Isabel A bedi

Luianas
I vokiei kalbos vert
Indr Dalia Klimkait

Alma littera
VILNIUS

2011

UDK 821.112.2-93
Ab32

ISBN 978-609-01-0054-7
2009 by Arena Verlag GmbH, Wurzburg, Germany
www.arena-verlag.de
Vertimas lietuvi kalb, Indr Dalia Klimkait, 2011
Leidykla Alma littera, 2011

Versta i:
Isabel Abedi,
LUCIAN,
Arena Verlag GmbH,
Wurzburg, 2009

Skiriama Aleksai Lojek

(1 9 6 5 - 2 0 0 1 )

PIRMA DALIS

Pirmas

TREIADIENIOVAKARAS

priklausydavo mums - Janai, vir-

blei ir man.
Nuo tada, kai buvau maa mergait, mes trys praleisdavom
ios savaits dienos vakar drauge, ir jei nebdavo atostogos,
visuomet toje paioje vietoje: namuose, Hamburge, Reino vil
terasoje 9.
Si idja kilo Zvirbki, Janos gyvenimo draugei. Vos sikraus
iusi pas mus ji pavadino treiadienio vakar Ladys Night in ir iai
progai net nupirko karn. Plastikin karn su spalvotais karoliu
kais i aisl skyriaus to prekybos centro, kuriame tuomet dirbo.
Zvirbk nustat ir Ladys Night taisykles: visuomet viena i
ms paeiliui dvdavo treiadienio karn ir nusprsdavo, kaip
praleisti t vakar. Vienintel slyga: veikti turime visos kartu ir
tai turi nieko nekainuoti.
Man buvo ketveri, kai surengme pirmj Ladys Night, ir
man pirmajai buvo leista usidti karn. Ities jauiausi kaip ka
ralien, pavadinau Zvirbl ir Jan savo kambarinmis. Janai teko
gaminti mano mgstamiausi valg - lietinius su karto okolado
padau. O Zvirbki liepiau pieti pasak btybes - drakonus,
vienaragius ir grifus, juos vliau kartu spalvinome.
9

Po kiek laiko karna pradingo, o gal tiesiog jos nebeusiddavome. Bet Ladys Night iliko ir bgant metams tapo ritualu,
kurio atsisakydavome tik tada, jei nutikdavo kas nors rimta.
Man sujo eiolika, ir t treiadien atjo eil mano mamai
Janai sprsti, kaip leisime Ladys Night. io vakaro moto buvo
toks: isimti.
Pirmiausia mudvi su Zvirble garsiai atsidusome, nes Jana
ms palpje atvr didiuls spintos duris, bet ji pabaksnojo
per nematom karn ir paskelb:
- Nepakenks atsikratyti trupuiu praeities. Taigi joki prie
taravim, damos! Pirmyn prie skudur.
Lauke siaut rudens audra. Tarsi lediniais pirtais barbeno
stiklus, taiau ia, palpje, buvo ilta ir velnikai jauku. Jana u
deg vakes, i kolonli pasigirdo Bethoveno, jos mgstamiau
sio kompozitoriaus, Mnesienos sonata, ir viruje mus pasiek
vieio obuoli pyrago kvapas i virtuvs.
Palp um vis virutin ms buto pus, lenkti laiptai
skyr j nuo apatini kambari. Senas medines pakopas kitados
ttis dar ir nulifavo.
Mums visiems patiko i patalpa. Tai buvo ir eimos kam
barys, mat oficialiojoje svetainje priimdavome tik sveius. ia,
viruje, kiekviena turjome k nors palikusi. A panorjau didels
kuets su daugybe pagalvli, ant kurios jau praleidome daugy
b treiadienio vakar, irdamos mgstamus filmus. Afrikin
sparmanij, ma augaliuk, iaugus iki pat nuoulnaus stogo,
Jana nusipirko man gimus, o didel stiklin vaz prieais lang
kiekvien savait primerkdavo viei gli. Zvirblei priklaus
senas patefonas ir lentyna su didiule plokteli kolekcija. Ms
baldus, kuri dauguma buvo parsigabenti i antikvarini daikt
10

blus turgaus, suiekojo virbl kartu su Jana. i imdavosi numuinti kain, o Zvirbl juos atnaujindavo. Vienintelis paveld
tas daiktas buvo mano moiuts mamos sekreteras, prie jo Jana
anksiau raydavo rekomendacijas, alia sekretero ant masyvios
varins grandins kabojo narvelis paukiams. ia gyveno Do
nas Berniukas ir Dimis Bobas. ias dvi kanarles mama kitados
gavo dovan i savo kliento. Sulauk trylikos, jie jau buvo sumit ponuliai, ir Jana jautriai jais rpinosi. O Zvirbl negaldavo
paksti, kai gyvnai udaromi u grot. Todl ji vadino ms
pauktelius kaljimo broliais, ir u tai mano mama kaskart piktai
dbteldavo j.
Dimis Bobas pasikio snap po sparneliu ir papurino plunks
nas, o Donas Berniukas smalsiai velg mus, kai sutpme
prieais seno lamto kaln ir mme ginytis, be ko galtume
isiversti arba, tiksliau sakant, be ko negaltume isiversti.
- Ne! - i vis jg sucyp Zvirbl. Ji paoko isilenkdama
kaip lydeka ir band iplti Janai i rank besiypsant gumin
nyktuk su mlyna kepuraite, kur i kaip tik ketino mesti
d su urau Goodbye Ladys.
- Kodl ne? - Jana sutrikusi vilgiojo tai virbl, tai gu
min nyktuk.
- Nes niekad nepasisotinantis Antonas buvo mano vaikysts
laim, - pasipiktino Zvirbl. - Tik per mano lavon jis pateks
blus turg. - Ji sugrieb Jan u rieo ir pradjo kutenti, kol
mama juokdamasi pasidav ir paleido i rankos gumin nyktu
k. - Eiken, Antonai. - Zvirbl pakl j ir apglb lyg saugoda
ma. - Pasitraukim nuo tos beirds treiadienio karaliens. Nuo
ios dienos, - ji ypteljo nyktukui, - tu karaliausi ant ms
televizoriaus.
11

-Ant televizoriaus? K tas daikiukas veiks ant televizo

riaus? - nustrau.
- Daikiukas?- Zvirbl nusipt nuo nosies dulki kamuo
ll ir taip dbteljo mane, tarsi a pati biau pavirtusi gumin
nyktuk, ir dar pikt. - Tai, k tavo motina nori prakiti blus
turguje, yra ne daikiukas, o Vokietijos televizijos istorijos gair.
Ji pakio nyktuk man po nosimi.
- Galiu supaindinti? - paklaus ji ir pakinkavo gumine
nyktuko galva. - Rebeka, tai nepasotinamasis Antonas, atunto
deimtmeio kaukui draugas ir televizijos reklamos vaigd.
Antonai, tai Rebeka, Janos pirmagim dukra ir antroji mano duk
ra. Pasakyk labas vakaras.
- Laaaaabas vaaaaaakaras, - sucyp nyktukas pakeistu virbls balsu, ir a nusijuokiau.
Jana atsiduso ir nusibrauk viesius plaukus nuo kaktos. Sker
sai jos veido krito juoda sruoga, ji visai jai netiko. Mano grauol
mam, turini maratono bgiks kn, galdavai paadinti tre
i ryto i gilaus miego ir ji vis dar atrodydavo puikiai.
- Na gerai. Kol Antono draugai netykoja kur nors i pasal,
jis gali pasilikti, - tar ji ir vl palinko vir savo ds. - Ko ia
dar yra?
Jana pakl raudon plastikin trimit, ir dabar sucypiau a:
- Oooo, j man padovanojo ttis, ar pameni? Po vaik dar
elio vents, kai Sirenas ivm man ant suknels kone pus
keptos deros. A dvokiau kaip kiaul ir siaubingai gdijausi, tad
vakare paguodai ttis padovanojo man t trimit. Gal pagroti
jums k nors?
- Tiurliliurli, - sutreliavo Zvirbl ir mirkteljo man.
- Klausykit, itaip mes n kiek nepasistmsim, - m mur
12

mti Jana. - Vakaro akcija vadinasi ne groti, o isimti. Na, tai

mesti j ar ne?
- Ne. - A padjau trimit al ir atidariau didel knyg
d. Tarp Janos dalykini knyg, Zvirbls meno album ir po
ros riebaluot kulinarijos vadovli suvejojau kelet sen pa
veikslli knyg.
Mama prisislinko prie mans ir atsivert Moriso Sendako
Laukinukus.
- Tai buvo tavo mgstamiausia knyga, - tar ji. - Siaubingai
bijojai pabais, kurios lyddavo Maks sapnuose, bet vis nor
davai igirsti t istorij. - Jana ypteljo man. - Usimerkdavai
ir savo fantazijose ikeliaudavai su Maksu buriniu laivu. A tu
rdavau tau vaidinti laukinukus. Nordavai igirsti grsming j
riaumojim ir pamatyti, kaip jie iepia baisiausius dantis, varto
siaubingas akis ir ileidia atriuosius nagus - kol Maksas pasako
ramiai ir sudrausmina juos savo stebuklinga lazdele. Ar dar
prisimeni, Vilkiuke? Tekst mokjai atmintinai.
Padjau galv Janai ant peties ir pavelgiau burlaiv - apsi
gobs vilko kailiu jame sdjo maasis Maksas. Popierius buvo
pagelts ir skleid t nenusakom sen knyg kvap.
-Taip, pamenu, - tariau ir vilgteljau Zvirbl. - O tu
nupieei man laiv. Bet jame stovjo ne Maksas, o a.
Ir taip toliau. Kiekvienas daikiukas, kur itraukdavome i
di, turjo savo istorij. Ten buvo mergel udik su raudona
prijuoste, j moiut parve i Miuncheno man pradjus lan
kyti pirm klas. Mediagoje, tiesiai vir kairs ments, kyojo
pamirtas iogelis. Pirm ir vienintel kart, kai pasipuoiau ta
klaikia sege, iogelis atsiseg, ir kai aisdami mokyklos kieme
susistumdme, smigo giliai man od.
13

Ten buvo linguojanti laim neanti katyt i paauksuoto plas

tiko, Zvirbl parve it amulet Janai i Azijos. T pai dien
Jana nusipirko loterijos biliet ir laimjo trisdeimt eur.
- Pamenat? Mudvi su Rebeka nujome Hamburgo pramo
g park ir pasiklydome veidrodi kambaryje...
Ir dar arkis, senas pripuiamas mano iuinys. Zvirbl pa
dovanojo j man, kai buvau ketveri ir dar nemokjau plaukti.
iuinys turjo ryklio galv praiota burna ir didiulius pripu
iamus dantis. Viena sena ponia vos negavo infarkto, kai papl
dimyje nusiyriau prie jos su arkiu.
Vienoje dje - ant jos Zvirbl nupie kaukol - buvo su
krautos motinos kaldins dovanos; kitoje ji saugojo savo vabzdi
kolekcijas. Imiau virutin indel ir apirjau, kas viduje. Po sti
klu pakitas Kakas buvo vienas i pirmj Zvirbls meno objekt:
veliu nunertas jr polipas i roini ir ali medvilns verpal.
Kaip tik pradjau lankyti antr klas, kai Zvirbl msi ios
serijos. Pavadino j Jrinink raizgalais ir mnesi mnesius
nr jr plukes, vaigdinius koralus ir polipus, o a paskui juos
ddavau kubo formos indelius vabzdiams ir udarydavau stik
liniais dangteliais.
O Zvirbl jau itrauk d su urau is bei tas. Atidjo
al duo radij, panai metro esanius aparatus, sidabrin
rankin veidrodl ir roinius vampyro dantis, tuomet im r
mint nuotrauk.
- Pairkit, maoji jr mergel i Kalifornijos, - tar ji ir
nusiypsojo, atkiusi man nuotrauk.
Ten man turbt madaug penkeri. Dvi rankos laiko itiest
mano kn eero vandens paviriuje. Isktusi rankas lyg skry
diui, atrodo, sprogstu i laims.
14

- Tai prie Nasimjento eero, - pasak Jana. Jos balsas buvo

kupinas velnumo. Pam nuotrauk man i rank ir nuluost
dulkes nuo stiklo. - T vasar tu imokai plaukti. Tiui vis tek
davo tave imesti auktyn, kad galtum okti vanden.
Apirjau besijuokiant vaikik savo veid ir pagalvojau,
kad tai buvo vienintelis mano apsilankymas tio gimtinje. Tik
rai j dar prisimenu, nors ir blankiai. Eer visuomet vadinau
Drakono eeru.
- Ir k? - Kumteljau mam ir parodiau nuotrauk. - Ar
dabar parduosi mane blus turguje?
- Ne, manyiau, it praeities gaball pasiliksim, - rytingai
tar Jana ir atidjo nuotrauk al.
Virtuvje pasigirdo aius skambjimas.
- Din dan, - suriko virbl. - Svarbus praneimas: maasis
obuoli pyragas nort, kad mamyt j pasiimt i kepimo rojaus.
Ji nekaltai vilgteljo Jan. A suprunkiau, bet Zvirbls
juokas mane be vargo ugo. Mamos gyvenimo draug buvo
labai smulki ir stebtinai trapi, trumpuiais rusvais plaukais, vi
suomet suiautais, ir didelmis rudai auksinmis akimis. Tik jos
juokas buvo prieingas ivaizdai. Ji vangdavo tarsi maias, pil
nas tui skardini, kur kakas ivert ant rsio laipt - nori
ar nenori, visuomet juokdavaisi kartu su ja.
- Na, tuomet jau mamytei teks eiti, - galiausiai atsak Jana.
Nusipurt dulkes nuo dins ir apvelg per pastarsias valandas
aplink suverstus daiktus.
Zvirblei tiesiog buvo btina visk jaukti, pirmiausia darbo
kambaryje. Kasdieniai rpesiai, tokie kaip mokesi iaikini
mai arba kompiuterio naudojimo instrukcija, j visikai priveik
15

davo, o Jana turjo tikr organizators talent ir nesileisdavo i

muama i vi toki dalyk.
Vienintel iimtis: netvarka namuose. Imtyti daiktai, ne
suplauti indai arba apnerktas darbastalis virtuvje mano rami
mam paversdavo nerv kamuoliu.
- Nepanikuok, - pasakiau pamaiusi jos veide atsirandant
pasibaisjimo iraik. - Jei atnei obuoli pyrag, mes visk su
tvarkysim. Paadu!
Jana dkinga linkteljo ir m brautis pro des emyn.
Po kiek laiko ji gro su apkrautu padklu.
- Skanaukit, damos, - tar ji ir ant didelio bambukinio stalo
idliojo lktes. - Bet paskui nebeatsikalbinsit. Vis it iuk
li krv iriuosim, nes kitaip a ne Jana Volf. - Ji sumosavo
ore peiliu. - Per valand pripildysim d blus turgui!
Suvalgm vis obuoli pyrag su vanils padau - a veikiau
pus, Jana su Zvirble pasidalijo kit pus. Tuomet mes karna
vome Jan Ladys Night pyrago karaliene ir... vos niekingai nepasidavme, kai reikjo imti vis t lamt.
Dje blus turgui susirinko kukli krvel Janos specialybs
knyg, stalo aidim ir kompaktini plokteli, o kalnas daikt,
kuriuos norjome pasilikti, vis augo ir augo.
Zvirbl kone pamaldiai krov sn senus vaizdo raus Godaro ir Hikoko filmus (Mums dar btinai reikia sigyti
vaizdo leistuv, kol nevlu), a po upakaliu tarsi taburet pa
sikiau krvel sen paveikslli knyg, o Jana kaip tik trauk
i paskutins ds ma balt daikt, kai a kak pajutau. Tarsi
nedidel trkim savo viduje, jis buvo vos juntamas, lyg kas nors
pincetu bt irovs augus plaukel. Staigus trkteljimas, ir
viskas baigta. Taiau liko keistas tutumos jausmas, kurio niekaip
16

negaljau paaikinti. Bandiau kaltinti vlyv met - buvo jau po

vidurnakio - ir atmeiau t mint, kai Jana padjo man skrait
ma minkt mekut.
- Tai tavo pati pirmoji gimtadienio dovana, - tar ji. Mekutis buvo i avi vilnos, gana murzinas ir ne k didesnis u Janos
platak. Tamsiai pilko veltinio akys, maut nosyt i juodo si
l bumbuliuko, o ant baltos vilnos skruost - okolado dm.
- Jo tikrai neprisiminsi, - pasak Jana. - J tau padovanojo
moiut, kai parsiveiau tave namo. Mekutis turjo sergti tavo
sapnus, bet tu ir dien nepaleisdavai jo i rank. Visur neiodavaisi kartu, o kai syk palikome j graik restorane, tiek rkei, kad
priadinau pon Papatrech ir jis parsiunt tavo mekiuk namo
taksi. Net vard jam buvau davusi, kaipgi jis... Li ar La...? - Jana
surauk kakt.
- Lu, - sumurmjau a. Nesuvokiu, kaip tas vardas isprdo
man i burnos. Juk visai neprisiminiau to mekiuko.
I narvelio pasigirdo narjimas. Tai Donas Berniukas. Jis
uoliai valsi snap sepijos dubenl. vilgteljau ali kanarl,
nors ities nelabai gerai j maiau, ir kai jis suplasnojo sparnais,
kakodl krpteljau.
- Ei. - Jana velg mane susirpinusi. - Tu tokia iblykusi.
Ar viskas gerai, Vilkiuke?
A linkteljau, bet tai nebuvo tiesa. Staiga pasijutau visikai
isekusi.
- Manyiau, man metas lov, - sumurmjau. - Rytoj pirma
angl.
virbl pavelg mane su uuojauta.
- Tuomet perduok savo misteriui Tigrui, jei jis dar kart
tave kreivai pasiirs, a pati pasirodysiu jo primimo valando
mis ir tavo senuoju, trimitu, utrimituosiu jam mar.
17

- Nebloga mintis, - sumurmjo Jana. - Ties sakant, jau se

niai taip reikjo padaryti.
Mano angl kalbos mokytojas - ne pati mgstamiausia ms
tema. Jana su Zvirble lyktdavosi tais, kurie man sunkindavo
gyvenim, ypa jei tam nebdavo jokio pagrindo.
Atsikliau ir vilgteljau Jan.
- Gal... gal vis dlto galiu savo lamt palikti ia iki rytdienos?
Tai buvo retorinis klausimas. inojau, kad rytoj nebebus n
enklo ms iandiens akcijos. Nesvarbu, kad vlu, nesvarbu,
kaip anksti rytoj teks keltis - Jana niekuomet neatsiguls visko
nenuveitusi, o jei mes neprisidsim prie nam ruoos, mano
mama pasidarys visai atiauri. iandien ji mane nustebino.
- A sutvarkysiu, - tar. - Sudsiu tavo daiktus prie dur,
gerai?
- Ai. - Pabuiavau Jan ir linkteljau Zvirblei, kuri vl
palinko prie savo vaizdo kasei. Dabar laik rankose ra su
antrate Orfeo Negro.
- Nuostabus filmas, - sumurmjo ji. - Tikrai reikt sitaisyti
vaizdo leistuv. Juk tai - kakas romantika...
- Labanakt, Zvirble, - tariau a. Atsisukau narvel. Do
nas Berniukas jau buvo pasikis snap po sparnu. velnios jo
plunksnos buvo papurusios, krtinl banguodama kilnojosi. Labos nakties, Donai Berniuk. Labos nakties, Dimi Bobai.
Zvirble nugrimzdusi savo mintyse pamojavo man, Jana yp
teljo.
- Labanakt, Vilkiuke. Susapnuok k nors graaus.
Kambaryje nerdamasi i drabui pamaiau, kad vis dar tebe
laikau rankoje mekiuk. Pasimiau j lov ir ugesinau vies.
18

Keistasis jausmas krtinje niekur neinyko. Negaljau jo tiksliai

nupasakoti, tik inojau, kad bgant laikui jis nenyksta.
Mano kambarys antrame aukte. Vir savs girdjau ings
nius: garsius Janos ir smulkuius Zvirbls, o ir lietus nesiliov.
Laai barbeno lango stikl. it gars mgau, lygiai kaip ir usndimo akimirk. Magikos sekunds, kai atsiduriame kitoje
tikrovje, jas jau nuo seno jauiu kaip kak ypatinga. Kartais
tai lyg kritimas, kartais grimzdimas, o iandien man pasirod,
tarsi miegas tsyt mane iurkiais, nekantriais pirtais. Kakur
tolumoje suk laivo sirena, ir a inykau.
Sapnas uklupo mane tarsi per stipri narkotik veikimas.
Guljau patalpoje ant tamsiai alio gauruoto kilimo. Sienos ap
mutos mediu, stovjo lova su glta lovatiese, vir jos paveiks
las - siaubingai kiinis kaln peizaas. Man vir galvos sibavo
sietynas, alimais - uks. J buvo visur - man ant pilvo, ant
rank. Jauiau salsv metalo skon ir pasibaisjusi supratau, kad
tai kraujas.
Mano kraujas? Bandiau kvpti, bet kambaryje nebuvo oro,
o gal jo nebuvo manyje, iopiojau, vaitojau, norjau pajudti,
bet negaljau, net pirtai nepakluso.
Kur a? itas kambarys man nepastamas. K a ia veikiu?
Ar a viena? Ne, ia yra kakas, jauiu tai, bet nepastu veido.
Praau, praau, ne... praau... neleisti man...
Net odiai tarsi uks, alti, atrs, keliantys baim. Tik
dabar suvokiau, kad maldauju palikti mane gyv. Kambarys,
svetimas, lyktus ir beasmenis, isitemp, paskui susitrauk, sie
nos grdosi vis ariau mano kno. Man pasidar alta, dvok
prakaitu.
Pabudau nuo savo paios riksmo.
19

Greta sdjo mama, laik mane u rankos ir brauk nuo

kaktos plaukus. Buvau lapia nuo prakaito, tarsi pro rko sien
igirdau Janos kudes: Vilkiuke, tu susapnavai. Ei, viskas gerai.
Viskas prajo.
A giliai kvpiau. Ne. Ne! Neprajo. Apsidairiau kambaryje,
savo kambaryje, tokiame pastamame. Tarsi nordamos sitikinti
mano akys visk nuvelg. Juod sdmai. Savo plaukimo vary
b trofjus lentynose. Rykiai raudon saldainin, kuri Sebas
tianas pridjo saldaini. Raomasis stalas su senu tio ,Apple
kompiuteriu, ant sienos didelis paveikslas, jame eto deimtme
io moteris raitojasi melsvo nertinio rankoves. Viruje didelmis
raidmis urayta We Can Do It.
Gerai, ia tikrai mano kambarys, o alimais sdi mama, ji mane
ramina, tarsi biau maas vaikas. Uuodiu jos kvepalus, sumiu
sius su odos iluma. Taiau kodl mano irdis nenustoja dauiusis?
Mans vos nesupykino nuo mano paios prakaito kvapo. Kakas
sibrov man ird. Tarsi kokia metalin ranka, ir ji gniau man
gerkl. Baim, kad nebegalsiu kvpuoti, mane taip uvald, kad
vis godiau gaudiau or. Nebejauiau rank, o Janos veidas buvo
taip keistai toli, nors ji sdjo tiesiai prieais mane.
- Rebeka? Rebeka...
Bandiau sutelkti dmes Janos bals, bet jos odiai mano
aus pasiek tarsi i labai toli.
- Brangute, paklausyk...
Stengiausi i vis jg, pravriau burn, bet negaljau at
sakyti.
- Gerai, Rebeka. - Jana prabilo garsiau, balsas skambjo pro
fesionaliau, bet vis dar ramiai. - Noriau, kad tu ikvptum. - Ji
20

udjo rank man ant krtins. - Jauti? Nukreipk savo kvpavi

m ia, gerai, dar truput, ikvpk, kvpk. Ieina, matai? Ir dar
kart. Taip, gerai.
- A... - Pagaliau atgavau bals. Varganas stenjimas. - A...
sapnavau, kad mirtu. Ten buvo kambarys, mam. Su aliu kili
mu. Ir lova. Sietynas. Viskas buvo... taip atru.
A vl pabandiau kvpti, nukreipiau akis Janos veid.
- Ten buvo vien uks. Ir prie mans kakas buvo... prie pat
mans. Jis... tai... a negaljau...
Stabteljau. odiai nepadjo. Prieingai, kvpavimas dar la
biau padanjo.
Jana suspaud mano rank, pamgino atsistoti, igirdau, kaip
sako, kad atvers lang, bet a papuriau galv ir sikibau jai
rank.
Janos ranka vl nusileido man ant krtins, bet nebebuvo
maloni. Jos ranka buvo per sunki.
- Brangute, tai buvo tik sapnas, girdi?
Girdjau, k ji sak, bet nejauiau to.
- Rebeka. - Mamos balsas dabar skambjo velniai ir tai
giai. - Ar tave kas nors slegia? Tas reikalas su Sebastianu? O gal
kas nors tiui ir Mielei? Sapnai k nors reikia, Vilkiuke, ir
kartais padeda, kai tai isiaikini.
Ne! - rk mano vidus. Nieko nra. Nuo to reikalo su Sebas
tianu prajo jau eios savaits, o su tiu viskas kuo puikiausiai.
Po galais, man viskas kuo puikiausiai.
Jana nuvelg mane. Tiriantis jos vilgsnis dabar buvo labai
susirpins, ir staiga panorau, kad ji liautsi mane taip i
rjusi.
21

Mano mama psicholog, tikra sapn specialist. Jos protis

iekoti visa ko prieasi mane kartais nervindavo, bet inojau,
kad ji kiekvien akimirk yra su manimi ir u mane - ne tuo
a tavo geriausia draug bdu, bet geriausia prasme motini
ku bdu. Norjau paklausti jos, ar normalu sapnuoti savo pa
ios mirt ir ar sapnai gali bti tokie tikroviki. Bet to klausimo
neudaviau, nes staiga kakas man suteik inojim, kad mama
negals padti.
Pirm kart gyvenime pasijutau viena.
- Viskas gerai, mama, - vargais negalais ispaudiau. - Jau
geriau... ai. Gal tiesiog pabandysiu umigti.
I vis jg stengiausi ramiau kvpuoti, po truput m sektis.
- Man viskas gerai, - galiausiai itariau tvirtesniu balsu. Tikrai.
- Na gerai, - kiek dvejodama tar Jana. - Paliksiu savo kam
bario duris praviras. Jei kas, paauk. Sutariam?
- Dkui, mam. Miegok ramiai.
- Tu irgi. - Jana dar kelias akimirkas stabteljo tarpduryje,
tada uraktas tyliai spragteljo.
Sugniauiau kumius. Nieko gero. Panika tykojo visai ia
pat, tarsi vris, pasiruos pulti. Sutrikusi galvojau, k dabar da
ryti. Jana paliko kambaryje vies. Niekuomet negaljau miegoti
prie viesos, bet vien nuo minties, kad reikt j ugesinti, baim
isksdavo nagus.
Vienu mostu nusimeiau antklod, vis dlto reikia atsidaryti
lang. Nakties oras bent jau t bjaur prakaito kvap istums.
Kai lipau i lovos, umyniau ant kako minkto - maasis mekutis. Miegodama turbt imeiau j i lovos. Pakliau, priglau
diau prie krtins ir nusvirduliavau prie lango.
22

Audra nurimo. N maiausio vjelio. Utat pakilo rkas, lau

ke buvo drgna ir balzgana. Ms namas gatvs gale, pro lang
matau Elb.
Tolumoje ivydau Karaliens Marijos, didiojo poilsinio laivo,
viesas, jis vakar atplauk Hamburgo uost. Buvau ten su Zuze ir
madaug tkstaniu kit ioplintoj. Valgm uv sumutinius,
grm kart kakav ir vos nemiriau i juoko klausydamasi kvail
Zuzs anekdot. Mieliausiai dabar paskambiniau savo geriausiai
draugei. Arba Sebastianui. Staiga pajutau, kad jo pasiilgau.
Gatv apaioje lyg imirusi. Veikiausiai jau vlu. Visi nam
langai tamss, net tarp sustatyt automobili skverbsi rkas.
Tik gatvs ibintas prieais ms nam skleid blanki vies. Jis
mirkiojo.
Ir tada a pamaiau j.
Rmsi ibint, eliuotas siluetas, ir vien absurdik se
kund pamaniau, kad tai Sebastianas. Bet ten nebuvo jis. Tai
buvo nepastamasis - vyras ar vaikinas, negaljau irti, tik
buvau tikra, kad vyrikosios lyties btyb.
Tamsus liesas siluetas rmsi ibint ir velg mane. Vei
das - tik blyki dm, plaukai juodesni u nakt. Ilgas paltas
atrod per didelis siauriems peiams.
Jis stovjo tarsi als. Mirkiojo tik ibinto viesa, ji tai si
iebdavo, tai ugesdavo, vl ir vl. Net ir tada, kai mano vilgsnis
sustojo prie nepastamojo, jis nesujudjo, nenuleido aki nuo
mano lango, tarsi bt mans lauks.
Tai buvo labai nejaukus vaizdas, bet, keista, nejutau visikai
jokios baims. Prieingai - velgiau nepastam figr po i
bintu ir jauiau, kad mano irdis aprimo. Panika trauk nagus ir
atsitolino, o a isyk pajutau nuovarg.
23

Stovjau nejuddama, nieko nedariau, nieko negalvojau, tik

velgiau nepastamj. O paskui atsiguliau lov, susirangiau
po antklode ir usimerkiau.
kart miegas atjo visai velniai. Apglb mane velniais e
liniais pirtais. Langas buvo plaiai atvertas, ir prie umigda
ma igirdau vl prapliumpant liet, jis kudjo ir narjo tarsi
lopin.

Antras

I TOLI mano ausis pasiek adintuvo pypsjimas. Artjo, darsi

vis reiklesnis, aiesnis, kol galiausiai m skverbtis j kn tarsi
grtas. Nusimeiau antklod, jauiausi kaip suvainta. Mano
kambaryje - Arkties temperatra, mekut vis dar laikiau rankoje.
Siurpdama nujau prie plaiai atverto lango. Pirmiausia akys nu
krypo gatvs ibinto stulp. Po juo buvo tuia. Kaimynas kaip
tik ijo i nam, sdo automobil ir ivaiavo. Ant aligatvio kly
k Las, maylis i buto pirmame aukte, nes jam i rankos ikrito
bandel, o prie vieno i medi koj pakl gauruotas mirnas.
Gatv atrod kaip bet kur kit ryt. Bet kodl prastas vaiz
das man kl daugiau mini nei prajusios nakties? Nepasta
masis velg tiesiai mano lang, dienos viesoje tai tikrai atrod
baisokas vaizdinys. Tai, kad dabar po ibintu tuia, ties sakant,
turjo mane raminti, bet taip nebuvo. Veikiau prieingai.
Papuriau galv nordama atsikratyti to lipnaus jausmo.
Kas man darosi?
Galbt komaras mane itaip imu i pusiausvyros. Ties
sakant, didioji ms eimos sapnuotoja buvo Zvirbl, kartais jai
net pavyddavau naktini nuotyking kelioni, mat pati rytais
daniausiai negaldavau prisiminti apskritai sapnavusi.
25

Ar btinai itas sapnas turjo strigti atmintyje su visomis

smulkiausiomis detalmis? Kakodl mano smegen kertelje
ypa rykiai sir to kambario spalvos. Tasai minktas alias
kilimas, lovaties su margomis glmis - raudonomis, geltono
mis ir violetinmis. Nuvargusi ypteljau. Dievulliau, mediu
imutame kambaryje su glta lovatiese ir aliu kilimu miriau,
tai tikras komaras.
O k apie tai pasakyt Zuz?
Atsipliau nuo lango, nujau du ir iki galo atsisukau ilt
vanden. Kartas vanduo ities padjo. Kai grau nusimaudiusi,
jauiausi - na taip, noriau pasakyti kaip naujai gimusi, bet
neieina - bent jau kiek geriau.
Smukau vakarykius dinsus, usitempiau markinlius,
nertin su kapionu ir patraukiau virtuv. Zvirbl su juodu ki
mono sdjo prie stalo. Plaukai stirksojo visas puses, o smulkios
platakos gniau sriubin puodel su kartu pienu. Per puodelio
vir ji svaid mane tuos virblikus vilgsnius, galinius papa
sakoti itisus romanus. Ypa rytais, kai bdavo tokia usimiego
jusi, kad neilemendavo n vieno rilaus sakinio. iandien jos
vilgsnis sak: Jana pasakojo, kas tau buvo nakt. Tikiuosi, dabar
jau geriau.
Mano vieta prie stalo jau buvo padengta pusryiams. Jana vyturys. Kai pus etos suskamba adintuvas, ji oka bgioji
mo kostium, apibga ratuk palei Elb ir tai jau pasiruousi
dienai. Pirmuosius klientus daniausiai priima pus atuntos,
kaip ir ryt.
Itraukiau i bandels su sezamais dant kraptuk. Ant jo
pakabintas lapelis su isiviepusiu mogeliuku, nupietu keliais
trichais. Parodyk Tigrui nagus, tkstantis buki, mamay- buvo
26

urayta jame. ypteljau, pirmiausia i pieinlio. Jana pie

kaip penkiamet.
Nesiaipyk i savo vargs mamos, ji pus ryto tris prie io
edevro, - sak Zvirbls vilgsnis.
Atsargiai atsikandau bandels, o kai skrandis nesumaitavo,
nugurkiau dar grieinl saliamio ir dubenl krab salot, ne
tiek i alkio, kiek nedrsiai tikdamasi, kad taip veiksiu tutum
krtinje, mat to jausmo niekaip negaljau atsikratyti.
Pamokos man prasideda tik atunt, bet ijau i nam kiek anks
tliau nei visuomet ir perjau gatv. Atsirmiau nugara ibint
prieais ms nam ir pakliau akis savo lang. Jis penktame
aukte. Mginau sivaizduoti, k nepastamasis mat arba (dar
labiau) ko iekojo. Mans?
Mano akys nukeliavo vienu auktu emiau.
- O gal ponios Dunkhorst, - pasakiau garsiai ir pabandiau
juoku veikti nervus gadinani nuotaik, ir tai puikiai pavyko.
Mat ponia Dunkhorst - hipochondrik, nuo jos sprunka
visi laiptins kaimynai. Paskutin mnes Zvirbki nepavyko pra
smukti ir teko pusvaland klausytis apie pavojingus labai retos
aki ligos, tariamai uklupusios poni Dunkhorst, simptomus.
Umerkusi akis ji matanti okanias musiukes ir dl to mananti,
kad jos tinklain bet kuri akimirk galinti atokti. Kelet kart
per savait ponia Dunkhorst kvieiasi greitj, syk pati sau dia
gnozavo blunies plyim.
Nusijuokiau ir rytingai apsisukau. Gerai, viskas vl mano
rankose. Tasai tipas prajusi nakt veikiausiai buvo kantrybs
neteks sanitaras ir slepiamas tamsos niuktinjo, kaip geriausia
pribaigti poni Dunkhorst.
27

Nujau gara, atsirakinau dvirat ir po poros minui jau

dmiau mokykl.
Kai engiau klas, angl kalbos mokytojas jau sdjo prie pulto.
Mortonas Tigras. ilsteljusiais plaukais, aukta kakta ir ydromis
vitriomis akimis - jis kakuo buvo panaus angl aristokrat,
patekus ne t epoch. Kaip visada po nosimi pasidjs knyg,
o rankoje puodelis garuojanios arbatos, apsivilks tamsiai pilk
senamad kostium ir pasiris viesiai melsv ilkin petelik. I
varko kiens kyojo auksin laikrodio grandinl, - be laikro
dio a savo angl kalbos mokytojo nebuvau maiusi.
Prie to, kad mano sumurmt Goodmorningjis priima auktai
pakeldamas antakius, jau irgi buvau pripratusi. Ir vis dlto jo elge
sys kaskart man smilkteldavo. Nesaldu, kai usisda mokytojas da
lyko, kuriam nesi gabus. Bet mano atvejis buvo prieingas. Angl
kalb mokjau kuo puikiausiai, nes tio dka uaugau dvikalbje
aplinkoje ir visai neteko kankintis mokantis odius kaip kitiems.
O Tigro pamokose j bdavo daugyb. ia jis visai nesilaik
nei mokymo plan, nei ms angl kalbos vadovli turinio.
Utat skaitme apsakymus arba romanus, daugiausia klasikin
mokslin fantastik ar brit raytoj siaubo istorijas. Kaip Ti
grui tai pavykdavo, mums visiems buvo msl, taiau veikiausiai
net ms grietoji direktor nedrso pasiprieinti iam atkakliam
mokytojui.
Kai klesteljau savo viet alia Zuzs, Tigras dar kart nu
velg mane per knygos vir. Taiau kart vilgsnis sustojo prie
mans ilgiau, o jo auktoje kaktoje susimet rauklel.
- Siaubas, - tar Zuz, irgi dbsodama mane i ono. - Gal
tu pusryiams narkotik susileidai? Atrodai nekaip.
28

- Ai, as tave irgi myliu.

Isitraukiau i krepio raikl. Klas pildsi. Kai pro mano
suol jo Sebastianas, suskambo skambutis.
- Sveika, zombe, ar geras buvo dam vakarlis? - paklau
s buvs draugas eidamas pro al. Paaipus pastarj savaii
Sebastiano elgesys paprastai sukeldavo man sins grauat, o
kart sukl tikr nir.
- Pabuiuok tu man... - suurzgiau pro sukstus dantis.
- What ari interesting remark, Miss Wolf, - Tigras uvert
klass urnal. - Btinai turiu usirayti posak, kad ilikt
ateities kartoms. - Jis pakreip sidabrin raikl. - Rebeka Volf
iandienos angl kalbos pamok pradeda odiais pabuiuok tu
man. - Tigras nenuleido nuo mans savo viesi aki. - O kaip
bus pabuiuok tu man anglikai, Rebeka?
Kiss my ass, pamaniau ir pasistengiau nutaisyti abejing veido
iraik.
- Eat my shorts, - atsklido i klass galo. Sebastiano balsas. Jis
penkerius metus gyveno pas motin Londone, paskui gro pas
tv vokiet Hamburg. - Arba sodyou, arba bugger me...
- Lovely; Sebastian, that should be enough for now, - atsak
Tigras tobulu Oksfordo angl akcentu ir palankiai linkteljo Se
bastianui. - Amerikiei angl kalba, - prakalbo jis su panieka
dbteljs mane, - skiriasi nuo tikr brit angl kalbos dau
giausia tarimu ir odynu. Sis subtilus skirtumas apima ir vulga
rij nek. Taigi amerikieiai ir ia teikia pirmenyb paprastai
iraikai arba visai neperm savo odyn vairi brit angl
kalbos posaki - pavyzdiui, literatrikai fantastiko eat my
shorts; utat perm banalj kiss my ass.
U nugaros igirdau tyl Sebastiano juok.
29

Tigro vilgsnis sustojo prie mans, o Zuz suleido nagus man

laun. Skausmas apramino t. Svarsiau, ar reikt praneti
Tigrui, kad Sebastianas posak eat my shorts garantuotai igirdo
ne Anglijoje, o amerikiei seriale Simpsonai, bet numojau
ranka.
- Grkime prie tikrosios pamokos temos.
Tigras trukteljo auksin grandinl ir atvr kienin laikro
d. Kaip ir kaskart, kai velgdavo j, kairs jo akies vokas trk
teljo.
- Parinkau jums Ambrozo Lovelo apsakym, - prane jis. Vien ankstyvj jo krini. Seila, gal btum tokia maloni ir pa
dtum man - inoma, jei su tokiais batais paeini? - Tigras atkio
eilai krv popieri. kart trkteljo jo lpos kamputis.
Zuz alia mans gniau juok, ir a atsipalaidavau. Nau
ja auka, nauja laim, mkteljo man galvoje. Bet dl eilos
Hameni a Tigr visikai suprantu. Kai eila su baltais bateliais
plonyiais kulniukais nustriksjo per klas padalyti lap, atrod
tarsi nupeiota vita ant kojok, bet tai jai netrukd viksti mau
upakaliuku.
Zuz prisideng veid lapu su ispausdintu apsakymu.
- Primink man, kad moksleivi tinklalapyje paskatiniau
nauj diskusij: Neturiu joki iankstini nuostat. Taiau jos
batai balti.
A kietai suiaupiau lpas, kad nesusijuokiau balsu, ir nu
delbiau akis savo lap. The Bell in the FogyAmbrose Loveli Suf
folk, England, 1898-1950.
Kol Tigras nepradjo ms klasei dstyti angl kalbos, ne
buvau nieko girdjusi apie raytoj, bet dabar jau inojau
nemaai. Regis, Tigras turjo visus jo krinius, net ir vieninte
30

lio nebaigto Lovelo romano rankrat, ir j kitados mums dav

paskaityti. Taiau daniausiai jis mums skaitydavo io raytojo
apsakymus.
Jei jau atvirai, ios pamokos man bdavo mieliausios. Tigras
turjo nuostab pasakotojo bals, iurktok, gil, skaitydavo
maloniai ltai. Taiau kart skaityti jis papra Sebastian ir ra
gino mus pasiymti visus neinomus odius, kitai pamokai i
mokti juos atmintinai.
Lovelio apsakymas buvo apie vien angl lord. Nakia per
rk pasiklyds atokioje pelkje jis staiga igirdo keist skambe
s. Sebastiano angl kalbos inios buvo beveik tokios pat geros
kaip ms mokytojo, ir jis buvo neblogas skaitovas, vis dlto man
buvo sunku susikaupti. O dl miego, tai a aikiai priklausau miegapeli kategorijai. Man reikia maiausiai atuoni valand, o jei
miegu bent kiek tumpiau, tai ikart smgis mano nerv sistemai.
iandien tai ypa jutau. Mintys m klaidioti, ir visai nejuia
prie akis vl ikilo tas bjaurus gauruotas kilimas i sapno, glta
lovaties, stiklo uks ir daugyb kraujo; ir dar tas jausmas, kad
kakas palinksta prie mans, o a meldiu palikti mane gyv.
Smilkiniuose skaudiai tvinkiojo. Usimerkiau ir ivydau
kit vaizd: tams siluet, atsirmus} ibint ir nenuleidiant
nuo mans aki.
Prapliau akis, nes mane ipyl prakaitas.
Niekuo nepadjo ir tai, kad Tigras vl irjo mane. Ban
diau ivengti jo vilgsnio, bet kakas jo iraikoje buvo kitaip
nei prastai. Jei nebiau taip gerai painojusi savo angl kalbos
mokytojo, biau pamaniusi, kad jis net susirpins dl mans.
- Kas tau nutiko, Beke? - per piet pertrauk paklaus Zuz.
Kaip ir kasdien, stovjome prie Doris Diner prekystalio ir lau
31

kme piet. - Tai dl Tigro? Tas iknius. U k jis tavs taip

nekenia? Vien dl to, kad tavo tvas amerikietis? O k apie tai
mano tavo ttis? Kalbjaisi su juo apie tai? O k, jei tu j atsistum kada per Tigro primimo valandas? Ar jis prie Kaldas
neketina atvykti Vokietij?
A tuo pat metu ir iovavau, ir ypsojausi. Mano geriausia
draug be vargo stengdavo paerti ikart tris tuzinus klausim ir
nelaukdavo atsakymo. Bet kart ji gro prie pradios.
- O dabar rimtai. Kodl tu tokia iblykusi kaip Lovelo lor
das i pelks rke?
- Ar tu tikrai... - prabilau.
- Nori veidrodio? - Zuz patrauk ms srainius ir gruz
dintas bulvytes. - Paprayk eilos, gal ji paskolins tau vien i
savo rinkinio.
- Dkui, Zuze, inau, kaip atrodau. Noriu tik pasakyti: Ar
tikrai nori visa tai igirsti?
- O kaipgi? Nagi, klok. Ar tai... dl jo? Gailiesi?
Zuz krypteljo galv stal alia dur. Ten sdjo Sebastia
nas, apsuptas visos sbr frakcijos, ir kaip tik t akimirk nusipt nuo aki plauk sruog. Sebastiano blakstienos buvo tan
kios, riestos, o burna juslingiausia, koki tik man teko matyti.
Prajusi vasar ledainje Pylim rajone paklausiau, kokio sko
nio Zabaione ledai jam ant lp. Nenutuokiu, kas tada mane
trukteljo u lieuvio. Ikart pratrukau isterikai kvatoti ir mielai
biau itirpusi ore. Bet Sebastianas tik pakl vien antak ir
ingteljo prie mans. Ir atsak mano klausim.
Dabar laukdama sumutinio ir bandydama atremti paaip
jo vilgsn staiga labai gyvai prisiminiau tas akimirkas. Ne tik
32

buinius, bet ir visus tuos mnesius, kurie sek po mano klausi

mo, - jie tikrai buvo salds. Tikrai.
Bet vis dlto kako trko. Kai prie pusetos savaits su
laikiau Sebastiano rank, pradjusi kelion po mano antklode,
jis pavelg man akis ir tar: Tu nebijai, kad a tave paliksiu.
Bijai, kad tu mane paliksi. Todl nenori su manim permiegoti,
ar ne?
Kai sikniaubiau Sebastianui pet, jis mane velniai atstm.
Tada atsikl ir ijo.
Nuo tada j atgavo merguls. Lipo prie jo kaip muss prie
medaus, ir Sebastianas jau nustojo nuo j gintis.
- Se, tavo sumutinis. - Zuz pastm man padkl ir nujo
me prie stalo. Kai jome pro Sebastiano draugij, Seila dbteljo
mane taip, tarsi mieliausiai iskraidint mnul. Ji sdjo vos
ne Sebastianui ant keli.
- Ei, Beke, apgailestauju dl io ryto, - sumurmjo Sebastia
nas. Pirm kart nuo ms isiskyrimo pavadino mane Beke. A nenorjau...
- Bet vis dlto padarei, - sunypt Zuz. - Kit kart susk
savo Kalvino Kleino trumpikes, tai bent jau srbtuv uiaupsi.
Seila iopteljo. Prie roinio jos lp blizgesio buvo prilips
msos gaballis.
Sebastianas vypteljo Zuzei. Dar kai mudu buvome pora,
jiedu amiais smaigstydavosi odi ietimis, bet i esms vienas
kit mgo.
- Na tai... - Zuz sitais prieais mane prie vieno i stal
kavins gale ir nusilai nuo pirt utikus keup. - Dabar jau
pasakok, kas nutiko.
33

Ant sienos tiksjo laikrodis. Jo forma kaip sumutinio, se

kundin rodykl - gruzdinta bulvyt. Sekiau j akimis: trys, e
ios, devynios...
-Jei per dvi sekundes nepraversi burnos, pradsiu rkti! pagrasino Zuz ir isitrauk i srainio agurko grieinl.
A nardinau bulvytes pada ir pradjau pasakoti, kas man
nutiko prajusi nakt. Kai baigiau, mano srainis vis dar nepa
liestas guljo lktje. Buvo atals ir atrod taip pasibjaurtinai,
kad vien nuo vaizdo mane supykino.
-Jis stovjo apaioje, po ibintu? Ir spoksojo tiesiai tavo
langus? Ir tu esi tikra, kad ten buvo ne Sebastianas?
Zuz sdjo mano kambaryje ant palangs ir velg kit
gatvs pus. Sebastianas su kitais dabar biologijos pamokoje, kur
ponia Doner, smulkut mokytojk dideliais kaip iurkno an
dais, pilkais kas supintais plaukais, veikiausiai vl dsto savo
mgstamiausi tem apie legalius ir nelegalius narkotikus.
Zuz kalbjo mane pabgti i paskutini pamok. K tik
paskambino sekretoriat ir pakeitusi bals pasiteisino.
- Tikr tikriausiai, - igirdau sakant save.
- Beke, tai taip baisu. Kas gi naktimis stoviniuoja po sveti
mais langais ir stebi gyventojus? - Zuz net nusipurt.
Mano komar ji paaikino trumpai drtai - tai dl apsi
valgymo obuoli pyrago, bet nepastamasis ibinto mogus jos
fantazij visai atpalaidavo.
- Galbt tai tas valkata, kuris neseniai paspruko i beprotna
mio, - suvokt ji plaiai ipltusi akis.
- Kaip kaip?
- Na, inai gi, - tar Zuz ir susijaudinusi kandiojo plauk
sruogel. - Tas pamilis su roine kauke i kojins, apie j pas
34

tarosiomis savaitmis ra rytiniame Hamburgo laikratyje. Jis

naktimis siropia pas vienias moteris ir atsisda ant lovos kra
to. Kol jos miega, glosto joms skruost. O kai apsisapnavusios
pramerkia akis, tada...
- Zuze! - sucypiau pasibaisjusi. - Gal galtum baigt tas ne
smones? Dl ito inakt tikrai ramiau nemiegosiu, girdi?
Nutempiau savo draug nuo palangs. Keista, vis dien ir
tegalvojau arba apie komar, arba apie keistj siluet po langu.
Bet pasikalbjus apie tai nepalengvjo. Prieingai - kakaip pa
sirod, kad tai buvo didel klaida. Garsiai itarus visa tai atrod
tarsi keist atsitiktinum grandin. Bet taip nebuvo, bent jau
ne man - tik ne su ituo keistu jausmu krtinje, ita tutuma,
kurios ir pati sau negaljau paaikinti.
- Veriau papasakok, kaip vakar vyko grups repeticija, - pa
praiau Zuzs.
Draug giliai atsidususi krito ant sdmaiio ir artimiausios
valandos tema buvo Dima Jamalas, mokyklos grups Dr. No
ir serganios seserys solistas ir bemiegi Zuzs nakt svajon.
Mano supratimu, Dima buvo gana arogantikas iknius. Bet i
nuomon geranorikai pasilieku sau - Zuz juk vis tiek nebt
mans klausiusi.
Prie tris mnesius Dima prim mano draug rinktin pri
tarianij dainininki pulkel. Nuo tada Zuz lank dainavimo
pamokas ir rimtai svarst, ar nereikt pasidaryti plastins ope
racijos. Man tikra msl, kodl mons labiausiai kreipia dmes
tai, kur maiausiai k gali pakeisti. O juk likimas Zuz apdo
vanojo ne menkiau u Sebastian, jei jau kalbsime apie geros
ivaizdos dovanas.
I pairos Zuz buvo tikra mano prieingyb. Tai nereikia,
kad a alia jos jauiausi kaip bjaurusis aniukas, bet su savo
35

plaiais klubais, trumpomis kojomis ir didele krtine veikiau

siai buvau tikras komaras besiliesinanioms. Kaip ir ttis, buvau
juodaplauk ir rudak, o Zuzs garbanos - siekianios sdme
nis - buvo viesios, akys viesiai alios, knelis kaip elfs.
Vienintel Zuzs trkum inojo tik keturi mons pasaulyje:
Zuzs ginekolog, jos mama, Jana ir a. Zuzs krtys buvo skir
tingo dydio - dein madaug B/C, kair A numerio.
Kad paslpt skirtum, ji usisakydavo specialias liemen
les, viena pus bdavo pamuta gum panaia mediaga. Todl
Zuz galjo vilkti prigludusius markinlius, ir niekas nepaste
bdavo skirtumo. Ir vis dlto, inoma, ji baisiai dl to kentjo.
Per kno kultros pamok (prisidengusi manimi kaip asmens
sargybiniu) i persirengimo kabinos visuomet ieidavo paskutin;
o kiek valand mes praleidome interneto forumuose, negaliu n
suskaiiuoti. Jau inojau visus u krties operacij atmintinai.
Bet kartu su Jana rinkome ir argumentus prie.
Taigi kai Zuz man prisvaigo apie Dimos dainas, Dimos bal
s, Dimos upakaliuk ir apgam ant galvos ir kai iandien no
romis nenoromis grome prie jos komplekso, a vl pabandiau
nurodyti mergait, kuriai nepasisek dar labiau. Beviltika.
- Lilit Hopf gim su parelio knysliuke, - tarsi i patrankos
atkirto Zuz, - ji turjo vis gyvenim prie to priprasti. O mano
krtys buvo visikai vienodos, kodl gi, po galais, deiniajai ne
pakako ir ji turjo augti toliau?
- Pabandyk pavelgti visk kiek kitaip, - pamginau juo
kauti. - Jei Dimai patinka maos krtys, tu j nudiuginsi, o jei
jam patinka didels, irgi nudiuginsi. Taigi tu esi, taip sakant,
du viename.
- Labai juokinga. - Zuz sukryiavo rankas ant savo nemgs
tamos kno dalies. Veriau mirsiu bdama perdivusia sen
36

merge, nei leisiuosi, kad Dima mane pamatyt kaip luo. Jei
bent sirgiau viu, tuomet turiau pasiteisinim, o dabar...
- Zuze! Tu juk nerimtai!
- Rimtai! - Kai bdavo kalbama apie Zuzs krtis, ji nepri
paino joki rib. Bet ir negali ant jos pykti, niekas nesugebda
vo pykti ant jos ilgiau kaip penkias minutes.
Kai ji nurimo, nuklydome YouTube, pasiklausme nau
jos Kulijo kompaktins ploktels Steal Hear ir Zuzs mamos
mobiliuoju parame pagalbos auksm jos mokesi patarjui.
Jiedu pus met susitikinja. Prie por savaii dl to isikraus
t Zuzs tvas, ir Zuz naujojo mamos draugo negaljo paksti
kaip maro.
- Mielasis, mano automobilis sugedo, - diktavo ji man, nes
a raau inutes greiiau. - Stoviu poilsio aiktelje, pirmas pos
kis Hanoverio kryptimi. Pagalbos sulauksiu tik po trij valand.
Gal gali mane igelbti? Troktu tavs. Tavo sraigyt.
- Sraigyt? - suprunkiau. Zuzs motina buvo liesa kaip
kartis moteris ir Hanoveryje vesdavo laiko vadybos seminarus
vadovams. - Ji vadina save sraigyt? O kur ji i tikrj yra?
- Serga, guli lovoje, - tar Zuz ir triumfuodama isiviep.
Ipl telefon man i rank ir paspaud Sisti. - Lainams,
kad per deimt artimiausi sekundi bus atsakymas? - Zuz
pasidjo telefon ant delno. - O tai ir jis.
Esu pakeliui. Niekur nesitrauk, pagalba artja. Tavo skaii
erilas.
A sispoksojau ekran, jis tikrai para skaii erilas.
- Man bloga, - tariau ir pasiuniau dang nebyli padk,
kad mane tokios eimos bdos aplenk. Zuz turi tikrai rimtes
ni problem nei dvi skirtingo dydio krtys, bet diaugiausi,
kad kart ji vertina tai su humoru.
37

sivaizdavusios, kaip sraigyts skaii erilas sda sportin

automobil ir dviej imt kilometr per valand greiiu dumia
Hanoverio kryptimi, viegm susirietusios. Kulijas repavo Keep
it Gangsta, ir kai i darbo grusi Jana kyteljo galv mano
kambar, mes jai papasakojom apie trumpj inut.
Ji irgi nusijuok.
- Kai i meils susirgusi motina tau visai kyrs, pas mus rasi
prieglobst, t tu inai, Zuze, ar ne?
Zuz linkteljo. Jau ne kart pagalvojau, kad Zuzei Jana at
rodo tokia mama, kokios ji pati labai nort. Mudvi su Zuze
buvom pastamos nuo pradins mokyklos, ms butas jai buvo
antrieji namai.
Kaip tik neiau mums i virtuvs dvi lktes su omletu, kai
suskambo mano mobilusis. Skambino Sebastiano tvas. Jis va
dovavo maist pobviams ruoianiai firmai ir met pradioje
Sebastianas suveik man pas j darbo. Popietmis ir savaitgaliais
vykstaniuose pobviuose patarnaudavau, bet iandien mano ka
lendoriuje nieko nebuvo rayta.
- O Dieve, kaip gerai, kad tu esi! - suvokt Sebastiano t
vas. Atrod toks uduss, lyg jam grst irdies infarktas. - Pas
mus atidarymo vent, itin svarbs klientai! Viena i padavj
susirgo, gal gali j pakeisti? Parduotuv Lights on. Didioji El
bs gatv tilverke. Prasideda devyniolikt valand. Moksiu u
valand dvigubai, nesutikti negalima, tai k pasakysi?
Pasakiau taip, nors vis dar jauiau prajusios nakties nuo
varg ir mieliausiai biau anksiau atsigulusi. Bet Sebastiano
tvo balsas buvo toks sunerims, kad negaljau jam atsakyti.
Ijus Zuzei palindau po duu - kart lediniu, praneiau Ja
nai, kad griu vienuolikt, ir ikeliavau.
38

Lights on, kaip jau sako pavadinimas, buvo viestuv sa

lonas Stilverke, gana prabangiame dizaino dalykli prekybos
centre prie uv turgaus. Kai atlkiau, sveiai jau rinkosi. Sebas
tiano tvas vysteljo man drabuius, koki pageidavo klientas,
ir a skubiai usidariau tualete. Trumpa juoda suknut su gilia
ikirpte ir balta prijuost, ilgaauliai bateliai. Ei, ar dar panaiau
prostitut nebuvo manoma?
Bet buvau per daug pavargusi, kad pykiau. Mesteljusi
vilgsn veidrod isigandau pati savs. Akys paraudusios ir per
i, oda balta kaip sris, o iaip jau apvalus veidas sukrits. signybau skruost ir miausi darbo.
Sveiai - vidutinio amiaus moterys ir vyrai, kuriuos Zvirbl
bt kyteljusi stali Naujieji turiai akiplos. Jie stovi
niavo, sdinjo ant raudon aksomini sof ar chromuot baro
kdi ir lauk ukandi, kuriuos turjau patiekti a su dviem
kitomis kolegmis.
alia prekystalio ugrojo gyvos muzikos orkestrlis. Saldus
dainininki duetas skambjo tarsi kaip senosios ABBA dainos
Lovelight perdirbinys, o viestuvai krautuvje, iki iol buv ma
loniai prigesinti, dabar suvito visu rykumu: tkstaniai dizai
neri viestuv stengsi ugoti vienas kit. Sieniniai viestuvai,
pastatomi torerai, vairiausi dydi ir form stalo ir pakabina
mos lempos. Rykios viesos dirgino mane, dl moni daugybs
buvo dar prasiau. Krautuv - milinika erdv su akmeninmis
grindimis ir auktomis lubomis - buvo pilnutl, net brakjo.
Sukandusi dantis vinguriavau tarp moni. Vien u tuos dra
buius biau turjusi gauti triskart didesn udarb. Batai spau
d, suknel grau od, o plikagalvis vyrikis dryuotu kostiumu
begdikai spoksojo man ikirpt, kol prisikrov nuo padklo
39

marmurini kiauini, kinik kukuliuk ir krevei. Mielai b

iau suvertusi vis padklo turin jam ant pliks. Jei yra pragaro
prieangis, tai tokie tipai turt sdti ten pirmose eilse, pama
niau pasilyktjusi.
- Ko jis taip spokso? Ar tai tavo draugelis? - sukudjo man
aus smulkut raudonplauk padavja, kai ms keliai susikirto.
Jau norjau pasipiktinusi papurtyti galv, tik pastebjau, kad
padavja linkteljo ne plikagalv, o visai kita kryptimi.
Ir tai jis vl ia. Tas keistas ramybs jausmas giliai manyje.
Jauiau tai dar jo nepamaiusi.
Jis rmsi sien paiame krautuvs kampe. Ikart atpai
nau blyk veid ir juodus plaukus. Dabar pamaiau, kad tai
vaikinukas, gal kiek vyresnis nei Sebastianas, bet nedaug. Salia
jo nieko nebuvo. Didelis toreras alimais buvo medio formos,
lempels, tuzinai smulkui lapeli i balto stiklo, sviro vir jo
ant metalini akeli. Kiti mons patalpoje vaikiojo, stovinia
vo gestikuliuodami arba kimo ukandius, o jo laikysena buvo
tokia rami, tarsi pozuot nematomam dailininkui. vilgsnis ra
mus. Paprasiausiai jo akys buvo nukreiptos mane, tarsi, be
mans, ioje krautuvje daugiau nieko ir nebt.
- Kas jis? - sukudjo mano koleg. - Neatrodo panaus
vien i svei. Dieve, na ir nusidvjs. - Ji sukikeno. - Bet ir
kakaip patrauklus. Ir kaip jis ia pateko?
Norjau k nors pasakyti, bet odiai ustrigo gerklje.
Jis buvo liesas, beveik perkars, panaiai liesos bna kats.
Juodutliai plaukai kiek suiauti, veido bruoai atrs. Vilkjo
juod nertin, kair rankov plyusi, o nudvti dinsai vos lai
ksi ant klub. Bet nusidvjs - ne tas odis.
Jis atrod svetimas. Kitoks.
40

Mano vilgsnis nuslydo prie jo siauro veido. Jis vis dar ne

nuleido nuo mans aki. Negaljau irti, ar jo akys rudos, ar
mlynos, bet pajuodusius paakius maiau net i ia. Skruostikau
liai isiov, ir staiga man galvoje mkteljo visikai idiotika
apklausa, kuri neseniai atradome internete su Zuze: Ei, panos,
ar jums isiov vaikin skruostikauliai atrodo seksualu?
iuo atveju taip.
Nors tai ne dl ivaizdos. O gal vis dlto - ir tai, bet ir ka
kas visai kita - keista, beveik kartligika stipryb, nerimas, kur
jis spinduliavo, nors nesijudino i vietos. Iki iol dl nuovargio
mane krt iurpas, o dabar suilau.
Merginos i grups dainavo: Everything around you is lovelightyyoure shining like a star in the nightyI wont letyou out ofmy
sight... - ir nepastamojo lpas nutviesk ironikas ypsnys.
- Ei, mayte, noriau dar datuls lainukuose.
A krpteljau. Plikagalvis vl stovjo prieais mane ustoda
mas vaizd. Mano koleg buvo pradingusi minioje. lyktnas
grybteljo nuo mano padklo datul ir tikrai tyia met j man
ikirpt.
- Labai apgailestauju, leiskite...
Jis jau norjo tiesti savo rieb it derel pirt, bet staiga su
stingo. Jo sprand suiupusi laik ranka. Ji buvo nepastamo
jaunuolio. Jis stovjo ikart u plikagalvio, juodi plaukai ukrit
ant kaktos, veido negaljau irti.
- Palik mergait ramybje, o jei ne, tai lauk bdos.
Vaikinuko balsas buvo tylus, iurktus, kone ukims, tarsi jis
seniai bt kalbjs. Ir jame girdjosi pavojinga gaida.

41

Plikagalvis iopteljo gaudydamas or, ir kart a tikrai i

meiau padkl i rank. Jis barkteldamas nukrito ant grind.
Kakuri vienia aiiai rikteljo, po keli sekundi pribgo Se
bastiano tvas.
Staiga visi aplink sujudo sukruto, o a atsipeikjau. Nepas
tamasis buvo dings be pdsak.
Grup pradjo nauj dain, tada kalb r mons vadovas:
Gerbiami sveiai, man didel garb pasveikinti jus iandien ia,
ir ple ple ple...
Kakaip t vakar itvriau, o kai po deimtos itrkau gry
n or, i nuovargio vos pastovjau ant koj. Mano kienje gu
ljo imtin eur - nuo Sebastiano tvo - kaip kompensacija u
t nutikim su plikagalviu, nors jo, inoma, niekas neivar i
atidarymo ikilmi.
- Pageidautum taksi? - Man ant peties nusileido ranka.
kart rikteljau a. alia mans stovjo Sebastianas ir ypsodamasis
brauk nuo aki viesius plaukus. Mano baim vis dar buvo di
desn u nuostab ia sutikus buvus draug.
- Kaip tau auna galv - itaip slinti! Nori mane pribaigti?
Sebastianas dar plaiau nusiviep.
- Prieingai. Mane pasiunt tavs gelbti. Mano senasis po
nas paskambino, kad ia atvykiau. Pasak, jog turiu parveti
tave namo, kad tavs nepagrobt kokie nors svetimi vyrai. Taigi
eik, ssk. - Sebastianas atkio man alm, ir netrukus a jau
sdjau u jo ant motorolerio.
Apsivijau rankomis jo liemen ir atrmiau galv nugar. I
po Sebastiano almo kyojo plaukai, jie kuteno man nos. Lai
kiausi i vis jg, taiau tutumos jausmas gro, toks pat sti
42

prus kaip vakar vakare. Atrod, tarsi tas jausmas pragrau skyl
mano krtinje.
- Ei, Beke, ar turiau susirpinti? Tikrai nekaip atrodai, tar Sebastianas, kai sustojome prie nam dur ir jau ketinau
atsisveikinti. Priglaud platak man prie skruosto. Jo pirtai at
rod lediniai. Bet prisilietimas, regis, j nugsdino ne menkiau u
mane. - Tu visa degi, - tar jis ir nuvelg mane susirpins. Kariuoji?
A tylomis papuriau galv. U ms kakas stat automo
bil, ibint viesa nuslydo Sebastiano veidu. Tai buvo pirmas
kartas, kai vl buvom taip arti vienas kito. Jis atidiai velg
mane, ir inojau, kad akimis ieko dar kako. Mielai biau jam
tai davusi, bet negaljau - po viso to, kas iandien nutiko.
Mano langas buvo tamsus, ir vl miau panikuoti, pamau,
vos juntamai, bet to pakako, kad pasakyiau kai k, kas buvo
siaubinga netiesa.
- Sebastianai?
- Mhm?
- Gal inakt nakvotum pas mane?

Treias

- AR J S vl kartu? - Sekmadienio rytas, ir mano mama sdi

alia mans ant sudedamosios kds senojoje uv aukciono ha
lje, kur kas antr mnesio sekmadien vyksta blus turgus.
Jana num dulki gumull nuo seno Zvirbls lietpalio, ka
banio ant pakabo su visais kitais varkais, palaidinmis ir sukne
lmis. Ant ilgo stalo prieais mus sugul visi daiktai i palps.
Susidar nemenkas rinkinukas. Be duo radijo aparato metro
stiliumi, sen karnavalini mano kostium, sidabrinio ranki
nio veidrodlio ir Janos knyg, pirmiausia atsikratme Zvirbls
motinos dovan: rudo molio gaubto sriui pridengti, kartvynio
rinkinio, trij ant sienos kabinam lki su muzikuojaniais
angelais, dant kraptuk eiuko i alio kritolo stiklo ir paste
lini spalv ied servetlms su ipietomis antimis.
Mudvi su Jana ijome i nam vos po septyni, bet toli gra
u nebuvome i pirmj. Milinikoje halje jau stovjo kokia
penkiolika stal.
Vis dar ankstyvas rytas, bet kart a buvau isimiegojusi ir
jauiausi beveik gerai.
U lang raudonai violetin dang pakilo uvdr pul
kas, netrukus pro stiklinius kupolus prasiskverb pirmieji sauls
44

spinduliai. Jie nupie auksinius strypus ant akmenini grind

ir oko ant sunki plienini konstrukcij. uv hal su senomis
degt plyt sienomis ir gaubtu stogu i geleies ir stiklo buvo
viena i prieasi, kodl mano motina kitados nusprend pirkti
but netoli uosto.
Pastaraisiais metais mudu su Sebastianu ia sutikome Nau
juosius metus. Grojo hiphopo grup, ir kai vidurnakt pabuia
vau Sebastian, ant jo lieuvio guljo irdies formos sidabrinis
auskaras, i Sebastiano burnos jis atkeliavo manj, o i ten ant
kairs mano ausies lezgelio.
- em pranea Rebekai. em Rebekai. Ar girdi mane?
em Rebekai...
Jana stukteljo mane alkne ir atkio riestain. viesius plau
kus buvo susiriusi uodeg ir kaip visada, kai nereikdavo
darb, buvo nepasidaiusi.
-Jei nenori kalbtis apie Sebastian...
- ...Tai ir nekalbsiu. - Atsikandau riestainio, atsidusau ir
sutikau Janos vilgsn. Dl ydro megztinio auktu kaklu jos
akys dar labiau vilgjo nei prastai, ir ne pirm syk pagalvojau,
kiek maai esu panai mam. Jos veidas aikus, rimtas, truputl
mslus, net tuomet, kai ji juokiasi. ita iraika matyti ir jos vai
kysts nuotraukose. Ji i t moni, kurie sendami maai keiiasi
arba jau vaikystje turi suaugusiojo veid.
Nusipuriau cukraus pudr nuo megztinio.
- Atsakymas nea, - tariau. - Mudu su Sebastianu nesame
vl kartu, bent jau ne taip, kaip tu galvoji. Mes... draugai.
Janai tarp antaki sir rauklel.
- Okei, okei. - Pavariau akis ir nusilaiiau nuo pirt mar
melad. - Na, bent jau kakaip panaiai. Nra sekso, jei tu tai
nori inoti.
45

Dabar jau atsiduso mano mama.

- Vilkeli, tau greit septyniolika, esi apsivietusi, ir a tavimi
pasitikiu. Tenoriu, kad tu btum laiminga. O tu kakodl tokia
neatrodai.
Ji patyljo.
- Ar js kalbjots apie judu? Turiu galvoje, apie savo san
tykius?
- Na taip. Truput. - Padjau al riestain ir ukliau ant stalo
d su senomis kompaktinmis ploktelmis. Vakar popiet mudu
su Sebastianu suriavomejas pagal abcl, taigi Bushidoatsidr
po Benjamino Bliumcheno, o Helis Angels - prie Hexe Lilli.
Penktadienio vakar Sebastianas buvo mano gelbtojas. Ne
klausinjo, man nereikjo nieko aikinti, juk biau neinojusi,
k pasakyti.
Mano mintys sukosi apie vien ir t pat. Maiau j prieais
save, nepastamj viestuv salone po lempui mediu. Ir gal
vojau: Tai ne atsitiktinumas.
Tai negali bti atsitiktinumas.
Nemaniau, kad be Sebastiano ivis umigiau. Jis laik mane
glbyje, kol akys gal gale sulipo. Jo kvapas buvo toks geras,
raminantis, toks... paties Sebastiano kvapas. Ir i ties - t nakt
nieko nesapnavau. Mano baim neinyko, ji gldjo kakokiame
slaptame kampelyje, bet Sebastiano buvimas j tramd - lygiai
kaip ir mano mintis apie nepastamj.
Kit ryt kankinausi mgindama visa tai pamirti ir istumti
t tutumos jausm viduje, ir galiausiai vir pam mano ne
vari sin.
Vis laik msiau apie msling nepastamj, kuris iniro
i niekur ir vl pradingo, o a nesugalvojau nieko geriau, tik su
teikti savo buvusiam draugui vili.
46

Susirpinusi atsipraiau jo ir bandiau paaikinti, kad man

paprasiausiai reikia dar kiek laiko. Sebastianas reagavo netikti
nai. Jis gnybteljo man nos ir pasak, kad jam tai viskas tinka,
mes galime bti draugai. Tik i jo aki maiau, kad meluoja.
- Mam, o kaip tau su tiu kitados buvo? - paklausiau.
Mama kaip tik klijavo kainas ant knyg. - Turiu galvoje, kaip jis
jautsi? Jis tave myljo, ir tau... buvo ne tik draugas?
Mano tvas ir Jana painojo vienas kit nuo treij gyveni
mo met. Jie gyveno kaimynystje ir praktikai uaugo kartu.
Kad yra lesb, mama inojo dar bdama mergait. Man tai
nieko neprasta, uaugau su ta mintimi ir klausimo, ar a iuo
atvilgiu tokia kaip ji, niekuomet nekliau. Ir vis dlto net jei
Jana niekada apie tai neprasitar, spjau, kad vyr popvaigdi nuotraukas, kuriomis penktoje ar etoje klasje nukabin
jau savo sienas, kaip ir mano svaiiojimus apie ms muzikos
mokytoj septintoje klasje, reagavo su palengvjimu.
Jana ypteljo.
- Tavo ttis buvo daug daugiau nei draugas, ir tu tai inai. Ji pasim i dubenlio grai cent ir velniai pasukiojo j tarp
pirt. - Ttis ir a buvome dvi vienos monetos puss, nuo pat
maums. Dievinom t pai muzik, tas paias knygas. Jautm
vienas kit net bdami skirtingose vietose.
- Kaip tai?
Jana vilgteljo mane.
- Negaliu kaip reikiant paaikinti, - tar ji ir gteljo pe
iais. - Bet kai man studij metais prasidjo apendicito prie
puolis, tavo ttis atostogavo Amerikoje. Kaip tik t akimirk, kai
mane ive greitoji, suskambo telefonas. Tavo ttis pagalvojo
apie mane ir paklaus savs, ar man viskas gerai. - Jos ypsena
47

atrod truput lidna. - Tokie dalykai gyvenime nedanai pa

sitaiko, - tar ji. - Meil turi tiek daug vard, o tavo tio ir
mano meil buvo labiau platonika - bent jau i mano puss.
Vienintelis kartas, kai miegojome drauge, buvo ta naktis, kai
pradjome tave. Buvo nuostabu, bet pirmiausia dl to, kad dl
ito atsiradai tu. Ir visai nesvarbu, kaip yra dabar, - u tai a jam
bsiu dkinga aminai.
Kai Jana pakl akis, jos idavikikai vilgjo. Kaip tik no
rjau klausti, kada ji paskutin kart kalbjosi su tiu, bet mus
nutrauk.
- Kiek kainuoja? - Moteris raudonais akiniais laik paklu
si knyg. Virelyje buvo pavaizduotas vyrlesnio vyrikio veidas.
Jo kakta buvo aukta, vilgsnis skvarbus, burna cinikai ikreip
ta. Knyga buvo pavadinta Pamirtasis literatros kritikas. Au
toportretas.
Suraukusi kakt vilgteljau Jan.
- U tris eurus knyga bus js, - tar ji pirkjai.
Moteris kiek pavart knyg ir atidjo al. Kol vilgsniu ke
liavo per kitas blus turgaus prekes ant ms stalo, pasiiupau
knyg ir apirjau nugarl.
Jo bijoma, jis gerbiamas, j myli nedaugelis Viljamas Alekas
Ridas, zodingiausias Anglijos literatros kritikas, pasakoja savo gy
venimo istorij ir taip atskleidia stulbinam sielos vaizd mogaus,
kuris gyvas bdamas buvopramintas mogumi su mirtinaplunksna. Ridas, gims Amerikoje, taking raytoj draugas, pradjo
karjer LosAngeles Daily Times. Taiau igarsjo visamepasaulyje
dirbdamas kritiku Londono Times, kurio literatros redakcijai
vadovavo bene dvideimt met. Ridas mir 1969 metais sulauks
beveik devyniasdeimties savo gimtinje Amerikoje.
48

Viljamas Alekas Ridas? Dar syk apsukau knyg ir apirjau

liesok veid. Alekas Ridas - taip vadinosi mano ttis. Mano se
nelis, pernai mirs nuo irdies infarkto, vadinosi Viljamas Ridas.
- Ar itas vyras... man gimin? sukudjau mamai vilgsniu
rodydama knyg.
Ji linkteljo.
- Tavo prosenelis, - paaikino.
Dbteljau mam.
- Labai apgailestauju, - tariau, kai moteris vl ities rank
prie autobiografijos. - Mano mama apsiriko. Deja, is egzem
pliorius neparduodamas.
Moteris susirauk.
- Taip js nieko nepelnysit. Na tiek to, graios dienos jums.
Ji nujo, o a perliejau Jan pasipiktinusiu vilgsniu.
- Tai eimos istorija, mam! Tu man niekuomet nepasakojai,
kad tio senelis para knyg! O dabar nori j paprasiausiai
parduoti?
- Labai atsipraau. - Jana tarsi gindamasi kilsteljo rankas. Neinojau, kad tu domiesi tokiais dalykais. Man regis, jis buvo
tironas. Senelis Vilis kart pasakojo apie j. Jis negaljo jo paks
ti, o tavo ttis irgi niekuomet apie j nekalbjo. Jis tikrai nepykt,
jei mes t knyg ikitume. Bet jei ji tau svarbi...
- Taip, svarbi. - A atsiveriau knyg ir pasklaidiau pried,
jame buvo dti keli kritiniai straipsniai, taip igarsin mano pro
senel. Nustebusi stabteljau, kai akys ukliuvo u Lovelo vardo.
- Ei, tai Tigro mgstamiausias autorius! - ypteljau. - Rytoj
tai jam nuneiu, pairsim, k jis pasakys.
- Gal pirmiausia dert paiai perskaityti, k tavo prosenelis
para apie t vyr, - perspjo Jana. - Manyiau, jis auktino tik
49

savo mgstamiausius. Kitus drask skutelius. irk, kad is

lauknelis nepagadint tavo angl kalbos paymio.
-Tikrai. - Nusijuokiau, kai permeiau akimis menkinan
ias eilutes, kurias mano prosenelis para apie Lovelo krinius.
Nugarls tekstas nepersd: mirtina plunksna - taikliai pasa
kyta. - Galbt padovanosiu j Tigrui atsisveikinimo proga, kai
abitros atestatas jau guls kienje, - tariau ir uveriau kny
g. - O iki tol pasiliksiu j sau.
Paslpiau knyg krepyje, baigiau valgyti riestain ir pstel
jau ilto kvapo platakas. Hal nebuvo itin gerai ildoma. Jei
sdsime ia vis dien, pasidarys visai nejauku.
- Kaip manai, kiek u j prayti?
Jana kyteljo man po nosimi plon kieninio formato kny
gel. Sapnai kaip vidini klausim iraika - taip buvo uray
ta tamsiai mlyname fone alia didelio mnulio apskritimo. ios
knygos autor - Jana. Para j vos baigusi studijas, tais laikais
knyg neblogai pirko. Taiau jau kelerius metus knygos rinkoje
nebuvo, ir, kiek inau, Jana paskutinius egzempliorius idovano
jo savo klientams.
- Nenutuokiu, - sumurmjau. Ko jau ko, bet apie sapnus
svarstyti visai nenorjau. - ia altoka, - tariau. - Nueisiu atsi
neti kavos. Gal ir tu nortum?
- Veriau jau arbatos. Ir ilgai neutruk, o tai dar, ko gero, iparduosiu daiktus, kuriuos tu nortum sau pasilikti. Ar esi tikra,
kad nesugalvotum, kaip panaudoti gaubto sriui?
- Bjauryb Jana! Na gerai, einu.
Atsistojau ir ijau iekoti grim, taiau netoli tenujau.
Man patinka blus turgs, dar vaikystje Jana su virble mane
ionai vesdavosi. Galdavau vis aminyb knaisiotis sename
50

lamte, kol surasdavau k nors tinkamo. Ir iandien nepajgiau

tiesiog praeiti pro kitus prekystalius ir sulig kiekvienu ingsniu
jauiausi vis geriau.
Ei, Beke, pamaniau patenkinta, sveika sugrusi. alia pras
t porcelianini figrli, stikliuk degtinei, sen laikrodi ir
senien buvo siloma tikrai puiki dalykli. Ant vieno prekys
talio kartu su i JAV armijos nukniauktais daiktais guljo pora
juod paraiutininko bat su isiuvintomis romis ir roiniais
batraiiais. Tiko kaip nulieti, taiau aikiai ne mano kienei, tai
gi atsidususi atidaviau juos. Utat sigijau Pulp Fiction filmo
plakat, dvi Mando Diao kompaktines plokteles ir Lorelei mur
kiant kailin adintuv i serialo Gilmoro merginos. inoma,
netikr, bet tas tipas, kuris j man pardav, buvo padars j savo
buvusiai draugei. Svarsiau, gal padovanoti adintuv Zvirbki,
taiau suradau jai kai k geresnio: mgstamiausios jos dainininks
Joanos Armatrading ploktel, savinink pardav u tris eurus.
Ant kito prekystalio radau vadov, kaip daryti kaukes. Ideali
dovanai Zuzei, greitai jos gimtadienis. Ji be proto pavydjo man
tio ir jo monos Miels, nes jie abu dirbo kino versle, ir nie
kaip negaljo suprasti, kodl a nelankau j Los Amdele.
Ttis Santa Monikoje dirbo reklamini film gamyboje, o
Miel vadovavo agentrai, silaniai kino vaigdms asmeni
nius asistentus.
A pasimatydavau su tiu Vokietijoje, jis lankydavo mane
tris ar keturis kartus per metus, bet vengiau vykti atostog pas j
Amerik. Dl Miels, su kuria ttis isikl Los Andel prie
septynerius metus.
Jei kada pakeisiau nuomon, kaskart prisiekdavau Zuzei,
kad btinai pasiimiau ir j. O u tai Zuz turjo paadti, kad
51

neskalambys apie tio monos profesij visais varpais. Nieko

nra siaubingiau, kaip bti kvoiamai apie tai.
- Penkiolika eur, - pasak jauna moteris, kai paklausiau,
kiek norinti u t knyg. Man tokia kaina u parankin knyg
pasirod kiek per didel, bet moteris leidosi dertis, o knyga at
rod gera.
ia buvo nuotrauk, kaip pasidaryti dirbtines aizdas, bjau
rias ataugas ir visokias manomas siaubo kaukes. Taigi padjau
ant prekystalio penkiolika eur ir jau ketindama dtis knyg
krep, igirdau kim bals:
- Kai k pametei.
Balsas skambjo kakur kairje, netoli mano ausies, kart j
atpainau.
Ne atsitiktinumas\ auk mano vidinis balsas. Ne atsitikti
numas.
Atsisukau - labai labai ltai.
U mans stovjo nepastamasis. Ant itiesto delno guljo
mano raudonasis grotuvlis, kuris iki iol buvo prisegtas prie
varko. Negaljau itarti n odio. Kai iupau grotuvl, mano
pirtai virpjo. Kakuo to vaikino plataka pasirod keista. Bet jis
jau buvo atitrauks rank.
Sugniauiau rankoje grotuv. Jauiau savo puls, bet krtin
je vl buvo tasai kitas jausmas, kur taip sunku apibdinti. Ka
kas manyje nurimo, nors odiai siaut galvoje tarsi uraganas.
Nepastamasis nieko nepasak, tik irjo mane. Jis buvo
madaug mano gio, taigi mudviej akys viename lygyje, vl pa
jutau t kartligik i jo sklindani tamp. Knas lyg kats, at
rod, kad jis daug bgioja, kad judti gryname ore jam malonu.
Jis kvepjo oru, vju ir lietumi.
52

kart jis buvo su juodu odiniu varku - pankiku drabuiu

su sidabrinmis sagtimis ir visokiomis kniedmis, taip pat prisi
derins tinkamus dinsus. Kojas sispyrs juodus suvarstomus
batus. Tanks juodi plaukai krito ant kaktos taip, kad jis (kalbant
raudonplauks padavjos i viestuv salono odiais) atrod ne
kakaip, o begdikai seksualiai.
Stovjome tiesiai vienas prieais kit. Jo akys buvo tamsiai,
beveik juodai mlynos. Negaljau suprasti, kur baigiasi lliuks
ir prasideda rainel, ir pagalvojau - negaliau irti jo akis
valand valandas, kad tai nustatyiau.
Atsikrenkiau.
-Ar tu... prie por dien... treiadienio nakt... stovjai
prieais mano namus? - pralemenau.
Vaikino lpose atsirado ypsnys. Apatin lpa buvo kiek put
lesn u virutin, tai jo veidui suteik usispyrimo.
- Manyiau, taip, - atsak tuo kimiu balsu.
Nurijau seil.
- Manytum? K tai reikia - manytum?
- Neinojau, kad tai tavo namas. - Jis ypteljo puse lp,
kairiame skruoste atsirado duobut.
- Bet k... k tu ten veikei? - To idiotiko gumulo gerklje
niekaip negaljau nuryti.
- Gerai neinau. O k tu veikei? - Jo tamsiai mlynos akys
mans nepaleido. Regis, stebjo mane taip pat kaip a j. - Kodl
tu stovjai prie lango?
Ne tavo reikalas. Ko i mans nori?Kaip tau auna galv udavinti tokius klausimus?Madaug taip galjau atsikirsti.
O pasakiau tai k:
- A bijojau.
53

Nepastamasis vos vos ltai linkteljo. Vis dar nenuleido nuo

mans aki, tik ypsena pradingo.
-Tai tau veikiausiai reikjo oro, - atsak tyliai. - O man
viesos. Ir viena, ir kita padeda nuo baims.
viesos?
- Ar dl to atjai viestuv salon?
Vaikinas gteljo peiais.
- Ir dl to.
- O dl ko dar?
- Girdjau, kad valgyti yra gerai. - Jis ypteljo. - O kaip
sekasi plikagalviui su kostiumu? Ar jis surado savo datul?
Palaukite. Kas gi ia dabar? Ar jis i mans aipysis?
- Nejuokinga, - atsikirtau nudiugusi, kad vl galiu nor
maliai kalbti. - O tu neatsakei daugyb mano klausim. Ko
iekojai vakarlyje? K veiki ia? Jei tu mane persekioji, tai... ei,
atsargiau! - A okteljau al, nes mane atsitrenk jaunas vy
rikis. Jis ant pei temp milinik porcelianin tigr, o jo pa
lydov (blondin su tigriniu paltu) susijaudinusi trepinjo jam
i paskos.
- Girdi, Robertai. Tik neimesk jo, nes...
Vaikinukas linksmai vilgteljo porelei i paskos.
- Jei neklystu, ia viea vieta, - atsak vl atsisuks mane
ir ironikai pridr: - Galiau tavs to paties paklausti. Ar tu
mane persekioji? - Jo akys tiriamai nuvelg mane.
- K ia paistai! - dbteljau vaikin supykusi. - inoma,
kad ne! Ir kas tu toks apskritai?
Jis persibrauk ranka per tamsius plaukus. Staiga suglumo.
Veidas tapo velnus, paeidiamas, tarsi bt prasivrs menkutis
plyelis. Ne - neprasivr. Tai a j padariau.
54

- Dabar jau sakyk, - ikoiau. - Kuo tu vardu?

Vaikinas palenk galv.
- Tu man pasakyk.
- K? - A ingteljau atgal. - Koks mano vardas?
- Ne. Kuo a vardu.
Mano irdis m dauytis.
- Ar tau visi namie?
Pardavja, prie kurios prekystalio mes vis dar stovjome, susi
rpinusi palinko prie mans ir paklaus, ar viskas gerai.
A linkteljau. Ir tada mes abu atsitraukme per ingsn atgal,
taip tobulai susiderin, tarsi studijav choreografij.
Ir vl vaikinas nuvelg mane glumindamas. Man atrod,
kad jis kako ieko. Kako manyje arba alia mans. Negaljau
to paaikinti.
- Pamirk. Nerimtai pasakiau, - tar jis.
Gal itas bias ne viso proto? Gal narkomanas? O gal ir a
nesveika?
Vaikino vilgsnis nuslydo nuo mano veido emyn. Tamss jo
antakiai susijung, dabar jis atrod nustebs, dar daugiau - isi
gands. k jis dabar spokso? Gal a raupsuota?
Kitas jo klausimas mane visai imu i vi.
- Carpe diem?
Tai skambjo kaip klausimas. Jis ities rank, tarsi nort
suiupti kak man ant kaklo, pajutau, kaip jo pirtai perbrauk
per mano markinli mediag, visai lengvai, tai net nebuvo
prisilietimas, bet man tas judesys toks pasirod.
A krpteljau.
- K? - Instinktyviai sugriebiau kaklo pakabut ant sidab
rins grandinls. Tai buvo saul, madaug tokio dydio kaip
55

dviej eur moneta. it grandinl man padovanojo ttis, kai

buvau eeri. Pirmosios dienos mokykloje proga. Tie odiai
buvo igraviruoti sauls skritulyje.
- Seize the day, - sumurmjo vaikinas. - Griebk dien. Tie
odiai itai reikia, ar ne?
Mano burna staiga perdivo. Taip, tie odiai itai reikia ir i sentencija jau tkstanius kart buvo naudota kaip rekla
minis kis. Taiau tiui ir man dar gerokai iki to ie odiai
turjo ypating reikm, ir bdas, kaip vaikinas juos itar, irgi
nebuvo toks, lyg inot i sentencij i kokios nors itin praban
gios parduotuvs.
Jis taip irjo j saul man ant kaklo, lyg nort joje akimis
skyl ideginti.
A sumiau pakabut ranka.
- Ko tu i mans nori? - sukudjau.
Vaikinas kelissyk sumikiojo ir pirm kart nunarino akis.
Prikando apatin lp, tarsi neinot, ar itarti odius, kurie
sukosi jam ant lieuvio.
- Sveika, Beke!
A krpteljau ir skubiai vilgteljau sau per pet. Zuz! Dieve,
kaip tikdabar! Ji stovjo madaug udvideimt metr ir mojo abiem
rankomis, o tada pradjo skintis keli pro mones ms link.
Nekreipiau j dmesio, vl atsisukau.
Taiau ia nieko nebebuvo. Vaikinas dingo be pdsak.
Po akimirkos Zuz stovjo alimais ir spoksojo mane.
- Kas gi ia vl vyksta? Gal tave k tik itiko irdies smgis? Ji trkteljo mane u rankovs, vos spjau paslpti u nugaros va
dov kauki gamintojams. Laim, ji neklausinjo apie vaikin, gal
ivis jo nepastebjo. O dabar nebiau pajgusi apie j kalbtis.
56

- Viskas gerai, - iaip taip pralemenau ir bandiau nutaisyti

normali veido iraik, nors inojau, kad Zuz tuo nepatiks.
Taiau netrukus man paaikjo, kodl draug neukapojo mans
klausimais.
- Beke, a eisiu pasi-maaaatym, - idainavo ji. - Dima
nori kit etadien su manimi eiti kiiiin. Jis para man inu
t, ar gali patikti? tai. - Zuz atvo savo mobilj ir pakio
man po nosimi.
A sispoksojau ekran.
- aunu, - sumurmjau.
- aunu? - Zuz vl uvo mobilj. - Tai galaktika, Beke.
Vienintelis klausimas - kaip itverti rytdien. Mlas, ar etadie
nis negalt bti rytoj? Arba ikart dabar? Tu turi mane uimti.
Nueik su manim Rotu - vako figr muziej. Arba pa
krant. Arba banyi. Pas plastikos chirurg. Bet kur. Geriau
sia - apsipirkti. Man btinai reikia nauj drabui.
A vos vos ypteljau.
Zuz mvjo platjanias velvetines kelnes turkio ir rudos
spalvos dryeliais ir vilkjo turkio spalvos odin pon. Jos ausy
se kabaldiavo auskarais paversti firmos Maegde und Knechte
rakt pakabukai, o per peius buvo persimetusi oranin kailin
krep su seifo spyna. Jei lugt jos ketinimas tapti kauki meis
tre, Zuz lengvai gaut stilists viet.
- Ar tu ia jau apsivalgei? - paklaus ji, nelaukdama mano
atsakymo. - Ten fainas prekystalis su naudotais daikiukais ir oho, k mes ia matome? - Zuz mosteljo kairn. Mano irdis
vienai sekunds daliai stabteljo, bet kai akimis nusekiau atkit
Zuzs pirt, nusivylusi ikvpiau or. Ten buvo tik eila. Ji su
Dene ir Paula i ms klass rymojo prie plienini turkl ir
57

buvo tokia isipuousi, lyg dabar bt ne rytas. O jau ypa keis

tas buvo jos msos spalvos megztukas su tokia gilia ikirpte, kad
Zuz palydjo j odiais Galiu matyti tavo ird.
Atkiusi rank eila spoksojo mus.
- Kud kuda, kud kuda, padjau kiauin, kud kuda, kud
kuda, a tokia susijaudinusi, - cypteljo Zuz ir nusijuok, kai
trys gracijos pabrtinai nusisuko kit pus. - Eime, Beke, b
kim kuo toliau nuo it ligoni.
Netarusi n odio nuslikinau paskui savo draug tarp pre
kystali. Vis dar buvau kiek sutrikusi ir pirm kart gyvenime
Dimai buvau u t dkinga. Jis bent jau nukreip Zuzs dme
s tiek, kad ji nepastebjo, kas dedasi su manimi.
Po kiek laiko prijome laikrod, ir staiga man kniosteljo, kad
Jana jau ger valand laukia arbatos.
-Tikrai nebuvo btina pirkti arbat Indijoje, - pasak
mama, kai susikrimtusi pastaiau puodel arbatos ant stalo. Pi
nig gros dubenlyje buvo gerokai apmaj, rodos, gaubtas
sriui rado nauj savinink.
Jana apglb rankomis puodel ir psteljo arbat.
- Sveika, Zuze, - pasveikino ji mano draug. - Na, kaip ten
atmosfera namuose? Ar skaii erilas gro i Hanoverio?
Zuz suvaitojo.
- Oi, palikim t reikal ramybj. Jis juk i tikrj band kal
bti mano mam, kad a u tai nusipelniau mnes nam areto,
kai viskas paaikjo.
Jana ypteljo.
- Vadinasi, js nedidel akcija pavyko?
- Dar ir kaip. - Zuz klesteljo ant mano kds. - Tasai idio
tas septyniolika kart apibgo degalin, kol pamat, kad kakas
58

ne taip. inoma, a neatsiliepiau, kai jis skambino, bet po to,

deja, jis paband laidiniu telefonu. K padarysi, bet jis bent jau
iek tiek pasivainjo. - Zuz sukikeno. - Laim, mano motin
dl savo meils nuotyki taip grauia sin, kad ji man atleido.
Na? O kaip pas jus? Jau k nors pardavt?
- Mes ne, bet a pardaviau. - Jana isitrauk kelet bankno
t i kiens ir mosteljo drabui kabykl. - Du odinius var
kus, virbls lietpalt ir tavo sen mergel udik, Rebeka, - su
visu iogeliu. - Ji mirkteljo man. - Ak taip, ir dar - savo knyg
apie sapnus. K tik padovanojau paskutin egzempliori.
- Padovanojot? - paklaus Zuz.
Jana gteljo peiais.
- Tasai tipas btinai jos norjo, o atrod taip, lyg n cento
kienje neturt, taigi atidaviau.
Tai irgi mano mamos bruoas - nepainojau nieko daugiau,
kas bt toks dosnus kaip Jana, nors visai to nesureikmindavo.
- Kuo galiu padti? - Mama pasisuko senyv poni, kuri
kaip tik laik rankoje dant kraptuk e.
- avus daikiukas, - suburkavo ponia. - Kiek u j praot?
- Penkiasdeimt cent, ir eys js, - diugiai atsak Jana ir
pradjo posmuoti igalvot istorij apie ito daikiuko kilm.
A per vis t laik neitariau n odio. O k gi galjau pa
pasakoti? Ei, mama, Zuze, klausykit, man per keli vis perbga
toks keistas tipas, kuris mane kakaip... erzina? Bet gal ir avi?
Nesvarbu, kaip tai pavadinsiu, inojau, kad negaliu odiais var
dyti to, k i ties jauiu.
Pasimiau veidrod ir miau apirinti tio dovanot pa
kabut. Saulut buvo i sidabro, akyts padarytos i dviej ma
rubin. Taiau veidrodyje pamaiau dar kai k - tai yra, kaip tik
nepamaiau.
59

Frazs Carpe diem, kuri neseniai itar tasai nepastamas

vaikinas, nebuvo matyti. Mat odiai buvo igraviruoti kitoje
sauls pusje.
Apie tai a net nepagalvojau, bet juk taip buvo.
Veltui mginau nustumti gerklje strigus gumul. Gal paka
butis apsisuko? Apsukau j, bet jis tutuojau vl atsivert savo
tikrj padt. Sauls spinduliukai buvo sutvirtinti su grandinle,
taigi ji negaljo apsisukti, tai nemanoma!
Kaip, po galais, vaikinas suinojo, kas igraviruota kitoje pa
kabuio pusje?
Apvelgiau didiul turgaus hal. imtai moni vaiktinjo
tarp prekystali.
Bet tasai, kurio a iekojau, buvo dings.

Ketvirtas

esu. - Tigras psteljo garuojan

t arbatos puodel. - K apie tai manote?
Treiadienio rytas, ir, tiessakant, prie pulto turjo stovti ms
filosofijos mokytojas ponas Hopenkampas. Tema buvo Ren De
kartas, ir iandien turjome analizuoti prancz filosofo biografij.
Bet ponas Hopenkampas susirgo, j pavadavo angl mokytojas.
- Cogito ergo sum, - atsak Lenartas. Lenartas drauge su ma
nimi ir Zuze lank pradin mokykl, mano geriausia draug lai
k j irafos ir dainininko Heino hibridu, nes jo ilg blyk kakl
ikart imudavo raudonomis dmmis, vos tik prasiiodavo - o
tai, nepaisydamas io nemalonaus reikinio, jis darydavo gana
danai. - Taip skamba ios lotynikos sentencijos vertimas, - uo
liai toliau kalbjo Lenartas. - Dekartas tuo norjo pasakyti, kad
viskuo, kas egzistuoja, galime abejoti, tiktai ne paiu mstan
iuoju A. Jis turjo galvoje...
- A neklausiu apie Dekarto ivediojimus ia tema, - negai
lestingai nutrauk Tigras. - A klausiau, k apie tai manote js.
- Gebjimas mstyti daro mus unikalius, - tar Lilit Hopf,
mergait su kiauls nosimi. - Jis skiria mus nuo emesnij gyv
btybi. Nuo gyvn.
- MSTAU, VADINASI,

61

- Ar tai turt reikti, kad gyvnai neegzistuoja?- Zuz nie

kinamai dbteljo Lilit. - Nemanau, kad mano iurknas filo
sofuoja bgdamas savo rate, bet jis tikrai labai gyvas.
Klasje pasigirdo prislopintas kikenimas.
- Mintys yra ms brangiausias turtas, - nuskambjo i SuperMarijo lp. Jo gimdytojas buvo ms tv komiteto pirmi
ninkas. Jana negaljo jo paksti, nes per kiekvien susirinkim
kyrdavo savo begaliniais debatais. - Ar mes stori, ar liekni, tur
tingi ar vargai, gal gale visikai nebesvarbu, - toliau pltojo jis
savo teigin. - Protingas bedarbio paalpos gavjas vertas ne k
daugiau u pinig mai, kurio galvoje vieni vjai.
- Bet ir idiotai msto, - tar Sebastianas. Jis buvo vienintelis
mokinys, kuriam Tigras leisdavo prabilti nepasipraius odio.
Den ir Paula sdjo Sebastianui i deins ir nenuleido aki
nuo jo lp, dabar atsisuko ir eila. - Galiu galvoti ir apie tai,
kiek bokal alaus susiveriu gerkl per vakar, kiek mergin
pasiguldiau lov per paskutin mnes arba kaip imalti mar
mz ana tam turkui. U tai nebtinai gausiu Nobelio premij,
bet tai irgi mintys.
- Mintys laaaisvos, - idainavo Seila ir nutais toki poz, lyg
stovt prieais konkurso Vokietija ieko supervaigds komi
sij. - Niekas negali j atspti...
- Ir tai kai kada tikra palaima, - pakomentavo Tigras. - Gal
bt atsirast dar keletas protingesni asociacij? Taip, Aaronai?
- Koitus ergo sum. - Ms klass klounas nuvelg visus ir
sulauk juoko. Net Tigro lpas ikreip linksmas ypsnys. Tik
Seila susirpinusi surauk kakt. Ji norjo suinoti, kas yra Koitus, ir kai Aaronas paadjo pasitaikius artimiausiai progai pa
rodyti, klas tiesiog sprogo juoku. Juokiausi net ir a, nors ryt
62

vl sunkiai veriausi i lovos ir i nuovargio vos prapliau akis.

Mintis, kad reiks sdti dvi pamokas i eils pas t migdant
Hopenkamp, irgi menkai diugino, bet jei biau inojusi, kad
ia lauks mano mylimiausias mokytojas, veikiausiai biau i
vis njusi pamok. Tigras atunt ryto be perspjimo - tai man
tiesiog per daug.
Kai klas pamau nurimo, jo viesios akys smigo tiesiai
mane.
- O kaip tu, Rebeka? Gal btum tokia maloni ir pasidaly
tum savo mintimis iuo klausimu?
Pasukiojau pietuk, juo per paskutines minutes ssiuvinyje
pakeverzojau madaug tuzin Carpe diem. Kokiu klausimu? Ban
diau susikaupti, kad ilemeniau bent ril sakin. Keista, bet jis
galv atjo per daug negalvojus.
- Man is Dekarto posakis yra tik pus tiesos, - staiga igir
dau sakant save.
- Aha? - Tigras pakl antakius. - domu. O kaipgi skamba
kita pus, jei dar galiu tave kiek pakamuoti?
kart nekreipiau dmesio Tigro ironij. Kakas jo veide
paragino mane pairti klausim rimtai.
- Kad... kad mes kartais esame daug labiau tuomet, kai ne
galvojame, - prabilau. - Kai jauiame arba kai... paprasiausiai
esame.
Sekund mokytojo akys grsi mane gilyn. Bet jau kit
akimirk vl sugro jo altoji kauk.
- Tuomet pamginkime, - tar jis pranaiai ypsodama
sis, - padaryti nedidel eksperiment. - Tigras isitrauk ki
enin laikrod ir atidar j. - Usimerkite, - sak. - Nagi,
umerkit akis.
63

Vl pasigirdo kikenimas. Zuz kumteljo man on.

