad

q x1 + x0
.
p y1 + y0

lim m =

M A

Lygti

y y0 =

q x0
.
p y0

q x0
(x x0 )
p y0

paraome pavidale
x2 y 2
x0 x y 0 y
+
= 0+ 0 .
p
q
p
q
Pasinaudoje pirmaja
(1.6) lygybe, gauname liestines lygti
x0 x y 0 y
+
=1.
p
q
Elipses liestines lygtis yra
hiperboles liestines lygtis yra

(1.7)

x0 x y 0 y
+ 2 =1;
a2
b

(1.8)

x0 x y 0 y
2 =1.
a2
b

(1.9)

51

12. Paraboles liestines

Paraboles liestines take A(x0 ; y0 ) lygti iekome naudodami ta pacia schema. Gretimo tako M
koordinates paymime (x1 ; y1 ).
0
Kirstines AM krypties koeficientas m yra lygus xy11 y
x0 . Takai A ir M priklauso parabolei,
todel
y02 = 2px0 ,
(1.10)
y12 = 2px1 .

Ateme i antrosios lygties pirmaj a gauname

m=
I ios m iraikos seka, kad

lim m =

M A

Lygti

2p
.
y1 + y0

y y0 =

p
.
y0

p
(x x0 )
y0

paraome pavidale
y0 y y02 = px px0 .
Pasinaudoje pirmaja
(1.10) lygybe, gauname liestines lygti
y0 y = p(x + x0 ).

(1.11)

Atkreipkite demesi, kad nenaudojome salygos

p > 0 parabole gali buti nukreipta ir "kairen".

2
Jei paraboles lygtis yra x = 2py "mokyklinis" atvejis, kai parabole nukreipta "auktyn" arba
"emyn" liestines lygtis paraboles take A(x0 ; y0 ) yra x0 x = p(y + y0 ) (irodoma analogikai).

52

A
d1
r1

r2

F1

d2

F2

1.12: Elipses (liestines) optine savybe

13. Elipses ir hiperboles optines savybes

Teiginys 2 Bet kokiam elipses (hiperboles) takui A atkarpos F1 A ir F2 A sudaro lygius kampus su
liestine take A.
Irodymas. Irodysime, kad iu kampu sinusai lygus, t.y. dr11 = dr22 (r. Pav. 1.12, 1.13). Skaiciant
atstumus nuo idiniu F1 (c; 0), F2 (c; 0) iki liestines xa02x yb02y = 1 take A(x0 ; y0 ), panaudoje
c = ea, gauname
| x02c 1|
|ex0 + a|
d1 = q a2
= q 2
,
x0
x0
y02
y02
a a4 + b4
+ b4
a4
| x02c 1|
|ex0 a|
q 2
=
.
d2 = qa 2
y02
y02
x0
x0
+ b4
a a4 + b4
a4

Kadangi r1 = |ex0 + a|, r2 = |ex0 a|, lygybe

d1
r1

53

d2
r2

nekelia abejoniu.

A
r1

r2
d2

F1

F2
d1

1.13: Hiperboles (liestines) optine savybe

54

1.14: Paraboles (liestines) optine savybe

14. Paraboles optines savybes

Teiginys 3 Bet kokiam paraboles takui A atkarpa F A ir simetrijos ais sudaro lygius kampus su
liestine take A.
Irodymas. Liestines take A(x0 ; y0 ) sankirta su simetrijos aimi x paymekime K (r. Pav. 1.14).
Irodysime, kad |AF | = |KF |.
Liestines y0 y = p(x + x0 ) ir x-aies y = 0 sankirta yra takas K(x0 ; 0). Jo atstumas iki
idinio F ( 2p ; 0) yra x0 + p2 . Kadangi |AF | lygus atstumui nuo A iki direktrises x = 2p , gauname
|AF | = x0 + p2 . Todel |AF | = |KF |.

15. Pratimai bei udaviniai

Skyriu baigiame charakteringu ios dalies udaviniu rinkiniu.
55

1. Rasti elipses kanonine lygti, jei atstumas tarp idiniu 6, o atstumas tarp direktrisiu 16 23 .
6 25 .

2. Rasti hiperboles kanonine lygti, jei asimptociu lygtys yra y = 43 x, o atstumas tarp direktrisiu
3. Elipses idiniai yra (1; 3) ir (3, 1), o ekscentricitetas lygus
I) lygti;
II) kanonine lygti.

2
2 .

Rasti jos:

4. Elipses idinys yra (3; 0), o ji atitinkanti direktrise x + y 1 = 0. Rasti elipses lygti, jei jos
ekscentricitetas lygus 12 .
5. Rasti elipses 5x2 + 9y 2 30x + 18y + 9 = 0 idinius ir juos atitinkancias direktrises.
6. Rasti elipses 9x2 + 5y 2 18x 30y + 9 = 0 idinius ir juos atitinkancias direktrises.
7. Rasti paraboles x = 2y 2 12y + 14 idini ir direktrise.
8. Rasti hiperboles lygti, jei inomos jos asimptotes x y + 1 =, 2x + y 1 = 0 bei jos takas
(3; 1).
9. Rasti kreives kanonine lygti, jei simetrijos ays sutampa su koordinatinemis aimis ir ji eina
per takus (1; 2), (2; 3).
10. Rasti elipses

x2
30

11. Rasti hiperboles

+
x2
24

y2
24

= 1 liestines, lygiagrecias tiesei 4x 2y + 23 = 0.

y2
18

= 1 taka artimiausia tiesei 3x + 2y + 1 = 0.

12. Rasti paraboles y 2 = 5x liestines, ivestas per taka (5; 9).

13. Parabole y 2 = 2px liecia tiese x 2y + 4 = 0. Rasti jos lygti.
14. Elipses simetrijos ays sutampa su koordinatinemis aimis. Elipse eina per taka (4; 1) ir
liecia tiese x + 4y 10 = 0. Rasti jos lygti.
14. Kreives simetrijos ays sutampa su koordinatinemis aimis. inomos dvi jos liestines 3x
2y 20 = 0, x + 6y 20 = 0. Rasti kreives lygti.
15. Elipses idiniai yra (3; 0), (3; 0). inoma jos liestine x y 5 = 0. Rasti elipses lygti.
56

Skyrius 2

Antros eiles kreives

Skyriuje pateikiama Kestucio Karciausko i Vilniaus universtiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto paskaitu konspekto mediaga.

1.

Koordinaciu sistemos transformacija

Antrosios eiles kreiviu lygtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinaciu sistema. Prisiminkime svarbiausius ploktumos staciakampiu koordinaciu sistemu transformacijos momentus.
Apibreimas 6 Koordinaciu sistemos Oxy ir O x y yra vienos orentacijos, jei posukis nuo x -aies
link y -aies yra tos pacios krypties kaip ir posukis nuo x-aies link y-aies (r. Pav. 2.1 (a)). Prieingu atveju (r. Pav. 2.1 (b)), koordinaciu sistemos Oxy ir O x y yra prieingos orentacijos. .
Taip pat svarbu nepamirti, kad posukio kampas yra orentuotas jo absoliutine reikme imama
su enklu + arba .
Apibreimas 7 Jei pradines koordinaciu sistemos Oxy x-aies posukis link naujos koordinaciu sistemos O x y x -aies yra tos pacios krypties, kaip ir posukis nuo x-aies link y-aies, tai posukio
kampas yra teigiamas; prieingu atveju posukio kampas yra neigiamas. (r. Pav. 2.2).
57

y
x

y
O

O
x

(a)

(b)

2.1: Vienodai (a) ir skirtingai (b) orentuotos koordinaciu sistemos.

y
y

x
>0
x

<0

x
x

2.2: Orentuotas posukio kampas.

58

y
x

2.3: Bendroji koordinaciu sistemos transformacija.

Demesio: nustatant posukio kampo enkla, naujos koordinaciu sistemos y -aies kryptis nevaidina jokio vaidmens.
Bendraj a koordinaciu sistemos transformacija (r. Pav. 2.3) danai yra patogu suskaidyti i du
etapus koordinaciu sistemos posuki ir koordinaciu sistemos lygiagretu postumi (r. Pav. 2.4).
Dabar prisiminkime (suinokime) koordinaciu transformacijos formules.

1.1. Bendrosios koordinaciu transformacijos formules

Tegul Oxy yra pradine koordinaciu sistema, o O x y naujoji. Tako M koordinates atvilgiu
pradines sistemos yra (x; y), atvilgiu naujosios (x ; y ). Ivedami duomenys yra atvilgiu pradines
koordinaciu sistemos:
naujosios koordinaciu sistemos pradia O (x0 ; y0 );
orentuotas kampas, kuriuo reikia pasukti x-ai kad gautume x -ai.
Koordinaciu sistemos Oxy ir O x y yra vienos orentacijos
59

x = x cos y sin + x0

y = x sin + y cos + y0 .

(2.1)

Koordinaciu sistemos Oxy ir O x y yra prieingu orentaciju

(

x = x cos + y sin + x0
y = x sin y cos + y0 .

(2.2)

1.2. Koordinaciu sistemos posukis

iurek Pav. 2.4(a).
Koordinaciu sistemos yra vienos orentacijos, o ju pradios sutampa (O = O ). Kadangi iuo
atveju x0 = 0, y0 = 0, formules (2.1) supaprasteja iki
(
x = x cos y sin
(2.3)
y = x sin + y cos .

1.3. Koordinaciu sistemos lygiagretus postumis

iurek Pav. 2.4(b).
Koordinaciu sistemu ays yra tu paciu krypciu (todel sistemos yra vienos orentacijos). Kadangi
iuo atveju = 0, formules (2.1) supaprasteja iki
(

x = x + x0
y = y + y0 .

60

(2.4)

y
y

y
y
x

(a)

(b)

2.4: Koordinaciu sistemos posukis (a) ir lygiagretus postumis (b).

1.4. Matricine koordinaciu transformacijos formuliu iraika

Paymekime
c11 = cos c12 = sin c13 = x0
c21 = sin c22 = cos c23 = y0
c31 = 0
c32 = 0
c33 = 1
virutinis enklas naudojamas, jei sistemos yra vienos orentacijos formule (2.1); apatinis enklas
naudojamas, jei sistemos prieingu orentaciju formule (2.2).
Paymekime

x
c11 c12 c13
x

X = y , X = y , C = c21 c22 c23 .

1
c31 c32 c33
1

Ivedus iuos ymenis formules (2.1) ir (2.2) matricineje formoje tampa vienodomis:
X = CX

(2.5)

Matriciniai ymenys igalina panaudoti tiesines algebros rezultatus ten, kur tiesioginiai aritmetiniai skaiciavimai tampa komplikuotais. Matricine koordinaciu transformaciju forma (2.5) placiai
vartojama kompiuterineje grafikoje.
61

2.

Bendroji antros eiles kreives lygtis

Tarkime yra fiksuota staciakampe koordinaciu sistema Oxy. Bendroji antros eiles kreives lygtis
F (x, y) = 0 ios sistemos atvilgiu yra
F (x, y) = a11 x2 + 2a12 xy + a22 y 2 + 2a13 x + 2a23 y + a33 = 0 .

(2.6)

Remiantis bendraja
kreives lygtimi sudaroma jos matrica A

a11 a12 a13

A = a21 a22 a23 ,

a31 a32 a33

apibreiant a21 = a12 , a31 = a13 , a32 = a23 . Matrica A yra simetrine, t.y. AT = A. Panaudojus
skyriaus 1.4. ymenis gaunama matricine antros eiles kreives lygties forma
F (x, y) = X T AX = 0 .

