LIETUVOS POLITINI K A L I N I IR TREMTINI S J U N G A

ISTORIJOS SEKCIJA

Nijol GAKAIT
Dalia KUODYT
A L G I S KATA
Bonifacas ULEVIIUS

Lietuvos partizanai
1944 - 1953m.

Kaunas, 1996

U D K 947.45.082/083
U 304

R e d a k t o r Dalia KUODYT

Kalbos stiliaus redaktor Inga BOGOMOLOVAIT

Kompiuteriu rinko Vilija JAKUINAIT
Kompiuteriu maketavo Vitalija VITKUT

Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1996

"Laisvs kov archyvo" priedas

ISBM 9986-577-14-4

TURINYS

Pratarm
Partizanini kov raida
Partizanini kov prieastys
Kovos tikslai
Partizanini kov etapai
Pirmasis periodas: 1944-1946m. Pasiprieinimo organizacij krimasis ..
Antrasis kov periodas: 1946m. birelis - 1948m. lapkritis.
Apygard veikla
Treiasis partizaninio karo periodas: 1948m. lapkritis - 1953m. geguis.
Centralizuot struktr sukrimas ir j sunaikinimas

8
13
13
15
16
17

Partizan veiklos kryptys

Kova su okupacine valdia. Miesteli upuolimai
Okupacins valdios rinkim trukdymas
Pasirengimas mobilizacijai
Prieinimasis kinink terorizavimui
Kova su kolchoz krimu
Prieinimasis trmimams. Nukentjusij elpimas
Kova su sovietiniais pareignais ir nipais

23
23
26
28
29
32
35
37

..

19
21

Partizan periodin spauda

Pogrindins spaudos itakos
Partizan spaudos tematika
Leidybos technologija
Leidimo ir platinimo sunkumai
Leidybos mastai

43
43
49
55
56
61

Partizaniko gyvenimo kasdienyb

Buitis
Bstas
Drausm. Kova su girtuokliavimu
Moterys partizaniniame kare

81
81
85
90
93

Partizan dvasinis pasaulis

Partizan patriotizmas
Partizan tradicijos
Partizan kryba

105
105
107
109
3

Partizan tikjimas. Banyios santykiai su partizaniniu judjimu

Tautins ir religins vents
Pasiryimas gyviems nepasiduoti

113
115
118

Vyriausios karins ir politins vadovybs krimas bei

partizanini struktr centralizacija
Vieningos kovojanio krato vadovybs idja
LLA pokaryje
Politins ir karins vadovybs problema
Apygard krimasis ir naujos vadovybs formos
Naujojo BDPS Prezidiumo organizacija
Ryiai su Vakarais
LLKS krimasis

123
123
124
127
129
133
136
139

Piet Lietuvos partizan sritis 1946-1953m

PLP tabo krimas
PLP tabo veikla, vadovaujant Kazimieraiiui
PLP vadovybs kaita 1946-1948m
LLKS Piet Lietuvos Nemuno srities vadovyb 1949-1953m

149
149
150
152
155

Tauro apygardos istorijos apvalga

Tauro apygardos krimas ir pirmojo apygardos tabo veikla
Antrojo Tauro apygardos tabo ir apygardos
vado Mykolo-Jono veikla. Tauro ir A apygard
susijungimas PL partizan srit
Treiojo Tauro apygardos tabo ir apygardos vado
A.Baltsio-vejo veikla 1946-1948m
Neskms. vejo uvimas
1948-1949m. Tauro apygardos vad kaita
(Rymantas, Saidokas, Faustas)
Pasikeitimai rinktinse. Tvnij sukrimas
Viktoro Vitkausko-Saidoko, Karijoto vadovavimas
apygardai 1949-1951m. J.Lukos-Skirmanto grimas Lietuv.
Ryiai su Vakarais
Antros desantinink grups atvykimas ir sunaikinimas. Paskutinio
Tauro apygardos vado J.Jankausko-Demono sumimas
Tauro apygardos veiklos pabaiga

159
159

Partizaninis karas Dzkijoje. Dainavos apygarda

Dzkijos krato ypatumai
4

163
166
170
173
174

175
177
178
186
186

Kovini vienet formavimas ir centralizavimas 1944-1945m

Dainavos apygarda 1946-1951m
Partizan veiklos formos

187
197
215

Vakar Lietuvos sritis - Jra. sikrimas ir veikla

225

Kstuio apygarda
Jungtins Kstuio apygardos krimas
Kstuio apygardos rinktins 1948-1953m
Kstuio apygardos tabas 1951-1953m. Paskutinieji partizanai

233
233
252
254

emaii apygarda
.
Lietuvos Laisvs Armija - emaii apygardos itakos
emaii apygardos rinktins
emaii apygarda 1948-1953 metais

250
260
266
269

Prisiklimo apygarda
krimas, struktros ir vadovybs kaita 1948-1953m
Apygardos veiklos bruoai

273
273
278

Auktaitijos partizanai. iaurs Ryt Lietuvos Karaliaus Mindaugo - sritis

282

Vytauto apygarda
Apygardos krimasis 1944-1945m
Vytauto apygardos veikla 1946-1950m
Vytauto apygardos veiklos pabaiga
Paskutiniai Auktaitijos partizanai

293
293
299
306
309

Vyio apygarda
Itakos ir apygardos susiformavimas
Vyio apygardos veiklos bruoai ....

314
314
321

Didiosios Kovos apygarda

Apygardos krimasis
DKA veikla 1944-1946m. Kovos taktika
Agent infiltravimas bei MGB provokacijos
DKA sunaikinimas. Paskutinieji DKA partizanai

324
324
328
330
333

Algimanto apygarda
Apygardos krimas
alioji rinktin
Kunigaikio Margio rinktin
arno rinktin
Algimanto apygardos veikla 1948-1950m

336
336
338
340
343
344

Lietuvos laisvs kovotoj aukos 1944-1953 metais.

uv partizanai
1944-1953m. suimt partizan skaiiai
Usiregistravusi partizan skaiius
Veikiani kovotoj skaiius 1944-1953m. partizaniniame kare

348
348
358
359
366

Partizaninio judjimo slopinimas

Teroro vykdytojai
Represiniai organai
NKGB-NKVD organizavimas Lietuvoje
NKVD-NKGB veikla
NKVD vidaus kariuomen
Stribai
MGB agentra
Agent verbavimas
Agent veikla
Provokacijos prie partizanus
Partizan kompromitacija
Legendinio "centro" krimas
NKVD agentai-smogikai
Specgrupi sukrimas
Smogik veikimas
"Operatyvin kombinacija"
Buvusi partizan traukimas specgrupi veikl
Represijos
Trmimai
Tremtini skaiius ir socialin sudtis
Itremtj gyvenimas
Sumimai
Teismai
Kaljimai
Tardymai
Lageriai

369
369
369
370
372
373
378
384
384
387
395
395
397
403
403
403
405
407
409
409
411
412
415
417
419
420
422

Partizaninio karo pabaiga. Laisvs kov reikm

Partizaninio karo traktavimas okupuotoje Lietuvoje
Nepriklausoma Lietuva: partizan vizija ir tikrov
Politin ir socialin partizan kov reikm
Partizaninis karas: pergal ar pralaimjimas?

435
435
441
443
445

altiniai

449

Priedai:
Svarbiausi dat lentels

477

P R A T A R M
Prie J u s knyga apie Lietuvos partizanus, moni dar vadintus
"miko broliais", "aliukais". Taip pat i knyga apie tragik, bet tuo pat metu
herojik, piln dvasins tampos Lietuvos istorijos laikotarp.
is ms istorijos puslapis dar tik atsiskleidia, jis avi ir gsdin savo
prietaringumu: tai ne tik ginkluotas pasiprieinimas okupacijai - tai ir idavysts gelm, ir drungnos egzistencijos, prisitaikymo peripetijos.
Tokiais, valstybei kritikais laikmeiais palieiamas kiekvienas, laikantis
save tos valstybs pilieiu. Matyt, kai nebelieka valstybins valios ir apsisprendimo, tai tampa kiekvieno reikalu, atsakomybe ir apsisprendimu. Tai
atsiliepia visam visuomeniniam gyvenimui, prasideda susvetimjimo plaija prasme procesai, kurie vliau apima visas gyvenimo sritis.
inoma i knyga nepretenduoja j ypa isami studij apie giluminius
praradusios nepriklausom valstybin raik visuomens procesus. Tai
greiiau bandymas plaiau pavelgti besiprieinanios tautos dalies veikl,
jos santyk su kitomis visuomens grupmis, valdia ir represinmis struktromis.
Nustatant aptariam problem chronologinius rmus, manome, kad
1944m. ir 1953m. - slygins ribos, enklinanios tam tikras laikotarp apibdinanias poymi grupes tai labai aiki karini struktr susiformavim a s ir inykimas, vadovaujani centr veikla ir taka joms. Pavyzdiui,
1953m. laikomi galutine pasiprieinimo data, nes buvo suimtas LLKS Prezidiumo pirmininkas J.emaitis-Vytautas, masikai naikinami Auktaitijos, taip
pat Jros srities partizan likuiai, partizan tabai. Taiau 1953-1956m. dar
galima kalbti apie pavienius partizanus, kur laik atstovavusius sjd ir jo
idjas.
Kalbant apie 1944-1953m. pasiprieinim okupacijai, turime aikiai apsibrti terminus. T darydami stengms vadovautis pai partizan dokumentuose vartojama terminija, kuri buvo ypa aikiai apibrta Lietuvos
Laisvs Kovos Sjdio Prezidiumo 1949m. dokumentuose.
iuo metu paplits pasiprieinim ireikiantis terminas "rezistencija".
Apskritai partizan dokumentuose jis beveik neminimas (iskyrus kai kuriuos i Vakar parvetus J.Lukos dokumentus).
inoma, tai nra visikai klaidingas, taiau skolintas terminas. J vartojant btinas paaikinimas, kad turima minty btent pokario rezistencija arba
8

ginkluota pokario rezistencija.

Partizan dokumentuose pasiprieinimas okupacijai (kokia tai bebt
forma) vardijamas kaip "Laisvs kovos", o apibriant visuomens dal,
dalyvaujani laisvs kovose "Laisvs kov sjdis". (Bendras Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis", "Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis" -tai to paties
pavadinimo variantai, enklinantys vis pasiprieinimo jg ir organizacij
visum. Kai kalbama apie BDPS ar LLKS centrin vadovyb, pridedamas
odis Prezidiumas).
Nagrinjant bendrj pasiprieinimo struktr, galime iskirti tris jos
formas: ginkluot partizanin kov, pogrindin veikl ir pilietin pasiprieinim (arba nepaklusnum).
Partizanai (dokumentuose laisvs kovotojai) tai karin visuomenin
slaptai veikusi savanori organizacija, kurios tikslas atkurti nepriklausom
ir demokratin Lietuvos respublik. Kovos priemons - karinis ir politinis
veikimas, reglamentuotas norminiais dokumentais (statutais, statais ir kt).
Organizacijos nariais laikomi asmenys, dav atitinkam priesaik ir paklstantys auktesnei vadovybei, neiojantys ginkl ir skiriamuosius enklus.
Tampriai susijusi su partizanais pasiprieinimo organizacijos grup slapukai (terminas sigaliojo 1949m. Iki tol - LLA Organizacinio sektoriausOS nariai (emaitijoje), kitur pasyvs kovotojai, sslieji partizanai) Tai
partizan struktr rezervinis padalinys, kurio nariai yra dav atitinkam
priesaik. Jie gyveno legaliai, turjo pastov ry su partizanais, vykd vairias j uduotis, reikalui esant, dalyvaudavo karinse operacijose.
Talkininkai - partizan ryininkai ir rmjai Jie atlikdavo konkreias
valgybos ir ryio uduotis, paddavo apsirpinti maistu, medikamentais ir
kt. btiniausiais daiktais. Daugelis j sirengdavo savo namuose slptuvesbunkerius ir rpinosi juose besislapstaniais partizanais. Per partizan
ryininkus ir rmjus buvo platinama pogrindin spauda.
Be mint grupi pamintinas ir pogrindinis, arba neginkluotas veikimas.
Istoriografijoje vartojami terminai "pasyvus pasiprieinimas" arba "pasyvi
rezistencija", manytume netinkami vien dl to, kad pasyvumas - tai veiksmo
nebuvimas, kas prietaraut "pasiprieinimo" ar "rezistencijos" reikmei Pogrindio organizacijoms bdingas nelegalus, konspiratyvus veikimas. Organizacij nariai gyvena legaliai, daniausiai miestuose ir miesteliuose. Pokaryje
tai student, moksleivi udaros grups, daniausiai turinios ry ar
9

tiesiog kurtos partizan iniciatyva. Daugel toki grupi sudar buv LLA
Organizacinio sektoriaus ir kt organizacij nariai Ikilus trmimo pavojui,
pogrindini organizacij nariai papildydavo partizan eiles.
iame kontekste turime kalbti ir apie pilietin pasiprieinim, tai yra
krato gyventoj nepaklusnum okupanto primestai valiai. Tai reiksi okupacinio reimo karini, politini ir ekonomini reikalavim boikotu, t.y.
vengimu tarnauti okupacinje kariuomenje, pasiprieinimu kolki krimui,
vairi prievoli sabotavimu ir kt
ios pasiprieinimo formos atstovai tiesiogiai nepriklaus partizan formuotms, taiau partizan taka jiems buvo neabejotina.
Jau vien partizan buvimas galino kaimo visuomen argumentuoti kai
kuriuos savo pasiprieinimo veiksmus (pvz. rinkim "sovietus", kolchoz
boikotas), taip ivengiant auk. Kita vertus, ir partizanams buvo svarbs
tokie visuomens veiksmai pagal tai jie galjo nustatyti visuomens
nuotaikas, taip pat justi jos palaikym ir param.
Lietuvos partizan buvimas ir j veiklos formos - tai reikinys, turjs
stipresns ar silpnesns takos visoms tuometins Lietuvos visuomeninio
gyvenimo sritims.
Partizaniniai karai vyko daugelyje pasaulio ali, j taktika ir principai
inomi ir fiksuoti tarptautins teiss dokumentuose. Tai pasiprieinimas
ginklu prieo unugaryje, kai okupuojama valstyb ar jos dalis, legaliai
vadovybei esant usienyje ar neokupuotoje alies dalyje. Jei paprastai partizan karai vyko prieui okupavus dal valstybs ar turint galimyb pasitraukti draugikos valstybs teritorij, tai Lietuvoje situacija buvo kita.
1940m. okupacija ir aneksija visikai sustabd Lietuvos valstybin raik,
naikino valstybs funkcijas vykdiusias institucijas ir nepriklausomos valstybs poymius apskritai
Nesant tokios svarbios atsparos, kaip valstyb, tauta smsi jg i kit,
gilesni klod. Svarbu tai, kad naikinant iorines valstybs formas, vidiniai
mentaliniai tautos bruoai ilieka ir, tap varomja jga, gauna tam tikras
formas. iuo atveju laisvi, save suvoki laisvos valstybs pilieiais, partizanai
ireik savo vali ir apsisprendim jiems prieinama forma - ginkluotu
pasiprieinimu.
Reikia paymti kad pradioje, 1944-1945m., dar vykstant Antrajam
pasauliniam karui Lietuvos partizan veikla atitiko klasikin, aukiau mint
tokio pobdio kov apibrim, tai yra vykstantis karas realiai teik vilt
10

pasiekti rezultat- atgauti nepriklausomyb. Vliau, karo laukimas tapo geidiama iliuzija, o ne realiu kovos imperatyvu. Pagrindinis tikslas nepriklausomyb tapo iandien nepasiekiamu, aukos reikalaujaniu idealu. Laisvs
kovotojai suvok savo tragizm, bet jokiu bdu ne beprasmyb. Idealistin
asmenybs orientacija apsprend nevienadienius siekius ir tikslus, nereikalaujant jokio atlygio ia ir dabar.
Apie partizan karin struktr ioje knygoje kalbama gana plaiai Jau
pradioje susiklosiusi rinktini-apygard-srii sistema daug pasitarnavo
centralizacijos ir vieningos vadovybs krimo procesams. emiausiose grandyse (briuose, kuopose) prasidj jungimosi, centralizacijos procesai, gaudavo pagreit ir iaugdavo iki rinktini ir apygard form. ia turimas minty
reikinys, kai stichikumas, bdingas emesnms struktroms, gaudavo
tradicikai bdingas karines formas, tiek identikas kitoms Lietuvoje veikianioms, kad vieningos vadovybs ir centralizacijos problemos buvo tiesiog
organikos.
Lietuvos partizanai mat savo kov bendrame tarptautiniame kontekste,
kaip vien i veiksni kovoje su visuotiniu blogiu -komunizmu, paeidianiu
ne tik visas tarptautins teiss normas, bet ir elementar humanizm. Dzkijos partizan vadas A.Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose ra: "...
Mes tikjome, kad kovodami isilaikysime ketverius metus ir savo ginkluotsias pajgas, nepalauiam lietuvi tautos vali sujungsime su laisvojo
pasaulio tvirtu nusistatymu ir jga tam, kad XX amiaus civilizacijos gda
bt visiems laikams nuluota nuo viso ems rutulio paviriaus-."
Vanago, Skrajno, Dzko, Grafo ir daugelio kit partizan vad ir eilini
atsiminimai, tuo metu rayti dienoraiai, kaip ir paslpti tab archyvuose
dokumentai tai ir yra svarbiausieji altiniai, nagrinjant ginkluoto pasiprieinimo laisvs kov istorij. Archyvais ia slygikai vardijamas
kompleksas dokument, vairiais bdais patekusi rinktins, apygardos ar
srities tab, sukauptas ir padtas vienoje vietoje, taip sudarydamas saugojimo
vienet. Jo sukomplektavimas gana mechanikas, danai neatskiriant tabo
skyri, direktyvini ir programini dokument. Vis dlto prie beveik vis
archyv yra dokument sraai su gavimo datomis ir registracijos numeriais (kaip numatyta vyr. vadovybs parengtuose archyvins mediagos
kaupimo ir saugojimo nuostatuose). Pats toks archyvas, j sudarantys dokumentai daug gali pasakyti tyrintojui Pvz., apie mediagos perdavimo greit
i vieno padalinio kit, ryi pobd, intensyvum ir kt. Toki archyvini

11

kompleks auktesnieji tabai turjo palikti maiausiai po kelet.

Tenka konstatuoti, kad didesn j dalis uvo partizan bunkeriuose
kartu su j savininkais, kita dalis dar saugoma emje ir juos surasti
galimyb maja su kiekviena diena. Kadangi tokiu bdu susidaro ne tik
partizan veiklos faktologins, bet ir problemins spragos (MGB-KGB veikla,
santykis su pasiprieinimu ir poveikis jam), naudojams ir i represini
struktr archyvais. Beje, iame archyve esanius partizan archyvinius
dokumentus jau turime vertinti pagal kitokius kriterijus jie daniausiai
"pririti" prie konkretaus mogaus, kaip baudiamosios bylos dalis, daniausiai iliustruojantys jo veikl, todl pakankamai padriki istorinio konteksto
prasme. ia reikalinga papildoma informacija apie asmen, kurio byloje yra
dokumentai Todl tai jau bylos, kaip archyvinio vieneto sudt einantys
dokumentai ir atitinkamai nagrintini
Pats MGB-KGB archyvas yra sudarytas i fond, kuriuos sudaro operatyvins, literins, baudiamosios bylos (kiti fondai ia neminimi tuo labiau,
kad kai kuri, esani fond srauose, archyve nra).
Taip pat svarbiu altiniu nagrinjant pokar, ypa partizan ry su Vakaruose veikianiais Centrais, yra VLIKo archyvas, asmeniniai ieivijos ikili moni
archyvai Btent i altini dalis yra mums maiausiai prieinama ir pastama.
Vis dlto labai svarbu ne tik archyv prieinamumas ir j panaudojimas, bet ir adekvatus j suvokimas, kaip pirmins analizs galimyb. Manytume, kad i knyga ir yra tas pirmasis ingsnis, apibendrinantis sukaupt
mediag ir dedantis pagrindus tolesniam darbui.
Nuoirdiai dkojame u param rengiant knyg Atviros Lietuvos Fondui ir asmenikai dr. D.Kuoliui.

12

PARTIZANINI

KOV

RAIDA

Partizanini kov prieastys

Partizaninis karas Lietuvoje, prasidjs 1944m., tssi iki 1953 met, Ly.
truko nuo antros sovietins okupacijos pradios iki organizuot partizan
struktr sunaikinimo. Po 1953m. liko pavieniai kovotojai, kurie vienas po
kito buvo nukauti ar suimti Pasiprieinimas gavo kitas, ne tokias atrias
formas: pasireik pogrindinmis jaunimo organizacijomis, laikratli ar
atsiaukim platinimu, vliav iklimu, tautini ir religini veni vieais
paminjimais ir t.t. Pasikeit ir okupacins valdios santykis su ukariaut
krat gyventojais: po Stalino mirties liovsi baisieji trmimai, ems kis
buvo sukolektyvintas, fizin genocid pakeit dvasinis, nutautinimas ir ateizacija buvo vykdoma rafinuotesns propagandos pagalba.
Partizaninio karo, kaip ir kiekvieno istorinio laikmeio pradi turjo
ymti prieastys, nulmusios btent ios kovos formos pasirinkim, o
pabaig - siekiamo tikslo gyvendinimas ar jo atsisakymas. Taiau iuo
atveju vyko kitaip: tikslas nebuvo pasiektas, bet jo atsisakyta irgi nebuvo.
Visi, pakil u tiksl, arba uvo kovoje, arba buvo eliminuoti i visuomens
gyvenimo. Rezultatas buvo atidtas pusei imtmeio - kitoms kartoms ir
kitokiai istorinei situacijai
Taiau kyla klausimas: jei tikslas tada buvo nepasiektas, ar toks aktyvus
tautos prieinimasis okupacijai nebuvo klaida? Ar buvo pasirinkti netinkami
jo siekimo bdai, ar nerealus buvo pats tikslas? Taiau juk n viena tauta
nra gimusi vergovei Siekti laisvs yra jos prigimtinis trokimas. Todl lieka
atsakyti tik vien klausim: kodl buvo pasirinkta btent ginkluota kova; ar
buvo jai alternatyv; ar per t kov deimtmet atsivelgiant realyb buvo
daromos kokios nors kovos formos korektyvos?
Kaip jau minta, prieastis, dl kuri Lietuvos gyventojai pasirinko ginkluotos kovos keli, galima sugrupuoti dvi grupes objektyvias ir subjektyvias. Prie objektyvi priskirtinos nuo mogaus valios nepriklausanios aplinkybs. Subjektyvios prieastys kito i asmenybs vidini nuostat, kuri gelmje
gldjo dvasinis pradas. Giliausiai ir nuosekliausiai tyrinj partizanin judjim
ieiviai prof. Juozas Brazaitis ir Kstutis Girnius iskiria penkis veiksnius,
turjusius takos atskir asmen apsisprendimui: "1. ankstesn sovietins
okupacijos patirtis parod, kad su sovietine valdia nemanoma sugyventi
13

tiems, kurie siek savo tautai nepriklausomybs, gerovs, bent iek tiek
sins laisvs; 2. vokiei okupacijos metais visame krate iplits pasiprieinimo s j d i s skatino panai veikl tsti prie komunistus;
3. Lietuvoje vyravo sitikinimas, i r y k j s dar vokiei okupacijos
metais ir pogrindio spaudos palaikomas, kad antroji bolevik okupacija
ilgai netruks, nes Vakarai ilgainiui vykdys Atlanto chartijos paadus sugrinti nepriklausomyb dl karo jos netekusioms alims; 4. dl Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautjimo atsirado reikalas apginti gyventojus nuo plikavimo ir prievartavimo; 5. daugelis vyr pasitrauk mik,
nordami ivengti sumimo ar mobilizacijos sovietin kariuomen 1 ". Pirmieji du i i veiksni priklausyt subjektyvij, paskutinieji objektyvij prieasi grupei iuo metu sunku statistikai pagrsti ar iskirti
kurias nors i j, taiau aiku, kad ios prieastys buvo tarpusavyje susijusios, stimuliavo vienos kitas ir vairiu metu gydavo prioritet. Juk partizan
gretos tolydio pasipildydavo naujais kovotojais, kuriuos skatino pasirinkti
pasprieinimo keli jau iek tiek pasikeitusi politin situacija krate ir pasaulyje. Taip, pavyzdiui, motyvas, kad sovietin okupacija ilgai netruks, tolydio
iblso. Silpo tikjimas Vakar pagalba. Mobilizacija sovietin armij 19461949m. buvo pristabdyta. Paskutiniais kov metais partizanai jau nepajg
bent kiek apginti gyventoj nuo valdios smurto.
Analizuojant okupacini represini struktr dokumentus, nors apytikriai (nes MGB dokumentuose daug paklaid), taiau galima velgti kai kuriuos partizan apsisprendimo motyvus. Tarp uvusi 1951 08-1953 01 partizan pasislp nuo trmimo sudar tik 12 proc 2 . Tiek pat yra ir ijusi mik
dl gresianios mobilizacijos Raudonj armij. Kaltinami bendradarbiavimu su vokieiais vos 8 proc. nukautj. Tuo tarpu tap partizanais dl
patriotinio nusiteikimo (MGB pavadinti "nacionalistinio pogrindio dalyviais")
sudaro 36 proc vis uvusij. 32 proc. uvusij MGB nesugebjo nustatyti
ijimo mik prieasties, tad galima manyti, kad j apsisprendim nulm
tvyns meil, nes okupant leksikone toki termin nebuvo.
velgiant chronologikai matyti, kad tapusi partizanais dl mobilizacijos
raudonj armij daugiau buvo 1944 ir 1950m. (tai lm nesibaigs ll-asis
pasaulinis ir Korjos karas). Pasislpusi nuo trmimo ypa daug tapo
partizanais 1948m. (tada vykdytas vienas masikiausi trmim). Tuo tarpu
patriotiniu motyvu ("nacionalistinio pogrindio nariai") daugiausia vyr ijo
mik 1945m. -tada buvo realiausios isilaisvinimo viltys ir buvo aiku, kad
14

niekas kitas laisvs neatne - j reikjo isikovoti patiems.