- Paadink, jei umigsiu, - sumurmjo ji.
Bet a staiga pavaljau. Padariau, k liep Tigras, umerkiau
akis. Beveik i karto pajutau smilkiniuose veln pulsavim.
- O dabar, - mano ausis pasiek Tigro balsas, - nustokite
mstyti. Duodu jums tris minutes. Pradedam.
Jau pirmieji m prunkti po keli sekundi. iureno ko
jos, ejo popierius, kakas band suvaidinti knarkiant, bet
kai Tigras krenkteljo, aprimo. Mginau itutinti savo galv,
bet smegenys nepakluso. Tarsi maina, kurios stabdymo myg
tukas usikirto, pojiai m virsti odiais ir lsti vienas po
kito.
Zuz kvepia mandarinais. Mano piritai salti. Kakieno kojos
bjauriai dvokiaprakaitu. Sebastianas teisus, ir tai yra mintys. Gal
voju apie prakaituotas kojasy vadinasiy esu? Gelbkit! Kas apkritai
jam pasidar pastarosiomis dienomis?Nuo pirmadienio beveik ne
pratar man n odio. Ar as k nors... Stop, Rebeka, negalvok!
Bet tai buvo nemanoma. Atrod, tarsi viduje i vis jg
bandyiau laikyti utvar, kuri spaudiasi milinika mas.
Prieintis nemanoma. A pasidaviau. Utvara griuvo, ir mintys,
kurias labiausiai biau norjusi nugrsti tolimiausi kamp,
plsteljo mane.
Kas tu esi? Ko is mans nori? Kodl inyri tarsi i niekur ir vl
netrukus dingsti? Ir kas tie keisti dalykaiy k man pasakei? I kur
inojau kas parayta kitoje mano pakabuio pusje? Kodl ivertei
tfraz angl kalb? Tu pasakei Seize the day. Ttis su manimi
kalba anglikai, bet tu mano tio nepasti, nieko apiej neinai.
Ogal?.. Kodl a turiu nuolat apie tave galvoti? O Dieve, tai pra
gaitis!!! Nenoriu apie tai galvotu cl...
64

Tigro kieninio laikrodio dangtelio spragteljimas grino

mane atgal klas. Ar man tik pasirod, ar mano mokytojas vis
laik irjo mane?
- Jums nepavyko, - tar jis, ir tai nebuvo klausimas. - Ne
svarbu, ar balti bateliai, bsimas vakarlis ar pasiprieinimas iai
uduoiai klaidiojo js smegenyse, js galvojote. Kiekvien
menkut sekundl. Netgi js noras negalvoti buvo mintis.
Negalvoti ir vis dlto bti tai galt bti iganymas. Taiau is
gebjimas jums neduotas.
Mokytojas nugramzdino kienin laikrod liemenn.
- Angl raytojas Lovelas baig savo gyvenim, nes jo nebeapleido kankinanios mintys, - tar jis. - Js esate - taigi js gal
vojate. Tai jus paveria vienintelmis gyvomis btybmis, kurios
kamuojasi su savo netobulumu, dvejonmis ir baimmis. Nusto
ti mstyti galsite tik tuomet, kai bsite nebegyvi.
- Ar tai paraginimas udytis? - paklaus Zuz, kai per per
trauk nujome Doris Diner. - Dievulliau, jis jau vl nuo
proto nuoks, ar ne?
- Mhm, - sumurmjau. Man pirmiausia rpjo sakiniai, Ti
gro itarti pamokos pabaigoje. Js esate, taigi js galvojate. - Ir
tau tai strigo? - paklausiau Zuzs. - Kai buvo kalbama apie tai,
kad negalime sustabdyti savo mini, Tigras pasak js ir jums.
Tarsi jis tarp toki nebt.
- Vau! - Zuz kumteljo mane. - Na ir kokia tu pastabi!
Pus devintos ryto! Man tai per auktos materijos, prisipastu.
O dabar mirtu i alkio. Ir manyiau, kad ten, priekyje, kakas
nori su mumis pasikalbti. - Zuz linkteljo ukandins pusn.
Salia dur susikryiavs rankas lauk Sebastianas. - Pastarosiomis
65

dienomis jis tave taip niriai nuvelgia, sukujo man Zuz. Kas nutiko, tampa?
- Nelabai nutuokiu, - atsakiau netvirtai. Kad mes vl susiti
kinjame, Zuzei pasakojau, ir ji iklaus tai suraukusi kakt.
- Na gerai. - Zuz pliaukteljo man per pet. - Manyiau,
mano kraujyje cukraus kiekis per maas, tai valgysiu. O tu aukis
pagalbos, jei pagalvosi, kad tau mans reikia. - Zuz spusteljo
man rank ir dingo ukandinje.
- Ar yra kas nors, k turiau inoti? - paklaus Sebastianas,
kai likome vieni. - O gal geriau pasakius - kokia nors gyva b
tyb, apie kuri turiau inoti?
Nuo io klausimo nevalingai susigiau.
- Neinau, k turi galvoje, - atsakiau padvejojusi.
-Juodi plaukai, - tar Sebastianas. - Madaug tavo gio.
Pankika odin striuk. Ar to pakanka? O gal reikt dar keli
odeli, kad suprastum?
Tylomis spoksojau Sebastian, mano irdis plak vis tankiau.
- Tu j matei?
- eila, - trumpai mesteljo Sebastianas. - Ir ji mat ne j,
o jus. Anot Seilos, judu buvote susitelk savo ma flirt. Tu
riu pasakyti, kad i tavs to nesitikjau. Mielai duosiu tau laiko,
Beke. Bet ne kitam. Tai gali pamirti.
- Man nusivilpt eil Hameni, - nusikeikiau prisiminusi,
kaip ji atkiusi rank spoksojo mane sekmadien uv aukciono
paviljone. - Tu tiki viskuo, k pasakoja ta kvaia? Tai nebuvo
flirtas. Tai...
- Taip? - Sebastianas vilgteljo mane. - Nelemenk. A ta
vs klausausi.
- A buvau pametusi savo grotuvl, supranti? - nenordama
66

itariau gana garsiai. - Tasai tipas j surado ir spraud man

rank. A padkojau, ir viskas. Net jo vardo neinau. - Bent jau
tai buvo tiesa.
- Aha. Na, jei jau taip... - Sebastiano veidas buvo tarsi suak
menjs.
- Taip, yra itaip! O jei tu manimi nepatiksi, irgi negalsiu
tau niekuo padti.
Sebastianas gteljo peiais. Staiga jis pasirod toks bejgis.
- Nesvarbu, paprasiausiai pamirk. Eikim vidun.
Nusekiau paskui j ir pajutau, kaip mano viduje viskas susi
trauk. Juk jis teisus. Visa tai, k a idarinjau, buvo velnikai
neteisinga jo atvilgiu.
Kita vertus, juk t nepastam jaunuol, kurio vardo tikrai dar
neinojau, maiau tik tris kartus. Ir kaskart labai trumpai. Kodl
gi tuomet atrodo, kad Sebastianas turi prieasi pavydti?
- Beke, eini? - Sebastianas nutais ypsen, turini nuslpti
jo netvirtum. Laik atvrs man duris ukandin. - Keista, k
Tigras pasak pabaigoje, ar ne? Kodl nevardijo ir pats savs, kai
kalbjo apie tai, kaip mus kamuoja mintys? Ar manai, kad jis turi
slapt recept? Nenustebiau.
A to nenusipelniau. Tiesiog nenusipelniau malonaus Sebas
tiano elgesio su manimi. Taiau palengvjim jauiau visu knu.
Sebastianas buvo geriausias mano draugas ir n u k pasaulyje
nenorjau jo prarasti. Apkabinau j.
- Broli, - tariau a, - to a irgi savs klausiu.
Prisdome alia Zuzs. Ji jau buvo usisakiusi ir kimo skru
dintas bulvytes. Sebastianas nupirko sumutin su kalakutiena
sau ir vegetarik sumutin man, sumokjo u abu. Kol kram
tme, Zuz stengsi palaikyti pokalb. Po deimties dien ketino
67

vsti gimtadien, tikjosi daugma iltos rudenikos popiets,

kad galtume kepti kepsnius prie Elbs kaip prajusiais metais. Ji
meldsi, kad ateit Dima. Vakar buvo grups repeticija, ir Dima
usak markinlius savo pritariamosioms vokalistms. Baltus su
raudonu kryiumi, urayta Serganios seserys.
Kaskart, kai itardavo Dimos vard, Zuzs blakstienos virpte
ldavo, o Sebastianas stukteldavo man po stalu koja.
Gerai, pamaniau. Viskas kaip anksiau. Viskas kaip visada. I
kvpiau, atsiloiau ir prie prekystalio pamaiau juod virugalv.
I susijaudinimo paspringau ir pradjau kaip palusi kosti.
Kol Sebastianas plojo man per nugar, painau siaur veid su
tamsiomis akimis.
Jis sdjo prie baro, paiame kampe, ir kilsteljo virun stikl
su kola. Man itryko aaros, taiau vilgsnio nenusukau.
Dabar vaikinas nuslydo nuo baro kds ir per piln ukan
din patrauk prie ms. Jo veidas atrod susikaups. Nors jo
ltai, judesiai buvo lengvi, elastingi, tarsi plraus vries, sli
nanio prie grobio. Regis, nei Zuz, nei Sebastianas jo nema
t, gal dl mano kosulio priepuolio. Vaikinas buvo vos per kelis
ingsnius nuo ms stalelio. Jis pabrtinai giliai kvp nenu
leisdamas nuo mans aki. Jo lpose atsirado kreivas ypsnys, ir
tada jis prajo pro al.
Mieliausiai biau bgusi jam i paskos. Bet t akimirk pa
galiau vl galjau kvpti, o kai nusiluosiau aaras, jis jau buvo
dings u kampo.
Zuz velg mane susirpinusi. O Sebastianas atkio savo
stiklin.
- Se, atsigerk. Beke, tu visa raudona kaip vys. Ar dabar
geriau?
68

As atsigriau, nurijau. Tada linkteljau. Mano irdis plak

kaip palusi ne dl kosulio priepuolio.
- Tuoj pasivysiu, - pasakiau, kai Zuz su Sebastianu galiau
siai atsistojo nuneti savo padkl. - Man reikia trumpam tu
alet, js jau galit eiti.
Kai durys paskui juodu usivr, puoliau prie baro.
- Atsipraau, - kreipiausi padavj. Jos plaukai buvo trum
pi, rykiai ali, ant asto itatuiruota salamandra. - Vaikinas, ku
ris neseniai ia sdjo. - A atsikrenkiau. - Gal netyia inai,
kuo jis vardu? Ar anksiau esi j ia maiusi?
Zaliaplauk pasuko galv t pus, kur sdjo vaikinas. Kolos
stiklin ir lkt vis dar stovjo, tuios, liks tik salotos lapas,
toks vienias ant lkts krato.
- O, mlas! - suuko ji. - Tas iknius nesusimokjo! - Jos
veidas i tio paraudo. - Ne, neinau jo vardo. O jei ino
iau, tai praneiau mentams. Toks iknius! Ar ir tau jis k nors
pavog?
Kai tylomis papuriau galv, padavja surauk kakt.
- Palauk truput. Ar ten sdjai prie dur? Tu buvai usiko
sjusi?
- Mmm... taip, - pralemenau.
- Na super! - aliaplauk garsiai kvp. - Tasai tipas klausi
njo apie tave. Norjo suinoti, ar tu bni ia daniau. Ir ar tasai
blondinukas, kuris trank tau per nugar, ess tavo draugas.
Man apsvaigo galva.
- Ir... k tu jam pasakei?
- K a pasakiau? - Zaliaplauk sirm kumiais onus. Gal a kokia paini agentra ar kas? Pasakiau, kad ito pats
galt tavs paklausti. O atsidkodamas jis sprunka neapmok
69

js sskaitos. - Ji papurt galv. - das, net nepastebjau, kad

jis dingo!
As giliai kvpiau.
-Kiek?
- K? - viess aliaplauks antakiai visai susiliejo.
- Valgis. - As mosteljau tui viet prie baro. - Kiek?
- Oj... - Padavjos lpose atsirado uuojautos kupina yp
sena. - Regis, tave gerokai ukabino, irdele. Bet praom, kol
dar nesumokjau i savo kiens... - Ji atkio rank. - ei eurai
devyniasdeimt. Be arbatpinigi.
- tai. - A atvriau pinigin ir spraudiau aliaplaukei del
n septynis eurus. - Ai.
- Labai dkui. O u deimt cent mestelsiu dar vien pata
rim. Laikykis nuo toki tip atokiau. Dl j tik nemalonum
tursi.
Tada aliaplauk atsuko man nugar ir dingo virtuvje.
Po piet pertraukos dar buvo prancz kalbos pamoka, rame
test (jam a nesiruoiau), ir dvi angl kalbos pamokos, per jas
Tigras skait mums iurpi Lovelo istorij (i jos a nesupratau
n odio). Juodi plaukai, pamaniau. Panaaus gio kaip a.
Pankika odin striuk. Ar man dar reikia keli odeli, kad
suprasiau? Taip, daugybs, bet apie tai vargu ar galsiu papa
sakoti Sebastianui. Po galais, Tigras teisus. Labai stengiausi su
stabdyti mintis.
Tiesiai i mokyklos nuvaiavau Alsterio plaukimo basein.
ia treniravausi septynerius metus, tris kartus per savait. Tre
neris djo mane dideli vili. Bet komandos draugs kasmet
vis labiau mane nervino. Nepritapau prie j. Mano klubai buvo
70

pernelyg apvals, krtys per didels - o kad vis dlto buvau prie
geriausij, nemgo mans dar labiau. Sulaukusi eioliktojo
gimtadienio pasitraukiau i sjungos ir n akimirkos dl to ne
sigailjau.
Bet plaukimas ir toliau liko vienintel mgstama sporto aka.
Treniravausi pati viena, matavau savo greit ir diena i dienos
gerinau savo form.
iandien, laim, moni nebuvo daug, taigi turjau vis take
l. Pradjau plaukti krtine ir nugara, kad apiliau. Tada krau
liu, po kiek laiko panriau. ia, vandenyje, viskas buvo leng
viau, be svorio, pleveno. Ne tik mano knas, bet ir mintys. Ypa
mintys.
Plaukimas man lyg skrydis be sparn. Ir po kiek laiko sulau
kiau tos svaiginanios akimirkos, kai nebesuvokiu savo paios
pastang, tik ritm vandenyje, tik judesio ir neimo vienov. I
lipusi pamaiau, kad per 72,22 sekunds nuplaukiau 6,2 kilome
tro. Jauiau kiekvien raumenl, mano pulsas niokt ausyse.
Bet galvoje pagaliau viepatavo ramyb, bent jau t akimirk.
Pakeliui namo tvirtai nusprendiau iguiti t nepastamj i
savo mini. Vl buvo treiadienis, lygiai savait, kai pama
iau j pirm kart. Baigta svarstymams, baigta kankinamiems
klausimams, ko jis i mans nori arba kokie atsitiktinumai
mus vis suveda.
iandien a treiadienio karalien ir irsiu su virble ir
Jana Oueno vienuoliktuk. Valgysiu, mgausiuosi filmu ir
miegosiu, o rytoj pamginsiu visk pairti logikai.
Ms butas kvepjo tkstaniu ir viena naktimi. Anot Zvirbls, Jana praleido virtuvje daugiau nei keturias valandas. Tokia
71

gausybe rytietik ukandi, kuriuos ji paruo, bt galima

papenti pus armijos arba, kaip pasak Zvirbl, harem.
Jana ms eimoje buvo vyriausioji virja, bet jei darbe susi
nervindavo, jos virjyst galdavo ir isigimti. Kai sveius ateida
vo Janos bendradarbs, su kuriomis draugavo ir Zvirbl, i kaskart
melsdavo jas perpasakoti mano mamai ypa sunkius savo praktikos
atvejus. A visuomet rytingai protestuodavau. Zvirbl galdavoval
gyti kiek panorjusi ir nepriaugdavo n gramo. O man koks nors
nenormalus Janos pacientas kainuodavo dar vien diro skyl.
To galjau tiktis ir iandien. Madaug du tuzinai piln du
benli sustatyti ant ilgo stalo alia kuets. Pauki narvelyje
Dimis Bobas ir Donas Berniukas pesi dl garbingos vietos
ant vieios sor lazdels. Ant televizoriaus karaliavo nepasotina
masis Antonas, ekrane Daas skelb savo sbrams: Mes iki kaklo
mle! Jei netroktame itrkti Monak, mes tikri ikniai.
- ikniai! - tuo pat metu kaip Denis Ouenas ir ir Zvir
bl. iemet film irjome antr kart, o virbl turjo ger
atmint net ir nekokiems juokeliams. Galbt tai dl jos antrosios
profesijos. Ji udarbiauja teatre kaip sufler.
Ji sdjo pasikiusi po savimi kojas alia mans ant plaios
kuets ms palpje. Jau savait rezg pirm savo naujosios
serijos objekt: Sponglia beatificae. Laims kempin. Dar buvo
sunku pasakyti, koki visum susilies tos auksins gijos, bet
Zvirbl buvo labai usidegusi ir tikjosi su ia serija surengti savo
pirmj parod. Sil kamuoliukas guljo mano skraite ir sten
giausi jo neaptrupinti.
Jana sdjo deinje nuo mans, tikrai nesigilino film - o
Zvirbl sek veiksm bent jau ausimis. Mama, regis, panaiai
kaip ir a, sunkiai galjo sutelkti dmes film.
72

Ji suvalg kuskuso salotas, kuri buvo prisikrovusi lkt,

pasir ir atsistojo.
- Damos, ar nepyksit, jei likusios filmo dalies neirsiu, pa
liksiu jus vienas? Ryt man anksti darb.
Zvirbl pakl akis nuo mezginio.
- Ar viskas gerai? - paklaus ji susirpinusi. Jana linkteljo.
- Viskas kuo puikiausiai, tik noriau isimiegoti. Labanakt,
mielosios. Labanakt, Donai Berniuk. Labanakt, Dimi Bobai. Ji pasiunt oro buin ir pasuko prie laipt. - Ar nurinksite in
dus? - igirdom dar ktelint nuo laipt.
- Sunkus atvejis? - paklausiau Zvirbls, nenukreipdama aki
nuo ekrano.
- N neinau, - atsak ji.
Zvirbl buvo vienintelis asmuo, kuriuo Jana pasitikjo darbo
klausimais - jei ivis pasitikjo. Mano motina buvo priederms
tylti alinink. Niekuomet prie mans nepratar n odio apie
savo klient problemas. Taiau, inoma, a inojau, ko tenka
prisiklausyti Janai darbe, ir tai ne tokie mons kaip ms kai
myn ponia Dunkhorst, kuri Janai veikiausiai pasakot tik apie
savo lig simptomus. Tarp Janos klient buvo iprievartautos
arba vaikystje smurt patyrusios moterys, taip pat mons, ku
rie patys nevaldo polinkio smurtauti. Janai net ir nusikaltliai
buvo aukos. Prie por met syk nugirdau, kaip ji savo darbo
telefonu ypatingiems atvejams kalbjosi su vyru, kur kamavo
smurtins fantazijos.
Neinojau, kas stipriau: mano pasilyktjimas, kad motina
taip supratingai kalbjosi su tuo tipu kitame laido gale, ar mano
nusistebjimas mama. Danai klausdavau savs, kaip ji tai pakelia.
73

Spusteljau pultelio mygtuk. Staiga nebenorjau irti fil

mo. Taiau nenorjau ir gulti. Man reikjo Zvirbls draugijos,
man jos reikjo, kad padt usimirti.
- Gal nori pasiklausyti ploktels? - paklaus. - Ji nuostabi.
A linkteljau. Zvirbl padjo mezgin al ir pam Joa
nos Armatrading ploktel, kuri sekmadien parsineiau i blus
turgaus. Tai nebtinai mano mgstamiausia muzika, bet tylus
ploktels trakesys ramino, o dainininks balsas nuostabus, sonorinis.
Daina vadinosi Save me, Zvirbl vilgteljo mane, jos vei
das tapo velnus.
- it dain girdjau t vakar, kai susipainau su tavo
mama, - tar ji auktu balsu. - Skambjo per radij, kai kavinje
alia vaik ligonins neiau jai uksti.
A linkteljau. Neprisiminiau tos dienos, tada buvau per
maa, bet t istorij, inoma, inojau. Vaikystje vis praydavau
j papasakoti. Ir iki iandien stebiuosi, jog a buvau prieastis,
kad jiedvi susitiko.
Zvirbl usimerk, ir mes klausms Joanos Armatrading
dainavimo.
Like a moth, with noflame topersuade me
Like blood in the rain, running thin
Whileyou stand on the inside, looking in
Save me... *
* Kaip naktinis drugys, be liepsnos, kuri mane tikint,
Kaip kraujas lietuje, kuris atsiskiedia,
O tu stovi viduje ir iri.
Igelbk mane (ia ir toliau paodiniai eili vertimai ir pastabos vertjos).

74

- Papasakok man, - papraiau virbls. - Papasakok t isto

rij dar syk.
Zvirbl apsikabino liesomis rankomis kelius ir ypteljo man.
- Ar tu tikrai nori? - paklaus.
- Taip, - atsakiau. Pasakojimai i mano vaikysts, o is ypa,
danai mane paveikdavo vienodai - jie spinduliuodavo tam tikr
paguod. O kaip tik paguodos man vakar labiausiai reikjo.
- Na gerai, - tar Zvirbl. - Tu buvai trej...
Pasimiau dar vien bandel ir atsirmiau storas pagalves.
- ...Supaisi didelje aidim aiktelje miesto parke. Buvo
nuostabi rudens diena, Jana vilkjo melsvj vilnon palt ir supo
tave. Aukiau, mamai - aukei tu, vis garsiau, vis labiau susijau
dinusi. - Auksiauy aukiau! Iki dangaus!Jana stovjo u tavs ir
vis smarkiau supo, o tu kryktavai i diaugsmo. A sdjau pie
voje ir pieiau, taiau judvi patraukt mano dmes - ne, tai Jana
patrauk mano dmes. - Zvirbl ypteljo. - Ji visikai niek
nekreip dmesio, velg tik tave. Regis, buvo visikai itirpusi
tavo diaugsme. Saul apviet Janos plaukus, jie vilgjo, jos
akys ibjo. Ir staiga - lyg perknas i giedro dangaus - tu palei
dai spyni virves. Jos buvo auktai ore, ir tu nuslydai. Atrod,
laikas sustojo. Tai buvo viena i t akimirk, kurios atrodo tarsi
sustingusios: tu ore, Jana u tavs, itiesusi rankas, tarsi galt
tave sugauti. Tai, inoma, buvo visikai nemanoma. Pakauiu
trenkeisi akmenin plokt. Garsas buvo baisus, ir tu guljai
nejuddama.
Zvirbl usimerk, jos veidas persikreip.
- Jana rk, jos rkimas buvo beveik baisesnis u gars, kai
tu atsitrenkei em. Tai buvo aius, iki kaul smegen per
smelkiantis riksmas, jame nebebuvo nieko mogika. Maiau
75

raudon kraujo dm tau pakauyje, ir staiga galv atjo visikai

idiotika minis, kad raudonas kraujas ir baltas akmuo kakaip
nedera tarpusavyje.
Zvirbl papurt galv.
- Siaubas, k smegenys tokiomis akimirkomis produkuoja.
Na, aidim aiktelje buvo nemaai moni, ir ikart aplink jus
susibr minia. Kakas paskambino greitajai. Kai prasibroviau
pro mones, Jana laik tave glbyje. Niekuomet iki to ir niekuo
met vliau nemaiau tiek baims mogaus veide. Tavo rankyts
bejgikai karojo, ir buvo akivaizdu, kad ir Jana nebegals gyven
ti, jei tu mirsi.
Zvirbl msliai peiojo savo rankdarb.
- Tie, kas neturi vaik, negali i ties suprasti, kas tokiomis
akimirkomis vyksta motinos irdyje, - tar ji tyliai. - Bet a tai
pamaiau.
Ji patyljo ir kumteljo man.
- Kartais man lidna, kad negaliu to pajusti, inai?
A linkteljau. virbl neturjo vaik. Dl to per daug nesi
jaudino, bet inojau, kad jai tai skaudoka tema.
-Tave ir mam apsupo mons, jie, be abejo, linkjo tik
gero, - pasakojo ji toliau. - Vyrikis i savo mobiliojo paskambi
no greitajai. Jautsi labai svarbus, tais laikais ne kiekvienas turjo
mobilj, o jis vis laik mojavo juo, kad visi galt matyti.
Zvirbl padjo rankdarb al ir ypteljo man.
-Tasai tipas buvo paprasiausias pasiptlis. Vilkjo lyk
iausi kostium, kok tik esu maiusi. Prie pat atvykstant grei
tajai tasai daikiukas suskambjo, ir vyrikis pradjo visu balsu
nektis su kakokiu klientu. - Zvirbl pasipurt ir m mg
dioti vyrikio bals: - Jei atvirai, tai js skambutis mane pa
76

siek ne visai patogiu metu, nes, taip sakant, iuo metu reikalinga
mano asmens pagalba... - Zvirbl uvert akis. - Tiesiog sunku
suvokti, kaip jis susireikmino, mielai biau pakteljusi jam
blizgani plik. Bet gal gale jis juk igelbjo tau gyvyb. Labai
gaila, kad tai buvo kvaila bedion. - Zvirbl nusikvatojo. Na, - kalbjo ji, - pliks buiuoti nebereikjo. Utat pakliau
tavo ma balt mekiuk. Jis guljo alia spyni.
- Moiuts mekutis, - tariau a ir prisiminiau prajus
treiadien, kai Jana itrauk j i ds. Nuo tada jis vl ant
mano lovos.
- Taip, tas pats. - Zvirbl linkteljo. - Netrukus atvyko greito
ji. Tu vis dar buvai be smons, ir kai sanitarai pam tave i Janos
glbio, nordami paguldyti netuvus, ji atrod taip, tarsi jai ird
bt ipl. Buvo sustingusi i skausmo. Ir tada ms vilgsniai
susitiko. Stovjau su tavo mekui rankose, Jana ities rank jo
paimti. Ir kakaip pajutau, kad tiesia rank ne tik mekiuk.
Zvirbl akimirk patyljo.
- Netarusi odio nujau kartu su ja, lipome greitosios au
tomobil, jis pajudjo i vietos jungs sirenas. Tu guljai ant ne
tuv, sanitaras udjo tau ant burnos ir nosies deguonies kauk.
Tu buvai tokia mayt, o Jana atrod tokia sutrikusi.
Zvirbl atsikrenkt.
- Ligoninje viskas vyko labai greitai. Tave nugabeno re
animacij, Janos ten neleido, ir kai paskui tave usivr durys,
ji susmuko. Tiesiog suklupo ant keli, neileisdama n garselio,
nieko nesak. Neatrod taip teatralikai, kaip skamba, bet i ties
taip buvo, lyg tavo mamai tikrai i po koj bt islydusi em.
Prijau prie jos, atsiklaupiau alia ir itaip laukme vis aminy
b. - Zvirbl sunr rankas. - Jana laik sikibusi mekut, vis
77

laik spoksojo j ir kudjo, kad jis turi bti su tavimi, kad tau
nereikt bti vienai. Paskui itar tavo tvo vard, kartojo j ir
kartojo. Alekai. Alekai. Alekai... Paklausiau, ar reikia jam paskam
binti, bet ji teinojo, kad jis filmuojasi, neturjo jo numerio.
Zvirbl sukiojo tarp pirt plauk sruog.
- Viskas truko vis aminyb, a kyrjau visoms sesutms.
Bet pagaliau durys atsivr. Gydytojas, jaunas ugniaplaukis vy
ras su strazdanomis, priklaup prie ms. Vis dar pamenu, kaip
mane sujaudino is gestas. Jis pam tavo mam u rank ir pa
sak, kad viskas gerai. Kelias minutes tavo gyvybei tikrai grs
pavojus. Bet dabar tu esanti saugi. - Zvirbl papurt galv. - Ir
tada tavo mama pradjo tirtti visu knu, negaljo nustoti, kol
ms neleido pas tave palat. Lovoje atrodei tarsi maulyt
Snieguol blyki oda, juodi plaukai ir tamsios lpos. Bet tu
ypsojaisi, Rebeka.
A akimirkai usimerkiau.
- Vliau prabudai, bet trumpam. Pirmieji tavo itarti odiai
buvo: Kurgi Lu? Jana padjo tau mekut ant krtins, bet tu
dar buvai labai sutrikusi ir nenustojai klausinti to paties. Klausdavai kaskart, kai pabusdavai i neramaus miego. Patricija saugo
tavo Lu, - kaskart velniai pakartodavo tavo mama ir spstel
davo man rank. Po kiek laiko tu kaip reikiant atsipeikjai ir
pamatei mane pirm kart. - Zvirbl paleido sruog slysti pro
pirtus. - Tuomet pasakei: Pat saugojo mam.
Ji sukryiavo rankas ant krtins ir pakl akis lubas.
- Pat tapo Zvirbl, taip ir pasiliko.*
* odi aismas: mergait sutrumpina vard Patricija iki Pat, o Spatz vokikai
reikia virbl.

78

* * *

kambar grau gerokai po vidurnakio. Septint suskambs

mano adintuvas, bet miego visai nenorjau. Mudvi su Zvirble
dar ilgokai sdjome palpje, klausms sen plokteli ir vis
meldiau j neiti lov, bet po kiek laiko, dar jai nespjus u
snsti ant kuets, pasidaviau.
Reiks susitvarkyti paiai.
Akimirk tiesiog sdjau ir svarsiau, k reikt daryti toliau,
kad tvirtai laikyiausi savo ketinimo ir iguliau lauk kamuojan
ias mintis. Tada skubiai stvriau ausines, visu garsu pasileidau
grotuvl ir sdau prie kompiuterio pasitikrinti pato.
Buvo du neperskaityti praneimai. Pirmasis siuntjas - ttis,
antroji inut, atjusi vos prie por minui, Sebastiano.
Pirmiausia perskaiiau Sebastiano laik.
Galvojau apie tavo odius.
K iandien pasakei per pamok.
Kad mes kartais esame labiau, kai jauiame.
Man tai pastama. Patyriau tai.
Su tavimi.
Labanakt. S.

Pirtas spragteljo Atsakyti.

Mielas Sebastianai,
Labai apgailestauju, kad pastaruoju metu...

Viskas, nebeinau, kas toliau, mini kamtis. ra miinyje

prasidjo daina Mes esame didvyriai.
79

Nebeinau, kas toliau, nebeinau, kur mes esam, nebeinau,

kas toliau, nuo ia aklai...
Mano smilius spusteljo Ataukti.
Ttis ra:
Hi there little Wolf,
K veiki ir kodl man neraai? Ar viskas gerai kitoje ems rutulio
pusje?
A baigiau temptus filmavimo darbus su usispyrusiu modeliu ir
nervingais klientais, o namie tavo maoji sesut vl pasisteng, kad
bt dl ko jaudintis. Pirmadien Miels mobilj paskambino jos
mokytoja. Vai paragino savo suolo kaimyn igerti jos raalins turi
n. Vai jam pripasakojo, jog tai ess stebuklingas raalas, paveriantis
mog nematomu. Maius pateko ligonin, o jo motina nori paduoti
mus teism.
Diaugiuosi, kad turiu bent vien dukr, kuri iuo tuo tapo.
O iaip ia viskas kaip visada per rinkim kartlig.
Laikyk kumius u Obam.

And seize the day.

Love, Daddy oxxxoooxxx

Skaitydama pastraip apie savo netikr seser nejuiom nusi

juokiau. Vai atrod kaip baltapkis angelas, bet jos viduje tnojo
bent jau nedidukas demonas, jei ne visas j brys. Jana su iokia
tokia neapykanta teig, kad i savyb Vai paveldjo ne i tio,
bet a inojau, kad ji taip sako vien dl to, kad jauiasi eista.
Ttis apie Miels ntum tuomet neusimin n vienu odiu.
Kai prane mums apie gimus vaik, Vai jau buvo poros mne80

i, ir dl to Jana baisiai supyko. Nuo tada dar blogiau atsiliep

apie Miel ir draugyst su tiu nebebuvo tokia kaip anksiau.
Ties sakant, ir mane tai eid. Bet dabar ttis reguliariai
siunt nuotraukas ir pasakojo man, ko prikreia Vai. Jau vai
k darelyje Valentina buvo aukltoj siaubas. Tualete skandino
lepetes, sriubos puod primesdavo sraigi, o ypa baugtiems
vaikams tomis dienomis, kai jie dar tik pratindavosi prie dare
lio, pripasakodavo, kad aukltojos esanios baisios raganos ir per
kiekvien piet miegel isitenkanios po vaik, kur ikepa kros
nyje. Retsykiais klausdavau savs, ar Miels ir tio aukljimo
stilius su tuo nesusijs, bet ttis mano klausimus neatsakydavo.
iaip ar taip, apie Miel stengdavoms nekalbti.
Pasiuniau tiui atsakym ir ikart gavau nauj laik.
Little Wolf, ar dar nemiegi?
KAIP TIK apie tave galvojau!
Tavo laikas pasiek mane prie Nasimjento eero. Pasidariau nedi
deles atostogas ir siuniu tau por nuotrauk.
Kat, kuri matai pirmoje nuotraukoje, priklydo pas mane, nors
veikiau a pas j. Kai atvykau ia pirmadienio vakar, katjau buvo ia
ir miegojo ant supamojo krslo, tarsi bt neatskiriama jo dalis. Kar
tais ji bastosi po apylinkes, bet visuomet grta. Ji man truput panai
tave - juodakail ir ibaniomis akimis.
Ar dar prisimeni, kai buvome ia vis vasar? Tu imokai plaukti ir
vis kartojai, kad kai bsi didel, perplauksi vis Drakono eer - nuo
galvos iki uodegos galiuko. Kaip manai, ar jau esi didel?

Wish you were here!

Love, Dady
81

Drakono vardu pavadinau Nasimjento eer, kai ttis pirm kar

t parod j man emlapyje. Eeras ities buvo drakono formos,
su ilga dygliuota uodega. Ms namai, - tuomet pasak ttis ir
baksteljo drakono krtin, - yra ia.
Perirjau tio atsistas nuotraukas. Pirmoje buvo tio va
sarnamio veranda. Kat miegojo supamajame krsle, susisukusi
kamuoliuk, atgrusi nugar fotoaparatui, atrod tarsi juodas
kailinis kamuolys.
Antroje nuotraukoje buvo eeras nakt. Keista, beveik misti
n nuotaika. Tamsiai mlyname danguje tarp balt rko tumul
kybojo pilnatis, vandens paviriuje platus mnulio takas. Meldai
pakrantje mirguliavo sidabru, tarp oli vanden ved medinis
lieptas.
Jis buvo nudaytas rykiai raudonai, atrod lyg ilga strl.
Pirt galiukais palieiau ekran. Kai atitraukiau juos, lygiame
tarsi veidrodis vandens paviriuje liko mano pirt atspaudai.
Galjai matyti net smulkias rieveles.
Atsistojau, pasiiupau nuo lovos baltj mekut ir nujau
prie lango. Muzika baigsi. Kambaryje buvo tylu.
- Lu, - sukudjau ir pakliau akis nuo juod mekuio aki
tui gatv. - Kas, po velni, man darosi, Lu?

Penktas

ARTIMIAUSIOMIS DIENOMIS nieko nevyko, tik Zuz kas

minut darsi vis nervingesn dl pasimatymo su Dima ir kalb
jo mane etadienio priepiet eiti su ja apsipirkti, kad valandos
iki vakaro greiiau prabgt. Atsidkodama pasisil penktadien
po pamok nueiti su manimi Alsterio plaukimo basein pama
tuoti man laiko.
A i ties mginau dar kart logikai apmstyti tai, kas nuti
ko. Bet patyriau gding neskm. Tiesiog nebuvo jokio protin
go paaikinimo, kodl nepastamasis taip mslingai pasirodo bent jau paaikinimo, leidianio pasistmti pirmyn. Nukreipti
mintis - tai tokia buvo mano vienintel ieitis.
Kai prie okdama basein stovjau due, tyia atsisukau kuo
kartesn vanden, kad dar aikiau pajusiau panirim alt van
den. ito ok sukelianio slyio su kitu elementu, kai akimirks
niu ugniauiamas kvapas ir tada per vis kn nusirita virpulys,
su niekuo nepalyginsi. Galbt tasai Lovelas, apie kur mums nuo
lat pasakoja Tigras, turt irgi pamginti plaukti, pamaniau.
Zuz su markinliais ir bikinio kelnaitmis sdjo ant basei
no krato ir maskatavo kojomis vandenyje, o a sukau ratus. I
vis stili kraulis man mieliausias.
83

Plaukdama krtine visuomet jauiu, tarsi stumiau vanden

nuo savs, kraulis veikiau kaip arimas, ir plokti smgiai pakaito
mis tai viena, tai kita koja daug lengvesni ir tikslingesni nei varls
judesiai plaukiant krtine.
Zuz laik rankoje chronometr ir sak man skaiius. ian
dien, deja, nebuvau geriausios formos, aiku, dl to, kad penk
tadien baseine gerokai daugiau moni. Triukmas atsimudavo
plytelmis iklijuotas sienas, vis reikdavo aplenkti stor drau
gel, kuris paiame takelio viduryje vaidino negyvl. Kai jis dar
mane ir aprk, kad ukliudiau jam pet, atsikirtau ir rytingais
yriais nunriau gilyn.
Negirdjau jokio triukmo vaik riksmo, baseino prii
rtojo praneim, rkalojani jaunuoli ant tramplino. alin.
Viskas alin. Mielai biau likusi ia, apaioje, vis aminyb.
Bet po kiek laiko mano plauiai pavargo.
Kai inirau, ties sakant, turjau jaustis visai udususi. Taiau
prieingai pajutau energijos bang. Ji atpldo i vidaus, liejosi
mano arterijomis ir ild vis kn.
Paabojau savo jgas ir nukreipiau jas judesius, kurie dabar
buvo ir rams, ir greiti. Pagavau ritm, kiekvienas judesys supanjo su kitu, kol galiausiai virtau vientisu kaip srov yriu. Niekas
nebestojo man skersai kelio, bet veikiausiai ir tai nebt sustabd.
- Vau. - Zuz atkio man chronometr. - Kas tau nutiko? Gal
ten, apaioje, pasikrovei? Tai absoliuiai geriausias laikas, Beke.
ypteljau, ilipau i vandens ir isigriau plaukus. Pirm
kart po daugybs dien vl jauiausi tikrai gerai.
Vakar leidome pas mus. Mudvi su Zuze sitaisme su di
diuliu dubeniu kukurz spragsiu palpje. Zvirbl buvo tea
tre, o Jana vl savo kabinete dirbo virvalandius.
84

Zuz nepaliaudama kalbjo apie Dim, ploma palaimingo

diugesio ir panikos baims dl skirtingo dydio krt, o a
bandiau kiek manydama j nuraminti. Kai ivardijau visus savo
argumentus, pasiliau pamginti usimirti su Grei anatomija,
mgstamiausiu Zuzs serialu. Padjo.
Likusi vakaro dal smaksojom prie televizoriaus. Narvelio
durys buvo praviros. Retsykiais palesindavom Don Berniuk ir
Dim Bob spragsiu trupiniais, po kiek laiko Donas Berniu
kas nutp man ant peties ir pradjo knebinti ausies lezgel.
- Na, kaljimo broli, ar viskas gerai? - sunibdjau jam.
Donas Berniukas tyliai irpteljo. Nuo seno j mgau kiek la
biau u Dim Bob. Jis toks velnus, kartais man net atrodyda
vo, kad supranta, k jam sakau.
Zuz usndo ant kuets. Burna pravira, tyliai knark. A j
rpestingai uklojau vilnone antklode.
Nors paplaukiojusi jauiausi kur kas geriau, nebuvau pa
vargusi. Anomis dienomis biau umigusi net stovdama, o
naktimis bdavau visikai budri. Kad nedykiniau, surengiau
didj aldytuvo puolim ir prie savo grobio (alta vakarykt
lazanija, pus batono su oleli sviestu ir pipiriniu saliamiu, atuoni okoladiniai saldainiai su daru) pridjau Pulp Fiction.
Pus dvyliktos parjo Jana, per daug nuvargusi, kad dar nor
t nekuiuotis. Pus pirmos igirdau virtuvje triukmaujant
Zvirbl, o pus treios ijungiau televizori, kamuojama baisi
pilvo skausm veriausi ant kito ono. Kai kiek po atuoni
mano geriausia draug nutrauk nuo mans antklod, meldiau
pasigailti.
- Neisisukink, nieko nebus. Pati kalta, kad nakt prisikimai pilv, - tar ji grietai. - Dabar ingsniuosim miest.
85

Po pusryi - as griau ramunli arbat - Zuz nutemp

mane per Europos pasa senamiest, kur trijuose auktuose
daugybje parduotuvi pasimatavo apie atuonis tuzinus drabu
i. Apsipirkdama mano draug buvo neveikiama. A lyg atsi
praydama ypsojausi pardavjoms - maiau, kaip jos tsia kalnus
Zuzs drabui, kuriuos reikia nuneti ir pakabinti viet. Mielai
biau joms padjusi, kad neumigiau vietoje. Po keturi valan
d Zuz pagaliau isirinko - turkio spalvos ilkinius Womens
Secret apatinius.
- Tikiuosi, tu nerimtai, - tariau silpnu balsu. - Maniau, ie
kai, k apsirengti, o ne nusirengti.
- Tai tik tam, kad save paraginiau, - paaikino Zuz. - i
tose firminse parduotuvse vien lamtas. Bijau, kad mums dar
kart reiks nueit Urban Outfitters. Arba Sanc*. Arba ir
ten, ir ten. ulterblato gatvs dvt drabui parduotuvse tik
rai k nors rasime.
- Ne, - tariau a.
- Taip, - nukirto Zuz tokiu balsu, kad buvo aiku, jog ne
paks priegyniavimo. - Ir greitutliai. Dima pasiims mane sep
tint, taigi turime lygiai keturias valandas. Tu juk eisi su manim,
Beke, ir bsi su manim tol, kol jis atvyks, ar ne?
- Jeigu iki tol dar igyvensiu, - atsidusau.
Zuz nupirko man kavos su pienu ir - kadangi skrandis pa
mau galjo imtis nauj uduoi - por saldi pyragli i
portugalo ulterblato gatvje.
Dvt drabui parduotuvse Zuz lyg per stebukl isirin
ko per penkias minutes - labai trump sijon i viesruds tikros
* Hamburgo kvartalas.

86

odos, ali megztin platjaniomis rankovmis ir plat septinto

deimtmeio kaklarait, okolado spalvos, su mauiais orani
niais takeliais.
- ia tai bent, - nusistebjau a. - Jei irsi it kaklary
ilgiau nei deimt sekundi, galva apsisuks.
- Puikumlis, - patenkinta pritar Zuz. - Tuomet Dima
bent jau neirs mano krtis. O dabar namo.
Zuz gyveno su mama naujos statybos name Ependorfe. S
dom metro, ir kai lipome perpildyt vagon, su pavydu nu
velgiau vaikik veiml - jame guljo kdikis ir miegodamas
indo iulptuk.
sikibau turkl.
- Bek irgi apapa, - suniurnjau ir padjau galv Zuzei ant
peties, ir staiga vl tai pajutau. Kakas manyje prasivr. Pasidar
ilta, jutau kylant t didiul ramyb, ir kartu irdis net kal
onkaulius.
- Jis ia, - igirdau sakant save.
- K? Zuz spoksojo mane nieko nesuprasdama, bet a ne
kreipiau dmesio, tik kaip pakvaiusi sukiojau galv visas puses.
O, kad vagonas nebt toks pilnas! Prasibroviau pro veiml ir
mones, vienai senyvai poniai numyniau koj, bet nesustojau atsi
prayti. Sulig kiekvienu centimetru kiek pasistmdavau pirmyn,
jausmas buvo vis stipresnis. U mans nuskambjo Zuzs balsas:
- Ei, Beke... palauk...
Bet a nekreipiau j dmesio.
- Atsipraau... man reikia... leiskite, a iekau, dkui...
- Sustokit, jaunoji panele. - Didelis kaip spinta vyras su
bronziniais banginio sais sugrieb mane u rankos. - Nesiskubinkit taip, biliet kontrol.
87

Keleiviai m raustis kiense, o mane upldo dvejoni

banga. Traukinys pristabd ir visai sustojo. Hoelufio tiltas. Durys
atsivr. Isivadavau i vyrikio gniaut, prasiskyniau keli iki
dur - bet buvo per vlu.
Traukinys trkteljs pajudjo. A prispaudiau veid prie
stiklo, o vaikinas liko perone.
Jis velg mane, jo veide maiau savo paios sutrikim.
- Beke, tai daugiau nei keista, - tar Zuz, kai sdjome
ant glt holivudini spyni jos kambaryje. itas milinikas
daiktas um beveik vis kambar. Nuo kiekvieno judesio jos
girgdjo, bet Zuz n u k nesutiko su jomis skirtis. Anks
iau, kai dar lankme pagrindin mokykl, visuomet aisda
vom Heid ir Klar i animacinio filmuko.* A buvau nam
isiilgusi Heid, o Zuz - suparalyiuotoji Klara, holivudins
spyns buvo jos negaliojo veimlis. Kad tai gerokai per di
delis veimlis, mums buvo visikai nesvarbu. Zuzs mam pa
vertme grietja panele Rotenmejer, Zuzs tt - geruoju ponu
Zezemanu. Kai jis po ilg kelioni (o i ties - po darbo) gr
davo namo, kas por minui skambindavome jam varpeliu,
kviesdavoms pas save ir melsdavome nugabenti mane atgal
kalnus, pas okyt ir gulbel, pas Peter ir mano senel Alm.
Zuzs ttis beveik visuomet aisdavo su mumis, kart Zuz net
usisodino ant nugaros ir neiojo po but, o a okiojau alia
jo ir dainavau jodlerius, nes dabar jau griu alisias pievas,
kur mans laukia laim.
* Senas vokikas animacinis filmukas pagal klasikin Johanos Spyri apysak Hei
d.

88

Zuzs ttis po darbo grta savo vieno kambario but Hamerbruke, o Zuzs motina vl kakur bastosi su skaii erilu.
- Jis inojo, kas igraviruota kitoje pakabuio pusje? - Zuz
ispjov plauk sruog, kuri vis laik kramt.
Po nuotykio metro a nebeilaikiau. Reikjo pasikalbti apie
tai, kas man darosi, dabar man reikjo ko nors, kas pasakyt, kad
a nepamiusi - o kam gi man daugiau geriausia draug? Zuz
iklaus, bet viess jos antakiai rauksi vis labiau, juo daugiau ji
suinojo apie mano keistuosius susitikimus.
- I kur jis ino, kas ten parayta?
Gteljau peiais. it klausim pastarosiomis dienomis u
daviau sau madaug imt kart.
- Ir kad jis vis inyra tarsi i niekur ir tykoja tavs? Kad jis
vagia maist - ms ukandinje? Ar tau neatrodo, kad tai visi
ko pamilio darbas?
- inau, kad tai beprotika, - suvaitojau. Kad sumokjau u
jo pietus, dl visa ko nutyljau. - Bet dar beprotikiau, kad a
jauiu, kai jis ten.
- Ir k tu jauti? - Zuz pavelg mane taip, tarsi k tik
biau pasiliusi padlioti taro kortas.
Usidengiau veid rankomis.
- Skamba visai kvailai, - tariau a, - bet kaskart pajuntu to
ki keist ramyb. Tarsi... bti pilnai. Ir metro traukinyje taip
buvo. A jo nemaiau, bet jauiau, kad jis yra ten. Ak, po galais.
Tu teisi, veikiausiai a ia visk tik svaiioju.
Nutilau ir pavelgiau Zuz - ji laik galv pakreipusi. Ne
paliaujamai kandiojo virutin lp.
- Kaip jis atrodo, Beke?
89

- K turi galvoje? - Sudvejojau. Galaktikai. Tokia buvo

mano pirmoji mintis, bet supykau ant jos. - Jis... jo juodi tanks
plaukai, - sumurmjau. - Gana lieknas, bet raumeningas. - Pa
stebjau, kad mane trauk, kad man patiko apie j kalbti, kad
mielai biau apibdinusi j iki smulkiausi detali. - Siauro
veido, isiovusiais skruostikauliais, tamss ratilai po akimis. Bet
neatrodo nuvargs, veikiau kakoks isisms ir tuo pat metu
budrus, neramus, tarsi nuo ko nors sprukt. Jis...
-Jis buvo baseine, Beke, - mano sraut nutrauk Zuz.
Pliaukteljo delnu sau per kakt. - Prie tramplin. Penktasis
buvo udarytas, bet jis vis tiek ten usiropt. iaip ar taip, sdjo
viruje ant lentos ir velg mus, tiksliau sakant, tave. Kaip tik
t akimirk, kai tu inirai i vandens. Norjau tau papasakoti, bet
staiga tu usivedei tarsi dopingo gavs delfinas. - Zuz papurt
galv. Ji atrod tikrai sutrikusi. - Po galais, Beke. Tai buvo kaip
tik ta akimirka. Tas tipas velg tave, ir tu nurkai.
Spoksojau Zuzs kosmetin stalel, apkraut tbelmis ir
delmis. Ant kamtins lentos vir jo buvo prismeigtos skait
menins Zuzs darb nuotraukos: aizdos, nudegim psls ir
siaubo kauks. Kelioms i nuotrauk net a pozavau.
- Beke, manyiau, tau reikia pasikalbti su Jana, - tar Zuz
sakmiai. - ia kakas negerai. ia kakas visikai negerai, su
pranti? K a inau, gal tu tiesiog sikliopinai?
Pajutau, kaip mano irdis susitrauk. Ar tai tiesa? Ne, simy
ljusi a tikrai nebuvau. Bet kas gi ta meil? Meil i pirmo vilgs
nio? ituo a netikjau. Tai, kaip a sivaizdavau meil, buvo visai
kas kita. Matydavau tai kasdien tarp Janos ir Zvirbls, anksiau
tarp tio ir Janos. Truput net pati tai patyriau - su Sebastianu.
90

Ten tiek daug detali, tampani visuma, ito jausmo nepajusi

visikai nepastamam. O gal vis dlto?..
Zuz susirpinusi velg mane.
- Tas tipas tave persekioja. Ne tik dien. Jis stovjo po tavo
langu. Nakt. Jis ino, kur tu gyveni. Jis links nusikalsti, vagia
maist - pirmiausia tame komikame vakarlyje, paskui ukan
dinje. Ar tu bent susimstei, kodl jis tau nepasak savo vardo?
Gal jis iekomas, gal paspruko i cyps. Gal k nors nuud,
Beke. Jei jau mans klausi, tai tuo turt susidomti poli...
- Ne! - Net nepajutau, kaip paokau. Spyns sugirgdjo.
Zuzs iurknas Ozis narvelyje krpteljo. Cypdamas ilk i
savo namelio. - Zuze, paadk, kad niekam neprasitarsi, - pri
saikdinau draug. - Kad su niekuo apie tai nesineksi, gerai?
Paadk man!
Zuz giliai atsiduso.
- Paadu. Bet tu paadk, kad visuomet man visk papasako
si. Kad bsi atsargi. Ir kad ikart, jei tik kas nors pakryps neger
pus, pasikalbsi su Jana. Tu man turi prisiekti.
- Ei, ne taip dramatikai. - Spusteljau Zuzei rank. - Gar
bs odis, nesirpink. - Norjau vl prissti prie draugs, bet
akys ukliuvo u laikrodio. - Ei, Zuze, ar gali man kai k pri
siekti? - paklausiau.
Zuz surauk kakt.
- Ir k?
- Kad negaiime n sekunds mano problemoms, - pasakiau
grietai. - Po penki minui tavo pasimatymas.
- O, mlas! - Zuz irgi nuoko nuo spyni ir puol prie
pirkini maio.
91

Laim, Dima vlavo por minui. Kvepjo skutimosi losjo

nu, o poilgius plaukus buvo susipyns kas.
- aunus dalyklis, - pakomentavo jis Zuzs kaklary.
Mes visi kartu ijom i Zuzs nam.
- Gal pajsim kiek drauge? - paklaus mans, kai jau stov
jome ant aligatvio.
- Ne. A vaiuosiu metro. Na, gero vakaro.
Apkabinau Zuz, kuri, atrod, nuo nerv tuoj pakils or, ir
patraukiau namo klausdama savs, kaip tai manoma, kad Zuz
mane taip neteisingai suprato. Ji visuomet man paddavo, kai
bdavo sunku. O kodl dabar ne? Kodl a negaljau jai perteikti
to, k jauiu?
Kai grau namo, Jana aikiai mgino umirti vien i sunki
pacient. Ant ms virtuvs stalo buvo idliota begalyb prie
skoni, pus dubenlio grietinls stovjo alia beveik tuio rau
donojo vyno butelio ir tuios taurs. Prie plautuvs stksojo
tikras bulvi lupen everestas, ant virykls kunkuliavo keletas
puod, orkaitje trokinosi kepsnys. Ant grind buvo pilna mil
t ir telos trupini. O mano motina, regis, visos tos netvarkos
net nemat.
Zvirbl sdjo prie virtuvs stalo ir su razina aid futbol.
Prieais j irgi stovjo taur.
- Sveika, Rebeka, - tar ji. Tikiuosi, tu alkana, sak jos vilgsnis.
Pakliau akis nuo Zvirbls mam, i stovjo prie virtuvs
stalo paraitotomis rankovmis ir mai kaln tarkuot bulvi su
kiauiniais ir miltais, jos skruostai buvo miltuoti, plaukuose tarki gabaliukai.
- Kur buvai taip ilgai? - paklaus nervingai.
92

- Pas Zuz. - Suraukiau kakt. - O tau viskas gerai?

Jana linkteljo ir vl palinko prie bulvins telos.
- Norisi tuoj pat pulti ir atsiksti, ar ne? - tar Zvirbl.
A vilgteljau orkait. I ten sklido puikus kvapas.
- Mmmmmmmm, - tariau.
- Marinuotas Reino kepsnys su naminiais kukuliais. - Zvir
bl apsilai, o a pajutau, kaip pilvas suurzg. - Tavo mama
netgi meduolin tel kepsnio guriniams pati sumink. Jei tu
rtume jos paciento adres, galtume parayti padkos laik arba paprayti dar truput daugiau iprotti. Juk galiausiai i jo
problem mes turime naudos. O kai jau tapsim riebuils, jam
teks pasigailti.
- Keiiam tem, mergaits! - Jana nusibrauk alkne prakai
t nuo kaktos. Pasak lengvabdikai, bet pajutau, kad tai rimta.
Taigi kol voliojo kukulius, a buvau maloni ir papasakojau apie
ms odisj po parduotuves ir Zuzs pasimatym. Tik susitiki
m metro ir ms pokalb praleidau.
- Beje, apie pasimatymus, - tar Zvirbl. - Skambino Sebas
tianas, norjo suinoti, ar tu vakar tursi laiko. Pasakiau, kad
jam paskambinsi.
Pajutau, kaip mane apleidia narsa. Nebuvau tikra, ar dabar
itveriau pokalb su Sebastianu.
Bet kito kelio neturjau. Jana kaip tik pasiuto, nes sekund
nukreip dmes ir jos kukuliai verdaniame vandenyje suteo, ir
tada suskambo mano mobilusis. Nujau savo kambar.
- Sveika, klajne, kur esi? Bandiau surasti laidiniu telefonu.
- Namie. - Kritau ant lovos. - K tik grau i Zuzs.
- Gal nortum panardyti beribiame okeane?
- Kaip kaip? - paklausiau.
93

Sebastianas nusijuok.
- iandien popiet skambino Aaronas. Pas j visikai laisva,
ir turi t kino ekran. Galim ibandyti nauj aidim. Endless
Ocean.
- Ne, geriau nereikia, - paskubjau pasakyti kiek per gar
siai. -Jau buvau iandien su Zuze endless schoppen*, man pakako.
Esu visikai isekusi. Jana gamina valgyti, be to, noriu nuveikti
t mokyklai.
- etadienio vakar?
Sds. Nekeniu, kai reikia meluoti. Nekeniu, kai reikia k
nors eisti, ypa Sebastian. Bet iandien nenorjau jo matyti.
- Klausyk, gal rytoj, gerai? Valgis paruotas. Turiu baigti.
- Su manimi? - Sebastiano balsas pasidar sarkastikas. Maniau, kad su manimi seniai baigta.
- Sebastianai. - Atsidusau. - Rytoj tau paskambinsiu. Jei no
rsi, galsim...
- Zinai, - tar Sebastianas, - manyiau, rytoj a nenorsiu.
Tu teisi, mums dabar geriau baigti.
Jis padjo ragel, o po sekunds telefonas prane apie nauj
inut.
Jis buiuojasi kaip dievas. Ei, Beke, k man dabar daryti?
Uvoiau mobilj ir usimerkiau. A irgi to savs klausiu,
pagalvojau.

* Apsipirkti {vok.).

etas

ARTIMIAUSIOMIS SAVAITMIS temperatra vl pasiek

netipikus atuoniolika laipsni ir saul viet beveik kiekvie
n dien. Zuzs gimtadienio vakarliui prie Elbs slygos buvo
palankios, dar labiau ji digavo, kad ir Dima sutiko ateiti.
Ne tik gimtadien, jis net pasisil padti pasiruoti. Nuo to
vakaro kine jie susitiko dar kelet kart. Dima skambindavo
Zuzei kas vakar, o per piet pertraukas eidavo kartu ukan
din, ten be paliovos kalbjo apie grups ateit, vardijo klubus
ir barus, kur galima koncertuoti, kad Dr. No ir serganios
seserys gal gale ukariaut scen ne tik niekingoje mokyklos
salje.
Mane jis iek tiek nervino, bet Zuz skrajojo padebesiais. Kai
per biologijos pamok irjom Mes, vaikai i Zoologijos sodo
stoties ir Kristiana E apvm visas iklijuotas kalinimo staigos
sienas, mano draug, nugrimzdusi mintyse, niniavo Ohysuch a
perfect day ir skriestuvo galu stalviryje rai irdeles.
Tik retkariais prabusdavo ir tuomet pilna baims klausdavo
mans, k jai reikt daryti, jei Dima usinort daugiau nei
vien gniauytis. Iki iol jai skmingai pavyko ilaikyti j atstu nuo
pavojing zon, bet ilgai, vaitojo, taip negals tstis.
95

- Ei, - tariau a. - K ia reikia ilgap. Juk js tik dvi dienos

kartu. Tasai tipas turt gebti valdytis.
Zuz pavelg j mane su pavydu.
- Mes ia kalbame apie Dr. No, Beke, ne apie Sebastian.
Tau su juo pasisek. Tikiuosi, tu moksi tai vertinti.
A atsidusau. inojau tai.
Ir vis dlto elgiausi taip, tarsi neinoiau. Sekmadien mums
dar kart viskas nujo uniui ant uodegos. Triskart skambinau
Sebastianui, kol galiausiai kalbjau pasivainti kartu motoro
leriu. Vaiavome per Elbs tiltus, paskui per uost, iki krovini
terminalo vart, tolliau plduriavo sunks okeaniniai milinai,
kuriuos kraunamos preks. Sebastianas vaikystje ia danai
lankydavosi, j savo darb pasiimdavo senelis.
iandien ant krovini tiltelio dirbo vos saujel vyr, visa kita
perm moderni technika. Bet vis dlto buvo domu irti, kaip
per kelias minutes transporteris konteiner, sveriant iki 28 ton,
perkelia i laivo krant. Dangus buvo plieno mlynumo, di
diuliai kranai vir spalvot konteineri man atrod tarsi kitos
visatos milinai.
Saulei leidiantis pakvieiau Sebastian igerti kokteilio bare,
o vakare prie televizoriaus suaidme aidim Endless Ocean,
kuris tikrai buvo puikus. Nerdavai virtual vanden pasaul
ir lydimas kosmins muzikos plaukiodavai tarp spalving uv
povandeninse gelmse. Dideliame kino ekrane, inoma, bt
buv dar spdingiau, bet ito patyrimo juk pati atsisakiau.
Zuz teisi. Man taip pasisek su Sebastianu. Padaryk tai dl
jo, Beke, pamaniau a. Liaukis dairytis gatvje, liaukis elgtis lyg
pagal komand ramiai. Tas reikalas su nepastamuoju ne tik
nejaukus - neverta dl to rizikuoti savo draugyste su Sebastianu.
96

O dl kniko kontakto, tai Sebastianas vis dar laiksi san

triai. iaip viskas tarp ms buvo kaip visada arba netgi dar
geriau. Su Zuze mieliausiai pliurpdavom, o tai su Sebastianu
bdavo galima nuostabiai patylti.
Kai antradien mano kambar pasisveikinti eng Zvirbl,
sdjau prie raomojo stalo ir pieiau, o Sebastianas buvo sitaiss
ant sdmaiio su romanu rankose. Jis buvo tikra knyg iurk,
o Tigro silomos siaub istorijos buvo vienos jo mgstamiausi.
Neretai po pamokos Sebastianas sustodavo prie Tigro pulto ir
diskutuodavo su juo ar uduodavo klausim.
iai savaitei Sebastianas pareng referat apie Ambrozo Lovelo, mgstamiausio Tigro autoriaus, gyvenim.
Pristat referat penktadien per paskutin pamok. Tdien
buvo 80-osios io angl raytojo mirties metins.
Tigras uleido Sebastianui savo viet - prie pulto, pats sitais
ant laisvos kds gretimame suole. Jo rankos aid su auksiniu ki
eniniu laikrodiu, o varko sagos kilpelje buvo kita balta ro.
- Lovelas gim 1881 met kovo 3 dien Safolko grafystje
Anglijoje, - pasakojo Sebastianas. - Jo tvas buvo pastorius, ta
iau eimoje buvo smurtaujama. Banyioje tvas pamokslauda
vo apie Dievo sakymus, o tarp keturi savo nam sien mu
mon ir vaikus. Kai jauniausias Lovelo brolis bijodamas tvo
prievartos nusiud, Lovelas paspruko i nam. Tuomet jam
buvo trylika. Londono gatvse vertsi valydamas batus. Sulauks
septyniolikos sukr pirmuosius apsakymus, juos ispausdino
neinomas t laik leidjas. Vlesniais metais Lovelas ra kaip
pakvais, dirbdavo dien ir nakt, danai net pamirdamas pa
valgyti. Leidykla djo j daug vili, jo knygos buvo leidiamos
dideliais tiraais. 1921 metais Lovelas sutiko jaun okj Emilij
97

Stenford, po keli mnesi ji tapo jo mona. Tai jai angl ray

tojas paskyr vienintel apsakym apie meil.
Den su Paula sukikeno, bet Sebastianas nekreip jas d
mesio.
- Po poros met Emilija pagimd sn. Lovelas pavadino j
Deividu, kaip savo mirus brol, o metus, praleistus su Emilija
ir snumi, laik laimingiausiais savo gyvenimo metais. Taiau ir
jo snus mir nesulauks pilnametysts. Vos ketveri berniukas
mir nuo plaui udegimo komplikacij, o t pai met liep
avarijoje uvo ir jo mona Emilija. Londone j partrenk auto
mobilis, ji ugeso ant raytojo rank.
- Vai, - itar Seila. Sebastianas susinervins vilgteljo j.
T pai akimirk Tigras delnu pliaukteljo per stal - aius
garsas, ikart nutilds Seil. Klasje viepatavo tyla, net Aaronas
susilaik nelaids savo kvail juokeli.
- Mirtis, - kalbjo Sebastianas, - paenklino ne tik Lovelo
gyvenim, ji tapo ir svarbiausiu jo krybos motyvu. Aikiausiai
i tem Lovelas nagrinja neubaigtame romane Paskutinis sve
tys. Vienias raytojas, kur nakia aplanko jo paties mirtis, be
jokios abejons, ess pats Lovelas, raoma nekrologe. Kai Lovelas
ra roman, j kamavo smarkios abejons, ir jis jau buvo alko
holikas. Be to, j labai slg niekinamos tuo metu takingo litera
tros kritiko recenzijos. Jas ra Viljamas Alekas Ridas, amerikie
i kilms, taiau gyvens Londone, ras laikraiui Times.
Sebastianas pacitavo altin: Vienintelis dalykas, kuris Love
lo siaubo istorijose baugina, tai nenusakomas odi parinkimas
ir kankinamas autoriaus ltumas. O kai jau apsakymas baigia
mas, baisu kito apsakymo banalumo.
98

A krpteljau ir tik diaugiausi, kad mokytojas sdi atsu

ks man nugar. Galjau matyti j tik i ono. Tigro vilgsnis
buvo nukreiptas tiesiai Sebastian, kuris akivaizdiai stropiai
padirbjo. Knyg apie savo senel paslpiau naktinio stalelio
staliuje, taigi ias inias Sebastianas veikiausiai surado kituose
altiniuose.
- Po Lovelo mirties, - pasakojo jis toliau, - Rido straipsnio
taka raytojo publikacijoms buvo tyrinta isamiau ir aprayta
kaip reikminga. Buvo inoma, kad Ridas isirenka raytojus fa
voritus ir juos apdovanoja nuolatiniu dmesiu. Tarp j pirmiau
sia buvo ir Ambrozas Lovelas, u skm jis galjo bti dkingas
ir pagiriamosioms io kritiko recenzijoms, taiau is susiavji
mas greitai tapo panieka. Ridas koneveik Lovelo knygas, teatro
pjeses ir apsakymus ilgiau nei eerius metus. Galbt i kritika
prisidjo ir prie to, kad Lovelo leidjas vis labiau tolo nuo savo
kitados mgstamiausio autoriaus. Ankstesns Lovelo knygos nebekartojamos, nauji kriniai nebeleidiami, autorius pamau u
mirtamas. 1928 met spalio 17 dien angl raytojas Lovelas
pasikor ant uuolaid karnizo vir raomojo stalo. Tdien buvo
keturiasdeimt septintasis jo gimtadienis, o paskutinis beveik
baigto romano sakinys buvo toks: Turt egzistuoti vieta, kurio
je mogus bt ivaduotas nuo visko, kas kankina jo siel, ir jau
metas t viet susirasti. Sitais odiais, - baig Sebastianas savo
referat, - Lovelas parod, kad mirt suprato kaip isivadavim,
geresn tikrov nei toji, kurioje gyveno. Ar jis rado t viet, mes
niekuomet nesuinosim. A jam to linkiau.
- Dievulliau, tikrai u irdies grieb, - einant namo tar
Zuz. - Ar matei Tigro rankas?
99

Taip, maiau. Jos virpjo, o ir mane referatas gerokai sujaudi

no, ypa kai Sebastianas paminjo kritiko vaidmen.
Kai Lovelas pasikor ant uuolaid karnizo, buvo madaug
tokio amiaus kaip mano ttis dabar.
Labai diaugiausi, kad paklausiau Janos ir neparodiau Tig
rui knygos. O Sebastianui irgi geriau to niekuomet nepasako
siu. Utat pati nusprendiau pavartyti, vos tik itaikysiu rami
valandiuk.
Popiet Dima pasim mus savo kledaru opeliu ir nusive
prekybos centr Metro, kur ketinome apsipirkti rytdienos Zuzs gimtadienio vakarliui. Zuz tiesiog jo i proto ir cyp i
juoko, kai Dima vienai senyvai damai pirkini veiml slapia
met didel pakuot prezervatyv.
O man nebuvo juokinga, ir Zuz tai ikart pastebjo. Ret
sykiais nepatikliai vilgiojo mane, bet nekalbino, o a irgi
tyljau.
Laikiausi etadien priimto sprendimo. Lioviausi vilgioti
gatvje, lioviausi pro lang, ukandinje, prieais mokykl ir vi
sur kitur akimis iekoti nepastamo jaunuolio, bet i galvos jo
nebuvo manoma iguiti. Jo veidas vis inirdavo mano atmintyje,
vis jauiau jo vilgsn ir jo pirt galiukus ant pakabuio. Kaskart,
kai tai nutikdavo, klausdavau savs, kur, po galais, dingo ankstes
n Rebeka, kuri lengvai bt susidorojusi su ita nesmone.
Anot prognozi, etadienis turjo bti iliausia spalio die
na, ir tikrai - priepiet, kai mudvi su Zuze pjaustme pomidorus
salotoms, termometras rod dvideimt laipsni. Kai popiet gr
au namo pasipuoti, Zvirbl kaip tik ruosi teatr.
- Jei tik tu btum kalbjusi, Dezdemona, - suok ji, - tai
iandien man nereikt darb.
100

- Kaip kaip?
Zvirbl nusiviep.
- Pagrindinio vaidmens atlikja vakar trylika kart umiro
savo tekst. Teatro kavinje po spektaklio vienas i lankytoj pa
sak: Bt galima ir sufler ikart kviesti scen. Klausyk, gal
inai, kur ustrigo Jana?
Papuriau galv. A nakvojau pas Zuz.
Ant virtuvs stalo radome ratel ir nedidel paket.
Turiu dar vien susitikim. Griu pries astuonias. Vilkiuke,
gero vakarlioy paketlis skirtas Zuzei. Apkabink j nuo mans ir
grk neper vlai, gerai?Po buk tau ir Zvirblei, mamaJana.
Uveriau akis. Grk ne per vlai! K tai reikia? Jana juk
ino, kad gali manimi pasitikti. Dar niekuomet jai nereikjo
mans reguliuoti, net ir tuomet, kai buvau gerokai maesn.
Kai Zvirbl atsisveikino, apsimoviau kareivikas kelnes su be
gale kieni ir raudon nertin, krep sukimau ilt striuk,
por ilt kojini ir vilnon antklod ir ijau laukan, kur jau
mans lauk Sebastianas. Kai pamaiau j stovint tok atsain po
gatvs ibintu, rankos sudriskusi dins kiense, lpose krei
va ypsenl, mano knas sitemp. Sebastianas niekuo nebuvo
panaus nepastam jaunuol, prieingai, bet akimirksniui vis
dlto sustingau.
Sebastianas surauk kakt.
- Ar viskas gerai?
- Taip, inoma. Viskas kuo puikiausiai. - Bandant nusiyp
soti lpos atrod lyg kietos gumos juostel.
- Mhm. - Sebastianas paliet man skruost. Jo pirtai buvo
ilti, suvibravo ant mano odos, ir tada Sebastianas patrauk ran
k. - Atrodai tokia miela. Raudona spalva tau tinka.
101

- Dkui. - Atsikrenkiau. - Eikime. Zuz jau veikiausiai

patiria vien priepuol po kito.
Sebastiano motoroleriu nuvaiavome Blankeness kryptimi
iki Falkenteino kranto, kur jau prie pietus rezervavome geriau
si viet. vsti ia pasiliau a. Man i vieta patiko. Pastaraisiais
metais prie Elbs atsidar ne vienas papldimio klubas - su kok
teili barais, muzika ir maloniomis vietelmis kepti kepsnelius
gamtoje. Taiau natraliai pakrantei, tokiai kaip Falkenteino
krantas, ie klubai n i tolo neprilygsta - bent jau a taip ma
niau. Falkenteino pakrant, per atoslg madaug imto metr
ploio, buvo dar tikrai laukin, be bdeli ir visoki atrakcion
turistams. Smlis ia minktas ir baltas, vasar, kai viesdavo sau
l, tikrai atrodydavo, kad esi prie kokios nors piet jros. Kitoje
pusje buvo Neandas, plokia smlta salel, nuo eto deimt
meio didiul saugomos gamtos teritorija, o ant Elbs skardio
u ms uuovj teik galingi lapuoiai. Jie vytjo iltomis ru
dens spalvomis - raudona, oranine, rudai auksine.
Kai siauru takeliu ingsniavau pakrant paskui Sebastian,
staiga prisiminiau tas daugyb popiei, kurias ia praleidau su
tvais, kai ttis dar gyveno Hamburge. Sddavome smlyje,
mtydavome vanden akmenukus ir skaiiuodavome didiulius
lainerius, kurie slysdavo pro mus taip arti, kad, rodos, pasieksi
ranka. Kartais Jana kalbdavo mus pasivaikioti palei Elb po
skardiu. Kai bdavo labai ilta, ant juod akmen ildydavosi
drieai - mauiai alsvi vilgantys padarliai, kuriems a priskirdavau stebukling gali. Nordavau pagauti ir parsineti namo,
bet vos itiesus rank jie sprukdavo plyius tarp akmen.
iandien saul buvo beveik nusileidusi, bet moni vis dar
pilna - kaip vasar. Visur ant ikylos paklot sdinjo porels ir
102

grupels. Jie klaussi muzikos arba kep kepsnius, keli vyrai spar
d kamuol, krantu vienas kit vaiksi du unys, o kairje nuo
ms grupel brazil stat alkoholini kokteili prekystal.
Zuzs vakarlio teritorija buvo kone didiausia. Padedant jos
tiui per pietus pastatme ia du didelius stalus grimams, sa
lotoms ir msai. Sebastiano ttis pridjo iek tiek ukandi i
savo firmos, o Dima atgabeno didiul muzikin centr su stip
rintuvais ir kolonlmis gyvai muzikai. Visur buvo ikabintos
lempui girliandos, keli vaikinukai rinko malkas lauui.
Zuz kaip tik ruosi degti deglus, jais apkaime savo te
ritorij dideliu puslankiu. Ji avjo kaubojikus batus ir vilkjo
plevenani oranin suknel, isiuvint spalvotais karoliukais.
Ilgos garbanos palaidos draiksi ant pei, o skruostai liepsnojo.
Zuz pripuol prie mans.
- Linkiu tau visa ko geriausio, - tariau a ir brukau draugei
rankas dovanas. Zuz nupl popieri nuo kauki gamybos
vadovlio ir isiiep.
- Cha! Ikart pagalvojau, kad ia man, kai uklupau tave
blus turguje! Genialu, Beke! Ar jau sakiau, kad per Helovin
vyks kauki balius klube Bloga ir pavojinga? Btinai reiks
nueiti - ir a padarysiu tau kieiausi nakties kauk!
Bloga ir pavojinga - klubas bunkeryje Feldtrasje. O ko
kie tie kauki vakarliai, puikiai galjau sivaizduoti.
Janos pakete buvo turkio spalvos markinliai su aukso spal
vos angelo paveikslliu, angelas atrod labai panaus Zuz. Jam
buvo pripieti velnio ragiukai ir vylinga ypsena.
Zuz nuvito.
-Tavo mama nuostabi. O tu dar nuostabesn! Ak, Beke,
iandien puikiausia mano gyvenimo diena! sidmk tai, gerai?
103

Ir primink, kai vl imsiu tau zyzti, kad gyvenimas niekam tiks ir

bjaurus. Ar nori pamatyti, k man padovanojo Dima? Eik...
Zuz timpteljo mane prie stalo, prie kurio jos tvas kaip tik
ruo ms kepsniams. Zuzs mamos niekur nebuvo matyti, o
tio man buvo gaila. Zuzs ttis - auktas baugtus vyras retais
plaukais, iltomis patikliomis akimis. Zuz nusisuko nuo jo ir
m kartligikai raustis rankinje, kol galiausiai ivejojo kak
susukt raudon ilkin popieri.
- Na, k pasakysi?
Kai Zuz man atkio raudonas trumpikes emiau nuleistu
liemeniu, su baltu kryiumi ant sdmen, i pradi nieko ne
pasakiau. Zuzs lpos, dar k tik isiviepusios nuo ausies iki au
sies, dabar pradjo pavojingai virpti. Dima stovjo netoli ms,
alia savo technikos, brauk pirtais per plaukus ir akimis ryte
rijo Zuz. Kai sugavo mano vilgsn, mirkteljo man. A greitai
nusukau akis al.
- Tau jis nepatinka, ar ne? - Zuz nusvarino peius.
Mlas! Tai jau tikrai neketinau gadinti Zuzei gimtadienio.
- Tu mano geriausia draug, - tariau ir kiek galdama tiki
namiau pridriau: - O Dima aunus. Kelnaits seksualios. Tikrai
tau labai tiks.
Kreivai ypteljusi Zuz vl suvyniojo dovan.
- Gerai. - Ji papurt galv, garbanos vysiojo alis. - Eime,
pasilinksminsim.
Taip. To a irgi norjau. Buvau nusiteikusi pasilinksminti.
O ir vakaras tarsi tam skirtas.
Zuz pakviet pus vis paralelini klasi, Dimos muzikos
grup ir kelet draug ne i mokyklos, taigi susidar visai nema
as pulkas.
104

Buvo ukurtas lauas. Malkos viena po kitos trakdamos

pagavo ugn. Auksins kibirktys lakst ore, Elbe pro al plauk
laivai. Po kiek laiko krant pasiekdavo bangos.
Kepme kepsnius, dereles ir bulves folijoje, netrukus Dima,
kitaip tariant, daktaras No, suauk prie savs savo grup. Bg
nininkas ir gitaristas kit vasar baigs mokykl, abi serganios
seserys lank 11b, paralelin klas. Vienai, Drtei, liesai auskar
ivarpytai blondinei, Zuz paddavo pasivyti matematikoje. Taip
ji susipaino su grupe. J muzika - pals miinys, kakas i
daktar ir didvyri su revolveriais.
Grup mgo groti garsiai, galaktikai garsiai, kaip pdsakyt
Zuz, ir dabar akordai skverbsi nakt. Dima su bosine gitara
krito ant keli, virpino stygas ir dainuodamas vis atlodavo galv,
kad plaukai krist nuo veido. A sprogstu, mane plo gabalusy
kai a su tavimi vedu iproto pasaul...
Kai pritar seserys (a sprogstu, a sprogstu, a sprogstu...),
Zuz vir ikeltomis virpaniomis rankomis tikrai atrod tarsi
raketa prie pat pakylant. Sebastianas sum mane u rankos,
kak kudjo aus, bet nesupratau k, nuvirtus med rmsi
Zuzs tvas sunrs rankas, veide tokia sutrikusi iraika, ir vien
trump beprotik akimirk man pasirod, tarsi jau visa tai bu
vau patyrusi, dja-vu.
Po penki gabal ir triukming aplodisment Dr. No ir
serganios seserys baig savo pasirodym atvirame ore, kiek
vliau prasidjo okiai pagal raus. Dima rinko muzik - hiphopas, technomuzika ir rokas, visai neblogas miinys. Buvo ir
keli sunkiojo roko gabalai i septinto deimtmeio. Mudvi su
Zuze isiavme basos. lome pagal Black Sabbath Paranoid,
kritome viena prieais kit ant keli, o kai Dima kaip nedidel
105

gimtadienio staigmen paleido per garsiakalb Heids dain i

seno animacinio filmuko, mudviej su Zuze niekas nebt ga
ljs sulaikyti.
- Heide! - riaumojo Zuz palusiai kvatodama, - Heide,
tavo pasaulis - kalnai! Tamsios egls, alios pievos sauls viesoje,
Heide, Heide, tai ko tau reikia, kad btum laiminga...
Draug iupo mane u rank ir suko ratu, kol lauas, gir
liandos ir praplaukiani laiv viesos susiliejo vien vytini
visum mano galvoje.
Mes spiegme Hola-hidi-hola-hidiyir kai susikibusios u ran
k kritome sml, Zuz pabuiavo mane lpas ir pasak, kad
gali numirti i laims.
Akies krateliu pamaiau, kad Sebastianas mus fotografuoja.
Salia jo stovjo Dima ir juoksi, kart atrod, kad paprasiausiai
diaugiasi, jog Zuzei taip gera. T akimirk jis man atrod beveik
simpatikas.
Kai aptirpusi grupel susdo prie lauo, buvo jau kaip rei
kiant vlu. sitaisme ant paklot, apsigaubme antklodmis.
Sebastianas atsisdo u mans ir apkabino, Zuz padjo galv
Dimai ant keli. Aaronas atsine aidim Black Stories su
mslingais pasakojimais, juos reikia isiaikinti uduodant klau
simus, kuriuos galima atsakyti tik taip arba ne.
Viena istorija buvo apie vyr, kuris be galvos vaiuoja gatve.
A pataikiau, kad vyras sdi ant motorinio dviraio, Sebastianas
prats, kad turime reikal su avarija, o Dima galiausiai atspjo
msl: prieais dviratinink vaiuojantis sunkveimis ve kelias
metalo ploktes, dviratininkui j lenkiant viena plokt ikrito ir
nukirto dviratininkui galv.
- lyktu, - tar Zuz. - Negrai mirtis.
106

- Dar turiu. - Dima itrauk kit msls kort. - Romeo ir

Duljeta guli negyvi. Salia j stiklo uks ir balut. Langas pra
viras. Kas vyko?
Tai nutiko be jokio perspjimo. Vaizdai m suktis man prie
akis tarsi filme. Kambarys, mediu apkaltos sienos. Sietynas man
vir galvos - staiga viskas vl gro. alias gauruotas kilimas, lova
ties su bjauriomis glytmis. mogus vir mans, kur jauiau,
nors nemaiau. A pati ant grind, verklenanti, maldaujanti.
Mlas! Sugniauiau kumius. Nenorjau it mini. Nuos
tabus vakaras, jauiausi puikiai - kodl turiu galvoti tok ml?
Sebastiano rankos glost man plaukus, aplink mane visi rka
vo vienas per kit, kol buvo surastas atsakymas.
Romeo ir Duljeta buvo dvi uvyts akvariume, stoviniame
ant palangs. Pro pravir lang slikino kat ir nustm akva
rium.
Isivadavau i Sebastiano glbio ir sumurmjau, kad man rei
kia tualet. Viej tualet ia, inoma, nebuvo, taigi nujau
krmus ir vliau, uuot grusi prie kit, pasileidau krantu prie
srov. U medi kyojo Vitenbergo vyturio virn. Gerokai
atvso, ir vjas pakilo, bet man buvo gera kvpti alt gryn or.
Jauiau j plauiuose, griau j ir sulig kiekvienu ingsniu st
miau lauk nemalonias mintis. Kiek kart sakiau Janai, kad nega
liau dirbti jos darbo. Jei biau psichoterapeute,, tikriausiai jau
po treios klient skundo valandos urkiau, kad jie pagaliau
susiimt. O dabar tai kartojau sau paiai.
Pirmuosius metrus nujau krantu. Mano pdos paliko pdsa
kus drgname smlyje. Buvo atoslgis. Danguje kybojo blykus
pusmnulis, vanduo atsitrauks taip toli, kad juodo akmens ban
golauiai kyojo i ups tarsi miliniki lieuviai. Ten, kur siek
107

vanduo, smlis buvo suplaktas, blizgjo it skystas gyvsidabris. Vl

prisiminiau tt, jis pasivaikiojant pasakodavo man apie potvy
nius ir atoslgius.
,Anksiau mons nesuprato, kodl vyksta potvyniai ir atos
lgiai, - sak jis. - Dabar inoma, kad tai vyksta dl ems ir
Mnulio sveikos. ems traukos jga traukia Mnul, o Mnu
lio traukos jga traukia em. Dl it jg ir susikuria potvyniai
ir atoslgiai.
O kas yra trauka? - paklausiau tada. Buvau gal septyneri
ir visai negaljau suprasti, apie k jis kalba. Trauka, - aikino
ttis, - veikia taip, tarsi btum suris em su Mnuliu neregi
mu kaspinu.
Tai tada jie yra kartu? - pasitikslinau. - Nors vienas nuo
kito itaip nutol?
Ttis linkteljo, o man tai pasirod lidna.
Nugrimzdusi savo mintyse stabteljau. Pamau vl pasijutau
gerai. Pasivaikioti tikrai vertjo. Tapau gerokai ramesn, o bai
m dl komaro pasirod visai juokinga.
Dievulliau, prie kiek dien tai buvo - prie deimt? Dvi
savaites? Bet kokiu atveju tikrai seniai, tad verta pamirti!
Apsidairiau. Stovjau vos per kelis metrus nuo vyturio. Jau
kelerius metus jis buvo paskelbtas saugomu paminklu, anot t
io, buvo vienas seniausi plienini tokio tipo bokt. Man jis
paprasiausiai atrod kakas draugika, diugu. Virutin dalis
nudayta raudonais ir baltais dryiais, apaioje - kaip vanduo
piet jrose - mlynai, su daugybe spalvot uvyi. inojau,
kad ia atsirado ir daugyb grafii, bet tamsoje negaljau i
rti. Tik bokto proektoriai mirkiojo kaip budrios akys tam
soje.
108

Papldimys aplink mane buvo lyg imirs. Dangaus fone

buvo galima velgti juodus medi kamienus, tolumoje maiau
maus viesos takelius - uosto viesas.
Nenutuokiau, kiek laiko prabgo, bet jei nenoriu, kad kiti
pradt mans iekoti, reikia grtis atgal.
Taiau, uuot taip ir padariusi, pajau dar galel pirmyn.
Siauras takelis ved aplink vytur. Deinje atsiakojo psi
j turist takas, nuo ia galima nueiti iki Vdelio. Taiau mane
patrauk pirmyn, nedidel dub po uola. ia augo keli menki
vjo suiauti krmeliai. J akos tarsi gyvats styrojo ore. Kiek
tolliau, prie pat kranto, deg ugnis, kakas sdjo prie lauo.
Kai atpainau, kas tai, net nenustebau. Prieingai, tai buvo
dsninga.
Jis pasisuko mane ir sustingo, taip sdjo, kol prijau ariau.
Rankos varko kiense, galva kiek palenkta, jis velg mane.
Juodi plaukai krito ant kaktos, ant blykaus veido liepsnos met
atvaitus. Salimais, ant iskleisto miegmaiio, buvo padta kupri
n. Jis pakl j, patrauk ir parod man sstis.
- Sskis, - tar. Ir tada: - Dabar turiu vard. Juk norjai j
suinoti, ar ne?

Septintas

SDJOME TAIP arti vienas kito, tarsi siauras papldimys

bt pilnutlis moni. Taiau ia tebuvome vien mudu. Ms
keliai lietsi.
Mano irdies plakimas, pamaniau. Jis visur - mano pirt
galiukuose, koj pirtuose, pakinkliuose. Krtinje.
- A - Luianas, - tar jis labai tyliai, labai ltai, lyg iame sa
kinyje gldt klausimas. velg mane i ono, vl tuo skvarbiu
ir iekaniu vilgsniu, kuris mane taip trikd, kai susitikome blu
s turguje. Jo krtins lsta kilojosi, kaultas kelis kiek stipriau
sirm manj. - O kas esi tu?
- Rebeka. - Norjau pasakyti dar daugiau ir daugiau pa
klausti. Bet galva buvo tuia. Kakur skrajojo odi uuomi
nos, taiau negaljau suformuluoti n vieno sakinio, negaljau
taip surikiuoti odi, kad jie turt prasm. Netoliese suriko
pauktis - iurktus, krankiantis garsas, mes krpteljome, tas
pats trumpas virpulys perbgo per mudviej kelius, jie atlijo
vienas nuo kito, vl susijo.
J, Luian, paliesti, atsiremti j, kad ir menkuiu kno lo
pinliu - vien tik tai turjo prasm.
110

- Tai taip... nevykusiai ijo, - galiausiai igirdau save sa

kant. - Man reikjo nuo tavs pasprukti.
- O, uuot bgusi, vaiktai man i paskos. - Jo lp kampu
ius ikreip kreivas ypsnys.
- Nesmon! - Pykteljau, kad ituo kvailu juoku nutrauk
kerus, bet kartu man ir palengvjo. - Ne! - taigiau pridriau. A apskritai neinojau, kad tu ia esi!
- Tai tuomet k ia veiki? - Jo balsas buvo diugus, bet jame
slypjo ir dar kakas.
- Mano geriausia draug iandien veniagimtadien, - sumur
mjau. Vakarlis vyksta ana ten. - Mosteljau kairn tams.
- O tu? Argi neventi kartu? - Jo vilgsnis nuslydo mano
veidu.
Ar jis juokauja? Smalsauja? Puikuojasi? Nieko negaljau su
prasti. velgiau blyki jo od, dideles akis su tamsiais ratilais
paakiuose, isiovusius skruostikaulius, lpas, dabar nuviestas
klausiamos ypsenos.
- Palauk, - tariau ir papuriau galv. - Dabar mano eil
klausti. K tu ia veiki? Kur tavo mons?
- Viskas, k turiu, yra ia, - atsak jis.
Jis pam rank akmen ir pasukiojo j liesais pirtais.
- Baik itas nesmones! - Pati nusigandau, kiek tio buvo
mano balse. - Baik. Nenoriu aisti ito aidimo. Noriu inoti,
kas t esi. Gerai? Juk neturt bti labai sunku. Ar pateikti pa
vyzd? - Giliai kvpiau. - Taigi man eiolika. Lankau Altonos
gimnazijos vienuolikt klas. A gyvenu - kaip tu jau inai Reino vil terasos gatvje numeris devyni. Per pietus - tai tu irgi
inai - su draugais danai bnu Doris Diner, i ten tu neseniai
pasprukai nesumokjs. Por kart per savait einu plaukioti - ir
111

tai tau nra neinoma. O kai vaiuoju metro, daniausiai perkuosi biliet. Matai? Tai visai paprasta.
Aprkiau j ir i karto pajutau gumul gerklje. Nebuvau tam
pasiruousi, ir viskas buvo taip neprasta.
- Nagi, varyk, Luianai. A klausau.
Jis sum plauk sruog, ukritusi man ant veido, ir atsar
giai ubruko j man u ausies. Kai jo pirt galiukai paliet mano
od, abu krpteljome, tarsi gav elektros smg.
Jo vilgsnis tapo lidnas, o veidas vl gijo t velni paei
diamumo iraik, dar akivaizdesn nei blus turguje tkart.
Tarsi jis stovt ant plono ledo, tarsi mus skirt uals eeras, ir
jis stovt viename, a kitame krante.
Ir staiga a j pajutau - jo nor ateiti pas mane it pus, pa
jutau jo baim, kad plonas ledas l ir j trauks mirtinas altis.
Tai beprotika, bet a tikrai jauiau^ 0 jausmus. Tik k jis galvoja,
neinojau.
Jis spoksojo mano rankas, padtas ant laun delnais vir.
Atrod, ieko atsakymo mano delnuose.
- A neinau, - tar abejingai. - A neinau, kas esu.
Kibirkttys laue sukibirkiavo. Tyliai pakilo dang ir u
geso. Luianas pavelg auktyn. Tada svied akmen, kur iki
iol laik rankoje, vanden. Igirdau tyl pliaukteljim, ir vl
viskas nurimo.
- K turi galvoje? - sukudjau.
- Kaip tik tai, k pasakiau. - Dabar jo balsas buvo pikto
kas. - Buvau po tiltu. Kakur uoste. Tai paskutinis dalykas, kur
prisimenu. Arba pirmasis, jei jau tiksliau. A buvau... buvau
nuogas. U poros metr miegojo benamis. Salia jo stovjo pre
ki veimlis su drabuiais. Senas paltas, pora kelni, megztinis,
112

nukleipti batai. Apsivilkau juos. Ir pabgau. Po kiek laiko atsid

riau po tavo langu. Ir tada siieb viesa. Na? - Jis pavelg man
akis. - Kaip tau tai patinka?
A nunarinau galv.
- Nekas.
Bet tai nebuvo tiesa. I tikrj a baisiai nusigandau.
- Na ir puiku, - tar Luianas. - Tuomet mus is tas sieja.
Man irgi atrod... nekas, cituojant tave. Neinau, ar galiu tavimi
pasitikti. Net neinau, ar savimi galiu pasitikti.
- O tavo vardas? Luianas? - Klausiausi, kaip tariu jo vard.
Pakartojau j sau tyliai kelet kart. Skambjo svetimai, niriai,
velniai ir graiai ikart.
Luianas. Sis vardas jam tiko.
- Igalvotas, - atsak jis. - Dabar man trksta pavards. Ir
tinkamo amiaus. Kaip manai? Kiek man duotum? - Matyt, tai
turjo nuskambti kaip poktas, bet man taip nepasirod.
Kaip nesivaizduojama, pamaniau ir pabandiau suvirkinti
jo odius. Koks tai turt bti jausmas - neinoti, kas esi ir i
kur ateini? Kas lieka, kai dingsta visi prisiminimai - apie tvus,
brolius ir seseris, draugus? Apie draug?
Paskutin mintis dr man trumpai ir stipriai. Nevalingai
sulaikiau kvap.
- Ir nra nieko... kas tavs pasigest?
Spragsjo liepsnojanios malkos. Luianas spoksojo ugn ir
gteljo siaurais peiais.
- Neinau tokio mogaus.
- Kodl nesikreipei policij?
- Buvau pas juos. - Luianas pastumd laue arijas. - Kad
ir ne savo noru. Valkatos drabuiai nebuvo visikai mano sko
113

nio, taigi pasirpinau io to kito. Dvt drabui parduotuvje

buvo nebloga pasila ir kaip pradedantysis buvau gal kiek per
narsus. Kai norjau nugvelbti viename pasae kelet markinli
ir apatini drabui, mane suiupo. Deja, policininkai nepasiro
d labai paslaugs. Turjo daugiau klausim nei atsakym.
Nurijau seil. Luianas nori pasakyti, kad apvog parduo
tuv? T pai, kurioje a buvau su Zuze? Nedrsau jo apie tai
klausti.
Luianas velg sau delnus. Pasekiau jo vilgsn ir vl man
tai pasirod kai kaip keista.
Luianas sugniau kumius ir sukio rankas odinio varko
kienes.
- Apsigyventi policijos aretinje man irgi neatrod labai jau
malonu, - pasakojo jis toliau. - Taigi nusprendiau dingti.
- Pasprukai?
- Galima pavadinti ir taip.
Nustrau.
- Kaip tau pavyko?
Jis kreivai ypteljo.
- Neinau. Kai tie vaikinai policijos skyriuje nusisuko, a
dingau. Nebuvo taip jau sunku.
Prisiminiau t dien Doris Diner, kai Luianas ijo nesusimokjs. Jo lengvuose ingsniuose buvo kakas, dl ko jis
panjo el.
- O kur... Kur tu dabar gyveni? - paklausiau klastingai.
- en bei ten. - Luianas perbrauk ranka per miegmai,
kur veikiausiai irgi kur nors buvo nukniauks. Isisukinjo, ai
kiai jauiau, kad nenori iduoti daugiau nei tikrai btina.
114

- Ir i ko tu gyveni? - Prisiminiau aliaaks padavjos patari

m. - Ar ir kitur elgiesi panaiai kaip Diner?
Luiano vilgsnis suvelnjo.
- Nesirpink, - tar jis. - Nors neinau, kiek man met, bet
manau, kad esu jau didelis berniukas ir kaip nors susitvarkysiu.
Bent jau iandien mano namai ia.
Jis atkragino galv. Mnulis buvo kiek pasislinks, vaigds
spindjo dar rykiau. Luianas pasisuko mane.
- O dabar, - tar juokdamasis, - vl tavo eil. Beje, tikrai ma
iau tave baseine. Ketini siekti pasaulio empions titulo ar iaip?
Nusijuokiau.
- Ne, tikrai ne. Por met priklausiau draugijai. Bet ukniso,
tai dabar treniruojuosi sau paiai. Noriau perplaukti Nasimjento eer.
-K?
- Tai eeras Kalifornijoje. Mano ttis ten gyvena.
- Gana toli, - tar Luianas. - Kaip danai su juo mataisi?
- Kai tik jis mane aplanko.
- O kaip danai tu j aplankai?
- Retai. - A susiraukiau. - Tiksliau pasakius, visai jo nelankau.
- Kodl?
Padvejojau.
- Dl pamots, - sumurmjau.
- Ar ji pikta? - Ir vl vos vos ypteljo.
- Kvailys. - A susiraukiau. - inoma, ne. Ji veikiau... pavy
di, manyiau.
- Pavydi? - Luianas nuvelg mano veid. - Nes tu esi gra
uol pas septynis nyktukus u septyni kaln?
115

Kumteljau j.
- Dabar inau, kas tu esi: mano veidrodlis ant sienos! - Nu
sijuokiau, taiau kartu pajutau, kad nuraudau. Niekuomet ne
mokjau tinkamai vertinti kompliment, juolab dabar. - O dl
pamots, - skubiai pridriau, - tai labiau susij su mano tikrja
mama.
- Nesuprantu.
- Tai ilga istorija.
- Papasakok man. - Luianas atsilo. Susinr rankas ant
pakauio. - A laiko turiu.
- Mano tvai niekuomet nebuvo tikra pora, - pradjau pa
sakoti dvejodama. - Mama lesbiet. Jiedu su tiu buvo draugai
nuo pat maums. Kartu lank mokykl ir vliau buvo neiski
riami. Mano mama sako, kad jie buvo tarsi giminingos sielos.
Bet vliau mama usiman vaiko. Ir ttis jos nor vykd.
- Tai tuomet tu buvai troktamas vaikas, - tar Luianas. Jo
akys juoksi.
Pavelgiau j nustebusi. Taikliai pasakyta, tik negaliau
taip gerai suformuluoti. Net neinojau, k ir sakyti. Sutrikau,
jauiausi tarsi papasakojusi apie kak, kas man paiai nebuvo
aiku.
- Kodl jiedu isiskyr? - paklaus Luianas. - Ar tavo ttis
dingo vykds nor?
- K tu paistai? inoma, ne! - Pairjau j pasipiktinu
si. - Mano ttis diaugsi manimi ne maiau u mam. Jis mane
augino ir aukljo. Pirmuosius metus net pas mus gyveno. Ttis
isikraust tik tada, kai mama susipaino su savo drauge Patricija.
Manau, jis pajuto, kad tai rimta. Bet auniai su tuo susidorojo.
Nepaisydami visko, mes vis tiek matms, ir Patricijai visai ne
116

bda, kad mano tvai tokie artimi. - A atsidusau. - Sunkiau

pasidar tik tuomet, kai ttis simyljo.
- Kam sunkiau? - Luianas tiriamai nuvelg mane. - Tau?
Tavo mamai?
- Ne. - Papuriau galv. - Taip. - Patyljau. - Tai sudtinga.
- Try me. - Luiano akys vl ypsojosi.
Pasirmiau smakr rankomis, bandiau nekreipti dmesio
savo besidauani ird ir iekojau tinkam odi. O nuomo
ns apie Miel mama niekuomet neslp. Vis erzino tt dl jo
Kalifornijos Barbs Dols, kol sikio Zvirbl ir pasak, kad
mama perlenkia lazd. Bet su paia Miele ji visada buvo man
dagi. O Miel...
A atsidusau.
- Mama menkino tio draug, - pasakiau galiausiai. O tio draug negaljo... susitaikyti su ms eimos santykiais.
Ji man, kad nenormalu, jog mano mama lesbiet ir vis dlto
norjo turti vaik. Bet ne tai tikroji prieastis. - Nurijau sei
l. - Manyiau, - tyliai kalbjau toliau, - manyiau, ttis taip ir
nenustojo mylti mano mamos. Manau, Miel tai jauia. Bent
jau ukurdavo tiui tikr pragar, vos tik jis panordavo mus
pamatyti, ir po kiek laiko kalbjo j keltis kartu su ja atgal
Amerik.
Luianas kilsteljo antakius.
- Taigi jis pasipust padus.
Jo atsakymas neskambjo paaipiai, bet mane siutino.
- Ne, nepasipust, - ikoiau pro dantis. - Mes susirainja
me, jis reguliariai mus aplanko ir kada nors a...
ia nutilau. Kodl visa tai skamba taip, tarsi noriau ap
ginti tt?
117

- Nesuprantu, - pasakiau. - A ia kloju tau vis savo eimos

istorij, o tu...
Luianas kiek patyljo.
- ...kuo mieliausiai atsilyginiau tuo paiu, - baig mano sa
kin. - Taiau bijau, kad teks tave nuvilti. - Jis mirkteljo man,
bet buvo sitemps. Staiga man pasirod baisiai nuvargs. - Kas
ino. Galbt mane ukerjo pikta pamot ir atm atmint.
Jo vilgsnis vl nuslydo prie sauls formos pakabuio. Pra
djus lankyti mokykl j man padovanojo ttis. Tarsi ukluptas
nusuko akis alin ir pakl nuo smlio ak.
- I kur inojai, kas parayta ant mano pakabuio? - paklau
siau tyliai.
Luianas pie nedidelius apskritimus smlyje, tada vysteljo
ak lau. Spragteljo, ir ugnis godiai iupo ksn. Po keli
akimirk surijo ak.
- Neinojau, - tar jis.
- Netikiu, - atkirtau. - Netgi ivertei angl kalb. Ttis
su manimi kalbasi anglikai. Bet tu nepasti mano tio. O gal
pasti? - Staiga irdis vl m dauytis kaip palusi.
- Ne, - atsak Luianas. - Nepastu tavo tio. Juk antraip
nebiau tavs apie j klausinjs.
Nors lieuv degino klausimai, nebeturjau jg gilintis to
liau. Visa tai paprasiausiai per daug trikd, buvo per daug, per
daug... kitaip.
Apsivijau rankomis kelius.
Tyldami velgme, kaip gsta ugnis. Pasidar vsu. I dei
ns artjo laivas. Krovininis, didelis ir tamsus. Tyliai slinko upe
emyn.
118

- Ar nra nieko, k tu prisimintum? - paklausiau tyliai. Ne

sulaukusi atsakymo, pridriau: - Daikt, kuriuos mgtum? Mu
zikos? Knyg? Ko nors?
Krovininis laivas priartjo. krant dausi jo sukeltos ban
gos, altas vjas m iauti man plaukus.
- Ir staiga pasirod laivas, - igirdau sakant Luian. Jo bal
se buvo justi dvejon. - Jis buvo skirtas tik Maksui ir nuplauk
tolyn, plauk dien ir nakt, itisas savaites, beveik visus metus,
iki tos vietos, kur gyvena laukinukai. O kai jis ten atvyko...
- Baik, - ikoiau pro dantis. - Tutuojau liaukis.
- Kodl? - Luianas ramiai velg mane. - Paklausei mans
apie knygas, kurias mgstu. tai viena. Atradau j prie por die
n knygyne. Ji vadinasi...
- ...Kur gyvena laukinukai, - baigiau jo sakin. - inau t
knyg, vaikystje tai buvo mano mgstamiausia knyga.
- Na matai. Tai mus kai kas sieja. - Jis ypteljo, o mano
knu nusirito susijaudinimo banga.
- O k dar mgsti? - paklausiau.
Luianas pakl rank. Perbrauk man per skruost - tokiu
velniu judesiu, kad pajutau kiekvien menkiausi savo plaukel
po jo pirt galiukais.
- Tave, - tar velniai. - Tu man patinki. Kai esi netoli ma
ns, man sekasi.
Krovininis laivas praplauk pro mus. velgiau jam pavymui,
kaip plaukia upe jros link.
Kai vl vilgteljau Luian, jo veide buvo atsirads ironi
kas ypsnys.
- Tavs pasigedo, - tar jis.
-K?
119

- Tavo telefonas.
Sutrikusi kyteljau rank kien. Tikrai - mano telefonas
skambjo. Labai garsiai. A to ivis nepajutau. Isitraukiau mobi
lj ir sispoksojau mirkiojant ekran. Skambino Jana. O, po
galais! Nuspaudiau atmetimo mygtuk ir vilgteljau, kiek va
land. Pus trij. Mlas, mlas, mlas!
Ir tada igirdau balsus. Gana toli, bet jie auk mane vardu.
Atpainau Sebastian. Ir... Jan! Jos balsas buvo aius, pilnas
panikos, net i tokio atstumo tai buvo aiku.
- Man reikia eiti, - sukudjau, paokau ir sugriebiau Luian u rankos. Ji buvo glotni ir velni tarsi ilkas, ranka mane
paguod.
Kai esi netoli mans, man sekasi.
kart neigirdau jo tai sakant, tik pajutau - giliai savo vi
duje.
- Norsiu tave vl pamatyti, - itariau. - Man reikia tave vl
pamatyti. Btinai. Kada? Kur?
Balsai artjo, kakas kkiojo, pasigirdo odis policija.
Luianas susig. Atrod kaip laukinis vris, pasiruos
uoliui.
- Negerai, jei mus pamatys kartu, - ibr jis. - Visai negerai.
Balsai dar labiau priartjo. Luianas itrauk savo rank man
i saujos, t pai akimirk pajutau, kaip man alta. Ir tasai tu
tumos jausmas krtinje gro, skausmingas tarsi atvira aizda.
Pavelgiau Luianui akis. Jo veidas dabar ities buvo lyg veidro
dis. Skaiiau jame savo paios pojius.
- Helovinas, - tariau paskubomis. - Bus vakarlis. Kauki
balius. Tas klubas vadinasi Bloga ir pavojinga, ketvirtame dide
lio bunkerio aukte, prie pat Hamburgo katedros. Praau ateiti!
120

auksmai dabar aidjo man prie pat ausies, kupini siaubo ir

panikos.
Luianas pakl rank ir dar syk paglost man skruost.
- Jie tuoj bus ia.
Tada apsisuko. iupo savo daiktus ir dingo tamsoje. As nu
lkiau prieinga kryptimi, bals pusn. Viduje vis dar jauiau t
alt, tik skruostas liepsnojo - ten, kur jis paliet.
- A ia...
Kai stovjau prieais mam, ji virpjo visu knu.
- Rebeka! Kur tu buvai! Ar viskas gerai? Skambinau tau tuzi
n kart. Nebuvo ryio. O kai galiausiai prisiskambinau, skam
but kakas atmet. Pamaniau...
Jana pravirko. U jos stovjo Zuzs tvas, ranka apkabins j
per peius.
- Man viskas gerai, mam, - sumurmjau kaltai ir pavaira
vau Sebastian, kuris velg mane surauks antakius. Zuz,
stovinti alia Dimos, kramt plauk sruog ir veng mano vilgs
nio. - Man viskas gerai, - pakartojau gal kiek per garsiai. - A
tik... ijau pasivaikioti.
Jana spoksojo mane pravrusi burn.
Tada atsivedjo ir trenk man per veid.

