GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Vytautas Lesius

LIETUVOS KARIUOMEN
NEPRIKLAUSOMYBS KOVOSE
19181920
Monografija

VILNIUS
2004

UDK 355 (474.5) (091)

Le 339

Knyga skiriama Lietuvos tkstantmeio vardui paminti.

Recenzavo Vilniaus universiteto docentai dr. Saulius Kaubrys
ir dr. Algis Kasperaviius
Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis
Stilist Eulialija Stankeviien
Schemas brai Izolda Maciukait
Maketavo Ramun Luktien
Virelio dailinink Inga Dambrauskien
Virelyje panaudotas Zigmo Petraviiaus paveikslo fragmentas

Doc. Vytauto Lesiaus monografija Lietuvos kariuomen nepriklausomybs

kovose 19181920 m. apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota spausdinti Vilniaus
universiteto Istorijos fakultetol tarybos posdyje 2002 m. balandio 12 d.
(protokolo Nr. 6).

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

Vytautas Lesius
Vilniaus universitetas

ISBN 9955-423-23-4

TURINYS

VADAS ............................................................................................................................ 7
Istoriografija ..................................................................................................................... 8
altini apvalga ............................................................................................................. 13
I dalis. LIETUVOS KARAS SU SOVIET RUSIJA
(1919 01 051920 01 05) .................................................................................................. 21
1. LIETUVI PASTANGOS ATGAUTAI KRATO
NEPRIKLAUSOMYBEI TVIRTINTI .............................................................................. 22
2. LIETUVA SOVIET RUSIJOS PLANUOSE ...............................................................
Lietuvi bolevik veikla Soviet Rusijoje ............................................................
Politinis-karinis rengimasis okupuoti Lietuv .....................................................
Laikinoji revoliucin Lietuvos vyriausyb ir jos veikla
karinje srityje ...........................................................................................................
Soviet Rusijos karins intervencijos Lietuvoje pradia .....................................

26
26
27

3. VIETINS KOVOS SU BOLEVIKAIS ........................................................................

Lietuvos karins pajgos bolevik invazijos pradioje .....................................
Saks savanoriai Lietuvoje .....................................................................................
Pirmieji susirmimai su bolevikais
KdainitosJonavosKaiiadori baruose ...................................................
Jiezno kautyns .........................................................................................................
Kautyns ties Alytumi .............................................................................................
Bendra karin padtis AlytausKaiiadoriJonavos fronto
baruose 1919 m. vasario mn. antrojoje pusje kovo mn ................................
Panevio atskirojo bataliono ekspedicijos ......................................................
Permainingos kovos su bolevikais PanevioUkmergs
fronto bare .................................................................................................................
Kovos su bolevikais emaitijoje ............................................................................
Joniklio partizan kovos su bolevikais ............................................................

38
38
40

31
34

41
47
52
61
62
66
69
72

4. PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS OPERACIJOS .................................... 79

Lietuvi mginimas atsiimti Vilni ....................................................................... 79
Ukmergs ivadavimas ............................................................................................ 90
5. LEMIAM KOV SU BOLEVIKAIS PRADIA ......................................................
Vadovavimo Lietuvos kariuomenei pertvarkymas ..............................................
Pasirengimas tolesnms karinms operacijoms ...................................................
Kurkli kautyns ......................................................................................................
Kovos dl Panevio ................................................................................................

96
96
98
100
108

Utenos umimas ..................................................................................................... 118

Kupikio kautyns ................................................................................................... 125
6. KARINIAI VEIKSMAI RYT AUKTAITIJOJE
1919 M. VIDURVASAR ..................................................................................................
Bendra karin padtis ..............................................................................................
Panevio rinktins puolimas 1919 m. liepos 612 d. .........................................
Ukmergs rinktins kovos dl Salako ....................................................................
7. BOLEVIK IVIJIMAS I LIETUVOS .......................................................................
Pasirengimas Zaras karinei operacijai ................................................................
Zaras karins operacijos eiga ...............................................................................
Kaukoni (Kalkn) kautyns ...............................................................................

134
134
139
146
150
150
154
170

8. LIETUVOSSOVIET RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D.

TAIKOS SUTARTIS .......................................................................................................... 175
II dalis. KOVOS SU BERMONTININKAIS LIETUVOJE
(1919 07 261919 12 15) .................................................................................................. 193
1. BERMONTININK ATSIRADIMAS LIETUVOJE
IR J TIKSLAI ...................................................................................................................
Bermontiados uuomazga Vokietijoje ...................................................................
Generolo von der Goltzo veikla ..............................................................................
Bermontiada Lietuvoje .............................................................................................
Plk. P. Virgoliiaus veikla Lietuvoje .......................................................................
Avantiristini jg planai vykdyti Lietuvoje
valstybin perversm ................................................................................................
Santarvinink pastangos ikraustyti vokieius
i Baltijos ali ..........................................................................................................
Plk. P. Bermondto karin politika ...........................................................................
Gen. W. Eberhardtas bermontinink interes gynjas .....................................
2. LIETUVOS KARIUOMENS TELKIMAS BERMONTININK
FRONTE ............................................................................................................................
Lietuvi fronto prie bermontininkus sudarymas ...............................................
Pirmieji stambesni susirmimai su bermontininkais ...........................................
Santarvinink pastangos evakuoti bermontininkus
i Lietuvos .................................................................................................................
3. BERMONTININK KARINS AVANTIROS
LIKVIDAVIMAS ...............................................................................................................
iaurs grups veiksmai ..........................................................................................
Pasirengimas iauli karinei operacijai ................................................................
Radvilikio kautyns ...............................................................................................
Kit karini dalini veiksmai prie bermontininkus ..........................................
Partizan kovos su bermontininkais .....................................................................
iauli karins operacijos sustabdymas ir bermontinink
evakuacija i Lietuvos ..............................................................................................

194
194
196
197
199
202
203
204
207
209
209
212
215
219
219
220
223
227
230
232

III dalis. KOVOS SU LENKAIS (1919 04 181920 12 01) ......................................... 241

1. LIETUVILENK SANTYKIAI ............................................................................... 242

Lietuvilenk santyki problema iki Pirmojo pasaulinio

karo ............................................................................................................................
Lietuvilenk konflikto paatrjimas Pirmojo pasaulinio
karo metais ................................................................................................................
Lenkijos ginkluotj pajg organizavimas .........................................................
Kpt. A. Gurkos misija ...............................................................................................
Vilniaus praradimas ................................................................................................
Dr. J. aulio misija Varuvoje ..................................................................................
Lietuvilenk ginas Paryiaus taikos konferencijoje ......................................
2. LENK KARINI VEIKSM LIETUVOJE PRADIA .............................................
Antrasis Vilniaus praradimas ................................................................................
S. Stanievskio misija Kaune ...................................................................................
Tolesnis lenk kariuomens brovimasis Lietuvos teritorij.
Demarkacins linijos ................................................................................................
3. POW SMOKSLAS LIETUVOJE ................................................................................
Lenkijos planai sugriauti Lietuvos valstyb i vidaus ........................................
L. Vasilevskio misija Kaune ....................................................................................
POW veikla Lietuvoje ...............................................................................................
Peoviak pasirengimas perversmui .......................................................................
POW bandymas vykdyti perversm ir jo nuslopinimas ......................................
4. LIETUVILENK KARINIAI SUSIRMIMAI
IKI 1920 M. VIDURIO .......................................................................................................
Lietuvi ir lenk karinis-politinis organizavimasis Piet
Suvalkijoje .................................................................................................................
Kovos dl Sein ........................................................................................................
Ginkluoti susirmimai su lenkais irvint krate ................................................
Susirmimai kituose lietuvilenk fronto baruose ............................................
Padtis lietuvilenk fronte 1920 m. pirmojoje pusje ......................................
Lietuvos kariuomens perorganizavimas .............................................................
5. LENK UIMT LIETUVOS TERITORIJ ATGAVIMAS
1920 M. VASAR .............................................................................................................
Lenkrus karini operacij reikm Lietuvai ..................................................
iaurs rytini Lietuvos teritorij ilaisvinimas ..................................................
Lenk brigados nuginklavimas ir internavimas ..................................................
Bolevikai Vilniuje ...................................................................................................
Soviet RusijosLietuvos konvencija dl Raudonosios
armijos dali ivedimo i Lietuvos teritorijos .......................................................
Vilniaus ir kit Lietuvos teritorij atgavimas .......................................................
Siekimas atgauti Gardin ........................................................................................
Lenk karo vadovybs delegacija Kaune ..............................................................
6. LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS
1920 M. RUDEN ..............................................................................................................
Augustavo operacija ................................................................................................
Kovos dl Sein ........................................................................................................
Derybos Kalvarijoje ..................................................................................................
SeinDruskinink katastrofa ...............................................................................
Kovos pietrytinje Lietuvos dalyje ..........................................................................

242
243
244
245
247
247
248
249
249
251
252
259
259
261
262
265
267
270
270
273
278
281
282
285
288
288
289
292
293
297
298
300
303
306
306
313
318
321
330

Valdios institucij ir visuomens reakcija dl lietuvi

kariuomens katastrofos lenk fronte .................................................................... 340
Suvalk derybos ir sutartis ..................................................................................... 344
7. ELIGOVSKIADA ........................................................................................................
Gen. L. eligovskio maito parengimas ............................................................
Gen. L. eligovskio avantiros pradia ................................................................
Reakcija dl Vilniaus netekties ...............................................................................
Lietuvos ginkluotj pajg didinimas bei pergrupavimas ...............................
Kovos su lenkais iauriniame fronto bare .............................................................
Kovos su lenkais pietiniame fronto bare ...............................................................
Pirmasis lenk kavalerijos prasiverimas.
I pst. divizijos tabo katastrofa ..............................................................................
Antrasis lenk kavalerijos prasiverimas .............................................................
Lietuvos vyriausybs ir Taut Sjungos reagavimas
gen. L. eligovskio mait ...................................................................................
Padtis gen. L. eligovskio kariuomenje baigiamuoju
kov laikotarpiu .......................................................................................................
eligovskinink puolimas 1920 m. lapkriio 17 d. ..............................................
irvint stebuklas ................................................................................................
VIII pst. pulko I bataliono veiksmai 1920 m. lapkriio 21 d ..............................
Paskutins kautyns ties Giedraiiais ...................................................................
Lenk kavalerijos brigados reidas .........................................................................
Kovos su eligovskininkais Musnink ruoe ......................................................
Karo paliaub sutartis .............................................................................................

347

347
351
357
359
361
365
366
368
374

377
378
382
388
389
394
399
402

PABAIGOS ODIS ........................................................................................................ 421

ZUSAMMENFASSUNG (santrauka vokiei kalba) ............................................... 433
PRIEDAI ........................................................................................................................... 448
ASMENVARDI RODYKL ..................................................................................... 479

VADAS
Lietuvi tautos ilgalaikis siekimas atkurti savj valstyb ir ikovoti teis paiai
nustatyti jos politin ateit baigiantis Pirmajam pasauliniam karui dl palankiai
susiklosiusi tarptautini aplinkybi buvo apvainikuotas skme. 1918 m. vasario
16 d. lietuvi tautos atstovai paskelb atkuriam nepriklausom, demokratiniais
pagrindais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniumi. T pai met lapkriio
11 d. patvirtinus pirmj prof. A. Voldemaro vadovaujam vyriausyb, visame krate
prasidjo valstybs institucij kuriamasis darbas. Nepaisant labai neaikios valstybs
ateities ir beveik kritikos karins situacijos, valstybs administracinis organizavimas
ir skmingas valstybs institucij krimas visame krate vyko su dideliu entuziazmu.
Ateities perspektyva kl daugumos gyventoj pasitikjim savo jgomis ir
sugebjimais bei adino vilt, kad gyvenimas bus geresnis ir laisvesnis.
Nepaisant tuometini didij pasaulio valstybi pareikim dl taut laisvs
ir teiss paioms lemti savo politin ateit, greit paaikjo, jog tikrieji j interesai
gerokai skyrsi nuo skelbiam ki. Pernelyg didelis Lietuvos diplomat bei politini
ir visuomens veikj pasitikjimas bsimja Taikos konferencija, kaip taut ir
valstybi gyvenimo naujos eros pradininke, nepasiteisino. 1919 m. pradioje
prasidjusi Paryiaus taikos konferencija oficialiai Lietuvos delegacijos net
nepripaino. Lietuvos istoriniai kaimynai irgi nebuvo geranorikai nusiteik lietuvi
tautos interes atvilgiu ir brandino planus j pavergti.
Grsmingai didjanio pavojaus i sovietins Rusijos ir imperialistins Lenkijos
akivaizdoje Lietuvos vyriausybiniuose sluoksniuose vis labiau imta suprasti, jog
pasiprieinti tegali tvirta ir gerai ginkluota sava kariuomen. Krato apsaugos
ministerijos 1918 m. lapkriio 23 d. ileistas pirmasis sakymas kariuomenei
organizuoti suteik juridin pagrind pradti ginkluotj pajg krimo darb.
Taiau pirmajai Lietuvos vyriausybei per pusantro savo veiklos mnesio
neparodius didesns iniciatyvos ir ginkluotosioms pajgoms organizuoti pasirinkus
keli, kuris visikai nesiderino su to meto bkle, ioje srityje nedaug ir tebuvo padaryta.
Tuo tarpu vokieiams ruoiantis palikti Vilni, prie jo artinosi bolevikai. Paiame
Vilniuje ir jo apylinkse organizavosi lenkai. Padtis darsi vis grsmingesn. Ir tik
1918 m. gruodio 26 d. pradjus veikti naujai M. Sleeviiaus vadovaujamai
vyriausybei, svarbiausiu savo udaviniu usibrusiai suorganizuoti ginkluotsias
pajgas ir ikart paaukusiai savanorius ginti tvyns nuo bolevik invazijos, spariau
buvo klojami krato gynybos pamatai.

Kariuomens krimosi pradia sutapo su trij galing prie Soviet Rusijos,

o netrukus ir imperialistins Lenkijos bei bermontinink ginkluotj pajg, siekusi
pavergti Lietuv, verimusi jos emes. Nors jgos buvo ir nelygios, bet ms spariai
auganti ir stiprjanti, visos tautos aktyviai remiama kariuomen sugebjo iki 1920 m.
pabaigos usitsusi laisvs kov metu vienus grobikus sulaikyti, o kitus po lemting
mi ivyti i Lietuvos. Tai buvo didelis visos lietuvi tautos jg ibandymas,
pareikalavs daug auk, taiau apgyns krato nepriklausomyb ir galins
gyvendinti 1918 m. vasario 16 d. akte usibrtus udavinius.
I s t o r i o g r a f i j a. irint i laiko perspektyvos, 19181920 metai neilgas
laikotarpis. Taiau vyki gausumu, sudtingumu bei svarbumu jis pranoko itis
ankstesn imtmet. Nepaprastai sunkios Nepriklausomybs kovos, kurias ved ms
besikurianti kariuomen, buvo gyvas rodymas, jog lietuvi tauta turjo pakankamai
ryto, valios ir sugebjimo ne tik atsispirti gausiems ir gerai ginkluotiems bei
aprpintiems prieams, bet ir gyventi savo atskir, nepriklausom gyvenim, kurti
graius ateities planus ir juos skmingai realizuoti. laikotarp ms savanoriai bei
paauktieji tvyns ginti Lietuvos vyrai savo krauju ra garbing krato istorij.
Neatsitiktinai todl ir sunkiais sovietins okupacijos metais j ygiai kvp lietuvi
taut atkakliai kovai prie bolevizm, o vliau, atgavus nepriklausomyb, suteik
galimyb pasisemti teigiamos patirties stiprinant Lietuvos valstybingum, kuriant
savo ginkluotsias pajgas, brandinant naujus ateities planus.
19181920 m. vykusios Nepriklausomybs kovos vienas i audring, taiau iki
iol maai nuviest kuriamos Lietuvos kariuomens istorijos reikini. Atsivelgdamas
mintos problemos aktualum, ios knygos autorius ir siekia pateikti skaitytojui kuo
isamesn bei vientisesn visos Lietuvos kariuomens dalyvavimo Nepriklausomybs
kovose vaizd. Pateikiamoje monografijoje bandoma apibdinti atkurtos Lietuvos
valstybs ir nedraugikai jos atvilgiu nusiteikusi tuometini kaimyn Soviet
Rusijos, Lenkijos bei bermontinink savitarpio santykius, j atrjim, laisvs kov
prieastis, eig, pobd bei pasekmes. Knygoje daug vietos skiriama tiek krato
aukiausiosios karins vadovybs, generalinio tabo, atskir brigad, divizij, pulk,
batalion, kuop, bri, tiek auli, partizan grupi, o atskirais atvejais ir pavieni
kovotoj veiksmams, ygiams bei kov epizodams aptarti.
i knyga yra 1998 m. ileistos monografijos Lietuvos kariuomen 191819201
tsinys. Atsivelgdamas tai, jog jos istoriografinje dalyje jau buvo aptarti Lietuvos
ginkluotj pajg krim bei j indl Nepriklausomybs kov metu apibdinantys
leidiniai bei pateikta altini apvalga, tsiamojo darbo autorius, nenordamas
kartotis, apvelgia tik tuos darbus ir altinius, kurie savo turiniu, naujomis idjomis
bei apibendrinimais praturtino ios problemos tyrimus ir anksiau ileistoje
monografijoje nebuvo minimi.
Reikia pasakyti, jog tarpukario Lietuvos istorikai, kariniai veikjai ar plaiosios
visuomens atstovai isamios, tuo metu nesunkiai prieinamais gausiais altiniais
paremtos Nepriklausomybs kov istorijos parengti nesuskubo. Daugiausia buvo
apsiribota didesns ar maesns apimties bei mokslins verts straipsni publikavimu
karinje spaudoje. Pirmieji t straipsni autoriai buvo tiesioginiai kov su rusais
bolevikais dalyviai ar karini dalini tabuose dirb karininkai. I j vis pirma
pamintini J. Urbys2 , Vyt. Steponaitis3 , S. ukaitis4 , J. Vidugiris5 , K. Aliauskas6 ,

A. Vasiliauskas7 ir kt. J straipsniuose daniausiai buvo apsiribojama kuri nors

kautyni ar j epizod apraymu, kartkartmis pasiremiant atitinkamais
dokumentais brigad, pulk ar batalion vad operatyviniais sakymais,
praneimais, telefonogramomis ir pan.
Apie antrojo Lietuvos valstybs prieo bermontinink atsiradim, tikslus bei
veikl ms krate ir kovas su jais didel ir dom straipsn paskelb Krato apsaugos
ministerijos Generalinio tabo literatros skyriaus virininkas kpt. Vyt. Steponaitis,
pateikdamas j kaip mediag istorijai8 . straipsn reikt vertinti kaip vien i
pirmj rimtesni mokslini tyrinjim karine tematika, Nepriklausomybs kovoms
vos pasibaigus. Gaila, kad jo autorius, pateiks gausi ir verting mediag, daugeliu
atvej nenurod altini, kuriais buvo pasiremta mintame darbe.
Tarpukario Lietuvoje pasirod keletas reikming publikacij ir apie lietuvi
santykius su pietiniais kaimynais lenkais, peraugusius ilgai usitsus ginkluot
konflikt. I toki darb vis pirma pamintinas J. Urbio straipsnis9 . Jame autorius,
remdamasis konkreiais faktais, tikinamai parodo, kaip, atkrus nepriklausom
Lietuvos valstyb, dl lenk vykdytos imperialistins politikos tiek Vilniaus, tiek visos
Lietuvos atvilgiu ir dl sjunginink alikumo susidar labai paini tarpvalstybin
situacija, kurios nestengta isprsti nei usitsusiose lietuvilenk derybose, nei
Taut Sjungoje, taigi buvo pereita prie aktyvi karo veiksm.
J. Rainio 1936 m. ileistoje knygoje P.O.W. (Polska organizacja wojskowa)
Lietuvoje10 , pasirmus gausia dokumentine mediaga, vis pirma armijos teismo
byla, nusakomi vienos i keli ms krate aktyviai veikusi ir lenk aukiausiosios
vadovybs remt slaptj karini organizacij POW tikslai, udaviniai ir
bandymas 1919 m. rugpjio mn. suduoti Lietuvos nepriklausomybei lemiam smg.
Apie ios organizacijos prievalstybin veikl savo knygelje ra ir M. alius11 .
19191920 metais Suvalkijoje vykusi lietuvilenk kov eig apra
karininkas Tarasovas 12 . Pasinaudojs generalinio tabo ir kariuomens dali
archyvais bei dalyvi atsiminimais, jis fragmentikai apibdino pirmuosius ginkluotus
susirmimus bei lemtingas Gardino, Augustavo, Sein ir BerininkDruskinink
karines operacijas.
Gilinantis to meto lietuvilenk santykius, susipainta ir su kai kuriais lenk
istorik darbais. Reikia paymti, jog daugelis tarpukario lenk autori publikacij
yra poleminio propagandinio pobdio. Jose tie santykiai buvo pavaizduojami su
visomis inomomis lenk tendencijomis ir tam tikru istorini fakt ikraipymu.
Bandydami demagogikai rodinti Vilni esant antrja Lenkijos sostine, o Vilniaus
krat ir kai kurias kitas Lietuvos teritorijas etninmis lenk emmis (!), jie visokiais
bdais stengsi pateisinti i lietuvik teritorij grobimo politik. Apraydami tuo
metu vykusias lietuvilenk kovas, jie paprastai sureikmindavo savo laimjimus,
visaip menkindami ir niekindami Lietuvos ginkluotsias pajgas. Tokios tendencijos
ypa rykios B. Valigoros13 , M. Michnievi-Hetmano14 ir kt. autori publikacijose.
1938 m. lenk plk. J. Smolenskis, remdamasis gausia tiek lenk archyvuose,
tiek Lietuvoje paskelbta mediaga, ileido didel (500 p.) ir isam darb apie 1920
m. rugsjo mn. vykusias lenklietuvi kovas Suvalkijoje15 . Lietuvilenk kiviro
prieastimi ir pradia laikydamas 19 a. antrojoje pusje prasidjus tautin lietuvi
sjd16 , jis savo dviej dali knygoje gana tiksliai apibdino tuometin lenk bei

lietuvi karin padt, j turtas ginkluotsias pajgas, detaliai apraydamas

pirmuosius smulkius susirmimus ir ubaigdamas stambiomis karinmis operacijomis
bei 1920 m. spalio 7 d. pasirayta Suvalk sutartimi.
Nauju poiriu ano meto LietuvosLenkijos politinius-diplomatinius santykius
isiskiria 1966 m. ileista lenk istoriko P. Losovskio monografija17 . Be to, kad joje
pateikta daug naujos dokumentins mediagos, ypa paymtinos autoriaus
pastangos ilikti objektyviam. Pavyzdiui, skirtingai nuo daugelio kit lenk autori,
P. Losovskis, remdamasis konkreiais dokumentais, ikl vieson J. Pilsudskio
vadovaujamos Lenkijos darytas skriaudas Lietuvai.
Knygoje svarstoma lietuvilenk politinio gino kilm, aptariami bandymai
derybomis isprsti ginytinus klausimus, slaptosios lenk karins organizacijos
(POW) 1919 m. vasar rengtas sukilimas, turjs nualinti Lietuvos vyriausyb ir jos
vietoje pastatyti kit, kuri bt nuvedusi Lietuv federacij su Lenkija, pastarosios
pastangos apsupti Lietuv, mginant plan traukti Latvij, lietuvi ir lenk
diplomatiniai bei kariniai veiksmai 1920 m. lieposrugsjo mn., taip pat atskleidiama
gen. L. eligovskio avantiros esm bei J. Pilsudskio vadovaujantis organizacinis
vaidmuo.
Stengdamasis ilikti objektyvus, autorius kartais vis dlto nuklysta alikas
pozicijas. Antai, pripaindamas Sein krato lietuvikum, jis pateisina demarkacin
linij, kuri nustatant Lenkijos pusje pasiliko SeinPunsko apylinki lietuviai, ir kt.
Po Antrojo pasaulinio karo bolevikams vl okupavus Lietuv, apie 19181920
met vykius joje pasirod nemaa broir, urnal bei laikrai straipsni. Vis
juose raiusi autori tikslas buvo rodyti, kad plaiosios lietuvi tautos mass
vis laik siekusios sovietins santvarkos, o Nepriklausomybs laikotarpis (1918
1940 m.) tebuvs buruazins diktatros laikotarpis. 1918 m. vasario 16 d.
Nepriklausomybs deklaracij stengtasi visikai ignoruoti. Lietuvos istorikai negaljo
atsiadti vienos dogmos, btent kad istorinis procesas neivengiamai turs vesti
visas tautas socializmo ir komunizmo kryptimi ir kad sovietin sistema esanti geresn
ir tobulesn u bet kuri kit sistem. Vyraujant sovietinio patriotizmo tendencijai,
kurio vardu buvo pridengtas rusikasis nacionalizmas, reikjo rodinti, jog didioji
rus tauta visada buvusi teisinga ir kad kiekvienos kitos tautos kelias yra tik su
didija rus tauta. Kiekvienas nukrypimas nuo to kelio reik buruazinio
nacionalizmo puoseljim. O tai jau buvo didelis nusikaltimas.
domu paymti, kad patys lietuviai kur laik nepajg ar tiesiog nesim
rayti tema, kaip lietuvi tauta kovojusi 19181919 m. u sovietin valdi. Vienas
i pirmj autori, bandiusi rodyti, kaip Lietuvos darbo mons kalbamuoju
laikotarpiu tekovoj u soviet valdi savo krate ir jos tetrok, buvo rusas A.
Andrejevas18 . Nors jo darbas parengtas visikai nesusipainus su Lietuvoje esama
archyvine mediaga bei kitais objektyviais altiniais ir jame pasikliauta vien
propagandins pakraipos komunistine literatra bei spauda, istorikai J. iugda ir
D. Fainhauzas j nepagrstai iliaupsino, pavadindami domiu tyrinjimu, kuriame
parodyta Didiosios spalio socialistins revoliucijos milinika reikm lietuvi tautos
isivaduojamoje kovoje19 .
Vlesniais sovietins okupacijos metais spaudoje ia tema pasirod daugyb
soviet valdios cenzros perfiltruot straipsni 20 bei dokument rinkini21 ,

10

monografij22 , akademini leidini23 ir kt. darb. Visus juos galima apibdinti keliais
sakiniais. Kaip taisykl, ie darbai buvo rengiami spaudai pagal bendr Soviet
Sjungai privalom schem, kuria remiantis, vieumai galjo bti panaudojama tik
tokia istorin mediaga, kuri tiesiogiai tarnavo Komunist partijos interes
propagandai. Sovietams istorija ir toliau buvo priemon j imperialistiniams tikslams
siekti. Su tokia smoninga atrankos tendencija 1958 m. buvo ileistas Lietuvos TSR
istorijos altini III tomas, skirtas 19171919 m. vykiams nuviesti. Jame altiniai
atrinkti stebtinai vienaalikai. Beveik t pat galime pasakyti ir apie 1961 m. ileist
t altini IV tom, apimant 19191940 metus. Atiduodami duokl klasi kovos
istorijai, leidjai ir kart tesiek ikelti liaudies vali nuo 19171918 met turti
savajame krate sovietin santvark.
Taiau j teiginiai, jog anuo metu visa Lietuva buvusi apimta bolevikins
revoliucijos sjdio, i pirto ilauti. Gyventoj nuotaikos Lietuvoje daugiausia
buvo kaip tik visai prieingos. Nors ir neskaitlingi lietuvi savanori briai, taiau,
remiami plaiausij masi, pajg apsiginti nuo bolevik invazijos. Autoriams,
susipainusiems su to meto dokumentais, turjo bti inoma, jog didiausi t
savanori daugum kaip tik ir sudar vargingi beemiai, maaemiai ir kiti
varguoliai. Tai patvirtina ir vyriausybs vieas, sakmus paadas aprpinti savanorius
eme. Tas paadas, nepriklausomyb apgynus, buvo itestas. Be to, tuomet jau
buvo sugr i Rusijos deimtys tkstani pabgli ir evakuotj, kurie ten
pergyveno bolevik revoliucij ir paragavo j sukurtame rojuje ikepto
darbininkams pyrago. Todl nereikia n aikinti, kodl jie tapo patikimais ir labai
tikinaniais antibolevikiniais propagandistais savo gimtajame krate.
Visgi, neatsivelgdami reali tikrov, kai kurie istorikai Raudonosios armijos durtuv
pagalba 19181919 m. atnet soviet valdi ir toliau demagogikai aikino socialistins
revoliucijos ir net pilietinio karo vyksmu Lietuvoje, lietuvi tautos ir jos kariuomens
pasiprieinim pavergjams bolevikams kontrrevoliucija24 , o Vakar valstybi Lietuvai
parduodamus ginklus, amunicij, aprang, keliolikos atvykusi instruktori patarimus
kariuomens vadovybei t ali vykdoma intervencija ir pan.25 .
Suprantama, kad tokiais i autori teiginiais maa kas patikjo. J darbai
visuomenje pagarbos nesusilauk.
Daugelyje pokario istorik darb rayta ir apie 1920 m. liepos 12 d. sudaryt
LietuvosSoviet Rusijos sutart, kuria remiantis, Lietuvai buvo pripaintas Vilnius
ir Vilniaus kratas. J. iugda, analizuodamas ios sutarties pasiraymo prieastis,
ypa akcentavo Lietuvos liaudies masi reikalavimus mint sutart pasirayti26 . J.
Jurginis, aptardamas tuometinius Lietuvos ir Soviet Rusijos santykius, savo darbe
siek parodyti Lietuvos valdanij sluoksni reakcin pozicij ios sutarties
atvilgiu27 . K. Navickas rodinjo, kaip Vakar valstybi vadovai siek sutrukdyti
Lietuvos vyriausybei mint taikos sutart su Soviet Rusija pasirayti28 . R. epkait,
pasiremdama archyvine mediaga, vis pirma Lietuvos respublikos usienio reikal
ministerijos dokumentais bei kitais altiniais, savo darbe29 aptar Soviet Rusijos
pozicij Vilniaus klausimu, nuviet pai deryb eig, vertindama Vilniaus miesto
ir viso Vilniaus krato grinimo Lietuvai reikm. Paymint teigiamas io darbo puses,
visgi tenka konstatuoti, jog jo autor atskirais atvejais neiveng vienpusik vertinim
tuometins Lietuvos vyriausybs atvilgiu.

11

Sovietiniu laikotarpiu kov su bermontininkais problema didesnio tyrintoj

dmesio nesusilauk. Apie bermontinink avantir trumpai teusiminta Lietuvos TSR
istorijos III tome30 . Nors 1919 m. vasar bermontininkams siverus Lietuv, neskaitlinga
pastarosios kariuomen dar tebekovojo su kitu stipriu prieu bolevikais prie Dauguvos
ups krant ir veikti dviem frontais jg neturjo, autorius, nerads reikalo objektyviai
apibdinti tuometin reali padt krate, leido sau vien apkaltinti Lietuvos buruazin
valdi, kuri, atseit, tik plaij visuomens sluoksni spaudiama, ir, gelbdama
savo padt (?), msi karini veiksm prie bermontininkus31 .
Pokario istorikai i savo akiraio neileido ir LietuvosLenkijos santyki
problemos. J. iugda32 , J. Jurginis33 , K. Navickas34 ir kiti, marksistikai vertindami
atskirus to laikotarpio vykius bei faktus, savo darbuose siek parodyti j ry su
antisovietine Vakar valstybi politika ir vis pirma atskleisti Soviet Sjungos
pozicij tiek Vilniaus, tiek ir apskritai Lietuvos atvilgiu. Istorik R. epkait,
pasiremdama archyvine mediaga, dokument rinkiniais, periodine spauda bei kit
autori tyrinjimais, savo monografijoje 35 stengiasi paaikinti, kodl Lietuvos
vadovyb nesteng nustatyti normali santyki su Lenkija, parodyti kokia vieta
tuose santykiuose teko Vilniaus politins priklausomybs klausimui ir kok vaidmen
t santyki raidoje vaidino didiosios Vakar valstybs. G. Kilikeviiens straipsnyje36
apvelgta 1920 m. ruden Kalvarijoje bei Suvalkuose vykusi Lietuvos ir Lenkijos
deryb eiga bei pasekms.
Prie propaganda persunkt sovietin istoriografij, paremt marksistineleninine metodologija ir tampuotas jos tezes, itin kritikai pasisak po Antrojo
pasaulinio karo ieivijoje atsidr lietuvi istorikai. Z. Ivinskis, aptardamas archyvine
mediaga ir gausiais atsiminimais paremt B. Vaitkeviiaus stamb darb, ileist
Spalio mnesio 50-ties met jubiliejui paminti, paymjo, jog jame tekalbama tik
apie s u v e r e n i n Taryb Lietuv, o pagrindine laikinosios soviet valdios
Lietuvoje lugimo prieastimi autorius telaiks vadinamsias intervencijas37 . Pasak
Z. Ivinskio, daugyb altini parodo, jog komunistin V. Mickeviiaus-Kapsuko
vyriausyb nebuvo pasekm revoliucinio judjimo Lietuvoje, bet ji buvo Lenino
partijos pardymu sodinta38 .
Buvs Lietuvos kariuomens atsargos mjr. P. Gudelis, gyvas 19181919 m. vyki
Lietuvoje liudininkas, kritikai ityrs paius bolevik raytinius altinius, juos
lygindamas su realiais faktais, taip pat susipains ir su kit autori darbais,
darydamas kritines logikas ivadas, patvirtino teigin, jog bolevikai Lietuvoje tada
n e b u v o g i l i a i l e i d a k n 39 . P. Gudelio darbas tikinamai rodo, jog
lietuvi tauta ne tik steng pati apsiginti nuo savo tautinio valstybingumo prie,
bet ir rado savyje jg skmingai atkurti nepriklausom Lietuv.
Udavinio vertinti Lietuvos kariuomens vaidmen Nepriklausomybs kov
metu, apibdinti karo veiksm pobd, eig ir nusakyti j reikm bei pasekmes,
msi vis pirma ieivijoje atsidr karo istorikai. Vienas i pirmj, siekusi tikslo
parengti vientis tas kovas apraant darb, buvo betarpikas j dalyvis plk. ltn. K.
Aliauskas, jau tarpukario laikotarpiu aktyviai dalyvavs karinje spaudoje. Jo 1972
m. pasirodiusiame darbe40 apraomos 1919 m. vykusios Lietuvos kariuomens kovos
su bolevikais bei bermontininkais. is darbas parengtas pasiremiant i dalies jau
anksiau skelbta mediaga, papildius j literatra usienio kalbomis bei atskir

12

asmen atsiminimais. Paymint jo neabejotin istorin vert, tenka pripainti, jog

jame visgi maokai paliestas anuometinis politinis ir visuomeninis krato gyvenimas,
o neturjimas galimybi pasiremti archyvine mediaga neleido autoriui
argumentuoiau apvelgti atskirus kov epizodus, tab veikl bei pateikti gilesnius
vertinimus. Paymtina, jog K. Aliauskas buvo ir daugelio straipsni Bostone, JAV,
leidiamojoje Lietuvikojoje enciklopedijoje41 bei karinje spaudoje autorius.
K. Aliausko pradt kov dl Lietuvos nepriklausomybs tematik prats
dr. A. Ruka, 19811982 m. Klivlende, JAV, ileids du tomus apie kovas su lenkais42 .
Dr. A. Rukos darbe panaudota didel tiek jo paties, tiek JAV Lietuvi Veteran
Sjungos Ramov sudarytosios, gen. M. Rklaiio vadovaujamos, iam veikalui
leisti komisijos iniciatyva bei pastangomis sukaupta mediaga. Mintosios komisijos
padedamas, autorius per VFR Valstybin Augsburgo bibliotek i Lietuvos ir jos
kaimynini ali bibliotek sugebjo igauti gana daug kovas su lenkais lieianios
literatros. Darbe taip pat pasiremta daugelio kov dl Lietuvos nepriklausomybs
dalyvi papildomomis iniomis. Kartu tenka paymti, jog neretai, remdamasis kit
ali, ypa lenk, altiniais, autorius pernelyg pasiduoda j takai. O archyvins
mediagos stoka neleido jam sigilinti daugelio svarbi klausim esm. Taiau
apskritai A. Rukos darbas yra rimtas indlis Nepriklausomybs kov istorijos
pagrindini klausim nuvietim ir nusipelno teigiamo vertinimo.
Apie Lietuvos kar su Soviet Rusija, bermontinink avantiros likvidavim
bei karin konflikt su Lenkija verting ini randame ir Pr. epno 1986 m. ikagoje
ileistos Naujj laik Lietuvos istorijos antrame tome43 .
Lietuvai susigrinus nepriklausomyb, domjimasis karo istorijos
klausimais, tame tarpe ir 19181920 m. vykiais Lietuvoje, pastebimai didja. .
Laurinaviius, remdamasis archyvine mediaga bei kitais altiniais, naujai
pavelg Lietuvos Soviet Rusijos santykius ir 1992 m. ileido darb apie
1920 m. liepos 12 d. tarp i ali sudaryt taikos sutart44 . Verting mini apie
Lietuvos ir Latvijos santykius ms nagrinjamu laikotarpiu ir kovas su
bermontininkais randame Z. Butkaus monografijoje 4 4a. G. Surgailis 1998 m.
paskelb straipsn apie lenk mginim vykdyti valstybs perversm Lietuvoje
1919 metais ir jo likvidavim 45 .Keletas apvalginio pobdio publikacij apie
Nepriklausomybs kovas pasirod ir 1992 m. atkurtame Krato apsaugos
ministerijos leidinyje Karo archyvas.
ia pateikiamos knygos autorius 1998 m. ileistoje knygoje46 , raydamas apie
kariuomens dali bei karini staig krimsi aptariamuoju laikotarpiu, trumpai
apibdino ir j dalyvavim Nepriklausomybs kovose.
Tokia yra trumpai apvelgta knygoje nagrinjamos problemos istoriografija.
a l t i n i a p v a l g a. Nagrinjamos temos altiniai skirstomi dvi
pagrindines grupes: 1) archyvin mediaga; 2) atsiminimai ir spauda.
Lietuvos Respublikos aukiausiosios vadovybs rpinimasis krato
ginkluotosiomis pajgomis bei Nepriklausomybs kov eiga atsispindi Steigiamojo
Seimo posdi protokoluose 47 bei Laikinosios Vyriausybs iniose. Taiau
gausiausia ir vertingiausia dokumentin mediaga apie Nepriklausomybs kovas
yra Lietuvos centriniame valstybs archyve (toliau LCVA).

13

Vis pirma pamintini tuometini Lietuvos vyriausybi posdi protokolai

(f. 923), i kuri matyti to laikotarpio Ministr kabinet rpinimasis santyki su
kaimyninmis alimis gerinimu, diplomatin veikla ginytiniems klausimams tarp
j taikiu bdu sureguliuoti bei panaudotos priemons krato gynybai stiprinti.
Mintame archyve istudijuoti itin reikmingi aptariamojo laikotarpio krato
apsaugos ministro bei vyr. kariuomens vado sakymai. I j turinio matyti, kaip
Nepriklausomybs kov prie bolevikus, bermontininkus bei lenkus metu buvo
sudaromi atskiri frontai, perdislokuojamos karins dalys, siuniami pastiprinimai,
skiriami, atleidiami ar perkeliami kitoms vadovaujanioms pareigoms karininkai,
aprpinama reikiama ginkluote, amunicija ir kt.
Ypa svarbs ir informatyvs yra kariuomens generalinio tabo (f. 929) ir jo
skyri bei dali dokumentai. Tai vairaus turinio sakymai, i pulk, brigad, divizij
ar kit dalini surinkta vairi mediaga, telefonogramos, praneimai, schemos,
susirainjimas su tabo skyriais, kariuomens dalimis bei staigomis, ataskaitos,
statistins inios, paties tabo bei atskir karini dali dienynai, reliacijos ir kt. Tuo
atveju, kai sukaupta dokumentin mediaga dubliavosi tabe bei kuriame nors
dalinyje, j panaudojant prioritetas buvo skirtas kariuomens tabo fonde esantiems
altiniams.
Archyve smulkiai susipainta su vis pstinink karini dali I pst. DLK
Gedimino (f. 513), II pst. DLK Algirdo (f. 514), III pst. DLK Vytauto (f. 516), IV
pst. LK Mindaugo (f. 517), V pst. DLK Kstuio (f. 518), VI pst. Piln kunig.
Margio (f. 519), VII pst. emaii kunig. Butegeidio (f. 520), VIII pst. Kauno
kunig. Vaidoto (f. 521), IX pst. Lietuvos kunig. Vytenio (f. 522), X pst. Marijampols
(f. 1322), XI pst. Vilniaus (f. 1313), XII pst. Kauno (f. 1331), I pst. Savanori (f.
1325) ir I pasienio (f. 764) pulk bei atsargos batalion (f. 858), baltgudi karini
dali (f. 908), taip pat I (f. 509), II (f. 510), III (f. 511) ir IV (f. 1359) pstinink
divizij veikla bei indliu Nepriklausomybs kov metu. I i dali karin veikl
apibdinani dokument vis pirma pamintini vad ar virinink sakymai, vairs
praneimai, raportai, telefonogramos, tab dienynai, reliacijos ir kt.
Darbe panaudota daugelio miest ir apskrii karo komendantr ir j kuop,
dalyvavusi pagrindini ginkluotj pajg sudtyje ar atskirais atvejais
savarankikai veikusi karo veiksm zonoje, dokumentin mediaga. Ji padjo geriau
suprasti kov eig vairiose Lietuvos vietose, o neretai ir vietini gyventoj nuotaikas
bei teikiam param j metu.
Nepriklausomybs kov metu aktyviai dalyvavo ir kit kariuomens ginkl
ri artilerijos, kavalerijos, aviacijos bei karo technikos dalys. J veikl apibdinanti
dokumentin mediaga ia pateikiamame darbe taip pat rado atgars. O i viso ioje
monografijoje pasiremta beveik 60-yje minto archyvo fond saugomais dokumentais.
i mediag papild Lietuvos moksl akademijos bibliotekos bei Lietuvos
nacionalins M. Mavydo bibliotekos rankrai skyriuose esantys altiniai.
Geriau sigilinti nagrinjam tem padjo memuarin literatra. Pirmieji
atsiminim apie laisvs kovas straipsniai pasirod laikraiuose Kariki odis
(nuo 1919 m.), eliai, Atspindiai, Karys (nuo 1920 m.) ir kt. Daugelis j
buvo nedidels apimties bei menkos mokslins verts. Daniausiai tai buvo to ar kito
asmens dalyvavimo kokiame nors susirmime su prieu apraymai. Stambesns ir

14

brandesns publikacijos pasirod literatros skyriui pradjus leisti tokius svarbius

leidinius, kaip karo moksl urnal Ms inynas (nuo 1921 m.), karo istorijos
urnal Karo archyvas (nuo 1925 m.), Kardas (nuo 1925 m.), Karinas (nuo
1932 m.) ir kt. Toki publikacij ypa pagausjo minint pirmj, o po to ir antrj
Nepriklausomos Lietuvos deimtmeius.
I reikmingesni darb vis pirma reikia paminti 1929 m. pasirodiusi St.
Butkaus redaguot Lietuvos kariuomens krj savanori knyg Savanoris
1918192048 . Joje patalpinta daugelio kari atsiminimai apie tuo metu vykusias
sunkias kovas dl krato nepriklausomybs.
1934 m. ileista kov su bermontininkais metu buvusio iauli miesto ir
apskrities karo komendanto A. Bironto atsiminim knyga Bermontininkams Lietuv
upuolus49 . Tuo metu didel Lietuvos gyventoj dalis apie bermontininkus teinojo
tik tiek, jog jie buv Lietuvos prieai ir, ties Radvilikiu sumuti, gro atgal Vokietij.
A. Birontas savo knygoje ir aikina, kas tokie buvo tie bermontininkai, i kur jie
atsirado, kokie j buvo tikslai Lietuvoje ir irykina kratui grsus didel pavoj,
galjus pasibaigti nepriklausomybs praradimu.
Reikmingi yra vokiei gen. mjr. D. rioderio atsiminimai 50 apie saks
savanori dalis Lietuvoje 1919 m. ir j param besikurianiai ms kariuomenei
kov su bolevikais pradioje. Paymtina, jog autorius juose daugeliu atvej
pernelyg ipuia tiek saks savanori, tiek ir savo paties nuopelnus, taiau jo darbe
randame ir verting ini apie tuometin padt Lietuvoje.
1938 m. pasirod buvusio Santarvinink komisijos Baltijos kratuose pirmininko
gen. A. Niesselio memuarai51 apie vokiei isikraustym i Baltijos krat 1919 m.
Nepaisant to, jog j autorius ne visuomet buvo objektyvus Lietuvos vyriausybs ir
jos karins vadovybs atvilgiu, sprsdamas bermontinink ikraustymo i Lietuvos
problem, neretai pastariesiems nuolaidiavo, taiau, matydamas lietuvi tautos ir
jos kariuomens tvirt pasiryim isaugoti savo nepriklausomyb, atkakliai reik
sjunginink vali vokieiams, reikalavo i j gerbti Lietuvos laisv ir nustatytu laiku
i jos ivykti.
Itin vertingi yra atsargos plk. J. Petruiio, nuo pradios iki pabaigos aktyviai
dalyvavusio Nepriklausomybs kovose, atsiminimai. J pirmasis tomas apie kovas
su bolevikais ir bermontininkais pasirod 1934 m., o antrasis apie kovas su lenkais
1937 m.52 . Pats vis laik dalyvavs pirmosiose kovotoj eilse, autorius turjo
progos be joki tarpinink matyti ms jaunosios kariuomens pirmuosius ingsnius,
jos pasisekimus ir neskmes. Paymtina, jog pirmame atsiminim tome pieiamieji
buvusi kov vaizdai kartais atrodo lyg atitrk nuo besikurianio nepriklausomo
gyvenimo fono, kuriame visi tie apraomieji vykiai i tikrj vyko. Tuo tarpu antrame
tome, raydamas apie 1920 m. kovas su lenkais, autorius jau pateikia bendr fon ir
apibdina svarbiausias karines operacijas, nesigaildamas kritikos ir aukiausiajai
karinei vadovybei u jos padarytas klaidas kov su lenkais frontuose. J. Petruiio
atsiminimai yra vertingas indlis karo istorij.
1937 m. pasirod ir ymaus vietjo, aktyvaus Nepriklausomybs kov dalyvio
mjr. P. Rusecko sudarytas ir redaguotas rinkinys Savanori ygiai 53 , skirtas
Lietuvos kariuomens krj savanori sjungos krimo 10-iui (1927 01 08)
paminti. I esms iuo dvitomiu rinkiniu buvo siekiama ateinanioms kartoms realiai

15

atspindti savanori ygi raid ir aminti uvusiuosius u Lietuvos

nepriklausomyb. Rinkinyje randama daug didels drsos, pasiryimo, tikro
karygikumo paveiksl, sumaniai, apgalvotai ir gerai vykdyt ygi apraymus, o
alia j ir kukli pasakojim, kaip savanoriai siningai vykd jiems patiktas
pareigas.
Usitsus sovietinei okupacijai ir nematant perspektyvos paioje Lietuvoje
parengti ir ileisti veikalus apie Nepriklausomybs kovas, kaip jau minjome, io
darbo msi ieivijoje atsidr ms tautieiai. Be anksiau mint K. Aliausko, dr.
A. Rukos ir Pr. epno darb m rodytis ir memuariniai leidiniai. Vienas i pirmj
1959 m. ikagoje, JAV, savo atsiminim knyg paskelb Nepriklausomybs kov
laikotarpiu kur laik dirbs krato apsaugos ministru ir Vyr. kariuomens vadu plk.
K. ukas 54 . Pateiks atsiminim pluot apie tuometines nuotaikas Lietuvos
visuomenje bei kariuomenje, jis bene daugiausia apsistojo apie santykius su lenkais
ir vykusias su jais kovas. Savo atsiminim knygoje plk. K. ukas apkaltino tuometin
armijos vad plk. ltn. K. Ladyg nesugebjimu vadovauti ir nugalti lenkus, II pst.
divizijos vad plk. V. Grigalin-Glovack, V pst. pulko vad kpt. K. kirp, VI
pst. pulko vad plk. ltn. J. Butk bei kit pulk vadus u tariam sakym
nevykdym, taiau neprisim sau, kaip buvusiam krato apsaugos ministrui ir Vyr.
kariuomens vadui, n menkiausios kalts dl patirt neskmi SeinAugustavo ir
kitose karinse operacijose.
Atsakydamas jo adresu pareiktus plk. K. uko kaltinimus dl vietini kovos
padalini vad kalts u blog j vadovavim kariuomenei ir u nepasisekimus
Sein bare, plk. K. kirpa, aptariamuoju laikotarpiu vadovavs V pst. LDK Kstuio
pulkui, 1971 m. keliuose Brukline, JAV, leidiamo urnalo Karys numeriuose
paskelb savo atsiminimus ir mint vyki vertinimus55 . Juose plk. K. kirpa,
pateikdamas daugyb konkreios faktins mediagos, rodinja, jog plk. K. ukas,
ikraipydamas praeities faktus, net supainiodamas datas bei paius ano laikotarpio
kovos vykius, savo knygoje priras nebt, tiesiog pasakik dalyk56 . Pasak
plk. K. kirpos, tuo metu, kai ymus karo istorijos tyrintojas plk.ltn. K. Aliauskas
viename i savo straipsni buvo paymjs, jog V pst. pulkas jam pavestas pareigas
atliko su kaupu, buvs ano meto Vyr. kariuomens vadas plk. K. ukas, prajus
nuo to laiko beveik 40 met, vis dar to nemats ir usispyrusiai niekins V pst.
pulk ir jo vad57 .
domius ir vertingus atsiminimus apie lietuvilenk santykius ir kovas dl
Vilniaus para didis ms krato patriotas, visuomens veikjas ir mokslininkas
Myk. Birika58 . Pirmoji i atsiminim dalis Londone buvo ileista 1960 m., o antroji
1962 m. Ilg laik gyvens Vilniuje ir dirbs didel lietuvybs darb, jis buvo vis
didij politini vyki verpete, aktyviai juose dalyvavo, mat lenk darytas
skriaudas viso Vilniaus krato lietuviams bei j siekius visos Lietuvos atvilgiu ir visa
tai vaizdiai ir tikinamai parod savo atsiminim knygose.
Apie Lietuvos konflikt su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, eligovskinink
avantir ir jos likvidavim atsiminimais dalijosi jau ne kart mintas K. Aliauskas59 ,
A. Budreckis60 , dr. K. Grauinis61 ir kt.
1983 m. P. Gudelis ikagoje ileido Joniklio apskrities partizan
atsiminimus62 . iame leidinyje pateikta daug domios ir vertingos mediagos apie

16

aktyvi ir gerai organizuot partizan veikl mintoje apskrityje ir u jos rib laisvs
kov metu ir j indl padedant tvirtinti nepriklausomyb Lietuvoje.
Reikia paymti, jog karin ir kt. spauda buvo labai vertingas altinis, padjs
sigilinti nagrinjam tem. Be tarpukario Lietuvos gausios karins spaudos itin
teigiamai vertintina ir ieivijoje jusi spauda. iuo atvilgiu iskirtinas nuo 1950 m.
Brukline, JAV, ilg laik leistas urnalas Karys, nuo 1991 m. ir Lietuvoje atgaivintas
mnesinis urnalas tokiu pat pavadinimu, o por met anksiau (1989 m.) Lietuvoje
atkurtas istorinis tautins minties urnalas Kardas. Nors spaudoje esamos
publikacijos daniausiai ir labai trumpos, fragmentins, apibdina tik vien ar kit
epizod, atskir veikus asmen ir pan., taiau jos, kaip taisykl, pagyvina sausok
dokumentin mediag, padeda j geriau suprasti, sijausti tuometin situacij ir
galina daryti atitinkamus apibendrinimus.
Rengiant knyg spaudai, susidurta su kai kuriais sunkumais. Padt
komplikavo ta aplinkyb, jog dl anuo metu pulkuose, divizijose ir net kariuomens
tabe buvusios netobulos ratvedybos atskirais atvejais, raant apie kari skyrimus,
atleidimus ar perklimus vairioms pareigoms, nepavyko nustatyti kai kuri asmen
inicial. Prie apsunkinani slyg priskirtina ir ta, jog Lietuvos kariuomens
vadovyb neturjo ger ir tiksli emlapi ir buvo priversta naudotis ikikariniais
Rusijos armijos dokumentais, kuriuose buvo daugyb netikslum, vietovi
pavadinim ikraipym ir net pakeitim. Nepilnai buvo isprstas is klausimas ir
1923 m. ileidus statistini duomen leidin Lietuvos apgyventos vietos63 . Deja, ir
iandien mes dar neturime smulki ir tiksli emlapi. Ne paslaptis, jog dl
sovietiniais metais vykdyt administracini pertvarkym bei vienkiemi nuklimo
daugelio anuo metu buvusi vietovi ivis neliko.
Autorius nuoirdiai dkoja Lietuvos centrinio valstybs archyvo, Vilniaus
universiteto, Lietuvos nacionalins M. Mavydo ir Lietuvos moksl akademijos
bibliotek darbuotojams, sudariusiems galimyb susipainti su j fonduose saugoma
mediaga, recenzentams doc. dr. Algiui Kasperaviiui ir doc. dr. Sauliui Kaubriui
u vertingas pastabas bei pasilymus, o ypa Krato apsaugos ministerijos bei
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos vadovybei u finansin bei
moralin param, atsakingajam redaktoriui dr. Gintautui Surgailiui, taip pat visiems,
prisidjusiems prie io darbo rengimo spaudai.

17

V. Lesius, Lietuvos kariuomen 19181920, V., 1998.

J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos (schematin ms kariuomens kovos veiksm
apvalga i laikotarpio 1919 m. vasario mn. 1 d. balandio mn. 30 d.), Ms inynas, t. 1, Nr. 2, K.,
1921, p. 8795; Panevio operacija (1919 m. gegus mn. 1723 d.), ten pat, Nr. 3, p. 92105; Dar i
Panevio bataliono veikimo 1919 metais (Bolevik fronte nuo birelio 1 d. ligi liepos 6 d.), Ms
inynas, t. 8, K., 1925, p. 482496.
3
Vyt. Steponaitis, Paskutins operacijos bolevik fronte, Ms inynas, t. 1, Nr. 3, K., 1921, p. 106125;
Epizodas i Panevio operacijos 1919 m., Ms inynas, t. 8, Nr. 23, K., 1925, p. 285286.
4
S. ukaitis, Panevio atvadavimas i bolevik 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 198222.
5
J. Vidugiris, Kupikio operacija 1919 m. gegus 2631 d., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 7895.
6
K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 10491051.
7
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija. 1919 m. balandio 28 d., Karo archyvas, t. 12, K., 1940, p. 183
211.
8
Kpt. Vyt. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje (Mediaga istorijai), Ms inynas, t. 1, K., 1921, Nr. 1, p.
7698; Nr. 2, p. 5077.
9
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, Ms inynas, t. 19, K., 1930, p. 257272; t. 21,
K., 1931, p. 265294.
10
J. Rainys, POW (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje, K., 1936.
11
M. alius, Lenk smokslas Lietuvoje, ikaga, 1921.
12
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos (19191920 m.), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 225
257.
13
B. Valigora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, Ms inynas, t. 21, K., 1931, p. 321356.
14
M. Michnievi-Hetman, Vilniaus kavalerijos brigados reidas Kdaini kryptimi, Ms inynas, t. 10, K.,
1926, p. 4858.
15
J. Smolenski, Walki Polsko-Litewskie na Suwalszczyznie we wrzesniu 1920 r., Warszawa, 1938.
16
Ten pat, p. 10.
17
P. Lossowski, Stosunki polsko-litewskie w latach 19181920, Warszawa, 1966.
1
2

18
19

. M. , (19181919 .), , 1954.

, , 1955, 8, . 168171.

Revoliucinis judjimas Lietuvoje, sud. R. armaitis, V., 1957; Proletarin revoliucija Lietuvoje, red. B.
Vaitkeviius, V., 1960.
21
Lietuvos TSR istorijos altiniai, t. 3, vyr. red. J. iugda, V., 1958; Lietuvos TSR istorijos altiniai (toliau
LI), t. 4, red. J. iugda, V., 1961; 19181920 ., , 1967.
22
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje 19181919 metais, V., 1967; . , ,
20

, 1970.

Lietuvos TSR istorija, t. 3, vyr. red. J. iugda, V., 1965; Lietuvos Komunist partijos istorijos apybraia, t. 1,
ats. red. R. armaitis, V., 1971.
24
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje
25
R. armaitis, Amerikos Anglijos imperialist intervencija Lietuvoje 19181920, V., 1955; D. Fainhauzas,
Lietuvos liaudies kova prie amerikinius-anglikuosius interventus 19181919 metais, Vilniaus valstybinio
universiteto mokslo darbai, t. 4, V., 1954, p. 84109; . , , , 1970.
26
J. iugda, Lietuvos darbo moni kova prie imperialist siekimus paversti Lietuv antitarybiniu
placdarmu, Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 316320.
27
J. Jurginis, Lietuvos TSR Moksl akademijos inynas, t. 6, V., 1950.
28
K. Navickas, Lietuvi tauta brolikoje Taryb Sjungos taut eimoje, V.,1958; Leninins nacionalins politikos
istorin reikm lietuvi tautai, V., 1960.
29
R. epkait, Lietuvos Taryb Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR Moksl akademijos
darbai, Serija A, t. 2 (15), V., 1963, p. 107120.
30
Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 100104.
31
Ten pat, p. 103.
32
J. iugda, Lietuvi ir rus taut santykiai istorinio vystymosi eigoje, K., 1964; Amerikos ir Anglijos imperialistai
pikiausi lietuvi tautos prieai, V., 1951.
33
J. Jurginis, Antants imperialist ir lietuvikosios buruazijos ryiai, atpliant Vilni nuo Lietuvos,
Lietuvos TSR Moksl akademijos inynas, t. 6, V., 1950.
23

18

K. Navickas, Leninins nacionalins politikos istorin reikm lietuvi tautai, V., 1960; TSRS vaidmuo, ginant
Lietuv nuo imperialistins agresijos 19201940 metais, V., 1966.
35
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, V., 1980.
36
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos Kalvarijose ir Suvalkuose 1920 m., Lietuvos TSR Moksl
akademijos darbai, Serija A, t. 4 (61), V., 1977.
37
Ats. mjr. P. Gudelis, Bolevik valdios atsiradimas Lietuvoje 19181919 metais j pai dokument viesoje su
prof. dr. Z. Ivinskio vadu, Londonas, 1972, p. 14.
38
Ten pat, p. 15.
39
Ten pat.
40
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, t. 1, ikaga, 1972.
41
K. Aliauskas, Nepriklausomybs karas, Lietuvi Enciklopedija (toliau LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94
104.
42
Dr. A.. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 23, Klivlendas, 19811982.
43
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, t. 2, ikaga, 1986.
44
. Laurinaviius, Lietuvos Soviet Rusijos taikos sutartis, V., 1992.
44a
Z. Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai 19191929 metais. V., 1993.
45
G. Surgailis, Lenk mginimas vykdyti valstybs perversm Lietuvoje 1919 metais, Karo archyvas, t. 15,
K., 1998, p. 106116.
46
V. Lesius, Lietuvos kariuomen 19181920. V., 1998.
47
Steigiamojo Seimo 1920 m. posdi protokolai, Steigiamojo Seimo darbai (toliau SSD), Kaunas, Seimo
Kanceliarija.
48
Savanoris 19181920, red. St. Butkus, K., 1929.
49
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, K., 1934.
50
Gen. mjr. D. Schrder, Die Schsischen Freiwilligen-Truppen in Litauen 1919, Dresden, 1933 (vert kpt.
P. Jaktas Saks savanori dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 181232).
51
Gen. A. Niesselis, Vokiei isikraustymas i Baltijos krat, K., 1938.
52
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 1, K., 1934; t. 2, K., 1937.
53
Savanori ygiai, sud. P. Ruseckas, t. 12, K., 1937.
54
K. ukas, vilgsnis praeit, ikaga, 1959.
55
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 3, p. 7480; Nr. 4, p. 109116; Nr. 5, p. 155163; Nr. 6, p. 198200; Nr. 7, p. 219225; Nr. 8, p. 253
260.
56
Ten pat, Nr. 3, p. 74.
57
Ten pat, Nr. 8, p. 259260.
58
M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, Londonas, 1960; d. 2, 1962.
59
K. Aliauskas, Dar kart dl irvint kautyni, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 2; Siekiant atsiimti Vilni,
Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9; vilgsnis lietuvi lenk kar 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1970, Nr.
10; eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 2; Istorins pastabos, Karys, Bruklynas, 1974, Nr. 2.
60
A. Budreckis, eligovskiada, 1920, Karys, Bruklynas, 1960, Nr. 8, p. 234243.
61
Dr. K. Grauinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, Ryt Lietuva, ikaga,
1980, p. 447484.
62
Joniklio apskrities partizan atsiminimai, sud. P. Gudelis, ikaga, 1983.
63
Lietuvos apgyventos vietos, K., 1923.
34

19

I dalis

LIETUVOS KARAS
SU SOVIET RUSIJA
(1919 01 051920 01 05)

1. LIETUVI PASTANGOS ATGAUTAI KRATO

NEPRIKLAUSOMYBEI TVIRTINTI

Pirmasis pasaulinis karas atvr dideles galimybes politiniams pokyiams okupant vokiei valdomoje Lietuvoje. 1916 m. kovo mn. Berne vykusioje lietuvi
konferencijoje, dalyvaujant atstovams ir i vokiei okupuotos Lietuvos, pirm kart buvo ikeltas Lietuvos valstybs nepriklausomybs reikalavimas1 .
1917 m. vasario mn. revoliucija Rusijoje suaktualino Lietuvos problem. T
met pradioje Petrograde sudarytoje Lietuvi tautos taryboje, susidedanioje i
vis politini partij atstov, buvo nutarta, kad Lietuva yra etnografinis, kultrinis,
ekonominis bei politinis vienetas2 . T met gegus 27 d. birelio 3 d. Petrograde
vykusiame Lietuvi seime, vliau Rusijos taut kongrese Kijeve (1917 m. rugsjo 8
16 d.) bei Lietuvi vyriausiosios tarybos atsiaukime pasaulio valstybes ir tautas
(1918 m. vasario 1 d.) buvo pareiktas lietuvi tautos noras sudaryti suvereni Lietuvos valstyb3 .
1917 m. rugsjo 1822 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje, irinkusioje Lietuvos Taryb, buvo usibrta siekti nepriklausomos, demokratikos, parlamento valdomos Lietuvos. Po sunki ibandym, rytingai ir savarankikai veikdama, i Taryba 1918 m. vasario 16 d. vienbalsiai prim ir paskelb Lietuvos nepriklausomybs
akt 4 .
Taiau Tarybai teko susidurti su grieta vokiei karins valdios obstrukcija.
Iki 1918 m. lapkriio 9 d. revoliucijos Vokietijoje ir jos pralaimjimo kare Taryba
ved nelygi kov dl savarankikos vyriausybs sudarymo. Lietuvos Valstybs Taryba, iki 1918 m. rudens su vokiei okupacine valdia tsdama sunki dvikov dl
Lietuvos suvereniteto tvirtinimo, tuo metu dar neturjo joki slyg krato apsaugai kurti, nors i ryt ir piet spariai augo bolevik ir lenk karinio siverimo
grsm, o krato viduje siautjo ginkluotos bandit gaujos.
Vokietijos pralaimjimas Vakaruose turjo didels reikms Lietuvai, nes tai
turjo pakeisti vokiei karine galia paremt jg pusiausvyr Rytuose. Visus metus
tokiomis slygomis Lietuva laviravo, siekdama savo nepriklausomybs, ir tai dabar
ta jg pusiausvyra sutriko, nors tikslas dar nepasiektas. Nepaisant vis konflikt
tarp vokiei ir lietuvi okupacijos metais, vokieiai jiems buvo tarsi buferis prie
lenkus ir bolevikus. Tai apsaugai susilpnjus, Lietuvos Valstybs Taryba numat
net karini konflikt su kaimynais perspektyv. Tuo bdu aktualjo savo ginkluotj pajg krimo problema. Taiau 1918 m. lapkriio 11 d. sudarytoji pirmoji Laikinoji prof. A. Voldemaro vadovaujama vyriausyb, kurioje jos vadovas perm ir
krato apsaugos ministro pareigas, nepakankamai vertino tuometin grsming padt Lietuvos kaimynystje ir ginkluotosioms pajgoms organizuoti pasirinko tok
keli, kuris visikai nesiderino su ano meto bkle. Pernelyg optimistikai pasitikint
bsimja Europos taikos konferencija ir vokiei kariuomens galiomis laikinai apginti Lietuv ir jos sostin Vilni, o per t laik neskubant suorganizuoti savas ginkluotsias pajgas, buvo prarasta daug brangaus laiko. Gyvenimas parod, jog tokia vyriausybs pozicija buvo nevykusi ir Lietuvai labai brangiai kainavo.

22

Ir tik akivaizdiai irykjus grsmei Lietuvai i ryt ir piet, Krato apsaugos

ministerija 1918 m. lapkriio 23 d. ileido pirmj sakym kariuomenei organizuoti5 . Juo remiantis, buvo steigta krato apsaugos Taryba, kuri jo plk. S. Chaleckis,
papulk. St. Nastopka ir papulk. V. Nageviius. Plk. J. Kubilius buvo paskirtas Apsaugos ministerijos tabo virininku, o plk. J. Galvydis-Bykauskas steigiamo I pst.
pulko vadu6 . Keletas karinink buvo paskirti vadovauti steigiamiesiems ministerijos
skyriams. 1918 m. gruodio 12 d. tabas pareng kariuomens organizavimo projekt, kuriame buvo numatyta organizuoti 2530 tkst. kari korpus, kur turjo
sudaryti viena lietuvi divizija ir viena baltgudi brigada bei reikalinga kavalerija7 . Pagal susitarim lietuvi baltgudi kariuomens santykis turjo bti 2:18 .
Dar gruodio 1 d. Vilniuje buvo pradtas formuoti I pst. baltgudi pulkas, kurio
vadu paskirtas plk. M. Lavrentjevas9 , o gruodio 5 d. Kaune plk. Pr. Liatuko vadovaujamas II pst. pulkas10 .
Kariuomens krimo procesas paspartjo, taiau plataus umojo negavo. Tam
trukd visa grup prieasi:
pirma, kariuomen buvo numatyta organizuoti ne remiantis visuotine karo
prievole, bet darant vyr atrank. j galjo bti priimami tik vietos valdios organ ar patikim asmen rekomenduoti vyrai. O tam reikjo daug laiko;
antra, vokiei civilin valdia neteik Lietuvos vyriausybei dar 1918 m. lapkriio 24 d. paadtos pagalbos;
treia, nebuvo tinkamai parinktos karins vadovybs, reikiam kontakt ir
pasitikjimo tarp valdios ir karininkijos;
ketvirta, tuo klausimu menkai buvo ivystyta propaganda oficialioje spaudoje
ir, apskritai imant, labai stigo informacijos visuomens sluoksniuose;
penkta, Vilniaus krate, ypa Vilniaus mieste, dalis gyventoj buvo nutautj,
veikiami prieikos agitacijos ir Lietuvos kariuomen stoti nenorjo;
eta, itin neigiamas veiksnys buvo pinig ir ginkl stoka.
Taigi kur laik savanori skaiius augo pamau. Lietuvos laikinoji vyriausyb
stovjo tartum tuiame lauke. Lietuvos kariuomens organizavimas vyko labai sunkiomis vidaus ir tarptautinmis slygomis. Kratas buvo karo nuniokotas, viepatavo chaosas, visuomen susiskaldiusi grupes, noriai klaus vairi revoliucing agitatori.
Bsimojoje kovoje dl Lietuvos, kad ir kaip ten bt, Valstybs Taryba galjo
remtis tik Vokietija. Vokiei kariuomenei pralaimjus vakaruose, Vokietijos vyriausyb, naujai vertinusi savo pozicij Lietuvos atvilgiu, nusprend remti jos nepriklausomyb, naujai ikilusi Lenkijos valstyb irdama kaip antrj Pranczij
ir nenordama, kad ji bt didel ir stipri11 .
1918 m. lapkriio 11 d. Kompjeno paskelbt paliaub tarp santarvinink ir
Vokietijos susitarime buvo numatyta, jog pastarosios kariuomen kuriam laikui pasiliks Lietuvoje ir gins j nuo bolevik invazijos. Taiau tuo metu nebuvo aiku,
kokio dydio param pralaimjusi kar Vokietija gali suteikti susidurianiai su didiulmis problemomis besikurianiai Lietuvos valstybei. Pasibaigus Rytuose karo
veiksmams, geriausi vokiei daliniai buvo pasisti Vakar front. Lik ia 1918
m. pabaigoje kareiviai buvo emos morals, dal j buvo apmusios revoliucins
nuotaikos. Deimtajai armijai, kuri buvo okupavusi Lietuv, vadovavo gen. E. von

23

Falkenhaynas, kuris savo karines pajgas buvo idsts GomelioPolocko linijoje.

i linij turjo ginti tiktai vokiei savanoriai. Taiau ie, turj perimti front gruodio mn., neatvyko, o vokiei daliniai trauksi, nepaisydami lietuvi ir Antants
protest. Paskui vokieius u koki 1520 kilometr jo Raudonosios armijos daliniai. Praktikai vokieiai negaljo atsispirti bolevik puolimui. J dalini karinis
pajgumas buvo nukrits beveiki iki nulio ir, kai adtieji savanoriai gruodio mn.
neatvyko, teliko tik atsitraukti.
Tuo metu prieika Lietuvos savarankikumui bolevik bei lenk veikla smarkiai aktyvjo. Prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausyb, bdama izoliuota nuo krato gyventoj (tebegaliojo okupant leidimai vainti geleinkeliais,
perengti sienas ir pan.), civilins vokiei valdios ir karo meto statym varoma,
nedaug tegaljo ir tesugebjo padaryti atkurdama Lietuvos valstyb. Prieik Lietuvos valstybingumui jg stiprjimas krato viduje rod apskritai neilgai gyvavusio
prof. A. Voldemaro ministr kabineto silpnum.
1918 m. gruodio 14 d. vokiei karin vadovyb pradjo evakuoti savo kariuomen i Vilniaus. Jos nutarimas evakuotis dl pajgi prieintis dalini stokos
tarp miestiei sukl panik ir smarkiai padidino Valstybs Tarybos nerim bei
rpesius. Vyriausybs vadovas prof. A. Voldemaras, finans ministras M. Yas
gruodio 20 d., o kit dien ir Valstybs Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. Smetona ivyko Berlyn pretekstu irpinti paskol Lietuvai ir prayti Vokietijos karins pagalbos. Ministro pirmininko pareigas laikinai perm vidaus reikal ministras
V. Stainskas, o Valstybs Tarybos Prezidiumo pirmininko St. ilingas12 .
Darbas Apsaugos tabe pakriko ir sustojo. Gruodio 22 d. krato apsaugos
viceministras gen. K. Kondrataviius prane karininkams, jog vyriausyb nutar
persikelti Kaun, o Apsaugos tabas strateginiais sumetimais Gardin. Jis leido
armijos karininkams ivykti namo v. Kaldoms. Tie, kurie labai norjo, vliau galjo atvykti Gardin, o kiti galjo elgtis kaip norjo. odiu sakant, vietoj mobilizacijos buvo paskelbta tikra demobilizacija. Lietuviai patriotai karininkai pasiprieino
iai keistai politikai ir m maitauti. Jie reikalavo reorganizuoti tiek karin vadovyb, tiek vyriausyb.
Dl susidariusios sudtingos padties tarp vairi politini srovi atstov, ypa
tarp jaunj karinink, vyko kartos diskusijos. Svarstytas net ketinimas vesti diktatr, taiau nesurasta tinkamo vado13 . 1918 m. gruodio 23 d. pirmasis ministr
kabinetas oficialiai atsistatydino. Gruodio 26 d. sudaryta naujoji koalicin M. Sleeviiaus vadovaujama vyriausyb oficialiai kaltino ankstesn prof. A. Voldemaro
vadovaujam ministr kabinet nesugebjimu sukelti alyje to darbo entuziazmo,
kuris taip reikalingas gyvenam valand14 . Skubiai buvo imtasi toliau organizuoti
valstybin aparat ir kariuomen. 1918 m. gruodio 29 d. Vilniuje buvo parengtas ir
ispausdintas atsiaukimas keturiomis kalbomis (lietuvi, lenk, baltarusi ir yd)
Lietuvos pilieius, kuriame ugningais odiais gyventojai buvo pakviesti gelbti
Lietuvos stoti savanoriais jos kariuomen ir ginti krat nuo Soviet Rusijos invazijos15 .
Buvo pakeista kariuomens vadovyb, visa Lietuva paskirstyta 9 sritis, joms
paskirti kariai apsaugos virininkais, steigiamos miest ir apskrii karo komendantros. 1919 m. sausio 25 d. steigta karo mokykla karininkams rengti, formuojami

24

beveik vis ginkl ri daliniai, skelbiamos karinink, medik ir kareivi mobilizacijos, steigiami savanori telkimo punktai ir kt. is darbas daugiausia vyko Kaune,
kur, spaudiant Raudonajai armijai ir pasitraukus i Vilniaus vokieiams, Valstybs Taryba su kitomis vyriausybinmis organizacijomis bei karine vadovybe persikl 1919 m. sausio 2 d. Sausio 5 d. vakare, po kov su lenk savanori daliniais,
Vilni siver Raudonoji armija16 .
Lietuvos padtis buvo nepaprastai sunki. Bolevikai tvirtinosi nemaoje Lietuvos dalyje ir visame krate plt agitacin propagandin darb. Veikdami vieai, jie
steig savo tarybas, leido sakymus, skelb mobilizacij Raudonj armij, terorizavo teistai irinktas ir veikusias savivaldybes. Bolevik agentai tiek vieuose mitinguose, tiek savo spaudoje auk gyventojus kov prie tautin valdi. Juos aktyviai tiek pinigais, tiek ginklais rm Soviet Rusijos valdia. Vokieiai ir toliau
vald didel Lietuvos teritorijos dal, rinko sau i gyventoj mokesius, naudojosi
ms krato turtais bei susisiekimo priemonmis ir tebekliud Lietuvos Laikinajai
vyriausybei tvarkyti krato reikalus, organizuoti mobilizacij bei kariuomen, leisdami Rusijos bolevikams atvirai ir vieai veikti Lietuvoje.
Negaldama toliau taikstytis su tokia padtimi bei vokiei valdios nepalankia, tiesiog prieika Lietuvos valstybs atvilgiu pozicija, M. Sleeviiaus vadovaujama vyriausyb 1919 m. sausio 11 d. i jos pareikalavo:
1. kad vokiei valdia tuojau atremt ir paalint i Lietuvos Soviet Rusijos
agentus ir Raudonj armij;
2. kad vokiei valdia visomis turimomis karinmis pajgomis gint Lietuvos
sienas tol, kol jos Laikinoji vyriausyb suorganizuosianti savj armij;
3. kad vokiei valdia, pasitraukdama i krato, palikt Laikinajai vyriausybei geleinkelius, telegraf, telefon ir visa kita, kas reikalinga susisiekimui krate
palaikyti pakankam skaii tvarking garvei, vagon, telegrafo ir telefono aparat ir visa tai saugot tol, kol bus suorganizuota lietuvi valdios apsauga;
4. kad vokiei valdia udraust savo valdininkams i Lietuvos Vokietij
gabenti ir pardavinti atskiriems monms Lietuvos turt. Visas Lietuvos valstybs
turtas turi bti perduotas jos Laikinajai vyriausybei;
5. kad vokiei valdia faktikai netrukdyt organizuoti armij bei mobilizacij ir suteikt Lietuvos vyriausybei tam reikaling nurodyt ginkl ir amunicijos
kiek;
6. kad Lietuvos Laikinajai vyriausybei bt perduotos los, surinktos i krato
gyventoj okupacijos metu ir nepanaudotos krato valdymo reikalams17 .
Tuo pat reikalu buvo pasista nota ir santarvinink vyriausybms, kurioje Vokietija buvo kaltinama dl jos kariuomens traukimosi i Lietuvos, jos teritorij be
kov perleidiant Raudonajai armijai. M. Sleeviiaus vyriausybei pavyko tikinti
tiek Antant, tiek Vokietijos valdi, kad pastarosios kariuomen sulaikyt Raudonosios armijos brovimsi Lietuv, kol ios valdia suorganizuos savas karines pajgas. Santarvinink ginkluotj pajg virininkas maralas F. Fochas pagal Kompjeno paliaub susitarimo 12 paragraf pasiunt Vokietijai ultimatum, reikalaudamas ginti GardinoKaunoJelgavos (Mintaujos) linij ir i viso sulaikyti bolevik
ygiavim vakarus18 .
1919 m. sausio 28 d. apsilanks Berlyne M. Sleeviius drauge su Lietuvos

25

pasiuntiniu dr. J. auliu pasiunt Vokietijos vyriausybei bendr akcijos plan prie
Soviet Rusijos kariuomen. Lietuvoje vis buvusi vokiei karini dalini virininku buvo paskirtas gen. V. Eberhardtas. Lietuvos karins vadovybs santykiai su
vokiei karine vadovybe tapo geranorikesni.
1919 m. kovo 1 d. M. Sleeviiaus vyriausyb sudar reikming savitarpio pagalbos sutart ir su Latvija nutar derinti karo veiksmus prie Raudonj armij.
Lietuva gavo teis veti per Liepoj neribot kiek karins mediagos bei laikyti iame
uoste savo karin dalin jai apsaugoti. Savo ruotu Lietuva paskolino Latvijai 5 mln.
marki i anksiau gautos i Vokietijos 100 mln. marki paskolos19 (r. 1 pried).
Rytingos M. Sleeviiaus vyriausybs priemons gerokai pakl smukusi visuomens nuotaik. Vos por mnesi teveikusi vyriausyb rod, jog visa tauta labai entuziastingai remia savo valstybs organizavim bei ryt kovoti su bolevikais, siekusiais pavergti Lietuv.

2. LIETUVA SOVIET RUSIJOS PLANUOSE

L i e t u v i b o l e v i k v e i k l a S o v i e t R u s i j o j e. 1917 m. Vasario
revoliucija uklupo Pirmojo pasaulinio karo pradioje Rusij pasitraukusius apie
300000 lietuvi. Carizmo viepatavimo slygomis beveik negalj dalyvauti politinje veikloje ir neturj jokio vadovaujanio politinio centro, po revoliucijos jie drauge
su kitomis tautomis sukruto organizuotis: pradjo leisti vairi pakraip laikraius,
steig draugijas, komitetus, partijas. Daugelis j igyveno dl kaizerini okupant
pavergtos Lietuvos ir kr jos ilaisvinimo planus.
1917 m. vasario mn. kit taut pavyzdiu Petrograde buvo sudaryta Lietuvi tautos taryba, irinkusi Laikinj Lietuvos valdymo komitet, turjus bti lyg ir
pradine laikinosios vyriausybs uuomazga, kurios pirmoji funkcija bt buvusi valdyti vokiei neokupuotos Lietuvos teritorij. Bet Rusijos laikinoji vyriausyb vis
dels ir atsakymo lietuvi memorandumus nedav. T pai met gegus mn.
vairi politini partij iniciatyva suauktame Lietuvos Seime jau nebesitenkinta vien
autonomija Lietuvai, o reikalauta nepriklausomybs20 . 1917 m. rugsjo 816 d. Rusijos taut suvaiavime Kijeve vis Rusijos taut, taip pat ir Rusijos laikinosios vyriausybs, atstovai pritar Lietuvos nepriklausomybei, tuo reikalu priimdami atskir
rezoliucij21 . Buvo kreiptasi Rusijos laikinj vyriausyb, kad i pavest Laikinajam Lietuvos valdymo komitetui valdyti visas i Lietuvos evakuotsias staigas ir
paremt j atkuriant Lietuv karui pasibaigus. Nors i naujos Rusijos vyriausybs ir
buvo gauta grai paad, bet lietuvi umoj nebuvo leista vykdyti22 .
Isipltus tautiniam sjdiui, lietuviai tuometinje Rusijoje visikos suiruts ir
chaoso slygomis sugebjo kurti didel kari sjung, keturis atskirus pstinink
batalionus, vien kavalerijos divizion ir kelet kit smulkesni karini formuoi.
Buvo sudarytas projektas net atskirai vis kariuomens ginkl ri divizijai steigti.
Deja, tos visos kilnios daugumos lietuvi pabgli ir kari Rusijoje pastangos dl
ne nuo j priklausiusi aplinkybi savo tiesioginio tikslo nepasiek. Atsiradusios
klitys jiems buvo neveikiamos23 .

26

Ne paslaptis, jog dal lietuvi pabgli bei kari Rusijoje tuo metu paveik
bolevik propaganda. Bolevikai melagingais paadais masino visas pavergtsias
tautas, tarp j ir lietuvius, addami joms visik laisv ir net teis atsiskirti nuo
Rusijos. Tuo tikslu vairi taut kalbomis buvo pradti leisti bolevikiniai laikraiai.
1917 m. spalio mn. vykd ginkluot perversm, bolevikai t pai met
lapkriio 2 (15) d. paskelb savo garsij Rusijos taut teisi deklaracij, kurioje
buvo idstyti soviet valdios nacionalins politikos principai. Visoms nacijoms buvo paskelbta apsisprendimo teis, skaitant atsiskyrim ir savarankikos valstybs
sukrim24 . i deklaracija kiek vliau dar buvo modifikuota ta prasme, kad taut
apsisprendimas vykdomas vadovaujant komunist partijai. Tuo pat metu bolevikai dav suprasti, jog jie neketina atsisakyti dalyvauti lemiant kit taut ateit.
Lietuvos atvilgiu bolevikai nedelsdami nustat aiki savo platform t
pai met gruodio 21 d. prie Tautybi reikal komisariato jie sudar V. KapsukoMickeviiaus vadovaujam Lietuvos reikal komisariat25 , kurio pagrindinis udavinys buvo stiprinti taryb valdi Rusijoje, skleisti bolevikines idjas plaiosioms
lietuvi pabgli masms, rengti agitatorius ir, aprpinus juos lomis bei specialia
literatra, sisti vokiei okupuot krat revoliucinei kovai plsti.
Prasidjo sistemingas lietuvi demokratini tautini staig ir organizacij Rusijoje ardymas ar j permimas bolevik rankas. ioje griaunamojoje veikloje ypa
isiskyr lietuviai bolevikai V. Kapsukas, Z. Angarietis, K. Giedrys, R. Rasikas, M.
Sarpalius, J. Staelis, J. epetys, V. Grybas ir kt.26 Bolevik partijos struktroje lietuviams buvo skirtos specialios sekcijos, kurias koordinavo Rusijos socialdemokrat
darbinink partijos (bolevik) centro biuras27 . 1918 m. sausio 28 d. bolevik spaudoje jau pasirod teigini, jog, Lietuvos socialdemokrat (bolevik) atstov nuomone, lietuvi tauta nenorinti isiskirti i Soviet Rusijos valstybs28 .
Taiau ilgai usitsus dvipusms rus vokiei deryboms dl paliaub ir
1918 m. kovo 3 d. pasiraius Bresto taikos sutart, Soviet Rusija buvo priversta
atsisakyti Lietuvos teritorijos ir pasiadjo nesikiti Lietuvos vidaus reikalus. Be to,
1918 m. rugpjio 29 d. Soviet Rusija savo valdios dekretu anuliavo visas carins
Rusijos pasiraytas Lenkijos ir Lietuvos padalijimo sutartis ir atsisak savo teisi
Lietuvos ir Lenkijos teritorij29 .
Nors Vokietijos vyriausyb 1918 m. kovo 23 d. ir buvo pripainusi Lietuvos
nepriklausomyb, bolevikai, akivaizdiai paeisdami Bresto sutarties slygas, ir toliau kiosi Lietuvos vidaus reikalus. Jie nuginklavo ir ivaik Rusijos kariuomenje
buvusius lietuvi karinius dalinius, mginusius organizuotai grti namo, udraud
1917 m. lapkriio 1518 d. steigt ir Voronee veikusi Lietuvi vyriausij taryb
Rusijoje, o jos spaustuv perm Lietuvos reikal komisariatas30 . O 1918 m. balandio mn. RSFSR tautybi reikal komisariatas jau sak savo skyriams skverbtis
vokiei okupuotas buvusios Rusijos imperijos teritorijas31 . Lietuvos reikal komisariatas tam tikslui pradjo rengti specialius agentus, nes tuo metu bolevik Lietuvoje
dar nebuvo.
P o l i t i n i s-k a r i n i s r e n g i m a s i s o k u p u o t i L i e t u v . Pasiraius
Bresto taikos sutart, tkstaniai evakuot Lietuvos gyventoj pradjo grti tvyn. 1918 m. balandio mn. Vilni atvyko ir pirmieji bolevikai, atsisti i Maskvos

27

lietuvi sekcij biuro prie RKP (b) centro komiteto. Jie ir pradjo organizuoti komunist organizacij Lietuvoje. Rusijos bolevikai, jausdami tautini judjim jg pasienio zonose, naudojosi kiekviena proga tikinti tautas, kad j siekimus geriausiai
supras bolevikai. Naudodamiesi proga parodyti joms savo pagarb ir dmes, jie ir
ligi tol RKP (b) sekcijoje veikusiems lietuviams bolevikams 1918 m. rugpjio 14 d.
Vilniuje kuriam organizacij skambumo dlei leido pavadinti Lietuvos ir Baltarusijos
komunist partija32 . Ji nebuvo takinga politin jga. Paties V. Kapsuko pripainimu,
toj steigiamoj L ir BKP taryboj atspindjo visas Lietuvos ir Vakar Baltarusijos
proletariato silpnumas, jo isiblakymas ir nepasitikjimas savo jgomis, taip pat
labai emas ideologinis jos krj lygis, menkas Markso ir Lenino moksl painimas
ir labai menkas dalyvavimas kasdieninj darbinink klesos ir darbo valstiei kovoj33 (kalba netaisyta V. L).
Tik po to, kai i Rusijos su grtaniais pabgliais parvyko daugiau bolevik,
j organizacij m kurtis ir kitose Lietuvos vietose. Iki Vokietijos lugimo bolevikai
jau buvo padar vien i svarbiausi darb organizavo partij, per kuri band
plsti savo tak Lietuvoje. Bdinga tai, jog jos branduol sudar ne lietuvi tautybs
atstovai.
Soviet valdia Rusijoje aktyviai veikusius lietuvius bolevikus visaip rm:
protegavo valdinms tarnyboms gauti, skyr gerus atlyginimus, aprpino natra.
Sunkiais pilietinio karo Rusijoje metais lietuviai bolevikai gyveno daug geriau u
kitus pilieius. Buvo pasirpinta ir siuniam Lietuv nelegaliam agitaciniam-propagandiniam bei organizaciniam darbui bolevik materialine padtimi. Soviet valdia pogrindio organizacijai Lietuvoje buvo patvirtinusi tam tikr etat skaii ir
numaiusi specialias las. Taiau kokio dydio atlyginimus gaudavo Lietuv siuniami partiniai darbuotojai, tiksli ini neturime. I atskir dokument galima sprsti, jog mintam darbui Lietuvoje vykdyti skirtos los buvo nemaos.
Pavyzdiui, Pr. Eidukeviius tam tikslui i soviet valdios buvo gavs 53 tkst.
rubli. V. Kapsukas 1918 m. gruodio 2 d. su laiku J. Sverdlovui buvo pasiunts
Maskv draug 15 mln. rubli parveti34 . Lietuvos ir Baltarusijos KP Centro komiteto 1918 m. lapkriio 17 d. laike RKP (b) lietuvi sekcij biurui Dl kariniorevoliucinio komiteto sudarymo ir veiklos Vilniuje prayta 500 moni daliniui vienam mnesiui ilaikyti skirti daugiau kaip 200 tkst. rubli35 . Jeigu patiktume sovietini istorik teiginiu, jog madaug 3 mnesius veikusiame bolevikiniame emaii pulke buvo apie 1000 gaunani algas kareivi36 , tai mintu laikotarpiu jam
galjo bti ileista apie 1 mln. rubli. Neatsitiktinai todl to emaii pulko organizatorius F. emaitis vliau savo atsiminimuose gyrsi, jog Vilniuje buvo gavs didel pinig sum stambiomis ostmarki kupiromis organizacinms ilaidoms37 .
Be to, tuo metu Lietuvoje buvo kuriami ir kiti pagalbiniai daliniai, kuriems ilaikyti buvo reikalingos didels los.
Tokia pat Soviet Rusijos ilaikytin buvo ir jos sudaryta Laikinoji revoliucin
Lietuvos darbinink ir valstiei vyriausyb. I jos Daugpilyje 1918 m. gruodio 18 d.
(ten ji tuo metu rezidavo V. L.) paskelbto protokolo dl vyriausybs aparato organizavimo aikiai matyti, jog ji tik deklaravosi iuo vardu, o faktikai veik eilinio
RSFSR srities komiteto teismis. Protokole raoma: iuo metu visas Laikinosios
revoliucins darbinink ir valstiei vyriausybs darbas turi bti panaus kit Ru-

28

sijos Taryb Socialistins Respublikos karini revoliucini komitet darb. Pirmininkas V. Mickeviius-Kapsukas. U sekretori Nevedomskis38 .
RSFSR Liaudies komisar taryba iai vyriausybei ilaikyti 1919 m. sausio 21
d. i valstybs ido skyr 100 mln. rubli pinigin paskol39 . Nei jokiuose oficialiuose dokumentuose, nei sovietini istorik darbuose neutinkame ini dl ios paskolos suteikimo slyg ar jos grinimo tvarkos. Paymtina, jog V. Kapsuko vadovaujamoje vyriausybje pradiniu laikotarpiu nebuvo nei finans komisariato ar
specialaus iems reikalams tvarkyti skyriaus, o tebuvo paskirti tik buhalteris ir kasininkas40 .
Nors 1918 m. vasar ir ruden Lietuvoje veik nemaa bolevik agitatori,
propagandist, partinio darbo organizatori, kurie to meto slygomis buvo gerai
materialiai aprpinti, taiau daugelyje krato vietovi jie savo veiklos rezultatais
pasigirti negaljo. Dauguma Lietuvos gyventoj j paadais netikjo. Tiesa, norjusi siteikti soviet valdiai laikotarp tyrinjusi istorik darbuose visaip liaupsinama bolevik veikla, su skrupulingu atidumu pririnkta daugyb maareikmi, o
neretai ir neatitinkani istorins tikrovs fakt, ipuiant juos iki nepaprastos svarbos politini vyki, siekiant rodyti socialistins revoliucijos pergal Lietuvoje.
I tikrj jokios socialistins revoliucijos Lietuvoje 19181919 metais nebuvo.
Reikia tiesiai ir atvirai pasakyti, jog nemaa dalis to laikotarpio kairij pair
veikj nebuvo proletariato diktatros alininkai, veik idjiniais tikslais. Kaip ne
kart tvirtino pats V. Kapsukas, retai kuris i j buvo susipains su K. Markso
mokslu. O maai prasilavinusieji, bemoksliai ir beturiai, prisidj prie bolevik, tik
naudojosi proga pagerinti savo materialin padt.
1918 m. spalio 1924 d. Maskvoje vykusioje vokiei okupuot krat komunist partij konferencijoje V. Kapsukas savo praneime tvirtino, jog stipri revoliucini organizacij Lietuvoje niekuomet nebuvo ir dar nra ir pritar priimtai rezoliucijai, kad sukilimai neturi bti inspiruojami dirbtiniais blankistiniais smokslais,
bet privalo gauti masins klasi ginkluotos kovos pobd. Tad sukilimui Lietuvoje
tinkam slyg tada ir nebuvo41 .
Visgi ios konferencijos eiga parod, jog ankstesn Soviet Rusijos vyriausybs
deklaracija dl taut apsisprendimo buvo nulins verts, nes visi taut reikalai buvo
pavedami sprsti Rusijos bolevik partijai. Pastaroji naudojosi neginijama teise
sakyti kit taut bolevik partijoms vykdyti jos generalin linij. Antai vienam i
RKP (b) CK lyderi J. Sverdlovui diriguojant, mint taut atstovai nepritar nepriklausom tautini valstybi krimui ir paskelb k Tegyvuoja susijungimas
su Sovietine Rusija42 . ioje konferencijoje jau atvirai kalbta apie sovietini respublik steigim Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje43 .
Po Bresto taikos sutarties pasiraymo Soviet Rusija skubiai msi organizuoti
Raudonj armij. j buvo mobilizuojami ir Rusijos lietuviai, nes valdia juos laik
Rusijos pilieiais. Lietuvos pabgli ir kari traukimu Raudonj armij rpinosi
rus bolevik kvptas ir j vadovaujamas lietuvi sekcij centro biuras.
Taiau alinink tarp lietuvi, ypa kari, bolevikai nedaug teturjo. Konkretesni duomen iuo klausimu neutinkame ir lietuvi bolevik veikl liaupsinani sovietini istorik (R. armaiio, B. Vaitkeviiaus, P. Vitkausko ir kt.) darbuose ar dokument rinkiniuose. Kai kuri to meto vyki liudinink teigimu, bolevikus teparm

29

madaug 1 proc. Rusijoje buvusi lietuvi44 . Absoliuti lietuvi pabgli mas bolevizmu nekvarino sau galv, o rpinosi greiiau itrkti i bolevikikojo pragaro, grti
tvyn. Pats V. Kapsukas pripaino, jog Raudonojoje armijoje buvo toki, kurie tik u
kit nugar slapstsi, visokiais bdais isisukinjo nuo karo mio ir patylomis kitus
kurst, kad mest kariav ir namon (Lietuvon) keliaut J agitacija rado geros
dirvos ir pradjo neti nelemt vaisi Jie meta kovos lauk ir bga Lietuvon45 .
Po tokio paties V. Kapsuko prisipainimo ir, be to, inant, jog, pasiraius Bresto taikos sutart, pagrindin Rusijos kariuomenje tarnavusi lietuvi kari mas
sugro tvyn, kelia rimt abejoni istoriko Pr. epno teiginys, jog 1918 m. pabaigoje Soviet Rusijos armijoje galjo bti apie 9000 lietuvi kari46 . Net sovietinis
istorikas B. Vaitkeviius, savo monografijoje rodinjs socialistins revoliucijos
vyksm Lietuvoje, nurodo, jog vairiuose Raudonosios armijos daliniuose dalyvavo
tik apie 4000 lietuvi darbo moni47 .
Nors ir nesulaukdami grtanij tvyn evakuotj lietuvi paramos, lietuvi komunist sekcij centro biuras ir Lietuvos reikal komisariatas visokiais bdais stengsi prisidti prie Raudonosios armijos krimo Rusijoje. J iniciatyva 1918
m. liepos 2 d. Maskvoje buvo pradtas formuoti V Vilniaus auli pulkas. O apskritai lietuvi komunist darbui karinje srityje organizuoti bei rpintis kariniais reikalais prie RKP (b) lietuvi sekcij centro biuro buvo sudarytas karinis skyrius su R.
Rasiku prieakyje. 1918 m. lapkriio 12 d. V pulko komisaras S. Mickeviius centro
biuro posdyje gyrsi, jog Soviet Rusijos kariniams organams padedant pulkas gavo 30 kulkosvaidi, 2400 autuv ir aprangos48 .
Bolevik supratimu, is pulkas buvs tikras tautinis dalinys, formuotas i
tuo metu Rusijoje buvusi lietuvi bei Lietuvoje gimusi kit tautybi (!) asmen.
Kiek iame pulke buvo lietuvi ir kiek t kit tautybi asmen tokie duomenys
niekur nepateikiami. Iskyrus pulko vadovyb, nepavyko nustatyti jame ir tikslaus
lietuvi karinink skaiiaus. Paymtina, jog vliau, kov su bolevikais metu, keli
i j paliko Raudonj armij ir perjo tautins kariuomens dalinius, kur narsiai
kovojo prie bendr prie. Visikai aiku, jog io pulko pats vardas buvo naudotas
grynai propagandos tikslais. Neatsitiktinai todl 1918 m. gruodio 19 d. bolevik
organizuoto mitingo Panevyje metu rezoliucijoje buvo atvirai pasakyta: 5-jo Vilniaus pulko asmenyje sveikiname vis internacionalin Raudonj armij49 .
Laikydamasi Bresto taikos sutarties su Soviet Rusija slyg, vokiei kariuomen 1918 m. ruden pradjo trauktis i rusikj emi. Jai kandin Vakarus m
slinkti Raudonoji armija, prisilaikydama 1015 kilometr atstumo juostos tarp abiej kariuomeni. Vokieiai trauksi netvarkingai, palikdami bolevikams nemaa ginkl ir karo mediagos.
vykus revoliucijai Vokietijoje, Soviet Rusijos karo komisaras L. Trockis savo
kalboje Voronee 1918 m. lapkriio 18 d. pareik, jog Raudonoji armija su soviet
vliava ygiuos Vilniaus ir Rygos kryptimi. Ilaisvintos Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija ir Suomija taps jungtimi tarp Soviet Rusijos ir Vokietijos bei Austrijos. Jo teigimu, Lietuva ir Lenkija vaidinsianios svarb vaidmen pasaulinje revoliucijoje ir
neturinios bti kin siena tarp Soviet Rusijos ir Vokietijos50 .
Soviet Rusija, pamirusi visus savo ankstesnius principinius pareikimus dl
taut apsisprendimo, iki 1918 m. lapkriio 15 d. suformavo Vakar Raudonj ar-

30

mij, kurios 3 divizijas, tarp j ir V Vilniaus auli pulk, t pai met gruodio 7 d.
pasiunt Vakarus, usibrusi savo agresyvius planus realizuoti karine jga51 V. Leninas jau 1918 m. lapkriio 29 d. painformavo soviet karin vadovyb, jog Maskvoje
yra sudaromos apygardins soviet vyriausybs, kurios tvirtins soviet valdi vietose, kad Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ovinistai turt vadinti Soviet Rusijos kariuomen ne okupacine kariuomene, bet ilaisvintoja52 .
Po i V. Lenino ir L. Trockio kalb netrukus ir V. Kapsukas savo ankstesn
nuostat, jog Lietuvoje niekada nebuvo ir dabar nra stipri komunistini organizacij, pakeit nuomon, kad ir Lietuvoje galinti vykti socialistin revoliucija. Besiklostant tokioms aplinkybms, ir lietuvi komunist veikla pastebimai suaktyvjo.
Dar 1918 m. lapkriio 10 d. Lietuvos ir Baltarusijos komunist partijos CK posdyje
buvo irinktas laikinasis karinis-revoliucinis komitetas, kurio udavinys buvo vadovauti revoliuciniam judjimui vokiei okupuotose alyse. Buvo nutarta apginkluoti
visus partijos narius, organizuoti kovinius vienetus, sigyti ginkl ir steigti j sandlius, apsirpinti instruktoriais53 .
Taiau, nesulaukus vietini gyventoj reikiamos paramos, bolevikams is darbas sunkiai josi. Lapkriio 15 d. partijos CK posdyje buvo konstatuota, jog maai
tebuvo sutelkta ginkluotj pajg, beveik nesigyta ginkl, trko karinius reikalus
imanani moni54 .
Visgi bolevikai toli siekiani plan neatsisak. 1918 m. gruodio 2 d. slapta
atvyks Vilni, V. Kapsukas laike Maskv J. Sverdlovui, prasilenkdamas su realia padtimi, ra, jog darbinink mass Lietuvoje esanios komunist pusje, umegzti ryiai su spartakinink vadovaujamais vokiei kareiviais, kuri didel dalis
(apie 1000 moni) su ginklais ateisianti pagalb ir padsianti nuginkluoti lenk
legionininkus bei nuversti Lietuvos Taryb. I j bsianti suorganizuota raudonoji
milicija55 .
Lietuviai bolevikai, siekdami vykdyti Soviet Rusijos valdios jiems pavest
misij, paskubomis steig vairius karinius komitetus, ginklavimosi tabus, kurie taiau faktikai nieko neveik. J veiksmuose matsi visika dezorganizacija, nesiorientavimas k ir kaip daryti. Nepavykus Lietuvoje sukelti sukilimo, jie bent vairiais
nutarimais stengsi forminti ir pagrsti prie Lietuv rengiam Soviet Rusijos agresij.
L a i k i n oj i r e v o l i u c i n L i e t u v o s v y r i a u s y b i r jos
v e i k l a k a r i n j e s r i t y j e. I Soviet Rusijos Lietuv pasistiems bolevik
agentams ir agitatoriams nepavykus suorganizuoti socialistins revoliucijos, J.
Stalino pasilymu 1918 m. gruodio mn. pradioje buvo nutarta sudaryti Lietuvai revoliucin valdi. Tokia apygardin V. Kapsuko vadovaujama revoliucin Lietuvos vyriausyb buvo nulemta ir sudaryta Maskvoje. Kartu Soviet Rusijoje, kaip jau minjome, buvo suformuota ir kariuomen Lietuvai okupuoti.
Tuo bdu sovietini istorik (J. iugdos, B. Vaitkeviiaus, R. armaiio, K.
Navicko ir kt.) aikinimai apie pirmj socialistin revoliucij Lietuvoje 19181919
m. neturi jokio realaus pagrindo. Be Soviet Rusijos paramos (pinig ir raudonarmiei durtuv) vietiniai bolevikai Lietuvoje nebt steng nieko nuveikti. Patys
Lietuvos bolevik vadovai prisipaino, jog tuo metu CK daugiausia orientavosi ne
darbinink ginklavimsi, o pagalb i Raudonosios armijos puss. Ateis Raudo-

31

noji armija, ra jie, ir atne tikr soviet valdi56 . O Centro Komitetas teturjo
Rusijos komunist partijos srities komiteto teises ir buvo visikai pavaldus Rusijos
komunist partijos Centro komitetui. Rusijos komunistai neslp savo vaidmens sudarant Lietuvos vyriausyb. Izvestijos tuo metu skelb, jog Soviet Rusijanujo maiausio pasiprieinimo keliu, kurdama nepriklausomas Estijos, Lietuvos ir Latvijos sovietines respublikas57 .
Dl paios komunistins Lietuvos vyriausybs sudarymo datos yra vairi nuomoni, atsiradusi dl sovietini autori migloto io klausimo aikinimo. Manoma,
jog V. Kapsuko vadovaujama vyriausyb 1918 m. gruodio 8 d. Vilniuje dar negaljo bti sudaryta. Neturdama vietoje jokios ginkluotos jgos bei siekusios kit tiksl
smarkiai sulenkjusios didiosios visuomens dalies paramos, krate tebeeimininkaujant vokieiams, kuriantis ir stiprjant lenk legionams bei tautinei lietuvi valdiai ir
uuomazginms j kariuomeni formuotms, ji tuo metu galimybi veikti Vilniuje neturjo. Bene patikimiausia iki iol yra Pr. epno versija, jog revoliucin Lietuvos valdia su Maskvoje parengtu ir soviet valdios aprobuotu Manifestu slinko kartu su
prie Lietuvos artjania Raudonja armija. i pozicij patvirtina ir 1918 m. gruodio
19 d. Maskvoje (o ne Vilniuje!) pirm kart rus kalba Izvestijose paskelbtas ir pats
Manifestas.Vilniuje is dokumentas tepasirod tik 1918 m. gruodio 24 d. atskirais
lapeliais. Gal gale negalime neatkreipti dmesio ir reikming fakt, jog V. Kapsuko
vyriausyb atvyko Vilni tik 1919 m. sausio 7 d., iki tol rezidavusi Daugpilyje58 .
Manifestas skelb, jog: 1. Lietuvoje panaikinama vokiei okupacin valdia; 2. Panaikinta Lietuvos Valstybs Taryba su jos Ministr Taryba; 3. Visa valdia pereina Lietuvos darbinink, beemi ir maaemi atstov taryb rankas; 4.
Visa dvarinink, stambesni kinink, banyi ir vienuolyn em su gyvuoju ir
negyvuoju inventoriumi nacionalizuojama; 5. Ragino draugikai-brolikai sutikti
Raudonj armij, stoti jos eiles ir t.t.59 .
is bolevikins valdios Manifestas tebuvo priedanga maskuoti Soviet Rusijos agresyviuosius tikslus ir Raudonosios armijos bei atsistj emisar pagalba
sigalti Lietuvoje. Tuo bdu Lietuvos komunistin vyriausyb buvo kurta paruoti
keli Raudonajai armijai. domu paymti, jog pats tos vyriausybs vadovas V. Kapsukas labai atvirai pripaino, jog lietuviai bolevikai niekada nesiek Lietuvos nepriklausomybs, nes joje jie nepajgt vesti bolevik diktatros. Tai galjo padaryti
tik Soviet Rusija60 . Visaip stengdamiesi siteikti Soviet Rusijos valdiai, Lietuvos
revoliucins vyriausybs vadovai, neturdami lietuvi tautos galiojim ir dar nekl kojos jos teritorij, paskelb, jog Lietuva stos Rusijos SFSR, tvarkysis tais
paiais pamatais ir eis su ja ranka u rankos socialistins revoliucijos keliu61 .
1918 m. gruodio mn. pradioje soviet valdiai pergrupavus Vakar armij, prie Lietuv buvo sutelkta apie 18000 kari, turjusi pakankam kiek artilerijos pabkl, kulkosvaidi ir net lktuv. Be reguliariosios kariuomens Rusijos valdia dar organizavo partizanus Lietuvos kariuomens unugaryje, ileidusi tam reikalui 2 mln. rubli62 .
Raudonajai armijai ltai slenkant Vakar kryptimi, LKP CK 1918 m. gruodio
20 d. nutar tuojau praneti Soviet Rusijai, kad pasist pagreitintu maru raudonarmieius ant Vilniaus63 . V. Kapsuko revoliucin valdia aktyvino savo
veikl. 1918 m. gruodio 15 d. buvo nutarta pradti formuoti Kauno pulk64 . Vietoj

32

karinio-revoliucinio komiteto, paleisto 1918 m. gruodio 19 d. dl jo neveiklumo,

buvo sudarytas ypatingasis karinis-partinis organas (tabas)65 .
Susidarius Vilniuje temptai padiai, ginkluotos kovos organizavimui dar buvo sudarytas trejetukas, kuri jo P. Svotelis-Proletaras, K. Cichovskis ir R. Mileris.
Jo veikl Z. Angarietis taip apibdino: Pati trejuk, kaip ir CK dauguma, orientavosi ne darbinink ginklavimsi, o pagalb i raudonosios armijos puss. Ateis
raudonoji armija ir atne tikr soviet valdi66 .
Panaios nuomons ginklavimosi reikalu laiksi ir pats V. Kapsukas. Straipsnyje Ginkluoto sukilimo klausimas jis ra: vairiuose CK dokumentuose ir nutarimuose kalbama apie tai, kad reikia ginkluotis, organizuoti ginkluotus brius Raudonj gvardij Vienok reikia pasakyti, kad, neirint viso to, vis tiek daugiau
buvo pasitikima Soviet Rusijos Raudonosios armijos atjimu, negu savo jgomis67 .
I viso to matyti, jog nei LKP CK, nei revoliucin vyriausyb nepajg pasiekti apiuopiamesni rezultat ginkluoto sukilimo organizavimo srityje. Paymtina, jog bolevikin spauda nemaai ra ir apie spontanik raudonarmiei bri
steigimsi vairiose Lietuvos vietose. Tokius brius paprastai organizavo i Rusijos
atsistieji, savo sugebjimais trokusieji pasiymti, bolevikai D. Budinas, F. Baltuis-emaitis, J. iburkus, R. Rasikas ir kt. Nesigaildami gausi paad, mokdami
3 kartus didesnius atlyginimus negu organizuojamoje Nepriklausomos Lietuvos kariuomenje, jie atskirose krato vietovse sugebjo traukti tokius raudonarmiei
brius nedidel skaii vokiei okupacijos slygomis nuskurdusi vyr. Tiesa, danai tokie tikraisiais komunizmo siekiais sau galv nekvarinusieji vyrai, pasikeitus
aplinkybms, kaip atsirasdavo tokiuose briuose, taip mai ir i j inykdavo.
To meto bolevikinje spaudoje, o vliau ir sovietini istorik darbuose nemaai buvo raoma ir apie kerytoj, miko broli, lietuvi tautoje vadinamj
plenik gaujas ir j veikl iaurs Lietuvoje. J plikikus veiksmus norta parodyti kaip smoningosios Lietuvos kaimo proletariato dalies sukilimo uuomazg,
apgailestauta, jog tuo metu nebuvo imtasi reikiam priemoni toms gaujoms suburti ir vadovauti j veiklai. Pats V. Kapsukas tuose plikavimuose ir umuinjimuose irjo aikius klasi kovos ir net revoliucins veiklos elementus.
Taiau tuo metu visiems buvo gerai inoma, jog iauli, Panevio, Joniklio ir
kitose apskrityse veikusias plik gaujas sudar i vokiei nelaisvs pabgusieji rus
belaisviai, prie kuri liejosi ir vairs kiti kriminaliniai elementai. io iaurs Lietuvoje
veikusio vadinamojo sjdio prieastis buvo labai paprasta. Per mint apskrii
teritorijas jo trumpiausias kelias rus belaisviams grti Rusij. Danai negaldami
pereiti front, jie mintose apskrityse ilgiau utrukdavo, turjo slapstytis ir plikavo.
domu paymti, jog, taps revoliucins vyriausybs vadovu, ir pats V. Kapsukas nesim joki priemoni mintuosius kerytojus panaudoti revoliucijos
tikslams. Jo ratuose utinkame tok prisipainim: Bet kaslink apskritai raudonosios gvardijos tvrimo ir aukimo prie ginklo Dvinske buvo nutarta to nedarytTas
nutarimas buvo motyvuojamas tuo, kad raudongvardieiai gali chuliganais pavirsti. Apskritai imant, tame pasirod masinio sukilimo baim ir aikiausia pasireik
nepasitikjimas savo jgomis ir proletarine revoliucija Lietuvoj ir laukimas iliuosavimo i raudonosios armijos puss68 (kalba netaisyta V. L.). tai kokia bolevik
supratimu buvo socialistins revoliucijos Lietuvoje esm.

33

Soviet Rusijos karins intervencijos Lietuvoje pr

a d i a. Soviet Rusijos karins vadovybs suplanuotoje ofenzyvoje prie Lietuv
1918 m. gruodio mn. pabaigoje dalyvavo Pskovo divizija ir i XVII divizijos iskirtasis V Vilniaus pulkas, taip pat II Internacionalin divizija. Pskovo divizijos udavinys buvo, umus Vilni, prasiverti pietine Lietuvos teritorijos dalimi ir paimti
Kaun, atkertant nuo Vokietijos tuo metu Lietuvoje buvusi vokiei kariuomen ir
padarant j bolevikams nepavojinga. II Internacionalin divizija, sudaryta i 39,
41, 47 ir 60 pulk, turjo ygiuoti Panevio, iauli, Teli kryptimi ir uimti likusi Lietuvos teritorij. I viso prie Lietuv buvo nukreipta apie 20000 kovotoj su
artilerija ir kitomis pagalbinmis ginkl rimis69 . Vliau ios pajgos buvo sustiprintos gautais papildymais i Soviet Rusijos.
1918 m. gruodio 10 d. um Daugpil, bolevikai po poros dien pasiek ir
Lietuvos teritorij. Gruodio 22 d. jie um venionis, Vidius ir Zarasus, gruodio
23 d. Uten, gruodio 27 d. Rokik, 1919 m. sausio 5 d. Vilni, sausio 7 d.
Kavarsk, sausio 9 d. Panev, sausio 10 d. Ukmerg, Viev, sausio 11 d. aslius,
sausio 15 d. iaulius, sausio 25 d. Telius. Bolevik ugrobtos ems sudar apie
2
/3 Lietuvos teritorijos70 .
Nors mintos bolevik divizijos dar nebuvo pilnai sukomplektuotos bei pakankamai karikai parengtos ir aprpintos, jos, kaip minjome, turjo supamuoju
manevru uimti Kaun i iaurs ir piet ir tuo bdu sugriauti Lietuvos valstybs
kuriamj darb. Siekdami io tikslo, bolevikai nesilaik su Vokietijos vyriausybe
1919 m. sausio 18 d. pasiraytos sutarties, kuria buvo nustatyta laikinoji demarkacijos linija, jusi pro Daugus, Staklikes ir 10 kilometr rytus nuo geleinkelio linijos
KaiiadorysJonavaKdainiai71 (r.1 schem). i demarkacijos linija nebuvo detaliai irykinta, todl bolevikai mintos sutarties danai nesilaik.
Uimtose Lietuvos srityse vietiniai bolevikai raudonarmiei padedami kr
revoliucinius komitetus, savj milicij, periminjo savo valdion mones, dvarus,
rekvizavo maist ir paar Raudonajai armijai. Beveik visose vietovse, kurias tik
uimdavo Raudonoji armija, gyventojams buvo udedamos didels kontribucijos.
Pavyzdiui, Utenos miesto gyventojams kontribucija siek 200 tkst.rubli, venionims 250 tkst., iauliams 200 tkst., Paneviui l mln. rubli. Kaimo gyventojai turjo mokti kontribucijos po 10 rb pinigais ir po 8 pdus grd nuo kiekvienos deimtins ems. Bolevikai savo reikalams pinig negailjo. Antai valstieiui papraius u parduodam arkl 1000 rb, jie kartais mokdavo net 1500 rb. Nesumokj kontribucijos gyventojai buvo suiminjami, sodinami kaljimus. Gyventojai bolevik labai nekent, lauk ateinant lietuvi kariuomens, sakydami, jog jai
visk atiduosi72 . Vokiei okupacijos nualinta Lietuva dabar turjo maitinti alkan
Raudonj armij ir kentti vairiausias rekvizicijas.
I savo agent gaudama nerim keliani ini apie Lietuvos tautins vyriausybs
skming veikl Kaune, spart savanori skaiiaus augim, didel visuomens ryt atkurti nepriklausom Lietuv, taip pat jai teikiam param, vis pirma ginklais, revoliucin valdia bene daugiausia pastang rod karinje srityje. Siekdama gauti daugiau savarankikumo, Lietuvos revoliucin vyriausyb 1919 m. sausio 14 d. kreipsi RSFSR
revoliucin-karin taryb, o po savaits V. Lenin, L. Trock ir J. Sverdlov, kad ie leist

34

V. Kapsuko valdiai steigti Lietuvoje karinius dalinius, nes mat Lietuvos Taryba jiems
nuolat priekaitaujanti, jog krate es tik rus Raudonosios armijos daliniai. Lietuvos karins tarybos pirmininku buvo silomas V. Kapsukas, o jos nariu L. Morozovas73 .

1 schema
Raudonosios armijos okupuotos sritys Lietuvoje 1919 m. vasario mnesio pradioje

35

Taiau Soviet Rusijos valdia io praymo nepatenkino ir 1919 m. sausio 26 d.

tik leido Pskovo divizij pavadinti Lietuvi divizija. ioje divizijoje buv ei pulkai
atitinkamai buvo pavadinti lietuvikaisiais auli pulkais. I Vakar divizijos Lietuvi divizij buvo perkeltas V Vilniaus pulkas ir pavadintas VII lietuvi auli pulku.
Lietuvi auli divizijos vadu buvo paskirtas Olderog, komisaru Grigorjevas, o
tabo virininku Makuloviius74 .
ie daliniai pertvarkymai buvo vykdyti grynai propagandiniais tikslais. Jie
dar kart tikinamai parodo, jog Soviet Rusijos vadovyb visikai nesiskait su save
laikiusia savarankika Lietuvos revoliucine valdia, jautsi kaip ugrobtame
krate ir elgsi kaip norjo. io teiginio pagrstum parykina ir Lietuvi divizijai
vadovauti paskirt asmen pavards.
I lietuvi bolevik iniciatyva sukurt karini dalini iskirtinas 1919 m. vasario 14 d. pradtas formuoti emaii pulkas, kurio vadu paskirtas F. Baltuisemaitis, padjju A. Orlauskas, o komisaru S. Grybas. Kaip jau buvo minta,
pulke buvo apie 1000 moni. Pulkas buvo sigijs arvuot traukin, sudars kulkosvaidinink komand i 10 sunkij kulkosvaidi75 . pulk buvo stoj vadinamieji miko broliai, rus belaisviai, rus sentikiai, vokiei kareiviai dezertyrai
ir nemaa asmen su kriminaline praeitimi. emaii pulkas buvo trauktas Internacionalin divizij. Jis kovsi su vokieiais bei lietuvi partizanais prie Luoks, kur
buvo smarkiai sumutas ir netvarkingai pasitrauk i kovos lauko. Dalis kareivi
ibgiojo, kiti perjo tarnauti lietuvi tautin kariuomen. Tik maiems likuiams
pavyko pabgti. 1919 m. balandio 3 d. buvusio pulko dalinys 98 mons atvyko
Kupik. I likusij kari buvo sudarytas ir paliktas Pandlio miestelyje maisto
tiekimo brys. Taip nutrko trumpai veikusio bolevik igarsinto emaii pulko
veikla76 .
Taigi lietuvi bolevik pastangos sukurti krate gausius, kovingus raudonarmiei dalinius laukt rezultat neatne. Tada visos viltys buvo dedamos rus
Raudonj armij, kurios divizijos, 1919 m. sausio mn. pabaigoje dislokuotos pietinje ir iaurinje Lietuvos dalyse, nors dar nebuvo pakankamai karikai parengtos ir
aprpintos, neatsisak pagrindinio joms keliamo udavinio. 1919 m. vasario mn.
pradioje jos pradjo vertis vakar kryptimi. Lietuvi divizija turjo uimti ir sitvirtinti linijoje: JurbarkasKaunasAlytus. Bolevikai tikjosi, kad ygiuojant vakarus Raudonj armij aktyviai parems vietiniai raudonieji partizanai; svarbiausiose vietose Kaune, Kdainiuose ir Suvalkijoje vyks masiniai gyventoj sukilimai prie Lietuvos vyriausyb, o vokieiai neateis jai pagalb. Vasario 15 d. numaius uimti Kaun, kur buvo menkos, vokiei neremiamos, lietuvi karins jgos,
tiktasi sulaukti ir sukilusi spartakinink paramos77 .
Minta Lietuvi (Pskovo) divizija (6 pulkai, apie 8000 kari) buvo suskirstyta
tris brigadas. Jos I brigada (I ir II auli pulkai su kavalerijos eskadronu ir 4 lengvomis patrankomis) turjo uimti Kdainius, Jonav ir pulti Kaun i iaurs ryt. III
brigada (V ir VII auli pulkai, remiami vietini partizan ir 4 lengv patrank, bei
V auli brys su 2 patrankomis) turjo uimti Kaiiadori geleinkelio stot ir pulti Kaun pagal geleinkelio linij. VII auli pulkas, persikls per Nemun ties
Prienais, turjo uimti Maurui ir Kazl Rdos geleinkelio stotis ir apeiti Kaun
nuo Panemuns ir Aleksoto puss. punkt turjo dengti raitj partizan rinkti-

36

n. II brigada (III ir IV auli pulkai su 4 lengvomis patrankomis) turjo uimti Alyt ir ygiuoti toliau Marijampol ir Vilkavik. Vilniaus rajone buvo paliktas VI
rezervinis auli pulkas78 (r. 2 schem).
i Lietuvi (Pskovo) divizij deinje ( iaur) rm Internacionalin, o kairje ( pietus) Vakar divizijos. Dl iemos slygomis buvusi blog, upustyt keli
pulkai ltai judjo priek ir pat puolim pradjo ne vienu metu. II auli pulkas
pradjo yg vasario 2 d. VII auli pulkas, paties V. Kapsuko ikilmingai ilydtas i
Vilniaus, vasario 7 d. um Auktadvar, o dar po poros dien puol Jiezn. III ir
IV auli pulkai vasario 12 d. patrauk Alytaus kryptimi79 . Tik pradjusioms kurtis
Lietuvos ginkluotosioms pajgoms ikilo mirtinas pavojus.

2 schema
Bolevik vadovybs planas Kaunui ir Suvalkijai uimti

37

Lietuvos kariuomens pasiprieinimo Raudonajai armijai simboline pradia

reikt laikyti 1918 m. gruodio 30 d. I pst. pulko vado karin. J. Galvydio-Bykausko paskyrim vis Vilniaus srityje veikusi kariuomens dali, turjusi ginti Vilniaus miest ir rytines Lietuvos sienas, vadu80 . Deja, tuo metu disponuojant menkomis karinmis pajgomis, io sakymo vykdyti galimybi dar nebuvo.
Antras konkretus atvejis buvo laikinai jusio Vilniaus miesto ir apskrities komendanto pareigas karin. K. kirpos sakymas Naujosios Vilnios kryptimi, kur vyko
kariniai veiksmai tarp lenk savanori ir artjani prie Vilniaus Raudonosios armijos dalini, pasisti 1919 m. sausio 3 d. karin. A. Jakto vadovaujam 20 kareivi
valgybos br padiai itirti. vertins reali padt vietoje bei raudonarmiei karini pajg mast, karin. A. Jaktas su savo briu buvo priverstas atsitraukti Vilni ir su likusia komendantros dalimi sausio 6 d. paskutinieji atvyko Kaun, kur
sudar formuojamos Kauno miesto ir apskrities komendantros uuomazg ir pirmj branduol81 .

3. VIETINS KOVOS SU BOLEVIKAIS

L i e t u v o s k a r i n s p a j g o s b o l e v i k i n v a z i j o s p r ad i o j e. 1919 m. vasario mn. pradioje, bolevikams toliau skverbiantis Lietuvos
teritorijos gilum, padtis tiek Kaune, tiek visame krate, buvo nerami ir tempta.
Nebdami utikrinti vien ginkluotos kovos skme, bolevikai msi ir plaios propagandins-agitacins veiklos tiek visuomenje, tiek organizuojamoje Lietuvos kariuomenje. Tuo tikslu jie Vilniuje suorganizavo specialius propagandinink kursus, kuriuos lank 53 klausytojai savanoriais turjo bti nukreipti kenkjikam darbui Lietuvos kariuomen82 .
Bolevik agitatoriai prasiskverbdavo net tolimiausius Lietuvos kampelius ir
savo demagoginiais paadais kaitino ir taip sudting atmosfer visuomenje. Kaune jiems buvo pavyk net suorganizuoti slapt ginkluot br.
Bolevik agitacin veikla neretai susilaukdavo pasisekimo tarp stojanij
Lietuvos kariuomen vyr. Laikinai js I pst. pulko vado pareigas Alytuje karin.
K. Ladyga 1919 m. sausio 11 d. rate Krato apsaugos ministerijos tabo virininkui
ra, jog pas kareivius yra palinkimas prie bolevizmo. II kuopoje i buvusi rus
kariuomens kareivi buvo pradta vesti bolevik agitacija, kuri turjo pasisekimo 14 kareivi nepasira pasiadjim tarnauti Nepriklausomai Lietuvai ir buvo i pulko paalinti83 .
Vasario mn. pirmomis dienomis ardomajam darbui tarp kari plsti Alyt
buvo pasistas i Petrogrado atvykusi bolevikuojani lietuvi moksleivi brys84 .
Panai atvej buvo ir kitose steigiamose karinse dalyse.
Lietuvos karin vadovyb prie bolevik agitacij msi kontrpriemoni. Jos
nurodymu nuo 1919 m. pradios spaudos biuras dideliais tiraais pradjo spausdinti vairaus turinio atsiaukimus raudonarmieius, kuriuose buvo aikinami tikrieji Soviet Rusijos tikslai Lietuvoje, raginama mesti ginklus, pasitraukti i Raudonosios armijos ir kt. Minti atsiaukimai teigiamai veik ir okupuot Lietuvos vieto-

38

vi visuomen: kl jos nuotaik ir informavo apie tikrj padt krate85 . Tokia

priemon ypa plaiai buvo naudojama vliau isipltusi kov su bolevikais metu.
Mintomis slygomis dirbant organizacin darb, Raudonosios armijos puolimo
ivakarse 1919 m. vasario mn. pradioje Lietuvos ginkluotsias pajgas sudar:
Alytuje I pst. pulkas (54 karininkai, 719 kareivi, 4 kulkosvaidiai, 308 autuvai)86 ;
Kaune II pst. pulkas (55 karininkai, 1262 kareiviai, 420 autuv)87 ;
husar eskadronas (13 karinink, 163 kareiviai, arkli visiems raiteliams
neuteko)88 ;
I artilerijos baterija (100 savanori, 2 patrankos);
Kauno m. ir apskr. karo komendantra (69 karininkai, 1060 kareivi, 4 kulkosvaidiai, 1025 autuvai, 925 rankins granatos)89 ;
Gardine I pst. baltgudi pulkas (45 karininkai, 200 kareivi, 40 autuv)90 ;
baltgudi eskadronas (apie 50 raiteli)91 ;
Tauragje besikuriantis emaii batalionas, vadovaujamas lidnai pagarsjusio avantiristo J. Auktuolaiio, kuris netrukus buvo iformuotas92 ;
Kdainiuose karinink J. Variakojo ir J. arausko vadovaujami Panevio ir
Kdaini srii apsaugos briai (apie 200 savanori)93 ;
Miestuose ir apskrityse besikuriani karo komendantr kuopos.
Lietuvos savanori skaiius su i komendantr daliniais siek apie 4000
4500 moni. Taiau ios jgos buvo iskaidytos, menkai organizuotos, ginkluot
prasta: rusiki ir vokiki autuvai, keletas vairi sistem kulkosvaidi. O ir toki
ginkl labai trko. Tuo metu bolevik agentai, perduodami inias apie savo prie,
skelb, jog tuo metu Lietuvos ginkluotosiose pajgose lietuvi buv apie 1000094 .
Savanoriai dvjo nuosavus drabuius, buvo prastai maitinami. Aprpinimas
ginklais ir kitais karikais reikmenimis josi sunkiai ir smarkiai vlavo. Taiau i
pirmj lietuvi karini dalini savanori nuotaika buvo pakili. Jie kiekviename
ingsnyje jaut nuolatin vietini gyventoj param. Pastarieji bei savoji valgyba
besikurianioms krato ginkluotosioms pajgoms teik ir visokeriop informacij apie
bolevikus: j dalini dyd, judjimo kryptis, dislokacij, elges okupuotose vietovse, o kartais net ir vienu ar kitu bdu iaikintus prieo sumanymus. Dl to prieo
veiksmai ms kariuomenei netiktum nekl. Tai buvo labai svarbus veiksnys.
Pavyzdiui, I pst. pulkas, vos sikrs Alytuje, bolevikams i Vilniaus pajudjus ta kryptimi, jau itisai valg plat vobikiDomantoniVencinUliki
bar ir saugojo ties Alytumi tiltus per Nemun95 .
Kari pasiryimas gelbti tvyn buvo didelis. Tomis dienomis dar menkai
ginkluoto bei organizuoto II pst. pulko Kaune vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis, informuodamas Lietuvos karin vadovyb, ra, kad visi karininkai ir kareiviai
trokta noru greito susirmimo su didiumieiais (bolevikais V. L.), teigdami,
nors kad ant vents 16 vasario Tvynei padaryt parad vietose, katros es rankose
didiumiei96 .
Ruodamiesi kovoms su bolevikais, dalini vadai vis pirma pra i karins
vadovybs kuo greiiau ir geriau aprpinti karius ginklais, amunicija, apranga ir
kitais btiniausiais reikmenimis, kuri tuo metu kariuomenei nepaprastai trko.

39

S a k s s a v a n o r i a i L i e t u v o j e. Kaip jau minjome, 1918 m. lapkriio

11 d. paskelbt paliaub susitarime vienas i santarvinink reikalavim Vokietijos
vyriausybei buvo kur laik ginti Lietuv nuo galimos bolevik invazijos. Vokiei
karo vadovyb, tesdama duotus paadus, i pradi band i Lietuvoje buvusios
pakrikusios X armijos tam reikalui verbuoti savanori dalinius, panaudojant vietoje
turim ginkluot, aprang ir kt., o kariams adant ger atlyginim ir sot maist.
Taiau mintoje vokiei armijoje tebuvo lik tik senyvo amiaus vyrai, kurie nebenorjo pasilikti kariuomenje ir versi namo Vokietij.
Vadovybei sutikus, t pat met gruodio mn. Vokietij buvo isisti savanori verbuotojai karininkai. Vokietijoje buvo steigta nemaai savanori verbavimo
biur. Ypa daug j buvo Saksonijoje. Nuo stojimo dienos vokiei savanoriams
buvo mokama 30 marki mnesins algos ir 5 marks dienos priedo. Sutartys buvo
sudaromos trims mnesiams. Pasilikusieji toliau tarnauti dar gaudavo 100 marki
vienkartinio priedo premij97 .
1919 m. sausio mn. pradioje Kaun atvyko pirmieji saks savanoriai. Jie
buvo surinkti i bedarbi ir savo paskiriai beveik netiko. Todl didesn j dal teko
grinti atgal. To mnesio pabaigoje visgi savanori skaiius pasiek apie 4000 vyr98 . Jie buvo dislokuoti Alytuje, Jonavoje, KdainiBaisogalos apylinkse bei Kaune. O bolevik agentai teig, jog tuomet Kaune ir jo apylinkse buvo 20 batalion
vokiei po 1000 moni kiekviename99 .
Pirmaisiais saks savanoriais ne visuomet buvo galima pasitikti, nes tarp j
buvo simpatizuojani bolevikams ir juos remiani. Ne kart (1919 m. sausio 31
d., vasario 46 d.) net laukta j sukilim prie Lietuvos valdi Kaune, Kaiiadoryse
ir kitose vietose100 . Kov su bolevikais metu saks savanori sudtis smarkiai isisijojo. Tie, kurie norjo tik praturtti i karo tarnybos, atsidr kovos lauke, daniausiai pasitraukdavo i kariuomens. Tuo metu likusieji Lietuvoje labai drsiai kovsi
su bolevikais.
I pradi atvykstantieji saks savanoriai buvo traukti 46-j saks savanori divizij, kuri buvo dislokuota AlytausVilkavikioKaiiadoriKauno ruoe.
Vliau Lietuvoje veikusios visos vokiei kariuomens dalys buvo sujungtos rezervin savanori korpus, kurio vadu 1919 m. vasario 22 d. buvo paskirtas gen. ltn. V.
Eberhardtas.
1919 m. kovo mn. pabaigoje 46-oji saks divizija buvo pavadinta Piet Lietuvos saks savanori brigada (vadas gen. mjr. fon Ompteda). J sudar trys pulkai
18, 19 ir 20 (po du batalionus kiekviename), vienas atskirasis batalionas Raseiniuose,
keturios artilerijos baterijos, vienas raiteli eskadronas, viena pionieri kuopa, ryi
rinktin, naikintuv eskadril, auto rinktin, veterinarin ligonin, kepykla ir lauko
patas101 .
Kov su bolevikais metu aktyviausiai pasiymjo mjr. V. Zeschau vadovaujamas 18 pst. saks pulkas, i pradi veiks su Panevio atskiruoju batalionu
(vadas J. Variakojis), o vliau su I pst. pulku (vadas V. Skorupskis). 19 pst.
savanori pulkas saugojo Kaun nuo bolevik puolim Jieznoiemari
Kaiiadori bare. Jam aktyviuose karo veiksmuose su bolevikais dalyvauti neteko.
20 pst. saks savanori pulkas kur laik saugojo Gardin, o balandio mn. atvyko irgi Kaiiadoris. 1919 m. liepos mn. 19 ir 20 saks pst. pulkai ivyko i Lietu-

40

vos102 . 18 pst. saks pulkas dar dalyvavo su lietuvi karinmis dalimis ilaisvinant
i bolevik Uten bei Kupik ir netrukus taip pat ivyko i Lietuvos. Vliau keturi
saks savanori dali karininkai buvo apdovanoti Vyio kryiaus ordinais103 . Atsiliepimai apie saks savanorius ms visuomenje liko teigiami.
P i r m i e j i s u s i r m i m a i s u b o l e v i k a i s K d a i n i t o s
J o n a v o s-K a i i a d o r i b a r u o s e. I Rusijos atygiav bolevik kariniai
daliniai, 1918 m. gruodio mn. paskutinmis dienomis bei 1919 m. sausio mn. pradioje um didij Lietuvos teritorijos dal, kur laik joki karo veiksm nevykd.
Po sunkiomis iemos slygomis ilgokai usitsusio slinkimo Vakarus, jie ugrobtose
emse kur laik ilsjosi, telk savanorius, rezervus, ginklus, mitingavo, steig revoliucinius komitetus ir ruosi likusios Lietuvos teritorijos dalies ugrobimui.
Reikia paymti, jog Lietuv puolusi abiej bolevik grupi veiksmai nebuvo suderinti jos i pradi neturjo bendros vadovybs. Prieingu atveju bolevikams greiiausiai bt pavyk uimti dar daugiau Lietuvos emi. Be to, ir pati
bolevik karin vadovyb nerod reikiamo tokiais atvejais rytingumo.
Kaip jau minjome, bolevikai neturjo tiksli ini apie lietuvi jgas ir j
idstym, o, be to, savas pajgas plaiai isklaid, todl lietuvi savanori dali
uuomazgos jautsi pajgios prieintis tolesniam bolevik verimuisi.
1918 m. gruodio 29 d. paskirtas Panevio srities apsaugos virininku karin.
J. Variakojis104 , nuvyks paskyrimo viet, energingai msi organizuoti savanori
br. Taiau jau 1919 m. sausio 2 d. nuo Subaiaus ir Kupikio puss Panevio link
pradjo vertis bolevikai, kurie kit dien puol miest. Papraius vokiei pagalbos, ie atsiunt kareivi br su 3 kulkosvaidiais. Taiau sausio 4 d. vokieiai dl
neinom prieasi pasitrauk. Ms savanoriai silpnomis jgomis prieintis bolevikams nesteng ir taip pat turjo trauktis. Paliekant miest, lietuvius karius i
kamp ir lang apaud vietiniai bolevikai lietuviai ir juos palaikiusieji ydai105 .
1919 m. sausio 9 d. bolevikams umus Panev, karin. J. Variakojis su savo
pagalbininkais karin. J. Mikolinu ir karin. K. Draguneviiumi ir surinktu pirmj
savanori briu, paliko miest ir, ygiuodami per rikes, Ramygal, Okainius, t
ir kitas vietoves, atvyko Kdainius. Pakeliui prisijungus naujiems savanoriams, bryje buvo apie 90 vyr. Be to, sigyta ginkl, veim, arkli ir kitokio turto. Dauguma savanori buvo jauni, kariuomenje dar netarnav vyrai, visikai nenusimanantieji apie karinius reikalus, bet tvirtai pasiry ginti savo tvyn. Kdainiuose prasidjo j apmokymas106 .
1918 m. gruodio 31 d. paskirtas Kdaini srities apsaugos virininku karin. J.
arauskas107 mieste jau buvo suorganizavs savj savanori br, kuriame buvo
nemaa moksleivi ir keletas tarnavusi Rusijos kariuomenje puskarininki. Atvykus briui i Panevio, Kdaini miesto gula gerokai iaugo, bet, trkstant ginkl,
ji dar negaljo vykdyti rimtesni susirmim su prieu.
Kdaini kryptimi pamau slinko bolevik II auli pulkas, savo gretose turjs apie 9001000 kovotoj, apginkluotas sunkiaisiais kulkosvaidiais ir dviem lengvaisiais artilerijos pabklais. Taigi Kdaini gulos kovotojai, palyginti su bolevik
pajgomis, sudar madaug tik penktj j dal. Viena bolevik pulko rinktin pasiek t (apie 16 kilometr rytus nuo Kdaini). Jos komisaras Kdainiuose bu-

41

vusiems lietuvi savanori bri vadams atsiunt ratik ultimatum, priverts

prie tai tos banyios klebon patvirtinti j savo parau ir banyios antspaudu,
kuriame reikalavo savanorius isiskirstyti, o turimus ginklus ir karik turt atsisti
jam Jonav. Neipildius io ultimatumo, grasino visus suaudysis. Taiau, gavus
i savanori bri vad neigiam atsakym, jam susidar spdis, kad j jgos neveikiamos ir jis su savo rinktine i tos pasitrauk Ukmerg108 .
Bolevikams priartjus prie Kdaini, savanori briai, nesulaukdami i Kauno ginkl, sausio 14 d. pasitrauk Kruopius (10 kilometr nuo Kdaini Kauno
link), kur, iek tiek sigij ginkl ir pasimok audyti bei apsireng pirmja ms
kariuomens uniforma (pilkos kepurs su geltonais lankeliais ir trispalviai trikampiai ant kairiosios rankovs), sausio 21 d., pasijut stipresni, vl gro Kdainius ir
pasiryo n ingsnio i j nesitraukti109 . Kdainiuose kareiviai gyveno kareivinse, o
bri tabai buvo sikr Kognovickio namuose. Savanoriams didel param teik
Kdaini valsiaus komitetas ir vietiniai apylinks gyventojai.
Nuo to laiko nuo bolevik puss jau buvo statomos lauko sargybos, o mieste
likusieji savanoriai toliau rengsi svarbesnms kovoms.
Vasario mn. pirmomis dienomis t sugro ir bolevikai, tik dabar jau didesnmis jgomis. Vasario 1 d. jie upuol Aristavos dvar paar rekvizavimo
reikalu nuvykusius lietuvi kareivius, 6 i j pam nelaisv ir isive t. Vienam kareiviui pavyko isigelbti, pasislpus iene110 .
Svarbiausioms savanori jgoms Kdainiuose nuo netikt bolevik puolim
apsaugoti Kapliuose ir Kolupiuose buvo istatytos utvaros. Vasario 7 d. anksti ryt
Kdaini gula i Kauno gavo autuv, ovini ir rankini granat. Nors kulkosvaidi gula dar neturjo, bet vis savanori apginklavimas autuvais ir aprpinimas
oviniais pakl j nuotaik.
T pat dien bolevikai prisiartino prie ilginliuose buvusios lietuvi sargybos ir j apaud. Visi jaut, jog bolevikai netrukus prads puolim. Taip ir vyko.
Prasidjo smarkus susiaudymas. Turdami didel jg persvar, bolevikai nustm lietuvi sargybas, imu Kolupi kaime, prie viekelio i Kdaini t, buvusi Panevio srities apsaugos brio utvar ir ts puolim Kdaini link. Igird
kulkosvaidi ir autuv tarkjim, karininkai J. Mikolinas ir K. Draguneviius
puol kareivines, skubiai surinko ten buvusius savanorius apie 80 vyr ir, isiskleid grandine kair ir dein pagal viekel Kdainiaita, band i bolevik
atsiimti Kolupi kaim. Taiklia autuv ugnimi pavyko prieo puolim sustabdyti.
Tada bolevikai atideng smarki kulkosvaidi ir artilerijos ugn. Daugelis savanori, dar negirdj anksiau artilerijos audymo, nuo kiekvieno vir j galv pralekianio sviedinio gul ir kassi snieg. Bri vadams teko juos gerokai barti, kol ie
sidrsino. Apie vidurdien buvo paprayta netoli Kdaini sikrusi vokiei pagalbos. ie iskyr kulkosvaid su 3 kareiviais. Taiau juos itiko neskm. Vokieius,
vaiuojanius su kulkosvaidiu rogmis ir nesilaikiusius joki atsargumo priemoni, smarkiai apaud bolevikai. Vienas vokiei kareivis buvo nukautas, kitas sunkiai sueistas ir vienas liko gyvas. Lietuviai kariai band prie kulkosvaidio priliauti,
bet bolevikai smarkia ugnimi kliud tai padaryti. Msikiams teko apie 300 metr
atsitraukti ir uimti tinkamesn pozicij111 .
Bolevikai t dien i savo patrank lietuvi pus paleido apie 170 sviedini.

42

Jie dar kelis kartus puol savanorius, bet pastarj taiklia autuv ugnimi buvo sulaikyti112 . Tai buvo pirmasis Kdaini gulos savanori kovos kriktas.
Bolevikai, negaldami slinkti priek ir paimti Kdainius, m supti lietuvi
kairj sparn i piet puss. ia jie perjo geleinkelio linij ir nustm lauko sargyb nuo geleinkelio tilto ties Eiguli kaimu. Kdaini gulai ikilo rimtas pavojus.
Tuomet kov sitrauk visa karin. J. arausko vadovaujama Kdaini savanori
brio atsarga. Prisideng nuo prieo aki tvoromis, slapstydamiesi Obels ups pakrantse, lietuviai sulaik puolant prie ir privert j grti Eiguli kaim. Raudonarmieiai, matydami, jog j artilerija lietuvi grandinms didesnio poveikio nedaro, jos ugn perkl Kdainius. Sviediniai m kristi stoties rajon bei priemiest.
Tarp gyventoj kilo panika. Vietiniai bolevikai skleid gandus, jog lietuviai jau sumuti ir netrukus ateisi raudonarmieiai. Reikjo gyventojus nuraminti. Kdaini
srities apsaugos virininkas karin. J. arauskas paskelb apgulos padt: sustabd
mieste gyventoj judjim, sak udaryti krautuves, nam duris bei langus. Gatvse patruliavo 67 raiti savanoriai, u sakymo nevykdym turj teis pavartoti ginkl. Tikslas buvo pasiektas, tvarka mieste vesta113 .
Beveik tuo metu nuo Gudin puss Kdainius atvyko vokieiai su dviem
patrankomis bei kulkosvaidiais ir tuoj pradjo audyti Vilaini mik ir Kolupi
kaimo rajon, kur buvo bolevik rezervas. Tarp raudonarmiei kilo panika ir jie
pradjo netvarkingai trauktis. Tuo pasinaudoj lietuviai um Kolupi kaim, taiau toliau vertis nesteng.
Negaldami siverti Kdainius, raudonarmieiai pradjo slinkti vakarus, nordami apsupti lietuvi deinj sparn, perkirsti keli KdainiaiKaunas, nutraukti
telefono linij ir susisiekim su Kaunu. Suprats bolevik sumanym, karin. J. arauskas Paobeli kaim pasiunt patyrusius ir narsius vyresnius karius V. Vainausk
ir P. Luk su 8 kareiviais, kurie, prieui nematant, ujo j unugar ir, apaud
autuv ugnimi bei apmt granatomis, privert pasitraukti i Eiguli kaimo ir trauktis Juodkikio mik. Taip buvo susigrintas Eiguli kaimas, sulugdytas pavojingas
prieo sumanymas i piet puss uimti Kdainius. Tai buvo palyginti didelis negausaus lietuvi brio, kovojusio vien autuv ugnimi bei granatomis, laimjimas114 .
Vasario 7 d. vakare i Kauno Kdainius krovininiais automobiliais atvyko
vokiei kulkosvaidininkai, kurie buvo priskirti lietuvi briams. Kdaini brys
gavo vien sunkj kulkosvaid, 5 vokiei kulkosvaidininkus ir 25 rankines granatas. Buvo susitarta su vokieiais dl bendro veiksmo prie bolevikus. Lietuvi padtis Kdaini bare sustiprjo.
Nakt i vasario 7 8 d. i valg suinojus, jog bolevikai traukiasi, vasario 8 d.
anksti ryt 17 moni sustiprinta valgyba, kurios virininku buvo V. Vainauskas, o
padjju P. Lukys, su vienu kulkosvaidiu, 5 vokiei kulkosvaidininkais ir dviem
raiteliais, susd dvejas roges, ivyko tos link. Vykstant per Tauin kaim, valgus netiktai smarkia ugnimi pasitiko kuopos dydio isiskleidusi bolevik grandin,
kuri msikius pradjo supti. Netiktos ugnies uklupti, msikiai sumio. Vienas kitas jau band trauktis atgal, taiau P. Lukio sudrausti ir padrsinti, sugul grandinn
ir bolevikus atideng atsakomj autuv ugn. Vokieiai irgi band bgti. Tada V.
Vainauskas, itrauks kulkosvaid i rogi, band audyti, taiau nemokjo tinkamai
naudotis ginklu. Tai pamats vienas vokiei kulkosvaidininkas gro atgal ir smarkia

43

jo ugnimi bolevik supim sulaik jie pradjo trauktis. Taiau tuo metu pasipyl
bolevik ugnis i Tauin dvaro. valgybai teko atsiaudant trauktis. ia vasario 8
d. ryt ir uvo pirmoji Lietuvos kariuomens kov dl nepriklausomybs auka kautyni lauke savanoris Povilas Lukys115 , lietuvi visuomenje iki iol minimas su didele pagarba (r. 3 schem).
Vasario 8 d. kautyns su bolevikais tssi iki vakaro. Lietuvi savanori briai, remiami madaug 50 vokiei kareivi, apjo bolevik deinj sparn ir smog jiems lemting smg. Mike, iaur nuo Kolupi kaimo, buvo paimta nelaisv
18 bolevik belaisvi. Bolevikai buvo priversti atsitraukti t116 .
i dviej dien miuose lietuviai neteko 1 kareivio ir 2 arkli, vokieiai
taip pat 1 kareivio bei 2 arkli, o 2 kovotojai buvo sueisti. Vietini gyventoj teigimu, bolevik nuostoliai buvo gerokai didesni. Taiau traukdamiesi bolevikai savo
nukautuosius ir sueistuosius spjo pasiimti su savimi117 .
Tuo bdu nedidels lietuvi pajgos, veikdamos nepaprastai nepalankiomis
slygomis, ypa trkstant ginkl, parod didel drs bei itverm ir sugebjo ne tik

3 schema
Kdaini kautyns 1919 m. vasario 8 d.

44

atlaikyti keleriopai gausesnio prieo spaudim, bet ir apginti svarb bolevik strateginiuose planuose numatyt uimti centr Kdainius.
Lietuvi Kdaini gulos karin vadovyb, susitarusi su vokieiais, nusprend
vasario 10 d. pulti ir uimti t. Lietuvi kariai savanoriai, kuri vadas buvo karin.
J. Variakojis, buvo sumaiyti su vokiei kariais: ms auliai, o vokiei kulkosvaidininkai. Visa rinktin buvo padalyta 3 grupes. Karin. J. Variakojo vadovaujama pirmoji grup, sudariusi deinij vor, turjo per Paki kaim ieiti prie eimi viekelio ir sukliudyti bolevikams pasitraukti Ukmerg. Karin. K. Draguneviiaus vadovaujama vidurinioji vora privaljo pulti bolevikus abipus kelio em.
Kapliaita. Kairioji, karin. J. Mikolino vadovaujama vora, veikdama iaurs
rytus nuo em. Kapli kaimo, turjo per Narbutikius pulti iaurin Petraii kaimo
pakrat ir vertis toliau t.
ygis buvo pradtas anksti ryt abipusiu tos miestelio supimu. ygiuojant
buvo laikomasi nepaprastos tylos ir atsargumo. Bolevikai buvo sitvirtin vakarinje tos miestelio dalyje ir Petraii kaime. Artilerijai apaudius tos miestelio pakrat, 15 val. visos 3 rinktins grups pradjo puolim. Bolevikai atkakliai gynsi
smarkia autuv ir kulkosvaidi ugnimi. Esant lygiai ir atvirai vietovei, taiau blogam matomumui, lietuvi kariams atskirais atvejais teko liaute vertis priek.
Pirmoji t siver karin. J. Mikolino vadovaujama grup. Bolevikai, pastebj,
jog yra supami, palikdami nukautuosius, sueistuosius ir daug kariko turto, netvarkingai m bgti Ukmergs link, Bukonis. Lietuviams atiteko kelios deimtys
autuv, keliolika tkstani ovini, daug rankini granat, 18 lauko telefono aparat, kabelio ir 3 raudonos vliavos. Ginklus ir amunicij pasim lietuviai, o maist
ir paar vokieiai118 .
Tuo bdu buvo sutrukdytas bolevik planas uimti Kaun. tos kautynse
vasario 10 d. buvo sunkiai sueistas savanoris A. Sereika, taps pirmuoju Lietuvos
laisvs kov invalidu (r. 4 schem).
Kdaini kautyns pasibaig skmingai sumanaus vadovavimo, kari pasiryimo ir drausms dka. Atgarsis apie jas plaiai nuskambjo po vis Lietuv ir turjo neabejotin poveik tolesniems Lietuvi (Pskovo) divizijos ir ypa jos II auli
pulko veiksmams.
Neatsitiktinai todl 1919 m. vasario 18 d. krato apsaugos ministras Panevio
apsaugos briui, narsiai kovojusiam ties ta, pareik padk119 .
1919 m. vasario mn. pradioje nema grsm Kaunui kl ir bolevik bandymas aktyvinti savo veiksmus Jonavos kryptimi. iame fronto bare buvo sitvirtins
bolevik II auli pulkas, kurio pagrindins jgos dislokavosi Pagelaiuose ir kituose aplinkiniuose kaimuose.
Esant dar negausioms lietuvi kariuomens dalims, Jonav, kaip svarbi geleinkelio linij, nuo bolevik gyn XIII vokiei savanori batalionas. Vasario 7 d.
prasidjus bolevik puolimui Kdaini kryptimi, Jonavos baras buvo sustiprintas dar
viena vokiei savanori kuopa. Plsdami puolim Kdainius, bolevikai vasario 8 d.
pradjo karinius veiksmus ir Jonavos bare. Taiau ia jie pasisekimo neturjo, greit
buvo atremti ir kuriam laikui vl gro ankstesn buvein Pagelaius. Vietini gyventoj teigimu, iose apylinkse jie nejaut moni paramos, nuotaika buvo prasta.
Jie patys tvirtino, jog Kauno uimti nestengsi ir i i vietovi greit pasitrauksi120 .

45

Vasario mn. pradioje nemaas pavojus Kaunui grs ir Kaiiadori

iemari bare. bar saugojo XVIII vokiei savanori batalionas. Taiau nemaa i savanori dalis prijaut bolevikams, atskirais atvejais net su jais biiuliavosi.
Artimiausiomis dienomis vokieiai ruosi i i vietovi pasitraukti.
Prie batalion veik bolevik V auli pulkas. Madaug 300 jo kari buvo
asliuose, viena kuopa Vievyje, o apie 6070 jo kari Semelikse. Bolevikus rm
paiuose Kaiiadoryse greta Lietuvos vyriausybei pavaldaus apskrities komiteto veiks bolevik revoliucinis komitetas, turjs 7 ginkluotus milicininkus ir plts propagandin-agitacin bei kitoki antivalstybin veikl apskrityje. Bolevikai tikjosi
greit sitvirtinti Kaiiadoryse ir ygiuoti Kaun. Taiau vietiniai gyventojai minto
komiteto veikla nepasitikjo ir apskritai bolevik nerm.
Visgi Lietuvos vyriausybs interesams atstovaujanio Kaiiadori apskrities
komiteto vadovyb, realiai vertinusi sudting padt tose vietovse, 1919 m. vasario 4 d. kreipsi Krato apsaugos ministerijos tabo virinink, praydama atsisti
Kaiiadoris apie 100 pstinink bei 20 raiteli, o iemarius nors 2030 kareivi121 .

4 schema
tos puolimas 1919 m. vasario 10 d.

46

Vasario 16 d. prie iemari bolevikai susirm su vokiei savanoriais, taiau karo veiksmai greit nutrko ir nusistovjo ankstesn padtis122 .
J i e z n o k a u t y n s. Gavusi i savo valg informacij, jog nuo iemari
iki Alytaus nebuvo nei lietuvi, nei vokiei dalini, bolevik karin vadovyb vasario mn. pradioje ryosi imtis operatyvi veiksm Kaunui i piet puss uimti ir
tuo padaryti gal nepriklausomos Lietuvos atkrimui. Be kit karini pajg, tam
tikslui realizuoti buvo numatytas lietuvikasis VII bolevik pulkas. Jau vasario 4
d. prie Vilniaus apygardos teismo rm isirikiavus pulk, pasipuous raudonomis
vliavomis, imargintomis vairiais kiais rus bei lietuvi kalbomis, pasveikino ir
palydjo buruj muti pats V. Mickeviius-Kapsukas. Grojant Internacional,
pulkas iygiavo Lentvario kryptimi123 .
Pulkui vadovavo rusas Lebedevas, jo padjjas buvo baltgudis A. Ruancovas, o komisaras lietuvis S. Mickeviius. Pulke buvo 3 batalionai, kuri vadai buvo
rusas, lenkas ir lietuvis. I atuoni pulko auli kuop j vadai tebuvo 2 ar 3 lietuviai. Be to, pulke buvo 3 kulkosvaidinink komandos su 14 sunkij kulkosvaidi,
po vien ryi bei raitj valg (apie 30 raiteli) komandas ir daugyb gurguoli
veim. Pulkas artilerijos neturjo. I viso jame buvo apie 900 kari. Pulko sudtis
buvo labai miri. I ir II batalionus sudar Maskvoje mobilizuoti rusai ir Vilniaus
krato lietuviai savanoriai, o III beveik vieni lietuviai. Visose kuopose buvo yd i
Daugpilio bei Vilniaus. Raitj valg komand sudar rus kazokai ir dalis lietuvi. Dviej kuop pagrind sudar vairi srii specialistai, penktj jrininkai ir
septintj artileristai. Pastaroji laikinai buvo palikta Vilniuje124 .
Po 3 dien ygio pulkas, nesutikdamas jokio pasiprieinimo, vasario 8 d. pasiek Staklikes, o vasario 9 d. jo priekiniai daliniai, susiaud su lietuvi husar
valg daliniu, um Jiezn125 .
Lietuvos karin vadovyb, turdama ini apie bolevik plan Kaunui uimti, jau vasario mn. pirmomis dienomis Jiezno apylink mintus valgus buvo pasiuntusi valgybai vykdyti. Vasario 3 d. Krato apsaugos ministerijos tabo virininkas karin. Pr. Liatukas sak II pst. pulko vadui Kaune karin. V. Grigalinui-Glovackiui pasisti Prienus kareivi br tiltui per Nemun saugoti126 . Be to, vasario
36 d. Prienus, Pakuon ir Rumikes buvo pasistos lietuvi ginkluotos utvaros.
Jos turjo dvejop tiksl: saugoti Kaun nuo netikto bolevik upuolimo bei ukirsti keli i Vilniaus Lietuvos gilum plintaniai agitacijai ir spekuliacijai. Atsivelgiant minto baro svarb ir pavojingum, jam vadovauti msi pats krato
apsaugos viceministras karin. St. Zaskeviius127 .
Dl to kariuomens tabo virininkas karin. Pr. Liatukas vasario 8 d. 15 val. 30
min. sak II pst. pulko vadui karin. V. Grigalinui-Glovackiui t pai dien isisti viceministro karin. St. Zaskeviiaus inion Prienus karin. J. Butkaus vadovaujam 200 ginkluot kari rinktin. j parinkti mons turjo bti aprengti iltais
rbais, apauti gerais batais. Kiekvienam kareiviui nurodyta iduoti rankas po 100
ovini, atsargai paimant dar ovini veim128 .
Pasisti daugiau kari Prienus nebuvo galimybi, nes pats II pst. pulkas tuo
metu dar tik krsi. Jame tebuvo 55 karininkai, 8 karo valdininkai, 1262 kareiviai,
116 arkli ir tik 420 autuv su 23700 ovini. Pulke neturta n vieno kulkosvai-

47

dio129 . Pulko vadovybei kl nerim ir tas faktas, jog paiame Kaune buvo laukiama galimo vokiei spartakinink sukilimo prie Lietuvos valdi, todl reikjo bti
pasirengusiems bet kokiam pavojingam atvejui.
Rinktin kuopa greitai pasireng ygiui ir tos pat dienos vakare ivyko i A.
Panemuns. Be kuopos vado karin. J. Butkaus joje buvo dar 3 karininkai Cipriseviius, J. Cetuchinas ir J. Gataveckas. Atvykus Prienus, jos vadovybje vyko permain. Karin. J. Butkui susirgus iltine, karin. Cipriseviius buvo paliktas Prien komendantu. Vadovavim kuopai perm pats viceministras karin. St. Zaskeviius,
kartu pasilikdamas ir io baro vado pareigas130 .
Vasario 9 d. kuopa atvyko Birton. Raitj husar brys valgydamas prie su
juo susidr Jiezno miestelyje. Po trumpo susiaudymo gausi bolevik jg spaudiami, raiteliai buvo priversti pasitraukti, taiau sekimo nenutrauk. valgams pavyko nustatyti, jog pagrindins bolevik jgos stovjo Liciknuose (3 kilometrus rytus nuo
Jiezno), o atskira j rinktin veik ButrimoniPunios kryptimi131 . Vasario 10 d. i valg suinojus, jog bolevik jgos, iblakytos Jiezne, Staklikse ir Butrimonyse, buvo
nutarta pulti tuos atskirus dalinius, neleidiant jiems susijungti. Lietuvi turtos jgos
buvo per maos, todl karin. St. Zaskeviius pareikalavo i Alytuje buvusio I pst. pulko
atsisti Prienus vien kuop. T pai dien I pst. pulko II kuopa (2 karininkai, 101
kareivis, kiekvienas i j turjo po 150 ovini132 ) Prienus buvo pasista133 .
Vasario 10 d. anksti ryt karin. St. Zaskeviiaus vadovaujama rinktin kuopa, maskuodamasi Verkns upelio krantais bei ten buvusiais atskirais mikeliais, artjo prie Jiezno.
Prijus Sekioni kaim, karin. St. Zaskeviius kuop padalijo du brius. I brys (vadas
karin. J. Cetuchinas) turjo apeiti Jiezno miestel i vakar puss ir pulti bolevikus i sparno, II brys turjo pulti prie, esant Jiezne, i piet, o raiteli brys i ryt puss, apeidamas Jiezno eer. Puolimas turjo prasidti tuo pat laiku ir greitai vykdomas134 .
Tuo laiku Jiezno miestelio pakratyje buvo tik silpna bolevik IV kuopa (apie
100 auli), kuriai vadovavo lietuvis karin. Auglys. Paioje kautyni pradioje jis,
nenordamas kariauti su savaisiais, perbgo lietuvi pus135 . Taiau tuo pat metu
idavikas karin. J. Cetuchinas savo vadovaujam I lietuvi br tiesiog nuved pas
bolevikus, liepdamas kariams neaudyti, o vliau tiesiog sakydamas pasiduoti bolevikams. Dauguma brio kareivi, supratusi idavyst, pasitrauk atgal, bet dalis
vis dlto pateko bolevik nelaisv136 .
Rinktins vadas karin. St. Zaskeviius, nesulaukdamas I brio paramos, su II
briu band pulti Jiezn i piet puss. Taiau tuo metu Jiezn gynusiai silpstaniai
IV bolevik kuopai spjo atvykti pagalb su kulkosvaidiais j V ir VI kuopos.
Atidengus smarki prieo ugn, lietuviai buvo priversti trauktis, patirdami nemaus
nuostolius137 (r.5 schem).
Kautynse prie Jiezno vasario 10 d. uvo 18 savanori: Antanas Deimantaviius, Feliksas Endziulaitis, Justinas Bariauskas, Juozas Stankeviius, Antanas Revinskas, Jonas Paulaviius, Alijoius Pumeris, Izidorius Eimutis, Motiejus Katilius,
Pijus Literskis, Kazys Lukys, Mikas Blays ir dar 6 kariai, kuri pavards neinomos138 . Be to, 6 savanoriai buvo sueisti, 33 pateko bolevik nelaisvn, o 14 dingo
be inios139 . Kuopoje teliko 120 vyr140 .
Sueistieji ir belaisviai buvo isisti Staklikes. Su jais bolevikai labai iauriai
elgsi, norjo visus suaudyti. Nuo tokio ingsnio juos sulaik bolevik kariuome-

48

nje tarnavs karin. St. Puzinas* 141 . Po to lietuviai belaisviai ir sueistieji i pradi
buvo isisti Auktadvar, o vliau Vilni.
Vasario 11 d. Jiezne buvusias bolevik pajgas papild VII auli pulko vado
padjjo karin. A. Ruancovo vadovaujama Jiezno ypatingoji rinktin, kuri sudar
trys kuopos su 4 kulkosvaidiais. Taigi i viso miestelyje buvo sutelktos penkios kuopos,
kurios isidst tokia tvarka: IV ir VI kuopos saugojo vakarin ir pietin miestelio pakraius, V iaurin jo dal, II buvo Licikn kaime. Jos udavinys buvo apsaugoti rinktins unugar. I kuopa buvo rezerve miestelio kapini teritorijoje. Jiezno komendantu
buvo paskirtas pulko I bataliono vadas karin. A. Jankauskas. Jo sakymu miestelyje paskelbtame atsiaukime buvo udrausta gyventojams vykti i vienos vietovs kit bolevik uimtame rajone bei briuotis daugiau kaip trims asmenims vienoje vietoje142 .
T pai dien Prienus atvyko i Alytaus I pst. pulko karin. A. emaiio
vadovaujama kuopa, husar brys, o iek tiek vliau vokiei rinktins dvi pstinink kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidiais, pionieri skyrius ir 2 lengvosios pa-

5 schema
Jiezno puolimas 1919 m. vasario 10 d.
* Vliau karin. St. Puzinas pabgo i bolevik kariuomens, tarnavo I kuopos vadu II pst. pulke,
pasiymjo kovose su bolevikais bei bermontininkais, buvo apdovanotas Vyties kryiumi V.L.

49

trankos. Prienuose susirinkusi lietuvi bei vokiei rinktini vadovyb susitar dl

vasario 13 d. numatyto bendro Jiezno puolimo plano. Jis buvo panaus vasario 10
d. plan, taiau dabar jau turta daugiau jg. Karin. St. Zaskeviiaus rinktin ir
karin. A. emaiio kuopa turjo pulti bolevikus Jiezne i piet vakar Sekioni
kaimo kryptimi. Vokiei rinktin, ygiuodama pro Birton, turjo atakuoti bolevikus nuo Jundeliki kaimo puss, lietuvi husarai, valgydami deinj sparn,
turjo apeiti Jiezno eer i ryt, o vokiei raitj valg komanda pulti Jiezn i
iaurs. Kad vokieiai atskirt lietuvi karius nuo bolevik, buvo atkreiptas dmesys specialius enklus baltus keturkampius ant deins rankos aukiau rankovs
bei lietuvikas kepures. Karin. St. Zaskeviiaus vasario 12 d. 7 val. paskelbtoje dispozicijoje Jiezno atakai kit dien vykdyti kariams buvo paaikinta, jog tai turt bti
galutinis mis, turim daug spk ir privalom bolevikus visikai ivaikyti143 . Po
poros valand su iuo Jiezno puolimo planu buvo supaindintas ir krato apsaugos
ministras karin. M. Velykis144 (r. 6 schem).
Antrasis Jiezno puolimas prasidjo vasario 13 d. ryt. Esant kanotai dienai,
lietuvi ir vokiei rinktinms pavyko i vis pusi priartti prie miestelio. Vokiei
artilerijai apaudius Jiezno pakraius, pirmoji puol karin. St. Zaskeviiaus vadovaujama rinktin. Tarp bolevik kilo panika, o miestelio gyventojai slpsi mriniuose pastatuose banyioje bei ligoninje. Vokiei valgams umus 121 auktum ir i ten kulkosvaidi ugnimi apaudius Stakliki kryptimi besitraukianius
bolevikus, pastarj eils visikai pakriko. Bolevikai buvo spaudiami i vis pusi. J komisarai ir dalini vadai buvo bejgiai vesti nors ioki toki tvark. Nepagelbjo ir j I bataliono vado karin. A. Jankausko bandymas ginklo pagalba sulaikyti
bganiuosius. sitikinusi padties beviltikumu, bolevik vadovyb (1015 moni), susdusi porines roges ir sidjusi 4 kulkosvaidius, patrauk Licikn kaimo
kryptimi. Vokieiams nukovus abu arklius, teko visk palikti ir toliau trauktis pstiems. Bgantiems bolevikams trumpam stabteljus Pikelionyse, pasirod, jog i visos j rinktins 600 su virum moni buvo lik tik apie 100. Tuo metu prie
Pikelioni miko buvs bolevik VII auli pulko vadas karin. Lebedevas, suinojs
apie Jiezno apsupt ir pastebjs artjanius lietuvi raitelius, su savo inioje turtomis pajgomis pasitrauk Staklikes. Dalis bolevik, nesustoj Staklikse, bgo
toliau, plsdami vadovyb, kad ji juos vest Vilni, o i ten traukiniais Maskv. J nesteng nuraminti ir pats pulko komisaras S. Mickeviius. Sutemus Staklikse susirink pulko likuiai pasitrauk Auktadvar145 .
Jiezno kautynse bolevikai neteko 4 kulkosvaidi, apie 50 autuv, 2 lauko
virtuvi, daug aprangos ir kito kariko turto bei Maskvoje lietuvi komunist teiktos pulkui raudonos vliavos, imargintos vairiais kiais lietuvi ir rus kalbomis146 .
Po neskming vasario 13 d. kautyni bolevik VII auli pulkas pradjo irti.
Nemaai jame buvusi lietuvi perjo tautins kariuomens pus, o mobilizuoti
rusai bei baltgudiai trauk namo. Prajus porai mnesi po i kautyni, pulke i
buvusi 900 raudonarmiei beliko tik 385 kariai, skaiiuojant kartu su atsistais
front papildymais dviem naujomis kuopomis147 .
Jiezno kautynse lietuviams ir vokieiams buvo visos galimybs ikovoti kur
kas efektyvesn pergal. Taiau vokieiams atsisakius toliau persekioti bolevikus, vieni lietuviai nepajg to padaryti. Tos pat dienos 12 val. viceministras ka-

50

6 schema
Jiezno puolimas 1919 m. vasario 13 d.

51

rin. St. Zaskeviius raportavo krato apsaugos ministrui karin. M. Velykiui apie Jiezno pamim, paymdamas, jog puolimo metu tebuvo sueistas tik vienas kareivis,
o umut ir patekusi nelaisvn nebuvo148 . Vasario 13 d. vakare Jiezno komendantu buvo paskirtas karin. H. Gotautas149 . Pirmojo Jiezno puolimo metu uvusij lietuvi kari lavonai buvo atkasti ir vasario 15 d. ikilmingai palaidoti Jiezno
miestelio kapinse. Jiems vliau Jiezno visuomen pastat gra paminkl.
Vasario 1415 d. Petrovo rus partizan daliniai buvo ivyti i Punios ir Butrimoni, kuriuos jie buvo um prie kelet dien. Jiezno kautyns, kaip vienos i
pirmj, pakl tiek lietuvi visuomens, tiek savanori kovin dvasi.
Kautynms pasibaigus, krato apsaugos ministras karin. M. Velykis sak itirti pirmojo Jiezno puolimo metu patirtos neskms prieastis. Dar vasario 13 d. II
pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis pats nuvyko Prienus ir, pasikalbjs su karininkais, isiaikins puolimo organizavimo bei kitus klausimus, nustat,
jog be karin. J. Cetuchino idavysts rinktins kuopoje bta ir kai kuri kit negerovi. Vis pirma joje buvo labai silpna karinink sudtis. Be to, karin. St. Zaskeviius,
inodamas, jog jam pagalb netrukus i Alytaus turjo ateiti I pst. pulko kuopa bei
vokiei rinktin, galjo j palaukti ir iki tol turtomis silpnomis pajgomis puolimo
nepradti. Vasario 14 d. slaptame pareikime Krato apsaugos ministerijos tabo virininkui II pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis dl patirtos neskms kaltino karin. St. Zaskevii ir teig, jog jei mes nenorim suvis praudyt t kareivi, tai
reikalinga skubiai ataukti p. Viceminister, katras turdamas tik savo nuomon ir
nieko neklausdamas, vien tik dl iklimo savo vardo veda mones ant praties ir
savo nepasisekimu labai pakelia p pas prie150 (kalba netaisyta V.L.).
Krato apsaugos ministras karin. M. Velykis, susipains su tyrimo rezultatais
bei minto pareikimo turiniu, vasario 25 d. karin. St. Zaskevii atauk i rinktins
kuopos vado pareig ir kartu sak II pst. pulko vadui karin. V. Grigalinui-Glovackiui i pulko iskirti vyresniuosius karininkus, kurie ateityje glaudiai veikt su
vokiei vadovybe151 .
Taiau bolevikai po patirto pralaimjimo Jiezno daugiau nebepuol.
K a u t y n s t i e s A l y t u m i. Siekdama realizuoti anksiau mint plan
uimti Kaun supamuoju manevru i piet puss, bolevik armijos vadovyb 1919 m.
pradioje ikart m ruotis karinei operacijai Alytaus kryptimi. I patekusio Lietuvos
karins vadovybs rankas 1919 m. vasario 6 d. slapto sakymo Nr. 2 bolevik veikianiajai armijai matyti, jog ji planavo nakt i vasario 8 9 d. kartu su sukilusiais darbininkais bei valstieiais, aktyviai remiant Raudonosios armijos brigadai (III ir IV auli pulkams), pradti visame piet fronte bendrus greitus ir rytingus veiksmus. Kiekviename
i i pulk buvo madaug po 1000 kari. dein nuo III auli pulko veiks IV auli
pulkas vasario 8 d. turjo ivykti i Butrimoni miestelio, Punios rajone persikelti kairj
Nemuno krant ir vasario 9 d. ryt, apeidamas Alyt Kanik kaimo rajone, atkirsti bet
kok susisiekim ir ryius su Kaunu ir Suvalkais. III auli pulkas, ygiuodamas pagal
plent VarnaAlytus, turjo uimti Merkin ir Alyt. Uimant nurodytas vietoves,
sakyta visomis priemonmis siekti palauti bet kok galim lietuvi bei vokiei pasiprieinim. iai operacijai vadovavo III auli pulko vadas Vasiukovas, jo padjjai Grinkovas ir Belizoko bei politinis komisaras Vavilovas152 .

52

Krato apsaugos ministerijos tabo vadovyb dar 1919 m. sausio 16 d. sak I

pst. pulko vadui vykdyti tolimas valgybas Vilniaus kryptimi iki pat slyio su bolevik armijos daliniais. Buvo nurodyta turti slaptus valgus Varnos ir Valkinink geleinkelio stotyse, taip pat susisiekti ir su slaptais valgais Vilniuje. Pulko valgyba turjo vis gaunam informacij perduoti Krato apsaugos ministerijos tabui
ir spartinti I pst. pulko formavimo proces153 .
I Krato apsaugos ministerijos tabo, valg bei vietini gyventoj gaudama
informacij apie bolevik planus artimiausiu metu uimti Alyt bei duomen apie
j kariuomens dyd ir judjimo kryptis, Alytuje besikurianio lietuvi I pst. pulko
vadovyb rod nemaa pastang miestui apginti. Taiau tuo metu pulkui dar visko
trko: karinink, kareivi bei btiniausi karik reikmen. Pulko vadovyb ne kart kreipsi Krato apsaugos ministerijos tab paramos. Taiau is daniausiai atsakydavs, jog pats viso to neturs ir galsis paremti pulk tik ateityje154 .
Tuo metu I pst. pulko vadu buvo plk. J. Galvydis-Bykauskas. 1919 m. sausio
25 d. j paskyrus Kaune steigiamos karo mokyklos virininku155 , pulko vado pareigas laikinai vykd karin. A. Juozapaviius156 . Nors ir bdamas jaunas, bet labai
darbtus, rpestingas ir reiklus sau bei pavaldiniams, jis per trump laik sugebjo
isikovoti pulke reikiam autoritet. Nuo 1919 m. sausio 9 d. karin. J. aplikas jo
pulko tabo virininko pareigas.
1919 m. vasario mn. pradioje pulke tebuvo du batalionai: I batalion (vadas
karin. Ig. Musteikis) sudar dvi kuopos ir kulkosvaidi kuopa, turjusi 4 kulkosvaidius, i kuri 2 kautynms netiko. II batalion (vadas karin. Pr. Tamaauskas) sudar
trys kuopos. Kuopos irgi dar buvo iki galo nesukomplektuotos kiekvienoje j tik po 80
90 kareivi. Be to, pulke veik karin. Z. Gerulaiio vadovaujama mokomoji kuopa (apie
30 savanori), ryi brys ir kio kuopa. Apginklavimas buvo menkas rusiki autuvai, kuriems labai trko ovini. Pulkas buvo sikrs deiniajame Nemuno krante157 .
Pulko garb emino ir tokie ydingi reikiniai, kaip kai kuri karinink girtuokliavimas bei netinkamas elgesys su kareiviais158 . Usimimai su jais vyko nereguliariai, nes, pulkui prie bolevikus saugojant labai plat bar, daugelis j danai turjo eiti sargybon. Be to, i vokiei atgavus labai apleistas kareivines ir, neturint l
remontui, daug neatidliotin darb iemos slygomis teko atlikti patiems kareiviams. Neirint vis trkum ir sunkum, kareivi nuotaika buvo pakili.
Be lietuvi I pst. pulko Alytuje, kairiajame Nemuno krante buvusiose vadinamosiose artilerijos kareivinse, buvo sikrusi negausi vokiei gula vienas savanori batalionas ir husar pulkas. Lietuvi pulko santykiai su vokieiais buvo tempti,
danai kildavo vairi nesusipratim, vos neprivedusi prie ginkluot konflikt, nes
vokiei kareiviai savavaliavo ir skriausdavo vietinius gyventojus. Lietuvi kareiviams neretai tekdavo tuos gyventojus nuo vokiei plikavim ginti. Visgi lietuviams pavyko su vokiei vadovybe susitarti dl bendro veikimo ginant Alyt nuo
laukiamo bolevik puolimo159 .
I pst. pulkas saugojo bar vobiksDomantonysVencinaiUlikiai ( rytus nuo Alytaus) ir PadvariksNorgeliks ( iaurs rytus nuo Alytaus). Vokiei
saugoma linija buvo i: Poteroni geleinkelio stotisAlovButrimiks. Be to, jie
saugojo ir MerkinsPerlojos krypt160 .
Turint negausias karines pajgas, mint plat bar reikiamai apsaugoti buvo

53

nemanoma. I pst. pulkas sargyboms galjo iskirti ne daugiau kaip dvi kuopas.
Kari utvaros saugojo tik svarbesnius kelius, o tarp j buv keli kilometr ploio
tarpai buvo visikai nesaugomi. Tokia padtimi naudojosi visokie bolevik siuniami agentai, kurie Alytaus apylinkse plt prieik antivalstybin propagand, rinko inias apie lietuvi ir vokiei karines pajgas, j dyd, sveik bei temptus santykius ir vis informacij perdavinjo bolevikams. Dl to 1919 m. vasario 13 d.
Alytaus mieste ir apskrityje buvo vesta karo padtis161 .
I pst. pulko vadas karin. A. Juozapaviius dar 1919 m. vasario 10 d. informavo krato apsaugos ministr karin. M. Velyk apie pavojing padt Alytaus fronte ir
primin, jog i Kauno ne tik nebuvo atsista anksiau adt 200 kareivi, bet dargi
vasario 9 d. pulkas turjs pasisti viceministro karin. St. Zaskeviiaus inion karin.
A. emaiio vadovaujam kuop, tuo susilpnindamas paties Alytaus gynyb. Pulko vadas teig, jog ijus i to keblaus padjimo, reikalingi mons ir ginklai, kitaip
gali bti katastrofa162 .
Tuo metu pulkas, dar nesant suorganizuotos Alytuje milicijos, be savo tiesiogini pareig dar turjo gaudyti apylinkse plaiai paplitusius ir siautjanius plikus. Neigiamai reaguoti vietini gyventoj praymus ar maldavimus pulko vadovyb negaljo, nes ie pulk materialiai aktyviai rm.
Artjant bolevikams prie Alytaus, 1919 m. vasario 10 d. bendriems kovos veiksmams aptarti dar kart susitiko I pst. pulko ir vokiei vadovybs. Lietuviams atstovavo karin. A. Juozapaviius su 4 vyresniaisiais pulko karininkais, o vokieiams
brigados generolas su tabo karininkais. Vokiei pateikta informacija apie bolevik
skverbimsi vakar bei piet kryptimis visikai atitiko I pst. pulko valg turimas
inias. I pradi ikilo bendro vadovavimo sujungtoms lietuvi ir vokiei jgoms
klausimas. Atsivelgiant tai, jog vokiei gulos Alytuje vadas buvo generolas, jie ir
pasil I pst. pulkui prasidjus kovoms pereiti vokiei brigados vado inion. I pst.
pulko vadovyb teig i principo tokiam pasilymui neprietaraujanti, taiau paadjo konkreiai klausim atsakyti tik po konsultacij su savo centrine karine vadovybe. Be to, buvo tartasi dl gynimosi pozicij pasirinkimo, tarpusavio ryi palaikymo
bei vieni kit parmimo lemtingais kov atvejais. Vokieiai sil ikart sudaryti gynimosi plan, kovos pozicijas pasirinkti vietoje ir jas tinkamai parengti. Jie pasil kitos
dienos ryt lietuvi atstovams atvykti Uliki kaim. Taiau I pst. pulko vadovyb,
nepasitikdama vokieiais ir laikydamasi atsargumo, to nepadar. Ji telefonu vokiei
vadovybs atsipra ir pareik numatyt susitikimo viet negalsianti atvykti. I pst.
pulkas nutar prie bolevikus savarankikai veikti163 .
Ruoiantis gynybai, I pst. pulko vadovybei kl dideli rpesi ginkl ir amunicijos stoka. Turtiems autuvams trko ovini. Krato apsaugos ministerija, vluojant ginkl transportui i Vokietijos, paadjo aprpinti pulk audmenimis vasario 12 d. Patikjus iais paadais, nutarta vis pirma apginkluoti II batalion, o
vliau ir kitus dalinius. Kartu buvo numatytas ir to bataliono jg idstymas fronte,
su juo supaindinti kuop vadai ir jaunesnieji karininkai.
T dien didiausias paruoiamojo darbo krvis teko V kuopos vadui karin. Vl.
Skorupskiui ir VI kuopos vadui karin. V. audziui, nes j vadovaujamos kuopos turjo
sustiprinti sargyb linij. Rezerve buvo paliktos VII kuopa ir mokomoji komanda164 .
Vasario 12 d. vakare Krato apsaugos ministerija atsiunt pulkui 500 vokik

54

autuv ir kelias deimtis tkstani ovini. Pulko kari nuotaika pakilo. Taiau
vos tik spjus autuvus su oviniais suneti sandl, buvo gauta inia, jog bolevikai
pradjo puolim. Pulko rezerve Alytuje lik kareiviai ikart buvo apginkluojami.
ia pat prie sandlio jie buvo mokomi utaisyti autuvus. Iki tol dauguma savanori jau buvo iek tiek susipain su rus sistemos autuvais, bet apie vokikus jie
visikai nenusiman, todl jiems elgtis su vokiei sistemos autuvais nesisek. Pasirod, kad vokiki oviniai buvo netinkamose autuvams apkabose, o be apkabos
nebuvo galima autuv utaisyti isyk penkiais oviniais. Tai kareivius erzino165 .
Perginkluotos ir naujai apginkluotos pulko kuopos ivyko paskyrimo vietas.
I vokiei husar pulko tabo telefonu buvo praneta, jog bolevikai pirmiausia puol vokiei ir lietuvi lauko sargybas. Tuo metu telefono ry su frontu teturjo tik vokieiai, todl inias i pafronts lietuviai galjo gauti tik i j tabo. Suinota,
jog bolevikai 23 val. 30 min. nuo Daug puss pirmiausia puol utvar Nr. 1 (vobiki km), o netrukus buvo puolamos utvaros Nr. 2 (Domantoni k.), Nr. 3 (Vencin k.) ir kitos. iek tiek vliau buvo praneta, jog lietuviai, bolevikams spaudiant, neatsilaik ir buvo priversti palikti prieui svarb gynimosi punkt auktum Uliki rajone. Vokieiai primygtinai reikalavo sustiprinti rajon, nes j kairiajam sparnui ikilusi apsupimo grsm 166 (r. 7 schem).
I pst. pulko vadovyb, vertinusi susidariusi padt, suprato, jog mintam briui reikjo suteikti skubi param, taiau neturint greit susisiekimo priemoni iemos slygomis veikti nema atstum nebuvo joki galimybi. Po to vokieiai dar
kelis kartus aliarmavo telefoniniu ryiu dl silpno lietuvi pasiprieinimo bolevikams,
primindami, jog susidariusi pavojinga padtis ir btina susigrinti auktum rytus
nuo Uliki. Nevykdius ios uduoties, grasino pasitraukti i savo pozicij. Po to
ryys su vokieiais nutrko ir jie lietuvi telefono skambuius nebeatsiliepdavo167 .
Pulko padtis sunkjo, darsi neaiki, nes i saviki neturta joki ini. Tik i autuv ir kulkosvaidi vi artjimo buvo galima sprsti, jog msikiai traukiasi ir Alytui
gresia rimtas pavojus. Netrukus kareivini rajone pasirod atskiri i lauko sargyb pasitrauk gynjai patvirtino, jog bolevikai didelmis jgomis puola lietuvius ir msikiai,
negaldami atsilaikyti, priversti trauktis. O vokieiai dar anksiau apleid savo pozicijas.
Nutrkus ryiams su vokieiais, kurie paliko savo bar, ir tik spjamai inodamas savo prieakini smulki dalini padt, pulko vadas karin. A. Juozapaviius
ryosi pats isiaikinti vyki vietoje susidariusi situacij. Karini operacij reikalus paveds pulko tabo virininkui karin. J. aplikui, jis drauge su I bataliono vadu
karin. Ig. Musteikiu bei karininkais A. Svilu ir A. Povilaiiu, pasim kelet mokomosios komandos kareivi su vienu kulkosvaidiu ir dar kelis raitelius, vasario 13 d.
vidurnakt ivyko kov viet. Pulko rezerve liko pus V kuopos (65 kareiviai), VII
kuopa (37 kareiviai) ir mokomoji komanda (32 kareiviai)168 .
Karin. A. Juozapaviius, su savo breliu nuvyks Vencin kaim, susitiko
su I kuopos vadu karin. P. Geniu, i kurio suinojo, jog ms utvaros i vobiki ir
Domantoni kaim jau pasitraukusios. Pagausjus karin. A. Juozapaviiaus briui
iki 40 kari, buvo nutarta ueiti bolevik unugar. Ijs laukais plent Alytus
Varna, brys pasuko Alytaus link. Prie Poteroni krykels j sustabd bolevikai.
Kadangi naktis buvo labai tamsi, snigo, bolevikai lietuvi neatpaino ir palaik
savaisiais. Sugul ant plento, lietuviai bolevikus apaud. ie sumio, taiau greit

55

7 schema
Kautyns ties Alytumi 1919 m. vasario 12 d.

56

susitvark ir pradjo pulti. Turint nedaug ovini ir sugedus kulkosvaidiui, brys

m trauktis ir vasario 13 d. ryt gro Alyt169 .
Pulko tabo virininkas karin. J. aplikas V kuopos karin. Pr. erniausk su
10 kareivi pasiunt valgybon Takniki kaim. Karin. V. audzis su VI kuopa
ivyko deinj prieakini dalini sparn, o karin. Vl. Skorupskis su V kuopos likuiais um gynimosi auktum rytus nuo kareivini. Pulko adjutantas karin. Vacl.
adeika su vienu raiteliu deiniajame sparne aikinosi vokiei buvimo viet bei j
veikl. 4 val. grs pulko tab, jis painformavo, jog vokieiai Kanik kaime nuo
bolevik visikai nesigyn ir i savo kareivini pasitrauk Suvalk kryptimi170 .
I pst. pulkas toliau kovsi vienas, supamas i deins ir spaudiamas i prieakio. Karin. V. audzio ir Vl. Skorupskio vadovaujamos V ir VI kuopos, vykdydamos joms skirt udavin, susitiko su stipriomis bolevik pajgomis ir buvo priverstos trauktis. Nepavyko ir karin. Z. Gerulaiio vadovaujamos mokomosios kuopos
bandymas uimti Kanik plento tilt per Nemun ir sukliudyti bolevikams pereiti
kairj Nemuno krant. Jam pagalb dar buvo pasista VII kuopos 30 kareivi,
taiau tai padties nebeigelbjo bolevikai ne tik um Kanik ir geleinkelio
tiltus, bet prasiskverb Alyt nuo Suvalkijos puss ir m apaudyti I pst. pulko
kareivines171 (r.8 schem).
Padtis vis labiau komplikavosi. Pulko jgos buvo isklaidytos, rezerv nebebuvo. O bolevikai vis puol. 6 val. ryto buvo sakyta kio dalies virininkui ir nerikiuots kuopos vadui vis pulko turt veti Likiki kaim Simno kryptimi. is
sakymas trauktis vis kuop nepasiek, nes nebuvo galimybi joms tai praneti.
Tuo metu kuopos veik savarankikai, nes bendro vadovavimo jau nebuvo. Stokojant veim bei arkli, nebuvo galimybi iveti i Alytaus ir viso pulko turto. Sandlyje buvo apie 300 tik k gaut autuv.
Apie 7 val. ryto i prieakinio baro su dvejomis kulkosvaidinink rogmis
kareivines gro pulko vadas karin. A. Juozapaviius. Suinojs tikr padt fronte
bei pulke, jis sak pakrauti ginklais abejas roges ir su keliais kareiviais, apaudant
bolevikams bei vietos komunistams, drsiai metsi per tilt Suvalkijos pus, tikdamasis ten pasiekti savuosius. Jojant per Alytaus tilt, karin. A. Juozapaviius apie
8 val. buvo bolevik nukautas. Jiems atiteko ir veti ginklai. Taip nelygioje kovoje
su gausiais prieais uvo pirmasis Lietuvos kariuomens karininkas, I pst. pulko
vadas Antanas Juozapaviius172 (r. 9 schem).
Prasidjo chaotikas I pst. pulko traukimasis. Likiki kaimo kryptimi besitraukianti pulko gurguol bei dalis karinink ir jaun demoralizuot kareivi keliais ir laukais vyko toliau Simno kryptimi. Kai kurie j jo drauge su savo vadais, o
kiti su ginklais patrauk nam kryptimi. Apie 14 val. buvo Simne. ia vyko karinink pasitarimas. Vietos komunistams nutraukus telefono ry, nebuvo galimybs susisiekti su Kaunu. Plito vairs gandai, jog Kaunas uimtas sukilusi bolevik, dalis
Lietuvos valdios suimta, o kita dalis ibgiojusi. Net tarp pai karinink atsirado
norini skirstytis po namus. Visgi laikinai permusiam vadovavim pulkui karin. J.
aplikui173 pavyko tikinti, jog reikia pasiekti Marijampol, kur, suinojus tikrj
padt, bus aiku, kaip toliau elgtis. Pakeliui Marijampol, aliosios mike, besitraukianius karius i pasal upuol vietos komunistai. Buvo nukautas karo valdininkas P. Ruzgas, 5 kareiviai ir sueistas karin. J. Sutkus. Sugauti upuolikai buvo

57

8 schema
Kautyns ties Alytumi 1919 m. vasario 13 d.

58

9 schema
I pst. pulko pasitraukimas i Alytaus 1919 m. vasario 13 d.

59

atiduoti karo lauko teismui. Vasario 15 d. Marijampol susirinko 17 pulko karinink, 9 karo valdininkai, 219 kareivi su 167 autuvais, 1 kulkosvaidiu, 6500 ovini
ir 52 arkliais174 . I j t pai dien buvo sudaryta I suvestin kuopa, puskarininki
mokykla, kulkosvaidinink komanda ir kio kuopa175 .
Tuo metu pulko kairiojo sparno daliniai, perj per ualus Nemun, vasario
13 d. apie 20 val. pasiek Balbierikio dvar. Kit dien atvyko Prienus. ia kari
skaiius gerokai padidjo susirinko apie 15 karinink ir per 200 kareivi. Vasario
15 d. jie buvo nukreipti Jiezn ir apgyvendinti pas vietinius gyventojus. Kariuomens vadovybs sakymu II bataliono vadas karin. Pr. Tamaauskas vietoj karin. M.
Gotauto buvo paskirtas Jiezno komendantu, karin. Vl. Skorupskis jo padjju, o
karin. Ig. Musteikis rinktins vadu176 .
Vasario 17 d. Jiezno komendantros rinktin persikl Prienus, o pati komendantra buvo likviduota. Surinkus i gyventoj reikiam pastoi kiek, rinktin tos pat dienos vakare atvyko Kaun ir apsistojo A. Panemunje.
Vasario 1415 d. nakt Alyt sugr vokieiai su viena atvykusia I pst. pulko kuopa puol miest ir bolevikus i jo ivijo. Kautynse ties Alytumi uvo 1 karininkas ir keletas kareivi. Apie 20 kareivi pateko bolevik nelaisvn177 .
I pst. pulkas ties Alytumi patyr pralaimjim. vyk skaudiai igyveno ir
vairiai komentavo tiek karin vadovyb bei patys kariai, tiek visuomen. Pralaimjimo prieasi buvo daug. Vis pirma menkai organizuotam, blogai aprpintam
ginklais bei kitais btiniausiais reikmenimis, neapmokytam, net ne visos sudties
pulkui teko susiremti su keliskart gausesnmis prieo pajgomis. Be to, i visos karins operacijos eigos matyti, jog pulko vadovyb nebuvo gerai apgalvojusi ir parengusi neskms atveju pasitraukimo i Alytaus konkretaus ir detalaus operatyvinio
plano. Neatsitiktinai todl pulkas i kautyni lauko trauksi padrikai, tiesiog chaotikai, susiskalds dalimis kelias kryptis. Neabejotina, jog visai karinei operacijai
labai neigiamai atsiliep technini priemoni, ypa telefono ryio tarp tabo vadovybs ir prieakinse pozicijose buvusi dalini, nebuvimas bei transporto stoka.
Taiau tuo metu dauguma igyvenusi dl pulko neskms bene labiausiai kaltino
vokieius, kad jie atseit idavikikai palik savo bar, apie tai lietuviams net neprane, ir kad apskritai j pozicija visos karins operacijos metu neatitikusi bendros su
lietuviais veikimo prie bendr prie bolevikus idjos.
Manytume, jog vargu ar galima vis kalt dl mintos pulko neskms suversti
vien vokieiams. Pulko vadovyb gerai inojo, jog ir Alytuje buvusioje vokiei guloje ne visi reikalai gerai klostsi: nebuvo ankstesns j kariuomenei bdingos drausms, tvarkos bei vienybs, aktyviai veik spartakininkai, neretai atvirai prijauiantys bolevikams ir nenorintys kartais skaitytis net su savo vyresnybe. O su pastarja
pulko santykiai buvo neblogi. Negalima pamirti ir to fakto, jog I pst. pulkui i
Vilniaus persiklus Alyt, kelet kart buvo ukirstas kelias demoralizuot vokiei kareivi savavaliavimui bei plikavimui mieste ir apylinkse. Todl i tam tikros
dalies vokiei didelio palankumo vargu ar buvo galima ir tiktis. i aplinkyb leidia manyti, jog anksiau mintas j pasitraukimas i pozicij, neperspjus apie tai
I pst. pulko vadovybs, gana panaus dirbtin taikos meto manevr ir gal bt
atliktas sutartinomis bolevik ir spartakinink jgomis lietuviams nubausti.
Tam tikru mastu veria nusistebti ir ta aplinkyb, jog Lietuvos kariuomens

60

vadovyb neskyr didesnio dmesio nepasisekimo ties Alytumi prieastims nustatyti bei vertinti, nors tai ir buvo vienas i pirmj stambesni lietuvi kari susirmim su bolevikais, j akimis irint, strategikai labai svarbiame Lietuvos rajone.
B e n d r a k a r i n p a d t i s A l y t a u sK a i i a d o r i J o n a v o s
f r o n t o b a r u o s e 1919 m. v a s a r i o m n . a n t r o j o j e p u s j e
k o v o m n. Po Jiezno ir Alytaus kautyni bolevikai, nepasiek usibrto tikslo,
iame fronto bare kur laik aprimo ir puolamj operacij nevykd. Jie laik uimt
bar: DaugaiStakliksasliaiPagelaiaiBukonys. is laikinas atokvpis leido Lietuvos karinei vadovybei spariau organizuoti naujus karinius dalinius, juos iek tiek
apmokyti ir rengtis bsimoms kovoms.
Vienas i pirmaeili karins vadovybs udavini buvo atkurti I pst. pulk ir
kartu utikrinti pietinio Alytaus baro saugum nuo bolevik. Nuo 1919 m. vasario
16 d. I pst. pulko vado pareigas pradjo vykdyti karin. V. Ramanauskas178 , o jo
pagalbininku t pai dien buvo paskirtas karin. K. Ladyga179 . Vasario 19 d. karin.
Ig. Musteikio vadovaujamas pulko I batalionas sugro Alyt ir ikart istat sargybas prie bolevikus DomantoniVencinUliki kaim riboje. ia jis toliau tvarksi, gyn miest nuo siverim, rengsi didesnms kovoms. Tuo bdu pulkas kur
laik toliau formavosi, pasidalijs dvi stovyklas Alytuje ir Marijampolje.
I bataliono vadas karin. Ig. Musteikis su dviem pstinink kuopomis apsistojo
pionieri, o 2 karininkai su kulkosvaidiais ir amunicijos sandliu artilerijos kareivinse. Apytikriais duomenimis, tuo metu Alytuje buvusias vokiei pajgas sudar
apie 10 batalion, turjusi 1013 kulkosvaidi ir 18 patrank. Bolevik du pulkai buvo Varnoje ir vienas Dauguose180 .
io bataliono organizacin veikl apsunkino ta aplinkyb, jog tomis dienomis
Alytuje nefunkcionavo jokios civilins staigos. Sprstin klausim buvo labai daug,
todl krato apsaugos ministro sakymu Nr. 52, 1 nuo 1919 m. vasario 24 d. buvo
pradta formuoti Alytaus miesto ir apskrities komendantra. Jos komendantu buvo
paskirtas I pst. pulko karin. A. Mikelnas181 . Netrukus j pradjo rinktis pirmieji
savanoriai. I batalionui tvarkytis darsi lengviau.
Taiau batalionui vis laik teko bti budriam, nes bolevikai savo agresyvi
umai neatsisak. I valg suinojus apie j judjim Alytaus kryptimi, vokiei
daliniai 1919 m. kovo 1 d. puol bolevikus ir um Daugus bei Bobrikes. Bolevikams pasitraukus Varn ir Valkininkus, vokieiai toliau j nepersekiojo ir gro
Alyt 182 .
Tuo metu I batalione tebuvo 12 karinink, 4 karo valdininkai ir 234 karei183
viai . Karin. Ig. Musteikis kovo 3 d. prane Krato apsaugos ministerijos tabo
virininkui, jog su tokiomis menkomis pajgomis jis fronto neapginsis ir pra artimiausiu metu atsisti Alyt bent 200 kareivi, addamas juos pats i turim atsarg apginkluoti. Labai trko kulkosvaidinink, raiteli valg komandoms bei
Balbierikyje buvusiai atsargos bazei iki kuopos papildyti184 .
Netrukus I pst. pulkui sustiprinti imtasi dideli organizacini priemoni. Karin. V. Ramanausk perklus dirbti ministerijos tab, 1919 m. kovo 6 d. pulko
vadu, turiniu plaius galiojimus, buvo patvirtintas karin. K. Ladyga185 . Jo pagalbininku buvo paskirtas karin. Ig. Musteikis, kuris tapo ir Alytuje buvusi kariuomens

61

dali virininku186 . I bataliono vado pareigas i jo perm karin. A. emaitis187 . Karin. K. ukas buvo paskirtas Marijampolje pradto formuoti pulko III bataliono
vadu 188 .
1919 m. kovo 8 d. buvo paskelbtas Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A.
Mikelno sakymas visiems tarnavusiems I pst. pulko kareiviams, savavalikai pasitraukusiems i jo kov su bolevikais metu, iki kovo 15 d. grti tsti tarnyb. Nevykdantiems io sakymo grasinta karo lauko teismu189 .
Sutelktomis karins vadovybs pastangomis, palyginti per neilg laikotarp,
prajus po neskms kautyni ties Alytumi metu, pulko gyvenime vyko teigiam
pokyi. 1919 m. kovo mn. pabaigoje jame jau buvo 50 karinink, 19 karo valdinink ir 1073 kareiviai. Jis turjo 14 kulkosvaidi, 478 autuvus, 132 revolverius,
84 135 ovinius, 1551 granat, 17 lauko telefono aparat ir 188 arklius190 .
Sustiprjo ir Alytuje sikrs pulko I batalionas. Kovo 21 d. jo raitj valg
brys puol Daugus, kur buvo sitvirtinusi bolevik IV auli pulko utvara (21
mogus), ir po susiaudymo miestelis buvo uimtas. nelaisv paimtas bolevik
kareivis papasakojo, jog raudonarmiei nuotaika kritusi, daugelis j nenori kovoti
prie lietuvius ir link bgti i fronto191 .
Kaiiadori ir Jonavos rajonuose tuo laiku buvo ramu. Prienuose, Jiezne, Pakuonyje, Rumikse ir Kaiiadoryse stovjo nedideli II pst. pulko sargyb briai.
Be to, fronto bar saugojo ir saks savanori daliniai, sikr Kruonyje, Kaiiadoryse, Jonavoje. J pulko tabas buvo eimiuose. Tiek lietuvi, tiek bolevik frontas
itisai uimtas nebuvo, ir vieni, ir kiti saugojo tik svarbesnes kryptis, susitelk didesnse gyvenvietse, todl protarpiuose patruliavo II pst. pulko raitieji valgai bei
husarai. Jie gaud Kauno kryptimi bandanius prasiskverbti bolevik agitatorius,
nipus, aikinosi i prieo uimt teritorij atvykstani pabgli reikalus, neretai
gaudami i j vertingos informacijos apie bolevik veikl. Be to, per fronto bar
Lietuvos kariuomens pus perbgdavo vis daugiau Lietuvi (Pskovo) divizijoje tarnavusi lietuvi karinink bei kareivi, pamaiusi bolevik valdios neperspektyvum, supratusi padaryt klaid ir pasiryusi j atitaisyti tarnaujant tautinje
kariuomenje.
P a n e v i o a t s k i r o j o b a t a l i o n o e k s p e d i c i j o s. Nors
1919 m. vasario mn. pirmojoje pusje lietuviams pavyko sustabdyti bolevik puolim ties Kdainiais Kauno kryptimi ir net ivyti juos i tos, taiau Lietuvi (Pskovo) divizijos I, II ir VI auli pulkai siek sitvirtinti PagelaiPanoteriBukoni,
o Internacionalins divizijos 30 ir 41 auli pulkai SiesikPagiriRamygalos
KrekenavosPocinliBaisogalos linijose, telk naujas jgas ir ruosi lemiamam
puolimui.
Prie bolevikus iame bare ir toliau veik vokiei savanori remiami, karin. J.
arausko ir karin. J. Variakojo vadovaujami, Kdaini ir Panevio srii apsaugos
briai. Kdaini srities apsaugos brys tebebuvo negausus ir didesnio pasiprieinimo bolevikams parodyti negaljo192 . Kdainiuose tebebuvs karin. J. Variakojo vadovaujamas Panevio srities apsaugos brys spariai telk savanorius, juos skubiai
mok audybos, sekimo, valgymo, patruliavimo bei kit karini dalyk ir siunt
front sargyb tarnybai. Brio vadovyb stengsi kuo greiiau apsirpinti ginklais,

62

audmenimis, apranga ir kitais btiniausiais reikmenimis. Pagal turtus iteklius

br rm kariuomens intendantra ir ypa vietiniai gyventojai.
Sustiprjs brys pats m puldinti bolevikus. Savanori vykdomi prieo puolimai buvo praminti ekspedicijomis. i ekspedicij tikslas buvo: pirma, nebeduoti prieui ramybs ir j demoralizuoti; antra, aktyviai veikdami, gydavo pasitikjim tarp vietos gyventoj ir dl to sulaukdavo daugiau savanori, kuri daugelis atvykdavo i prieo uimt srii. Tokiems puolimams bdavo sudaromi nedideli rait
ir psi savanori breliai, kurie, gerai ivalgius prieo uimt vietov, netiktai
nakt pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje vietoje, sukeldavo tarp prie panik, padarydavo jam nuostoli ir staiga vl pradingdavo. i ekspedicij metu neretai pavykdavo papildyti savo ginkluot i prieo atimtais kulkosvaidiais, autuvais, oviniais, arkliais, veimais, ryi priemonmis ir kitu turtu. Be to, jos paddavo jaunus
savanorius pratinti kautynms. Didesnms ekspedicijoms vadovaudavo karininkai, o
maesnms savanoriai, daugiausia moksleiviai, gerai inoj t vietov193 .
Panevio srities apsaugos brys, istats stiprias utvaras toje, prie viekelio ApytalaukisLaninava ir Dotnuva, jau vasario 1112 d. vykd pirmsias ekspedicijas Ramygal ir Truskav. Vadovaujant truskavieiui savanoriui Jurgiui
Gegnai, 20 savanori brys, remiamas 3 rait valg, i pradi sum Ramygalos, o po to Truskavos bolevik komitetus. Nors bolevik sargybos ir spjo pabgti,
buvo paimta keletas autuv, 5 arkliai ir 2 telefono aparatai194 .
Nakt i vasario 17 18 d. Panevio gimnazijos moksleivio savanorio Povilo
Babicko vadovaujamas brys, sums Survilikio valsiaus revoliucin komitet, upuol ir Krekenavos miestel. ia savanoriams aktyviai pasiprieino ginkluoti vietiniai bolevikai, remiami raudonarmiei. Taiau savanoriai drsiai siver miestel, po smarkaus susiaudymo sum kelet komiteto nari. Buvo umuti 2, sueisti
5 bolevikai, o 7 pateko nelaisv. Kiti spjo pabgti. Puolant miestel, uvo pasiymjs kovose savanoris Povilas Bikus195 .
Taiau bolevikai, papild savo karinius dalinius ir inodami, kad lietuvi savanori pajgos nedidels, 1919 m. vasario 20 d. um Ramygal, Truskav ir Krekenav. Panevio srities apsaugos brio vadovyb nutar tbt neleisti prieui
tose vietose sitvirtinti. Brio vado karin. J. Variakojo sakymu vasario 26 d. karin. K.
Draguneviiaus vadovaujama kuopa po smarkaus susiaudymo ivijo bolevikus i
Truskavos ir joje bei Survilikyje istat stiprias savanori utvaras Kdainius vedantiems keliams apsaugoti.
Reikminga buvo ir nakt i kovo 1 2 d. vykdyta Pocinli (apie 30 kilometr
iaur nuo Kdaini) ekspedicija. Panevio srities apsaugos brio savanoriai, minto
karin. K. Draguneviiaus vadovaujami, prieo nepastebti apsupo miestel, kuriame buvo apie 6070 raudonarmiei, ir pradjo smarkiai audyti. Taiau bolevikai lietuvius
savanorius pasitiko nemaiau smarkia 2 kulkosvaidi, rengt kapinse bei banyios
bokte, ir autuv ugnimi. Lietuviai isiskleid grandin ir versi priek, nordami
uimti geresnes pozicijas. Pastebj, jog yra supami, bolevikai sumio ir netrukus panikai leidosi bgti. Keliolika bolevik buvo umuta, 3 paimti nelaisv. Po kautyni
lietuviams atiteko 1 kulkosvaidis, daug audmen, 12 arkli, taip pat nemaas kiekis
rb, maisto bei karik reikmen. Lietuviai savanoriai nuostoli neturjo196 .
T pat dien 25 raiteli ir 10 psij savanori brys sureng antrj ekspe-

63

dicij Pagirius (apie 30 kilometr nuo Kdaini). Nors miestelyje buvo stipri bolevik utvara su kulkosvaidiais, taiau po lietuvi energingo ir smarkaus puolimo
jie buvo priversti bgti. Umus miestel, jame buvo palikta stipri savanori utvara,
o likusieji brio kariai gro Kdainius. T pat dien bolevikai mgino Pagirius
atsiimti, taiau netek 7 umutj, jie pasitrauk. Lietuviai nuostoli neturjo197 .
Kovo 10 d. narsaus karin. J. Jurno vadovaujami savanoriai netiktai antr
kart puol Krekenav. Bolevikai nesteng atsispirti ir, patyr dideli nuostoli,
pasitrauk. I j buvo paimta nemaa karinio grobio. nelaisv pateko keli ymesni
komisarai, paimti 7 autuvai, 1 revolveris, 1 arklys, 3 telefono aparatai198 .
1919 m. kovo mn. pradioje vokiei vadovyb sak savo karinms dalims uimti KaunoiauliLiepojos geleinkelio linij. Tam tikslui turjo bti panaudotos ir
Kdainiuose buvusios vokiei pajgos: dvi pstinink kuopos, pus kulkosvaidinink
kuopos, 10 raiteli, keletas patrank, arvuotas traukinys ir kai kurios specialios dalys.
Susitarus su vokiei vadovybe ir prie j pajg prijungus dar apie 100 lietuvi kari,
numatyta organizuoti yg iauli kryptimi. is ygis prasidjo kovo 12 d. Po poros
dien buvo uimtas eduvos miestelis ir geleinkelio stotis. Bolevikai kur laik prieinosi, bet, neatlaik puolimo, greit buvo priversti trauktis Panevio kryptimi. Slytis su
jais kuriam laikui nutrko. eduvoje ir iauliuose buvo steigtos karo komendantros,
kurios pradjo telkti savanorius ir padjo sitvirtinti vietos civilinei valdiai199 .
i skming ekspedicij metu smarkiai iaugo tiek pats Panevio srities
apsaugos brys, tiek jo autoritetas tarp gyventoj. Lietuvos vyriausyb, vertindama
Panevio srities apsaugos brio kovinius nuopelnus, leido jam nuo 1919 m. kovo
22 d. vadintis Panevio atskiruoju batalionu. Karin. J. Variakojis nuo tos dienos
tapo to bataliono vadu200 .
Panevio atskirojo bataliono dalys ir toliau buvo dislokuotos Kdainiuose,
taiau j stiprios utvaros buvo pastatytos Truskavoje ir Survilikyje. Batalionas palaik glaud ry su Pagiri partizanais, veikusiais jau nuo 1919 m. vasario mn.
pabaigos. Jiems vadovavo karin. J. Reikala, o jo padjjai buvo Pov. Ddel ir virila
M. Raila. 1919 m. kovo mn. pabaigoje j gretose jau buvo daugiau kaip 200 kovotoj, o toje veik net komendantra. Kovo 22 d. karin. J. Reikalos vadovaujami
partizanai, remiami Panevio atskirojo bataliono pstinink, raiteli bei kulkosvaidinink, puol Vadoklius, kur buvo sutelktos stambios bolevik pajgos. Karin. J.
Reikalos teigimu, i didesnio masto ekspedicija pradta Vadokli puolimu, siekiant apsaugoti kairj savo fronto sparn201 .
Vadokliuose buvs 220 raudonarmiei dalinys, ginkluotas autuvais bei 2 kulkosvaidiais, neatlaiks lietuvi puolimo, i miestelio skubiai pasitrauk, kar. J. Variakojo teigimu neteks apie 50 umut bei sueist. Lietuvi nuostoliai 3 kariai
uvo, o 6 buvo sueisti202 .
Kovo 23 d. visos lietuvi pajgos vl susirinko Pagiriuose, kur buvo padalytos
dvi dalis. Kit dien pirmoji dalis per Kirkui, Mundui ir Milin kaimus, o
antroji per Bitinus patrauk Lokins dvar, kur buvo stipri bolevik utvara.
Apie 11 val. umus dvar, grup po valandos pasiek Siesikus. ia ji nesutiko
jokio bolevik pasiprieinimo. Kovo 25 d. po trump kautyni buvo uimtas Pasods palivarkas ir Tarak kaimas. Kit dien lietuvi vora sugro atgal Pagirius bei
t. Operacijos metu i bolevik buvo paimtas grobis: 2 kulkosvaidiai, daugiau

64

kaip 5000 ovini, 1 lauko virtuv, 7 arkliai ir vairi medikament madaug u

3000 auksin203 (r. 10 schem).
Pagiri partizanai turjo savo vliav, paventint tos klebono kun. J. Tilvyio, kurios vienoje pusje buvo Vytis ir raids: 1 P.G.S. (Pirmas Pagiri gynimo
skyrius),o kitoje Auros vart Marija su rau Tavo apgynimo aukiams204 .

10 schema
Pagiri partizan kovos su bolevikais 1919 m. kovo 2226 d.