Apibendrinant visa tai matyti, kad ne maiau kaip pus partizan pasirinko kovos keli neveriami objektyvi aplinkybi. Vis be iimties vyr
apsisprendime buvo vienas bruoas, graiai suformuluotas K.K.Gimiaus: "Partizan kovos yra precedento neturs momentas tautos gyvenime, rods,
kad per dvideimt dvejus laisvs metus nepriklausomybs ilgesys tapo
nenumaldomu tautos poreikiu3."
Jau masikas vyr stojimas gen. P.Plechaviiaus organizuot Vietin
rinktin parod, kad dauguma gyventoj buvo pasiry negailti gyvybs
dl Lietuvos laisvinimo reikalo. Juk tada nebuvo ir puss t objektyvi
prieasi, ikilusi antrosios sovietins okupacijos pradioje.
Daugelio partizaninio karo asmenybi biografijose galima bt rayti
k, kur plaiai naudojo savo dokumentuose partizanai: "Atiduok Tvynei,
k privalai". Taiau i prievol buvo ne vien pareiga tiesiog jie negaljo
gyventi kitaip tame smurto, prievartos, netiesos pasaulyje. Juozui Lukai
tik didelmis pastangomis pavyko grti i laisvojo pasaulio krauju papldusi Lietuv. iam apsisprendimui netinka n viena i anksiau ivardint
prieasi. Negali ios prieastys paaikinti ir jo kovos draug Julijono
Btno ar Benedikto Trumpio apsisprendimo. Netinka ios prieastys ir
daugelio gimnazist siliejimui laisvs kovotoj gretas. Nes vis j pasirinkimas reik t. Bet ar tik t? Juk kartais mirtis tampa prasmingesn
nei gyvenimas.

Kovos tikslai
Koki tiksl siek partizanai? Jie turjo vien pagrindin tiksl
nepriklausomos valstybs atkrim. is tikslas nepasikeit nuo pat okupacij pradios 1940m., jis deklaruojamas Lietuvos Laisvs Armijos (LLA)
programoje, o vliau visuose partizan dokumentuose, pradedant pirmaisiais statutais ir baigiant vieningos partizanins vadovybs Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (LLKS) Tarybos Deklaracija. LLKS statute suformuluotos uduotys, siekiant pagrindinio tikslo. Jame nurodoma, kad LLKS:
1) kovoja su okupant ir parsidavli kratui pragaitinga dvasia ir
veikla, slopindamas okupant ir parsidavli pastangas naikinti bei grobti
krato gyvsias jgas, dvasines vertybes ir kines grybes;

15

2) organizuoja, rengia ir saugo sjdio narius, dalyvius bei visas kitas

krato gyvsias jgas, dvasines vertybes ir kini grybi iteklius lemiamam
isilaisvinimo kovos ruoui;
3) lemiamu isilaisvinimo kovos momentu laikinai perima savo rankas
krato ir civilin valdi;
4) auklja bei stiprina sjdio nari, dalyvi ir visuomens Tvyns
meil, atsparum, isilaisvinimo kovos dvasi bei pasiryim laimti ir siekia,
kad kiekvienas Lietuvos pilietis net kuo didiausi savo nat krato
ilaisvinimo kovon;
5) ugdo lietuvi tautik susipratim, nepriklausomybs trokim, valstybikum, kultr, dorov, darbtum, vieningum, iniciatyv ir narsum;
6) per spaud (laikraius, atsiaukimus ir kitus leidinius) ir gyvu odiu
informuoja visuomen apie esam vidaus ir tarptautin karin ir politin
padt, orientuoja j svarbiausiais klausimais, kelia vieumon prie niekikus
darbus bei kslus ir kitus visuomenei inotinus dalykus;
7) demaskuoja krato idavikus bei j darbus ir grietomis priemonmis ukerta keli j veiklai, renka reikaling mediag apie visus iuo metu
pasislpusius nuo tautos teisingumo rankos idavikus, kad ateityje u padarytus kratui bei tautai pragaitingus veiksmus neivengt nusipelnytos
bausms;
8) kovoja su nusikaltimais ir rpinasi visuomens saugumu, rengia j
saugotis ir gintis nuo prie, esant pavojui spja; teikia pagalb prie
upuolim ir kitais atvejais;
9) propaguoja, organizuoja ir vykdo nuo raudonojo teroro nukentjusi
sjdio nari, dalyvi bei kit krato gyventoj, atsiradusi skurde, rmim4."
ie udaviniai buvo aktuals vis kov laikotarp. Keitsi tik j gyvendinimo galimybs ir bdai

Partizanini kov etapai

Partizaninio karo laikotarp suskirstyti periodais galima pagal vairius
kriterijus. Svarbiausi i j, nulemiantys io istorinio proceso periodizacij,
bt ie
vyriausios vadovybs krimas;
kovos strategija ir taktika;
16

 organizacini struktr kaita;

okupacini-represini organ taikyti slopinimo metodai
Pagal i kriterij visum partizanin kar slyginai bt galima
skirstyti tris periodus: 1944m-1946m. vasara; 1946m.-1948m. ruduo; 1948m.
pabaiga-1953m. geguis.

Pirmasis periodas: 1944-1946m. Pasiprieinimo

organizacij krimasis
is laikotarpis pasiymjo pasiprieinimo organizacij gausa. Organizuoti pasiprieinim ir jam vadovauti band ne vienas pogrindinis centras: Lietuvos Laisvs Armija (LLA), Lietuvos Ilaisvinimo Taryba (LIT), Lietuvos Ilaisvinimo Komitetas (LIK), Laisv Gynj Sjunga (LGS), Tautos Gelbjimo
Sjunga (TGS), Lietuvos Tautin Taryba (LTT) ir kt Kai kuriose i i
organizacij prioritetas buvo suteikiamas politinei, o kai kuriose - karinei
vadovybei Politins vadovybs dominavim pripaino daugumoje miestuose veikusios inteligent grups. Kaime aplinkybs buvo tokios, kad prieintis kitaip nei ginklu buvo nemanoma Taiau ginkluotam mikui reikjo
aikesnio artimiausi ir tolimesni tiksl matymo. Tuo paiu politines programas kuriantys inteligentai buvo bejgiai be kovojanio miko jas gyvendinti Vadovauti kovai i alies, gyvenant legaliai ir pusiau legaliai, praktikai nepavyko per trump laik visos ios organizacijos buvo susektos ir
sunaikintos, ryiai su ginkluotu miku nutraukti Plaiausi veikl ivysiusi
karin organizacija LLA turinti program, statutus, organizacin struktr, jau naci okupacijos metu pasiruousi laisvinimo kovai, suvienyti kovojanio krato pajg irgi nepajg: vadovyb buvo atkirsta fronto linijos,
o vliau ir sunaikinta. LLA galiotiniai turjo takos kuriant emaii legion,
3-j ir 5-j LLA apygardas (tapusias emaii, Vytauto, Didiosios Kovos),
Jungtin Kstuio apygard, bet numatyta centralizuota struktra gyvendinta
nebuvo. Dzkijoje LLA taka partizaniniam judjimui buvo minimali Daugelis partizan bri susikr spontanikai, nelaukdami sakym i aukiau.
Taiau reikia pripainti kad visoje Lietuvoje buvo iplit LLA statutai ir j
pagrindu vliau buvo kurti partizan dokumentai
Tuo tarpu Lietuvoje jau susiformavo ir veik partizan apygardos (r.
1 lentel)

17

I lentel. Partizanini a p y g a r d k r i m a s i s 1944-1946m.

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Apygardos pavadinimas

sikrimo data

Vyio apygarda
Didiosios Kovos (5 LLA)
emaii legionas (nuo 46 05 apyg.)
Tauro
Vytauto (3 LLA)
A apygarda (Dzk grup)
Jungtin Kstuio

1944 12
1945 01
1945m. pavasaris
1945 08
1945 08
194511 (nuo 1946 05 - Dainavos)
1946 09

Pirmosios susikrusios apygardos perm LLA organizacin struktr ir

buvo suformuotos apygard-batalion-kuop-bri principu. Europoje dar
tebevyko karas, niekas negalvojo apie ilg okupacij. Buvo svarbu nors
trumpam apginti gyventojus nuo prasidjusio teroro. Gauss partizan daliniai
(po 100-200 vyr) uimdavo miestelius, ilaisvindavo suimtuosius, sunaikindavo okupacins valdios struktras. Savo ruotu okupacin valdia met
prie partizanus itisas divizijas, ginkluotas net pabklais, lktuvais ir arvuoiais. Pavyzdiui, 1944 12 16 Paliepi ir Lapkalnio mikuose poros imt
vyr partizan stovyklas aptiko prieo valgybin aviacija (kautynse uvo
16 partizan ir apie 100 raudonosios armijos kareivi). Lietuvos partizanai
vykd teritorin gynyb ir naktimis kontroliuodavo kone vis Lietuvos teritorij (iskyrus miestus). 1945m. pradioje mikuose susitelk keliasdeimt
tkstani vyr. sireng gerai tvirtintas stovyklas, jie neveng atvir kautyni su prieo kariuomene. Kai kuriose apygardose (Dzkijoje, DK apygardoje, buvo populiars "skrajojantys briai", t y . mobils daliniai, raiti ar rogmis greit persibazuojantys ir suduodantys smgius netikiausiose vietose.
Partizan ginkluotje buvo net pabkl (1944-1946m. prieo kariuomen
pam 9 pabklus, 30 minosvaidi, 2120 kulkosvaidi ir kt ginkl). Daugelis
vyr po operacij ar prajus siautimams grdavo namus ir toliau dirbdavo
savo kyje. Partizan daliniai dar nebuvo uniformuoti Taiau ne visi tuo
metu besislapstantys vyrai buvo partizanai svarbiausia buvo isislapstyti
iki isilaisvinimo momento. 1945m. i uvusi, suimt ir legalizuot 23,7
tkst. asmen tik 60 proc. buvo ginkluoti. Pavyzdiui, 1945 02 09 Panevio
apskr. kautynse uvo 68 etoko vadovaujami partizanai, 4 buvo suimti
Taiau jie teturjo vos 27 ginklus 5 . Tai rodo, kad NKVD kariuomen be

18

jokios atrankos persekiojo ir aud civilius, ataskaitose priskirdama juos

partizanams.
Nuo 1946m. bendras vairi i partizan atimt ginkl kiekis jau pradjo
viryti nukautj, suimt ar legalizuot asmen skaii, t.y. kiekvienam
nukentjusiam teko daugiau nei vienas ginklas. Vadinasi, mike liko vis
maiau atsitiktini asmen. Keitsi ir politin situacija. Vokietija kapituliavo,
taikos konferencija buvo atidta neribotam laikui Ryt Europa liko SSRS
okupuota. Karas tarp Ryt ir Vakar, su kuriuo buvo siejamos isivadavimo
viltys, neprasidjo. Daugelis vyr, kurie turjo tam galimybi, stengsi sigyti
dokumentus ir legalizuotis. Partizan skaiius sumajo nuo keliasdeimties
iki keleto tkstani.

Antrasis kov periodas: 1946m. birelis-1948m. lapkritis.

Apygard veikla
Jei pirmajam kov periodui charakteringas spontanikas partizan
dalini susikrimas, i kuri isikristalizavo apygardos, tai antrj period
galima apibdinti kaip jau susiformavusi apygard veiklos met.
Pagal vieningos vyriausios partizan v a d o v y b s krim kov
etap galima bt skirti du periodus: 1946m. birelis - 1947m. sausis ir nuo
1947m. sausio iki 1948m. lapkriio.
Kadangi iki tol susikrusios ir veikusios pogrindins organizacijos
nepajg suvienyti partizan pajg ir sukurti vieningos vadovybs, kuri
numatyt kovos strategij ir taktik besikeiianioje politinje situacijoje,
io darbo msi patys partizanai
1946m. pavasar prasidjo intensyvios ryi paiekos su kitose Lietuvos
vietose veikusiomis partizan apygardomis. ios veiklos iniciatoriai buvo A
apygardos vadas plk.ltn. J.Vitkus-Kazimieraitis, Tauro apygardos vadas mjr.
Z.Drunga-Mykolas-Jonas, o jam uvus - A.Baltsis-vejys. Tuo netruko
pasinaudoti MGB. 1946m. birelis - 1947m. sausis - tai MGB sikiimo
partizan jungini centralizacijos pastangas laikotarpis. Kartu tai ymjo
nauj MGB kovos su Lietuvos rezistencija taktik: nuo jgos panaudojimo
pereita prie jgos ir klasting agentrini kombinacij derinio. Plaiu mastu
pradjo veikti provokacins agent-smogik grups, partizanines struktras buvo siuniami vidiniai agentai. Partizanai ne i karto sugebjo per-

19

prasti ir atremti ias nevaraus karo priemones. Prasidjo stambiausio MGB

agento J.Marku!io epopja. MGB turjo tiksl sukurti "legendin" partizan
vyriausij vadovyb ir tokiu bdu apvaldyti bei sunaikinti vis judjim.
Greta io udavinio takos agentai vykd ir kit; propagavo "pasyvios" kovos
taktikos idj. i idja Lietuvoje buvo nepopuliari ir rezonanso nesukl,
taiau ieivijoje tapo vienu i skaldanij veiksni.
Nuo 1947m sausio partizaninis judjimas (daugiausiai J.Lukos ir A.Baltsio valgumo dka) atsikrat MGB primesto aidimo taisykli. Vienijimosi
iniciatyv galutinai perm patys partizanai. Nuo tada galutinai atsisakyta
iliuzijos apie atskirai sudarytos politins vadovybs veiksmingum.
Keitsi ir partizan kovos taktika. Po dideli susidrim su NKVD kariuomene ir neteki partizanai pradjo slapstytis bunkeriuose ir slptuvse.
Atsisakyta stambi kovini operacij, nebent jas iprovokuodavo NKVD.
Nuo teritorins gynybos pereita prie prasto partizaninio karo taktikos: pasal
organizavimo, sovietini pareign ir nip naikinimo. Vis didesn reikm
gjo spauda. Dar LLA numatytas rezistent paskirstymas veikiant (VS) ir
organizacin sektori (OS) gavo nauj prasm: OS nariai buvo jau ne vien
rezervas isilaisvinimo momentui, bet aktyvs spaudos platintojai ir partizan rmjai
Pasikeitusi situacija tiek i VS, tiek i OS nari reikalavo grietos konspiracijos ir disciplinos, o tai skatino tobulinti organizacines struktras. Formavosi priklausomyb: apygarda-rinktin-brys. Kai kuriose apygardose jau
1946m. pavasar vesta Lietuvos kariuomens uniforma, partizan skiriamieji enklai bei nustatoma karini laipsni suteikimo tvarka. Mikuose liko tik
apsisprend ginkluotai kovai vyrai Kaip atsak padidjus laisvs kovotoj
konspiratyvum, okupantai pradjo praktikuoti iki tol katalikikoje Lietuvoje neregt lavon niekinim. Nukautieji partizanai gyventoj bauginimui
ir atpainimui nuo 1945m. pradti guldyti vieose vietose, stebint praeivi
reakcij. Taiau MGB apsiriko: iniekinti kovotoj knai sukeldavo ne baim,
o ryt nesitaikstyti su pavergjais. Retai kada ekistams pavykdavo suinoti nukautj pavardes. Tuo laikotarpiu partizan gretas papild tikrai
patriotikai nusiteik vyrai. Ne vien j paskatino ieiti mik MGB silymai
tapti nipu.

20

Treiasis partizaninio karo periodas:

1948m. lapkritis - 1953m. geguis.
Centralizuotu struktr sukrimas ir j sunaikinimas
Paskutinis partizaninio karo laikotarpis paymtas didiausiu organizuotumu ir vieningos vadovybs veikla. Partizan vyriausia vadovyb knijo
tiek politin, tiek karin okupuoto krato valdi. 1949m. vasario mn. vykusiame visos Lietuvos partizan vad suvaiavime buvo pakeistas organizacijos pavadinimas: vietoje antrame kov etape kurto ir MGB sikiimu sukompromituoto Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio (BDPS) kurtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis (LLKS). LLKS Tarybos Prezidiumas tapo
aukiausiu valdios organu ne tik okupacijos slygomis, bet turjo toks
likti ir atgavus nepriklausomyb iki laisv demokratini Seimo rinkim,
pasipilds naujais nariais i usienio organizacij tarpo. Vyr. vadovyb vadovavo apygardoms per regioninius centrus: Auktaitijos, emaitijos ir Piet
Lietuvos srii tabus. Srii vadai skirdavo ir apygard vadus.
iam kov laikotarpiui bdingos begalins pastangos ilaikyti nesuardytas organizacines struktras. Sunaikinti tabai nuolat buvo atkuriami, perkeliant pareignus, jei j bta emesnse grandyse ar atskirose apygardose,
sutraukyti ryiai atstatomi Buvo vesta vieninga ifr sistema, Vyriausios
vadovybs dokumentai buvo privalomi ir reglamentavo vis apygard veikl,
LLKS spauda platinama visoje Lietuvos teritorijoje. Patikslintos apygard
ribos, vestas rajoniniu principu sudarytas organizacinis vienetas tvnija
(tvnij sudar 2-4, o nuo 1950m. 3-8 valsi, partizanai). Nuolat trkinjant ryiams, tvnijos paruotos savarankikam veikimui Pradtas riboti
nauj partizan primimas. Slyginai padidjo ilgai partizanaujani kovotoj skaiius: jei pirmame kov periode vidutin partizanavimo trukm
siek tik apie pora met (tam turjo takos didelis uvusij skaiius 19451946m.), tai puss tkstanio 1952m. veikusi laisvs kovotoj vidutin
partizanavimo trukm buvo 45 met, o 1953m. partizanaujani - jau 5,3
met 6 , 7 . Penktadalis 1953m. veikusi partizan kovojo nuo 1944 met.
Keitsi net ginkluot: jei 1947m pistoletu buvo ginkluotas tik kas treias
partizanas, tai nuo 1949m. - kas antras. Baigsi atvir kautyni metas.
Kovos taktika buvo koreguojama atsivelgiant ilg okupacij, vis didesnis
dmesys buvo skiriamas spaudai ir visuomeninei veiklai Vis aikiau matydami nutautinimo ir dvasini visuomens pagrind sunaikinimo grsm,

21

partizanai ne tik platino savo spaud ir atsiaukimus, bet ir stengsi sustabdyti prieikos ideologijos skleidim. Padanjo akcijos prie taip vadinamus
klubus skaityklas, kuri metu buvo sunaikinami komunistiniai laikraiai,
portretai, knygos, uols klub vedjai ir mokytojai perspjami liautis tarnauti okupantui. Partizan vadovyb daug jg skyr kovai su girtuokliavimu
(tiek kovotoj, tiek visuomens) ir namins gaminimu.
Paskutinis organizuot kov laikotarpis sutapo su kolchoz steigimu
Lietuvoje. Prasidjo ekonominis spaudimas kininkams, kur lydjo masiniai
trmimai Okupacin valdia greta teroro ir rafinuot agentrini kombinacij paband pakirsti pasiprieinim ekonominmis priemonmis sunaikindama partizan atspar kaime.
Nuo 1951m. Lietuvoje liko viena NKVD divizija. Partizan bebuvo apie tkstant, taiau svarbiausi organizaciniai vienetai ir tabai veik.
Veik ir Vyriausia vadovyb. Taiau kaip metalai turi savo atsparumo rib,
taip, matyt, ir mogaus itverm turi savo ribas. Po septyneri atuoneri
partizanavimo met, nematant jokios artimo isivadavimo galimybs, dal
gyventoj itrmus ar sunaikinus, o likusiai visuomens daliai vis labiau
prisitaikant prie okupacijos slyg, klasta suimti gyvi partizanai pradjo
palti Nuo 1952m. prasidjo idavysts, kurios ypa pakirto Auktaitijos
partizan vadovyb. MGB pradjo kurti "legendinius" tabus, j pareignais
paskirti uverbuoti buv partizanai Ne kankinimais ar mirties baime galima
paaikinti j poelgius, o tik vilties praradimu, kur taip sumaniai mokjo
kurstyti ekistai
1953m. gegus mnes sumus LLKS Tarybos Prezidiumo pirminink
Jon emait organizuotas Lietuvos partizaninis karas baigsi Lik pavieniai
kovotoj breliai pamau buvo sunaikinti
"Pabaltijieiai, galbt, dl to buvo menki politikai. Jie n e m o k j o
pirkti ir parduoti savo tvyn. (_) Utat jie buvo geri kariai, kurie pavojui
itikus, nebijojo paguldyti savo galv u tvyn," ra partizan vadas
Lionginas Baliukeviius8.

22

PARTIZAN

VEIKLOS

KRYPTYS

"Realistin politika vadovaujasi dienos interesais, idealistin - principais."

"Laisv ateina i Vakar", VLIKo atsiaukimas

K o v a s u o k u p a c i n e v a l d i a . Miesteli u p u o l i m a i
Pirmaisiais okupacijos metais partizanai stengsi kiek galima ilaikyti
savo rankose krato kontrol ir apginti gyventojus. Gauss partizan daliniai neveng kautyni su NKVD, reguliariosios, pasienio kariuomens junginiais bei strib daliniais, uimdavo miestelius ir banytkaimius, kur sunaikindavo ariausius sovietinius pareignus bei NKVD
bstines.
Jau 1944m. partizanai
buvo uuol 17 valsi, kur
i greitosiomis rengt dabokli ilaisvino 82 suimtuosius 1 . Pavyzdiui, 1944
10 26 Biruose buvo ilaisvinti 48 suimtieji, 1944 12
07 Eiikse - 31 kalinys
ir t.t 1944m. pabaigoje visoje Lietuvoje buvo puolami ir uimami miesteliai:
1944 11 10 - Valkininkai,
Onukis (Trak apskr.),
1944 12 01 - Seredius
(Seredius buvo pakartotinai uimtas 1945 06 07),
1944 12 12 - Panemunis
(Rokikio apskr.), 1944 12
15 Grinkikis ir kt.
Miesteli puolimai tssi ir 1945m. Ypa akty-

Lietuvos miest "puomena"

23

vs buvo Dzkijos partizanai Puolimuose dalyvavo dideli kovotoj daliniai

Pvz., 1945 02 12 Miroslav puol 100 kovotoj brys, 1945 02 23 Rudamin
net 200 partizan junginys! 1945m. vasar 80 aliosios rinktins partizan
puol Rozalimo miestel, nukov 27 stribus ir 4 valandas ilaik miestel savo
rankose. 1945 05 26 120 partizan dalinys puol Kretingos apskr. Endriejavo
miestel, kur sunaikino visus valsiaus dokumentus, supl "vad portretus", pam raomj mainl. Didiausi ekist pasipiktinim sukl tai,
kad 18 miestel saugojusi strib "pasirod es idavikai ir kartu su ginklais
pasitrauk pas banditus 2 ."
Um miestel ar banytkaim, partizanai ublokuodavo visus kelius,
ilaisvindavo suimtuosius, sunaikindavo gyventoj sraus, mobilizacinius
dokumentus, ems, turto, mokesi apskaitos dokumentus, nukaudavo
ariausius enkavedistus ir baudjus. Santykiuose su okupacins valdios
statytiniais buvo vadovaujamasi LLA 1944 12 10 sakymu, kuriame buvo
nurodyta itisai nenaikinti vis sovietins valdios pareign, likviduoti tik
paius pavojingiausius, o kitus perspti, kad siningai nevykdyt savo
pareig 3 .
Miesteli upuolimai ne tik visai paralyiuodavo okupacins valdios
veikim, bet kartu tai buvo ir partizan kovinio pasirengimo patikrinimas,
savotika repeticija prie bsimj isilaisvinimo moment.
Bgant laikui, ypa po Potsdamo 1945 07 17-08 02 konferencijos, kurioje
Lietuva "laikinai" buvo palikta Soviet Sjungai, partizan kovos taktika
keitsi Miesteli upuolimai retjo, atviros kautyns su vis gausjaniais
NKVD daliniais ne skaudius nuostolius. Nepasiteisino dideli iki 100 ir
daugiau vyr - kovotoj daliniai, kuriems buvo sunku slapstytis ir apsirpinti maistu. 1945m. bdingiausia kovin operacija pasala. Pasalos
buvo rengiamos gerai apgalvotose vietose ir daniausiai skmingos. J
metu buvo naikinami sovietiniai pareignai ir ivaduojami suimtieji Kai
kuriose apskrityse toki akcij per 1945m. bdavo surengiama net po kelis
imtus (pvz. Alytaus apskr. net 795!). 1949 03 07 uvs Dainavos apygardos
Geleinio Vilko rinktins vadas Vaclovas Voveris per savo partizanavimo
laikotarp buvo vadovavs 28 kautynms, kurias visas laimjo.
Vlesniais metais, vis atrjant apsirpinimo maistu problemai partizanai
danai puldavo valstybines mones ir staigas, i kuri galdavo rekvizuoti
maisto produktus ar pinigus. Pvz. per 1946m. antr pusmet Lietuvoje buvo
upulta 90 pienini ir kooperatyv 4 . Buvo puolamos nuoalesns geleinke24

lio stotys, i kuri paimami pinigai. 1945 02 20 buvo upulta Panevio

apskr. stotis, 1946 12 09 - Skapikio geleinkelio stotis, 1948 12 27 Liepkalnio , 1951 10 26 venion apskr. ir kt
Kiekviena tokia puolamoji partizan akcija turjo ir moralin reikm:
pakeldavo gyventoj nuotaik, parodydavo, kad yra u laisv kovojani
vyr, suadindavo laisvs vilt. tai 1944 11 18 Pabirs vals. Gulbin mokykloje
okupacin valdia buvo suaukusi susirinkim, kuriame ragino kininkus
pristatyti pyliavas. Madaug imto vyr partizan brys apsupo mokykl,
ivaik aktyvistus ir perspjo apylinks pirminink, kad liautsi talkinti okupantui5. Partizanai patys toliau ts susirinkim. Kai jie prane, kad usienyje
veikia tikroji Lietuvos vyriausyb, prasidjo ovacijos, gyventoj akyse suibo aaros. Patriotin kalb pasak vietos mokytojas, susirinkimas tapo
antibolevikiniu mitingu. Partizanai ibuvo kaime vis par, parodydami
monms, kas yra tikrasis krato eimininkas.
Viltis, kad okupacija bus trumpalaik, buvo tokia stipri, jog enkavedistams
teko konstatuoti: "Ginkluot gauj ir antisovietinio pogrindio takoje kai
kuriuose valsiuose sovietini valdios organ veikla visikai paralyiuota."

