1

Bruknels sapnas Mjuziklas maiesiems (Mikas. kyri, monotonika lietaus melodija.) Bruknel: Sveiki vaikai. Mano vardas Bruknel.Taip Drevinukas mane pavadino. O Drevinukas mano senelis. A po giri vaiktinju oleles renku. vrelius olelm gydau nuo vis lig. O dabar va, lyja jau daugel dien. I nameli niekur nebeieinu. Kiek dar gali lyti? Galo nematyti. Visai orai pabiuro. Turbt dangus prakiuro?! Vaje, vaje! ( slepiasi po egle) Apsigobs maiu atleivoja Mekinas. Mekis (dainuoja): Lyja, lyja, lyja, lyja. Lyja - nenustoja! lapias mano rudas kailis Ir imirk kojos. Priedainis: Dl prakeito to lietaus, Bits nenea medaus. Vis mnes po mik Kaip lapia vita bastaus! Tas lietus jau kyrjo! O kad j kur galas! Kur tik koj bestatytum, Pliumpteli bal. Priedainis: Dl prakeikto .. bastaus! Jeigu sauls nesulauksim, Vandeny, kaip uvys plauksim. Ojojoj, jojoj! (nueina).

(atuoliuoja Varl) Varl (dainuoja): Kaip smagiai lietutis lyja Kva , kva, kva Varls vandens nebijo Kva, kva, kva. Tegu, tegu sau lyja, Varl vandens nebijo. Varl vandens nebijo. Kva, kva, kva Kai buvau maa varlyt, Man dainuodavo mamyt. Tos dainels apie liet Ligi iol nepamirau. (oka) Lyja, lyja lietus Per karaliaus pietus. Karalien verkia, Karaliukai knarkia. (Ilenda Drevinuko galva i drevs) Bruknel: Ko tu dabar diaugiesi, kvailute? itiek dien nesirodo saulut! Jei ir toliau taip be perstojo lis, emje vietos sausos nebeliks!! Varl (dainuoja): Tegu tegu sau lyja Varl vandens nebijo! Varl vandens nebijo! Kva, kva, kva Bruknel: Varliuk kvailiuk straksi, kvaksi ir nemato kas dedasi. Baisu pagalvoti kas bus. Kas bus, kai taip susimai em ir dangus. Geriau jau a apie tai negalvosiu. Geriau po

egls aka pamiegosiu. Pasiskaitysiu dar pasak prie tai...Tikiuosi umigsiu greit ir kietai. (Bruknel skaito balsu) Gyveno karalius ir karalien. Karalius ijojo kar. Karalienei gim snus. Pakviet gerj laum krikto moias. Geroji laum padovanojo vaikeliui kaktoje saul, pakauyje mnul, i ali po vaigd. Supyko piktoji laum paiupo vaikel, djo stiklin bakel ir paleido ant jr mari. (Bruknel pradeda iovauti. Balsas silpsta. Pasigirsta lopins melodija.) Nuplauk bakel iki kaimelio ir vejas pa (Gongas. Dekoracija keiiasi. Jros dugnas. Melodija liejasi plaiai, paslaptingai. Bruknel plaukia ir stebisi.) Bruknel: Kaip ia drgna, vsu. Ir i kur tie keisti augalai? Akmenliai, uvyts? Kurgi a patekau po galais? Ir vaikuiai ,va, mane iri! Negi a akvariume atsiduriau? (kikena) Atsiranda Varl Kuakuaka Bruknel (apsidiaugusi): Sveika, gyva, Varlyte, smagu tave matyti! Kuakuaka: A ne varlyt, O super vaigd! A - keturkoj uvis. Mano vardas Kuakuaka. A vandenyno Mis. Visos jros vaigds blanksta prie mane. Bruknel: Palauk, dar neseniai tave maiau ar ne? A dejavau, kad nenustoja lyti, o tu kvaksjai ir diaugiais, varlyte. Kuakuaka (dainuoja): Kokia grai tu, Kuakuaka, Visi man sako, Visi taip neka. Graiais blizguiais