65

P e r m a i n i n g o s k o v o s s u b o l e v i k a i s P a n e v i oU k m e r g s f r o n t o b a r e. 1919 m. kovo mn. pabaigoje dl sudting gamtini

slyg (lietingo pavasario, klampi ir sunkiai ibrendam keli, pelkt mik) labai pasunkjo galimybs organizuoti kov su bolevikais Vidurio Lietuvos teritorijoje. Nors ir trukd nepalankios aplinkybs, Lietuvos karins vadovybs planuose, netolimoje ateityje numaius ivaduoti Vilni, labai svarbus udavinys buvo uimti
vien i strategini centr iaur nuo jo Ukmerg. udavin vykdyti vadovyb
patikjo karin. J. Variakojo vadovaujamam Panevio atskirajam batalionui.
Tuo metu iame batalione jau buvo keturios auli kuopos, kulkosvaidinink
ir mokomoji kuopos, ryi ir raitj valg komandos. Bataliono karo veiksmams
paremti Kdainius buvo atsistas karin. V. Geigos vadovaujamos I baterijos artilerijos brys (2 patrankos)205 . Sulaukus savj artilerist, paneviei nuotaika ir
pasitikjimas savo jgomis dar pakilo.
Tomis dienomis bolevikai, patyr daug neskmi kovose tiek su miriomis
lietuvivokiei, tiek su vien lietuvi karinmis pajgomis, pradjo trauktis nuo
KaunoiauliLiepojos geleinkelio linijos. Tok skubot j traukimsi tuo metu
paspartino ir j unugaryje pradj organizuotis ir aktyviai veikti Panevio apskrities lietuvi partizan breliai. Jie stengsi umegzti artimesnius ryius su Panevio atskiruoju batalionu ir vietiniams gyventojams skiepijo vilt, jog netrukus ateisianti lietuvi kariuomen. Stipriausi buvo ie partizan breliai: T. Vidugirio vadovaujamas Palauki brelis veik KarankikioGelai, valstiei Liepos ir Liko
Naujik, Vilkapievi ir Bernot, o treias brelis Subaiaus apylinkse206 .
Neskmingos kovos su lietuviais ir atskir moni propaganda bolevik eilse didino nepasitikjim savo jgomis, vadais ir ypa komisarais. Panevio ir
Kupikio gul kareiviai net atsisak j klausyti ir buvo pasireng juos paalinti, o
patys grti Rusij. Ir tik i Latvijos Panev atvyks komunist batalionas nuslopino j riaues. Dl vis i prieasi bolevikai, beveik niekieno nespaudiami, 1919 m. kovo 1924 d. pasitrauk i Panevio Subaiaus link. Lietuvi partizan breliai veik labai aktyviai ir, kur tik galjo, upuldinjo besitraukianius
raudonarmieius207 .
Bolevikams skubiai apleidus Panev, mieste 23 dienas nebuvo jokios ginkluotos jgos. Vietos gyventojai miesto apsaugai buvo suorganizav laikinj milicij. Karin. J. Variakojis, suinojs apie bolevik pasitraukim i Panevio, jam uimti tuoj pasiunt karin. K. Draguneviiaus vadovaujam 2,5 kuop rinktin su 2
kulkosvaidiais208 . i rinktin, ivykusi kovo 26 d. anksti ryt, ygiavo trumpiausiu
keliu, beveik niekur nesustodama, nesutikdama jokio pasiprieinimo, ir kit dien
atvyko Panev. Miesto ir apylinki gyventojai savo ivaduotojus sutiko labai
diaugsmingai. Kiekvienas j laik sava pareiga kuo nors jiems atsilyginti, teikinjo
dovanas, kviet pas save sveius ar kitokiu bdu. Lietuvos kataliki moter draugija savo valdybos vardu jai teik trispalv tautin vliav ir sveikinimo rat209 (r.
11 schem).
I vietini gyventoj ir pasist valg buvo suinota, jog bolevik prieakins dalys buvo 3540 kilometr atstumu nuo Panevio ir susitvarkiusios ruoiasi
grti atgal. Apie tai buvo praneta bataliono vadui karin. J. Variakojui.
Vykdydamas vadovybs udavin, jis kovo 27 d. su gana susilpnintomis paj-

66

11 schema
Kovos su bolevikais ties Paneviu ir Ukmerge 1919 m. kovo mnesio pabaigoje balandio mnesio
pradioje

67

gomis (dviem pstinink kuopomis, kulkosvaidinink briu ir 2 patrankomis) per

t ivyko Ukmergs kryptimi. Pasiekus Milain kaim, buvo suinota, jog bolevik I, II ir VI pulkai tuo metu buvo isidst Ukmergs apylinkse. J prieakins
pozicijos buvo DovydikiDeltuvosMikailiki linijoje, o artilerija prie Deltuvos
Ukmergs viekelio210 .
Lietuvi artilerijos briui umus pozicij Milain kaime, kovo 28 d. anksti
ryt prasidjo kautyns. Dvi lietuvi kuopos stojo nelygi kov prie tris gerai pasiruousius gynybai prieo pulkus. Sutikus galing bolevik kulkosvaidi ir ypa
artilerijos ugn, lietuvi kariai sudrebjo. Daugelis j artilerijos ugnimi buvo apaudyti pirm kart, todl nesugebjo prisitaikyti prie nauj kovos slyg. Lietuvi rinktins vadovyb suprato, jog tolesn kova beprasm ir nutar trauktis. Prie Jonavos
Ukmergs plento buv vokieiai lietuviams pagalb neatjo. Paymtina, jog i
kautyni metu, 15 val., prieo pus i Milain buvo iautas pirmasis Nepriklausomybs kov metu artilerijos vis. Pataikyta Deltuvos klebonijos pastat, kur tuo
metu posdiavo bolevik tabas kilo panika. Tai buvo ypatingas vis ms
artilerijos ir jos I baterijos kautyni debiutas. io pirmojo sviedinio-rapnelio kevalas
strigo klebonijos pastato sienoje. Vliau, gegus mn. ivadavus Ukmerg, is nesprogs sviedinys buvo iimtas ir eksponuojamas Kauno karo muziejuje211 .
O tuo metu lietuvi rinktin nuo Ukmergs tvarkingai pasitrauk. Bukoni
TarakSiesik ir Pagiri linijoje buvo paliktos sargyb utvaros. Artilerijos brys
apsistojo toje212 . kart Ukmergs puolimas nepasisek.
Kov metu buvo 2 lietuvi kariai nukauti ir 2 sueisti. I bolevik buvo paimtas 1 kulkosvaidis, lauko virtuv ir 12 belaisvi213 .
Susitvark ir sutelk didesnes pajgas, bolevikai balandio 2 d. Panevio ir
Ukmergs fronto bare pradjo smark puolim. Ukmergs kryptyje jie um Bukonis, Siesikus, Pagirius, o netrukus ir t. Taiau balandio 3 d. ta buvo atsiimta.
iame ruoe kautyns kuriam laikui aprimo214 .
Tuo paiu metu bolevikai nuo Subaiaus puss ts puolamj yg Panevio
link. Grtanius atgal bolevikus band sulaikyti vietiniai lietuvi partizan breliai. Palauki partizan brelis, padedant Naujik partizanams, su bolevikais susirm Tiltagali ir Butn kaim rajone ir privert juos pasitraukti Akmeni kaimo
link. Bolevikai sitvirtino GiknAkmeniSubaiaus linijoje215 .
Dar kovo 31 d. grs Panev, miesto gynybai m vadovauti karin. J. Variakojis. Balandio 2 d. partizanams pagalb buvo pasistas narsaus brininko K. Samsono
vadovaujamas kari brys. Drauge su partizanais veikdami, kariai t pai dien geleinkelio linijoje PanevysSubaius susidr su bolevik valgais. Susirmimo metu
uvo partizanas Juozas Kaminskas i Bernot kaimo. Po to brys gyn nuo bolevik
Karsakikio miestel ir trumpam laikui sustabd j puolim. Visgi vliau, vengdamas
bolevik apsupimo, brys buvo priverstas pasitraukti Panev. Su juo kartu pasitrauk ir Palauki bei Naujik partizan breliai i viso apie 40 moni216 .
Bolevikams prijus miest, karin. J. Variakojis negausias bataliono pajgas
idst tokia tvarka: karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa turjo ginti pozicijas
miesto iaurs ryt pusje, karin. J. Jurno vadovaujama II kuopa vakarin miesto
dal, o mokomoji kuopa buvo palikta mieste atsargoje.
Kautyns ties Paneviu prasidjo 1919 m. balandio 3 d. apie 15 val. ir tssi

68

iki vidurnakio. Iauus kitos dienos rytui, bolevikai dviem voromis, artilerijos remiami, pakartotinai puol miest. kov prie juos sitrauk ir mokomoji kuopa.
Bolevikai, turdami gausias pajgas, pradjo supti miest. Lietuvi kuopos prieo
puolimo neatlaik. Kovos su puolaniais bolevikais persikl miesto gatves. Batalionas buvo priverstas trauktis. Pasitraukusios visos jo kuopos i pradi susirinko
prie Savitikio dvaro. Paaikjo, jog nuostoliai nebuvo dideli sueisti keli savanoriai. Batalionas atsitrauk i Panevio balandio 4 d. 10 val. ir pro eduvBaisogal
gro Kdainius. Atsitraukdamas i Panevio, batalionas padidjo 300 savanori,
tarp kuri buvo karinink ir puskarininki217 .
Miuose ties Paneviu buvo sitikinta, jog prieas nra nenugalimas, tik reikia
noro, tinkamo vadovavimo ir mokjimo kautis. Noro turjo visi, trko tik mokjimo.
Todl, batalionui grus Kdainius, pradta sistemingai mokytis ir ruotis bsimiesiems
ygiams. Kartu batalionas, nenordamas leisti bolevikams sitvirtinti uimtose vietose,
siekdamas demoralizuoti j eiles, skleisti nepasitikjim ir apsaugoti vietinius gyventojus nuo plim bei teroro, ir toliau vykd ekspedicinio pobdio puldinjimus. Apie
galutin bolevik ivijim kol kas sunku buvo net manyti, nes savanori pasirengimas
kovoms dar buvo menkas, trko karinink, ginkl, rb, maisto, arkliams paaro. Dl
maisto ir paaro bataliono vadovyb didesni problem neturjo, nes iuo reikalu daug
padjo vietos gyventojai. Didiausi rpest kl ginkl bei kit kovoms reikaling priemoni stoka. Apl ir surdij vairi sistem autuvai, kulkosvaidiai bei oviniai
nebuvo retenyb, bet ir t pai labai danai pritrkdavo. Nors reikiamos tvarkos tarp
bolevik ir nebuvo, smarkiai lubavo drausm, bet tai buvo daug kart didesn jga,
kuri daugiausia buvo sudaryta i seniai tarnaujani armijoje prityrusi kari, pakankamai aprpint kautynms reikalingomis priemonmis.
K o v o s s u b o l e v i k a i s e m a i t i j o j e. 1918 m. lapkriio mn.
pradioje Lietuvos Valstybs Tarybai paraginus visame krate sudaryti savivaldos
organus, daugelyje Lietuvos, taip pat ir emaitijos, vietovi gyventojai pradjo organizuoti parapij, valsi bei apskrii komitetus, milicij, apsaugos brius, telkti
savanorius, o netrukus ir steigti miest bei apskrii karo komendantras. Antai
1919 m. sausio 5 d. paskirtas Kretingos srities apsaugos virininku, karin. K. Vilimas
per kelet dien surinko 20 savanori br, kuris sugebjo palaikyti vietoje tvark ir
utikrinti gyventojams ramyb bei saugum218 . Prasidjo vieas veikimas, kuris apm Maeiki, buvusi Sedos ir i dalies Teli apskritis.
Taiau daugelis emaitijoje tik k susikrusi savivaldybi neturjo jokios apsaugos, o organizuojama milicija ginkl. Artjant Raudonajai armijai, drsjo vietos komunistai, kurie m savavaliauti, jga nualinti vietos savivaldybes ir steigti
savo revoliucinius komitetus. 1918 m. pabaigoje Sedoje sigalint bolevikams, karin. P. Plechaviius, gavs i pradi i vietos gyventoj, o vliau i vokiei, ginkl,
pradjo organizuoti partizan brius. Tiek partizanus, tiek sujungiamus bei apginkluojamus vietos milicininkus jis mok rikiuots, atlikdavo audymo pratimus. J
veikimo centras buvo Skuode.
1918 m. pabaigoje aktyviai krsi savivaldybs iauli apskrityje. Gruodio 7 d.
buvo irinkta apskrities taryba. Karin. J. Petruitis tapo apskrities milicijos vadu, o karin. A. emaitis nuo 1919 m. sausio 1 d. iauli srities apsaugos virininku219 .

69

Taiau iauliuose aktyviai veik ir vokiei spartakinink remiami vietiniai

bolevikai. 1919 m. sausio 1 d. irink miesto soviet valdi ir sudar revoliucin
komitet, vietos bolevikai m ruotis ginkluotam sukilimui prie vokieius. Tuo
metu iauliuose vokiei buvo nedaug, todl bolevikams pavyko juos nesunkiai
nuginkluoti ir sitvirtinti valdioje. Sukilimo dalyvi grup ir sudar vadinamojo
emaii pulko pradi. Kadangi vietos gyventojai vokieiais buvo labai nepatenkinti, tai pulkas greitai augo ir netrukus jame buvo apie 1000 moni220 .
emaii pulk stojo vadinamieji miko broliai, kuri vienas kitas buvo
bendradarbiavs su vokiei andarmerija ir jai atsilygindavs ipltomis i lietuvi gyventoj grybmis, rus belaisviai, rus sentikiai, vokiei kareiviai dezertyrai ir nemaa asmen su kriminaline praeitimi. Tai buvo gera proga visokiausiems
neramiems elementams reabilituoti savo praeit ir tapti Raudonosios armijos kariais
bei gauti 300 auksin algos, o Lietuvos kariuomens savanoriai tegaudavo tik 100
auksin mnes221 . iam pulkui vadovavo F. emaitis, jo pavaduotoju buvo A.
Arlauskas, o politiniu komisaru S. Grybas222 .
Kov su vokieiais pradioje emaii pulkui pavyko i j paimti net arvuotj traukin, 4 sunkiuosius kulkosvaidius, apie 100 autuv, 2 automobilius ir kt.
turto223 . 1919 m. pradioje Latvijos teritorijos gilum ir iaurines Lietuvos sritis
versi vadinamoji Latvijos bolevik armija, kurios kairij grup sudar Internacionalin auli divizija. tai kaip ios divizijos sudt ir vaidmen nusak vienas i
pagrindini Raudonosios armijos karo vad latvis J. Vacetis: Internacionalin divizija buvo priskirta Latvijos armij, kad sustiprint j techniku atvilgiu; karikosios reikms ji neturjo; be to, patsai pavadinimas Internacionalin visai neatitiko divizijos sudties, nes ji buvo surinkta i Maskvos gulos224 . Taigi pavadinimas
buvo parinktas grynai propagandiniais tikslais.
Paties F. Baltuio-emaiio vertinimu, i divizija buvo skubomis surinkta, visai neparengta politiku atvilgiu, turjo netinkamai parinkt karikj ir politik
vadovyb ir nebuvo parengta kariauti Lietuvos slygose, nes ia tautin problema
buvo labai atri, tempta ir teisingas prie tautinio klausimo prijimas reik daugiau
negu keletas vir esani pulk225 .
1919 m. sausio mn. mintoje divizijoje buvo apie 3000 kari, 31 kulkosvaidis,
4 haubicos ir vairios pagalbins (ryi, pionieri ir kt.) dalys. Divizijos udavinys
buvo, puolant TeliPalangos kryptimi, pasiekti Lietuvos pajr ir uimti vis emaitij. Tuo norta atkirsti keli i Vokietijos Latvij, kuriuo buvo siuniamos i
savanori sudarytos vokiei dalys. Latvijos bolevik armijos vadas sak divizijai
ikelt udavin vykdyti nedelsiant ir operatyviai.
Taiau dl blogos organizacijos ir prasto vadovavimo divizija ygiavo labai
ltai, per dien pasistumdama 810 km. Daugelyje Lietuvos vietovi ji stoviniavo,
nes usiiminjo vietos lietuvi suorganizuot savivaldybi likvidavimu, revoliucini komitet organizavimu, aprpinimu maistu bei paaru. Tame puolime dalyvavo tik 39 ir 41 auli pulkai, o kiti tebeformuojami Rusijoje226 .
1919 m. sausio 15 d. divizija atvyko iaulius. ia ji rado vietos bolevik jau
sukurt revoliucin komitet ir besiorganizuojant emaii pulk. is pulkas perjo
Internacionalins divizijos vado inion ir buvo laikomas geriausiu pulku visoje divizijoje. Nuo Daugpilio iki iauli divizija vis keli jo psiomis, todl joje labai

70

sumajo moni skaiius kiekviename pulke liko ne daugiau kaip po 200300

kautynms tinkam raudonarmiei227 .
emaii pulkas moni skaiiumi buvo gausiausias divizijoje. Taiau rimtiems udaviniams vykdyti jis irgi netiko. Tiesa, jis turjo pakankamai autuv ir
kulkosvaidi, bet nebuvo artilerijos. Kavalerijos eskadrone tebuvo apie 20 raiteli.
auli kuopos buvo menkai parengtos. Labai trko vad. I viso tebuvo tik 2 ar 3
karininkai. Todl vadais buvo skiriami kareiviai arba puskarininkiai, buv Pirmojo
pasaulinio karo dalyviai. O ir t pai trko. Kariniu atvilgiu emaii pulkas
buvo silpnas ir tegaljo vesti tiktai partizanin kar228 .
1919 m. sausio 23 d. Internacionalin divizija buvo pavadinta Antrja latvi
auli divizija. J buvo numatyta padidinti iki 6 pulk. Sausio mn. pabaigoje divizijos trys pulkai buvo pasisti linij TirkliaiTrykiaiLuokauknaiKurtuvnai
Bubiai. 39 auli pulkas buvo TirkliTryki bare, emaii pulko I batalionas
Luoks bare, to pulko II batalionas um likus bar, o 41 pulkas buvo Panevio
iauli geleinkelio linijoje229 .
Vokiei kariuomens dalims pasitraukus Vokietij, 1919 m. sausio mn. emaitijoje buvo liks tik vienas batalionas (kpt. Randowo rinktin), kuris daugiausia
saugojo krypt KelmTauragTil, o Sedos, Tirkli, idik ir Maeiki apylinkse veik tik lietuviai partizanai, karin. P. Plechaviiaus vadovaujami. Vasario 2 d.
latvi bolevik pulkui umus Maeikius ir Sed, susidar partizan laikomas frontas, kuriame karin. P. Plechaviiui talkininkavo jo brolis karin. A. Plechaviius. Partizanai gyn susidariusi tutum tarp kpt. Randowo rinktins bei tarp silpnos Lietuvos rinktins, kovojusios su bolevikais prie Ventos ups230 .
Bolevik artjimas prie Rytprsi sienos sukl Vokietijos vyriausybs susirpinim. Pradta telkti vokiei savanorius. Savanori kuopos buvo pradtos telkti
vasario mn. pradioje, o baigtos to pat mnesio pabaigoje. Buvo sudaryta vadinamoji iauli brigada (Brigade Schaulen), kuri sitrauk ir kpt. Randowo rinktin.
Operatyviniu poiriu i brigada priklaus gen. R. Goltzui. Vokieiams buvo sakyta nustumti bolevikus iaurs rytus ir utikrinti laisv naudojimsi geleinkeliu
LiepojaMaeikiaiRadvilikisKdainiai231 .
Aktyvino savo veikl ir karin. P. Plechaviiaus vadovaujami partizanai. I vietos gyventoj bei vokiei vairiais bdais papild ginkl atsargas, sigij aprang,
Skuodo partizanai 1919 m. vasario 9 d. prim priesaik, o vasario 16 d. vyko j
paradas. Talkininkaujant vokiei batalionui su artilerijos baterija, jie vasario mn.
pabaigoje vykdyto puolimo metu um Sed ir Maeikius. Pasitraukusieji bolevikai buvo persekiojami iki Kurn, o iaurje iki Latvijos sienos Laiuvosagars
kryptimi232 . Savo veiksmais partizanai stabd bolevik verimsi gilyn emaitij
tose vietose, kur vokiei kariuomens dalini nebuvo.
Apsitvarkius partizan tabas persikl Sed. Telius i Kauno atvyko steigiamos miesto ir apskrities komendantros brys, vadovaujamas komendanto karin. B. Zaleskio233 . Komendantra buvo steigta ir Maeikiuose. Padtis pagerjo.
Partizan apsaugos briuose buvo apie 200 vyr. Vietos milicij sudar madaug
toks pat skaiius.
1919 m. vasario 27 d. vokieiai pradjo puolim prie Luoks. Jame dalyvavo ir
emaii partizanai. Bolevik fronto unugaryje suaktyvino savo veikl Joniklio

71

partizanai. Luoks bar gyn emaii pulkas, o jo sparnuose veik kiti bolevik
pulkai. Vokieiams pradjus puolim, bolevikai panikoje pasitrauk. Neturjus sparnuose apsaugos emaii pulk vokieiai apsupo ir smarkiai sumu. Neteks apie
50 proc. savo sudties, pulkas gro iaulius. Kautynms jis jau buvo netinkamas234 .
Kovo 2 d. prie Tirkli ir Maeiki, dalyvaujant emaii partizanams, buvo
sumutas ir bolevik 30 auli pulkas. Vokieiai puolim ts, o bolevikai, maai
tesiprieindami, trauksi. Suinojs apie abiej pulk pralaimjim, 47 auli pulkas savavalikai paliko pozicijas ir taip pat susitelk iauli rajone235 .
Kovo 7 d. vokieiai i bolevik atm Kurnus, kovo 11 d. iaulius, kovo 12
d. Radvilik, o kovo 14 d. lietuvi ir vokiei daliniai drauge um eduv236 .
Umus ias vietoves, vokieiai toliau bolevik nepersekiojo. Lietuvos front iaurje saugojo Joniklio partizanai, o pietus nuo j Panevio atskirasis batalionas.
J o n i k l i o p a r t i z a n k o v o s s u b o l e v i k a i s. 1918 m. i Rusijos
Bir ir Joniklio apylinkes sugro brelis lietuvi karinink ir nemaas skaiius
inteligent, neabejing Lietuvos ateiiai. Lietuvos laikinosios vyriausybs 1918 m.
lapkriio 11 d. atsiaukimas dl savivaldos organ sudarymo krate jiems tapo akstinu kurti vietos apsaug milicij. Pagal mint atsiaukim susikr valsi komitetai pirmiausia steig valsi milicij i 810 vyr.
1918 m. lapkriio 27 d. Linkuvos gimnazijos rmuose vyko Joniklio apskr. valsi atstov suvaiavimas, pavadintas apskrities seimeliu. Suvaiavimas irinko apskrities komitet, kurio pirmininku tapo M. Marma, o vicepirmininku J. Navakas237 .
Prasidjo organizacinis darbas. Apskrities komitetas milicijos vadu paskyr
savo nar karin. A. Kazilevii, kuris vadovavo milicijai iki bolevik okupacijos
1919 m. sausio 22 d.238 . Apskrities Seimelis nustat gyventojams mokti mokesius
apskrities reikalams. Mokesiai nebuvo dideli; pagal turim itekli dyd. Gyventojai mokjo juos be pasiprieinimo.
Per mnes i vokiei buvo perimtas visas apskrities administravimas. Ginkl
taiau i j nebuvo gauta; perkant bei mainais buvo sigyta keletas autuv ir iek
tiek ovini.
Bolevik kariuomenei artjant prie Joniklio, buvo nutarta, jog reikia visiems
likti savo vietose ir slapta dirbti Lietuvos atkrimo darb. Tuometinis krato apsaugos
ministras karin. M. Velykis pritar projektui, jog Joniklio apskrityje veik karininkai
nevykt Kaun, o vietoje toliau organizuot slapta kariuomen ir partizanus239 .
1919 m. sausio mn. pradioje vokieiams i Joniklio pasitraukus iaulius,
apskrities komitetas kur laik tvark visus reikalus. Sausio 22 d. apskrit upldusi
bolevik kariuomen jga alino rinktj valdi ir tiek apskrityje, tiek valsiuose
steig revoliucinius komitetus.
Kai kuri valsi partizanai pasiprieino atjusiems bolevikams. Suinojs
apie artjanius prieus, Pavitinio valsiaus komitetas nutar ginklu pasiprieinti
teroro bdu vedaniai komunistin tvark bolevik kariuomenei. Valsiaus komiteto susirinkime ir gim Pavitinio partizan brys. I aktyviausi pamintini brio
vadas karin. Jonas Bartaseviius, jo brolis Mykolas, Juozas Marnas, Stasys Jaloveckas, Mykolas Liubauskas, Jonas Bekeris, Adolfas Maukna, Aleksandras Vainauskas ir kt.240

72

Sausio mn. viduryje iame partizan bryje buvo apie 20 moni. Bolevikai
Pavitin versi nuo eimelio puss, pldami vietos gyventojus ir atimindami i
j paskutinius maisto iteklius. Brio partizanai buvo ginkluoti rusikais bei vokikais autuvais, kiekvienas teturjo po 16 ovini. 9 partizanai, susd trejas roges,
1919 m. sausio 16 d. atvyko prie Rinkn dvaro, kur buvo apsistoj apie 12 bolevik. Karin. J. Bartaseviiaus vadovaujami partizanai isiskleid grandinn ir artjo
prie dvaro i dviej pusi. Pastebj partizanus, bolevikai pradjo audyti. Partizanai aud retai, neskubdami ir lauk, kada pasiduos bolevikai. Karin. J. Bartaseviius turjo vien rankin granat, kuri, prislinks prie namo lango, met vid.
Taiau granata nesprogo. Kautyns truko kelet valand. J metu uvo pirmasis
partizanas kovoje dl Lietuvos laisvs Aleksandras Vainauskas. Po i kautyni
kit dien atvyko 50 moni bolevik baudiamasis brys su 2 lengvaisiais kulkosvaidiais241 .
Atvykus dideliam gerai apginkluot bolevik briui, slaptame partizan pasitarime buvo nutarta kur laik jiems ginklu nesiprieinti, o toliau slaptai veikti,
demoralizuoti tiek vietinius, tiek atvykstanius bolevikus, teikti partizan centrui
inias apie j veikl, skaii, apsiginklavim, o centro nurodymus skleisti tarp gyventoj242 .
Nors bolevikai 1919 m. sausio mn. antrojoje pusje ir sitvirtino visoje Joniklio apskrityje, taiau partizanai nenusimin. Jie susisiek su Lietuvos vyriausybe
Kaune ir, jai pritarus, slaptai organizavo ginkluotas jgas bolevik unugaryje. Slaptai organizacijai vadovavo buvs apskrities komiteto vicepirmininkas J. Navakas. Jo
slaptam tabui priklaus karin. A. Kazileviius, karin. A. umskis ir dar keli kiti
apskrities komiteto tarnautojai. Atsargumo sumetimais tada buvo organizuojamasi
trejukmis, t.y. kiekvienas organizacijos narys turjo ryi tik su 3 nariais. Trejuks
buvo iplstos po visus valsius. Valsi slaptos organizacijos vadovyb daniausiai
sudar kariai, kaip antai: Joniklyje karin. A. Stapulionis, Pualote karin. A.
Micheleviius, Vakuose karin. P. Gudelis, Vabalninke B. Sakalauskas. Taip pat
daug veik prie bolevikus Klovainiuose karys J. Ivanauskas, Linkuvoje karys J.
Ling, Krinine P. Kazilionis ir kt.243 . Laikui bgant, organizacija vis pltsi.
Nordami daugiau pasitarnauti bendram tvyns reikalui, karininkai ir inteligentai stengsi prisitaikyti prie pasikeitusi slyg. Kai kurie, pakviesti talkininkauti
komunist revoliuciniams komitetams, sutikdavo eiti dirbti, kai kurie patys pasisilydavo, stengdamiesi uimti tarnybines vietas komitetuose ir milicijoje. Karininkai,
kurie tapo milicijos virininkais, stengsi uverbuoti patikimus Lietuvos milicininkus. Slaptai besiorganizuojant, daug pastang dta partizanams apginkluoti. Dar
vokieiams pasitraukiant, daugelis valstiei sigijo ginkl. Jie pirmiausia ir buvo
traukiami partizan eiles. Taip pat buvo organizuotas slaptas ginkl supirkinjimas turtingesni valstiei paaukotais pinigais.
Sumaniai veikiant Joniklio partizan organizacij centrui ir jo skyriams valsiuose, pavyko pritraukti organizacijon labai daug susipratusio jaunimo, apsiginkluoti vairiais bdais paimant ginklus i bolevik, kartais juos net nuginkluojant; i
dalies demoralizuoti bolevik administracij ir kariuomen platinant proklamacijas ir jiems nepalankius gandus; gintis nuo bolevik iaurumo ir adinti gyventojams greito isivadavimo i okupacijos vilt.

73

Nelengvas tai buvo partizaninis darbas. Kai kurie partizan organizacijos nariai buvo bolevik tarti, suimti ir laikomi kaljime. Suimtj likimu rpinosi slaptoji Joniklio centro organizacijos valdyba. Vienus i j pasisek paleisti, kitiems buvo
sudarytos slygos pabgti, treiuosius pats likimas igelbjo nuo mirties: veant
Daugpil, lietuvi aviacija sudau geleinkelio bgius ir, kilus smyiui, suimtieji
pabgo ir pasislp pas vietos gyventojus.
Bolevikai nuolat didino rekvizicijas, atiminjo i valstiei maist ir paar,
suiminjo vietos inteligentij. Gyventojai bolevik veikla buvo labai nepatenkinti,
kl triukm. Madaug nuo 1919 m. kovo 1 d. prasidjo vieas aktyvus partizaninis veikimas244 .
1919 m. kovo 10 d. vokieiams puolant iaulius ir lietuviams atvykus Radvilik ir eduv, Joniklio partizan veikla dar labiau suaktyvjo. Karininkai msi
plaios iniciatyvos, perm vadovavim, valsiuose susiorganizavo partizan briai ir valsiai, vieni kitiems paddami, isivaduodavo nuo komunist. Revoliuciniai
komitetai pabgo drauge su paskubomis besitraukiania Raudonja armija.
Partizan veiklai teigiamai atsiliep ta aplinkyb, jog 1919 m. kovo 17 d. buvo
steigta iauli m. ir apskr. komendantra, kurios vadovu buvo paskirtas karin. J.
Motiejnas-Valeviius, o i II pst. pulko iaulius buvo atsista 150 kareivi su 2
karininkais. T pat dien buvo steigta ir eduvos m. ir apskr. komendantra. Jos
komendantu buvo paskirtas karin. J. ulga. Prie ios komendantros buvo priskirtas
34 kari brys245 .
Atsirado ryys tarp reguliariosios Lietuvos kariuomens ir iaurs Lietuvos
partizan. Bet visgi ir toliau daug administracini ir karini reikal tekdavo sprsti
vietoje. Dl io savarankikumo, plaios iniciatyvos rodymo j sritis buvo pavadinta
Joniklio respublika. Tai buvo vienas i didiausi ir veikliausi partizanins kovos vienet Nepriklausomybs kov metu Lietuvoje.
Bolevikams pasitraukus rytus, vokieiai toliau KlovainieimelioBausks
ribos neygiavo. Tarp vokiei ir pasitraukusi bolevik susidar tutuma niekieno em, kurioje ir susitelk Joniklio partizanai savo apylinkms ginti. Pirmieji
susiorganizavo Pualoto, Vak, Pumpn, Joniklio, Pasvalio ir Saloi partizan
briai, vliau Daujn, Krinino, Pakruojo ir eimelio. Dar vliau partizan briai
buvo kiekviename valsiuje.
1919 m. kovo 22 d. i iauli Jonikl atvykusio sumuto emaii pulko
karius smarkiai paveik vietos gyventoj noras kovoti dl savo krato laisvs, savarankikai tvarkytis, privert susimstyti dl praeities veiksm ir apsisprsti, kaip patiems toliau elgtis. T pat dien ymi pulko kari dalis partizan vadovybs buvo
suagituota ir sudjo ginklus. Dalis j isivaikiojo namo, dalis perjo tarnauti Lietuvos kariuomen ir vliau narsiai kovsi su tais paiais bolevikais246 . I buvusio
emaii pulko perimti ginklai buvo perduoti saviesiems partizanams, kuri jiems
iki tol labai trko. Ir tik 98 kariai atygiavo Ukmerg ir siliejo vadinamj Lietuvi (Pskovo) divizij247 .
Nuo 1919 m. kovo 22 d. slaptoji partizan organizacija pradjo veikti vieai. J.
Navakas, buvs Joniklio komiteto pirmininkas, perm savo rankas visos apskrities vadovyb, o karin. A. Kazileviius nuo tos pat dienos m vadovauti milicijai248 .
T pat dien apskrities gyventojams buvo paskelbtas atsiaukimas, kuriame prane-

74

ta apie raudonarmiei pasitraukim, j ileist sakym negaliojim ir apie tai, jog

visa valdia grta 1918 m. lapkriio 27 d. irinkto apskrities komiteto rankas. Gyventojai buvo raginami atkurti ankstesns sudties demokratiniu bdu irinktus valsi komitetus ir atkuriamj darb traukti visus krato gyventojus249 (r. 2 pried).
Visoje Joniklio apskrityje buvo paskelbta karo padtis250 .
ie paskelbti dokumentai visuomenje susilauk gyvo atgarsio. Apskrityje ir
valsiuose buv karininkai, mokytojai, inteligentai ir valstieiai perm vadovavim
ir savo veiklos srityje rod didel iniciatyv. Tuose valsiuose, kur partizan dar
nebuvo, J. Navakas pasirpino juos tuojau suorganizuoti. Susidariusiems partizan
briams maitinti apskrities komitetas nustat valstieiams tam tikras rekvizicijos normas, taip pat sak valsi komitetams iskirti partizanams arklius ir veimus. Raitinink partizan reikalams laikinai buvo rekvizuoti apskrities gyventoj balnai. Partizan vadams buvo aiku, jog pasitraukusi bolevik kariuomen susitvarkysianti
ir suinojusi, jog iame krate nra jgos, kuri galt jiems rimiau pasiprieinti,
grianti atgal. Todl buvo skubama tvarkyti gynimosi nuo j reikalus.
Ityrs fronto padt, karin. A. Kazileviius sak karin. J. Mickelinui surinkti
geriau susiorganizavusius bei apsiginklavusius partizan brius ir, sitvirtinus
VabalninkoUnciki linijoje, bolevikus sulaikyti. Paaikjus, jog reikia pertvarkyti
vadovavim partizanams, 1919 m. kovo 27 d. buvo sakyta j briams veikti, nustaius nuolatin ry su Joniklio apskrities karo komendantu251 .
Kovo 30 d. partizanai nuginklavo Vabalninke, Pumpnuose ir Pualote veikusi bolevik milicij252 . Suinojus, jog atsipeikj bolevikai grta atgal, 1919 m.
balandio 5 d. Joniklyje vyko veikiani partizan bri vad ir vis apskrities
karinink (apie 20 moni) susirinkimas. Pirmininkaujant J. Navakui iklaus praneim, jog Joniklio apskritis vl virsta karo lauku, karininkai nutar:
1. Tverti Joniklio apskriio apsaugos brius i savanori ir kuo plaiausiai skelbti visuomenei apie padjim Krato ir jam gresiant pavoj.
Savanoriai gauna atlyginim. aukiami pirmon eiln kareiviai.
2. Sudaryti Joniklio apskriio tab i karinink, kurie imsis organizavimo
apsaugos Joniklio apskriio. taban irinkti: A. Kazileviius (11 bals), A. Stapulionis (9), P. Gudelis (8)253 (kalba netaisyta V.L.).
Visos Joniklio apskrities ir buvusij organizacij prieakyje pasiliko J. Navako vadovaujamas komitetas ir naujai sudarytas apsaugos tabas. tabo karininkai tuojau pasiskirst pareigomis: karin. A. Stapulionis apsaugos tabo virininku,
karin. A. Kazileviius reikal vedju ir karin. P. Gudelis nariu. Joniklio tabo
komendanto pareigos buvo pavestos karin. A. Kazakeviiui254 . Jiems apskrities komitetas taip pat perleido civilin valdi, o sau pasiliko tik partizan aprpinim ir
apskrities kio reikalus.
Skmingesniam darbui apsaugos tabe buvo steigti reikalingiausi skyriai: 1.
operatyvinis, 2. komplektavimo, 3. karo teismo su tardymo komisija, kuriai vadovavo M. Alechnaviius, 4. kio ir maitinimo255 .
I pradi buvo nutarta organizuoti 6 partizan brius: Pualoto Nr. 1, Pasvalio Nr. 2, VakKrininoDaujn Nr. 3, Joniklio Nr.4, Apsaugos tabo
Nr. 5 ir Linkuvos Nr. 6256 . Faktikai bri susidar daugiau. 1919 m. balandio mn.
pirmojoje pusje apsaugos tabui priklaus ie partizan briai: 1) Pualoto (45 parti-

75

zanai) vadas karin. A. Micheleviius, 2) PasvalioDaujn (35 partizanai) vadas

karin. J. Mickelinas ir psk. P. Trakeviius, 3) Krinino (20 partizan) vadas psk.
itkeviius, 4) Saloi (30 partizan) vadas karin. S. Trimakas, 5) Vabalninko (32
partizanai) vadas mokyt. B. Sakalauskas, 6) Vak (40 partizan) vadas karin.
P. Gudelis ir mokyt. K. Maldutis, 7) Bir (20 partizan) vadas karin. Z. ilkarskis,
8) Joniklio (35 partizanai) apsaugos tabo inioje, 9) Linkuvos (40 partizan)
vadai K. Dineika ir karin. A. umskis, 10) eimelio (20 partizan) vadas karin. J.
Muceniekas. I partizan 2/3 buvo rait, visi nuosavais arkliais, ir 1/3 psi, ginkluot vairi sistem autuvais. Be to, valsiuose dar turjo bti parengta vadinamoji garbs milicija, kuri, reikalui esant, privaljo ateiti pagalb apsaugos tabo
vadovybei pareikalavus257 . Partizan skaiius iaugo iki 850, o su milicija iki 1500
moni 258 .
Persitvark partizanai m laikyti front nuo Bernatoni kaimo (9 kilometrus
nuo Panevio) iki Latvijos sienos, t.y. 6070 kilometr bar.
Bolevikai, kelet dien pastovj RokikioObeli apylinkse, susitvark ir 1919
m. balandio mn. pradioje pradjo puolim i naujo. Joniklio apsaugos tabo
organizuojamiems partizan briams teko stoti kov ir bolevikams prieintis.
Tuo metu Lietuvos iaurje bei Latvijos teritorijoje veik II latvi divizija, kuri
sudar 12-tas (buvs 39), 14-tas (buvs 41), 11-tas (buvs 47), 17-tas (buvs 60) ir 15tas Latgalijos pulkai bei bolevik suorganizuoti Kupikio, Rokikio, Panevio bei
Joniklio lietuvi briai. Divizijos tabas buvo Kupikyje. Stambios bolevik jgos
balandio 4 d. um Panev ir patrauk eduvos, o po to Kdaini kryptimi259 .
Kita bolevik grup, kuri sudar madaug dviej pulk pajgos, puol Vabalninko, Pasvalio, Joniklio kryptimi. Partizanai tuo metu buvo um Birus ir
Vabalnink. Jiems vadovavo karininkai J. Astupnas, M. Gaidelis ir M. Jainskas.
Bir apskrityje buvo apie 60 partizan260 . Taiau gausioms bolevik jgoms jie
pasiprieinti negaljo, ir ie balandio 1 d. um Birus. Karin. J. Astupno vadovaujami partizanai buvo priversti pasitraukti vakar kryptimi261 .
Netrukus bolevikai puol Vabalnink. Partizanai kaudamiesi pasitrauk Daujn, kiti Krinino miesteli link. Partizanams traukiantis nuo Vabalninko vakar
link, i Panevio Pumpn kryptimi puol kitos bolevik dalys, grsusios partizan sparnui ir sudariusios pavoj atkirsti juos nuo Joniklio, kur buvo partizan
apsaugos tabas. Tuomet karin. A. Micheleviiaus vadovaujamas Pualoto partizan brys, pasikvietus talkon 20 vokiei kareivi, balandio 8 d. puol Bernatoni
kaim (7 kilometrai iaurs vakarus nuo Panevio). Tarp partizan tik penki buvo
tarnav kariuomenje, o likusiems tai buvo pirmas kovos kriktas. Mis tssi 3
valandas. Vienas bolevik batalionas i Bernatoni kaimo buvo priverstas pasitraukti. iame myje bolevikai turjo didelius nuostolius nukautais ir sueistais. Be to,
partizanai i j pam 1 sunkj kulkosvaid, kuri kiti briai tuo metu neturjo.
Partizan 3 buvo sueisti, o mokytojas K. Skvireckas pateko nelaisvn, ir j bolevikai Panevyje suaud262 .
Kitas susirmimas su bolevikais t pai dien vyko prie Unciki kaimo (5
kilometrai vakarus nuo Vabalninko). Nors stipresni prieo jg stumiami partizanai buvo priversti traukti savo apskrities pasien, bet bolevik sumanymas apsupti
partizan deinj sparn nuo Panevio puss buvo paralyiuotas263 .

76

Visgi ligi balandio 13 d. bolevikai um Daujnus, Pumpnus, Pasval ir

Krinin ir prisiartino prie Mos ir Lvens upi. Pavasar smarkiai patvinusios ups
palengvino partizan kov su bolevikais. Partizanai um front kairiuoju mint upi krantu ir neleido bolevikams per jas persikelti. Upi krantais frontas (6070
kilometr ilgio) isilaik su maomis pertraukomis beveik vis kov laik. J partizanai su didelmis pastangomis laik prie daug stipresn prie264 .
Balandio 12 d. Joniklio apskrities apsaugos tabas persikl Linkuv. Atsitrauk Linkuvos apylinkes, partizanai iek tiek pailsjo ir persitvark. Padedant
vokieiams, jie nakt i balandio 13 14 d. atstm bolevikus nuo Joniklio ir
Pualoto265 . Balandio 17 d. karin. A. Micheleviiaus vadovaujamas partizan brys kovojo su bolevikais prie Pualoto, o karin. S. Trimako prie Saloi miestelio ir
Ustuki kaimo. Nors bolevikai trumpam laikui ir buvo persikl per Lvens ir Mos upes, partizanai po atkaklaus mio privert juos pasitraukti mint upi deiniuosius krantus. Kit dien bolevikai vl mgino prie Pualoto realizuoti savo sumanym, taiau partizanai ir kart sustabd j puolim266 . Balandio 27 d. ties
Saloiais vietini partizan brys, palaikomas vokiei artilerijos, persikl per Mos up, puol 32-o bolevik auli pulko dalis ir atm i prieo 4 kulkosvaidius,
30 autuv, 6 arklius ir kt. karo grobio267 .
Bekovodami partizanai tobulino ir savo organizacij. Balandio 18 d. vyks
antrasis karinink susirinkimas nusprend kolegiali vadovyb apsaugos tab
panaikinti ir fronto vadu irinko karin. K. Stapulion. Buv valsi partizan briai
buvo suskirstyti 4 kuopas. I kuop sudar Pualoto ir Pumpn briai, vadu paskirtas karin. A.Micheleviius. II kuopai, kuri jo Vak, Saloi ir eimelio briai, vadovavo karin. P. Gudelis. Karin. Gerberio vadovaujam III kuop sudar
Joniklio, Linkuvos, Pasvalio ir Krinino briai. IV kuop sudar Vabalninko apylinki partizanai. Jos vadas buvo B. Sakalauskas. Vliau buvo steigta V atsargos
kuopa, kuri jo Klovaini, Pakruojo, Pavitinio ir Kriuk briai268 . Vliau kuop
vadai keitsi. Kiekvienoje kuopoje galjo bti apie 100 moni, i kuri 2/3 pstininkai ir 1/3 raiteliai.
Frontas prie bolevikus buvo suskirstytas 3 barus. Deiniajame sparne Pualoto bar gyn karin. A. Micheleviiaus vadovaujama I kuopa. Kartais jam pagalb
bdavo pasiuniami Bir, Linkuvos ir Krinino briai. Vidurinysis Joniklio baras buvo ginamas tiesioginiais fronto vado karin. A. Stapulionio nurodymais. Vadovaujantys karininkai bdavo keiiami. ia kovojo III kuopa ir atsargos kuopos briai. Kairiajame sparne visas Mos krantas nuo imoni iki Latvijos sienos buvo
ginamas II kuopos. Jai ateidavo pagalb Pasvalio, Linkuvos ir Vabalninko briai.
Kairiajam apsaugos barui vadovavo karin. P. Gudelis. i kuopa neretai derindavo
savo veiksmus prie bolevikus su vokiei globojamu besiorganizuojaniu Bausks
latvi batalionu. Deiniajame sparne joki kaimyn nebuvo269 .
1919 m. balandio mn. viduryje partizanams daugiausia teko kovoti su bolevikais SaloiPasvalioPualoto fronte. Trkstant vairi karini reikmen, partizan tabas balandio 21 d. kreipsi Krato apsaugos ministerijos tabo virinink, praydamas atsisti aprangos, 10 kulkosvaidi, 300 autuv, 150 revolveri,
30000 ovini ir kt.270
1919 m. balandio 26 d. buvo steigta Joniklio miesto ir apskrities komen-

77

dantra. Jos komendantu buvo paskirtas karin. P. Gudelis271 . Karin. Vl. Dumius
tapo prie komendantros pradtos formuoti kuopos vadu. i kuop buvo nukreipiami tiek vietiniai, tiek i kit vietovi atsiuniami kareiviai. Pirmasis savanoris,
atvyks balandio 26 d., buvo Antanas Baltaragis272 . Komendantra savo ruotu
padjo papildyti monmis ir partizan dalinius.
Balandio 30 d. bolevikai, sutelk apie 3 auli pulkus, remiami artilerijos,
perjo Lvens ir Mos upes ir puol Jonikl. Partizan apsaugos tabas i Joniklio buvo priverstas pasitraukti. Buvo paprayta vokiei pagalbos. ie atsiunt vien
kuop pstinink su kulkosvaidiais ir artilerijos br. Be to, buvo paaukti ir atsarginiai partizanai, kuri buvo apie 700800 vyr. Gegus 1 d. sutelktos jgos pradjo bolevik puolim. ie buvo sitvirtin dvarininko Karpio mriniuose pastatuose
bei banyios bokte, kur isistat kulkosvaidius. Bolevikai i pradi atkakliai gynsi, taiau po valandos, partizanams ir vokieiams prislinkus prie dvaro mrini
tvor, m bgti. Um Jonikl, partizanai rado paliktus 6 kulkosvaidius, 10
arkli, 4 veimus su oviniais ir daug kitokio grobio. Bgani bolevik niekas nepersekiojo, nes prasidjo nesutarimai su vokieiais, kurie norjo vis grob pasisavinti. Bolevikai, pasitrauk iki Pasvalio ir pamat, jog j niekas nepersekioja, sidrsino ir sustojo. O partizanai vl um savo sensias pozicijas prie MosLvens
upi. Kovose ypa pasiymjo Pualoto ir Pakruojo partizan briai273 . Mint upi
linijos bolevikai buvo priversti laikytis iki 1919 m. gegus 20 d. Jiems partizan
nugalti nepavyko.
Tuo metu Joniklio partizan vadovybei atsirado galimyb susisiekti ir sutartinai veikti su Lietuvos kariuomene. Ry su ja partizanai galjo palaikyti per iauli
miesto ir apskrities komendantr.
Laikydami ilgiausi front prie gausesn ir geriau ginkluot prie, partizanai
turjo daug susirmim ir ari kov. J metu uvo 12, buvo sueisti 7 ir pateko
nelaisv 11 partizan. Taiau indlis tvyns ivadavim buvo akivaizdus 1919 m.
gegus 26 d. i bolevik buvo ivaduota visa Joniklio apskritis274 .
Dar gegus 14 d. Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka paskyr karin. A. Stapulion Partizan bataliono vadu. Jam buvo sakyta perimti vadovavim visoms buvusioms partizan dalims Joniklio apylinkje ir organizuoti jas. Gegus 19 d. batalionas buvo pavadintas Atskiruoju partizan mirties batalionu,
taiau jo organizacin struktra liko ta pati. Pavadinimas, kaip ne visai vyks, nebeilgai isilaik. Jau kit dien sakymu Nr. 81 3 Lietuvos kariuomenei karin. A.
Stapulionio vadovaujamus partizan junginius nutarta pavadinti Atskiruoju partizan batalionu. Jo vadu buvo paskirtas tas pats karin. A. Stapulionis275 .
Partizan organizacija buvo legalizuota. J veikimo laikotarpis baigsi. Partizan batalionas palaipsniui tapo paprastu pstinink batalionu. 1919 m. birelio 20
d. jis buvo pavadintas Joniklio batalionu276 , neteko partizaniko atspalvio ir tapo
reguliariosios kariuomens dalimi. Vliau jis iaugo IX pst. LK Vytenio pulk.

78

4. PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS

KARINS OPERACIJOS

L i e t u v i m g i n i m a s a t s i i m t i V i l n i . Po nepavykusio puolimo
uimti Kaun bei Gardin, bolevik vadovyb 1919 m. vasario 24 d. sak Lietuvi
(Pskovo) divizijai: a) sitvirtinti linijoje: PanevystaasliaiAuktadvarisDaugai
Marcinkonys; b) susidarius palankioms aplinkybms, prieakinms ir valgomosioms
divizijos dalims slinkti TilsKaunoAlytaus ir Merkins kryptimis; c) pasirengti
VilniausLentvario gynybai; d) ypating dmes skirti deiniajam sparnui ir utikrinti
Panevio rajone buvusios Latvi divizijos saugum, palaikant su ja glaudius ryius277 .
Kaip matyti, divizijai buvo ikeltas jau nebe puolimo, kiek gynimosi udavinys. Faktikai divizija i lto trauksi atgal. Tuo metu bolevikams prasidjo nebesisekti ir kovose su lenkais beveik visame fronte jie buvo priversti trauktis. Lenkai
pradjo juos spausti ir Vilniaus kryptimi.
Jau 1919 m. vasario mn. viduryje Lietuvos vadovybei buvo inoma, jog bolevik uimtose srityse vyrauja netvarka: kariai demoralizuoti, nenori kariauti, maitauja, trksta maisto bei kit btiniausi reikmen, dalis vilniei badauja, tarp j
siauia vairios ligos, gyventojai nepatenkinti bolevik vesta tvarka, didelmis rekvizicijomis ir laukia lietuvi ar lenk ateinant.
Lietuvos civilin valdia bei karin vadovyb negaljo likti abejinga tokiai susidariusiai padiai. Kilo sumanymas pamginti i bolevik atsiimti Vilni. Jau 1919
m. vasario 28 d. krato apsaugos ministras karin. M. Velykis sak karin. K. kirpai,
dar 1918 m. pabaigoje jusiam Vilniaus miesto komendanto pareigas ir gerai inaniam bendr tuometin padt mieste, parengti jo valdymo plan, ilaisvinus sostin
i bolevik okupacijos. Karin. K. kirpa, ir anksiau kariuomens vadovybei teiks
vairi silym dl ginkluotj pajg organizavimo, vis pirma patar atsivelgti
tai, jog, pirma, daugelis mieste gyvenusi vairi tautybi moni buvo skirtingos
politins orientacijos ir siek savj tiksl; antra, jame jau buvo gerokai sitvirtin
vietiniai bei i Soviet Rusijos atsisti bolevikai bei visokie agentai. Jo nuomone,
labai sunki miesto gyventoj materialin padtis, badas bei ligos pareikalaut i naujosios valdios imtis energing ir efektyvi priemoni. Todl, karin. K. kirpos nuomone, reikt skubiai susirpinti bsimojo valdios aparato sudarymu Vilniuje: parinkti tinkamus staig vadovus, parengti aikias t staig veiklos instrukcijas, nubrti j funkcijas, ryius su miesto gyventojais. Mieste buvo susidariusi kritika padtis gyventoj materialinio aprpinimo bei sveikatos apsaugos srityje, todl buvo
siloma nedelsiant sudaryti maisto atsargas, numatyti efektyvi medicinin pagalb. K. kirpos nuomone, ios priemons ikart pakelt naujosios valdios autoritet
miesto visuomens akyse ir padt gyti jos pasitikjim. Visiems svarbiausiems klausimams sprsti silyta i vairi ministerij atstov sudaryti speciali komisij, kurioje karin. K. kirpa arba dalyvaut, arba bent jau bt informuojamas apie numatytas priemones ir j gyvendinimo eig. Gavs i mintos komisijos btin mediag, karin. K. kirpa imtsi organizuoti karinius dalinius, kuriais pasiremdama Vilniaus miesto valdia galt vykdyti savo funkcijas.278 .

79

Karin. K. kirpos nuomone, Vilniaus miesto saugumui utikrinti reikalingos

tokios jgos: du pstinink batalionai, du husar eskadronai, kulkosvaidinink komanda su 2 sunkiaisiais automobiliais, 300 karo policinink, 50 rait karini andar, viena lengvosios artilerijos baterija ir vienas arvuotas automobilis279 .
Karin. K. kirpa teig, jog is kariuomens kontingentas su kitomis ginkluotj pajg dalimis turt dalyvauti Vilniaus miesto umimo operacijoje. Be to, projekto autorius sil, umus Vilni, ikart jame paskelbti apgulties padt, nes mieste i pradi likt nemaa bolevik arba specialiai papirkt agent, kurie stengtsi
visaip trukdyti miesto valdios darb. Apgulties padtis, jo nuomone, turt trukti
apie por savaii, ir jos metu bt galima padaryti visa, kas reikalinga miestui
ivalyti nuo prieik element. Vliau galt bti paskelbta kuriam laikui karo padtis. Padiai mieste patikslinti karin. K. kirpa dar sil pasisti specialius valgus280 . To meto slygomis tai buvo gana apgalvotas, konkretus ir detalus miesto,
numatyto valdyti po jo ilaisvinimo i bolevik okupacijos, planas.
Dar kovo mn. pradioje krato vadovyb pasiek inios apie lenk jg koncentravim Gardino apylinkse. Netrukus j didels, gerai ginkluotos kariuomens
dalys m smarkiai pulti bolevikus Ryt Lietuvoje ir stumti juos i io krato. Puldami bolevikus, jie savo kariuomens kairiuoju sparnu ukliuvo u Lietuvos rytini
etnini sien ir m skverbtis jos teritorij Vilniaus kryptimi.
1919 m. vasariokovo mn. lietuvi kariuomen buvo skubiai organizuojama
bei rengiama ir gerokai sustiprjo. Buvo steigta nauj kariuomens dali, vyko reguliarus j apmokymas. Gauti ginklai ir apranga gerokai pakl karinink bei kareivi kovin dvasi. Pamau tobuljo ir pati kariuomens organizacija.
Nors kariuomens pajgumas dar buvo nedidelis, Lietuvos vyriausyb, pasitarusi su kariuomens vadovybe, nutar pasinaudoti patogiu momentu, pulti bolevikus ir pirmieji atgauti sostin Vilni. iam udaviniui vykdyti nutarta sudaryti atskir brigad, kurios virininku 1919 m. kovo 11 d. buvo paskirtas karin. St. Nastopka, o jos tabo virininku karin. B. Giedraitis281 .
Pulti visu frontu lietuviai dar neturjo pakankamai jg, nutarta sutelkti savo
pajgas dviejose vietose ir suduoti prieui smg, nuo kurio jis turt trauktis. Tai
buvo pirmoji organizuota puolamojo pobdio karin operacija, koki anksiau besikurianioje kariuomenje dar nebuvo.
Vykdant krato apsaugos ministro karin. A. Merkio 1919 m. kovo 24 d. Vilniaus grupei paskelbt slapt sakym Nr. 1, bolevik puolimui buvo sudarytos dvi
rinktins: deinioji pietin i Alytaus gulos ir kairioji iaurin i Kauno gulos282 .
Deinij rinktin sudar I pst. pulko keturios kuopos, raitj valg komanda (apie 30 raiteli), 8 sunkieji kulkosvaidiai ir karin. M. Peiulionio vadovaujamas
artilerijos brys (2 patrankos). Rinktins vadas karin. K. Ladyga. Jos udavinys
buvo kovo 28 d. iygiuoti i Alytaus, toliau pulti ir uimti Daugus, Varnos bei
Valkinink miestelius, j geleinkelio stotis ir ygiuoti Vilniaus kryptimi283 .
Kairij rinktin sudar II pst. pulko I batalionas ir IX kuopa (apie 900 moni), Atskirasis batalionas (vadas karin. K. kirpa), kuriame buvo keturios kuopos,
karo andar, kulkosvaidi, raitj valg komandos (i viso apie 500 moni).
Rinktinei dar buvo paskirtas karin. Pr. Uoginto vadovaujamas artilerijos brys (2
patrankos) ir II husar eskadronas. I viso rinktinje buvo apie 1400 kari. Jai vado-

80

vavo II pst. pulko I bataliono vadas karin. J. Butkus. i rinktin turjo ivykti i
Kauno kovo 27 d. ir po poros dien pulti prie plentu iemariaiVievisVilnius284 .
Aviacijos daliai sakyta stebti judjim prieo unugaryje, ininerijos daliai,
rinktinms pasistmjus priek, sutaisyti geleinkelio linij KaiiadorysLentvaris.
Taiau vien rinktin nuo kitos skyr daugiau kaip 50 kilometr atstumas, todl
susisiekimo dalies virininkui sakyta paskirti po vien motocikl kiekvienai rinktinei ryiui su brigados tabu palaikyti. Rinktini virininkai turjo tam tikr skaii
telefonist pasisti artimiausias telefono stotis Alyt, Daugus, iemarius ir Rumikes, kad i ten perduot inias Krato apsaugos ministerijos tabui285 .
Kairioji rinktin dl organizacini nesklandum nurodytu laiku i Kauno ivykti dar negaljo, todl kovo 27 d. buvo sakyta jai tai padaryti kovo 31 d., o deiniajai rinktinei ivykti i Alytaus balandio 1 d. Buvo patikslinta, jog deinioji rinktin, umusi Valkininkus, turjo ygiuoti Vilniaus kryptimi palei geleinkel Varna
Lentvaris. Kiekvienas kareivis privaljo turti ne maiau 350 ovini: 90 su savimi ir
260 rezerve. Vienam kulkosvaidiui turjo bti skirta 4000 ovini. Maistu ir paaru reikjo apsirpinti 6 dienoms. Deiniajai rinktinei maisto baz buvo numatyta
Varnoje, o kairiajai asliuose. Sanitarijos dalies virininkas privaljo pasirpinti
sueistj ir susirgusij kari evakuacija286 .
Tuo bdu abiem rinktinms udaviniai buvo keliami tie patys, tik iek tiek
pakeistas j vykdymo laikas.
1919 m. kovo mn. pabaigoje bolevikai iame fronto bare buvo um pozicij: NedzingDaugaiPivainaiDusmenysOnukisAuktadvarisasliai.
DaugVarnosValkinink krypt Vilni saugojo Lietuvi (Pskovo) divizijos III ir
IV auli pulkai, o TrakVilniaus krypt tos pat divizijos V, VI ir VII pulk auliai. Daugiausia bolevik jg buvo sutelkta prie Vilni einani pagrindini keli. Bolevik pajgos buvo papildytos monmis, ginklais ir audmenimis, taiau j
moralin bkl buvo menka.
Abiejose lietuvi rinktinse vyko paskutinieji pasiruoimo bolevik puolimui
darbai. Balandio 2 d. prie Alytuje veikusio I pst. pulko II bataliono prisijung i
Marijampols atvyks pulko tabas su I batalionu, kur sudar 19 karinink, 364
kareiviai, artilerijos baterija su 2 karininkais bei 79 kareiviai ir husar eskadronas287 .
Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka 1919 m. balandio 1 d. papildomai nurod I pst. pulko vadui karin. K. Ladygai neapmokytus ir blogai aprengtus bei aprpintus kareivius palikti Alytuje, o su visais kitais balandio 3 d. pradti
vykdyti Vilniaus grupei sakym Nr. 1, prie tai isiuntus ger valgyb Varnos
Valkinink kryptimi288 .
1919 m. balandio 3 d. apie 15 val. deinioji rinktin pradjo yg i Alytaus
Daug kryptimi. Iki tos pat dienos vakaro ji um Pavartn, Viein, Pociloni,
Boguiki, Naujaplenio, vobiki kaimus ir Boguiki dvar. Prie Pociloni kaimo rinktin buvo paskirstyta dvi voras pagrindin ir alutin. alutin vora (VII
kuopa su 2 sunkiaisiais kulkosvaidiais ir raitj valg komanda 20 moni)
turjo ygiuoti piet kryptimi Arin kaim. ia valgai turjo isiaikinti prieo
padt BininKazimieriki kaim apylinkse, o VII kuopa, karin. M. Rklaiio
vadovaujama, pulti Daug eero pietin pus ir toliau ygiuoti Geidukoni kaimo
kryptimi289 .

81

Rinktins pagrindin vora toliau puol plentu Varnos kryptimi. Balandio 4 d.

3 val. I ir II kuopos um vakarus nuo Daug buvusi auktum 198. Artilerija
isidst vakarus nuo ios auktumos palei plent AlytusDaugai, netoli Pociloni
kaimo. onus nuo pagrindins voros pasisti valgai 4 val. netoli Daug susiaud
su bolevikais. Tada artilerijos baterija atideng ugn iaurin Daug miestelio dal.
pagalb atvykusios dvi vokiei baterijos taip pat apaud bolevik pozicijas. Nors
bolevikai ir smarkiai prieinosi, bet rinktins I ir II kuopos, sutelkusios smarki ugn, 6 val. 30 min. um Daugus. Bolevikai skubiai pasitrauk. I kuopa eng
Daugus be nuostoli, o II kuopoje vienas kareivis buvo umutas, o kitas sueistas290 (r. 12 schem).
Umus Daugus, vora nuygiavo Bobriki kaimo kryptimi. I ir II kuopos,
puldamos prie, po trumpo susiaudymo um Dokoni ir Verikantoni kaimus.
Voros avangardins dalys toliau ygiavo priekyje, i paskos sek vokiei, o u j
lietuvi artilerijos baterijos. Paioje pabaigoje ygiavo pulko rezervas (II bataliono
dvi kuopos), isiunts onus apsaug. Prie Vioni kaimo bolevikai ygiuojani vor pradjo smarkiai audyti i kulkosvaidi ir autuv. Voros priekyje ygiavusios kuopos isiskleid grandinn, o tuo metu vokiei artilerija apaud apkasuose sitvirtinusius bolevikus. ie buvo priversti su nuostoliais pasitraukti. Vokiei karininkai automobiliuose rengt kulkosvaidi ugnimi persekiojo bgant prie, o j kandin spariai versi priek lietuvi pstininkai291 .
Umus Geidukoni ir Kirklioni kaimus, pastebta bolevik gurguol, kurios dalis nuo Bobriki kaimo trauk Valkininkus, o dalis plentu Varn. Pstininkams bei lietuvi ir vokiei artilerijai apaudius besitraukiani prieo gurguol, voros prieakins dalys um BobrikiValkinink kelio tilt, kuris buvo greitai
sutaisytas, nes bolevikai j buvo iek tiek apgadin. Netrukus II kuopa um Aleksandravos ir Vazgirdoni kaimus, o I kuopa Bobrikes. Umus ias vietoves, vokieiai pareik, jog toliau jie nebeygiuosi, nes to daryti neleidianti j vadovyb,
ir sugro Alyt292 .
Neturint ini i alutins voros (VII kuopos ir raitj valg komandos), ivykusios i Pavartn kaimo bei Boguiki dvaro ir turjusios ygiuoti priek palei
pietin Daug eero pus per Rimnus, Padaug bei Gudius Geidukoni kaimo
kryptimi, rinktins vadas karin. K. Ladyga savo padjj karin. Ig. Musteik su II
kuopa ir 2 kulkosvaidiais paliko Vazgirdoni kaime ir pasiunt valgyb Puodi
kaim. I kuopa um pozicij prie BobrikiVarnos plento buvusiose auktumose 128 ir 131. Rinktins rezervas apsistojo Bobrikse.
Nors puolimas buvo sustabdytas, taiau artilerijos baterija, umusi pozicij
pamikje prie plento pietus nuo Bobriki, apaud Varnoje buvusias bolevik
stovyklas. Bolevikai atsak tuo paiu. Apie 17 val. j dalinys, remiamas artilerijos,
i Eeriek ir Druckn kaim m vertis priek, grasindamas deiniajam rinktins onui. Rinktin buvo priversta pasitraukti vakarus nuo Bobriki auktumas
138 ir 140. Karin. Ig. Musteikiui buvo sakyta su II kuopa pasitraukti i Vazgirdoni
Aleksandravos kaim. Tolesnio rinktins pasitraukimo atveju jis turjo per Pavarnio kaim pasiekti Pamusi dvar, pereiti per Varns tilt ir susijungti su pulku
prie Vioni kaimo. Atjus vakarui, rinktin apsistojo GeidukoniKirklioni kaim linijoje293 .

82

12 schema
Daug kautyns 1919 m. balandio 35 d.

83

VII kuopa, vis laik ygiavusi priek anksiau nurodytomis vietovmis, ties
Padaugs kaimu susirm su bolevikais, kurie kuop pradjo smarkiai audyti i 2
kulkosvaidi. Besitraukdami bolevikai atkakliai pasiprieino ir ties Gudi kaimu,
taiau, neatlaik VII kuopos puolimo, pasitrauk. Umusi mintas vietoves, VII
kuopa apie 22 val. atvyko Geidukonis. Jos nuostoliai 2 sueisti kareiviai294 .
Raitj valg komanda, su bolevikais susirmusi ties Marcinavos vienkiemiu, o po to prie Bobriki, susijung su pulku apie 21 val. 50 min. Jos nuostoliai 1
raitelis umutas ir 2 sueisti. Karin. Ig. Musteikis su II kuopa, perjs per Varns
ups tilt ties Pamusi dvaru, susivienijo su pulku balandio 5 d. 2 val. nakties.
Kuopa nuostoli neturjo. Kadangi bolevikai intensyviai apaud rinktin i deiniojo ir kairiojo on ir, vietini gyventoj praneimu, ruosi j pulti, pulkas um
geresn pozicij VioniGudi kaim linijoje295 .
Balandio 5 d. buvo skirta poilsiui, o 19 val. pulkas turjo ygiuoti priek ir
uimti Bobrikes. Taiau 13 val. 22 min. i kariuomens vadovybs buvo gauta telefonograma karin operacij sustabdyti. Buvo suinota, jog bolevikai, sutelk didesnes jgas, nuo Vaikantoni ir Dakoni kaim puss grasina kairiajam voros sparnui. Karin. K. Ladyga sak pulkui pasitraukti atgal. I kairiojo sparno puolantys
bolevikai, apaudyti autuv ir artilerijos ugnimi, ibgiojo. Pulkas pasitrauk tvarkingai. 20 val. 50 min. jis buvo Dauguose ir pernakvojo VieinPociloni linijoje.
Balandio 6 d. 9 val. I pst. pulkas sugro Alyt296 . ia jis toliau tvarksi, moksi,
ruosi naujoms kovoms ir toliau tebeveikdamas Atskirosios brigados sudtyje297 .
Pagal krato apsaugos ministro Vilniaus grupei sakym Nr. 1 kairiosios (iaurins) rinktins vadas karin. J. Butkus 1919 m. kovo 31 d. su rinktins dalimi II pst.
pulko I batalionu bei IX kuopa, artilerijos II baterijos I briu ir puse husar eskadrono
i Kauno iygiavo Vilniaus kryptimi. ias karines dalis Kaune karin. J. Butkus perm tik ivykdamas kautynes, todl nebuvo susipains nei su jau paskirtais karininkais, nei su bendra padtimi mintose dalyse. T pai kovo 31 d. rinktins dalis
atvyko Rumikes, kur Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka jai paskelb
nauj sakym. Pagal j rinktins sudt eins Atskirasis batalionas turjo likti Rumikse rezerve, o II pst. pulko I batalionas, II baterijos brys ir I husar eskadrono
dalis balandio 1 d. pasiekti iemarius, i kur kit dien pradti puolim298 .
Atvykusi iemari rajon, rinktin ten rado vokiei kariuomens dalin
19 savanori batalion, kuris saugojo vokiei ir bolevik tarpusavyje nustatyt
linij Kaiiadoriiemari bar. Vokiei pagalbos lietuviai nesitikjo, nes tuo
laiku vokiei kariuomen, kaip minjome, buvo demoralizuota ir usikrtusi revoliucine dvasia. Todl reikjo pasikliauti vien savomis jgomis. Nesant itisinio fronto,
bolevikai galjo lietuvi kariuomen pulti i sparn. Tuo tikslu aslius ir Auktadvar buvo pasisti raiteliai. Rinktins vadovyb neturjo telefono ryio nei su vienu
daliniu. Nors i tabo ir buvo atsista telefonist grup, taiau jie neturjo nei vieno
telefono aparato. Todl ry teko palaikyti tik per pasiuntinius.
Bolevikai buvo sitvirtin StroinPajautikiGuroniasli geleinkelio
stoties ir asli miestelio linijoje. J jgos buvo kur kas didesns negu lietuvi. Prie
lietuvius veik bolevik Pskovo divizijos I, II ir VI auli pulkai. Lietuvi rinktins
vadovyb man, jog bolevikai neino apie rinktins atvykim iemarius, ir todl
tikjosi netiktai prie upulti. Taiau tikrovje buvo kitaip prieai lauk puolimo299 .

84

Balandio 2 d. autant II pst. pulko I bataliono dalys pradjo puolim. Artilerija jau nuo 7 val. ryto apaud prie. I kuopa turjo uimti Paltininkus, Guronis ir
aslius; II kuopa Pajautikes; III kuopa Stroinus, I ir II; IX kuopa Strvininkus, Dirgalonis ir Liutonis. Atskirojo bataliono I kuopa, husar eskadronas ir valg
komanda buvo rezerve300 .
I kuopa (vadas karin. A. Sinkeviius), puldama prie minta kryptimi, tikjosi bolevikus uklupti Tarpumiki dvare, taiau ia j neradusi, miku ir palauke
ygiavo toliau. Iauus kuopa artjo prie Paltinink, kur buvo sutelktos stipresns
prieo jgos, o Guronyse buvo jo artilerija. Pati vietov buvo labai patogi gintis, todl
bolevik pozicijos buvo geros. Nors I kuop rm karin. Pr. Uoginto vadovaujamas
artilerijos brys, taiau jos puolim prieas atrm stipria artilerijos, kulkosvaidi ir
autuv ugnimi. Dauguma I kuopos kareivi kautynse dalyvavo tik pirm kart,
todl tokia stipri prieo ugnis sukl smy. Teko kuopai pasitraukti Tarpumikes301 .
II kuopa (vadas karin. K. Mackeviius) puol Pajautikes. J irgi pasitiko stipri
prieo ugnis. Kuopai taip pat teko atsitraukti Tarpumikes. Susiaudymo metu buvo
sueistas vienas kuopos kareivis. Tuo bdu I ir II kuopos savo udavinio nevykd302 .
III kuopa (vadas karin. J. Kairionis) puol Stroinus, kur apsistojusi bolevik kuopa lietuvi puolimo nesitikjo. Todl po trumpo susiaudymo bolevikai ibgiojo. Pirmieji ir antrieji Stroinai ir buvo uimti. I prieo buvo paimta 1 kulkosvaidis, 5 autuvai ir kt. turto303 .
IX kuopa (vadas karin. Marcinnas), rytingai puldama Strvininkus, Dirgalonis ir Liutonis, po keleto valand mio juos um, sitvirtino, pastatydama 40
moni utvor. Husar brys, pasistas apsaugoti kairj rinktins sparn, prie
Kurniki dvaro ivaik ten buvusi negausi bolevik sargyb ir pam i jos 2
autuvus, ovini ir nema pund proklamacij. Ties Kurnikmis palik sargyb,
husarai irgi pasitrauk Tarpumikes304 .
Balandio 2 d. puolimas nepavyko vis pirma todl, jog nebuvo suderinti kuop veiksmai. O tai priklaus nuo auktesns vadovybs veiklos. io puolimo nauda
buvo tik ta, jog buvo tiksliai suinotas prieo jg isidstymas. Balandio 2 d. nepasisekus vykdyti numatyto udavinio, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka nutar rinktins rezerv pritraukti ariau fronto. Esant labai blogam orui bei
klampiems keliams, nakt i balandio 2 3 d. i Rumiki iemarius atvyko
Atskirasis batalionas. ia vykusiame brigados vado karin. St. Nastopkos ir batalion vad karin. J. Butkaus ir K. kirpos pasitarime buvo nusprsta balandio 3 d.
pakartoti puolim. Jo udavinys buvo istumti bolevikus i Stroinasli linijos
ir, susiklosius palankioms slygoms, toliau pulti VievioVilniaus kryptimi305 .
ia buvusioms pajgoms sustiprinti karin. St. Nastopka sak II pst. pulko I
bataliono bar sumainti, deiniajame sparne i Dirgaloni atitraukiant IX kuop.
J pakeit Atskirojo bataliono kuopa. Be to, i io bataliono dar buvo atsistas kulkosvaidinink brys ir raitj valg komanda. Kitos trys Atskirojo bataliono kuopos turjo pasilikti rezerve iemariuose. Kartu buvo sakyta sustiprinti valgyb
Auktadvario, Kietaviki ir Korkuioni kryptimi306 .
Balandio 3 d. ryt vir iemari pasirod lietuvi lktuvas, kuris, apsuks
kelet rat apie ms kariuomen, numet praneim apie prieo jg isidstym.
Ms aviacijos pasirodymas pakl kari kovin dvasi.

85

Apie 1516 val. II pst. pulko I bataliono I ir II kuopos, isiskleidusios grandinmis, pasipyl i miko, puldamos PaltininkGuroni kryptimi. Purvas buvo tiesiog neibrendamas. Kai kur teko bristi per apsemt piev. bridus vanden, bolevikai apaud kulkosvaidi ugnimi nuo 150-os auktumos, pietus nuo Guroni.
Grandinms kartais teko gulti vanden, taiau jos nesitrauk, bet slinko pirmyn.
Pradjus smarkiai snigti, pasinaudojusios sniego priedanga, kuopos prisiartino prie
prieo apkas ir apmt juos granatomis. Neatlaik puolimo bolevikai pasitrauk.
Um auktum, msikiai apaud j pozicijas prie asli geleinkelio stoties307 .
Bolevikai vis dar laiksi Pajautikse, bet, pajut smark lietuvi spaudim,
pasiunt savo pasiuntinius aslius, praydami pagalbos. Taiau j pasiuntiniai
pateko lietuvi nelaisv. I rasto praneimo, kur pasiuntiniai siunt savo vadovybei, suinota, jog Pajautikse yra 120 bolevik, kuriuos baltieji smarkiai spaudia ir, nesulaukus paramos, teksi i tos vietovs pasitraukti. i inia lietuvius padrsino. Karininkai A. Sinkeviius ir K. Mackeviius, palik dal savo kuop Guronyse, su trim briais ir 1 kulkosvaidiu patrauk Pajautiki kryptimi. Bolevikai,
pajut, jog yra supami, spruko pietus nuo Pajautiki kaimo buvus mik. Kaimas
buvo uimtas be mio308 .
Balandio 4 d. autant rinktins valgai buvo pasisti asli miestel, o II
pst. pulko I bataliono I kuopa asli geleinkelio stot. Bolevikai, pastebj
lietuvi valg artinimsi, paleid kelet vi, asli miestel skubiai paliko ir pasitrauk Vievio kryptimi. Ta paia kryptimi pasitrauk ir bolevikai i asli geleinkelio stoties, palik veim sviedini, telefono aparat ir vienos kuopos ratin su
antspaudais ir dokument blankais309 .
Nors bolevikai ir buvo priversti pasitraukti i j uimto rajono iki pat Vievio
miestelio, bet jie nebuvo sumuti. Todl kit dien puolimo buvo atsisakyta ir rinktin sitvirtino StroinPajautikiasli geleinkelio stoties ir asli miestelio linijoje. Rinktin um i linij tokia tvarka: II pst. pulko I kuopa u asli stoties ir miestelio, II kuopa u Pajautiki, III kuopa u Stroin, I ir IX kuopa
u Dirgaloni ir Liutoni kaim. Kairje I kuopa palaik ry su vokieiais, o deinje su jais kontaktavo IX kuopa. Atskirojo bataliono IV kuopa ir valg komanda
buvo rezerve u II pst. pulko I ir II kuop, to pat bataliono II kuopa u II pst.
pulko III kuopos Gurkliuose, o I ir III kuopos bei II husar eskadronas liko rezerve
iemariuose. Artilerija buvo umusi pozicij prie Tarpumiki palivarko. I husar eskadronas, tiek kautyni metu, tiek joms pasibaigus, atidiai stebjo prieo veiksmus Auktadvario apylinkse310 .
Po balandio 3 d. pasisekusi kautyni rinktin galjo ygiuoti pirmyn ir pasiekti Viev. Taiau ji nei kairje, nei deinje neturjo j remiani karini pajg,
todl vertis priek buvo rizikinga, nes grs pavojus i abiej sparn bti prieo
apsuptai ir sunaikintai. Atsivelgiant tai, vyko tik ms valg susirmimai su
bolevik sargybomis. Balandio 5 d. II husar eskadronas um Jageloni kaim,
o balandio 6 d. Semelikes. Vis aukiau mint mi metu i prieo buvo
paimtas 1 kulkosvaidis, 3 lauko virtuvs, 4 dviraiai-veimai oviniams, 6 telefono
aparatai, daug telefono kabelio, 2 veimai, 4 arkliai ir apie 50 belaisvi. Netoli Vievio buvo paimtas intendantros sandlis, i kurio pavyko visk isiveti. Ms nuostoliai 3 umuti ir 25 sueisti kareiviai311 .

86

Po i kautyni bolevikai, suinoj, jog lietuvi jgos iame bare yra daug menkesns ir, be to, vokieiai jiems nepadeda, ruosi lietuvius pulti. Jau balandio 6 d.
lietuviai turjo ini, jog asli bare prieas koncentruoja didesnes jgas. Balandio 7
d. vakare buvo pastebtas j intensyvus judjimas. Rinktin pasiruo gintis, budjimas pozicijose buvo sustiprintas, rezervins kuopos sptos bti pasiruousios.
Balandio 8 d. anksti ryt tirtos prieo grandins pradjo smark puolim
asli Stroin bare. iuos du punktus skyr tankus mikas, iraiytas griovi ir
net kalnagbri, todl kautyni metu tarp veikiani dali buvo sunku palaikyti
ry. Nors telefon jau turta, bet jie blogai veik. Kautyni metu iemariStroin
telefono linija visikai nustojo veikusi, todl kuop vadams teko veikti savarankikai
ir reikti daug iniciatyvos (r. 13 schem).
Kairiajame sparne (asliaiPajautiks) bar gyn II pst. pulko I ir II kuopos
ir Atskirojo bataliono valg komanda (apie 30 vyr) bei IV kuopa, kurioje buvo
taip pat ne daugiau kaip 50 vyr. ioms pajgoms vadovavo karin. K. kirpa. Bolevikai ypa smarkiai puol asli geleinkelio stot ir Talpnus, o Pajautikes band
apsupti miku i piet puss ir suduoti smg i sparno. Taiau II pst. pulko II
kuopa sulaik prieo puolim ir privert j trauktis atgal miku rytus. Karin. K.
kirpa, gavs praneim, jog II pst. pulko III kuopa, bolevik smarkiai spaudiama ties Stroinais, nepajgia atsilaikyti, vos prasidjus miui pasiunt jai pagalb karin. A. Jakto vadovaujam Atskirojo bataliono II kuop. Be to, inodamas
apie dar menk io bataliono pasirengim kovoms, karin. K. kirpa i turto rezervo
nukreip Stroinus ir to paties bataliono IV kuop. Prieas buvo kontratakuotas ir
durtuv kautynse priverstas pasitraukti Mijaugoni kaim. valg komanda buvo pasista ryiui tarp Pajautiki ir Stroin palaikyti312 .
Bolevikai, panaudoj smarki artilerijos ir kulkosvaidi ugn, toliau didelmis jgomis puol karin. K. kirpos vadovaujam bar, ypa jo kairj sparn. J
gynusi II pst. pulko I kuopa, neatlaikiusi puolimo, apie 17 val. pasitrauk i asli
stoties ir miestelio313 .
Pasitraukus I kuopai, susidar pavojus II kuopai, gynusiai Pajautikes, nes kairysis sparnas tapo atviras ir bolevikai galjo apeiti i sparno. Kairiajam sparnui
apsaugoti dar buvo nusistas II kuopos vienas brys, buvs rezerve 150-oje auktumoje, taiau jis bendros padties jau neigelbjo. Apie susidariusi padt praneus
rinktins vadui karin. J. Butkui, is sak atsitraukti iemarius. II kuopa per Tarpumiki dvar apie 18 val. 30 min. atsitrauk nurodyt viet314 .
Nepasisekus bolevik puolimui Stroinus, jie sutelk artilerijos ir kulkosvaidi ugn Atskirojo bataliono II ir IV kuop bar kapines ir 115 auktum. Dalis
bolevik, atsidr kairiajame baro sparne, i miko ambine ugnimi apaud abi
kuopas. Tuo bdu bolevikai puol frontu nuo Mijaugoni kaimo ir i sparno, t. y. i
miko. Nors prieo artilerijos sviediniai krisdavo madaug u vieno kilometro kuop unugaryje, taiau tarp menk patyrim turini kari jie kl panik. Todl
kairj sparn buvo pasista sustiprinta valgyba, kuri privert prie i io sparno
pasitraukti315 .
Paiame kautyni kartyje sugedo IV kuopos kulkosvaidis, o ir ovini jau
nedaug tebuvo lik. Neprityr kulkosvaidininkai ilgai nesugebjo jo sutaisyti ir, tuo
pasinaudoj, bolevikai dar atkakliau versi pirmyn. Tuo kritiku momentu visgi

87

13 schema
asli kautyns 1919 m. balandio 8 d.

88

pavyko kulkosvaid sutaisyti ir besiartinant prie apaudyti smarkia ugnimi, kuri

bolevikams padar daug nuostoli. Buvo matyti, kaip bolevikai, jau lipantys per
lauke buvusi tvor, krito nuo kulkosvaidio ugnies. Daug j buvo nukauta ir nuo
kuop kari taikli autuv vi. Nuolat buvo girdti II kuopos vado karin. A. Jakto
raginimai: Vyrai, tik taikykit, vyrai taikykit! Vietini gyventoj pasakojimu, bolevikai i to lauko isive apie 80 nukaut ir sueist kareivi. J puolimas buvo
sustabdytas316 .
Nesitikdami i prieakio istumti lietuvius i j uimt pozicij, bolevikai
miku apjo IV kuopos kairj sparn ir puol i ono. Pastebjus j manevr,
smarkia ugnimi buvo priversti pasitraukti Pajautiki kryptimi. Taiau apie 17 val.
bolevikai dar didesnmis jgomis band pakartoti savo manevr. Suspietus artilerijos ir kulkosvaidi ugn, bolevikai visikai pakriko ir pasitrauk Mijaugoni kaimo
kryptimi. Temstant kautyns aprimo.
Kautynse ties Stroinais ypa pasiymjo ie Atskirojo bataliono kariai: puskarininkiai Petras Daunoras, Juozas Pocius, Juozas erniauskas, skyrininkas Domininkas Narbutas, eiliniai Aleksas Bauys, broliai Pranas ir Motiejus Kilikeviiai, Pranas Valkauskas, Andrius Makareviius, Stasys Jakubauskas, Jonas Januaitis, Petras
imkus, Juozas Vaiaitis, Jonas Plioplys, Stasys Karpaviius ir kt.317
sitikinus tolesnio puolimo prie stambias bolevik pajgas neperspektyvumu, balandio 8 d. vakare buvo gautas rinktins vado karin. J. Butkaus sakymas
visoms kuopoms atsitraukti iki Gurkli kaimo318 . Po keletos dien Atskirasis batalionas gro Kaun, o II pst. pulko I batalionas prie iemarius um ias pozicijas: viena kuopa su 2 kulkosvaidiais ant auktumos prie kelio Remizav, kita
kuopa su 2 kulkosvaidiais Gurkli dvare, III kuopa su 1 kulkosvaidiu Turlaviki kaime, artilerijos baterija prie Cegelns. Vokiei sargybos buvo idstytos iemari miestelio pakraiuose prie kelio RemizavasVievisAuktadvaris319 .
Kov su bolevikais metu iame bare uvo 4, sueista 40 ir dingo be inios 20
kareivi320 . Balandio 10 d. iemariuose vyko ikilmingos uvusi kari laidotuvs, dalyvaujant didelei miniai aplinkini gyventoj. Jose taip pat dalyvavo Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka su tabu ir daugybe kari321 .
Reaguodama bendr lietuvi puolim prie Daug ir asli Vilniaus kryptimi, Soviet Rusijos vyriausyb priekaitavo Vokietijai, jog bolevik kariuomens
dalys buvo puolamos prisidengus vokiei kariniais daliniais ir tuo bdu buvo paeidiama 1919 m. sausio 18 d. sutartimi tarp i valstybi nustatyta demarkacijos
linija. Nors, kaip jau minjome anksiau, vokieiai faktikai ios linijos laiksi, o bolevikai j danai paeidinjo. iuo atveju Vokietijos vyriausyb pageidavo, jog Lietuvos valdia tinkamai isprst klausim. Todl Lietuvos vadovyb ir nutar savo karinius dalinius atitraukti. Balandio 910 d. StroinPajautikiasli miestelio ir geleinkelio stoties baras buvo perduotas vokiei apsaugai322 .
vertinant Daugasli karini operacij prie bolevikus eig ir rezultatus,
reikia konstatuoti, jog:
1. Lietuvos kariuomens vadovyb, turdama iame bare nepalyginamai menkesnes karines pajgas (3 labai prastai parengtus batalionus prie 5 bolevik pulkus!), nutar suduoti prieui lemting smg, suskaldydama jas i anksto dvi nedideles skaiiumi, maai paruotas kariniu atvilgiu, prastai apginkluotas ir techni-

89

kai aprpintas, atitolusias viena nuo kitos apie 60 kilometr rinktines. Tokiomis slygomis jos negaljo vykdyti udavinio pasistmti kiek galima pirmyn Vilniaus
kryptimi.
2. Vykstant kovoms nebuvo derinami veiksmai nei tarp abiej rinktini, nei
kiekvienos j viduje. Jos net pat prieo puolim pradjo skirtingu laiku.
3. Vertinant kautynes taktiniu poiriu, reikia paymti, jog kairiosios rinktins vadas karin. J. Butkus net nedav rinktinei sakymo pulti. O deiniosios rinktins
vadas karin. K. Ladyga, dar bdamas Alytuje, madaug u 20 kilometr nuo prieo
pozicij, nors ir pareng bei paskelb sakym, taiau jame nebuvo atsivelgta bolevik jg isidstym vietoje, nepateikta vietovi specifika ir kt.
4. Pai kautyni metu, keiiantis situacijai, abiejose rinktinse nebuvo tinkamai vertintos tiek prieo, tiek savo jg galimybs uimt pozicij atvilgiu, neiekota
silpnesni prieo viet, kuriomis bt buv galima pasinaudoti pranaumui gyti.
5. Rinktini veiksmams labai neigiamai atsiliep technini priemoni, vis pirma
ryi, nebuvimas. O be j tinkamai vadovauti karinms operacijoms buvo nemanoma.
6. Pats kairiosios rinktins atsitraukimas nebuvo planingas: kai kurios kuopos
trauksi tvarkingai, o kitos buvo paliktos likimo valiai ir tik dl prieo neapdairumo
nenukentjo.
7. Lietuvos kariuomens atsitraukimas i fronto ir slyio su bolevikais netekimas turjo neigiam pasekmi, kai lenkai 1919 m. balandio 1921 d. puol Vilni.
Lietuviai ioje kovoje negaljo dalyvauti, ir bolevikai, pasinaudoj tokia padtimi,
laisvai pasitrauk i fronto iaur Maiiagalos kryptimi.
Ir vis dlto negalime nevertinti to fakto, jog nors iose kautynse ir nepasisek sumuti prieo ir bent jau pasistumti Vilniaus kryptimi, taiau ia buvo galutinai sutrukdytos
bolevik pastangos pro Alyt ir Kaiiadoris ygiuoti Kaun ir uimti vis Lietuv.
U k m e r g s i v a d a v i m a s. 1919 m. balandio 1921 d. lenk kariuomenei
netiktai umus Vilni, neivengiamai turjo keistis Lietuvos karins vadovybs pozicija. Labai susiaurjus bolevik frontui, sumajo ir prie lietuvius veikusios j jgos. iuo
atveju Lietuvos padtis lyg ir pagerjo. Taiau, toliau tsiant sunkias kovas su bolevikais, greit po grai paad priedanga m rykti tikrieji agresyvs lenk planai dl
paties Lietuvos valstybingumo ir jos teritorijos vientisumo likvidavimo, kurie labai komplikavo padt visame krate, nepaprastai apsunkino tiek Lietuvos vyriausybs, tiek karins vadovybs tolesn veikl. Sujus slyt su lenk kariuomene, prasidjo nuolatiniai
lietuvi sargyb upuldinjimai. Santykiai su lenkais spariai blogjo.
Pasikeitusiomis slygomis reikjo imtis skubi ir ryting veiksm tuo metu
turtas kariuomens dalis nukreipti iaurs ryt kryptimi, kad bt greiiau ivarytos i Lietuvos teritorijos ten sukoncentruotos stambios bolevik pajgos, neleidiant
jiems ten sustiprti ir sigalti. is didelis bolevik pavojus visur buvo jauiamas ir
numanomas. Todl Lietuvos karin vadovyb, vertindama kylant pavoj i bolevik uimto Ryt Lietuvos krato, gyventoj maldaujama, garbingo kio geriau
garbingai ti, negu vergovn patekti skatinama, ryosi prie bolevikus imtis platesnio masto karini operacij.
1919 m. balandio 26 d. naujai kuriamo Krato apsaugos ministerijos generalinio tabo virininku buvo paskirtas buvusios carins Rusijos armijos gen. mjr. Sil-

90

vestras ukauskas323 . Nors ir 59 met amiaus, gen. S. ukauskas buvo dar stiprus,
energingas karininkas, gijs didel profesionalaus karvedio patyrim. Dar 1887 m.
baigs Vilniaus karo mokykl, apie 15 met tarnavo karininku buvusios Vilniaus
karo apygardos dalyse Lietuvoje. 1900 m. pakeltas kapitonus. Dalyvavo rus
japon kare 19041905 m., po io karo baig Rusijos karinink audymo mokykl ir
tarnavo Kijevo karinje apygardoje. Pirmojo pasaulinio karo ivakarse jam buvo
suteiktas pulkininko laipsnis, o iam karui prasidjus vadovavo pulkui ir skmingai
kovojo su vokieiais prie Varuvos, Dubysos, Radvilikio ir kitose Lietuvos vietose.
1915 m. ruden buvo paskirtas brigados vadu ir pakeltas generolus majorus. 1917
m. paskirtas I pst. divizijos vadu, kur laik jo XIII korpuso vado pareigas. Kov
metu buvo eis kartus sueistas. U narsum ir pasiymjim kautynse gen. S.
ukauskas buvo apdovanotas visais rus karo ordinais, kuriuos tik galjo gauti jo
laipsnio karininkai. Be to, u kautynes ties iauliais 1915 m. apdovanotas ir aukso
kardu. iam prityrusiam karininkui 1919 m. pavasar ir buvo patikta vadovauti
besikurianiam Krato apsaugos ministerijos generaliniam tabui324 . tabe ikart buvo
nutarta pradti ruotis didesnio masto operacijai.
Tuo laiku bolevikai Lietuvoje turjo 18 pst. pulk, 3 atskirus batalionus, 5
atskiras specialios paskirties rinktines, kelet artilerijos baterij ir kavalerijos pulk325 . Lietuvi besikurianiose ginkluotosiose pajgose atitinkamu laikotarpiu tebuvo 440 karinink, 127 karo valdininkai ir 10729 kareiviai326 . Realiai lietuviai galjo
surinkti iki 5000 kovotoj, nes likusieji dar buvo visikai neapmokyti, neapginkluoti,
isklaidyti smulkiose uuomazginse karinse formacijose. Tokiomis slygomis bolevikus buvo galima pulti tik paskirose vietose.
Planingai karinei operacijai vykdyti ir iplsti pirmiausia nutarta uimti Ukmergs miest. udavin atlikti gen. S. ukauskas paved karin. J. Variakojo vadovaujamam Panevio atskirajam batalionui, kuris tuo metu jau buvo gerokai iaugs ir sustiprjs. 1919 m. gegus 1 d. jame buvo: 1) tabo komanda, 2) kio
dalis, 3) ryi komanda, 4) valg komanda, 5) mokomoji kuopa, 6) kulkosvaidi
komanda, 7) eios rikiuots kuopos ir 8) nerikiuots kuopa. I viso batalione buvo
35 karininkai bei karo valdininkai ir 1314 kareivi. Dauguma j buvo savanoriai327 .
Be to, batalionas turjo V. Geigos vadovaujam I baterijos br. Tai jau buvo ne
padriki partizan briai, bet gerai organizuoti kariniai vienetai.
Ukmergs ivadavimo i bolevik operacij suplanavo karin. Maksimas Katch, 1919 m. balandio 16 d. paskirtas Panevio atskirojo bataliono instruktoriumi328 . Karin. M. Katch gim 1879 m. Jonikyje, iauli apskr. Auktuosius karinius
mokslus baig Rusijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kur u pasiymjim kautynse buvo apdovanotas carins Rusijos armijoje labai vertintu v. Jurgio
kryiaus ordinu. Grs Lietuv, ikart stojo jos kariuomen. Tiek Nepriklausomybs kov metu, tiek taikos laikotarpiu gen. ltn. M. Katch jo vairias auktas pareigas ginkluotosiose pajgose. Turjo daug aukt apdovanojim329 . Planuojant mint operacij, be karin. M. Katch ir bataliono vado karin. J. Variakojo, dalyvavo ir
vokiei saks 18 pulko vadas mjr. V. Zeschau. Prieita prie vieningos nuomons,
jog, norint pulti Ukmerg, btinai reikjo ivyti bolevikus i Pagiri, kuriuose sitvirtins prieas kl pavoj kairiajam bataliono sparnui. Tuo metu Panevio atskirojo bataliono pajgos buvo isidsiusios Kdainiuose ir toje330 .

91

io bataliono vadovybs gautomis iniomis, Pagiriuose buvo apie 400 bolevik, ginkluot autuvais ir 4 kulkosvaidiais. Buvo parengtas toks minto miestelio
puolimo planas:
1) karin. J. Reikala su bataliono I ir III kuopomis bei vokiei artilerijos briu
turjo uimti pozicijas tie Aneliavos dvaru, prie viekelio SiesikaiPagiriai;
2) karin. B. Kulvietis su II kuopa, lietuvi artilerijos briu ir viena vokiei
patranka uimti pozicijas ties Lelin kaimu, prie viekelio taPagiriai;

14 schema
Pagiri umimas 1919 m. balandio 27 d.

92

3) karin. J. Nastopka su IV kuopa turjo t pat padaryti nuo Anciki kaimo puss;
4) virila M. Raila su rait valg komanda apeiti miestel ir ties Vaivadiki dvaru
atkirsti atsitraukianiam prieui keli. Pagiri miestelis turjo bti i vis pusi apsuptas.
Puolim numatyta pradti 1919 m. balandio 27 d. 3 val. ryto331 (r. 14 schem).
Puolimo ivakarse bataliono dalys apsistojo u 5 kilometr nuo miestelio ir,
iek tiek pailsjusios, nakt prisiartino prie i anksto numatyt pozicij. Bolevikai puolimo nesitikjo. Autant lietuvi valgai, pastebj banyios varpins bokte prieo
sargybinius, neikent paleido kelet vi. Sujud bolevikai greit atideng smarki
kulkosvaidi ugn, pasipyl j grandins. Tada tuo paiu atsak lietuvi artilerija ir
kulkosvaidiai. Bolevikai greit pakriko ir m trauktis. Miestelis bataliono dali buvo
taip staigiai ir sumaniai apsuptas, jog retas kuris i bolevik spjo pasprukti. Atsitraukdami jie kovos lauke paliko apie 50 umut, o 32 pateko nelaisv. I bolevik
buvo paimti 3 kulkosvaidiai, 47 autuvai, 40 granat, 8000 ovini, 2 dviraiai oviniams veti, 16 kaspin kulkosvaidiams, 1 lauko virtuv, 7 arkliai ir kito turto332 .
Umus Pagirius, Panevio atskirasis batalionas, paliks priedang (I kuop
Krekenavoje, V ir dal III-ios Ramygaloje) kairiajam sparnui apsaugoti333 , m
telkti jgas Ukmergei uimti. Turimomis iniomis, tuo metu Ukmergje buvo sitvirtinusi bolevik Lietuvi (Pskovo) auli divizijos I brigada (I, II ir VI auli pulkai),
kurioje buvo apie 3000 kovotoj ir kuri rm dvi artilerijos brigados ir keletas smulki kavalerijos dalini334 . Bolevikai buvo isidst dviem gynimosi linijomis: pirmoji, tolesn nuo Ukmergs VepriaiManknaiKandikiaiBelazarikiaiSiesikai; antroji, prie pat Ukmergs NavikaiLaibikisDeltuvaMikailikiai. I bolevik pulkas laiksi prie plento JonavaUkmerg, o II prie viekelio taDeltuvaUkmerg.
1919 m. gegus 1 d. vykusiame Panevio atskirojo bataliono ir vokiei saks 18 pulko vadovybs pasitarime buvo galutinai parengtas Ukmergs puolimo planas. Nutarta, jog alia negausi Panevio atskirojo bataliono pajg puolime vyraus vokiei saks savanori daliniai, vadovaujami j 18 pulko vado mjr. V. Zechau. Gegus 2 d. visa puolanioji bolevikus lietuvivokiei kariuomen buvo
suskirstyta 4 mirias voras. Pirmoji, vien i vokiei sudaryta vora, vadovaujama
karin. Vinklerio, susitelk Upninkuose. Antrojoje, karin. ionbergo vadovaujamoje
voroje, be vokiei saks dar dalyvavo dvi lietuvi kuopos. i vora turjo pulti i
Gudin. Treiojoje, ltn. Ulricho vadovaujamoje voroje, be vokiei saks buvo
lietuvi raiteli brys. i vora susitelk Mileigoni dvare Bukonyse. Ketvirtoji vora, pagrindin, kuri sudar dvi vokiei saks kuopos ir taip pat dvi lietuvi kuopos, remiamos kulkosvaidi bei lietuvi I baterijos brio, susirinko Pagiriuose. Ji
turjo pulti Siesik, Atkoi, Deltuvos, Ukmergs kryptimi. iai vorai vadovavo vokiei saks karin. Sprangeris. Numatytoje ofenzyvoje turjo dalyvauti dar lietuvi
bei vokiei saks aviacija (iki 10 lktuv), pionieriai ir dviratininkai335 .
Puolimas prasidjo gegus 3 d., vintant. I vora i Upnink iygiavo 4 val., II
vora i netoli Jadvygavos dvaro buvusios krykels 6 val., III vora, pasidalijusi dvi
smulkesnes dalis, Mileigoni dvar ir Bukonis paliko 4 val. 30 min., o IV vora ygiavo tokiu numatytu tempu, kad jau 9 val. galt uimti Siesikus336 .
7 val. ryto lietuvi ir vokiei aviacija pradjo valgyti oro linij irvintos
Taujnaielva, visos karins operacijos metu ypating dmes skirdama irvint
Taujn bei SiesikVepri ruoams. Karins operacijos vado mjr. V. Zechau saky-

93

mu aviacija bombomis, rankinmis granatomis bei kulkosvaidi ugnimi atakavo pastebtas prieo pajgas pstininkus, artilerij ir kavalerij. Ypa smarkiai buvo apaudoma Ukmerg. Tarp bolevik kilo panika ir jie pradjo skubiai evakuotis ir trauktis. Apie
prieo traukimsi praneus karins operacijos tabui, visos voros pradjo spariai ygiuoti pirmyn. I, II ir III voros bolevik pasiprieinimo beveik nesutiko. Su iek tiek
didesnmis prieo pajgomis teko susidurti IV vorai ties Belazariki kaimu bei Deltuva.
Taiau bolevikai voroms prieinosi ne savo padiai pagerinti, o tik nordami prailginti
savo evakuacijos laik. 14 val. Ukmerg buvo uimta. Pirmieji Ukmerg plentu atvyko
vokiei sunkveimiais lietuvi kuopos kariai, aplenkdami puolanias kitas dalis i kairs ir deins. Ukmergje buvo rasta daug raudon vliav, likusi dar nuo gegus 1 d.
paminjimo. Ukmergs miestas kov metu nenukentjo337 (r. 15 schem).
Umus Ukmerg, valgai persekiojo bolevikus u Vidiki plentu Utenos kryptimi. Taiau iems sudeginus Radikio tilt per ventj, persekiojimas nutrko.
Ukmergs karin operacija pavyko labai gerai, nors ir buvo vykdoma itin sudtingomis slygomis: kelet dien smarkiai lijus, daugelyje viet keliai buvo tiesiog
neibrendami, arkliai nepajgdavo tempti patrank. Umus Ukmerg, dalis lietuvi bei vokiei saks kari apsistojo mieste, o kiti sikr prie Ukmergs buvusiuose
artimiausiuose kaimuose338 .
Puolimo metu buvo paimta daugiau kaip 500 belaisvi, daug lengv ginkl ir
kitokio turto; taip pat buvo ilaisvinta apie 50 lenk kari, kurie buvo paimti bolevik nelaisv kautynse prie Vilniaus. Pagal susitarim su vokieiais saksais, ginklus pasim lietuviai, o maist saksai. Lenk belaisviai buvo perduoti lenkams339 .
Gegus 6 d. Panevio atskirojo bataliono viena kuopa su 2 kulkosvaidiais ir 3
karininkais, remiama vokiei kari bei artilerijos, ivyko valgybon Taujnapuvos
Kavarsko kryptimi. T pai dien Kavarskas buvo uimtas. Neradus jame bolevik,
valgyba gro Ukmerg340 . Panai ekspedicija-valgyba buvo vykdyta ir Lyduoki
miestelio kryptimi. Jame bolevik nebuvo. Sugauti 3 bolevik agentai341 .
Umus Ukmerg ir joje iek tiek apsitvarkius, Panevio atskirojo bataliono
vadas karin. J. Variakojis 1919 m. gegus 7 d. sak mokomosios kuopos vadui karin.
K. Draguneviiui su kuopa vykti irvintas ir ten steigti karo komendantr. Vietini
gyventoj aprpinta maistu, kuopa tos pat dienos pavakary pasiek irvintas ir sikr mokyklos patalpose. Kuopa irvintose jau rado lenk kurt karo komendantr su
keletu kareivi. Lietuviai irvintose taip pat steig savj karo komendantr ir lauk
savanori ateinant. Gegus 10 d. i vietini gyventoj buvo suinota, jog kitos dienos
ryt bolevikai i Giedraii rengiasi pulti irvintas. Susitarus su lenk gulos vadu
plk. Juzefoviiumi, nutarta bolevikams ubgti u aki ir bendromis lietuvilenk
jgomis pulti Giedraiius. Nutarta, jog gegus 11 d. 3 val. lenk kuopa su viena patranka pulsianti Giedraiius i Vilniaus puss, o lietuvi kuopa su 20 lenk kareivi ir
vienu j karinink i MarcinikiBekups dvar puss. Pulti Giedraiius nutarta
igirdus patrankos v. Pagal susitarim lietuviai vakare iygiavo Giedraii kryptimi, palik irvintose dal kareivi bei nauj stojusi savanori. Autant kuopa pasiek Bekups dvar, i kur ir pradjo puolim. I pradi susirm valgai, o igirdus
patrankos v, smarkiai pradjo pulti ir visa kuopa. Bolevikai, pamat, jog yra supami, m netvarkingai trauktis: vieni Molt, o kiti Giedraii link. Lietuviai, ivaik
bolevikus, nuvyko Giedraiius, kur jau rado kelet lenk valg.

94

15 schema
Ukmergs pamimas 1919 m. gegus 3 d.

95

Kautyni metu lietuviai pam nelaisv 19 bolevik, atm i prieo 1 kulkosvaid ir 11 autuv. Tarp bolevik buvo ir umut bei sueist. Lietuviai nuostoli neturjo. Manoma, jog Giedraiiuose besitraukiani bolevik buv apie 1500
moni. Lietuvi kuopa t pat dien gro irvintas342 .
Bnant Ukmergje, didesni susirmim su bolevikais nebuvo. Gegus 7 d.
Atskirosios brigados vado karin. St. Nastopkos sakymu Ukmergje buvusioms Panevio atskirojo bataliono dalims buvo nurodyta iki gegus 13 d. pereiti Ramygalos, o Kdainiuose buvusioms dalims iki gegus 12 d. Krekenavos rajon343 .
Vos pradtas vykdyti sakymas buvo pakoreguotas batalionas turjo uimti apsaugos linij: SiesikaiPagiriaiTruskavaRamygala su rezervais toje ir Truskavoje. tos baro virininku buvo paskirtas karin. J. Reikala, o Truskavos karin. Juozas
Vidugiris344 . Vokiei saks 18 pst. pulkas liko Ukmergje.

5. LEMIAM KOV SU BOLEVIKAIS PRADIA

V a d o v a v i m o L i e t u v o s k a r i u o m e n e i p e r t v a r k y m a s. 1919 m.
pavasar Lietuvos kariuomens organizacinje struktroje pradjo rastis nauj teigiam
poslinki. Paaukt savanori jgomis nestengus ivaryti i krato gausi ir gerai ginkluot bolevik pajg, laisvose ir ivaduotose i prieo teritorijose buvo skelbiami naujok aukimai, o netrukus ir vyresnio amiaus vyr mobilizacija. Kari skaiius spariai
augo: steigsi nauji pulkai, atskiri batalionai, karo komendantr kuopos, vairi ginkl
ri daliniai ar bent jau smulkesns, isisklaidiusios po nema Lietuvos teritorijos
dal, uuomazgins karins formuots ir partizan bei auli briai.
Po pirmj pergali (ypa skmingai atlikus planing Ukmergs pamimo karin operacij) ruoiantis bolevikus ivaryti i Lietuvos, pribrendo reikalas pertvarkyti ir vadovavim kariuomenei. Kaip minjome anksiau, pirmosioms karinms
operacijoms m vadovauti formuojamos Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka. Balandio 1 d. i brigad sudar: I ir II pstinink pulkai, artilerijos pulkas,
Panevio atskirasis batalionas, Atskirasis batalionas, ininerijos batalionas, pionieri kuopa, aviacijos dalis, Kauno miesto ir apskrities komendantra345 .
Po Atskirosios brigados vadovybs suorganizuoto mginimo 1919 m. balandio mn. pradioje uimti Vilni, deiniosios pietins ir kairiosios iaurins rinktini daliniai toliau saugojo jiems patiktus barus nuo bolevik. Balandio 19 21 d.
lenkams netiktai umus Vilni, atskiros bolevik dalys pasitrauk iaur nuo
Neries, o buvusios Auktadvaryje Lentvar.
Pasikeitus aplinkybms, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka sak
abiem rinktinms ygiuoti pirmyn. Alytaus rinktin (vadas karin. K. Ladyga), kuri sudar I pst. pulko batalionas, to pat pulko raiteli eskadronas ir artilerijos baterijos brys, turjo balandio 27 d. i Alytaus ivykti Varnos kryptimi ir rytojaus
dien uimti miestel, geleinkelio stot ir laukti tolesni nurodym.
iemari rinktin (vadas karin. J. Butkus), kuri sudar II pst. pulko batalionas su artilerijos daliniu, turjo balandio 25 d. i Rumiki persikelti iema-

96

rius. Jai pagalb i Kauno iemarius turjo atvykti ir Atskirasis batalionas bei
artilerijos brys. ios rinktins udavinys buvo ygiuoti plentu iemariaiVievis ir,
umus miestel, taip pat laukti tolesni nurodym346 .
valgams buvo sakyta stebti asli apylinkes, prie iobikio buvus tilt per
Ner, taip pat persiklimo viet ties Kernave ir Auktadvario vietov. Ininerijos
batalionas turjo sutvarkyti geleinkelio ruo asliaiVievis bei aprpinti abi rinktines telefonistais. Aviacijos dalies virininkui buvo sakyta parengti lktuvus prieo
valgybai. Kiekvienas kareivis turjo gauti ne maiau kaip 350 ovini (90 su savimi
ir 260 rezerve), o kiekvienam kulkosvaidiui skirti po 4000 ovini347 .
Lenkams umus Vilni, PerlojosDaugPivainAuktadvario
MijaugoniNeries ups fronte buvo 4 bolevik pulkai su artilerija ir nedideliais
kavalerijos daliniais. Jie kovose prie lenkus dl Vilniaus beveik nedalyvavo. Balandio 26 d. prasidjo j atsitraukimas Vievio, o po to Maiiagalos kryptimi.
Vykdydama Atskirosios brigados vadovybs sakym, Alytaus rinktin balandio 30 d. um Varnos miestel, o jos viena kuopa geleinkelio stot, kur susitiko
su lenk kariuomens daliniais348 . Taiau mintose vietovse rinktinei sitvirtinti neteko, nes gegus 2 d. Generalinio tabo virininko gen. S. ukausko sakymu ji,
palikusi Varnoje nedidel kareivi br, buvo ataukta Alyt, i kur rytojaus dien
turjo ivykti Kaun349 . Likusius Varnoje lietuvi karius lenkai netrukus nuginklavo ir miestel um.
Tuo metu iemari rinktin balandio 27 d. um Vievio miestel ir geleinkelio stot, o jos valgai, pasiek Rykantus ir Trakus, susitiko su lenk kariuomene.
Netrukus buvo uimti Auktadvaris ir Semeliks. Gegus mn. pradioje Atskirasis batalionas, II husar eskadronas, raitj valg komanda bei kulkosvaidi komanda isidst Auseniki, Abromiki kaimuose bei Steikn dvare, o II pst.
pulko I batalionas, raitj valg komanda ir II artilerijos baterija Miguioni,
Sabaliki, Kokleniki, Stroin ir Mijaugoni dvare. Rinktinei priskirti geleinkelininkai tuo metu susiaurino ir suremontavo geleinkelio bgius iki Vievio miestelio. iame miestelyje Vilniaus atskirasis batalionas susitiko su atvykusiais lenk kavalerijos daliniais350 . Gegus mn. pabaigoje Vilniaus atskirasis batalionas prie
lenkus saugojo plat bar JieznasSemeliksVievisiobikis, o II pst. pulkas
gegus 23 d. ivyko front prie Panevio.
Ivytoms i Vilniaus ir jo apylinki bolevik pajgoms persiklus per Ner ir
susikoncentravus iaurs ryt Lietuvoje, Alytaus ir iemari rinktini veiksmai
mintuose baruose laikinai nebeteko ankstesns strategins reikms. i rinktini
veiksmais baigsi laikotarpis, kai svarbiausias kautyni tikslas tebuvo sustabdyti prieo verimsi krato gilum, organizuoti vien kit ekspedicij siekiant ivaduoti
koki nors vietov, atimti i prieo ginkl, j demoralizuoti, neleisti sitvirtinti ir pan.
Pasikeitusiomis aplinkybmis planuodama stambesnes karines operacijas prie
bolevikus ir usibrusi tiksl juos istumti i Lietuvos teritorijos, krato vadovyb i
esms pertvark vadovavim Respublikos ginkluotosioms pajgoms. 1919 m. gegus 7 d. gen. S. ukauskas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomens vadu, laikinai
vykdiusiu ir Generalinio tabo virininko pareigas351 . Vliau, gegus 29 d., Generalinio tabo virininku buvo paskirtas karin. M. Velykis352 .
Gegus 12 d. buvo reorganizuota ir pati Krato apsaugos ministerija. Ji buvo

97

smarkiai iplsta. Teigiami pokyiai vyko ir Generaliniame tabe jame buvo sudaryti penki to laikotarpio udavinius atitinkantys skyriai su atskiromis dalimis353 . ie
pertvarkymai padjo gerinti vis karini struktr darb, j veiklos koordinavim.
Jau anksiau spjs susipainti su bendra padtimi krato ginkluotosiose pajgose, sitikins j spariu augimu ir tvirtjimu, gen. S. ukauskas nutar Alytuje,
Kaune, Kdainiuose, Ukmergje, iauliuose ir kitose Lietuvos vietose imtytas smulkias kariuomens dalis sukoncentruoti dviem kryptimis: 1. UkmergUtenaZarasai
ir 2. KdainiaiPanevysRokikis354 .
Numatytam planui realizuoti buvo sudarytos dvi rinktins, pavadintos Ukmergs ir Panevio miest vardais, kol vliau i j buvo suformuotos brigados, o po
to divizijos.
Ukmergs rinktin sudar: I pst. pulko du batalionai, IV baterijos brys (2
patrankos), saks savanori vienas batalionas. Vliau prisijung Ukmergs ir Vilniaus batalionai bei I husar pulko pusantro eskadrono. Gen. S. ukausko sakymu
I pst. pulkas i Alytaus Ukmerg turjo atvykti gegus 1112 d. ios rinktins
vadu buvo paskirtas I pst. pulko vadas karin. K. Ladyga355 .
Panevio rinktinei priklaus: Panevio atskirasis batalionas, II pst. pulko
III batalionas ir lengvosios artilerijos I baterija (4 patrankos). Gen. S. ukausko sakymu Panevio atskirasis batalionas gegus 13 d. atvyko RamygalosKrekenavos
rajon, o II pst. pulkas t pat dien i A. Panemuns geleinkeliu persikl Kdainius, i kur netrukus pasiek Ramygal. iai rinktinei vadovavo Panevio atskirojo
bataliono vadas karin. J. Variakojis, o jo artimiausiu pagalbininku ir karini operacij planuotoju bei rengju buvo to bataliono instruktorius karin. M. Katch356 .
P a s i r e n g i m a s t o l e s n m s k a r i n m s o p e r a c i j o m s. 1919 m.
gegus mn. viduryje bolevikai prie lietuvi kariuomen buvo um pozicijas linijoje: elvaKazlikiaiBerzgainiaiValaiValtnaiSiesartisMedynaiKopstliai
Radikio dvarasSvirn dvarasRyklikaiKavarskasRepnaiTraupisRaguva
BarklainiaiJotainiaiUkalniairiksRajnaiUpytTarnagalaBerinai
BernatonysPaistrPumpnaiPasvalysSaloiai. iame fronte jie turjo dvi divizijas. Lietuvi (Pskovo) divizija (1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 17 pulkai) buvo umusi bar nuo
elvos iki Trokn, o II latvi (Internacionalin) divizija (14, 15, 17, 12 ir 31 pulkai)
nuo Panevio iki Saloi. Be i pajg bolevikai turjo dar vairios paskirties
smulkesni karini dalini bei artilerijos baterij ir kavalerijos bri. Maa dalis
Lietuvi (Pskovo) divizijos buvo nukreipta pietus prie lenkus357 .
Tuo metu lietuvi kariuomens dalys prie bolevikus buvo isidsiusios linijoje: irvintosLyduokiaiVidiksTaujnaiRamygalaKrekenavaeduva
PualotasJoniklisSaloiaipagal Mos ir Lvens linij iki Latvijos sienos. Lietuvi kaimynai lenkai laiksi GiedraiiDubingi rajone. Pietuose jie buvo dar um ir VarnVievirvintas358 .
Be lietuvi kariuomens penki batalion (vliau atvyko dar du), dviej baterij ir pusantro eskadrono kavalerijos prie bolevikus dar talkininkavo vokiei saks
du batalionai (vliau prisijung treias) ir artilerijos daliniai. Lietuvos iaurje bolevikams prieinosi bendros vokiei ir latvi karins dalys359 .
Iki 1919 m. gegus 13 d. vakaro sutelkus turtus karinius dalinius nurodytose

98

vietose, vyriausiasis kariuomens vadas gen. S. ukauskas kit dien paskelb bendr slapt karini operacij sakym Nr. 2 :
Kad suinojus prieo jgas ir jo viet ir padaryti jo atsargoje stovinioje kariuomenje betvark, sakau:
1. Ukmergs kariuomens virininkui bendrai su vok. jgomis pasisti kai kurias kariuomens dalis Raguvos link ir, jei galima bt, partizan briais upuldindami prie i upakalio, uimti t miestel ir Trokn km.
2. Panevio kariuomens virininkui bendrai su vok. jgomis ikeliauti Panevio link. Partizan briais ygiuoti i piet ir iaurs Subaiaus link su tikslu upulti smulkiausias prieo dalis ir iardyti gelkel tarp Panevio ir Subaiaus.
3. Apie i uduot praneti Ukm. ir Panev. rajon vok. kariuom. dalims ir
prayti j pagalbos.
4. Apie veikim praneti Kauno vyriausiajai vadybai.
5. Partizan briams pradti veikti tuojau gavus sakym.
6. Panevio ir Ukm. kariuomenei bendrai susitarus atlikti uduot, bet ne vliau V. 17 d.
7. Skubotus praneimus siuntinti Vyr. vado taban 11 val. ryto ir 16 val. po
piet, o svarbius tuoj.
8. Aviacijos dalies virininkui apie tai praneta ir jam paliepta padti kariuomenei.
Gen. ukauskas360 (kalba netaisyta V.L.)

Kaip matyti, is sakymas buvo pirmas lietuvi kariuomens lauko tabo aktyvaus veikimo rezultatas, nors jame kelti udaviniai dar buvo grietai riboti ir nesunks. Rinktini vadams buvo palikta visika laisv ir galimyb veikti savo nuoira.
Vykdant mint gen. S. ukausko sakym, Panevio ir Ukmergs rinktini
vadams vis pirma reikjo susitarti dl vokiei paramos ir savitarpio veiksm koordinavimo. Taiau dl laiko stokos, labai menk to meto ryi priemoni galimybi
bei buvusio nemao atstumo tarp Ukmergs ir Panevio rinktini (apie 40 km) tai
padaryti buvo nelengva.
Panevio rinktins vadovyb (karin. J. Variakojis ir instruktorius karin. M.
Katch) pirmiausia pradjo tartis dl bendro veikimo su Kdainiuose buvusiomis
vokiei dalimis. ie i pradi svyravo, konkretaus atsakymo nedav, o vliau atsisak operacijoje dalyvauti, motyvuodami, jog negav tam leidimo i vyriausiosios karins vadovybs Kaune. Gegus 15 d. I pst. pulko Ukmergje bei iauli atskirojo
bataliono vadams buvo pasisti ratai, idstant Panevio rinktins planuojamus veiksmus ir praant praneti, kaip Ukmergs rinktin ir iauli kariuomens dalys vykdysianios gen. S. ukausko sakym. Jau inodamas Kdainiuose buvusi vokiei neigiam pozicij, Panevio rinktins vadas pra I pst. pulko vad karin. K. Ladyg
isiaikinti, ar Ukmergje buvs vokiei 18 pst. pulko vadas mjr. V. Zechau negalt
Bukonyse buvusias vokiei dalis prijungti prie Panevio rinktins deiniosios voros,
planavusios puolim KlebonikiJotainiKartan kryptimi361 .
Taip besitariant ir susirainjant, prabgo gegus 15 ir 16 d. I pst. pulko
vadas karin. K. Ladyga savo atsakyme ratu prane, jog geriausia bt Panevio
ir Ukmergs rinktini vadams kur nors susitikti ir drauge aptarti bendr veikimo

99

plan362 . O iauli atskirojo bataliono vadas prane atsisis panevieiams pagalb vien 100 kareivi sudties kuop363 .
Panevio rinktins vadovybei nesugebjus gauti vokiei saks paramos, iniciatyvos ioje srityje msi pats vyriausiasis kariuomens vadas gen. S. ukauskas,
kuris greit surado bendr kalb su vokieiais ir suderino su jais bsimuosius bendrus
karinius veiksmus. Tuo metu vyriausiasis vokiei kariuomens vadas Lietuvoje buvo
gen. W. Eberhardtas, kurio bstin buvo Kaune. Jo sakymu plk. D. Schroederis buvo
priskirtas ryininku prie Lietuvos kariuomens generalinio tabo ir su gen. S. ukausku artimai bendradarbiavo364 . Taiau 1919 m. gegus mn. jau nebegaliojo 1919 m.
sausio 18 d. slygomis sudaryta VokietijosSoviet Rusijos nepuolimo sutartis, todl
Lietuvoje buv keturi vokiei saks batalionai su artilerijos, kavalerijos, pionieri ir
ryi daliniais buvo laisvi nuo bet koki sipareigojim bolevikams ir sutiko vliau
atskirais atvejais bendradarbiauti ir padti lietuvi kariuomenei.
Laikotarp nuo 1919 m. gegus 14 d. iki 18 d. Ukmergs ir Panevio rinktins panaudojo parengiamiesiems bsimosios karins operacijos darbams: organizavo tiekim, rpinosi ryi tarp atskir karini dalini bei centrins vadovybs umezgimu ir palaikymu, kariuomens sukoncentravimu numatytose vietose. Gegus 17 d. vakare Ukmergs ir Panevio rinktinms umus pradines ribas, vyriausiasis kariuomens vadas gen. S. ukauskas sak pradti sustiprint valgyb, o
prieui pradjus trauktis pulti ir persekioti365 . Nors bolevik jgos buvo ymiai
gausesns ir geriau aprpintos, karin vadovyb tikjo aukta lietuvi kari morale,
smoningumu, vad sumanumu ir sugebjimu vadovauti abiem rinktinms (r. 16
schem).
K u r k l i k a u t y n s. Perms vadovavim Ukmergs rinktinei ir gavs
vyriausiojo kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. gegus 14 d. slapt sakym
Lietuvos kariuomenei Nr. 2, karin. K. Ladyga vis pirma isiaikino bendr padt jam
pavestame bare. I pasistos valgybos ir vietini gyventoj buvo suinota, jog rinktins bare buvo isidsiusios madaug tokios bolevik pajgos: Balninkuose 20,
emaitkiemyjeMediniuose 500, Siesartyje 20, RadikyjeKopstliuose iki 300
kari su 2 patrankomis, Kavarske 200, Anykiuose iki 300 ir Traupyje 20 prieo
kari366 .
Rinktins vadas karin. K. Ladyga tuojau susisiek su Ukmergje buvusiu vokiei saks 18 savanori pulko vadu mjr. V. Zechau ir su juo sudar bendr rinktins puolimo plan. Jo pagrindu gegus 17 d. rinktinei ir buvo paskelbtas operatyvinis sakymas Nr. 6367 . I jo matyti, jog rinktins vadas karin. K. Ladyga nutar pakeisti puolimo krypt ir vis pirma uimti Kurklius ir teritorij tarp ventosios ir
Virintos upi. Kyla klausimas, kodl nebuvo vykdomas vyriausiojo kariuomens vado gen. S. ukausko sakymas pulti prie iaur nuo Ukmergs, t. y. Raguvos ir
Trokn kryptimi?
Tiktina, jog gen. S. ukauskas, skelbdamas mint sakym, nebuvo pakankamai vertins susidariusi aplinkybi. Tarp Ukmergs rinktins ir Dubingi bei
Giedraii apylinkse isidsiusi lenk kariuomens dalini buvo apie 60 kilometr ploio nesaugomas ruoas. Apie lenk pajg dyd bei j planus rinktins vadovybei nieko nebuvo inoma. Todl vargu ar buvo galima tiktis j paramos.

100

16 schema
Bendra fronto padtis 1919 m. gegus 17 d. vakare

101

Ukmergs rinktinei puolant nurodyta Raguvos bei Trokn kryptimi palei bolevik atramos punktus, deiniajam jos sparnui galjo ikilti didelis pavojus. Tokiu
atveju prieui bt atsivrusi reali galimyb ueiti rinktins unugar ir sukelti jai
didel grsm. Norint to ivengti, bt reikj bare nuo Lyduoki iki Kavarsko prie
bolevikus palikti stipri apsaug ir tuo labai susilpninti iaurs kryptimi puolani
likusi rinktins dal. Pagaliau net geriausio pasisekimo Trokn rajone atveju nebt sudarytos slygos juo pasinaudoti, neivijus bolevik i sektoriaus tarp ventosios
ir Virintos. Remdamasis gauta informacija apie prieo jg dyd ir j isidstym, vokiei saks 18 savanori pulko vadas mjr. V. Zechau visikai pritar rinktins vado
karin. K. Ladygos savarankikam sprendimui puolimo krypiai pakeisti368 .
Puolimui buvo sudarytos trys voros. Deiniajai vorai vadovavo karin. K. Ladyga, o jo padjjas buvo saks savanori 18 pulko karin. Ludovici. Vor sudar I
pst. pulko VI ir VII kuopos (vadai karin. V. audzis ir karin. M. Rklaitis), dvi
vokiei saks kuopos, ginkluotos 2 sunkiaisiais kulkosvaidiais, IV baterijos brys
(2 patrankos), vadovaujamas karin. M. Peiulionio, du pionieri briai ir 10 lietuvi
raiteli.
Vidurinei vorai vadovavo vokiei saks karin. Kriugeris. J sudar daugiausia saks savanori daliniai, ginkluoti 2 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidiais,
artilerijos brys (2 patrankos) ir 2 minosvaidiai. ios voros sudt jo ir I pst.
pulko karin. Br. Bilmino vadovaujama VIII kuopa.
Kairiajai vorai vadovavo mjr. V. Zechau. J sudar I pst. pulko I ir II kuopos
(vadai karin. P. Genys ir karin. A. emaitis), viena vokiei saks kuopa, ginkluota 3 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidiais, artilerijos brys (2 patrankos) ir du
pionieri briai.
Be to, dar buvo sudaryta mjr. Riomerio vadovaujama pagalbin vora, kuri
jo 10 lietuvi ir 6 vokiei saks raiteliai, ginkluoti 1 sunkiuoju ir 2 lengvaisiais
kulkosvaidiais369 .
Gegus 17 d. vakare karin. K. Ladygos vadovaujama deinioji vora susitelk
Lyduoki dvare. Bolevikai jos susigrupavimo nepastebjo. Kit dien autant vora,
laikydamasi nepaprasto atsargumo, ltai slinko Siesarties ups link, nordama kiek
galima giliau ueiti prieo unugar. Persiklim per up komplikavo prie Valtn
kaimo malno buvs siauras ir supuvs tiltas. Pstininkams su veimais juo iaip
taip pervaiavus, patrankas turjo pertempti patys kareiviai. Persiklus per Siesarties up, vora ivaik Valtn kaime buvusius bolevikus ir toliau puldama um
emaitkiem. Tik tada prie ventosios bei Siesarties upi buvusiose pozicijose bolevikai suinojo apie deiniosios voros pasirodym j unugaryje. Neturdami ini
apie jos dyd ir ygio krypt, jie neinojo kaip pasielgti, juo labiau, kad tuo paiu
metu pastebjo ir vidurins voros judjim ties Vidikmis.
emaitkiemyje deinioji lietuvi vora buvo padalyta dvi dalis. VI kuopa su 2
kulkosvaidiais ir 10 raiteli pasista Alantos kryptimi. Puolami bolevikai skubiai
pasitrauk i Val, Kazliki ir Balnink. Likusioji voros dalis pasuko iaur,
UkmergsUtenos plento link. Nuo Dejn kaimo puss ygiuojani vor prieas
pradjo smarkiai audyti. Karin. K. Ladyga prie mintame kaime sitvirtinusius
bolevikus pasiunt karin. M. Rklaiio vadovaujam VII kuop, remiam artilerijos
ugnimi. Taiau i kuopa, neatlaikiusi smarkaus prieo atsiaudymo, pakriko ir m

102

trauktis. Tai pastebjs karin. K. Ladyga sak kuopai skubiai vertis Ukmergs
Utenos plento link ir atkirsti prieui atsitraukimo keli. Bolevikai jau buvo bepraded persekioti atsitraukiani VII kuop, taiau, pastebj, jog vora nieko nepaisydama ygiuoja pirmyn, patys m trauktis iaur. Tuo metu lietuvi vora, spariai
ygiuodama priek, apie 9 val. perkirto plent ties Buriais. Gelbdamiesi bolevikai,
palik paplentje nemaai ginkl bei gurguols, skubiai metsi nuo plento iaur.
sitikin, jog deinioji vora visame bare sibrovusi j unugar, ir kit lietuvi dalini spaudiami ties Radikio dvaru bei Kavarsku, bolevikai m trauktis visu frontu Kurkli kryptimi. Neatsisakydama sumanymo ir toliau atkirsti prieui keli atsitraukti, deinioji vora skubiai um auktumas iaur nuo Didiakiemio kaimo.
Gerai matydami prieo pstinink, artilerijos ir kavalerijos traukimsi pro Kurklius
Anyki ir Skiemoni kryptimis, lietuviai apaud j smarkia autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi. Bolevik kavalerija nuo artilerijos pabkl ugnies metsi
visas puses. Palik sueistus arklius, likusiais skubjo isiveti savuosius pabklus.
Viena j patranka su arkliais klimpo Virintos ups brastoje netoli Kurkli370 .
iek tiek atsikvoj bolevikai um pozicijas auktumose u Kurkli miestelio ir band savja ugnimi sustabdyti deiniosios voros ygiavim Virintos link. Taiau sutelkus ms kulkosvaidi ir patrank ugn naujj prieo pozicij, bolevikai liovsi aud. Apie 11 val. pastebj ir kairiosios voros artjim prie Kurkli,
bolevikai liovsi prieinsi ir pasitrauk toliau. Tada deinioji vora perjo Virintos
up ir isive i jos klimpusi bolevik palikt patrank. Tuo metu plentu nuo
ventosios ups puss Didiakiem atvyko ir vidurinioji vora.
Besitraukianiam prieui persekioti buvo suorganizuota grup i 10 raiteli,
apginkluota i prieo atimta patranka. Jai vadovavo karininkai K. Ladyga ir M. Peiulionis. O ivargusiai visai vorai buvo leista pailsti371 .
Atsitrauk nuo Virintos ups, bolevikai sustojo linijoje Janoni dvaras
MakiliaiPastoriai. Gaudama tiksli vietos gyventoj informacij apie bolevikus,
rinktin i patrankos apaud dar nespjus naujoje vietoje sitvirtinti prie. Bolevikai buvo priversti trauktis toliau. Kur laik jie usilaik linijoje altikiaiSirutikiai
Gyvatyn, taiau, toliau apaudomi, nesiprieindami trauksi. Rinktin pasiek Mikiniki vienkiem. Gyventojai pasakojo, jog bolevikai buvo labai ivarg ir ruosi
pietauti, taiau lietuvi artilerijos apaudyti, ivert i katil pagamint maist ir
alkani pasitrauk toliau. Traukdamiesi gyventojams skundsi, jog iose vietovse
negalima kovoti, nes vietiniai mons j nepalaik ir greit prane lietuvi daliniams apie dislokacijos vietas, todl jie tuoj apaudomi artilerijos ugnimi.
Atjus vakarui, rinktin apaud Skiemonyse apsistojus prie bei plent Lelin link. Po to rinktin sugro Didiakiem372 .
Vidurinioji vora, vadovaujama vokiei saks karin. Kriugerio, gegus 18 d.
autant jau buvo susitelkusi Vidikse, i kur sek veiksmus prieo, sitvirtinusio u
ventosios ups SiesartiesMediniRadikio dvaroSvirn dvaro linijoje. Apie 6
val. voros raiteliai ties ventupio dvaru band persikelti per ventj (tiltas bolevik buvo sudegintas), taiau prieo kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi buvo sustabdyti. Sukoncentravus Radikio dvar atsakomj kulkosvaidi, artilerijos ir minosvaidi ugn, vorai pasirinktoje vietoje ties ventupio dvaru visgi pavyko per
up persikelti ir ivystyti puolim Kopstli kaimo ir Radikio dvaro link. Apeina-

103

mi i sparno, bolevikai ilgiau prieintis nebesteng ir m trauktis. Kartu dalis j

pajg nuo alkavos dvaro bei Gedronikio kaimo puss band ygiuojaniai plentu
UkmergUtena vidurinei vorai ueiti unugar ir smogti netikt smg. Tuo metu I pst. pulko kio kuopos vadas karin. L. Butkeviius, su grupe kareivi i Vidiki vykdamas pulk viekeliu Anyki link, privaiavs Svirn dvar, kitoje ventosios ups pusje pastebjo prieo dalin, bandant ueiti vorai upakal, ir j apaud. Plentu ygiavusi vidurinioji vora, igirdusi susiaudym ir supratusi ventosios pakrantje esant bolevikus, puol juos ir pam nelaisv. Po to vora ts yg
plentu, gaudydama atsilikusius nedidelius prieo brius ir atimdama i j nemaai
ginkl bei gurguols. Apie 12 val. vora pasiek Didiakiemio kaim373 .
Kairioji vora, vadovaujama mjr. V. Zechau, gegus 17 d. atvyko Taujnus, o
po keleto valand poilsio iygiavo Kavarsko link. Netoli miestelio bolevikai vor
pastebjo ir i pietinio Kavarsko pakraio bei i anapus ventosios smarkiai apaud. Vora buvo priversta abipus viekelio uimti pozicijas ir Kavarsk audyti i vis
ri ginkl. Po kurio laiko prieas atsiaudyti m silpniau ir pradjo trauktis Anyki link. Kavarskas netrukus buvo uimtas374 .
Anyki kryptimi besitraukiantys bolevikai um pozicijas ant Bebrn kaimo auktum, o Kurkli link pasuk j daliniai sustojo auktumose ties Kavarsku
rytus nuo ventosios. Kairiajai vorai i miestelio leidiantis prie ventosios, prieas i
mint auktum j smarkiai apaud autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi.
Vorai persikelti per ventj buvo sudaryta ugnies priedanga. Artilerijos pabklai buvo pastatyti prie banyios ventoriaus, o kulkosvaidiai paiame ventoriuje u mrins tvoros. II kuopos vadas karin. A. emaitis su vokiei kpt. Vinkleriu pasileido ventosios pakrante iekoti tinkamos vietos ir reikiam priemoni
persikelti per up. Buvo nutarta keltis per up u 250 m pietus nuo viekelio
KavarskasKurkliai. Pasirod, jog pasitraukdami bolevikai visas valtis ir keltus buvo palik kitoje ups pusje. Vienas vokiei kareivis perplauk ventj ir atgabeno
vien valt, o po to ja pasinaudojant buvo perplukdytos ir kitos. Prie pradedant
persiklim per up, prieo pozicijos buvo smarkiai apaudytos. Bolevik ugniai
mus silpti, prasidjo voros klimasis kit krant su valtimis, ant arkli, su gurguolmis. Reikia paymti, jog persiklimo per up metu bolevik artilerijos sviediniai
gana taikliai krito ventosios ups vanden, nors nuostoli vorai nepadar. Atskiroms voros dalims persiklus kit ups krant ir apaudius prie jau i ups
rytins puss, bolevik ugnis greit nutilo. Persiklimo metu daug veim klimpo
ups viduryje ir kareiviams teko gerokai papluti juos itempiant i vandens krant (r. 17 schem).
Persiklus per ventj, kairioji vora ygiavo Kurkli kryptimi. Karin. A. emaitis su raitaisiais valgais buvo voros prieakyje. Ijojus i virblioni kaimo, buvo pastebta bolevik kuopa, ygiuojanti Jakbavos dvaro link. Raiteliai u virblioni kaimo trobesi palik savo arklius, isiskleid grandinn ir apaud prie.
Bolevikai i pradi atsak tuo paiu. Taiau, neinodami kokios jgos jiems pastojo keli ir pastebj virblioni link atygiuojani vor, karin. A. emaiiui suukus pasiduoti pakluso ir met ginklus. Nuo virblioni iki Kurkli vora nebesutiko
jokio bolevik pasiprieinimo ir tik suiminjo nuo plento besitraukianius atskirus
j karius ar maas grupeles.

104

17 schema
Kurkli kautyns 1919 m. gegus 18 d.

105

Vora pasiek Kurklius apie 11 val. Prie miestelio ji susitiko su karin. K. Ladygos vadovaujama deinija vora. Miestelio gyventojai ivaduotojus sutiko su dideliu
diaugsmu ir vaiingai.
Vokieiai toliau Virintos ups nebeygiavo. Kai kurios j dalys, gaudydamos
bolevik likuius ir grobdamos turt, nepasiek net Didiakiemio. Iki Virintos ups
teatjo vos vienas j batalionas. Vokieiams svarbiau buvo pasinaudoti grobiu negu
inaudoti kovin pasisekim.
Pastebj i bolevik paimt patrank su arkliais, vokieiai j m reikti savo
pretenzijas. Juos palaik ir kairiosios voros vadas mjr. V. Zechau375 . Tiktai karin. K.
Ladygai sikius ir paaikinus, jog patrank i bolevik atm lietuviai, i kuri ypa
pasiymjo VII kuopos virila Juozas Kazlauskas bei eilinis Jurgis Malinauskas, smarkia kulkosvaidio ugnimi sutrikd prieo pastangas j isiveti376 , ginas buvo isprstas pastarj naudai. Karin. M. Peiulionis i patrank greit sutvark ir po valandos
j panaudojo prie Skiemoni link plentu atsitraukianius bolevikus. Karin. K. Ladyga u vokiei saks dalyvavim kautynse su bolevikais mjr. V. Zechau pareik
padk. Vokieiai, apie por valand pailsj Didiakiemyje, sugro Ukmerg377 .
Lik vieni, lietuviai prie Virintos um atramos punktus apsaugoti keliams,
einantiems nuo Anyki, Skiemoni ir Alantos. Tik maas dalinys toliau persekiojo bolevikus plentu Skiemoni kryptimi378 .
Karin. K. Ladyga, nordamas palengvinti Panevio rinktinei uimti miest, 1919 m. gegus 19 d. nutar pulti Anykius ir taip apsaugoti savo rinktins
kairj sparn nuo gresianio pavojaus i io miestelio puss. Tuo paiu metu karin.
V. audzio vadovaujama kuopa turjo uimti Alant ir u jos svarbiausiomis kryptimis organizuoti atramos punktus. Karin. V. Skorupskis su savo grupe turjo likti
Didiakiemio pozicijoje ir valgyti Skiemoni apylinkes, o karin. A. emaiiui sakyta ginti pozicijas nuo galimo prieo antpuolio Kurkli apylinkse. Ukmergs rinktins tabas buvo Didiakiemyje379 .
Rinktins vadas karin. K. Ladyga, suformavs vor i puss kuopos pstinink,
ginkluot kulkosvaidiais, 12 raiteli ir karin. M. Peiulionio iplsto artilerijos brio
(3 patrank), gegus 19 d. popiet i Kurkli iygiavo viekeliu Anyki link. Prisiartinus prie miestelio, valgams pavyko nustatyti, jog bolevikai buvo um pozicijas ant auktum rytus, pietus bei vakarus nuo Anyki. Karin. M. Peiulionis savo
patrankas idst pamikje prie viekelio KurkliaiAnykiai.
Pstininkai ygiavo Anyki kryptimi miku, tarp viekelio KurkliaiAnykiai
bei ventosios ups. Kita j grup slinko auktuma rytus nuo minto viekelio.
Pastebj besiartinanius lietuvi karius, bolevikai visu frontu pradjo smarkiai audyti. Tada karin. M. Peiulionio artilerija pradjo audyti iaurinje miestelio dalyje buvus tilt per ventj, po to pat miestelio centr banyios rajone, o vliau
perkl pietin bei vakarin miestelio dalis. Apaudant kapines, nutilo jose veik
bolevik kulkosvaidiai. Tuo pasinaudoj lietuvi pstininkai um kapines ir versi tolyn. Prieo ugnis m silpnti ir pietinje Anyki pusje. Artjant vakarui,
lietuvi pstininkai, raiteliai ir raiti artileristai puol Anykius ir juos um. Gyventojai diaugsmingai sutiko savuosius karius, o karin. M. Peiulionis jiems lenksi
nuo arklio ir atsiprainjo, jog, to nenordamas, i pabklo pataik banyios bokt. Miestelio gyventojai vaiino karius kuo tik galdami.

106

Umus Anykius, buvo pastatyta utvara tilto apsaugai prie kelio nuo Trokn puss. Patrankos buvo istatytos u miestelio puss kilometro atstumu Svdas kryptimi380 .
Karin. V. audzis su savo kuopa t pat dien um Alant ir istat utvaras
Pakalni kaimo bei Alantos dvaro kryptimi. Bolevikai sitvirtino vakarus nuo Kazl kaimo ir vis laik apaud lietuvius.
Karin. V. Skorupskio vora um Skiemoni miestel, kur rado daug bolevik
palikto maisto bei arkliams paaro. Rinktins deinje buv lenkai irgi pasistmjo
pirmyn ir apsistojo linijoje: PaviriniaivobikiaiVirintos e. Jie norjo uimti ir
Alant, taiau joje rad lietuvi karius savo sumanymo atsisak381 .
Rinktins vadas karin. K. Ladyga, gegus 20 d., dar neturdamas ini apie
Panevio rinktins veikl, nutar atsiimti i bolevik Andrionik. Suformavs vor,
kuri jo I pst. kuopa su 2 kulkosvaidiais ir karin. M. Peiulionio vadovaujamas
iplstas artilerijos brys bei grup raiteli, t pat dien ivyko Andrionikio link. Beygiuojant buvo suinota, jog bolevikai apsistoj 107 auktumoje, iaur nuo Pienioni kaimo ir rytus nuo Vikoni kaimo. Karin. P. Genio vadovaujama kuopa, remiama artilerijos, be atodairos puol prie VikoniPienioni kaim linijoje. Po trumpo
susiaudymo bolevikai m trauktis Andrionikio link. Paaikjo, jog tai buvo prieo
raiteliai su pstininkais, kurie nakt planavo pulti Anykius i pietvakari puss. ygiuodama pirmyn, vora temstant eng miestel. iaur nuo Andrionikio prie upelio pastatytos patrankos apaud imoniVieint keli, kuriuo trauksi bolevikai.
Saugumo sumetimais nakt patrankos buvo sugrintos Andrionik. Svarbesnmis
kryptimis vakarus ir rytus nuo Andrionikio buvo istatytos sargyb utvaros382 .
Gegus 21 d. ryt Ukmergs rinktins tabe buvo gauta inia, jog Panevio
rinktin ivadavo i bolevik Panevio miest. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog
Panevio rinktin stums prie toliau rytus, nutar veikti savo bare Utenos kryptimi ir perkelti artilerij prie UtenosZaras plento. Taiau dar neivykus i Andrionikio suinota, jog bolevikai kasa apkasus ir stengiasi sitvirtinti pietus nuo Vieint palei Grai palivark ir Gyvatyns kaim. Bolevikai, manydami, jog lietuviai
koncentruoja savo jgas Izabelinos kaime ir i ten ruoiasi pulti Vieintas, gegus
21 d. t kaim apaud smarkia artilerijos ugnimi ir j padeg. Taiau Izabelinoje
tuo metu nebuvo nei vieno lietuvio kareivio.
Prie ivykdama i Andrionikio voros vadovyb nutar mintose vietose besitvirtinantiems bolevikams suduoti dar vien smg. Po smarkios artilerijos ugnies
pstininkai puol prie ir is, neatlaiks energingo spaudimo, paliko savo apkasus
ir pasitrauk Vieint kryptimi. Ms pstininkai, persekiodami bolevikus, pasiek
Akmeni dvar. Karin. P. Gen su kulkosvaidiais ginkluota I kuopa ir keletu raiteli palik saugoti kelius nuo Vieint Andrionik, karininkai K. Ladyga ir M. Peiulionis su artilerija temstant gro Anykius. ia iek tiek pailsj nakt pasiek
prie UtenosZaras plento buvus Mikiniki palivark, kur buvo apsistojs karin.
V. Skorupskio vadovaujamas I pst. pulko batalionas383 .
Gegus 22 d. buvo nutarta pradti puolim Utenos kryptimi. Karin. V. audzis su VI kuopa apie 3 val. pradjs yg Pakalni kaimo link sutiko atkakl apkasuose sitvirtinusi bolevik pasiprieinim. J pstininkus aktyviai rm artilerija.
Tada viena kuopos dalis toliau puol prie viekeliu, o kita m supti j i piet puss.

107

Pajut gresiant pavoj bolevikai pasitrauk, palikdami kelet autuv su oviniais.

Puldama bolevikus, VI kuopa palaik ry ir su lenkais, kurie versi Ignapolio
ir Noliki dvar rajon. Nesutikusi didesnio pasiprieinimo, kuopa um Pakalnius, pamusi nelaisv apie 20 bolevik. Puldama toliau, ji um 212 auktum.
ia lietuvius netiktai pasitiko bolevik pstinink batalionas ir j kavalerijos eskadronas, kuris m supti kuopos deinj sparn. Kuopai sunku buvo atsilaikyti prie
didesnes prieo pajgas ir ji buvo priversta trauktis. Teko patirti ir neskmi buvo
sueistas pats kuopos vadas karin. V. audzis. Bdamas sueistas, jis kur laik ir
toliau vadovavo kuopai, tvarkingai j ivesdamas i apsupties iki Pakalni kaimo.
Taiau bolevikai kuop persekiojo toliau. Kautynse uvo brininkai Vincas Bruzbartas, Kazys Rakauskas ir skyrininkas Kazys Radzeviius. Atsitraukus ir umus
pozicij prie Mikini kaimo, vadovavim kuopai perm karin. Juozas Plenta.
Lenkai taip pat neatlaik bolevik puolimo ir buvo priversti grti ankstyvesnes pozicijas ovelius. Bijodama apsupimo i deiniojo sparno, kuopa, netekusi
santarvininko, atsitrauk iki Mindui, kur um pozicij iaurs vakarus nuo
eero. Bolevikai toliau kuopos nebepersekiojo384 .
T pai gegus 22 d. apie 16 val. Lelin link pradjo yg karin. K. Ladygos
vadovaujama vora. Po trumpo susirmimo bolevikai buvo priversti palikti Klevn, Buivyd ir Diktar kaimus. Manydamas, jog prieas toliau trauksis platesniu
frontu, karin. K. Ladyga, pasims su savimi kelet kulkosvaidinink su 2 kulkosvaidiais ir brel raiteli, veimais m skubiai vytis i Diktar kaimo besitraukianius bolevikus. Juos besivejant, i iaurs vakar pusje prie Smulkio kaimo buvusi
apkas lietuvius buvo netiktai pradta audyti i autuv ir kulkosvaidi, ir jie
suskubo gelbtis. Jau buvo tamsu, ir lietuviai paplents grioviais sugebjo iliauti i
pavojingos zonos. Visgi 8 kareiviai buvo sueisti ir paauta didesn dalis arkli.
Ankstyv gegus 23 d. ryt prie Diktar kaimo netiktai pasirod prieo arvuotas automobilis. Msiki bandymai j sustabdyti kulkosvaidi bei autuv ugnimi buvo neskmingi. Tuo metu patrankos keit pozicijas ir arvuoio apaudyti negaljo. Karin. K. Ladyga sak nutraukti arvuoio apaudym ir per balas bgti pietus
nuo Diktar. Plentu trauktis nebuvo galima, nes, arvuoiui vejantis, bt patirta daug
auk. Bgant i Diktar, nespta net su savimi pasiimti sueist kari. Ms artilerija,
likusi be priedangos, arvuoiui artjant turjo apleisti pozicijas prie Klevn. Apsistojusi ties Mikinikiais, nusitaik UtenosZaras plent ir lauk arvuoio pasirodant. Taiau is, apaudomas nuo Buivyd puss, ties Klevnais sustojo ir gro atgal.
Puolimas visame Ukmergs bare buvo sustabdytas. Suinota, jog gegus 22 d.
aktyvi susirmim su bolevikais metu Anyki apylinkse buvo sueistas II kuopos
vadas karin. A. emaitis. Tuo metu Andrionikio rajone karin. P. Genys su I kuopa
toliau vykd sustiprint valgyb, vis laik bdamas artimame slytyje su bolevikais.
Laikinai aprimus kovoms, bolevikai um pozicijas linijoje: PakalniaiRubiki
e.Debeikiai, o Ukmergs rinktin AlantaSkiemonysAnykiai linijoje385 .
K o v o s d l P a n e v i o. Vykdydama vyriausiojo kariuomens vado
gen. S. ukausko 1919 m. gegus 14 d. sakym Nr. 2, Panevio rinktin po trij
dien susikoncentravo Ramygalos ir Krekenavos rajonuose, o jos tabas Mikalikio dvare (3 kilometrai pietus nuo Ramygalos). Rinktinje buvo Panevio atskirasis batalionas (eios kuopos ir raitj valg komanda), II pst. pulko III batalionas

108

(trys kuopos), kuriam vadovavo karin. J. Motiejnas-Valeviius ir I baterija (4 patrankos), karin. V. Geigos vadovaujama. iaurs Lietuvoje puolim rm karin. A. Stapulionio vadovaujamas Joniklio partizan batalionas, o eduvosPanevio geleinkelio linij deng vokiei saks batalionas, kuris taiau puolime nedalyvavo.
Bolevik pajgas sudar 14 ir 15 auli pstinink pulkai ir 6 latvi komunist
pulkas. Bolevikai buvo um linij RaguvaJotainiaiBarklainiairiksUpyt386 .
Gegus 17 d. 18 val. tab Mikalikio dvare buvo suaukti vor ir baterijos vadai,
kuriems buvo iaikintas rytdienos veikimo planas ir paskelbtas faktikai vadovaujanio karinms operacijoms Panevio rinktins instruktoriaus plk. M. Katch parengtas sakymas Nr. 1* . Juo remiantis, Panevio rinktin buvo suskirstyta tris voras:
1. Deinioji vora (vadas karin. J. Vidugiris), kuri sudar Panevio atskirojo
bataliono III ir V kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidiais, I baterijos 3 patrankos ir 10
raitj valg, turjo iki gegus 18 d. 2 val. nakties uimti Belazariki dvar ir
Naujasods rajon, o po valandos pulti Jotainius. Juos umusi, turjo vykti Katin
kaimo link ir, nugaljusi prie, kaim uimti.
2. Vidurinioji vora (vadas karin. J. Motiejnas-Valeviius), kurios sudt
jo II pst. pulko 2,5 kuopos, ginkluotos 3 kulkosvaidiais, I baterijos viena patranka ir 10 raitj valg, turjo iki gegus 18 d. 2 val. 30 min. netiktai uimti Rimaii
Papiki rajon, o 4 val. pulti ir uimti Ukalni kaim ir pietinius Barklainius.
3. Kairioji vora (vadas karin. J. Nastopka), kuri sudar Panevio atskirojo
bataliono I ir IV kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidiais, ir 10 raitj valg, turjo iki
gegus 18 d. 2 val. nakties netiktai uimti Uliaui kaim ir pietin Levaniki
dvar, o 3 val. 30 min. pulti ir uimti riki ir Rajn kaimus.
4. Bendrasis rezervas (vadas karin. J. Reikala), kur jo Panevio atskirojo
bataliono II ir VI kuopos, mokomoji kuopa, II pst. pulko pus kuopos, ginkluotos 4
kulkosvaidiais ir 20 raitj valg, iki gegus 18 d. turjo bti: 2 val. Ramygaloje, o 4 val. vykti iaur RamygalosPanevio viekeliu.
Iki gegus 18 d. 12 val. turjo bti uimta linija: Katinaipietiniai Barklainiai
riksRajnai.
Visose vorose turjo bti rezervai savo sparnams apsaugoti, reikalauta vykdyti valgyb ir palaikyti ryius tarp savs bei su rinktins tabu. valgyba VadokliGenetini
Raguvos kryptimi turjo bti vykdoma rinktins tabo nurodymais. Pirmuosius terminuotus praneimus rinktins tabui reikjo atsisti umus ieities rib, o antruosius 12 val.
Maisto ir audmen sandlis buvo Truskavoje, perriimo punktas Ramygaloje. Sueistieji veimais turjo bti veami Kdainius, o i ten traukiniu Kaun.
Signalai: baltos raketos ia ms, raudonos mes einame pirmyn arba perkelti ugn, alios reikalinga pagalba. Pavaduotojai karin. J. Variakojis ir karin. J. Reikala. sakym pasira plk. M. Katch387 .
Vos paskelbus sakym i vokiei saks 18 pulko I bataliono vado kpt. Sprangerio buvo gautas praneimas, jog deiniajame Panevio rinktins sparne jo batalionas gegus 19 d. 3 val. puls Raguvoje buvusius bolevikus. Kpt. Sprangeris pra
supaindinti j su planuojamais lietuvi kariniais veiksmais ir priskirti jo batalionui
* Karin. M. Katch Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo rus kariuomenje, kur buvo gijs didel
karin patyrim. Tuo metu jis dar nemokjo lietuvi kalbos, todl sutiko bti tik Panevio atskirojo
bataliono instruktoriumi ir planuoti karines operacijas bei vadovauti joms V. L.

109

apie 30 lietuvi kavalerist, apie 50100 pstinink, kurie gegus 18 d. turjo atvykti Alunio dvar388 .
i inia Panevio rinktins vadovyb iek tiek nuramino. Kpt. Sprangeriui
buvo pranetas Panevio rinktins veikimo planas ir paprayta pagreitinti Raguvos puolim. Taiau kpt. Sprangeris to padaryti negaljo, nes jam reikjo atlikti tolim yg i Bukoni rajono. Panevio rinktin suplanuotos karins operacijos atidti gegus 19 dienai irgi nebegaljo (r.18 schem).

18 schema
Panevio rinktins jg sutelkimas 1919 m. gegus 18 d.

110

Puolimas buvo pradtas 1919 m. gegus 18 d. autant. Rinktins vadas ir

tabas i Mikaliki dvaro persikl Ramygal. Deiniosios voros vadas karin. J.
Vidugiris, autant pasiunts vien kuop Naujasods miko pakraiu pulti Jotainius i ryt puss, su likusiomis dalimis ygiavo viekeliu to kaimo link. Prie praddama puolim artilerija prieo pus paleido kelet artilerijos sviedini. Po to, prisidengus kulkosvaidi ugnimi, voros daliniai energingai puol Jotainius. Bolevikai,
netvarkingai atsiaudydami, skubiai pasitrauk. Jotainiai, o netrukus ir Grininai,
buvo uimti. Nesutikusi atkaklesnio prieo pasiprieinimo, vora apie 12 val. um
ir Katin kaim389 .
Karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama vidurinioji vora gegus 18 d.
3 val. pradjo yg Ukalni kaimo link. Netoli rikli pastebjus prie ta kryptimi buvo pasistas karin. E. Noreika su briu pstinink, ginkluot vienu kulkosvaidiu. Pasirod, jog, norint uimti riklius, reikjo pirma istumti bolevikus i
Ukalni kaimo. Prieui menkai ginantis i pradi buvo uimti Ukalniai, o po to
ir rikliai. Puolimo metu buvo isiaikinta, jog bolevikai buvo sitvirtin Barklainiuose, i kuri neman trauktis. Tada viduriniosios voros viena kuopa puol prie
i ryt nuo Pumpli kaimo, kita i piet puss, o karin. E Noreika su savo briu
deng kairj voros sparn ir ygiavo Barklaini link pamike i vakar puss. Nors
bolevikai i pradi ir smarkiai atsiaud autuv ir kulkosvaidi ugnimi, taiau,
apaudyti artilerija ir supami i trij pusi, buvo priversti pasitraukti. Barklainiai
buvo uimti390 .
Karin. J. Nastopka su kairija vora gautj udavin taip pat pradjo vykdyti
gegus 18 d. 3 val. Jo paties vadovaujama IV kuopa nuo Uliaui kaimo puol
rikes i iaurs vakar puss. Po trumpo atsiaudymo bolevikai rikes apleido.
Umusi i vietov, kuopa i piet puss puol Radikoni dvar, kuris po trumpos
kovos taip pat buvo paimtas. Karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa nuo Uliaui kaimo puol Rajn kaim. Taiau ia ji sutiko stipr, artilerijos ugnies remiam
bolevik pasiprieinim, perjus priepuol. Pam iniciatyv, bolevikai nuo Rajn puol Radikoni dvar ir riki kaim. IV kuopa taip pat neatlaik prieo
puolimo. Traukiantis nuo Radikoni dvaro, uvo ios kuopos vadas karin. Jonas
Nastopka, kuris, kaip minjome, vadovavo ir kairiajai vorai391 . Netekusi vado, IV
kuopa pakriko ir i riki pasitrauk Uliaui kaim. Pakrikusiai vorai m vadovauti II kuopos vadas karin. J. Jurnas, kuris sujungtomis i rezervo II ir VI kuopomis t pai dien vl puol bolevikus ir susigrino riki kaim bei Radikoni
dvar392 . Po to vadovavim kairiajai vorai perm karin. J. Reikala.
Apskritai imant, gegus 18 d. puolimas pasisek. Buvo paimta nemaa belaisvi, atimta kulkosvaidi, autuv, arkli ir kt. turto. Bolevikai buvo nustumti
linij: KabeliaiOksaiilaiiaiDubuli dv.RajnaiTarnagala. Ms kariuomen laik linij: KatinaiMidinaiPumpliaiBarklainiai (piet.)Ukalniairiks
Radikoni dv.Levaniki dv.393 (r. 19 schem).
Panevio rinktins vadovyb nutar gegus 19 d. autant tsti puolim, paskelbdama sakym Nr. 2. Deinioji vora 3 val. turjo pulti prie iilgai kelio Katinai
Pajuodiai ir 12 val. uimti Pajuodi kaim. Viduriniajai vorai sakyta tuo paiu
metu pulti iilgai kelio Barklainiaiilagalio k. ir 12 val. uimti ilagal. Kairioji vora,
sustiprinta viena pstinink kuopa, 5 val. 30 min. turjo pulti Dubuli dvar bei

111

Rajnus ir iki 12 val. uimti ias vietoves. Bendrasis rezervas (karin. J. Reikala) 6 val.
turjo apsistoti prie pietini Barklaini. Rinktins tabui iki gegus 19 d. 4 val. reikjo bti Ramygaloje, o po to vykti iaur keliu RamygalaPanevys394 .
Gegus 19 d. 5 val. 30 min. rinktins tabas gavo kairiosios voros praneim,
jog Dubuli dvaras, Mikaliki ir Rajn kaimai uimti. Kitos voros iek tiek vlavo,
bet 10 val. visos rinktins dalys buvo KabeliOksilaiiUpyts linijoje, bolevikai kulkosvaidi ir artilerijos ugnies priedangoje skubotai trauksi Panevio link395 .

19 schema
Panevio rinktins padtis 1919 m. gegus 18 d. vakare

112

Panevio rinktinei nemaai padjo ir ms laknai, intensyviai bombarduodami

PanevioKupikio geleinkelio linij, bei Joniklio partizan bataliono valgai,
bolevik unugaryje nupjaust telefono ir telegrafo laidus ir tuo sutrikd j ryius.
Bolevikams traukiantis visu frontu, Panevio rinktins vadas plk. M. Katch
gegus 19 d. 12 val. visoms voroms sak ubaigti pradt darb paimti Panevio miest. Deinioji vora, puldama per TautknusPakalnikius Karinauk ir
toliau iaur, turjo atkirsti kelius, einanius i Panevio rytus. Viduriniajai vorai
sakyta per ilagal, Pabalius atakuoti Panev i piet puss. Kairioji vora, ygiuodama per Zubikius, Molainius, turjo atakuoti miest i pietvakari puss. Bendrajam rezervui sakyta per Kui kaim nuvykti Oksus ir ten laukti tolesni nurodym. Visa artilerija turjo apaudyti kelius, einanius i Panevio rytus. Rinktins
tabas prie kelio Joskildaiilagalis396 (r. 20 schem).

20 schema
Panevio puolimas 1919 m. gegus 19 d.

113

Paskelbus sakym, rinktins vadovyb pasiek inia, jog vokiei saks kpt.
Sprangerio vadovaujama miri lietuvivokiei rinktin gegus 19 d. 2 val. 15 min.
um Raguv ir i ten pasiunt valgyb LevanikioTraupio kryptimi, palikdama
plat (apie 4045 kilometr ploio) atvir deinj Panevio rinktins sparn, keliant grsm lietuvi kariuomens saugumui. Neatsivelgiant tai, puolimas buvo
tsiamas. Deinioji vora netrukus um Pajuodius ir per mikus ygiavo Karinaukos link. Dl minto atviro deiniojo sparno artilerija buvo palikta Pajuodiuose.
Vidurinioji vora um ilagalio kaim, o kairioji Zubiki ir Vaivili kaimus.
Bolevikai skubiai bgo i Panevio, persekiojami smarkios ms artilerijos ugnies.
Panevio rinktins dalys gegus 19 d. apie 17 val. um miest. Bolevikai pasitrauk Subaiaus link397 .
ioje karinje operacijoje daug padjo ms aviacijos eskadril, kuri bombardavo ir kulkosvaidi ugnimi apaud bolevikus Panevyje ir geleinkelio ruoe
PanevysKupikis gegus 18 d. 7, o gegus 19 d. 5 kartus, savo jga demoralizuodama prie ir keldama panik jo eilse398 .
Aktyviai veik ir vietos partizanai. Be minto prieo ryi priemoni gadinimo, jie, traukiantis bolevikams i Panevio, u 7 kilometr nuo miesto iard geleinkel. Bolevikai, paskutinj traukin susikrov daug i vietos gyventoj prisiplto maisto ir kitokio turto, taip pat ryi priemoni, audmen bei suimt lietuvi,
ms karo lktuv intensyviai persekiojami, didele sparta skubjo rytus. Nepastebj iardyto geleinkelio, nuvirto nuo bgi ir liko ms pusje. Atskubj Panevio rinktins daliniai apsupo suduus traukin ir sueistiesiems, kuri kartu su umutaisiais buvo apie 250 moni, suteik reikiam pagalb399 .
Bolevikai nuo Subaiaus puss kelet kart mgino kitais traukiniais privaiuoti ir evakuoti suduusio traukinio turt, bet ms karo lktuvai ir pstininkai
visas j pastangas likvidavo400 . Lietuviams pavyko iveti i suduusio traukinio
apie 200 veim brangaus turto401 .
Nors Panevio rinktins kariuomen po keli dien ygio ir dviej dien mio buvo labai ivargusi, bet, turdama maai nuostoli, o daug grobio, buvo gerai
nusiteikusi. Vietiniai gyventojai karius sutiko labai nuoirdiai, diaugsi sulauk
geresnio gyvenimo.
Umus Panev, rinktins tabas persikl j ir 1919 m. gegus 20 d. 4 val.
paskelb sakym Nr. 4 pergalei tvirtinti. Rinktins kariuomen buvo suskirstyta
saugoti dviej bar. Deiniajam barui Lidyns dv.PakalniaiKurganavos dv.
Karinauka saugoti buvo paskirtos II pst. pulko trys kuopos su 3 kulkosvaidiais ir
3 raiti valgai. Vadu buvo paskirtas karin. J. Motiejnas-Valeviius. ios pajgos
turjo 11 val. susirinkti Velio kaime.
Kairiajam barui KarinaukaKatininBernotaiPiniava saugoti paskirtos
Panevio atskirojo bataliono trys kuopos su 6 kulkosvaidiais ir 15 rait valg
brys. Vadu paskirtas karin. J. Vidugiris.
Bendrj karin. J. Reikalos vadovaujam rezerv sudar Panevio atskirojo
bataliono trys kuopos, mokomoji kuopa, 10 kulkosvaidi, 15 raitj valg ir viena baterija (4 patrankos). ios pajgos turjo iki 12 val. susitelkti Panevio kareivinse, o artilerija Panevio Skaistkalnio priemiestyje402 .
T pat dien tabe buvo gautas vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko Lie-

114

tuvos kariuomenei slaptas sakymas Nr. 3. Jame Panevio rinktins vadui sakyta nedelsiant sitvirtinti Panevyje ir, bolevik puolimo atveju, juos sulaikyti. Nurodyta nuo
Panevio ryt kryptimi pasisti valgus bei partizanus iki pat slyio su prieu, o taip
pat palaikyti tampr ry su iaur ir pietus nuo Panevio veikusiomis kariuomens
dalimis. Gen. S. ukauskas Panevio rinktinei sustiprinti paadjo gegus 22 d. atsisti geleinkeliu II pst. pulko II batalion ir kartu prane, jog vokiei kariuomens
iauli brigados dalims sakyta persikelti PanevioPasvalio linij403 .
Tuo metu Panevio rinktins padtis buvo nelengva. uvus karin. J. Nastopkai, o ties Pajuodiais bolevikams sunkiai sueidus karin. L. ukausk bei keletui j
susirgus, labai stigo karinink, vis pirma kuop vad. Be to, kariuomens dalims
stigo ovini autuvams, sviedini artilerijai ir ypa emlapi. Be to, pasitraukusieji bolevikai per Lvens up ties Piniava ir Pakalnikiais buvo sudegin tiltus404 .
Vos spjus gegus 20 d. iki piet karin. J. Motiejno-Valeviiaus ir karin. J.
Vidugirio vadovaujamiems daliniams uimti aukiau nurodytus barus ir juose idstyti utvaras, 14 val. bolevik karins pajgos kairiajame sparne mgino nustumti lietuvius nuo Lvens, o deiniajame uimti Velio kaim. Taiau ie puolimai buvo atremti ir bolevikai nuvyti Paistrio ir Karsakikio link405 .
Gegus 21 d. Panevio rinktin diaugsmingai prim vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko pasveikinim dl Panevio miesto pamimo406 . Kariuomen
nuo 1919 m. gegus 1 d. vis laik buvo ar ygiuose, ar miuose, todl rinktins
vadovyb nutar jai skirti vienos dienos poils ir apsiriboti vien prieo jg ir veiksm valgyba bei suduusio traukinio turto kraustymu.
Taiau ir t dien kariams pailsti nepavyko. Apie 12 val. bolevikai geleinkeliu prive nauj kariuomens dali, kurios, visu pajgumu smogdamos, privert rinktins deiniojo baro pajgas pasitraukti VelioVaivadli linij. Bolevikai um
Lidyns dvar ir Pakalni kaim, kuriuos nuo 60-jo latvi bolevik pulko gyn karin. A. Butkeviiaus vadovaujama II pst. pulko III bataliono VII kuopa. Negaldama
atsilaikyti prie gausias prieo pajgas, kuopa, atkakliai besigindama, pasitrauk Nevio pozicijas. Kov metu ji neteko keleto savanori, nemaa buvo sueista.
Paskatintas skms, 60 latvi bolevik pulkas puol prie Velio kaimo kairiajame Nevio krante umusias pozicijas VIII ir IX kuopas. Atkaklus mis tssi iki
vlyvo vakaro. Visgi nakt ms kuopos buvo priverstos pasitraukti. Bolevikai smarkiai atakavo ir kairj, karin. J. Vidugirio vadovaujam, apsaugos bar. Msikiams
teko pasitraukti MolainiNaujasods linij. Rezervas, karin. J. Reikalos vadovaujamas, persikl ilagalio kaim407 (r. 21 schem).
Panevio rinktins tabas persikl ilagal. ia gegus 22 d. 8 val. Panevio rinktinei buvo paskelbtas sakymas Nr. 4. Vis dalini vadams sakyta imtis priemoni tvarkai palaikyti, kari nuotaikai pakelti bei prieui nuo Panevio miesto
nublokti. I baterija (4 patrankos), umusi pozicij vakariniame Panevio miesto
pakratyje, turjo 12 val. pradti audyti Kariki kaim, palaipsniui perkelti j
pietus ir ilgesniam laikui sutelkti VelioLidyns dvaro rajon. Po pusvalandio
vl perkelti j Karikius ir palaipsniui toliau iaur.
Karin. J. Reikalos vadovaujamas bendras rezervas (Panevio atskirojo bataliono V ir VI kuopos, mokomoji kuopa ir II pst. pulko VIII kuopa su 6 kulkosvaidiais) turjo 12 val. slapta atvykti Pajuodi rajon. 12 val. 30 min. sakyta rytin-

115

gai pulti DembuvkLidyns dvar iki PakalniKariki linijos. Visoms kitoms

rinktins dalims, prasidjus kautynms, visu frontu pereiti puolim. Rinktins tabas i ilagalio persikl Molainius408 .
Taiau ie rinktins vadovybs planai nebuvo realizuoti. Vis pirma sakymo
nesugebjo vykdyti I baterijos vadas karin. V. Geiga. Dl kai kuri karini dali
vad bei kari menkos patirties apie 12 val., kai prieo puolimas m silpnti ir j

21 schema
Panevio gynimas 1919 m. gegus 2122 d.

116

aktyvumas blso, ms dalys uuot pasinaudojusios palankiai besiklostania padtimi, i VelioVaivadli linijos pasitrauk LepiMolainiNaujasods linij. Neigiamai atsiliep ir didelis kariuomens nuovargis. Dl vis i aplinkybi sakyme
nurodytu laiku pereiti kontratak galimybi nebuvo. Ji buvo atidta gegus 23 d. ir
imta stiprintis mintoje LepiMolainiNaujasods linijoje409 .
Panevio miestas buvo lyg ir neutralus j atvykdavo tai lietuvi, tai bolevik valgai. Tomis dienomis iaurinse Lietuvos vietovse labai suaktyvino savo
veikl Joniklio atskirasis partizan batalionas. Gegus 22 d. bolevikams i patrank apaudius ir sudeginus Paberi kaim, io bataliono I kuopa suintensyvino puolim TolinPualoto fronte, paimdama kelet autuv ir du telefono aparatus. Kit dien prieas didelmis pajgomis puol Saloius ir privert pasitraukti
ten buvus II kuopos br. Bolevikai persikl per Mos up su 6 patrankomis,
apaud ir sudegino Kiemn kaim (36 kiemus). Taiau tolesn bolevik verimsi
partizan batalionui pavyko sulaikyti. T pat dien I kuopa upuol Tolinus. Keletas bolevik uvo, o 5 buvo paimti nelaisvn. II kuopa tuo paiu metu um imonis ir Saloius. I bolevik buvo atimti 4 kulkosvaidiai, o 3 raudonarmieiai pateko
nelaisvn. Gegus 24 d. bataliono valgai, pasisti bolevik unugar, nupjaust
telefono laidus PasvalioVabalninkoDaujnKrinino linijoje, isiaikino prieo
pajg dyd Girsd apylinkje ir upuol j i adeiki miko. Pagal sutart signal
bataliono II kuopa, veikdama drauge su vokieiais, puol bolevikus nuo Pasvalio
puss. ie, manydami, jog es supami i vis pusi, panikai pabgo i Pasvalio. Tuo
metu I kuopa um Pumpnus. Gegus 25 d. partizan jgomis buvo uimtas
Krininas ir Daujnai410 .
Bolevikams buvo nesuprantami lietuvi kariuomens veiksmai. Jie man, jog
ms vadovyb perdislokuoja karinius dalinius, nordama bolevikus apsupti ir sunaikinti. Ypa daug nerimo jiems kl Panevio rinktins rezervas Pajuodiuose.
Todl gegus nakt i 22 23 d. VI latvi bolevik pulkas (600800 raudonarmiei) pasitrauk nuo Panevio ir artimesni apylinki Subaiaus kryptimi.
Gegus 24 d. i Kauno Panev atvyko II pst. pulko vadas plk. V. GrigalinasGlovackis su likusiomis pulko dalimis. Plk. M. Katchei ivykus atostog, plk. V. Grigalinas-Glovackis, kaip vyresnysis ir didesns dalies vadas, vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu laikinai buvo paskirtas Panevio rinktins vadu.
Karin. J. Variakojis liko Panevio atskirojo bataliono vadu411 .
1919 m. gegus mn. vykdytos skmingos KurkliPanevio karins operacijos atskleid nauj reikming nepriklausomybs kov istorijos lap. Nuo atskir
upuolim, partizaninio pobdio veiksm buvo pereita prie planing, numaiusi
ivaduoti vis krat, karini operacij. Ms kariuomen, veikdama Ukmergs
Daugpilio ir KdainiPanevioSubaiaus kryptimis i bolevik ivadavo nema Lietuvos teritorijos dal. Nors Ukmergs ir Panevio rinktini jgos buvo kelet
kart maesns negu bolevik ne tik moni skaiiumi, bet ir ginkluote, vis dlto
jos rod, k gali padaryti negausi, neprityrusi, bet tvirto pasiryimo bei dvasios,
stiprios valios, aktyviai visos tautos ujauiama ir remiama kariuomen. Vien vaduojant Panevio miest ir jo apylinkes, buvo paimta nelaisvn per 400 bolevik,
2 patrankos, 16 kulkosvaidi, vienas karikas traukinys ir daug kito turto412 .
KurkliPanevio karini operacij eiga rodo, jog j metu liko nepasinaudo-

117

ta dar daugeliu galimybi. Vis pirma, i vienu metu vykusi dviej karini operacij metu vietoje nebuvo bendro fronto vado, kuris bt derins abiej rinktini
veiksmus, atsivelgdamas j laimjimus ir neskmes. Todl frontui vadovavo pats
vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, kuris buvo Kaune ir, tuometinmis slygomis neturdamas patikimo ryio su rinktinmis, negaljo su jomis operatyviai kontaktuoti, jausti kov puls. Beveik nebuvo ryi ir tarp pai Ukmergs bei Panevio rinktini. Ukmergs rinktins vadas karin. K. Ladyga apie Panevio pamim gavo praneim i Generalinio tabo tik gegus 21 d. ryt, o is miestas i bolevik buvo atkovotas jau gegus 19 d. pavakary.
Kyla pagrstas klausimas, ar Panevio rinktins vadas plk. M. Katch po gegus 21 d. bt taip pasyviai veiks, jei bt inojs, jog Ukmergs rinktins dalinys t dien skmingai vijo bolevikus nuo Andrionikio Vieint link ir galjo atkirsti bolevikams atsitraukim geleinkeliu rytus? To neinodama, Panevio rinktins kariuomen, uuot musis aktyvi veiksm, pati atsitrauk atgal ir Panevys
gegus 2122 d. joki karini pajg nebuvo uimtas. Bolevikai, pasitrauk nuo
Panevio rytus apie 30 kilometr ir pastebj, jog j niekas nepersekioja, o Ukmergs rinktin tuo metu puolim geleinkelio link taip pat sustabd, nustojo trauksi ir m ruotis naujiems puolimams.
Nepasinaudojimas skme, iniciatyvos i savo rank ileidimas, abiej rinktini veiksm nekoordinavimas rodo, jog tuometinis bendras vadovavimas kariuomenei dar nebuvo reikiamo lygio. Taiau, nepaisant mint trkum, Ukmergs ir
Panevio rinktini kovas ir j rezultatus reikia vertinti teigiamai. Pirmasis puolimo
uolis buvo skmingai atliktas.
U t e n o s u m i m a s. Telkdama bolevik front vis daugiau naujai
suformuot karini dalini, Lietuvos karin vadovyb m ruotis naujam puolimui. Tomis dienomis bolevikai buvo susitelk linijoje: PakalniaiLelinaiDebeikiai
SvdasaiKupikisVabalninkas (r. 22 schem).
1919 m. gegus 24 d. vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas Panevio ir
Ukmergs rinktinms paskelb sakym Nr. 5. Karin. St. Nastopkos vadovaujamai
Panevio rinktinei sakyta gegus 28 d. autant pulti abipus geleinkelio Panevys
Daugpilis, uimant Subai bei Kupik. Karin. K. Ladygos vadovaujamai Ukmergs rinktinei sakyta ygiuoti pirmyn UkmergsDaugpilio plentu ir uimti Uten.
Lietuvos iaurje veiks Joniklio partizan batalionas turjo remti kariuomens
dalis, besiverianias VabalninkoBakn link. sakyme taip pat buvo numatytos
uduotys aviacijai, tiekimo, ryi, sanitarijos skyriams413 .
Gavs gen. S. ukausko sakym, Ukmergs rinktins vadas karin. K. Ladyga, susitars su vokiei saks 18 pst. pulko vadu mjr. V. Zechau, nutar pulti
Uten trimis voromis.
Deinij vor sudar I pst. pulko du batalionai, raitj valg komanda, du
raiteli eskadronai ir karin. M. Peiulionio vadovaujama nevisos sudties IV baterija
(3 patrankos). iai vorai vadovavo pats karin. K. Ladyga.
Vidurinij vor sudar saks savanori viena kuopa, artilerijos brys (2 patrankos), du minosvaidiai, dviratinink brys ir lietuvi I pst. pulko VIII kuopa. i saks
mjr. Kiolerio vadovaujama vora turjo pulti bolevikus pagal plent LelinaiUtena.

118

22 schema
Bendra fronto padtis 1919 m. gegus 25 d.

119

Kairij vor sudar I pst. pulko dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidiais,

saks savanori batalionas (3 kuopos), artilerijos baterija, raiteli brys ir du pionieri skyriai. i vora turjo nuo Anyki pulti prie DebeikiVyuonUtenos kryptimi. Jai vadovavo saks savanori 18 pst. pulko vadas mjr. V. Zechau ir I pst.
pulko vado padjjas karin. Ig. Musteikis.
Be to, saks karin. Sprangerio vadovaujamas dalinys, veikiantis pagal atskir
sakym, turjo uimti imoniKupikio linij ir apsaugoti Ukmergs rinktins kairj sparn414 .
Vokiei saks daliniams vluojant atvykti nurodytas pozicijas, puolimas
buvo pradtas tik gegus 31 d. Deinioji, karin. K. Ladygos vadovaujama vora,
ivakarse susikoncentravusi prie viekelio AlantaPakalniaiUtena, 6 val. pradjo
yg. Pasiekus Motiejn kaim, vora i ybei kaimo pietvakarinje dalyje buvusi auktum buvo apaudyta autuv ir kulkosvaidi ugnimi. tai atsakius artilerijos ugnimi ir pasiuntus vien pstinink kuop, bolevikai pasitrauk Kanik
kaimo link. kandin pasistai valgybai pavyko nustatyti, jog prie Kanik kaimo
vyksta didelis prieo jg judjimas. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog prieas neapsisprends, ar gintis, ar toliau trauktis, sak karin. M. Peiulioniui kaim apaudyti smarkia artilerijos ugnimi. Pasiunts karin. P. Dundul su pstinink daliniu
supti Kanikus i piet puss, pats su likusiais pstininkais puol bolevikus viekeliu i vakar. I paskos, u 2 km, kaip atsarga, jojo raiteliai.
lietuvi artilerijos ir puolanij pstinink veiksmus bolevikai atsak smarkia ir taiklia vis ginkl ri ugnimi. Lietuvi puolanios grandins buvo sulaikytos ir, neatlaikiusios spaudimo, m trauktis. Bolevikai, i Kanik kaimo perj
kontrpuolim, nuo Vitkn ir aukiki kaim m supti vor i deins puss. Nepaisant karinink V. Skorupskio ir P. Dundulio pastang sustabdyti pstinink traukimsi ir atgrti ginklus prie, to nepavyko padaryti. Karin. K. Ladygai jojant
pro grandines ir bandant sustabdyti pstinink atsitraukim, ie, laikydami autuvus ant pei, spaud gaidukus neva audydami. Tuo bdu, bolevikams panaudojus tanki ir gana taikli artilerijos ugn, pavyko palauti jaun III bataliono kari,
kuri dauguma tokiose kautynse dalyvavo tik pirm kart, dvasi. Prieo pstininkai puol nerytingai ir, msikiams parodius iek tiek itverms, buvo galimyb
juos sulaikyti ir patiems pereiti puolim. Taiau karin. M. Peiulionio vadovaujama baterija taikliai apaud puolanias prieo grandines i labai mao atstumo. Ms patrankos net du kartus buvo likusios pozicijoje be pstinink priedangos ir patekusios bolevik autuv ugn.
Prieo artilerijos audymas, jo pstinink puolimas ir raiteli supimas i deins puss neigiamai paveik ir kai kuriuos lietuvi karininkus. Iskyrus karin. M.
Peiulionio artileristus, kurie nuoirdiai kovojo atsiaudydami, pstininkai visu briu trauksi. Deinje voros pusje buv lenkai taip pat kakur dingo, ir prieo raitininkai lengvai galjo manevruoti i deins puss415 .
Tik karin. K. Ladyga su I pst. pulko raitj valg komanda ir atsargoje buvusiu puse eskadrono raiteli laiksi didvyrikai ir sulaik prieo puolim. Matydamas pakrikusi voros nuotaik, karin. K. Ladyga leido karin. V. Skorupskiui su pstininkais ir artilerija, supama i deins prieo raiteli, trauktis nuo Kazl kaimo ir
susitvarkyti.

120

Nordamas sulaikyti prieo puolim, karin. K. Ladyga su raiteliais prieui nematant u rytus nuo Kazl kaimo buvusio krmokniais apaugusio kalnelio palik
arklius, prisileido arti valgybos neturjusius persekiotojus ir juos netiktai atakavo
salvmis. Bolevikams tai buvo netiktas dalykas: jie pakriko ir m skubiai trauktis.
O pstininkais tap valgai ir raiteliai, puldami per kalnelius nuo iaurs viekelio
puss, apie kilometr persekiojo besitraukiant prie AlantosPakalni viekeliu.
Neturint ini apie voros deiniajame sparne buvusius raitelius, nuo tolesnio persekiojimo buvo atsisakyta. Buvo tsiama valgyba pietus bei Pakalni link416 .
Karin. V. Skorupskis, nestengdamas susitvarkyti, su pstininkais, raiteliais ir
artilerija pasitrauk iki Rutn kaimo. Brys pstinink, atsilikusi nuo voros, panikai trauksi Didiakiemio, o po to plentu Ukmergs link.
Bolevik raiteliai, lenkams pasitraukus, laisvai veik voros deinje. Pro vobiki dvar, Antalieius, Trumpon, Migikius prasiver vakar kryptimi, atakavo ant
viekelio prie Rutn pastebtas karin. V. Skorupskio voros dalis. Taiau bolevik
raiteli puolim msikiai laiku pastebjo. Karin. A. Povilaiiui puolant prie atidengus smarki kulkosvaidi, o karin. M. Peiulioniui taikli artilerijos ugn, bolevik raiteliai pakriko ir metsi onuose buvusias balas. Pasinaudojs palankia padtimi, karin. V. Skorupskis, greitai pasims su savimi karin. A. Povilait su kulkosvaidiais ir karin. B. Pakevii su briu pstinink bei valgais, vijosi pakrikusius bolevikus ir neleido jiems isikraptyti i pelkt viet sausum. msiki rankas pateko
nemaa arkli, baln ir kt. turto. Isigelbj bolevikai pasitrauk.
Karin. V. Skorupskio voros nuotaika pakilo. Greit visi susitvark, pasuko atgal
ir vakare atygiavo Laiius417 .
Atsitraukianius bolevik raitelius pastebjo Alantos apylinkes valgiusieji ms
raiteliai. Kur laik msikiai j nekliud. Bolevikams viekeliu prijojus prie Virintos
tilto, msiki raiteli utvoros nuo auktumos juos smarkiai apaud. Bolevik raiteliai nuo viekelio metsi per Virint iaurs rytus. Bet ia juos salvmis sutiko kitos
ms raitinink utvaros. Dar labiau pakrik bolevikai metsi on ir vl klimpo
rytus nuo Alantos buvusiose balose. Palik klimpusius arklius, jie psiomis pasitrauk. Visgi, kur laik atsiaudydami, bolevikai ir ms kariams trukd itraukti i bal
j paliktus arklius. Ir tik atvykus karin. M. Peiulioniui su viena patranka ir taiklia
ugnimi apaudius prie, is buvo priverstas toliau atsitraukti418 .
Nordamas isiaikinti bendr padt fronte, karin. K. Ladyga su raitininkais
sek besitraukiant prie, susisiek su vora i deins ir stengsi umegzti ry su lenkais. Taiau t dien to padaryti nepavyko. Susisiekus su mjr. Kiolerio vadovaujama
vora, suinota, jog jai pasistmti priek nepavyko. Iki vlyvos nakties su savo raitininkais persekiodamas bolevikus karin. K. Ladyga pasiek Skudutik, Kanikus.
Birelio 1 d. karin. K. Ladyga toliau persekiojo besitraukiant prie tai i paskos, tai i ono. Taip buvo pasiekti Krikliai, Deguli dvaras, Vazgeliai. Karin. V.
Skorupskio vadovaujamos pstinink, artilerijos ir raitinink dalys toliau tvarksi ir
nakiai perjo Kanik rajon (r. 23 schem).
Birelio 2 d. karin. K. Ladyga su raitininkais slinko paskui atsitraukiant prie
rytus. ygiuojant toliau UtenosKuktiki viekeliu, bolevikai visikai nebesiprieino ir spariai trauksi. Karin. K. Ladyga dal raitinink pasiunt Tauragn kryptimi, o pats su likusiais vyko Uten Paviei, Kimn, Kavyns keliu. Atvyks Ute-

121

23 schema
Utenos pamimas 1919 m. birelio 2 d.

122

n rado jau prie pusvaland atvykusias mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vadovaujamos kairiosios voros dalis. Utenoje pailsj ir susitvark, vokieiai saksai toliau
bolevik nebepuol ir sugro Ukmerg419 .
Prieui persekioti buvo suorganizuota karin. K. Ladygos vadovaujama vora,
kuri ygiavo Daugaili link. Apie 21 val. pasiek Darini kaim, kur, vykus trumpam susiaudymui, bolevikai pasitrauk toliau. Tuo metu karin. Br. Bilminas su
VIII kuopa i Utenos buvo pasistas Tauragn link. Nesutiks prieo, jis pasiek
Ali kaim, kur ir apsistojo.
Karin. V. Skorupskis t pat dien atvyko Pakalnius. Pasisekimo paskatintas,
jis birelio 3 d. su savo daliniais taip pat skubjo Uten ir kuriam laikui apsistojo
Vaikutn dvare. Karin. P. Dundulis su IX kuopa buvo atskirtas nuo karin. V. Skorupskio voros ir per Gimikius, Kainus ygiavo Tauragn link.
Karin. K. Ladyga, sudars vor i rait valg komandos, vieno husar eskadrono ir karin. M. Peiulionio vadovautos baterijos, ygiuodamas Daugaili link,
suinojo, jog bolevikai apsistojo pozicijose prie Daugaili auktumas Dubi
Indrajos eer linijoje. Temstant karin. M. Peiulionis taiklia artilerijos ugnimi apaud prieo pozicijas prie UtenosDaugpilio plento ir auktumas prie Pakrys kaimo ir po keli salvi j puol. Sumi bolevikai skubiai trauksi Daugaili link.
Tuo paiu metu raitj valg komanda, pasinaudodama tamsa, irgi prislinko prie bolevik pozicij ir apaud juos salvmis. Prieo ugnis vis silpnjo ir raitieji
valgai su husarais netrukus um Daugailius ir slinko toliau paplente paskui besitraukiant prie420 .
Karin. M. Peiulionio baterija toliau vykti nebegaljo, nes Indrajos eero pietinje pusje plentas buvo uverstas nukirstais mediais bei vairiu balastu. Nakt prieas buvo persekiotas tik iki Ustrons vienkiemio. Prie Daugaili apsaugai buvo paliktas kavalerijos eskadronas. Karin. M. Peiulionis nakiai su raitj valg komanda gro Vaikutnus421 .
Karin. Br. Bilminas, su VIII kuopa birelio 3 d. ivyks i Ali kaimo ir nesutiks bolevik pasiprieinimo, um Tauragnus, o birelio 4 d. jau buvo Paberje.
T pat dien buvo isiaikinta, jog bolevikai buvo um pozicij prieais Ukmergs rinktin LegSegosDusetJuintBalioVergioVerpusavo eer linijoje ir joje tvirtinosi. Panevio rinktin tuo metu tebuvo pasiekusi tik imoniKupikio linij, o
deinje nebuvo inoma lenk pozicija, todl Ukmergs rinktin nuo tolesnio puolimo
susilaik. I pst. pulko III bataliono kuopos su kulkosvaidiais um atramos punktus
pietryius nuo Daugaili ir udeng kelius nuo Salako puss. I pst. pulko II batalionas
saugojo kelius nuo Daugaili Zarasus, o I batalionas i Antaliepts Avilius. Kavalerijos eskadronui buvo sakyta saugoti voros kairj sparn Duset rajone. Dalis valg
komandos buvo priskirta prie III bataliono valgybai ir apsaugai deiniajame voros sparne.
Tuo bdu birelio 4 d. Ukmergs rinktins apsaugos ir atramos punktai buvo
JuknnPabersBaibiDauneikiBalio dvaroadyn linijoje. Karin. M. Peiulionis su IV baterija buvo Daugaili rajone422 .
Vidurin, sakso Kiolerio vadovaujama vora gegus 31 d. 9 val. pagal plent
pradjo ygiuoti Lelin kryptimi. Pirmieji slinko dviratininkai, o paskui juos kulkosvaidinink kuopa. Vora, be pasiprieinimo umusi Diktar kaim, pasiek Smulkio eer ir kaim, kur sutiko atkakl bolevik pasiprieinim. vor audydami

123

autuv bei kulkosvaidi, o nuo Lelin puss ir artilerijos ugnimi bei pasiunt
arvuot automobil, privert msikius su nuostoliais atsitraukti. Bolevik pstininkai persekiojo ms vor iki Diktar kaimo, o arvuotas automobilis apie kilometr vakarus nuo Klevn kaimo.
Prie io kaimo nedidelis ms kareivi brys, pasislps u kalnelio ir praleids priek prieo arvuot automobil, ubarikadavo plent, uversdamas j nupjautais pakels mediais. Grtaniam atgal arvuoiui i klitis buvo neveikiama
ir jis turjo sustoti. Ms kariai, apmt j granatomis ir sueid vairuotoj, arvuot
pam. Birelio 2 d. susitvarkiusi vora ts yg ir apie 12 val., nesutikdama prieo,
pasiek Uten423 .
Kairioji, saks mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vadovaujama, vora gegus 31 d. 4 val. palikusi Anyki apylinkes, pradjo yg nurodyta Debeiki
VyuonUtenos kryptimi. Vorai i kairs apsaugoti ekonis Svdas kryptimi
buvo pasistas karin. P. Genys su II kuopa, kulkosvaidinink briu bei keliais raiteliais. O voros deinioji pus buvo patikta saugoti karin. A. Diuvei su III kuopa.
Prie Debeiki vora susidr su prieo pstininkais, kurie po trumpo susiaudymo pasitrauk. ygiuodama pirmyn, vora um Vyuonas, kur apsistojo poilsio, i
ia vienas brys raiteli su kulkosvaidiais buvo pasistas Sudeikius. Karin. A. Diuv, prie Rubiki kaimo ir eero neberads bolevik, taip pat nuvyko Vyuonas.
Tsdama yg nuo Vyuon Utenos link, vora prie Kalieki kaimo sutiko atkakl bolevik pasiprieinim. Jie buvo apaudyti artilerijos ugnimi. Atsakydami
tai, bolevikai netiktai atideng ugn vor nuo Bilin kaimo puss ir privert
msikius skubiai sitvirtinti pakels grioviuose bei bulvi vagose. Kaitaliojant artilerijos ugn Kalieki ir Bilin kaimus, bolevikai buvo priversti trauktis. Kalieki
kaimas buvo uimtas.
Persekiodami prie, msikiai pasiek Atkoikio, Kaulinikio bei Pasali auktumas, kurias bolevikai atkakliai gyn. Gav pastiprinim, jie perjo priepuol ir
privert ms prieakinius dalinius pasitraukti Kaliekius, nesuspjus net pasiimti
sueistj. Viena ms patranka, vaiavusi padti pstininkams, klimpo dumble.
Nepaisant kareivi pastang ir vietini gyventoj paramos, j teko palikti. Kareivi
nuotaika smuko, nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Kalieki kaimo apsaugai
palikus vien kuop su sunkiaisiais kulkosvaidiais, vora temstant pasitrauk Vyuonas ir Vyuon dvar.
Birelio 1 d. ryt karin. A. Diuv su III kuopa buvo pasistas ivalgyti
SudeikiTalaikiKunerin rajon. valgyba isiaikino, jog Upaliuose bolevik nebra, ir kuopa gro Vyuonas. Birelio 34 d. saugojo Uten nuo iaurs
puss, o po to pro Sudeikius bei Daugailius nuvyko Antaliept424 .
Kairj voros sparn saugojs karin. P. Genys su II kuopa ir kulkosvaidinink
briu gegus 31 d. ekoni kaimo krykelje atsiskyr nuo voros ir pasuko Lelin
(5 kilometrai iaurs rytus nuo ekoni kaimo) kryptimi. io kaimo pietinje pusje
sutiko gerai sitvirtinusius bolevikus, kurie msikiams atkakliai pasiprieino. Msikiams mus manevruoti 109 ir 114 auktumose ir apaudius prie kulkosvaidiais bei puolant pstininkams, prieas neatsilaik ir pasitrauk Svdas link. Jau
anksiau susprogdin tilt per ventj, bolevikai patys turjo bristi per up, ir kai
kurie pateko nelaisv. Vakare karin. P. Genio grup apsistojo Micknuose.

124

Birelio 3 d. karin. P. Genys su savo grupe, palaikydamas ry su II pst. pulku

ir nesutikdamas bolevik pasiprieinimo, nuygiavo Svdasus, o vakare pasiek
Upalius. Birelio 5 d. grup nuygiavo Antaliept425 .
Utenos kovose msikiai pam 1 arvuot automobil, per 100 belaisvi, daug
autuv, ovini ir kt. karo turto426 . Persekiojami Ukmergs rinktins, bolevikai
1919 m. birelio mn. pirmomis dienomis visgi tvarkingai atsitrauk ir sitvirtino
PsliVajasikioBruBaliNaujasodio linijoje, kur stipriai laiksi.
Ukmergs rinktin, per daug isikiusi priek, turjo sustabdyti puolim, kad
ilygint front su kaimynine Panevio rinktine. Pastaroji nuo Ukmergs rinktins
buvo atsilikusi apie 20 km.
Nuo Ukmergs rinktins deinje pusje buv lenkai taip pat buvo gerokai
atsilik ir kelet dien su jais neturta jokio ryio427 .
K u p i k i o k a u t y n s. Lietuvos kariuomenei umus Panev, bolevik
tabai, komisariatai su politrukais ir visokios jaeikos susitelk Kupikyje ir sudar
gynimosi linij prie io miesto abipus geleinkelio. Kai kurios i t paskubomis rengt
pozicij buvo labai geros: sunkiai prieinamos, didelis matomumas, labai plats apaudomieji plotai, buvo maai prieig. Vidurio Lietuvos auktumos su daugybe eer ir
siaura defile sudar patogi ieities rib i rytins vidurin Auktaitijos dal. ioje riboje
bolevikai ir nutar apsistoti, kad patogiu momentu galt vl vertis Lietuvos gilum.
Lietuvos karin vadovyb teisingai vertino i padt ir nutar neleisti ioje
vietoje bolevikams sitvirtinti. Gal dl to i numatyta karin operacija ir gavo kai
kurio skubotumo pobd. J galima pavadinti kova dl Vidurio Lietuvos auktum.
1919 m. gegus 24 d. vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas sak Panevio rinktinei uimti Subai ir Kupik, pradedant puolim gegus 28 d. ir ygiuojant abipus geleinkelio PanevioRokikio linijos428 .
Gegus 2425 d. Panevio rinktins valgyba iaikino, jog prieas toliau
traukiasi ir iki Subaiaus miestelio jo jau nebra. Panevio rinktinei vadovavs II
pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis nutar uimti i 1214 kilometr
ploio laisv em.
Tuo metu Panevio rinktin sudar II pst. pulko III batalionas, Panevio
atskirasis batalionas, iauli atskirojo bataliono kuopa, artilerijos baterija. I viso
rinktinje buvo apie 1700 pstinink, 50 raitinink ir 120 artilerist429 . Be to, jai
pagalb i Kaiiadori apylinki turjo atvykti karin. J. Butkaus vadovaujamas II
pst. pulko I batalionas, kuriam gegus 26 d. sakyta bti Ramygaloje.
Karin. V. Grigalinas-Glovackis gegus 25 d. Panevio rinktinei sak ruotis ygiui ir kit dien uimti BajorikiKarsakikio linij. Tuo tikslu rinktin buvo
padalinta dvi voras.
Deinioji vora (II pst. pulko III batalionas ir kulkosvaidi komanda), vadovaujama karin. J. Motiejno-Valeviiaus, turjo ivykti i Velio ir, ygiuodama per
Mieikius, Petrauskyn, Kuzmik, uimti NibragalioBajoriki kaimus.
Kairioji vora (Panevio atskirasis batalionas ir artilerijos baterija), vadovaujama karin. J. Reikalos, ygiuodama pagal Lvens up, turjo uimti Karsakik.
iauli atskirojo bataliono kuopos vienas brys turjo uimti Piniav, o likusieji Palinik. Rinktins tabas i Panevio turjo persikelti Mieikius430 .

125

Karin. V. Grigalinas-Glovackis nakt i gegus 25 26 d. susisiek su vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu Raguv atvykusio II pst. pulko II bataliono
vadu karin. J. Laurinaiiu ir i Traupio t pat miestel atvykusio saks bataliono vadu
kpt. Sprangeriu, i kuri suinojo, jog i dviej batalion rinktinei su artilerija sakyta
gegus 26 d. uimti TroknRaguvls linij. Gavs toki informacij, karin. V. Grigalinas-Glovackis gegus 26 d. anksti ryt papildomai sak deiniosios voros vadui
karin. J. Motiejnui-Valeviiui su savo pajgomis uimti Subaiaus geleinkelio stot, o
kairiosios voros vadui karin. J. Reikalai Akmeniiliki kaim linij431 .
Karin. V. Grigalinas-Glovackis taip pat susisiek ir su Joniklio partizan
bataliono, veikusio iaurs Lietuvoje, vadovybe ir pra j prisidti prie bendro
ygio432 . Grup partizan tomis dienomis buvo umusi PumpnPasvalio linij,
o kiti versi Bir, Nemunlio Radvilikio kryptimi.
Panevio rinktins vadovybs surinktomis iniomis, Kupikio apylinkse tomis dienomis galjo bti viena bolevik brigada, susidedanti i trij pstinink pulk (apie 1500 moni), 4 patrankos, 12 kulkosvaidi433 .
Gegus 26 d. ryt karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama deinioji vora, ygiuodama per Mieikius ir Nainikius, pasiek Bajorikius ir juose apsistojo.
Nesutikusi prieo pasiprieinimo, ji toliau ts yg per Survilikius bei Ilinus Subaiaus geleinkelio stoties link. Netoli stoties vorai pasiprieino prieo valgai, kurie taiau po trumpo susiaudymo pasitrauk. Vora um Subaiaus geleinkelio
stot, kur jai atiteko 2 garveiai, 60 vagon, 3 kulkosvaidiai, daug autuv, ovini
ir kito karinio turto434 .
Karin. J. Reikalos vadovaujama vora, ygiuodama per Karsakik ir Tiltagalius, isiaikino, jog bolevikai sitvirtin AkmeniilikiBagdoniki kaim linijoje. Tada viena kuopa puol Akmenius, o kita ilikius. Kuopoms frontaliai puolant prie kulkosvaidi ir autuv ugnies priedangoje, jis neatsilaik ir atsitrauk.
Prieakins saugos kuopos persekiojo bolevikus iki Lukoni kaimo435 .
T pat dien karin. J. Laurinaiio vadovaujamas II pst. pulko II batalionas
(dvi pstinink kuopos, viena kulkosvaidinink kuopa su 8 kulkosvaidiais), veikdamas ivien su saks savanori batalionu (dvi kuopos, 7 patrankos), i Raguvos
iygiavo Subaiaus link. Ties Raguvls palivarku ir vilin kaimu nesunkiai veikus prieo valg pasiprieinim, suinota, jog Subaiuje sutelktos didels bolevik
pajgos, kurios sitvirtinusios pietvakarinje miestelio dalyje.
Dl neaikios padties deinje, Surdegio ir Trokn kryptimis, ten buvo pasistos dvi (viena lietuvi ir viena saks) kuopos, kurios per Ilinus ir Radutik
puol Subai i iaurs vakar puss. Likusios karin. J. Laurinaiio voros jgos puol prie vilinSubaiaus viekeliu. ia vor pradta audyti i autuv ir kulkosvaidi, istatyt gyvenamj nam languose ir banyios bokte. Ugniai nuslopinti prieo grandines pietinje miestelio pusje ir pat jo centr buvo audoma i
7 patrank stipria artilerijos ugnimi. Nuo jos usiliepsnojo nemaa miestelio pastat, prieo pasiprieinimas m silpti. Ms rinktinei dar netiktai upuolus bolevikus nuo Radutikio puss, pastarieji pakriko ir m trauktis. Apie 18 val. Subaius
buvo uimtas. Po poros valand nuo Akmeni kaimo puss miestel atvyko ir karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujama II pst. pulko vora. Istats apsaug svarbesnmis kryptimis, pulkas nakvojo Subaiuje.

126

Troknams uimti gegus 26 d. buvo pasista karin. K. Ramanausko vadovaujama V kuopa drauge su saksais. vykus smarkiam susiaudymui, t dien miestelio uimti nepavyko. Nakt, msikiams nepastebjus, prieas i miestelio pasitrauk. Gegus 27 d. ryt msikiai be kautyni Troknus um436 .
iaurs Lietuvoje aktyviai veik Joniklio partizan batalionas, kuris jau gegus 25 d. um PumpnDaujnKrinino linij, o gegus 26 d. ivadavo
Birus 437 . Tuo bdu gegus 26 d. Panevio rinktins kariuomen sitvirtino
TroknSurdegioSubaiausAkmeniGelaiStumbrikio linijoje438 .
Vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, suinojs, jog Panevio rinktin,
be jo sakymo umusi Subai, tolokai prasiver priek, perspjo karin. V. Grigalin-Glovack, kad taip elgiantis galima lengvai patekti prieo spstus439 .
I telefonogramos turinio galima sprsti, jog kariuomens Generalinis tabas ar
nenagrinjo gaut i fronto praneim ir nebuvo susipains su padtimi bolevik fronte, ar tiesiog neturjo karini emlapi. Atsivelgdama bendr padt, Panevio rinktin, puldama ir uimdama Subai, padar tai, k ji turjo padaryti, nes Ukmergs
rinktin, jau gegus 21 d. umusi AlantosSkiemoniAnykiAndrionikio linij,
buvo gerokai prasiverusi priek. Tuo bdu Panevio rinktin, gegus 26 d. uimdama Subai, tik derino savo veiksmus su Ukmergs rinktine. Tiesa, tas derinimas vyko
atsitiktinai, nes panevieiai net neinojo, jog Ukmergs rinktin jau buvo umusi
nurodytas vietoves ir pra vyr. kariuomens vad gen. S. ukausk sakyti karin. K.
Ladygai tai padaryti. Taigi, atsivelgus bendr situacij, Subaiaus umimas Panevio rinktinei tapo ieities taku Kupikio karinei operacijai vykdyti.
Nuo 1919 m. gegus 27 d. saks savanoriai pasitrauk i Trokn bei Subaiaus. Buvusi Raguvos rinktin likvidavosi, lietuviams toliau teko kovoti vieniems.
T pat gegus 27 d. vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu vadovavim Panevio rinktinei i karin. V. Grigalino-Glovackio perm karin. St. Nastopka, o jos tabo virininku buvo paskirtas karin. K. Kleinskas. Karin. V. Grigalinas-Glovackis liko II pst. pulko vadu440 .
Naujojo Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos gegus 27 d. 22 val.
Strani kaime paskelbtu sakymu Nr. 6 turjo bti pradtas Kupikio puolimas.
Tam tikslui buvo sudarytos dvi voros.
Deinioji karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujama vora, kuri sudar II
pst. pulko II ir III batalionai (be IV kuopos), Panevio atskirojo bataliono I, III ir VI
kuopos bei artilerijos brys (2 patrankos), turjo pulti abipus SubaiausKupikio
geleinkelio linijos. Puolim pradti 4 val. ryto.
Kairiajai karin. J. Reikalos vadovaujamai vorai sudarytai i Panevio atskirojo bataliono II ir V kuop bei I baterijos vieno pabklo, buvo sakyta pulti Milin,
Onin, Siauri, Matkn, Vizgin, Svideni kryptimi ir kartu saugoti kairj rinktins sparn. Puolim taip pat pradti 4 val.
Karin. J. Butkaus vadovaujamas II pst. pulko I batalionas su 2 pabklais turjo 6 val. ryto i Raguvos per Limeikius, Raguvl, Surdeg ygiuoti Subai, kur,
rpindamasis savo apsauga i deins puss, laukti naujo sakymo.
Panevio rinktins vadovyb numat apsistoti Subaiaus geleinkelio stotyje441 .
Gavs Panevio rinktins vado sakym, II pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis savo vadovaujamas pajgas taip pat suskirst dvi voras.

127

Deinij karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujam vor sudar II pst.

pulko II (be IV kuopos) ir III batalionai, artilerijos brys ir kulkosvaidinink komanda. Susitelkusi Subaiuje, i vora turjo pulti Maioni, Maksvyi, Rudili, alnakandi, Kikoni kryptimi ir, umusi Stoveniki stotel, istatyti sargybas Mirobelyje ir jo apylinkse.
Kairiajai karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, kuri sudar Panevio atskirojo bataliono I, III ir VI kuopos, sakyta pradti puolim 3 val. per Subaiaus
kaim ir palivark Skverb, Palvens dvaro, Radin, Karalin, Norin dvaro, Kupikio kryptimi ruoe tarp geleinkelio ir Lvens ups.
Karo valdininkas. B. Draugelis su 10 raitj valg turjo saugoti deinj sparn442 .
Gegus 28 d. 3 val. deinioji karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama
vora i Subaiaus pradjo yg. Be klii umusi Maksvyi kaim, suinota, jog
Rudiliuose sitvirtinusios nemaos bolevik pajgos. Minto kaimo kryptimi buvo
pasistas karin. A. Zubrys su VI kuopa. Isiskleidusi grandinn kuop prieas u
Maksvyi kaimo buvusioje pamikje smarkiai apaud. Taiau, parmus kuop
kulkosvaidi ugnimi, bolevikai po valand trukusios kovos buvo priversti pasitraukti.
Kur kas atkakliau bolevikai pasiprieino kuopai ties Rudiliais. Sutelk smarki kulkosvaidi ir granatsvaidi ugn, jie privert kuop sustoti. Neturdama
artilerijos paramos, VI kuopa neatsilaik ir buvo priversta trauktis. Bolevikams pradjus supti kuop i sparn, ji sugro Maksvyius. Ties Rudili kaimu kovojaniai
VI kuopai pavakary pagalb skubjo karin. J. Petruitis su savo kuopa. Taiau atvyks viet jis rado VI kuop jau pasitraukusi. Tada abi kuopos sugro Subai.
Visa karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujama vora nevykd puolimo, nes nustatytu laiku neatvyko artilerijos brys su IX kuopa. Nepradjus puolimo ir kairiajai
karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, be to, esant atviriems savosios voros sparnams,
karin. J. Motiejnas-Valeviius puolim sustabd ir uimtoje riboje m tvirtintis443 .
Karin. J. Vidugiris, pavluotai gavs II pst. pulko vado karin. V. GrigalinoGlovackio sakym, nesteng laiku sutelkti voros ir pradjo yg tik apie 11 val.,
esant vorai nesukomplektuotai. Nesutikusi bolevik pasiprieinimo, vora um
Radinus ir isiskleidusi toliau ygiavo Karalin kaimo link. Taiau vos I kuopa
siver kaim, stambios bolevik pajgos nuo Akmeni kaimo puss vykd
priepuol ir smog voros deinj sparn. I kuopa priepuolio neatlaik ir pakrikusi
trauksi Radin link. Bolevikams pradjus audyti artilerijos ir sunkij kulkosvaidi ugnimi voroje kilo suirut. Neturjo pasisekimo ir voros vado karin. J. Vidugirio pastangos sustabdyti atsitraukim. Ir tik ties Bajoriki kaimu, prie geleinkelio pamikje, pavyko bganiuosius sulaikyti, uimti nauj pozicij ir sulaikyti tolesn prieo puolim. Bolevik priepuolio metu vora patyr nemaa nuostoli, prarado dal kulkosvaidi.
Apie 20 val. Radin kaim atvyko II pst. pulko viena kuopa, kuri pakeit karin. J. Vidugir ir um pozicij rytus nuo Bajoriki kaimo. Karin. J. Vidugiris su voros likuiais pasitrauk Palvens dvar, kur tvark pakrikusi vor444
(r. 24 schem).
Kairioji karin. J. Reikalos vadovaujama rinktins vora, nustatytu laiku pradjusi puolim, greit um Matkn kaim. Dl smarkaus prieo atsiaudymo prie

128

Vizgin kaimo ji buvo sustabdyta ir, neturdama ryio su karin. J. Vidugirio vora
bei ini apie bendr fronto padt, toliau nebesiver. Apie 12 val. gavusi sakym
atsitraukti atvyko iliki kaim445 .
Taigi gegus 28 d. visoms trims Panevio rinktins voroms uimti Kupikio
nepavyko. Joms skirtas vadovybs udavinys nebuvo vykdytas. Tos pat dienos vakare Panevio rinktins dalys um pozicijas SubaiausSubaiaus geleinkelio
stotiesAkmeniiliki linijoje446 .

24 schema
Kupikio kautyns 1919 m. gegus 28 d.

129

Panevio rinktins neskm Kupikio karinje operacijoje 1919 m. gegus

28 d. lm daug prieasi: dana vadovybs kaita, jos nesugebjimas sigilinti
spariai besikeiianias aplinkybes fronte ir priimti tinkamus sprendimus, skubotai
ir netinkamai parengtas puolimas, prastas dalini veiksm koordinavimas, ryi
priemoni stoka, nepakankamas prieo jg vertinimas ir neturjimas tiksli ini
apie j idstym.
Gegus 2930 d. Panevio rinktins daliniai, stovdami ir tvarkydamiesi uimtose pozicijose, ruosi naujam puolimui. Jo ivakarse karin. St. Nastopka su Subai
atvykusiu saks 18 pst. bataliono vadu mjr. Sprangeriu nutar bendromis jgomis pulti
Kupik. Puolimo idja liko ta pati kaip ir gegus 28 d. pulti prie be apjimo i
sparn, stumiant j tik didesnmis jgomis. Prie puolim buvo nutarta sudaryti bendr
didel valgyb, kuri vykd dvi II pst. pulko kuopos ir dvi mjr. Sprangerio vadovaujamo bataliono kuopos. Po atskir susirmim su bolevikais gegus 30 d. buvo nustatyta, jog prieas visu frontu trauksi. Buvo nutarta j persekioti447 .
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka gegus 30 d. 17 val. prieui
pulti sudar tris voras:
deiniajai karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamai vorai, kuri sudar II
pst. pulko V, VII ir IX kuopos, 4 kulkosvaidiai ir artilerijos brys (2 patrankos),
gegus 31 d. 4 val. sakyta uimti imoniButkn linij, stengiantis nustatyti
ry su Ukmergs rinktins I pst. pulku;
vidurinioji karin. J. Butkaus vadovaujama vora, kuri sudar II pst. pulko II,
IV ir VI kuopos, Panevio atskirojo bataliono viena kuopa, saks savanori bataliono trys kuopos, artilerijos brys (2 saks patrankos) ir 2 minosvaidiai, turjo
gegus 31 d. 4 val. pulti Kupik palei geleinkelio linij;
kairiajai mjr. Sprangerio vadovaujamai vorai, sudarytai i saks bataliono vienos kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidiais, Panevio atskirojo bataliono II, V ir VI
kuop, saks artilerijos brio (2 patrank) ir lietuvi artilerijos brio (2 patrank),
gegus 31 d. 4 val. sakyta pulti i iaurs vakar puss ir, Kupik umus, vertis
toliau Skapikio kryptimi.
Karin. J. Kairino vadovaujamas rezervas (II pst. pulko trys kuopos ir Panevio atskirojo bataliono 3 kuopos) turjo gegus 31 d. 3 val. 30 min. atvykti Palvens miestel.
Puolim turjo remti aviacija. Jai sakyta gegus 31 d. 4 val. ryto pradti valgyti kelius iaur, rytus bei pietus nuo Kupikio ir KupikioDaugpilio geleinkelio
linij; prireikus bombarduoti prie ir apaudyti j kulkosvaidi ugnimi.
Rinktins tabas gegus 31 d. 4 val. turjo persikelti Palven448 .
Gegus 30 d. vakare Panevio rinktins dalys vykd vado sakym ir um
joms nurodytas ieities ribas.
Tuo metu Lietuvos iaurje aktyviai veik Joniklio partizan batalionas, gegus 27 d. ums Vabalnink. Kit dien karin. A. Micheleviiaus vadovaujama
partizan vora su jos inioje buvusio ved plk. ltn. F. Arenbergerio* 20 raitj
valg briu atvyko Subai kontaktams su Panevio rinktins karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujama vora nustatyti. is papra partizanus Kupikio puolimo skms atveju pasistengti Rokikyje ustoti keli besitraukiantiems bolevikams.
Dar gegus 26 d. Bir partizan briui, vadovaujamam F. Kairio, umus

130

Birus449 puolimas nenutrko. Gegus 29 d. Bir partizanai drauge su vokieiais

um Papil, o gegus 30 d. Kvetkus. Nuo tos dienos Joniklio ir Bir apskrii
teritorijose nebebuvo nei vieno Raudonosios armijos kareivio. Su jais pabgo ir daugelis bolevikus rmusi vietini komunist450 .
Gegus 29 d. Vabalninke vykusio Joniklio partizan bataliono IV kuopos vado
ir Vabalninko partizan vado karin. B. Sakalausko bei Pualoto partizan vado karin. A.
Micheleviiaus pasitarime su vokieiais buvo atsivelgta Panevio rinktins vadovybs
pageidavim paremti Kupikio karin operacij ir nutarta pulti Rokik. T pai dien
jungtin karin. A. Micheleviiaus vadovaujama partizan ir vokiei vora um Pandl
ir Panemun. Pandlio apylinkse paimta 11 prieo belaisvi, 4 arkliai ir keliolika autuv,
o edas miestelyje suimti 2 bolevik komisarai su stambia pinig suma.
Gegus 30 d. buvo umegztas ryys su Panevio rinktins sudtyje veikusia
iauli bataliono kuopa. T pai dien partizanai, remiami sustiprinto vokiei
eskadrono, prasiver pro bolevik sargybas ir gegus 31 d. anksti ryt um
Rokik. I Rokikio bolevikai traukiniu pasitrauk Obeli link451 (r. 25 schem).

25 schema
Rokikio pamimas 1919 m. gegus 31 d.

