Analizė

Lietuvių liaudies daina

„Sesyčių raudojimas“

Tautosaka-tai žodinė, kolektyvinė ir nerašytinė liaudies kūryba. Tautosaka skirstoma į

pasakojamąją, dainuojamąją ir smulkiąją. Lietuvių tautosakai būdingas lyrizmas. Dainos
buvo reikalingos sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir
džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Tiktai tautosakoje jaučiame nenutrūkstamą
liaudies gyvenimą, nuspėjame slaptas žmonių dramas, rūpesčius, ilgesį. Vienintelis
dalykas, kuriuo galima sujungti visas dainas, yra žanrinė klasifikacija. Pagrindiniais
laikoma trys žanrai-darbo, vestuvinės bei karinės dainos.
Liaudies daina „Sesyčių raudojimas“yra priskiriama karo dainų grupei ir tai yra
rauda. Dažniausiai rauda moterys, vyrai-labai retai. Ši daina yra apie mirtį. Daina apie tai,
kaip sesytės išlydi brolį į karą ir jis nebegrįžta. Daina suskirstyta į dvi dalis, pirmoji-kaip
seserys išlydi brolį į karą, antroji-jos gedi negrįžusio brolio. Dainoje vaizduojama, kaip
seserys padeda broliui išsiruošti į kelionę-jos pabalnoja broliui žirgą, atidaro vartelius.
Vartai simbolizuoja ribą, kažkieno pradžią, naują etapą, galima sakyti, kad kyla naujas
išbandymas. Šios dainos tema-netektis.
Dainos nuotaika yra liūdna. Brolio grįžimo laikui atėjus jis dar nesirodo, tad seserys
kasdien eina ant kalno ir laukia brolio sugrįžtant, net išstovi kalne duobę (šis posakis
atspindi ilgą ir kupiną skausmo sesyčių laukimą bei meldimąsi, nes kalnas taip pat reiškia
suartėjimą su Dievu). Po ilgo laukimo parbėga žirgas. Žirgas pasakoja, kaip brolį mūšyje
nušovė. Čia žirgas yra personifikuojamas ir pasakoja, kas nutiko. Kūrinio nuotaiką taip
pat rodo jaustukai „ui“; „ai“. Sesytės pradeda raudoti dėl brolio. Tai parodo nuotaiką.
Tekste vartojamas magiškas skaičius devyni: „Devynias upes plaukte perplaukiau,/o
šią dešimtą nerte pernėriau.“. Kitame posmelyje yra įasmeninama saulė-ji pasisiūlo padėti
gedėti brolio (šiose eilutėse vartojamas skaičius devyni): „-Aš jums padėsiu brolio
gedėti,/Devynis rytus miglužėj temsiu,/o šį dešimtą nei netekėsiu“. Tamsa taip pat reiškia
paslaptingumą bei asocijuojasi su juoda spalva, kuri reiškia mirtį. Lietuvių liaudies
dainose galima įžvelgti daug perkeltinės reikšmės turinčių posakių. Jas reikia perskaityti
„tarp eilučių“.
Iš šios dainos galima spręsti, kad lietuviai labai brangino savo šeimą, o šios dainos
ėjo iš lūpų į lūpas. Dainomis žmonės išsipasakodavo, išliedavo savo skausmą, baimę,
papasakodavo savo problemas. Senesnėse dainose galima aptikti pagonybės pėdsakų:
pagoniškų papročių, prietarų, draudimų, bei magiškų skaičių. Lietuvių liaudies dainas
reikia įsiskaityti, kad suprastume esmę.