Mane dabina. Ir pavadino Mis Vandenynas. Esi graiausia , Kuakuaka, Visi man sako, Visi taip neka. Bruknel: Tu gi, miko pelkj gyveni. K tu ia , varlyte, vaidini? (Gongas. Atsiranda Mekis) Bruknel: Mekine, Rudnosi, labas. Mekis: Labas, Bruknele, labas. Bet a jau nebe Mekis, o misteris Krabas. Lietuvikai tai reikia ponas su kapitono kepure ant ono. Bruknel: Meki, biiuli, nustok. Varl kvailioja, tai nors tu nekvailiok! Mekis: Girdi, Kuakuaka, k ta Bruknel neka?! (dainuoja) A jros gyvis deimtkojis Ir jos dugnu ramiai ropoju. O kai suspausiu nyplm nos, K reikia Krabas suinosi?! Kara barab krab, krab, Kara barab krab, krab, A deimtkojis, deimtkojis, A deimtkojis jros vys. O yes!!! Bruknel: Buvo Mekinas Rudnosis, o dabar jis vys. Kas ia dedasi? Nesuprantu, dievai. Mekis Krab: Tu jai paaikink, Kuakuaka, kaip mes visi ionai patekom. O a, atleiskite, skubu, turiu ioki toki darb. Kara barab krab krab (dainuodamas nuropoja) Bruknel: Na , sakyk, paaikink greiiau. Kur a esu ir kodl ia patekau? Varl: Bruknele, tu stebini mane! Negi nematai, kad mes jros dugne. O ta jra neturi krant. Bruknel: Jra neturi krant?! Nieko nebesuprantu!

Varl: Kol tu miegojai po egle palindus, lijo tol, kol em utvind. Pyl lietus daugyb dien ir em pavirto jros dugnu. Bruknel: Tai kaip mes gyvensim be giri ali, be iulbani pauki ir lauko gli. Su viskuo, kas buvo brangu isiskirsim, visi altakraujais gyvnais pavirsim. (verkia) Varl: Ko tu ,Bruknele, kremtiesi? Aarom sau nepadsi. Pavelk, kokia jros gelm spalvinga! ia niekad nelyja ir niekad nesninga. Kiek daug akmenuk, kriauklyi, blizgui. Gyvendama pelkj grauole nebiau. Bruknel: Ne, ne, tu mans nepaguosi, varlyte. Tau rpi blizguiai ir graios kriauklyts, o a negaliu be medi ali, be sauls viesos gyvent negaliu. Varl: Deja, neinau kuo tau padti. Galiu pas karali tave palydti. Plauk paskui mane, a tau rodysiu keli.Rykliams dantis nepaklik, Bruknele! (Muzika. Plaukimo pantomima.) Soste sdi Mekis - Jr karalius. Bruknel (juokiasi): Ot, tai dyvai, po paraliais, Mekis vanden karalius!? Mekis: Klaupkis ant keli prie jros karali! A ia valdovas, mergele, inok! Ir prie valdov kvailai neburnok! Bruknel: Atleisk man, karaliau, apsirikau. Daugiau su tavim nebedrsiu juokaut. Mekis: Galsi juokauti kai tau bus leista. Sakyk, kas esi ir ko atjai ia?. Bruknel: Mano vardas, karaliau, Bruknel.Taip pavadino mane senelis. A mike gyvenu oleles renku, vrelius olelm gydau nuo vis lig. Sakyk man, karaliau, kas ia atsitiko, kad ydinios ems daugiau nebeliko? Kodl, sakyk, lijo daugyb dien ir em pavirto jros dugnu? Mekis (reitatyvu): Tu jau suaugus, o dar neinai, K privalo inoti visi: Nuo sauls kaitros igaruoja vanduo Ir virsta lietaus debesim. Saul buvo per daug karta,

Jinai ia viskuo kalta! Dabar kuriam laikui saulut bus altoj gelmj paslpta! O mons, kurie emj gyveno Sakydavo: Po ms nors ir tvanas! Tai ne juokais pykino mane. Tegu dabar jie pagyvens dugne. Bruknel: A suprantu. Bet iklausyk, karaliau: Nei mons, nei paukteliai, nei vreliai, Nei gls, nei medeliai, nei olyts, Musels, vabalai ir skruzdelyts, Jokia gyvyb, tu inai, karaliau, Be sauls ilumos gyvent negali. Tie, kurie gyvena emj, Vandeny negali bti! A praau tavs, karaliau, Ivaduok, paleisk saulut! Mekis (susimsto): Tokia kalba sugraudinai tu ird mano, nors a valdovas viso okeano. Pasakysiu a tau labai atvirai Vandens Karalystj ne viskas gerai. ia gyventi ramu. Esam sots, turtingi, bet gyvenimas slenka nuobodiai ir tingiai. altakraujai gyvnai per daug abejingi! Jie tik valgo ir tyli. Ir ninieko nemyli. Js emj linksmiau! Net ir lygint neverta. Gal mes su tavim va taip susitarkim. Tuoj a dukter savo pakviesiu ionai. Niekada, niekada nesiypso jinai. Jeigu tu sugebsi pralinksminti j, a tau paadu - saul vl vies danguje. (ploja rankomis, ateina Varl - Medza) Bruknel: Sveika, vanden karalaite, sveika! Medza (verklena): A a. a Mekis: Na, ko to nori? Ko tu dabar verki? Savo vard ms vieniai Bruknelei pasakyk. Medza: Me - me - me (bliauna) Mekis: O varge, tu mano! Sakyk nemekenk! Medza: Me - e - d - - za Bruknel: Ko gi panel Medza tokia lidna? Medza (dainuoja): Todl, kad a glena, glena kaip kisielius,

