Tikrasis kankinysts veidas - Bernardinai.

lt

1 i 3

RELIGIJ DIALOGAS

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/brian-wicker-tikrasis-kankinys...

EVANGELIJOS KOMENTARAS

LITURGINIS KALENDORIUS

Gruodio

Valand liturgijos II savait

Lk 5, 1726
iandien matme nuostabi dalyk

v. Ambraziejus,
vyskupas, Banyios
mokytojas

8 d.

Religija

Sausio 29 d.

TIKRASIS KANKINYSTS VEIDAS

BRI AN W ICK ER

Tekstas Maosios studijos laidoje skelbtas dar 2006 metais, taiau aktualus ir
iandien.
Kadaise mirtis dl tikjimo buvo laikoma narsiu ygdarbiu, kurio kilnum,
daugelio sitikinimu, suter saviudiai sprogdintojai, pasiskelb islamo
kankiniais. Kaip atsirado toks ikreiptas mstymas ir ar kankinyst gals vl
vadintis garbingu poelgiu?
Dauguma moni tokius poelgius laikys barbariku nekalt moni udymu.
Taiau kai kurie juos vadins kankinysts aktais. Kankinyst turi sen tradicij tiek islame, tiek krikionybje, nes
kraujo praliejimas dl tikjimo turi ne tik religin, bet ir emocin trauk. Ankstyvojoje krikioni Banyioje kankiniai
buvo laikomi didvyrikais liudytojais tiesos, kuria tikjo, j garbei buvo statomos ventovs ir banyios.
Taiau visikai aiku, kad joks sveiko proto mogus nenori tapti kankiniu, k jau kalbti apie nor bti nukryiuotam.
inoma, beveik visi mes troktame liudyti ties (o t kaip tik ir reikia odis kankinys), o kai kurie yra pasireng t
padaryti net ir savo gyvybs kaina. O tokiame pasaulyje kaip msikis visai tiktina, jog tas, kuris yra tikrai pasirengs
tapti tokiu liudytoju, i ties bus nuudytas. Taiau bti liudytoju ir bti nuudytam yra du skirtingi dalykai.
Dal problemos sudaro neabotas lovs trokimas. Nors niekas nenori bti nuudytas dl savo sitikinim, taiau
turbt nemaai daliai ms patikt tas pomirtinis garbinimas, kokio paprastai sulaukia uvusieji dl tikjimo. Gali
bti, jog kam nors visai patikt sivaizduoti save kankinysts kulto dalimi. Manau, jog visikai manoma ir tai, kad
kokie nors nestabilios psichikos asmenys tyia siekt mirties vien tam, kad po to bt vis garbinami bei liaupsinami.
Ar tikrai niekas negali trokti bti nuudytas vien tam, kad sulaukt tokios lovs? Kad ir kaip irsi, vis vien
atrodo, kad btent tokios lovs siekiama kankinysts operacijomis: saviudi sprogdinimais, kurie siaub
Niujork, Izrael, Britanij ir kitas pasaulio vietas.
Mano sitikinimu, btent ia islamo kankinysts operacijos radikaliausiai skiriasi nuo krikionik pavyzdi. Ties
sakant, visk iduoda pats odis operacijos, nes jis pera mint, jog bti nuudytam dl tikjimo (tai yra tapti
kankiniu) yra dalykas, kur apsisprendi padaryti, ir nra tai, kas tiesiog nutinka, tuo tarpu krikionika kankinyst
laikoma Dievo dovana dovana sugebti liudyti tikjim, kad ir kas atsitikt. i dien islamikosios kankinysts,
atvirkiai, yra paremtos veiksmais, kuriuos mons patys apsisprend vykdyti, ko gero, nordami rodyti sau
patiems, savo bendruomenms, galbt Dievui jog yra pasireng numirti u tai, kuo tiki. ioje vietoje liudytojas
daugiau nebra kankinys, jis virsta nusikaltliu.
Taip buvo ne visada. Ties sakant, ankstyviausios kankinysts arba tikjimo liudijimo teologijos abiejose tradicijose
yra labai panaios. Abi tradicijos liudijim net ir persekiojimo atveju laik i esms nesmurtinga reakcija.
Arab kalbos odis shahid, paprastai veriamas kaip kankinys, reikiantis mog, pasiryus numirti dl savo
tikjimo, Korane ivis neaptinkamas: jis ten vartojamas tik kalbant apie liudijim teisine prasme, kaip apie liudinink.
Tik pokoraniniu laikotarpiu, kai Medinos pagonys pradjo iaur persekiojim, is odis m reikti mog, nuudyt
kovoje dl tikjimo. Pats Koranas yra daug sudtingesnis krinys, negu daugelis prat manyti, ypa tie, kurie trokta
pateisinti iuolaikines kankinysts operacijas.

2015.12.08 0:24

Tikrasis kankinysts veidas - Bernardinai.lt

2 i 3

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/brian-wicker-tikrasis-kankinys...