Prisiklimo a p y g a r d o s partizan ratas apie teror

25

Okupacins valdios rinkim trukdymas

Vienas svarbiausi politins kovos moment partizaniniame kare buvo
okupacins valdios rinkim boikotas. Poiris rinkimus nepakito per vis
kovos laikotarp. Ypa aktyviai buvo trukdomi pirmieji po karo rinkimai
Nenorta, kad dar kart bt suvaidinta 1940m. komedija, kai "liaudis" pati
pasipra priimama Soviet Sjung. Be to, reikjo "pademonstruoti civilizuotam pasauliui ms tvyns nusistatym pasiprieinti okupantams ir j
rinkimams 6 ". "Bolevikai neriasi i kailio, nordami gauti savo grobikiko
upuolimo patvirtinim. (...) Vienas i mgstamiausi j pasaulins propagandos ingsni jiems palanki rinkim rezultat paskelbimas ugrobtuose kratuose."
Jau prie pirmus rinkimus SSRS Aukiausij taryb 1946m. vasario
mn. kovotojams buvo nurodyta aikinti gyventojams, kad jie neit balsuoti Apie rinkim boikot ra partizan spauda, buvo iplatintas kreipimasis
taut. Partizanai skelb, kad balsavusius savo noru jie traktuos kaip tautos
prieus. Ypa kategorika buvo Didiosios Kovos apygardos nuostata- tabo direktyvoje Nr2 buvo nurodyta: "Pirmus balsavimo dalyvius sulaikyti,
gaudyti, apklausti ir iaikinti, kaip jie balsavo. Visus, kas balsavo savo valia,
audyti vietoje kaip tautos prieus."
Partizan daliniai gavo konkreius nurodymus, kaip trukdyti rinkimus:
"Rinkim ivakarse sunaikinkite rinkimin apylink, sraus ir svarbiausius
komunistinius veikjus, esanius rinkiminje komisijoje. Rinkim dien pasirinkite sau nors vien rinkimin apylink ir ten sutrukdykite balsavim,
likviduokite visas rinkim instrukcijas, sraus, des, neleiskite atstovams,
ketinantiems vykti valsiaus centr praneti apie rinkimus, pasiekti miesteli7."
Rinkim boikotas buvo vykdomas visoje Lietuvoje - tai rodo, kad
1946m. pradioje partizan kovos strategija ir taktika buvo vieninga,
o judjimas pakankamai organizuotas (nors vieningos Vyriausios vadovybs dar nebuvo pavyk sudaryti). tai Dzkijos partizanai rinkim boikot
traktavo kaip plai sovietins valdios nepripainimo akcij. A apygardos
tabo sakyme buvo raoma: "Dabar prie partizanus stovi svarbiausias
udavinys vadovauti visai tautos kovai, boikotuoti ne tik bolevik rinkimus,
bet ir dezorganizuoti vis sovietin aparat. (...) Visi turi drsiai sabotuoti ir
boikotuoti bolevikines priemones. (...) Atimti ir sunaikinti nam knygas,

26

surinkti i gyventoj bolevikinius pasus, visose mokyklose sunaikinti portretus ir vis bolevikin literatr. Pagal galimybes organizuoti antirinkiminius mitingus."
Okupantas irgi rimtai ruosi rinkimams. Nors balsavusij skaiius ne
maiau kaip 90 proc. buvo nurodytas i anksto, taiau reikjo imituoti,
kad rinkimai vyksta i tikrj. "Okupantai klasta, grasinimais ir jga organizuoja rinkimus, palaikant kariniams daliniams ir tankams", ra partizanai8.
Rinkimini bstini apsaugai buvo pasitelkta NKVD kariuomen 9 . Pvz. 1947
02 09 rinkim LSSR Aukiausij taryb vykdymui be jau esani MVD
dalini, ginkluot aktyvist papildomai buvo pritraukta 18 tkst. raudonosios armijos kareivi ir strib, patruliavo arvuoti traukiniai, kiekvien rinkimin bstin jau savait iki rinkim saugojo 8-12 ginkluot kariki grups.
Nepaisant toki pastang, patys ekistai nurod kai kuriose apskrityse
(Alytaus, Lazdij, Marijampols, Taurags) balsavus vos 20-30 proc. rinkj,
skaitant pai kariki sumestus biuletenius. I tikrj is procentas buvo
dar maesnis. Dauguma kinink balsavimo dien pasislp mike, namuose palik tik senelius, kad atvaiav su balsade stribai vaiuot sau nieko
nepe. Kiti kaimieiai teisinosi nj balsuoti todl, kad partizanai atm j
asmens dokumentus (taip partizanai stengsi gyventojams sudaryti oficial
atsisakymo balsuoti pretekst). "Ar mes tuos budelius, judus turime rinkti,
kad jie visais bdais paskutin duonos ksn atimt ir mus sunaikint?"
ra partizan spauda 1 0 .
Partizanai per vis kov laikotarp vykd nemaai akcij, nukreipt prie
okupacins valdios rinkimus. 1946m. vasario mn. buvo upultos 39 rinkimins bstins, sugadintos 27 telefono linijos. 1947m. rinkimins kampanijos
LSSR AT metu buvo sunaikinta 18 rinkimini komisij nari. Partizanai
reng pasalas ginkluotoms rinkiminms komisijoms, veanioms i apylinki balsavimo biuletenius. Pvz. 1948m. sausio 18d. partizanai sunaikino
balsavimo biuletenius Marijampols apskr. Puskelni km., sureng pasal
Prien apskr. Birtono vals. iponi km. ir daugelyje kit vietovi. ios
akcijos tssi net 1950m: gruodio 17d. partizanai upuol rinkimin bstin
Trak apskr. Beioni km. ir kitur. Taiau greta ginkluot akcij partizanai
stengsi iplatinti kuo daugiau atsiaukim ir pogrindins spaudos. "Rinkim
komedija ruoiama tik tam, kad tu legalizuotum j jau atlikt darb, kad
atsakomyb nuo j nuimtum! - ra atsiaukime prie 1948 01 18 paskelbtus rinkimus Vietines tarybas partizanai - Nepamirk, lietuvi kad jimas
27

rinkimin sal nemokamas, tik ieidamas i jos tu pasijusi neteks savo

sins - pardavs Lietuv11."

Pasirengimas mobilizacijai
Visos pasiprieinimo organizacijos puoseljo vilt kilus Vakar-Ryt konfliktui atgauti Lietuvos nepriklausomyb. Buvo galvojama panaiai kaip 1918
ar 1941m birel pareikti savo teises ir ginklu ginti valstyb. Tam reikjo
mobilizuoti vis taut.
LLA direktyvose svarbiausia uduotimi nurodyta pasiruoti visuotinei vyr mobilizacijai. Tam btinas mobilizacini plan ir mobilizuojamj sra sudarymas. ios uduotys liko aktualios ir vliau.
1945 05 07 Dzkijos partizanai, ruodami mobilizacinius planus, numat
tokias operacijas:
priemobilizaciniu laikotarpiu likviduoti prieo agentus, apsirpinti
ginklais, ivaduoti suimtuosius, parinkti kuop vadus bsimai mobilizacijai;
mobilizacijos metu - izoliuoti nepatikimus pilieius, uimti prieo
ryi centrus, nuginkluoti milicij, izoliuoti, sekti stambesnius prieo dalinius;
mobilizacij vykdius - naikinti represinius prieo organus, internuoti kitokius karinius dalinius ir t.t 12 .
iems tikslams gyvendinti Lietuvos teritorija suskirstyta mobilizacines apylinkes 13 . Mobilizuojami visi iki 45m. amiaus Lietuvos karininkai ir
puskarininkiai; visi tarnav kariuomenje vyrai iki 35m. amiaus. Priimami
bet kokio amiaus savanoriai, turintys ginkl, dvirat ar arkl14.
1945m. spalio mn. plk. J.Vitkus-Kazimieraitis pradjo ruoti "Organizacinio Lietuvos ilaisvinimo plano" projekt, kurio sudtin dalis buvo viso
krato mobilizacinis planas 15 .
Karo atveju tiekti partizanams ginklus, vaistus, rbus pagal 1946m.
OS instrukcij Nr.l privaljo organizacinio sektoriaus nariai16. Bendri nurodymai mobilizacijos planui sudaryti buvo sukurti 1948 12 09, taiau jie nebuvo
gyvendinti
1949m vasario mn. vad suvaiavime J. emaitis-Vytautas pakartojo
teigin, kad Sjdio udavinys yra organizuoti, saugoti ir parengti taut
lemiamam isilaisvinimo momentui Taiau partizan taktika truput keitsi
pradta tausoti jgas, didesnis dmesys skirtas visuomenins veiklos vy28

stymui. Skirtingai nuo 1945m. plan, kai buvo numatoma mobilizuoti visus
vyrus iki 35m. amiaus, 1949m. nurodyta, kad "mobilizacijos mast nustatys
turimos ginkl atsargos 17 ."
Taiau Lietuvos ilaisvinimo viltys ir toliau buvo siejamos su VakarRyt konfliktu. LLKS Tarybos biuletenyje nurodoma: "Mes ruoiams Vakar
ir SSSR karo atveju sukilti ir atgauti nepriklausomyb."
Gyvenimas koregavo mobilizacinius planus. 1951m. numatyta isilaisvinimo
momentu mobilizuoti tik savanorius, ir tik tuo atveju, jei kilus karui iniciatyva
bt Vakar rankose ir bt tikimyb greitai susijungti su Vakar valstybi
kariuomene. Tuomet mobilizuotieji, juos apmokius ir suformavus dalinius,
trukdyt deportacijoms, ardyt ryius, laisvint kalinius, naikint MVD ir
MGB struktras ir ruotsi perimti valstybs sienas (ypa piet ir ryt) 19 .
Taiau jei karo iniciatyva bt Soviet Sjungos rankose ir prasidt
umaskuota mobilizacija raudonj armij, kurios nepavykt ivengti,
tuomet vyrai, pam i okupanto ginklus, turt bti pasiruo lemiamu
momentu juos nukreipti prie okupant.
Deja, istorija lm, kad partizan mobilizaciniai planai liko negyvendinti
Taiau ar tai reikia, kad j turjo bti atsisakyta? 1951m partizan spaudoje analizuojant pogrindio reikm, buvo raoma: "Bet uvis svarbiausia,
kad pogrindis yra bsimoms laisvs kovoms reikaling pajg branduolys.
(_.) Turime organizacij, bsimosios kariuomens uuomazg 20 ."

Prieinimasis kininku terorizavimui

Kaimas buvo lietuvybs lopys, todl patyr iauriausias komunistines represijas.
Jau nuo pat okupacijos pradios kininkai buvo apdti nepakeliamais
mokesiais ir prievolmis. Pvz., 1947m vienam kiui vien tik ems mokesio
vidutinikai reikjo mokti po 5 tksL rub., kas tuometinmis kainomis
prilygo vidutiniam metiniam darbininko ir tarnautojo atlyginimui! Vienam
ems hektarui reikjo pristatyti 50 kg. pieno, 40 kg. grd ir 40 kg. bulvi.
Be to, reikjo atiduoti kiauini, viln, ieno ir kit produkt normas 2 1 .
Turintiems didesnius kius ir trauktiems "buoi" sraus kininkams
(pradjus sudarinti 1947m "buoi" sraus, vidutinis "buo" vald vos 18
ha.) mokesi ir pyliav normos buvo du kartus didesns.
29

1949m. nordami suvaryti mones kolchozus, okupantai vl padidino

mokesius. Neatidavusiems prievoli grs ne tik "ibuoinimas", t.y. turto
konfiskavimas ir tremtis, bet ir kaljimas. U mokesi ir pyliav neatidavim kininkai buvo teisiami pagal RSFSR Baudiamojo kodekso 60-108
straipsnius. Nestengusi sumokti mokesi gyvuliai ir nam apyvokos
daiktai buvo apraomi ir atimami, nepaliekant net paskutins karvs. 1949m.
toki "skolinink" buvo 30 tkstani.
Be to, jau nuo 1944m. rugsjo mn. buvo pradta vadinamoji ems
reforma, kurios metu i stambi kinink em buvo atimama ir atiduodama vargingiesiems valstieiams, vadinamiesiems naujakuriams. Naujakuriai
apsigyvendavo ir "ibuoint", itremt ar pabgusi nuo tremties kinink
sodybose. Valdia konstatavo, kad reformos pradioje daugelis varg nenorjo svetimos ems, o jos savininkai per daug nesisielojo dl atimto turto.
mons man, kad i valdia laikina.
ems reformos pretekstu buvo konfiskuojami kiai t kinink, kuri
eimos nariai slapstsi, buvo suimti ar pasitrauk Vakarus. Konfiskuot
ki savininkai turjo per 24 val. apleisti namus.
Partizanai kaip galjo, taip gyn kaim ir prieinosi kinink plimui
"Lietuvi tauta nepripasta bolevikins ems reformos, nes joks atjnas
neturi teiss tautos turt n grobti n dovanoti. Bolevikin ems reforma
yra pereinamasis laipsnis kolchozin baudiav", ra laisvs kovotojai 2 2 .
Aktyvist, strib ir kareivi brigad, ne tik luodavusi eimininko aruodus,
bet ir reikalaudavusi vaii bei namins, partizanai sutikdavo ugnimi Pvz.,
1945 06 10 aliosios rinktins partizanai sureng pasal Pumpn stribams
ir aktyvistams, Rokikio apskr. nuov ems komisijos pirminink, vykus
dalinti kinink ems, tokio pat likimo susilauk ir arn vals. ems
komisijos pirmininkas, nuautas Medingn km, ir daugelis kit. Taiau
partizanai puikiai suprato, kad okupacinei valdiai labai naudinga sukirinti
kaimo mones ir pasiprieinim okupacijai vaizduoti kaip klasi kov, numatyt marksistinje teorijoje. Todl pai naujakuri, net ir pamusi
kinink ems, bet nenusikaltusi kolaboravimu, neliet: "Kurie neplikauja ir nedirba NKVD, niekas nebaus 2 3 ." Partizanai palaik gerus santykius su
kaimo varguomene, i kurios tarpo daugelis jaun vyr atjo mik, o j
artimieji dalinosi paskutiniu duonos ksniu su laisvs kovotojais. Iduodami
kvitus visiems, parmusiems auka partizanus, kovotojai tikjo, kad Lietuvoje bus sukurta tikrai demokratika valstyb ir gyvendinta "pati teisingiau-

30

sia ems reforma".

O tuo tarpu kaimus vaiavo ir vaiavo su ginkluota palyda finans
inspektoriai, paruo galiotiniai, paskol rinkjai, propagandistai ir KP instruktoriai Tai jie vert pasirainti valstybin paskol, tai rinko paraus po
padkos laiku Stalinui, tai surainjo parelius. Visus reikjo "mylti" ir
vaiinti, nes kitaip galjai gauti autuvo buoe per galv. kininkai masikai
pradjo varyti namin.
Sureng pasalas, partizanai sunaikindavo mokesi dokumentus, turto
suraymo aktus, prievoli iniaraius, tokiu bdu nors trumpam sustabdydami kininko turto konfiskavim. Tai buvo daniausiai vykdomos akcijos. Pvz., Prien apskr. 1946m. gegu partizanai pastojo keli i iauliki
km. grtantiems paskolos platintojams, liepos mn. Alinink km. prievoli
rinkjams, rugsjo mn. agariu km. pyliav tikrintojams, tarp kuri buvo
net LKP CK darbuotojas, ir LL Alytaus apskr. Daug vals. iukiakalnio
km 1947 09 20 V.Voverio-aibo vyrai nukov 6 stribus, vaiavusius rinkti
pyliav, 1948 05 08 tas pats brys Alytaus vals. Staniulikio km. nukov 8
stribus, platinusius obligacijas. Tais paiais metais gruodio 6d. partizanai
ivaik ginkluot aktyvist surengtus "tautos vado" Stalino konstitucijos
minjimus Radvilikio apskr. Miliukikio mokykloje, Raseini apskr. Trankini mokykloje ir kitur.
Partizanai ginklu prieinosi kolonist klimui itutintus kius. Okupacin valdia itremtj sodybas atkeldavo kolonistus i Rusijos gilumos,
tokiu bdu vykdydama "taut susiliejimo" plan. ie kolonistai turjo sudaryti
bsimj kolchoz branduol. 1947m. lapkriio mn. Vilkavikio apskr. Pilviki vals. Obrt km nepaklausiusius partizan perspjimo kolonistus
puol partizan brys. kaim buvo atsikraust 50 rus kolonist, 35 i j
turjo ginklus. Susidrimo metu buvo nukautas 31 ginkluotas kolonistas.
Po ios akcijos LLKS vadovyb ileido sakym kolonistams ivykti i
Lietuvos, nepaklususieji turjo bti naikinami 24 . Tuo paiu nurodoma ir
kitiems nepatikimiems gyventojams isikraustyti miestus. Tokiu bdu
partizanai norjo sumainti kruvin akcij kiek ir ilaikyti lietuvik kaim.
I dalies jiems tai pavyko, nes tik aktyvia partizan pozicija galima paaikinti
t fakt, kad Lietuvos gyventoj tautin sudtis i vis trij Baltijos krat
pakito maiausiai

31

Kova su kolchoz krimu

1947m. okupacin valdia jvykd pinig reform, po kurios atpigo
maisto produktai. Taiau ems mokesiai kininkams buvo padidinti.
Taip kininkai buvo varu varomi kolchozus, kitaip grs kio nacionalizacija ir tremtis. Taiau mons kolchozus njo. Ir ne todl, kad mat, kokie
apskur elgetos plsta i Ryt. Tam prieinosi visa lietuvika gyvenimo
sankloda, pagrsta meile gimtajam kampui ir pagarba privaiam kininkavimui
kolchozus nestojo net vargingieji keli hektar savininkai, gyven pusbadiu ir terorizuojami strib. 1948m. u prievoli neatidavim apraytas
12,9 tkst. skolinink turtas, daugelis i j buvo nuteisti
1947 12 22-1948 03 28 itremiami 3,9 tkst, o 1948 05 22-27 - 39,5
t k s t Lietuvos gyventoj, dauguma j kvalifikuojami kaip "buos". "Ikeldinimas prisids prie tolesnio kolki gausjimo", - cinikai ra trmimo
vykdytojai 2 5 .
Kaip atsak iuos iurpius trmimus, partizanai vykd kelet akcij, iki
iol vertinam kontraversikai Jau prie tai partizanai buvo ileid kelet
sakym, draudiani iuo tautos gedulo metu bet kokius pasilinksminimus, ypa organizuojamus okupacins valdios. Valdia, prieingai, nuolat

Partizan ginklai

32

reng (vairi sovietini veni minjimus, okius, demonstravo sovietin

gyvenimo bd ir itikimyb partijai propaguojanius filmus. iuose pasilinksminimuose dalyvaudavo vietiniai aktyvistai, komjaunuoliai, stribai, garnizon kareiviai, o kartais minjimus per prievart bdavo suvaromi mokykl
moksleiviai. Bdavo, kad komsorgo nurodymu net lauko durys bdavo
urakinamos, kad nenorintys klausyti sovietins propagandos moksleiviai
nepabgt i renginio. Kaim jaunimas tokius pasilinksminimus neidavo.
Juo cinikiau atrod okiai, surengti po k tik prausio baisaus trmimo.
Partizanai yra ne kart perspj toki oki organizatorius ir ivaik
pasilinksminimus. 1948m. balandio 18d. Merkins klube per okius
sprogo mina, uvo trys garnizono kareiviai Prie pat sprogim oki sal
dar kart atj akcijos organizatoriai patikrino, ar salje nra niekuo dt
civili; pora moni jie isived i patalpos. Tik sitikinus, jog okiuose liko
vien aktyvs okupant talkininkai bei kareiviai su stribais, buvo susprogdinta mina.
Liepos 5d. per okius Daug klub buvo mesta granata, uvo
trys asmenys, vienas j stribas. Rugpjio 10d. demonstruojant propagandin kino film, Alovs klub buvo mesta granata, uvo 5 asmenys, tarp j
vienas MGB karininkas.
Taiau stambiausia tokio pobdio akcija buvo vykdyta 1949m.
per gegus 1-osios proga surengt pasilinksminim imoni kube.
Sprogus mestai granatai uvo 16 moni.
1948m. liepos mnes Kstuio apygardos sakyme Nr2 buvo nurodyta
perspti ir bausti 10 tksL rubli baudomis aktyvius kolchoz organizatorius; nenutraukusius ios pragaitingos veiklos po perspjimo ypa aktyvius
okupant talkininkus ir kaimo moni persekiotojus nurodyta bausti mirtimi
1949m baiss Lietuvos kaimui Kovo, balandio ir gegus mn. vyko
masiniai trmimai Kiekvien dien kaimus vaiavo briai ginkluot aktyvist, terorizavo gyventojus ir vert stoti kolchozus. Buvo aprainjami
gyvuliai padargai, atiminjami javai mones su ginklu var mitingus ir
susirinkimus, i kuri neileisdavo tol, kol jie nepasiraydavo pareikimo
kolchoz.
LLKS Taryba agitavo kininkus nepaklusti valdios grasinimams.
Naujai steigt kolchoz pirmininkai brigadininkai buvo skatinami atsisakyti
jiems primest pareig 2 6 . OS nariams buvo nurodyta trukdyti, dezorgani33

27

zuoti, slopinti kolchoz krim . Perspti ir mokytojai "vietimo darbuotojai, ypatingai pasireik kolchoz organizacijoje bei kitokioje bolevikinje
agitacijoje bus atiduodami LLKS Karo lauko teismui 26 ". "Mokytojau! Tve!
Tau tenka atsakomyb u jaunosios kartos tautinio smoningumo lyg",
ra atsiaukimuose partizanai, kviesdami netraukti vaik komjaunuoli ir
pionieri organizacijas 2 9 .
Nepaisant gyventoj ir partizan pasiprieinimo, 1949m. pabaigoje 62
proc. Lietuvoje ilikusi kinink buvo suvaryti kolchozus. 1950m. dar
kart patrigubinus ems kio mokest "pavienininkai masikai pradjo stoti
kolkius 30 ." stojusiems mokesiai tuoj pat buvo nubraukiami 1944-1953m.
u mokesi nemokjim ir prievoli nepristatym buvo nubausta 141 tkst.
asmen. Taip represij ir ekonominio spaudimo dka buvo sukolektyvintas
Lietuvos kaimas.
1949m. kolchoz apsaugai LKP(b) CK ir MGB nutar steigti ginkluotas
grupes. Taiau lietuviai nem jiems silom ginkl. Pvz., Prien apskr. i 58
kolchoz tik trijuose pavyko steigti ginkluot aktyvist grupes. Kretingos
apskr., kur buvo steigti net 145 kolchozai, pavyko suorganizuoti vos 6
ginkluotas grupes. Geriausiai seksi apginkluoti Rokikio partin aktyv, kur
buvo sukurtos net 52 ginkluotos grups 3 1 . Kitur kolchozus saugojo stribai. O
saugoti reikjo dar ir todl, kad partizanai savo maisto iteklius daniausiai
papildydavo i valstybini ar kolchozo sandli. Danas pirmininkas ar
sandlininkas geranorikai duodavo partizanams grd, u kuriuos ie palikdavo pakvitavim.
Suvarius mones kolchozus, prasidjo kitas vajus sodyb naikinimas.
Buvo pradtos kurti kolchoz gyvenviets. Su propagandiniais kiais
kad kaimo mons gyvens kaip miestieiai pradtos griauti sodybos,
naikinami vienkiemiai, grtama prie amiaus pradios kininkavimo sistemos. Okupacin valdia ir ia taik provokacines priemones: partizan spaudoje minimi atvejai, kai neinomi asmenys padeginjo kinink darines, o
po gaisro jas leisdavo statyti tik naujoje vietoje kolchozo gyvenvietje.
Valdia stengsi, kad individualaus kio sunaikinimo procesas bt negrtamas.
Partizan poiris vienkiemi naikinim buvo vienareikmikas:
"Udrausti pirmininkams vykdyti pastat perklim planuojamas gyvenvietes.
Statomas kolchoz gyvenvietes sudeginti 32 !" emaitijos partizanai sutikusiems keltis gyvenvietes asmenims numat 500 rub. baudas, o ginkluotus
34

kolkieius ir pareignus, kurie atstatys gyvenvietes, nurodyta audyti vietoje. Kaip tik tada, 1951m., partizanai likvidavo daugiausiai apsiginklavusi
kolchoz aktyvist. Pavyzdiui, vien Jurbarko ra j. buvo nuauti net 4 kolchoz
pirmininkai Ir vis dlto partizanai represini priemoni imdavosi ne todl,
kad ie asmenys buvo kolchoz pareignai Mirties nuosprendiai buvo
skelbiami u ginkluot pagalb okupacinei valdiai ir moni nipinjim.
Pagrindin priemon kovojant su kolchoz steigimu buvo agitacija: "Jei
alies ems kio sukolektyvinimas iki iol dar nebaigtas, tai ia taip pat
daug nusipeln ms partizanai Kiek jie sudraud kolchoz pirminink bei
per savo neimanym ar baim kolkius stojani kinink, kiek ia
iplatinta atsiaukim!" ra laisvs kovotojai Bet jgos buvo nelygios ir i
kova buvo pralaimta.
Taiau net 1962m SSRS CK plenume buvo konstatuota, kad Lietuvoje
msos ir pieno produkt kolchozai pagamina tik 40 proc.(maiausiai i trij
Baltijos krat). Lietuviai liko itikimi individualiam kininkavimo bdui ir i
savo ma sklypeli duodavo daugiau nei pus visos ems kio produkcijos.