(2.7)

i lygybe irodoma elementariais skaiciavimais dauginant matricas. Panaaus sudetingumo (tiksliau lengvumo) aritmetiniais veiksmais irodoma, kad
F (x, y) = xF1 (x, y) + yF2 (x, y) + F3 (x, y) ,

(2.8)

kur
F1 (x, y) = a11 x + a12 y + a13
F2 (x, y) = a21 x + a22 y + a23

(2.9)

F3 (x, y) = a31 x + a32 y + a33 .

Iraika a11 x2 + 2a12 xy + a22 y 2 paprastai vadinama kvadratine kreives lygties dalimi, 2a13 x +
2a23 y tiesine dalimi, o a33 laisvuoju nariu.

62

2.1. Ryys tarp kreives lygciu atvilgiu skirtingu koordinaciu sistemu

Tarkime turime antros eiles kreives lygti atvilgiu koordinaciu sistemos Oxy. Kreives lygti F (x , y ) =
X T A X = 0 atvilgiu naujos koordinaciu sistemos O x y gauname i (2.7), pasinaudoje koordinaciu
transformaciju formulemis (2.5):
F (x , y ) = (CX )T A(CX ) = X T (C T AC)X = X T A X .


Kadangi matricos A ir C T AC yra simetrines (C T AC)T = C T AT C = C T AC , i paskutines
lygybes seka
A = C T AC
(2.10)
Koordinaciu sistemos posukis. Pritaike formule (2.10) koordinaciu sistemos posukiui gauname:
1. jei tiesine lygties dalis buvo lygi 0, tai ir po posukio ji ilieka lygi 0;
2. laisvasis narys nesikeicia, t.y. a33 = a33 .
Lygiagretus postumis. Pritaike formule (2.10) lygiagreciam koordinaciu sistemos postumiui
gauname:
1. kvadratine lygties dalis nesikeicia, t.y. a11 = a11 , a12 = a12 , a22 = a22 ;
2. tiesines dalies kaita nusakoma formulemis
a13 = F1 (x0 , y0 ) = a11 x0 + a12 y0 + a13
a23 = F2 (x0 , y0 ) = a21 x0 + a22 y0 + a23 .

(2.11)

3. a33 = F (x0 , y0 ).

3.

Antros eiles kreives lygties invariantai

Efektyviai prastinant antros eiles kreives lygti labai svarbus yra lygties ortogonalus invariantai.
63

Apibreimas 8 Antros eiles kreives lygties ortogonaliuoju invariantu vadinama nuo lygties koeficientu
priklausanti funkcija g, kurios reikme nesikeicia, staciakampe koordinaciu sistema Oxy pakeitus kita staciakampe koordinaciu sistema O x y , t.y.
g(a11 , a12 , a22 , a13 , a23 , a33 ) = g(a11 , a12 , a22 , a13 , a23 , a33 ).
Teiginys 4 Reikiniai

I1 = a11 + a22


 a
 11 a12
I2 = 
 a21 a22

yra ortogonalus antros eiles kreives lygties invariantai.


 a
 11 a12 a13

I3 =  a21 a22 a23

 a31 a32 a33

(2.12)

is teiginys irodomas tiesines algebros kurse. Beje, reikinio I3 = |A| invariantikumas seka i
formules (2.10):
|A | = |C T AC| = |A||C|2 = |A|,
nes |C| = 1.

4.

Charakteringoji lygtis

Apibreimas 9 Antros eiles kreives charakteringaja

lygtimi vadinama antrojo laipsnio lygtis
2 I 1 + I 2 = 0 .
Lengva patikrinti, kad charakteringaj a lygti galime urayti matricineje formoje



 a
a


11
12
2 I 1 + I 2 = 
=0.
 a21
a22 

Teiginys 5 Charakteringoji lygtis visuomet turi realias aknis.

64

(2.13)

(2.14)

Irodymas Skaiciuojame charakteringosios lygties diskriminanta D:

D = I12 4I2 = (a11 + a22 )2 4(a11 a22 a212 ) = (a11 a22 )2 + 4a212 0.
Taip pat gauname, kad charakteringoji lygtis turi kartotine akni (D = 0), jei a11 = a22 ir
a12 = 0. Nesunkiai patikrinima (iskiriant lygtyje pilnus kvadratus atvilgiu x ir y), kad iuo atveju,
jei kreive turi realius takus, lygtis apibreia apskritima.
Charakteringosios lygties aknis ymime 1 , 2 . Kadangi jos visuomet realios, tai
2 I1 + I2 = ( 1 )( 2 ) ,
o pagal Vijeto teorema
I1 = 1 + 2 ,

5.

I2 = 1 2 .

Antros eiles kreives centras

Apibreimas 10 Antros eiles kreives centru vadinamas takas, kurio koordinates (x; y) tenkina
lygciu sistema
(
F1 (x, y) = a11 x0 + a12 y0 + a13 = 0
(2.15)
F2 (x, y) = a21 x0 + a22 y0 + a23 = 0 .
Apibreimas 11 Antros eiles kreive vadinama centrine, jei ji turi vieninteli centra. Prieingu atveju
kreive neturi centro arba turi ju be galo daug antros eiles kreive vadinama necentrine.
Sistema (2.15) turi vieninteli sprendini , jei I2 6= 0. Todel, jei I2 6= 0 kreive yra centrine, jei
I2 = 0 necentrine.
Teiginys 6 Jei koordinaciu sistemos pradia sutampa su kreives centru, tai kreives lygties tiesine
dalis yra lygi nuliui.
Irodymas I centro apibreimo bei formules (2.11) seka, kad perkelus koordinaciu sistemos pradia
i kreives centra, jos tiesine dalis virsta nuliumi. Bet kuri kita koordinaciu sistema su tuo paciu
65

centru gaunama i ios (lygiagreciai pastumtos) sistemos pasukant apie nauja koordinaciu pradia. I
skyriaus 2.1. punkto 1 seka, kad tiesine lygties dalis atvilgiu pasuktos koordinaciu sistemos lieka
lygi nuliui.
Remdamiesi iuo teiginiu darome ivada: jei koordinaciu sistemos pradia sutampa su kreives
centru, tai
F (x, y) = a11 x2 + 2a12 xy + a22 y 2 + a33 = 0 .
Tokioje koordinaciu sistemoje F (x; y) = F (x; y), todel: kreives centras yra kreives simetrijos
centras.

6.

Kvadratines lygties dalies prastinimas

iame skyriuje irodysime, kad pasukus koordinaciu sistema galima panaikinti skirtingu kintamuju
sandauga (a12 = 0). Be to i irodymo ipeime papildomos naudingos informacijos.
Kadangi koordinaciu transformacijai naudojame posuki, tai

cos sin 0

C = sin cos 0 .
0
0
1
Pasinaudoje formule (2.10) gauname

a21 = sin a11 cos + a12 sin + cos a21 cos + a22 sin .
{z
}
{z
}
|
|
n1

Salyga,

kad pranyksta skirtingu kintamuju sandauga, t.y.

n2

a12

a21

= 0, yra

n1 sin + n2 cos = 0 .
i salyga

reikia, kad vektorius (n1 ; n2 ) yra statmenas vektoriui ( sin ; cos ). Tai ekvivalentu
salygai, kad vektorius (n1 ; n2 ) yra lygiagretus vektoriui (cos ; sin ), t.y. toks skaicius , kad
(
a11 cos + a12 sin = cos
a21 cos + a22 sin = sin .
66

ia salyg
a perraome pavidale
(
(a11 ) cos + a12 sin = 0

(2.16)

a21 cos + (a22 ) sin = 0 .

Sistema (2.16) turi nenulini spendini (cos , sin ), jei




 a
a

 11
12
=0.

 a21
a22 

Taigi yra charakteringosios lygties aknis. Paymeje ia akni 1 i salygos

(2.16) pirmosios
lygybes gauname
1 a11
tan =
.
(2.17)
a12
Primename vakarykciams mokiniams, kad inodami tangenta nesunkiai apskaiciuojame to paties kampo sinusa ir kosinusa:
sin =

tan
1+

tan2

cos =

1
1 + tan2

(2.18)

Pasinaudoje formule (2.10) taip pat gauname

a11 = cos a11 cos + a12 sin + sin a21 cos + a22 sin .
|
{z
}
{z
}
|
n1

n2

Kadangi n1 = 1 cos , n2 = 1 sin , tai a11 = 1 (cos2 + sin2 ) = 1 . Todel charakteringoji lygtis, parayta matriciniame pavidale atvilgiu naujos koordinaciu sistemos, yra




0

 1
 = ( 1 )( a22 ) = 0 .


0
a22 
I ios lygybes gauname, kad a22 yra kita charakteringosios lygties aknis, t.y. a22 = 2 .
Tai ir viskas, ka reikejo parodyti iame skyriuje. Surinkime viciukus i viena vieta.
67

Ivada 1 Tegul 1 ir 2 yra charakteringosios lygties aknys. Pasukus koordinaciu sistema kampu
, kurio
1 a11
tan =
,
a12
kvadratine lygties dalis atvilgiu naujos koordinaciu sistemos supaprasteja iki 1 x2 + 2 y 2 , t.y.
a11 = 1 , a12 = 0, a22 = 2 . Posukio kampo sinusas ir kosinusas apskaiciuojami naudojantis
formulemis (2.18).

7.

Centriniu kreiviu kanonines lygtys

7.1. Bendroji dalis

Kadangi kreive centrine, tai I2 6= 0. Todel abi charakteringosios lygties aknys 1 , 2 nelygios 0,
nes I2 = 1 2 .
Pradioje lygiagreciu postumiu perkeliame koordinaciu sistemos pradiai kreives centra (x0 ; y0 ).
Kreives lygties tiesine dalis virsta 0. Po to, remiantis Ivada 1, supaprastiname lygties kvadratine dali.
Po iu operaciju kreives lygtis atvilgiu naujos koordinaciu sistemos O x y supaprasteja iki
1 x2 + 2 y 2 + a33 = 0 .
Kadangi



0
 1 0

I 3 =  0 2 0

 0 0 a33





 = 1 2 a33 = I2 a33 ,



gauname kad a33 = I3 /I2 . Tai reikia, kad centrines kreives lygti visuomet galime parayti pavidale
1 x2 + 2 y 2 +

I3
=0.
I2

(2.19)

is lygties pavidalas labai svarbus ir umire tolimesnes lygties pavidalo keitimo detales, spresdami konkretu udavini gausite teisinga atsakyma, jei naudosites lygtimi (2.19) bei inosite kreives
tipa (ir neprivelsite aritmetiniu klaidu).
68

 atvejai
7.2. Ivairus
I2 > 0
iuo atveju charakteringosios lygties aknys yra vieno enklo. aknimi 1 pasirenkame ta, kuri
absoliutiniu dydiu yra maesne. Kadangi I1 = 1 + 2 , aknu enklas sutampa su I1 enklu.
(I) I3 6= 0; I3 ir I1 skirtingu enklu.
Laivaji
nari I3 /I2 perkeliame i deine puse ir dalijame gautaj a lygti i (I3 /I2 ). Gauname
x2
y 2
+
=1.
I13I2
I23I2
Paymeje

I3
= a2 ,
1 I 2

I3
= b2 ,
2 I 2

turime elipses kanonine lygti

x2 y 2
+ 2 =1,
a2
b
nes |1 | |2 | a2 b2 .
(II) I3 6= 0; I3 ir I1 vienodu enklu.
Po analogiku aritmetiniu manipuliaciju paymime

I3
= a2 ,
1 I2

I3
= b2
2 I 2

ir gauname lygti

x2 y 2
2 =1.
a2
b

iuo atveju kreive neturi realiu taku ir vadinama menama elipse.