Atuntas

nam aret. Pirm kart gyvenime. Dar nie

kuomet nebuvau taip ivedusi mamos i pusiausvyros, ji niekuo
met nebuvo man trenkusi. Jana nekent smurto, nelaik baus
mi veiksmingomis. Ties sakant, retai kada turdavo dingsi
ant mans pykti.
Buvau jos priedas. Nevartojau narkotik, neprisigerdavau iki
smons netekimo kokiuose nors vakarliuose, o jei utrukda
vau, paskambindavau namo. Jei turdavau rpesi, su kuriais
viena nesusitvarkydavau (kas, beje, irgi bdavo labai retai), ji
man paddavo. Iki vakar.
Gerai, tikrai jau buvo velnikai vlu. Nieko nepasakiusi din
gau i vakarlio vidury nakties laukinje Elbs pakrantje. Kiti,
matyt, irgi band mane surasti. Skambui sraas buvo pilnas Zuz, Sebastianas, Jana, visi skambino ne po kart. Veikiausiai
buvau ne ryio zonoje, jie vos neijo i proto. Tik prie por
dien pirmuose laikrai puslapiuose vl buvo raoma apie
udik maniak, prajusi savait mike prie Elmshorno rastas
merginos knas. Man galjo bet kas atsitikti - taip, visa tai buvo
aiku, ir atgailavau! Bet ar dl to Jana turjo mane aretuoti it
koki nusikaltl? Automobilyje ji mans dar syk paklaus, k
MAN PASKYR

122

a, po galais, veikusi taip ilgai - ir jei jos tonas nebt buvs toks
netiktinai atrus, galbt biau papasakojusi jai ties. Taiau
papasakojau istorij tik apie pasivaikiojim. Igirdusi j Jana
kietai suiaup lpas ir pirtais sikibo vair. O namie paskyr
nam aret.
Iki spalio pabaigos ikart po pamok tursiu eiti tiesiai namo,
niekur neusukti. Joki vakarli, joki ivyk apsipirkti su Zuze,
net plaukymas udraustas. Jeigu nebiau sutrikusi, veikiausiai
biau nusijuokusi jai tiesiai veid. Nesmon: mano atviroji,
supratingoji motina psicholog staiga pradeda elgtis kaip visi tie
tvai, kuriais mes taip danai kartu piktindavoms. O blogiausia
buvo tai, kad kart tikrai turjau bd, kuri pamau, bet u
tikrintai baig mane priveikti. Taiau Janai paskutinei apie tai
pasakyiau. Be to, jei jau Zuz puol isterij, tai mano mama
tikrai palaikyt Luian psichopatu.
Paskambinau Zuzei ir Sebastianui ir papasakojau jiems t
pat, k Janai. inoma, jie nepatikjo n vienu mano odiu.
Zuz apaud mane klausimais, Janos reakcij irgi laik perdta,
o Sebastianas liko altas ir nekalbus.
Sekmadien leidau savo kambaryje, internete nariau po
naujausius skelbimus apie dingusius mones. Vestervalde i mo
kyklos namo negro maa mergyt. Jauna moteris iekojo savo
suadtinio, penkiolikos met kresnas raudonplaukis jaunuolis
pabgo i nam. Ir tai tik pradia. Interneto forumuose buvo
pilna susirpinusi eimos nari ra. mons dingsta visose
alyse, kai kurios inuts buvo vieios, kitos labai senos. Bet ne
radau n vienos, bent kiek tinkamos Luianui. Po poros valand
nusivylusi pasidaviau ir atsiguliau. Taiau apie mieg n nesisapnavo. Valgyti irgi nenorjau, o mintys vis sukosi apie j.
123

Luianas.
Dar niekuomet nesijauiau tokia isekusi ir nerami tuo pat
metu.
Kad nukreipiau mintis, bandiau skaityti savo prosenelio
knyg. Keista, bet ji labai tiko. Pirmiausia pervelgiau kritinius
straipsnius knygos priede. Jo tonas buvo inteligentikas, juokin
gas ir linksmas, o jei jis ir pabaksnodavo, tai ne tiesiogiai, o gana
subtiliai. Jam pavykdavo priversti skaitytojus juoktis, ir visai ga
ljau suprasti, kodl jis taip daug pasiek.
Galbt kitaip man tik tie, kuri krinius mano prosenelis
negailestingai sudirbo.
Savo gyvenim jis aprainjo taip pat negailestingai. Viljamas
Alekas Ridas buvo vienintelis vaikas eimoje, jo tvas, chirurgas,
vadovavo sanatorijai. Kai mano proseneliui buvo treji, motina
mir ant tvo rank - dl nepavykusios operacijos. Prosenelis
tai komentavo tokiais odiais: kad jo gimins vyrai niekuomet
nebuvo apdovanoti amatininko rank miklumu ir kad narsusis
siuvjlis, kaip jis pavadino savo tv, nuo tada daugiausia atsi
djo grimo menui.
Jis pats, ra mano prosenelis, i to tik naudos turjs. Kaip
kitaip bt sitaiss toki avi aukli - ir pirmiausia t grauo
l lyg i urnalo pranczait, su kuria keturiolikto gimtadienio
nakt prarado nekaltyb? Ji buvo vardu Liusil, alia jos galingos
krtins jis ir ikl skamb akcent. Lektra po to jis vadino
istorijas, kurias jam skaitydavo Liusil - ir itaip atvr jam var
tus knyg pasaul.
Knygos ir moterys liko mgstamiausia jo gyvenimo tema.
Vaikystje mano prosenelis mgo arlzo Dikenso ir Luiso
Kerolo knygas. Vliau prisidjo Edgaras Alanas Po, iulis Vernas
ir H. G. Velsas, su kuriais jis artimai draugavo.
124

Tais metais mano prosenelis jau buvo nusipelns literatros

kritiko vardo ir, be kita ko, ra vienam laikraiui Los Andele
ir New York Times. Regis, jo gyvenimas tuo metu susidjo i
to, kad linksminosi vairiuose vakarliuose su garsiais raytojais
ir kitais kultrinio gyvenimo didinais.
Kelerius metus jis gyveno Europoje, ia linksminosi dar la
biau, sutiko dar daugiau ymybi, o Londone, kur msi dirbti
Times, sutiko savo gyvenimo moter.
Lygiai taip jis ir para.
Apskritai jai skyr vos kelias eilutes, bet tie sakiniai buvo la
bai rimti. Pirm kart, ra jis savo knygoje, man tekopatirti, k
reikia norti mirti i meils.
Jaunoji angl, regis, dav tam dingst, kai nakt prie jdviej
vestuves paliko j dl kito vyrikio. Mano prosenelis nenusiud,
bet cinika nuostata gyvenimo ir meils tema, atrodo, sitvirtino:
taiau tai jam nesukliud turti gausyb meilui ir lygiai tiek
pat daug mon.
tai tiek apie meils rpesius, pamaniau ir praveriau iki
paskutins knygos dalies. Ten radau tio nuotrauk. Kurios i
prosenelio mon jis yra palikuonis, nebegaljau atrinkti, bet
nuotrauka prikaust mano dmes.
Joje mano ttis, maas berniukas, sdi alia prosenelio ant
krantins ir vejoja. Jie sdi surm peius, vienas alia kito, tarsi
susiliej su gamta.
Knygos pabaigoje dar kart pamintas mano ttis, ir ia man vl
pasirod, kad prosenelis trumpose eilutse idav apie save kai k,
kas visuose kituose puslapiuose buvo gerai paslpta po cinizmu.
Savo vaikaityje Aleke radau kai k, k pats buvau prarads.
Tvirt pasitikjim, kad esi mylimas u tai, koks esi.
125

inojau, k jis turi omenyje. Mano tvai suteik man jaus

m, lygiai kaip ir virbl, ir tai buvo tarsi apsauga nuo visko, kas
galjo mane skaudinti, tvirta ir nelaidi apsauga.
Visi tie vakarliai, garss draugai, skm - visa tai, regis, ne
sutrukd mano proseneliui i esms likti gana vieniu mogumi,
bent jau mano akimis irint.
Nusvarinau knyg rankose. Lauke pradjo lyti, begarsis plo
nyi sroveli ydas krito i dangaus. Orai pasikeit. velgiau
pro lang ir galvojau apie Luian. Staiga supratau, kad n ne
buvau liovusis apie j galvoti, net tomis valandomis, kai skaiiau,
jis buvo sitaiss mano smegen kamputyje.
Pavelgiau uost, Elb, toki pat tamsi kaip dangus.
Vanduo ir oras susiliejo, atrod, kad kakas atm i j visas
spalvas.
Kur jis dabar? K veikia? Ir kur nakvos inakt? Mano mintys
nuklydo atgal ms susitikim nakt. Pasiutimas, kaip nepras
ta. Toki dalyk nebna. Bet tai nutiko man, ir visikai nesvar
bu, k a apie tai galvoju - tai buvo tikra.
Usimerkiau, kad geriau matyiau jo pailg veid, tamsius
plaukus, pajuodusius paakius.
Tu man patinki. Kai esi netoli mans, man sekasi.
iuos odius jis pasak, kai balsai artjo. Jie buvo tokie pa
prasti, bet tik dabar i ties supratau, k tai reikia.
Ko jis bijo? Jei tikrai nieko neprisimena, veikiausiai nra nie
ko, kas j galt bauginti.
Ir staiga man viskas pasirod ne taip. Juk itaip nesielgt tas,
kuris nieko neprisimena! Taip elgiasi tik tas, kas dl kakokios
prieasties jauiasi kaltas.
Pagalvojau apie Zuz, spjani, kad Luianas yra stalkeris.
126

Stalkeriai eina toli, labai toli, apie tai skaiiau, ir ta mintis

man visuomet atrodydavo iurpoka. Galbt jis kaip nors suino
jo t apie mano gyvenim, o savj istorij tik isigalvojo? Bet
ar a galiu itaip apsirikti dl mogaus?
Krpteljau staiga igirdusi koridoriuje ingsnius - i pradi
tylius, paskui jie garsjo, artjo, kol staiga sustojo prie pat mano
dur. Akimirk buvo tylu, tada pamaiau, kaip dur rankena
pamau svyra emyn. Usiklojau antklode ir nusisukau sien.
- Rebeka?
Tai Jana. Uuodiau jos kvepalus ir jauiau, kad ji yra ia pat.
Veikiausiai stovi tarpduryje ir iri mane.
Viskas manyje susigniau - taip stengiausi nesujudti.
Dink i ia, galvojau piktai. Inyk. Palik mane vien.
Pyktis gldjo giliai, giliau, nei biau maniusi, kad tai ma
noma. Motina trenk man per veid draug akivaizdoje. Paskyr
man nam aret. O blogiausia - ji manimi nepasitikjo.
Kaip galjo iduoti mane kaip tik t akimirk, kai man jos
labiausiai reikjo? Jauiau, kad ji klausia savs to paties - ir a
mgavausi, kad j grauia sin. Taip jai ir reikia.
Jana ijo nieko nepasakiusi.
Kai vakare dar syk nuslikinau virtuv, igirdau, kaip u
miegamojo dur mama verkia. Zvirbl tyliai jai kak kalbjo,
odi negaljau suprasti, bet stabteljau prie dur ir stovjau,
kol Jana liovsi kkioti.
Nakt sapnavau.
Plaukioju eere, tamsu. Vanduo maloniai vsus, jauiu j oda,
tyka, kai rankomis iriuosi pirmyn, vis tolyn ir tolyn. Juodas van
duo putoja man prie akis, vilgantys laai siauia lyg sidabro
perlai ore, a jauiuosi besvor, plaukiu be joki pastang, tarsi
127

slystu, atsiskyrusi nuo savo paios judesi. As viena, bet kartu

kakas su manimi yra, negaliu jo matyti, to kako, kas alia ma
ns slysta eeru. Man vir galvos auja vjas, pradeda lyti. Pir
mieji laai krinta tarsi dvejodami, sunkiai, kol galiausiai sujuda
visas vanduo. Juntu vanden visur, jis apsupa mane vis garsesniu
barbenimu, ir vis dar jauiu t pat jausm, kad kakas yra alia
mans, kol pabundu nuo lietaus nioktimo.
Pamau, lyg per vanden, suprantu, kad guliu savo lovoje.
Lyja lauke, o a viena.
Pajutau keist ir baug aikum, kuris mane nugsdino. Nu
siblokiau antklod ir nuslikinau per tylius namus.
Palpje dar deg viesa. Ulipau sraigtiniais laiptais ir atsar
giai pravriau duris.
Zvirbl sdjo ant kuets ir pamaiusi mane ypteljo.
- Baigta, - tar ji ir pakio man po nosimi blizgant kak,
k ji tik pabaig. - Mano pirmoji Sponglia beatificae. K pa
sakysi?
Atsargiai pamiau rankas veln kempins knel. Jis vy
tjo aukso spalva ir buvo subadytas veliu. Skyluts atrod tar
si poros, praleidianios or arba vanden. Man pasirod, kad
maoji kempin, kuri gniauiau savo delne, i ties yra gyva
alsuojanti btyb.
- Ji nuostabi, - sumurmjau.
- Igalvojau jai ir istorij, - tar Zvirbl. - Nori j igirsti? Nelaukdama mano atsakymo i sijono kiens Zvirbl isitrauk
suglamyt popieriaus lap, ilygino j ir perskait uraytas ei
lutes: - Jau seniai inoma, kad povandeniniame pasaulyje slypi
didelis potencialas. Ypa kempini ris turi simbolin reikm.
Kempins yra toksins gynybos meistrs, o j genetinis kodas
128

labai panaus mogaus. I eiasdeimties tkstani kempini

ri jr biologai iki iol ityrinjo tik penkis tkstanius. Ne
seniai atrasta dar viena: Sponglia beatificae, bendroji laims
kempin.
Nusijuokiau. virbls balsas plazdeno tarsi drugelis, surads
nektaro.
- Skirtingai nei jos ries gentains, - skait ji toliau, Sponglia beatificae turi jutiklius, leidianius jai pajusti galbt
laimingas akimirkas ir vietas. Magiku greiiu ir dar visikai ne
paaikinamu bdu ji atsiduria ten, kur reikia, ir budrius asmenis
skatina pajusti atitinkamas laims situacijas. O chemin gynyb
kempins telkia baimingas ir destruktyvias mintis, taigi jos alia
laims kempins neturi ans ilikti.
Zvirbl nuleido lapel. Atrod, kad laims kempin isirinko
j pirmja eimininke.
- Tai tik juodratis, dar reiks padirbti, - tar ji. - Kaip tau?
- Manyiau, tai visa nia rinkoje, - tariau juokdamasi. - Gal
su tomis kempinmis galima veisti ir puodus? Tada, be idealio
sios, jos dar turt ir praktin naud. Vokieiams tai patinka.
Zvirbl nusiviep.
- Gerai, tai tiek apie destruktyvi mini eliminavim. - Ji
velniai palinko prie savo krinio. - Brangute, mes dar kiek pasimokysim, tar kempinei.
A sukikenau.
- Kiek tave pastu, tu j imokysi nulis kablelis niekis.
Zvirbl pasir ir nusiiovavo.
- Galbt kart paroda pavyks, - tar viltingai. - Teatre gir
djau, kad meninink atelj Sv. Jurgio kvartale ieko dar vieno
nuomininko. Pabandysiu rytoj pat tuo pasidomti.
129

- Bt tikrai puiku. - Pirt galiukais dar kart perbraukiau

per auksin kempins paviri ir tada grinau j Zvirbki rie
kuias. Zvirbk jau kelerius metus iekojo tinkamos atelj savo
darbams eksponuoti. - Linkiu tau skms, - pasakiau.
Narvelyje Donas Berniukas uoko ant spyni. irkau
damas velg mus juodomis akutmis. Pagalvojau apie nam
aret.
Zvirbk vilgteljo mane, kaip jai vienai bdinga.
- Ar tau viskas gerai, kaljimo sese? - paklaus.
Uveriau akis.
- inoma. Galbt parsisisdinsiu i vaistins kelet susi
traukimo tablei, tuomet nutpsiu pas Don Berniuk ir
Dim Bob u grot. Ar jiedu bent ino, kad turi sparnus? Ir
kam jie ia?
Dabar sukikeno Zvirbk, bet staiga surimtjo. Pavelg mane
suraukusi kakt, rudai auksins akys neramios. Paskui brktel
jo man per skruost.
- Nepyk ant mamos, Rebeka. Jai t reikia veikti.
Man irgi, pamaniau. Bet dl to nesivaistau kumiais ir ne
skiriu perdt bausmi.
Apkabinau Zvirbl per peius.
- Labanakt, Zvirbk, - tariau.
- Labanakt, Rebeka. Saldi sapn.
Artimiausios savaits vyki neverta minti - ir dl to a jau
i proto. Jei biau turjusi k veikti, jei biau turjusi nor
mali kasdienyb, galbt bt buv lengviau nukreipti min
tis. Taiau itaip - a pati save kankinau. Man nam aretas,
bet kartu mane kaust mano paios mintys, jos siaut galvoje
130

ir atm mieg bei tuos susitvardymo likuius, kuriuos dar

turjau.
Zvirbl siaubingai diaugsi, kad po ilg paiek, regis, pa
galiau surado atelj. Ji pasakojo man apie meninink draugij
Sv. Jurgio kvartale, viename sename main fabrike, pasivadinu
si ,Aptvaru. Ten savo dirbtuvse dirbo menininkai i vairiau
si Vokietijos kampeli, vienas i j tikrai iekojo nuomininks.
Jis panoro susitikti su virble, dar be joki sipareigojim, bet
tai bent jau pirmas ingsnis.
Ir Zuzs uoste, regis, prisivartavo laim. Kad dingau per jos
gimtadien nieko nepasakiusi, ji man atleido. Kaip ir ant Zuzs
negaldavai ilgai pykti, taip ir ji pati nesineiodavo ilgai pykio
irdyje. Ir buvau jai labai dkinga, kad daugiau nebemgino i
kvosti, kas gi i tikrj nutiko. Zuz manimi pasitikjo - prie
ingai nei Jana.
Dima per t laik susirado repeticij sal, kaip sak Zuz, u
galaktikai ma kain. i naujiena, laim, taip prikaust Dim,
kad per jo susitikimus su Zuze buvo kalbama beveik vien apie
grup. Tik kart jis pavojingai priartjo prie jos liemenls, ir
kaip tik prie deins, neprikimtos, puss.
- Jo pirt galiukai jau buvo visai arti, - pasakojo Zuz var
tydama akis. - Jis buvo labai rytingas, bet tada suskambo tele
fonas, ir sals savininkas prane, kad galime pasirayti sutart.
Mlas, Beke. Kaip manai, ar reikia su juo i anksto apie tai pa
sikalbti? Bet k jam pasakyti? Kaip tu pasielgtum?
Kamuoiausi, pamaniau. Rimtas atsakymas tok klausim
veikiausiai bt toks - kad Zuz turi susirasti draug, kuriam
bt vis vien. Bet ar dl to jai tikrai bt geriau? Kakodl
abejoju.
131

Taigi bejgikai atsakiau:

- Dar palaukiau, Zuze. Kai ateis ta akimirka, tikrai inosi,
kaip pasielgti!
Zuz atsiduso, ir a vyliausi, kad tos akimirkos dar reiks kiek
palaukti.
Vienintelis isigelbjimas tuo metu buvo mokykla. Niekada
nebiau patikjusi, kad itaip pasakysiu, bet ilgjausi pamok.
Laim, ms ispan kalbos mokytojas bombardavo mus grama
tika ir odiais - ir, skirtingai nei angl, it kalb galdavau
ikalti. Per biologij rame darb apie narkotik poveik nerv
sistemai. Aaronas ruodamasis per didij pertrauk sutrauk
stor suktin ir tarsi uhipnotizuotas triuis spoksojo tui lap
prieais save. Seila nervingai kramt raikl ir stebjo Sebastian,
kuris palinks prie ssiuvinio pyl lap po lapo.
Mums skyr itisas tonas matematikos nam darb, o Tigras
dav vien i t specialij uduoi, tik kart ji nebuvo susijusi
su Ambrozu Lovelu.
- Pasirinkite pirmj romano arba apsakymo sakin, kuris
jums atrodo ypatingas, - tar jis. - Jeigu tai vokikas sakinys, iverskite j angl kalb. Paraykite rain apie tai, kaip jauiate t
sakin. Ar jis jus ukabina, k nors ada, traukia pasakojim jei taip, kodl? - Jis akimirk stabteljo prie mano suolo ir pa
velg tuo keistu vilgsniu, nuo kurio man darydavosi nejauku.
- Ar kas nors negerai? - paklausiau susinervinusi, bet jis tik
gteljo peiais ir nujo toliau.
Popietes daniausiai leisdavau rausdamasi Janos ir Zvirbls
knyg lentynose. A pati turjau nedaug knyg. Skaitymas mane
daniausiai sunervindavo, po keli puslapi pajusdavau nenu
maldom poreik judti - ir daniausiai niekas nuo to nesulai
132

kydavo. Dabar variau Barbaros Vines, Janos mgstamiausios

autors, romanus, isimiau kelet Dostojevskio tom ir galiau
siai apsistojau prie Dafns diu Morj Rebekos. Tai buvo sena
knyga, puslapiai visai pagelt. Pirmasis sakinys skambjo taip:
Prajusi nakt sapnavau, kad vl esu Manderljuje.
Krpteljau ir padjau knyg atgal lentyn. Pagaliau isi
traukiau Kafkos Proces. Romanas prasidjo iais odiais:
Kakas, matyt, apmei Jozef K., nes, nepadars nieko bloga,
jis buvo vien ryt aretuotas.
Na, pamaniau piktai, tai tinka. Pasimiau knyg savo kam
bar, taiau rain atidjau vlesniam laikui. Atlikau matematikos
uduotis, pasiskambinau Sebastianui, jis, kaip ir Zuz, daugiau
n odiu neusimin apie vakar prie Elbs, bet, mano laim,
nebebuvo toks altas, ir paraiau laik tiui.
Valentina kaip tik moksi rayti ir dar tai uoliai, nam dar
bus tikrja to odio prasme ruo ant valgomojo stalo. Vande
niui atspariu raikliu imargino senovinio raudonmedio stalo
paviri odiais cat, Fat ir Hat.
O kas pas tave naujo? - teiravosi ttis.
Apie nam aret ir tai, dl ko jis man paskirtas, nutyljau.
Utat pasiteiravau apie savo prosenel. Nemaniau, kad ttis tai
prisimins, bet mane tai domino.
Jau kit dien gavau atsakym: Ak taip, Grandfather William
Al biografija - taigi ji vis dlto pas jus? Negaliu patikti, kad
Jana norjo parduoti j blus turguje! aunu, kad tu didvyrikai
gelbsti ms eimos istorij.
A ypteljau ir skaiiau toliau.
Buvau dar gana maas, kai jis mir. eeri ar septyneri.
Tavo moiut visuomet sakydavo, kad jis visus sutaro, bet mane
133

veikiausiai mgo. Pasiutimas, kad jis djo savo knyg kaip tik
t nuotrauk i Nasimjento eero pakrants. Mano apsilankymai
ten - vieninteliai prisiminimai apie prosenel. Kad paveldjau
t nam, tau jau pasakojau, ar ne? Ten jis praleido paskutinius
savo gyvenimo metus, vienas. Ant to liepto eer imok mane
vejoti. Kart ukibo didiulis uptakis. aukiau kaip pamis, ir
kai jis jau raitsi alia mans ant liepto, prosenelis spraud man
rank lazd. Turjau trenkti uviai per galv, kad apsvaiginiau.
Pasakysiu tau - buvau gana smarkus! Ir tai dar tik pradia. Tavo
prosenelis padav man peil. Norjo, kad duriau. Tarp krtins
pelek, galvos link, ten a pataikysis ird, tik tuomet uvis
i tikrj nugai. Padariau tai. Bet kai uvis jau velg mane
negyvomis akimis, pradjau verklenti. Prosenelis klaus, ar man
uvies gaila, bet tiesa buvo ne ta.
A verkiau, nes durdamas pajutau t jausm. Tai buvo tarsi
svaigulys. Siaubingai gdijausi ir pasakiau tai proseneliui. Tada
jis taip mane pavelg, turbt dl to tai ir prisimenu. Paaikino,
kad yra gausyb bd udyti, ir is esantis garbingas. Svaigulys,
kur pajutau, visai normalu. Dl to nereikia gdytis.
Kai dabar galvoju apie tai, man viskas atrodo taip baisu. Bet
tsyk jo paaikinimas mane nuramino.
Perskaiiau laik kelis kartus. Kad ttis paveldjo vasarnam prie
Nasimjento eero i prosenelio, neinojau ar bent jau to neprisi
miniau. Bet man dabar daug svarbesnis buvo klausimas, k pro
senelis turjo omenyje sakydamas, kad yra daug bd udyti.
Pagalvojau apie kritinius straipsnius knygos priede, apie jo
kaip literatros kritiko pravard - vyras su mirtina plunksna - ir
apie Tigro mgstamiausio autoriaus, kurio darbus mano prose
nelis sudirbo, saviudyb.
134

Trumpai pasvarsiau, ar parayti apie tai tiui, bet vis dlto

paklausiau apie rinkim kovas. Ttis isamiai pasakojo, kad jis
pirm kart politikai angauotas. Tvirtai tiks, kad Obama nu
gals Makein, bet tikroji kova laukianti tik paskui. Ekonomins
krizs dabar jau nebeivengsi.
Laikas kaip visuomet ubaigtas odiais: Wishyou were here,
little wolf, ir kaip tik iandien post scriptum jis teiravosi: Kaipgi
einasi didiajai vilkei?
A atsidusau. Na taip, kaipgi jai einasi? Ji gamina valg. Vos
tik Jana grta i darbo, ms virtuv virsta trij vaigdui res
toranu su gurman valgiais i viso pasaulio. Kasdien vis naujas
ventinis patiekalas ant stalo; juodieji spageiai su kokos pienu
ir grybais, stirnienos ragu su raudonojo vyno ir vyni padau,
jr lieuvis su baravykais ir bulvytmis, Loup de Mer su pomi
dor ir abrikos salsa, kimta vitos krtinl su marsalos pada
u, gorgoncolos ir pinat salotos. Valgant viepataudavo tokia
tyla, kad vos galdavau nuryti. Prieingai nei Zuz, a pykt neiodavausi ilgai, jei kas nors su manimi neteisingai pasielgdavo.
Bet tai dar kai kas kita. Mano ir Janos ginai paprastai bdavo
lyg vasaros audros - trumpas, smarkus proveris, ir paskui vl
geras oras. O dabar - miglotas slegiantis Niekis - tai buvo nauja
mums abiem arba, tiksliau sakant, mums trims.
Mudvi su Jana valgme nunarinusios galvas, o Zvirbl, isvaidiusi kok imt daug bylojani vilgsni, trenkdavo akut
ant stalo ir pareikdavo, kad jai jau gana.
Taip, man irgi buvo gana. Bet neturjau jokio noro engti
pirmojo ingsnio. Jana buvo neteisi, ir visikai nesvarbu, kas jai
nuotaik sugadino, a dl to nesijauiu kalta.
Ms paskutin Ladys Night nevyko, bet tai man buvo
nusispjauti. Vienintelis dalykas, kuris mane kasdien vis labiau
135

jaudino, buvo tai, kaip ateinant penktadien pasiekti kauki

vakarl.
Nuo ms paskutinio susitikimo pakrantje Luianas nebe
sirod. Mane vis stipriau kamavo jausmas, kad jis apskritai ne
benori mans matyti. Ir ansas, kad jis pasirodys per Helovin
tame klube, buvo tos pat menkas kaip ir manikis. Spalio 31-oji
buvo paskutin nam areto diena. Pasiymjau t dien kalen
doriuje nedideliu raudonu kryeliu, ir kuo labiau ji artjo, tuo
nervingesn dariausi. Kiekvien ryt spoksodavau kalendori, o
spoksant mano galvos narvas darsi vis anktesnis.
- Galbt Jana leis tau eiti, - prasitar Sebastianas, kai savait
gal aplank mano vienut. Paskutiniai pokalbiai telefonu mus
vl suartino.
Sdjome ant mano lovos, valgme sumutinius su lydytu
sriu ir aidme sen ms aidim Disco for two. Jis buvo
aidiamas taip: paeiliui parinkdavome dainas i mano ar Se
bastiano atsinet kompaktini plokteli ir jungdavome ban
dydami pataikyti prie tai buvusios dainos tem, dl to danai
tekdavo okinti nuo vieno anro prie kito. Galiausiai ikepme
dain miks, urame dat ir pavadinome Becs und Bastis Best
of Times. I specialij leidini jau sudarme deimties kom
paktini plokteli rinkin. Sebastianas kaip tik dsaudamas i
tvr mano silom Maiklo Deksono Thriller ir paleido The
Killers ploktel Sawdust.
Lauke, kaip ir visas kitas dienas, lijo lietus. Elbje buvo po
tvynis, vakar netgi per radij nuskambjo perspjimas.
inoma, Sebastianui nepasakojau, kodl man btina nueiti
kauki vakarl.
136

- Pamirk, - sumurmjau atsakydama jo spjim, kad gal

bt Jana man leis ten eiti. - Vakar jos klausiau.
Man reikjo save veikti, o Janos atsakymas nuskambjo tarsi
dar vienas antausis. Ne. Joki diskusij.
- Ar galtume pakeisti tem?
- inoma, - atsak Sebastianas. - Joki problem. A irgi
ten nenoriu, negalvok, kad k nors svarbaus praiopsosi.
Tylomis kimome trakuius, kramtme takt su Read My
Mind, ir staiga Sebastianas tar:
- 1963 met vasar a simyljau, o mano tvas nuskendo.
Nustojau kramiusi ir nustebusi dbteljau j.
- arlzo Simonso Srus vanduo, - apviet mane Sebastia
nas. - Tai pirmasis jo romano sakinys, jame beveik viso romano
turinys. Genialu. Zinai, apie k bus kalbama, ir vis dlto degi
nekantrumu skaityti toliau. Visi faktai kaip ant stalo, ikart jais
patiki, jauti, kad bus apie pirmj meil, turiu omenyje, tikr
j meil, didi ir lemting. Ir inai, kad kakas mirs - ne, ne
kakas, o pasakotojo tvas. Vienas myli, vienas mirta. Visa tai
susij. Jauti, kad tasai, kuris pasakoja istorij, yra jos pabaigoje ir
ten jis yra kitoks nei pradioje. I esms jau visk inai, bet dar
nematai. Tarsi autorius pirmuoju sakiniu atvert duris ir stumt
tave didel tams kambar. Tu nujauti, kur stovi baldai. ia
stalas, ten lova. Matai j elius, bet ne spalvas, ne kontrus.
Tavo mintys klaidioja, tik jos dar neino krypties. Tai nuostabu.
Noriau taip mokti.
Pavelgiau Sebastian.
- Rayti?
- Taip.
- Ar bandei?
137

Sebastianas susivart burn sauj trakui. Daina vis dar

skambjo.
Canyou read my mind
Thegood old days, the honest man
The restless heart, the Promised Land... *
- Keiiant tem, - tar Sebastianas.
Papildiau trakui.
- Gerai. Apie k nortum pasikalbti?
Sebastianas ypteljo.
- Apie sr tavo lp kamputyje. Arba apie tai, kaip mums
j geriausia paalinti.
- Kurgi? - A suraukiau kakt ir pakraipiau lpas. - Deinje
ar kairje?
Sebastianas sum man smakr rankomis ir pasuko mano
veid kairn, kaip tik tiek, kad ms akys susitikt.
I got a green light
I got a littlefight
Im gonna turn this thing around
Canyou read my mind... **
* Ar gali skaityti mano mintis:
Seni geri laikai, taurus vyras.
Nerami irdis. Paadtoji em {ang.).
** Man usideg alia viesa,
Teko trupuiuk pasigrumti.
A ubaigsiu vis it reikal,
Ar gali skaityti mano mintis {ang.).

138

Sebastianas ypsojosi, taiau akyse kai kas ybiojo. Jo vilgs

nyje maisi baims ir trokimai. Tada jis linko priek, kol jo
burna atsidr prie pat manosios. Jis kvepjo trakuiais ir paiu
savimi, tuo tokiu pastamu Sebastiano kvapu, i kurio atpainiau j tarp tkstani.
Mano ranka buvo ant jo krtins, jauiau, kur plaka jo irdis,
garsiai ir tankiai. Pirt galiukais laikiau Sebastian atstu nuo savs.
Canyou read my mind...
- Nesugadink visko, - sukudjau. - Praau nesugadinti vis
ko. Duok man dar truput laiko.
Sebastianas suspaud lpas. Pajutau jo nusivylim, tarsi ga
liau j uiuopti, pajutau ir savo paios lides, gilesn, nei b
iau norjusi.
Sebastiano burna prasivr, bet jam dar nespjus nieko itarti
atsidar durys.
-Tavo telefonas... Oi, atsipraau!
Kambaryje stovjo Jana. Ji spoksojo mane ir Sebastian,
mudu atlijome vienas nuo kito, ir kaip tik norjau kandiai pasa
kyti, kad mano nam aretas nereikia, kad negaliu priimti svei,
kai pamaiau, kad Jana vytte vyti. Atrodo, jai labai palengvjo.
A spusteljau stop mygtuk, muzika staiga nutilo.
- Labai apgailestauju, - skubiai pratar Jana. - Kokia buvau
kvaila - itaip siverti. Sveikas, Sebastianai. Rebeka, tavo mobilusis
skambjo. Tai Sebastiano ttis. Ar nori su juo pasikalbti?
Ipliau telefon jai i rankos. Man netilpo galvoje, kad Jana
kaip niekur nieko ima mano mobilj ir dar apsimeta, jog tai
nieko tokio.
139

Sebastiano ttis sil man darb. Mir viena Hamburgo ak

tor, bus laidojama ketvirtadien Olsdorfo kapinse. Gedulingi
piets, juos rengs Sebastiano tio firma, vyks laidotuvi r
muose, bet dl to, kad ten maai viet automobiliams pastatyti,
Sebastiano ttis pasil eskorto paslaugas. As turiau po laido
tuvi mones palydti iki autobuso ir patarnauti per gedulingus
pietus.
Ties sakant, norjau atsisakyti, bet Jana, kuri kaip tik dingo
koridoriuje, greitai dav man suprasti, kad viskas gerai ^ jei tik
ikart po to griu namo.
Su mobiliuoju rankoje pasileidau prie raomojo stalo pasiy
mti laiko ir tada atsisveikinau.
Pasisukau Sebastian. Jis vis dar sdjo ant mano lovos susikls kojas ir velg pro lang.
- Na, ko norjo mano tvas? - paklaus neirdamas
mane.
Nurijau seil.
- Reiks patarnauti per gedulingus pietus. - Akimirk nei
nojau, k sakyti toliau.
Tik dabar jis pavelg mane.
- Gal ateitum? - paklaus rimtai.
Dvejodama prisdau alia jo ant lovos.
Sebastianas pakilo, atsistojo prieais lov ir pavelg mane
emyn.
Kad tave kur. A tokia niekdar. Ir kaip, po galais, jam iai
kinti, kas man darosi? Viskas ne taip kaip tuomet, kai jauiau,
tarsi tarp ms kako trksta. Tarp ms dabar viskas gerai,
daug geriau nei anksiau - kaip paaikinti Sebastianui? Kad
kart atstmiau j dl tipo, turinio psichikos problem, kuris
140

nuo ms paskutinio pasimatymo nebesirodo ir veikiausiai nie

kada nebepasirodys?
- Dabar atidiai mans klausykis, Beke, - tar Sebastianas. Gerai, man n nereikia bandyti. tai ir viskas, Beke.
Surakinau pirtus.
Sebastiano veido iraika pasidar dar niresn. Jis surauk
antakius. Ir tada sukudjo emu giliu balsu:
Thefoulest stench is in the air
Thefunk offoorthy thousandyears
And grizzy ghoulsfrom every tomb
Are closing in to sealyour doom... *
Sebastiano knas suakmenjo. Plaiai atvertomis akimis ir i
skstomis rankomis jis prisiartino prie mans. Ir kai a pradjau
nevaldomai kikenti, jis susibavo klubais, krito prieais mano lov
ant keli, iupo sivaizduojam mikrofon ir m berti odius:
Causegirl, this is thriller, thriller night...
Tada psteljo viesius plaukus nuo kaktos ir ypteljo man.
- Pasilinksmink apeigose, Beke. Bet, prieingai nei tu, a dar
nemutavau kap vaiduokl. O kol i sielvarto, kad tu igirstum
mano maldavim, slankiosiu po kapines, deja, praeis dar keli
tkstantmeiai.
* Ore tvyro lykiausias dvokas,
Keturi tkstantmei prakaitas.
Ir papilkj vampyrai i kapini duobi
Lenda i vis pusi nulemti tavo likimo (Maiklo Deksono dainos paodinis
vertimas).

141

Jis sprigteljo man nos.

- Gerai?
- Gerai, - atsakiau ir i palengvjimo vos neustaugiau.
Ketvirtadien po pamok sdau autobus, veant Altonos sto
t, persdau tramvaj SI Olsdorf ir pasileidau Fulsbiutelerio
alja iki pagrindinio jimo kapines. ia buvau pirm kart, ir
kai pamaiau didiul park u juod metalini vart, pasijutau
priblokta.
Sebastiano tvas ivakarse atsiunt man elektroniniu patu
informacin broir. Joje perskaiiau, kad ios kapins, uiman
ios keturis imtus hektar, yra didiausios pasaulyje parkins
kapins. Taiau man nebuvo aiku, k tai reikia.
ia buvo royn, snduriuojani tvenkini ir lapuoi ap
supt takeli, vedani vairiausias palaidojimo vietas. Burmis
trai, senatoriai, poetai ir muzikai rado ia paskutiniojo atilsio
viet. Broiroje perskaiiau apie vaik kapus, drugeli sod ir
ramybs mik, kur aplink medi kamienus grupuojami urn
kapai. Kapinse net yra susisiekimas autobusais.
Jau vl lijo kaip i kibiro, taiau mediai prieinosi niriam
dangui ugniniais rudens tonais, tad nusprendiau pasivaikioti.
Palei keli stovjo nuostabios angel skulptros. Jos atrod lyg
mons su sparnais, ir a pati nebesupratau, kodl staiga pagalvo
jau apie Sebastian ir apie tai, kiek jg jam kainavo t akimirk
mano kambaryje visk nuleisti juokais.
Kol bemiegmis naktimis lauiau galv, kaip per Helovin
nakia islinti i nam, ar Luianas ateis kauki vakarl, k a
pasakysiu, padarysiu ar paklausiu, jei jis pasirodys, ir kaip susi
142

tvarkysiu, jei to nenutiks... Sebastianas buvo trasai, kuris tiesiog

buvo ia. Kodl negaljau tuo pasitenkinti?
Kai esi netoli mavs, man sekasi.
I kakur pasigirdo varpo skambesys, ir vilgteljusi laikrod
susivokiau, kad beveik vluoju. Su broira rankose nuskub
jau prie istorinio vandens bokto, enklinanio jim moter
sod. Boktas buvo maas, baltas, su graiu frontonu ir siauru
iais langeliais. Akimirk jis man panjo vytur Falkenteino
pakrantje.
Patekau nuostab mikel su milinikais rododendr kr
mais ir viesiais antkapiais, prie j ydjo margaspalvs gls. ia
palaidotos moterys, anot broiros, susijusios su Hamburgo is
torija. Sebastiano tvas man pasakojo, kad mirusi aktor daug
deimtmei vaidino Hamburgo dramos teatro trupje. A pati
niekuomet nebuvau apie j girdjusi, bet gedinij, susirinku
si prie kapo duobs, gausyb liudijo, kad aktor turjo nema
ai gerbj. Karstas jau buvo nuleistas duob. Kapaviet supo
kalnai gli ir vainik. Aplink lakst vaikai, dvi mergaits aid
gaudynes, o suaugusieji tamsiais drabuiais rikiavosi atsisveikin
ti. Keli mons verk, kairje alia karsto stovjo senyvas ponas
ilutliais plaukais. Neinau kodl, bet ikart topteljo, kad tai
aktors nalys. Jo veidas buvo visikai ramus, atrod susitvards,
bet akyse velgiau didiul lides.
Kaip tik ketinau pasidairyti vairuotojo, su kuriuo po visko
turjau palydti gediniuosius autobus, ir pastebjau ilaplauk
vyrik senamadiu kostiumu. Jis stovjo kiek atokiau, alia uo
lo, ir velg dang, kuriame kaip tik sklaidsi debesys.
Tai buvo Tigras. A krpteljau. K ia veikia mano angl
kalbos mokytojas? Ar jis painojo t aktor? Pro debesis prasi
143

skverb sauls spindulys, ir staiga viskas nuvito aukso spalva.

Spalvos ikart sutvisko taip rykiai ir aikiai, kad negaljau apsi
sprsti, ar tai grau, ar baisu.
T akimirk Tigras pavelg mane. ypteljo. Tada pakl
rankas ir pradjo ploti. Taip, jis plojo katui. Akimirk gedin
ij minia tarsi sustingo. Taiau tada pirmieji pasek jo pavyz
diu, dar dvejodami, netrukus prisidjo kiti. Po akimirkos plojo
visi - ramiu, pagarbiu ritmu. Akis utvind aaros. Ji buvo ak
tor, pamaniau. Si moteris, kurios vardo n neinojau, daugyb
met stovjo scenoje. tai dabar ia jos paskutin udanga ir
paskutiniai aplodismentai.
Ne a vienintel verkiau. Ir senajam ilaplaukiam vyrui per
skruostus ritosi aaros. Jis sunr rankas.
Kai aplodismentai nutilo ir a vl pavelgiau uolo pusn,
Tigras buvo dings.
Kai pavakare grau namo, mintyse dar buvau gedulinguose pie
tuose, taigi visai negaljau paaikinti gars, sklindani i ms
buto. Pasileidau svetain, ten, ant grind prieais sraigtinius
laiptus, guljo Jana. Jos veidas buvo perkreiptas skausmo. Ji vai
tojo. Zvirbl klpojo alia jos. Vienu uoliu atsidriau prie j
dviej.
-A nukritau, - vokt Jana. - Nebegaliu... Manyiau...
Mlas!
- Skambink greitajai, Rebeka, - tar Zvirbl.
Po pusvalandio mes sdjome Uosto ligonins priimama
jame. Mama susilau kairs kojos kulkn, gydytojas ketino j
pasilikti ia per nakt ir kit ryt operuoti. Jana atsikalbinjo i
144

vis jg, taiau sprendimas buvo neataukiamas. Tiktina, dvi

trys dienos ligoninje.
Stengiausi nuslpti ypsn. Nors ikart m grauti sin,
galvon kniosteljo, kad dabar areto sulauk Jana.
Mudvi su Zvirble pasilikome pas Jan beveik iki deimtos.
Jai buvo suleista skausm malinani vaist. Guljo dvivietje
palatoje, bet lova prie lango buvo tuia. Buvo keista ia sdti,
tarsi bt prievarta pasiektos paliaubos. Jana atrod baisiai si
tempusi, jos rankos neramiai peiojo antklod. Nuo menkiausio
garselio krpteldavo.
inojau, kas joje dedasi. Mano organizuotajai mamai, nuolat
krutaniai, i vieta turjo atrodyti kaip tikras komaras. Nors ia
ir viepatavo ideali tvarka, tai buvo ne jos tvarka.
virbl i vis jg stengsi isklaidyti debesis. Gli krau
tuvlje apaioje nupirko mgstamiausi Janos gli - didiul
puokt magnolij.
Ir kalbjo, tarsi nuo to priklausyt Janos gyvyb.
Pirmiausia papasakojo apie iandien vykus pasimatym su
menininku.
-Jis mano, kad virtuvins kempins paklausios, ir jau i
anksto diaugiasi, jog gals pasveikinti ms atelj laims ie
kanias valymo fjas, tar ji vilgteldama mane ir nusijuok
savo skambiu juoku, juo pasistengme usikrsti ir mudvi su
Jana.
Kai su smulkmenomis papasakojo apie senj main fabri
k, kuriame sikrusios atelj, atjo eil ir laidotuvms. virbl
labai avjosi ta aktore. Mat kelet jos vaidmen ir inojo, kad
ji buvo pati paraiusi kelias pjeses. Ir tai labai isamiai nupasako
145

jo, bet gal gale giliai atsiduso ir nutilo. virblei paprasiausiai

iseko odiai.
Po kankinamos tylos Jana paklaus mans, ar mokykloje vis
kas gerai.
Atsakiau:
- Taip.
Ji paklaus, kaip sekasi Zuzei.
Atsakiau:
- Gerai.
Paklausiau, ar jai skauda.
Ji atsak:
- Beveik nebe.
A paklausiau, ar jai dar ko nors reikia.
Ji atsak:
- Dkui, ne.
Pagaliau Zvirbl pakilo nuo kds.
- Jau kaip ir metas, - tar ji, ir mudvi su Jana vienu balsu
pritarme.
Kai ijome laukan, mudvi su Zvirble giliai kvpme, tarsi
Janos palatoje bt stig oro.
Kai kit ryt atsiveriau savo kalendori, akyse vysteljo maas
raudonas kryelis. Buvo spalio 31-oji, ir taip susinervinau, kad
net m svaigti galva. Zvirbl pasim mane i mokyklos, ir kai
nuvykome pas Jan ligonin, ji buvo pabudusi i narkozs. Kai
r koja buvo sugipsuota, veidas blykus, bruoai paatrj.
- Sveikos, - tar ji. - Vilkiuke. Zvirble. Kaip gera jus matyti.
Atsisdau alia jos, pamiau u rankos ir vilgteljau moter,
kuri dabar guljo lovoje prie lango. Ji ant keli laik neiojamj
146

kompiuter, prie ausies - mobilusis, panekovui nepaliaujamai

davinjo nurodymus. Buvo kalbama apie nekilnojamj turt,
vazoninius augalus, mokesi dokumentus ir raukli lyginimo
botoksu procedr.
A ypteljau, o Jana uvert akis.
- Ta tetul mane pribaigs, - sumurmjo tyliai.
Zvirbl atsisdo Janos galvgalyje. Nubrauk mamai plaukus
nuo veido ir pakteljo kakt.
- Kaip operacija? - paklausiau. - Ar dabar skauda?
- Nejauiu, - pasak Jana. - Jie man kako suleido. Esu
alkana.
Aprimusi nusijuokiau.
- Gali paklausti, gal leis tave virtuv. Tuomet kiti pacientai
diaugsis.
Jana atsiduso.
- Dar teks palkti. Koj reikia laikyti pakelt. Artimiausio
mis savaitmis veikiausiai js mane aptarnausit. Diaugsiuosi,
kai mane ileis darb. O kaip js reikalai? Ar vakar k nors
graaus nuveiksit?
Ji ilgai ir dmiai velg Zvirbl. inojau, k tuo nori pasa
kyti, ir sukandau dantis.
- iandien popiet a susitarusi su bsimu nuomotoju, - tar
Zvirbl. - irsim, kaip ieit pasidalyti atelj, ir galim utruk
ti. Taigi tavo dukra veikiausiai turs usiimti viena.
Pabuvome dar ger valand, tuomet atjo sesut su valgiu.
Duona ir pjausnys, jogurtas, apelsin sultys. Jana susirauk. Pa
latos kaimyn buvo usndusi prie kompiuterio.
Kai atsisveikindama pakteljau Jan, ji sugrieb mane u
rankos.
147

- Pasitikiu tavimi, - tar ji. Tai skambjo tarsi grasinimas.

As linkteljau.
Kiek po septintos Zvirbl susiruo teatr. Kas por mi
nui suskambdavo ms dur skambutis. Maos raganaits,
vampyrai ir velniukai prainjo saldaus arba rgtaus, ir a diau
giausi, kad Jana dar iki nelaims buvo parpinusi atsarg. Prie
ieidama Zvirbl kyteljo galv mano kambar.
- Kai griu namo, - tar ji, - bsiu labai pavargusi. Ikart
eisiu gulti. Taigi pasimatysim ryt per pusryius. Sveikos ir gyvos.
Ar ne?
Norjau Zvirbl ibuiuoti.
- inoma, - pasakiau.

Devintas

KAI ZUZ pravr savo buto duris, man prireik keli sekun
di, kad sitikiniau, jog tas padaras juodu viniliniu kostiumu
tikrai mano geriausia draug. Mano vilgsnis klaidiojo nuo ke
lius siekiani bat su platforma iki trumpos prijuostls, dau
gybe grandinli pritvirtintos prie viniliniu bamb atidengiani
markinli. Platakos ir dilbiai buvo aptempti juodomis latekso
pirtinmis. Kairje rankoje Zuz laik pneumatinio plaktuko
dydio virkt, o ant susukt garban buvo umauklinta juoda
lakuota kepurait su kraujo raudonio kryiumi.
- Voila. - Zuz iskt rankas ir ant aukt kulniuk apsisu
ko aplink, taigi ivydau, kad Dimos dovanotosios kelnaits jau
dvimos.
- Bk pasveikinta, serganioji sesele, - sumurmjau. - Ir
kam gi tu asistuosi? Daktarui Dekilui ar misteriui Haidui?
- Kaip tik gydau daktar No, - ypteljo Zuz. - Jis jau guli
ant netuv ir laukia makiao. O kas tau? Kokia auni ta virbl,
kad tave ileido. Bet ar tu bent kostium turi?
-Jep. - Mosteljau Fairy Tale maieliu - tai kostium
nuomos firma Altonoje. Per septynias su puse minuts suradau
kaip tik tai, ko norjau: senamad balin suknel i dramblio
149

kaulo spalvos ilko su daug nrini, platjaniomis rankovmis

ir gilia ikirpte. Prie jos mvsiu ilgas nrini pirtines, plaukus
sisegsiu sidabrines ukas ir usidsiu domino i perlamutrinio
satino, nusto sidabriniais karoliukais.
- Ir kas tai bus? paklaus Zuz.
- Venecijietika Snieguol, - atsakiau.
Zuz surauk kakt.
- Ar nemanai, kad tai kiek per... dailu?
- Oi, - atsakiau, - kol tu bsi alia mans, mudvi bsim kaip
prieingybs. O dabar ar galiu eiti?
- Atsipraau. - Draug mosteljo ranka kviesdama vidun. I
kambario sklido Mando Diao daina Killer Kaczinsky.
- Kur tavo mama? - sumaurojau, kai Zuz nusek paskui
mane ilgu koridoriumi. Supratau tik odius erilas ir viebu
tis, daugiau n nereikjo inoti. Dima guljo ant holivudini
spyni. Vilkjo turkio spalvos chirurgo kostium ir laik ran
koje butel alaus.
- Sveikos, pasak jis, kai Zuz pritild muzik tiek, kiek dera
kambaryje. - Na, viskas gerai? Kaip jauiasi pasprukusi kalin?
- Kuo puikiausiai, - atsakiau.
Nebuvau nusiteikusi nekuiuotis. Buvau tokia susijau
dinusi, kad visai negaljau sutelkti dmesio, juolab Dimos
replikas.
- O kur tavo blondinas meilutis? - paklaus jis.
- Taip. - Zuz padjo al virkt. - Kur Sebastianas?
Atsisdau ant Zuzs lovos. alimais stovjo iurkno narvelis.
Ozis vl bgo nepabaigiamus ratus.
- Jis nenorjo, - atsakiau isisukdama. - Juk inai j. Ne
mgsta toki vakarli.
150

- O ar jam pasakei, kad tu eisi? - Zuz prismeig mane aki

mis. Pasijutau nekaip ir visai nenorjau teisintis. Bet ji atspjo.
Sebastianas man, kad a likau namuose. Jis supyks. Pamaniau,
gal reiks paprayti Zuzs, kad jam nieko nesakyt. Bet nesugal
vojau prieasties. Tikriau pasakius, tokios prieasties, apie kuri
noriau kalbti. Ar Luianas ateis? Ar jis bus persirengs? Ar a
jj atpainsiu? O jei a nenueiiau, ar kada nors dar j...
- Ei? - Zuz surauk kakt. - Kas nutiko? Pykstats? Vis dar?
Ar jau vl?
Dima atsisdo ant spyni.
- Klausykit, ar itas padaras bent gars ileis? O gal man rei
kia pasialint?
- Ne, viskas gerai, - pratariau skubiai. - Viskas kuo puikiau
siai. Tuojau jam paskambinsiu.
- Gerai. - Zuz atsiklaup prie spyni, prisitrauk staliu
k su ratukais, ant jo buvo sukrautos kosmetikos priemons,
ir isim tbel su skaidriu skysiu, kuris atrod kaip stiprs
klijai.
- Tai speciali guma, - paaikino kaip inov, braukdama sto
r brkn Dimai ant kaktos. - Greitai sukiets ir bus galima
lengvai modeliuoti.
- domu, suiulbo Dima.
Zuz iraudo kaip aguona. A vypteljau. To komentaro pati
prisipra. Dabar band paskleisti skaisiai gelton past ant Dimos veido ir dar dekoratyv kaktos sueidim. Suformavusi i
idivusios specialios gumos stor rand, nuda j raudonai ir
mau virkteliu padar raudon kraujo la.
- Aiiii, - suvaitojo Dima, kai raudonas skystis nuvarvjo jam
deine kaktos puse.
151

Zuz sukikeno.
- Umerkt akis, - sukomandavo ji. Pavert kair Dimos ak
tamsiai violetine mlyne ir dar pripie po akimi dekoratyvini
eli.
Vis t laik Dima niurnjo dl Linkin Park dainos, kuri
dabar skambjo kambaryje.
-Jie jau visai nusivaiavo, - kalbjo jis. - inoma, galima
pagrsti, berniokai suvokia savo stiprisias puses, todl atsisako
eksperiment. Bet jei taip ir toliau, tai jie mutuos kak pana
aus kaip Nu-Metal-Modern-Talking. Tok populiar lamt
groti negarbinga. Bent jau mano kukli nuomon tokia.
Zuz stabteljo ir vilgteljo mane. A perskaiiau jos min
tis, taiau dabar neypteljau. Net jei Dima ir teisus, negaldavau
paksti, kai tokie tariami profai skelbia savo nuosprendius, tar
si jie inot visk kuo geriausiai. Pasiiupau nuo Zuzs stalelio
urnal Stern, kurio vedamasis buvo pavadintas Moterys po
peiliu, it numer mano geriausia draug aikiai neatsitiktinai
pasirinko kaip skaitinius prie mieg. Ji vis tiek atkakliai velg
mane kietai iaupdama lpas.
- Ei, - tar Dima, - ar tiesa, kad tavo pamot susijusi su
kino vaigdmis? Ar ji tikrai pasta Andelin Doli?
Dabar jau a paleidau Zuz aibus i aki, bet ji tik sutrikusi
gteljo peiais. Po galais, juk gerai inojo, kad a nekeniu, kai
mans klausia apie Miel.
-Tu baigtas, Dima, - tar Zuz, man dar nieko nespjus
atsakyti. - Nori save pamatyti?
Kai Dima pakilo nuo spyni, pritariamai vilpteljau pro
dantis. Zuz tikrai imano savo darb. Deinio skruosto oda
152

buvo sudraskyta. Po nosimi buvo matyti sudivusio kraujo, o

pamuta akis ir aizda kaktoje atrod tikrai baisiai.
- Oskaras u geriausi kauk atitenka tau, sesut, - tar
Dima, gerai apirjs save veidrodyje.
- O dabar tu, Beke. - Zuz ypsojosi man. - Negi nenori
persirengti?
Kilsteljau auktyn antakius.
- E... - numykiau.
- Supratau. - Dima atsistojo ir pasim savo butel. - Dak
taras No lauks svetainje. Rebeka, jei tavo pamot kartais iekot
asmeninio asistento Andeli...
- Lauk! - suuko Zuz ir pagrasino jam virktu.
Kai Dima paskui save uvr duris, Zuz tar:
- Mano tvai skiriasi.
A uveriau Stern ir ikart pamirau, kad k tik pykau ant
savo draugs.
- Ei, Zuze, - pasakiau tikrai sujaudinta ir pajutau, kaip si
n i vis jg spyr man. Ne a vienintel turiu bd, ir staiga
susigdau, kad pastaruoju metu tik pati sau buvau svarbi. - Tur
bt gerokai skaudu.
-Taip. - Zuz vienu mostu sulav visas dutes ir tbeles
krep. - Velnikai skaudu. Vakar vakare ia buvo mano tvas.
Penkias minutes jie kalbjosi apie termin ir tada ger valand
riejosi dl kavos aparato. Ar itaip dera? Po dvideimt trej met
santuokos? Dl dino kavos aparato?
Pagalvojau apie Jan. Ji tokius atvejus vadindavopavadavimo
konfliktais. Rimtesn problema pridengiama kuo nors banaliu,
nes dl banali dalyk lengviau susijaudinti nei dl toki, kurie
slegia siel. Gal tikroji Janos antausio ir nam areto prieastis
153

taip pat giliau gldinios problemos iraika? O jei taip, kodl a

jos neinau? Po galais, tai ir vl pradedu! Dabar kalbama ne apie
mane, apie Zuz! Jos akys vilgjo, o apatin lpa idavikikai
virpjo.
- Man taip gaila tvo, - sukudjo ji.
Spusteljau jai rank.
- Ne, - pasakiau rytingai. - Tai tavs man gaila. Tu juk ia
niekuo dta. Ir tau tikras pragaras visa tai itverti. Klausyk, kai
ims lubos ant galvos kristi, tiesiog ateik pas mus, gerai? O jeigu
norsi isibliauti kam nors ant peties, tam esu a.
Zuz linkteljo. Atrod, kad bet kuri akimirk gali prapliup
ti raudoti, bet tada giliai kvp ir susim.
- Ak, Beke, - tar kreivai ypteljusi. - Dkui tau. O dabar
tau reikia kuo greiiausiai persirengti!
Ji iupo maiel su mano suknele, taiau tada jai dar kai kas
kniosteljo galv.
- Palauk, tu juk norjai skambinti Sebastianui.
Paklusniai isitraukiau mobilj i kiens.
- Pasisiu jam inut, - pasakiau.
virbl mane ileido. Einu vakarl. Ar ateisi?R.
Atsakymas atjo tuojau pat. Jau kai k esu numats. Pasilinks
mink. S.
- Ir k?
- Jis negali.
- Na k gi. - Zuz vilgteljo mane. - Neatrodai per daug
nulidusi... Beke? - Ji sum mane u rieo. - A irgi turiu ausis,
inai, ar ne?
- Taip, inoma. - Linkteljau, gal kiek per smarkiai.
154

- Nieko nuo mans nenuslpsi, - tar Zuz. - Bandai kak

nutylti. Ir tai man nepatinka, bet nieko negaliu pakeisti. Gerai.
O dabar pairkim, k galima i tavs padaryti.
Ji itrauk i maiiuko suknel. Neatrod, kad j bt tikins
mano pasirinkimas, bet kai po pusvalandio pasisukiojau prie
veidrodio, Zuz pritariamai pasak:
- Beke, miko tau nepakaks. Dieve, kokia tu grai!
ypteljau savo atvaizdui veidrodyje. O kai usidjau domi
no, pati sau i ties pasirodiau kaip nepastama btyb i pa
sak pasaulio.
Zuz baltai nutep man veid, lpas nuda kruvino raudo
nio spalva, o juodus plaukus tol brauk epeiu, kol blizgdami
lygiai krito ant pei. Tada kio plaukus sidabrines ukas ir
kelias sruogeles susuko suktuku.
Man ant kairio skruosto buvo padaryta nedidel pjautin
aizdel su keliais kraujo laiukais - vienintel Helovino detal,
kurios ireikalavo Zuz. Sau paiai ji pasidar dar dvi nudegimo
psles ir autin aizd vidury kaktos, i jos dar kyojo kruvina
patrono gilz. Akys buvo apibrauktos juodu it derva pietuku.
- Sodru, - tar Dima, kai atitraukme j svetainje nuo te
levizoriaus. - Atrodot pritrenkiamai. Traukiam? Tuoj pus vie
nuoliktos.
Klubas buvo ketvirtame buvusio bunkerio aukte. Oficialiai, ai
ku, buvo leidiama nuo atuoniolikos, bet Dima udarbiaudavo
Amptown, muzikos preki parduotuvje pirmame aukte, ir
painojo durinink, taigi lengvai patekome vidun.
Rengjai pavert ir taip jau iurpok klub siaubo rmais
su baim kelianiomis salmis ir kambarliais bokte. Per kelius
155

siekiant rk nubridome pro dulktus sudauytus veidrodius,

pasmeigtas kaukoles ir viduramikus kankinimo rankius pir
mj sal, kur kauki vakarlis jau buvo sisibavs visu smarku
mu. Lateksas ir lakas, rodos, buvo raytas dienos, tiksliau sakant,
nakties programoje. Zuz akivaizdiai nusivylusi konstatavo, kad
ji toli grau ne vienintel ir ne drsiausiai apsirengusi gailestin
goji sesel. Pus tuzino panai j jau pirmomis minutmis
pasipainiojo mums po kojomis. iurpi gydytoj irgi buvo so
iai. inoma, ir got, siaubuk, ir visokiausi manom pana
i btybi - zombi, vilkolaki, vampyr, ragan su kojini
laikikliais, ragan su botagais, moterimis persirengusi vyr su
tinklinmis pdkelnmis, piktj fj plaiais drabuiais.
Milinikame prie lub pakabintame narve kitojo kaniba
las, o scenoje siautjo kakokia naujosios bangos grup.
Garsas net gniau kvap. Muzika ikart prasiskverb man po
oda, suvibravo kauluose, jauiau j net savo dantenose.
Pro mones prasigrdau iki baro, vir jo sibavo didiulis
kryius i degani vaki. Pingvinu persirengs padavjas pa
klaus, ko pageidauiau. Usisakiau kolos ir supykusi susirau
kiau, kai pingvinas ypteljo man su uuojauta.
- Iprotjimas, - subaub Zuz, klesteljusi alia mans ant
baro kds. - ia viskas taip liuks. Ar matei Dim?
- Ne. - Dabar bent jau turiu prieast pasidairyti po mini. tai! - mosteljau dein oki aiktels pus.
Dima rmsi kolon, paverst kartuvmis, ir band ranko
mis ir kojomis kak iaikinti Ami Vinehauz antrininkei. Kai
jiedu prijo prie ms, supratau, kad tai jo grups bgnininkas
Lerojus. Jis usikvemp savo didiulmis dirbtinmis krtimis
156

ant baro, usisak degtins su citrina ir kilsteljo stikliuk svei

kindamas mane.
- Klausyk, Marijana Volf tikrai tavo mama? - kteljo man
aus.
K gi visa tai reikia? Suirzusi linkteljau.
Lerojus ypteljo ir pasitais vies peruk.
- Mano sesuo prie tris mnesius pradjo pas j lankytis. De
presija, mintys apie saviudyb ir panaiai. Ji tik guljo lovoje ir
verkleno. Bet tavo mama, rodos, ne i kelmo spirta. i savait
mano sesuo pirm kart vl...
Sakinio pabaig ugo muzika. Lerojus juokdamasis gte
ljo peiais, pasitais krtis ir klausiamai mosteljo mano tu
i stiklin. A papuriau galv. Nervingai nuvelgiau mini. I
ia buvo galima neblogai matyti jim. sal vis pldo nauji
padarai. oki aiktel okupavo grup dementori i Hario Po
terio, tarp j maisi apskurs mirties angelas, skeletai, saujel
michaeli majeri, nemaai vienuoli ir, inoma, vairi variant
giltini.
Taiau ia nebuvo Luiano. Sunku patikti, bet taip, kaip
jauiu, kai jis yra netoliese, jauiau, kad jo nra.
Tarp dviej muzikos gabal Zuz stukteljo man on.
- Pavelk ten, - sucyp ji. - ia tai bent.
Pavelgiau ten, kur Zuz rod pirtu, ir nusikvatojau. Ka
koks juokdarys persireng didiuliu baltu triuiu. Su pliuiniu
balto kailio kostiumu ir rausvomis ausimis bei didiulmis alio
mis mirksiniomis akimis itas minktas monstras svirduliavo per
oki aiktel. Letenoje laik didiul mork. Kiek pasisukiojs
tarp dementori ir mirties angel prisiartino prie baro, pasiraus
157

kailinse kiense ir isitrauk urain bei raikl. Pakraigaliojo

kak knygelje, linkteljo, tada pritapnojo prie ms ir atkio
man ura knygut po nosimi.
A perskaiiau:
Gal tu nori
a) pagrauti mano morkos;
b) paokinti su manimi oki aiktelje;
c) pagniauyti mano kut;
d) paaisti slpyni?
Tinkam atsakym apibrauk!
O Dievulliau. Tokiems juokams tikrai nebuvau nusiteikusi.
Sis vargeta veikiausiai elgiasi taip liai tik todl, kad niekas ne
mato tikrojo jo veido. Apibraukiau d ir skliausteliuose uraiau:
Tu iekosipirmas. Usimerk ir skaiiuok iki milijono.
Dabar bent jau turjau dingst atsitraukti. Daviau Zuzei en
kl, kad noriu dar kiek pasidairyti, bet kadangi Lerojus ir Dima
buvo sitrauk pokalb, tiksliau sakant, pasirkavim, ji prisvi
lo prie mans.
Mudvi skynms keli per ilg koridori ir laiptais, klaidio
jome po nias ir ukampius, pro besigniauanias poreles, gru
peles, pavienius padarus, paliktuosius, nuobodiaujanius, ium
panius, sdinius, iekanius.
Kur jis? Kur Luianas? Vis labiau nervinausi.
Antroji sal buvo dar didesn u pirmj. Deinje pusje
buvo itemptas milinikas ekranas, kaip tik buvo paleistas Che
mical Brothers vaizdo klipas Midnight-Madness: disko isigi
mlis auksiniais vilganiais drabuiais roptsi i iukli kontei
nerio su urau Commercial Waste ir tarsi pamis supermenas
okinjo nakia ant nam stog. Prieais ekran ir oki aiktel
158

je briavosi dvasios, prisiklliai i kap ir kitos iurpios btybs.

Ar Luianas - vienas j? Ar jis apskritai ia? Ar jis ia bt?
oki aiktel buvo apsupta aukt balkon - tarsi teatras,
vir j tik galjau nutuokti esant lubas. Pasidairiau laipt, ve
dani auktyn, bet Zuz iupo mane u rankos ir trukteljo
oki aiktel, u kurios du vakaro vedjai mai geriausi dance
ir house miin.
Ausis ugulantis tiksjimas, vaitojimas, riksmas, muzika ban
d atsikvpti, be galo ilgas, gilus atodsis. Bgn virpesys, tada
dar bosai - grumdami ir kaldami jie mane uvald. One night in
Bangkok and the worldisyour oyster... Tai buvo laukinis, agresyvus
sen disko dain perdirbinys. Pradjau okti. Meiausi priekin,
usimerkiau ir pasidaviau tam bukam transui, ijungianiam bet
kok mstym. Kalantis ritmas buvo vienintelis dalykas, kur
galjau sutelkti dmes, vienintelis vertas dalykas, ia ir dabar.
One nihgt in Bangkok, one night, one night... Prasimerkiau
ir pastebjau oki aiktels pakratyje milinik triu. Jis savo
didelmis mirksiniomis akimis velg mus, tada pakuteno savo
didija morka vienai latekso raganai sprand, i pasipiktinusi
griebsi rimbo.
A nusijuokiau, Zuz ybteljo akimis, ji sukosi ratu, ilgos
garbanos skriejo ore, prakaito laiukai utiko man ant plikos
rankos. Mano plaukai irgi buvo lapi nuo prakaito, ukas buvau
isitraukusi. Prakaitas liaug nugara, bgo srovele tarp krt.
Muzika buvo vis agresyvesn, suko mus, po kiek laiko Zuz
dav enkl, mosteljo sau tarpkoj, susirauk - jai reikia tua
let, o man ne, a norjau likti ia ir okti.
Gabalas buvo be pabaigos, iskiau rankas, sukausi ratu, at
kraginau galv, ir tai jis ia.
159

Stovi auktai balkone. Akys pridengtos juoda paukio kauke

su ilgu kumpu snapu. Smakras, skruostikauliai ir burna viet per
kauk. Jis palenk galv mane. Tai buvo panau nusilenkim,
bet ir vl ta ironijos iraika. Ltai pakl rank pasisveikinti.
A pamaniau: jis ia dl mans, tik dl mans.
Usimerkiau ir pajutau ilum. Jauiau, kaip jis artja, lei
diasi emyn oki aiktel, o kai atmerkiau akis, stovjo vos
per kelis metrus nuo mans.
Jo kauk vaiduoklikai vytjo proektori viesoje. Vilkjo
ilg juod apsiaust, kur maiau ir pirmj nakt. Reta media
ga buvo nusta baltomis plunksnomis, tarsi ponas Miegas bt
ikrats ant jo savo pk pagalves.
It sultintame kine mudu artjome vienas prie kito per trk
iojani mini, kuri darsi vis agresyvesn ir sibavo vis kitu
ritmu. Judjome ltai, tarsi po vandeniu.
Ms pirtai susiliet, tada Luianas sum mano platakas.
Prisitrauk prie savs, ir taip sustingome akimirkai, krtin prie
krtins, irdis prie irdies.
Galvojau: jis toks svetimas, toks netiktinai svetimas - ir
taip siaubingai artimas. kvpiau jo apsiausto kvap, kvepjo
dulkmis, eme ir truput sudivusiais klijais, kuriais Luianas
veikiausiai priklijavo plunksnas. Panardinau veid tamsi me
diag ir staiga sum iaudulys.
I lengvo Luiano krtins virpjimo supratau, kad jis juo
kiasi. Jo rankos buvo padtos man ant stuburo, pirtai iuop
dami keliavo slanksteliais. Pradjome ltai suktis, nors muzika
reikalavo kako visikai prieingo. Viduryje lstanios minios
sukoms visikai darniai.
160

- Sveika, - po tikros aminybs man aus sumurmjo Luianas. - Sveika, Snieguole. Man tavs trko.
- Man tavs irgi.
Kaip labai trko, a galjau prisipainti tik dabar. Pirm kar
t pripainau tai sau nesigindama.
Pro Luiano pet pamaiau Zuz. Ji gro oki aiktel
tempdama Dim. Iekodama apvelg mini. A greitai susigiau ir trukteljau Luian kit pus.
- Einam kur nors kitur, gerai?
Treiame, paskutiniame, klubo aukte buvo balkonai. I ia buvo
galima apvelgti oki aiktel. Pamaiau didj triu. Jis nevik
riai itapnojo i oki aiktels, joje Zuz su Dima sukosi kun
kuliuojanioje minioje.
Zuzs garbanos vilp ore. Ji atkragino galv ir nusijuok.
Diaugiausi, kad ji su Dima i ia atrodo mai ir beveik nei
rimi. Nenorjau, kad jie pamatyt mane su Luianu, su kauke
ar be jos.
U balkon buvo keletas maesni patalp, ia irgi skam
bjo muzika, bet ramesn. mons valg, ilsjosi, glamonjosi,
gr, kalbjosi. ia buvo ir didel terasa ant stogo su ildomai
siais ibintais ir nedideliais staleliais, ant j stovjo pelenins.
Ten ir patraukme, vis dar susikib rankomis. Dvi raganos,
Fredis Kriugeris ir trys zombiai stovjo kairje ir rk. Mes at
sistojome deiniau, prie pat vienos i lemp. Lauke buvo alta,
bet lempos ild.
Luianas ild.
Jis paleido mano rankas, ingteljo ingsn atgal, nuvelg
mane.
161

- Negaliu tave atsiirti, - tar tyliai.

A nurijau seil ir pajutau, kaip iluma virsta kariu ir staiga
ulieja vis kn.
Ir a negaljau liautis j irjusi.
Atrod toks keistas, jaudinantis. Graus. Kai buvo su kauke,
man dar labiau regjosi, kad jis yra manoji paslaptis.
- Tu ia ne viena, - tar jis. - Tiesa?
Linkteljau, mano vilgsnis nuslydo juo emyn. Plunksnos
pleveno vjyje, kelios atsiklijavo ir nusklend per terasos krat
nakt tarsi snaigs. velgiau joms pavymui, kaip okiodamos
pleveno tolyn, kol virto maais takuiais ir pradingo naktyje.
Po mumis drieksi gatv, matsi ventosios Dvasios laukai,
Sankt Paulis ir Milerntoro stadionas. ia kit savait bus atidary
ta katedra. Per ankstesnius susitikimus Luianas visuomet atrod
netikrovikas, dabar gi - prieingai. Visa kita staiga man pasirod
netikra, tik jis buvo tikrov.
- Ar an nakt gavai barti? - paklaus jis.
Linkteljau.
- Motina pirm kart gyvenime paskyr man nam aret. Apie antaus nutyljau.
- O... - Jis atsirm turklus.
- O tu? - paklausiau. - Kaip praleidai tas savaites?
- Be tavs. - Luianas palenk galv. Lpas po kauke ikrei
p ypsnys, pastebjau duobut jo skruoste. - Bent jau neusi
dirbau nam areto.
- Tai, inoma, didiulis pranaumas. - A nusijuokiau, bet
tuoj pat vl surimtjau. - Ar turi... kur gyventi? But? Kambar?
I ko tu gyveni? Kur miegi?
Luianas patyljo.
162

- Pas kai k.
Nuo jo odi krpteljau.
- Nedaryk to, - papraiau, nes inojau, kad neitversiu, jei ir
vl ims kalbti mslmis.
Luianas kyteljo rank palto kien ir isim pakel ciga
rei. Prisideg vien, patrauk ilgai ir giliai, tada ipt dmus.
Baltas rkas apgaub jo kauk.
- Nemanau, kad esu rkalius, - tar. - Pirmoji cigaret buvo
lyktaus skonio. Bet galima priprasti. Ar tu rkai?
Nebyliai papuriau galv.
Luianas patrauk dar du kartus.
- Susipainau su tokiu tipu, - toliau kalbjo. - Jis dav man
kambar ir pasil darb.
- Darb? Kuo tu dirbi?
Luianas nusprieg nuo cigarets pelenus.
- Bare. Valyti, tampyti alaus statines, rpintis pirkiniais, re
montuoti. Tokie ir panas dalykai.
Pajutau, kaip mano viduje kyla nusivylimas. Kodl jis vl
traukiasi? Kodl manimi nepasitiki?
- Baras, - itariau ltai, - tipas, kambarys. Ir tai viskas?
- Klausyk... - Luianas sum cigaret nykiu ir didiuoju
pirtu ir sprigteljo pro balkono groteles. - A neinau, ar tai
gerai.
Suraukiau antakius.
- Kas gerai?
- tai itai. - Luianas nusisuko nuo mans. - Su mumis. Dabar jo balsas tapo iurktus.
Kaip kaip? Negaljau patikti savo ausimis. Jo odiai grsi
man galv ir po akimirkos gro visi prajusios savaits siaubai.
163

tai stoviu ia su kvailai tirtaniais keliais, tuo aitriu jausmu kr

tinje ir klausiu savs: kiek ilgai dar norsiu aisti it aidim
Eiken - eik alin?
- Ak taip? - pabandiau nuryti gerklje stksant gumul. Dar k tik viskas skambjo visai kitaip.
Luiano akys siauruose kauks plyeliuose judjo, maiau
akies obuoli baltym ir jauiausi tarsi apsvaiginta.
- Rebeka, a... - Luianas atsikrenkt. - Bijau, kad sukelsiu
tau sunkum. Bus negerai, jei tu per daug inosi. Tai... veikiau
siai negerai netgi tai, kad mudu matoms.
- Kodl? - kone suukau. - Tai kodl mes susitikinjame?
Luianas kilsteljo peius, vl juos nusvarino, bet tai neatro
d kaip giojimas, veikiau kaip bejgikas gestas.
- Nes negalime kitaip, manyiau, - tar tyliai.
Sugniuau. Jauiausi isekusi.
- Klausyk, Luianai, - tariau. - A negaliu ito itverti. Tu
atsirandi mano gyvenime, visk sujauki ir tada palieki krapinti
tamsoje. Tai kelia man sunkum. Prajusias savaites negaljau
liautis apie tave galvojusi. Rpinausi, norjau tave... ak, po ga
lais, baikim! Bet jei jau nieko neinau apie tavo praeit, tai bent
noriu igyventi dabart. Noriu inoti, kaip tu gyveni, kas tau
yra.
ingteljau prie jo. Negaliu paksti, kai reikia itaip atvirauti,
bet negaljau kitaip.
- Praau, - tariau ir pasijutau tarsi inkiantis vaikas. - Pra
au - pasakyk man, ar bent jau dabar yra kas nors, k tu prisi
meni. Arba kas nors, k tu apie save suinojai.
Luianas tyljo. I kitos balkono puss iki ms ataidjo gar
sus juokas. Vienas i zombi suskel anekdot, kiti veng.
164

Tada viskas nurimo. Tik po mumis gatve automobiliai,

kakur tolumoje staug sirena, galiausiai u pravir balkono
dur pasigirdo naujas muzikos gabalas.
Luianas persisvr per turklus ir pavelg emyn, gatv
- Nemgstu banan, - tar jis tams. - Bjauriuosi keps
niais, bet mgstu avien. Mgstu kiauinien ir virtus kiauinius,
bet tik tuomet, jei trynys minktas, o baltymas kietas. Mgstu
juod grdt duon ir pasdyt sviest. Mgstu alius obuolius,
o raudon ne. Dl kariojo okolado galiau umuti. Marcipa
no skonis dievikas. Alus kartus, puta tiesiog bjauri. Mgstu eks
preso kav su daug cukraus. Nuo viskio suylu, po poros stikl
pamirtu, kad negaliu nieko prisiminti. O ols rkymas ne taip
gerai. Manyiau, narkotikai ne man.
Jis pakl galv ir pavelg man tiesiai akis.
- Beprotikiausia tai, kad nesvarbu, k valgyiau, geriau ar
iaip ragauiau, atrodo, kad darau tai pirm kart. Mano sko
nis nieko neprisimena. Ir mano lytjimas ne. Jei mane kas nors
palieia, jei... - Luianas perbrauk pirt galiukais man per
skruost. - Kai tave lieiu, to nemanoma nupasakoti. Tarsi nie
kuomet nieko nebiau liets.
Jo pirtas slydo toliau, palei mano skruostikaul, per smakr,
emyn kaklu.
A usimerkiau. Negaljau patikti, kad lengv kaip plunks
na prisilietim galima jausti taip stipriai. Mano gyslomis lakst
balti aibai, pilve kakas trkiojo - paioje papilvje.
Kai pastebjau, kad Luianas nori atitraukti pirt, sumiau
jo rank, taiau jis velniai isivadavo i mano gniaut.
- Nemgstu hiphopo, - kalbjo toliau, - technomuzikos,
vis t elektronini dalyk, - jis mosteljo dur pusn, - jie
165

mane siaubingai nervina. Neseniai per radij buvo koncertas.

Liudvigas van Bethovenas. Tai kakas tokio. Ikart nulkiau
bibliotek, perskaiiau visk, kas manoma apie j, ir pasivogiau
kompaktin ploktel. Devintoji simfonija yra graiausia, k man
kada nors yra tek girdti. Ar inojai, kad Bethovenas para
krin beveik apkurts?
-Taip, - atsakiau. Apie tai man buvo pasakojusi Jana. Mano motina - tikra Bethoveno aistruol, - pridriau. - Turi
visus jo krinius, bet Devintoji ir jai labiausiai patinka.
- Koks sutapimas. - Luianas ypteljo. - Tada pasikviesk
mane sveius. Galbt ji man k nors paskolins.
Prikandau lp, pavelgiau pro turklus uosto pusn, kur da
bar ligoninje guli Jana. Rytoj j ileis.
- Gal ir ne visai bloga mintis, - tariau. - Galbt tikrai reik
t tave pristatyti mano mamai. Kai susipains su tavimi, galbt
gals tau padti. Ji...
Luianas pridjo man pirt prie lp.
- Ne, - tar grietai. - Nemanau, kad tai gera mintis. Ne
pastu tavo mamos, bet i konflikto, kuris kilo su ja neseniai
nakt, spju, kad nesu tokio tipo draugas, kokio ji linkt savo
dukrai.
- iaip jau ji niekuomet tokia nebdavo, - tariau pabr
tinai. - Nenutuokiu, kas jai pastaruoju metu pasidar. Ir kas
ino - jei tau taip patinka Bethovenas, gal tu pats buvai garsus
kompozitorius? - Prisiminiau Pianisto istorij ir nusijuokiau. Taip tikrai galtum padaryti spd.
- Skamba patraukliai. - Luianas nusiypsojo. - Toks noras
ir man paiam kilo. Pasiirjau natas bibliotekoje. Taiau ni
nieko nesupratau, k jos reikia. Bethovenas prarado klaus, bet
neprarado prisiminim. Muzika skambjo jo sieloje.
166

Luianas udjo rankas man ant pei. Tada pasilenk tiek,

kad jo kauks snapo kailiukas paliet man lpas. velniai vel
niai. Jutau jo alsavim, o manasis greitjo ir trkiojo.
- Nenoriau tavs gsdinti, - tar jis tyliai.
- Kodl taip kalbi? - paklausiau ir sumiau jam rankas. Nebijau tavs. Prieingai. Jauiuosi saugi, kai tu esi alia. alia
tavs man gera. O ir tu t vakar prie Elbs jautei lygiai t pat.
Ar... - Mano balsas m virpti. - ...Ar kakas pasikeit?
Luianas atlijo. ingteljo ingsn atgal ir nuvelg mane. Jo
lpose buvo kai kokia dvejon.
- Ne, niekas nepasikeit, - sumurmjo jis. - Tik... yra dar
kai kas. Negaliu to paaikinti. Tai, k jauiu tau, yra... per stip
ru, Rebeka! Bijau pats savs - ir to, k a pamirau. Kas, jei tai
kakas baisaus? - Luianas ingteljo dar vien ingsn atgal, kol
nugara atsirm turklus. - Galbt a piktas, - sukudjo. - Pa
vojingas, nesveiko proto, galbt... - Rodos, jis nepajg pasakyti
sakinio iki galo. - Ar gali suprasti?
- Ne! - pratrukau a. Ir tada: - Neinau. Galbt.
Vl prisiminiau t straipsn laikratyje ir Janos teorij, kad
daug igyvenusio mogaus knas saugosi stengdamasis atsikratyti
nemaloni prisiminim.
Gal jis vis dlto teisus? Kas, jei Luianas ok patyr tuomet,
kai padar kak baisaus? Kad jis - kalbant Janos odiais - tapo
savo paties smurto auka?
Nunarinau galv.
- Taip, - sukudjau galiausiai. - Galiu suprasti.
Luianas velg mane. Netgi pro kauk supratau, koks jis
lidnas.
- Matai, - tar jis tyliai.
167

- Ne! - As ingteljau prie jo ir vl sumiau u rank. - Ne,

neturjau to mintyje. As suprantu, k tu galvoji. Bet tu klysti. Tu
nesi blogas. inau tai. Jauiu tai.
Dar Luianui nespjus nieko atsakyti, kalbjau toliau:
- Turi leistis, kad tau padt. Turi susirasti k nors, kuo pa
sitiktum, k nors, kas nusimano tokiuose dalykuose.
Ugniauiau dejon, tavo motina nusimano, pasak Lerojus.
Taip, be abejons, bet pasakoti Janai apie Luiano problemas
arba j pat nusisti pas j man pasirod visikai nemanoma.
Ir staiga labai palengvjo, kad n vienu odeliu neusiminiau
Janai apie Luian.
Jei Luianas bt buvs kas nors kitas, nepastamasis, kad
ir klass draugas, pastamas. Bet taip nra. Jis jaudina mane la
biau nei bet kuris kitas mogus, sutiktas gyvenime, ir jis, regis,
su manimi jauiasi panaiai. Jei Jana suinot jo istorijos detales,
jei suinot, kaip mudu susipainome, kaip jis vidury nakties
stovjo po mano langu ir su kokiomis baimmis kovojo, mans
n i tolo prie dur neprileist, o j, ko gero, duot policijai.
- ia yra kai kas, - mano mintis nutrauk Luianas. Nusi
gandusi pavelgiau per pet. Trys zombiai jau buvo ij. Beliko
tik Fredis Kriugeris ir dvi raganos. Viena rmsi balkono turk
lus, o Fredis Kriugeris gniausi su antrja.
Luianas nusijuok.
- Ne ia, - tar jis. - Turiu omenyje, yra kai kas, kam a pa
sakojau apie save. Ir yra keletas dalyk, kuriuos suinojau.
Yra kai kas? Kas? Gal jis turi omenyje t baro savinink? Ne,
tikrai ne j. O gal vis dlto? Nebesupratau, ar man palengvjo, ar
miau pavydti. Kodl jis staiga pasitiki kitu, o ne manimi?
- Ir kas tai? - paklausiau. - K tu suinojai?
168

Luianas giliai kvp. Nunarino galv, tapo kauke. Tada pa

velg mane.
- Ar galiu... ar galiu kai ko tavs paklausti? - Jo balsas buvo
vos girdimas.
- Taip, - skubiai atsakiau. - inoma.
- Tavo ttis, - tar Luianas. - Ar jis su tavimi kalba anglikai?
A sutrikau.
- Taip, o k? - Juk jam jau it buvau sakiusi.
Luianas priglaud pirto galiuk prie sauls medaliono, kur
ir iandien segjau ant kaklo.
- Pakabutis, - tar jis. - J tau ttis padovanojo, kai pradjai
lankyti mokykl?
Nurijau seil. To jam neminjau. O gal? Nebesupratau.
- Ar vilkjai suknel? - kudjo Luianas. - Mlyn? viesiai
mlyn kilpin suknel? Su auksins uvels aplikacija?
Man ugniau gerkl.
- Neinau.
Dabar a irgi kudjau. Tikrai neinojau. Bet man tai atrod
artima. irdis m plakti greiiau.
- O kodl tu klausi?
- Tavo saldaini tta, - uuot atsaks toliau kalbjo Luia
nas. - Ar ji buvo raudona? Su baltais takeliais?
Mano irdis, regis, stabteljo.
- Neinau. Palauk. Ar, ar mes... - Mane nupliesk blankus
supratimo aibas. - ...Ar tu esi Leonas?
Staiga man prie akis iniro liesas juodaplaukis berniukas, su
kuriuo lankiau pagrindin mokykl. Pirmj mokyklos dien jis
vilkjo pilk nert kostiuml. J visuomet atvesdavo moiut, o
sumutiniai bdavo su virtais kiauiniais ir vyniotiniu. Nuo j
dvokdavo visa klas.
169

- Ar taip gali bti? - pakartojau as ir pradjau visai paikai juok

tis. - Kad mudu drauge lankme pradin mokykl ir kad tu...
Luianas velg pro mane, sustingo. kart a ltai atsisukau
tikdamasi, kad nuo to mano bgtavimai itirps ore. Bet taip
nenutiko. Zuz mane surado. Ji stovjo balkono tarpduryje, o jos
pasibaisjs vilgsnis patvirtino, kad ji atpaino Luian. Mane
erzino tipas su triuio kostiumu. Jis prasibrov pro Zuz ir nusi
pl galvos dangal.
Pasirod Sebastiano veidas.
Pasijutau taip, tarsi kas bt trenks kumiu man pilv.
- K tu ia veiki? - ikoiau.
Sebastianas nusijuok, juokas turjo skambti paaipiai, bet
atrod varganai. Jo veidas buvo irauds ir suprakaitavs. Plaukai
prilip prie kaktos. Atrod labai groteskikai - baltu pliuiniu
kostiumu ir siaubingai skaudintas.
- A irgi savs to klausiu, - tar jis. - Juk negaljau inoti,
kad aisti slpyni jau susiradai kit partner. - Sebastianas ve
diojo akimis nuo Luiano prie mans. - Nesugadink visko,
k? Duok man dar truput laiko. das, Rebeka! Kuo tu mane
laikai? Visiku idiotu?
- Ne, - sumurmjau sugniudyta. - Sebastianai, praau! Ga
liu tau visk paaikinti!
Sebastianas papurt galv ir eng pirmyn. Dar Luianui ne
spjus susigti nupl jam kauk nuo veido. Tada pasisuko
Zuz, i stovjo tarsi suakmenjusi.
- Ar tai jis?
Zuzs akys gr mane. Praau, meldiau a nebyliai. Praau
nedaryti to.
- Taip, - tar ji. - Tai tas psichas, kuris visur sekioja Rebek.
170

Luianas alia mans aiiai kvp. Jo ranka buvo padta ant

turklo, ir akimirk siaubingai isigandau, kad jis neokt e
myn.
Sebastianas sugniau kumius.
- Ne! - suukau a ir norjau atsistoti tarp j. Taiau Sebas
tianas mane nustm.
Jis bed Luianui krtin.
- Ties sakant, man turt bti vis vien. - Jis vos valdsi. Bet taip nra. Tai, k dabar tau pasakysiu, pakartosiu tik kart:
palik Rebek ramybje. Niekuomet nebesirodyk arti jos. Antraip
ikviesiu policij. Ar supratai mane?
Luianas linkteljo.
- Aiku ir suprantama, - atsak jis. - Gal dabar jau leisit
man eiti?
Sulig iais odiais jis pam i Sebastiano rank savo kauk,
prasibrov dur link ir dingo.
Stovjau lyg suakmenjusi.
Zuz prijo prie mans.
- Beke, - tar ji. - Nepyk, praau. Ir ant Sebastiano nepyk.
Mes buvome susirpin. Norjom tau tik padti.
A jai nieko neatsakiau, tik palikau stovti ir ibgau i bun
kerio.
Lauke mirguliuojanioje baloje guljo Luiano paukio kau
k. Jo paties nebuvo matyti n enklo.

Deimtas

buvo per storas, kad aka j atlaikyt.

Nutp, nusigands suplasnojo, kai aka trekteljo, bet ir vl
atgavs pusiausvyr trkiojaniais judesiais nusklend auktyn,
tvirtesn viet. sitaiss pakreip galvel ir velg pro apmsojus
lang mane. Po akimirkos iskleid sparnus ir nuskriejo pilk
dang. A spoksojau jam pavymui.

JUODASIS STRAZDAS

Canyou hear me, canyou hear me

Through the dark night, far away... *
Balsas pasiek mano aus tarsi pro rk. Skambjo tyliai,
iurkiai ir kiek ironikai. Mokjau i melodij. Mokjau ir teks
t. Rodo Stiuarto Sailing. Kakur fone pasigirdo kikenimas.
Vargais negalais atpliau vilgsn nuo lango. Ir pajutau, kaip
kraujas mua galv. Visuotins paaipos objektas buvau a. Tig
ras dainavo t kvail dain ir pavert mane visos klass akivaiz
doje idiote. Nesuprantu, kaip ikart to nepastebjau. Ir kur tas
* Ar girdi mane, ar girdi mane.
Tamsioje naktyje, toli toli... {ang.).

172

Tigras apskritai yra? Jis nestovi prie pulto. Jis nestovi ir prie lan
go ar prie sienos alia dur.
Canyou hear me, canyou hear me?..
Kikenimas klasje virto nevaldomu juoku. Vis vilgsniai
buvo nukreipti mane, tik Sebastiano ne, jis pabrtinai spokso
jo knyg. Ir Zuz vargais negalais valdsi. Spaud savo kel prie
manojo ir baksnojo nykiu u ms. Tigras stovjo ikart u
mano kds, taip arti, kad grdamasi atgal perbraukiau alkne
per jo viesiai pilk kostium.
- Hello there, Miss Wolff, - tar jis ironikai ypsodamasis. Na, ar grome i buriavimo debesyse? Geriau su savo mintimis
liktum emje. O dar geriau - klasje. Juk nenori nieko praiop
soti, ar ne?
- Nenoriu, - piktai atkirtau.
- Very well. - Tigras udjo man rank ant peties. Sis prisi
lietimas buvo visai prieingas altam jo balso tonui. - Tada si
lyiau sutelkti dmes ia ir dabar. Sakoma, yra moni, kurie
svajodami ilekia prieais vaiuojant automobil. Kiti tokiu pat
bdu praiopso savo gyvenim, patys sau nepriklauso.
Pasipiktinusi iopteljau, bet Tigras jau buvo pasuks atgal
prie pulto. Gurkteljo arbatos ir paklaus, ar yra savanori per
skaityti savo rain. A savojo dar net nebuvau pradjusi ir tik
jausi, kad Tigras kit pamokos dal paliks mane ramybje.
Mano nuostabai, dabar vir pakilo eilos ranka. Tigras tai
pastebjs kilsteljo antak. Seila pasirinko pirmj Oskaro Vaildo krinio Dorijano Grjaus portretas sakin. Kad niekuomet
nesent ir amiais ilikt graus, jaunasis Dorijanas Grjus buvo
173

pasirengs paaukoti savo siel. Romanas prasidjo odiais Atelj

buvopilna stipraus roi kvapo, ir Seila su baisiu akcentu, bet vis
dlto be klaid nupasakojo, kaip airi raytojas Oskaras Vaildas
jau iuo pirmuoju sakiniu pareikia, kad natralusis grois nra
aminas. Kvapas, kuris dabar toks stiprus, inyks. Ros, kurios
dabar dar ydi, nuvys. O inojimas, kad taip nutiks, j vaizd
daro dar graesn, sald kvap dar stipresn.
- Excellent work, - pasak Tigras, kai Seila baig skaityti savo
rain. Bet jo vilgsnis nebuvo smeigtas Seil, o nukreiptas kita
kryptimi. - Kiek u tai papraei, Sebastianai? O gal tau eilos
groio pakako kaip atpildo u ma darbel?
Ir vl prislopintas juokas klasje m garsti. Negaljau u
gniauti ypsnio. Kad is rainys neiaugo ant eilos mlo, buvo
akivaizdu, bet kad Tigras taip taikliai demaskavo tikrj autori,
nustebino net mane.
- Neinau, k js turite omenyje. - Sebastianas usidjo pa
i geriausi i savo turim pokerio aidjo kauki, taiau Seila
nuraudo iki pat plauk paakni.
- A pati j paraiau! - gynsi ji.
- N sekunds tuo nesuabejojau, - geranorikai pridr Tig
ras. - Padarykime tai taip. Tu man duosi savo rain, ir jei tikrai
be klaid perraei Sebastiano juodrat, prie tavo eeto dar pri
raysiu plius kaip paskatinimo enkl. Sutarta?
Nelaukdamas atsakymo Tigras nusisuko nuo bepravirkstanios eilos.
- O koki knyg tu pasirinkai, Sebastianai?
Sebastianas atsikrenkt. Ir tada perskait rain, kurio turin
pastarosiomis savaitmis man jau buvo atpasakojs - prie tai,
kai norjo mane pabuiuoti.
174

* * *

Nuo kauki vakarlio prajo penkios dienos. Penkios aitrinan

ios dienos, per kurias buvau palikta nervus udaniai astuoni
juost jausm magistralei. Buvau sugluminta, sutrikusi, lidna,
sibaiminusi, bejg, vienia. Dabar buvau tik siutusi, nirusi
ant Dievo ir viso pasaulio. O tas pasaulis - tai Tigras su savo
cinikais juokeliais ir vilgsniu tarsi rentgenas; Zuz, kartli
gikai iekanti bd prie mans priartti; Sebastianas, atgrs
man nugar ir apsimets, kad a esu oras. Jana, kuri sekmadien
gro i ligonins ir nuo tada pasitinka mane su apsimestine
draugikumo kauke. Ir Luianas, paliks mane vien galuotis
su klausimais.
Bet labiausiai nirau ant paios savs. Nekeniau to mintijan
io sutrikusio Kako, k mutavau. Tutuma krtinje, velnikas
ilgesys vaikino, iki kaklo klimpusio problemas ir umenanio
man vien naujas msles.
Tariant Tigro odiais: ne, a neketinau ibgti prieais va
iuojant automobil ir apkartinti kitiems gyvenim. Norjau
susigrinti savo gyvenim! Norjau kvailioti, linksmintis. Kaip
visados. Kaip anksiau.
Bet tik slankiojau tarytum arvuotas krabas atsiskyrlis, nieko
neprisileidau ir negaljau susikaupti, net tuomet, kai pasinriau
vanden Alsterio plaukimo baseine.
Nuo tada, kai Jana atauk nam aret, kiekvien popiet
eidavau tenai, taiau kaip ir visomis pastarosiomis dienomis ir
iandien jauiausi sunki ir vangi, o dar man skersai kelio pasi
painiojo dvi senos tetos su gltomis maudymosi kepuraitmis kaip tik tuomet, kai iimties tvarka buvau viena takelyje, - taigi
sunypiau ant j tarsi sulaukjusi furija.
175

Abi tetuls nusigandusios sucyp ir spruko kit takel. Na

praom, eikit, pamaniau piktdiugikai. Kelias prieais mane liko
laisvas.
Ar vilkjai suknel?Melsv?viesiai ydr kilpin?Su auksins
uvels aplikacija? Tavo mokyklin saldaini tta?Arji buvo rau
dona? Su baltais takuiais?
Kakaip, regis, mano atmintis turi savit saugykl. Neprisi
miniau, k vilkjau pirmj mokyklos dien, taiau keistu bdu
puikiai prisiminiau, kas t dien buvo pietums: sriuba su raideli
formos makaronais kavinje Mama Leon, ital kavinje Al
tanoje, daugyb met tai buvo ms mgstamiausia ukandin.
Prisiminiau tt, Jan ir Zvirbl, jie sdjo su manimi prie baro,
prisiminiau gra padavj, kuris vis vadino mane sinjorina. Jo
blakstienos buvo kaip Lizos Mineli (taip konstatavo Zvirbl) ir
padavjas taip ypsojosi, kad t ypsen mielai biau pasimusi
namo paketlyje drauge su neveiktu maistu, nes ji taip pakelia
p. Bet visa kita inyko, nugrimzdo kain kokioje gelmje, prie
kurios negaliu prasibrauti.
inoma, yra tos dienos nuotrauk, dar etadienio vakar
irausiau vis palp, nordama pasiirti, bet neradau. Dingo
visas albumas.
Jana, Zvirbl ir a vien lieting Ladys Night j kartu paga
minome. Tuomet buvau deimties ar vienuolikos. Ikratme vis
d nuotrauk, Jana juoksi ir pasak: Kaip keista, tai tarsi dlion i praeities, sumesta bet kaip. Mes iriavome nuotraukas,
suklijavome kart tam tikra tvarka. Jana nia. Jana Barmbeko ligonins gimdykloje. Jana su manimi lyg mauiu paketuku
rankose, mano akys kietai sumerktos, tarsi miegoti bt sunkus
176

darbas, kuriam reikia susiimti. Po nuotrauka uraytas Rilks ei

lratis, j Jana su tiu parinko man kaip gimtadienio moto:
Slpiningasis gyvenime, tu,
Suaustas
I mans ir daugybs nepastam gij,
Nutiki man.
Mano smon viskam atvira,
O balsaspasirengs girti.
Paklausiau apie album Zvirbls, prie jai ivykstant ligo
nin Janos parsiveti. Bet ji neinojo, kur jis, o Jana, kai vakare
paklausiau, tik nebyliai papurt galv.
Nuo jos sklido prakaito ir ligonins kvapas. Vargais negalais
nuokavo su ramentais iki dur - tylomis, nervingai ir be galo
isekusi.
Nakt paraiau laik tiui, pasakiau, kad turiu kelis klausi
mus, bet atjo tik automatinis atsakymas.
O iandien, prajus keturioms dienoms, vis dar n kiek ne
buvau pasistmjusi priek. Paplaukiojusi parjau namo, ban
diau ruoti nam darbus ir keikiausi, nes negaljau susikaupti
net prie lengviausi uduoi.
Mama buvo keistai pakilios nuotaikos. Nepaisydama ramen
t ir sulauyt kaul, atkakliai ropojo sraigtiniais laiptais auk
tyn ir paskelb (iandien ji treiadienio karalien), kad pageidau
ja aidim vakaro.
Suaidm Kanast ir Skrebius. miau isterikai kikenti,
kai i raidi L, U, , I, A, N savo laukelyje sudliojau jo vard,
177

ger ketvirt valandos bandiau sudaryti i j anagram, bet ne

pavyko, taigi padalijau raides odius Luchs ir Anis* Klausms
Mocarto. Donas Berniukas ir Dimis Bobas ireno takt, o
kai Zvirbl sudliojo od kalendorius, staiga man ov galv,
kaip pasistmti toliau su klausimais.
Tereikjo sulaukti, kol mama ir Zvirbl nueis gulti.
O kaip tik iandien Jana niekaip negaljo pasisotinti. Kai po
penkto aidimo raundo gal gale nusiiovavo, buvo jau po puss
dvyliktos.
- Kas tau pasidar? - paklaus mans, kai Zvirbl padjo jai
atsistoti. - Negi dar nesi pavargusi?
- Dar noriu pasiirti ini, - sumelavau. - Apie rinkimus
Amerikoje.
virbl linkteljo. Ji vis vakar buvo puikios nuotaikos, nes
jau u savaits sikels nauj atelj.
- Jis laims, - tar ji. - Obama tikrai laims. Galiu laintis.
Persijungiau NTV, rod pasirengim prezidento rinkimams.
Obamos ansai atrod geri, visi juo tikjo, visi tikjo permaino
mis, jo vytiniu Yes, we can, bet man jo pergal i akimirk
visai nerpjo. Man reikjo dingsties netrukdomai pasilikti ia,
viruje.
Kai Jana su Zvirbl kteljo man i apaios labos nakties, o
Donas Berniukas ir Dimis Bobas pasikio galvytes po sparnais,
patraukiau prie Janos sekretero, kitados priklausiusio mano promoiutei.
Jana buvo labai prisiriusi prie savo moiuts, nes ji suteik
jai to, ko negavo i savo mamos: pripainimo, velnumo, uta
* Lap ir anyius (vok.).

178

rimo. Kai Jana pirm kart simyljo mergait, ird atverdavo

tik moiutei - ji padrsino Jan vykdyti nor turti kdik ir
studijuoti psichologij.
Moiut gyveno Diuseldorfe, nedideliame mansardiniame
butelyje su balkonu ir vaizdu Rein. Nors jau buvo per sena
laipioti tokia daugybe laipteli, atkakliai atsikalbinjo krausty
tis. Mudvi su Jana kasmet lankydavome j per pavasario atosto
gas. Prisimenu dirbtinius promoiuts dantis, kuriuos nakiai
paddavo stiklin su vandeniu ant naktinio stalelio, ir pamenu,
kad jaut silpnyb saldainiams Kioto deimantai. Tai buvo Ja
maikos romo pripildyti kariojo okolado kgeliai su marcipa
nais ir triufeli mase. Jana turdavo nupirkti j i Oto Bitnerio
Diuseldorfo konditerijoje. Promoiut sddavo ant gltos so
fos ir - mano susiavjimui, daniausiai be dant - iaumodavo
saldainius, pasakodavo man savo vaikysts istorijas ir klausin
davo apie manikius.
Netrukus po mano deimtojo gimtadienio promoiut mir
nuo plaui udegimo. Jaunas vyrikis i jos namo, kuris moiu
t aprpindavo pirkiniais ir atnedavo pat, rado j lovoje.
Promoiut paliko por tkstani eur, daug knyg ir bal
dus, i j Jana norjo pasiimti tik sekreter. Parsiveme j Janos
kombiu Hamburg.
inojau, kad viename i stali turt bti glta kartonin
d su laikais, kuriuos Jana ra savo moiutei. Paiame ds
dugne galiausiai radau, ko iekojau. Tais laikais Jana pasiunt
moiutei balt kalendori su nuotraukomis i mano darelio ir
pradins mokyklos laik.
Perveriau mnesius. Nuotrauk i mano pirmosios dienos
mokykloje radau rugpjio lape. Buvo saultas giedras rytas.
179

Stovjau prieais mokykl. Man u nugaros balto audeklo frag

mentas, jame spalvotais daais buvo urayti pirmaklasi vardai.
Mano plaukai supinti kasas, dmus vilgsnis smeigtas foto
aparat, rankos stipriai sugniauusios saldaini tt - raudon,
raudon su baltais takuiais. Mano dangaus ydrumo kilpin
suknel ant krtins turjo auksins uvels formos aplikacij.
O man ant kaklo vilgjo maa saulyt.

Vienuoliktas

pro lang. Buvo beveik pilnatis. Tamss debesys lk per j taip greitai, lyg kas bt spusteljs mygtuk
greitai persukti pirmyn. Udengdavo mnul, vl apnuoginda
vo, pridengdavo sidabrin veid ir vjo genami pakildavo dan
g. I mano kolonli sklido Mando Diao Ode to Ocracy.
Buvo be ketvirio trys.
Kitojau ant kilimo savo kambaryje apsivertusi ssiuviniais,
pieiniais ir senais nat lapais i pradins mokyklos laik. Neti
ktina, kiek visko isaugojau. Sunkiai skiriuosi su daiktais, skir
tingai nei Jana, kuri reguliariai apsivalo. Man visuomet kildavo
jausmas, kad atiduodu dalel savs. Bet kart iekojau ne savs.
Iekojau Leono, berniuko nertu kostiumliu, su kiauini su
mutiniais. Jis buvo juodomis garbanomis ir lidn aki, vien
lieting dien po pamok palauk mans u kampo ir padova
nojo ramun. tai tokios buvo nuotrupos, kurias prisiminiau,
ir kabinausi t vilt, kad tas berniukas galt bti Luianas.
Dabar iekojau Leono pavards. Ji buvo neprasta, t dar prisi
miniau. Tarp dviej mokyklini ssiuvini radau mokini laik
rat smojingu pavadinimu Juodulys. Ketvirtoje klasje buvo
projekto savait. Turjome pasidalyti temines grupes ir parengti
MNULIS VIET

181

straipsnius mokini laikraiui. Mudvi su Zuze mme interviu

i Hamburge gyvenanios vaik raytojos. Ji gyveno Vinterhudje, kiekvien priepiet sddavo kavinje su neiojamuoju
kompiuteriu ir raydavo. virbl tais laikais dirbo toje kavinje
padavja. Ji paklaus raytojos, ar galtume padaryti interviu, ir
ji, ms diaugsmui, sutiko.
Mudvi su Zuze tai be galo jaudino. Ikaitusiais skruostais s
djome prie stalelio kavinje ir galvojome klausimus. Kaipjums
kyla idjos? Kiek knygjau esateparaiusi? Kiek udirba raytojas?
Ar pagaljs knygas kuriamifilmai?
Interviu buvo ispausdintas antrajame mokini laikraio
puslapyje. Gretimame puslapyje buvo publikuoti ketvirtok ei
lraiai. Vienas j man ikart krito akis. Jis buvo pavadintas
Atspindys veidrodyje.
velgiu veidrody
bet niekas ijo mane nevelgia.
Kas a esu?
Kas a esu?
Ar esu sugalvotas?
Ar sapnuoju? O kai pabusiu,
ar numirsiu?
Autoriaus pavard buvo ikart po eilraiu - Leonas imrokta.
Jau po sekunds sdjau prie kompiuterio ir guglinau pa
vard. Radau vien vienintel ra ir dkojau dangui, kad ne
reikia iekoti kokio nors Miulerio. Leonas imrokta lank Kaifu
gimnazijos vienuolikt klas. Jis buvo mokyklos atstovas ir grojo
violonele gimnazist grupje. Buvo net grups nuotrauka, at
182

painau j ikart. Jis stovjo pirmoje eilje ir buvo udjs rank

dailiai merginai ant juosmens.
Buvo dar gana nerangus. Tamss plaukai nukirpti trumpai,
vietoj nertinio kostiumlio mvjo ant klub karanius dinsus,
viesius markinlius ir tamsiai violetin vark. Rimtai ir lyg su
vokdamas savo vert Leonas velg objektyv. Panaus Luian, taiau tai nebuvo Luianas.
Nusiminusi ijungiau kompiuter.
inoma, ir kitas berniukas i mano pradins mokyklos galjo
bti prarads atmint. Galbt Luianas yra kakas, kas kitados
gyveno mano kvartale. Gal jis brolis ar pusbrolis berniuko, kita
dos besimokiusio su manimi. O gal ttis turi slapt sn, galbt
net tok, apie kurio egzistavim pats neino.
- Aiku, Rebeka, - tariau garsiai.
Toliau veikiausiai pradsiu laikyti Luian ikart po mano
gimimo pagrobtu broliu dvyniu arba dar geriau - nutyltu bro
liu i kito mamos romano, kur, savaime aiku, Jana nuo mans
nuslp, nes, nepaisydama potraukio moterims ir paneigusi visas
morals taisykles, pajuto aistr vienam i klient, kuris buvo pa
spruks i kaljimo, bet buvo tartinai panaus Dord Klun
ir kiekvien terapijos usimim atnedavo jai magnolij, o j
ieduose bdavo prikaiiota deimant...
Ateinant treiadien a vl jungsiu savo galvos kin, kai pa
sigirs mano mgstamiausios muilo operos Pamiusios dukros
melodija, ar ne?
Nujau voni, apsilaksiau veid altu vandeniu ir vl gr
au savo kambar.
raas mano pakabutyje? Mano suknel, mokyklin saldaini
tta, mano ttis, kuris kalbasi su manimi anglikai? Kodl Luia
nas taip tiksliai apie tai klausinjo?
183

Ir kodl a negaliu pagaliau liautis itaip knaisiojusis?

Sugrdau sen lamt atgal stali, ijungiau grotuv deja, vidury nakties negaliu pasileisti muzikos visu garsu - ir
iiekojau vis neiojamj grotuvl palikiausios dainos, koki
tik buvau siraiusi. Dvejojau, k pasirinkti - Funky Town ar
Robot Rock remiks, galiausiai pasirinkau 2005 met Pump
up the Jam Radio Edition. Tada atsukau gars iki galo ir oki
njau pagal muzik ant lovos, kol trekteljo lovos skersinis.
tai kaip! Miegoti dabar, iaip ar taip, per vlu - arba, geriau
pasakius, per anksti. Buvo pus penktos. Bent jau pasijutau kiek
geriau.
Nujau virtuv atsineti ko nors gerti.
Janos ir Zvirbls miegamajame deg viesa. Ji skverbsi pro
plat ply tarp dur ir grind.
Net nereikjo stengtis siklausyti. Jos kalbjo tyliai, bet pro
ply viskas buvo girdti. Kiekvienas odis.
- A taip siutau ant tavs, - kalbjo Jana. - Bet galiausiai
juk buvo imintinga leisti jai eiti. Manyiau, dabar viskas kon
troliuojama.
- Viskas kontroliuojama? - Regis, Zvirbl buvo siaudrinu
si. - Nesuvokiu, kaip tu gali taip sakyti. O k reikia tas reikalas
su Donu Berniuku? Ir kaip Rebeka? Tavo dukra visikai sutriku
si. Negi tikrai manai, kad ji visa tai paliks ramybje? Tuomet tu
klysti! Ji mgins susirasti t vaikinuk. Ir jis iekos jos.
- Tik ne po tos nakties! - Janos balsas skambjo energin
gai. - Sebastianas pasielg labai teisingai, kad Luianui kauki
vakarlyje pagrasino policija. Dieve, diaugiuosi, kaip diaugiuo
si, kad jiedu su Zuze pasirod tinkamu metu.
- Bet tu elgiesi neteisingai, Jana! Turi su ja pasikalbti.
184

- Ne! - Janos kudes vos girdjau.

virbl atsiduso ir staiga koridoriuje pasidar tamsu. Jos i
jung vies.
Viskas nurimo.
O a galvojau tik apie tai, kas mane idav. Zuz ar Sebastia
nas? Sebastianas ar Zuz? Kuris i jdviej pasikalbjo su Jana?
Kit ryt pasigavau Zuz prie pamokas. Po aliu odiniu var
keliu ji vilkjo markinlius, kuriuos per gimtadien jai padova
nojo Jana.
- A nieko nesakiau! - Zuz spoksojo mane pasipiktinusi. Net neinojau, kad Jana jau namie. Nieko jai nesakiau, n vieno
vienintelio odio! Beke, praau! Papasakok. Ko tas tipas i tavs
nori? K visa tai reikia? Kodl su manim apie tai nepasineki?
Ji ingteljo prie mans. velg maldaujaniomis akimis.
- Kodl a su tavimi apie tai nesineku? - Net sunioktavau
i pykio. - Galbt dl tos paios prieasties, dl kurios nieko
neturjau pasakoti tau apie Miel. Juk inojai, kaip alergikai a
tai reaguoju. O k tu padarei? Prisuokei Dimai aus. Ar buvo
btina? Neturi sav istorij, kuriomis galtum puikuotis?
Zuz krpteljo, tarsi a biau nuodinga gyvat.
- Nesuprantu, - tar ji ltai. - Nesuprantu, kaip tu galjai
itaip pasikeisti.
Tyljau. inojau, kad a bjauri. inojau, kad skaudinu Zuz.
Bet negaljau kitaip. Uuot stabteljusi, visu greiiu nulkiau
tolyn.
- O a nesuprantu, kaip tu gali mane itaip ignoruoti, - at
riau. - Domiesi tik savimi ir tuo savo puskvaiiu daktaru No
ir visikai nerauki, kas dedasi manyje! Galjis paspruko i cypsy
185

pamgdiojau Zuzs bals. - Galjis k nors nuud. Jeijau mans

paklaustom, tai ituo tipu turt susidomti policija... Negi manai,
kad tai man padeda? N sykio net nepabandei mane suprasti! U
tat nuleki pas Sebastian ir skundi mane. O gal ir itai neigsi?
Zuz iblyko, bet tai nesukliud man toliau rti.
- O man nereikia skundiks. Man reikia draugs, kuria ga
liau pasitikti ir kuri bt mano pusje. Bet tokios, regis, a
neturiu. Taigi jei tikrai nori inoti, kodl a nesineku su tavimi,
tikiuosi, prieasi pateikiau pakankamai.
- Taip. - Zuz staiga praneko labai tyliai. - Prieasi pa
kanka. Jei tu visk itaip matai, daugiau nebeturiu k pridurti. Ir
nieko nebeturiu paklausti. - itai pasakiusi ji apsisuko ir nujo.
velgiau jai pavymui. niris igaravo. Jauiausi taip apgail
tinai kaip dar niekuomet gyvenime.
T dien Sebastianas mokykloje nepasirod. Zuz atsisdo jo
viet, o a, prasikankinusi per dvi i eils matematikos pamokas,
ispan kalbos test ir siaubingai nuobodi prancz kalb, po
paskutins pamokos nudroiau pas j.
Jis gyveno netoli mans, Fierio aljoje Otensene. Kai pa
skambinau, duris atidar maasis Sebastiano brolis Karlas.
-Tau ia negalima, - pasak jis. - Man ivis draudiama
atidarinti duris.
- Bet tu atidarei, - atsakiau a ir nusijuokiau. - O kurgi tavo
mama?
- Ijo apsipirkti.
- O Sebastianas?
-Jis vemia. - Karlas isiviep. Mgau t mayl rusvomis
garbanomis, apvaliu strazdanotu veideliu, tok nepaprastai atvi
186

r. - Be to, jam vis tenka bgti kakoti. Vemti ir kakoti. Visa

vonia dvokia.
- O. - Per daug informacijos. - O kur dabar tavo brolis?
- Lovoje. Miega. - Karlas kilsteljo nos. - O tau reikia eiti.
Ir jis norjo utrenkti man duris prie nos, bet a kyteljau
tarpdur koj.
- Turiu kai k perduoti tavo broliui. I mokyklos. leisk mane
trumpam, gerai? - Lyg smokslinink ypteljau Karlui. - Juk tu
mane pasti. A nesu svetima. Tavo mama tavs nebars, jei mane
pamatys.
- O jei vis dlto bars, tu bsi kalta? - Karlo akys isipt i
baims.
- inoma. - Perbraukiau jam per rusvas garbanas. - A per
imu i tavs atsakomyb.
- Na gerai. - Dvejodamas Karlas atsitrauk, o a tyliai pa
beldiau Sebastiano duris. Kadangi niekas neatsiliep, nuspau
diau ranken. Uuolaidos buvo utrauktos, Sebastianas guljo
nusisuks sien po antklode. Atsargiai slikinau kambar, o
kai Sebastianas atsigr mane, abudu krpteljome.
- Ko tau ia reikia? - sumurmjo jis. Usitrauk antklod
tarsi skyd ant krtins.
- Noriu pasikalbti su tavimi.
- Nieko nenoriu girdti. - Jo balsas buvo altas ir atarus. Kaip apskritai ia patekai?
- A nekaltas! - Karlas stovjo kambaryje, rankas susikis
kienes. Nedrsiai velg vyresnl brol.
- Tai tiesa, - skubiai pritariau. - A j pergudravau. Karlai,
bk geras, palik mus akimirkai vienus.
187

Karlas papurt galv. eng ingsn priek, bet Sebastianas

pamojo jam sustoti.
- Bk malonus, maiau. Viskas gerai. Pasakysiu mamai, kad
tai a j leidau. Eik savo kambar, gerai?
- Gerai. - Karlas nenoromis islikino.
Neinojau, kur man sstis. Sebastiano kambaryje buvo ne
tvarka. Ant naktinio stalelio krvos knyg. Visur imtyti dra
buiai - ant grind, ant kds prie raomojo stalo, ant fotelio.
Kambario kertje, po bokso kriaue, pamaiau triuio kostium.
mane spoksojo didiuls apvalios akys, pasijutau siaubingai.
- Na. - Sebastianas atsisdo lovoje ir atsigr vandens i bu
telio, stovinio alimais ant naktinio stalelio. Atrod iblyks ir
suvargs. - Ko nori? - Susikryiavo rankas ant krtins.
- Noriu inoti, kodl tu kalbjaisi su mano motina, - pasa
kiau kiek galdama ramiau.
- Su tavo motina? - Sebastianas surauk kakt. - K visa tai
reikia?
-Tu jai papasakojai apie Luian. Nagi, bent jau prisipa
ink! - Prisdau jo lovos kojgalyje. Sebastianas atlijo, tarsi a
sirgiau kokia ukreiama liga.
- A nepastu jokio Luiano, - tar jis su panieka. - Pastu
tik tip, kuris jau kelias savaites tave nipinja ir kuris, anot Zuzs, yra trenktas stalkeris. Taiau kodl turiau kalbtis apie j
su tavo motina? Kuo tu mane laikai?
- Bet... - A buvau visikai sutrikusi. Jis negaljo inoti, kuo
Luianas vardu. Niekuomet iki tol neminjau jo vardo, net Zuzei. Niekam nesakiau, kad buvau j sutikusi prie Elbs.

188

- Bet mano motina, - sunabdjau, - ji ino, kad maiausi

su juo kauki vakarlyje, ji ino, kad tu jam grasinai policija. Ji
ino jo vard. I kurgi visa tai inot, jei ne i tavs arba Zuzs?
- Ar a Deimsas Bondas? - Sebastianas velg mane su pa
aipa. - Nenutuokiu, i kur ji tai itrauk. Galbt i jo paties.
Paskutinis sakinys turjo nuskambti juokingai. Tarsi cinika
pastabl, bet man staiga pasidar labai bloga. Usimerkiau ir
pergalvojau Luiano odius bunkerio terasoje ant stogo.
Yra kai kas, kam a pasakojau apie save. Yra keletas dalyk,
kuriuos suinojau.
Ar gali bti, ar manoma, kad tas kai kas yra Jana?
Mano motina?
Atmintyje vienas paskui kit m bruktis vaizdai, tarsi skai
dri filme, vienas po kito.
Blus turgus. Janos knyga, knyga apie sapnus, kuri ji pa
dovanojo kakam, kas atrod neturs n cento kienje. Keis
tas Janos elgesys paskutinmis savaitmis - pamilikos virimo
orgijos, kad kur nors nukreipt mintis. Keisti vilgteljimai i
padilb, jos perdtas rpestis - iki pat antausio, kur gavau an
nakt prie Elbs. Nam aretas.
Atitinka. Absurdikiausiu bdu staiga viskas m sutapti.
Visa tai prasminga, taiau drauge ir nesivaizduojama. Luianas lankosi pas mano motin? Tuomet ji visk inot - ne tik
tai, k a nuo jos nuslpiau, bet ir tai, ko jis man nepapasa
kojo: Luiano problemas, jo baimes, atsakymus klausimus,
kuriuos jis man kauki vakarlyje udav apie pirmj dien
mokykloje.
- O Dieve, - sumurmjau. Nuotrauk albumas. J pam Jana?
189

- Rebeka? - Sebastianas stukteljo man. - A velnikai ant

tavs pykstu. Bet a susirpins. Kas jis per tipas? K tu apie j
inai?
Pavelgiau Sebastian. Jo akys blizgjo. Staiga pasirod man
toks bejgis, tarsi vidiniai arvai bt nukrit. Mane upldo
ilumos banga. Mieliausiai biau palindusi pas j po antklode.
- Nedaug, - sumurmjau. - Jis... Jis prarads atmint. Nenu
tuokia, kas jis toks. Bet, regis, a j kakaip traukiu. Ir jis... - A
nunarinau galv. - Ir jis mane.
- Pastebjau, - tar Sebastianas. Kreivai ypteljo. Tai buvo
nusivylusio mogaus ypsena, balsas prislopintas. - Tai vis dlto
tu su juo mateisi prie Elbs per Zuzs gimtadien?
Linkteljau.
- Tiesiog pataikiau jam glb. Buvo taip keista. Bet negaliu
to ivengti. Nenoriu tavs skaudinti, Sebastianai, tikrai nenoriu.
Bet tai kakas, ko a nesuvokiu. Jis... jis ino kai k apie mane.
Sumiau saujoje pakabut.
- ino mano vaikysts detales. Manyiau, jis pats nesuvokia,
i kur. Kai mudu susitinkame, a jauiuosi...
- Ei, stop. - Sebastianas pridjo pirt prie lp, jo vilgs
nis buvo labai rytingas. - Apie tavo jausmus a neklausiau. Jei
nori apie juos isipasakoti, praom ne man. Tam gi turi geriausi
draug. Jei ir jos nepasiuntei kuo toliau.
Prikandau lp. Kaip pirtu ak.
Akimirk abu tyljome.
Sebastianas nusibrauk nuo kaktos lapius nuo prakaito plau
kus ir atsiduso.
- Gerai, - tar jis. - Tarkime, tai, k tu sakai, yra tiesa. Tai
kaipgi tuomet tavo motina visa tai suinojo?
190

Papasakojau apie knyg, apie blus turg ir savo spjimus,

kad Luianas jai patikjo savo pasakojimus.
Taiau Sebastianas vl papurt galv.
- Kodl jis turt jai pasakoti, kad su tavimi susitikinja? Juk
pats sau isikast duob. Ar Jana su tavimi nesikalbjo apie tai?
- Ji tyli kaip vandens j burn prisismusi. Bet dabar bent jau
galiu paaikinti, kodl ji taip dl ito nervinasi.
- O k tu dabar ketini daryti? - Sebastianas pavelg
mane.
- Neinau, - tariau po valandiuks.
Bet tai nebuvo tiesa. A labai gerai inojau.