131

Rokikio umimas teigiamai atsiliep Kupikio kautyni eigai, nes miestas

buvo bolevik unugaryje. Bijodami apsupimo bolevikai nakt i gegus 30 31 d.
skubiai pasitrauk i Kupikio. Umus miest, saks daliniai daugiau kovose su
bolevikais nebedalyvavo. Pasitrauk i Rokikio ir partizanams talkininkavusi vokiei raiteli rinktin. Gegus 31 d. pavakary prie Rokikio priartjo bolevik
pstinink brigada su artilerija ir miest um. Prisipl mieste daug turto, bolevikai birelio 1 d. vl pasitrauk Obeli link. Gyventojai diaugsmingai sutiko savo
ivaduotojus birelio 1 d. Rokik sugrusius karin. A. Micheleviiaus vadovaujamus partizanus.
Umus Kupik, stotyje buvo paimtas bolevik garveys su keletu vagon,
daug telefono ir telegrafo aparat. Kautynse dl Kupikio msikiai neteko nukaut ir sueist 40 kari, o 3 dingo be inios452 .
Kupikio pamimas turjo didel karin reikm: pirma, tai strateginiu ir susisiekimo atvilgiu svarbus punktas, nes alia jo eina PanevioDaugpilio geleinkelis; antra, miestas yra svarbi kit keli krykelje; treia, jis tapo svarbia baze tolesnei veiklai; ketvirta, buvo likviduota grsm paiam Paneviui, likusiam tolokai
nuo vykusi karini operacij.
Kovoms dl Kupikio pasibaigus Panevio rinktins daliniai pasistmjo rytus iki linijos SalamiestisJutkonysKuosinaiSkuodiniaiButknaiimoni miestelis
Baltups malnas453 . iuose punktuose rinktins dalys sitvirtino ir siunt valgybas.
Nors Panevio rinktinei ygiuoti pirmyn klii ir nebuvo, taiau ji keturias
dienas nuo gegus 31 d. iki birelio 4 d. liko stovti mintose pozicijose. Laukti
direktyv i karins vadovybs jai nebuvo jokio reikalo, nes operatyvin kryptis buvo aiki ir tik viena vertis rytus palei geleinkel Daugpilio link. I iaurs jai
pavojus negrs, nes ten buvusios Joniklio partizan bataliono kuopos ygiavo
rytus, nesutikdamos didesni klii. Jos buvo paengusios apie 20 kilometr toliau
priek negu Panevio rinktin. Per daug prasiverti priek nebuvo pavojaus ir dl
deinje buvusios Ukmergs rinktins veiksm. i rinktin jau buvo umusi pozicijas u Daugaili miestelio DusetVerpusavo eer linijoje.
Todl Panevio rinktins usitsus sustojim ties Kupikiu reikia vertinti tik
kaip nepasinaudojim susidariusiomis palankiomis aplinkybmis prie spariau vyti
i Lietuvos. Be to, negalima pamirti ir to fakto, jog ios rinktins pajgos buvo kur
kas didesns negu Ukmergs rinktins bare. Panevio rinktin, ygiavusi priek,
iki tol neturjo stambesni susirmim su prieu, todl nebuvo kov ivarginta. Yra
pagrindo manyti, jog jei ji bt ygiavusi lygiagreiai su Ukmergs rinktine, bolevikai vargu ar bt steng sitvirtinti LodioDusetVerpusavo eer linijoje. Nekoordinuojant abiej rinktini veiksm, ms kariuomenei, turiniai iniciatyv ir gyventoj palaikomai, nepasisek suduoti prieui reikmingesni smgi ir buvo leista
jam tvarkingai pasitraukti bei sitvirtinti naujose pozicijose.
Prieui atsitraukus ir netekus su juo slyio, Panevio rinktins vadas karin.
St. Nastopka tik birelio 3 d. paskelb sakym, kuriame nurod karin. V. Grigalinui-Glovackiui su II pst. pulko eiomis kuopomis ir artilerijos briu (2 patrankomis) kit dien ygiuoti Puzioni, Geimini, Vatoni kaim link ir, pasirinkus tinkam pozicij, joje sitvirtinti.
Karin. J. Butkui su II pst. pulko trimis kuopomis ir artilerijos briu (2 patran-

132

komis) sakyta pulti Bajor kaimoSkapikio miestelio rajon, o karin. J. Variakojui

su Panevio atskirojo bataliono eiomis kuopomis, iauli bataliono viena kuopa
ir artilerijos briu (2 patrankomis) pereiti Alizavos rajon ir ten sitvirtinti.
Prieakins rinktins dalys turjo sitvirtinti KamajPanemunioPandlio
Kupreliki linijoje. Puolim sakyta pradti birelio 4 d.454
is sakymas buvo vykdytas. Rinktins valgai birelio 4 d. susidr su prieu
tik KriaunObeliedas linijoje ir susirmim metu pam i j 1 kulkosvaid,
kelet arkli bei 10 bolevik nelaisvn455 . Nuo ios ribos bolevikai pradjo daugiau
prieintis ir gintis.
Birelio 610 d. rinktin, tsdama puolamj yg ryt kryptimi, um Kriaunas,
Obelius, Eglains geleinkelio stot, Antazav, Aleksandravl, edasus, Suvainik, Aknyst, Subat456 . Be to, birelio 10 d., perengus Latvijos sien buvo uimtos vietovs:
Assern, Rubinen, Kaltenbraunen, Lingelkaln, Ilzen, Weissensee, Annenhof, Lustberg.
Birelio 11 d. Joniklio partizan bataliono dalys ivijo bolevikus Kur ir
apsistojo Nemunlio Radvilikyje, Gros Memelhofe, Verknioniuose, Kvetkuose. Bataliono tabas buvo Joniklyje457 .
Birelio 10 d. Panevio rinktin umezg ryius su latvi aliosios Gvardijos partizanais, aprpino juos ginklais bei oviniais.
Nuo birelio 11 d. prieas m ne tik prieintis ir gintis, bet, sutelks dideles
pajgas, perjo kontrpuolim. T dien bolevikai puol Eglains geleinkelio stot,
birelio 12 d. KukliSuviekoVienasdiPupeikiManiuliki linijoje. Ms
II pst. pulko dalys buvo priverstos atsitraukti. Birelio 13 d. po atkakli kautyni
bolevikams pavyko uimti Lassen ir Eglain458 .
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka birelio 15 d. sak ms kariuomens daliniams atsitraukti SartSubatsAsserno eer linij, nurodydamas kiekvienam dalinio vadui j uimtinus barus. Karin. V. Grigalinui-Glovackiui
su II pst. pulku sakyta atsitraukiant uimti bar prie Sart eero buvusio Milin
kaimo, toliau palei upel, jungiant Sart eer su prie Ratuoklikio viensdio esaniu eeru ir toliau prie Aplikiki kaimo esani eer iki Doriki kaimo imtinai.
Karin. J. Butkus su Marijampols (buv. II pst. pulko I) atskiruoju batalionu459
turjo uimti bar nuo Doriki ir toliau pagal Junkn dvar ir to paties pavadinimo kaim, Antanik, Burokik, Drukus, Ignatik, Trumponis.
Karin. J. Variakojui su Panevio atskiruoju batalionu sakyta atsitraukti bar nuo Subats eero iki Varkavos.
II pst. pulkas su Marijampols atskiruoju batalionu atsitrauk nurodytas
pozicijas birelio 16 d., o Panevio atskirasis batalionas birelio 17 d.460
Perj kontrpuolim, bolevikai be pasigailjimo naikino vietini gyventoj
laukuose javus, darus, plikavo, suiminjo mones. Raudonasis teroras pasiek
aukiausi laipsn. bauginti gyventojai, gresiant bolevik pavojui, palikinjo savo
sodybas ir su visa manta trauk ms kariuomens unugar.
Bolevikai versi pirmyn SuviekoKukli kryptimi ir abipus Eglains geleinkelio. Po smarkios prieo artilerijos ugnies ms rinktins utvaras puol gausios
prieo valg grups.
Taiau visi bolevik antpuoliai buvo atremti. Tuo laiku ms artilerija apaud
Eglain ir Lassen, kur buvo susitelkusios stambios prieo pajgos. J eilse buvo daug

133

nukaut ir sueist. Nors bolevikai kelet kart atakavo Panevio rinktins pozicijas
iloniValputni kaim riboje, bet visais atvejais energingais msiki dali priepuoliais buvo priversti atsitraukti. Savo puolimus jie plaiu frontu kartojo birelio 1819 d.,
taiau neskmingai. Birelio 20 d. ryt prieas didelmis pajgomis metsi priek
Vinosdiavoni kryptimi, nordamas uimti svarb punkt Kamarikio kaim.
Rinktins prieakins dalys, stambi prieo jg spaudiamos, pasitrauk
RazalinavoAleksandravlsBradesi linijon, kur bolevik verimasis buvo galutinai sulaikytas. Pagrindins Panevio rinktins dalys um stiprias eer pozicijas461 .
Nesteng palauti Panevio rinktins dali pasiprieinimo, bolevikai pasitrauk ir sitvirtino linijoje KukliaiSuviekasVaidminiaiGudaiKovenkaEglains
geleinkelio stotisKalnaberiaiBebrin462 .

6. KARINIAI VEIKSMAI RYT AUKTAITIJOJE

1919 M. VIDURVASAR

B e n d r a k a r i n p a d t i s. 1919 m. birelio mn. viduryje Lietuvos

kariuomens puolamieji veiksmai Ryt Auktaitijos Duset eer fronte sustojo. Sutelk
nemaas papildomas pajgas, bolevikai stengsi tbt isilaikyti aukiau mintose
pozicijose ir, susidarius palankioms aplinkybms, pereiti kontrpuolim. Tuo metu prie
Ukmergs rinktin veik 1, 2, 3, 17, 153 ir 154 bolevik pulkai, kuri kiekviename buvo
ne maiau kaip 800 kari, dvi artilerijos baterijos, nenustatytas kavalerijos skaiius463 .
Prie Panevio rinktin veik 6, 15, 16, 18, 31, 32 ir 33 bolevik pulkai bei
vadinamasis kiniei pulkas, du kavalerijos eskadronai, dvi artilerijos baterijos464 .
Minti pulkai sudar IV auli divizij vietoj dar 1919 m. gegus mn. likviduot
Lietuvi (Pskovo) ir Internacionalins divizij. Kai kuriuose i mint pulk dar
buvo ir lietuvi bolevik likui.
Nors bolevikai kiekybikai buvo pranaesni, j kariuomen tuo metu igyveno
sunki maisto kriz. J vadovybei viena i opiausi problem buvo kaip imaitinti
savo gausi kariuomen. Praradus apie pusmet valdytas dideles Lietuvos teritorijas,
kuri gyventojai buvo apdti didelmis rekvizicijomis, vairiomis prievolmis, mokesiais bei baudomis, likusioji palyginti nedidel okupuot lietuvik emi dalis nebesteng bolevik aprpinti maistu. Teko sprsti dilem: ar trauktis rytus ir ten tvarkyti suirus transport maistui pristatyti, ar bet kokia kaina vertis pirmyn ir skms
atveju uimtose Lietuvos teritorijose prasimaitinti. Bolevik komisar pagrindinis savajai kariuomenei keliamas kis buvo: Pirmyn, Ukmergje ms laukia duona!465 .
Nelengva padtis buvo ir Lietuvos kariuomenje. 1919 m. birelio mn. antrojoje pusje bolevik fronte veik tik atuoni pstinink batalionai, trys lengvosios
artilerijos baterijos, du kavalerijos eskadronai. ias pajgas kai kuriais atvejais paremdavo keli karo lktuvai.
Usitsusi kov su bolevikais metu Panevio ir Ukmergs rinktini gretos dl
uvusij, sueist ir ligoni smarkiai praretjo. Nemaa karinink ir kareivi buvo
palikta naujai kuriamose karo komendantrose. Pavyzdiui, 1919 m. birelio 19 d.

134

Panevio rinktinje tebuvo lik apie 1100 kareivi. Labai trko ir karinink466 .
Kariuomens vadovyb itin sudtingomis slygomis vykd didel organizacin darb padiai gerinti. Nuo 1919 m. vasario 27 d. iki birelio mn. antrosios
puss buvo atlikti trys 18971898 m. gimusi naujok aukimai 20 apskrii
Marijampols, Alytaus, Sein, Vilkavikio, aki, Kauno, Raseini, Teli, Kretingos, Sedos, Kdaini, Taurags, iauli, Kurn, Joniklio, Akmens, Skaudvils, Vaii, Ukmergs ir Panevio467 . Dl i priemoni bendras kariuomens
skaiius spariai augo, krsi nauji kariniai daliniai, bet dauguma kari buvo dar
beveik neapmokyti ir juos ikart sisti front nebuvo galimybs.
Panevio ir Ukmergs rinktinms priartjus prie Zaras apskrities rib, Duset, Salako ir kit apylinki jauni vyrai, tvyns meils skatinami, vienas po kito
perbgdavo lietuvi pus ir stodavo savanoriais ms dalinius. Vien tik i Duset
valsiaus stojo 76 savanoriai468 . Tik komunistai ir bolevik nipai lietuvi nelauk,
nes inojo, jog u savo negerus darbus gaus atitinkam atpild. Pakriaunio dvaras,
kuriame sikr karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamo II pst. pulko tabas,
jiems kl didel baim. Po daugel apylinki sklido inios, jog karo lauko teismas
bolevik nipus audo vietoje, o buvusius taryb pareignus baudia ryktmis,
kiekvienam paskirdamas po 100 ir daugiau, idstant dalimis savaits laikotarpiu469 .
Lietuvos kariuomens tuometin padt fronte danai komplikuodavo ginkl
ir ypa ovini stoka. 1919 m. birelio mn. pabaigoje 10 000 kareivi buvo apginkluoti vien vokikais autuvais, kiekvienam i j teiskyrus ne daugiau kaip 2030
ovini. Buvo atsitikim, kai vien dl ovini stokos atskiri daliniai turdavo pasitraukti, perleisdami kovos iniciatyv prieui470 .
Lietuvos karin vadovyb pra vokiei vadovybs artimiausiu metu skirti 5
mln. ovini, paymdama, jog fronto unugaryje, atsargos dalyse stovi be jokios
naudos 10000 pakankamai parengt kareivi, kuriuos btina pasisti front ir tik
ginkl stoka kliudo tai padaryti. Todl vokiei buvo praoma dar 10 000 vokik
autuv, 200 karabin, 100 Maksim sistemos kulkosvaidi ir kitoki ginkl471 .
Ms kariuomenei, umusiai anksiau bolevik nuniokotas vietoves, taip
pat m stigti maisto, aprangos, avalyns ir kit btiniausi reikmen.
1919 m. birelio mn. 1118 d. vyks Panevio rinktins atsitraukimas labai
neigiamai paveik tiek kariuomen, tiek vietinius gyventojus. Reikjo imtis atsakomj priemoni ir pamginti rodyti, jog ms kariuomen sunkiu momentu ne tik
gali tvarkingai pasitraukti, bet ir sugeba muti prie. Panevio bataliono instruktorius karin. M. Katch pasil organizuoti vietins reikms puolim didij
valgyb. Joje turjo dalyvauti keturios bataliono kuopos su 10 kulkosvaidi, artilerijos brys (2 patrankos) ir raitj valg komanda. Rinktins vadovyb pasilym sutiko be entuziazmo, taiau jo vykdymui ir neprietaravo (r. 26 schem).
Birelio 20 d. prieakinse pozicijose buvusioms kuopoms buvo sakyta prie
j barus atlikti parengiamuosius ygius-valgybas. J metu reikjo isiaikinti: 1)
kur susitelkusios prieo jgos, 2) ar jos pasislinkusios pirmyn, ar tebra seniau uimtose pozicijose, 3) kokios jgos yra prie bataliono front rus bolevik ar latvi
komunist, 4) ar prie bataliono front buvusios prieo jgos didja, 5) suinoti i
vietini gyventoj, ar DvietsMukanKolikiLameni linijoje rengtos spygliuot
viel tvoros; o jeigu taip, tai ar jos itisins, ar su tarpais472 .

135

26 schema
Bendra fronto padtis 1919 m. birelio 15 d.

136

Be i valgyb birelio 21 d. 3 val. buvo isistas karin. V. Varuko vadovaujamas 14 rait valg brys, kuris, pasieks Bevern, turjo dviem grupelmis valgyti prie anksiau nurodytu marrutu473 .
Didiajai valgybai vykdyti buvo paskirtos I, III, IV ir V kuopos. I kuopos vadas birelio 21 d. 8 val. turjo savo kuop surinkti Asserne ir 12 val. bti prie krykels ulaernovka. i kuopa saugojo kairj baro sparn. Karin. J. Reikalos vadovaujamos III, IV ir V kuopos bei baterijos brys birelio 21 d. anksti ryt ivyko i
Tomaoni. Su jomis kartu buvo ir bataliono instruktorius karin. M. Katch valgybos sumanytojas ir vykdytojas. Mintos kuopos taip pat nuvyko ulernovk.
Susirinkusi visa valgybos rinktin buvo supaindinta su birelio 20 d. valgymo
duomenimis, i kuri paaikjo, jog bolevikai laiksi PopsPorelikiLiudvigavo
StamanKolikiDronkKalvanoMukanDviets linijoje. Kalvane ir Dronkuose buvo po 6070 raudonarmiei, turjusi po 12 kulkosvaidius474 .
Karin. M. Katch apie prajusios dienos valgybos duomenis painformavo
Panevio rinktins vad karin. St. Nastopk ir papra, kad visos rinktins dalys
valgybai pasisekus tuojau visu frontu pradt ofenzyv. Suauks visus karininkus, karin. M. Katch iaikino jiems uduot visoms dalims iygiuoti 18 val.,
nakties metu prisiartinti prie prieo ir autant atakuoti linij DronkaiKalvanas
MukanaiDviet 475 .
iam udaviniui isprsti visa valg rinktin buvo padalyta 3 voras:
deinioji karin. M. Petrovo vadovaujama vora (1 kuopa su 3 kulkosvaidiais)
turjo birelio 22 d. 1 val. slapta atvykti BebrinsIlksts viekeliu RubanekPupini
rajon ir 2 val. pradti puolim iilgai BebrinsIlksts viekelio;
vidurin karin. J. Reikalos vadovaujama vora (IV ir V kuopos su 4 kulkosvaidiais) taip pat slapta atvykti nurodytu laiku SpakiPiskn rajon ir pulti
prie iilgai SpakiPisknMukanKalvanoDronk kelio: IV kuopa i deins, o V i to kelio kairs puss;
kairioji karin. J. Variakojo vadovaujama vora (III kuopa su 3 kulkosvaidiais)
turjo nakt slapta prisiartinti prie KrapanDviets ir juos atakuoti. Umus Dviet, deiniuoju voros sparnu ygiuoti piet kryptimi LiopaValpeterTumanai
Miltinan, atidiai valgantis pietryius.
Artilerijai umus pozicij ties Pupiniais sakyta lygiai 2 val. apaudyti Dviet,
Mukanus, Kalvan, Dronkus. Raiteli vienas brys turjo valgyti BebrinIlkst,
antras Karoliki, treias Liudvigavo ir ketvirtas Baltarunki kryptimi476 .
Gavusi sakym, rinktin pavakary apie 18 val. 30 min. m skirstytis ir prie
Bebrins prisiartino jau gerokai sutemus. Birelio 22 d. lygiai 2 val., mus brkti,
artilerija paleido pirm v. Voros, nejuiomis prislinkusios prie prieo, pradjo puolim. Prieas buvo staiga ir netiktai upultas, sutriko ir m trauktis. Kairioji vora
(III kuopa) um Dviet ir atakuodama siver prieo unugar jo ginamoje
DronkMukanKalvan linijoje. 4 val. 30 min. ios vietovs buvo uimtos. Apie 6
val. pradta atakuoti KankariStamanSurikiVilkupsKutnik II (116 auktuma) linij. Tuo paiu metu artilerija apaud Ilkst. Apie 7 val. buvo uimta
minta linija. Pagrindins valgybos rinktins jgos atsidr Cegelnje, o V kuopos
brys um Ilkst477 .
Apie 12 val prieas atsitokjo ir, pamats, jog tai nra generalinis puolimas, o

137

tik valgyba, i Griunwaldo ir losbergo rajon savo deinj sparn m traukti

rezervus. Apie 13 val. dalis bolevik rezerv bei kavalerija susirm su bataliono
rinktins dalimis. Prieo pajgos m manevruoti, siekdamos atkirsti rinktinei atsitraukimo keli. I vakar puss buvo apaudyta ms I kuopa. I piet puss ms
artilerijos br smarkiai apaud prieo artilerija. Taiau jos audymas buvo netikslus ir sviediniai krito vis toliau ir toliau nuo ms artilerijos brio. O is, trump
laik patyljs, m smarkiai apaudyti bolevikus.
Taiau bolevik rezervams smarkiau pradjus atakuoti bataliono rinktins
dalis, padtis rimtjo. Bataliono vadovybei nebuvo inoma, k tuo metu veik kitos
Panevio rinktins dalys. Tokiai padiai esant, bataliono vadovyb 14 val. 30 min.
isiuntinjo kuopoms nurodymus po truput palaikant bolevik atakas trauktis atgal Bebrins link. Vakare apie 20 val. buvo gautas ir Panevio rinktins vado karin.
St. Nastopkos sakymas atsitraukti ankstesnes pozicijas. Bataliono rinktins dalys
jas tvarkingai sugro birelio 23 d.478
valgybos tikslas buvo pasiektas. Bolevikams ir visiems buvo rodyta, jog ms kariuomen gali sumuti prie. Puolant nedidelei bataliono rinktinei, bolevikai
buvo priversti palikti 9 kilometr ilgio gynimosi linij nuo Dviets iki Ilksts ir tik ta
aplinkyb, jog gretimi j fronto barai kit Panevio rinktins dali liko nepajudinti,
leido prieui surinkti reikiamas pajgas ir sustabdyti valg rinktins puolim.
io puolimo metu Panevio bataliono kairiajame sparne veik latvi Aukkurems partizan pulkas keturios kuopos po 2025 mones kiekvienoje. Operatyviniu atvilgiu jis buvo pavaldus Panevio batalionui. Tai buvo nedidelis, silpnas,
paneviei ginklais ir audmenimis remiamas dalinlis, kuris mintoje operacijoje
svarbesnio vaidmens nesuvaidino. Jis buvo ums SosnovkosKaltenbrunen linij.
Pulko tabas ir rezervas buvo Asserne479 .
II pst. pulkas tomis dienomis buvo ums pozicijas KriaunKeleeri
Aleksandrls ruoe. Tuo metu i jo sudties buvo iskirtas I batalionas, taps savarankikas ir pavadintas Atskiruoju Marijampols batalionu, todl jo vietoje buvo formuojamas
kitas. Birelio mn. antrojoje pusje jame tebuvo apie 300 kari480 . II pst. pulk daniausiai buvo siuniami neapmokyti, blogai aprpinti, dar nedalyvav kovose naujokai. 1919
m. birelio 21 d. i Kauno m. ir apskr. komendantros atvykusi kuopa buvo apginkluota
vairiausi ri autuvais, teturjo po 20 ovini kiekvienam kareiviui, buvo blogai aprengta, be tinkamos avalyns, neturjo nei vieno arklio, veimo, nei virtuvs481 .
Birelio 21 d. bolevik front atvykusi I atskiroji baltgudi pstinink kuopa
(vadas karin. M. Janickis) buvo traukta Panevio rinktins sudt ir tapo pavaldi
Atskirojo Marijampols bataliono vadui. J sudar 5 karininkai ir 128 kareiviai482 .
Tuo bdu Panevio bataliono rinktins vykdyta didioji valgyba sutapo su
kit dali organizacine pertvarka ir nebuvo j paremta. Taiau ir vieno bataliono
kari parodyta iniciatyva, organizuotumas ir mokjimas muti prie ra aun
puslap Nepriklausomybs kov istorij.
Mintoje valgyboje pasiymjo karininkai Juozas Vidugiris, Juozas Urbys, puskar. Slivka, eiliniai Tadas Puzinas, Povilas Navagruckis ir kt. Bolevik nuostoliai: apie
10 umut ir, vietini gyventoj teigimu, daug sueist. Ms grobis: 26 belaisviai,
16 autuv, keletas arkli, 1 telefono aparatas. Rinkti daugiau trofj neuteko nei
laiko, nei moni. valg rinktins nuostoliai 2 kareiviai sueisti ir 2 dingo be inios.

138

Po ios valgybos birelio 27 d. Panevio batalione apsilank vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, kuris apirjo visas kuopas ir pasiymjusius karius
apdovanojo Vyties kryiaus juostelmis483 .
Aptariamuoju laikotarpiu Ukmergs rinktinei, umusiai pozicij Gateli
PabersBaibiZokoriGaideliNarnSart e. linijoje, teko ne kart atremti
bolevik, sitvirtinusi labai gerose pozicijose prie Bru ir Bali kaim bei tarpeeriuose, puldinjimus ir kartu vykdyti aktyvias valgybas.
Tuo pat metu vyko tolesnis I pst. pulko formavimo darbas, kuris buvo ubaigtas
liepos 3 d. Pulke buvo trys sukomplektuoti batalionai, kiekviename i j po tris kuopas484 .
Liepos 2 d. Ukmergs rinktin papild formuojama Ukmergs bataliono I kuopa (128 kareiviai), vadovaujama karin. S. Rekaiaus. Ji um pozicij Daugaili
Salako rajone485 .
Palyginti su Panevio rinktine, Ukmergs rinktins pajgos buvo kur kas menkesns. J tesudar I pst. pulkas, tik k atvykusi Ukmergs bataliono I kuopa, karin.
M. Peiulionio vadovaujama IV baterija ir pusantro eskadrono husar. Taiau jos
vadas karin. K. Ladyga vis nerimavo ir lauk karins vadovybs sakymo abiem
rinktinms bendromis jgomis pulti prie. Jis priekaitavo kairje pusje nuo Ukmergs rinktins pozicijas umusio II pst. pulko vadui karin. V. Grigalinui-Glovackiui, kad, turdama prie save tokias silpnas prieo jgas, Panevio rinktin
galt nedelsdama ygiuoti pirmyn ir apsaugoti krat nuo plimo, kartu paaikindamas, jog jis pradti ygio negals, nes prie jo vadovaujam rinktin sutelktos
didels prieo jgos, umusios labai geras pozicijas486 .
P a n e v i o r i n k t i n s p u o l i m a s 1919 m. l i e p o s 612 d. Vyr.
kariuomens vadas gen. S. ukaukas, nordamas nustumti bolevikus ryt kryptimi, 1919 m. liepos 2 d. sak Panevio rinktins prieakinms dalims uimti Bebrin
ir, kairiajame sparne veikiant pagrindinms jgoms, ygiuoti pirmyn. Puolimui deiniajame sparne turjo bti sudaryta stipri rinktin, kurios udavinys ne vliau
kaip liepos 7 d. uimti Suvieko miestel. Tuo bdu Panevio rinktin turjo uimti
Ilkst, Dviet, prieiti prie Dauguvos ups krant ir pasiekti bendr Kaltenbruneno
BorovkosSuvieko linij.
Panevio rinktinei pradjus skming puolim, Ukmergs rinktins prieakins dalys turjo uimti Kukli dvaroMukuliVajasikio linij. Panevio rinktins tabas buvo atsakingas u ini perdavim reikiamu laiku Generaliniam bei
Ukmergs rinktins tabams, taip pat u operatyv karo aviacijos eskadrils panaudojim puolimo metu487 .
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas vyr. kariuomens
vado gen. S. ukausko sakym pulti prie i abiej sparn, liepos 5 d. savo kariuomens dalims ikl iuos udavinius:
karin. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamoms pajgoms (II pst. pulkui su 7
kulkosvaidiais, Joniklio bataliono I kuopai su 2 kulkosvaidiais ir III baterijos briui (2 patrankos) liepos 6 d. sutemus susitelkti Aleksandravls rajone;
karin. J. Butkui su Marijampols bataliono trimis kuopomis ir II baterijos briu
(2 patrankomis) tuo paiu metu slapta susikoncentruoti mike pietus nuo apeli
kaimo;

139

karin. J. Variakojui su Panevio bataliono eiomis kuopomis, iauli bataliono

kuopa ir vadinamja plk. S. Bulak Balachoviiaus imtine488 , 19 kulkosvaidi ir I baterija (vadas karin. V. Kapciukas, 4 patrankos) mintu laiku susirinkti Lingelkalne;
Aukkurems latvi partizan pulkas turjo sitvirtinti iaur nuo Bebrins
buvusiame mike, o I atskira baltgudi kuopa buvo palikta bendrame rezerve Obeliuose. Be to,buvo sakyta liepos 67 d. prieo pus nepraleisti nei vieno mogaus, o
atvykstaniuosius ms pus nukreipti komendantr inion.
Liepos 7 d. rinktins tabas turjo persikelti Obeli geleinkelio stot489 . Panevio rinktins dalims nustatytu laiku umus pradines puolimo pozicijas, vadas
karin. St. Nastopka sak liepos 7 d. 19 val. pradti puolim (r. 27 schem).
Panevio batalionas, nordamas pridengti savo pagrindini jg sukoncentravim Lingelkalne, liepos 7 d. I kuop isiunt Bebrin. Apie 17 val. bolevikai,
buv Ilzs dv.Neuhofo paliv.ZaunikiPutni linijoje, pradjo antpuol Bebrins
kryptimi. I kuopa atsiaudydama pamau m trauktis ta paia kryptimi. J persekiojo tirtos raudonarmiei grandins su daugeliu kulkosvaidi. Nenorint parodyti savo bataliono pagrindini jg, ypa artilerijos, I kuopai teko ilgai laikytis pasyvaus gynimosi taktikos. Taiau kada i kuopa beveik i vis pusi buvo apsupta ir
atsidr kritikoje padtyje, jai pagalb buvo pasista mokomoji komanda, kuriai
sakyta pulti kairj prieo sparn Ilzs dv.Daugiki paliv.Padubi kaimo link.
Mokomosios komandos puolimas greit itiesino prieo puslank, nes, sustabdius jo
deinj sparn, atsitrauk ir kairysis. Savo drsiu ir smarkiu puolimu mokomoji komanda pam i prieo 1 kulkosvaid ir 19 belaisvi. Nors bolevikai apie 20 val.
patrank ugnimi apaud Bebrin, taiau j pstininkai toliau nepasistmjo490 .
Tos pat dienos vado sakymu Panevio bataliono dalys turjo pulti prie trimis voromis. Prieas, puldamas Bebrin, kuriam laikui buvo pristabds viduriniosios ir
kairiosios vor puolim, deiniajai vorai buvo sakyta j vakare pradti. i vora i savo
senj pozicij SubatsBalteerio linijoje puol Liudvigavo paliv.GerikiLagovkos
kryptimi. Apie 20 val. vora susidr su VI latvi komunist pulko dalimis, gynusiomis
KaupikiMurovankosSitaus linij. Po keli neskming atak, patyrusi nuostoli,
vora atsitrauk Mikelikius. Susirmimo su prieu metu buvo sueistas V kuopos
vadas karin. L. ukauskas, kuris, perrius aizd, gro rikiuot.
Liepos 8 d. deinioji vora, artilerijos remiama, nors sunkiai, bet skmingai ygiavo
pirmyn ir apie 9 val. 30 min. um Murovank. Latviai bolevikai pasitrauk Kaupiki
agarsaman linij. ioje linijoje kautyns tssi iki 16 val. Po to vora siver prieo
pozicijas ir privert j trauktis Liudvigavo palivarko link. Persekiodama prie iki Viksan
DagiiValeii ir gerokai pavargusi, vora apsistojo nakvynei. Tuo metu mokomoji komanda, vis dien talkinusi deiniajai vorai, vakare prasimu Vikni kaim491 .
Vidurinioji karin. J. Vidugirio vadovaujama vora, liepos 8 d. ijusi i Lingelkalno, 2 val. be mio um Bebrin ir toliau ygiavo Ilksts kryptimi. Remiama
ms artilerijos, ji pakeliui veik atkakl bolevik pasiprieinim ir 4 val. 30 min.
um Zaunikius. Apie 13 val. prieas i Varbiki kaimo puol deinj viduriniosios voros sparn, bet buvo atmutas. Po atkakli kautyni apie 18 val. vora, artilerijos remiama, um bolevik atkakliai ginam PupiniGreisikaln kalv linij.
Kairioji vora su Aukkurems partizan pulku ir plk. S. Bulak Balachoviiaus rinktine itis dien be tikslo stumdsi MukdanoKetrano rajone ir jai skirto

140

udavinio pulti Dviet nevykd, tuo parodydama visik nesugebjim kautis.

Nordama pakelti jos kovingum, bataliono vadovyb nakt i liepos 8 9 d. jos
sudt i bendrojo rezervo perkl iauli bataliono kuop492 .
Liepos 9 d. deinioji vora po nedideli kautyni um Liudvigavo palivark,
o apie 9 val. Lagovk. Bolevikai skubiai atsitrauk Tannenfeldo palivark ir
sitvirtino apkasuose. Gavus ini, jog ms kariuomens Marijampols batalionas,
veiks deiniajame sparne, um Eglains geleinkelio stot, o II pst. pulkas, veiks
deiniau Panevio bataliono, Naujojo Grnwaldo dvar, vorai sakyta smarkiai
pulti Vilanus ir toliau Ilksts apylinkes.

27 schema
Panevio rinktins puolimas 1919 m. liepos 612 d.

141

Vidurinioji vora, naudodamasi tirtu rku, liepos 9 d. 2 val. 20 min. toliau ts

puolim. Verdamasi pirmyn, susidr su stipriomis prieo pajgomis, ginaniomis
KankariStamanDronkiTropiki linij. Aktyviai padedant artilerijai, 6 val.
ji mint linij um ir privert bolevikus trauktis Ilksts link. Besitraukdami jie
um Ilkst ir iaurs vakarus nuo jos buvusias auktumas. 10 val. ikviesta ms artilerija smarkiai apaud prieo uimtas pozicijas. Bolevikai, panaudoj arvuot traukin, mintose auktumose smarkiai gynsi. Nors ir didels buvo j jgos,
taiau voros puolimo sulaikyti jie nesteng. Apie 20 val., smarkios savo artilerijos
ugnies dengiamas, prieas pradjo trauktis ir um tankiomis spygliuotomis vielomis apipintus apkasus Kazimieriki dvaroMunds palivarkoKazliki
Tannenfeldo palivarko linijoje. Prieakinms dalims umus Ilkst ir liosberg,
ivargusi vora poilsiui apsistojo DolnajaZegelnia linijoje.
Kairioji vora, papildyta iauli bataliono kuopa, veikusi silpn raudonarmiei valg pasiprieinim, um Dviet. Ir i menk operacij plk. S. Bulak Balachoviiaus rinktin gudriai sugebjo pavluoti ir tik umus Dviet ten atvyko. Dl
voros vado nesumanumo tolimesn uduotis ir vl liko nevykdyta. Aukkurems
partizan ir plk. Bulak Balachoviiaus dalys, pasilikusios apkasuose pietus nuo
Munts, pateko stipri prieo artilerijos ugn, o iauli bataliono kuopa patrauk
pietus ne pagal Dauguvos krant, o keliu i Dviets Vygodkos palivark, kur visai
nekviesta ir nelaukiama susivienijo su bataliono rezervu.
Apie 17 val. Kazimieriki dvaro rajone buvo pastebtas prieo jg susitelkimas, kuris sudar pavoj puolaniosios vidurins kolonos kairiajam sparnui. Po pusvalandio i bataliono rezervo pagalb buvo isista I kuopa, kuriai sakyta skubiai
pasiekti KviatkovinosLeiki rajon ir i ten atakuoti prieo deinj sparn. Prie I
kuopos buvo prijungta ir i Dviets atvykusi iauli bataliono kuopa. Bolevikai jas
apaud stipria kulkosvaidi ir autuv ugnimi. Visai sutemus abi kuopos priliau prie spygliuot viel tvoros, kurios veikti be speciali technini priemoni nesteng. Neradusios sprag praeiti toliau, ten ir apsistojo493 .
Liepos 10 d. anksti ryt deinioji vora, vykdydama ivakarse gaut sakym,
paliko Lagovk ir ygiavo Tannenfeldo palivarko link. Prisiartinusi prie minto punkto, buvo sutikta smarkia vairi ginkl ugnimi. Myje prie bolevikus dalyvavo
drauge ir II pst. pulko dalys. Susirmimas su prieu be ypating rezultat tssi
itis dien. Vakarop bolevikai kelet kart kontratakavo, bet buvo skmingai atremti.
Vidurinioji vora, pernakvojusi DolnajaZegelnia linijoje, apie 5 val. pradjo
puolim IlkstsTannenfeldo kryptimi ir, nugaljusi visas klitis, pasiek
TannenfeldoIlksts linij, kur sitvirtino nuo Pirmojo pasaulinio karo likusiuose
senuose vokiei apkasuose. O bolevikai buvo sitvirtin senuose rus kariuomens
apkasuose. Susiaudymo su jais metu buvo sueistas js 3 kuopos vado pareigas
karin. Jelisejevas.
Istumti bolevik i senj rus apkas nepavyko, nes jie buvo aptverti spygliuotomis vielomis, o msikiai neturjo priemoni joms karpyti. Apie 14 val. po
smarkios artilerijos ugnies prieo pstinink dalys perjo kontratakon i pradi
kairiajame sparne, o paskui visu frontu. Nuo 18 val. pradjo veikti ir bolevik arvuotas traukinys, taiau visos prieo kontratakos buvo atremtos. audant bolevik

142

artilerijai, buvo kontzytas voros vadas karin. J. Vidugiris, taiau i kovos nepasitrauk.
Kairioji vora tos dienos kautynse 2 val. um Kazimieriki dvar. Apie 9
val. bolevikai, gav pastiprinim, pradjo kontratak. Voros dalis, neatlaikiusi spaudimo, m trauktis. Tik drsesns II kuopos dalys su kuopos vadu sustojo Kviatkoiznoje buvusiuose senuose vokiei apkasuose, kur susitvark ir, atjus pagalb rezervui, bolevik puolim atrm. Panevio batalionui, nors ir sunkiai, bet skmingai
kaunantis visu frontu, apie 14 val. gauta ini, jog latvi bolevik rinktin apie 200
moni su kulkosvaidiais ir bombosvaidiais persiklusi per Dauguv ir ivaikiusi
aliuosius partizanus, um Bebrin ir m vertis Ilksts link. Tuojau i bendro
rezervo buvo pasista iauli bataliono kuopa ukirsti prieui keli. iaulieiai susitiko su bolevikais ties Bielajos kaimu. Susiaudymas tssi iki 23 val. Daugiau rezerv neturta. Be to, artilerijai m trukti sviedini. Susidarius tokioms aplinkybms,
be to, ivargintas ilg ir sunki kautyni, batalionas apie 24 val. m atitraukti labiau isikiusias savo dalis kaimyninio Marijampols bataliono linij: 137 auktuma
GekeliaiPlutikiaiSivikiaiLiudvigavasKaupikiai494 . is atsitraukimas vyko grynai taktiniais sumetimais, tvarkingai, prieui nespaudiant.
Liepos 11 d. apie 17 val. bolevikai pradjo pulti deinj bataliono bar iilgai
IlkstsSubats kelio. Nustm ms sargyb ir pralau Marijampols bataliono
kairj sparn, jie puol batalion i deins ir dargi unugario. Gavus ini apie
kaimyninio Marijampols bataliono atsitraukim, Panevio batalionas ilgiau laikytis ir laukti nebegaljo buvo sakyta atsitraukti La, KalnberzsKaupiki linij
ir ten gintis. Taiau nakt i liepos 11 12 d. gavus Panevio rinktins vado karin.
St. Nastopkos sakym, batalionas atsitrauk sensias pozicijas eer linijoje495 .
Panevio batalionas 1919 m. liepos 612 d. puolimo metu pam 2 kulkosvaidius, treiojo kulkosvaidio dalis (greiiausiai paslpto), 20 autuv ir 42 belaisvius. Patirti nuostoliai: 5 kariai nukauti, sueisti 3 karininkai (vienas i j liko rikiuotje) ir 42 kareiviai, kontzytas 1 karininkas (liko rikiuotje) ir 1 kareivis, dingo be
inios 13 kareivi496 .
Marijampols batalionas, karin. J. Butkaus vadovaujamas, liepos 7 d. susikoncentravs Antokrevno dvaro ir miko rajone, apie 20 val. pradjo yg palei geleinkel Eglains stoties kryptimi. Beygiuodamas susidr su prieu, sitvirtinusiu Annenhofo dv.Pabers k.Kamariki dv. linijoje. Nors ir apaudomi patrank, kulkosvaidi bei autuv ugnimi, bolevikai tvirtai laiksi uimtose pozicijose ir i j
nepasitrauk. Tuo metu Panevio bataliono dalims iek tiek pasitraukus atgal, tarp
paneviei ir marijampoliei susidar gana didelis tarpas, kuriuo prieas buvo
bepradeds ueiti Marijampols bataliono unugar. Prieo sumanymui sulugdyti kairj sparn buvo permesta bataliono atsargos kuopa ir bolevik slinkimas
buvo sustabdytas.
Liepos 8 d. batalionui pakartojus puolim, bolevikai apie 16 val. i uimt pozicij buvo priversti pasitraukti ir apsistojo antrojoje gynimosi linijoje LaaiEglain
Razmatka. I ia jie smarkiai apaud bataliono dalis. Visgi liepos 9 d. 2 val. po atkakli
kautyni bolevikai i mint pozicij buvo istumti ir netvarkingai trauksi Ilksts
link. Batalionas um Eglains geleinkelio stot, Naujojo Grnwaldo dvar, Laus (Lasmu), iodern (edor). Nebeturint rezerv, liepos 10 d. batalionui i Panevio bata-

143

liono buvo sugrinta baltgudi kuopa. Vakare bataliono dalys sustojo arlots (arlotenhofo)Senojo GrnwaldoNaujojo GrnwaldoNaujj La linijoje.
Liepos 11 d. didels prieo pajgos su arvuotu traukiniu du kartus atakavo
arlotsMarianovkos linij, bet jo puolimai buvo atremti. Vakarop bataliono padtis m blogti. Rus bolevik stiprios pajgos puol Marijampols bataliono kairj
ir Panevio bataliono deinj sparnus. Prie Naujj La buvusi baltgudi kuopa
isibgiojo. Tuo pasinaudodamas prieas siver Naujojo Grnwaldo dvar, o netrukus jam pavyko prasiverti ir edors dvar. Bataliono 3 kuopa sunkiomis slygomis buvo priversta trauktis. Bolevikai, pasiek edors dvar, pradjo supti Panevio batalion. is, kaip minjome, irgi m trauktis. Marijampols bataliono vadas karin. J. Butkus, matydamas sunkjani padt, sak visoms kuopoms trauktis
prie Borovkos, o pats su II kuopa ir baltgudi kuopos likuiais um pozicijas ties
edors dvaru ir Eglaine, kad palengvint kit kuop atsitraukim. Susirinkus visoms bataliono kuopoms, buvo gautas rinktins vado sakymas grti sensias pozicijas Subats apylinkse. Marijampols bataliono trofjus 5 belaisviai, 15 autuv, 10000 ovini, 1 virtuv su 2 arkliais, 1 telefono aparatas. Bataliono nuostoliai
umuti, sueisti ir dingo be inios 58 kareiviai, 8 kilometrai telefono kabelio497 .
Vykdydamas Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos sakym, II pst.
pulkas, vadovaujamas karin. V. Grigalino-Glovackio, liepos 7 d. ryt ivalgs prieo
pozicijas, vakare susikoncentravo Aleksandravls ir Manuliki rajone. Budriai sekant bolevik dali judjim, karin. J. Laurinaitis su II batalionu apie 21 val. pradjo yg per Palinikius ir Balinikius Rauteneeri link. U 1,5 kilometro nuo jo i
paskos tuo paiu marrutu sek karin. J. Motiejnas-Valeviius su III batalionu, o u
j rezerve buvo karin. J. Petruiio vadovaujamo bataliono dvi kuopos. Kairiajam
kuopos sparnui apsaugoti Vaidmini kryptimi kaip atsarga buvo pasista Pualoto partizan vadinamoji mirties kuopa.
Pasiekus Balinikius suinota, jog Vaidminiuose yra bolevikai su artilerija,
kuri labai netaikliai apaud ygiuojanius ms karius. Prie puolant Vaidminius, karin. J. Laurinaitis nutar su savo pajgomis prislinkti miku prie bolevik ir
atimti i j patrankas. Karin. J. Laurinaiio vadovaujama kuopa, slinkdama miku,
susidr su pasista priek savo bataliono VI kuopa. Neatpainusios viena kitos,
jos susiaud. Tik po kurio laiko painus savikius ataka buvo sustabdyta. Kuopoms
persitvarkant prieas spjo su patrankomis pabgti. Suspta tik suimti bolevik komisar, paimti kelet arkli bei gurguols veim.
Vl susijungs II batalionas ygiavo 167 auktumos link. Bolevikai batalion
pasitiko autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi. Jiems i auktumos istumti
karin. J. Laurinaitis pasiunt karin. A. Zubr su VI kuopa. Taiau kuopa, puldama
atvira vietove, prieo ugnies buvo sustabdyta. Matydamas, jog kuopai nepavyks uimti ios auktumos, karin. J. Laurinaitis dal kuopos pasiunt apeiti auktum miku i iaurs puss. Ms kariams pradjus supti bolevikus, ie pasitrauk498 .
Liepos 8 d. 4 val. 30 min. II batalionas um 167 auktum, o netrukus ir
Rauteneeri dvar. ia atvyks ir stabteljs pulko rezervas pasuko Stelmus kryptimi. Karin. J. Laurinaitis su II batalionu ygiuodamas toliau um arlots ir Senojo Grnwaldo dvarus. Istats apsaug ir pasiunts valgybas iaur bei rytus,
batalionas sustojo poilsiui.

144

Taiau apie 12 val. II batalion puol 5 bolevik kuopos. valgybai prie laiku
pastebjus, batalionas spjo pasiruoti j sutikti ir perjo kontrpuolim. Neatlaik
ryting bataliono veiksm, bolevikai pakriko dalis j pasidav nelaisvn, o kiti
pasitrauk mik. Neinodamas savojo pulko III, taip pat gretimo Marijampols bataliono veiksm, karin. J. Laurinaitis nutar pasilikti Senojo Grnwaldo dvare499 .
Neinodama tikros padties fronte, liepos 9 d. autant nuo Daugpilio puss
Senojo Grnwaldo dvar atvyko bolevik gurguol: 5 lauko virtuvs su kartu maistu, 2 veimai su duona bei tabaku ir 2 veimai su apranga. Netrukus tuo paiu keliu
dar atvyko 2 veimai su sviediniais patrankoms. Visas is turtas taikiu bdu atiteko
msikiams.
Karin. J. Laurinaitis, nors ir neturdamas ini apie padt i deins puss, ryosi, paliks vien kuop Senojo Grnwaldo dvare, ygiuoti edor ir padti Marijampols batalionui susisiekti su io bataliono valgais. Ruoiantis grti atgal, buvo
gautas II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio sakymas II batalionui grti
Rauteneeri dvar. Tos pat dienos vakare is sakymas buvo vykdytas500 .
Karin. J. Motiejnas-Valeviius su III batalionu liepos 7 d. um Pajadunk,
alyn, Tiltin, arlot, nesutikdamas atkaklesnio bolevik pasiprieinimo. Atrod,
jog prieas visomis kryptimis traukiasi. Taiau pavakary j stambios jgos pradjo
puolim Pajadunkos ir Meiriki dvaro kryptimi. Bataliono jgoms sustiprinti buvo
pasista I kuopa, turjusi uimti pozicijas tarp eer rytus nuo Suvieko. Atkaklios
kovos aprimo tik temstant.
Liepos 8 d. bolevikai ts puolim minta kryptimi. Juos aktyviai rm artilerija. nirtingos kovos tssi vis dien. Batalionas turtas pozicijas atlaik. Tos dienos vakare Rauteerius atvyks II pst. pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis, supaindins batalion vadus su sudtinga padtimi fronte, sak visoms pulko
dalims kovojant pamau trauktis savo sensias pozicijas SubatsSart e. linijoje.
Visos pulko dalys atsitraukim mint linij ubaig liepos 12 d. be nuostoli ir
tvarkingai501 .
Paskutinmis karins operacijos dienomis prieo eilse dalyvavo ne maiau kaip
13 iki galo nesukomplektuot pulk: 1, 2, 4, 6, 8, 14, 15, 16, 11, 31, 32, 33 ir kt.502
Taip Panevio rinktins 1919 m. liepos 612 d. puolimas pasibaig pralaimjimu. Jo metu rinktin patyr nuostoli: nukaut 1 karininkas ir 27 kareiviai,
sueist 7 karininkai ir 217 kareivi, dingusi be inios 18 kareivi. Rinktin
pam: 157 bolevik karius nelaisv, karo grobio 8 kulkosvaidius, 300 autuv, 200 000 ovini, 6 lauko virtuves, 38 arklius ir 15 veim503 .
Pralaimta prieui dl daugelio prieasi, bet svarbiausios i j buvo ios:
1. Nepakankamas ms kariuomens pajgumas.
2. Silpna latvi karini pajg priedanga i kairs.
3. Pasyvi Marijampols bataliono pozicija karins operacijos metu.
4. II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio liepos 8 d. perdta baim
dl tariamo bolevik puolimo nuo teinensee puss pavojaus, kur jo vadovaujamo
pulko III batalionas jau buvo likvidavs, ir liguisti tarimai, kad bloga padtis Marijampols batalione ir tariamai atsirado bolevikai pulko unugaryje.
Rinktins tabas, suklaidintas toki perdt ir bauginani ini, be to, liepos
9 d. II pst. pulkui mus trauktis i uimt pozicij, buvo dezorganizuotas ir paskelb

145

sakym atsitraukti senas pozicijas. Jau II pst. pulkui atsitraukus, bolevikai galjo
laisvai veikti ir, liepos 1011 d. sutrauk rezervus, privert rinktin paspartintai atsitraukti. Rinktins vadui nebeliko nieko kita kaip paskelbti tok sakym trauktis.
Kartu paymtina, jog i karin operacija svarbiausi savo udavinio dal vykd
skmingai. Nors galutinis karinis tikslas dar nebuvo pasiektas, bet jo metu gauta
nemaa kovinio patyrimo, paaikjo, jog ms kariai jau buvo daugiau subrend ir
geriau orientavosi strategijos ir taktikos reikaluose, sugebjo skmingai kovoti su kur
kas gausesniu ir visais atvilgiais stipresniu prieu.
U k m e r g s r i n k t i n s k o v o s d l S a l a k o. Vyr. kariuomens vadas
gen. S. ukauskas 1919 m. liepos 2 d. nurods Panevio rinktinei pradti puolim
ryt kryptimi, kartu sak Ukmergs rinktinei uimti KukliMukuli ( pietus nuo
Avili eero)Vajasikio linij504 .
1919 m. liepos mn. pradioje bolevikai buvo sitvirtin Aubaliuose, Vajasikio banytkaimyje bei Psli kaime ir nuo Gateli kaimo puss nuolat grasino atviram Ukmergs rinktins deiniajam sparnui.
Ukmergs rinktins atramos punktai, pradedant nuo UtenosZaras plento,
tssi iki PabersJuknn kaim. Toliau dein msikius saugojo tik raitoji valgyba. Lenkai buvo upakalyje, tarp Tauragn ir Utenos eer. Prieo pozicijos buvo
gerai ivalgytos ir paruotas puolimo planas.
Ukmergs rinktins vadas karin. K. Ladyga nusprend nustumti bolevikus
u Luodio eero, Salako eer bei Kiemioni kaimo ir paved udavin vykdyti
neseniai suorganizuoto I pst. pulko III batalionui (vadas karin. J. aplikas), kuriame buvo apie 400 kareivi bei 10 karinink, ir karin. M. Peiulionio vadovaujamos IV baterijos briui (2 patrankos).
Karinink Br. Bilmino ir P. Dundulio vadovaujamos kuopos turjo ueiti prieo
unugar nuo Gateli kaimo puss ir pulti prie Salako kryptimi viekeliu Gateliai
VajasikisSalakas. Karin. M. Rklaiio vadovaujama VII kuopa Pabers rajone
turjo tik imituoti puolim VajasikioAtrakalnio link. Artilerijai sakyta apaudyti
Atrakaln505 .
Bolevikams nepastebint, VII kuopa buvo sutelkta Pabers kaime, o VIII ir IX
kuopos bei III kulkosvaidi kuopa (vadas karin. S. Marcinkeviius) um pozicijas Gateli kaimo laukuose. Puolimas buvo pradtas liepos 11 d. rytui autant. Karin. M. Rklaiio vadovaujama VII kuopa pradjo imitacin puolim Vajasikio link
ir tuo atkreip Gateliuose bei Psliuose buvusio prieo dmes. Vajasikis buvo apaudytas 2 sunkij kulkosvaidi ugnimi. Tuo paiu metu Atrakaln apaud ms
artilerija. Pasinaudojusi prieo sumiimu, karin. P. Dundulio vadovaujama IX kuopa ujo prieui unugar ir netiktai um Boreikiki kaim. Kuopos puolim
prieas pastebjo per vlai, nespjo susiorganizuoti ir buvo ukluptas kai kuriems
bolevikams dar tebemiegant. Buvo paimta nelaisv apie 20 raudonarmiei, kiti
pasitrauk Pslius.
Tuo paiu metu IX kuopos grup, vadovaujama karin. A. Treiderio, neleidusi
prieui susitvarkyti, miku i piet puss apjo Psli kaim ir staiga j um. Toliau i grup puol Vajasik tiesia kryptimi i ryt, o kita, paties kuopos vado karin.
P. Dundulio vadovaujama grup, prisijungus prie jos VIII kuopos karin. midto

146

vadovaujamam briui, padariusi staig apjim, puol tvirtint prieo mazg

nuo Atrakalnio kaimo puss. IX kuopai puolant bolevikus iaurs ryt kryptimi,
karin. M. Rklaiio vadovaujama VII kuopa atakavo Vajasikio banytkaim ir Aubaliki kaim i pietvakari, t. y. nuo Pabers kaimo puss. Tuo metu karin. Br.
Bilmino vadovaujama kuopa buvo rezerve506 .
Bolevikai skubiai trauksi. Nesuskubusieji to padaryti buvo paimti nelaisv.
Dauguma j pasitrauk iauriniu Ligajo eero krantu Salako link. Mginusiems prasmukti pietiniu to eero krantu keli ukirto karin. P. Dundulis su savo daliniu.
Atsitrauks prieas sitvirtino rytus nuo Trinkuki kaimo. Skubiai persitvarkiusi tolesniam puolimui, VII kuopa m j persekioti Kiemioni kryptimi, ygiuodama iauriniu Ligajo eero krantu. Karin. P. Dundulio grup ir karin. St. Marcinkeviius su 2 kulkosvaidiais buvo pasisti pietiniu Ligajo eero krantu. Eeras buvo labai
siauras, iauriniame jo krante, ir palei 180 auktum buvo pastebtas nemaas bolevik telkinys. Kaip vliau buvo iaikinta, ten vyko j mitingas. Karin. St. Marcinkeviiaus sakymu eero pusiasalyje buvo pastatyti sunkieji kulkosvaidiai, kuri ugnis
greitai isklaid susilaikius prie. Apaudius prie i ono, IX ir VIII kuop dalys
puol jo apkasus ir skmingai j imu. Puolimo metu atvyks vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas stebjo puolimo eig ir patarinjo vadams bei kareiviams507 .
Tuo metu VII kuopa, puldama prie iauriniu Ligajo eero krantu, um
Kiemioni kaim ir sitvirtino prie jo buvusiame Salako ir Ligajo tarpeeryje, kur
pasiliko ilgesniam laikui. Sumuti bolevikai trauksi Salako link.
Karin. P. Dundulio vadovaujama grup, ygiuodama pirmyn ivijo rusus bolevikus i Avinuostos ir epeliki kaim. Persekiodama toliau prie, nuvijo j ir i
153 auktumos. I paskos ygiuojanti IX kuopa ir VIII kuopos brys nakiai apsistojo Avinuostos kaimo apylinkse. kaim atveta viena patranka vakare apaud
Salak, o nakiai buvo grinta Atrakaln, kur buvo atgabenta ir antroji508 .
III bataliono vado karin. J. apliko suauktame vad pasitarime buvo apsvarstyta bsimojo puolimo eiga. Pulti buvo nutarta liepos 12 d. autant. Jau ygiuojant
buvo isiaikinta, jog prieas ms puolimui i vakar puss yra pasirengs, o vietov prie Salako atvira, lygi ir atviru lauku j pulti nemanoma, todl pulko vadas
karin. K. Ladyga pasil batalionui apeiti miestel miku ir pulti bolevikus i piet
puss, kur slygos tam buvo nepalyginamai geresns (r. 28 schem).
Liepos 12 d. anksti ryt vakarus nuo Salako buvo palikta maa priedanga, o
svarbiausias puolimas buvo vykdomas apeinant miestel i piet puss. Prie tai ms patrankos apie pusvaland smarkiai apaud prieo apkasus vakarus nuo Salako ir pietiniame miestelio pakratyje. IX kuopos grandinms puolant miestel, bolevikai band sitvirtinti kalnelyje, i kur galjo labai kliudyti prieiti prie Salako. Tai
pastebjs karin. St. Marcinkeviius pagrieb kulkosvaid ir su 2 kareiviais, nepaisydamas smarkios prieo ugnies, nuo minto kalnelio bolevikus pradjo audyti taiklia
ugnimi ir sustabd artjani prieo grandin. Tuo pasinaudojusi IX kuopa verliai
puol ir privert prie pasitraukti iaur nuo Salako.509 . Miestelyje kuopai atiteko
1 kulkosvaidis, paimta nelaisvn 1 karininkas ir apie 15 belaisvi510 .
VIII kuopa, vadovaujama karin. Br. Bilmino, persekiojo prie toliau iki Samavos e. rytins pakrants, kur pavijo ir apaud jo besitraukiani baterij. Vakare
kuopa um pozicij iaur nuo Rusteiki miestelio.

147

28 schema
Salako pamimas 1919 m. liepos 1112 d.

148

IX kuopa, umusi Salak ir tikdamasi susilaukti prieo antpuolio, liepos 13 d.

tvirtinosi linijoje nuo Luodio e., palei miestelio banyios ventori, 189 auktum
iki Kiemioni kaimo ir valg. Padedant vietos gyventojams, buvo kasami apkasai.
Apylinks gyventojai noriai padjo kuopai rengti vairius tvirtinimus ir apie prie,
jo gaut pastiprinim bei judjim teik tikslias inias.
Liepos 14 d. 7 val. bolevikai, susitelk apie vien pstinink pulk, remiami
vairaus kalibro artilerijos, i iaurje buvusio miko pradjo nepaprastai atkakl
Salako puolim. Daugiausia buvo apaudomas ventorius ir apkasai tarp Salako ir
189 auktumos. Msikiai nuo tirt prieo pstinink grandini gynsi vis ginkl
ugnimi, o jiems priartjus ir autuvinmis granatomis. ventori, kur prieas
labiausiai skverbsi, tepasiek 5 mons, o iblakyti likuiai pasitrauk mik.
Po poros valand trukusio artilerijos apaudymo bolevikai vl puol, taiau
kart apkasus tarp Salako ir 189 auktumos. Ms artilerija, gerai pasirengusi, turjo galimyb apaudyti prie tiesiuoju taikymu. Dl smarkaus lietaus ir purvo ms
kulkosvaidiai ne kart buvo usiter ir protarpiais neveik. Visgi ir kart bolevikai pasiprieinimo neveik ir pakrik pasitrauk atgal mik. Tokius atkaklius
puolimus artilerijos ir kulkosvaidi priedangoje prieas kartojo dar kelis kartus, bet
neskmingai.
Paskutin 6 kart bolevikai puol apie 19 val., tikdamiesi jog msikiai, vis
dien lietaus ir puolim ivarginti, nebeatsilaikys. Taiau ir j puolaniosios grandins nebebuvo tokios rytingos, veik lyg stumiamos. Ms jgos buvo papildytos
Ukmergs bataliono II kuopa, ivalyti kulkosvaidiai gerai veik. Msikiams pradjus smarkiai audyti bolevikai visikai pakriko, isibgiojo ir daugiau nebepuol.
Salako pamimas sustiprino Ukmergs rinktins front. Lenkams i piet prisiartinus prie Luodio eero, frontas tapo itisinis.
Salako pamimas taktiniu poiriu yra laikomas viena i graiausi ms kariuomens operacij.
Sulaikydama prieo verimsi pro Salak, ms kariuomen pademonstravo
didel moralin persvar. Gintasi nuo gausi bolevik pajg labai itvermingai ir
atkakliai. Kautynse ypa pasiymjo karininkai M. Peiulionis, P. Dundulis, St.
Marcinkeviius ir daugelis kari. Nors ms apkasai puolimo bare prieo artilerijos
ir buvo visai suardyti, bet vieningas kari veikimas, pasitikjimas vien kitais sugniud prieo pastangas511 .
Pulko vadovybs sudarytame uvusij srae pamintos 3 pavards: eiliniai
kareiviai J. Martinonis, P. Bobinas ir A. Savukas. Kartu teigiama, jog nukaut prie
buv nemaai512 .

149

7. BOLEVIK IVIJIMAS I LIETUVOS

P a s i r e n g i m a s Z a r a s k a r i n e i o p e r a c i j a i. Po nepasisekusio
1919 m. liepos 612 d. Panevio rinktins puolimo bolevik fronte, ms kariuomen sustojo SalakoDusetSubats eer linijoje. Reikjo leisti jai pailsti, susitvarkyti, sutelkti visas turimas pajgas bei iteklius ir pasirengti lemiamoms kovoms,
kad bolevikai bt galutinai ivyti i Lietuvos.
Nepaisant laikino atsitraukimo mintas pozicijas, prasto apginklavimo bei
aprpinimo, kai kuriose kariuomens dalyse spariai iplitusios ligos dizenterijos,
praretinusios kovotoj eiles, j moral buvo aukta. Bolevik skleidiama propaganda jiems neturjo jokio poveikio. Kareiviai inojo ir turjo aik tiksl kovojama dl Nepriklausomos Lietuvos.
Mintose vietovse dauguma gyventoj buvo lietuviai, kurie, nors ir bolevik
alinami, pliami ir visaip skriaudiami, stengsi padti savajai kariuomenei, kuo
begaldami j rm. Daug vietinio jaunimo, nepaisydami bolevik gsdinim ir
persekiojimo, stojo savanoriais ms kariuomens veikianias dalis. Nemaa j
pafrontje buvo ginkluoti ir ypa paddavo valgams. Duset apylinkse veik gerai ginkluotas partizan brys alioji gvardija, kuris pasiymjo kovose su plikaujaniais raudonarmieiais513 .
Lietuvos kariuomens daliniams kovoti su bolevikais padjo ne tik jaunimas,
bet ir moterys, kurios, nujusios bolevik pus ir surinkusios reikalingas inias, po
to jas perduodavo lietuviams. Ypa paymtinos dvi seserys kininkaits Anel ir
Kost Juoznaits i Pakunigs vienkiemio Antaliepts valsiaus. Jos ne tik surinko
inias apie bolevikus, bet ir sugebjo igelbti sunkj kulkosvaid, kur buvo palikusi II pst. pulko III kuopa, apsupta bolevik ir priversta skubiai trauktis. Kulkosvaidis buvo paliktas j tv sodelyje. Jos j uklojo medi akomis ir nakt, prajusios
pro bolevik apsaug, j nune lietuvi pus ir grino III kuopai. Pasibaigus
Nepriklausomybs kovoms, abi seserys buvo apdovanotos I laipsnio Vyio kryiaus
su kardais ordinu514 .
Kad kulkosvaidiai tuo metu buvo ypa branginami, matyti i to, jog II pst.
pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis, reaguodamas dl jo palikimo prieui,
kpt. Edv. Noreik net norjo atiduoti karo lauko teismui515 .
Vietiniai rus kolonistai sentikiai, kuri tose vietovse buvo nemaa, laiksi
neutraliai ar net lojaliai. Dalis sulenkjusi lietuvi irgi prijaut Lietuvos kariuomenei, nes lenkai tuo metu taip pat kovojo su bolevikais.
Tarp lietuvi ir bolevik pozicij buvo 34 kilometr tarpas, vadinamoji niekieno em. Joje patruliuodavo tiek lietuvi, tiek prieo valgai. vykdavo daug
tiek smulki, tiek stambesnio masto ginkluot susirmim, i abiej pusi pareikalavusi auk, bet neturjusi didesni pasekmi vienai ar kitai kovojaniai pusei. Bolevikams pajudjus ms sargyb link, vietos gyventojai apie tai tuojau painformuodavo savuosius. Ms daliniai taip pat danai organizuodavo valgomojo pobdio ekspedicijas.

150

Tokie valgomieji veiksmai ir dani susirmimai tssi beveik por mnesi ir

labai visiems kyrjo. Pafronts gyventojai, susitikdami su ms kariais, tiesiog maldavo greiiau pulti ir ivyti bolevikus i Lietuvos.
Lietuvos vyriausioji karin vadovyb, ruodama lemiam bolevik puolim,
Ukmergs ir Panevio rinktini vadams pateik 1919 m. rugpjio mn. pradioje
numatytos vykdyti karins operacijos projekt, kur ie vietose turjo detaliai apsvarstyti ir pateikti savus pasilymus jam patobulinti. Bolevikus buvo numatyta
pulti drauge su lenkais visu frontu.
Ukmergs rinktins vadas karin. K. Ladyga po pasitarimo su deiniajame sparne
buvusios lenk brigados vadovybs atstovu pasil vyr. kariuomens vadui pulti
bolevikus plaiu frontu ir atsisakyti lenk, giliai sibrovusi Lietuvos teritorij ir
siekiani uimti naujus jos plotus, paramos bsimojoje Zaras operacijoje516 . Karin. M. Katch taip pat sil pereiti nuo pasyvi prie aktyvi veiksm ir tai daryti ne
atskiromis rinktinmis, o visu frontu517 .
Panevio rinktins vadas karin. St. Nastopka, atsivelgdamas 1919 m. liepos 612 d. puolimo neskmes, abejojo kairiojo sparno saugumu, sil tartis su latvi karine vadovybe dl bendr veiksm prie bolevikus ir laiksi nuomons, jog
Panevio rinktin gals skmingai dalyvauti puolamosiose operacijose tik karius
reikiamai aprpinus, vis pirma juos tinkamai aprengus ir apavus.
Vis vad pasilymuose buvo pageidaujama karin operacij pradti tik tada, kai jai bus gerai pasiruota ypa apsirpinus technikos priemonmis518 .
Karin vadovyb, suinojusi fronto dali vad nuomon, msi organizacini
bei kit priemoni puolimui pasirengti. Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko
1919 m. liepos 18 d. sakymu veikianioji Lietuvos kariuomen buvo suskirstyta dvi
brigadas. I brigad sudar I ir III pst. pulkai, Kauno, Ukmergs ir Vilniaus batalionai. ios brigados vadu buvo paskirtas karin. Pr. Liatukas. II brigad jo II pst.
pulkas, Panevio, Marijampols, iauli ir Joniklio batalionai. Brigados vadu tapo karin. St. Nastopka519 .
Pasiruoimo puolimui laikotarpiu I ir II brigados buvo papildytos naujomis
jgomis. fronte veikusius karinius dalinius nukreipta dauguma pirmj karo mokyklos laid baigusi jaunj karinink520 . Liepos 30 d. Duset rajon atvyko karin. K. kirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, o rugpjio mn. pradioje Salako rajon karin. J. Kubilius su Ukmergs batalionu. I brigados inion buvo priskirta ir III baterija (vadas karin. J. Kulitanas). Brigados pajgos gerokai sustiprjo.
II brigados sudtis padidjo neymiai. Jos kairiajame sparne veik nedidelis
Aukkurems partizan dalinys, o tiktosios didesns latvi kariuomens paramos
nebuvo sulaukta.
Vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, suinojs apie lenk vadovybs
rugpjio mn. viduryje planuojam puolim Daugpilio kryptimi, 1919 m. rugpjio 9 d. sak I ir II brigadoms lenk yg palaikyti: visu frontu organizuoti sustiprint valgyb, pulti prieo prieakines dalis, uimti svarbiausius jo pirmutins linijos punktus. Visos atsargos dalys turjo bti visikai parengtos, nes buvo tikimasi,
jog lenk puolim bolevikai atsakys priepuoliais ir ms frontuose.
I brigadai buvo sakyta parengti detal ygio Zarasus plan, laikant j didiausioje paslaptyje. II brigados vadas buvo pareigotas artilerijos br isisti Du-

151

setas I brigados vado inion ir palaikyti nuolatin ry su iaurje buvusiais latvi

kariniais daliniais521 .
Netrukus abiems brigadoms is sakymas buvo papildytas ir patikslintas. Lenkams pradjus puolim, II brigada turjo vien stipri vor per Kuklius, Imbrad ir
Tumulik isisti Zaras kryptimi, o kita vora, ygiuodama per Suviek, Gribovk,
Steinensee, privaljo paremti pagrindins voros kairj sparn. I brigadai sakyta isisti stipri vor per Avilius, Mukuli dvar Zarasus, apeinant i iaurs Ausios
eer. Vor pagrindinis udavinys uimti Zarasus522 . Pagrindin jga I brigadoje
buvo I pst. pulkas, kuriame lemiam kov su bolevikais ivakarse buvo 52 karininkai, 15 karo valdinink, 3 gydytojai, 1 karo kapelionas bei 1733 kareiviai523 .
Taiau gen. S. ukauskui paadtu laiku lenkai puolimo nevykd ir j atidjo
rugpjio mn. pabaigai. Dl to ir lietuvi kariuomens vadovybei teko keisti savo
parengt plan.
Po 1919 m. birelioliepos mn. kov lietuvi kariuomenei ilgokam laiko tarpui sustojus mintoje Auktaitijos eer linijoje bolevik kariuomen atsikvp ir
buvo reorganizuota. I buvusi 18 pst. pulk buvo sudaryti 6 sukomplektuotos
sudties pstinink pulkai, 3 vadinamieji komunistiniai batalionai ir paliktos 3 specialios paskirties rinktins, jas gerokai papildius naujomis jgomis. Artilerij bolevikai turjo ger ir gausi. Daugpilio kryptis, bolevikams turjusi strategin reikm, buvo j ypa saugoma ir ginama524 .
Taiau bolevik bendra padtis lietuvi fronte buvo prasta jie buvo priversti pereiti gynimsi ir labai jautriai reaguodavo ms kariuomens veiksmus.
kiekvienos pasirodiusios lietuvi valgybos veiksmus bdavo atsakoma smarkia
vairi ri ginkl ugnimi.
Atsitraukdami bolevikai atsirm Pirmojo pasaulinio karo metu paliktas carins Rusijos kariuomens pozicijas, kurios, be technini rengim, buvo labai tinkamos gynybai ir dl savo gamtins padties. Patys Ryt Auktaitijos eerai sudar
stipri gynimosi linij. Gindamiesi nuo lietuvi puldinjim, bolevikai daugelyje
viet dar apsikas tikrojo profilio apkasais, apsitvr spygliuotomis vielomis bei reng
kitus tvirtinimus.
Nordami papildyti savo karinius dalinius monmis, jie 1919 m. liepos 2 d.
dar tebeuimtose Lietuvos teritorijose sak visiems vyrams nuo 17 iki 50 met amiaus stoti bolevik kariuomen. Vengiantys karo tarnybos vyrai buvo smarkiai
baudiami. Neatvykus aukiamiesiems, turjo u tai atsakyti j eimos nariai vis
pirma tvai arba broliai525 .
Neturdama kuo maitinti savo kariuomens, bolevik valdia atiminjo i
gyventoj grdus, palikdama visai eimai tik po 1015 pd rugi. 1919 m. vasar
anksti buvo nukastos gyventoj bulvs ir pristatomos Daugpil. Apskritai 1919 m.
tame krate nedaug tebuvo pasta jav. Daugelis gyventoj teturjo tik po vien
karv. Neretai ir paskutins i j bdavo atimamos. Arkli taip pat buvo maa ir
mons neturjo kuo lauk dirbti526 .
Buvo ir kitos prieasi, vertusi raudonarmieius, ypa j komisarus, nervintis ir tvirtinti savo pozicijas. Tai vis pirma vidin dezorganizacija tarp j pai.
Kilo neramum j unugaryje ir apskritai visoje Rusijoje. Vis daniau pasikartodavo organizuoti sukilimai, kuriuos ne visuomet pasisekdavo greitai numalinti. Nere-

152

tai patys raudonarmieiai pereidavo sukilli pusn. Itin didelis subruzdimas raudonarmiei eilse vyko 1919 m. rugpjio 7 d., kai per Dauguv buvo susprogdintas Pohuliankos tiltas527 .
Mobilizuoti rus kareiviai, nematydami karo tikslo, danai atsisakydavo ygiuoti pirmyn prie lietuvius. Fronto vadovyb daugiausia galjo pasitikti tik komunistinmis dalimis, taiau vien j aikiai nepakako surengti aktyviai ofenzyvai
visu frontu.
inodama, kad prieo padtis tokia nestipri, kad jis nepasitiki savo jgomis,
lietuvi vyriausioji karin vadovyb sakinjo I ir II brigadoms energingai spausti
visas bolevik sargybas ir, pastebjus j traukimsi, energingai juos persekioti ir
ivyti i Lietuvos. Nuo kov su bolevikais pradios iki 1919 m. rugpjio 1 d.
nelaisv buvo paimta 29 karininkai ir 1477 rus bolevik kareiviai528 .
I ir II brigad dalims pasirengus puolimui, vyr. kariuomens vadas gen. S.
ukauskas 1919 m. rugpjio 22 d. telefonograma Nr. 101 sak nuo rugpjio 23 d.
visu frontu pradti puolim ir uimti Daugpil. II brigados uduotis Kazimierikio
dvaroPohuliankos rajone persikelti per Dauguvos up ir uimti Daugpilio tvirtov.
I brigadai sakyta uimti Kalkns stot, Dauguvos vakariniame krante buvusius
tvirtinimus bei priemiest, o, persiklus per Dauguv, ir Daugpilio preki bei geleinkelio stotis529 .
Puolimo ivakarse bolevikai, sitvirtin tarpeeriuose ir auktumose, prie I
lietuvi brigad buvo um agarinsBruAvili linij. J pajgas sudar XV
armijos IV auli divizijos I brigada, kuri sudar 28, 30 ir 35 pulkai, o rezerve
Zarasuose 29 pulkas. ias pajgas rm trys baterijos, du kavalerijos eskadronai ir
XI oro eskadril. Karins operacijos ivakarse prieas savo front prie lietuvi I
brigad buvo paskirsts du barus: pirmj nuo Avili iki Tiltiki iimtinai su
tabu Blyniki kaime, prie Auslo eero ir antrj nuo Tiltiki iki Antalgs, su
tabu Santupiuose530 .
Ms I brigados vadui karin. Pr. Liatukui prie karins operacijos pradi
ivykus atostog, jai vl m vadovauti karin. K. Ladyga, gerai inojs vietos slygas. Jis 1919 m. rugpjio 23 d. sakymu brigados dalis suskirst 3 voras. Kairiajai
karin. K. kirpos vadovaujamai vorai (Vilniaus atskirasis batalionas, III baterijos
brys), laikiusiai Volungs, altmalkiLungeliVoversiMorknVainin pozicij, buvo sakyta pulti Mukuli dvaro, Medini, Sniegiki, tadvili, Auslo eero iauriniu krantu Jaunaiki, Krasnos kryptimi ir, sitvirtinus KumpikiLaukesos
tarpeeryje, laukti tolesni nurodym, palaikant ygio metu ry su II brigados II
pst. pulku.
Viduriniajai karin. V. Skorupskio vadovaujamai vorai (I pst. pulko du batalionai, pus eskadrono husar, IV baterijos brys), laikiusios DrobMurliki
DoveikiPurvikiLundiks pozicij, sakyta pulti DeguiZaras kryptimi ir
prie Laukesos ups tarp Smlyns ir Kurcumo dvaro susilaikyti ir laukti tolesni
nurodym.
Deinioji karin. J. Kubiliaus vadovaujama vora (Ukmergs atskirasis batalionas, pus eskadrono husar, IV baterijos brys) laik umusi pozicij Auktakalnis
SalakasKiemionys. Ji turjo pulti Rusteiki, Kopstyns kryptimi ir sitvirtinti Ilgio
Vaisenio tarpeeryje. ygio metu sakyta palaikyti ry su lenkais. Lenkams nutrau-

153

kus puolim, o bolevikams nepasitraukus i Smalv, vora turjo uimti pozicij

rytus tarp Svents ir Vaisenio eer.
I brigados rezervas I pst. pulko vienas batalionas ir pus eskadrono husar
buvo Mikalajn kaimo rajone, o tabas Daugailiuose531 .
Prie lietuvi II brigad veik bolevik IV auli divizijos kita brigada, kuri
sudar 31, 32, 36 pulkai, VI latvi bolevik pulkas, ypatingosios paskirties komunistinis batalionas ir Daugpilyje buv du arvuoti traukiniai532 . Su iomis jgomis, be
to, nenustatytu artilerijos kiekiu, bolevikai buvo sitvirtin BebrinsEglainsSuvieko
linijoje533 .
Prie bolevikus veikusios lietuvi II brigados vadas karin. St. Nastopka 1919
m. rugpjio 23 d. sak jam pavaldioms kariuomens dalims isisti valgyb
sustiprintas karinink vadovaujamas valg grupes su kulkosvaidiais:
1. Panevio batalionas su I baterija, ums SubatsBalteerio dvaro pozicij, turjo trimis valg grupmis valgyti Bebrins, Murovankos kryptimi.
2. Marijampols bataliono dvi valg grups Lasmus (Lasseno), Razmatkos kryptimi.
3. II pst. pulko trys grups Kovenkos, Gud, Vaidmini kryptimi.
Joniklio batalionas buvo armijos rezervas Obeliuose. valgams sakyta sueiti
tiesiogin slyt su prieu ir, jam pradjus trauktis, uimti nurodytus punktus. Visoms brigados dalims nurodyta bti visikai pasiruousioms bet kuriuo metu paskelbtam puolimui ir veikti energingai534 .
I vis sugrusi valg grupi suinota, jog prieas, ums pozicijas ir sustiprins savo sargybas, lauk lietuvi puolimo. Todl, ruoiantis karinei operacijai,
buvo sustiprintos ir lietuvi pozicijos, apsirpinta oviniais, sukauptos maisto atsargos, sutvarkytas tiekimas.
Z a r a s k a r i n s o p e r a c i j o s e i g a. 1919 m. rugpjio 24 d.,
vadovaujant vyr. kariuomens vadui gen. S. ukauskui, buvo pradtas bolevik
puolimas. J pradjo I brigada, kurios svarbiausias udavinys buvo palauti Galmini
BruNaujasods prieo linij, kuri buvo itin stipriai rengta. Jau anksiau du kartus tai mginta padaryti, bet be rezultat. Puolimas buvo pradtas nakt i rugpjio
23 24 d. trimis voromis. Viduryje veik I pst. pulkas, deinje Ukmergs batalionas, o kairje Vilniaus batalionas. Visame bare buvo vykdoma intensyvi valgyba.
Karin. J. Kubiliaus vadovaujamo Ukmergs bataliono I ir III kuopos 3 val. nakties puol TiltikiBikn, o II ir IV kuopos SorokiksNavikGiteniki kryptimi. I ir III kuopos narsiai ygiavo pirmyn nepaisydamos smarkios prieo ugnies,
rugpjio 24 d. imu j i apkas ir um igonikiBirnNeeskBikn
TiltikiKikeli kaim linij. Atsitrauk bolevikai um pozicijas pagal ventosios krant Asavoiurpeli tarpeeryje. II ir IV kuopos um Balini kaim ir,
sutikusios stipr prieo pasiprieinim i SorokiksDrobiki kaim, sustojo ir apsikas535 .
Rugpjio 25 d. Ukmergs bataliono I ir III kuopos, ygiuodamos pirmyn, smarkiai susirm su prieu, sitvirtinusiu Girviki kaime. Taiau i kuop puolim
parmus karin. M. Peiulionio vadovaujamai baterijai, bolevikai buvo priversti apkasus ir kitus tvirtinimus palikti. Ungoriki ir Girviki kaimai buvo uimti.

154

Tuo metu bataliono II ir IV kuopa atakavo Sorokikes ir Drobikes. ia sitvirtinusiems bolevikams atkakliai pasiprieinus ataka nepasisek ir teko atsitraukti
ankstesnes pozicijas. Tuo pasinaudoj bolevikai perjo atak, bet po ari kautyni buvo atblokti. Kovos usits. Visgi II kuopa, parodiusi didel ryt ir atkaklum, Drobikes um. Jai pagalb atjo III kuopos brys, pasistas ueiti prieui i
ono ir j atakuoti. Tuo paiu metu IV kuopos brys apjo Sorokikes ir agarin i
piet puss. Nors bolevikai savo pozicijas buvo sustiprin spygliuot viel tvoromis
bei blindaais, taiau IV kuopai puolant i prieakio, o II kuopai i deiniojo sparno, jie neatsilaik ir buvo priversti pasitraukti mikus Tuniki link. IV kuopos
brys, apjs prie i piet puss, ivijo j i agarins.
Bataliono III kuopa, siverusi Samavo ir Drobiki tarpeer, buvo smarkiai
apaudyta netolimame mike buvusi bolevik. Taiau po dviej atkakli puolim
jie buvo priversti mik palikti ir vakare kuopa um ernabrado ir Tuniki kaimus.
T pai dien bataliono I kuopa sugebjo istumti prie i Vilkins ir Pagrand kaim, o vliau dar um Tarkiki, Pajuodalanki ir Samavo kaimus536 .
Rugpjio 26 d. Ukmergs batalionas skmingai ts puolim. I, II ir III kuopos um Rusteiki ir Kopstyns kaimus, uvald svarbias kalvas ir nuvijo prie
Smalv link. Persekiodamos j toliau ir neleisdamos atsipeikti, kuopos puol bolevikus SmalvaplauiznosRaminavos dv. linijoje ir um mintas vietoves.
kart IV kuopa buvo palikta saugoti deinj bataliono sparn, nes netoli buv lenkai
nerod iniciatyvos pulti bolevikus.
Rugpjio 27 d. Ukmergs bataliono tabas i Rusteiki persikl Smalv miestel. ia buvo gautas I brigados vado sakymas vertis pirmyn palei Turmanto geleinkel ir uimti Turmanto stot. T pai dien I, II ir IV kuopos ts puolim, palikdamos atsargoje III kuop. Taiau paaikjus, jog pagal geleinkel bolevikai gerai sitvirtin ir audo i kulkosvaidi, artilerijos bei arvuoi, III kuopa taip pat siliejo
pirmsias kovotoj eiles ir versi pirmyn. Bolevikai ypa atkakliai prieinosi Dulciki
Gerveliks linijoje. Taiau visos keturios bataliono kuopos atkakliai puol prie ir po
smarki kautyni, netekusios keleto sueist ir kontzyt kareivi, imu j i mint
pozicij ir um Dulciki, Gerveliki, Kimbartiki kaimus bei Lipniki dvar. II
ir IV kuopoms iose vietovse apsistojus, I ir III kuopos ir kairje buvs I pst. pulkas
toliau ygiavo palei geleinkel Turmanto stoties link ir vakare apie 20 val. drauge su
minto pulko I batalionu um stot ir senus vokiei apkasus.
Rugpjio 28 d. bataliono II kuopa buvo palikta Turmanto stoties komendanto inioje, o kitos kuopos rugpjio 29 d. kovojo su atkakliai besiprieinaniais bolevikais, sitvirtinusiais senuosiuose rus apkasuose palei Gervelikes. T pat dien
lenk pajgos apjo prieo kairj sparn ir um Gervelikes. Ukmergs batalionas
liko lenk unugaryje. Susidarius tokiai padiai, I brigados vadas sak jam persigrupuoti u I pst. pulko deiniojo sparno. Prieais buvo neperengiama pelk, todl batalionas apjo j per Kav ir paskutinmis rugpjio dienomis saugojo bar
tarp Ustos eero ir Laukesos dvaro, o vliau um pozicij tarp Didrichsteno ir
Kalkn537 .
I pst. pulkas pradjo puolim nakt i rugpjio 23 24 d. pagal plent Zaras kryptimi, kad pstininkai, pasinaudodami tamsa, galt lengviau pralauti pagarsjusi atsparumu bolevik Bru pozicij. Pasisekimo tiktasi sulaukti Juozapa-

155

vos dvaroJint eero bare. Puolim vykd I pst. pulko I ir II batalionai. Taiau
lietuvi nakties antpuoliai pasisekimo neturjo. Prieas laiku pastebjo I bataliono manevr ir puolim atrm. Kaip vliau paaikjo, io bataliono karininkai nebuvo pakankamai istudijav prieo pozicij ir tamsoje negaljo kryptingai pulti. is puolimas buvo
nuostolingas: I ir III kuopos priverstos pasitraukti, 15 kareivi buvo nukauta, sueista ar
dingo be inios, o atakos metu prie Bali dvaro uvo karin. Jurgis Sideraviius538 .
Nepavykus pralauti fronto Juozapavos dvaroJint bare, I brigados vadas
karin. K. Ladyga sak II batalionui, remiant artilerijai, pulti bolevikus Degui
plentu Zaras kryptimi. Prieas, vis nakt varginamas, ypa IV bei VI kuop ir
artilerijos prie Galmini kaimo, spaudimo neilaik ir, apmtytas autuvinmis bei
rankinmis granatomis, po gana stipraus smgio pasitrauk. Tuo bdu pavyko pralauti prieo pozicijas skaudiausioje jam vietoje.
Skmei tvirtinti karin. K. Ladyga sak puolaniuosius sustiprinti rezerviniu
III batalionu, kuris tuo metu buvo II bataliono unugaryje. Puolimas vyko skmingai ir apie 10 val. Deguiai buvo uimti539 (r. 29 schem).

29 schema
Bru pozicijos pralauimas ir puolimo vystymas 1919 m. rugpjio 2426 d.

156

Tos pat dienos vidurdien ms artilerijai smarkiai apaudius Raistenikius,

plent bei Limini kaim, pstininkai ts puolim ir um mintas vietoves. Pavakary pulko dalys, persekiodamos prie, pasiek KumpuolioViliuiki linij, kur ir
sitvirtino540 .
Taigi ms kareivi patvarumu, jaun karinink sumanumu ir ypa I brigados vado karin. K. Ladygos mokjimu kovos lauke manevruoti voromis, sugebjimu
velgti silpnsias prieo puses, i, kaip ir kitos ankstesns klitys, buvo nugaltos.
Lietuviams pasisek pralauti t vidurin ir tviriausi prieo pozicijos bar, kas jau
savaime sudar ger ofenzyvos pradi, pakl jaun kovotoj p ir tuo laidavo
tolesnes pergales.
Rugpjio 25 d. ankstyv ryt I pst. pulkas puolim ts toliau. Bolevikai
atkakliai stengsi laikytis prie plento i pradi Liminlio, o vliau PagirsAsavo
e. pozicijose, taiau ms pulkas, smogdamas pagrindin smg prieui plento kryptimi, spariai versi Zaras miesto link. Supami i deins ir kairs, puolami i priekio, bolevikai djo visas pastangas atsilaikyti, taiau galop buvo priversti palikti
palankias gamtines pozicijas.
Palikus I batalion ir II bataliono IV ir VI kuopas rezerve Deguiuose, pulko III
batalionas ygiavo pagal plent Zaras kryptimi ir supo prie, spausdamas j i deins ir kairs. Apie 8 val. bolevikai nuo Liminlio band vykdyti priepuol ir privert
VIII kuop iek tiek atsitraukti nuo Palinio eero. Taiau kuopa greitai susitvark ir,
artilerijos remiama, po smarki kautyni prie i Liminlio kaimo ivijo. Atsitraukdami bolevikai iame kaime paliko 28 nukautus ir sueistus savo karius541 .
Po valandos prieas band susigrinti Liminlio kaim, bet ir toliau lietuvi
supamas i deins ir spaudiamas i priekio buvo priverstas atsitraukti ir kuriam
laikui sustojo tvirtintoje PagirsAsavitunels kaim linijoje542 .
V kuopa, kovojusi su bolevikais Asavitunels linijoje, um prie Nudn
kaimo buvusi 185 auktum ir, sujusi kontakt su Vilniaus batalionu, ivadavo
Girsi ir Minaukos kaimus. Prieas, paliks apkasus, sustojo AsavitRamon linijoje.
Prie I pst. pulko priskirta IV baterija (vadas karin. M. Peiulionis) 12 val.
smarkiai apaud prie unels kaimo buvusius bolevik apkasus, paleidusi juos
apie 150 sviedini. Bolevikai taip pat smarkiai atsiaud patrank, kulkosvaidi
bei autuv ugnimi. Taiau IX kuopai prisiartinus prie prieo apkas ir apsvaidius
j granatomis, bolevikai neatsilaik ir paliko prie Asavit turtas auktumas, o apie
15 val. apleido ir Asavitus. unelje apsistojusi IV baterija paleido kelet vi ir
Zarasus543 (r. 30 schem).
I pst. pulko III batalionas ir V kuopa ts yg: V kuopa ygiavo Ramonik,
IX kuopa su karininkais P. Dunduliu ir S. Marcinkeviiumi plentu Zaras link,
VIII kuopa veik dein nuo plento, VII kuopa nuo Babrinlio, o IV kuopa versi
Tetervus, Gulbin, Apkartus. Nuo Asavit puss pasirodius I pst. pulko raiteliams, V kuopa, Vilniaus bataliono III kuopa ir mokomosios komandos dalis tuojau
susisiek su jais ir Auslo e. pietiniu krantu pirmieji eng Zarasus. Bolevikai
sustojo auktumose u Zaras. I pst. pulko IX kuopa, 17 val. siverusi Zarasus,
nustm i i auktum toliau rytus nuo miesto kur kas gausesn prie ir, i
deins puss remiama karin. A. ilerio vadovaujam husar, 20 val. 30 min. pasiek Smlyn, kuri ir um544 .

157

Nors Zaras miesto gyventoj sudtis buvo miri (sulenkj lietuviai, ydai ir
rusai), taiau jie lauk lietuvi kari ateinant. Badas, vairios ligos, netvarka, baim
ir bolevik teroras visiems buvo smarkiai kyrj. Lietuvi kariuomens daliniams
atakuojant Zarasus, gyventojai isislapst, bijodami, jog traukdamiesi i miesto vie-

30 schema
Zaras umimas 1919 m. rugpjio 25 d.

158

tos komunistai ir raudonarmieiai i kerto galjo daug j iudyti. sitikin, jog bolevik mieste jau nebra, jie pasitiko lietuvi karius su glmis, mtydami jas po kari kojomis. Didi lietuvi tautos patriot Ona Balbatien, kartu su dr. D. Bukantu bei kitais
lietuviais kovojusi Zaras krate dl lietuvybs, pareik: Mes neinojome i diaugsmo k ir bedaryti, pamat pirm kart gyvenime lietuv kar. Tai buvo, atrodo, sapnas, o
ne tikrov. Lietuva klsi, tapo laisva, nepriklausoma. I diaugsmo tik verkme545 .
Atgarsiai apie Zaras pamim ir bolevik fronto pralauim plaiai paplito
po vis Lietuv. Kariuomens nuotaika pakilo. Kiekvienas fronto karys toliau dirbo,
kovojo, kad pasiektas rezultatas bt kaip galint geriau panaudotas.
Pradjus Zaras karin operacij, karin. K. kirpos vadovaujamas Vilniaus
batalionas, prie kurio buvo priskirtas vienas lengvosios artilerijos brys, i kairs
palaikydamas ryius su II pst. pulku, o i deins I pst. pulku, turjo pulti Mukuli dvaro, Medini, Sniegiki, tadvili, Auslo e. iauriniu krantu, Jaunaik kaimo kryptimi. Svarbiausias bataliono udavinys buvo uimti prieo pagrindin, gerai saugom sparnuose pozicij Mavilius546 .
Tuo tikslu bataliono III kuopa, vadovaujama karin. V. Bagdonaviiaus, rugpjio 24 d. ryt autuv granatomis imu bolevikus, sitvirtinusius tarp Vencavo
eero iaurinio kranto ir Kriovini kaimo, o 13 val. po smarkaus mio um Mavilius. Toliau persekiodamas prie, batalionas ivijo j i Rapkiks kaimo ir, pasieks jo gerai tvirtintas pozicijas prie Nudn kaimo bei Mukuli dvaro, nakiai sitvirtino AusloIzito tarpeeryje547 .
Rugpjio 25 d. 8 val. ryto Vilniaus batalionas ts puolim. Artilerijos briui
i Gudeli kaimo apaudius Nudnus, prieas isibgiojo. Sutrauks prie Mukuli
dvaro rezervus, batalionas, remiamas artilerijos bei kulkosvaidi ugnies, puol bolevikus, sitvirtinusius siaurame Avili ir Auslo tarpeeryje. Neatlaiks ms puolimo, prieas band usilaikyti prie Sniegiki, bet, bataliono pajg smarkiai spaudiamas, buvo priverstas toliau trauktis Zaras link. Sumuus bolevikus ties Mukuliais, kairiajam sparnui apsaugoti bataliono vadas karin. K. kirpa pasiunt raitj
valg br AviliPolistlino dvar link, o mokomosios kuopos br Medini, Kovaliki, Juodikio kryptimi. 12 val. batalionas pasiek tadvilius ir Dubknus. Tuo
metu karin. V. Bagdonaviiaus vadovaujama III kuopa ir mokomosios kuopos brys
buvo pasistas prieo unugar uimti Grut ir Juodalanki kaimus ir apaudyti
plentu Zaras link besitraukiant prie. Mintos dalys savo udavin gerai atliko.
Apaudius besitraukianius bolevikus kulkosvaidi ir autuv ugnimi, j gurguolje ir atsargos dalyse kilo smyis. Prieo dalys, bijodamos apsupimo, ibgiojo ir skubiai pasitrauk u Auslo eero ir sitvirtino 177, 181 ir 185 auktumose. Bolevikai jose
buvo gerai sitvirtin, batalionas, susisieks su I pst. pulko V kuopa, vakariniu Zaras
eero krantu puol Jaunaik kryptimi ir um Zarasus. Bataliono II kuopa, apjusi
Polistlino dvar, puol bolevikus i ono ir istm juos i mint auktum. Nakiai
Vilniaus batalionas sitvirtino LaukesosKumpiniki tarpeeryje, pasiunts raitj
valg sargyb Juozapavos dvar ir istats atskir utvar548 .
Po 1919 m. rugpjio 2425 d. skming kov I brigada um rib agarin
TunikiaiPajuodalankiaiSamaniaiVaisenio e.Ilgio e.SmlynLaukesos e.
Kumpiniki e. Prieas laiksi linijoje KukliaiImbradasKopstynRusteikiai
Bukikiai549 .

159

Pralauusi bolevik front, I brigada pasistmjo priek apie 30 km. Brigados puolimo nepalaik nei deinje buv lenkai, nei kairje II brigada. Ir vieni, ir
kiti laiksi savo sen pozicij. Kaimyn nepalaikomas I brigados laimjimas galjo
tapti pralaimjimu. Tolesniam pasisekimui utikrinti reikjo patraukti pirmyn sparnuose buvusi II brigad bei lenk karinius dalinius. Todl I brigados vadas karin.
K. Ladyga, velgdamas kylant pavoj tarp I brigados kairiojo sparno ir II brigados
deiniojo sparno bei matydamas lenk dalini neveiklum jo vadovaujamos brigados deiniajame sparne, grietai reikalavo i kariuomens vadovybs ir kaimyn
inaudoti dviej puolimo dien metu pasiekt pasisekim.
Pirmj kautyni dien rezultatai I brigados vadovyb tenkino. Brigados frontas, palyginti su ankstesne padtimi, dvigubai sutrumpjo. Tai galino jos jgas sutelkti stambesnius karinius vienetus voras ar rinktines ir istumti prie i gerai
tvirtint pozicij bei atkakliai ginam atramos punkt.
1919 m. rugpjio 26 d. 2 val. 35 min. I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo
i vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko telefonogram Nr. 108, i kurios suinojo, jog ir II brigadai sakyta pradti puolim. puolim turjo palaikyti I brigados
kairysis sparnas. Deiniajam I brigados sparnui sakyta ygiuoti pirmyn tik tuo atveju, jeigu Dkto ruoe puolim pradt ir lenkai550 .
Gavs vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakym dl tolesni I brigados kovos veiksm, karin. K. Ladyga rugpjio 26 d. numat tsti puolim sparnuose, nes ie, ypa deinysis, buvo atsilik. Karin. J. Kubiliaus vadovaujamam Ukmergs batalionui sakyta vertis pirmyn ir uimti teritorij tarp Smalv e. ir Raminavos dv. Jam pagalb turjo ateiti I pst. pulko I batalionas, spausdamas prie nuo
Bakmat kaimo puss. Tuo metu karin. K. kirpos vadovaujamam Vilniaus batalionui sakyta uimti IlzsSvents tarpeer ir, atlikus mintas uduotis, tsti bendr
puolim Daugpilio link551 (r. 31 schem).
4 val. 55 min. I pst. pulko I batalionas puol auli kaime ir jo apylinkse
gerai sitvirtinus prie, j imu ir, susivienijs su Ukmergs batalionu, um Antanikio ir Bukiki kaimus. Karin. M. Peiulionio vadovaujamos baterijos brys persikl Rusteikius. Pavakary Ukmergs batalionas, remiamas I pst. pulko I bataliono ir husar, atakavo ir um Smalvas, Muglikes, Luponius ir Raminavo dvar.
Ums iuos svarbius punktus, batalionas sitvirtino teritorijoje tarp Smalv e. ir
Raminavo dv.
Tuo metu Vilniaus batalionas rugpjio 26 d. 9 val. puol prie, sitvirtinus
tarp Ilzs ir Svents eer senuosiuose rus apkasuose. Apeidamas Kumpuolio e.,
batalionas 12 val. pasiek Tabaro vienkiem, kur sutiko atkakl bolevik pasiprieinim. Po tris valandas trukusi kautyni, panaudojus patrank bei kulkosvaidi
ugn, prieas buvo priverstas apleisti mint vienkiem bei Maliniks ir Kalniki
kaimus.
Tuo bdu rugpjio 26 d. po atkakli mi I brigadai pavyko sitvirtinti Ilzs
MedumoSmalvIlgioLaukesos eer, RaminavosIlzs dvar, Didij Samani
Smlyns kaim teritorijoje552 .
I brigadai umus Zarasus ir toliau skmingai vykdant puolamsias operacijas Daugpilio kryptimi, II brigados dalys buvo susitelkusios iuose punktuose: II pst.
pulkas Aleksandravlje, Marijampols batalionas ir Atskiroji baltgudi kuopa

160

31 schema
Smalv umimas
I brigados veiksmai 1919 m. rugpjio 26 d.

161

apeliuose, Panevio atskirasis batalionas Subats apylinkse, o Joniklio atskirasis batalionas Obeliuose, armijos rezerve553 .
Dar rugpjio 25 d., inant apie skming I brigados puolim ir galim Zaras umim, buvo sakyta II pst. pulkui sudaryti dviej kuop rinktin, kuri turjo
pridengti I brigados kairj sparn ir uimti tarp Avili ir iirio eer esant Kukli
kaim. i rinktin sudar I ir VIII kuopos, jai vadovavo karin. E. Noreika. Rinktinje buvo keletas karinink ir daug savanori, kilusi i Kukli apylinki.
Tos pat dienos 13 val. karin. E. Noreikos vadovaujama rinktin, pradjusi yg, nepastebta prislinko prie Kukli kaimo, kuriame bolevikai buvo gerai sitvirtin. Vakare, bolevikams vakarieniaujant, rinktin netiktai atakavo prie, um
Kuklius, paimdama belaisvi ir nemaa grobio. Toliau tsdama skmingai pradt
operacij, rinktin nakt um Imbrad. Trumpai pailsjusi, rinktin puol Raudins kryptimi, veikdama bolevik unugaryje ir, sutikusi nedideli prieo grupeli
pasiprieinim, um Stelmu, kurios apsaug perdav husarams554 .
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu II brigada turjo pulti ir
uimti SubatsBorovkosSuvieko linij. iai uduoiai vykdyti II brigados vado
karin. St. Nastopkos 1919 m. rugpjio 25 d. 14 val. sakymu Nr. 37a, karin. J. Laurinaiio vadovaujamas II pst. pulkas (pulko vadas karin. V. Grigalinas-Glovackis
tuo metu atostogavo V. L.) su artilerijos briu kit dien turjo pradti puolim i
Aleksandravls Gud kaimo bei Raudins dvaro kryptimi; karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols batalionas, baltgudi kuopa ir artilerijos brys i apeli
Kamariki, Hohenbergo, edors, Grnwaldo dvar kryptimi; karin. J. Variakojo
vadovaujamas Panevio batalionas i Subats apylinki Lasmus, Weissensee
dvaro, Mikeliki, Kaupiki kaim kryptimi. Visos karins dalys turjo pradti puolim 3 val. Karin. A. Jakaiio vadovaujamas Joniklio batalionas su artilerijos briu
buvo paliktas rezerve, apeliuose555 .
II brigados dalys puolim pradjo numatytu laiku. II pst. pulkas veik dviem
voromis. Deiniajai vorai, kuri sudar III bataliono VII ir IX kuopos, vadovavo karin. A. Butkeviius. i vora puol bolevikus Vaidmini, Raudins kryptimi. 7 val. 30
min., prieui maai tepasiprieinus, Vaidminiai buvo uimti. Taiau apie 9 val. puolant Raudins dvar bolevikai atkakliai pasiprieino, sutrauk dideles pajgas, ypa
167 auktumoje. Puolimas nepavyko. Jo metu uvo 1 karininkas (IX kuopos vadas
A. Sinickis), 1 puskarininkis ir 2 kareiviai. 6 kareiviai buvo sueisti. Batalionui teko
sustoti Gaidiki vienkiemyje ir paprayti artilerijos paramos.
Kairioji karin. K. Ramanausko vadovaujama vora, kuri sudar II bataliono
IV, V, VI ir II kulkosvaidi kuopos, nesutikusios atkaklesnio pasiprieinimo, puol
Savn, Gud ir Baltruk kaim kryptimi. Nesunkiai umus Savnus, tik po atkaklaus susirmimo pavyko istumti bolevikus i Gud kaimo. Kuopoms ruoiantis
padti III batalionui uimti Raudins dvar, suinota, jog kairje buvs Marijampols batalionas, neatlaiks bolevik kontrpuolimo, pasitrauk KamarikiSamani
linij, tuo atidengdamas prieui kairj sparn. Bolevikai, pasinaudodami skme,
puol ir prie Gud kaimo buvusi VI kuop, kuri buvo priversta iek tiek atsitraukti,
bet Gud kaimo bolevikams neatidav. Prie bolevikus nukreipus karin. K. Butlerio vadovaujam rezervin kuop, prieo puolimas buvo sustabdytas. Tuo paiu
metu Marijampols batalionas susitvark, sitvirtino auktumoje ir ts su bolevi-

162

kais smarki ugnies dvikov. Padt m komplikuoti ta aplinkyb, jog II batalion

rms artilerijos brys pritrko sviedini, o be jo paramos majo galimyb uimti
Raudins dvar. Neirint sudtingos padties, pulko vadas karin. J. Laurinaitis III
batalionui pagalb pasiunt rezerve turtas II ir III kuopas ir sak pakartoti Raudins dvaro puolim. Tuo paiu metu i unugario bolevikus puol karin. E. Noreikos
dviej kuop rinktin. Apie 16 val. buvo uimta 167 auktuma, o netrukus ir Raudins dvaras. Bolevikai pasitrauk556 (r. 32 schem).
Karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols batalionas ir Atskiroji baltgudi kuopa tos pat dienos 3 val. pradjo yg Kamariki dvaro kryptimi ir apie 9 val.

32 schema
Raudins umimas 1919 m. rugpjio 26 d.

163

um Juodikio viensd, Kamariki dvar, Paber ir Kovenkos vienkiem. Batalionui bandant uimti Hohenbergo dvar, bolevik pulkas smarkiai kontratakavo
ir privert marijampolieius trauktis, isklaidydamas apie tredal bataliono kareivi. Bolevik kontratak rm stipri artilerijos ugnis. Kaip minjome anksiau, prieo
veiksmai kl pavoj ir II pst. pulko II bataliono kairiajam sparnui. II brigados tabas, gavs apie tai praneim, padiai gelbti i rezervo skubiai permet Joniklio
bataliono kuop iilgai geleinkelio Annenhofo dvar marijampoliei kairiajam
sparnui apsaugoti. Marijampols batalionui sakyta tbt isilaikyti auktumose
rytus nuo Kamariki dvaro. Po kelet valand trkusios smarkios kovos bolevik
puolimas buvo sustabdytas. Vakare batalionas atsim laikinai prarastas pozicijas ir
jose sitvirtino. Taiau turta ir nema nuostoli557 .
Ruoiantis puolimui, II brigados kairiajame sparne veikiantis karin. J. Variakojo vadovaujamas Panevio batalionas buvo suskirstytas dvi voras, kurios susikoncentravo dviejose vietose. Deinij vor sudar III, IV, V ir mokomoji kuopos su
I baterijos trimis patrankomis, kuri susitelk Subatje. Kairioji vora, sudaryta i I ir II
kuop bei I baterijos vienos patrankos, susikoncentravo Vaitikiuose. iai vorai buvo sakyta saugoti kairj bataliono sparn. Tas kairiojo sparno saugojimas sunkino
visos voros bkl ir ygiavim pirmyn, nes atstumas tarp bataliono kairiojo sparno
ir latvi kariuomens deiniojo sparno buvo apie 15 km. Latvi jgos buvo silpnos,
labai iskaidytos ir laiksi pasyvaus gynimosi taktikos. Tik griebdamasis griet priemoni ir iniciatyvos, batalionas sugebjo apsaugoti savo dali kairj sparn ir ygiuoti pirmyn.
Deinioji vora, susikoncentravusi Subatje, pradjo ygiuoti pirmyn rugpjio
26 d. 3 val. ir apie 7 val. pradjo atakuoti Annenhofo dvar. ia vairi ginkl ri
ugnimi smarkiai pasiprieino latvi komunist batalionas. Vorai su nuostoliais teko
atsitraukti. Sustiprinta i rezervo ji vl prisiartino prie Annenhofo ir Weissensee dvar.
Ms artilerija negaljo prieo uimam vietovi tinkamai apaudyti, kadangi jos
buvo emumose, udengtos mikais, nematomos. Ir tiktai vakare, baterijos vadui
pasiekus ms pstinink grandini linij, pavyko suduoti prieui veiksming smgi. Voros dalims umus Zerakik, Filipovo vienkiem ir Ragulikius, imta grasinti
Weissensee dvaro unugariui. Bolevikai pakriko ir m trauktis. Taiau, artjant
nakiai, vorai buvo sakyta pasitraukti Lowiedeno dvar558 .
Panevio bataliono kairioji vora rugpjio 26 d. 2 val., palikusi Vaitikius, pradjo puolim Mikeliki ir Putriki palivarko kryptimi. Ivaikiusi kelyje sutiktus prieo valgus, um Putrikes. ia 11 val. vorai buvo sakyta atakuoti Antikius ir Kaupikius, kad tuo atitraukt prieo rezervus nuo Weissensee dvaro. Kuopos puol prie, neatsivelgdamos smarki ugn i prieakio. Netrukus jas pradta audyti i
kulkosvaidi ir i kairiojo sparno puss. Vora atsiaudydama skubiai pasitrauk atgal ir, prieo persekiojama, apsistojo Putriki vienkiemio linijoje559 . Suinota, jog vykstant operacijoms su bolevikais, latvi kariuomens dalys stovjo vietoje ir neparod
jokios kovins iniciatyvos. Dl tokio j neveiksmingumo bolevikams ir buvo susidariusi palanki padtis grasinti Panevio batalionui nuo Bebrins puss.
I brigados vadas karin. K. Ladyga, 1919 m. rugpjio 27 d. ryt suinojs, jog
II pst. pulkas um Raudins dvar, o lenkai dviem voromis pradjo ygiuoti
priek abipus Drki eero Turmanto krytimi, sak Ukmergs batalionui, palikus

164

Smalvose komendantr, tsti puolim Turmanto kryptimi ir uimti pozicij tarp

Kumpuoi ir Kimbariki eer.
Ukmergs bataliono I kuopa, karin. S. Rekaiaus vadovaujama, prie Naujj
Smalv dvaro sutiko atkakl bolevik pasiprieinim. Parmus kuopos puolim
karin. M. Peiulionio artilerijos briui, prieas neatsilaik ir pasitrauk. Nakiai kuopa sitvirtino pozicijoje tarp geleinkelio ir Kumpuoi eero.
Karin. J. Kairionio vadovaujama IV kuopa i Smalv ygiavo Subatiki kaimo
link. Prie to kaimo sitvirtin bolevikai kuopai taip pat smarkiai pasiprieino. Teko
pasikviesti i rezervo karin. S. Leono vadovaujam III kuop. Po atkakli abiej kuop veiksm, parmus artilerijai, prieas taip pat buvo priverstas pasitraukti. Toliau IV
kuopa be didesnio bolevik pasiprieinimo um Vakiki, Kamariki, Gudiki
bei Bagdoniki kaimus, o nakiai sitvirtino pozicijoje prie Kimbariki dvaro.
Tuo metu nuo IV kuopos atsiskyrusi III kuopa pagal geleinkel ygiavo Turmant. Beygiuodama ji susidr su prieo arvuotu traukiniu, kuris apaud kuop artilerijos ugnimi. Tik parmus karin. Br. Pakeviiaus vadovaujamam artilerijos
briui, taikliai audiusiam arvuot traukin, kuopa steng tsti puolim. Kuopai
umus auktumas prie Gerveliks kaimo, jai i unugario pasirod lenkai, kuriuos
paveik lietuvi laimjimai ir jie kairiajame sparne pradjo daryti tam tikrus savo
jg pergrupavimus. Lenkai vis laik stengsi pasinaudoti susidariusia padtimi,
kuo maiau sivelti kautynes, bti stebtojais, taiau uimti kuo daugiau lietuvik
emi, o iuo atveju Turmant. III kuopos vadas karin. S. Leonas, stebdamas tok
kaimynystje veikusi lenk elges, pareikalavo, kad jie arba ygiuot pirm lietuvi
deinje, arba bt u j ir nesikit lietuvi veiksmus. Lenk kuopa pasiliko u
lietuvi. III kuopa po kautyni su prieo arvuotu traukiniu 20 val. pasiek Turmanto geleinkelio stot. Rugpjio 28 d. ryt Turmant atygiavo ir dvi lenk kuopos.
Visu frontu lenk puolimo nebuvo560 .
I pst. pulko pagrindins dalys, ygiuodamos abipus ZarasDaugpilio plento Medumo link, negaljo prasiverti pro likus nuo Pirmojo pasaulinio karo tvirtinim ruo ir buvo priverstos sustoti. Tada buvo nutarta veikti sparnuose. Karin.
A. Svilo vadovaujamos I ir II kuopos ygiavo Turmanto kryptimi. Apjimu i iaurs istmusios bolevik dalin i Bartkiki, neileido iniciatyvos ir vakare eng
Turmanto geleinkelio stot.
I pst. pulko II bataliono kuopos sutiko atkakl bolevik pasiprieinim ties
Smalviei dvaru, 141 auktuma ir Vanaglikiais. Taiau apaudius kulkosvaidi
ugnimi ir apmius granatomis, prieas buvo priverstas pasitraukti. Apie 14 val. Senieji Dvarikiai, Vanaglikiai ir Mateikikiai buvo uimti ir priartta prie Kavos.
Vilniaus atskirasis batalionas rugpjio 27 d. band uimti bolevik pozicijas
tarp Ilzs ir Svents eer, taiau prieas atkakliai gynsi ir batalionas pasiliko vietoje561 .
Po 1919 m. rugpjio 27 d. mi I brigados deinysis sparnas pasistmjo
priek ir um linij Kimbariki dv.Turmanto geleinkelio stotisMateikikiai
Senieji Dvarikiaivilpikiai562 .
Tos pat dienos vakare I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakym sitvirtinti uimtose pozicijose, uimti teritorij
tarp Ilzs ir Svents eer, deiniajam sparnui laikantis prie geleinkelio, taiau jokiu bdu neiti rytus. io sparno apsaugai nurodyta turti stipr rezerv563 .

165

Rugpjio 28 d. ryt vyriausioji karin vadovyb sak I brigadai uimti

GatnTurekDmeno tarpeerius, lenk kariuomens dalinius laikant savo deiniajame sparne, kad nesimaiyt.
Vilniaus batalionas t dien iek tiek pasistmjo priek, um dal senj
rus apkas, taiau stambi prieo jg buvo sulaikytas. I pst. pulkas band vertis
priek, bet, prieo lengvosios bei sunkiosios artilerijos ir arvuoto traukinio apaudytas, po keleto valand trkusio mio nesteng uimti jo tvirtinim ir sustojo
senose pozicijose. Vilniaus batalionas pakartojo savo antpuolius, band uimti Ilzs
Svents tarpeer, taiau pasisekimo taip pat nesulauk564 .
Tuo metu prie II brigados dalis veik bolevikai, prarad RaudinsKovenkos
pozicijas, tvirtinosi arlots dvaro143 auktumosKozlovkos211 auktumos linijoje. Nordamas tai sukliudyti II brigados vadas karin. St. Nastopka sak II pst.
pulkui uimti arlots dvaroPapliki rib, o Marijampols ir Panevio batalionams tsti puolim anksiau nurodytomis kryptimis.
II pst. pulko batalionai pradjo puolim rugpjio 27 d. 1011 val. Karin.
A. Butkeviiaus vadovaujamas III pst. batalionas, nesunkiai ums Antuo ir
Blyniki gyvenvietes, neprijs prie Marianovkos sutiko atkakl prieo, panaudojusio smarki artilerijos, kulkosvaidi ir autuv ugn, pasiprieinim. Batalionui kelias Grendz buvo utvertas, teko puolim sustabdyti. Pasislpus krmuose laukta nakties. Temstant buvo pasiruota ygiui, o vidurnakt batalionas atvyko
Grendzs dvar ir patylomis j um nepaleidus n vieno vio. nelaisv buvo
paimti 46 raudonarmieiai565 .
Rugpjio 28 d. autant III bataliono vadas karin. A. Butkeviius pasiunt I
kuop i Grendzs dvaro arlots dvaro kryptimi. Nutrkus ryiams su II pst. pulko vadu karin. J. Laurinaiiu, karin. A. Butkeviius turjo veikti savarankikai. valgams praneus, jog netoli yra bolevik utvara, buvo pasistas karin. E. Noreika su
dalimis, kurios utvar likvidavo ir pam nelaisv 42 kareivius. Iauus I ir VII
kuopos, karinink St. Puzino ir Valterio vadovaujamos, puol arlots dvar i vakar puss ir j um. Prieas visu pulko baru pasitrauk. Ryiai su pulko vadovybe
vl buvo umegzti.
Pulko vadas karin. J. Laurinaitis sak persekioti bolevikus ir neleisti jiems
susitvarkyti. III batalionas toliau puol 197 auktum, ikovo gyvenviet, Naujosios Svents dvar. ios vietovs buvo uimtos be bolevik pasiprieinimo.
Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, kuriam buvo pavesta uimti Steinburgo dvaroPapliki kaimo linij, slinkdamas pirmyn vaik smulkius
prieo dalinlius. Bolevikams maai tesiprieinant buvo uimtas Steinburgo dvaras, o apie 9 val., sutartinai veikiant su Marijampols batalionu, po sunki kautyni
ir Papliki kaimas.
Rugpjio 28 d. II batalionas i Papliki ygiavo toliau ir po skming kautyni um Senojo Grnwaldo dvar. Pasiunts valgybas Naujosios Svents dvaro
kryptimi, istat apsaug Ginaukos kaimo riboje ir sustojo nakvynei uimtuose punktuose566 .
Persitvarks karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols batalionas rugpjio 27 d. puol bolevikus ir um Hohenbergo dvar. Prie edors dvaro sutiks
atkakl prieo pasiprieinim, buvo priverstas sustoti ir geriau pasirengti rytdienos

166

kovoms. Rugpjio 28 d. anksti ryt ts puolim, savo veiksmus derindamas su II

pst. pulko II batalionu. Po atkaklaus susirmimo su prieu bataliono kuopa um
edors dvar. Kairiajame bataliono sparne veikusi baltgudi kuopa smarkiai susirm su bolevikais prie Susekli kaimo. uvo pats kuopos vadas karin. J. Plisko567 .
Nepaisant ios neskms, baltgudi kuopa Suseklius um. Persekiodamas prie, Marijampols batalionas t pai dien um Naujojo Grnwaldo dvar.
Panevio batalionas nakt i rugpjio 26 27 d. atsitrauk Loviedeno dv.
auli k. linij, i kur vairiomis kryptimis pasiunt kelis karinink vadovaujamus
valgomuosius brius. ie iaikino, jog prieas apleido Annenhofo dv.Raguliki
Kaupiki kaim linij. Iki 24 val. batalionas be mio um Weissensee dv.
PutrikiMikeliki kaim pozicijas ir pasiunt valgybas prieo link.
Rugpjio 28 d. ryt batalionas puol prie LagankosSofienhofoKaupiki
kryptimi. Bataliono deinioji vora, susidrusi su prieu, parblok j PopsSofienhofo
vienkiemio fronte ir iki 14 val. um mintas vietoves bei Lagank. Vorai ikelta
uduotis buvo skmingai vykdyta. Vorai priskirta artilerija skmingai apaud prieo
gurguol ir kariuomen, bgani per Lagank. 18 val. vora po sunkaus mio um GegeliGeriki front568 .
Bataliono kairioji vora, puldama Kaupikius, sutiko atkakl bolevik pasiprieinim ir buvo priversta sustoti. Du rezerviniai pabklai, isirink tinkam pozicij, smarkiai apaud Kaupikius, Murovank ir Briedikius. 14 val. buvo uimti
Kaupikiai, o 15 val. po sunkaus mio ir Murovanka. Gavus papildym i rezervo, batalionas persekiojo prie iki Vikniiviki gyvenviei.
Abi voros isiunt valgybas iki susidrimo su prieu. valgams praneus, jog
Ilkstje susirinko stambios prieo pajgos ir gurguol, artilerija apaud miestel. I
vietini gyventoj suinota, jog ms artilerijos ugnis buvo taikli. Bolevikai i miestelio isive apie 27 umutus ir 70 sueist raudonarmiei569 .
Rugpjio 28 d. bolevikams, sitvirtinusiems senuosiuose rus apkasuose ir
atkakliai besiprieinant I brigadai, II brigada jau buvo pralauusi bolevik tvirtinimus ir, umusi kelet svarbi gyvenviei, privert prie trauktis deinj Dauguvos ups krant. Susidarius palankiai padiai, vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas sak II brigadai pulti ir toliau persekioti prie, nustumti j u Dauguvos ir
taip priversti pasitraukti i I brigados bare buvusi senj rus apkas570 .
II brigados vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas paliepim, sak karin.
J. Laurinaiio vadovaujamam II pst. pulkui su III batalionu uimti Naujosios Svents dvar, o su II batalionu prie ilupkos upelio buvus vandens maln. I ten viena
kuopa turjo uimti Rubaniki vienkiem, o kita Guznos kaim. Rezerve buvs
karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamas I batalionas turjo pereiti ilupk571 .
Rugpjio 29 d. ryt visi trys batalionai pradjo vykdyti numatyt udavin.
Karin. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalionas be kautyni um Naujosios
Svents dvar. Taiau bataliono kuopoms uimant Lugovkajos, Katili bei Burokiki barus, bolevikai didelmis jgomis apie 9 val. i Rubakiki, Buntiki puss
smog III batalionui kairj sparn, privert apleisti Naujosios Svents dvar ir pasitraukti Svistopols rajon. Pulko vadas karin. J. Laurinaitis bolevik puolimui
sustabdyti i II bataliono permet pagalbon dvi rezervines kuopas, kurios, pasinaudodamos miko priedanga, turjo suduoti bolevikams smg sparn i iaurs

167

Naujosios Svents dvar. Susitvarks III batalionas, remiamas artilerijos, sustabd

bolevik atak ir pats perjo puolim, verdamasis Svistopols, Logovajos kryptimi. Bolevikai, spaudiami i vakar ir iaurs, pasitrauk. Naujosios Svents dvaras vl buvo uimtas572 .
Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, sustiprintas rezervinio bataliono viena kuopa, palaikydamas ry su Marijampols batalionu, be kautyni um Ginauk, Gorbunovk, ilupkos kaim bei vandes maln, susidurdamas su
smulkiais prieo daliniais. Umus mintas vietoves, tolesnis pulko puolimas buvo
sustabdytas. Nakt visas II pst. pulkas, iskyrus III kuop, buvusi Rubaniki kaimo apylinkse, ir IV kuop, apsistojusi Gorovaja vietovje, pasiliko Naujosios Svents dvaro rajone573 .
Rugpjio 29 d. karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols batalionas, sustiprintas viena Joniklio bataliono rezervine kuopa, i Naujojo Grnwaldo dvaro
stm prie Ilksts miestelio kryptimi ir apie 9 val. 30 min. j um. Prie Guznos
kaimo bolevikai batalionui atkakliai pasiprieino, nordami apsaugoti tilt per Dauguv. Kova su apkasuose sitvirtinusiu prieu buvo sunki ir usits iki vakaro. Ir tik
po smarkaus artilerijos apaudymo, kai kuopos versi pirmyn dengdamosi savo
kulkosvaidi ugnimi, bolevikai paliko apkasus, traukdamiesi deinj Dauguvos
krant per tilt bei laiveliais, patirdami daug nuostoli. Besitraukdami bolevikai
tilt per Dauguv padeg574 .
Panevio batalionui t dien buvo sakyta nublokti prie u Dauguvos
IlkstsDviets bare. Bataliono kairiajame sparne veikusios latvi karins dalys anksti ryt um bolevik palikt Bebrin ir pasiadjo uimti Dviet tik vakare, kai
ms kariuomen jau buvo prijusi prie Dauguvos ir privert bolevikus bgti i
miestelio. Latvi suvlavimas leido prieui pasitraukti iaur. Kit dien latvi pajgos mike iaur nuo Dviets atrado pasitraukusi bolevik paliktus 6 kulkosvaidius ir daug gurguols veim575 .
Panevio bataliono penkios kuopos drauge su Joniklio bataliono valgais,
veikdamos 3 voromis, 5 val. ryto pradjo puolim LiudvigavoTamani linijoje ir
netrukus um Ilkst. Apie 13 val. buvo uimta GuznosVilkupi linija, o 18 val.
prieakins kuopos pasiek Dauguvos krantus Kazimieriki dvaroDviets ups
bare ir istat pakrantje bendros apsaugos sargybas576 .
T dien II brigados dalys pam nelaisv apie 250 belaisvi. Vakare karin. St.
Nastopka telefonograma Nr. 97a prane vyr. kariuomens vadui gen. S. ukauskui bei
Generaliniam tabui, jog jo vadovaujama II brigada nublok bolevikus u Dauguvos
linijoje nuo Rubaniki iki Glandono ir karygikai tsia puolamsias operacijas577 .
Mintose kautynse ypa pasiymjo karininkai J. Laurinaitis, J. Variakojis,
J. Butkus, M. Katch ir kt. I karini dali paymtinos II pst. pulko, Panevio ir
Joniklio batalion pergals. ios karins dalys, prirmusios bolevikus prie Dauguvos kranto ar nublokusios u jo, galutinai sitvirtino IlkstsSvents linijoje578 .
Rugpjio 2930 d. II brigados dalys jau buvo isilygiavusios su I brigados
dalimis, o lenk pajgos pasiek Turmant. Susidarius palankesnei padiai, karin.
K. Ladyga sak I brigados dalims visu frontu tsti puolim. Bolevikai buvo sitvirtin senuosiuose rus apkasuose, kurie buvo keliomis eilmis apipinti spygliuota viela. Istumti prie i i apkas buvo nelengva. Buvo sumanyta suduoti prieui svar-

168

biausi smg palei ZarasDaugpilio plent. I pst. pulko I batalionui pasisek prasiskverbti pro prieo apkasus jo unugar Kriviki dvaro rajone. is manevras
privert bolevikus nedideliame bare atsitraukti. Tuomet karin. K. Ladyga pasinaudojo palankia proga ir silpnj prieo viet nukreip pulko II batalion. Dabar abu
pulko batalionai vyst puolim Birkinli dvaro link. Bolevikai buvo priversti trauktis
ir palikti mintuosius apkasus, kuri pamimas be manevro bt pareikalavs daug
auk. Madaug tuo pat metu Vilniaus batalionas prasiver tarp Svetmuis ir Ilzs
eer. Tuo bdu artjant prie Daugpilio ms frontas siaurjo ir kariuomens dalys
vis ariau glaudsi viena prie kitos579 .
Nenordami nuo lietuvi atsilikti, lenkai irgi ygiavo deinje geleinkelio
DktasTurmantas linijos. Jie kaip manydami stengsi ueiti lietuvi karinms dalims priek, nordami pirmieji uimti Kaukonis (Kalknus). Taiau I brigados deinioji vora jiems to daryti neleido.
Rugpjio 29 d. vakare vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas sak I brigadai energingai persekioti besitraukianius bolevikus ir uimti linij nuo Ustaukos
e. iki Dauguvos, o II brigadai persekioti juos iki Daugpilio priemiesio Gryvos ir
uimti Dauguvos krantus nuo Osinaukos kaimo iki Kazimieriki dvaro imtinai580 .
Rugpjio 30 d. anksti ryt prasidjo bendras I brigados puolimas. Jo tikslas
ygiuoti pirmyn rytus nuo geleinkelio ir kairiuoju sparnu uimti Daugpil. I pst.
pulko I ir II batalionai turjo sukti front rytus ir uimti pozicij iaur nuo Ustaukos e. Ukmergs batalionui sakyta vykti I pst. pulko unugaryje, III batalionui
deinija, o Vilniaus batalionui kairija plento ZarasaiDaugpilis puse.
Prieas stengsi isilaikyti LaukesosBirkinliSlabadkosGutazavii linijoje, bet apie 9 val. 30 min. i jos buvo imutas ir sustojo VitebskosBajoriki
Kaukoni (Kalkn) dvaro linijoje.
Karin. J. Kibirkio vadovaujami artileristai 11 val. i patrankos nuo virbliki kaimo apaud Kaukoni (Kalkn) stot ir dvar bei gelein tilt per Dauguv, kur buvo
pasirods prieo arvuotas traukinys. Tuo metu i Podlipnink per Kav Birkinlius
skubjo pagalbon karin. M. Peiulionis su trimis patrankomis, taiau dl sunki kelio slyg vlavo. Apie 12 val. bolevikai buvo istumti i Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stoties
ir atsitrauk Gryv, apleisdami turt VitebskosBajorikiNeuhofo palivarko linij.
Kaukoni (Kalkn) stotyje buvo paimta nemaa vagon ir kitokio kariko turto581 .
Kov dl Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stoties metu buvo sueistas l. e.
I pst. pulko vado p. karin. Vl. Skorupskis. Pulkui laikinai msi vadovauti karin. J. aplikas. Ukmergs batalionui sakyta uimti pozicij Ustaukos e.Laukesos dv.Kaukoni (Kalkn) linijoje. Vilniaus batalionui 15 val. buvo sakyta
uimti Gryv ir, atsiradus galimybei, engti Daugpil. io bataliono II kuopa
turjo uimti pozicij nuo geleinkelio tilto per Dauguv iki Gryvos miestelio vidurio, o mokomoji komanda pozicij prie medin tilt per Dauguvos up. Taiau II
kuopa nevykd jai patikto udavinio ir apie tai niekam neprane. Bolevikai, tuo
pasinaudoj, i trij pusi puol mokomj komand ir j smarkiai sumu.
II pst. pulko VIII kuopa, pasista Gryv padti I brigadai, ygiavo pirmyn
nepasiuntus valgybos ir, prieo valgams netiktai j apaudius, isibgiojo. Vilniaus bataliono III kuopa, buvusi rezerve Kaukoni (Kalkn) dvare, pamaiusi
bganiuosius, pasek j pdomis. Kilo tam tikra panika.

169

Taiau I pst. pulkas ir Ukmergs batalionas nepalo. II pst. pulko VIII kuopa
bei 17 val. atsista I brigados inion ir I kuopa, buvo sustabdytos ir suguldytos prie
Kaukoni (Kalkn)Neuhofo dvaro viekelio. Tuo paiu metu visas II pst. pulkas
pasitrauk dein ir um pozicij NichnovkosVitebskosRomanikiNeuhofo
linijoje, kur perjo I brigados inion. Brigados tabas persikl Malinovk, nes Kaukoni (Kalkn) dvar prieas smarkiai apaud patrank bei autuv ugnimi.
Po rugpjio 30 d. mi I brigada sitvirtino Ustaukos e.LaukesosDidrichsteno
dv.Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stotiesNeuhofo dv. linijoje, o prieas usilaik
GryvosLiginiki dv.JudaukosSenojo forto prie geleinkelio tilto linijoje582 .
II brigados vadas karin. St. Nastopka rugpjio 30 d. sak Marijampols ir
Panevio batalionams ginti Dauguvos up DvietsRybakovo bare, neleidiant prieui persikelti kairj jos krant, o II pst. pulkui tsti puolim KryovkosDauguvos
geleinkelio tilto link583 .
Vykdydamas sakym, II pst. pulkas tos dienos ankstyv ryt um Nichnovkos palivark ir Kutnikus. Pagrindines jgas nukreipus Romaniki link, autant taip pat buvo uimti ir Litovskajos, Kryovkos bei Vitebskos kaimai. Bolevikai
greit trauksi Daugpilio link, kur isisklaid prie tilto buvusiuose tvirtinimuose.
II pst. pulko prisijungimas prie I brigados kairiojo sparno smarkiai suvar
prieo veiksmus ir trukd jam aktyviau reiktis. Apskritai paskutinij karini operacij metu II brigados veiksmai buvo darns, gerai suderinti su artilerijos veiksmais
(r. 33 schem).
1919 m. rugpjio 30 d. ministras pirmininkas M. Sleeviius pasveikino vyr.
kariuomens vad gen. S. ukausk bei visus Dauguvos fronto karininkus ir kareivius, ivijusius bolevikus i Lietuvos ems ir laimjusius didel pergal584 .
Rugpjio 31 d. prieas, pritrauks nauj jg, vykd smarkius kontrantpuolius, kurie taiau pasisekimo neturjo. Lietuvos kariuomens pastangos uimti Daugpilio priemiest Gryv taip pat buvo bevaiss. Taiau, kaip tuo metu paymjo vyr.
kariuomens vadas gen. S. ukauskas, dka proting kariuomens dali vad veiksm, pstinink bei kavalerijos didvyrikumo ir pasiryimo bei artilerijos puikios paramos per tas kelias paskutinisias dienas buvo pasiektas toks laimjimas, kuris atrod tiesiog nemanomas585 .
K a u k o n i (K a l k n ) k a u t y n s. 1919 m. rugpjio 30 d. Vilniaus
batalionui umus Kaukonis (Kalknus), lenkai, vis laik j paskui lietuvi kariuomens dalinius, miestelyje netiktai um pozicijas, buvusias apie 50 metr
prie lietuvi uimtus punktus. Netrukus jie m reikalauti, kad lietuviai atitraukt
savo ginklus, nukreiptus lenk unugar. Lenk reikalavimams aptarti I brigados
tabe Malinovkos vienkiemyje vyko karin. K. Ladygos ir lenk brigados vado pasitarimas. Lenk brigados vadovyb reikalavo pasiaikinti, kodl j unugaryje yra
lietuvi karins pajgos. Nors karin. K. Ladyga isamiai nuviet iki tol vykusias
lietuvibolevik kovas ir paaikino, kad lietuviai pirmieji um Kaukonis (Kalknus) bei kitas pozicijas, o vliau atvyk lenkai jau kovoms pasibaigus ulindo
priek, j brigados vado tai nepatenkino ir jis toliau reikalavo lietuvi pasitraukti.
Karin. K. Ladyga pareik, jog reikia visiems skaitytis su realia vyki eiga. Tai lenkus dar labiau pykino586 .

170

33 schema
1919 m. rugpjio 2930 d. puolimas

171

Tuo metu bolevikai nakt i rugpjio 31 rugsjo 1 d. prietiltin kairj Dauguvos ups krant atkl apie dvi brigadas raudonarmiei ir tuo sustiprino ten jau
buvusi divizij 1215 kilometr ruoe. Apie vidurdien bolevik artilerija atideng smarki ugn lietuvi bei lenk pozicijas. Po io artilerijos parengimo pavakary
stiprios bolevik pajgos atakavo lenk pozicij ruo nuo Judaukos iki Zaras
Daugpilio plento ir iblak lenk batalion, buvus lietuvi pozicij prieakyje prie
Kaukoni (Kalkn) dvaro. Lenkai bgo, palikdami net savo kulkosvaidius. Didels bolevik mass artjo prie I pst. pulko kairiojo sparno, Vilniaus bataliono III
kuopos ir grenadieri komandos pozicij. Bolevik mas lindo trikamp tarp II
pst. pulko I ir III batalion pozicij. Ms kariai prisileido bolevikus labai arti ir
netiktai paleido juos krymin kulkosvaidi ir autuv ugn. Kilus tarp bolevik
panikai, lietuviai staigiai kontratakavo. Bolevikai leidosi bgti.
Kontratakoje dalyvavo Vilniaus bataliono III kuopa ir grenadieri komanda,
vadovaujamos karin. V. Bagdonaviiaus, II pst. pulko III batalionas, vadovaujamas
karin. A. Butkeviiaus, ir I bataliono du-trys briai. Lietuviai bolevikus vijosi iki pat
Dauguvos ups geleinkelio tilto. Saulei nusileidus, msikiai gro atgal ir toliau saugojo front. ios kontratakos metu ypatingu sumanumu ir drsa pasiymjo karininkai V. Bagdonaviius ir E. Noreika, virila A. Labutis, skyrininkas K. Palikis ir kt.587
Ypa paymtinas artilerijos IV baterijos vado karin. M. Peiulionio vaidmuo kov su
bolevikais metu. Ukmergs bataliono vadas karin. J. Kubilius apie karin. M. Peiulion, kuris karini operacij metu buvo jo inioje, taip atsiliep: Savo nepaprastai taikliu audymu jis labai palaik bataliono kareivi p. Niekuomet netekdavo n prayti
padti ten arba ten. Visuomet bdamas pirmose eilse, jis puikiai inojo viso bataliono
baro padt, ir jo baterijos sviediniai krito ten, kur tuo metu buvo reikalingiausi. Prieui
pasitraukiant, jis jodavo tarp ms grandini ir atsitraukianio prieo; vos prieas kur
ruodavosi apsistoti, ten jau krito 4-os baterijos sviediniai588 .
Anksiau mintas bolevik puolimas ir jo metu lenk patirta neskm nutrauk lenk brigados vado ir karin. K. Ladygos gin. Kit dien lenk brigados
vadas, suinojs, jog bolevik puolimo metu lenk prarasti ginklai yra lietuvi rankose, pasikviets karin. K. Ladyg netoli Laukes dvaro traukinyje sikrus savo
tab u visus nesklandumus atsipra. Prarasti ginklai lenkams buvo grinti. Po
to kur laik santykiai su lenkais buvo normals, nors buvo aiki lenk tendencija
paveldti Kaukonis (Kalknus) ir Turmant589 .
Po skmingos Zaras karins operacijos lietuvi kariuomen priartjo prie Dauguvos. Tolesns kovos su bolevikais neteko buvusio manevrinio pobdio ir virto
pozicinmis. Svarbi ir sunkiai veikiama gamtin klitis Dauguva privert abi
kovojanias puses ilgam laikui sustoti vietoje, tvirtinti gynimosi punktus. Toliau kova buvo tsiama artilerijos ir kulkosvaidi ugnimi i abiej Dauguvos krant, ir abi
puss patyr nema nuostoli.
Zaras karinei operacijai pasibaigus, II brigada nuo 1919 m. rugpjio 25 d.
iki rugsjo 6 d. turjo toki nuostoli: uvo 2 karininkai ir 20 kareivi, sueisti 6
karininkai ir 115 kareivi, be inios dingo 17 kareivi.
Nelaisvn paimta bolevik 9 karininkai ir 505 kareiviai; karo grobio 3 kulkosvaidiai, 1 bombosvaidis, 14 arkli, 1 lauko virtuv, daug autuv, ovini, sviedini, telefono aparat ir laid, granat ir kitokio kariko turto590 .

172

Tuo paiu metu I brigados I pst. pulke uvo 1 karininkas, 12 kareivi, o 9

dingo be inios. Nemaai nuostoli turjo ir Vilniaus bei Ukmergs batalionai591 .
1919 m. gruodio 1 d. belaisvi stovyklose i viso buvo 23 bolevik karininkai
ir 1750 kareivi592 . Iki kov su bolevikais pabaigos (rugsjo mn. pradios) i j
paimti 3 garveiai ir 25 vagonai593 . Kartu paymtina, jog bolevik padaryti nuostoliai Lietuvai 1919 m. siek apie 1 755 500 000 auksin594 .
Nustmus bolevikus u Dauguvos, I pst. pulkas iki 1919 m. spalio 6 d. saugojo demarkacin linij nuo Jiezno iki Zaras, o II pst. pulko I batalionas nuo
Nichnovkos iki Kaukoni (Kalkn) iimtinai, o III batalionas buvo atkeltas Zarasus. Vilniaus batalionas buvo perkeltas Kaiiadoris, kuriems grs lenk pavojus.
j viet atvyko karin. A. Jakaiio vadovaujamas IX pst. pulkas (buv. Joniklio batalionas).
Taip pasibaig Zaras karin operacija, suteikusi Lietuvos kariuomenei garb
ir did laimjim. Tai buvo sunki kova dl laisvs, nes prieo jgos buvo deimteriopai stipresns ir geriau ginkluotos. Bet ms savanori drsa, sumanumas ir rytas
padjo t kov laimti. Jai pasibaigus, iaurs ryt Lietuva buvo ivaduota i bolevik jungo. Lietuvos Nepriklausomybs kov pirmasis etapas baigsi. Visa Lietuva
diaugsi vienu paalintu pavojumi. Nors frontas su bolevikais tssi iki 1920 m.
sausio mn. pradios, taiau nebebuvo toks pavojingas ir karin vadovyb galjo
kariuomens dal, kaip minjome, atitraukti ir nukreipti kitas Lietuvai pavojingas
vietas.
Lietuvos kariuomens ir jos vadovybs pergal prie bolevikus auktai vertino vyriausyb. Valstybs prezidentas A. Smetona 1919 m. rugsjo 13 d. pasveikino
vyr. kariuomens vad gen. S. ukausk bei visas ginkluotsias pajgas su ikovota
didele pergale ir kartai padkojo u Tvyns ivadavim i bolevik jungo595 (r. 3
pried). Daugelio karinink ir kareivi ygiai buvo vertinti auktais valstybs apdovanojimais.
Teigiamai vertinant visos Zaras karins operacijos eig, paymtina, jog jos
metu lietuvi kariuomen galjo tiktis didesnio pasisekimo, jeigu bolevik fronte
veikusios I ir II brigados bt veikusios rytingiau ir vieningiau. Taiau kaip tik to
veiksm suderinamumo beveik ir nebuvo. Svarbiausia prieastis prie bolevik
front neturta bendros vadovybs.
Paymint nekainojam vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko vaidmen
vis pagrindini kov su bolevikais metu reikia konstatuoti, jog jis kariuomenei ir
jos veiksmams vadovavo daugiausia bdamas Kaune ir tik atskirais atvejais fronte. inant, koks prastas telefono ir telegrafo tinklas Lietuvoje apskritai, koks emas
ryi techninis lygis daugelyje kariuomens dali, beveik nesant kit operatyvaus
veikimo susisiekimo priemoni, vargu ar galima teigti, jog tas vadovavimas visuomet buvo operatyvus ir pakankamo lygio nuolat besikeiiant situacijai fronte.
Vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas, saks 1919 m. rugpjio 24 d.
pradti lemiam Zaras operacij Lietuvai galutinai ivaduoti, pats front kakodl neatvyko ir todl tikros padties jame neinojo. Matyti todl ir aikaus, konkretaus sakymo abiem brigadoms parengta nebuvo. O paskelbtame sakyme buvo nurodyta tik valgyti prie ir pradti puolim tik pastebjus jo traukimsi. Todl, vykdydama sakym, karin. St. Nastopkos vadovaujama II brigada rugpjio 2324 d. tik

173

vykd valgyb ir, nepastebjusi prieo traukimosi, stovjo vietoje ir daugiau nieko
nedar.
Karin. K. Ladygos vadovaujamai I brigadai rugpjio 24 d. pradjus puolim,
II brigada jokios iniciatyvos j paremti neparod, juo labiau kad vyriausioji kariuomens vadovyb nebuvo sakiusi jai to daryti. Veikdama viena I brigada, kaip jau
minjome, rugpjio 25 d. um Zarasus ir sugebjo pasistmti apie 33 kilometrus rytus.
Taiau, nesuderinus veiksm tarp abiej brigad, ukmergiki pasisekimas
labai greitai galjo pavirsti neskme. Operatyvi direktyv i vadovybs Kaune vis
nebuvo. Ir tik kai I brigados tabas, vertins brigadai kylant pavoj, rugpjio 25 d.
grietai pareikalavo i kariuomens vadovybs bei kaimyn padti inaudoti pasisekim, gen. S. ukauskas sak II brigadai pradti puolim.
Kad karin vadovyb neinojo tikros padties fronte, rodo ir toks faktas, jog
gen. S. ukauskas, saks II brigadai pradti puolim, kartu nurod I brigadai neperengti rytus einanio geleinkelio VilniusKaukonys (Kalknai) linijos. Taiau I
brigada io sakymo vykdyti jau negaljo, nes jai rugpjio 2425 d. ygiuojant pirmyn kaimynai lenkai i deins stovjo vietoje ir smarkiai atsiliko. I brigados deinysis sparnas tapo visikai atviras ir kl jai pavoj. Padiai sustiprinti I brigada savo
deiniuoju sparnu privaljo perengti minto geleinkelio linij ir prisilieti prie Drki eero. Tai vykdius I brigados sparnas rytuose buvo pridengtas 12 kilometr
ploio eero vandens klitimi.
Neturintis pagrindo buvo ir i Kauno vadovybs po rugpjio 25 d. I brigadai
paskelbtas sakymas veikti tik savo kairiuoju sparnu, deinj sustabdant vietoje. Aplinkybi veriama I brigada buvo priversta kaip tik veikti atvirkiai, t. y. deiniuoju
sparnu, kairj pristabdant vietoje.
Ir tik paskutinmis Zaras operacijos dienomis front atvykus paiam vyr.
kariuomens vadui gen. S. ukauskui, vadovavimas sukonkretjo ir atskiri kariuomens dali veiksmai fronte buvo tinkamai derinami.
Aukiau paskelbti teiginiai leidia daryti ivad, jog jei operacija bt buvusi
pradta vienu metu ir vykusi visu frontu, visa kariuomen veikusi vieningai ir rytingai, prieui bt buvs suduotas didesnis smgis ir padaryti didesni nuostoliai. O
dabar vyko tik prieo stmimas atgal ir jis atsitrauk gana tvarkingai, nepatyrs
didesni nuostoli, o atskirais atvejais dargi sugebdamas pereiti kontrpuolim,
kaip, pavyzdiui, II brigados bare.
1919 m. rugsjo mn. pabaigoje latvi kariuomen, susitarusi su lenkais, bendromis jgomis puol bolevikus ir um prie Daugpilio buvusias gyvenvietes, tarp j
priemiest Gryv ir senj fort prie geleinkelio tilto. 1920 m. sausio mn. pradioje
bolevikai buvo istumti ir i Daugpilio. Netrukus buvo ivaduota visa Latvija.
Lietuvos kariuomen iose operacijose nedalyvavo. Ji nebeteko slyio su bolevikais, kurie Lietuvai jau nebegrs.

174

8. LIETUVOSSOVIET RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D.

TAIKOS SUTARTIS

Ginklo jga nestengusi uvaldyti Baltijos valstybi, Soviet Rusijos vyriausyb ioms alims pati m silyti taikos derybas. 1919 m. rugpjio 31 d. ji pasiunt
not Estijos vyriausybei, o t pai met rugsjo 11 d. toki not gavo ir Lietuvos
vyriausyb596 . Vadinasi, taikos deryb pasilymu Soviet Rusija pripaino Lietuv
de facto ir savaime oficialiai nustojo egzistavusi Lietuvos Baltarusijos SSR597 .
Taik deklaruojani pasilym i sovietins vyriausybs puss buvo daroma
daug. Taiau Lietuvos usienio reikal ministras A. Voldemaras, bdamas itikimas
savo linijai, tik 1920 m. kovo 31 d. atsak Soviet Rusijos usienio reikal liaudies
komisaro G. ierino not. Tai vyko po to, kai estai 1920 m. vasario 2 d. Tartu
mieste sudar su Soviet Rusija taikos sutart, kai nor pradti derybas su bolevik
valdia pareik Suomija (kovo 25 d.), Latvija (kovo 26 d.) bei Lenkija (kovo 27 d.).
Savo notoje A. Voldemaras primin, jog Lietuva griebsi ginklo prie bolevikus tik
siekdama apginti savo nepriklausomyb, bet ne tikslu ugrobti Rusijos teritorij, ir
reikalavo, kad Soviet Rusija i anksto pripaint Lietuvos nepriklausomyb etnografinse sienose buvusiose Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalk gubernijose598 .
T met balandio 3 d. Soviet Rusijos usienio reikal liaudies komisaras
G. ierinas radiotelegramoje A. Voldemarui teig, jog Soviet Rusijos vyriausyb
visuomet yra itikima taut apsisprendimo principui, iuo atvilgiu nedaro jokios iimties lietuvi tautai, sutinka laikytis etnografinio principo kaip pagrindo, Lietuvos
valstybs sienoms nustatyti ir pasil balandio 15 d. pradti derybas Maskvoje599 .
Prof. A. Voldemaras tos paios dienos telegramoje G. ierinui pra patikslinti ar Rusija pripasta Lietuvai Vilniaus bei Gardino miestus ir pra, kad i anksto Lietuva bt pripainta nepriklausoma valstybe600 .
Atsakydama i telegram, Soviet Rusijos vyriausyb pareik pripastanti
Lietuvos nepriklausomyb ir paadjo, kad is politinis aktas reikiamai juridikai
atsispinds tarp Rusijos ir Lietuvos sudarytoje sutartyje601 .
Soviet RusijosLietuvos taikos derybos prasidjo 1920 m. gegus 7 d. Maskvoje. Lietuvos delegacijai vadovavo T. Narueviius, o nariais buvo P. Klimas,
S. Rozenbaumas, J. Vailokaitis ir V. Rakauskas. Rusijos delegacijos pirmininku buvo paskirtas A. Joff, nariais J. Marchlevskis ir L. Obolenskis602 .
Deryb pradioje abi delegacijos pritar tokio turinio V. Lenino suformuluotos
taikos sutarties angai: Remdamiesi Rusijos Federatyvins Socialistins Taryb Respublikos paskelbtja vis taut teise laisvai apsisprsti ligi joms visikai atsiskiriant
nuo valstybs, kurios sudtyje jos yra, Rusija be atodair pripasta Lietuvos valstybs
savarankikum ir nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis skmmis ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis Rusijos suvereniteto teisi, kuri ji yra turjusi lietuvi tautos ir jos teritorijos atvilgiu603 .
Nors derybos su Soviet Rusija vyko nelengvai604 , jos baigsi 1920 m. liepos 12 d.
pasiraytja taikos sutartimi Lietuvai priimtomis slygomis. Joje buvo daug Lietuvai nauding straipsni605 .

175

Pirmuoju i j Rusija pripaino Lietuvos valstybs savarankikum ir nepriklausomyb su visomis i to einaniomis teisinmis pasekmmis ir visiems laikams
atsisak nuo vis Rusijos suverenini teisi lietuvi taut ir jos teritorij. Antruoju
straipsniu buvo smulkiai nusakyta Lietuvos siena su Soviet Rusija, kuri atitiko to
meto lietuvi etnografins Lietuvos siekius. is sutarties straipsnis sutvirtino tarptautin Lietuvos padt ir padrsino lietuvius uiminti bolevik spaudiam lenk apleidiam Lietuvos teritorij ne tik ligi Antants anksiau nustatyt demarkacijos linij, bet ir u j.
Pasiraytja taikos sutartimi Soviet Rusija pasiadjo sugrinti karo metu
ivetus i Lietuvos mediaginius ir kultrinius turtus archyvus, akt knygas, indlius ir kapitalus. Taip pat Soviet Rusija atpalaidavo Lietuv nuo Rusijos valstybini skol, o karo nuostoliams atlyginti paskyr 100 000 ha miko ir 3 mln. aukso
rubli606 .
Deryb metu sudaryta speciali komisija vertino carins Rusijos ir Soviet Rusijos valdios padarytus Lietuvai nuostolius607 .
Taiau Soviet Rusija ne visus pasiadjimus vykd. Nebuvo sumokti Rusijos bankuose buv Lietuvos gyventoj indliai (13 mln. aukso rubli), neleista isikirsti minto 100 000 ha miko, negrinti sutartimis pripaintieji archyvai, knygos,
dokumentai.
Taikos deryb metu 1920 m. birelio 30 d. taip pat Maskvoje buvo pasirayta
su Soviet Rusija sutartis dl Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusi Rusij
lietuvi grinimo. Sutartis liet tuos i Lietuvos kilusius asmenis, kurie 19141917
met pasaulinio karo laiku patys apleido prieininko uimtas arba ketintas uimti
sritis, arba kurie buvo itremti i t srii Rusijos karo arba civilins valdios sakymu. Taiau i taisykl nebuvo taikoma tarnavusiems Lietuvoje caro valdios valdininkams rusams608 .
i sutartis tai buvo: pirma, Lietuvos nepriklausomybs pripainimo aktas, antra, ji padjo juridin pagrind santykiams su Soviet Rusija, suteikdama ms valdiai teis reikalauti t sutart vykdyti.
Santyki su Soviet Rusija normalizavimas Lietuvai buvo svarbi politin atrama ginantis nuo Lenkijos. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasiraytoji taikos sutartis
tada buvo laikoma (jau vien dl fakto, kad Lietuvai buvo pripaintas Vilnius su
gana plaia ems juosta rytuose) viena i reikmingiausi sutari. Tada dar nebuvo jokio supratimo, kuo baigsis kaip tik liepos mn. prasidjusi didioji M. Tuchaevskio ofenzyva prie Lenkij. Niekas neinojo, kokias sienas su Rusija sau isikovos lenkai. Tuo bdu minta sutartis panaikino daugiau kaip metus trukusi Lietuvos teritorijos valdymo padt.
Minta sutartis buvo ratifikuota Steigiamojo Seimo I sesijos 36-ajame posdyje
1920 m. rugpjio 6 d.609 (r. 4 pried).

176

Dr. J. Purickis, Lietuvi veikimas veicarijoje Didiojo karo metu, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos
deimtmetis, K., 1990, p. 4546.
2
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje 19171919 metais, V., 1992, p. 8.
3
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 6768, 74, 76.
4
Lietuvos Valstybs Tarybos protokolai 19171918, V., 1991, p. 208.
5
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 1.
6
Ten pat.
7
LCVA, f. 384, ap. 2, b. 10, l. 8; V. Steponaitis, Pirmieji projektai, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 6163.
8
Rikiuots skyriaus virininko karin. M. Velykio slaptas praneimas dl armijos formavimo, LCVA, f.
929, ap. 4, b. 74, l. 123.
9
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 5.
10
Ten pat.
11
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas 19181920, V., 1992, p. 3940.
12
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 300.
13
J. M. Laurinaitis, Kariuomen, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 164; Mykolas
Sleeviius, red. A. Rkas, ikaga, 1954, p. 78.
14
Vyriausybs inios, Nr. 1, 1918 12 29.
15
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 38, l. 7.
16
Kaip bolevikai um Vilni, Lietuva, 1919 01 14.
17
Ministro Pirmininko M. Sleeviiaus 1919 m. sausio 11 d. ratas Vokietijos pasiuntiniui p. Verdu de
Vernois, Laikinosios vyriausybs inios, K., Nr. 23, 1919 01 16, p. 23.
18
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 566567.
19
D. Micuta, Lietuvos finansai 19181928 m., Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 178;
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 347348. Vis sutarties su Latvija tekst dl naudojimosi
Liepojos uostu r. 1 priede.
20
Pirmojo organizuoto Rus Armijos Lietuvi karinink suvaiavimo posdi (1917.V.2529 d.) nutarimai ir
mediaga, Petrapilis, 1917.
21
Vaigantas (J. Tumas), Tiesiant keli Lietuvos nepriklausomybei 19161917 m., 1919, p. 36.
22
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje, p. 12.
23
Plaiau r. ten pat.
24
LI, t. 3, V., 1958, p. 2627.
25
Ten pat, p. 29.
26
Lietuvos komunist partijos istorijos apybraia, t. 1, V., 1971, p. 333334, 336.
1

27

. M. , , c. 2627.

Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 311312.

29
Ten pat, p. 314.
30
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje, p. 41, 6465, 70, 76, 9394.
31
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 32.
32
Lietuvos komunist partijos istorijos apybraia, p. 363.
33
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija ir Soviet valdia, ikaga, 1934, p. 92.
28

34

, c. 3738.

Ten pat, p. 36.

36
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 582; F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko
formavimas iauliuose 19181919 metais, Revoliucinis judjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228.
37
Ten pat, p. 224.
35

38

, c. 5354.

Ten pat, p. 110.

40
Ten pat, p. 54.
41
Ten pat, p. 3233.
42
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 316319.
43
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 312.
44
P. Gudelis, Bolevik valdios atsiradimas Lietuvoje, p. 25.
45
V. Kapsukas-Mickeviius, Garb uvusiems, gda dezertyrams, Ratai, t. 7, V., 1964, p. 400401.
46
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 317.
39

177

B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 243; 1988 m. ileistoje knygoje Pirmoji darbinink
ir valstiei valdia Lietuvoje autorius jau nurodo, jog Raudonojoje armiojoje buvo 5000 Lietuvos
vyr, p. 9.
48
Ten pat, p. 343344.
47

49
50

, c. 5455, 390.
. , , . 1, 1923, . 394.

A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 45; Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 315.
. , , . 2728.
53
, c. 35.
54
Ten pat, p. 3536.
55
Ten pat, p. 3738.
56
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija, p. 148.
57
, 25 1918 .
58
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 321, 324.
59
LI, t. 3, V., 1958, p. 106107.
60
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija, p. 102.
61
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 387.
62
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 319.
63
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 403.
64
, c. 6263.
65
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 404.
66
V. Kapsukas, Ratai, t. 1, p. 148.
67
V. Kapsukas-Mickeviius, Pirmoji Lietuvos Proletarin Revoliucija, p. 107.
68
V. Kapsukas, Ratai, t. 1, p. 129.
69
Lietuvi enciklopedija (toliau LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94.
70
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 7982.
71
LE, t. 15, Bostonas, 1968, p. 95.
72
Lietuva, 1919 02 02; Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 324325.
51
52

73

. , 19181919 ..,
, 1940, 5 (102), . 21.
74
, c. 119120.

F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimasis iauliuose 19181919 metais (i atsiminim),

Revoliucinis judjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228.
76
P. Gudelis, Bolevik valdios atsiradimas Lietuvoje, p. 64.
77
I raudonojo komandieriaus ygi ura, Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 9091.
78
K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, Ms inynas, K., 1939, Nr. 2, p. 192.
79
Ten pat, p. 193.
80
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 10.
81
Kaip bolevikai um Lietuv, Lietuva, 1919 01 14; 1919 m. sakymai Kauno miesto ir apskrities
komendantrai, LCVA, f. 1126, ap. 4, b. 206, l. 1214.
82
KAM valg dalies virininko J. ilinsko 1919 02 04 slaptas ratas pulk vadams, LCVA, f. 514, ap. 1, b.
16, l. 29.
83
L. e. I pst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 11 ratas KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 2.
84
KAM rikiuots skyriaus virininko karin. E. Adamkaviiaus 1919 02 05 slaptas praneimas pulk vadams,
LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 39.
85
Lietuvos spaudos biuro vedjo P. Karvelio 1919 01 24 ratas Krato apsaugos ministerijos tabui, LCVA,
f. 384, ap. 3, b. 345, l. 1.
86
I pst. pulko inios 1919 m. vasario 11 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 44.
87
inios apie II pst. pulk 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32.
88
Ltn Cininas. I gusar DLE Januo Radvilos pulkas, Karys, K., 1939, Nr. 35, p. 1012.
89
Kauno m. ir apskr. komendantros inios 1919 m. vasario 10 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 40.
90
inios apie I pst. baltgudi pulk 1919 m. vasario 23 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 71.
91
Kpt. Kraunaitis, Ms kavalerijos organizavimas ir jos veikimas pirmame nepriklausomybs
deimtmetyje, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 352.
75

178

1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 25; Kariuomens dali ir
staig kronika, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 534, l. 139.
93
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 126.
94
Trumpa Nepriklausomybs karo veiksm apvalga, Karys, K., 1938, Nr. 67, p. 184.
95
I l. . I pst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 m. sausio 24 d. pareikimo Nr. 108 Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 7.
96
I II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio 1919 m. sausio 30 d. slapto pareikimo Krato
apsaugos ministerijos tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 14.
97
Saks savanori dalys Lietuvoje 1919 m., vert P. Jaktas, Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 184.
98
Ten pat, p. 186.
99
Trumpa Nepriklausomybs karo veiksm apvalga, Karys, K., 1938, Nr. 67, p. 184.
100
Krato apsaugos ministro karin. M. Velykio 1919 m. sausio 31 d. ratas II pst. pulko vadui, LCVA, f.
514, ap. 1, b. 16, l. 25; Krato apsaugos ministerijos tabo virininko karin. Pr. Liatuko 1919 m. vasario
4 d. ratas II pst. pulko vadui, ten pat, l. 21, 31.
101
Saks savanori dalys, p. 189190.
102
Ten pat, p. 194
103
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 257.
104
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 9.
105
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 3.
106
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 45.
107
1918 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11.
108
Kdaini savanoris. Pirmosios ms kautyns dl Nepriklausomybs, Karys, K., 1929, Nr. 5, p. 71
109
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko istorijos konspektas u 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 103, l. 5.
110
Ten pat.
111
Pirmasis Panevio brio savanori kriktas, 4 p. LK Mindaugo pulko 15 met sukaktis. Kartinis Kario
priedas.
112
Kdaini savanoris. Pirmosios ms kautyns, p. 72.
113
Ten pat.
114
Ten pat, p. 73.
115
Mjr. K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, Karys, K., 1939, Nr. 6, p. 173.
116
Kdaini savanoris. Pirmosios ms kautyns, p. 73.
117
1919 m. vasario 10 d. informacija spaudai Nr. 917, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 12.
118
Spaudos biuro 1919 m. vasario 12 d. praneimas Nr. 915, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 10; Kdaini
savanoris. Pirmosios ms kautyns, p. 73.
119
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 33.
120
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 10.
121
Kaiiadori apskr. komiteto pirmininko K. Morkno 1919 m. vasario 4 d. praneimas KAM tabo
virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 1314.
122
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 4.
123
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91.
124
Ten pat.
125
Ten pat.
126
KAM tabo virininko karin. P. Liatuko 1919 02 01 sakymas Nr. 772 2 pst. pulko vadui karin. P.
Grigalinui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 26.
127
Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 4, l. 30.
128
KAM tabo virininko karin. P. Liatuko 1919 02 08 slaptas sakymas II pst. pulko vadui karin. P.
Grigalinui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 4.
129
II pst. pulko inios 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32.
130
Mjr. K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, p. 174.
131
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 136.
92

179

I bataliono vado karin. I. Musteikio 1919 02 10 slaptas ratas Nr. 98 I pst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 90, l. 29.
133
I l. . I pst. pulko vado karin. A. Juozapaviiaus 1919 02 10 slapto pareikimo Nr. 10 Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36.
134
Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 4, l. 30.
135
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91.
136
Ten pat.
137
Ten pat, p. 9192.
138
Mjr. K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai, p. 175.
139
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 139.
140
LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409.
141
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 92.
142
Ten pat.
143
KAM viceministro karin. St. Zaskeviiaus dispozicija Jiezno atakai 1919 m. vasario 13 d., LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 19, l. 140141.
144
KAM viceministro karin. St. Zaskeviiaus 1919 m. vasario 12 d. praneimas Nr. 23 Krato apsaugos
ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 150.
145
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 12, p.
138139; Nr. 13, p. 151.
146
LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409.
147
Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus ygi ura), Karys, K., 1922, Nr. 12, p.
152.
148
Krato apsaugos viceministro karin. St. Zaskeviiaus 1919 02 13 raportas Krato apsaugos ministrui
karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 130.
149
Karin. H. Gotauto 1919 m. vasario 14 d. raportas Nr. 4 vyriausiajam vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19,
l. 123.
150
II pst. pulko vado karin. V. Grigalino-Glovackio 1919 m. vasario 14 d. slaptas pareikimas Nr. 35
KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 25.
151
Ten pat.
152
1919 m. vasario 6 d. slaptas sakymas Nr. 2 bolevik veikianiajai armijai (operatyvin dalis), LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 25, l. 1011.
153
KAM tabo virininko karin. Pr. Liatuko 1919 01 16 slaptas ratas Nr. 1 I pst. pulko vadui, LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 90, l. 3.
154
L. . I pst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 10 ratas Nr. 25 KAM tabo virininkui, LCVA, f.
384, ap. 2, b. 61, l. 8; Karin. K. Ladygos ratas 1919 01 15 ratas Nr. 81 KAM tabo virininkui, LCVA, f.
384, ap. 2, b. 61, l. 17; KAM tabo virininko 1919 01 13 praneimas I pst. pulko vadui Nr. 135 ir 1919 01
18 atsakymas pulko vadui, ten pat, l. 8, 17.
155
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 20.
156
Ten pat, l. 28.
157
Dl bendros padties I pst. pulke 1919 m. pradioje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 1215.
158
Karin. A. Juozapaviiaus slaptas pareikimas KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 40.
159
Ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 344348.
160
I pst. pulko vado 1919 02 12 slaptas praneimas Krato apsaugos viceministrui ir tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 34; majoras J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai (1 p.
DLK Gedimino pulko istorijos bruoai), Ms inynas, t. 1, K., 1921, Nr. 2, p. 83.
161
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30.
162
L. . I pst. pulko vado p. karin. A. Juozapaviiaus 1919 02 10 slaptas pareikimas Nr. 10 Krato
apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36.
163
Ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, p. 349350.
164
Ten pat.
165
Maj. J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai, p. 83.
166
I pst. pulko mio su rusais ryt ir piet puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 44.
167
Ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, p. 350.
132

180

I pst. pulko mio su rusais ryt ir piet puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 44.
169
Ten pat.
170
Ten pat.
171
Maj. J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai, p. 85.
172
I pst. pulko mio su rusais ryt ir piet puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap.
3, b. 35, l. 45; Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m.,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 31.
173
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 70.
174
Maj. J. aplikas, Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai, p. 86; I pst. pulko stovis Marijampolje
1919 m. vasario 15 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 50.
175
I pst. pulko tabo virininko karin. J. apliko 1919 02 15 slaptas pareikimas Nr. 160 Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 39.
176
I pst. pulko karin. Pr. Tamaausko 1919 02 15 pareikimas Nr. 18 Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 19, l. 111; ats. gen. Pr. Tamaauskas. Mano tarnyba pirmame pst. pulke, p. 353354.
177
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 153.
178
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 36.
179
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 35.
180
I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 02 26 slaptas praneimas I pst. pulko vadui karin. V.
Ramanauskui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 23.
181
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52.
182
I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 01 slaptas praneimas Nr. 3 I pst. pulko vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 35, l. 25.
183
I bataliono inios 1919 03 03, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 42.
184
I pst. pulko I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 03 slaptas praneimas Nr. 4 KAM tabo
virininkui, ten pat, l. 41.
185
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 44.
186
Krato apsaugos viceministro karin. S. Zaskeviiaus 1919 03 06 telefonograma Nr. 15 I pst. pulko
vadui karin. K. Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 13.
187
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 102103.
188
Ten pat, l. 144.
189
Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A. Mikelno sakymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 130.
190
I pst. pulko inios 1919 m. kovo 20 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 137.
191
I pst. pulko vado pagalbininko karin. Ig. Musteikio 1919 03 22 telefonograma Nr. 36 KAM tabo
virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 15.
192
Kdaini srities apsaugos virininko karin. J. arausko 1919 02 21 praneimas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 22.
193
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 6; K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 155.
194
K. Kubilius, Taip pradjome kovas, Karo archyvas, t. 9, K., 1938, p. 230.
195
1919 02 19 informacija Nr. 1074 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 3.
196
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 6.
197
Ten pat.
198
1919 03 11 informacija Nr. 1328 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 22; Kpt. J. Urbys, Pirmosios
ms kariuomens operacijos (schematin ms kariuomens kovos veiksm apvalga i laikotarpio
1919 m. vasario mn. 1 d.balandio mn. 30 d.), Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 91.
199
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 11; Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 91.
200
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58.
201
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 92.
202
Panevio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 23 praneimas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 30.
203
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 92.
204
LE, t. 21, Bostonas, 1960, p. 344.
168

181

Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 126, l. 3.
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 7.
207
Ten pat.
208
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 93.
209
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 78.
210
ini dalies praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 4.
211
Panevio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 30 slaptas raportas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 15, l. 38; Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
126, l. 3.
212
Art. kpt. ipelis, Artilerijos gyvenimo pirmas deimtmetis, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 265.
213
Kpt. J. Urbys, Pirmosios ms kariuomens operacijos..., p. 93.
214
Pirmosios ms kariuomens operacijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 34.
215
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 8
216
Ten pat.
217
Panevio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 04 07 raportas KAM tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 23.
218
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 12; Kretingos srities apsaugos
virininko karin. K. Vilimo 1919 01 28 praneimas Nr. 39 KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b.
12, l. 30.
219
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11.
220
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais Lietuvoje 1919 m., Ms inynas, t. 17, K., 1929, p. 285.
221
Pr. epnas, Naujj laik istorija, p. 345346.
222
F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimas iauliuose 19181919 metais (I atsiminim),
Revoliucinis judjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 225.
223
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 420421.
224
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 283.
225
Ten pat.
226
Ten pat.
227
Ten pat, p. 285.
228
F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimas, p. 228.
229
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 285.
230
LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41.
231
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 169170.
232
LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41.
233
1919 m. sakymas Teli m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 246, l. 1.
234
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 286.
235
Ten pat.
236
1919 03 16 praneimas Nr. 1427 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 23.
237
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 224.
238
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija 9 pst. pulko uuomazga, Karys, K., 1939, Nr. 34, p.
982.
239
Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros ryt partizan kovos su bolevikais, Karys, K., 1935, Nr. 39, p. 910.
240
Ats. ltn. J. Bartaseviius, Pavitinio partizanai, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 267268.
241
K. Ambroziejus, Pirmosios Pavitinio partizan kautyns su bolevikais, Karys, K., 1936, Nr. 2, p. 37
38.
242
Ats. ltn. J. Bartaseviius, Pavitinio partizanai, p. 270.
243
Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros ryt partizan kovos su bolevikais, p. 910.
244
Trumpos inios apie 9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko tvrim ir vystymsi nuo 1919 m. iki 1923 m.,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 118.
245
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52.
246
J. Navakas, Lietuvai besikeliant. I 19181919 met ura ir atsiminim ir i Lietuvos vasaros ryt partizan
veikimo, K., 1928, p. 6166.
205
206

182

B. Vaitkeviius, Didvyrik kov puslapiai, Pergal, 1967, Nr. 11, p. 97.

Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 982.
249
J. Navakas, Lietuvai besikeliant, p. 6869.
250
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 78.
251
K. Aliauskas, Joniklio partizanai laisvs kov metu, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 7, p. 195.
252
Plk. ltn. A. Kazileviius, 9 pst. L. K. Vytenio pulko uuomazga, Karys, K., 1929, Nr. 37, p. 612.
253
Kpt. V. Skibarka, 9 pst. L. K. Vytenio pulkas, Savanoris 19181920, red. S. Butkus, K., 1929, p. 126127.
254
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3.
255
K. Aliauskas, Joniklio partizanai laisvs kov metu, p. 195196.
256
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., p. 238.
257
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3.
258
V. Statkus, Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., ikaga, 1986, p. 52.
259
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 180181.
260
J. Gasinas, Bir partizanai (Atsiminim pluotas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 286.
261
Kpt. J. Astupnas, Bir apskrities savanori partizan apsauga, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 275.
262
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4; V. S. Pualoto partizanai,
Kariki odis, K., 1919 05 29.
263
Ten pat, l. 4.
264
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 983.
265
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., p. 240.
266
D. Trimakas, Pakurs partizanai, Savanoris 19181928. K., 1929.
267
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4.
268
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 982.
269
Ten pat.
270
Joniklio apskr. apsaugos tabo 1919 04 21 ratas Nr. 122 KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3,
b. 12, l. 4.
271
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79.
272
1919 m. sakymai Joniklio m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 1, 3.
273
Adm. kpt. Marnas, 9 pst. pulko pirmtakn kovos ygiai, Karys, K., 1939, Nr. 34, p. 986.
274
Ats. mjr. P. Gudelis, Joniklio apskrities milicija, p. 984.
275
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 85.
276
9 pst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 5.
277
F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais, p. 287.
278
Karin. K. kirpos 1919 m. vasario 28 d. slaptas pareikimas Nr. 8 Krato apsaugos ministrui, LCVA, f.
923, ap. 1, b. 149, l. 216.
279
Ten pat, l. 217.
280
Ten pat.
281
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 47.
282
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 76, l. 23.
283
Krato apsaugos ministro karin. A. Merkio slaptas sakymas Nr. 1 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b.
15, l. 4243.
284
Ten pat; A. V. Kautyns ties asliais ir Stroinais, Karys, K., 1939, Nr. 14, p. 441.
285
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 3.
286
1919 m. kovo 27 d. sakymas Nr. 2 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 41.
287
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 150.
288
Atskiros brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 04 01 praneimas Nr. 19 I pst. pulko vadui karin. K.
Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 60.
289
I pst. pulko veikimo prie didiumieius linkui Daug, Bobriki, Varnos ir Valkinink 1919 m.
balandio 45 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109.
290
Ten pat.
291
Lietuvos kariuomens krimosi ir pirmosios ms kariuomens operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 4, l. 32.
292
I pst. pulko veikimo prie didiumieius, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 109.
293
I pst. pulko veikimo prie didiumieius, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109.
247
248

183

Ten pat, l. 109110.

Ten pat, l. 110.
296
Ten pat.
297
LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58.
298
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija 1919 m. balandio 27 d., Karo archyvas, t. 2, K., 1940, p. 190.
299
K. Aliauskas, Siekiame atsiimti Vilni, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9, p. 260; Atskiros brigados ir II pst.
divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6.
300
Kairiosios voros mi iemariVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50.
301
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6.
302
Ten pat, l. 7.
303
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija, p. 193.
304
Ten pat.
305
K. Aliauskas, Siekiame atsiimti Vilni, p. 260.
306
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija, p. 194.
307
Ten pat, p. 195.
308
Kairiosios voros mi iemariVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50.
309
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 7.
310
Kairiosios voros mi iemariVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50.
311
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 8.
312
Kairiosios rinktins vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandio 9 d. praneimas Atskiros brigados vadui
karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 5.
313
Ten pat, l. 6.
314
Ten pat, l. 7.
315
A. Vasiliauskas, asliDaug operacija, p. 200.
316
A. V. Kautyns ties asliais ir Stroinais, p. 442.
317
Atskirojo bataliono kariai, 1919 m. balandio 8 d. pasiymj miuose su bolevikais ties Stroinais,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 112, l. 910, 14.
318
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 89.
319
Kairiosios rinktins vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandio 9 d. praneimas Atskiros brigados vadui
karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 78.
320
Ten pat.
321
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 9.
322
K. Aliauskas, Siekiame atsiimti Vilni, p. 261.
323
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79.
324
Didingas generolo ukausko gyvenimo kelias, Karys, K., 1937, Nr. 49, p. 14091410.
325
K. Aliauskas, Lietuvos kariuomen (Istorin apvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 280.
326
Valstybs kontrols 1919 m. gegus 3 d. slaptos inios apie lietuvi kari skaii, LCVA, f. 1, ap. 1, b.
15, l. 37.
327
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 9.
328
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 69.
329
Brktas, Generolui Katche mirus, Karys, K., 1933, Nr. 25, p. 511.
330
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 9; kpt. J. Urbys, Panevio operacija (1919 m. gegus mn. 1723 d. d.), Ms inynas, t. 1, K.,
1921, p. 93.
331
B. Kulvietis, Pagiri ir Ukmergs pamimas, Savanori ygiai, t. 1, V., 1991, p. 149150.
332
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 910.
333
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2.
334
B. Vaitkeviius, Didvyrik kov puslapiai, Pergal, K., 1967, Nr. 11, p. 97.
335
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2.
336
Ten pat.
294
295

184

4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 10.
338
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2.
339
K. Aliauskas, Ukmergs operacija, Karys, Bruklynas, 1965, Nr. 7, p. 198199.
340
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3.
341
Ten pat.
342
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 1011.
343
1919 m. sakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 3.
344
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 11.
345
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58; Atskiros brigados ir 2 pst.
divizijos tabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 1.
346
1919 m. slapti sakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 4, l. 16.
347
Ten pat.
348
Atskiros brigados ir 2 pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 11.
349
Ten pat, l. 1112.
350
Ten pat.
351
Kariuomens dali ir staig kronika, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 534, l. 5.
352
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 104.
353
Ten pat, l. 88.
354
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija (1919 m. gegus mn. 1723 d. d.), Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 92.
355
1919 m. gegus 6 d. slaptas sakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1.
356
Generalinio tabo virininko gen. S. ukausko slaptas sakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1;
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas
1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3.
357
Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 1, b. 346, l. 1.
358
Ten pat.
359
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 1112; Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3,
b. 346, l. 1.
360
Gen. ukausko 1919 m. gegus 14 d. slaptas sakymas Nr. 2 Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 74, l. 24.
361
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 94.
362
Ten pat.
363
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 4.
364
Kpt. P. Jaktas, Saks savanori dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 202.
365
K. Aliauskas, Lietuvos kariuomen (Istorin apvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 281.
366
Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1.
367
Ten pat, l. 3.
368
Ten pat, l. 8.
369
Ten pat, l. 3.
370
Ten pat, l. 910.
371
Ten pat, l. 1112.
372
Ten pat.
373
Ten pat, l. 1314.
374
Ten pat.
375
Ten pat, l. 1516.
376
I pst. pulko narsuoliai, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 16, l. 23.
377
Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo gegus 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1516.
378
Ten pat.
379
Ten pat, l. 17.
337

185

Ten pat, l. 18.

Ten pat, l. 19.
382
Ten pat, l. 2021.
383
Ten pat, l. 22.
384
Ten pat, l. 2324.
385
Ten pat, l. 2427.
386
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 94.
387
1919 m. gegus 17 d. slaptas sakymas Nr. 1 Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 5960.
388
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 96.
389
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 28.
390
Ten pat, l. 29.
391
Vyr. ltn. S. ukaitis, I ms nepriklausomybs karygi, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 439.
392
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 30.
393
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 1213.
394
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 6263.
395
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 13.
396
1919 m. slapti sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 64.
397
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 13; Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 100101.
398
Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 20.
399
Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 25.
400
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 14.
401
Karin. K. Kleinskas, Ms armijos veikimo apvalga (1919 05 1724 d.), Kariki odis, K., 1919, Nr. 2, p. 9.
402
1919 m. slapti sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 6566.
403
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko slapti sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
32, l. 5.
404
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5.
405
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 14.
406
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5.
407
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 4.
408
1919 m. slapti sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 67.
409
Kpt. J. Urbys, Panevio operacija, p. 103.
410
Joniklio atskirojo partizan mirties bataliono vado karin. A. Stapulionio 1919 m. gegus 26 d.
praneimas Atskiros brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 51.
411
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 5.
412
Vyr. ltn. S. ukaitis, Panevio atvadavimas i bolevik 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 221222.
413
Vyr. kariuomens vado slapti sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25.
414
Ukmergs rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 4546.
415
Ukmergs rinktins deiniosios voros veiksmai, ten pat, l. 47.
416
Ten pat, l. 48.
417
Ten pat, l. 4849.
418
Ten pat.
419
Ten pat, l. 4950.
420
Ten pat, l. 51.
421
Ten pat.
422
Ten pat, l. 52.
423
Ten pat.
380
381

186

Ten pat, l. 5355.

Ten pat, l. 56.
426
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 05 2506 07), Kariki odis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25.
427
Ukmergs rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 60.
428
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko slapti sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25.
429
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 245.
430
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 6162.
431
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 246247.
432
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 63.
433
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 5.
434
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 65; Karin. S-las, Ms armijos veikimo
apvalga (1919 05 2506 07), Kariki odis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25.
435
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 66.
436
Ten pat, l. 6364.
437
Ten pat, l. 67.
438
Ten pat, l. 6869.
439
Generalinio tabo 1919 m. gegus 26 d. telefonograma Nr. 270 II pst. pulko vadui karin. V. GrigalinuiGlovackiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 70.
440
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 6.
441
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7071.
442
Pastabos dl Panevio rinktins veiksm nuo 1919 m. gegus 24 iki 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346,
l. 72.
443
Panevio rinktins veiksmai 1919 m. gegus 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7374.
444
Ten pat, l. 7576.
445
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 7.
446
Ten pat.
447
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78.
448
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7980.
449
J. Gasinas, Bir partizanai (Atsiminim pluotas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 285.
450
Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 253.
451
Karin. A. Micheleviiaus partizan voros veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78.
452
Trumpa santrauka apie lietuvi kariuomens atvadavim i bolevik Kupikio miestelio, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 53, l. 126.
453
Ten pat.
454
1919 m. sakymai Panevio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 82.
455
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos nepriklausomybs
svarbesnieji vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 2, p. 350.
456
Ten pat, p. 366.
457
Ten pat.
458
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 89.
459
Tokiu vardu jis buvo pavadintas 1919 m. birelio 15 d. r. 1919 m. sakymai Atskirajam Marijampols
batalionui, LCVA, f. 519, ap. 1, b. 4, l. 12.
460
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 90.
461
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 06 1506 23), Kariki odis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41.
462
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 256.
463
I pst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 06 29 telefonograma Nr. 144 II pst. pulko vadui karin. V.
Grigalinui-Glovackiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4.
464
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 06 1506 23), Kariki odis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41.
465
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 06 2407 01), Kariki odis, Nr. 7, K., 1919 07 03, p. 49.
466
Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos 1919 06 19 slaptas praneimas Nr. 232 Vyr. kariuomens
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 8.
424
425

187

1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 39, 56, 80, 102.
P. Mateknas, Nepriklausomybs kovos Zaras apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 35.
469
Ten pat.
470
Krato apsaugos ministerijos 1919 06 23 slaptas ratas Nr. 1060/ Art. vokiei karinei vadovybei,
LCVA, f. 1, ap. 1, b. 44, l. 47.
471
Ten pat.
472
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 17.
473
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11.
474
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 18.
475
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11.
476
Ats. kpt. J. Urbys, Dar i Panevio bataliono veikimo 1919 metais (Bolevik fronte nuo birelio 1 d.
iki liepos 6 d.), Ms inynas, t. 24, K., 1925, p. 491492.
477
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 12.
478
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 19.
479
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 76, l. 19.
480
Plk. ltn. V. Vitkauskas, Ms pstininkai, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 253.
481
Panevio rinktins vado karin. St. Nastopkos 1919 06 21 slaptas praneimas Vyr. kariuomens vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 11.
482
1 atskiros pstinink baltgudi kuopos asmenin sudtis 1919 04 1210 17, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 149,
l. 16.
483
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 19.
484
1919 m. sakymai I pst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 253254.
485
Pusk. L. Grikeviius, Drsa, itverm ir tvyns meil tevadovauja mums, Karys, K., 1937, Nr. 29, p. 795.
486
I pst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 m. birelio 29 d. telefonograma Nr. 144 II pst. pulko vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4.
487
Vyr. kariuomens vado 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13.
488
i baltj rus imtin 1919 m. liepos 2 d. atvyko Panevio batalion, isireklamavusi tariamais
praeities ygiais. Taiau liepos 612 d. karinje operacijoje prie bolevikus ji ne tik kad niekuo
nepasiymjo, bet elgsi nedrausmingai, m plti vietinius gyventojus. 1919 m. liepos 27 d. Vyr.
kariuomens vadas gen. S. ukauskas, gavs karin. M. Katche raport apie jos veikl, sak iai imtinei
praneti, kad jie mums nereikalingi ir tegul stos ant tarnysts pas latvius. Ant ms ems j nelaikyti
ir neerzinti gyventoj, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 14.
489
Ms kariuomens veiksmai 1919 m. liepos 711 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 109110.
490
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 15; Panevio bataliono veikimo apraymas (1919 m. liepos 612 d.), Ms
inynas, t. 2, K., 1922, p. 94.
491
Panevio bataliono veiksm 1919 m. liepos 612 d. apraymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 171172.
492
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 16.
493
iaurs fronto operacijos (1919 07 0607 12), Kariki odis, Nr. 19, K., 1919 09 25, p. 150.
494
Ms kariuomens veiksmai 1919 m. liepos 711 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 121122.
495
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 18.
496
Panevio bataliono veiksm 1919 m. liepos 612 d. apraymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 175.
497
Marijampols bataliono mi 1919 m. liepos 611 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 2325.
498
II pst. pulko veikimo 1919 m. liepos 7 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 151.
499
II pst. pulko veikimo 1919 m. liepos 8 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 152153.
467
468

188

II pst. pulko II bataliono veiksmai 1919 m. liepos 9 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 113.
II pst. pulko III bataliono veiksmai 1919 m. liepos 79 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1415; II pst.
pulko veikimo 1919 m. liepos 1112 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 156158.
502
Karin. S-las, Ms armijos veikimo apvalga (1919 0714), Kariki odis, Nr. 9, K., 1919 07 17, p. 67.
503
Pirmosios ms kariuomens operacijos ir Panevio grups veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b.
4, l. 17.
504
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13.
505
Kautyns prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 100.
506
Ten pat, l. 101.
507
K. Aliauskas, Salako pamimas, Karys, Bruklinas, 1965, Nr. 1, p. 5.
508
K. Salako pamimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 947.
509
Kautyns prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 102.
510
K. Salako pamimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948.
511
Kautyns prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 104106.
512
K. Salako pamimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948.
513
Lietuvi spaudos biuro 1919 m. rugpjio 30 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285.
514
P. Mateknas, Nepriklausomybs kovos, p. 38.
515
Ten pat, p. 39.
516
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos bolevik fronte, Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 106.
517
Zaras operacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126.
518
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos, p. 78.
519
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. slapti sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 5.
520
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 117118.
521
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 27.
522
Ten pat, l. 28.
523
I pst. pulko sudtis 1919 m. rugpjio 24 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 9.
524
Mjr. K. Aliauskas, Zaras kautyns, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 1049.
525
Lietuvi spaudos biuro 1919 m. rugpjio 2 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 243.
526
Lietuvi spaudos biuro 1919 m. rugpjio 30 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285.
527
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 m. sausio 15 d., Nr. 3, p. 18.
528
Belaisvi stovis Lietuvoje 1919 m. rugpjio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 87, l. 25.
529
Zaras operacijos (1919 08 2408 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126.
530
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 87a.
531
1919 m. sakymai Ukmergs grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 127; Ukmergs grups mi 1919 08
2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 8889.
532
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos, p. 109.
533
Zaras operacijos (1919 08 2408 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128.
534
1919 m. sakymai II brigadai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128.
535
Ukmergs bataliono dalyvavimas miuose 1919 m. rugpjio 23 rugsjo 11 d., LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 19, l. 48.
536
Ten pat.
537
Ten pat, l. 4849.
538
Pastabos dl Ukmergs rinktins veiksm, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169. Karygys karin. J.
Sideraviius vienas i Kauno Karo mokyklos pirmosios laidos aukltini. Baigs mint mokykl ir
1919 m. rugpjio mn. atvyks pozicijas, buvo priskirtas prie I pst. pulko I bataliono. Jo kuopai buvo
pavesta ties Bru kaimu ginti labai svarbi pozicij. Patys Bruai dl gamtini slyg ir Pirmojo
pasaulinio karo metu atlikt tvirtinim i priekio buvo laikomi neprieinami juos buvo galima paimti
tik apjus prie i on. Kol kitos lietuvi kariuomens dalys riet bolevikus i on, karin. J.
Sideraviius susidr su daug kart gausesniu prieu, ir uvir kova. Bolevikai vienu metu apsupo
karin. J. Sideraviiaus kuop i trij pusi, pradj smarkiai audyti. Greit rank buvo sueistas pats
karin. J. Sideraviius ir keletas kareivi. Sutrikusi kuopa norjo trauktis atgal, bet jos vadas karin. J.
Sideraviius, inodamas ios pozicijos atlaikymo svarb, varvant kraujui suriko: Draugai! Apsikaskime!
Geriau visi mirsim, bet nebgsim! Kareiviai, kuriems didel spd padar j vado narsumas, vienu
metu apsikas ir pradjo gintis. Karin. J. Sideraviius stovjo kairiajame sparne ir komanduodamas
vis laik juos drsino. Netrukus kita kulka pataik jam koj. Karin. J. Sideraviius pargriuvo, bet
500
501

189

pasikls suuko: Draugai, geriau visi mirkim, bet nepasiduosim ir nebgsim! Ir kareiviai nebgo,
bet laiksi daugiau kaip valand. Kadangi bolevikai ujo ir i upakalio ir prisitrauk ariau kulkosvaid,
karin. J. Sideraviius supl emlap, sudau akmen binokl ir suriko: Draugai, geriau visi mirsim,
bet nebgsim ir nepasiduosim! Nebegaldamas stovti, jis pasiek nukautojo kareivio autuv ir m
audyti prie. Vienas kareivis j norjo ineti i ugnies lauko, bet karin. J. Sideraviius pasiprieino ir
tik leido prie v po vio.
Sdavaites, buruiskije sinki! Sdavaites! auk i vis pusi kaskart artindamiesi bolevikai.
Sdavaisia, panok! auk karin. J. Sideraviiui ir kulkosvaidininkas, apiberdamas j kulkomis.
Draugai, geriau visi mirsim, bet nebgsim ir nepasiduosim! j auksm atsak karin. J. Sideraviius
ir norjo mesti granat, bet tsyk buvo pervertas keleto kulk. Kritus vadui, lik kareiviai nebeitvr
ir pasitrauk. Kai bolevikai i Bru kaimo buvo imuti, Vienogiki dvare buvo rastas karin. J.
Sideraviiaus nuogas lavonas bolevikai nureng jam net markinius, o pasiymjimo vaigdutes
pasityiodami susagst jo nuog krtin.
Vliau I pst. pulke danai teko girdti tokius kari odius: Jis laiksi, kaip karin. J. Sideraviius, Jis
narsus kaip karin. J. Sideraviius, Bene buvo jis karin. J. Sideraviiaus kuopoj?, Lietuva, 1919 09 19,
Nr. 205.
539
Ten pat.
540
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 30.
541
Kpt. V. Steponaitis, Paskutins operacijos, p. 112113.
542
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 91.
543
Ten pat, l. 92.
544
Ten pat, l. 93.
545
P. Mateknas, Nepriklausomybs kovos Zaras apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 40.
546
Ukmergs grups Vilniaus bataliono mi 1919 08 2309 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 17.
547
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 90.
548
Vilniaus bataliono mi 1919 08 2309 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 1819.
549
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 31.
550
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 94.
551
Ten pat.
552
Ten pat, l. 9495.
553
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 155.
554
Ten pat, l. 157.
555
1919 m. sakymai Panevio grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 156.
556
Panevio rinktins veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 157158.
557
Ten pat.
558
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2627.
559
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
103, l. 24.
560
Ukmergs bataliono veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 145.
561
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 9596.
562
Eern operacijos, Kariki odis, K., 1920 01 29, Nr. 5, p. 37.
563
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 9596.
564
Ukmergs rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 147148.
565
Panevio rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 161.
566
Ten pat, l. 162.
567
I atskiros pst. baltgudi kuopos karo veiksm 1919 m. rugpjio 131 d. urnalas, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 149, l. 55, 63.
568
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 27.
569
Ten pat, l. 28.
570
Pirmosios ms kariuomens operacijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 1920.
571
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 35.
572
Ukmergs rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 164.
573
Ten pat, l. 165.

190

Ten pat.
4-to pstinink Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevio bataliono) karo veiksm urnalas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 28.
576
Ten pat.
577
Atskiros brigados ir II pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 37.
578
Kariki odis, K., 1919 09 04, Nr. 16, p. 126.
579
Ukmergs rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169.
580
Ukmergs grups mi 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 98.
581
Ten pat, l. 99.
582
Ten pat, l. 100.
583
Panevio rinktins veiksmai 1919 m. rugpjio 30 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 167.
584
Lietuvos Respublikos ministro pirmininko M. Sleeviiaus 1919 08 30 telefonograma Nr. 1261 Vyr.
kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 139.
585
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko praneimas apie kovas su bolevikais 1919 m. rugpjio 25
31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 12.
586
Zaras operacija 1919 08 2408 30, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 174.
587
K. Aliauskas, Kalkn kautyns, Karys, Bruklinas, 1967, Nr. 9, p. 258.
588
Pastabos dl Ukmergs rinktins veiksm, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 170.
589
Ten pat, l. 174.
590
Pirmosios ms kariuomens operacijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 20.
591
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 316.
592
Bolevik belaisvi skaiius 1919 m. gruodio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 49, l. 5556.
593
Iki 1919 m. rugsjo mn. pradios i bolevik paimtas grobis, LCVA, f. 929, ap. 9, b. 5, l. 2.
594
Bolevik padaryti nuostoliai Lietuvai 1919 m., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 60, l. 184.
595
Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos 1919 m. rugsjo 13 d. sveikinimas Vyr. kariuomens
vadui gen. S. ukauskui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 141.
596
, , . 2, . 242, 244245.
597
P. Vitkauskas, Lietuvos Taryb respublikos sukrimas 19181919 metais, V., 1978, p. 214.
598
Lietuvos usienio reikal ministro prof. A. Voldemaro 1920 m. kovo 31 d. telegrama Soviet Rusijos
usienio reikal komisarui apie tai, kad Lietuvos vyriausyb sutinka pradti taikos derybas, LI, t. 4, V.,
1961, p. 48.
599
Rusijos usienio reikal liaudies komisaro G. ierino 1920 m. balandio 3 d. radiotelegrama Lietuvos
usienio reikal ministrui dl taikos deryb, ten pat.
600
Prof. A. Voldemaro 1920 m. balandio 3 d. telegrama Soviet Rusijos usienio reikal komisarui apie
Lietuvos vyriausybs keliamas taikos deryboms pradti slygas, ten pat, p. 4849.
601
Soviet Rusijos usienio reikal liaudies komisaro G. ierino 1920 m. balandio 5 d. radiotelegrama
Lietuvos usienio reikal ministrui apie sovietins vyriausybs sutikim laikytis etnografinio principo,
sprendiant Lietuvos sien klausim, ten pat, p. 49.
602
1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutartis, ten pat, p. 67.
603
Ten pat.
604
Plaiau r. R. epkait, LietuvosTaryb Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR
Moksl akademijos darbai, A serija, t. 2 (15), V., 1963, p. 107120; . Laurinaviius, LietuvosSoviet Rusijos
taikos sutartis, V., 1992.
605
Taikos sutartis su Rusija, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybmis, t. 1, K., 1930, p. 3045.
606
Ten pat, p. 3742.
607
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 357358.
608
1920 m. birelio 30 d. Lietuvos ir Soviet Rusijos sutartis dl Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusi
Rusij lietuvi grinimo, LI, t. 4, V., 1961, p. 6467.
609
Steigiamojo Seimo darbai (SSD). 1920 m. rugpjio 6 d. I sesijos 36 posdis.
574
575

191

Lietuvos Soviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos

Lietuvos Respublikos ribos

Lietuvos Soviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos

Lietuvos Respublikos ribos

II dalis

KOVOS SU
BERMONTININKAIS
LIETUVOJE
(1919 07 261920 12 15)

1. BERMONTININK ATSIRADIMAS LIETUVOJE

IR J TIKSLAI

B e r m o n t i a d o s u u o m a z g a V o k i e t i j o j e. Pralaimjusi Pirmj
pasaulin kar ir su santarvininkais pasiraiusi Kompjeno paliaub sutart, Vokietija ir toliau nenorjo atsisakyti savo ekspansini tiksl Rytuose, vis pirma Baltijos
alyse. Minta sutartimi Vokietija buvo pareigota su savo kariuomene kur laik
nepasitraukti i i ali ir ginti jas nuo bolevik invazijos.
Baltijos ali vyriausybi praoma, Vokietija 1918 m. pab. 1919 m. prad.
demoralizuotus, karo ivargintus, neretai pasidavusius bolevik takai karius isiunt tvyn, o j viet organizavo savanori dalinius, pasivadinusius vairiais
vardais: Vokiei legionas, Savanori korpusas, Gelein divizija ir pan.
Tuo paiu metu Rusijoje veik baltj, kovojusi su bolevizmu, sjdis. Tarp
baltj rus buvo tiek santarvinink (Anglijos ir Pranczijos), tiek provokikosios
orientacijos moni. Vieni j veik pirmj, kiti antrj remiami. iuo atveju vokiei ir baltj rus interesai Baltijos alyse susipyn: vieni kitus norjo panaudoti
savo tikslams gyvendinti: vokieiai, rusams padedant, mintuose kratuose sitvirtinti, o rusai, vokiei remiami, nugalti bolevikus ir susigrinti Baltijos pajr su
svarbiais uostais. Tuo metu Vokietijoje dar buvo pasilik keli imtai tkstani rus
belaisvi, todl baltieji karininkai bei emigrantai i j planavo organizuoti savanori
dalinius. Be to, Vokietij buvo atvyk daug rus pabgli: buvusi aukt valdinink, aristokrat, besitraukiani nuo bolevik teroro. Vokietijoje rus emigrant
politikai sudar rus gen. V. Biskupskio vadovaujam Vakar Rusijos vyriausyb
Berlyne, kuri rm baltj rus gen. N. Judenias, plk. P. Bermondtas-Avalovas ir
Rusijos bei Vokietijos nacionalistai. Provokikos orientacijos rus monarchistins visuomens dalis nutar iekoti utarimo Vokietijoje ir su jos pagalba grinti Rusijoje
senj tvark. i idj palaik ir Ober-osto vyriausiasis vadas princas Leopoldas
Bavarietis, jo tabo virininkas gen. Maksas Hofmanas ir kt. auktieji Vokietijos armijos vadovai. Tuoj buvo umegzti kontaktai su vokiei nelaisvje buvusiais rus
generolais ir iaip karininkais, atsiklausta Rusijos pietuose besikurianios antibolevikins kariuomens vadovybs nuomons, turint tiksl igauti sutikim steigti Vokietijoje i rus belaisvi tautin armij.
Vienas i pirmj vokiei bandym veikiant ia kryptimi, buvo sukurti vadinamj rus iaurs armij. Pirmasis rus ir vokiei bendras pasitarimas vyko
Pskove 1918 m. spalio 18 d. ios armijos vadu buvo numatytas Kijeve gyvens gen.
K. Kelleris, taiau netrukus msi vadovauti rus gen. N. Judenias. Vokieiai buvo
pasiadj iaurs armij viskuo gerai aprpinti. Taiau gen. N. Judenias daugiau
orientavosi santarvinink pus, gaudamas i j didel materialin karin param1 .
Visgi vokiei itiesta pagalbos ranka daugeliui baltj rus karinink bei
veikj buvo priimtina. Abipusiu susitarimu buvo nutarta tautin rus kariuomen
kurti tokiomis slygomis:
1. Rus savanori kariuomen turjo bti organizuojama, gavus Vokietijos
kaizerio valdios sutikim.