(III) I3 = 0.
iuo atveju lygtis (2.19) supaprasteja iki
1 x2 + 2 y 2 = 0 .
69

Paymeje 1 = a2 , 1 = b2 , jei I1 > 0 ir 1 = a2 , 1 = b2 , jei I1 < 0 gauname lygti

a2 x2 + b2 y 2 = 0 .
i kreive teturi viena realu taka kreives centra ir yra vadinama pora menamu susikertanciu tiesiu
arba isigimusia elipse.
I2 < 0
iuo atveju charakteringosios lygties aknys yra skirtingu enklu. aknimi 1 pasirenkame ta, kurios
enklas sutampa su I3 enklu (ir bet kuria, jei I3 = 0).
(I) I3 6= 0
Laivaji
nari I3 /I2 perkeliame i deine puse ir dalijame gautaj a lygti i (I3 /I2 ). Gauname
x2
y 2
+
=1.
I13I2
I23I2
Paymeje

I3
= a2 ,
1 I 2

I3
= b2 ,
2 I 2

turime hiperboles kanonine lygti

x2 y 2
2 =1.
a2
b
(II) I3 = 0
iuo atveju lygtis (2.19) supaprasteja iki
1 x2 + 2 y 2 = 0 .
Paymeje 1 = a2 , 1 = b2 , jei 1 > 0, 2 < 0 (atvirkciai prieingu atveju) gauname lygti
a2 x2 b2 y 2 = 0 .
Kadangi a2 x2 b2 y 2 = (ax by )(ax + by ), i kreive sudaryta i dvieju susikertanciu tiesiu,
todel taip ir vadinama pora susikertanciu tiesiu. ios tieses kertasi kreives centre.
70

7.3. Elipses ir hiperboles kanonines koordinaciu sistemos radimas

Algoritmas kanoninei koordinaciu sistemai rasti yra vienareikmis (svarbu tik teisingai sunumeruoti
charakteringosios lygties aknis).
(I) Spresdami sistema

a11 x + a12 y + a13 = 0

a21 x + a22 y + a23 = 0 ,

randame kreives centra. Jis yra kanonines koordinaciu sistemos pradia.

(II) Naudodamiesi formulemis (2.17) ir (2.18) randame posukio kampo sinusa ir kosinusa.
(III) Paraome koordinaciu transformacijos formules.

8.

Necentriniu kreiviu kanonines lygtys

8.1. Bendroji dalis

Kadangi kreive necentrine, tai I2 = 0. Todel viena charakteringosios lygties aknys yra lygi 0,
nes I2 = 1 2 . Abi charakteringosios lygties aknys negali buti lygios 0, nes remiantis Ivada 1
gautume, kad kreives lygtis yra pirmojo laipsnio (prietara). Paymime 1 = 0. Todel 2 6= 0 ir
I1 = 1 + 2 2 = I1 .
Pradioje, remiantis Ivada 1, supaprastiname kvadratine lygties dali. Po ios operacijos kreives
lygtis atvilgiu naujos koordinaciu sistemos O x y supaprasteja iki
I1 y 2 + 2a13 x + 2a23 y + a33 = 0 .
Toliau lygti prastiname iskirdami pilna kvadrata:
I1 y 2 + 2a23 y = I1 y 2 + 2
Lygti (2.20) paraome pavidale
I1 y +

a2
a23 a2
y + 23
23 .
2
I1
I1
I1

a23
2
a2
+ 2a13 x + a33 23 = 0 .
I1
I1
71

(2.20)

Pakeite kintamuosius x = x , y +
lygti supaprastiname iki

a23
I1

= y (t.y. lygiagreciai pastume koordinaciu sistema)

kreives

I1 y 2 + 2a13 x + a33 = 0 .
Kadangi

gauname


 0
0 a13


I3 =  0 I1 0

 a13 0 a33
|a13 |





 = I1 a2
13 ,



I3
.
I1

Ivada:
kreives lygtis atvilgiu tinkamai parinktos koordinaciu sistemos O x y supaprasteja iki
r
I3
2

I1 y + 2a13 x + a33 = 0 , |a13 | = .

I1

(2.21)

atvejai
8.2. Ivairus
I3 6= 0
iuo atveju a13 6= 0, todel lygti (2.21) galime parayti pavidale
I1 y 2 + 2a13 x +
a

a33

=0.
a13

Atlikus keitima (lygiagretu postumi) x + a33

= x , y = y ir atsisakius bereikalingu trichu, kreives

13
lygtis supaprasteja iki
r
I3
2

(2.22)
I1 y + 2a13 x = 0 ; |a13 | = .
I1
Jei a13 ir I1 yra prieingu enklu, viskas paruota tolimesniems veiksmams. Jei ne, tai pakeite aiu
kryptis, pakeiciame a13 enkla.
Baigiamieji veiksmai:
72

(i) perkeliame 2a13 x i kita lygties puse ir dalijame lygti i I1 ;

(2.22), kreives lygti paraome pavidale

(ii) kadangi a13 ir I1 yra prieingu enklu, pasinaudoje salyga
s
I3
2

y = 2px , p = 3 .
(2.23)
I1
iuo atveju gauname paraboles kanonine lygti.
I3 = 0
iuo atveju a13 = 0. Lygti (2.21), padalije ja i I1 , paraome pavidale
y 2 =
(I) a33 ir I1 prieingu enklu.
a
Paymeje I133 = a2 , gauname

a33
.
I1

y 2 = a2 .

Kadangi y 2 a2 = (y a)(y + a), kreive yra sudaryta i dvieju lygiagreciu tiesiu, todel taip ir
vadinama pora lygiagreciu tiesiu.
(II) a33 ir I1 vienodu enklu.
a
Paymeje I133 = a2 , gauname

y 2 = a2 .

iuo atveju kreive neturi realiu taku ir vadinama pora menamu lygiagreciu tiesiu.
(III) a33 = 0.
iuo atveju turime lygti
y 2 = 0 .
Kreive yra sudaryta i vienos tieses, bet vadinama kiek kitaip dviguba tiese.

73

Pastaba 1 Tiek centrines, tiek necentrines kreives atveju jos kanonine koordinaciu sistema vadiname
ta koordinaciu sistema, kurioje kreives lygtis turi paprasciausia kanonini pavidala. Bet praktikai
svarbu moketi rasti tik senu paistamu elipses, hiperboles, paraboles kanonines koordinaciu
sistemas.

8.3. Necentrines kreives tipo nustatymas

Jei I2 = 0 ir I3 6= 0, tai kreive yra parabole. Jei I2 = 0 ir I3 = 0, tai kreives tipas priklauso nuo a33
enklo. Parodysime, kaip iuo atveju efektyviai randamas a33 .
Atvilgiu kintamuju x , y sistema kreives centrui rasti yra
(
0=0
I1 y = 0 ,

Gauname, kad kreive turi be galo daug centru.

Algoritmas
(I) Spresdami sistema

a11 x + a12 y + a13 = 0

a21 x + a22 y + a23 = 0 ,

pasirenkame viena i daugelio kreives centru. Atliekame lygiagretu koordinaciu sistemos postumi,
perkeldami koordinaciu pradiai pasirinkta kreives centra (x0 ; y0 ). Naujas laisvasis narys yra F (x0 , y0 ),
o lygties tiesine dalis lygi 0.
(II) Remiantis Ivada 1 supaprastiname lygties kvadratine dali. Kreives lygtis igyja pavidala
I1 y 2 + F (x0 , y0 ) = 0 .

9.

Vienas pavyzdys

inant visus antros eiles kreiviu tipus, kyla pagunda spresti su jomis susijusius udavinius naudojant
tokia schema:
74

y
5

|
4

2.5: "Beveik" hiperbole, "beveik" parabole.

kreives lygtis suvedama i kanonini pavidala;
udavinys isprendiamas kanonineje koordinaciu sistemoje;
reikalingi duomenys pervedami i pradine koordinaciu sistema.
Tokia sprendimo metodika neretai veikia puikiai. Bet danai ji yra neefektyvi, nes susiduriama
su rimtomis problemomis. Pavelkime kiek atidiau tai i toki pavyzdi .
Kreive apibreiama lygtimi x2 2.0000000002xy + y 2 + 4x 6y + 2 = 0. Skaiciuojant jos
invariantus gaunama
I1 = 2 ,

I2 = 0.0000000002 ,

I3 = 0.9999999992 .

Kompiuteris, jei programos tikslumas skaiciuojant slankiu kableliu yra 10 skaiciu u kablelio, sumies abejoja: kreive centrine ar ne? Mes, geometrijos teorijos asai, panibdeje jam, kad duotoji
kreive yra centrine (akivaizdu, I2 6= 0), nedaug tepadesime. Mat kompiuteriui, suvedant CENT kreives lygti i kanonini pavidala, teks skaiciuoti I3 . Jei operuojant tokios eiles skaiciais ir
RINES
I2
neioks praneimas apie dalyba i nulio, gauto rezultato tikslumas bus visikai nepatikimas.
75

Daugeli svarbiu udaviniu (pavyzdiui kreives liestiniu radimas) galima efektyviai spresti pradineje koordinaciu sistemoje. Sekanciuose skyriuose tai panagrinesime.

10. Antros eiles kreives ir tieses sankirta

Tieses lygti uraome parametriniame pavidale: jei inomas tieses takas A(x0 ; y0 ) ir jos krypties
vektorius L(l; m), tai bet kurio tieses tako M (x; y) koordinates galime parayti pavidale
(
x = lt + x0
(2.24)
y = mt + y0 .
Istate ias iraikas i bendraj a kreives lygti (2.6) ir sugrupave gautojo reikinio narius atvilgiu t,
gauname lygti
P t2 + 2Qt + R = 0 ,
(2.25)
kur
P = a11 l2 + 2a12 lm + a22 m2 , Q = F1 (x0 , y0 )l + F2 (x0 , y0 )m , R = F (x0 , y0 ) .

(2.26)

Istate lygties (2.25) aknis t1 , t2 i (2.24) gauname bendruju tieses ir antros eiles kreives taku koordinates.
Bendru atveju, jei P 6= 0, gauname, kad kvadratine lygtis (2.25):
turi dvi skirtingas aknis tiese kerta kreive dviejuose takuose;
turi viena akni tiese kerta kreive kartotiniame take;
neturi aknu tiese kreives nekerta.
Bet galimi ir kiti atvejai, kai lygtis (2.25) isigimsta i tiesine ar net nulinio laipsnio lygti.

76

10.1. Asimptotines kryptys

Apibreimas 12 Vektoriaus L(l; m) kryptis vadinama asimptotine, jei
a11 l2 + 2a12 lm + a22 m2 = 0 .

(2.27)

Asimptotines krypties atveju lygtis (2.25):

turi viena akni tiese kerta kreive viename take;
neturi aknu tiese kreives nekerta;
turi be galo daug aknu (virsta tapatybe 0 = 0) tiese priklauso kreivei.
Nagrinedami realiu antros eiles kreiviu kanonines lygtis nesunkiai atrenkame atvejus, kada kreive
turi asimptotines kryptis. Atsargiai, nepadarykite klaidos spresdami udavinius emiau ivardintose
asimptotines krypties salygose

naudojama kanonine koordinaciu sistema, o ne pradine.

hiperbole dvi asimptotines kryptys: l2 /a2 m2 /b2 = 0; jos sutampa su hiperboles asimptociu
kryptimis;
parabole viena asimptotine kryptis: m2 = 0; ji sutampa su paraboles simetrijos aies kryptimi;
pora susikertanciu tiesiu dvi asimptotines kryptys: a2 l2 b2 m2 = 0; jos sutampa su
susikertanciu tiesiu kryptimis;
pora lygiagreciu tiesiu viena asimptotine kryptis: m2 = 0; ji sutampa su lygiagreciu tiesiu
kryptimi;
dviguba tiese viena asimptotine kryptis: m2 = 0; ji sutampa su dvigubos tieses kryptimi.
Naudojantis iais kukliais pastebejimais gauname gana efektyvius budus: hiperboles asimptotems rasti; tiesems, sudarancioms antros eiles kreive, rasti.