Todl, kad a kaip mat itirpti galiu. Todl, kad a bijau net savo elio, Todl a nuolatos drebu ir tyliu. Nuo pat maens mans nekalbino niekas Nuo pat maens buvau vis viena ir viena. Viena danai verkiau kur nors pasislpus, Todl dabar tokia kaip kisielius glena Bruknel: Nejaugi niekada nesiypsojai? Medza: Ne, a Bruknel: Ir pasak neteko tau girdt? Medza: Ne, a Bruknel: Pabandysiu tau pasekti pasakl, pabandysiu tau dainel padainuot. Gal tada tu pirmkart nusiypsosi, gal nustosi tu verklent ir aimanuot. Klausyk. Turjo tvas tris snelius. Vienas buvo kvailas. Kitas trenktas, o treias visai be proto. Turjo tie sns autuvus. Vienas autuvas buvo surdijs, kitas suls, o treio autuvo vamzdis buvo kaip kablys. Ijo kart tie sns pamedioti ir pamat tris sis. Viena buvo balta, kita kaip puta, o treia kaip sniegas. ov jie visi trys. Vienas nepataik, kitas pro al praov, o treias vos sau kakton nepataik. Nuplauk sys tolyn. Broliai puol jas vytis. Ant kranto guljo trys valtys. Viena buvo kiaura, kita skylta, o treia visai be dugno. Sdo jas broliai s vytis. Tai vienas nuskendo, kitas prigr, o treias priburbuliavo. - Na, Medza, ar patiko tau? Medza: A ne-la-bai su-pra-tau Bruknel: Nieko, nieko Tau dainel padainuoti pabandysiu. Gal tavam veide el isklaidysiu? (Bruknel dainuoja juoking dainel) Po olynus, po vdrynus, po eglynus, po berynus ganiau marg borul ir sudjau dainul: Pried. An dran cika cele Mise ase kumpacele Mise a, mise b

Mise ase kumpace. Dainul nuringavo, dain varna pasigavo, pasigavus udainavo, net ilai pamlynavo. Pried. An dran ir t. t. Dabar ir js padkite man, vaikai. Visi kartu pralinksminkim Medz! (Bruknel, Medza, Karalius aidia kartu su vaikais) Mekis (Karalius): Tikras stebuklas! K a matau! Dukrel juokiasi! Bruknele, dkoju tau! K paadjau, taip ir turi bti. Tuojau paliepsiu ilaisvinti saulut. Bruknel: Ai tau, valdove, ai. Mekis ( Karalius): Medza, dukrele, pavaiink ms svei. Medza: Greit ivirs virja vlio sriub tau. Gal tokios neteko niekada ragaut. (Bruknel lieka viena) Bruknel: Kai karalius saul I gelmi paleis, Pasipuo vl em Apdarais aliais. O kaip bus man linksma, Kaip smagu man bus, Kai namo sugriu mylimus mikus! (Gongas. Bgno garsai. Rytietika melodija. Dekoracija keiiasi. Dykuma) Bruknel: Bet kodl taip karta? Net prakaitas pila. Kartas smlis burnoje ir koj padai svyla?! Kurgi dingo jros dugnas? Akmenukai, kriaukls, uvys? Karta taip, tarytum biau atsisdus ant keptuvs (Dainuodami rytietik melodij ateina Dumba Jumba su savo verge Samba Bamba) Bruknel : I kurgi Js ia atsiradot? K reikia itas maskaradas?

Dumba Jumba (rodo vergei Bruknel): Ahala byly dama, byrdy dyrdy halama Samba Bamba (Bruknelei): Dumba Jumba nesuprasti tavo kalb ni, ni, ni. Tu sakyti, a iversti, k jis sako - tau sakyt. Bruknel: O kas jis toks, tas Dumba Jumba ir k jis ten panosj bumba? Samba Bamba: Dumba Jumba yra dykumos eimininkas. Kartas saul ir smlis Dumbai Jumbai patinka. Dumba Jumba: Hala bam, dum, urum burum brum. Samba Bamba: Dumba Jumba nori klausti kur tu, mogau, gyveni. Ar nebijai saul kartas, kad dykum eini? Bruknel: A gimiau tarp il, Po unksme uol. Ir lopely mane Migd jie lopine. Augau a tarp il Lyg seneliai il. Dainavau sau linksmai Girios mano namai. Samba Bamba: Dumba klausia kur yra tas ilas ir dar tie kakoks uolai? Bruknel: Ten gimtinj mano Mylimoj alelj, Kur tiktai pavelgsi alia, alia, alia. alia il ir uol spalva, O ta alis vadinas Lietuva. Samba Bamba: Niekada nematm alia spalva. O kodl vadinat al Lietuva? Bruknel: Todl, kad itisus metus ten lyja protarpiais lietus. Samba Bamba: Dumba sako: Nesuprantu. K tai reikia Lyja lietus Bruknel: ia pas jus dykumoj vien tik kartas smlis, o tenai i dangaus bga vandenlis. Abu juokiasi: Vandenlis i dangaus?! To negali bt, mogau!

