‫‪Pirma pamoka: arabiškas raidynas‬‬ ‫الدرس األول‪ :‬الحروف األبجدية‬

‫‪A. Gramatika‬‬
‫‪1. Arabiškas raidynas‬‬
‫‪Raidės rašyba‬‬ ‫‪Raidės rašyba‬‬ ‫‪Raidės rašyba‬‬
‫‪Izoliuota padėtis‬‬ ‫‪Raidės vardas‬‬
‫‪žodžio gale‬‬ ‫‪žodžio viduryje‬‬ ‫‪žodžio pradžioje‬‬
‫ء‬ ‫‪ - hamza‬ھمزة‬
‫ا‬ ‫ـا‬ ‫ـا‬ ‫ا‬ ‫‪ - ̕alif‬ألف‬
‫ب‬ ‫ـب‬ ‫ـبـ‬ ‫ﺑ‬ ‫‪ - bāʼ‬ﺑاء‬
‫ت‬ ‫ـت‬ ‫ـتـ‬ ‫ﺗ‬ ‫‪ - tāʼ‬ﺗاء‬
‫ث‬ ‫ـث‬ ‫ـثـ‬ ‫ﺛ‬ ‫‪ - ṯāʼ‬ﺛاء‬
‫ج‬ ‫ـج‬ ‫ـجـ‬ ‫ﺟ‬ ‫‪ - ǧīm‬ﺟيم‬
‫ح‬ ‫ـح‬ ‫ـحـ‬ ‫ﺣ‬ ‫‪ - ḥāʼ‬ﺣاء‬
‫خ‬ ‫ـخ‬ ‫ـخـ‬ ‫ﺧ‬ ‫‪ - ḫāʼ‬ﺧاء‬
‫د‬ ‫ـد‬ ‫ـد‬ ‫د‬ ‫‪ - dāl‬دال‬
‫ذ‬ ‫ـذ‬ ‫ـذ‬ ‫ذ‬ ‫‪ - ḏāl‬ذال‬
‫ر‬ ‫ـر‬ ‫ـر‬ ‫ر‬ ‫‪ - rāʼ‬راء‬
‫ز‬ ‫ـز‬ ‫ـز‬ ‫ز‬ ‫‪ - zāʼ‬زاء‬
‫س‬ ‫ـس‬ ‫ـسـ‬ ‫ﺳـ‬ ‫‪ - sīn‬ﺳين‬
‫ش‬ ‫ـش‬ ‫ـشـ‬ ‫ﺷـ‬ ‫‪ - šīn‬ﺷين‬
‫ص‬ ‫ـص‬ ‫ـصـ‬ ‫ﺻـ‬ ‫‪ - ṣād‬ﺻاد‬
‫ض‬ ‫ـض‬ ‫ـضـ‬ ‫ﺿـ‬ ‫‪ - ḍād‬ﺿاد‬
‫ط‬ ‫ـط‬ ‫ـطـ‬ ‫طـ‬ ‫‪ - ṭāʼ‬طاء‬
‫ظ‬ ‫ـظ‬ ‫ـظـ‬ ‫ظـ‬ ‫‪ - ẓāʼ‬ظاء‬
‫ع‬ ‫ـع‬ ‫ـعـ‬ ‫عـ‬ ‫‪ - ‛ain‬عين‬
‫غ‬ ‫ـغ‬ ‫ـغـ‬ ‫غـ‬ ‫‪ - ġain‬غين‬
‫ف‬ ‫ـف‬ ‫ـفـ‬ ‫فـ‬ ‫‪ - fāʼ‬فاء‬
‫ق‬ ‫ـق‬ ‫ـقـ‬ ‫قـ‬ ‫‪ - qāf‬قاف‬
‫ك‬ ‫ـك‬ ‫ـكـ‬ ‫كـ‬ ‫‪ - kāf‬كاف‬
‫ل‬ ‫ـل‬ ‫ـلـ‬ ‫لـ‬ ‫‪- lām‬الم‬
‫م‬ ‫ـم‬ ‫ـمـ‬ ‫ﻣـ‬ ‫‪ - mīm‬ﻣيم‬
‫ن‬ ‫ـن‬ ‫ـنـ‬ ‫ﻧـ‬ ‫‪ - nūn‬ﻧون‬
‫ه‬ ‫ـه‬ ‫ـھـ‬ ‫ھـ‬ ‫‪ - hāʼ‬ھاء‬
‫و‬ ‫ـو‬ ‫ـو‬ ‫و‬ ‫‪ - wāw‬واو‬
‫ي‬ ‫ـي‬ ‫ـيـ‬ ‫يـ‬ ‫‪ - yāʼ‬ياء‬

‫‪1‬‬
2. Fonetika

‫ء‬ …
‫ا‬ balsis, ilgoji a kaip žodyje mažas
‫ب‬ priebalsis b kaip žodyje batas
‫ت‬ priebalsis t kaip žodyje tavo
‫ث‬ priebalsis ṯ kaip angliškajame žodyje three
‫ج‬ priebalsis ǧ kaip anglų kalboje job
‫ح‬ …
‫خ‬ …
‫د‬ priebalsis d kaip žodyje duona
‫ذ‬ priebalsis ḏ kaip anglų kalboje mother
‫ر‬ priebalsis r kaip žodyje ratas
‫ز‬ priebalsis z kaip žodyje zuikis
‫س‬ priebalsis s kaip žodyje saulė
‫ش‬ priebalsis š kaip žodyje šaka
‫ص‬ duslusis garsas ṣ tariamas …
‫ض‬ duslusis garsas ḏ tariamas …
‫ط‬ duslusis garsas ṭ tariamas …
‫ظ‬ …
‫ع‬ …
‫غ‬ …
‫ف‬ priebalsis f kaip žodyje filmas
‫ق‬ …
‫ك‬ priebalsis k kaip žodyje kiemas
‫ل‬ priebalsis l kaip žodyje lietus
‫م‬ priebalsis m kaip žodyje mama
‫ن‬ priebalsis n kaip žodyje namas
‫ه‬ …
priebalsis w kaip anglų kalboje with, taip pat gali būti balse, ilgąja ū,
‫و‬ kaip žodyje būti
priebalsis j kaip žodyje Jonas, taip pat gali būti balse, ilgąja y kaip
‫ي‬ žodyje vyras