77

Hiperboles asimptociu radimas

1) Kadangi hiperboles asimptotes eina per kreives centra, spresdami sistema
(
a11 x + a12 y + a13 = 0
a21 x + a22 y + a23 = 0

randame kreives centra (x0 ; y0 ).

2) Kadangi hiperboles asimptotes yra asimptotines krypties, spresdami lygti
a11 l2 + 2a12 lm + a22 m2 = 0
randame dvi asimptotines kryptis (l1 ; m1 ) ir (l2 ; m2 ).
3) Asimptociu lygtis paraome naudodami tieses kanonine lygti:
x x0
y y0
=
,
l1
m1

x x0
y y0
=
.
l2
m2

Pavyzdys Rasti hiperboles x2 6xy 7y 2 + 10x + 34y + 2 = 0 asimptotes.

Sprendimas 1) Spresdami lygciu sistema
(
x 3y + 5 = 0
3x 7y + 17 = 0

randame kreives centra (1; 2).

2) Spresdami lygti
2

l 6lm 7m = 0

l
m

2

l
m

7=0

gauname ( ml )1 = 7, ( ml )2 = 1. Pasirenkame l1 = 7, m1 = 1, l2 = 1, m2 = 1.
3) Asimptociu lygtys yra
y2
x1
=
,
7
1

x1
y2
=
.
1
1
78

Susikertanciu tiesiu radimas

Sprendimo eiga identika hiperboles asimptociu radimui, nes tieses kertasi kreives centre ir yra
asimptotiniu krypciu.
Pavyzdys Rasti kreive x2 + 4xy + 3y 2 6x 12y + 9 = 0 sudarancias tieses.
Sprendimas Kadangi I2 < 0, I3 = 0, kreive sudaryta i dvieju susikertanciu tiesiu.
1) Spresdami lygciu sistema
(
x + 2y 3 = 0
2x + 3y 6 = 0

randame kreives centra (3; 0).

2) Spresdami lygti
2

l + 4lm + 3m = 0

l
m

2

+4

l
m

+3=0

gauname ( ml )1 = 3, ( ml )2 = 1. Pasirenkame l1 = 3, m1 = 1, l2 = 1, m2 = 1.
3) Tiesiu lygtys yra
y
x3
y
x3
= ,
= .
3
1
1
1
Lygiagreciu tiesiu radimas
1) Kadangi tieses yra asimptotines krypties, spresdami lygti
a11 l2 + 2a12 lm + a22 m2 = 0
randame asimptotine krypti (l; m).
2) Pasirinke neasimptotines krypties tiese, randame jos ir kreives sankirtos takus (x1 ; y1 ), (x2 ; y2 ).
Kadangi kreive sudaryta i dvieju lygiagreciu tiesiu, rastieji sankirtos takai priklauso skirtingoms
tiesems.
3) Tiesiu lygtis paraome naudodami tieses kanonine lygti:
x x1
y y1
=
,
l
m

x x2
y y2
=
.
l
m
79

Pavyzdys Rasti kreive x2 + 4xy + 4y 2 6x 12y + 5 = 0 sudarancias tieses.

Sprendimas Kadangi I2 = 0, I3 = 0, kreive sudaryta i dvieju lygiagreciu tiesiu (galbut menamu
ar sutampanciu).
1) Spresdami lygti
 
 2
l
l
+4
l2 + 4lm + 4m2 = 0
+4=0
m
m
gauname ml = 2. Pasirenkame l = 2, m = 1.
2) Randame kreives ir tieses y = 0 sankirtos takus (5; 0), (1; 0).
3) Tiesiu lygtys yra
x5
y
x1
y
= ,
= .
2
1
2
1
Dvigubos tieses radimas
Tai specialus ka tik inagrinetos lygiagreciu tiesiu konfiguracijos atvejis. Iekant neasimptotines
krypties tieses ir kreives sankirtos gauname tik viena taka. Kiti sprendimo momentai tokie patys.
Pavyzdys Rasti kreive x2 6xy + 9y 2 + 4x 12y + 4 = 0 sudarancias tieses.
Sprendimas 1) Spresdami lygti
 
 2
l
l
2
2
6
+9=0
l 6lm + 9m = 0
m
m
gauname ml = 3. Pasirenkame l = 3, m = 1.
2) Randame kreives ir tieses y = 0 sankirtos taka (2; 0).
3) Tieses lygtis yra
x+2
y
= .
3
1

11. Antros eiles kreiviu liestines

Jei antros eiles kreive nera sudaryta i tiesiu elipse, hiperbole, parabole, liestine jos take A esame
apibree kaip kirstiniu AM , kai M A, ribine padeti. iuo atveju A yra kartotinis antros eiles
80

kreives ir liestines sankirtos takas. Jei antros eiles kreive yra sudaryta i tiesiu, visikai naturaliai
ios tieses traktuojamos kaip kreives liestines. ie prisiminimai motyvuoja toki apibreima.
Apibreimas 13 Neasimptotines krypties tiese vadinama antros eiles kreives liestine take A, jei A
yra kartotinis tieses ir kreives sankirtos takas. Asimptotines krypties tiese vadinama antros eiles
kreives liestine, jei ji priklauso kreivei.
Teiginys 7 Antros eiles kreives liestines take A(x0 ; y0 ) lygtis yra
F1 (x0 , y0 )x + F2 (x0 , y0 )y + F3 (x0 , y0 ) = 0 .

(2.28)

Irodymas Tarkime liestines krypties vektorius yra (l; m). Lygtis (2.25) igyja pavidala
P t2 + 2Qt = 0 ,
nes A priklauso kreivei, t.y. R = F (x0 , y0 ) = 0. i lygtis tikrai turi akni t = 0. Jei (l; m)
yra neasimptotines krypties, tai i aknis yra kartotine. Todel Q = 0. Jei (l; m) yra asimptotines
krypties, tai P = 0. iuo atveju tiese priklauso kreivei jei Q = 0. Vadinasi, bet kuriuo atveju butina
ir pakankama lietimosi salyga

yra
Q = F1 (x0 , y0 )l + F2 (x0 , y0 )m = 0 .
Kadangi (l; m) yra liestines krypties vektorius, i ios salygos

seka, kad vektorius

(F1 (x0 , y0 ); F2 (x0 , y0 )) statmenas liestinei. Todel jos lygti galime parayti pavidale
F1 (x0 , y0 )(x x0 ) + F2 (x0 , y0 )(y y0 ) = 0 .
ia lygti iek tiek pertvarkome
F1 (x0 , y0 )x + F2 (x0 , y0 )y (F1 (x0 , y0 )x0 + F2 (x0 , y0 )y0 ) = 0 .
Kadangi F (x0 , y0 ) = 0, pasinaudoje lygybe (2.8), irodyma baigiame.
Po tokio aunaus irodymo visgi lieka vienas klaustukas. Jei
F1 (x0 , y0 ) = F2 (x0 , y0 ) = 0 ,
81

tai lygtis (2.28) neapibreia tieses. Vel pasinaudoje lygybe (2.8) gauname, kad taip atsitinka, jei

F1 (x0 , y0 ) = 0
F2 (x0 , y0 ) = 0

F3 (x0 , y0 ) = 0 .

(2.29)

Takas A(x0 ; y0 ), kurio koordinates tenkina salygas

(2.29), vadinamas ypatinguoju kreives taku.

Parae ias salygas

kanonineje koordinaciu sistemoje gauname, kad reali antros eiles kreive turi
ypatinga taka, jei ji yra:
pora susikertanciu tiesiu ypatingas takas sutampa su kreives centru;
dviguba tiese visi kreives takai ypatingi (oi, oi).

11.1. Mediaga pamastymui

Atidesnis studentas gal jau pajuto, kad laiku "nusiplauname" nuo tolimesnio ypatingu taku nagrinejimo kuo toliau i mika, tuo daugiau mediu. Klausimas atkakliesiems kas jusu nuomone yra
liestines ypatingame take (priklausomai nuo kreives tipo) ir kaip jas rasti?
Ka tik pateikta mediaga nera sausas bendras poiuris i antros eiles kreiviu geometrines savybes.
Ji i tikro padeda glaustai suformuluoti, kas buvo nagrineta atskirai elipsei, hiperbolei, parabolei. O
tai igalina efektyviau spresti ne viena udavini . Bet lazda turi du galus apibendrine kai kuriuos paprastus dalykus, turime buti matematikai tikslus iki galo. Nepamirkite ito algoritmikai spresdami
ivairius udavinius (raydami programas) ir kitose srityse tarp gyvu butybiu kompiuteris yra pats
didiausias formalistas.

11.2. Udavinio sprendimo pavyzdys

Udaviniai su antros eiles kreives liestinemis bendroje koordinaciu sistemoje sprendiami faktikai
taip pat, kaip ir analogiki udaviniai buvo sprendiami kanonineje kreives koordinaciu sistemoje.
Tik lygtis (2.28) sasiuvinio

lape uima kiek daugiau vietos lyginant su paprastomis liestiniu lygtimis

kanonineje koordinaciu sistemoje.
82

Salyga

Rasti kreives x2 xy y 2 2x + 2y + 1 = 0 liestines, lygiagrecias tiesei 2x + 2y 1 = 0.

Sprendimas
(i) Paymekime lietimosi taka (x0 ; y0 ). Liestines lygtis yra
1
1
(x0 y0 1)x + ( x0 y0 + 1)y + (x0 + y0 + 1) = 0 .
2
2
(ii) Paraome lygiagretumo salyg
a
1 x0 y 0 + 1
x0 12 y0 1
= 2
.
2
2
(iii) Sprendiame sistema, sudaryta i lygiagretumo salygos

bei salygos

x20 x0 y0 y02 2x0 + 2y0 + 1 = 0 ,

reikiancios, kad lietimosi takas priklauso kreivei. Gauname {x0 = 1 , y0 = 1} ir
{x0 = 7/5 , y0 = 1/5}.
(iv) Istate gautasias

x0 , y0 reikmes i liestines lygti, gauname dvi liestines:

x + y 2 = 0, 5x + 5y 6 = 0.

12. Antros eiles kreives skersmenys

Fiksuojame neasimptotines krypties vektoriu (l; m) ir sudarome ios krypties kreives stygas.
Teiginys 8 Antros eiles kreives stygu, lygiagreciu vektoriui (l; m), vidurio takai priklauso tiesei
(a11 l + a12 m)x + (a21 l + a22 m)y + a31 l + a32 m = 0 .

(2.30)

Irodymas Tegul A(x0 ; y0 ) yra krypties (l; m) stygos M1 M2 vidurio takas (r. Pav. 2.6). Jei t1 , t2
yra lygties (2.25) aknys, tai
M1 = (lt1 + x0 ; mt1 + y0 ) ,

M2 = (lt2 + x0 ; mt2 + y0 ) .
83

(l; m)
M2

M1
2.6: Kreives skersmuo.
Kadangi A(x0 ; y0 ) stygos M1 M2 vidurio takas,tai
x0 = l

t1 + t2
+ x0 ,
2

y0 = m

t1 + t2
+ y0 .
2

I iu lygybiu gauname, kad t1 + t2 = 0. Todel pagal Vijeto teorema Q = 0, t.y.

(a11 l + a12 m)x0 + (a21 l + a22 m)y0 + a31 l + a32 m = 0 .
i lygybe galioja bet kurios stygos, turincios krypti (l; m), vidurio takui. Tuo irodyma ir baigiame.
Tiese, nusakoma lygtimi (2.30), vadinama skersmeniu, jungtiniu krypciai (l; m). Kadangi lygtis
(2.30) yra pergrupuota salyga

Q = F1 (x, y)l + F2 (x, y)m = 0 ,

kiekvienas skersmuo eina per kreives centra (jei jis egzistuoja).