Dvyliktas

skyr du savuosius gyvenimus, kaip ji vadino,

darbo ir asmenin. Anksiau, kai dar lankiau vaik darel, ji tik
pus dienos praleisdavo savo kabinete. Rato darbus parsineda
vo namo.
Taiau dabar viskas, kas susij su darbu, iskyrus skubiausius
atvejus, likdavo Eimsbiutelyje, miesto rajone, kur buvo Janos ka
binetas. Iki jo per pusvaland buvo galima nuvaiuoti dviraiu, ir
penktadieniais vasar, kai baigdavosi penkios pamokos, a kartais
ulkdavau pas Jan, ir eidavome kartu pietauti.
Panaiai kaip Otensenas, Eimsbiutelis buvo tarsi kaimas
mieste. Viskas, ko reikia gyvenimui, ia buvo sutelkta nedidelje
erdvje. Knygynai, parduotuvls, vaistins, uv krautuvs, vai
si ir darovi pardavjai turkai, kavinuks ir daugyb restoran
buvo simai tarp grai sen pastat. Jana turjo tris mgs
tamiausias vietas, ir jose mes paeiliui lankydavoms. Vespers,
kur buvo geriausios Hamburge Cezario salotos, Esszimmer,
gurman ueigl su kasdien kitais dienos pietumis, ir Nico,
nedidelis ital eimos restoranlis, kuriame virdavo begdikai
skanius makaronus. vieiant saulei sddavome lauke prie ilg
ilankstom stal, o pavalgiusios danai traukdavome apsipirkti
JANA GRIETAI

192

kvartale. Kas por metr su Jana kas nors pasisveikindavo, o res

toran darbuotojai kreipdavosi j vardu.
Jana mgdavo rodyti jai patinkanias krautuves arba namus
iame kvartale. Imdavosi mane apsipirkti, kai bdavo suradusi
k nors, kas, jos nuomone, man turt tikti (ir daniausiai ne
klysdavo), o kai mane kam nors pristatydavo, jos balse visuomet
skambdavo pasididiavimas.
Tik jos kabinete mes retokai lankydavoms. Jis buvo Ependorfo kelyje, tarp ital restoranlio ir gurman krautuvls, se
name jaukiame name viesiai gelsvu fasadu ir margu glynu po
langais. Bet visuomet, kai ateidavau pasiimti Janos, jausdavausi
atstumiama. Man atrod, kad ji nekantraudavo mane greiiau
iprayti lauk.
Anksiau tai mane gerokai erzindavo.
- K tai reikia? - klausdavau mamos. - Ar bijai, kad susidursiu su kokiu psichu?
- Ne visai taip, - atsakydavo ji. - Tiesiog nenoriu, kad tu su
visu tuo susidurtum. Tarp i sien gana daug kanios, net jei
tau tai skamba juokingai.
Taip, man skambjo juokingai. Maniau, kad Janos pozicija
kvaila, bet susitaikiau su tuo.
Kai ketvirtadienio ryt nenujau mokykl, kad su atsarginiu
raktu (kuris taip pat bdavo laikomas moiuts sekretere) patek
iau mamos kabinet, Jana dar buvo namie. Pus deimtos tu
rjo bti pas gydytoj, Zvirbl ketino j ten nuveti. Taigi tursiu
vos dvi valandas, kol ji pasirodys Ependorfo kelyje. Jei apskritai
iandien ten eis.
Buvo ketvirtis po atuntos. altas rytas, vos penki laipsniai,
bet viet saul. Dangus buvo tamsiai mlynos spalvos. Ant a
193

ligatvi mtsi katonai, stambs, vilgantys. Pro mane veda

mi dviej aukltoj praingsniavo vorele susikib darelinukai.
Maa mergait ubliov, kai vienas katonas jai pataik galv. Ji
buvo apskritaveid, su dviem storomis kasomis.
- Analna verkia, - suuko berniukas greta, ir ikart prisiar
tino aukltoja - paguosti mayls.
Kai rakinau laukujs duris, pirtai taip virpjo, kad ilgokai
krapiausi, kol pataikiau rakt skylut. Janos kabinetas buvo
antrame aukte.
Kylant vir laipt pakopos girgdjo. Kiek ukopusi suti
kau vyrlesn poni. Ji ypteljo, o a pasileidau pro j trei
aukt. Tikiuosi, ji nepalaik mans Janos dukterimi. Kai jau bu
vau tikra, kad moteris ijo i namo, vl nuslikinau emyn.
Tarsi silaul, kokia i tikrj ir buvau, prasispraudiau
keturkamp koridoriuk. alia drabui spintos stovjo aukta
stiklin vaza su trimis ilgomis akomis, ant kuri vytjo raudo
ni ir geltoni rudeniniai lapai. Kairje buvo virtuvl ir tualetas,
deinje nedidelis laukiamasis, prieais - konsultacij kambarys
ir greta biuras. ie du kambariai vienas nuo kito atskirti dvivr
mis durimis. Pirmiausia man akis krito naujas kilimas. Baltas,
gauruotas, jis buvo paklotas konsultacij kambario viduryje, at
rod tarsi i dangaus nusileids debesis. Kanios ar nusiminimo
nebuvo justi n enklo. Viskas atrod aiku ir draugika.
Prie lang stovjo viesiai rudas odinis krslas ir jam prieais
patogus rataninis ezlongas. Jo kojgalyje buvo prikrauta vairi
spalv vilnoni antklodi. Raudon, ali, gelton, melsv,
balt, pilk, juod. Spalvos yra sielos atspindys, danai karto
davo Jana. Ir tikrai spalvos pasirinkimas iduodavo kai k apie
194

Janos klient dvasin bkl. Kokias rinkdavosi daniausiai? Ko

ki pasirinko Luianas? Ar apskritai jis ia sdjo? ia, kabinete,
prieais mano mam?
Delnai buvo alti ir drgni, o veidas liepsnojo. Ant nedidelio
medinio staliuko stovjo raudona vaza su balta gle, alia dut
popierini servetli.
Janos darbo kabinetas buvo didesnis u konsultacij kabi
net. Vien galin sien um milinika lentyna su knygomis,
prieais j stovjo raomasis stalas, ant jo tvarkingai sukrautos
popieri krvos.
Palei iilgin sien buvo spinta su staliais, durelmis ir lenty
nomis. Kambaryje stovjo dar kelios vazos, gls jose buvo vie
ios, saldiai kvepjo. Vienintelis asmeninis daiktas kambaryje
buvo mogaus dydio medin skulptra i trij vienas ant kito
sukraut kvadratini trink. Jas buvo galima sukioti, o viruti
nje trinkoje buvo iraiyti keturi skirtingi veidai, kiekvienoje
sienelje po vien. Dl nesimetrikai susodint aki veidai buvo
panas Pikaso figras. Jana surado i skulptr vienoje gale
rijoje Italijoje ir parsisisdino Hamburg.
mane atsukto veido nosis ir burna buvo sukeistos vieto
mis, o akys taip arti viena kitos, tarsi tebt viena didel akis,
sodinta paiame kaktos viduryje. Akis spoksojo mane. Tikrai
spoksojo mane.
Atsitraukiau ir nujau prie Janos raomojo stalo. Kur prad
ti? Janos neiojamasis kompiuteris buvo ant stalo. Spusteljau
paleidimo mygtuk ir tyliai nusikeikiau. Ne, po galais, juk nei
nau slaptaodio! Aklai tikdamasi surinkau Vilkiuke, paskui
Zvirbl, Rebeka, bet niekas netiko.
Aklagatvis.
195

Atidariau abu raomojo stalo stalius. Svarls, pietukai,

lapeliai uraams, lipdukai viename, tablets nuo gerkls skaus
mo, aspirinas, okoladinis batonlis su migdolais ir medumi bei
tamponai kitame.
Gerai. O kas gi lentynose? ia daugyb staliuk ir dureli.
Popieriai i ligoni kasos, rekomendacijos, praymai ir panaiai.
Ar tikrai reikia nuodugniai perirti it lamt? aibikai per
msiau. Jei Luianas i ties buvo pas mano motin, vargu ar tai
galjo apmokti kokia nors draudimo ligos atveju bendrov. Net
jeigu jis tok draudim turi, to neino. Jis neturi tapatybs.
Atidariau kit spintel, piln pagal abcl surikiuot segtu
v. Klient vardai man visikai nieko nesak.
Kitas stalius. Nedidels kasets - atrodo senamadikai, prisi
miniau, kad Jana prie kelerius metus sigijo nauj raymo ren
gin, ir kaip a tada nustebau. Tu rainji pokalbius su klien
tais? - paklausiau jos. - Ar taip galima?
Jana nusijuok. Jei pacientai sutinka, taip, ir tik kai kuriais
atvejais.
Taiau raymo renginio nematyti. Tik tvarkingai surikiuo
tos juostos ant tamsaus medio lentynos. Kai kurios dar supa
kuotos, kitos panaudotos, su uraytais vardais. Luiano kasets
nematyti.
Kitoje spintelje radau Moleskin firmos oda ritus ura
ssiuvinius, taip pat surikiuotus pagal abcl, su uklijuotomis
auksinmis raidmis ant nugarli. Nesirinkdama itraukiau vie
n, nordama pasiirti turin. Veikiausiai Jana usirainjo pas
tabas apie pacient, buvo raoma apie moter, vardu An B.
Akimis perbgau per sakini nuotrupas.
196

An B.
2008 04 12
Negalus brolis buvo motinos numyltinis
Tvas altas, tylus. Santuoka iiro, kai A. buvopenkeri
Antklod sunki it vinas
Kasytis, draskyti, plrnas, savs alojimas
Agresij kitiemsji nukreipia save
Gyvenimo draugas bedarbis. Alkoholikas
altas, tylus (paralels su tvu!)
Uveriau ssiuvin ir padjau atgal viet. Gerai, kurgi raid L?
Keturi ssiuviniai.
Fernandas L.
Johana L.
Katarina L.
vnas L.
Mlas! vilgteljau laikrod. Mlas, mlas! Jau ivaisiau
beveik dvideimt minui. Ir visos itos prakeiktos L yra pavar
di pirmosios raids. Luianas neturi pavards.
O gal a klystu? Gal apskritai klystu manydama, kad jis ia
buvo? Gal visos mano paiekos beprasms?
Kakas turt ia bti. Turt, turt, turt.
Traukiojau stalius ir atidarinjau spinteles vis nirtingiau ir nir
tingiau, vis labiau nusivildama (taip turt jaustis silaulis nar
komanas, nerandantis iekom kvaial), bet viskas, kas man
krisdavo akis, tebuvo stori segtuvai ir ds, kuri nemanoma
perirti nuodugniai. Tai utrukt dien dienas. Kakt ipyl al
tas prakaitas, usimaniau tualet, itrokau. Ir neturjau laiko.
197

Medin skulptra su nejaukia dviguba akimi vis dar atkakliai

velg mane, as irgi velgiau j, susikrimtusi, tusi ir rytin
ga - ir staiga man ov mintis. okau prie skulptros, pasukau
vidurin trink - syk, du, tris kartus - ir radau maas ne ikart
pastebimas dureles.
Zvirbl kitados erzino Jan sakydama, kad ioji sitais slap
taviet kabinete, kur, iaip ar taip, dirba viena. Tai ne slaptavie
t, - atsak Jana. - Tai vieta ypatingiems daiktams.
Spusteljau med. Durels atoko dusliai ekteldamos. du
boje u dureli guljo trys daiktai: albumas, kurio iekojau, ra
renginys ir juodas odinis ssiuvinis su auksine L ant nugarls.
Akimirk n neinojau, nuo ko pradti. Griebiau diktofon,
bet tuoj pat padjau j atgal. Padvejojau, nervingai vilgteljau
laikrod ir galiausiai apsisprendiau pradti nuo ssiuvinio.

Tryliktas

2008 10 08

Paskutinis smoningasprisiminimas: naktispo tiltu

Nuogas!
(Amnezija, ilgalaik atmintis!!)
Joki praneim apie dingus asmen. Jokiopaso, joki asmeni
ni verting daikt
Jokio vardo
Kontaktas su manimi:
Knyga apie sapnus, blus turgus
Pavard ir adres rado telefon knygoje
Kalbos supratimas normalus!
Kalba vokikai ir anglikai (amerikietiku akcentu) sklandiai.
Be to, iek tiek pranczikai ir ispanikai (gimnazija!)
Gatvs, aplinka: nepastama
mons: nepastami
Iimtis: Yra tokia mergina.
Apytiksliaijo amiaus. Keletas atsitiktini susitikim, visai ne
maai
Ar galima k norspainoti, ko nepasti?
199

Sapnuoja ma mergait, madaugpenkeri

Sapne: maa mergait irjis po vandeniu. Pelekai, ryklys
(Maa sesut?Paskendo? okas?)
Jojausmas pabudus: stiprus ilgesys ir kalt
y>Neturiau ia bti.
Pirmosios valandos rezium:
Amnezija tikrovika. Joki regim sueidim. dmus vilgsnis.
Dl merginos, kuri sutiko, isisukinja kartu aikiai susijaudina,
kai apiej neka. Paminjo grandinl, kuri neioja mergina. Jam
atrodopastama. Daugiau apie tai nenori kalbti. Itin nepatiklus.
Labai inteligentikas. Sukurti pasitikjim! Pamau!!!
buvo rayti kitu raikliu, ir raysena
ne tokia skubota kaip anksiau. Veikiausiai Jana pasiymjo iuos
faktus baigusi pokalb.
Nusvarinau ssiuvin. Neklydau, Luianas buvo ia. Tikrai
pasitikjo mano motina. Ir ta panaaus amiaus mergina, su ku
ria susitiko Luianas, tai a. Ar Jana tai inojo? Jau ia? Gal ne,
o gal ir?..
Dar syk pakliau prie aki ssiuvin ir perbgau akimis eilu
tes. Sustojau prie sapno apie ma mergait. Mano motina pa
laik j nuskendusi sesute. Kur tai galjo nutikti? Jroje? Dl
to ryklys? Ar Jana teisi? Ar is igyvenimas galjo bti oko, dl
kurio Luianas prarado atmint, prieastis? O jei ir taip, tai gal
maa mergait, jo maoji sesut... galbt buvo panai mane?
Nusiluosiau sudrkusius delnus dinsus ir atveriau atgal.
Spalio 8-oji buvo treiadienis po blus turgaus. Ir ia teisingai
spjau. Luianas buvo prie ms prekystalio, kol a slankiojau
po sal iekodama mudviem su Jana atsigerti. Ar jis aptiko ms
PASKUTINIAI SAKINIAI

200

prekystal iki mums susitinkant ar vliau? Kad ir kaip ten bt,

jis susirado Janos knyg apie sapnus, ir mano motina j pado
vanojo jam. Veikiausiai itaip jis susirado pagal mamos pavard
jos kabinet.
Sunku patikti, kad Luianas ia sdjo. Sunku suvokti tai,
k a dabar skaitau.
Perveriau kit puslap.
2008 10 11

Susitikimai su bendraame mergina tsiasi.

Kaip ir iki iolyjoki prisiminim.
Utat intensyvesni sapnai apie ma mergait - dabar beveik
kasnakt.
Mergaitprie jimo nam. Viena. Raudona mokyklin kupri
n. Rankoje ramun.
Mergaitprie veidrodio. Daug veidrodi. Vl viena. Pirmiau
sia linksmaypaskui isigandusi. yyKur as esu?Kurjs?
Mergait su vyru (?) ant ups kranto. Pokalbis apie traukosjg
(em, Mnulis, nematomos gijos): Tai tuometjie susij? Nors i
taip toli vienas nuo kito?
Verta paymti: savo sapnuose niekuomet neturi ryio su mer
gaite. Visuomet tik stebtojas. Kai apie tai pakalbinu, reakcija i
pradi sutrikusi, paskui lidna.
Kaip ir anksiau, labai nepatiklus. Mane nuolat stebi, nori i
noti, k a usiraau.
akis krintanti detal: slepia rankas.
Panikai reaguoja od policija.
201

Mergait prie jimo nam buvau a. Gerai prisimenu savo

raudon mokyklin kuprin. Ir joki abejoni, kad ramun ran
koje buvo Leono Simrokos dovana.
Veidrodiai - tai Hamburgo rotuje, kur ventme Janos lai
mjim momentinje loterijoje. Nujome veidrodi kambar,
pasimetme ir trump akimirk supanikavau pametusi kitus.
I kur Luianas galjo tai inoti? Kaip jis galjo tai sapnuoti?
O Jana? Ar dabar ji jau inojo, apie koki mergait kalbama?
Ups krantas, vyras alia mans - tai juk mano ttis! Ms
pokalbis apie traukos jg, mano klausimai - viskas paodiui,
kaip ir mano atmintyje.
Mano pirtai taip virpjo, kad turjau sugniauti kumius
prie atversdama kit lap.
2008 10 16

Turi darb
Atrodo atviresnis
Merginos daugiau nebesutiko.
Du nauji sapnai. Vljokio tiesioginio ryio.
1) Mergait dabartinio amiaus - bedion is papj mas,
apvirsta da indelis (raudoni kaip kraujas)
2) Mergait (maa) baseine
Ryklys... Pripuiamas iuinys... balta... arkis.
Dabar. i akimirk ji suprato. Maiau i jos raysenos, kuri
sulig kiekvienu odiu darsi vis nervingesn. Jos rank virpji
mas atsispindjo kiekvienoje raidje, odyje arkis raiklis jai
202

isprdo i rank. Ilgas, strias emyn vedantis brknys, tarsi

ne Jana, o raiklis bt apalps.
Usimerkiau. Akyse okiojo ryks takai, buvo bloga, atsi
merkus nepagerjo.
Gerai, Rebeka. Nepasiduok! Pavelgiau pro lang ir sumirk
iojau nuo rykios sauls viesos, krintanios tiesiai kambar.
Aplink sukosi dulkels.
Nujau prie lango, atidariau ir traukiau oro.
Jokio tiesioginio ryio. tai itas sakinys mane labiausiai su
jaudino. Smog man tiesiai t viet, kur jauiau tutum kr
tinje.
Jokio tiesioginio ryio.
Apsisukau, griebiau diktofon ir paspaudiau sukti atgal,
kol juosta persisuko. Tada paleidau ra.
Trakjo. Atsikrenktimas. Igirdau Janos bals.
Jis skambjo aikiai, ramiai, bet kai j pasti, gerai girdi
virpul.
Tai, k iandien noriu imginti su jumis, yra tarsi kelion, pasak mano mama. - Sapn kelion praeit. Galbt mums
taip pavyks pasiekti, kad js umegztumt ry su ta mergaite.
Pauz.
Atsilokite. sitaisykite patogiai. Taip, itaip gerai. Dabar l
tai skaiiuosiu nuo deimt iki vieno. Tiesiog klausykits mano
odi. Tegul jie veda jus. Ar pasirengs?
Jokio atsakymo.
Deimt, - pradjo Jana. Jos balsas dabar buvo visikai ramus,
man pasirod kone nepastamas. - Js aki vokai apsunksta...
Devyni. sivaizduojate, kad prie vok jums prikabinti svarsiai, dl
j vokai apsunksta, darosi vis sunkesni ir sunkesni, labai ltai...
203

Astuoni. Js akys dabar umerktos ir js krintate...

Septyni. Giliau. Vis giliau ir giliau leidiats...
Sesi. Atsipalaidavimo banga perbga knu. Prasideda kojose..
Penki. Kyla blauzdomis, launimis...
Keturi. Iki pilvo ir toliau krtins link...
Trys. Js platakos, js rankos. Js veidas. Visas js
knas...
Du. Dabar visur ilta, ramu ir atpalaiduota... Vienas.
Igirdau, kaip Jana giliai ikvp. Nuo dabar js panyrate
gili, maloni hipnoz... Kaip jauiats?
Jokio atsakymo.
Gerai, - tyliai sako Jana. - Jums gerai sekasi. Pamau pra
dsime. Js einate atgal. Toli toli atgal. Prie pirmojo igyvenimo,
kuris inyra js praeityje... K js matote?
Ten... ten pastatas.
Luiano balsas prislopintas, tarsi skambt i labai toli.
K js matote? - tai vl Jana, kart gerokai labiau si
tempusi.
Vliavos. Ilgos baltos vliavos. Su pavardmis. Vardais.
Ar galite perskaityti vardus?
Zozefina. Karlota. Tomas. Kristiana. Zuzana. Leonas. Rebeka.
Pauz. Tylus atodsis.
Kas dar? - Janos balsas virpa. - K dar matote?
Ten vaikai, - igirstu murmant Luian. - Daug vaik. T
vai. tai ten mano mergait. Juodomis kasomis ir melsva sukne
le su uvies aplikacija. Auksin uvel. Mano mergait rankose
laiko mokyklin saldaini tt. Raudon... Su baltais takuiais.
Mergait paklusi akis kak iri. vyr. Tamsiaplauk, lygiai
kaip mergait. Tai vyras nuo ups kranto. Kak laiko rankose.
204

Grandinl. Ji ant atgniauto jo delno. Grandinl su pakabuiu.

Tai... saul. Vyras apsuka j. Kitoje pusje kakas urayta...
Kas? - Janos balsas vos girdti. - Kas parayta ant pakabuio?
A... neinau. Vyras kak sako. Jis sako... Carpe diem. Seize
the day.
Mergait suraukia kakt. Ji sako: That soundsfunny.**
Vyras ypsosi. Perbraukia mergaitei per plaukus. Jis sako: But
it isnt. It is wise. You will get the meaning some day. Now go. This
isyour day! Mommy and I willpick you up later.
Pauz.
Mano mergait. Luianas pasak mano mergait. Tai mane
persmelk iki pat gelmi, nors ir buvau dabar susijaudinusi ir
nepatikli.
Luianas kalbjo toliau: Mergait nusisuka. Ji nueina. Kasos
linguoja. Lekiu jai i paskos. Paveju. Bet negaliu jos ukalbinti.
Ilga pauz.
Tai... buvo gerai. - Jana atsikrenkia. Jos balsas tiek sitem
ps, kad, regis, tuoj sutrks stygos. - Pamginkite sugrti dar
truput atgal.
Tyla. Netrukus murmesys.
K matote?
Nieko. Tai... - Luianas dvejoja. - ...Tamsu... ir dabar...
viesa. viesos pluotas, tai... ibintuvlis. Guliu... lovoje. Mer
gait prie pat mans. Jos plaukai susivl. Ji griebia kak... kny
g. tai laivas. Palms, o ia... pabaisa. Mergait sako: Paskaitysiu
tau. Jukjau moku skaityti...
* Skamba juokingai {ang.).
** Bet tai nejuokinga. Tai gili imintis. Vien dien tai suprasi. O dabar eik! Tai
tavo diena. Mudu su mama tave vliau pasiimsim (ang.).

205

Ar mergait kalba... su jumis? - Janos balsas.

Neinau. Taip. Ne. Neinau. Ji laiko kak rankose... ma
avyt arba... ne... tai mekiukas... Atsiveria durys. Kakas eina.
Negaliu atpainti, kas... tai moteris...
Jana sukosjo. Luianas nutilo.
inojau, apie koki knyg jis kalba. Kur gyvena laukinu
kai. Luianas nerado tos knygos, jis sapnavo j. O moteris tarp
duryje turjo bti Jana - ir jos balsas juostoje staiga pasidar
labai spigus.
Palikite t viet, - m spausti ji. - Grkite dar truput
atgal. Gerai. - Igirdau, kaip ji su palengvjimu atsidsta. - tai
taip gerai. Kur js dabar? Pasakykit, k dabar matot?
kart pauz buvo labai ilga. O kai Luianas prabilo, jo balsas
buvo toks tylus, jog turjau priglausti aus prie diktofono, kad
suprasiau.
Kambarys. Erdv... bet ne gyvenamoji. Durys su spyruokl
mis. Metalas... balsai. Ir staiga... dabar...
Kas? - Janos odius irgi buvo galima vos igirsti. - Kas
vyksta dabar?
,A nebenoriu daugiau. - Luiano balsas staiga pasidar gar
sus ir energingas.
Gerai. - I Janos balso aikiai galjai suprasti, kad ji nusivy
lusi. Ji sugrino j atgal, papra atsimerkti ir tada paklaus: Galbt kit kart eisime toliau?
Galbt.
Abu tyli.
Kaip josi pastarosiomis dienomis? - galiausiai pasiteiravo
Jana. - Ar dar kart susitikote su ta mergina?
Ne.
206

Gerai. - Dar niekuomet nebuvo tek girdti, kad Janai taip

palengvt. Negi Luianas tikrai nieko nepastebjo?
Manyiau, taip geriau, - pasak mano mama. - Nebt ge
rai trikdyti t mergin. Palikit j ramybj.
Lengviau pasakyti nei padaryti. - Regis, Luiano balse su
skambo tis.
Tuomet pasistenkit, - atkakliai tikinjo Jana. - Kol nei
nome, kas jums yra, neturtumt niekuo daugiau pasitikti, tik
manimi.
Kas jums? - Tiek daug visko buvo jo balse. Netikrumas,
pyktis, nepasitikjimas.
K js turit omeny? - Jana nepasidav, dabar ji kovojo.
Ar galiu jumis pasitikti?
Taip. - Jana nurimo. - Taip, visikai galite pasitikti.
Dabar atsikrenkt Luianas.
Man reikia vardo, - pasak jis. - Staiga man vienas atjo
galv. Pasivadinsiu Luianu.
Kaip jums atjo tokia mintis?
Igirdau ejim.
Jau eisiu, - tar Luianas. - Dkui, kad dl mans stengia
ts. Turiu omeny, be pinig ir iaip.
Mielai, labai noriu jums padti. Ir a padsiu, Luianai.
Kaip dl etadienio, dvideimt penktos? Vl septyniolikt va
land?
Gerai.
Pasigirdo spragteljimas. Jana ijung diktofon.
Mano smegenys, regis, irgi isijung. Galvoje sukosi viskas,
nebegaljau suregzti n vienos aikios minties. Utat pajutau a
tr poreik sugadinti k nors, kas priklauso Janai.
207

Palikitj ramybj. Tai ne psichologs, bet veidmains patari

mas. Ir man visikai nusispjaut, ar Jana itaip nori mane apsau
goti, ar ne. Ji mane smoningai apgavo! Dabar man, inoma,
paaikjo, kodl Luianas taip atalo. K dar Jana jam patar? K
dar i jo ipe?
Paskubomis vilgteljau laikrod. Penkios po deimtos. Bet
kuri akimirk ia gali pasirodyti Jana. Norjau igirsti daugiau,
tiesiog negaljau dabar i ia dingti.
Pasukau juostel truput priek, vl paspaudiau paleidimo
mygtuk ir pataikiau tiesiai kito rao vidur.
Dabar inau jos vard, - igirdau sakant Luian. - Ji vardu
Rebeka.
I kur suinojote? - Janos balsas skambjo itin neutraliai.
Man pasirod, kad ji surado kakok jg ir ramybs altin.
Susitikau j prajusi nakt prie Elbs.
Buvote susitar?
Tykus juokas.
Ne. Taip nepavadiniau. Ji atjo... mans aplankyti.
Rebe... - Jana nurijo mano vardo pabaig ir vl susitvard. Ji inojo, kad js ten bsite?
Ne. Ji neinojo, bet vis tiek atjo pas mane. Mes kalbjoms.
Apie k? - Jana patyljo. - Ar js jai k nors pasakojot?
Nedaug. Apie sapnus ne. Tik apie savo... amnezij?
Taip. Ir k? K ji pasak?
Sugniauiau kumius. Koks draugikas, atjautus ir drauge
profesionalus Janos balsas.
Bet Luianas neatsakinjo jos klausimus.
Man baisu, - igirdau sakant j. - Kaip galiu visa tai inoti
apie j ir kartu neinoti, kas a esu? Ir kodl nuolat jauiu, kad
esu pavojingas?
208

Panairavau laikrod. Mlas, mlas, mlas! Deimt po de

imtos. Bet kuri akimirk i gydytojo gali grti Jana. Pasukau
toliau ir vl paleidau ra.
...pasak kak apie kauki vakarl. Ten nori su manimi
susitikti. Tada atjo jos draugai.
Dar gerokai pasukau priek. irdis dausi kaip palusi.
Ketvirtis po deimtos. Pats metas dingti. Paspaudiau mygtuk.
...ji vadino j Sebastianu. Buvo persirengs triuiu. - Luianas juoksi tyliu, iurkiu juoku. - ts milinikas triuis.
Pagrasino man policija. Ir mergin alia jo painojau. Ji...
Pasukau toliau. Toje vietoje, kur paspaudiau mygtuk, re
gis, juosta buvo sugadinta. narjo, girdjau tik atskiras sakini
nuotrupas.
Supratau tik tiek:
...vl j sapnavau... vyresn, toki kaip... trumpesni... po
nis. Rebeka jo greta mans... Sraigtiniai laiptai... Moteris. Liesa,
trumpais plaukais. Grai. Ji laik... mlynais ir baltais dryiais...
atsisuko mus. Pablykusi... sekund velg Rebek... pasak:
Jis negyvas. Donas Berniukas negyvas.
Nebegaljau daugiau. Ijungiau diktofon ir atsistojau udaryti
lango. Tada pamaiau taksi. Jis sustojo tiesiai prie kabineto. I
automobilio vargais negalais ilipo moteris su ramentais.

K eturioliktas

pasisuko raktas, as jau stovjau tualete, prispau

dusi kumt prie burnos. Nebespjau pasprukti i kabineto, b
iau pataikiusi tiesiai Janai glb. Laim, kabineto duris buvau
urakinusi i vidaus, tad ji tars ne i karto.
Motina jo koridori, igirdau jos ingsnius ir dusl ra
ment bilsnojim, jis artjo. Dabar ji stabteljo prie pat tualeto.
iaip ne taip sulaikiau kvpavim ir usimerkiau, o galvoje
kaip pal sukosi vaizdai. Tai, k Jana suinojo palengva, mane
ugriuvo per kelias minutes. Man rodsi, kad sprogsiu. Jei Jana
dabar atidarys duris, galvojau a, ilksiu jai palei ausis tkstan
iais gaballi.
Bet dur ji neatidar. Rament bilsnojimas parket nutolo
link darbo kabineto.
Pasirmiau praustuv, kartligikai svarstydama, ar daiktus
Janos biure padjau vietas, o gal k nors pastmiau, gal kuo
nors isiduosiu - ir tada supratau, kad visi ie svarstymai man
visikai nepads.
Lyg sultintam kine nuspaudiau dur ranken ir kiek gal
dama tyliau islinkau koridori.
Kelias laisvas. Tik trys ingsniai iki kabineto dur ir bsiu
laiptinje. Daug lengviau, nei maniau.
KAI SPYNOJE

210

Kaip tik t akimirk, kai paskui save udariau duris, suskam

bjo skambutis. Garsus, aius skambesys. Krpteljau, paleidau
ranken ir nebesidairydama pasileidau laiptais emyn. Pasiekiau
antrj mar ir... pamaiau j.
Vir mans pasigirdo zvimbimas. Jana atidar kabineto duris.
Nebereikia, pamaniau akimirksniu, jis jau ia.
Luianas sustojo per dvi pakopas nuo mans. velg mane
surauks tamsius antakius, bet kart jo vilgsnyje nebuvo bai
ms, tik neslepiamas prieikumas. Netars n odio jis prajo
pro mane ir patrauk laiptais auktyn.
Dar igirdau Janos bals, tada durys usivr, ir a laiptinje
likau viena.
Lauke pradjo lynoti, tai toks lietus, kai lyja ne laais, o plonyt
mis gijomis. O gal ne - suraukusi kakt velgiau pilk yd prie
ais savo akis - tai ne gijos, Rebeka. Tai virvels. Lyja virvelmis.
Bent jau vokieiai taip vadina. Anglikai sakoma: Lyja katmis ir
unimis. Atkraginau galv ir atkiau veid lietui. Kats ir unys,
pamaniau, koks bukaprotikas posakis! Ikart pajustum, jei tau ant
veido lyt katmis ir unimis, veikiausiai netgi labai skaudt.
O kai lyja virvelmis, jas vos jauti, gal ir visai nejauti. Tie
siog sulampi. Viskas sulampa - gatvs, automobiliai ir dan
gaus mlynumo skrajut ant aligatvio prieais mane, kuri at
rodo tokia vienia. Ar raids skrajutje taip pat sulampa? Ar
jos isilieja?
Pasilenkiau ir pakliau lapel. Raids dar buvo lengvai skai
tomos.
vars langai u 1y99 euro, buvo ispausdinta riebiomis rai
dmis dangaus mlynumo popieriuje. Iekote patikimo bdo,
211

kaip nuvalyti langus savo biure, o gal tiesiog norite svari lang
namuose? Paskambinkite mums! Draugikiy patikimi, vokikai
kalbantys lang valytojai pasilys nuvalyti langus u kain nuo
1,99 euro su PVM.
vars langai u 1,99 euro - ia tai bent, tikrai geras ks
nelis! Valyti langus - pragarikas darbas, be to, pavojingas, jei
gyveni virutiniame aukte. Tokia skrajut visai reikalinga, apie
tai turi inoti ne vienas, toks skelbimas turt kaboti daugumoje
laiptini!
inojau, kaip kabinti skelbimus. Anksiau danokai tai dary
davau su Zuze ir jos mama, kai jos seminarai apie laiko vadyb
dar nebuvo populiars. Mudvi su Zuze gaudavome po penkis
centus u skelbim ir ididios ingsniuodavome gatvmis, kol
baigdavome darb. kart Zuzs nra. Bet tuomet darb man
reikia atlikti vienai.
Pasikiau mlynj skrajut po varku ir pasukau prie arti
miausi kopijavimo paslaug ties sankrya.
sijungiau kopijuokl, paspaudiau septynet ir du nulius,
spusteljau mygtuk ir stebjau, kaip prietaisas ispjauna lapus ramiu, monotoniku ritmu ir vis dlto netiktinai efektyviai. Tai
buvo tikras skrajui lietus. Kai visos kopijos ilindo i spausdin
tuvo, nusipirkau dar tris ritinukus lipniosios juostos, sumokjau
naujutliu penkiasdeimties eur banknotu ir su pilnu plastiki
niu maieliu rankoje ijau gatv.
Osterio gatvje buvo daugiausia krautuvs. Kadangi skrajut
skirta veikiau biurams ir privatiems namams, o a nenorjau vais
tyti ios inios neteisingai parinktai tikslinei grupei, taigi pasukau
ramesn Bismarko gatv ir miausi darbo. Ten buvo daugiausia gy212

veriamieji namai - gras seni pastatai dideliais, kai kurie nuosta

biai ilenktais langais, kai kurie net su iemos sodais vien i stiklo.
Gatvs pabaigoje buvo ir keli biurai, ten sitais mokesi
patarjai, gydytojai arba ergoterapeutai. Namas po namo ings
niavau pirmyn. Lietus sismarkavo, man teko maiel slpti po
striuke, kad lapai nesulapt. Kai visi Bismarko gatvs nam
varteliai buvo apklijuoti skrajutmis, susikriau tinkam ritm:
prieinu prie jimo, sustoju, pasidedu maiel, itraukiu skelbi
m, deine ranka, kurioje laikau lipnij juostel, prispaudiu j
prie skambui skydelio, kaire nupliu lipnij juostel, prikli
juoju ir traukiu tolyn prie kito jimo.
Gyventoj sutikau nedaug, o jei ir sutikdavau, tai jie bgo
nuo lietaus, kuris pamau, bet utikrintai virto tikra audra. Le
dinis vjas blok lietaus sroves, laai jau buvo tokie dideli, kad
apibdinimas kats ir unys dabar visai bt tiks. Mano plau
kais liaug vanduo, o rankos buvo tokios sualusios, kad vos
galjau atgniauti pirtus, bet rytingai ingsniavau toliau. Dar
buvo likusi gera pus lap krvos. Prie vieno namo mane apr
k moteris, kaip tik einanti i nam, ji pasak, kad reklama ia
draudiama, bet kai dingo u kampo, prilipdiau skelbim paia
me skambui skydo viduryje. U poros nam man i rank i
krito lipnioji juostel, kai lenkiausi jos pakelti, isprdo maielis.
Nuslydo laiptais emyn ir lepteljo tiesiai bal. Didiuma lap
ikrito. Ketinau surinkti, bet jie buvo visikai permirk. Atrod
tokie netikri - mlyni lapai ant pilko lapio asfalto.
Paspyriau juos koja, pasukau atgal prie jimo ir nusiminusi
miau traukti i likusios krvos saus lap. Ta suikta juostel
nebenorjo lipti, rankas gl nuo alio, o kai ant skambui
213

skydelio perskaiiau pavard Rosmanas, man i gerkls itrko

kimus kteljimas.
Ta pavard mane visikai sutrikd - tai Zuzs pavard. ino
ma, ji ia negyvena, bet staiga man pasirod visai nemanoma,
tarsi kokia idavyst, it darb dirbti be jos. Suklupau ir spok
sojau suteusius lapus, juos lietus jau plukd gatve, ir tik dabar
susivokiau, k gi a ia darau.
Sumokjau trisdeimt penkis eurus, kad nukopijuoiau m
lynas lang valymo tarnybos skrajutes, ir jas lipinu prie svetim
nam pliaupiant lietui - gal a ijau i proto?
vysteljau likusias skrajutes artimiausi iuklin, griebiau
mobilj telefon ir kit dienos dal praleidau iekodama Zuzs.
Skambinau, taiau niekas nekl. Palikau tris inutes atsakiklyje
ir isiuniau dvi trumpsias inutes. Laukiau, kol baigsis pamo
kos, pamginau surasti j namie laidiniu telefonu. Pirmiausia
pusvaland buvo uimta, tada niekas nebekl. Nuvaiavau jos
namus ir skalambijau duris. Po kiek laiko prie telefonspyns
prijo Zuzs mama, ji trumpai ir nervingai man paaikino, kad
Zuzs nra ir ne, a negalinti jos palaukti viruje.
Bandiau susivokti, kur Dimos repeticij sal, bet neinojau
nei jo mobiliojo numerio, nei jo grups nari vard.
Vl pamginau skambinti Zuzs mobilj, mano skambut
ji atmet. Nepykau ant Zuzs, prieingai, a to nusipelniau, bet
nepasidaviau. Palikau dar vien inut jos telefone, nors jis da
bar buvo ijungtas. Ir dar kart - tuiai - mginau skambinti
laidiniu telefonu.
Namie mane pasitiko virbl su savo laims kempine ir pa
sakojo man kak apie Obamos pergal prezidento rinkimuo
se, bet a visai nesiklausiau, k ji sako. Net tuomet, kai mano
214

kambar atjo Jana ir draugikai klausinjo, kaip prajo diena, ir,

regis, visikai mans netarinjo, nieko nepajutau. Netgi nebe
galvojau apie Luian. Pasakiau mamai, kad diena prajo gerai,
kad dabar reikia paruoti daugyb pamok, bet vis nenustojau
galvojusi apie Zuz - apie tai, kad noriu jos atsiprayti, kad rei
kia j susigrinti. Paraiau jai elektronin laik ir jau atsigulusi
valand valandas mginau surasti odius, kuriuos jai rytoj pasa
kysiu prie pamokas.
Kit dien mokykloje atsiradau likus pusvalandiui iki pamok,
bet Zuzs pagauti nepavyko, nes ji pasirod jau po skambuio.
Atrod baisiai. Akys visikai utinusios, veidas pabrinks ir
nurauds. Dvi klass merginos, Vanesa ir Zoja, ikart pripuol
prie jos. Sebastianas vis dar serga, ir Zuz iandien vl atsisdo
jo viet, nesiteikusi mane net vilgtelti. Per pertrauk aute
ov i klass ir pamok gro tokiu laiku, kad nespjau jos
pakalbinti.
Paskutin pamoka buvo chemija, mes darme bandym ir
dl to turjome pasidalyti grupeles po du. Ponia teinmejer,
ms chemik, pavadino bandym Mekiukai guminukai lieps
nojaniame pragare. Dalijantis grupes likome tik mudvi su
eila. Susinervinusi atsisdau alia jos ant suolo, apsimoviau ap
saugines pirtines ir usidjau apsauginius akinius.
- Ar ir a atrodau taip apgailtinai kaip tu? - paklaus eila,
spoksodama mane pro gelsvus akini stiklus.
Pamaniau, kad geriau neatsakysiu. Tyldama pastaiau re
agent mgintuvl stovel ir pyliau penkiolika gram kalio
chlorido. eila pastmjo man skardin dut su smliu ugniai
gesinti - jei stiklas reakcijos metu pradt lydytis.
215

- O dabar guminis mekiukas? - paklaus ji.

- Ne, jis vliau. Pirmiausia reikia ilydyti tai ituos, - atsa
kiau, paruoiau spiritin lempel ir brukau eilai rank ieb
tuvl. - e. Udek.
- Neieina. - eila band kelis kartus, krat ir krapt ieb
tuvl. - Pabandyk tu, - tar galiausiai.
Pamiau iebtuvl, spragteljau ir surikau, nes vir ov
aukta liepsna.
- O, ne! - isterikai sucyp eila. - O ne, o ne...
Mano plaukai usiliepsnojo. Dabar pradjo rkti ir kiti, a
sumiau pirtais deganias sruogas ir tarsi laukin dauiau jas,
kad ugesiniau liepsn. Laim, buvau su apsauginmis pirti
nmis. Dvok siaubingai, bet liepsn pavyko veikti. Po keli
sekundi siaubas atslgo. Mokytoja ir Zuz atsidr prie mans
t pai akimirk. Zuz apkabino mane, o ponia teinmejer, i
blykusi kaip kreida, klaus, kaip jauiuosi.
- Man viskas gerai, - sumurmjau, - man viskas gerai.
iupteljau t viet, kur iki iol buvo mano plaukai.
eila stovjo paiame atokiausiame klass kampe. Apsivijo
savo juodas garbanas apie rie. Akys pastirusios, bet pastebjau,
kaip piktdiugikai trkioja jos lp kampuiai. Zuzei, regis,
irgi. sitempusi vediojo akimis nuo mans prie eilos.
- Ar kas nors nori gumini mekiuk? - paklaus Aaronas.
ypteljo man, bet tai buvo visai draugikas ypsnys.
- inoma, - atsakiau. - Manyiau, liepsnojant pragar irgi
turime. - Pasisukusi eil pridriau: - Na, gal nortum pasiim
ti iebtuvl? Jis veikia puikiausiai.
eila kietai suiaup lpas. Atsipraymo nesugebjo ispausti,
taigi galjau tik spti, kad tai buvo jos piktavalikas kslas, bet
rodyti negaljau.
216

Per t laik Zuz vl nujo savo viet, ir kai netrukus su

skambo skambutis, ji imov i chemijos kabineto, netarusi man
n odio. A susirinkau daiktus, nulkiau prie dvirai stovo ir
po dviej minui jau vaiavau.
- Sveika, Rebeka. - Zuzs mama atidar man buto duris. Labai apgailestauju dl vakar, a... - Ji nutilo ir pavelg vilnon
kepur, po kuria slpiau savo plaukus. - Ar taip alta lauke, k?
- Pakeniamai, - isisukau. Veikiausiai Zuz dar nepasakojo
jai apie mano nelaim.
Ponia Rosman gteljo peiais ir lyg iekodama pagalbos
pavelg man akis.
- Zuz vakar nuklaus ne visai gra mano ir savo tio gin
, - prapliupo ji. - Ar ji... ar ji tau nepasakojo?
Suirzusi tyljau, Zuzs mama giliai kvp.
- Gal inai, kaip ji jauiasi?
To tai jau negaljai negirdti. Pankikos muzikos garsai i
Zuzs kambario visk pasak kuo aikiausiai. Koridorius dre
bjo nuo bos. Bet negi tikrai Zuzs mama laukia mano atsa
kymo?
- Kodl js to nepasiklausiat savo dukters? - atkirtau jai.
Rods, ponia Rosman bet kuri akimirk gali prapliupti
verkti.
- Ji visikai usidariusi, - verkleno ji. - Dieve, a suprantu,
kad visa tai jai nelengva pakelti, bet k gi man daryti? Negi man
taip toliau gyventi?
- ito irgi geriau ko nors kito paklauskit, - pasakiau kiek
manydama mandagiau. - Gal dabar jau galiau eiti pas savo
draug?
217

- Na inoma, inoma... - Zuzs mama pravr duris. - Eik.

Zuz savo kambaryje.
Negi tikrai?
Netarusi daugiau n odio prasibroviau pro Zuzs mam.
Tuo triukmu, kuris skverbsi pro Zuzs kolonles, buvo ga
lima ivilioti paviri neprigirdint nar. Pasikiusi po savimi
kojas Zuz kitojo ant spyni. Rankose laik O, o a klausiau
savs, kaip iurknai itveria triukm.
- Gal galiu patylimi? - subaubiau.
Zuz gteljo peiais n nepakeldama mane aki. Igirsti
tai mans tikrai neigirdo, bet gal iskait i lp.
- Ei, - tariau patildiusi muzik, nusimovusi kepur nuo
galvos ir atsitpusi ant kilimo prieais Zuz. - Apgailtinai su
tavimi pasielgiau, visai nesuprantu, kaip itaip galjau. inau,
kad tai menkas pasiteisinimas, bet buvau visikai susigadinusi
nervus, galvojau tik apie save. Tu mano draug, Zuze, geriausia,
koki tik bna.
Padjau rank ant jos platakos.
- Labai atsipraau. Tikrai.
Zuz spoksojo grindis, o a O. Jo siukai trkiojo, ir
taip sdjome vis aminyb, kol gal gale Zuz pakl galv ir
pavelg mane. Jos akys buvo raudonos raudonos.
- Tavo ukuosena pragarikai dina, - tar ji ir kreivai yp
teljo.
I palengvjimo nusijuokiau, ir mano akys papldo aa
romis.
- Ei, nra ia ko liumbti, - tar Zuz ir atsistojo. - Atjai
paiu laiku, a galsiu tau padti. - Ji dingo vonioje ir gro su
ukomis ir kirpjo irklmis.
218

Nusiluosiau aaras. Mano draug jau vaikystje karp barbi plaukus, mokyklos praktik baig pas plauk stilist ir pas
taraisiais metais praktikavosi su keliais gyvais modeliais. Ir man
pakirpdavo galiukus - nuo tada, kai buvau trylikos. Na, ne dau
giau, nes nenorjau skirtis su savo ilgais plaukais.
Kai po akimirkos igirdau Zuzs irkli eksjim, teko su
ksti dantis. ekt, ekt, ekt... man prieais akis krito plauk
kuoktai.
Zuz dirbo susikaupusi ir greitai, pranekome tik tuomet,
kai baig.
- Padti? - paklausiau atsargiai. Vis dlto dar nedrsau vilg
telti veidrod.
- Superseksualiai atrodai, - pakomentavo ji savo darb ir su
pakavo kirpjo irkles.
- Girdjau, kad vakar ia buvo barni, - pasakiau ir pavai
ravau Zuz. Jos veidas ikart apsiniauk.
- Ar mano motina isiliumb tau ant peties? - suvokt ji.
- Bt norjusi, - atsakiau. - Bet a jai neleidau. O kas
nutiko?
- Nepatiksi, bet man visikai vis vien, kas ia vakar nuti
ko. - Nemaiau jos veido, nes vis dar buvo palinkusi prie kirpjo
reikmen krepelio, bet gerkl, regis, vl gniau aaros. - Jiedu
turi isiaikinti tarp savs. A turiu kit rpesi.
- Nori apie tai pasikalbti?
Pamaksjo galva, bet kai norjau Zuz apkabinti, ji atlijo.
- Ne, baik. Kaip tu visuomet kartoji, verklenant problemos
neisisprs. - Bet per jos nuraudusius skruostus ikart pradjo
ristis aaros, ir Zuz krito ant lovos.
Palinkau prie jos.
219

- Dima? - paklausiau tyliai ir atsisdau ant grind prie lovos.

Zuz linkteljo. Negaljo kalbti, nes labai verk. Ozis, kur
buvo patupdiusi atgal narvel, cypsjo su trumpomis pertrau
klmis, tarsi nort pritarti sielvartaujaniai Zuzei.
As atsistojau, palinkau prie jos, prispaudiau stipriai prie sa
vs - kart nebesiprieino. itaip tnojome kiek laiko tyldamos.
Bet kas, kas tik ateidavo man galv, bt skambj nekaip.
Kai Zuz pagaliau isiverk, pamau isivadavo man i glbio.
Mano megztukas buvo kiaurai permirks, o Zuzs veidas toks
ipurts, kad i aki liko tik siauri plyeliai. Ji atsistojo, nujo
prie lango ir pavelg laukan.
- Vakar, - tar ji, - kai mano tvai virtuvje pyl vienas ki
tam ant galvos bjauriausias pamazgas, a pasprukau. Maiau, kad
tu skambini, bet... - Ji nutilo ir prikando lp. - Nujau pas
j. - Zuz neitar Dimos vardo. - Jo tvai buvo kine. Nujom
jo kambar, jis buvo labai meilus, klaussi mans, guod mane,
ir tada...
Ji nudelb akis emyn.
- ...Tada jis mane pabuiavo. Ir glost. Paskui pradjo kne
bintis prie mano liemenls. Nusisukau ir sumurmjau, kad jis
turi palaukti, bet jis tapo nekantrus, ir tada a... tada a tiesiog
nusimoviau kelnes. Ir apatines kelnaites. Likau tik su markin
liais. Jis irgi nusimov kelnes ir mes., mes... na, tu inai.
Zuz vis dar velg pro lang.
- Viskas vyko taip greitai. Kai jis buvo manyje, vl pakio rank
man po markinliais, ir tada a nebeilaikiau. Leidau jam. Kol...
Zuz atsisuko mane. Laik rankas sukryiavusi tarsi skyd.
- Kol jis pasiek. Pirma kairje... paskui deinje. Ir tada... Ji nutilo.
220

- Ir tada? - As giliai kvpiau. - Kas nutiko tada?

- Tada... tada... - Zuz papurt galv ir usideng veid ran
komis. - Tada jis manyje... susitrauk. Tiesiog suglebo. Jei inai,
k turiu galvoje. - Ji nelauk, kol a atsakysiu. - Jis atsisdo lo
voje, - praneko ji pro pirtus. - Ir atsuko man nugar. Pasak,
kad a turjusi j persptu Kad jis turjs tai pirma suvirkinti.
Kad man dabar gal geriau eiti. A taip ir padariau.
Zuz patrauk rankas nuo veido ir vilgteljo mane. Atrod
tarsi maa mergait.
Siknius, pamaniau a. Tu, niekingas, apgailtinas, niekikas
ikniau.
- A taip gdijausi, - kudjo Zuz. - Dieve, a taip gdijau
si. Dima juk teisus, a...
- Tu? - surikau a ir paokau. - Tasai tipas su savo niekingu
kirminu kelnse turt gdytis. Jis turt slptis atokiausiame
ems kampelio urve ir niekuomet nebesirodyti, nes antraip a
nupjausiu jam tuos mlinus kiauus. Apie tai tu j gali perspti!
O gal geriau ne, a pati j nustebinsiu. Gal kartais savo rinkinyje
turi ir irkles kiauams?
Akimirk Zuz ypteljo.
- Kai tu itaip kalbi, galima pamanyti, kad tavo motina ukietjusi lesb.
- Taip ir yra, - sumurmjau a ir staiga pasijutau dar kaltesn
nei iki tol. - Man taip gaila, kad vakar nebuvau alia tavs. Jei
tik biau inojusi...
- Tai veikiausiai tikrai btum j usipuolusi. - Zuz kilsteljo
nos. - Keista, ar ne? - tar ji staiga. - Daniausiai a pasiuntu,
kai tu mane sumali miltus, o dabar atvirkiai. - Ji persibrauk
221

per veid. - Taip skaudu. Ne tik dl tos istorijos su juo, bet ir dl

tos baims, kad as apskritai... niekuomet...
- Zuze, ei, Zuze! - Pribgau prie savo draugs ir tvirtai su
griebiau j per peius. - Galiu suprasti, k tu galvoji. Bet prisie
kiu tau, kad toki ikni kaip Dima reikia gerai paiekoti. Ne
visi tokie kaip jis. Tikrai ne visi.
Zuz vl kilsteljo nos.
- Nea, - tar ji. - Bet dl jo tu teisi. Nuo pat pradi apie
j nelabai kokios nuomons buvai. Ir vis dlto palaikei mane.
Reikjo ir man bti drauge. Atsipraau, Beke.
A velniai papuriau Zuz.
- O dabar nekalbk nesmoni. Tu juk net negaljai bti
mano pusje. A tau nieko nepasakojau.
- Taigi. - Zuz atgalia ranka nusiluost snargl nuo panoss.
Ranka buvo apkritusi mano plaukais, jie dabar tarsi siukai pri
lipo jai prie panoss.
- Ei, Adolfai, ar galiu truput... - Smiliumi nubraukiau plau
kelius. Zuz nusijuok. Taiau tuojau pat vl surimtjo.
- Papasakok man apie j. Praau. Tikrai noriu tave suprasti.
Bejgikai papuriau galv. Viena vertus, dabar visai ne ta aki
mirka, kad bt galima Zuzei primesti savo problemas, kita ver
tus, neinau, kaip ubaigiau, jei jau mano liuzai atsivert. Mano
vakarykts akcijos rezultatas buvo bent jau toks: nustmiau pa
smon visk, k suinojau Janos kabinete, taip pat ir susitikim
su Luianu. Dabar jauiau, kad visa tai vl sukyla manyje. Suvai
tojau ir suklupau, tarsi kas nors bt spyrs man pilv.
Zuz prijo prie mans, atsiklaup prieais ir apsikabino. Jos
akys vis dar buvo visikai utinusios, bet balsas energingas, ir jam
negaljau prieintis.
222

- Nagi, varyk, - tar ji. - Kas skund tave Janai? Gal ne

Sebastianas?
- Ne, - sukudjau ir pajutau, kaip viskas pajudjo, kaip
visos susitvenkusios mintys, uspaustas niris ir baims mane
veik. - Tai ne Sebastianas, tai buvo Luianas.
- Luianas? - Zuz paleido mano rankas. - Tai tai kuo jis
vardu! Luianas? Jis... - Ji ypteljo. - Su paukio kauke atrod
kietai. Baisokai, bet ir seksualiai. Manau, jau suprantu, kad tu
jame kak randi.
- Ne! - Pavelgiau j. - Manau, tu nieko nesupranti. Bet
ir negali suprasti.
- Tai paaikink man.
A spoksojau pro Zuz spynes.
- Luianas lankosi pas mano motin kabinete, - pasakiau
tarsi tarp kitko.
Zuzs burna prasivr. Bet ji daugiau nebeklausinjo. Tik
spoksojo mane, o a nebeinojau, nuo ko pradti. Dabar viskas
manyje vertsi auktyn kojom.
- A neinojau, - prapliupau, - susidliojau visk lopelis po
lopelio, kai nuklausiau Janos ir virbls pokalb. Regis, Jana, i
nojo apie kauki vakarl, ir a pamaniau, kad vienas i judviej
mane idavt, bet buvo kitaip. Kalbdamasis su mano mama Lu
ianas papasakojo apie t vakar, o dar anksiau apie visa kita,
apie savo sapnus, ir... ir... kai vakar a islikinau i jos kabine
to, koridoriuje susidriau su Luianu. Jis nenutuokia, kad Jana
mano motina, veikiausiai pagalvojo, kad a j... O Dieve, Zuze!
Jis atrod labai ts ir dabar...
A usidengiau rankomis veid.
- ...Kas, jei jis niekuomet nebenors mans matyti?
223

- Ei, palauk. - Zuz papurt mane u peties. - Atleisk, Beke,

bet a nebesuspju. Gal tu galtum kaip nors pabandyti... pradti
nuo pradi?
Ji svarst.
- Galbt nuo metro? Tai paskutinis dalykas, k a inau. Tu
sutikai j metro. Manyiau, tarp tos dienos ir vakar nutiko dau
gyb dalyk. Pavyzdiui, Falkenteino pakrante tu ne tik pasi
vaikiojai sau viena, tiesa?
A linkteljau ir staiga negaljau patikti, kad viso to nesu
papasakojusi Zuzei. Giliai kvpiau ir pradjau pasakoti.
Zuzs akys kas akimirk vis labiau pltsi, kartais ji atsikrenkdavo arba usidengdavo burn ranka, bet nepertrauk
mans, kol prijau t viet, kaip sibroviau mamos kabinet.
Kai prabilau apie raus, kuriuos padar Jana, ji suvaitojo. Mano
didiai nuostabai, Zuz nekomentavo dalyk, kuriuos a kabine
te suinojau apie Luian - ji buvo pasibaisjusi Jana.
- U tai, k mano motina pastaraisiais mnesiais man pri
dar, galiau nudanginti j mnul, - suvokt Zuz, - bet ji
bent jau elgsi garbingai. O tai, k tau pridar tavo motina, gal
voje netelpa, Beke. Jana mat, kas su tavimi dedasi, ji mat, kas
darosi Luianui, ir vis dlto savaii savaites judu abu nipinjo
n nemirkteldama. O kad dar geriau iniuktint Luian,
paskyr tau nam aret. Na, irdingi linkjimai!
Zuz kalbjo greitai ir tusi.
-Tu praai kiau irkli Dimai. O kaipgi tavo motina?
Kaip tu vakar pajgei pavelgti jai akis? Turiu galvoje, atleisk,
nesurusi jai ramentu?
Nebyliai gteljau peiais. Kakaip pavyko. Buvau visikai
rami. Galbt todl, kad mano mintys po vakarykio oko sukosi
vien tik apie Zuz. O galbt ir dl to, kad...
224

- ...Kad jauiuosi panaiai kaip tu, Zuze, - sukudjau. Esu tokia okiruota. Ir taip baisu. I kur Luianas ino visus tuos
dalykus apie mane? I kur ino apie mano melsv kilpin sukne
l? I kur ino apie mano tt, apie ms pokalbius - odis odin? I kur prisimena apie veidrodi kambar, mano balt ryklio
formos pripuiam iuin ir mgstamiausi paveikslli knyg?
Ir... - Vargais negalais itariau paskutinius odius: - ...Visi tie
dalykai, kuriuos jis sapnavo. Bedion i papj ma ir paskutin
inut apie pon - moteris palpje - ir Donas Berniukas. Ko
dl Luianas sapnuoja, kad a joju ir kad mano kanarl mirta?
- O kodl tu pati jo to nepaklausi? - atr Zuz. Retai mano
draug bna tokia pragmatika. - Kodl nepalaukei jo prie Janos
kabineto?
Todl, kad Eimsbiutelyje klijavau skrajutes, pamaniau ir su
vaitojau.
- Nes nebegaljau. Mano saugikliai tiesiog perdeg.
- Ir tu nenutuoki, kur jis dabar galt bti? - Zuz vilgte
ljo telefon. - Neturi numerio? Adreso?
Papuriau galv ir perbraukiau pirtais patrumpint plauk
sruog.
- inau tik tiek, kad jis dirba bare. Ir kad apsistojo pas t tip.
Gal dabar patikrinti visus butus, namus ir barus Hamburge?
Zuz atsiduso.
- Tikrai, - sutiko ji. - Nekokia mintis. O laikratyje? inio
se? Nebuvo nieko, kas bt susij su juo?
- Nieko. - Pavelgiau Zuz. - O jei jis tikrai psichas? Arba
stalkeris, arba...
- Niekuomet negirdjau, kad stalkeriai pasiymt aikia
regi savybmis, - tar Zuz. - Jei Luianas ities sapnavo, kad
225

guljo su tavimi po antklode, kai tu dar buvai maa mergait,

arba t akimirk ligoninje, tai man itai panaiau atgimus
dvyn.
- Na super! - Nusijuokiau, nes jauiausi visikai sutriku
si. - Tokia mintis ir man buvo atjusi, ir galiausiai baigiau su
galvojusi muilo oper pavadinimu Desperate Daughters, kuri
man galbt atne lov, garb ir daug pinig, bet i akimirk
menkai tepadeda.
- Gerai, nepataikyta. - Zuz ypteljo ir prispaud pirtus
prie sutinusi aki vok. - Gal jis mentalistas, - mst ji to
liau. -Jei jis tikrai sapnuoja dalykus, kurie vyks ateityje, tai visai
manoma. Arba...
Ji spragteljo pirtais.
- Supratau, - suriko susijaudinusi ir mosteljo iuklin, i
kurios kyojo urnalas Stern, prajusi savait dar guljs ant
jos naktinio stalelio. - Ten buvo straipsnis apie masauotoj, i
teig prajusiame gyvenime buvusi kalvis, vardu Juozapas. Ji dar
galinti prisiminti, kaip rank sveria kjis.
- Kurgi ne, - pratariau sausai. - O a prajusiame gyvenime
buvau kdiklis Jzus prakartlje ir girdjau, kaip bliauna asiliu
kas. Rimtai, Zuze! Luianas sapnuoja sapnus, kuriuose esu a. Jis
gerai prisimena mane, menkiausias detales, ir jos visos sutampa.
- Na taip, iki iol sutapdavo tik detals i tavo praeities, svariai pasak Zuz. - Apie ateit to dar nepasakysi.
Ji kumteljo man paon.
- Na kaip? Kruvina bedion i papj ma? Ponis trumpo
mis kojomis?
- Ne, ne trumpos kojos. - Susimsiusi nubraukiau plauk
galiukus nuo dins, ir staiga Zuz aiiai suriko.
226

- Kas? - A nusigandusi krpteljau. - Kas tau? Ko taip

spoksai?
Zuz nieko nesak. Ji atsistojo ir atne nuo savo kosmetinio
stalelio veidrod. Prikio j man prie veido, o kai j pavelgiau,
mano atvaizdas virpjo.
vilgteljau savo nauj ukuosen. Mano plaukai buvo ge
rokai trumpesni, ponio ukuosena.
- O Dieve, - sukudjau a. Zuz nusvarino veidrod.
O a jau buvau prie dur.
Kai grau namo, igirdau virbls bals.
- Jana, tai tu?
Neatsakiau.
- Rebeka? - virbls balsas skambjo panikai. - Ar galtum
ateiti vir?
Ubgau sraigtiniais laiptais vir ir pamaiau virbl, sto
vini prie narvelio, i kurio sklido garsus nevilties kupinas piepsjimas. Dimis Bobas tupjo ant spyni ir lyg pamis plak
sparnais.
virbl atsisuko mane. Akimirk velg mano plaukus.
Veide atsispindjo igstis. Tada nusuko akis savo delnus.
- Tai tiesa, - sumurmjo ji. - Donas Berniukas nebegyvas.

Penkioliktas

VETERINARAS MAN, kad tai dl oko.

- Nenuostabu, kai gyvnas vyrlesnio amiaus, - pasak jis,
kai paskambinome jo kabinet pasiteirauti dl staigios Dono
Berniuko mirties. - Simptomai panas irdies ydos. Be joki
iankstini enkl pauktukas susmunka ir nugaita per kelias
sekundes.
Kaip tik taip ir buvo. Kai penktadien Zvirbl sdjo palpje
ir nr, Donas Berniukas garsiai dunksteldamas plumpteljo
nuo laktels ir per kelias sekundes liovsi kvpavs.
Palaidojome j dar t pat vakar sode u ms namo. Jana,
netrukus grusi namus, sumeistravo Dono Berniuko kapui
kryel, kaldama vos nesusivar vinies pirt. Buvo visikai su
trikusi, kaip ir Dimis Bobas, kuris vienias ir nulids kitojo
narve ir nenorjo lsti laukan, nors durels vis laik buvo palik
tos praviros.
Kokia Janos nuotaika, nebuvo sunku suprasti. Kai pamat
mano nauj ukuosen, iblyko kaip lavonas, susivalg su Zvir
bk, o i lyg gindamasi kilsteljo rankas. Viskas taip nevykusiai.
Zvirbl visk ino. Jana visk ino. A visk inau. Bet Janai itai
neaiku, o a irgi tyliu taip pat atkakliai kaip ji.
228

Zuz paskambino man mobiliuoju, kai vykau namo. Kai pa

pasakojau jai, kad Luiano sapnas isipild, ji susijaudino dar
labiau nei a. O a galvojau, kad reikia pasikalbti su Luianu.
Galbt tai dl to, kad okas pamau prajo, o gal todl, kad dl
Dono Berniuko dar labiau iaugo. Gal tik norjau sitikinti, kad
a nesapnuoju. Po galais, visai nesvarbu, dl ko, bet noriu su juo
pasimatyti.
Zuzei irgi taip atrod, ir diaugiausi, kad pagaliau nesu vie
na su savo mintimis. etadien per pietus ji pasitiko mane prie
nam. Buvo kanota ir alta, bet nelijo. Pasivainjome rieduiais,
nesirinkdamos ujome kelet bar Sankt Paulyje ir ancje,
paklausinjome, ar ten nedirba jaunuolis Luianas. Bet, inoma,
skm mums nenusiypsojo. Per t laik a tiek sisiautjau, kad
jau buvau pasiryusi ikvosti Jan. Bet Zuz mane sulaik.
- O kas, jeigu tik susiriesit? - tar ji. - Jeigu tavo mama
pati nenorjo tau isipasakoti, geriau tegu ir toliau mano, kad tu
nieko neinai.
Zuz pasil patykoti prie Janos kabineto. Pirmadien mo
kykloje nebuvo jos, antradien mans. Popietmis mudvi kartu
leidome laik nedidelje kavinukje prieais Janos kabinet, visas
tris dienas. Du kartus matme Jan ilipant i taksi. Bet Luianas
nepasirod.
Vl prisiminiau t prieik vilgsn, kuriuo jis perliejo mane
laiptinje. Luianas, lygiai kaip ir a, gerai inojo, kad neatsitikti
nai buvau ten, bet ar i to padar teisingas ivadas? Ar nutuok,
kad mano motina maust mane lygiai taip pat kaip ir j jo psicho
terapeute? O gal vis dlto jis susivok, kad ji - mano motina?
Na, bent jau, regis, jis nieko nepasakojo jai apie ms susi
drim laiptinje, antraip Jana bt elgusis kitaip. Taiau savs
229

klausiau, kaip prajo jo paskutinis susitikimas su ja ir ar jis aps

kritai toliau pas j lankosi.
Bet visi tie svarstymai neatne jokios naudos, nes nebuvo
nieko, kas galt man duoti atsakymus. Sebastianas vl buvo
sveikas, bet jo laikysena aikiai rod, kad jis galutinai apsisprend
laikytis nuo mans atokiai. Mano nauj ukuosen pakomentavo
mesteldamas miela - ir tai buvo vieninteliai odiai, jo itarti
man pastarosiomis savaitmis. Seil ir kitas fyfas jis, regis, ketino
usileisti sau ant sprando, per pertraukas daniausiai sdindavo
su keliais vaikinukais i paralelins klass arba jbesdavo nos
knyg.
Kit etadien Zuz papra mano paslaugos. Dimos repe
ticij salje buvo palikta jos daikt: keletas mgstam kompak
tini plokteli, aliklis ir odin kepurait. Mokyklos kieme
Dima ms pabrtinai veng, o ir a nelabai trokau prie visas
klases pradti su juo petis.
Taigi ankstyv etadienio popiet sdau metro Centrins
stoties link ir i ten pasukau Langereij, kur buvo Dimos repeti
cij sal. Nepraneiau, kad atvyksiu, bet Zuz minjo, jog Dim
galima ten danai surasti.
Namas, kur man nupasakojo Zuz, buvo paymtas 22-uoju
numeriu, marmuriniame skyde prie dur perskaiiau, kad iame
name 1891 met rugsj gim Hamburgo liaudies teatro artistas
Hansas Albersas. Nuo fasado mane velg dvi graik dievus
panaios skulptros karingomis minomis ir akmeninmis barz
domis. Dimos repeticij sal buvo upakaliniame kieme, kur
ved arkada. Senos sienos buvo imargintos grafiiais, kiemas,
skirtingai negu istorinis frontonas, neatrod labai jau svetingas.
Nusileidau rsio laiptais iki mlyn metalini dur, spusteljau
230

skambut ir palaukiau kelias minutes, kol man atidarys. Oras ia,

apaioje, buvo pridviss, trenk iuklmis ir iurkmis. viesos
nebuvo. Repeticij sals tarpduryje stovjo Dimos draugas Lerojus ir nustebs velg mane.
- Ko tau ia reikia?
-Tai noriau aptarti su Dima, - atkirtau ir prasibroviau
pro j.
Dima sdjo ant nutrintos odins sofos ir tamp bosins gi
taros stygas.
- Nori padainuoti? - paklaus sarkastikai, bet man pro akis
nepraslydo neutikrintas jo vilgsnis.
- Mielai, - atsakiau. - inau ger dain apie impotencij,
nortum j igirsti? - Man u nugaros suprunkt Lerojus, Di
mos kakl imu raudonos dms.
- Ne, dkui, - iko pro sukstus dantis. - Tai ko nori?
- Zuzs daikt, - tariau.
Dima atsistojo, nujo prie mlynos metalins spintos ir i
trauk Zuzs alikl ir odin kepurait.
-e.
- Kompaktus, - sakiau.
Dima sudejavo.
- Juos dar reikia surasti.
Atsisdau ant sofos.
- A turiu laiko.
Dima persibrauk pirtais per plaukus, vilgteljo Leroj,
tas vypteljs gteljo peiais, ir msi kompaktini plokteli
krvos, sudtos lentynoje prie lango.
- tai turbt visos, - tar jis, paduodamas kelet plokteli
rankas. - Ar dar kas nors?
231

- Taip, - nipteljau. - Tikrasis grois nra tobulas. Ar pri

simeni? Pats taip sakei. Bet apie tai tu nieko nenutuoki, apgail
tinas kirmine. Ir todl a tau pasakysiu: jei bent vienas, kartoju,
bent vienas kvailas gandas apie Zuz pasieks mano ausis, tepasi
gaili tavs Dievas. Supratai mane?
Dima band nutaisyti alt veid, bet jam nesisek.
- K padarysi? - sumurmjo jis. - Negi atsivei savo lesb
mam?
A tik pairjau j ir ijau.
Anksiau Sv. Jurgio kvartalas buvo inomas kaip gj mgstama
vieta, bet pastaraisiais metais ia atsirado daug kavini ir res
toran, kur rinkdavosi ir heteroseksualai. Grdama namo jau
pro kepsnines, azijietik preki krautuvles, indikus prekybos
centrus, pers, portugalikus, italikus restoranus, apirinjau
nedideli krautuvli vitrinas, kuriomis avdavosi Zuz, nes jos
visai netrauk prastin didij krautuvi mading drabui pa
sila, perkirtau kelet idilik galini kiem ir pasukau deinn,
padenteicho link, ir pasiekiau apskrit akmenimis grst aikt.
Kavins ir ueigos, kurios rikiavosi aikts pakraiais, vasar, i
noma, pilnut pilnutls, bet ir iandien ia nebuvo tuia. I ne
didels banytls pldo mons, meno objekte i mogaus gio
pardijusi ploki keli vaikai aid slpyni. Vienoje ploktje
kakas buvo uras purkiamais daais Dubu myli savo monstr.
Diaugiausi, kad nesdau metro. Pasivaikiojimas po
kvartal dabar man kaip tik. Vis dar siutau ant Dimos, kai tik
pagalvodavau, kaip jis eid Zuz.
Pasukau alutin gatvel, prajau pro batsiuvio dirbtuvl ir
stabteljau prie baro.
232

Jis vadinosi Maksas ir draugai, kitoje ikaboje buvo uray

ta: Smukl kurta 1885.
jau vidun. Prie baro stovjo mano amiaus mergina ir vyri
kiui pyl alaus, usisvajojusi dainavo sau po nosimi. Prie vieno i
stal sdjo verslininkas su skraitiniu kompiuteriu, prie kito se
nyva ponia, gurknojanti degtin - sprendiant i jos lingavimo,
nebe pirm stikliuk. Atsisdau prie apskrito stalo su auktomis
baro kdmis, alia buvo pastatyta aukta bronzin statula, ir ap
sivalgiau.
Ueiga buvo panai alud. Vir baro kabojo nebe geriausi
laik lampion girliandos, po lubomis ventiliatorius, dabar i
jungtas. Keletas sen lemp patalpoje skleid neryki vies, di
delje kamtinje sienoje buvo prismaigstyta daugyb banknot
i vairiausi ali. Sienos nusagstytos paveikslais ir plakatais.
Viename juodame plakate buvo urayta Mirties melodija,
arba 14poeto valandos, vnas Lang, jame buvo pavaizduoti trys
kabaretistai. Galinje aluds dalyje buvo patalpa rkaliams, prie
kinje dalyje dvejos durys. Ant vien urayta Virtuv, ant kit
Privatu. eiti draudiama.
- Kuo galiau padti? - Mergina viesiais trumpais plaukais,
draugika ypsena, sustojo prie mano stalo.
Man sako, kad a nepaistau niek, pamaniau ir atsikrenkiau.
- Prayiau bionado. eivamedi.
Balsas skambjo kaip gripuojanios varnos.
Mergina nujo prie baro. vilgteljau duris su urau Privatu.
- Na? - igirdau vyro nuo baro bals. - Lauki, kada tavo
mielajam prasids pertrauka?
Sunku patikti, bet ikart supratau, apie k jie nekasi. Dl
to a nedvejodama ir usukau i smukl.
233

Kai mergina pasilenk pakelti nukritusio alaus padkliuko,

strykteljau nuo kds, pasukau prie dur, atidariau jas ir atsi
driau siaurame klaidiame koridoriuke, i kurio ved laiptai
rs. I apaios sklido klasikin muzika. Pasileidau laiptais emyn
ir atpliau duris.
Luianas stovjo patalpos viduryje ant kopi. Mvjo sky
ltus dinsus ir juodus markinlius, jie buvo apkib dulkmis.
Rankoje laik atsuktuv, juo knebinjo lempos lizd, i kurio
kyojo keletas laid. Akimirk man atrod, kad nebeisilaikysiu
ant koj. Maiau gyslotas jo rankas ir prakait, smulkiais laeliais
nusjus sprand.
Regis, jis pajuto, kad spoksau j. Bandiau susiimti, bet
buvo nelengva atplti nuo jo akis. Plikos sienos buvo vieiai
nutinkuotos, grindys - plastiko. ia stovjo kibirai su daais, gu
ljo teptukai, voleliai, senas kompaktini plokteli grotuvas, i
kurio skambjo Bethovenas. Luianas persibrauk atgalia ranka
per kakt ir nupurt dulkes nuo markinli. Tik tada netarda
mas n odio atsisuko mane.
- Tavo plaukai, - ramiai tar jis. - Jie trumpi.
A linkteljau.
- Ir mano kanarlis nugaio.
Luianas atsisdo ant virutins kopi pakopos ir pavelg
mane emyn. Jo veide nekrusteljo n raumenlis, bet akys ai
kiai rod, kad laikosi nuo mans per atstum.
- Labai gaila, - tar jis. Balse skambjo toks altis, kad ma
nyje viskas susitrauk.
Dar man nieko nespjus atsakyti, su trenksmu atsivr rsio
durys.
234

- Ei! - Tarp ms atsistojo viesiaplauk mergina. - Kas ia

vyksta? K tai reikia? - Ji tusi spoksojo mane. - Ko ia,
apaioje, iekai? Nemoki skaityti? Ant dur urayta - Privatu.
- Viskas gerai, Sid, - tar Luianas, dar man nespjus prasi
ioti. Jis ypteljo merginai, ir ta ypsena mane siutino. - Ji tik
draug.
Ei? Tik draug? Staiga pati sau pasirodiau kaip kokia idiote.
Norjau tuojau pat apsigrti, bet Luianas nulipo nuo kopi.
- Labai gaila, - tar jis merginai atsipraydamas. - Mes turi
me kai k aptarti. Ar gali pasakyti Jorgei, kad vakar pasiimsiu
laisv?
- Jei jau btina, - suurzg mergina ir niekinamai nuvelg
mane. - O kaipgi mes? - Ji vl pasisuko Luian ir udjo pla
tak jam ant plikos rankos. - Ar pasiimsi mane vliau?
- Matysim. Praneiu, gerai? - Luianas isisuko nuo jos ran
kos. Linkteljo man, tai buvo trumpas, beveik dalykikas gestas,
tarsi a biau kokia pasiuntin, ir pasuko pro mergin laiptais
auktyn.
Mergina pavelg mane taip, lyg k tik biau nuviliojusi
jos suadtin nuo altoriaus, bet a nebekreipiau j dmesio,
pasileidau laiptais paskui Luian.
Ieinant i baro, mus pasivijo mergina.
- Ei! - auk ji, - ei, tu!
A atsisukau. Mergina ities rank.
- Bionadas, - sunypt ji.
Luianas ypteljo man.
- Man regis, tu k tik ijai nesusimokjusi, - tar jis. Ir at
sisuks mergin pridr: - trauk mano sskait.
Bambdama po nosimi mergina nusigr ir gro bar.
235

Luianas vilgteljo mane. ypsnys nuo lp dingo, veidas

vl tapo ledinis, bejausmis.
- Klausiu savs, - tar jis ironikai, - kaip man laikytis nuo
tavs atstu, jei tu mane visur persekioji? Ar tavo draugai vl ty
koja u kokio nors kampo? Ko tu i mans nori? Kodl tu mans
pagaliau nepalieki ramybje?
- A?.. Tavs?..
Mano andikaulis atvipo. iopiojau gaudydama or tar
si uvis, imesta krant. Staiga panorau j apaukti, bet gerkl
buvo tarsi usita, negaljau ileisti n garso. I aki itryko aa
ros, dl to dar labiau nirau. Nusisukau ir pasileidau per gatv,
neirdama nei kairn, nei deinn, nekreipdama dmesio
riksmus man u nugaros, ir t akimirk, kai mano ausis pasiek
cypiani stabdi garsas, buvo jau per vlu. Bukas klubo skaus
mas, tada trenkiausi mlyno automobilio antvo, persiritau
per j, instinktyviai usidengdama rankomis veid, ir nusileidau
kitoje pusje pakauiu trinkteldama kiet asfalt.
Luianas prioko prie mans dar man nespjus susivokti, kas i
ties nutiko. Jis palinko prie mans, atrod mirtinai isigands.
- Rebeka, - kudjo. - Rebeka, ar viskas gerai? Pasakyk k
nors. Praau! Pasakyk k nors!
- iknius, - sumurmjau ir silpnai ypteljau. Labai skaud
jo klub, bet, regis, niekas nelo, tik plte pl galv ir pykino.
Prisiminiau Tigro odius ir nusijuokiau.
Luianas sutriks papurt galv.
- I ko juokiesi?
- I savo mokytojo, - sumurmjau. - Reikjo jo labiau
klausyti.
236

O tai ir jis, sins grauiamas vairuotojas, kuriam a apkar

tinau gyvenim. Iblyks teiraujasi, kaip jauiuosi, aplink mus
briuojasi praeiviai, o tai man visai nepatinka.
- Ar paskambinti greitajai? - Automobilio vairuotojas, dar
visai jaunas, jau isitrauk mobilj.
- Ne, nereikia, - rytingai ginuosi. - Manyiau... - gniauiu
dejon, - manyiau, man nieko nenutiko.
Bandau stotis, jauiu, kaip Luianas mane apkabina ir pade
da, atsitupia u mans.
- Ar esi tikra, kad nereikia greitosios? - klausia jis. Jo lpos
prie pat mano ausies.
- Kad tu vl galtum pradingti?
- Kodl a? - Luianas tyliai nusijuok. - Taigi tu k tik no
rjai pradingti.
- Tikrai, - tariau. - A turjau palikti tave ramybje. Jau pa
mirai?
- Regis, tau tai nepavyksta - vis prisidarai sunkum. - Lu
ianas band pajuokauti, bet nepavyko, o a pastebjau, kaip dl
to nudiugau. Jis atsistojo.
- Mano draugei viskas gerai. - Jis pasisuko vairuotoj. Manyiau, mums nereikia greitosios.
Linkteljau, sukandau dantis ir atkiau rank. Luianas pa
djo man atsikelti.
- Mano draugei? Truput anksiau skambjo kitaip, - tariau
tyliai. O vairuotojui pasakiau: - Labai atsipraau. Tikiuosi, js
automobiliui nieko nenutiko?
- Viskas gerai, - tar vyrikis. - Bet kit kart irk, nelk
prie vaiuojant automobil, gerai? Ne tik tu isigandai.
- Paadu, - tariau ir vl pagalvojau apie Tigr.

Luianas pakl kuprin, kuri man skriejant ikrito i rankos,

usimet j ant nugaros ir usidjo mano rank sau ant peties,
ir, nors mano galvoje , o kojos vis dar virpjo, pasijutau, tarsi
kas nors man bt davs stipri narkotik ar vaist.
I baro dabar irgi atjo moni, Sid taip pat. Ji sisprend
rankomis klubus ir piktai velg mus. Mielai biau jai iki
usi lieuv tarsi maa mergait.
- Eime, - tar Luianas. - Eikim i ia. Nusiveiu tave pas
save namo, ten bsime saugs.
- Saugs nuo ko? - negaljau praleisti pro ausis ios frazs. Nuo mano draug ar nuo tavo draugs?
klausim atsakymo negavau.

eioliktas

Holcdame, visai netoli tos smukls. Se

name graiame pastate, truput panaiame nam Eimsbiutelyje,
kuriame buvo Janos kabinetas.
- Ar tau viskas gerai? - dar kart paklaus Luianas, atidars
namo duris.
Linkteljau. Klub vis dar velnikai gl, bet susilauiusi ar
isinarinusi veikiausiai nieko nebuvau, o svaigulys, laim, silpo.
Nusibraukiau plaukus nuo kaktos ir krpteljau pamaiusi ant
savo deln krauj. Luianas tai irgi pastebjo ir nusigando.
- Parodyk. Jis prijo prie pat mans, atsargiai nubrauk plau
kus nuo kaktos ir apirjo aizd. - Atrodo baisesn, nei i ties
yra, - tar jis. - Mums reikia penkt aukt. Pajgsi ulipti?
- Taip, inoma. - Rytingai nustriksjau alia Luiano laip
tais auktyn, taiau kai pasiekme penkt aukt, buvau visai i
sekusi. Luianas atrakino duris ir leido mane pirm eiti but.
Sutrikusi stabteljau.
- Kas yra? - paklaus Luianas.
- Nieko, - atsakiau sunerimusi. Bet kakas man pasirod pa
stama. Kvapas. Neinojau, su kuo j susieti, bet buvau visikai
tikra, kad tai ne tik Luiano kvapas.
LUIANAS GYVENO

239

Apsidairiau. Tikjausi, kad ia bus kokia laikina pastog, var

gana skyl, o kad butas visika to prieingyb, rod jau platus
koridorius tviskaniomis medinmis grindimis. U lakuot dvi
vri dur buvo itaigingi kambariai auktomis puotomis lubo
mis. Pro langus sruvo vakaro saul, ir, kiek galjau matyti, butas
rengtas gana stilingai, didiuls lentynos pilnos knyg, idinys
ir senoviniai baldai, kuri kainos msikio blus turgaus bald
kainas gerokai pranoksta.
- Kas ia gyvena? - paklausiau paaipiai. Staiga mano vaiz
duotje msteljo baisus vaizdinys.
- ydras milijonierius, - atlaidiai mesteljo Luianas. Atspjo eis skaiius loto ir u laimjim kiekvien mnes isi
nuomoja nauj berniuk meilu. Man teko lapkritis. Negi saky
si, kad man nepasisek?
- Idiotas, - suurzgiau.
- Bet juk taip tu ir pagalvojai, ar ne? - Atrod, kad Luianas
tuoj prapliups juoktis.
- O dabar rimtai, - tariau. Kas ia gyvena? Ar tavo draug
turi turting tt?
- Ji ne mano draug, - atkirto Luianas. - Ji tik kai kas,
kas... padeda man prasiblakyti.
- aunu, - sunopiau. - Ir kuo tu su ja usiimi, kad... kad
prasiblakytum?
Uuot atsaks, Luianas iupo mane u rankos ir stumteljo
kambar paiame koridoriaus gale. Kai pajutau glotni, ilt jo
od, man ugniau kvap. Nemanoma nupasakoti, koks stip
rus tas jausmas. Nejuiomis suspaudiau Luianui rank stipriau,
bet jis nuo mans atlijo. Atidar kambario duris ir mosteljo
lov.
240

- Sskis, - tar jis. - Atneiu kai k tavo veidui.

Kai atsisdau ant lovos, virpjau visu knu, bet ne dl vl
pradjusio kraujuoti smilkinio. Taip dar niekada nebuvau susi
jaudinusi. Nepainojau tokio jausmo, kuris sulyd mano smege
n lsteles apgailtinus gumullius, ir pykau ant savs, kad esu
taip priveikta.
Kambarys buvo palpje. Pro langus viet vakaro saul. Sie
nos buvo nudaytos viesiai melsva spalva, alia dur kabojo ta
pytas jaunos okjos portretas. Daugiau kambaryje nieko asme
nika, tik ant pintos kds keletas drabui, o alia Luiano lovos
ant naktinio stalelio pamaiau Janos knyg apie sapnus. velgiau
j tarsi nuoding vabzd.
- Gerai. - Luianas gro kambar. Atsiklaup prieais mane
ir staigiai nukreip mano dmes nuo knygos. Mano irdis m
dauytis, virpulys perbgo nuo pirt galiuk iki pakauio. Kai
Luianas atsargiai drgnu skudurliu m valyti aizd, sukandau
dantis.
- Skauda? - paklaus jis susirpins.
Taip, pamaniau a. Skauda. Bet ne aizd. Skauda, kad reikia
itverti it atstum. Ir inojimas, kad pirm kart esame visikai
vieni, irgi n kiek nepadeda.
Luianas apirjo mano smilkin ir surauk kakt. Ironiko
ji jo kauk, regis, pradjo aiti. A sutrikusi mirkiojau. Sunku
buvo atsispirti trokimui prisitraukti j prie savs. Atlijau, bet tai
buvo tarsi pastangos pasiprieinti miliniko magneto traukai.
Dievulliau, juk tai juokinga. tai a sdiu ant Luiano lo
vos, tkstaniai klausim svilina man siel, kne vis dar liepsnoja
tis dl tos merginos bare, o viskas, apie k galiu pagalvoti, tra:
pabuiuok mane. Apkabink mane. Daryk su manim, k tik nori.
241

Gal man galvoj negerai? Gal prisiirjau per daug saldi

meils film?
Luianas toliau rpinosi mano aizda. Ramiai, atsargiais ju
desiais val od ir galiausiai aizd uklijavo pleistru.
-Turt pakakti, - tar trumpai. - Nortum ko nors atsi
gerti?
Jis mosteljo vandens stiklin, kuri buvo atnes. Nieko
netardama linkteljau, gurkteljau didel gurkn ir tada papras
iausiai pasakiau:
- Pastu autor. - Parodiau knyg, ir akimirksniu Luiano
veidas vl sustingo.
- Pastebjau, - atsak jis sausai. Pakilo nuo grind, pam
drabuius nuo pintos kds, vysteljo kamp ir atsisdo. - Ko
ten buvai? paklaus altai. - Ir k reikia tas reikalas su tavo
paukiu? Kodl tu man tai pasakoji?
kart a neatsakiau jo klausimus.
- Tu mans neidavei? - atsargiai paklausiau. - Ar nepasakei
jai, kad a stovjau namo laiptinje?
- Ne. Luianas prieikai pavelg mane. Nesakiau. Bet
noriu inoti, ko tu ten iekojai. Nagi. Ko tau ten reikjo? Ar tu
mane persekioji?
Atsikrenkiau. Neinojau, nuo ko pradti.
- Toji moteris, tavo... psichoterapeute... - mginau pradti.
Ak, mlas! Susikryiavau rankas ant krtins. - A Rebeka, pasakiau, - Rebeka Volf.
Luianas loteljo, tarsi a jam biau trenkusi.
- Vadinasi...
A linkteljau.
- Marijana Volf yra mano motina.
242

Luianas taip staiga paoko, kad kd apvirto. Jis sugniau

kumius, krumpliai net pabalo.
- Ne, - iko jis.
- Ji mano motina, - pakartojau. - A neinojau.
- Ko? - Jis paaipiai velg mane. - Neinojai, kad Marija
n Volf yra tavo motina?
- Neinojau, kad ji tavo psichoterapeute! Ji man nieko nesa
k. N odelio.
- Juk tu pati savimi netiki! - Luianas taip smarkiai trenk
per kd, kad ji nuskriejo per kambar. O vilgsnis, kuriuo mane
perliejo, buvo toks, lyg mielai bt veits mane paskui j.
- Taip! - urikau. - Taip! A sakau ties, po galais! Gal gal
tum akimirkai susikiti t savo amin nepasitikjim? Tu pasiti
ki ne tuo asmeniu, tai kur tavo bda!
- Ne tuo asmeniu? - Luiano balsas dabar buvo altas. Susi
kryiavs rankas jis stovjo prie dur. - Tai tada pasakyk, kaip tu
suinojai, kad tavo motina yra mano terapeute.
Jauiausi tarsi kaltinamoji teismo posdyje.
- A suvediau galus, - sumurmjau. - Kai tu klausinjai
mans apie pirmj dien mokykloje, pradjau iekoti ms al
bumo, kad pasiiriau, koki suknel vilkjau t dien. Al
bumo nebebuvo, kur stovi, bet ir tada dar nieko nesupratau.
A nusiklausiau Janos - savo mamos, - kai ji kalbjosi su drau
ge. Atsitiktinai. Jos kalbjosi apie kauki vakarl. Apie tai, kad
Sebastianas grasino tau policija. Ir vis dar nieko nenuraukiau.
Maniau, mano draugai ipliurp apie tai mano mamai. Tik kai
Sebastianas iaikino, kad jis net negaljo inoti tavo vardo, man
dingteljo. tai ita, - a pabaksnojau Janos knyg. - J tu si
gijai blus turguje, ar ne? Netrukus po ms susitikimo.
243

Luianas surauk kakt.

- Tikrai, - tar jis.
- O tada, po keli dien, tu pas j nujai. Ar ne?
Luianas atsiduso. Atrod, kad nori pats sau trenkti antaus
u kvailum.
- Teisingai, - suurzg ir ingteljo prie mans. - Tave tikrai
lydjo skm itame sekli aidimlyje. Ar dabar patenkinta?
Vl tis pam vir.
- Kaip tu su manim kalbi? - sunypiau a ir paokau nuo
lovos. - Kas ia pradjo tuos msli aidimus, tu ar a? - Bediau
pirtu saul ant kaklo, kuri degino od lyg ugnis, ir pamgdio
jau Luiano bals blus turguje: - Seize the day - griebk dien.
Juk itokia reikm, ar ne? Kaip manai, ito klausimo ir nebeliko,
kai supratau, kad tie odiai igraviruoti kitoje mano pakabuio
pusje? A neinau, kas esu, pasakei man Falkenteino pakrantje.
O tada kauki vakarlyje tavo oi kokie mslingi klausimai apie
mano mokyklin suknel. K tu apie mane galvojai, Luianai?
Kad a nueisiu lovyt ir atsakymus susapnuosiu? Kiekvien
prakeikt dien, o dar ir naktis leidiu j iekodama! - Dabar
mielai k nors biau sviedusi per kambar. - Jei btum pasiti
kjs manimi, o ne mano suikta motina, nebiau klimpusi
t mlin reikal su jos kabinetu. sibroviau ten slapia ir mans
tik per plauk neuklupo. Galiu atsakyti tavo klausim: ne,
a nepatenkinta, nes supratau, kad mano paios motina savaii
savaites mane maust. Kai radau jos uraus, vos nepasiutau. Balsas linjo, bet netrukus j vl suvaldiau. - Ne tokios lekt
ros tikjausi, bet blogiausia, kad turjau suinoti itokiu bdu, o
ne, - a dbteljau Luian, - ne i tavs.
244

- Po galais! - Luianas vl sugniau kumius. Smog du

ris, dau kietai, tvirtai, monotonikai. - Po galais, po galais, po
galais.
Tada pakl akis mane.
- Tu apskritai to neturjai suinoti! - sumurmjo jis. - Turjau
suprasti, kad tai netikusi mintis - kam nors isipasakoti. K tu per
skaitei? K dar tavo motina usira, be to reikalo su paukiu?
Akimirk tyljau. Bute po mumis suniokt nuleidiamas
vanduo, tada iki ms atsklido vaiko riksmas.
-Ji neusira, - tariau tyliai. niris dabar buvo igaravs,
utat viduje vl kilo baim. - Ji ra. Juostelje.
- Ji... k?- Luianas nustrs spoksojo mane.
-Ji tik pirmuosius susitikimus usirainjo, - sumurm
jau. - Visa kita sira. A visk girdjau. Visus tavo sapnus. Apie
mane.
- ita nieke... - Luianas sakinio nebaig. Siauras jo veidas
buvo perkreiptas - tiek jame buvo neapykantos; ir a galjau
j suprasti. Jis pasitikjo Jana, o ji idav j dar klastingiau nei
mane. Mano supratingoji motina psichoterapeute n sekundls
nesusimst apie savo paciento jausmus. Uuot padjusi Luianui, inipinjo j net uhipnotizavusi.
Pavelgiau savo rankas. Bevardio pirto nagas buvo skils.
- Sapnas, kai tu su manimi... - nurijau seil, - ...guli lovoje.
Moteris, kuri staiga idygo tarpduryje ir kurios tu per plauk
neatpainai. Tai buvo mano motina. Per tavo hipnoz...
Pavelgiau Luian ir pastebjau, kad jau visikai vis vien,
k a sakau - nepasieksiu jo. Dabar, kai jis ariau mans nei kada
nors anksiau, nebeturiu joki ans.
245

Kai Luianas prabilo, jo balsas skambjo tyliai ir neatpas

tamai.
- Klausyk. Man gana. Galutinai. Man visikai nusispjaut,
kodl a tave sapnuoju, ateit ar praeit. A pasitraukiu. Pasakyk
savo motinai, tegu ji eina velniop. Jei nori apsaugoti savo ma
mergait, tegu geriau tave urakina. O jei mano, kad turi prie
mane koki nors kali, ji klysta. A pasitraukiu. Juk atsiras ko
kia nors vieta, kur tu negalsi mans persekioti. Dabar dink.
Paskutinius odius jis ispjov kupinas neapykantos. Pasi
trauk nuo dur ir atidar jas.
- Lauk, nagi. Ar reiks laukti? Mar.
A stovjau it stabo itikta.
Nieko nesakydamas Luianas ijo i kambario. Netrukus pa
judjau ir a. Nejauiau nieko - nei skausmo, nei virpesio, viskas
buvo apmir.
Nusvirduliavau per ilg koridori, nematydama kelio pro
aaras, pravriau buto duris ir nuklibikiavau laiptais. Prie namo
dur sustojau. Udjau rank ant dur rankenos, bet nepajgiau
jos nuspausti. Ne valios jgos man trko, greiiau atrod, kad
ranka atsieta nuo mano smegen veiklos.
Apsigriau ir veikiau vis ilgkeli atgal. Kai pasiekiau penkt
aukt, gaudiau or, tarsi biau kopusi Everest. Prie skambu
i nebuvo pavards, tik firmos pavadinimas: Eternal Fonds.
Neskambinau, nebeldiau, neileidau n garso. Paprasiausiai
atsirmiau kakta vs med.
Kai duris atpl, a vos nevirtau. Luianas grieb mane u
rieo ir iurkiai sitrauk vidun. Kita ranka utrenk buto duris
ir tada prispaud prie sienos. Tvirtai laik mane u pei, ir pa
stebjau, kad jis virpa visu knu.
246

Jis neirjo mane, vilgsnis buvo bestas nematom tak

man alia galvos, o jo tamsiose akyse maiau dvejones. Jo rankos
spaud vis labiau, ir akimirk pagalvojau, kad suduos man. Bet
keista, i mintis nesukl jokios baims. Tik stipriau prisispau
diau jam prie krtins, kad pajusiau, kaip jo onkauliai po
oda kyla ir leidiasi, vis stipriau, vis greiiau, tarsi viduje siaust
audra. Luiano vilgsnis nuslydo nuo sienos, akys vis dar ybio
jo, bet jis pavelg mane. Ir tada pasidav.
Tai nebuvo buinys. Tai buvo tarsi rezultatas palusios ko
vos, kuri galiausiai baigsi. Mudviej lpos surado vienos kitas
aklai, pasigirdo dejon, jo ar mano, a neinau.
Usimerkiau ir iupau jo platakas, braukiau nuo j per ran
kas iki pei, per kaklo plaukelius, tokius tankius, tokius vel
nius, toliau prie aus, skruost su trumpuiais ereliais, kurie
atrod tarsi smulkus smlis. Jo rankos buvo mano plaukuose,
man ant sprando, kabinosi mane. Vis dar buvau usimerkusi,
nenorjau nieko matyti, tik jausti, itirpti itoje ilumoje, itoje
ramybje, jame - mumyse. Jauiau, kad jis jauia t pat.
Po labai ilgos akimirkos jo pirtai apglb manuosius ir jis
atstm mane nuo savs, velniai, utikrintai.
- Ei, - igirdau tyl, kim Luiano bals. - Ei, pairk
mane. - Jo pirtai keliavo prie mano veido, apglb j abiem
delnais. - Ei.
Tarsi sultintame kine pramerkiau akis.
- Noriu tau kai k parodyti, - tar jis. - Ar esi pasirengusi?
Pavelgiau j. Luianas paleido mane, pakl rankas, atsuko
mane iorinmis platak pusmis ir kio jas ltai ltai, milimet
ras po milimetro artyn. Kai jos buvo man prie pat veido, taip pat
ltai atsuko delnais mane.
247

Tai buvo pirmas kartas, kai a tikrai ir smoningai velgiau

jam delnus, ir man prireik akimirkos, kol susivokiau, k nori
man parodyti.
Tada supratau.
Linij, rat, susivijusi smulki takeli, bding kiekvieno
mogaus delnams, pirtams ir pirt galiukams, nebuvo.
Luiano delnai buvo lygs.
- Ar dabar supranti, - jis nutrauk tyl, - ar supranti dabar,
k turiu galvoje, kai sakau: a neinau, kas esu?

Septynioliktas

VIS NAKT praleidau pas j.

Tik pirma paskambinau Zuzei, paskui Janai. Jai pasakiau,
kad pernakvosiu pas Zuz. Jana sutiko, regis, ir kart nieko ne
tar. Net netar, kad Zuz galt mane pridengti.
Zuz mans nieko neklausinjo, ir u tai a jai buvau labai
dkinga. Tik papra duoti adres, dl visa ko, pasak ji, a paa
djau kit ryt tuojau pat paskambinti.
Tas trumpas laikas, kai skambinau, buvo vienintels minuts, kai
mudu su Luianu buvome atsiskyr vienas nuo kito. Nujau jo
kambar, o jis liko koridoriuje. Paskui sulipome tarsi Siamo dvyniai.
Atsisdome ant jo lovos, taip arti vienas kito, kaip tik buvo
manoma, ir per t mano kno pus, kuri lietsi prie jo, tekjo
nuolatin ilta srov.
Kair Luiano ranka delnu vir guljo manojoje, kitos
rankos pirt galiukais a tyrinjau lyg nepriekaiting delno
dubim. Buvau pakerta to jausmo - tarsi ilkas ar marmuras,
tarsi nepriraytas popieriaus lapas.
Prireik kiek laiko, kol vl suradome odius.
- I kur tu suinojai... kad esi kitoks? - sukudjau. - Ar i
karto pastebjai? I karto, kai po tiltu...
249

- Ne, - pertrauk mane Luianas. - Pirmiausia man nebuvo

aiku. Iki galo susivokti padjo tik ta padavja ueigoje, kur js
einate pietauti. Kai padav man lkt, pamaiau linijas jos del
nuose. Buvo gana gilios, man pasirod tarsi rantos, tikriausiai
stebjau jas taip keistai, kad padavja paklaus, ar skaitau i del
no. Pasak lyg juokaudama ir padjo atverst deln alia lkts
ant stalo. Gal norjo tiesiog paflirtuoti, k a inau. Pamenu, kad
pirm akimirk pagalvojau, jog tai joje kakas nenormalu. Bet
gana greitai susivokiau, kad nenormalus esu a.
Vl prisiminiau t vakar prie Falkenteino pakrantje. Ir
mano rankas Luianas spoksojo.
- Galbt... - pasakiau. - Galbt tai tik genetinis defektas.
Paveldima yda ar iaip kas.
- Paveldima yda? - Luiano pirtai sugniau manuosius. Tuomet noriau inoti, i ko tai galjau paveldti. Baro, kuria
me dirbu, savininkas leidia man naudotis kompiuteriu. Iekojau
internete, taiau mogaus be deln ar pirt linij nepasitaik. Luianas tyliai nusijuok. - Galbt mano tvai ateiviai. itai ga
lsiu papasakoti tavo motinai, kai kit kart pas j nueisiu.
Nusigandusi vilgteljau j.
- Bet a nerimtai, - pridr Luianas.
- O dl pasprukimo?
sikibau pirtais jo rie ir pajutau, kaip smarkiai bijau, kad
jis neatsistot ar mans vl neivaryt.
- A neieisiu, - tar jis ir apkabino mane. - Bent jau be
tavs neieisiu. Kaip manai, gal varom kartu? Rio de aneir?
Ar jis visuomet buvo toks graus? Sulaikiusi kvap tyrinjau
jo veid su siaura nosimi, isiovusiais skruostikauliais, ilgomis
250

tamsiomis blakstienomis ir nakties mlynumo akimis, kol pama

iau, kad ir jis mane atvirai stebi.
- Kas yra? - paklausiau. - Kodl taip mane iri?
Jis surauk kakt.
- Tavyje irgi kakas kitaip.
Nurijau seil.
- K turi galvoje?
Jis gteljo peiais, tada papurt galv.
- Neinau, negaliu ireikti odiais, nors tai jau kelis kartus
man ukliuvo. Man atrodo, lyg tau kako trkt, k kiti turi. Bet
negaliu suprasti, kas tai yra.
Sukikenau.
- Kiek inau, viskas savo vietose. O dabar liaukis mane i
taip spoksoti.
Jis ypteljo.
- Jei jau taip manai, - nuts ir palinko mans pabuiuoti.
- Manyiau, a priklausoma nuo to, - sukudjau, kai po
visos aminybs vienas nuo kito atsiskyrme.
- inau, k turi galvoje. - Luianas sum mano plauk
sruogel ir perbrauk per j savo plonais ilgais pirtais. - Tau
tinka trumpi plaukai, - sumurmjo. - Dl ko nusikirpai?
- Ne tokia jau gera prieastis.
Papasakojau jam apie chemijos pamok. Klaussi mans ne
pratardamas n odio, ir jo veidas vl apsiniauk.
- O kaipgi pauktelis? - paklaus tyliai.
- Taip, kaip tu sapnavai, - atsakiau pusbalsiu. - odis odin.
Iki pat paskutinio virbls sakinio.
Kakaip visai nebuvo juokinga, nors ir galjo taip nuskam
bti. Luianui irgi.
251

- Tavo motinos draugs?

As linkteljau.
- O kas buvo kitaip? - paklaus jis.
- Zvirbl pasak: Tai tiesa. Tai nutiko. Donas Berniukas ne
begyvas.
- Tikrai. Pirmieji sakiniai ne i mano sapno. - Luianas ms
liai velg savo lygius delnus. Negaliu suvokti, kaip anksiau jie
man nekrito akis.
- Ar Jana apie tai ino? - paklausiau. - Mano motina? Ar
ino apie tavo delnus?
Luianas papurt galv.
- Ne. Sidn... - Luianas stabteljo. - Ji kart... usispyr.
Norjo pamatyti mano rankas. Bet tada a ijungiau vies.
Jo atsakymas buvo man tarsi smgis, bet nuo komentaro su
silaikiau.
- Ir tu nenutuoki, kodl sapnuoji tokius dalykus? - paklau
siau nukreipdama kalb.
Luianas vl papurt galv.
- N i tolo nenuraukiu. Labiausiai mane gsdina sapnai i
tavo ateities. Apie tavo kanarl nebuvo vienintelis sapnas, kuria
me buvau tokio amiaus kaip dabar. Dar buvo ta...
- Bedion! - itrko man. Vl prisiminiau Janos uraus. Mano motinos urauose buvo paymta: ipapj mas. Ir kakas
apie da indel ir kraujo raudonio daus.
Luianas linkteljo.
- Mes stovjome virtuvje. Maoje, anktoje, sujauktoje.
Viena siena nudayta raudonai. Ir alia aldytuvo kitojo ta be
dion. Statull, apklijuota visokiais manomais dalykais. Ant
deinio asto Amerikos vliava, ant krtins tuias popierini
252

nosinaii pakelis. Veidas - lykti grimasa, gana atrs dantys.