Prieinimasis trmimams. Nukentjusij elpimas

Vos grjus raudoniesiems okupantams, buvo t s i a m a s masini
trmim procesas. Partizanai stengsi jiems sutrukdyti. Jau 1944 12
10 LLA sakyme Nr.4 numatoma umegzti ry su geleinkelieiais ir
neleisti iveti tremiamj 3 3 . Lietuvos partizanai ruo planus upulti Vilniaus
geleinkelio mazg, kur bus formuojami tremtini eelonai, ir juos ivaduoti34. 1945m. Tauro apygardos sakyme nurodoma rengti pasalas, uversti
mediais kelius, iardyti tiltus ir padti monms pabgti bei pasislpti 35 . Ne
maiau svarbu buvo neleisti stribams ir kitiems baudjams igrobstyti ivetj
turto.
Trmim metu partizanai ne kart susiaud su baudjais. 1945m.
kautyns vyko Lygum vals. Ramonaii km., Pakruojo vals. Berini
km., Padubysio vals. Pavitinio km. ir daugelyje kit vietovi. 1946m. netoli
Marijampols partizanai susprogdino geleinkelio bgius, Lazdij apskr.
apaud turt grobianius stribus. Partizanai savo valg pagalba stengsi i
anksto suinoti apie bsim trmim ir perspti mones, kad jie spt
35

36

pasislpti ar pasiruoti trmimui . Pasislpti nuo tremties skatino viltis, kad

greitu laiku gali atsirasti galimyb atkurti Lietuvos nepriklausomyb.
I vairi poymi, o taip pat valgybos dka partizanai gerai inojo apie
1948m. ruoiam trmim ir prane apie j gyventojams: "Prieo pogrindis
paskleid gandus, kad, girdi, bus veami visi gyventojai", skundsi teisingumo ministras CK sekretoriui A.Sniekui 3 7 .1200 eim nuo trmimo pasislp. mons buvo pasiry geriau mirti, bet i Tvyns nevaiuoti tai
baudjams atvykus tremti Kalesnink vals. kininko Vaisiato, jis udeg
savo tvart ir puol ugn, o mona oko ulin 38 . O po toki iauri vyki
baudj agitatoriai rengdavo kaimuose susirinkimus, kuri metu aikindavo
apie valdios sprendim imintingum! Po tokio aikinimo Simno progimnazijoje partijos sekretoriaus klausim - ar viskas jam aiku mokyklos
direktorius atsak: "Aikum parodys istorija (...) tu lietuvis, ar tau neskauda
irdies 39 ?"
1949m. trmim vykd 30 t k s t baudj. Vakar srities "Jra" partizan
vadas A.Milaeviius jau prie por savaii buvo perspjs emaitijos gyventojus apie trmim ir nurods tiksli dat. Partizanai buvo sureng 7 pasalas,
nupjaust telefoninio ryio stulpus. Daugiau kuo nors padti tremiamiesiems jie buvo bejgiai Penkiolikmetei partizan ryininks sesutei Zuzanai
Mikutaitei vadas J.emaitis pasak: "Jei nebetursi kur dtis, ateik pas mus."
Taiau tas kvietimas buvo toks lidnas, kad rodsi, jog byloja k kit: atjus
mik lauk tik mirtis.
Partizanai sudarinjo suimt, itremt, nuudyt asmen sraus. Jie
buvo skirti ne tik istorijai, bet ir tam, kad partizanai ir OS nariai galt
materialiai padti nukentjusiems. Jau 1946 05 03 Tauro apygardos rinktini vad suvaiavime buvo priimtas sprendimas prie apygardos tabo
kurti tremtini, kalini, nukentjusi kovotoj ir j eim elpimo bei globos komitet. Jungtin Kstuio apygarda ileido nuostatus apie materialins pagalbos nukentjusiems nuo raudonojo teroro organizavim 4 0 . Tomis
paiomis gairmis vadovavosi ir susikrs LLKS41. Partizanai dalinosi negausiais
savo maisto itekliais su atsidrusiais bdoje. Pvz. 1949m. Jurbarko apskr.
partizanai vien per rugpjio mn. tremtiniams ir kaliniams nusiunt 17
siuntini ir 340 rub. 42 . Toje smurto naktyje pogrindis buvo vienintelis vilties
iburlis keniantiems monms.

36

Kova su sovietiniais pareignais ir nipais

Sovietiniai istorikai ir propagandistai nuolat kaltino partizanus nekalt
moni udymu.
1953m. Lietuvos SSR KGB 4-os valdybos virininko Raslano paymoje
nurodyta, kad nuo 1944 07 15 iki 1953 10 25 partizanai sunaikino 12,9 tkst.
asmen 4 3 . skaii jo tiek civiliai, tiek karikiai, enkavedistai ir stribai
Ar galima pasikliauti MGB statistika? Laikui bgant nuudytj skaiius
vis didjo: 1957m. jau nurodoma, kad per mint laikotarp nuudyta 15
tkst kaimo partaktyvist ir kolkiei 44 . Dar vliau, kai nukentjusij nuo
"buruazini nacionalist" eimoms pradtos taikyti socialins lengvatos, is
skaiius "iaugo" iki 18 ir net 25 tkst
Jau pradiniame dokumente matyti, kad 12,9 tkst skaiius nra tikslus.
Idstant pameiui nurodyta, kad 1945m. partizanai nuud 3419 asmen.
Tuo tarpu 1945m. detalioje ataskaitoje tra 2419 asmen 4 5 . Matyt, pridti ar
atimti vien kit tkstant (toki netikslum yra ir kitose ataskaitose, nurodant
uvusi partizan skaii) siuniant inias auktesnms instancijoms buvo
prasta - nelygu k norta rodyti.
Kiek gi vis dl to i nurodytojo 12,9 tkst uvusij skaiiaus sudar
civiliai?
Mintoje paymoje i bendro skaiiaus iskirti tik sovietiniai partaktyvistai, o nuo 1949m. ir kolkieiai. J nuudyta atitinkamai 2 ir 0,59 tkst.
Kadangi kaimus siuniami "sovietiniai partaktyvistai" visuomet bdavo
ginkluoti, j negalima priskirti civiliams (dalis kolkiei irgi buvo ginkluoti).
Taiau jei civiliais laikytume visus kolkieius, j skaiius sudaryt 31 proc.
vis tuo laikotarpiu uvusij. 1949m. buvo tam tikros takoskyros metai:
Lietuvoje buvo sukurti kolchozai (vadinasi, kaime neliko kitoki gyventoj,
nei kolkieiai) ir susikr vieninga vyriausioji partizan vadovyb. Tad su
didesne ar maesne paklaida galtume procent pritaikyti visam kov
periodui ieit, kad organizuoti partizanai nuud apie 4 tkst civili asmen. Taiau ar visi ie uvusieji tikrai yra partizan teroro aukos?
Tiksli duomen apie partizan nuudyt NKVD kariuomens kareivi
bei strib skaii irgi nra. Detalesnse 1945 ir 1946m. ataskaitose bendr
partizan nuudytj skaii (partizan teroro aktai jose iskirti) greta uvusij kariki, strib, partaktyvist, milicinink trauktos ir "kitos mogudysts" 46 . i "kit mogudysi" yra 25 proc. bendro skaiiaus. Kadangi visus

37

plikavimus ir udymus miestuose ir kaimuose po karo registravo ta pati

inyba NKVD (MVD), galima manyti, kad partizan sskaiton bdavo
"nuraomi" visokie udymai
Atsivelgiant visa tai, per 10 met trukus kar partizanai nuud
labai nedaug civili gyventoj (dabar Lietuvoje sta ne maiau moni).
Matyt dl to per vis okupacijos laikotarp sovietiniai organai nepateik
tiksli uvusij sra (visi publikuoti duomenys yra fragmentiki).
Skaiiuojant partizan aukas reikt vertinti ir atsitiktinai nukautus asmenis, kaip pavyzdiui, susiaudymo metu uv pastoi veikai ar netyia
atsidr kautyni lauke asmenys. Kai kurie autoriai toki netyini nukovim priskaiiuoja 1,3 proc. vis kautynse uvusi kariki 47 . Be to, vargu
ar galima priskirti organizuotiems partizanams atskir besislapstani asmen vykdytus teroro aktus.
Didiausias elis metamas partizanams dl iudyt eim. MGB
duomenimis, per 1944-1953m. partizanai vykd 10,1 tkst. kovini akcij
("bandprojevlenije"). Vadinasi, vidutinikai vienos operacijos metu davo 1,3
asmens. O juk daug toki akcij buvo partizan pasalos, miesteli umimai, kur partizanai nukaudavo ne vien deimt kariki ir strib. Tad jei
partizanai bt ud itisomis eimomis, uvusij vidurkis bt buvs kur
kas didesnis.
Ir vis dlto pokaryje bta iudyt eim. Nagrinjant, kas jas iud,
pirmiausiai reikia vertinti partizan baudiamuosius statutus. Organizuoti
(ty. paklstantys vadovybei ir pripastantys norminius aktus) partizanai, o
toki po 1946m. buvo absoliuti dauguma, vykd teroro aktus tam tikr
kolaborant kategorij atvilgiu, taiau udyti maameius ar senukus buvo
grietai draudiama. Nuorod apie itis eim su vaikais nuudymus nra
nei partizan norminiuose dokumentuose, nei j archyvuose, kur buvo
kaupiamos nusikaltusij bylos ir nuosprendi vykdymo aktai
Taiau yra duomen apie tai, kad partizan vardu kartais apiplimo,
o kartais provokaciniais tikslais ud patys ekistai ir stribai Pavyzdiui
Lygum stribai 1947m Vaigaili kaime apipl ir nuud vis imk eim:
senut motin, vyr, mon, vyro brol. Taiau kdikio lopyje neliet, tar,
jog "mes juk veikme bandit vardu, o anie vaik nelieia48". Agent-smogik
nuudytas Pakruojo apskr. nepilnametis Vacys Dveilys, iauli apskr. vaik
akyse nuauta Justina Jokbaitien irgi buvo traukti partizan auk
sraus, nors ekistai inojo tikruosius j udikus. J artimiesiems, o ypa
38

vaikams MGB stengsi rodyti, kad tvus nuud "buruaziniai nacionalistai".

Pavyzdiui, po gero deimtmeio pasibaigus partizan kovoms, P.Valutkeviiaus snui KGB nurod, kad jo tv 1944m. Lazdij apskrityje nuud
partizanai, nors du apklausti liudininkai tvirtino, jog j isived i nam
rusikai kalbantys, raudonosios armijos pasieniei uniforma apsireng asmenys 4 9 .
Reimui iek tiek suvelnjus buvo vienas kitas atvejis, kai gyventojai
kl klausim apie eim udik paiek, taiau tyrimas bdavo taip supainiojamas (pavyzdiui, apie udynes iauli apskr. Gruzdi apyl. Laumaki km.), kad kaltais vis tiek visada likdavo tose apylinkse veiks partizan
brys. Parodymus prie partizanus paprastai duodavo arba sovietiniai aktyvistai, arba tardomi partizanai, kurie kartais kankinim palauti btas ar
nebtas kaltes suversdavo jau uvusiems kovos draugams.
Daug udym uregistruota Lazdij apskrityje 1946m. is laikotarpis
sutampa su MGB specgrups veiklos pradia iame rajone. Tarp nuudytj
yra net partizan ryinink ir rmj eim. Galima manyti, kad dalis i
udym buvo vykdyta MGB, nes tokios akcijos buvo naudingos ekistams:
tvirtindavo gand, kad apylinkje veikia partizan brys, dideliu iaurumu
sukompromituodavo partizan vard ir kartu galindavo susidoroti su partizanus remianiais monmis. MGB vadovyb leido specgrupms vykdyti
kai kurias akcijas, sudaranias priedang smogikams (pvz. mesti aktyvisto
namus granat, i anksto j perspjus, kad nebt namuose). Tad toki
akcij apimt ir ribas galima tik numatyti
Sovietin propaganda stengsi suformuoti moni smonje partizano bandito vaizd, todl prasidjus publikacij srautui apie partizanus,
spaudoje netrko iurpinani detali apie ma vaik iudymus. Taip jau
atuntajame deimtmetyje sovietinje spaudoje partizanai buvo apkaltinti 9
asmen Breiv eimos nuudymu iauli apskr. Mekuii vals., nors i
tikrj i eim vrikai nuud sovietiniai aktyvistai broliai Tukiai 50 .
Kuo daugiau laiko prajo nuo pokario, tuo cinikiau sovietin propaganda klastojo faktus.
vertinant visa tai, partizan nuudyt civili asmen skaiius per
tok ilg pasiprieinimo kar tikrai yra labai nedidelis kur kas maesnis
u enkavedist ir j pagalbinink nuudytj skaii. Taiau karas yra
karas, ir civili aukos jame neivengiamos, tik teisybs dlei reikia pasakyti
kad partizanai vykd mirties nuosprendius aplinkybi veriami: visuomet
39

stengsi prie tai perspti, kad nusikalts nutraukt pragaiting veikl, o

bausm bt reglamentuojama statut ir apiforminama pagal Karo lauko
teismo taisykles.
Partizanai absoliuiai nepripaino okupacins valdios. "Kadangi mes atstovaujame tikrj Lietuvos valstybs kariuomen ir ms centrin vyriausyb yra tikrja vyriausybe, todl sakymai, direktyvos, nuostatai, iplauki
tiek i centrins vyriausybs, tiek i ms pai vadovybs, yra privalomi ne
tik kovotojams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams 5 1 ."
Ta pati mintis patvirtinta LLKS Tarybos Deklaracijoje 'LLKS Taryba (_)
okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei
ir karinei tautos isilaisvinimo kovai 52 ." Buvo ileista daug gyvenim okupacijos slygomis reglamentuojani sakym civiliams gyventojams.
Pavyzdiui, buvo udrausta: imti i valdios ginklus; plikauti ir vogti visuomenin ir asmenin turt; vaiinti laisvs kovotojus alkoholiu; naktimis laikyti
nepriritus unis; ruoti ir dalyvauti vieuose vakarliuose ir tt. Partizan
aukiausia vadovyb konstatavo, kad "nuo 1940m. birelio 15d. Lietuvoje
yra karo stovis 5 3 ". Todl ir bausms buvo numatytos ypa grietos: u
nepaklusnum partizan reikalavimams numatyta bauda, o u nusikaltimus
prie taut ir Lietuvos valstyb - spjimas ir mirties bausm.
Idavik ir nip baudimo partizanai nelaik slptinu dalyku. Atvirkiai,
buvo sakyta platinti apylinkje nors po 10 lapeli, kuriuose bt nurodyta,
u k tas asmuo nubaustas 5 4 . Be to, nordami, kad ateityje bt teisingai
vertintos j kovos, partizanai kruopiai tvark nubaustj dokumentus ir
saugojo juos archyvuose, nors danai tai tapdavo svarbiausiu kaliu tardymo metu, archyvams pakliuvus pas ekistus. "Kovotojai, likvidav savo
rajonuose gyvenant piliet, nesudar jam bylos, bus traukiami atsakomybn", ra sakyme A.Baltsis-vejys 55 . Partizan nuostata buvo tokia- bti
teisingiems, bet prie NKVD ir NKGB kovoti be gailesio ir neleisti jiems
"gyventi nekalt moni sskaiton 56 ".
Jau nuo pasiprieinimo pradios buvo statymikai reglamentuojamos
bausms ir j vykdymas. 1944 08 24 LLA vado sakyme buvo punktas apie
Karo lauko teism. i nuostata buvo iplsta "Vanag drausms nuostatuose 57 ". Karo lauko teismai (KLT) numatyti prie kiekvienos LLA apygardos.
Prie rinktini gali bti suformuojami tik vienkartiniai KLT apygardos vado
leidimu. KLT turjo sprsti vis nusikaltusij bylas tiek laisvs kovotoj,
tiek civili asmen bei okupacins valdios pareign. "Lietuvi partizan
40

veiklos ir tvarkos taisyklse" buvo raoma: "Nuteistj mirti draudiama

muti, aloti ar kankinti. Mirtis vykdoma suaudant ar pakariant, bet ne
umuant. Vieasis mirtininkas baudiamas vietoje (tik ne eimos, ypa
vaik akivaizdoje)56". Pasmerktuosius kankinti draud visi KLT veikl reglamentuojantys dokumentai 5 9 . Nuo 1946 01 01 sigaliojo KLT nuostatai, pagal
kuriuos KLT steigtas prie kiekvienos LLA rinktins. i nuostata atsirado dl
sunkiai palaikom ryi su apygarda. Rinktins vado saku galjo bti steigti
vienkartiniai KLT prie kuop. Pagal iuos nuostatus KLT baud u tokius
nusikaltimus: paslapties idavim prieui; ini teikim prieui; veiksmus,
gresianius lojali Lietuvos piliei saugumui, gyvybei, asmens ir turto
nelieiamybei; neblaivum einant tarnybines pareigas; plikavim ir smurto
veiksmus prie moteris.
1949m. centralizavus partizanin judjim ir krus viening vyriausij
partizan vadovyb, priimtas LLKS Baudiamasis statutas, kuriame aukiausia mirties bausm numatyta u iuos nusikaltimus: nipinjim ir ini
teikim okupacins valdios organams; apiplimus, vykdytus pavieniui ar
gaujoj; iaur okupacins valdios priemoni vykdym, esant valdios pareignu; skundimus, dl kuri ne maiau kaip du gyventojai buvo kalinti ir
itremt smoning tautins smons naikinim, naudojantis savo padtimi 60 .
Taiau Baudiamojo statuto 8 ir 9 straipsniuose buvo numatytos iimtys
tiems, kas iuos nusikaltimus padar nesmoningai Tokie asmenys spjami, o jei nusikaltimas vykdytas prie metus tokie asmenys nebaudiami
iki nepriklausomybs atstatymo. Iki to laiko atidedamas ir atlyginimas gyventojams u partizan reikmms rekvizuot turt 61 .
Partizan sakymuose ir instrukcijose numatyti procedriniai KLT klausimai 62,63 . Bylose turjo bti ne maiau kaip trij asmen liudijimai, rodantys
kalt, ir kaltinamojo apklausos protokolas. Ypa pabriama atsakomyb u
bausmi paskyrim ir vykdym, "kad nepasidarytume patys skandal, nusikaltim ir nesusikompromituotume". Aptariami atvejai, kai visi eimos nariai
dirba enkavedistams. Tokiu atveju nurodoma likviduoti vis eim," iskyrus
maameius ir senukus, kurie negali atneti jokios alos ms organizacijai".
J ne tik negalima udyti, bet sakoma pristatyti "kamynams ar giminms ir
pareigoti juos rpintis maj likimu". Vaik daliai paliekamas nekonfiskuotas nusikaltusij turtas.
Tad sadistiki eim nuudymai jokiu bdu negali bti priskirti organi41

zuotiems partizanams.
Pogrindio slygomis pasiekti, kad KLT nepadaryt klaid, buvo labai
sunku. Partizanai neturjo kaljim, negaljo nuodugniai patikrinti nusikaltim rodym. Tardymas ir teismas turjo bti labai trumpas kitaip tai
bt atne naujas aukas suimtus, itremtus, nuudytus. Kaip konstatuoja patys partizanai, vieno idaviko sunaikinimas ilgam laikui visoje apylinkje pristabdydavo nip veikim.
Atsivelgiant tai, kad klaid nebuvo manoma ivengti, vis tik dauguma
KLT myriop pasmerktj i tikrj buvo nipai ir idavikai Kita vertus,
bdavo atvej, kai partizanai nepaklusdavo vadovybei ir vykdydavo "teisingum" savo nuoira. Kartais prie partizaninio judjimo prisiliedavo emos
morals asmen, nusikaltli ir plik, kuriuos pagal tas paias KLT taisykles likviduodavo patys partizanai Pavyzdiui, Tauro apygardoje algirio
rinktinje 1948 07 23 buvo vykdytas mirties nuosprendis u gyventoj
terorizavim ir priesaikos sulauym partizanui J.Viinskiui-Barzdukui, 1948
04 23 u ryius su MGB suaudytas Biruts rinktins kovotojas kas, 1951
07 10 mirties nuosprendis vykdytas Dainavos apygardos Dzk rinktins
partizanui Narui u tai, kad bdamas girtas nuov kandidat partizanus ir
t.t.
Taiau reikia nepamirti partizan odi: "Visiems Lietuvos pilieiams
(...) neirint j tautybs, tikybos ir sitikinim, savo veiksmais nenusikaltusiems prie lietuvi tautos teises ir siekimus, utikrinamas gyvybs, saugumo ir turto nelieiamumas i Sjdio laisvs kovotoj puss. Toks pat
nelieiamumas utikrinamas ir visiems svetim valstybi pilieiams, kurie
Lietuvos teritorij atvyko tautai neprieikais tikslais ir nepaeidia lietuvi
tautos teisi ir sieki 64 ".
Toje sunkioje kovoje su neregtai iauriu, klastingu ir daug kart gausesniu prieu partizanai stengsi ilikti teisingi 'Tik noriu pabrti, kad kiek
man teko vadovauti kovotoj u laisv kovai, a stengiausi, kad i kova
prisilaikyt humanizmo princip", - pasak teisme partizan v a d a s
J.emaitis 65 . Palikime tai vertinti istorijai.

42

P A R T I Z A N PERIODIN S P A U D A
"Slaptoji spauda yra viso pogrindinio judjimo siela"

Laisvs varpas, 19461125, Nr.108

Pagrindins spaudos itakos

Kova dl laisvos spaudos turi gilias aknis Lietuvos istorijoje. Dar cariniais spaudos draudimo metais lietuvikos spaudos leidj ir platintoj
nuveikto darbo rezultatai parod, kad tai nepakeiiama priemon tautos
dvasiai ugdyti ir smonei stiprinti.
1940m. Soviet Sjungai okupavus Lietuv ir komunistams udraudus
nepriklausom spaud, vl usimezg pogrindio spaudos leidimas. Vokiei okupacijos metais antinacins pogrindio organizacijos turjo s a v o periodinius leidinius, kurie buvo plaiai skleidiami ir dar nema tak, orientuojant visuomen: 1944m., artjant bolevikams, dalis pogrindini spaustuvi
ir laikrai leidj pateko gestapo rankas, kiti pasitrauk Vakarus. Tokiu
bdu antisovietinio pogrindio dalyviams i naujo teko organizuoti laisvos
spaudos leidyb. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, pirmiausia pasirod
informacinio pobdio lapeliai apie politin padt, atsiaukimai gyventojus
su raginimais ir draudimais. Vykstant stichikam partizaniniam judjimui ir
dar nespjus susiformuoti grietesnms laisvs kovotoj struktroms, organizuoti periodikos leidyb buvo nemanoma. Tam reikjo turti krybin bei
technin potencial. emaitijoje, kur Lietuvos Laisvs Armija (LLA) buvo
pasiruousi bolevik invazijai ir isaugojo savo organizacines struktras, ie
spaudos leidimo ir platinimo udaviniai buvo sprendiami lengviau. LLA
buvo pasirengusi kovoti su pavergjais ir idavikais ne tik ginklu, bet ir savo
spauda. 1944m. ruden LLA centrinis tabas pradjo leisti laikratl "Karinspolitins inios". Pogrindin spaustuv buvo sikrusi alia Veliuonos, Kalvi
kaime. Laikratlis buvo skirtas LLA nari tarnybiniam naudojimui Po jo
leidj, LLA vad, K.Veverskio ir kit uvimo "Karins-politins inios" nustojo
gyvuoti
1944m. gruodio mn. LLA centrinis tabas pradjo leisti periodin laikrat
"Karygys", kuris nuo 3 numerio pavadintas "Laisvs karygiu". J a m e partizanins spaudos paskirtis buvo nusakyta taip:
_" naikinti tautoje vergovs kompleks;
43

 ugdyti partizan drs ir konspiracijos tradicijas, ugdyti tautoje nacionalin ir valstybin smoningum bei nuviesti Lietuvos gyventojams politines
aktualijas."
Treiajame "Laisvs karygio" numeryje, kuris pasirod 1945m. kovo mn.,
laisvs kovotojai kreipsi visuomen:" (...) dabar pats patogiausias laikas
bti knygneiu, tautos adintoju, kovotoju u jos laisv (_). Sakote, dabar
nra prasms, tik beprasmis pasiaukojimas (...), reikia palaukti momento.
Taip, bet vilties laimti knygnei laikais negi buvo daugiau (...). Galbt
dabartini knygnei kelias pavojingesnis, bet kartu jis kilnesnis (...). Rytoj,
kai tai taps nepavojinga, ir be ms bus kam kalbti patriotines kalbas ir
rayti ilgiausius straipsnius, kvepianius Tvyns meile (...). Bet dabar, tik
dabar lietuvik od itarti ir iplatinti nebijantis tautieti Dabar mes kvieiame
tave, dabar tu kaip niekad reikalingas Tvynei (...)." Toliau iame kreipimesi
kvieiama skleisti pogrindio spaudos idjas, per patikimus mones platinti
i spaud ir remti j aukomis.
Kitas ankstyvas partizan periodinis leidinys buvo 1944m vasar Auktaitijoje leistas laikratis "Laisvs kelias", kur redagavo buv Kstuio ir LLA
organizacij nariai Laikratlis ieidavo 2 kartus per mnes, buvo dauginamas rotaprintu ir platinamas Utenos, Zaras ir venioni apskrityse.
Tuo tarpu Dzkijoje 1944m. periodins pogrindio spaudos dar nebuvo.
Buvo platinami informacinio turinio lapeliai apie tarptautin politin padt ir
vairaus turinio atsiaukimai Pirmieji laikratliai pasirod 1945m.
Sovietin-partin spauda liejo mel ir prasimanymus apie laisvs kovotojus, siekdama juos apjuodinti ir sukompromituoti, todl pogrindio spaud
partizanai laik esminiu ginklu prie brukamus bolevikins ideologijos nuodus. Piet Lietuvos partizan vadas A.Ramanauskas-Vanagas, atsimindamas
1945m., ra: "Ypating dmes skyrme partizaninei spaudai Leidome "Laisvs varp", spausdinome vairaus turinio atsiaukimus. (...) Temos buvo
aktualios, faktai neipsti, o inios kad ir nediuginanios, bet teisingos. Dl
to partizan spauda gijo visik gyventoj pasitikjim." Juozas LukaDaumantas "Partizanuose" ra, kad anuomet gyventojai sovietini laikrai
visai neskait, o gaudyte gaud partizan spaud.
1945m. sustiprjus partizan organizacinms struktroms, partizan
laikratliai buvo leidiami jau visoje Lietuvoje. vairi pavadinim, skirtingais tiraais ir su pertraukomis laisvas odis i partizan spaudos sklido iki
pat ginkluoto pasiprieinimo pabaigos. Vieni leidiniai uvus j leidjams,
47

kartais nestodavo eiti, bet vl gimdavo nauji. Laikratliai buvo dvisavaitiniai

arba mnesiniai. Tiraai priklaus nuo turim dauginimo priemoni. 1945m.
Dzk rinktins Kstuio grups mnesinio laikratlio "U tv em" buvo
ileista 12 numeri bendru 5000 egz. tirau. 1946m io laikratlio straipsnyje
"Ms spauda", apvelgiant praeitus metus, raoma, kad "kovoje prie
bolevizm vienas tikriausi ginkl yra partizan spauda. Ir didiausio rus
siautjimo dienomis ms spauda i rank rankas jo pasiekdama ir
tolimiausius Lietuvos kratus (...). Tamsiausiomis ms tautai dienomis partizan spauda surasdavo paguodos od raudonojo bestijos engiamam lietuviui. Kovoje susvyravus padrsindavo. (...) Mums brangus kiekvienas lietuvis. Ypa gaila t, kurie patikjo nuodingai bolevik propagandai (...)
Suraskit bd ir toliau suklaidintoms eimoms ms spaud duotL inome daug atsitikim, kad, skaitydami partizanin spaud, daug nuklydusi
lietuvi susiprato ir gro prie savo tautos, kad kartu su visais lietuviais varg
vargt, bet laisvs dienai atjus, kartu ir diaugtis galt."
1950m. "Partizano" laikratlyje redakcija platintoj ir skaitytoj prao,
kad spauda pasiekt ir tuos, kurie kolaboruoja.
Partizanai ne tik ginklu, bet ir per spaud band paveikti savo prieus,
rus kareivius. Dainavos apygardos tabas 1947-1950m. leido laikratl rus
kalba "Svobodnoje slovo", kuriame aikino sovietins propagandos absurdikum ir komunistins ideologijos al. ie laikratliai nakt bdavo iklijuojami Dzkijos miesteli aiktse ir kitose vietose, platinami Vilniuje bei
Kaune.