194

2. Jos krimosi vieta vokiei kariuomens uimtos Rusijos imperijos dalys,

eventualiai Daugpilio, VilniausValkoVolmaroVerdeno apylinks.
3. Kariuomen kuriama, priirint ir apsaugant okupacinei vokiei administracijai.
4. j turjo bti priimami tiek buv rus karininkai bei savanoriai, tiek vokiei nelaisvje dar buv rus kariai.
5. ios kariuomens vadu turjo bti parinktas autoritetingas, prityrs rus
generolas, besinaudojs diktatoriaus teismis.
6. Reikalingas armijai las paskolos forma turjo skirti vokiei valdia.
7. Ginklai, apranga, amunicija, maistas turjo bti tiekiami i vokiei intendantros sandli.
8. Prie pradedant kurti i kariuomen, viename i miest turjo bti suauktas rus monarchist kongresas, turjs i savo tarpo irinkti laikinj vyriausyb.
9. Sukurtoji kariuomen turjo prisiekti teistam Rusijos carui.
10. Kariuomenei keliami udaviniai: a) ygiuoti Petrograd ir ivaikyti bolevikus, b) remti teist valdi, c) sugrinti tvark visoje Rusijoje.
11. Visi politiniai klausimai mintame kongrese turjo bti kiek galint iaikinti ir irinktosios vyriausybs patvirtinti.
12. Vokiei kariuomen kovose su bolevikais neturjo dalyvauti. Ji turjo
lygiuotis rus kariuomens unugaryje, saugoti tvark ir skirti jai didesn reikm2 .
Dl i parengt slyg buvo atsiklausta rus gvardijos karinink organizacijos, rus monarchist partijos vadovo Markovo ir gen. N. Judenio nuomons. Vokiei ryt fronto vadovyb, sutikdama su aukiau mintomis slygomis ir bdama pasirengusi padti t kariuomen kurti, norjo tik gauti rus monarchist kongreso pritarim. Nepavykus tok kongres suaukti Pskove, bandyta tai padaryti
Kijeve, kaip pagrindiniame tuometiniame rus monarchist veiklos centre. Taiau
kita rus monarchist dalis buvo nusistaiusi prie vokieius ir tikjosi restauruoti
Rusijoje buvusi valdi su Antants ali pagalba, todl nevyko ir vokiei taip
norimas rus monarchist kongresas Kijeve.
Rus karinink grupei pritarus, vokiei ryt fronto vadovyb paskelb sakym kurti Pskove rus savanori kariuomen, paskirdama tam reikalui 150 mln. marki pinigais, 50-iai tkstani kareivi ginkl, drabui ir amunicijos, 500 kulkosvaidi, 36 lengvsias patrankas, 24 sunkiuosius artilerijos pabklus, vis vienam
korpusui reikaling karik mediag ir aviacij3 .
iai kuriamai kariuomenei kur laik vadovavo gen. Vandamas, o vliau gen.
N. Judenias. Pastarasis daugiau orientavosi santarvinink pus, gaudamas i j
didel materialin karin param. Nepaisant to, minto korpuso krimui paspartinti, kur tik galima, buvo steigiami savanori primimo briai. Tam tikras skaiius
karinink isista Vilni, Kaun, Gardin ir kt. vietoves raginti mones gelbti
Rusij.
vilgsnis nukrypo ir pai Vokietij, kur buvo imtai tkstani rus belaisvi. Taiau ivarg ir ibadj rus kareiviai, svajodami kaip galima greiiau grti
tvyn, ne tik vokiei, bet ir savo karinink silymais maai betikjo.
Vietoj numatyt 50 000 kareivi 1918 m. rugsjo mn. pabaigoje pavyko surinkti vos 3500 savanori ir sudaryti 3 pstinink pulkus po 500 vyr kiekviename,

195

kelias lengvosios lauko artilerijos baterijas, kelias rinktines partizan ir iek tiek kavalerijos4 .
Tada vokieiai savo vilgsn atkreip 1918 m. pabaigoje i Ukrainos Vokietij atvykus buvus carins armijos plk. P. Bermondt-Avalov, kuris ia pradjo aktyviau reiktis, buvo prisidjs prie iaurs armijos formavimo ir linko vokiei
pus. 1919 m. vasario 8 d. Zalzvedelyje jis pradjo organizuoti raitj kulkosvaidinink rinktin Nr. 1, kurioje su tabu turjo bti 522 mons. Vokieiams remiant,
plk. P. Bermondto rinktin pradjo plstis, formavosi naujos dalys. Vienos tokios
rinktins vadas buvo rus andarmerijos plk. P. Virgoliius, vliau savo daliniams
pasirinks bazes Lietuvoje.
Pralaimjusi kar Vokietija, palankiai vertino plk. P. Bermondt ir jo organizuojam kariuomen, tikdamasi ateityje i jos politins bei ekonomins naudos Baltijos alyse. Po kurio laiko ir vokiei kariuomens dalys, paliktos tose alyse sulaikyti bolevik verimsi Vakarus, siliejo P. Bermondto armij, sudarydamos jos
rimiausi jg.
G e n e r o l o v o n d e r G o l t z o v e i k l a. 1919 m. sausio mn. pabaigoje
Vokietijos karin vadovyb gen. R. von der Goltz paskyr vis Baltijos alyse buvusi negausi ir silpn vokiei kariuomens dalini vadu. Taiau is per trump
laik sugebjo priverbuoti savanori ir sudaryti stiprias karines pajgas vadinamj VI rezervo (atsargos) korpus, kuriame 1919 m. balandio mn. jau buvo apie
73 000 vokiei kari. Gen. R. Goltzas, kviesdamas savanorius savo dalinius Baltijos alyse, adjo jiems sudaryti geras sikrimo slygas. I pradi jiems buvo mokama po 6, o vliau po 11 marki per dien, karininkai gaudavo papildom atlyginim dar ir u pareigas ligi 42, o kariuomens dali vadai ligi 100 marki per
dien. Todl vokiei savanori netrko5 . Su iomis pajgomis jis skmingai kariavo
su bolevikais ir kovo 5 d. um Maeikius, kovo 10 d. iaulius, o po to nemaa
Latvijos miest, tuo suardydamas Raudonosios armijos planus sitvirtinti iuose kratuose. Gen. R. Goltzas Vokietijos prieais laik ne tik Raudonj armij, Latvijos ir
Lietuvos vyriausybes, bet ir visus santarvininkus6 .
Gen. R. Goltzo vadovaujami kariniai daliniai Lietuvoje pasiymjo iaurumu:
plikavo, naikino svetim turt, u menkiausi nepaklusnum ud vietinius gyventojus. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Gelein divizija, kovo 10 d. umusi agar, be teismo suaud 3 lietuvi milicininkus ir 2 civilius, tardama juos simpatijomis
bolevikams. T pai dien vokiei artilerija apaud iaulius, nors inojo, jog
bolevikai i j jau buvo pasitrauk, o sibrov miest, nuov 3 valstieius7 .
Taiau gen. R. Goltzo planams sitvirtinti mintuose kratuose pasiprieino
Baltijos valstybs bei santarvininkai. inodami tikruosius vokiei tikslus, santarvininkai pareikalavo, kad gen. R. Goltzo vadovaujamas VI atsargos (rezervo) korpusas iki 1919 m. rugpjio 20 d. isikraustyt i Baltijos ali. Taiau gen. R. Goltzas,
savosios vyriausybs palaikomas, kur laik nekreip dmesio santarvinink kariuomens vado maralo F. Focho reikalavimus, visokiais pretekstais isisukinjo ir
evakuotis dels. Ir tik santarvininkams rugsjo 26 d. pagrasinus Vokietijai kredit
nutraukimu, blokada, ekonominmis represijomis bei tuo, kad bus sulaikytas vokiei belaisvi grinimas, gen. R. Goltzas spalio 13 d. gavo i Vokietijos vyriausybs

196

griet sakym paskubinti korpuso evakuacij. Atskiru atsiaukimu vokiei karius Baltijos alyse vyriausyb paragino juos grti Vokietij. Taiau tik nedaugelis
gen. R. Goltzo kariuomens dali paklaus io atsiaukimo. Dauguma j perjo tarnauti plk. P. Bermondto inion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybs.
1919 m. spalio 12 d. vietoj gen. R. Goltzo VI korpuso vadu buvo paskirtas
lietuviams gerai pastamas gen. W. Eberhardtas. Nors pagal susitarim vokiei
evakuacija turjo baigtis iki lapkriio 14 d., gen. W. Eberhardtas j atidliojo, smoningai vilkino, band tarpininkauti tarp Lietuvos vyriausybs ir plk. P. Bermondto,
kad bt pratstas bermontinink buvimas Lietuvoje.
B e r m o n t i a d a L i e t u v o j e. Dar Vokietijoje pradjs verbuoti rus
savanorius, plk. P. Bermondtas 1919 m. birelio 12 d. drauge su savo tabu ir 300
rus kareivi atvyko Mintauj. ia jis pasiskelb organizuojs II rus savanori
korpus kovai su bolevikais. Taiau, bdamas Latvijoje, plk. P. Bermondtas rpinosi ne tiek kova su bolevikais, kiek vokiei politiniais planais Baltijos alyse, kuri
pagrindinis vykdytojas buvo gen. R. Goltzas. Su juo plk. P. Bermondtas ir sudar
plan organizuoti bendr rusvokiei kariuomen nedalomai monarchinei Rusijai atkurti.
Apie plk. P. Bermondt ir jo veikl Baltijos alyse rayta nemaai. Taiau dauguma raiusij j apibdino kaip tiping carins Rusijos kavalerijos karinink, idid garbtrok, surusjus vokiet, perjn ir apsiaukl pulkinink. Iki 1904 m.
rusjapon karo jis buvo Vladivostoke dragn pulko kapelmeisteriu, Pirmojo pasaulinio karo metu 31 korpuso vado gen. Mienkos asmeniniu adjutantu. 1918 m.
P. Bermondtas vokiei buvo paskirtas Rovno miesto (Ukrainoje) komendantu, kur
su nepasitikjimu irjo besikuriant lietuvi batalion ir galiausiai pareikalavo j
nuginkluoti8 . Neaikiomis aplinkybmis apsiauks pulkininku ir rods iniciatyv
vl sujungti Ukrain su Rusija, jis petlirinink buvo aretuotas, taiau vokiei
tarpininkaujamas, paleistas. Nepasiymjusiam nei kariniais, nei politiniais sugebjimais P. Bermondtui buvo leista vykti Zalzvedelio stovykl Vokietijoje, kur kaip
minjome, jis ir pradjo organizuoti raitj kulkosvaidi rinktin. sigijs vokiei
palankum, jis ir atsidr Mintaujoje, kaip II rus savanori korpuso kovai su bolevikais organizatorius.
Nuo 1919 m. gegus mn. plk. P. Bermondto dalinius i Vokietijos per Lietuv Kur pradjo plaukti suverbuot rus belaisvi ir vokiei kareivi eelonai.
Mintaujoje telkiama plk. P. Bermondto kariuomen buvo vadinama Vakar Rusijos
savanori rus grafo gen. K. Kellerio vardo korpusu. Plk. P. Bermondtas vieai skelb turs admirolo A. Kolako paskyrim vadovauti rus kariniams daliniams Baltijos alyse, taiau faktikai vykd tik gen. R. Goltzo nurodymus.
Vokiei valdia i organizuojam kariuomen visaip rm: iki 1919 m. rugsjo mn. pabaigos mokjo algas, aprpino ginklais, amunicija bei transportu, traukiniais ve paskyrimo vietas, palydint karo orkestrams, grojant carins Rusijos
himnams ir pan.9 Atvykusi Baltijos alis, i kariuomen i vietini valstiei m
negailestingai rekvizuoti gyvulius bei ems kio produktus, plikauti.
Vliau, komplikuojantis plk. P. Bermondto politinei padiai, Vokietijos vyriausyb jo armijos finansavimo nebegaljo toliau tsti. O kariuomenei pinigai buvo

197

reikalingi. Tada vadinamoji Vakar Rusijos vyriausyb Berlyne bermontininkams

ispausdino popierines markes. Nors ios marks nebuvo padengtos, plk. P. Bermondtas tikjosi, jog jos gis pasitikjimo ugrobtuose kratuose. Jis aikino, jog i
pinig vert garantuota visu armijos turimu turtu. gen. R. Goltzas teig, kad Baltijos
alyse visi turtai ir toliau priklaus Rusijai, todl ir nauj pinig vert garantuojama
iais Rusijos valstybs turtais10 .
Mint pinig vienoje pusje buvo atspausdintas rusikas, o kitoje vokikas
raas: ie kasos liudijimai, kuri apmokjimas laiduotas rus vakar savanori
armijos karo turtu, turi apyvartos teis rus vakar armijos uimtoje teritorijoje kaip
teistas mokjimo enklas ir 1920 m. sausio 1 d. pradedant savanori vakar armijos taupomai-skolinamose kasose turi bti keiiami markes arba vienos verts
rus pinig enklus. i kasos liudijim padirbimas bus persekiojamas baudiamuoju bdu11 (kalba netaisyta V.L.).
Nepaisant tikinjim bei grasinim, Baltijos ali gyventojai t pinig nenorjo imti, pravardiuodami juos avalovkomis, P. Bermondto mlu ir pan.
Plk. P. Bermondto karini dalini atsiradimas ir j glaudus bendradarbiavimas su vokiei VI rezervo korpuso vadu gen. R. Goltzu Baltijos alims kl didel
nerim. Lietuviams P. Bermondtas atrod pavojingesnis negu vokieiai, nes atvirai
nepalaik Baltijos valstybi nepriklausomybs ir nerod jokio noro tartis su jomis
ginytinais klausimais. 1919 m. vasar tarp lietuvi valdios ir plk. P. Bermondto
kariuomens atskir dalini m brsti karinis konfliktas, kuriam pradi padar t
met birelio 20 d. vykiai iauliuose.
Dar 1919 m. kovo 10 d. vokieiams ivijus bolevikus i iauli, mieste buvo
palikta j gula, priklausiusi vadinamos iauli brigados tabui. iauliuose dar buvo ir vokiei karo komendantra. Nedrausminga vokiei iauli gula, kurioje buvo
subolevikjusi spartakinink, siek tvirtai valdyti strategikai svarb geleinkelio
mazg ir nebaudiamai savavaliauti uimtose Lietuvos teritorijose. Vokieiai nenorjo dalytis valdia su lietuvi kariuomens gula, kuri sudar karin. A. Bironto vadovaujama iauli miesto ir apskrities karo komendantra12 bei karin. J. Gaudeiaus
vadovaujamas atskirasis batalionas. Miesto centre sikrusioje komendantros kuopoje buvo apie 200 autuvais ir kulkosvaidiais ginkluot vyr, o priemiestyje, od
fabriko medinse patalpose apsistojusiame batalione, apie 700 su virum vyr13 .
Daugum j sudar menkai ginkluoti ir maai teapmokyti savanoriai.
1919 m. birelio 20 d. i vieno vokiei karininko buvo gauta inia, jog j
kareiviai pulsi lietuvi gul. Karin. A. Bironto vadovaujama komendantra skubiai pasireng atremti puolim, apie tai pranedama ir bataliono vadui. Taiau bataliono vadovyb, danai gaudama panaius spjimus, neatkreip praneim rimto dmesio, reagavo aplaidiai ir todl gynimuisi nepasireng14 .
Nakt i birelio 20 21 d. vokieiai pirmiausia upuol miesto kaljim ir apginklavo apie 50 i jo paleist kalini. Po poros valand kautyni um bataliono
kareivines ir privert nepasirengusius kovai jo karius pasiduoti, prie tai dar suimdami savo butuose buvusius karininkus. Prie kareivinse buvusius karius buvo panaudotos granatos, kulkosvaidiai, net arvuotas traukinys su 1 patranka, i kurios
buvo paleisti 6 sviediniai. Tik dalis bataliono kareivi su karin. J. Milaiumi spjo
pasitraukti i kareivini ir, isiskleid grandin, 6 valandas narsiai kovojo su vokie-

198

iais. Taiau i 3 pusi apsupti, buvo priversti visgi pasiduoti15 . Visus suimtuosius
bataliono karius vokieiai nusived prie savo komendantros, sakydami jiems dainuoti lietuvikas dainas. iek tiek palaik, sak visiems skirstytis namo, o patys nuniokojo kareivines, pasiimdami rbus, patalyn, maist, arklius ir kt. Pl vis dien.
T nakt lietuviai i viso turjo nuostoli: 13 umut, 17 sueist. Komendantroje 1 kareivis buvo umutas, o 1 sueistas. Ne maiau krito ir vokiei. Materialini nuostoli buvo padaryta u 1 742 247 markes16 .
iauli miesto visuomen, reaguodama vokiei savavaliavim, irinko komisij protesto ratui parengti. Jame bendrais bruoais buvo idstyti iauliuose bei
apylinkje vokiei padaryti nusikaltimai upuolimai, udyns, valstiei plimai ir pareikalauta, kad vokieiai ivykt i miesto ir apleist Lietuv. Rat pasira komendantas karin. A. Birontas, miesto valdybos pirmininkas J. Orlauskas,
iauli banyios dekanas klebonas J. Jasinskas, visuomens veikjai K. Venslauskas, A. Vosylius, A. Bielinis, J. Murka, J. Grinius ir kt. is ratas buvo teiktas vokiei iauli brigados vadui, vokiei karo komendantui, vokiei vyriausybs atstovui dr. Knopfeliui ir pasistas Lietuvos vyriausybei, Paryiaus taikos konferencijai, Lietuvos ir pasaulio spaudai. I Paryiaus iaulius atvykusi 5 asmen komisija, susipainusi su padtimi vietoje, pripaino, kad vietos slygos labai sunkios,
ir paadjo pagreitinti vokiei evakuacij17 .
vyk tyr tiek vokiei, tiek lietuvi karo vadovyb. Vokiei brigados vadovai aikinosi, jog incident sukl maitaujantys spartakininkai ir brigados tabas
dl minto vykio niekuo dtas. Lietuvos vyriausyb tuo metu maai tegaljo vokieius paveikti, nes kai kuriose kitose krato vietose vokiei saks savanori daliniai
padjo lietuviams kovoti su bolevikais.
Krato apsaugos ministras karin. A. Merkys, remdamasis angl karins misijos
praneimu, tuo metu painformavo vyr. kariuomens vad gen. S. ukausk, jog artimiausiu metu iauli krate gali pasirodyti plk. P. Bermondto kariniai daliniai, j karininkus ir kareivius apibdindamas kaip gauj plik ir bandit, su kuriais reikia
elgtis kaip su plikais ir banditais, atiduodant juos kiekvien syk karo teisman18 .
P l k. P. V i r g o l i i a u s v e i k l a L i e t u v o j e. Krato apsaugos ministro
karin. A. Merkio odiai pasitvirtino. 1919 m. liepos 26 d. Kurnus atvyko pirmutinis bermontinink brys, kuris tuojau pradjo rekvizuoti butus, prievarta um
pradios mokykl, vietimo komiteto patalpas. Jiems talkininkavo Kurnuose buv
vokiei andarai (karo policija). Po keli dien atvyko plk. P. Virgoliiaus rinktin,
o vliau ir daugiau bermontinink dalini.
Plk. P. Virgoliiaus rinktin sudar daugiausia buv rus belaisviai ir nedidelis
skaiius vokiei kari i viso apie 26003000 kari. Lietuvos kariuomen tuo metu vykd lemiamas kovas su bolevikais Dauguvos fronte, todl neturta jg sukliudyti bermontininkams stiprintis Kurnuose. O plk. P. Virgoliius nedels. Jis tuoj
paskelb Kurnuose karo padt bei atsiaukim gyventojus, sakydamas klausyti
jo valdios ir vykdyti jo sakymus. Nepaklusniesiems grasino net mirties bausme19 .
Kurnuose bermontininkai steig savanori verbavimo savo rinktin biur,
sudarydami jiems geras slygas: eiliniam kareiviui u vien tarnybos par mokjo
11 auksin. O dar 9 auksinus skyr vairioms smulkmenoms tabakui, degtukams ir

199

kt. j kariuomen daugiausia stojo rusai, vokieiai, bet atsirado ir lietuvi idavik20 . Suvilioti geromis slygomis bermontinink rinktinje, pas juos vien i iauli
bataliono perjo 30 lietuvi kari21 .
iauli m. ir apskr. karo komendantas karin. A. Birontas, reaguodamas neteistus siverli veiksmus, 1919 m. rugpjio 6 d. ileido atsiaukim gyventojus, ragindamas neturti nieko bendro su atjnais22 (plaiau r. 5 pried).
Lietuvos vyriausybei pareikus protest dl bermontinink siverimo krato
teritorij ir savavaliavimo, plk. P. Virgoliiaus galiotinis gen. M. Bogdanovas, 1919
m. rugpjio 7 d. atvyks Kaun, prane, jog plk. P. Virgoliiaus rinktin pasirinko buvein Kurnuose gen. R. Goltzo sakymu. Gen. M. Bogdanovas plk. P. Virgoliiaus vardu papra Lietuvos valdios leisti netrukdomai Lietuvos teritorijoje formuoti II rus savanori korpus vadovaujantis demokratikumo kiu23 .
I pokalbi su gen. M. Bogdanovu paaikjo, jog plk. P. Virgoliius yra pavaldus gen. R. Goltzui, veikia sutartinai su juo bei plk. P. Bermondtu ir Lietuvoje formuoja tok pat korpus, kaip plk. P. Bermondtas Latvijoje.
Nors Lietuvos vyriausyb pareikalavo bermontinink isikraustyti, ie to reikalavimo nevykd ir Kurnuose spariai ts korpuso organizavimo darb. 1919
m. rugsjo mn. pabaigoje iauli krate apytikriais duomenimis jau buvo sutelkta
19 103 kariai, tarp kuri 3830 rus (130 karinink ir 3 700 kareivi) ir 15 273 vokieiai (408 karininkai bei 14 865 kareiviai). Rinktinje buvo 2 arvuoti traukiniai, ginkluoti 4 patrankomis ir 8 kulkosvaidiais, 3 artilerijos dalys (24 lengvosios ir 30 sunkij haubic bei 150 lengvj ir 18 sunkij patrank), 30 kulkosvaidinink kuop (3300 kulkosvaidi), aviacijos (20 lktuv) ir automobili (20 sunkveimi ir 14
keleivini autobus) skyriai, 3 minosvaidi kuopos (280 vienet), kavalerijos dalys
su lauko andarmerija, 2 pionieri briai, lauko telegrafo pulkas, 4 radijo stotys,
apie 300 veim ir 800 arkli ir kt.24
Kaip matyti, plk. P. Virgoliiaus rinktinje dominavo vokieiai, o rus tautybs kariai tesudar apie 20,4 proc. J karinje vadovybje tebebuvo daug karinink
Vokietijos aneksins politikos alinink, suinteresuot gauti takos ir sitvirtinti
Baltijos alyse. Siekdami sav tiksl, jie vykd dviveidik politik ir savo sjunginink rus monarchist atvilgiu, su j pagalba planuodami atnaujinti Vokietij,
skms atveju prijungiant prie jos Baltijos alis25 (plaiau r. 6 pried).
Susitvarkiusi ir sustiprjusi plk. P. Virgoliiaus rinktin 1919 m. spalio 5 d. i
Kurn persikl iaulius. ia buvs miesto ir apskrities komendantros negausus lietuvi dalinys bermontininkams nesteng pasiprieinti.
Ivykdamas iaulius, plk. P. Virgoliius paskelb atsiaukim, kuriame skelb, jog lietuviai ir rusai es vienos motinos vaikai, teig, jog Gud (suprask rus
V. L.) valdia visuomet linkjo Lietuvai gero ir i senj laik iam kratui dav
tvark ir kit teising paspari,, ir adjo, kad ant ateinanio laiko Gudija (suprask Rusija V. L.) be abejojimo dovanos iam kratui didel savivald ir autonomijos prov26 (kalba netaisyta V. L.). Spalio 11 d. ratu Lietuvos vyriausybei plk.
P. Virgoliius teig, jog i Kurn atvyko iaulius susijungti su gen. N. Judeniiaus rus kariuomene, veikiania prie bolevikus27 .
Tai buvo veidmainikas tvirtinimas, nes, viena, joki bolevik tuo metu iauliuose nebuvo; antra, lietuvi fronte neveik jokia gen. N. Judeniiaus armijos rus

200

dalis ir, treia, nordamas susijungti su gen. N. Judeniiaus kariuomene, plk. P. Virgoliius bt turjs pasukti prieinga, t. y. iaurs, kryptimi.
Iki plk. P. Virgoliiaus rinktins atvykimo iauliuose ir j apylinkse dar buvo
usiliks vokiei savanori korpusas (Freikorps), kuriam vadovavo plk. ltn. K. Diebitschas, kartu js vokiei gulos mieste virininko pareigas, pavaldus gen. R. Goltzui, o kartu plk. P. Bermondtui. Reikia paymti, jog Pirmojo pasaulinio karo metu
iauliai buvo labai nukentj, ir mieste labai trko patalp. Ruodamasis kurdinti
bermontininkus mieste, plk. ltn. K. Diebitschas numat lietuvi komendantros uimamas patalpas panaudoti bermontinink ligoninei. Komendantui A. Birontui su
tuo nesutikus ir nutarus pasiprieinti ginkluota jga, plk. ltn. K. Diebitschas nusprend tam reikalui uimti gimnazijos rmus.
Gimnazijos rm umimas vyko gan tragikomis aplinkybmis ir vokieiams
bdingu iaurumu. Rugsjo 30 d. ryt mokiniai, neinodami, kad gimnazija vokiei uimta, rinkosi j. Vokiei sargybiniui j vid neleidus, sujo per upakalines duris. Netrukus atvyks vokiei andar virininkas rotmistras von Platenas
su keliais ginkluotais kareiviais pradjo mokinius stumdyti ir varyti lauk. Taiau
mokiniai, giedodami himn, nesijudino i vietos. Netrukus buvo atvesti bolevik
belaisviai, kuriems sakyta mokinius imesti i patalp. iems nieko nedarant, pats
rotmistras von Platenas m muti mokinius. Mokytojams juos ustojus ir kilus dideliam triukmui jis pasialino. Po kurio laiko, grs su 20 kareivi, m muti mokytojus ir mokinius. iauriai sumu 3 mokytojus ir 27 mokinius, vokieiai gimnazijos rmus um28 .
Atvyk iaulius, bermontininkai jautsi lyg j nukariautame krate. Nesutik
stipresnio lietuvi sargyb pasiprieinimo, jie tuoj pat um iln ir Radvilikio
geleinkelio stotis, o po keli dien Birus ir Nemunlio Radvilik. Nepatenkinti
karin. A. Bironto vadovaujamos iauli m. ir apskr. karo komendantros veikla,
bermontininkai spalio 9 d. ankstyv ryt nelauktai upuol Lietuvos kariuomens
dalinius mieste, nuginklavo ir apipl kareivius ir kareivines, likvidavo lietuvi komendantr, ipl pat, idin, intendantr, iniekino Lietuvos tautin vliav,
panaikino valdios ir savivaldybs staigas, sak jose vartoti tik rus ar vokiei
kalbas ir paskelb, jog Lietuva yra rus kratas29 .
Po i vyki, pagrobs vis valdi iauliuose, plk. P. Virgoliius rate Lietuvos vyriausybei teisinosi, jog lietuviai iprovokav mint incident, sueid jo vien
karinink ir eis kareivius ir todl jis saks lietuvius nuginkluoti, pridurdamas, jog
steigs speciali komisij vykiams itirti30 .
Lietuvos vyriausyb kokias nors derybas su bermontininkais nesileido, bet
paskubomis m telkti karinius dalinius jiems i krato ivaryti. Buvusioji iauli
karo komendantra buvo evakuota Kaun. Prie jos laikinai buvo priskirtos Teli,
Sedos, Kretingos ir Taurags komendantr kuopos. Vis i pajg vadu buvo
paskirtas karin. A. Birontas31 .
iauliuose sitvirtins plk. P. Virgoliius pagal gen. R. Goltzo su plk. P. Bermondtu 1919 m. rugsjo 21 d. sudaryt susitarim ne tik vadovavo II vakar savanori korpusui, bet ir tapo vis Lietuvoje buvusi rusvokiei savanori kariuomens dali virininku. Nesiskaitydamas su Lietuvos valdia, jis savo daliniams leido vykdyti Lietuvoje iaurias rekvizicijas, nuginkluoti lietuvi sargybas, plikauti

201

ir t.t. sigaldami bermontininkai pradjo palaipsniui lietuvi kariuomens dalinius

stumti nuo svarbi strategini keli rytus, kad utikrint sau visik unugario
saugum. Pagrindines savo pajgas bermontininkai sutelk iaurs Lietuvoje, Saloi, Joniklio, Radvilikio, Lyduvn ir Raseini apylinkse bei iauliuose ir prie
Radvilikio. iaurje jie pasiek Kuprelik (20 km nuo Bir), o pietuose spalio 31 d.
Jurbark. Nuo Nemuno prie Jurbarko iki sienos su Latvija jie istat daugyb sargyb. Nors vietiniai gyventojai skundsi iauriu bermontinink elgesiu, negausios
lietuvi karo komendantros danai nebuvo pajgios juos apginti nuo plik. Bermontininkai puldinjo Raseini, Taurags, Maeiki bei Teli komendantras, neretai jas nuginkluodavo ar priversdavo pasitraukti kitas vietoves. Padtis nepasikeit ir gen. von R. Goltz 1919 m. spalio 12 d. pakeitus gen. W. Eberhardtu. Pastarasis nepadar joki pakeitim nei R. Goltzo parengtuose operacij planuose, nei jo
politikoje. O pagal gen. R. Goltzo anksiau parengt plan pagrindinis smgis buvo
nukreiptas Ryt kryptimi prie latvius, o alutinis prie lietuvius. Antruoju atveju
reikjo utikrinti su Vokietija siejani keli apsaug ir uimti strateginius centrus,
svarbius realizuojant ateities planus. Plk. P. Bermondto pagrindins jgos turjo smogti
Rygai, o plk. P. Virgoliius, veikdamas prie lietuvius, vertis Radvilikio kryptimi.
A v a n t i r i s t i n i j g p l a n a i v y k d y t i L i e t u v o je
v a l s t y b i n p e r v e r s m . Kaip jau minjome io darbo pradioje,
kaimynins valstybs nebuvo geranorikai nusiteikusios besikurianios Lietuvos valstybs atvilgiu ir brandino agresyvius planus. Viena i toki buvo Lenkija. Jos vadovui J. Pilsudskiui artim politini veikj grup msi organizuoti Lietuvoje gyvenusi lenk ginkluot sukilim. Jo smogiamj jg turjo sudaryti slapta lenk karin organizacija (POW Polska organizacja wojskowa). 1919 m. rugpjio mn. pabaigoje is vadinamj peoviak sukilimas buvo iaikintas. Tai buvo skaudus smgis Lenkijos virni federacinei politikai.
Plaiau apie tai kalbama ios knygos III dalyje.
Gen. R. Goltzo teigimu, lenkai sunki Lietuvai su bolevikais bei bermontininkais vykusi kov metu su pastaraisiais tarsi dl Lietuvos padalijimo tarp Rusijos
(suprask monarchins V. L.) ir Lenkijos. Bermontinink atstovas kunig. P. Kropotkinas (buvs Rygos gubernatorius) tuo klausimu net vainjs Varuv ir tarsis su
lenkais, kurie atseit neprietarav, kad bermontininkai uimt Lietuv iki Kauno32 .
M. Sleeviiaus sudarytoji Lietuvos vyriausyb nepatiko ne tik Lietuvos lenk
dvarininkams, rus monarchist lyderiams, bet ir kur laik buvusiam labai pozityviam lietuvi politikos veikjui usienyje, o vliau dl eistos ambicijos ir garbs
trokimo atsidrusiam Lietuvos prie gretose, dr. J. Gabriui ir jo bendrininkui, vokiei agentui baronui Fr. Roppui. Vakar Rusijos vyriausybs Berlyne vadovas rus gen. V. Biskupskis ir pasil dr. J. Gabriui ir baronui Fr. Roppui susitarti nuversti
Lietuvos vyriausyb. Jo nuomone, dr. J. Gabrys bt taps ministru pirmininku, o
Fr. Roppas finans ministru. Pastarieji tikjosi vykdyti Kaune perversm ir nuversti probolevikin M. Sleeviiaus vyriausyb, pasiremdami vokiei Savanori korpuso Lietuvoje vado mjr. C. Brandiso kariuomene. Perversmo metu tiktasi ir
dvarininko Wildemanno kari grups, mjr. J. Bischofo Geleins divizijos ir Vokiei legiono paramos. Gen. V. Biskupskis buvo sitikins, kad atjusi valdi minta

202

politin grupuot leisianti Lietuvoje organizuoti plk. P. Bermondto dalinius, kurie

drauge su pertvarkyta Lietuvos kariuomene pulsianti bolevikus. Ivadavus Rusij
i bolevik valdios, Lietuva turjusi palikti federacijoje su Rusija33 .
1919 m. rugsjo 10 d. mjr. C. Brandiso vadovaujamas vokiei savanori
korpusas pradjo yg Kaun. Suinojs tai, gen. R. Goltzas yg sustabd ir
spjo vokiei karini dali virininkus susilaikyti nuo neapgalvot ygi. Matyt,
gen. R. Goltzas palaik ryius su Vokietijos vyriausybe, kuri nenorjo prolenkikos
orientacijos Lietuvos vyriausybs, artimai bendraujanios su Lenkija.
1919 m. spalio 1 d. apie rengt perversm Lietuvoje suinojo santarvinink
vyriausybs. i inia netrukus buvo praneta Aukiausiajai santarvinink tarybai,
paymint, jog vokiei ir rus kariuomens vadovyb komplikuoja padt Baltijos
alyse ir kad tik j kariuomens evakuacija galt j i esms pakeisti34 .
Santarvinink pastangos ikraustyti vokieius i
B a l t i j o s a l i . Minto perversmo mginimas ir Lietuvos vyriausybs grieta
pozicija paskatino santarvininkus susirpinti greiiau ikraustyti vokiei ir rus
savanori kariuomen i Baltijos ali.
Reikia paymti, jog ir po revoliucijos, jau naujomis aplinkybmis, Vokietijos
karin vadovyb nenorjo atsisakyti ankstesnio aneksins politikos kurso Baltijos
alyse, dels evakuoti i j savo dalinius ir lauk patogi slyg savo puoseljamiems
tikslams pasiekti. Vokietijos vyriausyb aikinosi, kad Baltijos alyse esanios kariuomens dalys atsisak jos klausyti.
Dar 1919 m. birelio 18 d. buvo pasista pirmoji santarvinink kariuomens
virininko maralo F. Focho nota Vokietijos vyriausybei evakuoti i Baltijos valstybi vokiei kariuomen. Ypa Anglija buvo suinteresuota, kad Baltijos valstybs
nepatekt Vokietijos takon. Pirmojo F. Focho reikalavimo nevykdius, rugpjio 1
ir 24 d. jau buvo siuniami ultimatumai ir grasinimai. Taiau gen. R. Goltzas iuos
reikalavimus maai tekreip dmesio ir visokiais pretekstais dels evakuacij35 .
Tuomet Aukiausioji santarvinink taryba rugsjo 15 d. galiojo maral
F. Foch dar kart pareikalauti i vokiei atitraukti kariuomen savo krat. Vokietijai buvo pagrasinta kredit nutraukimu, blokada ir ekonominmis represijomis,
o pranczai pareik sulaikysi vokiei belaisvi grinim. Sureagavusi iuos
grasinimus, Vokietijos vyriausyb rugsjo 26 d. sak gen. R. Goltzui su savo daliniais grti Vokietij. iam ir toliau delsiant pareigojim vykdyti, vyriausyb spalio
3 d. sakym pakartojo. Bet tik nedaugelis gen. R. Goltzui pavaldi kariuomens
dalini paklaus mint vyriausybs sakym-atsiaukim. Dauguma j perjo plk.
P. Bermondto inion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybs.
1919 m. spalio 6 d. plk. P. Bermondtas sudar Centrin Vakar Rusijos taryb Lietuvos ir Latvijos uimtiems plotams valdyti. Jos pirmininku tapo kunig. Volkonskis, o laikinai j pavadavo buvs Vilniaus gubernatorius grafas K. Pahlenas. i
taryba rezidavo Mintaujoje greta plk. P. Bermondto tabo36 .
Plk. P. Bermondto ir gen. R. Goltzo paveikti vokiei karini dalini vadai bei
vyresnieji karininkai, siekdami aneksini tiksl bei pasipelnyti Baltijos alyse, karo
nualint ir badaujani Vokietij grti nenorjo. Todl 1919 m. spalio 6 d. tarp
vokiei Geleins divizijos, grafo K. Kellerio vardo ir plk. P. Virgoliiaus korpus ir

203

kit vokiei legion, i vienos puss, ir Vakar Rusijos armijos vyriausiojo vado i
kitos, buvo sudaryta bendr veiksm sutartis37 .
Vokiei savanori pozicija nepaklusti savo vyriausybei ir pasilikti Baltijos alyse
aikiai isakyta laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiaukime laivyno
kareiviams38 (r. 7 pried). Jame kaltinama Vokietijos vyriausyb u tariam nesirpinim Baltijos alyse esani savo kari likimu, raginama jos neklausyti, elgtis
savarankikai ir, bnant tose svetimose emse, kurti savo tvynei nauj ateit,
pranaaujama, jog ateis laikas, kada Vokietijoje jiems, atsiklaupus ant keli, bus
dkojama u tose alyse (suprask Latvijoje ir Lietuvoje V. L.) patirtas kanias39 .
Mintosios spalio 6 d. tarp vokiei savanori ir Vakar Rusijos vadovybs
sudarytosios sutarties prieduose buvo skirti geri, pastovs atlyginimai ir aprpinimas eme pasilikusiems Baltijos alyse vokiei kariams, visam aptarnaujaniam
personalui, nukentjusiems dl karo, sueistiesiems bei j Vokietijoje likusiems namikiams40 (plaiau r. 8 pried).
Daugelis vokiei kari, suviliot iais paadais, atsisak grti Vokietij ir
pasiliko tarnauti plk. P. Bermondto daliniuose. Evakuacijai pasibaigus, Baltijos alyse pasiliko ios j karins dalys: 1) Gelein divizija, 2) Baltijos krato grups tabas
su auli tabu, II batalionu ir vairs vadinamieji laisvieji korpusai, 3) P. Plehvs
grups tabas su Kuro skyriaus II rezervo pulku, I gvardijos lauko artilerijos pulku,
gvardijos pstinink pulko II artilerijos baterija, vairs kavalerijos skyriai ir ini
formacijos, 4) vairios aviacijos formacijos grups, 5) Rossbacho dalys41 .
Tokiam kari skaiiui bt neutek vien Latvijos ems. Plk. P. Bermondtas
ir Lietuv irjo kaip sudedamj Rusijos valstybs dal, todl galima suprasti,
koks pavojus grs ms valstybei.
1919 m. spalio 12 d. gen. R. Goltz pakeits gen. W. Eberhardtas irgi neskubjo, sil derybas ir stengsi evakuacij ne paskubinti, bet udelsti42 . Po poros dien
Vokietijos vyriausyb udraud vokiei kariams pereiti rus tarnybon. Taiau ir
vl tai nebuvo atsivelgta. sakymas vokiei kariuomens evakuacij baigti iki
lapkriio 14 d. nebuvo vykdomas.
P l k. P. B e r m o n d t o k a r i n p o l i t i k a. Susiklosius anksiau
mintoms aplinkybms, 1919 m. spalio mn. pradioje Baltijos alyse plk. P. Bermondtui buvo pavaldios ios kariuomens dalys:
1. Savanori grafo K. Kellerio vardo korpusas, vadovaujamas rus gvardijos
plk. Potockio (10 000 moni, 12 lengvj, 4 sunkiosios patrankos, 100 kulkosvaidi, 12 minosvaidi ir 12 lktuv),
2. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Gelein divizija (apie 18 000 moni),
3. Jr kpt. Sieverto vadovaujamas Vokiei legionas (apie 12 000 moni, 43
lengvosios patrankos, 321 kulkosvaidis).
Visos ios karins dalys buvo sukoncentruotos Mintaujos rajone ir nukreiptos
prie latvius.
Kita stipri bermontinink grup buvo Lietuvos teritorijoje iauliKurn apylinkse. Mintaujos grupei puolant Ryg, iauliKurn grup rengsi uimti
PanevioObeliEglains geleinkelio linij, o pasisekimo atveju ir iauli
KaunoVirbalio linij, trumpai tariant, vis Lietuv.

204

ios iauliKurn grups sudtis buvo tokia:

1. Rus andar plk. P.Virgoliiaus vadovaujamas II savanori korpusas (apie
5000 moni),
2. Vokiei kariuomens plk. ltn. V. Diebitscho vadovaujamas korpusas, kurio
tabas buvo sikrs iauliuose. Korpuse buvo apie 3000 moni, atitinkamas skaiius kulkosvaidi, minosvaidi ir artilerijos,
3. Atskiroji P. Plehvs grup (apie 3000 moni).
Be to, bermontininkams priklaus 3 arvuotieji traukiniai, 10 arvuotj automobili ir ups Aa laivynas. I viso plk. P. Bermondto kariuomenje buvo apie 52
tkst. moni, i kuri apie 40 tkst. vokiei, o kiti buv rus karo belaisviai.
Turta 600 kulkosvaidi, 60 minosvaidi, 27 lktuvai, 100 patrank, kelios radijo
stotys ir daug kitos technikos. i kariuomen buvo gerai aprengta ir labai gerai ginkluota. Jai nieko netrko43 . Ta kariuomen ir toliau i Vokietijos buvo papildoma.
ms vadovauti stambioms ginkluotosioms pajgoms, plk. P. Bermondtas dar
labiau ipuiko, darsi nesukalbamas. Jis skelbsi eins kariauti su bolevikais ir ess
pavaldus tik adm. A. Kolakui ir gen. A. Denikinui. Kada gen. N. Judeniius, pradjs Petrogrado puolim, pakviet plk. P. Bermondt atvykti jam pagalb, is nepakluso ir atsisak tai daryti. Nebeturdamas kuo pateisinti evakuacijos i Baltijos ali
reikalavim boikotavimo, plk. P. Bermondtas su savo kariauna ryosi imtis kratutini priemoni ioms alims ukariauti. 1919 m. spalio 9 d. jo vadovaujami daliniai
pradjo Rygos puolim, o plk. P. Virgoliiaus daliniams buvo sakyta pulti Lietuv
iauliRadvilikio ruoe.
Plk. P. Bermondtas, pasisdamas prie Ryg savo karinius dalinius, tuo paiu
gen. N. Judeniiui pasistoje telegramoje veidmainikai tvirtino: iandien latvi ir
est kariuomen pereng demarkacijos linij ir puol mane; jie privert mane prieintis. Nordamas bti tikru dl savo pozicij, a pamiau Dauguvos linij ir ygiuoju susijungti su Js kariuomene44 .
i melagingo turinio telegram gen. N. Judeniius plk. P. Bermondtui spalio
11 d. taip pat telegrama atsak tokiais odiais: Js nevykdte n vieno mano
sakymo dl js kariuomens persiklimo Narvos front ir, turimomis iniomis, be
mano leidimo pradjote karinius veiksmus prie latvi kariuomen. Skelbiu Jus tvyns idaviku ir ibraukiu i iaurs vakar armijos sudties. Js vadovaujamai
kariuomenei rus karininkams ir savanoriams, pasilikusiems itikimiems savo pareigai, sakau nedelsiant paklusti vyresniojo karininko komandai, kuris, padedamas angl misijos atstovo, turi imtis vis priemoni, kad jie jr keliu netrukdomai
bt isisti susijungti su iaurs frontu45 .
bermontinink daliniuose buvusius rus karininkus ir kareivius atsiaukimu
vykti Narvos front ir padti gen. N. Judeniiui kovoti prie bolevikus 1919 m.
spalio 12 d. kreipsi ir Rusijos iaurs vakar srities vyriausyb. Ji irgi pasmerk plk.
P. Bermondto idavyst ir ragino rus karius ginti savo tvyn Rusij nuo bolevik
savivals46 (plaiau r. 9 pried).
Ar rus kariai reagavo mintus gen. N. Judeniiaus ir Rusijos iaurs vakar
srities vyriausybs atsiaukimus vykti Narvos front, ini nra. Aiku viena plk.
P. Bermondtas su savo alininkais agresyvi tiksl Baltijos ali atvilgiu ir po to
neatsisak. Nakt i spalio mn. 13 14 d. bermontininkai puol lietuvi sargybas

205

prie Linkaii geleinkelio stoties ir jas nuginklavo. Kit dien jie susirm su lietuvi sargybomis prie iauln, iaulaii ir Dauglaii. Spalio 16 d. bermontininkai
um u 7 km nuo Radvilikio esant Kraukn kaim. T pat dien, puldami stambiomis pajgomis, jie um Nemunlio Radvilik, Birus, Radvilikio stot ir daugyb kit maesni vietovi. Atkaklesnis susirmimas su bermontininkais vyko Linkuvoje47 , kur buvo isklaidytas ir ivytas j 17 husar brys48 .
Bermontininkus ypa erzino lietuvi komendantr veikla, nes ios neretai
sukliudydavo jiems laisvai plikauti ir likti nenubaustiems. 1919 m. spalio 24 d. jie
upuol ir nuginklavo Kretingos m. ir apskr. komendantr, atimdami ir maisto
produktus, kio rankius, patalyn, aprang ir kt. turt49 .
Tomis dienomis daug bermontinink buvo sikr Raseini apskrityje. Jie pl vietos gyventojus, vadindami tai rekvizicijomis, upuldinjo lietuvi komendantros kareivius. Spalio 21 d. i ilins Raseinius buvo siuniamas lietuvi ginkl
transportas, kur lydjo komendantros kuopos vadas karin. V. Rimaviius su briu
raiteli. Priartjus prie imkaii, kur buvo daug bermontinink, lietuvius pradta
audyti. Lietuvi raiteliai juos puol ir, padedant vietos gyventojams, 6 vokieius
nukov. Apie vyk buvo praneta bermontinink vadovybei. i atsak, jog irgi
bt panaiai pasielgusi, jeigu kareiviai bt i tikrj plikav50 .
Taiau bermontininkai ryosi atkeryti. Jie suintensyvino plimus imkaiiuose,
ilinje, Ervilke ir Jurbarko apylinkse. Spalio 25 d. siver Jurbark, pagrob i
miesto valdybos 2000 auksin tariamai umut vokiei kareivi laidotuvms organizuoti. Netrukus tie patys kareiviai ireikalavo i gyventoj dar 2000 auksin
patirtiems nuostoliams padengti, bandydami rodinti, jog lietuviai juos apipl (!).
Pasitraukdami i Jurbarko, bermontininkai isive su savimi Raseini miestui ir Jurbarko majoratui priklausiusius baldus51 .
Spalio 31 d. madaug 200 bermontinink dalinys vl siver Jurbark, ipl muitin, paimdami 3000 auksin, Sumimo komitet, nuginklavo milicij, apipl parduotuves, i kinink rekvizavo arklius, iauriai elgsi su miestelio gyventojais52 .
Nepamirdami 6 bermontinink netekties ties imkaiiais ir siekdami u tai
atkeryti, keli imtai vokiei spalio 25 d. atvyko Raseinius. Um miest, visur
istat savo sargybas, iekodami komendanto kpt. V. Vitkausko. Jo nerad, sum
kuopos vad ltn. V. Rimavii ir j isived. Dauguma komendantros kuopos kareivi buvo naujokai, dar negud kautis ir, pasinaudoj nakties tamsa, i Raseini
pasitrauk Girkaln, o vliau Betygal. Palikdami miest, vokieiai padar daug
krat privaiuose lietuvi kareivi butuose53 .
Lietuvos vyriausybs atstovai spalio 30 d. pareikalavo i bermontinink ltn. V.
Rimavii paleisti. Vokieiai i pradi adjo tai padaryti, taiau to paado neitesjo. Vliau jie per savo atstovyb prane, jog ltn. V. Rimaviius buvo nuautas,
mginant jam pabgti54 . Tai buvo kerto aktas.
1919 m. spalio 30 d. bermontininkai upuol ir nuginklavo Taurags m. ir
apskr. komendantr, kartu likviduodami ir kitas valdios staigas55 .
Ne kart nuo bermontinink teko gintis ir karin. P. Plechaviiaus vadovaujamiems Maeiki m. ir apskr. komendantros kariams. Gerai suvokdamas reali grsm, karin. P. Plechaviius 1919 m. spalio 30 d. specialiu sakymu komendantros

206

kareivius kreipsi tokiais odiais: Kareiviai Maeiki komendantros! Atminkite

ms kovas, kurias mes laimjome su ms prieais sausio ir kit mnesi. Nenusiminkit ir atminkit, kad nesite, kol a su jumis. Muome prie, kada jis buvo imt
kart stipresnis u mus, ir dabar sumuime tas bandas, kurios nori pasmaugti ms
Tvyn!56 . Komendantros kareiviai temptai budjo, bdami pasiruo bet kuriuo
metu atremti bermontinink puolim. Lapkriio 1 d. karin. P. Plechavii perklus
tarnauti V pst. pulk, Maeiki komendantu buvo paskirtas karin. J. lepetys57 .
Dl nuolatini bermontinink puldinjim komendantra lapkriio 4 d. buvo priversta persikelti Sed58 .
G e n. W. E b e r h a r d t a s b e r m o n t i n i n k i n t e r e s g y n j a s. Kaip jau minjome, gen. R. Goltz pakeits gen. W. Eberhardtas neum
aktyvios pozicijos vokiei evakuacijai i Baltijos ali paspartinti. Apsistojs Satkn dvare (5 km iaur nuo Jonikio) ir susipains su padtimi Baltijos alyse, jis
sitikino, jog dalis vokiei dalini pakluso Vokietijos valdiai, o dalis klaus tik plk.
P. Bermondto. Gavs Vokietijos vyriausybs galiojim iki lapkriio 14 d. ubaigti
vokiei kariuomens evakuacij, jis i pradi um tik tarpininko vaidmen tarp
bermontinink ir Lietuvos vadovybs, bandydamas likviduoti nesutarimus, jo teigimu, tarp rus kariuomens ir Kauno vyriausybs. Kur laik tarp jo ir Lietuvos vadovybs vyko tik formalus susirainjimas per atstovus-pasiuntinius.
Tik pradjs vykdyti savo pareigas, gen. W. Eberhardtas spalio 13 d. per savo
atstov, generalinio tabo kpt. unk, kreipdamasis Lietuvos vyr. kariuomens vad gen. ltn. Pr. Liatuk ir pabrdamas, jog i gen. R. Goltzo perms vadovavim
VI atsargos korpusui, paymjo, jog kaip ir anksiau, dar bdamas Kaune, taip ir
dabar stengsis palaikyti gerus santykius su Lietuvos vyriausybe ir imsis vis galim
priemoni likviduoti nesutarimams tarp rus kariuomens ir Kauno vyriausybs. Jis
teig nenors, jog tarp Lietuvos ir rus kariuomens dali vykt ginkluotas konfliktas tuo metu, kada grinamai tvyn Vokietijos kariuomenei reikalingi geleinkeliai, todl jo pareiga yra juos apsaugoti59 .
I io praneimo turinio matyti, jog gen. W. Eberhardtas daugiausia rpinosi
tuo, kaip isprsti gin tarp bermontinink ir Lietuvos vyriausybs ir pratsti vokiei buvim Lietuvoje. Tuo metu LinkaiiBaisogalos ir LinkaiiPanevio geleinkeli trikampyje buvo susidariusi sudtinga padtis. is trikampis turjo didel
strategin reikm, nes siejo centr (Kaun) su Dauguvos frontu. Per j front
buvo siuniami ms kariuomenei maistas ir ginklai. Nors Radvilikyje ir veik lietuvi geleinkelio stoties komendantra, taiau vokieiai ir prie j prisiliej bermontininkai ia jautsi visagaliai, nesiskait su ms valdia ir elgsi su ja kaip norjo. Nebuvo joki garantij, jog jie nesiver iauliKauno geleinkeliu ms karto
gilum ir nepuls laikinosios sostins. Todl t pai spalio 13 d. vyr. kariuomens
vadas gen. ltn. Pr. Liatukas ratu kreipsi gen. W. Eberhardt, nurodydamas jog iki
spalio 15 d. bt i Radvilikio geleinkelio stoties atitraukta vokiei reguliariosios
kariuomens dalis ir minta stotis perduota Lietuvos geleinkeli valdybai, pridurdamas, jog, pavartojus ginkl prie kolakinink (bermontinink) bandas, kurios
kliudo traukiniams vaikioti tarp Kauno ir bolevik fronto, gali nukentti vokiei reguliari kariuomen ir tuo sukelti negeistinus konfliktus60 .

207

 vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko kreipimsi gen. W. Eberhardtas spalio 15 d. per Vokietijos generalin galiotin kpt. unk Kaune atsak neigiamai, kartu gindamas bermontininkus tokiais odiais:
Radvilikio gelkelio punktas reikalingas man (suprask gen. W. Eberhardtui V. L.), kad galiau vykdyti sakym mano valdios dlei evakuacijos. Perduotas jis bus tik ubaigus evakuacij. Kolakinink band rajonuose, kurie uimti vokiei kariuomens, nra, bet yra tik kariuomens dalys Rus vakar valdios, kurios, kaip Lietuvos valdiai inoma, buvo organizuotos Vokietijos kariuomens vyriausybs dl kovos su bolevikais ir kurioms sulig nurodymo Antants paskirta uimti dal bolevik fronto palei Dvinsk. A matau, kad visa lietuvi kariuomen,
apleidus bolevik front, traukiama i eduvos ir Baisogalos rajono prie vokiei
atsitraukimo linij
U tai praau tuojau patraukti lietuvi kariuomen i eduvos ir Baisogalos
rajono iki 17 d. io mnesio, nes paalinimui io pavojaus tursiu padaryti visus
reikalingus ygius, sulaikant atsitraukim vokiei kariuomens.
Pas. W. Eberhardt
Su originalu sutinka:
pas. Tschunke
Gen. t. Hauptmanas61 .
(Kalba netaisyta V.L.)
I io dokumento aikiai matyti, jog gen. W. Eberhardtas, skirtingai negu jo
pirmtakas gen. R. Goltzas, pripaino, jog ne kas kitas, o vokieiai buvo rus karini
formuoi Baltijos alyse organizatoriai, palaik glaudius ryius su vadinamja Vakar Rusijos valdia ir vykd anksiau tarp gen. R. Goltzo ir plk. P. Bermondto
sudarytus planus.
Suinojs, jog vokiei valdia galiojusi gen. W. Eberhardt vien tik evakuoti
i Lietuvos savj kariuomen, vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas pripaino, jog Radvilikio geleinkelio stotis tam tikslui gali bti tikrai reikalinga ir garantavo vokiei kariuomens evakuacijos metu jos neatakuosis. Buvo pridurta, jog i
evakuacija turt bti greitai pradta ir veikiai ubaigta. Paymta, jog Lietuvos
kariuomen jau uimtose pozicijose ir toliau bus laikoma, nes jos lietuviams lygiai
taip reikalingos, kaip ir Radvilikio geleinkelio stotis vokieiams j evakuacijos metu, kadangi Lietuvos kariuomens tikslas yra apginti krat nuo bermontinink62 .
Toks Lietuvos karins vadovybs paaikinimas gen. W. Eberhardto netenkino.
Spalio 18 d. telegramoje Lietuvos vyriausybei jis prane, jog vokiei VI atsargos
korpuso unugaryje esaniuose Lietuvos rajonuose pagal geleinkelio linijas toliau
telkiama lietuvi kariuomen, o netoli Lyduvn bei Raseini buvo upultos vokiei sargybos. Gen. W. Eberhardtas pabr, jog tokios Lietuvos vyriausybs priemons gali labai komplikuoti padt ir leido suprasti, jog pavojaus atveju panaudosis
visas turimas priemones vokiei kariuomenei apsaugoti. Baigdamas pridr, jog
kratutini priemoni prie lietuvius nenort imtis ir tikisi per kelet dien klausim Lietuvai palankiu bdu isprsti63 .
Bermontininkai, gen. W. Eberhardto asmenyje matydami savo interes gynj, vis agresyvjo, j rekvizicijos virto tikru gyventoj plimu. Lietuvi nedideliems
kariniams daliniams bandant ustoti vietos gyventojus bei apsaugoti j turt ir tei-

208

ses, o atskirais atvejais susiaudant su bermontininkais bei juos persekiojant, gen.

W. Eberhardto tonas atrjo. Spalio 19 d. telegramoje, paymdamas, jog lietuvi
kariuomen, uimdama vis naujas teritorijas, sudaro grsm vokiei unugario bei
susisiekimo linijoms, pareikalavo, jog lietuvi valdia tuojau atitraukt savo kariuomen atgal rytus nuo GrinkikioPavartyiRozalimo ir Klovaini linijos, prieingu atveju grasindamas imtis reikaling ygi bei pastang savo norui ipildyti64 .
inodamas Lietuvos vadovybs aikiai ireikt neigiam nusistatym bermontinink kariuomens atvilgiu ir siekius artimiausiu metu ivyti j i viso krato, plk.
P. Bermondtas, tarsi bandydamas pasiaikinti ir iekodamas utarimo, spalio 16 d.
i savo stovyklos Mintaujoje pasiunt rat Kaun Lietuvos vyriausybei ir Usienio
reikal ministerijai. iame rate jis veidmainikai teig laiduojs Lietuvos vyriausybei, jog jo vienintelis tikslas yra kova su bolevikais, o Lietuvos valstybei sukliudyti
laisvai pltotis jis neturs jokio noro. Plk. P. Bermondto teigimu, jis ir jo Centro valdymo taryba pripastanti prezidento V. Vilsono paskelbtuosius principus ir visik
Lietuvos gyventoj suverenitet patiems sprsti savo likim. Jo vienintelis trokimas
sudaryti sjung su Lietuva prie bendr prie bolevikus65 .
Lietuvos vyriausyb, gerai inodama tikruosius plk. P. Bermondto tikslus Baltijos alyse, jo rat nieko neatsak. Kartu gen. W. Eberhardto spalio 18 d. telegram buvo praneta, jog Lietuvoje tebesanti ir vis dar ne evakuojama vokiei kariuomen danai drauge su bermontininkais dalyvauja bendrose prie lietuvius operacijose ir todl labai sunku j atskirti nuo plk. P. Bermondto pajg, kuri daugum sudaro taip pat vokieiai. Lietuvos karins vadovybs nuomone, galimas dalykas, jog per
apsirikim ties Lyduvnais ir Raseiniais galjo bti upultas vokiei brys. Siekdama
ateityje ivengti toki nesusipratim, ji paragino gen. W. Eberhardt paspartinti vokiei kariuomens evakuacij i Lietuvos, pabrdama, jog ginkluoto konflikto atveju net grieiausiais sakymais nestengsianti nuslopinti vietos gyventoj bei kari pasipiktinimo ir nirio bermontinink elgesiu ir veiksmais krate66 .

2. LIETUVOS KARIUOMENS TELKIMAS

BERMONTININK FRONTE

L i e t u v i f r o n t o p r i e b e r m o n t i n i n k u s s u d a r y m a s.
1919 m. ruden Lietuvos karin padtis buvo labai sunki. Teko laikyti front prie 3
prieus bolevikus, lenkus ir bermontininkus. Nors nustmus bolevikus u Dauguvos, j pajgos iame fronte didesnio pavojaus Lietuvai jau nebekl, taiau atskiri, pasikartojantys ipuoliai reikalavo neprarasti budrumo. Atsivelgdama tai, Lietuvos karin vadovyb iam fronto ruoui apsaugoti nutar palikti III pst. pulk,
Joniklio ir Ukmergs atskiruosius batalionus bei atskir baltgudi kuop.
Itin didel grsm Lietuvos valstybingumui kl lenkai, kuri pajgos iki 1919 m.
spalio mn. vidurio buvo umusios didel ms valstybs teritorijos dal. Plaiau apie
santykius su jais ir vykusias kovas kalbama treiojoje knygos dalyje.
Labai pablogjo krato finansin padtis. Kariuomen ir valstybs tarnautojai

209

keturis mnesius negavo alg. Konfliktuojant su bermontininkais, kuri daugum

sudar vokieiai, laikinai palijo santykiai su Vokietija. O savos valiutos Lietuva tuo
metu dar neturjo. Krate m trukti vairi preki.
Dar 1919 m. vasar kariuomen buvo paaukta daug vyr. Juos reikjo ne tik
apmokyti, bet ir aprpinti ginklais bei kitais btiniausiais reikmenimis. Nauji kariuomens daliniai buvo formuojami sunki kov su bolevikais kartyje, kada reikjo tempti visas krato jgas.
Nepaisant dideli sunkum, Lietuvos vyriausybei 1919 m. vasar ir ruden
pavyko usienyje nupirkti nemaa karik reikmen, apie 30 000 karini drabui
komplekt, aprpinti kariuomen naujomis amerikietikomis uniformomis bei avalyne, gerokai pakeisti bendr kariuomens ivaizd ir tuo pakelti kari nuotaik.
Kaip jau minjome, iki lietuvi kariuomens jg sutelkimo ir fronto prie bermontininkus sudarymo su jais kovojo tik negausios karo komendantr kuopos ir
vietos policija. Buvo tikimasi, jog vokieiams isikrausius bermontininkai savaime
likviduosis ir ivyks i Lietuvos, juo labiau kad gen. N. Judeniius plk. P. Bermondt
ir plk. P. Virgolii buvo paskelbs idavikais, o Vokietijos vyriausyb, santarvinink spiriama, sipareigojo bermontinink neberemti ir vokiei dalinius sugrinti
namo.
Taiau to nevyko. Bermontininkai elgsi Lietuvos teritorijoje kaip ugrobtame
krate, j veiksmai ljo. Jie nepripaino Lietuvos nepriklausomybs, lauk progos
ugrobti vis krat, kur laik neatskiriama Rusijos dalimi. Nuo 1919 m. spalio mn.
vidurio danjo susirmimai su jais vairiose Lietuvos vietovse. Lietuvos vyriausyb
bermontininkus laik dideliu pavojumi nepriklausomybei, spalio 9 d. paskelb karo
padt visame krate67 , o spalio 16 d. nusprend jga ivaryti juos i Lietuvos. Tuo
tikslu kariuomens vadovyb pradjo atitraukti kariuomens dalis i Dauguvos fronto
ir telkti prie bermontininkus.
Ruoiantis lemiamoms kovoms, buvo pakeista ir karin vadovyb. Gen. S. ukausk atleidus i vyr. kariuomens vado pareig, plk. Pr. Liatukas buvo pakeltas
generolu leitenantu 68 ir spalio 7 d. paskirtas vyr. kariuomens vadu, kartu einant
Krato apsaugos ministerijos valdytojo pareigas69 . Spalio 12 d. Vyr. kariuomens
vadas gen. ltn. Pr. Liatukas I brigados vad plk. ltn. K. Ladyg paskyr fronto prie
bermontininkus vadu70 . is savo bstin pasirinko Baisogaloje.
Dar spalio 5 d. buvusio vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu Panevio atskirasis batalionas apleido bolevik front ir ivyko Panev, o po 10
dien jau buvo bermontinink fronte, kur i pradi um gynimosi linij ties Klovainiais ir Rozalimu, o spalio 18 d. PakruojoKulyiDirveliPaeeri bare. Barui ilyginti ir padiai sustiprinti spalio 21 d. batalionas atsitrauk kiek atgal ir um KlovainiMuninRozalimoMaldinileikonioAlksnups linij. Jo tabas buvo Strikiuose71 .
Spalio 10 d. i Kauno Baisogal atvyko karin. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamas Kauno atskirasis batalionas. Jis um LinkaiiinnDauglaii
iauln ligi Tyruli bal linij. Bataliono tabas ir ligonin sikr Jasaii km., o
kio dalis Daujoi km.72 Spalio 15 d. bataliono I kuopos valgai pirm kart
susirm su bermontininkais Dauglaii dvare. Susiaudymo metu uvo skyrininkas jaun. pusk. G. Sakalauskas ir eil. J. Jaraminas. Tai pirmosios bataliono aukos73 .

210

Spalio 11 d. i Kaiiadori atvyko karin. K. kirpos vadovaujamas Vilniaus

batalionas, kuris um bar Paltynaiaiginys iki Dubysos ups.
Tomis dienomis i Zaras Panev buvo perkeltas ir II pst. pulkas. ia jis
apie por savaii tvarksi ir ruosi kovoms su bermontininkais. Spalio mn. pabaigoje pulkas batalionais persikl eduv, kur um bar ir vykd valgyb. Lapkriio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujok, atvykusi i Kauno, kurie buvo
iskirstyti po kuopas74 .
Sutelkus daugiau jg, smarkiai susiaurjo eduvoje sikrusio Marijampols
bataliono iki tol saugotas labai platus baras. Vyr. kariuomens vado sakymu is
batalionas nuo spalio mn. pradios saugojo Radvilikio geleinkelio stot ir stebjo
bermontinink kariuomens veiksmus. Jam privaljo teikti smulkiausi informacij
Pasvalio, iauli, Kdaini ir Raseini komendantai75 .
1919 m. spalio 16 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga prie bermontininkus jau
sudar apsaugos linij, kuri, tiesa, dar nebuvo itisa. Kpt. J. Vglio vadovaujamas
Pasvalio batalionas (3 kuopos ir 5 komandos, i viso apie 1000 kari, daugiausia
savanori) deng fronto deinj sparn ir i Pasvalio valgomomis rinktinmis veik
Bir, Saloi, Pavitinio kryptimis76 .
Kpt. J. Variakojo vadovaujamas Panevio batalionas, kur irgi beveik itisai
sudar kariai savanoriai, saugojo KlovainiRozalimo bar. Nuo lapkriio 1 d. jis
buvo pavadintas IV pst. pulku77 , kuriame tuo metu buvo 41 karininkas, 9 karo
valdininkai, 1 gydytojas, 1 kapelionas ir 1767 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 21
kulkosvaidiu, 1163 autuvais bei 550 granat, turjo 224 arklius78 .
PavartyiPaeeriVelioLinkaii bar saugojo plk. ltn. J. Butkaus vadovaujamas Marijampols atskirasis batalionas. 1919 m. rugsjo mn. pabaigoje jame
buvo 31 karininkas ir 705 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 16 kulkosvaidi, 807 autuvais ir 409 granatomis79 . Lapkriio 20 d. is batalionas buvo pavadintas VI pst.
pulku80 .
VarnioniDauglaiiiauln bar gyn plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamas Kauno atskirasis batalionas, kuriame 1919 m. lapkriio 24 d. buvo 30
karinink ir 791 kareivis. Batalionas buvo ginkluotas 8 kulkosvaidiais, 905 autuvais ir 2856 granatomis81 . Gruodio 1 d. jis buvo performuotas VII pst. pulk82 .
Kpt. K. kirpos vadovaujamam Vilniaus batalionui buvo sakyta saugoti
Paltynaiginio bar iki Dubysos ups. iame batalione 1919 m. lapkriio 15 d.
buvo 31 karininkas ir 1029 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 11 kulkosvaidi, 1122
autuvais ir 3198 granatomis83 . Lapkriio 10 d. batalionas buvo performuotas V
pst. pulk84 .
Karin. A. Bironto vadovaujama 6 emaitijos komendantr rinktin saugojo
KaunoSerediausJurbarko krypt. Be to, bermontinink fronte veik I husar pulko I ir II bei pus III eskadrono i viso 12 karinink ir 222 raiteliai85 . bermontinink front karin vadovyb nukreip III, IV ir V artilerijos baterijas, rezerve dar turdama plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujam II pst. pulk, kuriame lapkriio
21 d. buvo 51 karininkas ir 2192 kareiviai, ginkluoti 17 kulkosvaidi, 1782 autuvais ir 1700 granat86 . Spalio 28 d. Baisogal atvyko ir I pst. pulkas, kuriame tuo
metu buvo 56 karininkai, 3 gydytojai, 13 karo valdinink ir 2585 kareiviai. Pulkas
buvo apginkluotas 30 kulkosvaidi, 1735 autuvais, 16 revolveri, turjo apie 350

211

tkst. ovini, 775 rankines granatas, 1060 durtuv, 1 automobil, 7 motociklus, 41

telefono aparat ir 18 km telefono kabelio, 338 arklius87 .
Bermontininkams umus Radvilikio stot ir nutrkus geleinkeli susisiekimui tarp Kauno ir bolevik fronte buvusios kariuomens, lietuvi pajgos bermontinink front buvo telkiamos ltai ir sunkiai, daugiausia pastoi bdu, todl
tai usits beveik vis spalio mnes.
I viso bermontininkams buvo prieprieinta apie 1150012000 kari. Mint
kari branduol sudar savanoriai, jau gij nema patirt kov su bolevikais metu, bei neseniai mobilizuoti naujokai, dar menkai paruoti kovoms su gerai apginkluotomis bermontinink pajgomis. Taiau jie papild atskirus batalionus ir sudar
naujus pulkus, tuo didindami ir stiprindami Lietuvos karines pajgas.
1919 m. spalio mn. viduryje bermontininkai laiksi riboje: KriukaiPavitinys
LygumaiiauliaiRadvilikisTytuvnaiViduklRaseiniaiimkaiiaiErvilkas
Jurbarkas88 .
Pirmieji stambesni susirmimai su bermontinink a i s. Lietuviams sutelkus daugiau kariuomens bermontinink front, susirmimai su jais vis stiprjo. Spalio 19 d. bermontinink brys (apie 200 moni) su 4
patrankomis um eimelio miestel89 . T pat dien Radvilikio geleinkelio stotyje
jie sulaik ir ikrat pravaiuojant lietuvi traukin. Nakt i spalio 19 20 d. jie
sulaik kit traukin, vykstant Panev, ir, teigdami, jog ia jie es eimininkai,
atkabino garve. Tiesa, vliau garveys buvo grintas ir traukinys vluodamas
ivyko Panev90 .
Netrukus Radvilikio stot atvyko bermontinink arvuotas traukinys, kuris
didelmis pajgomis puol abipus geleinkelio RadvilikisLinkaiiai isidsiusius
Marijampols bataliono karius. Netiktai upulti ms kariai buvo priversti i Paeeri, Linkaii, inn bei Varnioni atsitraukti. Kautynse uvo 2 bataliono kareiviai, o 13 dingo be inios. 2 karininkai ir 6 kareiviai buvo sueisti. Bermontininkai
turjo daugiau auk, nes atak jo bdami girti91 .
Suinojs apie iuos vykius, gen. W. Eberhardtas spalio 20 d. telegrama V. O.
Nr. 882 pareikalavo, kad lietuvi valdia tuojau pat atitraukt savo pajgas u anksiau jo nurodytos linijos, o, to nevykdius, grasino kit dien pastumti savo kariuomen taip toli, kaip tai reikalauja geleinkelio linijos apsauga, pridurdamas,
jog visa kalt u kraujo praliejim tenka lietuvi valdiai92 .
i gen. W. Eberhardto ultimatyvinio turinio telegram vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas tos pat dienos 19 val. telegrama Nr. 4005 atsak tokiais
odiais:
A turiu dar syk pakartoti, kad lietuvi kariuomen jokiu bdu atsitraukianios vokiei kariuomens neupuls. Lietuvi kariuomens udavinys yra apginti
krat ir palaikyti susisiekim su bolevik frontu, kuris nakt i 1920. X. buvo pertrauktas. Tam utikrinti a daviau mano kariuomenei sakym pasitraukti iki linijos
KlovainiaiRozalimasMaldinaiUuoeriaiKariamosVarnioniaiMauoliai
DaunagiaiLiaubarai93 .
Lietuvos kariniai daliniai tuojau buvo atitraukti nurodyt linij. Taiau vokiei ir bermontinink tai netenkino. Spalio 21 d. 6 val. ryto Marijampols batalio-

212

no vadovyb gavo ini, jog vokieiai rengiasi pulti bataliono ginam bar. 8 val.
atvyk vokiei atstovai pareikalavo bataliono atsitraukti PavartyiPuipi linij,
teigdami, jog i linija nustatyta abipusiu lietuvi ir vokiei vadovybs susitarimu.
Bataliono vadovyb, pareikusi, jog lietuvi kariai yra ten, kur jiems sakyta, pasil
vokiei atstovams tuojau pasialinti. Netrukus vokieiai visu frontu perjo antpuol, pasisdami Linkaii stot arvuot traukin. Marijampols batalionas gyn
madaug 8 km bar. 200 kovotoj mikingoje vietoje atkakliai laiksi prie vokieius. Taiau vokiei kavalerija, pasinaudodama mikais ir tarp Marijampols bataliono deiniojo sparno bei Panevio bataliono kairiojo buvusiu neginamu 4 km ploio tarpu, ujo II kuopos unugar ir pradjo audyti autuv, kulkosvaidi,
minosvaidi ir artilerijos ugnimi. Padti II kuopai rezervo neturta. Atsargos i
viso tebuvo du pstinink briai, kurie prideng artilerij. Apsupta i vis pusi,
II kuopa visgi savo jgomis isiver i apsupties ir 17 val. pasitrauk Pavartyius94 .
Bataliono III kuopa, patekusi irgi apsupt, i jos taip pat prasiver, atsitrauk Kurklius, o vliau um PavartyiPuipi pozicij. Vokiei arvuotam traukiniui prasimuti gilesn unugar sukliud bataliono mokomoji komanda. Nors ir
bdama negausi, ji karygikai atrm visus arvuoto traukinio antpuolius, padarydama vokieiams dideli nuostoli. Tik atkakliai prieinantis mokomajai komandai
kitos kuopos galjo tvarkingai atsitraukti, uimti numatytas pozicijas ir jose sitvirtinti. Tai buvo padaryta 19 val., gavus i vadovybs sakym (r. 34 schem).
Vokieiai band vertis toliau, bet buvo atremti. Naktis i spalio 21 22 d.
prajo ramiai. Spalio 22 d. vokieiai vl pasiunt arvuot traukin ir um Gimbogal. Taiau, toliau lietuviams atkakliai prieinantis, i jos pasitrauk. I kuopos ir
mokomosios komandos padtis tebebuvo labai sunki, nes prieas buvo unugaryje,
o jo arvuoti traukiniai apaudydavo i vis pusi. Visgi pozicijose buvo atsilaikyta,
vokieiai i Gimbogalos ivaryti. Po to prieas aprimo.
Vokieiai prie Linkaii ir Velio, kur stovjo Marijampols bataliono III kuopa, patyr dideli nuostoli. I lietuvi puss 6 kariai buvo sueisti, o 3 karininkai ir
15 kareivi apsupties metu pateko nelaisvn95 .
Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamas Kauno batalionas fronto vado
plk. ltn. K. Ladygos sakymu iki spalio 21 d. 10 val. turjo atsitraukti ir uimti linij:
II kuopa Linkaiiai iimtinaiinnaiVarnioniai imtinai; I kuopa Varnioniai
iimtinai Daujoiai imtinai; III kuopa Daujoiai iimtinaiPaltynai iimtinai. Spalio
21 d. 6 val. ryto kuopos ir pradjo persigrupuoti. Varnionyse buvusiai IV kuopai,
atvykus kaim II kuopai, buvo sakyta bti atsargoje ir apsistoti Daujoiuose. II
kuopos vienas brys su karininku buvo paliktas innuose ginti Linkaiiinn
bar. Kiti du briai su kuopos vadu turjo uimti Varnionis. Jie su kulkosvaidiu
11 val. jau buvo vietoje, istat sargybas ir pasiunt valgus Dauglaii link. Kuopa
prieo nelauk, nes buvo praneta, jog lietuviai atsitraukia ne padidjus vokiei
pajgoms, o jiems reikalaujant nekliudomiems ramiai atsitraukti Vokietij. Todl
neturintys usimimo kareiviai isiskirst trobas pietauti, o IV kuopa apleido Varnionis ir ygiavo Dvari km.96
Apie 11 val. 30 min. vokieiai, pasinaudoj lietuvi atsitraukimu, kuopoms
nespjus galutinai uimti savo bar ir isisti valgyb, nuo Nirtaii ir Daukui
kaim puss perj mikais, nelauktai upuol uimanius Varnioni kaim ms

213

34 schema
Linkaii kautyns 1919 m. spalio 2022 d.

214

karius ir pradjo juos audyti. II kuopa, pirm syk patekusi m ir netiktai i

unugario upulta, negaljo ir nesuspjo reikiamai pasiruoti. Kuopos vadas vyr.
ltn. A. Pridotkas suspjo surinkti tik nedidel kareivi br ir pradjo gintis, bet greitai buvo sueistas. Negaldama sulaikyti vokiei, atsiaudydama kuopa pradjo
trauktis mik. Kulkosvaidininkai, neturdami kaime geros apaudymo pozicijos,
taip pat negaljo ilgai gintis. Apsupti vokiei, jie negaljo ineti kulkosvaidi ir,
im i j spynas, su kuopa taip pat pasitrauk mik. Ryys su bataliono tabu
jau mio pradioje buvo pertrauktas, ir bataliono vadas karin. Edv. Adamkaviius
joki ini apie prie neturjo. Su kitomis kuopomis telefono ryio irgi nebuvo.
Raitelis, pasistas Varnionis suinoti, gro psias, nes jojant i miko Varnionis
vokieiai nuov jo arkl97 .
innuose buvs kuopos II brys pasitrauk miku Daukuius, kur susijung
su savo kuopa ir ia um pozicij. Neturta jokio ryio su deinje buvusiu Marijampols batalionu, todl vakare buvo pasistas 4 raiteli brelis MieaiiNekrain
link. Dar 4 raiteliai buvo pasisti iardyti geleinkel. Nakt ties Daujoi kaimu pasirod vokiei valgai apaud bataliono valgyb ir sueid 2 kareivius.
Kadangi bataliono uimama pozicija riboje DaukuiaiMauoliaiSakteliai
Paltynai buvo mikinga, pelkta ir netiko gynybai, fronto vadas karin. K. Ladyga
sak batalionui pasitraukti ir uimti linij: GimbogalaLiaudikiaiJuodupiai
Pliukiai. Tai buvo padaryta spalio 22 d. 6 val. Batalionas turjo nuostoli: 2 kareiviai umuti, 2 karininkai ir 6 kareiviai sueisti, o 13 dingo be inios98 .
T dien apie 12 val. i Radvilikio atvyks bermontinink arvuotas traukinys prisiartino prie Baisogalos, apaud i kulkosvaidi ir gro atgal. 18 val. jis vl
pasirod 3 km atstumu nuo miestelio. Vokieiai apaud Bagdon dvar, kur stovjo ms artilerija, o i kulkosvaidi Gaukaini km. ir kitas vietoves. Apaudytas
ms artilerijos, traukinys buvo priverstas greitai grti atgal. Bataliono vadas karin. Edv. Adamkaviius sak IV kuopai iardyti geleinkel, kad arvuotas traukinys daugiau nekelt pavojaus ms pozicijoms. Tai ir buvo padaryta99 .
Santarvinink pastangos evakuoti bermontininkus
i L i e t u v o s. Bermontininkams pradjus ms kariuomens puolim, sikio
Kaune reziduojantys santarvinink karini misij atstovai. Dar 1919 m. vasario
mn. Kaun buvo atvyks Generalinio tabo plk. R. Rowan Robinsonas, o Rygoje
rezidavo vis Baltijos krat santarvinink karini misij virininkas gen. A. Burtas. Nuo 1919 m. kovo 19 d. Lietuvoje veik ir Pranczijos karin misija, kuriai vadovavo plk. ltn. C. Reboulis. Santarvinink karini misij atstovai Baltijos alyse
buvo objektyvs stebtojai ir patys vietoje matydavo tikrj politin, ekonomin bei
karin padt, o j teisinga informacija palankiau nuteikdavo Taikos konferencijos
delegacijas Baltijos taut atvilgiu.
1919 m. spalio 20 d. vokieiams upuolus lietuvius, santarvinink misij atstovai angl gen. t. plk. R. Rowan Robinsonas ir prancz plk. ltn. C. Reboulis
jau kit dien pasiunt gen. W. Eberhardtui tokio turinio telegram:
susipain su telegrama Nr. 4005, kuri Jums per pasiuntin kpt. unk
pasiunt gen. Pr. Liatukas, konstatuojame, jog ji visikai utikrina Js atsitraukimo
linijos saugum, nes:

215

1) j (lietuvi V. L.) kariuomen yra u 10 km pietryius nuo Js atsitraukimo linijos.

2) jai sakyta Js ne atakuoti.
Todl mes Jums paskelbiame, jog bet koks vokiei kariuomens puolimas
pietus nuo linijos, nurodytos telegramoje Nr. 4005, bus ms vertinamas i Js
puss kaip agresyvus veiksmas, niekuo nepateisinama provokacija, kurios tikslas
atitolinti Vokietijos kariuomens isikraustym.
Mes praneame, jog visa atsakomyb u tolesnius veiksmus teks Jums.
Mes nedelsdami praneime savo vyriausybms apie susidariusi padt, taip
pat ir ms sprendim, be to, apie visk informuosime Vokietijos vyriausyb.
Papulkininkis C. Reboulis
Gen. t. plk. R. Rovan Robinsonas100 .
Taiau ir po io santarvinink karini misij spjimo vokieiai savo puldinjim abipus RadvilikioLinkaii geleinkelio linijos nesustabd. Gen. W. Eberhardtas 1919 m. spalio 21 ir spalio 22 d. telegramose Nr. Nr. 895 ir 898 gen. ltn. Pr.
Liatukui, nors formaliai ir tvirtino nenors vokiei kariuomens Lietuvoje ilgiau
ulaikyti bei konfliktuoti su jos kariuomene, taiau kartu reikalavo nustatyti neutrali zon, kuri eit aukiau mintas Lietuvos strateginiams interesams labai reikmingas geleinkelio trikampis VieliaiNikrainaiMaaiiai101 .
Lietuvos vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas, susipains su gen.
W. Eberhardto telegramose ikeltais silymais, pareik, jog jie praktikai nevykdomi. Palikus vokiei pusje Linkaiius, susidaryt spdis, jog jie, vokieiai, lyg
veiki bendrai su bolevikais, kadangi pastarj fronte esanti Lietuvos kariuomen
bt atkirsta nuo Kauno. Todl gen. ltn. Pr. Liatukas ir toliau laiksi nuomons,
idstytos gen. W. Eberhardtui spalio 20 d. telegramoje Nr. 4005, jog neutrali zona
turt bti nustatyta tarp iln ir Linkaii102 . Spalio 23 d. telegramoje Nr. 4042
gen. W. Eberhardtui vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas dar kart patvirtino, jog geleinkelio trikampis ties Linkaiiais Lietuvos kariuomenei yra nepaprastai reikalingas, turi likti jos inioje ir jokiu bdu negali atsidurti neutralioje zonoje.
Jis pridr, jog reikalavimas Lietuvos kariuomenei pasitraukti i Linkaii priveria
manyti, jog vokiei vadovyb smoningai norinti apsunkinti lietuviams front prie
bolevikus103 .
Usitsus polemikai bei nepagrstiems vokiei vadovybs priekaitams ir pretenzijoms, gen. ltn. Pr. Liatukas spalio 24 d. kategorikai pareik gen. W. Eberhardtui, jog pats jo vadovaujamos kariuomens buvimas Lietuvoje, organizavimas jos
teritorijoje aling Lietuvai plk. P. Bermondto tipo armij, kuriose apie 90 proc. yra
vokieiai, nekontroliuojamas maisto produkt bei kitokio turto iveimas i Lietuvos
geleinkeliu iauliaiTil prietarauja tarptautinei teisei ir yra betikslis104 .
Taiau gen. W. Eberhardtas ir toliau band ms karins vadovybs kantryb,
spalio 26 d. telegramoje Nr. 925 jai tvirtindamas, jog plk. P. Bermondto kariuomen
nra Lietuvos prieas ir pasirengusi su Lietuva sudaryti bet kokius reikalingus susitarimus, kurie galint bendrai kovoti prie Soviet Rusij. Jis djosi nesuprants,
kodl Lietuva norinti pradti kar, kuris gali bti pavojingas jos nepriklausomybei105 . Susiklost savotika padtis. Gen. W. Eberhardtas vokiei valdios buvo

216

atsistas ne tik likusiai kariuomenei i Lietuvos evakuoti, bet ir paiai evakuacijai

pagreitinti. Jo susirainjimas tuo klausimu su Lietuvos vadovybe ir apskritai visa jo
vykdoma diplomatija buvo daroma tik tam, kad evakuacij utst ilgesniam laikui. Dar daugiau: buvo proteguojamos tos vokiei kariuomens dalys, kurios, neklausydamos savo valdios sakym, perjo Lietuvos sienas ir aikiai linko plk.
P. Bermondto pusn.
Visgi santarvinink karini misij atstov spaudiamas gen. W. Eberhardtas
sutiko pradti paliaub derybas dl vokiei dalini evakuacijos i Lietuvos ir neutralios linijos tarp lietuvi ir bermontinink nustatymo iai evakuacijai palengvinti.
Derybos vyko 1919 m. spalio 30 d. iauliuose. Lietuvos vyriausybei atstovavo krato
apsaugos ministro padjjas mjr. A. Merkys, Generalinio tabo plk. K. Kleinskas,
mjr. E. Balbachas ir Usienio reikal ministerijos galiotinis T. Petkeviius, o vokiei
pusei generalinis galiotinis Kaune Wolfas, Generalinio tabo kapitonai von Jagovas, von Bigelebenas ir von Makenzenas. J metu buvo apsvarstyta 10 klausim, i
kuri svarbiausi buvo ie: 1 vokiei kariuomens evakuacija i Lietuvos, 2 neutralios linijos tarp lietuvi ir bermontinink nustatymas ir 3 udyni imkaiiuose
spalio 26 d. ityrimas106 .
Pasitarimo metu buvo nutarta, jog vokieiai ubaigsi savo kariuomens evakuacij i Lietuvos iki 1919 m. lapkriio 14 d. Vokiei kariuomens evakuacijai i
Lietuvos palengvinti buvo nustatyta neutrali linija, kurios jie turjo laikytis: Latveliki dv. (10 km rytus nuo Jonikio)RimdinMinelgLygumStain
AuktelkVingelikiJauglDauglaiiiaulniluvosDumsiki (2 km
iaurs vakarus nuo Raseini)ErvilkoSakalins vietovs. Tuo bdu vokieiai galjo naudotis Jauglaiiiauln keliu. Visos mintos vietovs liko vokiei pusje.
Lietuviai turjo laikytis linijos: KriukaiPavitinysVilnaiiaiVismontai
UuoeriaiSadnaiKaremosIlguoiaiinnaiVarnionysDaujoiaiKunigikiaiaiginysDvarelikiai (3 km pietryius nuo Raseini)Beryn (10 km iaurs vakarus nuo Smalinink). Visos ios vietovs liko lietuvi pusje. i linij turjo
bti laikomasi nuo 1919 m. lapkriio 2 d. 8 val. ryto107 .
imkaiiuose vykusioms udynms iaikinti buvo numatyta sudaryti miri
komisij i 2 vokiei ir 2 lietuvi karinink ar karo valdinink. i komisija iaikintus
kaltininkus turjo perduoti Lietuvos valdiai108 (piln sutarties tekst r. 10 priede).
Dar 1919 m. spalio 28 d. santarvininkai sudar tarptautin Karin kontrols
komisij, kurios pirmininku buvo patvirtintas prancz gen. A. Niesselis. mint
komisij jo dar angl gen. H. Turneris, JAV atstovas gen. S. Cheney, ital atstovas
gen. Mariettis ir japon gen. G. Takeda109 . i komisija, gavusi i Pranczijos vyriausybs vadovo G. Clemenceau instrukcijas, lapkriio 15 d. atvyko Kaun, kur su
ministru pirmininku E. Galvanausku aptar padt Lietuvoje110 . Lietuvos vyriausyb prie ios komisijos paskyr savo galiotinius: advokat K. alkausk (vyriausiuoju
galiotiniu), nuo Krato apsaugos ministerijos gen. S. ukausk, nuo Vidaus reikal
ministerijos E. Misevii, nuo geleinkeli inybos in. A. Macijausk. ie pareignai turjo ilaisvintoje i bermontinink teritorijoje steigti savivaldybes bei kitas valdios staigas, periminti turt, palaikyti ry su gen. H. A. Niesselio misijos atstovais111 . Taiau bermontininkai visaip kliud Lietuvos galiotini bei gen. H. A. Niesselio komisijos darbui, danai juos eidinjo ir duot paad nevykd. Neutra-

217

li linija buvo sudaryta tik vidurio ir pietiniame fronto bare. iaurs bare bermontininkai nesitrauk sutart linij, sutarties nesilaik ir nuolat susiremdavo su Pasvalio komendantros bataliono dalimis.
Santarvinink spaudiama, Vokietijos vyriausyb 1919 m. lapkriio 2 d. laikratyje Berliner Tageblatt paskelb atsiaukim Baltijos pajryje buvusius vokiei karius, jog kiekvienas i j, iki lapkriio 11 d. negrs tvyn, bus paskelbtas
dezertyru ir praras Vokietijos pilieio teises112 (plaiau r. 11 pried).
Lapkriio 14 d. baigsi paskirtas laikas, kuriuo vokieiai, sutarties laikydamiesi, turjo palikti Lietuv. Pagal mint susitarim paskutinis vokiei dalinys, paklauss Vokietijos vyriausybs sakymui, buvo plk. K. Diebitscho vadovaujamas korpusas, kuris 1919 m. lapkriio 15 d. pasitrauk i Lietuvos. Visos kitos pasilikusios
Lietuvoje karins dalys buvo laikomos ne vokiei kariuomene ir u j veikl Vokietijos vyriausyb neatsak. O pasilikusij Lietuvoje buvo gana daug: Gelein divizija, C. Brandiso savanori korpusas, Rossbacho rinktin, Vokiei legionas, P. Plehvs grups tabas su atskiromis dalimis ir kt. Kartu i Rytprsi plk. P. Bermondto
armij atvyko daugiau vokiei ir rus kari, kurie buvo traukti rus ar vokiei
dalinius.
Taiau plk. P. Bermondto vadovaujamai kariuomenei Latvijoje nesisek. Patyrs vien po kito pralaimjimus Latvijoje, t pai lapkriio 15 d. plk. P. Bermondtas
su visais savo daliniais perjo gen. W. Eberhardto globon. Nuo to laiko gen. H. A.
Niesselio komisija pradjo rpintis ir bermontinink evakuacija i Baltijos ali113 .
Taiau daugelyje viet bermontininkai nesitrauk spalio 30 d. sutartimi nustatyt neutrali zon, todl Lietuvos vyriausyb paskelb, jog likusieji krate vokieiai laikomi dezertyrais, turi bti nuginkluoti ir isisti Vokietij. Be to, lapkriio 18
d. vyriausyb dar paskelb, jog Lietuvos pilieiai, stoj plk. Bermondto ar plk. p.
Virgoliiaus ginkluotus brius, ligi lapkriio 30 d. privalo juos apleisti. Nevykdanius io sakymo grasinta bausti kaip valstybs idavikus114 .
Nepasisekimai kovojant su latviais, politinis gen. H. A. Niesselio spaudimas ir
lietuvi kariuomens telkimas prie eduvos ir Baisogalos privert plk. P. Bermondt
uimti laviravimo pozicij. Lapkriio 18 d. Baisogaloje sikrus lietuvi kariuomens brigados tab atvyko vokiei karininkai su gen. W. Eberhardto galiojimais
tartis dl sutarties atnaujinimo ir demarkacijos linijos nustatymo. Komisija turjo
isiaikinti bermontinink ir lietuvi santykius vokieiams i Lietuvos isikrausius.
Kadangi Lietuva kariaujanti su bolevikais, jai buvo siloma bendradarbiauti su vadinamja Vakar Rusijos, t. y. plk. P. Bermondto, armija, kuri turjo uimti atitinkam viet fronte prie bolevikus. Bermontinink silymu, Lietuva turjo leisti jiems
naudotis geleinkeliu iauliaiPanevysDaugpilis115 . Taiau Lietuvos vyriausyb
su bermontininkais derybas nesileido ir reikalavo, kad ie kuo greiiausiai isikraustyt i Lietuvos116 .
Bermontininkai, nesiskaitydami su iais reikalavimais, 1919 m. lapkriio mn.
antrojoje pusje pradjo sistemingai puldinti pietvakarius ir iaurs rytus nuo Radvilikio neutralioje zonoje buvusius kaimus, kuri Lietuvos kariuomen, pasitraukus vokieiams, dar nebuvo spjusi uimti. Susirmimai m gauti sisteming puldinjim pobd.

218

3. BERMONTININK KARINS AVANTIROS

LIKVIDAVIMAS

i a u r s g r u p s v e i k s m a i. 1919 m. vasar vakarinje Pasvalio

apskrities dalyje Joniklio, eimelio, Vak, Saloi, Pakruojo ir kituose valsiuose eimininkavo vokiei gen. Goltzo vadovaujamos kariuomens dalys. I vietos
gyventoj prievarta buvo atimamas maistas, paaras, gyvuliai ir kt. 1919 m. rugpjio mn. pirmomis dienomis iame krate pasirod ir pirmieji bermontinink briai,
kurie toliau pl ir niokojo gyventojus, u maiausi nepaklusnum degino kaimus, rekvizavo arklius ir pan. Saloiuose kuriam laikui apsistojo Lietuvos dvarininko barono Vildemano batalionas, kuriame buvo apie 300 bermontinink. Baronas
Vildemanas su savo bendraminiais baronais K. Bistramu, Garinu, F. Roppu ir kitais
dvarininkais ved agitacij prie Lietuvos vyriausyb, visaip trukd vietini valdios
organ darbui, nors imtis praktini veiksm prie juos nesiryo117 . Pareikalavus
palikti apskrities teritorij, baronas Vildemanas po savaits su batalionu isikraust
ir atsidr Kuro pasienyje. Tuo metu kpt. J. Vglio vadovaujamos Pasvalio m. ir
apskr. komendantros pajgos iaugo iki bataliono. Jos kartu su apskrityje veikusiais vietiniais partizanais sudar vadinamj iaurs grup.
1919 m. spalio 9 d. bermontinink brys pasirod prie Pasvalio ir, pakeliui
pldamas vietos gyventojus, stengsi prasimuti rytus, prie Dauguvos krant. Vietos milicijos brys, sustiprintas savanoriais, puol bermontininkus ties Kuprelikio
miesteliu. Taiau bermontininkai kakieno buvo perspti ir pasitiko savanorius smarkia kulkosvaidi ugnimi. Jiems pavyko laimti kautynes ir paimti nelaisv 7 lietuvi partizanus bei Pasvalio apskrities virinink. Bermontininkams pasukus Latvijos link, buvo susitarta su latviais ir ties As miesteliu prieas buvo smarkiai sumutas, belaisviai ivaduoti, paimta nemaai grobio118 .
Spalio mn. viduryje stambios bermontinink pajgos m vertis i iaurs.
Jos um nema Pasvalio apskrities dal ir sitvirtino linijoje PavitinysLauksodiai
KiburiaiSaloiaiSmilgiaiBiraiParovja. Karin vadovyb sak Pasvalio komendantui kpt. J. Vgliui sustabdyti bermontinink verimsi Kupikio ir Panevio
link. Komendantros daliniai energingais veiksmais sustabd prieo verimsi nurodytomis kryptimis, spalio 20 d. ivydami j i Bir, o Saloiuose nuginkluodami
vokiei andarus119 .
Spalio 2730 d. Pasvalio komendantros daliniai plikaujantiems bermontininkams sudav smgius Saloi apylinkse, Pabirs miestelyje bei Steigvili kaime ir ivijo juos Bausks kryptimi. Lapkriio 1 d. didelis bermontinink brys um
Birus. Prie siverdami miest jie suard telefono linijas ir smarkiai apipl gyventojus. I Saloi miestelio pasista komendantros rinktin sudav bermontininkams kelet smgi ir dal j istm embergo, o kitus Parovjo link120 . Panaaus
pobdio permainingai vykusi susirmim su prieu buvo gana daug.
Lapkriio 10 d. 6 val. ryto didelis Geleins divizijos bermontinink brys vl
um Birus. Savavaliaujantys bermontininkai sunaikino centrin telefono stot,

219

ipl pat ir, sum 5 milicininkus, trauk embergo link. Suinoj apie tai, savanoriai prie Rinkuki kaimo prie netiktai atakavo, isklaid atskiras dalis, ivadavo milicininkus, o 7 bermontininkus pam nelaisvn121 .
iaurs grup nebuvo tokia pajgi, kad galt visada apginti front, kuris sudar apie 60 km. Dl ios prieasties kautyni metu vienas ar kitas miestelis danai
pereidavo i rank rankas, padarant vietos gyventojams daug nuostoli. Neretai
prie bermontininkus bdavo panaudojamos suvienytos lietuvi ir latvi pajgos. Pavyzdiui, vienas i toki bendr puolim vyko lapkriio 12 d. ryt, kai latviai puol
bermontininkus i iaurs ir iaurs ryt, o lietuviai i piet Bausks link, nordami
prie apsupti ir sunaikinti. Kautyns vyko ties Saloiais. 150 bermontinink brys,
ginkluotas 6 kulkosvaidiais, dar lapkriio 8 d. buvo sitvirtins mriniame klebonijos
pastate. Nors bermontininkai ir atkakliai prieinosi, lietuviai su latviais abipusiu miestelio supimu sugebjo siverti Saloius ir privert prie pasiduoti. 138 bermontininkai buvo paimti nelaisv. pasvaliei rankas pateko 4 sunkieji kulkosvaidiai, 74
autuvai, apie 20000 ovini, 274 granatos, 9 arkliai, 7 veimai ir daug kitos amunicijos. Kautynse ypa pasiymjo Pasvalio bataliono I kuopos savanoriai122 .
Lapkriio 18 d. pailsj ir susitvark pasvalieiai su latviais toliau ts puolim
ir ties Grenstels dvaru pasiek Latvijos sien. Bermontininkams pasitraukus vakarus, latviai um Bausk. Lapkriio 19 d. bendromis lietuvi ir latvi jgomis buvo
ivaduotas eimelis, kur prieas neteko 17 nukaut. Pasvalieiams atiteko 2 kulkosvaidiai, 13 autuv, 15 kaspin kulkosvaidiams ir kt.123
Tuo bdu pasvalieiai iki lemiamos iauli operacijos sugebjo istumti bermontininkus i Nemunlio Radvilikio, Mro Panemuns, Smilgi ir kit vietovi
iaur nuo BirSaloi linijos124 .
P a s i r e n g i m a s i a u l i k a r i n e i o p e r a c i j a i. 1919 m. lapkriio
mn. antrojoje pusje bermontininkai puldinjo lietuvi kariuomens pozicijas ir
kitose vietose. Radvilikis tapo didiausiu bermontinink organizaciniu centru. j
jie sutrauk labai daug kariuomens. I jo ir vykd puldinjimus maesnmis grupmis. Siekdama apsaugoti vietos gyventojus bei j turt, ms kariuomen kai kuriuose neutralios zonos kaimuose istat sargybas bei utvaras. Taiau ios priemons maa tepadjo.
Kerydami bermontininkai lapkriio 20 d. pradjo stambok puolim
VarnioniarnIlgaii ruoe, panaudodami artilerij, bombosvaidius ir kulkosvaidius. Taiau lietuviams atkakliai pasiprieinus, prieas buvo priverstas palikti Nortaii ir Dauglaii kaimus, o atskubjus pastiprinimui durtuv kautynse
prieas atsitrauk pirmines pozicijas.
Nakt i lapkriio 21 d. bermontininkai vykd sustiprint valgyb nuo iauln puss, o nuo Tyruli bal band pulti ms pozicijas. ie sistemingai vykdomi
puldinjimai rod, jog bermontininkai tbt norjo uimti geleinkelio ruo pietryius nuo Radvilikio ir atkirsti susisiekim su bolevik fronte veikusia ms kariuomene.
Lietuvi kariuomens vadovyb lemiam bermontinink puolim jau buvo
numaiusi pradti lapkriio 16 d.125 Taiau ji turjo skaitytis su gen. H. A. Niesselio
vadovaujama santarvinink misija, kuri nuolat grasindavo kariuomens vadovy-

220

bei, jog puolimo atveju bermontininkams pagalb i Vokietijos galinti atvykti vokiei reguliarioji kariuomen. Todl fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga kur laik turjo apsiriboti daugiau gynybinio pobdio kontrpuolimais ir laukti vadovybs sakymo pradti stambi planing karin operacij.
Lapkriio mn. viduryje bermontinink kariniai daliniai buvo isidst riboje:
SuostasSaloiaieimelisKriukaiPavitinysLygumaiStainaiAuktelkaiKauliniaiRadvilikisJauglaiiaiiaulnaiTytuvnaiiluvaLyduvnaiVidukl
Jurbarkas. Bermontinink pajgose buvo apie 40000 kari, kurie daugiausia dislokavosi Mintaujos, Jonikio ir iauli apylinkse126 . Krato apsaugos ministerijos
operatyvinio skyriaus tuometiniais duomenimis Lietuvoje bermontinink skaiius
virijo 15 000. J pagrindiniai amunicijos sandliai buvo iauliuose ir eimelyje, o
ginkl Gubernijoje, Jonikyje ir iauliuose127 .
Bermontinink puldinjimams kyrjus, fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga 1919 m.
lapkriio 18 d. suauk dali vadus savo tab Baisogaloje, supaindino juos su esama
padtimi ir, prisims sau vis atsakomyb, be vyriausybs inios, sak pradti puolim. Jam pavaldias karines dalis plk. ltn. K. Ladyga suskirst 3 voras ir 4 grupes
(r. 35 schem).
Kpt. K. kirpos vadovaujam I vor sudar V pst. pulkas, IV baterijos brys,
II husar eskadrono brys, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai. Vora turjo
susitelkti Mnaii kaime ir pulti Paltyn, Diktariki, iauln, iaulaii bei Kiaunori kryptimi. Nuo Kiaunori turjo pasukti iaurs vakarus per Paiau ir Padupys. Sustojus prie Kurtuvn ir Ventos kanalo abipus iauliKelms plento,
ukirsti prieui kelius i iaurs bei vakar ir budriai valgyti.
Plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujama II vora (II pst. pulkas, III baterijos
brys, II husar eskadrono brys, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai) turjo
susitelkti Virduliuose ir, puolant Graioni, Birjoi, niuraii bei Gudeli kryptimi, uimti iaulius. Jai nurodyta sustiprintai valgyti kairij geleinkelio Radvilikis
iauliai pus. Skiriamoji linija su IV pst. pulku: MaaiiaiGendviliaiNoruaiiai
DokiaiSiubaiiaieimiai. Umus iaulius, sustoti apnagiSutknTalioi
riboje ir saugoti kelius i iaurs vakar puss, laukiant tolesni nurodym.
III vora, kpt. J. Variakojo vadovaujama (IV pst. pulkas, III baterijos brys, I
husar eskadrono brys, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai), i susitelkimo
vietos Derveliuose, stumdama prie, ygiuoja KauksnujKutaiiStain
DeguiSereikiNaisiGibaii kryptimi. Sustojusi MekuiiNoreiki
Gavnaii linijoje, vora ukerta Jonikioiauli keli ir valgo iaurs ryt kryptimi.
Mjr. Vl. Skorupskio vadovaujama grup, kuri sudar I pst. pulkas, IV baterijos brys, I husar eskadrono du briai, 5 geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai, bdama rezerve, turjo uimti pozicijas Prastavoniuose, innuose, Kirjanove,
Ilgaiiuose. Iki puolimo pradios turjo ginti IlgaiiinnVarnioniDaukui
linij, o prieui pasitraukus per Radvilik ygiuoti iauli link.
Kpt. J. Vglio vadovaujama Pasvalio komendantros grup (komendantros
kuopos ir vietiniai auliai) turjo pagal galimybes vyti bermontininkus iaur ir
uimti Kuro pasienyje BausksSaloi ir BausksVak kelius.
Raseini komendantros grup (kuopos ir vietiniai auliai) turjo vyti bermontininkus vakarus ir apsaugoti kelius nuo vakar ir piet puss.

221

35 schema
iauli operacijos planas

222

Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamai grupei (Kauno atskirasis ir batalionas, V baterijos brys, II husar eskadrono brys) sakyta uimti Taurag ir toliau
gintis i piet ir iaurs abipus geleinkelio TauragTil, palaikant ryius su kaimyninmis dalimis.
Vietos auliams-partizanams nurodyta kiek galint kenkti prieo unugariui,
ardant kelius, tiltus bei ryius, apaudant jo gurguoles ir kt.128
iame sakyme dar nebuvo nurodyta konkreti bermontinink puolimo data.
Dali vadai turjo galimyb pasvarstyti ir pasiruoti, kaip geriau jiems ikeltus udavinius vykdyti.
1919 m. lapkriio 20 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga jam pavaldioms karinms dalims paskelb sakym Nr. 8/S, kuriame sak pradti puolim lapkriio 21 d.
tokiu apskaiiavimu, jog tik pradjus auti kpt. K. kirpos vadovaujama grup bt
iauln, plk. V. Grigalino-Glovackio Radvilikio, kpt. J. Variakojis su grupe Stain
Sereiki, mjr. Vl. Skorupskis su dviem batalionais ir V baterijos briu Prastavoni
eduvos rajonuose, o vienas batalionas ir IV baterijos brys uimt pozicijas Ilguoi,
inn bei Varnioni vietovse ir valgyt Patkn ir Spii apylinkes. Pasvalio ir Raseini komendantros turjo slapt operatyvin sakym Nr. 7/S pradti vykdyti lapkriio 21 d. 1 val. Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujama grup turjo bti pasiruousi
lapkriio 20 d. vakare ir kitos dienos ryt uimti uduoiai vykdyti patogius punktus129 .
R a d v i l i k i o k a u t y n s. Bendras puolimas prasidjo 1919 m. lapkriio
21 d. 3 val. ryto plk. ltn. K. Ladygai vadovaujant. Operacija buvo vykdoma abipusikai (i iaurs ir piet) iauli miesto supimu, kartu puolant Radvilikioiauli
kryptimi (r. 36schem).
Norint skmingai vykdyti i operacij, pirmiausia reikjo uimti Radvilik,
kuriame buvo sitvirtin apie 800 labai gerai apsiginklavusi bermontinink, turjusi apie 1012 patrank, daugyb kulkosvaidi, minosvaidi ir bombosvaidi130 .
udavin atlikti buvo patikta plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujamam II pst.
pulkui, gijusiam nema kovin patyrim kov su bolevikais metu Dauguvos fronte. iame pulke tomis dienomis buvo 39 karininkai, 2 gydytojai, 10 karo valdinink
ir 2192 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 17 kulkosvaidi, 1782 autuvais, 1700
granat ir kt.131 Lapkriio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujok, atvykusi i
Kauno, kurie buvo iskirstyti po kuopas. Pulke buvo 3 batalionai, kiekviename j
po 3 rikiuots ir 1 kulkosvaidi kuop. Pulkui buvo priskirtas III baterijos brys.
Lapkriio 2 d. baigta formuoti mokomoji kuopa, tuomet vadinama puskarininki
mokykla. Be to, dar buvo 40 rait valg komanda132 . Kovotoj skaiiumi II pst.
pulkas buvo pranaesnis u bermontinink pajgas Radvilikyje, taiau ginkluots
atvilgiu smarkiai nuo j atsiliko.
II pst. pulkas puolim pradjo 21 d. 3 val. ryto trimis voromis, kiekvienoje po
vien batalion. Pulko vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis tikjosi, jog bermontininkai greit pasitrauksi, todl Radvilikiui uimti paskyr mjr. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujam batalion kaip silpniausi, nes jame buvo daug jaun, dar
tinkamai neapmokyt kareivi. is batalionas, ums Radvilik, turjo per Mankikius, ilnus ygiuoti iaulius ir ten apsistoti. Stipresni batalionai buvo nukreipti
iauliams uimti.

223

Mjr. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamas I batalionas puol Radvilik nuo

Karem kaimo tiesia atvira vietove pagal viekel ir geleinkel, nedarydamas didesni apjim manevro. Puolimo pradioje, nakt, ltn. S. Oeliui su kareivi briu
pavyko sibrauti Radvilik, taiau unugaryje buv daliniai laiku neatvyko pagalbon. Bermontininkai, kuri daugum sudar vokieiai, tai pastebj tuoj puol ltn.

36 schema
Radvilikio kautyns 1919 m. lapkriio 2122 d.

224

S. Oelio br, istm j i Radvilikio ir sudar apie j gynimosi ied. J ugniaviets daugiausia buvo rengtos vairiuose mriniuose pastatuose. iame susirmime
ltn. S. Oelis buvo sunkiai sueistas ir netrukus nuo aizd mir. i pirmoji neskm
neigiamai paveik vis kuop, kuri iki pat vakaro nerod jokio aktyvumo. Nepasisek ir kitoms I bataliono kuopoms. II kuopa, pradjusi Radvilikio puolim, irgi buvo
priversta pasitraukti Vingelikio kaim. Puolim pradjusi I kuopa um staiatiki kapines, taiau, sutikusi smarki prieo ugn, pasitrauk Karem link. Kautyni metu ltn. P. Urbakonis uvo, o kuopos vadas kpt. St. Puzinas buvo sueistas133 .
Pirmajam puolimui nepavykus, pakartotinai pulta toliau, bet be didesnio pasisekimo. Batalionas turjo nuostoli: 2 karininkai (ltn. S. Oelis ir ltn. P. Urbakonis)
nukauti, 3 karininkai (bataliono vadas mjr. J. Motiejnas-Valeviius, I kuopos vadas
kpt. St. Puzinas ir kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K. Matulaitis) ir apie 30 kareivi
sueista, o 14 kareivi nukauta134 .
T pai dien II batalionas (vadas mjr. K. Ramanauskas), i vakar puss
apjs Radvilik, nesutikdamas prieo, per Kaulinius, ironus, Kutikius ir Mankikius pasiek iln kaim. Neinodamas tikros padties ties Radvilikiu, bataliono
vadas mjr. K. Ramanauskas tolesn ygiavim sustabd. Kpt. J. Petruiio vadovaujamas III batalionas i Sadn kaimo, ygiuodamas per Birjoius, Gudelius, prijo
Aleksandrijos kaim ir Kairi banytkaim, kur, susidrs su prieu, sustojo135 .
Nors II pst. pulko karininkai bei kareiviai deg noru kuo greiiau ivyti bermontininkus i Radvilikio, lapkriio 21 d. jiems tai padaryti nepavyko. Tam sukliud daug prieasi: a) nemokjimas veikti nakties metu, b) kari pakrikimas netekus savo vad, kaip tai atsitiko I kuopoje, c) nesugebjimas manevruoti kovos lauke,
d) puolimo metu menkas veiksm suderinamumas, e) silpni ryiai tarp atskir dali
ir kt. Dl mint prieasi batalionui teko patirti nema nuostoli tiek auk
skaiiumi, tiek moraliniu poiriu.
Lapkriio 21 d. vakare fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai tapo aiku, jog II pst.
pulkas nebepajgs paimti Radvilikio. Aplinkybs reikalavo skubiai veikti, nes i iauli bermontininkai pajudjo Radvilikio kryptimi ir tos pat dienos vakare puol II
pst. pulko III batalion. Fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga nieko nelaukdamas sak
rezerve buvusiam I pst. pulko vadui mjr. Vl. Skorupskiui padti II pst. pulkui
uimti Radvilik. Mjr. Vl. Skorupskis, vykdydamas fronto vado sakym, II pst.
pulkui pagalb pasiunt II ir III batalionus, vadovaujamus savo padjjo mjr. V.
audzio. iam su II pst. pulko vadu plk. V. Grigalinu-Glovackiu aptarus susidariusi padt, buvo nutarta lapkriio 22 d. 7 val. atakuoti i vis pusi apsupt prie Radvilikyje. Mjr. V. audzio vadovaujama rinktin gavo udavin pulti Radvilik i piet ir ryt, o II pst. pulkas i iaurs ir ryt136 .
Radvilikio puolimas prasidjo numatytu laiku. kart puolime dalyvavo kur
kas stipresns jgos: I pst. pulko III batalionas ir dalis I bataliono, didel kari pasitikjim turjusio kpt. M. Peiulionio vadovaujama IV baterija, II pst. pulko I batalionas, mokomoji kuopa ir III baterijos brys.
Artjant prie Radvilikio, prieas paleido stipri patrank, minosvaidi ir sunkij kulkosvaidi ugn, ypa smarkiai audydamas i mrinio malno. Kpt. M.
Peiulionio baterija taiklia ugnimi nutild prieo kulkosvaidius malne, atakuodama VII kuopa j um, paimdama i prieo 4 kulkosvaidius, ir pasiek priemiest.

225

Taiau savj jg nepalaikoma nei i deins, nei i kairs, ujus rkui, buvo priversta su nuostoliais atsitraukti Ilguoi kaim. Malnas vl atiteko bermontininkams137 .
Pasitarus I pst. pulko vadovybei, nutarta puolim pakartoti. 11 val. vietoj nuvargusios VII kuopos buvo pasista IX, o jos kandin VII kuopa. Prieas vl pradjo
audyti smarkia artilerijos, kulkosvaidi, minosvaidi ir bombosvaidi ugnimi. Patyrusi dideli nuostoli, III kuopa pasistmjo puskilometr prie Radvilikio i kairs
puss, o IX ir VII kuopos pasiek pietus nuo miestelio buvus mikel, kur sitvirtino.
U j laiksi to pat pulko III kuopa. Puolime dalyvavusi VIII kuopa pasiek Radvilikio kapines, taiau, smarkiai prieo apaudyta, su dideliais nuostoliais pasitrauk
Vingelik. Dienos metu toliau atakuoti smarkiai audant prie nebuvo galimybi,
todl nutarta laikinai puolim sustabdyti, bet nesitraukiant i vietos138 .
Susitvarkiusios ir iek tiek pailsjusios IX ir VII kuopos vl prisiartino prie malno ir j um. Tuo paiu metu temstant prie Radvilikio priartjo ir III kuopa, kuri
siver miestel i vakar puss. Toliau atakuodamos ir smarkiai puldamos miestel
pasiek ir IX bei VII kuopos. Neatlaik puolimo bermontininkai m trauktis: vieni
ivaiavo traukiniu, kiti trauksi viekeliu iauli kryptimi, paskutinieji bgte bgo139 .
Umus Radvilik, i iauli pro ilnus arvuotu traukiniu atvyko gen. H. A.
Niesselio vadovaujama karin misija, kuri pareikalavo karo veiksmus sustabdyti ir
pasitraukti pradines pozicijas, kad bermontininkai galt nekliudomi i Lietuvos
ivykti. Gen. H. A. Niesselio reikalavimai buvo vykdomi. Lapkriio 2223 nakt lietuviai pradjo trauktis. I Radvilikio besitrauki bermontininkai viekeliu pro Mankikius, ilnus buvo praleisti be klii.
Radvilikio kautyni metu I pst. pulkas neteko 11 kareivi umut ir apie 30
sueist140 . Umus miestel, I pst. pulko III batalionas buvo atitrauktas rezervan
Karem kaim, I batalionas liko rezerve Radvilikyje, o II batalionas, ivijs prie
i Mankiki, um pozicij KutikiMankikiJanavii linijoje141 .
Lapkriio 24 d. ryt I ir II pst. pulkai sugro savo senas pozicijas. uv I pst.
pulko kariai buvo palaidoti Baisogalos, o II pst. pulko eduvos kapinse.
Radvilikio kautynse narsumu ir sumaniu vadovavimu pasiymjo: I pst.
pulke mjr. Vl. Skorupskis, mjr. V. audzis, kpt. M. Peiulionis, kpt. K. Sprangauskas, kpt. S. Marcinkeviius, kpt. A. mitas, vyr. ltn. N. Zabulionis, vyr. ltn. P. Norknas, vyr. ltn. A. Ambraziejus, ltn. A. Treideris, virila J. Kazlauskas, vyr. pusk. B.
Laurinaitis ir kt.; II pst. pulke mjr. J. Motiejnas-Valeviius, kpt. J. Petruitis, kpt. J.
Samasenka, ltn. S. Oelis, ltn. P. Urbakonis, gyd. A. Petraitis, pusk. P. Kondradruckis, artilerijos karininkai Vyt. Landsbergis ir J. Giedraitis bei daug kareivi142 .
Kautyni su I pst. pulku metu bermontininkai patyr toki nuostoli: 11 j
buvo nukauta, 30 sueista, o 24 pateko nelaisvn. Kovojant su II pst. pulku buvo
nukauta 200, sueista 400 ir paimta nelaisv 117 prieo kari143 .
Bgdami i Radvilikio bermontininkai paliko mums didel karo grob: 7 lauko
patrankas, 1 haubic, 2 zenitines patrankas, apie 100 kulkosvaidi, 10 minosvaidi, 4 bombosvaidius, apie 50000 artilerijos sviedini, 30 lktuv, apie 50 000
lktuv bomb, 14 lktuv sparn, 21 lktuv motor, 50 propeleri, 8 automobilius, 5 lauko virtuves, 13 veim, 32 arklius, 1 garve su vagonu, 10 lauko telefono
aparat ir daug kabelio, daugyb ovini autuvams ir kulkosvaidiams, raket ir

226

kitokio karinio turto144 . Visas karo grobis lapkriio 23 d. ryt specialiu traukiniu i
Radvilikio buvo ivetas. Darbas buvo atliktas per vien dien. Prie to beveik nekvieiami prisidjo vietos ir apylinki gyventojai, kurie padjo kariuomenei. Kiti net
i tolim vietovi atvyko su pastotmis.
Kov u Lietuvos nepriklausomyb istorijoje Radvilikio vardas raytas aukso raidmis, nes jo pamimas ir plk. P. Bermondto grupi nugaljimas Lietuvos nepriklausomybei turjo milinikos reikms. Patys bermontininkai stebjosi Lietuvos
kariuomens narsumu, teig, jog lietuviai kovojo geriau u kazokus145 .
K i t k a r i n i d a l i n i v e i k s m a i p r i e b e r m o n t i n i n k u s. Fronto
vado plk. ltn. K. Ladygos sakym dl bermontinink puolimo pradios IV pst. pulko
vadovyb gavo lapkriio 20 d. 17 val. 40 min., o kitos dienos ankstyv ryt pulko dalys
jau turjo bti StainSereiki rajone. Pagrindinis pulko udavinys buvo uimti
Mekuiius, perkirsti susisiekimo su Mintauja kelius ir tuo sudaryti grsm iauliuose buvusiems bermontininkams. Tuo metu tiksli ini apie prie neturta,
bet buvo spjama, jog jis uima pozicijas kur nors netoli iauliJonikio geleinkelio linijos.
III batalionas (vadas kpt. V. Petrauskas) buvo ums pozicij Maldin
Paeeri riboje ( vakarus nuo Rozalimo), II batalionas (vadas kpt. J. Andrainas)
buvo rezerve, o I batalionas (vadas kpt. J. Vidugiris) saugojo SturikiGikoni
Planciki linij146 .
Gautam udaviniui vykdyti pulko vadas kpt. J. Variakojis sudar 2 voras. Kpt.
J. Vidugirio vadovaujama deinioji vora (I batalionas I, II ir V kuopos) i Sturiki
ygiavo Draumnus, kuriuos pasiek 4 val. 30 min. I Draumn vora toliau ygiavo per Kauksnujus, Kutaiius, Stainus, Degui dvar, Sereikius, Naisi dvar ir,
niekur prieo nesutikusi, atvyko Gibaiius. Artilerij (vyr. ltn. P. Dokaus vadovaujam III baterijos br) paliko Naisi dvare. 14 val. 50 min. nuo Jonikio puss
Mekuiius atvyko didelis bermontinink eelonas. Ilip i traukinio, prieo kareiviai su kulkosvaidiais puol voros deiniajame sparne buvusi V kuop. i atkakliai gynsi, antpuol atmu, taiau kautyni metu neteko kuopos vado karin. K.
Hofmano, kuris buvo mirtinai sueistas. Be to, 6 kareiviai buvo umuti ir 8 sueisti.
Dl didelio nuovargio (t dien per vtr ir alt buvo nuygiuota daugiau kaip 40
km) vora puolimo tsti nebegaljo ir nakt pasiliko GibaiiNorkn bare, istaiusi prieakyje apsaug. Prieas pasiliko Mekuii miestelyje ir stotyje. Naktis prajo
ramiai 147 .
Kpt. J. Andraino vadovaujama kairioji vora (III batalionas IV, VI ir IX
kuopos) susikoncentravo Vismant rajone. Vluojant deiniajai vorai, ji i Vismant
ivyko 4 val. 30 min. ir, ygiuodama per Jasvilaiius, Barvainius, Beniulius, Tilius,
Mieikius, 14 val. pasiek Jurgaiius, kur buvo apsistoj 6 vokiei andarai. 4 i j
buvo ijoj iaulius, o likusieji 2 buvo paimti nelaisv. Paimtas ia dar 1 arklys ir 3
balnai. I Jurgaii Gavnaii dvar pasisti valgai pastebjo ateinani prieo
vor, kuri IV kuopa atakavo ir iblak. nelaisv pateko 2 bermontinink karininkai, keletas j kareivi uvo, paimta lauko virtuv, 3 veimai su maistu ir 8 arkliai.
Kairioji vora nuostoli neturjo. Nakt ji praleido Jurgaiiuose, isiuntusi priek
reikaling apsaug bei keliose vietose iardydama geleinkel.

227

Tos dienos popiet pulko rezervas (III, VII ir VIII kuopos) ir tabas atvyko
Sereikius. Pulko vadovyb, suinojusi, jog lapkriio 21 d. nebuvo uimtas nei Radvilikis, nei iauliai, nesiryo prasiverti brigados vado sakymu nurodyt Mekuii
Gavnaii dvaro linij, vertindama tai pavojingu ir beprasmiu dalyku. Todl, brigados vadui leidus, IV pst. pulkas apsistojo GibaiiNorknJurgaii linijoje.
ia buvo sukoncentruotas iki tol rezerve buvs III batalionas. Dar tebesitvarkant
pulko dalims, apie 10 val. nuo Jonikio puss atvyko prieo kariuomens eelonas,
kuris, susiauds su ms kariuomene ties Gibaiiais, Norknais bei Jurgaiiais, pasiek Domantus. Toliau arvuotas traukinys vykti negaljo, nes geleinkelis tarp Domant ir Kebli msiki buvo iardytas. Atgal grti jis taip pat negaljo, nes ms
kuopos ustojo jam keli. vyko temptos kautyns, kurios tssi apie tris valandas.
I ms puss vis laik dalyvavo 3 kuopos su 6 kulkosvaidiais. Artilerija pstininkams maai k tepadjo dl tirto rko ir blogo matomumo, o, be to, ji buvo labiausiai pasirengusi apaudyti Mekuii rajon148 .
I prieo puss isyk veik 2, o paskui buvo iki 4 kuop, turini daug kulkosvaidi, bombosvaidi, artilerijos. Bermontininkai kelis sykius tirtomis grandinmis jo atakon, bet visos jos buvo su dideliais nuostoliais jiems atremtos. Atmuusios
atakas, ms kuopos paios perjo kontratakon, priversdamos prie panikai bgti. Matydami, jog nebestengs iveti eelono, bermontininkai j sudegino. Mekuiiai buvo uimti. Sumuti bermontininkai, traukdamiesi atgal, paliko umutus ir
net sueistus. Kautynse dalyvavusios ms kuopos pam nelaisvn 19 bermontinink kari, 12 arkli, 7 karikus veimus, 3 lauko virtuves, 1 bombosvaid, 1 komutatori, 13 telefono aparat ir kitokio kariko turto. IV pst. pulkas neteko 1 karininko, 10 umut ir 9 sueist kareivi149 .
1919 m. lapkriio 22 d. pavakary buvo gautas fronto vado plk. ltn. K. Ladygos
sakymas atsitraukti RozalimoMaldinPaeeri linij, kur pulkas turjo vykdyti iki lapkriio 24 d. 16 val. sakymas nurodytu laiku buvo vykdytas150 .
Kautynms pasibaigus, buvo suinota, jog lapkriio 22 d. traukiniu pro Mekuiius pravaiavo ir pats plk. P. Bermondtas su savo tabu. Neprivaiavus iauli,
traukinys lietuvi buvo apaudytas. Traukinyje kilusi suirut, kurios metu kiekvienas komandavs ir veiks savaip. Plk. P. Bermondtas isigands sdjo kup ir nieko
nedars, kol traukinys ivyks i audymo srities151 .
Buvs Vilniaus batalionas, 1919 m. lapkriio 10 d. performuotas V pst. pulk
(vadas kpt. K. kirpa)152 , fronto vado plk. ltn. K. Ladygos sakymu lapkriio 21 d.
anksti ryt turjo pulti bermontininkus Paltyn, Diktariki, iauln, iaulaii
kryptimi, uimti Padupys ir ten perkirsti iauliKelms plent, kad ustot kelius
bermontininkams i iaurs ir vakar.
Pulkas puol 3 voromis, kurios prie tai buvo susitelkusios Pamikalni ir Banziki apylinkse. I vorai vadovavo kpt. V. Bagdonaviius, II vyr. ltn. P. Grigas, o
III kpt. V. Gabrnas. Lapkriio 21 d. ankstyv ryt buvs didelis sniegas ir migla
leido pulko grandinms prieiti nepastebtoms arti prieo pozicij. Netiktai upultas prieas sutriko ir be didesnio pasiprieinimo apleido Liepikius ir Birietikius.
Kairiajame pulko sparne Mr dvare, iaulaiiuose, Vaitkaiiuose, Sidoruose prieas mgino atsilaikyti, bet jam nepavyko ir, paliks apie 20 belaisvi, kelet sueist

228

ir umut bei 1 kulkosvaid, buvo priverstas pasitraukti. Kuopos apie 11 val. um joms paskirtus barus ir suard geleinkelio linij prie Auktiki kaimo ir Pilveli stoties. Prieas pasitrauk Paleki ir Pagryuvio link. Nakt i lapkriio 21 22 d.
ir anksti ryt prieas mgino pulti pulko kairj sparn ties Auktiki kaimu, bet abu
kartus su nuostoliais buvo atmutas ir paliko kelet belaisvi bei 1 kulkosvaid153 .
Lapkriio 22 d. anksti ryt valgybai iaikinus, jog bermontininkai i Spii ir
Daujoi traukiasi iauli link, pulkas ts yg ir 13 val. um Padubys. Isista
iauli link valgyba, grusi apie 22 val., prane, jog iki pat iauli nra nei vieno
prieo kareivio ar jo utvoros. Matyt, bermontininkai nuo tos puss nesitikjo jokio
ms kariuomens antpuolio.
Lapkriio 23 d. 9 val. pulkas gavo fronto vado sakym atsitraukti u demarkacins linijos ir uimti iki lapkriio 21 d. turtas pozicijas. Lapkriio 24 d. is sakymas buvo vykdytas.
Kov su bermontininkais metu pulko nuostoliai buvo mai. Paimta nelaisvn
apie 40 prieo kareivi ir 1 karininkas, 2 kulkosvaidiai, 18 autuv, 4 telefono aparatai, 10 km kabelio ir ovini autuvams bei kulkosvaidiams154 .
Plk. ltn. Edv. Adamkaviiaus vadovaujamai grupei buvo nurodyta iki lapkriio 20 d. uimti Taurag ir ukirsti prieo pasitraukim TauragsTils kryptimi,
palaikant ryius su kaimyninmis dalimis. Nurodyt dien grups dalims engiant
Taurag, 20 bermontinink brys, pasislps mriniame milicijos pastate, lietuvi
karius atideng smarki ugn, apmt granatomis. Lietuvi kari metamos granatos
atsimudavo lang rmus ir reikiamo efekto nedav. Ir tik ltn. Balinui metus
vien granat antr aukt, kur buvo sitvirtin bermontininkai, pastarieji pasidav nelaisvn155 .
Lapkriio 21 d. Taurag i Tils atvyks Antants misijos pirmininkas, prancz armijos gen. H. A. Niesselis pareikalavo paleisti nelaisv paimtus vokieius, o
batalionui be Taurags miesto neuiminti joki kaim ir nekliudyti vokiei evakuacijai. Batalionas reikalavim vykd. Lapkriio 23 d. gen. H. A. Niesselis pareikalavo apleisti Taurag ir ieiti i vokiei zonos. Batalionas patrauk Ervilko link ir
po poros dien apsistojo Jurbarke156 .
Kiek daugiau susirmim su bermontininkais iauli operacijos metu turjo
Raseini komendantra, gynusi kairj sparn. Ji sustiprino sargybas prie svarbesni keli Raseinius, valg Vidukls, Kelms, iluvos ir Grinkikio kryptimis157 .
Deiniajame sparne veik Pasvalio komendantros grup. Ji turjo bti ypa
budri, rodyti daug iniciatyvos, nes ribojosi su Kuru, kur aktyviai veik vokieiai, o
vliau bermontininkai. Todl Pasvalio karo komendantrai buvo sakyta kiek galint
vyti bermontininkus iaur bei vakarus ir ustoti kelius Kuro pasienyje Saloiai
Bausk ir VakaiBausk. Bendrai veikdami su latviais, komendantros daliniai lapkriio 20 d. um eimel, paimdami i prieo 2 kulkosvaidius, 13 autuv, arkli,
veim ir kitokio turto.
Po poros dien Pasvalio rinktin, puldama Jonikio kryptimi, susidr su stipriomis bermontinink pajgomis. Po atkakli kautyni buvo uimti Buinai, Babtai, Rimdinai, Domaniai, Minknai, o lapkriio 23 d., padedant latviams, atiteko
ir Kriukai. Nors santarvinink misijos atstovai pra sulaikyti puolimus rytus nuo
Pavitinio, Pasvalio rinktin lapkriio 27 d. um Jonik ir plaiu frontu valg

229

Gruzdi ir agars kryptimi. Jonikyje i bermontinink buvo atimti 6 arkliai, 1 sanitarinis veimas, 13 autuv, 1 sunkusis Maksim sistemos kulkosvaidis, 1 rankinis kulkosvaidis, 15 piln juost kulkosvaidiams, 30 rankini granat ir kt. kariko turto158 .
Tuo kovos veiksmai su bermontininkais iaurje ir baigsi.
P a r t i z a n k o v o s s u b e r m o n t i n i n k a i s. Vykdant iauli karin
operacij, nema vaidmen atliko ir partizanai, veik prieo unugaryje. I pradi
atsitiktiniai, silpni ir negauss briai ilgainiui iaugo plai organizacij, bermontininkams padariusi nemaa nuostoli. Vien iaurs grups veikimo teritorijoje 1919 m.
ruden buvo apie 30 partizan bri159 , kurie i pradi veik drauge su Pasvalio
batalionu, o vliau sustiprj nepabgdavo ir vieni stoti kautynes su bermontininkais. Vadais tapdavo sumanesnieji ir drsesnieji partizanai, daniausiai mokytojai.
Gerai inodami gimtsias vietoves, myldami savo krat, nordami pasiymti savo artimj akyse, jie danai rydavosi veriau galv padti u savo gimtojo krato laisv, negu kraugeriams vokieiams vergauti.
1919 m. lapkriio mn. viduryje iauliuose buvo steigtas Laikinasis partizan
tabas, kur sudar K. Bielinis, V. Pola, R. Skipitis, Z. Lukauskait (Jasaitien), Ig.
Augustinaviius, J. Avionis, A. Mainas, P. Dundulis ir P. Januaitis160 . Sudarius
tab, partizan veikla labai suaktyvjo. J briai veik Briduose, Gruzdiuose, Kebliuose, Kurtuvnuose, Kuiuose, Lygumuose, Papilje, Sauginiuose, Stainuose, Sutknuose, akynoje, auknuose, iauliuose, iupyliuose, Tolioiuose, Tyruliuose, Vijoliuose, Vinknnuose ir kitur161 . odiu, j buvo beveik kiekviename iauli krato kaime. Partizanai buvo ginkluoti autuvais, rankinmis granatomis, turjo kulkosvaidi ir net bombosvaidi.
Pamintini ie ymesni partizanai bei j rmjai: Feliksas emeta su broliais
Ipolitu ir Aleksandru, steig gars Kui br, ginklais aprpindav net Teli komendantr ir Joniklio batalion; mokytojas St. Kelpas, organizavs partizanus
Lygumuose, Gruzdiuose, Kebliuose, Smilgiuose; K. Klupauskas Kurtuvnuose,
auknuose; Vytautas Augustauskas Lygumuose; mokytojai V. Staugaitis, Bartkeviius, Indrulis, L. Stankyt; kunigai K. Gedvilas, J. Jasienskis ir kt.
Partizan udavinys buvo organizuoti pai gyventoj gynimsi nuo bermontinink ir, derinant savo veiksmus su ariausiai buvusiomis reguliariosios kariuomens dalimis, vyti juos i Lietuvos. Kariuomens tabas ryiams su partizanais palaikyti bei kariniam darbui vykdyti buvo paskyrs karininkus J. Rymeik ir Alf. klri.
Tuo bdu visoje partizan ir auli veikloje buvo siekiama planingo vadovavimo.
Buvo leidiamas hektografu auli organas Partizanas.
I svarbesni kovos veiksm galima paymti iuos:
Lapkriio 15 d. partizanai upuol Pamio dvar atvykusius bermontininkus ir juos ivijo. Susirmimo metu 1 vokietis buvo sueistas, atimti 6 arkliai bei 8
autuvai. Lapkriio 19 d. vokieiai atvaiavo pasiplti Naisi dvar. Partizanai
taip pat juos ivijo, atm prisiplt grob bei 10 arkli ir juos grino nukentjusiems gyventojams. T pai dien partizanai upuol vokieius, atvykusius Amalius kirsti miko. 1 vokietis buvo sueistas, o 3 paimti nelaisv, j tarpe 1 karininkas.
Partizanams atiteko 6 arkliai ir 4 autuvai. Nakt vokieiai buvo upulti Kuiuose:
2 nukauti ir 1 sueistas162 .

230

Lapkriio 21 d. nakt partizanai atkirto bermontininkams susisiekim tarp iauli ir Viekni, Papils, Jonikio ir Mintaujos, nutraukdami telefono bei telegrafo
ry, o vietomis suardydami ir tiltus. Ties Bridais ir Papile jie iard metalinius tiltus,
tuo sulaikydami vokiei traukini judjim. Partizan utvora atmu atgal iaulius vokieius, bandiusius bgti Jonikio ir Kurn link163 .
iauli karins operacijos ivakarse Laikinasis partizan tabas, nordamas
padti reguliariajai kariuomenei, organizavo valgyb bermontinink pajgoms iauliuose ir j apylinkse nustatyti. valgyba vyko dien ir nakt, joje dalyvavo apie 20
moni. Ypa daug dmesio buvo kreipiama geleinkelio stot ir plentus. Miestas
buvo padalytas keturis rajonus, kuriuose valgai stebjo kareivius, karinink ir
kareivi butus, tabus, artilerijos bkl, kariuomens dali judjim ir kt. valgai
nustat prieo pajg dyd Zokniuose, Ginknuose, Gubernijoje, Pakartuviuose, alinkiuose. Visa informacija buvo sutelkta praneimo vietoje ir perduota tabui.
Jau lapkriio 19 d. udavinys buvo vykdytas iki smulkmen ir sudaryti svarbesni
vietovi planai164 .
Lapkriio 22 d. nakt ms kariuomenei ties Domantais susikovus su nuo Jonikio puss traukiniais atvykusiais vokiei kariais, partizanai i kitos puss apaud prie, gindami nuo jo Kebli ir Brid kaimus. Tuo paiu metu kilus didelei vokiei panikai dl ivykimo i iauli, j vadovyb nutar kapituliuoti, bandydama
tartis su partizan vadais, kad ie duot jai 2 dienas isikraustyti, aprpint reikiamu skaiiumi garvei ir vagon, savo ruotu addama palikti lietuviams savo
artilerij bei sandlius165 .
Pavieni susirmim su bermontininkais buvo imtai. Partizanams buvo pavesta saugoti reguliariosios kariuomens sparnus. Kairiajame bermontinink fronto
sparne partizanams-auliams vadovavo auli sjungos centras, steigdamas tab
Raseiniuose. io tabo udavinys buvo apsaugoti kairj kariuomens sparn nuo
iluvos ir deinij Dubysos pus: atkirsti geleinkelio ruo TauragRadvilikis,
saugoti metalin Dubysos tilt, o prireikus j sugadinti; atkirsti viekel Taurag
iauliai; palaikyti ryius su Teliais ir alpi kaimo partizan briu; spausti prie
deinj sparn; agituoti gyventojus bermontinink uimtose vietose ir ardyti susisiekimo priemones; bermontininkams i Smalinink per Ervilk veant karik mediag, juos pulti; visada veikti susitarus su artimiausiomis kariuomens dalimis.
Taurags auli-partizan skyriui sakyta steigti ginkluotus brius Skaudvilje, Kraiuose ir kitur, saugoti geleinkel ir viekel Tiliauliai, o prireikus j suardyti;
remti alpi aulius; susisiekti su Jurbarku; puldinti bermontinink traukinius. Kretingos skyriui organizuoti partizan brius, ardyti geleinkelius ir tiltus, upuldinti prieus, vykstanius i Klaipdos, ardyti kelius ir tiltus KretingaTeliai, praneinti apie prieo judjim, susisiekti su Teliais ir pagal galimyb su Taurage. Maeiki auli skyriui atkirsti geleinkel Grobinasiauliai ir RadvilikisMintauja;
susisiekti su Teliais; Papilje steigti br. Buvo steigtas savas patas, nes tuomet
buvo labai nesaugu, niekuo nebuvo galima pasitikti166 .
Raseini miestas tapo JurbarkoRaseiniTaurags srities centru. Jis buvo vadinamas ir tabu. Jo vadas buvo karin. Juozas Rymeikis. Lapkriio mn. viduryje
auli Centro valdyba pradjo organizuoti partizan skrajojanius brius. Toks
brys veik ir Raseiniuose. Pats skrajojanio brio buvimo faktas veik teigiamai

231

j pamat bermontininkai danai palikdavo prisiplt turt ir pasialindavo. Be to,

Raseini, Jurbarko ir Taurags partizanai nemaai nusipeln valgydami, nutraukdami bermontinink ry (telefono ir telegrafo linijas), upuldindami negausias prieo
gulas ir kt.167 Apytikrmis iniomis, nuo partizan kulk bermontininkai neteko 10
karinink, 137 kareivi ir 35 arkli bei daug vairaus kariko turto. Partizan nuostoliai: 13 umut ir keliasdeimt sueist168 .
Pasibaigus kovoms su bermontininkais, partizanai iki 1919 m. pabaigos ginkluoti saugojo savo namus nuo galimo j siverimo. Vliau Krato apsaugos ministerijos Generalinio tabo sakymu ginklus leidus turti tik Lietuvos auli sjungos
nariams, daugelis partizan stojo i organizacij.
i a u l i k a r i n s o p e r a c i j o s s u s t a b d y m a s i r b e r m o nt i n i n k e v a k u a c i j a i L i e t u v o s. Skmingai pradta ir vystoma iauli
karin operacija, kurioje per dvi dienas bermontininkams buvo suduoti smarks smgiai, turjo netiktai sustoti. Pralaimj Radvilikio kautynes, bermontinink vadai
pradjo derybas su santarvinink karine kontrols komisija, praydami sudaryti saugias slygas pasitraukti Vokietij. Lapkriio 22 d. apie 20 val. i iauli Radvilik
arvuotu traukiniu atvyks prancz gen. H. A. Niesselis pareikalavo sustabdyti karo
veiksmus ir pasitraukti u demarkacijos linijos, nustatytos spalio 30 d., kad nesustabdius plk. P. Bermondto kariuomens pradtos evakuacijos i Lietuvos ir nedavus vokieiams progos pasisti Lietuv sutelktos pasienyje j kariuomens169 . Fronto vadas
plk. ltn. K. Ladyga, i vyriausybs ir karins vadovybs negaudamas joki nurodym
ir, nenordamas eisti gen. H. A. Niesselio, kaip santarvinink vyriausiojo atstovo,
1919 m. lapkriio 23 d. sak kariuomens dalims sustabdyti kovas ir pasitraukti
lapkriio 20 d. uimtas ribas170 . Jis pra gen. H. A. Niessel Radvilik palikti lietuviams, taiau is nesutiko. Lapkriio 24 d. anksti ryt lietuvi kariuomen jau buvo
senose pozicijose, o vokiei kariuomen pradjo atsitraukim i Lietuvos.
Vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pr. Liatukas tik 1919 m. lapkriio 25 d. sak
I brigados vadui plk. ltn. K. Ladygai sustabdyti bermontinink puolim, pranedamas gen. H. A. Niesselio paad, jog vokiei kariuomen isikraustysianti i Lietuvos iki gruodio 13 d., bus isprstas Radvilikio klausimas, o bermontinink sandliai su ginklais bus palikti Lietuvos valdiai171 . Kaip vliau paaikjo, vokieiai Lietuvos pasienyje turjo nedaug kariuomens ir siverti j nesiksino. spaudim
lietuvi karinei vadovybei gen. H. A. Niesselis naudojo kaip priemon karo veiksmams sustabdyti.
Vokiei evakuacijos eigai kontroliuoti Radvilikyje buvo steigta miri kontrols komisija, kuri buvo paskirti ir Lietuvos valdios atstovai. I lietuvi puss vyriausiuoju galiotiniu i komisij buvo paskirtas advokatas K. alkauskas, karo
atstovu gen. S. ukauskas, atstovu geleinkeli inybos reikalams in. Macijauskas ir vidaus reikal ministerijos atstovas E. Miseviius172 . Remiantis mirios kontrols komisijos sprendimais, Lietuvos valdios atstov udavinys buvo ir periminti i besitraukiani vokiei iki tol j uimtas vietoves.
Lietuvos valdia miriai kontrols komisijai ikl iuos reikalavimus:
kad vokieiai palikt Lietuvoje visus amunicijos sandlius, ginklus, karin mediag, geleinkeli riedmenis ir kt.;

232

kad bt nustatytas konkretus bermontinink evakuavimo i Lietuvos terminas;

kad vokiei evakuacij priirt ir kontroliuot ms valdios atstovai.
Daugeliui to meto Lietuvos moni buvo nesuprantama, kodl lietuvi kariuomen, pasiekusi svari pergali ir galdama ivyti bermontininkus bei ikovoti
galutin pergal, nutrauk karo veiksmus ir atsitrauk spalio 30 d. pozicijas. Jie
kaltino io fronto vad plk. ltn. K. Ladyg ir kitus vadus dl tokio neapgalvoto sakymo. Reaguodamas iuos kaltinimus, plk. ltn. K. Ladyga lapkriio 24 d. telefonogramoje aikinosi krato apsaugos ministrui ir vyr. kariuomens vadui gen. ltn. Pr. Liatukui, jog jis negaljs atmesti santarvinink misijos reikalavimo ir turjs sutikti
sustabdyti karo veiksmus, pabrdamas, jog antr kart pulti Radvilik jis sutikt
tik tuomet, jeigu jam toks sakymas bt patvirtintas valstybs prezidento ir ministr kabineto paraais173 .
Lietuvi kariuomenei pasitraukus senas pozicijas, bermontinink uimtoje
teritorijoje lik gyventojai nepaprastai nusimin, bijodami vokiei kerto. Jie ra
skundus fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai, Lietuvos vyriausybei bei gen. H. A. Niesselio vadovaujamai komisijai, reikalaudami, kad bermontininkai kuo greiiau bt
evakuoti i Lietuvos. Jie taip pat reikalavo sugrinti lietuviams valdios staigas su
visu turtu ir nekliudyti j veiklai, paleisti politinius kalinius, kaitus, suimtus valstybs staig tarnautojus, palikti krate vis bermontinink armijos turt, ginklus, atlyginti gyventojams padarytus nuostolius, vokiei evakuacij vykdyti per 3 dienas, nubausti vietos gyventojams nusikaltusius vokieius bermontininkus ir kt.174
Aukiausioji santarvinink taryba Paryiuje suteik gen. H. A. Niesselio vadovaujamai komisijai didelius galiojimus vokieiams i Baltijos ali, tarp j ir Lietuvos, ikraustyti glaudiai bendradarbiaujant su Lietuvos valdia. Tuo remdamasis gen. H. A. Niesselis ir tikinjo fronto vad plk. ltn. K. Ladyg bei j besikreipianius asmenis, jog bermontininkai pasitrauks i Lietuvos per 6 dienas.
Taiau is jo paadas buvo nerealus. Vietoj paadt 6 dien bermontinink
kraustymasis utruko apie 3 savaites. Pasitraukimui vadovavo vokiei gen. W. Eberhardtas. 1919 m. lapkriio 26 d. pirmasis vokiei traukinys igabeno 600 kari.
Traukdamiesi i Lietuvos, bermontininkai k galjo, t grob. Jie pl ne tik kaimus,
bet ir dvarus, miestus, banyias, valdios staigas. Kai kuriuos kaimus vienas po
kito niokojo deimtys plik bri, atimdami visk, suimindami mones ir neretai
juos suaudydami. Santarvinink komisijos nurodym trauktis ties geleinkeliais jie
nevykd ir pasirinkdavo maesnius kelius, kur j niekas negalt kontroliuoti. Todl imtai veim su prisipltu turtu vairiais keliais trauk Prsijos link. Vien tik
apie iaulius bermontininkai nuud 33 mones, 124 sueid, sudegino 171 nam,
i gyventoj atm 1328 arklius, 1644 kiaules, 1 252 569 markes ir daugyb kitoki
daikt. Radvilikio valsiaus Nemunlio gyventojams bermontininkai padar nuostoli u 154181 auksin175 , o visa Lietuva patyr nuostoli u 99 mln. auksin176 .
Santarvinink misija nepajg t veiksm sukontroliuoti. Neretai buvo grasinama ir patiems komisijos nariams. Pavyzdiui, gruodio 9 d. nakt bermontininkai
net met granat po traukiniu, kuriame gyveno komisijos atstovai.
Evakuacijai vykstant, Vokietijos valdios organai visaip jai trukd, santarvinink komisijai teik melagingas inias, neretai lau savo paadus, santarvinink
sakymus irdami pro pirtus. Besitraukdami vokieiai Gubernijos dvare ir iau-

233

liuose isprogdino didelius audmen sandlius, nenordami atiduoti ginkl ir amunicijos lietuviams. Viename ginkl sandlyje vokiei legiono vado sakymu buvo
nudauytos ten buvusi 6000 autuv buos.
Lietuviai buvo nepatenkinti santarvinink komisijos darbu, jie jaut, kad komisija be prieasties juos var ir leido vokieiams igabenti daugyb verting mediag. Matydama krato gyventojams daromas nuoskaudas, Lietuvos kariuomen
buvo priversta vl ygiuoti pirmyn, ubaigti pradt darb ir greiiau ivaduoti emaitij i bermontinink jungo. Brigados vadas plk. ltn. K. Ladyga persekioti besitraukianius bermontininkus sak daugiausia i savanori sudarytiems I, II ir V pst.
pulkams177 . I pst. pulkas, dar gruodio 7 d. ryt ums iaulius178 , ygiuodamas
per Kelm, Taurag ir kt. vietoves, ival emaitij nuo prie ir visu pasieniu um
sargyb179 . II pst. pulkas, lapkriio 27 d. apleids eduvos rajon, per Rozalim, Klovainius, Linkuv ir Pavitin atvyko Jonik, kur, umezgs ryius su gretimomis latvi kariuomens dalimis, drauge veik Akmens, agars ir kituose rajonuose. Gruodio 6 d. ivyko i Jonikio ir batalionais ygiavo per emaitij, stumdamas atskirose
vietovse usilikusius bermontininkus. I batalionas per agar, Vieknius, Maeikius,
Tirklius ir Sed gruodio 16 d. atvyko Kreting. II batalionas per Mekuiius, Kurnus, Telius ir Plung gruodio 16 d. atvyko Jokbavo dvar, o III batalionas per
akyn, Papil, Telius, Plung, Veivirnus, Vaiius gruodio 17 d. atvyko Gargdus. Aukiau nurodytose vietose pulkas ibuvo iki gruodio 31 d.180
V pst. pulkas, dar gruodio 8 d. pradjs persekioti besitraukianius bermontininkus, po poros dien um Kelms miestel181 , o iki gruodio 16 d. Kraius,
Kaltinnus, ilal, Kvdarn bei vkn ir pasiek buvusi RusijosVokietijos sien. Gruodio 29 d. persikl Kreting ir um bar nuo Gargd iki Palangos.
Nuo 1920 m. sausio 11 d. is baras buvo pratstas iki Jurbarko182 .
Dar 1919 m. gruodio 18 d. 8 val. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga pasiunt
vyr. kariuomens vadui gen. ltn. Pr. Liatukui tokio turinio telefonogram Nr. 599:
Praneu, kad nuo io mn. 15 d. vokiei iapus rubeiaus nebra. Pavestos
dalys, sulig mano operatyvinio sakymo Nr. 11/S pasiek visose vietose rubei ir
sulig operatyvinio sakymo Nr. 12/S sutvark gynimo bar.
Plk. ltn. K. Ladyga183 .
(kalba netaisyta V. L.)
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko sakymu 1919 m. gruodio 24 d.
buvo paleista i nelaisvs 60 bermontinink, netariam nusikaltimais Lietuvai. Ms krate dar kur laik liko 45 vokiei belaisviai, i kuri 21 gydsi ligoninse, o 24
buvo kaljime184 .
domu paymti, kad, traukdamiesi i Lietuvos, bermontininkai tikjo, jog j
misija Baltijos alyse dar nepasibaigusi. J siekius iose alyse labai tikinamai parodo vieno i j karini vadov mjr. Rossbacho kalba, pasakyta gruodio 13 d. 11 val.
prie pat ivykim i Taurags:
Tie geri laikai, kada mes buvom Lietuvoje ir Kure, jau prajo. Mes dabar
grtame Vokietij ir kas mus ten laukia, mes neinom. Kol kas stovsime Ryt
Prsuose. Ms Nosks valdia, turbt mums nesitikdama, mus nuginkluos. Nosks valdia, tai ta valdia, kuri kelia savo nos ir vadina save valdia. Ji vykdo tai, k
sako Antant, o Antant tai ms neprietelis. Pavasary, galbt, bus mums kitas

234

udavinys. Koks, apie tai pasakyti negalima. Mes dabar savo politik vesime slaptai,
kad ms prieai neinot k mes darom. Draugai, visuomet atminkit, jog esat vokieiai, vokiei kareiviai!
Linkjimai ms Faterlandui! Hurra!185 (kalba netaisyta V. L.)
Taiau iems agresyviems planams nebuvo lemta isipildyti bermontinink
avantira Lietuvoje buvo galutinai likviduota. Jos likvidavimas sugriov vokiei
planus kolonizuoti Lietuv.
Dar 1919 m. lapkriio 24 d. Vokietijos vyriausyb buvo pasiadjusi santarvinink komisijai ir Lietuvos vyriausybei perduoti ms krate buvusi karo mediag, taiau su slyga, jei vokiei kariuomenei nebus trukdoma evakuotis. pasiadjim pasira gen. W. Eberhardtas ir vokiei komisijos pirmininkas viceadmirolas A. Hopmanas186 . Taiau vokieiai Lietuvos kratui padar daug nuostoli, todl
jiems atlyginti Vokietijos vyriausybei buvo teiktos dvi notos: dl geleinkelio riedmen ir dl karo mediagos. Buvo reikalauta perduoti Lietuvai 58 garveius, 106
keleivinius vagonus, 776 prekinius vagonus ir reikiam atsargini dali kiek187 . Vokiei valdia Lietuvai perdav 7671 autuv, 355 kulkosvaidius, 59 patrankas,
apie 17 mln. ovini autuvams ir kulkosvaidiams. J vert siek apie 147 mln.
tuometins Vokietijos marki188 .
Taigi pergal prie bermontininkus ikovojo jauna, dar tebesikurianti Lietuvos
kariuomen, apie kuri teigiamai atsiliep ir vertino daugelis to meto vykius Lietuvoje stebjusi usieniei prancz, angl ir kt. J teigimu, Lietuvos kareiviai
buv jauni, stambs, fizikai sveiki vyrai, kuri daugum sudar savanoriai, pasiry krauju apginti krato laisv ir nepabg daug pajgesni ir galingesni prie.

235

Bermontiada, Lietuvikoji enciklopedija, t. 3, K., 1934, p. 1.

A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, K., 1934, p. 1415.
3
Ten pat, p. 17; Bermontiada, p.1.
4
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 18.
5
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 347.
6
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 524.
7
P. Maylis, 19181919 metai agars apylinkje, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 366; K. Bielinis, Gana to
jungo, Niujorkas, 1971, p. 361.
8
V. Lesius, Lietuvos kariuomen 19181920, V., 1998, p. 4243.
9
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 531.
10
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 348.
11
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, Ms inynas, t. 1, K., 1921, p. 81.
12
Karin. A. Birontas vadovavo iauli m. ir apskr. karo komendantrai nuo 1919 m. balandio 17 d.,
LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 76.
13
iauli atskirojo bataliono sudtis 1919 m. birelio mn. pabaigoje liepos mn. pradioje: 20 karinink,
3 karo valdininkai, 1 gydytojas, 710 kareivi. Ginkluot: 6 kulkosvaidiai, 640 autuv, 15 revolveri,
3800 granat, apie 86440 ovini ir kt., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 78, l. 52.
14
K. Aliauskas, Bermontinink siviepatavimas iauliuose ir iaurs Lietuvoje, Karys, Bruklinas, 1968,
Nr. 9, p. 276277.
15
iauli komendantros nuginklavimas 1919 m. birelio 21 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 351, l. 1.
16
Ten pat, l. 23.
17
K. Aliauskas, Bermontinink siviepatavimas iauliuose ir iaurs Lietuvoje, p. 277.
18
KAM karin. A. Merkio 1919 07 21 praneimas Nr. 3227 Vyr. kariuomens vadui gen. S. ukauskui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 20, l. 8.
19
iauli m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio 7 d. praneimas Nr. 1133 Generalinio
tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11.
20
Lietuvi spaudos buiro 1919 m. rugpjio 7 d. praneimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 239.
21
iauli m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio 7 d. praneimas Nr. 1133 Generalinio
tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11.
22
iauli m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio 6 d. atsiaukimas Lietuvos
pilieiai!!!, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 9.
23
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 82.
24
iauli rajone idstytos plk. Virgoliiaus rinktins dali apytikr sudtis 1919 m. rugsjo 27 d., LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 25, l. 34.
25
Vokiei generalinio tabo kpt. Kromzendorfo atsiaukimas ir sakymas visiems Vokietijos kariuomens
daliniams Lietuvoje ir Latvijoje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 26.
26
II rus savanori korpo vado atsiaukimas Visiems pilieiams uimtame mano kariuomens apskrityj,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 27.
27
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 90.
28
K. Aliauskas, Bermontinink siviepatavimas iauliuose ir iaurs Lietuvoje, p. 279.
29
LCVA, f. 836, ap. 1, b. 2, l. 53.
30
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 89.
31
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 201.
32
R. Golz, Meine Sendung in Finland und im Baltikum, Leipzig, 1920, p. 254.
33
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 542.
34
Ten pat.
35
Ten pat, p. 544.
36
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 350351.
37
Dokumentai ir faktai. Rus vokiei ksinimaisi pagrobti ms em, Kariki odis, K., 1919 12 04, Nr.
29, p. 224.
38
Vokiei laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiaukimas laivyno kareiviams, LCVA, f. 384,
ap. 3, b. 17, l. 13.
39
Ten pat.
40
1919 m. spalio 6 d. sutarties tarp vokiei savanori legion ir Vak. Rusijos vadovybs priedai, LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 39, l. 365367.
1
2

236

Dokumentai ir faktai, Kariki odis, K., 1919 12 04, Nr. 29, p. 226.
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 548.
43
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 8892.
44
Ten pat, p. 84.
45
Gen. N. Judeniiaus 1919 m. spalio 11 d. telegrama plk. P. Bermondtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 195.
46
Rusijos iaurs-Vakar srities vyriausybs 1919 m. spalio 12 d. atsiaukimas Bermondto rinktins rus
karininkus ir kareivius, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 196.
47
Dl vokiei, bolevik, bermontinink ir lenk okupacij eigos Lietuvoje (19141920 m.) (sustatyta
Generaliam tabe), Ms inynas, t. 3, K., 1922, p. 370.
48
Kolakinink frontas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 3.
49
1919 m. sakymai Kretingos m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 109, l. 8283.
50
Vyt. Steponaitis, Karininko Rimaviiaus nuudymo byla, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 78.
51
Jurbarko m. valdybos 1919 10 25 praneimas Nr. 448 Vidaus reikal ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b.
352, l. 74.
52
Dl bermontinink veiksm Jurbarke 1919 m. spalio 31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 318.
53
Raseini m. ir apskr. komendanto praneimas KAM Generalinio tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 39, l. 150.
54
Vyt. Steponaitis, Karininko Rimaviiaus nuudymo byla, p. 8081.
55
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos nepriklausomybs svarbieji
vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 43, p. 710.
56
1919 m. sakymai Maeiki m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 503, ap. 2, b. 34, l. 78.
57
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242.
58
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 710.
59
Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 13 d. praneimas Nr. 845 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 3.
60
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 93.
61
Gen. W. Eberhardto 1919 10 15 atsakymas Nr. 855 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 352, l. 13.
62
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 m. spalio mn. (diena nenurodyta) telegrama Nr. 3976
gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 9.
63
Gen. W. Eberhardto 1919 10 18 telegrama Nr. 873 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 18.
64
Gen. W. Eberhardto 1919 10 19 telegrama Nr. 1a.1400.19 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 23.
65
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 95.
66
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4004 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 4.
67
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 185.
68
Ten pat, l. 182.
69
Ten pat, l. 184.
70
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 662.
71
IV pst. LK Mindaugo pulko karo veiksm urnalas 1919 m. gegus 1 gruodio 31 d., LCVA, f. 929,
ap. 4, b. 105, l. 3032.
72
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119,
l. 35.
73
J. ltn. niuolis, VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko istorin apvalga, Karys, 1939, Nr. 26, p. 764.
74
Kpt. K. Aliauskas, II pst. DLK Algirdo pulko trumpa istorika apvalga, Karys, 1928, Nr. 26, p. 527528.
75
Vyr. kariuomens vado 1919 m. operatyviniai sakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 44.
76
Kpt. J. Vglis, iaurs grups veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 206208.
77
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 215216.
78
IV pst. pulko sudtis 1919 m. lapkriio 13 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 47; ap. 4, b. 49, l. 15.
79
LCVA, f. 929, ap. 4, b. 49, l. 1.
80
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224.
81
LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 116.
82
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242243.
41
42

237

LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 71.

1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224.
85
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 203.
86
II pst. pulko sudtis 1919 m. lapkriio 1321 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 4546; ap. 4, b. 46, l. 6869.
87
LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 2930.
88
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 368.
89
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 678.
90
Bermontinink fronto vado karin. K. Ladygos 1919 10 19 telefonograma Nr. 168 Vyr. kariuomens
vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 8, l. 326.
91
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo, p. 678.
92
Gen. W. Eberhardto 1919 10 20 telegrama V. O. Nr. 882 Vyr. kariuomens vadui gen. Pr. Liatukui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 16.
93
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4005 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 352, l. 20.
94
Marijampols bataliono mio 1919 m. spalio 2122 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 27.
95
Ten pat, l. 2728.
96
Kauno bataliono mio 1919 m. spalio 21 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 46.
97
Ten pat.
98
Ten pat, l. 47.
99
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49,
l. 910.
100
Santarvs misij atstov papulk. C. Reboulio ir gen. t. plk. R. Rovan Robinsono 1919 10 21 telegrama
Nr. 88/M gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 33.
101
Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 21 d. ir spalio 22 d. telegramos Nr. Nr. 895 ir 898 Vyr. kariuomens
vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 31, 38.
102
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 22 telegrama Nr. 4035 gen. W. Eberhardtui, ten pat,
l. 27.
103
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 23 telegrama Nr. 4042 gen. W. Eberhardtui, ten pat,
l. 35.
104
Gen. Pr. Liatuko 1919 10 24 telegrama Nr. 4060 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 41.
105
Gen. W. Eberhardto 1919 10 26 telefonograma Nr. 925 Lietuvos krato apsaugos ministrui, ten pat, l.
64.
106
1919 m. spalio 30 d. sutartis tarp lietuvi valdios atstov ir vokiei generalinio galiotinio Kaune
Wolfo, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 33; f. 384, ap. 3, b. 352, l. 103.
107
Ten pat.
108
Ten pat.
109
Gen. A. Niesselis, Vokiei isikraustymas i Baltijos krat, K., 1938, p. 22.
83
84

110

. , , . 110111.

Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 7071.

112
Vokiei vyriausybs atsiaukimas Baltijos pajry esani vokiei kariuomen, 1919 m. lapkriio 2
d. patalpintas laikraio Berliner Tageblatt Nr. 520, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 162163.
113
Gen. A. Niesselio vadovaujamos komisijos 1919 11 15 ratas Lietuvos Respublikos Prezidentui, LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 18, l. 42b.
114
1919 m. lapkriio 18 d. statymas apie Lietuvos pilieius, stojusius Bermondto ir Virgoliiaus ginkluotus
brius, Laikinosios vyriausybs inios, K., 1919 11 24, Nr. 15, p. 3.
115
Fronto vado karin. K. Ladygos 1919 11 18 telefonograma Nr. 348 Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 48.
116
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 19 telefonograma Nr. 385 I brigados vadui, ten pat, l.
50.
117
Pasvalio apskr. virininko 1919 11 10 praneimas Vidaus reikal ministerijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39,
l. 266.
118
Paymtini vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 642.
119
iaurs baras (1919. XXI mn.), Kariki odis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92.
120
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 63.
121
iaurs baras (1919. XXI mn.), Kariki odis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92.
111

238

Kpt. J. Vglio 1919 11 12 telefonograma KAM operatyvinio skyriaus virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 39, l. 200.
123
Kpt. Vglis, iaurs grups veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 211.
124
iaurs baras (1919. XXI mn.), Kariki odis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 9192.
125
Vyr. kariuomens vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 16 telefonograma Nr. 361 I brigados vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 18, l. 44.
126
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis sakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 87, l. 56.
127
KAM operatyvinio skyriaus 1919 11 12 inios apie bermontininkus, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 211212.
128
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis sakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 87, l. 5657.
129
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 20 sakymas Nr. 8/S pavestoms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 62.
130
Ltn. Dulk, Bermontininkai ir Radvilikio kautyns, Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 949.
131
II pst. pulko sudtis 1919 m. lapkriio 1321 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 4546; ap. 4, b. 46, l. 6869.
132
Kpt. K. Aliauskas, II pst. DLK Algirdo pulko trumpa istorika apvalga, p. 527528.
133
LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 2.
134
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 402.
135
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 55.
136
Ltn. Dulk, Bermontininkai ir Radvilikio kautyns, p. 949.
137
I pst. pulko 1919 m. lapkriio 2122 d. vykusi mi reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 126.
138
Ten pat, l. 126127.
139
Ten pat.
140
Ltn. Dulk, Bermontininkai ir Radvilikio kautyns, p. 952.
141
I pst. pulko 1919 m. lapkriio 2122 d. vykusi mi reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 127.
142
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 25 d. praneimas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
39, l. 284 ir 283.
143
Ten pat.
144
1919 m. lapkriio 1825 d. mi su bermontininkais slapta operatyvin santrauka, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 30, l. 8788.
145
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284.
146
IV pst. pulko veikimo laikotarpyje nuo 1919 XI 20 iki XI 23 apraymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 9.
147
Ten pat.
148
Ten pat, l. 910.
149
Ten pat, l. 10.
150
IV pst. pulko vado kpt. J. Variakojo 1919 m. lapkriio 23 d. slaptas sakymas pulkui Nr. 51, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 19, l. 11.
151
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 239241.
152
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224.
153
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 25 d. praneimas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
39, l. 283.
154
V pst. pulko mi su prieu 1919 m. lapkriio 2026 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 135137.
155
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49,
l. 1213.
156
1919 m. sakymai Kauno batalionui, LCVA, f. 520, ap. 1, b. 6, l. 17.
157
1919 m. sakymai Raseini m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 125, l. 6567.
158
1919 m. sakymai Pasvalio m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 128.
159
Kpt. Vglis, iaurs grups veiksmai kare su bermontininkais, p. 216.
160
J. Matusas, auli Sjungos istorija, K., 1939, p. 24 ir 27.
161
Ten pat, p. 30.
162
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 65.
163
Ten pat, p. 66.
164
Vyt. Steponaitis, iauli rajono partizanai, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 222223.
165
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 66.
166
Dr. J. Matusas, Partizan kovos su bermontininkais, Karo archyvas, t. 11, K., 1939, p. 292.
167
Ten pat, p. 293294.
122

239

J. Matusas, auli Sjungos istorija, p. 36.

Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 25 d. praneimas Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
39, l. 284.
170
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkriio 23 d. sakymas Nr. 9/S pavaldioms karinms dalims, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 87, l. 64.
171
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. lapkriio 25 d. sakymas Nr. 415 I brigados vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 65.
172
Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, p. 7071.
173
A. Birontas, Bermontininkams Lietuv upuolus, p. 241243.
174
I iauli m. ir apskr. valdios staig ir visuomens galiotini 1919 m. lapkriio 26 d. reikalavim
Alijant komisijai iauliuose, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 227228.
175
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 58, l. 1213.
176
Mjr. A. Merkio 1920 m. vasario 6 d. telefonograma usienio reikal ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b.
17, l. 34.
177
Fronto vado plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodio 10 d. sakymas Nr. 11/S pavaldioms karinms
dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 5657.
178
I pst. pulko III bataliono vado mjr. Br. Bilmino telefonograma Nr. 52 pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 91, l. 108.
179
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 251.
180
II pst. DLK Algirdo pulko svarbesni vyki chronologija, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 2627.
181
V pst. pulko vado kpt. K. kirpos 1919 m. gruodio 10 d. telefonograma Nr. 65 I pst. pulko vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 122.
182
K. Sabalys, Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga, Moksl Akademijos Centrins
Bibliotekos Rankrai skyrius (toliau MACB RS), f. 205231, l. 6.
183
Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodio 18 d. 8 val. telefonograma Nr. 599 Vyr. kariuomens vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 134.
184
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. gruodio 24 d. sakymas Tiekimo virininkui,
LCVA, f. 1, ap. 1, b. 89, l. 2, 4, 6.
185
Vokiei karinio dalinio vado mjr. Rossbacho kalba, pasakyta ivykstantiems i Lietuvos
bermontininkams Tauragje 1919 m. gruodio 13 d. 11 val., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 383.
186
Gen. A. Niesselis, Vokiei isikraustymas i Baltijos krat, p. 128129.
187
K. Aliauskas, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, p. 428.
188
Ms inynas, t. 4, Nr. 1112, K., 1923, p. 766768.
168
169

240

III dalis

KOVOS SU LENKAIS
(1919 04 181920 12 01)

241

1. LIETUVILENK SANTYKIAI
L i e t u v i l e n k s a n t y k i p r o b l e m a i k i P i r m o j o p a s a u l i n i o k a r o. XIII a. susikrusi Lietuvos valstyb, 1569 met Liublino unija
savo politin likim susiejusi su Lenkijos Karalyste, iki Rusijos invazijos 17721795
m. ilaik aikias valstybingumo formas. Dar XIX a. pabaigoje nenustota Lietuva
vadinti vis LDK teritorij, turint omenyje 1772 m. sienas. Tik pabriant jos skirtum nuo etnins Lietuvos bdavo sakoma istorin Lietuva.
Besiformuojant lietuvilenk tautiniams santykiams, vienu aktualiausiu klausim tapo skirtingos svok tauta ir tautin priklausomyb interpretacijos. Skirtingai nuo lenk, lietuviai nuo XIX a. pabaigos tautins priklausomybs apibrimui
teik didel vaidmen. Suprasdami savo tautai gresiant asimiliacijos pavoj, jie siek
atnaujinti lietuvikumo rmus, suteikti jiems moderni tautin prasm, atkakliai tvirtindami, jog tautyb lemia kilm. Laikydamiesi tokios pozicijos, lietuviai m reikti
savo teritorines pretenzijas ir skelbti etnografins Lietuvos atkrimo program.
Lietuvi tautinio atgimimo procesai prasidjo jau XIX a. pradioje, kai imta
giliau suvokti etnin-kultrin lietuvi atskirum. Lietuvi siekimuose tautiniai-kultriniai tikslai susidr su kova prie nelietuvikojo daniausiai lenkikojo veiksnio vyravim gyvenime. Atgimstanti lietuvi tauta smoningai siek nutraukti ryius su tradicijomis, pagal kurias lietuvi tautos likimas buvo svarstomas vien per
Lenkijos takos prizm. Lietuviai vis atkakliau reikalavo, kad lenkai juos pripaint
atskira, savarankika tauta. Tiesa, tuo metu dar nebuvo kalbama apie visikai nepriklausomo valstybinio bvio reikalavim. Lietuvi visuomen ir jos politin mintis
buvo subrendusi tiek, kad suvokt save kaip atskir etnopolitin bendrij, bet dar ne
tiek, kad formuluot nepriklausomos valstybs koncepcij1.
Lenkai temat tik siekusios susilieti su jais bajorikosios Lietuvos evoliucij,
nepajgdami ir nenordami irti ir prieinga kryptimi tautinio lietuvi atskirumo link vykusios raidos. Lietuvi tautos atgimimas jiems atrod istorin idavyst,
pamili ir kurstytoj sukeltas provincijos separatist sjdis.
XX a. pradioje politin aren ieinant demokratinei lietuvi inteligentijai,
aktyviau buvo formuluojami programiniai nepriklausomybs postulatai. 1902 m.
Lietuvi demokrat partija savo programoje ra, jog laisva ir nepriklausanti kitoms tautoms Lietuva tai tolimas siekis ms Lietuvi demokrat partijos2.
1905 m. toliau deklaruojant lietuvi politinius siekius ir realiai vertinant nepriklausomos valstybs siekimo bdus, buvo ikeltas Lietuvos politins autonomijos
planas. T met ruden Didiajame Vilniaus seime priimti nutarimai nuymjo nauj
lietuvi judjimo ir pradins nepriklausomos Lietuvos valstybs idjos brandos period. Taiau tai nebuvo galutin lietuvi politini reikalavim riba. Politin autonomija Rusijos sudtyje buvo suprantama kaip tarpin stadija maksimaliems lietuvi
nepriklausomybs tikslams pasiekti3.
Taiau teritoriniai lietuvi tautos siekiai ilgai dar nebuvo bent kiek tiksliau
nusakomi. Mintame Lietuvi demokrat partijos programos projekte 1902 m. te-

242

pareiktas siekimas igauti visik Lietuvos autonomij etnografinse ribose4, visai nieko nepasakius, kokios turt bti tos etnografins ribos. Didiojo Vilniaus
seimo, posdiavusio 1905 m. lapkriio 2122 d., nutarime reikalauta, jog autonomika Lietuva turi bti sudta i dabartins etnografikosios Lietuvos kaip branduolio ir t pakrai, kurie dlei ekonomik, kultrik, tautik arba kit prieasi
traukia prie to branduolio ir kuri gyventojai prie jo priklausyti panors Suvalk
gubernijos lietuviai turi bti priskirti prie autonomikosios Lietuvos5. Kaip matyti,
ir ia teritorijos nusakymas dar nebuvo visikai aikus.
Kur kas aikiau bsimj Lietuvos teritorij aptar 1906 m. ruden vykusi
Lietuvos socialdemokrat partijos (LSDP) konferencija, nurodydama joje Kauno
gub., lietuvi gyvenam Suvalk gub. dal (Naumiesio, Vilkavikio, Senapils pavietus, dal Kalvarijos ir Sein paviet), Vilniaus gub. be Dysnos ir Vileikos paviet,
Gardino gub. Klausimas apie tai, ar t plot turi eiti Bielskas, Baltstog ir Lietuvos
Brasta su apylinkmis, palieka tuo tarpu neisprstas6.
Tuometiniams lenk politikams etnografins Lenkijos sienos atrod visai nepriimtinos, netenkinanios j tautos siekim. Jie pretendavo buvusios LDK emes,
neiskiriant nei tikrosios Lietuvos plot.
L i e t u v i l e n k k o n f l i k t o p a a t r j i m a s P i r m o j o p a s a u l i n i o k a r o m e t a i s. Pirmojo pasaulinio karo metais bsimj Lietuvos
ir Lenkijos valstybi santyki klausimas tapo dar opesnis. Karo pradioje vyriausiajam Rusijos kariuomens vadui didiajam kunigaikiui Nikolajui Nikolajeviiui paadjus lenkams autonomij, lietuvi visuomens veikjai sunerimo, baimindamiesi
1772 m. sien restauravimo. 1916 m. birelio 10 d. grup lietuvi politini veikj
(J. Basanaviius, S. Kairys, A. Janulaitis, A. Stulginskis, A. Smetona, M. Birika,
P. Klimas ir kt.) vokiei vyriausiajam karo vadui rytuose teiktame memorandume
gana aikiai ireik lietuvi tautos siek bti prie Lietuvos priklausym Lenkijai7.
Visgi tolesn vyki raida lenkams buvo labiau palanki. 1916 m. lapkriio 5 d.
Vokietijos bei Austrijos ir Vengrijos imperatoriai, tikdamiesi skubotai suorganizuoti lenk kariuomen ir j panaudoti karui su Rusija, paskelb Lenkij nepriklausoma valstybe, tikriau tariant, pripaino jos savarankikum8. is aktas tapo svarbiu
lenk reikalo impulsu. Lenk klausimas gavo tarptautin pobd ir suaktyvino j
visuomen visose okupuotose teritorijose. Lenkai tuoj pradjo organizuoti savo administracij, 1917 m. kurdami laikinj valstybs Taryb su statym leidiamja
galia bei Regent taryb.
Savo ruotu po Vasario revoliucijos ir Rusijos laikinoji vyriausyb, nordama lenk visuomen patraukti savo pus, 1917 m. kovo 30 d. pripaino vokiei okupuotos
Lenkijos nepriklausomyb. Taigi lenkams gana anksti atsivr palankios galimybs organizuotis ir turti savj valdi. Kurdami valstyb, jie tuojau prisimin istorines jos
sienas, siekdami atgaivinti LenkijosLietuvos unij arba jga prisijungti Lietuv prie Lenkijos. iems sumanymams pritar dalis sulenkjusios Lietuvos bajorijos.
O sumanym bta vairi. Paskelbus Lenkij nepriklausoma valstybe, lenk
visuomens susirinkimas Varuvoje prim ir pasiunt Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II atitinkam rezoliucij, kurioje ireik rpest ir antrosios Lenkijos sostins Vilniaus ilaisvinimu, kuris lenko irdiai ess toks pat brangus kaip ir

243

Varuva. ia proga Lenkijos valdia gavo ir i Lietuvos lenk nemaa peticij, adres bei deklaracij, kuriose praoma Lietuv traukti Lenkijos valstyb9.
Tuo metu ne tik Lenkijos Valstybs Taryba, bet ir visos Lenkijos politins partijos pageidavo unijos su Lietuva. Tautinis lietuvi atgimimas ir lietuvikasis separatizmas lenkams atrod niekuo nepateisinama sen, tiesiog ventomis tapusi, unijos
tradicij idavyst. Lenkai negaljo patikti, kad lietuviai neturi n maiausio noro
atnaujinti LenkijosLietuvos unij, todl dl Lietuvos Tarybos irinkimo 1917 m. ir
jos vykdytos separatistins politikos vis pirma kaltino vokieius.
Lietuvos atvilgiu lenkai turjo kelias skirtingas programas. Tuometins Lenkijos gyvenime reikmingiausios buvo dvi politins grupuots sutrumpintu endek vardu vadinamieji tautiniai demokratai (lenk. narodowa demokracja) ir J. Pilsudskio autokratikai vadovaujama vadinamoji Belvederio stovykla. Romano Dmovskio vadovaujami endekai, arba aneksionistai, siek rytus nuo etnografins Lenkijos esanias emes beslygikai inkorporuoti Lenkijos valstyb, o J. Pilsudskis su
savo alininkais svajojo atkurti Lenkijos vadovaujam ir lenk tautos interesams
tarnaujani Lietuvos Didij Kunigaiktyst ir j sujungti su Lenkija10. Tuo bdu
tuometinje lenk politikoje rytini emi prijungimo prie Lenkijos atvilgiu vyravo
dvi pagrindins koncepcijos: tiesioginis prijungimas, arba inkorporacija, ir netiesioginis, maskuoto pavidalo prijungimo bdas federacija.
1918 m. lapkriio 11 d. sudarius pirmj Nepriklausomos Lietuvos vyriausyb, kuri pradjo organizuoti savsias ginkluotsias pajgas ir i karins vokiei valdios periminti krato administracij, Lenkija tegaljo ugrobti Lietuv tik jga.
Taiau t jg tuo metu ir paiai Lenkijai dar labai trko. Vliau, Lietuvai siliejus
pasaulio valstybi gretas, atvirai stoti prie j buvo nepatogu. Todl nuo to laiko
lenk valdia skelbsi turinti su Lietuva tik teritorini gin, o jos nepriklausomybei
nesanti prieinga. Taiau pripainti Lietuv nepriklausoma valstybe vis dlto toliau
atsisakinjo ir slapta planavo sprsdama teritorinius ginus anksiau ar vliau j
pajungti. Trumpai tariant, nuo pat Lenkijos nepriklausomybs pradios lenk politika Lietuvos atvilgiu buvo aneksionistin.
L e n k i j o s g i n k l u o t j p a j g o r g a n i z a v i m a s. Jau XX a.
pradioje jaunojoje lenk kartoje brendo nusistatymas, jog reikia vl pradti ginklu
kovoti dl Lenkijos nepriklausomybs. iam jaunimui m vadovauti sulenkjusios
Lietuvos bajorijos atstovas, bsimosios nepriklausomos Lenkijos valstybs vadovas
J. Pilsudskis.
Taiau realios galimybs realizuoti iuos sumanymus susidar tik Pirmojo pasaulinio karo metu, o ypa jo pabaigoje. Tautin lenk kariuomen pradta organizuoti 1918 m. lapkriio pradioje. T met lapkriio 12 d. J. Pilsudskiui tapus valstybs vadovu ir vyriausiuoju kariuomens vadu, lenk karines pajgas sudar 24 pstinink batalionai, trys raitinink eskadronai ir penkios baterijos. Kariuomen spariai augo. Dr. A. Rukos duomenimis, 1919 m. sausio mn. viduryje joje jau buvo
apie 110 000, balandio mn. 200 000, t met pabaigoje apie 600 000, o 1920 m.
ruden 1 000 000 vyr11. Su ia sjungininkams, ypa pranczams, padedant ir
remiant iugdyta lenk kariuomene teko grumtis ir jaunai, negausiai, besikurianiai
Lietuvos kariuomenei.

244

Brandindami savo planus, lenkai ir Lietuvoje m steigti vairias karikos pakraipos sjungas bei organizacijas. 1918 m. rugsjo 10 d. Vilniuje kpt. S. Bobiatynskio iniciatyva buvo steigta Vilniaus miesto lenk kari sjunga (Zwizek Wojskowych Polakow miasta Wilna Z. W. P. M. W.). Spalio mn. pabaigoje joje jau buvo
130 karinink ir daugiau kaip 500 kareivi12. Daugiausia j stojo i Rusijos gr
kariai, tarnav ten lenk legionuose. Minta sjunga netrukus pasiskelb nuolatine
lenk atstovybe Lietuvoje.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Vokietijoje vykus revoliucijai, lenk veikla Vilniaus krate pastebimai suaktyvjo. Vokieiai, nebegaldami patys Vilniaus apginti, leido lenkams jame laisvai veikti. 1918 m. lapkriio 20 d. Vilniuje buvo
steigta Lietuvos ir Gudijos krato savigyna, o gruodio 8 d. gen. V. Vejtko paskirtas
vis jos dalini vadu. Pradta formuoti tos savigynos brigada. iuos dalinius rm
Vilniaus ir jo apylinki pasiturintys lenk dvarininkai, apsiddami mokesiais, bei
Varuvos vadinamasis Ryt emi komitetas, kuriam Lenkijos vyriausyb 1918 m.
gruodio 12 d. skyr 20 mln. marki savigynos daliniams Lietuvoje organizuoti13.
1918 m. gruodio 27 d. buvo pradtas formuoti rotmistro J. Dombrovskio vadovaujamas I ulon pulkas, kur, daugiausia su savo arkliais, stojo Vilniaus, Amenos, Lydos ir venioni sulenkj bajorai (lktos, dvarininkai). Gruodio 31 d. iame pulke buvo 25 karininkai, 220 ulon ir 4 kulkosvaidiai. Leidiamas laikratis
Ojczyzna (Tvyn) stengsi adinti lenk patriotinius jausmus14.
Gruodio 29 d. J. Pilsudskio nurodymu Lietuvos ir Gudijos krato savigynos
vietoje buvo sudaryta Lietuvos ir Gudijos generalin apygarda, kurios vadu liko
gen. V. Vejtko. Vilniaus miesto komendantu buvo paskirtas gen. A. Mokrzeckis.
Nuo to laiko besikuriantiems lenk daliniams karins veiklos krypt nubr Lenkijos kariuomens vyriausiasis tabas15.
Beveik tuo pat metu atvirai (tiesa, ne Lietuvos teritorijoje) buvo organizuojama ir vadinamoji Lietuvigud divizija, kurios tikslas irgi buvo karinmis jgomis ugrobti Lietuvos teritorij. 1918 m. gruodio 9 d. J. Pilsudskis gen. V. Ivakevii paskyr ios divizijos vadu. Divizij sudar 3 brigados. Nema ios divizijos
dal sudar rytuose savo dvar netek savininkai, o kareivi mas smulkieji bajorai. Visgi divizijoje dominavo kariai i paios etnins Lenkijos, pirm kart savo
gyvenime ivyd tuos lietuvigud pakraius, kuriuos jie vliau turjo vaduoti i lietuvi16.
K p t. A. G u r k o s m i s i j a. 1918 m. pabaigoje Vilniuje veik kelios
valdios: prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausyb, bolevikai, laukiantys
Raudonosios armijos ateinant, i Varuvos direktyvas gaunanti lenk kariuomen ir
besiruoianti pasitraukti i miesto vokiei okupacin valdia. Iskyrus pastarj,
kitos trys valdios siek sustiprinti savo tak Vilniuje ir visame krate.
Kaip jau minjome, Lenkijos valdios pirmaeilis udavinys buvo uimti Vilni, o po to ir vis Lietuv prijungti prie Lenkijos. Tuo tikslu lenkams buvo svarbu
igauti i vokiei oficial j karini dalini buvimo Vilniuje pripainim, taip pat
gauti param ginklais, amunicija ir kt. Lenkai reng ir teik vokieiams vairius susitarim projektus, taiau derybos usits.
Vokiei atsitraukimas komplikavo Vilniaus gynyb nuo besiartinani bol-

245

evik. Todl lenkai kreipsi Antant, kad ji priverst vokieius atiduoti lenk kariuomenei Ryt front. Ir toliau tssi tiesiogins lenk derybos su vokieiais. 1918 m.
gruodio mn. viduryje lenkai delegavo Kaun kpt. A. Gurk, pavesdami jam tartis
su vokiei vadovybe dl pagalbos organizuojant Vilniaus gynim nuo paskui besitraukiani vokiei kariuomen atslenkanios Raudonosios armijos. Vadinasi, su
Vilniuje veikiania Lietuvos vyriausybe Lenkija skaitytis nenorjo ir j visikai ignoravo. Ji norjo pasinaudoti ta kritika padtimi, kada Lietuvos vyriausyb savo dispozicijoje dar neturjo beveik jokios ginkluotos jgos. A. Voldemaro vyriausyb vokieiai laik teista, jie gruodio 19 d. kpt. A. Gurk ir nukreip pas Lietuvos vyriausybs vadov. Pokalbio tarp kpt. A. Gurkos ir A. Voldemaro bei Valstybs Tarybos
prezidiumo nario St. ilingo metu Lietuvos vyriausybs vadovas pareik, jog Lietuvos valstyb mielai priimt brolik Lenkijos param ir kad bendra politin padtis
veria Lietuvos vyriausyb isiaikinti abiej gretim valstybi santykius. Jis pageidavo mintus klausimus sprsti apskritai17. Gruodio 23 d. kpt. A. Gurka pasira
preliminarin sutart su vokiei karine vadovybe dl Lenkijos karini dalini pergabenimo Vilni LapBaltstogsGardinoLentvario geleinkelio linija, ivykus
i Vilniaus vokiei kariuomenei*. Nors kpt. A. Gurka neturjo galiojim dertis
dl kokio nors susitarimo, Lenkijos vyriausyb paskelb, jog sudaryta konkreti sutartis, kad lenkai gint Lietuv18.
1918 m. gruodio 23 d. kpt. A. Gurka, jau kaip oficialus Lenkijos galiotinis,
vl kreipsi lietuvius, taiau j vadovyb, padkojusi u silom pagalb, pareik,
jog j galt priimti tik su slyga, jei Lenkijos vyriausyb tuojau pripaint savarankik Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje19. pareikim lenk valdios atsakymo
nebuvo gauta.
Gruodio 29 d. Lietuvos vyriausybs posdyje deleguojamam Berlyn A. Janulaiiui nurodyta uprotestuoti lenk leidiamus gandus, kad prof. A. Voldemaras buvo sutiks su lenk vyriausybs pasilymu vesti Lietuvon lenk legionus, o krato
apsaugos ministrui karin. M. Velykiui praneti Vilniaus lenk legionininkams, kad
jie gal dalyvauti krato apsaugoj kaip Lietuvos kariuomens dalys20. Vilniaus komendantra paskelb reikming atsiaukim Vilniaus pilieiams, kuriame pakviet Vilniaus ir jo apylinki vairi tautybi gyventojus stoti savanori pulkus. Per savait
susirinko apie 500 vyr, tarp j 20 karinink bei karo valdinink21.
Gruodio 30 d. M. Sleeviiaus vyriausybs paskirta vidaus reikal ministro J.
Vileiio vadovaujama delegacija dar band dertis su lenk politikais, atstovavusiais Lietuvos lenkams, tikdamasi gauti j param. Lietuvos vyriausybs atstovai
buvo M. Sleeviius, J. Vileiis ir M. Birika, o Vilniaus lenk atstovais V. Abromaviius, Jonas Pilsudskis, L. Chominskis ir Z. Jundzilas. Deryb tikslas buvo Vilniaus ir i viso Lietuvos lenk bendradarbiavimas su lietuviais, kvieiant juos dalyvauti Lietuvos vyriausybje ir drauge organizuoti gynyb prie gresiant bolevik
pavoj. Lietuviai savo poir formulavo taip: nepriklausomyb su sostine Vilniumi,
o santykius su Lenkija nustatys Lietuvos Steigiamasis Seimas. Lenkai toki slyg
sutiko priimti, jeigu Lietuva sutikt sueiti unij su Lenkija. Taigi Lietuvos reikalavimai dl Vilniaus nebuvo priimti22.
Kaip matyti, Lenkijos valdia siek Lietuvoje visai ko kito, o ne bendradarbiavimo su Lietuvos vyriausybe. Tomis dienomis Lenkijos ministras pirmininkas J. Mo-

246

raevskis pritar sumanymui ginkluota jga uimti Lietuvos teritorij ir ten organizuoti valdios organus, o Lenkijoje sudaryta Laikinoji Lietuvos valdymo komisija
jau skyr komisarus visai etnografinei Lietuvai valdyti.
V i l n i a u s p r a r a d i m a s. 1918 m. gruodio mn. paskutinmis dienomis
padtis Vilniuje darsi vis sudtingesn: vokieiai ruosi palikti miest, prie kurio
artjo Raudonoji armija. Kaip jau minjome, Lietuvos vyriausyb, dar nespjusi suorganizuoti pakankamos ginkluotos jgos, 1919 m. sausio 2 d. persikl Kaun. Dalis
vyriausybs nari vietimo ministras M. Birika, l. e. usienio reikal ministro p.
A. Janulaitis ir yd reikal ministras J. Vygodskis atsisak palikti miest. M. Birika buvo paliktas Vilniuje Tarybos galiotiniu. Vilniuje buvo paliktas ir miesto komendantros kari brys.
Varuvos remiama naujoji lenk karini dalini vadovyb, suorganizavusi Vilniaus srities civilin ir karin administracij, elgsi taip, lyg miestas jau visam laikui
priklausyt Lenkijai. Sausio 2 d. lenkai perm i vokiei Vilniaus valdym ir organizavo jame lenkik milicij, andarmerij, valgybos biur, skelb karo padt,
atsiaukimais ragino gyventojus laikytis tvarkos bei ramybs ir atiduoti ginklus. T
pai dien, panaudoj ginkluot jg, jie likvidavo pavojingiausi savo konkurent bolevikin Darbinink taryb Varn gatvje.
Vilniaus praradimas visiems gyventojams padar didel spd. Lenkikoji gyventoj dalis tai sutiko entuziastingai, o lietuvius miesto atidavimas lenkams sujaudino labiau negu bolevik okupacija. Lietuvos vyriausyb protestavo prie tokius
lenk veiksmus. Jos generalinis galiotinis vietimo ministras M. Birika 1919 m.
sausio 2 d. gen. V. Vejtko pareik oficial protest23 (protesto turin r. 12 priede).
Sausio 4 d. Lietuvos vyriausybs Varuv pasistoje notoje protestuota prie lenk
komisar paskyrim Lietuvos teritorijoje.
Vilniuje lenkai eimininkavo neilgai. Jau sausio 2 d. suinota, jog prie Vilniaus
i trij pusi artja Raudonosios armijos daliniai. Nakt i sausio 2 3 d. lenkai
Naujj Vilni pasiunt karin. J. Dombrovskio vadovaujam jungtin raiteli ir pstinink dalin, kuris, trumpai tepasiprieins gausioms bolevik pajgoms, buvo
priverstas trauktis. Sausio 5 d. bolevikai um Vilni. Lenkai, patyr dideli materialini nuostoli, miest paliko.
Dr. J. a u l i o m i s i j a V a r u v o j e. Reaguodami Lietuvos
vyriausybs 1919 m. sausio 4 d. not, lenkai vasario 12 d. atsakyme paskelb pripast lietuvi tautai apsisprendimo teis, taiau nesutink su lietuvi teritoriniais
reikalavimais. Jie teig, jog LietuvosLenkijos sienos turi bti nustatytos remiantis
laisva ginytin teritorij gyventoj valia, pabrdami, jog sien klausimas nesudars jokios klities vardan visos grups bendr interes jau dabar umegzti nuoirdius santykius tarp abiej taut vyriausybi 24.
Nors i lenk vyriausybs nota buvo gana neaiki ir teik maa vili susitarti
abiem pusms, Lietuvos vyriausybs vadovas M. Sleeviius balandio 16 d. patvirtino delegacij dertis su lenk valdia dl savitarpio abiej valstybi pripainimo,
diplomatini bei kini santyki umezgimo ir karins akcijos prie bolevikus suderinimo. Delegacijai pirmininkavo labai svarbi figra Lietuvos usienio tarnyboje
dr. J. aulys. j jo dar usienio reikal ministerijos atstovas Vl. Daumantas, karo

247

ata karin. M. Velykis ir baltgudi I pst. pulko vadas plk. K. Jezovitovas. Delegacija Varuv atvyko nepalankiu laiku balandio 18 d. lenk siverimo Vilni
ivakarse25. Paymtina, kad tai buvo pirmas oficialus abiej vyriausybi galiotini susitikimas.
Nesant Varuvoje valstybs vadov J. Pilsudskio ir I. Paderevskio, dr. J. aulio
delegacija tarsi su usienio reikal ministro pavaduotoju V. Vrublevskiu bei Seimo
usienio reikal komisijos pirmininku S. Grabskiu. Dr. J. aulys reikalavo Lietuvos
valstybs pripainimo su sostine Vilniumi, taiau lenk atstovai tvirtino, jog Vilnius
btinai turi priklausyti Lenkijai, mat rytins ems esanios neatskiriama Lenkijos
valstybs dalis. Atlikus paruoiamuosius darbus oficialiam pasikeitimui notomis, susitikimas baigsi26.
1919 m. balandio 25 d. rate Lenkijos usienio reikal ministerijai dr. J. aulys kaip minimali slyg tolesnms deryboms tsti reikalavo pripainti Lietuvos
nepriklausomyb su sostine Vilniumi ir pra savo silym atsakyti ratu. Nesulauks atsakymo, jis gegus 2 d. pasiunt raginamj rat ir pareik, jog nesulauks
atsakymo iki gegus 7 d. lenk vadov elges laikysis neigiamo nusistatymo enklu. Lenkijos usienio reikal ministro pavaduotojas V. Vrublevskis visaip ramino
dr. J. aul ir pra sulaukti grtanio i Paryiaus vyriausybs vadovo I. Paderevskio27. is prim dr. J. aul pasikalbti gegus 13 d. I. Paderevskis teig, jog sien
klausimu lietuviai gali tiktis nuolaid, taiau pagrindinis Lenkijos reikalavimas ess
federacija, pagal kuri Lietuva turt bendr su Lenkija usienio politik, kariuomens vadovyb, geleinkelius, pat ir id28.
Siekdami laimti laiko, lenkai vilkino derybas, stengdamiesi parodyti Antants alims, jog deryb metu daroma tam tikra paanga. Taip elgdamiesi, jie ruo
dirv kitiems politiniams jimams. Dl to Lietuvos vyriausybs vadovas M. Sleeviius gegus 16 d. oficialiame laike nurod dr. J. auliui reikalauti i lenk aikaus
atsakymo, pabrdamas, jog delsimas tik kenkia Lietuvos reikalui29.
Dr. J. aulio misijos rezultatai buvo labai menki. Tarp abiej valstybi nepavyko net umegzti diplomatini santyki. Gegus 23 d. dr. J. aulys, teiks Lenkijos
premjerui I. Paderevskiui protest dl Vilniaus okupavimo ir pareikalavs lenk kariuomens i Vilniaus pasitraukti, ivyko i Varuvos.
L i e t u v i l e n k g i n a s P a r y i a u s t a i k o s k o n f e r e n c i j o j e. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, daugelio valstybi politikai man ir
lauk, kad, jam pasibaigus bsimoji taika bus nuolatin ir teisinga. Todl ir 1917 m.
gegus 26 d. Petrograde vykusiame Lietuvi seime daug vili buvo dta bsimajam tarptautiniam taikos kongresui, kur turjo bti kvieiami lygiomis teismis su
kit valstybi atstovais ir lietuvi tautos atstovai30. Ma taut, tarp j ir lietuvi,
atstovai tikjo bsimojo taikos kongreso, vliau vadinamo konferencija, magika galia kad jis bsis taut ir valstybi naujos eros pradininkas31.
Taikos konferencija oficialiai pradjo darb Paryiuje, Versalyje, 1919 m. sausio 18 d. ir truko 6 mnesius. Konferencijos darbas vyko 58 vairiose komisijose. Nuo
pat pradios joje veik speciali Lenk reikal komisija, o gegus 15 d. buvo sudaryta Balt komisija32. Versalio taikos konferencijos metu buvo daug ir vairi pasilym ir dl Baltijos bei Lenkijos valstybi. Danai Lietuvos nepriklausomyb buvo

248

varoma jos federacijos su Lenkija. Mintoje konferencijoje Lenkijos interesams atstovavo ymus endek vadas R. Dmovskis, tvirtins, jog lietuviams dar nepavyk
sudaryti tautos ir todl negalima kalbti apie Lietuvos valstyb. Jo silymu Lietuvai
galima pripainti tik autonomij ir ji turinti bti sujungta su Lenkija kaip unijin
valstyb33.
Nors Lietuva nebuvo pakviesta dalyvauti Taikos konferencijoje, bet Lietuvos Valstybs Tarybos Prezidiumas 1918 m. gruodio 18 d. oficialiai paskyr prof. A. Voldemar delegacijos pirmininku. Delegacij sudar: sekretorius P. Klimas, nariai E.
Galvanauskas, M. Yas, T. Narueviius, S. Rozenbaumas ir D. Semaka. Laikui bgant delegacijos sudtis kelet kart keitsi. Nors Lietuvos delegacija taip pat ir dl
lenk pastang ir politini intrig nebuvo pripainta teista, taiau ji palaik nuolatin kontakt su konferencija, buvo priimami ir svarstomi vairs memorandumai,
notos bei pareikimai.
Lietuvi delegacija Paryiuje turjo vykdyti tris pagrindinius udavinius: isirpinti, kad jai bt leista atstovauti Lietuvai konferencijoje, igauti Lietuvos nepriklausomybs pripainim su sienomis, kurias nustat patys lietuviai, ir gauti pagalb kovai su bolevik agresija. Taiau didiausi klit Lietuvos valstybei ir lietuvi
delegacijai Paryiaus taikos konferencijoje sudar lenkai. 1919 m. gegus mn. pradioje jie taikos komisijos pirmininkui teik memorandum, kuriame rodinjo, jog,
iskyrus Kauno gubernij ir iaurin Suvalk gubernijos dal, lietuvi delegacijos
reikalautuose Lietuvos plotuose lietuviai negyven. Jie teig, jog Lietuvos Valstybs
Taryba esanti vokiei padaras, neatstovauja gyventoj valiai, o vokieiai eimininkauja Lietuvoje kaip savame krate34. Lenkai prie lietuvius var plai propagand, pasitelkdami pagalb speciali spaudos tarnyb, atskirus leidinius ir kt.
Taigi Paryiaus taikos konferencijoje Lietuvos klausimas nebuvo sprstas.

2. LENK KARINI VEIKSM

LIETUVOJE PRADIA

A n t r a s i s V i l n i a u s p r a r a d i m a s. Po nepavykusio bandymo
sitvirtinti Vilniuje 1919 m. sausio mn. pradioje, lenkai niekad neatsisak idjos
pakartoti karin akcij, lauk tinkamos progos ir temptai ruosi. J. Pilsudskio alininkai aptarinjo ir Vilniaus krato organizacijos pagrindus.
1919 m. kovo mn. pabaigoje balandio mn. pradioje lenk kariuomens
pagrindins pajgos kovojo su ukrainieiais Lvovo rajone. Tuo metu bolevik jgos
Lietuvoje buvo isidsiusios taip, kad tarp Vilniaus ir Lydos rajonuose veikusi j
divizij buvo susidariusi didel tutuma spraga, kurioje atsidr svarbs Vilni
vedantys keliai. Lenk kariuomens vadovyb, rengdama Vilniaus umimo plan,
ir nutar pasinaudoti t spraga MarcinkoniVilniausLydos trikampyje.
Iniciatyvos pulti Vilni msi pats J. Pilsudskis, irdamas Vilni ir drauge
Lietuv kaip savo tikr tvik. Skubti ygiuoti Vilni J. Pilsudsk vert daugiausia baim, kad lietuviai neubgt jam u aki. Kaip minjome anksiau, lietuviai
1919 m. balandio mn. pradioje pradjo pulti bolevikus Vilniaus kryptimi.

249

inodamas, jog is lenk ygis Vilni Vakar didij valstybi bus suprastas kaip aneksija, J. Pilsudskis, bdamas realistas, artjant Taikos konferencijos Paryiuje posdiui, ryosi panaudoti vykusi fakt politikos metod. Nors tuo metu
Ukrainoje kovoj lenkai buvo patek labai kritik padt, J. Pilsudskis tikjo, kad
gen. V. Ivakeviiaus vadovaujamos lenk kariuomens dalys atlaikys ukrainiei
puolim, o jis josis Vilni pro Auros Vartus ant balto irgo35.
Ruodama Vilniaus puolimo plan, lenk kariuomens vadovyb nusprend
sutelkti vakarus nuo Lydos kavalerijos ir pstinink rinktines, kurios, aplenkdamos
Lyd i iaurs-vakar puss, turjo ieiti VilniausLydos keli ir juo forsuotu ygiu pulti Vilni i piet bei ryt pusi. Numatyta engti Vilni per 34 dienas.
yg turjo pradti kavalerija, o j paremti pstininkai. Kita lenk grup su stipria
artilerija turjo uimti Lyd. Kad bolevik jgos, veikianios pietus nuo Nemuno,
neateit pagalbon Lydos rajone veikianioms j jgoms, lenkai turjo pulti visu frontu
nuo Baranovii iki Pripets ups. Skidliaus rajone sutelkta plk. Frjaus vadovaujama speciali grup turjo dengti lenk karines operacijas nuo galim netiktum i
vokiei kariuomens dali, buvusi Gardino apylinkse. Lenk kariuomens dalys
turjo bti sutelktos ir paruotos kariniams veiksmams iki balandio 15 d.36
Numatytas Vilniaus puolimas buvo pirmoji didesnio masto lenk kariuomens operacija prie bolevikus, turinti didel politin svarb. Todl jai vadovavo pats
J. Pilsudskis.
Balandio 16 d. plk.. Lasockio grup puol Lyd. Tuo pat metu plk.. Vl. Belinos-Pramovskio vadovaujama kavalerijos grup su artilerija, aplenkdama Lyd i
iaurs vakar, pradjo yg LydosVilniaus viekelio link, o jai i paskos sek gen.
E. Smigly-Rydzo vadovaujama pstinink grup. Bolevikams atkakliai pasiprieinus, Lyda buvo paimta tik balandio 17 d. Sunkum patyr ir Vilniaus kryptimi
ygiavusios lenk kariuomens dalys. yg apsunkino blogi keliai, m trkti maisto
bei paaro. Sunku buvo palaikyti ry tarp atskir kariuomens dali. Balandio 18 d.
kavalerijos grup susitelk TurgeliPaulovo rajone, o pstinink grups prieakiniai
daliniai pasiek Benekaini apylink. iose vietovse bolevikai nerod jokio pasiprieinimo.
Balandio 19 d. autant lenk kavalerijos daliniai, bolevik visai nepastebti,
priartjo prie Vilniaus ir staiga um geleinkelio stot ir didesn miesto dal. Bolevikus apm visika panika. Jie tiesiog nesusigaud susidariusioje situacijoje. Bolevikams pavyko atsispirti lenkams tik iaurinje ir vakarinje Vilniaus dalyje. Visgi
po kurio laiko bolevikai atsipeikjo, persitvark ir kai kuriose vietose m spausti
lenkus atgal. Lenk kavalerijos, isklaidytos miesto gatvse, negudusios kautis mieste,
bkl tapo kritika. Jai pagalb specialiai traukiniu buvo atsisti Vilni pstininkai. Atvykus gen. E. Smigly-Rydzui su likusiomis dalimis bei artilerija, lenkai balandio 21 d., apie vidurdien, galutinai miest um. Gen. A. Mokrzeckio vadovaujama grup puol Naugarduk ir Baranoviius ir juos taip pat um37.
Dl kari nuovargio nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Gen. E. SmiglyRydzo vadovaujama grup sustojo TrakRykantMaiiagalosNemeninsBezdoniNaujosios Vilnios linijoje, plk.. Lasockio BogdanovoAln linijoje, o gen.
A. Mokrzeckio grup um buvusius Pirmojo pasaulinio karo vokiei apkasus
rytus nuo Baranovii ir toliau iki Nemuno38.

250

Vilniaus netekimas bolevikams buvo didelis smgis kariniu ir politiniu poiriu. Balandio mn. pabaigoje, sutelk jgas pusraiu apie Vilni, jie nutar koncentrikai pulti miest ir j atsiimti. Gen. E. Smigly-Rydzas, suinojs bolevik planus,
nusprend neleisti atskiroms j kariuomens grupms susijungti ir sumuti jas atskirai. Pirmiausia jis puol Pabrads grup, j sumu ir nublok venioni kryptimi.
Pergrupavs savo pajgas, vliau puol SalAmenos bolevik grup, artjusi
prie Vilniaus, ir nublok j rytus. Po to smog nuo irvint besiartinaniai grupei,
j sumu ir nublok iaurs vakar kryptimi. Iki gegus 1 d. keliamas pavojus
buvo paalintas.
Persekiodami bolevikus, lenkai pasiek MaiiagalosGiedraiiPabradsLinkmenIgnalinosAdutikioSmurgainiNaruio e. rib. Baras iaur nuo Baranovii buvo pavadintas lietuvibaltgudi frontu. Jo vadu buvo paskirtas gen.
S. eptickis39. Tuo bdu lenk karins dalys um nema Lietuvos teritorijos dal,
visikai nederindamos karo veiksm su Lietuvos kariuomens veiksmais, toliau plt savo nukariavimus, neatsivelg Lietuvos interesus. Tarp Lenkijos ir Lietuvos
valstybi susiklost nepaskelbta karo padtis. Lietuviai teig, kad lenkai yra okupantai, sitvirtin Lietuvos teritorijoje be Lietuvos vyriausybs sutikimo.
Lenk vykdytas Vilniaus umimas sukrt lietuvi visuomen. M. Sleeviiaus vyriausybs oponentai smerk j u nesugebjim pirmiems paimti Vilni. Balandio 24 d. laike Lietuvos atstovui Berlyne J. Purickiui M. Sleeviius ra: Sukelk visus ant koj, Vilnius turi bti ms. Negalima jo palikti lenkams40. Protest
dl Vilniaus umimo pareik ir J. aulys Varuvoje41.
Pasipyl protestai ir skundai tarptautinse institucijose. I valdios ir visuomens atstov (A. Smetonos, M. Sleeviiaus, emaii vyskupo P. Kareviiaus ir kt.)
sudarytas Lietuvos gynimo komitetas ileido atsiaukim Lietuvos pilieius, kuriame grietai pareikta nuomon Vilniaus klausimu: Jokio susitarimo su lenk vyriausybe nra ir negali bti tol, kol Lenkija pripains Lietuv natraliose jos sienose,
kol lenkai grins mums Vilni42.
S. S t a n i e v s k i o m i s i j a K a u n e. sitikinusi lenk siekimais
ginytinus teritorinius klausimus tarpusavyje sprsti i jgos pozicij, Lietuvos vyriausyb prijo prie ivados, jog jai geriau kreiptis Taikos konferencij. Tokia lietuvi pozicija lenkams buvo neparanki. Jie norjo ivengti bet kokio Vakar valstybi
kiimosi iuos reikalus, nes tai galjo susilpninti j pozicijas tarptautiniu mastu.
Todl lenkai atkakliai siek deryb su Lietuva, vis pirma tikdamiesi, jog tarp lietuvi rasis unijai pritariani asmen.
Tuo tikslu buvo nutarta pasisti Kaun usienio reikal ministro pavaduotojo S. Stanievskio vadovaujam delegacij, kurios sudt dar jo sekretorius V.
Pesmickis, karinis ekspertas mjr. M. Mackeviius ir karo ata ltn. M. Hurinas.
Gegus 28 d. atvykusi Kaun, delegacija jau kit dien tarsi su Lietuvos ministru
pirmininku M. Sleeviiumi. is lenk delegacij prim gan altai, atsisakydamas
kalbti lenkikai. Derybos buvo pradtos pasikvietus vertj, kuris vert i lietuvi
kalbos prancz, nors, kaip vliau pasirod, M. Sleeviius puikiausiai mokjo
lenkikai, o S. Stanievskis lietuvikai.
Deryb pradioje M. Sleeviius apkaltino lenkus sulugdiusius derybas su

251

J. aulio vadovaujama delegacija ir pareikalavo, kad Lenkija pripaint Lietuvos

nepriklausomyb, ivest savo kariuomen i vis ginijam teritorij ir pripaint
civilin lietuvi administracij. tok M. Sleeviiaus kaltinim S. Stanievskis pareik, jog jo buvimas Kaune yra pakankamas lenk noro umegzti santykius tarp
i dviej valstybi rodymas. Jis teig, kad niekad nebuv kalbos dl Lenkijos atsisakymo pripainti lietuvi teis nepriklausomyb ir kad vykstanios derybos turi
nustatyti formalaus pripainimo detales. Toliau S. Stanievskis papra detaliau idstyti lietuvi planus, kaip jie galvoja valdyti ginijamas teritorijas, ir pateikti garantijas, kad j savo interesams nepanaudos vokiei karins pajgos43. Savo praneime Lenkijos usienio reikal ministerijai apie spdius Lietuvoje jis paymjo,
jog sunku bsi surasti bendr platform su dabartine Lietuvos vyriausybe, kuri
yra provokika ir nepopuliari net tarp pai lietuvi 44.
1919 m. birelio 2 d. S. Stanievskis i savo vyriausybs gavo papildomus nurodymus reikalauti i lietuvi tiksliau nusakyti j teritorinius reikalavimus, tirti padt vietoje
ir plsti akcij prie lenkams nepalankias nuotaikas. Birelio 7 d. vykusio pasitarimo su
M. Sleeviiumi metu S. Stanievskis band teigti, jog lenkai rimtai iri lietuvi reikalavimus perleisti jiems civilin administracij lenk uimtose teritorijose, siekdamas kaip
galima ilgiau vilkinti derybas Kaune ir vykdyti jo delegacijai pavestus udavinius.
M. Sleeviius 1919 m. birelio 11 d. lenkams teiktoje notoje dar kart reikalavo nepriklausomybs pripainimo su visomis teritorijomis, kurias Lietuva pretendavo, ir administracins valdios Vilniuje ir Vilniaus krate perdavimo jos vyriausybs rankas. Gavs i not, S. Stanievskis ivyko Varuv, nusprends, jog jo
misija padar visk, k galjo45.
1919 m. birelio 24 d. buvo gautas Lenkijos usienio reikal ministerijos oficialus atsakymas M. Sleeviiaus not. Jame lenkai paymjo ne kart pareik nor
palaikyti draugikus santykius su lietuviais, taiau visgi atsisak pripainti Lietuvos
valstyb dl tariamai tebetrunkanios vokiei okupacijos. Remdamiesi iuo faktu,
lenkai atmet lietuvi reikalavim vesti savo civilin valdi lenk okupuotoje teritorijoje ir pabr, kad lietuviams galinios bti perduotos tiktai tos teritorijos, kuri
gyventojai pareikt nor bti Lietuvos valstybs dalimi. Nota baigiama pareikimu, kad gyventojai patys nusprs, kokia turs bti j ateitis46.
Taigi Lenkijos vadovyb ne tik nenorjo ir toliau pripainti Lietuvos nepriklausomybs, jos vyriausybs, bet idrso atvirai kitis Lietuvos vidaus reikalus, nekalbant apie tai, jog tuo metu Lenkija jau buvo umusi didel Lietuvos emi dal
su Vilniumi. Lenkijos vyriausyb kovodama prie Lietuv stengsi tikinti Antants
alis, neva Lietuva esanti vokiei valdios darinys ir todl tik Lenkija esanti vienintel tvirtov rytuose prie germanizm ir bolevizm.
Tolesnis lenk kariuomens brovimasis Lietuvos
t e r i t o r i j . D e m a r k a c i n s l i n i j o s. Lenkams umus Vilni ir kitas
lietuviksias emes, Lietuvos karin padtis pasikeit. Nors frontas prie bolevikus
smarkiai susiaurjo, taiau atsirado naujas frontas prie lenkus. Pirmas susidrimas
su jais vyko 1919 m. balandio 26 d. Vievyje. Taiau tuomet kraujo praliejimo dar
pavyko ivengti. Gegus 7 d. lenkai um irvint miestel. Kit dien lenkai upuol prie Vievio miestelio buvusias lietuvi sargybas47.

252

Balandio 27 d. lenkai, pasitraukus vokieiams i Gardino, paskubjo uimti

miest48. Tomis dienomis Gardine lanksis Lietuvos vyriausybs vyriausiasis galiotinis A. ilinskas, susipains su realia padtimi vietoje, savo vyriausybs vardu
lenk atstovui papulk. A. Nienevskiui teik oficial protest dl dalies Lietuvos teritorijos okupavimo49.
Nereaguodami tai, lenkai msi vairi provokacij Gardine Lietuvos karinei
vadovybei pavaldaus I pst. baltgudi pulko atvilgiu, kad galiausiai 1919 m. birelio 12 d. paskelb j iformuotu50. Ir toliau buvo sistemingai puldinjamos lietuvi
sargybos.
Nors uimamose lietuvi emse lenk kariuomen skelbsi esanti taut vaduotoja ir reklamavosi garbingu legioninink vardu, taiau i tikrj jai ie idjiniai
dalykai maai rpjo. Jos daugum sudar Vilniaus ir Suvalk krat, Baltgudijos ir
Lenkijos miestelnai ir kaimieiai, stoj kariuomenn lenk kunig bei dvarinink
paraginti, nedarbo ir bado veriami, tikdamiesi pasipelnyti ir pan. tai kaip t kariuomen apibdino tuo metu Vilniuje gyvens ymus lietuvi visuomens veikjas
M. Birika: iaurumas, plikikumas, kryiuotikas patvirkusio ginkluoio nusistatymas beginkli atvilgiu, tamsiausio lenko paira visa, kas nelenkika tai
savybs, kuriomis mums paprastai reiksi lenk kariai Net viesesni karininkai santykiuose su mumis vis dlto per daug nesivar51.
Lenk kariai ugrobtose lietuvikose emse vykd masines kratas, m rekvizicijas, plikavo, visaip eng gyventojus. Dani buvo atvejai, kai gyventojui gatvje
garsiai lietuvikai prakalbjus jis ikart bdavo suimamas, palaikomas lenk prieu,
jo namuose atliekamos kratos tariamai iekant ginkl, atimamas ar pavagiamas vertingesnis turtas. Atimdami i gyventoj vertingesnius daiktus, lenkai tvirtindavo,
jog jie pirkti i vokiei, todl btina juos paimti. Pasisavindami gyventoj pinigus,
motyvuodavo, jog jie yra bolevik ir pan.52
Vilniuje lenkai stengsi inaikinti visa tai, kas jiems atrod nelenkika: persekiojo lietuvi visuomens veikjus, udar vairias kultros staigas. Birelio 5 d.
apipl lietuvi vaik prieglaud, pasisavino jai priklausiusius arklius, veimus ir
kitus daiktus. Bepldami tyiojosi i vaik dl j vartojamos lietuvi kalbos. Ypa
daug skriaud i lenk patyr Marcinkoni, Molt, Giedraii ir kituose miesteliuose bei j apylinkse gyven lietuviai.
Masikai suiminjant gyventojus, kaljimai buvo prikimti moni. Gegus
17 d. tik viename Vilniaus Lukiki kaljime buvo udaryti 1338 tokie nusikaltliai53. O kiek buvo kankinama dar kituose kaljimuose!
Apie lenk elges tuometinis Laikinojo Vilniaus lietuvi komiteto pirmininkas
M. Birika vliau taip ra: Kratos ir sumimai paprastai buvo vairinami, neradus ginklo, pinig ir brangenybi atmimu, nekart keiksminiu, buoiniu ar kumtiniu pagyvinimu. Retas kuris Vilniaus lietuvis bus kratos ivengs ir nedaugelis negav materialiniai nukentti!54 (kalba netaisyta V. L.).
1919 m. birelio 6 d. ties venionimis vykusiame slaptame lietuvi suvaiavime dalyvav Amenos, Giedraii, Molt, Inturks, Kaltann, Trak, Tvereiaus,
Dauglikio, Pals, Vidi, Drki, Gaids, Rims, Smalv ir Dkto atstovai
pateik daugyb pavyzdi, kaip lenkai persekiojo lietuvius: plikavo, fizikai kankino, kio kaljimus, prievartavo moteris, 2 kartus per savait var prievartiniams

253

darbams lenk dvarus, draud lietuvikai kalbti ir kt. Suvaiavimo dalyviai nutar
pareikalauti i Lietuvos vyriausybs ginkl, kad patys ivaryt lenkus i savo krato55.
Lenk kariuomens savivals bei Vilniaus krato moni persekiojimo faktus
patvirtina ir lenk altiniai56.
Vykstant kovoms su bolevikais, dar besiorganizuojaniai ir nesustiprjusiai
Lietuvos kariuomenei atremti nauj stipr prie lenkus buvo sunku. Lietuvos
vyriausyb, kreipdamasi Antants valstybes, dl mint lenk veiksm reik tik
protestus. Ji per Paryiaus delegacij pra santarvinink paveikti lenkus, kad ie
sustabdyt tolesn invazij ir nustatyt provizorin demarkacijos linij tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni.
Karo veiksmams tarp Lietuvos ir Lenkijos ivengti vadinamoji Keturi didij taryba ir nutar nutiesti tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni laikin demarkacijos linij, kuri Lietuvos vyriausybei buvo notifikuota 1919 m. birelio 18 d. prancz
karins misijos pirmininko plk. ltn. C. K. Reboulio ratu. Plk. ltn. C. K. Reboulis jame
pareik, jog i demarkacijos linija reikia tik laikin karin okupacij militariniais ir
policiniais tikslais ir jokiu bdu neturi pakenkti ateities politiniams sprendimams. i
pirmoji demarkacijos linija turjo eiti nuo Lyko iki Augustavo (Augustavas lenkams),
Augustavo perkasu iki Sopockino, toliau per Pervalk, Ratnyi, pietus nuo Varnos, toliau lygiagreiai su geleinkeliu VarnaVilniusDaugpilis per 5 km nuo jo
vakarus iki Kazaiznos. iaur nuo Kazaiznos demarkacijos linij per 23 dienas
turjo vietoje nustatyti Antants karini misij atstovai57.
Lietuvos vyriausybs vadovas M. Sleeviius birelio 23 d. rate plk. ltn. C. K.
Rebouliui padkojo u demarkacijos linijos nustatym, kartu apgailestaudamas, jog
j nustatant nedalyvavo nei vienas lietuvi atstovas. Be to, jis pra, kad ginijamose teritorijose nebt lenk civilins administracijos58.
i demarkacijos linija nei lietuvi, nei lenk netenkino. Pastarieji ja buvo nepatenkinti todl, kad kai kuriose deins Nemuno puss vietose turjo atsitraukti iki
3035 km, kad atsidurt per 5 km nuo geleinkelio GardinasVilniusDaugpilis linijos. Lenk vadovyb trauktis i linij net negalvojo.
Pirmosios demarkacijos linijos nustatymas lietuviams visgi buvo ioks toks laimjimas. Tai buvo, pirma, dar vienas ingsnis link Lietuvos valstybs pripainimo ir
nelaikymo jos vokiei dariniu ir, antra, bent formaliai var lenk brovimsi Lietuvos teritorij.
Taiau tokia padtis tssi neilgai. Vokieiams traukiantis i Lietuvos, lenkai,
pasikliaudami savo karins jgos persvara, stengsi inaudoti kiekvien pasitaikiusi prog brautis gilyn Lietuv. Jau liepos 4 d. i Vilniaus atvyks lenk Generalinio
tabo karininkas grietai pareikalavo per 24 valandas atitraukti i Vievio miestelio ir
stoties lietuvi sargybas. Netrukus lenk prieakins dalys m ygiuoti JieznoiemariVievioKazokiki link. Sunki kova tssi neilgai. Lietuvi valgai, puolami
daug gausesni prieo pajg, buvo priversti trauktis59.
Lietuvi sargyb ir utvar puldinjimai iplito madaug 100 km ruoe ir
siek 2030 km gilumon. Tuo metu fronto bar nuo Neries ups iki Varnos miestelio (daugiau kaip 50 km) vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakymu gyn
karin. K. kirpos vadovaujamas Atskirasis batalionas. Jo jgos buvo menkos mintame bare tebuvo dvi kuopos su kulkosvaidiais ir 19 raiteli valg komanda. Ka-

254

rin. K. kirpa liepos 5 d. informavo Atskirosios brigados vad apie lenk papildom
karini jg telkim ir rengimsi puolimui. Realiai vertindamas gresiant pavoj, karin. K. kirpa pra leisti jam prie lenkus mintame bare sutelkti visas bataliono jgas,
taiau jam buvo sakyta dal jg nukreipti Kauno gulos sargyboms sustiprinti60.
Lenkai toliau puol DaugJieznoKaiiadori kryptimi. Vyr. kariuomens
vadas gen. S. ukauskas 1919 m. liepos 7 d. 17 val. lenk gen. S. eptickiui pasistoje telefonogramoje, atkreipdamas jo dmes fakt, perspjo, kad, jeigu lenk
kariuomen nebus atgal ataukta, jis bus priverstas prieintis ginkluota jga61.

37 schema
1919 m. birelio 18 d. demarkacin linija

255

Taiau, kaip minjome, ta ginkluota jga buvo labai menka ir lenkams pavyko uimti iemarius, Staklikes, Butrimonis ir Daugus. Lietuvos protest santarvininkai atsak, jog jie paved maralui F. Fochui paveikti lenkus, kad ie atitraukt savo kariuomen pietus nuo demarkacijos linijos. Nepaisant maralo F.
Focho formalaus liepos 11 d. sakymo, lenkai nepaklaus, pareikdami, jog patys
nustatysi toki demarkacijos linij, kuri bus jiems tinkama62.
Liepos 12 d. lietuviai vl skundsi Antants vyriausiajai tarybai, kad lenkai ir
toliau paeidinja demarkacijos linij, atkreipdami Antants valstybi dmes susidariusios padties rimtum63. Taiau aktyviai veik ir lenk diplomatai. Jie siek,
pirma, kad Antant jiems pripaint deinje Nemuno pusje naujai uimt Lietuvos teritorij ir, antra, stengsi pakeisti savo naudai ir piet Suvalkijoje lenkams
nepalanki, vokiei dar okupuojam demarkacijos linij. Pagal lenk silom projekt naujoji linija turjo eiti nuo Rytprsi sienos iilgai buvusios Suvalk apskrities
iaurinio pakraio iki Berinink, toliau rytus pro Lazdijus ir Seirijus iki Nemuno,
nuo ten emyn iki Alytaus, i ten pagal Pilsudskio pirt linij64. Siekdami i tiksl, lenkai ivyst plai veikl, stengdamiesi palenkti savo pusn tiek Antant, tiek
maral F. Foch. Tai padaryti jiems pavyko. Liepos 18 d., ir vl lietuviams nedalyvaujant, buvo nubrta nauja laikina linija, kuri nuymjo jau 12 km atstumo ruo
vakarus nuo geleinkelio linijos GardinasVilniusDaugpilis65.
Nors lenkai toliau plt puolamuosius veiksmus, 1919 m. liepos 19 d. gausi j
kariuomens rinktin netiktai upuol Alantos miestel. Vietos valdia buvo suimta, milicija nuginkluota, be pasigailjimo imta plti vietos gyventojus. Bolevik fronte
buvusi lietuvi kariuomens vadovyb tuojau i atsargini dali suorganizavo kari br, kuris sumu lenkus, ivijo i miestelio ir, kar. K. kirpos teigimu, pam
nelaisv 24 belaisvius. Klastingi lenk puldinjimai i pasal iose apylinkse kuriam laikui liovsi66.
Liepos 2324 d. lenkai plaiu frontu pradjo puolim Alytaus link, stumdami
vakarus negausias lietuvi utvaras bei sargybas. Pirmiausia j nemaos pajgos
pasirod Merkins apylinkse. Nors pagal 1919 m. birelio 18 d. demarkacijos linij
Merkin buvo palikta Lietuvai, taiau lenkai, siekdami grobikik tiksl ir kvieiami
bei remiami vietini lenk dvarinink, aplinkiniuose kaimuose ir tarp lietuvi kari
platino atsiaukimus, kuriuose demagogikai tvirtino atj vaduoti Lietuvos, kuri
alies ministrai pasiry parduoti vokieiams, ir pan.67
Vokieiams traukiantis i Merkins, Alytaus m. ir apskr. komendantas karin.
B. Naujanis-alkauskas, trkstant karinink, miesteliui ginti paskyr net netarnavus kariuomenje laisvai samdom karo valdinink Br. Balin su 20 neapmokyt
naujok. Suinojus, jog liepos 23 d. vlyv nakt lenkai i netoli esanio Gudakiemio
kaimo ruoiasi pulti Merkin, buvo nutarta organizuoti priepuol. Lenkams tebemiegant lietuvi brys staigiu netiktu manevru apsupo kaim ir nuginklavo net
nespjusius pasiprieinti 30 lenk raiteli. Buvo paimtas karo grobis 30 autuv,
2500 ovini, 27 arkliai, 30 baln. Lenk belaisviai buvo paleisti, nes neturta kur
juos patalpinti. Karo grobis buvo isistas Seirijus, o kariai, laukdami lenk puolimo, Merkinje nutar gintis. Liepos 2425 d. nakt stambios lenk pajgos per 600
kari um Merkin, o po to ir Seirij miestel. ia bdami jie toliau koncentravo
savo pajgas ir ruosi ygiui Alyt68, bandydami supti Kaun i piet puss.

256

Reaguodama tokius lenk veiksmus, Lietuvos vyriausyb liepos 24 d. vl pasiskund Vyriausiajai tarybai, kad lenkai ne tik nerodo joki atsitraukimo poymi,
bet, prieingai, puola toliau.
1919 m. liepos 26 d. santarvinink ginkluotj pajg vadas maralas F. Fochas,
atvyks Paryi, supaindino Vyriausij taryb su lenk vykdytais birelio 18 dienos
demarkacijos linijos paeidimais. Remdamasis liepos 18 dienos laikinja linija ir Lenk
reikal komisijos balandio 22 dienos rekomendacijomis, jis pasil nauj linij. Svarbiausias pakeitimas joje Suvalk ir Sein apskrii priskyrimas lenkams69.
Vyriausioji taryba F. Focho pasilymui pritar. Taip buvo priimta vadinamoji F.
Focho demarkacijos linija, apie kuri plk. ltn. C. K. Reboulis tik rugpjio 3 d. prane
Lietuvos vyriausybei, paymdamas, kad ji neturs takos nustatant ateityje Lietuvos
Lenkijos sien, nes dl to Taikos konferencija priimsianti atskir sprendim70.
F. Focho linija jo nuo Rytprsi pietus nuo Vityio, toliau iaur nuo Vyainio, lietuvi pusje palikdama Liubav, toliau iaur nuo Punsko, iauriniu Galaduso eero kratu, rytus nuo Berinink ligi Marichos ups, toliau ja iki Igorkos upelio,
iuo upeliu iki Nemuno, toliau 12 km vakarus nuo geleinkelio linijos Gardinas
VilniusDaugpilis71. i demarkacijos linija isilaik iki 1920 m. liepos mn., kai puolanioji bolevik kariuomen privert lenkus trauktis ir apleisti Vilni (r. 38 schem).
Lietuviai protestavo dl Suvalk ir Sein priskyrimo lenkams, taiau j protestai
nieko nedav. Lenkams situacija Paryiuje buvo kur kas palankesn, todl jie nesilaik
mint demarkacijos linij, skverbsi toliau Lietuvos teritorij ir pl krat. Siekdami
ivengti atsakomybs u savo agresyvius veiksmus ir suversti kalt kitiems, lenkai visaip
stengsi apmulkinti lietuvilenk front atvykstanius prancz ir angl karini misij narius. Savotikai domi buvo j argumentacija. Antai paklausus kieno sakymu
lenk armija versi Lietuv, Vilniaus lenk vadovai tikino vykd Varuvos vyriausybs sakymus, o pastaroji aikino, jog tai dar vietiniai lenk daliniai be vyriausybs
inios, per nesusipratim vykd eil nemaloni ipuoli, be kuri, atseit, pasienio sargyba neapsieina. Toliau aikinantis ir vieni, ir kiti nurod, kad i tikrj lenklietuvi
nesusipratimas tai vaisius tamsi jg, kurios provokacijos tikslu vyriausiosios valdios vardu sak Lietuvos pasienyje buvusiems daliniams ygiuoti pirmyn72.
Antants ali misij atstov spaudiama, lenk armijos Lietuvoje I divizijos vadovyb, neva nordama nutraukti karo veiksmus, 1919 m. liepos 26 d. Lietuvos kariuomens Generaliniam tabui atsiunt paliaub sutarties projekt-pasilym, kuriame ikl keturis reikalavimus:
1. Lenk divizij ir Lietuvos karines dalis skirianios fronto linijos negali uimti jokios kitos kariuomens dalys.
2. Fronto linija laikytina i lenk kariuomens uimta linija: MerkinButrimonysStakliksUuguostisidiksBendraiJagielonysVievisKazokiks
MusninkaiirvintosGiedraiiaiSkudutikisPakalniaiTauragnaiVarnikiaiKazaiznaDktasRimVidiai (visi ie punktai lenk pusje).
3. i sutartis yra laikina ir galios tol, kol I divizijos vadovyb negaus galutinio
nurodymo i Lenkijos kariuomens vyriausiojo vado.
4. Lietuvos kariuomenei perengus i linij, sutartis laikoma sulauyta73.
Lietuvos kariuomens Generalinis tabas, gavs lenk paliaub pasilym,
kit dien jiems prane sutinks neperengti sutarties antrajame punkte nurodytos

257

linijos iki savo valdios galimo nurodymo ir nevykdyti fronte joki pakeitim. Tiltas
per Nemun ties Merkine turjo likti lietuvi pusje74.
Taiau netrukus lenk vadovyb sulau ir pasiadjim. Liepos 29 d. lenk
brys m vertis Jiezno link, taiau ties Kaoni dvaru sutiks atkakl lietuvi pasiprieinim buvo priverstas pasitraukti. Liepos 31 d. lenkai atakavo Dembino dvar bei
Pakalniki ir Pasieki kaimus. Po atkaklios kovos jie buvo atstumti. Rugpjio 2 d.
stiprios lenk pajgos siver 15 km Lietuvos teritorij ir um Kalvi miestel75.