2
 3. Raidžių rašybos ypatumai

Arabų kalbos raidyną sudaro 29 pagrindiniai raidžių ženklai. Tarp jų 3 ilgieji balsiai: ‫يا‬
‫ و‬ir 28 priebalsiai, kadangi raidės ‫ي‬ gali būti vartojamos užrašyti priebalsėms y ir w,
taip pat ir ilgosioms balsėms ī ir ū. Arabiškame rašte, kaip pavyzdžiui lietuvių kalboje,
nėra didžiųjų raidžių, kuriomis rašomi nauji sakiniai ir asmenvardžiai.

Arabų raštas yra kursyvinis ir rašomas iš dešinės į kairę. Priklausomai nuo to, ar raidė yra
žodžio pradžioje, vyduryje ar gale skiriasi jos rašyba. Todėl kiekviena raidė turi tris
skirtingas rašybos formas: pradinę, vidurinę ir galinę (palyginkite raidžių rašybą pirmoje
lentelėje). Visos raidės, išskyrus ‫و زرذدا‬ ir yra jungiamos iš abiejų pusių. Šios
šešios įvardintos raidės yra jungiamos tik iš dešinės pusės:
mu ̔allim ‫ُﻣ َعلﱢم‬
kitāb ‫ِكتاب‬
ṣadīq ‫ﺻ ِديق‬ َ
ḏahaba ‫ب‬َ َ‫َذھ‬
ḥarf ‫َﺣرْ ف‬
ḫizāna ‫ِﺧزاﻧة‬
naum ‫ﻧَ ْوم‬
Dar vienas rašybos ypatumas, kai paskui ‫ل‬ seka ‫ا‬, tuomet žodžio pradžioje visada
rašoma ligatūra ‫ال‬, o žodžio viduryje ir žodžio pabaigoje - ligatūra ‫ال‬:
raǧulan ً‫َر ُﺟال‬
lā ‫ال‬

Besimokantiems skaityti arabiškąjį raštą daug atidumo reikalauja diakritiniai
taškai, kurie yra rašomi virš pagrindinio ortografinio ženklo arba jo apačioje.
Pavyzdžiui žodyje ‫ﺑيتنا‬ (baytunā – mūsų namas) yra penkios raidės: ‫ي ب‬
‫ا ن ت‬. Keturios pirmos žodžio raidės turi vienodą pagrindinį ortografinį
ženklą ‫ ٮـ‬ir tarpusavyje yra atskiriamos tik diakritiniais taškais.
4. Balsių žymėjimas
4.1 Ilgieji balsiai

Arabų kalboje skiriama 6 balsinių fonemų - trys trumpieji balsiai ir trys ilgieji balsiai: a
– u – i ir ā – ū – ī. Šie šeši balsiai yra tariami analogiškai kaip ir lietuvių kalboje. Arabų
raštas yra priebalsinis. Tai reiškia, kad raidėmis rašte yra žymimi tik priebalsiai ir ilgieji

3
 balsiai ‫ ا‬- ā, ‫ – ي‬ī ir ‫و‬ - ū, o trumpieji balsiai nėra žymimi. Trumpiesiams balsiams
pažymėti skiriami kiti ortografiniai ženklai – diakritika. Kadangi raidės ir ‫ي و‬
gali būti
kaip balsėmis ū ir ī taip ir priebalsėmis w ir y, jos dėl jų tokios dvigubos vartojimo
savybės labai dažnai vadinamos pusbalsiais:

‫ ا‬ilgoji ā kitāb ‫ِكتاب‬

‫ و‬priebalsis w waraq ‫َو َرق‬
‫ و‬ilgoji ū ḥurūf ‫ُﺣرُوف‬
‫ ي‬priebalsis y yaum ‫يَ ْوم‬
‫ ي‬ilgoji ī ḥadīqa ‫َﺣ ِديقَة‬
Žodžio pradžioje raidės ‫ ي أ‬ir ‫ و‬visuomet yra skaitomos tik priebalsėmis ʼ y ir w:
ʼab ‫أَب‬
yaum ‫يَ ْوم‬
waraq ‫َو َرق‬
‫ ى‬alif maqṣūra ženklas ( ‫ي ى‬ be diakritinių taškų apačioje) yra rašomas visada
tik žodžio gale ir tariamas kaip ā

ʽalā ‫َعلى‬
ʼilā ‫إلى‬ٙ
4.2 Trumpieji balsiai

Arabų kalboje yra trys trumpieji balsiai – a, i, u. Jiems pažymėti naudojami šie
diakritiniai ženklai:

‫ب‬
َ fatḥa trumpoji a - brūkšniukas rašomas virš priebalsio
qamar ‫قَ َمر‬
‫ب‬
ِ kasra trumpoji i - brūkšniukas rašomas po priebalsiu
ṭālib ‫طالِب‬
ُ‫ب‬ ḍamma trumpoji u - mažas ‫ و‬rašomas virš priebalsio
raǧul ‫َرﺟُل‬