10

Bruknel: Negi js vandens nematt? O tai graiausia! K js valgot, k js geriat? Kuo js veid prausiat? Samba Bamba (dainuoja): Kai mes valgom pietus, Laikoms dietos Kepam smlio bandeles. itas baltas smlis Tikras gardumlis Ala, la, lala, lala. Abu: Ala, la, lala, lala Dumba Jumba (dainuoja): Hal bal damba bamba ir t. t. Abu (ubaigia): Ala, la, lala, lala. Bruknel: Atleiskit, bet nuo t bandeli jums usikimti pilvas gali. Samba Bamba: Ai, ai, negerai, neteisingai tu sakai. Reikia pabandyti, tada kitaip sakyti (paduoda smlio bandel). Jei neparagausi, eimininkas ugausi. Bruknel: K dabar daryti? Kaip man j praryti? (bando, usikosti, braukia aar) Js nesupykit, bet a negaliu valgyti smlio bandeli. Padkit sugrti man namus, savo mylim al. (Abu tariasi) Samba Bamba: Dumba Jumba geros irdies - Dumba sveiui visuomet pads. Tuoj paauksim vj i dykum ir parne vjelis tave namus. O tu dabar va ia, atsistok ir rankom kaip pauktis sparnais suplasnok. (Abu gieda kakoki keist mald) Bruknel: Jie dainuoja - a plasnoju, bet jokios i to naudos. Kiek ilgai a taip plasnosiu lyg vita ant tvoros? Pamginsiu dar kartel O, kaip lengva pasidar. Lengva, linksma ir baisu. Pakilau vir debes. Oho, ho (Gongas. Vl mikas. Maorin lietuvika melodija) Varlyt: Vl danguj saulut vieia, Kva, kva, kva, Vl musels skraido spieiais, Kva, kva, kva. Po lietaus toks grynas oras Pakvaksti ima noras.

11

Kva, kva, kva. Bruknel (po egle): Oho, hoo! Varlyt: Ar ia pasigirdo man, ar kakas suriko? Bruknele, kas atsitiko? Bruknel: A auktai, auktai skridau. O paskui emyn kritau! Biau smarkiai prisiplojus! Ai Dievui, pabudau. Varlyt: Kva, kva, kva Jei per daug ilgai miegosi, balain k susapnuosi. Bruknel: Tu nekvaksk ir nesijuok, varlyte. Dar neinai k teko man matyti. Labai diaugiuosi, kad i miego pabudau, kad savo mik ir tave matau. O kur, sakyk, Rudnosis, neinai? Varlyt: Jis k tik buvo neseniai ionai. Kakur gal netoliese vaiktinja ir ,aiku, bii med kopinja. Tuojau paauksiu j. - A - , Rudnosi! Bruknel: Kas man prisisapnavo suinosit. K a girdjau, k a pamaiau Varlyt: Kaip domu! Papasakok greiiau! Bruknel: Va, ir smalyius ms atleivoja. Mekis: Sveiki, sveiki. Ko taip ilgai miegojai? Bruknel: Prieik ariau, saldaus medaus mgjau, papasakosiu k sapne regjau. A jros dugne buvau pas karali, o dykumoje valgiau smlio bandel, vjai padangmis ne mane Bet gerai, kad tai buvo tik sapne! (dainuoja) Besapnuojant pasidar man baisu! Kaip gerai, kad js tarpe vl esu! Kaip gerai, kad oia mikas, Kad po krmu tupi kikis, Kad ir vl saulut vieia danguje! (dainuoja visi) Per ilgai saulut vieia negerai! Per ilgai lietutis lyja negerai! Bet negalima verklenti, Reikia diaugtis ir gyventi! Kaip grau aplimkui reikia pamatyt! Negalvok, kad laim ten kakur toli -

12

Pasidiauk, kad gyveni savoj aly! Pasidiauk, kad oia mikas, Kad po krmu tupi kikis, Kad ir vl saulut vieia danguje! Bruknel: O dabar eime pas mane sveius. Papasakosiu smulkiai nuo pat pradi. (Finalins dainels melodija)