13. Antros eiles kreives simetrijos ays

Simetrijos ais dalija jai statmenas stygas pusiau, t.y. ji yra skersmuo, jungtinis sau statmenai krypciai.
84

Centriniu kreiviu atveju ios kryptys yra

(cos i ; sin i ) , tan i =

i a11
, i = 1, 2 ,
a12

o 1 , 2 charakteringosios lygties aknys.

Paraboles atveju (mums idomiausiu) jos simetrijos ais sutampa su kanonines koordinaciu sistemos O x y x -aimi. Jau inome, kad jos kryptis yra
(cos ; sin ) , kur tan =

a11
.
a12

Kadangi vektorius ( sin ; cos ) yra statmenas x -aiai, gauname paprasta buda paraboles simetrijos aiai rasti.
Ivada 2 Paraboles simetrijos ais apibreiama lygtimi (2.30), kur
l = sin , m = cos , tan =

a11
.
a12

ios ivados visikai pakanka efektyviam paraboles simetrijos aiai radimui pratybiniuose
udaviniuose tarpiniai nevisai avingi skaiciai, susije su sinuso ir kosinuso radimu, supaprastinami
raant galutine simetrijos aies lygti. Naudodamiesi formulemis (2.18) ir atlikdami iuos supaprastinimus bendroje formoje, gauname, kad iekodami paraboles simetrijos aies pagal formule (2.30)
galime pasirinkti
l = a11 , m = a12 .
(2.31)
Sekanciame skyrelyje pamatysime, kodel susirupinome paraboles simetrijos aimi ja inant
galima gana efektyviai rasti paraboles kanonine koordinaciu sistema. Bet prie tai svarbus klausimas
atidiems (priekabiems) studentams.
iokia tokia problemele Jei a11 = a12 = 0, praktikai visi pateikti samprotavimai apie paraboles
lygties prastinima subyra i ipulius, nes tan = 00 (!!!) Ka tai reikia ir kaip lengvai sausiems
ibristi i ios balos?
85

13.1. Paraboles kanonines koordinaciu sistemos radimas

Praktikai iekoti paraboles kanonines koordinaciu sistema, remiantis idestyta teorine mediaga,
nera efektyvu (todel nuobodu). Dabar pateiksime gal ir ne pati tobuliausia, bet visgi gana efektyvu
kanonines koordinaciu sistemos radimo buda.
Algoritmas
(1) Randame lygties invariantus.
(2) Randame posukio kampo sinusa ir kosinusa.
(3) Randame paraboles simetrijos ai.
(4) Randame paraboles virune (x0 ; y0 ) simetrijos aies ir paraboles sankirta.
(5) Paraome preliminarias koordinaciu sistemos transformacijos formules
(
x = x cos y sin + x0
(2.32)
y = x sin + y cos + y0 .
(6) I jau inomos teorines dalies gauname, kad naujoje koordinaciu sistemoje paraboles lygtis igyja
pavidala
I1 y 2 + 2a13 x = 0 .
Koeficienta a13 randame, istate iraikas (2.32) i pradine kreives lygti.
(7) Jei I1 ir a13 prieingu enklu, tai po keliu aritmetiniu veiksmu gauname kanonine lygti y 2 =
2px , p > 0. iuo atveju preliminarios formules (2.32) yra galutines.
(8) Jei I1 ir a13 vienodu enklu, pasukus koordinaciu sistema 1800 kampu koeficientas a13 pakeicia
enkla, t.y. gauname prie tai mineta atveji. ioje situacijoje preliminarios formules (2.32) keiciamos
i
(
x = x cos + y sin + x0
y = x sin y cos + y0 .

(9) Pavarge ilsimes.

Pavyzdys Rasti paraboles x2 2xy + y 2 + 6x 14y + 29 = 0 kanonine lygti ir kanonine
koordinaciu sistema.
Sprendimas
86

(1) Randame invariantus I1 = 2, I2 = 0, I3 = 16. Pasinaudoje formule (2.23) gauname paraboles

kanonine lygti y 2 = 2 2x .

(2) tan = 1, todel sin = 2/2, sin = 2/2.

(3) Simetrijos ais x y + 5 = 0.
(4) Paraboles virune (2; 3).
(5) Preliminarios koordinaciu sistemos transformacijos formules:

2
2

x =
x
y 2
2
2

y = 2 x + 2 y + 3.
2
2

(6) a13 = 2 2.
(7) ........
(8) ........
(9) Darbas mogu puoia. (I ukiu gegues 1-osios ventei)

14. Pratimai bei udaviniai

Skyriu baigiame charakteringu ios dalies udaviniu rinkiniu.
1. Rasti kreives 3x2 + 10xy + 3y 2 2x 14y 13 = 0 kanonine lygti ir kanonine koordinaciu
sistema.
2. Rasti kreives 25x2 14xy + 25y 2 + 64x 64y 224 = 0 kanonine lygti ir kanonine
koordinaciu sistema.
3. Rasti kreives 9x2 24xy +16y 2 20x+110y 50 = 0 kanonine lygti ir kanonine koordinaciu
sistema.
4. Invariantu pagalba parodyti, kad kreive x2 + 4xy + 3y 2 6x 12y + 9 = 0 sudaryta i tiesiu
ir rasti tu tiesiu lygtis.
5. Invariantu pagalba parodyti, kad kreive 4x2 + 4xy + y 2 12x 6y + 5 = 0 sudaryta i tiesiu
ir rasti tu tiesiu lygtis.
87

6. Invariantu pagalba parodyti, kad kreive x2 6xy + 9y 2 + 4x 12y + 4 = 0 sudaryta i tiesiu

ir rasti tu tiesiu lygtis.
7. Invariantu pagalba parodyti, kad kreive x2 6xy 7y 2 + 10x 30y + 23 = 0 yra hiperbole
ir rasti jos asimptociu lygtis.
8. Rasti kreives x2 + xy y 2 2x + 2y 1 = 0 liestines, statmenas tiesei x y + 3 = 0.
9. inomos antros eiles kreives simetrijos ays x y + 3 = 0, x + y 1 = 0 bei du jos takai
(1; 1), (0; 1). Rasti kreives lygti.
10. inoma paraboles simetrijos ais xy +1 = 0 bei du jos takai (1; 1), (0; 1). Rasti paraboles
lygti.

88

Skyrius 3

Antros eiles paviriai

Skyriuje pateikiama Kestucio Karciausko i Vilniaus universtiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto paskaitu konspekto mediaga.

1.

Bendroji antros eiles paviriaus lygtis

Tarkime yra fiksuota staciakampe koordinaciu sistema Oxyz. Bendroji antros eiles paviriaus lygtis
F (x, y, z) = 0 ios sistemos atvilgiu yra
F (x, y, z) =a11 x2 + a22 y 2 + a33 z 2 + 2a12 xy + 2a13 xz + 2a23 yz
+ 2a14 x + 2a24 y + 2a34 z + a44 = 0 .
Remiantis bendraja
paviriaus lygtimi sudaroma jos matrica A

a11 a12 a13 a14

a

21 a22 a23 a24

A=
,
a31 a32 a33 a34
a41 a42 a43 a44
89

(3.1)

apibreiant a21 = a12 , a31 = a13 , a32 = a23 , a41 = a14 , a42 = a24 , a43 = a34 . Matrica A yra
simetrine, t.y. AT = A. Paymeje

x
y

X= ,
z
1

gauname matricine antros paviriaus lygties forma

F (x, y, z) = X T AX = 0 .
i lygybe, kaip ir kreiviu atveju, irodoma elementariais skaiciavimais dauginant matricas. Taip
pat analogikai irodoma, kad
F (x, y, z) = xF1 (x, y, z) + yF2 (x, y, z) + zF3 (x, y, z) + F4 (x, y, z) ,

(3.2)

kur
F1 (x, y, z) = a11 x + a12 y + a13 z + a14
F2 (x, y, z) = a21 x + a22 y + a23 z + a24
F3 (x, y, z) = a31 x + a32 y + a33 z + a34

(3.3)

F4 (x, y, z) = a41 x + a42 y + a43 z + a44 .

Iraika a11 x2 + a22 y 2 + a33 z 2 + 2a12 xy + 2a13 xz + 2a23 yz paprastai vadinama kvadratine
paviriaus lygties dalimi, 2a14 x + 2a24 y + 2a34 z tiesine dalimi, o a44 laisvuoju nariu.

2.

Kanonines antros eiles paviriu lygtys

Antros eiles paviriu lygciu prastinimas panaus i lygciu prastinimo procedura kreiviu atveju apibreiami invariantai, charakteringoji lygtis, paviriaus centras ir t.t... Diugi inia studentams ita
dali mes praleidiame. Bet i inia gali transformuotis i neinia studentas taip nieko ir nesuinos apie pavirius. Neleisdami ivykti tokiai iurpiai katastrofai, supaindinsime jus su kanoninemis
antros eiles paviriu lygtimis. Veliau, naudodamiesi iomis lygtimis, panagrinesime paprasciausias
90

3.1: Elipsoidas.
paviriu geometrines savybes. Tokiu budu bent kiek susipainsite su paviriu teorija. Dabar gal ir nepajusite, kad, lyginant su kreivemis, paviriu matematinis nagrinejimas yra ymiai sudetingesnis. Bet
nepamirkite dauguma naudingu objektu (automobiliai, batai, ...) yra sudaryti i imantriu paviriu.
Dabar pateikiame pilna kanoniniu lygciu sara
a, itraukdami i ji ir pavirius, sudarytus i ploktumu,
bei menamus pavirius. Bet pieiame ne visus pavirius menamu nera ka ir pieti, o paviriai, sudaryti i ploktumu, puikiai suvokiami ir be pieinio pagalbos.
1. Elipsoidas
x2 y 2 z 2
+ 2 + 2 =1.
a2
b
c

(3.4)

x2 y 2 z 2
+ 2 + 2 = 1 .
a2
b
c

(3.5)

2. Menamas elipsoidas

91

3.2: Vienaakis hiperboloidas.

3. Vienaakis hiperboloidas
x2 y 2 z 2
+ 2 2 =1.
a2
b
c

(3.6)

4. Dviakis hiperboloidas

x2 y 2 z 2
2 + 2 =1.
a2
b
c

92

(3.7)

3.3: Dviakis hiperboloidas.

5. Kugis
x2 y 2 z 2
+ 2 2 =0.
a2
b
c

(3.8)

x2 y 2 z 2
+ 2 + 2 =0.
a2
b
c

(3.9)

6. Menamas kugis

93

3.4: Kugis.

94

3.5: Elipsinis paraboloidas.

7. Elipsinis paraboloidas
x2 y 2
+ 2 = 2z .
a2
b

(3.10)

x2 y 2
2 = 2z .
a2
b

(3.11)

8. Hiperbolinis paraboloidas

95

3.6: Hiperbolinis paraboloidas.

9. Elipsinis cilindras
x2 y 2
+ 2 =1.
a2
b

(3.12)

x2 y 2
2 =1.
a2
b

(3.13)

x2 y 2
+ 2 = 1 .
a2
b

(3.14)

y 2 = 2px .

(3.15)

a 2 x 2 b2 y 2 = 0 .

(3.16)

10. Hiperbolinis cilindras

11. Menamas elipsinis cilindras

12. Parabolinis cilindras

13. Pora susikertanciu ploktumu

14. Pora menamu susikertanciu ploktumu

a 2 x 2 + b2 y 2 = 0 .
96

(3.17)

3.7: Elipsinis cilindras.

3.8: Hiperbolinis cilindras.

97

3.9: Parabolinis cilindras.

15. Pora lygiagreciu ploktumu
y 2 = a2 .

(3.18)

y 2 = a2 .

(3.19)

y2 = 0 .

(3.20)

16. Pora menamu lygiagreciu ploktumu

17. Dviguba ploktuma

3.