38 schema
Maralo F.Focho 1919 m. liepos. 26 d. nustatytoji demarkacin linija

258

Tuo bdu lenkai ne tik nevykd savo duot pasiadjim, bet ir, pasinaudodami
karins jgos pranaumu, uiminjo vis naujas vietoves, kurdindami jose sustiprintas
gulas. Antai 1919 m. rugpjio mn. pradioje Butrimonyse sitvirtino 40 gerai ginkluot pstinink, Staklikse taip pat 40, Dauguose 200 kari. Varnoje buvo viena
pstinink kuopa, Merkinje vienas raiteli eskadronas ir 40 pstinink, ir t. t.76

3. POW SMOKSLAS LIETUVOJE

L e n k i jos p l a n a i s u g r i a u t i L i e t u v o s v a l s t y b i v i d a u s.
Vilniaus miesto ir didels Ryt Lietuvos teritorijos dalies ugrobimu lenkai nesitenkino.
Verdamiesi toliau Kauno kryptimi, jie atkakliai siek gyvendinti savo politin tiksl
pajungti Lenkijai vis Lietuv. Taiau atkaklus besikurianios Lietuvos kariuomens pasiprieinimas m trukdyti j planams. Tiesa, turdama ryki ginkluotj pajg
persvar, Lenkija galjo atvirai pulti Lietuv ir bandyti j okupuoti. Taiau tokiam
ingsniui ji nesiryo dl i prieasi:
1. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo plaiai paplit laisvo taut apsisprendimo
principai ir bent formaliai stengtasi j laikytis ir nepaeisti.
2. Lietuva, kaip ir Lenkija, kovojo prie bendr prie bolevikus, taigi, noromis nenoromis lyg ir buvo jos talkinink.
3. Atvirai upuldama Lietuv, Lenkija bt nuteikusi prie save daugel pasaulio valstybi, ypa Antants alis, nuo kuri buvo labai priklausoma.
4. Tuo metu vykdydama stambias kovines operacijas Ukrainoje, Lenkija bijojo
dar labiau isklaidyti ir susilpninti savo karines pajgas.
5. Pats Lenkijos vadovas J. Pilsudskis visada laiksi nuomons, jog paioje Lietuvoje jam pasiseks rasti alinink, kurie pritars ir parems jo idj savo jgomis atkurti lenk globojam ir vadovaujam Lietuvos Didij Kunigaiktyst.
Dl mint prieasi atsisak atviros karins Lietuvos okupacijos, lenk politikai ir kariniai veikjai subrandino plan sugriauti ms valstyb i vidaus. J pirmaeilis udavinys buvo diskredituoti vadovaujanius Lietuvos valstybs organus
Valstybs Taryb bei Laikinj vyriausyb ir tikinti pasaul, jog lietuvi tauta pati
norinti susijungti su lenkais. Tam tikslui visas dmesys buvo nukreiptas propagandai u Lietuvos prijungim prie Lenkijos, u vadinamj unij, be pertraukos brukamai dar nuo vokiei okupacijos pradios. darb aktyviai sitrauk visa lenk
spauda bei dauguma j organizacij, i kuri ypa paymtina Pakrai sargyba (Stra Kresowa). J pastangomis Lietuva buvo u versta tiek lenkikomis, tiek
lietuvikomis proklamacijomis bei atsiaukimais, kurie per agentus i Vilniaus buvo
siuniami nepriklausomos Lietuvos pus.
Antai viename lietuvi kalba ispausdintame atsiaukime Kareiviai lietuviai
buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausyb yra vokiei sudaryta, kad nepriklausoma
Lietuvos valstyb neatsilaikys, todl lietuviai tur dtis su lenkais ir drauge su jais
kurti nepriklausom Lietuv. Atsiaukimo pabaigoje kareiviai raginami sukilti prie
savo vadus, nuversti vyriausyb, o savo vadu paskelbti Lietuvos sn Juozap Pil-

259

sudsk77. Kitame atsiaukime Broliai sodieiai ir darbininkai! puolama Lietuvos

Taryba, neva ji tvirtinanti, jog Pilsudskis Vilni ums prievarta, ir aikinama, kad
jungtin LietuvosLenkijos valstyb nebus pon valdoma, bet j valdysi taut atstovai, kurie visus beemius ir maaemius aprpinsi eme, amatininkus dirbtuvmis, darbininkus darbu, ir Dievo vardu siloma baigti savitarpio ginus78.
Lenk ideolog Lietuvoje skleidiamos proklamacijos daugiausia buvo nukreiptos prie vadinamj provokik M. Sleeviiaus ir A. Smetonos politik. Vokiei karini dalini buvimas iaurs Vakar Lietuvoje buvo pateikiamas kaip rodymas, jog Lietuvos Valstybs Taryba yra vokiei rankis ir kad lenk vyriausybs
pareiga esanti apsaugoti lenkus Lietuvoje.
Pakrai sargybos organizacijos Kauno apygardls komendantas tiems
tikslams gyvendinti pasitelk ne tik atskirus asmenis, privaias draugijas, bet ir lenk visuomenines organizacijas, ypa daug dmesio skirdamas Kauno lenk komiteto veiklai iplsti. Gavs plaius galiojimus, mintas komitetas netrukus prim toli
siekiant nutarim (kalba netaisyta V. L.):
1. reikmingos istorins valandos akivaizdoje reikalauti, kad visi Lietuvos lenk
sluoksniai ir draugijos pasiduot savo veikime lenk komitetui Kaune ir prisist j
savo atstov.
2. auktis vis visuomen ir jos susibrimus, kad, dlei didels atsakomybs
prie istorij, ji parodyt tomis sunkiomis valandomis savo darbe ir atsispyrime kuo
didiausios energijos, ir
3. pavesti prezidiumui, kad jis neatidliojant daryt ygi lenk komitet Kaunijoje kuo greiiausia legalizuoti79.
Taigi Kauno lenk komitetas tapo vienu i pagrindini ranki Lenkijos valdiai, siekianiai sutrukdyti Lietuvos valstybs pripainim pasaulyje. Kaip matyti
i 1919 m. kovo mn. Varuvoje parayto referato Etnografins Lietuvos galimybs
Europos nuolatins taikos klausime, pasaulio valstybms buvo stengiamasi rodyti,
jog lietuviai netur joki slyg savo valstybei sukurti ir germanizacijai ar rusifikacijai atsispirti. Buvo praoma, kad Taikos konferencija Paryiuje, sprsdama Lietuvos
nepriklausomybs klausim, pripaint lietuvi taut kaip individ, pabudus i letargo, ir j apsaugot globa (suprask lenk V. L.), kuri garantuot, kad i tauta
bus apsaugota nuo prie, pasiryusi j inaikinti. Toliau buvo teigiama, jog etnografinei Lietuvai negalima suteikti nepriklausomybs, nes ji neturinti pakankamai
jg jai isaugoti. Kad Lietuva nepaklit Vokietijos ar Rusijos rankas, Ryt Europoje vienintel Lenkijos valstyb turinti j globoti, atsivelgdama praeityje buvusius ir dabar esamus istorinius, kultrinius bei gamtinius ryius80.
Prisidengusi Kauno lenk komiteto vardu, Kauno apygardls komendantra
pareng memorandum, kur teik Kaune buvusiai Antants ali misijai. Jame
tariamasis lenk komitetas visaip kaltino Lietuvos valdi, persekiojani lenkus, ir
vis Lietuvoje gyvenani lenk vardu pra santarvininkus prijungti prie Lenkijos
lenk miest Kaun ir emes iki Dubysos ups, kurios taip pat daugiausia lenk
apgyvendintos81.
Panaaus turinio skundai buvo teikti JAV karins ir politins misijos vadovui, penki valstybi Aukiausiajai Tarybai Versalyje, popieiaus nuncijui Lenkijoje, Lenkijos valdiai, vairioms lenk politinms organizacijoms ir kt. Visuose juo-

260

se buvo praoma apsaugoti lenkus nuo Lietuvos vokikosios valdios ir prijungti Lietuv prie Lenkijos82.
Lenk vyriausybs vadovai, gerai suprasdami, kad tik ginkluotu perversmu
galima paimti Lietuvos valdi savo rankas, jau 1919 m. liepos mn. viduryje pradjo svarstyti sukilimo parengimo klausim. Vienas i vadovaujani Pakrai
sargybos ir Ryt emi civilins valdybos veikj M. Sviechovskis pareng slapt
1919 m. liepos 31 d. memorandum, kuriame reikalavo, kad, atsivelgiant Lietuvos vyriausybs paadtus seimo rinkimus (lenk politikai ypa baiminosi io Lietuvos Steigiamojo Seimo suaukimo, nes po to bt buv sunku klaidinti pasaul, kad
nepriklausomos Lietuvos gyventoj dauguma norinti dtis su Lenkija V. L.), kuo
skubiau bt iplsta politin ir karin veikla vykdyti valstybin perversm ir ginkluot revoliucij Lietuvoje83. Ryt emi komisaro galiotinis Varuvoje M. Kossakovskis 1919 m. liepos 18 d. savo dienoratyje ra: Kauno Lietuvoje vyks sukilimas prie Taryb. Sukilliai pakvies lenkus Bus vyks faktas ir jeigu tatai pasiseks, Gordijaus mazgas bus bema atmegztas84.
1919 m. birelio 28 d. Vokietijai Versalyje pasiraius taikos sutart su santarvininkais, lenkams inyko vokiei pavojus. Lenkijos padtis pagerjo. Be to, ji baig
daugiau kaip pusmet usitsus sunk kar su ukrainieiais. Lietuvos padtis pastebimai pablogjo. Pasitraukus i Lietuvos saks savanoriams, lietuviams vieniems
teko tsti sunkias kovas su bolevikais Dauguvos fronte. Lietuvos iaurs vakarines
teritorijas m brautis bermontininkai. Pasunkjo ir Lietuvos vidaus padtis.
L. V a s i l e v s k i o m i s i j a K a u n e. iame nenutrkstam prietaravim
fone lenk vyriausyb vl nutar pamginti sudaryti sutart su Lietuva. J. Pilsudskis
neatsisak minties vienu ar kitu bdu isprsti pain LietuvosLenkijos federacijos
klausim. 1919 m. liepos 31 d. su savo artimu bendradarbiu, ymiu to meto Lenkijos
politiniu veikju L. Vasilevskiu atvyks Vilni, tarsi ne tik su lenk politikais, bet ir
su Lietuvos dvarininkais, kuri vien Taujn dvarinink kunigaikt Konstantin
Radvil, kaip vietos lenk reikal inov, net paskyr savo patarju85.
Rugpjio 3 d. L. Vasilevskis, aprpintas smulkiomis instrukcijomis, su mjr. T.
Kasprzyckiu buvo pasistas Kaun dertis dl lietuvilenk santyki sunorminimo. ia L. Vasilevskis pasil Lietuvos vyriausybei abiejose Lietuvos dalyse (nepriklausomoje ir lenk uimtoje) surengti atskirus seimo rinkimus. Taip irinkti seimo
atstovai turt susirinkti Vilniuje bendr asamblj, kuri nustatyt teisin ir politin
Lietuvos status ir apibrt jos santykius su Lenkija. Jis sil Lietuvai silieti valstybi federacij, kuri tstsi nuo Baltijos iki Juodosios jr86.
M. Sleeviiaus vyriausyb kategorikai atmet pasilym rengti plebiscit etnografinje Lietuvoje, kol ten bus lenk kariuomen, reikalavo pripainti nepriklausom Lietuv su sostine Vilniumi ir paalinti lenk administracij i Lietuvos teritorijos. Vartodami svok etnografin Lietuva, lietuviai turjo omenyje Kauno, Suvalk ( iaur nuo Augustavo), Vilniaus (su nedidelmis iimtimis) ir Gardino (
iaur nuo Nemuno) gubernijas87.
L. Vasilevskio misija nepasisek. ios delegacijos nariams rpjo ne tiek derybos su Lietuvos vyriausybe, kiek daugiau itirti POW organizacijos veikl ir jos galimybes vykdyti Lietuvoje perversm. L. Vasilevskiui derantis su M. Sleeviiumi,

261

mjr. T. Kasprzyckis inspektavo POW veikl Lietuvoje ir jos pasirengim tarnauti

Lenkijos interesams bei kalbjosi su Lietuvos kariuomens vadu gen. S. ukausku ir
kitais veikjais, nordamas suinoti j poir federacijos reikalu88.
Nepavykus L. Vasilevskio misijai ir paaikjus, kad lietuvi visuomenje nebuvo palanki politini grupi lenk propaguojamoms idjoms paremti, Lenkijos vadovyb nusprend su Lietuvos lenk pagalba ir j vardu (vliau traukiant Lenkijos
kariuomen) vykdyti Lietuvoje politin perversm, sudaryti joje Lenkijai palanki
vyriausyb ir federacijos ryiais sujungti Lietuv su Lenkija.
P O W v e i k l a L i e t u v o j e. Dar prie Pirmj pasaulin kar J. Pilsudskis
Austrijoje sukr slapt karin organizacij, pavadint Polska Organizacja Wojskowa, sutrumpintai POW. ios didel politin reikm turinios organizacijos
pagrindinis siekis buvo Wszechpolska od morza do morza! (Lenkija nuo jros
iki jros!). Kur laik negaldama atvirai veikti, ji buvo prisidengusi vairi sporto,
skaut, kultros ar alpos sjung bei draugij vardu, kuriose slapta buvo aukljamos ir formuojamos bsimos lenk karins pajgos. stojimas POW ir veikla joje
buvo laikoma kiekvieno jauno lenko venta pareiga89.
Kiekvienas stojantysis i organizacij turjo prisiekti tokias odiais: Visikai
susipains su POW tikslais ir organizacijos pagrindais. stodamas jos eiles, duodu
ikilming garbs od, ikilming priesaik Dievui, jog organizacijos valdiai be atodairos paklusiu, niekam neiduosiu man patikt paslapi apie sudt ir darbus, o
visas savo pastangas skirsiu tam, kad dl suvienytos ir nepriklausomos tvyns Lenkijos savo krauj ir gyvyb paaukoiau. Ir apskritai elgsiuos taip, kad galiau gyventi ir
mirti kaip tikras lenk kareivis. Taip man, Viepatie Dieve, padki90.
Pirmieji peoviakai Lietuvoje atsirado 1915 m. Tais metais tos organizacijos Trak
apskr. komendantu buvo paskirtas V. Stanieviius. Jis buvo pareigotas Lietuvoje
steigti POW skyrius. Taiau vokiei okupacinei administracijai neleidus veikti iai
organizacijai, jam teko i politinio darbo pasitraukti. POW veik tik Vilniuje91. Jai i
esms vadovavo lenk karikiai. 1919 m. sausio 5 d. lenkams pasitraukus ir bolevikams umus Vilni, POW veikla Lietuvoje laikinai apmir. Taiau jau kovo mn.
lenk karins vadovybs sakymu i Varuvos organizacijos veikla buvo atgaivinta
ir suaktyvinta. kart jos tikslas buvo jau nebe verbuoti vyrus lenk kariuomenei,
bet organizuoti sukilim Lietuvos valdiai nuversti ir uimti vis krat. POW vadovyb sukilimo btinum grind tokiais samprotavimais:
1. Lietuviai neturi pakankamai inteligent, todl Lietuva negali bti nepriklausoma, ji tegali bti valdoma kurio nors kaimyno.
2. Lietuva nra atspari germanizacijai.
3. Lietuvos politiniame gyvenime lenkai vaidina svarbiausi vaidmen, todl
tik Lenkijai priklausanti teis Lietuv valdyti.
4. Rusai es stengiasi restauruoti savo valdi Lietuvoje, to paties siekianti ir
Vokietija, todl ir Lenkijai gresis didelis pavojus92.
Paiame Kaune POW sisteig dar 1918 m. pabaigoje. I pradi ia veik tik
ios organizacijos konspiracinis punktas, rpinsis slaptai per sien pervesti savanorius lenk kariuomen. 1918 m. gruodio 17 d. punkt sudar 12 nuolatini
POW nari93.

262

Pirmuoju lenk Generalinio tabo Lietuv atsistu darbuotoju buvo poruikas Orlovskis. valgybai susekus, jis 1919 m. kovo 18 d. buvo suimtas. Taiau jam
pavyko pabgti. Tada lenk kariuomens Generalinis tabas kovo 14 d. i Varuvos
Kaun pasiunt paporuik slapyvardiu Sekunda su 2 kurjermis. Gavs i Pakrai gynimo komendantros informacinio biuro 4000 marki avans, jis kovo 21
d. atvyko Kaun. domu paymti, jog paporuikiui Sekundai buvo paskirta 1000
marki paalpa, 700 marki alga ir 400 marki priedas. Kurjerms buvo nustatyta
500 marki alga, 25 marki dienpinigiai ir 15 marki per dien priedas94.
Paporuikis Sekunda Kaune veik Pakrai gynimo vadovybs (Dowodztwo
Obrony Kresow DOK) vardu iki 1919 m. balandio 7 d. T dien jis gavo Suvalk
ems Pakrai gynimo vadovybs vado, lenk kariuomens Generalinio tabo poruiko A. Beniovskio sakym, kad, remiantis Lenkijos kariuomens Generalinio tabo 1919 m. kovo 29 d. sakymo 5 punktu, visi i Pakrai gynimo komendantros
paporuikio Sekundos vadovaujam apygard siuniami mons pereina visik jo
priklausomyb. Toliau poruikas A. Beniovskis sakyme pabr, jog visas Kauno kratas (Kowiensczyzna) yra jo (suprask A. Beniovskio) vadovaujama apygarda, o paporuikis Sekunda, kaip Kauno apygardls laikinas vadas, pareigojamas organizuoti
Pakrai gynim95. Nuo to laiko Pakrai gynimo komendantros informacinis biuras buvo pavadintas Pakrai gynimo vadovybs Kauno apygardle.
Paporuikis Sekunda mintas pareigas jo neilgai. Atauktas Volkovysk, jis
1919 m. balandio 19 d. vadovavim Kauno apygardlei perdav Kauno lenk gimnazijos mokytojui, buvusiam rus kariuomens paporuikiui R. Kavalecui, prisidengusiam Adomo Juzviko slapyvardiu96. Pastarojo teigimu, jis savo veiklai Lietuvoje rads blog dirv. Dauguma lenk inteligent buvo ivyk i Lietuvos. Likusieji, kuri tebuvo maa saujel, koketavo su lietuvi valdia, buvo lenkams neitikimi
ir nesiryo su ginklu rankose kovoti prie lietuvius. Minta lenk saujel lauk ateinant lenk kariuomens ir tik tada adjo jai padti97.
Visgi paporuikis Sekunda per neilg darbo laikotarp (nuo kovo 21 d. iki balandio 12 d.) sugebjo suburti organizacijos branduol ir Lietuvos krato apsaugos, susisiekimo, valstybs turt ir maitinimo ministerijas, karo teism, Kauno miesto valdyb, Kauno geleinkelio stot ir kitas vietas nukreipti savus mones. Be to,
jam pavyko Kaune sudaryti 4 darbo grupes: valgybos, politikos, verbavimo bei finans, ir suorganizuoti R. Kavaleco vadovaujam greitj br98. Savo darbui las
gavo i savo vadovybs bei vietini lenk dvarinink.
Perms vadovavim Kauno apygardlei, R. Kavalecas dar iki balandio 27 d.
sudar i 7 moni, Lietuvos kariuomenje tarnavusi lenk karinink, organizacijos branduol. ios organizacijos tikslas buvo valgyti Lietuvos kariuomen, tikinti
jos karininkus tarnauti lenk armijoje, stiprinti komendanto autoritet. Be to, buvo
kurta keletas kit organizacij. Pavyzdiui, organizacija Sokol, susidedanti i 10
moni, turjo udavin parengti dirv greitojo brio organizavimui; skaut organizacija 17 moni turjo vykdyti mieste valgyb; organizacijos, palaikanios
ryius su lenk komitetu Kaune ir su vietos lenk spauda (Ziemia Kowienska),
tikslas buvo formuoti visuomenje Lietuvos su Lenkija unijos sudarymo reikalingumo opinij ir t. t.99
1919 m. gegus mn. pradioje Kaune suorganizuota POW buvo atskirta

263

nuo Suvalk apygardos, tapo savarankika ir perjo Vilniaus lenk karins valgybos poskyrio virininko M. Koscialkovskio (slapyvardiu Orvidas) inion. Kauno
apygarda turjo tris apskritis: Kauno, iauli bei Raseini, ir apie 100 nari. Netrukus apygarda buvo iplsta 13 apskrii ir lyg voratinkliu apraizg vis nepriklausomos Lietuvos teritorij, iskyrus pafront. Apygardai vadovavo karin vadovyb
Komanda (Komenda Okrgu), kuri sudar ie skyriai: organizacinis komendantas Stanislovas Niekraas, valgybos komendantas Jonas Niekraas, ryi komendantas Jonas Piotroviius, politinis komendantas Kazimieras Blaeviius, karinis komendantas Jonas Kudzeviius. Be to, vadovyb dar jo instruktoriai ir
kurjeriai svarbiems pavedimams vykdyti. Liepos mn. pabaigoje apygarda turjo
226 narius100.
Lietuvilenk pafrontje veik Panemuns auli organizacija (Organizacja
Strelcow Nadniemenskich OSN), kuri dl savo skirtingo veiklos pobdio buvo
iskirta i POW. Ji buvo tiesiogiai susieta su fronte esania reguliarija kariuomene ir
vykd artim diversij, bdama slapta tik nepriklausomos Lietuvos pusje. i organizacija buvo pavaldi tiesiog II skyriaus Vilniaus poskyrio virininkui A. Koscialkovskiui. J sudar 3 apygardos: Suvalk, Trak ir Maiiagalos. Nors t els lenkams ir nepasisek daug surinkti, bet jie vis dlto kai kur pasirod: padjo lenkams
uimti irvintas, dalyvavo Sein sukilime, upuldinjo lietuvi sargybinius, rinko
inias apie Lietuvos kariuomen101.
Be anksiau mint, nepriklausomoje Lietuvoje dar veik viena slapta lenk
organizacija Pakrai sargybos draugija (Towarzystwo Stray Kresowej). Ji
daugiausia rpinosi perversmui palankiai nuteikti nepriklausomoje Lietuvoje veikusias lenk organizacijas.
R. Kavaleco vadovaujama POW Kauno apygardos komanda plt veikl. Tos
organizacijos centro ryi komendantas J. Piotroviius 1919 m. birelio 13 d. sudar
vadinamj obvod ir ryi etap tinklo schem. Jiems organizuoti Raseinius, Babtus, Vandiogal, Vilkij, Jonav, Kdainius, iaulius, Panev, Ukmerg, Rumikes,
Bartknus, Kruon, Jiezn, Alyt, Staklikes ir Butrimonis buvo pasisti instruktoriai,
kurie ia verbavo mones, rinko inias, smulkiai apra Vilni einanius kelius ir kt.102
Apygardos komendantas rezidavo Kaune, ir is miestas tapo viso rengiamo
smokslo centru. Visi srii komendantai privaljo jam sisti raportus apie svarbesnius politinius ir karinius vykius savo srityje, o apygardos komendantas visa tai
praneinjo vyriausiajai vadovybei Lydoje, Vilniuje ar net Varuvoje. Raportus i
srii komendantr apygard ir i ios Vilni pristatydavo specials kurjeriai,
tarp kuri buvo daug moter. Raportai daugiausia buvo raomi lenk kalba, tik
vietovi pavadinimai ir moni pavards buvo ymimos tam tikrais ifrais.
Raportai buvo politinio ir valgybinio pobdio. Pirmuosiuose smokslininkai
aprainjo politin padt nepriklausomoje Lietuvoje, moni nuotaikas ir j santykius su valdia, lietuvi ir vokiei kariuomeni bei administracijos santykius, vairiausius vykius, visuomens veikj ir valdios nari savybes, j pairas, nusistatym lenk atvilgiu ir kt. Kariniuose raportuose kalbama apie lietuvi ir vokiei kariuomeni dyd, dislokacijos vietas, apginklavim, organizacij, judjim, amunicij,
sargybos, sandli vietas, susisiekimo priemones telegraf, telefon, tiltus ir t. t. Organizacija taip uoliai rinko vairi informacij apie lietuvi karin ir politin padt,

264

kad jai visoki paslapi buvo inoma daugiau negu patiems lietuviams. Ji puikiausiai iman apie lietuvi civilin valdi, inojo net tokias smulkmenas, kaip, pavyzdiui, vien ministr santykius su kitais, j adresus, poir t ar kit dalyk.
sritis siuniami instruktoriai teik vairius nurodymus dl tolesns veiklos,
veiojo atsiaukimus lenk ir lietuvi kalba, priirjo srii komendant veikl,
tikrino j raportus ir t. t. Prie srii komendantr buvo tam tikri etapo komendantai, pas kuriuos buvo galima apsistoti, gauti nakvyn ar atitinkam informacij vairiais klausimais. Las visos organizacijos veiklai bei ginklais apsirpinti skyr vyriausioji POW vadovyb Vilniuje.
POW nariai daugiausia buvo Lietuvos dvarininkai, miestieiai ir kiti sulenkj
gyventojai. Organizacija djo daug pastang traukti savo gretas kuo daugiau pai lietuvi ar net Maosios Lietuvos lietuvnink.
POW smokslininkams labiausiai rpjo iplsti savo tak Lietuvos kariuomenje. Kaip jau minjome, mjr. T. Kasprzyckis, 1919 m. rugpjio mn. pradioje
lankydamasis Kaune, umezg ryius netgi su Lietuvos vyr. kariuomens vadu gen.
S. ukausku. Lenk istoriko P. Losovskio teigimu, pokalbio tarp mjr. T. Kasprzyckio
su gen. S. ukausku metu pastarasis pasisaks jauisis lenku ir vadovaujs Lietuvos kariuomenei tik tam, kad bt pasieka taika su Lenkija103.
Kai kurie R. Kavaleco bendradarbiai jau tarnavo karininkais Lietuvos kariuomenje: K. Piotroviius Generalinio tabo ininerijos skyriuje, L. Kiraeviius artilerijos skyriuje, V. Kudzeviius automobili instruktoriumi. Jis buvo umezgs ryius su buvusiu vokiei valdininku, vliau formavusiu Lietuvoje emaii batalion,
avantiristu, paalintu i Lietuvos kariuomens Jurgiu Auktuolaiiu, sutikusiu bendradarbiauti akcijoje, nukreiptoje prie M. Sleeviiaus vyriausyb, o po to sutikusio
dalyvauti naujojo kabineto veikloje104. 1919 m. rugpjio 8 d. Vilniaus lenk II skyriaus virininkas kpt. M. Koscialkovskis slaptai tarsi su Lietuvos kariuomens lenk
karinink grupe netoli demarkacijos linijos Musninkuose. ia buvo aptartas perversmo Lietuvoje klausimas, numatant vesti joje gen. S. ukausko diktatr105.
Siekdami savo tiksl, perversmo organizatoriai savo alinink mat visur ne
tik ten, kur j buvo, bet net ir ten, kur j i viso negaljo bti. Pavyzdiui, lenk
teigimas, jog Lietuvos kariuomenje lenkai karininkai sudar net apie 60 proc. vis
karinink, visikai neatitiko realios padties. Paymtina ir tai, jog perversmui uverbuotieji Lietuvos karininkai savo pusje neturjo n vieno kareivio106. Taigi i
pastarj realios paramos ir nesusilaukta.
P e o v i a k p a s i r e n g i m a s p e r v e r s m u i. 1919 m. rugpjio 20
22 d. L. Vasilevskis drauge su pagalbininkais T. Kasprzyckiu ir V. Slaveku turjo kelet pasitarim su perversmo idj rmusiais lietuviais J. Auktuolaiiu ir S. Narutaviiumi. Su jais buvo apsvarstytas i Varuvos atvetas perversmo vykdymo planas ir
nutarta paalinti Valstybs Taryb bei nuversti Lietuvos vyriausyb. Perversmas turjo vykti nakt i rugpjio 28 29 d. Lietuvos vyriausybs pirmininku turjo tapti S.
Narutaviius, kariniu diktatoriumi S. ukauskas, vicediktatoriumi J. Auktuolaitis. Bsimajame ministr kabinete propagandos sumetimais buvo numatytos vietos
M. Birikai, J. Vileiiui, St. Kairiui, J. Tbeliui, A. Janulaiiui, A. ilinskui, nors su
jais net nebuvo tuo reikalu tartasi107.

265

L. Vasilevskis perversmui vykdyti J. Auktuolaiiui dav 800 tkst. marki,

addamas artimiausiomis dienomis dar 300 tkst. marki, o vliau suteikti 8 mln.
marki paskol naujajai vyriausybei. Be to, L. Vasilevskis laidavo, jog perversm
parems Lenkijos karins pajgos ir Lietuvos lenk organizacijos. Po i pasitarim J.
Auktuolaitis ir S. Narutaviius ivyko Varuv derinti perversmo detali su J. Pilsudskiu ir gauti jo palaiminim108.
Nordami isiaikinti tikrj pasirengimo perversmui padt, L. Vasilevskis pasiunt Kaun Vilniaus lenk valgybos virinink M. Koscialkovsk. ia paaikjo,
jog perversmui prastai pasiruota, pati POW maai pajgi, o J. Auktuolaitis nebuvo
suorganizavs joki karini pajg perversmui talkinti. Nepaisant menko ios organizacijos pajgumo, Kauno apygardos vadovyb sak jai neatidliojant pasirengti
perversmui: prisipirkti ginkl ir amunicijos, vietines komandas ir skyrius pertvarkyti kovos brius ir parengti organizacijos narius netrukus stoti kov109.
iame apygardos vadovybs sakyme buvo nusakytas politinis POW veiklos
tikslas: 1. Nepriklausoma Lietuva, galinga, nuoirdiai demokratin, savo noru su
Lenkija sujungta didiausio vidaus savarankikumo pagrindu. 2. Lietuvoje gyvenani lenk laikymas bendrais krato eimininkais ir pripainimas lenk kalbai
Lietuvoje t pai teisi, kuriomis naudojasi lietuvi kalba110.
Lietuvos lenkai sujudo. Dvarininkai banket, sveiavimosi pas gimines ir kitais pretekstais i okupuoto Vilniaus krato vainjo nepriklausom Lietuv ir aptarinjo pasiruoimo bsimajam perversmui reikalus. Po Lietuvos kaimus vaikiojo tartini
elgetos, meistrai, pirkliai ir t. t., kurie gyventojams pasakojo, jog anoje pusje
lenkai su jais labai gerai elgiasi, myli mones, prive visoki preki, kad nebeilgai reiks
kentti tuoj ateisianti geresn valdia i Vilniaus ir t. t. Apie Lietuvos kariuomen,
tarnautojus ir ymesnius veikjus buvo skleidiamos vairiausios paskalos.
Daugeliui tuo metu Lietuvos kariuomenje tarnavusij tapo nesuprantama
ir jos Generalinio tabo vykdoma karinink paskirstymo politika. ariau lenk fronto
buvusius dalinius buvo nukreipiami atvirai pastariesiems simpatizav karininkai, o
patriotikai nusiteik lietuviai buvo siuniami ukampius arba bolevik front.
Prie demarkacijos linijos toliau tssi nuolatiniai lietuvi kari susirmimai su lenkais. Pastarieji ingsnis po ingsnio stmsi Kauno kryptimi.
Taiau artjant nustatytai perversmo dienai, Kauno apygardos virininkas R.
Kavalecas savo vadovybei Vilniuje siuntinjo vis beviltikesnius praneimus, akcentuodamas, jog smokslo dalyviai neturi savo pusje dar n vieno kareivio. Jis reikalavo, kad per 20 valand nuo sukilimo pradios bt atsisti pagalbon lenk kariuomens daliniai, uimta KaunoVilniaus geleinkelio linija, POW XII apskritis Kaiiadoryse sustiprinta imtu OSN vyr, o u 3 km rytus nuo Kauno sutelktas adtasis
rezervinis 1000 Panemuns auli batalionas. Rugpjio 25 d. R. Kavalecas prane,
jog tuo metu nra jokios galimybs sudaryti lenkams palanki lietuvi vyriausyb,
nes, lenkams umus Seinus, io udavinio vykdymas labai pasunkjs111.
Rugpjio 25 d. grus i Varuvos J. Auktuolaiiui su S. Narutaviiumi, toliau vyko derybos su L. Vasilevskiu. Pastarasis buvo painformuotas, jog J. Pilsudskis
galutinai patvirtins sukilimo plan. Reikia paymti, jog visi ie pasitarimai ir smokslo planai nebuvo paremti realiu pagrindu. Kaip ra ymus lenk istorikas P.
Losovskis, visas ios padties komikumas buvo tas, jog tiek Vilniuje, tiek Varuvo-

266

je buvo kalbama rimtai ir planuojama su monmis, kurie i tikrj niekam, iskyrus siaur ratel asmen, Lietuvoje neatstovavo. Buvo deramasi su jais, ties sakant,
dl to, kad tik jie tokiais reikalais tenorjo kalbti112.
Kita vertus, 1919 m. rugpjio mn. pabaigoje perversmininkams padtis Kaune
buvo palanki. Tomis dienomis pagrindiniai Lietuvos kariuomens daliniai Dauguvos fronte prie bolevikus vykd didel karin Zaras operacij, todl Kaune buvo
lik tik Kauno komendantros dalys, karo mokykla ir atskiros tarnybos. Lenk kariuomens prieakins dalys nuo Kauno tebuvo u 4550 km. Momentas buvo patogus ir POW vadovyb rizikavo sukilti.
Sukilimo ivakarse POW Kauno apygardos valgybos skyriaus komendantas
J. Niekraas (Jelskis) ant Kauno miesto ir apylinks plan sutartiniais enklais ir
skaitmenimis paymjo kariuomens dali, karins ir civilins valdios staig buveines ir j apsaugos sargyb vietas. T plan prieduose buvo paymta sargyb
sudtis ir dydis, kiekvienos karins dalies pavadinimas, karinink, kareivi, arkli,
automobili, motocikl, ginkl ir ovini skaiius, kai kuri karinink pavards ir
apibdinimas. Be to, ranka buvo padarytos dvi topografins aliakalnio nuotraukos, kuriose paymtos kariuomens dali buveins, ginkl sandliai, smulkiausi
tabai, kuopos, pastatai113.
Mintas J. Niekraas buvo sudars ir perversmo ivakarse suimtin bei pavojing asmen sraus. Turjo bti suimti: ministras pirmininkas M. Sleeviius, ministrai J. Vileiis, J. Tbelis, St. Kairys, P. Leonas, L. Noreika, J. imkus, A. Stulginskis ir reikal vedjas T. Petkeviius, be to, tokie yms lietuvi veikjai, kaip Valstybs Tarybos narys D. Malinauskas, antilenkik atsiaukim inspiratorius, vysk. P.
Kareviiaus padjjas kun. K. Olauskas, kontrvalgybos virininkas V. Sizychas, jo
padjjas Orechovskis bei instruktorius teiglicas ir Vokietijos atstovas Lietuvoje E.
Zimmerle114.
P O W b a n d y m a s s u r e n g t i p e r v e r s m i r j o n u s l o p i n i m a s.
Pagal iankstin plan, likus 24 valandoms iki perversmo pradios, turjo bti nutrauktas
telegrafo susisiekimas tarp Kauno ir provincijos, vis pirma su fronte buvusiais kariuomens daliniais. Taiau dl kakoki sumetim perversmas buvo nukeltas rugsjo 1 d.
1919 m. rugpjio 27 d. ministras pirmininkas M. Sleeviius prim Kauno
miesto tarybos lenk frakcijos delegacij. Jos nariai teiravosi M. Sleeviiaus, ar jis
ins, kad lenkai slaptai rengia perversm. M. Sleeviius jiems atsaks, jog jam yra
inoma tik apie POW rengiam sukilim Lietuvoje. Jis pasil lenk delegacijos nariams ia pat jo kabinete pasirayti atsiaukim Lietuvos lenkus ir taip sulaikyti
lenk visuomen nuo katastrofik padarini. Taiau lenk atstovai silomo atsiaukimo nepasira115.
Neinia, ar sakymas atidti perversmo dat nepasiek POW dalini, ar gaivalikos akcijos nebepavyko sustabdyti kai kurios POW apskritys pradjo plan vykdyti rugpjio 28 d. nakt. Netoli Kauno kai kuriose vietovse buvo nupjaustyti telegrafo stulpai, kai kur nukarpytos telegrafo vielos, iardyti geleinkelio bgiai.
Vilniaus lenk vadovybs sakym sustabdyti ir atidti perversm Lietuvos
valgyba perm ir iifravo. Lietuvos karinis valgybos skyrius sek POW veikl,
turjo ini, kad ruoiamas perversmas, taiau tiksliai nebuvo inoma nei kas POW

267

vadovyb, nei kada sukilimo pradia. Todl vyriausyb, kariuomens dali vadai
Kauno guloje ir Lietuvos auli sjunga sustiprino budrum. Net departament
direktoriai, ministr padjjai ir kiti auktieji valdininkai su autuvais ant pei rinkosi gintis nuo peoviak. Visur buvo istatytos sustiprintos auli ir kariuomens
sargybos, uoliai sekami tartini asmenys, vieai pritariantieji lenk veiksmams116.
Apie telegrafo susisiekimo nutraukim ir ruoiam smoksl rugpjio 28 d.
apie 10 val. ryto buvo praneta tada posdiavusiam ministr kabinetui, taiau is
tai neatkreip reikiamo dmesio ir nesim konkrei priemoni smokslui ukirsti.
Apie tai suinoj kai kurie Generalinio tabo karininkai, slaptai susirink literatros
skyriuje, nutar savo valia suimti smokslininkus. Taigi lyg ir buvo suorganizuotas
smokslas prie smoksl. is lietuvi smokslinink ingsnis vis pirma buvo pavojingas jiems patiems, nes Generaliniame tabe, kaip buvo spjama, buvo auktas
pareigas um lenk smokslininkai. Susek prie juos organizuot smoksl, jie
pirmiausia bt sum visus savo prieus. Todl buvo veikiama labai atsargiai, apie
tai inant krato apsaugos ministrui karin. P. adeikiui. smoksl buvo traukti ir
Kaune stovjusi karini dali vadai. Smokslui i dalies pritar ir ministras pirmininkas M. Sleeviius, kuris taiau spjo, kad smokslui nepasisekus ir lenk smokslinink kalts nerodius lietuviai smokslininkai dl savo veiksm gali savo
galvomis atsakyti, nes jie kelia rank prie savo tiesioginius virininkus, o u tai karo
metu labai grietai baudiama117.
Lietuviai smokslininkai nutar nakt i rugpjio 28 29 d. suimti tartinus
lenkus ar lenkuojanius. Buvo sudarytas tariam lenk smokslinink sraas, padarytos kratos ir vykdyti sumimai. Pirmiausia buvo suimtas Generalinio tabo rikiuots skyriaus virininkas karin. L. Vaitieknas, kuris buvo laikomas vienu pavojingiausi lenk smokslinink ir kurio lietuviai smokslininkai daugiausia bijojo.
Taiau tardymas jokios karin. L. Vaitiekno kalts nerod ir jis po kurio laiko buvo
i kaljimo paleistas, o kartu atleistas ir i kariuomens. T nakt buvo suimta keliasdeimt asmen, i j 23 karininkai, beveik vien lenkai. Tarp j buvo ir keletas ymiausi POW vad K. Blaeviius, J. Kudzeviius, V. Kudzeviius, S. Niekraas,
M. Sipoviius. Dar neturint tiksli ini paprastai buvo suimami inomesni lenk
veikjai118. Drauge su lenkais karininkais buvo aretuotas ir J. Auktuolaitis, bet pas
j nebuvo rasta nei i L. Vasilevskio gautj pinig, nei naujosios vyriausybs atsiaukim. Jis buvo kalintas iki 10 savaii, t. y. iki 1919 m. lapkriio 15 d.
Lenk smokslui tirti bei suimtiesiems tardyti buvo sudaryta Ypatingoji tardymo komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas teisininkas karin. J. Landsbergis, o
nariais K. alkauskas, P. Ruseckas ir kt. Lietuvi smoksle dalyvavo apie 18
karinink: J. Byla (iniciatorius), P. Ruseckas (organizatorius), K. Svilas (treias i
eils smokslininkas), A. umskis (ketvirtas), P. Kaunas, V. Gavelis, J. Elisonas, Kauno m. ir apskr. komendantas J. Mikuckis, V. Kurkauskas, Kauno gulos virininkas J.
Galvydis-Bykauskas, L. Gira ir kt.119
Rugpjio 29 d. valdia paskelb Kaune apsiausties bkl. Buvo ileistas grietas sakymas grasinant mirties bausme atiduoti ginklus. Kit dien suimtj jau buvo 200. iai akcijai vadovavo valgybos skyriaus virininkas L. Gira. Generalinio
tabo virininkas karin. M. Velykis, t pai dien painformavs I brigados vad
karin. Pr. Liatuk apie Kaune veikiani karin organizacij, rengusi sukilim prie

268

Lietuvos valdi, ir supaindins su padtimi krate ir kariuomenje, sak bti pasiruousiam ukirsti keli galimoms lenk akcijoms bei j agitatori veiklai120.
Greit susidar nepakeniama padtis. Suimtieji m grietai protestuoti, ra
skundus ir reikalavo arba pateikti kaltinimus, arba paleisti. Vyriausyb sunerimo,
net buvo linkusi suimtuosius paleisti. Tardymo komisija, neturdama juridinio pagrindo, t. y. nesant kaltinimo duomen, apie 30 moni paleido. Atsirado moni,
kurie ustodami lenkus m kaltinti valgybos virinink L. Gir bei visus jo padjjus nekalt moni kankinimu.
Lietuvos vyriausybs akcija lenkams buvo visikai nelaukta. Netiktai jiems
buvo suduotas smarkus smgis, taiau POW organizacija i pagrind nebuvo likviduota. Pagrindinis vadovas R. Kavalecas ir jo artimiausias bendradarbis, valgybos
skyriaus komendantas J. Niekraas buvo laisvi. suimtj viet buvo paskirti pavaduotojai. Provincijos POW apskritys beveik nenukentjo. Lenk sukilli tabas galvojo, kad Lietuvos vyriausybs vykdyti aretai yra atsitiktiniai, neplaniniai, nes saugumo organai dar neturjo POW nari srao. Naujas POW politinio skyriaus komendantas Klemenseviius savo rugpjio 30 d. raporte R. Kavalecui ra: Sumimai buvo chaotiko pobdio; nebuvo b t i n a i aptinkami kokie nors pdsakai,
bet buvo tiesiog suiminjama i lenk inteligentijos tarpo121.
1919 m. rugsjo 17 d. Vilniaus lenk saugumo virininkas kpt. M. Koscialkovskis vl sak Lietuvos POW rengtis naujam perversmui. sakyme buvo nurodyta laikantis grieiausios konspiracijos surinkti kuo daugiau jg. Jas sutelkus, uimti Kaun ir isilaikyti jame bent 5 valandas, kol atvyks reguliariosios lenk kariuomens daliniai. Umus Kaun, pakviesti diktatori, sudaryti laikinj valdi ir paskelbti manifest, kuriame tikinamai paaikinti, kodl buvo nuversta Lietuvos valdia. Kaun
turjo uimti J. Auktuolaiio ir jo vienmini lietuvi dalinys, kad niekam nekilt
tarimas, jog tai lenk darbas. Lenk kariuomen turjo ateiti pagalb tik btiniausiu
atveju. Umus Kaun, suimti visus Lietuvos valdios atstovus bei vokiei patarjus
ir patalpinti kaljim. i akcija turjo bti vykdyta 1919 m. rugsjo mn.122
Taiau i plan peoviakams realizuoti nepavyko sumai netikti vykiai
Vilniuje. O jie taip susiklost. Vilniuje M. Birikos leidiamame laikratyje Glos
Litwy atsakingja redaktore dirbusi A. arneckait (vliau dr. A. BirutaviienBirutien), susipainusi su lenk saugumo virininko kpt. M. Koscialkovskio padjju pusk. P. Vrubliausku, sugebjo j tikinti, jog lietuviui nedera iduoti savo tautos
interesus ir btina atitaisyti Lietuvai padaryt al suteikti ini apie lenk rengiam antrj perversm. 1919 m. rugsjo 20 d. kpt. M. Koscialkovskiui ivykus
Varuv, P. Vrubliauskas, M. Birikos pavadintas Daukantu, im i nedegamosios spintos visus POW organizacijos veiklos slaptus ratus ir perdav patiktinei M.
Kubilitei (Elzei), o pats kit dien pabgo Kaun. M. Kubilit mintus slaptus
POW dokumentus, P. Vrubliausko dienorat ir kitus ratus teik tuo metu Vilni
su dviem angl karininkais atvykusiam usienio reikal ministrui prof. A. Voldemarui. is savo ruotu painformavo mintus angl karininkus, kad Lietuvoje POW
ruoiamo lenk smokslo inspiratorius yra pats J. Pilsudskis123.
Tos paios rugsjo 21 d. vakare, kai P. Vrubliauskas-Daukantas atvyko Kaun, komendantros mokomosios kuopos vadas vyr. ltn. J. Bobelis su 230 kareivi
nuvyko kratos daryti pas Jon Niekra, gyvenant Kaln g. (vliau Putvinskio g.),

269

kur P. Vrubliausko-Daukanto iniomis buvo paslptas POW archyvas. Mokomosios

kuopos kariai, isirikiav vienon eiln, durtuvais badydami kiekvien daro ems
pd, trijose vietose aptiko paslptus POW organizacijos dokumentus. Buvo rasti ir
isams ios organizacijos nari ir rmj sraai. P. Vrubliauskui pateikus ir ifr,
irykjo visa POW organizacijos Lietuvoje sudtis ir veikla124.
Prie numatyt antrojo sukilimo dat lenkai pradjo koncentruoti savo karinius dalinius apie Butrimonis, Vievio apylinkje, o Panemuns auli batalionas Trakuose lauk sakymo uimti Alyt125.
Iifravus slaptuosius dokumentus, alia kit OPW pareign, rugsjo 23 d.
buvo suimti R. Kavalecas ir J. Niekraas bei kiti vadai. Teismo atsakomybn buvo
patraukta 117 asmen. Byla buvo nagrinjama armijos teisme 1920 m. gruodio
1124 d. Kaune. I teisiamj 6 sukilimo vadai buvo nuteisti sunkij darb kaljimo iki gyvos galvos, 9 nuo 6 iki 15 met, 7 nuo 1,5 iki 4 met, 6 paprasto
kaljimo nuo 1,5 iki 5 met, 17 nuo 8 mn. iki met, 15 iteisinta. 1928 m. jau
nebebuvo lik nei vieno nuteisto POW nario kaljime: vieni i j buvo atlik bausm,
kiti ikeisti su lenkais u vilnieius, tik J. Niekraas mir kaljime. Po nepavykusio
sukilimo POW nustojo veikusi Lietuvoje126.
Po nepasisekusio sukilimo Lenkijos spauda pradjo melaging antilietuvik
propagand, ypa planingai raydama apie lenk persekiojim Lietuvoje. Taiau
beveik vis laik ji nutyldavo t vyki prieastis ir visai neusimindavo apie rengt POW sukilim Lietuvoje.
Po vis i vyki Lietuvos visuomenje sigaljo nuomon, kad didiausias
Lietuvos nepriklausomybs prieas yra Lietuvos lenkai dvarininkai bei Lenkijos
valdia, kurie buvo laikomi pavojingesniais net u bolevikus.

4. LIETUVILENK KARINIAI SUSIRMIMAI

IKI 1920 M. VIDURIO

L i e t u v i i r l e n k k a r i n i s-p o l i t i n i s o r g a n i z a v i m a s i s
P i e t S u v a l k i j o j e. Nepasisekus lenkams sugriauti Lietuvos valstybs i
vidaus, tarp j nestigo bals, reikalavusi okupuoti Lietuv atviru karu. Vilniuje
buvo surengta nemaa miting, kur buvo siloma neatidliojant uimti Kaun. Panaius reikalavimus ypa reik ir Lietuvos lenk dvarininkai.
Taiau Lenkijos vyriausyb vis dlto atviru karu okupuoti Lietuv nesiryo.
Nordama priversti Lietuvos vyriausyb nusileisti, Lenkija numat dar labiau sustiprinti Lietuvos apsupties ir izoliavimo politik. Vienas i svarbiausi ios politikos
komponent buvo tolesnis nuolatinis lenk kariuomens brovimasis Lietuvos teritorijos gilum. Kasdieniniai reikiniai buvo lietuvi sargyb, utvar puldinjimai,
gyventoj plimai ir kitos jiems daromos skriaudos.
Jau nuo 19 a. vidurio Piet Suvalkijoje, vis pirma Seinuose, brendo lietuvi
tautinio atgimimo procesas. Prie Pirmj pasaulin kar is miestas po Vilniaus ir
Kauno tapo treiuoju ymiu atgimusios Lietuvos kultros centru.

270

1918 m. pabaigoje lietuviai susirpino io krato likimu, nes, pralaimj kar,

vokieiai turjo i jo isikraustyti. T met lapkriio 17 d. buvo irinkti Kapiamiesio ir Kuin lietuvi komitetai, o iek tiek vliau ir kiti. Gruodio 10 d. irinktas
Sein apskrities komitetas, pradta organizuoti milicija, sigyta ginkl. Milicijai stojo vadovauti buv rus kariuomens karininkai S. Aseviius, J. Giedraitis ir kt.127
Suskato organizuotis ir vietos lenkai. Jau 1919 m. sausio mn. pradioje gauta
inia, jog peoviakai rengiasi atvykti i Suvalk bei Augustavo, nuginkluoti lietuvi
milicij ir uimti Seinus. Trij karali vents metu lietuviai savanoriai susirm su
negausiais vietos peoviakais ir juos i miesto ivijo128.
Artimiausiame kariuomens centre Alytuje tuo metu besiformuojs I pst.
pulkas paramos Seinams suteikti dar negaljo, nes jam paiam grs bolevik pavojus, todl sumanyta organizuoti karo komendantr. 1919 m. sausio 9 d. karin. S.
Aseviius buvo paskirtas I ries Sein m. ir apskr. komendantu129. T pai dien
karin. Kalinauskas tapo kuriamos kuopos, kurioje buvo 126 kareiviai, vadu130. Sausio mn. antrojoje pusje jau veik komendantros dvi kuopos, kurias sudar savanoriai kareiviai.
Be milicijos ir kareivi savanori, Sein krate m rastis ir partizan. Pirmj
partizan dalin (60 vyr) dar 1918 m. pabaigoje suorganizavo Kuin klebonas kun.
J. Galeckas, o kit br vikaras kun. J. Juozaitis. ie kunigai buvo labiausiai pasiymj
kovose su lenkais lietuvi partizan vadai131. Sumans Sein apskr. lietuvi partizan
bri steigjai buvo Veisiej vals. adin k. mokytojas J. Ramanauskas, Sein, Suvalk ir Augustavo apskr. vietimo ministerijos galiotinis J. Derekeviius132.
Suintensyvjus lenk puldinjimams bei plikavimams, 1919 m. vasario 10 d.
Sein mieste ir apskrityje buvo paskelbta karo padtis133. Tokiomis slygomis komendantrai buvo papildomai skirta 2 kulkosvaidiai, 100 autuv, 5 revolveriai,
5000 ovini, 60000 marki ir kt.134
Gegus mn. pradioje Sein komendantroje buvo 2 kuopos, kulkosvaidinink ir raiteli komandos. Jose buvo 6 karininkai, 2 karo valdininkai, 130 apmokyt ir 166 neapmokyti kareiviai. Komendantra turjo 2 kulkosvaidius, 297 autuvus, 211 granat, 10 revolveri, 15670 ovini ir kt.135
iame krate aktyvino veikl ir lenkai. Remiami turting vietini dvarinink bei
Varuvos valdios, jie sigijo ginkl ir kit reikaling karini reikmen. 1919 m. sausio
mn. pirmojoje pusje vyriausiasis Lenkijos POW komendantas A. Kocas karin. A.
Rudnick paskyr Suvalk ir Kauno POW apygardos vadovu. A. Kocas aprpino A.
Rudnick lomis, instrukcijomis, slaptais leidiniais, instruktoriais. Padirbjs pusantro mnesio, A. Rudnickis gyrsi Suvalk apygardoje suorganizavs 1200 su virum
partizan136. Tai buvo pagyrniki odiai ir ipsti skaiiai. Paymtina, jog jis lenkikomis skelb ne tik Seirij, Lazdij, Kalvarijos, bet ir Simno apylinkes.
Vienaip ar kitaip vertinant, tuometiniam Sein m. ir apskr. komendantui karin. S. Aseviiui teko skaitytis su minta lenk dvarinink ir peoviak jga. Lietuvigud divizijos vadas gen. S. eptickis 1919 m. kovo 12 d. pareikalavo i A. Rudnickio savo pajgomis: 1) dengti ios divizijos kairj sparn, 2) valgyti net iki Vilniaus ir 3) prisisti jam kuo daugiau naujok137.
Pateks vokiei policijos akirat ir jos iekomas, A. Rudnickis persikl Rytprsius, kur organizavo POW ir i ten vadovavo Suvalk POW apygardai. Jo pava-

271

duotoju Suvalkuose tapo jaun. ltn. V. Zavadskis. Nuo 1919 m. gegus 8 d. Suvalkuose pradtas leisti savaitratis Ziemia Suwalska, kurio paskirtis buvo lemiamai
paveikti dar negalutinai isprst politin Piet Suvalkijos likim Lenkijos naudai.
1919 m. gegus mn. pabaigoje birelio mn. lietuvilenk santykiai, kaip
minjome anksiau, tapo dar labiau tempti, nes, artjant vokiei isikraustymo i
Suvalkijos terminui, turjo bti sprendiamas klausimas, kam atiteks is kratas
lietuviams ar lenkams. Vokiei administracija 1918 m. pabaigoje 1919 m. pradioje, nors jau ir buvo pripainusi Lietuvos Taryb, labiau linko palaikyti Lietuvos
lenkus. Taiau, Lenkijos valstybei Vokietijos atvilgiu umus prieik pozicij ir
blogjant lenkvokiei santykiams, vokiei administracija pakeit savo pozicij
lietuvi naudai. Lietuvi politin padt Piet Suvalkijoje pagerino ir ta aplinkyb,
jog pagal 1919 m. birelio 18 d. nustatytj demarkacijos linij lietuvi pusje buvo
palikta beveik visa Suvalkija, iskyrus pietin Augustavo apskrities dal su paiu
Augustavu.
Pasinaudojusi palankiomis aplinkybmis, Lietuvos karin vadovyb 1919 m.
birelio 1 d. steig Suvalk m. ir apskr. komendantr. Jos vadu buvo paskirtas
karin. J. Pereklis138. Pradti telkti kareiviai. Birelio 15 d. i Sein Suvalk komendantr buvo perkelti 73 kareiviai, birelio 21 d. i Marijampols atvyko karin. A. Mikelnas
su 80 I pst. pulko III bataliono kareivi139.
Taiau padtis Suvalkuose buvo irgi sudtinga. Daug sulenkjusi vietos gyventoj, kurstomi peoviak, buvo aikiai prieikai nusiteik lietuvikosios administracijos ir formuojamos lietuvi komendantros atvilgiu. Dauguma oficiali civilini staig buvo j rankose. Komendanto karin. J. Pereklio teigimu, norint Suvalk
mieste bei apskrityje vesti savj tvark, reikjo turti bent 10 karinink ir 500 kareivi, skaiiuojant po 30 moni kiekvienam valsiui140.
1919 m. liepos mn. pradioje vokieiai m apleisti pietin Lietuvos teritorij.
Iki liepos 12 d. jie turjo palikti teritorij pietus nuo linijos Augustavasiorny
BrodyKalvarijaPilvikiaiakiai. J paliktose vietose turjo sitvirtinti Lietuvos kariuomen. Suvalk komendantros udavinys buvo uimti linij nuo iorny Brody
vakar kryptimi iki Vokietijos sienos. Nurodytai teritorijai uimti Suvalk komendantrai buvo paadta kariuomens vadovybs parama141. Kaip didesn kariuomens dalis Suvalkijoje, Marijampolje buvo formuojamas karin. K. uko vadovaujamas I atsargos batalionas, i kurio 1919 m. liepos 8 d. buvo atsisti 58 kareiviai, o
kit dien i Kauno II atsargos bataliono 2 karininkai ir 109 kareiviai. Liepos 11 d.
i Krato apsaugos ministerijos tiekimo skyriaus gauta 59500 auksin142.
Komendantra gerokai sustiprjo. Joje buvo 5 karininkai, 2 karo valdininkai ir
338 kareiviai. Ji turjo 8 arklius, 290 autuv, 18 500 ovini, granat ir kt.143 Taiau
i jg toli grau dar nepakako. Gerai inodamas reali padt vietoje, komendantas
karin. J. Pereklis liepos 26 d. pakartotinai kreipsi karin vadovyb, praydamas
artimiausiu metu atsisti bent batalion kareivi demarkacijos linijai sustiprinti144.
Taiau Lietuvos karin vadovyb i komendantros pageidavim nevykd.
Sein m. ir apskr. komendantrai, birelio mn. pabaigoje vokieiams traukiantis i Gardino, teko uimti linij DruskininkaiNemunasAugustavo kanalas
Miklauvka. Tuo metu komendantroje tebuvo viena pstinink kuopa ir pus kavalerijos eskadrono145.

272

Kaip jau minjome, lenkams pavykus paveikti prancz maral F. Foch, 1919
m. liepos 18 d. buvo nustatyta nauja, jiems palanki demarkacijos linija, kuri pakoregavusi Vyriausioji Taryba liepos 26 d. prim. Ja remiantis, Suvalk ir Sein apskritys
buvo priskirtos lenkams. Taip lenkams atiteko ne tik mirs plotai, kur galjo bti ir j
tautiei dauguma, bet ir vienas pai ymiausi lietuvybs centr Seinai. Tada
Lenkijai priskirtajai Sein daliai prigijo Suvalk trikampio terminas.
Lenkai ir tuo nesitenkino. Jiems rpjo okupuoti vis Lietuv ar bent atplti
nuo jos dar daugiau emi u F. Focho linijos. Rugpjio 12 d. jie Suvalkuose suorganizavo Suvalkijos lenk suvaiavim, kuriame dalyvavo dvarininkai ne tik i pietins Suvalkijos, bet ir i Kalvarijos, Vilkavikio ir Marijampols apskrii. Suvaiavimo rezoliucijoje buvo pareikta, kad naujoji F. Focho demarkacijos linija netenkina lenk interes, kad lietuvi valdios priespauda galinti sukelti lenk gyventoj
sukilim ir kad lenk kariuomenei umus Lietuv, galima bus isprsti paini lenklietuvi problem146.
Siekdami io tikslo, po minto suvaiavimo lenkai dar labiau sustiprino propagand prie Lietuv bei pasirengim karo veiksmams.
K o v o s d l S e i n . 1919 m. rugpjio 10 d. vokieiai pasitrauk i Sein,
o rugpjio 22 d. paliko ir Suvalkus. Nubrus vadinamj F. Focho demarkacijos
linij, dar rugpjio 7 d. i Suvalk pasitrauk ir lietuvi komendantra bei milicija.
io miesto kryptimi m slinkti gen. Faleviiaus vadovaujama lenk brigada. Susiklosius tokiai padiai, Suvalk m. ir apskr. komendantra buvo likviduota147. Viena
jos kuopa, karin. Bardausko vadovaujama, buvo perduota Sein komendantros
inion ir turjo saugoti Juodosios Anios ups dal nuo Tartoko iki Pronck imtinai,
karin. V. Giedrio kuopa linij: Kalietnikasemento e.Vokietijos pasienis. Sein
komendantros kuopai nurodyta uimti bar rytus nuo Juodosios Anios tsiniu ir
perkasu iki Nemuno, o pusei baltgudi kavalerijos eskadrono tarp Nemunu
emyn iki Druskinink148.
Nuo rugpjio 10 d. Sein komendantros dvi pstinink kuopos (iki 260 kari) ir pus kavalerijos eskadrono (70 raitinink) gyn labai didel linij: Tartokas
Juodoji AniaPronckaiMiklauvkaperkasasNemunasDruskininkai. Paiuose
Seinuose tebuvo palikta vos 30 moni, i kuri tik 10 jo gulos tarnyb, o kiti buvo
ratininkai ir gurguolininkai. Negausios milicijos pajgos buvo imtytos po vis Sein apskrit149.
Suinoj, kad Santarvs valstybs tarp Lietuvos ir Lenkijos nustat nauj demarkacijos linij ir lenkams atidav vos ne vis Sein apskrit, io krato mons
labai sujudo, ryosi visomis jgomis gintis nuo prie. Rugpjio 20 d. Seinus atvyko ministr kabineto pirmininkas M. Sleeviius. Mieste susirinkusi tkstantin minia, iklausiusi patriotin M. Sleeviiaus kalb, skandavo nepasiduosianti lenkams,
neleisianti pavergti gimtojo krato, nors reikt nustoti viso turto ar atiduoti gyvyb,
pasiadjo visi kaip vienas stoti kov, o neskms atveju sudeginti savo namus,
kad neatitekt prieui150.
Suvalk POW vadovyb, vykdydama rugpjio 12 d. Suvalkijos dvarinink
suvaiavimo deklaracij, nutar to mnesio nakt i 22 23 d. sukilti prie lietuvius,
istumti juos u demarkacijos linijos, o po to uimti srit iki pat Simno. Sukilliams

273

turjo padti ginklais ir amunicija reguliarioji lenk kariuomen. Per pirmj nakt
buvo numatyta uimti Seirijus, Lazdijus, Didiulius, eer linij tarp Gib ir elvos,
Kapiamiest, adinus, o rugpjio 24 d. autant Seinus, Krasnapol.
Sukilli partizan brius sudar sulenkj, tautikai nesusiprat, lenk sukurstyti dvar darbininkai ir smulks kininkai, negalj pragyventi i savo ems
ir dirb dvaruose. Tikri lenkai buvo tik dvarininkai ir dalis kunig. Sukilliams vadovavo reguliariosios lenk kariuomens karininkai. Rugpjio 22 d. prie autant didelis lenk partizan brys upuol lietuvi sargybas Tartoke, Rus Budoje, Studinuose, Pronckuose, kurioms vadovavo idavikas karin. Bardauskas. Jis tuo metu buvo prie utvaros Tartoko kaime, kur buvo ir lenk partizan organizacijos
centras bei tabas. I karin. Bardausko lenk partizanai gaudavo visas inias apie
lietuvi kariuomens idstym151.
Tos pat dienos pavakary karin. Bardauskas nuginklavo prie jo buvusios kuopos dal ir lenk partizanams teik melaging praneim, kur ie turjo perduoti
Pronckuose su utvara stovjusiam lietuvi kuopos virilai:
Verila! Seinai ir vysas sargybos lankai paimi, muni sumua, ir mes paimti. Be
audyma atitokite, ikada kraui liti. Cenai vysa kopa lanku.
Bardauskas152(kalba netaisyta V. L.).
Visi jo vadovaujamos kuopos kareiviai buvo nuginkluoti, paimti nelaisvn, o
vliau udaryti Sein kaljim. Karin. Bardauskas, susivienijs su lenkais, apsivilko j uniform ir msi vadovauti lenk partizanams153. nelaisv pateko ir karin.
J. Galvydis (vliau inomas kultros veikjas, Vilniaus universiteto docentas V. L.).
Rugpjio 22 d. lenk partizanai (apie 300 moni, ginkluoti 2 kulkosvaidiais),
susitelk umavos kaime (45 km pietvakarius nuo Sein), puol Seinus, bet buvo
atremti. Miesto gula (25 pstininkai, 6 raiteliai, 17 milicinink su vienu kulkosvaidiu), vadovaujama komendanto karin. S. Aseviiaus, isiunt valgyb umavos ir
Lopuchovo kaim link. Karin. S. Aseviius, perdaug pasitikdamas savo jgomis,
neskubjo imtis veiksmingesni gynimosi priemoni ir i karins vadovybs net nepareikalavo paramos154.
Atsipeikj po pirmojo neskmingo puolimo tariamieji lenk partizanai, gav i
legioninink paramos, rugpjio 23 d. 4 val. ryto antr kart puol Seinus. Atkaklus
mis tssi iki 6 valand. Karin. S. Aseviius, pamats, kad tirtos lenk partizan
eils i piet ir iaurs supa miest, su savo briu tvarkingai pasitrauk Lazdij link.
iame myje lenkai patyr daug nuostoli. Lietuvi pusje buvo 4 sueisti155.
Besitraukdama Lazdijus, Sein komendantra suinojo, jog ir is miestas sukilusi peoviak jau uimtas, lietuvi milicija nuginkluota, o svarbesni darbuotojai bei veikjai suimti. Karin. S. Aseviiaus vadovaujamos komendantros kariai puol sukillius ir, remiami lietuvi partizan, po dviej valand kovos juos i Lazdij ivaik156.
Susiklosius kritikai situacijai, rugpjio 24 d. Generalinio tabo virininko sakymu vadovauti lenk fronte Suvalkijoje buvusioms lietuvi kariuomens dalims buvo
paskirtas Marijampolje dislokuoto I atsargos bataliono vadas karin. K. ukas. T pai
dien jo sakymu Sein komendantros inion i Marijampols Lazdijus buvo atsista
minto bataliono I kuopa (2 karininkai ir 120 kareivi), o i Alytaus 30 komendantros
kareivi su 1 karininku. Karin. S Aseviiui buvo sakyta uimti Seinus157.

274

is rugpjio 25 d. 7 val. ryto su 150 kareivi staigiai ir lenkams netiktai i

iaurs vakar puss upuol Seinus. Nors lenkai atkakliai prieinosi, po puss valandos miestas buvo uimtas. 127 kareiviai ir milicininkai, tarp j ir karin. Bardausko
nuginkluoti kuopos kareiviai su karin. J. Galvydiu bei daug lietuvi veikj buvo
ilaisvinti i kaljimo. Mieste buvo nukauti 3 lenk karininkai, tarp j ir Sein lenk
komendantas bei 45 partizanai ir kareiviai. I lietuvi puss sueisti 8 kareiviai158.
Karin. S. Aseviius, js komendantr, rado skambant telefon. Atsilieps ir
suprats, jog skambina pats Suvalk gulos virininkas, prisistat ess Sein lenk
komendantas. Paklaustas kas naujo Seinuose, lenkikai atsak, jog mieste ramu ir apie
lietuvius nieko negirdti. Suvalk gulos virininkas pasak, kad jei lietuviai pult Seinus, jam apie tai kuo greiiausiai praneti ir jis atsisis pagalb kariuomen.
Lenkai, i Sein pasitrauk umav ir Konstantinovk, gavo pastiprinim,
tvarksi ir ruosi naujam puolimui. I pasistos valgybos suinojs, jog j jgos
didels (apie 700 moni), karin. S. Aseviius sitikino nestengsis sukilli atremti
ir skubiai organizavo viso Seinuose buvusio komendantros turto bei i lenk paimto grobio (8 arkliai, 2 valdiki veimai, 1 lauko virtuv ir 7 telefonai) iveim Lazdijus. 13 val. gausi lenk pajg i vis pusi spaudiami, lietuviai paliko Seinus ir
gro Lazdijus159.
Rugpjio 26 d. Lazdijuose vyko didelis mitingas, kuriame dalyvavo apie 4000
moni i Lazdij, venteerio, Rudaminos, Kuin, Sein ir kit parapij. Jo dalyviai ireik didel pasipiktinim Suvalkus bei Seinus umusiais lenkais ir jiems
pataikaujaniomis Antants alimis. Mitingo dalyviai prim protesto rezoliucij,
kuri buvo teikta ministr kabineto pirmininkui. Kai kurie mons miting atvyko
su autuvais ir maieliuose neini oviniai, kiti beginkliai. Dauguma j pra duoti
ginkl, kad galt eiti ginti tvyns. Po mitingo kun. J. Juozaitis suorganizavo apie
200 partizan, kurie, gav ginkl, pasiadjo kovoti prie lenkus. Ypa pasiymjo
Kuin parapijos vyrai160.
Rugpjio 27 d. lenk fronto vado karin. K. uko sakymu i Marijampols
Lazdijus buvo pasisti 98 Kauno bataliono kareiviai su 1 karininku ir 2 kulkosvaidiais, 80 atsargos bataliono naujok su 1 karininku ir 3 kulkosvaidiais bei 2 patrankomis. Be to, Lazdijus ir Punsk partizanams buvo isista 400 autuv161.
Stiprindamas lietuvi karini pajg padt lenk fronte Suvalkijoje, karin.
M. Velykio vadovaujamas Generalinis tabas nurod karin. K. ukui atsiimti i lenk Seinus. Vykdydamas nurodym, fronto vadas karin. K. ukas sak Sein komendantui karin. S. Aseviiui i uduot vykdyti iki rugpjio 28 d. 12 val. Dviejose vietose buvo suorganizuoti partizanai: Lazdijuose 200 moni briui vadovavo
kun. J. Juozaitis, o Punske 60 partizan ir 30 kareivi savanori i Marijampols
komendantros atvyks karin. J. Kalda162.
Tuo bdu lietuvi grup sudar: karin. S. Aseviiaus vadovaujama kuopa (180
kareivi), karin. A. Kemeio 120 ir karin. J. Galvydio 127 kareiviai, be to, kun.
J. Juozaiio vadovaujami 200 partizan ir 2 patrankos. Lenk pajgas sudar 41
pst. pulko dvi kuopos su 6 sunkiaisiais kulkosvaidiais ir A. Rudnickio vadovaujamas batalionas apie 500 sukilli su 2 sunkiaisiais kulkosvaidiais163.
Rugpjio 28 d. 6 val. ryto karin. A. Kemeis su savo kuopa, ums miesto
pakratyje buvusius lenk apkasus, puol Seinus nuo kapini i iaurs vakar pu-

275

ss, taiau greit buvo priverstas atsitraukti kapines. Artilerijai pradjus audyti ir
padegus kelet miesto nam, lietuviai atakavo miest ir um vis rytin jo dal iki
Maros ups. Taiau, supami gausesni prieo pajg ir apaudomi kulkosvaidi
ugnimi i nam ir lang, apie 13 val. buvo priversti i miesto pasitraukti. Kun.
J. Juozaiio partizanai puolime nedalyvavo (buvo paskubomis organizuoti, visai neapmokyti ir neturjo prityrusio vado) ir, vis laik netvarkingai audydami savo
kari unugaryje, jokios naudos neatne. Karin. J. Galvydio kuopa saugojo Gib
Sein keli ir myje beveik nedalyvavo. Visgi miesto pakraiuose kautyns tssi
iki vakaro. sakius fronto vadui karin. K. ukui, karin. S. Aseviiaus vadovaujamos
pajgos nakt um linij KleiviniaiagariaiAgradnykaiVeisiejai164.
I viso myje dl Sein rugpjio 28 d. lietuvi pusje dalyvavo 350 kareiviai,
2 patrankos ir 4 kulkosvaidiai, o i lenk puss apie 800 legioninink su 8 kulkosvaidiais. Lietuvi nuostoliai: 5 nukauti, 23 sueisti ir 4 dingo be inios. I lenk
puss tiksls nuostoliai neinomi, taiau, privai altini teigimu, jie siek apie 50
umut ir sueist kari165.
domu paymti, kad karin. A. Kemeis Seinuose i lenk pam j vliav su
urau Boe zbaw Polsk (Dieve, gelbk Lenkij), o karin. S. Aseviius Londone ileist didel sienin emlap, kuriame Lenkija buvo pavaizduota nuo jros
iki jros. Tame emlapyje Lenkija apima vis Lietuv ir Latvij iki Dauguvos166.
Rugpjio 27 d. lenk fronto vadas karin. K. ukas dl laikinosios demarkacijos linijos telefonu tarsi su Suvalkuose buvusios lenk brigados vadu gen. Faleviiumi. Lenkai sil be pasiprieinimo atitraukti lietuvi kariuomen F. Focho nustatyt demarkacijos linij. Po 3 dien Lietuvos karin vadovyb prane lenk vyriausybei
esanti grietai nusistaiusi prie silym ir uimtos linijos be pasiprieinimo neapleisianti. Rugpjio 31 d. i Suvalk Ciplikius atvyk angl plk. R. Vordas (Wardt) ir
Lietuvos krato apsaugos ministerijos atstovas prane susitar su lenk karine vadovybe Suvalkuose sustabdyti karo veiksmus nuo Vokietijos sienos iki Nemuno iki rugsjo
2 d. 22 val. Abiej pusi kariuomens turjo likti rugpjio 30 d. uimtose vietose167.
1919 m. rugsjo 1 d. Lietuvos kariuomen Suvalkijoje buvo umusi linij:
KramnikasKlaipdliaiSidalaukiaiuriaiKalietnikasKleiviniaiagariaiAgradninkaiVeisiejaiSeirijai, kuri tssi apie 90 km. Joje buvo 17 karinink, apie 700
kareivi, 25 raiteliai, 10 kulkosvaidi, 2 patrankos ir kt. Nuo Vokietijos sienos iki
Kalietniko miestelio sargybos buvo tankiau idstytos, nors kari skaiius jose buvo
maesnis. Gi Sein komendantros bare (nuo Kleivini iki Leipn) sargybos buvo
retesns, taiau stipresns, nes ia grs didesnis lenk partizan pavojus. Atsargos
turta 160 kareivi: Lazdijuose 100 ir Smalnuose 60. Ryiams palaikyti ir valgybai vykdyti labai trko raiteli. Kareivi nuotaika labai nevienoda: kai kurie labai
drss, o kai kurie, net nepamat lenk, galjo dezertyruoti. Apskritai kariai buvo
menkai apmokyti ir per daug jais pasitikti nebuvo galima 168.
Karin. K. uko nuomone, karo su lenkais atveju i grup savo jgomis negalt atlaikyti prieo ir frontui apsaugoti reikt bent 3000 pstinink, 200 raiteli, ne
maiau kaip 4 patrank, kuo daugiau kulkosvaidi bei telefono aparat.
Lenkai linijoje nuo SuvalkKalvarijos plento iki Sein turjo dislokav du
pstinink pulkus su dideliu skaiiumi kulkosvaidi. Tarp j partizan buvo daug
karinink ir kareivi, kurie kariuomenei teik didel param169.

276

Rugsjo 5 d. karin. K. ukas i Generalinio tabo gavo oficial galiojim tartis

su lenk karine vadovybe Suvalkuose dl demarkacijos linijos. Kartu buvo atsista
ir F. Focho nustatytos demarkacijos linijos schema. Tos pat dienos 17 val. karin. K.
ukas ir j lydintys karininkai ernovk kaime prie KalvarijosSuvalk plento susitiko su lenk delegacija, kuriai vadovavo 41 pst. pulko vadas mjr. Mickeviius.
Buvo galutinai susitarta dl maralo F. Focho nustatytos demarkacijos linijos ir nusprsta j uimti iki rugsjo 7 d. 6 val.170
Rugsjo 6 d. ms kariuomen atsitrauk ir um F. Focho demarkacijos linij. I lietuvi puss j um I atsargos batalionas, vliau taps X pst. pulku. Jo
inion perjo Sein ir Vilkavikio miest ir apskrii komendantr kuopos. I lenk puss mint linij um 41 pst. Suvalk pulkas171.
Um demarkacijos linij, lenkai nesiliov ir toliau puldinj lietuvi sargybas. Vienas i stambesni susirmim vyko 1919 m. spalio 12 d., kada lenkai, istm lietuvi prieakines sargybas i pastariesiems priklausiusio Kadio, sutelk nemaas pajgas ir planavo uimti Kapiamiest. Lietuvi valgybai tai suinojus, Kapiamiestyje buvusios kuopos vadas karin. A. Kemeis su savo kariais nakt netiktai
upuol Kadie girtuokliaujanius lenkus ir juos i miestelio ivijo. Lenkai, panikai
bgdami, paliko 23 lavonus. Buvo paimta daug grobio ir visas lenk bataliono tabo
turtas. Vertingiausias grobis buvo lenk pulko vado sakymas mintam batalionui
kit nakt surengti skerdynes karin. A. Kemeio kuopai Kapiamiestyje172. Po io
incidento ymesni susidrim su lenkais kur laik nebuvo, nors smulks, i pasal atliekami puldinjimai nesiliov vis laik.
1919 m. gruodio 8 d. Aukiausioji santarvinink taryba Paryiuje patvirtino deklaracij apie laikinas Lenkijos rytines sienas, t. y. vadinamj Curzono (Kerzono) linij pagal Didiosios Britanijos usienio reikal ministro lordo George Nathanill Curzono pavard. Kaip minjome anksiau, ankstesns demarkacijos linijos
turjo grynai karin reikm siekta ivengti kov tarp lietuvi ir lenk kariuomeni, kariaujani su bendru prieu bolevikais, ir jas nustatant sakmiai buvo pabriama, kad jos negalsianios turti jokios reikms nustatant sienas, o Curzono
linija jau turjo visai kitoki prasm ir reikm. Ji pripaino Lenkijos vyriausybei
teises organizuoti reguliarij administracij buvusiose Rusijos imperijos teritorijose. Curzono linija atskyr Gardin nuo Lenkijos, bet lenk pusje paliko Seinus,
Punsk ir kitas lietuvi gyvenamas vietas. iaip jau linij tenka laikyti Lietuvai palankia, nes Vilniaus kratas buvo paliekamas Lietuvai, nors ji buvo nustatyta be
Lietuvos vyriausybs inios ir Lietuvai net nebuvo praneta. Lietuva apie t linij
oficialiai suinojo tik 1920 m. rugsjo mn.173
Curzono linija Suvalkijoje jo nuo Lietuvos valstybs sienos su Vokietija ties
Bakikiais (Vityio eero pietinis kratas)administracine SuvalkVilkavikio apskrii siena piet rytus iki Suvalk apskrities iaurinio kyulio pietinio punkto
(apie 7 km iaurs vakarus nuo Punsko), i ten iki Galadusio eero iaurs vakar
kranto punktais: DunicaKuinaiBerininkaiMarichaIgorkaNemunas. Paymtina, kad Suvalkijoje i linija nedaug tesiskyr nuo F. Focho demarkacijos linijos.
Be to, Suvalkijoje ji nebuvo uimta, nes lenk kariuomenei visame bare reikjo pasitraukti apie 6 km, bet ji to nepadar.
Sein, ymiausio Suvalkijos lietuvi tautins kultros centro, netekimas sukl

277

tautoje didel nusivylim ir stipri reakcij. 1919 m. rugsjo mn. atskir Lietuvos kariuomens dali (II pst. pulko, Marijampols bataliono II baterijos ir kt.174) kariai, piktindamiesi agresyviais prieo veiksmais Suvalkijoje, organizavo susirinkimus ir prasi
siuniami lenk front, nordami ginklu apginti to krato skriaudiamus gyventojus.
Daugelyje Lietuvos viet vyko gyventoj mitingai, kuriuose buvo smerkiami
lenk veiksmai, tkstani moni pasiraytos rezoliucijos siuniamos Kaun krato
valdiai ir kt. Antai prajus madaug metams nuo mint vyki, grup Lietuvos
visuomens veikj pateik Steigiamajam Seimui paklausim dl Sein praradimo.
Kartu buvo pareikalauta paalinti i pareig buvus Sein m. ir apskr. karo komendant karin. S. Asevii, patraukiant j atsakomybn u Sein atidavim lenkams.
paklausim atsaks tuometinis krato apsaugos ministras karin. A. Merkys aikino, jog tuo metu pagrindinms lietuvi kariuomenms dalims kovojant su bolevikais Dauguvos fronte lenkai, pasinaudoj jiems palankia padtimi, prie Sein sutrauk dideles karines pajgas, prie kurias vos ne vos surinktos 2 lietuvi kuopos
(apie 200 moni) nestengusios atsilaikyti, juo labiau kad vienos i j vadas karin.
Bardauskas idavs savikius, pabgdamas pas lenkus. Karin. A. Merkys kaltino
buvus ministr pirminink M. Sleevii, kuris, labai mgdavs kitis kariuomens
reikalus ir pavojaus ivakarse ramins vietinius Sein krato gyventojus, jog miestas nebus atiduotas prieui, lemiamu atveju paramos nesuteik175.
Lenkai, um Sein krat, apdjo gyventojus didelmis kontribucijomis. Antai
Punsko miestelio gyventojai, kuri daugum sudar lietuviai, turjo sumokti 6000,
o to pavadinimo valsius 40 000 rubli dydio kontribucij176.
Represijos paliet daug asmen mokytojus, visuomens veikjus, mokinius.
Net ir Sein diecezijos vysk. A. Karosui buvo paskirtas nam aretas, o vliau jis
buvo priverstas pasitraukti nepriklausom Lietuv. 1919 m. rugsjo 2 d. lenk kariuomens dalinys ir policija apsupo Sein kunig seminarij, dauguma lietuvi
profesori bei dstytoj buvo kalinti, kai kurie ivaryti Lietuv. Lenkai niokojo
lietuvikas staigas, udarinjo lietuvikas organizacijas ir mokyklas, kaip antai: iburio draugij (500 nari), Pavasario kuop (215), Blaivybs draugij (300), v.
Zitos draugij (93), Dails draugij Lyr (30), Lietuvi kataliki moter sjung
(20), Artojo kooperatyv (120) i viso 9 draugijas, apimanias 1300 nari. Jie
taip pat udar lietuvi berniuk ir mergaii gimnazijas (223 mokiniai), pradios
mokykl (75 vaikai), visas laikrai redakcijas, spaustuv, skaitykl, i lietuvi vaik prieglaudos (40 vaik) atm turt ir perdav lenkikai prieglaudai, udraud
gatvse lietuvikai kalbti. 1919 m. rugsjo mn. sudegino lietuvi mokykl ir bendrabuio knygynli knygas. Teroro banga paliet visas Sein apskrities vietoves177.
Taigi Sein krato lietuviams ne tik buvo ukirstas kelias toliau ugdyti savo
tautin kultr, bet brutaliai sulugdyta ir visa tai, k jie ligi tol, nepaisydami svetimj priespaudos, buvo steng suorganizuoti.
G i n k l u o t i s u s i r m i m a i su l e n k a i s i r v i n t k r a t e. Kaip
jau minjome, 1919 m. gegus 3 d. Panevio batalionui ilaisvinus i bolevik
Ukmerg, karin. K. Draguneviius su kari kuopa buvo pasistas irvintas to miesto ir apskrities karo komendantrai steigti. Nesutikusi atkaklesnio bolevik pasiprieinimo, kuopa gegus 7 d. um irvintas, kur jau rado sikrusi lenk ko-

278

mendantr su keletu kareivi. I pradi santykiai su lenkais buvo draugiki. Susitarusi su jais, kuopa gegus 11 d. puol bolevikus Giedraiiuose ir juos i ten ivijo.
Po to irvintose liks karin. A. Poinas su keliais kareiviais pasiskelb vietos komendantu ir pradjo rinkti savanorius komendantros kuopai.
Gegus mn. pabaigoje joje buvo apie 30 i Gelvon, Musnink ir euoli
valsi savanoriais siraiusi jaunuoli, i sulenkjusi irvint miestelio ir valsiaus gyventoj tarpo komendantr nestojo nei vienas. Tuo metu pastarieji buvo
aikiai prieikai nusiteik lietuvi valdios atvilgiu.
Besikurianios komendantros kariams visko trko: ginkl, amunicijos, l.
Tarp savanori nebuvo nei vieno, mokjusio vesti karin mankt. Padtis iek tiek
pasikeit, birelio 1 d. komendantr savanoriu stojus buvusios rus kariuomens
vyr. pusk. A. Upaliui, o liepos 4 d. septyniolikameiui savanoriui A. Maiuikai
(vliau tapusiam aviacijos pulkininku V. L.), kuris, bdamas skautu, iek tiek nusiman apie karines pamokas ir inojo lietuvikas komandas178.
Karin vadovyb karin. A. Poin oficialiai irvint miesto ir apskrities komendantu paskyr tik 1919 m. liepos 15 d.179 To mnesio pabaigoje komendantroje tebuvo 1 karininkas ir 59 kareiviai, teturj 24 autuvus180. irvintose buvo rengta lietuvi pato agentra ir ems kio bei valstybs turt galiotinio staiga. Buvo
sukurtas ir komitetas, taiau jo veikla buvo nepastebima.
Karin. K. Draguneviiui su kuopa ivykus i irvint, ten atvyko lenk pstinink dalinys (70 kareivi) su karininku ir 2 kulkosvaidiais. Lenkams pradjus
savavaliauti ir skriausti apylinki gyventojus, Musnink ir euoli viekelis buvo
nustatytas skiriamja linija, u kurios lenkai pasiadjo nesibrauti. Taiau jie savo
paado nesilaik ir vis labiau ljo; iplt agitacij prie lietuvius, organizavo
savo Panemuns aulius (Strzelcy nadniemenscy), tikinjo gyventojus, kad artimiausiu metu ateisi vokiei andarai ir tada labai pasunksis moni gyvenimas. Atseit tik lenk valdia galinti igelbti krato gyventojus, o lietuvi komendantra i irvint turinti dingti181.
Komplikuojantis padiai, komendantas karin. A. Poinas prane Krato
apsaugos ministerijai apie lenk varom agitacij, taiau jokios paramos i jos Generalinio tabo nesulauk. Kai kuri altini duomenimis, tuometinis tabo rikiuots
skyriaus virininkas karin. L. Vaitieknas neva dalyvavs POW veikloje, todl kokios nors paramos ir nebuvo galima tiktis182 (paymtina, kad vliau vykusiame
armijos teisme jo kalt nebuvo rodyta V. L.).
1919 m. rugpjio 7 d. karin. A. Poin perklus komendantros kuop,
irvint m. ir apskr. komendantu buvo paskirtas iki tol Pasvalio komendantrai
vadovavs karin. P. Gudelis183. Karin vadovyb jam leido irvint komendantr
toliau formuoti Pasvalyje ir kuo galdama jo pastangas rm. Komendantra per
mnes buvo suorganizuota ir iygiavo irvintas. i aplinkyb sustiprino lenk
budrum ir jie irvintas atsiunt daugiau savo gerai ginkluot ir apmokyt kareivi. O labai menkai ginkluot ir silpnai apmokyt lietuvi kari irvintose tuo metu
tebuvo apie 70. Susidar didel jg disproporcija, kuri nieko gera nelm.
Bandydamas gelbti padt, Ukmergs m. ir apskr. komendantas karin. K. Vilimas 1919 m. rugsjo 1 d. irvintas pasiunt 100 kareivi kuop184 su kulkosvaidinink skyriumi, kuri, pasiekusi Viesus, turjo sustoti. Mat irvintose pasklidus iniai, jog

279

lenkai rengiasi nuginkluoti to miesto komendantr, karin. A. Poinas sak surinkti

visus beginklius jos karius ir isisti juos Gelvon miestel. Paliko irvintas ir likusieji
komendantros kariai. Ji mikais nuygiavo ligi Vies tilto, o po to pasiek auli
kaim, kur ir apsistojo. Atvykus pagalb kuopai i Ukmergs, buvo galvota upulti
lenkus irvintose. Taiau to sumanymo buvo atsisakyta, nes lenkams galjo ateiti
pagalb Musninkuose bei Maiiagaloje buvusios stambios lenk pajgos.
Prie Vies tilto per irvint pastaius sustiprint sargyb (21 kareiv su kulkosvaidiu) prie laukiam lenk (300 kareivi su kulkosvaidiais) upuolim, likusieji
komendantros kariai su i Ukmergs atvykusia kuopa apsistojo Gelvon miestelyje, kur lauk atvykstanio karin. P. Gudelio su komendantra i Pasvalio185.
Gelvonuose komendantra isilaik neilgai. Rugsjo 19 d. nakt didels lenk
pajgos puol euolius, Viesus, Bagaslavik. I trij pusi buvo puolamas Gelvon
miestelis. Ikilus pavojui, lietuvi kuopos buvo suskirstytos gynybai 3 grupes. Pirmoji um front nuo iaurs vakar prie Gelvon dvar, antroji nuo vakar
pietus, o treioji nuo ryt pietus. Nepaisant atkaklaus prieinimosi, visos grups
gausi prieo jg sulaikyti nesteng. Lenkai ruosi pulti durtuvais, lietuvi autuvai buvo be durtuv, neturta ir granat. Teko trauktis vieninteliu likusiu laisvu
keliu iaurs rytus per klamp iaukts raist ieveliki kaimo link. Beklampodama per raist, grandin labai isiblak. Karin. A. Poinas su 9 kareiviais atsidr Vepriuose, o kiti trauksi Ukmergs kryptimi su raiste rastuoju saviki paliktu
sunkiuoju Maksimo kulkosvaidiu. Apie 30 pirmos ir antros grups kareivi drauge
su savo vadais pateko lenk nelaisv186.
Kit dien apie 12 val. irvint komendantra susirinko Ukmergje. Padedant Ukmergs komendantui karin. K. Vilimui, irvintikiai buvo aprpinti pastotmis ir nuveti Veprius. ia jie prisijung prie karin. A. Poino vadovaujamo kari
brelio, jusio sargyb ant ventosios ups tilto ties Slabados kaimu, o vliau um
bar palei mint up nuo Neries iki euoli.
Tomis dienomis Veprius i Pasvalio atygiavo ir karin. P. Gudelis su savo
organizuota irvint komendantra. Jai buvo pavesta administruoti lenk dar neuimtus irvint apskrities Gelvon ir Pabaisko valsius bei Ukmergs apskrities
Vepri valsi. Bdama Vepriuose, irvint komendantra daugiausia ir jo sargybas palei ventosios up ir saugojo nuo lenk prasiverim kairiajame ups krante
esanius kaimus. Be to, komendantros valgai sek lenk veikl j uimtoje irvint apskrities dalyje ir inias reguliariai praneinjo Generaliniam tabui.
Lenkai danai didelmis jgomis atvykdavo prie Vepri tilto, nordami j pereiti, bet komendantros kari autuv ir kulkosvaidi ugnimi visuomet bdavo
atremiami. Vepriai lenkams buvo labai reikalingi, siekiant sudaryti grsm UkmergsKauno plentui, kaip strategikai svarbiai lietuvi susisiekimo arterijai. Pamintinas vienas i toki lenk bandym uimti Veprius vyko 1919 m. spalio mn. nakt,
kada jie gana didelmis pajgomis (trys pstinink kuopos ir vienas raitinink brys) upuol Slabados sargyb, kuri gyn nedidelis lietuvi brelis. Uspringus
gynj kulkosvaidiui, ikilo mirtinas pavojus. Tirtai lenk grandinei puolant ir
aukiant Hura!, lietuvi brininkui visgi pavyko kulkosvaid sutvarkyti ir nukreipti
jo ugn puolanij mas. Gynjams pagalb dar atvykus raitj breliui, lenk
ataka buvo sugniudyta ir jie patyr dideli nuostoli po kautyni isivedami

280

daug sueist ir kelis nukautus. Vliau jie ios sargybos pulti nebedrso tik kartais
priartdavo prie jos, paleisdavo kelis vius ir greit pasitraukdavo. Panaiai jiems
atsakydavo ir lietuvi valgai187.
S u s i r m i m a i k i t u o s e l i e t u v i l e n k f r o n t o b a r u o s e.
1919 m. ruden pagrindinms Lietuvos kariuomens dalims kovojant su bermontininkais, o kai kurioms tebeginant Dauguvos front nuo bolevik, lenkai vertis
Lietuvos teritorijos gilum nesiliov. J daliniai, naudodamiesi sunkia ms krato
padtimi, sistemingai puldinjo Alytaus, Trak, irvint, Ukmergs, Utenos ir Zaras apskrii vietoves, kurias nuo prieo tegaljo ginti tik negausios vietini karo
komendantr kuopos.
Antai rugsjo 19 d., sutelk daugiau kaip 1000 kari, lenkai plaiu Balnink
irvintiobikio frontu m slinkti Ukmergs link, stengdamiesi j apsupti i vis
pusi. Lenkai atvirai gyrsi, kad um Ukmerg, aplenkdami Kaiiadoris, pro Jonav uimsi Kaun. Taiau rugsjo 25 d. lenk puolimas netoli Ukmergs buvo
sustabdytas. Prieas neteko 1 karininko ir 9 kareivi. 3 kariai buvo sueisti, o 2 pateko lietuvi nelaisvn188.
Kita lenk grup tuo metu aktyvino veikl Utenos apylinkse. Jie um vos
u 2 km pietryius nuo ZarasKauno plento esant Skiemoni miestel, o valgai
net pasirod paiame Utenos mieste. Rugsjo 30 d. nakt ms rinktinei pavyko
imuti lenkus i Skiemoni miestelio bei Antauki kaimo189.
Spalio 1 d. lenk dalinys, persikls per Neries up, um Geguins miestel,
netoli kurio po poros dien susirm su ms sargybomis. Vievio rajone lenkai du
kartus puol lietuvi sargybas KazokikiJuodeliJurzdikos bare, priversdami jas
i Zabos ir Streipn pasitraukti. Vliau lietuviams pavyko granatomis lenkus i
i vietovi ivyti. Spalio 5 d. lenkai um Salako miestel, kur pam nelaisvn 10
husar bei nuginklavo policij. Ties Salako miesteliu jie savavalikai um Jakiki,
Sabaliaukos kaimus ir siskverb iki NorinVyeliGateli linijos, plikavo Degui, Daugaili ir kitose apylinkse. TauragnKuktikiPakalni linijoje lenkai
sutelk du pstinink pulkus. Spalio 13 d. 200 lenk kari upuol lietuvi sargyb
Kuin banytkaimyje. Upuolimas, aktyviai padedant vietos gyventojams, buvo
atremtas 190.
Pafrontje lenkai laiksi atviro lietuvi sargyb bei rinktini puldinjimo arba
provokacij, sukeliani ms kari pasiprieinim, taktikos. Jie vykd dideles maisto
ir gyvuli rekvizicijas, atskirose vietose praktikavo naujok aukimus, suiminjo vietins valdios atstovus, kidavosi dvar, kuri savininkai jiems artimi ir patikimi,
valdymo reikalus. vairaus dydio lenk daliniai buvo sikr Merkinje, Alovje,
Butrimonyse, Staklikse, Uuguostyje, Kietavikse, Vievyje, Kazokikiuose, Kernavje, Musninkuose, iobikyje, Gelvonuose, Bagaslavikyje, euoliuose, Balninkuose, Alantoje, Pakalniuose, Skudutikyje, Tauragnuose, Smalvose, Turmante191.
Lenk puldinjim metu karins vadovybs sakymu buvo laikomasi tokios
taktikos. Kadangi lenkai i mint stambesni vietovi versi ms krato gilum
daniausiai atskirais nedideliais briais, lietuviai netoli j buvusiuose svarbesniuose
punktuose sitvirtindavo kuopomis, istatydami utvaras. Lenk briui umus vien ar kit vietov, i pradi paprastai buvo protestuojama ir reikalaujama i jos

281

pasitraukti. Nevykdius tokio reikalavimo, siverliai turdavo bti suimami. Nepavykus to padaryti, ikvieiamos rezervo pajgos ir prieas ivejamas192.
Apytikriais duomenimis, 1919 m. pabaigoje Lietuvos teritorijoje nuo Suvalk
iki Daugpilio buvo apie 12740 lenk pstinink ir 395 raiteliai. Jie turjo 169 kulkosvaidius, 35 patrankas ir minosvaidius, 1 arvuot automobil, 10 tank ir 1 arvuot traukin193.
P a d t i s l i e t u v i l e n k f r o n t e 1920 m. p i r m o j o j e p u s j e.
1920 m. pradioje lenkai ties demarkacijos linija pradjo telkti naujas ir pergrupuoti
anksiau buvusias karines dalis. kai kuriuos irvint apskrities kaimus buvo sutelkta
po 300 lenk kari. Netoli Stakliki buvo dislokuota apie 1000 kari. Ukmergs kryptimi buvo perkeliami pstininkai, kavalerija bei artilerija. Kai kuriose vietose pasirod j
tank bei arvuot traukini, sutelkta daugyb pabkl, kulkosvaidi ir kt.194 Ypa
intensyvjo veiksmai Alytaus, Kaiiadori bei Ukmergs kryptimis195.
Lenk karins pajgos Lietuvoje smarkiai iaugo. 1920 m. sausio 25 d. jose
buvo apie 37 000 pstinink, 760 raiteli, 38 pabklai, 205 kulkosvaidiai, 19 bombosvaidi, 15 tank bei 5 arvuoti traukiniai196. Po poros savaii (vasario 7 d.
Lietuvos kariuomens Generalinio tabo duomenimis) jos padidjo iki 45000 pstinink, 50 pabkl, 300 kulkosvaidi, 18 tank ir keli arvuot traukini, neskaitant dviej divizij, dislokuot prie Daugpilio, ir dviej divizij venioni apylinkse, kurios buvo laikomos rezerve galimo susidrimo su bolevikais atveju ir kurias
bet kuriuo metu buvo galima nukreipti prie lietuvius197.
Lietuvos kariuomen (apie 12 000 kari) buvo imtyta madaug po vis lenk front, kuris nuo Daugpilio iki Suvalk tssi apie 400 km. Iilgai io fronto neturint geleinkelio (jis buvo lenk rankose!) prieo puolimo atveju skubiai permesti
atitinkamas kariuomens dalis paskirties vietas praktini galimybi nebuvo.
Nors oficialiai Lenkija karo Lietuvai ir nebuvo paskelbusi, taiau tampa tarp
i dviej valstybi nuolat didjo, frontas veik, kariniai susidrimai kartojosi. Kariuomens Generalinis tabas, vertindamas padties sudtingum ir gresiant pavoj Lietuvos valstybingumui, sausio 28 d. pasil Krato apsaugos ministerijos vadovybei imtis i priemoni:
1. Neatidliojant pasisti speciali komisij Antants aukiausij taryb ir
i jos igauti konkret atsakym, ar ji pasirengusi isprsti LietuvosLenkijos nesutarimus; jeigu taip, tai kokia forma ir kada tai padarysianti,
2. iai Tarybai atsisakius mintus klausimus sprsti, patiems imtis iniciatyvos
tai padaryti (LenkijosLietuvos konferencijoje), turint omenyje vien naud valstybei, o ne ovinistini sieki patenkinim,
3. Jeigu ir tokiu bdu nepavykt tikslo pasiekti, belikt griebtis karo jgos.
Taiau reikia prisiminti, jog viena Lietuva su turimomis pajgomis karo nelaimsianti. Todl reikia iekoti sjunginink, inoma, tarp lenk prie. Tokie sjungininkai galt bti arba bolevikin Rusija, arba Vokietija, arba abi kartu. Vienos
Lietuvos kova su lenkais prilygt saviudybei198.
Be to, buvo pasilyta padidinti kariuomens skaii, stiprinti joje drausm,
gerinti jos apmokym, sumaniai tvarkyti k. Kariuomen rekomenduota patalpinti
tuose rajonuose, kuriems grs didiausias lenk pavojus. Didiausia grsm buvo

282

ikilusi Kaunui, todl silyta kariuomen idstyti tiek paiame Kaune, tiek jo apylinkse, demarkacijos linij bei sienos su Vokietija apsaug paliekant komendantroms, milicijai, auli kuopoms ir pasienio sargybai. Isiaikinus padt bolevik
fronte, laikinai ten palikti brigad, sukoncentravus j kumius. Likusi kariuomen silyta laikyti Ukmergje, Kaiiadoryse, Alytuje ir Kaune. Buvo pabrta, jog
tuometinis kariuomens paskirstymas neutikrino nei apsigynimo nuo prieo, nei
ygiavimo pirmyn199.
Lietuvos kariuomens vadovyb mintus lenk veiksmus siejo su j sumanymu pulti Kaun ir msi priemoni miesto gynybai organizuoti. Vyr. kariuomens
vadas gen. ltn. Pr. Liatukas 1920 m. vasario 7 d. brigad vadams paskelb labai
svarbi slapt direktyv Nr. 1, kurios udavinys buvo: 1) atitinkamai suorientuoti
auktesnij karini virinink veikl lenk upuolimo atveju, 2) pateikti vadovybs idjas kilus karui su Lenkija, 3) sudaryti galimyb auktesniesiems virininkams
patiems apgalvoti ir numatyti j dalini veikimo planus, 4) i anksto nustatyti uduotis unugario staigoms, aprpinant armij reikalingais intendantros, artilerijos, ininerijos ir sanitarijos pagalbos dalykais, 5) atsivelgiant tai, kad atskiros
karins dalys buvo dislokuotos toli viena nuo kitos, blogai veik telegrafo ir telefono
ryys, trko traukini, supaindinti karinius virininkus su svarbiausiais duomenimis, idant, reikalui ikilus, pastarieji galt parodyti reikiam iniciatyv200.
Tiktasi, jog lenk puolimo pagrindiniu objektu taps Kaunas ir svarbiausios
karins operacijos vyks iilgai geleinkeli: VarnaAlytusSimnas, VilniusKaunas, venionysUtenaAnykiaiPanevys, antraeils svarbos pagal geleinkelius SuvalkaiSimnas ir iornyj BrodEglait, stengiantis perkirsti lietuvi iblakyt front, suskaldyti kariuomens grupes ir jas sumuti atskiromis dalimis.
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko nuomone 1) lenkams puolant nedidelmis pajgomis, btina juos atmuti, 2) smarkaus puolimo atveju atskiroms
kariuomens dalims stengtis ivengti pralaimjimo, armij sukoncentruoti Kauno
rajone ir patiems pereiti puolim. Nepasisekus laiku nurodytoje vietoje armijos
sukoncentruoti ir Kaun apginti, pereiti kit rajon ir ten j sutelkti201.
Puolant lenkams didelmis jgomis ir, nesulaukus i vyr. kariuomens vado
ypating nurodym, kariuomen turjo:
1. III brigada (III, VI ir IX pst. pulkai bei baltgudi batalionas, vadas gen.
ltn. J. Galvydis-Bykauskas) i Dauguvos fronto vykti Kaun trumpiausiu keliu
arba plentu ZarasaiUkmergKaunas, nepamirtant kairiajam sparnui gresianio
lenk pavojaus, arba pagal geleinkel EglaitPanevysKaunas.
2. II brigada (II, V ir VIII pst. pulkai, vadas gen. ltn. M. Katche) sugrupuoti savo jgas Kaune, vykstant j i iauli apylinki plentais, lauko keliais ir geleinkeliu.
3. I brigada (I, IV ir VII pst. pulkai, vadas plk. ltn. K. Ladyga) atkakliai
gindamasi i Kaiiadori apylinki irgi trauktis Kaun.
4. Komendantr kuopos eiti ten buvusi karini dali sudt ir veikti
pagal pastarj virinink nurodymus;
5. Traukiantis ms kariuomenei, turjo bti organizuojami partizan briai,
kuri udavinys likti vietoje ir veikti prieo unugaryje, gadinant kelius, susisiekimo priemones ir kt.

283

6. Kariuomens dalys nuolatos ir vairiais bdais turjo palaikyti ry su Generaliniu tabu Kaune, apibdindamos bendr padt ir nurodydamos savo dislokacijos vietas.
Auktesnieji kariniai virininkai emesnij dali vadus su iuo galim veiksm planu turjo supaindinti tiktai tiek, kiek tai buvo reikalinga. Gav i direktyv,, jie turjo pateikti vyr. kariuomens vadui savo sumanymus ir pasilymus. i
direktyva, kaip valstybins reikms dokumentas, turjo bti laikoma didiausioje
paslaptyje. U jos turinio vie paskelbim atsakingi asmenys turjo atsakyti prie
tvyn ir statymus202.
Lietuvos kariuomenei 1920 m. vasario 2223 d. numalinus komunist vadovaujam mait Auktojoje Panemunje, atkrito plaiai iki tol skelbtas propagandinis lenk argumentas, jog Lietuvos Valstybs Taryba ir vyriausyb esanios probolevikins. Lenk umojis ygiuoti Kaun tapo ne toks aktualus. J dmesys nukrypo rytus, kur puoselta realizuoti savo grandiozinius ekspansinius planus.
Visgi ir po to ginkluot susirmim su lenkais nebuvo ivengta. Bene svarbiausias io laikotarpio vykis buvo 1920 m. kovo 14 d. lenk pradtas puolimas KalknTurmanto ruoe. Iki io puolimo mintame ruoe demarkacijos linija jo pagal
geleinkelio linij. Jai priirti gen. ltn. J. Galvydio-Bykausko vadovaujamos grups dalys laik iuos punktus: Bartkikiai, Turmanto geleinkelio stotis, Kampuoiai, Matilgopas, Pakrapikiai, Luganka, Birkinliai. Turmanto geleinkelio stotyje
stovjo lietuvi ir lenk dalys. Lietuvi buvimas ioje stotyje erzino lenkus, kuri dvi
pstinink kuopos su ei patrank baterija puol prieakines lietuvi sargybas ir
um j ginam PakrapikiKampuoiBartkiki kaim linij. Kit dien po
atkaklios kovos lietuviams pavyko i nemaos dalies mint vietovi lenkus istumti. Kovo 16 d. lenkai, remiami arvuoto traukinio, apginkluoto 3 patrankomis ir 22
kulkosvaidiais, visu ruou perjo antpuol ir pastmjo lietuvi dalis atgal. Lietuviai, gav artilerijos paspirties, lenkus sulaik SareviiPaliepiPosKampuoi linijoje u 2 km nuo Turmanto. Visgi lenkams pavyko siskverbti lietuvi pus
45 km juostoje. Kov metu nelaisvn pateko 1 lenk karininkas ir 27 kareiviai,
paimti 2 kulkosvaidiai. Keletas lenk buvo nukauta203.
Lietuviams reikalaujant, kovo 17 d. Kalknus atvyko i angl ir prancz
misij atstov ir vieno lietuvi karininko sudaryta komisija, kuri grietai pareikalavo lenk puolim sustabdyti, vienbalsiai pripainusi lenk ingsn nepateisinamu
taikos meto padties lauymu. Lenkai, su tuo nesutikdami, kovo 20 d. um Smalv dvar. Po to sek lenk susiaudymai su lietuvi sargybomis prie Smalvos ir Daugaili (kovo 21 d.), ties Lyduoki miesteliu (kovo 22 d.), ties Pabaisku (kovo 24 d.),
prie Antakalnio dvaro (kovo 25 d.), iaur nuo Alekniki (kovo 27 d.) ir kt. Visose
iose vietose lenk puolimai buvo atremti204.
Visa tai kl grsm Lietuvai, todl vyriausyb kreipsi angl misij, praydama tarpininkauti. Misijos atstovas Kaune plk. H. Robinsonas drauge su gen. Carton
de Wiartu Varuvoje kreipsi J. Pilsudsk, kad is atsisakyt revano Lietuvoje. is
sutiko tai padaryti tuo atveju, jei lietuviai susilaikyt nuo bet kokios agresijos. O jei
upult lietuviai, Didioji Britanija paadjo pateisinti bet koki su tuo susijusi
revanistin lenk akcij. Nuo to laiko lietuviai su lenkais elgsi labai atsargiai. Lietuvi daliniams buvo sakyta laikytis didelio takto saugant demarkacijos linij, kad

284

bt ivengta naujos lenk provokacijos205.

Visgi is klausimas dar buvo svarstomas ir Paryiuje. Brit ambasadorius lordas Derby ambasadori konferencijai pasil lenkus spti, kad jie toliau nesibraut
Lietuv. Joje balandio 1 d. buvo nutarta praneti lenkams per prancz misij
Varuvoje, jog sjungininkai nepaks, kad lenkai paeidint demarkacijos linijas.
Balandio 3 d. is nutarimas buvo teiktas lenk vyriausybei206.
1920 m. balandio mn. lenkams pradjus ofenzyv prie bolevikus, pagrindins j jgos ir pastangos tapo nukreiptos pastarj front. Lenkai front per
Vilni siunt vairias savo kariuomens dalis. Taip m mati lenk kari skaiius
Lietuvos pafrontje. I ia sveiki pulkai buvo ikeliami, o atsiuniami nukentj kov
su bolevikais metu. Tuo bdu bendras lenk kariuomens skaiius lietuvi fronte
sumajo iki 78 tkst. kari207. Sumajo ir Vilniuje buv lenk kariuomens rezervai. Pavyzdiui, Vilniaus guloje sargybas buvo priverstas eiti net lenk moter
batalionas. Siekdami apsisaugoti nuo lietuvi, lenkai atskirose fronto vietose m
kasti apkasus ir renginjo spygliuot viel utvaras.
Taiau ir tuo metu lenk provokacijos pagal demarkacijos linij nesiliov. Antai
balandio 13 d. jie upuol lietuvi sargybas netoli Druskinink, balandio 16 d.
alikiuose ir Savelinuose, balandio 1819 d. prie iobikio, balandio 22 d. prie
iemari, balandio 23 d. netoli Ukmergs esaniame Jankn kaime. Gegus 2 d.
apie 100 lenk su 2 kulkosvaidiais upuol Skiemonis ir juos smarkiai apaud. Gegus 7 d. panas vykiai pasikartojo ties Vepriais208. Panaaus pobdio lenk
provokacijos tssi iki 1920 m. liepos mn. pradios. Verdamiesi Lietuvos teritorijos gilum, lenkai iki t met liepos 1 d. sugebjo madaug 180 km bare ugrobti
apie 30 km ploio juost u nustatytosios linijos.
L i e t u v o s k a r i u o m e n s p e r o r g a n i z a v i m a s. Nepaisant tolesns
temptos padties lenk fronte, 1920 met pirmasis pusmetis buvo Lietuvos kariuomens slygiko atokvpio laikotarpis. Jo metu ginkluotosios pajgos buvo geriau
apginkluotos, aprengtos, apmokytos statut ir rikiuots, taiau dar per maai parengtos karo veiksmams. Nors su kaimynais, ypa lenkais, dar buvo neisprsta daug
opi klausim, valdios virns buvo nepagrstai sitikinusios sjunginink paadais, jog lenkai daugiau Lietuvos nebepulsi ir todl iuo laikotarpiu kariuomen
buvo ne didinama, o, norint krato per daug ekonomikai neapsunkinti, net mainama. 1920 m. liepos 1 d. joje tebuvo 957 karininkai, 347 karo valdininkai, 68 karo
gydytojai ir 24 194 kareiviai209.
Lietuvos kariuomens vadovybei i kai kuri altini buvo inoma, jog madaug 1920 m. liepos mn. didels bolevik kariuomens jgos pulsianios lenkus ir
stumsianios juos vakarus. inodama tai vadovyb, nordama i lenk atsiimti
Lietuvai priklausiusias emes, turjo savo kariuomen padidinti bent iki 40 000 kari, kurie bt steng uimti vis savo teritorij ir j apsaugoti.
Taiau tai nebuvo padaryta. To meto aktyvaus vyki dalyvio, kario, visuomens veikjo ir urnalisto mjr. P. Rusecko, gerai inanio gyventoj bei kariuomens
nuotaikas ir padt valstybje, nuomone, virnse tuomet sdjo daug moni, kurie iki Lietuvos nepriklausomybs ne Lietuvoje gyveno ir Lietuvos reikalais nesirpino,
ar iaip mons, kuriems Lietuvos reikalai maai terpjo ir jie jos nemyljo. Jie Lietu-

285

von sugarmjo, tik svetur ilt viet netek ar nerad, todl savo dvasia jie su Lietuvos
reikalais nebuvo sutap, jos gyv reikal neatjaut ir tinkamai nesuprato210.
Anot to paties P. Rusecko, kai kuri karinink tarpe kariuomens silpnumas
kl nerim, nes sveikas protas rod, jog sskaitoms su kaimynais dar nepasibaigus,
kariuomen reikia tik didinti ir stiprinti. Bet j nerimas virnse ir inomas nebuvo. Galiausiai virns tiksl pasiek: buvo sutaupyta pinig, bet, kaip vliau pamatysime, prarastas Vilnius, Eglait, Breslauja, Lyda, Gardinas, Seinai ir kitos sritys211.
Tiesa, 1920 m. pirmojoje pusje kariuomenje kai kurie organizaciniai pertvarkymai buvo vykdyti. Sausio 13 d. veikianioji kariuomen buvo suskirstyta 3
brigadas:
I brigada:
I pst. DLK Gedimino pulkas
IV pst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas
VII pst. emaii kunigaikio Butigeidio pulkas
II brigada:
II pst. DLK Algirdo pulkas
V pst. (vliau DLK Kstuio) pulkas
VIII pst. (vliau Kauno kunigaikio Vaidoto) pulkas
III brigada:
III pst. (vliau LDK Vytauto) pulkas
VI pst. kunigaikio Margio pulkas
IX pst. (vliau Lietuvos kunigaikio Vytenio) pulkas
Baltgudi batalionas212.
1920 m. vasario 10 d. ios 3 brigados buvo performuotos atitinkamo numerio divizijas. Brigad vadai m vadintis divizij vadais, o brigad tabai divizij tabais. Nuo
tos pat dienos buvo pradti dar formuoti III atsargos batalionas ir I pasienio pulkas213.
Vasario mn. pabaigoje Lietuvos kariuomenje buvo apie 27 000 vyr. is skaiius tolydio buvo mainamas. domu paymti, kad tai daryti sil ir kai kurios
Kaune sikrusios usienio ali karins misijos. Antai angl karins misijos plk. H.
Robinsonas vasario 20 d. respublikos Prezidentui A. Smetonai adresuotame laike
teig, jog Lietuvos labui bt imintinga sumainti kariuomen iki stabilaus skaiiaus 15 000 moni214. Savo poir jis grind tokiais samprotavimais:
1. Laikantis tuometins kariuomens formavimo tvarkos, jos skaiius galt
iaugti iki 40 000 moni, o tai labai apsunkint bendr padt krato kyje.
2. Jau esant kariuomenje 27 000 vyr, sudtinga j aprpinti btiniausiais
reikmenimis maistu, apranga ir kt. Ilg laik prislgti sunki, priverstini rekvizicij valstieiai iri tai prieikai.
3. Kariuomenei mainti palanki ir politin padtis, nes nebeveik bolevik frontas, prajs vokiei pavojus. O lenkai, turdami didel armij ir nordami ugrobti
Kaun, tai galt padaryti bet kuriuo atveju ar Lietuvos bt 15 000, ar 30 000, ar
dar daugiau vyr215.
Plk. H. Robinsono nuomone, lenkai greiiausiai lietuvi nepulsi, nes j pagrindinis vilgsnis nukreiptas Rytus. O maa lietuvi kariuomen visais atvilgiais
galt bti pavyzdinga216.
Ubgant vykiams priek, reikia paymti, jog ie plk. H. Robinsono teiginiai
neisipild. Apmaudu, jog btinyb didinti Lietuvos kariuomen buvo suprasta tik
1920 m. antrojoje pusje po skaudi pralaimjim kov su lenkais metu. Jos augim tuo metu iliustruoja 1 lentels duomenys217.

286

1 lentel

Lietuvos kariuomens skaiiaus augimas 1920 m. antrojoje pusje

(LO 

'DWD

3DUHLJRV
1U

P

P

P

OLHSRVG

UXJV MRG

JUXRGLR
G



.DULQLQNDL









.DURYDOGLQLQNDL









*\G\WRMDL









.DUHLYLDL













,YLVRNDUL 


I lentels matyti, jog 1920 m. vasar, lemiam kov su lenkais ivakarse,
Lietuvos kariuomenje tebuvo 25 50027 557 vyrai, ir tik met pabaigoje, t. y. paioms Nepriklausomybs kovoms pasibaigus, j buvo apie 44 000 vyr. Nepakankamas valdios virni rpinimasis opiausiais valstybs reikalais bei finansiniai-ekonominiai sunkumai neleido padidinti kariuomens skaiiaus ligi to momento reikalauto kiekio. 1920 m. pabaigoje pagal patvirtintus etatus Lietuvos kariuomenje trko 778 karinink, 447 karo valdinink, 17 735 kareivi, 5946 arkli ir kt.218 Tai
buvo didelis trkumas, neigiamai atsilieps Nepriklausomybs kov metu.
Aptariamu laikotarpiu vyko ir kai kuri kit organizacini pertvarkym. Numalinus 1920 m. vasario 2223 d. prievalstybin kareivi mait Auktojoje Panemunje, pasikeit auktoji karin vadovyb. Atsistatydinus gen. ltn. Pr. Liatukui, naujuoju krato apsaugos ministru buvo patvirtintas mjr. A. Merkys, o vyr. kariuomens
vadu gen. S. ukauskas219. Pradjs eiti savo pareigas, gen. S. ukauskas vasario 25
d. kreipsi Lietuvos kariuomen, kviesdamas j laikytis rimties, drausms, imtis darbo, suprasti, jog ms tvyns prieai nori sukelti tarp kari bruzdjimus, ginkluotus
susirmimus, nepasiduoti siuniam vairi agent provokacijoms ir kt.220

287

5. LENK UIMT LIETUVOS TERITORIJ

ATGAVIMAS1920 M. VASAR

L e n k r u s k a r i n i o p e r a c i j r e i k m L i e t u v a i. Dar 1918 m.
lapkriio 1 d. lenk armija m vertis Ryt Galicijos emes. Po atkakli kov su ukrainieiais jai iki 1919 m. liepos mn. vidurio pavyko pasiekti Zbruo up. Raudonoji armija,
veikdama i ryt puss, istm ukrainiei nacionalistus i Volynijos bei Podols ir sujo
karin slyt su lenk kariuomene. Prasidjo j susirmimai.
Isipltusi kov su Rusija metu Lenkijos armijoje buvo arti 1 000 000 kari.
1919 m. ruden Soviet Rusija pasil Lenkijai sudaryti taikos sutart, taiau lenkai,
rytuose jau um didelius plotus, su bolevikais dertis nenorjo, nes suprato, kad
ie, susidoroj su N. Judenio, A. Denikino bei A. Kolako armijomis, vliau galt
visas savo jgas mesti prie Lenkij. Be to, negalima pamirti ir to svarbaus fakto, jog
Lenkijos valstybs vadovas J. Pilsudskis nebuvo links atsisakyti plan visas buvusios LenkijosLietuvos emes, tarp j ir Ukrain, suvienyti ir pajungti Lenkijai.
Deryboms nesisekant, abi puss ruosi karinms operacijoms. Pilsudskis savo tikslams pasirinko Ukrain, o bolevikai rengsi didelei ofenzyvai prie lenkus iauriniame fronte 1920 m. pavasar permet j nuo kov su baltaisiais atpalaiduotas karines pajgas.
1920 m. balandio 25 d. lenk armijos netiktai upuol bolevikus Volynijoje bei Podolje ir
po keleto skming operacij gegus 7 d. um Kijev ir vis deiniakrant Ukrain.
Taiau gegus mn. pabaigoje raudonarmieiams pavyko lenkus i Kijevo istumti.
Liepos mn. pradioje vienas i bolevik karvedi M. Tuchaevskis prie
lenkus pradjo stambi ofenzyv iaurs fronte. Po keli dien jie prie Antos ir Berezinos upi pralau kairj lenk kariuomens sparn, priversdami trauktis vis lenk front. Rus spaudimas iame fronte tolydio stiprjo. Jiems atsivr laisvas kelias Vilni. Didjanio pavojaus akivaizdoje madaug 450 km ilgio lietuvilenk demarkacijos linijoje buvusi lenk gen. A. Boruako vadovaujama II lietuvigud divizija spariai trauksi, bandydama venionyse dar sudaryti Vilniaus gynimo rezerv.
Dl neskmi bolevik fronte dar nuo 1920 m. birelio mn. vidurio lenk politika Lietuvos atvilgiu m pastebimai keistis. Tomis dienomis lanksis Kaune Seimo
narys lenk diplomatas V. Kameneckis, lydimas socialist partijos (PPS) veikjo M.
Niedzialkovskio, band i Lietuvos vyriausybs igauti aik pareikim, jog, Lenkijai
kariaujant su Soviet Rusija, Lietuva oficialiai pasiskelbt esanti neutrali221.
Mintos lenk pastangos liko be rezultato jie paado dl Lietuvos neutralumo negavo.
Ypa grietai reikalavo keisti lenk politikos krypt Lenkijos kariuomens Generalinio tabo virininkas gen. St. Halleris, teigdamas, jog grsming Lenkijai valand santyki su Lietuva sunormavimas bt labai reikmingas aliai. Bet Lenkijos
vyriausyb gen. St. Hallerio spjimo nepais222.
Taiau bolevikams visu frontu pradjus puolim prie lenkus ir j skmingai
tsiant, Lenkijos usienio reikal ministras E. Sapieha 1920 m. liepos 4 d. savo vyriausybs vardu pripaino Lietuv d e f a c t o, nors notoje tarp abiej valstybi
buvusi teritorini gin net nepaminjo223.

288

Lietuvos vyriausyb, io lenk diplomatinio ingsnio nelaikydama ypatingu

geros valios pasireikimu, tik liepos 24 d. padkojo Lenkijai u pripainim de facto
ir nor sueiti draugikus santykius224.
Abiej pateikt not turinys rod, jog LietuvosLenkijos santykiuose nieko
ypa nauja nevyko. i ali politinis nusistatymas tebebuvo tas pats. Lenkija nesutiko uleisti Vilniaus Lietuvai, o Lietuva neparod noro isiadti savo sostins. Todl praktikai lenk nota neturjo beveik jokios reikms. Tolesni lenk kariuomens
pralaimjimai bolevik fronte suteik lietuviams vilt atgauti savo sostin Vilni bei
jo srit ir jie tam ruosi.
Lenkams bolevik fronte pralaimint, Lenkijos vyriausybs vadovas V. Grabskis 1920 m. liepos 9 d. ivyko Belgijos miest Spa, kur tuo metu posdiavo Antants valstybi atstovai, prayti karins pagalbos. kart santarvininkai, prie addami lenkams eilin pagalb, smarkiai kritikavo juos u ginus su Lietuva, dalies jos
teritorijos ugrobim, reikalavo nedelsiant pasitraukti i Vilniaus ir j grinti Lietuvai, netrukdant pastarosios kariuomenei engti miest225.
Santarvininkams reikalaujant, Lenkijos ministras pirmininkas V. Grabskis liepos 10 d. nedelsdamas pasira protokol perleisti Lietuvai Vilni ir jo apylinkes pagal
1919 m. gruodio 8 d. santarvinink nustatytj vadinam G. Curzono linij. Taigi
Lenkija tada sutiko, kad santarvininkai isprst LietuvosLenkijos sien klausim226.
Spa sutartis buvo skaudus lenk diplomatijos pralaimjimas. Tai pripaino ir
lenk istorikai P. Losovskis227 ir M. Novak-Kielbikowa228. Mintas Lenkijos pralaimjimas Spa ir po to liepos 12 d. Soviet RusijosLietuvos taikos sutartis, pripainusi Vilni ir jo krat Lietuvai, buvo galutinai ukirtusi Lenkijai keli diplomatiniu
bdu laimti Vilni. Nepatenkinti tokia vyki eiga, lenk kariniai veikjai, vis dar
tikdamiesi sulaikyti Raudonosios armijos puolim, perleisti Vilni lietuviams neplanavo ir neskubjo, tuo klausimu vl silydami LenkijosLietuvos tiesiogines derybas 229.
i a u r s r y t i n i L i e t u v o s t e r i t o r i j i l a i s v i n i m a s.
Bolevikams spaudiant, liepos 6 d. 4 val. lenkai buvo priversti palikti Daugpilio
miest bei tvirtov ir prasidjo j traukimasis i Lietuvos teritorijos. Kit dien Lietuvos karin vadovyb, siekdama su bolevikais ivengti kruvin susidrim, sak
dalini vadams, susitikus su bolevikais, paskirti karininkus parlamentarus ir uimti lenk paliekamas vietoves iki linijos LaukesaTemenasTorekasDrkiai. Pirmieji demarkacijos linij pereng IX pst. pulko daliniai, stovj gen. ltn. J. Galvydio-Bykausko vadovaujamos III divizijos kairiajame sparne. T pai dien jie um geleinkelio linij nuo Kaukoni (Kalkn) iki Smalv eero, Turmante paimdami nelaisvn kelet nuo savo dalini atsilikusi lenk kareivi bei du traukinio
vagonus. Latviai um Kaukoni (Kalkn) geleinkelio stot. J divizija apsistojo
Kimbariks apylinkje230.
Lietuvos kariuomen liepos 9 d. um Dkt, Tauragnus, Kuktikes, Skudutik ir Alant. agarynsDkto rajone nelaisv buvo paimti 7 lenk kariai su
kulkosvaidiu. Dkto geleinkelio stot umus bolevikams, Daugpil buvo pasista lietuvi delegacija tartis dl neutralios zonos tarp lietuvi ir latvi kariuomeni nustatymo. Kpt. A. Kerbelio vadovaujamas VII pst. pulko II batalionas, ygiuodamas pirmyn, um iupienius, euolli dvar, irvintas, Musninkus ir Ka-

289

zitik. Liepos 11 d. buvo uimta Kernav, Moltai, Inturk, Dubingiai, Giedraiiai,

Paber ir Jauninai. Tvarkingai isirikiavs, su orkestru prieakyje VII pst. pulkas
irvintose vietini gyventoj buvo palankiai sutiktas. Pulko vadui plk. ltn. Edv. Adamkaviiui buvo teiktas graiai ipietas adresas Lietuvos gynjams231.
iaurs bare Lietuvos kariuomen pasistmjo nuo Laukesos miestelio. Buvo pareikalauta, kad lenkai atsitraukt i Vievio iki F. Focho nustatytos demarkacijos linijos.
Lenkijos vyriausyb perleisti Vilni Lietuvai vis dar dels. Tik liepos 9 d. bolevikams umus venionis ir kilus rimtam pavojui paiam Vilniui, Lenkijos karins
vadovybs galiotinis plk. Rylskis prane bolevik fronto lenk karinei vadovybei,
jog nebelieka nieko kita daryti, kaip atiduoti miest lietuviams. V. Grabskio susitarimo su sjungininkais ir Vilniaus perleidimo lietuviams klausimas liepos 13 d. dar
buvo svarstomas J. Pilsudskio vadovaujamoje Lenkijos valstybs gynybos taryboje.
Neradus geresns ieities, buvo nutarta Vilni perduoti lietuviams. Kit dien tai
buvo praneta lenk iaurs vakar fronto vadui gen. S. eptickiui. T pai dien
is sakymas buvo gautas ir Vilniuje232. ie vykiai sutapo su tomis dienomis pasirayta LietuvosSoviet Rusijos taikos sutartimi.
Lenkams pralaimint ir traukiantis, rykjo galimybs atgauti ne tik Vilni, bet
ir vis jo srit. Dl to tik k paskirtas Lietuvos armijos vadu gen. ltn. St. Nastopka
1920 m. liepos 12 d. ileido slapt operatyvin sakym armijai Nr. 1, kuriame paskelb, jog atjo laikas ilaisvinti ms tvyn nuo svetimtaui ugrobik ir grinti savo senj sostin Vilni233.
Armijai buvo sakyta neatidliojamai ir kategorikai pasilyti lenkams apleisti
ugrobt Lietuvos teritorij ir pasitraukti iki F. Focho linijos. Lietuvos kariuomens
daliniai turjo sekti paskui besitraukianius lenkus ir uimti Vilni prie j engiant bolevikams.
Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grup (I, VII ir VIII pst. pulkai, I, IV, ir VI
baterijos, I raiteli pulko 1,5 eskadrono ir 3 arvuoti automobiliai i viso 9 batalionai, 12 patrank ir mintos kitos dalys) pirmiausia turjo uimti linij: Merkin
DrucknaiGanusikiaiDaugirdikiaiRykantaiBukikisAulaukSuionysLakaja. Tolesn uduotis gavus tam tikr sakym, uimti Vilni. Tuo atveju, jeigu
grst pavojus, jog Vilni uimt bolevikai, grups vadui suteikta teis uimti miest
savo iniciatyva, nelaukiant sakymo. arvuoti automobiliai turjo bti atveti geleinkeliu ariau Vilniaus, pasinaudojant Vilniaus komendantros traukiniais.
Mjr. Ig. Musteikio vadovaujamai Daugpilio grupei (III, VI ir IX pst. pulkai,
Atskiroji baltgudi kuopa, II ir III baterijos, geleinkelinink kuopos brys, I raiteli pulko pus eskadrono i viso 8 batalionai ir kitos mintos dalys) sakyta palikti
maesnes jgas SubatsLasseno dv.Kazimieriki dv.pagal KalknLaukesos
dv. iki Drki e. linijai saugoti ir stengtis uimti linij: Drki e.Vidiaivenionys iki susisiekimo su Vilniaus grups kairiuoju sparnu.
Karin. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamai grupei (I atsargos batalionas ir
V kuopa) nurodyta stovti vietoje ir atidiai stebti lenk veikim. i grup nuo
Vilniaus grups skyr BalbierikioNemunaiioMerkinsMarcinkoni linija. Minti punktai priklaus Vilniaus grupei. O pastarj nuo Daugpilio grups skyr i
linija: MoltaiBaltj Lakaj e.Lentupis. ie punktai priklaus Daugpilio grupei.
Armijos rezervo virininku paskirtam mjr. J. Laurinaiiui, l. e. II pst. divizijos

290

vado p. (II, IV ir V pst. pulkai ir V, VII bei IX lengvosios baterijos ir haubic baterija) sakyta likti uimtose vietose (tabas Jonavoje) ir bti visikai pasiruousiems
ygiui. Visoms dalims, ygiuojanioms pirmyn, sakyta vengti susidrim su bolevikais, o iems upuolus energingai gintis234.
Liepos 12 d. Vilniaus miesto ir apskrities komendantu paskirtas kpt. Vl. Kurkauskas235 jau kit dien su jam pavaldiomis karinmis dalimis turjo i Kauno
traukiniu ivykti Vilniaus link236.
Lietuvos kariuomens dalys liepos 13 d. um geleinkelio linij su Ignalinos
stotimi, Kaltinnus, Maiiagal ir Pabrad237.
Siekiant uimti Vilni anksiau u bolevikus, tos pat dienos 19 val. i Kauno
Vievio link buvo isistas pirmas eelonas su tik k sudarytos Vilniaus m. ir apskr.
komendantros daliniais bei 3 arvuoiais, o netrukus ir antras su V pst. DLK
Kstuio pulko batalionu. Liepos 14 d. pavakary atvykus Vievio stot, buvo pertvarkytas traukinio sstatas, 16 val. 30 min. pirmas eelonas, o po pusvalandio ir
antras pajudjo Vilniaus link. Pavaiavus 6 km nuo Vievio, tarp Kazimieriki kaimo ir Jotelin dvaro traukin netiktai upuol lenk reguliariosios kariuomens
daliniai, dar neturj sakymo nekliudomai praleisti Lietuvos kariuomen Vilni.
Pamat, jog lietuvi nedidels jgos, lenkai pradjo smarkiai audyti ir norjo traukin apsupti. Lietuviai spjo i traukinio iokti ir isisklaidyti. Kuopoms susitvarkius, buvo atidengta autuv ir kulkosvaidi ugnis, lenk jgos iblakytos ir priverstos trauktis. Kautyns utruko apie 4 valandas. Sutemus batalionas, neinodamas, ar prieas sumutas ar pasitrauk, vis nakt istovjo kautyni lauke. Ryt
kovos lauke buvo rasta daug nukaut ir sueist lenk kareivi. Vien II kuopos bare
buvo per 100 umut ir daugiau kaip dukart tiek sueist. iose kautynse ypatinga narsa pasiymjo kpt. K. Remeza, virila E. Lesingas, grandinis F. Daugla ir eil.
J. Starkus. Prieai nukov 1 bataliono kareiv ir sueid 2 karininkus bei 9 kareivius238.
Kazimieriki kautyns dar kart parod, jog odiais Vilniaus atidavimas
lietuviams, o kariniu smgiu to atidavimo sutrukdymas buvo lietuvikosios J. Pilsudskio vestos federalins politikos ilgos ankstesni ir vlesni dvilypi veiksm grandins tik viena ryki grandis. Ji dar labiau pagilino lietuvi tautos sitikinim, jog
tuometine lenk politika negalima pasitikti.
Taigi, nepaisant skmingos Kazimieriki kautyni su lenkais baigties, lietuvi kariuomens ygiavimas Vilni kuriam laikui sutrikdomas. G. Gajaus vadovaujamas bolevik III korpusas, aibiku greiiu verdamasis pirmyn, liepos 14 d.
popiet um miest ir aplenk lietuvius, kuri VII pst. pulko ltn. Juozo erniaus
vadovaujama VII kuopa su husar briu eng Vilni liepos 15 d. apie 14 val. Tuo
ji atliko svarb udavin ufiksavo Lietuvos kariuomens engim savo sostin.
Netrukus t pai dien pro Rykantus Vilni atvyko ir I pst. divizijos vadas
plk. ltn. K. Ladyga drauge su Vilniaus m. ir apskr. komendantrai skirtais daliniais.
Vis taut Vilniaus gyventojai juos diaugsmingai sutiko. Miestas pasipuo lietuvi tautinmis vliavomis239. Kadangi jau galiojo liepos 12 d. pasirayta Lietuvos ir
Soviet Rusijos taikos sutartis, pripainusi Vilni Lietuvai, Raudonoji armija nesiprieino lietuvi kariuomens dalini ygiavimui miest.
Vilni atvykusios Lietuvos kariuomens dalys greit i jo pasitrauk, nes nor-

291

ta ivengti nesusipratim su bolevikais dl j varytos propagandos tarp lietuvi

kari. Vilniaus miesto valdymas iki rugpjio 26 d. faktikai buvo rus bolevik
inioje. Jame tebuvo likusi tik lietuvi Vilniaus komendantra, kuri budriai sek,
kad bolevikai neterorizuot vietos gyventoj. Taktikas ir energingas Vilniaus miesto
komendantas kpt. Vl. Kurkauskas tuo sudtingu laikotarpiu daug gero padar vietos gyventojams240 .
Dar liepos 16 d. Vilniaus atgavimo proga Kaune vyko didel manifestacija.
Steigiamojo Seimo nariai kun. M. Krupaviius, V. Pola, kun. J. Tumas ir kt. sak
kartas kalbas. moni minia nuo Steigiamojo Seimo rm patrauk prie prezidentros, ministr kabineto, Krato apsaugos ministerijos, prancz ir angl misij.
Visur buvo sakomos kalbos, giedami himnai. Ypa spdinga buvo prie angl misijos, kur kun. J. Tumas pasak labai jausming kalb, dkodamas anglams u j
palankum Lietuvai. Orkestras sugrojo angl ir Lietuvos himnus, minia auk Valio Anglija! Angl misijos vardu mini sveikino plk. R. B. Vardas241 .
L e n k b r i g a d o s n u g i n k l a v i m a s i r i n t e r n a v i m a s.
Raudonoji armija, uimdama Vilni, ukirto keli kai kuriems lenk daliniams tvarkingai pasitraukti. Vienas i toki buvo lenk plk. S. Paslavskio vadovaujama IV
brigada, liepos 14 d. buvusi tik u keli kilometr iaur nuo Vilniaus.
Reikia paymti, jog tiek lietuvi, tiek lenk karinje literatroje apie ios brigados tolesn likim pateikiama nemaa prietaring teigini. Vienur tvirtinama, jog ji
buvo nuginkluota Maiiagalos apylinkse, kitur apie Kaiiadoris ar Kruon. Be to,
kalbant apie brigados dyd bei ginkluot, taip pat pateikiami labai skirtingi skaiiai.
Aiku tai, jog liepos 14 d. suinojs, jog Vilnius jau bolevik uimtas ir nebegalima eiti piet ir pietryi kryptimi, plk. S. Paslavskis sak brigadai susitelkti prie
VilniausMaiiagalos viekelio Bondari apylinkje. Suprats, jog prisijungti prie
kit lenk dalini galimybs nra, jis paliko brigad vadovauti savo pavaduotojui
papulk. Modelskiui, o pats nuvyko i pradi Maiiagal, o po to Viev tartis su
lietuvi valdios atstovais dl pasidavimo slyg. Liepos 15 d. Vievyje pasirayta
kapituliacijos sutartis, kuria remiantis lenk kariai turj sudti ginklus ir vykti lietuvi stovyklas. Papulk. Modelskio aikinimu, jo vedam pagrindin vor prie Geiiki
banytkaimio, netoli Neries ups, upuol bolevikai. Lietuvi konvojui pabgus, brigados daliniai susirm su bolevikais ir juos atmu. Tuo bdu brigados padtis pasikeitusi, sutartis su lietuviais atseit nebetekusi teisins galios. Visgi papulk. Modelskio
daliniai dvi dienas ygiav Lietuvos teritorija, toliau iekoj lietuvi dalini, kuriems
galt pasiduoti, ir liepos 18 d. juos surad iemari apylinkje242.
Kelia abejoni teiginys, jog brigad ties Geiikmis upuol bolevikai. i vietov buvo jau lietuvi kariuomens unugaryje ir bolevikams ygiuoti Lietuvos
gilum tuo metu nebuvo prasms. Galima manyti, jog lenkai, lydimi negausaus lietuvi konvojaus, nutar juo atsikratyti ir bandyti prasiverti prie savj. Toki prielaid patvirtina ta aplinkyb, jog lenk brigada, perjusi Neries kairj krant, buvo
Vievio apylinkje, i kur, perjusi KaiiadoriKauno geleinkelio linij, pasuko
vakarus. ygiavo spariai, naktimis per mikus, veng didesni keli ir gyvenviei.
Apjusi Kaiiadoris i iaurs vakar puss, pasuko pietus, Kruonio link, vengdama susitikti su didesnmis lietuvi kariuomens jgomis. Tuo metu lietuvi kariuo-

292

mens dalys buvo nuygiavusios Vilniaus link ir lenk brigada atsidr tolimame
ms kariuomens unugaryje.
Labai skiriasi ir vairi autori nuomons dl mintos brigados sudties ir kari skaiiaus joje. Antai karin. J. Petruiio tvirtinimu, joje buvo apie 30003500 vyr243, K. Aliausko teigimu apie 60 karinink ir 800900 kareivi, o P. ilys mini
3500 kari244. Dr. A. Ruka sitikins, jog ariausia tikrovs bus lenk papulk. Modelskio pateiktas internuotj skaiius apie 2000245.
II pst. DLK Algirdo pulko vadovyb inojo, jog lenk brigada yra ms kariuomens unugaryje. Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka 1920 m. liepos 16 d. II
divizijos vadui gen. ltn. M. Katche pasistoje telefonogramoje Nr. 666 prane, jog
i asli Kaiiadoris ygiuoja internuota lenk brigada, Vievio rajono mikuose
nemaa ginkluot lenk grupi. Jis sak tuojau vien batalion pasisti Viev, o
kitus du Kaiiadoris ir lenkus nuginkluoti246.
Buvo sakyta II pst. pulko raitj valg komandai sekti brigados judjim. Nesusek, iekojo rytus nuo Kaiiadori ir iemari, o brigada apjo Kaiiadoris i vakar puss. Brigada buvo pastebta, kuomet pasuko pietus Kruonio link ir perjo geleinkelio keli KaiiadorysKaunas. Ankstyv liepos 18 d. ryt II pst. pulko III bataliono
vadui kpt. J. Petruiiui buvo sakyta brigad pasivyti, j nuginkluoti ir internuoti247.
Gavs sakym, kpt. J. Petruitis nurod kpt. E. Noreikai surinkti visas Gudienos kaimo, kur stovjo batalionas, pastotes bei vis savj gurguol ir, gerai apsiginklavus, vytis lenk brigad. Pakeliui iemariuose dar buvo paimta mokomoji kuopa. Poilsiaujanti lenk brigada buvo aptikta prie Vekoni kaimo, 3 km nuo Kruonio,
ir apsupta. Pasiduoti brigada nenorjo, bet, paaikinus aplinkybes, kad bolevikai
jau prie Gardino ir t. t., ji sutiko sudti ginklus. Buvo nuginkluoti 54 karininkai, 1050
kareivi, paimtos 8 patrankos, 190 arkli, daug kulkosvaidi, ypa lengvj, 51
veimas, 9 virtuvs ir kito turto248.
I ios vietos brigada buvo nuvesta Kaiiadoris, pasodinta traukin, nuveta
Kaun ir perduota Kauno miesto karo komendantui. udavin atliko II pst.
pulko VII kuopa, vadovaujama ltn. A. Butkeviiaus. Ginklai buvo perduoti kpt. E.
Noreikai, kuris juos nugabeno Kaiiadoris. Artilerij ir gurguol Kaiiadoris nugabeno kpt. J. Banys249. Kaiiadori karo komendanto sudarytos komisijos apskaiiavimu, traukdamasi lenk kariuomen padar nuostoli u 153547 auksinus250.
Lenk internuoti kariai vliau i Kauno buvo perkelti Vilkavikio kareivines,
kur j buvo per 2000. Jie ten buvo laikomi gan laisvai, leista ieiti i kareivini, jautsi gerai. Suinoj, kad rugpjio 1720 d. M. Tuchaevskio armijos buvo sumutos
prie Vyslos, m bgti pas savuosius. Apsauga buvo menka, nors vliau, vykus konfliktui su lenkais prie Sein, ji buvo sustiprinta251.
B o l e v i k a i V i l n i u j e. Kaip jau minjome, 1920 m. liepos 14 d. bolevik
III korpuso, vadovaujamo G. Gajaus, spaudimas buvo toks mus, jog lenk karin
vadovyb turjo Vilni apleisti, nespjusi itutinti dideli savo sandli. Pldami
ir degindami dvarus bei kaimus, bolevikai eng Vilni. ia jie pl visk, kas, j
nuomone, buvo burujika. Kur laik bolevikai liovsi lenkus vyti ir ie galjo tvarkingai per Gardin trauktis Varuvos kryptimi. Tik vyriausiajai bolevik vadovybei
grietai sakius, po keli dien lenk persekiojimas buvo tsiamas toliau.

293

Atsitraukdami lenkai sunaikino geleinkeli tiltus, todl bolevik IV armijos

tabas, buvs Polocke, tik rugpjio 6 d. atvyko Vilni. Jis sikr buvusio apygardos teismo rmuose Jurgio prospekte. tabo darbuotojai buvo apgyvendinti prabangiuose pasitraukusios i Vilniaus lenk inteligentijos butuose. Ypa daug toki tui but, palikt priirti tarnams, buvo Antakalnyje.
Lietuvos valdios suverenitetui palaikyti sostinje palikta komendantra, turjusi dvi pstinink kuopas, iuo atvilgiu maa k tegaljo nuveikti. Be komendantros, Vilniuje dar savarankikai funkcionavo lietuvi patas, kuris i Kauno ir
atgal buvo veiojamas automobiliais su lietuvi kareivi sargyba.
sikrusi Vilniuje, soviet valdia su Lietuvos vadovybe visikai nesiskait.
miest atvyko daugyb vairi staig darbuotoj, armijos ir divizijos politiniai ir
vykdomieji skyriai ir kt. Prasidjo sistemingas ir organizuotas prekybos ir pramons
plimas. Bent iek tiek vertingesni daiktai buvo nacionalizuojami soviet valdios
naudai. Traukini eelonai buvo siuniami Maskv su dirbtuvi ir fabrik mainomis, vairiomis mediagomis, privai parduotuvi turtu, spaustuvi ranga. Ypa
nukentjo inomas Durunos tabako fabrikas.
Tarp pai bolevik prasidjo nesutarimai: vieni reikalavo traukinius panaudoti kariuomenei Gardin, Baltstog bei kitas vietoves perveti, o vairs vykdomj komitet bei ka agentai reikalavo traukini prisipltam turtui Maskvos kryptimi gabenti. Geleinkelio stotyje susikaup daug turto, kilo smyis.
Raudonoji armija Vilniuje ir jo krate elgsi kaip okupacin kariuomen ir msi
vykdyti okupacins valdios politinius siekimus. Nors Vilnius jau priklaus Lietuvai,
soviet valdia jame sudar revoliucin komitet, kurio pirmininku buvo paskirtas su
Vilniaus miestu nieko bendra neturjs, seniai paliks Lietuv ir gyvens Maskvoje tipikas miting oratorius bolevikas R. Mukleviius, o nariais Z. Angarietis ir K. Cichovskis. Buvo taip pat sudaryti venioni ir Trak apskrii revoliuciniai komitetai252.
Vilniaus revoliucinis komitetas, sikrs Jurgio prosp. Nr. 13, siek vesti kontrol pramons monse ir prekybos staigose, numat irinkti darbinink komitetus,
kurie turjo perimti dvar valdym. Politiniam darbui ryt Lietuvoje vykdyti buvo
atsista komunist grup CK nariai Z. Angarietis, K. Cichovskis, R. Mukleviius,
J. Olskis ir K. Giedrys. Komunistai net pradjo leisti savo laikraius, kuriuose ragino
gyventojus ruotis ginkluotam sukilimui253. Kartu jie liepos 22 d. udar laikrat
Nepriklausoma Lietuva, o liepos 25 d. jus lietuvikos pakraipos laikrat lenk
kalba Echo Litwy254.
Lietuvi valdia, matydama bolevik savavaliavimus, plimus, protestavo
dl prieikos j veiklos, pasiremdama pasirayta taikos sutartimi su Lietuva. Lietuvos atstovams nurodius revoliuciniam komitetui, jog Vilnius Raudonosios armijos
uimtas laikinai ir raudonarmieiai tursi j palikti, nedviprasmikai buvo pareikta, jog jei panas bandymai pasikartos, kaltininkai bus pasisti kaljim, o jokios
lietuvi valdios nra ir revoliucijos komitetai jos visai neino255.
Siekdama ivengti nesusipratim tarp lietuvi ir bolevik kariuomeni, Lietuvos karin vadovyb liepos 19 d. sudar komisij i gen. ltn. M. Katchs, mjr.
J. Bylos, kpt. A. Zubrio ir kpt. P. Rusecko, kuri liepos 22 d. Vilniuje su rus atstovais
nustat tarp j laikin skiriamj linij: epkosGoducikiaiGoduciki traktas
venionysvenionliaiTrakaiVarnaGardinasSydras, visus iuos ivardytus

294

punktus priskiriant rus armijai. i linija buvo nustatyta vadovaujantis rus armijos Generalinio tabo 1912 m. liepos 12 d. emlapiu. Lietuvos karin vadovyb savo
kariuomens dislokavim u skiriamosios linijos numat pradti nedelsdama ir ubaigti iki liepos 26 d. Lietuvi karo komendantra turjo Vilniuje pasilikti. Be abiej
pusi kariuomeni vadovybi leidimo skiriamosios linijos negaljo pereiti nei kariniai daliniai, nei pavieniai asmenys. Aukiau ivardytos priemons buvo pripaintos laikinomis ir turjo galioti iki atskiro abiej vyriausybi susitarimo256.
Liepos 25 d. apie i nustatyt laikinj skiriamj linij buvo praneta ratu
ir bolevik kariuomens grups vadui venionyse257.
Taiau bolevikai ir toliau nebuvo visikai lojals okupuotame Lietuvos krate.
J rezvyaika aktyviai veik uimtose apylinkse. Buvo gaunama ini apie lietuvi veikj (kunig, mokytoj ir kt.) aretus, organizuojamus naujus revoliucinius komitetus. Lietuvikos ikabos buvo keiiamos rusikomis. Uimtoje teritorijoje
bolevikai paskelb ir pradjo vykdyti karinink, karo valdinink, pato ir telegrafo
darbuotoj mobilizacij. lietuvi kariuomen buvo siuniama daug agitatori, platinama agitacin bolevikin literatra, skleidiami gandai ir vairios paskalos apie
lietuvi valdi ir tvark. Ms kariuomens dalini vadai turjo dti daug pastang bolevikini idj skleidimui sulaikyti258.
Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 23 d. sakymu Nr. 2 dalini vadams nurod taip idstyti ms kariuomen, kad ji stengt apsaugoti anksiau
mint linij, neleist per j perengti rus kariuomenei ir ukirst keli bolevik
idjoms plisti. Kariuomen tvirtesnmis grupmis turjo bti sutraukta ant svarbesni krypi ir keli, i kur utvaromis ir valg breliais laikyt savo rankose plot
pagal skiriamj linij.
Mjr. J. MotiejnoValeviiaus vadovaujama Marijampols grup (I atsargos
batalionas 5 kuopos, V baterija 4 patrankos ir II eskadronas) svarbiausias pajgas turjo sutelkti Lazdijuose ir saugoti linij: BaliaiViainisiplikSein e.KukliaiBdvietisMaros upJuodoji AniaNemuno upe iki Druskinink. tabas Marijampolje.
Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grup (I, VII ir VIII pst. pulkai, I, IV ir VI
baterijos, I ir IV eskadronai ir 2 arvuoti automobiliai) svarbiausias pajgas turjo
idstyti Dauguose, Vievyje ir Paberje ir saugoti skiriamj linij nuo Druskinink
iki Dedelunkos (netoli Pabrads). Grups tabas Kaune.
Mjr. Ig. Musteikio vadovaujama grup (III, VI ir IX pst. pulkai, II ir III baterijos, IX eskadronas) sakyta kuo maiau pajg palikti saugoti linijai: SubatLasseno dv.Kazimieriki dv.pagal KalknusLaukesos dv.eer linija iki Drki e.
imtinai. Svarbiausios pajgos turjo bti sutelktos 3 grupse: Labanore, Dauglikyje ir Drkiuose ir saugoti linij nuo Dedelunkos imtinaivenionliaiKalnikiai
MielagnaiBreslauja ir toliau iki susisiekimo su latviais. Toliau iki valstybs rib,
nustatyt taikos sutartimi. Grups tabas Dkte.
Mjr. J. Laurinaiio vadovaujamos armijos rezervo dalys (II, IV, V ir VI pst.
pulkai, VII ir IX bei haubic baterijos, raiteli pulko mokomoji komanda ir 3 arvuoti automobiliai turjo bti sutelkti Kauno, Kaiiadori ir Jonavos rajonuose. Rezervo
tabas Kaiiadoryse.
Buvo sakyta netiktai ar per klaid per skiriamj linij perjusias karines

295

dalis ir svetim armij karius tuojau grinti atgal. Nepaklusniuosius nuginkluoti

ir internuoti. Lietuvi pusje nuo skiriamosios linijos padariusius nusikalstamuosius
darbus teisti pagal karo lauko teismo status.
io sakymo vykdymo galutinis terminas liepos 26 d.259
Taiau karins vadovybs sakymuose grupms (divizijoms) keliami reikalavimai buvo sunkiai vykdomi, nes, vaduojant i lenk naujas teritorijas ir ilgjant valstybs sienai, teko ne tik tas teritorijas uimti ir ilaikyti, bet ir bti visikai pasiruousioms
stoti kov galimiems prieo puolimams atremti. O juk divizij sudtis liko ta pati.
Antai 1920 m. liepos 25 d. sakymu Nr. 10 III pst. divizijai (Eern grups
kariuomenei) buvo pavesta uimti ir saugoti madaug 230 km ilgio front, vadinamj skiriamj linij. i uduot turjo atlikti 19 kuop, i kuri 5 dar buvo paliktos batalion ir pulk rezervuose. Taigi frontui teliko 14 kuop. Vidutinikai viena
kuopa turjo saugoti madaug 20 km ploio front. Divizija didesni rezerv neturjo, todl jos aktyvumas tuomet buvo maas upuolus rimtam prieui pasekms
bt lidnos260.
Lietuvos vadovyb (tiek politin, tiek karin), nepaisydama pasiraytos taikos
sutarties su Soviet Rusijos vyriausybe, mint atsargumo priemoni msi aikiai
matydama pastarosios vykdom dviveidik politik, siekim sugriauti Lietuvos valstyb i vidaus ir j okupuoti. 1920 m. vasar Lietuvos komunist partija atvirai ikl ginkluoto sukilimo k ir kviet krato darbininkus, kaimo varguomen, eilinius
kareivius imtis ginklo ir vesti Lietuvoje sovietin santvark261.
Vilni persikl Lietuvos komunist partijos CK su V. Mickeviiumi-Kapsuku ir Z. Aleksa-Angarieiu prieakyje ir pradjo tiesiogiai ruoti sukilim. Partins
organizacijos, raoma Lietuvos TSR istorijoje, sudarinjo revoliucinius komitetus, organizavo ginkluotus kovos brius, kurie turjo likviduoti vietinius buruazins valdios organus, policij262. Sukilimui vadovauti ir jam vykdyti Rusija pati
siunt Lietuv karikai parengtus komunistus instruktorius. Ruodami sukilim,
kuris buvo numatytas 1920 m. rugpjio mnes, darbavosi deimtys ir imtai pogrindinink. Labai energingai buvo varoma bolevikin propaganda tarp lietuvi
kari.
Vilniaus karinis revoliucinis komitetas, 1920 m. liepos 28 d. svarsts padt
mieste, slaptu aplinkraiu supaindino sudarytos miesto Tarybos darbo skyri, jog
lietuvi civilin valdia Vilniaus gyventojams negalinti ileisti joki privalomj nutarim ar sakym. Lietuvi karo komendantros vairs aplinkraiai bei sakymai
taip pat paskelbti negaliojaniais263.
L. e. Vilniaus m. ir apskr. karo komendanto p. ltn. Vl. Petronaitis liepos 30 d.
skubiai informavo vyr. kariuomens vad plk. ltn. K. uk, jog Vilni suvaiav
visi ymesnieji komunistai irinko komisar komitet, kuris artimiausiu metu tursis ileisti manifest dl raudonosios Lietuvos paskelbimo ir valdios Vilniuje bei
visoje Lietuvoje perdavimo jo rankas. Ikilus grsmei bti internuotiems ar aretuotiems 230-iai komendantros kari, komendantas pra nurodyti, ar reikia juos
ivesti u skiriamosios linijos264.
Taiau komunist siekius isprogdinti Lietuvos valstyb i vidaus sugriov skaudus Raudonosios armijos pralaimjimas prie Varuvos.

296

S o v i e t R u s i j o sL i e t u v o s k o n v e n c i j a d l R a u d o n o s i o s
a r m i j o s d a l i i v e d i m o i L i e t u v o s t e r i t o r i j o s. Lietuvos karin
ir politin vadovyb, remdamasi Maskvos sutartimi, ragino Raudonosios armijos
vadovus paspartinti kariuomens dali evakuacij. Pastarieji, pateikdami vairiausius argumentus, to daryti neskubjo. Liepos 27 d. bolevik IV armijos vadovyb
per Vilniaus m. ir apskr. komendant Lietuvos vyr. kariuomens vadui plk. ltn. K.
ukui ikl iuos reikalavimus:
1. Dl blog keli, esani pagal geleinkel Gardino kryptimi, isprsti karines mediagas transportuoti keliu per VarnMerkinMarcinkonis ir Ho.
2. Iskirti garve ir vagonus geleinkelio linijoje LentvarisGardinas iki to laiko, kol bus suremontuotas tiltas per Voks up.
3. Leisti tranzitu KaunasVilnius perveti karinius krovinius, perkamus per
Kauno prekybos staigas bei mones.
4. Mintiems klausimams isprsti iskirti kompetentingus asmenis bei paskirti
viet, kur juos bt galima aptarti ne vliau kaip iki liepos 27 d. nakties. Rus armijos vadovybs atstovai sutiko net atvykti Kaun265.
Lietuvos armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 28 d. prane IV rus
armijos vadui, jog Lietuvos valdia negalinti perkelti skiriamosios linijos ir leisti naudotis VarnosMerkinsHoos keliu, nes klausim tegali isprsti Soviet Rusijos
ir Lietuvos aukiausios valdios. Neigiamai buvo atsakyta ir kitus reikalavimus266.
Liepos 29 d. 5 val. ryto Vilniaus m. ir apskr. komendantas prane ms valdiai, jog rusai be lietuvi sutikimo kariniams kroviniams perveti jau naudojasi
keliu per VarnMerkinHo. iek tiek vliau papildomai painformavo, jog rus
karin vadovyb prao Lietuvos vyriausybs, kaip draugikos Rusijai respublikos
valdios, skirti 1 garve ir vagonus geleinkelio linijoje LentvarisGardinas. Teigiamai sprendiant klausim, adjo panaikinti mirties bausm pasmerktam suaudyti Lietuvos pilieiui grafui Stanislovui Tikeviiui, prieingu atveju grasino j suaudyti267. Nors lietuvi valdia rusams garveio ir vagon neskyr, bet ie mirties
bausm grafui Stanislovui Tikeviiui draugikumo vardan pakeit itrmimu koncentracijos stovykl268.
Lietuvi delegacijos derybos su bolevik IV armijos vadovybe dl Vilniaus
evakavimo usits. Ir tik 1920 m. rugpjio6 d. Kaune buvo sudaryta konvencija
tarp rus karins vadovybs ir Lietuvos vadovybs dl evakavimo i Lietuvos teritorijos, uimtos rus kariuomens pagal 1920 m. liepos 12 d. sutart. Rusijos vardu j
pasira IV armijos Revoliucins karins tarybos narys I. Melaukis, o Lietuvos vardu krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas269. Rus kariuomen evakavim i
uimtos teritorijos turjo pradti tuoj po konvencijos pasiraymo. Buvo nutarta vis
Raudonosios armijos uimt Lietuvos teritorij suskirstyti tris zonas: 1. iaurin
su venioni miestu, 2. vidurin su Vilniaus miestu ir 3. pietin su Lydos ir
Gardino miestais. iaurin zon jo Pastovi, venionli ir Pabrads, vidurin
Vilniaus, Varnos, Indrups ir Jain geleinkelio stotys. Pietin zona apm vis
kit teritorij. Iki rugsjo 1 d. buvo sutarta evakuoti i pirmj dviej zon, o i
treiosios pietins turjo bti evakuojama atsivelgiant dar ten tebevykstant
ruslenk kar270 (vis konvencijos tekst r. 13 priede).
Pasiraius i konvencij, buvo sudaryta evakuacin lietuvi ir rus komisija,

297

veikusi Vilniuje nuo 1920 m. rugpjio 8 iki 27 d. Soviet Rusij joje atstovavo
M. Rafesas, Pr. Mickeviius-Paprsis ir Lagofetas. Lietuvi atstovai komisijoje buvo
Vilniaus m. ir apskr. komendantas kpt. V. Kurkauskas, Ig. Jonynas ir Z. emaitis, be
to, juriskonsulto teismis, advokatas T. Vrublevskis271.
Derybos evakuacinje komisijoje buvo labai sunkios. Tiesiog tai buvo atkakli
kova su komunistais ir j vadovu M. Rafesu, kurie bema visa Vilniuje laik karo
grobiu, reikalingu Raudonosios armijos veiksmams pateisinti. ia lietuviams ypa
naudingas buvo advokatas T. Vrublevskis geras Vilniaus miesto reikal ir vietos
moni inovas272.
Pirmajame komisijos posdyje lietuvi atstovai pareikalavo tuoj perduoti Lietuvos
valdiai vietimo ir labdaros staigas, ligonines, leisti organizuoti milicij. iems reikalavimams komunistai neprietaravo, iskyrus tai, jog nesutiko pavesti lietuvi milicijai Vilniaus miesto ir apskrities apsaugos, neleido lietuviams sudaryti savos Vilniaus miesto
administracijos. Vyko smarks ginai, k laikyti kariniu turtu, k karo grobiu ir t. t.
Antrajame komisijos posdyje buvo pareikalauta sustabdyti bolevik atsiaukim spausdinim Lietuvi mokslo draugijos konfiskuotu popieriumi, nes tai paeid 1920 m. liepos 12 d. sutarties 4 paragraf. Posdiuose dideli gin sukl bolevik vykdomos turto rekvizicijos ir karo grobio iveimas, privataus turto sekvestravimas, protestuota dl ksinimosi iveti Vilniaus kultros turtus, Lietuvos piliei
aret, kari mobilizacijos ir kt.
1920 m. rugpjio 21 d. krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas bolevik
karinei vadovybei teik ultimatyv protesto rat, kuriame kaltino j dl prieik
Lietuvos valstybs atvilgiu veiksm ir pagrasino imtis priemoni apsaugoti savo
teritorijoje Lietuvos piliei laisv ir teises273.
plk. ltn. K. uko ultimatum Soviet Rusijos krato apsaugos komisaras
L. Trockis atsak telegrama, jog Soviet Rusija mokanti laikytis savo paad ir evakuosianti i Lietuvos savo kariuomen. Tai buvo padaryta 1920 m. rugpjio 26 d.274
V i l n i a u s i r k i t L i e t u v o s t e r i t o r i j a t g a v i m a s. Rus
lenk kov metu abi alys siek patraukti savo pusn Lietuv. Pastarosios politikai
abiem atvejais suprato valstybei gresiant pavoj, todl nutar laikytis neutraliai
vengti karini susirmim tiek su viena, tiek su kita kariaujania alimi. To meto
slygomis tai daryti nebuvo lengva. Raudonajai armijai umus Vilni ir po keleto
dien tsiant puolim piet bei vakarus nuo Augustavo kryptimi, lenkai, bijodami
apsupties, pradjo be kov trauktis ir i pietins Suvalkijos dalies. Liepos 19 d. bolevikai um Gardin ir ts puolim Baltstogs kryptimi.
Tuo bdu iki tol buvs lietuvilenk frontas labai sutrumpjo. Karins vadovybs sakymu mjr. J. Motiejno-Valeviiaus vadovaujamos Marijampols grups
dalys buvo koncentruojamos ygiams lenk apleidiamas vietoves. Dar liepos
17 d. lietuviai ties Merkine nuginklavo dvi lenk kuopas ir um Druskininkus
bei Ratnyi275.
Lenk apleistose vietose pasiliko tik j partizanai. Liepos 19 d. Marijampols
grups dalys visu frontu pradjo ygiuoti pirmyn, stumdamos tuos vietinius lenk
partizanus ir tos dienos vakare um Vityt, Viain, Liubav, Punsk, Seinus ir
Gibus. Iki liepos 29 d. lenk kariuomen i Suvalk rajono buvo visikai atitraukta276.

298

Pasitraukus lenkams, i Suvalk Marijampols grups vadovyb m kreiptis

vairios pakraipos vietini gyventoj grups, praydamos kuo greiiau uimti miest, nes, nelikus jokios valdios, jame kilo netvarka. Todl tos dienos vakare raiteli
pulko II eskadronas um miest, kuriame vietini gyventoj buvo su diaugsmu
sutiktas277.
Lietuvi valdia vietiniams gyventojams paskelb, jog Suvalk krate bus paliktos plaios savivaldos teiss. Tik miesto rotuje buvo ikabinta lietuvi tautin
vliava.
Umus Suvalkus, visu frontu piet link m ygiuoti Marijampols grups
pstinink dalys, kurios rugpjio 1 d. um linij: RakosPlotiinasVygri e.
Juodosios Anios up iki Auktatilio (Wysoki Most)GibaiBdvietis278. T pai
dien umus Augustavo kanalo linij, to miesto stotyje buvo paimtas 1 garveys su
8 vagonais ir atgabentas Suvalkus. Rugpjio 8 d. buvo uimtas ir visas Augustavo
miestas279.
Rugpjio 1 d. Marijampols grups sudtyje buvs I atsargos batalionas buvo
performuotas pulk ir pavadintas X pst. pulku. Jo vadu tapo mjr. J. MotiejnasValeviius280. Rugpjio 12 d. Lietuvos kariuomen pietuose buvo umusi i linij: GrabovasNecko e. iaurinis krantasAugustavo kanalo sistemaSapochinas
SimuchovasVarna (visi minti punktai, iskyrus Varn, priklaus Lietuvai) ir toliau pagal rugpjio 6 d. konvencij281. Rugpjio 14 d. buvo steigta Suvalk m. ir
apskr. komendantra. Komendantu tapo paskirtas kpt. K. Skuas282.
1920 m. liepos mn. antrojoje pusje ir rugpjio mn. lietuvi kariuomen
taip pat um dar nema vietovi iaurs ryt Lietuvoje: liepos 21 d. Breslauj ir
Aps, 22 d. Lentup, Kliuionis, Baltuosius vandenis, Svierionlius, 23 d. Tverei, 28 d. Kaznus, rugpjio9 d. venionlius, venionis ir Adutik. Rugpjio 25 d. buvo uimta VarnosMarcinkoniValkinink geleinkelio linija, Senieji
Trakai, Lentvaris, Naujoji Vilnia ir priartta prie pat Vilniaus283.
1920 m. rugpjio 10 d. belaisvi stovyklose buvo internuota 103 lenk karininkai ir 3520 kareivi. Faktikai jie buvo laikomi karo belaisviais284. T met liepos
27 rugpjio 8 d. veikusios specialios komisijos apskaiiavimu, i lenk paimta
karo grobio vert siek apie 887 558 auksinus. grob sudar i j paimtos patrankos, kulkosvaidiai, autuvai, revolveriai, dviraiai kulkosvaidiams, ds oviniams,
veimai, virtuvs, optikos prietaisai, balnai, kabelis, brezentas ir kt. Mint grob
surinko lietuvi kariuomens dalys. Paymtina, jog jis ypatingos verts neturjo285.
Lietuvos karin vadovyb, suinojusi, jog bolevik kariuomen prie Varuvos
patyr neskm ir stumiama atgal, pareikalavo, kad raudonarmieiai greiiau trauktsi i Lietuvai pripaintos teritorijos, vis pirma i Vilniaus. Kraustymuisi i miesto
buvo nustatytas 3 dien terminas286. Vilni buvo sakyta uimti IV, VII ir VIII pst.
pulkams, I ir VI baterijoms bei arvuoiams Arui ir arnui.
Gavs sakym, IV pst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, vadovaujamas
kpt. J. Variakojo, i Vievio per Rykantus eng Vilni rugpjio 26 d.287 VII pst.
emaii kunig. Butigeidio pulko vadui plk. ltn. Edv. Adamkaviiui dar rugpjio
22 d. buvo sakyta grupuoti pulk BezdoniPetrovkos rajone, deiniuoju sparnu
ygiuoti Vilniaus link, laikantis Neries ups, ir supti miest kairiuoju sparnu. Rugpjio 26 d. visas pulkas eng Vilni. Vietini gyventoj diaugsmas buvo neap-

299

sakomas: pulko vadas ir karininkai apdovanoti glmis, Pilies kalno boktas pasipuo lietuvika tautine vliava288.
VIII pst. pulkas (vadas mjr. J. aplikas) buvo armijos rezerve ir stovjo
Jonavoje. Rugpjio 24 d. jis geleinkeliu buvo perkeltas Lentvar, o po poros dien
pasiek Vilni ir apsistojo buvusiose Ignatjevo kareivinse289.
I baterija, vadovaujama kpt. V. Griganaviiaus, rugpjio 25 d. ivyko i Arnioni dvaro ( iaur nuo Pabrads) ir kit dien, prie eidama miest, saliutavo
21 artilerijos viu. VI baterija (vadas vyr. ltn. G. midtas) i Ausieniki (Vievio
raj.) Vilni taip pat atvyko rugpjio 26 d.290. T pai dien Vilni pasiek ir
arvuoiai Aras bei arnas, iki to laiko buv Vievyje.
Vilniaus atgavimo proga krato apsaugos ministras, l. e. vyr. kariuomens vado pareigas plk. ltn. K. ukas Lietuvos kariuomenei, ivadavusiai senj sostin,
ireik padk291 (r. 14 pried).
S i e k i m a s a t g a u t i G a r d i n . 1920 m. rugpjio mn. pabaigoje po
patirto pralaimjimo prie Vyslos bolevikams skubiai traukiantis ir frontui artjant
prie Lietuvos sien, krato vadovybei ikilo nauji, sudtingi udaviniai. Iki to laiko
buvo svarbiausia atkurti valstybs sienas, paalinant bolevikus i jos teritorijos, o
dabar, i esms keiiantis padiai, reikjo pasiruoti sprsti tuos naujus udavinius.
Vis pirma buvo reikalinga stipri, vieninga kariuomens vadovyb.
Tuo metu kariuomenje neturta nei vieno kvalifikuoto Generalinio tabo karininko arba bent jau imananio darb ir turinio pakankam sta. Tiesa, kariuomenje buvo daug narsi, prityrusi karinink, kurie galjo vadovauti maiems
koviniams vienetams kuopoms, batalionams ir gal net pulkams. Taiau surasti
vad divizijai buvo labai sunku. Dl caro valdios vykdytos ankstesns politikos
Pirmojo pasaulinio karo metais niekam i lietuvi, ypa katalik, nebuvo leidiama
vadovauti stambesniam nei kuopa koviniam vienetui. Jei kada nors vienam kitam ir
patikdavo vadovauti batalionui, tai tik laikinai, k nors pavaduojant. Kai kuriems
i toki Lietuv grusi ir tarnavusi savojoje kariuomenje karinink teorini
ini bei isilavinimo pakako, taiau, neturint patyrimo bei stao, dirbti atsaking
darb buvo labai sunku, o kartais net ir pavojinga.
Taiau spariai besikeiianios aplinkybs reikalavo operatyviai dirbti. Dar Vilniaus atgavimo i bolevik ivakarse Lietuvos kariuomens vadovybje buvo vykdyti reikmingi organizaciniai pertvarkymai. Krato apsaugos ministro ir jusio vyr.
kariuomens vado pareigas plk. ltn. K. uko iniciatyva 1920 m. rugpjio 23 d. i
armijos vado pareig buvo atleistas ir paskirtas I pst. divizijos vadu gen. ltn. St.
Nastopka292. Nors is karininkas Nepriklausomybs kov metu bei vliau um
nemaa atsaking post Lietuvos kariuomenje, plk. ltn. K. ukas ir po daugelio
met savo atsiminimuose apie j taip ra: Skystas. Jokio sumanumo, jokios energijos, joki idj ar iniciatyvos darbas stovjo vietoje293.
T pat rugpjio 23 d. js I pst. divizijos vado pareigas plk. ltn. K. Ladyga,
jau pasiymjs kovose su bolevikais ir bermontininkais, tapo krato apsaugos ministro pirmuoju padjju rikiuots srityje (vadinamuoju armijos vadu). js II pst.
divizijos vado pareigas rus kilms plk. K. Kleinskas, vienintelis baigs karo akademij ir jau js divizijos tabo virininko pareigas Pirmojo pasaulinio karo metu,

300

buvo paskirtas Generalinio tabo virininku. Vietoj jo II pst. divizijai m vadovauti

plk. V. Grigalinas-Glovackis. Iki to laiko vadovavs Generaliniam tabui gen. ltn.
M. Katch buvo paskirtas (rugsjo 21 d.) ypatingj reikal generolu prie vyr. kariuomens vado294. Apie karinink plk. ltn. K. ukas vliau sak, jog jis kaip karo
specialistas buvo gerai vertinamas, taiau buvo neabejotinas alkoholikas295.
Pakeista buvo ir X pst. pulko vadovyb. Mjr. J. Motiejn paskyrus dirbti
Krato apsaugos ministerij, X pst. pulkui m vadovauti mjr. A. Jakaitis296.
Bolevikams skubiai traukiantis ir j XV armijai Augustavo rajone pareikus
nor pasiduoti lietuvi kariuomenei, tik k paskirtas armijos vadu plk. ltn. K. Ladyga sak Marijampols grups vadui ant svarbesnij keli, kaip Hoa (Aiua)
SopockinasRygolisVlaskaStudenicaMazurkosGrabavas sustiprinti sargybas ir
jokiu bdu nepraleisti nei bolevik, nei lenk kariuomeni297. Kit dien is sakymas buvo pakartotas I pst. divizijos vadui298.
T pat rugpjio 24 d. I, II ir III divizij vadams buvo sakyta baigti uimti
Lietuvos teritorij, vengiant ginkluot susirmim su bolevikais ir grietai reikalaujant juos ieiti i ms teritorijos. I divizijai nurodyta ikart uimti antrj skiriamosios linijos zon, nurodyt rugpjio 6 d. konvencijoje su bolevikais. II ir III divizijos kur laik turjo pasilikti savo vietose299.
Tuo metu plk. V. Grigalino-Glovackio vadovaujam grup sudar II ir X pst.
pulkai bei VI pst. pulko I batalionas, taip pat V ir IX baterijos bei II husar eskadronas. Grups tabas buvo Seinuose300. Vliau grup papild visa II divizija V ir VIII
pst. pulkai. Grup buvo papildoma tuo tikslu, kad, bolevikams pasitraukus, stengt
uimti Gardin.
Pradjs vadovauti Marijampols grupei, plk. V. Grigalinas-Glovackis jai paskelb kelet sakym. Apie planus uvaldyti Gardin liudija tokio turinio sakymo
itrauka (kalba netaisyta V. L.):
Marijampols grupei
sakymas
13 Nr.
Rugpjio25 d. 1920 m. Seinai

Operatyvinis, slaptas

Ms grupei paliepta pasiekti ir apsaugoti linij: GrabovoAugustow

LipskGrodnoSkidel. Visi itie punktai imtinai.
Santykiai ms su bolevikais besitraukianiais ir lenkais neutrals, t. y.
mes privalom j neleisti ant ms teritorijos. Visus perjnus nuginkluoti, ivengus
ginkluoto susirmimo, bet turi btina apsauga pavesto baro, nuo kurio pasitraukti
negali bti nei minties.
Iki atvykimo 2 pulko bar dalinu nuo Grabovo per Augustav, Krasnybor,
Lipsk imtinai ir nuo Gardino iimtinai iki Skidel imtinai 10 pulkui, nuo Lipsko
iimtinai iki Gardino imtinai 6 pulko pirmam batalionuiMarijampols grups vadas
Pulk. Grigalinas-Glovackis301.

301

is sakymas i ties buvo slaptas, bet ne operatyvinis. Vienas X pst. pulkas su

VI pst. pulko batalionu negaljo uimti 120 km ilgio bar. Neturint jg, maos
jgos turjo bti labiau koncentruojamos, o neuimamuose baruose reikjo organizuoti valgybas. I sakymo turinio matyti, jog kariuomens vadovyb labiausiai norjo uimti Gardin.
Tomis dienomis kair nuo Marijampols grups bare prie bolevikus rytus
nuo geleinkelio VilniusGardinas stovjo gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujama I
pst. divizija, o kair nuo jos ligi Latvijos sienos bar saugojo mjr. Ig. Musteikio
vadovaujama III pst. divizija.
Marijampols grups sudt trauktas II pst. pulkas rugpjio 24 d. i Kaiiadori ivyko lenk front ir po poros dien atvyko Seirijus. engiant miestel,
pulk pasitiko didel minia vietini gyventoj, kurie sveikino savj kariuomen,
nes seirijikiai tiek daug lietuvi kari dar nebuvo mat. Toks iltas sutikimas labai
pakl II pst. pulko kari nuotaik302. Karin. J. Petruiio vadovaujamas io pulko
III batalionas buvo pasistas Kaun gulos tarnybai, o i Maeiki atvyko ltn. J.
Andrino vadovaujama IX kuopa. O kpt. A. Butkeviius su VII kuopa buvo pasistas Vilkavik belaisviams saugoti.
Rugpjio 26 d. armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga sak kpt. J. Petruiiui su
savo batalionu i Kauno vykti Gardin, sudaryti to miesto gul ir uimti daugiau
kaip 30 km pozicij nuo Laiins (Lososnos) ups ties Kuznicos miesteliu, toliau
Indros upeliu iki Svisloiaus takos Nemun ir deiniuoju krantu iki Ruanovc
sienos tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos303. Dl technini nesklandum geleinkelyje
kpt. J. Petruitis i Kauno ivyko tik rugpjio 27 d. Pasiekus Marcinkonis, traukinys
buvo priverstas sustoti, nes keli buvo uvert susidr du bolevik traukiniai. Parie batalionui teko pasiekti psiomis. ia iek tiek pailsjus ir rengiantis tolesniam
ygiui, vakare buvo gautas i Sein grups vado sakymas Nr. 14. I jo paaikjo, jog
lenk reguliarioji kariuomen jau buvo u 35 km pietvakarius nuo Gardino, kur
vyko miai su bolevikais. Lenk raiteli grups pasirod ties Raigardu. Gardine ir
rytus nuo jo buvo dar nemaos bolevik kariuomens pajgos IV ir XV armij
demoralizuotos dalys. Augustavo rajono mikuose isisklaidiusios XV armijos dalys, sugebjusios ivengti lenk smgi, susitikusios su lietuviais, pasitraukdavo
rytus prie savj. Daniausiai tai buvo mai, vad vedami dalinliai. Kiti nepaklusdavo ir stengsi lietuvi sargybas apeiti. Tokie buvo nuginkluojami ir internuojami.
Jiems buvo nesvarbu, kur eiti, kad tik ne front kariauti. Pasitaikydavo asmen,
kurie stengsi pasprukti vakarus. Jiems bolevizmas buvo tiek kyrjs, jog maldaudavo negrinti j atgal.
domu, kad raudonarmieiai latviai, susitik su lietuviais, smeigdavo autuvus
em ir juos ulaudavo, nusidraskydavo rusikus enklus, sutrypdavo, sakydami: Esu latvis ir ygiuoju Latvij304. Tokie bdavo paleidiami be palydov.
Daug raudonarmiei pabgo Rytprsius. Ten pateko ir rus kavalerijos korpusas drauge su savo vadu G. Gajumi. Rytprsiuose internuoti bolevik kariai buvo menkai saugomi, bgdavo i ten grupelmis po 57 asmenis. Pam i kinink
veimus, priversdavo veti rytus. Kai kurie i j buvo ginkluoti revolveriais. Lietuvos siena su Rytprsiais buvo prastai saugoma, todl bgliai j lengvai pereidavo.
Pakelje jie buvo gaudomi policijos bei kariuomens ir siuniami Kaune buvusi

302

belaisvi stovykl. is rus kari per Lietuv bgimas nebuvo masinis. J buvo sulaikyta apie 200 asmen305.
Karins vadovybs sakymu pietinms valstybs sienoms ginti tarp Marijampols ir Vilniaus grupi buvo nustatyta skiriamoji linija: kairje RatnyiaParie
EeronysSkidliusRusinovceKniazevce, deinje vokiei siena ties Grabavu. Marijampols grup turjo uimti linij: GrabavasAugustavastabinasRaudonilis
(Krasnybor)LipskasGardinasSkidlius306.
Grups vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis sak mjr. A. Jakaiiui (X pst.
pulko du batalionai ir V baterija) uimti bar GrabavasAugustavastabinasLipskas imtinai, pasiekti valstybin sien su baltgudiais, nustatyt 1920 m. liepos 12 d.
sutartimi, atkreipiant ypating dmes Dambrav, kaip keli mazg.
Kpt. K. Mackeviiaus vadovaujamas VI pst. pulko I batalionas turjo uimti
bar nuo Lipsko iimtinai iki Gardino imtinai ir, pagal galimyb, pasiekti valstybs
sien ties Ciuprinovu.
Mjr. J. Laurinaiiui su II pst. pulko I batalionu sakyta rugpjio 27 d. apsistoti Kapiamiestyje, o kit dien Sopockine, isiuntus apsaug tiltui ties Hoa (Aiua) per Nemun, palaikyti ryius su VI pst. pulko I batalionu ir, sekant paskui j,
esant maiausiai progai uimti Gardin ir sudaryti jame karin gul.
Kpt. J. Petruiiui, ilipus i traukinio ties Pariee, su II pst. pulko III batalionu
ygiuoti tarp geleinkelio GardinasVilnius ir ParieEeronysSkidliusRusinowcy
linij. Umus Eeronis, pasiekti Gardino linij iimtinaiSkidliaus linij imtinai ir
istatyti sargybas prie Lietuvos valstybs sienos tarp Ciuprinovo iimtinai, Luo, Induros, kairiuoju Svisloiaus upelio krantu, deiniuoju Nemuno krantu iki Ruanovc. Nuo GardinoSkidliaus linijos pereiti priek tik lietuviams umus Gardin.
Mjr. K. Ramanauskui su II pst. pulko II batalionu ir valg komanda bti
grups atsargoje Sein rajone ne vliau rugpjio 27 d. 20 val.
Ltn. Labutis su husar I eskadronu turjo igaudyti mikuose tarp Augustavo
ir Gardino isisklaidiusias bolevik grupes.
III lauko ligonin turjo persikelti Seinus ne vliau kaip rugpjio 29 d. Ryi
virininkui sakyta sutvarkyti telefono ry su Suvalkais, Kapiamiesiu, Sopockinu,
Augustavu ir grups vadu. Intendantui maistu aprpinti grup, sudarant sandlius Suvalkuose, Seinuose, Parieje; artilerijos sandliai ir baz Marijampolje.
Grups tabas Seinuose307.
is sakymas jau buvo kur kas tikslesnis. Pagrindinis siekiamas tikslas kuo
greiiau uimti Gardin ir pasiekti taikos sutartimi su rusais nustatyt valstybs sien. Mjr. J. Petruiio teigimu, mes tada nors ir turjom pakankamai ginkluot pajg, kad galtume pasakyti, jog esame neutrals arba kariausime, taiau, kaip matyti
i ms operatyvini sakym, ms tos paios pajgos taip buvo imtytos, isklaidytos, kad visikai nustojo bet kurios karikos verts308.
Suinojus, jog Gardine ir Eeronyse dar tebestovi bolevik kariuomen, kpt.
J. Petruiio vadovaujamas II pst. pulko III batalionas turjo likti Parieje.
L e n k k a r o v a d o v y b s d e l e g a c i j a K a u n e. Rygoje vykusioje
Baltijos valstybi konferencijoje lenk delegacija 1920 m. rugpjio 23 d. pareik
norinti draugikai sprsti visus ginus tarp Lenkijos ir Lietuvos, jei pastarosios vy-

303

riausyb pareik nesanti susieta jokia sutartimi, nukreipta prie Lenkij, ir jei atsisakys persekioti lenk tautybs Lietuvos pilieius. Lietuvos delegacija savo ruotu paymjo, jog ji pritaria idjai sudaryti konvencij nepriklausomybei apsaugoti su visomis valstybmis, jau pasiraiusiomis taikos sutart su Rusija, taip pat ir su Lenkija,
kai ji taikiai isprs ginus su Lietuva ir pasirays taikos sutart su Rusija309. Deryb
pasisekimo ypa norjo santarvinink misijos Lietuvoje pirmininkas K. Reboulis,
sieks lietuvilenk konflikt likviduoti geruoju ir sudaryti susitarim, leidiant
lenk kariuomenei ygiuoti per Lietuv ir persekioti bolevik kariuomen.
1920 m. rugpjio 26 d. Kaun atvyko lenk speciali delegacija, kuri sudar
du neaukto rango karininkai: plk. M. Mackieviius (kilms i Dzkijos) ir II skyriaus referentas lietuvi reikalams kpt. A. Romeris. Su ja derjosi krato apsaugos
ministras plk. ltn. K. ukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga ir Generalinio tabo
virininkas plk. K. Kleinskis310.
Pirmas posdis vyko rugpjio 27 d. Generalinio tabo virininko plk. K. Kleinsko kabinete. Neturdama galiojim dertis politiniais klausimais, lenk delegacija galjo aikintis tik lietuvi ir lenk karins konvencijos sudarymo ir lietuvi
dalyvavimo kare su Soviet Rusija klausimais. I lenk karins misijos kelt udavini iskirtini keturi pagrindiniai ie: 1) ireikalauti i Lietuvos vyriausybs bei karins vadovybs laisv Lenkijos karini dalini judjimui per Vilniaus ir Gardino krat,
pripaint Lietuvai liepos 12 d. sutartimi, gauti savo dispozicijon geleinkel GardinasLydaMolodenas; 2) garantuoti Lenkijos kariuomens kairiojo sparno saugum, idsius prie aukiau minto geleinkelio tris lietuvi kariuomens divizijas;
3) Lietuvos kariuomenei nedelsiant pasitraukti i Suvalk krato ligi gruodio 8 d.
linijos ir netrukdyti Lenkijos kariniams daliniams judti Gardino link; 4) Lietuvai ir
toliau laikytis neutraliteto, jos kariuomen privalo atiduoti Lenkijos iniai geleinkel GardinasVilniusDaugpilis ir uleisti Vilni karo veiksmams311.
Taiau plk. ltn. K. ukas rodinjo, jog, prie sudarant karin konvencij, vis
pirma btina nustatyti abiej valstybi aikias sienas, kurias po karo respektuot ir
Lenkija, nes lenkai jau ne kart paeid santarvinink nustatyt demarkacijos linij. O lenk delegacija tvirtino, kad teritorinius ginus Lenkija pasirengusi isprsti
taikiu bdu, prisilaikydama demokratini princip, ir kartu pabr, jog, atsivelgdama gyventojus norus, su Maskvos taikos sutartyje numatytomis Lietuvos sienomis Lenkija negalsianti sutikti312.
Nesant galimybi sprsti teritorinius klausimus, savaime atkrito ir derybos dl
karins konvencijos sudarymo, nes Lietuva nebuvo suinteresuota vl kariauti su Soviet Rusija. Lenk delegacijai buvo aikiai pasakyta, jog negali bti ir kalbos dl
lenk kariuomens ygiavimo Lietuvos teritorija ir kad Lietuvos kariuomen pasiliksianti pietuose nuo Augustavo kanalo ligi bus normalizuoti lietuvilenk santykiai. Nebuvo susitarta ir dl Lietuvoje internuotos plk. S. V. Paslavskio vadovaujamos lenk brigados paleidimo, nes tai bt nesuderinama su Soviet Rusijos ir Lietuvos taikos sutartimi313.
Mintoms deryboms Kaune tebevykstant, lenk II armijos vadovyb rugpjio 27 d. ileido operatyvin sakym, kuriame buvo pabrta, jog iki bolevik ofenzyvos lenk valdyti plotai ir toliau priklauso Lenkijai. Lietuviams lenkik plot
neapleidiant geruoju, reikia visu grietumu tuos j dalinius nuginkluoti314. Taigi

304

sakyme atskleistas tikras karins operacijos tikslas priversti lietuvius pasitraukti i

Augustavo, Suvalk, Sein, Druskinink ir kt. vietovi.
Karinei operacijai vykdyti, t. y. Suvalkijai uimti, i pradi buvo skirtos nedidels lenk jgos: 85 karininkai, 900 pstinink, 1500 raiteli, 81 kulkosvaidis, 19
artilerijos pabkl, 1 arvuotis, 274 veimai315. Tuo metu lietuvi Marijampols grupje, nuo Vokietijos sienos iki Gardino buvo sutelkta: X pst. pulko du batalionai, VI
pst. pulko vienas batalionas, II pst. pulko du batalionai, viena baterija (4 patrankos) ir vienas eskadronas316. Lietuvi sutelktos Suvalkijoje pstinink jgos 2 kartus
virijo lenkiksias, taiau lietuviai negaljo lygintis su gausia ir gerai aprpinta lenk kavalerija.
Rugpjio 28 d. lenk II armijos I pst. pulkas, tebevykstant lietuvilenk
deryboms Kaune, ivaik lietuvi sargyb utvaras ties Augustavu, um miest, o
ten buvusi X pst. pulko kuop (3 karininkus ir 90 kareivi) nuginklavo ir internavo317. Augustavo umimas Lietuvos karinei vadovybei buvo visikai netiktas, nes
Antants atstovai buvo utikrin Generalin tab, jog lenkai nepulsi, nes buvo
gav griet Antants not, kad neit ten, kur yra lietuvi kariuomen.
Rugpjio 30 d. lenkai pradjo pulti vis Marijampols grups bar. Lietuvos
Lenkijos derybos Kaune nutrko. Minti vykiai dar kart parod, jog lenk delegacija ir j atsaking politik patikinimai, jog Lenkija pasirengusi teritorinius ginus
su Lietuva sprsti taikiu bdu, buvo eilin klastot. Paymtina ir tai, jog pastarieji
lenk silymai lietuviams buvo visikai nereals ir i viso nebuvo atsivelgiama
Lietuvos politin padt.
Nutrkus deryboms Kaune, prasidjo pasikeitimai notomis. Lenkai Taut Sjungoje kaltino lietuvius paeidus neutralitet ir demarkacijos linij. Lietuvos usienio reikal ministras J. Purickis aikino, jog tarp valstybi nesant nustatyt sien
negali bti ir neutralumo paeidimo318.
Karo veiksmai tssi: rugpjio 30 d. i Kauno Augustav atvyko Antants karins misijos atstovas prancz plk. Pijaulis itirti lenk kariuomens Augustavo umimo prieasties ir paleisti internuot lietuvi Augustavo gul. Kartu su juo vyko lietuvi
X pst. pulko vadas mjr. A. Jakaitis. Ties ebrais jie sutiko lenk kavalerijos pulk su
baterija, kuris, tarp Ntos ir Baltojo eer sumus lietuvi utvar, ygiavo Suvalk
link. Paklausus lenk pulko vad, kuo remdamasis eina Lietuvos teritorij, is mjr. A.
Jakaiiui paiepianiai atsak, jog turs vykdyti savo vadovybs sakym uimti Suvalkus. Suinota, jog kitas kavalerijos pulkas su baterija ygiuoja Sein kryptimi319.
Pokalbio su lenk I divizijos vadu papulk. A. Nienievskiu Augustave metu is
ultimatumo forma pareikalavo, kad lietuviai iki kitos dienos pasitraukt i Suvalk
ir Sein. Visgi internuota X pst. pulko kuopa buvo paleista320.
Tuo paiu metu lenkai puol lietuvi sargybas tabine, Dambravoje ir Lipske.
Pasiprieinimo lenkams ties Studnina ir Dambrava metu 2 lietuvi kariai uvo, 2
buvo sueisti, 15 pateko nelaisvn, netekta 1 kulkosvaidio. X pst. pulko III ir V
kuopos buvo isklaidytos, IV atsitrauk Suvalk link, I visai neatvyko, o II buvo
sulaikyta Suvalkuose. II raiteli eskadronas paklydo Suvalk mikuose. Vakare lenkai buvo u 1,5 km nuo Suvalk. Kita j grup prisiartino prie Fronck.
Divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis sak gulai i Suvalk evakuotis
Kalvarij, o i Sein Lazdijus. Pasitrauk visos staigos, buvo ivetas visas kari-

305

nis turtas, iskyrus Suvalk stotyje paliktus 7 vagonus. Divizijos tabas persikl
Seirijus. Seinams ginti i Sopockino buvo perkeltas II pst. pulko batalionas, to paties
pulko mokomoji komanda pasista uimti Gibus ir Krasnapol. I Paries buvo ikviestas VIII pst. pulkas ir haubic baterija, kuriems buvo sakyta vykstant per
Druskininkus pasiekti Kapiamiest ne vliau kaip rugpjio 31 d. 20 val.
Tuo metu tarp Gardine buvusi bolevik kilo panika. Bgdami nuo lenk, jie
siver Lietuvos teritorij, reikalaudami apsaugos palydjimui. Dl vietini gyventoj plimo Lipske ir sumanymo upulti ten buvusi lietuvi utvar, i, teturdama 1 karinink ir 15 kareivi, nuginklavo 498 bolevik kari pulk. Ginklai ir
kitas karikas turtas buvo nusisti Alytaus m. ir apskr. komendantros inion, o
kariai itremti u Lietuvos teritorijos rib321.
Rugpjio 31 d. 6 val. ryto viena lenk vora um Suvalkus ir pasistmjo 3
5 km Kalvarijos link. Lenk kariai m koordinuoti vietini partizan veikl, msi
jiems vadovauti sudarydami pstinink grupes. Toki partizan susiorganizavo per
200. Kita lenk vora apie 14 val. um Seinus. Ties Gibais lenkams pasiprieino II
pst. pulko mokomoji komanda. To pulko vadas mjr. J. Laurinaitis, neinodamas
santyki su lenkais bkls ar karas, ar taika, ar prieintis, ar ne, jiems prisiartinus
prie Gib po trumpo susirmimo sak pasitraukti Berininkus322.
Kartu su lenkais Seinus atvyks prancz karins misijos vadovas gen. Monvilas telefono pokalbio metu Lietuvos kariuomens Generalinio tabo virininkui pareik, jog susidariusi padtis lenkbolevik fronte reikalauja i lietuvi anksiau
ar vliau leisti lenkams pasiekti demarkacijos linij323.
Po i vyki Lietuvos karin vadovyb sitikino, kad karas su lenkais, kur jie
i anksto buvo numat ir jam ruosi, neivengiamas, kad ms karin vadovyb,
per daug pasitikdama Antants utikrinimais, buvo visikai nepasirengusi lenk
puolim atremti.
Per ias kovas Marijampols grup turjo nuostoli:5 nukauti, 12 sueist ir
apie 50 kari pateko nelaisv. Turto nuostoli irgi buvo nemaa. Be to, ir kariai,
skubiai ygiuodami atgal per mikus, labai pavargo, demoralizavosi324. Isklaidytos
Marijampols grups dalys pasitrauk linij: ViainisCipliksagariaiBerininkaiRudaukaGolynka325.
Gardino operacija savo tikslo nepasiek. Apginti Suvalkijai ir uimti Gardinui
negausiai Marijampols grupei buvo per sunkus udavinys.

6. LIETUVOS IR LENKIJOS

KARINIS KONFLIKTAS 1920 M. RUDEN

A u g u s t a v o o p e r a c i j a. Nepaisant aukiau mint neskmi, karinei

vadovybei buvo sakyta visomis igalmis ginti valstyb nuo lenk puolim. Istumdami jga lietuvius i pietins Suvalkijos lenkai sulau neutralitet, todl lietuviai
nutar taip pat nesiskaityti su neutralitetu ir ygiuoti Seinus ir Suvalk trikamp.
Kun. M. Krupaviiaus ir kit veikj suauktame Maajame seime krato apsaugos ministras, vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas ir armijos vadas

306

plk. ltn. K. Ladyga turjo apibdinti karin padt, pateikti savo samprotavimus ir
gauti jo pritarim. Plk. ltn. K. uko nuomone, reikjo sitvirtinti F. Focho linijoje ir
nuo jos nei pirmyn, nei atgal nesitraukti. Visikai kitokios nuomons laiksi plk. ltn.
K. Ladyga. Jo galva, atjs tinkamiausias laikas atsiskaityti su savo istoriniu prieu,
tuojau uimti visas etnografines sritis ir net daugiau. Jo kalba rmsi kiu: Dabar
ar niekados. Paklaustas, ar atlaikysime lenk puolim vliau, plk. ltn. K. Ladyga
pasak: Kai paleisime kelis vius, lenk vitos isisklaidys. Maasis Seimas pritar tokiai kartai, patriotikai, tikinaniai armijos vado plk. ltn. K. Ladygos kalbai326. Kelia nuostab ta aplinkyb, kad abu aukiausieji to meto kariuomens vadai, eidami Seimo posd, net nebuvo suderin savo nuomoni ir neturjo aikaus
tuometins karins padties supratimo bei vertinimo.
Politinis Augustavo operacijos tikslas buvo atgauti Lietuvai pietin Suvalkij.
Priemon tam tikslui pasiekti buvo plk. ltn. K. Ladygos sugalvotas manevras apeiti
i kairs Suvalkij sibrovusi lenk kariuomen ir, j sunaikinus, uimti patogi
dl gamtos klii gintis linij GardinasLipskasAugustavas. Mint vietovi didel teritorijos dal sudar dideli, tanks, vietomis pelkti ir klamps mikai. Per juos
j mai keliai tiko tik pstininkams ygiuoti. Mintoje teritorijoje buvo daug eer,
bal ir pelki. Tarpeeriai sudar gana patogias pozicijas, kur sitvirtinus galima
gerai gintis. I on turimi eerai neleido prieui panaudoti sparninio manevro jis
galjo pulti tik i priekio.
Karins vadovybs nurodymu bar paskubomis buvo telkiama daugiau
jg visa II pst. divizija. Taiau jos bkl Suvalkijoje buvo apgailtina. X pst.
pulkas, tranksis mikais ir be keli tabinoLipskoGardino iki ViainioCiplikiBerinink linijos, buvo patyrs nuostoli, ivargs ir demoralizuotas. Kuopos
buvo imtytos, laik plaius, 1520 km barus. Kari nuotaika buvo puolusi, drausm palijusi. II pst. pulkas i Vilniaus krato kelet dien ygiavo Gardin, po to
Berininkus, irgi buvo pervargs. Atkeltame V pst. pulke buvo daug neapmokyt
naujok. ygiuojant i Alytaus Berininkus, pulkas irgi turjo daug pavargusi,
nutrintomis kojomis kari. VIII pst. pulkas irgi buvo ieikvojs savo energij, kautis
netiko. VI pst. pulkas, ygiavs po 30 km per dien, taip pat buvo pavargs. odiu, visiems reikjo poilsio. Ligi 1920 m. rugsjo 1 d. Marijampols grup Suvalk
krate buvo sutelkta 11 batalion, turjusi apie 7000 kari, apie 100 kulkosvaidi,
3 baterijas (12 patrank) ir 1 raitinink eskadron327. I viso t dien Lietuvos ginkluotosiose pajgose buvo 961 karininkas, 347 karo valdininkai, 90 gydytoj, 26 159
kareiviai. Pagal etatus kariuomenje trko 393 karinink, 369 karo valdinink, 7412
kareivi328.
1920 m. rugsjo 1 d. Marijampols grupei buvo paskelbtas sakymas Nr. 15,
kuriame nurodyta atmesti i Lietuvos rib siverusias idavikikai su pagalba prancz karo misijos lenk kariuomens dalis329. Mjr. A. Jakaiio vadovaujamai vorai
(X pst. pulko du batalionai, I raiteli pulko vienas eskadronas ir V baterija) sakyta
laikyti lenkus uimamose teritorijose ir, pastebjus j traukimsi, smarkiai juos persekioti Suvalk link ir pasistengti uimti bar SuvalkaiRakos, kur susisiekti su VIII
pst. pulku.
Mjr. K. Ramanauskui su II pst. pulko vienu batalionu sitvirtinti uimamose
vietose, sudarius stipri keli SeinaiLazdijai, SeinaiSeirijaiKapiamiestis apsau-

307

g. Rugsjo 2 d. 1 val. i grup turjo pereiti antpuol. Umus Seinus ir Gibus, ji

turjo stumti prie toliau Suvalk link ir ten sueiti kontakt su X pst. pulku.
Mjr. J. aplikas su VIII pst. Pulko trimis batalionais, II pst. pulko vienu batalionu, VI pst. pulko vienu batalionu, II pst. pulko valg komanda, IX baterija ir I
haubic baterija iki rugsjo 1 d. 20 val. turjo susikoncentruoti Sopockine, patraukti i
Aiuos (Hoos) II pst. pulko batalion, istatyti sargybas ant plento GardinasAugustavas, pradti yg Augustavo link ir rugsjo 2 d. 19 val. bti ties Sajeneku ir tarp
Saino eero. Po to uimti tarpeklius ir toliau ygiuoti Rak link. Pasiekus Vokietijos
sien, atkirsti Suvalk, Sein ir Augustavo ruoe esam vis lenk kariuomen, j
apsupti ir suimti. Po to uimti AugustavoBaltojo (Bialo) e.Studeninosiorny Brod
Gorica ir Razondav linij imtinai ir sitvirtinti visuose tarpeeriuose. ygio ir veikimo metu turti omeny sparn apsaug, nes i abiej pusi buvo prieas.
Svarbu pirmiausia uimti Sopockin, Lipsk, Raudonil (Krasny Bor), tabin ir ilaisvinti linij iki Bobro ups ir sitvirtinti tarpeeresiuose. Esant Augustavo
rajone, turti galvoje vietini gyventoj nepalankum ir POW organizacijos aktyvi
veikl.
Kpt. J. Petruiiui su vienu II pst. pulko batalionu uimti Aiu (Ho) ir
apsaugoti tilt per Nemuno up, sudarius atramos linij anapus Nemuno nuo Aiuos iki Grandii imtinai.
Kpt. K. kirpa su trimis V pst. pulko batalionais ir VII baterija turjo iki rugsjo 1 d. 21 val. susikoncentruoti Seirij rajone ir bti grups atsarga, pasiruousi
ygiui330.
iame sakyme veiksm sumanymas buvo nepaprastai drsus. Jame buvo numatyta lenkus tiesiog sutriukinti. Taiau nebuvo reikiamai vertinta ta aplinkyb,
jog lietuvi jgos jam vykdyti buvo per menkos. Kai kuri dali vadai tai suprato ir
buvo sitikin, kad Marijampols grups pajgos buvo per maos energingam priepuoliui atlikti ir kad j bt pakak nebent ms kariuomens ufrontei apsaugoti
nuo mikuose siautusi partizan.
Taiau io sakymo neteko vykdyti. Apie 17 val. divizijos tab atvyko armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga su savo tabu ir, susipains su mintu sakymu, j
gerokai pakoregavo. Pagal naujj sakym Nr. 16, mjr. K. Ramanausko vorai buvo
pakeista ygiavimo kryptis: vietoj SeinSuvalk nurodyta SeinAugustavo kryptis. Artilerijos sandlis i Alytaus geleinkelio stoties numatytas perkelti pat miest, perriimo brys i Seirij Berininkus. Ligonin i Seirij perkeliama Marijampol, maisto baz vietoj Alytaus ir Lazdij numatyta Berininkuose. Kariuomens dali puolim turjo paremti aviacija, apmtydama prie bombomis331.
is sakymas buvo aikiau suformuluotas, taiau maiau realus negu pirmasis.
Mjr. J. apliko vora turjo ygiuoti nebe Lipsko kryptimi ir paskui tiesiai per Augustav Rakas, bet i karto pasukti daug kairiau pagal Nemun pro pat Gardino
fortus, ueidama bolevikams u aki Kuznicos kryptimi, ir nuo Laiins (Lososnos) ups, remdamasi savo kairiuoju sparnu itisa upi eile, pasisukti staiu kampu
dein ir ia plentu GardinasAugustavas ygiuoti per Lipsk, Augustav tiesiai
Rakas. Dabar jos maras bus nebe 70, bet apie 100 km.
Karin vadovyb ileido i galvos, kad ms kariuomen buvo suvargusi. Nepaisant to, rugsjo 2 d. Marijampols grups voros pradjo puolim. Deinioji vora

308

(vadas mjr. A. Jakaitis X pst. pulko du batalionai, V baterija ir raiteli eskadronas)

pradjo ygiuoti 5 val. ryto. I pradi puolim vykd dviem grupmis, vliau turjo
skirti ir treij, nes lenk raiteliai nuolatos puldinjo deinj sparn i vakar puss.
Kairioji grup ygiavo dein nuo plento KalvarijaSuvalkai, viekeliu i Rutkos per
Gulbinikes Bakalariavos kryptimi. Kita grup jo kair nuo plento ir turjo ygiuoti
per Eglin Tartako kryptimi. Treioji grup buvo persista Viain, o jos vieton pasistas pulko rezervas. Stipresni susirmimai vyko ties ervonka ir Dubrovka. Lenkai
sitvirtino Jeleniavo ir ubrino linijoje ir nakt i Kalietniko pasitrauk332.
Vidurin grup (vadas mjr. K. Ramanauskas II pst. pulko II batalionas, V
pst. pulko II batalionas ir artilerijos brys) iygiavo i Berinink 11 val. dviem
grupmis. Kpt. V. Bagdonaviius su V pst. pulko II batalionu turjo uimti Seinus,
o II pst. pulko II batalionas Gibus ir ygiuoti Serskilo kryptimi. Apie 15 val. II pst.
pulko II batalionas po nedidelio lenk utvaros pasiprieinimo um Gibus, o apie
18 val. V pst. pulko II batalionas istm i Sein lenk 16 ulon pulko du raiteli
eskadronus ir um miest. Apie 20 val. buvo uimtas ir Krasnopolis333.
Kairioji vora (vadas mjr. J. aplikas VIII pst. pulko trys batalionai, II pst.
pulko I batalionas, VI pst. pulko I batalionas, IX baterija, I haubic baterija ir II
pst. pulko valg komanda) i Sopockino ivyko 5 val. Jai buvo sakyta, pridengus
savo kairj sparn, pro Lipsk pulti Augustav ir j uimti. Pasiekus Golynk, II
pst. pulko I batalionas buvo pasistas Lipsk saugoti tilt per Bobr, kad lenkai,
puldami nuo Dambravos, neupult ms dali i unugario. Tokiu pat tikslu VI
pst. pulko I batalionas buvo pasistas tabin. Apie 17 val. voros dalys um
Lipsk ir Rigalaukius334.
Rugsjo 2 d. kovos su lenkais parod, kad vor virininkai prastai iman taktikos elementus, nemokjo suderinti pstinink ir artilerijos veiklos. Todl jiems buvo duoti atitinkami nurodymai. Dl didelio kari nuovargio operacija vyko ne tokiu
tempu, kokio reikalavo einamasis momentas335.
Rugsjo 3 d. deinioji mjr. A. Jakaiio vadovaujama vora buvo pasidalijusi
tris grupes, i kuri viena ygiavo Viainio kryptimi, kur buvo pasirod lenk raiteliai. Vidurin grup kovsi ties ubrinu. Apie vidudien ties Jeleniavu ji lenk raiteli buvo apsupta ir, patyrusi nema nuostoli, turjo atsitraukti ervonkiplikes. Vakare padtis buvo atitaisyta ir vora um ViainioervonkosKalietniko
linij.
Vidurin mjr. K. Ramanausko vadovaujama vora, palikusi sparno priedangai
vien kuop Krasnopolyje, ts yg Augustavo link ir pasiek VygriPerto tarpeer. V pst. pulko II batalionas per Raudonkry, Auktilt, Tabalav ygiavo ebros link. Kita voros grup II pst. pulko II batalionas ygiavo per Fronckus ir
Skerskil (Siersko Mik) Augustavo kryptimi. Pasiekus Skerskil, grup tris valandas kovojo su lenk pstininkais. Nakt voros dalys sitvirtino NtosBaltojoStudin eer linijoje, prie Augustavo. Dvi voros kuopos buvo pasistos atgal pro
ebrus Suvalk kryptimi336.
Mjr. J. apliko vadovaujama kairioji vora rugsjo 3 d. ts puolim. VI pst.
pulko I batalionas, pasistas uimti tabin, 14 val. um Jastembn. Paliks vien kuop saugoti Bebro tilt, ygiavo toliau. VIII pst. pulko du batalionai, ygiuodami plentu GardinasAugustavas, um Grukius ir 128 auktum. Vakare voros

309

dalys laimingai pasiek tabin ir Saino eer, prisiartino prie Augustavo. Buvo
uimti Augustavo tarpeeriai, kurie lyg jung visus plentus, einanius i Augustavo
Suvalkij. Tik Suvalkai dar buvo lenk rankose, nes X pst. pulkas niekaip negaljo
prasimuti toliau ernovkosKalietniko linijos, nuo kurios iki Suvalk buvo lik dar
apie 10 km337 (r. 39 schem).
Marijampols grups vadovyb jau diaugsi, kad Augustavo operacija beveik laimta. Taiau ji nereagavo t aplinkyb, jog, ygiuodama per Augustavo
mikus ir saugodama ufront pati grup gerokai sutirpo, nes visur reikjo palikti
kariuomens dalis Bobro ups tilt apsaugai ir rezervo. Taip pat nebuvo joki ryi
nei su grups tabu, nei tarp veikiani dali. Todl grups dalims, kurios nors ir

39 schema
Lietuvi puolimas 1920 m. rugsjo 25 d.

310

netoli stovjo viena nuo kitos, teko veikti savarankikai. Ryi trkumas ir tai, kad
nebuvo bendro vadovavimo voroms, smarkiai pakenk tolesnei operacijos eigai. Operatyvinis sakymas liko nevykdytas, lenk apsupti nepavyko.
Rugsjo 4 d. Marijampols grups vadas, matydamas, jog Suvalk ir Augustavo nepavyko greitai uimti, sak kpt. K. kirpai i atsargoje buvusi dviej batalion vien pasisti per Krasnopol pulti ir uimti Suvalkus. Batalionas, vykdydamas
puolim, prijo Vygri ir Perto tarpeer, kur i anksto apsikas lenkai jiems stipriai
pasiprieino, ir buvo priverstas sustoti. Lietuviams pradjus puolim, lenkai iame
bare turjo: du pstinink batalionus ir du raiteli pulkus Suvalkuose, vien raiteli
pulk Seinuose, du raiteli pulkus ir vien pstinink batalion AugustavoLipsko
rajone. Apie tai lietuvi karo vadovyb turjo ini. Puolim pradjus, bar
atvyko dar vienas lenk raiteli pulkas ir vienas pstinink batalionas Augustavo
Lipsko rajonan. Apie i jg atvykim lietuvi karo vadovyb ini neturjo338.
Mjr. A. Jakaiio vora tos dienos 7 val. po keleto smarki kautyni pasiek
GulbinikiervonkKalietniko linij. Ties Gulbinikmis lenkai, remiami partizan, atkakliai pasiprieino ir lietuviai iki 15 val. nieko negaljo padaryti. Apie 15 val.
lenk raiteli eskadronas, ties Rudka ujojs voros unugar, ivaik jos gurguol, o
po to puol ir grups unugar, kovojus ties Gulbinikmis, ir privert j pasitraukti.
Kita voros grup, kovojusi ties ervonka ir Kalietniku, pasirodius lenkams i deiniojo sparno, taip pat turjo pasitraukti nakt turt pozicij.
Tuo metu mjr. K. Ramanausko vora i pat ryto pradjo artilerijos ugnimi apaudyti Augustav. Taiau pasirod, kad lenkai jau nakt ruosi lietuvi puolim
atremti ir buvo sitvirtin netoli lietuvi sargyb linijos. Jie taip pat atrm ir kitos
grups puolim ties ebra. Tuo paiu metu Serskilo linkui, kur buvo lietuvi voros
rezervas ir gurguol, pasigirdo audymas. Atbg i Serskilo keli lietuvi raiteliai
prane, kad lenkai i Suvalk puss upuol Serskil ir j um, paimdami nelaisvn rezervus, suimdami gurguol ir suaudydami voros vad mjr. K. Ramanausk.
Lenkams atiteko didelis grobis, o 3 karininkai ir apie 70 kareivi pateko nelaisv.
Be to, lenk pstininkai, stiprios artilerijos remiami, pradjo smarkiai atakuoti
Nets, Baltojo ir Studeninos tarpeerius, o i deiniojo sparno ties ebra pasiunt
raitelius. Pavakary um Serskil, lenk raiteliai i unugario puol II pst. pulko II
batalion. is puolimo neatlaik ir isiblak po mikus339. Likusios voros dalys nebeinojo k daryti. Ryi nei su gretimomis voromis, nei tarp savos voros dali nebuvo.
V pst. pulko II bataliono vadas kpt. V. Bagdonaviius, su savo grupe kovojs
NetosBaltojo eerebros linijoje, suinojs apie gretimos voros iblakym ir nenordamas patekti apsupt, savo atsakomybe pasitrauk Tabalav. Lenkai nepastebjo io atsitraukimo ir smarkiai atakavo visikai tui viet. Vidurin vora, netekusi
savo vado mjr. K. Ramanausko, buvo iblakyta ir kautynms visikai nebetiko.
Mjr. J. apliko vadovaujama vora 7 val. pradjo puolim Sajeneko ir Saino
tarpeeryje. Igirdusi Augustavo bombardavim, vora spjo, jog tai puola gretimos
voros ir pradjo energingai veikti. Norint lengviau paimti tarpeer, buvo pasista
viena kuopa pro Sajenek ueiti lenkams sparn. Taiau i kuopa sutiko lenk dal,
kuri, matyt, pati norjo ueiti lietuvi sparn. Tarp j vyko smarkus susirmimas,
kurio metu abi kuopos sugebjo apsaugoti savo dali sparnus.