4
 5. Dvigarsiai

Arabų kalboje yra tik du dvigarsiai aw ir ay:

naum ‫ﻧَ ْوم‬

bayt ‫ﺑَيْت‬
6. Hamza-rašybos ypatumai

‫ ء‬- tai yra priebalsinė fonema. Ortografinis ženklas ‫ ء‬yra kilęs iš raidės ‫ع‬. Jos tarimą
galima priliginti tarimui žodyje prieiti, kai tarp dviejų balsių i ir e yra išlaikoma nedidelė
pauzė, su tuo skirtumu, kad hamza yra tariama žymiai aiškiau. Kadangi ši raidė buvo į
arabų raštą įvesta reformų eigoje jau po to, kai arabiškasis raštas pilnai susiformavo, jai
nebuvo suteiktas savarankiškosios raidės statutas, bet ji buvo pririšta prie kitų pagalbinių
raidžių. Todėl izoliuotoje padėtyje hamza rašoma retai. Dažniausiai ji yra rašoma viršuje
arba pagalbinės raidės apačoje kaip diakritinis ženklas. Tai reškia, kad ji turi pagrindinį ją
nešamąjį ortografinį ženklą ‫أ‬, ‫ ؤ‬arba ‫ ي( ئ‬be diakritinių taškų apačioje), bet šios raidės
neišreiškia jokio kito garso. Hamzos rašybos taisyklių yra daug. Toliau yra pateiktos tik
pagrindinės taisyklės.

Žodžio pradžioje hamza niekada nėra rašoma izoliuotoje formoje, o ją nešantis

ortografinis ženklas yra visuomet tik ʼalif.

ʼab ‫أَب‬
ʼuḫt ‫أُ ْﺧت‬
ʼilā ‫إلى‬ٙ kaip ir kasra rašoma apačioje, taip pat ir hamza yra išnešama į
apačią, jeigu po jos seka trumpasis balsis i

Žodžio vyduje hamza rašomas virš ‫أ‬, ‫ ؤ‬abra ‫ ئ‬, priklausomai nuo to, koks trumpas
balsis randasi prieš ar po hamzos. Pirmenybę turi visuomet kasra, po to damma ir tik po
to fatha. Tai reiškia jeigu pavyzdžiui žodyje prieš hamzą yra trumpasis balsis u o po
hamzos trumpasis balsis i, hamza bus rašoma virš ‫ ئ‬ir t.t.:

muʼassasa ‫ُﻣ َؤ ﱠﺳ َسة‬

ṭāʼir ‫طائِر‬
suʼāl ‫ﺳ ُْؤال‬
Žodžio gale priebalsis hamza rašomas virš ‫أ‬, ‫ؤ‬ abra ‫ئ‬, priklausomai nuo to, koks
trumpas balsis eina prieš hamzą:

badaʼa َ‫ﺑَ َدأ‬

5
fatiʼa ‫فَتِ َئ‬
ğuruʼa ‫ُﺟر َُؤ‬
Izoliuotoje padėtyje hamza rašoma žodžio viduje arba žodžio gale po ilgojo balsio, tai yra
po ā, ī, ū arba po nevokalizuoto priebalsio:
ʼaṣdiqāʼu ‫أﺻْ ِدقاء‬
hudūʼ ‫ھُ ُدوء‬
barīʼ ‫ﺑَ ِريء‬
šayʼ ‫َﺷ ْيء‬
7. Kiti ortografiniai ženklai

ْ‫ب‬ sukūn Balsio nebuvimas (uždaras skiemuo):

ḥarf ‫َﺣرْ ف‬
ّ‫ب‬ šadda Priebalsio dvigubinimas; šis ženklas yra kilęs iš žodžio ‫ َﺷ ﱠدة‬raidės
‫ش‬, kuris reiškia „sustiprinimas“. Priebalsis gali būti
sudvigubinamas kaip žodžio vyduje, taip ir žodžio gale:
šubbāk ‫ُﺷبﱠاك‬
ʼamm ‫َع ّم‬
‫آ‬ madda Ortografinis ženklas virš alif rašomas vietoj dviejų alif - ‫أَا‬ ir
prailgina ā:
ānisa ‫آﻧِسة‬
ʼal-qurʼān ‫ْالقُرْ آن‬
‫ة‬ tāʼ marbūṭa Tai nėra raidė. Šis papildomas ortografinis ženklas pažymi
moteriškąją giminę ir visada rašomas tik žodžio gale. Sutrumpinant
galūnę tariama gale a. Pilnai tariant galūnę priklausomai nuo žodžio
linksnio ir apibrežtumo/neapibrežtumo tariama – atu/atun
vardininko linksnyje, - ata/atan galininko linksnyje, ir – ati/atin al-
iḍāfa linksnyje:
:
ṭāliba-tun ‫( طالِبة‬mot.g.)
ṭālib-un ‫طالِب‬َ (vyr.g.)

tanwīn –galūnės Kai daiktavardis ar būdvardis būna neapibrėžtoje formoje:

6
 ٌ‫ ب‬-un pažymi vardininko linksnį (kas?)
ً ‫– ﺑا‬an (vyr. g.), ً‫ ة‬-atan (mot. g.) pažymi galininko linksnį (ką?)
‫ب‬
ٍ –in pažymi kilmininko (ko?), naudininko (kam?), įnagininko
(kuo?) bei vietininko (kur? kame?) linksnių galūnes.
waladun ‫َولَ ٌد‬ fatātun ٌ‫فَتاة‬
waladan ً‫َولَدا‬ fatātan ً‫فَتاة‬
waladin ‫َولَ ٍد‬ fatātin ‫فَتا ٍة‬

Šiuolaikinėje, kasdieninėje kalboje tanwin galūnės tariamos retai, net ir oficialioje
bei literatūrinėje kalboje. Taigi, vietoj waladun dažnai tariama walad, o vietoj
fatātun - fatāta. Linksnių galūnės –an/-atan ir –in/atin taip pat vartojamos retai.