Antros eiles paviriu formos tyrimas

Itirsime antros eiles pavirius, matematikai pagrisdami paveiksleliuose pavaizduotas formas. iam
tikslui panaudosime sena (labai labai sena, i tu neatmenamu laiku, kai mones dar neinojo kas yra
kompiuteris ir internetas) metoda: pavirius "pjaustomas" lygiagreciomis ploktumos; ploktumos ir
paviriaus sankirta yra kreive; stebint kaip keiciasi sankirtos kreive suvokiama (pajauciama) ir paties
paviriaus forma. Pradioje irodysime keleta pagalbiniu teiginiu.
98

3.10: Panaios elipses: k = 1 iorine elipse; k = 1/2 tarpine elipse; k = 1/4 vidine elipse.
Teiginys 9 Lygtis
x2 y 2
+ 2 = k2 , k > 0 ,
a2
b
apibreia elipse, kurios: centras yra (0; 0); pusaes lygios ka ir kb; virunes priklauso koordinatinems aims (Pav.3.10).
Irodymas Lygti dalijame i k2 ir gauname
y2
x2
+
=1.
(ka)2 (kb)2
i kreives lygties forma ir ubaigia irodyma (prisiminkime, ka turejome inoti apie elipse).
Teiginys 10 Lygtis
x2 y 2
2 = k2 , k > 0 ,
a2
b
apibreia hiperbole, kurios: centras yra (0; 0); realioji pusae lygi ka; asimptotes yra y = ab x;
virunes priklauso x-aiai (Pav.3.11).
99

3.11: Panaios hiperboles: k = 1 iorine hiperbole; k = 1/2 tarpine hiperbole; k = 1/4 vidine
hiperbole.
Ka tik pateikto irodymo dvynys Lygti dalijame i k2 ir gauname
x2
y2

=1.
(ka)2 (kb)2
Teiginys 11 Lygtis
y 2 = 2px + a
apibreia parabole, kuri gaunama i paraboles y 2 = 2px lygiagreciai ja pastumus vektoriaus
a
; 0) kryptimi ir dydiu (Pav.3.12).
( 2p
Irodymas Lygti paraome pavidale
y 2 = 2p(x +

a
).
2p

iais teiginiais naudosimes tirdami lygiagrecius paviriu piuvius. Papildoma svarbi informacija
apie paviriaus forma gaunama stebint, kokiomis kreivemis juda charakteringi lygiagreciu piuviu
takai kreiviu virunes.
100

3.12: Panaios paraboles: a = 0 tarpine parabole; a = 1 kairioji parabole; a = 1 deinioji

parabole.

3.1. Cilindrai
Pradekime nuo lengviausiai suvokiamu paviriu cilindru. Nors is terminas inomas i mokyklos
laiku, pasitikslinkime ji.
Apibreimas 14 Bet kokiai kreivei K ir krypciai L = (l; m; n) cilindru vadiname paviriu, kuri
sudaro krypties L tieses, kertancios kreive K.
Isidemekite kreive K yra bet kokia (jokiu specialiu salygu
, r. Pav. 3.13).
Jei gerai inoma vamzdi (K yra apskritimas, L jo ploktumai statmena kryptis) prikimite
sprogmenu ir idykaudami bumptelsite, vamzdio aiku neliks, bet ka tik grietai matematikai apibretu cilindru atsikratyti nepavyks. Veikiausiai teks suluoti aibe daleliu, panaiu i pavaizduota
Pav. 3.13.
Jei konkrecioje paviriaus lygtyje F (x, y, z) = 0 nera kintamojo z, tai tokia lygtis apibreia
cilindra, sudaryta i tiesiu, lygiagreciu z-aiai, ir kertanciu xy-ploktumos kreive, apibreta lygtimi
F (x, y) = 0. i kukli pastaba paaikina elipsinio, hiperbolinio ir parabolinio cilindru forma bei
pavadinima.
101

L
|

K
3.13: Bendrasis cilindras.

3.14: Kugio piuviai.

3.2. Kugis
Kadangi kugio lygtyje (3.8) kintamieji x, y, z yra tik kvadrate, x, y ir zploktumos yra jo
simetrijos ploktumos. Todel utenka panagrineti tik viena i simetriniu kugio daliu, pavyzdiui
z 0.
Ploktumos z = z0 ir kugio sankirta yra elipse
x2 y 2
z02
2
2
+
=
k
,
kur
k
=
.
a2
b2
c2
Naudodamiesi Teiginiu 9 gauname, kad kugis sudarytas i maejanciu panaiu elipsiu (r. Pav. 3.14).
Ploktumoje z = 0 elipse susitraukia i taka . iu elipsiu virunes yra ploktumose x = 0 ir y = 0,
102

3.15: Kugio griauciai.

kurios su kugiu kertasi tiesemis

x = 0
y = 0
y = 0
x = 0
,
,
,
.
z
z
z
y
x
y
=0 + =0 =0 xz =0
b
c
b
c
a c
a c

Ploktumomis z = z0 ikertamu elipsiu virunes liauia iomis tiesemis. Paeme dali (nei per
tankiai, nei per retai) iu lygiagreciu elipsiu ir tieses, kuriomis juda ju virunes, gauname ganetinai
charakteringa modeli paviriaus griaucius. Jie pakankamai gerai apibudina pati paviriu, nors, kaip
ir kur nors vidurnakti beslampinejantis skeletas, didelio avesio nekelia.
Dar viena svarbi pastaba. Per taka A(x0 ; y0 , z0 ) ir kugio virune (0; 0; 0) einancios tieses bet
kuris takas turi pavidala (tx0 ; ty0 , tz0 ). Todel, jei A priklauso kugiui,
(tx0 )2 + (ty0 )2 + (tz0 )2 = t2 (x20 + y02 + z02 ) = 0 ,

t.y. visa tiese priklauso kugiui. Vadinasi, kugi galime sudaryti i tiesiu, ivesdami jas per kugio
virune ir elipses

z = c
takus.

2
2
x y =1
a2
b2

103

3.16: Elipsoido piuviai.

3.3. Elipsoidas
I elipsoido lygties (3.4) gauname, kad jis yra "deuteje", apibretoje nelygybemis
|x| a

|y| b

|z| c .

Analogikai inagrinetam kugio atvejui, x, y ir zploktumos yra elipsoido simetrijos ploktumos. Ploktumos z = z0 ir elipsoido sankirta (r. Pav. 3.16) yra elipse
x2 y 2
+ 2 = k2 ,
a2
b
iu lygiagreciu elipsiu virunes juda elipsemis

x = 0

kur

k2 = 1

z02
.
c2

y = 0

2
2
2
2
,
.
y +z =1 x +z =1
b2
c2
a2
c2

Kai |z0 | = c, elipse susitraukia i taka. Elipsoido griauciai pavaizduoti Pav. 3.17.

3.4. Vienaakis hiperboloidas

I vienaakio hiperboloido lygties (3.6) gauname, kad x, y ir zploktumos yra jo simetrijos
ploktumos. Ploktumos z = z0 ir vienaakio hiperboloido sankirta (r. Pav. 3.18) yra elipse
x2 y 2
+ 2 = k2 ,
a2
b

kur
104

k2 = 1 +

z02
.
c2

3.17: Elipsoido griauciai.

3.18: Vienaakio hiperboloido piuviai.

105

3.19: Vienaakio hiperboloido griauciai.

iu lygiagreciu elipsiu virunes juda hiperbolemis

y = 0
x = 0
2
2
2
2
,
.
y z =1 x z =1
2
2
2
2
b
c
a
c
Maiausia elipse gauname, kai z0 = 0. Ji vadinama vienaakio hiperboloido iotimis. Vienaakio
hiperboloido griauciai pavaizduoti Pav. 3.19.

3.5. Dviakis hiperboloidas

I dviakio hiperboloido lygties (3.7) gauname, kad x, y ir zploktumos yra jo simetrijos ploktumos. Ploktumos z = z0 ir dviakio hiperboloido sankirta (r. Pav. 3.20) yra elipse
x2 y 2
+ 2 = k2 ,
a2
b

kur

k2 =

z02
1.
c2

iu lygiagreciu elipsiu virunes juda hiperbolemis

y = 0
x = 0
2
2
2
2
,
.
y +z =1 x +z =1
b2
c2
a2
c2

Kai |z0 | = c, elipse susitraukia i taka. Dviakio hiperboloido griauciai pavaizduoti Pav. 3.21.
(Pav. 3.20 ir Pav. 3.21 pavaizduota tik viena io paviriaus dalis.)
106

3.20: Dviakio hiperboloido piuviai.

3.21: Dviakio hiperboloido griauciai.

3.22: Elipsinio paraboloido piuviai.

107

3.23: Elipsinio paraboloido griauciai.

3.6. Elipsinis paraboloidas

I elipsinio paraboloido lygties (3.10) gauname, kad x ir yploktumos yra jo simetrijos ploktumos. Ploktumos z = z0 , z0 0, ir elipsinio paraboloido sankirta (r. Pav. 3.22) yra elipse
x2 y 2
+ 2 = k2 ,
a2
b

kur

k2 = 2z0 .

iu lygiagreciu elipsiu virunes juda parabolemis

(
(
x=0
y=0
,
.
2
2
y = 2b z
x2 = 2a2 z
Kai z0 = 0, elipse susitraukia i taka. Elipsinio paraboloido griauciai pavaizduoti Pav. 3.23.

108

3.24: Hiperbolinio paraboloido "hiperboliniai" piuviai.

3.25: Hiperbolinio paraboloido "paraboliniai" piuviai.

109

3.26: Hiperbolinio paraboloido griauciai.

3.7. Hiperbolinis paraboloidas

I hiperbolinio paraboloido lygties (3.11) gauname, kad x ir yploktumos yra jo simetrijos ploktumos. Ploktumos z = z0 ir hiperbolinio paraboloido sankirta (r. Pav. 3.24) yra hiperbole
x2 y 2
2 = k2 ,
a2
b
2
x
y2
2 + 2 = k2 ,
a
b

k2 = 2z0 , z0 0 ;
k2 = 2z0 , z0 0 .

Pasitelke Teigini 10 galime nesunkiai priprasti prie tokio hiperbolinio paraboloido modelio. Visgi
daugelis geriau suvokia io paviriaus forma, kai jis raikomas lygiagreciomis ploktumomis y = y0
(r. Pav. 3.25). iuo atveju paviriaus formos pojuti skatina Teiginys 11.
Hiperbolinio paraboloido ir ploktumos y = y0 sankirta yra parabole
x2 = 2a2 z +

110

a2 2
y .
b2 0

iu lygiagreciu paraboliu virunes juda parabole

(
x=0

y 2 = 2b2 z

Hiperbolinio paraboloido griauciai pavaizduoti Pav. 3.26.

4.

Antros eiles paviriu tiesines sudaromosios

Antros eiles paviriaus tiesine sudaromaja

vadiname jam priklausancia tiese. Keletas odiu apie
termina sudaromoji. Galima nurodyti ne viena bendresni , ne antros eiles paviriu, turinti jam priklausancias tieses, kurios nevadinamos sudaromosiomis. Prieastis: tik tos kelios tieses, jokios kitos,
priklauso paviriui; antros eiles paviriu atveju jam priklausancia tiese galima tolygiai judinti taip,
kad pajudintos tieses liktu paviriuje; pajudintosios tieses sudaro (upildo) visa paviriu.
Akivaizdu, kad visi cilindrai turi tiesines sudaromasias.

Skyrelio 3.2. pabaigoje parodeme, kad

kugis irgi turi tiesines sudaromasias.