311

Vykstant smarkioms kovoms prie Augustavo, kitos lenk dalys, puldamos nuo
Dambravos puss, atakavo Bebro tilt ir um Jastembn. Tilt saugojusi lietuvi
utvara buvo sumuta. tabin umusi lietuvi grup tapo atkirsta nuo pagrindins voros. Tuo metu lenkai toliau puol Grukius vienintel atsitraukimo keli ties
Augustavu kovojusiai mjr. J. apliko voros grupei. Siekdamas likviduoti gresiant
apsupimo pavoj, mjr. J. aplikas vis turt rezerv nukreip Jastembnos miesteliui atsiimti. Kelet valand usitsusi kautyni metu mintas miestelis jo i rank
rankas, kol galiausiai jame sitvirtino lenkai. Visgi lietuvi grups rezervas steng
sitvirtinti ryt pusje ir lenkai uimti Gruki nesteng. Mjr. J. aplikas sitikins
lenk pajg pranaumu ir, neturdamas ryi su kaimynais bei neinodamas tikros bendros padties, pasitrauk GrukiLipsko linij. i kautyni metu abi puss patyr daug nuostoli340.
Marijampols grups tabas, rugsjo 5 d. dar neturdamas ini apie mjr. K.
Ramanausko uvim ir vidurins voros iblakym, 6 val. sak kpt. K. kirpai su
grups rezervu pulti Suvalkus plentu KrasnopolisSuvalkai. Pasistas brys privert lenkus atsitraukti Tartako link. ie traukdamiesi sitvirtino Pertos ir Vygri tarpeeryje, kur tapo neprieinami. O apeiti didiulius eerus neturta jg. Miuose dl
minto tarpeerio dalyvavo pats armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga.
Tuo metu mjr. A. Jakaiio vadovaujama vora vis dien puol prie ir pasiek RudkosBaltadumbli linij. Taiau imuti stipri lenk pajg i Viainio miestelio nepavyko.
Iblakytos vidurins voros dalys, uvus vadui mjr. K. Ramanauskui, t dien
rinkosi Seinuose ir Gibuose341.
Didjant lenk karins agresijos pavojui, Generalinio tabo virininkas plk. K.
Kleinskas dar rugsjo 3 d. kreipsi vyr. kariuomens vad plk. ltn. K. uk, pabrdamas jam momento svarb lenkai telki naujas stambias karines pajgas
Marijampols grups bare. Jis reikalavo padaryti visk, kas manoma, ir lietuvi
ginkluotosioms pajgoms sustiprinti. Tam nurod ir vienintel galim bd paskelbti atsiaukim visus Lietuvos gyventojus, galinius naudoti ginkl, ir pakviesti
juos stoti Lietuvos kariuomens gretas342.
Taiau lenkai nesiliov skelb pasauliui provokacines inias. Varuvos radijas
praneinjo, kad lietuvi kariuomen, bolevik padedama, puolanti lenkus ir lietuvi kariuomens unugaryje koncentruojamos bolevik pajgos343.
Lietuvi kariuomenei nepasisekus atsiimti Augustav ir Suvalkus, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga rugsjo 5 d. Marijampols grupei paskelb tokio turinio sakym: Susiklosius tokiai padiai, js grupei susilaikyti nuo ygiavimo ir pereiti
prie gynimosi ant i punkt linijos: RygalaukisLipskasBagoiaiRudankaJuodoji AniaVygri e.Perts e.KalietnikasNauji GrauiaiLiepinFornetkaViainio e.Vityio e., prie gynimo ios linijos pereiti tuojau344.
Nepasisekusios Augustavo operacijos metu lietuviai neteko: nukaut 2 karinink ir 21 kareivio, sueist 2 karinink ir 37 kareivi, patekusi nelaisv 2
karinink ir 163 kareivi345.
i operacija nepasisek tiek dl bendr ms to meto kariuomens trkum
(jos sumainimo 1920 m. pradioje, danos aukiausiosios karins vadovybs kaitos, aukto rango profesionali karinink ir kavalerijos trkumo) ir ypa dl netin-

312

kamo tos operacijos vykdymo (nepakankamo pasiruoimo, lenk karinio pajgumo

nevertinimo, Marijampols grups iskaidymo daugel ma grupi, j veiksm
nesuderinamumo, ne laiku panaudotos artilerijos, prasto ryi palaikymo tiek su
grups vadovybe, tiek tarp atskir grupi, didels dalies vietini gyventoj prieiko
nusistatymo ir kt.).
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos rugsjo 5 d. sakymas susilaikyti nuo ygiavimo ir pereiti gynimsi buvo labai naudingas lenk plk. A. Nienievskio vadovaujamai operacijos grupuotei, nes tuo lietuvi puolamoji iniciatyva buvo perleista
lenkams, o kai lietuvi pulkai tapo nebeveikls, idriekus j batalionus ilgais gynimosi sektoriais, danai su neginamais tarp j tarpais; lenk kavalerija galjo lengvai
prasiverti pro tuos tarpus ir pulti ms pstinink batalionus bei kuopas, supdama
juos i sparn ir kartais puldama net i unugario.
K o v o s d l S e i n . Nors Augustavo operacija baigsi neskmingai, kovos
su lenkais nesiliov. Nustm lietuvius nuo Augustavo ir Suvalk Juodosios Anios
linij, kurioje ms kariuomen stengsi pereiti gynimsi, lenkai stengsi tbt
pasiekti demarkacijos linij.
Susidarius tokiai padiai, Marijampols grups vadas plk. V. GrigalinasGlovackis 1920 m. rugsjo 6 d. sakyme Nr. 17 nurod kariuomens dalims perjus
apsigynim sulaikyti visomis pastangomis lenk verimsi Lietuv, kad veltui
nebt atiduota nei ingsnio Lietuvos ems346. Grups dalims buvo sakyta uimti ias gynybines pozicijas:
a) mjr. A. Jakaiiui (X pst. pulko du batalionai, V baterija ir I raiteli pulko
vienas eskadronas) siena su VokietijaVityio e.ViainisFornetkaNaujieji
GrauiaiKalietninkas iimtinai;
b) kpt. K. kirpai (V pst. pulko trys batalionai, VII baterija ir arvuoiai arnas ir Aras) Kalietninkas imtinaiPertos ir Vygri e.Juodoji Ania ir ta
upe iki Fronck i viso daugiau kaip 20 km;
c) mjr. J. aplikui (VIII pst. pulko trys batalionai; haubic baterija) Augustavo kanalo ir Juodosios Anios linija iki Rudavos toliau RudavaLipskas iimtinai;
d) mjr. J. Laurinaiiui (II pst. pulko trys batalionai, IX baterija) Lipskas
Rygalaukis imtinai.
Grups vadas mintoms dalims sak organizuoti aktyvi gynyb, auli ir
partizan brius kariuomenei paremti347.
is sakymas nebuvo gerai apgalvotas: perjus gynimsi ir iniciatyv perleidus prieui, grups dalims barai buvo paskirstyti neatsivelgus nei vietos slygas,
nei turim pajg dyd, nebuvo sudaryti rezervai, nenustatyti atramos punktai.
Taip suskirsius grups dalis, buvo sudtinga atsispirti rimtesnms prieo jgoms.
Ties armijos vado plk. ltn. K. Ladygos aukiau nurodyta linija i lenk puss
veik vadinamoji operatyvin plk. A. Nienievskio vadovaujama kavalerijos grup. Ji
buvo sudaryta i 89 raiteli pulk ir 41 Suvalk pst. pulko su artilerija. iai grupei
lenk vadovyb buvo iklusi udavin atplti Suvalkij nuo Lietuvos, ugrobti Augustav, Suvalkus ir Seinus ir pridengti didesni lenk karini jg sutelkim mikuose abipus Augustavo kanalo ir iaur, supant bolevik deinj sparn per Lietuvos teritorij.

313

Plk. A. Nienievskis savo padalinius sugrupavo dvi taktiniu poiriu laikinas

brigadas. Vienai i j vadovavo mjr. T. Bystramas, o kitai mjr. Piaseckis. Mjr. T.
Bystramo brigados pulkai buvo sutelkti mikuose u Juodosios Anios ir kair nuo
AugustavoSein plento. Mjr. Piaseckio brigados pulkai veik plaiame sektoriuje
iaurs vakarus, iaur ir iaurs rytus nuo Suvalk. Lenk kavalerijos pajgos buvo
gausios348.
Prie mintame imtakilometriniame fronte nuo Vityio e. prie Rytprsi sienos iki Lipsko u Augustavo mik ibarstytas lietuvi pajgas plk. A. Nienievskio
rinktins brigad vadams nebuvo sunku tvarkyti, nes, inaudodami raiteli paslankum, galjo beveik laisvai eimininkauti didiuliuose Augustavo srities mikuose: nepastebimai ir greitai sutelkti didesn eskadron skaii vienam ar kitam sumanytam
puolimui vykdyti arba organizuoti rimtesn pasiprieinim, o po to greitai atsitraukti.
Atsitrauk mikus, jie galjo skubiai ir nekliudomai persiorganizuoti, kad vl pult
lietuvi jgas, supdami jas i sparn arba paskirus j net visai apsupdami.
Mintomis dienomis lenk karin vadovyb nurod plk. A. Nienievskio operatyvinei grupei btinai uimti Seinus, nors lietuviai siek tbt lietuvybs centr
nuo lenk apginti. Seinai viliojo lenkus ir strateginiais motyvais. Ties Seinais susijo
keli karins svarbos plentai, nutiesti dar carinei valdiai Lietuvoje viepataujant.
Lenk karin vadovyb, nesiskaitydama su Lietuvos valdia, buvo numaiusi pasinaudoti padtimi supdama Raudonosios armijos deinj sparn, prisidengdama Augustavo mikais, kad staigiai prasivert prie Druskinink tilto per Nemun.
Rugsjo 7 d. vienas lenk batalionas puol V pst. pulko utvar Fronckuose.
Pradj smarkiai audyti i kulkosvaidi ir autuv, jie siek imuti VIII kuop i
jos pozicij. is pirmas lenk pasiksinimas buvo atremtas. Vliau, puldami stambesnmis pajgomis, lenkai mint kuop apsupo. Nors desperatikoje kovoje jai ir
pavyko islysti, bet nuostoliai buvo skauds netekta 18 kari. Nepaisant III bataliono vyrikos laikysenos ir jo vado kpt. P. Plechaviiaus sugebjimo palaikyti kovos
drausm, lenkams pavyko nustumti to bataliono kuopas nuo Anios pozicijos ir jas
vien po kitos priversti atsitraukti linij Pamari e.EretaiVersniaiBaltasis upelisPagarliaiMaieji eerai.
Apskritai pamus, rugsjo 7 d. lenkai vykd grup didesni ar maesni puolamj veiksm visame V pst. pulko bare, priversdami jo padalinius, ypa III bataliono kuopas, pasitraukti nuo Anios krant. Tos dienos kautyni vykiai konkreiai
parod, jog lenkai labiausiai puol V pst. pulko kairj sparn, tuo isiduodami, jog
jiems ypa rpjo kuo greiiau siverti Seinus per Gibus349.
Nepaisant blogos padties, kuri buvo pateks V pst. pulkas, II pst. divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis sak rugsjo 8 d. vykdyti priepuol ir atsiimti i lenk vakarykias savo pozicijas Fronckus ir Juodosios Anios linij. V
pst. pulkui pavyko pasiekti Fronckus ir Bd, bet prieo i ten imuti nepavyko,
nes lenkai, turdami dideles pajgas, ne tik neuleido uimt pozicij, bet ir patys
pradjo pulti dviem kryptimis. Viena j grup puol FronckGibBerinink, o
kita TartakoKrasnopolioSein kryptimi. Rugsjo 9 d. jie um Seinus, Gibus,
Kalietnink350.
Pagrindin V pst. pulko pasitraukimo prieastis buvo itisa apsupimo pavoj ir
baims grandin. Dl I bataliono pasitraukimo III batalionui atsirado rimtas pavojus

314

bti apsuptam i deiniojo, apnuoginto sparno. U kairiojo III bataliono sparno buvo
mikai ir tos baro dalies VIII pst. pulkas nebuvo ums, todl prisibijota, kad lenkai
gali supti III batalion ir i kairiojo sparno. Taip tad vis i supimo grsmi veikiamas, V pst. pulkas ir trauksi, uleisdamas be kautyni Krasnopol ir Seinus351.
Stengdamasis atitraukti pulk i apsupimo pavojaus, V pst. pulko vadas kpt.
K. kirpa sak atsitraukti ir ginti pozicij PulkotaiPocknaiDvarikiaiDubai
Berininkai. Pulko pasitraukimas i pozicij, apskritai pamus, prajo be staigmen i prieo puss. Tik rugsjo 9 d. vakarop vienam lenk pstinink daliniui buvo
pavyk uimti Pocknus, kur I batalionas buvo pastats utvar savo atsitraukimui
pridengti. Pritraukus rezerv, tas lenk dalinys i Pockn buvo istumtas.
1920 m. rugsjo 9 d. armijos vado plk. ltn. K. Ladygos slaptu operatyviniu
sakymu Nr. 5 mjr. Ig. Musteikio vadovaujama III pst. divizija (III ir VI pst. pulkai,
Atskiroji baltgudi kuopa, II ir III baterijos bei II raiteli eskadronas) i viso 164
karininkai ir 5615 kareivi buvo perkelta kovoms su lenkais ir um pozicij nuo
Rytprsi sienos ir Vityio e. iki agari352. Tuo metu II pst. divizijai (vadas
plk. V. Grigalinas-Glovackis II, V ir VIII pst. pulkai, VII ir IX baterijos, I haubic
baterija, III raiteli eskadronas) sakyta saugoti bar nuo agari (deinje) iki Gardino (kairje). Buvs fronte X pst. pulkas su V baterija ir dviem arvuotais automobiliais susikoncentravo Alytuje353.
Didesni lenk puolimai vyko rugsjo 10 d. Berinink ir Pockn kryptimis. Ties
Berininkais V pst. pulko II batalionas, vadovaujamas kpt. V. Bagdonaviiaus, lenk
puolim veikiai atmu. Kitokia padtis susidar I bataliono (vadas kpt. P. Gabrnas)
bare. ia lenk batalionui, remiamam stipresne artilerijos ugnimi, pavyko atstumti
lietuvi utvar, i naujo uimti Pocknus, o I bataliono deinj sparn nustumti
rytus u Berinink dvaro354.
T pat dien elvos rajone vyko atkakls VIII pst. pulko susirmimai su lenkais. Spaudiant prieui, pulkas buvo priverstas pakeisti deinj bar ir uimti VeisiejPoviesnikioIvakiStol tarpeerius355.
Rugsjo 10 d. pavakary V pst. pulkas gavo II pst. divizijos vado plk. V. Grigalino-Glovackio sakym atsitraukti KavalkiKlepoiRudziki linij, o VII
pst. pulkas StolIvaki bar ir VeisiejPaveisinink tarpeer, toliau nuo
Augustavo mik srities, kur buvo susikoncentravusios gausios lenk kariuomens
dalys 356.
Lenk prasiverimas Seinus sukl audr nepasitenkinimo visuomenje ir
priekait karinei vadovybei Steigiamajame Seime. Krato apsaugos ministras, vyr.
kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas, nordamas pasiteisinti ir suversti kalt u
nepasisekimus fronte kitiems, rugsjo 10 d. vakare su Seimo nariais krikioniu
demokratu dr. E. Draugeliu, socialdemokratu S. Digriu ir liaudininku P. Rusecku
atvyko II pst. divizijos tab Seirijuose. Komisija taip pat aplank V ir VIII pst.
pulkus. Nakt i rugsjo 10 11 d., kai V pst. pulko batalionai ir kuopos jau buvo
pusiaukelje nauj gynimosi linij ir vietomis j jau buvo pasiek, i plk. V. Grigalino-Glovackio gautas visikai prieingo turinio sakymas visk grinti atgal bei
uimti kit pozicij linijoje BriniukaiPazapsysKalendikiaiKuinai, apie 4 km
vakarus. Toks pulko padalini varinjimas nakt i vienos pozicijos kit, po jau
prie tai atlikt ygi, labai vargino kareivius. Taiau is sakymas jau buvo krato

315

apsaugos ministro, vyr. kariuomens vado plk. ltn. K. uko diktuotas, o II pst.
divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis j tik vykd.
V pst. pulko vadas kpt. K. kirpa, gavs mint sakym, nusprend nauj
pozicij ginti dviem batalionais, o III, vadovaujam kpt. P. Plechaviiaus, kaip labiausiai fizikai nuvargus nuo kov ir ygi, palikti rezerve Klepoi rajone. Vienas arvuotis buvo priskirtas I, o kitas II batalionui. VII baterija buvo idstyta
krmynuose pietvakarius nuo Klepoi357.
Grs pulko tab, kpt. K. kirpa papasakojo komisijos nariams apie batalion bei kit dali idstym ir, plk. ltn. K. uko papraytas, parod jam duotj pulkui sakym. is tarsteljo, jog sakymas geras ir dav j paskaityti Seimo nariams.
ie pareik, jog neprival tokius reikalus kitis. Po io pokalbio Seimo nariai su plk.
ltn. K. uku nujo atskir kambar pasitarti. Vliau plk. ltn. K. ukas paklaus kpt.
K. kirpos, ar is nenort paimti kiek atostog ir pailsti. Kpt. K. kirpa, suprats
k toks pasilymas reikia, taip atsaks plk. ltn. K. ukui:
Kol pulkas, kurio vadas a esu, tebevykdo kautynes, atostog imti negaliu,
nes tai prilygt pabgimui i karo lauko. Jei laikote mane nebetinkamu pulko vado
pareigoms, tai turite teis mane i t pareig paalinti. Tik teikits, Pone Ministeri,
ratu man konkreiai nurodyti u kok nusikaltim ar nedovanotin klaid esu i
pulko vado pareig paalinamas358.
Po io incidento kpt. K. kirpa visgi kuriam laikui dar buvo paliktas vadovauti
V pst. pulkui. Tuo metu auktesnje karinje vadovybje vyko kai kuri permain,
1920 m. rugsjo 11 d. buvo steigtas laikinas lenk fronto tabas. Jo vadu taip pat
laikinai buvo paskirtas gen. ltn. M. Katch. io tabo virininku tapo latvis plk. ltn. Ozolis, adjutantu vyr. ltn. J. Urbys, ryi komandos virininku ltn. V. Matulionis359.
is tabas turjo sutelkti ir suvienyti vis iame fronte veikusi karini dali (II
ir III divizij) veikl. Tos pat dienos vlyv vakar tabas atvyko Seirijus, kur i
Marijampols grups vado plk. V. Grigalino-Glovackio perm vadovavim frontui. Kit dien front eelonais atvyko VI pst. pulko du batalionai su vadu plk. ltn.
J. Butkumi prieakyje. Pulkas um bar SmalnaiGaladusio e. iimtinai360.
Lenkams koncentruojant savo jgas Suvalk ir Lipsko rajonuose, naujojo vado gen. ltn. M. Katchs rugsjo 12 d. sakymu lietuvi pajgos taip isidst:
III pst. divizija (vadas mjr. Ig. Musteikis): III ir VI pst. pulkai, II ir III baterijos, du raiteli eskadronai um bar prie lenkus nuo Rytprsi sienosVityio
e.ViainisLiepinSmalnaiagariai;
II pst. divizija (vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis): II, V ir VIII pst. pulkai, VII ir IX baterijos, haubic baterija bar prie lenkus agariaielvaMaros
upAugustavo kanalas iki Nemuno;
grups rezervas X pst. pulko du batalionai sukoncentruoti Kalvarijoje, o II
pst. pulko I batalionas, VI pst. pulko I batalionas, V baterija ir du arvuoti automobiliai Seirijuose. Fronto tabas sikr Simne361.
Gen. ltn. M. Katch siek sitvirtinti mintoje fronto linijoje, nordamas, kad
bsimosiose derybose su lenkais lietuviai savo rankose turt tvirt kozir. Be to,
aktyviai veikti skatino ir tai, kad j t pai dien pasiek inia, jog Lietuvos usienio
reikal ministras dr. J. Purickis pasiunts lenk vadovybei not, kurioje sil abiems
kariaujanioms pusms rugsjo 13 d. 12 val. sustabdyti aktyvius karo veiksmus. ios

316

prieastys vert gen. ltn. M. Katch iki minto termino realizuoti usibrt tiksl
pagerinti pozicijas362. I tikrj tai buvo ne pozicij pagerinimas, bet noras
prieiti madaug prie lietuvikj plot etnografins ribos, o ten sustoti ir gintis.
Seinams atsiimti buvo liks labai trumpas terminas, todl II pst. divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis tos pat dienos ryt buvo nurods V pst. pulkui
vykdyti valgyb ir priartti prie prieo, siekiant vl uimti BerininkStabingio
linij, i kurios to paties plk. V. Grigalino-Glovackio sakymu jis buvo nakt i rugsjo 10 11 d. atitrauktas toliau rytus. Vykdydamas nurodym, V pst. pulkas
apie 15 val. su I ir II batalionais apie 18 val. pasiek elvosStabingio linij ir um
Kreivini tarpeer. Tai buvo ieities pozicija vystyti puolim Sein link363.
Vystantis iems vykiams, vakare plk. V. Grigalinas-Glovackis sak kpt. K.
kirpai su 3 batalionais, VII baterija, 2 arvuotais automobiliais iki rugsjo 13 d. 12
val. uimti Seinus ir sitvirtinti eipiksBaltojoDimitravo tarpeeryje iki Baltupi
imtinai. Mjr. J. aplikui sakyta su VIII pst. pulko 3 batalionais, V baterija iki to pat
laiko uimti Gibus ir sitvirtinti linijoje BaltupiaiVersni e.GibaiMaros upAugustavo perkasas iki Nemuno. Be to, pulkui papildomai buvo priskirta IX lauko ir I
haubic baterijos. Susidar artilerijos grup364.
Pasistas pirmyn pstinink valgybines grandines rugsjo 13 d. autant lenkai pasitiko i vairi viet autuv ir kulkosvaidi ugnimi. jas ir buvo nukreipta
ms artilerijos ir sunkij kulkosvaidi ugnis. Apie 6 val. I bataliono III kuopai
pavyko prasiverti iki Zaleski kaimo ir j uimti, apeinant i iaurs lenk utvar,
besiginani Pocknuose. Tai buvo signalas visam pulkui pereiti puolim. Po valandos lenk utvara ties Pocknais buvo sumuta, jos likuiai pabgo Seinus. I
batalionas m i iaurs puss supti Seinus. Buvo veiktas ir stiprus lenk pasiprieinimas pietryius nuo Sein, ties Paseini kaimu. i vietov taip pat buvo uimta.
Paalinus i klit, buvo pasisti arvuoiai ir III batalionas Seinams uimti. iems
siverus miest, lenk raiteliai, artilerijos baterija ir pstinink daliniai apimti panikos paliko miest. Apie 10 val. V pst. pulkas Seinus um. Umus miest norta dar pasistmti vakarus uimti Sein priedangos pozicij tarpeeriuose vakarus ir pietvakarius nuo io miesto. Deja, to padaryti nepavyko, nes toje pozicijoje
lenkai buvo sitvirtin365. Svarbiausia io nepasisekimo prieastis buvo ta, jog mjr. J.
apliko vadovaujamas VIII pst. pulkas, gavs keliomis valandomis vliau sakym
pulti, j pradjo vykdyti tik apie 12 val. ir nebuvo laiku ijs jam nurodyt Gib
Baltojo e. bar. Tarp V pst. pulko kairiojo ir VIII pst. pulko deiniojo sparno buvo
susidars ties Gibais tuias platus tarpas, kur lenkai ne tik inaudojo tolesniam
pasiprieinimui, bet ir priepuoliams.
VIII pst. pulkas Gib puolim vykd ltai. Rugsjo 13 d. pulko daliniai
miestel puol du kartus, bet neskmingai. Dl ties Gibais susidariusios padties tos
dienos vlyv vakar V pst. pulko tab atvyks fronto vadas gen. ltn. M. Katch
leido panaudoti rezervin batalion ir sak kpt. K. kirpai ir mjr. J. aplikui tbt
Gibus uimti. VIII pst. pulkas Gib link pasiunt valgyb, kuri mike paklydo ir
ijo ant FronckGib plento. Sutikusi prieo artilerijos priedang, j sumu ir
nuvijo Gib link. Lenkai, manydami, kad lietuvi dalys ujo jiems unugar, vakare i Gib pasitrauk366.
Rugsjo 14 d. anksti ryt V pst. pulkui priskirta artilerija pradjo smarkiai

317

audyti Gibus. Po valandos i Gib atbg mons prane, jog lenkai jau vakar
vakare i Gib pasitrauk. Apie 5 val. VIII pst. pulkas um Gibus, o netrukus ir
Danileviius367.
Tos pat dienos 8 val. fronto vadas gen. ltn. M. Katch Seirijuose ileido sakym Nr. 2, kurio pradia taip skambjo: Sveikinu pavesto man fronto kariuomen
su vakarykios dienos ir prajusios nakties pasisekimais vykusiais, ai parodytiems daugumos ms dali karygingumui ir kietumui. Vienkart negaliu nepaymti neleistin ltumo ir negrietumo kai kuri dali veikime, pasiekiant nurodyt
udavini. Visus ypatingai atsiymjusius tuojau pristatyti dovanoms. Apie daleidiusius gi negrietum ir ltum veiksme bus divizijos vadams sakyta padaryti
tardymus ir patraukti atsakomybn368(kalba netaisyta V. L.).
Gen. ltn. M. Katch po mintos skms sak III pst. divizijai sutvirtinti ir
atkakliai ginti uimam linij: LekiniaiRogonaiBandzikiaiLizdeikiaiFornetkaOankaSenieji GrauiaiSmalnaiKleiviaieer linija pietus nuo Kleivi iki
Dmitravo e. imtinai;
II pst. divizijai sitvirtinti ir ginti linij: Dmitravo e. iimtinaiBaltasis e.
Hereto e.elvos e.Maros upAugustavo kanalas iki Nemuno.
Atsivelgdamas prasidsianias Kalvarijoje derybas su lenkais, gen. ltn. M.
Katch, be to, nurod sustabdyti visus i ms puss kovos veiksmus, iskyrus prieo tmijim, o visokius ginkluotus lenk isiokimus prie mus ginklu likviduoti369(kalba netaisyta V. L.).
Savo ruotu II pst. divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis beveik paodiui pakartojo sakym jam pavaldioms karinms dalims. Mintuose auktesniosios karins vadovybs sakymuose pagrasinim tardymais atskir dali vadai vertino kaip neleistin karininink, tikrj kov vykdytoj, kovojusi i tyro patriotizmo,
terorizavim, kaip netakt. Dali vadams, sugretinus du sakym teiginius, sutvirtinti ir atkakliai ginti uimam teritorij ir sustabdyti kovos veiksmus, iskyrus prieo tmijim, tapo nebeaiku, kaip reikia elgtis370. Paymtina, jog karininkai taip
nesiavjo pasiektais laimjimais kov su lenkais metu, kaip fronto ir divizijos vadovyb, nes kariuomen buvo labai ibarstyta po vis front, be didesni atsparos punkt ir rezerv. Sunkiai galima buvo stebti prie, nes udrausta valgyti jo uimtoje
teritorijoje, trko l siuntinti slaptus agentus, organizuoti sekli tinkl ir kt. J nuomone, jeigu jau k reikjo traukti atsakomybn, tai ne dali vadus, o tiems vadams
davinjusi pavluotus sakymus auktesn karin vadovyb371.
1920 m. rugsjo 14 d. kovos veiksmai i abiej kovojani pusi buvo sustabdyti. Fronto tabas persikl Simn.
D e r y b o s K a l v a r i j o j e. 1920 m. rugsjo mnesio lietuvilenk kovas
dl pietins Suvalkijos lydjo ir diplomatin kova. Abi alys be kreipimosi Taut
Sjung keitsi notomis ir band dertis.
Lietuvos usienio reikal ministras dr. J. Purickis, atsakydamas Lenkijos usienio
reikal ministro E. Sapiehos 1920 m. rugpjio 31 d. not, reikalaujani, kad lietuvi
kariuomen Suvalkijoje atsitraukt u F. Focho linijos, ir silani pradti tiesiogiai dertis, rugsjo 6 d. telegrama pareik lenk vadovybei, kad uimt teritorij laiko priklausania Lietuvai ir jos uleidimas Lenkijos kariuomenei reikt neutraliteto Soviet

318

Rusijos atvilgiu lauym. Dl 1919 m. gruodio 8 d. linijos buvo aikinama, kad ji

buvusi nustatyta be Lietuvos vyriausybs inios bei sutikimo ir yra jai neinoma.
Ginijamiems klausimams sureguliuoti Lietuvos vyriausyb pasil alims susitikti Marijampolje372. Lenkijos vyriausyb sutiko derybas pradti, rugsjo 8 d.
Valstybs gynybos tarybos posdyje nutarusi pateikti Lietuvai ypa grietus reikalavimus, kuri i negalt priimti. Atsakydamas dr. J. Purickio aukiau mint not, E. Sapieha rugsjo 9 d. pirmiausia pakartojo senus priekaitus dl tariamo neutraliteto sulauymo Lenkijos atvilgiu, grsdama priekait tariamu i Prs einani bolevik kariuomens dali praleidinjimu ir lietuvi bendradarbiavimu su bolevik kariuomene. Notoje buvo teigiama: Lenkijos vyriausyb, pastatyta tuo bdu
blog padt savo prieininko atvilgiu, yra priversta kovoti su juo be jokio atsivelgimo teritorij, kurioje jis randasi373(kalba netaisyta V. L.).
Toliau savo notoje E. Sapieha pareik sutinks dertis, ikeldamas dvi slygas: 1) nebus deramasi dl demarkacijos linijos nustatymo, nes ta linija esanti 1919
m. gruodio 8 d. Aukiausiosios Tarybos nustatyta, 2) Lietuva privalanti laikytis
visiko neutraliteto kare su Soviet Rusija. Deryboms E. Sapieha pasil Kalvarij,
kuri buvo ariau demarkacijos linijos. Notos pabaigoje E. Sapieha pakartojo Lenkijos vyriausybs protest dl tariamo lietuvi sibrovimo Lenkijos teritorij374.
Lietuvos usienio reikal ministras dr. J. Purickis savo rugsjo 12 d. atsakyme
atmet visus lenk kaltinimus, bet sutiko dertis su lenkais Kalvarijoje, pranedamas, jog lietuvi atstovai ten atvyks rugsjo 12 d. ir kad Lietuvos karin vadovyb
sak nutraukti karo veiksmus rugsjo 13 d. 12 val.375 Bet Lietuvos kariuomens
vadovyb tada, kaip minjome, dar nutar pagerinti fronto padt puol lenkus ir
vl um Seinus, Gibus ir priartjo prie Augustavo kanalo, faktikai karo veiksmus
nutraukdama rugsjo 14 d. 16 val. i aplinkyb apsunkino deryb pradi.
Kalvarijos derybos prasidjo tik 1920 m. rugsjo 16 d. Lietuvos delegacijoje
dalyvavo Krato apsaugos ministerijos atstovai gen. ltn. M. Katch, mjr. A. Jakaitis, kpt. A. Zubrys, usienio reikal ministerijai atstovavo B. Balutis ir Steigiamajam
Seimui V. arneckis376. I lenk puss jose dalyvavo plk. M. Mackeviius, jau
dukart dalyvavs Kauno derybose, usienio ministerijos valdininkas J. Lukaseviius,
kpt. A. Romeris, M. Arcievskis ir ltn. L. Bulovskis377.
Lenkijos vyriausyb, sutikusi pradti derybas, nebuvo jomis suinteresuota. Karinei skmei pakrypus Lenkijos pus, jos vadovyb norjo turti veiksm laisv ir
nesipareigoti jokiomis sutartimis su Lietuva.
1920 m. rugsjo 16 d. vyko pirmasis posdis, kur atidar gen. ltn. M. Katch.
Pasitarimai prasidjo abipusiais kaltinimais. Lenk delegacijos tonas buvo aikiai ididus ir netaikingas. J. Lukaseviius i pradi pabr, kad Lenkijos vyriausyb siek ir
tebesiekia visus ginus su Lietuva sutvarkyti dviems vyriausybms abipusikai tiesiog
susitariant. Delegacijos vardu jis pareik pasitenkinim, kad Lietuvos vyriausyb, atsakydama E. Sapiehos rugsjo 9 d. not, prim jos principus kaip deryb baz. Jo tvirtinimu, lietuviai blog vali parod tuo, kad karo veiksmus sustabd daug vliau, negu
dr. J. Purickis buvo adjs. Lietuva buvo kaltinama: a) Raudonosios armijos praleidimu
per Lietuvos teritorij, b) Lenkijos teritorijos okupacija, c) laisvu Raudonosios armijos
praleidimu i Rytprsi naujus koncentracijos punktus ir d) tiesioginiais kontaktais su
Raudonja armija. Sein umimas ir ataka pietvakarius nuo j ess dar vienas lietu-

319

vi neutralumo paeidimo Lenkijos ir Soviet Rusijos kare rodymas. Lenkai pareikalavo ivesti Lietuvos kariuomen u F. Focho nustatytos linijos ir palikti plotus, priklausanius Lenkijai Antants Aukiausiosios Tarybos 1919 m. gruodio 8 d. nutarimu378.
Rugsjo 17 d. Lietuvos delegacijos vardu kalbjs B. Balutis atmet visus kaltinimus, kurie liet Lietuvos ir Raudonosios armijos bet kok bendradarbiavim kare
prie Lenkij, kaip nepagrstus. Sein umimas ir karo veiksmai pietvakarius nuo
j buv atsakomasis kontrpuolimas dl Lenkijos kariuomens veiksm Smalnuose
ir j rajone. Visi susidrimai, vyk rugsjo mn., buvo rugpjio mn. pabaigoje
pradto Lenkijos puolimo piet Suvalkijoje prie Lietuvos kariuomen pasekm379.
Dl lenk delegacijos reikalavimo atitraukti lietuvi kariuomen u F. Focho
1919 m. birelio 18 d. nustatytos linijos B. Balutis pareik, jog i linija buvo nutiesta
laikinai, vykstant karo veiksmams tarp Lenkijos ir Soviet Rusijos rytus ir iaur
nuo Vilniaus. Vliau io fronto jau nebebuvo, padtis pasikeitusi ir i linija Raudonosios armijos puolimo metu lenk kariuomenei buvo uleista be jokio lietuvi kariuomens spaudimo. Didesn ios linijos dalis nuo Dauguvos iki Nemuno emiau
Merkins jau nebeturjo reikms ir jos atnaujinim Lenkijos delegacija nepretendavo. Susidarius naujoms aplinkybms, Lietuvos delegacija sil perirti ir likusi
F. Focho linijos dal Suvalkijoje. Be to, pareikime buvo pridurta, jog lenk kariuomen F. Focho linijos niekada nesilaik.
Dl 1919 m. gruodio 8 d. nustatytos linijos buvo pareikta, jog nei is sjunginink Aukiausiosios Tarybos nutarimas, nei juo nustatytos rytins Lenkijos ribos
Lietuvos vyriausybei nebuvo pranetos ir neinomos380.
Vliau, rugsjo 18 d., susipainusi su 1919 m. gruodio 8 d. tekstu, Lietuvos
delegacija pareik, kad Aukiausiosios Tarybos nustatytoji linija jokiu bdu negali
bti imama kaip pagrindas sienai tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti, nes tai tik laikinas atskyrimas lenkams administruoti pavestos teritorijos, dl kurios lietuviai rezervuoja sau teis kur reikiant kreiptis, kad bt respektuojamos Lietuvos teiss. Pareikime buvo pabrta, kad Lietuva, trokdama geruoju ir taikingai isprsti ginus
su Lenkija, antra vertus, Lenkijos grasinama karu, sutinka atitraukti savo kariuomen u gruodio 8 d. linijos, taiau su slyga, jeigu ir lenkai tuo paiu metu atitrauksi savo pus tiek, kiek teks lietuviams trauktis savj381.
i silym Lenkijos delegacija neprim, pareikdama negalinti laikyti patenkinamu gautj i lietuvi atsakym ir nemananti, jog galima bt tsti derybas.
Praneusi, kad paliaubos i lenk puss nebsianios nutrauktos anksiau kaip rugsjo 19 d. 6 val. ryto, ivyko i Kalvarijos382.
Vykstant deryboms Kalvarijoje, Lietuvos ir Lenkijos konfliktas rugsjo 16 d.
buvo svarstomas ir Taut Sjungos Taryboje. Rugsjo 20 d. priimtoje rezoliucijoje
Lietuva buvo pareigota laikytis gruodio 8 d. linijos, o Lenkija nepaeisti Lietuvos
teritorijos neutralumo rytus nuo tos linijos, su slyga, jei neutralumo laikysis ir
Soviet Rusija. T pai dien Taut Sjungos Taryba sudar speciali komisij,
kuri turjo vietoje stebti Lietuvos ir Lenkijos sipareigojimus ir karo vykius383.
1920 m. rugsjo 20 d. rezoliucija buvo labai nepalanki Lenkijos karinei vadovybei, kuri dar rugsjo 10 d. buvo nutarusi permesti karines pajgas i Piet Suvalkijos per Lietuvos teritorij SeinDruskinink arba SeinMarcinkoni ruou Raudonosios armijos unugar Gardino rajone384.

320

Lietuvos vyriausybei rugsjo 21 d. sutikus su iuo Taut Sjungos Tarybos

nutarimu, E. Sapieha tos dienos telegramoje Taut Sjungai vl apkaltino Lietuv
neutralumo lauymu, Lietuvos ir Raudonosios armijos dalini buvimu rytus nuo
demarkacijos linijos ir kt.385 Notoje buvo sakoma: Lenkijos vyriausyb yra priversta rezervuoti sau teis imtis vis karini priemoni, kurios jai atrodys btinos savo
saugumui garantuoti, kol Taut Sjungos numatyta komisija neutralitetui kontroliuoti nebus pradjusi eiti savo pareig386. Taigi iki atvykstant Taut Sjungos kontrols komisijai Lenkijos valdia pasiliko veikimo laisv.
S e i n D r u s k i n i n k k a t a s t r o f a. Vykstant lenklietuvi deryboms
Kalvarijoje, fronto vadas gen. ltn. M. Katch Seinuose suauk vad pasitarim, kuriame jiems atskleid pagrindines gaires, kaip fronto vadovyb numato organizuoti pasiprieinim ir kad pulkai paliekami idriekti ilguose pasyvaus gynimosi baruose nuo Vityio eero iki Nemuno, neturint joki stambesni fronto rezerv aktyviems priepuoliams. Dali vadai smarkiai suabejojo dl gen. ltn. M. Katchs suplanuotos taktikos tinkamumo. Toki taktik kritikavo III divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis, X pst. pulko
vadas mjr. A. Jakaitis, VIII pst. pulko vadas mjr. J. aplikas, II pst. pulko vadas mjr. J.
Laurinaitis ir kt. Jie rodinjo, jog bt perdaug rizikinga ibarstyti ms jgas, jau ir
taip nepakankamas, ilgame fronte ir kad tokiu j idriekimu tik bt palengvinta prieui visur, kur tik panort, pralauti front ir sumuti ms pulkus pavieniui387.
Pulk vadai dar rytingiau pasisak prie fronto vado nusistatym atimti artilerijos baterijas i pulk ir jas subordinuoti specialiam artilerijos virininkui, kuris
bt pareigotas teikti param visur, kur tik ji bt reikalinga. Tok artilerijos naudojimo metod praktikavo pranczai poziciniame kare, taiau ano meto Lietuvai
manevriniame kare jis netiko. Artilerijos panaudojimo skm priklaus nuo ryi:
artilerijos su pstininkais, tarp pai baterij, baterij su bendruoju artilerijos virininku. To neturta, todl bta aikios rizikos kovos metu ne tik nesusilaukti sutelktos artilerijos ugnies, bet ir i viso bet kokios paramos388.
Fronto vadas gen. ltn. M. Katch, suinojs pasitarimo dalyvi nuomon, 1920 m.
rugsjo 19 d. Simne paskelb operatyvin sakym Nr. 4 lenk fronto kariuomenei. I jo
turinio matyti, jog fronto vadas prim tok sprendim, koks jam atrod tinkamiausias, tuo prisiimdamas pagrindin atsakomyb u bsimas pasekmes. Minto sakymo pagrindiniai punktai buvo ie (kalba netaisyta V. L.):
1. Iklusi nepriimtin reikalavim atitraukti ms kariuomen ant Foo demarkacijos linijos, lenk delegacija vakar vakare ivyko i Lietuvos. Yra iokia tokia
viltis taikiu bdu isprsti ginijamus klausimus, vis dlto mes privalom bti visikai
pasireng grietai kiekvien prieo pasiksinim atremti. Tuo paiu laiku mes i savo puss privalome daryti visk, kad nedavus konfliktui prieasties.
2. Dlei aukiau idstyto, a nusprendiau pereiti prie gynimosi veikimo bdo, irinks iam tikslui tokias dvi gynimosi linijas:
Pirmoji gynimosi linija: LekiniaiBondzikiaiJalavoPreimos tarpeerisSenieji GrauiaiBok ir Seiv tarpeerisRajtokiemie, eer linija pietus nuo eipiki BaltasisHereto ir Pamars eeraielvaMarychos upAugustavo kanalas ir toliau Nemunu iki Grandii;
Antroji gynimosi linija: piet krantas Vityio e.ViainisOlankaMakov

321

VingrnaiKamionkaPavaiponiaiBurokaiKibartyGaladusio e.agariaiBerininkaielva ir toliau sulig pirmosios gynimosi linijos, i kurios, tik daug didesnms
prieo jgoms spaudiant, atitraukti linij KreiKavoliKapiamiesioBaltoji
Ania ir vliau upe Nemuno iki Grandii.
Abi gynimosi linijos apjuosia savimi antr gynimosi srit, dlei kurios ir eina kova.
4. Pirmojoje linijoje kariuomenei priimti prieo antpuol tikslu priversti j
isitiesti ir parodyti savo jgas, tikslus ir svarbiausio puolimo krypt. Negalint susilaikyti pirmoje linijoje, kariuomenei atsitraukti antrj, bet ne kitonikai, kaip gavus
atitinkam divizijos vado sakym389.
Vykdydami fronto vado sakym, atitinkamus sakymus skelb ir II bei III
divizij vadai. sakymuose skrupulingai buvo laikomasi per pasaulin kar praktikuotos atgyvenusios linijins taktikos. Juose numatytas jg isklaidymas neproporcingai j dydiui ilgame fronte labai silpnino t jg atsparum.
Buvs II pst. pulko III bataliono vadas kpt. J. Petruitis apie toki pasenusi,
prating taktik, suklusi pulk vad ir fronto karinink pagrst kritik, vliau
taip ra: Ir be to ms eilini kari pas buvo nepakeniamai bjaurus, bet kai
perskaitm paskutin gynimosi sakym, galutinai rankas nuleidom. Nejaugi, taip
manm, ms vadai iki iol dar nieko neimoko ir nesuprato, kad taip idstytomis
jgomis net nuo vieno prieo pulko neatsiginsime. Tuti posakiai, kad nieku bdu
nevartoti rezerv skyli kaiiojimui Kaip rezervus vartoti, nurodo pats reikalas,
ir dl to i anksto numatyti ne visada galima390.
Be kritikos, rikiuots vadai teik ir pozityvi pasilym, kaip turjo bti sugrupuotos ms jgos. Mintas J. Petruitis savo prisiminimuose toliau rao, jog nebuvo jokios abejons, kad jie (lenkai V. L.) ygiuos per Seinus ir Druskininkus
bolevikams sparn. ms teritorij toliau Veisiej jie nesibraus, nes taktikos atvilgiu tuomet jiems nebuvo dar jokio tikslo taip daryti391.
Taiau fronto vadas gen. ltn. M. Katch buvo kurias bet kokiems tikinjimams i apaios. Prieingai, jis ratu pareik II pst. pulko vadui mjr. J. Laurinaiiui, neva visos blogybs iplaukianios i to, kad dali vadai kritikuoja savo virinink sakymus ir kad j deramai nepildo. Tame rate mjr. J. Laurinaitis buvo sptas, jog jei ir ateityje kritikavimai pasikartos, tai tie, kas tuo usiima, bsi be pasigailjimo atiduodami teismui392.
Rugsjo 19 d. lenk fronto kariuomen buvo idstyta tokiu bdu: III pst. divizija
nuo Rytprsi sienos iki Kleiv eero. Divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis su tabu apsistojo Kalvarijoje. X pst. pulk pakeit III pst. pulkas (vadas mjr. I. Gricius). VI pst.
pulkas um Seiv ir Kleiv tarpeer. Pulko vadas plk. ltn. J. Butkus apsistojo Vidugiriuose. II pst. divizija (vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis) nuo Kleiv eero iki
Nemuno. II pst. pulkas (du batalionai) um Kleiv k. iki Gib. Pulko vadas mjr. J.
Laurinaitis su tabu apsistojo Seinuose. VIII pst. pulkas (trys batalionai) um Gib
Pamari e.elvosBdvieiMaros upelioAugustavo kanaloNemuno linij. Pulko vadas mjr. J. aplikas su tabu buvo Kapiamiestyje. Deiniajame Nemuno krante,
Aiuoje (Hooje), stovjo II pst. pulko batalionas ir saugojo perjimus per Nemun.
batalion turjo pakeisti VII pst. pulkas, bet nesuskubo atvykti. Rezerv sudar V pst.
pulkas (vadas kpt. K. kirpa), buvs Berinink Pockn rajone.
Jg dauguma buvo sutelkta Sein apylinks ruoe. III ir VIII pst. pulkai u-

322

m labai plaius barus, tuo metu II ir VI pst. pulkai gavo siauresnius-maesnius.

Pulk vadai buvo grietai spti gintis pirmojoje linijoje, antrj pasitraukti tik gavus divizijos vado sakym. Taigi buvo suvaryta pulk vad laisv pasitraukti ir
prireikus manevruoti. Kariuomens vadovyb (vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K.
ukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga, fronto vadas gen. ltn. M. Katch ir II pst.
divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis) tikjosi ir buvo pasiry tbt iose
pozicijose isilaikyti.
Tuo metu lenkai jau nuo 1920 m. rugsjo mn. pradios labai aktyvino propagandin veikl prie Lietuv Vakar Europos valstybse. Jie skleid daug pramanyt gand, kad, girdi, lietuviai bendrauj su bolevikais prie lenkus, nors i tikrj
jokio bendradarbiavimo nebuvo. Tuo metu pirmaeilis lenk udavinys buvo uimti
Gardin, kur buvo gana didels raudonarmiei pajgos. I lenk Generalinio tabo
virininko gen. T. Rozvadovskio paruot keleto puolimo plan buvo pasirinktas
toks: sutelkti pajgas Augustavo mikuose, nublokti lietuvius iaur, ties Druskininkais (prireikus ir ties Merkine) pereiti Nemun, ujus bolevik sparn, priversti juos pasitraukti i Gardino, smogiant prieui bendrja Druskinink, Marcinkoni, Rodns, irmn, Lydos kryptimi. iam planui pritar pats J. Pilsudskis.
Vadinamosiose Nemuno kautynse pagrindinis vaidmuo buvo skirtas II ir IV armijoms. II armijos vadas gen. E. Smigly-Rydzas, vykdydamas rugsjo 19 d. J. Pilsudskio sakym, baig pergrupuoti tos armijos jgas ir jas visikai parengti lietuvi
upuolimui ties Seinais ir Kapiamiesiu. Pergrupavimas buvo vykdomas kuo slapiausiai, kad nepaaikt veikimo planas ir jo pradios terminas.
Lenk II armija buvo paskirstyta dvi grupes. Pirmj (sparnin, smogiamj)
grup sudar: I pst. legion divizija (4 pst. pulkai), I (XIX) lietuvigud divizija
(3 pst. pulkai), XVII pst. divizija (4 pst. pulkai), II raiteli brigada (3 raiteli pulkai), IV raiteli brigada (4 raiteli pulkai). I viso joje buvo 33 pst. batalionai, 39
raiteli eskadronai, 33 baterijos ir 375 kulkosvaidiai. Antrj fronto grup sudar:
III pst. legion divizija, kaln divizija ir savanori divizija. i grup buvo nukreipta prie Gardin. Rezerve, Augustavo apylinkse, buvo palikta II pst. legion divizija ir atskira brigada393.
Lietuviai iame fronto ruoe i viso teturjo 17 pst. batalion, 3 raiteli eskadronus, 6 baterijas, 144 kulkosvaidius ir 2 autoarvuoius394.
Lietuvi puolimui buvo skirta pirmoji stipresn sparnin grup. sakym uimti ieities rib puolimui Augustavo mikuose gavo rugsjo 19 d., o uimti j buvo
sakyta iki rugsjo 21 d. ryto. Anksiau iame bare veik lenk raiteliai dabar buvo
pakeisti pstininkais. Lenk kariuomenei buvo sakyta pradti puolim rugsjo 22
d. 10 val. ryto. Seinus, Berininkus ir Kapiamiest sakyta uimti ir lietuvius nustumti iaur ne vliau kaip iki rugsjo 22 d. sutem. Seinus ir Berininkus buvo
pavesta uimti I pst. legion divizijai, o Kapiamiest IV raiteli brigadai.
I pst. legion divizij sudar dvi brigados. I brigada (I ir V pst. pulkai puolimui
susitelk Augustavo mike, pietvakarius nuo elvos, ir Bdviei kaime, prie Gib
Augustavo plento). III brigada (VI ir 41 pst. pulkai) susitelk Krasnopolyje ir iaur
nuo jo. Lenk karo vadovyb sak puolant patruli nesisti, kad lietuviams bt
didesnis netiktumas. Lenk Generalinis tabas nesvarst klausimo, ar lietuviai atsilaikysi, jiems tik rpjo klausimas, kiek laiko uims lietuvi pajg likvidavimas.

323

Lietuvos kariuomens vadovyb apie lenk rengimsi puolimui ir j pajg

sutelkim Augustavo mikuose turjo tik apytikri ini. Tas inias jai suteik valgyba bei pabg lenk kariai. Todl aukiau mintuose vadovybs sakymuose vis
buvo pabriama, jog yra vilties ginijamus klausimus isprsti taikiu bdu, nors
kartu ir spjama bti pasirengusiems atremti bet kok prieo pasiksinim. Lietuvi
kariuomen, umusi gynimosi linij, tvirtino savo pozicijas ir kas apkasus. Lietuvi kariuomens uimtos gynimosi linijos tvarkymas netiko to laiko kautynms. Siekimas laikyti itiest fronto linij ved prie didelio fronto itsimo. Fronto linija buvo
perdaug ilga, kad bt buv galima tinkamai j apstatyti negausiomis ms kariuomens jgomis. Menka buvo tuo laiku ir lietuvi valgybos veikla.
1920 m. rugsjo 22 d. 10 val. staiga ir didelmis jgomis lenkai pradjo puolim. Tose vietose, kuriose norjo prasilauti pro ms front, lenk karo vadovyb
sugebjo sutelkti 45 kartus didesnes jgas, negu ten buvo lietuvi. Puolama buvo
lietuvi II pst. divizija. III pst. divizijos bare, abipus KalvarijosSuvalk plento,
buvo ramu. Kapiamiesio kryptimi, kur stovjo VIII pst. pulko tabas, I lenk brigada, mikais priartjusi prie ms pozicij, staigiai ir stipriai puol elv ir Bdviei k. Ten buvo VIII pst. pulko II bataliono IV ir V kuopos. VIII pst. pulkas, kaip
minjome, buvo ums ilg bar nuo Baltups iki Nemuno. io pulko VI kuopos du
briai buvo prie pulko vado mjr. J. apliko atsargoje, o dar vienas ios kuopos brys
su sunkiuoju kulkosvaidiu saugojo Druskinink tilt395 (r. 40 schem).
VIII pst. pulko I batalionas (l. e. vado p. karin. P. Bytautas), stovjs deiniajame pulko sparne, gyn pozicij abipus Gib kaimo, tarp ten esani eer. Batalione tebuvo I ir III kuopos, nes antroji buvo priskirta prie II bataliono. io bataliono
(vadas kpt. B. Pulkauninkas) IV kuopa (vadas ltn. J. Kairionis) buvo sitvirtinusi
elvos kaime ir jo apylinkje, V kuopa prie Bdviei kaimo, kairiajame Maros
krante, o priskirta II kuopa atsargoje mike prie eerlio netoli BerininkKapiamiesio plento.
Ltn. J. Kairionio vadovaujamos IV kuopos bar puol lenk keturi kuop batalionas, jo raitj valg brys, remiami vienos lauko baterijos. Lenkai greitai um
elv bei Gibus ir, nors lietuviai ir atkakliai prieinosi, privert juos trauktis Berinink ir Sein link. IV ir V kuopos buvo iblakytos. Apie vidurdien lenkai perjo Maros
up ir turjo laisv keli vykdyti tolesniems veiksmams. Staigiam lenk puolimui talkino geros prieigos prie lietuvi pozicij i Augustavo mik. Perj up, lenk raiteli
eskadronai nuygiavo Kuodi k. link. Traukdamiesi lietuviai smarkiai apaud lenk raitelius autuv ir kulkosvaidi ugnimi. Visgi apie 14 val. 20 min. lenkai Kuodius um. Prasiver per Maros up VIII pst. pulko III bataliono (vadas vyr. ltn.
A. Janaviius) uimtame bare, jie ujo unugar ltn. J. Jankaus vadovaujamai VIII
kuopai, j ivaik, paimdami nelaisvn pat kuopos vad ir 16 kareivi396.
Tuo laiku telefono ryys su pulko vadu mjr. J. apliku ir kuopomis nutrko.
Apie aukiau mintus vykius nieko neinojo nei mjr. J. aplikas, nei kaimynystje
dislokuoto II pst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis. Apie lenk prasiverim jiems ir II
pst. divizijos vadui plk. V. Grigalinui-Glovackiui prane V pst. pulko vadas kpt.
K. kirpa, kurio vadovaujamas pulkas buvo II pst. divizijos atsargoje. Pats kpt. K.
kirpa su tabu ir II batalionu buvo Berininkuose, pulko gurguol Klepoi rajone, o I ir III batalionai kas apkasus agari, Pockn, Olankos ir Pulkot ruoe.

324

I lenk brigada (penki pstinink batalionai, vienas raiteli eskadronas ir vienas artilerijos divizionas), umusi elv, puol Berininkus, kur, kaip jau minjome, stovjo lietuvi V pst. pulkas. II pst. divizijos vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis, manydamas, jog tai vietinio pobdio lenk puolimas, sak kpt. K. kirpai
likviduoti nepasisekim prie elvos ir uimti turtas pozicijas397.
Kpt. K. kirpa sak kpt. L. Garbaliauskui su I batalionu i Olankos ygiuoti
Beralaukio kryptimi, uimti elv ir gelbti sunki kaimyninio II pst. pulko padt. Kpt. V. Bagdonaviius su viena II bataliono kuopa turjo pulti deiniau BerininkKapiamiesio, supant elv i iaurs ryt, o su VI kuopa i Dubi pro Kunio
ir Lempio tarpeer. Kpt. P. Plechaviius su III batalionu liko pulko rezerve Dvarciki rajone, pasirengs uimti ir ginti dviem kuopomis Pulkot auktumas398.

40 schema
Lenk puolimas 1920 m. rugsjo 22 d.

325

Pulkas tada neturjo joki pagalbini dali. Pulko raitj valg komanda
apie 30 raiteli buvo iskirstyta batalionus ir kuopas ryiams palaikyti. Apie iuos
pertvarkymus kpt. K. kirpa informavo II pst. pulko vad mjr. J. Laurinait, kuris
taktiniu poiriu buvo labiausiai suinteresuotas kaimyninio V pst. pulko veiksmais.
Gavs mint informacij, mjr. J. Laurinaitis suabejojo, ar dar bt galima pataisyti
padt, nes lenkai jau um Gibus ir keliose vietose puol II pst. pulko utvaras
eer linijoje vakarus ir pietvakarius nuo Sein ir ar bepavyksi prie lenkus atsilaikyti399.
Kpt. K. kirpai apie priimt kovos sprendim praneti kito kaimyninio pulko
vadui mjr. J. aplikui nepavyko, nes telefono ryys jau nebeveik400.
V pst. pulko batalionai pradjo vykdyti jiems ikeltus udavinius. Taiau I7
batalionas spjo ateiti tik iki Basi ir um pozicij prie pat Berinink, nes lenkai
jau ir Dubius buvo um. Netrukus jie m atakuoti ir I batalion. Pirmieji lenk
puolimai buvo atremti. Tada lenkai, turdami didesnes pajgas, pradjo vykdyti
abipus V pst. pulko sparn supim. Vyko smarki kova, viena i didiausi iose
operacijose. Vien lenk I legion pulko uvo 3 kuop vadai. kov buvo trauktas
visas V pst. pulkas. Visgi Berininkus pavyko lenkams apsupti ir apie 14 val. uimti. Pulko I batalionas, i vis pusi supamas, turjo pasitraukti Olank ir uimti
ten ikastus savo apkasus. Dubius atkakliai gynusi pulko VI kuopa patyr skaudi
nuostoli. Kovos didvyrio mirtimi ia uvo Lietuvos karo mokyklos aukltinis ltn.
Petras Saldukas, su kareivi briu ties Dubiais kelis sykius atmus dideles lenk pajgas ir
kur laik pristabds j verimsi ir leids pulko tabui ir kitoms dalims suspti pasitraukti
i Berinink naujas pozicijas ir ginti kelius, einanius Lazdijus ir Seirijus401.
Um Berininkus ir nustm sutiktas ms dalis, lenkai puol Sein kryptimi. V pst. pulko rezervas III batalionas (vadas kpt. P. Plechaviius) buvo
pasistas link Pulkot, kur, sitvirtins 145 ir 149 auktumose, band sulaikyti i
Berinink puolanius lenkus. Batalionas iki 17 val. iose auktumose atlaik kelis
kartus stipresnio prieo puolimus. Didel param V pst. pulkui suteik atvykusi
pagalbon kpt. A. klriaus vadovaujama artilerijos VII baterija bei arvuotis Aras
(komendantas ltn. J. Jakulis), padar lenkams daug nuostoli.
Taiau gausios lenk pajgos V pst. pulk energingai puol toliau visu frontu. Nebegalint kuo nors padti II pst. pulkui, V pst. pulkui nebeliko prasms atkakliai laikytis Pulkot auktumose. Siekdamas apsaugoti pulk nuo galimo apsupimo, kpt. K. kirpa nusprend pavakary atsiplti nuo prieo ir pulk, dengiam
abiej arvuoi (neseniai buvo atvyks arvuotis arnas komendantas ltn. V.
Aseviius) ir artilerijos ugnies, atitraukti kit pozicij. Visi trys batalionai kautyni
tvarka atsitrauk DunicosKalvikiKuin linij gintis, pridengdami Seirijus
ir Lazdijus nuo tolesnio lenk puolimo402.
Kovos veiksm metu V pst. pulkas patyr nema nuostoli: 1 karininkas ir
apie 20 kareivi uvo, keliasdeimt buvo sueista, 130 kari pateko lenk nelaisvn403. i neskm galima paaikinti tuo, kad, vykdant stabdomsias kautynes,
kovotoj grandinms teleidiama atsilaisvinti nuo puolanio prieo tik j arti prisileidus. Tatai bna susij su rizika arba patekti nelaisv, arba ti nuo prieo.
Rugsjo 22 d. lenk puolimo pradioje II pst. pulkas (vadas mjr. J. Laurinaitis) buvo ums bar u Sein nuo Kleiv e. iaurje iki Baltups pietuose imtinai.

326

Pulko vado inioje buvo I ir II batalionai. III batalionas tuo metu buvo paliktas Aiuoje (Hooje), II pst. divizijos vado inioje. I batalionas buvo ums ruo dein
nuo VIII pst. pulko I bataliono nuo Baltups iaurs link. Jo III kuopa buvo rezerve Posejankos kaime. II bataliono dvi kuopos (IV ir V) buvo dein nuo I bataliono.
VI kuopa buvo rezerve Seinuose. ia buvo ir pulko tabas. Pulko vado inioje buvo
dar I haubic baterija KonstantinaukosPosejankos rajone, VII baterija ties KonstantinaukaMara ir IX baterija SeinLumbi rajone404.
Kov pradioje II pst. pulkas lenk nebuvo puolamas. Pulko vadas mjr. J.
Laurinaitis, apie 12 val. gavs ini i V pst. pulko vado kpt. K. kirpos, jog, nepatikrintomis iniomis, lenkai um elv, taip pat I haubic baterijos vado kpt. P.
Gudelio praneim, jog lenk kolona ygiuoja Gib kryptimi, sak j apaudyti. Tuo
bdu prasidjo mis pulko kairiajame sparne. I kuopos vadui, palaikiusiam ry su
VIII pst. pulku, sakyta atkreipti dmes savo bar. Tuo metu VIII pst. pulko I
kuopa, buvusi Gibuose, nieko nepraneusi atsitrauk ir lenkai, um Gibus, pradjo
supti II pst. pulko I bataliono kairj sparn Baltup. Jiems apsupus Baltupyje buvus
vien br, pulko vadas kpt. J. Laurinaitis sak I kuopai trauktis Sein link. Siekdamas likviduoti lenk prasiverim, sak III kuopai uimti bar nuo Posejankos iki
Bok, kur, susisiekus su V pst. pulko batalionu, turjo drauge ygiuoti Gibus. Taiau V pst. pulkas ne tik neatakavo lenk nurodyta kryptimi, bet, kaip minjome,
pasitrauk i Berinink, nestengs perspti apie tai II pst. pulko vado405.
Um Berininkus, lenkai vien kolon pasiunt Pulkotus ir tabin, siekdami atkirsti keli V pst. pulkui, atsitraukusiam link Pockn, o kit kolon Seinus.
Pastaroji apsupo III kuop, kovojusi su lenk kolona, ygiavusi keliu GibaiSeinai.
Tuo pat metu pulko vadas mjr. J. Laurinaitis gavo i II bataliono vado ini, kad lenkai
upuol deiniajame sparne buvusi IV kuop. Pozicijai sustiprinti buvo pasista VI
kuopa. Lenk puolimas buvo atremtas. II pst. pulkas, supamas i kairs ir turdamas
laisv keli atsitraukti agariKalvarijos ir kit keli SeinaiBubeliaiBurbiks
Lazdijai link, sukdamas kairj sparn, trauksi kovodamas deinn. Mjr. J. Laurinaitis, nematydamas pavojaus i deins, sak gurguolei i Sein pereiti agarius ir ten
laukti tolesni nurodym. Toliau lenkdamas kairj sparn, pulkas pamau trauksi
Seinus, kur susikoncentravs man atsitraukti agarius. Taiau kov su lenkais metu
nutrko ryys su visomis dalimis bei II pst. divizijos tabu. Teko veikti savarankikai.
Vis laik vyko miai kairiajame sparne, todl buvo manoma, jog lenkai puol elvGibus, nordami uimti Kapiamiest ir per Sopockin ygiuoti Aiu (Ho).
Taiau lenkai tuo paiu metu atakavo VI pst. pulk, kuris buvo priverstas pasitraukti, taip pat nespjs perspti II pst. pulko vado.
Lenkai met prie lietuvius kavalerijos pulk bei pstinink pulk. Kavalerija
tuoj um agarius ir atkirto atsitraukimo keli, o pstininkai apsupo pulko deinj sparn, paimdami IV ir VI kuopas nelaisvn. Bdamas apsuptas i vis pusi,
pulko vadas mjr. J. Laurinaitis liko Seinuose, laukdamas kol juose susirinks paskutiniosios dalys, su kuriomis galvojo atsitraukti agarius, visai neinodamas, jog lenkai juos jau buvo um apie 12 val. ygiuojant su I ir II batalion likuiais agari
link, i raitj valg suinota, jog minta vietov lenk jau uimta. Tuomet pulkas
pasuko Galadusio paeere, tikdamasis ieiti SmalnLazdij viekel. Bet ia sutiko vis lenk I legion divizij ir po trumpo mio buvo priverstas pasiduoti.

327

 nelaisv pateko II pst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis su pulko tabu, I ir II

batalionais, valg ir ryi komandomis ir II pst. divizijos 1,5 baterijos (6 pabklais). Mjr. J. Laurinaiio teigimu, puldami deinj II pst. pulko sparn ir lenkai patyr nema nuostoli. Tame myje ypa pasiymjo pulko IV ir VI kuopos406.
Lenk karo istoriko J. Smolenskio teigimu, lenk paimt grob sudar: 12 pabkl, i j 3 sunkieji, 26 kulkosvaidiai, apie 35 karininkai, tarp j vienas pulko
vadas (mjr. J. Laurinaitis) ir vienas artilerijos grups vadas, daugiau kaip 1700 belaisvi, keletas virtuvi, kelios deimtys arkli, daug amunicijos, autuv, veim ir
karo mediagos. Be to, lietuviai turjo dideli nuostoli umut ir sueist407.
Veikiausiai ie skaiiai daugiau ar maiau perdti, taiau reikia pripainti, jog II
pst. pulk itiko tikra tragedija.
Rugsjo 22 d. apie 1314 val. lenkai puol ir lietuvi III pst. divizijos sudtyje
buvusio VI pst. pulko (vadas plk. ltn. J. Butkus) ginam bar. is pulkas buvo
isidsts BokKlev tarpeerisRaistakiemisvikeliaieipikioKlev tarpeeris linijoje. I bataliono baras pietinis vikeli pakratysPaleliai, II bataliono nuo
etokSuvalk geleinkelio iki Raistakiemio. III batalionas buvo rezerve Didiuli
rajone. Pulko tabas iauriniame Vidugiri kampe prie kelio VaitakiemisLazdijai.
Pulk rm III baterija (vadas karin. J. Kulitanas)408.
Lietuvi VI pst. pulk puol lenk III pst. brigados VI pst. legion pulkas.
Buvs Vilkapdi kaime ir vakarus nuo jo lietuvi pulko vienas batalionas po
trump kautyni buvo priverstas pasitraukti iaur. I Sein prie Vidugiri k. atvyko dar vienas VI pst. pulko batalionas, kuris smog lenkams, privert juos pasitraukti ir sustojo. Taip pasirengusios abi puss istovjo iki tos dienos vakaro. Po to
dauguma lenk III brigados dali nuo Vilkapdi pasuko rytus agari ir Sein
kryptimi II pst. pulko unugar409.
Lenk kavalerija laisvai prajodavo pro tuius tarpus. Ryiai tarp atskir lietuvi karini dali pairo, gintis tapo labai sunku.
Prasiverus lenkams per Kuodius ir iblakius VIII pst. pulko I ir II batalionus, jiems atsivr atviras kelias Kapiamiest. Mjr. M. Piaseckio vadovaujama lenk IV raiteli brigada rugsjo 22 d. po piet ts yg Kapiamiesio kryptimi. I
pradi lenkai puol dviem voromis, o vliau pasiskirst kelet smulkesni. Siekdamas sumuti lietuvi dalis ir paimti kuo daugiau belaisvi, mjr. M. Piaseckis nusprend taip pulti, kad Kapiamiestis bt apsuptas ir kad kelias lietuviams trauktis
Leipaling iaurs ryt link bt atkirstas. Umus Kuodius, puolim ts lenk
16 ulon pulkas ir trys VII ulon pulko eskadronai.
Rugsjo 22 d. popiet Kapiamiestyje stovjo VIII pst. pulko tabas, rezervas,
kur tesudar tik vyr. ltn. M. Kalmantaviiaus vadovaujamos VI kuopos du briai
(treiasis buvo pasistas saugoti Druskinink tilt), po susirmim su lenkais pasitrauks III batalionas (vadas vyr. ltn. A. Janaviius) ir pulkui priskirta V baterija
(vadas vyr. ltn. P. Trakeviius). III bataliono tabas buvo Petokuose.
Gausios lenk pajgos greit um Petokus, o apie 19 val. mirkli k., esant
2 km pietus nuo Kapiamiesio. VIII pst. pulko II batalionas tuo metu dar laiksi
KoknosKoviki eer linijoje. Mjr. J. aplikas, nordamas atremti smark prieo
puolim ir bijodamas, kad lenkai netiktai neapsupt Kapiamiesio, su jame buvusiomis pajgomis pasitrauk Janiulius, u puss kilometro nuo miestelio Leipn

328

plentu. Apie 20 val. lenk voros, pralauusios II pst. pulko bar ties Seinais, smog
VIII pst. pulko II batalionui sparn ir is buvo priverstas pasitraukti tarp eer
Veisj kryptimi. Apie 22 val. Kapiamiestis ir Janiuliai lenk buvo uimti. Ties
Janiuli kaimu buvo netiktai ukluptas unugar prasiverusios lenk kavalerijos ir smarkiai nukentjo V baterijos brys. Kautynse uvo baterijos brio vadas
ltn. J. Stepulionis, o jos vadas vyr. ltn. P. Trakeviius su 43 kareiviais pateko nelaisv. Netekta 62 arkli ir daug kariko turto: 4 patrank, 13 gurguoli410.
VI kuopai, pasistai apsuptoms pulko dalims praskinti keli, teko iki 24 val.
atkakliai kovoti su lenkais. Pasibaigus oviniams, kuopa isiskirst po mikus breliais,
kad lengviau galt isiverti i apsupimo. Likusi dali nebebuvo galima surinkti,
todl pulko vadas mjr. J. aplikas pasil karininkams isiskirstyti ir eiti kur kas nori.
Pats pulko vadas su savo padjju mjr. P. Jurgaiiu ir III bataliono vadu vyr. ltn. A.
Janaviiumi metsi kair Baltosios Anios kryptimi, o mjr. A. Liutermoza su pulko
adjutantu vyr. ltn. J. Namiku raiti tarpeeriu per pelk ir kit dien pasiek Seirijus.
Mjr. J. aplikui su tabu pavyko prasiskverbti iki Valent kaimo, taiau ia
atsitiktinai uklyds lenk eskadrono brys pam pulko vadovyb nelaisv. Operacij su lenkais metu nuo 1920 m. rugsjo 1 d. iki spalio 1 d. dingo be inios, pateko
nelaisvn ir buvo nukauti 534 io pulko kariai411. Nuo rugsjo 27 d. laikinai vadovauti pulkui m mjr. A. Liutermoza412.
Rugsjo 23 d. stambios lenk pajgos skubjo uimti tilt per Nemun prie
Druskinink. Norta kuo skubiau persikelti rytin Nemuno pus ir sukelti grsm
Gardine tebebuvusiems bolevikams.
Druskinink tilt turjo ginti VIII pst. pulko VII kuopa ir II pst. pulko III
batalionas. Prie VII kuopos buvo priskirtas III kulkosvaidi kuopos ltn. A. Ruka su
dviem sunkiaisiais vokiei Maxim sistemos kulkosvaidiais. Taiau dl atsitiktinai susidariusi aplinkybi ir i dalies dl netinkamo vadovavimo tie daliniai io
udavinio nevykd. Neturjs savybi, kurios kelt kareivi pasitikjim, VIII pst.
pulko VII kuopos vadas vyr. ltn. Grigalinas, nutrkus ryiams su III bataliono vadovybe, lkuriavo Paliepiuose (10 km pietryius nuo Druskinink tilto), prie kuri
i vis pusi artjo lenk kavalerija, nors galjo persikelti su kuopa per Nemun ir
atlikti svarb udavin. Rugsjo 23 d. apie 9 val. 30 min. ltn. A. Rukos iniciatyva,
apaudant lenkams, buvo pasirpinta pastotmis ir pasiektas Nemuno tiltas, kur
saugojo nedidelis lietuvi brys, turjs vien sunkj kulkosvaid. Netrukus prasidjo smarkus susiaudymas su lenkais, kuris tssi apie 5 valandas. Apie 16 val. tilto
gynjai m trauktis per Druskininkus Ratnyios link, kur buvo lenk apsupti ir
pateko j nelaisvn413.
Rugsjo 23 d. lenk divizijos, perjusios Druskinink tilt, nuygiavo Marcinkoni link414. Lenkai, nustm ms kariuomen iaur ir Suvalkijoje palik 17
Poznans divizij, laikinai liovsi persekioti ms kariuomens dalis Suvalkijoje. Po
to kairje Nemuno pusje vyko tik nedideli susidrimai su lenkais.
Lietuvos kariuomen um Vityio eeroViainioRutkosBaltadumbli
LiepinsSmalnVilkapdiDunicosKalvikiKuinVeisiejSeirij e.
Nemuno linij415. Tuo ir pasibaig kautyns su lenkais Sduvoje, prasidjusios rugsjo 2 d. ir katastrofikai pasibaigusios rugsjo 22 d.

329

SeinDruskininink karins operacijos metu daugiausia nukentjo II pst.

divizija. Nuostolius patyr ios karins dalys: II pst. pulko vienas batalionas uvo, o
kiti buvo iblakyti; iblakytos atskiros V pst. pulko dalys, beveik visas VIII pst.
pulkas. Lenk nelaisvn pateko 2,5 baterijos: I haubic baterija (vadas kpt. P.
Gudelis), V lauko baterija (vadas vyr. ltn. P. Trakeviius) ir IX lauko baterijos
(vadas vyr. ltn. A. Gailius) brys. I viso netekta 10 pabkl416. I lietuvi kovotoj 2 karininkai ir 32 kareiviai buvo nukauti, 5 karininkai ir 98 kareiviai sueisti, o 38
karininkai ir 1996 kareiviai pateko nelaisvn417.
Be to, lenkai pam daug kulkosvaidi, autuv, arkli ir veim. I apsupimo paspruko tik vyr. ltn. A. klriaus vadovaujama VII lauko baterija, kuri, kaip
minjome anksiau, prisijung prie V pst. pulko ir vliau j gerai rm kautynse
prie Berinink.
Lietuvi kariuomen SeinDruskinink operacijoje tok skaud pralaimjim patyr dl daugelio prieasi. Vis pirma ji visame lenk fronte laiksi tik pasyvios gynybins taktikos, buvo iskaidyta ilgoje linijoje maais dalinliais, prastai veik valgyba bei ryiai, kariams stigo karinio patyrimo. Kov eigai ypa neigiamai
atsiliep nevyks vadovavimas, neefektyviai veikusios artilerijos dalys, nemokjimas
vykdyti nakties veiksm, menkas kavalerijos pajgumas ir kt.
K o v o s p i e t r y t i n j e L i e t u v o s d a l y j e. Sein operacijos metu
deinje Nemuno pusje Aiuoje (Hooje), u 12 km iaur nuo Gardino, tebuvo
mjr. J. Petruiio vadovaujamas II pst. pulko III batalionas. Jo udavinys buvo saugoti Aiuos (Hoos) tilt, stebti bolevik veiksmus ir, jiems traukiantis i Gardino,
tuojau uimti miest ir abu jo tiltus per Nemun. Komplikuojantis padiai lenk
fronte, nakt i rugsjo 21 22 d. kariuomens vadovyb sak Vilniuje stovjusio VII
pst. pulko vadui plk. ltn. E. Adamkaviiui uimti Gardin. Prie io pulko buvo
priskirta ir kpt. V. Griganaviiaus vadovaujama I baterija418.
I pst. divizijos vado gen. ltn. St. Nastopkos rugsjo 22 d. sakymu VII pst.
pulkas turjo eelonais vykti Gardino link ir uimti bar nuo Augustavo bei Nemuno kanalo i deins Eeroni (Ozior) link i kairs imtinai. Bolevikams apleidiant
Gardin ir Sopockin, tuojau uimti juos bei pozicijas palei Nemun ir neleisti lenkams per j persikelti419.
Pulko vadui plk. ltn. E. Adamkaviiui kuriam laikui pasilikus Varnoje, uimti
Gardin su pulko dalimis buvo pasistas jo padjjas mjr. Vl. Rklaitis. T pai rugsjo 22 d. pulkas atskirais eelonais ivyko Gardino rajon: III batalionas (vadas
kpt. V. Vitkauskas) Aiu (O, Ho), kur turjo uimti Nemuno krantus nuo
Grandi (Grandii) k. iki Augustavo kanalo ir ten pakeisti nuo rugsjo 2 d. buvus
II pst. pulko III batalion; II batalionas (IV ir V kuopos vadas mjr. A. Kerbelis)
Merkin, o I batalionas (vadas mjr. Vl. Rklaitis) uimti EeroniGrandi bar420.
Trkstant vagon, krovimasis utruko gana ilgai, ir III batalionas atvyko Parie tik rugsjo 23 d. apie 2 val. Po poros valand miestel pasiek ir I batalionas su
pulko vado padjju mjr. Vl. Rklaiiu.
1920 m. rugsjo 23 d. ryt deinje Nemuno pusje Lietuvos kariuomens dalys buvo taip isidsiusios: rytus nuo VII pst. pulko buvo I pst. pulkas (vadas
mjr. Vl. Skorupskis), Vilniuje tuo metu stovjo IV pst. pulkas (vadas kpt. J. Varia-

330

kojis), o paiuose rytuose IX pst. pulkas (vadas mjr. A. Pakoviius). Kitos kariuomens dalys tebebuvo Suvalkijoje. Tuo metu Lietuvos kariuomenje tebuvo tik
90 rikiuots kuop, o prie jas stovjo 214 lenk kuop421.
Mjr. Vl. Rklaitis, suinojs, jog Druskinink tilt per Nemun gina tik vienas
VIII pst. pulko brys, neturintis ryi su bet kokia savo divizijos dalimi, ir kad Kapiamiestis bei Leipnai jau lenk uimti, sak minto pulko brio karininkui ginti
tilt tol, kol atvyks II pst. pulko III batalionas. Nesant galimybi tilt apginti, nurod j sudeginti, prie tai apsirpinant tam reikiamomis mediagomis422.
Isiunts kpt. V. Vitkausk su III batalionu Aiu (Ho), mjr. Vl. Rklaitis
supaindino mjr. J. Petruit su padtimi Druskininkuose ir sak jam vykti ten ir
uimti gynimo bar bei tilt per Nemun. VII pst. pulko I batalionas buvo paliktas
Paries stotyje tol, kol paaiks padtis ties Druskininkais, pasiuntus ten ltn. J. Matel su 2 raiteliais. Apie 12 val. 30 min. mintas karininkas telefonu i Druskinink
painformavo mjr. Vl. Rklait, jog pasisti i utvaros VIII pst. pulko valgai susiaud su ygiuojaniais miestel lenkais423.
Mjr. J. Petruitis, nesulauks kpt. V. Vitkausko Aiuoje (Hooje), paliko miestelyje IX kuopos vad vyr. ltn. J. Andrin, o pats su VIII kuopa, vienu sunkij
kulkosvaidi briu ir bataliono veimais ivyko Druskininkus. Priartjus prie Druskinink ir igirdus smark artilerijos, kulkosvaidi ir autuv audym, mjr. J. Petruitis pasiunt kpt. E. Noreik su VIII kuopa padti ginti tilt per Nemun. Tuo
metu prie Druskinink artjo ir vyr. ltn. J. Andrino vadovaujama IX kuopa, kuri
stojo atkakli kov su j supaniais lenkais. Taiau atsilaikyti prie gausias prieo
pajgas nepavyko apsupta kuopa pateko lenk nelaisv. Pats mjr. J. Petruitis vos
spjo isigelbti ir, grs Paries stot, prane apie neskm Druskininkuose ir
atkakl lenk jg verimsi Paries link. js VII pst. pulko I bataliono vado
pareigas kpt. I. Gaiauskas, surinks ir irikiavs likusias kuopas, jas stipriai apginklavs, um pozicij abipus plento ParieDruskininkai ties ernuchos vienkiemiu. Artilerijos I baterija sitvirtino 128 ir 115 auktumose. Vakare Druskinink link
buvo pasisti valgai, kurie susiaud su lenkais ties Jaskelevii kaimu.
Mjr. Vl. Rklaiiui i susidariusios padties tapo aiku, jog lenkai Sopockino
Kapiamiesio rajone sukoncentruotas nemaas pajgas met Druskininkus, nordami apsupti Gardin, ir I batalionas, atsidrs u 50 km nuo savo linijos (baras
Varnoje), prieo jg sulaikyti negalsis. Todl tos pat dienos vakare, apie 21 val.,
sak III bataliono vadui kpt. V. Vitkauskui trauktis Parie, pats su I batalionu ir I
baterija laikydamasis uimtoje pozicijoje, kol III batalionas pasitrauksis i Aiuos
(Hoos) 424.
Rugsjo 24 d. autant lenkai pradjo smark puolim. J jgos spariai didjo.
I pradi pasirodiusius raitelius pakeit pstininkai, po to prie lietuvi karius
buvo panaudoti bombosvaidiai ir minosvaidiai. Uvir smarkus mis. Atkaklius
lenk puolimus atrm gerai suderinta lietuvi ugnis. Lenk arvuotas automobilis,
negaldamas pervaiuoti ties ernuchos vienkiemiu buvusio tilto, turjo pasitraukti
nuo lietuvi artilerijos ugnies.
Apie 10 val. mjr. J. Petruitis, su savo bataliono likuiais ir dalimi gurguols vykdamas Marcinkonis, ant geleinkelio susitiko su lenk raiteliais. Gavs
i ini, mjr. Vl. Rklaitis traukiniu pasiunt I kulkosvaidi kuopos vad vyr.

331

ltn. D. Katasonov patikrinti padt vietoje ir, ivaikius lenkus, istatyti utvaras su
kulkosvaidiais Margioni rajone, o traukin pasisti Marcinkonis. 11 val. vyr. ltn.
D. Katasonovas prane, jog ties Margioni kaimu susprogdintas 20 m geleinkelio
ruoas. Neturint atsargini bgi bei ranki, jo suremontuoti nepavyko ir traukinys buvo priverstas sugrti Parie. ia suinota, jog lenkai um Marcinkoni
stot425.
Mjr. Vl. Rklaitis, matydamas keliskart gausesnio prieo pranaum, sak I ir
III batalionams trauktis. I batalionas kovodamas trauksi Naujosios RdosNaujadvarioRodnios kryptimi, kur tikjosi rasti I pst. pulko dalis. 12 val. liovsi veikusi I
baterija. Prie atsitraukiant buvo sakyta pirmiausia atitraukti sunkiuosius kulkosvaidius. Kadangi vyko smarkus mis, buvo ginamas platus baras ir lenkai buvo
prislink labai arti, sunku buvo pagauti moment nematomai nutraukti kulkosvaidi ugn ir pradti trauktis. Ypa sunki buvo II kuopos kairiojo sparno, supamo
lenk, padtis. Apie 17 val. III kuopa palei plent atsitrauk iki geleinkelio. Kai
pradjo trauktis II kuopa, lenkai j puol i dviej pusi. J raiteliai tuo momentu
atakavo Paries miestel ir stot, kur buvo mjr. Vl. Rklaitis su I kuopos I briu.
Taiau atsitraukusi prie geleinkelio III kuopa kulkosvaidi ugnimi isklaid lenk
raiteli vor, o po to ir miestel bei stot puolanius lenk raitelius. Visgi nakt rugsjo 25 d. lenkai Parie um.
I batalionui traukiantis toliau Staraja Ruda link, lenk eskadronas ustojo keli kaim ir atakavo I kuop, taiau buvo atmuti ir isisklaid po mik. Tolesn
lenk raiteli puolim paralyiavo I kuopos ugnis bei atjs vakaras. Lenkai liovsi
persekioj426.
Rugsjo 25 d. 8 val. ryto I ir III kuopos bei atskiri II kuopos kariai pasiek
Novyj Dvor, i kur 12 val. patrauk Rodnios link. Traukiantis suinota, jog I pst.
pulko dalys i ten pasitraukusios, lenkai Rodn um ir j didels pajgos ygiuoja Lyd. Vakare Uubalio kaime susirinko I bataliono dalys. Kadangi i vis pusi
artjo lenkai, nakiai aplink Uubalio dvar, kur buvo apsistojusios I bataliono kuopos ir gurguol, buvo istatytos sargybos su kulkosvaidiais. Vakare bataliono vadas
mjr. Vl. Rklaitis surinko karininkus susidariusiai padiai isiaikinti ir dl tolesni
ygi pasitarti. Paaikjo, jog po paskutinij dien mi su lenkais kareiviai labai
ivarg, j nuotaika kritusi ir nra vili prasimuti pas savuosius. Mjr. Vl. Rklaitis,
veriamas susidariusi aplinkybi ir siekdamas isaugoti gyvj jg, reikaling bsimj kov su lenkais metu, sak palikti veimus, sugadinti ir ukasti kulkosvaidius, isiskirstyti maomis grupmis ir mikais stengtis prasiverti savj link, nes
visi keliai buvo lenk uimti. Bataliono vadas su kpt. P. Tarasenka ir ltn. J. Mateliu
paskutinieji apleido Uubalio dvar427. Didesnioji bataliono dalis (apie 250 moni) nuvyko Lyd. Ten bolevikai juos nuginklavo.
Tuo bdu siekis uimti Gardin baigsi VII pst. pulko katastrofa. Neskms
prieastys buvo tokios pat kaip ir Suvalkijoje. Kelia nusistebjim tik ta aplinkyb,
jog Lietuvos karin vadovyb rengsi uimti Gardin, neturdama joki galimybi
tai vykdyti. Vis pirma ji disponavo labai menkomis karinmis pajgomis; antra,
bolevikai, siekdami savo tiksl, ios tvirtovs atiduoti lietuviams nenorjo, ir, treia,
tiktis palankios lenk pozicijos Gardino atvilgiu, patyrus katastrof ties Seinais ir
inant j agresyvius tikslus, buvo visikai nerealu. Tuometin Lietuvos vadovyb

332

turjo imtis efektyvi priemoni apsaugoti krato teritorij nuo lenk siverimo,
visomis turimomis pajgomis sukliudyti jiems persikelti per Nemun ar bent ilgiau
juos sulaikyti itin strategikai svarbioje gynimosi poiriu Nemuno linijoje, dislokavus Druskininkuose stipri nuolatin gul. Taiau to nebuvo padaryta. Kelia nuostab ir tai, jog VII pst. pulkas buvo pasistas Gardin nakt i rugsjo 22 23 d.,
kai lenkai Suvalkijoje jau buvo sumu visas ten buvusias lietuvi kariuomens dalis. Nors VII pst. pulkas prie Paries ir narsiai kovsi, taiau ios kovos, pareikalavusios nemaa nereikaling nuostoli, jau buvo beprasms,.
Kaip minjome, VII pst. pulko III batalionas, kpt. V. Vitkausko vadovaujamas, rugsjo 23 d. atvyks Aiu (Ho), paskubomis i II pst. pulko III bataliono
perm bar tarp Grandii ir Juodosios Anios ir siek greiiau susijungti su I batalionu bei kitomis dalimis. Batalione buvo apie 500 kareivi ir tik 5 karininkai. Penki
karinink buvo maa tokiam daliniui ir vadovauti buvo labai sunku. Batalione neturta nei vieno telefono, nes ryi komanda nesuspjo apsirpinti reikalingomis
batalionui ryi priemonmis428. Batalionas tapo toli isikiusia salele, kuriai daugiau nieko nebebuvo lik kaip tik trauktis ir bandyti grti pulk, kurio II batalionas
buvo liks Vilniuje.
Taiau trauktis buvo sunku. Pirma, lenk kavalerija versi atskirti bolevikus
nuo Lietuvos. Lenkai savo smg kreip GardinoLydosMolodenoVileikos kryptimi. J kavalerija riet vis sparn ir blok lietuvius, simaiiusius tarp bolevik,
gilyn Rusij, vis labiau atskirdama nuo Lietuvos. Lenkai susidarius ply tarp Lietuvos ir Rusijos vis plt. III batalionas, jusdamas didjant lenk kavalerijos spaudim ir aikjant sparno supim, ryosi lenk puolimo ivengti, juos apeiti ir vl pasiekti Lietuvos em, kartu atsipldama nuo bolevik. Tiktasi, kad sumanymas
pavyks, nes ir lenkai laikui bgant pavargo, nebebuvo tokie greiti kaip anksiau.
III batalionui traukimasis vyko sunkiai ir dl maisto kariams bei paaro arkliams
stokos. Jo vadas kpt. V. Vitkauskas susirinko su kuop vadais aptarti tolesnio veikimo
planus ir isprsti svarbi maisto atsarg papildymo klausim. kio virininku buvo
paskirtas ltn. J. Stepelis. Jis turjo apylinkse kaip nors surinkti maisto produkt, kad
nors iek tiek pavalgydint mones. Nors apylinks jau ne syk buvo nusiaubtos, jis
sudar maitinimo komand, kuri rinko visk kas valgoma ir bet kok paar. Kareiviams buvo leista, utikus pakelse bulvi, imti kienes tiek, kiek kas gali. Vis bkl
buvo be galo sunki. Ypa kentjo sueistieji ir ligoniai. Ialk soviet kariai atm i
gyventoj visk: maist, paar, arklius, galvijus, patalyn, drabuius. Isigand gyventojai ibgiojo mikus ir pelkes. Itisi kaimai buvo tuti ir apleisti. Vietos gyventojai, kurie buvo gr i slptuvi, lietuviams buvo palanks, stengsi padti, bet jie
patys nieko neturjo. Dauguma j kalbjo gryna lietuvi kalba.
alia lietuvi trauksi raudonarmieiai. Tai jau nebebuvo kariuomens daliniai, bet tik atskiros padrikos grups, grupels ar pavieniai kariai. Taiau lietuvi
batalionas buvo tvarkingas, drausmingas ir vieningas. Bolevikai neveng ir agitacijos bei kurstym, taiau lietuvi kariai visa tai nekreip jokio dmesio429.
Pasiekus Eeronis, padtis lyg ir palengvjo. Netoli Naujadvario sustota pailsti, istatytos stiprios sargybos. Vos spjus sumigti, upuol lenk raiteliai. vyko
smarkus susiaudymas. Teko ygiuoti toliau. ygiuoti tarp bolevik buvo sunku.
Rugsjo 26 d. batalionas pasuko Lydos kryptimi. Suinota, jog lenkai yra toli nuj

333

pirmyn. Toliau batalionui ygiuoti buvo dar sunkiau: dauguma tilt buvo sudeginti,
ms kareiviai susimai su bolevik kareiviais nelengva buvo net juos atskirti.
Trkstant paaro, pradjo sirgti arkliai ir nebegaljo toliau veti virtuvi ir gurguoli. Reikjo lengvinti veimus arba imtis kit priemoni. Pagaliau susivokta ir imta
ms arklius keisti paliktus bolevik. Tai buvo labai gera ieitis, nes tie kuinai jau
buvo pailsj ir galjo vl veti, o nakt niekas nemat, kas kur k daro430.
Didjo pavojus ir i bolevik puss. Artjant prie Lydos, daniau buvo girdti
bolevik komisar agitacins kalbos, kad lietuviai susitar su lenkais ir paleid pastaruosius bolevikams sparn. Kai kur buvo suiminjami ms kariai, kaip tariami
dezertyrai. Kpt. V. Vitkauskas, suinojs, jog viename kaime yra suimt ms kareivi, pasiunt ten ltn. J. erni, kad jis pareikalaut juos paleisti. Taiau bolevikai buvo sulaik ir j pat ir tik po ilgok deryb paleido431.
Rugsjo 27 d. pavakary batalionas prisiartino prie Lydos. Likus 2 km iki io
miesto, bataliono vadas kpt. V. Vitkauskas buvo ikviestas pas bolevik armijos
vad. Jo laukiamajame kpt. V. Vitkauskas sutiko II pst. pulko III bataliono vad
mjr. J. Petruit, i kurio suinojo, jog Lydoje yra apie 400 VII pst. pulko I bataliono
ir kit pulk kareivi. Pasirodo, kad bolevikai silo jiems susijungti atskir dal,
ketina palikti pas save ir duoti udavin. I bataliono visos kuopos, iskyrus kulkosvaidininkus, ia atbgusios be karinink, gerokai suagituotos, pakrikusios432.
jusiam kpt. V. Vitkauskui kabinet armijos vadas pirmiausia prikio, kad jo
batalionas ess pakriks ir demoralizuotas. tai kpt. V. Vitkauskas atsak, kad jo
batalionas yra tik pavargs, bet visai ne pakriks ir ne demoralizuotas ir kad gals
net tuojau kautis. Jis pridr, jog ia anksiau atvyks I batalionas yra nukentjs
kautynse, liks be karinink, be jokio aprpinimo, todl ir negali bti tvarkingas.
Po ilg gin kpt. V. Vitkauskui pavyko pasiekti, kad buvo ne tik ilaisvinti kareiviai, bet ir atgauti j ginklai, bataliono ir I baterijos arkliai. Buvo sakyta lietuviams
per 2 val. miest palikti433. Tuo bdu Lydoje ygio rinktin padidjo. Taiau apsupimo pavojus n kiek nesumajo, nes kairje lenk buvo uimta teritorija dar toli
priek.
Lietuvi rinktin Lyd paliko apie 22 val. Padidjus moni skaiiui, vadovybei reikjo dti daug pastang ygio tvarkai palaikyti. I batalionas, neturjs savo
virinink, buvo smarkiai demoralizuotas, prisiklauss visoki kalb, jame m trkti
tvarkos. Kpt. V. Vitkausko sakymu rugsjo 28 d. ryt buvo irikiuoti abu batalionai
bei II pst. pulko kuopa su kit dali atskirais kareiviais. Paaikins sunkias aplinkybes ir savo udavin, kpt. V. Vitkauskas paskelb ess visos jungtins dalies vadas
diktatoriaus teismis, pabrdamas, kad jo sakymai privalomi visiems be joki iimi ir u prasiengimus, plimus bei kurstym prie virininkus ir valstyb bausis
net mirties bausme. Jo kalba visus paveik toliau batalionai ygiavo pavyzdinga
tvarka 434.
Po to batalionai per Lipnikes, Subatninkus, Trobas atvyko Bagdonav. Beeinant spta pralenkti lenkus ir suinota, jog kelias Amen laisvas. Nors kariai buvo
taip pavarg, jog bent kiek sustojus gridavo emn ir miegodavo kaip negyvi, paskutinioji laisvs trokimo viltis juos taip paveik, jog 11 km keli nuo Bagdonavo
nujo per nepilnas 2 valandas435.
Rugsjo 30 d. rinktin atvyko Amen. I vieno vietos gyventojo lietuvio buvo

334

suinota, jog Vilniaus link, netoli Amenos, tikrai yra lietuvi sargybos. Amenoje
truput pailsta. Visi buvo be galo alkani ir tikjosi gauti nors iek tiek uvalgyti.
Deja, kaip visur, taip ir ia nieko nebuvo. Teko tenkintis kasdiene bulviene. ygiuota
Vilniaus kryptimi. U koki 67 km buvo sutikti pirmi lietuviai kareiviai. Tai buvo
IV pst. pulko sargyba. Suinota, kad tiek Kauno, tiek Vilniaus lenkai dar nebuvo
um. Vis nuotaika pakilo. Pasiekus Gudagojo stot, apie sugrim buvo praneta Vilni ir pareikalauta eelono.
Spalio 1 d. ryt eelonas atvyko. Prie ivykstant visos 9 kuopos buvo graiai
irikiuotos ir kpt. V. Vitkauskas pasveikino juos pabaigus sunk ir varginant yg,
pareik padk u itverm ir palinkjo ateityje garbingai atlikti bsimuosius ygius. Po to kariai sugiedojo valstybs himn ir suuko Valio! I io varginanio,
tempto ir nepaprasto ygio gro 10 karinink ir 750 kareivi. Per 7 dienas nueita
310 km, t. y. kiekvien dien po 44 km436.
Tai vienintelis vykis tuometinje lietuvi kariuomenje, kai atskira dalis itaip
ilgai ibuvo atitrkusi nuo savo pagrindini pajg. Beje, ji ne tik nieko neprarado,
bet dar daug kareivi i nelaisvs ivadavo ir tvarkingai su visu turtu gro. is ygis
buvo Kautyni kriktynos ir tai buvo jauiama vliau, ginant Vilniausirvint
plent 437.
Lenk ygis iki Lydos vyko be didesni klii. Gardino miestas buvo lenk
supamas iaurje ir pietuose. I Gardino bolevik Raudonoji armija pasitrauk rugsjo 26 d. be didesnio pasiprieinimo. Lenkai Gardin um rugsjo 27 d., o Lyd
nakt i rugsjo 28 29 d., po gan sunki ir nuostoling kautyni. Kautyns vyko
rugsjo 2728 d. Po j bolevikai trauksi rytus, rodydami vis maesn pasiprieinim. Lenk ofenzyva pavyko.
Rygoje vykstaniose taikos derybose tarp Lenkijos ir Soviet Rusijos delegat
bolevikai dar nuolaid, rod palinkim susitarti. Lenkijos kariuomens pergal
karo lauke paveik ir deryb eig. domu paymti, kad, vykstant Rygoje deryboms,
Lenkijos vyriausyb su savo delegacija Rygoje palaik ry (telefonu ir telegrafu) per
Lietuv nekliudoma. Pravaiuodavo ir pavieniai asmenys kurjeriai, lydimi Lietuvos vyriausybs skirt pareign, kari arba civili438.
Kaip minjome anksiau, VII pst. pulko II batalionas, vadovaujamas mjr. A. Kerbelio, SeinDruskinink operacijos metu buvo dislokuotas Varnoje. Lenk karins
vadovybs planuose ygiavimo iilgai aies GardinasVilnius pagrindinis tikslas buvo
uimti Varnos geleinkelio stot, norint sukliudyti lietuviams permesti kariuomens dalis i Suvalk krato prie Vilniaus. Supdami bolevik kairj sparn pro Druskininkus RodniosLydos kryptimi, lenkai privert VII pst. pulk skubiai trauktis i Rodnios rajono Valkinink rajon. Kaudamiesi su bolevikais GardinoLydos rajone, lenkai kelias dienas lietuvius paliko ramybje, jei nemintume likvidavimo lietuvi dali, pasipainiojusi lenk IV raiteli brigadai DruskininkParies rajone ir
I pst. pulko I kuopos ivijimo i Noios.
Tuo metu I pst. pulkas, vadovaujamas mjr. Vl. Skorupskio, buvo idstytas
EiikiRodniosVosyliki rajone frontu rytus. kair nuo jo buvo IV pst. pulkas (vadas kpt. J. Variakojis), o deinje VII pst. pulko II batalionas (vadas
mjr. A. Kerbelis). Pastarasis buvo dislokuotas Varnoje.
VII pst. pulko vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu rugsjo 24 d. II bata-

335

liono IV ir V kuopos (VI-a buvo palikta prie pulko tabo tiesioginje vado inioje)
ygio tvarka ivyko i Varnos geleinkelio stoties Merkins link. Apie 17 val. V
kuopa um Merkin, tilt per Nemun ir pasiunt valgus Likiav, Leipnus
bei ivulcikius. Tuo paiu laiku IV kuopa um plento tilt per Merk, Bingelius,
Laukininkus ir Puvoius. Uimant mintus punktus, nesutikta jokio lenk pasiprieinimo, iskyrus susirmim su jais ties Puvoiais. ia suinota, jog Marcinkonyse
sikrusios didels lenk pajgos pstininkai, raiteliai ir artilerija439.
Rugsjo 25 d. II batalion papild i Seirij atsistas III eskadrono 30 raiteli
brys. 11 val. IV kuopos vadas vyr. ltn. V. Statkus ant tilto per Merk sugebjo asmenikai vienas sulaikyti 11 lenk veim su ienu, aviomis bei bulvmis ir paimti
nelaisvn 2 lenk kareivius. Kit dien batalionas um bar nuo ivulciki iimtinai iki Puvoi imtinai. T pai dien VII pst. pulko vadas buvo paskirtas Varnos grups vadu440. Vis rugsjo 27 d. vyko valg susiaudymai su lenkais.
Marcinkoni rajone tuo metu buvo lenk 4 pst. pulkai (apie 5800 kovotoj)
su 125 kulkosvaidiais. Manoma, kad prie kiekvieno i j buvo po vien eskadron.
Turta artilerijos. O lietuvi I pst. pulke tebuvo apie 2000 kareivi su 30 kulkosvaidi, vienas raiteli eskadronas ir viena baterija441.
Lenk kavalerijai ygiuojant Rodnios kryptimi, I pst. pulko vadas mjr. Vl.
Skorupskis nebelauk nurodym i viraus, bet pats nusprend, k turi daryti. Tuoj
su pulku atsitrauk NoiosRudnioslos upelio rib. Pirmuosius lenk puolimus
rugsjo 30 d. ir spalio 1 d. I pst. pulkas atrm, bet, lenkams sutelkus daugiau jg,
buvo priverstas pasitraukti iki MergeerisDerenyios upelisPerloja ribos ir vl
sustojo gintis. Grs pavojus Varnos geleinkelio stoiai442.
Rugsjo 28 d. um Lyd, lenkai jau kit dien i Marcinkoni rajono pradjo puolim Varnos kryptimi. Pirmiausia j raiteliai upuol Zervyn utvar ir j
ivaik. Po to puol iratiki kaim ir nutrauk I pst. pulko ry su VII pst.
pulko II batalionu. Nors lietuvi utvaros gynsi Glbo eero iimtinaiMerkio ups
Mergeeriogeleinkelio linijoje ir net dar priepuolius. Lenkai puol dviem batalionais: vienas Perlojos, kitas Varnos kryptimi443.
Pagal Lietuvos vadovybs susitarim su lenkais, 1920 m. rugsjo 29 d. 12 val.
turjo prasidti paliaubos. Vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas sak I, II ir III
divizij vadams nutraukti karo veiksmus444. Taiau greit paaikjo, jog tai buvo
eilin lenk vadovybs apgaul. Pasinaudodami lietuvi ginkluot veiksm sustabdymu, lenkai tuo metu daugelyje viet sustiprino savo pozicijas ir ts puolim.
Vliau jie prane, kad rugsjo 29 d. tarp 16 ir 18 val. jie sustabdo ginkluotus veiksmus tik KalvarijosSuvalk plento rajone. Tai reik, jog kitose vietose karins operacijos tsiamos445.
Reikia paymti, jog armijos vado plk. ltn. K. Ladygos sakymu mintose vietovse I pst. pulkui dar nuo rugsjo 25 d. talkino arvuotas traukinys Gediminas.
T dien jis vykd valgyb kelio ruoe Gardino link. Dvyliktame kilometre nuo
Varnos stoties jis privaiavo lenk susprogdint tilt per los up. Padedant geleinkelininkams ir vietos gyventojams, tiltas buvo sutaisytas ir traukinys pajudjo
Marcinkonis. Neprivaiavus 2 km iki Marcinkoni stoties, pastebta didel lenk
gurguol, vykstanti per geleinkel rytus. Prieui pradjus audyti i autuv, arvuotas traukinys atideng gurguol ugn i patrank ir kulkosvaidi. Per kelias

336

minutes gurguol buvo sumuta ir iblakyta po laukus. Traukin tuojau apaud

ties Marcinkoni miesteliu stovjusi lenk artilerija i 4 patrank ir autuv. arvuotas traukinys, bdamas giliai sibrovs prieo pus ir be apsaugos, turjo grti
atgal Varnos stot. i valgyba iaikino, jog lenkai buvo stipriai sitvirtin Marcinkoni miestelyje446.
U pasiymjim myje ties Marcinkonimis rugsjo 25 d. 3 arvuoto traukinio kareiviai buvo paauktinti jaun. puskarininkius, o 4 grandinius447.
Rugsjo 29 d. lenkams umus Zervyn bei Maniagirs kaimus, arvuotam
traukiniui buvo sakyta padti I pst. pulkui atmuti prie448. Traukinio artilerijai
vadovavo vyr. ltn. J. Rimeikis, o kulkosvaidininkams ltn. K. Pays. Su I pst. pulko
1 karininku ir 30 kareivi arvuotas traukinys spalio 1 d., tik pravitus, prisiartino
prie Zervyn kaimo ir sustojo 2 km atstumu. abu kaimus pasisti valgai prane,
jog kaimai lenk uimti ir stipriai saugomi. arvuotas traukinys greitai prisiartino
prie kaimo ir pradjo j bei apylinkes audyti i patrank ir kulkosvaidi. I pradi ir lenkai atsak stipria ugnimi, bet greit buvo priversti nutilti ir pasitraukti i
Zervyn. O pstininkai (beveik pus j naujokai) njo kaim, o tik aud bganius lenkus i miko. Tuomet arvuoto traukinio vadas karin. J. Krauceviius pribgo
prie pstinink ir energingai msi vesti juos pirmyn. Kaimas buvo uimtas. Keletas
lenk buvo paimta nelaisv, o 10 umuta. Dl moni stygiaus prieas toliau nebuvo persekiojamas. Tuo metu atsipeikj lenkai pradjo telktis ir i auktum u
kaimo atideng traukin autuv ugn. arvuoto traukinio ugnimi jie buvo isklaidyti. Po to traukinys pagal emlap apaud toliau nuo geleinkelio esant Maniagirs kaim. I jo imuti lenk nepavyko, nes kaim deng mikas, kuris trukd
arvuotam traukiniui veikti. Paleidus visus turtus artilerijos sviedinius (apie 100),
arvuotas traukinys gro Varn449.
T pat spalio 1 d. pasisek lenkus pastmti atgal ir kitose vietose. I pst. pulko
IV kuopa su 2 kulkosvaidiais um iratikes. VI kuopa Mergeeryje ypa saugojo geleinkel ir siuntinjo valgus iki Zervyn pusstots. Pulko tabas i Valkinink stoties persikl Varnos stot. Vakare lenkai m supti nuo Maniagirs IV
kuop. Jai pagalb atvyko mjr. V. audzis su husar daliniu ir artilerijos briu.
Nakt IV kuopa pasitrauk Perloj, VI kuopa (vadas kpt. J. Plenta) um pozicij su 2 kulkosvaidiais prie geleinkelio bdels u 1,5 km nuo Varnos stoties, vienas brys buvo pasistas Zervyn pusstot, I kuopa um bar palei Derenyios
up iki Perlojos450.
Spalio 2 d. lenkai puol geleinkeliu ir vl um Zervyn k., bet, pamat artjant arvuot traukin Gediminas, pasitrauk451.
Nordamas apsisaugoti nuo netikto prieo upuolimo nakties metu, arvuoto
traukinio vadas karin. J. Krauceviius norjo j perstumti Valkinink geleinkelio
stot, bet I pst. pulko vadas mjr. Vl. Skorupskis tam pasiprieino ir pra traukin
palikti Varnoje dl moralins pstinink paspirties. Traukinys buvo paliktas. Apsaugos linija buvo istatyta per 3 km nuo Varnos stoties. Spalio 3 d. ryt lenkai
puol iilgai geleinkelio. saks bazei su dviem artilerijos platformomis kuo greiiausiai vykti Valkinink stot, o koviniam sstatui rengtis miui, karin. J. Krauceviius aikinosi padt. Ryys su Mergeeri kaime (3 km nuo Varnos stoties) buvusiais pstininkais buvo nutrauktas. Greit pasirod lenk raiteliai, o netrukus ir j

337

pstinink grandins. traukin ir stot pradta audyti smarkia kulkosvaidi ir

autuv ugnimi. Lenkai m traukin supti i vis pusi. is atsiaudydamas pradjo trauktis Valkinink stot, ivaiuodamas i stoties pagrindin keli. I naujos
vietos buvo audoma i kulkosvaidi abi puses, nes lenkai apsupo Varnos stot ir
atsuko arvuot traukin vis ugn. is, besitraukdamas atgal, privaiavo vagon
uverst keli. Nei pirmyn, nei atgal traukinys vaiuoti nebegaljo, nes buvo sugadintas garveys. Tuomet traukinio vadas karin. J. Krauceviius sak kiek manoma
sugadinti kulkosvaidi bei patrank ir palikti traukin. Palaikomi kulkosvaidi
ugnies i upakalinio vagono, kuriame buvo liks ltn. A. Vilenikis su 3 kulkosvaidininkais kareiviais, mons pavieniui oko i vagon griov ir bgo u pylimo. Prieo
ugnis kaskart stiprjo, o ms silpnjo. Lenkai artjo prie traukinio. Vien i j nuov ms karininkas i revolverio. Prisidengdama krmais ir miku, komanda, ilgai prieo ugnies persekiojama, pagaliau pasitrauk. Vlai vakare, netiktai liks
gyvas, gro ltn. A. Vilenikis ir keletas kareivi. Buvo umuti 2 kulkosvaidininkai
ir 3 kareiviai. Vienas i vlai sugrusi kareivi buvo sueistas. Daugeliui kareivi
buvo perautos kepurs, milins ir mundurai452.
Lenkams liko pusiau arvuotas garveys, 2 pusiau arvuoti kulkosvaidi vagonai, viena arvuota artilerijos platforma su 2 patrankomis: viena vokika toliaaud, antra vokika sena ir blogai audanti, 16 vokik Maxim sistemos kulkosvaidi, apie 60 sviedini, 158 kulkosvaidi ds su 10 000 ovini, 7 autuvai, 4
telefono aparatai, 5 km telefono kabelio ir 1 paprasta platforma su geleinkelio rankiais453. Tai buvo dideli ms kariuomens nuostoliai.
Apie 12 val. likusieji gulos kariai gro Valkininkus, kur buvo apsistojusi
baz ir viena platforma su 2 patrankomis ant besisukani Kora sistemos prietais.
Su ja tuojau ivyko m ir iki nakties apaud prie, einant nuo Varnos stoties
iilgai geleinkelio454.
Tos dienos (spalio 3 d.) anksti ryt I pst. pulkas buvo taip isidsts: IV kuopa
um bar Paliai iimtinaiPerloja, pagal Merkio up; I kuopa kairiau pagal Derenyios up iki auktumos 118, VI kuopa Mergeerisgeleinkelis, V kuopos
brys Palkabeliai, o nuo j iki Bari raitinink brys. Nuo Bari iimtinai per
Vydeniusagarus II kuopa. Toliau iki Pulstok III batalionas su artilerijos briu. Kitas artilerijos brys buvo Perlojoje. Rezerve V kuopos du briai, saugojusieji
arvuot traukin, ir III kuopa Gireeryje455.
Stoties kryptimi igirds audym, mjr. P. Genys su I ir III kuopomis bei IV
baterijos briu vyko pagalb, bet pavlavo. Pakeliui sutiko mjr. V. audz, kuris
prane, jog Varnos geleinkelio stotis jau uimta, mons iblakyti. Tada mjr. V.
audzis su I ir III kuopomis um pozicij palei Merk ir ilgai gyn Varnos miestel. Artilerija apaud stot. Tik pritrkus ovini (paklydo ovini veimas), pasitrauk Bobriki link.
Perloj lenkai puol iek tiek vliau. ia buvo tik kpt. P. Dundulio vadovaujama IV kuopa ir Perlojos partizanai. Nors lietuviai atkakliai gynsi ir net perjo
durtuv kautynes, taiau, gausi prieo jg i vis pusi supami, turjo pasitraukti
Daugus. II kuopos ir III bataliono baro lenkai nepuol, taiau dl bendros padties
ir ie daliniai pasitrauk Valkinink stoties rajon. Vakare I pst. pulkas um
bar: BobriksVazgirdonysJoknaiPamerkys456.

338

VII pst. pulko II batalionas tomis dienomis aktyviai kovojo su lenkais Merkio,
Mardasavo, Puvoi, Gudakiemio apylinkse, ne kart suduodamas jiems skaudi
smgi457.
Komplikuojantis karinei padiai pietryi Lietuvoje, vyko reikming organizacini pokyi ms karinje vadovybje. 1920 m. spalio 1 d. armijos vad plk.
ltn. K. Ladyg iose pareigose pakeit gen. S. ukauskas458. Lenk puolimui sustabdyti pagalb I pst. pulkui ir VII pst. pulko II batalionui sakyta i Suvalkijos pasyvaus baro perkelti deinj Nemuno krant aktyvj bar III pst. divizijos III ir VI
pulkus. Gen. S. ukausko spalio 3 d. sakymu III divizijai buvo ikeltas udavinys ne tik
ivyti prie i Varnos stoties bei miestelio, bet ir nustumti j pietus nuo los ups459.
III pst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis udavin atlikti paved III pst.
pulko vadui mjr. I. Griciui su dviem batalionais ir baterijos briu. Merkins rajone
buvs batalionas turjo pulti lenkus i sparno Perlojos kryptimi. VI pst. pulkas (vadas plk. ltn. J. Butkus) su dviem batalionais ir III baterija (vadas karin. J. Kulitanas) turjo artimiausiais keliais ygiuoti Perlojos link, pridengti savo deinj sparn
stipria udanga ir, susisieks su III pst. pulko trimis batalionais, nuygiavusiais
Merkins link, taip pat pulti Perloj ir, sumuus prie, padti j nustumti u los
ups. VII pst. pulko II batalionas neskms atveju turjo uimti bar nuo Ilgio eero iki Maksimoni kaimo pagal Nemun460. Mjr. Ig. Musteikis taip pat kreipsi
armijos vad gen. S. ukausk, praydamas, kad puolim paremt Valkinink rajone buvusios karins dalys, o aviacija bombarduot prieo telkinius Varnos miestelyje ir geleinkelio stotyje461.
Puolimas prasidjo nustatytu laiku spalio 4 d. 5 val. Puolamj dali voros
pradjo atakuoti Varn, Nedzing ir Merkin. Atkakliame myje apie 9 val. buvo
uimta Varna, o atskiros dalys pasistmjo geleinkelio stoties link. Taiau stiprios
lenk pajgos, remiamos arvuoto traukinio, apie 13 val. privert lietuvi dalis atsitraukti. Puolant Perlojos kryptimi, buvo uimta Nedzing, lenkai imuti i Vartivalaki, uimtos Perlojos kapinaits ir vandens malnas ant Nedzings upelio. Lietuvi
grandins kelis kartus puol Perloj. Smarkus mis tssi iki 14 val. 30 min. Lenkai
pereidavo kontrantpuol, bet su nuostoliais bdavo priversti grti apkasus. Nuo 15
val. lietuvi puolimas buvo sustabdytas, tik iki vakaro dar paaudoma lta artilerijos
ir autuv ugnimi. Tarp lietuvi buvo nukaut ir sueist. Puolimo metu uvo III
pst. pulko II bataliono vadas vyr. ltn. T. ostakas ir I kulkosvaidi kuopos vadas vyr.
ltn. V. Adomonis. Dideli lenk nuostoliai, paimta j kari nelaisvn462.
VII pst. pulko II batalionas um Merkin, sumudamas lenk dalin prie
tilto per Merkio up, bei Bingeli kaim463.
Puolimo metu aktyviai reiksi ms aviacija. Spalio 4 d. Varnos geleinkelio stot buvo pasisti 5 lktuvai sunaikinti prarastam lietuvi traukiniui, kur lenkai
galjo panaudoti prie lietuvi kariuomen. Taiau io traukinio sunaikinti nepavyko, nes lenkai spjo j i Varnos atitraukti ir paslpti Vilniaus tunelyje. Nerad traukinio, lktuvai bombardavo Varnos geleinkelio stoties rajon. Puolimo metu ltn. J.
Kumpis buvo sueistas galv ir kartu su valgu ltn. J. Pranckeviiumi pateko
lenk nelaisv. Ltn. J. Kumpis spalio 10 d. mir. Vliau abu laknai buvo apdovanoti Vyio kryiaus ordinu464.
Spalio 4 d. vakare ms kariuomens dalys um gynimosi linij nuo Merki-

339

ns imtinai per iuos punktus: Mergeerisauktumos rytus nuo GudakiemioBurokaraistisVartivalakiaiauktumos 137 ir 138EeriekaiBobriksBarteliai465.
Spalio 5 d. kovos PerlojosVarnos rajone atslgo. Lenkai didesnmis jgomis
puol tik VI pst. pulko bar, apaudydami artilerijos ugnimi Vartivalaki kaim
bei vandens maln, kur buvo pagrindin j puolimo kryptis. Lenk pajgos privert vakariniame Nedzings upelio krante isidsiusius du V kuopos brius ir vien
VI kuopos br pasitraukti, taiau, patek vandens malno auktumas umusios
II kuopos ugn, turjo bgti atgal466.
Apie 17 val. lenk arvuotas automobilis i bombosvaidi smarkiai apaud
VII pst. pulko II bataliono pozicijas prie tilto per Merk. Dvi lenk kuopos sugebjo
mikais prasiverti pro bataliono IV kuopos tarpus, prisiartino prie Merkins, bet,
sutiktos V kuopos ugnimi ir padedant IV kuopai i unugario, buvo isklaidytos ir
netvarkingai pasitrauk467.
Vykstaniomis atviromis lietuvi ir lenk kovomis susirpino Antants valstybs ir Taut Sjunga. Spalio 4 d. vakare Suvalkus atvyko Taut Sjungos kontrols
komisija. Praddama darb, ji pirmiausia pareikalavo kad bt sustabdyti ginklai
Varnos rajone. Buvo nutarta paskelbti paliaubas ir jas pradti vykdyti spalio 6 d.
10 val.468 Taip nutrko kovos dl Varnos geleinkelio mazgo, pasibaigusios dar
viena didele lietuvi neskme.
i neskm vis pirma buvo patirta dl atskir kariuomens dali (VI pst.
pulko, III baterijos ir kt.) nerytingumo karini operacij metu, prasto j veiksm
koordinavimo bei lenk jg persvaros.
V a l d i o s i n s t i t u c i j i r v i s u o m e n s r e a k c i j a d l l i et u v i k a r i u o m e n s k a t a s t r o f o s l e n k f r o n t e. Po Sein
Druskinink katastrofos vadovybje prasidjo nesutarimai ir kaltinink paiekos.
Vis pirma usienio reikal ministras dr. J. Purickis priekaitavo krato apsaugos
ministrui plk. ltn. K. ukui, skatinusiam pulti Seinus, kai su lenkais buvo susitarta
toliau tsti derybas ir buvo sudarytos paliaubos. Pastarasis, kaip vyriausiasis kariuomens vadas, savo ruotu kaltino armijos vad plk. ltn. K. Ladyg nesugebjimu
vadovauti ir lenkus nugalti. is plk. ltn. K. ukui atsaks tuo paiu vyriausiasis
kariuomens vadas neleids vis turt karini pajg panaudoti taip, kaip jam
atrod tinkamiausia. is nesutarimas baigsi tuo, kad, kaip minjome anksiau, plk.
ltn. K. Ladyga 1920 m. spalio 1 d. buvo atleistas i armijos vado pareig. Dar savait
anksiau II pst. divizijos vad plk. V. Grigalin-Glovack pakeit gen. ltn. M. Katch. Visi tie tarpusavio ginai ir kaltinink iekojimas vyko patylomis nevieai.
Nors i SeinDruskinink operacijoje veikusi pulk V pst. pulkas, daugelio specialist nuomone, puikiausiai atliko savo kovos udavin, sumaniausiai ir atkakliausiai gynsi, plk. V. Grigalinas-Glovackis ir lenk fronto vadas gen. ltn. M.
Katch savo ruotu svarbiausiu kaltininku dl II pst. divizijos nepasisekimo laik V
pst. pulko vad kpt. K. kirp469, kuris buvo atleistas i mint pareig. Kit pulk
bei padalini vadai taip pat buvo kaltinami tariamu sakym nevykdymu, j kritikavimu, bailumu ir t. t. Kaip vliau ra ats. plk. J. Petruitis, buvs Marijampols
grups vadas plk. V. Grigalinas-Glovackis kov su lenkais metu karininkus taip
apibdino: Dalies vad savo virinink sakym kritika, nenoras kovoti, tvyns

340

meils trkumas, nenoras eiti Augustavo mikus, visikas nenoras suprasti politikos reikalavimus ir t. t. buvs danas reikinys470.
Kai kuri dali karininkai tokiu auktosios karins vadovybs vertinimu jautsi eisti. Manytume, jog pagrstai. Ir tai kodl. Karininkai piktinosi ir kritikavo
savo vadovyb vis pirma todl, kad jos keliami reikalavimai nebuvo grindiami
realia karine jga. J nuomone, karin vadovyb, uuot tam tikroje vietoje sutelkusi
savo jgas, kurios reikiamu momentu bt stipresns u prieo, jas ibarstydavo po
visus frontus batalionais, kuopomis, briais ir vos ne atskirais monmis, nestengianiais vykdyti ikelt uduoi. Danai karius vargino vairs nereikalingi veiksmai, neapgalvoti, keisti manevrai ir ygiai, j kaitaliojimas. Viena i neigiamybi
kariuomens tabuose buvo ta, kad daugelyje j dirbo nekvalifikuoti mons, kurie
nesugebdavo vad idj tiksliai idstyti ir aikiai suformuluoti sakymuose daliniams. Neretai pasitaikydavo, kad tuos neapgalvotus sakymus pradjus vykdyti
greit reikdavo juos pakeisti ar ataukti. Taigi vieno ar kito dalinio jau atliktas ygis
ar veiksmas pasirodydavo ess nereikalingas. Be to, neretai tabai neapskaiiuodavo atstum tarp vietovi, kurias daliniai turdavo tam tikr dien pasiekti, ir kariams tekdavo kartais ygiuoti po 6070 km dien. Po toki ygi vargu ar dar
buvo galima i kari ko nors tiktis susirmim su prieu metu. tai tokius sakymus
kaip tik ir kritikavo vis pirma patriotikai nusiteik karininkai, neabejingi tvyns
likimui. Savo atsidavim jie jau buvo rod ankstesni kov su bolevikais bei bermontininkais metu vertinti aukiausiais Tvyns apdovanojimais (mjr. J. aplikas, mjr. J. Laurinaitis, mjr. J. Petruitis, kpt. K. kirpa ir kt.).
Taigi auktosios karins vadovybs kaltinimai dali vadams neturi rimtesnio
pagrindo. Svarbiausia kariuomens pralaimjimo Suvalkijoje ir pietrytinje Lietuvos dalyje prieastis buvo kvalifikuotos, prityrusios, sugebanios vadovauti stambiems kariniams daliniams vadovybs stygius. Vienintelis auktos kvalifikacijos gabus lietuvis generolas tebuvo Silvestras ukauskas, kuris taiau dl nepakankamo
tautinio susipratimo ne kart buvo taps karinink atrios kritikos objektu, kelis kartus turjs dl to pasitraukti i vadovaujani pareig.
Tiesa, tuometinje auktojoje karinje vadovybje buvo dar keletas karinink,
kurie Nepriklausomybs kov metu u vienokius ar kitokius nuopelnus jau buvo pakelti generolus. Kadangi jie carinje Rusijoje tebuvo baig karo mokyklas, pakankamo pasiruoimo vadovauti tabams ar stambiems kariniams vienetams neturjo. Pats
krato apsaugos ministras, kartu js ir vyr. kariuomens vado pareigas, plk. ltn. K.
ukas 1910 m. tebuvo baigs Vilniaus karo mokykl ir carinje kariuomenje tarnavo
ryi komandos, o vliau divizijos ryi virininku471. Todl negalima dl vis neskmi lenk fronte kaltinti tik tuometin vyriausyb bei karin vadovyb. Kaip vliau
taikliai apibdino susidariusi situacij fronte plk. J. Petruitis, Argi galima mog
kaltinti dl to, kad jis neturi tos Dievo dovanos, kuri kiti turi, kad jam trksta smegen? Negalima mogaus kaltinti, kad jis neturi to patyrimo, kurio kiti turi, o tada patyrusi moni kaip tik neturjom. Dirbom, kaip galjom ir kaip mokjome. Visi norjom, kad bt geriau. Blogos valios neturjom, nenorjom Tvynei pakenkti. Samdms ir instruktorius, kuriems u tai brangiai mokjom, Latvijai net Ilukto kratu472.
Lietuvos kariuomens pralaimjimo prieastis band aikintis ir Steigiamasis
Seimas. Eins Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas

341

A. Stulginskis, suinojs apie nepasisekim SeinDruskinink kautynse ir patirtus nuostolius, tris dienas ir naktis negaljo miegoti, valgyti bei gerti. Taip buvo susijaudins ir susirpins is didis Lietuvos patriotas473.
SeinDruskinink katastrofa labai sujaudino ir neigiamai paveik Lietuvos
visuomen bei fronto kovos vyki neinanius Steigiamojo Seimo narius. Seimo nariui M. Sleeviiui pasilius, Steigiamasis Seimas rugsjo 25 d. iam klausimui apsvarstyti suauk nepaprastj posd. Jame kalbjo 16 Seimo nari. Buvo aptarta
politin ir karin Lietuvos padtis ir, vykstant atrioms bei kartoms diskusijoms,
pasisakyta visomis jgomis prieintis lenk invazijai. Paskelbtame nutarime pritarta
vyriausybs priemonms kratui apginti, pareiktas pasitikjimas paia vyriausybe
ir nutarta kreiptis Lietuvos pilieius atitinkamo turinio atsiaukimu474. Jame tautai
buvo aikinami agresyvs lenk kslai Lietuvos atvilgiu ir gyventojai kvieiami Tvyn ginti bei visomis igalmis savj kariuomen paremti475 (r. 15 pried).
Steigiamojo Seimo Prezidiumas susidomjo ir padtimi paioje kariuomenje.
Rugsjo 26 d. Senin sueigoje, svarstant paskutinij dien vykius fronte, buvo akcentuota, jog visos lietuvi kariuomens dalys buvo upultos netiktai, nes neturta
tinkamos savos valgybos. Senin sueiga pra Ministr Pirminink dr. K. Grini
atkreipti tai krato apsaugos ministro plk. ltn. K. uko dmes, kad tokiam disciplinos ir lauko taktikos reikalavimui nusikalt asmenys bt grietai baudiami476.
Tvyns gynimo nuo lenk reikalais labai rpinosi Lietuvos gynimo komitetas.
Tuo metu apie 60 i vairi Lietuvos vietovi pasitraukusi sulenkjusi dvarinink
tarnavo lenk kariuomenje, o dauguma likusij krate buvo nusistat prie Lietuvos nepriklausomyb, darbavosi svetimos valstybs naudai, j visokeriopai rm.
Matydamas toki padt krate, Lietuvos gynimo komitetas 1920 m. spalio 1 d. pasil krato apsaugos ministrui plk. ltn. K. ukui sakyti miest ir apskrii karo
komendantams atidiai sekti toki dvarinink veikl, tariamuosius suiminti, patraukti baudiamojon atsakomybn, neleisti ivykti i dvar. Buvo pasilyta, galiojant karo padiai, udrausti bet kokius j susirinkimus ir leisti auliams, partizanams bei Lietuvos gynimo komitetui padti kontroliuoti padt477.
Beveik tuo pat metu buvo sukurtas Lietuvos moter komitetas Tvynei ginti.
Jo tikslas buvo rpintis ilt drabui, apavo ir maisto rinkimu bei pasiuntimu
front, sueistaisiais ir kt.478
Reaguodamas didjant pavoj kratui bei aukiau mint institucij pastabas ir pasilymus, krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas savo ruotu 1920 m.
spalio 2 d. vienu atsiaukimu kreipsi Lietuvos vyrus, kviesdamas stoti savanoriais
kariuomenn, ir vyriausybs vardu addamas juos ir j eimas aprpinti eme479,
o kitu mokyklin jaunuomen, ragindamas j stoti karo mokykl ir tuo papildyti
ms laisvs kovotoj eiles480. Visuomen sujudo.
1920 m. gruodio mn. Maajame Seime kilo sumanymas ir buvo parengtas
statymo projektas sudaryti tardymo komisij Suvalk fronto 1920 m. rugpjio
rugsjo mnesi vykiams itirti. is projektas i pradi apie 2,5 mn. buvo svarstomas Steigiamojo Seimo Teisi komisijoje, o 1921 m. gegus 13 d. jo svarstymas buvo
perkeltas Seim. Svarstymo metu paaikjo, jog minti vykiai Suvalk fronte tai ne
atskiras atsitikimas ar vienkartinis nepasisekimas, o glaudiai susij su visa tuometine kariuomens organizacija, jos netikslumais platesnse apibrose ir todl, si-

342

lant padaryti tardym Suvalk fronto 20 met atsitikimams, greiiausia teks paliesti
ir kitas krato gynimo sritis481(kalba netaisyta V. L.).
Krato apsaugos ministro prof. J. imkaus nuomone, apie vykius fronte Lietuvos visuomen turjo gauti isami informacij. Taiau tie klausimai kariuomenei
buvo labai svarbs, o daugelis kariki tebetarnavo jos gretose, todl plaiai paskleisti inias, kurios lengvai patekt ir prieams, buvo negeistina. Jo pasilymu Seimas nutar toliau klausim svarstyti u udar dur482.
statym Suvalk fronto atsitikim tardymo komisijai sudaryti Steigiamasis
Seimas prim 1921 m. birelio mn. 22 d., o t met liepos 16 d. savo paraais j
patvirtino e. Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas A. Stulginskis ir ministras pirmininkas dr. K. Grinius. Juo remiantis, i Steigiamojo Seimo
nari buvo sudaryta trij asmen komisija, kuriai buvo suteikti plats galiojimai.
U savo veikl ji buvo atsakinga tik Steigiamajam Seimui483 (plaiau r. 16 pried).
Komisija buvo tokios sudties: pirmininkas dr. J. Buzelis, sekretorius Seimo atstovas Tumnas ir narys Vl. Poela484. Vis kariuomens dali bei staig virininkai
mintos komisijos nariams privaljo teikti visoki reikaling pagalb485.
i tardymo komisija buvo parengusi tokio turinio veikimo plan (kalba netaisyta V. L.).
1. Iaikinti: kokioj padty buvo ms kariuomen, kuomet bolevikai atstm lenkus u Gardino (detaliai!).
2. Koks abelnai buvo nustatytas planas alies gynimui, jei lenkai priverst bolevikus trauktis atgal ir ksintsi okupuoti ms teritorijos dalis.
3. Kaip veik karo valgyba.
4. Koki priemoni msi ms karo vadovyb, kai bolevikai buvo lenk atstumti iki Gardino.
5. Organizavimas ir pravedimas ms kontrantpuolio ant AugustavoSuvalk pradioje 1920 m. rugsjo mn. Prieastis jo nepasisekimo.
6. Ar pasikeit ms karo vadovybs kratui ginti planas, kai ms kariuomenei nepavyko grinti Augustavo kanalo sistem, kai ms pulkai buvo lenkais atstumti ant ilgos linijos: Vokietijos sienaSeinaiSopockyn.
7. Lenk gausios kariuomens sugrupavimas Augustave ir naujas upuolimas
IX. 22 d. Ar ms vadovybei buvo inoma apie tai ir kokiu priemoni buvo imtasi
atsargumo dlei.
8. Prieastis ms nepasisekimo ties Seinais ir Kapiamiesiu IX. 22 d. ir ms
nuostoliai.
9. Koks buvo nustatytas krato gynimo planas, kai lenkai sumu ms kariuomen pas SeinusKapiamiest, perjo Nemun ir nebebuvo vilties, kad bolevikai atsiturs lenk puolimui.
10. Likvidacija ms fronto Suvalkijoje486.
Kaip matyti, is tardymo komisijos parengtas planas buvo gana konkretus ir
detalus, reikalaujs i kariuomens vadovybs gilaus ir isamaus atsakymo svarbiausius Lietuvos ginkluotj pajg neskms lenk fronte klausimus. Taiau kaip
is planas buvo vykdomas, deja, mediagos surasti nepavyko. Neteko utikti duomen, jog dl mint 1920 m. rugsjo mn. pralaimjim kas nors bt buvs pripaintas kaltu ir nubaustas.

343

S u v a l k d e r y b o s i r s u t a r t i s. 1920 m. rugsjo mn. pabaigoje

lygiagreiai su Suvalkijoje vykusiais lietuvilenk karo veiksmais, tarp abiej valstybi tebesits ir diplomatin kova. Prasidjus Lenkijos kariuomens puolimui, t
pai rugsjo 22 d. Lietuvos vyriausyb gavo Lenkijos usienio reikal ministro E.
Sapiehos not, kurioje dar kart Lietuva kaltinama bendradarbiavimu su Raudonja armija, jos telkimosi dengimu. Dl to Lenkijos vyriausyb nusprendusi imtis griet priemoni, pasilikdama sau visik veikimo laisv487. Taigi Lenkija ir toliau naudojosi vykusiais faktais, o jos diplomatija stengsi tai pateisinti.
Rugsjo 24 d. Lietuvos atstovas Londone grafas Alfredas Tikeviius painformavo Taut Sjungos sekretoriat, kad ta E. Sapiehos telegrama turi bti laikoma
karo paskelbimu ir t pai dien papra Taut Sjung tuojau imtis intervencijos, kad sulaikyt Lenkijos naujus agresyvius veiksmus488.
Netrukus Lenkijos ir Lietuvos byla buvo svarstoma Taut Sjungos sesijoje
Paryiuje. Rugsjo 26 d. Taut Sjunga prim rezoliucij, skatinani nutraukti
abipuses kovas ir laikytis Curzono nustatytos demarkacijos linijos. Toje sesijoje taip
pat buvo sudaryta tarptautin karin kontrols komisija karo vykiams stebti. J
sudar Pranczijos atstovas plk. A. Chardigny pirmininkas ir nariai Ispanijos
atstovai U. Sala ir Herc, Japonijos Janamakis, Italijos Bergera ir Anglijos G.
Keenanas 489.
Rugsjo 27 d. grafas A. Tikeviius, nuvyks pas Taut Sjungos sekretori
S. E. Drummond ir idsts jam vis padt, primygtinai pra Taut Sjung
imtis neatidliotin priemoni ukirsti keli lenk verimuisi Lietuvos teritorijos gilum. Jis spjo generalin sekretori, kad Lenkija siekianti uimti Vilni ir
sudarysianti tuo nauj vykus fakt prie prasidedant dviej ali deryboms.
Taiau ir kart, nepaisydama klausimo svarbos, Taut Sjunga joki priemoni nesim490.
Lenkijos kariuomens veiksmai visgi lm tiek Taut Sjungos, tiek kit valstybi nepalanki nuomon apie Lenkij. Lenkijos usienio reikal ministras E. Sapieha, siekdamas suvelninti padt ir atsivelgdamas rugsjo 20 d. Antants Aukiausiosios Tarybos rezoliucijos rekomendacijas, pasil derybas Suvalkuose.
Lietuvos vyriausyb, matydama Lenkijos karo jgos grsm ir nesitikdama i
Taut Sjungos Tarybos skubi energing veiksm, sutiko derybas Suvalkuose pradti, siekdama sustabdyti karo veiksmus tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni bei
nustatyti demarkacijos linij491.
Delegacijos turjo susitikti rugsjo 29 d. vakare Suvalkuose. Taiau lenkai, pasil derybas, pradjo dar smarkesn lietuvi kariuomens puolim. Lietuviai pasil sustabdyti karo veiksmus i abiej pusi rugsjo 29 d. 12 val. Lenkai betgi atsisak
tai padaryti ir sutiko sustabdyti dviem valandoms karo veiksmus tik Kalvarijos plento rajone, kad suteikt lietuvi delegacijai laisv keli Suvalkus. Nepadjo ir Lietuvos vyriausybs priminimas Taut Sjungos Tarybai jos rugsjo 20 d. rezoliucij,
pagal kuri karo veiksmai i abiej pusi turjo bti i viso sustabdyti492.
Suvalkus delegacijos suvaiavo rugsjo 29 d., o derybos prasidjo rugsjo 30 d.
Abiej ali delegacij pirmininkai buvo karikiai: lietuvi gen. ltn. M. Katch, o
lenk plk. M. Mackeviius, kilimo i Lietuvos nuo drijos ir gerai kalbs lietuvikai,
bet labai lietuvi nemgsts. Lietuvos delegacijos nariai buvo M. Birika, usienio rei-

344

kal departamento direktorius B. Balutis, mjr. A. umskis ir diplomatas V. arneckis, o

lenk usienio reikal ministerijos atstovas J. Lukaseviius, mjr. A. Romeris ir V. Przesmyckis.
Derybos vyko rus kalba Suvalk teismo salje. Derybose pirmininkai maai
reiksi, jas ved visi kiti delegatai. J eig sek Vakar sjunginink atstovai-karininkai anglas, italas ir amerikietis. deryb eig jie nesikio. Didel tak deryboms
turjo Taut Sjungos kontrols komisijos pirmininkas plk. A. Chardigny, pranczas, gerai moks kalbti rusikai.
Pirmajame posdyje lietuvi delegacija pareikalavo sustabdyti karo veiksmus
itisai, kur tik susiduria LietuvosLenkijos kariuomens. Lenkijos atstovai su tuo nesutiko. Lietuvos atstovams pareikus, kad tokiu atveju nra k veikti, lenkai sutiko
sustabdyti karo veiksmus tik Suvalkijoje, t. y. nuo Rytprsi sienos pagal demarkacijos linij iki Nemuno. Taiau rytiniame Nemuno krante jie atsisak tai padaryti.
Lenkijos delegacija pareik, kad pagrindins Lietuvos ir Lenkijos konflikt
prieastys tos, jog, pirma, Lietuvos kariuomen buvo umusi Lenkijos teritorij ir,
antra, Lietuva nesilaik neutralumo Lenkijos ir Soviet Rusijos kare. Taiau, palankiai isprendus demarkacijos linijos klausim Suvalkijoje, nebsi klii likviduoti
ir karinius ginus.
Spalio 1 d. posdyje lenkai pareik, kad jie nepripasta 1920 m. liepos 12 d.
Lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutarties sudarymo, kuri es sudaryta neatsivelgus Lenkijos teises ir interesus ir be Lenkijos inios. Lenk delegacija spjo lietuvius, kad lenk kariuomen strateginiais sumetimais deinje Nemuno pusje uims
MerkinsVarnosBastn linij ir pareikalavo, kad Lietuvos kariuomen i ten
atsitraukt. Be to, Lenkijos delegacija pageidavo, kad Lietuvos vyriausyb leist pasinaudoti karo reikalams SuvalkSimnoAlytausVarnos geleinkeliu493.
Gavusi vyriausybs instrukcij nustatyti Vilniaus krate demarkacijos linij ir
nesutikti leisti lenkams naudotis SuvalkSimnoAlytaus geleinkeliu, Lietuvos delegacija pasil nustatyti toki demarkacijos linij: piet Suvalkijoje nuo Vokietijos
sienos 1919 m. gruodio 8 d. linija iki Nemuno, toliau iaurje nuo Marcinkoni
geleinkelio stoties per los ups geleinkelio tilt, per Bastn stot, Dievenikes,
Grauikius, Amen iki Ios. Tokiu atveju Lietuvos pusje turjo likti Varnos stotis
bei plati teritorijos juosta apie Vilni. Be to, Lietuvos delegacija numat klauzul,
jog, Lenkijai sudarius paliaubas ar taik su Soviet Rusija, Lenkijos kariuomen tuojau pasitrauksianti i Lietuvos u Nemuno ir nustatyt Lietuvos su Soviet Rusija
sien 494.
Lenkijos delegacijai buvo nurodyta derybas vilkinti ir, remiantis Lenkijos kariuomens strateginiais sumetimais, reikalauti Varnos ir nesutikti su demarkacijos
linija rytus nuo Bastn. Tsiant derybas spalio 4 d., ginas tarp abiej delegacij
dl Varnos geleinkelio stoties paatrjo. Lietuvos vadovyb aikiai suprato gresiant pavoj Vilniui, lenkams persiklus per Nemun ir ygiuojant toliau Lydos
link. Tuo metu diduma Lietuvos kariuomens tebebuvo Suvalkijoje ir Varnos geleinkelio mazgas bt nepaprastai svarbus perkeliant kariuomen i Suvalkijos Vilniaus gynybai sustiprinti. Lenkijos karin vadovyb suprato lietuvi planus ir nesutiko per Varn praleisti traukini su Lietuvos kariuomene. Tuo bdu lietuviams
atsiimti Varnos geleinkelio stoties nepavyko.

345

Suvalk konferencij i aklaviets igelbjo tik t pai spalio 4 d. Suvalkus atvykusi plk. A. Chardigny vadovaujama Taut Sjungos kontrols komisija, kuri tolesni
deryb iniciatyv perm savo rankas. Tatai vyko prie aik J. Pilsudskio nenor.
Taut Sjungos kontrols komisija, pasitarusi su Lietuvos delegacija, 1920 m.
spalio 5 d. 20 val. 30 min. Suvalkuose prim tok sprendim (kalba netaisyta V. L.):
Taut Sjungos kontrols komisija ponams lenk ir lietuvi delegacij pirmininkams
Suvalkai
Taut Sjungos kontrols komisija pirmame jos posdyje X. 5 d. prim tokius
nutarimus, kurie yra tiesioginiai ir tuo pat laiku praneti lietuvi ir lenk valdioms
ia telegrama:
1. Laikinoji demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos nusistatys tokia:
a) 1919 m. gruodio 8 d. linija nuo vokiei sienos iki takos Igorkos Nemunan,
b) Nemuno srove nuo mintos takos iki Uciechos, 10 km pietus nuo Merkins.
2. Nordamos incident kariuomenje, lenk ir lietuvi valdios privalo evakuoti
savo karo jgas 6 km zonoje vien ir kit pus nuo vir mintos demarkacijos linijos.
Lietuvi ir lenk kariuomens atitraukimas naujas pozicijas privalo bti
ubaigtas spalio 9 d. 12 val.
Vietose, kur lietuvi ir lenk kariuomens turi praeiti pirmyn, ygiavim pradti po 12 valandos.
3. Klitys, galinios ikilti nustatant ne kuriuos ios linijos punktus, bus reguliuojamos komisijos vietoje.
4. Kad sustabdius prieinink veikim Varnos apylinkse, kolei tam rajone
nebus nustatyta demarkacijos zona, kontrols komisija turi garbs prayti abiej
valdi duoti savo kariuomenms, veikianioms itoje apylinkje, sakym, kad nebt pereinama dabar uimamoji prieakinmis sargybomis linija arba tuojau sustabdyti kiekvien pradedam prieing veiksm.
Komisija ivyks spalio 7 d. Varn, kad vietoje duot reikalingus prie veikimo sustabdyti sakymus.
Komisija prao abiej valdi skubiai praneti telegrama apie esamus 4 nurodymus dali vadams Varnos rajone495.
Kadangi lenkai faktikai jau buvo um Varnos geleinkelio stot ir Taut
Sjungos kontrols komisija, matydama, kad lenk vis tiek negals priversti jos perleisti lietuviams, taip pat j pripaino lenkams, tai lietuviams nieko kita ir nebebuvo
lik, kaip tik sutikti su mintu komisijos sprendimu.
Tolesnse derybose Taut Sjungos kontrols komisija tiesiogiai nedalyvavo,
nors jos taka buvo jauiama. Buvo ginijamasi dl tolesnio demarkacijos linijos pratsimo. Lenkai atsisak pratsti j rytus nuo Bastn, motyvuodami buvimu ten
Raudonosios armijos. Jie pasil, kad tas klausimas bt svarstomas abipusse lietuvilenk derybose Rygoje.
Spalio 7 d. Taut Sjungos kontrols komisijai ivykus Varn vietoje itirti
padt, derybos Suvalkuose buvo tsiamos ir t pai dien 24 val. buvo pasirayta
sutartis. Tai buvo tik karo veiksm paliaubos. Nustatyta tik nauja demarkacijos linija
tarp lietuvi ir lenk kariuomeni, neisprendiant susitarianij ali teritorini
teisi klausimo. i linija Suvalk krate jo pagal Aukiausiosios Tarybos 1919 m.

346

gruodio 8 d. nustatyt linij nuo Rytprsi sienos iki tos vietos, kur Juodoji Ania
teka Nemun, toliau Nemunu iki Gravs upelio, Gravs upeliu iki MerkinsRatnyios; toliau tiesia linija iki tos vietos, kur Skroblio upelis suteka su Merkiu, toliau
Merkiu, Derenyia iki Bastn stoties palei VilniausLydos geleinkel. Varnos ir
Bastn stotys buvo paliktos lenk pusje.
Sutartimi abi puss pasiadjo nutraukti karo veiksmus palei vis nustatyt
demarkacijos linij. rytus nuo Bastn turjo bti nutraukti karo veiksmai ir pratsta demarkacijos linija specialiu susitarimu, kai tik i tos vietos pasitrauks soviet
kariuomen. Jei nepavykt to susitarimo pasiekti, tai susitarianios alys pasiliko
sau teis kreiptis Taut Sjungon.
Sutartimi numatomas lietuvi traukini praleidimas per Varnos stot ir pasikeitimas karo belaisviais. Suvalk sutartis turjo sigalioti vidurdien, spalio 10 d., iskiriant jau sutart karo veiksm sustabdym, ir turjo pasilikti galioti iki visi ginytini klausimai tarp lietuvi ir lenk bus galutinai isprsti496 (plaiau r. 17 pried).
Taigi Suvalk derybos formaliu atvilgiu buvo ne politinio, bet karinio pobdio. Jose buvo nustatytos ne valstybins sienos, bet tik skiriamoji linija, kuri lietuvius turjo apdrausti nuo lenk verimosi Lietuvos teritorij. Vis dlto svarbiausias
deryb objektas buvo politinis, susijs su Vilniaus likimu, nors apie Vilni derybose
ir nebuvo kalbama. Kartu paymtina, jog Suvalk sutartis Lenkij i esms nedaug
tepareigojo. Pati nustatyta demarkacijos linija buvo Lengvai apeinama i ryt.
Visgi i sutartis turjo praktin ir ypa moralin reikm. Netrukus po jos pasiraymo vykdyt Vilniaus ugrobim Lietuvos vyriausyb galjo kvalifikuoti kaip
iurkt Suvalk sutarties sulauym bei remtis ja tolesniuose santykiuose ne tik su
Lenkija, sprendiant teritorinius klausimus, bet ir tarptautinse instancijose.

7. ELIGOVSKIADA
G e n. L. e l i g o v s k i o m a i t o p a r e n g i m a s. Gen. L. eligovskio
maitas i esms buvo ne koks nors visai nelauktas vykis, o nuosekliai vykdytas
J. Pilsudskio politikos tsimas. Bdamas tikras politinio nusistatymo gente Lituanus, natione Polonus (kilme lietuvis, tautybe lenkas) atstovas, J. Pilsudskis niekad neatsisak minties atskirti nuo grynai lietuvikos etnografins Lietuvos Vilni
su jo miriai kalbaniu kratu ir sudaryti i jo lenkikj federacins Lietuvos kanton. Jo didiausias politinis trokimas buvo LietuvosLenkijos unija.
Numatydamas, kad kils diplomatini sunkum Vilniui uimti, J. Pilsudskis
sugalvojo savo agresyvius veiksmus remti tariama gyventoj valia. I anksto ruodamasis tai tariamai Lenkijos pakrai gyventoj valiai rodyti, jis, kaip minjome anksiau, m organizuoti vadinamj lietuvigud divizij. Pagrindinis ios
divizijos udavinys buvo kovoti su Lietuva, o svarbiausia uimti Vilni, kur
J. Pilsudskis vadino brangiu, mylimu Vilnium, mielu miestu497.
Lietuvigud divizija buvo suformuota dar 1918 m. gruodio mn. pabaigoje. J sudar 9 pstinink pulkai Vilniaus, Kauno, Suvalk, Gardino, Naugarduko,

347

Minsko, Baltstogs, Lydos ir Slucko; 4 kavalerijos pulkai Unemuns, II Vilniaus,

III lietuvi ir totori raiteli (Tatarska jazda). i divizija turjo bti aprpinta artilerija, pionieriais, pagalbiniais ginklais ir tarnybomis. Jos vadu buvo paskirtas gen. V.
Ivakeviius. Dauguma divizijos kareivi buvo i Galicijos, Poznans ir Varuvos,
taiau nemaa ir sulenkjusi lietuvi, gud ir Vilniaus krato totori. ie sulenkj
vilnieiai suteik divizijai lietuvigud atspalv498.
J. Pilsudskis i divizij atitraukdavo nuo Lietuvos pasienio tik labai didelio
reikalo spiriamas, kaip, pavyzdiui, bolevik vykdyto didelio puolimo Varuvos
kryptimi metu. Krizei prajus ir planuojant Vilniaus okupavim, minta divizija vl
buvo pasista ariau Lietuvos.
Maralas J. Pilsudskis okupuoti Vilni tariamai sukilusiais to krato kilms daliniais numat dar 1920 m. rugsjo mn. vidury. To mnesio 20 d. vyriausij bstin Baltstogje buvo ikviestas kilimo i Vilniaus krato gen. L. eligovskis. M. Birikos teigimu, eligovskis nebuvo pirmas, kur Pilsudskis kreipsi pasilydamas
prie j sukilti. Taiau pirmieji generolai, kurie gavo tok pasilym, vienas po kito
atsisak, nesutikdami prisiimti negarbingo kariui ygio dirbtinio karins sutarties
lauymo. Kai tas pats buvo pasilyta eligovskiui, is i viso nesusivok kas ia darosi, kam ir prie k jis turi sukilti, jei su lietuviais jau susitarta, ir be Pilsudskio
sakymo nesutiko prie lietuvius ygiuoti. Tuomet Pilsudskis, kaip vyriausiasis vadas, pareik jam tai saks atlikti, ir is tepasaks Rozkaz (Klausau!) ijo jau kit
parengtam ygiui vadovauti. Jam ijus, Pilsudskis cinikai apie eligovsk draugams pastebjo: Maniau, jog turiu reikal su mogum (mylalem, e to czlowiek), o
ia d wolowa (jautin ). Ir tikrai, nuo to meto garbing kar pakeit pamintos
garbs politikas pseudosukilimo ikaminis vadas499.
1920 m. spalio 12 d., vadovaujant J. Pilsudskiui, vyko maito vad pasitarimai
jo specialiame traukinyje Gardine ir Lydoje. Pasitarim metu buvo priimtas savanori
divizijos virininko plk. A. Koco parengtas operacij planas Vilniui okupuoti500.
Spalio 2 d. J. Pilsudskis atliko I lietuvigud divizijos apir ir pasiymjusius karius apdovanojo kryiumi Virtuti Militari. Prie ivykstant i Lydos jis pasitarimo klebonijoje su buvusiu mintos divizijos vadu gen. Rzondkovskiu ir tabo
virininku kpt. Perkoviiumi metu sak, kad divizija tursianti uimti Vilni, kartu
pastebdamas, jog nei dabar, nei paskiau negausianti tam sakymo. Be to, J. Pilsudskis pabr, jog udavin reikia atlikti taip, kad I Vilniaus pulkas pirmas sivert
miest. Prie tai turjo bti uimta Varnos geleinkelio stotis ir nutrauktas Kauno
susisiekimas su Vilniumi501.
Spalio 5 d. buvo sudaryta gen. W. Sikorskio vadovaujama III armija, kuri kartu su II armija, veikdamos supamuoju vainiku, turjo remti gen. L. eligovskio
veiksmus i ryt ir vakar pusi502.
Lietuvos Generalinio tabo valgybos skyriaus apytikriais duomenimis, ms
fronte 1920 m. spalio 516 d. veik tokios lenk pajgos:
I lietuvigud divizija
iki 4000 moni
II lietuvigud divizija
iki 4000 moni
I ir II Varuvos divizijos
iki 9500 moni
XVII Poznans divizija
iki 7200 moni
I viso
iki 24700 moni

348

Prie i divizij buvo iki 550 kulkosvaidi ir 141 pabklas.

Kariuomens skaiius VilniausBaranovii rajone siek iki 45 000 moni503.
Pagal lenk altin, gen. L. eligovskis savo inioje turjo apie 14 000 kareivi.
J dengusioje gen. W. Sikorskio vadovaujamoje armijoje buvo per 50 000, o II armijoje 15 000 kari. I viso tos jgos sudariusios 80 000 kari ir kone 4 kartus virijo
visos Lietuvos kariuomens skaii504.
Tomis dienomis Lietuvos kariuomen buvo taip isidsiusi: X pst. pulkas saugojo bar nuo Rytprsi sienos ir plent i Kalvarijos Suvalkus. tabas buvo Kalvarijoje. Pulkui vadovavo mjr. A. Jakaitis.
V pst. pulkas saugojo bar abipus Galaduso eero, tabas buvo Lazdijuose.
Kpt. K. kirpai perjus dirbti Steigiamj Seim, pulkui nuo 1920 m. rugsjo 23 d.
laikinai vadovavo kpt. A. Zubrys505.
VIII pst. pulkas saugojo bar nuo lavant iki Nemuno, tabas buvo sikrs
prie Seirij. Mjr. J. aplikui 1920 m. rugsjo 22 d. patekus lenk nelaisv, laikinai
pulko vadu buvo paskirtas mjr. A. Liutermoza506.
Rezerve buvo II pst. pulkas, i Alytaus perkeltas Krosn. Mjr. J. Laurinaiiui
rugsjo 22 d. patekus lenk nelaisv, pulko vado pareigas nuo tos dienos iki spalio 1 d.
jo mokomojo bataliono majoras K. Valeio, o nuo spalio 1 d. mjr. J. Petruitis507.
Baro nuo Rytprsi sienos iki Nemuno vadu tebebuvo gen. ltn. M. Katch,
tabas Simne.
rytus nuo Nemuno: VI pst. pulkas buvo Nedzingje, nukreiptas Perlojos
kryptimi. Jam tebevadovavo plk. ltn. J. Butkus. I pst. pulkas (vadas mjr. Vl. Skorupskis) buvo isidsts iaur nuo Varnos. iam fronto barui vadovavo III pst.
divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis. Vadaviet buvo Alytuje.
Vilniuje buvo gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujamos I pst. divizijos tabas.
Divizija susidjo i IV, VII ir IX pst. pulk.
VII pst. pulkas po neskms prie Druskinink ir Paries rinkosi Vilniuje. Plk.
ltn. E. Adamkavii 1920 m. rugsjo 14 d. laikinai paskyrus I pst. divizijos vadu,
pulko vadovavim laikinai perm mjr. Vl. Rklaitis508.
IV pst. pulkas (vadas kpt. J. Variakojis) stovjo ir saugojo bar priekyje gen.
L. eligovskio rinktins. Pagrindin pozicija: JainaiRdninkai, prie Merkio ups.
Sargybos stovjo StasylalininkliTabariki rajone.
IX pst. pulkas (vadas mjr. A. Pakoviius) buvo labai plaiai isisklaids.
Vienas batalionas stovjo Vilniuje, kitas saugojo bar nuo lenk drauge su IV pst.
pulku, o dar vienas veik venioni apylinkje.
Raiteli pulkas (vadas kpt. A. ileris) veik paskirais eskadronais. I viso
buvo 4 eskadronai. Spalio mn. buvo stengiamasi pulk sutelkti Vilniaus apylinkse509. Vilniuje tuo metu dar buvo Vilniaus komendantros batalionas ir 1920 m.
rugpjio 26 d. i Kauno atkelta karo mokykla (III laida).
Artilerijos turta maai. I buvusi 10 baterij (40 pabkl) per 1920 m. rugsjo mn. karo veiksmus netekta 3,5 baterij, i viso 14 pabkl. Spalio mn. pradioje Vilniuje buvo VI ir X baterijos. Baterijos buvo skaldomos ir paskirstomos pulkams briais.
Lietuvos kariuomens idstymas Vilniui ginti buvo labai neparankus. J sutelkti Vilniui ginti trumpu laiku buvo nemanoma. Sudting padt tuometinje

349

Lietuvos kariuomenje tiksliai apibdina krato apsaugos ministro, vyr. kariuomens vado plk. ltn. K. uko odiai, pasakyti Usienio reikal ministerijos Politikos
departamento direktoriui B. K. Baluiui: blogi dalykai, ir noriu atvirai su Tamsta
pasikalbti. Nebegaliu toliau neti atsakomybs. Kariuomens beveik neturime, nra
net fronto. Po keli nepavykusi mi su lenkais kariuomen, galima sakyti, pakriko. Bent a negaliu tvarkos palaikyti. Nestengiu. Reikia skubiai skirti kit apsaugos
ministr arba vyriausij kariuomens vad. Kitaip mes prapuol. A sutinku bet
kokias pareigas eiti karininko, net eilinio kareivio. iandien einu tai praneti ministr kabinetui ir praau man padti510.
Tuo bdu slygos gen. L. eligovskio avantirai vykdyti buvo palankios. Lenk su bolevikais frontas slinko vis toliau nuo Vilniaus rytus. Lenk derybos su
bolevikais vyko skmingai. Atsirado pakankamai daug laisv ginkluot pajg,
kurias buvo galima nukreipti prie lietuvius. Gen. L. eligovskis i jam skirt dali
sudar dvi pstinink brigadas VaranavoBenekaini apylinkje ir vien miri mjr.
M. Koscialkovskio vadovaujam rinktin Eiiki apylinkje. ygio ivakarse gen.
L. eligovskio inioje buvo 16 pstinink batalion, 5 kavalerijos eskadronai, 36
lauko patrankos, 8 sunkios patrankos, 139 kulkosvaidiai ir keletas arvuoi511.
Nors Taut Sjungos kontrols komisijos Suvalkuose pasilymu abiej pusi
karo veiksmai spalio 5 d. buvo sustabdyti, lenkai vis aud ir puol Varnos apylinkje kai kurias ms pusje esanias gyvenvietes, Bieki ir Barteli kaimus.
Spalio 6 d. lenkai didelmis jgomis puol ms sargybas rytus nuo Eiiki ir
tarp geleinkelio linij VilniusLyda ir VilniusMolodenas. Ms sargybos buvo
priverstos pasitraukti. Lenkai atskirose vietose perjo alios upel ir um Butrimonis, Gervikes, Benekainius ir Kaulelikes512.
iuo mau puolimu gen. L. eligovskis pasisteng uimti ieities rib tikrajam
puolimui, t. y. prieiti kiek galima ariau, kad paskui, puolant vienu uoliu, greitai
uimt Vilniaus miest. Tad gen. L. eligovskio karo veiksm pradia reikia laikyti
spalio 6 d., o ne spalio 8 dien.
Lietuvos kariuomens vadovyb inojo, kad lenkai yra sutelk gan dideles jgas VaranavoBenekaini apylinkje, taiau nieko nedar ir io baro, kuris buvo
menkai pridengtas, nesustiprino. Reikia manyti, kad to nepadar dl i prieasi:
pirma, turta maa jg ir, antra, buvo tiktasi, jog derybos Suvalkuose baigsis nuolatine taika.
Tuo metu gen. L. eligovskis spalio 7 d. Eiikse tarsi su savo grups karo
dalini vadais, iaikino jiems maito tiksl ir pareik, jog jo vadovaujamai divizijai reiks nutraukti visus ryius su Lenkijos karo vadovybe ir joki jos sakym
neklausyti. Jis pridr, jog dabar duodama laisvai apsisprsti, kas nori ar nenori
prisidti prie ios akcijos. Pasitarime paaikjo, jog ne visi dali karininkai patikjo,
jog ruoiamas maitas yra Lenkijai reikalingas bei tikslingas. Rengiamo maito
reikalingumu suabejojo ne tik emesniojo rango karininkai net pats divizijos vadas gen. Rzondkovskis nusiskund, kad po 30 met itikimos karo tarnybos dabar
jis turs dalyvauti maite ir tariamai neklausyti Lenkijos vyriausiosios karins vadovybs. Apskritai karinink nusiteikimas buvo blogesnis negu eilini kareivi513.
Kareiviams buvo pasakyta, kad jie eis muti lietuvi, kitaip tariant, atsiimti i j
Vilniaus. Be to, kareiviams ta akcija nebuvo vadinama maitu.

350

Turdami ini apie gen. L. eligovskio rengiam yg Vilni, santarvinink

misij atstovai anglas Pargiteris ir pranczas kpt. Puyollo dar spalio 6 d. nuvyko
Varanav ir band gen. L. eligovsk nuo to ygio sulaikyti. Tokios pat misijos
msi ir Taut Sjungos karins kontrols komisijos nariai, vadovaujami plk. A. Chardigny, taiau j pastangos buvo bevaiss514.
1920 m. spalio 7 d. 20 val. gen. L. eligovskis ileido operatyvin sakym, kad
viskas turi bti parengta ygiui iki spalio 8 d. 6 val. ryto. Suinoj apie yg, kai
kurie karininkai, ypa artileristai, pareik, jog jie nenor bti maitininkai. Nepasitenkinimas buvo stiprus, ir gen. L. eligovskis turjo apie tai praneti J. Pilsudskiui.
J. Pilsudskis reikal tiesiogiai kitis nenorjo, tad paved gen. V. Sikorskiui. Nakt
i spalio 7 8 d. gen. V. Sikorskis atvyko Varanav ir paaikino, kad tai yra politinis
manevras, daromas su vyriausiojo karo vado inia ir kad tai reikia atlikti515. Karininkai nurimo ir gen. L. eligovskis sak operatyvin sakym vykdyti.
Spalio 9 d. gen. L. eligovskio karins grups tabo virininkas plk. L. Bobickis
slaptai rankas karo vadovybei atsiunt praneim, kuriame gen. L. eligovskis
taip aikino: Apsvarsts, kad su Kauno vyriausybe sudaryt paliaub linijomis mus,
Vilniaus, Gardino ir Lydos krat gyventojus, ms krat, kartu su lenkiku Vilnium, jau i anksto ir ms nenaudai, priskiria lietuviams, nutariau su ginklu rankoje ginti mano Tvyns gyventoj apsisprendimo teis ir pamiau vyriausij vadovyb kareivi, kilusi i t emi.
Negaldamas veikti prie savo sin ir pilietikus jausmus, su pasigailjimu
atsisakiau nuo tarnybos pareig ir vadovavimo grupei.
Drausmje iauklti ir Tvyns idjai itikimi man priklaus vadai ir kariuomen klauso mano sakym, o likusioms dalims praau duoti tiesioginius sakymus.
X. 8

Generolas eligovskis516

Nakt i spalio 7 8 d. savo sakymus ileido ir atskir dali vadai.

G e n. L. e l i g o v s k i o a v a n t i r o s p r a d i a. 1920 m. spalio 8 d. 6
val. I lietuvigud divizijos abi brigados pradjo yg. I brigada ygiavo Lydos keliu
pro Sliinus Parudaminio, o II dviem voromis pro alininkus ir alininklius iaurs kryptimi. 7 val. 30 min. mjr. Z. Koscialkovskio grup iygiavo Rdnink kryptimi.
Lenkai daugiausia puol IV pst. pulko dalis, umusias RdninkSliin
JainVidnopolio linij. 8 val. dvi lenk kuopos, istmusios ms sargybas i
Smoliankos, puol pulko utvaras ties Maosiomis Salomis. Utvara atkakliai gynsi iki 9 val., taiau, turdami deimteriopai gausesnes jgas, lenkai j apjo i abiej
pusi ir privert atsitraukti. Lenk kavalerija, pasinaudojusi niekieno neuimtu
dideliu tarpu tarp I ir IV pst. pulk, i deins puss mikais apjo lietuvi ginamas pozicijas ir um keli tarp Maj Sal ir Gudeli. Lenkai deinje pusje
buvo giliai sibrov, todl I kuopai buvo sakyta uimti Jundzilikiiaukli
Salinink linij. 10 val. stiprios lenk pajgos puol antrj gynimosi linij ties
Sliinais. Kadangi I kuopos deinysis sparnas per 10 km liko lenk unugaryje ir
i vis pusi buvo j apsuptas, sakyta kovojant trauktis Jain link ir, perjus
antrj gynimosi linij, apsistoti rezerve Zakarikse. Atskiroms I kuopos sargy-

351

boms teko prasimuti pro tirtas lenk grandines, bandiusias ukirsti joms keli.
III kuopa kur laik atkakliai kovojo ties Vidnopoliu, taiau, patyrusi didelius nuostolius, turjo pasitraukti517.
Pasitraukus I batalionui, lenkai smarkiai puol II-j. Supdami i dviej pusi, jie
sumu i Jain pasist valgyb, o po to puol Sliinus. Kur laik jiems labai
atkakliai prieinosi VI kuopa. Taiau ir kart, panaudodami supamj manevr,
lenkai privert VI kuop atsitraukti PapikiTereiki linij. V kuopa Sliin
Jain linijoje isilaik iki 17 val., atmudama kelias stipraus prieo atakas. Lenkams
supant i deins ir ties Keidi dvaru umus atsitraukimo keli, trauksi Keidi
kaimo link. Prieui upuolus i unugario vado sumanumo dka kuopa prasiver
pro prieo grandines, perjo kontrpuolim ir um Keidi dvar. Prasimuant pro
lenkus, buvo daug umut bei sueist ir netekta 4 kulkosvaidi (r. 41 schem).
Atsitraukus II batalionui, buvo sakyta t pat padaryti ir I-jam. Visos IV pst.
pulko kuopos buvo labai isklaidytos, todl sakyta I batalionui susikoncentruoti Katiliuose, o II-jam Tatarkoje. Laikinai bar um raiteli II eskadronas, o deinje
IX pst. pulko batalionas. Spalio 9 d. ryt IV pst. pulko batalionai um linij
PauluvaNaujasodis518.
Spalio 9 d. 10 val. lenkai puol Rkaini rajone, bet ia juos IV pst. pulkas
atmu. Sukoncentravs jgas, prieas puol Jermolikio kryptimi ir i dviej pusi
m pulk supti. Pulko vado sakymu II batalionui nurodyta trauktis Vileikos kryptimi, o, nesant galimybi ten isilaikyti, per Nemenin ir Maiiagal pasitraukti
Suderv. I batalionui sakyta atsitraukti, uimti prie Kotlovkos esani 225 auktum ir ten gintis. Atsitraukus IX pst. pulkui, ir I batalionui trauktis Vilniaus link519.
Gen. L. eligovskio puolimas lietuviams buvo didel staigmena. Spalio 1 d.
perms vadovavim armijai, gen. S. ukauskas rado j tokios padties, kad trumpu laiku negaljo sutelkti didesni jg Vilniui ginti. Panaudojo tik Vilniaus apylinkse buvusius IV, VII ir IX pst. pulkus, kurie buvo nesukomplektuoti. I viso ten tuo
metu buvo 7 pstinink batalionai, dvi lauko artilerijos baterijos ir trys kavalerijos
eskadronai. Pozicija prie Rdnink, Jain ir Turgeli, pagal Merkio up 25 kilometrai pietus nuo Vilniaus miesto, buvo uimta maomis jgomis. Prasidjus lenk
puolimui, gen. S. ukausko sakymu IV pst. pulko vadas kpt. J. Variakojis paskubomis geleinkeliu pasiunt dar vien batalion gynimosi bar. Tuo bdu prie
Merkio ups pozicijoje Vilni gyn IV pst. pulko du batalionai, IX pst. pulko vienas batalionas, I raiteli eskadronas ir I lauko baterija520.
Armijos vadas gen. S. ukauskas, suinojs, jog lenkai pradjo Jain stoties
bei teritorijos vakarus ir rytus nuo geleinkelio linijos VilniusLyda puolim, spalio 8 d. nusprend Vilni ginti. Nesitikdamas, kad prie Merkio pavyks lenkus sulaikyti, jis u 1012 km nuo Vilniaus miesto pagal Voks upel sudar antrj gynimosi
linij Baltoji VokBarkiksDarininkaiGrigaiiai ir sak I pst. divizijos vadui
gen. ltn. St. Nastopkai uimti i pozicij. Be to, jam buvo nurodyta turti stipri
atsarg. Tuo atveju, jei lenkai pult toliau, IV pst. pulkas turjo trauktis iilgai geleinkelio LydaVilnius. VII pst. pulko batalionui sakyta saugoti Voks tilt ant 164
auktumos. Vilniuje I pst. divizijos vado inioje turjo likti VII pst. pulko 1,5 bataliono, IV ir IX pst. pulk naujokai ir I raiteli eskadronas. Be to, vienas raiteli
eskadronas buvo pasistas NemMedininkus, o kitas Jainus521.

352

Taiau, gavs isamesn informacij apie prieo pajgas bei puolimo kryptis ir
suprats, jog lenk umojai neapsiriboja vien Vilniaus miesto umimu, gen. S. ukauskas mint sprendim ginti Vilni pakeit. Tos pat dienos 19 val. jis I ir III pst.
divizij vadams paskelb nauj sakym, kuriame nurod i Vilniaus pasitraukti. I
pst. divizija (IV, VII ir IX pst. pulkai, VI ir X baterija bei trys raiteli eskadronai)
turjo trauktis per Ner iaur ir uimti linij Voks intakasPapiksRakaiai
BukiksDidioji Rie (1012 km nuo Vilniaus).
III pst. divizijai (I, III, V ir VI pst. pulkai, VII pst. pulko I batalionas, arvuo-

41 schema
Gen. L. eligovskio puolimas 1920 m. spalio 89 d.

353

tas traukinys, II ir III baterijos, II haubic baterija ir IX baterijos brys) sakyta imti ir
gintis linijoje VokLigainJurgelionysValkininkai.
Jeigu prieas toliau pult ir nebt galima laikytis, gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujamai I pst. divizijai trauktis keliu Maiiagalairvintos, o mjr. Ig. Musteikio
III pst. divizijai tarp geleinkeli VilniusKaunas ir VarnaAlytus.
Generaliniam tabui buvo sakyta i Vilniaus persikelti Kaun522. II pst. divizijai (vadas gen. ltn. M. Katche) nebuvo duotas udavinys, nes ji tebebuvo dislokuota Suvalkijoje, kur tuo metu frontas su lenkais buvo pasyvus.
Spalio 8 d. gen. S. ukausko suplanuot gynimosi linij ruoe Rdninkai
JainaiTurgeliai gyn kpt. J. Vidugirio vadovaujamas IV pst. pulko I batalionas.
ruo ir puol lenk sutelktos I lietuvigud divizijos dvi brigados, mjr. Z. M.
Koscialkovskio vadovaujama grup ir raiteliai. Lietuvi batalionas prie ias lenk
pajgas buvo ums ger pozicij deiniajame Merkio ups krante ir tvirtai laiksi,
laukdamas atvykstanio pagalb kpt. J. Andraino vadovaujamo II bataliono.
Atvykusio kpt. J. Andraino inioje, be minto bataliono, buvo dar III bataliono
kuopa ir vis trij batalion kulkosvaidi kuopos. kair ( rytus) nuo II bataliono
buvo isidsts I batalionas, o deinje pozicij buvo ums vienas IX pst. pulko
batalionas, su kuriuo ryys buvo sunkiai palaikomas.
Pirmj lenk puolim lietuvi pajgos skmingai atlaik ir privert juos su nuostoliais pasitraukti. Taiau lenkams pradjus smarkiai audyti artilerijos ugnimi ir metus stiprias pstinink jgas, II bataliono vadas kpt. J. Andrainas nusprend pasitraukti mikus, nes tuo metu nei i deins, nei i kairs puss lietuvi nebuvo523.
II batalionas trauksi alininkJainNemeninsSudervs kryptimi, o I
batalionas Vilni. T pat dien PagiriJuodiliSolomiankosKinolaukos
Kotlovkos bar atvyko IX pst. pulko operatyvinis tabas su I ir II batalionais (624
monmis, tarp j ir nerikiuots kareiviais) pridengti Vilniaus evakuacij524. Tiktasi susilaukti ir IV pst. pulko paramos.
Spalio 8 d. vakare I pst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka, painformavs, jog
lenkai tsia Vilniaus puolim, savo dali vadams sak toliau traukis, kartu pranedamas, jog Vilni teksi apleisti525. I sakymo turinio matyti, kad ms kariuomens tabai buvo jau visikai supasav ir nebedar jokios takos tolesnei kautyni eigai.
Lenk pajgos, pernakvojusios ParudaminioPapiks riboje, spalio 9 d. apie
7 val. 40 min. pradjo puolim PagiriJuodiliSolomiankos rajone. Kelis kartus
j puolimai buvo atmuti. Sukoncentrav savo pajgas TatarkosRudaminos rajone, remiami dviej arvuot automobili, jie ts atkaklius puolimus, bet ir vl buvo
atmuti. Turdami jg persvar ir matydami, kad puldami i fronto nieko nepadarysi bei inodami, jog lietuvi sparnai atviri, pradjo supti i deins nuo Kauno
geleinkelio linijos ir i kairs nuo OgrodnikNemio, priversdami lietuvius trauktis. Prieui atkakliau pasiprieinti kur laik steng tik IX pst. pulko I batalionas ties
Puiki kaimu526.
Po piet lenk I lietuvigud divizijos bei mjr. Z. M. Koscialkovskio dalys
prislinko prie Vilniaus. 14 val. Lydos viekeliu atvyko prancz plk. K. Reboulio
adjutantas ir norjo lenk vadovybei pasilyti, kad gen. L. eligovskis susilaikyt
ygiavs, o Vilnius tapt laisvu miestu. Gen. L. eligovskis su tuo nesutiko527.
IX pst. pulko vadovyb nutar palikti Vilni pro Auros vartus, Katedros

354

aikt ir alij tilt ir ieiti Maiiagalosirvint plent. Paskutinysis ygiavo kpt.

Vl. Girtauto vadovaujamas I batalionas. Kariuomens traukimsi i Vilniaus ir tiltus per Ner saugojo du arvuoti automobiliai Perknas ir Pragaras.
Lietuvos kariuomens daliniai spalio 9 d. i Vilniaus trauksi tokia tvarka:
6 val. ryto iygiavo karo mokykla su isistais priekiniais ir galiniais patruliais. Priekyje ijojo mokyklos virininkas mjr. P. Tvaronas ant margo irgo. Karo mokykla
pasitrauk Maiiagalos link528.
7 val. 30 min. i Vilniaus Kaun traukiniu ivyko kariuomens Generalinis
tabas, o apie 11 val. ir krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas su armijos
vadu gen. S. ukausku bei tabo likuiais529. Nuvykus Kaun, armijos vadas gen.
S. ukauskas sak I pst. divizijos vadui gen. ltn. St. Nastopkai uimti geleinkelio
linij VilniusDaugpilis ir sustabdyti lenk ygiavim530.
Ms kariuomens traukimsi i Vilniaus tam tikru mastu komplikavo lenk
partizanai, kurie apaud lietuvius ties geleinkelio tiltu, Katedros aiktje bei pereinant alij tilt. Pasitraukimo i miesto metu vien IX pst. pulkas neteko 1 karininko ir apie 100 kareivi (daugelis i j dezertyravo), 6 kulkosvaidi, 4 telefono aparat, 35 km kabelio, keleto arkli ir kt. Pulko abiejuose batalionuose teliko 433 kareiviai 531.
9 val. buvo nuimtos visos miesto gulos sargybos. III pst. divizijos tabas persikl Lentvar. Jos dalys um linij Voks upValkininkai532. Apie 11 val. i
miesto m trauktis I pst. divizijos dalys. Jos pasitrauk Maiiagalos link. VII pst.
pulkas apsistojo Bukikio dvare, kur um bar nuo Rakai iki Bajor kaimo. I
pst. divizijos tabas sikr Chalino dvarelyje533.
Vilniaus evakuacija prajo gana sklandiai. Didel turto dal pavyko igabenti
traukiniais. ia daug energijos ir sumanumo parod geleinkeli karo virininkas
mjr. A. Birontas, kuris savo veikloje vadovavosi Ypatingaisiais valstybs apsaugos
statais. Kit dal teko gabenti veimais per irvintas, bet visgi dalis turto ir valdinink su savo manta pasiliko Vilniuje. Tarpininkaujant angl karins misijos atstovui
plk. R. B. Wardui ir jie buvo igabenti. Visgi, anot buvusio krato apsaugos ministro
plk. ltn. K. uko, ms nuostoliai ir materialiai, ir moraliai buvo dideli534. Visos
lietuvi valdios staigos, prie por savaii atvykusios Vilni, dabar turjo pasitraukti, palikdamos daugyb inventoriaus.
Spalio 9 d. popiet Vilni apleido lietuvi kariuomens ariergardas. Su lietuviais pasitrauk daug vietos yd, nes jiems anksiau teko igyventi lenk isiokimus. Tuomet daug yd, tapdami benamiais ir beturiais, stojo savanoriais lietuvi kariuomen.
Prie ivykdamas i Vilniaus I pst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka painformavo Lietuvos vyriausybs galiotin Ig. Jonyn apie kariuomens dali pasitraukim i Vilniaus. Ig. Jonynui buvo sakyta perduoti Vilniaus valdi santarvinink
karini misij atstovams, kurie prancz plk. K. Reboul paskyr laikinuoju Vilniaus gubernatoriumi, o angl plk. R. B. Ward jo padjju535 (Lietuvos vyriausybs galiotinio Vilniuje Ig. Jonyno 1920 m. spalio 17 d. praneim spaudai, kaip gen.
L. eligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomen ugrob Vilni, r. 18 priede).
Apie 15 val. lenk kariuomens priekins dalys prijo prie miesto ir netrukus j
um. Gen. L. eligovskis ikilmingai paskelb laikinosios Vidurins Lietuvos (Lit-

355

wa Srodkowa) vyriausybs sudarym, kurios vadovu tapo lenk nacionalistas V.

Abromaviius. Vilniui sustiprinti plk. Rybickis buvo paskirtas komendantu, o mjr. S.
Bobiatinskis miesto vadu536.
Dl tarptautins padties Vilnius negaljo bti atvirai inkorporuotas Lenkijos
sudt, todl reikjo tam tikros formos fakto esmei pridengti. Todl gen. L. eligovskis, ugrobs Vilni, msi kurti tariamai savarankik valstyb tartum vietini
gyventoj valios idav. Ta valstyb ir buvo pavadinta Vidurine Lietuva. is pavadinimas susijs su J. Pilsudskio alinink federalist planais sudaryti istorin Lietuv i trij dali pagal nacionalin gyventoj sudt: vakarin (lietuvik) su centru
Kaune, vidurin (lenkik) su centru Vilniuje ir rytin (baltarusik) su centru Minske. Vidurins Lietuvos teritorija apm Vilniaus, venioni, dal Trak, Amenos
apskritis537.
Gen. L. eligovskis su savo vyriausybe pasira deklaracij, kuri atmet LietuvosSoviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. sutart ir kuri pareikalavo apsisprendimo
teiss. Apie mint deklaracij lenk radijas paskelb praneim:
Gen. eligovskis, stovjs prieakyje kariuomens, susidedanios i Vidurins
Lietuvos piliei, kuri sutartimi tarp Kauno valdios ir Soviet 1920 m. liepos 12 d.
buvo atiduota Lietuvos valstybei, susitars su krato organizacijomis ir politinmis
partijomis, paskyr laikinj vykdomosios valdios komisij Vidurins Lietuvos teritorijoje. i komisija nepripasta Kauno valdios, kuri yra sudaryta be Vidurins Lietuvos piliei, tarp kuri lietuviai sudaro tik ma procent. Laikinoji komisija laiduoja
gyventojams laisv apsisprendim, artimiausiu laiku Vilniuje aukia Seim, susidedant i krato atstov, rinkt visuotiniu balsavimu. vykdyti tai pareigai reikia, kad
Kauno karo ir civilin valdia tuoj apleist jos uimt teritorij, i kurios lenkai,
bolevik spaudiami, turjo pasitraukti538.
Spalio 9 d. vakare lenk iaurs fronto vadas gen. V. Sikorskis prane spaudai, girdi, gen. L. eligovskis buvo priverstas ipildyti savo kari reikalavim uimti
lenkik Vilni539.
I viso to matome, kaip gen. L. eligovskis, pamyns po kojomis 1920 m. spalio
7 d. sutart, po poros dien ugrob Vilni. Jis ne tik sulau abiej pusi lenk ir
lietuvi pasirayt sutart, kuria remiantis Vilnius buvo paliktas Lietuvai, bet ir
lordo Curzono sukurtj linij, kuri lenk buvo priimta ir pasirayta 1920 m. liepos
11 d. O i sutart santarvinink vardu buvo pasira angl, ital, prancz ir japon atstovai.
Svarbiausias gen. L. eligovskio maito kaltininkas buvo pats maralas J.
Pilsudskis, kuris dar 1923 m., kalbdamas miesto teatre Vilniuje, vieai prisipaino,
kad gen. L. eligovskis veiks pagal jo duotj sakym ir instrukcij. Jis ir spaudos
konferencijoje t pat met rugpjio mn. patvirtino, jog gen. L. eligovskis pagal
jo sakym turjs vykdyti fait accompli vykusi fakt padt540.
iandien niekam nekelia abejoni, jog gen. L. eligovskis vykd paties J. Pilsudskio sakymus, kad vadinamojoje lietuvigud divizijoje nei lietuvi, nei gud
beveik nebuvo, todl jiems tikrai nebuvo reikalo grti Vilni.
Vliau tam tikra lenk veikj dalis laiksi nuomons, jog Suvalk sutartis
buvusi didiausia j klaida. Atseit tada lenkai jau visai buvo sumu bolevikus ir
niekuomet nebt pasira tos sutarties, jei ne Taut Sjungos ir didij valstybi

356

spaudimas. Tas spaudimas, neva buvs toks didelis, jog lenkai negalj prie j atsispirti. Antra vertus, nenordami atsisakyti Vilniaus ir anksiau j okupacijoje buvusi lietuvikj emi, lenkai pasirinko apgavysts keli541.
Spalio 9 d., vos atvyks Vilni, gen. L. eligovskis buvo pakviestas pas miesto
gubernatori plk. K. Reboul. Su juo susitik santarvinink misij atstovai priekaitavo gen. L. eligovskiui, kuria teise remiantis jis ums Vilni, nes Lenkija
esanti pasiraiusi su Lietuva Suvalk sutart. tai gen. L. eligovskis atsak, kad
Vilniuje atsirads todl, jog norjs sudaryti slygas patiems Vilniaus gyventojams
laisvai isprsti savo politin likim. Plk. K. Reboulis pasil gen. L. eligovskiui
Vilni palikti laisvu miestu, bet pastarasis su tuo nesutiko. siplieskus abipusiams
priekaitams bei pasipylus replikoms, gen. L. eligovskis pareikalavo, kad spalio
10 d. 12 val. santarvinink misijos apleist Vilni. Drauge su protestu misij atstovai pareik gen. L. eligovskiui, jog jie yra priversti nusilenkti jgai ir ivykti i
Vilniaus 542.
R e a k c i j a d l V i l n i a u s n e t e k t i e s. inia apie Vilniaus praradim
labai blogai paveik ir kariuomen, ir visos tautos dvasi. Nuomoni bta vairi.
Vienas i pirmj, kritikavusi Lietuvos karin vadovyb dl Vilniaus praradimo,
buvo usienio reikal ministras dr. J. Purickis. Jo nuomone, Lietuvos kariuomen
buvo pernelyg imtyta po ilg front ir todl negaljo parodyti rimto pasiprieinimo. Karins vadovybs padaryta didel klaida ta, kad ji nepasirpino tinkamai pridengti Vilni. Nors, dr. J. Purickio teigimu, apginti Vilni gal ir nebuvo galimybi,
taiau labai negrau buvo prie vis pasaul, kad Lietuva atidav savo sostin prieui beveik be pasiprieinimo543.
Prajus 17 met po Vilniaus praradimo, buvusio 1920 m. Generalinio tabo
(virininkas plk. K. Kleinskas) ir ypa armijos vado gen. S. ukausko veiksmus
kov dl Vilniaus metu labai grietai vertino plk. J. Petruitis. Vis pirma jis kritikavo
gen. S. ukausko 1920 m. spalio 8 d. paskelbtus sakymus, i kuri pirmajame buvo
nusprsta ginti Vilni, taiau nesiimta tinkam gynimo priemoni, o tos pat dienos
antrajame jau nurodyta pavaldioms karinms dalims i miesto pasitraukti. Plk. J.
Petruiio nuomone, jeigu ne ie sakymai, IV ir IX pst. pulkai, gav nors ioki toki
param, kur laik galj Vilni ginti ir gal net apginti. Jis teig, jog Vilnius, nors ir
ne tvirtov, bet buvo ms sostin, o sostini niekas taip lengvai neatiduoda, nes tai
labai stipri moralin jga544.
Plk. J. Petruitis kaltino Generalin tab, kad is nebeinojs k daryti, skelb
vien paskui kit keistus sakymus, neturjo parengs rezerv, kuriuos lemiamu momentu bt buv galima panaudoti, umiro turs arvuot traukin, kuris Vilniaus
gynyboje galjo bti labai veiksmingas, nepanaudojo gynybai toki svarbi natrali gamtini klii, kaip Neries ups, kalvotos miesto apylinks ir kt. Ilgiau sulaikius lenkus prie miesto, plk. J. Petruiio manymu, pagal Suvalk sutart bt buv
galima reikalauti, kad Taut Sjunga pradt gen. L. eligovskio avantir tuojau
nutraukt. Taiau padaryta visikai prieingai ir sakyta trauktis Maiiagalos kryptimi, net nenurodius, kurioje vietoje gal gale reiks sustoti545.
Panaios nuomons dl netinkamos Vilniaus gynybos laiksi ir to meto karo
mokyklos karinas, o vliau plk. V. liogeris. Jis teig, jog Lietuvos karinei vadovybei

357

trko ryto ir operatyvumo telkiant kariuomens dalis miesto gynybai, o vlesni jos
paaikinimai bei pasiteisinimai dl Vilniaus praradimo 1920 m. spalio 9 d. nepakankamai pagrsti546.
Visikai kitaip Vilniaus gynimo klausim aikino buvs krato apsaugos ministras ir vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas. Prajus 38 metams po i vyki, savo atsiminim knygoje vilgsnis praeit jis teig, jog turint dideliame
plote imtytas dvi silpnas divizijas, o rezerve tik karo mokykl ir Vilniaus komendantr, ginti Vilni buvo beviltika ir beprasmika, nes tai bt pareikalav daug
auk. Jo odiais tariant, vlesni priekaitai gen. ukauskui, o kartu ir man dl
per lengvo Vilniaus atidavimo nedaug teturjo pagrindo, pridurdamas, jog turint prie Vilniaus tik vien skyst I divizij, vesti generalin m savo sostinei
apginti bt buv nemanoma, nes toks pasiprieinimas bt buvs desperatikas
ir beviltikas ingsnis. Plk. ltn. K. uko nuomone, didel pavoj kl gen. L. eligovskio inioje turtos buvusios dvi kavalerijos brigados, kurios, Vilniaus gynimo
atveju, galjo apeiti ms besiprieinani kariuomen ar i deins, ar i kairs ir
atkirsti mums atsitraukimo keli, kada savo kavalerijos, galima sakyti, beveik neturta 547.
Tokiam to laikotarpio vyki vertinimui pritar ir vienas i ymiausi ms
karo istorik plk. ltn. K. Aliauskas548.
Norint realiai vertinti tuometin situacij ir jos tolesnes pasekmes, reikia atkreipti dmes daugel aplinkybi. Vis pirma palyginkime abiej kovojusi pusi
karin pajgum. Lenk gen. L. eligovskio vadovaujamoje grupje buvo 64 pstinink kuopos, 936 raiteliai, turta 139 kulkosvaidiai bei 44 pabklai. ios grups
veiksmus bet kuriuo atveju galjo paremti netoli dislokuot II ir III lenk armij
daliniai549. tai kodl gen. L. eligovskis elgsi taip liai.
O lietuvi Vilniaus guloje tebuvo 23,5 kuopos pstinink (i j 3-jose neapmokyti naujokai), apie 300 raiteli, 78 kulkosvaidiai ir tik 8 patrankos. Tuo bdu lietuvi karins pajgos buvo maiausia 3 kartus silpnesns u lenk.
Disponuodamas tokiomis menkomis karinmis pajgomis, spalio 1 d. taps armijos vadu gen. S. ukauskas stengsi lenkus tik iek tiek prilaikyti, kad bt palengvinta Vilniaus miesto evakuacija. iuo atveju, manytume, reikiamo vaidmens neatliko
nuo 1920 m. rugpjio 23 d. plk. K. Kleinsko vadovaujamas ms kariuomens
Generalinis tabas, kuris nepasimok ir nepadar reikiam ivad i neseniai patirtos
AugustavoSeinDruskinink katastrofos. Ir toliau prastai veik lietuvi valgyba.
tabas neturjo tiksli duomen apie lenk pajgas, o pastarieji apie lietuvi kariuomen turjo tiksliausi informacij. Ms tabas tebesilaik atgyvenusios pozicinio
karo taktikos, o judri prieo kavalerija beveik visada ueidavo lietuviams i sparn ir
priversdavo juos trauktis, danai patiriant nemaus nuostolius.
Ne paslaptis, kad Vilniaus gulos padt mieste ir apylinkse gerokai apsunkino aktyviai veikusios slaptos lenk organizacijos, vykdiusios kenksming veikl ir
net rengusios sukilim prie lietuvius, apaudiusios juos pasitraukimo i miesto metu.
Negalima sutikti su kai kuri ms kariuomens karinink teigimu, jog gen.
L. eligovskio puolimas lietuviams buvusi didel staigmena. Tai, kad Lenkija siek
ugrobti Vilni, Lietuvos diplomatams, valstybs ir kariniams veikjams jau seniai
buvo inoma. lenk siekim ugrobti Vilni ir jo krat patvirtino ir j kariuome-

358

ns veiksmai 1920 m. rugsjo mn. pabaigoje spalio mn. pirmomis dienomis, ypa
kai buvo uimta strateginiu atvilgiu labai svarbi Varnos geleinkelio stotis, atkirtusi nuo Vilniaus Suvalkijoje buvusias ms kariuomens dalis. ie vykiai rykiai
rodo ms kariuomens Generalinio tabo nesugebjim pasinaudoti visomis galimomis gynimosi priemonmis, jo nepakankam rpestingum ar tiesiog pasidavim panikai.
L i e t u v o s g i n k l u o t j p a j g d i d i n i m a s b e i p e r g r u
p a v i m a s. Gen. L. eligovskiui ugrobus Vilni ir toliau veriantis Lietuvos
teritorij, kratas sujudo. Visuose miestuose ir miesteliuose vyko didels protesto
demonstracijos, gyventojai reik pasitikjim savo vyriausybe ir pasiruoim ginklu atremti prieo umaias. Daugelyje viet krsi auli briai, kuriuos stojo
beveik visi inteligentai, mokytojai, vyresnij klasi mokiniai. Vyko krato valymas
nuo nip ir lenk agent550.
Lietuvos gynimo komitet i vis Lietuvos kampeli plauk aukos. Moter
komitetas ypating glob perm sueistuosius karius. Pasiryimas ginti krat, jo
garb buvo visuotinis551.
Buvo susirpinta ir paios kariuomens didinimu. Dar 1920 m. rugpjio 13 d.
Steigiamasis Seimas pakoregavo naujok aukimo statym, kuriuo remiantis kariuomen buvo paaukti visi vyrai, Lietuvos pilieiai, gim 18941895 ir 1901 metais552. Iki 1920 m. pabaigos tespta paaukti 7583 naujokus, i kuri priimti 1822553.
T pat met spalio 15 d. Steigiamojo Seimo nutarimu buvo paskelbta vis
rikiuots ir nerikiuots puskarininki, tarnavusi ir Lietuvos, ir kit ali armijose,
gimusi 18851900 metais, mobilizacija554. Taiau mobilizacija usits. Iki met
pabaigos kariuomen buvo paimta 1180 puskarininki555.
1920 m. spalio 20 d. Steigiamasis Seimas prim 1892, 1893 ir 1901 metais gimusi piliei, baigusi ne maiau nei 4 klases (gimnazij, miesto ir kit mokykl), aukimo ir mobilizacijos statym. Juo remiantis, turjo atlikti karo prievol ir visi tie,
kurie buvo atleisti nuo jos pagal Laikinosios vyriausybs 1919 m. gegus 26 d. statym. Spalio 20 d. statymas nebuvo taikomas dvasini seminarij aukltiniams, matinink kurs mokiniams ir usienio auktj mokykl studentams nuo penkto semestro, faktikai tebesimokantiems556. io statymo 1920 m. nesuspta gyvendinti.
aukiant naujokus kariuomen, vyko nesusipratim. Vyriausyb ir Steigiamasis Seimas gavo skund, kad gydytojai atleidia nuo karo tarnybos sveikus vyrus. Nors tai buvo melas, bet kai kurie vyriausybs pareignai tuo patikjo. Tas labai
supykino gydytojus patriotus ir jie pradjo imti visus kariuomen, kurie tik buvo
paaukti. Taip kariuomens dalys gavo nemaai nesveik vyr, su kuriais neinojo
k daryti. Ligoti vyrai apsunkindavo kariuomens dalis, ypa ygio metu. is reikalas buvo sutvarkytas tik kovoms su lenkais pasibaigus. Nesveiki vyrai buvo atleisti.
T met spalio mn. buvo steigiamos naujos kariuomens dalys. Kavalerijos
turta maai, vos vienas pulkas, o saugoti teko ilg front, todl, norint skmingai
kovoti prie lenkus, reikjo turti daugiau ios judrios ginkl ries. Plintant visuomenje karingoms nuotaikoms, Steigiamojo Seimo atstovo kpt. L. Natkeviiaus iniciatyva pradta organizuoti savanori raiteli imtines, pavadinant jas Geleinio
vilko imtinmis. iuo pavadinimu norta ireikti Lietuvos nepriklausomybs id-

359

j su sostine Vilniumi, tuo stiprinant raiteli dvasi j bsimose kovose. I atskiros

raiteli imtins vadu buvo paskirtas jos iniciatorius Steigiamojo Seimo narys kpt. L.
Natkeviius557.
1920 m. spalio mn. po vis Lietuv buvo platinama daug atsiaukim krato
jaunuomen, kvieiant stoti savanoriais Geleinio vilko imtines. ie atsiaukimai susilauk didelio jaunuomens pritarimo. Savanoriai pradjo rinktis i vis Lietuvos kamp. Daugelis j stojo su savo irgais ir apsiginklav. stojo keletas Steigiamojo Seimo nari, inteligent, visuomens veikj. Prie Geleinio vilko imtini
krimo nemaai prisidjo ir menininkai. Dailininkai pie vairius plakatus, raytojai ra atsiaukimus, kompozitoriai kr marus. Antai Geleinio vilko maras
labai paplito visose kariuomens dalyse.
Lapkriio 1 d. imtin buvo performuota raiteli pulk, pavadint III raiteli
Geleinio Vilko pulku. Jo vadu buvo paskirtas plk. J. Litvinas558.
1920 m. spalio 30 d. pradtas kurti II raiteli pulkas. Jo vadu buvo paskirtas
plk. Pr. Jackeviius559.
Spalio 14 d. A. Panemunje buvo steigtas XI pst. pulkas. Jo branduol sudar
Vilniaus m. ir apskr. bei Vilniaus stoties ir ruoo komendantr kareiviai, todl nuo
pat pirmos dienos pulkas ir buvo pavadintas XI pst. Vilniaus pulku. Jo vadu paskirtas mjr. J. Skorulis560.
T pat dien Vilkavikyje buvo pradtas formuoti XII pst. pulkas. Jo branduol sudar Suvalk m. ir apskr. Eglaits, Kauno, Panevio, iauli ir Maeiki
stoi ruo komendantr kareiviai. Nuo tos dienos pulkas buvo pavadintas XII
pst. Kauno pulku. Jo vadu buvo paskirtas mjr. V. audzis561.
Pora dien anksiau, t. y. spalio 12 d. Kaune, A. Panemunje, buvo steigtas I
pst. savanori pulkas. Jo vadu buvo paskirtas Steigiamojo Seimo narys kpt. K. kirpa. Krato apsaugos ministerijos skyriai, kariuomens dali vadai ir karo komendantai buvo pareigoti teikti kpt. K. kirpai visokeriop pagalb562.
Nuo 1920 m. spalio 14 d. buvo pradta formuoti IV pst. divizija. Jos vadu buvo
paskirtas plk. ltn. K. Ladyga. ios divizijos sudt jo X, XI ir XII pst. pulkai563.
Lygiagreiai buvo didinama artilerija steigiant baterijas ir sustiprinti karo technikos daliniai priemonmis ir monmis.
Visa tai buvo daroma, deja, pavluotai, kai Vilnius buvo jau prarastas. Iki galo
susiformuoti naujos kariuomens dalys nebesuspjo. Taiau reikms jos turjo, nes
j steigimas atsiliep kov eigai fronte su lenkais. J vaidmuo bt kur kas didesnis,
jeigu tai bt pora mnesi anksiau padaryta.
Ums Vilni, gen. L. eligovskis nesustojo. Jis stengsi iplsti Vidurins
Lietuvos teritorijos plot, o jeigu pavykt tai uimti ir vis Lietuv. Jis i Lenkijos
sulauk paramos, nauj dalini ypa daug kavalerijos.
Gen. L. eligovskio nuomone, lietuvi pajgos buvo negausios, prastai ginkluotos ir isklaidytos kuopomis ilgame keli imt kilometr fronte, negalsianios jam
rimtai pasiprieinti. Be to, lietuvi kariuomen, sukoncentruota pietuose, negaljo skubiai traukiniais persikelti iaur, nes Varnos geleinkelio stotis jau buvo lenk rankose. Tarp Vilniaus ir Kauno tebuvo keli lietuvi auli bei partizan daliniai.
Gen. L. eligovskio kariuomenje kilo naujas kis: do Kowna ( Kaun). Judrs lenk kavalerijos daliniai versi tolyn iaur ir vakarus. Spalio 10 d. lenkai

360

um venionis. Pabrad buvo jau anksiau uimta. Spalio 11 d. j rankose atsidr Nemenin. T pat dien vyko susirmimai su lenkais prie venionli, taiau lietuviai atsigyn ir juose isilaik564.
Spalio 12 d. vyko dar viena nemaloni staigmena. Latvi kariuomens dalys,
pasinaudojusios lietuvi karo su lenkais sunkumais ir tuo, kad Iluktos krate beveik
nebuvo jokios ms ginkluotos jgos, um miestel, Eglains geleinkelio stot,
neleisdamos net turto pasiimti, ir, perjusios tas ribas, net prijo per 1 kilometr nuo
Zaras. Jie ksinosi uimti ir Zarasus. Lietuvos vyriausyb protestavo, bet k nors
daugiau daryti nebuvo pajgi. Uimto krato gyventoj daugum sudar lietuviai,
latvi ten gyveno labai maai. Sutikti latv gyventoj tuo metu toje apylinkje buvo
didel retenyb. Kaip vliau ra plk. J. Petruitis, Iluktos kratas mums brangiai
kainavo. iame krate mes nemaa auk palikom, nemaa kraujo iliejom 1919 m.,
iki pasiekm Dauguvos krantus. Latviai nei pirto nepridjo iam graiam kratui
ivaduoti. Nebent tuo jie galt pasigirti, kad 6-tas latvi komunist pulkas labai
narsiai prie mus kariavo565.
Tolesni kov su eligovskininkais metu susidar du lietuvilenk fronto barai.
Vienas iaur nuo Neries ups, jos deiniajame krante. iam iauriniam barui vadovavo I pst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka. Jo vadaviet kilnojosi pagal keli VilniusMaiiagalairvintosUkmerg. Kairje iai divizijai priklaus baras nuo Neries
ups iki susitikimo su latviais Zaras apylinkse. Antrasis, pietinis baras, buvo pietus
nuo Neries, kairiajame ups krante. Jam vadovavo III pst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis. Jo vadaviet persikl i Alytaus Kaiiadoris. ia III pst. divizijos vadaviet
prastovjo ilg laik. iai divizijai priklaus baras nuo Neries ups pietus, per Valkininkus, Varn, Merkio upe iki Nemuno. Tuo bdu skiriamoji linija buvo Neries vaga.
II pst. divizijos baras Suvalkijoje, kaip minjome, kur laik buvo pasyvus. Anksiau sutarus dl 12 kilometr neutralios zonos, ia buvo ramu. Mintame bare buvusios II divizijos kariuomens dalys buvo perkeliamos aktyv front vienos pirmosios, o kitos treiosios divizijos vad valdion. Spalio 69 d. V pst. pulkas buvo
perkeltas Valkininkus, o spalio 12 d. jau kovojo su lenkais Vievio apylinkse566. Spalio 16 d. Vievio rajon atvyko X pst. Marijampols pulkas567. ie abu pulkai perjo
III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio valdion. Spalio 429 d. II pst. DLK Algirdo
pulkas buvo perkeltas Ukmergs bar I pst. divizijos vado valdion568. Lapkriio
1719 d. bar buvo perkeltas ir VIII pst. Kauno kunigaikio Vaidoto pulkas569.
II pst. divizijos tabas ir vadas gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas spalio 28 d.
ivyko i Simno ir po poros dien atvyko Kaun, kur sikr aliakalnyje. Kovose
su eligovskininkais, iskyrus I pst. divizijai perduot II pst. pulk, II pst. divizija
nedalyvavo570.
Pergrupavus Lietuvos kariuomens dalis, 1920 m. lapkriio mn. I pst. divizij
sudar II, IV, VII, VIII ir IX, o III pst. divizij I, III, V, VI ir X pst. pulkai. Rezerve
buvo Kaune stovjusi plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama IV pst. divizija, kuri sudar
XI, XII ir I pst. savanori pulkai, taip pat II bei III kavalerijos pulkai571.
K o v o s s u l e n k a i s i a u r i n i a m e f r o n t o b a r e. Kaip jau
minjome, i Vilniaus pasitrauks VII pst. pulkas spalio 10 d. um bar nuo Rakai iki Bajor. Deinje nuo jo isidst IV pst. pulkas, sustojs linijoje Zujnai

361

Papikiaiilnai, kurio tabas buvo Sudervje. kair nuo VII pst. pulko buvo IX
pst. pulkas, apsistojs prie Ries. Jau t pai dien Fabijoniki kaimo rajone
buvo pastebtas lenk jg grupavimas ir judjimas Aviieni kaimo link. Vakare
VII kuopos bare pasirod lenk valgai, taiau, ms kari apaudyti, pabgo. IX
pst. pulko II kuopa, lenk spaudiama, pasitrauk Liudinikius572.
Spalio 1112 d. visuose baruose lenkai prie lietuvi linij telk savo jgas.
Spalio 13 d. 8 val. ryto madaug 1,5 kuopos jgomis prasidjo j puolimas. Lenk
artilerija apaud Uubali kaime buvus III bataliono tab, o plentu artjo du lenk arvuoti automobiliai. Taiau panaudoti prie juos artilerijos galimybi nebuvo,
nes grs pavojus, jog, prasiver pro IX pst. pulko deinj sparn, lenkai galjo
perkirsti jai atsitraukimo keli. Be to, neturta ir arvamui kulk. Visgi lenk arvuotuosius automobilius pavyko sulaikyti tam padjo ivakarse perkastas plentas
ir ant jo uverstas medis. Itin sunkioje padtyje buvo atsidrusi kpt. T. Balno vadovaujama VIII kuopa, kurios deiniajam sparnui grs prieo arvuoiai.
Prie lenkus atsilaikyta iki 12 val. Po to m pulti trys naujos lenk kuopos,
remiamos artilerijos baterijos, kuri, tiesiai taikydama, apaud VIII ir IX kuop bar
ir padeg Bukiki dvar. Apie 4,5 lenk pstinink kuop tirta grandine atakavo
VIII kuop, o pervaiav plento perkas j arvuoiai apaud i sparno. Apie
13 val. daug stipresnio prieo spaudiamos VIII ir IX kuopos atsitrauk Auktj
Rusok pozicij. VII kuopai buvo sakyta trauktis Magazinlio dvaro link.
pagalb atjo I ir III kuop 70 kari brys. Taiau, neturint kuo sulaikyti be
pertraukos atakuojani lenk arvuoi, po 2 valand gynimosi buvo atsitraukta
i Auktj Rusok pozicijos ir apie 17 val. sitvirtinta SkaudulikiPavidok dvaroLauriniki linijoje. Kuopos patyr didelius nuostolius. Perjs kpt. V. Vitkausko
inion, I batalionas um bar LaurinikiaiVabaliai imtinai, o III batalionas Vabaliai iimtinaiSkaudulikiai imtinai. Pulko tabas apsistojo Maiiagaloje, o I divizijos tabas Juodeli kaime, netoli irvint573.
Spalio 14 d. vyko dviej pusi valgyb susiaudymai. Apie 13 val. lenkai
pradjo spausti I bataliono deinj sparn. Jam pagalb buvo pasista IV pst.
pulko VI kuopa ir vyr. ltn. G. midto vadovaujama VI baterija. Lenk eskadronui
prasiverus pro VII ir IV pst. pulk tarp, I, o netrukus ir III kuopos neatlaik j
spaudimo. Lenkai prasiver pro Laurinikius ir kilo grsm, kad puls unugar.
Siekdami to ivengti, lietuviai atsitrauk ir um bar SangunikiaiKarvys imtinai. Lenkams pavyko uimti Pavidokus, Masinus, Vabalikius, Laurinikius574.
Siekdama pakelti prislgt kari nuotaik, VII pst. pulko vadovyb nusprend
parodyti lenkams, kad ir lietuviai mok prie muti. Spalio 15 d. buvo gautas sakymas pulti ir uimti linij SkaudulikiaiPavidokaiEeraiiaivenionikiaiStakinikiaiBabrikauizna. Kpt. V. Vitkausko iniai buvo priskirtos ios jgos: I batalionas:
I kuopa 40, II kuopa 23, III kuopa 30 kari; III batalionas: VII kuopa 67, VIII
kuopa 18, IX kuopa 40 kari. ioms pajgoms buvo priskirti 5 kulkosvaidiai ir
arvuotas automobilis, IV pst. pulko kuopa (60 kari) ir VI baterija575.
Prie praddama puolim, VI baterija apaud KryiokVabali rajon, kur
buvo susektos stiprios lenk jgos. I batalionas su IV pulko kuopa turjo uimti Gladkikius, Stakinikius ir Babrikauizn, VII kuopa ir ltn. S. Gerdvilio vadovaujamas
arvuotas automobilis Pavidokus, o IX kuopa Skaudulikius.

362

Pradjus puolim, m veikti lenk artilerija. Stipresns prieo jgos buvo sutiktos Misin kaime, taiau greita lietuvi ataka juos i ten imu. Tirta lenk
grandin gyn pozicij ties Pavidok kaimu, bet, lietuviams toliau smarkiai atakuojant, jie buvo priversti pasitraukti Pavidok dvar. Prie pat dvar plentas buvo
uverstas dideliu mediu. I dvaro aud 3 lenk kulkosvaidiai. Pavidok dvaro
Eeraii linij buvo umusios tirtos lenk grandins. Nepaisydami to, lietuviai
smarkiai versi dvar ir spjo arvuoiui atlaisvinti keli. Pirm kart suukus
Valio!, lietuvi grandin, arvuoio palaikoma, siver dvar, o po antros komandos, puolant dar smarkiau, lenk kulkosvaidiai nutilo. Dalis lenk isisklaid
po gretim mikel, kiti atsitrauk toliau. Pavidok dvaras buvo uimtas. Tuomet
labai taikliai m audyti lenk artilerija, taiau daug j sviedini nesprogo, o ir
sprogusieji lietuvi grandinei didesni nuostoli nepadar. Todl kari nuotaika
buvo gera ir jie, toliau atakuodami, um Kurilinkos ir Laidogalio kaimus. Lenkai,
apimti panikos ir apaudomi smarkia kulkosvaidi ugnimi, netvarkingai isisklaid Magazinlio link. Netoli io kaimo esaniose auktumose jie dar band gintis,
taiau netrukus, nebelaukdami naujos lietuvi atakos, pasileido Bendori kaimo link.
Lietuvi valgybos ir vietini gyventoj teigimu, lenk artilerija buvo atsitraukusi
net u Fabijoniki, o pstininkai u Bukikio bei Bajor kaim. Nakt lietuvi
karins dalys sitvirtino linijoje: SkaudulikiaiPavidokaiEeraiiaiGladkikiaiStakinikiai ir Babrikauizna576.
Apklausinjus nelaisvn paimtus lenk kareivius paaikjo, jog daugelis j buvo
atsisti i buvusi lenkikj gubernij.
Nakt i spalio 15 16 d. veikusiai lietuvi valgybai isiaikinus, jog lenk
pajgos buvo sitvirtinusios ChalinoLauriniki linijoje, kpt. V. Vitkauskas gavo
sakym pradti puolim ir uimti pozicij Auktieji Rusokaiemieji Rusokai. is
savo ruotu sak VI baterijai apaudyti abejus Rusokus, po to Bendorius, deinje
buvusias auktumas, o po pertraukos perkelti ugn Fabijonikes ir toliau, sudarant
lengvesnes slygas ms puolantiems pstininkams. Kpt. ilinskas su I batalionu ir
IV pst. pulko VI kuopa turjo uimti ir sitvirtinti PuciunikiIzabelino linijoje, o
VIII kuopa, puldama i Eeraii, uimti Chalino dvar, o po to Bd; VII kuopa su
arvuotu automobiliu turjo pulti plentu Chalin, po to Magazinl ir sitvirtinti Auktuosiuose Rusokuose. IX kuopai sakyta uimti Gudelius ir 186 auktum577.
Besiartinanius prie Chalino dvaro lietuvius i pradi pasitiko autuv, o netrukus ir kulkosvaidi ugnis. Likus 120150 metr iki dvaro, kpt. V. Vitkauskas
sak grandinei smarkiai apaudyti dvar i priekio, o arvuoiui i ono. Davus
komand Pirmyn atakon!, buvo sueistas kpt. V. Vitkauskas. Susidar kritika
padtis, nes VII kuopoje tebuvo tik vienas karininkas kuopos vadas vyr. ltn. J. ernius. Bdamas sueistas, kpt. V. Vitkauskas dar suuko Valio! ir kuopa metsi pirmyn. Labai aktyviai veik lietuvi kulkosvaidiai ir autuvai bei aud artilerija. Buvo
prieita jau iki durtuv kautyni. Pagaliau VII kuopa graiai pralau kairje bar ir
pradjo supti prie. Lenkai visikai pakriko ir panikai m bgti. nelaisv buvo
paimta 20 j kareivi. Chalino dvaras buvo paimtas. Tomis kautynmis bauginti lenkai jau buvo pradj net evakuotis i Vilniaus. Skmingai laimjs m, VII pst. pulkas vl atsitrauk savo senas pozicijas, nes to reikalavo bendra fronto padtis578.
1920 m. spalio 1516 d. VII pst. pulko kovos su lenkais parod, jog, gerai

363

pasiruous puolimui ir energingai atakuojant, galima ne tik stipresn prie sulaikyti, bet ir j nugalti. VII pst. pulkas, kaip minjome, buvo ums bar pagal strategikai svarb plent VilniusirvintosUkmerg, todl jam ir teko atlaikyti didel
spaudim kov su eligovskininkais metu.
I pst. divizijos deinj sparn gyn IV pst. pulkas. Lenkams umus Vilni,
is pulkas spalio 13 d. um bar Vaiinikiai imtinaiRakaiai iimtinai. Tos
dienos ryt lenkai upuol Plocieniki kaimo apylinkse buvusias pulko sargybas ir
privert jas pasitraukti. Pasiuntus stipresnes pajgas, lenkai i io kaimo buvo ivyti.
Tuo paiu metu kitos lenk dalys puol Balandikius, Gelaius ir Papikius. Mis
tssi apie 3 valandas. 13 val. lenkai i kairs puss apjo ties Balandikiais buvusias
lietuvi sargybas ir i unugario jas apaud. Msikiai to visikai nesitikjo, nes
Rakaiuose stovjo gretimo VII pst. pulko sargybos. Teko pasitraukti. Tik vliau
paaikjo, jog VII pst. pulkas, tdien neatlaiks lenk puolimo, pasitrauk, apie tai
nepranes IV pst. pulkui ir tuo leids lenkams apeiti jo sargybas. Stumdami toliau
VII pst. pulk, lenkai giliau skverbsi IV pst. pulko kairj sparn. Kadangi is
sparnas liko visai atidengtas, nebuvo ryio su VII pst. pulku, o unugary pasirod
lenkai, buvo sakyta pulkui atsitraukti ir uimti ilnLaiiSudervs linij. ia
pulkas isilaik iki 18 val. 30 min. Sutemus lenk 3 eskadronai netoli Laii prasiskverb pro mikus ir atsirado pulko unugary. Padtis tapo grsminga. Atmus
lenk antpuol, pulkas pasitrauk ir um RingalkosNedvediki linij579.
Spalio 15 d. dvi lenk kuopos, vedamos vietini partizan, mikais prislinko
prie pat Levidan ir Nedvediki kaimuose buvusi pulko sargyb ir jas netiktai
upuol. Taiau pulko sargybos, budriai sekusios prie, lenk atak atmu. Nors
kai kur lenkai buvo prisiartin iki 25 metr, po 2 valand smarkaus mio jie su
nuostoliais buvo priversti atsitraukti.
Norint geriau itirti prieo jgas, kit dien mjr. Br. Bilminui buvo sakyta vykdyti sustiprint valgyb. Buvo sudaryta nedidel rinktin, kuri jo VIII kuopos
du briai naujok, du IX kuopos briai ir IV kuopos brys. is brys, vadovaujamas
energingo ir drsaus karin. A. ukausko, imu lenk utvar i Bud kaimo, po to
upuol juos Padvarn kaime ir po trumpo, bet smarkaus mio juos i ten ivijo.
Vliau puol Berezovkos kaim, kur lenkams i rezervo buvo atsista parama, smarkiai atakavo ir imu. Ums Berezovk, brys puol Mikalikius, kur buvo sutelktos nemaos prieo jgos. Netiktai upulti, lenkai buvo priversti pasitraukti. Veriantis tolyn, br pasitiko mike apsikas ir pasireng miui lenkai, kuriuos palaik artilerijos ugnis. Kadangi brys pritrko ovini, o uduotis i esms jau buvo
vykdyta, msikiai m tvarkingai trauktis. VIII ir IX kuop valgybos, nustmusios kelias lenk sargybas, prijo iki Sudervs. ia gausios lenk jgos perjo kontrpuolim. vyko smarkus susirmimas. Spaudiami 4 kartus stipresnio prieo, msikiai atsitrauk ir gro atgal, taip pat vykd savo uduot. T dien pulkas neteko
20 sueist ir umut. Tarp j buvo mirtinai sueistas ir pateko lenk nelaisvn
VIII kuopos vadas ltn. J. Bauys580.
I pst. divizijos kairj sparn gyn mjr. A. Pakoviiaus vadovaujamas IX pst.
pulkas, isidsts Ries rajone, VII pst. pulko linijoje. Kairysis ios divizijos baras
buvo nusidrieks per venionis toli rytus net ligi sienos su rusais, kur saugojo tik
IX pst. pulko III batalionas, veiks Salako rajone. Isklaidytas dideliuose plotuose,

364

jis negaljo bent kiek rimiau pasiprieinti venioni bei Lentupio rajonuose veikusiai stipriai lenk III legion divizijai. Pasinaudodami savo jg persvara, lenkai be
kov um didelius Lietuvos teritorijos plotus rytus nuo Vilniaus581.
K o v o s s u l e n k a i s p i e t i n i a m e f r o n t o b a r e. eligovskininkams
umus Vilni, ms III pst. divizija kairiajame Neries krante um i pozicij:
III pst. pulkas PaneriaiPanerliaiKrosna ir Lukos e. imtinai; I pst. pulkas
nuo Lukos e. per Trakus, Rdiki geleinkelio stot iki Valkinink miestelio i
viso apie 32 km ilgio bar. VI pst. pulkas i MerkinsValkinink fronto buvo perkeltas Auktadvar. Divizijos tabas i Lentvario persikl Kaiiadoris582.
Jau spalio 10 d. gausios lenk pajgos puol ir um Rdiki geleinkelio
stot ir miestel, o spalio 13 d. Lentvario geleinkelio stot. Tuo bdu j rankose
atsidr geleinkelio ruoas LentvarisRdiks. Spalio 15 d. lenkai ms III pst.
divizijos bare ts puolim beveik visu frontu. Po smarki kautyni jiems III pst.
pulko bare pavyko uimti Rykantus. Lenk skm i dalies lm ta aplinkyb, jog
divizijoje dar nebuvo sutvarkyti ryiai, o baterijos nebuvo umusios kovini pozicij583. I pst. pulkas buvo priverstas pasitraukti AkmenosMargiDrabuiuk eer linij.
Gavs ini apie lenk jg telkim Rykant rajone ir galim puolim iilgai
geleinkelio Vievio kryptimi, III pst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis nutar lenk
spaudim neutralizuoti ir spalio 16 d. pereiti antpuol584. III pst. pulkas, remiamas trimis lauko ir viena haubic baterijomis, turjo susigrinti anksiau turtas
pozicijas Rykantus, Trakus ir Rdikes585.
Spalio 16 d. autant visu frontu prasidjo mis. Mjr. Vl. Skorupskio vadovaujamo I pst. pulko dalys OlsokMargi eer linijoje puol 205-j lenk pulk. Po
atkakli kautyni lenkams pavyko lietuvi puolim atremti. I pst. pulkas liko senosiose pozicijose586.
Mjr. I. Griciaus vadovaujamas III pst. pulkas puolim pradjo trimis batalionais. 6 val. artilerijai atidengus smarki ugn, II bataliono V ir VI kuopos mikingomis Neries pakrantmis, o po to plentu, geleinkeliu ir miku rytus nuo jo, atakavo
162 auktum ir Rykantus i iaurs ir ryt puss. I batalionas versi 176 auktumos kryptimi ir siek uimti Rykantus i piet puss. III bataliono udavinys buvo
ginti uimamas vietoves ir palengvinti I ir II batalion puolim. Artilerijos baterijos,
smarkia ugnimi apaudiusios mik prie Daubi, Alinkos ir Panerli kaim, vliau j sutelk Balin ir Rykant kaimus. Perklus jos ugn dar toliau priek,
pstinink dalys, nesutikusios didesnio lenk pasiprieinimo, um auktum 162
ir Balin kaim. Lenkai puol eer 150157 defile buvusi VII kuop. Jos dalis,
neatlaikiusi puolimo, isibgiojo. Tuo pasinaudoj, lenkai um Krosnos kaim587.
Lenk verimuisi sustabdyti ir III kuopos, skirtos Rykantams atakuoti, sparnui apsaugoti, buvo mestos dvi likusios I bataliono kuopos. Uvir atkaklus mis,
kuris be pertraukos tssi iki 16 val. Prieo verimasis buvo sulaikytas, taiau jam
pasisek ir pulko III kuopos ygiavim pirmyn sustabdyti.
Lenkai, Rykantus sutrauk daugiau jg, pradjo smarkiai spausti II bataliono kuopas, kurios, vadovaujamos vyr. ltn. Rkto, ltn. J. Kuncaiio ir kit karinink,
tvirtai laiksi savo pozicijose. Ir tiktai prieui sutelkus daug artilerijos, arvuot traukin bei arvuotus automobilius, msikiams teko atsitraukti.