Tu j palietei, tada loteljai ir atsitrenkei lentyn. Apvirto da
skardin, tiesiai ant tavs. Vilkjai baltus markinlius, ant gal
vos tarsi pirate buvai usiriusi skarel. Atrodei lyg isimaudiusi
kraujyje.
- ia tai bent. - Dabar a papuriau galv. - Skamba kaip i
siaubo filmo. Gal ir k nors graesnio apie mane sapnuoji?
Luianas ypteljo, sum mano platak savosiomis, pridjo
sau prie lp ir pabuiavo atskirai kiekvieno pirto galiuk.
- Taip, - itar ltai. - inakt sapnavau, kad mudu sdime
papldimyje.
- Todl Rio? - paklausiau pusiau juokaudama, pusiau rimtai.
- Neinau. Ne, nemanau. - Luianas gteljo peiais. Neinau, kur tas papldimys. iaip ar taip, ten daug kas vyko.
Vandenyje - banglentininkai, keli jaunuoliai aid tinklin, alia
ms sdjo mergait. Ilgomis ugninmis garbanomis, su sena
made suknute. Pilkai sidabrins spalvos. Pie mao berniuko
portret, o mes irjome.
Neinojau, k sakyti.
Luianas nusijuok.
- Neinai, apie k a kalbu, ar ne? Neinai jokios bedions
i papj ma, kuri vypsodama kito prie aldytuvo, nepasti
raudonplauki mergaii senamadmis suknutmis, kurios sdi
papldimiuose ir pieia?
Bejgikai kilsteljau peius.
- O savo septynioliktojo gimtadienio turbt irgi dar nepla
navai, ar ne?
- Ne. - Nusijuokiau. - Kur bus didysis vakarlis?
- tai ten. - Luianas mosteljo vir.
253

- K turi galvoj?
- Mes sdjome balione. Skridome tiesiai vir Elbs, bet ga
ljome matyti vis miest.
- Nori pasakyti, kad sdjome tokiame karto oro balione? paklausiau susijaudinusi. - ito... ito a visuomet norjau. Bet
apie tai... - Nurijau seil. - Apie tai ino tik Sebastianas.
- Mhm. - ypsena inyko nuo Luiano lp. - Taip ir yra.
Jis, beje, irgi sdjo su mumis.
Nusigandau.
- O i kur tu inojai, kad tai mano septynioliktasis gimta
dienis?
Luianas atsiduso.
- Nes jis tave pabuiavo ir pasak: Linkiu visa ko geriausio
septynioliktojo gimtadienio proga, Beke.
Nunarinau galv.
- Mano septynioliktasis gimtadienis bus vasario eioliktj.
Po trij mnesi.
Luianas stipriai prispaud mane prie savs.
- Tai man reikia tvirtai laikytis.
Perbraukiau pirtu Luianui per lpas, pirma per virutin,
paskui per putnesn apatin, ir staiga mintis buiuoti Sebastian
man pasirod baisiai svetima.
- Bet ito sapno mano motinai nepasakojai, ar ne? - pasitik
rinau nusigandusi.
- Ne. it sapnavau tik po paskutinio susitikimo su ja. - Lu
ianas paliet man skruost savo nosies galiuku.
- Kaip manai, ko ji ketina imtis? - sumurmjau. - Na, turiu
omeny, jei tu pas j nebenueisi. Ar nemanai, kad mgins tave
susirasti?
254

Arba dar blogiau, pridriau mintyse, - praneti apie tave

policijai? A vis dar negaljau suprasti, kad daugiausia rpesi
mums kelia mano mama.
- Nenumanau, - atsak Luianas. - Mano vizitas tik kit
treiadien. Iki tol k nors sukurpsiu. Bet dabar noriu galvoti
apie kai k kita.
Luianas panardino nos man plaukus. Jauiau, kaip jis
kvepia ir kaip plsteli iltas jo kvapas. Galvos od m kutenti.
- Jauiau tave, - murmjo jis. - Tada, bare. Jauiau, kad tu
ten. Kaip tu mane suradai?
- Neradau, - atsakiau ir atsidusau. - Tai buvo atsitiktinumas.
Buvau pas kai k, kas Langenreijje turi repeticij sal, ir kai ei
dama namo pasukau pro t smukl... tiesiog ujau vidun. - Ne
valingai papuriau galv - tai tiek apie tem atsitiktinumas.
- Pas k tu ten buvai? - Luiano balsas skambjo kiek pavy
diai. - Ar yra dar vienas draugas?
- Nesirpink. - Nusijuokiau. - Tik iknius, su kuriuo reik
jo t isiaikinti - dl mano draugs.
- Aha. - Luianas linksmai vilgteljo mane. - Mergaii
paslaptys?
Linkteljau.
- Panaiai. Tik nesijuok. O kaip tu? Ir tavo mergait? - Susi
raukiau, nes mano viduriuose kakas m vartytis.
- Mano mergait sdi ia, tar Luianas ir priartjo prie
mano veido. Bet uuot pabuiavs pasitryn nosies galiuku
skruost. Sulaikiau kvap, ir t pai akimirk mano skrandis
pareik, kad nuo pusryi begdikai j apleidau.
- Oho. - Luianas nusijuok. Atrodo, jis siuts. Luktelk.
Atneiu ko nors uksti.
255

- Negali bti n kalbos. - Griebiau j u rankos. - Be mans

niekur neisi. - As buvau nusiteikusi rimtai.
- Kaip nori. - Luianas mirkteljo man. - Nori surengti i
kyl?
Klausiamai suraukiau kakt.
Jis nusitemp mane virtuv. Ji buvo didiul, rengta mo
derniai - daug chromo, viesaus medio ir didelis gerai prikim
tas aldytuvas. ia buvo baras su solidiu viskio buteli rinkiniu
ir keletas nuskurdusi glyi ant palangs.
Luianas itrauk srio, duonos, alyvuogi, didel saliamio
gabal ir darovi i aldytuvo, galiausiai gana brangiai atrodan
io ampano butel.
- E, - numykiau a. - Visa tai tavo..?
- Mano ko? - Luianas vypteljo ir im i spintos valgo
muosius rankius, lktes ir dvi taures. - Fantazija tavs neaplei
dia, ar ne?
Kumteljau j on.
- O tu man nieko nenori iduoti, ar ne? Kurgi tavo paslap
tingasis eimininkas? Ir k reikia tas vardas ant skambui sky
delio? Tai firma ar kas?
- Neinau, - atsak Luianas. - Mano eimininkas kelionje.
O dabar eik.
Mes grome jo kambar, sudjom maisto atsargas kartu su
miegmaiiu ir vilnone antklode didel kuprin ir tada, mano
nuostabai, Luianas atidar lang.
- Apsirenk k nors, - tar jis. - Restorane gali bti vsu.
O tu juk nesiskundi svaiguliu.
Paskutinio sakinio jis nepateik kaip klausimo, bet a vis
dlto linkteljau. Tada pro stoglang ilipau paskui Luian lau256

kan, jis buvo apsivilks juod odin vark ir usimets ant pe

i kuprin.
Akimirkai teko sitverti lango rmo. Tiesiai u nedidels at
brailos, ant kurios stovjau, stogas staigiai leidosi emyn. Saitas
vakaro oras glost man veid. Luianas velg mane ir juoksi.
- Nagi? - Jis pam mane u rankos ir trukteljo t pus,
kur plokias karnizas ved ant kaimyninio namo stogo. Tas pas
tatas buvo auktesnis u nam, kuriame gyveno Luianas, kokiais
dviem metrais, auktyn kilo siauros fasad atremtos ugniagesi
kopios.
Vikriai tarsi plrioji kat Luianas kopi skersiniais nu
liuoksjo auktyn ir pamojo man.
- Nedvejok, - kteljo. - Tiesiog eik pas mane.
Giliai kvpiau. Tada irgi usiropiau virun, bet jauiausi
visai ne kaip kat.
Mums i burn kilo baltas garas, bet alio nejutau. Penki
ar ei namai, kuri stogus perjome, buvo plokti ir sujungti
vienas su kitu, bet emyn pavelgti idrsau tik tuomet, kai Lu
ianas sustojo.
Pasiekme gatvs gal. Deinje nuo ms, prieais esanioje
gatvje, stovjo legendinis viebutis Atlantic, kitais metais v
siantis imto met jubiliej. I apaios, inoma, buvau maiusi j
ne kart. ali skardin stog puo dvi skulptros, sdinios ant
stilizuoto ems rutulio surmusios nugaras. Jis buvo apviestas
ir vytjo sidabru, akmenini moter veidai spinduliavo ididiu
abejingumu.
- Karto oro balionui man trksta btin smulki pinig
li, - tar Luianas, - bet itai irgi neblogai, ar ne?
257

Nieko negaljau atsakyti. Nebyli spoksojau naktin miest

mums po kojomis. I ia, i viraus, buvo galima velgti visomis
kryptimis. Prieais mus plytjo centrinis Alsteris ir jo pakraiai,
atskirti keli juost Kenedio tilto su maulyiais automobiliais.
Anapus Pylimo vart stoties nakties danguje kyojo ilga raudo
nai mirkiojanti televizijos bokto smail, u ms buvo Centri
n stotis ir Hamburgo meno muziejus. irjau Sv. Mikalojaus
banyi, jos auktas boktas atrod tarsi popieiaus kepur, ke
turis imtus banyios laipteli kitados veikme su tiu, tik tok
lieting sekmadien, kad visai ir nevertjo lipti.
Dangus buvo tamsus tamsus, net mnulio nematyti, bet u
tat miesto viesos juo rykesns. Geltoni ir oraniniai ibintai,
reklamos skydai ir vytintys pano, balti ibintai ir raudonos u
pakalins automobili viesos, vytintys krautuvi ir viebui
fasadai tarsi varsi tarpusavyje. Ant kai kuri dangoraii mirk
iojo neonins lempos, maiau mlynas ir rausvas viesos juostas
i kino teatr, kuriuose lankydavoms su Zuze.
Mano vilgsnis nuslydo per medi virnes, j akos jau
buvo plikos, per tiltus ir tuius sodus, kuri lauk ilga iema.
- ia grau, - galiausiai itariau.
- Taip, - pritar Luianas. - Tai mano mgstamiausia vieta.
Jis paties miegmai. Karnizas, apsuptas erkeri ir kamin,
buvo toks lygus, kad tikrai galjai jaukiai sitaisyti. Paklotas buvo
iltas, tarsi paildytas but ildymo sistem ir idini, ir a jau
kiai sitaisiau Luianui prie ono. Jis bruko man rankas abi
taures, atkimo ampan ir pyl jo mums.
Tada pam savo taur ir pasisuko mane.
- U tave, - pasakme abu vienu metu ir nusijuokme. U mus.
258

Iki ms i apaios atsklido automobili triukmas, bet a

girdjau tik tyl mudviej tauri skimbteljim.
Buvau tokia kupina jausm, kad maniau, jog nepajgsiu nu
ryti n ksnelio, bet kai Luianas kyteljo man burn gabaliu
k saliamio, pajutau, kokia buvau ialkusi.
- Dar, - pasakiau.
Luianas nusijuoks padav srio, tada duonos ir pagird
ampanu i savo taurs.
- Ei, - miau skstis, kai putojantis skystis nulajo nuo
lp kampuio. - Ne taip greitai.
Luianas palinko prie mans ir lpomis nurinko ampano
purslus man nuo lp.
- Taip dar skaniau, - sumurmjo jis. - Nori paragauti?
Jis prisidjo taur prie lp, gurkteljo ir tada prispaud savo
lpas prie manj. Ltai, laas po lao leido ampanui sroventi
i jo burnos manj.
- Uteks, - sunopavau. - Nebent nori, kad nusirisiau
nuo stogo.
Luianas nusijuok. Jo akys ybiojo tarsi tamsios vaigds.
- Vieno sapno Janai nenorjai pasakoti, - staiga igirdau save
sakant. - Neinau, apie k tu kalbjai, bet sakei, kad buvo su
veriamos durys ir metalas. Mano motina band ikvosti, bet tu
usisklendei.
Luianas nurimo. Spoksojo nam langus, a sekiau jo
vilgsn ir laukiau atsakymo. en bei ten usidegdavo ar uges
davo viesa, daugelyje lang buvo matyti melsvi virpantys tele
vizori ekranai. Netiktina, galima net nuspti, kai perjungiami
kanalai. kypai nuo ms viebuio kambaryje porel pesi dl
televizoriaus pultelio.
259

- Tame sapne a suradau savo vard, tar Luianas galiau

siai. - Arba, tiksliau sakant, tu j suradai.
- Kaip tai?
- Buvai visai maa. Ten buvo ligonin, guljai ant netuv.
Pairjai ir pavadinai mane Lu. Norjai mans kako paklausti,
bet tada...
Luianas kilsteljo peius,
- Nebeinau, kas tada nutiko. Bet Lu buvo pradia.
Jis ypteljo.
- Pabaig a tiesiog prikabinau. Pirmiausia galv atjo Lu
kas, bet kakaip pasirod per daug prasta.
- Jana galvojo, kad a noriu savo maojo mekiuko, - tariau
tyliai. - virbl rado j alia spyni.
Luianas velniai velg mane.
- A nukritau nuo spyni, - pasakojau toliau. Buvau tre
j, virbl kaip tik neseniai man dar kart papasakojo i isto
rij. Trenkiausi galva akmenin plokt, teko operuoti. virbl
pakl mekut nuo ems ir palydjo mus ligonin. Kai guljau
reanimacijos palatoje, aukiau Lu. virbl man, kad a tokia
susijaudinusi. Jana grdo man rankas mekut, bet veikiausiai
a norjau ne jo.
Pavelgiau Luiano pirtus. Jie ramiai guljo ant mano
platakos, tada velniai perbrauk per od. Staiga vl prisiminiau
trenkt Zuzs teorij apie atgimus dvyn, kuri ir pati buvau
susigalvojusi.
- Gal tu sapnuoji ir... k nors kita? - paklausiau po valandls.
Luianas linkteljo, tada papurt galv.
- Kartais, - tar jis. - Kartais sapnuoju nerykius sapnus elius ar kratovaizdius. Kartais viskas tamsu ir girdiu balsus,
260

bet neinau, i kur jie sklinda. O retsykiais, kad neriu. Giliai po

vandeniu. Tai graiausia. Jautiesi toks besvoris, tarsi skristum.
- Taip, - sukudjau. - Pastu t jausm. Lygiai t pat jau
iu, kai plaukiu.
- O kaip, - paklaus Luianas, - koks jausmas yra turti tvus?
Neinojau, k tai atsakyti. Niekada nebuvau apie tai susi
msiusi. Visi turi tvus, bent jau visi mano pastami. Tai sa
vaime suprantama. Prieingai nei daugeliui kit, man su tvais
pasisek - jei negalvosime apie pastarj savaii vykius.
- Geras jausmas, - tariau. - O kaip tau? Koks jausmas nei
noti, kur tavo eima?
Luianas tyljo. velg auktyn dang, kuris staiga nuvito.
Pasigirdo garsus trinkteljimas, bet tai nebuvo perknas.
Nuo apviesto Hamburgo rotus apvalgos rato buvo paleistas
fejerverkas. Tarsi sproginjanios vaigds dang pasipyl kibirk
tys - visoki form ir spalv. Jos deg, skleid savo gro ir geso.
- Phone home, - sukrenkt Luianas pakeistu balsu. Sulenk
pirt ir bed juo mirkiojant televizijos bokt, kuris i ia
tikrai panjo ateivi kosmin laiv.
- ETphone home...*
- Kuokteljai! - nusijuokiau. - I kur tu t senien inai?
- Prie kelias dienas rod per telik, - tar Luianas. - Bet
juk idja visai nebloga. Kaip manai? Jei dabar atskrist kosminis
laivas mans pasiimti, ar skristum su manim?
- inoma, - atsakiau nedvejodama. - Tik tikiuosi, kad ten,
viruje yra basein. Arba eer.
* Tai citata i 1982 m. Stiveno Spilbergo filmo apie ateivius, kurie susisiekia su
savikiais itiesdami dang pirt.

261

- Arba jra. Luianas nusijuok. Kelet akimirk susiavj

stebjome fejerverk. Truko netrumpai, pairdavo vis naujas ki
birki plipsnis, ir mudu tyljome, kol nakties danguje liovsi
rjusios paskutins kibirktys. Luianas mane stipriai apkabino.
- Usakysiu kosmin laiv vlesniamlaikui, gerai? - sukudjo
galiausiai. - Dabar atrodo, kad tau reikalingesn ilta antklod.
Linkteljau. N nepastebjau, kad kalenu dantimis.
Kai grome Luiano kambar, staiga abu pasidarme drovs.
Stovjome prieais nauj slenkst ir nebeinojome, kaip j per
engti.
Luianas pradjo pirmas. Nusivilko vark, nusiav batus,
tada nuvilko man striuk ir velniai stumteljo mane ant lovos.
Atsiklaup prieais mane nordamas nuauti batus. Tada kojines.
Jo vss pirtai apglb mano pdas, ir pajutau, kaip po oda yla
kraujas. Atsisegiau dinsus ir mginau ramiai alsuoti toliau, bet
visikai nesisek. Kai Luianas trukteljo mano dins klenes,
ltai traukdamas juos nuo koj, knas paiurpo. Dabar palaidi
n. Kiekviena ssaga klakteldavo. Likau su apatiniais markin
liais ir kelnaitmis.
- Ei, tu visa drebi, - tar Luianas. Itrauk i po mans
antklod, apklojo mane, tik tada nusimov dinsus. Pamaiau
jo kojas, liesas, bet raumeningas, stiprias blauzdas. Raumenys,
regis, oko po jo oda.
Jis liko su markinliais, ir tada palindo pas mane po ant
klode.
- kart, - sukudjo jis, - kart tai tikra. Tai ne sapnas.
Guliu alia tavs lovoje. - ypteljo man, tada velniai gnybteljo
skruost. - Ir tu kart visai graiai suaugusi.
262

Nepratariau n odio. Itiesiau j rankas, bet jis papurt

galv.
- Nusisuk, - pasak tyliai. - Atsigulk ant pilvo.
Padariau tai.
Luiano rankos kl mano markinlius auktyn, vis aukiau
ir aukiau. Lygs, velns jo pirtai slydo mano stuburu taip
glotniai, taip palengva, taip be proto ltai.
Kai tave lieiu, sak man Luianas bunkerio stogo terasoje, to
jausmo nemanoma nusakyti. Tarsi dar nieko nebiau liets.
Lygiai taip ir man dabar atrod. Tarsi biau pirmoji, vienin
tel, kuri jis kada nors bt liets. Ir man buvo ne kitaip. Mano
oda virpjo, viskas po jo pirtais virto kak kita, kak nauja.
Kas a esu, kuo a virtau? Kas mes esame?
Staiga Luiano pirtai stabteljo.
- tai jis, - sumurmjo. - Tavo randas. Tu nukritai, ar ne?
aisdama. Sapnavau uvakar. Buvai maa. Plaukus neiojai suri
tus arklio uodeg ir vilkjai sarafan. Buvai aidim aiktelje,
bgai, bet su ta suknele negaljai laisvai judti, ir kai berniukas
tave pavijo, atsisukai. Jis tave pastm. Sumosavai rankomis, ir
tada kritai. Rkei kaip pamiusi. Tau nugar smigo iogelis.
Jauiau, kaip Luianas palinko prie mans. Jo lpos paliet
od man ant ments.
- Buvau prie tavs, - kudjo jis. - Buvau prie pat tavs. Bet
tau nepadjau. Netgi neukalbinau tavs ir nepaguodiau. Rebeka, a taip bijau, kad padarysiu kak blo...
- ...
Apsisukau ir uiaupiau jo lpas buiniu. Jauiau, kaip jo
rankos man u nugaros susigniau kumius, jo knas susi
jaudino.
263

Irieiau nugar, panirau giliau jam glb, o tada atlijau, kad

nusivilkiau markinlius. Bet Luianas sugrieb mane u rankos.
- Ne! - sukudjo vargais negalais. - Neinau, ar dabar tai...
ar dabar a itai itversiu. Gerai?
Jis laik mano rank labai tvirtai.
A linkteljau ir tada pravirkau. Neinau kodl, tiesiog aaros
mane uvald.
Luianas rinko aaras lpomis man nuo skruost. Jis velg
mane. Net jo vilgsnis buvo lyg prisilietimas, glamon, giliai
mano viduje.
- Myliu tave, Rebeka, - tar jis.
Pabudau nuo to, kad jis per sapnus kalbjo. Guljome dar taip
pat, kaip ir umigome, tvirtai apsikabin, jo krtin man prie
nugaros. Pirmiausia pamaniau, kad girdiu jo bals savo sapnuo
se, bet tada supratau, kad tai jis sapnuoja.
- ...A irgi... - igirdau j murmant. Balsas kupinas kanios,
bejgikas. - ... bet tu turi... antraip... ne pas tave... baik... baik...
prayti... negaliu... antraip...
Jis paoko, ir pastebjau, kad veidas ipiltas prakaito. Plau
kai lapi.
- Ei, - pasakiau. - Tu sapnavai. Kas tai buvo?
jungiau vies. Luianas sumirkiojo. Atrod visikai sutri
ks, jam reikjo laiko, kad susivokt, kur yra.
- Neinau, - sumurmjo sutriks. - Neinau, k sapnavau.
Paprastai matau tiesiai prieais save, o dabar viskas pradingo. Jis kreivai ypteljo ir padjo galv man ant krtins. - Tai tur
bt dl tavs, - sukudjo ir pabuiavo mane. - Tu net sapnus
sugebi nuvaikyti.
264

Jis prisitrauk mane ariau, bet nebeumigome.

- Itrokau, - po kiek laiko pasak Luianas ir norjo keltis,
bet a j sulaikiau.
- Atneiu, - pasakiau. - iaip ar taip, noriu tualet.
Nulepsjau tamsiu koridoriumi virtuv, pripyliau stiklin
vandens i iaupo ir grdama atgal pradjau iekoti vonios. Pir
miausia pataikiau drabuin, paskui sandliuk, treias bandy
mas buvo skmingas. Siekteljau jungiklio ir atsidriau didiu
liame vonios kambaryje su marmuriniu praustuvu ir skalbykle
Whirpool. ia buvo duas ir bid, bet klozeto nebuvo. Kol
svarsiau, ar pasinaudoti bid, durys atsidar. Atsisukau ir i bai
ms paleidau stiklin i rank.
Prieais mane stovjo nuogutl moteris. Buvo madaug Ja
nos amiaus, ilgais katoniniais suveltais plaukais, tad ikart buvo
aiku, kuo ji k tik usiiminjo.
- A... ... - lemenau, mieliausiai nordama itirpti ore, o
nuogosios moters tai, regis, n kiek nejaudino.
- Na, tai tuomet a iandien ne vienintel vienia iuose na
muose, - tar ji linksmai. - Sveika. A Kim. O kas tu? - Ji yp
teljo man, tarsi btume susitikusios vakarlyje.
- A... a... - O dangau, net savo vardo negaliu itarti.
- Nagi, brangute, - tar moteris. - Viskas gerai. Gal tu grk
atgal lov, o a surinksiu ukes?
io klausimo jai neteko kartoti. viesos greiiu nudmiau
atgal Luiano kambar.
Kai papasakojau, kas nutiko, jis pradjo juoktis.
- Na, - tar jis, - dabar bent jau turi rodym, kokios pa
kraipos mano eimininkas.
265

- Labai juokinga, - sumurmjau. - Bet pristatyti man jo

nenori?
- Dabar? - Luianas kilsteljo antak.
Kikendama nusisukau.
- Gal geriau rytoj. - Dvejodama vilgteljau duris. - Ir tau
atrodo, kad viskas i tikrj ia... gerai?
- Kas? Kad mano eiminink lanko damos?
- Ne, kad tave... lanko mergaits.
- Neskaiiau nam taisykli, kurios tai draust, - tar Luia
nas. - Atsipalaiduok. Tas tipas kietas. Nenusuks man sprando.
- Luianai?
Jis klausiamai pavelg mane.
- O kurgi tualetas? - paklausiau kiek susigdusi.
- O, - Luianas nusijuok. - Paprasta. Visai prie pat mano
kambario.
Kai grau, Luianas rankose laik mano mamos knyg ir
vart j.
- Noriau inoti, - sumurmjo jis, - kurioje vietoje jie liaujasi.
A suraukiau kakt.
- Liaujasi? K turi galvoje?
- Mano sapnai apie tave, - tar Luianas. - Jie ateina padri
kai, tarsi filmo scenos, ikarpytos ir sumestos bet kaip. Bet kur
pradia? Ir kur pabaiga? - Jis pavelg mane. - Supranti, apie
k a? Ties sakant, norjau to paklausti tavo mam, bet dabar...
dabar bus nebemanoma.
A linkteljau, ir staiga man galv kai kas atjo. Griebiau Ja
nos knyg, atsiveriau paskutinius puslapius ir atkiau Luianui.
- Ar skaitei it skyri? Apie aikius sapnus?
Luianas atsisdo lovoje.
266

- Nemanau, - tar jis. - Kas ten parayta?

- Tai tarsi transo bsena, kuri tave ved mano motina, tariau. - Tik itai gali padaryti ir tu pats. Prie umigdamas gali
panorti kokio nors sapno. Dar niekuomet ito nemginau, bet
daugumai moni pavyksta, sako Jana. Tik reikia gerai susi
kaupti.
Kakaip labai susijaudinau.
- Galbt tai mums pads. Galbt tu gali panorti sapnuoti,
kada tu mane paskutin kart matei. Kol tu... - A patyljau. Kol praradai atmint.
Luianas ltai linkteljo.
-Verta pabandyti, - tar jis. Tada ities rankas. - Bet ne
dabar. Eik pas mane. Pamiegokim dar truput.
Ugesinau vies, sitaisiau Luiano glbyje ir uodiau nakt
jo plaukuose ir save pai ant jo odos.
Antr kart mus paadino mano mobilusis.
Aliarm kl Zuz. Jana paskambino jai namus laidiniu te
lefonu.
- Pasakiau jai, kad tu due, - pasak ji. - Nemanau, kad ji k
nors taria. Bet bt geriausia, jei keliautum namo.
Atsidusau.
Kai rengiausi, Luianas n akimirkos neileido mans i aki.
Atrod truput usimiegojs, plaukai suvelti, veidas tarsi suglam
ytas, bet kartligiko skubjimo, bdingo jam, nebebuvo. Pirm
kart nuo tada, kai j pastu, atrod laimingas.
- Kada vl tave pamatysiu? - paklaus, kai susiruoiau, ir yp
teljs pridr: - Kur gyvenu, dabar jau inai. Kur dirbu, irgi.
267

Abejojau, ar iandien dar kart pavykt pasprukti. Kaip tik

dabar nenoriau rizikuoti savo laime ir adinti Janos nepasiti
kjim.
- Vliausiai rytoj, gerai? - tariau. - Po pamok tursiu padti
virblei susikrauti daiktus, ji keliasi nauj atelj. Paskui pasaky
siu, kad einu paplaukioti.
Luianas isliuog i lovos ir apkabino mane. sikniaub no
simi man plaukus ir sumurmjo:
- Lauksiu tavs. Bk atsargi. Nebk prieais vaiuojanius
automobilius.
- Paadu. - Nenoromis isivadavau i jo glbio.
- Iki ryt. Vliausiai.
Kai leidausi laiptais emyn, vl pajutau dursteljim krtin
je. Bet kart jis nebuvo toks skaudus.
Lauke viet saul, o kai jau per gatv, atrod, kad sklendi.

Atuonioliktas

Atleiskite, ar mes sujumis susitar?

Ori apkni senyva dama su lornetu rankoje sdiprieais atverst
didiul knyg, antjos guli susirangs storasjuodas katinas.
Draugikai ypsodama velgiapro lornet Pjer.
inoma, manopone,.
Tai galbtgalite manpasakyti, k a ia veikiu?- toliau kal
ba Pjeras irpaglosto katin, is isitempia irpasitrina j.
Regulai!sudraudiaponia katin. Gal malontumpalikti
pon ramybje!
Pjeras ypteljs paima katin ant rank, o senoji ponia kalba
toliau:
Visai nenoriu js ulaikyti, mano pone. Man js reikia
vienam luomui prideraniamformalumui.

NOSINIS TIGRO balsas pripildo klas. iandien iimties tvarka

jis pasirinko skaityti ne Lovel ar kok kit angl raytoj, o ano
Polio Sartro scenarij pirmajam jo filmui aidimas baigtas.
Prancz filosofo ir raytojo vertimas angl kalb, kur Tig
ras laik rankose, atrod senas ir suskaitytas.
269

Man buvo sunku susikaupti, bet juo ilgiau Tigras skait, juo
labiau tekstas mane trauk. 1912 metais gims veikjas Pjeras
Diumenas buvo prancz maitininkas, jis mir smurtine mir
timi t pai valand kaip ir auktosios visuomens madam. Bet
iki iol Pjeras nepainojo savo kani draugs, taip pat neinojo,
kad jis nebegyvena. Paslaptingas balsas i niekur viliojo j siau
r aklagatv, pavadint Lagunsie. tai ia jis dabar stovi maos
krautuvls galiniame kambaryje ir kalba senyvai damai. Ji sdi
prie raomojo stalo ir varto atverst knyg.
Da, day diy diy doy du... - gurkteljs arbatos i puode
lio toliau skait Tigras, kilsteljs bals per por oktav, staiga
jo balsas tikrai suskambo kaip senyvos ponios. - Diumenas, tai
jis... Gims 1912-aisiais?
Pjerui atima kalbos dovan. Katpasinaudojusiproga usirop
iajam antpei.
1912-j birely taip...
Js buvote Ansvero liejyklos darbininkas?
Taip.
Ir buvote nuudytas ryt deimt valand trisdeimt pen
kios minuts?
Pjeraspalinksta priek, pasiremia rankomis stal ir tarsi ap
svaigintas velgia senyvjponi. Kat nuokajam nuopei ant
didiosios knygos.
Nuudytas? - netikdamas savo ausimispakartoja Pjeras.
Senyvojiponia maloniaijam taipakartoja. Pjeras trkiodamas
atlyja ir nusikvatoja:
Taigi tai tiesa... tai tiesa... A negyvas.
Jojuokas staiga nutyla, ir beveik linksmai Pjeraspasiteirauja:
O kas mane nuud?
270

Luktelkit...
Ponia lornetu nuveja katin nuo knygos.
kac, Regulai! Tu guli ant udiko pavards.
Tadaji iifruoja ra knygoje.
Aha:jus nuud Liusjenas Deru.
Sulig paskutiniais odiais vargais negalais pridengiau igsting
gars, isprdus man i gerkls, kosuliu. Tigras linksmai atkreip
tai dmes, o Zuz kumteljo po stalu, Sebastianas pasisuko ir
nuvelg mane trumpu sutrikusiu vilgsniu. Mano draugai vei
kiausiai ne maiau nustebo dl udiko vardo.
Darprayiaujs parao... - toliau skait Tigras.
Akimirk Pjeras sutriks dairosi aplink. Gal gale grta prie
stab, paima plunksnakot irpasirao.
Taip, paaikina senyvoji ponia. Dabarjs tikrai mirs.
ioje vietoje Tigras uvert knyg, dar gurkteljo arbatos ir
isitrauk i liemens auksin laikrod. Kair jo akis trkiojo.
Time for bvely Loveli, - sukudjo man Zuz. domu,
kaip dabar Tigras ras aplank.
Mano draug, pastarosiomis dienomis kiek atsiptusi nuo
baisaus nuotykio su Dima, atsilo kdje. Angl kalbos moky
tojas, vl panardins laikrod iandien mlynos liemens kien,
nuvelg viesiomis akimis klas. Tada i storo portfelio isitrau
k antr knyg.
Garsioji Sartro legenda apie ms bties nelaisv, - prista
t jis, - buvo publikuota 1947 metais. O Ambrozas Lovelas savo
apsakyme Second Chance lot gerokai anksiau nagrinjo labai
271

panai tem. Jo veikj vardai - Stevenas ir Dalia. J lemtis smarkiai susiginijus apvirsti su veimu ir ti, ir kai jiedu abu
susitinka Anapus...
Tigras atsivert Lovelo knyg, bet a net ir labai nordama
nebegaljau sekti savo angl kalbos mokytojo odi. Tik mano
vilgsnis vis dar buvo smeigtas j, kad mans nedemaskuot.
O mintyse jau seniai buvau grusi sekmadien.
inoma, neradau progos ir dingsties dar kart itrkti i
nam, bet vis dlto su Luianu susitikau - visikai nemanomoje
situacijoje.
Kadangi Jana vis dar nevaikiojo, virbl papra mans pa
dti supakuoti jos meno objektus, sekmadienio ryt ineme juos
i jos draugo rsio ir sukrovme isinuomot automobil. virbl
buvo susitarusi su menininku susitikti atelj ir pasiimti raktus, bet
kai sustojome prie senojo fabriko, suskambo jos mobilusis. Tasai
tipas paliko savo krep su raktais Liubeke, kur reng parod, ir
susikrimts atsipraindamas perkl susitikim kit dien.
Jana sdjo keleivio vietoje ir keiksi, o virbl vaitodama
reikalavo alaus pykiui nuplauti. Ji paspaud akceleratori, pa
suko u kampo ir pastat automobil. Kai pamaiau, kur mes
esame, man irdis vos nesustojo. Stovjome prieais Maks ir
draugus.
- Gal... veriau... - miau lementi, bet virbl jau buvo ili
pusi ir nekantriai mojo man.
Panikai permeiau savo galimybes. Galjau pasilikti auto
mobilyje arba pabgti, arba eiti smukl ir elgtis lyg niekur nie
ko. Pasirinkau paskutin galimyb. Net jei rasiau kvail dingst,
Jana ikart tart, jei pamatyt bare Luian. Tegaljau tik viltis,
kad jo ia nra ir kad blondinei mergei iandien laisvadienis.
272

Ji stovjo prie baro, ir kai a paskui Jan su virble jau

ueig, atvirai prieikai nuvelg mane.
Ivengiau jos vilgsnio, pasislpiau u valgiaraio ir leidau
virblei usakyti. Man labai palengvjo, kad blondin mans
neukalbino.
Pasimiau kolos, virble - didel alaus, o Jana norjo arba
tos. Kol a stojikai toliau studijavau valgiarat, Jana susidom
jusi apirinjo interjer. Pirm kart pastarosiomis savaitmis ji
man pasirod daugma normali. Jiedvi su virble truput padeja
vo dl naujojo virbls eimininko, o a beviltikai bandiau su
telkti dmes valstiei pusryius su marinuotais agurkais arba
bulvi ir burokli trokin su kiauiniene.
Vis nervingai dirsiojau duris, bet kai Luianas pamat
mano paklaikus vilgsn, jau buvo sals viduryje. U jo, prie pat
dur, du alimais stovintys stalai buvo ussti. Grup jaunuoli
juokdamiesi sveikino vieni kitus ir kl taures, - veikiausiai stu
dentai, veniantys k tik ilaikyt egzamin.
Luianas vilgteljo bar, tada vl mane. Ir pamats Jan
krpteljo. Mano mama, sdinti veidu lang, kaip tik kalbjo
apie paauksuot biust prie sienos, kuriam kakas udjo i dvie
j alaus padkliuk sumeistrautus akinius nuo sauls. Ir tada ji
pasisuko duris.
T pai akimirk Luiano veide atsirado rytinga labai su
sikaupusio mogaus iraika. Jo vilgsnis buvo nukreiptas tiesiai
bar. Jis ypteljo blondinei, bet kakaip tas gestas buvo toks
tikslingas, lyg bt inojs, ko atjo. Tada tokiais jam bdingais
judesiais nuslydo pro mus dur su urau Privatu link, atidar
jas, dar kart mirkteljo blondinei ir dingo u j.
273

Triumfuojant merginos vilgsn a maiau tik akies kampu

iu. Visas mano dmesys buvo skirtas Janai. Kai ji vl atsigr
mus, mano irdis, rods, ioks i krtins. Jana ypteljo man.
Neatrod sutrikusi ar isigandusi. Gal ir buvo kiek sutrikusi, taip,
lyg j akys apgaudint. Po akimirkos pam arbatos puodel, i
gr paskutin gurkn ir pasil sumokti.
Man trko odi. Negi Jana nepastebjo Luiano? irjo
tiesiai j\ Na taip, ten buvo tie studentai, bet Luianas stovjo
sals viduryje, ji negaljo jo nepastebti! Kaip jam tai pavyko? Ir
k jis dabar apie mane galvoja?
ito save klausinjau vis t baisi nakt, guldama lovoje.
Mintis, kad jis vl gali visa tai klaidingai suprasti ir pamanyti,
kad Jan su Zvirble tyia pasimiau ueig, neleido man n
aki sumerkti.
iandien ryte praleidau dvi kno kultros pamokas ir nuva
iavau pas j. Mano pirtas nukeliavo skambui skydu auktyn,
iki pat viraus ir kair: Eternal Fonds.
Skambinau kaip pamiusi, bet niekas neatidar. Laukiau prie
laiptins dur, tada nubgau smukl, bet Maksas ir draugai
atidaromi tik deimt.
- Mis Volf?
Krpteljau. Po galais!
viesios Tigro akys grte gr mane, o jo lpose vl aid
toji velni ypsena.
- Taip? - Mielai biau sprukus i klass. Jau gana t ami
n priekabi! Kodl man, kodl aminai man?
- K atsak Dalia, kai jos vyras Stivenas karietoje ant jos u
riko? - paklaus mans Tigras.
A kovingai atrmiau jo vilgsn.
274

- Go to hell, - igirdau save sakant. alia mans iopteljo

Zuz, akimirksn a pati nusigandau savo begdikos narsos. Na
ir k, pamaniau tada ir drsiai pavelgiau Tigrui j akis. Nagi,
pilk man eet, rayk urnal, paiepk mane, udrausk lankyti
pamokas. Man vis vien.
Tigras nepadar nieko tokio. Iraikoje, su kuria dabar velg
mane, buvo net kakas panaaus nuostab.
- Pagarba, - tar jis pripaindamas. - Regis, js gebate skai
tyti autoriaus mintis. Atsakymo, kur Lovelas djo lpas sava
jai Daliai, a net dar neperskaiiau. Bet kaip tik tokie buvo jos
odiai. Go to heli, tar ji Stivenui, ir t pai akimirk dang
perskrod akinantis aibas. Arkliai pasibaid, stojo piestu ir pora
antr kart pasitiko savo mirt. Ar Stivenas, kaip palinkta, atsi
dr pragare, autorius paliko sprsti skaitytoj fantazijai.
Tigras mirkteljo man.
- Eik tu sau, - sunibdjo Zuz. I kur tu inojai? Skaitei
t apsakym?
A papuriau galv. Galbt to net nebuvo tekste, pama
niau. Galbt Tigras tenorjo i mans pasiaipyti. I jo ito ga
lima tiktis.
Tigras vl kreipsi klas:
-Js nam uduotis: susiraskite porinink ir paraykite
kontroversik dialog apie fraz Visuomet mirti per anksti. Vie
nas bus u, kitas prie. Kiekvienas i js turite pabandyti tikinti
kit. Savaime suprantama, anglikai.
Tigras dar kart vilgteljo mane.
- Brit angl kalba, drstu priminti. Atiduosite kit antradie
n. Linkiu graios popiets.
275

* * *

Prie dvirai stov laukiau Zuzs, ji buvo pamirusi sporto salje

aprang. Pykau, kad Sebastianas ubgo man u aki ir pasirin
ko Zuz porininke angl kalbos nam uduoiai. Prie mans
pripuol Aaronas. Angl kalba jam prastai seksi, o tai reik,
kad visk man reiks padaryti visikai vienai. Na ir kas. Iki kito
antradienio juk dar marios laiko.
- Kaip prajo naktis? - paklaus Zuz, kai gal gale atjo i
sporto sals. - Ar umigai? O gal slapia?..
A papuriau galv.
- Ne. Pasilikau namie. Po to, kas nutiko vakar, buvo perne
lyg pavojinga.
- Kas teisyb, tai ne melas, - pritar Zuz, jau ryte nuodu
gniai isiklausinjusi apie mano savaitgal. Apie nakt su Luianu
nepasakojau daug. Nenorjau Zuzei priminti nuotykio su Dima.
Taiau ms pokalbius, apie Luiano delnus ir nuotyk smuklje
sekmadien nupasakojau kuo nuodugniausiai.
- Vis dar negaliu patikti, - tar Zuz. - Kiek Hamburge
bar? imtai? Tkstaniai? Ir tu i eils du kartus engi kaip tik
t, kuriame dirba Luianas? - Zuz sukikeno. - Raytojas, kuris
toki scen aprayt savo knygoje, bt tikras lobis literatros
kritikui.
- Veikiausiai, - sumurmjau. - Bet kaip Luianui tai pavy
ko? Tai mane domina daug labiau.
- Kas gi?
- Na, suJana. Tasai vilgsnis, kur jis nutais, kai mano mama
pavelg j. Jei jis bt j irjs, biau pamaniusi, kad j hip
notizavo, bet jis pabrtinai velg kit pus. Ir ji, regis, nieko
n nepastebjo. Jis tarsi jos nepamat. Juk taip nebna, Zuze.
276

Mano geriausia draug atsiduso.

- Na, taip galima pasakyti beveik apie visk, k tu man apie
j pasakoji. Pavyzdiui, kad ir apie Don Berniuk. Arba apie
Luiano rankas. Ar tu tikra, kad jos be deln linij?
- Zuze, ar tau atrodo, kad a kuokteljusi? Ar akla? Ten nie
ko nra. Absoliuiai nieko.
- Bet visa kita vietoje, ar ne? - Zuz vypteljo ir kumteljo
mane on.
-Tiek toli mes nenujome, - atsakiau ir staiga pagalvojau
apie Sebastian. Jam nubriau ribas, o tai su Luianu pati
miausi iniciatyvos.
Atsidusau.
- Prajusi nakt guglinau. Apie deln linijas. Luianas teisus.
Galima rasti daugyb ra apie tai, k jos pasakoja apie ms
praeit arba ateit. Es delno skaitymo menas siekia pirmsias
monijos kultras. Yra irdies, laims, likimo, gyvenimo, net sek
so ir meils linijos. O apie nesamas linijas radau tik vien vienin
tel ra. - A susiraukiau. - Ir ia vl susiduriame su ateiviais.
Tas raas buvo apie vieno airi fantastikos autoriaus apsakym.
Zuz surimtjo.
- Beke, ar tu susimstei apie tai, kad galbt Luianas... ne
mogus?
A nunarinau galv.
- Ne, - sukudjau. Bet i ties galvojau: taip.
Nebegaljau sukti pro Luiano but, nes namie mans lauk Jana
su virble - ruoms vaiuoti v. Jurgio kvartal.
Ketinau perkraustyti virbl kiek manoma greiiau. Baseino
reikmenis susidjau i karto, tad mano dingstis atrod tikinama.
277

Atelj bendruomen buvo tarp Langenreijs ir Kopelio,

kart Zvirbls eimininkas ms jau lauk prie jimo - barzdo
ius baltais plaukais, valiomis akimis ir plaia ypsena.
Zvirbl buvo teisi - buvs automobili fabrikas panjo
didiul prekyviet. Po stikliniu perregimu stogu sikr vegeta
rin kavin ir dvylika skirting dirbtuvli. Auktus jung sukti
laiptai su rykiai raudonais turklais, ia glaudsi papuoal ir
mados dizaineriai, knygriiai, staliai, fotografai ir tapytojai.
Menininko, su kuriuo atelj dalysis Zvirbl, dirbtuvs buvo
ketvirtame aukte, taigi kraustymasis utruks ilgai ir pareikalaus
nemaai jg, juolab kad tasai gerasis vyrikis mums nepads pa
siteisins stuburo disk ivara.
I automobilio ikrovm laims kempines ir jreivi raizgal serij, taip pat darb serij Organs. Skulptros i daytos
dirbtins dervos buvo nuostabios - ir ne tokios jau lengvos, nes
Zvirbl pritvirtino jas prie dideli medini di. Jas neti rei
kjo po vien.
Pasiiupau ali objekt, kur Zvirbl pavadino Chlorophylled cerebrum, ir atsargiai miau tsti j laiptais virun. Zvirbl
ne oranin darin, atrodant kaip kriaukl.
- Pastatykime juos prie dur, - pasak ji, kai prijome atelj,
ir ranka nusibrauk nuo kaktos prakait. - Kol sugalvosiu, kur
k statyti, pirmiausia ia reiks ivalyti. - Ir vilgteljo mane
tuo vilgsniu, kuris sak: Veikiausiai pirm kart per visus tuos
metus, kai mano seimininkas apsistojs ioje atelj.
Jana, per laik jau imokusi gana vikriai straksti su ramen
tais, regis, labiau domjosi atelj savininko menu, o ne dulkmis.
Ji okiojo nuo vieno krinio prie kito. Tai buvo didelio formato
paveikslai, tapyti rykiomis akrilo spalvomis, abstraki motyv,
278

juose buvo galima velgti visk, k panorjus - jei tik tuo metu
netsei di. Kol Jana klausinjo menininko apie jo gyvenim
(jis ek kilms, studijavo laiv statyb, dirbo plrij vri
dresuotoju cirke ir keliavo po pasaul paties sukonstruota donka, kol galiausiai apsistojo Vokietijoje), mudvi su Zvirble daugy
b kart sulakstme laiptais auktyn ir emyn.
- Man reikia kolos, - suvaitojau, turdama ir kitoki mini.
Pasisek.
- Deja, a negaliu padti, - pasak menininkas.
- Atnek ko nors i kavins, - pasil Jana.
- Per brangu, - atkirtau. - O k, jei nubgiau iki parduo
tuvs?
- Puiki idja! - Zvirbl pastat savo vabzdi d ir nusi
brauk nuo rank dulkes. - Ar atnei man toniko?
Nuskridau iki pigios krautuvls, prasibroviau iki kas ir,
susikrovusi grimus kuprin, nuskuodiau tolyn Holcdamo
kvartal. Vl skambinau it pamiusi duris ir po minuts kei
kiausi, nes niekas neatidar.
Lauksiu tavs, sak Luianas.
vilgteljusi laikrod pasileidau bar.
- Gal ketini tapti nuolatine lankytoja, k? - sunypt man
viesiaplauk. Ji iandien prie baro stovjo viena. Neturjau nei
laiko, nei noro pyktis.
- Man reikia pas Luian, - pasakiau.
- Jo ia nra.
- Ar inai, kada jis ateis?
- Ir to tu mans klausi? Jei bt norjs tave matyti, gal bt
tau ir pasaks, ar ne?
Dabar man kraujas plsteljo galv, o pavydas - pilv.
279

- Dar griu, - tarsteljau ir nulkiau atgal atelj, kur virbl jau buvo pradjusi dlioti savo objektus. Visur maiau vil
gant jos laims kempines, j pastarosiomis savaitmis Zvirbl
prigamino kok tuzin.
eimininko niekur nebuvo matyti. Jana msi lentyn, kurios
tikrai buvo gerokai apdulkjusios. Susirio savo viesius plaukus
uodeg ir usidjo kepurait. Tik mano motina sugeba su ra
mentu vienoje rankoje, skudurliu kitoje ir bjauria kepuraite ant
galvos atrodyti visai neblogai.
- Ar galtum nuvalyti tas lentynas prie lango? - Zvirbl pa
mtjo man skudurl.
Dsaudama nusivilkau demper ir kibau darb. Dulki
ant lentyn buvo per centimetr, tad po keli sekundi miau
iaudti.
- e. - Zvirbl, ant galvos usimauklinusi nert kepurait,
prijo prie mans ir padav languot kaklaskar. - Veriau usi
rik it.
iupau kaklaskar, sulanksiau j trikamp ir jau norjau
ritis ant galvos, bet staiga sustojau. Manyje suskambo Luiano
odiai. Vilkjai baltus markinlius ir buvai uzsirisusi skarel piratikai, antpakauio.
Nuvelgiau save. Markinliai su petnelmis, kuriuos vilk
jau, buvo balti.
Imeiau i rank dulki skudurl ir pasileidau skersai atelj.
U pirmj dur, kurias atpliau, buvo tualetas. U antrj
aptikau virtuv. Ji buvo maa, sujaukta ir trenk vieiais daais.
Galin sien kakas buvo nudas raudonai.
aldytuvas stovjo kampe, alia jo kitojo bedion i Luia
no sapno. Ji buvo i papj ma, nulakuota blizgiu laku ir velg
mane tuiomis akiduobmis.
280

Pamaiau Amerikos vliav ant jos deinio asto ir tui no

sini pakel ant krtins. Sulaikiusi kvap prijau ariau ir palie
iau bedions dantis. Jie buvo atrs kaip kardo amenys.
Tarsi sultintame kine apsisukau ir vilgteljau auktyn len
tyn. Tarp saus pusryi dui, supelijusios sumutini duo
nos ir tun skardini stovjo da skardin. Dangtelis nudeng
tas, onu nubgusi viesiai raudona srovel.
ingteljau atgal, tada dar vien ingsn, ir kai atsitrenkiau
kak minkt, garsiai rikteljau.
U mans stovjo Jana. Jos veidas buvo blykus kaip kreida.
Pirmiausia pavelg bedion, paskui mane. Maiau, kaip jos
vilgsnis nukeliavo auktyn prie mano plauk, tada prie lenty
nos, kur stovjo skardin su daais.
Kilsteljau peius, pabandiau susiimti ir nusijuokiau Janai
tiesiai veid.
- Ei, ko taip tyliai slini? - paklausiau paiu linksmiausiu
tonu, kok tik gebjau ispausti. - Igsdinai. Ko taip spoksai?
Gal mane ibr?
Jana nebyliai papurt galv. Bet kliuvo mano spstus. Re
gis, patikjo, kad a ninieko nenutuokiu.
-A maniau... norjau... - lemeno ji. - Norjau nusiplauti
rankas.
-Turt bti nelengva. - Dar kart ispaudiau vypsn ir
mosteljau nevari puodeli kaug plautuvje. - Bet gal tu gali
pasirpinti ia tvarka, tuomet a baigsiu lentynas valyti. Gerai?
Jana sutrikusi linkteljo.
- Gerai.

281

* * *

Kai mudvi su virble nusipurtme nuo drabui dulkes, buvo

jau beveik pus penktos, ir a buvau visikai isekusi. Jana sdjo
ant kds prie lango ir tylomis velg laukan, o a ir toliau vai
dinau esanti kuo geriausios nuotaikos. Jau net lp kampuius
pradjo skaudti.
- Labai diaugiuosi dl tavs, Zvirble, - surikau diugiai. ia tikrai jga.
Zvirbl vytjo ne k maiau negu jos laims kempins. Or
gans objektai jau buvo sustatyti auktose lentynose, o virvine
serija ji ketino pasirpinti rytoj.
A iupau savo plaukimo reikmenis ir jau ketinau pradti
teisintis, kai suskambo mano mobilusis.
- Ir k? - klaus Zuz. - Ar tu j matei?
Man galv ov mintis.
- Oj, - sumurmjau vaidindama susirpinusi. - Vargiuk. Ar man ateiti?
Zuz tutuojau susivok.
- inoma, - tar ji. - Geriausia tuojau pat, ir bt gerai, jei
pasiliktum per nakt. Ar Jana tave ileis?
vilgteljau mam.
- Tai Zuz, - sumurmjau. - Jai blogai. Ar galiau pas j
pernakvoti?
Jana surauk kakt.
- Ties sakant, ios dienos proga ketinau pakviesti jus ikil
mingai pavakarieniauti, - tar ji ir nuvelg i pradi mane,
paskui virbl.
virbl ypteljo jai.
282

- Nuostabi mintis, - tar ji. - Bet tu gali vakariens pakviesti

ir mane vien. - Ir ivertusi akis tarsi i pasipiktinimo pridr: O gal tu jau mans nebemyli?
Jana nenoromis nusijuok. Pakteljo Zvirbl skruost ir
leido man eiti.
Luiano vis dar nebuvo, jis taip ir nepasirod. Slampinjau palei
nam Holcdame, leisdama valand po valandos, tik retsykiais nu
lkdama iki baro - patikrinti, ar ten jo nra. Bet, deja, ne.
Vis labiau temo. Bare dabar dirbo kita mergina - trumpais
rudais plaukais. Ji buvo maloni ir paslaugi, bet iandien Luiano
nebuvo maiusi. Ir neman, kad jis dar pasirodys. A net idrsau
pasiklausti apie viesiaplauk, taiau rudaplauk neinojo, kur ji
gyvena.
Prie pat vidurnakt, kai pradjo lyti, atjo Zuz - su pica ir
termosu kartos arbatos, palaikyti man draugijos. Mudvi pasisl
pme tarpuvartje prieais Luiano nam. Kai pasakojau Zuzei
istorij apie bedion, ji klaussi pravira burna.
- Bet da skardin nenuvirto, - tar ji galiausiai suraukusi
kakt.
- Ne. - A ildiausi rankas plastikin stiklin su karta ar
bata. - Nenuvirto. Ir skarels a neusiriau.
- Tuomet Luiano sapnai tikroviki tik i dalies arba... - Zuz
pagrieb nuo picos saliamio gabal. - ...Arba tu gali tai, kas susap
nuota, pakeisti. Kas ino? - Ji drsinamai man ypteljo. - Gal
vis dlto tu savo septynioliktj gimtadien vsi ne su Sebastia
nu, o su Luianu skriesi dangumi vir Hamburgo. Nors a...
Usimerkiau.
283

- Zuze, - sukudjau. - Tai jis paklaus, kada a vl ateisiu.

Pasak, kad lauks mans. Man reikia su juo pasimatyti. Reikia
su juo pasikalbti.
Zuz sum mane u pei ir grietai pavelg akis.
- Dabar tau reikia su manimi eiti namo. - Ji energingai pa
purt galv. - Gana, Beke. Mar lov. Rytoj irgi bus diena.
O jei tu liksi sdti ia, lauke, iki rytdienos bsi suledjusi. Da
bar lapkritis!
Norjau protestuoti, bet Zuzei buvo nemanoma prieintis.
Zuzs mama vl buvo ivykusi, igirdau j grtant tik po tri
j, sprendiant i kikenimo, ji buvo ne viena. Zuz miegojo ty
liai nopuodama ir per sapnus kudjo Dimos vard. Dienomis
nenorjo apie tai nektis, teig, kad ta tema isemta. velniai
perbraukiau per jos garbanas, glosiau, kol nurimo.
Ozis Osbornas suko savo rat, i narjimo atrod, kad jis
treniruojasi iurkn okinjimo pasaulio empionatui.
Po kiek laiko ivargusi pradjau snduriuoti, bet et pao
kau besidauania irdimi. Nervai buvo tempti, o susijaudini
mas peraugo panik.
Vis galvojau apie Luiano paad laukti mans - kodl jis to
nepadar? Kodl jo nebuvo namie, kodl jo niekas nemat bare?
Gal jam kas nors nutiko?
Rpestis dl jo kamavo ne maiau nei baim, kad jo dingimas
kaip nors susijs su mano pasirodymu bare. Negi jis tikrai galjo
patikti, kad tyia nujau tenai su Jana ir Zvirble? Akimirk pa
bandiau sivaizduoti, kad niekuomet jo daugiau nebesutiksiu,
ir tada nebeilaikiau. Tyliai apsirengiau. Paraiau Zuzei ratel ir
islikinau i nam.
284

* * *

Dar kart nuvaiavau Holcdam.

Kepykllje netoliese nusipirkau kavos, vl sitaisiau savo
poste ir laukiau iki atuntos. Tuomet nujau prie namo ir pa
skambinau.
Nieko.
Spaudiau visus manomus but skambuius, kol man bent
jau atidar laiptins duris. Nulkiau vir, miau dauyti duris,
paskui sustojau, siklausiau.
Bute buvo visikai tylu.
kart atsisdau ant laipt ir miau laukti.
Po dvyliktos nujau smukl, iandien ia prie baro stovjo
kitas tipas, jaunuolis eiuku kirptais plaukais.
Jis visai nepasts jokio Luiano, sorry. Tik pavaduoja susir
gusi koleg.
- Kuri? - Visus savigarbos likuius a jau buvau imetusi
iuklyn. Rudais ar viesiais plaukais?
Suraukta kakta, tada gailestingas ypsnys.
- viesiaplauk. Sidn.
Zuz paskambino man mobilj, kai lkiau atgal Holcdam.
- Sebastianas klausinja, kur tu, - tar ji. - Pasakiau, kad
kariuoji. Neiprotk, Beke, gerai? Girdi? Atsipalaiduok, bent
jau pabandyk. Tikrai yra paaikinimas, kur jis. Gal jis tavs ven
gia, nes supyko dl tos istorijos su Jana uvakar.
- Taip, - pasakiau abejingu balsu. - Galbt.
Per pietus trumpam usukau namo ir palikau virblei su Jana
ratel, kad einu paplaukioti. Tada vl patraukiau Holcdam ir
skambinau duris kaip palusi.
285

Kai pasigirdo telefonspyns zirzimas, i palengvjimo vos ne

apsiverkiau. Laukiniais uoliais ulkiau virun - ir penktame
aukte staigiai turjau sustoti.
Buto tarpduryje stovjo moteris ilgais rudais plaukais, kart,
inoma, apsirengusi.
- Kur ia gaisras? - paklaus ji.
Kur gaisras? Visur.
- Tavo draugo ia nra, - paaikino ji man.
-Ar galiu... ar galiau... trumpam jo kambar? Kai k
palikau.
Moteris dvejojo.
- Neinau, ar... Na gerai, eik. - Ji pravr duris plaiau.
engiau Luiano kambar, kuris taip juo kvepjo, ir mielai
biau ia usirakinusi. Lova buvo sujaukta, drabuiai imtyti
po kambar ant grind. Siukliadje pamaiau Janos knyg.
Susmukau ant lovos, pasimiau pagalv, prispaudiau j prie
veido ir kvpiau Luiano kvapo. Nenorjau ieiti. Norjau likti
ia, kol jis pagaliau gr ir pasakys, kas nutiko.
Bet jau po poros minui duris pabeld.
- Labai apgailestauju, - tar moteris. - Man tuoj reiks ieiti,
manau, tau irgi geriau eiti.
- Praau, dar akimirk, - miau maldauti. - Gal turite kuo
rayti?
Moteris atne man popieriaus ir raikl.
Luianaiy kur tu???Duok ini!!!
Pakeverzojau savo mobiliojo numer ir ijau i buto. Vl pra
djo lyti, kart atriais lyg adatos laais, drgm skverbsi man
iki kaul. Mediai jau buvo beveik pliki, lapai ant aligatvi pra
rad spalv. Rudi, lapi ir lidni, guljo aplink.
286

* * *

Namuose isiviliojau Dim Bob, kuris pastarosiomis dienomis

pasidar ypa patiklus, i narvelio ir usidariau su juo savo kam
baryje.
Jana gamino valg. Pabeld mano duris, bet a sumelavau,
kad skauda galv, ir pasakiau, kad noriu anksiau eiti miegoti.
Atsisdau prie kompiuterio ir patikrinau pat, kad bent kiek
nukreipiau mintis nuo Luiano. Dimis Bobas tupjo ant mano
stalo ir knebinjo matematikos ssiuvin. Retkariais tyliai cirpteldavo.
Para ttis. Los Andele vasarikai ilta, jie gavo didel u
sakym led reklamai Veneros papldimyje. Vai perduoda man
lab dien. Ji paklaus tio, ar kai kit kart vaiuos Vokietij,
pasiims ir j, kad galiausiai susipaint su manimi. K apie tai
pasak Miel, ttis nutyljo, bet utat prane, kad apsilankys
po Kald.
How is life, little Wolf
It is likefucking heli
Kritau ant lovos, prispaudiau prie krtins baltj mekiuk
ir stebjau Dim Bob, tupint ant palangs.
- Ei, kaljimo draugeli, - tariau tyliai. - Kaip sekasi be Do
no Berniuko?
Dimis Bobas mane neirjo. Trepinjo ant palangs, pas
kui sustojo ir pabeld snapeliu lang. Lietus sismarkavo, Elb
prieais lang atrod kaip pilka sriuba.
Pakilau i lovos, miau vaikioti po kambar tarsi tigras nar
ve, kas por sekundi spoksodama savo mobilj, keikiau j,
valgiausi pro lang ir svarsiau, kaip vl isprsti laukan, kad
nesukeliau Janos tarimo.
287

Vos nenumiriau i baims, kai mano telefonas staiga suvi

bravo.
- Kas nutiko?
O ne. Tik ne tai. Usimerkiau. Tai Sebastianas.
- Nieko, - pratariau bejgikai. - Bent jau nieko blogo. Tik
truput... kariuoju.
- Tok atsakym jau inau. - Igirdau, kaip Sebastianas atsi
duso. - Beke, kas vyksta? Kodl iandien nebuvai mokykloj? Ar
tai... dl jo?
- Sebastianai, a... - beviltikai iekojau odi. - Dabar ne
galiu kalbti, supranti?
- Gal usukti pas tave?
- Ne! - stengiausi nerkti. - Ne, viskas gerai. Rytoj pasirody
siu, pasimatysim mokykloj.
Krenktimas.
- Kakas ia ne taip, - pasak Sebastianas. - Kakas vyksta
visikai ne taip. A suprasiau, jei... ai, das. Kad ir kokie bt
tavo jausmai, mano jausmai sako, kad tu ia kak klimpsti.
- Ar tu kalbjaisi su Zuze? - Balsas darsi atrus.
- Ne, po galais! A kalbuosi su tavimi
- Bet a dabar negaliu su tavim kalbtis.
Ir padjau ragel.
Tada atsisdau ant grind prie lovos ir pavelgiau laikrod. Tuoj
pus dvyliktos. Kai Jana atsiguls, dar kart islinksiu i nam.
Susirangiau ant kilimo, kad atgauiau jgas.
Lauke lo tikra audra. Net pro udaryt lang girdjau, kaip
vjas talo medius ir kaukia aplink namus.
Kad miegojau, supratau tik tada, kai mane paadino skvar
bus garsas.
288

Tai buvo dur skambutis. Kakas skambino kaip pamis.

Koridoriuje mane pasitiko Jana, ji jau buvo su piama ir pa
velg mane sutrikusi. A gteljau peiais.
Praau, nereikia, pamaniau. Tik tegu tai bna ne Sebastianas.
- Gal Zvirbl rakt pamiro, - sumurmjo mama ir prijo
prie dur. - Ji dar utruko atelj. O dangau, jau pus treios!
Einu jau, einu.
Tai buvo ne Zvirbl.
Ir ne Sebastianas.
Prie ms dur stovjo Luianas. Iblyks kaip kreida, per
mirks iki paskutinio silo galiuko, nuo plauk lajo vanduo.
- Mums reikia pasikalbti, - tar jis iurkiai. - Vieniems.
Ir itai sakydamas jis irjo ne mane, o Jan.
- tai. - Jis bruko mano mamai rankas lapel popieriaus. Laukiu js.
Ir netars n odio, nevilgteljs mane n akies krateliu,
dingo naktyje.

Devynioliktas

sekundes Jana usimet kakokius drabuius.

Mano klausimai ar priekaitai buvo tokie patys bevaisiai kaip ir
juokingas bandymas prieintis mamai.
Bandiau ustoti duris, kvieiau pasikalbti su manimi, pasa
kyti, kur ji susitiks su Luianu, bet ji netarusi n odio nustm
mane - su stebtina jga - al ir su ramentu ilubiojo laukan.
Pasileidau i paskos, mginau truktelti j u varko, okau prie
ais automobil, bet ji jung atbulin pavar, pasuko ir cypian
iomis padangomis ilk.
Bandiau lkti i paskos - basomis per ledin asfalt, rkiau
ir cypiau, kol mama inyko man i aki.
Zvirbl rado mane gatvje. Audra tar man plaukus, lietus
tal veid.
Ji nuved mane namo. Susupo antklod, sutvarst pdas (n
nepastebjau, kad lipau ukes), keikdama Jan - tai buvo pir
mas kartas, kai ji keik Jan man girdint, - ir ivir man kartos
arbatos, bet jos a n nepalieiau.
Kai Jana gro, buvo pus devintos ryto.
Ji buvo labai rami ir pasak lygiai penkis sakinius:
-Tu dabar eini savo kambar, Rebeka. Ir pradedi krautis
daiktus. K tik skambinau tavo tiui. Jis mums nupirks bilietus.
Nuskraidinsiu tave Los Andel.
PER KELIAS

ANTRA DALIS

Dvideimtas

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Penktadienis, 2008 lapkriio 21,10:08
Kam: Rebekai Volf
Tema: ?????????????
Beke???
Tu Los Andele???
Ir ten GYVENSI neribot laik???????
Praau pasakyti, kad tai POKTAS, ir dar pats PIKIAUSIAS, kok tik
esu girdjusi!!!
Lyg pamiusi nuo vakar bandau tave pasiekti!!
Tavo mobilusis ijungtas???!!!
virbl man dav tavo tio tel., bet jis sako, tu su niekuo nenori
kalbtis.
Jis sako, kad tu turi kambaryje neiojamj komp ir vliausiai ian
dien popiet tavo ei. patas bus diegtas.
Jis sako, a turiu tau parayti laik.
Ir RAAU!!! Kas??? NUTIKO??? Ar tai susij su LUIANU???
Sutrikusi Zuz - linkjimai

293

Nuo: Aarono Midlehovo aaronmiddlehauve@freenet.de

Data: Pirmadienis, 2008 lapkriio 24,18:09
Kam: Rebekai Volf
Tema: Nam darbai
Labas, Rebeka,
ar tiesa, kad tu Amerikj?
Zuz iandien per angl kak usimin.
Liuks!!!
Bet... ... Kaip dabar bus su ms dialogu apie t ml visuomet-mirti-per-jaunas?
A buvau u, tu prie, ar atvirkiai?
Tigras mano, kad tai mano neskm, jei porinink (cituoju)isikl
pas barbarus".
Tai reikia: jei nepateiksiu darbo, gausiu ek.
Taigi gal tu kartais jau pradjai?
(inoma, ne mirti )
Bt faina, jei man k nors atsistum.
Nesvarbu, u ar prie.
O gal net abu?
Baisiai dkui, aiku!

Mail back, Aaron

294

Nuo: Marijanos Volf marianne-Wolff@t-online.de

Data: Antradienis, 2008 lapkriio 27,20:15
Kam: Rebekai Volf
Tema: Balti sportbaiai
Mieliausioji Rebeka,
skrisdama namo sdjau alia maos mergaits, kuri vis keli spar
d man blauzd baltu sportbaiu. Po kiek laiko a pradjau liumbti,
bet niekaip negaljau iaikinti nusigandusiai mamai, kad jos dukra su
tuo neturi visikai nieko bendra. Viskas, apie k galjau galvoti, buvo
tai, kad tu vaikystje turjai lygiai tokius pat baltus sportbaius ir vie
n niri lieting dien btinai norjai su jais eiti aidim aiktel.
Neleidau, nes lauke buvo lapia. Tu maldavai, paskui burnojai ir galiau
siai ijai aisti apsiavusi virbls guminius batus ir pasimusi kibirl
smliui. Kai grai, su pilnu kibiru smlio nuingsniavai prie bat ds,
drbteljai kiekvien sportbat po ger sauj lapio smlio ir pasakei
man: e tau, kvaila mama." A tada taip juokiausi, o tu sitai, bet v
liau pamirai, dl ko ant mans pykai, ir viskas vl buvo gerai.
Vilkiuke, pradjau laik kokius tkstant kart ir tkstant kart
vl itryniau, nes neinojau, k rayti toliau. Negaliu liautis norjusi,
kad viskas bt taip paprasta, ir kartu inau, jog kart nra tokio dide
lio kibiro purvo iam pasauliui, kad bt galima visk sutvarkyti.
Tai, k a padariau, buvo blogiausia, k tik galjau padaryti, ir kiek
vienas bandymas paaikinti mano elgesio prieastis lunga, nes kaip
tik it prieasi ir negaliu tau paaikinti. Tai skamba taip absurdikai
ir baisiai, kad man darosi bloga, ir inau, kad ita raliava tau nepad
siu, bet tik bandau padti paiai sau.
Ir vis dlto noriu tau padti labiausiai u visk.

295

Tio pasilymas man skirsti atgal j Hamburg tikriausiai buvo vie

nintelis teisingas sprendimas.
Rebeka, myliu tave. Net jei tu dabar mans nekenti.
Myliu tave labiausiai u visk pasaulyje.
Tavo mama

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Ketvirtadienis, 2008 lapkriio 27,20:20
Kam: Rebekai Volf
Tema: A laukiu!
Mielausia Beke,
tavo mama grjo. Ji mano, kad Los Andele tau bus saugiau, ir dau
giau ia nra k pasakyti. Mudu su Sebastianu kaip pami bandm j
perkalbti, bet ji visikai atsitvrusi.
KAS NUTIKO???
Ir kodl tu neprieini prie telefono?
Tavo ttis sako, kad tu savo kambaryje, ir jis tavs paprays pasiti
krinti pat.
Pasitikrink dabar!
Sdiu prie kompiuterio ir laukiu tavo atsakymo.
Tavo Zuz

296

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Ketvirtadienis, 2008 lapkriio 27,21:20
Kam: Rebekai Volf
Tema: A LAUKIU!!!
BEKE?
EI?????????
REBEKA?
REEEEEEEBEEEEEEEEEECCCCCCCCCCCCCAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA?

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Ketvirtadienis, 2008 lapkriio 27,23:30
Kam: Rebekai Volf
Tema: Nekeniu laukti!
Dindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindi-

297

lindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilind ilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilindilinDI-

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Penktadienis, 2008 lapkriio 28,01:30
Kam: Rebekai Volf
Tema: KODL?
Kodl tu itaip sau darai?
Ar dar pameni, Beke, kai man prikiai, jog nesu alia, kai tau mans
reikia? Esu. Visuomet!!!
Tavo Zuz

298

Nuo: Sebastiano Goldmano sebastian-goldmann@web.de

Data: Penktadienis, 2008 lapkriio 28,21:00
Kam: Rebekai Volf
Tema: Tavo mama
Rebeka,
vakar man skambino tavo mama.
A jos klausimus (ar tu man raei, ar a tau raau, ar, ar, ar...) ne
atsakiau.
Noriau, kad tu tai inotum.
Noriau inoti, kaip tau sekasi.
Bet ne i tavo motinos.
O i tavs.
S.

299

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Penktadienis, 2008 lapkriio 28,18:09
Kam: Rebekai Volf
Tema: Luianas!
Beke,
sutikau Luian.
Turiu tau nuo jo kai k perduoti.
Jei nori suinoti k, turi man paskambinti.
Arba prieiti prie telefono, kai A skambinu.
O pastarosiomis dienomis a tai dariau madaug 3349332452393
4234243324323343430234034833 kartus. Gali bti, kad tavo pamot
nusamdys man profesional udik. Bent jau ijos balso taip atrod.
Taigi. Paskambink man. Tada papasakosiu daugiau.
Zuz

300

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Penktadienis, 2008 gruodio 5,06:22
Kam: Rebekai Volf
Tema: Tiesa
Beke,
gerai. Galbt tai buvo beviltikas bandymas, bet viskas nujo veltui.
inoma, a NESUTIKAU Luiano.
Bent jau BANDIAU jj surasti.
Bute niekas neatidar, bare jis nebedirba.
(viesiaplauk aibuojaniomis akimis velg mane gana piktai.)
Taigi. Tokia yra tiesa.
Mano tvai kit savait skiriasi.
O man tai visikai nusivilpt, kad tik i tavs k nors igirsiau.
(Arba perskaityiau.)
Tavo geriausia draug Zuz

301

Nuo: Patricijos Vargas patrizia-vargas@web.de

Data: Treiadienis, 2008 gruodio 10,21:19
Kam: Rebekai Volf
Tema: Ladys Night
Sveika, kaljimo sese,
dam vakarliai baigsi.
Man tavs taip baisai trksta.
Tavo virbl

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Ketvirtadienis, 2008 gruodio 11,22:05
Kam: Rebekai Volf
Tema: Nuotraukos
Sveika, Bk,
papraiau tavo tio atsisti js namo nuotrauk.
Oho. Dabar bent jau inau, kur tu taip suiktai gyveni. Ar bent jau
pairjai j js basein? Pamirkei maj kojos pirtel? Jei ne - verta!
Ten net a okiau. Jei su tavim, ir be virutins maudymuko dalies.
O jei dar nebuvai kojos pro duris iklusi, tai suiekojau jau iek
tiek informacijos apie js gyvenam miesto dal:

302

Pasitik Paliseidas yra prabangus rajonas, daugiausia ia didesni

nam, taip pat ma, kartais senesns statybos nam. ia yra dailus cent
rinis verslo rajonas Saullydio bulvare, jame rasite restoran, krautuvi,
bank ir biur. Be to, ia daug dideli park. Pasitik Paliseido vidurin
mokykla, vadinama Pali vidurine, igarsjo daugeliu film, toki kaip Helovino" serija su Dimiu Li Kuriu. Garsieji vokiei emigrantai (tokie kaip
Tomas Manas ar Lionas Foichtvangeris) gyveno ia nacionalsocializmo
viepatavimo Vokietijoje metais.
Dl pramog ar apsipirkimo P. P. man atrodo gana apgailtinai,
bet utat Amerikoj jau eiolikos galima gauti vairuotojo paymjim.
Tavo ttis sako, kad bet kada nupirkt tau main. Tada galtum nuva
iuoti Veneros papldim. Ten turt bti PASAKIKA. Be to, tavo ma
oji sesut turi madaug tavo amiaus aukl, ji turt bti gana auni
ir mielai su tavimi susipaint.
O Dieve, Beke, inau, kad itas laikas komarikas, bet visai nenu
tuokiu, k man daryti. Daugiau neberayti? Atvaiuoti pas tave? Mano
tvas sako, kad kelion apmokt, bet tavo tvas sako, kad dabar dar
ne metas. Kaip geriausia TAU, Beke, k a galiu padaryti? Praau padti
man, kad padiau tau!!!

Miss you so much!!!

Tavo Zuz
P. S. Mano tvai isiskyr.

303

Nuo: Sebastiano Goldmano sebastian-goldmann@web.de

Data: Sekmadienis, 2008 gruodio 14,23:45
Kam: Rebekai Volf
Tema: Nuotraukos
Miela Beke,
iandien popiet Karlas klaus apie tave.
Papasakojau jam, kad tu esi Los Andele.
Jis pasak, kad turiu nupieti tau pomidor.
Neinau, kodl jam galv ov tokia mintis.
Bet pieiu tau pomidor.
tai jis:

raudonas
storas
lygiu paviriumi
viduje minktas
tobulas
paeidiamas
Saugau tave.
Tavo Sebastianas

304

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Antradienis, 2008 gruodio 16,07:05
Kam: Rebekai Volf
Tema: Naujienos
Beke,
tavo motina sako, kad a turiu tavs nepalikti ramybje.
Tavo ttis sako, kad ir toliau usidarinji savo kambaryje. Miel
(spigus balsas) sako, jei a dar kart paadinsiu i gilaus miego, nes
esu per kvaila, kad sidmiau laiko skirtum, ji usisakys slaptint
numer (man labiau patikt profesionalus udikas).
O tavo maoji sesut (po to, kai padainavo man Rudolph the red

nosed reindeer, Jingle Bells ir My heart will go on) sako, kad tau galbt
reiks beprotnam, nes tu nieko nebevalgai ir dauai galva sien.
Beke, a nepasiduosiu. Niekuomet! Net jei itas suiktas patarimas
yra duotas tavo suiktos motinos.
!!!!!!!!!!!!! Zuz I!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

305

Nuo: Sebastiano Goldmano sebastian-goldmann@web.de>

Data: Penktadienis, 2008 gruodio 21,01:12
Kam: Rebekai Volf
Tema: Newsticker
Skanaus, Beke,
tai ioks toks naujien srautas i senojo pasaulio.
Karlui vjaraupiai (jis vadina juos nor takiukais ir atrodo kaip
etys i filmuko).
virblei etadien pirmoji paroda Kopelyje (inau tai, nes mano
tvas rpinasi vaimis).
Ponia Doner laukiasi (mes tariame dirbtin apvaisinim arba ven
tj Dvasi).
Tigras gijo miel nauj prot: skaitydamas rko pypk. Uvakar
jo direktor - atpl duris, tada isiiojo, sispoksojo Tigr tarsi vai
duokl ir netarusi n odio ijo lauk.
Dimos grup (inoma, be Zuzs) rengia koncert bare Pony".
Vakar su Aaronu sutraukme vien. Ujo nevaldomas noras ryti.
Didiausia pica su saliamiu, koldnai su sriu ir anktiniais pipirais, du
pakeliai saldainiuk Smarties", pus kario deros. (Vakaras buvo, kaip
Aaronas pasakyt, riebus!)
Pabaigoje apie orus: alta be tavs.
S.

306

Nuo: Patricijos Vargas patrizia-vargas@web.de

Data: etadienis, 2008 gruodio 22,21:19
Kam: Rebekai Volf
Tema: Fund exceptional
Rebekyte,
tavo mama tau para, kad galiausiai turi pradti k nors valgyti,
nes kitaip reiks tave maitinti dirbtinai, bet a j sulaikiau, kad nesist
tokio laiko. Sulaikiau ir nuo to, kad nesst artimiausi lktuv ir ne
lkt pas tave. (itai daryti ji ketina kiekvien dien.)
Stengiuosi jai iaikinti, kad itai tau nepads.
O kas tau padt?
Veikiausiai ne mano kulinariniai gebjimai. Bet galbt kitas recep
tas. Jau kart j tau skaiiau, dabar j nuraysiu:

Jau seniai inoma, kad povandeniniame pasaulyje slypi didelis po

tencialas. Ypa kempini ris turi simbolin reikm. Kempins yra tok
sins gynybos meistrs, o j genetinis kodas labai panaus mogaus. I
eiasdeimties tkstani kempini ri jr biologai iki iol ityrinjo
tik penkis tkstanius. Neseniai atrasta dar viena: Sponglia beatificae,
bendroji laims kempin. Skirtingai nei jos ries gentains, Sponglia be
atificae turi jutiklius, leidianius ja i pajusti galbt laimingas akimirkas ir
vietas. Magiku greiiu ir dar visikai nepaaikinamu bdu ji atsiduria ten,
kur reikia, ir budrius asmenis skatina pajusti atitinkamas laims situa
cijas. O kempini chemin gynyba susitelkia baimingas ir destruktyvias
mintis, taigi ios alia laims kempins neturi ans ilikti.
Papraiau tavo tio teikti tau rankas visikai asmenin laims
kempin, tikiuosi, ji tave pasieks!
Tavo antroji mama Pat

307

Nuo: Aleko Rido alecreed@amail.com

Data: Pirmadienis, 2008 gruodio 24,21:49
Kam: Rebekai Volf
Tema: Please talk to me

Little Wolf,
neinau, ar skaitai laikus, bet tai mano paskutinis bandymas iki
tavs prasiskverbti. Nedaryk mums to. Pasikalbk su mumis. Suvalgyk
k nors. Praverk duris - abiem prasmmis. Jei ne dl savs, tai dl savo
maosios sesuts, kuri jau savaii savaites daro tau dovanles ir sva
joja, kad rytoj ryte tu su ja sdsi po Kald eglute.
Pasikalbkime.
Suraskime ieit!!!

All my love from next door and merry Xmas,

Dady

308

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@amx.de

Data: Pirmadienis, 2008 gruodio 24,22:55
Kam: Rebekai Volf
Tema: iandien per televizori
Miela Beke,
inau, nedert man tau to rayti, bet iandien popiet atsitiktinai
usiroviau ant Heids filmuko ir TOTALIAI apsiblioviau. Heide, Heide,
grk namo, rask savo laim, grki atgalios...
xxx Tavo Klara

Nuo: Sebastiano Goldmano sebastian-goldmann@web.de

Data: Pirmadienis, 2008 gruodio 24,22:56
Kam: Rebekai Volf
Tema: Given up

Wake in a sweat again

Another day's been laid to waste
In my disgrace
Stuck in my head again
Feels like I'll never leave this place
There's no escape
I'm my own worst enemy
I've given up
I'm sick of feeling
Is there nothing you can say
Take this all away
I'm suffocating
Tell me what the fuck is wrong - with me
I don't know what to take
Thought I was focused but I'm scared
I'm not prepared
I hyperventilate
Looking for help somehow somewhere
And no one cares
I'm my own wort enemy
I've given up
I'm sick of feeling
Is there nothing you can say
Take this all away
I'm suffocating
310

Tell me what the fuck is wrong - with me

Put me out of my misery*
Beke, ar tu itaip jautiesi?
I care.
Merry Christmas,
S.
* Vl prabundu ipiltas prakaito,
Dar viena diena prabga veltui
Savo paties nemalonje.
Vl lindau kliuvau,
Atrodo, niekada i ia neisikapstysiu,
Nra kaip pabgti,
Esu savo paties pikiausias prieas.
A pasidaviau,
Nuo jausm mane pykina.
Ar nieko neturi man pasakyti?
Paimk visa tai i mans,
A dstu,
Sakyk, kas, po velni, yra man.
A neinau, ko imtis,
Maniau, kad man viskas gerai,
Bet man baisu,
A nepasirengs,
Man trksta oro,
Visur iekau nors kokios pagalbos,
O visiems tas pats.
Esu savo paties pikiausias prieas.
A pasidaviau,
Nuo jausm mane pykina.
Ar nieko neturi man pasakyti?
Paimk visa tai i mans,
A dstu,
Sakyk, kas, po velni, yra man.
Itrauk mane i itos kanios
(paodinis grups Linkin Park dainos Given up vertimas).

311

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Antradienis, 2008 gruodio 25,23:15
Kam: Rebekai Volf
Tema: ?!
Miela Beke,
k tik kalbjausi telefonu su Jana.
Ji man papasakojo, kad siaubingai jaudinasi, nes tu atsisakai bet
kokio maisto ir dabar veikiausiai reiks imtis kitoki priemoni".
Tavo ttis ir tavo suikta pamot man N ODIU apie tai neusi
min!!! Ir dar a manau, kad tavo maoji sesut nori mane apmulkinti.
Meldiau tavo motinos, kad parsivet tave atgal. Joki ans. O ma
noji pasak, kad man nereikia taip sijausti. Nekeniu vis motin.
Beke, Beke, Beke, mano nuostabiausioji Beke!
Meldiu, nepasiduok!
Menkiausias tavo enklas, ir bsiu pas tave. Tutuojau. Bet nieko
nedarysiu prie tavo vali.
Ir praau - SUVALGYK K NORS!!!
Tavo Zuz

312

Nuo: Dimitrijaus Arvanido dimitrios-arvanitis@yahoo.de

Data: Pirmadienis, 2008 gruodio 29,00:02
Kam: Rebekai Volf
Tema: tik iaip
Hai,
igirdau (i Lerojaus), kad tau nelabai kaip sekasi.
Gaila.
Tikrai!
Raau tau, nes noriu pasakyti, kad tu buvai teisi - dl Zuzs.
A buvau iknius. Bet mons gali pasikeisti.
Sakau tai tau ne todl, kad jai pasakytum, jau pats tai padariau.
(Pasakiau, kad buvau iknius.)
Tik noriu, kad ir tu tai inotum. (Kad mons gali pasikeisti.)
Nesu labai gabus raytojas. Tu veikiausiai jau pastebjai. Vis dlto.
Norjau, kad tu tai inotum - dl geriausios tavo draugs ir iaip.
Beje, retkariais parayk Zuzei. Manyiau, ji eina i proto. (To a,
ties sakant, neinau, bet manau, nes ji atrodo siaubingai nusiminusi.)
Linkjimai, Dima

313

Nuo: Sebastiano Goldmano sebastian-goldmann@web.de>

Data: Ketvirtadienis, 2009 sausio 1,08:09
Kam: Rebekai Volf
Tema: nebeinau, kas toliau
Rebeka,
Zuz sak, kad rytoj tave vea klinik.
Jau valand raau ir trinu mginim sukurpti drsinant sakin (dr

sinant sakin??? Ar tikrai a taip paraiau?).

Matai, a nebeinau, kas toliau.
Tralialia, a neinau, kur esu, nebeinau, kas toliau...

I eat my shorts.
Take care,
S.

Nuo: Zuzanos Rosman susanna-rossmann@gmx.de

Data: Pirmadienis, 2009 vasario 16,19:55
Kam: Rebekai Volf
Tema: iandien TAVO gimtadienis!
Su gimtadieniu, Beke,
tavo ttis sako, kad iandien tave paleis i klinikos. Jis teigia, kad
blogiausia jau praeityje, bet vis dar nekalbi.
Pirmiausia nustosiu tau raiusi ir tvirtai tikiu, kad tu man anksiau
ar vliau apie save pranei.
Ir kad mans nepamiri.
Tikiuosi, mano gimtadienio siuntinlis tave pasiek.
Aminai mylinti
Tavo Zuz

Nuo: Marijanos Volf marianne-Wolff@t-online.de

Data: Pirmadienis, 2009 vasario 16,07:45
Kam: Rebekai Volf
Tema: Visa ko geriausio
Sveikinimai gimtadienio proga, Vilkiuke.
Esu tokia laiminga, kad tu vl pas tt. Ir taip mielai biau su tavi
mi. Bet suprantu, kad tu nenori mans matyti. Myliu tave.
Tavo mama

Nuo: Patricijos Vargas patrizia-vargas@web.de

Data: Pirmadienis, 2009 vasario 16,14:20
Kam: Rebekai Volf
Tema: Linkjimai
Miela Rebeka,
Linkjimai
Tau nuo mans!
Tavo virbl

316

Nuo: Sebastiano Goldmano sebastian-goldmann@web.de>

Data: Pirmadienis, 2009 vasario 16,20:09
Kam: Rebekai Volf
Tema: Tavo gimtadienio dovana
Skridau iandien karto oro balionu vir Hamburgo.
Tu buvai su manimi.

Happy birthday, Becky,

Tavo Sebastianas

Nuo: Rebekos Volf rebeccaWolff@web.de

Data: Pirmadienis, 2009 vasario 16,23:30
Tema: Laikai
Miela Zuze, mielas Sebastianai, miela virble,
k tik pasitikrinau pat.
Dkui, kad esat.
Myliu jus.
Vliau paraysiu daugiau.
Rebeka

317

Nuo: Rebekos Volf rebeccaWolff@web.de

Data: Pirmadienis, 2009 vasario 16,23:35
Kam: Dimitrijui Arvaniiui
Tema: Tavo laikas
Sveikas, Dima,
dkui u laik
Rebeka

Nuo: Rebekos Volf rebeccaWolff@web.de

Data: Pirmadienis, 2009 vasario 16,23:37
Kam: Aaronui Midlehovui
Tema: Mano nuomon
Sveikas, Aaronai,
apie Tigro nam uduot: I have no fucking opinion about this. (Da
bar jau truput per vlu atiduoti darb, bet gali perduoti ir vliau.)
Linkjimai, Rebeka

TREIA DALIS

Dvideimt pirmas

PIRMAS MOGUS, su kuriuo a po dvylikos savaii ir trij

dien pasikalbjau, buvo mano maoji sesut.
Kaip tik nusimiau ausines ir igirdau prie savo dur tyl
verklenim. Daina, kuri Sebastianas ura laike, be paliovos
skambjo mano grotuvlyje, o tio man dovanotas kompiuteris
atvotas stovjo ant raomojo stalo. Mano draug laikai buvo
perskaityti, Zvirbls laims kempin guljo skraite. Ttis paklau
s Zvirbls patarimo ir paguld jos kaldin dovan man lov.
Tai buvo t dien, kai jis ive mane klinik.
iandien ryt buvau irayta, savo septynioliktj gimtadie
n praleidau ia, iame kambaryje, kur pirm kart smoningai
pamaiau.
Tai graus kambarys su viesiais baldais, aukta plaia lova su
baldakimu, alimais vonia, drabuin ir didiulis langas su vaiz
du jr. Ant pristatomojo staliuko prie baltos sofos stovjo vaza
su saulgromis. Aplink j buvo sukrautas kalnas paket paket
li. Vis dien sdjau prie raomojo stalo, pirmiausia spoksojau
jr, paskui ekran.
Jros jau nebebuvo matyti, o ir mano gimtadienis beveik
baigsi.
321

Prie dur vl suniurkiojo, kart igirdau visai aikiai.

- Ei? - Nuo savo balso pati krpteljau. Gerklje kakas
gergd, keistai pastamas jausmas. Ar tai ia a kalbu? Paban
diau dar kart. - Ei?
Langas buvo praviras, u jo tyliai lamjo medio lapai. Dau
giau i lauko nieko nebuvo girdti. Nam, kur ved ilenkta
palmmis apsodinta gatv, supo milinikas sklypas.
Kitados ttis man pasakojo, kad is namas - Miels tvo,
ymaus architekto, dovana vestuvi proga. Nuotrauk jis man
niekad nesiunt. Jo gyvenimas Los Andele man visuomet buvo
kakas abstraktaus.
niurkiojimas pagarsjo.
Nujau prie dur. Tyliau nuspaudiau ranken ir pavelgiau
savo maj sesut.
Ji guljo ant grind, susisukusi kamuoliuk. Buvo su baltais
naktiniais markiniais, viesios garbanos lapios nuo prakaito. Ji
miegojo, veikiausiai verk per miegus. Salia jos stovjo nedidelis
pyraglis su septyniolika vakui, visos sudegusios iki pat apa
ios. Sis vaizdas kakodl mane sujaudino labiau nei visi mano
draug laikai.
Vai atrod kaip angelas, nukrits i dangaus. Pasilenkiau prie
jos, velniai papuriau u peties, o kai ji nepabudo, pakliau,
nusineiau savo kambar ir paguldiau lov.
- Ei, - sukudjau atsiptusi. Vai nebuvo sunki, bet jau se
nokai neneiau nieko daugiau, tik savo paios kno svor. - Ei.
Tu sapnuoji. Pabusk. Tu sapnuoji...
Vai pramerk akis.
- Tu gali kalbti?
322

A linkteljau. Ne tik tai. Veikiausiai galiu ir girdti. I ties

girdti - ne kaip per vat.
Vai velg mane netikdama savo akimis.
- Dar. Pasakyk dar k nors.
- Sveika, - tariau a. - Tu sapnavai neger sapn.
Vai plaiai nusiiovavo rodydama eil atri balt dantuk.
- inau, - tar ji. Jos balsas buvo auktas, dainingas. - A
danai sapnuoju negerus sapnus.
- Apie k?
- Apie pabaisas.
- Ar jos nori tave susti?
- Ne. - Vai pasitryn akis. Jos buvo didels, tamsiai mlynos,
su ilgomis tankiomis blakstienomis. - A noriu jas susti. Tai la
bai maos pabaisiuks. Jos mans bijo. O kai jos pradeda drebti,
a irgi isigstu. Ar tai kvaila? Bijoti savs paios?
A papuriau galv.
- Ne, - tariau.
- Tada gerai. - Vai atrod patenkinta. - Manyiau, pabaisos
juk neskanios. A ikepiau tau pyrag.
Linkteljau.
- Jis vis dar stovi prie dur.
- Atnek j. - Dainingas Vai balsas gavo griet sakintojos
ton.
Tai buvo okoladinis pyragas su banan gabaliukais ir rieu
tais. Vai norjo, kad a j supjaustyiau, ir suvalgme po ma
gaball. Pyragas buvo siaubingai saldus, tikjausi, kad mano
skrandis j suvirkins.
- Ar dabar tu jau sveika? - paklaus Vai.
323

Isiviepiau ir nustebau suvokusi, kad ir ypsotis reikia jg.

Rank ir koj raumenis treniravau su ligoni gimnastikos trene
re, o veido raumen tai ne.
- Taip, - tariau tarsi pasitikrindama. - Dabar a vl sveika.
- A irgi kart buvau ligoninje, - prane Vai. - Kai i na
melio medyje idribau ant tvoros. Bum, ir praradau smon! Vai krito ant lovos ir uvert akis. - Ar ir tu buvai netekusi s
mons?
- Panaiai, - pasakiau, nes tai, ties sakant, tiko labiausiai.
Buvau bejg i skausmo net tris mnesius. Sebastianas norjo
gero man sisdamas Linkin Park dain, bet eils n i tolo
neatitiko mano jausenos. A ir pati negaljau surasti odi tam,
kas man nutiko. Skausmas prasidjo lktuve ir vis stiprjo, juo
ilgiau buvau ia.
Skausmas laik mane savo gniautuose it plri pabaisa, ku
rios valiai buvau atiduota, ir ugo visus jausmus ir mintis, ku
riems galbt mogus yra sukurtas.
Keisiausiu bdu klinika, nuo kurios mane visi taip norjo
apsaugoti, buvo mano isigelbjimas. T dien, kai ttis mane
ten nuve, skausmai pasidar tokie nebepakeliami, kad biau
padariusi bet k, kad tik jie nurimt. Galbt net biau nusiu
diusi, jei biau turjusi toki galimyb. Kai susirietusi guljau
ligonins lovoje, maiau, kaip aplink mane visi laksto. Kad ir k
t dien man dav daktarai, tai padjo. Nuo tada darsi geriau,
maais maais ingsneliais. Pirmiausia mane maitino dirbtinai,
vliau pradjau ir pati valgyti. Mano knas vargais negalais pri
simin, kad turi raumenis ir tikrai gali jais naudotis. Gimnasti
kos salje ir plaukimo baseine susigrinau jgas, ir kai iandien
mane ttis vesi namo, daktarai pasak, kad fizikai a esanti
324

atsigavusi. Apie mano dvasin bsen jie nieko negaljo sprsti.

To negaljau net a pati, nes tuomet, kai liovsi kno skausmai,
radau kit bd malinti pavojingas mintis.
Ir ia man padjo Zvirbl. Nors tuomet dar nebuvau perskai
iusi jos laiko, prisiminiau t viet apie toksin gynyb. Ji tapo
tam tikra mantra, j kartoju kaskart, kai draudiamos mintys
mgina prasiskverbti smons paviri.
- Ar vl tapai nebyle? - paklaus Vai. Ji atsitp prieais
mane ant lovos ir tyrinjo mano veid. vilgsnis buvo dmus
ir vertinantis, tarsi biau usakyta prek, dl kurios ji svarsto pasilikti ar sisti atgal.
- Ne, - tariau ir dar kart pabandiau yptelti. - Dkui u
pyrag. Jis tikrai gardus.
Vai nenuleido nuo mans aki.
- Manau, tu atrodai visai kaip mano ttis, - konstatavo ga
liausiai.
Svarsiau, ar tai jai pranaumas, ar trkumas. Prieingai nei
a, Vai neturjo n menkiausio panaumo mudviej tt.
- Mamai taip neatrodo, - pasak Vai. - Ji mano, kad tu turi
nebent netikusi tio bruo. Kas yra netik bruoai?
- Gal mama tau geriau tai paaikint, - tariau a, bet Vai jau
ir taip nagrinjo kit klausim.
- Ar dabar ivyniosi dovanas? klaus ji spinduliuojaniomis
akimis.
Pavelgiau dovan kaln. Padariau tai dl Vai, kuri aistringai
metsi prie mano dovan. Plyo popieriai, skraid kaspinai, o Vai
ikilmingai, tarsi pati vst gimtadien, teik man vien dovan
po kitos. A mechanikai miau jas. Skaitmenin kamera, kupo
nas vairavimo pamokoms ir itaigingas Los Andelo fotografij
325

albumas nuo tio. Sebastianas atsiunt man ilikimo paket raudon pirmosios pagalbos rinkinl, sudaryt i mano mgsta
miausi saldumyn ir jo paties rayt kompaktini plokteli.
Nuo Zuzs gavau rykiai raudon maudymosi kostiuml ir
sidabrin apyrank su pakabuiu. Tai buvo pus irdels, joje i
graviruoti odiai Friendsforever.
- O kas ten viduje buvo? - paklaus sesut. Ji mosteljo
pravir dut su urau Sponglia beatificiae.
- Laims kempin, - tariau tyliai ir vilgteljau raomj
stal, kur palikau kempin. Ant paskutinio paketo buvo uray
ta Nuo mamos, bet kai Vai jau ketino j praplti, sulaikiau jos
rank.
- To nereikia, - tariau rytingai. - Ar nemanai, kad tau me
tas lov? Jau gana vlu.
- Dar ne! - tar Vai ir atkio man pailg paketl. - Pirmiau
sia turi ivynioti mano dovan.
ypteljau savo maajai sesutei, seksi jau gerokai lengviau.
- Tu juk man padovanojai pyrag.
Vai pavelg mane nustebusi.
- Pyragas tai ne dovana. Nagi! Atplk!
A paklusau. Paketlyje buvo Vai portretas. Nupietas pa
prastu pietuku, be galo graus. Vai sdjo prie praviro lango, su
baltais naktiniais markiniais, garbanos krito ant pei. Didels
akys ilgomis blakstienomis velg tiesiai mane. Ji atrod labai
rimta, tyki, visikai nurimusi. Kad ir kas nupie portret,
pamat joje kak, ko nevelgsi i pirmo vilgsnio. Bet ne vien
dl to portretas buvo neprastas. Kairs portreto puss kontrai
buvo nupieti dvigubi, antroji linija labai velni ir plona, tik
uuomina.
326

- K tai reikia? - paklausiau a Vai.

Ji gteljo peiais.
- Neinau, - atsak. - Faja tiesiog j pripie.
- Faja? - suraukiau kakt.
- Mano aukl, - paaikino Vai. - Ji auni. Moka padaryti,
kad niekas jos nematyt. Ar tau patinka pieinys? Vai grietai
pavelg j mane. - Turtum padkoti. Labai ilgai turjau ramiai
sdti, kad gautum it dovan.
- Dkui, - tariau ir apkabinau Vai. - Bet dabar eisimmiegot.
Juk tau rytoj reikia mokykl, ar ne?
Vai uriet nos. Pirm kart jos balse pasigirdo drovumas.
- Ar galiu miegoti tavo lovoje?
velg mane taip maldaujamai, kad sutikau.
Patikliai tarsi uniukas maoji sesut murkteljo po mano
antklode. Kyteljo altus koj pirtus man tarp laun ir po
akimirkos umigo. Klausiausi jos ramaus, tolygaus alsavimo, kur
retkariais pertraukdavo tylus atodsis, ir, kaip kiekvien nakt,
mginau grumtis su miegu.
Laik, kai miegas reikia poils, vargiai galjau prisiminti. Kas
nakt sapnuodavau, kad mirtu. Tai bdavo tas pats mirties sap
nas, kur pirm kart susapnavau t treiadien Hamburge. Jis
gro Los Andele, nesiliov ir klinikose.
Guliu tame nepastamame kambaryje su aliu gauruotu kili
mu, glta lovatiese ant lovos ir sibuojaniu sietynu vir galvos.
Salia mans, ant pilvo, ant rank uks ir salsvas metalinis kraujo
kvapas nosyje. Kas nakt gaudiau or, kurio trko, ir vis taip
pat bejgikai meldiau palikti gyv. Praau. Praau, nereikia...
praau... leisk man...
327

virbls laims kempin mano rankoje, Vai knas ilo. Tar

si didiul ildykl ji glaudsi man prie pilvo. Jauiau minktus
jos odos pkelius, uodiau salsv emuogi kvap plaukuose ir
po kiek laiko pajutau, kad nebegaliu atsilaikyti prie mieg. Dar
por kart krpteljau ir nugrimzdau.
Pabudau nuo to, kad pro aki vokus skverbsi ryki viesa.
Sutrikusi miau mirkioti. Dangus u lango buvo skiesto pieno
spalvos. Negi a tikrai imiegojau iki ryto? Veikiausiai.
Vai guljo mano glbyje. Prie mano lovos klpojo ttis. vel
g mus, tarsi btume jo regjimas. Juodose jo garbanose blizg
jo ilos sruogos, veidas atrod sunyks, akys giliai kritusios. Bet
dabar jos pradjo spindti. Kaip tik iojosi kak sakyti, kai i
koridoriaus mus pasiek susijaudins balsas: Ar tu j radai?
Ttis krpteljo. Skubiai paoko ir nulk prie dur.
-Ji ia, - igirdau j tyliai ktelint. - ia, pas mano... pas
Rebek. Ji miega.
- Tai adink j! Po galais, pirm pamok jau pramiegojo...
Ttis udar duris.
Vl gro prie lovos, pabuiavo mane kakt, tada paglost
viesias Vai garbanas.
- Mes pramiegojom, mayle, - tar jis. - Tau reikia keltis,
gerokai vluojam.
Vai kak sumurmjo, sugrie dantimis, tada pasisuko
mane ir pasidjo galv man ant peties.
Ttis atsargiai nuklojo j.
- Vai, mayle. Kelkis. Tau reikia mokykl.
- Bet a nenoriu, - protestavo Vai vis dar pusiau pro mie
gus. - A sergu. Liksiu ia.
328

Ttis atsiduso.
- Eik, brangute. - Ttis pakio rank po Vai kneliu ir pa
kl j i lovos. Mano sesut nypdama m dauytis. Mau
kumteliu pataik tiui nos.
- Ei, - tariau a. - Taip nedera.
Ttis spoksojo mane atvipusiu andikauliu.
- Tu... Tu kak pasakei, - pralemeno jis.
Vai atsimerk. Ji vypteljo.
- Bet su manim ji pirma kalbjo.
Tio veide kakas lyg perlo. Jis pravirko it maas berniu
kas. Vai pabuiavo j.
- Nelidk, - tar ji. - Su tavim ji dabar irgi kalbs, ar ne?
Ttis irjo mane, tarsi vis dar negalt patikti savo akimis.
Kakur name aidjo Miels balsas.
- Alekai, jau ketvirtis po atuntos, jei mes u deimt minui
neivaiuosim, Vai praleis ir antr pamok!
-Tik nuneiu tavo maj sesut Mielei ir ikart griu, tar ttis.
Papuriau galv.
- Nebtina, tti. A... manyiau, dar norsiu kiek pabti viena.
- O, inoma, nieko tokio, visai nieko tokio, suprantu! - ttis
visas vytjo. Regis, j taip sukrt i mano lp igirsti odiai,
kad lygiai taip pat biau galjusi j ir ikeikti.
- Bet a liksiu namie, jei tau mans prireikt.
A vl papuriau galv.
- Nereikia, - pasakiau vargais negalais. - Kaip nors susi
tvarkysiu.
Ttis, rodos, kovojo pats su savimi.
329

- Gerai, paliksiu tau savo mobiliojo numer, - tar jis. - Vos

tik pabusi, usinorsi draugijos ar iaip ko, paskambink man.
Ikart griu. Gerai?
A linkteljau.
- Gerai.
Gal gale paskui tt usivr durys. Giliai atsidusau, bet ne
i palengvjimo. Kiekvienas ms pokalbio skiemuo reikalavo
jg. Pojiai buvo tokie, tarsi kas nors bt nulups nuo j ap
saugin plvel. Garsai aikesni. Kontrai rykesni. Kvapai sod
resni. A pabudau tikrja to odio prasme ir staiga supratau, kad
n sekunds ilgiau negaliu pasilikti iame kambaryje.
virbls laims kempins dabar nebepakaks. Man reikia eiti
laukan, kol draudiamos mintys ieko kelio smon.
I karto nebuvo lengva. Nunriau voni, isimaudiau due
ir atpliau drabuins duris. vilgsniu perbgau lentynas, pama
iau savo palaidin su ssagomis, kuri paskutin kart... stop!
Nupliau j nuo pakabo, nukiau u krvos megztini ir
isitraukiau alyvinius markinius. Kai apsimoviau dinsus, jie
man ikart nuslydo nuo klub. miau raustis iekodama dir
o, susijuosiau per tris skyles ariau sagties ir ilkiau laukan.
Koridoriuje sustojau ir siklausiau - ar neigirsiu tio, Miels,
Vai bals. Visur buvo tylu, regis, jie jau isiruo. Namas liko
man vienai.
Perjau visus auktus, atsidariau visas duris ir pavelgiau
visus kambarius.
Kiek ilgai buvau ia iki klinikos? Penkias eias savaites - man
buvo taip sunku tai sivaizduoti.
I ties buvau tarsi nurta, atskirta nuo visko, kas nutiko, ir
itaip buvo gerai. Viskas, kas buvo nauja, buvo gerai, o is namas
330

viskuo naujas. Architektas j veikiausiai apibdint kaip moder

n sapn i stiklo ir viesos. Visuose kambariuose buvo didiuliai
langai, siekiantys nuo medini grind iki aukt lub.
Buvo trys auktai. Paiame viruje tio ir Miels erdv su
daugybe drabuini - vienoje vien batai. jau visus, toliau
marmurin voni ir miegamj, pro kurio langus buvo matyti
kalnai, toliau kalvos su vieniais takeliais.
Mano kambarys buvo antrame aukte, kartu su svei kam
bariu ir Vai karalyste, kurioje buvo laipiojimo sienel, didiulis
akvariumas ir daugyb aisl.
Pirmame aukte buvo svetain. Langai buvo abiejose jos pu
sse, kairje buvo galima velgti kalnus, deinje per park
jr. rengta prabangiai ir altokai. Prieais juodas odines sofas
stovjo stikliniai staliukai su dideliais albumais apie modernj
men, fotografij ir interjer, bet neatrod, kad juos kas kada
nors bt varts. Dal kambario um Steinway fortepijonas,
kitame kampe stovjo didiul Budos statula i juodos bronzos.
Ant aukto stalo, vir kurio kabojo veidrodis plieniniais rmais,
buvo plienin vaza su baltomis lelijomis. Knyg lentyn ia
nebuvo, utat buvo didiulis plokias ekranas ir kompaktini
plokteli pilnos juodos lentynos. Ploktels buvo sudtos pagal
abcl - nuo Amerikos groybi iki Zoro.
Viskas buvo alta, ipuoselta ir ia nebuvo kuo kvpuoti.
Iskyrus Vai kambar, tik virtuvje atrod taip, tarsi ia kas nors
gyvent. Didiuliai aldytuvai, baras, galinga virykl ir atsarg
sandliukas, taiau ant nublizgint plieno lentyn radau tik tu
ius kavos indelius ir apverst saus pusryi dut.
U virtuvs plytjo sodas. J supo aukti mediai, sodas pa
njo gerai priirim park. Jo viduryje buvo baseinas. Zuz
331

buvo teisi - regis, tikrai verta bent maj pirtel j kiti, ir

staiga a to labai usimaniau.
Plaukimas dabar bt isigelbjimas, nes nam apirti bai
giau ir dabar jau nebesivaizdavau, kur toliau bgti. Problema tik
tokia: i baseino ileistas vanduo.
Ir t akimirk man pasidar aiku, kad ilgiau nebegaliu nuo
to bgti. Iki klinikos kentjau skausm. Klinikoje stiprinau
kn. Dabar skausmai ding, dabar turiu jg. Paskutin nakt
Vai veik net mano tyl. O udraustos mintys prasiskverb pa
vojingai arti paviriaus.
Maj sodo namel radau tik paioje pabaigoje. Jis buvo ki
tame sodo gale, tarp ydini citrinmedi.
Jau spausdama ranken inojau, kad tai tio nuosavyb. ia
buvo vienintel erdv, tik per du auktus. Viruje, kur link ved
siauri sraigtiniai laiptai, ant grind buvo patiestas didelis iui
nys. Sujaukti lovos baltiniai aikiai rod, kad iuiniu pastaruoju
metu danokai naudotasi.
Apaioje buvo idinys, prieais j patiestas storas minktas ki
limas, padliota dideli pagalvi, imtyta laikrai, sukrautos
krvos knyg ir padta tio gitara, kuri Jana jam padovanojo
gimtadienio proga prie daugel met. Didiausias baldas - ra
omasis stalas, ger keturi metr ilgio ir dviej metr ploio.
Ant jo stovjo kompiuteris, aplink j pristatyta tuzinai akmen,
kriaukli ir daugyb rmint nuotrauk. Vienoje Miel. Ji s
djo ant karusels arkliuko, viess plaukai plaikstsi aplink vei
d. Siunt objektyvui oro buin ir juoksi. Juoksi ne tik burna,
bet ir akimis - visas veidas simyljs, laimingas, vyti. Nereikjo
n klausti, kas fotografavo.
332

Trijose nuotraukose buvo Vai, kitose, madaug deimtyje, a,

beveik visose juokiausi. Skubiai nusukau akis alin - negaljau
paksti savo linksmo veido, tai pavojinga sritis.
vilgsnis ukliuvo u pageltusio raiinio, nermintas darbas
buvo atremtas tio kompiuter. Atrod gana senas. Deiniame
apatiniame kampe buvo urayta London 1912, plonomis linijo
mis iraityto parao apaioje nebuvo manoma iifruoti.
Paveiksle buvo vaizduojami du vyrai, madaug keturiasde
imties, tarp j jauna, ypa daili moteris. Jie pozavo prie sodo
pavsins, bet fonas buvo pavaizduotas vos keliais trichais.
Moteris buvo nuostabi. Juodi plaukai suriti uodeg, dide
ls juodos akys spindjo. Ji man truput panjo jaun Odri
Hepbern filme Pusryiai pas Tifani. Atrod gracinga, kone
trapi, stovjo labai isitempusi. Vyras jai i deins, viesiaplau
kis, ivaizdus, man pasirod pastamas, bet negaljau susivok
ti, i kur. Buvo udjs rank moteriai ant juosmens, ididaus
savininko gestas, ypsojosi savimi patenkinto vyrikio ypsena
objektyv. Vyras moteriai i kairs buvo tamsiaplaukis, aukta
kakta. Budriomis, labai rimtomis akimis jis taip pat velg tiesiai
objektyv.
vilgsnis sugro prie viesiaplaukio, dabar supratau, kur jau
buvau j maiusi. Tai mano prosenelis Viljamas Alis.
- Nenusigsk, - igirdau sau u nugaros.
Taip krpteljau, kad paveikslas ikrito i rank. Pirm se
kund pamaniau, kad tai Miel. Bet sodo namelio tarpduryje
stovjo mergait. velni bruo, blyki, akimirk topteljo, kad
tai Vai draug. Taiau geriau siirjusi supratau, kad mergait
333

vyresn, galbt net tokio amiaus kaip a, o gal kiek jaunesn.

Apsirengusi keistokai. Dvjo juod kepurait ir senamad suk
nut, tokios pat spalvos kaip jos akys - sidabrikai pilkos.
- Kas tu? - igirdau save klausiant, vis dar nustebusi, kad
odiai patys randa keli i mano burnos.
- A Faja, - tar mergait ir pakl nuo grind raiin. - Vai
aukl.
Ji kalbjo keistu senamadiu akcentu, neatrod, kad yra ame
rikiet. ypsodamasi nuvelg mane.
- O tu Roel?
Roel? Krpteljau ir pajutau savyje suruojant kibirktl
to mogaus, kuris a kitados buvau ir kuris nebt leids itoki
juokeli.
- Rebeka, - sunypiau. - A Rebeka.
Mergina, pasivadinusi Faja, vl ypteljo. Tada eng prie
mans ir atkio piein.
- Ar matei? - paklaus ji. Parod tamsiaplauk vyrik, o gal
tik a maniau, kad nori j man parodyti, bet tada pamaiau, k
i ties buvo nukreiptas jos smilius. Tamsiaplaukio ir jaunosios
moters platakos lietsi. Bet tai dar ne viskas. J mayliai buvo
sukabinti. Tarsi velgiant paveiksl, kuriame reikia k nors su
rasti - menkiausi detal pastebi tik tas, kas labai atidiai iri.
Bet ita detal suteik paveikslui visikai nauj prasm.
- Ar nebt domu suinoti, kaip nuo ios vietos klostsi
toliau? - paklaus Faja.
- Kas? - Spoksojau keistj mergin. - K visa tai reikia,
kok ia ml pliurpi?
Faja gteljo peiais.
334

- Mielai pasinekiau apie k nors kita, - tar ji. - Gird

jau, buvai klinikoje. Kaip ten? Miela? Ar susipainai su kitais
beproiais?
Ji palenk galv. Visai neatrod, kad aiposi, veikiau smalsau
ja, rimtai susidomjusi.
Man andikaulis atvipo.
- Klausyk, ar tau visi namie? - pratrukau. - K tu ia apskri
tai veiki? Jei teisingai supratau, esi Vai aukl, o ne mano. Ar... Nepatikliai ingteljau atgal. - O gal tai dl mans tu ia? Ar
mano ttis tave man ant sprando ukor?
- Ne, - paprastai atsak Faja.
- Taigi, - suniurzgiau. - Tada dink ir palik mane ramybje.
- Ramybje? - Faja ypteljo, kart atrod, kad linksmina
si. - Tikrai nenorjau tau trukdyti. Tenorjau palikti inut Mielei ir vaiuoti papldim, bet pamaiau, kad sodo namelio
durys praviros. Taigi... - Ji vl nusiypsojo. - Iki pasimatymo.
Palieku tave ramybje.
Prie ieidama i sodo namelio, Faja lengvu judesiu nusitrau
k nuo galvos juod kepurait. Tai, kas pasirod i po jos, mane
nukrt tarsi elektros smgis. Ilgos, juosmen siekianios garba
nos buvo ugnins spalvos.
- Palauk, - pralemenau. - Palauk. Tu ketinai... papldim?
Faja dar syk atsisuko mane.
- Taip, - pasak ji. Nuskambjo beveik kaip klausimas.
Paskutin nakt sapnavau, kad sdime papldimyje. Neinau,
kur taspapldimys. iaip ar taip, ten daug kas vyko. Vandenyje
banglentininkai, keli jaunuoliai aid tinklin, salia ms sdjo
mergait. Ilgomis ugninmis garbanomis, vilkinti senamad suknu
335

t. Pilkai sidabrins spalvos. Pie mao berniuko portret, o mes

irjome.
Vai dovana. Jos aukl jai nupie.
Spoksojau Faj. Energij, kuri dabar siaut mano kne,
buvo galima palyginti su adrenalino perdozavimu.
- Jei tau nieko, - iopteljau, - galbt galiau... kartu?
Faja abejingai gteljo peiais.
- inoma, - atsak.