Toliau šiame vadovėlyje, pratybų skyriuje, bus naudojamas tik priebalsinis raštas,
tam, kad besimokantys greičiau priprastų prie arabiškų tekstų. Pilnai vokalizuotas
raštas yra panaudotas tik vadovėlio antroje pamokoje, o tolesnėse pamokose tik
gramatikos skyriuose ir pamokų žodynėliuose.

Bendrame šakniniame žodyne vadovėlio pabaigoje taip pat naudojamas tik

priebalsinis raštas. Kaip ir visuose kituose arabų kalbos žodynuose, šalia įrašyta
tik žodžio transkripcija. Pilnai vokalizuotas arabų kalbos raštas naudojamas tik
mokykliniuose vadovėliuose ir religinio pobūdžio raštuose, tai yra Šventasis
Koranas ir Haditai – pranašui Muhamedui priskiriamų veiksmų ir posakių
perdavimai. Tokie tekstai yra pilnai vokalizuojami tam, kad skaitantieji galėtų
išvengti net mažiausių, gal būt ir visai net nereikšmingų klaidų.

8. Svetimžodžiai arabų kalboje

Kaip turi būti rašomi svetimžodžiai arabiškomis raidėmis, tam tikrų bendrų taisyklių nėra.
Tam tikrų sunkumų sudaro tai, kad arabų kalboje nėra daug raidžių, kurios yra lietuvių ar
kitose kalbose, kaip pavyzdžiui raidės v, o, e, p, g, c ir t.t. Kokios nors ne arabiškos
vietovės pavadinimą kartais galima aptikti parašytą keliais skirtingais variantais. Vis dėl
to, galima išskirti keletą bendrai vartojamų rašybos taisyklių.

Vietoj į moteriškąją giminę nurodančią ‫ة‬ vietovių pavadinimuose bei moteriškuose

varduose rašoma ā – : ‫ا‬
Arabiškas vardas Ne arabiškas vardas
Fatima ‫فاطمة‬
ِ Rūta ‫روﺗا‬
Kairas ‫ْالقا ِھرة‬ Sofija ‫ﺻوفيا‬

7
Kadangi arabų kalboje nėra balsių o, e ir ė jų vietoje rašomi ‫ و‬ir ‫ي‬:
Monika ‫ﻣوﻧكا‬
Balsis, kuris yra kirčiuojamas, visuomet žymimas ilgąja ā, ū arba ī:
Kaunas - ْ ‫َك‬
‫اوﻧس‬
Kadangi arabų raidyne nėra tokių priebalsių kaip v, p, g, c, č, ž jie pakeičiami į kitus jiems
panašius priebalsius, pavyzdžiui: v – ‫ف‬, p – ‫ب‬, g – ‫غ‬, ž – ‫ج‬, c – ‫ﺗس‬, č – ‫ﺗش‬.
Vytautas ‫فيتَ ْوﺗَس‬
Petras ‫ﺑِي ْتراس‬
Giedrė ‫ِغي ْدرا‬

Arabų kalboje visi garsai turi būti aiškiai tariami ir nėra neutralizuojami kaip
pavyzdžiui lietuvių kalboje: dirba – dir[p]ti, veža – ve[š]ti. Įpatingai yra svarbu
nuo pat pradžių stengtis aiškiai atskirti ilguosius balsius nuo trumpųjų ir jausti
skirtumą tarp panašių priebalsinių fonėmų, kaip t - ṭ - ṯ, h - ḫ - ḥ, s - ṣ, d - ḍ - ḏ.
Tai yra aiškiai viens nuo kito skiriami garsai! Neaiškiai tardami garsus mes galime
kartais pasakyti priešingai, nei galvojome. Gausybė žodžių, kurie yra fonetiškai
panašūs vienas į kitą bet turintis skirtingą leksninę reikšmę, tai yra vienas iš
svarbiausių arabų kalbos savitumų:

qādim (ateinantis) – qadīm (senas),

qalb (širdis) – kalb (šuo),
naḥla (bitė) - naḫla (palmė),
sabba (įžeisti) - ṣabba (lieti vandenį),
darasa (studiujuoti) – darrasa (dėstyti).

8
9. Transkripcija
Šioje lentelėje yra įvestos arabų kalbos transliteracijos sistemos, kurios naudojamos
vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbos moksliniuose raštuose:

Vokiečių Anglų Prancūzų Rusų

‫ء‬ ʼ ʼ ʼ ʼ
‫ا‬ ā ā ā ā
‫ب‬ b b b б
‫ت‬ t t t т
‫ث‬ ṯ th ṯ arba th с
‫ج‬ ǧ j ǧ дж
‫ح‬ ḥ ḥ ḥ х
‫خ‬ ḫ kh ḫ arba kh х
‫د‬ d d d д
‫ذ‬ ḏ dh ḏ arba dh з
‫ر‬ r r r p
‫ز‬ z z z з
‫س‬ s s s c
‫ش‬ š sh š arba ch ш
‫ص‬ ṣ ṣ ṣ с
‫ض‬ ḍ ḍ ḍ д
‫ط‬ ṭ ṭ ṭ Ṭ
‫ظ‬ ẓ ẓ ẓ з
‫ع‬ ʻ ʻ ʻ ʻ
‫غ‬ ġ gh ġ arba gh Ғ
‫ف‬ f f f ф
‫ق‬ q q q Ḳ
‫ك‬ k k k к
‫ل‬ l l l л
‫م‬ m m m м
‫ن‬ n n n н
‫ه‬ h h h х
‫و‬ w, ū w, ū w, ū в
‫ي‬ y, ī y, ī y, ī я