365

Pagrindins III pst. pulko neskms prieastys buvo ios: dauguma kareivi buvo
jauni, maai dalyvav kovose, labai bijojo artilerijos, ypa rapneli, ugnies, dl menkiausios prieasties traukdavosi ir negrdavo kuopas kol nepasibaigs mis. Pavyzdiui,
laikinai js karininko pareigas Loiba ties Rykantais su visu briu pasitrauk i kovos lauko, sukeldamas ir kit kareivi panik, dl kurios teko operacij galutinai nutraukti588.
Apie 14 val. II pst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis sak pulkui pakartoti
Rykant puolim. Taiau sakym vykdyti galimybi nebuvo. I batalionas tuo
metu dar kovojo su lenkais ties Cukliki kaimu, III bataliono dalys buvo pakrikusios, II bataliono kuop kari, dalyvavusi myje, nuotaika irgi buvo prislgta,
todl pasisekimo nebuvo galima tiktis. Ryium su tuo III pst. divizijos vadas mjr.
Ig. Musteikis savo ankstesn sakym atauk ir nurod pulkui susitvarkyti ir sitvirtinti Alinkos ir Daubi linijoje589.
Spalio 1516 d. kov ties Rykantais metu III pst. pulke 3 kareiviai uvo, 1
karininkas ir 43 kareiviai sueisti, prieo nelaisvn pateko 1 kareivis, dingo be inios
46 kareiviai590.
Spalio 19 d. lenkai i Trak puss puol III pst. pulk, bet buvo atmuti. Nuo
spalio 20 d. divizijai buvo sakyta pereiti prie gynimosi taktikos. Buvo stiprinamos
ne tiek prieakins, kiek antroji linija, kurioje, itikus reikalui, galima bt visomis
jgomis suduoti puolaniam prieui didesn smg591.
Spalio 26 ir 29 d. lenkai organizavo puolimus prie V pst. pulk, bet buvo su
nuostoliais atmuti. Prie III pst. divizijos bar kovsi lenk I lietuvigud ir I
Varuvos savanori divizij dalys592. Nuolatiniai valg susirmimai ir vietins reikms miai divizijos bare vyko iki 1920 m. lapkriio mn. pabaigos.
P i r m a s i s l e n k k a v a l e r i j o s p r a s i v e r i m a s. I p s t.
d i v i z i j o s t a b o k a t a s t r o f a. 1920 m. spalio 17 d. lenkai pradjo smark
puolim visame lietuvi I pst. divizijos ginamame bare pagal kelius Vilniusirvintos ir VilniusGiedraiiai. Prie tai jie um venionlius, priversdami ten buvusias maas IX pst. pulko pajgas pasitraukti PalsKaltann rib.
Reikia paymti, kad ia labai aktyviai ir narsiai veik ms laknai. Vis
grusi baz lktuv sparnai buvo kulkomis ivarpyti593.
Atkakliausios kovos vyko SudervsPikeliki ruoe. Pralauti front lenkams
niekur nepavyko, nes ten buvusios I pst. divizijos dalys IV, VII ir IX pst. pulkai
atkakliai gynsi. Kartais jie vykdydavo priepuolius. Negaldami atsilaikyti vienoje
pozicijoje, pasitraukdavo kit vos kelet kilometr ir vl sustodavo gintis.
Lenk vadovyb, negaldama pralauti ms fronto tiesiu puolimu, sugalvojo manevr. Turdama daug kavalerijos ir kontroliuodama perjimus per Neries
up prie Nemenins ir Pabrads, ji iose apylinkse sutelk kavalerijos brigad, kuriai buvo ikeltas udavinys sutrukdyti lietuvi jg telkim ir sudaryti pavoj kairiajam lietuvi fronto sparnui. iai lenk kavalerijos brigadai vadovavo Lietuvos
dvarininkas plk. ltn. M. Butkeviius.
Spalio 18 d. lenk brigada, persiklusi per Ner, nuygiavo vakar kryptimi
Rie, pakeliui alindama sutinkamas nedideles lietuvi sargybas. Lenkams atkakliau buvo pasiprieinta RiesRaudondvario rajone bei ties Pikeliki kaimu ir dvaru. Per iuos abu antpuolius lenkai neteko 5 nukaut ir sueist594.

366

Lenkai savo plano apeiti kairj lietuvi sparn neatsisak. I vietini sulenkjusi
gyventoj jiems pavyko gauti verting ini apie Lietuvos kariuomens idstym, taip
pat ir j tab apsistojim Kieli ir Juodeli kaimuose. Spalio 21 d. lenkai smog ms
I pst. divizijos unugar ir pasiek Giedraii bei irvint apylinkes. Viena kavalerijos
dalis siver Kieli kaim, kur pam nelaisv III artilerijos diviziono vad mjr. V.
Kapciuk, ojo tabe radodaug vertingos karins informacins mediagos595.
Dar didesn neskm lietuvi karin vadovyb itiko Juodeli kaime, kur buvo
sikrs gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujamas I pst. divizijos tabas. T pai dien
lenkai, netiktai j uklup, pam nelaisv gen. ltn. St. Nastopk, radijo stoties
virinink kpt. V. Petrait, ryi komandos virinink ltn. S. Petkel, intendanto ratved karo valdinink B. Giedr, veterinarijos gyd. S. Krasausk ir 64 komendanto
komandos puskarininkius bei kareivius. Be to, lenkams atiteko automobilis, 35 arkliai su pakinktais, gurguol, maisto atsargos, 3 motociklai ir kt.596 tabo virininkui
vyr. ltn. V. Lanskoronskiui su briu karinink, puskarininki bei eilini pavyko pabgti. Nuo spalio 22 d. armijos vado sakymu (telefonograma Nr. 1367) I pst. divizijai m laikinai vadovauti VII pst. pulko vadas plk. ltn. E. Adamkaviius. Vadovavim mintam pulkui laikinai perm mjr. Vl. Rklaitis597.
Vyr. kariuomens vado plk. ltn. K. uko sakymu I pst. divizijos tabo katastrofos Juodeli kaime prieastis tyr armijos inspektorius gen. ltn. V. Ramanauskas.
Itards iame fronto bare veikusi atskir dali vadus, isiaikins j veiksmus ir
susipains su tab dokumentais (sakymais, telefonogramomis, lauko knygutmis
ir kt.), jis pareikime Nr. 282 vyr. kariuomens vadui plk. ltn. K. ukui laik savo
pareiga praneti apie ypa vaizdiai ir nenuginijamai nepakeniam poir savo
uduot ir beprasmius veikimus atskir dali su savo vadais598.
Mintame pareikime armijos inspektorius gen. ltn. V. Ramanauskas padar
tokia ivadas:
1. Dl mintos katastrofos kaliausias buvo pats divizijos tabas, labai aplaidiai js savo pareigas ir nevertins buvusios padties. Paskirtoms uimti atitinkamus fronto barus kariuomens dalims nebuvo tinkamai nurodyta, kaip jos turt
veikti besikeiiant aplinkybms, kokia tarpusavio ryi palaikymo tvarka bei atsakomyb. Dl to kariuomens dalys, suinojusios apie lenk kavalerijos prasiskverbim
pro ms bar, savavalikai keit savo pozicijas, trauksi tai atgal, tai al, o apkaltintos dl toki veiksm vert kalt viena ant kitos. Uuot, kad kairj plat baro
sparn bt gyns pats IX pst. pulkas, i uduotis buvo paskirta IV raiteli eskadronui, kuris nebuvo pajgus tai padaryti. Pats divizijos tabas ne tik neturjo parinktos pozicijos, nestat sargyb, nesiuntinjo valg. Todl lenk raiteli pasirodymas
jam buvo netiktas. tabo nariai, suprat es prieo apsupti, uuot gynsi, slapstsi
kaip manydami, o kiti ikart pasidav lenkams.
2. IV raiteli eskadrono vadas mjr. M. Glinskis, gavs praneim, jog lenkai
joja Glintiki kaimo link, pasiunt 8 savo raitelius isiaikinti, ar tai tikrai lenkai ir
kokios j jgos. Suinojs, jog ten yra 3 lenk eskadronai ir, prieui net nepuolant,
savj eskadron iskleid grandinn ir m trauktis atgal Kauiadalos kaimo link,
visikai ileisdamas j i savo aki. Gen. ltn. V. Ramanausko teigimu, toks mjr. M.
Glinskio, kaip eskadrono vado, elgesys buvo maa sakyti nepakeniamas, bet didis
prasiengimas.

367

3. IX pst. pulko vadas mjr. A. Pakoviius, i I pst. divizijos tabo negavs

nurodymo, kaip pasielgti tokiu atveju, kai pro kairj baro sparn laisvai ygiuoja lenk eskadronai, veik savarankikai Taiau tas jo veiksmas buvo beprasmis. inodamas lenk pajg ygiavimo krypt ir tai, jog jos pulkui nra labai pavojingos, uuot
udengs apleist, silpn baro dal ir sukliuds prasiverusiems eskadronams laisvai
grti atgal, su savo pulku vis trauksi: i pradi atsidr VII pst. pulko unugaryje,
po to jo deiniajame sparne, o galiausiai net persikl kairj Neries krant.
VII ir IV pst. pulk veiksmuose, iskyrus silpnokus ryius, gen. ltn. V. Ramanauskas nieko blogo neirjo. ie pulkai tuo metu veik drsiai ir sutartinai599.
is lenk kavalerijos manevras privert I pst. divizijos dalis pasitraukti KernavsMusninkirvintGiedraii linij. Perms vadovavim I pst. divizijai,
plk. ltn. E. Adamkaviius vadaviet perkl Ukmerg.
Lenkai, spalio 22 d. abiej paimt nelaisvn lietuvi tab vadovyb su grobiu
nugaben Vilni, gro RiesVerki rajon, o vliau pietus nuo Pabers. Lietuviams pasitraukus, spalio 23 d. lenkai um Maiiagal ir Paber, taigi padidino
savo teritorijas.
A n t r a s i s l e n k k a v a l e r i j o s p r a s i v e r i m a s.
Gen. L. eligovskio kariuomens vadovyb, nordama sutrukdyti lietuvi kariuomens telkim trikampyje irvintosMusninkaielva ir galutinai utikrinti tiek paties Vilniaus miesto, tiek jame buvusi atsarg saugum, ryosi pasisti savo pajgas dar giliau Lietuvos teritorij elvos kryptimi. Tam reikalui nutarta panaudoti
Pabers apylinkse besiilsint 13 ulon pulk.
Po spalio 21 d. I pst. divizijos tab itikusios katastrofos divizijos ginamame
fronto bare susidarius sudtingai padiai, VII pst. pulkas pasitrauk apie 20 km ir
um pozicij abipus irvintVilniaus plento, 3 km prie irvint mietel. Spalio 23 d.
pulk atvyko 379 naujokai, kurie papild praretjusias kuopas ir komandas600.
Suinojus, jog lenkai telkia didesnes savo pajgas prie kairj ms sparn
venionliDkto rajonuose, kit dien I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu VII pst. pulko vadui mjr. Vl. Rklaiiui su VI baterija pavesta
saugoti bar nuo Sketeri iki Romakoni kaimo. Grusiam i Vievio apylinki IX
pst. pulkui su baltgudi ir Panevio atsargos kuopomis nurodyta ginti bar nuo
Romakoni kaimo iki sienos su latviais. io pulko inion buvo paskirtas IV raiteli
eskadronas. Kartu su IX pst. pulku parvyko ir VII pst. pulko VII kuopa, kuri apsistojo irvintose. IV pst. pulkas su X baterija ir I eskadrono briu saugojo bar iki
Sketeri kaimo. Dali vadams sakyta palaikyti nuolatin ry su divizijos tabu ir
savo dalimis fronte601.
Spalio 25 d. apie 9 val. ties Alioni dvaru pasirod lenk raitj valg brys.
Susidrs su ms valgais, jis isisklaid mike. Rytojaus dien lenkai didelmis pajgomis puol IV, VII ir IX pst. pulkus baruose Ukmergs kryptimi. Tos dienos 11 val.
lenk dalys ms IV pst. pulko bare versi Sketeri, Puori kaimus, siek uvaldyti svarbi 115 auktum. Sketeri kaim jiems pavyko laikinai uimti, taiau suvienytomis IV pst. pulko ir VII pst. pulko V kuopos pajgomis jis buvo susigrintas.
Padedant VI baterijai, lenkai buvo atmuti ir nuo Puori kaimo bei mintos 115
auktumos. Apie 17 val. lenkai pradjo Alioni kaimo ir dvaro puolim. IX pst.

368

pulko IV kuopa, neatlaikiusi prieo puolimo, turjo atsitraukti. Romakoni ir Pagiri kaimus bei euolli dvar puolanius lenkus atmu VII pst. pulko II ir IV
kuopos bei IV raiteli eskadronas. Sustiprinta I ir II batalion kuop valgyba ivijo
lenkus i Alioni dvaro.
Lenk artilerija, nordama sukelti panik ms unugaryje, sprogstamaisiais
sviediniais band padegti Kieli kaim, taiau to padaryti jiems nepasisek.
Spalio 26 d. lenk 13 ulon pulkas, sustiprintas kitomis dalimis, pradjo ygiuoti i Pabers apylinki ir kit dien, apjs ms I pst. divizijos kairj sparn
ir, nustumdamas ten buvusias nedideles dalis, pralau front tarp irvint ir Dubingi ir um Giedraiius, elv, Dubingius, Videnik, Lyduokius. Grs pavojus
Ukmergei. Vyko atkaklios kovos.
T pai dien buvo gautas I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus
sakymas atsitraukti prie linijos RamonikiaiMusninkaiAlionyseuols up602.
Nordamas sulaikyti tolesn lenk verimsi, divizijos vadas ikviet i irvint rajono II pst. pulko III batalion, vadovaujam vyr. ltn. T. Balno, ir sak jam veikti
kaip atskirai grupei, skubiai vykti elvos rajon, uimti miestel ir vyti lenkus
Giedraii kryptimi. Be to, prie iame rajone veikusius lenkus dar buvo nukreiptas
vienas IX pst. pulko batalionas ir turinio atvykti i Ukmergs II pst. pulko III
batalionas, vadovaujamas kpt. E. Noreikos. Pirmuoju spalio 29 d. autant elvos
rajon atvyko VII pst. pulko III batalionas. Taiau elvoje lenk nebuvo jie dar
ivakarse buvo i jos pasitrauk ir nakvojo aplinkiniuose kaimuose. Tuomet viena
kuopa buvo pasista Giedraii link, kuri Bikoni kaime uklupo poilsiaujant lenk 13 ulon pulko eskadron. Durtuv ataka kaimas buvo paimtas. nelaisv pateko 7 lenk kareiviai ir paimta 70 arkli. Gurguols ir kito turto nespta paimti, nes
lenkai, pastebj nedideles lietuvi jgas, pakviet netoli buvusius kitus du eskadronus ir m supti i kairs ir deins. Kadangi i mint pusi savj jg nebuvo,
teko trauktis elvos link. Batalionas apsistojo Pakoni kaime, per 3 km nuo elvos
miestelio, kur um visus tiltus ir kelius, vedanius Ukmerg. O lenkai t pai
dien vl um elv ir joje apsistojo603.
Spalio 29 d. vakare elvos rajon atvyko II pst. pulko III batalionas, vadovaujamas kpt. E. Noreikos, kuris apsistojo Butkn kaime. Kpt. E. Noreika, dar bdamas Ukmergje, i divizijos vado gavo sakym susisiekti su VII ir IX pst. pulk
batalionais ir bendrai vyti prie Giedraii link. Nakt i spalio 29 30 d. batalionai
tarp savs umezg ry. Spalio 30 d. prajo ramiai, vyko tik valgani dali susirmimai.
Ms ir prieo jg santykis taip atrod: lietuvi pusje buvo trys batalionai,
bet visi nepilni. VII pst. pulko batalione tebuvo tik VIII ir IX kuopos apie 180200
kovotoj. II pst. pulko III batalione taip pat buvo ne daugiau kaip 200 kovotoj, nes
jis buvo sunkiai nukentjs kautynse ties Seinais. IX pst. pulko batalione irgi buvo
ne daugiau kaip 200 kovotoj. Savosios artilerijos neturta. Prie ias lietuvi jgas
veik visas lenk 201 pst. pulkas, remiamas artilerijos, ir 13 ulon pulkas, kuris
buvo iek tiek nuvargs604.
Spalio 30 d. vyko ms batalion vad pasitarimas dl bendro veikimo prie
lenkus. Susitarta, kad puolimo Giedraii kryptimi metu II pst. pulko III batalionas puls i Butkn kaimo per Mateikikius, Dvareklius, Karalikius Pusns krypti-

369

mi; VII pst. pulko III batalionas i Pakoni kaimo per elv Pusns kryptimi; IX pst.
pulko batalionas i euoli miestelio iupieniDdn kryptimi. Visi batalionai turjo sueiti Pusns kaim tartis dl tolesnio puolimo. Puolim numatyta pradti spalio
30 d. 20 val.605 Tai buvo sveika ir to momento aplinkybi diktuojama iniciatyva.
I valg buvo suinota, jog du lenk eskadronai apsistoj elvoje ir ant keli
elvaLyduokiai istat savo utvaras. Mateikiki ir Dvareliki rajone stovjo 201
lenk pst. pulkas. Lenkai pastebjo ms kariuomens grupavimsi ir, spdami
mus pulsiant, taip pat pergrupavo savo jgas. Dalis 201 pst. pulko patrauk Ddn rajon, o 13 ulon pulk sugrupavo Bastn, Saugini, Pusns kaim rajone.
Tos pat dienos 20 val. kpt. E. Noreikos vadovaujamas batalionas kautyni
tvarka prijo Mateikiki kaim, bet lenk nebesutiko jie jau buvo pasitrauk.
Istovjs jame kelet valand, batalionas spalio 31 d. 4 val. per Dvarelikius,
Karalikius patrauk Pusns kaimo kryptimi. Prieakyje kautyni tvarka jo VII
kuopa, vadovaujama vyr. ltn. A. Butkeviiaus, o u puss kilometro unugaryje
su bataliono vadu kpt. E. Noreika VIII ir IX kuopos. Autant batalionas ties
Lelikoni dvaru sutiko raituosius lenk valgus. Juos ivaikius, gautas praneimas, jog lenk 23 eskadron dydio pajgos per Sauginius skubiai vyksta Pusns kaim. Kpt. E. Noreika sak VII kuopos vadui vyr. ltn. A. Butkeviiui pulti
Pusns kaim i iaurs puss, o IX kuopai frontu i vakar puss. VIII kuopa
buvo palikta bataliono atsargoje. Tiek lenkai, tiek lietuviai skubjo uimti iaur nuo Pusns kaimo esani 153 auktum. Pirmasis atbgo VII kuopos brys, o
tuoj pat ir lenkai. Laukta susirmim durtuvais, taiau lenkai pasitrauk. VII
kuopa m juos persekioti. Deinje Pusns kaim puol vyr. ltn. J. Andrino
vadovaujama IX kuopa. Su ia kuopa jo ir ltn. A. ova, js III kulkosvaidi
kuopos vado pareigas. Nelaukdamas sakymo, su briu IX kuopos kareivi ir
kulkosvaidiais, ties Pusns kaimu paskubomis ujo lenk sparnan, vykusiai
istat kulkosvaidius ir pradjo smarkiai audyti606. Tuo metu vyr. ltn. J. Andrinas atakavo kaim i fronto. Susirmimas vyko prie pat Pusns kaimo saulei
tekant, spalio 31 d., ir truko ne ilgiau kaip valand. Lenkai trauksi nuo vienos
kalvos prie kitos, nenordami j uleisti msikiams. Ties Seirn dvaru lenkai,
sulauk pstinink paramos, atsipeikjo ir apsistojo kaln viensdyje, Karklyns
ir Seirn dvaruose, ant 184 auktumos 184607.
Kaip buvo sutarta, VII pst. pulko III batalionas, vadovaujamas vyr. ltn. T.
Balno, spalio 30 d. 20 val. ivyko i Pakoni kaimo ir apie 22 val. um Skal
kaim. Suinojs, jog elvoje lenk nebra, batalionas, guds nakties veiksmuose,
um miestel ir toliau ygiavo Giedraii kryptimi. Prijs Laumen kaim, sutiko lenk sargybas, kurias ivaik, po to upuol prieo utvar ir netrukus kaim
um. Neleisdamas lenkams susikoncentruoti, bataliono vadas vyr. ltn. T. Balnas
sak forsuotu maru eiti pirmyn ir atakuoti Bastn kaim, kuriame buvo apsistoj
du lenk eskadronai su 2 kulkosvaidiais. Po pusvaland trukusi kautyni kaimas
buvo apsuptas, lenkai isibgiojo, palikdami savo arklius ir gurguol. Lenkai, pajut
nedideles ms jgas, susitvark, perjo kontrpuolim ir m batalion supti. Nesulaukdamas II pst. pulko bataliono, kuris tuo metu dar buvo Mateikiki ir Dvareliki kaimuose, vyr. ltn. T. Balnas su savo batalionu buvo priverstas trauktis. Lenkams atkirtus atsitraukimo kelius, batalionas paliko jiems vis grob, prasimu per

370

apsupt ir apsistojo Bikoni kaime, laukdamas kol iau. Spalio 31 d. apie 12 val.
batalionas, gavs praneim i kpt. E. Noreikos, ivyko Giedraii kryptimi608.
Spalio 31 d. apie 7 val. pradjo puolim ir IX pst. pulko dvi kuopos. Pradjusios yg i euoli rajono Ddn kaimo kryptimi, jos apie 12 val. atvyko Ddniupieni kaim rajon, kur susitiko su II pst. pulko batalionu, vadovaujamu
kpt. E. Noreikos. Lenkai buvo sitvirtin labai patogiose Bekups dvaro pozicijose.
sitikinus, jog frontiniais veiksmais bus sunku juos i mint pozicij imuti, nutarta smogti sparn. Nordama apeiti mint dvar, IV kuopa atakavo lenkus Ddn kaime ir j um, paimdama kelet belaisvi. IV kuopai apsupus lenkus i kairiojo sparno, o II pst. pulko dalims puolus i prieakio, Bekups pozicijos buvo greitai uimtos. Lenkai pasitrauk Giedraii link. Laimjus ias kautynes, nepaprastai
pakilo kari nuotaika609.
Kpt. E. Noreika nutar toliau tsti puolim. IX kuopai buvo sakyta pulti pagal
viekel, Seirn dvar, 154 auktum, Bekups dvar Giedraii kryptimi, o VII
kuopai, buvusiai kair nuo IX pagal Kaln viensd, Juozapavos ir Martiniki
dvarus.
Puolanius lietuvius lenkai pasitiko smarkia artilerijos ugnimi. Msikiai artilerijos neturjo, stokojo kulkosvaidi, trko ir parengt kulkosvaidinink. Pergal
buvo galima pasiekti tik staigiais puolimais, greitais judesiais. Tai lietuviai gerai suprato.
Kpt. E. Noreikos vadovaujamas batalionas apie 1213 val. pradjo puolim
Giedraii kryptimi. IX kuopa, pasista i iupieni, ties Seirnais um 184 auktum. Puolime dalyvavusi VII kuopa po atkaklaus mio um Kaln viensd ir
Karklyns dvar, priversdama lenkus pasitraukti Marcinkonikius ir Zannus. Netrukus buvo uimtas Padvaroni kaimas, Juozapavos ir Bekups dvarai. I abiej
pusi spaudiami, lenkai trauksi Giedraii link610.
Umusios aukiau mintas vietoves, ms dalys, isiuntusios valgyb, sustojo susitvarkyti, nebelaukdamos lenk puolimo. Taiau ie, persigrupav Giedraii miestelyje, apie 17 val. vl pradjo puolim. 13 ulon pulkas atakavo Bekups
dvar i deins nuo miko, o 201 pst. pulkas i kairs nuo Jaur kaimo. Lenkams
pradjus pulti, kpt. E. Noreika vyr. ltn. J. Andrino vadovaujam IX kuop i Bekups dvaro pasiunt Karklyns dvaro bei Jaur kaimo kryptimi. Kuopa ygiavo tankine rikiuote.
Vyr. ltn. J. Andrinas atved kuop prie mikelio ties Juozapavos dvaru. Lenkams netiktai kuop paleidus kelet vi, keli kareiviai buvo nukauti ir sueisti.
Kuopa sumio. Vyr. ltn. J. Andrinas parod nepaprast savo valios stiprum. Stiprus jo balsas atkr tvark kuopoje, ji pasuko prieo link ir pradjo pulti. Lenkai
aud nervingai, nepataikydami. Dalis lenk, pamat blizganius lietuvi durtuvus, pradjo bgti. Msikiams buvo vilties kautynes laimti.
Atakos metu vyr. ltn. J. Andrinas atsidr prie lenk karinink ir buvo beims
pistolet auti. Deja, neinomo lenko kulka mirtinai pakirto vyr. ltn. J. Andrin. Kuopa
vl sumio. Paleidusi kelet granat lenkus, ji leidosi bgti. kart jau nebebuvo kam
kuopos tvarkyti. Kiek vliau isibgiojusi kuop surinko vyr. pusk. Kasperaitis. Kpt.
E. Noreikos sakymu IX kuopa um pozicijas ties Kaln viensdiu611.
Lenkams istmus ir Bekups dvare buvusi IX pst. pulko kuop, II pst. pul-

371

ko VII kuopa buvo suremta i abiej pusi. Prasidjo jos naikinimas. Kpt. E. Noreika, tai matydamas, operatyviai suorganizavo besitraukiantiems kuopos kovotojams
paspirt, auktumoje prie Kaln viensdio istats sunkiuosius kulkosvaidius, kuri ugnis sudar galimyb i abiej pusi puolamiems VII kuopos kariams pasitraukti.
II pst. pulko III batalionas turjo ymi nuostoli: uvo IX kuopos vadas vyr.
ltn. J. Andrinas, buvo sueistas III kulkosvaidi kuopos vadas ltn. A. ova. Be to,
10 kareivi buvo umuta, 26 sueisti, 1 pateko nelaisvn, 6 dingo be inios612.
Lenkai taip pat patyr daug nuostoli: uvo j brigados vadas ir 6 karininkai.
uvusij prieo kari tikslaus skaiiaus iaikinti nebuvo galima, nes dauguma
buvo iveti i kovos lauko. Gauta ini, kad prieo dalys, veikusios iame bare,
buvo visikai ivestos i rikiuots.
Miuose savo narsumu bei sumanumu ypa pasiymjo II pst. pulko III bataliono vadas kpt. E Noreika, kuris nesuprato komandos atgal!, o tik inojo komand pirmyn! ir pirmyn! Kovose pasiymjo ir uvs IX kuopos vadas vyr.
ltn. J. Andrinas, kuriam nesvarbu buvo, ar jo vadovaujami kareiviai buvo naujokai, ar seni, patyr svarbu, kad tik j bt buv. Jis sugebjo juos sutelkti kumt ir vesti svarbiausius antpuolius. Nors ir patirta dideli nuostoli mio metu,
kari nuotaika buvo gera jie buvo tvirtai pasiry ir toliau arba ti, arba nugalti daug gausesn prie613.
Po mio II pst. pulko III batalionas pasitrauk linij Seirn kaimasKaln
viensdis. Apie 18 val. kautyni lauk atvyko VII pst. pulko III batalionas, vadovaujamas vyr. ltn. T. Balno. Susipains su padtimi vietoje, bataliono vadas smarkiai puol lenkus JaurPadvaroni kryptimi. Taiau, sutiks atkakl lenk pasiprieinim, buvo priverstas atsitraukti. Apie 19 val. batalionas apsistojo ties ivili
kaimu. II pst. pulko II ir IX kuopos nuvyko Krasnapols dvar, o IX pst. pulko
batalionas um bar linijoje: elvos viekelisGiedraiiaiDdn kaimas614.
Lapkriio 1 d., i valg gavus praneim, jog prieas i Bekups dvaro pasitrauk Giedraiius, lietuvi kariuomens dalys per Bekup ir Marcinkonikius pradjo yg Giedraii link. Lenkams nakt i io miestelio pasitraukus, kpt. E. Noreikos vadovaujamas II pst. pulko III batalionas, drauge su VII ir IX pst. pulk batalionais, apie 1314 val. i lto, atsargiai jo Giedraiius ir be mio juos um.
Prieas trauksi Pabers link, palikdamas miestelyje daug sueistj. Daug rpestingumo, surenkant ir globojant sueistuosius, parod Giedraii mokyklos vedja
M. Valeikien615.
Vykstant atkaklioms kovoms Giedraii apylinkse, lenkai band pralauti
front ir ties Musnink miesteliu. Lapkriio 1 d. jie didelmis jgomis puol ia umusias pozicijas kpt. J. Variakojo vadovaujamo IV pst. pulko dalis, apaudydami
jas smarkia artilerijos ir kulkosvaidi ugnimi. is puolimas buvo atremtas.
I patekusio nelaisvn lenk kareivio buvo suinota, jog tai buv tik sustiprintos valgybos veiksmai, o netrukus, gav pastiprinim, lenkai pradsi puolim visame pulko bare, siekdami pralauti front ir nustumti msikius iki ventosios ups.
Netrukus lenkai gausiomis pajgomis pradjo pulti ties Virulikmis, o po to stipriomis kolonomis ivyst puolim visame pulko bare. Prasidjo atkaklus mis, i
abiej pusi aud artilerija ir daugyb kulkosvaidi. Lenk artilerija smarkiai mu msiki apkasus. Po to keliose vietose lenkai mgino pralauti ms bar, bet

372

buvo atmuti. 16 val. lenkai sukoncentravo savo jgas ties kairiuoju pulko sparnu
ir puol Sketerius i dviej pusi nuo Bartkukio ir Uublindi kaim, panaudodami daug kulkosvaidi ir kelis bombosvaidius. Po to buvo atidengta smarki
artilerijos ugnis Sketeriuose ikastus apkasus. Tuo pat laiku nuo Kernavs puss
pasirod dar vienas batalionas, kuris jo mik ties III kuopos baru. Tuojau po to
lenk artilerija m smarkiai muti tos kuopos (vidurinio baro) apkasus. 17 val.
po stipraus artilerijos apaudymo lenkai atakavo Sketerius, bet msikiai, nors ir
neturjo durtuv, panaudodami rankines granatas ir kulkosvaidi ugn, juos atmu. Lenkai su nemaais nuostoliais buvo priversti atsitraukti. Apie 17 val. 30 min.
lenkai vl atakavo Sketerius. Msikiams besiginant dvi lenk kuopos, apjusios msikius i kairs, puol Sketerius i unugario. Msikiai, i abiej pusi taip netiktai upulti, vos suspjo i apsupties prasimuti, palik sunkiai sueistus karius ir 1
kulkosvaid616.
Vliau paaikjo, jog lenkai apjo Sketeri kaim per VII pst. pulko bar. io
pulko sargyba, prasidjus miams, pasitrauk ir Sketeriuose kovojantiems msikiams nieko neprane. Lenkai tuo pasinaudojo ir nejuiomis ujo ms sargybai
unugar.
Tuo paiu metu vyko smarks miai viduriniame bare. Taiau lenkai visur
buvo atremiami. J artilerija per 10 mio valand msiki apkasus paleido apie
3000 sviedini. I j tesprogo tik 510 proc., todl gynjai steng isilaikyti apkasuose. Ms artilerija dl sviedini stokos ileido j tik apie 350. Po atkakli mi
apie 20 val. Sketerius pavyko atsiimti617.
Atsimus Sketerius ir atmuus lenkus ties viduriniuoju bei deiniuoju sparnais, prieo puolimas buvo likviduotas. Msiki nuostoliai: 1 umutas, 4 sueisti ir
10 kari dingo be inios. Lenk nuostoliai buvo kur kas didesni. Tai liudijo mio
lauke j paliktos kruvinos milins, autuvai, ir kt. 3 lenk kareiviai pateko nelaisvn 618.
Lenk puldinjimai nesiliov. J pajg dydiui isiaikinti lapkriio 12 d. 6 val.
ryto i Kaimyn kaimo vairiomis kryptimis buvo pasisti 4 sustiprintos valgybos
briai. Kairysis brys, prijs Plekiki dvar, rado netoli jo apsikasusius 37 lenkus
su 1 kulkosvaidiu. Msikiai juos atakavo ir privert panikai bgti, paimdami 1
belaisv ir kulkosvaid. Taiau netrukus i Darkuki kaimo pasipyl lenk kuopa,
privertusi ms br grti atgal. Kiti briai, ivaik prieakines lenk sargybas, taip
pat sugro savas pozicijas. 4 lenkai buvo umuti ir apie 12 sueist. Persekiodami
ms valgyb, jie prijo iki msiki baro ir upuol Kaimyn ir Sketeri kaimus,
taiau kulkosvaidi ugnimi buvo atmuti619.
Lapkriio 14 d. 16 val. po smarkaus artilerijos apaudymo lenkai mint Kaimyn ir Sketeri kaim puolim pakartojo. Sketerius puol 3 kuopomis su kulkosvaidiais ir bombosvaidiais. Puolim vykd i dviej pusi, o netrukus m vertis
ir deinj bar, palaikomi stipria kulkosvaidi ir bombosvaidi ugnimi. 18 val.
verdamiesi nuo Bartkuki dvaro puss, jie um pietvakarin Sketeri kaimo
dal, kuri gyn ms naujokai kariai. Kita ms kari grup, kuri sudar patyr
kovose kariai, pasidalijo dvi dalis ir viena j liko gintis nuo atakuojani i vienos
puss, o kita perjo kontratakon ir rankinmis granatomis imu pus Sketeri kaimo umusius lenkus. Tuo paiu metu kitos lenk dalys atakavo Kaimyn kaim ir

373

tarp Kaimyn ir Sketeri kaim msiki ginamus apkasus. Pasinaudoj tamsa,

lenkai prijo tiek arti, jog nebegalima buvo juos apaudyti i kulkosvaidio. Ir tik
rankinmis granatomis pavyko atmuti j stipri atak. Nepavykus prasimuti mintoje vietoje, lenkai dar kelis kartus puol Vicin kaim ir kairj pulko bar. Vl
pasinaudoj tamsa, jie kelis kartus buvo prij prie pat msiki apkas ir su auksmu versi atakon, bet visais atvejais buvo atmuti, patirdami didiulius nuostolius.
Msikiams daug pagelbjo gils, geri apkasai, kuriuos buvo isikasusios visos sargybos. Apie 19 val. 40 min. miai liovsi620.
Lietuviams umus Giedraiius, I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu vyko kai kurie kariuomens dali pergrupavimai. IV pst. pulkui su
X baterija ir I eskadronu sakyta ir toliau saugoti ir ginti bar nuo Pakalniki iki
Sketeri kaim imtinai. VII pst. pulko III batalionas ivyko irvintas ir su visu
pulku bei VI baterija saugojo ir gyn bar nuo Sketeri kaimo iimtinai iki euolli
kaimo imtinai. II pst. pulko I batalionas i Vidiki miestelio atvyko Giedraiius.
Kartu i Ukmergs atvyko ir pulko vadas mjr. Vl. Rklaitis su V baterija perm
vadovavim visam pulkui ir gyn bar nuo euolli iimtinai iki Giedraii iimtinai. IX pst. pulko du batalionai palikti rezerve Videnikio rajone621.
Kovos ties Giedraiiais parod, jog II, VII ir IX pst. pulk batalion vadovyb,
jaunesnieji karininkai, puskarininkiai ir eiliniai kareiviai pasiymjo nepaprastu narsumu, pasiryimu nugalti, sveika iniciatyva, grumdamiesi su gerokai stipresniu prieu. i kov skm galjo bti kur kas didesn ir maiau patirta nuostoli, jei aktyviau bt veiks I pst. divizijos tabas, mintiems 3 batalionams paskirtas bendras
vadas j veiksmams koordinuoti ir tinkamu momentu panaudoti toli nuo kov vietos buv rezervai.
Lietuvos vyriausybs ir Taut Sjungos reagavimas
g e n. L. e l i g o v s k i o m a i t . Suvalk sutarties sulauymas, o po to
seks eligovskiados komedijos inscenizavimas pasaulio istorijoje vargu ar buvs
kitas tokios klastos ir apgauls pavyzdys, kur tuometin Lenkijos vadovyb parod
lietuvi tautai. I pradi lenkai oficialiai per Taut Sjung visam pasauliui paskelb gen. L. eligovsk maitininku, aikiai sulauiusiu karin drausm. Taiau
t pai 1920 m. spalio 14 d. notoje sjungininkams pradjo j teisinti, melagingai
nurodydami, jog gen. L. eligovskio divizija yra Vilniaus krato kilms ir todl ess
suprantamas karinink ir kareivi, kuriems, po dviej sunki kov met kratui
laisv atkariaujant, buvo udraustas perjimas j miest Vilni, susierzinimas.
Vliau Lenkijos vyriausyb aikinosi Taut Sjungai, kad Lenkija bus atsakinga u gen. L. eligovskio dalini elges, nes Lenkija Vilniaus klausim yra pasirengusi sprsti, remdamasi bealikumo ir teistumo principais622.
Vliau, kai Taut Sjungoje buvo keliamas gen. L. eligovskio maitinink
nuginklavimo klausimas, iaikjo, jog lenkai buvo numat dar tok plan. Kad ivengt nuginklavimo, gen. L. eligovskis turjo ygiuoti Kaun. Dvi lenk divizijos bt i abiej pusi pasistos tariamai j nuginkluoti. Pasieks Kaun, gen. L.
eligovskis turjs nuversti Lietuvos vyriausyb, o j malinti pasistos lenk divizijos prisidt prie jo. Tokiu bdu bt ugrobta visa Lietuva ir likviduota jos nepriklausomyb.

374

inoma, jog gen. L. eligovskis vis laik gaudavo karo mediag, skaitant
arvuoius, i Lenkijos, o kai tie transportai jo, tai sjunginink kontrols karininkams buvo keliamos puotos, kad jie to nepastebt. Daugum jo kariuomens sudar lenkai i Poznans ir Galicijos, o ne Vilniaus krato prislgti lenkai.
Suinojs apie gen. L. eligovskio mait, Lietuvos atstovas Londone A. Tikeviius 1920 m. spalio 11 d. teik not Taut Sjungos generaliniam sekretoriui J.
Drummondui, kurioje kaltino sulauius Lenkij Suvalk sutart ir nevykdius Taut Sjungai duot sipareigojim. Spalio 13 d. jis papildomai prane J. Drummondui, jog gen. L. eligovskio vadinamojoje Lietuvigud divizijoje visikai nra nei
lietuvi, nei gud623.
Gen. L. eligovskio ygis Lietuv buvo netiktas ne tik lietuviams, bet ir Vakar Europos politikams, kurie stengsi stabilizuoti LietuvosLenkijos santykius. Lietuvi diplomatijai pavyko pasiekti, kad Taut Sjungoje ir didiosiose valstybse
gen. L. eligovskio smurtas bt grietai pasmerktas. Brit ministras gen. L. eligovskio yg parlamente apibdino kaip negirdt tarptautin skandal. Ne tik Londone, bet ir Paryiuje lenkai turjo igirsti daug nemaloni odi.
Lietuvos vyriausybei notomis uvertus santarvininkus bei Taut Sjung ir
pareikalavus sakyti, kad gen. L. eligovskio vadovaujama lenk kariuomen pasitraukt i Lietuvos teritorijos, Taut Sjungos pirmininkas L. Bourgeois laike lenk
atstovui prie Taut Sjungos 1920 m. spalio 14 d. pasmerk gen. L. eligovskio yg
kaip duot Taut Sjungai pasiadjim lauym. Bet toliau odi bei protest
eiti niekas negalvojo. Taut Sjungai buvo ikilusi problema, nes jokia Santarvs
valstyb nebuvo pripainusi Lietuvos, nebuvo nustatytos Lietuvos valstybs sienos.
Taut Sjunga konkrei priemoni nesim ir todl, nes neturjo nei realios jgos,
nei tokio svaraus moralinio autoriteto, kuris lenkus bt priverts atnaujinti sulauyt sutart. itai inodama, Taut Sjunga pasirinko su teise nesuderinam kompromis keli.
Paioje Lietuvoje gen. L. eligovskio mait smarkiai reagavo visa spauda,
Steigiamasis Seimas bei lietuvikoji visuomen. Buvo siloma vyriausybei imtis grietai
antilenkikos politikos. 1920 m. spalio 30 d. Steigiamasis Seimas prim emigrant ir
asmen, tarnaujani lenk kariuomenje, dvar nusavinimo statym624.
Lietuvos diplomatija msi smarkios akcijos ir kaimyninse valstybse Latvijoje bei Vokietijoje. Spalio 1 d. Kaune buvo atidaryta karin kanceliarija i ryt Prsijos atvykstantiems savanoriams registruoti. I ten buvo gauta nemaai ginkl ir
amunicijos. Nemaa Maosios Lietuvos lietuvi ir vokiei avantirist stojo Lietuvos kariuomen. Buvs Vokietijos kancleris H. Muelleris savo kalboje reichstage
pareik, jog apie 1000015000 sunkiai ginkluot vokiei pereng valstybs sien
lietuviams pagelbti625. J atvykimas gerokai pakl lietuvi nuotaik ir vilt lenkams pasiprieinti.
ios inios sukl didel rpest tiek gen. L. eligovskiui, tiek ir Lenkijos politikams. Lenk valdia kreipsi santarvinink Karin kontrols komisij, kad i priverst Vokietij sukliudyti vokiei pilieiams pereiti Lietuv. Sjunginink spaudiama, Vokietijos vyriausyb pripaino, kad galjo bti tik apie 1000 vokiei savanori, perengusi sien Lietuvai pagelbti, kurie buvo rezerve ir, tik dideliam
pavojui esant, galjo bti panaudoti kare626.

375

Latvi spaudoje taip pat prasidjo visuomens akcija, smerkianti gen. L. eligovskio mait ir jo vykdom politik. Latvijos seime buvo siloma pagelbti Lietuvai, jeigu gen. L. eligovskis ygiuot Kauno kryptimi.
Dar spalio 15 d. Varuv atvyks Taut Sjungos kontrols komisijos pirmininkas
plk. A. Chardigny energingaipareikalavo, kad nuo Lenkijos puss bt suorganizuota
gen. L. eligovskio blokada. vykdius reikalavim, gen. L. eligovskis prie lietuvius
nebt isilaiks n poros savaii. Taiau lenkai reikalavim grietai atmet627.
Santarvininkams oficialiai pasmerkus gen. L. eligovskio mait, Lenkijos
vyriausyb griebsi visoki galim priemoni iai akcijai pateisinti. Spalio 19 d. Lenkijos usienio reikal ministras E. Sapieha, atsakydamas paskutinij Anglijos ir
Pranczijos not, vl melagingai tvirtino, jog Lenkija nieko bendra neturjusi su
gen. L. eligovskio maitu, pabrdamas Lenkijos taikias intencijas Lietuvos atvilgiu628.
Lietuvos atstovas O. Milaius spalio 18 d. painformavo Taut Sjung, jog
gen. L. eligovskis glaudiai bendradarbiauja su Lenkijos vyriausybe, lenk kariuomen ketina vertis gilyn Lietuvos teritorij ir kad lenkai kov su lietuviais metu
net naudoja tankus ir aviacij629.
Taut Sjunga, siekdama taikiu bdu isprsti Vilniaus klausim, nutar gen. L.
eligovskio byl svarstyti Taut Sjungos posdyje. Belg atstovui P. Hymansui pasilius, 1920 m. spalio 28 d. buvo nutarta Vilniaus klausim isprsti plebiscito keliu Taut
Sjungai globojant. Gen. L. eligovskio kariuomen turjo pasitraukti, o plebiscito laikotarpiui ten turjo bti pasisti vairi neutrali valstybi daliniai policinms pareigoms
eiti, t. y. plebiscito prieirai. Lietuva sutiko, bet kartu reikalavo, kad plebiscitas bt
vykdomas tik atitraukus vis lenk kariuomen, administracij, sustabdius propagand ir kur laik davus kratui nurimti. Lenkija nors su plebiscitu irgi sutiko, taiau apie
savo kariuomens atitraukim i Vilniaus krato n negalvojo. Nors abi valstybs oficialiai sutiko su plebiscito idja, bet faktikai nei Lietuva, nei Lenkija jo nenorjo. Lietuvai i
viso buvo nepriimtina sostins likim sprsti plebiscitu, o Lenkijos taktika nuo pat pradi buvo rodyti didel taikingum, priiminti visus pasilymus, bet trukdyti juos vykdyti, kad, prajus ilgesniam laikui, galt sustiprinti okupacij ir tvirtinti aneksij.
Kilus iems sunkumams nuo plebiscito buvo atsisakyta. P. Hymansas taip apibdino prieastis: Lietuvos rezistencija nra svarbiausias argumentas, priverts Taryb atsisakyti nuo plebiscito. Tarybos supratimu plebiscitas turjo vykti visikoje
laisvje. Jis turjo bti nuoirdus ir greitas. Bet tai pasidar nemanoma dl generolo
eligovskio smurto. Taut Sjunga nenorjo nei umaskuoti plebiscito, nei to, kad
Vilniaus srityje pasilikt toli (generolo eligovskio) kariuomen. Kadangi plebiscito
sritis uimta karins pajgos, tai buvs reikalingas ilgas pasirengimas, reikalaujs
ilgus mnesius ilaikyti tarptautin ekspedicijos korpus630.
1921 m. birelio 27 d. Taut Sjungos pirmininkas L. Bourgeois taip pasak:
kaip p. Balfour tik k usimin, plebiscit sukliud gen. eligovskio kariuomens
buvimas ios kariuomens atitraukimas buvo btinas: kadangi tas pirmas ingsnis nebuvo padarytas, tai ir tolimesnis progresas pasidar negalimas631.
Atsisakius plebiscito, Taut Sjunga pasil Lietuvai ir Lenkijai tiesiogines derybas vadovaujant Belgijos usienio reikal ministrui P. Hymansui. Tarp lietuvi ir
lenk itisas savaites tssi ginai.

376

P a d t i s g e n. L. e l i g o v s k i o k a r i u o m e n j e b a i g i a m u oj u k o v l a i k o t a r p i u. Nors nuolatins Lenkijos vyriausyb teik nuolatin

param maistu, amunicija ir kariuomene, gen. L. eligovskiui nepavyko per trump
laik vykdyti usibrt udavin pasiekti efektyvi pergal. Lietuvos kariuomen
parod atkakl pasiprieinim ir sudav lenkams kelet smgi. Kadangi Vilniaus
kratas buvo kikai atsiliks, be to, smarkiai nukentjs Pirmojo pasaulinio karo bei
bolevikins okupacijos metu, gen. L. eligovskio kariuomenei greit m visko stigti.
Tiesa, Lenkija ir toliau rpinosi gen. L. eligovskio armija apranga, ginklai ir amunicija jai buvo pristatinjama naktimis, alutiniais keliais arba tada, kai Taut Sjungos Karins kontrols komisijos nariai njo savo pareig. Neretai tos komisijos
karininkai bdavo gausiai vaiinami Georgo viebutyje ir atvykusi i Lenkijos
transporto siunt nepastebdavo.
Nors lenkai ir teik param, vadinamojoje Vidurinje Lietuvoje kriz didjo. Paioje gen. L. eligovskio kariuomenje m reiktis nepasitenkinimas, pakrikimas, demoralizacija. Kareiviai pradjo skstis lik gyvi, baig kar su Soviet Rusija, o ia staiga reiki mirti dl kakokio generolo maito. Kariuomen dezorganizavosi, plikavo, nebuvo tvarkos ir stiprios valdios. Kareiviai pradjo masikai
dezertyruoti. Vilniaus auli pulko mjr. Kulinskis reliacijoje savo virininkams tvirtino, kad kareiviai nra suinteresuoti steigiama Vidurine Lietuva ir kad vienintelis
j noras yra greiiau sugrti namo632.
Pradta masikai broliautis su lietuviais kareiviais: lietuviai kariai pradjo kviesti
pas save prastai maitinamus lenk kareivius, vaiindavo juos pietumis, vakarienmis, paprastai su degtine. Tokiomis progomis buvo agituojama, platinami propagandiniai lapeliai. Tuo bdu gen. L. eligovskio kariuomenje brendo nepaklusnumas ir pradjo rastis maitinga dvasia.
Tiek Vidurins Lietuvos karin vadovyb, tiek Lenkijos vyriausyb tokiomis
aplinkybmis m iekoti keli, kaip greiiau ir efektyviau ubaigti kar. Buvo nutarta ruotis skubiai ir lemiamai ofenzyvai prie Lietuv. Konkret plan iai karinei
operacijai vykdyti pareng plk. M. Butkeviiaus (M. Butkiewiez) vadovaujamos Vilniaus raitinink brigados tabas. i brigada buvo k tik sudaryta i dviej raitinink
pulk. Jos vadu buvo paskirtas buvusio 13 ulon pulko vadas plk. M. Butkeviius.
ioje karinje operacijoje pagrindinis vaidmuo buvo numatytas kavalerijai, kuri turjo prasiverti pro front, ueiti gil Lietuvos kariuomens unugar ir sukelti
tiesiogin pavoj Kaunui633.
Gen. L. eligovskio kariuomens vadovybs manymu, norint ubgti u aki
lietuvi pastangoms Vilniaus klausim isprsti ginklu, taip pat 1920 m. lapkriio
mn. numatomai Taut Sjungos intervencijai, po kurios tarp lenk ir lietuvi bt
sudaromos paliaubos, reikjo tbt greiiau iplsti jau uimt Lietuvos teritorij ir
po to reikalauti plebiscito, kartu neileidiant i akiraio ir to fakto, jog lietuviai dar
tariamai yra okupav ir kitas etnografikai lenkikas emes plotus iilgai deiniojo
Neries kranto ir emutinje Nevio ups dalyje. Taip samprotaudami lenkai siek
neileisti iniciatyvos i savo rank ir, sutelk pagrindines jgas Kauno kryptimi, bet
nepamir j reikiam kiek palikti Vilniui pridengti, ikovoti lemting pergal prie
lietuvi jgas, iskaidytas ilgoje fronto linijoje.
Buvo numatyta prie 15 km ilgio ruoe tarp Neries ir irvint veikusius 5 lietu-

377

vi batalionus ir 2 baterijas panaudoti 15 lenk pstinink batalion, vis turt

artilerij, vien kavalerijos pulk, kaip divizijos kavalerij, ir vien kavalerijos brigad. Lenk vadovybs nuomone, kavalerijos brigados udavinys ir buvo ilaikyti ir
sutvirtinti prieininko jg isklaidymo padt, veikiant jo unugaryje. O svarbiausios lenk jgos, eidamos MusninkJonavos kryptimi, turjo kirsti fronto linij dvi
dalis ir nutraukti tarp j ry. Lemiamieji kovos veiksmai buvo numatyti Jonavos
rajone. Kavalerijos brigada rajon pasiekusioms ir ia veikusioms pagrindinms
lenk jgoms turjo suteikti taktin param634.
e l i g o v s k i n i n k p u o l i m a s 1920 m. l a p k r i i o 17 d. Kaip
jau minjome, po 1920 m. spalio mn. vykusi kautyni ms I pst. divizija buvo
umusi pozicij MusninkirvintGiedraii linijoje. Iki lapkriio 17 d. tai vienoje, tai kitoje linijoje vyko nors ir dani, bet nedideli valgybinio pobdio susirmimai. Lenkai, sitikin, jog lietuviai savo puldinjimais didesnio tikslo nesiekia, atsipeikjo ir, gav pastiprinimus, m lietuvius puldinti. Be anksiau aptart stambesni susirmim Musnink bare, lapkriio 9 d. vienas lenk batalionas, remiamas
artilerijos baterijos, staigiai puol netoli Giedraii esaniuose Pustilkos ir Papiki
kaimuose II pst. pulko III kuopos sargyb, j apsupo ir pam nelaisv. Kaimyniniame Magn kaime buvs su II kuopa jos vadas ltn. K. Aliauskas, igirds smark audym, nuvyko Santakius ir ten rado III kuopos sargyb jau ivaikyt. Tada
jis pasiunt ltn. K. Matulait su briu kareivi prie Paraisi kaimo, kuris ujo lenkams sparn. Tuo paiu metu III bataliono vadas kpt. E. Noreika pasiunt pagalbon i Giedraii vien kuop. Prie lenkus buvo panaudota ir V baterija. Lenkai io
priepuolio nebeatlaik ir pasitrauk, palikdami kelet savo belaisvi635.
bar gynusio II pst. pulko vadovyb gerai suprato, jog negalima ilgai laukti
ir ramiai sdti, o reikia nuolat varginti prie. Tokiais veiksmais danai pavyksta
suklaidinti, be to, jam sunku suinoti, kada yra rengiamas platesnio masto ir kada
vietinio pobdio puolimas. Karininkai vado pageidavim gerai suprato ir, nelaukdami jo sakymo, patys msi iniciatyvos prie alinti. Taiau tie veiksmai galjo
bti tik laikini, nes ir viena, ir kita kovojanti pus visuomet brandina rimtesn puolimo plan, stengdamasi perimti iniciatyv savo rankas.
Mjr. J. Petruiio nuomone, lietuvi pajgoms tik pasyviai ginantis atsilaikyti
prie kelis kartus pranaesn lenk kariuomen vilties beveik nebuvo. O apie lenk
rengimsi puolimui buvo inoma tiek i j belaisvi, tiek i vietini gyventoj. Visgi,
pasak mjr. J. Petruiio, pulti lenkus galimybs buvo. Vis pirma buvo patogios puolimui slygos. Iki Vilniaus tebuvo apie 40 kilometr. Taip susiklost, jog vadinamasis
Neries trikampis vis laik Vilniaus kryptimi buvo siaurjantis. Vadinasi, visiems I
pst. divizijos pulkams II, IV, VII ir IX am i uimam pozicij sutartinai puolant
Vilniaus kryptimi, prie io miesto lietuvi pajgos jau bt pakankamai tirtos ir
galt deiniajame Neries krante buvusioms lenk pajgoms sukliudyti persikelti
kairj ups krant. Be to, paremiant III pst. divizijai kairiajame Neries krante, galima buvo turti vili ir dl Vilniaus ivadavimo636.
II pst. pulko karinink remiamas, mjr. J. Petruitis nuvyko I pst. divizijos
tab Ukmergje painformuoti vadovyb apie padties rimtum ir pasilyti vykdyti
puolim. Taiau divizijos tabe pritarimo negauta.

378

Tuo metulapkriio 16 d. autant du lenk batalionai puol II pst. pulko utvaras Santaki, Pustilkos ir Papiki kaimuose ir juos um. Kpt. E. Noreikai drauge
su I bataliono kariais pavyko lenkus i i kaim imuti. Lenkams sitvirtinus auktumose ties Burkil kaimu, bandyta juos ir i ten ivyti, kautasi iki sutemos, taiau to
padaryti nepavyko637.
Sutelks stambias karines pajgas, gen. L. eligovskis lapkriio17 d. autant
pradjo vykdyti savo didij ofenzyv, puldamas lietuvi I pst. divizijos uimam bar nuo Neries ups iki Dubingi. i linij gyn IV, VII ir II pst. pulkai. Lenkai ikart perm iniciatyv, nes j pajgos buvo kur kas didesns negu lietuvi
(r.42 schem).
Gen. J. Baranausko vadovaujama brigada (Kauno, Lydos, Minsko pst. pulkai
su dviem baterijomis 7 patrankomis) puol Papiki, Pustilkos, Magazin kaimus

42 schema
Gen. L. eligovskio puolimo planas 1920 m. lapkriio 17 d.

379

ir Alioni dvar. Pirmiausia buvo smogta kairj baro sparn, kur pietryius nuo
Giedraii, Gi kaime, stovjo II pst. pulko vadui mjr. J. Petruiiui pavaldi baltgudi kuopa. Puolimas buvo staigus ir smarkus. Nors i kpt. B. Blagoveenskio vadovaujama kuopa labai narsiai ir atkakliai gynsi, bet atsispirti nepalyginamai didesnms lenk jgoms nesteng. Baltgudiams pagalb buvo pasista kpt. A. Kyno
vadovaujamo I bataliono rezervin III kuopa (vadas ltn. V. Juozapaviius), o netrukus ir VIII kuopa (vadas ltn. J. Olauskas). Visgi baltgudiai buvo priversti pasitraukti Molt link638.
Um Taukelius, lenkai apie 9 val. pradjo supti II pst. pulko deinj sparn
Alioni dvare, kur stovjo ltn. V. Gvildio vadovaujama I kuopa.Tuo metu lenk
kavalerijos brigada (11 eskadron) nujojo Videnikio link. Buvo upulta ir deinje,
Romakoni kaime, buvusi gretimo VII pst. pulko VII kuopa. II pst. pulko I kuopos baro vieta buvo kalvota, apaugusi krmais, ir tai trukd sekti prie, todl i
kuopa i Alioni dvaro pasitrauk Pajuodi kaim. Beveik tuo pat metu lenkai
puol ir Magn, Santaki bei Magazin kaimuose stovjusi II kuop (vadas ltn.
K. Aliauskas). i kuopa mintose vietovse isilaik iki 13 val., o po to pasitrauk
Dudoni kaim.
Savo pozicijose viduriniame pulko ruoe tebesilaik tik mokomoji kuopa (vadas ltn. M. Kareiva) ir VII kuopa (vadas vyr. ltn. A. Butkeviius). Jos gyn
ruo pagrindine kryptimi GiedraiiaiVilnius viekelyje. Fronte pasidar tarpai,
kuriuos lenkai siunt vis didesnes jgas. Pulko sparnai vis labiau buvo rieiami ir
lenkai jo unugar. Susidar labai kritika padtis.
Pulko vado inioje, atsargoje, Giedraiiuose, buvo III batalionas, kpt. E. Noreikos vadovaujamas, ir I husar eskadronas. Sumanyta priepuoliu paralyiuoti lenk puolim ir atakuoti juos tiesiog fronto kryptimi GiedraiiVilniaus viekeliu ltn.
M. Kareivos bare. Tam reikalui kpt. E. Noreikai buvo iskirtos VII ir VIII kuopos bei
baterijos vienas brys. Rezerve pasilikta tik IX kuopa (vadas ltn. M. Jakobsonas),
su kuria reikt gintis lenkams upuolus i unugario639.
Pulko vadas mjr. J. Petruitis su I bataliono vadu kpt. A. Kynu, vyr. ltn. B.
Hincu bei IX kuopos vadu ltn. M. Jakobsonu pasiliko Giedraiiuose. Susiskambinus
su irvintose buvusio VII pst. pulko vadovybe, suinota, jog lenkai juos supa i
kairiojo sparno. Su divizijos tabu ryio jau nebebuvo. Netrukus paskambins V baterijos vadas vyr. ltn. Vl. Matuleviius prane, jog lenkai i iaurs apeina Giedraii eer ir gali atakuoti jo baterij. Jam pagalb buvo pasista paskutin rezervin
IX pst. kuopa su ltn. M. Jakobsonu, turjusi uimti pozicij ant auktumos tarp
Martiniki dvaro ir Daujoi kaimo ir neleisti prieui ueiti ms unugar. Baterijos vadui vyr. ltn. Vl. Matuleviiui sakyta sutikti lenkus kartee. Taip audant,
galima buvo sulaikyti labai stipri prieo jg640.
Tuo metu kpt. E. Noreika su vyr. ltn. A. Butkeviiumi, nuvyk mokomosios
kuopos pozicij ties Krivalaidi kaimu, rado j lenk apgult. Nieko nelaukdami
jie su VII kuopa perjo mokomosios kuopos pozicij ir atakavo lenkus Pustilkos kaimo kryptimi. ia buvo smarkiai susiremta su lenk pstininkais, lydimais dviej
arvuot automobili. Lenk pstininkai neatlaik VII kuopos kari taiklios ugnies,
turjo nema nuostoli ir leidosi bgti. Tuo pat metu kpt. E. Noreika su kareivi
briu prisiartino prie arvuoi. J gula lietuvi nepaino ir palaik savaisiais. Pra-

380

vrs duris, vieno arvuoio virininkas buvo nuautas, o vid mesta sprogusi granata umu jo gul. I paskos vaiavs lenk arvuotis paspruko. Kadangi KrivalaidiPustilkos kelyje buvo sugadintas tiltas, likusio arvuoio nebuvo galima iveti. Pasirodiusios stiprios rezervins lenk pajgos privert VII kuop pasitraukti
mokomosios kuopos apkasus641.
Kupriki kaimo link ygiavusios III ir VIII kuopos, turjusios sulaikyti Giedraii kryptimi besiverianius lenkus, to padaryti nesteng ir buvo priverstos pasitraukti. 12 val. padtis buvo tokia: I, III ir VIII kuopos jau buvo pasitraukusios, IX
kuopa toliau gyn kairj pulko sparn ties Martiniki dvaru, o pulko baro centre
tebekovojo VII, II ir mokomoji kuopos. Pulkui toliau i abiej pusi didjo pavojus,
nes lenkai jau buvo um Pajuodius, Alionis, Akmenk, Pustilkas, Radvonikius,
Kuprikius, Piliakonius, Zannus.
Apie 13 val. jau buvo visikai aiku, jog atmuti lenk puolim ir likviduoti
apsupties pavoj nebra jokios vilties. Svarbiausia buvo isilaikyti iki tol, kol prads
temti. Todl V baterijos vadui vyr. ltn. Vl. Matuleviiui buvo sakyta kuo intensyviau
audyti vis kuop, ypa mokomosios, bare. Pastarosios vadas ltn. M. Kareiva, baigs ovinius, paskutinij lenk atak atmu vien rankinmis granatomis642.
Gavs pulko vado galiojimus, I bataliono vadas kpt. A. Kynas 13 val. sak
visoms pulko dalims trauktis. Ryiai liovsi veik. Kpt. A. Kynas su vyr. ltn. B. Hincu
paskutinieji paliko Giedraiius, nors u j Vilniaus kryptimi dar tebekovojo mintos
mokomoji, VII ir II kuopos. Mokomosios kuopos vadas ltn. M. Kareiva apie gaut
sakym trauktis painformavo kpt. E. Noreik ir VII kuopos vad vyr. ltn. A. Butkevii. Kadangi trauktis Giedraiius jau nebebuvo galima, nes viekelis buvo lenk
apaudomas, o vietomis j uimtas, VII kuopa ir mokomoji kuopa pasuko vakarus
nuo Giedraii pro Pail Rudionis. Besitraukiant buvo sunkiai sueistas III bataliono vadas kpt. E. Noreika vadovavim perm vyr. ltn. A. Butkeviius.
Tuo laiku ltn. J. Maiukas kulkosvaidio ugnimi i Paili kaimo iki paskutinio
ovinio stabd puolant prie, duodamas laiko mokomajai kuopai ir VII kuopai
atsitraukti. Pristigs ovini, ltn. J. Maiukas norjo iveti kulkosvaid, bet buvo
sunkiai sueistas ir pateko lenk nelaisvn. Kadangi sueidimas buvo pavojingas
gyvybei, o prieira bloga, lt. J. Maiukas Vilniuje mir, kur ir buvo palaidotas643.
Pats pulko vadas mjr. J. Petruitis nuvyko V baterij ir kartu su jos vadu vyr.
ltn. Vl. Matuleviiumi smarkia artilerijos ugnimi stengsi palengvinti pulko dali
atsitraukim. Puolant lenkams baterij i Martiniki puss, ji buvo padalyta du
brius. Vienas turjo likti Bekups pozicijoje ir palaikyti besitraukianias pulko dalis, o kitas pasitraukti iupieni dvaro rajon ir, ums pozicij ties 154 auktuma, muti i kairs puolantiems lenkams sparn. Baterija savo udavin labai gerai
atliko644.
Kpt. A. Kyno sakymu pulkas sustojo Kreivins viensdyje, Rubikoni, Kasparavos, Dudoni kaimuose, iupieni dvaro bei ivili ruoe madaug u 6 km nuo
Giedraii. ms vadovauti III batalionui, vyr. ltn. A. Butkeviius su batalionu um
ivili, iupieni dvaro bar prie Dudoni eero. Kpt. A. Kyno vadovaujamo bataliono I kuopa buvo Dudoni kaime, mokomoji kuopa Kreivins ir Rubikoni kaimuose. III kuopa pasista Balnink miestel, o II Kasparavo palivarke. Apie 20 val.
pulko dalys jau buvo nurodytose vietose. Pulko tabas apsistojo elvoje645.

381

Nors po atkakli kautyni su didesnmis prieo jgomis II pst. pulkas lapkriio 17 d. ir buvo priverstas palikti Giedraiius ir pasitraukti nauj linij, taiau jo
kovotojai tiek karininkai, tiek eiliniai kareiviai savo udavin garbingai atliko. J
pasiaukojimas tvynei ir uolus pareig vykdymas buvo aukiausio lygio. Jei bt
sulaukta paramos i kairiajame sparne buvusio kaimyninio IX pst. pulko, kuris tuomet Molt rajone beveik nevykd joki kovos uduoi, taip pat didesnio dmesio
i karins vadovybs, rezultatai galjo bti kur kas geresni. Puolimo pradioje lenkai
buvo nusiteik karingai, bet, II pst. pulko dalims labai aktyviai pasiprieinus, kautyni pabaigoje tas j kovingumas jau buvo smarkiai iblss.
Lapkriio 18 d. apie 4 val. lenkai smarkiai apaud II pst. pulko utvaras.
Suinojs, jog j kavalerija pasirod Videnikio bei Geliogali apylinkse ir slenka
Balnink link, savo veiksmais keldama II pst. pulkui apsupimo pavoj, kpt. A. Kynas su I batalionu pasitrauk Rozaliki, Mateikiki ir euoli linij, o vyr. ltn. A.
Butkeviius su III batalionu elv. Apie 18 val. du lenk raiteli eskadronai istm II pst. pulko utvar i Balnink ir slinko toliau Alantos bei Kurkli link. 21 val.
suinota, jog lenkai, um Kurklius, ygiuoja VidikiUkmergs link. II pst. pulkas buvo priverstas atsitraukti euolsVirintos upi linij, kad suspt perspti
Ukmergs link slenkant prie. Apie 24 val. Vidikes atvyko VIII pst. pulko III
batalionas. Tokiu bdu II pst. pulkui i kairs puss pavojus nebegrs646.
i r v i n t s t e b u k l a s. 1920 m. lapkriio 17 d. 8 val. kita lenk rinktin
puol ir VII pst. pulko uimt irvint bar. Apaud pulko pozicijas smarkia artilerijos ugnimi, lenkai didelmis jgomis m vertis Alionis, Puorius, Avionis, Ramakonis. Smarkus mis tssi apie 7 val. Lenk puolimas mintame bare buvo
atmutas, iskyrus Ramakoni kaime, kur lenkai, ygiuodami mikais, apsupo ir,
uj i unugario, atakavo. Dalis utvaros su ltn. K. Batra pro lenkus prasimu,
o kita pateko jiems nelaisv. Apie 12 val. prieas kaim um. Madaug tuo
paiu metu lenk dviej batalion grup prasiver per Alioni bei Pagiri kaimus
ir puol Bajor bei Neioni kaimus. iose vietovse isidsiusio VII pst. pulko I
bataliono gynimosi pozicija buvo prasta, kadangi i vis pusi supo mikai. Tuo
pasinaudodami lenkai i j atkakliai versi. Lietuviai prie daug gausesn prie
gynsi i paskutinij galimybi. Ir tik 17 val., lenkams giliai ujus unugar, nuo
BajorGavni kaim linijos pradta trauktis KiemeliLevaniki linij. Didiausios lenk jgos buvo nukreiptos Motiejn kaim ir Pairvinio dvar. Lenkams
umus Motiejnus, priepuol buvo pasistos VII pst. pulko VIII ir IX kuopos.
Taiau jos atstatyti buvusios padties nebesteng, nes prieo jgos buvo daug kart
gausesesns. ioje nelygioje kovoje didvyrikai uvo laikinai js VIII kuopos vado
pareigas ltn. Z. Tika647.
Dalis III bataliono kari, gindami kiekvien ingsn nuo smarkiai puolanio
prieo, net jau sutemus atkakliai tebekovojo irvint miestelio gatvse, kol buvo istumti. II batalionas, skmingai atmuindamas smarkiai puolanius lenkus plentu,
atsitrauk per Saveikikius, Pikn dvar ir um pagal irvintos up ViesLinDegui kaim linij. Visos VII pst. pulko dalys tvarkingai atsitrauk, patirdamos nedidelius nuostolius648.
Tuo bdu lapkriio 17 d. gen. L. eligovskio pradtas stambus puolimas nesi-

382

sek taip, kaip buvo tiktasi. Uimti irvintas ir Giedraiius ir pasistmti kelis kilometrus priek pavyko tik tos dienos pavakary. Pavojingiausia padtis susidar tarp
VII pst. pulko kairiojo ir II pst. pulko deiniojo sparno, kur lenkai buvo pralau
front ir tarp i pulk buvo nutrks ryys.
Lapkriio 17 d. lenkai puol ir Musnink miestelyje bei jo apylinkse umus
pozicijas IV pst. pulk. Taiau is pulkas prieo puolim atlaik ir mintose pozicijose isilaik.
Lapkriio 18 d. lenkai puolimo nevykd. Tos dienos ryt VII pst. pulko II
batalionas um irvintos ir Kertuos upi linij nuo Levaini dvaro iimtinai iki
Kainiki dvaro imtinai (apie 15 km), palaikydamas ryius deinje su IV pst. pulku mintame Levaini dvare. Neturint ryi su II pst. pulku ir dl uimtos blogos
pozicijos kairiajame sparne, I ir III kuopos laikinai buvo paliktos Levaniki rajone,
kad stebt prieo veiksmus Staknikio rajone ir umegzt ryius su II pst. pulku. I batalionas buvo Gumbeli rajone. Pulko tabas buvo Vies kaime649.
Stiprios lenk jgos buvo umusios Orlikius, Kiemelius, Motiejnus, Pairvint, irvintas, niponis, Druus ir istaiusios savo utvaras Naid, Staknikio,
Zibal, Akmeni, Koltins ir Surgel kaim linijoje.
I valgybos praneim ir i vietos gyventoj lapkriio 18 d. suinota, jog lenkai po poros dien rengiasi pulti Ukmergs kryptimi, uimti j, o po to vertis
Kaun. Kadangi II pst. pulkas vis trauksi Ukmergs link, tai ten buvs I pst. divizijos vadas plk. ltn. E. Adamkaviius, savo vadovybje neturdamas rezerv, sak
VII pst. pulko vadui pasisti dvi kuopas euolius, kad sustiprint II pst. pulk.
Apie 23 val. I ir III kuopos, I husar eskadronas ir VI baterijos brys buvo pasisti
Lyduoki rajon II pst. pulko vado mjr. J. Petruiio inion650.
Tuo laiku buvo gauta inia, jog lenk kavalerijos brigada per Kurklius prasiver Kavarsko link. Ta inia stipriai paveik VII pst. pulko kari nuotaik. Nesitikint gauti paramos, nutarta rytingai veikti savo turimomis jgomis. O tos jgos
buvo labai menkos. Prie VII pst. pulke Vies rajone turtus madaug 400 kareivi
lenkai turjo apie 1800. Kadangi Lietuvai grs neapsakomai didelis pavojus netekti
nepriklausomybs, padt galjo igelbti tik nepaprastai drsus ir rizikingas manevras.
Lapkriio 18 d. pavakariop laikinai vadovavs VII pst. pulkui II bataliono
vadas mjr. A. Kerbelis sukviet vyresniuosius karininkus susirinkti pulko tab Vies kaime. Visiems buvo aiku, jog, lenkams puolant, pulkas negals atsilaikyti, nes jo
dalys silpnos, o joki rezerv nra. Pradta iekoti ieities i susidariusios padties,
kaip suardyti lenk planus. pasitarim vliausiai, 21 val., atvyko III bataliono
vadas vyr. ltn. T. Balnas, kurio vadovaujamas batalionas buvo apsistojs Bari kaime. Jis prane, jog jo batalionas ums 5 km ploio bar Bari kaimasKryeniki dvaras imtinai. Apsvarsius sudting viso pulko padt ir tai, jog lapkriio 20 d.
lenkai numat pradti puolim Ukmergs link, nutarta i j operacij tbt sulugdyti651.
Vyr. ltn. T. Balnas pasil pulko vadui apeiti irvintas per mik i iaurs ryt
puss ir smogti lenk unugar. Apjim jis pats pasisil vykdyti su savo III batalionu ( sumanym vyr. ltn. T. Balnas jau buvo aptars su savo bataliono karininkais virbli viensdyje prie Bari kaimo V. L.). Mintas pasilymas buvo priim-

383

tas. Apie tok nutarim buvo praneta karo vadovybei, kuri jam pritar ir sak vyr.
ltn. T. Balnui apjim vykdyti. II batalionas, ilauks tam tikr laik, turjo artintis
prie irvint Ukmergsirvint keliu ir drauge pulti prie i unugario ir prieakio pagal sutart enkl652.
Be to, apie 23 val., sakius I pst. divizijos vadui plk. ltn. E. Adamkaviiui, VII
pst. pulko I batalionas (I ir III kuopos), I husar eskadronas ir VI baterijos brys
buvo pasisti Lyduokius paremti II pst. pulk653. Tuo bdu VII pst. pulko gretos
dar labiau susilpnjo.
Vyr. ltn. T. Balnas, gavs sakym, tuoj nuvyko Bari kaim ir pradjo ruotis ygiui. Maiau pajgs kovotojai j nebuvo imami. Veimai, lauko virtuvs ir

43 schema
irvint kautyns 1920 m. lapkriio 19 d.

384

visa, kas galt kliudyti ir apsunkinti yg per mik, buvo palikta Bariuose. Lapkriio 19 d. apie 5 val. ryto, perspjs visus savo karius apie operacijos svarb, vyr.
ltn. T. Balnas, turdamas apie 200 kovotoj ir vien kulkosvaid, i Bari kaimo
mikais be joki keli, naudodamasis tiktai kompasu, persirikiavs batalion vienon
eiln, pats vykdydamas valgyb, ivyko Motiejn link. Bataliono bare pasiliko
tiktai II kuopa, kurioje tebuvo 43 kovotojai. Jos vienas brys buvo pasistas Udork kaim tam, kad vis laik galt stebti teritorij prieais deinj baro sparn, o
kitas brys Lin dvare turjo ginti bar ties viekeliu Ukmerg654 (r. 43 schem).
Vyr. ltn. T. Balnas jo miku palei deinj irvintos ups krant. Kovotojams
reikjo tyliai laikytis, niekam nepasirodyti. Sutikti mike mons buvo sulaikomi ir
vedami kartu, kad apie yg negalt praneti prieui. Telefono vielos, nutiestos i
irvint Zibalus, keliose vietose buvo nupjautos. ygis per mik ir pelkes vyko
gana skmingai ir po 7 valand, apie 12 val., batalionas pasiek MotiejnGiedraii keli. Sustota ties Gavni kaimu pamikje. Viekeliu i irvint Giedraiius
pro pamikje gulinius lietuvius prajojo 4 lenk raiteliai. Buvo sakyta j nekliudyti. Prajs pro Gavni kaim batalionas isiskleid ir pasuko Motiejn kaimo link.
Perjs ma mikel prie pat Motiejn kaimo, batalionas sugul pamikje. Kaime
ir gretimai esaniame dvare buvo daug lenk: ia nakvojo Gardino pulko tabas, to
paties pulko batalionas ir lauko baterija. Lenk kariai stovjo eilse ir m pietus.
Atstumas iki kaimo buvo apie 300 metr655.
Sustabds batalion, vyr. ltn. T. Balnas II ir VIII kuopoms sak atakuoti Motiejn kaim, o IX kuopai bti atsargoje ir saugoti keli, einant nuo Giedraii
Motiejn link tol, kol kaim uims ms bataliono kuopos.
Lenkai, nelaukdami lietuvi i Giedraii puss, ramiai irjo besiartinanias ms grandines, laikydami jas savosiomis. Tiktai lietuvi grandinms
prisiartinus iki keliolikos metr bei suukus Valio! ir pradjus smarkiai audyti isirikiavusius prie virtuvi lenkus, stovykloje kilo didiausia panika. Kaime
kilo triukmas, girdjosi sueistj vaitojimai. J niekas nebeirjo, nes nebuvo
kada. Motiejn kaimas buvo greit uimtas. Lenkai su gen. A. Mokeckiu panikai metsi per irvintos up plaukti, daug j uvo nuo lietuvi kulk, tarp j ir
Gardino pulko vadas, nemaai prigr. Kaime buvo suimti brigados ir Gardino
pulko tab vadovai. Bataliono vadas vyr. ltn. T. Balnas sak vyr. ltn. P. Baltrnui su vienu IX kuopos briu (12 kareivi) paimti gen. A. Mokeckio automobil,
belaisvius, abiej tab turt ir gabenti paskui batalion. VII ir VIII kuopoms bei
IX kuopos dviem briams buvo sakyta atakuoti prieo artilerijos br su jos priedanga, kuri stovjo pozicijoje u Pairvinio dvaro. Prieo artilerija, igirdusi
triukm ir audym Motiejn kaime, pradjo apaudyti mik pakeliui Giedraiius. Tuo metu batalionas be joki klii pereng per irvintos ups tilt ir
metsi prie baterijos. i iov kelet netvarking vi prie tilto, bet jau buvo
per vlu. Karininkas, vadovavs baterijai, buvo nuautas, kareiviai isibgiojo.
Lietuviai kareiviai pribg im pabkl udarus ir paslp. Artilerijos brys
buvo paimtas su visa gurguole, arkliais ir ovini dmis. Ispruk lenkai su
veimais bgo Juodeli kaimo link. Nuo Ramakoni kaimo puss pasirod lenk grandin ir brelis raiteli, kurie veikiai ms kuop ugnimi buvo iblakyti 656 .

385

Nugaljus lenkus Motiejn kaime ir Pairvinio dvare, batalionas pasuko

irvintas kairiuoju irvintos ups krantu pagal viekel. irvintose ir j apylinkse
tuo metu buvo kiti du Gardino pulko batalionai. Vyr. ltn. T. Balnas su kareivi briu
siver miestel su auksmu Valio! ir sukl toki lenk panik, kad imtai j
paskubomis pakrik m bgti, palikdami vis savo turt657.
Aatvyko ir II batalionas, kuris atakavo irvintas i piet ir ryt. Jis m belaisvius, gabeno turt ir patrankas. Ums irvintas, II batalionas liko jose, kol auktesnioji vadovyb sak i ten trauktis. Kova buvo visikai laimta buvo pilnai pasiektas.
Lenk gen. A. Mokeckis, prie pusvaland irvint banyios dekanui gyrsis, kad
Lietuvos likimas iomis dienomis bus nusprstas, Musninkai iandien bus paimti ir
frontas likviduotas, o Kaunas, jeigu dar nepaimtas, tai ryt bus ms, lietuviai ant keli
ities mums rankas ir prays valdyti, tuoj po t odi upultas Motiejnuose, ioko
i automobilio ir metsi irvint, kur bt prigrs, bet, ms beginklio kareivio,
isprukusio i lenk, itrauktas, pasinaudojo revolveriu ir pasislp mikuose658.
Anksiau mintas vyr. ltn. P. Baltrnas, kuriam su breliu kareivi buvo nurodyta evakuoti Motiejn kaim, pirmiausia nutrauk ryius buvusioje lenk centrinje telefono stotyje, surinko belaisvius dviem partijomis po 3040 moni kiekvienoje, ir paskyrs po 3 kareivius palydovais, var irvint link. Pats vyr. ltn. P.
Baltrnas nutar iveti likus lenk brigados vado gen. A. Mokeckio automobil.
Bevaiuojant Kazliki link automobilis klimpo purve. Neturdamas jokio ryio su
savo dalimis ir bdamas apie 10 km prieo unugaryje tik su 5 kareiviais, nutar
automobil sunaikinti, nes man, kad III batalionas irvintose uvo.
Pradjus temti, suauk savo kareivius, sak ssti ant atimt i lenk brigados
arkli ir m trauktis. Apaudyti i irvint apsuko apie miestel ir, jodami per Bilot ir Daubariki kaimus, prie Zibalirvint kelio buvo lenk apaudyti. Met
arklius, spruko mik. To miko pakratyje buvo du lenk patruliai, kurie buvo
paimti nelaisv. Po 12 valand ygio be kelio, per balas, nevalgs kuopos vadas
vyr. ltn. P. Baltrnas su savo kariais nakt pasiek Vies kaim659. III batalionas
pulko vado sakymu 2 val. nakties 1920 m. lapkriio 20 d. atsitrauk bendr pozicijos linij.
Taigi pagrindin vaidmen iose kautynse suvaidino vyr. ltn. Teodoras Balnas
su savo III batalionu paties manevro sumanytojas ir jo vykdytojas. Ties irvintomis
lapkriio 19 d. be ypatingo pasiruoimo buvo pritaikyta staigi, aibo taktika, davusi
tiesiog puiki rezultat. Nors rizika buvo be galo didel, visa VII pst. pulko egzistencija buvo pastatyta ant kortos.
1920 m. lapkriio 19 d. irvint kautynse visas Gardino pulkas buvo sumutas, jo vadas ir keli kiti karininkai nukauti, apie 200 lenk kareivi pateko nelaisvn
(dalis j dl mao palydov skaiiaus pakeliui ibgiojo) ir nemaas karo grobis: 2
patrankos, 20 kulkosvaidi, 1 veimas oviniams, 90 arkli, 22 poriniai veimai, 12
vienkinki veim, 7 virtuvs, 5 dviraiai, daug autuv, ovini patrankoms ir autuvams, di su kaspinais, pakinkt, telefono mediagos ir kt.660 Taiau bene svarbiausia i kautyni reikm buvo ta, jog buvo sutrukdytas stambus lenk puolimas
Ukmergs kryptimi. i pergal nepaprastai pakl lietuvi kari kovin dvasi ir
galino ms ginkluotosioms pajgoms perimti savo rankas tolesni karo veiksm
iniciatyv.

386

Lapkriio 20 d. lenkai, lietuviams pasitraukus, vl um irvintas, taiau Ukmergs nebepuol. I j audymo buvo galima sprsti, jog prieas nervinasi. Ms
VII pst. pulkas, nuo lapkriio 17 d. dien ir nakt dalyvavs miuose, buvo labai
ivargs, todl t dien irgi ilsjosi. Kadangi pulko jgos buvo smarkiai sumajusios, vadas papra I pst. divizijos vad grinti I ir III kuopas, skirtas II pst. pulkui pagelbti, ir papildomai skirti dar koki nors dal, kuri veikt kairiajame sparne,
nes II pst. pulkas buvo susitelks tolokame elvos rajone661.
Vyriausioji karin vadovyb, nebenordama ileisti iniciatyvos i savo rank,
sak MusninkirvintGiedraii fronto linijoje stovjusioms ms kariuomens
dalims rengtis puolimui ir iki lapkriio 21 d. 9 val. uimti pozicijas, turtas iki lapkriio
17 d. pradtos lenk ofenzyvos. T valand turjo atvykti Taut Sjungos komisija
karo veiksmams sustabdyti, taigi norta susigrinti kuo daugiau ms teritorijos.
Todl ir buvo nutarta lapkriio 21 d. pulti prie visu frontu. T dien Ukmerg
atvyks armijos vadas gen. S. ukauskas pats msi vadovauti karinms operacijoms.
Ruodamasis puolimui, VII pst. pulkas jau veik visas. I pst. divizijos vado plk.
ltn. E. Adamkaviiaus sakymu j buvo sugrintas I batalionas (I ir III kuopos) ir priskirtas VIII pst. pulko I batalionas, vadovaujamas kpt. S. Leono. VII pst. pulkas gavo
uduot pulti irvintas ir uimti linij: AlionysPuoriaiRamakonyseuolli dvaras. 18 val. i Ukmergs telefonu buvo sakyta: a) II bataliono vadui A. Kerbeliui valgant savo deinj sparn lapkriio 21 d. 6 val. ryto sutelkti batalion niponi rajone ir
pulti PuoriKieliAvioni kryptimi, palaikant ryius deinje su IV pst. pulku, o
kairje su savo pulko I batalionu. Imus prie i vis punkt, batalionas turjo
uimti aukiau mint senj bar; b) I bataliono vadui kpt. K. ilinskui sukoncentruoti
batalion ant viekelio Lin dvaro rajone ir 5 val. pradti puolim irvint kryptimi.
Imuus prie, pasilikti atsargoje miestelyje ir bti pasiruousiems bet kokiems veiksmams; c) III bataliono vadui vyr. ltn. T. Balnui susikoncentruoti Bari kaime ir lapkriio
21 d. 5 val. ryti pradti ygiuoti keliu ir mikais iaur nuo irvint, po to viena kuopa
pulti mietel, o kitomis tsti Motiejn kaimo puolim. Imuus prie, uimti Neionis,
susisiekti su II batalionu Ramakonyse ir VII pst. pulko I batalionu Bajoruose662.
1920 m. lapkriio 21 d. 2 val. nakties i I pst. divizijos tabo gautoje telefonogramoje buvo praneta, jog Taut Sjungos kontrols komisija pareikusi ms vyriausybei, jog gen. L. eligovskis, atsivelgdamas lenk valdios nor, vakar (praeit dien) 18 val. saks savo kariuomenei pereiti defenzyv. Taut Sjungos kontrols komisija ir i ms valdios pareikalavusi sustabdyti antpuol ir pereiti prie
defenzyvos663.
Vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas lapkriio 21 d. 9 val. taip pat sak
sustabdyti aktyvi veikl ir pereiti gynimsi.
Toks Taut Sjungos kontrols komisijos reikalavimas tokiu metu, kai gen. L.
eligovskis patyr didel neskm ir iniciatyva karo lauke perjo lietuvi pusn, dar
kart parod, jog sjungininkai norjo igelbti likusi lenk kariuomen nuo gresianio pralaimjimo.
Supaindinus pulko karius su iuo nutarimu ir Vyriausiosios karins vadovybs sakymu, batalion vadams buvo sakyta kuo energingiau ir atkakliau pulti prie, kad nurodytu laiku bt vykdyta uduotis ir, jei tai bus paskutinis mis su
lenkais, parodyti jiems lietuvi ginklo jg.

387

Lapkriio 21 d. 5 val. II batalionas, ygiuodamas pro Dailidionis, puol Puori kaim, siekdamas atkirsti lenkams Vilniaus keli. Vienas brys buvo pasistas Kieli kaimo link, kur apaud atsitraukianius lenkus. Apie 18 val. PuoriKieliAvioni linija buvo uimta. iame susirmime buvo sueisti IV kuopos vadas vyr. ltn. V.
Statkeviius ir V kuopos ltn. J. Gudaitis. 6 kareiviai buvo nukauti, o 20 sueista664.
Vyr. ltn. T. Balno vadovaujamas III batalionas, pradjs yg lapkriio 21 d.
autant, vykd beveik t pat manevr kaip ir lapkriio 19 d., tik nebedar tokio
gilaus apjimo. Be to, jo puolimas buvo derinamas su puolimu i priekio. Smgis
buvo nukreiptas per mik i ryt puss irvintas. Ataka prasidjo apie 7 val. Batalionas pirmiausia puol Pairvinio dvar, esant prie pat miestelio, ir tilt per up,
esant ant kelio, einanio i irvint Zibalus. Dvaras buvo greitai uimtas, taiau
lenkai, i irvint pradj smarkiai audyti i kulkosvaidi ir autuv, neleido pereiti minto tilto per up. Tuo metu lietuvi artilerija savo ugnimi apaud irvintas
ir Vilni vedant plent. Susiaudymo metu buvo sueisti keli bataliono kareiviai.
Bataliono dalis, iaip taip persiklusi per up, siver miestel, o kita dalis pasuko
Kazliki viensdio ir Motiejn kaimo link. Tuo paiu metu II bataliono dalis m
supti irvintas i deins puss. Lenkai, pamat, jog viskas prarasta, m panikai
bgti visk mesdami. Miestelio gatvse kraupus reginys: sueistieji lenk kariai
auksi pagalbos, voliojosi nukautj lavonai, pamesti autuvai, kulkosvaidiai, ovini ds. irvint miestelis buvo uimtas. J umus lenkai didesnio pasiprieinimo niekur neberod, buvo demoralizuoti, sumi, visur bgo665.
Nors III bataliono atliktas pakartotinis irvint apjimas nebebuvo toks efektyvus, kaip lapkriio 19 d., nes nebebuvo prieui toks netiktas, vis dlto kautyni
pabaig sukl jo eilse didel panik. Pergal ties irvintomis buvo pasiekta dideliu
kari trokimu nugalti, sumaniai vykdant i anksto apgalvot manevr. Lapkriio
21 d. VII pst. pulko paimtas grobis: 5 kulkosvaidiai, 30 belaisvi, 1 lauko virtuv,
8 veimai, 4 arkliai, daug autuv ir kitos karo mediagos666.
Lapkriio 22 d. apie 12 val. VII pst. pulko tab atvyko Taut Sjungos
kontrols komisija gauti paaikinim, dl kokios prieasties nustatyt valand nebuvo nustota audyti. Vienas komisijos narys paklaus pulko vad mjr. Vl. Rklait:
Kodl puolate po ginkl sustabdymo?
Mes puolme dar prie ginkl sustabdym ir umme irvintas 8 val. ryto,
atsak pulko vadas, o vliau vyko audymasis tik dl umimo prie kelet dien
turt ms pozicij.
K btumte dar toliau, jei nebt sustabdyti ginklai? klaus toliau komisijos narys pulko vad.
Btume vakare um Vilni, atsak mjr. Vl. Rklaitis.
O ar inote, kas yra Vilniuje? klaus toliau.
Buvo I batalionas, kuris iandien pasistas frontan isibgiojo, atsak pulko vadas667(kalba netaisyta V. L.).
VIII p s t. p u l k o I b a t a l i o n o v e i k s m a i 1920 m. l a p k r i i o
21 d. Kaip minjome, 1920 m. lapkriio 20 d. I pst. divizijos vado sakymu VII pst.
pulko inion buvo paskirtas VIII pst. pulko I batalionas ( vadas kpt. S. Leonas).
Jam buvo sakyta kit dien 6 val. ryto pradti puolim euolli dvaro bei Gav-

388

ni kaimo link, isidsius tarp VII ir II pst. pulk668. Batalionas t pat vakar
iygiavo.
ygiuojant nurodyta kryptimi, per susiaudym su lenk lauko sargybomis
Kiemeli kaime buvo paimti nelaisv 7 lenk kareiviai. Bataliono I kuopa t pat
dien turjo pralauti prieo linijas, uimti euolli dvar ir nukirsti susisiekim
tarp irvint ir Giedraii. I pradi kuopa udavin band vykdyti tiesioginiu
smgiu, bet lenk bataliono stipri ugnis neleido to padaryti. Padt komplikavo nustojs veikti kulkosvaidis. Tada smgis buvo nukreiptas prieo kairj sparn, jautriausi viet bataliono tabo buvein. udavin atliko I ir III kuop du briai,
veikdami i atskir punkt, bet viena kryptimi euolli dvar. ie briai, bdami u kilometro nuo prieo ugnies linijos, sutartinai pakilo ir puol atakon. Beveik
visi atakoje dalyvav kareiviai buvo naujokai, todl kai kuriuos i j teko net varyti.
Nors prieo kulkosvaidi ir autuv ugnis buvo labai smarki, bet kulkos lk per
auktai, o tai naujokus drsino. Ukim nuo rkimo ir udus nuo ilgo bgimo, neturdami durtuv, jie drsiai puol lenk apkasus. Tokios beprotikos ir nesuprantamos atakos lenk nervai neatlaik ir jie pasileido bgti. J pasitraukimas buvo toks
panikas, jog kai kurie, umir ia pat esant tilt, oko alt irvintos ups vanden, palikdami jame kulkosvaidius ir autuvus. Bataliono kovotojai bganius prieo
kareivius gaud u skvern ir m nelaisv669.
Prieo frontas lo. Centre ir deiniajame sparne veikusios jo kuopos spariai
leidosi Vilniaus link. Kelias j buvo laisvas kuopos valgai, nesutik jokio pasiprieinimo, buvo pasiek net Nemenin.
iose kovose buvo paimta 13 belaisvi, 4 sunkieji kulkosvaidiai ir daug vairaus karo grobio. Ms batalionas neteko 2 kovotoj, o 3 buvo sueisti. U drs
iose kautynse 2 karininkai ir 5 kareiviai buvo apdovanoti Vyio Kryiais670.
P a s k u t i n s k a u t y n s t i e s G i e d r a i i a i s. 1920 m. lapkriio
19 d. ryt II pst. pulko tabas ir III batalionas buvo apsistoj Lyduokiuose, o utvaros istatytos Skain dvare ir emaitkiemyje. Pulko I batalionas buvo ums iuos
punktus: mokomoji kuopa Tyvolio viensdyje ir I kuopa Rimeisi kaime. Pulko
ligonin buvo Vidiki miestelyje. ia netrukus atvyko ir VIII pst. pulko II batalionas, kuriam buvo sakyta uimti tiltus per ventj, ant plento UkmergUtena ir
ant kelio Vidiksemaitkiemis671.
Netrukus buvo gautas I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymas II pst. pulkui susikoncentruoti Lyduokiuose ir ygiuoti emaitkiemioBalnink kryptimi susisiekti su Videnikio rajone veikianio IX pst. pulko dalimi, kad tuo
bdu atkirst keli Kurkli rajon prasiverusiai lenk kavalerijos brigadai.
Apie 12 val. pulkui susikoncentravus Lyduokiuose, nuo Ukmergs puss atskrido lktuvas ir pradjo mtyti bombas. Buvo sueist kareivi, umuta arkli.
Manoma, jog tai buvs ms pai lktuvas.
Tuo metu buvo gauta inia, jog Ukmerg atvyko armijos vadas gen. S. ukauskas, kuris pakeit I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakym ir
nurod II pst. pulkui uimti bar kryptimi BalninkaielvaeuoliaiGiedraiiai.
Netrukus vyr. ltn. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalionas per emaitkiem
buvo pasistas Balninkus. Taiau lenk ia jau nebebuvo, iskyrus atsilikusius rai-

389

telius, kuri vienas pateko nelaisvn. Ums Balninkus, vyr. ltn. A. Butkeviius
istat sargybas Pusvaki ir Karaliki kaimuose ir pasiunt valgus Videnik,
kad susisiekt su IX pst. pulko batalionu672.
Kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas i Lyduoki ivyko elv. Lenk ia
nebuvo. Ums elvoseuoli bar, susisiek su VIII pst. pulko I batalionu i
deins ir su savo pulko III batalionu i kairs bei Videnikio rajone buvusio IX pst.
pulko dalimis. Pasiuntus valgyb, suinota, jog lenk pstininkai buvo sitvirtin
DdniupieniSeirnMikeliki linijoje673.
Lapkriio 20 d. apie 9 val. buvo gautas armijos vado gen. S. ukausko sakymas II pst. pulkui susikoncentruoti elvoje ir i ten ygiuoti Giedraii link. Santal-

44 schema
Lietuvi kariuomens dislokacija irvint Giedraii kautyni metu

390

ka utruko. Apie 17 val. armijos vadas gen. S. ukauskas dar kart paskambino
pulko vadui mjr. J. Petruiiui ir sak, susirinkus elvoje, pradti puolim Giedraii
kryptimi, nes lapkriio 21 d. 9 val. atvyksianti Taut Sjungos kontrols komisija
karo veiksm sustabdyti. Todl buvo nurodyta pulkui iki to laiko kiek galima toliau
pasislinkti priek674.
Apie 18 val. pulko dalims susitelkus elvoje, buvo suauktas karinink susirinkimas Giedraii puolimo planui aptarti. Nors tuo metu pulke tebuvo lik tik 14
karinink, taiau tiek j, tiek kareivi nuotaika buvo labai gera. Iaikinus karininkams pulko udavinius, mjr. J. Petruitis isiunt praneim kairje buvusiam IX pst.
pulko bataliono vadui, jog armijos vadas saks II pst. pulkui pulti Giedraiius i
elvos, o jam i Videnikio (r.44 schem).
II pst. pulkas apie 23 val. pradjo yg Giedraii link. ygiuojama buvo tokia tvarka: kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas ir mokomoji kuopa vyko Pusns
kaimo kryptimi, kur tiktasi sutikti rimt lenk pasiprieinim, toliau 1 km nuo I
bataliono vyr. ltn. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalionas su VI baterijos
briu i paskos pulko rezerve. Ltn. V. Gvildiui su I kuopa buvo nurodyta, pasinaudojus nakties tamsa, ygiuoti pulko voros deinje pusje, i vakar puss apeiti
Ddn eer ir pulti pietus nuo Bekups dvaro lenk artilerijos pozicij. elvoje
paliktas ltn. A. Tilvikas su kareivi briu turjo apsaugoti pulko unugar nuo galimo besibastani lenk kavalerist upuolimo675.
Pulkas ygiavo spariai. Lapkriio 21 d. 2 val. pulko apsaugoje ygiuojanti II kuopa pasiek Pusns kaim. ia lenk nebuvo. Greitu laiku kaim atvyko ir jame apsistojo I batalionas. III batalionas su VI baterijos briu sikr Saugini kaime. II kuopos
vado pasista valgyba grusi prane, jog lenkai um DdnSeirn linij676.
Autant kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas trimis puolaniomis grupmis
pradjo yg. Tiek batalion, tiek mokomj kuop sudar iimtinai naujokai. Apie
7 val. avangarde jusi II kuopa ties iupieni dvaru sutiko prie ir j puol. Ltn. K.
Matulaiio vadovaujama grup ivijo lenkus i Seirn palivarko, o ltn. K. Aliauskas
su savo grupe um 154 auktum. Tolesn slinkim lenkai, sitvirtin stipriose pozicijose, sulaik. I Bekups dvaro lenkams atjo pagalba. nirting kautyni metu buvo
sunkiai sueistas ltn. K. Matulaitis. Jo grups kareiviai pradjo trauktis. Kairje buvs
ltn. K. Aliauskas, matydamas ltn. K. Matulaiio grups neskm, savo ugnimi parm jos atsitraukim. Lenkai vl um Seirn palivark677.
I bataliono vadas kpt. A. Kynas pasiunt pagalb mokomj kuop pulti
palivark bei Bekups dvar. Apaudyti krymine ugnimi, lenkai buvo priversti iupieni dvar palikti. Taiau prie Bekups dvaro mokomajai kuopai teko kuriam laikui sustoti. ia uvo jos vadas ltn. P. Telksnys678.
Ltn. V. Gvildio vadovaujama I kuopa, sutikusi lenkus Ddn kaime, utruko ir laiku nesuspjo ateiti pagalb ties Bekups dvaru kovojaniai mokomajai kuopai. O laikas reikalavo energingai veikti, pradjo audyti abiej pusi artilerijos. Tuo
metu prie kautyni vietos atvyko vyr. ltn. A. Butkeviiaus vadovaujamas III batalionas. Pamats, jog I bataliono puolimas silpnja, jis IX kuop pasiunt deinj sparn, VIII kuop viekeliu BekupGiedraiiai, o VII kuop kairje VIII. Bataliono
kariai, kuri pus buvo dalyvavusi kautynse su bolevikais ir bermontininkais,
drsiai jo pirmyn. Tai paveik ir I bataliono kari nuotaik679.

391

Pirmoji ugnies linij pasiek vyr. ltn. S. Musatovo vadovaujama VII kuopa.
Mikliai iskleids kuop, pradjo puolim. Kuopa versi paspartintu tempu, dainuodama patriotines dainas. Dengiama kulkosvaidi ugnies, VII kuopa uoliais
prisiartino prie lenk ir oko durtuv kovon. ie neilaik tampos ir leidosi bgti.
Vyr. ltn. S. Musatovas, nieko nelaukdamas, persekiojo juos palei Bekups dvar, kur
buvo sunkiai sueistas680. BekupsJuozapavos ruoas buvo uimtas.
Lenkai prie puolanius lietuvius siunt i Giedraii rajono vien batalion
paskui kit. Nors ir patirta nuostoli, niris didjo. ia buvo paimta nelaisvn nemaa Lydos pulko kareivi. Taiau, gav param i Kauno ir Minsko pulk, lenkai
laikinai usilaik ant linijos auktum prie Giedraiius, palaikomi smarkios artilerijos ugnies, stovjusios Martiniki dvare. VI baterijos brio vadui pavyko suinoti
prieo baterijos pozicij. Operatyviai perkls savo br iupieni kaimo rajon,
nukreip artilerijos ugn Martiniki dvar. Viena granata pataik prieo baterij
ir ived i rikiuots jo patrank. Lenk baterija m skubiai trauktis, tuo sudarydama galimybes lietuviams toliau atakuoti prie. Atakuojant auktumas ties Giedraiiais, kaip minjome, buvo sunkiai sueistas I kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K.
Matulaitis, vis laik js grandinje su kulkosvaidininkais, ir netrukus mir. Tuo
laiku i deins prie atakavo I kuopa. Jos metu uvo kuopos vadas ltn. V. Gvildys.
VII kuopa ir mokomoji komanda liko be karinink jas ved puskarininkiai. Prie
pat Giedraiius, Martiniki ruoe, lenkai paskutin kart pasiprieino. Taiau mokomajai komandai vadovavs vyr. pusk. J. Kulieius smarkia ataka vijo lenkus toliau. ie jau bgo Giedraii miestelio link681.
Tuo pat metu kairje puol ltn. K. Aliauskas ir ltn. A. ova, kurie greit um
Martiniki dvar. Neatlaik spaudimo lenkai bgo Giedraiius. Nesuskubusieji
pabgti buvo paimti nelaisvn. Sumaniais veiksmais, supdami deinj lenk sparn,
ltn. K. Aliauskas ir ltn. A. ova palengvino Giedraii pamim ir nulm ias kautynes lietuvi naudai682.
Pirmuoju Giedraii miestel siver vyr. pusk. J. Kulieius su mokomosios
kuopos kareivi briu. Jis tekinas vijo bganius lenkus, perjo vis miestel ir sustojo pietinje jo dalyje prie viekelio GiedraiiaiVilnius. Netrukus miestel atvyko i
kairiojo sparno ltn. K. Aliauskas su II kuopa, ltn. A. ova ir ltn. A. Kaveckas. Miestelyje prie banyios tarp j usimezg linksmas pokalbis apie ikovot sunki pergal. Giedraiius atvyks III bataliono vadas vyr. ltn. A. Butkeviius ltn. K. Aliausk su II kuopa pasiunt MagnJuodiki, o mokomj ir VII kuopas su vyr. pusk.
J. Kulieiumi keliu GiedraiiaiKrivalaidiai Vilniaus link683.
Vyr. pusk. J. Kulieius, prisiartins prie Krivalaidi kaimo, j staigiai puol. Jis
buvo tiek sidrsins, jog visai nebesisaugojo, ir ia pat lenk buvo nukautas. Lik be
vado jo kariai pasitrauk i kaimo ir sustojo. O ltn. K. Aliauskas, su II kuopa ygiuodamas MagnJuodiki link, ties Mitkn kaimu susidr su besitraukianiu
lenk briu. Po susiaudymo lenkai m bgti. Spj prisijungti prie II kuopos ltn. S.
Marcinkaus ir ltn. J. Paliulionio briai, vydamiesi lenkus, 18 j pam nelaisvn.
Buvo uimti Magn ir Juodiki kaimai. II pst. pulkas apsistojo GiedraiiPailiMagnJuodiki linijoje684.
Tai vyko apie 16 val., o pulkas buvo gavs i divizijos tabo sakym sustabdyti aktyvius kovos veiksmus tos dienos 9 val. ryto.

392

Ums Giedraiius II pst. pulkas dar tikjosi galimo lenk operatyvins grups, kuri jo Kauno, Lydos, Minsko ir Gardino pulkai, vadovaujamos gen. J. Baranausko (Baranovskio), priepuolio. Nors ie lenk pulkai kautyni ties Giedraiiais metu ir buvo gerokai apaudyti, taiau j kiekybinis pranaumas, palyginti su
lietuvi pajgomis, tebebuvo akivaizdus. Ms II pst. pulko jgos jau buvo visai
menkos. Esantis kairje IX pst. pulko batalionas vis kautyni laik jo lygiagreiai
su II pst. pulku ir, neturdamas priekyje prieo, galjo ueiti lenkams unugar ir
tuo pulkui padti. Taiau to nebuvo padaryta.
T pat lapkriio 21 d. apie 17 val. I bataliono vadas kpt. A. Kynas per vien
gyventoj valstiet nusiunt ratel lenk baro virininkui, kuriame prane, jog grup yra gavusi sakym sustabdyti kovos veiksmus ir paklaus, ar lenkai gav tok
sakym.
Lenkai prane, jog tokio sakymo nra gav ir pra atsisti pasitarti karinink, kurio nelieiamum garantavo pats j operatyvins grups virininkas gen. J.
Baranauskas. Pas lenkus Paberje buvus tab ivyko vyr. ltn. A. Butkeviius. Jo
pokalbio su lenk gen. Baranausku metu pastarasis pareikalavo, kad lietuviai pasitraukt pozicijas, kuriose buvo lapkriio 21 d. 9 val. Vyr. ltn. A. Butkeviius atsak,
jog negals duoti tokio paado, nes tai yra grups vado kompetencija. Visgi lenk
ratik atsakym pulko vadui atve. Jame gen. Baranauskas pakartotinai pareikalavo i Giedraii grups virininko mjr. J. Petruiio apleisti po lapkriio 20 d. 18 val.
uimtas vietoves Didj DvarVadoriusJuozapavSeirnusBekupDdnus
OrlikiusGaideliusVaiioniuseuolius. Prieingu atveju nelaik savs atsakingu
u visa, kas galjo vykti685.
is gen. Baranausko ratas buvo pasistas I pst. divizijos tabui. O pst. pulko
vadas mjr. J. Petruitis 1920 m. lapkriio 22 d. taip atsak gen. J. Baranauskui: K
kovodamas pamiau, t tik kovodamas ir atiduosiu686.
Nors po kov su lenkais II pst. pulko kariai ir buvo labai ivarg, taiau,
tikdamiesi galimo j puolimo, vis nakt budjo. Pulkui kl nerim ir ta aplinkyb,
jog po kautyni daug lenk kareivi buvo pasislp mikuose ir iekojo kelio grti
savo dalinius. ios nuo 20 iki 30 vyr likusios unugaryje lenk grups kl nema
pavoj.
Lapkriio 1721 d. vykusi kautyni metu lenk nuostoliai: sudauytas arvuotas automobilis, paimti 2 kulkosvaidiai, apie 20000 ovini autuvams, keletas
veim artilerijos sviedini, 60 belaisvi, daug baro unugaryje isklaidyt prieo
kari, kuriems surinkti neturta laisv moni. Giedraii apylinkse suskaityta apie
30 prieo lavon ir daug dar buvo neiaikinta. Neiaikintas ir sueist prieo kari
skaiius. lietuvi rankas pateko 11 sunkiai sueist lenk kari687.
Lietuvi nuostoliai: uvo I kuopos vadas ltn. V. Gvildys, js mokomosios kuopos vado pareigas ltn. P. Telksnys, I kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K. Matulaitis;
sunkiai sueisti: III bataliono vadas kpt. E. Noreika, ltn. J. Maiukas (pateko nelaisv), VII kuopos vadas vyr. ltn. S. Musatovas, jaun. karin. Maiuleviius. Umuta
15 kareivi, sueist apie 60 ir dingusi be inios apie 70688.
Miuose ypa pasiymjo III bataliono vadas kpt. E. Noreika, pats asmenikai
vesdamas antpuolius ir vis laik bdamas prieakyje, III kulkosvaidi kuopos ltn.
J. Maiukas, eins III bataliono vado pareigas vyr. ltn. A. Butkeviius, po kpt. E. No-

393

reikos sueidimo ms vadovauti iam batalionui; I bataliono vadas kpt. A. Kynas

ypatingu mokjimu kariauti ir narsumu, VII kuopos vadas vyr. ltn. S. Musatovas
nepaprastu savo narsumu, tos pat kuopos karin. Maiuleviius, kuris sunkiai sueistas iki mio pabaigos liko rikiuotje, I kulkosvaidi kuopos vadas ltn. K. Matulaitis (umutas), mokomosios kuopos vadas ltn. P. Telksnys (umutas), IX kuopos
vadas ltn. M. Jakobsonas, II kuopos vadas ltn. K. Aliauskas, mokomosios kuopos
vadas ltn. M. Kareiva ir jaunesnysis pulko gyd. Jurgelionis, kuris, vis laik apaudomas autuv ugnimi, lakst, vienoj rankoj laikydamas autuv, o kitoje tvarstomj mediag, nuo vieno mio sparno prie kito, teikdamas kuo greiiausi pagalb sueistiesiems, tuo bdu igelbdamas daug gyvybi nuo mirties689.
Nukauti lenk kariai lapkriio 23 d. buvo palaidoti Giedraii kapinse, o lietuviai Giedraii, elvos ir Ukmergs kapinse690.
L e n k k a v a l e r i j o s b r i g a d o s r e i d a s. Lapkriio 17 d. pradto
paskutinio puolimo metu lenk plk. M. Butkeviiaus (M. Butkievicz) vadovaujama
kavalerijos brigada (11 eskadron) i Pabers apylinki iygiavo iaurs kryptimi.
Lenk karin vadovyb iai brigadai kl kelis udavinius. Pirma, tvirtai sitikinus,
jog puolimo metu aukiau mintos gausios pstinink pajgos nesutiksianios rimtesnio lietuvi pasiprieinimo ir greit pasieksianios Kaun, kavalerijos daliniai turjo dezorganizuoti ms kariuomens unugar ir politikai paveikti krato visuomen. Todl, giliai siverusi lietuvi kariuomens unugar, brigada net nemat
prasms ir btinumo remti savo puolani pstinink. Antra, kavalerijos brigados
veiksmai turjo sukliudyti unugaryje veikusioms lietuvi pajgoms susitelkti. Treia, bdama giliame ms kariuomens unugaryje, minta brigada turjo imtis ir
aktyvios diversins veiklos: sprogdinti geleinkelius, gadinti susisiekimo priemones,
tiltus ir pan.691
Lapkriio 17 d. i brigada prasiver pro II pst. pulko kairiajame sparne buvusios baltgudi kuopos ginam ruo prie Aleksandriki dvaro pietryius nuo
Giedraii ir apsinakvojo VidenikioBalnink rajone. Kit dien apie 17 val. lenk
rateliai perkirto UtenosUkmergs plent ir, apipl Kurkli miestelio gyventojus,
ivyko KavarskoTaujn link692.
I pst. divizijos vadas plk. ltn. E. Adamkaviius ir jo tabas Ukmergje lapkriio 18 d. sprend sunk udavin kaip sulaikyti lenk puolim ir likviduoti j
kavalerijos brigados prasiverim. Didiausi rpest kl divizijos kairysis sparnas,
kur veik II ir IX pst. pulkai. Buvo nutarta prieo jgoms, siverusioms Kurkli
apylinkes ir ygiuojanioms Kavarsko link, atkirsti keli unugaryje ir bandyti jas
likviduoti. is udavinys buvo patiktas t dien i Jonavos Ukmerg atvykusio
VIII pst. pulko, vadovaujamo mjr. A. Liutermozos, II ir III batalionams bei Ukmergje buvusiai tiesiogiai I pst. divizijos vadui pavaldiai VII pst. pulko mokomajai
kuopai693.
Lapkriio 19 d. VIII pst. pulko III batalionui buvo sakyta vykti Vidikes,
uimti tiltus per ventj plente UkmergUtena ir kelyje Vidiksemaitkiemis ir
veikti drauge su II pst. pulku. Suinojus i vietini gyventoj, jog lenk raiteliai i
Kurkli nujojo Kavarsko link, ten buvo pasista valgyba su kulkosvaidiais. Taiau i, lenk apaudyta, ibgiojo. Gr 4 eiliniai kariai 22 val. prane, jog lenkai

394

jau Kavarske. Tada buvo isista valgyba Taujn link suinoti ar ten yra ms
kariuomens dalis ir susisiekti su VII pst. pulko mokomja kuopa, kuri, pasista i
Ukmergs Kurnus, taip pat vykd valgyb Taujn kryptimi694.
I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu tos pat dienos 8 val. 30
min. VII pst. pulko mokomosios komandos brys, vadovaujamas ltn. Ig. Virilos, buvo
pasistas i Ukmergs Kurn kaim, kur sudar lauko utvar. Brio udavinys
buvo iekoti prieo brigados, o j suradus stebti jos veiksmus nesitraukiant kautynes ir sisti informacij divizijos tab Ukmergje695. Brio vadas nedelsdamas i
Kurn kaimo pasiunt 3 valgomuosius patrulius, pajgumo po vien virinink ir
po 5 jaunus kareivius (aukltinius): 1. Kavarsko link virininko skyriaus pavaduotoj J. Plung ir 5 jaunus kovotojus; 2. GiluiStatknikioibui kaim link iki
viekelio KavarskasTaujnai virininko skyrininko pavaduotoj L. Jonait su 5
jaunais kovotojais; 3. Taujn link iki pat miestelio virininko skyrininko pavaduotoj Cimuliansk ir 5 jaunus kovotojus. Sudarydamas atskir lauko utvar, brys
turjo ukirsti keli prieo smulkiems kavalerijos daliniams Ukmergs link ir stebti
prieo kavalerijos veiksmus fronto KavarskasTaujnai ruoe. Patruliai turjo iekoti prieo tomis kryptimis ir kautynes nesivelti696.
Apie 10 val. kuopos brys, gavs pana udavin, i Kurn kaimo buvo
perkeltas Padvarikes. Kurn kaim divizijos vado sakymu netrukus buvo atsista visa VII pst. pulko mokomoji kuopa, nes suinota, jog stiprios prieo raiteli
jgos jau buvo umusios Kavarsk ir trauk Taujn link. Atvykus kuopai Kurnus, Jasiuliki dvare buvo istatyta utvara su virininku ltn. Ig. Virila, o likusieji
du briai tvirtinosi Kurn kaime, sudarydami pagrindin utvar. Netrukus Taujn link buvo isistas sustiprinta valg brys, vadovaujamas virilos Pivoro, sustiprintas vienu kulkosvaidiu. Apie 16 val. valg patrulis Nr. 2 pasiek Taujnus.
Miestelyje buvo turgaus diena, prekiavo daug aplinkini kaim kinink. I kitos
puss (nuo Kavarsko) pasirod lenk kavalerijos joja (valgomoji ar ygio saugos).
Patrulio Nr. 3 virininkas, pastebjs atjojanius lenkus, nutar trauktis atgal Ukmergs link. Lenkai, pastebj besitraukiant ms patrul Nr. 3, metsi atakon. Patrulio virininkui sakius, juos pradta audyti. Kiekvienas vis buvo taiklus. Lenkai, turdami nuostoli, patrulio nepasiek pasuko atgal. Susiaudymo pasekms:
1 lenkas buvo nukautas, 3 sueisti, i kuri 2 sugebjo pabgti, 1 sunkiai sueistas
pateko lietuviams nelaisv. Be to, nukauti 3 lenk arkliai, mums atiteko 3 lenk
balnai 697.
Tos dienos vakare lenk brigada, perjusi Taujnus, i Vakoni dvaro nuygiavo Ln. Ms isistas valg brelis Maeiki kaime susiaud su lenk raiteliais valgais. 1 lenkas buvo nukautas. I rast dokument paaikjo, jog tai buvo 13
ulon pulko raitelis. 22 val. Taujnai buvo uimti.
T pat vakar Kurn kaim atvyko VIII pst. pulko VII kuopa, kuri veik
bendrai su VII pst. pulko mokomja kuopa, tsdama valgyb. Lapkriio 20 d. ltn.
Ig. Virila utvar Nr. 1 i Jasiuliki dvaro perkl vakarus nuo Kurn esant
Kunigiki kaim, palaikydamas ry su Buz kaime stovjusiu VIII pst. pulko mokomosios kuopos briu. Bendromis jgomis vyko valgyba vakarus Var bei
Mikn kaim link. T dien i auli ir valg buvo suinota, jog lenkai i Lno
iygiavo Pagiri miestelio link698.

395

Lapkriio 20 d. I pst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkaviiaus sakymu VIII

pst. pulko II batalionas su V baterijos briu buvo pasistas Deltuv, i kur vykd
valgyb Siesik bei Bukoni link. Lapkriio 21 d. to pat pulko III batalionas su kitu
V baterijos briu ir puse raiteli eskadrono i Vidiki buvo perkeltas Ukmerg699.
Tuo metu lenk kavalerijos brigada ygiavo per Ln ir Pagirius. Lietuvi lktuvas sek ygiavim ir netoli nuo Pagiri numet bomb, umudamas 4 ulonus ir 6
arklius. Nuo tol iki lapkriio 21 d. lietuvi lktuvai nuolatos stebjo brigados judjim700.
Lenk brigados raiteliams pasirodius Pagiri, Lno ir Vadokli apylinkse,
Generalinis tabas lapkriio 20 d. nurod Kdainiuose buvusio I pasienio pulko vadui plk. ltn. P. Kubilinui imtis reikiam gynimosi priemoni. T pat dien pulko
vadovyb ant Nevio ir Obels upi tilt pastat sustiprintas sargybas. 17 val. ltn.
A. Laugalys su 30 pulko raiteli briu pradjo energing valgyb Pagiri ir Siesik
link. 23 val., valgydamas tos apylinkes, susirm su nemaomis lenk pajgomis, ygiuojaniomis i Pagiri tos link. Pulko valg apaudyti, lenkai metsi
Okaini link. Lapkriio 21 d. 1 val. nakties vyko susirmimas su lenk valgais prie
Uvalki. I vietini auli suinota, jog per Okainius Kdaini link nuygiavo trys
lenk raiteli eskadronai. Pulko vadas plk. ltn. P. Kubilinas, patikslins gaut informacij apie lenk raiteli susispietim mike tarp Uvalki ir Kdaini ir, turdamas omenyje tilt per Nev ir Obel svarb ir reikm, be to, suinojs, jog vietiniai dvarininkai lenkams parodo kelius ir teikia jiems smulkiausias inias apie ms kariuomen, teturdamas tik 200 menkai aprpint ir apginkluot kareivi (neturta net nei vieno kulkosvaidio!), nutar mintame mike lenk neatakuoti, nes
Kdaini tiltai ir miestas bt lik be rimtesns apsaugos. Lenk raiteliai, ueidami
i kitos puss, tuo galjo lengvai pasinaudoti ir sudaryti Kdainiams didel pavoj.
Dl to vietoje antpuolio buvo dar labiau sustiprinta miesto ir tilt gynimas. 4 val. per
1,5 km nuo tilt Uvalki link prie Nevio ir Obels upi istatytos parengtos kovai
papildomos sargybos. Dviems pasilikusioms kuopoms ir raiteli briui sakyta i tos prasimuti Kdainius, nes, lenk atkirsti, jie galjo likti nepanaudoti. Be to,
vachmistro Dubinskio vadovaujami 7 raiteliai buvo isisti valgybon Kalnabers
ir Survilikio link, o 12 auli brelis su vyr. pusk. Mikiu prieakyje Sirutikio
dvar 701.
6 val. apie 200 lenk raiteli prisiartino prie lietuvi sargybos Vilaini dvare
(1,5 km nuo Nevio tilto), o apie 80 j, pasinaudoj didele tamsa, prasiver pro
sargyb geleinio tilto link. Sargyba apie tai laiku prane vadovybei. Bendromis pasienio pulko ir Kdaini komendantros jgomis prieas buvo staigiai atakuotas. Lenkai, netoli tilto numet 12 pd dinamito, metsi bgti. Atakuojanios lietuvi kuopos
persekiojo juos 5 km nuo Kdaini Uvalki link. Kadangi apie 6 val. 30 min. pasigirdo smarkus dinamito sprogimas Dotnuvos link, mintoms kuopoms buvo sakyta
tuojau grti senas pozicijas.
Survilikio kryptimi ivyks raiteli brelis joki ini nesuteik, nes prie Kalnabers buvo lenk nuo Kdaini atkirstas. ioje vietovje apie 150 lenk raiteli
ties Ginaiiais perjo per Nev, prie Dokoni susprogdino geleinkel ir, auli
apaudyti, i Sirutikio gro atgal tuo paiu keliu Uvalki mik. Raiteli brys i
tos, vykds valgyb ir nustms lenk sargyb prie Kapli, 9 val. gro Kdainius 702.

396

Tokiu bdu lapkriio 21 d. ryt Kdainiams ginti buvo sutrauktos visos

turtos pulko pajgos. Karin vadovyb pulko vado inion atsiunt arvuot traukin Gediminas. Be to, atvyko dar XI pst. pulko dvi kuopos, Kauno auli
brys ir I raiteli pulko mokomoji komanda su 6 kulkosvaidiais. Po piet Kdainius atvyko ir pats krato apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas. Atvykus reikalingam kariuomens skaiiui, lapkriio 22 d. vakare buvo numatyta ygiuoti
pirmyn tokia tvarka:
1. Pasienio pulko vyr. ltn. E. Gorno vadovaujama VIII kuopa (80 pstinink)
turjo likti gulos sargybose ir sustiprintomis sargybomis saugoti tiltus, palikus vien
br atsargoje Kdainiuose.
2. To pat pulko vyr. ltn. M. Rutkausko vadovaujama III kuopa (78 pstininkai)
turjo uimti pozicijas ties tiltais ir, prasiverus lenk raiteliams i bet kokios puss,
iki paskutinij jg ginti tiltus.
3. I raiteli pulko mokomoji komanda (40 raiteli) ir pasienio pulko 40 pstinink su 2 kulkosvaidiais, vadovaujami ltn. P. Senkeviiaus, turjo 4 val., susodin
veimus pasienieius su kulkosvaidiais, skubiai per t bei Taujnus vykti Truskav, atkirsti keli ir atakuoti besitraukianius lenkus i sparno.
4. Pasienio pulko mokomoji komanda (46 raiteliai) ir to pat pulko 40 pstinink su 2 kulkosvaidiais, vadovaujami ltn. A. Laugalio ir ltn. P. Valaiio, susodinus
veimus psiuosius su kulkosvaidiais, turjo 4 val. per Survilik skubiai vykti
Truskav ir ten ukirsti keli arba atakuoti besitraukianius lenkus i sparno.
5. XI pst. pulko dvi kuopos, vadovaujamos kpt. K. Draguneviiaus ir kpt.
V. Prostkio turjo: viena kuopa per Apytalauk ygiuoti Petknus, o antra
per Lanunavos dvar ir Uvalkius Truskav ir, sutikusios prie, j atakuoti.
ios kuopos yg turjo pradti 6 val. 30 min.
6. Karin. P. Klimaiio vadovaujamas auli brys buvo kuopos, ygiuojanios
per Lanunav, atsargoje.
7. Plk. ltn. J. Krauceviiaus vadovaujamas arvuotas traukinys Gediminas
turjo prireikus apaudyti mik ir Apytalauks, Ginaii bei Bik kaimus703.
arvuotam traukiniui apaudius Ginaiius, Apytalauk ir Pridotkus (paleista
30 sviedini), o atakuojaniai grupei pradjus ygiuoti pirmyn, prieo raiteli apsauga, i lenk dvarinink suinojusi, kad j supa, pasileido bgti Truskavos link.
Atakuojanios grups dalys, atlikusios savo uduot, lapkriio 22 d. 16 val. susirinko
Truskavoje. Lenk apiplti gyventojai prane, jog apie 500 lenk raiteli nakt i
lapkriio 21 22 d., auli apaudyti ir palik nukautus arklius, skubiai pasitrauk
Kuri, Vadokli link.
Plk. ltn. P. Kubilinas skyr 80 raiteli ir tiek pat pstinink su 4 kulkosvaidiais, kurie, susd veimus, vijosi besitraukianius lenkus. XI pst. pulko dvi kuopos lydjo juos i paskos.
Labai tamsios naktys, tirtas rkas ir nuolatinis besitraukiani lenk ygiavimo krypties keitimas visai paralyiavo valgyb. Jai nepasisek nuspti lenk ygiavimo krypties. I Ramygalos apylinkje auli paimto nelaisv lenk raitelio parodymo aikjo, jog prieo uduotis buvo susprogdinti prie Kdaini tiltus, nutraukti
susisiekim su Kaunu ir, puolant lenkams i fronto pirmyn, sukelti panik, per Kdainius upuolant Kaun. Susiklosius mintoms aplinkybms, lenk kavalerijos

397

brigada, nesutikusi niekur pasiprieinimo, lapkriio 22 d. praygiavo pro Vadoklius, ilus, Levanik, nutraukdama telefono linij Troknus.
Plk. ltn. P. Kubilinas apie tai praneti Generaliniam tabui negaljo, nes ariausiai buvusiu vieninteliu telefonu i Raguvos galjo susikalbti tik su Utenoje esaniu IX pst. pulko tabu. Kitur telefonai neveik.
Lenk raiteli nepasisek pavyti, nes jie, atremti nuo Kdaini, niekur nesutikdami rimtesnio pasiprieinimo, iskyrus tik vietinius auli apaudymus, be poilsio, palikdami nusilpusius arklius ir juos pakeisdami i kinink atimtais gerais arkliais, prieui parsidavusi vietini dvarponi vedami, skubiai trauksi. Ms pstinink daliniams kovojant GiedraiiMusnink ruoe, prieo raiteli gaudym
buvo organizuotai traukti tik Panevio, Ukmergs, Anyki ir kit skyri auliai 704.
Lenk kavalerijos brigadai traukiantis nuo Kdaini, Kavarsk buvo pasista Utenos karo komendanto kpt. J. Vglio inioje buvusi drausms kuopa, turjusi
apie 100 kovotoj. Lapkriio 22 d. pavakary palei Baleli kaim ji susirm su lenk
raiteli grupe ir privert j trauktis Trokn link. Kitos dienos 5 val. ryto kuopa
Troknus um, lenkams traukiantis Anyki kryptimi705.
T pat dien VIII pst. pulko vadas mjr. A. Liutermoza pasiunt VII kuop,
kad ji, veikdama drauge su drausms kuopa, atkirst lenkams keli Anykius.
Taiau tai padaryti nespta, ir lenkai nuygiavo Andrionikio link. Tada VIII kuopa
buvo pasista Kavarsk. Baterijos brys su priedanga buvo pastatytas Kurkli
Didiakaimio keli sankryoje. III bataliono vado mjr. Br. Vasiliausko inion buvo
perduota sudtin kuopa, vadovaujama vyr. ltn. A. Kmieliausko, ir arvuotas automobilis706.
Lenk brigadai nuo Trokn ygiuojant Andrionikio link, Svdas kryptimi, Utenos karo komendantas kpt. J. Vglis su Rokikio komendantu kpt. P. Giedraviiumi aptar veikimo plan. Netrukus pastarojo nurodymu skubos keliu Svdasus i Rokikio atvyko komendantros kuopos kareivi brys, kuris su Kamaj ir
Svdas auliais ten ustojo lenkams kelius ir um altekns ir ventosios upi
tiltus. Prie Andrionikio lenkai, i jiems talkininkavusi sulenkjusi bajor suinoj, jog mikinga Svdas kryptis lietuvi ublokuota, pasuko atgal, aplenk Anykius ir patrauk Lelin link707.
Tai suinojs, Utenos komendantas kpt. J. Vglis tuoj susisiek su mieste buvusio IX pst. pulko vadu mjr. A. Pakoviiumi ir pasil jam pulko bataliono jgomis pastoti lenkams keli Lelin ar Pakalni rajone. Taiau mjr. A. Pakoviius
aikinosi, jog veikimui prie lenk brigad turs maai jg ir ilgai iekojo telefono
ryio su I pst. divizijos tabu Ukmergje. Jis pra tabo virinink i Kurkli pasisti vien kuop Anyki ir dvi kuopas Lelin link708.
Tuomet Utenos komendantas kpt. J. Vglis savo nuoira Anyki link pasiunt keleto vagon traukin su kulkosvaidi briu ir auliais pavalgyti. Taiau
traukinys greit sugro, nes suinota, jog lenk brigada tik k prajusi Lelin link.
Kpt. J. Vglis apie tai greit painformavo mjr. A. Pakovii. io sakymu lapkriio
23 d. 2 val. IX pst. pulko III ir IV kuopos i VidenikioMolt rajono buvo perkeltos Uten. Manyta, jog lenkai ygiuosi Salako link. O lenkai nutar per Lelinus
ygiuoti Molt link. Tai darydami, jie pertrauk UtenosUkmergs telefono linij.

398

Keiiantis situacijai, IX pst. pulko vadas mjr. A. Pakoviius sak ltn. A. Gaidio vadovaujamai III kuopai ukirsti lenkams keli Pakalni banytkaimio krykelje, o IV kuopai uimti bar pagal keli MaeikiaiSuginiai, organizuoti valgyb
Molt kryptimi ir palaikyti ry su III kuopa. Susidrus su lenkais stengtis juos iblakyti, jokiu bdu nepraleidiant kair nuo Molt kelio, o kitoms kuopoms persekioti prie i unugario709.
Apie 18 val. pagrindins lenk jgos su gurguole perkirto UkmergsUtenos
plent u 3 km nuo Lelin ir nuygiavo Sugini link. J valg briai po 3040
raiteli per LelinusSkudutik taip pat patrauk Sugini link.
IX pst. pulko III kuopa, vadovaujama ltn. A. Gaidio, Pakalnius vyko labai
skubiai, komendantros patiektomis pastotmis. Atvykusi nurodyt Pakalni krykel, rado ten tik kelet auli, kurie saksi apaud lenkus i pamiks ir rod lenk
ygio ymes viekelyje: sulauyt veim bei daugyb tamsoje ibarstyt ovini710.
Mjr. A. Pakoviius traukiniu i Utenos Kuktikes dar pasiunt V kuop, kurios
vienas brys su kulkosvaidiu turjo skubiai pasiekti Suginius, o kitas brys Opol,
kad ustot lenkams keli. Tuo metu III kuopos valgai Raguki kaime uklupo lenk valgus, kuriuos iblak, paimdami 2 veimus ir kelet arkli711.
Lapkriio 24 d. V kuopos brys Opols apylinkse band pastoti lenkams keli
ir juos apaud. Taiau lenkai perjo atakon ir br iblak. Suginiuose lenkai uklupo IX pst. pulko I bataliono gurguol, pam 6 arklius, 3 porinius veimus ir I, II
bei I kulkosvaidi kuop ratines. I Sugini lenk kavalerijos brigada, ibuvusi
ms fronto unugaryje 7,5 dienos, per OpolLabanor pereng naujj neutralij juost ir susisiek su savosios kariuomens daliniais712.
Ir taip dl ia tam tikslui atsisto IX pst. pulko neveiklumo buvo pavluota ir
lenkai laisvai gro atgal, nusivarydami per 100 kinink pastoi su prisipltu
maistu. O is pulkas ir Utenos komendantros kuopa, be abejo, galjo ia lenk
brigad iblakyti ir i jos grob atimti.
Ms kariuomens daliniams nepasisek ios lenk brigados nuginkluoti vis
pirma todl, kad neturta savosios kavalerijos. Jeigu paskutiniojo lenk puolimo metu
i brigada bt i unugario smogusi kur nors lietuvi fronto bar, j negausios
iskaidytos kariuomens dalys galjo patirti neivengiam katastrof. Taiau iuo
atveju brigada lietuviams didesni nuostoli ir nepadar. Ji neatliko jokio taktinio
udavinio. Svarbiausia tai, jog lenk kavalerijos brigadai, prasiverusiai tolim
unugar, nepavyko isklaidyti lietuvi jg ir susilpninti j ginamo MusninkGiedraii baro.
K o v o s s u e l i g o v s k i n i n k a i s M u s n i n k r u o e. Didiosios
lenk ofenzyvos metu eligovskininkai nepaliko ramybje ir IV pst. pulko, gynusio
bar tarp VII pst. pulko ir NeriesMusnink ir j apylinki. Lenkai, verdamiesi
irvint kryptimi, daug kart band pralauti front tarp IV pst. pulko kairiojo ir
VII pst. pulko deiniojo sparno ties Uuili kaimu.
Pradj didij ofenzyv irvintGiedraii kryptimi, lenkai lapkriio 17 d.
9 val. smarkia artilerijos ugnimi apaud ir RamonikiMusninkTauiuliLevaini linij umus IV pst. pulk. Apie 11 val. jie puol Sketerius, bet artilerijos ir
kulkosvaidi ugnimi buvo atmuti.

399

45 schema
irvint Giedraii Musnink kautyns 1920 m. lapkriio 1921 d.

400

Kitos dienos 9 val. lenkai puolim pakartojo. Kadangi nebuvo spta gerai apsikasti, msikiai perjo kontrpuolim ir, padedant artilerijai, lenkus vl nuvijo. 19 val.
naujas prieo puolimas buvo atremtas. Lenkai vis nakt i artilerijos apaud Musninkus, neleisdami kareiviams kasti apkas713 (r. 45 schem).
Lapkriio 19 d., gav pastiprinim, lenkai pradjo smark puolim. Atmuti
nuo Musnink ir Tauiuli, jie metsi Michailikiuose stovini utvar. Madaug
du batalionai pstinink, o u j ir raiteli eskadronas, susikoncentravo prie Uuili kaimo. J artilerija smarkia ugnimi apaud vis pulko bar, bet ypa Pairvinius, kur stovjo bataliono tabas ir baterija. Nepasisekus keliose vietose prasiverti,
dideles jgas m koncentruoti ties Tauiuli kaimu, kur mikinga vietov ir tinkama vieta pasislpti. Ms artilerija vis laik smarkia ir taiklia ugnimi apaud lenkus ir tuo padjo pstininkams gintis. 11 val. vl prasidjo smarkus Musnink, o
netrukus Kunigiki kaimo puolimas. Po valandos pasirod 3 lenk lktuvai, kurie
mt bombas, bet nuostoli nepadar. Po to lenkai smarkiai apaud ms baterij.
Teko j perkelti kit viet. Msikiams nustaius, jog prie Uuili kaimo stovi
lenk baterija, buvo sakyta j apaudyti714.
16 val. 3 kuopos lenk, isisklaidiusios grandinmis, pradjo pulti Tauiulius.
kaim audyta i 2 sunkij ir 4 lengvj kulkosvaidi. Padtis susidar labai
rimta, juo labiau kad kairysis sparnas buvo visai atidengtas ir apie VII pst. pulk
nieko nebuvo girdti. Lenk artilerija taip smarkiai aud, jog per pakilusias prie
apkasus dulkes ir dmus net nesimat lenk grandini. Tauiuliuose tebuvo i viso
37 IV pst. pulko kariai su 2 kulkosvaidiais. Vien i j sudau prieo artilerijos
sviedinys, o kitam nuo per didelio veikimo perdeg vamzdis. Tuo bdu puolant lenkams nebeturta nei vieno kulkosvaidio. Pasibaig ir kari oviniai. I pradi gynjai mgino atmuti lenkus rankinmis granatomis, bet ir t pristigta. Neturint kitos ieities teko pasitraukti. Lenkai Tauiulius um715.
Nors irvintos lietuvi ir buvo uimtos, taiau IV pst. pulko padtis nuo to n
kiek nepagerjo lenkai toliau ts puolim. Pulko vadovyb, pasinaudodama tuo,
jog ties Musninkais lenk puolimas iek tiek aprimo, vien kuop i miestelio, o kit
i atsargos pasiunt atkurti padties Tauiuliuose. 17 val. 30 min. VII pst. pulko
vadas prane, jog i lenk belaisvi suinota apie prieo sumanym prie IV pst.
pulk pasisti dar 7 kuopas. Pasistos Tauiulius ms kuopos i dviej pusi
apsupo kaim ir, pasinaudojusios tamsa, prijo prie jo ir atakavo rankinmis granatomis. Lenkai, nesitikdami tokio greito kontrpuolimo, panikai isibgiojo, palik
daug autuv ir amunicijos. nelaisv buvo paimta 14 kareivi ir nemaai grobio.
Pulkas patyr iuos nuostolius: atsitraukiant i Tauiuli 5 kareiviai pateko nelaisvn, umutas arklys ir netekta 2 kulkosvaidi716.
Lapkriio 20 d. vyko tik mai valg susirmimai. Pulkui buvo sakyta pasirengti puolimui ir atsiimti senj RamonikiSketeri linij. Puolimui pulkas buvo
padalytas dvi voras. Kpt. J. Vidugirio vadovaujama kairioji vora (I, II, III ir IX
kuopos 14 kulkosvaidi, X baterijos brys) turjo kitos dienos ankstyv ryt susitelkti Tauiuli kaimo apylinkse, imuti lenkus i Uuili bei Sketeri kaim ir
uimti kairj senos apkas linijos sparn. Kpt. J. Andraino vadovaujama deinioji
vora ( V, VI, VII ir VIII kuopos, 15 kulkosvaidi, X baterijos brys ir 13 raiteli)
turjo tuo paiu laiku susirinkti Kunigiki kaimo apylinkse ir, reikalui esant, pa-

401

gelbti kairiajai vorai imuti lenkus i Sketeri kaimo, kur jie buvo labiausiai sistiprin. Umus mintj linij, sakyta bti pasirengusiems pulti toliau717.
Lapkriio 21 d. 6 val. kairioji vora i Tauiuli ivyko Uuili link. Lenkai
didesnio pasiprieinimo neparod ir Uuiliai greit buvo uimti. Su lenkais susiremta ant 128 auktumos. Energingu antpuoliu vora lenkus i ios auktumos imu, o
7 val. 15 min. buvo uimta ir 123 auktuma Sketeriuose lenkai atkakliai prieinosi,
bet, msikiams pradjus juos apeiti i sparn, panikoje paliko bei Kaimyn kaimus. Mintos vietovs buvo uimtos 9 val.
Deinioji kolona tuo pat laiku energingai puol 150 auktum ir greit j um. Pasiuntus valgus Kernavs link, viena kuopa liko apkasuose, o dvi kuopos i
Kunigiki puol Vicinus. Juos umus buvo puolami Kryiaukos, Pajuodi ir
Vaitkn kaimai. Nors prieas i pradi labai atkakliai gynsi, msikiai po valandos mintus punktus um ir be perstojo vijo lenkus, neatsivelgdami jokias klitis. Nors daug pulko kari buvo sueista, bet jie lenkais buvo taip pasipiktin, jog,
nereaguodami j audym, vijo prie tol, kol udus parkrisdavo, nebegaldami
toliau bgti. Iki 9 val. pulkas um vis senj apkas linij. Galutinai sumuti
lenkus sutrukd Taut Sjungos Karin kontrols komisija, reikalaudama nutraukti
kovas. Tai ir buvo vykdyta718.
Kov metu paimti 29 belaisviai ir daug grobio. Pulko nuostoliai: 2 kareiviai
umuti, sueistas 1 karininkas ir 17 kareivi719.
Tuo bdu IV pst. pulkas ties Musninkais ne tik atlaik didel prieo jg spaudim, bet labai daug prisidjo prie gen. L. eligovskio kariuomens pralaimjimo.
Todl ias paskutinisias lemiamas karines operacijas tikslinga vadinti irvintGiedraiiMusnink operacijomis. Jas labai teigiamai vertino Lietuvos aukiausioji vadovyb bei visa tauta720 (plaiau r. 19 pried).
Lietuvos kariuomen kovojo rytingai, nes gerai inojo, u k ir dl ko kovoja.
inojo gerai, kad i kitos puss taip pat kovojama ir kad jie nra palikti savo pai
likimui. Nors prieas buvo keleriopai gausesnis, taiau arioje kovoje lenk grobuonika galyb buvo palauta.
K a r o p a l i a u b s u t a r t i s. Nepavyks lenk gen. L. eligovskio
puolimas Giedraii, irvint ir Musnink kryptimi, prastjanti jo kariuomens padtis, Antants ir Taut Sjungos spaudimas bei kt. veiksniai privert gen. L. eligovsk susilaikyti nuo tolesni karo veiksm su Lietuva. 1920 m. lapkriio 19 d. jis
Taut Sjungos Karins kontrols komisijos pirmininkui plk. A. Chardigny pareik
susilaikysis nuo bet kuri puolamj veiksm su slyga, jeigu ir lietuviai sipareigosi tai daryti, atitraukdami savo kariuomen 1920 m. birelio mn. lenk laikytas pozicijas.Taiau karin kontrols komisija sil gen. L. eligovskiui atitraukti
savo ginkluotsias pajgas t met lapkriio 15 d. lenk kariuomens laikytj
linij. Abiem valstybms buvo pasilyta susilaikyti nuo tolesni karo veiksm. Viena i pirmj Lietuvos vyriausybs keliam slyg buvo reikalavimas, kad Lenkija
priverst gen. L. eligovsk paklusti Lenkijos sakymams ir paliaub sutartis bt
pasirayta su Lenkijos vyriausybs galiotiniu. Plk. A. Chardigny garantavo lietuviams, kad gen. L. eligovskio kariuomen laikysis paliaub susitarim. Kartu jis
spjo lietuvius, jog, iems nesilaikant susitarim, gen. L. eligovskiui pagalb atei-

402

sianti reguliarioji lenk kariuomen. Tokia plk. A. Chardigny pozicija aikiai rod,
jog Karin kontrols komisija remia gen. L. eligovsk bei Lenkij721.
1920 m. lapkriio 27 d. Taut Sjungos kontrols komisija su Lenkijos vyriausybs atstovu M. Kosakovskiu atvyko Kaun. Derybos vyko Kauno geleinkelio
traukinio vagone. Paliaub sutarties protokolas buvo pasiraytas lapkriio 29 d. 14
val. Lenkijos vyriausybs vardu paliaub sutart pasira galiotinis M. Kosakovskis,
o Lietuvos vardu galiotinis Ig. Jonynas ir Generalinio tabo virininkas plk. K.
Kleinskas. Mint sutart taip pat pasira ir derybose dalyvav keturi Taut Sjungos Karins kontrols komisijos nariai. Ji buvo patvirtinta Taut Sjungos Karins kontrols komisijos antspaudu722.
Paliaub sutart sudar 3 punktai: 1. Karo veiksmai tarp Lietuvos ir gen. L.
eligovskio kariuomeni nutraukiami nuo 1920 m. lapkriio 30 d. 24 d.; 2. Karo
veiksmams pasibaigus, Karins kontrols komisija vykdo apsikeitim karo belaisviais; 3. Karin kontrols komisija tarp abiej kariuomeni nustato neutrali zon723 (plaiau r. 20 pried).
T pai dien armijos vadas gen. S. ukauskas sak vis divizij vadams,
pasiliekant uimtose vietose, tuojau sustabdyti karo veiksmus ir nesisti prieo pus nei valg, nei pasienio kareivi ruoe nuo Valkinink geleinkelio stoties iki
Jonikio imtinai724.
Remdamasi 1920 m. lapkriio 29 d. pasirayto paliaub sutarties protokolo 3
turiniu, Taut Sjungos Karin kontrols komisija ir nustat neutrali zon. Abi
puss turjo pasitraukti po 3 km. Tuo bdu susidar 6 km ploio neutrali zona.
Lietuvi ir lenk valdioms kontrols komisija pasiunt vienodo turinio notas, kuriomis abi alys buvo pareigotos iki 1920 m. gruodio 3 d. 12 val. pasitraukti i
nustatytosios zonos ir kit dien praneti komisijai apie susitarimo vykdym725 (r.
21 pried). Nustatytu laiku abiej pusi kariuomens buvo atitrauktos.
To meto spaudoje Lietuvos vadovybei buvo priekaitaujama, kad po irvint
GiedraiiMusnink kautyni laimjimo ji neturjusi paisyti Taut Sjungos Karins kontrols komisijos reikalavim nutraukti karo veiksmus, bet ygiuoti pirmyn ir
atsiimti gen. L. eligovskio kariuomens okupuot Vilni ir Vilniaus krat. Tuo
metu js II pst. pulko vado pareigas mjr. J. Petruitis, ireikdamas daugelio karinink bei kareivi nuotaikas, vliau savo prisiminim knygoje taip ra: ties Giedraiiais ir irvintais mes prie sumum, bet pasinaudoti ms kautyni laimjimo
vaisiais mums nebedav. Ijo taip, kad sumum prie, o kautynes visgi pralaimjom Giedraii ir irvint kautyns jau buvo isprendusios Vilniaus likim, bet
ms vadovyb ms kautyni vaisiais nemokjo pasinaudoti726.
Taiau Lietuvos vyriausyb buvo sitikinusi, jog, ygiuojant Vilni, gen. L.
eligovskiui tutuojau ateit pagalbon reguliariosios lenk armijos dalys. Todl ji ir
pakluso Karins kontrols komisijos reikalavimams.
Reikia pridurti, jog lietuvi fronte lenkai turjo nema nuostoli. I j karinink Liberto ir Roickio urnale Przegld Piechoty pateikt statistini duomen, kurie 1934 m. buvo perspausdinti ms Karyje, matyti, jog 19181920 m.
vykusi kov dl Vilniaus ir jo krato metu lenkai neteko arti 19 000 kari, i j apie
15 000 pstinink727. Manytume, jog ie skaiiai yra perdti. Savanori ygi I
tome teigiama, jog karuose dl Lietuvos nepriklausomybs uvo 1444 lietuvi ka-

403

riai, auliai bei partizanai, o drauge su mirusiais nuo vairi lig 4256 asmenys ir
madaug tiek pat prie kari. Tuo bdu Lietuvos nepriklausomybs atgavimas atsijs apie 80009000 moni gyvybi728. Taiau ir ios inios dar nra visikai tikros ir reikalauja patikslinimo.
Taut Sjungos Karin kontrols komisija, versdama abi puses nutraukti karo
veiksmus, vykd jai ikelt udavin parengti slygas sprsti gen. L. eligovskio
uimtos teritorijos politin priklausomyb pai vietos gyventoj apsisprendimu.
Todl, sudarius tarp abiej kovojani ali paliaubas, Taut Sjungos taryba vl
pradjo rpintis plebiscitu. 1920 m. gruodio 13 d. Lietuva ir Lenkija Varuvoje
tiesiogiai pradjo dertis dl plebiscito procedros.
Netrukus paaikjo, jog abi alys Lietuva ir Lenkija plebiscito nenorjo, nes ir
viena, ir kita bijojo j pralaimti. Lietuvos spauda grietai pasisak prie plebiscit, nes
lenk okupacija ir sostins garb neleidianti lietuviams priimti plebiscito sprendimo.
1920 m. gruodio 20 d. Lietuvos delegacija pasil Lenkijos vyriausybei atsisakyti plebiscito Vilniuje ir Vilniaus krate, pripainti Lietuvai 1920 m. liepos 12 d.
sutarties su Soviet Rusija sienas, kurias Lietuvos valdia sutiko koreguoti, Vilni
pripainti Lietuvos sostine, ivesti i Lietuvos teritorijos Lenkijos kariuomen ir j
demobilizuoti729. Taiau i i deryb nieko neijo, nes Lenkija nesutiko atsisakyti
pretenzij Vilni ir jo srit. Pamau abi alys m nuo silomo plebiscito trauktis.
Vilniaus ir Vilniaus krato atplimas nuo Lietuvos buvo skaudus smgis Lietuvos valstybei, visai lietuvi tautai. Kartu paymtina, jog, imdamasi tvarkyti Lietuvos sien reikalus su Lenkija, Taut Sjunga teisino Lietuvos valstybs egzistencij tarp kit valstybi. 1921 m. rugsjo mn. Lietuva buvo priimta Taut Sjungos
gretas, um savo viet tarp pasaulio valstybi ir gijo galimyb savarankikai tvarkyti savo ateit.
Svarbiausias pagrindas egzistuoti Lietuvos valstybei buvo visos tautos noras ir
rytas bei jos ginkluotosios pajgos, stengusios atremti trij galing prie agresyvias umaias ms krato atvilgiu.

404

E. Aleksandraviius, XIX amiaus profiliai, V., 1993, p. 137.

Blinda (Viinskis P.), Credo. Kilk ir kelk!, Varpas, 1901, Nr. 5, p. 5051.
3
E. Aleksandraviius, XIX amiaus profiliai, p. 144.
4
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, Klivlendas, 1981, p. 60.
5
A. Merkelis, Antanas Smetona, Niujorkas, 1964, p. 183.
6
S. Kairys, Tau, Lietuva, Bostonas, 1964, p. 91.
7
P. Klimas, I mano atsiminim, V., 1990, p. 8586.
8
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 178.
9
Ten pat.
10
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas 19181920, V., 1992, p. 39.
11
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 133135.
12
B. Waligora, Dzieje 85 pulku strelcw Wilenskich, Warszawa, 1928, p. 12.
13
B. Vaitkeviius, Socialistin revoliucija Lietuvoje, p. 400.
14
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 143144.
15
Ten pat.
16
B. Waligora, Dzieje 85 pulku, p. 154.
17
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, V., 1980, p. 37.
18
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 52.
19
Laikinosios vyriausybs inios, K., 1919, Nr. 23.
20
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 38.
21
Savanoris. Lietuvos kariuomens uuomazga Vilniuje, Karys, K., 1928, Nr. 8, p.160; K. kirpa, Savanori
paaukimas, Sja, ikaga, 1968, Nr. 1, p. 5.
22
P. Klimas, I mano atsiminim, V., 1979, p. 235; M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, Londonas, 1960, p. 4344.
23
Laikinosios vyriausybs inios, K., 1919, Nr. 23; M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, p. 6162.
24
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 87.
25
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, Ms inynas, t. 19, K., 1930, p. 261.
26
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 8485.
27
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 191.
28
Ten pat, p. 192.
29
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 8687.
30
V. Lesius, Lietuvi kari tautinis sjdis Rusijoje 19171919 metais, V., 1992, p. 2425.
31
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 444.
32
Ten pat, p. 448.
33
Ten pat, p. 456.
34
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 74.
35
Z. Jundzill, Niefortunna wyprawa Kowienska, t. 5, 1955, p. 206.
36
L. G. Kautyns u Vilni 1919 m. sausio mn. 6 d. ir balandio 19 d., Karys, K., 1928, Nr. 30, p. 571.
37
P. ilys, Vilniaus operacijos 1919 met balandiogegus mnesiais, Karys, Niujorkas, 1964, Nr. 9, p.
260.
38
Ten pat.
39
Ten pat, p. 261.
40
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 8283.
41
J. aulio 1919 m. balandio 23 d. praneimas, LVCA, f. 923, ap. 1, b. 12, l. 142144.
42
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 189.
43
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 89.
44
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 264265.
45
Ten pat.
46
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 62.
47
Trumpa Nepriklausomybs karo veiksm apvalga, Karys, K., 1938, Nr. 9, p. 268.
48
Lietuvos vyriausybs Vyriausiojo galiotinio sekretoriaus St. Lozoraiio 1919 m. balandio 29 d.
praneimas Krato apsaugos ministrui, LVCA, f. 384, ap. 2, b. 4, l. 467.
49
Dim. plk. ltn. E. Gaidukeviius, Atsiminimai i tarnybos I gud pst. pulke, Karo archyvas, t. 10, K., 1938,
p. 226.
50
L. e. I pst. baltgudi pulko vado p. karin. E. Gaidukeviiaus 1919 m. birelio 12 d. raportas Nr. 1008
Gardino tvirtovs komendantui, LCVA, f. 384, ap. 2, b. 4, l. 530.
1
2

405

Dziennik Wilenski, 1919 m. balandio 30 d.; Nasz Kraj, 1919 m. gegus 13 d.; M. Birika, Dl ms
sostins, d. 1, p. 187.
52
Lenkai Lietuvoje, Kariki odis, 1919 m. birelio 19 d.
53
Ten pat.
54
M. Birika, Dl ms sostins, d. 1, p. 189190.
55
Ten pat, p. 281.
56
r. P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 168169.
57
Prancz karins misijos Lietuvoje pirmininko plk. ltn. C. K. Reboulio 1919 m. birelio 18 d. praneimas
usienio reikal ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 8.
58
Plk. ltn. V. Steponaitis, Demarkacin linija, K., 1937, p. 1.
59
Ms armijos veikimo apvalga (1919 07 0108), Kariki odis, 1919 07 10.
60
Atskiro bataliono vado karin. K. kirpos 1919 m. liepos 5 d. slaptas pareikimas Nr. 2349 Atskiros
brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 38.
61
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. liepos 7 d. telefonograma Nr. 54 lenk gen. S.
eptickiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 15.
62
Gen. t. plk. Lanskoronskis, Apvalga ms politins kovos dl Vilniaus, Ms inynas, t. 29, K., 1935,
p. 373.
63
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 269.
64
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 217.
65
Ten pat.
66
Lenk frontas, Kariki odis, 1919 07 24.
67
Br. Balinas, Kaip 1919 metais lenkai pam Merkin, Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 194195.
68
Ten pat, p. 202206; Lenk frontas, Kariki odis, 1919 07 31.
69
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 101.
70
Ten pat, p. 101102.
71
Plk. ltn. V. Steponaitis, Demarkacin linija, p. 2.
72
Lenk frontas, Kariki odis, 1919 07 31.
73
Lenk armijos I divizijos vadovybs 1919 m. liepos 26 d. pasilytos sutarties Lietuvos kariuomens
generaliniam tabui projektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 65, l. 32.
74
Lietuvos kariuomens generalinio tabo virininko 1919 m. liepos 27 d. atsakymas lenk I divizijos
vadovybei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 31.
75
Santykiai su lenkais, Kariki odis, 1919 08 07.
76
Santykiai su lenkais, Kariki odis, 1919 08 14.
77
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 24, l. 15.
78
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 395.
79
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 5, p. 6.
80
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 2, p. 46.
81
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, K., 1936, p. 6568.
82
Ten pat, p. 6874.
83
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 120.
84
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 399.
85
St. Varanka, Lenk praeities intrygos ir smokslas Lietuvoje, Karys, Bruklynas, 1978, Nr. 7 (1544), p. 291.
86
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 111.
87
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 266.
88
Ten pat.
89
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 17.
90
Ten pat, p. 27.
91
G. Surgailis, Lenk mginimas vykdyti valstybs perversm Lietuvoje 1919 metais, Karo archyvas, t. 15,
V., 1998, p. 107.
92
V. Lesius, Lietuvos kariuomen, p. 116.
93
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 121.
94
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 2, p. 6.
95
Ten pat, p. 7.
96
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 44.
97 Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 5, p. 8.
51

406

Ten pat, p. 9.
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 49.
100
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 231232.
101
M. alius, Lenk smokslas Lietuvoje, ikaga, 1921, p. 2526
102
P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 3, p. 12.
103
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 124.
104
Ten pat, p. 124125.
105
Ten pat, p. 126.
106
Plk. P. niukta, Lenk karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 4, p. 11.
107
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 401.
108
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 127.
109
Ten pat, p. 128.
110
Ten pat.
111
St. Varanka, Smokslas Lietuvoje ir lenk praeities intrygos, Karys, Bruklynas, 1978, Nr. 8, p. 325; P.
Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 134.
112
Ten pat.
113
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 95.
114
Ten pat.
115
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 407.
116
M. alius, Lenk smokslas Lietuvoje, p. 35.
117
Savanori ygiai, t. 1, sud. P. Ruseckas, V., 1991, p. 258259.
118
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 240241.
119
Savanori ygiai, t. 1, p. 259260.
120
Generalinio tabo virininko karin. M. Velykio 1919 m. rugpjio 29 d. sakymas Nr. 100 I brigados
vadui karin. Pr. Liatukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 65, l. 29.
121
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 139.
122
J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 113114.
123
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 409.
124
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 251252.
125
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 409.
126
LE, t. 23, Bostonas, 1961, p. 254255.
127
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 312.
128
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui (1919 met kovas dl Sein prisiminus), Ms inynas, t. 19,
K., 1930, p. 359.
129
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 29; Kariuomens dali ir
staig kronika, ten pat, ap. 3, b. 534, l. 107.
130
1919 m. sakymai Sein m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 1.
131
B. Kviklys, Ms Lietuva, t. 3, Bostonas, 1966, p. 494; LE, t. 10, Bostonas, 1957, p. 97.
132
LE, t. 4, Bostonas, 1954, p. 454; J. Ramanauskas, 19181920 metai Sein krate, Karo archyvas, t. 12, K.,
1940, p. 212; ten pat, p. 225.
133
1919 m. sakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30.
134
1919 m. sakymai Sein m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 19.
135
Sein m. ir apskr. komendantros inios 1919 m. gegus 713 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 62, l. 7677.
136
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 359360.
137
Ten pat.
138
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 96.
139
1919 m. sakymai Suvalk m. ir apskr. komendantrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 178, l. 1.
140
Suvalk m. ir apskr. komendanto 1919 m. birelio 23 d. praneimas Nr. 149 KAM rikiuots skyriaus
virininkui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 7.
141
Vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko 1919 m. birelio 30 d. sakymas Nr. 11, LCVA, f. 499, ap. 1, b.
181, l. 27.
142
Ten pat, b. 178, l. 1317.
143
Suvalk m. ir apskr. komendantros inios 1919 m. liepos 25 d., ten pat, b. 181, l. 4243.
144
Suvalk m. ir apskr. komendanto karin. J. Pereklio 1919 m. liepos 26 d. ratas Nr. 688 KAM rikiuots
skyriaus virininkui, ten pat, l. 16.
98
99

407

S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 362.

P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 130.
147
KAM rikiuots skyriaus 1919 m. rugpjio mn. (diena nenurodyta) sakymas nr. 3377 Suvalk
komendantui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 26a.
148
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 363.
149
Ten pat, p. 364.
150
Ministeri pirmininkas Seinuose, Lietuva, Nr. 185, 1919 08 24.
151
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66.
152
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 328.
153
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66.
154
Kovos su lenkais Suvalkijoje (1919 08 2223 ir 28 d.), Kariki odis, Nr. 17, 1919 rugsjo 11.
155
Naujas lenk i pasal puolimas, Lietuva, Nr. 187, 1919 08 27.
156
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 67.
157
Ten pat, l. 68.
158
Ten pat, l. 69.
159
Ten pat.
160
Sein lenk sukilimas, Lietuva, Nr. 188, 1919 08 28.
161
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 6970.
162
Ten pat.
163
S. Zaskeviius, Keli istorijos teisingumui, p. 370371.
164
Reliacija apie m Seinuose 1919 m. rugpjio 2223 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 7172.
165
Ten pat.
166
K. ukas, vilgsnis praeit, ikaga, 1959, p. 198.
167
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos (19191920 m.), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 232.
168
Fronto vado Suvalkijoje karin. K. uko 1919 m. rugsjo 1 d. telefonograma Nr. 33 KAM generalinio
tabo operatyvinio skyriaus virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 182183.
169
Ten pat, l. 183184.
170
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 233.
171
Ten pat.
172
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 233.
173
Dr. K. Grauinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, Ryt Lietuva, ikaga,
1980, p. 450451.
174
Marijampols bataliono vado 1919 m. rugsjo 21 d. pareikimas Nr. 947 II brigados vadui, LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 40, l. 230; II baterijos vado 1919 m. rugsjo 21 d. pareikimas Nr. 721 Panevio grups vadui,
ten pat, l. 232; II brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 m. rugsjo 23 d. pareikimas Nr. 1201 Vyr.
kariuomens vadui, ten pat, l. 231.
175
Steigiamojo Seimo darbai. 1920 m. birelio 18 d. I sesijos 17 posdis.
176
Santykiai su lenkais (1919 09 0909 20), Kariki odis, 1919 09 25, Nr. 19, p. 149.
177
B. Kviklys, Ms Lietuva, t. 3, p. 457.
178
Savanori ygiai, t. 1, p. 261262.
179
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 198.
180
irvint m.ir apskr. komendantros sudtis 1919 m. liepos 30 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 63, l. 67.
181
Savanori ygiai, t. 1, p. 282.
182
Ten pat, p. 361.
183
1919 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 198.
184
Ukmergs m. ir apskr. komendanto karin. K. Vilimo 1919 m. rugsjo 1 d. telefonograma Nr. 32 KAM
rikiuots skyriaus virininkui, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 40, l. 186.
185
Karin. A. Poino 1919 m. rugsjo 2 d. telefonograma Nr. 37 KAM rikiuots skyriaus virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 188.
186
Savanori ygiai, t. 1, p. 269270; P. Gudelis, irvint miesto ir apskr. karo komendantra, Karys,
Bruklynas, 1967, Nr. 1, p. 42.
187
Savanori ygiai, t. 1, p. 271272.
188
Santykiai su lenkais (1919 09 2010 14), Kariki odis, 1919 10 17, Nr. 22, p. 165.
189
Ten pat.
190 Ten pat, p. 165174.
145
146

408

1919 m. sakymai I pst. brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 89, l. 68.

KAM generalinio tabo valg dalies savaitin (1919 12 2112 31) santrauka apie lenk front, LCVA,
f. 384, ap. 3, b. 345, l. 4142.
193
Ten pat.
194
Santykiai su lenkais (1920 01 1301 20), Kariki odis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 2526.
195
Santykiai su lenkais (1920 01 2802 08), Kariki odis, K., 1920 02 12, Nr. 7, p. 4950.
196
Lenk pajgos Lietuvoje 1920 m. sausio 25 d., LCVA, f. 923, ap. 1, b. 98, l. 129130.
197
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1920 m. vasario 7 d. slapta direktyva Nr. 1 brigad
vadams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 28.
198
KAM generalinio tabo virininko padjjo plk. K. Kleinsko 1920 m. sausio 28 d. slaptas ratas Nr.
302 K/78 Krato apsaugos viceministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 2627.
199
Generalinio tabo padjjo plk. K. Kleinsko 1920 m. sausio 28 d. slaptas ratas (pasilymas) Nr. 304
K/77 generalinio tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 164, l. 1.
200
Vyr. kariuomens vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1920 m. vasario 7 d. slapta direktyva Nr. 1 brigad
vadams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 28.
201
Ten pat, l. 2829.
202
Ten pat.
203
Santykiai su lenkais (1920 03 1403 22), Kariki odis, K., 1920 03 25, Nr. 13, p. 111.
204
Ten pat; Santykiai su lenkais (1920 03 2503 29), Kariki odis, K., 1920 04 01, Nr. 14, p. 121122.
205
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 367.
206
Ten pat, p. 368.
207
KAM generalinio tabo valg dalies savaitin suvestin apie lenk kariuomens skaii Lietuvoje
nuo 1920 m. balandio 27 d. iki gegus 2 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 125.
208
Santykiai su lenkais (1920 04 1305 18), Kariki odis, K., 1920 05 13, Nr. 20, p. 185186.
209
Bendros inios apie Lietuvos kariuomens sudt 1920 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 214, l. 1.
210
Savanori ygiai, t. 1, p. 3839.
211
Ten pat.
212
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 13, l. 2.
213
Ten pat, l. 4.
214
Plk. H. Robinsono 1920 m. vasario 20 d. ratas-pasilymas Lietuvos Respublikos Prezidentui, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 354, l. 209.
215
Ten pat.
216
Ten pat.
217
Lentel sudaryta, remiantis bendromis iniomis apie kariuomens sudt 1920 m. liepos 1gruodio 22
d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 214, l. 1; b. 19, l. 12, 22; ap. 3, b. 165, l. 58.
218
inios apie Lietuvos kariuomens sudt 1920 m. gruodio 15 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 119, l. 41.
219
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 44.
220
Ten pat, l. 47.
221
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 166, 207.
222
Ten pat, p. 207208.
223
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 270271.
224
Ten pat, p. 271272.
225
A. E. Senn, Lietuvos valstybs atkrimas, p. 161.
226
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 210211.
227
Ten pat, p. 211.
228
M. Nowak-Kielbikowa, PolskaWielka Brytania w latach 19181923, Warszawa, 1975, p. 216.
229
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 584.
230
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos Nepriklausomybs
svarbesnieji vykiai prie 10 met, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 542.
231
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 49.
232
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 586.
233
Lietuvos armijos vado 1920 m. sakymai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 35.
234
Ten pat.
235
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 221.
191
192

409

Lietuvos armijos vado 1920 m. sakymai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 3537; Armijos rezervo virininko
1920 m. liepos 13 d. slaptas operatyvinis sakymas Nr. 1, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 2728; 1920 m.
sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 221.
237
Ms kariuomens bei krato gynimo organizavimo ir kov dl Lietuvos Nepriklausomybs
svarbesnieji vykiai prie 10 met, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 542.
238
Vyr. ltn. Leknickas, V pst. DLK Kstuio pulkas, Karys, K., 1927, Nr. 28, p. 254255; V. V., Vilniaus
miesto komendantra, Kardas, K., 1937, Nr. 3, p. 63.
239
J. Petruitis, Laisv ginant, ikaga, 1952, p. 36.
240
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 283284.
241
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, K., 1937, p. 37.
242
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 447449.
243
J. Petruitis, Laisv ginant, p. 45, 47.
244
K. Aliauskas, Istorins pastabos, Karys, Bruklynas, 1974, Nr. 2, p. 54.
245
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 452.
246
Armijos vado gen. ltn. S. Nastopkos 1920 m. liepos 16 d. telefonograma Nr. 666 II divizijos vadui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 218, l. 1.
247
K. Aliauskas, Istorins pastabos, p. 54.
248
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 46.
249
Lenk brigados nuginklavimas 1920 m. liepos 18 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 66, l. 111.
250
Ten pat, l. 147153.
251
K. Aliauskas, Istorins pastabos, p. 54.
252
Lietuvos komunist partijos istorijos apybraia, t. 1, V., 1971, p. 484.
253
Ten pat, p. 484486.
254
Vilniaus m. komendanto 1920 m. liepos 29 d. telefonograma Nr. 6 Vyr. kariuomens vadui, LCVA, f.
496, ap. 2, b. 778, l. 8.
255
I. Danilovas,Vilniuje prie bolevik, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 180181.
256
Lietuvos armijos vado gen. ltn. St. Nastopkos 1920 m. liepos 22 d. ratas Lietuvos teritorijoje laikinai
buvusios Rusijos kariuomens vadovybei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 181.
257
Eern grups tabo virininko 1920 m. liepos 25 d. skubus operatyvinis praneimas Nr. 86 Rusijos
kariuomens venioni grups vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 182.
258
III pst. brigados (divizijos) karo dienynas (1919 12 151920 10 17), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 85, l. 19.
259
1920 m. liepos 23 d. slaptas operatyvinis sakymas Nr. 2 Lietuvos armijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 78
79.
260
1920 m. liepos 25 d. slaptas operatyvinis sakymas Nr. 10 III pst. divizijai (Eern grups kariuomenei),
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 20, l. 2930; III pst. brigados (divizijos) karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 85,
l. 17.
261
Lietuvos Komunist partijos atsiaukimai, t. 1, V., 1962, p. 222223.
262
Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 153.
263
Vilniaus karinio-revoliucinio komiteto pirmininko R. Mukleviiaus 1920 m. liepos 31 d. slaptas aplinkratis
Nr. 3 miesto sovieto darbo skyriui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 11a.
264
Ten pat, l. 11.
265
L. e. Vilniaus m. ir apskr. komendanto p. ltn. Vl. Petronaiio 1920 m. liepos 27 d. pareikimas Nr. 4 Vyr.
kariuomens vadui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 3.
266
Armijos vado gen. ltn. St. Nastopkos 1920 m. liepos 28 d. telefonograma Nr. 492 Vilniaus m. ir apskr.
komendantui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 6.
267
Vilniaus m. ir apskr. komendanto 1920 m. liepos 29 d. telefonograma Nr. 5 Vyr. kariuomens vadui,
LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 7.
268
Ten pat, l. 10.
269
1920 m. rugpjio 6 d. konvencija tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 183185.
270
Ten pat.
271
M. Birika, Dl ms sostins, d. 2, Londonas, 1962, p. 198.
272
Ten pat, p. 200.
273
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 590.
274
Ten pat.
236

410

Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 562.

Santykiai su lenkais (1920 07 1724), Kariki odis, 1920 07 29, Nr. 31, p. 293; Santykiai su lenkais (1920
07 2407 31), Kariki odis, 1920 08 05, Nr. 32, p. 305; Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 562.
277
Santykiai su lenkais (1920 07 2407 31), Kariki odis, 1920 08 05, Nr. 32, p. 305.
278
Ten pat.
279
Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 32, p. 622.
280
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 246.
281
Lietuvos kariuomens generalinio tabo virininko gen. ltn. M. Katchs telefonograma Nr. 814 bolevik
IV armijos revoliucins karins tarybos nariui J. Melaukiui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 779, l. 10.
282
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 246.
283
Paymtini vykiai, Karys, K., 1930, Nr. 32, p. 622.
284
inios apie lenk karo belaisvius 1920 m. rugpjio 10 d., LCVA, f. 384, ap. 2, b. 138, l. 4.
285
I lenk paimtas karo grobis, apskaiiuotas ir vertintas specialios komisijos 1920 m. liepos 27 rugpjio
6 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 88, l. 3846.
286
M. Birika, Dl ms sostins, d. 2, p. 210.
287
K. Sabalys, Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga, MACB RS, f. 205231, l. 5.
288
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49,
l. 51, 5860.
289
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 1718.
291
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 256.
292
Ten pat, l. 253.
293
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 266.
294
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 253.
295
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 266.
296
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 253.
297
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 23 d. telefonograma Nr. 876 Marijampols grups
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 103.
298
Plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 24 d. skubi telefonograma Nr. 883 I divizijos vadui, LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 955, l. 104.
299
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 24 d. telefonograma Nr. 891 I, II ir III divizij
vadams, ten pat, l. 108109.
300
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjio 24 d. telefonograma Nr. 883, LCVA, f. 929, ap. 3,
b. 215, l. 32.
301
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 910.
302
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 48.
303
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 65.
304
K. Aliauskas, Istorins pastabos, p. 55.
305
Ten pat.
306
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 13.
307
Ten pat, l. 1314.
308
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 71.
309
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 266267.
310
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 594.
311
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 9798.
312
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 19, p. 268.
313
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 595.
314
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 2, p. 473474.
315
Ten pat, p. 476.
316
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 1314.
317
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos (19191920), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 237.
318
Lietuvi nota lenkams, Kariki odis, K., 1920 09 02, Nr. 36, p. 346.
319
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 49.
320
Ten pat.
275
276

411

Ten pat, l. 50.

II pst. pulko mi 1920 m. rugsjo 1 rugsjo 15 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 9, l. 50.
323
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 50.
324
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 74.
325
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 238.
326
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 294295.
327
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomyb, t. 3, Klivlendas, 1982, p. 8.
328
inios apie Lietuvos kariuomen 1920 m. rugsjo 1 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 119, l. 22.
329
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 17.
330
Ten pat, l. 1718.
331
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 52.
332
Ten pat.
333
Ten pat.
334
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
252.
335
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 52.
336
Ten pat, l. 53.
337
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
252.
338
K. Aliauskas, SeinAugustavo karo operacijos, LE, t. XXVII, Bostonas, 1962, p. 187.
339
II pst. pulko mi 1920 m. rugsjo 115 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 22.
340
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 244245.
341
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 5354; II pst. pulko mi 1920 m. rugsjo 115 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 22.
342
KAM generalinio tabo virininko plk. K. Kleinsko 1920 m. rugsjo 3 d. slaptas ratas Nr. 12 Vyr.
kariuomens vadui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 41.
343
Santykiai su lenkais (1920 09 0109 08), Kariki odis, K. 1920 09 10, Nr. 37, p. 349.
344
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 9091.
345
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 246.
346
1920 m. sakymai Marijampols grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 25.
347
Ten pat.
348
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 3, p. 75.
349
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 245.
350
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 101.
351
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 55.
352
III pst. divizijos inios 1920 m. rugsjo 7 d., LCVA, f. 511, ap. 1, b. 13, l. 120.
353
1920 m. armijos vado sakymai, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 81, l. 29.
354
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 55.
355
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
252.
356
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 4, p. 113.
357
Ten pat, p. 114.
358
Ten pat, p. 114115; Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31),
LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 55.
359
Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugsjo 11 d. telefonograma Nr. 1075 II ir III divizij vadams,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 1.
360
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 283.
321
322

412

Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 5556.
362
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 284; 1920 m. sakymai lenk fronto
kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 45.
363
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 4, p. 115116.
364
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 56.
365
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 285.
366
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 250.
367
Lenk fronto tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 285.
368
1920 m. sakymai lenk fronto kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 46.
369
Ten pat.
370
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 107110; Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio
pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 5, p. 156157, 160161.
371
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 81.
372
Lenk nota Lietuvos vyriausybei ir atsakymas j, Lietuva, 1920 09 12; J. Urbys, Mediaga Vilniaus
gino diplomatinei istorija, Ms inynas, t. 21, K., 1931, p. 274.
373
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 274.
374
Ten pat.
375
Ten pat.
376
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 611.
377
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 8586.
378
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos Kalvarijoje ir Suvalkuose 1920 m., Lietuvos TSR Moksl
akademijos darbai, A serija, t. 4(61), V., 1977, p. 122123.
379
Ten pat.
380
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 278.
381
Ten pat, p. 280.
382
Ten pat.
383
Ten pat, p. 283284.
384
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos, p. 124.
385
R. epkait, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 104.
386
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 284.
387
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 9798.
388
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 5, p. 161.
389
1920 m. sakymai lenk fronto kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 48.
390
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 120.
391
Ten pat, p. 121.
392
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 5, p. 163.
393
K. Aliauskas, SeinAugustavo operacijos, LE, t. 26, Bostonas, 1962, p. 188.
394
Ten pat, p. 189.
395
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 34.
396
Ten pat.
397
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 57.
398
Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 7(1474), p. 219220.
399
Ten pat.
400
Atskiros brigados (II brigados, II pst. divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1,
b. 9, l. 58.
401
5 pst. pulko jaun. karin. ltn. Petras Saldukas, LCVA, f. 518, ap. 1, b. 3, l. 83.
402
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 255; Atskiros brigados (II brigados, II pst.
divizijos) karo dienynas (1920 01 0112 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 5758.
361

413

Gen. t. plk. K. kirpa, 5 pstinink DLK Kstuio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas,
1971, Nr. 8(1475), p. 257.
404
II pst. pulko mio 1920 m. rugsjo 22 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 24.
405
Ten pat.
406
Ten pat.
407
J. Smolenski, Walki Polsko-Litewskie, p. 401.
408
Plk. ltn. V. Vitkauskas, Ms pstininkai, Ms inynas, t. 15, K., 1928, p. 254.
409
LE, t. 27, Bostonas, 1962, p. 189.
410
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
253; 1920 m. sakymai artilerijos pulkui, LCVA, f. 527, ap. 1, b. 64, l. 529533.
411
1920 m. sakymai VIII pst. pulkui, LCVA, f. 521, ap. 1, b. 10, l. 402410
412
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 312.
413
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 166170; VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko
karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 253.
414
P. ilio teigimu, per Nemun ties Druskininkais persikl apie 40000 lenk kari su 30 artilerijos
baterij. r. P. ilys, Kiek lenk kariuomens persikl per Nemun ties Druskininkais, Karys, Bruklynas,
1963, Nr. 8, p. 237.
415
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 256.
416
1920 m. rugsjo 2223 d. kautynse Suvalk fronte uvusios ms dalys, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 1.
417
Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampols grups operacijos, p. 256.
418
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 139.
419
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 65.
420
VII pst. pulko I bataliono mi su lenkais 1920 09 2309 25 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 1.
421
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 188.
422
VII pst. pulko I bataliono mi su lenkais 1920 09 2309 25 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 1.
423
Ten pat.
424
Ten pat, l. 2.
425
Ten pat, l. 3.
426
Ten pat.
427
Ten pat, l. 34.
428
Mjr. J. ernius, eiolika dien ufrontje, Karys, Bruklynas, 1975, Nr. 3, p. 88.
429
Mjr. V. Vitkauskas, 10 dien ufronty, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 159167.
430
Tarp kjo ir priekalo, Karys, 1939, Nr. 26, p. 774.
431
Mjr. J. ernius, eiolika dien ufrontje, p. 9091.
432
Mjr. V. Vitkauskas, 10 dien ufronty, p. 175.
433
Ten pat, p. 175177.
434
Ten pat, p. 178.
435
Butegeidietis. VII p. . k. B. p. istorika apvalga, Karys, K., 1929, Nr. 32, p. 536.
436
Ltn. Namajnas, Butegeidinink III bataliono didvyrikas ygis, Karys, K., 1938, Nr. 26, p. 739.
437
Mjr. V. Vitkauskas, 10 dien ufronty, p. 183.
438
K. Aliauskas, eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 2, p. 40.
439
VII pst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsjo 24spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 10.
440
Ten pat.
441
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 952.
442
K. Aliauskas, eligovskiada, p. 40.
443
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, p. 952.
444
Vyr. kariuomens vado plk. ltn. K. uko 1920 m. rugsjo 28 d. telefonograma Nr. 1204 I, II ir III divizij
vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 162.
445
KAM generalinio tabo virininko plk. K. Kleinsko 1920 m. rugsjo 29 d. telefonograma Nr. 1208 I,
II ir III divizij vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 183.
446
arvuoto traukinio Gediminas dalyvavimo myje 1920 m. rugsjo 25 d. prie Marcinkoni geleinkelio
stoties reliacija, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 140, l. 147.
447
1920 m. sakymai arvuotam traukiniui Gediminas, LCVA, f. 828, ap. 1, b. 4, l. 50.
448
KAM generalinio tabo 1920 m. rugsjo 30 d. telefonograma Nr. 1219 arvuoto traukinio vadui, LCVA,
f. 828, ap. 1, b. 7, l. 18.
403

414

arvuoto traukinio Gediminas dalyvavimo miuose 1920 m. spalio 1 d. reliacija, LCVA, f. 828, ap. 1,
b. 7, l. 27.
450
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, p. 952.
451
arvuoto traukinio Gediminas dalyvavimo miuose 1920 m. spalio 1 d. reliacija, LCVA, f. 828, ap. 1,
b. 7, l. 27.
452
arvuoto traukinio Gediminas 1920 m. spalio 3 d. mio prie Varnos stoties reliacija, LCVA, f. 838,
ap. 1, b. 7, l. 2829.
453
Ten pat.
454
arvuoto traukinio Gediminas lauko kovos uraai, LCVA, f. 838, ap. 1, b. 8, l. 23.
455
A. Kovoje su lenkais 1920 m. dl Varnos geleinkeli mazgo, p. 953.
456
Ten pat, p. 953954.
457
VII pst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsjo 24 d. spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 11.
458
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 291.
459
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 3 d. telefonograma Nr. 1243 III pst. divizijos vadui mjr.
Ig. Musteikiui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 47.
460
III pst. divizijos tabo karo dienynas u 1920 m. spalio mn., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 99.
461
III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 4 d. telefonograma Nr. 1490 armijos vadui gen.
S. ukaukui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 36.
462
III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 4 d. 23 val. telefonograma Nr. 1493 armijos
vadui gen. S. ukaukui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 33.
463
VII pst. pulko II bataliono vado mjr. A. Kerbelio 1920 m. spalio 4 d. telefonograma Nr. 29 III pst.
divizijos vadui mjr. I. Musteikiui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 41.
464
Ms aviacijos krimosi bruoai (Aviacijos vents proga), Karys, K., 1937, Nr. 14, p. 337.
465
III pst. divizijos tabo karo dienynas u 1920 m. spalio mn., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 101.
466
Ten pat.
467
VII pst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsjo 24 spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 11.
468
I III pst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 6 d. telefonogramos Nr. 1453 dali vadams,
LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 20.
469
Lenk fronto tabo 1920 m. rugsjo 23 d. telefonograma Nr. 77 armijos vadui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 43.
470
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 168.
471
LE, t. 35, Bostonas, 1966, p. 421.
472
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 172.
473
K. Aliauskas, vilgsnis lietuvilenk kar 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1970, Nr. 10, p. 297.
474
SSD, 1920 m. rugsjo 25 d. I sesijos Nepaprastasis posdis, p. 400413.
475
Steigiamojo Seimo 1920 m. rugsjo 25 d. I sesijos nepaprastojo posdio dalyvi atsiaukimas Pilieiai,
Kariki odis, K., 1920 10 02, Nr. 39, p. 373.
476
Steigiamojo Seimo Prezidiumo 1920 m. rugsjo 27 d. slaptas ratas Nr. 1954 ministrui Pirmininkui,
LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 40.
477
Lietuvos gynimo komiteto pirmininko M. Krupaviiaus 1920 m. spalio 1 d. ratas Krato apsaugos
ministrui, LCVA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 56.
478
Lietuvos Steigiamasis Seimas, Niujorkas, 1975, p. 119.
479
Krato apsaugos ministro plk. ltn. K. uko 1920 m. spalio 2 d. atsiaukimas Lietuvos vyrai!, LCVA,
f. 384, ap. 3, b. 50, l. 53.
480
Krato apsaugos ministro plk. ltn. K. uko 1920 m. spalio 2 d. atsiaukimas Mokytin ms
jaunuomen!, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 50, l. 54.
481
SSD, 1921 m. gegus 13 d. I sesijos 92 posdis, p. 27.
482
Ten pat, p. 28.
483
statymas Suvalk fronto atsitikim tardymo komisijai sudaryti, Vyriausybs inios, K., 1921 m. liepos
20 d., Nr. 68, p. 4.
484
1921 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 37, l. 321.
485
Ten pat, l. 301.
486
Suvalk fronto 1920 m. atsitikimams itirti tardymo komisijos veikimo planas, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
168, l. 287288.
487
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 284285.
488
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 227
449

415

Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 611.

J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorija, t. 21, p. 285286.
491
SSD, 1920 m. spalio 15 d. I sesijos 51 posdis, p. 474.
492
J. Urbys, Mediaga Vilniaus gino diplomatinei istorijai, t. 21, p. 286.
493
G. Kilikeviien, Lietuvos ir Lenkijos derybos, p. 125.
494
Ten pat, p. 126.
495
LCVA, f. 1359, ap. 1, b. 12, l. 1.
496
Suvalk sutartis su Lenkija, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybmis, t. 1 (19191929), surinko ir
sutvark Pranas Dailid, K., 1930, p. 5861.
497
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 239.
498
A. Budreckis, eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1960, Nr. 8, p. 235.
499
M. Birika, Dl ms sostins, d. 2, p. 237238.
500
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, Ms inynas, t. 21, K. 1931, p. 327.
501
Ten pat, p. 328.
502
Ten pat, p. 328329.
503
KAM generalinio tabo valgybos skyriaus 1920 m. spalio 516 d. savaitin santrauka Nr. 37, LCVA, f.
384, ap. 3, b. 345, l. 426.
504
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 245.
505
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 300.
506
Ten pat, l. 312.
507
Ten pat, l. 319.
508
Ten pat, l. 328.
509
K. Aliauskas, eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, nr. 2, p. 43.
510
V. irvydas, Bronius Kazys Balutis, Sodus (Mich.): Backunas, 1951, p. 62.
511
K. Aliauskas, eligovskiada, p. 44.
512
Ten pat, p. 42.
513
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 331333.
514
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 616.
515
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 336338.
516
Ten pat.
517
IV pst. pulko mi 1920 m. spalio 69 d. apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 51.
518
Ten pat, l. 52.
519
Ten pat, l. 53.
520
K. Aliauskas, eligovskiada, p. 44.
521
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 8 d. telefonograma Nr. 1290 I pst. divizijos vadui gen.
ltn. St. Nastopkai ir III pst. divizijos vadui mjr. Ig. Musteikiui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 163.
522
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 8 d. telefonograma Nr. 1291 I ir III pst. divizij vadams
gen. ltn. St. Nastopkai ir mjr. Ig. Musteikiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 16.
523
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 263264.
524
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas Nr. 6937 III pst. divizijos
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 50.
525
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 191.
526
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 50.
527
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 354.
528
V. liogeris, Karo mokykla Kaune ir Vilniuje 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1964, Nr. 8, p. 234.
529
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 310.
530
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 9 d. telefonograma Nr. 1293 I pst. divizijos vadui gen.
ltn. St. Nastopkai, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 166.
531
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 51.
532
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. spalio 9 d. telefonograma, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 166.
533
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 75.
534
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 310.
535
Vyriausiojo vyriausybs galiotinio Vilniuje ir atvaduotuose i okupacijos kratuose Igno Jonyno
praneimas spaudoje, kaip gen. L. eligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomen ugrob Vilni,
Lietuva, 1920 10 17, Nr. 226.
489
490

416

B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 351.

S. Vanseviius, Teisinis reimas Vilniaus krate 19201939 metais, V., 1973, p. 11.
538
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 192193.
539
A. Budreckis, eligovskiada, p. 237.
540
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 617.
541
Dr. J. Purickis, Seim laikai, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 105.
542
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 619.
543
Dr. J. Purickis, Seim laikai, p. 105.
544
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 187188.
545
Ten pat, p. 189191.
546
V. liogeris, Karo mokykla Kaune ir Vilniuje 1920 metais, p. 234.
547
K. ukas, vilgsnis praeit, p. 309, 311.
548
LE, t. 34, Bostonas, 1966, p. 197.
549
B. Waligora, Kaip gen. eligovskis um Vilni, p. 328329.
550
Protestai prie lenkus, Karys, K., 1920 10 14, Nr. 40, p. 386.
551
Kaip yra ir kaip bus, Karys, K., 1920 10 18, Nr. 41, p. 387.
552
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 270.
553
inios apie 1894, 1895 ir 1901 m. gimusius naujokus, LCVA, f. 929, ap. 5, b. 3, l. 143.
554
Steigiamojo Seimo 1920 m. spalio 15 d. nutarimas dl puskarininki mobilizacijos, LCVA, f. 10, ap. 1, b. 37, l. 42.
555
Kauno etapo skirstymo punkto 1920 m. gruodio 20 d. ratas Nr. 20019 mobilizacijos skyriaus
virininkui, LCVA, f. 929, ap. 5, b. 3, l. 147150.
556
Vyriausybs inios, K., 1920, Nr. 49.
557
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 297.
558
Ten pat, l. 352.
559
Ten pat, b. 18, l. 12; b. 23, l. 320.
560
Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 303.
561
Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 302.
562
Ten pat, b. 23, l. 300.
563
Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 302, 309.
564
Paymtini vykiai prie 10 met, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 822.
565
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 194.
566
V pst. DLK Kstuio pulko mi su eligovskininkais nuo 1920 m. spalio 22 iki lapkriio 1 d. reliacija,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 112, l. 4850.
567
K. Sabalys, trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga, MACB RS, f. 205231, l. 12.
568
I algirdiei (II pst. pulko) istorijos, MACB RS, f. 9633, l. 5.
569
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l.
253254.
570
Atskiros brigados (II pst. divizijos) dienynas, LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 6970, 85.
571
KAM operatyvins dalies 1920 m. gruodio 12 d. slaptas ratas apie kariuomens dali iskirstym,
LCVA, f. 1, ap. 1, b. 81, l. 54.
572
Kpt. V. Vitkausko 1920 m. spalio 27 d. pareikimas Nr. 15 VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko
vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 8.
573
Ten pat.
574
Ten pat.
575
Ten pat.
576
Ten pat, l. 9.
577
Ten pat.
578
Ten pat; Butegeidietis. VII p. . k. B. p. istorika apvalga, p. 537.
579
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi apraymas laikotarpyje nuo 1920 m. spalio 13 d. iki lapkriio 21 d.
imtinai, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 5455.
580
Ten pat, l. 5556.
581
IX pst. LK Vytenio p. vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. spalio 14 d. pareikimas Nr. 6937 III pst.
divizijos vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 5051.
582
III pst. divizijos tabo karo dienynas u 1920 m. spalio mn., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 103.
583
III pst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 1516 d. kov reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71.
536
537

417

III pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 104.
III pst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 1516 d. kov reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71.
586
III pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 104105.
587
III pst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 1516 d. kov reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71.
588
Ten pat.
589
Ten pat.
590
III pst. DLK Vytauto pulko kari, 1920 m. spalio 1516 d. nukentjusi ties Rykantais, sraas, LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 225, l. 74.
591
III pst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 106.
592
Ten pat, l. 108.
593
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 199.
594
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 308309.
595
1920 m. sakymai artilerijos pulkui, LCVA, f. 527, ap. 1, b. 64, l. 139.
596
1920 m. sakymai I pst. divizijos tabui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 16, l. 100102.
597
Ten pat, b. 2, l. 52.
598
Armijos inspektoriaus gen. ltn. V. Ramanausko pareikimas Nr. 282 Vyr. kariuomens vadui plk. ltn.
K. ukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 184, l. 117118.
599
Ten pat.
600
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 8081.
601
1920 m. sakymai I pst. divizijai, LCVA, f. 909, ap. 1, b. 12, l. 1.
602
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 8081.
603
Ten pat, l. 8182.
604
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 70.
605
Ten pat.
606
I ltn. A. ovos kov su lenkais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 32.
607
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 10 2911 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4.
608
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 83.
609
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 72.
610
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 10 2911 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4.
611
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 73.
612
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 10 2911 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4.
613
Ten pat.
614
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 73.
615
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 222223.
616
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 5657.
617
I pst. divizijos tabo virininko 1920 m. lapkriio 1 d. telefonograma Nr. 40 generalinio tabo virininkui,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 189, l. 383.
618
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 59.
619
Ten pat.
620
Ten pat, l. 60.
621
1920 m. sakymai I pst. divizijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 33.
622
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 624.
623
Ten pat, p. 621.
624
Ten pat.
625
A. Budreckis, eligovskiada, p. 238.
626
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 622.
627
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 317.
628
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 625.
629
Ten pat, p. 627.
630
Dr. K. Grauinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dl Vilniaus ir Suvalk emi, Ryt Lietuva, ikaga,
1980, p. 457.
631
Ten pat, p. 458.
632
P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski, p. 338340.
633
Ten pat, p. 353.
634
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 332336.
584
585

418

Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse ties Giedraiiais, Karys, K., 1928, Nr. 26, p.
499; Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 231.
636
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 230232.
637
Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse, p. 500.
638
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
639
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 75.
640
Ten pat.
641
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
642
Ltn. Meislovas Kareiva (i kov su lenkais), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 31.
643
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
644
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 245.
645
Ten pat, p. 248249; II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b.
75, l. 30.
646
Ten pat.
647
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 85.
648
Ten pat, l. 87.
649
Ten pat.
650
Ten pat.
651
Apraymas mi 3 b-no 7 pst. . k. Butegeidio pulko laike irvint pamimo 1920 m. lapkriio 19
d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 31.
652
Ten pat.
653
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 87.
654
Ten pat.
655
Kpt. P. Baltrnas, 1920 m. lapkriio mn. 19 ir 21 d. kautyns ties irvintais, 7 pst. emaii kunigaikio
Butegeidio pulkas. Kartinis Kario priedas, K. 1928 m. rugpjio 5 d., p. 9.
656
Apraymas mi 3 b-no 7 pst. . k. Butegeidio pulko, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 31.
657
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 87.
658
Ten pat.
659
Kpt. P. Baltrnas, 1920 m. lapkriio mn. 19 ir 21 d. kautyns ties irvintais, p. 910.
660
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 88.
661
Ten pat.
662
Ten pat.
663
Ten pat, l. 89.
664
Ten pat.
665
Kpt. P. Baltrnas, 1920 m. lapkriio mn. 19 ir 21 d. kautyns ties irvintais, p. 1011.
666
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 89.
667
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko ygiai ir svarbesni miai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 128.
668
VII pst. emaii kunig. Butegeidio pulko dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 88.
669
Dim. plk. akmanas, Atsiminim nuotrupos, Karys, K., 1939, Nr. 29, p. 846.
670
J. ltn. Bardzilauskas, Vaidotn pirmosios dienos ir kov ygiai, Karys, K., 1935, Nr. 29, p. 843.
671
Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse ties Giedraiiais, p. 504; VIII pst. Kauno
kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 34.
672
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 76.
673
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
674
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 77.
675
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 259.
676
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 77.
677
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
678
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 78.
679
Ten pat.
680
Vyr. ltn. Sergejus Musatovas (I kov su lenkais), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 32.
681
Kpt. K. Aliauskas, 2 pst. DLK Algirdo pulkas kautynse ties Giedraiiais, p. 507; II pst. DLK
Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
682
Ltn. A. ova, I kov su lenkais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 32.
683
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 79.
635

419

II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 271272.
686
Ten pat.
687
II pst. DLK Algirdo pulko mi 1920 11 1711 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30.
688
Ten pat, l. 3031.
689
Ten pat.
690
Kautyns ties Giedraiiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 79.
691
Rotmistras M. Michniewicz-Hetman, Vilniaus kavalerijos brigados reidas Kdaini kryptimi, Ms
inynas, t. 10, K. 1926, p. 4849.
692
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. gruodio 1 d. pareikimas Nr. 8500 I pst. divizijos
vadui plk. ltn. Edv. Adamkaviiui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 65.
693
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 0112 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 254.
694
Ten pat.
695
VII pst. . k. Butegeidio pulko Mokomosios kuopos veikimo Kurn kaimoVidenikio ruoe 1920
m. lapkriio 1926 d. reliacija Nr. 1, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 47.
696
Butegeidietis. Epizodas i Lietuvos Nepriklausomybs kov su ms piet kaimynu, Karys, Bruklynas,
1965, Nr. 9, p. 272273.
697
VII pst. . k. Butegeidio pulko Mokomosios kuopos veikimo, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 47.
698
Ten pat.
699
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko 1920 m. lapkriio 1726 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 27.
700
Dr. A. Ruka, Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs, t. 3, p. 383384.
701
I pasienio pulko vado plk. ltn. P. Kubilino 1920 m. lapkriio 28 d. pareikimas Nr. 2551 KAM generalinio
tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 184, l. 1.
702
Ten pat.
703
Ten pat.
704
Ten pat.
705
VIII pst. Kauno kunig. Vaidoto pulko 1920 m. lapkriio 1726 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 27.
706
Ten pat, l. 28.
707
J. Vglis, irvint kautyni provaists, Karys, Bruklynas, 1962, Nr. 3, p. 67.
708
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. gruodio 1 d. pareikimas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 65.
709
Ten pat, l. 66.
710
J. Vglis, irvint kautyni provaists, p. 67.
711
IX pst. pulko vado mjr. A. Pakoviiaus 1920 m. gruodio 1 d. pareikimas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 66.
712
Ten pat.
713
IV pst. L. K. Mindaugo pulko mi laikotarpyje nuo 1920 m.spalio 13 d. iki lapkriio 21 d. imtinai
apraymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 61.
714
Ten pat.
715
Ten pat, l. 62.
716
Ten pat.
717
Ten pat, l. 63.
718
S. Dyknas, Paskutins kautyns su lenkais 1920 metais, Karys, K., 1928, Nr. 24, p. 455456.
719
Ten pat.
720
1920 m. sakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 335.
721
Pr. epnas, Naujj laik Lietuvos istorija, p. 637.
722
Karo paliaub protokolas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 212, l. 9.
723
Ten pat.
724
Armijos vado gen. S. ukausko 1920 m. lapkriio 29 d. telefonograma IIV divizij vadams, LCVA, f.
1359, ap. 1, b. 12, l. 2.
725
Taut Sjungos karins kontrols komisijos notos Lietuvi ir Lenk valdioms, LCVA, f. 1359, ap. 1, b.
12, l. 8.
726
Ats. plk. J. Petruitis, Ms ygiai, t. 2, p. 288.
727
Lenk pstinink nuostoliai 19181920 met karuose, Karys, 1934, Nr. 35, p. 715.
728
Savanori ygiai, t. 1, p. 5455.
729
Dr. J. Purickis, Seim laikai, p. 106.
684
685

420

PABAIGOS ODIS
1918 m. atgavusi nepriklausomyb, lietuvi tauta pasuko naujo gyvenimo keliu. Remdamasi teise savarankik politin gyvenim ir atkurdama savj valstyb,
ji vis pirma rpinosi savo valdios institucijomis, sprend sien su kaimyninmis
alimis klausimus, siekdama vien kamien sujungti visas lietuvi tautos dalis. Taiau taip jau susiklost, kad pradjusiai kurtis Lietuvos valstybei nuo pat pirmj
veiklos dien teko ginti savo em ir diplomatiniais bdais kovoti dl savo egzistencijos pripainimo. Lietuvai nedraugikos kaimynins alys, siekdamos gyvendinti
savo agresyvius tikslus, stengsi apmeiti ir ikraipyti tikruosius ms jaunos valstybs siekius, apjuodinti j kit pasaulio valstybi, vis pirma Taut Sjungos, akyse. Tokiomis aplinkybmis vos pradjusioms kurtis Lietuvos ginkluotosioms pajgoms 19181920 m. teko ginklu kovoti su besiksinusiais jos nepriklausomyb trimis galingais prieais Soviet Rusija, bermontininkais bei imperialistine Lenkija.
Pirmoji tiesiogin grsm Lietuvos egzistavimui atjo i ryt. Soviet Rusijos
vyriausyb, greit pamirusi visus savo ankstesnius principinius pareikimus dl taut apsisprendimo, suformavo vakar Raudonj armij, kurios tris divizijas 1918
m. gruodio 7 d. pasiunt vakarus, usibrusi karine jga vl sujungti su Rusija
atsiskyrusias nuo jos tautas, tarp j ir lietuvius. Baltijos alys bolevikams turjo
tapti tiltu prasiverti vakarus ir suteikti ten veikusiems vietos komunistams internacionalin pagalb. Todl ir Lietuv, kandin besitraukiani vokiei, turjo
vertis bolevik kariniai daliniai. itokiu bdu uimtose vietose turjo bti vesta
sovietin sistema.
Taiau vietiniams bolevikams nesant joki slyg ir neturint galimybi Lietuvoje vykdyti visaip liaupsinamos socialistins revoliucijos bei sukelti pilietinio karo,
Soviet Rusijos vadovai nutar Raudonosios armijos durtuvais padti suplanuotai
V. Kapsuko vyriausybei vesti soviet valdi Lietuvoje. Tam ir buvo skirtos stambios karins pajgos, vliau nuolat stiprinamos.
Lietuvi politiniai veikjai, ilgok laik gyvendami iliuzijomis, jog j valstybs
likim lems tarptautins institucijos, pasirinko pernelyg lto kariuomens formavimo sistem ir Lietuvos teritorij besiverianiai rus bolevik kariuomenei neturjo k prieprieinti. Nors jaun, patriotikai nusiteikusi karinink paveiktas M. Sleeviius, 1918 m. gruodio 26 d. taps ministru pirmininku, tuojau pakeit kariuomens organizavimo metod daug dinamikesniu, taiau iki tol buvo veltui sugaita
pusantro mnesio brangaus laiko. Vilni gelbti jau buvo per vlu ir paiai vyriausybei teko i jo persikelti Kaun. Vilnius ir 2/3 Lietuvos teritorijos atiteko rusams
bolevikams. Ikilo realus pavojus atsikrusios Lietuvos valstybs egzistavimui.
Visgi tomis sudtingomis aplinkybmis lietuvi tauta, jos vyriausyb bei tik k
pradtos kurti ginkluotosios pajgos nepalo, rado jg susitelkti, atsispirti bolevik agresijai ir stoti nelygi kov su galingu prieu. Kov su rusais bolevikais eigoje
skirtini du pagrindiniai etapai. Pirmasis bolevik verimosi krato gilum sustabdymo ir Lietuvos kariuomens puolamj operacij pradios etapas (1919 m.
vasaris gegus mn. pradia). Pagal kov pobd, mast ir reikm etap galima suskirstyti du smulkesnius laikotarpius.

421

Pirmasis i j vietinio pobdio ir nedidelio masto kov laikotarpis (1919 m.

vasaris balandio mn. pradia). Kartu tai labai permainingai vykusi pirmj
kov su bolevikais laikotarpis. Jam priskirtinos Kdainitos, Jiezno ir Alytaus
kautyns, Panevio atskirojo bataliono vadinamosios ekspedicijos, pirmasis neskmingas bandymas ivaduoti Ukmerg bei isilaikyti Panevyje, partizaninio pobdio veiksmai emaitijoje, iaurs Lietuvoje bei kitose vietovse.
1919 m. vasario 710 d. vykusi Kdainitos kautyni, kuriose stambiems
bolevik daliniams pasiprieino negauss menkai ginkluoti ir beveik neapmokyti
lietuvi savanoriai, veikdami kartu su saks savanoriais, reikm vis pirma ta, kad
stengta sulaikyti prieo puolim, priversta j pasitraukti nuo svarbaus strateginio
centro Kdaini ir, kas ypa reikminga, likviduotas Kauno apsupimo i iaurs
pavojus. i pirmoji pergal, plaiai nuskambjusi po vis Lietuv, turjo neabejotin
neigiam poveik tolesniems bolevik veiksmams.
Vasario 10 ir 13 dienomis vykusios Jiezno kautyns sukliud bolevikams, planavusiems umus Prienus apeiti ir pulti Kaun i piet. Tiesa, j pradia lietuviams buvo gana neskminga patirta nemaa auk, taiau ubaigtos jos efektyvia
pergale, kuri dar labiau pakl tiek lietuvi visuomens nuotaik, tiek savanori
kovin dvasi.
Skaudiu pralaimjimu bolevikams Nepriklausomybs kov istorij sira
neskmingos Alytaus kautyns, vykusios vasario 1213 ir 15 dienomis. Organizacinje krimosi stadijoje tebuvs I pst. pulkas, gausi prieo jg spaudiamas, buvo
iblakytas ir priverstas i miesto chaotikai pasitraukti, patirdamas nema nuostoli. Visgi ir iuo atveju, stengus sutelkti dal likusi pulko pajg, kartu su saks
savanoriais, sugebta Alyt i bolevik atsiimti, atkurti turtas ankstesnes pozicijas
ir tuo bdu paalinti gresiant pavoj Kauno miestui i piet puss. Taigi kautynes
dl Kauno dert vadinti vienomis i lemtingiausi visame 1919 met kare. lugus
Kaunui, vargu ar bt pavyk apginti ir Lietuvos nepriklausomyb.
Panevio atskirojo bataliono 1919 m. vasariokovo mn. vykdytos ekspedicijos Ramygal, Truskav, Survilik, Krekenav, Pocinlius, Baisogal, taip pat
partizaniniai savanori veiksmai emaitijoje, iaurs Lietuvoje bei kitose vietose nedav prieui ramybs, j demoralizavo ir neleido sitvirtinti, antra vertus, kl pasitikjim vietos gyventojams, galino sulaukti daugiau savanori, papildyti ginkluot,
gyti didesnio patyrimo kautynse ir pan.
Reikmingomis reikt laikyti ir 1919 m. kovo mn. paskutinmis bei balandio mn. pirmomis dienomis Panevio atskirojo bataliono vykdytas permainingas
kovas dl Ukmergs ir Panevio. Tai buvo tartum savotika repeticija bandant ivaduoti du svarbius strateginius centrus Vidurio Lietuvoje Ukmerg ir Panev.
Nors is bandymas dar nebuvo skmingas, taiau jis parod, jog prieas nra nenugalimas, tik reikia noro, tinkamo vadovavimo ir mokjimo kautis. iomis kovomis
baigsi pirmasis kov su bolevikais laikotarpis.
Antrasis laikotarpis siejamas su Lietuvos kariuomens pirmj planing puolamj operacij pradia (1919 m. balandio mn. pradia gegus mn. pradia). Iki io laikotarpio Lietuvos vadovybs skubiai organizuojama kariuomen gerokai sustiprjo, atsirado nauj, geriau parengt karini dali, gauta ginkl, aprangos. Kokybiniai poslinkiai vyko ir paioje kariuomens organizacijoje.