Prie pradedant nagrineti vienaaki hiperboloida ir hiperbolini

paraboloida irodysime neigiamo pobudio teigini.
Teiginys 12 Elipsoidas, dviakis hiperboloidas ir elipsinis paraboloidas neturi jiems priklausanciu
tiesiu.
Irodymas 1) Elipsoidas. Akivaizdu, nes tikrai nepavyks begalines tieses sukimti i "deute"
{|x| a , |y| b , |z| c}.
2) Dviakis hiperboloidas. Tiese, kuri nelygiagreti xy-ploktumai, negali priklausyti dviakiui
hiperboloidui: ji kirstu ploktumas z = c ir z = c, tarp kuriu nera paviriaus taku. Kaip jau
inome, ploktumos z = z0 ir dviakio hiperboloido sankirta yra elipse. Tai nepalieka tiesei jokiu
galimybiu priklausyti paviriui.
3) Elipsinis paraboloidas. Samprotaujame panaiai kaip ir dviakio hiperboloido atveju, nes
elipsinis paraboloidas neturi taku erdves dalyje z < 0.

111

Vienaakis hiperboloidas
Vienaakio hiperboloido lygti (3.6) paraome pavidale
 x z  x z  
y 
y
= 1
1+
.

+
a
b a
b
c
c

I io vienaakio hiperboloido lygties pavidalo lengvai gauname, kad tieses


x z
y

= 1 1
a b
c ,
(3.21)
x z
y

1
=1+
+
a
b
c


y
x z

= 2 1 +
a b
c
(3.22)
x z
y

2
=1
+
a
b
c
priklauso paviriui. Tolydiai keisdami parametrus 1 ir 2 gauname dvi tiesiniu sudaromuju eimas.
Abieju eimu tieses pavaizduotos Pav. 3.27. Bet, jei busime precizikai tikslus, ios tiesiu eimos
neupildo viso vienaakio hiperboloido paviriuje lieka maytis plyelis. i plyeli=neupildyta
tiese panaikiname apibredami kiekvienos eimos ribines tieses


y
1 x z
y
x z
y

=1

= 1 1
1 = 0

a
b
c
1
a b
c = lim
c
=
,
lim
x z
y
x z
y x + z = 0
1
1
1

1
=1+
+
1+
+ =
a
b
a
b
c
a
b
1
c


y
1 x z
x z
y
y

=1+

= 2 1 +
1+ = 0

a
b
c
2
a b
c = lim
c
lim
.
= x z

x z
y
x
z
1
y
2

2
2

+ =0
=1
+
1
+ =
a
b
a
b
c
a
b
2
c

112

3.27: Vienaakio hiperboloido tiesines sudaromosios.

Hiperbolinis paraboloidas
Hiperbolinio paraboloido lygti (3.11) paraome pavidale
 x y  x y 
= 2z .

+
a
b a
b

I io hiperbolinio paraboloido lygties pavidalo lengvai gauname, kad tieses

x y
= 1
a b

,
(3.23)
x + y = 2z
1
a
b
x y
+ = 2
a b

(3.24)
x y = 2z
2
a
b
priklauso paviriui. Tolydiai keisdami parametrus 1 ir 2 gauname dvi tiesiniu sudaromuju eimas.
Abieju eimu tieses pavaizduotos Pav. 3.28.
113

3.28: Hiperbolinio paraboloido tiesines sudaromosios.

D

M
A

3.29: Bitiesinis hiperbolinio paraboloido modelis.

Pateikiame dar viena hiperbolinio paraboloido modeli, kuris vartojamas geometriniame modeliavime.
Tegul A, B, C,D yra erdvinio keturkampio virunes. Paimkime visas tieses M M , kur M AB,

M DC ir takai M , M dalo atkarpas AB, DC tuo paciu santykiu. Tokiu tiesiu visuma sudaro
hiperbolini paraboloida. Kita tiesiniu sudaromuju eima gauname imdami tieses N N , kur takai
N , N dalo atkarpas AD, BC tuo paciu santykiu. is bitiesiniu vadinamas hiperbolinio paraboloido
modelis pavaizduotas Pav. 3.29.

5.

Sukimosi paviriai

Sukimosi paviriai buvo atrasti labai seniai, kai i primityvios bediones isivystes mogus panoro
tureti patogius indus valgiui ir trokulio malinimui. Greitai puodiaus (kaip iom dienom informati114

ko) profesija pasidare gana populiari, nes utikrino pakankamai gera pragyvenimo lygi. Pavelkime
i puodiaus darbo procesa matematiko akimis kadangi ruoiates igyti panaia garbinga profesija,
io proceso supratimas turetu padeti suvokti antros eiles paviriaus forma.
Tegul kreive K yra sukama apie kokia nors ai L. Pradines kreives takai sukdamiesi breia
apskritimus, kuriu visuma sudaro sukimosi paviriu. Dalis sukimosi paviriaus pavaizduota Pav. 3.30.
Specialiai parinkus kai kuriu antros eiles paviriu parametrus, jie tampa sukimosi paviriais. Suprasti, kaip tai atsitinka, pades i paprasta pastaba.
Teiginys 13 Tegul kreive K

y=0
dx2 + g(z) = 0

yra sukama apie z-ai. Sukimosi paviriaus lygtis yra

d(x2 + y 2 ) + g(z) = 0 .

Irodymas Tegul M (x; 0; z) yra pradines kreives K takas. Sukant kreive K apie z-ai, judancio
tako M atstumas iki z-aies bei jo z-koordinate nesikeicia. Tako M (x; y; z) atstumo iki z-aies
kvadratas yra x2 + y 2 . Todel takui M sukantis apie z-ai pradine salyga

y = 0 , dx2 + g(z) = 0
pasikeicia i d(x2 + y 2 ) + g(z) = 0.

5.1. Sukimosi elipsoidas

Kreive K pasirenkame elipse

y = 0

2
2
x +z =1
a2
c2
Remiantis Teiginiu 13 gauname, kad sukimosi paviriaus lygtis yra

x2 + y 2 z 2
+ 2 =1.
a2
c
Taigi lygtis (3.4) apibreia sukimosi elipsoida, jei a = b. Papildoma salyga

a = b = c reikia, kad
turime spindulio a sfera.
115

L |

3.30: Sukimosi pavirius.

5.2. Vienaakis sukimosi hiperboloidas

Kreive K pasirenkame hiperbole

Sukimosi paviriaus lygtis yra

y = 0

2
2
x z =1
a2
c2

x2 + y 2 z 2
2 =1.
a2
c
Lygtis (3.6) apibreia vienaaki sukimosi hiperboloida, jei a = b.

116

5.3. Dviakis sukimosi hiperboloidas

Kreive K pasirenkame hiperbole

Sukimosi paviriaus lygtis yra

y = 0

2
2
x +z =1
a2
c2

x2 + y 2 z 2
+ 2 =1.
a2
c
Lygtis (3.7) apibreia dviaki sukimosi hiperboloida, jei a = b.

5.4. Elipsinis sukimosi paraboloidas

Kreive K pasirenkame parabole

y = 0
2

Sukimosi paviriaus lygtis yra

x = 2z
a2

x2 + y 2
= 2z .
a2
Lygtis (3.10) apibreia elipsini sukimosi paraboloida, jei a = b.

5.5. Elipsinis sukimosi cilindras

Kreive K pasirenkame pora lygiagreciu tiesiu

y = 0
2
x =1
a2
Sukimosi paviriaus lygtis yra

x2 + y 2
=1.
a2
Lygtis (3.12) apibreia elipsini sukimosi cilindra, jei a = b.
117

6.

Ploktumos ir antros eiles paviriaus sankirta

Tirdami antros eiles pavirius kirtome juos specialiai parinktomis ploktumomis, gaudami antros
eiles kreives. Kertant antros eiles paviriu bet kokia ploktuma taip pat gauname antros eiles kreives:
1) pasirenkame koordinaciu sistema O x y z taip, kad kertamoji sutaptu su ploktuma z = 0;
2) istate z = 0 i paviriaus lygti F (x , y , z ) = 0 gauname antros eiles kreives lygti F (x , y , 0) =
0 atvilgiu koordinaciu sistemos O x y ;
3) tiriame gautaj a antros eiles kreives lygti.
Ka tik aprayta procedura nesunkiai programuojama kompiuteriniam io udavinio sprendimui.
Studentai jos nemegsta, kai reikia skaiciuoti naudojantis tik raikliu ir popieriaus lapu tenka parinkti
koordinaciu sistema O x y , o po to rasti kanonine sankirtos lygti. Tai nemaos apimties skaiciavimai, smarkiai erzinantys normalu studenta. Bet jei reikia rasti tik sankirtos kreives tipa, skaiciavimai
ymiai supaprasteja.
Pavyzdys
Salyga

Rasti paviriaus x2 + 2y 2 + z 2 + 2xy 2x 2y + 4z + 2 = 0 ir ploktumos 2x+ y z 2 = 0

sankirtos kreives tipa.
Sprendimas Spreskime i udavini taip, kaip, daug nesukdami galvos, sprendia daugelis studentu.
Ir tik pabaigoje panagrinesime, kodel ji isprendeme teisingai.
Reikia rasti sankirtos kreive? Jokiu problemu, sprendiame sistema
(
2x + y z 2 = 0
,
x2 + 2y 2 + z 2 + 2xy 2x 2y + 4z + 2 = 0
istatydami iraika z = 2x + y 2 i antraj a lygti. Taip gauname lygti
9x2 + 10xy + 4y 2 10x 6y + 2 = 0

(3.25)

Skaiciuojame ios lygties invariantus: I1 = 13, I2 = 11, I3 = 9. Kadangi I2 > 0. o I1 ir I3

prieingu enklu, lygtis (3.25) apibreia elipse. Raydami
Atsakymas Sankirtos kreive yra elipse.
gaunate visus iam udaviniui skirtus balus. Atsargiai(!!!), tik neplepekite, kad lygtis (3.25) yra
sankirtos kreives lygtis. Jums priklausantis balas tikrai bus sumaintas. Lygtis (3.25) yra sankirtos
118

kreives projekcijos i xy-ploktuma lygtis. Kadangi, projektuojant antros eiles kreive i ploktuma, jos
tipas nesikeicia, atsakymas teisingas.
Geras pratimas Kada sankirtos kreive yra emesnio (ne antrojo) laipsnio?
Dar geresnis pratimas Panagrinekite, kokio tipo kreives gauname kirsdami ploktuma: elipsoida; vienaaki hiperboloida; dviaki hiperboloida; kugi; elipsini paraboloida; hiperbolini paraboloida;
elipsini cilindra; hiperbolini cilindra; parabolini cilindra.

7.

Antros eiles paviriaus ir tieses sankirta

i procedura visikai analogika inagrinetai kreiviu atveju.

Jei inomas tieses takas A(x0 ; y0 ; z0 ) ir jos krypties vektorius L(l; m; n), bet kurio tieses tako
M (x; y; z) koordinates paraome pavidale

x = lt + x0
y = mt + y0

z = nt + z0

(3.26)

Istate ias iraikas i bendraj a paviriaus lygti (3.1) ir sugrupave gautojo reikinio narius atvilgiu t,
gauname lygti
P t2 + 2Qt + R = 0 ,
(3.27)
kur

P = a11 l2 + a22 m2 + a33 n2 + 2a12 lm + 2a13 ln + 2a23 mn ,

Q = F1 (x0 , y0 , z0 )l + F2 (x0 , y0 , z0 )m + F3 (x0 , y0 , z0 )n ,

(3.28)

R = F (x0 , y0 , z0 ) .
Istate lygties (3.27) aknis t1 , t2 i (3.26) gauname bendruju tieses ir antros eiles paviriaus taku
koordinates.
Bendru atveju, jei P 6= 0, gauname, kad kvadratine lygtis (3.27):
turi dvi skirtingas aknis tiese kerta paviriu dviejuose takuose;
119

 turi viena akni tiese kerta paviriu kartotiniame take;

neturi aknu tiese paviriaus nekerta.
Apibreimas 15 Vektoriaus L(l; m; n) kryptis vadinama asimptotine, jei
a11 l2 + a22 m2 + a33 n2 + 2a12 lm + 2a13 ln + 2a23 mn = 0 .