Partizan spaudos tematika

Kokios gi temos buvo nagrinjamos pogrindins partizan spaudos puslapiuose?
Suvokimas, kad asmenin auka yra Tvyns atgimimo laidas, suteik
partizan krybai, publicistikai filosofin pobd. Praeities, dabarties ir ateities
ssajos ia gavo visai realias formas: dabarties kova turjo tapti jungtimi
tarp Piln, sukilli, savanori ygi ir ateities kartoms skiriamos misijos.
"Kada nuvis Lietuvai laisv, lietuvi tauta moks tinkamai vertinti ir pagerbti
uvusius brolius. Kryiai ir paminklai papuo tas vietas, kur guljo iniekinti
lavonai Jie bus liudininkais ateinanioms kartoms, (...) kokia brangia kaina

49

buvo atkovota Lietuvos nepriklausomyb -"

Pats gyvenimas diktavo tem vairov partizan spaudoje. Kiekviename
laikratlyje galime rasti pasaulio politikos, padties krate apvalgas. Ypa
svarbi viet um tautini ir katalikik veni minjimas. Tam buvo
skiriami redakciniai straipsniai, pabriant j svarb. Galima tik spti, kas
ra svarbesnius, domiausius straipsnius jie pasirayti slapyvardiais ar
visai be para. inome, kad stipr intelektualin potencial turjo Auktaitijos (B.Krivickas, M.lndrilinas), Dzkijos (A.Ramanauskas, LBaliukeviius,
J.Krikinas), emaitijos (P.Bartkus, J.ibaila, A. ir B.Liesiai, V.niuolis) partizan tabai Dabarties pragmatikai gali priekaitauti pogrindio laikrai
leidjams. Taiau jie dar, k galjo, tuo tarpu tie, kurie galjo padaryti
geriau, tyljo. ia ikyla pokario intelektual, inteligentijos problema. Tai jie
savo dalyvavimu galjo padti savamoksliams urnalistams ir leidjams,
praturtinti pogrindio spaud. Deja, tik nedaugelis j nugaljo savisaugos
instinkt ir jo su kryiuojama Tvyne. Atsiribodami abejingumu ar demagogika kritika, jie savo elgesiu reik prisitaikym ir pritarim prievartai
1949m. laikratlyje "Malda girioje" buvo raoma: "Sakote, sjdis daro
klaid, - bepigu neklysti nieko neveikiant. Pagaliau nieko nuostabaus, kad
kov vedantieji paprasti kaimo berneliai padaro klaid. Jeigu matote, kad
klystame, ateikite ir parodykite, kaip elgtis. Juk js tautos mokytojais ir
vadovais djots 2 ."
Taigi grtame prie to, kad ne stiliaus ar kitokios klaidos ia svarbiausia
i pageltusi ir trapi lapeli galime pajusti pogrind istumtos, bet nenugaltos Lietuvos puls.
Nemaa vietos partizan laikraiuose skirta aktualijoms: sovietini
rinkim, kolchoz krimo vertinimui. Tai buvo akivaizdiausios sovietizacijos apraikos, lauanios pai Lietuvos valstybs samprat, todl reikalaujanios grieiausio atkirio. J.Vitkus-Kazimieraitis, pirmasis Dzkijos partizan vadas, absoliuiai tiksliai argumentavo rinkim boikoto esm: "(...)
Boikotas btinas todl, kad: 1) lietuvi tauta laisva valia nesutiko ir nesutiks
bti Soviet Sjungos dalimi, 2) Lietuvos sijungimas Soviet Sjung
teisikai n vienos valstybs nra pripaintas ir todl bolevikin valdia yra
okupacin 3 ."
Absurdas, prievarta diegiamas kolchoz pavidalu, taip pat susilauk atgarsio pogrindio spaudos puslapiuose. Buvo aiku, kad "(...) Kolektyvinis
kis diktatorikai valdomame krate yra be galo patogus. Jis yra priemon
51

52

palaidai kinink masei suimti gelein kumt, kad tarybin diktatra bt

4
labiau sustiprinta mediagikai ir moraliai ." Tokiu bdu i laisv Lietuvos
kinink buvo kuriama pilka ir paklusni, degtine ir propaganda nuskalauta
mas, kuriai venta tik tai, kas ant stalo.
T suprato ir tam stengsi ukirsti keli pogrindio spaudos leidjai.
Laikratliuose buvo pasakojami linksmi, anekdotiniai kolchoz krimo
atvejai Pavyzdiui, "Laisvs varpe" apraomas gal btas, o gal sugalvotas
vaizdelis, kai po A.Sniekaus direktyvos, kad kiekvienas kolchozas privalo
turti ne maesn, nei 40-50 avili bityn, Jurgiki kolchozas anksiau
buvus bityn "sutarybino": "buruazines bites" idusino, o aviliuose apgyvendino unis. Dabar ios tarybins bits laukia vasaros, kad kasdien po avil
medaus prinet 5 ." Taigi absurd buvo atsakoma absurdu.
Dienos aktualij nagrinjimas partizan spaudos puslapiuose ved
platesnius ir gilesnius apibendrinimus, t.y. bties problem apmstym, kovos tiksl ir bd analiz.
Patriotizmas mirties akivaizdoje gauna kaip niekad aik turin nra ir
negali bti nieko svarbiau u gyvybinius tautos interesus, u t vienintel
em. Dar 1944m. Lietuvos Laisvs Armijos krjas ir organizatorius Kazys
Veverskis ra: "Mes kovojame ir pasiry pralieti krauj ne vardan siauros,
abstrakios laisvs, bet vardan sieki, apibrt ms programoje, realizavimo. Ms kova turi bti verta nepriklausomo gyvenimo, o nepriklausomas
gyvenimas vertas tos kovos..."
Dabar danai kartojamas teiginys, kad Lietuvos partizanai grind savo
kov tikjimu, jog Vakarai artimiausiu metu pads atstatyti teist Lietuvos
valstybs status. Be jokios abejons, toki vili buvo, taiau ne tai apsprend kovos esm. Visikai real situacijos vertinim randame Dzkijos
patizan laikratlyje "Laisvs varpas": (...) Yra kvaila save raminti vairiomis
datomis ir gandais, kuriems neisipildius, ateina labiau u visk mums
pavojingas nusiminimas ir neviltis. Vis pirma reikia atsiminti kad okupantas, smoningai skleisdamas gandus, siekia panaikinti asmenin susidomjim
lietuvi tautos vedama kova 6 _"
Tiek svarbiausiuose partizan dokumentuose, tiek spaudos puslapiuose
apibriamas ginkluotos kovos tikslas:"(...) atstatyti nepriklausom, demokratin Lietuv ir sudaryti tautai slygas laisvai apsisprsti o jos ateities gyvenimo gaires turi nubrti tautos daugumos param turintieji ar gausiantieji
politiniai ar kt. sjdiai 7 ."
53

Be jokios abejons, kalbdami apie laisv tautos apsisprendim ir

demokratij, partizanai visikai atmet komunistini (ar postkomunistini)
jg dalyvavim nepriklausomos Lietuvos politiniame gyvenime. "Prie Rymanio Rpintojlio" (Nr.6, P.15) raoma:"(..) Lietuvoje pilnumoje apie mogaus
demokratines teises bus galima kalbti, kai i gyvenimo inyks i teisi
lauytojas-komunizmas."
Kova u tautos dvasi, tradicini vertybi isaugojim tapo viena i
priemoni pagrindiniam tikslui pasiekti "Sunku tikti, kad iandieninis skausmas tautoj nepalikt aizd. Dar sunkiau tikti tuo, kad su komunizmu
bendravs mogus palikt nesualotas. O juk praeis is skausmas. Gyvensim ir vl dienas, kai u gra gyvenim lietuvis garbins praeit savo..."
Be kita ko, pogrindinje spaudoje gana aikiai kalbama apie politin
Lietuvos sutvarkym. Turdami kari patirt i tarpukario Lietuvos partij
gyvenimo, partizanai i principo pasisak prie jas. Pirmiausia jie neig bet
kok partij poveik savo kovai"(...) Kas klausia partizan partijos vardo, tie
geriau tekiausia moni gyvenimo kelio - jo partija vadinasi Lietuva8."
inoma, laisvs kovotojai jaut nuoskaud. Juk didel dalis vad, aktyviai
besireikusi tarpukario Lietuvos gyvenime, 1944m. pasitrauk Vakarus.
Turint minty fakt, darosi suprantamas toks kategorikas poiris.
Krate likusi inteligent pozicija, vad emigracija-tikriausiai ie faktoriai
labiau, nei kas kita, lm, kad kovojantieji partizanai pasijuto lik vien vieni.
Vertindami praeit ir svarstydami apie ateities Lietuv, partizanai kr
galimus valdios modelius. 1949m "Prie Rymanio Rpintojlio" (Nr.3. P.9)
ra:"(...) Valdios atvilgiu partizanas demokratas. Jis taut atstovauja jos
skausmo metu. Jei kalbti apie Lietuvos valdi po bolevikmeio, tai jai
pasireikti bus ios galimybs: galimam ms okupantui respektuojant lietuvio gyvenimo teis dl nepriklausomo tautos gyvenimo apsisprendimo,
lietuvikas sjdis reikis ne mike ir ne poemyje, bet vieame tautos
gyvenime. Ar tas sjdis vadinsis LLKS, parodys to laiko slygos. Tik kad
aktyviai savo veikla jame galt reiktis LLKS siela - partizanai ir ypa j
vadovyb, tenka rimtai paabejoti Tuo atveju tautos auka, per LLKS sudta
ant laisvs aukuro, bus naujajam sjdiui jgos altiniu, kurio vardu tauta
nepriklausom gyvenim keliaus. Tas sjdis bus ir to laiko Lietuvos valdia."
Savo misij Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis baigs, kai Lietuva taps de
facto ir de jure laisva. Visi laisvs kovotojai taps demokratins Lietuvos
respublikos pilieiais ir laikysis jos statym. inoma, LLKS turt reiktis
54

tautos gyvenime, kol liks nors vienas jo narys.

Paymtina tai, kad niekur nekalbama apie kovos u laisv pabaig ar
galim pralaimjim. I esms partizaninis karas negali pralaimti gali bti
fizikai sunaikinti mons, gali keistis kovos forma, taiau ilieka idjos.
Kapituliacijos akto kovojanti Lietuva nepasira niekad.

Leidybos technologija
Kad pasiekt savo skaitytoj, partizan laikratliai turjo nueiti ilg ir
sunk keli. Jie buvo dauginami turimomis priemonmis:
1) raomja mainle;
2) rotatoriais;
3) apirografais;
4) tipografiniu bdu.
Neturint i priemoni, laikratliai buvo perrainjami tiesiog raomja
mainle. Toks darbas buvo sunkus ir neefektyvus partizanai sugebdavo
ileisti tik iki imto egzempliori.
Rotatoriumi buvo galima atspausti kelet tkstani ir daugiau egzem-

Jros srities p a r t i z a n u s p a u s t u v

55

pliori. Rotatorius partizanai pasigamindavo patys. Paprasiausias tinklelinis

rotatorius miko slygomis buvo didelis turtas. Didiausia pogrindio periodins spaudos dalis buvo dauginama iuo bdu. inoma, dl prast da
raids blogai atsispausdavo arba liedavosi, be to, popierius buvo prastos
ries, kartais net vyniojamasis. Yra iliks domus tarp partizan platintas
dokumentas "Nurodymai pogrindio spaudai dauginti tinkamai priemonei
rotatoriui pagaminti ir naudoti". ios broiros anglje partizanams nurodoma dalintis tarpusvyje leidybos patirtimi Prie praktik patarim pridedami rotatoriaus detali briniai
apirografai taip pat bdavo danai naudojami spaudos leidimui ir turjo
panaius privalumus ir defektus, kaip rotatoriai.
Tipografiniu riftu spausdintos pogrindio spaudos nebuvo daug, nes
sigyti spaustuvin rift buvo sunku.
Tik nuo 1950m. Vakar srities Kstuio ir Prisiklimo apygardos pradjo
leisti savo spaud ikiliuoju tipografiniu bdu. Nors spausdinimo stakls
buvo gana primityvios, taiau spaudos kokyb ymiai pagerjo, sumajo
laiko snaudos ir padidjo laikrai tiraai

Leidimo ir platinimo sunkumai

Pogrindio spaudos leidimo sunkumai ir pavojai visos Lietuvos partizanams buvo panas. Didiausios klitys pogrindio spaudai leisti buvo:
1) priemoni ir mediag spaudai dauginti trkumas;
2) intelektuali pajg stoka;
3) leidybai tinkam viet trkumas (laikraiai buvo leidiami nepritaikytose vietose anktuose bunkeriuose, mikuose ir pan.).
Dainavos partizan apygardos tabo spaudos ir informacijos skyriaus
virininkas LBaliukeviius-Dzkas, prislgtas nesiliaujani spaudos leidimo
sunkum, 1948m. ruden ra: "(...) sugedus radijo aparatui ar norint gauti
bent kilogram popieriaus, reikia dar pagalvoti kaip visa tai sutvarkyti
Trksta maiausio dalyklio, ir darbas stovi tai kad ir dabar: neturim
bunkerio, o j rengti tok, kad tikt ms darbui, yra sunku. Bet kad tai
suktsi tik apie bunkerio rengim! Nra moni, nra inteligent, o ir tie
patys, kurie lik, palengva retja. Nauj surasti uvusi vieton sunku. Ms
apygardoje uvusi jau apie 1000..." 1949m. sausio mn. jo dienoratyje

56

kitas raas: "Vasario 16-osios proga adjom bent 4 lap "Laisvs varp"
ileisti, bet, atrodo, ileisim tik vieno lapo, nes nra popieriaus. Kaip ukerta:
turim tuo, matric - neturim popieriaus, turim popieriaus - neturim tuo ar
matric."
Danai bdavo, kad netiktai prieui upuolus partizan stovykl ar
aptikus partizan tabo slptuv, per didel varg sigytos spaudos priemons patekdavo prieo rankas, ir vl tekdavo visk pradti nuo nulio.
1944-1952m. MVD MGB nagus karini-ekistini operacij metu
pateko 577 raomosios mainls ir spaudos dauginimo aparatai 19521953m. MGB atiteko 57 dauginimo aparatai, i j:
2 savo darbo spausdinimo stakls,
3 rotatoriai,
2 apirografai,
50 raomj mainli.
ie metai ginkluoto pogrindio spaudos leidjams, kaip ir visam Lietuvos
Laisvs Kovos Sjdiui, buvo lemtingi 1952m. rugsjo mnes uvo Ryt
Lietuvos srities visuomenins dalies virininkas B.Krivickas, prieas sunaikino srities laikraio "Auktaii kova" spaustuv. 1952m. spalio ld. MGB

Partizan leidiniai, paimti Jros srities b u n k e r y j e

57

pasisek aptikti ir sunaikinti Prisiklimo apygardos tab ir apygardos laikraio

"Prisiklimo ugnis" spaustuv. uvo leidinio redaktorius ir apygardos vadas
Juozas Palinas-Rytas. 1953m. sausio 17d. prieas upuol Vakar srities
tab, kartu sunaikino Kstuio apygardos tipografij. uvo srities vadas,
keli leidini redaktorius Antanas Bakys-Germantas. 1953m. vasario 3d.
Prien ile kartu su Nemuno srities tabu prieas sunaikino PLP organo
"Partizanas" spaustuv. uvo ir Nemuno srities vadas, laikraio redaktorius
bei leidjas Sergijus Stanikis-Viltis. 1953m. rugpjio 27d. Varni rajone
prieas sunaikino emaii apygardos tab. uvo apygardos vadas Vladas
Montvydas-Etmonas su tabo nariais, kuri tarpe buvo laikraio "Laisvs
balsas" redaktor Irena Petkut-Rima, ir buvo sunaikinta tabo slptuvje
rengta tipografija.
Negalima umirti ir kit dl laisvs odio pasiaukojusi moni.
Partizan ryininkai ir rmjai, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, stengsi
aprpinti partizanus spaudos leidybai reikalingomis priemonmis. Ypa stengtasi gauti tipografinio rifto, nes su juo buvo galima spaudos tirauoti daugiau ir kokybikiau. Todl partizanai per ryininkus kreipdavosi patikimesnius
spaustuvse dirbanius mones arba stengdavosi ten darbinti savikius.
Taiau represiniai organai spaustuves kreip ypating dmes 19461951m. MGB sum 29 valstybini leidykl ir spaustuvi darbuotojus, kaltinamus pogrindio spaudos rmimu. Dabar dar nemanoma suskaiiuoti,
kiek Lietuvos gyventoj buvo nuteista 5 ar 10 met laisvs atmimo u tai,
kad parpino partizanams popieriaus ar raomj mainl.
Daug moni buvo nuteista u pogrindio spaudos platinim. riziking
darb daugiausia atlikdavo jaunimas gimnazistai, studentai Daugeliui j
u tai teko atsdti lageriuose. Vien tik 1947m. u antisovietins spaudos
leidim ir platinim represiniai organai sum 640 moni. Pas mog rastas
laikratlis ar atsiaukimas ekistams buvo svarbus kaltis ir pagrindas apkaltinti ryiais su "banditais" bei sukurpti byl. Gyventojai slp iuos laikratlius nuoaliausiose vietose, todl vliau kakas taikliai pavadino partizan
spaud palpi spauda.
Intelektuali pajg trkumas buvo viena didij partizan spaudos
problem. Spaudai leisti reikjo moni su auktuoju isilavinimu, taiau jau
1947m. pabaigoje Dainavos apygardoje toki moni trko. Pasak A.Ramanausko-Vanago, inteligentai daugiausia um kov sjdio vadov
postus. Jie turjo nepaprastai daug darbo, j peius slg ir spaudos leidimo
58

nata, o prie smgiai pirmiausia bdavo nukreipiami vadavietes, todl

vadai danai davo. j viet reikjo paskirti naujus, o j nuolat majo.
Pavyzdiui, 1947m. vasar Dainavos apygardos Merkio rinktins partizan vadovyb nusprend prie tabo kurti atskir skyri visuomenin dal,
kuri leist spaud visuomenei Deja, vos tik rengta slptuv spaustuvei
buvo prieo aptikta ir sunaikinta, o vadovauti iam darbui paskirtas atsargos
karininkas Petrnas-Viktoras netrukus uvo. Tokia buvo Lietuvos partizan
gyvenimo kasdienyb.
Nordama upildyti intelektuali pajg spragas, partizan vadovyb
stengsi spaudos leidim traukti legaliai gyvenanius inteligentus. Prie
partizan spaudos leidimo daug prisidjo kaimo mokytojai, studentai, vyresni
klasi gimnazistai, siunt mik savo straipsnius ir eilraius. Buvo ir
keletas ikilesni kultros moni, nuteist 25 metams u bendradarbiavim partizan spaudoje, kaip poetas A.Mikinis,dramaturgas V .Adomnas.
Deja, toki buvo tik keli Dauguma raini laisvojoje pogrindio spaudoje
priklaus patiems partizanams. Tai buvo j mintys apie kovos prasm ir
mirties neivengiamyb, eilraiai uvusiems kovos draugams, partizan
ygi prisiminimai.
Iki 1949m. vis stambesni Lietuvos partizan jungini tabuose veik
spaudos ir agitacijos (kai kur - informacijos) skyriai, kurie rpinosi spaudos
leidyba. 1949m. vasario mnes tarp Baisogalos ir Radvilikio vyko visos
Lietuvos partizan vad suvaiavimas, kuriame buvo susivienyta Lietuvos
Laisvs Kovos Sjd (LLKS). Pagal patvirtint statut leidybin darb turjo
dirbti LLKS visuomenin dalis. J o s virininku suvaiavime irinktas Ryt
Lietuvos srities atstovas Juozas ibaila-Merainis, buvs mokytojas. Prezidiumas jam patikjo leisti LLKS laikrat "Prie Rymanio Rpintojlio". Laikratlis
buvo skirtas partizanams ir visiems Lietuvos gyventojams. Kiek vliau, 1950m,
buvo pradtas spausdinti 'Tarybos biuletenis", skirtas tarnybiniam partizan
vadovybs naudojimui (jo pasirod tik keli numeriai). Visuomenin dalis
buvo steigta visuose partizan apygard tabuose. Ji turjo bti sudaryta i
3 asmen. Smulkesniuose organizaciniuose vienetuose briuose, skyriuose, grandyse turjo bti paskirtas visuomenininkas, kuris privaljo
rpintis mediagos spaudai rinkimu ir spaudos platinimu savo veikimo teritorijoje. Tokiu bdu buvo siekiama nustatyti glaudesnius ryius su gyventojais, pagerinti spaudos leidyb ir kiekybs, ir kokybs prasme.
Apygard visuomenins dalies virininkai t u r d a v o atsiskaityti
59

60

auktesniesiems vadams. Taigi nuo 1949m. partizan vadovyb spaudai

skyr ypating dmes, taiau padtis i esms nepasikeit sunkumai ir
problemos liko tos paios. Dainavos apygardos visuomenins dalies virininkas L.Baliukeviius-Dzkas praneime PL srities vadovybei ra "Partizan"
buvo numatyta leisti kas mnes, bet ne visada pasisek dl prieo veiksm
vykdyti 1949m. ijo 4 numeriai Dainavos partizanai 1949m. patyr du
visikus vadaviei su visom spausdinimo priemonm sunaikinimus kovo
7 ir rugsjo 23 dienomis (...). Kazimieraiio rinktin dl skaudi nuostoli
1949m. spaudos neileido." Dainavos apygardos visuomeninje dalyje dirbo
vienas mogus, minto dokumento autorius.

Leidybos mastai
I viso yra inoma vir 50 vairiu laiku, skirtingais bdais ir tiraais visoje
Lietuvoje leist laikratli. Auktaitijoje leista apie 15 periodini leidini
(nuo 1949m. iaurs Ryt srities organas buvo laikratis "Auktaii kova",
iki tol buvs Vytauto apygardos laikratis (redaktorius B.Krivickas); emaitijoje apie 10 periodini leidini (Vakar srities partizan oficiozas buvo
"Laisvs Varpas"); Piet Lietuvoje (Dzkijoje ir Suvalkijoje) - apie 13 periodini leidini (Piet Lietuvos srities laisvs kovotoj spaudos organas buvo
"Partizanas").
Sovietinio saugumo organai, inodami partizan spaudos tak gyventojams, sek ir analizavo partizan laikrai publikacijas. Buvusiame MGB
archyve yra 1951-1952m. Piet Lietuvos partizan publikuot straipsni santraukos. ekistai band nuspti naujas partizan veiklos kryptis, nustatyti
straipsni autorius. Be to, sovietinio saugumo organai provokacijose prie
partizanus naudojo ir savo ileistus laikraius, pristatomus kaip partizan
spaud. Pavyzdiui, 1946m., siekdami pakelti agento J.Markulio-Erelio autoritet partizan tarpe ir sustiprinti pasitikjim juo, MGB tipografiniu bdu
pagamino laikratuk "Kova". Per savo agent Markul ekistai platino j
Auktaitijoje ir kitur. J sumanymu, is laikratis turjo tapti aukiausios
partizan valdios spaudos organu, taiau toki plan gyvendinti nepavyko, nes partizanai agent iifravo.
1952m. pavasar, sumus Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins
vad Putin ir j uverbavus, MGB raomja mainle ispausdino du Dain61

avos apygardos laikraio "Laisvs Varpas" numerius ir Putino vardu nusiiunt Nemuno srities vadui S.Stanikiui-Viliai kaip rodym, kad Kazimieraiio rinktins vadovyb dar nesunaikinta ir veikia. Straipsniai buvo parayti
nepriekaitingai, antisovietine dvasia, pavadinti " jaunim", "Dvyliktieji okupacijos metai", ispausdinti partizan eilraiai ir pan.
Paskutinis partizan periodinis leidinys ijo 1957m. Tai buvo Prisiklimo
apygardos Juozapaviiaus tvnijos partizan laikratlis "Partizan vi
aidas", iki 1956m. vadinsis "Partizan viams aidint". Laikratlis buvo
spausdinamas raomja mainle, iki 50 egz., platinamas agars ir gretimuose
rajonuose. Paskutinieji leidjai ir daugumos straipsni autoriai - grups
vadas Steponas Erstikis-Pataonas ir partizanas Kostas Liuberskis-vainys,
buvs laknas, paskutinis io laikratlio redaktorius. 1958m. K.Liuberskis
dingo i MGB akiraio. MGB paskelb visasjungin jo paiek. Belieka tik
splioti, kaip vliau susiklost jo likimas...
I pageltusi an dien puslapi mus byloja kovojanti ir kenianti
Lietuva, per juos ji tar savo vali ir reik savo lkesius. Tai yra pirmapradiai naujausios lietuvi tautos istorijos altiniai, atskleidiantys diding ir tragik ms tautos kovos vaizd.

ekist t r o f j a i , paimti i sunaikint partizan

62

Auktaitijos

partizan

EiL Leidinio
Nr. pavadinimas

periodin

spauda

Leidjas

Leidimo
metai

Leidimo ir
platinimo
vieta

Dauginimo
bdai

Tiraas Ileist Redaktoriai

numeri
skaiius

3.