9
 Arabiškomis raidėmis iki šiol taip pat rašoma:

Irane - Farsi kalba

Afganistane – Farsi, Puštų kalba
Pakistane, Indijoje - Urdų kalba
Irane, Irake ir Sirijoje – Kurdų
Kurd kalba
Kadangi arabų kalboje nėra nė tokių garsų kaip p, č, ž, g, v - nėra ir tokių
toki raidžių, kurios
galėtų pažymėti ti šiuos garsus. Todėl
Tod kitose kalbose, turinčias šiuos garsus ir naudojančias
naudojan
arabiškąjį raštą buvo įvestos „naujos“ raidės,
raid s, o tiksliau tariant, papildomi
papi diakritiniai
ženklai, pavyzdžiui:
p- ‫ݒ‬ č- ‫ݘ‬ ž– ‫ژ‬ v– ‫ڤ‬ g- ‫گ‬
III a. po Kristaus arabų nabatėjai
nabat perėmė šią rašto sistemą iš aramėjų
aramė ir ją patobulino.
Seniausi arabiški įrašai
rašai yra datuojami VI a. Šie užrašai turi daug panašumų
panašum su nabatėjų
raštu. Įdomu
domu yra ir tai, kad iš aramėjų
aram nabatėjų perimtas raštas nuo pat pradžiu neturėjo
netur
ų.. Net ilgieji balsiai nevisada buvo žymimi. Tai reiškia, kad raidėms
jokių diaktrinių ženklų. rai
‫ ب ت ث ن ي‬pažymėti
ėti jie turėjo raid ‫ج ح‬
tur tik vieną ortografinį ženklą.. Taip pat ir šios raidės
‫خ‬, ‫د ذ‬, ‫ر ز‬, ‫س ش‬, ‫ص ض‬, ‫ط ظ‬, ‫ع غ‬, ‫ ف ق‬beskaitant buvo daugiaprasmės. daugiaprasm
Diakritiniai ženklai buvo vartojami labai retai. Tokį
Tok tekstą galėjo
jo perskaityti tik tas, kuris
prieš tai buvo pats užrašęs
užrašęs arba tas tekstas jau buvo žinomas. Pavyzdžiui tokius užrašus
vartodavo arabų prekeiviai kaip atmintinę.
atmintin Tik atėjus
jus islamui ir atsiradus būtinybei
b
Koran VII a. pabaigoje į arabų raštą palaipsniui buvo įvesti
raštiškai užfiksuoti Koraną
pagalbiniai diakritiniai ženklai tam, kad skaitant musulmonų
musulmon šventajį raštą nekiltų jokio
daugiaprasmiškumo. Taip atrodė
atrod vienas iš pirmųjų užrašytų Korano fragmentų,
fragment kuriame
panaudoti tik keletas diakritinių
diakritini taškų:

Arabiški skaičiai

10
0 ٠ ‫ﺻ ْفر‬ ِ ṣifr Taip vadinami pas mus vartojami arabiški
1 ١ ‫اﺣد‬ِ ‫َو‬ wāḥid skaitmenys į mūsų kultūrą yra atkeliavę iš

‫اِ ْﺛنا ِن‬

arabų šalių. Arabai perėmė juos iš Indijos. Tik
2 ٢ iṯnāni XII amžiaus viduryje arabų raštuose mes
3 ٣ ‫ﺛَالﺛَة‬ ṯalāṯa randame pirmus indiškų skaitmenų įrodymus.

4 ٤ ‫أَرْ ﺑَ َعة‬ ʽarbaʼa

5 ٥ ‫َﺧ ْم َسة‬ ḫamsa
6 ٦ ‫ِﺳتﱠة‬ sitta
Arabiškas raštas yra rašomas iš dėšinės į kairę.
7 ٧ ‫َﺳ ْب َعة‬ sabʼa Bet samplakiniai skaitmenys atvirkščiai, iš
kairės į dešinę: 12 – ١٢,
8 ٨ ‫ﺛَماﻧِيَة‬ ṯamāniya
345 – ٣٤٥.
9 ٩ ‫ﺗِ ْس َعة‬ tisʽa
10 ١٠ ُ‫َع َش َرة‬ ʽašara

‫ا‬ 1
‫ض‬ 800

‫ب‬ 2
‫ط‬ 9

‫ت‬ 400
‫ظ‬ 900 Arabiškosios raidės taip pat turi ir skaičių
reikšmę. Tokie skaičiai vartojami tokiu pat
‫ث‬ 500
‫ع‬ 70 principu, kaip pas mus romėniški skaičiai:

‫ج‬ 3
‫غ‬ 1000
11 – ‫اى‬, 45 – ‫ھم‬, 109 - ‫قط‬
‫ح‬ 8
‫ف‬ 80

‫خ‬ 600
‫ق‬ 100

‫د‬ 4
‫ك‬ 20

‫ذ‬ 700
‫ل‬ 30 Šioje lentelėje raidžių eiliškumas pagal
greta nurodytus skaičius atspindi anų laikų
‫ر‬ 200
‫م‬ 40
aramėjų raidyną.
‫ز‬ 7
‫ن‬ 50