Islamikosios odio shahid prasms raida vyko podraug su kankinysts raida krikionybje. I ties kai kurie
mokslininkai link manyti, jog krikionikoji kankinysts samprata padar tak islamikajai per Artimj Ryt
krikioni ir musulmon ryius. Taiau didiausias skirtumas islame yra tas, jog pagonys m ariai persekioti ma,
glaudiais ryiais susijusi tikjimo bendruomen Arabijoje dar Pranaui gyvam esant beveik tuo paiu metu, kai jis
savo veikl perkl i Mekos Medin. Todl musulmonams vis daniau teko gintis jga. Taigi veikiai tikjimo
liudijimas pradtas sieti su kova u j, ir i ssaja netrukus tapo norma, nors ankstyvasis Koranas tam aikiai nepritar.
Vliau iam procesui pasitarnavo svokos panaikinimas (naskh) vartosena mokslinse paties Korano
interpretacijose. Pasak i interpretacij, Korano eiluts, apreiktos vlesniuoju Pranao gyvenimo laikotarpiu, es
panaikinusios ankstesnius (daugiausia nesmurtinius) Mekos periodo pamokymus. iuolaikiniai mokslininkai m vis
daniau klausti, ar tik nepiktnaudiaujama naskh svoka, mginant pagrsti karing musulmonikos kankinysts
pobd, prietaraujant musulmono, kaip nesmurtaujanio liudytojo, sampratai. Taiau iems mokslininkams iandien
tenka kovoti sunki kov su plaiai iplitusiu, nors ir klaidingu, poiriu, kad islamas nuo pat pradi buvo siaknijs
smurte.
Krikioni istorija buvo visai kitokia. Nuo pat pradi jie buvo isibarst po visas Romos imperijos vietas, mat
Evangelijos skelbimas veikiai iplito i Jeruzals. Negana to, krikionys praktikai buvo nualinti nuo tarnybos
Romos armijoje, nes ioji pripaino politeizm (tuo tarpu su VII a. Arabijos musulmonais Romos armija praktikai
neturjo jokio tiesioginio ryio). tai kodl iki III a. pradios buvo labai maai kareivi krikioni. Tai paaikina, kodl
kankinysts ssaja su karinmis operacijomis, net ir tikjimo savigynos vardu, neisipltojo taip, kaip tai nutiko
islame. Tai padjo susikurti stipriai tradicijai, teigianiai, jog kankinyst arba tikjimo liudijimas yra nesuderinamas su
tarnavimu kariuomenje, tegu ir kariaujanioje teising kar.
Ankstyvieji abiej tradicij poiriai saviudyb beveik sutampa: saviudyb yra aikiai ir nedviprasmikai
draudiama. Taiau abiejose pusje netrukus ikilo teologini keblum, ir labai danai pateikiami atsakymai atrodo
silpnokai. Antai krikion mergel v. Pelagija i Antiochijos (mirusi 311 m.) aikiai nusiud, kad nebt
iprievartauta, taiau ji vadinama nekaltybs kankine. Tiek Augustinas, tiek Tomas Akvinietis labai nevykusiai teisina
Banyios sprendim j pagerbti. Dar prasiau jiems sekasi pateisinti Samsono saviudyb, ir jie tegali pasakyti, kad
nusiudyti jam leidusi ventoji Dvasia.
Atitinkam problem kyla ir kai kuriems islamo teoretikams, mginantiems pateisinti i dien saviudi operacijas.
Tarus, kad tos operacijos vykdomos dl didesnio grio, sako jie, Korano draudimus galima atidti al. Arba kartais
teigiama, jog tos saviudybs i ties nra saviudikos, nes tai esantys tokie didvyriki poelgiai. Jie vykdomi ne i
nevilties ar nusivylimo, bet i trokimo sviesti engjams irdis baim ir siaub. Abiej ri atsakymai skamba itin
silpnai, netgi iracionaliai. Jie supainioja kankini veiksmus su toki j veiksm motyvais. Kiekvienu atveju tik
susilpnja draudimas nusiudyti. Tokiu bdu i dien saviudi operacijoms suteikiamas tam tikras teologinis
pateisinimas.
Taiau, ko gero, domesn yra mintis, kad ateityje mums teks pripainti naujos ries kankin: tok, kok galt
pripainti abi tradicijos. A turiu omenyje kankinius u teisingum ir taik. Pasiskolinau i fraz i kardinolo
Cormaco Murphy-OConnoro vieo pagiriamojo odio Margaretei Hassan, kuri buvo nuudyta u tai, jog padjo
eiliniams Irako pilieiams, mat buvo katalik i Vakar, itekjusi u musulmono, turjo Irako pilietyb ir nuosekliai
prieinosi Vakar invazijai savo al. Ko gero, ji tra naujausia kandidat, pasekusi pavyzdiu toki asmenybi kaip
Editha Stein ir Maksimilijonas Kolbe. Nes visi jie uvo ne kaip krikionybs, bet kaip teisingumo ir taikos liudytojai
pasaulinje bendruomenje.
Vienas i bd, kaip Vakarai galt padti atkurti ikreipt kankinysts svok pusiausvyr, bt vieas pripainimas,
kad ie liudytojai (ir, be abejons, daugelis kit abiejose religijose) yra kankiniai visiems ir kiekvienam: tai yra
liudytojai, kuriuos gali garbinti tiek musulmonai, tiek krikionys, nes tai, u k jie atidav gyvybes, yra gera visiems.
I Tablet vert Rta Tumnait
Maoji studija

2015.12.08 0:24