4.

5.

6.

7.

1.

1.

194510"Auktaii kova" Vytauto

apygardos tabas 1952 09

"Laisvs auklys" Vytauto ap. Lito 1946-1950

rinktins tabas

3.

"Ryt Lietuva"

Vytauto ap. Tigro 1947 03rinktins tabas 1949

Rotatoriumi,
Utenos,
apirografu
venioni,
Zaras, Rokikio,
Panevio apskr.

200

Rotatoriumi,
raomja
mainle

500

Utenos apskr.

venioni apskr. Raomja

mainle

='"=

4.
"Sutem keleivis" Vytauto ap. Lokio 1947-1949 Zaras,
venioni apskr.
rinktins abas
5.

"Partizanas"

Gedimino LPS
rinktins tabas

1945

9.

Utenos apskr.

Rotatoriumi,
raomja
mainle

8.

P.Ivonis-Sokas,
V.Paktas-Vaidotas,
B.Kazickas-Saulius,
B.Krivickas-Vilnius
V.Grigalinas-Sakalas, B.KazickasSaulius
L.Basys-Pavasaris,
vyturys
P.Rainskas-aibas

J.Mierkis-Sistuvas,
B.Kazickas-Saulius

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7. 8.

9.

6.

"Partizan kova"

Algimanto ap.
tabas

1947-1951 Rokikio, Utenos,

Panevio apskr.

J.Urbonas-Laktutis,
J.Deksnys-Ramunis,
J o n a s KemeklisTauras, Juozas Kemeklis-Rokas

7.

"Pragiedruliai"

Algimanto ap.
arno rinktins
tabas

1947-1948 Rokikio, Utenos Raomja

mainle
apskr.

J.Urbonas-Laktutis

9.

"odis i miko"

brangi"
LLKS Vyio ap.8. "Lietuva
1949-1953
Panevio, Kdai- Rotatoriumi
tabas
ni, Bir apskr.

K.Tvaska-Rugelis,
A.Smetona-ygaudas, B.Tarutyt-Berniukas

3-iosios iaurs
LLA ap. tabas

V.Jazokas-Petraitis,
R.Surgautas-Pakaruoklis

1945-1946 Panevio, Bir

apskr.

10. "Pogrindio odis" LLA arno rinkt 1945

tabas
pabaiga
11. "Laisvs keliais"

LAF Utenos
apskr. Kstuio
org. tabas

1943-1945

Utenos apskr.

Raomja
mainle

V.Paktas-Vaidotas,
V.Mikulnas-Liepa

-"-

B.Stasinas, G.Puslys, S.ibnas, B.Ka-

3.

4.

5.

6.

LLA Dariaus ir
1947-1949 Bir apskr.
Girno ap. tabas

13. "Laisvs keliu"

Didiosios Kovos 1945 02-03 Trak, Ukmergs Raomja

ap. tabas
apskr.
mainle

14. "U Laisv"

iaurs LLA
Pogrindin org.

15. "Tvynei
aukiant"

Didiosios Kovos 1946-1949 Ukmergs apskr. Raomja

mainle
ap. tabas, B rinkt
tabas

16. "Laisvs kova"

Lietuvos Ryt sr. 1950-1952 Visoje Auktaiti- apirografu,

rotatoriumi
tabas
09
joje

17. "Laisva tiesa"

18. "Nepriklausoma
Lietuva"

!!

1952 09

Didiosios Kovos 1945

ap. tabas

Panevio, Bir
apskr.

8.

9.
A.Baltrnas-Anupras,
V.Auktikalnis-Klierikas, P.ZubauskasZigmantas

12 "Boi keliais"

1947

7.

Rotatoriumi

Raomja
mainle
Raomja
Trak, Ukmergs mainle
apskr.

20-30

J.Markulis-Vaiduoklis, VMarcinauskasPluta, S.Misinas-Senis

100

J.eponis-Vaidutis,
P.Kiznys, K.Kaznas,
V.Jasnas
A.Leius-alteknis, J.Jras-ilvinys,
S.Satke vii us-Gi n tvytis

200

30

B.Krivickas-Vilnius

E.Svilas-Slyva

emaitijos partizan periodin spauda

Ei). Leidinio
Mr. pavadinimas

Leidjas

1.

3.

2.

LLKS Vyr.
Vadovyb

Leidimo
metai

Leidimo ir
platinimo
vieta

Dauginimo
bdai

Tiraas Ileist Redaktoriai

numeri
skaiius

4.

5.

6.

7.

1949 031952

Dauginama
Rotatoriumi,
Radvilikio apskr, tipografiniu
platinama visoje bdu
Lietuvoje

1953 01

-"-

Tipografiniu
bdu

500

-"-

Tipografiniu
bdu,
rotatoriumi,
raomja
mainle

200

"Prie Rymanio
Rpintojlio"

" kov"

II

3.

"LLKS tarybos
biuletenis"

LLKS taryba

lt

4.

"Laisvs varpas"

Kstuio ap.

1946
iauli, Kdaini, Rotatoriumi,
pavasaris- Raseini,Taurags, tipografiniu
Jurbarko,Maeiki, bdu
1953 01
Klaipdos,Jonikio
apskr.

200-

9.
7

8.

J.ibaila-Merainis

1000

A.Bakys-Klajnas,
Germantas
2

50-1500 173

J.emaitis-Vytautas

J.Mocius-viedrys,
P.Paulaitis-Aidas,
A.Baky s-Klajnas,
Germantas

5.

"Vyi keliu"

6.

"Ugnis"

7.

"Prisiklimo
ugnis"

3.

"Partizan
viams aidint",
"Partizan vi
aidas"

10. "Laisvs balsas"

11.
"Malda girioje"

5.

1953 01

1946-

Prisiklimo ap.

8.
"Biuletenis"

9.

4.

6.

7.

8.

Tipografiniu
bdu

10005000

A.Bakys-Klajnas,
Germantas

Raomja
mainle

50-100

3004000

apie 25 V.niuolis-Svajnas,
J.Palinas-Rytas

50

1948 06 - Kdaini, iauli Rotatoriumi,

1952 10
apskr.
tipografiniu
bdu
-

Litografiniu
bdu

Vovers rinkt
Juozapaviiaus
tvnija

1955-1956 iauli apskr.

emaii ap.

1945-1952 Klaipdos, Teli, Rotatoriumi,

Maeiki apskr. raomja
mainle

25-50

K.Liuberskisvainys

1000

156

l.Petkut-Rima

500

11

V.Montvydasemaitis, M.Alzait

1956-1957 -

1951-1952

-"-

-"Rotatoriumi

21

2. 3.

1.
"Kovojantis
lietuvis"

12.

-"-

13. "Sutem keleivis" LLKS vadovyb

4.

5.

1952

1949-1950

Visoje Lietuvoje
14. "Laisvs aukuras" LLA Kardo rinkt
tarp LLA
pareign
15. Karin ir politin LLA Centrinis
1944-1945 (tarnybiniam
apvalga
tabas
pradia
naudojimui)

7.

6.
-"-

Raomja
mainle

-"-

--

apie 10 J.ibaila-Merainis
-"-

Raomja
mainle

K.Veverskis,
M.Peiulionis

Piet

Lietuvos

srities

partizan

periodin

Eil.

Leidinio pavadini- L e i d j a s
Nr. m a s

spauda

1944-1953m.

Leidimo

Leidimo ir

Dauginimo

metai

platinimo vieta

bdai

Tiraas

Ileist

Redaktoriai

numeri
skaiius

1.
1.

3.
"Partizanas"

2.

4.

5.

6.

Piet L i e t u v o s

1949 07 -

A l y t a u s , Lazdij,

Rotatoriumi

srities t a b a s

1953 0 3

Varnos,

7.

8.

1000-

32

1400

9.
A.RamanauskasV a n a g a s , K.Baliuke-

Marijampols,

viius-Rainys,

Prien,

S.Stanikis-Litas,

Vilkavikio,

Viltis

aki, K a u n o
apskr.
Z

-"-

"Miko brolis"

-"-

1951m.

Raomja

ruduo-1952

mainle

30

A.RamanauskasVanagas,

V.Smols-

k u s - u o l a s , J.Protuseviius-Granitas
3.

"Usienio ini

Dainavos apyg.

1948-1949

biuletenis"*

t a b a s , Piet

1950-1952

L i e t u v o s sr. t a b a s

Piet L i e t u v o j e

10

-"-

LBaliukeviius-Dz-

kas,

S.Stanikis-Li-

tas, Viltis, M.Babrauskas-Audrnas

1.

3.

2.
4.

4.

"Politini ini
biuletenis"*

Piet Lietuvos sr.

tabas

5.

"LB biuletenis"*

LLKS Tarybos
prezidiumo X
sekcija

6.

"Pogrindio
odis"*
(*neperiodiniai
leidiniai)

Piet Lietuvos sr. 1950 06tabas

1952

5.
-"-

1951011951 08

9.

6.
-

-"-

Rotatoriumi

50

-"-

Raomj
mainle

15

S.Stanikis-Litas,
Viltis
A.Ramanauskas
Vanagas, J.LukaDaumantas,
Skrajnas,
Mykolaitis
L.BaliukeviiusDzkas

7.

Tauro apygardos partizan p e r i o d i n s p a u d a 1944-1953m.

Nr.

Eil.
Leidinio pavadini- L e i d j a s

Leidimo

L e i d i m o ir

Dauginimo

mas

metai

platinimo vieta

bdai

Tiraas

Ileist

Redaktoriai

numeri
skaiius

1.
1.

"Laisvs v a l g a s "

2.
3.

4.

5.

6.

7.

Tauro apyg.

1945m.

Marijampols,

Rotatoriumi

1000-

V.Radzeviius-Vaidi-

tabas

ruduo-

Kauno,

1200

la,

1951m.

Vilkavikio,

pavasaris

8.

9.

K.Matuleviius-

Radvila, A . B a l t s i s -

a k i , Prien

vejys, J.Luka-Vy-

apskr.

tis, A . V a b a l a s - G e d i minas,
Kaukas,

A.MikinisV.Bazile-

viius-Tauius, V.Vitkauskas-Saidokas
Z

" K o v o s keliu"

Tauro apyg.

1 9 4 6 03-

Marijampols,

Geleinio V i l k o

1948

Prien a p s k r .

-"-

800

A.Varkala-aliukas,
Daumantas,

rinktin
3.

J.Luk-

a-Vytis

"Lietuvos parti-

Geleinio V i l k o

1945m.

Marijampols

zanas'

grup

pavasaris-

apskr.

F.Kukaitis-algiris

-"-

1.

2.

4.

"Suvalkijos aidas" LT A Suvalkijos

Geleinio Vilko
partizan vadas

1945

5.

"Girios balsas"

1945 06

6.

"Lietuvos ygis"

3.

4.

1945m.
pavasaris

5.

-"-

7.

10

Raytas
ranka,
raomja
mainle

12

6.

9.

L.Butkeviius-Luobas

J.Pileckis-Brokas

Dainavos a p y g a r d o s partizan periodin s p a u d a 1944-1953m.

Redaktoriai

Eil. Leidinio pavadiniNr. mas

3.
1.

"Svobodnoje
slovo"

"Laisvs varpas"

3.

"Aukuras"

4.

"Dainavos
partizanas"

2. 1.

metai

platinimo vieta

bdai

4.

5.

6.

1947-1949; Alytaus, Lazdij, Rotatoriumi

Dainavos
1950-1952 Varnos, Marijamap.tabas, Piet
pols, Prien, VilLietuvos sr. tabas
kavikio, aki,
Kauno apskr.
2.
A ap. tabas
Piet Lietuvos
partizan tabas,
Dainavos ap.
tabas

Dainavos ap.
tabas

numeri
skaiius
9.

7.

1000

apie 10 A.Ramanauskas-Vanagas, L.Baliukeviius-Dzkas

1945 121946 04;

1946 051946 08;
1947 101952

Alytaus, Lazij,
Varnos apskr. ir
dalyje Prien bei
Trak
apskr.

-"-

10002000

37

J.Vitkus-Kazimieraitis, A.RamanauskasVanagas, L.Baliukeviius-Dzkas,

J.Geguis-Diemedis,
Daunoras-Kelmas
Ungurys

1947 021947 08

__

1000

D.Jys-uolis,
J.Pukorius-Girinis

1949 121950 06

-"-

10

LBaliukeviius-Dzkas

-"-

Raomja
mainle

1.

3.

2.
4.

5.

6.

9.

5.

"U tv em"

Dainavos ap.
Dzk rinktin,
DLK Kstuio
grups tabas

1945 06- Alytaus apskr. ir Rotatoriumi

1950
dalyje Lazdij
1945-1947 apskr.

500-1000apie 70 AMarkelinas-Labutis, Lietuvaitis, S.Stanikis-Litas, Viltis

6.

"Laisvs rytas"

Dainavos ap.
arno rinktins
tabas

1947 011951

450-700 apie 20 J.Geguis-Diemedis

7.

"Mylk Tvyn"

Dainavos ap.
1946-1947 Varnos apskr. ir Raomja
Merkio (Kazimie- 09
dalyje Alytaus bei mainle,
raiio) rinktins
Trak apskr.
apirografu,
tabas
rotatoriumi

8.
"Treias skambu- A ap. Merkio
tis"
rinktins
Merkins
bataliono tabas

Lazdij apskr. ir
dalyje Alytaus bei
Varnos apskr.

-"-

1945- 09- Varnos apskr. apirografu

1945 10
Merkins, Varnos, Marcinkoni
vals.

30-500 11

ARamanauskas-Vanagas, A.PerminasJrininkas

60

A.Ramanauskas-Vanagas

7. 8.

neperiodiniai

emaitijos partizan

Nr.

Leidinio
pavadinimas

Eil.

Leidinio
pobdis

3.

2.

leidiniai

Leidjas

Leidimo
metai

Dauginimo
bdai

Tiraas Ileist Redaktoriai

numeri
skaiius

4.

5.

6.

7.

"Tegul jo nemari
dvasia kalba u
mus"

Eilraiai

'Kovos keliu
engiant"

Partizan dainos ir-"eilraiai

3.

"enkime su
malda"

Partizan maldos emaii ap.

ir eilraiai

4.

"Mes nemir"

5.

"Rpintojlis"

Vakar sr.
tabas
LLKS partizan
maldos ir
apmstymai

V.niuolis-glis

1948-1950

50-60

5 tomai

1949

1952

1000

Prisiklimo ap. 1949

Leidykla "Prie
Rymanio
Rpintojlio"

9.

-"-

Raomja
mainle

8.

-"-"-"-

3.

6.

"J akis buiavo Dainos ir

gintarin em" eilraiai

7.

"Kov
prisiminimai"
8.
"Laisvs kov
aidas"
(I dalis)

2.
4.
Romuvos
leidykla prie
LLKS

5.

7.

1950 03

-"-

1952

Auktaitijos

partizan

neperiodiniai

EiL Leidinio
Nr. pavadinimas

Leidinio
pobdis

1.

3.

1.

"Istrebiteljada"

2.
"Neveiksi, snau,
iaurs"
3.

"Pavergtos
ventosios
kloniais"

2.

Satyrinis poezijos ir prozos

urnalas

leidiniai

Leidjas

Leidimo
metai

4.

5.

Algimanto 1947
ap. arno
rinktins
tabas

Dauginimo
bdai

Tiraas Ileist Redaktoriai

numeri
skaiius
9. 8.

Raomja
maiinle

J.Urbonas-Laktutis

-" -

-"---

-"-

-"-

--

-"-

D z k i j o s ir S u v a l k i j o s partizan neperiodiniai leidiniai

EiL Leidinio

Leidinio

Nr. p a v a d i n i m a s

pobdis

Leidjas

Leidimo

Dauginimo

metai

bdai

Tiraas

Ileist

Redaktoriai

numeri
skaiius

1.

3.

1.

"Dzkijos

partizan d a i n o s "

"Raudonasis

Satyrins eils

rojus"

4.

5.

6.

7.

D a i n a v o s ap.

1947

Rotatoriumi

500

9.

8.

A.Ramanauskas-

Merkio

Vanagas, APer-

rinktins t a b a s

minas-Jrininkas

D a i n a v o s ap.

1949

t a b a s ; Piet

1950

L i e t u v o s sr.
tabas
3.

"Laisvs kov
dainos"

Tauro ap.
Geleinio V i l k o
rinktins t a b a s

1947

MGB provokaciniai leidiniai

EiL Leidinio
Nr. pavadinimas

Leidjas

Leidimo
metai

Leidimo ir
platinimo
vieta

Dauginimo
bdai

Tiraas ileist Redaktoriai

numeri
skaiius

5.

6.

7.

115

1.

2.

3.

4.

1.

"Vienyb"

Vienybs
komitetas

1946-1947 Visoje Lietuvoje

Tipografiniu
bdu, rotaprintu

2.

"Kova"

BDPS

1947

Usienyje ir
visoje Lietuvoje

Tipografiniu
bdu

3.

"viesa"

4.

"Boi keliais"

1948

Visoje Lietuvoje
emaitijoje

9. 8.

Platino MGB
agentas J-MarkulisErelis
!!

Leidiniai, kuri p r i k l a u s o m y b n e n u s t a t y t a
Eil. Leidinio
Nr. pavadinimas
1.
1.

"Laisvoji Lietuva"

"Tv keliais"

Leidinio
pobdis

Leidimo
metai

Leidjas

Dauginimo
bdai

Tiraas

2.
3.

4.

5.

6.

7.

1949 02 16

Aura

Raomja
mainle

neperiodinis

1946 12 07

M dalinio tabas

3.

"Per audras"

periodinis

1945 09 24

M grups tabo
sp. ir prop. skyr.

4.

"Kov aidai"

1948 01

LLA alio
rinktin

Tipografiniu
bdu

Ileist
numeri
skaiius

Redaktoriai

9.

35(?)

1(?)

2(?)

P A R T I Z A N I K O G Y V E N I M O KASDIENYB
Sienos bunkerio smaugia jaunyst
lr veiduos ilgesys... Kas supras?
Taip norts nueiti, nuklysti,
Prie ugnies pasiildyt rankas.
Diana Glemait

Buitis
Partizano pareigos
ygiai, kautyns, ryi
palaikymas, apmokymai,
spaudos leidimas reikalavo daug fizini ir dvasini jg. Daugelis partizan buvo net netarnav
kariuomenje kaimo jaunuoliai. Pvz., Savanorio
rinktinje 1946m pabaigoje i 73 partizan toki buvo 31. Tap laisvs
kovotojais, jie buvo priversti atitrkti nuo prasto gyvenimo ritmo, palikti
gimtus namus, eimas ir
kasdienius darbus, k a s
ypa slg kaimo jaunuolius.

Partizan ryininkas Bronius Musteikis, persirengs mergina, suimtas 1945m. gegus 29d.

Pirmaisiais pokario
metais partizanai danai
paddavo kio darbuose
slapia, nakt nupjaudavo javus, suardavo dirv.
Taiau kaimuose vis da-

81

Partizano apdovanojimas

82

niau siauiant enkavedistams tai tapo nebemanoma. Partizan aprpinimas

gul ant j artimj pei. Su dideliu skausmu vyrai igyvendavo savo
priverstin "dykinjim". 'Tai arsiu emel, tai arsiu", - kalbjo ne kart vyrai,
svajodami apie laisv1. "Su ilgesingu mauduliu irdyje, pasakyiau, net su pavydu velgdavom i pamiks ramiai laukuose besidarbuojanius mones",
- mena kitas partizanins kovos dalyvis 2 . Partizanai stengsi nors menka
paslauga atsilyginti u jiems teikiam param. Stasys Guiga, Auktaitijos
partizanas, isislapsts iki 1986m., savo globjai O.Cinikaitei drodavo auktus, grbliakoius. Vienas partizanas, i kurio idraskyt nam liko tik po
emmis ukasta siuvama maina, silsi j iemoti primusiam mogui k
nors pasidinti. O emaitijos partizanas Pranas Konius, uvs 1965m., usidirbdavo duon mnesiui kitam sidarbindamas Latvijoje miko darbuose.
Vos ijusius mik vyrus daniausiai ilaik ir rm eimos bei gimins. Jie iskalbdavo rbus, atnedavo maisto, ikrendavo pirt ir gaudavo
vaist. Taiau partizan briai apsirpinim stengsi reglamentuoti ir sprsti
kaip kariuomenje, atsidrusioje karo padtyje. tab kio dalis turjo
aprpinti kovotojus maistu, tvarkyti materialini grybi apskait ir utikrinti
j paskirstym. Maisto produkt altiniai buvo rekvizicija ir aukos. Skirtingai
nuo reguliarios kariuomens, rekvizuoti buvo stengiamasi pirmiausia i valstybini ki bei moni. Jau 1944m. lapkriio 22d. Laikinoje Vanag dalini
aprpinimo instrukcijoje nurodyta rekvizicijas vykdyti tokia tvarka: pirmiausia turtas imamas i valstybini ki ir kooperatyv; toliau i tautai
pavojing likviduot asmen ir vliausiai-i eilini piliei, jiems iaikinant,
kokiu tikslu vykdoma rekvizicija. Rekvizicija vykdoma tik dalinio vadovybs
sakymu, iduodant nustatytos formos kvitus. "Rekvizuoti daiktus, kurie
nebtinai reikalingi vanagams (kaip moterikus drabuius, kilimus, laikrodius,
iedus ir visokias kitas prabangos vertybes) grieiausiai draudiama 3 ." LLA
1944 12 10 sakyme Nr.4 nurodyta maisto produktus gauti gudrumu ar net
jga i "pienini, kooperatyv, tarybini ki ir staig 4 ". Savivaliavimas
grietai draudiamas. Tauro apygarda nurodo, kad maistu ir drabuiais apsirpinama i vietini gyventoj, daugiausiai imant i bolevikus palaikani
asmen. 1945m pradioje sukurtame lietuvi partizan Veiklos ir Tvarkos
taisykli projekte nurodoma, kad "draudiama piktam naudoti ir savavalikai imti maistas ir kiti daiktai keisti tvark be vado inios ir eimininkui
nematant (._) kad bt ivengta apkaltinimo vagyste, plimu ar netvarkos
suklimu 5 ."

83

Ypa grietai irta aprpinimo btiniausiais daiktais problem su6

sikrus LLKS. LLKS statuose tam paskirtas visas skyrius . ia nurodomi ie
turto altiniai: turtas, paimtas kaip karo grobis; konfiskuotas; rekvizuotas;
aukotas bei kitaip gautas. Sjdio Tarybos kreipimesi laisvs kovotojus
nurodoma: "Laisvs kovotojo vard labai emina ir kartais veria i viso
suabejoti laisvs kovotoj pasiaukojimu tautos labui kai kur gerokai leids
aknis ir net tam tikr teisi gijs savanaudikumas. (_.) Kiekvienas gerai
supranta, dl kuri prieasi iuo metu nra galimas laisvs kovotoj
aprpinimas visos organizacijos mastu. Tai tenka atlikti atskir dalini
pastangomis. Gana danai ir tokiu bdu vykdomas apsirpinimas bna
nepilnas, turintis toki trkum, kuriuos nugali tik beslyginis laisvs kovotoj pasiaukojimas.(_) Dalinio aprpinimui bet kokiu bdu gytos ar aukomis i biiuli gautos grybs, pinigai ar kitoks turtas yra viso dalinio bendra
nuosavyb ir jokiu bdu j gyjant ar pergabenant negali bti plikikai
grobstomas 7 ." Pabriama nenaudoti rekvizuoto turto "svaigalams arba
nereikalingam puonumui ar kitokio tuio prabangikumo tikslams." Privalu
remti nuo okupant nukentjusias eimas. Draudiama dalinio aprpinimui
gytas vertybes pasidti ateiiai ar kitaip nedorai naudoti, nes tai jau bt
plikavimas.
Isivar i tarybini ki gyvulius, kurie daniausiai bdavo ivetj
Sibir turtas, partizanai vien kit tuojau paskersdavo savo reikmms, o
kitus atiduodavo patikimiems kininkams palaikyti, kol j prireiks. Taiau
kiekvienas toks galvij isivarymas ar sviesto rekvizavimas i pienins valdios
buvo traktuojamas kaip partizan plikavimas. Suimtiems partizanams
btinai buvo inkriminuojamas plikavimas, nepaisant to, kad kiekviena
kariuomen privalo apsirpinti btiniausiais reikmenimis. Ne iimtis buvo ir
savo krat ginantys partizanai Tuo paiu okupant vykdomas plimas,
trmimas i savo sodyb, ki nacionalizavimas, nepakeliam mokesi
nustatymas, gyvuli atmimas suvarant kolchozus plikavimu nebuvo
laikomas.
Taiau mons visk puikiai suprato ir myljo partizanus. "Kiekvienas
mogelis su diaugsmu atidaro savo trobels duris, kai jas pasibeldia
laisvs kovotojas", ra J.Leleius-Grafas8.
Suvarius kininkus kolchozus, kaimas nuskurdo. "Kolkieiai kasmet
vis turtingesni ir turtingesni, greit neinos k valgyti ir gerti tik gulbs pieno
jiems betruks. Pavasar Papilyje sikr MTS (main-traktori stotis red.),

traktoriai gaudia kaip fabrike, o valstieiams maai kas beliko daryti Jie
stovi ir valgosi, kur varnos laksto. "iandien duonos dar yra, o ko daugiau
reikia", kalba jie. O arkliai tapo tokie riebs, kad vos vos vaikto", su
ironija ra Piln tvnijos partizanas savo itremtiems namikiams 9 .
Trmimai ir kolektyvizacija pakirto partizan materialin baz. Bijodami
isiifruoti, partizanai vis reiau vykdydavo stambias valstybini staig turto
rekvizicijas. Teko pasikliauti ger moni parama. Sausa duona ar vos
ubalinta sriuba - toks buvo kasdienis partizan maistas.
Perlap iki silelio, neturdami geresni rb ar bat, danai upulti
gyvi, nes pasikeisti baltinius ar isiprausti pirtyje buvo neregta prabanga,
kamuojami lig (daniausiai vairi snari udegim), be kvalifikuotos
medicinins pagalbos, jie nesisksdami iki galo ne savo nat.

Bstas
Laisvs kovotoj bustas buvo ne tik pastog darganoje. Nuo busto
slaptumo danai priklaus j gyvyb.