(3.29)

Asimptotines krypties atveju lygtis (3.27):

turi viena akni tiese kerta paviriu viename take;
neturi aknu tiese paviriaus nekerta;
turi be galo daug aknu (virsta tapatybe 0 = 0) tiese priklauso paviriui.

8.

Antros eiles paviriaus lieciamoji ploktuma

i dalis analogika jau nagrinetoms antros eiles kreiviu liestinems.

Apibreimas 16 Neasimptotines krypties tiese vadinama antros eiles paviriaus liestine take A, jei
A yra kartotinis tieses ir paviriaus sankirtos takas. Asimptotines krypties tiese vadinama antros
eiles paviriaus liestine, jei ji priklauso paviriui.
Teiginys 14 Tieses, lieciancios paviriu take A(x0 ; y0 ; z0 ) sudaro ploktuma, kurios lygtis yra
F1 (x0 , y0 , z0 )x + F2 (x0 , y0 , z0 )y + F3 (x0 , y0 , z0 )z + F4 (x0 , y0 , z0 ) = 0 .

(3.30)

Irodymas Tarkime liestines krypties vektorius yra (l; m; n). Lygtis (3.27) igyja pavidala
P t2 + 2Qt = 0 ,
nes A priklauso paviriui, t.y. R = F (x0 , y0 , z0 ) = 0. i lygtis tikrai turi akni t = 0. Jei (l; m; n)
yra neasimptotines krypties, tai i aknis yra kartotine. Todel Q = 0. Jei (l; m; n) yra asimptotines
120

krypties, tai P = 0. iuo atveju tiese priklauso paviriui, jei Q = 0. Vadinasi, bet kuriuo atveju
butina ir pakankama lietimosi salyga

yra
Q = F1 (x0 , y0 , z0 )l + F2 (x0 , y0 , z0 )m + F3 (x0 , y0 , z0 )n = 0 .

Kadangi (l; m; n) yra liestines krypties vektorius, i ios salygos

gauname, kad vektorius (F1 (x0 , y0 , z0 ); F2 (x

statmenas liestinei. Tai reikia, kad liestines sudaro ploktuma, kurios lygtis yra
F1 (x0 , y0 , z0 )(x x0 ) + F2 (x0 , y0 , z0 )(y y0 ) + F3 (x0 , y0 , z0 )(z z0 ) = 0 .
ia lygti iek tiek pertvarkome
F1 (x0 , y0 , z0 )x + F2 (x0 , y0 , z0 )y + F3 (x0 , y0 , z0 )z
(F1 (x0 , y0 , z0 )x0 + F2 (x0 , y0 , z0 )y0 + F3 (x0 , y0 , z0 )z0 ) = 0 .
Kadangi F (x0 , y0 , z0 ) = 0, pasinaudoje lygybe (3.2), irodyma baigiame.

9.

Paviriaus ir lieciamosios ploktumos sankirta

Jau inome, kad antros eiles paviriaus ir ploktumos sankirta yra antros eiles kreive. Jei ploktuma
yra lieciamoji, sankirtos kreives tipas yra ne bet koks. Nagrinejame tik tuos antros eiles pavirius,
kurie nera sudaryti i ploktumu.
Teiginys 15 Antros eiles paviriaus ir lieciamosios ploktumos sankirta gali buti:
1) vienas takas (isigimusi elipse);
2) pora susikertanciu tiesiu;
3) dviguba tiese.
Irodymas Koordinaciu sistema parenkame taip, kad lietimosi takas sutaptu su koordinaciu sistemos pradia, o lieciamosios ploktumos lygtis butu z = 0. I (3.30) gauname, kad a14 = 0, a24 = 0,
a44 = 0. Todel sankirtos kreives lygtis yra
a11 x2 + 2a12 xy + a22 y 2 = 0 .
121

I jau nagrinetos kreiviu teorijos seka, kad tegalimas tik kuris nors i suminetu atveju.
Pirmuoju atveju lietimosi takas vadinamas elipsiniu, antruoju hiperboliniu, treciuoju paraboliniu.

10. Charakteringu udaviniu sprendimas

Pateikta paviriu teorija tur but suavejo ne viena studenta. Bet visgi jo poiuriu ioje teorijoje yra
rimtas trukumas be udavinio apie sankirtos kreives tipo radima, neaiku ka reikes spresti per
egzamina. Upildome ia spraga keliu charakteringu udaviniu salygomis

bei ju sprendimu.

11. Cilindro lygties radimas

Salyga

Rasti lygti cilindro, kurio tiesines sudaromosios lygiagrecios vektoriui L(1; 3; 1) ir kerta kreive K
(
2x + y + z = 0
x2 + y 2 + 2z 2 = 1

Sprendimas Tegul takas M (x; y; z) priklauso cilindrui. Bet kuris tiesines sudaromosios, einancios per M , takas turi pavidala N (x + t; y + 3t; z + t). Kadangi sudaromoji kerta kreive K,
egzistuoja tokia t reikme, kad tako N koordinates tenkina kreives lygtis, t.y.
(
2(x + t) + y + 3t + z + t = 0
(x + t)2 + (y + 3t)2 + 2(z + t)2 = 1

I pirmosios salygos

seka, kad t = (2x + y + z)/6. Istate ia iraika i antraj a salyg

a ir atlike
aritmetinius veiksmus gauname
(4x y z)2 + (2x + 5y z)2 + 2(2x y + 5z)2 = 36 .
Dar iek tiek kantrybes ir paraome atsakyma cilindro lygti:
7x2 + 7y 2 + 13z 2 5xy 11xz 7yz 9 = 0 .
122


11.1. Kugio
lygties radimas
Salyga

Rasti lygti kugio, kurio tiesines sudaromosios kerta kreive K

(
2x + y + z = 0
,
x2 + y 2 + 2z 2 = 1
o A(1, 1, 2) yra kugio virune.
Sprendimas Tegul takas M (x; y; z) priklauso cilindrui. Tiesines sudaromosios, einancios per

M , krypties vektorius yra AM = (x 1; y 1; z 2). Todel bet kuris ios sudaromosios takas turi
pavidala N (1 + (x 1)t; 1 + (y 1)t; 2 + (z 2)t). Kadangi sudaromoji kerta kreive K, egzistuoja
tokia t reikme, kad tako N koordinates tenkina kreives lygtis, t.y.



2 1 + (x 1)t + 1 + (y 1)t + 2 + (z 2)t = 0


2 
2

2

1 + (x 1)t + 1 + (y 1)t + 2 2 + (z 2)t = 1

5
I pirmosios salygos

seka, kad t = 2x+y+z5

. Dar kiek panaiai pasikuite, kaip ir su cilindro
lygtimi, gauname atsakyma:

41x2 + 24y 2 + 10z 2 + 6xy 54xz + 32yz + 20x + 10y + 10z 25 = 0 .

11.2. Tiesiniu sudaromuju radimas

Salyga

Rasti hiperbolinio paraboloido 4x2 9y 2 = 2z tiesines sudaromasias,

einancias per paviriaus

taka A(1; 2; 16).
Pirmas sprendimo budas Remdamiesi formule 3.23 viena i sudaromuju iekome pavidale
(
2x 3y = 1
.
1 (2x + 3y) = 2z

Kadangi sudaromoji eina per taka A, istate tako A koordinates i pirmaj a lygti gauname 1 = 4.
Su antraja
lygtimi galime negaiti, nes tikrai gausime tokia pat 1 reikme. Taigi, viena i sudaromuju
123

yra

2x 3y = 4

4x + 6y = z

Remdamiesi formule 3.24 randame antra sudaromaj a:

(
2x + 3y = 8

8x + 12y = z

Antras sprendimo budas Iekome tiesines sudaromosios krypties vektoriaus (l; m; n) naudodamiesi formulemis (3.27) ir (3.28): R = 0, nes A priklauso paviriui; P = 4l2 9m2 ; Q =
4l 18m n. Tiese priklauso paviriui, jei P = 0, Q = 0, R = 0. Spresdami sistema
(
4l2 9m2 = 0
4l 18m n = 0

gauname (l = 32 m , n = 12m) ir (l = 32 m , n = 24m). Fiksave m = 2 turime du sudaromuju

krypties vektorius (3; 2; 24) ir (3; 2; 48). Todel iekomu tiesiniu sudaromuju kanonines lygtys
yra
y2
z + 16
x1
y2
z + 16
x1
=
=
,
=
=
.
3
2
24
3
2
48
Antrasis sprendimo budas yra universalesnis. Naudodamiesi juo ispreskite dar viena udavini .
Salyga

Rasti paviriaus 2x2 +2y 2 z 2 5xy+xz+yz6x+y+z3 = 0 tiesines sudaromasias,

einancias per jo taka A(1; 2; 3).

12. Pratimai bei udaviniai

Standartine temos nagrinejimo pabaiga uduotys savarankikam darbui.
1. Rasti paviriaus 3y 2 + 4z 2 + 24x + 12y 72z + 360 = 0 ir ploktumos x y + z 1 = 0
sankirtos kreives tipa.
2. Rasti paviriaus x2 + 5y 2 + z 2 + 2xy + 6xz + 2yz 2x + 6y + 2z = 0 ir ploktumos
2x y + z = 0 sankirtos kreives tipa.
124

3. Rasti paviriaus x2 3y 2 + z 2 6xy + 2yz 3y + z 1 = 0 ir ploktumos 2x 3y z + 2 = 0

sankirtos kreives tipa.
4. Rasti lygti cilindro, kurio tiesines sudaromosios statmenos ploktumai 2x 4z + 3 = 0 ir
kerta kreive K
(
y2 + z2 x = 0
x 2z = 0

5. Rasti lygti cilindro, kurio tiesines sudaromosios lygiagrecios x-aiai ir kerta kreive K
(
(x 1)2 + (y + 3)2 + (z 2)2 = 25
x+yz+2=0

6. Rasti lygti kugio, kurio tiesines sudaromosios kerta kreive K

(
(x 1)2 + (y + 3)2 + (z 2)2 = 25
x+yz+2=0

o A(1, 1, 1) yra kugio virune.

7. Rasti paviriaus
x2
y2
z2
+
+
=1
16 12
4
ir tieses

y+2
z+2
x4
=
=
2
3
2
sankirtos takus ir ploktumas, lieciancias paviriu tuose takuose.
8. Rasti paviriaus 25x2 + 16y 2 9z 2 = 25 lieciamasias

ploktumas, ivestas per tiese

x
y1
z1
=
=
.
1
2
3

9. Rasti paviriaus x2 + 9y 2 4z 2 = 4 tiesines sudaromasias,

einancias per jo taka (2; 2; 3).

10. Rasti paviriaus x2 +y 2 +2z 2 xy 6xz 3yz 2x+6y 7z 1 = 0 tiesines sudaromasias,

einancias per jo taka (3; 2; 0).

125


Literatura

1. K. Bulota, P. Survila. Algebra ir skaiciu teorija. 1. Vilnius: Mokslas, 1989. 412 p.

2. K. Bulota, P. Survila. Algebra ir skaiciu teorija. 2. Vilnius: Mokslas, 1990. 416 p.
3. P. Katilius. Analizine geometrija. Vilnius: Mintis, 1973. 564 p.
4. A. Matuliauskas. Algebra. Vilnius: Mokslas, 1985. 384 p.
5. V. Pekarskas, A. Pekarskiene. Tiesines algebros ir analitines geometrijos elementai. Kaunas:
Technologija, 2004. 388 p.
6. A. Krylovas, E. Paliokas. Algebra ir geometrija pasitelkiant Maple. Teorijos santrauka ir
laboratoriniai darbai. Pirmoji dalis. Vilnius: Technika, 2006. 146 p.

126