Dvideimt antras

spalvos bentl su raudonomis odin

mis sdynmis, kuriuo nusileidusios stog lkme lenkta gatve
Saullydio bulvaro link, o i ten tolyn Ramiojo vandenyno
pakrants greitkel, kai ar Faja nusipirko susitaupiusi i aukls
atlygio. Bet gal ji turi turtingus tvus, o gal tai tio ar Miels
automobilis.
Faja paliko jiems abiem inut, kad truput mane paveios ir
vliausiai vakarienei pargabens namo. K apie tai pagalvos mano
ttis, neinojau, bet man maai ir terpjo.
Faja tyljo. Atrod susikaupusi, tarsi vairuoti bt sunkus
darbas, i esms man tai buvo labai paranku.
Kratovaizdis kairje buvo kalvotas. Sen bei ten kaln atlai
tse buvo pristatyta nam. Stovjo viebuiai, ant j stog ple
vsavo Amerikos vliavos, augo daugyb palmi. Deinje greit
kelio pusje, taip pat u palmi, matsi jra.
Ji buvo sidabrikai mlynos spalvos, paviriuje atsispindjo
milijonai mirguliuojani viesos takeli. Auktos bangos nir
tingai dausi krant.
Beveik instinktyviai kvpiau, kvepjo druska, gaivumu, pa
jutau, kad ikart pasidar lengviau alsuoti. Faja pasisuko mane
SVIESTINIO KREMO

337

ir ypteljo. Staiga ji man pasirod keistai artima. Tarsi i ties

jau btume kadais susitikusios.
Plaia papldimio promenada, kuria dabar vaiavome,
mums prieais skriejo sportininkai, dviratininkai, riedutininkai.
Po kiek laiko pasirod sena karusel - nedidelio pramog parko
dalis. Ten ved ilgas takas, pilnas moni. Faja prisuko radijo
imtuvo gars.
- Tai Santa Monikos prieplauka, - paaikino ji. - Viena i
Vai mgstamiausi viet. Po sunkios dienos man tenka dvide
imt kart su ja pasisupti.
A neklausydama linkteljau.
Kairje gatvs pusje dabar plytjo didels sodriai alios ve
jos, jose vaikai aid futbol, akivaizdiai turtingos amerikiets
brangiais sportiniais kostiumais vediojo unis, vliau pasiro
d pirmieji benamiai. Jie buvo isiskleid pievoje palapines ir
miegmaiius, sdinjo pulkeliais arba stovjo prieais aplu
sius imargintus namelius su ratais, ant nameli stog buvo
prikrauta di, sen krsl ir daugyb visokio lamto. Faja
padidino greit.
- Greitai bsim vietoj, - tar ji. - tai ia buvo Santa Moni
ka. Dabar jau bus Veneros papldimys. Surasiu viet automobi
liui pastatyti ir nueisime prie jros. Taip?
Prajusi nakt sapnavau, kad sdime papldimyje. Neinau,
kur taspapldimys.
Faja pastat bentl nedidelje oninje gatvelje. Tai buvo viea
aiktel. Du jauni banglentininkai juodais aptemptais kostiumais
su ryki spalv banglentmis po paastimis vilpteljo mums.
Tamsiaodis stovjimo aiktels darbuotojas pam i Fajos penkis
dolerius ir pavadino j meilute. Man mirkteljo ir paklaus:
338

- How areyou today; my Love?

- fiw, thank you, - sumurmjau ir nejuia pabandiau si
vaizduoti, kaip vokietis aiktels priirtojas klausia: Kaip tu
iandien laikaisi, meilute?
Faja pasiiupo nuo upakalins sdyns odin krep ir pamo
jo man eiti paskui j.
Mes pasukome kairn onine gatvele ir prajome pro grafitin
piein, ipurkt ant namo sienos. Jis buvo nupietas komikso
stiliumi - didiul merginos galva juodais plaukais. Kirpiai sie
k akis, oda alyv spalvos. Akys migdol formos, bet vilgsnis
netiktinai grietas. Kairje didelmis juodomis raidmis buvo
urayta: Remember whoyou are.
- Man patinka Veneros papldimys. Ten, kur gyvena tavo
eima, a neitveriau, - tar Faja ir nusiypsojo.
A irgi neitveriu, pamaniau bandydama neatsilikti nuo Fajos, kuri dabar pasuko kairn.
- Dar gabaliukas liko, - tar ji.
- Viskas gerai, - atsakiau ir viduje dkojau grietajai sese
lei, kuri padjo mano knui atsigauti. Kai klinikoje pirm kar
t ilipau i lovos, man tikrja to odio prasme sulinko kojos,
artimiausiomis dienomis nueiti iki tualeto atrod ekstremalaus
sporto aka.
Papldimio promenad, kuria dabar jome, Faja pavadino
Pagrindiniu okeano taku, ir dabar supratau, k Zuz savo laike
turjo omenyje, kai vadino Veneros papldim pasakiku. Si pro
menada buvo kakas panaaus kaip anceno kvartalas Hambur
ge, bet kur kas daugiau, prieingai nei mano tio gyvenamajame
rajone, net jei buvau maiusi t viet tik pravaiuodama, ia vir
tikras gyvenimas. Faja papasakojo man apie ios vietos kr
339

j Abot Kinj. Tai buvo tabako milijonierius, pelk pietus

nuo Santa Monikos jis pavert kanal iraiytu teminiu parku su
pramog vietomis ir plaukiojaniomis gondolomis. 1920-aisiais
gaisras sunaikino didij dal statini.
- Dimis Morisonas, - pasakojo Faja, - buvo vienas t, kurie
vertino ios vietos aves. Miestas paskyr pinig iai vietai at
kurti, ir nuo deimto deimtmeio pabaigos Veneros papldimys
laikomas viena ymiausi Los Andelo viet.
Prajusi nakt sapnavau, kad sdime papldimyje. Neinau,
kur taspapldimys. iaip ar taip, ten daug kas vyko.
Promenada buvo pilna moni. Vaikai, kdikiai, juoda
odiai, baltieji. vairiausio amiaus ir sluoksni moni ia
knibdte knibdjo, vietomis mes galjome judti tik sraigs
tempu. I vis kamp sklido muzika, pals miinys i bgn,
repo, roko ir elektrinio popso, mums i kairs rikiavosi papldi
mio viebutukai, smulkmen krautuvls, kavinuks, aikiaregi
bdels, tatuiruoi meistr kabinetai, papuoal ir markinli
prekeivi stendai. Gatvi muzikantai grojo gitaromis, i didiu
lio garsiakalbio sklido hiphopas, reperis ilgomis veltinmis kasy
tmis ant grindinio idarinjo pasiuiausius judesius, vyrikis su
kojkais pasilenk prie maos mergaits, indas su turbanu ir ila
barzda pralk pro mus ratukinmis paiomis.
Faja ingsniavo alia mans tyldama, tik retsykiais ms
vilgsniai susitikdavo ir ji man ypteldavo. Kakuo ji panjo
Zvirbl.
Prajome pro brjus i delno. okjus ir gatvs muzikantus.
Didiuliame narve su juslingu pavadinimu Musele Beach treni
ravosi raumeningi vyrai. Ant ilg sulankstom stal menininkai
340

buvo idlioj savo paveikslus, daugiausia paprastuius, gatvs

men, popmen ir ezoterinius dalyklius. Kai kurie menininkai
pasisveikino su Faja, prie kai kuri ji stabteljo persimesti keliais
odiais. A pavelgiau papldim.
Vandenyje - banglentininkai.
Promenadoje eismas aprimo, greiiausiai veikme judriausi
jos dal. Gyvenamieji namai ia irgi panjo meno krinius.
Vis langai buvo didiuliai, atsukti jr, bet namai madingesni
ir gyvesni nei tas altas pastatas, kuriame gyvena ttis su Miele.
Faja pasuko prie vienos prieplaukos. Ir dabar a galjau i
ariau apirti baglentininkus ir buriuotojus. Prie pat kranto jie
lkuriavo tinkam bang. Visi vilkjo juodus aptemptus kostiu
mus ir atrod tarsi varnai be sparn, krit vanden.
Prie pat prieplaukos, ties pakrantje pastatyta sienele, Faja
sustojo.
- tai ir atvykom, - tar ji.
Saul dabar kybojo auktai danguje, bet nebuvo labai karta.
Gal apie dvideimt laipsni. A buvau tik su plonais markin
liais ir ikart paiurpau.
Faja isitrauk i kuprins paklot ir paties j ant smlio.
Atsisdome. Faja tyljo. Ilgos raudonos jos garbanos krito ant
pei emiau meni, rankos aid suknels klostse.
Salia ms sdjo mergait. Ilgomis ugninmis garbanomis, su
senamade suknute. Pilkai sidabrins spalvos.
U ms aidjo Veneros papldimio triukmai. Pasisukau,
pavelgiau deinn. Du vaikinai kabino tinkl, tarp j guljo bal
tas kamuolys.
341

Kelijaunuoliai aid tinklin.

- Ar ko nors iekai? - staiga paklaus Faja. Pilkos jos akys
velg mane tiriamai.
- Ne... - prikandau lp. - Nieko ia nepastu.
Faja nusijuok.
- Tikrai, - tar ji. - Tai buvo kvailas klausimas.
Ji vl nusuko vilgsn jr, ilgai ilgai ten irjo. Kuprin
stovjo prie jos koj.
Ji pie.
- Ar turi pieimo reikmenis? - neilaikiau. inojau, kad itas
klausimas nuskambs visikai kvailai. Bet Fajai jis buvo savaime
suprantamas.
- Taip, - tar ji. - Visuomet.
- Ir... galbt nortum k nors... nupieti?
- Kodl gi ne? - Faja isitrauk bloknotl, pietuk ir dro
tuk i kuprins. Smailindama pietuk atidiai velg mane.
Pro mus einantis vyras rankoje laik meker, alia jo bgo maas
berniukas.
- Palauksiu ia mamyts, - kteljo jis savo tiui.
Vyrikis linkteljo ir nujo prieplauk. Berniukas atsisdo
sml ir m ukasinti savo basas pdas.
Ji pie mao berniukoportret.
Faja pasisuko taip, kad galt gerai matyti berniuk. Sukry
iavo kojas ir pradjo pieti.
Berniukas jau buvo beveik ukass savo kojas. alia jo nusi
leido uvdra, por kart kapteljo smlyje, tada nuskrido toliau.
Berniukas niek nekreip dmesio, net Faj.
Ji buvo palinkusi prie pieinio, raudonos jos garbanos trukd
man irti. valgiausi deinn, kairn, u nugaros, priekin, kol
m svaigti galva.
342

Nieko.
Galiausiai Faja atkio piein.
- tai, - tar ji. - Tai tau.
sispoksojau piein.
Faja nupie mane. Tai buvo tarsi vilgsnis veidrod, nors iki
iol nebuvau drsusi pavelgti. Mano veidas, kitados buvs apva
lus, dabar buvo liesas, sukrits. Nosis ir burna brktelti tik ke
liais trichais. Veide dominavo akys. Jos buvo didels, tamsios ir
tokios tuios, kad pati savs nusigandau. Atrodiau be gyvybs.
Ji pie mao berniuko portret, o mes irjome.
Ne! Ne! Netiesa! Sukiau rankas sml, jauiau, kaip kietos
smiltys lenda minkt od po nagais.
Ko a tikjausi? Visikai beprotika buvo ia vaiuoti. Kodl jis
turt bti ia, kai itaip mane idav ir paliko vien? Kodl...
Stop! Nereikia galvoti toliau, nereikia...
-Tau kai ko trksta. - Faja kalbjo labai tyliai, bet staiga
man pasirod, kad reikia usidengti ausis. odiai aidjo mano
galvoje ir degino ymes kiekviename smegen vingyje.
Susigiau, apsikabinau rankomis krtin ir pradjau
verklenti.
Kempins yra toksins gynybos meistrs, oj genetinis kodas la
bai panaus mogaus, mogaus, mogaus...
Tarsi beprot sikibau savo mantr, nors inojau, kad jau
per vlu. A pralaimjau. Mano sunkiai sukurta gynybin siste
ma trupa ir a nieko, visikai nieko nebegaliu padaryti.
Raudoni Fajos plaukai spindjo saulje tarsi ugnis. Ji pakl
rank ir udjo man ant nugaros.
Jauiau, kaip nuo jos prisilietimo vieta tarp meni kaito.
Kartis skrod mane kiaurai, pasiek arv, kur buvau usidjusi
343

ant krtins ir jis dabar aijo milijardus gabaliuk, duodamas

keli visoms draudiamoms mintims.
Pravirkau, ikart pradjau rkti, rkiau taip garsiai, kad ber
niukas prieais mus nusigands paoko ir nulk prieplauk.
- Nekeniu tavs! - aukiau a. - Nekeniu tavs, Luianai!
Vjas pasidar altas, saul nusileido emiau. Mes vis dar buvome
papldimyje. Faja tyljo kaip ir anksiau, bet mano galva dabar
guljo jos skraite. Ji glost man plaukus ir velg mane tuo tyliu
ir kakokiu keistu vilgsniu.
A usimerkiau ir ilgai itaip guljau.
- Buvo nuostabus vakaras, - galiausiai igirdau sakant save. Tai buvo treiadienis. Ms Ladys Night. Mama, jos draug Zvirbl ir a sdjome palpje. Tvarkms. Riavome sen lamt,
j ketinome parduoti blus turguje. Juokms ir kalbjoms apie
senus laikus. Ir staiga pajutau t keist jausm. Tai buvo tarsi vi
dinis trkis. velnus, pirmiausia pamaniau, kad tik sivaizduoju.
T pai nakt susapnavau komar, o po jo prieais savo langus
pamaiau stovint t nepastam vaikin.
Faja nejuddama velg mane.
Papasakojau jai vis istorij, visk, kas nutiko man per pa
skutinius keturis mnesius, kas apvert mano gyvenim auktyn
kojomis ir galiausiai visikai pakirto aknis. Papasakojau ir apie
Luiano sapnus, kai kurie i j isipild. Paaikinau, kodl bti
nai panorau vaiuoti su ja papldim. Fajos veide nekrusteljo
n raumenlis. Ji nieko neklausinjo, tiesiog klaussi mans.
Prijusi t viet, kai Jana, nakt pasikalbjusi su Luianu, gr
o namo ir sak man krautis daiktus, usimerkiau.
344

-Tada dar buvo iliuzija, kad esu mogus, turintis vali, sumurmjau. - okau prie savo motinos ir dauiau j kumiais.
Bet ji buvo tvirta. Ji neidav, k reikia ita nesmon - pab
gim panai mano evakuacija, kaip nepasak ir to, k jai kalbjo
Luianas. Utat ji grasino man. Jei kit ryt savo noru nevyksiu j
oro uost, surasianti priemoni. inojau, kad ji kalba apie medi
kamentus, ir t akimirk supratau, kad viskas beprasmika. virbl sukrov daiktus, t vakar pirm kart maiau j verkiani.
Pamau prasimerkiau ir pastebjau, kad Fajos vilgsnis bes
tas mane.
- Kit ryt Jana nuve mane oro uost ir sdo su manim
lktuv. Nuo tada jauiau tik t bais skausm. Ir jis vis stiprjo.
A atsisdau ir pavelgiau jr. Horizonte deinje irjau
kalnus, jie buvo apgaubti miglos, jra gijo sodri tamsi spalv.
Negaljau patikti, kad jau prajo tiek daug laiko, bet turbt jau
buvo vlyva popiet.
Tolumoje plauk burlaiviai, tiesiai prieais mus ant kuolo
tupjo didiulis pelikanas. Palenks ilg kakl tarsi tamsi gulb
kumpu snapu, jis velg mane viena akimi.
- Kit istorijos dal tu inai. Galiu atsakyti tavo klausim:
taip, klinikoje buvo smagu. Ir ne, ten nesusipainau su kitais be
proiais. Stengiausi susipainti su ta beprote, kuria pati tapau.
Faja linkteljo. Jos akyse buvo ne tik atjauta, bet ir suprati
mas. Regis, ji tikrai suprato, k man teko patirti.
- Bet paskui pagerjo, - tar ji galiausiai. - Turiu galvoje,
skausmai apmalo. Jie sumajo, ar ne? Klinikoje?
A gteljau peiais.
- Taip, - sumurmjau. - Sumajo.
345

Faja vl linkteljo.
- K dabar nortum daryti? - paklaus ji, mudviem ilgokai
patyljus.
Dar nespjusi n pagalvoti pasakiau:
- Susirasti j.
- Ir kur?
Gteljau peiais.
- Kai supratau, kad tu esi mergait i Luiano sapno, pama
niau, kad jis bus ia. Bet tai buvo idiotika. Kai ios situacijos
nutikdavo realybje, a visuomet bdavau viena. Kaip dabar. A
visuomet bdavau viena. Ir tu nepasti jokio Luiano, ar ne?
- Deja, ne. - Faja pavelg mane savo pilkomis akimis. Jos
veidas pasikeit, balsas irgi skambjo kitaip. - Ar galiu tau duoti
vien patarim? - paklaus ji. Ir nelauk mano atsakymo. - Liau
kis verklenusi. Liaukis galvoti apie tai, kaip tu jautiesi. Jei nori
surasti Luian, turi jo iekoti. O jei nori jo iekoti, pirmiausia
turi suimti savo gyvenim rankas.
A suspaudiau pirtais tio dovanot pakabut, saulut su
urau Carpe diem. Staiga jis m deginti od. Nusukau vilgsn
nuo Fajos aki dang. Man vir galvos pralk pulkas uvdr,
su jomis buvo ir pora varn.
U mans pasigirdo bgnai, igirdau ir kit gars. Artjan
i bang, lktuvo im auktai vir ms, vaiko juok, lojant
un, dainuojani moter.
Pasisukau. Namai papldimyje, visa promenada dabar buvo
ulieta mistins rykios viesos. U jos tarsi rke skendjo miestas.
- Galbt tu teisi, - tariau Fajai.
- Galbt, - pakartojo ji. - O gal ir ne. Tikra vien tai, kad tau
reikia kuo greiiausiai atsistoti ant koj. Dvasikai, turiu ome
346

ny. - Faja ypteljo. - Ar inai, kad tavo nedidels atostogos

gerokai sutrikd eimos ramyb?
Nunarinau galv. das. Taip, galiu sivaizduoti. prastomis
aplinkybmis Miel tokia mano vienage tikrai nebt paten
kinta.
Prisiminiau Zuzs laikus apie profesional udik, ir staiga
mano lpas ikreip ypsnys.
- Kas tave taip pralinksmino? - pasiteiravo Faja.
- Mano pamot, - atsakiau. - Dabar ji bent jau turi rimt
prieast mans neksti.
Faja surimtjo.
- Pasistenk, - tar ji. - Juo labiau jie tavimi pasitiks, juo
daugiau laisvs duos. Leisk jiems suprasti, kad nori lankyti mo
kykl. Geriausia - kiek manoma greiiau. Jei vis dien sdsi
namie, skyl galvoje atsivers.
Dabar jau a nusijuokiau.
- Ar jie jau apirjo tau mokyklas?
Gteljau peiais.
- Neinau.
- Vai lanko privai, - tar Faja ir surauk nos. - Jos ia
geriau vertinamos nei valstybins. Bet jas reikia i anksto usi
rayti, o stojimo testai neapsaugo tavo privatumo. Jie nors visk
apie tave inoti. Apie tavo eim, isilavinim, kodl atvykai
Amerik...
Faja nuvelg mane, tarsi nordama pamatyti, kaip mane
paveiks jos odiai. Na, faktas, kad reiks laikyti stojimo test,
pirmiausia asmeniniai klausimai, skambjo gana baisiai.
- Be to, yra valstybini mokykl, kurios irgi visai neblo
gos, - kalbjo ji toliau. - Pavyzdiui, Pali vidurin.
347

Pieiau smlyje ratukus.

- Man viso to dar per daug, - prisipainau. - O koki tu
lankai? - Pasisukau Faj. - Ir kiek, ties sakant, tau met? Kur
tu gyveni? Nieko apie tave neinau.
Pati nustebau, i kur tas mano susidomjimas. Klausimai,
kuriuos k tik udaviau Fajai, buvo visai rimti. Mane tikrai
domino, kas ji tokia ir kaip gyvena. Beveik grau sin, kad
visikai svetimas mogus per tok trump laik atskleid mano
jausmus tarsi geriausia draug, kuri painojau daugyb met ir
kuri i rpesio dl mans vos neijo i proto.
Horizonte dangus gijo netiktinai vytini oranin spalv.
Kratuose spalva buvo blykesn, beveik pastelin.
Faja atsistojo.
- Eik, - tar ji. - Metas grti namo.

Dvideimt treias

KAI FAJA pastat bentl prie ms namo, durys atsilapojo. Pro

jas ilk Vai. Vilkjo maudymosi kostiuml geltonais ir juodais
dryiukais, ant jo buvo usimetusi juod smokingo vark, ku
ris, sprendiant i dydio, buvo tio. Jos apranga primin Bit
Maj, sukrymint su Betmenu, o veidas buvo nustas mly
nais takeliais, tartinai panaiais vandeniui atsparaus ymeklio
spalv.
Faja sukikeno.
- A irgi norjau su jumis, - sucyp Vai ir puol Fajai gl
b. - Tu mans nepalaukei!
Faja imet j or. Koridoriuje pasirod ttis. Jis mvjo
dinsus ir vilkjo prasegtus juodus markinius. Zuz vis laik
pavyduliavo man gerai atrodanio tio, bet dabar jis buvo tik
savo paties elis. Veidas pablyks, man pasirod, kad jame at
sispindjo ir panika, ir palengvjimas.
Ttis susivalg su Faja. Automobilyje ji patikrino savo mo
bilj ir rado penkis mano tio praneimus.
Ji skambteljo jam ir prane, kad mes jau grtame namo.
Dabar nemaiau jos veido, taiau veikiausiai ttis jame per
skait, kad viskas gerai. Jis nurimo, o akyse, kurios jau spjo
349

sudrkti, buvo matyti aikus palengvjimas. Tikiuosi, nepra

pliups verkti.
- Buvome prie jros, pasakiau paskubomis. Faja parod
man Veneros papldim.
Ttis linkteljo Fajai.
- Tkstant kart dkui, kad prablakei mano dukr. Ar js
truput... pasilinksminot? - Jis ypteljo man. - Kaipgi tau pati
ko ms madingasis papldimys, maoji vilkiuke?
- Patiko, - tariau a. - Ten daug visko vyksta.
- Palkk savaitgalio, - tar ttis. - Tuomet ten tikras pra
garas. O kaip tu? - Jis pasisuko Faj. - Ar liksi vakarieniauti?
Ketinau pagaminti lazanij, tai mgstamiausias Rebekos patieka
las. Ir tave kvieiam.
Vai nutais maldaujanias uniuko akis. Bet Faja papurt galv.
- Man reikia eiti, - tar ji. - Dar t turiu nuveikti. Rytoj
paimsiu Vai i mokyklos. Ji pamojo man. Jeigu k, skambtelk. Tavo ttis turi mano numer.
Kai ttis paov lazanij orkait, igirdau rakinant duris, - Miel. Ji kalbjosi su kakuo, o kai jo virtuv, prie ausies laik
prispaudusi mobilj. Jos panekovas veikiausiai baisiai nervino
si, o Miels balsas buvo ramus ir aikus. Ties sakant, a ma
ai kreipiau dmesio jos odius, daugiau pasinaudojau proga
akies krateliu stebti savo pamot. Iskyrus siaur auksin ied,
daugiau papuoal ji neneiojo. Mvjo baltas kelnes, vilkjo
prasegtus lininius markinius. I po j matsi raudoni markin
liai su petnelmis. Raudoni auktakulniai sandalai, koj nagai
lakuoti raudonai kaip ir pirt nagai, viess plaukai auktai su
350

segti dviem medinmis segmis. Dvi tobulos sruogos paleistos i

kairs ir deins ant kaktos. Siauras ryki bruo veidas atrod
taip, tarsi bt prabuvusi prie veidrodio netrump valandl,
bet atrod natraliai. Antakiai ipeioti graiu lanku, lygus, kiek
toniniu kremu pateptas veidas be jokios rauklels.
Vai nujo savo kambar. Ttis deng stal vakarienei. Tyliai
vilpiniavo po nosimi, turbt turjo skambti linksmai, bet jo
nervingumas buvo tiesiog juokingai akivaizdus.
Kai Miel uvo savo mobilj, krpteljau.
Miel sitemp, tada prijo i kito virtuvs galo prie mans.
Buvau atsirmusi aldytuv. Sukryiavusi ant krtins rankas
stengiausi ivengti jos vilgsnio. Galiausiai ji sustojo taip arti ma
ns, kad ranka galjo paliesti man peius. Bet to ji nepadar. Tik
velg mane savo viesiai aliomis rimtomis akimis, o jos lpas
nuviet ypsena.
- Rebeka, - tar ji, tarsi skaityt vard man nuo kaktos. Kaip miela. Taigi iandien pirm kart valgysime drauge.
A linkteljau.
- Taip. A irgi diaugiuosi. Ir... labai apgailestauju, kad itaip
apsunkinau jums pastarsias savaites.
Ttis atsisuko mus. Stalas buvo padengtas, jis udeg vakes,
beveik absurdika, kaip visa tai primin scenarij, kuriam n vie
nas i ms nebuvome pasireng.
Ttis prijo prie Miels, kampuotais judesiais apkabino j
per peius ir nusiypsojo man.
- Nereikia atsiprainti, brangute. Mes tiesiog diaugiams,
kad tau pagerjo. O dabar sskim valgyti, nes kitaip lazanija pri
svils. Mieloji, atsivei Vai?
351

Miel iplauk pro duris.

Lazanija i ties viruje jau buvo kiek pajuodusi. Per vidur
ne visai ikepusi, bet n vienas i ms to nekomentavome, o
alia mans sdinti Vai to, regis, n nepastebjo. Ji burbuliavo
apelsin sultis ir suvalgiusi tris ksnelius usiropt tiui ant ke
li, veikiausiai dl to, kad i ten galjo geriau matyti mane.
Ttis papra jos papasakoti apie gimtadienio vent po pa
mok. Jis pasim j i ten eidamas namo. Bet Vai elgsi taip,
tarsi bt prarijusi tyljimo tablei. sikio nykt burn, in
do j ir nenuleido nuo mans aki.
Tuomet ttis papasakojo apie savo dien. Jie suko reklam
veido prieiros priemonms, modelis sirguliavo gripu ir buvo
neisimiegojs, taiau makiao meistr, kuri rekomendavo Mi
el, dar tikrus stebuklus. Kol ttis kalbjo, velgiau maas
raukleles jo veide ir pirm kart pajutau, kad jis sensta.
- O kaip Zuz? - paklaus jis. - Ar ji vis dar nusiteikusi
imokti ito amato?
- Manyiau, taip, - atsakiau ir pamginau nustumti vaizdus
apie kauki vakarl, kurie kilo atmintyje.
Ttis papasakojo Mielei, kad Faja iandien buvo pasimusi
mane Veneros papldim, ir dar kart paklaus mans, kaip
man ten patiko. A jauiausi tarsi apirima ir susinervinusi ty
ljau. Ttis tai suprato ir persimet prie Miels.
- O kaipgi tavo diena, meilute? - paklaus jis.
Miel sdjo alia jo, taigi a savo stalo pusje buvau viena ir
galjau matyti vis amerikietik eim.
- el met darb, - atsiduso Miel. - Pamela vakar priadi
no j skambuiu, nes kakur pradangino mobilj. el, apieko
jusi Haid Laun, Sanset Strip ir ipuriusi kelet policijos sky352

ri, nuve Pamel namo ir surado mobilj jos chalato kienje.

Kai Pamela pasak, kad dabar Sel galt pasilikti ir sutvarkyti
sutartis, ji pareik ieinanti i darbo.
Ttis surauk kakt, tada patenkintas mirkteljo man.
- Vargel, - tar Mielei. - Ir tau teko iklausyti els nuo
skaudas?
Miel kilsteljo antakius.
-Jos ne. Pamelos. Ji auk negalinti suprasti, koki nieko
nesugebani person a jai pasiliusi. Mielasis, baikim apie tai!
Miel trukteljo Vai u rankos. Mano maoji sesut itrauk
nykt i burnos ir kaip tik mgino kiti smili tiui nos.
- Leisk tiui ramiai pavalgyti, girdi? iandien man taip tavs
trko. Ar vliau parodysi, k iandien nuveikt mokykloje? Eik
pas mane, irdele.
Ji pasim mano sesut ant keli ir panardino nos viesias
Vai garbanas.
-Tave greitai kiim voni. Galbt pavyks nuplauti tavo
nor takelius. Ar ttis nesak, kad itie daai nuodingi? Jais ne
galima pieti ant odos.
Ttis prikando lp, o Vai susirauk.
Miels tonas pasikeit. Atrod, tarsi medaus btum djs
ledin arbat. Ir jos veidas pasidar velnus.
Bandiau nustatyti, kuo panaios mama ir dukra. Abiej
plaukai viess, bet tai turbt ir viskas.
- Rytoj mane mokykl turs nuvesti Rebeka! - tyl per
trauk Vai.
A atsikrenkiau ir pasisukau tt.
- Gera mintis, - tariau. - Faja klaus mans, kaipgi su mano
mokykla. Ir a pagalvojau, kad mielai lankyiau Pali vidurin.
353

Ttis nustojo kramts, o Miel taip dbteljo mane, tarsi

biau paskelbusi, kad rytoj ieinu kar.
Ttis atsikrenkt.
- Rebeka, - prabilo jis netvirtai, - diaugiuosi, kad pradjai
i tem, ypa dabar, bet Amerikoje su mokyklomis viskas kiek
kitaip. Neinau, ar Jana tau pasakojo, kad valstybins mokyklos
ia tau per prastos. O tai privaios tikrai puikios, mes jau kelias
pasiirjome. Miel turi ger ryi, o dl pinig...
A ilgiau nesiklausiau.
Neinau, ar dl paminto mano motinos vardo, ar pasibjau
rjimo Miels veide, ar dl to, kad paprasiausiai vl norjau
bti mogumi, kuris pats gali sprsti.
- A noriau valstybin mokykl, - pasakiau ramiai ir pa
velgiau tiui akis. - Girdjau, kad Pali vidurinei nieko ne
prikii.
Ttis nutais bejgik iraik, Miel padjo akut ant stalo.
- Kodl gi ne? - tar ji. - Jei Rebeka taip nori, nereikia m
tyti pinig vjais. Pali vidurin nra bloga mokykla. Gali j rytoj
urayti ir galbt i karto gals ten pradti mokytis.
Ttis atsiduso.
- Ar tikrai nenortum pirma apsilankyti kitose mokyklose,
Rebeka? Arba paprasiausiai dar kiek pabti namie?
Dar man nespjus atsakyti Miel su Vai ant rank atsistojo
nuo stalo.
- Metas voni, brangute. Palikim tt su Rebeka vienus va
landiukei, gerai?
Regis, Vai visikai nenorjo su tuo sutikti. Taiau ir nesiprie
ino. Kai jiedvi ijo, ttis vl prasiiojo ketindamas toliau tiki
nti, bet a pertraukiau.
354

- Kodl a esu ia, tti?

Ttis netvirtai sumirkiojo.
- K turi galvoje? A...
- Turiu galvoje, kad neinau, kodl esu ia. K tau pasakojo
Jana? Dl kokios prieasties ji mane nakt paslapia itrm ia?
Tariant od itrm ttis krpteljo, tarsi a biau jam sudavusi.
- inau ne daugiau u tave, - tar jis ir pajutau, kad tai tie
sa. - inau, kad Jana kak apie t vaikin, t Lu...
- Gerai. - Mano rankos pakilo vir. Nenorjau igirsti jo
vardo i tio lp. Ttis baimingai pavelg mane. - Nesir
pink, - tariau. - Neatsijungsiu vl. Tik norjau suinoti, ar Jana
tau pasak daugiau nei man.
Ttis papurt galv.
- Tai tuomet viskas aiku, - tariau. inojau, kad skaudinu
tt, inojau, kad kalbu per grietai, ir pati beveik gailjausi to.
Jis stengsi elgtis taip, lyg nieko nebt nutik ar tarsi per stebu
kl viskas bt pasisuk gera. Bet leisti ituo jam patikti buvo
per daug. Kad a vl suvokiu savo jausmus, dar nereikia, kad tai
geri jausmai. - O dl mokyklos, - kalbjau toliau, - mano ap
sisprendimas tvirtas. Ar gali mane rytoj paadinti, kad nueitume
usirayti? Ar tau reikia darb?
- Ne, - atsak ttis. - Turiu galvoje, man nereikia dirbti.
Paadinsiu tave, maoji vilkiuke. Nuvaiuosime mokykl ir u
raysime tave. O ia, - jis i kelni kiens isitrauk pinigin ir
atkio man kredito kortel, - ia irgi tau, per tavo gimtadien
atidariau sskait. inai, - jis ypteljo, - Amerikoje be kortels
esi nieko vertas.
355

- Dkui, - pasakiau ir pavelgiau savo pavard kortelje. Ir u vakarien, buvo labai skanu. Bet, tti, padaryk man paslau
g ir nebevadink mans maja vilkiuke. Man septyniolika, ir
a turiu vard. - Atsistojau ir ketinau nurinkti lktes, bet ttis
pamojo ranka.
- Palik man, - tar nuvargusiu balsu.
Nujau savo kambar ir ger pusvaland stovjau po duu.
ios dienos vykiai, tokios pilnos, tokios netikrovikos ir vis dlto
tokios realios dienos, kokios jau seniai nebuvo, prisiminimai vis
dar palusiai sukosi galvoje. Taiau panekesys su Faja suteik
pasitikjimo, jausm ir kabinausi.
Vakarien prajo visai neblogai, pustinai, tikjausi blogiau;
matyt, Miel labai stengsi, o su ja viskas visai gerai. Dl moky
klos pavyko tikinti. O dl kito ingsnio - suimti savo gyvenim
rankas - buvau absoliuiai tvirta. Staiga net tuo usidegiau.
Usimeiau markinius ir smukau sportines kelnes, sitai
siau ant sofos ir iupau telefon. Buvo deimta vakaro, Hambur
ge tuoj prasids pamokos, bet jei mane lyds skm, spsiu.
Surinkau numer, sulaikiau kvap ir ikart po antrojo skam
buio atsiliep:
- Alio?
A nurijau seiles.
- Sveika.
Tyla kitame gale.
Tada:
- Rebeka? Beke? Mano Bek? Ar ia tu? Ar ia tikrai tu?
Zuz pravirko, staiga ir man prireik kovoti su aaromis. Jos
balsas, toks artimas, kur dabar girdjau taip gerai, veik tarsi
bumerangas, patraukiantis paskui save.
356

- Ei, Klara, - tariau as ir atsikrenkiau. - Baik liumbt, an

traip ir a pradsiu, ir tada vl liksim nepasikalbjusios.
- Tu, nenaudle. - Zuz sukikeno ir garsiai suriko. - Pasa
kok! Klok, kaip tau sekasi!
- Gerai, - pasakiau tvirtai. - Man sekasi gerai. Tavo dka
gerai. Tavo laikai buvo nereals. Ir tu buvai teisi: Veneros pa
pldimys superikai graus.
- Buvai ten? Kada? Su kuo?
Patyljau.
- Su Faja, - tariau. - Vai aukle. iandien su ja susipainau.
Ji tikrai auni.
-Tikrai? Ak, Beke, tai... - Zuz stabteljo. Kelias sekundes
ragelyje girdjau tik nemalon spragsjim. Pajutau, kaip staiga
darausi netvirta. Buvo taip prasta su ja kalbti ir kartu taip...
kitaip.
- Papasakok tu, - papraiau. - Kaip tau einasi? Kaip su tavo
tvais? Ar sunkiai itvrei skyrybas?
Igirdau Zuzs atods.
- Tai jau taip, - tar ji. - Bet kakaip ir neblogai. Kai viskas
baigsi, ttis pasim mane i mokyklos ir nusived pietauti.
Ities prabangiai, buvome uoste. I pradi baisiai jaudinausi,
kad man dabar reiks j kaip nors guosti ar iaip, bet viskas buvo
atvirkiai. Jis buvo nusiteiks klausyti mans. Valand valandas
nekuiavoms ir galiausiai a... - Zuz kkteljo, - ...galiausiai
netgi papasakojau istorij su Dima. Ne taip isamiai kaip tau,
bet pabandiau. Jis buvo tikrai mielas, Beke. - Ji sukikeno. Grieb akut ir mojavo ja ore kaip piktas Neptnas. mons
prie gretimo staliuko vpsojo it kokie idiotai. Jis vis man tiki
njo, kad a esanti tokia tobula, koks tik gali bti mogus, ir
357

paskui pasak t pat kaip tu. Kad tokie tipai kaip Dima yra
tikri ikniai.
- Jis man para laik, - pasakiau.
- Kas? - nustebo Zuz. - Mano ttis?
- Ne. Dima. Para man, kad tavs atsipra.
- Eik tu sau. - Zuz giliai kvp. - Nebiau pamaniusi.
Bet tai tiesa. Per Naujuosius staiga idygo prie mano dur. Kaip
tik ketinau ieiti su Sebastianu, kai jis paskambino.
Igirdusi Sebastiano vard krpteljau - taip, kad net pati
nustebau. Tarsi kakoks stabteljimas krtinje.
- Ir kaip tu reagavai?
Atrodo, kad Zuz kitame laido gale purto galv.
-Juokinga, Beke, dabar, kai tu ito klausi... Kakaip viskas
neatrod svarbu. Prajo ir prajo, ir jam taip pasakiau, nesileidau
jo ivediojimus ar galime likti draugais ir pana ml. Lai
m, kambaryje lauk Sebastianas, turjau ger pasiteisinim.
Vl stabteljimas.
- Kaip jam sekasi? - paklausiau.
- Neblogai... manyiau. Dabar Zuzs balsas buvo sant
rus. Girdjau, kaip ji kvepia. - Beke, jam visai prastai. Girdi, a
visai neinau, k galiu sakyti ir ko ne, bet visi tie rpesiai dl
tavs mus gerokai paveik. Tu esi taip velnikai toli, mes esame
taip velnikai toli, ir dl to viskas tik dar blogiau. Pirmiausia dl
to, kad nieko i tavs negirdjom. Kartais manydavau, kad visa
tai tik sapnuoju, kada nors pabusiu, ir tu sdsi spynse mano
kambaryje. O kartais jausdavau, tarsi tu... tarsi...
Zuzs balsas nutrko.
Mano ranka sugniau ragel, turjau valdytis, kad nebaig
iau pokalbio. Po galais, a dar ne taip jau toli, tikiuosi.
358

- Labai gaila, - tariau, balsas buvo panaus cypsjim. Labai gaila, kad itaip jus gsdinau. Tiesiog negaljau... - Mano
rankos dar stipriau gniau ragel. Manau, kad negalsiu Zuzei
papasakoti, kas man buvo nutik. Tai taip keista. Kalbti apie
tai su Faja buvo kone lengviau - kaip tik dl to, kad ji svetima
ir visikai nesusijusi su mano istorija. O Zuz geriausia draug,
iki man iskrendant visk igyveno drauge su manimi. Ir staiga
nebegaljau pagalvoti apie tai, k jiems su Sebastianu teko patirti
per t laik. Tris ilgus mnesius jie neigirdo i mans n vieno
mirtaniosios atsisveikinimo odio.
- Gerai jau, Beke. - Zuzs balsas vl skambjo tvirtai. - A
tik taip velnikai laiminga, kad tu dabar paskambinai. Kad tavo
balsas vl panaus tavo. Ar tu k nors girdjai apie...
- Ne. - Nukirtau Zuz, dar jai nepabaigus sakinio. - Ne, nie
ko negirdjau. Ir i savo mamos neinau nieko daugiau nei js.
- Mlas, - tar Zuz. - Galiau j umuti.
Taip, pamaniau. A irgi.
- Ei. - Zuz staiga pradjo kikenti. - eil Hameni neseniai
rod per telik. Atspk, per koki laid.
Su palengvjimu ypteljau. Daniausiai a keisdavau tem, o
dabar Zuz pasisteng kaip tik laiku.
- Naujausias Vokietijos topmodelis?
- Neatspja!.
- Vokietija ieko supervaigds?
- Ir vl neteisingai. - Zuz prapliupo juoktis. - Tai buvo
Pagauk kamp. Seila Hameni buiavo impanz.
- K? Baik, k ia paistai.
- Neee, - cyp Zuz. - Tikrai! Filmuotojai suvejojo j ir dar
madaug deimt kit mergin ir moter gatvje ir nusived par
359

fumerijos parduotuv, prisideng rinkos tyrim testu apie lp

prieir. Ant taburets sdjo vyras, modelis, kur atrinktos mo
terys turjo pabuiuoti, tiesa, uritomis akimis, kad geriau galt
sprsti apie skirtingus lp prieiros produktus. Kai joms uridavo akis, tas vyrukas bdavo pakeiiamas dresuota impanze. Ir
eila pabuiavo lpas... - Daugiau Zuz nebegaljo itarti.
- Netikiu, - gaudiau kvap ir susivokiau, kad pirm kart
per tris mnesius i tikrj nusijuokiau.
- Bet ji buvo auni, tai reikia pripainti, - tar Zuz, atga
vusi kvap. - Kitos merginos klyk kaip iprotjusios, kai joms
nuimdavo nuo aki rait. O eila tik cypteljo ir pasak, kad
impanz nedaug kuo skiriasi nuo vyr.
A vl nusijuokiau.
- Tai jau kone inteligentika.
Tada Zuz dar papasakojo kiek apie mokykl, kad ponia
Doner et mnes nia, kad jau savait jie turi pavaduojant
angl mokytoj ir kad baland su prancz kursu savaitei skris
Paryi.
- Kaip manai, - paklaus ji galiausiai, - ar galiau per pava
sario atostogas atvykti pas tave? Mano ttis nupirkt biliet.
Pasakiau, kad apie tai turiau pasikalbti su savo tiu ir kad
rytoj usiraysiu Pali vidurin, t pai mokykl, apie kuri
man laike ra Zuz.
Mano draug atsiduso.
- Tai... tai tiesiog klasika, Beke. - Jos juokas skambjo lid
nai, bet ji stengsi. - Lainuosi, kad i angl kart gausi geriau
sius paymius. - Ji atsikrenkt. - Beke, ar tu paskambinsi ir Se
bastianui? Kakaip po tavo laiko jis atrodo dar labiau pribaigtas
nei anksiau.
360

A prikandau lp.
- A... a negaliu, - atsakiau bejgikai. Ir tai buvo tiesa.
Dvejodama pridriau: - Juk jam nieko apie...
- N odelio, - tvirtai nutrauk mane Zuz, ir galjau j i
buiuoti u tok supratingum.
- Apkabink nuo mans Sebastian, gerai? - papraiau jos. Pasakyk jam, kad apsireikiu... vliau. Ir gal padarytum dar vien
paslaug?
- Bet koki.
- Paskambink virblei ir pasakyk, kad a j myliu. Nenoriu
skambinti j namus...
- Aiku, - tar Zuz.
- Dkui, - pasakiau. Ir u dovanas. U visk. Tu pati ge
riausia, Zuze. Greitai vl tau paskambinsiu.
- Beke?
- Taip?
- Skms tau rytoj mokykloj!

Dvideimt ketvirtas

KIT RYT mudu su tiu nuvaiavome mokykl. Pasikal

bjusi su Zuze ikart atsiguliau ir valandiuk laikiausi sikibusi
istorijos apie impanz, taiau po kiek laiko galv pradjo lsti
ir kitos mintys, jos sukosi tol, kol usndau. Taiau bent jau
komar ivengiau antr nakt i eils.
Mokykla nuo nam buvo vos u deimties minui kelio
automobiliu. I didiuls automobili aiktels prie mokyklos
man tapo aiku, kokia transporto priemone moksleiviai atvyksta
mokykl.
Ttis pasil kuo greiiau ilaikyti vairuotojo egzamin.
- Nustebsi, kaip ia viskas paprasta, - tar jis. - Vos tik ilai
kysi egzamin, nupirksime tau automobil, kad btum bent kiek
nepriklausoma.
Pagalvojau apie bentl, kuriuo Faja mane vakar ve Vene
ros papldim, ir paklausiau tio, ar tai jos, ar Miels auto
mobilis.
- Ne, - atsak jis juokdamasis. - Net nenumanau, i kur ji
itrauk j. Gal jos tvai turtingi ir ji priiri Vai tik dl smagu
mo. Ji patikima, ar ne?
A linkteljau.
362

- Kaip js suradot j?
- Ties sakant, tai ji mus surado, - tar ttis ir ijung varik
l. - Gruodio pradioje idygo prie ms dur ir pasak gird
jusi, kad mes iekosims aukls. Nors tai nebuvo tiesa. Vai jau
turjo j priirini moter. Taiau toji su ja niekaip nesusi
tvarkydavo. - Ttis man ypteljo. - Ne tu vienintel pastaruoju
metu klei rpesi. Dvi dienos prie pasirodant Fajai Vai buvo
urakinusi savo aukl tualete. Vargel ten praleido ger pusdie
n. O tai Fajai pavyko baseine imokyti Vai plaukti. Miel buvo
visikai isekusi nuo nervinimosi. Taigi Faja pasirod paiu laiku,
o Vai j pamilo nuo pirmos akimirkos. Pastaruoju metu ir jai ne
buvo lengva. Ji susijaudino, kad staiga atsirado jos didioji ses,
kuri su niekuo nenori nektis.
Nusukau akis nuo tio ir miau knebinti savo megztinio
apai. Visikai nieko apie tai nenutuokiau.
- Ar tu pasirengusi? - paklaus ttis.
Linkteljau ir nusekiau paskui j prie jimo. Pacific Palisades
Charter Highschool. Home of the Dolphins* Kairje buvo margas
pieinys ant sienos - delfinai, o tvora prieais imarginta pir
myki medi pieiniais, tarp j tykojo tigras. Salimais buvo
urayta: It can be ajungle out there... keepyour Life Alcohol and
Drogfree.**
Mokyklos teritorija buvo didiul. ia atrod tarsi kolede
i amerikietik serial - ir ities i mokykla, kaip man papa
sakojo ttis, buvo daugelio laid filmavimo aiktel. ia buvo
filmuojami ne tik Helovino filmai, apie kuriuos ra Zuz,
* Pasifik Paliseido vidurin mokyida. Delfin namai {ang.).
** Tavs tykoja diungls. Lik nepriklausomas nuo alkoholio ir narkotik {ang.).

363

bet ir Greis bei vaidybinis filmas Beprotikai grai su Kris

tina Dunst.
Regis, ttis umiro visus priekaitus valstybinms moky
kloms. Jis pam mane u paranks ir nuved per mokyklos
kiem. A vilgteljau kavinuk, nuvelgiau ipuoselt vej,
ilgus takus su udaromis iukli dmis, keliuk atviro baseino
link ir uniformuotus sargus, kurie patruliavo maais automo
biliais netoli mokyklos. Netrukus mus sustabd ir mandagiai,
bet reikliai papra eiti tiesiai mokyklos sekretoriat. Lankytis
mokyklos teritorijoje reiki leidimo.
- tai kaip viskas vyksta neribot galimybi alyje, - tar t
tis ir linksmai ypteljo. - Kiekvienai galimybei reikia leidimo.
Net jei nori nusilapinti, turi gauti mokytojo sutikim. Bet nesi
rpink, greitai prie to priprasi.
Mes nujome per koridori, kuriame buvo daugyb kabi
net - Sveikatos kabinetas, Magneto kabinetas, Skaiiavimo
kabinetas. mogikj itekli kabinetas. Vadovybs kabine
tas. Naujien kabinetas - i jo moksleiviai transliavo ios die
nos naujienas - ir galiausiai pagrindinis kabinetas, sekretoria
tas. Tai buvo didel staiakamp patalpa, i jos rangos atrod,
kad ia verda aktyvus gyvenimas. U aukto pulto lankyto
jams pasitikti ant nutrint medini stal stovjo ne pirmos
jaunysts kompiuteriai, i sien virste virto kabeli galai, o ant
lentyn stksojo krvos segtuv. Ant sien kabojo mokytoj
nuotraukos, o didelje stiklinje spintoje buvo surikiuoti per
gali trofjai ir diplomai. Broiros apie narkotik prevencij,
programa Paaugliai padeda paaugliams buvo idliotos ant
pulto. Bet apskritai atmosfera buvo gana draugika, chaosas
neatgrasus.
364

Moksleiviai jo vidun ir laukan, kai kurie j mane smalsiai

nuvelgdavo akies krateliu, nuo stalo pakilo kresna, ger dviej
metr gio afroamerikiet rykiai rausva spalva daytomis lpo
mis ir giliomis duobutmis putniuose skruostuose.
- Tu turbt Rebeka Volf, - pasveikino ji mane griausmingu
balsu ir atkio didiul leten. - Kaip miela, kad pasirinkai ms
mokykl. Senokai neturjome moksleivs i Vokietijos. A myliu
Vokietij. Kart ten atostogavau. Hedelbarge? Hodelbarge?.. - Ji
lo juokais pati i savo netikusio tarimo. - iaip ar taip, buvo
nuostabu. Js alus pats auniausias. Ir kava!
Milin susikryiavo rankas ant krtins ir staiga jas vl su
djo tarsi maldai.
- O vokika duona! Mgstu vokik duon. Galiau mirti
dl jos! Kaip js j vadinat? varcenbroad?- T od ji itar taip,
tarsi su septyniolika kramtomosios gumos gabaliuk burnoje
mgint itarti ,^Arnoldas varcenegeris, ir vl prapliupo juoko
salvmis. Kol sutrikusi iekojau atsakymo, prasivr galinio kabi
neto durys. I jo ijo liesas vyrikis retais plaukais. Prisistat ess
ponas trombergas ir papra eiti paskui j kabinet.
Mudu su tiu sitaisme dviejuose patogiuose odiniuose
krsluose. Kol ponas trombergas tyrinjo mano mokslo pa
ymjimus ir skiep pas (juos veikiausiai atsiunt arba atve
Jana), a valgiausi po dideles knyg lentynas, kuriomis buvo ap
statytos sienos. Mano nuostabai, ia buvo daugyb europietikos
literatros. Pus lentynos um Kafkos, Gts ir Tomo Mano
kriniai, regis, tai naujojo mano mokyklos vadovo mgstamiausi
autoriai. Buvo ir Agata Kristi bei arlzas Dikensas.
Galiausiai ponas trombergas udav kelet klausim apie
mano pomgius ir mgstamus usimimus. Kai ttis paaikino,
365

kad a uaugau dvikalbje aplinkoje, jis pasil atsisakyti primi

mo testo ir i karto pasisti mane vienuolikt klas.
- Jei kils koki sunkum, bet kada ateik pas mane ar pas glo
bj, kuris bus tau paskirtas. Jis tau pads susidaryti ir tvarkara
t. - Mokyklos vadovas vilgteljo mane. - Ar turi klausim?
Klausim a neturjau, prieingai. Netgi odis tvarkaratis
skambjo taip nuobodiai normaliai, kad man ikart pasidar
aiku, jog Faja buvo visikai teisi. iuo metu tai buvo vienintelis
teisingas kelias.
Po keli minui jau sdjau savo globjo - nedidelio apskri
to bio su siukais - kabinete. Vyrikis vadinosi ponas Stounas,
ir a rekordikai greitai pasirinkau dalykus. Privalomieji buvo an
gl kalba, Amerikos istorija ir matematika, o i pasirenkamj
pasimiau keramik, ispan ir plaukim.
- Gal nortum dar pasivalgyti po mokyklos teritorij? - pa
klaus ponas Stounas. - Susipainti su mokiniais ar mokytojais?
Papuriau galv.
-Tai tuomet tavo diena mokykloje rytoj prasids septint,
pirmoji pamoka - plaukimas.
Ponas Stounas bruko man rankas krv popieri.
- tai ia viskas, ko tau reiks pamokoms. Sveika atvykusi
Pali vidurin. Tikiuosi, tau pas mus patiks.
Pirkini sraas, kur namuose istudijavome su tiu, buvo
gana ilgas. Specials segtuvai ir ssiuviniai, skirting spalv pie
tukai, knygos ir maudymosi kostiumas su utrauktuku.
Kaip tik tada, kai ketinome ssti automobil, pasirod
Miel.
- Sveika, - tar ttis. - Jau grti?
Miel linkteljo.
366

- iandien neturjau daug darbo. Bet kuri akimirk gali pa

sirodyti Faja su Vai. Ar gali su ja pasimokyti skaityti?
- Ketinau eiti su Rebeka apsipirkti, - tar ttis. - Viskas pui
kiai pavyko, ji gals rytoj pradti mokslus Pali vidurinje. Bet
reikia daugybs dalyk.
- O Vai reikia tio, kuris kartais skirt dmesio jai, - tar
Miel ir altai nusiypsojo. - O k, jeigu tu liktum ia, o mudvi
su Rebeka eitume apsipirkti?
Ttis netvirtai vilgteljo mane, tada pasisuko Miel.
- inoma, mielai... jei Rebeka nieko prie?
Miel pavelg mane.
- Auttu nieko prie, Rebeka?
- E... ne.
- Gerai. - Miel udjo rank man ant peties. Ji paliet
mane pirm kart. - Tada keliaujam.
Miel mau sportiniu automobiliu nuve mane Santa Moni
k. Vakar maiau tik prieplauk. iandien Miel nusived mane
Treij gatv, prabang krautuvi kvartal su puikiomis kavi
nmis, brangiomis firminmis parduotuvmis ir didiuliu preky
bos centru Santa Monika Place.
Miel buvo paslaugi ir iskirtinai dalykika, a nejuia pa
galvojau, kad tuo panai mano motin. Beveik per pusvaland
mes jau turjome visas reikalingas kanceliarines prekes. Knygas
usakme dideliame knygyne, su jo pardavja Miel pasisveiki
no Hi, Swetie ir bukis kairn, bukis deinn, pristat mane
kaip Aleko didij dukr ir tada isamiai atsak klausimus apie
maj angeliuk Valentin.
367

- Ji puikiai pritapo mokykloje. Mgsta pieti ir rayti. Mudu

su Aleku ketiname urayti j privai pieimo mokykl. Tikrai
nuostabu, kaip greitai uaugo ms kdikis.
- O dabar ji net turi didij ses i Vokietijos. - Pardavja,
kuri atrod it koks modelis, iiep akinamai baltus dantis. - Ar
tau patinka Amerikoje?
- Patinka, - sumurmjau ir diaugiausi, kad netrukus Miel
atsisveikino, vl bukis kairn, bukis deinn.
Paskui pirkome maudymosi kostiuml. Miel rod man
vairius modelius, pasakojo, kad ji anksiau irgi buvo plaukik,
kad i pamoka jai labai patiko, o turnyruose bdavo smagu, ir
kantriai lauk, kol ijau i kabinos su tinkamu kostiumliu.
Prieastis, dl ko taip ilgai utrukau kabinoje, buvo ne kostiu
mlis, o okas, kur patyriau pamaiusi save veidrodyje. Buvau
tokia sulysusi, kad lengvai biau tilpusi eilos kelnes.
Galiausiai Miel pakviet mane igerti kavos latte macchiatto restoran Urth cafe. Ten buvo siaubingai daug moni,
lankytojai daugiausia naujamadiki, apsireng iskirtinai laisvai.
Prie gretimo stalelio du jauni vyrai gyvai diskutavo apie nauj
serial, jie pasisveikino su Miele ypteljimu.
Kol grme kav, visas pamots dmesys buvo skirtas man.
Ji susidomjusi klausinjo, kaip viskas vyko mokykloje, ar a no
rinti nusipirkti dar kelet drabui, kada ir kaip ketinu mokytis
vairavimo ir ar man dar ko nors trksta.
A papuriau galv.
Kai Miel sustabd automobil prie nam garao, buvo prie pat
septynias. Ji ijung varikl.
368

- Dar vienas dalykas, - tar ji ir staiga jos balsas pasidar toks

tylus ir riantis, kad mano knas paiurpo. - Jei idrsi toliau
griauti ms gyvenim arba daryti blog tak Vai, tursi reikal
su manim. Supratai? - Ji pasisuko mane ir nusiypsojo.
Mano skrandis susitrauk, tarsi boksininkas bt trenks
duobut kumiu.
A linkteljau.

Dvideimt penktas

ponia Streton buvo trumpais viesiais

plaukais, kampuoto veido, plaiapet. Jos oda, nudeginta sauls,
panjo iurki idirbt od.
Plaukimo baseinas buvo atviras, upakalinje mokyklos te
ritorijos dalyje, beveik tokio pat dydio kaip Alsterio baseinas
Hamburge. Dl turkio spalvos keramini plyteli vanduo dar
labiau vytjo, dugne buvo matyti tamsiai mlynos T formos ta
keli markiruots, vieiai nupjauta veja aplink basein vytjo,
kone akino.
Bendramoksls nuvelg mane smalsiai, o trener tik trumpai
pasisveikino, tada padalijo mus keturias grupeles po penkias ir
liep i eils prieiti prie baseino krato. A buvau su pirmosio
mis, vanduo buvo dar nesujudintas. Lygus tarsi veidrodis plytjo
prieais ir lauk.
Naktis buvo baisi. Kai paskutin kart pavelgiau laikrod,
buvo truputis po puss ketvirtos, kai galiausiai umigau, ikart
upldo komarai.
Per pusryius - Miel jau buvo pabudusi ir padeng mu
dviem su Vai stal - negaljau nuryti n ksnelio. Vai valg dribs
nius sddama Mielei ant keli. Smakras pienuotas, glaudsi it
PLAUKIMO TRENER

370

maas kaiukas prie mamos. Basos pdos sukrautos ant stalo.

Miel gnybteljo jai j nykt ir draugikai ypsodamasi pasisil
pamtti mane iki mokyklos - ji buvo pakeliui Vai mokykl.
Automobilyje per radij valus balsas pranaavo nuostabi dien.
Krua arba ledinis lietus bt labiau atspindj dabartin mano
nuotaik. Klausiau savs, kaip vakar galjau bti tokia savimi
pasitikinti.
Bet dabar esu ia, ir vsus spaudimas smilkinius, kai pani
rau vanden ir porai sekundi pasaulis vir mans pranyko,
buvo malonus. Mielai biau niekuomet neinrusi, bet knas
pats isikapanojo paviri.
Nuostabi diena vis dar slpsi u miglotos udangos, bet
plaukimui tai buvo labai gerai. Saitas vanduo leido pajusti, kad
egzistuoju, beveik girdjau, kaip manyje kakas kuda: namiey
namiey namie, iaypas mane, tu esi namie...
Mane paadino ponios Streton balsas. Trumpais odiais ji
ilojo mums nurodymus, kaip daryti apilimo pratimus: du ratai
krtine, tada nugara, paskui delfinu, tada krauliu. Tai stiliai, ku
riuos mokjau, ir, keista, mano knas juos ilaik atmintyje.
Paskui mus jo kitos merginos. Bendramoksls buvo gana
stiprios ir netiktinai verlios, kiekviena j mano buvusias ko
mandos drauges i Vokietijos bt pralenkusi n nemirktel
dama. ia buvo varomasi kiekviename ingsnyje, ir tai man
labai tiko.
Dar k tik toks ramus vanduo aplink mane dabar kunku
liavo, o a kovojau su savo mintimis. Su kiekvienu judesiu st
miau jas tarsi dumblius, kurie gliiomis purvinomis sruogomis
siekia mans ir nori apvynioti. Pritraukti, nustumti, pritraukti,
nustumti, kvpti, ikvpti, pritraukti, nustumti.
371

Plaukiau, kad susigriniau gaball ankstesns Rebekos, vl

norjau tapti senja savimi, bet kokia kaina, i vis jg.
Ir kovojau su mintimis apie Luian.
Mus jau padalijo naujas grupes, kiekviena grup turjo su
telkti dmes vien plaukimo stili. A buvau su kraulininkmis, buvome eiese ir treniravoms sprinto atkarpose - pradjo
me nuo penkiasdeimt metr krauliu, paskui imtas, tada imtas
penkiasdeimt. Man pagerjo, atsigavau, plaiais mostais yriausi
per vanden, paskutinje atkarpoje tiksl pasiekiau antroji. Kai
i paskutini jg prisitraukiau prie baseino krato, buvau tokia
isekusi, kad tikrai jauiausi labai gerai.
Kai su bendraklasmis nujome du, pabandiau susikaup
ti bsimai pamokai.
- I kur tu? - paklaus mans mergina ilgais rusvais ir vie
siais plaukais, kuri, mano siaubui, prisistat: Siuzana, taiau
draugai mane vadina Suze. - Ar i rytins pakrants?
Akimirk dvejojau, gal sumeluoti, bet tada sumurmjau, kad
esu i Vokietijos. iaip ar taip, ji visk suinos.
- O Dieve, i Vokietijos? - Suz Siuzana pavelg mane
viesiai aliomis kats akimis. Dailus siauras jos veidelis ir liesas
knas buvo nusti strazdanomis. - Kas tave itrm Los Andel?
- ia gyvena mano ttis, - atsakiau trumpai.
- Ar jis amerikietis?
A linkteljau, nusitryniau rankluosiu, kvepianiu Miels
kvepalais, ir nujau prie spintels, paskui mane jo Suz, ji, regis,
laik mane savo asmeniniu laimikiu. Kitos bendraklass liko ato
kiau, bet a aikiai supratau, kad atsidriau dmesio centre.
372

Usimeiau markinlius ir vargais negalais subrukau dar la

pias kojas dinsus. I spintos buvau pasimusi maiausiai akis
krintanius drabuius, kad biau kuo nepastebimesn.
- Mano ttis airis, - tar Suz, ji taip pat vilkjo marki
nlius ir dinsus, taiau jos buvo labiau priglud. Markinliai
aptemp jos - vienodo dydio - krtis, ant j buvo mokyklos
komandos uraas. - Bet jis uaugo ia, - kalbjo ji toliau. Mes dar niekuomet nebuvom Airijoj. O tu? Ar tau patinka Los
Andele?
- Taip, - pasakiau ir pabandiau nepabrti n vieno odio.
Pridriau: - A j myliu.
- Pasakyk k nors vokikai. - Suz pakreip galv ir taip smal
siai pairjo mane, tarsi a biau muzikos automatas, kur ji
met eton ir paspaud atsitiktinio pasirinkimo mygtuk.
- A nekeniu savo motinos, - pasakiau vokikai.
Suz sukikeno.
- Skamba linksmai. K tai reikia? K reikia Muttdi
Garsus skambutis sutrukd man atsakyti.
- Man dabar keramika, tar Suz. - O tau?
- Man irgi. - Dabar gailjausi, kad neusiraiau pieimo
kurs. Gal dar bus galima pakeisti. Bet tada man tuos paius
klausimus udavins kita mergait.
Suz sukimo lapius daiktus sportin krep ir iupo kuprin.
- Super! Eik, parodysiu, kur bus pamoka. Koki muzik
mgsti? K js iaip Vokietijoj klausot? Gal gali padainuoti? K
nors vokiko, turiu galvoj? Padainuosi man?
Ji suplojo rankomis tarsi maas vaikas ir lkestingai velg
mane ypsodamasi. Galbt j pamgsiu. Galiau j sikibti,
373

eiti su ja keramik ir vliau pietauti. Paklausti jos, ar pristatys

mane savo draugams arba pasiims vakarl. Biau galjusi pa
dainuoti jai Atvykome ia pasilikti arba Mes didvyriai, arba
Anets Luizian Likim ir papasakoti apie savo vokiet vaikysts
draug Zuz. Biau galjusi jai pasakyti, kad ji veikiausiai gerai
sutart su Zuze.
Biau galjusi. Jei. Savo noru. Biau. Buvusi. ia.
Taiau pati kalinau save ia, kad ivengiau didesnio praga
ro, prabangaus kaljimo Pasifik Paliseide.
Nesistengsiu susiimti ir vaidinti, kad esu visai normali nauja
moksleiv i Vokietijos visai normali pirmj dien mokykloje
svetimoje alyje. Taigi Suzei atsakiau, kad dainuoti negaliu, bet
vliau atsineiu grotuvl, ir u tai sulaukiau suavto fantasti
ka. Ji sikibo man parank ir nuved per mokyklos kiem
vien i daugelio pastat.
Kitos pamokos buvo tikras pragaras. Per keramik mes tu
rjome paleisti savo fantazij, ko a, inoma, nepadariau, tik
bergdiai leidau laik mgindama nulipdyti kuo realistikesn
ir siaubingai nuobodi vaz glms. Suz be paliovos man kal
bjo, udavinjo klausimus, kuriuos a atsakydavau, bet i to
nieko nesupratau, jungiau automatik ir sutelkiau dmes mol
tarp pirt.
Per matematikos pamok, kuri vl vyko kitoje patalpoje,
iandien buvo testas, ir a, savo siaubui, baigiau likus trisdeim
iai minui iki pamokos pabaigos.
Tada tvarkaratyje buvo rayta Amerikos istorija, joje Suz,
deja, negaljo dalyvauti, nes posdiavo su mokytojais. Utat pa
rod man klas, kuri vlgi buvo kitame mokyklos teritorijos gale.
Ten nueiti mums prireik beveik penki minui.
374

Mokytoj, lies mogel isidraikiusiomis garbanomis, klas

atkakliai ignoravo. A atsisdau paskutin eil alia tipo su pan
kika ukuosena, kuris iandien pirm kart iviliojo i mans
menk ypsenl. Ant nudriskusi berankovi jo markinli
buvo uraas Tik nekalbink mans. Pamokos tema buvo Ameri
kos nepriklausomybs karas, ir kol mano bendraklasiai skendjo
panir tam tikr kom, a i vis jg stengiausi sutelkti dmes
cypsint mokytojo bals, kuris euforikai reagavo mano susi
domjim.
Per piet pertrauk mane vl pasigavo Suz ir prisitrauk prie
savs, kad pristatyt savo draugms. Pabiro klausim krua.
- Pasakyk k nors vokikai!
- Kaip tu ia atsikraustei?
- Kaip tau patinka Los Andele?
- Kokios tavo mgstamiausios grups?
- Ar jums tikrai nuo eiolikos leidiama gerti alkohol?
- Ar rkai?
- Ar turite klub? Diskotek?
- Ar turi draug?
- Ar rytoj atsinei nuotrauk i Vokietijos?
Ne, pamaniau. Nes rytoj ivis nebeateisiu. Galas. Dar itver
siu paskutin pamok ir tada: Good bye, Pali High.
Paskutin pamoka buvo angl. Ji vyko viesioje tvarkingoje
klasje, sienos neseniai nudaytos, vilgantys mediniai suolai at
rod tarsi k tik nupirkti.
Suz pasisodino mane alia savs suol prie lango, plepjo
apie Mando Diao koncert, kuris kit savait vyks Hollywood
Bowl, ir apie galimyb suveikti biliet dar ir man, staiga nuo
375

pulto pasigirdo tylus krenkteljimas, irzlus nibdesys, ir tada

klasje sivyravo tyla.
Tarsi kas nuotoliniu pulteliu bt pritilds grotuvo gars.
Suz stabteljo vidury sakinio ir, kaip ir visi kiti, suiuro mo
kytojo pult, dabar ir a nukreipiau ten savo vilgsn. Ir man
um kvap.
- K tai reikia? - suirzusi sukudjo Suz. - Kas tai?
klausim a jai biau galjusi atsakyti, jei biau paj
gusi nekti.
Poauktis vyras pilku lininiu kostiumu, kuris dabar pasidjo
ant pulto puodel garuojanios arbatos, buvo Mortonas Tigras.

Dvideimt etas

kalbos mokytojas i Hamburgo stovjo prie

ais klas tarsi lap vitidje, godiai mgaudamasis paskutinmis
sekundmis prie puot. N sekunds nesuabejojau, kad Tigras
pastebjo mano suglumus veid, taiau bendraklasiai, regis, to
nemat. I visuotinio suirzimo supratau, kad ito jie tikjosi taip
pat menkai kaip ir a.
Tarsi uhipnotizuota sekiau Tigro vilgsn, kuris dabar kelia
vo nuo veido prie veido, kol sustojo kakur paskutinse eilse.
Sdjau nugara lang ir pamaiau, kad Tigras smeig akis
mano suolo kaimyn i istorijos pamokos su apraintais marki
nliais. Kairys mokytojo antakis kilsteljo, lpose atsirado yps
nio uuomina.
- Koks domus reikalavimas, - pakomentavo jis ura ant
vaikinuko markinli. - Tik nekalbink mans. Mielai pasi
prieinsiu iam norui. Ar galiu su tavimi pasikalbti? Tau kai k
praneti? Tave informuoti, tau pakudti? O gal APRKTI?
Paskutinis odis nuaidjo klasje tarsi vis. Pankas susig,
tarsi Tigras tikrai bt svieds j kok sunk daikt. Taiau jo
veide vl buvo ta mandagioji ypsena.
- Kuo tu vardu? - paklaus Tigras lipniai.
MANO ANGL

377

- ... - Regis, pankas mielai bt palinds po stalu. - Im

Randy.
- Oh... really?-Tigro ypsena platjo, po akimirkos man pa
sidar aiku kodl.
-Tai tuomet mes pataikme tiesiai mano mgstamiausi
tem, - tar jis suavtas. - Smulkuiai dailuiai amerikiei an
gl ir brit angl kalb skirtumai. Js alyje Rendis yra popu
liarus vardas. Jei Anglijoje kas nors prisistatyt Hi Im Randy,
tuo tik pranet: Sveiki, a ydras.
Tigras palauk, kol nurimo sumis moksleivi juokas, tada
draugikai linkteljo pankui ir sukudjo:
- Sveikas, a Mortonas Tigras, js naujasis angl kalbos
mokytojas semestr. Ir apraneu tau, Rendi, kad sprendimas,
ar ateityje a tave kalbinsiu, ar ne, priklausys nuo tavo dmesin
gumo mano pamokoje. Ar aikiai pasakiau?
Pankas linkteljo. Klas sustingo nebyliai stebdamasi.
Tigras vis dar ignoravo mane arba, tiksliau sakant, elgsi taip,
tarsi a biau kaip ir visi kiti, paprasta amerikiet paaugl, kuri
jis mato pirm kart. O kokios nuomons Tigras yra apie ameri
kieius paauglius, jis aikiai man dav suprasti dar Vokietijoje.
Kas nutrenk j Amerik, tiksliau, Los Andel, dar tiks
liau, Pasifik Paliseido mokykl, o visai tiksliai, mano klas,
Tigras neidav. A bent jau dabar nebuvau pajgi jo to pa
klausti.
Tigras gurkteljo arbatos, atsisdo prie savo stalo ir pakviet
mergait i treiojo suolo, kad i bt tokia draugika ir pasaky
t, koki tem jie dabar nagrinja.
Mergait buvo tokia susijaudinusi, kad paoko nuo kds.
Galbt bijojo, kad Tigras paklaus jos vardo, bet to jis nepadar.
378

Pamai arbat puodelyje ir nuvelg j ydromis kaip aibas

akimis.
- Re... - lemeno mergait. - Mes kaip tik mokms re... rec...
recesijas. - Ji su palengvjimu atsiduso ir klesteljo ant kds.
- Kaip domu. - Tigro veide vl pasirod ta susiavjimo irai
ka. - Papasakok man daugiau apie tai, panele... Kuo tu vardu?
Tigras pakreip galv. Suz band suvokti, taiau jai nieko
nepavyko, nes Tigro vilgsnis ov jos pusn. Tada jis vl pasisu
ko mergait su uodeg suritais plaukais, kuri buvo pasiren
gusi paokti nuo kds.
- Ang, - sukudjo ji.
- Ang. - Tigras ypteljo. - Argi ne miela. Nagi, Ange, a
dmiai klausausi. K js mokts apie ekonomikos krizes?
- A... mes... turiu galvoje... mes... - Ang nutilo.
Liesas vaikinukas, sdintis kair nuo mans, narsiai it mir
tininkas pasipra odio.
- Ang suklydo. Ji turjo galvoje ne recesij, o recenzijas.
Mes kaip tik mokms apie recenzijas.
- Re-cen-zi-jas! - Tigras palenk galv priekin, tarsi bt
neigirds. Tada atsilo kdje ir susikryiavo rankas ant kr
tins. - Tai, - tar jis, - inoma, jau visai kas kita. Tada iduok
man kartu su savo vardu, k js imokote apie re-cen-zi-jas. Kas
yra recenzija? K tai reikia?
Liesasis vaikinukas narsiai velg Tigrui akis.
- A Deimsas, o recenzija... - Jis atsivert ssiuvin ir per
skait: - Recenzija yra meno krinio vertinimas, kur atlieka
kritikas. Kalbdami apie knygas, tokius specialistus vadina li
teratros kritikais. Jie sprendia apie parayto krinio vert ir
paaikina, kodl krinys geras arba blogas. Gera recenzija gali
379

paskatinti gausiai pirkti knyg arba suteikti lov, bloga gali jai
pakenkti arba net sulugdyti. Todl blogas recenzijas dar vadina
ir ipeikimu.
-Amen! - ydros Tigro akys tiesiog kibirkiavo. Liesasis
iminius, pats to neinodamas, pataik kaip pirtu ak.
Pirmiausia Tigras pasisuko mane. Jo ypsnys buvo iro
nikas.
- Panele Volf, - tar jis. - Mano ausis pasiek, jog ir tu esi
naujok ioje mokykloje. Gal vis dlto turi ini ia tema? Ar gal
atsitiktinai jau teko skaityti literatros kritiko recenzij, gal net
sumalim miltus?
Neinau, kas man staiga ujo. Viskas vyko tarsi savaime.
odiai tarsi patys atjo galv.
- Atsitiktinai teko, - atsakiau mandagiai. - Mano senojo an
gl kalbos mokytojo pamokoje taip pat buvo pamintas vienas
literatros kritikas. Viljamas Alekas Ridas. Jis buvo vadinamas
vyru su mirtina plunksna. Jo recenzijos buvusios ypa atrios.
Kai kurias j perskaiiau, o vienas raytojas, kur Ridas atakavo,
net nusiud.
Stengiausi negirdti bendraklasi kudjimosi ir atlaikyti Ti
gro vilgsn.
- Kai kurie mons, - kalbjau toliau, - t literatros kritik
kaltina dl ios saviudybs. Taiau a asmenikai manau, kad tai
gerokai perlenkta. inoma, supeiktas krinys gali sugadinti ray
tojo karjer, bet jei kas nors nusprendia udytis, tai Paskutinia
me teisme u tai turs atsakyti tik jis pats. Dl to juk saviudyb
ir vadinama savi-zudybe, ar ne?
Kair Tigro akis trkiojo, o bendraklasiai nenuleido nuo
mans aki. Ar jie pastebjo, kad ia vyksta slapta dvikova? O gal
380

nutuokia, kad senasis mano angl kalbos mokytojas - tas pats

Mortonas Tigras, kuris staiga tarsi velnias i duts iniro nau
joje mokykloje Amerikoje?
Man viskas buvo vis vien. O Tigras nieko nepaaikino.
- Labai dkui u tavo filosofinius ivediojimus saviudybs
tema, - pasak jis. - Bet i ko, - jis nusuko vilgsn nuo mans
ir vl kreipsi klas, - literatros kritikas sprendia, geras ar
blogas meno krinys?
Rank pakl Suz.
- Jis atpasta, nes yra studijavs literatr, - tar ji. - Jis turi
patirties. Jis yra... kaip sakoma, objektyvus.
Tigro antakis pakilo kone iki kaktos viraus.
- Objektyvus. Taigi, taigi...
Jis vl gurkteljo arbatos, o kai padjo puodel, jo vilgsnis
pervr mane it durklo amenys.
- Na gerai. Tai nuo ios vietos ir pradsim. Tiesiog sivaiz
duokime, ioje klasje... - Tigras plaiai pamojo ranka, - ...sdi
trisdeimt penki literatros kritikai. Studijav mokslus, turin
tys patirties, objektyvs specialistai. - Tigro vilgsnis vl smigo
mane. - Dabar perskaitysiu jums itrauk i nebaigto vieno
raytojo romano. Ambrozo Lovelo krinio Paskutinis svetys.
Tigras isim i odinio portfelio pluot popieri.
- Apie turin i anksto daug nepasakosiu, - tar jis. - Tiesiog
pateiksiu kelet eilui, o js vertinsit. itaip galsite susipainti
su vienu svarbiausi literatros kritiko gebjim. ie objektyvs
specialistai daugeliu atvej visai nemano esant reikalinga perskai
tyti vis raytojo krin. Menko vilgteljimo jiems pakanka, kad
galt sprsti apie visum. Taigi tiesiog pasiklausykit ir tada... jis vl perliejo vilgsniu mane, - paaisime dievus. Js sprendi
mas nulems raytojo lov arba nuosmuk. Sutinkat?
381

Klasje pasigirdo urmulys.

- itas tipas kakoks keistas, - sukudjo man Suz ir susig
nuo Tigro vilgsnio.
Tigras isitrauk i vidins varko kiens auksin laikrod.
Atidar j. Kair jo akis trkiojo. Tada pavart lapus, atsikrenk
t ir pradjo skaityti:
Udanga begarso nusileido, ir akimirkpramatni teatro sal
tyljo, kol j uliejo siautulinga, nenorinti nurimti aplodisment
banga.
Udanga vlpakilo, scenoje lenksi aktoriai.
Alanas sdjogreta Emosgarbs loje. Perlai antjos suknels i
bjo sietyno viesoje, kai pasisuko Alan, jos akys iburiavo.Tavo
odiai, sukudjoji jam kakl, - dabarjie gyvi.
Alanas sugrieb Emos rank. Laik velniai suspauds, okai sal
dar kart suvilnijo niokiania aplodisment banga, Alanas kr
tinje pajuto veln, bet ryting tempim. Atrod, tarsi neregimi
pirtai pea ijo irdiesplon plaukel.
Alanas krpteljo, Ema pavelg j susirpinusi. Ar tau
negera?
Alanas atsakjai ypsena. iam vykiui neteik daug reikms ir
elgsi taip, kaip elgiasi kiekvienas normalus mogus, kaijam nutin
ka kas nors, ko negalipaaikintiprotas, bet k visikai suvokia kita,
tamsesnioji, smonspus. Jis atmet keistj pojt. Utat dar stip
riau suspaud Emos rank ir vl nukreip vilgsn scen, kurioje
k tik vykojo pjess premjera. Taip, jo odiai pabudo gyventi, ir
aliajo buvo Ema. Daugiau niekaspasaulyje nesvarbu.
Mokyklos skambutis suskambo kaip tik t akimirk, kai Tig
ras nuleido rankraio lapus.
382

Niekas nepajudjo. Kiti galbt taip elgsi dl autoriteto, ku

riuo spinduliavo is mogus. A turjau kit prieast. Buvau su
paralyiuota.
- Na, - tar Tigras diugiai, - regis, tursime i ma uduotl atidti. Silau j atlikti namuose. Kam pakaks tokios
trumpos itraukos, kad objektyviai nusprst apie krin, nerei
ks daug vargti. O kitiems, - Tigras dabar pakl didiul sn
popieri nuo stalo, - nukopijavau paskutin neubaigt Ambrozo Lovelo krin. Taigi. Linkiu visiems malonios popiets.
Tigras krumpliais pabeld stal, linkteljo ir pasuko prie
dur.
Tik tada a pakirdau i sustingimo. Taip smarkiai paokau
nuo kds, kad ji nuvirto, ir ilkiau paskui Tigr, bet kol pasie
kiau koridori, jis jau buvo dings. Ir nors iekojau jo po vis
mokykl, neradau - j tarsi em prarijo.

Dvideimt septintas

I SODO mano kambar skverbsi Vai juokas. Kai popiet gr

au i mokyklos namo, jiedvi su Faja sdjo valgomajame prie
stalo ir pie. Faja pavelg mane suraukusi kakt, bet nieko
neklausinjo, ir a jai u tai buvau dkinga. Vai, usimauklinu
si didiul skrybl su glmis ir apsivilkusi raudonus ilkinius
naktinius markinius, siekianius kulnis, prioko prie mans ir
nutemp prie stalo, bet a isivadavau ir pasislpiau savo kamba
ryje. Radau tio inut, kad gris pavakare.
Udariau lang. Vai balsas nutilo. Pulkas pauki i kakur
kilo dang, jie formavo brius tarsi pagal sukurt choreogra
fij - pirmiausia raid V, paskui linij. Sek vienas paskui kit
tiesia linija ir tada pradingo u horizonto.
Atsisdau prie stalo ir sistebeilijau krvel popieri ant stalo
prieais save - neubaigt Ambrozo Lovelo roman. Pagrindinis
jo veikjas - keturiasdeimt septyneri raytojas Alanas, pirmas
sakinys skambjo taip:
Kambaryje, kuriame Alanas pasakojo savo paskutin istorij,
kabojo rudos uuolaidos.
Po trumpo, beveik dalykiko kuklaus darbo kabineto apra
ymo Lovelas perjo prie vakaro teatre, kur vyko Alano pjess
384

premjera ir kur raytojas pajuto savo krtinje t veln trk.

Netrukus jo gyvenime atsirado nepastamasis, kuriam Alanas
jaut keist trauk. Sis vyras negaljo prisiminti savo kilms,
neturjo deln linij, bet utat sapnuodavo, ir visuomet sap
nuodavo Alan. Kai kurios situacijos bdavo maareikms, kai
kurios dramatikos. Jis susapnavo, kaip atsitrauk Alano leid
jai, nes jo kriniai met metus buvo sudirbinjami kritik. Jis
susapnavo, kaip Alanas laiko rankose kraujuojani moter. Jis
susapnavo, kaip Alanas pasikaria savo darbo kabinete, nes ne
benori gyventi.
Ir viskas, k susapnuodavo nepastamasis, virsdavo tikrove.
Alano pjess nebebuvo statomos. Alano snus mir nuo
plaui udegimo komplikacij. Jo mona Ema, okja, pateko
po automobiliu. Nukraujavo Alano rankose, o po met pats ra
ytojas nusiud.
Atveriau lapus atgal, pradjau dar kart skaityti atskirus sa
kinius ir pastraipas ir vl pajutau t jausm, kaip odiai oka
prieais mane, tarsi bt gyvi.
Js turtumt turti vard, tar Alanas. Visi turi vardus.
Tai veikiausiai as ne toks kaip visi, atsakjam nepasta
masis apirindamas savo rankasplonais ilgaispirtais. Neinau
savo vardo, neinau, kiek man met nei kur esu gims. Jo veidas
atrod ivargs, ir Alanas ikart pajuto lides, kurio negaljo pa
aikinti. is lidesys buvo tarsi nepastamojo aidas, sujaudins j
giliai viduje.
odiai yra manoprofesija, tarAlanas, jo balsas skambjo
tvirtai. Apadovanosiujums vard.

385

* * *

Dl Dievo meils, nemaiau, kadji eina...

Vairuotojo odiai aidjo tylioje naktyje, & skubinosi iekoft pagalbos. Alanas sdjo ant aligatvio. Nebyliai laik Em glbyje.
Nuojos smilkinio varvjo kraujas ir lajoant tamsausgrindinio. Buvo
purpuro raudonio, tarsi udangos t vytint premjeros vakar teatre.
Kakur tolumojegrumenogriaustinis, Alanas inojo, kaddabar nutiks
tai, k susapnavo nepastamasis. Jispadjo Emosgalv sau skrait.
viesiosjos akys velg Alan, betjis nieko nesak. Jam niekuomet
nepritrkdavo odi, bet dabar nerado n vieno vienintelio odelio.
Ema ypteljo.
Nebijok, tarji velniai. Ajuk ne viena.
Ir sulig iais odiais umerk akis. Jos blykus veidas, vis dar
tokspat graus, vytjo mnulio viesoje. Begarso krito lietus. Dabar
buvo girdti tik Alano laikrodio tiksjimas. Jis plak tarsi gyva
irdis jo liemens kienje. Alanas prisimin t dien, kai susitiko
j: savopaskutin svet, savo mirt, ir t akimirk suprato, kad tai
pabaigospradia.
Paskutin neubaigto rankraio eilut jau inojau. Sebastia
nas citavo j savo referate apie Lovel. Jis pasak neabejojs, kad
romanas turi autobiografini bruo.
Kai Alanas prim sprendim, j upldo gilus pasitikjimas.
Turt bti vieta, kur mogus bt laisvas nuo visko, kas slegiajo
siel, ir metas surasti i viet.
Girdjau eilos bals, kai i cyp Fuuuuui, juk tai lyktu,
Sebastianui pasakojant, kaip Lovelo mona nukraujavo jo glby386

je, maiau, kaip Tigras sdi ant Sebastiano kds ir delnu trenkia
per stalo krat.
Pirt nebejauiau, kai juos apirjau, pamaiau, kad kraujo
pirt galiukuose visai nebra. Atrod balti it popierius. Paprastai
taip man nutikdavo tik iem, per didelius alius, reikin
vadina lavono pirtais.
Svarsiau, ar nereikt paskambinti Sebastianui, bet nesu
gebjau. Utat pabandiau pasiekti Zuz, taiau niekas nekl
ragelio. Vl sdau prie raomojo stalo ir miau vartyti rankrat,
eiluts liejosi akyse.
Atsistojau ir nujau surinkti Zuzs numerio. Suskambjo
turbt kokius dvideimt kart, bet niekas nekl. Mano pirtai
jau atrod kaip apmir, j beveik nejauiau. Nujau voni ir
pakiau rankas po kartu vandeniu, tryniau, taiau gyvyb ne
norjo sugrti.
Nujau atgal prie raomojo stalo ir vl miau vartyti rankra
io lapus, tik dabar pastebjau, kad paskutiniai du lapai sulip.
Atskyriau juos.
Paskutiniame puslapyje buvo Lovelo biografija. Po ja nuo
trauka, dl kopijavimo praradusi kokyb, bet veidas aikiai ma
tyti. Vyrikis budriomis, rimtomis akimis ir aukta kakta, ant
kurios krito tamsios garbanos.
Po nuotrauka pasviru riftu buvo urayta: Ambrozas Lovelas,
gim 1881 m. kovo3 d. Sajblke, mir 1928 m. spalio 17 d. Londone.
Paleidau lap i rank. Painau t veid, ikart prisiminiau,
kur j maiau: sename raiinyje tio sodo namelyje, laikiau j
prie dvi dienas rankose, prie pat pasirodant Fajai.
Per kelias sekundes atsidriau sode. Prie baseino stovjo du
vyrikiai, pyl j vanden. Girdjau niokiant. Abu draugikai
387

su manimi pasisveikino. Nekreipdama juos dmesio nulkiau

tio sodo namel. Raiinys guljo toje paioje vietoje.
Buvau teisi. Rimto veido tamsiaplaukis vyras, kurio ma
ylis buvo sukryiuotas su graiosios moters mayliu, buvo
Ambrozas Lovelas. Mano vilgsnis lakst nuo jo prie moters
ir nuo moters prie viesiaplaukio vyrikio jai i deins, mano
prosenelio.
Panikai ir be tvarkos miau atidarinti tio raomojo stalo
stalius, vien po kito. Iekojau daugiau ini. Turjau inoti, k,
po velni, visa tai reikia.
Mano smegenys sukosi it palusios. Visa tai smokslas. Ttis
tikrai visk inojo, jis visk surezg, o gal Miel arba Jana, ka
kas nori mane sulugdyti, kakas nori, kad a ieiiau i proto.
Man galv lindo nemanomiausios mintys, rankos vis labiau
lo po stalius. Skraid sskaitos, pietukai ir drotukai, svar
ls, atvirlaikiai, vizitins kortels, nuotraukos.
Kai pamaiau krintant ant ems Janos atvaizd, umyniau
j koja, atpliau kit ir dar kit stali, kol sustojau nuo pikto
ksnio.
Tarpduryje stovjo Miel.
- Gal tu i proto isikraustei? Kas, dl Dievo meils, tau u
jo? K tu ia darai?
Pavelgiau pirma j, paskui vis t chaos, kur ia suk
liau. Tai tai kaip su tais ketinimais suimti rankas savo gyveni
m. Miel prijo prie mans, suiupo u rieo ir patrauk nuo
tio raomojo stalo.
- Lauk i ia! - uriko. Jos balsas buvo ledinis.
A iiepiau dantis.
388

- Ne! - tkiau jai veid. - Pasiliksiu ia kiek norsiu. Ir ne

tavo suiktas reikalas, k a veikiu savo tvo kambaryje. Supratai?
Nes jis yra mano tvas. Tai jo reikalas, ir tai dar abejotina. Ne
tavo. Ne tavo!
Miel visa sustingo. Jauiau i jos rankos, kuri vis dar laik
sugniauusi mano rie. Jei dabar atlenkiau jos pirtus, pama
niau, jie lt.
- Kas ia vyksta?
Tarpduryje stovjo ttis, ant rank laik Vai. Ji susiavjusi
velg chaos ant grind. Miel pasileido prie j ir pam Vai
i tio.
- Noriu inoti, kas jis, - tariau tiui. Atkiau jam raiin. Kas tasai tamsiaplaukis vyras? K tu apie j inai?
Ttis pavelg paveiksl, tada mane. Atrod visikai sutriks.
- Kaip tai? - paklaus jis. - Kodl tave domina is senas pie
inys?
- Todl, kad a, po galais, noriu inoti, kas ia dedasi, - r
kiau. - A noriu...
- Dabar baikit! - tarp ms atsistojo Miel. - To jau per
daug, Alekai, tar ji. - Nenoriu, kad iuose namuose bt
rkaujama. A noriu, kad, - Miel mosteljo mane, tarsi a
biau kokia epidemija ar prakeiksmas, - pagaliau baigt. Kodl
mes? Kodl mes turime ja rpintis? Kodl mums tai turi rpti?
Pasakyk man. Pasakyk man, kodl jos prakeikta motina...
Daugiau ji nespjo pasakyti, nes rkti pradjo Vai, taip garsiai
ir spigiai, kad pagalvojau, jog visi langai ilakstys tkstanius
gaballi.
Miel prispaud Vai galv sau prie krtins ir m j ramin
ti. Kalbjo Vai, tarsi i bt kdikis:
389

- Viskas gerai, mayle. Labai apgailestauju. Viskas gerai. Ma

myt su tavim. Eik, eikim laukan. Pairsim, kiek vandens vy
rai pripyl. Kaip manai, gal eisim paplaukioti?
Ir ji jau buvo tarpduryje. Ten dar kart atsisuko.
- Prisimink, k a tau pasakiau automobilyje, - sunypt
man. - Tai buvo pasakyta rimtai.
Ttis udar duris. eng prie mans iskts rankas.
- Maoji Vilkiuke, kas tau nutiko, tu...
- Rebeka! A Rebeka! - surikau. - Ir a noriu inoti, kas yra
is vyras alia tavo senelio.
Ttis gteljo peiais. Jo nesupratimas atrod tikras, regis, jis
tikrai nesuprato, kas man ujo.
- A neinau, - pasak jis bejgikai. - Radau t paveiksl,
kai tu atsiuntei man laik apie senel Vil. Pieinys man patiko,
todl j ir pasidjau. To vyro nepastu. inau, kad ioji mote
ris paveiksle buvo tavo prosenelio suadtin. Ms eimoje jos
vard buvo draudiama minti, bt kils didiulis skandalas.
Kiek inau, ji buvo okja ir paliko tavo prosenel tiesiog prie
altoriaus. Dl...
Ttis pavelg piein. Staiga surauk kakt. Regis, ir jam
dabar pradjo aikti ryiai.
- ...Manyiau, dl jo.
Prisiminiau savo prosenelio biografij. Jis susipaino su jauna
angle, kuri paliko j dl kito nakt prie vestuves. Pirm kart
man tekopatirtu k reikia norti mirti i meils.
- O daugiau, - paklausiau tio, - daugiau tu neinai?
Ttis papurt galv.
390

- Buvau dar per maas, - tar jis. - inau tik tiek, kiek tau
papasakojau. Bet kodl tai tave domina? Kodl kaip tik dabar tai
parpo?
Prikandau lp. Pirma vos neprapliupau dl Tigro, absur
dikai tikdama, kad su netiktu mano angl kalbos mokytojo
pasirodymu ia susijs ttis arba Jana. Bet tai ne smokslas, o
aklagatvis. Matyt, Tigras pasirod dl kit prieasi, ir ttis ia
niekuo nepads.
- Tiesiog norjau inoti, - pasakiau. - tai ir viskas. - Pavel
giau duris, tada vl tt. - Noriau inoti dar kai k. Miel.
Kodl ji mans taip nekenia?
Ttis ingteljo prie mans. Jo lp kampuiai trkiojo, tada
vilgsnis ukliuvo u daikt, kuriuos buvau imiusi i stali.
Kai pamat Janos nuotrauk, kuri buvau sumindiojusi kojo
mis, giliai kvp. Pakl j ir perbrauk per skruost.
- Pastaruoju metu tu gerokai apkartinai Mielei gyvenim, sumurmjo jis.
- Tai ne tik dl to, ir tu tai puikiai inai, - iurkiai atkir
tau. - Visuomet taip buvo. Buvau nedaug vyresn u Vai, kai tu
su Miele ivykai Amerik. Buvau maa mergait, o ne kuokte
ljusi psich kaip dabar. Kodl, tti? Ar tai dl Janos? Kuo a ia
dta? K a padariau Mielei?
- Tu esi mano dukra. - Ttis pavelg man akis. - Tu esi
mano knas ir kraujas.
ito a nesitikjau. sispoksojau j.
- Tai ne prieastis! Js turit Vai. Ji, - a pakartojau banal
tio pasakym, - ji yrajs knas ir kraujas.
391

Ttis papurt galv.

- Taigi kad ne, - tar jis. - Mielei nepavyko pastoti. Mes
sivaikinome Vai.
Jis padjo Janos nuotrauk ant savo raomojo stalo, tada ap
sisuko ir ijo i sodo namelio.
Vai siaut baseine, buvo usidjusi raudonus plaukmenis ir tak
Miel, kuri sdjo ant baseino krato sumerkusi kojas. Pamaiu
si mane Vai pamojo abiem rankomis.
- Eik ia, - suuko ji. - Ateik!
Stipriai papuriau galv. Ttis dingo name, ir a negaljau
likti ia n sekunds. Man to tiesiog buvo per daug.
Prie namo dur, atsirmusi bentl, stovjo Faja. Prijo prie
keleivio dureli ir atidar jas.
- Lipk, - pasak. - Ir pasakyk savo tiui, kad apsuksi su
manim ratuk.
A vl papuriau galv, bet Faja atkio man telefon.
- Jei ir toliau itaip elgsies, jie tave udarys. Nagi, skambink.
A pasiuniau trumpj inut ir ikart gavau tio sutiki
m. Veikiausiai jam palengvjo, kad kakas pasiima jo pamiusi
dukter.
Faja paveiojo mane po apylinkes. Valandiuk sdjau alia
jos tyldama, grojo radijas. Saul jau buvo nusileidusi, vaiavo
me Ramiojo vandenyno pakrants greitkeliu, palei jr, priein
ga kryptimi nei Veneros papldimys. Kalnai darsi vis auktesni,
jra labiau laukin, dangus tamsesnis.
Papasakojau Fajai apie Tigro pasirodym naujojoje mokyklo
je. Ji sureagavo panaiai kaip vakar prie jros. Tiesiog klaussi,
392

nieko daug nekomentavo. Tik kai pasakojau apie Lovelo roma

n, jos veide pasirod kakoks jausmas.
Ji atrod pikta, eista, tarsi Tigro elgesys bt eids j pa
i. Akimirk man regjosi, kad ji ketina sustabdyti automobil.
Bet tada vl spusteljo greiio pedal.
- Tai beveik kankyn, - tar ji, smeigusi vilgsn keli.
- Klausiu savs kodl, - sumurmjau. - Ko jis i mans nori?
Faja pasisuko mane.
- Tau reikia tai suinoti, - tar ji. - O jei nesusigaudysi, pa
skambink man. Bet kuriuo metu - sutarta?
Linkteljau ir pagalvojau, kad Faja yra dangaus dovana.
Angl kalba buvo ketvirta pamoka, prie pat piet pertrauk.
Vos engs klas, Tigras ikart perjo prie reikalo ir paten
kintas savimi paklaus, kaip mums seksi nagrinti literatros
krin.
Pakliau rank.
- Taip? - Tigras, auktai kilsteljs antakius, ypteljo man. K rytdienos literatros kritik pasakys apie meno krin? Ar
jis geras? Ar jis blogas? K a igirsiu?
Pakilau i savo vietos ir nujau prie Tigro pulto. inojau, kad
bendraklasiai spokso mane, bet man tai nma nerpjo.
- Man asmenikai is meno krinys pasirod ypa domus, nipteljau. - Mielai su jumis apie tai pasinekiau. O dl li
teratros kritiko... - Isitraukiau i krepio raiin ir padjau j
Tigrui ant stalo. - ...Gali bti, kad jis turjo ir kit prieasi
usipulti raytoj. Ar gali bti, kad Viljamas Alekas Ridas norjo
u kai k atkeryti?
393

Tigras neatrod nustebs. Jis tik gteljo peiais ir ispaud

ironik ypsn.
- Kodl mums nepratsus io pokalbio prie keturi aki? paklaus jis. - Ueik po pamok mano kabinet. O dabar pra
om keliauti savo viet.

Dvideimt atuntas

TIGRO KABINETAS buvo nedidelis, senamadikai rengtas

kambarlis su knyg lentynomis, krslais ir tamsiu sekreteru,
prie jo dabar ir atsisdo mano angl kalbos mokytojas. Trenk
atvsusiais tabako dmais.
Tigras sipyl arbatos, tada prisideg cigar ir atsilo. A su
laikiau kvpavim, kad ugniauiau nesuvaldom agsul. Jis
prasidjo tuomet, kai nabdantis bendraklasiams isekiau paskui
Tigr i klass, ir kankino mane taip, kad plauiai iki pamokos
pabaigos galjo susitelkti tik kvpim, o ikvpti pajgiau tik
maais, skausmingais tarpsniais.
Padjau raiin jam ant stalo.
- K js ia veikiat? - ikoiau pro dantis. - K reikia itas
rankratis? Kodl js i jo skaitt? Kodl btent i viet? K js
inote...
kvpiau, ir agsulys vl prasiver, taigi paskutinius odius
galjau itarti tik panibdomis.
- K js inote apie mane?
Tigras gurkteljo arbatos ir linksmai velg, kaip a susikry
iuoju rankas ant krtins.
- Atsakykime klausimus paeiliui, - tar jis. - Tu nori inoti,
395

kodl a esu ia. Na, pasakykime paprastai: tavo menkyb ia

vaidina iok tok vaidmen. O dl rankraio... - Tigras ypte
ljo. - Vieta ir proga man pasirod tinkama. K a inau apie
tave... - Jis vl gurkteljo arbatos. - ...Apie tai vliau. Bet, kaip
matau, tu paruoei nam darbus. Ir, be to, radai dail meno
krin. - Tigras apvert raiin, taigi dabar maiau j auktyn
kojomis. - I kur j gavai?
Ugniauiau agsul ir bediau pirtu viesiaplauk vyrik.
- Js inote, kas jis toks, - atsakiau. - inote istorij, siejan
i iuos du vyrus.
- O taip, - atsak Tigras. - inau. viesiaplaukis vyras yra
Viljamas, tamsiaplaukis vardu Ambrozas. Jiedu abu galjo bti
geri draugai, i pradi net buvo. Ambrozas mgo rayti geras
istorijas, o Viljamas - jas skaityti.
Tigras susimsts persibrauk per virutin lp.
- Tavo prosenel Ambrozo istorijos labai avjo, ir jis gerokai
prisidjo prie jo igarsjimo, mat pirmieji jo kritiniai atsiliepimai
buvo tikri gyriaus himnai, dl j Ambrozo veikalai pasidar priei
namai plaiajai publikai. Kol jiedviem skersai kelio stojo meil.
Tigras parod moter.
- Ambrozas simyljo Viljamo suadtin. Ir Viljamo suad
tin simyljo Ambroz. - Tigras parod sunertus jdviej may
lius, menk detal, kurios i pradi net nepastebjau. - Tada tai
dar buvo paslaptis, - tar jis. - Bet netrukus jie jau nebegaljo jos
nuslpti. Jiedu inojo, kad yra skirti vienas kitam. Padar tai, k
ir reikjo padaryti. Nujo pas Viljam ir pasak jam ties. Emilija
nutrauk suadtuves ir itekjo u Ambrozo. - Tigras ypteljo
man. - Kaip graiai yra pasaks vokiei poetas Hein: tai sena is
torija, bet ji nesensta. Ir kam ji nutinka, tam irdis plyta pusiau.
396

- Taigi tai tiesa, - pasakiau a. agsulys liovsi, bals atga

vau. - Mano prosenelis sudirbinjo Ambrozo krinius i kerto.
- Kertas. - Dabar Tigras aiiai kvp, ir a pamaniau, kad
tai pirmoji spontanika reakcija, koki man tenka patirti. - Ker
tas u k? Ambrozas jos neatm i jo. Viljamas jau seniai buvo j
prarads. mons nra nuosavyb. Ambrozas ir Emilija pakluso
savo jausmams. Bet tai, k padar tavo prosenelis, yra nusikalti
mas. Ambrozo krinius jis sumal miltus tik dl vienos prieas
ties: kad j sunaikint. Tavo prosenelis buvo melagis, apgavikas
ir iskirtinai bailus udikas. Mlynos Tigro akys buvo altos
tarsi ledo kristalai.
Man irdis dausi.
- I kur js visa tai inote? - paklausiau. - Ir pirmiausia ko
dl... kodl jus tai itaip jaudina? Ar js... giminiuojats su Ambrozu Lovelu?
Tigras ipt dm kamuol. Jo veide nekrusteljo n raumenlis, bet kraujagysls kaktoje pulsavo ir kilojosi. Staiga pa
galvojau, kad jo ledas trupa. Kakas jame, regis, rusena. Bet ne
neapykanta, kakas kita, tai dega jame, degina j ir veria prie
savo vali pasakyti man ties.
- Giminingas, pakartojo Tigras, nra tikslus odis. Vei
kiau galima pasakyti, a buvau susijs su Ambrozu Lovelu. Taip,
manyiau, taip bt tiksliau. Ambrozas Lovelas ir a buvome
vienas su kitu labai susij.
- K js turit galvoje? K tai reikia? Ar js buvote Lovelo
draugas? - paklausiau ir t pai akimirk supratau, kokia tai ne
smon. Jie negaljo bti draugai. Sunku pasakyti, kokio Tigras
amiaus, jo ili plaukai klaidina. Gal per keturiasdeimt. Gal arti
septyniasdeimt. Viskas manoma. Bet Ambrozas Lovelas nusi
397

ud 1928-aisiais, bdamas keturiasdeimt septyneri, jei gerai

prisimenu.
- Mes buvome daugiau nei draugai, - atsak Tigras. - Ambrozas Lovelas buvo mano mogus.
Nesupratau, k jis turi omenyje.
Bet tada sutikau jo vilgsn ir pamaiau, kad ironikos ki
birktls akyse ugeso. Tigras parod man nauj veid, i jo
buvo dingusi ironija, arogancija ir puikyb. Jos ibluko tarsi pa
veikslo spalvos.
Jo iraika buvo tokia blanki ir tuia kaip ir delnai, kuriuos
jis dabar ltai ties per stal mane. Tai buvo delnai be linij,
rankos be atspaud, savos istorijos neturinios rankos.
Jo delnai buvo kaip Luiano.
Vir mokyklos pastato skrido sraigtasparnis. Garsus jo burz
gimas dudeno mano galvoje, sukl mintis tarsi kart sml gat
vje vasar. Burzgimas nutilo, dulks nusdo. Ltai ir be garso, o
kai viskas nurimo, a pradjau rinkti odius.
- Kas js? - sukudjau. - Kas js esate?
Labai ltai Tigro veide vl atsirado gyvyb. Skruostai atgavo
spalv, kraujagysls kaktoje m pulsuoti, akis gro pirmyktis
altas spindesys.
Jis patrauk rankas nuo stalo, prisideg ugesus cigar, kelis
kartus papteljo ir atsilo krsle.
- Padarykime nedidel eksperiment, - tar jis. Pam tele
fon ir surinko numer. Ragelyje pasigirdo moters balsas. Tigras
pakviet j ueiti kabinet. Padjo ragel, pasim puodel, si
tais krsle ir m maiyti puodelyje aukteliu.
Kai durys prasivr, Tigro veidas sustingo. Jis velg mane,
bet, regis, irjo kiaurai. Tai buvo ta pati iraika, koki nutais
398

Luianas, kai t popiet jo bar, kur sdjome su virble ir

Jana. Tarsi vaiko, kuris usidengia veid rankomis tvirtai tikda
mas, kad itaip jo niekas nematys.
Stora moteris jo j kambar.
- Yesplease?- Ji velg krsl, kuriame sdjo Tigras. Tada
surauk kakt ir pavelg mane. Jos veidas vis labiau triko. Nu
velg mane ir maiau, kad bando susieti bals i telefono su
mano asmeniu, bet tai nepavyko. Ji papurt galv. - Ar ponas
Tigras k tik buvo ia? Jis man skambino.
odiai ustrigo man gerklje.
Sekretor sukikeno.
- Tuomet ueisiu vliau, tar ji ir ivinguriavo i kambario.
Tigras palauk, kol durys usivr.
- Grau, ar ne? Ir taip praktika.
- Kas js esat? - bandiau sikibti savo klausim.
Ir kart Tigras man atsak.
- Dabar, - tar jis, ir jo ypsena pasidar lidna, a esu
lugs palydovas. Tas, kuriam nepavyko.
- Kuriam kas nepavyko?
Staiga man prie akis ikilo vaizdas: Tigras, stovintis Ham
burgo aktors laidotuvse po mediu ir plojantis.
- Igelbti savo mogaus, - pabaig jis sakin. - Man ne
pavyko igelbti savo mogaus. Dabar Ambrozui Lovelui skir
ta amina ramyb, o man aminas gyvenimas. Atsakysiu tavo
ankstesn klausim: a tarsi Dorijanas Grjus i Oskaro Vaildo
romano. - Akimirkai gro savimi patenkinto mogaus ypsnys,
ir Tigras pridr: - Tik gal ne toks ivaizdus.
Nenuleidau nuo jo aki.
399

- Papasakokit man savo istorij, - papraiau, ir mano balse

buvo kakoks svetimas dergimas, kurio negaljau suvaldyti. Pa
galvojau apie igalst peil atriais amenimis. Jis anksiau buvo
Tigro rankose, dabar manojoje. - Papasakokit man savo istori
j, - pakartojau. - Nuo pradios iki pabaigos.
Tigro vilgsnis pervr mane kiaurai, bet aki nuo jo nenuleidau.
- Pradioje, - galiausiai prabilo jis, - mogus gimsta. Bet ne
vienas. Su kiekvienu mogumi pasaul ateina antra btyb, kuri
j lydi. Nuo gimimo... iki mirties. - Tigras dar kart ipt dm
kamuol ir sek akimis begars jo ok ore, kol dmai isisklaid.
Dabar kambaryje buvo justi tik kartus kvapas.
- Js turite omeny kak panaaus ... angelus?
Klausimas atsklido man i burnos, taiau neatrod, kad j
udaviau a.
Tigras susirauk, tarsi j biau eidusi.
- Deja, turiu tave nuvilti, irdele, - tar jis. - Btybs, apie
kurias a kalbu, neplasnoja galingais sparnais begalinse platu
mose. Jei jau atvirai, jos ivis neplasnoja. Jos neturi balt plai
drabui, neapakina emik padar savo vytiniais veidais. Ir
neskraidioja aplinkui, kad neregimomis rankomis gaudyt i
medi krintanius snargltus mavaikius, ir neskleidia viesi
ini, kuriomis ezoterikos aistruoliai galt puoti savo kasdie
nybs perspektyvas. Jei domiesi tokiomis btybmis, geriau usi
rayk seminar apie angelus.
A leidau jam pasimgauti tik trumpute pertraukl. Tada
vl susimiau.
-Jau gerai suprantu, ko ios btybs nedaro, - itariau l
tai. - Dabar lieka klausimas: k jos daro?
400

- Mes esame ia, - tar Tigras. Regis, mano reakcija jam pa

tiko. Tarsi savaime pasirinko kit asmenin vard. Mes esame
alia mogaus, su kuriuo atjome pasaul. Ten, kur jis eina, ke
liaujame ir mes. Taip jau yra. Daugiau nieko. Bent jau a nieko
daugiau neprisimenu.
Tigras sipyl dar arbatos.
- Ar esi tikra, kad nenori? - paklaus atsainiai. - Earl Gray,
tikra anglika klasikin arbata, nors velnios bergamots ir im
portuojamos i Kalabrijos. Kur mes sustojome?
- Prie js prisiminim, - tariau.
Tigras linkteljo.
- Taip, su prisiminimais taip jau yra. Kaip tik mums. - Jo
balsas vis dar skambjo lengvai, bet tonas jau kito. Veidu perbgo
elis, pasirod jam netinkanti iraika. Tigras atsikrenkt.
- K js veikiate? - paklausiau dar kart.
- Kaip sakoma, mes esame ia, - Tigras toliau rutuliojo pra
dt mint. - Lydime savo mog nuo gimimo iki mirties. Ir
tada visk perimame. Kai pasirodo mirtis, taip sakant, apsikeiia
me vaidmenimis. Mes vedame, o ms mogus mus lydi.
- K js vedate?
Mano balsas buvo tvirtas, bet rankos pradjo virpti, o Tigro
veidas vl pasidar cinikas.
- is klausimas jums, monms, nuo seno rpjo, - pasak
jis. - Ir, kiek inau, niekas j nerado atsakymo. Didioji Anapusyb? Reinkarnacija? Dangus ir pragaras? - Tigras niekinamai
sunopt. - Visa tai vaizdiniai, sukurti iapus. Kur i ties veda
kelias, niekas neino. Ir mes neinom. inome, kad imams vesti,
kai js irdys nustoja plakusios. Vienintelis dalykas, kurio ioje
401

menkutje laiko atkarpoje, kol ms mogus kovoja su mirtimi,

negalime daryti, yra dvejon. Antraip...
Tigras nutilo. Jis pakilo nuo kds, nujo prie lango ir pavel
g mokyklos kiem. Jo peiai ustojo didium vaizdo, galjau
matyti tik gabaliuk ydro dangaus ir palm, kurios lapus judino
vjas. Jie siravo prieais Tigro skruostus ir taip netiko - palms
lapai ir Tigro skruostai.
Tyla truko kankinamai ilgai.
Viena mano dalis norjo lkti laukan, bgti tolyn nuo viso
ito, ko nemanoma suvokti. Kita dalis, veikiausiai gerokai stip
resn, lipo prie Tigro kaip prie galingo magneto.
- Antraip kas?- surikau.
Tigras atsigr, vilgsniu paglost knygas lentynose, tada nu
slinko atgal ir sustojo prie liemens kiens su laikrodiu. Trauk
u grandinls, kol laikrodis nutp deln.
Pirm kart girdjau, kaip Tigras kalbasi su savimi.
- Kai Ambrozas norjo pasikarti savo kambaryje, - tar
stebtinai tyliu auktu balsu, - manyje prabudo dvejons. Isi
gandau, mirtinai isigandau, jei jau bsime tiksls. ios nedr
sios dvejons paadino kitus... mogikus jausmus. Pajutau, kad
myliu savo mog, kad dievinu jo istorijas, kad minties, jog jo
gyvenimas dabar itaip pasibaigs, negalsiu pakelti. Buvo per
anksti. Bet palydovas negali nieko igelbti ar apsaugoti, tai gali
tik mogus.
Tigras nutilo. sikio laikrod atgal liemens kien. Tyla
buvo kurtinanti.
- Ir tada? - Mano balsas virto kudesiu. - Kas nutiko tada?
K js padart?
402

Tigras nujo prie knyg lentynos. Sustojo per metr nuo jos
ir kalbjo atsuks man nugar, tarsi ne a, o surikiuot knyg
nugarls bt jo klausytojos.
- I esms tai buvo tik paprastas klausimas, - tar jis tyliai. Paprasta mogika mintis. Kas bt, jei... - Tigras kvp, ma
iau, kaip pakyla jo ments. - Kas bt, jei a biau mogumi?
Kas bt, jei laikas pasisukt atgal? Jei Lovelas - ir a - gautume
antr ans? Kas tada bt?
kart tyljom abu. Man pasirod, tarsi a kartu su juo laukiu
nemanomo atsakymo.
Tada Tigras atsisuko.
- Visi tie raytojai, - jis mosteljo lentyn, - jiems buvo ge
rokai lengviau keliauti laiku. Joki piliuli. Joki main. Joki
uoli nuo aukt nam stog, jokio laisvo kritimo ant motinos
ems nereikjo.
Jis nusvarino rankas ir spragteljo pirtais.
- Tai vyko tiesiog savaime. Laikas pasisuko atgal, ir a tapau
mogumi. - Jis palenk galv ir, regis, lauk, kol jo odiai uges
manyje.
Laikas pasisuko atgal, pamaniau, jis tapo mogumi. Laikas
pasisuko atgal, ir jis... Luianas... tapo mogumi?
Ne. O ne. Kad Tigras mans nekenia ir u k nekenia,
supratau. Bet tai, k jis man dabar norjo iaikinti, buvo per
daug. itas sutrikusios psichikos mogus mane nori ivesti i
proto. Nori man teigti, kad is painus nebaigtas Ambrozo
Lovelo romanas atitinka tikrov. Net sekretor kalbjo su
aisti jo banal aidim. Ir jam beveik pavyko mane tikinti.
Bet a dar jam parodysiu, kad daugiau nepatiksiu ligonio
paistalais.
403

Tvirtai pavelgiau jam akis.