A. R a m a n a u s k o bunkerio n u o t r a u k a i b u v u s i o VSK archyvo

85

Todl jau nuo okupacijos pradios LLA Lietuvos partizan tabas ileido
vairi instrukcij apie slptuvi sirengim 10 ". Gyventi ar ilstis buvo rekomenduojami keli bdai: bunkeriai, slptuvs, miko stovyklos, isiskirstymas
maomis grupelmis pas gyventojus. Pirmaisiais okupacijos metais dauguma partizan gyveno mikuose rengtose stovyklose, iemai persikeldami
pas gyventojus. Kaip paprastos stovyklos mike pavyzdys gali bti 1946m
vasar iluvos vals. Sandraviki mike ekist aptikta partizan apleista
stovykla. Ji buvo rengta pelks saloje 'Tankiuose krmuose buvo aptikta
sursta trobel su kgio pavidalo stogu be lang ir be dur, su audymo
angomis, jimas padarytas per speciali land. Viduje - dviaukiai gultai
dvideimiai asmen, alia rengta maa emin, kur banditai laik produktus ir prisiplt turt. Kadangi pelkje nemanoma kasti apkas, aplink
supiltas pylimas12." Paprastesnse stovyklose partizanai tiesiog statsi palapines i egli ak. Tame pat iluvos valsiuje Pumpur mike 1949m
ekistai aptiko pusiau gilint 6x8 dydio emin, kurioje irgi buvo dviaukiai gultai 18-20-iai moni. O ebenkties rinktins stovykla, rengta vadovaujant rinktins vadui J.eponiui ir tabo virininkui J.emaiiui, buvo tikra
tvirtov. Ji buvo dviej lygi, rengta ant kalno. emutinje stovykloje buvo
14 bunkeri, auktutinje 13 Jie buvo apjuosti apkasais, kuriuose idstyta 11 kulkosvaidi lizd, apaudani kaln vedanius takus. 1946m. liepos
6d. NKVD kariuomenei apsupus stovykl, partizanai gynsi net tris valandas
ir pasitrauk su maiausiais nuostoliais: uvo tik vienas partizanas.
Taiau tokios didels miko stovyklos buvo rengiamos tik mikinguose
Lietuvos rajonuose partizaninio judjimo pradioje. Partizanams isiskirsius
maesnmis grupelmis, slptuves imta rengti pas patikimus kaimo gyventoju s-rsiuose, po trobomis, tarpsieniuose, po krosnimis,tvartuose, iene ir
t.t Patyr kovotojai per por nakt ikasdavo ir gerai umaskuodavo slptuv. Svarbiausia buvo rengti ijim, kad nekilt tarimo netoliese esantiems
asmenims. tai kaip buvo rengta Piet Lietuvos partizan vado A.Ramanausko slptuv: "Naujoje slptuvje blogiausiai jautms pirmosiomis
dienomis, nes buvo labai alta ir drgna. Knu ir kvpavimu reikjo j
pradiovinti ir apildyti. Ir vis dlto po keleto dien slptuvje dirbti buvo
manoma. vintant usidarydavome ang, o eimininkas j gerai umaskuodavo ir kojomis taip aptrypdavo, kad nuo kluono iki tvarto takas visose
vietose atrodyt vienodai
Vakare eimininkas d itraukdavo ir vis nakt slptuvje dirbdavome
86

A. R a m a n a u s k o bunkerio n u o t r a u k a i b u v u s i o V S K a r c h y v o

prie atviros angos. Dien patys savo jgomis atidaryti dangt negaldavome 13 ."
Laikinos slptuvls kartais i tikrj panjo kap. Pvz, Povilui Peiulaiiui teko slapstytis Tvarkiki kaime ariamame lauke, kur jis su draugu
isikas duob, kuri atsiguldavo, o eimininkai uklodavo juos lentomis,
uberdavo emmis ir uakdavo. Taip per dien partizanai gyvi palaidoti
iguldavo toje duobje, o vakarais eimininkai atkasdavo ir nusivesdavo
juos trob 14 .
mogus, sutiks, kad jo k y j e bt rengta slptuv, rizikavo ne tik
laisve, bet ir savo bei savo namiki gyvybe. Taiau toki patriot buvo
daug, nors ekistai ne tik grasino, bet ir sil premijas u partizan idavim.
Jie rm ginkluot kov, rizikuodami savo g y v y b e ne maiau u kovojanius su ginklu. Niekada i j neteko igirsti, kad jau pavargom, tik s a k y d a v o
O,Dieve, kiek js maai jau beliko!" - ra apie iuos partizan rmjus
Povilas Peiulaitis-Laktingala15.
Nors sodybose rengtose slptuvse buvo patogiau gyventi, taiau danjant idavystms partizanai, nenordami utraukti geradariams bdos, reng
bunkerius mikuose. Ieidami iemoti bunker Plunksnoi mike, partiza-

87

Partizano p a y m j i m a s

nai Juozas ir Antanas Bulovai ir Juozo mona poet Diana Glemait atsisveikindami kalbjo: "Nelaukit i ms jokios inios, bsim iki pavasario, kol
mediai sualiuos. Einam ten, kur nebus isigelbjimo, jei rusai upuls, bet
16
ten tikrai niekam nepakenksim, niekas dl ms nenukents ." Ir tikrai, tie
odiai buvo lemtingi, nes vos atj bunker, 1949 11 14, partizanai uvo.
Gyvenimo slygos bunkeriuose buvo labai sunkios. Danoje slptuvje
per sienas ir lubas sunksi vanduo, trkdavo oro. Po iemos ij i bunkerio
partizanai bdavo labai iblyk, patinusiais veidais. Tai inojo ekistai Pavidaujo apylinkse gyvens agentas 1953m. balandio mn. sutiks J.PalubeckSim konstatavo, kad sveikinantis jo ranka buvo patinusi, reikia, jis k tik
ijs i bunkerio, tad bunkeris turs bti netoliese.
"Ms slptuv rmai i pasakos tkstantis ir viena naktis. Kur puikios
sals, poeminiai sodai, skaniausiais valgiais nukrauti stalai, auksinse taurse putoja vynas. O realybje maos slptuvls emje, kurias neprasiskverbia sauls spindulys, danai trksta oro, o jei jo ir yra, tai usistovjs,
tvankus," taip apra partizan bst kun. J.Leleius 17 .

88

Partizan rmjos a p d o v a n o j i m o ratas

89

Drausm. Kova su girtuokliavimu

Partizan vadai puikiai suprato, kad kovai usitsus partizan briai gali
tapti sunkiai valdomomis neorganizuotomis grupelmis. Todl nuo pat partizaninio karo pradios didiausi dmes jie skyr karikai drausmei
Taiau drausms reikalavimai neturjo paversti partizan aklais sakym
vykdytojais. "Vanag drausm remiasi tvyns meils, savanoriko jos gynimo, visiko pasitikjimo vadais ir tarpusavio broliko sugyvenimo pagrindu," - buvo raoma vienuose i pirmj partizan drausms nuostat 18 .
"Partizanas imt kart turi bti drausmingesnis u reguliariosios armijos
kar19".
Partizan elges reglamentavo apygard drausms nuostatai, baudiamieji
statutai ir kiti norminiai dokumentai, kuri pagrindu parengtas LLKS Drausms
statutas (1951m projekt pareng Sergijus Stanikis-Viltis,Litas), LLKS Administracinio baudimo taisykls, LLKS Baudiamasis statutas bei Nutarimas
apie laisvs kovotoj ir gyventoj santykiavimo tvark.
Ir nors LLKS Taryba pra gyventoj "perdaug lengvabdikai nesmerkti laisvs kovotoj u kai kuri pasitaikanias ar tariamas klaidas 20 ", taiau

L L K S nario blaivininko pasiadjimo p a v y z d y s

90

partizanams taik auktus kriterijus: "Laisvs kovotojai gyventojams turi

pasirodyti rinktiniais bebaimiais monmis, mokaniais kovoti ne tik prie
imteriopai gausesn prie, bet ir prie visas mogikas blogybes: girtuokliavim, savanaudikum, chuliganizm21." Tas pats motyvas skamba ir Kstuio apygardos s a k y m e "Ypa turi bti baudiami nusiengimai, eminantys partizano garb 2 2 ."
1945m. Tauro apygardoje galioj "Laikinieji drausms nuostatai" u
nusiengimus numat tokias b a u s m e s u lengvus nusikaltimus drausms
pabaudas (slaptus ar vieus papeikimus, tarnyb ir darb be eils ir kt), o u
sunkius nusiengimus (vogim, plim, kankinim, aginim, udym,
sakym nevykdym, priesaikos lauym, idavim) - partizan teismo
skiriam bausm (nuo papeikimo iki bausms ryktmis "urius akis" ir
mirties bausms) 2 3 .
emaii apygardoje 1946m. galioj Karo lauko teismo nuostatai tarp
kit nusikaltim nurod ir "neblaivum, einant tarnybos pareigas, plikavim
ir smurto veiksmus prie moteris". O Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins dokumentuose nurodoma: "Negalima tyiotis i uvusio prieo, nepaisant kas jis toks bebt 2 4 ."
U drausms nuostat nesilaikym buvo grietai baudiama. Pvz., 1945m.
Tauro apygardoje partizanas Stasys Bubinas u nesiliaujant "nekalt tautiei prievartavim buvo kelis kartus persptas, liepta sugrinti nukentjusiems pagrobtus daiktus, buvo suaudytas visos rinktins akivaizdoje 2 5 .
Toki atvej bta ir kitose apygardose, ypa sudrausminant pavienius
ginkluotus asmenis, plikaujanius partizan vardu.
Bta ir paprastesni bausmi. Pavyzdiui, Tauro apygardos algirio rinktins partizanas Povas "u savavalik elges su konfiskuotomis grybmis,
nesiskaitym su auktesniais pareignais ir plepum civili gyventoj tarpe"
nubaustas tuo, kad vienam mnesiui perkeliamas kit tvnij 2 6 . Taiau is
perklimas buvo lemtingas: u poros savaii Dariaus ir Girno tvnijoje,
kuri jis buvo perkeltas, vyko susidrimas su enkavedistais. sakyme nurodoma i rinktins asmenins sudties ibraukti partizan Pov, "vedus atkakli kov su ms brangios Tvyns pavergju, Agurkiks km. Kazl
Rdos vals. vykus kautynms su MVD, bdamas prieo sunkiai sueistas
ir, kad nepatekt gyvas MVD nagus, susisprogdinus granata ir nutraukus
sau jaunos gyvybs sil."
Palaikyti deimt met besitsianiame partizaniniame kare karik
91

drausm buvo nelengvas udavinys. Ypatingai daug pastang pareikalavo

nuolatinis tautos ir kovotoj blaivinimo darbas. "Ne paslaptis, kad paskiri
partizanai girtuokliaudami toli nukrypo nuo pasirinktojo kelio, ir savo elgesiu
bei veiksmais kaip purvu apdrabst vis sjd.(_.) Prieas visa tai sugebdavo panaudoti savo propagandai prie partizanus 27 ." Tauro apygardos vadas
A.Baltsis-vejys taip ra: "Diugu ir linksma, kad per trejus kovos metus
nenugaljo ir nepalau galingosios ir iauriosios okupant ginkluotosios
pajgos, taiau skaudu ir lidna, kad mus nugaljo, paverg besaikis alkoholio vartojimas 28 ." Panaios tendencijos vyravo ir gyventoj tarpe. Ypa
sustiprjo grimas pradjus organizuoti kolkius: danas kininkas skandino "velnio lauose" savo sielvart, velgdamas vos bepastovinius ant koj
savo mylimus, ipuoseltus, sukolektyvintus gyvullius. "Dl nenormali
gyvenimo slyg, kurias sudar krato okupacija, gyventojai pradjo gaminti ir be saiko vartoti degtin. Besaikis degtins vartojimas kenkia moni
ir tautos sveikatingumui, maina jos moralin lyg ir pakerta tautos atsparum.
(...) Dl to nuo .m. balandio mn. 15d. draudiama gaminti ir vartoti degtin.
Girtuokliaujantieji bus baudiami, bravorai naikinami",-prane gyventojams
partizanai 29 .
1949m. vasario 16d. LLKS Taryba ikilmingai pasiadjo visikai nevartoti alkoholio, kol baigsis laisvs kova 3 0 . Buvo atspausdinti blaivybs pasiadjimai, kuriuos noriai pasirainjo partizanai Deja, ne taip lengva buvo atsikratyti
io pragaitingo proio. Netrukus konstatuojama, kad nors saikingai, bet
vl igeria 80-90 proc. laisvs kovotoj. Dalis j pradjo igrinti slapta nuo
vad, o "jei kuris negeris vadas primena pasiadjimus, jam atauna, kad,
girdi, pasirayti buv priversti lygiai taip, kaip bolevikai veria kininkus
raytis kolchozus31." Kova u blaivyb tssi, ypa ia pasiymjo Dainavos
ir Tauro apygardos. Dainavos apygardos vad sskrydyje buvo nutarta
partizan eiles priimti tik pasiadjusius nevartoti alkoholio asmenis. Girtavimas sumajo, "Sjdio autoritetas pakilo gyventoj akyse 3 2 ."
lietuvi prot ir sin bandyta apeliuoti ir partizan spaudoje. Greta
kvietim nevartoti alkoholio, spausdinti ir moksliniai populiars straipsniai,
taiau visikai ios ydos igyvendinti nepavyko. Maiausiai partizanai gr
ten, kur negr j vadai; girtavimas atne Sjdiui daug alos, tiek moralins, tiek fizins, nes ilgiausiai isilaik tie partizanai, kurie i viso nevartojo
alkoholio.
Grimas buvo daugelio skaudi nelaimi prieastis. tai 1951m. Daina92

vos apygardos Dzk rinktins Margio tvnijos kovotojas Naras pasigrs

nuov kandidat partizanus Dieduk. Jau prie tai is partizanas pasigrs
kelis kartus grasino ginklu kitiems partizanams. Karo lauko teismo nuosprendis buvo negailestingas: atimti i Naro partizano vard ir skirti jam
mirties bausm suaudant.
Nepaisant toki griet priemoni, kova su girtavimu, kaip ir pats girtavimas, tssi iki pat partizanini kov pabaigos.

Moterys partizaniniame kare

Rstus partizaninis gyvenimas moterims buvo dar sunkesnis. Todl galiojo
nuostata: kiek galima vengti priimti aktyvi kovotoj gretas moteris. i
nuostata aikiai suformuluota 1949m. LLKS Tarybos posdyje ekist persekiojamoms moterims padti sigyti dokumentus, kad jos galt gyventi
legaliai33.
Vykdydami Tarybos sprendimus,
apygard vadai patardavo merginoms
legalizuotis. 1952m Prisiklimo apygardos Maironio rinktinje slapstsi 7
mergaits. vado sakym legalizuotis
jos atsak: geriau mus suaudykit, bet
pas prie m e s neisim. "Pamats
mergin ryt, liepiau vis bri vadams Prisiklimo apygardos vado sakymo nevykdyti (_) iandien dvi mergaits uvo. (._) Keturios mergaits pakliuvo prieo rankas, kurie istorijoje
negirdtais metodais kankina ir i j
tyiojasi," ra raporte Maironio rinktins vadas Vytautas Sankauskas-Daukantas.
Slapstantis anktuose bunkeriuose,
Moteris danai bdavo klitis. Ne tik
dl buities, partizanai taip kalbdavo:
yg imti mergin nepatogu, jai per

Partizano A.Kraujelio motina

93

sunku, o palikti vien bunkeryje irgi

negarbinga. Tai matydama partizan
ryinink tarp Algimanto ir Prisiklimo
bei Kstuio apygard Izabel VilimaitStirna Uuozaplis) ra: "Moteris ia visur turi kentti Sunku jaustis, kai gerai
inai, kad tu per prievart priskirta, ir
visi nori tavs atsikratyti, o sveikata
blogja kas dien. (...) Broli Vade, k
tokiu atveju daryti? Laukti mirties, kol
bolevikas ubaigs irdies plakim ne
daugiau 34l" Deja, tais pat metais, 1952
10 03 i partizan kartu su dviem kovos
draugais susisprogdino Tytuvn apskr.
Vilkiki km. gyventojos Z.Grigaitiens
troboje rengtame bunkeryje.
Pagal vykdomas funkcijas moteris,
dalyvavusias partizaniniame kare, galiPartizan gailestingoji sesuo M a r y t
ma suskirstyti kelet grupi. Tai vis
ilit
pirma aktyvios kovotojos, kovojusios
su ginklu rankose partizan briuose.
J o s daniausiai ateidavo mik po to, kai bdavo ekist iifruotos kaip
partizan talkininks ir nebegaldavo gyventi pusiau legaliai Dalis mergaii
atsidr mike, nebeturdamos kur dtis: namai buvo idraskyti, eima
itremta ar uvusi, partizan gretose kovojo j broliai. Tokiu bdu partizane
tapo Antanina Kurtinyt-Liepa i ilavoto vals, trij uvusi partizan sesuo Maryt tarolyt ir daugelis kit.
Kita bene gausiausia kovotoj-moter kategorija - tai partizan ryininks.
Tai buvo iskirtin veiklos sfera, kur kaip tik geriausiai tiko merginos,
palaik ryius tarp vadovybs ir atskir bri, o taip pat tarp apygard,
perduodavo inias, vykdydavo valgyb ir kontrvalgyb. "J funkcijos buvo:
ginkl, raomj mainli, raybos reikmen gabenimas, miestuose ir miesteliuose reikaling moni suradimas valgybos reikalams, labai atsaking
ini perdavimas odiu, ekist ir j kiekio, taip pat vietos virinink nustatymas. Be to, joms reikjo iaikinti kada ir i kur bus gabenamos vairios
preks, su apsauga ar be jos, i anksto iaikinti mik koimus ir begals

94

kit uduoi, kuri vis iaikinti ne35

manoma ."
Ypatingai daug ryinink pastang
pareikalavo partizan jungini centralizacija. Ryininks keliavo per Lietuv, n e d a m o s partizan sakymus,
laikelius, spaud, ginklus, organizavo
susitikimus ir ryio punktus. "Bdavo
tamsios naktys ir tolumoje kaukiantys
gal unys, gal vilkai Bdavo bemiegs
naktys ir kiaurom pslm ukulniai,"
mena ryinink Ro JankauskaitJurgis 36 ." Ne kart, partizanams pakeitus dislokacijos viet, ryininkei tekdavo nukeliauti po keliasdeimt kilometr.
Nina Nausdait, kuriamos Vyriausios
vadovybs ryinink, nuolat sekama
MGB, sugebjo laiku perspti Kstuio
apygard apie J.Markulio provokacij.
Apie i ryinink idavikas Markulis
yra pasaks: jos gyvos ekistai nepaims, ji vaikto apykaklje sisiuvusi
nuod. Deja, sumimo metu ji buvo

Monika Plytnikait-Turskien, Dainavos

a p y g a r d o s partizan

ryinink Rta.

1951 m. suimant b a n d nusiauti, nepav y k u s ligoninje s u v a l g termometr

ir mir.

apsirengusi svetimais kailinukais ir negaljo jais pasinaudoti. Ryininks

neturjo tos pasirinkimo galimybs, kaip partizanai ekistams apsupus
nusiauti Jos privaljo vaikioti beginkls ir itverti visas tardymo kanias.
Kraujo klane guljo tardoma Kstuio apygardos ryinink Joana Dijokait,
taiau nieko budeliams neidav. Kvdarnoje per tardymus buvo negyvai
ukankinta partizan ryinink Liucija Paulikait. Ryinink, palaikiusi ry
per Nemun tarp Tauro ir Kstuio apygard, Anel Martinkeviien-Arn
sugebjo isislapstyti net iki 1955m. Atsidrusi KGB kaljime, pirm kart
po daugelio met ramiau atsikvp: nebereikjo slapstytis. Nepasak, pas
k slapstsi "Gyvenau viena mike, aikino tardytojams. Mezgiau kojines
ir turguj pardavindavau."
1951m. kartu su desantininku J.Btnu uvo narsi Tauro apygardos
ryinink Ona Gogait-Mariuk. Ji ne kart buvo partizan vadovybs
95

atymta u pasiaukojim ir drs.

Nemaai moter buvo partizan gailestingosios seserys. Partizanai neturjo
ligonini. Mikas buvo ir namai, ir ligonin, ir operacin, o sesel ir gydytoja, ir chirurg, ir guodja. Ji turjo ne tik gydyti ir slaugyti bei surasti vaist,
bet kartu su vyrais ksti visus partizaniko gyvenimo sunkumus. J o s slapstydavosi kartu su partizanais ir davo kartu su jais. I knygnei eimos
kilusi jurbarkiet Marijona ilit ne kart aplink caksint kulkoms perriinjo
sueistuosius, nuo lietaus pridengdama aizdas paprastu skiu ir paklodama
jiems papari patal. Jie niekada nedejuodavo, nors sesel neturjo
nuskausminani vaist. Pakviesta gydyti partizan vado J.emaiio, ji ilgiau nei metus pragyveno anktame bunkeryje ir buvo suimta kartu su
partizanais.
LLKS dokumentuose buvo nurodyta, kad moterys partizans traktuojamos lygiai su vyrais. Lygiai su vyrais jos nukautos guldavo ant gatvs
grindinio, o stribai nevankiai tyiodavosi i uvusij. Taip buvo iniekinta
partizan gailestingoji sesel marijampolik Danut Didpinigaityt-Laimut,
pakeitusi iose pareigose anksiau uvusi sesel Maryt Senavaityt. Virtuk kautynse atsiaudydama uvo
sesel Janina epait, padjusi pabgti i ligonins sueistam J.Kasperaviiui.
iose kautynse uvo trys merginos.
1952m. uvo Tauro apygardos partizan gailestingoji sesuo Angel SenkutAurel.
O kur dar partizan seserys, motinos, monos, suadtins, kovotojos!
Kalniks m y j e kaip tikra didvyr
uvo vado mona Albina Neifaltien.
Taikliomis automato serijomis pasitiko
prie emaitijos partizan Stas Irtmonait. Myje uvo Ieva AtminaitIndzileviien bei Konstancija Stankutilien, apsupta nusiov Irena Petkut.
uvo auktaits partizans Anel Juzuknien-Semakait, Vinc Barei96

Albina

Neifaltien-Puel, L a k n o

mona, uvusi Kalnikje

kait-Adomonyt ir visai jaunut dviej partizan sesuo Birut niuolyt.

imoni girioje krito Janina einait ir Janina Valeviit. Prie apsupta
jau 1953m. b u n k e r y j e nusiov Tauro a p y g a r d o s partizan S t a s
Stankeviit-Regina. Kartu su vyru Jros srities tabo bunkeryje nusiov
E.Gendrolyt-Jurknien. Ant Nemaki grindinio guljo iniekinta laukianti kdikio partizan Jadvyga Januait-Milkintien. Kartu su vyru pasitiko mirt Auktaitijos poet Diana Glemait-Bulovien. 1948m. uvo Zuzana
Railait-Laktingala, o u met kartu su vyru, Algimanto apygardos vadu
A.SIuka-arnu, susisprogdino ir jos sesuo Joana Railait-Neringa.
1952m. gruodio 23d. apsupta bunkeryje band nusiauti emaii apygardos leidini "Malda girioje" ir "Kovojantis lietuvis" redaktor Monika
Alzait. Deja, vis nebuvo mirtinas. Ikentjusi visas tardymo kanias
ji buvo nuteista 25 metams lageri.
Dar tragikesnis Dzkijos partizan ryininks
Monikos PlytnikaitsTurskiens likimas. 1951
01 23 suimant band
nusiauti, bet neskmingai kulka sueid galv,
bet aizda nebuvo mirtina. Paguldyta Alytaus
ligonin atgavusi smon
drsioji partizan vykd
priesaik iki galo. Kai sargyba nusisuko, ji suvalg termometr ir mir.

Partizan ryininks Birut niuolyt ir Izabel

Vilimait-Stirna, Sparnuote

Taiau okupantai negaljo atimti i partizan

jaunysts. Kovose ir kaniose lyg nedrsi glel
97

gimdavo meil ir davo kartu su jais. "Kai uvo Vytenis, baigsi mano
gyvenimas," pasak I.Vilimait-Stirna.
Partizan suadtins danai savo noru kartu su apsuptais mylimaisiais
pasirinkdavo mirt. Idavus ir apsupus kunigaikio velgaiio rinktins Audros bunker 1953m. iauli apskr. Strazd km., kuriame slpsi keturi partizanai, vieno i j - Alfonso Danieliaus-Balandio - suadtin Pulcherija
Rumbauskait, atidariusi bunkerio liuk, pati oko bunker ir nusiov
kartu su partizanais 37 . Taip pat pasielg ir Panemuns raj. Mitkn km.
gyventoja Gen Poderyt. ekistams sakius pasiduoti tvarte rengtame
bunkeryje apsuptam partizanui Juozui Knaiui-Kariui, jo suadtinei liep
lsti bunker perduoti ekist sakym. Patekusi bunker, mergait nusiov
kartu su savo suadtiniu 38 .
Taiau bdavo ir partizan vestuvi. J o s buvo ne tokios, kaip vis
moni. Sutuokdavo patikimas kunigas. tai kaip partizanas Mikutis aprao
Ervilko partizano Miseviiaus-Gintaro ir Barits vestuves: "Nebuvo nei
muzikos, nei oki, nei dain. Jaunoji nebuvo apsirengusi baltais nuotakos
rbais, kad itikus reikalui bgti, nesusipainiot ilgose "padalkose" ir nepargrit 39 ." O Dian Glemait ir Juoz Bulov sutuok Alizavos klebonas
klojime. Jaunasis buvo su pistoletu. Ipaint atliko sddami ant klojimo
balkio 40 . Adolf Ramanausk ir Birut Maeikait sutuok partizan ryininkas kun. Zigmas Neciunskas.
Didiausia problema ikildavo partizanei laukiant kdikio. Nuo igyvenim ir sunki slyg negyvas gim Dianos Glemaits kdikis. Dubysos
tvnijos vado Stasio Narbuto mona Stas Rutkauskait gimdyti atvaiavo
Klaipd, kur jai "padjo" sitaisyti ligonin MGB agent. Net kdikiui
km parinko ekist agent. Dukrels gimimas buvo paenklintas skaudios
idavysts ir kainavo keliolikos partizan gyvybes.
Partizan seserys nedavo maist, slaugydavo sueistuosius ir kaip tikros antigons laidojo savo brolius. Antai 1945m. ankstyv pavasar Pasvalio
apskr. Maryt Tutinait po kautyni Eimulikio mike ijo iekoti savo
brolio Povilo. Rado j nukaut, ir, kai netoliese nebuvo kareivi, paslp po
akomis. Siautimams prajus, parsive klojim, paarvojo ir palaidojo.
Tuomet Marytei tebuvo septyniolika met 4 1 .
Bet retai kuri ses palaidojo savo brol. J knus niekino miesteli
aiktse, o vliau, ekist nurodymu, slapta ukasdavo. Motinos, seserys ir
mylimosios daniausiai susemdavo ties vietoje em susigrus krauj ir
98

palaidodavo darelyje. Tik toks - simbolinis kapas likdavo i artimo mogaus.

