Debilai paukščiai

Paukščių įvairovė

Kristijono Donelaičio poemoje “Metai” yra pateikiama nemažai paukščių rūšių, bet daugiausia yra kalbama apie lakštingalą.
Poemoje galime pastebėti įvairių paukščių, pavyzdžiui: Gandras, varna, šarka, pelėda, strazdas ir dar keli. Daugiausią
paukščių yra pateikiama pirmąjame skyriuje “pavasario linksmybės”.

Paukščių balsų mėgdžiojimai

Šioje poemoje Donelaitis pateikia visoje Lietuvoje žinomą lakštingalos čiulbesio pamėgdžiojimą: Jurgut, kinkyk, paplak,
nuvažiuok. Įpindamas šią ištrauką į poemą, poetas pavasario gamtos vaizdų fone tartum pabrėžia žemdirbio pavasarinių
darbų skubotumą.

Tačiau be lakštingalos, Donelaičio Metuose yra ir atsižvelgiama į tradicinį putpelės balso pamėgdžiojimą: Ar negirdit, kaip
šienaut jau putpela šaukia Ir, kas žiemai reiks, sukraut į kupetą liepia?

Neabejotina, kad Donelaitis pasinaudojo liaudiškais šių paukščių garsų pamėgdžiojimais.

Lankštingala ir jos dainos

Pirmąjį iš paminėtų lakštingalos balso pamėgdžiojimų galime atrasti eilutėse: Tai tu tarp kitų paukštelių nei karalienė Vis
dailiaus ir šlovingiaus savo šūkteri šūtką. O kad kartais kobotą mes tavo pamatom, Tai tu mums nei žvirblis būriškas
pasirodai. Pastarojoje eilutėje turime tris į vieną sulietus palyginimus: 1) lakštingalos su žvirbliu 2) žvirblio su žmogumi,
prasčioku ir 3) lakštingalos su žmogumi, būru (prasčiokas). Šiaip ar taip, visi trys palyginimai – tradiciniai. Poemoje
dainuoja lakštingala, tačiau ne tik ji, bet ir visi paukščiai, nors ne šiaip dainuoja, o tuo kaip tik garbina Dievą jau pačioje
„Pavasario linksmybių“ pradžioje: Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams Ir linksmai lakstydams ik debesų kopinėjo,
O kits ant šakų kopinėdams garbino Dievą. Matome, kad tai ištisinis įvadas į lakštingalos palyginimą su žmogumi, būru
Krizu.

Paukščių karalius

Donelaičio poemoje paukščių karaliu yra vadinamas erelis. Ištraukoje išties matome daug aiškių užuominų, kad erelis yra
paukščių valdovas: jis, save vadindamas mes, įsakmiai liepia visiems jo klausyti, ir visi nedelsiant paklūsta, prisipažindami
esą jūs tarnai ir kreipdamiesi į jį jūsų malonė.Nors poemoje iš tiesų galime pastebėti, kad pagrindinę kalbą apie paukščių
padėtį ir nusikaltimus rėžia gandras, betgi sakmėje apie gandrų susirinkimą visai neminimas erelis.

Pavasario linksmybėse yra pasakojama apie paukščių susirinkimą, kuriame erelis sukviečia paukščių susirinkimą,
norėdamas sužinoti, ar kas nors iš paukščių per žiemą nedingo, ar kurio nors nesudraskė šeškas, pelėda, vanagas ar kiaunė,
ar nenušovė žmogus.