-Jei viskas i ties taip... paprasta, kaip js teigiate, - ta
riau, - tai kodl ne kiekvienas taip padaro? Nenoriu pasirodyti
nepagarbi, bet yra blogesni, daug blogesni mirties atvej nei
Love... nei js mogaus. O kaipgi Emilija, kuri nukraujavo jo
glbyje? Kaip Lovelo snus, kuris mir dar vaikystje? Kodl j
palydovai nesuabejojo? Kodl j palydovai nenusprend igelbti
savo moni?
Tigras atlaidiai ypteljo.
- klausim yra paprastas atsakymas: tai padaro ne kiek
vienas. O jei tiksliau: to beveik niekas nedaro. Vien dl tos prie
asties, kad mes, palydovai, n neinome, jog tokius mogikus
jausmus sugebame jausti. Lovelo gyvenime buvo begal prog,
kurios galjo manyje paadinti nor apsaugoti j nuo jo likimo.
Buvau alia, kai tvas sumu j iki smons netekimo. Buvau
alia, kai Lovelas rado savo jauniausi broliuk, kuris bijodamas
tvo ioko pro lang. Buvau su juo, kai jis pabgo i nam, kai
mgino igyventi neturdamas visikai nieko. Buvau su juo, kai
jis ra, stat savo istorijas it namus, kurie kartais sugridavo,
nes pamatai buvo netik, bet kuriuos jis vl atstatydavo. Skaiiau
jo odius, ir tuos, kuri niekuomet niekas neivydo, nes juos
imesdavo, kad sukurt naujus.
Tigras gro prie stalo. Pasirm rankomis krslo atkalt ir
pavelg man akis.
- Trumpai tariant, dalijausi su juo skausmais ir diaugsmais.
Bet nejauiau, kaip jauia mons, negalvojau, kaip galvoja mo
ns. Niekuomet nesudvejojau savo paaukimu. Buvau alia jo nematomas, negirdimas - ir taip buvo gerai. Bet kai jis norjo
404

nusiudyti, taip nutiko. Pajutau, kaip jauia mogus. Ir dl to

panorau bti kaip mogus, kad j igelbiau.
Tigro veidas dabar buvo visikai giedras.
- Negaliu kalbti u kitus palydovus, kalbu tik apie tai, kas
tomis sekundmis gin mane. Skirtumas tik toks, kad dabar a
inau kain, kuri u tai sumoki.
Mano triumfo jausmas itirpo.
- Koki kain? - paklausiau abejingai. - Kuo js turite su
mokti?
- Savo prisiminimais, - atsak jis. - Kai atsipeikjau, buvau
mogus be praeities, be drabui, be deln linij. Tik skausmas
mano krtinje, kurio negaljau paaikinti. Jis apsilpdavo tik
tuomet, kai prisiartindavau prie to vieno mogaus - prie Ambrozo Lovelo. Tai buvo tarsi neregimas ryys. - Tigras pasitryn
ilgus ipuoseltus pirtus. Man krito akis, kad jo nag galiukai
gijo melsv atspalv, tarsi jis alt.
- Lovelas pasirod mano gyvenime, - kalbjo jis toliau, - pa
sirodydavo ir pasirodydavo. I pradi mes tai laikm atsitiktinu
mu, taiau po kiek laiko pakeitme nuomon. Kur jis bdavo,
bdavau ir a. Kur bdavau a, bdavo ir jis. Mums kartu sek
davosi gerai. Isiskyrus imdavo nesisekti. Tarp ms... - Tigras
vilgteljo mane. - Tarp ms nebuvo aistros, todl buvo kiek
paprasiau. Bet vis dlto negaljome vienas be kito bti. Nega
ljome suprasti tos traukos. Ji paaikinama tik pasmons daly
kais.
Dar jam nepratsus jau inojau, k turi omenyje.
Jis tar:
- Visur kur a sapnuodavau Ambroz. Bet visuomet tik frag
mentus, atkarpas. Vaizdus i praeities ir ateities. - Tigras pam
405

raiin. Pasukiojo rankose, tada vl padjo. - Kitados susapnavau

Ambrozo mirt. Pamaiau j kabant ant karnizo.
Pajutau trkteljim krtinje, irdis plak, o smegenys ga
mino vaizdus. Kiekvienas irdies tvinksnis, regis, sukeldavo nauj
vaizd.
Tuk - komaras apie mirt. Tuk - Luianas po mano langu.
Tuk - Luianas viestuv krautuvje, tuk - Luianas blus tur
guje, tuk - Luianas prie vyturio Falkenteino pakrantje. Tuk Luianas kauki vakarlyje. Tuk - Luianas savo bute Hambur
ge. Tuk - jo buinys, tuk, tuk, tuk...
Suglaudiau rankas ir stipriai sunriau pirtus.
- Nuo tada sek vienas smgis po kito, - toliau kalbjo Tig
ras. - Mir Lovelo snus. Netrukus ir jo mona. Sapnavau tas
scenas, bet negaljome nieko pakeisti. Jos vl nutikdavo, kai ku
rios su nukrypimais, bet viskas nutikdavo. Tuo metu Ambrozas
jau pradjo stipriai gerti ir kovojo su pirmosiomis mintimis apie
saviudyb. Jis prisiek man likti stiprus, kol suprasime, kas a
toks. Tuo metu a to dar neinojau. Neinojau ir to, k po keli
savaii perskaiiau laikratyje - kad leidjas atsisak leisti jo k
rinius. Ambrozas usidar savo kambaryje. Tik vien vienintel
kart sileido mane. Buvo pasigrs kone iki smons netekimo.
Vadino mane savo mirtimi, savo paskutiniuoju sveiu, bet kartu
aikino, kad jam mans nereikia, kad susitvarkysis be mans.
Tada jga igrdo mane lauk.
Tigras paleido kd ir dabar atrod senas senutlis, tarsi jam
kas nuo veido bt nutrauks kauk.
- A suradau pagalb, - tar jis. - Suradau, kas a toks ir kad
a vienintelis, gals igelbti Lovel. Atlkiau atgal Lovelo darbo
kabinet. Bet pavlavau.
406

Tigras dar kart isim i liemens kiens laikrod. kart

atidar j, kair akis labai stipriai trkiojo.
- 1928 met spalio 17 d. 23:45 vai. a ilauiau Lovelo darbo
kabineto duris. Pavlavau lygiai minut. Lovelas buvo nebegyvas.
Jo laikrodis guljo ant ems. Jis sustojo.
Tigras atkio man laikrod. Minui rodykl rod 23:44 vai.
-Ant Lovelo raomojo stalo guljo neubaigtas romanas.
Teisingos pabaigos taip ir nesuradome, nei Ambrozas, nei a.
A sdjau ant kds sustingusi. Atrod, kad niekuomet ne
begalsiu pakrutti.
Tigras uvr laikrod ir atsisdo prie stalo.
- Artjame prie asmenins pamokos pabaigos, - tar jis. Jo
veidas vl isilygino, atrod kaip visuomet, emocij balse nebe
liko. - Ryys buvo nutrauktas. inojau, kas esu, ir inojau, kad
lugau. Mano mogus nebegyvas, o a gyvenu. Suinojau, kad
nuo dabar nebesensiu ir niekuomet nenumirsiu. A...
- Palaukit! - surikau a. - Palaukit! I kur? I kur js suinojot?
- Pirmiausia dl to, kad bandiau nusiudyti, - sausai atsak
Tigras. - O antra, buvo kai kas, kas man paaikino. Laim ar ne
laim, a ne vienintelis palydovas emje, kuriam nepavyko. Kai
klub engia naujas narys, - Tigras kariai ypteljo, - senieji
i vis jg stengiasi padti veikti skausm. - Jis mosteljo, tarsi
nort nuvaikyti mus. - Kad ir kaip ten bt, nesusitaikiau su
netektimi, bet imokau su ja apsieiti. Ir gavau pinig. Kai kurie
sapnai ir padeda. Akcij rinka yra didis iradimas, jei kai kuriuos
dalykus inai i anksto, ar ne? Mano firmai Eternal Fonds tik
rai gerai sekasi.
sispoksojau Tigr, bet jis iveng mano vilgsnio.
407

Firmos pavadinimas. Ant skambui skydo. Holcdame.

- Ne, - suvaitojau a.
- Taip, taip. - Tigras linkteljo. - Nesavanaudis Luiano ei
mininkas Hamburge buvau a.
- Kur? - suukau a. - Kur? - nypiau. - Kur yra Luianas?
Kur jis yra? Kur jis dabar?
Tigras velg man akis. Jo veidas, visa jo povyza buvo rami,
bet u viso to kai kas griuvo, kas iki iol, regis, j palaik. Tigras,
susivaldantis lapinas, per kelias sekundes virto pamutu unimi.
Jo akyse aikiai atsispindjo nerami sin. Tigras jautsi kaltas.
- A neinau, kur yra Luianas, - tar tyliai. - Nebemaiau
jo nuo tada, kai tu iskridai Los Andel.
Tada jis atsistojo ir nujo prie dur. Eidamas pro mane stab
teljo. Trump akimirk udjo man rank ant peties. Tai buvo
bejgikas gestas.
A nusipuriau jo rank. Nuo prisilietimo degino od ir jau
iau, kaip manyje kyla beprotikas sitis. Jauiausi kaip laukinis
vris, kuris buvo per ilgai udarytas, o dabar tuoj tuoj atvers
mano narvo duris. Kur? Kur man dabar eiti? K dabar daryti?
- Kreipkis Faj, - tar Tigras, tarsi biau udavusi iuos
klausimus garsiai. - Kreipkis savo sesuts aukl.
Ir po akimirkos jis dingo.

Dvideimt devintas

itaikyti n minutls, kad Faja

bt viena. Vai saugojo j it jaunas drakonas savo princes. Gr
usi i mokyklos radau jas pavertusias svetain milinika nuoty
ki aiktele. Vos atpainau sterilj kambar. I di buvo sursti
svirduliuojantys boktai, sofos udengtos spalvotomis skraist
mis. Prieais Steinway fortepijon ppsojo kukurz spragsiu
kaug. Grindys nubertos lipniais grdeliais, Vai veikiausiai po
juos okinjo.
Faja tnojo po stalu. Sunertos jos rankos buvo gana praban
giai atrodaniu alikliu priritos prie vienos stalo kojos, o Vai
siautjo aplink j ir oko karo ok. Rankoje laik puod ir bils
nojo j kiaurasamiu. Barkjimas sklido per vis nam, Vai
dainavo ir rkavo, o Faja vaidino isigandusi, vart akis ir kraip
galv. Ilgos ugnins jos garbanos krito ant pei tarsi udanga. Ir
iandien ji vilkjo vien i t mergaitik suknui - per didel,
per ilg, bet vis tiek buvo baisiai grai.
- Tu riteris! - kteljo man Vai. - Eik gi, turi bti riteris.
Ivaduok j, susikauk su manimi. Rrrrrrr! - ji suurzg ant mans,
toliau dau samiu puod ir, kai mginau suiupti j u plata
k, tarsi lapia uvis islydo i rank.
NIEKAIP NEPAVYKDAVO

409

velgiau j, ne i karto susivokiau, ko iekau, bet staiga

man nuvito.
Pirmiausia gimsta mogus. Bet ne vienas. Su kiekvienu mo
gumi pasaul ateina kita btyb, kuri j lydi. Nuo gimimo... iki
mirties.
Nuvelgiau Vai, ji veikiausiai turjo kai k, k a jau prara
dau. Dairiausi enklo, regimo rodymo, kad Tigras man pasakojo
ties. Taiau maiau tik besiplaikstanius jos plaukus, nedidel
gyvastimi tryktant knel, it sukutis besisukant po svetain.
Ir mano galvoje sukosi. Nenorjo liautis, ir klausimai apie
Luian bgnijo Vai ritmu krtinje. Kur jis? Kas jam nutiko?
Kas bt, jei laik bt galima atsukti atgal?Kas bt, jei a
biau mogumi?Jei Lovelas ir agautume antr ans. Kas, jei?..
- Rrrrrr, rrrrr, - Vai riaumojo vis garsiau, spigiau, vis labiau
sijausdama drakono vaidmen, o Faja po stalu visai nurimo.
Ji velg mane, pilkos akys nepaleido mans, tik tuomet, kai
Vai j pavelgdavo, papurtydavo galv, bet, regis, visai nebedalyvavo aidime.
- Nuksiu tau galv, krimst, krimst, susiu tave, rrrr, krimst,
krimst.
Kadaise susapnavaujo mirt. Pamaiauj kabant ant karnizo.
O jei ir su Luianu itaip?.. Jei Luianas susapnavo mano
mirt, galbt net mat t pat, kiekvien nakt, kas neapleido
ir mans? Stiklo ukes, daug kraujo, mane, maldaujani pasi
gailti... ar ita susapnuota mirtis buvo tikra? Ar tai buvo ms
mirtis? Ar Luianas norjo gelbti ir apsaugoti mane? Ar jis savs
to klaus? Kas bt, jei?..
Akimirk bandiau sikibti ios minties, taiau ji man ispr
do kaip Vai; islydo man i rank.
410

Luianas nujo pas Jan. Luianas kalbjosi su Jana, ir Jana

itrm mane ionai, toliau nuo jo. Jei Tigras i ties pasak man
ties, tuomet kodl Luianas mane idav?
Rrrr, rrrr. Krimst, krimst.
- Baik! - Sugriebiau Vai u rie taip stipriai, kad ji nebega
ljo itrkti. - Baik! Nervini!
Vai pavelg mane. Jos mlynose akyse atsispindjo nusi
vylimas. Apatin lpa virpteljo, mergait suiaup burn, tada
pasilenk ir kando man savo maais atriais dantukais rank.
Skausmas man buvo tarsi palaima. Vai dant atspaudai liko odo
je, vienoje vietoje net kraujavo.
- tai dabar gavai, - tar ji suvaidintu suaugusios balsu. - Jei
esi tokia kvaia. Tikrai. Kvaia. Kvailiausia kvaia. Rrrrrrr!
- Viepatliau, kas ia...
A staigiai atsigriau. svetain eng Miel. Jos akys pir
miausia ukliuvo u mans, bet kai pamat po stalu tupini Faj,
regis, suprato, kas kart sukl it chaos. Ji ikvp, tada vaidin
dama pasipiktinusi sisprend rankomis klubus ir tar Vai:
- Ar mano maajai plikei iandien vl didiosios kovos diena?
- A ne plik, kvaia tu! - suuko Vai. - Rrrrrrr! A drako
nas. A tave susiu, rrrrrr... - Ji puol prie Miels, o i juokda
masi iskt rankas ir sugavo mergait. Kai Vai apsivijo j ran
kutmis ir - kart velniai kaip kaiukas - krimsteljo mamai
nos, Miel vl prajuko.
- Tu pamiusi maa besikandiojanti voveryt, - tar ji.
Jos abi susiliejo man akyse, ir kai velgiau jas pro aar yd,
staiga prieais save ivydau Jan.
- Ar nenori ivaduoti savo vargs aukos? - paklaus Miel
ir mosteljo pastal.
411

Vai papurt viesias garbanas, o a pasinaudojau proga. Palin

dau po stalu ir atraizgiau aliklio mazg.
- Man reikia su tavimi nektelti, - sukudjau. - Btinai.
Faja vl pavart akis ir tada atkio man suritas rankas.
Vai kitojo Miels glbyje ir stebjo mano gelbjimo akcij
i savo posto auktumose.
- Fui, - vilpteljo niekinamai. - Dabar viskas lengva. Bet
pro mane nebtum prasibrovusi.
Nuvyniojau alikl Fajai nuo rank. Vai buvo neblogai pasi
darbavusi. Fajos rieai buvo taip uverti, kad pirtai atrod visai
bekraujai. Ant rie buvo rykiai raudoni dryiai.
- Kada, - nabdjau a, baigdama vynioti al, - kada gal
siu su tavimi pasinekti?
Faja nieko neatsak. Tik velg mane didelmis pilkomis
akimis. Tada iskt pirtus ir ikl rankas auktyn, tarsi paro
dydama Vai, kad pasiduoda.
Vai su Miele vis dar buvo per por metr nuo ms, taigi
negaljo matyti, k man sak Fajos rankos.
Ji buvo viena i j.
A net nenustebau. Prieingai. Pirm kart nuo tada, kai at
vykau Los Andel, jauiausi saugi ir globojama.
Faja paklusi rankas nuropojo pro mane i po stalo.
- Galingasis drakone Valentina, - maldavo ji auktu balsu, ar perleisi mane kilniajam riteriui Rebekui, kad galiau pasiimti
j savo pil? Ar parodysi man savo taurios irdies gerum?
Miel nusijuok, o Vai, kuri, regis, suprato, kad kovos arena
iandien udaroma, kilniai tar:
- Na gerai. Pasiimk t savo kvai. Bet ji ne riteris. Ji aidim
gadintoja. - Maoji sesut parod man lieuv.
412

- Dkui, Faja, - tar Miel. - As vadovausiu sutvarkymo

darbams. Vai lauks tavs pirmadien. - Ji gnybteljo Vai nos. Pasakyk iki, peliuk.
- Iki, kvaiele, - pasak Vai. Isprdo Mielei i glbio ir i
bgo i kambario.
Kai ir Faja pasuko prie dur, miau panikuoti. Bet tada ji
atsigr ir kreipsi Miel.
- Mano mama klaus, ar negaliau vakar pasikviesti Rebekos vakarienei. - Faja nusijuok. - Ji ketino pagaminti Varg
riter, tai vienintelis vokikas patiekalas, kur mama moka ga
minti. Paadjau jos nenuvilti. - Faja vilgteljo mano pamot,
paskui mane. - Kaip manai? Ar itversi tok ibandym? Mano
mama tikrai labai diaugtsi.
Man teko pasistengti, kad ikart neilkiau paskui j. Kon
vulsikai mginau abejingai nusistebti ir klausiamai vilgteljau
Miel. Ji gteljo peiais.
- Na, inoma, - tar ji ir pradjo tvarkyti. - Paskambink, kai
norsi, kad tave pasiimtume, - kteljo man pavymui.
Faja ypteljo.
- Eik, - tar ji. - Nusiveiu tave pas save.

Trisdeimtas

KAI BUVAU Vai amiaus, kart bandiau stalo teniso kamuoliu

k nuskandinti puode su vandeniu. I pradi nustebusi, vliau
vis labiau tdama gramzdinau j vien tam, kad suprasiau, jog
maas daikiukas kaskart stebtinu greiiu iauna vandens pa
viri. Tsyk Zvirbl juokdamasi paaikino man, kad tai priklau
so nuo mediagos savybi - tankio ir svorio, bet a nesupratau,
k ji turi omenyje.
Kai sdau Fajos bentl ir mudvi patraukme iilgai pakran
ts Veneros papldim, staiga is vaizdas sugro atmint. A
buvau puodas su vandeniu, o paviri audantys plastikiniai
kamuoliukai buvo mano klausimai Fajai.
I kur pasti Tigr? K inai apie mane? Kokia tavoji istorija?
Ar ir tu esi palydov, kuriai nepasisek? Kas buvo tavasis mo
gus? Kiek tau met?
Vienintelis klausimas, kuris liko gulti sunkus it akmuo dug
ne, buvo klausimas apie Luian. Atrod, tarsi a jausiau, kad
negausiu atsakymo klausim. Ir to norjau saugotis.
Faja gyveno ne Veneros papldimyje, bet prie kanal, apie
juos pasakojo man antradien. Kai pasileidau paskui j mauiu
baltai daytu tilteliu, kurio sijos girgdjo nuo ms ingsni,
414

pastebjau, kaip ita vieta jai tinka. Ji buvo kakokia svetima

pasauliui, svajinga, visai kaip ji pati. Mai namukai apaug ge
benmis, visur prisodinta gli. Sodeliai rmsi vanden, prie
kranto plduriavo kelios valtys. Vandens pavirius iausi tarsi
didel besiraukanti kakta. Ore dvelk druska, tai beveik slg,
nors buvo vsu.
viesaliame namelyje erpiniu stogu, kur dabar engiau
paskui Faj, regis, be jos, niekas negyveno. Patalpa auktomis
nuoulniomis lubomis buvo virtuv, svetain ir miegamasis kar
tu. Seni baldai, idinukas. Neklota lova, imtyti drabuiai - visa
tai tik paskubomis pervelgiau. Mano dmes patrauk paveiks
lai. Visos sienos buvo jais nukabintos. Ugnimi spjaudantys
drakonai, daugiagalvs gyvats, miliniki vliai, ant kuri joja
nyktukai, vienaragiai, undins, gnomai, nyktukai, besipaguojantys kaukai. Ir fjos. Vien fjos. Visos buvo su Fajos veidu.
- Finas mokjo pieti jau tuomet, kai dar nemokjo kalbti
ir vaikioti, - tar Faja. Ji sipyl vandens i iaupo, atsigr
nedideliais trkiojaniais gurkniais tarsi itroks pauktis ir
apsilai lpas.
Man ikart pasidar aiku, apie k ji kalba.
- Finas buvo tavo mogus, - tariau tyliai.
Faja linkteljo. Nusispyr nuo koj sandalus ir atsisdo ant
vienos i pagalvi, padt ant grind. Ji buvo vienintel neap
krauta drabuiais. Man sstis nepasil, ir kelet sekundi ne
rytingai pastoviniavusi numiau drabuius nuo kitos pagalvs ir
atsisdau alia Fajos.
- Jau trej Finas nupie pirmuosius pasak gyvnus, - to
liau kalbjo Faja. - Pirmiausia drakonus, tada vienaakius mil
inus, vliau undines, fjas ir elfus. Neinau, i kur jis smsi
415

kvpimo. Namuose knyg nebuvo. Regis, visos tos btybs i

augdavo Fino galvoje. Mes gimme Kogilyje, nedideliame mies
telyje Anglijoje netoli Ipsvio, ir gyvenome medinje trobelje
miesto pakratyje. Ten btume ir mir. Nortum? - Faja atkio
man stikl vandens.
Papuriau galv, nusigandusi jos klausimo atsainumo. Ji i
tutino stiklin ir kalbdama ritinjo j rankose.
- Savaii savaites neikrito n lao. Ore buvo tiek dulki, kad
Finas usikosdavo vos ijs i nam. Jo mirties nakt buvo taip
karta, kad Finas atsigul miegoti ant akmenini pirkels grind.
Motinos nebuvo namie, ji dirbo verpykloje netoliese. Kai...
- Palauk, - pertraukiau Faj. - Kelintais metais Finas... turiu
omenyje... Kelintais metais js abu gimte?
Man vis dar reikjo sau priminti, kad tai, k dabar igirdau,
ne pasaka, o tikra istorija, ir Fajos atsakymas nebtinai man pa
lengvins dali.
- 1806-aisiais? - Faja surauk kakt. - O gal 1807-aisiais? - Ji
papurt galv. - Siaubingai sunkiai sidmiu skaiius, - pasak man
kiek nekantraudama. - iaip ar taip, t nakt kilo gaisras. Namas
buvo mautis, o medis deg kaip pintis. Finas veikiausiai net neb
t pabuds. Bt miegodamas uduss nuo nuoding dm.
Faja atsistojo. Nujo prie sienos ir ltai ingsniavo pro pa
veikslus. Du imtai du, pamaniau. Arba du imtai trys. Mergai
t prieais mane, atrodanti jaunesn u mane, buvo vyresn nei
dviej imt met ir beveik imtu met vyresn u Tigr, kuris
galt bti jos tvas. Prieais vien drakon, i kurio praiot
nasr kilo ugnis ir dmai, Faja sustojo.
- it piein Finas nupie prie eidamas gulti t vakar, tar ji ir pasisuko mane. Saul nusileido, name darsi vis tamsiau.
416

Ugniniai Fajos plaukai prieinosi tamsai, jie vytjo, dabar ir jos

pilkose akyse pasirod kibirktl.
- A norjau pieti, - kalbjo ji. - Finas nebuvo svarbus. Dl
ms mirties suabejojau todl, kad jauiau poreik, trokim,
staiga gimus manyje. Norjau suinoti, koks tai jausmas, kai
takai, linijos ir brkneliai susijungia tuos nuostabius gyvius.
Norjau suinoti, koks tai jausmas, kai pats kuri.
Blykus Fajos veidas liepsnojo, ir ji vl man primin Zvirbl.
Zvirbl buvo mogus, iek tiek per keturiasdeimt, gyveno nor
mal mogaus gyvenim ir jos meno niekaip nesulyginsi su Fajos
ar Fino. Bet ji buvo tokio pat keisto bdo kaip Faja - ir veikiau
siai bt supratusi jos trokim tapti mogumi labiau nei a.
- Kas bt, jei a tapiau mogumi ir galiau tai imgin
ti? - tar Faja. - Juo labiau Finas miegodamas gaud or, juo
labiau i mintis stiprjo manyje.
Faja perbrauk ranka per paveiksl su drakonu.
- Kai atsigavau, buvau nuoga. Guljau miko viduryje. Bu
vau viena. Neinojau, kas esu, neinojau, kaip patekau t viet.
Nepasigedau motinos, tvo. Nejutau baims, nebuvau sueista.
Vienintelis nerim keliantis dalykas buvo nestiprus tempimo
skausmas viduje.
Faja prisidjo rank prie krtins. A pakartojau t pat, tai
buvo automatikas veiksmas. Skausmas vl gro. N i tolo ne
toks stiprus kaip paskutinmis savaitmis, bet jutau j.
Kambaryje dabar buvo taip tamsu, kad daikt kontrai lie
josi. Paveikslai, baldai, Faja. Viskas pasidar neryku tarsi sapne.
Faja nujo prie idinio kambario kampe. Sukrov vien ant
kitos kelias malkas, tarp j kyteljo suplytos saus pusryi d
uts juostel ir prikio udegt degtuk. Ugnis lyteljo karton ir
417

ore pasklido dm kvapas. Faja palinko, psteljo liepsn, ugnis

spragdama sipliesk idinyje. Faja atsisdo prieais j ant grind.
- Dar t pai nakt sutikau Fin, - kalbjo ji. - Jis surado
mane mike, sapnavo komar ir ibgo i nam. Kai sutikau j,
pasijutau geriau. Regis, su manimi jam irgi buvo geriau. Jo mo
tina mane prim tarsi savaime suprantam dalyk, o kai paste
bjome, kad mans niekas nepasigedo, pasilikau pas juos. Ji pa
vadino mane Faja ir pasak, kad a esanti geroji fja namuose.
- Kaip js visk supratot? - paklausiau. - Kaip suinojot, kas
tu esi i tikrj? Ar tave irgi... - bandiau iekoti Tigro odi, ...kas nors apviet?
Faja papurt galv.
- Patys supratom. Delnai be linij, ypatingi gebjimai. Sap
nai apie Fin, kurie buvo tikri arba virsdavo tikrove su nedi
deliais nukrypimais, bet i esms sutapdavo - ir po kiek laiko
tiesiog susivokme, k visa tai reikia. Mums tai buvo kone kaip
aidimas, nuotykis, dl kurio nedvejojome. Ir Finas vis sapnuo
davo t nakt, kai ugnis apima j nam, ir kai jo sapne prasid
davo mirtina kova, jis pamatydavo mane.
Mano krtin uliejo karta banga.
- O kaip... kaip tu atrodei? - sukudjau. - Kaip atrodei, kai
buvai Fino palydov?
Faja ltai gteljo peiais.
- Finas negaljo to apibdinti. Kelis kartus band mane nu
pieti toki, koki matydavo tomis akimirkomis, bet niekuomet
nepavyko. Neturjau veido, neturjau pavidalo, rank, platak
ar... sparn.
Faja ypteljo, ne taip cinikai kaip Tigras per savo pamok
man, veikiau linksmai.
418

- Finas kart pasak, kad a atrodiau kaip rkas ar blankus

elis, - kalbjo ji toliau. - Bet ir tai ne visai tiesa. Jis man,
kad tiesiog jausdavo, jog a esu alia. Sapnuose net kalbdavo su
manimi. Jis...
- Ne, - suukau a, - palauk! - Usidengiau burn ranka.
Usimerkiau. Bet dabar prie akis man ikilo ne vaizdai i koma
ro. Tai buvo vaizdai i ligonins, kai nukritau nuo spyni. Iki
iol apie tai inojau tik i pasakojim. Bet dabar staiga ivydau
save pai, gulini ant netuv. Maiau daktarus, palinkusius
prie mans, maiau skub operacinje, aparatus, rankius, arne
les. Bet visa tai su manimi nebuvo susij. Tai, kas mane trauk,
buvo kaip tik tai, k sapne regjo Fajos mogus. Ta btyb, apie
kuri staiga inojau, kad ji... buvo alia mans. Ji buvo tokia,
kaip Finas apibdino Faj. To, k suvokiau, negaljau aprayti bet tai priklaus man, ir a tai prisiaukiau.
Nuo vaitojani malk idinyje atsiskyr kibirktis, be garso
ov or ir ugeso. Maiau Luian ir save prie lauo Falkenteino pakrantje, ir akmuo manyje nugrimzdo dar giliau. Alsavau
greitai ir negiliai.
- Gal man veriau liautis? - paklaus Faja. Staiga ji su
dvejojo.
- Ne, - pralemenau. - Pasakok toliau!
Faja nuleido tui stiklin sau ant keli.
- A sapnavau ir Fino mirt, - tar ji. - Ties sakant, mums
tereikjo naktimis bdrauti, o dienomis daugiau miegoti. Kai
stojo kartos dienos, mes buvome perspti, kilus gaisrui, ilk
me i namo ir irjome, kaip jis pleka.
Malkos idinyje dabar liepsnojo, o kambaryje ltai lyg dve
jodami oko eliai.
419

- Bet tada... - a bandiau suprasti, k tai reikia, - tada tau

pavyko. Tu nepraradai savo mogaus, tu j igelbjai.
Faja apsivijo savo ugniniais plaukais kakl, tarsi tai bt a
likas. Ji linkteljo.
- Igelbjau Fin, ir dabar vl galjau tapti jo palydove. Bt
buv visai lengva. - Ji vilgteljo mane. - Kelias atgal visai toks
pat. Pakanka vienos vienintels minties. Tik kart to turime pa
norti mes abu.
Faja pavelg savo plauk galiukus. Tada gteljo siaurais
peiais.
- Mes to nepadarme. Finas nenorjo mans paleisti, o ir
man tai tiko. Man patiko bti mogumi. Myljau Fin kaip bro
l, mes buvome neperskiriami, visuomet kartu - ir turjome t
pai aistr. Tuo metu a jau inojau, kaip jautiesi piedamas. Faja ypteljo. - Nepieiau magik btybi, drakon, pabais
ar elf, - tar ji. - A pieiau mones. Tai itos btybs mane
labiausiai avjo.
Nuvelgiau Faj, dabar ji vl paleido plaukus. Jie krito ant
senamads jos suknels ir vytjo ugnies viesoje tarsi liepsnos.
Tada prisiminiau Vai gimtadienio dovan man, portret su e
liu, ir mano portret, kur Faja nupie papldimyje. Nevalin
gai pasivalgiau, ant kambario sien iekodama kit jos darb.
- A kabinu tik Fino darbus, - paaikino Faja, kuri, regis, vos
pavelgusi mane inodavo, k galvoju. - Su jais bent jau dalis
Fino lieka su manimi. Kai ubaigiu savuosius darbus, jie man
reikia nebe tiek jau ir daug. Man svarbiau pats pieimas. Tai, k
atrandi veide, laikysenoje ar mogaus esmje, kai j piei. Ir tai,
k jam pridedi. - Faja vl ypteljo. - Taip, kaip su Ambrozu ir
Emilija bei tavo proseneliu.
420

As iopteljau.
-T raiin padarei tu? Bet kaip... kada?..
Bandiau susieti raiin su Vai ir mano portretais, kuriuos nu
pie Faja, bet tai buvo du visikai skirtingi stiliai. Vai portretas
buvo nupietas anglimi, minktais, glotniais trichais, o raiinys,
kur radau ant tio raomojo stalo, buvo daug kaligrafikesnis,
kruoptesnis. Kiekvienas veido raumenlis, kiekviena rauklel
pavaizduota labai tiksliai.
- Prie raiinio dar griu, - tar Faja. - Taiau pirmiausia
apie deimt laiming mano ir Fino met drauge. Vis reiau keldavome klausim, kad galbt bt buv geriau, jei biau tapusi
jo palydove. Ilgainiui visai apie tai nebeusimindavome. Tiesiog
stengms likti drauge.
Faja djo idin dar dvi pliauskas. Paarst arijas arstekliu,
kol vl m spragsti ir liepsnoti. Kambaryje buvo ilta, kone
karta. Mano skruostai deg, ir pasisukau lang, pro j dvelk
vsus vjas.
- Finas mir nuo gripo, kai mums buvo devyniolika, - tar
Faja. Nekreipme dmesio, kai sukariavo, o paskui viskas
vyko labai greitai. Jo motina tuo metu kent nuo reumato, taigi
papra mans pakviesti gydytoj. Draskiausi tarp dviej galimy
bi: likti su Finu ir vl tapti jo palydove, kad jis nemirt vienas,
arba pakviesti gydytoj, kad j igelbt. Nusprend Finas. Jis
norjo gydytojo. Kai grau, buvo per vlu. Jis buvo mirs.
Faja pavelg mane taip, tarsi labiau rpintsi mano, o ne
savo savijauta. Lauke buvo visikai tamsu. A sdjau tamsoje, o
ji buvo nutvieksta viesos tarsi scenos proektoriaus.
Sunriau rankas.
- Toliau, - sunabdjau.
421

- Kelet met igyvenau pragar, - kalbjo Faja. - Palikau

Fino motin, traukiau per apylinkes, pasivogdavau io to pragy
venimui ir galiausiai sutikau kit toki kaip a, jie patyr t pat
ir paaikino man, kodl niekaip nepavyksta nusiudyti. okau
nuo banyios stogo, smeigiau sau peiliu krtin, nuodijausi.
Niekas nepadjo. Suinojau, kad niekuomet nemirsiu ir niekuo
met nepasensiu.
Jos veidas surimtjo.
- Ms gyvenimas priklauso nuo to mogaus, su kuriuo gi
mme, - tar ji. - Jei jo mirties valand esame jo palydovai,
ieiname kartu su juo arba, tiksliau sakant, ms mogus ieina
su mumis. O jei ms mogus mirta vienas, mes pasiliekame.
Nuo tos akimirkos liaujams sen. Visiems laikams liekame to
kio amiaus, kokio mirdamas buvo ms mogus. Ryys tarp jo
ir ms nutrksta.
Faja prisidjo rank prie krtins.
- Vidinis tempimas, kur jauiau tomis retomis akimirkomis,
kai tekdavo isiskirti su Finu, jam mirus nebesikartojo. Taiau
toje vietoje dabar tarsi skyl.
Faja atsistojo. Nujo prie plautuvs. Prisipyl stiklin ir im
dar vien i spintos. kart ir a jai grus itiesiau rank. Gerkl
buvo perdivusi.
- Vos po septyniasdeimt penkeri met apsigyvenau Lon
done, - vl prabilo Faja. - Pripratau su savo aplanku eiti gatv
ir iekoti motyv pieiniams. Kaip tik pieiau uvimis prekiau
jani moter, kai prijo vyrikis ir paklaus, ar a priimanti u
sakymus.
- Mano prosenelis? - paklausiau.
Faja papurt galv.
422

- Ne, usakovas buvo Ambrozo leidjas. Labai draugavo suAmbrozu ir norjo usakyti jo bei tavo prosenelio portretus, mat pasta
rasis labai igyr pirmuosius literatrinius Ambrozo bandymus.
Prisiminiau, k buvo pasakojs Tigras. Jis irgi buvo ten, pa
maniau, bet vis dar negaljau tuo patikti.
- A sutikau, - pasak Faja. - Portretui prireik dviej dien.
Abu vyrai pozavo prieais tavo prosenelio pavsin, Rido pagei
davimu, buvo ir jo suadtin. Ikart velgiau Ambrozo ir Emi
lijos ry.
kart Fajos ypsnyje buvo kakas elmiko.
- inoma, tikrovje j mayliai nebuvo susikib, - tar ji. Bet buvo taip akivaizdu, kam priklauso Emilijos irdis. Ir buvo
taip akivaizdu, kaip Ambroz degina jo paties jausmai. Jis myljo
savo draugo ir rmjo suadtin. Taigi pripieiau t ma detal
paveiksle. Net neinau, ar tavo prosenelis j pastebjo. Bet tai
paragino Ambroz ir Emilij pasakyti jam ties.
Faja gurkteljo vandens.
- Po eeri septyneri met sutikau Ambroz gatvje. Gry
nai atsitiktinai. Jis atrod klaikiai, ikart supratau, kad nebeturi
palydovo. miausi iekoti ir netrukus suradau Morton. Paai
kinau jam, bet pavlavome. Ambrozas mir vienas, o Mortonas
pasiliko.
Prireik akimirkos, kol supratau, kad Mortonu Faja vadina
mano angl kalbos mokytoj, kur pasta bene imt met.
- Mortonas gro pas mane po to, kai j surado, - pasakojo
ji toliau. - Kur laik dar juo rpinausi, paskui ms keliai i
siskyr. Mortonas tapo keliaujaniuoju, ilgai vienoje vietoje ne
usibdavo, a irgi panaiai. Kai apkeliavau kone vis pasaul,
apsistojau ia. Su Mortonu visuomet palaikome ry.
423

Faja stabteljo. Jai u nugaros liepsnojo ugnis. Kita kambario

dalis skendjo tamsoje.
- Kai lapkrit tu atvykai ia, jis paskambino man ir papa
sakojo, kad buvai viena i jo mokini. - Fajos balse suskambo
linksma gaidel. - Ypatinga mokin, kaip jis pasak. Papasakojo
man, kad esi Viljamo provaikait ir kad vien dien... mokykl
atjai viena.
Ikart supratau, k Faja turi galvoje.
-Jis tai pamat, - sukudjau. Dabar viskas gijo prasm.
Nuolatiniai Tigro vilgiojimai nuo tos nakties spal, kai viskas
prasidjo, keistos jo uuominos, parenkami skaitiniai, vis labiau
susij su manimi. Itrauka i Sartro apie antr ans, atitinka
mas Lovelo apsakymas, iki pat tos nam uduoties, kuri Tigras
paskyr prie pat man ivykstant: kontroversikas dialogas tema
Visuomet mirti perjaunas. Kai dabar apie tai pagalvojau, i bai
ms nukrt iurpas.
- Taip, - patvirtino Faja. - Jis pastebjo, ko tau trksta. Ir
tada kryptingai msi iekoti. Surado Luian ir pasim j pas
save. - Faja nutilo. Surauk kakt, jos vilgsnis staiga tapo rs
tus. - Mortonas inojo, kad uduotis yra padti tau ir Luianui.
Bet kartu jis velg ir prog atkeryti. - Faja papurt galv. - A
niekuomet to nesuprasiu, - tar ji. - Net jei ir gyvensiu vis am
inyb, kaip veikiausiai ir bus, niekuomet nesuprasiu, kodl kalt
paveldima, kodl ji perduodama i kartos kart tiems, kurie ia
niekuo dti.
Ji nuvijo t mint tarsi kyr vabzd ir gro prie Tigro.
- Jis, taip sakant, padar maiausiai, kiek galjo, galbt to
dl, kad jam buvo lengviau padti Luianui nei tau. Jis dav jam
424

but, taigi tam tikr baz, leidiani Luianui imituoti gyveni

m ir bti netoli tavs. Bet Mortonas Luianui nieko nepaaiki
no. Trokdamas kerto jis tai vis atidliojo, o kai Luianas dingo,
buvo jau per vlu.
Mginau alsuoti, taiau pavyko tik vargais negalais. visus
klausimus atsakyta. Iskyrus paskutin.
Usimerkiau.
- Tu irgi neinai, kur yra Luianas, ar ne?
Faja tyljo, a atsimerkiau - labai labai ltai. Pirm kart Fajos vilgsnyje maiau uuojaut. Blykus jos veidas buvo labai
velnus. Buvo taip skausminga j velgti. Staiga viskas m kelti
skausm.
- Ne, - tar Faja, - nei Mortonas, nei a neinome, kur jis
yra. Tai viena i prieasi, kodl tsyk papldimyje visko tau
ikart neatskleidiau. Tu taip elgeisi, kad bijojau, jog bus per
sunku visk i karto pakelti.
Viena i prieasi?
- Tai netiesa, ar ne? - Mano balsas buvo abejingas. Kaip ji
galjo paprasiausiai irti mano kanias? Juk tas netikrumas
mane var i proto.
- Man labai gaila, - tar Faja. Kaip tik t ji turjo galvoje,
bet t akimirk supratau, kad jos draugyst su Mortonu Tigru
gerokai stipresn, nei a kada nors galjau sivaizduoti.
Ji vilgteljo savo rankas ir padjo jas vien prieais kit.
- Kai Luianas dingo, Mortonas suprato, kaip baisiai jis pasi
elg, - vl pasakojo Faja. - Nuo tada j m kamuoti sin. Pra
djo iekoti Luiano visais manomais bdais, bet nerado. Tada
papra saugoti tave, kol aptiksime pdsak. Taigi sidarbinau pas
425

tavo tvus Vai aukle. - Fajos veidas vl suvelnjo. - Man ji labai

patinka. Nebuvo sunku j priirti. Ir kartu visuomet buvau
netoli tavs.
- Tik klinikoje ne, - tariau a.
Faja papurt galv.
-Tu nesupratai, bet a ten buvau. Suinojau, kad tau ge
riau. - Faja atidiai mane nuvelg. - Tu inai, su kuo tai susij,
ar ne?
Suraukiau kakt.
- Taip, - pasakiau. - Ne. - Sutrikusi nutilau. - Jie man ka
ko dav, ir nuo to pasidar geriau.
Faja nusijuok ir papurt galv.
-T nakt, kai kvieiau Finui gydytoj, - staiga pakeit ji
tem, - man teko veikti gana ilg keli. Pasimiau arkl, giniau
j kaip pamiusi vis nakt, kad kuo greiiau pasiekiau j. Sulig
kiekviena mylia, kai tolau nuo Fino, skausmas krtinje vis sti
prjo. Taiau tas nuotolis buvo tarsi kats uoliukas, palyginti su
tuo atstumu, kuris skyr judu. Tu pakilai nuo ems, Rebeka.
Tu per kelias valandas nutolai nuo Luiano per kelis tkstan
ius myli. - Fajos akyse velgiau tikr pasibaisjim. - A net
negaliu sivaizduoti, kok pragar turjai igyventi, - tar ji vel
niai. - Bet vien dalyk inau. Tau skausmus suvelnino tikrai
ne vaistai.
Pajutau, kaip mano stuburu perbgo iurpuliukai. Jie virto
virpuliu, plintaniu peiuose, sprande ir galiausiai visoje galvoje.
- Tu manai... kad jis yra ia? - sukudjau.
Faja linkteljo.
- N neabejoju, - tar ji. - Luianas turi bti ia, kakur ne
toli tavs. Tik tuo galima paaikinti, kad skausmai tavo krtinje
426

atslgo. Todl ir Mortonas ia atkeliavo. Jis norjo tau tai pasa

kyti. Galbt tai net vienintelis ansas jam itaisyti savo klaid.
A papuriau galv. Tigro ansai man i akimirk buvo visi
kai nesvarbs. Viskas man buvo nesvarbu, iskyrus viena.
Ir vis dlto.
-Jis negali bti ia, - tariau bejgikai ir bandiau sikibti
realybs ar to, k septyniolika met laikiau realybe. - Luianas
neturi paso, - pralemenau. - Jis neturi deln linij, pirt at
spaud. Kaip jis galt...
Faja nulav mano dvejones vienu vieninteliu rankos moste
ljimu.
- O kodl... - Mano smegenys atkakliai pt vilties kibirk
tles. - Kodl Luianas turt sekti paskui mane, kai pats pasi
rpino, kad a biau ia itremta? Jis neturjo nieko, kas jam
visk paaikint.
Ir dabar a vis dlto pagalvojau apie Tigr, apie tai, k jis
nutyljo visus tuos mnesius. niris sukunkuliavo manyje. Po
velni suiktus jo ansus!
- Rebeka, bk gera, paklausyk mans. - Faja dmiai velg
man akis. - Tai, k jautei tu, jaut ir Luianas. Ar supranti?
Vien tie baiss skausmai bt pakankama prieastis atkeliauti
ia. Bet ne vien tai. - Faja kvp. - Kai a tapau mogumi, tar ji, - mudu su Finu myljome vienas kit kaip brolis ir se
suo. Ambrozas su Mortonu myljo vienas kit kaip du geriausi
draugai. Bet tavo ir Luiano meil stipresn. Todl ir js ilgesys
stipresnis. Ar a teisi?
Nepajgiau net linktelti. Mano galva pasidav, o krtinje
kilo prisiminimas apie tuos baisius skausmus, kurie dar nebuvo
visikai numal. Ilgesys - keistas odis, bet jis toks taiklus. Kaip
427

ir bet kuri kita priklausomybs liga, jis uvaldo vali, o pagyti

nuo jo nemanoma.
A taip nenusakomai ilgjausi Luiano.
Bejgikai velgiau veln blyk Fajos veid.
- Dabar viskas priklauso nuo tavs, Rebeka, - sukudjo ji. Tu gali surasti Luian. Tau tereikia panorti, nes tai... tai js
paskutinis ansas.

Trisdeimt pirmas

lauk ttis. Sdjo svetainje ir skait laikrat.

Per televizij rod reporta apie Barak Obam, Miel su Vai
veikiausiai jau miegojo.
- Ar gerai praleidai laik? - paklaus ttis. - Kaipgi Varg
as riteris? - Ttis nusiypsojo man, akimirk nesuvokiau, apie
k jis ia, paskui tik sumurmjau, kad buvo skanu, o dabar esu
pavargusi.
Buvo apie pus vienuoliktos. Paskui pus dvyliktos, pus
pirmos, pus antros. Antr vis dar slankiojau po kambar lauy
dama galv. Vis sukau vaizdin, kad Luianas mans ieko. Tai
buvo vienintelis iaudelis galimybi jroje, kur vis dar galjau
sikibti. Kas bt, jei Luianas suprast, kas a i ties esu? Kas,
jei jis i tikrj atvyko ia mans iekoti?
Bet kur jis? Atsidusau.
Neturjau u ko usikabinti. Nepasakojau jam, kokiam mies
te gyvena mano tvas, jis neino adreso. Neino net tio vardo ar
pavards. Tio pavard ne Volfas, kaip Janos ir mano, o Ridas.
Ir Luianas vargu ar pasiklaust ko nors mano tvo adreso.
Tai, kad dosnusis jo buto eimininkas i Hamburgo mane pasta
ir kad Zuz mano pusje, jis n nenutuokia, nebent nujaust.
NAMIE MANS

429

Be to, Zuz para man laik, kad jo nerado. O Jana buvo pas
kutin, kuri Luianas po tos nakties dar kart aptiko, tik tiek
a inojau.
Kartligikai rausiausi galvoje iekodama daugiau uuomin.
K jis ino apie mane? Ar minjau kokius nors vardus, ku
rie jam galt padti? Nieko negaljau prisiminti. O gal vis
dlto: paminjau Miel. Apimta euforijos suvediau Miels
vard interneto paiekoje. Rezultat skaiius buvo smgis vei
d. 220 000 000 rezultat - garsiausi susij su Barako Obamos
mona.
Mlas! Galvok, Rebeka, galvok! Gal kalbjau apie tio pro
fesij? Ne. Apie Miels profesij? Tikrai ne.
Ijungiau kompiuter ir vl miau vaikioti po kambar.
Lova, raomasis stalas, langas, durys. Lova, raomasis stalas, lan
gas, durys. Drabuin. Nujau prie lentyn, itraukiau stalius,
tarsi galiau rasti atsakym tarp kojini ir apatini kelnaii.
Pasiirjau net savo lagamine.
Po galais! Trinkteljau kumiu sien. Jauiau, kad kak pra
iopsojau, kakas grau mane, k turjau prisiminti. Taiau k?
Staiga sivaizdavau, k Luianui teko itverti. Viskas, k jis tu
rjo, viskas, kas jam veikiausiai teliko, - tai jo sapn nuotrupos.
Sustojau. tai kas! Nulkiau prie naktinio stalelio ir isitrau
kiau piein, kur man Veneros papldimyje nupie Faja. Lucia
no sapnas apie papldim. Jis tikrai nusps, kad mama isiunt
mane pas tt Kalifornij, juk tai netoli. Ir todl jis iekos ia,
pakrantje, lygiai kaip ir a!
Nulkiau prie telefono, surinkau Fajos mobiliojo numer,
berte ibriau, kokios mes kvailos, kol Faja pertrauk mane mie
guistu balsu.
430

- Vien Los Andele yra daugiau nei imtas kilometr pa

pldimio, - pasak ji, kai dar kart nupasakojau Luiano sapno
detales. - K jau kalbti apie kitas valstijas. Visose pakrantse
daug kas vyksta. Tinklinink ir banglentinink pamatysi visur.
Net jei Luianas mgins surasti tave papldimyje, tai bt tolygu
iekoti adatos ieno veime.
- Bet Tigras juk irgi surado Luian Hamburge...
- Hamburge Luianas tapo mogumi, - pertrauk mane
Faja. - Jis turjo bti netoli tavs. Nebuvo sunku j aptikti. Ly
giai kaip Morton su Ambrozu.
- Tai va! - suukau. - Bet tuomet ir ia taip turi vykti! Tai
kodl jis mans nesuranda?
- Nes Luianas perkirto jus siejus ry. kart jis pasisteng,
kad tu btum itremta kit pasaulio krat. ia jis tave suras
nebent dl gryno atsitiktinumo. Arba... tu prisiminsi k nors, k
galjai bti jam papasakojusi.
Taiau a nieko neprisiminiau. Vien i lidesio kalbjau Faj
etadienio popiet patampyti likim u s ir vis tiek apvaiuoti
papldimius, kad bent jau jausiausi t daranti.
Pirmiausia pabandme Santa Monikos papldimyje, kur ei
mos su maais vaikais briavosi prie pramog parko. I ten pa
sukome pro riedlentininkus ir dviratininkus tolyn Malibu pa
pldim, banglentinink roj su prabangiais namukais, kuriuose
savaitgalius leido turtingieji ir graieji.
- K matai? - paklausiau Fajos, kai vaiavome pro vien
mano amiaus mergait trumpais ortais, nugrimzdusi minty
se. - Kaip tu atpasti, kad jie turi savo palydovus?
- Tai kaip Vai pieinyje, - tar Faja. - Matau tik t elio
uuomin. Kai kurie mons teigia, kad gali matyti kito mogaus
431

aur. I esms tai panau. Nieko ypatinga. Tiesiog kakas, kas

juos gaubia.
Nuvaiavome Manhatano papldim, kur banglentininkai
lauk tinkamos bangos, tada toliau Hermosos papldim, kur
visus metus vykdavo tinklinio turnyrai, ir galiausiai Kabriljo
papldim, ia vir jros it miliniki drugiai pleveno margos
burs. viet saul, buvo karta tarsi vasar, ir visi pakeliui sutikti
mons buvo kuo puikiausios nuotaikos. O a sulig kiekviena va
landa vis labiau niaukiausi ir nerimavau. Vakare savo kambaryje
prapliupau verkti, verkiau, kol isekau, tada umigau.
Ir vl mane uklupo komaras, tie patys vaizdiniai, kuriuos
regjau imtus kart, taiau poveikis buvo baisesnis nei visuo
met, nes dabar inojau, kad tie vaizdai neikyla man i pasmo
ns. Mano sapnas ities reikia ateit ir sulig kiekviena diena,
kiekviena valanda ir kiekviena minute, kai mudu su Luianu
nesame kartu, i akimirka artja.
Bet mane gsdino ne suvokimas, kad reiks mirti, o nuo
jauta, jog reiks mirti vienai. Ir tuomet Luianui teks gyventi
vienam. Kaip Fajai. Ir kaip Tigrui.
Kad itveriau nakt, palikau udegt vies, sikibau ranko
mis Zvirbls laims kempin ir dainavau visas lopines, kurias
tik prisiminiau, kad tik nuvyiau it didiausi i vis baimi.
Kai atjo metas keltis, vl puoliau veikti. Veikti, Rebeka, ne gal
voti - tai toks buvo kis. Pusryiaudama paklausiau tio, ar jis
nenort aprodyti man miesto. Miel, kuri, ties sakant, turjo
kitoki plan, kreivai ypteljo, o Vai nusivyl. J mokykloje
vyko atvir dur diena, ir Vai turjo vaidinti spektaklyje. Bet
ttis taip diaugsi mano pageidavimu kuo nors usiimti. Reik
432

mingai vilgteljo Miel, paguod Vai ir paadjo per kit vai

dinim btinai atvykti.
Saul kaip milinikas proektorius pliesk miest, kurio
gatvmis mane ve ttis. Kur a norinti, k man aprodyti, klau
sinjo ttis, nes itame keturis milijonus gyventoj turiniame
sapn fabrike yra daug k pamatyti. A papraiau jo tiesiog va
iuoti bet kur.
Palms met ilgus elius. Gatvse buvo pilna automobi
li, bet niekas nesigrdo, niekas nesignalizavo. Regis, visi tur
jo laiko. Kitaip nei Hamburge, aljos ir bulvarai buvo platesni.
Puonesni ir tiesesni. Ttis papasakojo, kad ilgiausia Los Andelo
gatv yra imto kilometr.
Viskas ia buvo ilga. Viskas didelio dydio. Prekybos cent
rai, stovjimo aiktels, besiypsantys modeliai reklaminiuose
skyduose. Palyginti su ituo miestu, Hamburgas tik aislinis
kaimelis.
Ttis rod man pastatus, pasakojo, kas ir kaip, visa tai mane
pasiekdavo tarsi neaiks garsai, o a mginau sivaizduoti, kad
iame automobilyje mes sdime ne dviese, o trise. A, ttis ir jo
palydovas. O kur manasis? Kur Luianas?
Miestas vis pltsi, o mano viltis j rasti vis trauksi. Viename
dideliame apviestame plakate, reklamuojaniame moter apati
nius, buvo urayta: We make dreams come true. Modelis, ilgakoj
tamsiaplauk moteris, rod baltus it perlai dantis. Jos ypsena
man pasirod tarsi paaipus vypsnys.
Nuvaiavome Vestvud, kur dang rm gigantiki biur
pastatai, perkirtome Beverli Hils, kur turistiniai autobusai sil
turus prie vaigdi nam, pasukome link Sanset Stripo, gar
433

saus pramog kvartalo Holivude, kuris Zuzei veikiausiai bt

pasirods toks pats galaktikas kaip Veneros papldimio pro
menada, ir Holivudo bulvar, kur gim kino industrija. Elvis,
Les ir daugiau nei du tkstaniai kit vaigdi ia siamino
aligatvyje marmurinmis vaigdmis. Mudu su tiu kaip tik
stovjome prieais arlio aplino statul, ir pastebjau vaikinu
k su nuiurusiu odiniu varku ir tamsiais plaukais, prisidegant
cigaret. Puoliau prie jo, kai atsuko man nugar, ir trkteljau
u peties.
- Hi there. - Vaikinukas ypteljo. alios jo akys velg
mane su nuostaba. - Ar mes pastami?
- Ne. Atsipraau. - Giliai atsidusau ir nusvarinusi peius gr
au prie tio.
- Noriu namo, - pasakiau.
Visa ita akcija dav tik vien rezultat: man pasidar aiku, kad
galiu palaidoti vilt susirasti Luian iose didmiesio diunglse.
Ir dabar, kai visos pastangos lugo, o mano kambario sienos
grasinasi mane prispausti, baims nebegaljau suvaldyti.
Padariau tai visai nesusimstydama, tai buvo visai natralu, net
negaljau suvokti, kodl nepadariau to gerokai anksiau. Jis atsi
liep po treio skambuio, balsas buvo usimiegojs.
- Tavo pomidoras, - pasakiau. - A j isunkiau, ir labai pa
djo. Net neinojau, kad taip gerai piei.
Kitame laido gale vyravo tyla. Kitokia tyla nei Zuzs, ir jau
iausi nejaukiai - turjau kak pridurti, bet staiga pasitikjimas
mane apleido.
- Sebastianai? Ar tu girdi? ia a... Bek.
- Taip. A girdiu.
434

- Sveikas.
- Sveika.
-Hai.
-Hai.
- Na... - prisivertusi sukikenau. - Klausyk: gegut skren
da per jr ir sutinka rykl. Ryklys sako: Kuk. Gegut sako:
Hai.*
Ta tyla kitame laido gale nereik nieko gera.
- Atsipraau, Beke, man dabar ne iki juok, - prislgtu balsu
atsak Sebastianas. Jis kvp. Ikvp. Udav netinkam klausi
m: - Kaip tau sekasi, Beke?
- Gerai, - atsakiau per greitai ir per garsiai. - Man vl viskas
gerai. Ar Zuz tau perdav mano linkjimus?
- Taip, perdav. Prajusi savait. Treiadien. Sak, kad ju
dvi juokts. Sak, kad tavo balsas skambjo beveik kaip kita
dos. - Sebastianas kvp. Ikvp. - Bet a ja nepatikjau. Tavo
balsas ne kaip kitados. Neinau, kaip tau pasakyti, Rebeka, bet
paskutins keturios dienos man, palyginti su laiku iki tol, tarsi
ketveri metai. Arba kaip keturios aminybs. iaip ar taip, gero
kai... per ilga. Man... man reikia kiek laiko. Gerai?
- inoma. Suprantu. Gerai. - Tvirtai sikibau ragelio ir ap
sidairiau kambaryje, kurio sienos vl pavojingai priartjo prie
mano kno.
Po kiek laiko nebeitvriau.
- Sebastianai, - sukudjau. - Praau! Pasakyk k nors. Bet
k! - Kartu galvojau: padk man. Pasistenk, kad dingt ta bai
sioji baim.
* is anekdotas paremtas odi aismu: vokikai gegut yra Kuckuck, o
ryklys - Hai.

435

- A susirpins, Rebeka. Juk girdiu, kad tau negerai. Kaip

tu i ties?
- Man-viskas-gerai! - iskiemenavau. - Ar galime pasikalbti
apie k nors kita? Praau...
- Tigro nebra ms mokykloje, - tar Sebastianas. - Mne
sio pradioje atsisveikino su manimi, neinau, kur ivyko, galbt
atgal Anglij. Taiau po vienos pamokos pasikviet mane pas
save. Pasak man kak, k ne visai supratau, o po poros dien
jo odiai nebeijo man i galvos.
- O k gi? - sukudjau a. Rankos buvo lapios nuo pra
kaito.
- Yra dalyk pasaulyje, dl kuri reikia kovoti, nes laiko,
kurio tam lieka, kartais maiau, nei mes manome, - ltai itar
Sebastianas. - Pirmiausia pagalvojau, kad Tigras turi omenyje
mano mokymosi rezultatus, o gal mano nor rayti. Bet staiga
pajutau, kad jis turi omenyje kak visai kita. Arba, tiksliau sa
kant, kit mog. Ar taip gali bti?
- Neinau, - sunabdjau. Suklydau, kad paskambinau Se
bastianui, siaubingai suklydau, pasielgiau taip gryno egoizmo
vedama ir dabar gavau atkirt.
- Gal galtume pasikalbti apie k nors kita. Apie baklaanus
arba... - Mano balsas ulo.
- Ne, Rebeka! - Sebastiano balse irgi kakas pasikeit. - Vis
nakt neumigau ir galvojau apie tave. Jauiausi vis blogiau, pa
skutiniai mnesiai, palyginti su ituo, buvo vienas juokas, o kad
tu kaip tik dabar skambini, tai man tarsi... tarsi... - Sebastianas
neubaig sakinio. - iaip ar taip, nenoriu dabar kalbtis apie bak
laanus arba pomidorus, - pasak tvirtai. - Noriu inoti, kaip
tau sekasi. Noriau tau padti ir...
436

- Mlas! - surikau. - Kaip manai, kodl a tau skambinu?

Maniau, tu man padsi neieiti i proto, padsi usimirti, o tu...
- K tau padti umirti? - Sebastianas negailestingai var
toliau. - Ar dabar usipulsi Jan Volf? Ji irgi n vienu odiu neisiduoda, kodl nei i io, nei i to itrm tave pasaulio krat.
Visa tai kakaip susij su Luianu, ar ne? Net Zuz iuo klau
simu tyli. Ji mano, kad a turiu to tavs paklausti, t ir darau.
Kas nutiko, Rebeka? Kodl nuo tada, kai atsakei mano laik,
man nepalengvjo, o tik dar labiau jaudinuosi? Gal man protas
pasimai? Praau, Beke. Pasikalbk su manim!
Vau. ia kakas taip nuslydo al, kad net juokinga pasida
r. A pradjau isterikai kikenti.
- Na gerai, kaip nori. Pasakysiu, kas nutiko. Tralialia, tralialia, neinau, kas bus toliau, nes a mirsiu. Ir tralialia, tralialia,
net inau kaip, nes kiekvien nakt sapnuoju savo mirt. Mirsiu
kambaryje su aliu kaip agurkas kilimu ir glta lovatiese. Tik
dar neinau kada, bet pamatysiu, kai jau bus atjs laikas. Na,
kaip tau patinka ita istorija? Mirtinai komika, ar ne? - Vos nepaspringau juoku. - Ei, inau dar kai k: usirayk, kol nevlu,
galbt tai velnikai gera mediaga apsakymui. Galsi j dedikuoti
man. - Ir sulig tais odiais tkiau ragel.
kvpiau, ikvpiau, ir pasidar labai keista. Pokalbis klojosi
visai kitaip, nei a maniau, bet efektas tas pats. Staiga pasijutau tie
siog tuia ir mirtinai isekusi. Atsiguliau lov ir ikart umigau.
Kai ryte pramerkiau akis, pirmoji mintis buvo apie Tigr.
Nemaiau jo nuo pokalbio su Faja ir, ties sakant, neketinau eiti
mokykl, bet dabar supratau, kad tai vienintel ieitis.
Jei Mortonas Tigras neturs joki pasilym, a galsiu bent
jau voti jam tiesiai snuk, o tai geriau nei nesiimti nieko. Ne
437

keniau jo labiausiai u visus mones pasaulyje. Na taip, ties

sakant, jis ir nebuvo mogus.
Pirmosios dvi pamokos buvo plaukimas. Suz ir dvi kitos mergi
nos, kurios penktadien sdjo su manimi per angl kalbos pa
mok, nuvelg mane dar dmiau nei pirmj dien mokykloje.
Veikiausiai savaitgal isamiai pasikalbjo apie mano keist elges
per pamok.
- K tai reikia? - nekantraudama paklaus Suz, kai per
sirengimo kambariuose ruoms pamokai. - K tu penktadie
n padjai tam Tigrui ant stalo ir kodl js kudjots? Sunku
patikti, kad mes galsime j itverti visus metus. Koks iknius.
Noriau inoti, ar visi anglai tokie.
- Tikrai ne, - tariau trumpai, sugrdau drabuius spint ir
ilkiau basein.
iandien buvo gerokai vsiau, paiurpau visu knu, veikiau
siai dl miego trkumo. Kai okau vanden ir ponios Streton paliepimu miau plaukti krauliu, sudjau vis nir Tigrui
judesius. Skrodiau vanden kaip apsstoji, tarsi kauiausi dl
gyvasties. Ir tai ji vl iniro, toji mirtina baim, alta ir apiuo
piama tarsi vanduo. Kalbdamasi su Sebastianu isterikai juo
kiausi, tai atrod tarsi nerv priepuolis, savotika apsauga, o da
bar sapno vaizdiniai vl mane upldo, sulig kiekvienu grybniu,
kiekvienu atsivdjimu ir panirimu vanden jie pleveno man
prieais akis. Nepastamas kambarys, alias kilimas, glta lova
ties. Suks, kraujas, sietynas. Mano maldavimas: praau, praau,
neleisk man...
Ko? Ko a itaip meldiau? Luiano? Ar tai jo meldiau, kad
neleist man mirti? Vis labiau nusiminusi yriausi krauliu pir
438

myn, miau kovoti, koviausi su mirtimi, koviausi su itais vaiz

diniais, kuri norjau atsikratyti, nuo kuri norjau pasprukti,
plaukiau, tarsi mane vytsi pats velnias, neketinau pasiduoti,
norjau kovoti.
aius vilpimas privert mane staiga sustoti.
Priplaukiau prie baseino krato, krtin kone plyo pusiau,
vos begaljau alsuoti.
Pakliau akis vir ir pamaiau suakmenjusius bendrakla
si veidus. Jos sdjo ant baseino krato. A vienintel buvau
vandenyje. alia starto pakylos stovjo ponia Streton.
-ia tai bent! - tar ji nuoirdiai sutrikusi. - Gal ruoiesi
pasaulio pirmenybms ar iaip kas?
Nekreipiau dmesio j akyse mirguliuojanius takus. Spokso
jau savo trener, o jos odiuose igirdau kito mogaus odius.
Maiau tave baseine. Ruoiesipasauliopirmenybms ar iaip?
Kaip ilipau i baseino, nepamenu. Tik staiga pasijutau besto
vinti prieais trener ir lemenanti: Man reikia, man reikia...
Ir pasileidau bgti.
Persirengimo kabinoje atpliau spintel, isitraukiau din
sus, markinlius, usitempiau drabuius ant lapio kostiumlio
ir nulkiau sekretoriat.
- Ponas Tigras, - ikoiau, - man reikia pas pon Tigr. Tu
tuojau.
Sekretor, kuri registruojantis prim mudu su tiu, susir
pinusi nuvelg mane.
- Ar tau viskas gerai, meilute?
Ne, man ne viskas gerai.
Tigras ved pamok septintoje klasje, gerai neinojau, kur
jos iekoti, nors krypt man nurod toji sekretor, bet kakaip
439

susiradau. Atpliau klass duris. Moksleiv, iraudusiu veidu ir

nusigandusiomis akimis stovinti prieais klas, pavelg mane
taip, tarsi a biau angelas, atvyks jos gelbti. Prie mokytojo
pulto sdjo Tigras ir mai arbat. Pasisuko mane ir ikart
visk suprato.
- inau, - ikoiau a, kai jis ijo pas mane koridori, Luianas prie Nasimjento eero.
- Prie Nasimjento eero? - Tigras surauk kakt. - K jis ten
galt veikti?
- Iekoti mans! - Skruostais pasipyl aaros. - Mano tvas
turi prie Nasimjento eero nam. Pasakojau Luianui apie t ee
r, bet niekuomet neminjau Los Andelo. Kalbjau tik apie Ka
lifornij ir Nasimjento eer, kur ketinau kada nors perplaukti.
Man nuo plauk varvjo vanduo, dvokiau chloru, visas knas
trenk chloru. Po kojomis susitvenk balut. Mokytojas, einantis
koridoriumi, surauks kakt nuvelg Tigr ir mane.
Tigras sum mano rank.
- Nuveiu tave, - pasak jis.

Trisdeimt antras

GATVS, VIESOFORAI, automobiliai. Per daug automo

bili, kurie ltai slenka, per daug automobili, kurie stovi, vl
slenka ir vl stovi.
Raudoni viesoforai, raudonos odins sdyns, blykios ran
kos, siauros ir ilgos, ant vairo. Balti kauliukai, rudas vairas, vairas
deinje. Tigras deinje, a kairje. Tarp ms tyla. Tarp ms
seno angliko Tigro automobilio variklis, Morris Minor vari
klis, burzgia. Ir pagaliau, pagaliau greitjam.
Prieais mus Santa Monikos papldimys, prieais mus Mali
bu papldimys, alia Tigro gatv, alia mans jra, alia mans
pakrant, alia Tigro kalnai, prieais mus kelias, tutesnis, mies
tas, Los Andelas, pagaliau jis u ms.
Keliai kreivesni, vingiuoti, tolyn, vis toliau nuo miesto, to
liau nuo automobili, tolyn nuo moni, nuo dangoraii, nuo
palmi, nuo raibuliuojani paad, tolyn, tolyn pirmuoju greit
keliu, kalnai statesni, jra gilesn, dabar ji po mumis.
Pakrantje jr vpliai, tukls, pilki, nejudrs, toli jros
mlynje burlaiviai, balti ir prakilns it gulbs. Saul u ms,
saul vir ms, kaitinanti ir kibirkiuojanti, dabar Bethovenas,
Bethovenas per radij, diaugsmas, puiki dievika kibirktis, gar441

ss bgnai, emi smuik garsai, trumpa pauz ir po jos fleita,

poskiai staigesni, tolyn, vis tolyn, smuikai greitesni, kalnai i
raiyti tarpekli, tarsi suvelti audr. Jra - vandenynas, nebeliko
nam ir moni. Smuikai dabar tylesni, trumpas stabteljimas,
vaizdas, gniauiantis kvap. Santa Barbara, Goleta, Gaviota, de
galin, Tigras lauke, Tigras vl automobilyje, tolyn, tolyn, keliai
dabar siauresni, vis siauresni, vis vingiuotesni, auktyn, tolyn
nuo pakrants, Lompokas, Gvadalup, Okenas, paskutin kart
vandenynas.
O tada jau tik kalnai, San Luis Obispas, Ataskaderas, Templtonas, Paso Roblesas. Mano akys umerktos, rankos ant krtins.
Nieko daugiau nematyti, tik jausti. Tempimas mano krtinje
velnus, toks velnus, lyg kudesys, inantis kudesys: jis bus ten,
bsiu alia jo, surasiu j. Tyla, pagaliau dabar tyla.
- Atvykom, - pasak Tigras. - Ar inai, kur tavo tvo namas?
Ilipau i automobilio ir nujau prie nedidels apvalgos aik
tels, prie jos Tigras pastat automobil. Kojos, kuri nejudinau
pastarsias penkias valandas, buvo nutirpusios ir sustingusios, o
dabar pradjo kutenti. Kai pavelgiau emyn eer, iurpuliukai
perbgo visu knu.
Visk atpainau! Gal tai dl kvapo, gal dl eli, kuriuos
met uolai, gal dl bdo, kaip ia judjo oras - dabar, kai saul
buvo arti Drakono eero. Turbt buvome priekyje, prie drakono
krtins. Atpainau staias uolas, nuo kuri ttis okindavo
vanden, ir lankles, siauruius aukt medi apsuptus papl
dimius. Tada pamaiau medin tak. Raudona jo spalva priei
nosi sutemoms. Jis buvo kair nuo ms, madaug u puss
mylios, linkyje, ir tarsi ilga strl ved prie vandens.
442

I ia jis atrod visai maas. Pasisukau Tigr, is jau irgi

buvo ilips i automobilio.
- Tai ne mano tio namas, - pasakiau. - Jis buvo mano pro
senelio. Prosenelis praleido ia savo paskutinius metus. Galbt
net ia mir. Mano ttis paveldjo nam. Kitados jie jo kartu
vejoti, t mano ttis dar prisimena, ir tada mano prosenelis pa
aikino, kad yra daugyb bd udyti. vejyb jis laik kilniu
bdu. Jis pasak mano tiui, kad to visai neverta gdytis.
Pavelgiau prieplauk. Mano tiui tsyk buvo panaiai
met kiek dabar Vai. Tigras prisiartino.
- Man neteko painti savo prosenelio, - kalbjau toliau. Bet manau, kad to, k padar Ambrozui Lovelui, jis gdijosi.
Tigras ilgai nieko nesak. Tik stovjo ir spoksojo vanden.
Buvo tylu. Vandens pavirius, plytintis tarp ali kalv ir me
di, lengvai bangavo.
- ia gera vieta mirti, - galiausiai tar Tigras. Pavelg
mane. - Bet ne tau. - Mokytojo veide atsirado lidna ypsena,
kokios dar niekada nebuvau maiusi. - Dabar eik. Palauksiu ia,
kol sitikinsiu, kad esi saugi.
Tada pasisuko ir lipo automobil.
A pasileidau siauru takuiu prie vandens ir toliau per sml,
pro auktus meldus. Buvau visikai rami, tokia rami kaip mo
gus, kuris umiega ir slysta nuostab sapn.

Trisdeimt treias

JIS BUVO ten.

Luianas stovjo prieplaukoje prieais mano prosenelio
nam.
velg eer.
Bet inojau, kad jis mane jauia.
Ir kai engiau ant liepto, jis atsisuko mane.

Trisdeimt ketvirtas

NEBEINAU, KAIP mes pasiekme nam, galbt Luianas ved

mane u rankos, galbt bgome vienas alia kito minkta ole - iaip
ar taip, dabar buvome ia ir laikms u rank. Dengta veranda
man pasirod saugi erdv, ji buvo atvira tik j eero pus. Supamasis
krslas, stalas, dvi kds, praviras langas ir verandos viduryje mudu.
Luianas pakl rank ir perbrauk pirt galiukais man per
veid, per lpas, per nosies sparnelius, kuprel iki smilkini, o
nuo ten vl iki skruosto, kur buvau priglaudusi jam prie delno,
skruostas suilo - i vidaus ar i iors, galiausiai nebeinojau,
kur baigiasi mano veidas ir prasideda jo ranka.
Pamau ir be garso gaballis dangaus prieais verand keit
spalv, tarsi kas i viraus liet daus sutemas - tamsiai mly
nus, tamsiai pilkus, beveik juodus.
Juo prasiau maiau Luian, juo labiau j jauiau, tarsi
staiga biau pakirdusi savo paios sapne arba tarsi matyiau
usimerkusi.
Jis jauiasi lygiai taip pat, t inojau. Ir juo labiau tilome, juo
liau judjome, tuo tikresnis buvo ms sapnas ir mes jame.
Pakliau rank, apiuopiau jo veid ir pamaiau taip, kaip
mato neregiai. Luiano veidas po mano pirtais iniro i naujo.
445

tai aukta kakta, ivagota plon raukleli, braukiau palei jas

iki pat plauk paakni, kur kraujas sruvo jo gyslas tvinkio
jani ritmu, vis greiiau, vis iliau, kol mano pirt galiukai
m kaisti. Ranka nuslydo emyn prie jo skruostikaulio, siauro
atraus kalnelio, paskui pajutau dygliukus ant jo skruosto. Pir
tas keliavo toliau, per veln jo virutins lpos link iki irdies
formos dubimo, emyn prie lp kampuio ir i ten toliau per
putnesn ilenkt apatin lp.
Mano akys buvo kietai umerktos, tobula tamsa, buvo taip
tylu, kad nieko nebegirdjau, tik krauj, kuris niokt manyje.
Pabuiavau j.
Jis pabuiavo mane.
Mudu pasibuiavome.
Buinys suliejo mudviej sapnus vien, ir viskas tapo tiesa.
Staiga iluma pasklido visur - mano rankose, mano krtinje,
mano pilve, mano kojose, net mano koj pirt galiukuose.
iluma virto kariu, dabar deg Luiano rankos, degino man
od, ir staiga pasigirdo tylus girgteljimas.
Mudu nusigand krpteljome, abu vienu metu.
Verandon viet mnuo, sidabro viesa oko ant medini
grind. Pt velnus vjas, ir tik dabar pastebjau, kad name pra
vertas langas. Baltos uuolaidos buvo isiptusios, o po manimi
pasigirdo tylus kniaukimas, tiesiai mudviem po kojomis.
Pamaiusi trkiojani juodos kats uodeg sukikenau. Luianas irgi tyliai nusijuok.
Juodoji kat. Naujoji tio namo gyventoja, apie kuri jis
man tsyk ra, stovjo prieais mus ir velg ybiojaniomis
akimis - pirmiausia Luian, paskui mane, vl Luian, tarsi
nort paklausti: K tu ia atsitempei?
446

Mes vl nusijuokme, tai buvo pirmieji ms garsai, kuriuos

apskritai ileidome ir kurie mus igsdino kone labiau nei kat.
Jau sieidusi, i pasisuko ir patrauk sod lygiai taip pat tyliai,
kaip ir atjo.
Luianas sum mano veid rankomis, truput atsitrauk nuo
mans, ir kart pavelgiau j atsimerkusi.
Dar syk pamaiau jo veid. Blyki oda vytjo mnulio vie
soje, plaukai juodi it degutas, akys didels ir tamsios, gilios. Jau
iau, kad iri mane, jo vilgsnis glost.
Pasakiau:
- A myliu tave.
odiai liko kyboti ore, kol isisklaid, ir tada dar kart gro
lpas.
Jis velniai pabuiavo mane, pirmiausia smilkin, tada ka
kl, tada lpas. Galiausiai padjo man galv ant krtins.
- Tu ia, - sukudjo jis. - Tu i ties ia.
- Taip, - pasakiau. - Esu ia ir tu mans nebeivarysi. Dabar
mes pagaliau kartu.

Trisdeimt penktas

MNULIS JAU nukeliavo gabaliuk dangumi. Dabar kybojo

tarp medi, o sidabrin viesa krito pro tamsias kapines ant
pievos. Atsisdome ant verandos laipt vienas alia kito. Keliai
lietsi, beveik kaip tuomet Falkenteino pakrantje, tik kart Luianas apkabino mane per peius, o a prisiglaudiau prie jo.
Kat gro su negyva pele dantyse. Padjo j olje prieais
verand ir pati sitais alia auktai paklusi galv. Sdjo tarsi
juodas sfinksas ir velg mus. Vjas velniai brauk medi vir
nmis, jie tyliai iureno, rodsi, kudasi. Tamsi ol buvo auk
ta, en bei ten kyojo piktols, vien i medi buvo atremtas
raudonas kastuvas smliui.
Keistai iki iol man egzistavo tik veranda, gal net ne ji, o
tik mogus joje. Ir dabar svarbu buvo vien tik Luianas, bet ir
pasaulis aplink mus buvo su juo susijs, susilyd su mumis ir
prasidedania naktimi.
Kat pakilo, tyliai utipeno laiptais virun ir prasmuko Luianui tarp koj. Klausiau savs, ar gyvnai jauia tai, ko mes,
mons, nesugebame ireikti odiais. Kai Luianas paglost
juod jos kail, kat m tyliai murkti, tada praslydo pro mus
tolyn. Pasisukome, pamatme, kaip kat uoko ant supamosios
448

kds, pasisupo kelis kartus ir tada susivijo kamuoliuk, galv

atgrusi mus. Umerk vien ak, kita liko atmerkta.
Pasisukome taip, kad matytume vienas kit. Luianas sum
mane u rank.
- Turiu tau kai k pasakyti. - Tai tik sakinys, taiau itarme
j abu vienu sykiu, tarsi btume vienas asmuo.
Norjau tsti, bet Luianas stipriai suspaud man rankas.
- Turi pirmiausia mans iklausyti, - papra sakmiai. Susi
rauk. andikaulis trkiojo, kaktos gyslos pulsavo, maiau, kad
jis kovoja su savimi.
Tada supratau, kad turiu leisti pirmiausia jam prabilti, kad
savo ties pateikiau j tausodama. Nes dl to, ko jis dar neinojo
apie save, joki abejoni nebeturjau.
- Ei, - pasakiau ir ypteljau jam. - Try me. Turiu laiko.
Luianas kvp.
- Ar dar pameni, - paklaus jis tyliai, - kai pasakei man, kad
turiu pamginti sapnuoti, kada maiau tave paskutin kart?
Linkteljau ir pavelgiau piev. Mnulio viesa dabar krito
tiesiai ant raudono kastuvo. Jis mirguliavo tamsiai alioje olje.
- Pamginau, - tar Luianas. - Dar t pai nakt, kai suti
kau tave su mama ir jos drauge bare. Isyk nepavyko, bet paskui
pamginau vadovautis patarimais i tavo motinos knygos. Vis
panordavau to sapno, vis labiau sutelkdavau dmes j, kol...
Luianas usimerk.
- ...kol susapnavau.
Vjas atne iki ms vs eero or.
- Stovjome prieais duris, - kalbjo Luianas. - Tu nuspau
dei ranken, ir mes engme t kambar.
- alias kilimas? Sietynas? - paklausiau be jokios iraikos balse.
449

Luianas pavelg mane sutriks. Tada m kalbti toliau,

jo balsas buvo kimus, tarsi gerkl kas gniaut.
- Kilimas buvo alias, - pakartojo jis. - Gauruotas, lyktus
daiktas. Kambario sienos ikaltos lentelmis. Nuo lub emyn
sviro sietynas. Milinikas, sunkus. Kakur veikiausiai buvo ati
darytas langas, nes pro praviras duris sisuks skersvjis sujudino
sietyno stikliukus. Jie tyliai skimbiojo.
A nevalingai pasisukau ir vilgteljau pravir lang, u ku
rio vjas plaikst uuolaidas.
Luianas ypteljs papurt galv.
- Neinau, koks tai kambarys, - pasak jis. - Taiau ne is. Jo
viduryje stovjo lova su glta lovatiese. Vir lovos kabjo kiinis
paveikslas. ali piev ir kaln nuotrauka. O tu... - Luianas
perbrauk pirtais medinius turkl virbus. - ...Tu vienintel
buvai grai tame kambaryje. Kaip visada, tarp mudviej nebuvo
jokio kontakto. Bet tu atrodei laiminga. Perbraukei per lovaties,
sukikenai, ir tada tai nutiko.
Luianas nutilo.
- Kas? - A irgi sulaikiau kvap. Rodsi, kad Luiano sapnas
prasidjo keliomis minutmis anksiau u manj. - Kas nutiko?
- Tu pradjai dainuoti, - tar jis. - Kvail dainel. Heide,
Heide... Buvai tokia atsipalaidavusi. Pradjai suktis ratu, juo
keisi. O a... - Jis lidnai pavelg mane. - A staiga pajutau,
kad myliu tave. Tai buvo pirmas kartas, kai kak pajutau ir su
reagavau tave. Tuomet ir kiti mano jausmai prabudo. Norjau
paliesti tave. Norjau pasikalbti su tavimi. Juoktis su tavimi.
Pabuiuoti tave. O tu...
Luianas papurt galv.
450

- ...Tu lioveisi dainavusi. Apsidairei nustebusi. Vl pradjai

suktis kambaryje. Akivaizdiai kako iekojai. - Luianas pasi
suko supamj krsl. Pasekiau jo vilgsn. Kat dabar buvo
umerkusi akis ir, rods, miegojo. Taiau, keista, vis dar atrod,
kad ji pagauna kiekvien ms itart od.
- Manau, tu mans iekojai, Rebeka, - tar Luianas. - Bet
mans nematei. Tu sutrikai, tada nulidai. Negaljau nieko pasa
kyti, bet turjau vien vienintel mint: norjau tau parodyti, kad
esu ia. Norjau paliesti tave. Staiga pajutau, kad visk atiduo
iau u tai, kad galiau bent kart tave paliesti. Ir tada...
Luianas nuvargs nutilo. Kats ausys virpteljo. Dalis uuo
laidos islydo pro lang, baltas plonas ydas.
- Kas nutiko tada?
- Filmas nutrko, - tar Luianas. - Sapnas virto koma
ru taip staiga, tarsi viena scena bt prilipusi prie kitos. uks.
Kraujas. Pavelgei man tiesiai akis. Ir tada mei melsti mans
palikti tave gyv.
Luianas usideng veid rankomis.
- O Dieve, Rebeka, k a padariau? - sunabdjo jis. - Taip
bijojau, kad tai vl nutiks. Kad taps tiesa visi sapnai apie tave.
Kad a esu kaltas. Todl ir nujau pas tavo motin. Ji turjo i
sisti tave kiek manoma toliau nuo mans.
Luianas nusvarino galv, valandiuk sdjome tyldami.
- Kas buvo toliau? - paklausiau a. - Kas nutiko po tos nak
ties, kai tu pasikalbjai su Jana?
Luianas pakl lap, nukritus ant verandos grind. Ilygino
j pirtais.
-Man skaudjo, - tar jis. - Nepakeliamai skaudjo, ir
skausmai nesiliov.
451

Luianas sugniau lap saujoje.

- Biau juos itvrs, - pratar atkakliai, - bet vliau supra
tau, kad ir tu t pat kenti.
Man nereikjo net linktelti.
- Todl, - tar jis, - tik todl a nulkiau paskui tave.
ypteljau.
- Taigi tu irgi prisiminei?
Luianas linkteljo.
- Kai lktuvas nusileido San Fransiske, skausmai apmalo.
Jis atgniau sauj ir paleido suglamyt lap piev. Mnuo
pasislp u medi, ir mus ikart apgaub tamsa.
Luianas pakilo ir susiliejo su tamsa. Plyksteljo iebtuvlio
liepsna, pamaiau, kad Luianas udeg ibint, stovint ant stalo
verandoje, kat kniaukteljo.
Kai Luianas gro su ibintu rankoje ir sitais prieais mane
ant laipt, jo veidas buvo pusiau apviestas, pusiau tamsoje.
- Kodl tu mans nebijai, Rebeka? - paklaus jis tyliai ir pa
stat ibint ant pakopos tarp mudviej. - Kodl rkdama neb
gi alin? Galiu bti tavo udikas.
Bet nesi, pamaniau. Tu esi mano angelas.
Ms eliai dabar oko ant medini verandos grind.
Pagalvojau apie Faj, kuri Fino padedama suinojo, kas ji
tokia. Pagalvojau apie Tigr, kuris tai suinojo i Fajos. Ir pagal
vojau apie tai, kaip jie abu, Faja ir Tigras, kiekvienas skirtingu
bdu, man paaikino, kas yra Luianas.
Dabar reikia paaikinti jam.
A nesvarsiau, kaip man pradti, ir paprasiausiai pasakiau
tai, kas pirmiausia ov galv.
452

- Ar prisimeni savo sapn apie mergait papldimyje? Mer

gait ugniniais plaukais ir sidabro spalvos suknute?
- Taip. - Luianas sutriks linkteljo. - Kodl to klausi?
- As su ja susipainau, - tariau.
Luianas atsirm turklus. I toli ataidjo motorinio dvi
raio burzgimas.
- Ji vardu Faja, - kalbjau. - Ji mano maosios sesuts aukl.
Nuvaiavo su manimi papldim. Sdjome lygiai toje vietoje,
kaip tu regjai sapne. Ir ji man pasak, kad prieastis, dl kurios
mano skausmai atslgo, esi tu. Ji pasak, kad tu atvykai paskui
mane.
- Palauk. - Luianas papurt galv. - I kur ta mergait gali
inoti, k a padariau? Kas ji tokia? I kur ji mane pasta?
-Ji tavs nepasta, - atsakiau a. - Bet ji inojo, nes, lygiai
kaip ir tu, ji...
Sudvejojau.
- Kaip ir tu, ji neturi deln linij. Gali pasidaryti nemato
ma, negali numirti, ir kitados ji buvo mogus be praeities. O ar
prisimeni savo eiminink i Hamburgo?
Luianas linkteljo ir sutriks surauk kakt.
- Ir jis toks kaip tu. Todl ir susirado tave Hamburge. Tai ne
atsitiktinumas, Luianai. Mortonas Tigras prim tave, nes tu
kitoks. Jis tai suprato.
Luianas krpteljo. Pabaltakiavo.
- I kur tu tai inai? - paklaus nepatikliai. - Ir i kur staiga
suinojai jo vard?
- Ne i karto. - A atsidusau. - Tigr painojau gerokai se
niau nei tave. Jis buvo mano angl kalbos mokytojas Hamburge.
Taiau tsyk neinojau, kad jis prim tave gyventi savo bute.
453

- K? - Luianas visikai sutriko. Siek tiek pasitrauk nuo

mans. - Bet kodl... kodl jis man apie tai nieko nepasakojo?
A papuriau galv. Tigro prieastys ia neturt bti svar
bios, bent jau ia ir dabar nenorjau j analizuoti.
- Kai tu t nakt po pokalbio su Jana dingai, buvo per vlu, kalbjau toliau. - Jis visur tavs iekojo ir galiausiai per Faj su
inojo, kad tu turtum bti netoli mans. Taigi atskrido Los
Andel. Visk, k inau apie mudu, suinojau i jo ir Fajos.
Luianas pakl rank.
- Atsipraau, - tar jis. - Bet a toliau tikrai nesileisiu. - Jis
nuvelg mane, o jo balsas suskambo nepatikliai.
A prikandau lp. Neinau, ar teisingai pradjau, bet da
bar jau nebesustabdysi. Po truput reikjo artti prie esms.
Bet kaip?
Atsiklaupiau ant laiptelio prieais Luian, kad matyiau jo
akis. Blykus jo veidas vytjo ibinto viesoje.
- O kas, jei mes pasaul ateiname ne vieni? - sukudjau. Kas, jei su kiekvienu mogumi kartu gimsta angelas, kuris mus
lydi nuo gimimo iki mirties? Kas, jei... - Udjau savo rank ant
Luiano platakos. - Kas, jei angelas myli?
Luianas krpteljo. Regis, jis vis dar nieko nesuprato. Ly
giai taip reagavau ir a, kai Tigras man visa tai aikino. Luianas
suspaud lpas. Papurt galv. Bet neprietaravo. Tik velg
mane, jo vilgsnis buvo tuias.
- Visi tavo sapnai, kuriuos pastaraisiais mnesiais sapnavai
apie mane, - kudjau a, - jokio kontakto, taip tu sakei. Tu
niekuomet nebendravai su manimi. Tik vien vienintel kart.
Tsyk ligoninje, kai a buvau maa mergyt. Nukritau nuo s
pyni, guljau reanimacijoje. Vos nenumiriau. A maiau tave,
454

Luianai. Tu bendravai su manimi, nes tada a pamaiau tave

pirm kart. Tu buvai Lu, bet tuomet gydytojai igelbjo man
gyvyb, ir tu vl tapai neregimas.
Perbraukiau pirtais per Luiano delnus.
- O kas, jei... - prabilau vl. - Kas, jei per kelias sekundes
tame kambaryje su aliu kilimu vl biau pajutusi, kad tu esi
alia? Jei biau tavs iekojusi? Jei tavo noras bti alia mans
staiga bt taps ir mano noru?
Juodi Luiano antakiai susiliejo. Jis pravr burn, taiau a
priglaudiau jam pirt prie lp.
- Kad ir kas nuo tavo noro paliesti mane nuved prie mano
mirties, tai buvo grynas atsitiktinumas, - pasakiau. - Bet tai ne
tavo kalt. A praiau palikti mane gyv, ir tu norjai mane i
gelbti. Bet negaljai. Nes buvai angelas, o angelai nieko negali.
Jie gali tik lydti.
Prisislinkau ariau Luiano.
- Galbt t akimirk tu panorjai bti mogumi, kad tavo
noras bt gyvendintas, - tyliai kalbjau. - Ir tai tu stovi jau
kaip mogus po mano langu - be deln linij, be prisiminim
apie buvusi bt, vien tik su savo sapnais. Ar gali itai sivaiz
duoti?
Luianas tyljo.
Lieknas jo knas met ilg el ant verandos ir el
dabar be garso {tipeno kat, akimirk ji buvo nematoma. Tada
iniro ibinto vies, be garso nuslinko prie lango, pritp, at
sispyr ir dingo namo viduje.
- T nakt, kai pasilikau su tavimi, - nabdjau a, o mano
veidas dabar buvo taip arti Luiano veido, kad galjau jausti jo
alsavim ant savo odos, - tu pavelgei mane ir pasakei, kad tau
455

rodosi, jog man kako trksta, k turi kiti. Tai buvai tu, Luianai. Man trko tavs, nes tu buvai alia mans ne kaip angelas,
o kaip mogus.
Luianas kilsteljo rankas. Maiau, kaip jo veide griva pa
saulis ir i uki formuojasi naujas.
Jis suprato. Luianas suprato, kas jis toks.
- Ar tu manimi pasitiki? - paklausiau pakudomis.
Nusekme paskui kat. Maas kambarlis, kuriame sustojo
me, buvo tas pats, kuriame miegodavau vaikystje. Luianas na
kvojo ia pastarj nakt. Kaip jis ia pateko, vis dar neinojau,
bet dabar tai ir nebuvo svarbu.
Paklod, ant kurios atsigulme, kvepjo juo, ibintas dabar
stovjo ant nedidelio stalelio prie lango. Langas u jo buvo tam
siai mlynas, nuo nedidels liepsnels ms eliai kambaryje
okiojo. Kat dingo kakur name.
- A pasitikiu tavimi, - sukudjo Luianas. Jis nuvilko man
megztin, tada maudymosi kostiuml, tada nusitrauk savo
dinsus ir markinius.
Jauiau jo ilt gyv artum.
Jis buvo realesnis nei anksiau, negaljau prisiminti, kad kada
nors biau jautusi k nors panaaus. Jo veidas vytjo ir dabar
atrod labai mogikas.
velniu judesiu Luianas prisitrauk mane prie savs, ir tada
jo rankos pradjo tyrinti mano kn. Norjau j jausti vis rankas, peius, plokios raumeningos nugaros slankstelius ir
mentes, kurios krpiojo man po pirtais.
Nors nekalbjome, ir nebetyljome. Luiano alsavimas, mano
alsavimas - jie susiliejo vien, j nebebuvo manoma atskirti,
456

tie garsai upild kambar. Jo knas slydo manuoju, o tai, kas

vyko paskui, buvo tarsi nirimas gilyn po vandeniu, tik nepaly
ginti graiau.
Kai Luiano galva nusviro man ant krtins, ibintas jau
buvo seniai ugess, o dangus lange blyko.
- Ar tu miegi su manim? - sumurmjo jis, o mano pirtai
brauk per drgnus jo plaukus. - Ar tu umiegi su manim, Snie
guole?
A linkteljau, ypteljau ir jauiausi tokia nuostabiai pavar
gusi, kokia jau labai seniai nebuvau.

Trisdeimt etas

ryki sauls viesa. Akimirk nesusivokiau,

kur esu, ir mirkiodama apsivalgiau kambaryje. Prie lango sto
vjo rudas medinis stalas, prie sienos valstietika spinta mlynais
dryiais, kampe baltas mediaginis krslas. Ant grind imtyti
drabuiai: tamsiai mlyni flaneliniai markiniai, numinti bate
liai, mano nertinis su kapionu, dveji dinsai, kuri klens susipynusios tarpusavyje.
Mano ypsena pasidar platesn. Palieiau sunki rank, gu
lini man ant krtins, atsargiai pasiveriau ir pamaiau Luian.
Jis guljo ant pilvo, veidu pasisuks mane. Juodi plaukai
krito ant kaktos, o pravertos lpos buvo kone nesuvokiamai
raudonos spalvos. Blakstienos met elius, o vokai nevirpjo.
Alsavo ramiai ir giliai, atrod toks laimingas, kokia ir a pati
jauiausi.
Pabuiavau j skruost. Luianas kak per miegus sumur
mjo, tada a atsargiai isivadavau jam i glbio, susivejojau jo
markinius ir apsisupusi jo kno kvapu nutipenau koridori,
kairje buvo vonia, deinje miegamasis, toliau priekyje didel
svetain su virtuve.
MANE PAADINO

458

Nors nieko negaljau prisiminti, ikart pasijutau kaip namie.

Viskas ia buvo idayta viesiomis spalvomis, baldai daug jau
kesni nei name Los Andele. ia buvo rdi spalvos kresn
foteli, gauruotas kilimas, atvira valstietika spinta su grotuvu ir
pilnos lentynos knyg bei aidim. Dideliame moliniame dube
nyje, stoviniame ant grind, buvo pridta itapyt akmen, ant
nedidels komodos pristatyta rmint nuotrauk.
Nujau virtuv. sivaizdavau mus abu prie didiulio pa
dklo su rkytais lainiais, kiauiniene ir sviestu aptepta duona
pusryiaujanius lovoje, bet tikrov mane greitai susigrino. I
aldytuvo mane spoksojo vienas apgeds poro stiebelis, butelis
citrin suli ir tbel pomidor padao.
- Ei, keistis drabuiais nesininga.
Atsisukau ir nusijuokiau.
Tarpduryje stovjo Luianas. Mvjo savo dinsus, o vir
uje ant nuogo kno buvo usitemps mano ankt nertin su
kapionu.
Jis ypteljo ir mosteljo galva aldytuv.
- Citrininis poras su keupu. Jau vakar svarsiau, ar tai gal
t bti nacionalinis amerikiei patiekalas.
- Bent jau ne i t, kok noriau ragauti, - atsakiau juokda
masi ir pavelgiau pro lang, pro j vidun spindo sauls spindu
liai. - Eik, pusryiausime.
Luianas nusitrauk mano nertin ir stovjo prieais mane
suveltais plaukais. Ities man rank.
- Pirma du, - tar jis ir ypteljo.
Mes pusryiauti ne nujome, o nuvaiavome automobiliu, kuris
pasirod ess vogtas. Tik kai ijome laukan ir suraukusi kak
459

t pavelgiau Luian, supratau, kiek daug jis man an nakt

nepapasakojo. (Pavyzdiui, kad skrido Amerik pirmja klase,
inoma, nesusimokjs, kad vairuoti San Fransisko gatvmis i
moko pats.)
Automobilis - senas metalo spalvos Chevy - dergjo.
Prie upakalinio lango buvo prilipintas geltonas lipdukas, jame
juodas mogeliukas su kapionu rankoje laik ginkl. Vir jo juo
domis raidmis buvo urayta: Voldemort votes Republican.
- Geras pasirinkimas, broli, - tariau ir sdau automobil.
Buvo dar gana vsu, bet ore nuostabiai kvepjo. Eeru, kalnais
ir saule.
- O kaip tu radai nam? - paklausiau mums ivaiavus. Toji
eero pus, kurioje stovjo mano prosenelio namas, buvo gana
atoki, apsupta nemao miko ploto. Netoliese nemaiau n vieno
kito namo. U keli imt metr pravaiavome didel stovykla
viets aiktel, dabar maiau ma dviauki vasarnami grupe
les. Bet daugelis j, regis, buvo tuti, tik prie vieno kito stovjo
automobiliai, dauguma vali nuomos punkt, pro kuriuos va
iavome, buvo udaryti.
- Pirmomis dienomis sunkiai seksi, - atsak Luianas. Jis
gerai vairavo. Vair sukiojo viena ranka, kita guljo man ant ke
lio. - Basiausi be jokio tikslo. itas eeras velnikai didelis. im
tas eiasdeimt myli pakrants. Jokio kaimelio, bet daugyb
nameli apylinkse. Tu tikrai buvai gana gerai paslpta.
- Mano ttis ir Miel gyvena Los Andele, - sumurmjau
susigdusi. - itas namas - tik tio vasarnamis.
- I ties tai visikas atsitiktinumas, - tar Luianas. - A
nebuvau vienintelis valkata iose apylinkse. iaip ar taip, staiga
460

prieais mane iniro toji kat. Ilindo i miko ir nutipeno tiesiai

js nam. A sekiau paskui j. Neklausk mans kodl.
Eeras dabar buvo mums i deins. Jame plaukiojo kelios
valtys, maiau ir por buriuotoj. Namai, pastatyti ioje pu
sje kalno atlaitje, atrod didesni ir prabangesni nei vasar
namiai, kuriuos pravaiavome. alioje sultingoje olje gansi
arkliai.
- Kat nuved mane tiesiai prie upakalinio jimo sod, toliau pasakojo Luianas. - Ten pradingo u ma varteli katei,
0 a pro lang pamaiau tavo nuotrauk.
Papuriau galv - lygiai kaip ir jis inojau, kad tai ne atsitik
tinumas, kaip ir ms meil nebuvo atsitiktinumas.
Regis, Luianas suprato, k a galvoju, ir stukteljo man

1koj- Ei, Snieguole, - tar jis. - Ties sakant, manau, tu esi nyk
tukas. Nes kart a valgiau i tavo lktels. Ir tavo lovelje mie
gojau.
Nusijuokiau, o Luianas mosteljo kairn.
- K apie tai manai? - paklaus jis ir sultino greit.
U aiktels, kurioje stovjo trys automobiliai ir sunkveimis,
pamaiau senovik ukandin.
Markizs buvo raudonais ir baltais dryiais, ikaboje vir sto
go buvo urayta Uncle Tom.
- Puiku, - tariau.
Kai susikib u rank engme pro duris, prisiminiau Doris
Diner Hamburge, kur praleidau daugyb piet pertrauk, bet
ita ueiga atrod daug jaukesn.
Grindys idaytos juodais ir baltais langeliais, suolai rykiai
raudonos odos, ant kiekvieno stalo u garstyi indelio ir butelio
461

su keupu stovjo po muzikos automat su senais raais. Ant

sien kabojo Elvio Preslio, Deimso Dino ir Merlinos Monro
nuotraukos. Ueiga apytut, tik keli senyvi vyrai sdjo prie vie
no stalo ir gr kav.
Atsisdome prie stalo dviem alia lango, pirmiausia vienas
prieais kit, bet tada mm kikenti, nes net ir maiausias stalas
tarp ms mums atrod per daug.
- Pas mane ar pas tave? - paklaus Luianas ir kilsteljo anta
k. Sumiau j u rankos ir trukteljau ariau. Jis apkabino mane
ir prispaud prie savs.
Prie ms prijo padavja ir paklaus, ko pageidaujame.
Plaukai buvo dayti juodai, susukti viruje, raudonai daytos l
pos mums draugikai ypsojosi.
A irgi nusijuokiau. Norai? A nieko nenorjau. Galvojau
apie Luiano odius, itartus Falkenteino pakrantje. Viskas,
ko man reikia, yra ia. Na gerai, mano pilvas kitokios nuomons
ir urgzdamas mgina atkreipti save dmes. Usisakme vieiai
spaust apelsin suli, neplaktos kiauiniens su lainiais, bul
vyi, riestaini ir tepamo srio.
Laukdami valgio buiavoms, kikenome i senyv pon, kurie
mus slapia stebjo, ir net valgydami negaljome paleisti vienas
kito. Muzikos automate radau sen ABBA dain Lovelight, ku
ri kitados viestuv salone grojo grup. Luianas i kelni kiens
ivejojo monet, kad galiau paleisti i dain. Kai merginos u
dainavo I wont letyou out ofmy sight, a kumteljau Luian.
- Kad btum mats to plikagalvio iraik, kai griebei j u
sprando.
- Mielai biau griebs kur kitur, - suurzg Luianas, ir mes
vl nusikvatojome.
462

Luianas panardino bulvyt pada ir atkio man. Kai no

rjau ksti, baksteljo ja man nos.
- Ei, mayle, tau ia kakas utiko, - pasak jis ir nubuiavo
keup nuo nosies galiuko.
Tada atjo padavja pripilti mums vandens.
- I kur js, balandliai? - paklaus ji.
A sudvejojau.
- I kaljimo, - atsak Luianas ir vl udjo savo rank ant
manosios. - Abu nuteisti iki gyvos galvos, bet paleido u ger
elges.
- Na gerai. - Moteris mirkteljo mums. - Mgaukits laisve.
Kaip tik tai ir ketinome daryti. A ventinau savo naujj kre
dito kortel, o kai susimokjome, Luianas padjo man atsistoti.
- Eik, - tar jis. - Noriu tau kai k parodyti.
Susikib nujome atgal prie automobilio, pasibuiavome,
nusijuokme i uns, tupinio prieais ueig ir lojanio ant se
nyvos ponios, kuri i baims vos neimet i rank rankins, ir
imovme.
Luianas, regis, per tas dienas, kol iekojo aplink eer ma
ns, visai neblogai pradjo orientuotis. Isuko i kelio duobt
keliuk, vingiuojant per lapuoi mik auktyn kaln. Pros
kynoje jis sustojo. Kai ilipome i automobilio, per kelis metrus
nuo ms or pakilo erelis, o krmuose tankm nr kakas
didelis. Pamaiau tik rud nugar ir upakalines kojas.
- Kur tu mane vedi? - paklausiau.
Bet Luianas tik pam mane u rankos ir pasileidome per
mik. Mikas buvo mirus, siauras vingiuotas takelis ved auk
tyn kaln. Man vl krito ak, kokie panas kats Luiano
463

judesiai. Pro medius prasiskverb sauls spinduliai pie dmes

ant miko paklots, auktos medi virns lamjo, ir staiga
pajutau, kad mes ia vieninteliai mons visoje apylinkje. Po
kiek laiko mikas praretjo, Luianas trukteljo mane deinn,
ia sustojome ant auktos plokios uolos. Sulaikiusi kvap apsi
dairiau, bet kai Luianas nuved mane prie krato, umirau vis
sunki kelion.
Giliai po mumis buvo Drakono eero uodegos galiukas.
Kritolo tyrumo alias eeras vinguriavo zigzagais. Aplink
kilo aukti didiuliai kalnai, tarp j velios alios pievos, o vir
ms tik dangus. Be debes, aiki, ryki mlyn. Ore skland
pulkas pauki.
- Kelis kartus ia sdjau, - tar Luianas. - Ir jei nebiau
inojs, kad tai nieko neatne, veikiausiai biau oks emyn.
- K turi galvoje? - paklausiau nusigandusi. - K gi tau tai
bt dav, iskyrus... mirt?
Luianas sausai nusijuok.
- Tai imginau jau Vokietijoje.
Pajutau, kaip ibalau.
- Tu mginai nusiudyti?
Luianas linkteljo.
- Kada? - sukudjau. - Kaip?
- Prie ikeliaudamas pas tave, - tar jis. - Prisirijau table
i. okau nuo tilto. Skutimosi peiliuku... - Luianas nutilo ir
rytingai papurt galv. - Pasakykime paprasiau: ibandiau vi
sokias priemones. Bet nieko neijo.
Jis atkio man savo rie. velgiau lygi od ir pagalvojau
apie Tigr ir Faj, kurie taip pat band atimti sau gyvyb. Bet jie
tuomet jau buvo vieni, o a dar gyva.
464

- Vis dar negaliu patikti, Rebeka, - tyliai pasak Luianas

ir piktai pridr: - Ir negaliu suprasti, kodl Mortonas nutyljo,
kas a toks esu.
- Kur tu susitikai Tigr? - paklausiau.
Luianas atsitp ir pakl nuo grind akmen.
- Kakur Kyce, - tar jis. - T nakt, kai tavikiai isived
tave i Falkenteino pakrants. A siurbiau kakokiame prastame
bare, staiga prie mans prisdo Mortonas ir paklaus, galbt no
riau prisigerti malonesnje vietoje. I pradi tikrai pagalvojau,
kad tas tipas nori mane pagrobti, bet buvau toks susinervins,
kad man buvo vis vien. Tigras nusive mane namo ir pasil
savo svetain. Kit ryt man ant stalo buvo padta viei ban
deli, o vakare Tigras man surado darb pas Maks ir draugus.
Ta alud priklauso jam. Sak, kad pirko j prie septyniasdeimt
met, a tai palaikiau kvailu poktu.
Luianas pavelg mane.
- Kiek jam met?
Atsitpiau alia Luiano ir pakreipiau galv.
- Madaug imtas penkiasdeimt.
- O jo... mogus buvo vardu Ambrozas?
- Taip. Ambrozas Lovelas. Jis buvo raytojas. simyljo mano
prosenelio suadtin ir j ved. U tai mano prosenelis sudirbo
jo krinius. Lovelas nusiud. Tigras pavlavo lygiai minut. Ne
begaljo jam padti, taip pat ir sau.
Paglosiau Luianui rank, kuria jis msliai sukiojo akmen.
Jo oda buvo labai glotni, nuo sauls gavusi velniai rusvai auk
sin atspalv.
- Ar gali k nors prisiminti? - paklausiau tyliai. - Turiu ome
nyje, apie tai... Apie tai, kas tu buvai?
465

Luianas tyljo. velg emyn, mayius medius ir kalvas,

pro kuriuos eer vinguriavo upelis. Vanduo buvo toks alias,
kad atrod netikras, tarsi velgtum pro tamsintus sauls akini
stiklus.
- Nelabai, - galiausiai tar jis. - Tiksliau sakant, prisimenu
ne galva. Dabar inau, kad tai, k tu man vakar pasakei, yra tie
sa. Galiau... galiu tai pajusti. Bet neturiu savojo a. Visuomet
matau tik tave. - Jis usimerk. - Ir t bais sapn.
Luianas vysteljo akmen praraj. Jis nuskriejo oru, sekun
ds dal sustingo dangaus mlynje ir tada vertikaliai krito e
myn. - Kai tavo tvo name pamaiau tavo nuotrauk, pirmiausia
pasileidau per kambarius iekodamas sietyno ir alio kilimo.
Atsukau Luianui nugar ir sispoksojau miko takel. Po
galais! Man taip pabodo apie visa tai mstyti! Kaip ia nutiko,
kad vl grome prie tos temos?
Rytingai atsigriau ir apsivijau rankomis Luiano kakl.
- Noriu paplaukioti su tavim eere!
Luianas ypteljo, jis ikart susivok. Pabuiavo mane, tada
velniai krimsteljo nos.
- Neinau, ar a moku.
- K tai reikia? - nusijuokiau. - A moku plaukti. Taigi ir
tu turi mokti!
- Na gerai. - Luianas trukteljo mane atgal prie automobi
lio. - Pabandysiu. Bet tik tuomet, jei tu vairuosi.
- A nemoku vairuoti!
- K tai reikia? - Luianas kilsteljo antakius. - A moku
vairuoti. Taigi ir tu turi mokti.
Pabuiavau j. Moksiu visk, jei tik jis bus alia mans.
466

Kai nujome prie automobilio, Luianas atidar vairuotojo

dureles, ir a atsisdau prie vairo.
Pamiau raktel ir kiau paleidimo spynel.
- Kas toliau? - paklausiau netvirtai.
- Pasuk. - Luianas atsisdo prie mans. Nutais griet veid.
A nusijuokiau.
- Ai u nurodym, pone vairavimo mokytojau. Kaip? Kur
pasukti?
- ia, kvailute. - Luianas mosteljo paleidimo spynel. Turi pasukti raktel dein.
Taip ir padariau. Variklis suburzg, bet nieko nenutiko.
- Neieina, kvailiuk.
- Ak taip. Sankaba. Reikia paspausti sankab.
Paspaudiau ir pasukau raktel dein. Automobilis ok
teljo.
A sucypiau.
- Sekasi! A galiu. Cha! A moku paleisti automobil.
- Puikiai. - Luianas sausai ypteljo. - Tada parodyk, ar gali
j ir vairuoti. tai. - Jis parod bgi svirt. - Reikia jungti D. Ir
tada spausti greiio pedal.
jungiau D ir paspaudiau greiio pedal. Automobilis
ov priekin. Isigandusi nuspaudiau stabdius ir vl prad
jau juoktis.
- Taip nieko nebus, - tar Luianas. - Prayiau labiau su
sikaupti.
- Negaliu. - Papiau lpas. - A iprakaitavau. Man reikia
bukio. Arba dviej. Arba deimt.
Luianas vaidindamas atsiduso.
467

- Jei jau taip btina...