422

Suinojus apie lenk kariuomens vadovybs rengiam Vilniaus ugrobimo

plan, nutarta ubgti vykiams u aki patiems pamginti i bolevik atsiimti
savj sostin. Rytis tokiam bandymui skatino prasidjusios bolevik neskms
fronte, vyraujanti netvarka ir kari maitai, gyventoj nepasitenkinimas sovietiniu
reimu ir kt.
Dar neturint pakankamai jg pulti bolevikus visu frontu, tik k suformuota
ir sutelkta dviejose vietose karin. St. Nastopkos vadovaujama Atskiroji brigada turjo suduoti prieui smg, nuo kurio jis turjo trauktis. Tai buvo pirmoji organizuota
puolamoji karin operacija, koki iki tol besikurianioje kariuomenje dar nebuvo.
Jos metu balandio 28 d. puolant bolevikus Vilniaus kryptimi, prieui buvo
suduotas nemaas smgis, taiau ivyti jo i Vilniaus nestengta jgos buvo dar per
maos. Nors iose kautynse usibrto tikslo pasiekti ir nepavyko, taiau galutinai
buvo sutrukdytos bolevik pastangos pro Alyt ir Kaiiadoris vertis Kaun, o po
to bandyti uimti ir vis Lietuv.
Pirmasis kov su bolevikais etapas baigsi skminga planinga Ukmergs karine operacija, vykdyta bendromis lietuvi ir saks savanori dalimis 1919 m. gegus 3 d. Jos metu ne tik buvo ivaduotas is svarbus strateginis centras, bet ir daugelis aplinkini vietovi, padarant bolevikams dideli nuostoli.
Vertinant io etapo metu vykusias su bolevikais pirmsias kovas, reikia konstatuoti, jog ligiolinje istorinje literatroje neretai buvo apeinamas arba smarkiai
sumenkinamas jose dalyvavusi saks savanori vaidmuo. Tiesa, pirmieji j daliniai, 1919 m. sausio mn. pradioje pakeit reguliariuosius vokiei kariuomens
dalinius, Lietuvos vyriausybei bei visuomenei didesnio pasitikjimo irgi nekl. Dalis
j buvo nedrausmingi, paveikti bolevikins propagandos, prieikai nusiteik tautins Lietuvos valdios atvilgiu, plikavo ir skriaud vietos gyventojus. Ir tik vliau
iuos, atvykusius Lietuv vien pasiplimo tikslu elementus isiuntus atgal Vokietij, padtis pastebimai pagerjo.
Istorini altini analiz rodo, jog nors ms pirmieji savanoriai buvo karti
Lietuvos patriotai ir pasiaukojaniai bei narsiai gyn savo tvyns laisv, taiau savo
menkomis pajgomis, be gerai ginkluot saks savanori paramos, nebt steng
laimti Kdainitos, Jiezno, Alytaus kautyni, ikovoti pergals emaitijoje, vykdyti reikming Ukmergs ivadavimo operacij ir, kas svarbiausia, apginti Kaun.
Pradiniu kov su bolevikais laikotarpiu negauss, prastai ginkluoti ir maai apmokyti lietuvi briai buvo priklausomi nuo saks savanori paramos ir daugelyje karini operacij vaidino tik pagalbin vaidmen. Ubgant vykiams priek, paymtina, jog saks savanoriai, kovoj Lietuvoje apie 6 mnesius, dalyvavo ivaduojant i
bolevik daugiau kaip 13 miest, padjo pasistmti Lietuvos stiprjaniai kariuomenei apie 100 km krato gilum, o jos kariams gauti daugiau patirties bei pasitikjimo savo jgomis.
Antrasis lemiam kov su bolevikais etapas tssi nuo 1919 m. gegus
mn. pradios iki kov pabaigos. Jis skirstytinas 3 smulkesnius laikotarpius. Pirmasis i j vadovavimo Lietuvos kariuomenei pertvarkymo ir stambesni karini operacij prie bolevikus pradios laikotarpis (1919 m. gegus mn. pradia birelio
mn. vidurys).
Didjant kari skaiiui ir kuriantis naujoms karinms formuotms, pribrendo

423

reikalas pertvarkyti vadovavim krato ginkluotosioms pajgoms, pritaikyti j prie

nauj, pasikeitusi aplinkybi siekiant greiiau isivaduoti i usitsusios bolevik
okupacijos. Pasiymjusio Pirmajame pasauliniame kare, prityrusio gen. S. ukausko paskyrimas vyr. kariuomens vadu, Krato apsaugos ministerijos ir jos Generalinio tabo reorganizavimas bei ipltimas padjo i pagrind pagerinti vis karini
struktr darb bei j veiklos koordinavim. Po to greit seks vairiose Lietuvos vietose imtyt smulki kariuomens dali sukoncentravimas dviem svarbiausiomis
UkmergUtenaZarasai ir KdainiaiPanevysRokikis kryptimis, geresnis materialinis aprpinimas bei vadovavimas joms utikrino netrukus vykusi Kurkli
Panevio karini operacij skm, atskleid nauj reikming Nepriklausomybs
kov istorijos lap. Nuo atskir upuolim, partizanini veiksm buvo pereita prie
planing karini operacij. io laikotarpio pabaiga buvo apvainikuota svarbi strategini centr Kupikio, Rokikio, Utenos bei daugybs smulkesni vietovi ivadavimu.
Antrasis karini veiksm Ryt Auktaitijoje 1919 m. vasar laikotarpis
tssi nuo 1919 m. birelio mn. vidurio iki liepos mn. pabaigos. Po ankstesniuoju
laikotarpiu vykusi tempt ir sunki kov abiej kariaujani pusi puolamieji
veiksmai Ryt Auktaitijos Duset eer fronte sustojo. Bolevikams ikilo viena i
opiausi problem kaip imaitinti savo gausi kariuomen, o lietuviams kaip
padidinti smarkiai praretjusias karinink bei kari gretas ir apsirpinti besibaigianiais audmenimis.
Itin didel poveik krato visuomenei padar Lietuvos laikinosios vyriausybs
1919 m. birelio 20 d. statymas dl kari aprpinimo eme, paskelbtas nelaukiant
Steigiamojo Seimo nutarimo. j atsiliep daug itikim tvynei vyr, stojusi savanoriais ir gerokai papildiusi Lietuvos kariuomens gretas. Didel j dal sudar
beemiai ir maaemiai Lietuvos pilieiai.
I iuo laikotarpiu vykusi reikmingesni susirmim su bolevikais iskirtinas Panevio bataliono 1919 m. birelio 2123 d. skmingai vykdytas vietinis puolimas vadinamoji didioji valgyba BebrinsIlkstsDvietsMukanDronk
bare, kurios metu buvo isiaikintas prieo jg dydis, isidstymas, tvirtinimai ir kt.
Panevio rinktins nepavyks puolimas liepos 612 d., atskleids jos nepakankam
pajgum bei prast atskir dali veiklos koordinavim, ir Ukmergs rinktins liepos 1112 d. puikiu manevru vykdytas Salako miestelio umimas, taktiniu poiriu laikomas vienu i graiausi lietuvi kariuomens nedidelio dalinio veiksm,
sugniudiusi visas prieo pastangas mintoje vietovje.
1919 m. rugpjio mn. pradioje prasidjo paskutinis kov su bolevikais
laikotarpis pasirengimo lemiamai Zaras karinei operacijai ir bolevik ivijimo i
Lietuvos laikotarpis, usitss iki karo su Soviet Rusija pabaigos.
1919 m. vasar ilgai usitsusi pasyvi Lietuvos kariuomens vadovybs pozicija SalakoDusetSubats eer linijoje leido bolevikams atsikvpti, pertvarkyti
bei sustiprinti savo kariuomens dalinius ir toliau engti vietinius gyventojus okupuotoje Ryt Auktaitijos dalyje. Lietuvi karinei vadovybei parengus detal Zaras karins operacijos plan, apsvarsius j su Ukmergs ir Panevio brigad (buvusi rinktini) karininkais, papildius jas naujomis jgomis, apsirpinus audmenimis, maisto atsargomis, sutvarkius tiekim ir atlikus kitus pasirengimo darbus, rug-

424

pjio 24 d. buvo pradtas didysis bolevik puolimas. Po dienos umus Zarasus, o

dar po keli stengus nublokti bolevikus u Dauguvos, kautyns su jais nebeteko
manevrinio pobdio ir virto pozicinmis. Nors frontas su bolevikais buvo iki 1920
m. pradios, jis jau nebebuvo pavojingas. Taip pasibaig Zaras karin operacija,
suteikusi Lietuvos kariuomenei garb ir did laimjim.
Po to prasidjusios ir ilgai usitsusios Lietuvos derybos su Soviet Rusija baigsi 1920 m. liepos 12 d. pasirayta taikos sutartimi. Ja Soviet Rusija visiems amiams atsisak nuo suverenumo teisi Lietuv ir pripaino jai Vilni bei Sein krat su gana plaiomis ems juostomis rytuose. Lietuvos, kaip suverenios valstybs,
pripainimas sustiprino jos tarptautin padt. Antants alys turjo skaitytis su jos
egzistavimu. Sutartis suteik Lietuvai tvirt juridin pagrind tarptautinse institucijose.
Lemiamame kov su bolevikais kartyje iaurs Lietuvoje ir Kure, Latvijoje,
susitelk kitas Baltijos ali, tarp j ir Lietuvos, prieas bermontininkai. ie rus
monarchist ir vokiei organizuoti savanori daliniai i rus belaisvi ir vokiei
kari, sudar rimt karin jg, kl didel pavoj Baltijos valstybms, nes atvirai
nepritar j nepriklausomybei ir nerod jokio noro tartis su jomis ginytinais klausimais. 1919 m. vasar tarp lietuvi valdios ir plk. P. Bermondto vadovaujamos kariuomens m brsti karinis konfliktas. Karini veiksm su bermontininkais metu
iskirtini trys etapai. Pirmasis i j bermontinink sigaljimo iaurs Lietuvoje
etapas (1919 m. liepos mn. pabaiga spalio mn. vidurys).
Lietuvos ginkluotosioms pajgoms tebekovojant su bolevikais Dauguvos fronte,
bermontininkai, pasinaudoj jiems palankia padtimi, 1919 m. liepos 26 d. atvyko
Kurnus ir, juose sitvirtin bei pasijut es lyg nukariautame krate, m skverbtis
jo gilum. Masikai plikaudami bei vykdydami iaurias rekvizicijas, jie pradjo
palaipsniui stumti lietuvi kariuomens dalinius nuo svarbi strategini keli, kad
usitikrint sau visik unugario saugum. Lietuvos vyriausyb, bermontininkus
laikydama dideliu pavojumi nepriklausomybei, 1919 m. spalio 9 d. paskelb visame
krate karo padt ir spalio 16 d. nusprend jga juos ivaryti i Lietuvos.
Prasidjo antrasis Lietuvos kariuomens sutelkimo bermontinink fronte ir
pasirengimo iauli karinei operacijai etapas (1919 m. spalio mn. vidurys lapkriio mn. vidurys).
1919 m. spalio mn. vidury prie bermontininkus sudarius atskir front ir jo
vadu paskyrus pasiymjus kovose su bolevikais plk. ltn. K. Ladyg bei gyvendinus nemaa organizacini priemoni (paaukus kariuomen nemaai vyresniojo
amiaus vyr, sigijus usienyje btiniausi karik reikmen, aprangos ir kt.), gerokai pasikeit bendra kariuomens ivaizda, labai pasitais kari nuotaika.
Nors bermontininkams umus Radvilikio stot nutrko geleinkeli susisiekimas tarp Kauno ir bolevik fronte buvusios kariuomens, o jos telkimas bermontinink front vyko ltai, sunkiai ir usits itis mnes, taiau stengta prieprieinti prieui apie 11 50012 000 kari, kurie pradjo stabdyti ir atremti sistemingus
jo puldinjimus.
i karini pajg 1919 m. lapkriio 21 d. puolimu prasidjo treiasis bermontinink avantiros Lietuvoje likvidavimo etapas, usitss iki t met gruodio mn. vidurio. Operacij vykdant i iaurs ir piet iauli miesto supimu, kar-

425

tu puolant Radvilikioiauli kryptimi, jau kit dien po labai atkakli kautyni

buvo uimtas didiausias bermontinink organizacinis centras Radvilikis. Po to
vyko kit bermontinink uimt Lietuvos vietovi vadavimas, pasibaigs 1919 m.
gruodio 14 d. Bermontinink avantira Lietuvoje buvo likviduota. Jos likvidavimas galutinai sugriov vokiei planus kolonizuoti Lietuv.
Taigi 1919 metai yra vienas i graiausi atgijusios Lietuvos valstybs ir jos
kariuomens istorijos lap ikovotos reikmingos pergals prie du galingus prieus rusus bolevikus ir bermontininkus. Taiau Nepriklausomybs kovos tomis pergalmis nesibaig. Lietuviams dar teko patirti sunkias diplomatines ir ginklo kovas
su galingesne kaimynine Lenkija.
Lenkai nuo sen laik nerod palankumo tautiniam lietuvi sjdiui, matydami jame tik tam tikr separatizm ir litvomanij bei gyvendami amiais lietuviams nepriimtinomis, pasenusiomis unijos idjomis. Lietuvos santykiai su Lenkija istorikai buvo taip nevykusiai susipyn, kad po imtmetins carins priespaudos
atgijusios lietuvi ir lenk tautos niekaip nesteng taikiai isprsti ginijam klausim ir sutvarkyti savo atkurt valstybi sien. Lenk pastangas pasiekti porozumienie, susitarim, paprastai lyddavo visikai nepriimtini, tautinius lietuvi jausmus eidiantys pasilymai. Vadovaujantieji lenk sluoksniai, tarp kuri bent pradioje buvo nemaa didik ir magnat atstov, danai rod daug ididumo ir netolerancijos jaunosios Lietuvos veikjams, kuri didiuma buvo kilusi i iaudins
pastogs, i samanotos trobels. Jau susikrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, Lenkija, uuot pirmoji pasveikinusi drsiai pakilusi ir atsikrusi jaunj Lietuv, vilkino jos pripainim, o lenk spauda danai pravardiuodavo j Litwa
Kowienska. Tuo bdu kaimynin Lenkija ne tik neparod Lietuvai palankumo, bet
tapo paia pavojingiausia atsikurianios nepriklausomos Lietuvos prieininke, su
kuria teko itverti sunkiausias kovas. it kov metu iskirtini keli etapai.
Pirmasis i j lietuvilenk konflikto brendimo etapas, tssis iki 1919 m.
balandio 19 d. Pirmojo pasaulinio karo ivakarse bei vliau lietuvi politik bei
visuomens veikj idealui atkurti savj valstyb, apimani istoriniais laikais lietuvi geni apgyventas emes su sostine Vilniumi, lenk ideologai dar 1916 m.
paskelbtame valstybingumo lygos komunikate prieprieino teigin, jog j valstyb
negalinti remtis etnografiniu principu, o turinti apimti lietuvi ir rus emes bei
Baltijos jros pakraius ir visaip rodinjo, jog to reikalaujanios ne vien istorins
tradicijos, bet ir ekonominiai bei politiniai bsimosios Lenkijos interesai. Lenk ryt
politikoje pagrindins j politins grups endekai ir pilsudskininkai ypating
viet skyr Vilniui, turjusiam bti vienu i pagrindini atramos tak kuriant didij Lenkij. Vliau tapo aiku, jog Lenkijos valdantieji sluoksniai m siekti ne
tik buvusi j rytini emi, bet ir etnografins Lietuvos. O tai buvo visikai prieinga nacionalinms lietuvi tautos aspiracijoms. Minti lenk siekiai bei juos lydj
aktyvs Lenkijos vyriausybini sluoksni praktiniai veiksmai ir ieb karinio konflikto dl Vilniaus kibirkt. Vilniaus klausimas tapo itisu LietuvosLenkijos santyki kompleksu.
1918 m. gruodio mn. pradioje parengus plan lietuvikoms ir gudikoms
emms uimti ir Vilniuje bei jo srityje spariai kuriant karines organizacijas, lenk
vadovybs pagrindinis ryt politikos rpestis buvo uvaldyti miest bei srit tarp

426

jo ir Baltstogs, pramint lenkikaigudika Lietuva.

Pasinaudoj vokiei pasitraukimu i Vilniaus ir didjania besiartinanios Raudonosios armijos grsme, lenkai, visikai nesiskaitydami su teista lietuvi valdia,
1919 m. sausio 1 d. paskelb um miest. Nors nestengus atkakliau bolevikams
pasiprieinti pirmasis lenk ygis Lietuv 19181919 m. sandroje ir nepavyko,
taiau Lenkijos vadovyb neatsisak idjos pakartoti karin akcij, lauk tam tinkamos progos ir ruosi tiek politikai, tiek karikai.
Antrasis lenk karins ekspansijos Lietuvoje pltimo etapas tssi nuo 1919
m. balandio 19 d. iki 1920 m. liepos mn. vidurio. Pasinaudoj palankia padtimi,
kada bolevik kariuomenje, isidsiusioje MarcinkoniVilniausLydos trikampyje, susidar didel tutuma spraga, lenkai 1919 m. balandio 1921 d. staigiu
puolimu um Vilni. Tiek Vilni, tiek jo srit lenkai okupavo, visikai nederindami
savo karo veiksm su Lietuvos kariuomens, taip pat kovojusios su bolevikais, veiksmais. Um Vilni, lenkai toliau brovsi Lietuvos teritorij ir iki 1919 m. gegus
mn. vidurio pasiek irvintas, Giedraiius, Linkmenis, Ignalin, Adutik, Naruio
eer, laikydami kairje slyt su Lietuvos kariuomens Ukmergs grupe. Nepaisydami draugik santyki, lenkai atskirose vietose infiltravosi ir Lietuvos valdomus
plotus, ugrobdami Daugus, Butrimonis, Uuguost ir kitas vietoves. Visos Lietuvoje ir Gudijoje veikusios lenk jgos sudar vadinamj lietuvigud front.
Taikos sutarties derybos Paryiuje, vykusios 1919 m. pradioje, ir Vakar Europos valstybi ilgai laikoma nepastovia ir nepriimtina sovietin tvarka Rusijoje padrsino lenk nesukalbamum ir galino juos vykdyti plataus masto umojus. Nepatikslinus Paryiaus sutartimi Lietuvos sien, netrukus prasidjo kivirai tarp faktikai atsistaiusios, bet Santarvs valstybi dar nepripaintos Lietuvos ir kaimynins Lenkijos. vykusi fakt ir kivir akivaizdoje Santarvs valstybs pavluotai
mgino tvarkyti Lietuvos ir Lenkijos sien klausim, nustatydamos tarp j demarkacijos linijas, nes tiesiogins derybos tarp t valstybi nevyko. Lenkija laiksi tos
nuomons, kad jai dar neatjo patogus laikas sutvarkyti reikalus su Lietuva. Kaip
netrukus paaikjo, Lenkija Santarvs valstybi nustatyt su Lietuva demarkacijos
linij irgi nenorjo respektuoti.
Nepaisydama Lenkijos pareikto nenoro galutinai susiderti sien klausimu ir
jos aikiai parodyto agresyvumo infiltruojantis jau valdomus Lietuvos plotus, Lietuvos vyriausyb vis laik norjo su lenkais taikiai sprsti ginijamus klausimus,
iekodama paramos Santarvs valstybse. Pastarosios, usimusios savais reikalais
ir i pradi maai tesiorientuodamos tautiniuose Ryt Europos klausimuose, ilg
laik tik stebjo vykius. Galiausiai jos m skaitytis su vykusiais faktais ir Lietuv
pripaino de facto (1919 m. rugsjo 15 d. Anglija, 1920 m. gegus 11 d. Pranczija), praddamos teikti ir ioki toki materialin bei diplomatin param. Taiau
LietuvosLenkijos sien klausimas nebuvo isprstas.
LietuvosLenkijos valstybse veikusios Santarvs ali karins misijos, tarp savs glaudiai bendradarbiaudamos, domjosi lietuvilenk santykiais, stengsi juos
sureguliuoti, taiau kratutiniais atvejais lenkams nuolaidiavo ir jo su jais kompromisus. Santarvs alims, ypa Pranczijai, nuolaidiaujant, Lenkija, turdama
ymi ginkluotj pajg persvar, galjo atvirai pulti ir bandyti Lietuv okupuoti.
Taiau atkaklus Lietuvos kariuomens pasiprieinimas, nenoras pabloginti savo vaiz-

427

d daugelio pasaulio valstybi akyse ir kitos aplinkybs atgras lenk vadovyb nuo
atviro ginkluotos jgos panaudojimo. Todl lenk politikai ir kariniai veikjai djo daug
pastang susprogdinti Lietuv i vidaus, organizuodami 1919 m. nepavykus peoviak
sukilim, kuriam surengti pasinaudojo spragomis jaunoje lietuvi kariuomenje. Iki pat
1920 m. vidurio smoningai vilkindama susitarim su Lietuva sien klausimu, Lenkija
dav progos kilti vairiems nesusipratimams ir net ginkluotiems abiej krat kariuomeni susirmimams irvint, Ukmergs, Utenos ir kitose apylinkse bei Sein krate.
Treiasis lenk uimtos Lietuvos teritorijos atgavimo 1920 m. vasar (liepos
7 d. rugpjio 28 d.) etapas siejamas su rus boleviklenk karinmis operacijomis Lietuvos teritorijoje. Istorin lenk valstybins minties pltojimosi raida, pirma, ir neseniai sigaljusio Soviet Rusijoje komunizmo agresyvumas drauge su pasireikusiu tautiniu rus interes gynimu, antra vertus, prived prie neivengiamo,
lemiamo ginkluoto susirmimo tarp rus ir lenk 1920 m. pavasar, kadangi ankstesniais metais vyks karas dar neisprend j tarpusavio santyki.
1920 m. liepos mn. vakariniams lenk ir rus bolevik front sparnams priartjus prie Lietuvos kariuomens uimt pozicij, ir lenkai, ir rusai pasisteng diplomatiniu keliu sitikinti Lietuvos vyriausybs palankumu. Liepos 4 d. Lenkija pripaino Lietuv de facto, o liepos 10 d., santarvininkams spaudiant, Spa mieste
pasira protokol nedelsiant perleisti lietuviams Vilni ir jo apylinkes pagal 1919
m. gruodio 8 d. santarvinink nustatyt vadinamj G. Curzono linij. Pripaindama Lietuv de facto, Lenkija norjo iek tiek ilyginti santykius su Lietuva, nes
pastarosios kariuomens laikysena susidariusiomis ruslenk karo aplinkybmis
galjo suvaidinti ym vaidmen. Taiau tai nebuvo geranoriki lenk vadovybs
veiksmai Lietuvos atvilgiu perleisti Vilni lietuviams ji neplanavo ir neskubjo.
Soviet Rusijos vyriausyb, nordama palengvinti savo armijai deiniojo sparno puolim, nusprend greiiau sureguliuoti savo santykius su Lietuva, paskubino
ilgai vilkintas Maskvoje taikos derybas su lietuviais ir 1920 m. liepos 12 d. pasira
taikos sutart, pagal kuri Gardin ir Vilni su Vilniaus kratu pripaino Lietuvai.
Taiau netrukus, savo skming kov su lenkais kartyje, Soviet Rusija vl buvo
bepradedanti organizuoti Lietuvai sovietin vyriausyb. Tuo bdu nors formaliai
lietuvirus santykiai ir buvo sureguliuoti, taiau tikrov pakrypo kita kryptimi.
Rusams pradjus lenk puolim Lietuvos teritorijoje, tuojau kilo nesusipratim tarp
lietuvi ir rus kariuomens dali, vietomis perjusi atvirus susirmimus. Matydami savo kariuomens laimjimus kovose su lenkais, jau Varuvos prieigose, rusai
maai bepais lietuvi reikalavim neatidliojant perleisti jiems Vilni ir pasitraukti
rytus nuo sienos, kuri buvo nustatyta taikos sutartimi. Ir tik po rusams nepasisekusi Vyslos kautyni, Lietuvos vyriausybei grietai pareikalavus palikti Vilni, Soviet Rusijos revoliucins tarybos pirmininko L. Trockio nurodymu bolevikai pasitrauk
i sostins, kuri rugpjio 26 d. ikilmingai eng Lietuvos kariuomens dalys.
Neutrali Lietuvos vyriausybs pozicija ruslenk kare prived prie to, kad
nei viena i kariaujani pusi, gerbdamos t neutralum, nepasinaudojo faktikai
Lietuvos valdomais plotais savo operaciniams tikslams. Taiau lenkrus kautyni metu kai kurios Lietuvos teritorijos, iki tol dar nebuvusios Lietuvos valdios inioje, liko be jokios valdios. Tokius plotus, pasitaikius pirmai progai, ir um lietuvi kariuomens daliniai.

428

Raudonajai armijai engus Lietuvos teritorij, Lietuvos politin bei karin

vadovyb siek kuo greiiau ir kuo daugiau atgauti buvusios lenk uimtos krato
teritorijos. Pradtas sprsti liepos 7 d., is udavinys buvo vykdomas iki rugpjio
mn. pabaigos, apsupant ir nuginkluojant kai kurias pasiprieinusias lenk kariuomens dalis ir uimant Piet Suvalkijoje Maskvos sutartimi nustatytos sienos linij
AugustavotabinoDambravosAdomavii rajone, kur laik neturint jokio slyio su lenk kariuomene. Gardinas tebebuvo uimtas bolevik.
is etapas baigsi lenk utikrinimu santarvininkams, jog jie nepulsi Lietuvos, ir rugpjio 2731 d. Kaune vykusiomis neskmingomis lenklietuvi derybomis, kuri tikslas buvo dar kart pabandyti umigdyti ms karini bei politini
vadov budrum ir lengviau uimti pietin Suvalkij.
Ketvirtasis Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto 1920 m. ruden etapas
prasidjo 1920 m. rugpjio 28 d. Suvalkijos pietuose lenk puolimais, kurie aikiai
parod, jog ms pietinis kaimynas ir toliau ketins vykdyti savo agresyvius sumanymus ir Kaune tebevykstanias derybas panaudoti tik tam, kad galt geriau itirti
padt lietuvi pusje ir skmingai pasirengt tolesnei agresijai. Taip pat paaikjo,
kad ir usienio valstybi karini misij atstovai, tarpininkavimo tikslais vainj i
Lenkijos Lietuv ir atgal, nebuvo visikai neutrals ir nerod palankumo lietuviams.
Nepaisydami deryb, lenkai vykd savo operacinius udavinius, stengdamiesi uimti Augustavo mik plotus, kaip baz j veiksmams prie rusus. Rugpjio
28 d. um Augustav, lenkai toliau versi Suvalkij, po trij dien paimdami
Suvalkus ir Seinus. Taigi lenkai pradjo kar su Lietuva, jo nepaskelbdami. Piet
Suvalkijoje dislokuotai silpnai lietuvi Marijampols grupei nepavyko ne tik uimti
Gardin, bet ir isilaikyti AugustavoLipsko rajone. ioje operacijoje prie silpnas ir
iblakytas Marijampols grups jgas veik keleriopai gausesns lenk jgos. Be to,
dar negavusios aiki savo vadovybs nurodym, lietuvi dalys danai neinojo, ar
kariauti su lenkais, ar ne. Paradoksalu, taiau atskirais atvejais kai kuri lietuvi
dalini vadai tarsi su lenkais, kaip pasielgti.
Staigus lenk puolimas Suvalkijoje privert lietuvi kariuomens vadovyb
imtis priemoni j atremti. Vyriausiojoje lietuvi kariuomens vadovybje nebuvo
prieita prie bendros nuomons, koki imtis veiksm prie lenkus, kad bt galima
paralyiuoti j brovimsi Suvalkij. Vyr. kariuomens vadas plk. ltn. K. ukas
patars armijos vadui plk. ltn. K. Ladygai apsistoti NemunoAugustavo perkaso
Juodosios Anios linijoje, kasti ten apkasus, stiprinti pozicijas ir toliau n vieno ingsnio neiti. Taiau armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga nepais to patarimo, nuvyko
front ir sak ygiuoti Augustavo mikus, u Augustavo perkaso.
Tiek rusai, tiek lenkai, svarbiausiu savo baru laik iaurin, t. y. Gardino, plot
ir jam skyr ypating dmes. Siekdami usitikrinti savo kairj sparn, lenkai nutar
pirmiausia nustumti iaur nuo Augustavo mik AugustavoLipsko bare buvusias Lietuvos kariuomens dalis. Tam tikslui specialiai suformuota maoji generalinio tabo plk. ltn. A. Nienevskio vadovaujama operatyvin grup gavo udavin
ivalyti Suvalkij nuo prie ir usitikrinti laisvus perjimus per Nemun ir iaur
nuo Gardino bei pasirengti tolesniems puolimams. Lenk karo vadovybs operatyviniuose sakymuose smoningai nebuvo usimenama apie lietuvius, bet visikai slaptose direktyvose nurodoma, jog lietuvius reikia laikyti prieais lygiai kaip ir bolevi-

429

kus tiek, kiek jie bendradarbiauja su pastaraisiais. Todl puolusios Suvalkijos pietuose lenk karins dalys nebuvo informuojamos apie tikrj dalyk padt, kad
manyt, jog kariauja su bolevikais, o ne su lietuviais. Savo slaptoje direktyvoje II
lenk armijos vadas nurod, jog visi plotai, kuriuos iki bolevik puolimo vald lenkai, turjo ir toliau priklausyti Lenkijai. Suvalk miesto umimas turjo ir politin
tiksl simbolizuoti viso Suvalkijos krato umim.
Netiktas ir nelauktas lenk puolimas Suvalkijoje sukl visoje Lietuvoje audr pasipiktinimo ir nukreiptos prie lenkus neapykantos, kuri jau ir taip buvo gana
didel dl lenk agresyvi ingsni 1919 metais ir vliau. Maai sustiprinta ir silpna
Marijampols grup gavo armijos vado sakym nublokti lenkus ir pasiekti pietin
Augustavo miko plot anksiau laikyt GrabavoAugustavoLipskoGardino rib, nors po vykusi kautyni ir ygi grups dalys buvo labai pavargusios. Marijampols grup, pradjusi puolim 1920 m. rugsjo 2 d. i CiplikiBerinink
Sopockino ribos, po sunki ygi ir didiausio nuovargio iki rugsjo 4 d. pasiek
bendrj SuvalkAugustavoGardino geleinkelio rib, taiau i miest uimti
nesteng. Prie lenkus veikusios trys voros j virinink buvo dar suskaidytos maesnes. Atskiros maos Marijampols grups voros buvo atskirtos viena nuo kitos
dideliais plotais, o j veiksmai laiko atvilgiu kartais nebuvo suderinti labai dideliu
laikotarpiu. Marijampols grupje teturint tik vien raiteli eskadron, nebuvo galimybi nei vykdyti valgymo, nei palaikyti ryi.
Lenkai, turdami gausi kavalerij ir kitas valgybos priemones, greitai vertino kebli ir sunki labai iblakytos Augustavo mikuose lietuvi Marijampols grups padt. Rugsjo 4 d. lenkai, sustiprin operatyvin A. Nienevskio grup ir panaudodami kitas savo armijos dalis, pradjo pulti ir muti atskirus ir iblakytus
Augustavo mikuose lietuvi dalinius, kuriems negaljo suteikti jokios paramos nei
kaimynai, nei rezervai. Todl Marijampols grups kautyns gana greitai visur virto
izoliuot kuop ir net bri bei grupeli kautynmis. Su dideliais nuostoliais Marijampols grup turjo vl pasitraukti beveik savo pradin padt. Vyriausioji kariuomens vadovyb, nusprendusi sustiprinti i grup, rugsjo 1112 d. Suvalkij
atkl III pst. divizij. Pakeitus grups vadovyb ir pertvarkius jos dalis, buvo pasirengta gynybai.
Santarvs valstybms tarpininkaujant, Kalvarijoje prasidjo lietuvilenk derybos paliauboms sudaryti. Prie sudarant paliaubas atsiimti Seinai ir pasiekta
SmalnGib riba. Rugsjo 14 d. abiem pusms sustabdius karo veiksmus, Marijampols grups dalys m tvirtintis uimtose vietose. Kalvarijoje vykusios derybos
nutrko, nepasiekus jokio susitarimo. Nors po kautyni lenkai um Augustavo
mik plotus ir tuo apsaugojo savo II armijos kairj sparn, taiau, antra vertus,
pritrauk prie save nemaas lietuvi kariuomens dalis, su kuriomis teko labiau
skaitytis, ir vis dlto neum taip jiems reikalingo tolesnms operacijoms Sein keli mazgo.
Tolesni lenk kariniai veiksmai Suvalkijoje buvo glaudiai susij su netrukus
prasidjusiomis operacijomis prie rusus. Lenkai gerai iman lietuvirus santykius, kuriems rutuliojantis silpnos lietuvi kariuomens dalys jau buvo beveik visur
pasiekusios lietuvirus taikos sutartimi nustatyt sien, o du tredaliai Lietuvos
kariuomens jg buvo suvaryti kautynmis Suvalkijos pietuose. Tuo bdu toles-

430

nio puolimo metu kairysis smogiamosios II lenk armijos sparnas, js jau valdomus Lietuvos valdios Vilnijoje plotus, buvo apsaugotas nuo bet kuri netiktum,
o kelias Vilni darsi beveik visai atviras. Reikia manyti, jog is pastarasis, lenk
autori nutylimas, motyvas turjo daugiausia takos vyriausiajai lenk kariuomens vadovybei parenkant smgio krypt. Lietuvos kariuomens padt lenkai beveik
visada labai gerai inojo. Jie spjo, kad ir io puolimo metu dalis rus jg nuo Nemuno trauksis Vilniaus kryptimi ir lenkams sudarys patogi prog juos persekioti
bei uimti Vilni.
Kovodami prie rusus, lenkai sustiprino ir savo front prie Lietuv, sutelk jame II armijos sparnin rinktin dvi pstinink divizijas ir dvi kavalerijos brigadas. i
supamoji rinktin, staigiai ir netiktai puldama, rugsjo 22 d. sparniniais smgiais
pralau lietuvi pasiprieinim, vl um Seinus, Kapiamiest, Veisiejus bei kelet
kit vietovi, padarydami lietuvi kariuomens dalims dideli nuostoli, o rugsjo 23 d.
prie Druskinink perjo Nemun ir ijo bolevik unugar bei lietuvi kariuomens
sparn. Siekdami sudaryti koridori tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos ir atsiremti Latvij, lenkai vien savo divizij nukreip venioni kryptimi.
1920 m. rugsjo mnes pietinje Suvalkijoje vykusios kovos su lenkais buvo
paios didiausios, nuostolingiausios bei neskmingiausios i vis ligtolini kov dl
Lietuvos nepriklausomybs. Pralaimjimo prieasi buvo daug. Bene svarbiausios
i j karins vadovybs neprityrimas ir nevyks vadovavimas, kariuomens dali
isklaidymas, ryi pakrikimas, kavalerijos neturjimas ir kt.
Ketvirtasis kov su lenkais etapas baigsi 1920 spalio 7 d. Suvalk sutarties
pasiraymu.
Penktasis kov su eligovskininkais etapas prasidjo 1920 m. spalio 8 d.
vadinamuoju gen. L. eligovskio maitu ir ygio Vilni pradia, o baigsi skaudiu lenk pralaimjimu prie irvint ir Giedraii ir lapkriio 30 d. 24 val. prasidjusiomis paliaubomis. Nepaisant Lietuvos valstybei suduoto itin skaudaus smgio,
kai jos sostin Vilnius buvo gen. L. eligovskio ugrobta lenkams sulauius k tik
pasirayt Suvalk sutart, lietuviai efektyviai pasiprieino krato gilum besiverianiai lenk kariuomenei ir privert lenkus atsisakyti plan nuversti Lietuvos vyriausyb ir jga gyvendinti savo unijinius tikslus. Taigi vos besikurianti jauna Lietuvos kariuomen nepaprastai sunk egzamin Nepriklausomybs kov metu garbingai ilaik.
Kartu paymtina, jog 1920 metais Lietuvos karin vadovyb bt kur kas
imintingiau pasielgusi, jeigu bt djusi visas pastangas sitvirtinti t met vasar
i bolevik atgautame Vilniuje, pasirpi
nusi jo gynimu, o ne vertsi Augustavo mik srit. Tuomet, galimas dalykas, gen. L. eligovskio divizijos bt buvusios sulaikytos ne prie irvint ir Giedraii, o net ir Vilniaus nebt pasiekusios ir gino dl Vilniaus 1921 1939 m. visai
nebt buv.
Nors lietuvi kariuomenei nepavyko atgauti Vilniaus ir tredal krato teritorijos teko laikinai palikti Lenkijos valdioje, taiau sugebta teisinti Lietuvos egzistencij tarp kit pasaulio valstybi, tapti visateise Taut Sjungos nare ir savarankikai
tvarkyti savo ateit.

431

432

ZUSAMMENFASSUNG

V. Lesius
Die litauischen Streitkrfte in den Kmpfen um die Unabhngigkeit
1918 1920

Als Litauen 1918 seine Unabhngigkeit wiedererhalten hatte, schlug das

litauische Volk einen neuen Lebensweg ein. Es sttzte sich auf das Recht der
Selbststndigkeit im politischen Leben und schuf einen eigenen selbststndigen Staat,
wandte sich in erster Linie seinen staatlichen Institutionen zu, der Lsung der
Grenzprobleme mit den Nachbarvlkern, strebte danach, alle Schichten des
litauischen Volkes zu vereinigen. Doch die Ereignisse entwickelten sich so, dass der
litauische Staat von der Grndung an das eigene Land verteidigen und auf
diplomatischem Wege um die Anerkennung seiner Existenz kmpfen musste. Doch
die Nachbarstaaten, die Litauen nicht freundschaftlich gesinnt waren und ihre
aggressiven Ziele zu verwirklichen trachteten, versuchten die wahren Bestrebungen
unseres jungen Staates zu verzerren und zu flschen, uns zu verleumden vor der
ganzen Welt, insbesondere vor dem Vlkerbund. Unter diesen Umstnden war
Litauen gezwungen, 1918 1920 mit den Waffen gegen drei mchtige Feinde zu
kmpfen, die gegen die Unabhngigkeit des jungen Staates auftraten gegen
Sowjetrussland, die Bermondttruppen und das imperialistische Polen. Dabei ist in
Betracht zu ziehen, dass die litauische Armee eben erst im Entstehen war.
Die erste Gefahr, die direkt gegen Litauens Existenz gerichtet war, kam von
Osten: Sowjetrusslands Regierung, die sehr bald ihre frhere prinzipielle
Stellungnahme hinsichtlich des Selbstbestimmungsrechts eines Volkes vergessen
hatte, formte die Rote Westarmee, aus der drei Divisionen den 7. Dezember 1918
nach Westen geschickt wurden, um die sich von Russland abgesonderten Vlker
mit ihren Gebieten unter ihnen auch die Litauer wieder Russland anzuschlieen.
Die baltischen Staaten sollten fr die Bolschewiken eine Brcke sein, eilig errichtet,
um nach Westen einzudringen und den dort ttigen lokalen Kommunisten eine
internationale Untersttzung zu gewhren. Deshalb sollten auch nach Litauen
anstelle der abziehenden Deutschen, die bolschewistischen Truppen einrcken, um
auf dem besetzten Territorium das Sowjetsystem einzufhren.

433

Doch da sich fr die einheimischen Bolschewiken berhaupt keine

Bedingungen boten, in Litauen das Volk zu der gepriesenen sozialistischen Revolution zu erheben und einen Brgerkrieg zu entfesseln, beschlossen die Fhrer der
Sowjetunion der vorgesehenen Regierung von V. Kapsukas mit den Spieen der
Roten Armee zu helfen, die Sowjetmacht in Litauen einzufhren. Gegen diese waren
auch die groen Militrkrfte gerichtet, die spterhin fortwhrend gestrkt wurden.
Unter den litauischen politischen Funktionren indessen herrschten lange Zeit
Illusionen, dass internationale Institutionen das Schicksal des Staates bestimmten,
und es wurde deshalb ein viel zu langzeitiges System zum Aufbau der Armee
gewhlt, sodass man sich nicht wehren konnte, als die russische bolschewistische
Armee eindrang. Obwohl M. Sleeviius, der am 26. Dezember 1918
Ministerprsident wurde, unter dem Einfluss der jungen patriotischen Offiziere, die
Organisation der Armee dynamisch gestaltete, waren bis dahin bereits zwei Monate
eine teure Zeit umsonst vergangen. Vilnius retten war schon zu spt, und die
Regierung musste nach Kaunas umziehen. Vilnius und 2/3 des litauischen
Territoriums bekamen die bolschewistischen Russen. Es entstand eine reelle Gefahr
fr die weitere Existenz des wieder erschaffenen litauischen Staates.
Trotzdem zerbrachen nicht unter diesen komplizierten Umstnden das
litauische Volk, seine Regierung und die Streitkrfte, die man gerade zu grnden
begann; sie hatten Kraft sich zu vereinigen, sich der Bolschewikenaggression zu
widersetzen und mit dem mchtigen Feind zu kmpfen. Im Kampf mit den russischen
Bolschewiken sind zwei Hauptetappen zu unterscheiden: Die erste Etappe (von
Februar bis Anfang Mai 1919) kennzeichnen das Zurckdrngen der ins Land
einmarschierten Bolschewiken und der Beginn der Angriffsoperationen der
Litauischen Armee. Nach dem Charakter, der Gre und der Bedeutung der Kmpfe
ist diese Etappe in zwei kleinere Zeitrume einzuteilen.
Der erste umfasst die Periode der lokalen Kmpfe (von Februar bis Anfang
April 1919). Zugleich ist das die Periode der sehr wechselreichen ersten Kmpfe mit
den Bolschewiken, die Zusammenste bei Kdainiai-ta, bei Jieznas, Alytus und
Panevys. Die sog. Expeditionen des Besonderen Bataillons ist der erste missglckte
Versuch Ukmerg zu befreien, Panevys zu behalten, die partisanenartigen Kmpfe
in der emaitija, in Nordlitauen und in anderen Gegenden zu beenden.
Am 7. 10. Februar 1919 fanden im Gebiet Kdainiai-ta Kmpfe statt, in
denen den groen Truppenteilen der Bolschewiken die nicht vielzhligen Freiwilligen
Widerstand leisteten. Diese Ereignisse waren erstens von Bedeutung, weil der Angriff
abgewehrt wurde; der Feind war gezwungen, sich zurckzuziehen vom wichtigen
strategischen Zentrum Kdainiai. Besonders hervorzuheben ist, dass die Gefahr der
Belagerung von Kaunas aus dem Norden aufgehoben war: Dieser erste Sieg, der
einen groen Widerhall in ganz Litauen gefunden hatte, bte zweifellos eine negative Wirkung auf die weitere Ttigkeit der Bolschewiken aus.
Die am 10. und 13. Februar bei Jieznas stattgefundenen Kmpfe hinderten die
Bolschewiken, ihre Plne zu verwirklichen, nmlich nach der Einnahme von Prienai,
Kaunas von Sden zu umgehen und zu berfallen. Dabei ist zu erwhnen, dass der
Anfang dieser Aktion fr die Litauer nicht erfolgreich war, verhltnismig groe
Verluste waren zu verzeichnen; doch alles endete mit einem bedeutenden Sieg, der

434

nicht allein die litauische Gesellschaft begeisterte, sondern vor allem den Kampfgeist,
die Entschlossenheit der Freiwilligen zu kmpfen, festigte.
Mit einer schmerzhaften Niederlage fr die Bolschewiken endeten die Kmpfe
bei Alytus, die am 12., 13. und 15. Februar stattfanden whrend des
Unabhngigkeitskrieges. Das 1. Infanterieregiment, das sich noch im
Organisationsstadium befand, wurde von den zahlreichen feindlichen Truppen
auseinandergetrieben und gezwungen, sich chaotisch aus der Stadt zurckzuziehen
und dabei groe Verluste zu erleiden. Doch auch in diesem Falle gelang es, nachdem
ein Teil der briggebliebenen Truppen eingesetzt wurde, zusammen mit den
schsischen Freiwilligen Alytus von den Bolschewiken zu befreien, die frheren
Positionen wiedereinzunehmen und auf solche Weise die Kaunas von Sden
drohende Gefahr abzuwenden. Deshalb ist der Kampf um Kaunas wohl als einer
der entscheidendsten im Kriege 1919 zu betrachten. Wenn Kaunas gefallen wre,
wrde es wohl kaum gelungen sein, Litauens Unabhngigkeit wie auch die der
Stadt zu verteidigen.
Die vom Besonderen Bataillon Panevys im Februar-Mrz 1919
unternommenen Expeditionen nach Ramygala, Truskava, Survilikis, Krekenava,
Pocinliai, Baisogala und die Partisanenttigkeit der Freiwilligen in der emaitija,
in Nordlitauen und anderenorts, gaben den Feinden keine Ruhe, demoralisierten
und hinderten sie, ihre Positionen zu festigen; andererseits strkten sie das Vertrauen
der einheimischen Bevlkerung, frderten den Anschluss von vielen Freiwilligen,
den Erwerb von Waffen sowie einer greren Kampferfahrung u. .
Von Bedeutung waren die wechselreichen, in den letzten Mrz- und ersten
Apriltagen stattgefundenen Kmpfe des Besonderen Bataillons Panevys um
Ukmerg und Panevys. Es war eine eigenartige Probe vor dem Versuch, zwei
wichtige strategische Zentren in Mittellitauen nmlich Ukmerg und Panevys
zu befreien. Obwohl dieser Versuch noch erfolglos blieb, wies er bereits darauf hin,
dass der Feind nicht unbesiegbar war es durfte nur nicht an gutem Willen fehlen,
an einer guten Fhrung dabei musste man kmpfen knnen. So endete die erste
Periode des Kampfes gegen die Bolschewiken.
Die zweite Periode wird gewhnlich in Verbindung gesetzt mit dem Beginn
der ersten planmigen Lehroperationen (von Anfang April bis Anfang Mai 1919).
Das bis zu dieser Zeit von der litauischen Fhrung in Eile organisierte Militr wurde
jetzt bedeutend strker, es entstanden neue, besser ausgebildete Truppenteile, man
bekam Waffen, Uniformen. Auch in der eigentlichen Militrorganisation fand eine
positive Entwicklung statt.
Als es bekannt wurde, dass die polnische Militrfhrung einen Besetzungsplan
von Vilnius vorbereitete, beschloss man als Vorbeugungsmanahme zu versuchen,
die von den Bolschewiken besetzte eigene Hauptstadt zu befreien. Einen solchen
Versuch zu unternehmen frderten die Misserfolge der Bolschewiken an der Front,
die herrschende Unordnung sowie die Aufstnde unter dem Militr, die
Unzufriedenheit der Bevlkerung mit dem Sowjetregime u. a.
Da es noch an Krften mangelte, die Bolschewiken an der ganzen Front
anzugreifen, sollte die eben von dem Befehlshaber S. Nastopka angefhrte Besondere
Brigade (Atskiroji brigada), die von ihm ebenfalls gegrndet und an zwei Stellen

435

disloziert war, dem Feinde einen Schlag versetzen, der diesen zwingen sollte sich
zurckzuziehen. Das war der erste als Militroperation organisierte Angriff, der
auf diese Weise von den sich formenden Truppenteilen bisher noch nicht gefhrt
worden war. Im Laufe dieser Operation (2. 8. April), whrend des Angriffes auf
die Bolschewiken in Richtung Vilnius, erhielt der Feind einen bedeutenden Schlag,
doch gelang es nicht, ihn aus Vilnius zu verdrngen die Militrkrfte waren noch
zu gering. Obwohl es in diesen Kmpfen nicht gelang, das gestellte Ziel zu erreichen,
wurde doch das Vordringen der Bolschewiken ber Alytus und Kaiiadorys nach
Kaunas und darauf die geplante Besetzung von ganz Litauen verhindert.
Die erste Etappe des Kampfes mit den Bolschewiken endete erfolgreich: Den
geplanten Angriff auf Ukmerg vollfhrten gemeinsam die litauischen und die
schsischen Freiwilligentruppen am 3. Mai 1919, die nicht allein dieses strategisch
wichtige Zentrum befreiten sondern auch eine ganze Reihe von Ortschaften in der
Umgebung, wobei die Bolschewiken groe Verluste erlitten.
Bei der bisherigen Untersuchung der ersten Kmpfe mit den Bolschewiken in
dieser Periode wurde, wie es festzustellen ist, in der historischen Literatur hufig die
Rolle der an ihnen teilgenommenen schsischen Freiwilligen entweder bersehen
oder sehr gering eingeschtzt. Es ist zu verzeichnen, dass als die ersten Truppen
Anfang Januar 1919 durch regulre Truppenteile der deutschen Wehrmacht ersetzt
wurden, das Vertrauen der litauischen Regierung und Gesellschaft nicht anstieg.
Einem Teil der eingesetzten Truppen mangelte es an Disziplin, da diese unter dem
Einfluss der bolschewistischen Propaganda standen, hinsichtlich der nationalen
litauischen Regierung feindlich gesinnt waren, die Einheimischen plnderten, sich
grausam ihnen gegenber benahmen. Allein spter, als solche nichtdisziplinierte
Elemente, die nach Litauen gekommen waren, mit dem Ziel zu rauben, zurck nach
Deutschland geschickt wurden, verbesserte sich die Lage bedeutend.
Die Analyse der historischen Quellen zeigt, dass die ersten Freiwilligen obwohl
sie heie litauische Patrioten waren und aufopferungsvoll und mutig die Freiheit
ihres Vaterlandes verteidigten, mit ihren geringen Krften nicht gesiegt htten ohne
die Hilfe der gut bewaffneten schsischen Freiwilligen whrend der Kmpfe bei
Kdainiai-ta, bei Jieznas, bei Alytus, in der emaitija; sie htten nicht die
bedeutende Operation der Befreiung von Ukmerg organisieren und was besonders
wichtig ist Kaunas verteidigen knnen. In der Periode der ersten Kmpfe mit den
Bolschewiken waren die nicht zahlreichen, schlecht bewaffneten und wenig
militrisch ausgebildeten litauischen Truppen abhngig von der Untersttzung der
schsischen Freiwilligen und spielten in vielen militrischen Operationen allein eine
Hilfsrolle. Es sei gleich im voraus bemerkt, dass die schsischen Freiwilligen cca. 6
Monate in Litauen kmpften, an der Befreiung von mehr als 13 von den Bolschewiken
eingenommenen Stdten teilnahmen, der erstarkenden litauischen Armee halfen
an 100 km in das Innere des Landes vorzudringen und den Kriegern mehr Erfahrung,
Disziplin und Glauben an die eigenen Krfte zu erlangen.
Die zweite Etappe der entscheidenden Kmpfe mit den Bolschewiken dauerte
von Anfang Mai 1919 bis zum Kampfende. Sie wird in drei kleinere Abschnitte
eingeteilt. Der erste von ihnen wird gekennzeichnet durch die Reorganisation der
Litauischen Armee und durch den Beginn der greren Kriegsoperationen gegen

436

die Bolschewiken (Anfang Mai 1919 bis Mitte Juni 1919).

Die wachsende Zahl der Offiziere und Soldaten, die Entstehung neuer
Truppenteile und das Bestreben, sich schneller zu befreien von der sich hinziehenden
bolschewistischen Okkupation fhrte dazu, dass auch die Fhrung der litauischen
Streitkrfte zu reorganisieren war, wobei sich diese den neuen vernderten
Bedingungen anpassen musste. Die Einsetzung des Generals S. ukauskas, dessen
Erfahrungen aus dem 1. Weltkrieg stammten, zum Oberhaupt der Streitkrfte war
wichtig fr die Reorganisation und Erweiterung des Landesschutzministeriums und
des Generalstabs, half grundlegend die Ttigkeit alles Militrstrukturen
umzugestalten und zu koordinieren. Nachher erfolgte sehr bald die Konzentration
vieler kleiner in ganz Litauen verstreuter Truppenteile in zwei Hauptrichtungen:
Ukmerg-Utena-Zarasai und Kdainiai-Panevys-Rokikis; die bessere materielle
Versorgung und Fhrung brachte Erfolg der sehr bald darauf stattgefundenen
Kampfoperationen in Richtung Kurkliai-Panevys; es begann eine neue bedeutende
Periode in der Geschichte des Kampfes um die Unabhngigkeit. Von einzelnen
berfllen, Partisanenkmpfen ging man zu geplanten Militroperationen ber. Das
Ende dieser Periode wurde gekrnt durch die Befreiung wichtiger strategischer
Zentren der Gebiete Kupikis, Rokikis, Utena und vieler anderer kleinerer
Ortschaften.
Der zweite Abschnitt Sommer 1919 umfasste die Kriegshandlungen in der
Ostauktaitija von Mitte Juni bis Ende Juli 1919. Nach den frheren schweren
Kmpfen hrten nun die Angriffe beider kmpfenden Seiten am Duset-See in der
Ostauktaitija auf. Eines der aktuellsten Probleme fr die Bolschewiken war die
Versorgung ihrer zahlreichen Truppen, fr die Litauer indessen die Mobilmachung
von Offizieren und Soldaten, da sich ihre Zahl bedeutend verringert hatte und die
Erwerbung von neuen Geschossen, da die frher vorhandenen zu Ende gingen.
Einen groe Wirkung bte auf die litauische Gesellschaft das Gesetz, erlassen
noch vor dem Beschluss des Grndungssejms am 20. Juni 1919 von der zeitweiligen
Regierung Litauens, das die Versorgung der Krieger mit Boden bestimmte. Darauf
reagierten viele dem Vaterland treue Mnner, die freiwillig in den Militrdienst gingen
und dadurch die litauische Armee vergrerten. Dabei waren es vielzhlige litauische
Brger, die keinen oder nicht viel Boden besaen.
Von den bedeutenderen Zusammensten mit den Bolschewiken in jener Zeit
ist der erfolgreiche lokale Angriff des Panevys-Bataillons am 21. 23. Juni 1919
zu erwhnen sowie die sog. groe Strategie (didioji valgyba) im Gebiet von
Bebrin, Ilkst, Dviet, Mukanai, Dronkai, die es erlaubte den Umfang, die Zahl
der feindlichen Krfte, ihre Dislozierung, ihre Verteidigungslinien u. a. zu klren.
Der Angriff der Panevys-Truppen von 11. 12. Juni misslang, da ihre Strke
ungengend war, und man die Kampfhandlungen der einzelnen Abteilungen
schlecht koordinierte. Ein ausgezeichneter Angriff wurde am 11 12. Juli von dem
Truppenteil Ukmerg auf das Stdtchen Salakas unternommen, das eingenommen
wurde und aus taktischer Sicht fr eines der besten Manver eines kleinen
Truppenteils der litauischen Armee galt, der alle feindlichen Bemhungen in dem
erwhnten Gebiet unterdrckte.
Anfang August 1919 begann die Periode der letzten Kmpfe mit den

437

Bolschewiken die Vorbereitung der entscheidenden Kriegsoperation von Zarasai

sowie die Vertreibung der Bolschewiken aus Litauen, die bis zum Ende des Krieges
mit Sowjetrussland andauerte.
Die im Sommer 1919 lang whrende passive Position der litauischen Armee an
der Kampflinie der Seen Salakas-Dusetos-Subat erlaubte den Bolschewiken
aufzuatmen, ihre Truppenteile zu reorganisieren und weiterhin die Einheimischen im
besetzten Teil der Ostauktaitija zu misshandeln. Die litauische Heeresleitung hatte
einen detaillierten operativen Plan fr Zarasai entworfen, ihn mit Offizieren der
Brigaden (den ehemaligen auserwhlten) von Ukmerg und Panevys errtert, die
nun neue Streitkrfte erhielten und mit Geschossen und Nahrungsmitteln versorgt
wurden. Nachdem die Versorgung sowie Vorbereitungen verrichtet waren, begann
am 24. August der groe Angriff auf die Bolschewiken. Nach einem Tag wurde bereits
Zarasai eingenommen, und nach einigen Tagen mussten sich die Bolschewiken hinter
die Dna zurckziehen, man bentigte im Kampf mehr keine geschickten Manver,
man war auf Position gegangen. Obwohl die Front im Kampf gegen die Bolschewiken
bis Anfang 1920 bestand, lauerten keine Gefahren mehr. So endete die Operation bei
Zarasai fr die litauischen Streitkrften mit einem ehrenvollen Sieg.
Litauens begonnene, lange andauernde Verhandlungen Litauens mit
Sowjetrussland endeten schlielich am 12. Juli 1921 mit der Unterzeichnung eines
Friedensvertrages. Mit diesem erkannte Sowjetrussland fr alle Zeiten die
Souvernitt Litauens an sowie die Zugehrigkeit von Vilnius, des Gebietes Seinai
und anderer verhltnismig weiter Territorien in Ostlitauen als Teil unseres Staates
an. Die Anerkennung der Souvernitt strkte Litauens internationale Lage. Die
Staaten der Entente mussten Litauens Existenz bercksichtigen. Dieser Vertrag
verlieh Litauen eine feste juridische Position in den internationalen Institutionen.
Die ausschlaggebenden Kmpfe mit den Bolschewiken, die in Nordlitauen und
im lettischen Kurland gefhrt wurden, vereinigten die Gegner der baltischen Staaten
unter ihnen auch Litauens in Truppenteile unter der Fhrung von Bermondt.
Diese Freiwilligentruppen, gegrndet von russischen Monarchisten und Deutschen,
waren bedeutende Streitkrfte, gefhrlich fr die baltischen Staaten, da sie offen
gegen ihre Unabhngigkeit auftraten und mit ihnen ber Streitfragen nicht
verhandeln wollten. Im Sommer 1919 entstand zwischen der litauischen Regierung
und der Armee unter Fhrung des Obersten P. Bermondt ein militrischer Konflikt.
Im Laufe der militrischen Operationen, die gegen die Truppen von Bermondt
gerichtet waren, sind drei Etappen zu unterscheiden. Die erste von ihnen umfasst
die Zeit, in der sich die Bermondttruppen in Nordlitauen festsetzten (Ende Juli bis
Mitte Oktober 1919).
Als die litauischen Streitkrfte schwere Kmpfe fhrten mit den Bolschewiken
an der Dnafront, benutzten die Bermondttruppen die ihnen gnstige Lage und
marschierten am 26. Juli 1919 in Kurnai ein, befestigten dort ihre Positionen, fhlten
sich wie auf einem eroberten Territorium und begannen in das Land weiter
vorzudringen. Vielzhlige Raubzge und grausame Requisitionen fanden statt. Die
Bermondttruppen begannen die litauischen Streitkrfte von den strategisch wichtigen
Wegen zu verdrngen, um sich eine absolute Sicherheit zu schaffen. Die Regierung
Litauens betrachtete die Bermondtanhnger als eine groe Gefahr fr Litauens

438

Unabhngigkeit. Deshalb wurde am 9. Oktober 1919 im ganzen Land der

Kriegszustand verhngt und am 16. Oktober wurde der Beschluss gefasst, die Feinde
mit Gewalt aus Litauen zu vertreiben.
Es begann die zweite Etappe des Kampfes (Mitte Oktober bis Mitte November
1919) an der Bermondtfront: eine Konzentration von litauischen Streitkrften und
die Vorbereitung zur Militroperation bei iauliai.
Mitte Oktober 1919 entstand gegen die Bermondttruppen eine besondere Front,
an der als Befehlshaber der sich im Kampf gegen die Bolschewiken ausgezeichnete
Oberstleutnant K. Ladyga eingesetzt wurde; er fhrte vielzhlige nderungen in
der Organisation der Streitkrfte ein (es wurden in die Armee viele ltere Mnner
eingezogen, im Ausland wurde die notwendigste Ausstattung fr die Armee,
Uniformen u. a. erworben), das allgemeine Ansehen des Militrs vernderte sich,
viel besser war die Stimmung in der Armee.
Obwohl nach der Einnahme der Bahnstation Radvilikis durch die
Bermondttruppen eingenommen hatten, der Eisenbahnverkehr zwischen Kaunas
und den sich an der Front gegen die Bolschewiken befindlichen Streitkrften
abgebrochen war und deren Versetzung an die Front gegen Bermondt nur langsam,
schwer verwirklicht wurde einen ganzen Monat anhielt, gelang es doch gegen
den Feind an 11.500 12.000 Krieger einzusetzen, die den Vormarsch des Gegners
aufhielten und seine Angriffe systematisch unterbanden.
Am 4. November 1919 begann mit dem Angriff der Streitkrfte die dritte
Etappe, die bis Mitte Dezember anhielt und die Liquidierung des Abenteuers von
Bermondt in Litauen bezweckte. Die Operation fhrte zur Umzingelung der Stadt
iauliai von Norden und Sden, und zugleich fanden Angriffe in Richtung
Radvilikis-iauliai statt. Bereits am nchsten Tag nach sehr heftigen Kmpfen wurde
das grte Organisationszentrum der Bermondter Radvilikis eingenommen.
Darauf wurden andere von den Bermondter Streitkrften besetzte litauische
Ortschaften befreit und am 14. Dezember 1919 war das Abenteuer der Bermondter
in Litauen beendet. Dieses Ereignis die Liquidierung vernichtete endgltig die
Plne der Deutschen, Litauen zu kolonisieren.
So ist das Jahr 1919 eine der schnsten Seiten in der Geschichte des
wiedergeborenen Litauens und der litauischen Streitkrfte: Es sind die errungenen
Siege gegen zwei mchtige Feinde gegen die russichen Bolschewiken und gegen
Bermondt. Doch die Kmpfe um die Unabhngigkeit endeten nicht mit diesen Siegen.
Die Litauer mussten noch auf diplomatischem Gebiet und auch mit ihren Streitkrften
gegen das benachbarte Polen kmpfen.
Die Polen lehnten von altersher die nationale litauische Bewegung ab, die sie
als Separatismus oder Litvomanie betrachteten und pflegten jahrhundertelang
die den Litauern unannehmbaren, veralteten Ideen der Union. Die Beziehungen
Litauen mit Polen waren historisch so ungnstig verflochten, dass nach der
jahrhundertelangen Unterdrckung durch das Zarenregime die wiedergeborenen
Vlker die Litauer und die Polen nicht imstande waren, auf friedliche Weise die
umstrittenen Probleme zu lsen und die Grenzen ihrer wiederhergestellten Staaten
zu ziehen. Die Bemhungen der Polen ein porozumienie, eine Vereinbarung, zu
erreichen, begleiteten gewhnlich absolut unannehmbare, unehrenhafte, aggressive,

439

das Nationalgefhl der Litauer beleidigende Vorschlge. Die fhrenden polnischen

Schichten, unter denen sich wenigstens anfangs ziemlich viele Vertreter des Adels,
der Magnaten befanden, demonstrierten hufig ihren Hochmut und ihre Intoleranz
gegenber den Politikern des wiedererstandenen Litauens, die grtenteils
aufgewachsen waren unter dem Strohdach, in den moosbedeckten Htten. Als
das unabhngige Litauen bereits gegrndet war, zog Polen dessen Anerkennung
dahin anstatt als erstes Land das wiedergeborene und wiedererstandene junge
Litauen anzuerkennen, whrend in der polnischen Presse hufig die Bezeichnung
Litwa Kowienska auftauchte. Auf solche Weise zeigte das benachbarte Polen
Litauen gegenber keine Sympathie, wurde einer der gefhrlichsten Gegner des
wiederentstandenen unabhngigen Litauens, mit dem schwere Kmpfe begannen.
In diesen Kmpfen sind einige Etappen zu unterscheiden.
Die erste von ihnen, die Zeit, in der der litauisch-polnische Konflikt heranreifte,
dauerte bis zum 19. April 1919. Bereits am Vorabend des Ersten Weltkrieges und
spterhin hielten die litauischen Politiker und Aktivisten im gesellschaftlichen Leben
fr ihr Ideal die Wiederherstellung eines eigenen Staates mit der Hauptstadt Vilnius
auf dem Territorium, das in historischen Zeiten von den litauischen Stmmen
bewohnt war. Die polnischen Ideologen indessen verkndeten im Gegensatz dazu
in dem Kommuniqu der staatlichen Liga noch 1916 die These, dass sich ihr Staat
nicht auf das ethnographische Prinzip sttzen drfe, sondern gleichzeitig litauische
und russische Gebiete umfassen msse wie auch den Kstenrand der Ostsee. Sie
versuchten auf verschiedene Art zu beweisen, dass das nicht allein die historischen
Traditionen forderten, sondern auch die wirtschaftlichen und politischen Interessen
des zuknftigen Polens. Die Endeken und die Pilsudskianhnger, die beiden
politischen Hauptgruppen, die Polens Politik bestimmten, wiesen Vilnius eine
besondere Stellung zu: es sollte einer der Sttzpunkte sein bei der Grndung von
Gropolen. Spterhin wurde es augenscheinlich, dass die herrschenden Schichten
in Polen nicht allein den Anschluss ihrer ehemaligen Ostgebiete anstrebten sondern
auch den des ethnographischen Litauens. Das jedoch widersprach ganz und gar
den nationalen Aspirationen des litauischen Volkes. Die erwhnten Ziele Polens
und die daraus folgende praktische Ttigkeit seiner Regierungsschichten entzndeten
den Funken des militrischen Konflikts, der Vilnius wegen entstand. Die Vilniusfrage
lag dem gesamten Komplex der litauisch-polnischen Beziehungen zugrunde.
Anfang Dezember 1918 hatte die polnische Regierung bereits einen Plan der
Besetzung der litauischen bzw. belorussischen Territorien vorbereitet und schuf in
Vilnius wie auch in dessen Gebiet Militrorganisationen. Die polnische Fhrung
hielt fr die Hauptaufgabe ihrer Ostpolitik die Einnahme von dieser Stadt bzw. von
dem ganzen Gebiet, darunter auch von dem von Biaystok, das als polnischbelorussisches Litauen bezeichnet wurde.
Als die Deutschen sich aus Vilnius zurckgezogen hatten und die Gefahr, die
von der sich nhernden Roten Armee ausging, grer wurde, verkndigten die Polen
am 1. Januar 1919 ohne Litauens rechtmige Regierung berhaupt zu bercksichtigen,
dass sie die Stadt eingenommen hatten. Obwohl der erste polnische Marsch nach
Litauen um die Jahreswende 1918/1919 nicht gelang, da die Polen sich den
Bolschewiken nicht hrter widersetzen konnten, verzichtete Polens Regierung nicht

440

auf die Idee, die Kriegsaktion zu wiederholen und wartete allein auf eine passende
Gelegenheit, indem sie politische und militrische Vorbereitungen traf.
Die zweite Etappe des polnischen erweiterten Angriffs auf Litauen dauerte
vom 19. April 1919 bis Mitte Juli 1920. Die Polen nutzten eine gnstige Gelegenheit
aus, als im Dreieck Marcinkonys-Vilnius-Lyda auf dem Gebiet, auf dem
bolschewistische Truppenteile disloziert waren, eine groe Lcke entstand, griffen
am 19. 21. April 1919 pltzlich Vilnius an und besetzten die Stadt. Sowohl Vilnius
als sein Gebiet besetzten die Polen, ohne ihre Kampfhandlungen in bereinstimmung
zu bringen mit denen der litauischen Armee, die auch gegen die Bolschewiken
kmpfte. Nach der Besetzung von Vilnius drangen die Polen weiter auf das litauische
Territorium ein und erreichten bis Mitte Mai 1919 irvintos, Giedraiiai, Linkmenys,
Ignalina, Adutikis, den Naruio-See und hatten von der linken Seite Kontakte mit
den Truppenteilen der litauischen Streitkrfte aus Ukmerg. Ungeachtet der
freundschaftlichen Beziehungen, drangen die Polen an einzelnen Stellen auch in
Gegenden ein, die zum Herrschaftsbereich Litauens gehrten, besetzten Daugai,
Butrimonys, Uuguostis und andere Ortschaften. Alle in Litauen und Weirussland
eingesetzten polnischen Streitkrfte bildeten die sog. litauisch-weirussische Front.
Die Friedensverhandlungen, die Anfang 1919 in Paris stattfanden sowie die
Ansicht der westeuropischen Staaten, die lange bestehen blieb nmlich dass die
Sowjetmacht in Russland nicht stabil und unannehmbar sei, ermunterten die Polen,
eine friedliche Verabredung zu meiden und ermchtigten sie gewisse Handlungen
zu vollziehen. Da im Pariser Vertrag die litauischen Grenzen nicht przisiert waren,
begannen sehr bald Auseinandersetzungen zwischen dem faktisch bereits
wiederhergestellten, doch vom Vlkerbund noch nicht anerkannten Litauen und
dem benachbarten Polen. Angesichts des Geschehenen und der Konfliktsituation
versuchte die Entente mit Versptung das Problem der litauisch-polnischen Grenze
zu lsen, indem sie eine Demarkationslinie festsetzte, da direkte Verhandlungen
zwischen diesen beiden Staaten nicht stattfanden. Polen vertrat den Standpunkt,
dass die Zeit noch nicht gnstig sei, die Angelegenheiten mit Litauen zu regeln. Wie
es sich bald herausstellte, wollte Polen die von der Entente festgesetzte
Demarkationslinie auch nicht respektieren.
Obwohl Polen ausgedrckt hatte, dass es nicht beabsichtige, das Grenzproblem
endgltig zu lsen und ungeachtet seiner augenscheinlichen Aggressivitt und der
Infiltration in die von Litauen bereits beherrschten Gebiete, wollte Litauen die ganze
Zeit mit Polen die umstrittenen Fragen friedlich lsen, indem es Untersttzung bei
der Entente suchte. Die letzteren indessen hatten eigene Angelegenheiten zu ordnen,
orientierten sich anfangs auch wenig in den osteuropischen nationalen Problemen
und beobachteten allein verhltnismig lange die Ereignisse. Endlich begannen sie
das Geschehene zu bercksichtigen und erkannten Litauen de facto an (den 24.
September 1919 England, den 11. Mai 1920 Frankreich); dabei begannen sie
Litauen materiell und aus diplomatischer Sicht zu untersttzen. Doch das Problem
der Grenze zwischen Litauen und Polen wurde nicht gelst.
Die in Litauen und Polen ttigen Militrmissionen der Entente, die miteinander
im engen Kontakt standen, interessierten sich fr die litauisch-polnischen
Beziehungen, versuchten sie zu regeln; doch in den uersten Fllen stellten sie sich

441

auf die Seite der Polen und vereinbarten sich mit diesen. Die Staaten der Entente,
besonders Frankreich, begnstigten Polen: da Polen in militrischer Hinsicht eine
bermacht an Streitkrften hatte, konnte es Litauen offen berfallen und versuchen,
es zu okkupieren. Doch der hartnckige Widerstand der litauischen Streitkrfte, die
Annahme, dass ein solcher berfall Polens Ansehen in vielen Staaten der ganzen
Welt vermindern wrde u. a. Umstnde hielten die polnische Regierung von einem
offenen Einsatz ihrer Truppen ab. Deshalb bemhten sich die polnischen Politiker
und das polnische Militr Litauen von innen zu sprengen und organisierten 1919
einen misslungenen Aufstand der Peoviaken (Mitlieder der polnischen Organisation
Polska Organizacja Wojskowa), fr den sie die schwachen Stellen in den eben
gegrndeten litauischen Streitkrften ausnutzten. Bis Mitte 1920 zog sich die
Verabredung mit Litauen hinsichtlich einer Frage hin; das strebte Polen bewusst an,
und dabei lie es verschiedene Missverstndnisse aufkommen; es kam sogar zu
bewaffneten Zusammensten des Militrs von beiden Seiten in den Bezirken von
irvintos, Ukmerg, Utena u. a. sowie im Gebiet von Seinai.
Die dritte Etappe der Rckerstattung des von den Polen okkupierten litauischen
Territoriums im Sommer 1920 (7. Juli 28. August) ist verbunden mit den
Kriegsoperationen der russischen Bolschewiken gegen die Polen auf litauischem
Territorium. Die historische Entwicklung der nationalistischen Ideen der Polen sowie
ihre Verbreitung einerseits und andererseits die vor kurzem in Sowjetrussland
entstandene im Kommunismus wurzelnde Aggressivitt gemeinsam mit der
Verteidigung der sich herausgebildeten nationalen russischen Interessen fhrten zu
unvermeidlichen Kampfhandlungen zwischen den Russen und den Polen im Frhling
1920, da der 1919 stattgefundene Krieg zu keiner friedlichen Entwicklung der
wechselseitigen Beziehungen gefhrt hatte.
Als sich im Juli 1920 die westlichen Flgel der polnischen sowie der russischbolschewistischen Armee den von den litauischen Streitkrften eingenommenen
Positionen an der Front nherten, bemhten sich sowohl die Polen als auch die
Russen auf diplomatischem Wege die litauische Regierung fr sich zu gewinnen.
Am 4. Juli erkannte Polen de facto Litauen an und am 10. Juli unterzeichnete es in
der Stadt Spa unter dem Druck der Verbndeten eine Protokoll, nach dem es Litauen
sofort die Stadt Vilnius samt Gebiet gem der von den Verbndeten am 8. Dezember
1919 festgesetzten sog. Curzon-Linie zu berlassen hatte. Durch die Anerkennung
von Litauen de facto wollte Polen die Beziehungen zu Litauen besser gestalten, da
die Haltung der litauischen Streitkrfte whrend des Krieges zwischen Russland
und Polen eine wichtige Rolle spielen konnte. Doch waren es keine Handlungen
gewesen, die vom guten Willen der polnischen Fhrung hinsichtlich Litauen zeugten:
Polen plante nicht, beeilte sich nicht, Vilnius Litauen zu berlassen.
Die Regierung Sowjetrusslands, die die Attacken des rechten Flgels ihrer
Armee sichern wollte, beschloss schnell die Beziehungen mit Litauen zu regeln, beeilte
sich, die sich lang dahinziehenden Moskauer Friedensverhandlungen mit den
Litauern zu beschleunigen und unterzeichnete am 12. Juli 1920 den Friedensvertrag,
nach welchem Grodno/Gardinas und Vilnius mit dem Vilniuser Gebiet als zu Litauen
gehrend anerkannt wurden. Doch sehr bald, als Sowjetrussland in den Kmpfen
gegen Polen groe Erfolge zu verzeichnen hatte, begann es fr Litauen eine

442

Sowjetregierung zu organisieren. Deshalb geschah es nun, obwohl formell die

litauisch-russischen Beziehungen geregelt waren, dass sich diese in anderer Richtung
zu entwickeln begannen. Als die Russen den Angriff auf die Polen in Litauen
begannen, entstanden zwischen den litauischen und russischen Truppenteilen sofort
Missverstndnisse, die mancherorts zu offenen Kmpfen fhrten. Als die Russen
Erfolge ihrer Streitkrfte in den Kmpfen mit den Polen verzeichneten, beinahe
Warschau erreichten, beachteten sie fast berhaupt nicht die Forderung der Litauer,
ihnen sofort Vilnius zu bergeben und sich nach dem Osten zurckzuziehen von
der im Friedensvertrag festgesetzten Grenze. Und allein nach den fr die Russen
erfolglosen Kmpfen an der Weichsel, als Litauens Regierung streng forderte ihr
Vilnius zu bergeben, verlieen die Bolschewiken auf Befehl des Vorsitzenden des
Revolutionsrates der Republik Russland L. Trozki die Hauptstadt, in die den 26.
August feierlich die litauische Armee einmarschierte.
Die neutrale Position der Regierung Litauens im russisch-polnischen Kriege
fhrte dazu, dass keine von den kmpfenden Seiten, die Litauens Neutralitt
achteten, die eigentlich zu Litauen gehrenden Territorien fr ihre Kampfoperationen
benutzten. Doch im Laufe der polnisch-russischen Kmpfe blieben manche litauische
Gebiete, die bis dahin noch nicht unter der Herrschaft von Litauen standen, ohne
jegliche Verwaltung. Diese Gebiete nahmen die litauischen Truppenteile bei der ersten
Gelegenheit ein.
Als die Rote Armee in Litauen einmarschierte, bemhte sich Litauens politische
und militrische Fhrung so schnell und so viel wie mglich von den Gebieten des
Landes zurckzubekommen, die frher unter polnischer Okkupation gewesen waren.
Mit dieser Aufgabe begann man sich am 7. Juli zu befassen und das Ende fand in
den letzten Augusttagen statt als einige polnische Truppen, die sich widersetzten,
umzingelt und entwaffnet wurden und als in der Sd-Suvalkija die im Moskauer
Vertrag festgelegte Grenzlinie erreicht war im Gebiet von Augustow-tabinasDambrava-Adomaviiai, wobei man eine gewisse Zeit mit den polnischen Truppen
berhaupt nicht in Berhrung kam. Grodno/Gardinas blieb von den Bolschewiken
besetzt.
Diese Etappe endete mit der Versicherung der Polen, dass sie das ein friedliches
Abkommen anstrebende Litauen nicht angreifen wollt sowie mit den in Kaunas am
27. 31. August stattgefundenen erfolglosen Verhandlungen zwischen Polen und
Litauen: Polen versuchte wieder einmal, die Wachsamkeit unserer Politiker und
unseres Militrs abzulenken, um auf diese Weise leichter die sdliche Suvalkija zu
besetzen.
Die vierte Etappe des litauisch-polnischen Konflikts im Herbst 1920 begann
am 28. August 1920 im Sden der Suvalkija mit den Angriffen der Polen; nun wurde
es augenscheinlich, dass unsere Nachbarn aus dem Sden selber ihre aggressiven
Plne verwirklichen wollten, und die in Kaunas noch stattfindenden Verhandlungen
allein dafr benutzt wurden, besser die Lage auf der litauischen Seite kennenzulernen,
um sich erfolgreich fr die weitere Aggression vorzubereiten. Zugleich klrte sich
die Haltung der Militrvertreter der Missionen auslndischer Staaten, die als
Vermittler aus Polen nach Litauen hin- und zurckfuhren, doch nicht ganz neutral
waren und fr Litauen keine besondere Zuneigung aufwiesen.

443

Ungeachtet der Verhandlungen fhrten die Polen ihre operativen Aufgaben

aus, indem sie sich bemhten im Walde von Augustow ein Territorium zu besetzen
als Basis fr die gegen die Russen gerichteten Unternehmen. Am 28. August, nachdem
die Polen Augustow eingenommen hatten, drangen sie weiter in die Suvalkija ein,
nahmen nach drei Tagen Suvalkai und Seinai ein. So begannen denn die Polen den
Krieg mit Litauen, ohne ihn erklrt zu haben. Der im Sden der Suvalkija dislozierten
schwachen litauischen Marijampol-Gruppe gelang es nicht Grodno/Gardinas
einzunehmen und auch nicht innerhalb der Grenzen von Augustow bzw. Lipsk
sich zu halten. In dieser Operation, die gegen die schwachen und verstreuten
Marijampol-Gruppen gerichtet waren, wurden vielzhlige polnische Truppenteile
eingesetzt. Auerdem hatten die litauischen Truppen von ihrer Fhrung keine
eindeutige Anordnung bekommen, ob sie mit den Polen weiterhin kmpfen oder
nicht kmpfen sollten. Es ist paradox, doch in manchen Fllen berieten sich die
Fhrer einiger litauischer Truppenteile mit den Polen, wie zu handeln sei.
Der pltzliche Angriff der Polen in der Suvalkija zwang die litauische
Kriegsfhrung Mittel anzuwenden, um sich der polnischen Aggression zu
widersetzen. Doch gab es in der Obersten Fhrung der litauischen Streitkrfte keine
einheitliche Meinung bezglich des Kampfes gegen die Polen, nmlich ob das
Vordringen des Feindes aufzuhalten sei. Der Oberste Befehlshaber der Armee
Oberstleutnant K. ukas empfahl dem Befehlshaber der Armee Oberstleutnant
K. Ladyga Stellung einzunehmen an der Linie Memel Augustower Kanal
Schwarze/Juodoji Ania, dort Schtzengraben anzulegen und keinen Schritt weiter
vorzudringen. Doch der Armeefhrer Oberstleutnant K. Ladyga bercksichtigte
nicht diesen Rat, ging an die Front und befahl in die Wlder von Augustow zu
marschieren, in die Gegend hinter dem Augustower Kanal vorzudringen.
Indessen hielten sowohl die Russen als auch die Polen fr ihr wichtigstes Gebiet
das nrdliche das von Gardinas und widmeten ihm besondere Aufmerksamkeit.
Die Polen, die ihren linken Flgel sicherstellen wollten, beschlossen vorerst nach
Norden aus den Augustower Wldern des Augustower-Lipsker Gebietes die
ehemaligen litauischen Truppenteile zu verdrngen. Der fr diese Aufgabe
bestimmten operativen Gruppe unter Fhrung des Oberstleutnants des Generalstabs
A. Nienewski, wurde befohlen, die Suvalkija von den Feinden zu subern und einen
freien Weg an die Memel wie auch nrdlich von Grodno zu sichern sowie sich fr
weitere feindliche Angriffe vorzubereiten. In den operativen Befehlen der polnischen
Kriegsfhrung wurden bewusst die Litauer nicht erwhnt, doch in den ganz
geheimen Direktiven war darauf hingewiesen, dass die Litauer als Feinde zu
betrachten seien genau so wie die Bolschewiken, insofern sie sich mit diesen
mitbettigen. Deshalb wurde den im Sden der Suvalkija eingesetzten polnischen
Truppenteilen nichts mitgeteilt ber die wahre Lage der Dinge, damit sie annahmen,
dass sie mit den Bolschewiken, nicht mit den Litauern kmpften. In seiner geheimen
Direktive wies der Fhrer der polnischen Armee darauf hin, dass alle Gebiete, die
bis zum berfall der Bolschewiken von den Polen beherrscht wurden, auch weiterhin
zu Polen gehren sollten. Die Einnahme der Stadt Suvalkai/Suwalki hatte noch ein
politisches Ziel: sie sollte die Einnahme des ganzen Suwalker Gebietes symbolisieren.
Der unerwartete polnische berfall auf die Suvalkija entrstete ganz Litauen

444

und schrte den Hass gegen die Polen, der auch frher bedeutend war wegen der
vielzhligen aggressiven Handlungen 1919 und spter. Die wenig bewaffnete und
schwache Marijampol-Kampfgruppe bekam den Befehl des Armeefhrers, die Polen
zu verdrngen und den Sden des Augustower Forstes zu erreichen, der frher als
Grabower-Augustower-Lipsker-Grodnoer Grenzgebiet galt, obwohl nach den
stattgefundenen Kmpfen und Mrschen die Truppenteile sehr mde waren. Den
Angriff begann die Gruppe von Marijampol am 2. September 1920 von der
Ciplikiai-Berininkai-Sopochin-Grenze; nach schweren Mrschen, sehr ermdet,
erreichte sie die Eisenbahnlinie Suwalki-Augustow-Grodno, die die Grenze bildete;
doch diese Stdte einzunehmen gelang ihr nicht. Aus den gegen die Polen
kmpfenden drei Gruppen wurde von den Fhrern kleinere gebildet. Die einzelnen
kleinen Truppenteile waren voneinander durch groe Flchen abgesondert, und
manchmal waren ihre Fortbewegungen in zeitlicher Hinsicht nicht aufeinander
abgestimmt in einem sehr groen Zeitraum. Die Truppe in Marijampol hatte allein
eine Schwadron, es gab weder Mglichkeiten der Auskundschaftung noch der
Aufrechterhaltung der Beziehungen.
Die Polen, die viele Reitertruppen hatten und andere Mglichkeiten der
Auskundschaftung, erfassten bald die gefhrliche und schwere Lage der sehr weit in
den Wldern von Augustow verstreuten litauischen Gruppe aus Marijampol. Den 4.
September begannen die Polen, nachdem sie die operative Niewerski-Gruppe verstrkt
und noch andere Truppenteile zur Untersttzung ihrer Armee angeschlossen hatten,
die einzelnen, in den Wldern von Augustow verstreuten litauischen Truppen
anzugreifen und zu schlagen, denen weder die Nachbarn noch die Reserven irgendeine
Hilfe leisten konnten. Deshalb entwickelten sich die Kmpfe der Marijampol-Gruppe
sehr bald zu bewaffneten Zusammensten von isolierten Truppen, sogar von Haufen
sowie kleinen Gruppen. Nach groen Verlusten war die Marijampol-Gruppe
gezwungen ihre Ausgangsposition einzunehmen. Die Heeresleitung beschloss diese
Gruppe zu strken und versetzte am 11. 12. September in die Suvalkija die 3.
Infanteriedivision. Nach der Einsetzung einer neuen Fhrung der Gruppe sowie der
Umordnung ihrer Teile war man zur Verteidigung bereit.
Durch die Vermittlung der Vlkerbundstaaten begannen die litauischpolnischen Verhandlungen ber einen Waffenstillstand. Vor dem Abkommen wurde
Seinai wiedererobert und die Smolany/Smalnai-Gibai-Grenze erreicht. Am 14.
August, als von beiden Seiten die Kriegshandlungen aufhrten, begannen die
Truppenteile von Marijampol die von ihnen eingenommenen Positionen zu
befestigen. Die in Kalvarija stattgefundenen Verhandlungen wurden jedoch
abgebrochen, ohne dass eine Vereinbarung getroffen war. Obwohl als Resultat der
Kmpfe die Polen die Waldflchen von Augustow eingenommen und auf solche
Weise den linken Flgel ihrer Armee II sichergestellt hatten, wurden gegen sie
ausgezeichnete litauische Truppenteile eingesetzt, was sie in Betracht zu ziehen
hatten; doch gelang es ihnen nicht, den fr die weiteren Operationen wichtigen
Knotenpunkt der Seinai-Landstraen einzunehmen.
Die weiteren Kriegshandlungen der Polen in der Suvalkija waren eng
verbunden mit den sehr bald darauf begonnenen Operationen gegen die Russen.
Die Polen kannten sich gut aus in den litausich-russischen Beziehungen, die sich so

445

entwickelten, dass die bereits schwachen litauischen Truppenteile beinahe berall

die im litauisch-russischen Friedensvertrag festgesetzte Grenze erreicht hatten,
whrend 2/3 der litauischen Streitkrfte an den Kampfhandlungen in der
Sdsuvalkija teilnehmen mussten. Dadurch war der linke Flgel der polnischen 2.
Armee, der in das bereits unter litauischer Herrschaft stehende Territorium des
Vilniusgebietes eingedrungen war, sicher, dass nichts Unerwartetes geschehen werde
und nichts den Einmarsch in Vilnius verhindern knne. Es ist anzunehmen, dass
dieses letzte Motiv, das von den polnischen Autoren nicht erwhnt wird, den grten
Einfluss auf das Oberkommando der polnischen Armee ausgebt hatte, als es die
Richtung der Angriffsbewegung bestimmte. Die Lage, in der sich die litauischen
Streitkrfte befanden, war den Polen fast immer sehr gut bekannt. Sie nahmen an,
dass sich auch whrend dieses Angriffs ein Teil der russischen Streitkrfte von der
Memel/Nemunas in Richtung Vilnius zurckziehen wrde und dadurch eine
gnstige Situation entstehen werde, diese Feinde zu verfolgen und Vilnius
einzunehmen.
Whrend der Kmpfe mit den Russen strkten die Polen ihre Streitkrfte auch
an der Front gegen Litauen, konzentrierten daselbst die Elite des Flgels des 2. Armee,
nmlich zwei Infanteriedivisionen und zwei Kavelleriebrigaden. Diese Elitetruppen
griffen pltzlich, ganz unerwartet an, brachen den Widerstand der Litauer mit
Flgelangriffen, nahmen Seinai, Kapiamiestis, Veisiejai sowie eine Reihe anderer
Ortschaften ein; die litauischen Truppenteile erlitten groe Verluste. Am 23. September berquerten die polnischen Streitkrfte die Memel/Nemunas bei Druskininkai,
befanden sich nun im Rcken der Bolschewiken und erreichten den Flgel der
litauischen Armee. Da die Polen einen Korridor zwischen Litauen und
Sowjetrussland bilden sowie sich auf Lettland sttzen wollten, schickten sie eine
ihrer Divisionen in Richtung venionys.
Die September 1920 in der Sd-Suvalkija stattgefundenen Kmpfe mit den
Polen galten fr die grten, verlustreichsten und erfolglosesten unter allen, die
damals fr Litauens Unabhngigkeit gefhrt wurden. Es gab viele Ursachen, die
diese Niederlage bedingten. Die wichtigsten sind folgende: es mangelte dem
Oberkommando an Erfahrung, die Kriegsfhrung war schlecht, die Truppenteile
verstreut, die Nachrichtenbermittlung ungengend, es fehlte an Kavallerie u. a.
Die vierte Etappe des Kampfes gegen die Polen endete den 7. Oktober 1920
mit der Unterzeichnung des Vertrags von Suvalkai/Suwaki.
Die fnfte Etappe, die Kmpfe mit den eligowski-Anhngern, begann am 8.
Oktober 1920 nach dem sog. Aufstand des Generals L. eligowski, der mit dem
Marsch nach Vilnius anfing, mit der schmerzlichen Niederlage der Polen bei irvintos
und Giedraiiai am 30. November endete und dem um 24 Uhr begonnenen
Waffenstillstand. Ungeachtet des sehr schmerzlichen Schlages, den der litauische
Staat erhalten hatte, als Litauens Hauptstadt Vilnius vom General eligowski besetzt
wurde und die Polen sich gegen den eben von ihnen unterzeichneten Vertrag von
Suvalkai wandten, leisteten die Litauer effektiven Widerstand gegen die sich ins
Land drngenden polnischen Streitkrfte und zwangen die Polen auf ihren Plan zu
verzichten nmlich die litauische Regierung zu strzen und mit Gewalt einen
unierten Staat zu grnden. Also haben die eben im Entstehen begriffenen jungen

446

litauischen Streitkrfte eine auergewhnlich schwere Prfung bestanden. Sie hielten

sich wrdig whrend der Kmpfe um die Selbstndigkeit.
Dabei ist aber zu bemerken, dass die litauische Heeresleitung sich viel klger
1920 verhalten htte, wenn all ihr Bestreben darauf gerichtet wre, das in jenem
Sommer von den Bolschewiken zurckerstattete Vilnius zu befestigen sowie fr seine
Existenz zu sorgen und sich nicht in das Waldgebiet von Augustow zu drngen.
Dann wre es vielleicht mglich gewesen, die Divisionen des Generals eligowski
nicht erst bei irvintos und Giedraiiai aufzuhalten, sondern viel frher, so dass sie
Vilnius nicht erreicht htten und es keine Auseinandersetzung hinsichtlich Vilnius
gegeben htte.
Obwohl die litauischen Streitkrfte Vilnius nicht zurckgewinnen konnten
und 1/3 von Litauens Territorium zeitweilig von Polen besetzt war, gelang es doch,
die Existenz von Litauen juristisch zu besttigen als Staat unter anderen Staaten der
Welt, ein vollwertiges Mitglied des Vlkerbundes zu werden und selbststndig seine
Zukunft zu gestalten.

447

Priedai
1 priedas

1919 m. kovo 1 d. Lietuvos sutartis su Latvija dl paskolos

Latvijai 5 mln. marki ir dl naudojimosi Liepojos uostu
Lietuvos Vyriausyb, atstovaujant jos galiotiniams: Ministeriui Pirmininkui
M. Sleeviiui, Prekybos ir Pramons Ministeriui J. imkui, Finans Ministerijos Valdytojui V. arneckiui, Susisiekimo Ministerijos Valdytojui J. imolinui, Krato Apsaugos Ministeriui M. Velykiui ir Latvijos Vyriausyb, atstovaujant jos galiotiniui
Latvijos Ministeriui Pirmininkui K. Ulmaniui, sudar i sutart:
1. Lietuvos Vyriausyb utikrina imokjim penki milijon vokiei marki
(Ob-Ost) paskolos, kuri Latvijos vyriausyb yra utraukusi 1919 m. vasario 28 d.
Lietuvos Prekybos ir Pramons Banke.
2. Latvijos Vyriausyb pasiada priimti siuniamas Lietuvos Vyriausybs Liepojaus uost prekes ir karo mediag neribotame kieky. Lietuvos vyriausyb gali
vykdyti ikrovim savo priemonmis ir turi teiss savo preki aprangai pasisti
Liepoj reikiam ginkluot pajg.
3. Lietuvos Vyriausyb turi teiss sigyti arba isinuomoti Liepojaus uoste sandlius arba jiems vietas ir ant sigyt arba inuomot iam reikalui ems sklyp
statyti patalpas, krante iose patalpose savo prekes ir karo mediag ir saugoti jas
savo ginkluota jga.
Tose vietose, kur krantas arba uosto sandliai yra Latvijos valstybs turtas,
Latvijos vyriausyb pasiada suteikti Lietuvos Vyriausybei naudojimuisi reikiamus
kranto plotus arba sandlius u mokesn, kuris tose vietose yra laikomas bendrai
priimtu.
4. Atjusioms Liepojaus uost ir skirtoms Lietuvos Vyriausybei prekms ir
karo mediagai perveti Latvijos Vyriausyb pasiada duoti Lietuvos Vyriausybei
utenkamai riedmen ir kitoki transporto priemoni, atsivelgiant kiek, kur ji
pati turs.
5. Prekms ir karo mediagai i Liepojaus Lietuv ir atvirkiai perveti Lietuvos Vyriausyb turi teiss naudotis savo traukiniais ir kitomis transporto priemonmis.
6. Ateinanioms Lietuvos Vyriausybei Liepoj prekms ir karo mediagai
apsaugoti Lietuvos Vyriausyb turi teiss vietoje ir arti i preki ir mediagos transporto keliu laikyti reikiamas ginkluotas pajgas.
7. Lietuvos ginkluotoms pajgoms, iki jos yra Latvijos teritorijoje, taikomi bendri io krato kariki nuostatai, kiek ie nuostatai nesiaurina teikiam Lietuvos vyriausybei ia sutartimi teisi.
Latvijos vyriausyb aprpina esamas Latvijos teritorijoje Lietuvos kariuomens dalis reikiamu proviantu nustatytomis Latvijoje intendantros kainomis.
8. Visos tranzitu Lietuv pro Liepojaus uost veamos per Latvijos teritorij
arba priklausaniu Latvijai pajriu preks atleidiamos nuo vis muito rinkliav.

448

9. Tokiomis pat slygomis Lietuvos vyriausyb turi teiss veti per Liepojaus
uost prekes, eksportuojamas i Lietuvos.
10. ioji sutartis galioja nuo jos pasiraymo dienos ligi galutino susitariani
ali tarptautini santyki sutvarkymo Taikos konferencijoje.
11. Lietuvos ir Latvijos vyriausybs veikia sutartinai kovoje su bolevikais.
12. ioji sutartis turi bti susitariani ali vyriausybi ratifikuota per dvi
savaites nuo jos pasiraymo dienos.
Vien ios sutarties egzempliori gauna Latvijos, antr Lietuvos Vyriausybs.
ioji sutartis pasirayta Kaune, 1919 m. kovo 1 d.
Lietuvos Ministeris Pirmininkas
(pas.) M. Sleeviius
Prekybos ir Pramons Ministeris
(pas.) J. imkus
Finans Ministerijos Valdytojas
(pas.) V. arneckis
Susisiekimo Ministerijos Valdytojas
(pas.) J. imolinas
Krato Apsaugos Ministeris
(pas.) K. Velykis
Latvijos Ministeris Pirmininkas
K. Ulmanis
2 priedas

Joniklio apskr. komiteto 1919 m. kovo 22 d. atsiaukimas

(kalba netaisyta)
Pilieiai!
Joniklio Apskriio k-tas iuo pranea visiems gyventojams, kad nei bolevik
tvarkos, nei j raudonosios armijos ms apskrityje nebra. Visa valdia Joniklio
apskrityje vl grta rankas Apskriio k-to, irinkto vis gyventoj, be luomo, skirtumo, Linkuvos suvaiavime 27 d. Lapkriio mn. 1918 m.
Visuose valsiuose tuojaus privalo imtis darbo valsi k-tai demokratiniu
bdu irinkti vis gyventoj (senojo sstato) ir tvarkyti apylinks gyvenim sulig
nurodym Apskriio k-to.
Apskr. k-tas kreipiasi visus gyventojus praydamas susilaikyti ramiai ir daboti tvarkos, kad bolevikais sugriautas gyvenimas bt greiiau privestas prie normalio bgio ir sykiu pabria, kad laikas begalo sunkus, kad gelbjimui krato nuo bado
ir netvarkos reikalingas nepaprastas tempimas ir subrimas vis pajg.
Neprikl. Lietuvos v-bs atstatymo darbui turi bt patrauktos visos gyvosios
krato pajgos.

449

Bolevik valdia ir jos raud. armija, itutino ms krat, ir ive duon,

kuri buvo skyriama biednj aprpinimui ir tuo paiu jiems parod, kad jiems nerpi biednj reikalai, bet rpi svetimo turto prisigrobti, krate padaryti bad ir
savo kyenes prisikrauti. Dabar, jus jau gerai pamatte prie ko veda bolevik tvarka. Jiems rpjo sukelti pilietin kar, padaryti skerdynes, sugriauti vis Lietuvos
gyvenim.
Pranedamas apie tai, Joniklio Apskr. k-tas skelbia, kad visi sakymai bolevik valdios ileisti, pradedant nuo sausio mn. iki iai dienai skaitomi neteistais ir
neveikianiais, nes tai nebuvo tikra valdia. Tai buvo valdios ugrobimai su pagalba svetimos pajiegos, Rusijos raudonarmiei plik, ir pabria, kad visi gyventojai yra lygus ir turi lyg bals krato tvarkime.
Apskriio k-tas tikisi, kad visi gyventojai supras momento svarbuma, pads
savo valdiai vesti krat prie tvarkos ir gerovs ir visi kaip vienas stos Lietuvos
gynj eiles.
Te gyvuoja Laisva Nepriklausoma Lietuva!
alin bolevik tvarka ir piliei karas!
Joniklio Apskr. k-to vice Pirmininkas
Jonas Navakas
Joniklis 1919 m. kovo 22 d. u sekretori
A. Kazileviius
3 priedas

Lietuvos valstybs prezidento A. Smetonos 1919 m. rugsjo 13 d. ratas Jo

Ekscelencijai Vyriausiajam kariuomens vadui Generolui ukauskui
(kalba netaisyta)
Paskutiniai ms narsios kariuomens miai su prieininku, kurie nuo rugpjio 26 d. . m. jo visu Dauguvos frontu 120-ties kilometr platumo, Tamstai,
Ponas Generolai vadovaujant, pasibaig visiku ms laimjimu.
Imtyns buvo toli grau nelygios. Ms jauna kariuomen kovsi su prieininku, kurio pajgos buvo daug didesns ir apystovos joms gintis patogesns. Prieininkas turjo ums pozicijas, apsaugotas gamtos klitimis tanks mikai, eer tinklai, kalnai ir pelks ir dirbtinmis klitimis sunkiai veikiamos dygliuot geleies
viet tvoros ir puikiai taisyti seni kasimai, rus palikti ir paskui dar pagerinti; gi msiki pusje buvo tik uversti seni vokiei kasimai. Taiau drsus Tamstos kovos
planas ir imintingi Tamstos paliepimai miams einant padar tai, kad ms karygiai per savait laimjo ems plot beveik lyg 3000 kvadratini kilometr, numet
prieinink u Dauguvos ir tvirtomis kojomis sustojo prie Daugpilio miest.
Smarkiausiame autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnies sukryje Tamsta
pats vedei min Tamstai tikt kariuomen, drauge su kareiviais ir karininkais

450

pirmose eilse puldavai prieinink smarkiomis atakomis, nepaisydamas aplinkui

lakstanios mirties.
Rugpjio Dauguvos mis yra ms ginklo papuoimas, ms Tautos garb
ir didelis Tvyns laimjimas. Toje kovoje vl apsireik narsi Lietuvi kareivio dvasia, kuria kvpavo Lietuva gindama save Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kstuio ir
Vytauto metu.
Visa Lietuva dkinga Tamstai, Ponai Generolai ir visiems savo snums Dauguvos narsuoliams, kurie, Tamstos vedami, ivadavo Tv em ir jos gyventojus i
rus bolevik jungo.
Didiuodamasis ms jaunos kariuomens ygiais, tariu Tamstai gilios padkos od ir praau pasakyti Tamstos vedamiems Dauguvos karygiams karininkams ir kareiviams irding ai, mano tariam Lietuvi Tautos vardu.
Gi u rugpjio Dauguvos m enklinu Tamst, Ponai Generolai, treiojo ir
antrojo laipsnio Lietuvos karygio kryiumi.
A. Smetona
Valstybs Prezidentas
4 priedas

Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija

Lietuva i vienos alies ir Rusija i antrosios, bdamos tvirtai pasiryusios teise
ir teisingumu pagrsti patvarius pamatus ateities savitarpio santykiams, kurie abiem
valstybm ir j gyventojams suteikt vis rimties ir gero kaimyn sugyvenimo lab,
nusprend tam tikslui pradti tarybas ir paskyr savo galiotiniais:
Lietuvos Demokratin Respublika
Tom Naruevii,
Petr Klim,
Simon Rozenbaum,
Juoz Vailokait ir
Vytaut Rakausk
ir
Rusijos Federacin Socialistin Taryb Respublika
Adolf Joff, Abraomo sn,
Julijon Marchlevsk, Juozapo sn, ir
Leonid Obolensk, Leonido sn.
Paymtieji galiotiniai, viens kitam pateik savo galiojimus ir pripain juos
esant sustatytus tinkama forma ir reikiama tvarka, susitar dl i dalyk:
Straipsnis I.
Remdamasi Rusijos Federacins Socialistins Taryb Respublikos paskelbtja
vis taut teise laisvai apsisprsti ligi joms visikai atsiskiriant nuo valstybs, kurios

451

sudtyje jos yra, Rusija be atodair pripasta Lietuvos Valstybs savarankikum ir

nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis skmmis
ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis Rusijos suvereniteto teisi, kuri ji
yra turjusi Lietuvi tautos ir jos teritorijos atvilgiu.
Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neudeda Lietuvi
tautai ir jos teritorijai joki pareig Rusijos link.
Straipsnis II.
Valstybs siena tarp Lietuvos ir Rusijos eina:
Prasiddama nuo tos vietos, kur Gorodniankos up teka Bobro up, tolumo
2 varstai rytus nuo arnalaso kaimo Gorodniankos upe tarp Chmelnik
Chmelevkos ir LevkOlos kaim; nuo ten sausuma Veselavo kaimo piet on;
nuo ten bevardiu Kamenos ups intaku iki tos vietos, kur tasis intakas teka mintj Kamenos up tolumo apie varst nuo Veselavo kaimo. Toliau Kamenos ups
tkme auktyn tolumo apie varst; nuo ten sausuma madaug valsiaus valdybos
link kaime Nerastnaja ligi pat bevardio Sidros ups intako versmi; toliau tuo intaku iki jo santako su Sidra tolumo apie varst nuo Siderkos kaimo; nuo ten Sidros
(Siderkos, Sidriankos) tkme tarp etak ir Siderkos kaim, pro Sidros miestel,
tarp Jurai ir Ogorodnik kaim pro Beniai kaim, pro Litvinkos kaim, tarp
Zveran ir Timan, iki Lovik kaimo; nuo ten sausuma Valkui kaimo piet
on; toliau auktum, kurioj stovi trigonometrinis punktas (108,0) tolumu apie
varst pietus nuo Navodiel kaimo; toliau Toli sodyb iaurs on tolumo
madaug varstas iaur nuo j; nuo ten Dubavosios kaimo piet on; toliau
Induros upe, pro Luki kaim, pro Induros miestel, pro Prokapavii kaim, pro
Bieliavo kaim; toliau Laos upe pro Babraunink kaim ir toliau ita upe iki jos
santako su Svisloim. Toliau Svisloies upe iki jos santakos su Nemunu; nuo ten
Nemunu ligi Bernos (Berezinos) ups ioi, Bernos, Isloies ir Voloinkos upmis, Voloino miesto vakar onu, Brilk, Burlok (Burmok) ir Polikiauiznos
kaim iaurs onu; nuo ten iaurs rytus Mielai ir Gintauiznos (Menikauiznos) kaim ryt onu tolumo apie varst nuo j; toliau iaurs rytus Cholchlo
miesto vakar on tolumo apie varst nuo jo; toliau Suchanaroviznos kaimo vakar onu tolumo apie varst nuo jo. Nuo ten siena pasuka iaurs rytus Berezovc kaimo vakar on toluma nuo jo apie vien varst; toliau iaurs rytus Vaskani kaimo vakar onu; nuo ten Lialkoviznos kaimo vakar onu tolumo apie
vien varst nuo jo; nuo ten pasuka iaur, Kuliauiznos kaimo vakar on ir
nuo ten iaur tarp Dreni ir erlok kaim; nuo ten iaurs vakarus Garavinos
kaimo ryt onu ir Adomavii kaimo vakar onu; toliau Mislevii kaimo ryt
on; toliau Michoviznos kaimo ryt onu Molodeno stot, kuri perkerta taip,
kad geleinkelio VilniausMolodenosLydos linija lieka Lietuvos teritorijoje, o geleinkelio VileikosMolodenos Minsko linija Rusijos teritorijoje; nuo ten Buchovkos upe iki jos santako su Ua; ta upe iki Uos kaimo; nuo ten pasuka iaurs rytus
ir eina sausuma Slobodkos, Dolgosios, Prentos kaim vakar onu, nuo ten Naroies upe ir prie eremicos kaimo tolumo apie varst nuo jo pasuka iaur ir eina
Bliados eero ryt onu; tolumo apie varst nuo jo eina iaur per Miastros eer
ir ijusi i io eero sausuma tarp Pikoli kaimo i vakar ono ir Miniaki kaimo

452

i ryt ono; toliau iaur ir Voloako kaimo vakar onu tolumo apie varst nuo
jo; nuo ten iaur per Mediolo eer Pegrodo kaimo vakar on tolumo madaug vienas varstas nuo jo; nuo ten Mediolos ups versmes ir ta upele iki jos
santaka su Dysna; nuo ten siena eina sausuma iaurs rytus Baravosios kaimo
vakar on tolumo madaug varstas nuo jo; toliau iaurs rytus per Mykoliki
eer; toliau Niiankos upe iki Oziraii eero paralels, Repiios vienasdio
vakar on, Zamoies vakar on, alvos eer, alvos upe per Drivt eer
Ceno (Cno) ir Nesvios eer; toliau iaur per Niedriavo eer ir nuo io eero
Drujos upe ligi ji perkerta Kauno gubernijos sien ir toliau Dauguvos up ties afranavo palivarku.
Pastebjimas 1: Lietuvos siena su Lenkais ir Lietuvos siena su Latviais bus nustatyta susitarus su iomis valstybmis.
Pastebjimas 2: Valstybs sien tarp abiej susitariani ali turi gamtoje ivesti ir pasienio enklus pastatyti tam tikr komisij i lygaus abiej ali atstov
skaiiaus. Vesdama ir nustatydama sien, mintoji komisija vaduojasi etnografijos
ir ekonomijos ypatybmis, laikydamasi kiek galdama gamtos teikiamosios sienos;
gyvenamieji punktai turi, kiek tai galima, itisi eina vienos kurios valstybs sudtin.
Tais atvejais, kai siena vedama eerais, upmis ir perkasais, ji eina eer, upi ir
perkas viduriu, jei ia sutartimi nra kitaip sulygta.
Pastebjimas 3: iame straipsnyje siena nubrta raudona linija pridedamajame emlapyje.
Jei emlapis nesutinka su tekstu, sprendiamos reikms turi tekstas.
Pastebjimas 4: I pasienio upi ir eer yra draudiama dirbtinai nuleisti vanduo, jeigu per tat gali nuslgti vidutinis vandens paviris.
Toms upms ir eerams laiv plaukiojimo ir vejojimo tvark ir slygas nustato tam tikras sutarimas; vejojimo bdas tra leidiamas tiktai tas, kurs nenaikina
uv apsto.
Priedas
(emlapis)

Straipsnis III.
Pasieni saugojimo slygos, taipo pat muitini ir kiti su tuo suriti klausimai
bus sutvarkyti atskir susitariani ali sutarimu po to, kai skirianios Lietuv ir
Rusij okupuotosios vietos bus atvaduotos i okupacijos.
Straipsnis IV.
Abi susitarianios alys apsiima:
1. Neleisti savo teritorijoje kurtis ir bti vyriausybms, organizacijoms arba
grupms, kurios statosi sau tiksl ginklu kovoti prie antr susitariani al. Taipo
pat neleisti savo teritorijoje kalbinti ir mobilizuoti mones t vyriausybi, organizacij arba grupi kariuomens eiles ir turti buvein j atstovybms arba valdininkams.
2. Udrausti toms valstybms, kurios su antra susitariania alim faktinai yra

453

karo padtyje, taipo pat organizacijoms ir grupms, kurios statosi sau tiksl ginklu
kovoti prie antr susitariani al, veti savo uostus ir per savo teritorij visa tai,
kas gali bti sunaudota prie antr susitariani al, kaip antai: ginkluotas pajgas,
karo turt, karo technikos ir artilerijos, intendantros, ininerijos ir oro lakiojam
mediag.
Straipsnis V.
Valstybms pripainus nuolatin Lietuvos neitralitet, Rusija i savo alies apsiima t neitralitet saugoti ir dalyvauti garantijose tam neitralitetui ilaikyti.
Straipsnis VI.
Asmens, kurie ios sutarties ratifikavimo dien gyvena Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba j tvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo rayti sodi,
miest arba luom bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taipo pat asmens, kurie prie
1914-tus metus igyveno Lietuvoje ne maiau kaip paskutin deimt met, turdami
nuolatin darb, imus buvusius civilinius bei kariuomens tarnautojus, kilimo ne i
Lietuvos, su j eimynomis, tuo paiu pripastami Lietuvos Valstybs pilieiais.
Tos paios kategorijos asmens, kurie i sutart ratifikuojant gyvena treios valstybs teritorijoje, bet nra tenai naturalizavsi, lygiu bdu pripastami Lietuvos pilieiais.
Taiau asmens, sukak 18 met ir gyven Lietuvos teritorijoje, turi teis per
vienus metus nuo ios sutarties ratifikavimo dienos pareikti nor ilaikyti (optuoti)
Rusijos pilietyb, j pilietybe seka j vaikai, nesukak 18 met, ir mona, jeigu tarp
vyro ir monos nra kitokio susitarimo.
Tokiu pat bdu asmens, kurie gyvena Rusijos teritorijoje ir kuriems yra pritaikomos io straipsnio pirmos dalies slygos, tuo pat laiko tarpu ir tomis paiomis
slygomis gali optuoti Lietuvos pilietyb.
Padariusieji optacijos pareikim, taip pat tie, kurie seka j pilietyb, ilaiko
savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto teises, eidami esamais statymais tos valstybs, kur jie gyvena, bet privalo per vienus metus nuo savo pareikimo dienos apleisti
jos teritorij; jie turi teis vis savo turt likviduoti arba isiveti su savim.
Pastebjimas 1: Asmenims, kurie gyvena Kaukaze ir Azijos Rusijoje, iame
straipsnyje nurodytieji terminai tiek pareikimui paduoti, tiek ivaiuoti, pratsiami
dar vieniems metams.
Pastebjimas 2: Optant teismis, iame straipsnyje paymtomis, naudojasi
ir tie pilieiai, kurie ligi pasaulinio karo ir jo metu gyveno vienos alies teritorijoje, o
i sutart ratifikuojant gyvena antrosios teritorijoje.
Tremtiniai savo turtui, kurio jie negaljo isiveti, eidami tremtini grinimo
1920 met birelio 30 dienos sutartimi, turi t pai teisi, kurios yra numatytos
iame straipsnyje optantams, bet tik tiek, kiek jie irodys, kad tas turtas priklauso
jiems ir prie jiems ivaiuojant buvo faktinai j valdomas.
Straipsnis VII.
Abiej susitariani ali tremtiniai, kurie nori sugrti savo tvynn, grinami tvynn, kiek galima, trumpiausiu laiku.
Grinimo tvark ir slygas bendrai nustato susitariani ali vyriausybs.

454

Straipsnis VIII.
Ir viena ir antra susitarianios alys atsisako nuo bet koki atsiskaitym, kurie
pareina dl to, kad Lietuva kuomet buvo priklausiusi buvusiai Rusijos Imperijai, ir
pripasta, kad visokio vardo valstybs turtas, kuris yra vienos ir antros alies teritorijoje, sudaro visik atatinkamos valstybs nuosavyb. Jeigu tuo bdu Lietuvai priklauss turtas po 1914 met rugpjio 1 dienos yra treios valstybs ivetas i jos
teritorijos, tai jo reikalavimo teis atitenka Lietuvos Valstybei.
Lietuvos Valstybei atitenka visi Rusijos ido reikalavimai i turt, kurie yra
Lietuvos Valstybs sienose, taip pat ir visi reikalavimai i Lietuvos piliei, bet tik
tiek, kiek jie neatlyginami prieprieiniais atskaitytinais reikalavimais.
Pastebjimas: Lietuvos Vyriausybei neatitenka teis reikalauti i maaemi
valstiei j skol buvusiam Rusijos Valstiei ems Bankui arba kitiems dabar
nacionalizuotiems Rusijos ems bankams, taipo pat ir teis reikalauti skol, utraukt dvar emms i buvusio Rusijos Bajor ems Banko ir kit dabar nacionalizuot Rusijos ems bank, kai tos dvar ems tenka maaemiams bei beemiams valstieiams, ir toji teis skaitoma panaikinta.
Dokumentus ir aktus, kurie irodo io straipsnio nurodytas teises, Rusijos Vyriausyb perduoda Lietuvos Vyriausybei, kiek jie yra faktinje Rusijos Vyriausybs
inioje. Jeigu tatai negali bti ipildyta per metus nuo ios sutarties ratifikavimo
dienos, tai tie dokumentai ir aktai pripastami uv.
Straipsnis IX.
1. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina Lietuvon ir perduoda Lietuvos Vyriausybei bibliotekas, archyvus, muziejus, dails krinius, mokslo vadovlius bei nagius,
dokumentus ir kitok mokykl, mokslo, valdios, tikybos, visuomens ir luomo staig
turt, jei paymti daiktai buvo iveti i Lietuvos pasaulinio 19141917 met karo laiku ir
faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybs arba visuomens staig inioje.
Archyvus, bibliotekas, muziejus, dails krinius ir dokumentus, kurie turi Lietuvai ymios mokslo, dails arba istorijos reikms ir kurie buvo iveti i Lietuvos
Rusij prie pasaulin 19141917 met kar. Rusijos Vyriausyb sutinka sugrinti
Lietuvai, kiek t dalyk iskyrimas nepadarys ymios alos Rusijos archyvams, bibliotekoms, muziejams, paveiksl galerijoms, kur jie yra sudti.
To iskyrimo klausimai bus sprendiami tam tikros mirios komisijos, i lygaus
abiej susitariani ali nari skaiiaus.
2. Rusijos Vyriausyb sugrina savo lomis ir perduoda Lietuvos Vyriausybei visas pasaulinio 19141917 met karo laiku ivetas i Lietuvos teism bei valdios bylas, teism bei valdios archyvus, tame skaiiuje jaunesnij ir vyresnij
notar archyvus, ipotekos skyri archyvus, vis tikybini vadyb archyvus, matavimo, ems tvarkymo, mik, geleinkeli, plent, pat-telegraf ir kit staig
archyvus bei planus, Vilniaus Karo Apygardos tabo topografinio skyriaus planus,
brinius, emlapius ir apskritai vis mediag, kiek ji lieia Lietuvos Valstybs
teritorij, Valstiei ir Bajor Bank vietini skyri archyvus. Valstybs Banko skyri ir vis kit kredito, kooperacijos, savitarpinio draudimo staig archyvus, taipo
pat privatini Lietuvos staig archyvus ir bylas, kiek visi paymtieji daiktai faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybs arba Rusijos visuomens staig inioje.

455

3. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei perduoti, kam priklauso, visokius turto dokumentus, kaip antai: pirkimo ir ustatymo aktus,
nuomos sutartis, visokios ries piniginius siadjimus ir t. t., tame skaiiuje knygas, popierius ir dokumentus, kurie yra reikalingi atsiskaitymams atlikti, ir apskritai dokumentus,
kurie turi reikms Lietuvos piliei turto bei teiss santykiams isprsti ir kurie yra iveti
i Lietuvos pasaulinio 19141917 met karo laiku, kiek jie faktinai yra arba atsiras Rusijos
Vyriausybs arba visuomens staig inioje. Jeigu jie nebus sugrinti per dvejus metus
nuo ios sutarties ratifikavimo dienos, tai tie dokumentai bus skaitomi uv.
4. Dl centralini staig archyv dali, kurios lieia Lietuvos teritorij ir turi
bti iskirtos, reikalingas atskiras susitarimas: tam tikslui bus paskirta miri komisija
i lygaus abiej susitariani ali nari skaiiaus.
Straipsnis X.
1. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei
perduoti, kam priklauso, pasaulinio 19141917 met karo laiku ivet visuomens,
labdarybs, kultros bei vietimo staig turt, taipo pat banyi ir vis tikyb maldos nam varpus bei mant, kiek visi paymtieji daiktai faktinai yra arba atsiras
Rusijos Valdios arba visuomens staig inioje.
2. a) Kai dl taupomj kas indli, depozito, uustato ir kit sum, sudt buvusiose Rusijos Valdios ir teism staigose, kiek tie indliai ir sumos priklauso
Lietuvos pilieiams, ir b) kai dl visokio vardo indli ir sum, sudt Valstybs
Banko Skyriuose ir nacionalizuotose bei likviduotose privatinse kredito staigose ir
j skyriuose, kiek tie indliai ir sumos priklauso Lietuvos pilieiams, tai Rusijos
Vyriausyb apsiima Lietuvos pilieiams pripainti visas tas teises, kurias savo laiku
ji buvo pripainusi visiems Rusijos pilieiams, ir todl tad leidia Lietuvos pilieiams,
kurie dl okupacijos tada negaljo pasinaudoti tomis savo teismis, pasinaudoti jomis dabar ir gauti savo pretenzijoms atlyginim tais popieriniais pinig enklais,
kurie yra vartojami Rusijos Respublikoje pretenzij patenkinimo metu, ir kuri suma atskaitoma popierinio rublio kursu, kurs buvo vidaus pinig rinkoje tuo metu,
kai Lietuva radosi itisai okupuota, t. y. 1915 met rugsjo mn. 1 dien.
Vertenybms ir turtams, kurie buvo laikomi arba tebelaikomi bank rmuose
ir j seifuose, kiek tos vertenybs ir turtai priklauso Lietuvos pilieiams, pritaikomi
tie patys dsniai, kurie yra idti io punkto pimojoj daly.
iame straipsnyje paymtos sumos, vertenybs ir turtai atiduodami Lietuvos
Vyriausybei perduoti kam priklauso.
3. Rusijos Vyriausyb savo lomis sugrina ir perduoda Lietuvos Vyriausybei kapitalus, kurie buvo skiriami stipendijoms Lietuvos mokyklose ir Lietuvos pilieiams Rusijos mokyklose.
4. Kai dl apmokjimo Lietuvoj esani apyvartoje Rusijos pinigini enkl,
vertybs popieri, valstybini arba valstybs laiduot, taip pat privatini, ileist t
draugij ir staig, kuri mons yra Rusijos Vyriausybs nacionalizuotos, lygiai ir
kai dl Lietuvos piliei reikalavim i Rusijos ido ir i nacionalizuot staig, tai
Rusija apsiima pripainti Lietuvai ir Lietuvos pilieiams visas tas lengvenybes, teises
ir privilegijas, kurios tiesioginai ir netiesioginai jos yra arba bus suteiktos kuriai nors
treiai aliai arba jos pilieiams, draugijoms ir staigoms.

456

Jei savininkai pasirodys nebetur vertybs popieri ir turto dokument, tai Rusijos Vyriausyb pareikia sutinkanti, straipsnio punkt vykdydama, pripainti
vertybs ir kt. popieri savininkais tuos, kurie pateiks pakankam irodym, kad
jiems priklausantieji poperiai buvo iveti karo metu.
Straipsnis XI.
1. Rusijos Vyriausyb sugrina Lietuvos Vyriausybei perduoti, kam priklauso, pasaulinio 19141917 met karo laik ivet Lietuvos piliei turt arba turt
bendrovi, kompanij ir akcij draugij, kuri akcij arba paj dauguma priklaus
Lietuvos pilieiams tuo metu, kai buvo Rusijos Vyriausybs ileisti atitinkamieji nacionalizacijos dekretai, kiek tas turtas faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybs
inioje.
Pastebjimas: Tas punktas nelieia kapital, indli ir vertenybi, kurios buvo
Valstybs Banke arba privatiniuose bankuose, kredito staigose ir taupomose kasose
Lietuvos teritorijoje.
2. Kai dl ivet Rusij pasaulinio 19141915 met karo laikmeiu geleinkeli, telegrafo ir telefono susisiekimo priemoni, taipo pat kai dl geleinkeli dirbtuvi taisym, tai Rusija sutinka atlyginti Lietuvai toki j dal, kuri atitinka vietiniams Lietuvos Valstybs reikalams, atskaitant sulig bendru ekonominio gyvenimo
tonaus nupuolimu.
Tiksliai nustatyti minto atlyginimo dydiui tuojau, i sutart ratifikavus, sudaroma miri komisija i lygaus abiej susitariani ali nari skaiiaus.
Pastebjimas: Geleinkeli ir telegrafo bei telefon susisiekimo priemons, taip
pat geleinkeli dirbtuvi taisymai, kurie pareina okupuotai Lietuvos teritorijai,
gali bti atlyginami tiktai atvadavus j i okupacijos.
3. Straipsniuose VIII, IX, X ir iame XI nurodytoms slygoms vykdyti Rusijos
Vyriausyb apsiima Lietuvos Vyriausybei duoti visas reikiamas tam tikslui informacijas ir inias ir teikti visokios pagalbos suiekoti grinamam turtui, archyvams,
dokumentams ir kt. Tiksliau sureguliuoti klausimams, kurie kyla dl t dalyk, pavedama ypatingai miriai komisijai i lygaus abiej susitariani ali nari skaiiaus.
Straipsnis XII.
Rusijos Vyriausyb, turdama omenyje, kad Lietuva pasaulinio karo metu buvo beveik visa nuniokota ir kad Lietuvos pilieiai net negali atsistatyti savo kio,
tarp kita ko savo sugriaut ir sudegint trobesi dl Lietuvos giri sunaikinimo pareikia sutinkanti:
1. Nukelti nuo Lietuvos atsakomyb u Rusijos skolas ir visokius kitokius siadjimus, tame skaiiuje u tuos, kurie randas i poperini pinig, ido enkl, siadjim, serij ir Rusijos idini liudym ileidimo, u Rusijos Valstybs vidaus ir
usieni paskolas, u garantijas visokioms staigoms bei monms ir u j laiduotas
paskolas ir kt.; visos panaios Rusijos kreditori pretenzijos, kuri dalis pareit mokti Lietuvai, turi bti nukreiptos tiktai prie Rusij.
2. Artimiausiose prie Lietuvos sien vietose ir, kiek galima, ariau prie plukdomj upi ir geleinkeli duoti Lietuvos Vyriausybei teis kirsti miko i imto tks-

457

tani deimtini ploto, nuolatos pateikiant per dvideimt met vien po kito miko
kertamuosius plotus einant Rusijos mik kio planais. Tolimesnss kirtimo slygos pavedamos nustatyti miriai komisijai i lygaus abiej susitariani ali nari
skaiiaus.
3. Iduoti Lietuvos Vyriausybei tris milijonus rubli aukso per pusantro mnesio nuo ios sutarties ratifikavimo dienos.
Straipsnis XIII.
1. Susitarianios alys, i sutart ratifikavusios, sutinka kiek galima greiiau
pradti tarybas dl prekybos ir tranzito sutarties.
2. Prekybos sutarties pamatan turi bti padtas didiausio palankumo principas.
3. Tranzito sutarties pamatan turi bti padti ie principai:
a) preks, kurios eina tranzitu per vienos krios susitarianios alies teritorij,
neturi bti apdedamos jokiais muitais nei mokesniais;
b) veamieji tarifai tranzito prekms neturi bti auktesni u veamuosius tarifus tokioms pat vietinms prekms.
Pastebjimas: Ligi nusistatys normals slygos, savitarpiai Lietuvos ir Rusijos
tranzito santykiai yra tvarkomi tais paiais principais. Kitas tranzito slygas normuoja atskiri laikini sutarimai.
4. Lietuvos ir Rusijos prekybos laivynai, vienas ir antras, naudojasi susitariani ali uostais vienodomis teismis.
5. Mirus vienos susitarianios alies pilieiui antrosios alies teritorijoje, pasiliks
turtas visas perduodamas valstybs, kuriai priklaus palikimo savininkas, konsulo arba atatinkamo atstovo inion, idant jis pasielgt eidamas savo krato statymais.
Straipsnis XIV.
i sutart ratifikavusios abi susitarianios alys tuojau sueina diplomatinius
ir konsulinius santykius.
i sutart ratifikavusios alys eis daryti konsulins konvencijos.
Straipsnis XV.
Ratifikavusios i sutart Lietuvos Vyriausyb atleidia Rusijos pilieiams ir
optuojantiems Rusijos pilietyb, o Rusijos Vyriausyb Lietuvos pilieiams ir optuojantiems Lietuvos pilietyb, tiek civiliniams, tiek kariniams, vis politini ir disciplinini byl bausmes. Jeigu t byl reikal dar nra padaryta nusprendimo, tai jos
panaikinamos.
Nesinaudoj amnestija asmens, aukiau nurodytus nusikalstamus darbus padar jau i sutart ratifikavus.
Asmens, kriminaliniu teismu nuteisti u nusikaltimus, kuriems nra amnestijos, sugrta tvynn atlik bausm. Jei tos ries byl reikal nebus nusprendimo
per metus nuo dienos, kada kaltinamasis buvo paauktas tieson, tai po to laiko jisai
perduodamas jo krato vyriausybei su visa bylos mediaga.
Tuo paiu ygiu abi susitarianios alys atleidia ir saviems pilieiams bausmes u darbus, padarytus prie ios sutarties ratifikavim antrosios alies naudai.

458

Straipsnis XVI.
i sutart svarstydamos, abi susitarianios alys turjo omenyje tai, kad jos
viena su antra niekuomet nra buvusios karo padtyje ir kad Lietuva, bdama karo
ygi rajone pasaulinio 19141917 met karo laiku, ypatingai yra dl to karo nukentjusi. Todl visos ios sutarties slygos nieku bdu negali bti precedentu kuriai
treiai aliai.
Kita vertus, jeigu vienos susitarianios alies bus duota treiai aliai, arba jos
pilieiams ypating lengvenybi, teisi ir privilegij, tai jos be ypatingo susitarimo
tenka ir antrajai aliai arba jos pilieiams.
Pastebjimas: Taiau susitarianios alys nepareik pretenzij dl privilegij,
kuri viena susitariani ali pateiks treiai aliai, susiriusiai su ja muit arba kita
kuria sjunga.
Straipsnis XVII.
Vieosios ir privatins teiss klausimus, kylanius tarp susitariani ali piliei, taipo pat kai kuriuos atskirus klausimus, kylanius tarp abiej valstybi arba
tarp valstybi ir antrosios alies piliei, reguliuoja ypatinga komisija i lygaus abiej ali nari skaiiaus, kuri yra steigiama tuojau i sutart ratifikavus ir kurios
sstat, teises ir pareigas nustato instrukcija, abiej susitariani ali sutarta.
Straipsnis XVIII.
i sutartis yra surayta lietuvi ir rus kalbomis.
Jos aikinimui abu tekstu yra skaitomi autentiniais.
Straipsnis XIX.
i sutartis turi bti ratifikuota.
Ratifikuojamais sutarties ratais turi bti susimainyta Maskvoje.
Visur, kur ioje sutartyje minimas sutarties ratifikavimo momentas, reikia suprasti laikas, kai susitarianios alys sumaino ratifikuojamaisiais ratais.
Visa tai palidydami abiej ali galiotiniai savo rankomis t sutart pasira
ir savo antspaudais patvirtino.
Originalo du egzemplioriai sustatyti ir pasirayti Maskvos mieste tkstantis
devyni imtai dvideimtj met liepos mnesio dvylikt dien.
T. Narueviius
P. Klimas
S. Rozenbaumas
J. Vailokaitis
V. Rakauskas

.
.
.

Ratifikuota 1920. VIII. 6. gijusi galios 1920. X. 14.

registruota Taut Sjungoje 1921. III. 8 d. Nr. 94.

459

5 priedas

iauli miesto ir apskrities komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjio

6 d. atsiaukimas Lietuvos pilieiai!!!
Sunkiuose laikuose mums lemta gyventi. Vienos valstybs griva ir vietoje j tveriasi naujos. Ir ms brangi Lietuva, imtus met slegiama ir draskoma, pradjo tverti N
e p r i k l a u s o m v a l s t y b . Ir i tikrj: jei tos mauts tautos, kaip serbai,
juodkalniai, suomiai, estai ir kitos eimininkauja savo namuose paios, tuo labiau t r i j
m i l i j o n t a u t a, kuri netamsesn u aukiau mintas tautas, turi teis gyventi ir
rpintis savo reikalais. Kasmet mums atseina laim tverti nauj valstyb, inoma, pritariant ir padedant Santarvs valstybms, grieia dantis tie, kuriems reikia atsisakyti nuo
taip gardios L i e t u v o s duonos: grieia dantis vokieiai ir rusai.
Nordami ilgiaus naudotis L i e t u v o s grybmis, tie atjnai pina mums
visokias pinkles, kad supainiojus ir praudius mus. Atsikraust i svetur kain kokie kolakai ima sauvalikai eimininkauti ir suvedioti L i e t u v o s p i l i e i u
s. Jie kvieia savanorius savo plik bandas! L i e t u v o s p i l i e i a i! argi Js
dristumt prisirayti prie t plik, argi js patys eitumte plti savo brolius?!
inokite, jei atsirast panas igamos, bus skaitomi jie plikais ir persekiojami visur ir visada, kaipo plikai. I d r s g i p r i s i r a y t i b u s b e t e i s m o
s u a u d o m i.
Be to, sakau L i e t u v o s p i l i e i a m s neturti nieko bendro su mintais
atjnais. Nieko jiems neduoti ir nepadti. Tegu i js ima spka, tada jie patys u
tai atsakys!
iauliai, rugpjio mn. 6 d. 1919 m.
Miesto ir apskrities komendantas
karininkas B i r o n t a s
6 priedas

Saugok nuo ruso!

A t s i a u k i m a s i r s a k y m a s visiems vokiei kariuomens
daliniams Lietuvoje ir Latvijoje
Visas pasaulis iri mus kaipo rus draugus, patriotus arba paprastai tik
avantiristus.
Mums geistinas ir naudingas pirmas pavadinimas. Lai iri mus kaip atnaujintojus nors ir Rusijos. M e s g i t u r i m t o k i a i s i r p a s i r o d y t i. Taipogi
turim savo keli liuosu laikyti ir ms ingsni tikslas turi mums bti aikus.
K m u m s a p e i n a R u s i j a. Tik su pagalba jos kvail moni, su
pagalba rus kiauli mes galsim atnaujinti Vokietij, ms miel kaizeri Vokietij,
prijungus Lietuv, Latvij ir dl sien apsaugos.

460

U t a t m e s t u r i m r p i n t i s:
1) kad nei vienas rusas neuimt atsakomingos vietos bet tik paslaptai;
2) palaikyti pas rusus nuomon, kad lietuviai ir latviai neduos jiems Rusijon
praeiti, bet nori juos visai sunaikinti;
3) stengtis patikrinti rusus, kad tik jga jie gals prasimuti Rusij.
Vienu odiu, m e s t u r i m r u s u s t a i p s u p a i n i o t, k a d j i e t
i k m s t i k s l a m s a t a t i k t ir juos paskui prie lietuvius, latvius ir igaunius
pilnai inaudoti.
I tikrj gi lietuviai su mielu noru duoda rusams liuos keli, kad jie Rusijon
eit ir po vadovybe generolo Denikino prie bolevikus kovot. M e s g i t u r i m j
i e m s p r i e g i n i u s d a l y k u s p a r o d y t i.
Bermontas slapta ir su mumis susitar duoti mums
p a g a l b .
it sakym reikia slaptai laikyti, kad visai jo neskaityt rusai
von Kromzendorf
Generalio tabo hauptmanas

Vokiei laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d.

atsiaukimas laivyno kareiviams

7 priedas

Kareiviai! Js bvote ms valdios blogai aprdyti! Js teisingi reikalavimai, kuriuos js kovodami u vokietyb ikariavote, valdios nebuvo iklausyti.
Jums sugrus, nebus leista pradti ar gauti darbo fabrikuose, nes Js ionai prie
bolevikus kovojote, kurie vienos dvasios su spartakieiais, agitatoriais, gijusiais
tekms darbininkuose. Reichswehras pervir turi moni, kurie geriau kaip Js
turjo progos inaudoti padt ir aprpinti savo ateit. Apart to, 800 000 belaisvi
grta atgal Vokietijon ir dar labiau padidins bedarb. Be galo tsiantys angliakasi streikai taipogi sumains darbo galimybes. Vargas ir elgetyst laukia Js sugrus Vokietijon!
Antant grasina, jeigu mes ionai pasiliksim, Vokietijai paskelbs naujas represijas. Mat, vienas taikos sutarties straipsnis duoda jiems teiss tai daryti. O taikos
sutarties knygoje toki straipsni daug yra. Antant btinai nori sunaikinti Vokietij. Nors mes dabar ir nusileisim, tai ji kiekvien valand, net minut, suras daugyb
toki paragraf, kuriuos ipildyt vis tiek nebegalima bus, bet mus panaiomis represijomis grasins. Kas daryti? Vienas i dviej: ar mes kaip avys duosime save piauti,
ar mes mginsim neirint vis grasinim Antants ir ms kvail valdios praym, kuri niekuomet negaljo nujausti ateities ir tik tuomet suprasdavo momento
svarbum, jam jau esant; elgsims savistoviai ir, jei bus Dievo lemta, sutversim savo
tvynei nauj ateit! Lengvai to neatsieksime. Itisus mnesius mes galime bti atskirti nuo ms nam. Sunkios valandos ms laukia, bet kad k nors didio pasiekti, tai reikia ir daug atlikti: kas mano tai padaryti nebegals, tas tegu grta Vokie-

461

tij. Bet tie, kas ionai lieka, lai ino, kad udavinys, kuriam jisai atsidavs, yra didis
ir svarbus pasaulio istorijos. Tik tempus visas kno ir dvasios bei moralines jgas,
galima pasiekti ito tikslo. Ateis laikas, kada Vokietijoje mums atsiklaup ai sakys,
utai k mes ionai ikentjome ir atsiprays u tai, kad it pasilikim taip be galo
apsunkino
U tikrum
pas. Wagner
Gen.tabo hauptmanas

pas. Siewert
Laivyno kapitonas

8 priedas

Generalio tabo stovykla 10. 10. 19

III priedas prie sutarties, padarytos tarp Geleins divizijos, vokiei legion
ir t. t. i vienos puss ir Vakar Rusijos armijos Vyr. vad i kitos puss, spalio 6 d.
1919 m.
1. iuomi tvirtinamos Geleins Divizijos vokiei teiss gauti ems apsigyvenimui, gytos prie stojim mintas formacijas (sutartis su Laikina Latvi valdia i
9 ir 24. XII. 18 m. kariavusio su bolevikais 1 mnes pilietybs teisi gijimo), teis
gauti ems 80 marg i dvar, prie tam, treia dalis turi bti tinkama apdirbimui.
2. Be to, kiekvienas einantis Gele. Diviz., vokiei legiono ir t. t. sstatan,
ikariavusis 6 mnesius nuo ios sutarties padarymo dienos, gija teiss gauti dar 20
marg ems: ibuvusieji 12 mn. 50 marg, 18 mn. 90 marg, o 24 mn. 140
marg.
3. Kiekvienas kariaujantis i savo vyriausybs gauna tam tikr rat, liudijant, kad nurodytos 1 ir 2 punktuose teiss ems gauti bei apsigyventi jam tvirtinamos. itas liudymas kartu yra stojimo aktas jo savininko rus pavaldini sjung.
4. Paymta 2 punkte em apsigyvenimui atleidiama kiekvienam u pus
tos kainos, kuri buvo liepos mn. 1914 m.
5. Liudymai gauti ems apsigyvenimui gali bti perduodami kitiems, bet tik
su inia Centralins dalinimo staigos (punktas 6).
6. Gelein Divizija drauge su Vokiei legionu pasiryus steigti Centralin
dalinimo staig, kuri it em dalimis perimins ir irs, kad bt ivengti neteisti reikalavimai. ita Centralin staiga apsiima t em perduoti kolonistams, bet
turi irti, kad vienose rankose neatsidurt du liudymai arba nebt sudaromi
dvarai, didesni kaip 140 marg ems.
A. B.
pas. Wagner
Gener. tabo hauptmanas

462

9 priedas

Rusijos iaurs-Vakar srities Vyriausybs 1919 m. spalio 12 d.

atsiaukimas Bermondto rinktins rus karininkus ir kareivius
Pilieiai karininkai ir kareiviai! Js girdjote Vyriausiojo fronto vado gen.
Judeniiaus kreipimsi Jus! Js skaitte Vyriausiojo vado sakym, kuriuo jis
pulkinink Bermondt paskelbia tvyns idaviku, o visus Tvynei itikimus snus aukia Narvos front, ten, kur dabar vyksta puolimas prie pikiausius
tvyns prieus bolevikus. Jus kreipiasi Rusijos iaurs-Vakar srities vyriausyb. Palikite vokiei eiles ir eikite pas mus, vadovaujant vyresniajam karininkui, kaip tai sak ms Vyriausiasis vadas. Js matote aiki Tvyns idavyst. Bermondtas gavo sakym ygiuoti padti Narvos frontui, jis sakymo nevykd. Maa to, jis sudav smg Rygai ir latvi kariuomenei, veikianiai su
mumis sjungoje prie bolevikus. Js inote, kuo i idavyst gresia ms frontui? Pergalingai pradtas puolimas gali sustoti, latvi kariuomen atsimes nuo
kovos prie bolevikus, est kariuomen eina padti Latvijai, ms unugaris
susilpns ir mes vl tursime laukti geresni dien. Gi bolevikai atsikvps, sukaups jgas ir vl prads siautti, lieti krauj ir kankinti sukilusius gyventojus.
Ar Js to norite? Ne, vyriausyb tikisi, jog Js neleisite taip piktdiugikai triumfuoti tautos valios ir laisvs budeliams. Vyriausyb tikisi, jog Js atliksite savo
vent pareig ir, visi kaip vienas mogus, atsiliepsite savo Vyriausiojo vado
aukim. Pirmyn, Narvos front! Pirmyn be svyravim! Tegu triumfuoja Js
gelein valia eiti pagalbon tvynei ivaduoti; nepasiduokite kalbinjimams ir
paadams ir netikkite Tvyns prieams. Drsiai stokite garbs, laisvs ir laims keli sau ir nelaimingai ikamuotai Rusijos emei! Jus iri bsimoji Rusija, Jus maldaujamai tiesiamos kaljimuose, kareivinse ir rsiuose udaryt
kankini rankos. Jus atkreipti mirtani moter ir vaik vilgsniai. Gelbkite
juos. Tvyn Jums bus dkinga. Ji pasirpins ir Jumis ir Js vaikais, ir Js usitarnausite tvyns gelbtoj diding ir garbing vard. Pirmyn, Narvos front!
Jus aukia vyriausyb, kurios vliavoje paymta em ir laisv.
Nuoraas tikras:
emutins Kurliandijos
karins apygardos poruikas Kivelitas

Sutartis

10 priedas
1919. X. 30

Tarp atstov Lietuvi valdios: pagalbininko Kr. Aps. ministro karininko Merkio, gen. tabo plk. Kleinsko, majoro Balbach, galiotinio usienio reikal ministerijos p. Petkeviiaus i vienos puss, ir atstov vokiei valdios Generalinio tabo
kpt. fon Jagov (Generalkomando 6 Res. Kor.), Generalinio tabo kapitono fon Bigele-

463

ben (Generalkomando 6 Res. korps.), Generalinio tabo kpt. fon Makenzen (Freikorps fon Dibi) ir atstovo vokiei Generalinio galiotinio Kaune Wolf i kt. puss,
padaryta sekanti sutartis:
1. Vokieiams evakuacija palengvinti sutarta nustatyti sekanti neitrali zona:
a) Vakar siena, kuri nuo lapkriio 2 d. 8 valandos priepiet neturi bti
vokiei kariuomens perengta: folvarkas Ladviliki (10 km rytus nuo Jonikio) Remdiny Minelgi Ligumy Stainy Auktolki Venkeliki
Javgelaicy Davgielaicy avliany idlovo Dumiki (2 km iaurs vakarus
nuo Raseini) Ervilko Sokoliny, tokiu bdu kelias Javgelaicie Dovgielaicie
avliany gali bti vok. kariuomens naudojamas. Visi ie miesteliai lieka vokiei kariuomenei.
b) Ryt siena, kuri nuo . m. XI. 2 d. 8 val. prie piet negali bti perengta
vakarus lietuvi kariuomens: Kruki Pavitinys Vilnaicy Vismonty Zajaziory
Saduny Kormy Ilgocie Ziniany Varnnai Daviocy Kunigiki Loginie
Dvoraliki (3 km piet rytus nuo Raseini) Berzinia (10 km iaurs vakarus nuo
Smalinink). Visi ie miesteliai lieka lietuvi kariuomenei.
2. Toliau taipogi nustatomos demarkacins linijos:
a) 3 km vakarus kelio Pouny iauliai. i demarkacijos linija negali bti
perengta liet. kariuomens rytus vokiei kariuomens vakarus,
b) 3 km pietus geleinkelio iauliaiMuravjovo. i demarkac. linija negali
bti perengta liet. kariuomens iaur, o vokiei pietus.
3. Lietuvi valdia steigs Raseiniuose Lietuvi komendantr, bet kariuomens ten negabens. Jei galima, lietuvi komendantu bus kita ypata, vietoj to, kuris ligi
iolei ten veik.
4. Nustatytos linijos nelieia atskirus kareivius be ginkl.
5. Kad lietuvi valdia nors sisti atskirus brius vakarus nuo vok. uimtos
zonos, tai apie pergabenim privalo praneti vokiei Vyriausiam karo vadui maiausiai 24 valandomis anksiau.
6. Lietuvi valdia steigs Radvilikio stoties komendantr, kurios komendantas bus kartu ir susisiekimo karininku fon Dibio savanori korpuso.
Vokiei Vyr. kariuomens vadas komandiruos taipogi vien vok. susisiekimo
karinink prie artimiausio prie Radvilik esanio lietuvi tabo. itie abu karininkai turs udavin visus kylanius Radvilikio srity nesusipratimus iriti
ir paalinti.
7. I puss karikos valdios Lietuvi valdiai leidiama pradti gelkelio judjim, koks jis buvo ligi . m. X. 1 d. Vokiei kariuomens ulaikyti garveiai grinami.
8. Visi miuose paimti nelaisvn kareiviai ir milicininkai bus . m. XI. 2 d. 12
val. piet ant Radvilikio stoties apmainyti. Trkstantieji tiekimo daiktai, kuri uvim galima bus rodyti, bus grinami i abej pusi. iuose miuose vok. arba
liet. rankas patek ginklai bus apmainomi.
9. Ityrimui nuudym imaiiuose . m. XI. 2 d. 4 val. po piet susirinks
maiyta ityrimo komisija, susidedanti i 2 vok. ir 2 liet. karinink arba valdinink. Komisija nustatys rezultatus ityrimo protokole, abej pusi pasiraytame.
Sulig rezultat ityrimo komisijos tariami kaltininkai bus perduoti lietuvi valdiai.

464

10. Lietuvi valdios civili staig veikimas vokiei karikos valdios nekliudomas.
Pasira:
U Vyriausi vok. kariuom. vad von Jagov
Hauptmann im Gen. Stab,
Fr. von Bigeleben, Hauptmann Adv. VI. Res. korps,
Von Makensen, Hauptmann im Gen. Stab Freikorps
V. Diebitsch,
Fr. den deutschen Generalbevollmchtigen Wolf,
KAM padjjas karin. Merkis
Gen. tabo plk. Kleinskas
Maj. Balbach
Usienio reikal Ministerijos galiotinis Petkeviius
11 priedas

Vokiei vyriausybs atsiaukimas

Baltijos pajry esani vokiei kariuomen,
1919 m. lapkriio 2 d. dtas laikraio Berliner Tageblatt Nr. 520
Paskutinis vokiei vyriausybs odis kariuomenm Baltijos pajry:
Vokiei vyriausyb priversta paskelb prie Baltijos pajry esanias kariuomenes, kurios ligi ios dienos nenori evakuoti svetimj krat, grieiausi priemoni: kiekvienas, kuris nepereis iki XI. 11 d. vokiei sien, bus paskelbtas dezertyru
ir praradusiu savo vokiei valstybs pilieio teises.
Vokiei vyriausyb ino, kad buvo vartota smerktiniausi klaidinim (mel)
sulaikyti Baltijos pajry esaniom kariuomenm nuo grimo namo ir privilioti dar
daugiau kariki. Jiem sak, kad vokiei vyriausyb, santarvs reikalavim veriama, turinti parodyti, lyg stengtsi ji visomis priemonmis evakuoti Latvi krat ir
Lietuv, taiau faktinai ji visai sutinkanti su darbais, kuri daro Gelein divizija ir
panaios formacijos Tai yra melas! Yra tik viena vokiei vyriausybs politika Ryt klausimais, ir tai: Lauk i Baltijos pajrio! Visk kita ji skaito piktadaringa avantiros politika, kuri jau dabar prived vis vokiei taut prie blogiausi pavoj ir
nuolat stengiasi padaryti vis nauj begalini sunkum ir pavoj. Dl to ji griebsi
paskutini neatstojam priemoni, kad paadint prie susipratimo paskutin valand suklaidintuosius ir suviliotuosius: skelbdama kiekvien dezertyru ir kuo veikiausiai ityrus, praradusiu savo vokiei valstybs pilieio teises, kuris vliausiai
ligi XI. 11 d. nesugr vokiei krat. Tai reikia, kad kiekvienas, kuris atsisako
grti, nustoja vis savo maitinimo pretenzij vokiei krate. Jis negauna joki karikio teisi, nei invalido paalpos, nei senatvs paalpos ir jis neturi joki pretenzij
gauti paramos, jei j sueis arba jis apsirgs. Jei tada jis nori grti vokiei krat, jis
laikomas svetimo krato pilieiu ir bus nubaustas, kaip dezertyras. Usienyje jis pa-

465

liekamas svetimos valstybs priemonm ir jokia vyriausyb nesirpina juo. Taip pat
jo dabartin arba bsimoji mona ir vaikai jau nebra daugiau vokieiai ir nebus
vokieiai, jie taip pat praranda teis tiktis kokios nors paalpos i vokiei.
Tai vokiei vyriausyb duoda dar kart kuo grieiausiai apsvarstyti tiems,
kurie yra Baltijos pajry arba nori Baltijos pajr eiti ir nepaiso t lidn vaizd,
kuri j darbai gamina tvynei ir jiems patiems. Ariau, negu js manote, yra tas
momentas, kada js sunki iaurs iem bsite palikti be priveimo amunicijos, be
tvarstomosios mediagos, be pagalbos t krat nirusi gyventoj pagieai.
Dar kart, kol nevyko blogiausiai: Lauk i Baltijos pajrio! Atgal tvyn!
12 priedas

Laikinosios Lietuvos Vyriausybs Generalinio galiotinio Vilniuje

vietimo Ministerio M. Birikos 1919 m. sausio 2 d. protestas
Lenk kariuomens Vadui Vilniuje
1918 m. gruodio 31 d., i pradi laikraiuose, paskiau ir tam tikruose atsiaukimuose Vilniuje paskelbta, jog gen. Wejtko ess paskirtas Lietuvos karo apskrities vadu. 1919 m. sausio 1 d. apie 5 val. popiet ginkluotas jaunimas um Vilniaus
miesto gatves. T pat ir sekani dien ginkluotieji jaunikliai daro gatvse kratas,
atiminja i praeivi ginklus ir veda tikr kov su darbininkais ties Varn gat. Sausio 2 d. pasirod gen. Mokrzeckio paskelbimas, jog jis ess Vilniaus komendantas ir
veds Vilniuje nepaprast stov. Ta pat dien lenk spaudoje paaikinta, jog Vilniaus gatvi umimas ess padarytas lenk karo pajg.
Kadangi 1) Lietuvos ir Vilniaus valdia, tat ir krato apsauga priklauso Laikinajai
Lietuvos Vyriausybei, 2) Vilniaus miestas lenk kariuomens tapo apimtas be ios Vyriausybs sutikimo, 3) apmusi gatves kariuomen ne tik neveikia Lietuvos karo pajg
valstybins vyresnybs vedama, bet ir savinasi svetimos valstybs enklus (erel prie kepurs), 4) stoja prie Lietuvos gyventoj dal, tariant Darbinink Tarybon susimetusius
darbininkus, tad Laikinoji Lietuvos Vyriausyb paved man, jos Generaliniam galiotiniui Vilniuje, pareikti Lenk kariuomens Vadui Vilniuje grieiausi protest prie jo
prisisavinim vyriausybs teisi ir sikiim vidujinius Lietuvos reikalus, kas gresia jai
naminiu karu ir suirute. Laikinosios Lietuvos Vyriausybs Generalinis galiotinis Vilniuje vietimo Ministeris M. Birika. Vilnius, sausio mn. 2 d. 1919 m.
13 priedas
Konvencija tarp Rusijos karins vadovybs ir Lietuvos Valstybs, sudaryta
1920 m. rugpjio 6 d. Kauno mieste galiotinio Rusijos vardu Revoliucins karins
Tarybos IV armijos nario I. Melaukio ir Lietuvos vardu Krato apsaugos ministro
K. uko dl evakuacijos Lietuvos teritorijos, kuri rus kariuomens buvo uimta
1920 m. liepos 12 d. susitarimu.

466

1. Visa rus kariuomens uimta teritorija pradedama evakuoti tuoj po konvencijos pasiraymo. Evakuacija vyks tokia tvarka.
2. Visa minta teritorija evakuacijos tikslu skirstoma 3 zonas:
a) iaurin su venioni miestu,
b) vidurin su Vilniaus miestu ir
c) pietin su Lydos ir Gardino miestais.
iaurs zona apima Pastovi, venionli, Pabrads geleinkelio stotis.
Vidurin zona apima VilniausVarnos, VilniausIndrups ir VilniausJain
geleinkelio stotis.
Pietin zona apima vis likusi teritorij.
Pastaba. Tikslios sienos nustatomos vliausiai per tris dienas po konvencijos
pasiraymo.
3. iaurinje ir vidurinje zonose evakuacija prasids tuojau po konvencijos
pasiraymo ir baigiama iaurinje per tris dienas, o vidurinje ne vliau kaip i
met rugsjo 1 d. Pietins zonos evakuacijos pradia ir pabaiga nustatoma atskiru
Lietuvos ir Rusijos karini vadovybi susitarimu.
4. Pasiraius konvencij, tuojau sudaroma miri komisija perduoti ir priimti
evakuojamai teritorijai.
5. Be armijos staig, evakuojamas tiktai Rusijos valstybei priklausantis turtas.
Pastaba. Bet kurie nesusipratimai, kylantieji ryium su evakuacija, pagal
punkt, sprendiami miri komisij.
6. Evakuacijai pagreitinti Lietuvos vyriausyb iskiria 1 garve ir 60 prekini
vagon mainais u iaurinje zonoje gaunam siaurojo geleinkelio turt.
7. Nepriklausomai nuo taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos ratifikavimo termino rus karin vadovyb sipareigoja j taikyti laikinai uimtoje teritorijoje.
IV armijos revoliucins karins tarybos narys
I. Melauk
Krato apsaugos ministras plk ltn. K. ukas
14 priedas

Krato apsaugos ministro ir l. e. Vyr. kariuomens vado p. plk. ltn. K. uko

1920 m. rugpjio 29 d. sakymas Nr. 416
Lietuvos kariuomen, sunkiai besidarbuodama Tvyns gerovei, galutinai jau
paliuosavo ms boi ir praboi sostin Vilni. Gedimino kalne, kaip keli imtai
met atgal, vl plevesuoja Lietuvos vliava. Kiekvieno, mylinio Tvyn, lietuvio
irdis iandien diaugsmo kupina.
Ir a skubinuosi pirmiausiai pasidalinti tuo diaugsmu su J u m i s, k a r yg i a i, nes jei iandien Lietuva m gyventi nepriklausomai nuo svetimali, jei nei
rusas, nei lenkas, nei vokietys, nei kitas kas nebegali kitis ms Tvyns reikalus,
tai daugiausia ai reikia tarti ms narsiai kariuomenei. Ir t nuoird ai tariu

467

Jums.

Tardamas ai, esu tikras, kad Js, tiek darbo padj Lietuvos nepriklausomyb ikovodami, stengsite tj nepriklausomyb ulaikyti, stengsite Vilniaus daugiau jau niekam ir niekados nebeatiduoti.
Valio, Lietuva su sostine Vilniumi!
Te ant visados plevesuoja tautin ms vliava Gedimino kalne.
Valio, ms narsioji kariuomen!
Krato Apsaugos Ministras ir l. e. Vyr. kariuomens
vado p. plk. ltn. K. ukas
15 priedas

Steigiamojo Seimo 1920 m. rugsjo 25 d. I sesijos Nepaprastojo posdio

dalyvi atsiaukimas Lietuvos pilieius Tvynei ginti
Pilieiai!
Lenkai, Lietuvos dvarinink vedami, puola ms em, plia ms sodius, miestus, lieja ms moni krauj; jau prij Nemun, vis gilyn Lietuvon
veriasi.
Negelbjo ms valdios taikingumas, negelbjo ms pasilymas nekovoti,
nelieti kraujo, bet lietuvilenk gin pavesti iriti Taut Sjungai.
Nesitaik su mumis lenk valdia, neklaus ir Taut Sjungos, netaik ir nesitaiko, nes jai rpi tik vienas dalykas: ukovoti ir pavergti mus, sunki rank ant
ms udti.
Plats ms laukai, derlingos dirvos, tanks mikai, Lenkuos gi maa gerai
dirbamos ems, maa mik, daug moni, nebeutenka duonos.
Todl veriasi jie mus pavergti, kad ms emes lenkais apgyvendint, veriasi
jie mus pavergti, kad mus sumindiojus, plaij jr ieit, su viso pasaulio prekybos ryiais susirit; veriasi jie mus pavergti, kad i mus arklius, galvijus, duon
rekvizuoti, nes j begaliniai karai su kaimynais itutino j krat, nes jie savo duona kariuomens nestengia ilaikyti.
Veriasi jie mus pavergti, nes juos veda ms dvarininkai, o ie gerai numano,
kad jei bus Lietuva nepriklausoma, tai praras jie savo dvarus, dvar em monms
bus idalinta, tai aminai jie ant ms savo galybs nustos.
Ms valdia dar, daro ir darys visa, kad ir dabar dar taik su lenkais padaryt, bet mes neturime uleisti lenkams savo ems mindioti ir terioti.
Ne, mes to neleisime! Mes ginsime savo em nuo lenk ugrobimo bei kolonizacijos, nes jei neapginsime, tai suvargsime, elgetomis tapsime, tai eisime svetimus
kratus svetimiems turt kraut, sunkiuos darbuos vargt.
Ginkime savo ramius gyventojus nuo lenk kariuomens skerdyni, ginkime
ms moteris nuo iniekinim.
Ginkime savo sodius ir miestus nuo lenk kariuomens plim, ginkime sa-

468

vo aruodus, nes jei neapginsime, tai mus laukia dar didesni vargai, kaip vairi okupacij laikais.
Ginkims nuo svetimos, ms dvarinink vedamos, kariuomens, nes jei neginsime, tai dvarininkai pas mus vir paims, tai mes niekad negalsime ems reformos padaryti, tai dvarai dvarinink rankose liks arba bus idalinti lenk legionininkams.
Ginkims nuo j, nes jie nea dvasios vergij visam kratui, nea prat visoms tautoms, Lietuvoj gyvenanioms.
Ginkims nuo lenk puolimo kas kuo galdamas: stodami auli brius, ginkims, duodami kariuomenei laikyti, ginklams pirkti savo turt: aukso, vairi brangenybi, parpindami kareiviams markini, pirtini, ilt rb, pildami valdios
sandlius grdus, vairaus maisto.
Kiekvienas padoras jaunuolis, sveikas vyras, turi sst savo irg ir karan
joti arba mikuos, krmuos susitelkus, sekti kiekvien lenko upuoliko ingsn ir
kautis su jais, kautis, kol nei vieno ginkluoto lenko ms emj neliks. Ms garbinga narsi kariuomen savo krtinmis gina tv em, guldo savo galvas, bet jos
pajgos be visuomens paspirties neitesi atsispirti lenk ligionams.
Kas pasigails savo turto ms kariuomenei laikyti, kas vergikai pabijos ginklo tvertis, tas teatmena, kad atjs lenkas t turt atims, kad jis mus mindios,
niekins, kad ms vyrus mobilizuos, savo kariuomenn ivarys.
Jei neliesime krauju savo krat, savo laisv gindami, tai liesime j u lenk ir
ms dvarinink reikalus.
iandien mes turim pasidaryti aminai laisvi, nepriklausomi, turime savo turt apginti arba aminai svetimiems vergauti, jiems turt krauti.
Tegyvuoja nepriklausoma, pai moni valdoma Lietuv!
Kaunas, 1920 09 25

Steigiamasis Seimas
16 priedas

Steigiamojo Seimo 1921 m. liepos mn. 16 d. priimtas

statymas Suvalk fronto atsitikim tardymo komisijai sudaryti
1 . Ityrimui Suvalk fronto 1920 m. rugsjo mnesio atsitikim sudaroma
komisija i trij nari, Steigiamojo Seimo skiriam. Jei komisija ras reikalingu, ji gali
iplsti tardym armijos vadovyb, armijos aprpinim, armijos sanitarijos stov
ir kitas krato gynimo staigas.
2 . Komisijai leidiama kviesti bendradarbius dalyk inovus, vykdomos
valdios ir teism valdininkus.
3 . Komisija gali reikalauti i valdios ir teism staig vis reikaling ini,
t staig atstov parodym, paaikinim, rato dokument, neiskiriant slapt,
klausti liudinink, daryti krat.

469

4 . Tuose atsitikimuose, kada komisija ras reikalingu, kad kaltininkai bt

patraukti tieson, komisija suino su atatinkamais teismo organais betarpiai.
5 . Komisija gali pavesti daryti tardym atskiriems savo nariams arba pakviestiems bendradarbiams (2 ).
6 . Komisija apie tardymo pasekmes daro praneimus Steigiamajam Seimui.
A. Stulginskis
E. Respublikos Prezidento Pareigas
Steigiamojo Seimo Pirmininkas
D-ras K. Grinius
Ministeris Pirmininkas
Kaunas, 1921 m. liepos mn. 16 d.

17 priedas

Suvalk sutartis su Lenkija gijusi galios 1920. X. 10.

registruota Taut Sjungoje 1922. I. 19 d. Nr. 221.
Suvalk sutartis
Lietuvos Vyriausybs Delegacija,
Gen. ltn. Maksimas Katche ir majoras Aleksandras umskis, Lietuvos Vyriausybs Vadovybs atstovai, ir Bronius Balutis, Valdemaras arneckis ir Mykolas Birika, Usienio Reikal Ministerijos atstovai, ir Lenk Vyriausybs Delegacija,
pulkininkas Mieczyslaw Mackiewicz, Lenk Vyriausios Vadovybs atstovas, ir Juljusz Lukasiewicz, Usienio Reikal Ministerijos atstovas, sujusios Suvalk konferencijon 30 d. rugsjo 7 d. spali mn. 1920 metais ir apsimainiusios galiojimais,
kurie vienos ir kitos puss pripainti pakankami ir tinkamoje formoje sustatyti, padar itoki sutart:
Straipsnis 1.
Dl demarkacijos linijos.
a) Nustatoma itokia demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni, kuri betgi neikiek dar nesprendia vienos ar kitos puss teritorini teisi:
Nuo Ryt Prs sienos ligi Juodosios Anios ir Nemuno upi santakos linij,
kuri yra nustaiusi Aukiausioji Taryba 1919 m. gruodio 8 d. nutarimu; toliau
Nemuno tkme ligi tekant jin Gravs upeliui; toliau Gravs upeliu ligi perkertant
MerkinsRatnyios plent; toliau tiesia linija ligi Skroblio upelio takos Merkio upn;
toliau Merkio upe ligi Dereincos upelio takos j, paliekant Salavari kaim lietuvi pusj, o Maledubno lenk pusj; toliau Derenicos upeliu, perkertant Vilniaus

470

Varnos geleinkel madaug du kilometru iaurs rytus nuo Varnos stoties; toliau keliu per Bartelius, Kinius, Naujadvar, Eiik, Paditv, Gorodenk ir Bastn
stot, paliekant vis t keli ir Bastn stot lenk vyriausybs rankose.
b) Aukiau paymta linija visu jos ilgumu, karo veiksmams tarp Lietuvos ir
Lenk kariuomeni sustojant, kaip kad numato ios sutarties Antrasis Straipsnis,
jokiu pretekstu niekur negali bt pereinama nei vienos, nei kitos susitariusi pusi
kariuomeni. Toji linija betgi neturi bt klitis vietos gyventojams, apdirbant savo,
tos linijos perkertamus, laukus.
c) Demarkacijos linijos nuskyrimas vietoje, buv. Suvalk Gubernijoj, tose jos
dalyse, kur tatai numatoma Aukiausiosios Tarybos 1919 m. gruodio 8 d. nutarimu, pavedama Aukiausios Tarybos Kontrols komisijai.
Straipsnis 2.
Dl karo veiksm sustabdymo.
a) Patvirtindamos ir papildydamos dalinius ir laikinius karo veiksm sustabdymus tarp Lietuvos ir Lenk kariuomeni, kurie jau buvo priimti ios konferencijos
bgyje, abi susitarianios puss prisiima sustabdyti visus karo ygius visu ios sutarties Pirmojo Straipsnio (a) punktu nutartos demarkacijos linijos ilgumu nuo Ryt
Prs sienos ligi meridiano, kuris eina per Paturi kaim, madaug devyni kilometrai iauri vakarus nuo Eiiks.
b) Demarkacijos linijos ruoe nuo Paturi kaimo meridiano ligi Bastn stoties imtinai, karo veiksmai tarp Lietuvos ir Lenk kariuomeni sustabdoma Soviet
kariuomenei pasialinus rytus nuo VilniausLydos geleinkelio linijos.
c) Dl klausim apie karo veiksm sustabdym ir demarkacijos linijos nustatym tarp Lietuvos ir Lenk kariuomeni apylinkse rytus nuo Bastn stoties
meridiano, tai itie klausimai bus isprsti tam tikra sutartimi, pasialinus i tenai
Soviet kariuomenei. Jeigu itokios sutarties nepavykt padaryti, tai abi pusi pasilieka sau teis kreiptis Taut Sjungon tiems klausimams isprsti.
Straipsnis 3.
Dl Varnos stoties.
a) Lenk Vyriausyb apsiima be klii leisti per Varnos stot i Vilniaus Alytaus linkui ir atgal visus lietuvi traukinius, iskyrus traukinius su kariuomene ir
karo mediaga, ir garantuoja, jog lietuvi traukiniai ras Varnos stotyje visas teknikos apystovas ir pagalbos, kuri reikalinga tinkamam ir liuosam traukini judjimui
vienon ir kiton pusn.
b) Kaipo iimt, Lenk vyriausyb sutinka be klii praleisti per Varnos stot
i Alytaus Vilniaus linkui nedaugiau, kai septynis traukinius su kariuomene ir karo
kroviniais tja slyga, kad dien eis ne daugiau kai du tokiu traukiniu ir jie eis per
Varnos stot tarp septintos ir septynioliktos valandos lenk laiku.
c) Prieira, ar grietai pildoma Antrojo Straipsnio a) ir b) punkt nutarimai
pavedama Taut Sjungos kontrols komisijai.

471

Straipsnis 4.
Dl belaisvi apsimainymo.
Abi susitariusi pusi konstatuoja abipus principin sutikim pradti vis i kitos puss paimtj belaisvi mainus. Belaisvi main tvarka ir laikas bus nustatyti
skyrium.
Straipsnis 5.
Dl sutarties laiko etc.
ioji sutartis pradeda veikti 1920 m. spali 10 d. 12 valand, neliesdama vienok jau vykinto iki iam laikui karo veiksm sustabdymo ir galioja ligi galutino vis
Lietuvos ir Lenk ginijam teritorini klausim isprendimo.
i sutart sustabdydamos abi pusi naudojosi Vokiei Gen. tabo emlapiu
1:100 000 matabu.
ioji sutartis sustatyta dviem vienodai galiojaniais egzemplioriais, lietuvi ir
lenk kalbomis, ir pasirayta Suvalkuose 1920 metais spali 7 d.
Lietuvi delegacija:
Gen. leit. M. Katche
Bronius Balutis
Voldemaras arneckis
Mykolas Birika
Majoras umskis
Lenk delegacija:
M. Mackiewicz, pulkownik
J. Lukasiewic
18 priedas

Lietuvos vyriausybs galiotinio Vilniuje Ig. Jonyno

1920 m. spalio 17 d. praneimas spaudai,
kaip gen. L. eligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomen ugrob Vilni
Penktadien, spalio mnesio 8 d. vakare liko aiku, kad Vilniaus ilgiau savo
rankose negalsim laikyti, kadangi laukiamoji karo paskirtis negaljo laiku atvykti
Vilniaus ginti.
Nakt dl tamsos kov ir joki svarbesni vyki nebuvo; kovos teprasidjo
rytojaus dien 5 val. ryt. Jos vyko geleinkelio linijos kryptim. Matyt, j tikslas
buvo atkirsti susisiekim. Pusiau atunt val. ivaiavo i Vilniaus traukiniu generalinis tabas ir pasiliko tik divizijos tabas su gen. Nastopka prieky. etadien 11 val.
baigiantis gen. Nastopka pasak man, kad ms dalys i kovos traukiasi ir kad jis
apleidia Vilni. Tada, man nurodius, ryio karininkas prie misij pil. Liormanas
nujo Ital atstov, kapiton Sal, pakviesti prancz misijon, kur ruoiaus, kaip

472

vyriausyb buvo man sakius, deleguoti Laikinj Lietuvos valdi Vilniuje. Tuo pat
metu sakiau milicijai, kad neatidedant ilipint jau paruotj atsiaukim Vilniaus visuomen apie valdios delegavim Antants atstovams ir apie tai, kad misijos yra paskyrusios pulkinink Reboul Vilniaus laikinuoju gubernatoriumi. Ms
kariuomens dalys, pasilikusios Vilniuje, ir ms milicija, anot to skelbimo, perjo
Antants tiesiogin ini ir buvo laikoma Antants ginkluotja milicija tvarkai laikyti. Atsiaukimas buvo pasiraytas mano, kaip vyriausiojo vyriausybs galiotinio.
Apaioj po ms atsiaukimo buvo dtas laikinojo Vilniaus gubernatoriaus pulkininko Reboulio sakymas Nr. 1, kuriuo Vilniuje vedama apsiausties padtis, draudiami susirinkimai ir manifestacijos Vilniaus gatvse ir aiktse.
Nuvyks Prancz misij, radau tik pulk. Ward, pulk. Reboul ir kapiton Padowan. Kapitonas Sala, gyvens kad ir toj pat gatvj, bet tolokai, nebuvo atjs. Lietuvos vyriausybs vardu teikiau p. Rebouliui, kaip designuotam laikinajam gubernatoriui, rat apie valdios delegavim ir praiau saugoti Lietuvos piliei gyvyb ir turt ir
rpintis dar pasilikusiomis staigomis. Be to, pareikiau, kad valdi deleguoja be teiss
perdeleguoti (perduoti) j kitam, be Lietuvos vyriausybs inios ir sutikimo, t. y., kad
jokia vyriausyb, pamusi jga Vilni, negali skaitytis teista krato vyriausyb.
Pulkininkas Reboulis, kaip gubernatorius, buvo jau paruos kareiviams ir milicininkams taisykles, kuriomis jie privaljo vadovautis.
domu paymti, kad taisyklse, kad ivengus kraujo liejimo miesto gatvse,
buvo sakyta neauti ygiuojani Vilni l i e t u v i i r g u d k a r i u o m en . Man papraius paaikinti, kodl instrukcijose pavartoti tokie keisti terminai,
kada visi gerai ino, kad Vilni verias tikroji lenk kariuomen, buvo gauta atsakymas, kad lenk vyriausyb ne kart yra pareikusi Antants vyriausybms nesisianti savo kariuomens Vilni, kad Suvalkuose yra padaryta sutartis tarp Lietuvos ir Lenk ir kad, iais dsniais remdamasis, jis negals laikytis puolanios kariuomens Lenk kariuomene.
sakymas mano milicijai ilipinti atsiaukimus ne visur vykdytas. Pasirod tautybi skirtum. Vilniuje buvo ms vadovautasi taut lygybs principais, buvo stengtasi valstybs krimo darb traukti visus tinkamus pilieius be tikybos ir tautybs
skirtumo ir, deja, pasirod, kad is principas gyvenimo realybje pasiliko kaip biblijos grdas, mestas akmenuot dirv. Milicininkai lenkai, kaip mano buvo pastebta, pirmieji mus apleido ir duotuosius jiems ilipinti skelbimus paslp. Tvirtyb ilaik lietuviai ir ydai, kurie jo savo pareigas iki paskutins valandos.
Mieste, pasirodius skelbimams, jauiama buvo ypatingo po, esamo visada prie
laukiam audr. moni buvo pilnos gatvs, visi vaikiojo nervingi, sujudinti, laukdami
kako nepaprasto; ms kareiviai, vaikiodami sargybos po 3 mones, dabojo tvarkos.
Apie 1 val. m traukti per Vilni ms kariuomens dalys. Priekyje jo gurguols, paskui jas ygiavo kuopos. jo eilmis, tvarkingai. Matyti buvo nuilsimo. Nei
vienas kareivis nebuvo pasitrauks i eils ir nei vienas nebuvo padars gyventojams
nei maiausios skriaudos.
Nordamas susipainti plaiau su miestu, papraiau pulkinink Ward, kad
paskolint man savo automobil. Mano praym Angl misijos pirmininkas sutiko
labai maloniai ir a apie 2 val. ivaiavau stoties link. Visur buvo matyt tokio pat
po, kaip ir Jurgio gatvje. Artinantis prie inomos Vilniuje prekyviets Hals, pasi-

473

girdo audym. Publika, daugiausia ydai, pradioj m dairytis, o paskui leidos

bgti. Ms automobilis pasuko t pus, i kur buvo audoma, ir m vaiuoti
Arkli gatve, kur daug grai aukt nam. audymas pasidar tankus: buvo audoma i viraus, i abiej pusi sutartinai ir taikoma automobil. Be to, vi buvo
girdti i vis pusi, Auros Vart gatvje ir apsupaniose j aiktse. Privaiavs
Auros Vartus, pamaiau einanias ms kariuomens kuopas.
Kai kurie ms kareiviai m taip pat audyti. Pastebjs vartuose kariuomens major N., praiau sakyti neaudyti. Ms dalys buvo sustabdytos ir surikiuotos. audymas nutilo, ir ms dalys ramiai nujo per miest. Daugiau Lietuvos kariuomens per miest nebejo.
Pusantros valandos praslinkus, pasirod Vilniaus ir Jurgio gatvi kertje, ties
ms komendantra, lenk raitelis. Pasigirdo i ms komendantros vilpukas,
kad ms kareiviai ir milicininkai rinkts komendantr. Gatvi ivaizda vienu
metu pasikeit. ydai isislapst; j vietoje gatvse pasirod lenk, kurie ir apsupo
kareiv, aukdami tegyvuoja Lenkija! Kai kurie atne gli ir dav kareiviui. Tuojau
po to aligatviais m slinkti lenk partizanai, driskiai, pairt, su autuvais rankose, kuopelmis po 710 moni. J tarpe buvo pastebta daug buvusi Lietuvos
tarnyboje milicinink, lenkikai kalbani. Kai kurie turjo rankini granat. Visi
trauk ms komendantros link. J vienas, prisiartins prie komendantros dur
ir pamats duryse stovint ms virinink, ov j i revolverio, bet nepataik. Tai
buvo lyg signalas. Tuojau po to vairiuose miesto punktuose pasigirdo vi. Partizan brys i 3040 moni apsupo Jurgio ir Bristol viebuius, lyg ko iekodami,
bet nieko nerad, isiskirst. Kiek laiko prajus, i Jurgio viebuio lang buvo pradta audyti misij but, kuris buvo prieais. Prasidjus audymams, visi misij
nariai ijo gatv, pora prancz karin. stovjo komendantros sargyboje. Staiga
stovinius vidugatvj misij narius buvo pradta audyti i kulkosvaidi i Lukiki aikts puss, bet kulkos pravilp viruje galv. Matomai, kulkosvaidiai buvo
paslpti namuose, nes gatvse nebuvo j matyti.
Greitai po to Jurgio gatve atvyko raiteli brys ir apsistojo ties komendantra.
Pulkininkas Reboulis Antants misij vardu pareik j vadui, kad esantieji komendantroje kareiviai ir milicininkai yra laikomi Antants misij inioje ir globoje, ir
pra susilaikyti nuo eksces. Tai buvo paadta, bet galutinas atsakymas turjo bti
duotas tik Lenk armijos vado. iuo laiku minia Jurgio ir Vilniaus gatvi kertj buvo
pasilikusi jau keletos imt moni. Pasibaigus kalbt p. Rebouliui su lenk karininku,
minia m aukti: tegyvuoja Lenkija!, tegyvuoja Pranczija! Kakoks senis, prastai apsirds, suuko: tegyvuoja Anglija! minia lyg paraliuota nutilo ir senio auksmas pasiliko be atgarsio. Lyg iam nemaloniam spdiui isklaidyti minios vadai,
vienas ponas madaug 4050 m. amiaus, pilnas, raudonas, juodai apsitaiss (lyg tai
bt daktaras) ir kitas, pilkai apsitaiss, rodosi gerais naminiais drabuiais, apsupo
pulk. Reboul ir apie 30 kart ikl or. Misijos m grti savo bstin. Tai pastebj, vadai keliskart pakl pulk. Ward ir kap. Sal be jokio entuziazmo lyg nemalon
sakym vykdydami. Tuo pat metu minia lyg ko sujudo: keli ne lietuvi ligonin
sunkiai sueistj komendantros kareiv, kuris buvo usiliks savo sargyboje.
Sutemai stojus, vairiose yd apgyventose vietose buvo girdti riksm. Prasidjo plimai. Pl ir kareiviai, ir partizanai. misijas m plaukti moni su skun-

474

dais. jo ydai. Krikioni nebuvo matyti. Pulk. Reboulis sudar ry su lenk komanda, praneinjo apie skundus ir pra plimus sustabdyti.
Vakare 10 val. misij atstovai kalbjosi su gen. eligovskio tabu.
Lietuvos vyriausybs vardu Antants atstovai pareik gen. eligovskiui protest prie siverim Vilni, neirint Lenk vyriausybs pasiadjim ir padaryt sutari. Kadangi Antants atstovai savo rankose neturi gana jg, jie priversti
nusilenkti ir ivaiuoti i Vilniaus. Atstovai pareikalavo, kad leist ieiti su ginklais
rankose pasilikusiems komendantros kareiviams ir milicininkams, vyriausybs ir
ministerij atstovams su eimynomis ir turtu drauge su misijomis. tai buvo atsakyta, kad gen. eligovskio valdia sutinkanti ileisti kareivius ir milicininkus rytoj 10
val. ryt, bet reikalaujanti, kad vyriausybs bei ministerij atstovai ir valdininkai
apleist Vilni ne vliau 12 val. t pat dien. Sekmadien i ryto pulk. Reboulis pasiunt eligovskiui not, kad jo reikalavimas nevykdomas, nes nra susisiekimo priemoni ir nra galimybs dl adres trkumo net pranet valdininkams.
Atsakymo notoje eligovskis pareikalavo, kad vyriausybs galiotinis ir vyresnieji valdininkai, skaiiuje 12 moni, apleist Vilni sekmadien, spalio mn. 10 d. 14
val. Jiems tai atsisakius vykdyti, visai bsi internuoti. Dl pasilikusi Vilniuje Lietuvos valdinink ir j eimyn, tai j klausimas bsis riamas, irint aplinkybi, taiau eligovskio vyriausyb pasiliekanti sau teises juos internuoti kiekvienu atveju.
Sekmadien, spalio mn. 10 dien 10 val. ryto ijo ms komendantros kareiviai ir milicininkai su ginklais rankose, prancz karininkui vadovaujant, 2 val.
po piet susirinko ties misijomis, kaip buvo sakyta, vyriausias vyriausybs galiotinis
ir auktesnieji Lietuvos valdininkai. Jiems palydti susirinko minia, susidedanti i
vis taut moni. Paadtasai sunkusis automobilis pusvalandiu pavlavo. Jo belaukiant, teko pasiklausyti vairi kalb. domu pabrti, kad joki priekait Lietuvos valdiai nebuvo daroma, be vieno, kad Lietuvos vyriausyb lygiu bdu priiminjo tarnybon ydus ir lenkus ir kad dl to daug lenk pasiliko be viet. Pusiau
trei valand po piet buvo paduotas sunkusis automobilis ir mes, dvylika moni,
prancz ir lenk karinink lydimi, su prancz vliava apleidom Vilni. Mus nuve priekines lenk linijas, ties Voks upe. I ten jom patys.
Ignas Jonynas
Vyriausias vyriausybs galiotinis Vilniuje
ir atvaduotuose i okupacijos kratuose.
19 priedas

E. Respublikos Prezidento p. Steigiamojo Seimo Pirmininko

A. Stulginskio ir Krato Apsaugos Ministro plk. ltn. K. uko sakymas
Neprietelingas ms kaimynas i piet, veidmainingai prisidengdamas generolo eligovskio vardu, sivers ms krat um ms sostin Vilni, griebsi vis priemoni, kad, iplus ms turt ir laim, galutinai pavergt vis Lietuvos

475

taut ir tokiu bdu uduot mirtin smg Nepriklausomos Lietuvos valstybs gyvavimui.
Bet narsi ms kariuomen drsiai stojo kov su skaiium didesniu prieu ir,
atkakliai gindama savo tv em, ms vis laisv, parod daug nepaprasto karygikumo, daug pasiventimo, sulaikydama ir atstumdama atgal siverusius ms karto gilum iaurius lenk kariuomens pulkus; ji privert tokiu bdu prie
skaitytis su Lietuvos karine pajega, kaip su Kariuomens Vadovybs sumanumu,
taip lygiai ir su narsiais vykdintais atskir Lietuvos kariuomens dali ygiais: kovos ties Vilniumi, Giedraiiais, irvintais aikiai parod, kad Lietuvos kariuomenje
dar tebegyvuoja narsioji sen boi Gedimino, Vytauto dvasia.
Lietuvos visuomen, anktais ryiais susijusi su savo broliais fronte, padeda ir
pads valdiai padaryti visk, kad gyvenimo slygas karo lauke kiek galint palengvint. Pastaromis dienomis Lietuvos pilieiai buvo ypatingai savo akis nukreip fronto
pusn; Lietuvos kariuomen sunkias pareigas garbingai eidama saviki neapvyl,
uduodama prieui pasiksinusiam ygiuoti gilyn Lietuv, tinkam smg, privert j atsitraukti seniau uimtas pozicijas.
Garb ms kariuomenei, garb josios Vadams!
E. Respublikos Prezidento p. Steigiamojo Seimo Pirmininkas
A. Stulginskis
Krato Apsaugos Ministras plk. ltn. K. ukas
20 priedas

Karo paliaub protokolas

Ponas Michal Kossakowski, Lenk valdios prie Taut Sjungos Militarins
kontrols komisijos atstovas, turdamas Lenk vyriausybs galiojim jos vardu pasirayti kiekvien militarins ar politins ries akt sryy su Taut Sjungos nutarim pildymu, gavs i generolo eligovskio pasiadjim pildyti iame protokole
suraytas slygas ir i Lenk valdios garantij, kad tos slygos generolo eligovskio
bus pildomos.
I vienos puss
Ir Ignas Jonynas, Lietuvos valdios prie Taut Sjungos Militarins kontrols
komisijos atstovas ir ponas pulkininkas Konstantinas Kleinskas, generalinio Lietuvos kariuomens tabo virininkas, galioti Lietuvos valdios jos vardu pasirayti
dokument,
i antros puss
Priima sekant tekst, darant gal karo veiksmams tarp Lietuvos kariuomens
ir kariuomens generolo eligovskio:
Patariant Taut Sjungos kontrols komisijai
1) karo veiksmai tarp Lietuvos kariuomens ir kariuomens generolo eligovskio pasibaigs 1920 m. lapkriio 30 d. 24 val.

476

2) Tuojau karo veiksmams pasibaigus karo belaisviai bus pavesti Militarinei

kontrols komisijai.
Tarp dvej kariuomeni bus nustatyta neitralin zona, nelaukiant kol kontrols komisija ives tos zonos sienas, pryakins abiej pusi kariuomens dalys liks
dabar j laikomose vietose.
ito protokolo buvo surayti trys egzemplioriai
Vienas Taut Sjungos Militarins kontrols komisijai
Vienas Lenk vyriausybei
Vienas Lietuvos vyriausybei
Visi trys buvo kontrasignuoti Taut Sjungos Militarinei kontrols komisijai
is protokolas suraytas Kauno stoty Taut Sjungos Militarins komisijos traukiny 1920 m. lapkriio 29 d. 11 val., esant aukiau pamintiems delegatams ir militarinei kontrols komisijai. Delegat ir komisijos matytas, perkontroliuotas, patvirtintas.
Lietuvos delegatai: I. Jonynas (paraas)
K. Kleinskas (paraas)
Lenk delegatas M. Kossakowski (paraas)
Taut Sjungos Militarin kontrols komisija:
S. Lassitch (paraas)
Major Keenan (paraas)
Colonel Chardigny (paraas)
Antspaudas Taut Sjungos kontrols komisija
Vertimo originalui atatinka
vyr. ltn. J. Urbys (paraas)
21 priedas

Nuoraas

Lietuvi ir Lenk valdioms

Nota
(I Taut Sjungos Militarins kontrols komisijos)
Sulig 1920 m. lapkriio 29 d. protokolo 3 paragrafo turinio Taut Sjungos
karin kontrols komisija tiksliai praved sekanius rubeius neitrals zonos, kuri
turi bti Lietuvi armijos ir eligovslio dali nustatyta:
1) I Lietuvi puss:
Linija eina per: Jakiance Strelciki Kalance Spengliniki kol. Panaiki
uklje Solovjiki Spindzie Stravka tarejnia Dovgirdiki Chovyzna
Novo Pole 218 Kacieliki 229 189 Seibutany Mlynek Geleinkelio tiltas
ant ups Braola (kairysis krantas) Amerynis Podolesie kairysis krantas Vilijos
iki Valeikiki Vicinai Daubarikiai Uuiliai Posieki Rimuiai niponys
Akmeniai Antanava Kiemelie Uliany Pajuodiai Juodikis vakar ir

477

iaurs krantas Giedraii eero Janury Mezance iaurs krantas eero Osvie
iki Olka iaurs krantas eero Baluoa Labejiki Janiki;
2) I Lenk puss:
Linija eina per: Deknie Mosty stotis Rudziki Obale Jeleniovo 178
kelias nuo auktumos 178 Stary Mlyn Gaj Sejmany ( iaur nuo auktumos
171) Olsoki (palei auktum 201) Kniazovizna Donity Miciny Lodziany
Jateliny Brazola Surmance deinysis krantas Vilijos iki Podvorzance Pakalnie Siberovka Plekiki Javuniuny Birki Kvaky Migucie Nugany
Naruniki Burkile Jakubance Svindariki Kiejdaniele Pokirny Mejrance
Podubinki Maciejeva Orniany.
(Vokikas vakar linijos emlapis 1:100 000).
ie rubeiai i kiekvienos puss reikia pai paskutin sargyb linij.
Pozicij linijos pakeitimas, sekantis i aukiau nurodyt rubei, turi bti
ubaigtas iki 1920 m. gruodio mn. 3 d. 12 val. ir praneimas apie ipildym privalo bti prisistas komisijon per abiej valdi atstovus gruodio 4 d.
Kaunas
1920. XII. 1

478

Nuoraui atatinka:
vyr. ltn. J. Urbys (paraas)

ASMENVARDI RODYKL
A
Abromaviius V. 246, 356
Adamkaviius E. 178, 210, 211, 213, 215, 223, 229, 290, 299, 330, 335, 349,
367, 368, 369, 374, 383, 384, 387, 389, 394, 395, 396, 420
Adomonis V. 339
Alechnaviius M. 75
Aleksa-Angarietis Z. 27, 33, 294, 296
Aleksandraviius E. 405
Aliauskas K. 8, 12, 13, 16, 18, 19, 178, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 187,
189, 191, 236, 237, 238, 240, 293, 358, 378, 380, 391, 392, 394, 410, 411, 412,
413, 414, 415, 416, 419
Ambraziejus A. 226
Ambroziejus K. 182
Andrainas J. 227, 354, 401
Andrejevas A. 10, 18, 177, 178
Andrinas J. 302, 331, 370, 371, 372
Arcievskis M. 319
Arenbergeris F. 130
Arlauskas A. 70
Aseviius S. 271, 274, 275, 276, 278
Astupnas J. 76, 183
Auglys 48
Augustauskas V. 230
Augustinaviius I. 230
Auktuolaitis J. 39, 265, 266, 268, 269
Avionis J. 230

Babickas P. 63
Bagdonaviius V. 159, 172, 228, 309, 311, 315, 325
Balbachas E. 217, 463, 465
Balbatien O. 159
Balinas 229
Balinas Br. 406
Balfour A. J. 376
Balnas T. 362, 369, 370, 372, 383, 384, 385, 386, 387, 388
Baltaragis A. 78
Baltrnas P. 385, 386, 419
Baltuis-emaitis F. 33, 36, 70, 182, 183
Balutis K. 319, 320, 345, 350, 416, 470, 472
Banys J. 293

479

Baranauskas (Baranowski) J. 379, 393

Bardauskas 273, 274, 275
Bardzilauskas 419
Bariauskas J. 48
Bartaseviius J. 72, 73, 182
Bartaseviius M. 72
Bartkeviius 230
Basanaviius J. 243
Batra K. 382
Bauys A. 89, 364
Bauys J. 364
Bavarietis L. 194
Bekeris J. 72
Belina-Pramovskis Vl. 250
Belizoko 52
Beniovskis A. 263
Bergera 344
Bermondtas-Avalovas P. 194, 196, 197, 198, 199, 201, 202, 203, 204, 205, 207,
209, 210, 216, 217, 218, 227, 228, 232, 237, 238, 425, 463
Bikus P. 63
Bielinis K. 199, 230, 236
Bigelebenas 217, 463, 465
Bilminas Br. 102, 123, 146, 147, 364
Byla J. 268, 294
Birontas A. 15, 19, 198, 199, 200, 201, 211, 236, 237, 239, 240, 355, 460
Birutaviien-Birutien A. 269
Birika M. 16, 19, 243, 246, 247, 253, 265, 269, 344, 348, 405, 406, 410, 411,
416, 466, 470, 472
Bischofas J. 196, 204
Biskupskis V. 194, 202
Bistramas K. 219
Bystramas T. 314
Bytautas P. 324
Blagoveenskis B. 380
Blaeviius K. 264, 268
Blays M. 48
Blinda (Viinskis P.) 405
Bobelis J. 269
Bobiatinskis S. 245, 356
Bobickis L. 351
Bobinas P. 149
Bogdanovas M. 200
Boruakas A. 288
Bourgeois L. 375, 376
Brandis C. 202, 203, 218

480

Brktas 184
Bruzbartas V. 108
Budinas D. 33
Budreckis A. 16, 19, 416, 417, 418
Bukantas D. 159
Bulak-Balachoviius S. 140, 142
Bulovskis L. 319
Burtas A. 215
Butkeviius A. 104, 115, 162, 166, 167, 172, 293, 302, 370, 380, 381, 382, 389,
390, 391, 392, 393
Butkeviius M. 366, 377, 394
Butkus J. 16, 47, 81, 84, 85, 89, 96, 127, 130, 132, 133, 139, 143, 144, 162, 166,
168, 184, 211, 316, 322, 328, 339, 349
Butkus S. 15, 19, 183
Butkus Z. 13, 19
Buzelis J. 343

Cetuchinas J. 48, 52
Chaleckis S. 23
Chardigny A. 344, 345, 346, 351, 376, 402, 403, 477,
Cheney S. 217
Chominskis L. 246
Cichovskis K. 33, 294
Cimulianskas 395
Cininas 178
Cipriseviius 48
Curzonas G. 277, 289, 344, 356, 428

aplikas J. 53, 55, 57, 146, 147, 169, 180, 181, 300, 308, 309, 311, 312, 313,
317, 321, 322, 324, 326, 328, 329, 341, 349
arneckis V. 319, 345, 448, 449, 470, 472
epnas P. 13, 16, 19, 30, 32, 177, 178, 182, 191, 236, 237, 405, 406, 407, 409,
410, 411, 413, 416, 417, 418, 420
erniauskas J. 89
erniauskas P. 57
ernius J. 291, 363, 414
ierinas G. 175, 191
unk 207, 208, 215

D
Dailid P. 416

481

Dambrauskien I. 2
Danilovas I. 410
Daugla F. 291
Daumantas V. 247
Daunoras P. 89
Deimantaviius A. 48
Denikinas A. 205, 288
Derby 285
Derekeviius J. 271
Ddel P. 64
Diebitschas K. 201, 205, 218, 464, 465
Digrys S. 315
Dyknas S. 420
Dineika K. 76
Dmovskis R. 244, 249
Dokus P. 227
Dombrovskis J. 245, 247
Draguneviius K. 41, 42, 45, 63, 66, 94, 278, 279, 397
Draugelis B. 128
Draugelis E. 315
Drummondas J. 375
Drummondas S. 344
Dubinskis 396
Dulk 239
Dumius V. 78
Dundulis P. 120, 123, 146, 147, 149, 157, 230, 338
Diuv A. 124

E
Eberhardtas V. 26, 40, 100, 197, 202, 204, 207, 208, 209, 212, 215, 216, 217.
218, 233, 235, 237, 238
Eidukeviius P. 28
Eimutis I. 48
Elisonas J. 268
Endziulaitis F. 48

F
Fainhauzas D. 10, 18
Faleviius 273, 276
Fochas F. 25, 196, 203, 256, 257, 273, 276, 277, 290, 318, 320
Frjus 250

482

G
Gabrnas P. 228, 315
Gabrys J. 202
Gaidelis M. 76
Gaidys A. 399
Gaidukeviius E. 405
Gailius A. 330
Gaiauskas I. 331
Gajus G. 291, 302
Galeckas J. 271
Galvanauskas E. 217, 249
Galvydis J. 274, 275, 276
Galvydis-Bykauskas J. 23, 38, 53, 268, 283, 284, 289, 361
Garbaliauskas L. 325
Garinas 219
Gasinas J. 183, 187
Gataveckas J. 48
Gaudeius J. 198
Gavelis V. 268
Gedvilas K. 230
Gegna J. 63
Geiga V. 66, 91, 109
Genys P. 55, 102, 107, 108, 124, 125, 338
Gerberis 77
Gerdvilis S. 362
Gerulaitis Z. 53, 57
Giedra B. 367
Giedraitis B. 80
Giedraitis J. 226, 271
Giedraviius P. 398
Giedrys K. 27, 294
Giedrys V. 273
Gira L. 268, 269
Girtautas V. 355
Glinskis M. 367
Goltzas R. 71, 196, 197, 198, 200, 201, 202, 203, 204, 207, 219, 236
Gornas E. 397
Gotautas H. 52, 60, 180
Grabskis S. 248
Grabskis V. 289, 290
Grauinis K. 16, 19, 408, 418
Grybas S. 36, 70
Grybas V. 27
Gricius J. 322, 339, 365

483

Grigalinas 329
Grigalinas-Glovackis V. 16, 39, 47, 52, 117, 125, 126, 127, 128, 130, 132, 133,
135, 139, 144, 145, 150, 162, 179, 180, 187, 211, 221, 223, 225, 301, 303, 305,
313, 314, 315, 316, 317, 318, 322, 323, 324, 325, 330, 340
Griganaviius V. 300, 330
Grigas P. 228
Grigorjevas 36
Grinius J. 199
Grinius K. 342, 343, 470
Grinkovas 52
Grikeviius L. 188
Gudaitis J. 388
Gudelis P. 12, 16, 19, 73, 75, 76, 77, 78, 177, 178, 182, 183, 187, 279, 280,
327, 408
Gurka A. 246
Gvildys V. 380, 391, 392, 393

H
Halleris S. 288
Herc 344
Hymansas P. 376
Hincas B. 380, 381
Hofmanas K. 227
Hofmanas M. 194
Hopmanas A. 235
Hurinas M. 251

I, Y
Indrulis 230
Ivanauskas J. 73
Ivakeviius V. 245, 250, 348
Ivinskis Z. 12, 19
Yas M. 24, 249

J
Jackeviius P. 360
Jagovas 217, 463, 465
Jakaitis A. 162, 173, 301, 303, 305, 307, 309, 311, 312, 313, 319, 321, 349
Jakobsonas M. 380, 394
Jaktas A. 38, 87, 89
Jaktas P. 19, 179, 185
Jakubauskas S. 89
Jakulis J. 326

484

Jaloveckas S. 72
Janamakis 344
Janaviius A. 324, 328, 329
Janickis M. 138
Jankauskas A. 49, 50
Jankus J. 324
Janulaitis A. 243, 246, 247, 265
Januaitis J. 89, 230
Jaraminas J. 210
Jasienskis J. 230
Jasinskas J. 199
Jainskas M. 76
Jezovitovas K. 248
Joff A. 176, 451, 459
Jonaitis L. 395
Jonynas I. 298, 355, 403, 416, 472, 475, 476, 477
Judenias N. 194, 195, 200, 201, 205, 210, 237, 288, 463
Jundzilas Z. 246, 405
Juozaitis J. 271, 275, 276
Juozapaviius A. 53, 54, 55, 57, 180
Juozapaviius V. 380
Juoznait A. 150
Juoznait K. 150
Jurnas J. 64, 68, 111
Jurgaitis P. 329
Jurginis J. 12, 18
Juzefoviius 94

K
Kairionis J. 85, 165, 324
Kairys F. 130
Kairys S. 243, 265, 267, 405
Kairinas J. 130
Kalda J. 275
Kalinauskas 271
Kalmantaviius M. 328
Kameneckis V. 288
Kaminskas J. 68
Kapciukas V. 140, 367
Kapsukas-Mickeviius V. 12, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 47, 177, 178,
296, 421, 434
Kareiva M. 380, 394, 419
Kareviius P. 251, 267
Karosas A. 278

485

Karpaviius S. 89
Karvelis P. 178
Kasperaitis 371
Kasperaviius 2, 17
Kasprzyckis T. 261, 262, 265
Katasonovas D. 332
Katch M. 91, 98, 99, 109, 113, 117, 118, 135, 137, 151, 168, 188, 283, 293,
294, 301, 316, 317, 218, 319, 321, 322, 323, 340, 344, 349, 354, 411, 470, 472
Katilius M. 48
Kaubrys S. 2, 17
Kaunas P. 268
Kavalecas A. (Juzvikas A.) 263, 264, 265, 266, 269, 270
Kaveckas A. 292
Kazakeviius A. 75
Kazileviius A. 72, 73, 74, 75, 183, 450
Kazilionis P. 73
Kazlauskas J. 106, 226
Keenanas G. 344, 477
Kelleris K. 194, 197, 203, 204
Kelpas S. 230
Kemeis A. 275, 276, 277
Kerbelis A. 289, 330, 335, 383, 387,415
Kibirktis J. 169
Kilikeviien G. 12, 19, 413, 416
Kilikeviius M. 89
Kilikeviius P. 89
Kynas A. 380, 381, 382, 390, 391, 393, 394
Kioleris 118, 121, 123
Kiraeviius L. 265
Kivelitas 463
Kleinskas K. 127, 186, 217, 300, 304, 312, 357, 358, 403, 409, 412, 414, 463,
465, 477
Klimaitis P. 397
Klimas P. 175, 243, 249, 405, 451, 459
Klupauskas K. 230
Kmieliauskas A. 398
Knopfelis 199
Kocas A. 271, 348
Kolakas A. 197, 205, 288
Kondradruckis P. 226
Kondrataviius K. 24
Kosakovskis M. 261, 403, 476, 477
Koscialkovskis M. 264, 265, 266, 269, 350, 351, 354
Krasauskas A. 367
Krauceviius J. 337, 338, 397

486

Kraunaitis I. 178
Kriugeris 102, 103
Kromzendorfas 236, 461
Kropotkinas P. 202
Krupaviius M. 292, 306, 415
Kubilius J. 23, 151, 153, 154, 160
Kubilius K. 181
Kubilinas P. 396, 397, 398, 420
Kubilit M. 269
Kudzeviius J. 264, 265, 268
Kudzeviius V. 268
Kulinskis 377
Kulieius J. 392
Kulitanas J. 151, 328, 339
Kulvietis B. 92, 184
Kumpis J. 339
Kuncaitis J. 365
Kurkauskas V. 368, 291, 292, 298
Kviklys B. 407, 408

L
Labutis 303
Labutis A. 172
Ladyga K. 16, 38, 61, 80, 81, 82, 84, 96, 98, 99, 100, 102, 103, 106, 107, 108,
118, 120, 121, 123, 127, 139, 146, 147, 151, 153, 156, 157, 160, 164, 165, 168,
169, 170, 172, 174, 178, 179, 180, 181, 188, 210, 211, 213, 215, 221, 223, 225,
227, 228, 232, 233, 234, 238, 239, 240, 283, 290, 291, 295, 300, 301, 302, 304,
307, 308, 312, 313, 315, 323, 336, 339, 340, 360, 361, 411, 412, 425, 429, 439,
444
Lagofetas 298, 268, 226, 367, 406
Landsbergis J. 250
Landsbergis V. 477
Lanskoronskis V. 396, 397
Lasockis 226
Lassitch S. 126, 144, 145, 162, 163, 166, 167, 168, 290, 295, 303, 313, 321, 322,
324, 326, 327, 328, 341, 349,
Laugalys A. 177
Laurinaitis B. 13, 19, 191
Laurinaitis J. 23
Laurinaitis J. M. 50
Laurinaviius . 410
Lavrentjevas M. 28, 31, 34, 175
Lebedevas 267
Leknickas L. 165, 387, 388

487

Leninas V. 28, 31, 34, 175

Leonas P. 267
Leonas S. 165, 387, 388
Lesius V. 12, 18, 19, 177, 236, 405, 406, 433, 498
Lesingas E. 291
Liatukas P. 23, 47, 151, 153, 179, 180, 207, 208, 210, 212, 215, 216, 232, 233,
234, 237, 238, 239, 240, 282, 287, 407, 409
Libertas 403
Liepa 66
Likas 66
Ling J. 73
Liormanas R. 472
Literskis P. 48
Litvinas J. 360
Liubauskas M. 72
Liutermoza A. 329, 349, 394, 398
Losovskis P. 10, 18, 265, 266, 289, 405, 406, 408, 409, 418,
Lozoraitis S. 405
Ludovici 102
Lukaseviius J. 319, 345, 470, 472
Lukauskait Z. 230
Lukys K. 48
Lukys P. 43, 44
Luktien R. 2

M
Macijauskas 232
Macijauskas A. 217
Mociukait I. 2
Mackeviius K. 85, 86, 303
Mackeviius M. 251, 319, 344
Mackieviius M. 304, 470, 472
Maiuika A. 279
Maiukas J. 381, 393
Maiuleviius 393, 394
Mainas A. 230
Makareviius A. 89
Makenzenas 217, 464, 465
Makuloviius 36
Maldutis K. 76
Malinauskas D. 267
Malinauskas J. 106
Marchlevskis J. 175, 451, 459
Marcinnas 85

488

Marcinkeviius S. 146, 147, 149, 157, 226

Marcinkus S. 392
Marnas J. 72, 183
Mariettis 217
Markovas 195
Marksas 27, 29
Marma M. 72
Martinonis J. 149
Mateknas P. 188, 189, 190
Matelis J. 331, 332
Matulaitis K. 225, 378, 391, 392, 393, 394
Matuleviius V. 380, 381
Matulionis V. 316,
Matusas J. 239, 240
Maylis P. 236
Maukna A. 72
Merkelis A. 405
Merkys A. 80, 183, 199, 217, 236, 240, 278, 287, 463, 465
Melaukis I. 297, 411, 466, 467
Micheleviius A. 73, 76, 77, 130, 131, 132, 187
Michnievi-Hetmanas M. 9, 18, 420
Mickelinas J. 75, 76
Mickeviius 277
Mickeviius S. 30, 47, 50
Mickeviius-Paprsis P. 298
Micuta D. 177
Mikelnas A. 61, 62, 181, 272
Mikolinas J. 41, 42, 45
Mikys 396
Mikuckis J. 268
Milaius O. 198, 376
Mileris R. 33
Miseviius E. 217, 232
Mienka 197
Modelskis 292, 293
Mokrzeckis A. 245, 250, 385, 386, 466
Monvilas 306
Moraevskis J. 246
Morknas K. 179
Morozovas L. 35
Motiejnas-Valeviius J. 74, 109, 111, 114, 115, 125, 126, 128, 144, 145, 223,
224, 226, 290, 295, 298, 299, 301,
Muceniekas J. 76
Muelleris H. 375
Mukleviius R. 294, 410

489

Murka J. 199
Musatovas S. 392, 393, 394, 419
Musteikis I. 53, 55, 60, 61, 82, 84, 120, 123, 124, 180, 181, 290, 295, 302, 315,
316, 321, 322, 339, 349, 354, 361, 365, 366, 415, 416

N
Nageviius V. 23
Namajnas 414
Namikas J. 329
Narbutas D. 89
Narueviius T. 175, 249, 451, 459
Narutaviius S. 265, 266
Nastopka J. 93, 109, 111, 115
Nastopka S. 23, 78, 80, 81, 84, 85, 89, 96, 118, 127, 130, 132, 133, 137, 138,
139, 140, 143, 144, 151, 154, 162, 166, 167, 168, 170, 173, 183, 184, 187, 188,
290, 293, 295, 297, 300, 302, 330, 349, 352, 354, 355, 361, 367, 408, 410, 416,
423, 435, 472
Natkeviius L. 359, 360
Naujanis-alkauskas B. 256
Navagruckis P. 138
Navakas J. 72, 73, 74, 75, 182, 183, 450
Navickas K. 11, 12, 18, 19, 31, 178, 238
Nevedomskis 29
Niedzelkovskis M. 288
Niekraas J. (Jelskis) 264, 267, 268, 269, 270
Niekraas S. 264
Nienevskis A. 253, 305, 313, 314, 429, 430, 444
Niesselis A. 15, 19, 217, 218, 220, 226, 229, 232, 233, 238, 240
Noreika E. 111, 150, 162, 163, 166, 172, 293, 331, 369, 370, 371, 372, 378,
379, 380, 381, 393
Noreika L. 267
Norknas P. 226
Novak-Kielbikova M. 289, 404

Obolenskis L. 175, 451, 459

Olderog 36
Olskis J. 294
Olauskas J. 380
Olauskas K. 267
Ompteda 40
Orlauskas A. 36
Orlauskas J. 199
Orlovskis 263

490

Oriechovskis 267
Ozolis 316
Oelis S. 224, 225, 226
P
Paderevskis I. 248
Padovanis 473
Pahlenas K. 203
Palikis K. 172
Paliulionis J. 392
Pargiteris 351
Paslavskis S. 292, 304
Pays K. 337
Pakeviius B. 121, 165
Pakoviius A. 331, 349, 364, 368, 398, 399, 416, 417, 420
Paulaviius J. 48
Peiulionis M. 80, 102, 103, 106, 107, 118, 120, 121, 123, 139, 146, 149, 154,
157, 160, 165, 169, 172, 225, 226
Pereklis J. 272, 407
Perkoviius 348
Petkelis S. 367
Petkeviius T. 217, 267, 463, 465
Petraitis A. 226
Petraitis V. 367
Petrauskas V. 227
Petronaitis V. 296, 410
Petrovas 52
Petrovas M. 137
Petruitis J. 19, 69, 128, 144, 225, 226, 293, 302, 303, 308, 322, 330, 331, 334,
340, 341, 349, 357, 361, 378, 380, 381, 383, 391, 393, 403, 410, 411, 412, 143,
414, 415, 416, 417, 418, 419, 420
Piaseckis M. 314, 328
Pilsudskis J. 10, 202, 244, 245, 248, 249, 250, 259, 260, 261, 262, 266, 269, 284,
288, 290, 291, 323, 346, 347, 348, 351, 356
Pilsudskis J. (Jonas) 246
Piotroviius J. 264, 265
Pivoras 395
Platenas 201
Plechaviius A. 71
Plechaviius P. 69, 71, 206, 207, 314, 316, 325, 326
Plehv P. 204, 205, 218
Plenta J. 108, 337
Plioplys J. 89
Plisko J. 167

491

Plung J. 395
Pocius J. 89
Poinas A. 279, 280, 408
Potockis 204
Povilaitis A. 55, 121
Pola V. 230, 292, 343
Pranckeviius J. 339
Pridotkas A. 215
Prostkis V. 397
Puyllo 351
Pulkauninkas B. 324
Pumeris A. 48
Purickis J. 177, 251, 305, 316, 318, 319, 340, 357, 417, 420
Permickis V. 251, 345
Puzinas T. 49, 138, 166, 225

R
Rakauskas K. 108
Rakauskas V. 175, 451, 459
Radvila K. 261
Radzeviius K. 108
Rafesas M. 298
Raila M. 64, 93
Rainys J. 9, 18, 406, 407
Ramanauskas J. 271, 407
Ramanauskas K. 127, 162, 166, 168, 225, 303, 307, 308, 309, 311, 312
Ramanauskas V. 61, 181, 367, 368, 418
Randovas 71
Rasikas R. 27, 30, 33
Reboulis C. 215, 216, 238, 254, 257, 304, 354, 355, 357, 406, 473, 474, 475
Reikala J. 64, 92, 96, 109, 111, 112, 114, 115, 125, 126, 127, 128, 137
Rekaius S. 139, 165
Rklaitis M. 81, 102, 146, 147
Rklaitis V. 330, 331, 332, 349, 367, 368, 374, 388
Remeza K. 291
Revinskas A. 48
Rybickis 356
Rylskis 290
Rimaviius V. 206, 237
Rimeikis J. 337
Rymeikis J. 230
Riomeris 102
Romeris A. 304, 319, 345
Roppas F. 202, 219

492

Rossbachas 204, 218, 234, 240

Rovan-Robinsonas R. 215, 216, 238, 284, 286, 409
Rozenbaumas S. 175, 249, 451, 459
Rozvadovskis T. 323
Roickis 403
Rudnickis A. 271, 275
Ruka A. 13, 16, 19, 244, 293, 329, 405, 406, 407, 408, 409, 410, 411, 412,
413, 414, 415, 416, 418, 420
Rktas 365
Ruseckas P. 15, 19, 268, 285, 286, 294, 315, 407
Rutkauskas M. 397
Ruzgas P. 57
Ruancovas A. 47, 49
Rzondkovskis 348, 350

S
Sabalys K. 240, 411, 417
Sakalauskas B. 73, 76, 131
Sakalauskas G. 210
Sala 344, 472, 474
Saldukas P. 326, 413
Samasenka J. 226
Samsonas K. 68
Sapieha E. 288, 318, 319, 321, 344, 376
Sarpalius S. 27
Savukas A. 149
Sekunda 263
Semaka D. 249
Senkeviius P. 397
Senn A. 177, 178, 405, 406, 409
Sereika A. 45
Sideraviius J. 156, 189, 190
Siewertas 204, 236, 461, 462
Sikorskis V. 348, 349, 351, 356
Sinickis A. 162
Sinkeviius A. 85, 86
Sipoviius H. 268
Sizyckas V. 267
Skibarka V. 183
Skipitis R. 230
Skorulis J. 360
Skorupskis V. 40, 54, 57, 60, 106, 107, 120, 121, 123, 153, 169, 221, 223, 225,
226, 330, 335, 336, 337, 349, 365,
Skuas K. 299

493

Skvireckas K. 76
Slavekas V. 265
Sleeviius M. 7, 24, 25, 26, 170, 177, 191, 202, 246, 247, 248, 251, 252, 254,
260, 261, 265, 267, 268, 273, 278, 342, 421, 434, 448, 449
Slivka 138
Smetona A. 24, 173, 191, 243, 251, 260, 286, 450, 451
Smigly-Rydz E. 250, 251, 323
Smolenskis J. 9, 18, 328, 414
Snarskis V. 68, 111
Sprangauskas K. 226
Sprangeris 109, 110, 114, 120, 126, 130
Stalinas J. 31
Stanieviius V. 262
Stanievskis S. 251, 252
Stankeviien E. 2, 498
Stankeviius J. 48
Stankyt L. 230
Stapulionis A. 73, 75, 77, 78, 109, 186
Starkus J. 291
Staelis J. 27
Stainskas V. 24
Stankeviius V. 388
Statkus V. 183, 336
Staugaitis V. 230
Stepelis J. 333
Steponaitis V. 8, 9, 18, 177, 189, 190, 236, 237, 238, 240, 406
Stepulionis J. 329
Stulginskis A. 243, 267, 342, 343, 470, 475, 476
Surgailis G. 2, 13, 17, 19, 406, 498
Sutkus J. 57
Sverdlovas J. 28, 29, 31, 34
Sviechovskis M. 261
Svilas A. 55, 165
Svilas K. 268
Svotelis-Proletaras P. 33

akmanas 419
alius M. 9, 18, 407
alkauskas K. 217, 232, 268
arauskas J. 39, 43, 62, 181
armaitis R. 18, 29, 31
audzis V. 54, 57, 102, 106, 107, 108, 225, 226, 337, 338, 360
aulys J. 26, 247, 248, 251, 252, 405

494

emeta A. 230
emeta F. 230
emeta I. 230
epetys J. 27
eptickis S. 251, 271, 290, 406
ileris A. 157, 349
ilingas S. 24, 246
ilkarskis Z. 76
imkus J. 267, 342, 448, 449
imkus P. 89
imolinas J. 448, 449
ionbergas 93
ipelis 182
irvydas V. 416
kirpa K. 16, 19, 38, 79, 80, 85, 87, 151, 153, 159, 160, 183, 211, 221, 223,
228, 240, 254, 255, 256, 308, 311, 312, 312, 315, 316, 317, 322, 324, 325,
326, 327, 340, 341, 349, 360, 405, 406, 412, 413, 414
klrius A. 230, 326, 330
lepetys J. 207
liogeris V. 357, 417
midtas 146
midtas G. 300, 362
mitas A. 226
niukta P. 406, 407
niuolis 237
ostakas T. 339
ova A. 370, 372, 392, 418, 419
rioderis D. 15, 19, 100
teiglicas 267
ulga J. 74
umskis A. 73, 76, 268, 345, 470, 472

T
Takeda G. 217
Tamaauskas P. 53, 60, 180, 181
Tarasenka P. 332
Tarasovas 9, 18, 408, 411, 412, 413, 414
Telksnys P. 391, 393, 394
Tilvikas A. 391
Tilvytis J. 65
Tika Z. 382
Tikeviius A. 344, 375
Tikeviius S. 297
Trakeviius P. 76, 328, 329, 330

495

Treideris A. 146, 226

Trimakas D. 183
Trimakas S. 76, 77
Trockis L. 30, 34, 178, 428, 443
Tbelis J. 265, 267
Tuchaevskis M. 176, 288, 293
Tumas J. 292
Tumnas 343
Turneris H. 217
Tvaronas P. 355

U
Ulmanis K. 448, 449
Ulrichas 93
Uogintas P. 80, 85
Urbakonis P. 225, 226
Urbys J. 8, 9, 18, 138, 181, 182, 184, 185, 186, 188, 316, 405, 406, 409,
411, 413, 415, 416, 477, 478
Upalis A. 279

V
Vacetis J. 70
Vagneris 462
Vaiaitis J. 89
Vailokaitis J. 175
Vainauskas A.72, 73
Vainauskas V. 43
Vaitieknas L. 268, 279
Vaitkeviius B. 12, 18, 29, 30, 31, 177, 178, 182, 183, 184, 405
Vaigantas (Tumas J.) 177
Valaitis P. 397
Valeikien M. 372
Valeio K. 349
Valigora B. 9, 18, 405, 416, 417
Valkauskas P. 89
Valteris 166
Vanseviius S. 417
Varanka S. 406, 407
Vardas R. B. 292, 355, 473, 474
Variakojis J. 39, 40, 41, 45, 62, 63, 64, 66, 68, 91, 94, 98, 99, 109, 117, 133,
137, 140, 162, 164, 168, 181, 182, 211, 221, 223, 227, 239, 299, 330, 349,
352, 372
Varukas V. 137

496

Vasilevskis L. 261, 262, 265, 266, 268

Vasiliauskas A. 9, 18, 184, 398
Vasiukovas 52
Vavilovas 52
Vejtko V. 245, 247, 466
Vglis J. 211, 219, 221, 237, 239, 398, 420
Velykis M. 50, 52, 54, 72, 79, 97, 177, 179, 180, 246, 248, 275, 407, 448, 449
Venslauskas K. 199
Verdu de Vernois 177
Viartu C. 284
Vydodskis J. 247
Vidugiris J. 8, 18, 96, 109, 111, 114, 115, 128, 129, 138, 140, 143, 227, 354, 401
Vidugiris T. 66
Vildemanas 202, 219
Vileiis J. 246, 265, 267
Vilenikis A. 338
Vilimas K. 69, 182, 279, 280, 408
Volkonskis 203
Vilsonas V. 209
Vinkleris 93, 104
Virgoliius P. 196, 199, 200, 201, 202, 203, 205, 210, 236, 238
Virila I. 395
Vitkauskas P. 29, 191
Vitkauskas V. 188, 206, 330, 331, 333, 334, 335, 362, 363, 414, 417,
Voldemaras A. 7, 22, 24, 175, 191, 246, 249, 269
Volfas 217, 238, 465
Vordas (Wordt) 276
Vosylius A. 199
Vrublevskis T. 298
Vrublevskis V. 248
Vrubliauskas (Daukantas) V. 269, 270

Z
Zabulionis N. 226
Zaleskis B. 71
Zaskeviius S. 47, 48, 50, 52, 54, 180, 181, 407, 408
Zavadskis V. 272
Zeschau V. 40, 91, 93, 99, 100, 102, 104, 106, 118, 120, 123, 124
Zimmerle E. 267
Zubrys A. 128, 144, 294, 319, 349

adeika V. 57

497

adeikis P. 268
eligovskis L. 10, 347, 348, 349, 350, 351, 352, 354, 355, 356, 357, 358, 359,
360, 368, 374, 375, 376, 377, 379, 382, 387, 402, 403, 404, 416, 417, 431, 446,
472, 475, 476, 477
emaitis A. 49, 50, 54, 62, 69, 102, 104, 106, 108
emaitis F. 28, 70, 177, 178
emaitis Z. 298
epkait R. 11, 12, 18, 19, 191, 405, 413
iburkus J. 33
ilinskas A. 253, 265
ilinskas J. 178
ilinskas K. 363, 387
ilys P. 293, 405, 414
itkeviius 76
iugda J. 10, 11, 12, 31
ukaitis S. 8, 18, 186
ukas K. 16, 19, 62, 272, 274, 275, 276, 277, 296, 297, 298, 300, 301, 304, 306,
307, 312, 315, 316, 323, 336, 340, 341, 342, 350, 355, 358, 367, 387, 397, 408,
410, 411, 412, 414, 415, 416, 417, 418, 429, 444, 466, 467, 468, 475, 476
ukauskas A. 364
ukauskas L. 115, 140
ukauskas S. 91, 97, 98, 99, 100, 108, 114, 115, 117, 118, 125, 126, 127, 139,
146, 147, 151, 152, 153, 154, 160, 162, 165, 167, 168, 169, 170, 173, 174, 185,
186, 187, 188, 189, 191, 199, 210, 217, 232, 236, 254, 255, 262, 265, 287, 339,
341, 352, 353, 354, 355, 357, 358, 387, 389, 390, 391, 403, 406, 407, 415, 416,
420, 424, 437, 450

Serijos Lietuvos kariuomens istorija ileista:

1. Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakymai 1990
1991.V., 2003.222p.
2. Surgailis Gintautas. Lietuvos karinis laivynas. 19351940. V., 2003.208 p.
3. Kazakeviius Vytautas. Geleies amiaus strls Lietuvoje (II XII
amius).V., 2004.136 p.

VYTAUTAS LESIUS
Lietuvos kariuomen Nepriklausomybs kovose
19181920
Monografija
Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis
Stilist Eulialija Stankeviien
2004 05 10. Tiraas 700 egz. Usakymas GL-810.
Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
ilo g. 5A, LT-2055 Vilnius
Maketavo ir spausdino Krato apsaugos ministerijos
Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba,
Totori g. 25/3, LT-2001 Vilnius