‫س‬ 60
‫ه‬ 5

‫ش‬ 300
‫و‬ 6

‫ص‬ 90
‫ى‬ 10

11
 ‫‪B. Pratimai‬‬

‫‪1. Sujunkite raides į žodžius:‬‬

‫أ ‪ +‬ب‪ ،‬أ ‪ +‬ن ‪ +‬ا‪ ،‬أ ‪ +‬ن ‪ +‬ت‪ ،‬ب ‪ +‬ي ‪ +‬ت‪ ،‬ا ‪ +‬ب ‪ +‬ن‪ ،‬ب ‪ +‬ن ‪ +‬ت‬ ‫‪(1‬‬

‫أ ‪ +‬خ‪ ،‬أ ‪ +‬خ ‪ +‬ت ‪ ،‬ن ‪ +‬ح ‪ +‬ن‪ ،‬ت ‪ +‬ح ‪ +‬ت‬ ‫‪(2‬‬

‫د ‪ +‬ا ‪ +‬ر‪ ،‬ج ‪ +‬د ‪ +‬ي ‪ +‬د‪ ،‬أ ‪ +‬و‪ ،‬د ‪ +‬ج ‪ +‬ا ‪ +‬ج‪ ،‬أ ‪ +‬د ‪ +‬ر ‪ +‬ي‬ ‫‪(3‬‬

‫د ‪ +‬ر ‪ +‬س‪ ،‬ص ‪ +‬ح ‪ +‬ي ‪ +‬ح‪ ،‬ص ‪ +‬ب ‪ +‬ا ‪ +‬ح‪ ،‬ش ‪ +‬خ ‪ +‬ص‬ ‫‪(4‬‬

‫غ ‪ +‬د ‪ +‬ا‪ ،‬ف ‪ +‬ي‪ ،‬ص ‪ +‬د ‪ +‬ي ‪ +‬ق‪ ،‬ك ‪ +‬ي ‪ +‬ف‪ ،‬ا ‪ +‬ل ‪ +‬آ ‪ +‬ن‪،‬‬ ‫‪(5‬‬
‫ط ‪ +‬ا ‪ +‬ل ‪ +‬ب‪ ،‬ر ‪ +‬ج ‪ +‬ل‪ ،‬ك ‪ +‬ب ‪ +‬ي ‪ +‬ر‪ ،‬ص ‪ +‬غ ‪ +‬ي ‪ +‬ر‪،‬‬
‫ط ‪ +‬و ‪ +‬ي ‪ +‬ل‪ ،‬ح ‪ +‬ا ‪ +‬ل‪ ،‬ش ‪ +‬ك ‪ +‬ر ‪ +‬ا‪ ،‬ت ‪ +‬ع ‪ +‬ر ‪ +‬ف‬

‫م ‪ +‬ت ‪ +‬ر ‪ +‬ج ‪ +‬م‪ ،‬أ ‪ +‬ن ‪ +‬ت ‪ +‬م‪ ،‬ن ‪ +‬ع ‪ +‬م‪ ،‬ه ‪ +‬ذ ‪ +‬ا‪،‬‬ ‫‪(6‬‬

‫ا ‪ +‬س ‪ +‬م‪ ،‬م ‪ +‬ع‪ ،‬ه ‪ +‬ن ‪ +‬ا ‪ +‬ك‪ ،‬م ‪ +‬ع ‪ +‬ل ‪ +‬م ‪ +‬ة‪،‬‬
‫غ ‪ +‬ر ‪ +‬ف ‪ +‬ة‪ ،‬ه ‪ +‬ذ ‪ +‬ه‪ ،‬ق ‪ +‬ه ‪ +‬و ‪ +‬ة‪ ،‬ق ‪ +‬ص ‪ +‬ي ‪ +‬ر‪،‬‬
‫ت ‪ +‬ل ‪ +‬م ‪ +‬ي ‪ +‬ذ ‪ +‬ة‪ ،‬م ‪ +‬د ‪ +‬ي ‪ +‬ن ‪ +‬ة‪ ،‬ق ‪ +‬د ‪ +‬ي ‪ +‬م‪،‬‬
‫ه ‪ +‬ل‪ ،‬م ‪ +‬ن‬
‫ب ‪ +‬ئ ‪ +‬ر‪ ،‬ه ‪ +‬د ‪ +‬و ‪ +‬ء‪ ،‬ج ‪ +‬ز ‪ +‬ء‪ ،‬ب ‪ +‬ر ‪ +‬ي ‪ +‬ء ‪،‬‬ ‫‪(7‬‬
‫م ‪ +‬ا ‪ +‬ء‪ ،‬س ‪ +‬ؤ ‪ +‬ا ‪ +‬ل‪ ،‬إ ‪ +‬م ‪ +‬ر ‪ +‬أ ‪ +‬ة‪ ،‬ع ‪ +‬ا ‪ +‬ئ ‪ +‬ل ‪ +‬ة‪،‬‬
‫أ ‪ +‬ص ‪ +‬د ‪ +‬ق ‪ +‬ا ‪ +‬ء‪ ،‬ط ‪ +‬ا ‪ +‬ئ ‪ +‬ر ‪ +‬ة‪،‬‬
‫س ‪ +‬أ ‪ +‬ل‪ ،‬س ‪ +‬ؤ ‪ +‬ا ‪ +‬ل‪ ،‬م ‪ +‬ف ‪ +‬ا ‪ +‬ج ‪ +‬أ ‪ +‬ة‪،‬‬
‫ا ‪ +‬ل ‪ +‬ن ص ‪ +‬ب ‪ +‬ا ‪ +‬ح ا ‪ +‬ل ‪ +‬خ ‪ +‬ي ‪ +‬ر‪ ،‬م ‪ +‬س ‪ +‬ا ‪ +‬ء‬ ‫‪(8‬‬