Nusiypsojo nuostabia kreiva ypsena, prisitrauk mane prie
savs ir prispaud savo lpas prie manj. Jo rankos nuslydo po
mano markinliais, irdis m plakti kaip palusi.
Atlijome vienas nuo kito nusigand savo jausm stiprumo.
Taip stipru? Taip stipru?
A atsikrenkiau. Tada palengva paspaudiau greiio pedal
ir pabandiau suvaldyti automobil, okiojant duobtu vieke
liu. Tai buvo beprotikas jausmas.
- A vairuoju! - cypiau. - A vairuoju automobil. O Dieve,
o mano Dieve! - Vairavau automobil duobtu miko keliuku.
Nors greitis nebuvo daugiau nei deimt kilometr per valand,
atrod, kad vaiuojame beprotikai greitai. Kai pasiekme keli,
paspaudiau greiio pedal. Automobilis krypteljo, ir kai t pa
i akimirk prieingoje kelio juostoje ivydau mus artjant
automobil, miau sukti kit pus ir cypdama spausti stabdius.
Skridome priekin ir nusileidome griovyje.
Diras skausmingai sir krtin. Kitas automobilis signa
lizuodamas pralk pro mus, vairuotojas pasipiktins ikio pro
lang kumt. Bet a negaljau liautis kvatojusi.
- Ei! Ar tu nori mus... - Luianas nutilo. - Manyiau, geriau
a ssiu prie vairo, - tar paskubomis. - Tikiuosi, plaukdamas
taip neapsikvailinsiu kaip tu vairuodama.
A sukikenau kiek dirbtiniau nei prie tai.
- Pamatysim.
Nuvaiavome prie nedidels smltos lankls, apsuptos aukt
uol. Luianas nuo upakalins sdyns pam rankluost. Ry
kiai gelton, su nupietu dideliu Mike Pkuotuku.
468

- Dailus, - pasakiau.
- Tikrai? - Luianas vypteljo. - Gavau nemokamai kartu su
automobiliu. Tikiuosi, savininkas jo nelabai ilgisi. Eime?
lankoje nieko nebuvo. Pilkai rudos uolos supo j tarsi kriau
kl. Pakrantje augo keli krmai, kitoje pusje auktyn kilo kal
nai. Jau buvo ilta kaip vasar Vokietijoje, o kad ia nieko nebu
vo, tai veikiausiai dl sezono pokyi.
Akimirk svarsiau, gal pasilikti su markinliais, bet pas
kui nusivilkau juos. Norjau knu jausti vanden. Nubgau per
minkt sml ir kritau eer, buvo taip alta, kad sucypiau.
- Eik! - aukiau Luianui. - Nagi, eik, baily tu!
Luianas dvejodamas brido vanden. Vanduo apsm jam
kelius, paskui launis, klubus, ir galiausiai vir vandens kyojo
tik jo galva. eng dar vien ingsn, pamaskatavo rankomis ir
paniro.
Mlas! Nuplaukiau t viet, kur jis dingo, rijau vanden,
aukiau j vardu.
- Luianai! Luianai!
Nusigandusi panriau, bet sidabrinis eero pavirius klaidino.
Mano rankos po vandeniu atrod blykios, alsvos, dl sukelto
smlio negaljau matyti toliau nei per por metr. Tik i viraus
krintanioje sauls viesoje vanduo netikrovikai vilgjo.
Kai vl inirau ir panikuodama nuvelgiau vandens paviri,
staiga pajutau, kad kakas sugrieb mane u kojos ir trukteljo
emyn. Surikau, suburbuliavau ir tada po vandeniu pamaiau
Luian. Jis buvo tiesiai po manimi, ypsena per vis veid. I
jo burnos kilo burbulai, tada jis vikriai tarsi uvis viksteljo ir
nuslydo tolyn.
469

As isiyriau paviri, prunkiau, kosjau, iniro ir Luianas.

Ikio rank per gerus penkis metrus nuo mans ir pamojo.
- Na, ponia plaukimo mokytoja, k dabar pasakysi? - paerzi
no jis mane. - Nagi, pagauk mane, raia medza! - Ir nuplauk
taip, tarsi nieko kita gyvenime ir nebt dars.
A oviau paskui j, bet po valandiuks sustojau ir pavelgiau
jam pavymui. Luianas liovsi plauks krauliu ir dabar plauk
delfinu taip lengvai, kaip iki iol man nebuvo tek matyti.
Elastinguose, lanksiuose jo judesiuose buvo tokios aismin
gos jgos, kad ja galjau tik stebtis. Virutin jo kno dalis i
nirdavo i vandens, rankas imesdavo priekin, tada ilenks nu
gar panirdavo - visa tai atrod vienas vienintelis judesys, tarsi
vanduo bt natralus Luiano elementas. I kur jis tai moka?
Kiek kart alia mans buvo vandenyje, kiek kart mane lydjo?
Nematomas, negirdimas...
Luianas jau apsuko didel rat eere ir dabar plauk prie
uolos deinje kranto pusje, kurioje buvo ikalti savotiki akme
niniai laiptai. Lengvai ukop jais auktyn. Vanduo vilgjo ant
odos, o kai pasiek vir, pasisuko mane, juokdamasis iskt
rankas, ir a nuplaukiau pas j.
Jis tupjo ant uolos ir velg mane i ger trij metr auk
io. Kai ilipau i vandens, paiurpau visu knu. Atsilaikiau prie
nor susikryiuoti rankas ant krtins. Utat ltai nujau prie
uolos. inojau, kad jis iri mane, jo vilgsnis liet mane tarsi
strliuks, ir a tuo mgavausi. Nuo vakar jauiausi tarsi perkeis
ta, tarsi nauja savo kne, didesn, stipresn, moterikesn.
sikibau uolos kyul ir usiropiau pas Luian. Saul pa
sislp u debesies, pakilo vjas, bet po akimirkos Luianas jau
470

laik mane glbyje. Jo oda buvo vsi ir lygi, kai mane buiavo,
igirdau, kaip plaka jo irdis.
- Eik, - tar jis ir pam mane u rankos. - oksime kartu.
Idrsi?
Linkteljau. Tada sulaikiau kvap ir sulig skaiiumi trys mes
okome gelm. Vanden pasiekme kartu ir panirome. Srov
norjo mus iskirti, bet tvirtai laikms u rank. Kai inirome
paviri, apsivijau ranka Luiano kakl ir prisiglaudiau prie
lankstaus jo kno, itaip valandl plduriavome vandenyje.
Krante Luianas susupo mane rankluost su Mike Pkuo
tuku ir sausai nutryn, tada atsisdome ant smlio ir kartu apsi
gaubme rankluosiu.
Saul nusileido kiek emiau, vjas glost pakrants oles.
Kakur tolumoje giedojo pauktis, iaip visur buvo tylu.
- Tu nenorjai lipti, - staiga tyliai pasak Luianas.
- K? - Sutrikusi pavelgiau j.
- Tu nenorjai lipti i vandens. - Jis ypteljo man. - Tavo
motina stovjo ant kranto ir auk tave. Tu rkei: A nelipsiu.
Moku plaukti ir liksiu ia. Po kiek laiko tavo motina brido
vanden ir tave itrauk. Tavo lpos buvo mlynos, pasiutu
siai kalenai dantimis. sikibai jai u pei ir drauge nuplaukte
krant. Ttis rinko malkas, vliau visi trys sdjote prie lauo.
Tavo tvai pasisodino tave per vidur, vis dar virpjai visu knu.
- Bet tu buvai su manimi, - sukudjau a.
- Taip. - Luianas pabuiavo man rank. - A visuomet bu
vau alia tavs. - Jis apkabino mane ir itaip sdjome ant kranto,
kol pasidar visai vsu, tada susirinkome daiktus ir patraukme
automobil.
471

* * *

Name isimme i lentynos kelias kulinarijos knygas. Kai nuta

rme gaminti, ger pusvaland ginijoms dl recept. Luianas
jau buvo igalvojs daugyb dalyk, k jis mgsta ir ko ne, ir
sutrik nustatme, kad ms skoniai vos skiriasi.
-A nevalgau gyvn jaunikli, - pasakiau, kai Luianas
baksteljo rienos pjausnio recept su alyvuogmis ir graiki
niais rieutais.
Perveriau por lap toliau.
- O k manai apie kiaulienos apkepl su grietins padau?
- Kiauliena? - Luianas sukriuksjo. - lyktu. Bet daryta
paprika skamba neblogai.
- Paprika - vienintel darov, kuriai a alergika. O kaip
vita su bananais?
Luianas griebsi u gerkls ir ikio lieuv.
- Lazanija, - pasak jis.
- K tik buvo. Daugiaryis?
- Nuobodu.
- Oj... - A atsidusau ir kumteljau j on. - Tuomet
pasilyk k nors jaudinanio.
- Mielai. - Luiano akys ybteljo, jis pam recept knyg
man i rank. Tada apkabino mane per peius, prisitrauk prie
savs ir pradjo buiuoti, pirma velniai, paskui vis reikliau.
Jutau jo lieuvio galiuk ant kaklo, mano rankos tar jo
plaukus, nematydama segiojau jo markinius, jis nuvilko man
nertin, ir tada susikib nuingsniavome prie sofos, kur Luianas
prisitrauk mane.
- To, - kudjo jis, sums man veid abiemrankomis, o jo kr
tin po manimi tankiai kilojosi, - to juk negalima sapnuoti, ar ne?
472

As ypteljau ir papuriau galv, tada usimerkiau ir giliai

kvpiau.
kart nepasilikome prie eero, apsipirkti nuvaiavome Paso
Robles, miest, per kur atvykau su Tigru. Kai abu vienas ki
tam prisipainome, jog ms kulinariniai gebjimai labai menki,
apsisprendme gaminti neapolietikus spageius su salotomis ir
ledus su kartu okoladu desertui.
Lauke jau temo, ir eeras man atrod dar vieniesnis nei
prie pietus. Vanduo vilgjo sidabru, kai saul pasislp u kal
n, dangus nuvito vytiniomis spalvomis - nuo violetins iki
rykiai oranins.
Kratovaizdis buvo nuostabus. i apylink garsjo savo vynu.
Mums i deins iki horizonto drieksi tamsaliai vynuogynai,
kai kur juos kirto mikingos kalvos. Pirmiausia inirdavo mil
iniki uolai tarsi vienii sargybiniai vis labiau tamsjaniame
danguje. Pro al skrido pulkai pauki, kelyje sutikome vos vie
n kit automobil.
Neprivaiav Paso Robleso pamatme ura James Dean
died here *
Pamatme j abu, Luianas paspaud greiio pedal, ir tai
jau pravaiavome.
Automobil pastatme Paso Robleso centre. ia buvo graus
senamiestis su nedidele banyia, baltu paviljonu, jame kaip
tik grojo kapela, daugyb restoran ir vynini, kurios kviet
ragauti vyno. Nedidels krautuvls atrod skirtos turistams,
sil visokiausi manom skanst ir suvenyr, o akmenimis
* ia mir Deimsas Dinas (ang.).

473

grsti aligatviai buvo tokie vars, tarsi juos valyt kas por
valand.
Mudu su Luianu susikib u rank jome per miest, ir visa
tai atrod tarsi savaime suprantama. Pro al einantys mons
mums ypsojosi. Kai kurie pasisveikindavo tardami Hi arba How
areyou, o viena senyva ponia, sustojusi alia ms prie kondite
rijos vitrinos, pavadino mus a beautiful couple. *
Viename parkelyje pamaiau aidim aiktel. Tik viena iuoyn, karstykl ir spyns. Mudu ypteljome vienas kitam ir odio
netar pasileidome tenai. Luianas atsisdo apaioje, a jam ant ke
li, atsisukusi j, ir sisupome, skriejome vis aukiau ir aukiau,
juokms atkragindami galvas akimirkai, kuri buvo tokia begalin.
- So, who is cookingtonight?**- paklaus ms kasinink pre
kybos centre, kai galiausiai mokjome u pirkinius.
Mes gaminome drauge.
Kai grome, jau buvo po deimtos. Staliuje radau vaki,
kurias sustaiau vakides ir nedideles lkteles, o Luianas apti
ko Bethoveno ploktel.
Jis paleido muzik visu garsu ir m ruoti salotas, o a
smulkinau pomidorus padaui. Lupdama svognus svarsiau,
ar pjaustyti juos iedais, ar kubeliais, kai pasigirdo Mnesienos
sonatos garsai.
- J igirdau t vakar, kai tai nutiko, - pasakiau.
Luianas surauk kakt.
- T treiadien, kai nakt tu idygai po mano langu, kai pir
m kart krtinje pajutau t jausm. Mes su Jana ir virble
buvome palpje. T vakar suradau ir maj mekiuk.
* Grai pora {ang.).
** Na, kas vakar gamins? (Ang.)

474

Ir pirm kart susapnavau komar, pridriau mintyse. Mano

akys aarojo nuo svogn. Luianas pam i mans peil ir truk
teljo u rankos.
- A irgi tai jauiau, - tar jis ir pridjo mano rank sau ant
krtins. - Nedidelis trkimas, labai giliai viduje. inojau, kad
esu nuo kako atskirtas, bet neinojau nuo ko.
Jis nubrauk man plaukus nuo veido.
- Kai t nakt stovjau po tavo langu, visur buvo tamsu. Vi
duje ir iorje. Tada staiga siieb viesa ir tu i viraus pavelgei
mane - stovjai baltais naktiniais markiniais su petnelmis.
Juokinga, tiesa? T akimirk tu buvai mano angelas.
Jis kreivai ypteljo.
- Bet kaip virja tai tikrai gana nevykusi.
- Kodl?
Jis kyteljo man po nosimi pomidoro gabaliuk.
- Ar tavs niekas nemok, kad pomidorus reikia nulupti, jei
nori pagaminti tikr pomidor pada? Net a tai inau.
- Gali sau skristi atgal Hamburg ir leistis, kad tave lepint
vyriausioji virja, - pagrasinau.
- Ne, dkui, manyiau, mieliau jau pomidoro ievel pada
e, - atsak Luianas ir nusijuok savo tyliu kimiu juoku.
Valgme verandoje. Luianas paties ant grind antklod,
padjo pagalvi, udeg por ibint, kuriuos rado name. I me
diokls gro ir kat, murkdama glaustsi apie kojas. Prekybos
centre nupirkau por pakeli dalo, dabar subriau dubenl. Ji
ialkusi puol prie jo, paskui vienu uoliu uoko ant supamojo
krslo ir susisuko juod kamuoliuk.
Pasistatme puod su spageiais ir salot duben ant padklo
ir penjome vienas kit. Didium laiko kikenome, nes taip rijo475

me vienas kit akimis, kad vis apsidrbdavome. Kaip ir t nakt

ant Tigro namo stogo, grme ampan, kurio radome rsyje, ir
gana greitai apgirtome.
Vanilinius ledus valgme tiesiai i indelio. Supylme j ilt
okolado pada, ir Luianas liep man usimerkti.
- Isiiok, - tar jis. - tai auktelis tau.
Ikiau lieuv ir krpteljau, nes vietoj led pajutau alt
pomidor pada.
- Ei, nenaudli! - suukau ir pabandiau atimti i Luiano
aukt, bet jis ikl j auktai, tad kutenau Luian, kol nuvirto
it vabalas ant nugaros ir juokdamasis m melsti pasigailjimo.
Isitiesiau alia jo. Mnulis dar neviet, bet dangus buvo
pilnas vaigdi. Daugyb pulsuojani viesos tak nusjo
juodum. Valandl guljome tyldami vienas alia kito, kojas
atsuk nam, galvas uvert dang. Ant supamojo krslo per
miegus tyliai sukniauk kat, medi lapus iureno vjas.
- Ar galiu tavs kai ko paklausti, Rebeka? - tyl pertrauk
Luianas. Jo balsas skambjo taip rimtai, kad net krpteljau.
- Taip, - atsakiau ir pasirmiau alknmis. - K gi nortum
suinoti?
- Kaip aidiama Saugokis pico!?
- K? - Net usikosjau. - Kaip tau galv ateina?
- Kaip visada. - Luianas baksteljo man nos. ypteljo
vienu lp kampuiu, ir lygiai kaip tuomet, blus turguje, jo
skruoste atsirado duobut. - Sapnavau. Tu norjai aisti it ai
dim, o tavo ttis ne. Jis sak, kad pastarosiomis dienomis aidte
j madaug septynis tkstanius kart. Kai atjau ia, pamaiau
t aidim lentynoje.
476

Sukikenau. Labai gerai prisiminiau, kad danai laimdavau

prie tt. Ties sakant, visada.
- Galiu tau parodyti, - pasakiau Luianui. - Bet perspju.
Siame aidime a neveikiama.
- irsim. - Luianas atsistojo ir netrukus gro su aidi
mu. Nutarme, kad laimtojas gals ko nors pageidauti.
- Nagi, picai, - tariau, kai kiekvienam i ms padalijau po
septynis boktelius ir savo kauliuk padjau ant apskrito aidimo
pagrindo. Prie kauliuko pritvirtint sil laikiau tvirtai nykiu ir
smiliumi, stiklinait pastmiau Luianui.
- Dabar paimk stiklinait rank, laikyk j apverst, o a
mesiu kauliuk. Kai ikris ei, tu mgink mano kauliuk sugau
ti stiklinaite. Jei a spsiu j patraukti, gausiu tavo boktel. Jei
tu mane pagausi, gausi manj. Pralaims tas, kas pirmas praras
visus boktelius. Aiku?
- Au, - tar Luianas.
A nusijuokiau, gurkteljau ampano ir imeiau kauliuk.
Keturi. Trys. Vienas, dar kart vienas. Kikenau vis garsiau. Lu
ianas laik apverst stiklinait, bet vis laik irjo man akis.
Bandiau atremti jo vilgsn, tik trumpam vilgteldavau kauliu
k. Mano raumenys sitemp, irdis dausi, vis prapliupdavau
juoktis. Imeiau penkis, keturis, vien, eis. Skubiai trukteljau
u silo, bet Luianas buvo greitesnis. Stiklinait nusileido ant
mano kauliuko, buvo matyti tik kyantis silas.
Luianas nusipt plauk sruog nuo kaktos ir su paaipia
laimtojo ypsena veide ities rank.
- Fe! - suurzgiau. - Nesipsk! Tai tik paprasta pradedaniojo
skm. - Mesteljau jam savo boktel.
477

Luianas ypteljo, o a miau toliau: trys, penki, keturi,

ei. aibo greiiu trkteljau sil, bet vl nespjau. Luianas
pakl stiklinait ir su uuojauta pavelg mano kauliuk.
- Nelidk, moiute. Kit boktel, prayiau.
Niurzgdama pastmiau jam kit boktel ir... vl imeiau
eis.
Luianas vypteljo.
- Kit boktel.
Po keli sekundi:
- Kit boktel.
Imeiau du, tris, du, vien, tris, eis, trukteljau sil ir
pasipiktinusi pavelgiau apverst stiklinait.
- Negali bti! - suvokiau.
- Gali gali. Labai gali.
Stumteljau penkt boktel ir tusi parodiau Luianui
lieuv. Tikrai kaip apssta trokau paimti aidime vir. Su
spaudiau sil nykiu ir smiliumi, imeiau keturis, tada eis.
Stiklin taukteljo pagrind, ir a nusikeikiau:
- O, tu nieke!
- Labai prayiau. - Luianas kilsteljo antakius ir pam
mano priepaskutin boktel.
Imeiau tris, tris, tris, tris, eis ir praradau paskutin
boktel.
- Nesuprantu, - atsidusau.
Kat nuoko nuo supamojo krslo, prijo prie ms, akimir
k stabteljo, viksteljo uodega, tada ididiai ir kiek paniekina
mai atsuko mums nugar ir dingo tamsoje.
- Dabar tavo eil, - sakiau kovingai. Atkiau Luianui kau
liuk ir itiesiau rank, nordama paimti stiklinait.
478

Luianas padjo savo kauliuk ant pagrindo, temp sil ir

parideno kauliuk. As smeigiau j akis, pradjau tyliai urgzti,
tada paspringau ir sukikenau. Luiano veidas buvo altas, ir man
teko susiimti. Jis imet penkis, tada eis. Trukteljo u silo, t
pai akimirk mano stiklinait nuvilp emyn.
- Cha! - Triumfuodama atkiau rank paimti pirmojo
boktelio.
Netrukus pareikalavau antrojo, po deimties minui Luia
nas buvo atidavs man visus septynis boktelius.
Patenkinta atsiloiau.
- Tu inai, kodl mes tai mokame? - paklaus jis. - Ar ne?
A linkteljau ir staiga man apsisuko galva. Luianas jauia
tai, k ir a jauiu. A jauiu tai, k jauia jis. Tai tas pats sutapi
mas kaip ir ankstesnmis akimirkomis - viskas sutampa sekun
di tikslumu.
riniomis akimis pavelgme vienas kit.
- Lygiosios, - tariau a. - Kas toliau?
- Manyiau, turtume dertis dl nor. - Luianas pakreip
galv. - Koks buvo tavasis?
Mosteljau eer.
- Eiti maudytis.
Jis tyliai nusijuok.
- Na gerai. Visai atsitiktinai a irgi norjau lygiai to paties.
Mes nusirengme, susisupome antklodes ir pasileidome
prieplaukon. Buvo vsu, susitvenk debesys, tad nebebuvo maty
ti nei mnulio, nei vaigdi. Vjas iau man plaukus ir glost
od, ore staiga pajutau liet.
- Vl sulig trimis? - paklaus Luianas, kai stovjome ant
liepto galo. A linkteljau. Paleidome vienas kito platak, itiesme rankas priekin ir okome emyn galva vanden.
479

Mane apgob tamsa. Bet Luianas buvo alia mans. Jauiau

j dar stipriau nei alt vanden, kuris apsupo mano kn tarsi
antroji oda. Stipriais yriais yrms gelm, vis kartu, kol pritr
kau oro plauiuose, bet vis dar norjau gilyn. Kaitaliojosi ilto ir
alto vandens srovs, nenoromis pasukau atgal, paviri. Luia
nas inr kartu, drauge pradjome plaukti krauliu. Vienas alia
kito yrms per naktin eer ramiais stipriais judesiais, tylomis,
negalvodami, tiesiog buvome kartu ioje magikoje vietoje.
Vjas iureno medi virnse, iau eero paviri, o kai
pasiekme eero vidur, nukrito pirmieji nedrss ir sunks
lietaus laai. Tyliai tekteldami nusileido skleisdami nedidelius
ratilus, kol galiausiai visas vanduo m judti. Laai darsi vis
didesni, barbeno od, galvas, nuogus peius ir rankas. Jauiau
vanden visur - vir ms, po mumis, aplink mus, jis supo mus
vis garsesniais bgno diais, ir mums itaip laikantis u rank
ituose nedideliuose ratiluose, kuriuos sukeldavo eere kiekvie
nas laas, pagalvojau apie t nakt Hamburge, kai sapnavau kaip
tik i akimirk.
Pamau lietus rimo, tarsi garss balsai, kurie virsta murm
jimu, paskui kudesiu ir galiausiai visai nuslopsta. Eeras, regis,
ikvp, didelis, ilgas atodsis. Pakilo rkas, jis lindo i miko ir
sklido vir vandens. Vienoje vietoje praplyo debesys ir pasirod
vaigd.
Laai, kurie dabar ritosi mano skruostais, buvo karti ir srs.
- Kas yra? - Luianas pavelg mane nusigands. - Kodl
verki?
- Nes a tokia laiminga, - sukudjau pro aaras ir nusijuokiau.

480

* * *

Po karto duo susirangme po ilta antklode.

- Myliu tave, Rebeka, - sunabdjo Luianas. - Myliu tave
labiau u savo gyvyb.
Priglaudiau jo galv sau prie krtins ir tariau:
- A tave irgi myliu, Luianai.
Tvirtai apsikabin umigome.

Trisdeimt septintas

SKAMBUT GIRDJAU lyg per sapn. Jis sklido i kakur labai

toli, bet vis artjo, garsjo, kol m spiegti man tiesiai j aus.
Pramerkiau akis. Lauke jau buvo viesu, kambaryje vsu, nu
sipuriau.
Luianas buvo pakirds. Laik sums man rank, bet neju
djo. Ir a nejudjau.
Skambjo telefonas. Tai buvo bjauriausias, svetimiausias ir
kartu realiausias garsas, kok kada nors buvau girdjusi. Jis truko
vis aminyb. Kai liovsi, mudu vis dar tyljome.
Kat guljo lovos kojgalyje. Ji nusiiovavo ir pramerk ak,
tarsi nort sitikinti, ar mes apskritai dar ia.
- Tai vl nutiks.
Luianas nutrauk tyl.
- K turi galvoje? - kalbjau pusbalsiu, nors nebuvo jokio
reikalo.
- Sapnas, - tar Luianas. Jis guljo ant ono ir nenuleido
nuo mans aki. Dar niekuomet jo akys neatrod tokios viesios,
dar niekada eliai po jomis nebuvo tokie gils. Jo oda man
staiga pasirod per plona, kone perregima.
- Sapnas, kur mudu abu sapnavom. Jis vl nutiks.
482

As papuriau galv. Pirmasis judesys, kur padariau nubudu

si, ir jis buvo labai smarkus.
- Ne, - tariau, ir mano balsas taip nuaidjo kambaryje, kad
kat nusigandusi paoko nuo lovos ir dingo tarpduryje. - Ne!
Mes tam ukirsime keli.
- Mes negalime ukirsti kelio, Rebeka. - Luiano balsas liko
ramus.
- K tu ia kalbi? - A atsisdau. - inoma, galime! Mes
liksime ia. ia nra sietyno. ia nra alio kilimo. Tu pats sakei.
ia mes saugs.
- Tai vl nutiks, - be iraikos pakartojo Luianas.
- I kur tu inai? - dabar a jau aukiau. Po galais, kaip jis
gali tiesiog gulti ir man itai kalbti? Sugniauiau kumius.
Mielai biau pradjusi bgnyti jam krtin. - I kur?
Luianas apkabino mane ir prisitrauk prie savs.
- Rebeka, - sukudjo jis kakur plaukus. - Rebeka, pa
klausyk mans, gerai? Praau, paklausyk.
Nepajgiau linktelti.
- Vakar, kai stovjome ant to kalno ir velgme drakono
uodegos galiuk, - nabdjo Luianas, - tu paklausei mans, ar
galiu prisiminti, kas buvau. A atsakiau, kad negaliu prisiminti
galva, bet jauiu tai. Taip ir yra. Jauiu, i kur ateinu, Rebeka.
Ir jauiu, kad tai, kas nutiko, vl pasikartos. Tik neturiu tam
odi ir dl to negaliu tau paaikinti.
Jis truput atlijo nuo mans, kad galt pavelgti man vei
d. Jo skruostikauliai buvo isiov dar labiau nei anksiau.
- Neturiu odi tam vardyti. Bet jauiu, kad tai nutiks.
Negaliu tau paaikinti.
483

Sugriebiau antklods kamput ir sukau j spiral, kol pirt

oda m degti.
- Pamgink, - pasakiau. - Praau bent jau pamginti!
Luianas irgi atsisdo ir atsirm galva sien. Atrod iseks.
- Vakar man papasakojai apie t mergait, - pasak jis. Mergait papldimyje su ugniniais plaukais, tavo maosios se
suts aukl.
- Faja, - sumurmjau.
- inakt j vl sapnavau.
Luiano rankos buvo padtos ant keli, delnais atverstos
lubas. Msliai juos nuvelg.
- Sdjome su ja papldimyje, bet dabar su mumis buvo dar
kai kas. Maa mergait viesiomis garbanomis.
- Vai, - tariau a. - Tai mano maoji sesut.
Luianas linkteljo, kone abejingai, nepaliaudamas spoksoti
savo delnus.
-Ji sdjo Fajai ant keli ir peiojo ugninius jos plaukus.
Staiga paklaus Fajos: Kai a kada nors mirsiu, ar bsiu viena?
Faja ypteljo tavo sesutei ir tar: Ne, nebsi. Pavelg tave;
tave ir mane. Ji pasak: Tu niekuomet nebsi viena. Su tavimi
visuomet kas nors yra.
Ms vilgsniai susitiko, susipyn ir mgino vienas kit su
laikyti.
- Kai Faja pakl rank, nordama nusibraukti plaukus nuo
veido, - toliau kalbjo Luianas, - pamaiau jos delnus, viskas buvo
taip, kaip tu man vakar pasakojai. Faja neturjo deln linij, ir a
supratau, kad ji ne mogus, o... kaip a. Bet prie jos nieko nebuvo.
Luianas sum man rank pirt galiukais ir m vedioti
po linijas.
484

- Kas nutiko Fajos mogui? - paklaus jis tyliai.

A sunkiai atsidusau. Nenorjau dabar to pasakoti. Norjau,
kad viskas likt taip, kaip yra.
Ir vis dlto papasakojau. Papasakojau, kaip Faja su Finu ib
go i namo prie jam suliepsnojant. Jie liko gyvi. A tai atkakliai
pabriau. Luianas brauk man pirto galiuku per skruost.
- O toliau? - paklaus jis velniai.
- Tada jie liko kartu, - tariau a.
- Kaip ilgai? - paklaus Luianas.
Prikandau lp.
- Deimt met, - sumurmjau. Man pasirod, tarsi biau
pasakiusi deimt minui.
- O kas nutiko tada?
Usimerkiau.
- Finas susirgo, - sunabdjau. - Faja ivyko pakviesti gydy
tojo. Kai ji gro, Finas buvo mirs.
- O Faja liko viena. - Luianas itar sakin ne kaip
klausim.
-Taip, - atsakiau a. Man buvo bloga. Nenorjau galvoti
apie Fin ir Faj. Nenorjau galvoti apie mirt. Apskritai nenor
jau galvoti. Trokau utraukti ant ms abiej antklod ir pano
rti, kad abu po ja pradingtume amiams.
- K tai dabar tau reikia? - paklausiau Luian. - K tai
dabar mums reikia?
Buvo skaudu tai itarti, tikras fizinis skausmas, kitoks nei tas,
kur sukl ms isiskyrimas, bet panaiai sunkiai itveriamas.
- Ar tu gali... ar tu nori... atgal?
Prisiminiau Fajos odius. To turi norti abu, sak ji. sikibau
Luian ir udjau jo rank ant savs, kart jis laik mane taip
stipriai kaip ir a j.
485

- Ne, - sukudjo jis man kakl. - Ne, a nenoriu grti

atgal. Nepaliksiu tavs vienos. Tapau mogumi, nes myliu tave.
Tapau mogumi, nes norjau igelbti tau gyvyb. O angelai ne
gali igelbti, ar ne?
Jis sum man veid platakomis.
- Mums reikia pamginti likti kartu, kol bus manoma. Rei
kia stengtis, kad ms neiskirt. Tai ms vienintelis ansas.
- K reikiapamginti?- surikau pasipiktinusi. - Baik kalb
ti, kad tai nutiks. To neturi nutikti! Fino istorijoje namas sudeg.
Lovelas nusiud. Gaisro neivengsi, saviudybs a neplanuoju.
Bet su mumis kitaip, Luianai! Ms istorijoje kalbama apie ka
kok nepastam kambar, kurio mes tikrai neinom, kuris visai
nesusijs su mano gyvenimu! Kas gi sako, kad a turiu atsirasti
tame suknistame kambaryje!
- Rebeka. Luianas paglost man plaukus. - To tu mans
k tik klausei. Ir a tau atsakiau: tai nutiks.
- I kur tu tai inai! - A negaljau, nenorjau pasitenkinti
jo paaikinimais, j man nepakako!
Luianas pavelg pro lang. Lauke dabar buvo beveik visai
viesu.
- I kur tu inai, kad tavo gyvenimas baigtinis? - paklaus
jis, uuot man atsaks. - I kur inai, kad bet kokiu atveju vien
dien mirsi?
- K tai reikia? - suvokiau. - Tai nesulyginama. Kiekvie
nas... mogus ino, kad kada nors mirs.
- Teisingai, - tar Luianas. - Bet i kur tu inai?
- Na, nes kiekvienas kada nors mirta.
- O i kur tu inai, kad su tavim nebus kitaip? Kad tau nebus
padaryta iimtis?
486

- Nes... nes... ak, po galais! - suvaitojau varyta kamp. Man visikai nusispjaut, ar a kada nors mirsiu, tai visikai ne
svarbu. Svarbu yra dabar. Svarbs esame mesi Jei tikiau, kad
nieko nemanoma pakeisti, biau ne ia, o Los Andele, biau
susitaikiusi su savo suiktu likimu. Bet to a nepadariau ir dabar
to nepadarysiu!
tusi nutilau, Luianas tylomis glost man plaukus. Jis ty
ljo kitaip nei a, velniau, bet tyla man visk pasak. Mano o
diai jo nepasiek.
Kambaryje, regis, darsi vis aliau.
Kai siekteljau nertinio, staiga prisiminiau Luiano sapn
apie kartonin bedion ir da indel.
Gerai, tai pats puikiausias rodymas!
Papasakojau Luianui apie atelj Hamburge ir apnerkt
virtuv.
- Nenutiko tai, k tu sapnavai. A buvau tam pasirengusi. A
sukliudiau, irdaskardin nenukrito ant mans. Taigi... -Trium
fuodama pavelgiau Luian. - ...Tai nenutiko. Kaip atrodo
kambarys i ms sapno, gerai inome. Visai nebtina nueiti
taip toli kaip Finas su Faja. Net jeigu tas kambarys egzistuoja,
tereikia irti, kad j neeitume!
Mane uliejo nauja energijos banga. Udjau platak Luia
nui ant rankos.
- Nuvaiuosime pas mano tt ir pasikalbsime su juo, - ta
riau tvirtai. - Jis ne toks kaip Jana. Jis irgi nori mane apsaugoti,
bet paklausys mans. Klausysis ms ir pamgins mums padti.
- Ar jis apskritai ino, kur tu esi? - paklaus Luianas.
- Ne, - pasakiau a - ir pirm kart nuo tada, kai atvykau
ia, supratau, kad ttis dvi dienas ir dvi naktis i mans negirdjo
487

n odelio. - Mes galime su juo pasikalbti, - pakartojau atkak

liai. - Jis mums pads. Jis pasirpins, kad galtume likti kartu!
- I kur tu inai? - paklaus Luianas.
Lauke ugiedojo pauktis. A pavelgiau Luian.
- Tiesiog inau! - atkirtau. - Lygiai kaip ir tu.
Luiano iraika pasikeit. Jo veidas atgijo, akys vl pradjo
vytti, eliai inyko. Kairysis lp kamputis trkteljo ir virto
velnia ypsena, kuri taip myljau.
A giliai kvpiau.
- Noriu antro anso, Luianai! Noriu anso su tavimi!
Luianas krito auktielninkas ir sispoksojo lubas.
- Gerai, - tar jis, neirdamas mane. Tada atsisdo. - Va
iuojam.

Trisdeimt atuntas

LOS ANDEL pasiekme popiet. Oras buvo sunkus, slegian

tis, dangus - murzina pilkuma, jra - vinin mas, kuri vos
galjai atskirti nuo gatvi asfalto. Vis kelion mudu su Luianu
pratyljome, o ir dabar, kai pasukome gatvele prie tio namo,
nepratarme n odio. Tik tylomis mosteljau vartus.
Luianas dels. Tada spusteljo stabdius, jung atbulin pa
var ir apsisuko.
- Manyiau, mums nedera atvaiuoti vogtu automobiliu, tar. - Juo labiau tokiu. - Kreivai ypteljo. - Jis tikrai netinka
tokioje aplinkoje.
Luianas pastat automobil atokiame siauro psij takelio,
vedanio kalnus, linkyje. Tuomet ilipome ir susikib rankomis
patraukme namo. Mano kojos buvo sunkios it vinins.
Tio automobilis pastatytas prie vart. Pravirame garae sto
vjo sportinis Miels automobilis, prieais j - Fajos bentlis.
Luianas vilgteljo mane.
- Ar tu pasirengusi? - paklaus jis.
Ne, pamaniau, bet giliai kvpiau ir linkteljau. Prie dur
tvirtai sikibau Luiano rankos ir paskambinau. Garsas buvo
lyktus kaip telefono skambutis, kuris ryto brkmoje paadi
489

no mus prie eero. Abudu atokome, nes po akimirkos durys

atsivr.
Prieais mus stovjo Miel, iblykusi, nepasidaiusi, kietai
suiaupusi siauras lpas. Trumpai perliejusi vilgsniu Luian
mane pavelg taip, tarsi mielai tuojau pat prie pat nos bt
vl utrenkusi duris, kad dingiau amiams, bet gal tik a taip
norjau. Po akimirkos ji plaiau pravr duris, o a tetrokau
apsisukti ir bgti alin.
Bet Luianas trukteljo mane pirmyn ir pasijutau it paspru
kusi kalin, kuri savanorikai pasiduoda policijai.
Ttis sdjo virtuvje, dvokianioje prakaitu ir altais cigare
i dmais. Ant stalo stovjo pustutis butelis degtins, alimais
lktel su tuzinu sumaigyt nuork. Ttis prie septynerius
metus met rkyti. Tai a pati ipliau i jo pasiadjim.
Salia aldytuvo, kitoje virtuvs pusje, stovjo Faja. Ugniniai
jos plaukai buvo suvelti, ydra suknel suglamyta. Atrod taip,
tarsi k tik bt itraukta i patalo. U jos tupjo Vai. Mano
maoji sesut laiksi abiem rankomis Fajai u blauzd, veidelis
kyojo pro Fajos kojas tarsi pro grot tarp.
Visa tai pamaiau per kelias sekunds dalis.
Tarsi teatro pjesje, kai reisierius aktoriams scenoje paliepia
sustingti.
Vienintelis judantis daiktas buvo Simpson eimyna televi
zoriuje ant sienos, kalendama dantimis ji sdjo savo veikiausiai
altoje svetainje.
- Dad Imfreezing,* - sucyp Bartas Simpsonas komiku balsu.
* Tti, man alta (ang.).

490

- Dont worryy kidy - atsak ttis Homeris ir pakl auktyn

por vilnoni kojini ir striuk. - These woolsocks andparcas will
keepyou warm*
Homerio monos mekenim ugo spigus mano maosios
sesuts balsas.
- Ar tai udikas, tti? - paklaus Vai ir pro Fajos kojas pirtu
bed Luian.
I televizoriaus atsak Homeris Simpsonas:
- I thought Global Warming would take care ofit. Al Gore cant
do anything right now. **
- Faja, bk gera! - igirdau aiiai aukiant Miel. - Atvesk
Vai virun, girdi?
Faja ikart apsisuko, pam Vai, kuri cypdama ir mostaguo
dama band gintis, ir su ja dingo i virtuvs.
A bejgikai velgiau jai pavymui.
Mano ttis pulteliu ijung televizori. Simpson eimyna
dingo. Tyla ugo visk.
- Tti, man reikia su tavimi pasikalbti. - Mano nabdesys
tiesiog aidjo ausyse.
Ttis atsistojo - taip ltai, kad man atrod, jog niekuomet
nepaliaus stojsis. Jo markiniai buvo susegti neteisingai, ikart
prisiminiau, kad iuos markinius Jana nupirko jam Sancje prie
daugyb met, tuomet buvome visi kartu. Jie taip jam tinka, sak ji. - Tuomet labai irykja jo akys.
Dabar jo akys buvo pasruvusios krauju. Platak padjo ant
stalo ir tada vieninteliu judesiu nusvied degtins butel, stiklin
* Nesijaudink, vaike, ios vilnons kojins ir striuk tave suildys (ang.).
** Maniau, kad globalinis atilimas pads. Prezidentas Alas Goras dabar nieko gerai
nedaro (ang.).

491

ir lktel nuo stalo. Pelenai pabiro ore. Nuorkos sukrito ant

virtuvs grind, kur susidst netolyg rat. Stiklin pairo
daugyb uki. Kai kurios nulk iki lentynos, kitos tarsi ledo
kristalai nuiuo grindimis. Pelenin perskilo dvi lygias dalis.
Garsas buvo kitoks nei dtant stiklui - auktas, aikus, tarsi
tobulas lis. Tik degtins butelis liko sveikas. Riedjo virtuvs
grindimis, kol sustojo per ger metr nuo ms koj.
Pajutau, kad man u nugaros stovi Miel. Regis, i jos sklido
altis, kai pavelgiau tio veid, supratau, koki baisi klaid
padariau, kad atjau ia su Luianu.
- Tti, praau paklausyti mans, - prabilau dar kart. Mano
lieuvis buvo lyg paralyiuotas, kiekvienas odis strigo vos i
tartas.
- Ne, Rebeka, - tar jis taip ramiai, kad miau panikuoti. Nieko nenoriu i tavs igirsti. N vieno vienintelio odio. - Jis
prijo prie Luiano, kuris vis dar tarsi augs stovjo alia ma
ns. - Paleisk j, - sunypt ttis. Jis sugniau kumt. - Pa
trauk rankas nuo mano dukters, ir tutuojau.
- Ne, pone. - Luiano balsas skambjo dar ramiau nei t
io. - Ir jei nenorite paklausyti savo dukters, tuomet paklausy
kite mans.
- Manyiau, mes vienas kit ne taip supratom. - Tio ranka
pakilo, bet nesmog Luianui veid, o sugrieb u varko apy
kakls. Jis purt Luian, kartu purt mane. Jauiau vibravim
visu knu. Luianas geleiniais pirtais tvirtai laik man rank.
Atrod, jis galvoja tik apie tai, kad nepaleist mans.
Mano vilgsnis nukrypo al. Faja vl iniro virtuvje. Su
stojo prie pat tio ramia, sutelkta veido iraika. Miel atsirm
netoli jos aldytuv. Bet, regis, nei ji, nei ttis Fajos nemat.
492

Faja velg Luian, velg jam tiesiai akis, o Luianas

velg pro tt j. Tada jis vl kreipsi mano tt.
- Kad ir k js ketintumt daryti, mudu su Rebeka liksime
kartu, - pasak jis.
Tio akys, regis, spjaud ugnimi. Jis laisvj rank kyteljo
kelni kien ir dusliai rikteljo. Akimirk tikrai patikjau, kad
ttis isitrauks ginkl, tam tikra prasme taip ir padar - pakio
Luianui po nosimi mobilj.
- Praneiau policijai, - tar jis. - Jie ino, kad mano dukra
dingo be pdsak ir veikiausiai yra psichopato rankose. Man te
reikia spustelti mygtuk, ir policija bus ia.
Ttis atlenk mobilj.
- Nedaryk to! suukau ne savo balsu. Patraukiau j u ran
kos, taiau ttis nusipurt mane, tarsi nieko nesveriau, o kita
ranka vis dar stipriai laik sugriebs Luian.
- Tti, praau! - miau kkioti. - Leisk man su tavim pasi
kalbti, galiu tau visk paaikinti. Luianas ne udikas, jis... jis...
jis... jis yra...
- inau, kas jis yra, - nukirto ttis. - Man nereikia aikinti.
A rimtai, Rebeka, usiiaupk. Dar vienas bet kurio i js odis,
ir a kvieiu policij.
A loteljau. Maldaujamai velgiau Faj, bet ji tik papurt
galv, lengvai, nenuleisdama aki nuo Luiano, kuris laik mane
geleiniais gniautais.
Dabar prijo ir Miel. Ji udjo rank tiui ant peties ir
velg tai Luian, tai mane.
- Tavo mama pakeliui ia, Rebeka, - tar ji. - Paskambinau
jai vakar, ji jau sdi lktuve ir greitai nusileis.
493

- Ne. - As atsigriau tt. - Ne, Miel to nepadar.

- Padar, Rebeka. - Ttis buvo labai ramus. - Ji tai padar. Ir
a visikai pritariau. Jana mums visk papasakojo.
- Mama klysta, - ikoiau. - Ji ino ne vis istorij! Praau,
tti, paklausyk mans bent akimirk...
Ttis nuspaud nykiu telefono mygtuk.
- ia Alekas Ridas, - igirdau j po keli sekundi. - Atsis
kite tutuojau automobil Delamoro gatv numeris 11. Mano
dukra gro. Ir su ja vaikinas... Taip... taip... dkui... iki.
Ttis sikio mobilj kelni kien ir paleido Luiano vark.
- aidimas baigtas, - tar jis. - Kad ir kas vykt tavo li
gotoje galvoje, kad ir kokiais bdais tau pavyko atsekti ionai
paskui Rebek, tu nepaliesi n plaukelio ant mano dukros
galvos.
- Vienintelis dalykas, vykstantis mano galvoje, - ramiai atsa
k Luianas, - yra noras igelbti Rebekai gyvyb. Ir dl to mes
turime likti kartu. Jei dabar mane atskirsite nuo savo dukros,
pone, ne a bsiu jos udikas, o js.
Ttis usimojo trenkti. Bet jo ranka pakibo ore. Veide atsi
rado keista iraika. Jis nusvarino rank, sispoksojo Luian ir
tada sutriks mane, tarsi a k tik biau ikrtusi kok magik
triuk.
I paskutinij stengiausi likti rami. Supratau, kas nutiko.
Ttis irjo tiesiai Luian. Bet nebegaljo jo matyti. Jo
vilgsnis klaidiojo aplink, tarsi jusls j apgaut. Taip ir buvo,
nes, lygiai kaip Faja, Luianas tebebuvo virtuvje, prie pat ma
ns. Jutau jo kno ilum ir jo rank, tvirtai apglbusi man
pirtus, jauiau net jo alsavim.
494

Miel irgi buvo visikai sutrikusi, nuo dur puss pasigirdo

Vai balsas.
- Kurgi jis? - cypteljo ji nusigandusi. - Kaip jam tai pavyko?
- Vai! - Miel pasileido prie dukters. - K tu ia, apaioje,
veiki? Kur Faja?
- O kur?.. - lemeno ttis.
Paskambino prie dur. Du, trys, keturi ais skambuiai,
vienas paskui kit. Ttis ibgo i virtuvs, Miel paskui j.
Vai palindo po stalu, o Faja lengvai mosteljo galva virtuvs
dur link. Jauiau, kaip Luiano ranka paleido manj. Bejgi
kai bandiau j sulaikyti, taiau Luianas isivadavo. Tada palei
do mano rank ir atsigr mane.
Jo vilgsnis buvo ramus, ir t akimirk pajutau, kaip jis man
grino pasitikjim, kad viskas dar gali pakrypti gera. Luianui
kaip nors pavyks visk sutvarkyti. Jo ypsena dar kart suteik
man atram, ir tada jis pasuko prie virtuvs dur. Faja nusek
paskui j.
Koridoriuje pasigirdo ingsniai. Igirdau nepastam vyrik
bals, tada tio ir Miels balsus.
- Dar k tik jis ia buvo...
- Dingo be pdsak...
- Prie sekund...
Paskui tt su Miele virtuv eng leitenantas, kresnas vy
rikis ugniniais plaukais. Ant kairio peties prie pat antpeio pp
sojo gleivta dmel, atrodanti kaip uvdros imatos.
Surauks antakius jis nuvelg mane, paskui tt.
- A negaliu... - lemeno ttis. - A negaliu to paaikinti, lei
tenante. Dar k tik vaikinukas buvo ia.
495

- Kas, po galais, ia dedasi? - nypt Miel. - Kur tas tipas?

Jis kaip tik eina i virtuvs, pamaniau.
Garsiai pasakiau:
- Neinau, - ir pabandiau neirti Fajos pusn, ji irgi da
bar slino i virtuvs. - Neturiu supratimo, kur jis.

Trisdeimt devintas

TTIS TAMP mane po vis nam. Daugiau nei valand, laip

tais auktyn, laiptais emyn. Beveik kaip t dien po mano gim
tadienio, kai viena laksiau po nam, nordama apirti visus
kambarius. Tik a tuomet bgau nuo savo mini, o ttis sureng
beviltik paiek akcij.
Klausim, kas nutiko Luianui, jis udav man madaug tu
zin kart, ir a jam atsakydavau tarsi dresuota papga: Nei
nau, neinau, neinau, kol odiai m skambti it beprasm
litanija. inoma, ttis n kiek tuo netikjo, lygiai kaip ir Miel,
o leitenantas suabejojo j abiej pakaltinamumu.
- Vaikinuk, kuris itirpsta ore, sunkiai galsiu traukti
protokol, - pasak leitenantas, ir, tiui dar kart nupasakojus
Luiano ivaizd liesas, pablyks, atri bruo, juodaplaukis,
juodaakis, sutrikusio vilgsnio, jis ijo.
Kadangi Faja nebepasirod, Miel su Vai nujo vaik kam
bar, o a pamginau dar kart pasikalbti su tiu. Kas, jei Luianas ne mano udikas, o vienintelis galimas gelbtojas? Kas, jei
man gresia mirtinas pavojus, nes niekas nenori mumis patikti?
Kas, jei man teks mirti, jei mus iskirs?
497

Tio veido iraika sulig kiekvienu klausimu darsi vis vel

nesn, kol a supratau, kad jis mano, jog praradau prot. Tada
jis vilgteljo laikrod ir pasak, kad mano motinos lktuvas
nusileido prie valand.
Igirdusi iuos odius pasidaviau.
Kad Jana tokiomis aplinkybmis leistsi kalbas, net sapne
nebiau susapnavusi. O prot praradau tik t akimirk, kai u
simojau visa tai paaikinti.
Ttis manimi nepatikjo. Jana irgi nepatiks. Nors jai ir bus
aiku, kad Luianas turi antgamtini gali, vis tiek niekuomet
nepatiks mano istorija apie angel.
Jis mano angelas. Jeij prarasiu, mirsiu.
Kodl odiai, tap klimis, skamba itaip netikrovikai?
Dar niekada nebuvau apie tai susimsiusi.
Netgi jei Tigras, kad ir kur jis dabar yra, pamgint sikiti,
mano mama psicholog j veikiausiai paskelbt beproiu - lygiai
kaip ir mane.
Tik kad a negaliu pasidaryti nematoma.
- Noriau savo kambar, - papraiau.
Ttis lidnai pavelg mane.
- Manau, bus geriau, jei liksi su manimi ia, kol Jana atvyks.
Ramiai nujau pirma. Ttis sek man i paskos. Tyljau, tyl
jau net tuomet, kai jis pirmas prasibrov mano kambar, vilg
teljo drabuin, voni ir apirjo palov.
Po akimirkos igirdau, kaip i koridoriaus spynoje pasisuko
raktas.
Ttis palov apirjo labai nuodugniai. O kas sdi ant lovos,
nemat.
498

Ant antklods sukryiav kojas sdjo Faja su Luianu. Jie

lauk mans.
Tyldama velgiau juodu, ir i akimirk man pirm kart
pasidar aiku, kaip jie nuo ms skiriasi.
Iki iol Tigr, Faj ir Luian matydavau tik atskirai. Bet
dabar supratau, kad Luian su Faja kakas sieja, kakas, ko a
neinau, ko a niekuomet nepatyriau ir ko niekada iki galo ne
suprasiu.
Net jei Luianas pastarsias dvi paras buvo toks mogikas,
toks tikras, toks knikas, toks iltas, jis nebuvo toks kaip a. Jis
buvo kaip Faja. Tai jis iandien ryte turjo omenyje. Jis, kaip ir
Faja, priklaus kitai realybei, ir a niekuomet nebsiu jos dalimi.
- K dabar darysim? - pakudomis nutraukiau tyl.
Faja su Luianu susivalg.
- Liksime kartu, - tar Faja. - Nesvarbu kur. Nesvarbu
kaip... kol tai nutiks.
A kteljau. Bet kart neprietaravau ir neturjau jokio
plano, jokio sprendimo, jokios idjos. Mano repertuaras buvo
isemtas.
- K silai? - paklausiau Luiano.
Jis velg savo rankas, tarsi ten galt perskaityti atsakym.
- Pamginsime surasti t kambar, - tar jis. - Tada bent jau
bsime tenai. Tada inotume, kur ji ms laukia.
Jis dvejodamas pakl akis mane. Mano irdis m dauytis,
tarsi Luianas bt pasils iekoti uolos, nuo kurios galtume
nuokti bedugn. Skambjo lyg pasirengimas saviudybei. Ta
iau kartu supratau, kad tai turi prasm. Mano motinos dar nra
ia. Mes dar turime ans abu likti gyvi. Arba abu mirti.
499

Nujau prie lango. Jis velg vakarin sklypo dal. Lauke

jau temo. Jra atrod tarsi sidabrin juosta, sode po mumis buvo
visikai tylu. Pavelgiau pro med po mano langu krmus, den
gianius keliuk gatv. Ant vienos i ak tarp dideli tamsiai
ali lap tupjo pauktis, maas virbliukas. Jis drsiai suireno,
tada iskleid sparnelius. Kai pakilo or, mane upldo panaus
jausmas kaip per Zuzs gimtadienio vakarl prie Elbs. Tada tai
pavadinau deja-vu. iandien inojau, kad jau kart ia buvau,
kad kaip tik i akimirk igyvenu ne pirm kart. Ir tai buvo lai
minga akimirka, itai a jauiau. Mano viduje skambjo juokas,
tarsi to kito laiko aidas.
Pamau atsisukau Luian.
- Gerai, - tariau. - Ilipsim pro lang ir eisim iekoti to
kambario.
Luianas pakilo nuo lovos. Prijo prie mans, apkabino per
liemen, ir a padjau jam galv ant peties. Akimirk stovjom ty
ldami, tada Luianas mosteljo med. Tai buvo liepa stambiais
viesaliais lapais. Viena aka buvo gana arti lango, bet kad pa
siektum kamien, dar reikjo nema gabaliuk nusikabaroti ja.
- Ar pajgsi? - paklaus Luianas.
Linkteljau.
Faja nujo prie dur ir siklaus. Visur buvo tylu.
- Gal nortum k nors pasiimti? - paklaus Luianas.
-Tave, - atsakiau ir apsikabinau jam kakl. Pro jo peius
pavelgiau Faj prie dur. Ji ypteljo man, ir toje ypsenoje
buvo tiek visko daug - lidesio, ilgesio, trokim.
Tada mano vilgsnis ukliuvo u Zvirbls dovanotos laims
kempins. Ji guljo ant pagalvs, nubgau jos pasiimti. Kytel
jau j dins kien.
500

- Pirmyn, - tariau.
Luianas velniai pabuiavo mane.
- A pirmas, - tar ir ypteljo. - A Tarzanas, tu Dein.
Tada lengvai liuokteljo ant palangs, nuo jos ant akos, su
grieb j, lengvu judesiu nuslydo iki kamieno ir juo be garso it
kat nusliuog emyn.
A kopiau ne taip elegantikai. Kol usiropiau ant palangs,
irdis jau kalte kal ausyse. Kad suiupiau ak, reikjo gerokai
persisverti, o jei sugriebsiu tik or, nukrisiu.
- Negalvok, - i apaios kteljo Luianas, - tiesiog ok!
Giliai kvpiau, itiesiau rankas, atsispyriau, okau ir sikibau
ak. Ji buvo kaip tik tokio storio, kad galiau apglbti, bet
trakteljo, a tyliai rikteljau. Kojos maskatavo ore, rods, kne
kakas trko pusiau. Sukandusi dantis nusigavau iki medio ka
mieno.
aka buvo stipri. Mano rankos taip prakaitavo, kad vos ga
ljau isilaikyti. Virpdama iekojau kojomis kitos akos, delnai
slydo iurkia ieve, ir paskutinius metrus iuoiau lyg lapias
maias. Kojos po manimi sulinko ir parvirtau tarsi vabalas ant
nugaros. Luianas sugrieb mane u paast ir padjo atsikelti.
U ms pasigirdo eesys.
A vis dar guljau ant ems, prilaikoma Luiano, jo rankos
mane tamp ir ts, kai staiga i u vieno krmo kakas m
artintis prie ms.
Ne ttis.
Ne Jana.
Mano tio sode, vos per kelis metrus nuo ms, stovjo
Sebastianas.

Keturiasdeimtas

- TU?
od iko jie abu tarsi i vien lp. Luianas ir Sebastianas. As atsistojau, bet Luianas prideng mane savimi tarsi
skydu.
- K tu ia veiki? - iko Sebastianas. - Ko tu i jos nori?
- Igelbti jai gyvyb, - tar Luianas. - Ir dl to tu mums
dabar leisi eiti.
- Ne, - atkirto Sebastianas. - Visai atsitiktinai a ketinu pa
daryti t pat. Rebeka man skambino. Ji man pasak, kad mirs.
Papasakojo man kur, tik nutyljo kaip, bet tai a dabar ir pats
inau.
Luianas atsisuko mane. Juodi jo antakiai susiliejo, vilgs
nyje buvo matyti nepatiklumas.
- K jis ia paisto? - sukudjo kimiai.
A nunarinau galv.
-Ties. Bet viskas ne taip, kaip tu manai. A kalbjau tik
apie t kambar, apie komar, buvau labai nusiminusi, a...
Nutilau. O Dieve, k a padariau? Irkiau tuos odius Se
bastianui aus n nemgindama paaikinti ir po akimirkos visai
pamirau savo isterijos priepuol. Apie Sebastian visai negalvo
502

jau, lygiai kaip ir apie kitus. N kiek nesusimsiau, k pridariau

savo odiais.
nirtingai papuriau galv. Viskas buvo taip netikra, viskas
ikrypo i vi, taip neturjo bti.
ingteljau prie Sebastiano. Jis atrod toks sueistas, toks su
triks.
- Sebastianai, turi mums leisti eiti, - meldiau panikai. Luianas teisus! Vliau tau paaikinsiu, bet dabar mes turim
dingti i ia, tutuojau! Mano motina...
- ...bet kuri akimirk bus ia, - mano sakin ubaig Sebas
tianas. - Ji vakar man paskambino ir paklaus, ar kalbjausi su
tavimi. Ar turiu koki gyvybs enkl i tavs, taip ji pasak. Ir
apie j, - Sebastianas vilgteljo Luian, - ji kalbjo.
- Ne! - surikau. - Ne! - Pasibaisjusi velgiau Sebastian. Ar tu jai papasakojai apie ms pokalb telefonu?
- Neturjau laiko pokalbiams, - atsak jis. - Buvau pakeliui
oro uost, lygiai kaip tavo motina. Sdjome skirtingose klasse,
bet tame paiame lktuve. Ji mans nemat.
Jis ities rank.
- Igabensiu tave i ia. saugi viet, kur motina tavs ne
suras. Eime. Eik su manim, Beke. Sebastiano balsas linjo.
Jis buvo toks susikrimts, kad man net suskaudo.
Trumput akimirk panorau paglostyti jam rank, kuri vis
dar laik man atkis. Nusigandusi pati savs atokau ir sikibau
Luian.
- Rebeka eis su manimi, - Luianas iuos odius tiesiog i
spjov. - O tu dingsi i ia, ir tutuojau.
- Tikrai ne. Sebastiano veidas liepsnojo neapykanta. - Per
ilgai buvau paliks j vien.
503

As usimerkiau. Prisiminiau Tigro odius, kuriuos jis buvo

pasaks Sebastianui. Kad yra dalyk, dl kuri reikia kovoti, nes
gyvenimas kartais trumpesnis, nei mes manome.
- I kur tu inai, kad tai ne jis? - Luianas pasisuko mane
ir galva mosteljo Sebastian. Ne i karto supratau, k jis turi
galvoje, bet kai supratau, abiem rankomis usidengiau veid.
Kambarys. Daug uki, a ant grind, kraujas...
- Ne, - ikoiau a, - ne... ne... tai nemanoma! Sebastianas
ne koks...
Sebastianas prioko prie Luiano.
- Tu, prakeikta kiaule! - suriko ant jo. Ir tada trenk. Jam
itrko tarsi dejon, ir netrukus igirdau, kaip jo kumtis trink
teljo Luiano skruostikaul.
Luianas griebsi u skruosto ir msliai, kone nustebs api
rjo krauj sau ant pirt, kuris tuojau pat pranyko. Sebastianas
buvo ne savo kailyje ir to visai nepastebjo.
Ir kart Luianas nepasidar nematomas. Jis irgi trenk. Su
m Sebastian u peties ir kitos rankos kumiu vo jam pilv.
Sebastianas susig, susvirduliavo, bet vl atgavo pusiausvyr ir
m abiem kumiais talyti Luian. Jo smgiai buvo it pal
ir nevaldomi, bet Luianui pataikydavo tai pet, tai galv, tai
skrandio duobut.
Sebastiano akyse dabar liepsnojo ne tik neapykanta, pasibai
sjusi suvokiau, kad jau seniai j gena daugiau nei baim dl
mans. Sebastianas siautja i pavydo. Rodos, jis ilieja visus savo
jausmus, susitvenkusius per pastaruosius mnesius.
- Baik, - maldavau. - Tu elgiesi neteisingai, tu nesupranti,
tu turi j paleisti! Luianas atvyko man padti, jis vienintelis tai
gali padaryti, jis yra...
504

Bet Sebastianas, regis, mans visai nemat. Kai norjau su

griebti j u pei, nustm mane ir vl puol Luian, kuris da
bar gsi nuo smgi. Tada puol it plrnas prie Sebastiano.
Tiksliais smgiais kumiavo j, taik veid, tarp onkauli, kol
Sebastianas m gaudyti or.
- Ar js i proto isikraustt? - aukiau. - Mums reikia dingti
i ia!
Pavelgiau lang, bet jis nebebuvo praviras. Ar Faja j uda
r? Ar ji vis dar kambaryje? O gal ttis atrakino duris? Gal tuoj
pasirodys lange?
Sebastianas vl atsigavo ir partrenk Luian ant ems. P
tuodami jie kovsi, ritinjosi olje, kol Sebastianas pam vir.
Jis usdo Luianui ant krtins, prispaud jo alknes keliais ir
tvirtai sugniau jam rieus.
- Kur ji? Kur mano dukra?
Mano irdis sustojo. Jana. Ji artjo i gatvs puss, balsas pa
nikas, ikart paskui igirdau tt.
- ionai!
Norjau pulti Sebastian, itraukti i po jo Luian, bet nebe
galjau suvaldyti savo raumen. Viskas, regis, vyko tarsi sultinta
me kine. Mano ingsniai nebebuvo ingsniai. Regis, bgau ore.
Luianas tebeguljo ant ems. Ijo gerkls sklido duslus garsas,
jis visa jga band nustumti Sebastian. Bet is buvo stipresnis.
Mano ausis pasiek Janos kkiojimas. Jis buvo visai arti.
Kritau alia Sebastiano ir Luiano ol.
- Tuo, k dabar pasakysiu, turi patikti. - Sumiau Sebastia
nui rank. - Pavelk mane. Pavelk mane.
Sebastianas dvejodamas vilgteljo mane, o jo knas vis dar
laik Luian.
505

As giliai kvpiau.
- 1963 met vasar as simyljau, o mano tvas nuskendo.
- K? - Sebastianas atrod visikai sutriks.
- Srus vanduo, - atsakiau. - Tai pirmasis romano sakinys,
kur tu kitados pasirinkai Tigro pamokos nam darbui. Perskai
tei j man. Paaikinai, kaip autorius iuo sakiniu atveria duris.
Zinai, kas nutiks, tik neinai kaip.
Sebastianas spoksojo mane.
- Ir a inau, kas man nutiks, - tariau. - Ir inau vieninte
l bd tam sukliudyti. - Spusteljau Sebastianui rank. - tai
mano pirmasis sakinys: Luianas yra ne mogus, o mano ange
las, ir jei jis mans neigelbs, a mirsiu.
Sebastianas vis dar nenuleido nuo mans aki.
- Turi manimi patikti! - tariau. - Negaliu surasti kit odi.
Ar Sebastianas patikjo, ar ne, negaliu pasakyti, nes dabar
Luiano virutin kno dalis pakilo. Jis blok Sebastian nuo
savs su tokia jga, kad is nuskriejo ol. Vienu uoliu Luianas
paoko ant koj.
Bet jau buvo per vlu.
Mano motina buvo ia.
Ttis laik j apkabins, ji abiem rankomis buvo usidengusi
burn. velg tai mane, tai Luian. Plaukai sulip sruogomis,
veidas liepsnojo tarsi kariuojant, akys panikai vilgjo - nie
kuomet nebuvau maiusi tokio nusigandusio mogaus.
Ji susivalg su tiu, ir dar Luianui nespjus sugriebti ma
ns u rankos, jiedu jau buvo priok prie mans, taip darniai
tarsi dvi visumos dalys.
Mama i kairs, ttis i deins. Suiupo mane u rank ir i
temp gatv. Mano kojos maskatavo ore, bet nebegaljau gintis.
506

Batai nusmuko nuo pd, i kiens ikrito laims kempin. Nu

krito ol, girdjau, kaip sukkiojo Jana, bet jie vis tiek temp
mane tolyn. Juo labiau artjome prie gatvs, juo tviriau kabi
naus! vilgsniu Luian. Jis sek paskui mane, neatsilikdamas
n per ingsn.
Kai sustojo prie pat mans ir ities mane rank, ttis su
mama vienu metu stabteljo. Janos ranka tarsi repls gniau
man rie, igirdau j sakant:
-Jei paliesi bent plaukel ant mano dukros galvos, a tave
umuiu.
Luianas atlaik jos vilgsn.
- Js negalite mans umuti, - tar jis. - O savo dukr galit.
Ir jei taip nutikt, tuomet a liksiu, kad vis gyvenim jums tai
priminiau. Dabar a inau, kas esu, ponia Volf. Gerai siirki
te. Labai gerai siirkite.
Luianas atsuko savo rank delnus ir pakl juos auktyn.
Rankos virpjo.
- Ar pamenate gimtadienio moto, kur parinkote savo duk
rai? - paklaus Luianas.
Mano motina tyljo. Mano tvas tyljo. Sebastianas, Miel,
Faja, Vai, ibg i namo ir sustoj aplink mus, tyljo. Sode vie
patavo mirtina tyla.
Slpiningasis gyvenime, tu,
Suaustas
I mans ir daugybs nepastam gij,
Nutiki man.
Mano smon viskam atvira,
O balsaspasirengs girti.
507

- Slpiningasis gyvenime, tu, - kalbjo Luianas, - suaustas is

mans ir daugybs nepastam gij...
Luianas velg pro mane mano motin.
- A viena i t gij, ponia Volf. Kai js pagimdte Rebek,
gimiau ir a. A vl tai inau, inau visk, ir js dukra man pa
djo prisiminti. Visuomet buvau netoli Rebekos, nuo pat pirmo
jos kvpimo. Buvau ligoninje, kai Rebeka vos nenumir. Ji va
dino mane Lu. Dabar jau inau, k dariau tame kambaryje, apie
kur jums pasakojau. Nenorjau nuudyti js dukters. Bandiau
igebti jai gyvyb. I dabar noriu padaryti t pat. Tai vl nutiks,
ponia Volf. Ir dl to turiu bti su ja. Praau jus. Meldiu jus. Jei
mylite savo dukr, leiskit man pasilikti su ja.
Janos ranka man ant rieo pradjo virpti. Tio ranka prad
jo virpti. Zvirbls laims kempin vytjo olje tarsi vaigd.
Padjo. Luianui pavyko. Jie patikjo juo. Pagaliau mes saugs.
A giliai kvpiau, kai mano tv rankos vl sugrieb mane.
kart dar tviriau nei prie tai.
- Js teisus, - tvirtai pasak mano mama. - A myliu savo
dukr. Myliu j labiau u visk pasaulyje. Ir jei mano dukters
gyvybei negrst pavojus, mginiau jums padti. Js sergate,
Luianai. Labai sergate, js keliate grsm mano dukters gyvy
bei. Rebeka jumis tiki. Ji myli jus ir eit su jumis bet kur. Bet a
neleisiu, kad jai kas nors nutikt. Ir Alekas taip pat. Niekuomet
neabejokite - mes padarysime visk, kad apsaugotume savo vai
k nuo js.
Sulig tais odiais Jana su tiu nutemp mane automobil,
temp vis greiiau ir greiiau.
Luianas bgo mums i paskos. Maiau jo veid, bevaises jo
pastangas pasidaryti nematomam, maiau, kaip jam nepavyko.
508

Visas jo knas virpjo, ir juo labiau jis band susiimti, juo labiau
nesisek.
Ttis su Jana nutemp mane automobil. Raudon autobu
siuk. Ant keleivio dureli buvo nupieta geltona saul ir ura
yta Sunnycars.
Ttis utrenk dureles, tada atsisuko Luian ir sugrieb j
u sprando. Jana uved automobil.
Maiau, kaip Sebastianas iupo mano tt u rankos. Ma
iau Miel, laikani Vai ant rank ir nebyliai spoksani Lu
ian. Maiau Faj, kuri praveria burn ir kak rkia, ko a
nesupratau.
Maiau Luiano veid. Ttis vis dar laik j u sprando. Luianas nenuleido nuo mans aki. Jis verk.
Tada Jana paspaud greiio pedal ir cypianiomis padango
mis ivaiavo.

Keturiasdeim t pirmas

Beverli Hilse. Madaug tokio aukio kaip

Atlantic viebutis Hamburge. Bet ne baltas, o roinis ir su
boktais, erkeriais ir kuorais, dl kuri atrod kaip kiin pilis.
Galt stovti ir Disneilende. Sveius sveikino tamsiai rudas me
dinis skydas su auksinmis raitytomis raidmis.
Welcome at the Old WorldHotel.
Palmi alja ir pro ydinius krmus Jana privaiavo prie
jimo. Ijo portj su tamsiai mlyna uniforma ir atidar mamai
dureles. Ji ilipo ir pribgo prie mans, kad padt man ilipti.
Kiek ilgai vaiavome, neinojau. Gal pusvaland. Ms ne
sulaik nei spstys, nei raudoni viesoforai. Tik dl mano aar
motina po kiek laiko pradjo vaiuoti liau. Matyt, jai nebuvo
lengva. Ir man nebuvo lengva.
Vos tik ivaiavus tai prasidjo. Ir nenustojo. Negaljau ju
dinti koj, verkimas atm visas jgas. Mamai teko udti mano
rank sau ant pei ir ikelti mane i automobilio. Jos kvepalai
go prakaito kvap. Jos knas buvo iltas. Atsirmusi j svirduliavau viebuio vestibiul.
idinyje spragsjo ugnis. Ant krsl sdjo senyvos damos ir
gr arbat. Ant priimamojo stalelio stovjo didel stiklin vaza
su lelijomis. Kvapas buvo slogus ir saldus.

VIEBUTIS BUVO

510

Jana nuved mane prie minktos sofos i raudono aksomo.

Atsargiai num mano rank sau nuo pei ir padjo atsissti.
Tai truko sekund.
Verksmas supurt mane tarsi drebjimas, nieko negaljau pa
daryti.
Ant vienos sienos kabjo aliejiniais daais tapyti paveikslai
sunkiuose auksiniuose rmuose. Barkjo arbatos puodeliai. Pa
sigirdo skambutis. Draugikas, iltas garsas.
- Lab vakar, ponia, kuo galiu padti?
- Mano... mano vyras usak dviviet kambar. Volf vardu.
Du asmenys, vienai nakiai.
- Luktelkit, ponia Volf.
Igirdau ingsnius. Trepsjimas artjo. Kakas atsisdo alia
mans. Pajutau, kaip po manimi isigaub pliuas. Uuodiau
plauk lak ir levandas. Jauiau platak, lieiani mano rank.
Balsas, senas senutlis ir linjantis, ugo Janos bals, nors
skambjo gerokai tyliau.
-Jie sako, kad viskas bus gerai, - skambjo man prie au
sies. - Bet jie neturi supratimo, apie k jie kalba, ar ne? I kurgi
jiems inoti? Jie juk net nenutuokia, kad Dimio visai nebuvo
bunkeryje.
Pamaiau rauklt rank su rausvai lakuotais nagais. Pirtai
apmaustyti iedais. Jie vilgjo kaip senos moters akys, kurios
dabar velg mane i rauklto veido. Ji isitrauk nosin ir
atkio man. viesiai ali, su maais raudonais takuiais. Ne, ne
takuiais. Roytmis. Vien maos raudonos royts.
- K gi tai reikia? - Mano smon vl pasiek motinos bal
sas. Ji susijaudinusi protestavo. - Kambarys usakytas vakar, rei
kalauju, kad js mus...
511

- inoma, ponia, inoma! Luktelkit tik akimirk.

Dabar vl suskambo plevenantis senas senos moters balsas:
- Gali pasilikti nosin, meilute. Ar pamirai, k sakydavo
moiut Bet? Kartais gyvenime prireikia nosins. tai taip ji
sakydavo. Ir tai tiesa, ar ne? - Sena moteris mirkteljo man. Stai
ga ji sutriko. - Ar tu Maja? - paklaus. - Meilute, nereikia taip
verkti. Tai tavo Dimio nebesugrins. - Ir vl papleknojo man
per rank.
Prie jos palinko jaunesn moteris.
- Ne, mama, tai ne Maja, - tar ji velniai ir pam senj
moter u paranks. - Dabar eime. Nuvesiu tave tavo kambar.
Ji padjo senutei atsistoti.
- Atleiskit u sutrukdym, - tar ji. - Mano motina dar kiek
pavargusi nuo ilgos kelions.
Sugniauiau nosin ir velgiau joms pavymui. Negaljau jos
paduoti. Verkti reikjo tiek daug jg.
Vl pasigirdo vyrikas balsas, ramus ir profesionaliai mandagus.
- Labai gaila, ponia Volf, bet veikiausiai vyko nesusipratimas
rezervuojant. Js vardu nieko neregistruota. Bet mes galime pa
silyti Paris Violets ar Old English kambarius. Skirtum, i
noma, padengs viebutis. Jei jums tai tinka...
- Tinka.
- Ponia, norsite Paris Violets ar Old English...
- Man visikai tas pat! Tiesiog noriau kambario, visikai
nesvarbu kokio, svarbiausia - tuojau pat. Mano dukrai blogai,
gal galtumt tiesiog pasiskubinti?
- Savaime suprantama, ponia. tai raktas. O tai ten, prieky
je, liftas. Js kambarys septintame aukte.
Mama prijo prie mans.
512

- Eime, vilkiuke. Stokis, a tau padsiu. Eik, palydsiu iki

lifto, ia tik keli ingsniai.
Kilimas buvo oraninis su aliais klevo lapais, o verkti taip
sunku.
Pasigirdo trumpas skambutis, atsivr dvejos durys. Aplink
mane buvo veidrodiai, one mygtukai. Kakas spragteljo. Lifto
durys usidar. Mano mama apkabino mane abiem rankomis.
Dabar prakaito kvapas buvo stipresnis u kvepal.
Liftas pajudjo. Mes kilome. Man m svaigti galva, jau
iau, kad pykina. Man reikia, man reikia... Persisvriau ir apsivmiau.
- Brangute, mieloji, viskas gerai. Nesijaudink. Visiems pasi
taiko. Eik, jau ia. Remkis mane. Taip, itaip gerai, ingsnis
po ingsnio.
Vl pasigirdo skambutis. U mans usivr lifto durys.
Mano kojos nebeklaus, susmukau. Kilimas storas, minktas,
mlynas. Motina suklupo alia mans, tada pajutau jos rankas po
savo nugara ir keliais. Ji ptavo. Mane pakl.
- Viskas bus gerai, mieloji! Nuneiu tave. Apkabink mane
per kakl.
Jos plaukai kuteno man skruost. Tvirtai apkabinau j.
Uuodiau valymo miltelius... Uuodiau spirguius... Gir
djau muzik... Girdjau balsus. Moteris. Vyras. Jis klaus: Gal
jums reikia pagalbos?
Igirdau stenant mam:
- Taip, jei galtumt rakt... dkui. 714 numeris. Dkui. La
bai dkui.
Girdjau, kaip atrakinamos durys. Igirdau motin sakant:
513

- Mieloji, tai ir atvykom. Eik, nuneiu tave lov. Tuoj bus

geriau.
Paskutinius ingsnius ji nujo klupdama, a kritau ant lovos.
Mama krito alia mans, sunkiai alsavo. A vis dar verkiau, bet
mginau atsimerkti. Buvo labai sunku, nes akys visikai utinu
sios. Pasiridenau j on. Lovaties buvo su ratais. Raiteliai ant
arkli. Raudoname fone.
Jana atsikl. Nubrauk man plaukus nuo kaktos. A norjau
atsissti. Verksmas nerimo, bet nebebuvo taip sunku.
Kambarys buvo labai didelis. Prieais lov stovjo sofa. I ry
kiai raudonos odos, su storais atloais. Vir jos kabojo karaliens
portretas. Kitoje pusje tamsiai ruda komoda su padklu ir kibi
rliu ampanui.
Sienos i cinamono spalvos plyt.
Apsisukau. Vir lovos kabojo paveikslas, jame nutapytas Lon
dono tiltas. Lempos palubje - alio ir geltono stiklo ibintai.
Kilimas vytjo rykiai rausva spalva. Kirtosi su raudona odins
sofos spalva.
Pavelgiau mam, kuri nenuleido nuo mans aki. Jos apa
tin lpa virpjo, akys atrod taip, tarsi dien dienas nebt
bluosto sudjusi. Perbrauk man per plaukus, brauk ir brauk.
- Vilkiuke. Meilute. Viskas bus gerai. Paadu. Viskas bus gerai.
- Taip, - pasakiau, balsas toks svetimas. - Galbt tu teisi.
Janos veide kakas trkteljo. Pirma tik iek tiek, paskui vis
stipriau. Ji usideng burn rankomis ir kaip pamiusi pradjo
purtyti galv. Rods, i paskutinij stengiasi pati nesuskysti.
Trumpai usimerkiau. Mano motina neturi pravirkti. Neno
riu to matyti.
514

- Mam. - Udjau rank jai ant platakos. - Ar galtum...

palikti mane kuriam laikui ia vien?
Lygiai taip pat stipriai, kaip k tik purt, dabar mama m
linguoti galva.
- Taip, - pralemeno. - Taip, inoma, brangute.
Atsistojo nuo lovos ir spruko voni. Prie dur atsisuko.
- Rebeka?
- Taip, mam?
- A myliu tave. Myliu labiau u visk.
Pabandiau yptelti.
- inau, mam. inau.
Gurkteljau i butelio, stovinio ant naktinio stalelio. Tada
nutraukiau nuo lovos lovaties, nusispyriau batus, palindau po
antklode ir usimerkiau.
Girdjau, kaip trinkteljo vonios durys.
Likau gulti usimerkusi.
nioktimas u vonios dur ramino. Skambjo lyg krioklys ir
go gars, kurio dabar jokiu bdu nenorjau girdti - draudia
m, uspaust, kuris man kl skausm ausyse. Norjau girdti
tik niokiant vanden.
Sutelkiau vis dmes j.
Alsavau ramiai, kol u nioktimo vonioje viskas nurimo.
A irgi buvau tyli. Mano ingsniai nekl jokio garso ant kilimo,
kai jau prie kambario dur. Ir jas atvriau be garso. Palikau pravi
ras ir nujau toliau, ramiai ir tolygiai, vilgsn nukreipusi tiesiai.
Liftas neatvaiavo. Lempa viet, bet jis nejudjo.
ingteljau atgal. Ant sienos koridoriuje buvo skydelis su
nupietais laiptais ir rodykle, nukreipta kair. Ms kambarys
buvo deinje.
515

Pasukau kair, pro madaug atuonerias duris. Prieais vienas

stovjo didelis veimlis su valgio likuiais. Uuodiau skrudin
tas bulvytes ir kept ms. Koridorius buvo gana siauras. Sukosi
j dein. Dar daugiau dur, deinje ir kairje, bet prieais mane
koridoriaus pabaigoje ijimas laiptin. Vir jos skydelis su b
ganiu mogeliuku. Laiptai sukosi ratais emyn, ilgi sraigtiniai
laiptai. Pakopos apklotos pintu kilimu. Mano ingsniai dusliai
dunksjo, daugiau joki gars.
etas auktas, penktas auktas, ketvirtas auktas. Treias
auktas.
Sustojau. vilgteljau per pet atgal. siklausiau. Nieko.
Tai kodl pradjau virpti? Kodl tas virpesys toks keistas,
kodl toks nepastamas ir kartu toks inomas? Kodl jis sklinda
i vidaus, jei inau, kad tuoj atsklis i iors, tarsi aidas? O gal tai,
k a savyje jauiu, yra aidas?
Pavelgiau vir. Tyku. Pavelgiau apai. Papuriau gal
v. Pasukau dein. Ijau pro laiptins duris trei aukt.
Kilimas alyv spalvos. Prie mane dar kelerios durys. Ketverios
kairje, ketverios deinje. Treios durys kairje buvo praviros.

Keturiasdeimt antras

buvo ia. A atvykau. A buvau ia, Swiss

Bell Suite Los Andelo Old World viebutyje.
Ir tai nutiks. Tai vl nutiks, dabar pat.
Judjau tarsi sapne, nors buvau budri, labai budri.
Stovjau ant tamsiai alio kilimo. Maiau sienas. Jos buvo
apmutos mediu. Palubje kabojo sietynas. Maiau lov su g
lta lovatiese. Vir jos paveikslas su kaln kratovaizdiu. Tam
sios egls, pieva, nutvieksta sauls. Galjau save girdti. Girdjau
save, kaip niniuoju Heids dain. Ir maiau save.
Stovjau iame kambaryje ir maiau jame save. Maiau tai,
kas jau syk buvo nutik. Girdjau savo juok, buvau viena, bu
vau laiminga. Galjau jausti, k tuomet jauiau, galjau galvoti,
k tuomet galvojau: mano motina buvo apaioje, priimamajame,
lauk lagamin, kuriuos durininkas turjo atneti i automobi
lio. Netrukus ji bus viruje. inakt miegosiu su ja, kad pirmo
sios nakties jai netekt praleisti vienai veicarikoje Alpi laimje
pagal Los Andel su ak merkianio tio linkjimais. Jana ir jis
visuomet turjo tok pat humoro jausm. Ttis inojo, kad ji i
to juoksis. Lygiai kaip ir a.
KAMBARYS. JIS

517

Rytoj keliausime pas j. Pasiimsime tt ir mano maj sesu

t Vai, kartu vaiuosime prie Nasimjento eero.
Miel ivykusi verslo reikalais. Tiui prireik ne vieno m
nesio, kol suorganizavo ms apsilankym Los Andele.
Liksime ia tris savaites, po savaits ia atvyks Sebastianas ir
Zuz. itaip visk suplanavome.
Maiau diuges besijuokianiame veide. Vaikiojau po
kambar ir niniavau Heids dain, sukausi ratu - ir sustojau,
nes kak pajutau.
Kak, k painojau, seniai seniai buvau sutikusi, kai dar bu
vau maa mergait. Jauiau t stipr ilges, t deginant nor j
vl pamatyti, j i ties pamatyti. J paliesti. Bet jo ia nebuvo.
Maiau savo veid, stipr nusivylim jame. Nujau prie veidro
dio, veidrodio ant sienos, prie kurio ir dabar stoviu. Jis pradjo
virpti.
Tai nutiko, tai atsitiko, tai tapo tiesa. Virpjimas pasikartojo,
tiesiai man po kojomis, kurios buvo sikibusios grindis, tarsi
suaugusios su jomis. Negaljau pajudti, negaljau ibgti, nega
ljau - kaip dabar kiti mons kituose kambariuose - pasiaukti
pagalbos.
Tegaljau stovti ir leisti, kad tai nutikt.
Dabar.
Veidrodis suduo - pamaiau savo veid tkstaniuose uke
li ir skridau pati sau prieprieiais.
Kritau veidu grindis, kritau pilvu ant uki, itiesiau o
nus rankas. Stiprus skausmas persmelk man rie. Tai nutiko
ir vyko ltai.
velgiau duris, kurios usivr. velgiau naktin stalel
alia lovos, telefon, vis dar tebekabant ant sienos. Tik ragelis
518

atsiskyr, be garso kabaldiavo ore. Telefonas buvo per keturis,

galbt per penkis metrus nuo mans. Bet tai buvo ne metrai, tai
buvo aminybs.
Keliais liauiau prie jo. Ir dabar tegalvojau apie j. Apie Luian, kurio nebuvo su manimi. Apie Luian, kuris dabar liks
vienas. Apie Luian, kuris dabar buvo nevyklis angelas ir turs
gyventi aminai. Ar ir jis tai jauia?
Ar Luianas jauia, kas nutiko?
Kraujas toks iltas. Jis bga mano ranka ir geriasi ali ki
lim, vis daugiau, vis daugiau kraujo, ir tai mane vargina, a
apsunkstu ir lengvju, ir darausi lta, tokia... lta...
Sukniubau. Pirmiausia suglebo rieas. Buvo kvaila juo rem
tis, labai kvaila. Dl to kraujas greiiau virkia, aizda labiau
kraujuoja. Kritau ant alkni, slankstelis po slankstelio isities
visa virutin kno dalis. Guljau ant ono. Nusiridenau ant nu
garos. Visur buvo lapia ir ilta.
velgiau lubas. Dangaus mlynumo. Sietynas ltai sibavo
ore man vir galvos pirmyn ir atgal.

Heide, Heide...
Grk namo...
Raski savo laim...
Grki atgalios...
Tavoji Klara...
Nupieiu tau pomidor...
Tiek kraujo...
Luianai... Luianai... Luianai...
Praau...
519

Praau, nereikia...
Luianai...
Nenoriu, kad tu liktum vienas...
Praau, nereikia, praau, praau, nereikia...
A nenoriu, kad tu...
Lu...

Keturiasdeimt treias

As ia...
Rebeka, a ia...
Ar girdi?
Grk...
Rebeka, a tave myliu...
Atsimerk...
Pavelk mane...
Rebeka, praau, nereikia...
Praau... praau...
Neleisk man...
...vienam...

Keturiasdeimt ketvirtas

TAI BUVO balsas.

Jis buvo labai labai toli, ir tada nutilo.

Nenorjau, kad jis nutilt, trokau j dar kart igirsti. M
ginau atmerkti akis.
Viskas sukosi, viskas liejosi. Vir mans buvo veidas. Ir veidas
sukosi, per greitai, gerokai per greitai. Norjau, kad jis sustot.
- Kur a esu? - pralemenau ir usimerkiau, kad sukimasis
sustot.
- A su tavimi. Tu viebutyje. Tu kambaryje, kur mudu sap
navome. A su tavimi.
Taip, tai balsas, kur girdjau anksiau. Dabar jis visai arti,
tiesiai man prie ausies. Painojau t bals. Myljau t bals. Ne
galjau patikti, kad jis tikras. Kad jis ia.
-Tai a, Luianas. Viskas baigsi, Rebeka. Mums pavyko.
Atsimerk.
Negaljau.
- Kas tvinkioja? Kas ia taip tvinkioja?
- Tavo rieo aizda. A aptvarsiau. Nebekraujuoja. Tu saugi,
Rebeka. Atsimerk. Pavelk mane.
Pabandiau.
522

Sukimasis liovsi.
Jis tikrai buvo ia. Luianas guljo alia mans ant kilimo.
Jo veidas ir rankos buvo sutepti mano krauju, bet jis ypsojosi ir
laik mane apkabins. Jis buiavo mano smilkinius. Jis buiavo
mano skruostus. Jis buiavo mano lpas.
Tada atsargiai kilsteljo mano sueist rank ir pabuiavo
tvarst ant mano rieo. Jis buvo storas ir minktas, pamaiau kr
vel vienkartini nosinaii, aprit mediagine nosine. viesiai
alia nosine su raudonomis roytmis.
Koridoriuje igirdau balsus. I lauko mano ausis pasiek si
renos garsas.
Pabuiavau Luiano smilkinius. Pabuiavau jo skruostus, l
pas. Tada pabuiavau delnus.
- Kaip tau pavyko? - sukudjau.
Luianas ypteljo.
- Sebastianas padjo. Kaip pamis kalbinjo tavo tv. Nors
i jo nieko nesuinojo, bet bent jau nukreip dmes nuo mans,
kad galjau susivaldyti.
A ikvpiau.
- Bet kaip tu radai viebut?
Luiano lp kamputis trkteljo.
- Miel idav.
Miel? Miel?
- Staiga bruko man rank ratel. Manyiau, pajuto, kad
mes sakme ties, lygiai kaip Sebastianas. Manau, ji suprato, kaip
tavo mama tave myli.
Koridoriuje atsidar durys. Vl igirdau balsus. Kakas auk:
Morriy Mom! Im here! Im fine!*
-

* Mama, mama! A ia! Man viskas gerai! (Ang.)

523

As kvpiau.
- Mano mama buvo vonioje, ir a pasprukau i kambario.
Palikau j vien. O Dieve, o jei ji...
- a... - Luianas prispaud pirt man prie lp. - Jai viskas
gerai, Rebeka. Maiau j foj. Buvo siaubingai susijaudinusi ir vis
dar auk tave. Bet ji sveika. Manyiau, niekas rimtai nesueistas.
Pamginau kilstelti galv, bet nepavyko. Visk skaudjo.
- Ar ji tave mat? - sunabdjau.
Luianas papurt galv.
Kietai suiaupiau lpas. Rieas tvinkiojo stipriau. Luianas
pakl rankas ir apglb mano veid. Pavelg mane. Prisimi
niau visus jo vilgsnius - ironikus, tusius, linksmus, ramius,
nustebusius, sutrikusius, susijaudinusius, lidnus, velnius.
Bet tokio laimingo jo dar niekuomet nebuvau maiusi!
Ir niekuomet tokio nulidusio.
- Mums lieka nebedaug laiko, Rebeka, - sukudjo jis.
A usimerkiau.
- Atrodo, reiks atsisveikinti, Luianai.
- Taip, - tar jis tyliai. - Man metas eiti.
Jauiau jo rankas sau ant veido ir galvojau: Ne. Ne. Ne.
Luianas paglost man veid. Tik pirtu. Nieko nesak. Ir
nereikjo. Juk inojau. inojau, kad esame pradioje ir kad i
pradia yra pabaiga.
- Kaip? - sukudjau, kai tylti pasidar per sunku. - Kaip
tai nutiks?
Luianas lidnai ypteljo.
- Viena paprasta mogika mintimi. Kas bt, jei, Rebeka.
Kas bt, jei a vl biau tavo angelas? Ar gali sivaizduoti? Ar
gali to... panorti?
524

Pavelgiau j. Maiau kraujagysles ant kaktos, kuriomis te

kjo kraujas, iltas mogaus kraujas. Perbraukiau per jo od, to
ki velni, ir udjau rank jam ant krtins, kad pajusiau jo
irdies tvinksnius. velniai ir tolygiai ji plak man deln.
- Tuomet tu dingtum, - sukudjau. - Tuomet a likiau
viena.
Luianas paglost man plaukus.
- Ar dar pameni, k pasakiau tau prie eero? - paklaus vel
niai. - Kad myliu tave labiau u savo gyvyb? Jei vl tapiau tuo,
kuo buvau, tai tik dl ios prieasties: kad nenoriu palikti tavs
vienos. Noriu bti alia tavs aminai, Rebeka. Bet itai galiu tik
tuo vienu bdu. Ar supranti?
Tyljau. Linkteljau. Taip, a tai supratau.
Luianas nusvarino galv man ant krtins ir valandiuk
tiesiog taip guljome. Koridoriuje viskas nurimo. Luiano alsa
vimas man velniai glost kakl.
- Kas, jei, - igirdau jo bals sau prie ausies, - kas, jei dar
syk kartu panirtume?
Prispaudiau lpas prie Luiano skruosto.
- Kurgi? - paklausiau. - Kur mums tai padaryti?
- Drakono eere.
- Bet mes ia, viebutyje.
- Tai iplaukim tenai, - tar Luianas. Jis pakl galv ir
ypteljo man. - Kaip paveikslli knygoje apie Maks ir lau
kinukus.
Linkteljau, kart apsiaarojusi. Sukudjau:
- T vakar, kai Maksas vilkjo vilko kail, o jo galvoje buvo
vien idaigos, mama burnojo: Laukinukas.
525

Luiano akys irgi vilgjo.

- Ir tada jam teko nevakarieniavus eiti gulti, - tar jis ty
liai. - Ir kaip tik t nakt jo kambaryje idygo mikas, kuris augo
ir augo, kol nuo lub m svirti lapai, o sienos buvo taip toli
kaip visas pasaulis...
- Ir staiga pasirod laivas, - kudjau toliau. - Jis buvo skir
tas tik Maksui, ir jis iplauk juo...
Luianas linkteljo.
- Ir mes taip padarysim, Rebeka. Iplauksim prie eero. Tik
prie tai reikia kai k atlikti.
Jis velniai atsitrauk nuo mans ir nujo prie telefono rage
lio, kuris vis dar kabaldiavo prie sienos.
A usimerkiau. Girdjau, kaip jis padar tai, k galjo pada
ryti tik bdamas mogumi. Jis pakviet pagalb.
Tada pajutau jo rankas. Jis pakl mane nuo grind ir nune
lov. Atsargiai prigul prie mans ir apsikabino. Girdjau, kaip
plaka jo irdis, girdjau jo bals savo plaukuose.
- Rebeka?
- Taip?
- Ar vyksti kartu?
A linkteljau. Ltai ltai, nes mano alsavimas buvo vis ra
mesnis, vis gilesnis.
- Taip, - pasakiau. - A vykstu drauge.
Pakliau galv, ir mudu pavelgme vienas kit. Luiano
akys dabar buvo labai viesios, jo veidas man pasirod blykesnis
nei visuomet.
- Pabuiuok mane, - sunabdjau.
Jis pabuiavo mane. Tada mudu usimerkme.
526

Kambarys pasidar erdvus, platus kaip pasaulis. Ir staiga pasi

rod laivas Luianui ir man, mes iplaukme juo. Dien ir nakt,
itisas savaites ir kone visus metus plaukme - iki tos vietos, kur
atsisveikinsime.
Buvo tamsu, bet danguje viet mnulis.
bridome vanden, abu kartu. Vienas alia kito nrme gi
lyn, vis giliau ir giliau, kol viskas nurimo, kol nieko nebebuvo
alia. Nei pasaulio, nei dangaus. Nei mnulio, tik mes abu.
Buvo tamsu, bet mes galjome matyti vienas kit.
Susimme u rank ir juokms.
Luianas dar kart prisitrauk mane prie krtins. Dar kart
pasibuiavome ir dar kart jo alsavimas tapo manuoju, mano
alsavimas - jo.
Tada jo lpos liovsi spausti mansias. Jo rankos atsigniau,
ir a jas paleidau.
Pavelgiau emyn ir miau kilti, lengva, besvor, neama tik
vandens.
Luianas liko. Toli, vis toliau nuo mans, o mano knas ver
si auktyn, paviri.
A inirau ir tada plaukiau atgal, kone visus metus ir daug
daug savaii ir dar vien dien iki pat kambario, kur buvo nak
tis ir kur igirdau motinos bals.
Jana sdjo prie mano lovos. Jos skruostai buvo lapi. Vilkjo
tamsiai ali chalat, per pet plyus. U jos pamaiau tt. Jo
ranka buvo udta mamai ant peties, lovos kojgalyje stovjo
Sebastianas.
Jis pavelg mane ir ypteljo.
527

Langas buvo praviras, lauke tyliai krito lietutis.

- Tai buvo Luianas, ar ne? - sukudjo mama. - Jis tau
igelbjo gyvyb. O a klydau. Kur jis? Kodl jis ijo? Turiu jam
pasakyti, kad...
-Jis neijo, - tyliai nutraukiau mam. - Luianas ia. Jis
ia, su manimi.

Padka

Kas bt buv, jei roman biau raiusi viena?

Atsakymas paprastas: jis nebt toks, koks yra dabar.
Dkoju savo palydovams, kurie daugyb mnesi buvo alia:
Menininkei Sibilei Mair (Sibylle Mayr), kuri romanui pa
sil savo meno objekt. Meninink Zvirbl yra sugalvota,
bet jos serijos Jrinink raizgalai, Organ objektai ir
Laims kempins i ties sukurtos Sibils Mair, ji taip
pat ir istorijos apie laims kempines autor. A galiu pa
tvirtinti nuostabi Sibils mint - i ties turint jos Sponglia beatificiae mano baimingos mintys raant neturjo
ans igyventi!
Menininkui i Kopelio - jo nereikia painioti su igalvotu
menininku romane, bet jis man leido pasivalgyti po savo
atelj.
Paslaugiems Atlantic viebuio darbuotojams Hambur
ge, kurie lipo su manimi ant stogo, kad galiau apvelgti
Hamburg nuo ten.
529

Savo draugei Birgit Permantj (Birgit Permantier), padju

siai imintingais patarimais ir pasilusiai, kad angelai netu
ri dvejoti. Ji su manimi leidosi nuostabi kelion, kurios
niekuomet nepamiriu.
Savo draugei ir kolegei Silvijai Englert (Sylvia Englert),
kuri nuo pat pirmos minuts padjo man patarimais, pa
rama, daugybe nekainojam idj ir pradioje buvo puiki
gininink.
Dr. Michaeliui Diuringui (Michael Diiring) ir dr. Aleksan
drai ulcei-Ror (Alexandra Schulze-Rohr), kurie suteik
pirmj pagalb kraujo ir uki reikaluose, kad galiausiai
Rebeka bt tinkamai pasirpinta.
Ren Kokui (Rene Kock), kuriam bet kuriuo metu galjau
rayti laikus Los Andel ir kuris man vliau vietoje daug
padjo ir pasil Nasimjento eer.
Kendrai Kok (Kendra Kock), isamiai atsakinjusiai ilgus
mano klausim sraus ir Los Andele parodiusiai man
Pasifik Paliseido vidurin mokykl ir miesto dal - Pasifik
Paliseid.
Kornelijai, Analnai, Oliveriui, Paulai, Angei, Roksanai,
Rolfui, Kirai ir Nadiai, kurie mano raymo laik Los An
dele padar dar graesn, pasirpino, kad retkariais pakil
iau nuo raomojo stalo, ir pokalbiais paddavo atsigauti
nuo krizi ir abejoni.

 Andrejui Henzei (Andreas Henze) u jo buvim alia ir

komentarus u kulis.
Dokiui Mauritui-Moricui (Jocki Maurit-Moritz), nuos
tabiam mano kompiuterio gydytojui, u jo paslaugum ir
pagalb.
Marijai Reginai Heinic (Maria Regina Heinitz) u daugy
b pokalbi, kantryb, nor iklausyti ir u tai, kad ji yra
mano geriausia draug.
Agentei Tamarai tg (Tamara Steg), kuri tarsi saugojo,
kad a ramiai galiau rayti. Jai aklai patikdavau visus
reikalus, kuriais tuo metu negaljau rpintis.
Kavins Mathilde darbuotojams, kurie pasirpino val
giais ir grimais, kad nemiriau i bado, ir kuriems esu
dkinga u raymo sal alia kavos ir literatros.
Savo mamai Barbarai Abedi, kuri ir kart buvo alia ma
ns, skait kiekvien skyri, alsavo u nugaros, guod ir
visuomet tikino: Tau pavyks!
Dukrai Sofijai u padovanotus odius, imintingas mintis
ir didiul porcij kantrybs su raania mama.
Dukrai Injai u pagalb kuriant siuet, konstruktyvi
kritik ir kvpim.

531

Savo vyrui Eduardui Makedui (Eduardo Macedo), kuris ir

kart man suteik uuovj, pasirpino, kad nemutuoiau
mintyse nuskendusi pabais, paddavo atsikratyti neigiam
mini ir visuomet bdavo alia, kai man jo reikdavo.
Morisui Sendakui (Maurice Sendak) u jo paveikslli
knyg Kur gyvena laukinukai.
Monikai Trap (Monica Trapp) u mnul ir magikus o
dius reikiamu laiku.
Grafikei Fraukei Sneider (Frauke Schneider) u nuostab
virel.
Redaktorms Katrinai Veler (Katrin Weller) ir Johanai Prediger u pastangas, svarbius komentarus reikiamose vietose
ir geresn pabaig.
Leidjui Albrechtui Oldenburgui (Albrecht Oldenbourg)
u jo pasitikjim, kad tai, kas ilgai brsta, vis dlto bus
ubaigta.
Visam Arenos leidyklos kolektyvui: Reginai Bruns i
Viej ryi, Platinimo skyriaus vadovui Michaeliui Bmei (Michael Bohme) ir jo pavaduotoj komandai, Rekla
mos ir Gamybos skyri darbuotojams, kurie daug nuveik,
kad knyga pasirodyt. Dabar ji pradeda keli knygynus
ir galiausiai pasieks knyg platintojus, kurie duos knyg
skaitytojams rankas.

 Paskutin ir didiausia padka Kristianai Diuring (Christiane During), mano redaktorei ir Arenos leidyklos pro
gram vadovei. Ji buvo mano artimiausia palydov nuo
pradios iki pabaigos, ir a neinau, kur pradti ir kur baig
ti, kad ia neparayiau jai dar vieno romano. Ji buvo toji,
kuri geriausiai suprato, kas man ioje knygoje svarbu, ir
toji, kuri man padjo tai ireikti. Kalbant Tigro odiais, ji
skait tuos odius, kuri niekas daugiau nebeskaitys, nes
mes juos imtme, kad sukurtume naujus, o vietose, kur
mano pasakojimas gridavo kaip namas su blogais pama
tais, ji dalyvaudavo juos atstatant. Taigi ji buvo toji, kuri
man raant visuomet utikrindavo: tu nesi viena.

MEIL STIPRESN U GYVENIM

i
jf

E liz a b e th C h a n d le r
U liz a b e th C h a n d l e r

A N G ELO
p ab u iu o ta

A
lm
alitera

M E IL S
galia
antr a

A
0
1
lnulitera
ANGELOPABVCUJ A

knyga

Aiv ir Tristanas skirti vienas kitam . Abu ja u n i, avs, nepaprastai

ta len tin g i ir kartai sim ylj, ir m ano, jog j m eil niekada
nesibaigs. Taiau j pasaulis sugrina, kada abu patenka j siaubing
avarij: Tristanas va, Aiv sueidiam a. Dabar m ergina turi
gyventi viena, bent jau ji taip m ano. Taiau Tristanas lieka ia,
kad priirt m ylim j kaip angelas sargas - taip arti,
kad ji gali justi jo prisilietim us, girdti jo bals. Niekam kitam
dabar nereikia angelo sargo taip kaip Aivei, nes kakas ketina j
nuudyti. Taiau je i Tristanas tam sutrukdys, jo m isija em je bus
baigta ir jis turs p alikti Aiv. Nejau igelbjs m ylim j
turs prarasti j am inai?

APIE I TAMSOS PRISIKELIANI MEIL

DRAUGYST IR KLAST

Becca F it z p a t r ic k

CRESCENDO

Antra
Puolusio angelo"
knyga

Irankiai Norai Grei ak krinta paslaptingas naujokas,

vardu Lopas. Jis ir baugina, ir traukia m ergin. Nora ne be reikalo
taria j tu rin t slapt gali. Ir neklysta. Lopas - puols angelas,
norintis tap ti m ogum i. T jis gali padaryti tik
nuuds Nor. Bet Lopas pam ilsta m ergin
ir jam tenka rinktis...

Abedi, Isabel
Lu32 Luianas : [romanas] / Isabel Abedi; i vokiei kalbos vert Indr
Dalia Klimkait. - Vilnius : Alma littera, 2011. - 536 p.
ISBN 978-609-01-0054-7
Atrodyt, eiolikmet Rebeka - tiesiog laiminga paaugl, ir tiek. Ji diau
giasi gyvenimu, rpestingai globojama abiej, nors ir atskirai gyvenani tv,
turi auni draug Zuz ir patikim eksdraug Sebastian...
Taiau vien vakar Rebekos gyvenimas netiktai pasikeiia: ji pajunta keis
t skausm krtinje, tarytum kakas bt truput pls ird. Kaip tik tuo
metu pasirodo Luianas, vaikinas, neturintis atminties, nieko negalintis pasakyti
apie savo praeit, taiau kupinas vairiausi fantazij, - jis ino apie Rebekos
praeit ir ateit, tarytum visada bt buvs alia merginos. Rebeka ir Luianas
vis susitinka lyg ir atsitiktinai, taiau atrodo, kad kakokia nematoma vidin
jga juos stumte stumia vien prie kito. Rebeka nedrsiai leidiasi viliojant
nuotyk, taiau magikai jdviej draugystei gresia pavojus...
Kas yra Luianas? K jis veikia Rebekos gyvenime?..
UDK 821.112.2-93

Isabel Abedi
LUIANAS
Romanas
I vokiei kalbos vert Indr Dalia Klimkait
Redaktor Ilona iuauskait
Korektor Ramut Prapiestien
Virelio dailinink Kotryna eibokait
Maketavo Zita Pikturnien
Tiraas 2000 egz.
Ileido leidykla Alma littera, Ulon g. 2, LT-08245, Vilnius
Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud AB spaustuv Aura, Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas
Interneto svetain: www.ausra.lt
Usakymas 392

Isabel Abedi, gimusi 1967 m.,

trylika met kr tekstus
reklamoms. iuo metu ji viena ymiausi Vokietijoje
vaik ir jaunimo raytoj.
Bestseleris Kudesys
nominuotas 2006 met
Vokietijos jaunimo literatros
premijai, romanas Izola
tapo urnalo Spiegei
skaitomiausia knyga. Autor
su eima gyvena Hamburge.
Foto: Boris-Rostami-Rabet

Beke, ar tu susimstei apie tai, kad galbt Luianas... ne mogus?

A nunarinau galv.
- Ne, - sukudjau. Bet i ties galvojau: taip.
-

Jis vis pasirodo Rebekos akiratyje, tas paslaptingasis vaikinas Luianas,

A
neturintis jokios praeities ir joki prisiminim. Vienintel jo atrama Rebeka, jis sapnuoja j kiekvien nakt. Rebeka nuo pat pirmosios
susitikimo akimirkos pajunta trauk, kurios negali paaikinti. Kad ir kaip
beviltikai abu bando, negali nutolti vienas nuo kito. Nespjus suinoti
bendros paslapties juos iskiria. To padariniai abiem baiss.
Nes tai, kas juodu sieja, yra daugiau nei meil.

Naujas skaitomiausi knyg autors Isabel Abedi romanas.

Magikas.

i ,knJ9U
klubas
Tapkite Knyg klubo nariu!
Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pat
www.knyguklubas.lt