‫‪ +‬و ‪ +‬ر‪ ،‬ا ‪ +‬ل ‪ +‬س ‪ +‬ل ‪ +‬ا ‪ +‬م ع ‪ +‬ل ‪ +‬ي ‪ +‬ك ‪ +‬م‬

‫‪12‬‬
‫‪1. Perskaitykite skiemenis ir žodžius:‬‬

‫ﺑاب؛‬
‫ب ـ بُ ‪ ،‬ﺑا ـ ﺑي ـ ﺑو
َ‬ ‫بـ ِ‬ ‫‪َ (1‬‬
‫‪َ (2‬ن ـ ِن ـ ُن‪ ،‬ﻧا ـ ﻧي ـ ﻧو
ﻧابُ ‪ ،‬ﺑِنا؛‬
‫ت
ﺑَنات؛‬ ‫تـ ُ‬ ‫تـ ِ‬ ‫‪ (3‬ﺗا ـ ﺗي ـ ﺗو‪َ ،‬‬
‫ي ـ ي
ياﺑان؛‬ ‫يـ ُ‬‫‪ (4‬يا ـ يو ـ يي‪َ ،‬‬
‫ث
ﺛاﺑِت؛‬ ‫ثـ ُ‬ ‫ثـ ِ‬ ‫‪ (5‬ﺛا ـ ﺛي ـ ﺛو‪َ ،‬‬
‫‪ (6‬ھا ـ ﺣا ـ ﺧا ـ ﺟا
ﺣاج‪ ،‬ھاج؛‬
‫ﺣين؛‬
‫‪ (7‬ھي ـ ﺣي ـ ﺧي ـ ﺟي
َ‬
‫‪ (8‬ھو ـ ﺣو ـ ﺧو ـ ﺟو
ﺟوخ؛‬
‫‪ (9‬ﺳا ـ ﺷا‪ ،‬ﺳي ـ ﺷي‪ ،‬ﺳو ـ ﺷو
ﺳوس؛‬
‫‪ (10‬ﺻا ـ ﺿا‪ ،‬ﺻي ـ ﺿي‪ ،‬ﺻو ـ ﺿو
ﺻيني؛‬
‫ظن؛‬‫‪ (11‬طا ـ ظا‪ ،‬طي ـ ظي‪ ،‬طو ـ ظو
طيب‪َ ،‬‬
‫‪(12‬عا ـ غا‪ ،‬عي ـ غي‪ ،‬عو ـ غو
َغض؛‬
‫‪ (13‬فا ـ قا ـ كا‪ ،‬في ـ قي ـ كي‪ ،‬فو ـ قو ـ كو
قِف‪ ،‬كاف‬
‫‪ (14‬ال ـ ﻣا‪ ،‬لي ـ ﻣي‪ ،‬لو ـ ﻣو
لَم‪ ،‬ﻣال؛‬
‫‪ (15‬دا ـ ذا‪ ،‬را ـ زا
دار‪َ ،‬رذاذ؛‬
‫‪ (16‬دو ـ ذو‪ ،‬رو ـ زو
رُز؛‬
‫‪ (17‬دي ـ ذي‪ ،‬ري ـ زي
َذري؛‬
‫‪ (19‬وا ـ وي
واو؛‬
‫‪ (20‬أَم ـ أُم ـ إن ـ اِس
أﻣا َم‬

‫‪13‬‬
 ‫‪2. Perskaitykite žodžius:‬‬

‫‪َ (1‬و‪َ ،‬ﻣا‪ ،‬فِي‪َ ،‬ﻣ ْن‪َ ،‬ﻣ َع‪ ،‬ال‪ِ ،‬ﻣ ْن‪ ،‬أَ ٌخ‪ ،‬أَبٌ ‪ ،‬ھَلْ ‪ ،‬أُ ﱞم‪ ،‬أَ ْم‬
‫ت‪ ،‬ﻧَ َع ْم‪َ ،‬ﺧا ٌل‪،‬‬ ‫ت‪ ،‬أُ ْﺧ ٌ‬‫ت‪ ،‬أَ ْﻧ َ‬
‫ْت‪َ ،‬دارٌ‪َ ،‬غداً‪َ ،‬درْ سٌ ‪ ،‬ﻧَحْ ُن‪ ،‬أَ ْﻧ ِ‬ ‫‪ (2‬ﺑَي ٌ‬
‫ْف‪ ،‬أَﻧَا‪ ،‬ھَ َذا‪ ،‬ھَ ِذ ِه‪َ ،‬ولَ ٌد‪ ،‬اِ ْﺳ ٌم‪َ ،‬ﺳ ْھ ٌل‬ ‫ت‪َ ،‬كي َ‬ ‫اِﺑ ٌْن‪ ،‬ھُنَا‪ ،‬إِلَى‪ ،‬قَلَم‪ ،‬ﺑِ ْن ٌ‬
‫ﺻ ِغيرٌ‪،‬‬ ‫طالِبٌ ‪َ ،‬ﺟميل‪ُ ،‬غرْ فَةٌ‪َ ،‬‬ ‫ط ِويلٌ‪َ ،‬‬ ‫ق‪ُ ،‬ﺷ ْكراً‪َ ،‬‬ ‫ﺻ ِدي ٌ‬‫‪ُ (3‬ﻣ ِديرٌ‪َ ،‬‬
‫ك‬‫ط ﱞي‪َ ،‬ﺟ ِدي ٌد‪ُ ،‬ﺷبﱠا ٌ‬ ‫اك‪ ،‬قَ ِدي ٌم‪ِ ،‬كتَابٌ ‪ ،‬آﻧِ َسةٌ‪ُ ،‬ﺷرْ َ‬ ‫ين‪ ،‬ھُنَ َ‬ ‫ُﻣ َعلﱢ ٌم‪َ ،‬ﺣ ِز ٌ‬
‫طبِيبٌ ‪َ ،‬عالِ ٌم‪ِ ،‬ﻣ ْھنَة‬ ‫طبﱠاخ‪ ،‬فَنان‪َ ،‬‬ ‫َ‬
‫طالِبَةٌ‪َ ،‬ﻣ ِدينَةٌ‪َ ،‬ﺣ ِديقَةٌ‪ُ ،‬ﻣ َعلﱢ َمةٌ‬ ‫‪ (4‬ﺗِ ْل ِمي ٌذ‪ُ ،‬ﻣجْ تَ ِھ ٌد‪ُ ،‬ﻣتَرْ ِﺟ ٌم‪َ ،‬‬
‫دان‪ ،‬أَألَﺑ َْج ِديﱠةُ‪ُ ،‬ﻣتَ َز ﱢو َﺟةٌ‬
‫‪ (5‬أَ ْلقُرْ آن‪ْ ،‬أل َوالِ ِ‬
‫أل‪ ،‬ﺟ ُْز َء‪،‬‬ ‫‪ (6‬ﺳ ُْؤالٌ‪ ،‬أَﺻْ ِدقَا ُء‪ ،‬ﻣاء‪ ،‬ھُ ُدوء‪َ ،‬ﻣسْؤول‪ ،‬أﺻْ ِدقاء‪َ ،‬ﺳ َ‬
‫اﺟأَة‬
‫لِقَاء‪ ،‬إ ْﻣ َرأَة‪ ،‬ﺳائِق‪ ،‬طائِرة عائِلَة‪َ ،‬ﻣساء‪ُ ،‬ﻣفَ َ‬
‫ﺻبَا ُح ْال َخي ِْر‪َ ،‬ﻣ َسا ُء ْال َخي ِْر‪ ،‬أَ ْھالً و َﺳ ْھالً‬
‫‪ (7‬السﱠال ُم َعلَ ْي ُك ْم‪َ ،‬‬
‫‪3. Įsidėmėkite pirmojo pratimo žodžius ir perskaitykite juos be diakritinių vokalizavimo‬‬
‫‪ženklų:‬‬

‫طالب‪ ،‬قديم‪ ،‬ﻣدينة‪ ،‬أب‪ ،‬ال‪ ،‬ﻣن‪ ،‬ﻣعلّم‪ ،‬أم‪ ،‬اﺳم‪ ،‬أﻧا‪ ،‬أﺧت‪،‬‬
‫ھل‪ ،‬ﺑيت‪ ،‬ﻣع‪ ،‬ھناك‪ ،‬ﺑنت‪ ،‬ﻧحن‪ ،‬ﺷكرا‪ ،‬ﻣعلّمة‪ ،‬ﻧعم‪ ،‬ﺟديد‪،‬‬
‫في‪ ،‬غرفة‪ ،‬اﺑن‪ ،‬ﺻديق‪ ،‬درس‪ ،‬طويل‪ ،‬ھذه‪ ،‬إﻣرأة‪ ،‬ﺑنت‪،‬‬
‫كتاب‪ ،‬ﺣديقة‪ ،‬ﺳائق‪ ،‬القرآن‪ ،‬أھال و ﺳھال‬
‫‪4. Perskaitikite šiuos svetimžodžius:‬‬

‫راطيَة‪ ،‬إِ ْﺛنولوﺟيّة‪ُ ،‬د ْكتُورة‪،‬‬

‫ُك ْمبيُوﺗَر‪ ،‬أَيْس ْكريم‪ ،‬ﺑَ ْل ُكون‪ِ ،‬دي ُم ْق ِ‬
‫ت‪ُ ،‬كوكا ُكوال‪ ،‬ﺗِلِ ْف ِزي ْ‬
‫ُون‪ ،‬ﺑِي ْتزا‬ ‫إ ْﻧتَرْ ﻧَ ْ‬

‫‪14‬‬
‫‪5. Perskaitykite ir palyginkite, kaip rašomi ne arabiškų miestų bei šalių pavadinimai:‬‬

‫لتواﻧيا‬ ‫فيلنيوس‬
‫إطاليا‬ ‫روﻣا‬
‫فرﻧسا‬ ‫ﺑاريس‬
‫إﺳباﻧيا‬ ‫ﻣدريد‬
‫ﺑولندا‬ ‫وارﺳو‬
‫روﺳيا‬ ‫ﻣوﺳكو‬
‫اﻧجلترا‬ ‫لندن‬
‫الﺗفيا‬ ‫ريغا‬
‫أكراﻧيا‬ ‫كييف‬
‫ﺗشيلي‬ ‫ﺳاﻧتياغو‬
‫الھند‬ ‫ﻧيودلھي‬
‫الياﺑان‬ ‫طوكيو‬
‫األرﺟنتين‬ ‫ﺑوينس أيرس‬
‫أﻣريكا‬ ‫واﺷنطن‬
‫كاليفورﻧيا‬ ‫لوس أﻧجليس‬
‫كندا‬ ‫أوﺗاوا‬
‫أﺳتراليا‬ ‫كاﻧبرا‬
‫ليبيا‬ ‫طراﺑلس‬
‫ﺑاكستان‬ ‫إﺳالم أﺑاد‬
‫العراق‬ ‫ﺑغداد‬
‫ﺳوريا‬ ‫دﻣشق‬
‫األردن‬ ‫عمان‬
‫السودان‬ ‫الخرطوم‬

‫‪Korano eilės laivo formos kompozicijoje su aiškiai išryškinta raide‬‬ ‫و‬

‫‪15‬‬
16