Jei partizanams pavykdavo pasiimti kovos draugo kn, palaidodavo j
mike, tikdamiesi atjus Nepriklausomybei perlaidoti j vent kapini
em.
Priedai:
1.

3.
4.
5.
6.
7.

Partizan stovykla mike. (Pieinys i VSK archyvo)

2. Partizan bunkeris kininko sodyboje. Landa ant takelio ulin. (Pieinys i
VSK archyvo)
Partizan bunkeris Auktaitijoje lauke po akmen krva. 1 dangtis, 2 landa,
3 gultai. (Pieinys i VSK archyvo)
Partizan bunkeris Lazdij apskr. Bistrogiki mike, kuriame 1948m. uvo 4
partizanai
Partizan bunkeris Ukmergs apskr. jimas per land pakrosnyje
MVD 4-os valdybos virininko P.Raslano sudaryta bunkerio imkaii mike,
kuriame slapstsi partizan vadas Jonas emaitis, apsupimo schema
J.emaiio bunkeris: a) planas; b skersinis pjvis. Ant jimo dangio
pasodinta eglut

99

1 priedas
Partizan stovykla mike (pieinys i VSK archyvo)

100

Partizan bunkeris s o d y b o j e . Landa - a n t t a k e l i o ulin ( p i e i n y s i V S K a r c h y v o )

2 priedas

3 priedas
Partizan b u n k e r i s A u k t a i t i j o j e lauke po a k m e n krva. 1 - dangtis, 2
- landa, 3 - gultai (pieinys i VSK a r c h y v o )

102

4 priedas
Partizan b u n k e r i s Lazdij apskr. Bistrogiki mike, k u r i a m e 1948m.
u v o 4 partizanai

5 priedas
Partizan b u n k e r i s U k m e r g s apskr. jimas - per land p a k r o s n y j e

103

6 priedas
MVD 4-tos v a l d y b o s virininko P.Raslano sudaryta b u n k e r i o imkaii
mike, k u r i a m e slapstsi partizan v a d a s J o n a s emaitis, a p s u p i m o
schema

7 priedas
J.emaiio bunkeris: a) - planas; b) - s k e r s i n i s p j v i s . A n t j i m o dangio pasodinta eglut

104

P A R T I Z A N D V A S I N I S PASAULIS
Ir pro nakties baltum giedr, tyr
Mirties sparn lydjo lamesys,
Ir klupot js taip vyras alia vyro,
Pakilot eit, ir buvot ne visi.
Diana Glemait

Partizanu patriotizmas
Partizanai nebuvo kakokia ypatinga moni ris: jie atjo piln pavoj
miko gyvenim i paios ms tautos, i vis visuomens sluoksni, o
daugiausiai i dvasikai sveiko lietuviko kaimo ir atsine geriausias
tautos ir valstybs tradicijas, kurios buvo taip graiai ipuoseltos per
dvideimt nepriklausomo gyvenimo met.
Tuo paiu partizanai buvo reguliarios Lietuvos kariuomens, veikusios
ypatingai iauriomis okupacijos slygomis, tsa. Todl j gyvenimas buvo

V y i o a p y g a r d o s J.Bal tu ni ko-Vienuolio brio partizan l a i d o t u v s

105

paenklintas smoningos aukos ir ties yme.

Ijimas mik buvo lemtinga riba, pakeitusi vis ankstesnj partizano
ir jo eimos gyvenim. "Jie rinkosi, niekieno neaukiami, mir, niekieno
neraginami1". Ir motinos laimino j pasirinkim, ilyddamos prat danai
net po kelis snus: Luk eimoje i penki sn uvo trys (Jurgis, Stasys
ir Juozas), Popier eimoje - penki (Andrius, Jonas, Antanas, Kazys ir
Bronius), Morkn eimoje - keturi vaikai, O.Juodien - ei uvusi
partizan motina ir t.t. Juozo Lukos bendraygio Algio Varkalos-aliuko
tvikje buvo keletas partizan bunkeri, vienas i j - po troba, uminuotas prietankine mina, ir motina buvo pasiryusi susisprogdinti kartu su
partizanais, jei enkavedistai ateit snaus. Dana motina tyljo kaip akmenin, kai budeliai j vesdavo prie aiktje iguldyt nukautj partizan,
reikalaudami atpainti, kuris i j yra jos snus. Dainavos apygardos partizano Broniaus Kavaliausko motina su sielvartu pasak: uvo mano snus, a
jo jau nebeturiu. Taiau atvesta atpainimui neitar n odio, o stribas su
niriu auk: "Ko gi tu alpsti, jei tai ne tavo snus?!"
Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas ra: "iandien danai neinai, kuo labiau stebtis: ar didvyrika lietuvio eima, kurios
tvas su keturiais snumis partizan eilse bekovodami uvo, ar visiku
beemiu, vargu skurdiumi, vis laik pusbadiu gyvenaniu, turiniu labai
gausi eim, ir, neirint to, i visos irdies padedaniu sjdiui 2 ."
I Alytaus, Veiveri, Jurbarko, - kai kur kartu su savo mokytojais, i
gimnazij mik ijo daugelis moksleivi. Pasiryimas tapti laisvs
kovotoju visada reik smoning apsisprendim, aikiai suvokiant to
ingsnio pasekmes. "Kas jauiasi per silpnos valios, tenesiima laisvs
kovotojo pareig", - teig partizan vadovyb 3 . Partizanas Juozas agaras
savo dienoratyje ra:"(...) a atpltas nuo saviki ir ivytas mikus, kaip
koks bedalis, nieko neveriausias mogus, ir tik vien u tai, kad myliu savo
Tvyn, nemindioju kojom vento katalik tikjimo bei tv palikimo.
Aiku, myliu ir mylsiu todl, kad dl jos pasiryau atiduoti brangiausi savo
turt - gyvyb, ir kol plaks krtinje mano irdis, kiekvienas jos dis bus
paaukotas Tvynei, bet bolevik vergu nebsiu 4 ." Sulaikytas Jurbarko apskr.
Liudvinavo vals. kininkas Juozas Stasinaitis pasakojo kameros draugui:
"Kaljime sdti u Tvyn yra laim.(.) Tegu mane geruoju prao, tegu
ada aukso kalnus, tegu umua ar supjausto gabalus i mans nieko
nesuinos; o jei umu, a to nebijau, nes tkstaniai sta u laisve. Laisvs

106

be auk nebna. U tai gerai gyvens tie, kurie sulauks laisvs 5 ."
Pasiaukoti u kitus, pridengti ugnimi besitraukianius kovos draugus
buvo prasta. Enkavedistus labiausiai siutino btent idealistinis partizan
nusiteikimas, kur jie, nepajgdami suprasti, visada mgino sumenkinti Suimta partizan medicinos sesuo M.ilit 1954m. teisme stengsi jiems tai
paaikinti "A prie soviet valdi ne todl, kad ji nacionalizavo nuosavyb.
Prie j a nusiteikusi todl, kad Soviet Sjunga okupavo mano krat ir
neteistai jame ved sovietin valdi. A kovojau prie i valdi ir laikau,
kad kaip lietuv turjau tai daryti."

Partizan tradicijos
Partizanavimo pradi ymjo priesaika ir kariki atributai ginklas bei
lietuvika kario uniforma vesta 1946m. vasar. Jei tik leido aplinkybs, buvo
prisiekiama ikilmingai, "kovotoj dalinio akivaizdoje ne vliau kaip
per 24 val. nuo jungimo dalin6". inoma daug partizan priesaik
tekst, taiau j u o s e visuose yra sipareigojimas atiduoti g y v y b u
Lietuvos laisv ir nepriklausomyb.

Dainavos a p y g a r d o s partizan priesaika

107

Priesaikos primimo ceremonija graiai aprayta Dzkijos partizan vado

A.Ramanausko-Vanago k n y g o j e "(...) Buvo 120 vyr, taiau tvyrojo visika
tyla... Antrame koplytls aukte vyko spdingos pamaldos. Vyrai kartai
meldsi Daugelio akyse spindjo aaros. Koplytlje visi netilpo, vyrai keisdavosi Koplytlje ir kieme keturiose vietose buvo klausomasi ipaini.
Atvykusieji atlikti ipaint, duoti priesaik, paprayti Aukiausij suteikti
palaimos Tvynei artimiesiems ir sau, rankose laik ginklus.. Pamaldos
baigsi Vyrai atliko ipaint ir prim veniausij. Artinosi ikilmingas
priesaikos primimas. Prie altori buvo pastatyta taburet, utiesta trispalve. Ant jos padtas kryelis ir mano trumpas ginklas.. Ikl deines, tyliai
kartojome priesaikos odius. Dievo akivaizdoje tvirtai pasiadjome teisingai ir rytingai tsti kov prie okupant, kuris pamyns po kojomis visus
Dievo ir mogaus statymus, negailestingai naikina visk, kas yra venta,
kilnu ir brangu 7 ."
Didel reikm buvo teikiama ir karikai uniformai, kuri drausmino, pareigojo laisvs kovotoj. Uniformas partizanai sidindavosi pas kaimo siuvjus, neretai smarkiai rizikuodami savo saugumu; ryininks iekodavo j
miest turguose ir pirkdavo i buvusi Lietuvos kariki eim. stojus
partizan br buvo uvedamas laisvs kovotojo pareig jimo lapas, kuriame paymimi atestacij rezultatai, suteikti laipsniai bei apdovanojimai (1949
05 19 LLKS Tarybos nutarimu uniformos, laipsni ir pareig enklai buvo
privalomi). Aukiausius apdovanojimus laisvs kovos karygi vardus
yra peln (visi, iskyrus J.Luk - po ties atuoni) ei ypating narsum
parod partizanai Kazimieras Pyplys-Maytis, Konstantinas Bajerius-Garibaldis, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Juozas Luka-Skirmantas, Juozas Kasperaviius-Visvydas, Jurgis Krikinas-Rimvydas, Vaclovas Voveris-aibas ir
Petras Bartkus-adgaila. Daugyb partizan buvo apdovanoti 3-j laipsni
Laisvs Kovos kryiais (su kardais - u narsum ir be j u uolum),
pasiymjimo enklais ir padkos ratais. Apdovanojim teikimas buvo
didel vent. Stai kaip i vent Dainavos apygardoje 1948m aprao j
pakliuvs MGB agentas K.Kubilinskas-Varnas: "Senu tautiniu paproiu papuotoje aiktelje isirikiavo visi banditai J buvo apie 150 moni (_.) Visi
banditai buvo apsireng senos Lietuvos kariuomens uniforma, ant rankovi - tautiniai trispalviai trikampiai enkliukai Prie irikiuotus banditus
stovjo stalas, udengtas didele trispalve vliava. Dzkas (Lionginas Baliukeviius-red.) skait sakymo tekst, apdovanotam banditui Vanagas (Adolfas

108

Ramanauskas - red.) prisegdavo enkliuk, - jei u nars - i raudonos

mediagos, o jei u disciplin ir ger sakym vykdym - alios.(...) Vakare
buvo lauas ir prie jo pikta antisovietin penki veiksm inscenizacija. Po
vaidinimo skait eilraius (...) ir dainavo naujas partizan dainas 8 ".

Partizan kryba
Eilraiai ir dainos um ypating viet partizano gyvenime. Atskirti
nuo nam ir eimos, supami nuolatini pavoj, kiekvien akimirk pasiruo sutikti mirt, daugelis net menko isilavinimo kaimo jaunuoli malino laisvs gyvenimo ilges eiliuotais odiais: turdami laisv minut, nuoaliau
atsisd kr eilraius, ra dienoraius ir laikus mylimosioms. Daugelis
eilrai tapo dainomis, pasklido po vis Lietuv. "Nemaa partizan tarpe
ir toki, kurie dainas, eilraius rao. Daug j, inoma, neatitinka poetikos
ar lyrikos reikalavim, betgi pasitaiko ir grai dain, kurios, pritaikius melodij, greitai paplinta ne tik partizan, bet ir gyventoj tarpe 9 ."
Daina buvo nuolatinis partizano palydovas. "Ir vl juodame vargo bunkeryje, ir vl prasidjo kyrus dien skaiiavimas ir sunkus poeminio oro
kvapo grimas. Sulauk nakties, sugul ant nar traukiame daineles, tai
kakaip toje valandoje lidesys bei ilgesys ventosios laisvs visikai pamirtamas. (...) Dainuojant prie mane stojasi laisv Angelo pavidale ir kvieia
mane kartu, o a vis ant t pai kietj nar traukiu partizanines arba
meils daineles, tik mano siela it koks didiulis erelis kartu su laisvs Angelu
skraido auktai vir graij ms Tvyns miest. (...) man rodos, kad a
laimingiausias mogus pasaulyje," - ra partizanas Juozas agaras-Girdenis.
Partizan tab visuomeninje dalyje buvo du skyriai: tautinis ir politinis.
Tautinis skyrius turjo sprsti partizan bei gyventoj morals, dvasines
problemas ir rpintis kultros bei vietimo klausimais. Partizan kryba
buvo kruopiai renkama ir saugoma partizan archyvuose kartu su tab
dokumentais. "Vieni i t rat reikalingi einamam laikotarapiui, antri reikalingi be einamojo ir bsimajam, treti savo paskirt atlik, reikalingi padti
saugojimui, kaip istorin mediaga, kad ie ratai istorin mediaga neinykt pakampse, kad ilikt ateiiai, kaip lietuvi tautos sunki kov prie
raudonj slibin dl savo krato laisvs ir egzistencijos dokumentas (...)"."
109

Partizan a p d o v a n o j i m o p a v y z d y s

110

Partizan a p d o v a n o j i m o p a v y z d y s

Visi dokumentai buvo tvarkomi pagal vieningas archyv tvarkymo instrukcijas, ypa po LLKS sukrimo. Ratvedyba buvo labai kruopiai priirima,
pavyzdiui, 1948m. Tauro apygardos Biruts rinktinje buvo privalomos net
42 pavadinim bylos, kuriose buvo registruojami ir kaupiami sakymai,
ratai, instrukcijos, spauda, atsiaukimai ir kiti dokumentai 12 .
Ne maiau dmesio buvo skiriama archyv isaugojimui Reikjo "priirti,
kad nesudrkt, nesugest, saugiai bt paslpti ir kiekvienu momentu
prieinami13". Tauro apygardos algirio rinktins tabo sakyme raoma apie
turmo tvnijos archyvo isaugojim: "Gaut archyv reikia perirti,
idiovinti sugedus perrayti ir, paruous tam tinkam ind, paslpti emje.
Paslptj archyv parodyti keletui kovotoj ir bt praktika bent vienam
patikimam civiliui prieteliui, kurio kovotojai neinot14."
Daugiausia "civili prieteli" dka iliko ne tik savamoksli krj dainos,
bet ir neiniai pasmerkt, nespjusi visikai atsiskleisti, tiek pradedani,
tiek jau debiutavusi priekario spaudoje talenting autori kryba. Tai vis
pirma Auktaitijos partizan laikraio leidjas Bronius Krivickas, literatros
kritikas, B.Krivicko bendramokslis i Bir gimnazijos Mamertas Indrilinas
(uvo 1945m), buvs Radvilikio gimnazistas Vytautas niuolis (uvo 1949m),
Kauno universiteto filologijos fakulteto student Diana Glemait (uvo
1949m.), Medingn mokytoja Irena Petkut (nusiov 1953m.), Ramygalos
gimnazijos direktoriaus snus Bronius Liesys (uvo 1949m) ir daugelis daugelis
kit.
Rykiausiu talentu apdovanotas j tarpe eminink kartos poetas Bronius Krivickas gim 1919 11 17 Pervalkuose. 1938m baigs Bir gimnazij,
stojo VD universiteto Teologijos-filosofijos fakultet. Savo kryb ir kritikos straipsnius skelb "Ateityje", "Student dienose", "Darbininke", "Naujojoje Romuvoje" ir "XX amiuje". Vokiei okupacijos metais bendradarbiavo
"Krybos" urnale. Gavs universiteto diplom, paband mokytojauti Bir
gimnazijoje, taiau u keturi mnesi gavs kvietim NKVD, ijo mik,
kur jau slapstsi jo broliai Juozas ir Jonas 1 5 . Mike sukr brandiausius
savo krinius - sonetus, satyras, vert Goeths eilraius. Partizanavo
Petro Tupno-uolo vadovaujamame junginyje, veikusiame Bir, Pasvalio,
i dalies Panevio apskrityse, kuri pagrindu buvo kurta Piln tvnija.
Nuo 1950m. dirbo Ryt Lietuvos srities tabe, redagavo "Laisvs kov". uvo
1952 09 21.
Visi ie partizanai-krjai savo talent, kaip ir gyvyb, paaukojo laisvs kovai
112

Partizan tikjimas. Banyios santykiai su partizaniniu

judjimu
Partizan tikjimas buvo labai stiprus. Ne kart nakt nuoalioje banytkaimio banytlje susirinks brys barzdot vyr tyliai giedodavo "Marija,
Marija": "Prim veniausij sakrament, visi kartai meldm Aukiausij
palaimos ms kovai, kviesdami v. Mykol bti Lietuvos partizan globju.
mus giedanius nuolat atsisukdavo banyioje esanios moterls, stebdamos, kas ia per "angelai" v. Mykolui gieda", ra savo knygoje Juozas
Luka 16 .
Vliau, kai ateiti banyi tapo pavojinga, v. Miios buvo laikomos
"partizan namuose" - mike: "eiasdemt vyr stovjo ant keli tarp
oiani medi, sutvirtin savo sin atgailos sakramentu, siunt Aukiausiajam kartas maldas,
kad Gailestingiausias isaugot juos, apgint
keniani Tvyn, o kritusiems kovoje broliams
suteikt Aminyb17."
Tarp partizan pastoracin darb dirbo kunigai partizan kapelionai. Tai Tauro a p y g .
kapelionas Justinas Leleius, Kstuio apyg.
kun. Algirdas Moius,
Dainavos apygardos
kun Zigmas Neciunskas,
Didiosios Kovos apygardos kun. Liudas Puzonas ir kt Kun. J.Leleius,
uvs 1947m, po mirties
apdovanotas juostele u
narsum, o 1950m. - II
laipsnio Laisvs Kovos
kryiumi18.

T a u r o a p y g a r d o s partizan u m i n u o t a s kapas, Mikaliki km.

113

Jis taip motyvavo kunig dalyvavim partizaninje kovoje:"(...) Partizanai savo tikjim ilaik reikiamoje auktumoje. Net pats pamaldumas j
tarpe gyvesnis, negu kad buvs civiliniame gyvenime. To prieastys gldi
tame, kad mirties pavojus tyko kiekvienoje vietoje, kiekvien valand. Akivaizdoje io fakto partizanai eina patys klebonijas ir ieko kunig atlikti ipaint, priimti sakrament. Toks j lankymasis klebonijas pakenkia tik
patiems kunigams. Danai juos kaltina, tardo, kad su partizanais turi ry.
Geriau pasiaukoti vienam, dviems, negu daugelis bt pastatyti pavoj 1 9 ."
Kunigai ne vien atlikinjo religinius patarnavimus: jie elp persekiojamuosius, parpindavo vaist sueistiesiems, paddavo pasislpti. Ne vienoje
klebonijoje rado prieglobst be dokument gyvenantis nuo tremties ar kaljimo pasitrauks mogus. Skardupi parapijos klebonijoje kun. Antano Yliaus
iniciatyva 1945m. buvo kurta Tauro apygarda. Auktieji Banyios hierarchai ir dauguma kunig atsisak Banyioje skelbti NKVD generolo majoro
Bartaino partizanams silom "amnestij", kuri buvo tikri spstai dauguma legalizuotj, nesutikusi bti NKVD nipais, buvo suimti Suimti buvo ir
atsisak skelbti okupant kreipimsi vyskupai Meislovas Reinys, Teofilis
Matulionis, Prancikus Ramanauskas. O vyskupas Vincentas Boriseviius,
pareiks kankintojams, kad "skundimai visikai nesuderinami nei su manimi paiu, nei su mano pareigomis, nei su mano sine", 1946 11 18 buvo
suaudytas 2 0 . KGB duomenimis, nuo 1944 iki 1953m. Lietuvoje buvo suimta
ir nuteista apie 360 kunig.
1948m Vakar pasaul pasiek J.Lukos ir K.Pyplio ivetas per gelein
udang Lietuvos katalik laikas v.Tvui Pijui Xll-ajam. Jo tekst sukr
kun. Juozas Stanknas, Kauno Prisiklimo parapijos klebonas, Lietuvos
partizan vyr. kapelionas. iame laike raoma: "Bolevizmas gerai ino, kad
kol nepakirs religijos takos, tol tauta bus atspari21."
Partizanai gerai suprato okupant vykdomo fizinio ir dvasinio genocido
pavoj:"(_.) mes turime ne tik prie, kuris nori mus jga parklupdyti ties
savo brakanio sosto papde, bet ir prie, kuris lyg mirtini nuodai skverbiasi ms dvasin pasaul, tautos organizm. Pastarasis prieas yra
pavojingesnis, nes jis remiasi gudrumu, klasta, apgaule 2 2 ."
Todl partizan vadovyb skyr daug dmesio laisvs kovotoj ir
visuomens dvasiniam aukljimui ir moralei. tabuose veik spaudos ir
informacijos skyriai, vliau pavadinti visuomenine dalimi Greta partizan
spaudos, jie leido ir partizan maldynlius. Specifines partizanikas maldas

114

(prie yg, prie kautynes, u sueistuosius, u Lietuvos kankinius, u uvusius partizanus) kr patriotikai nusiteik kunigai Atskiros partizanikos
maldos buvo ispausdintos ant ma popieriaus lapeli ir plito Lietuvoje.
Taip 1948m. buvo iplatinta Zigmo Neciunsko-Elyts Vakarin malda. Buvo
leidiami ir didesni partizan maldynliai. inomesnis i j yra LLKS 1953m.
emaii apygardoje ileistas "Rpintojlis".

Tautins ir religins vents

Ypatinga nuotaika apimdavo partizanus tautini ir religini veni metu.
tabai ileisdavo naujus laikrai numerius ar sakymus, kovotojai pasimelsdavo, prisimindavo savo iblakytas eimas.
Pirmaisiais metais, ypa per v. Kias, partizanai stengdavosi pareiti
vsti namo, o NKVD ias progas panaudodavo didiausioms pasaloms ir
udynms: "Per ventes bdavo ypatingai aktyvs. Jiems buvo aiku, kad
kiekvienas partizanas veni proga, lietuvik paproi vedamas, stengdavosi aplankyti savo eim, pajusti ventik ilim jaukioje artimj aplinkoje,"
- ra Juozas Luka 2 3 . Baisiausios buvo 1944m v. Kaldos, kai liepsnojo
itisi lietuviki kaimai Daugiausiai nukentjo Dzkija, kur buvo sudeginti
Ryliki, Klepoi, Lizd kaimai Tad partizan vadovyb kai kuriose apygardose ileido sakym, draudiant veni proga lankyti artimuosius. Be
to, partizanai buvo perspti jokiu bdu nevartoti svaigal: "Meskite okupant atnet ir mums smoningai diegiam besaikio girtavimo prot. Toks
protis veda ms taut bedugn ir lt inykim. Mokkite bti linksmi ir
be degtins, veni metu nepragerkite savs, o taip pat Lietuvos ir jos
vardo 24 ."
Vliau partizanai ventes stengsi vsti savo bunkeriuose, nekeldami
pavojaus nei sau, nei savo rmjams. Per ventes ypa sustiprdavo nam
ir normalaus civilinio gyvenimo ilgesys. "Klausoms radijo. I vis stoi
skamba kaldins dainos. Perduoda Anglijos karaliaus, popieiaus, Trumeno
ir kt kaldinius sveikinimus. Muzika ir dainos.. Tenai atgijo gyvenimas.
Ms bunkeryje, po eme, vienuolika vyr susirinko praleisti Kald. Kurgi
tos Kaldos dingo, kada viepatauja iluma ir jauki ramyb? Kaldos po
emei. (...) Kain, ar dar liks kas nors i Lietuvos po penkeri met? Lidna,
pasiutusiai lidna, kai pagalvoji kad mes visi esam kaip tie nuteistieji my-

115

Kald pasveikinimas PA laikratyje "Prisiklimo ugnis"

116

riop, kurie skaiiuoja savo gyvenimo paskutines valandas ir minutes. Gyvenimo laikrodio rodykl slenka vis liau ir liau. Mes dirbam ir kovojam..."
Taip 1948m. ra Lionginas Baliukeviius-Dzkas 25 .
Danai ventes partizanams tekdavo sutikti vos turint k pasidti ant
stalo, taiau ir tada jie prisimindavo dar labiau nuskriaustus - kalinius ir
tremtinius. tai kaip apra 1950m. v. Kias Kstuio apygardos Vaidoto
rinktins partizanas Juozas agaras-Girdenis: "Atsistoj sukalbame partizan mald ir vienerius poterius; a pastebjau, kaip Augustina (Elena Palubeckyt-Liudas-red.), ltai ssdama prie stalo, nubrauk aar. Pasidar ir man
labai nesmagu, prisiminiau, kad vakar susdo u Ki stalo likusi mano
eima, o mans nra; nuskriausta nuo bolevik teroro bedal mano mama
tai tikrai daug aar vakar iliejo dl mans. Ji mane taip kartai myljo,
kad ia negaliu nei parayti viso to, kas yra pergyventa. Broliai ir s e s s taip
pat susijaudino mano likimu, jie gaili mans, o man gaila j, nieko nepadarysi, tokia iauri ms dalia. Tikrai pasakius, tai nevien mano eima, o tkstaniai toki ar panai eim vakar gailiai pravirko, ypatingai nelaimingiausieji ms tautieiai tremtiniai, parj i acht ar kur i giri? Didiausiai nuvarg prisimin, kad tai Kios, o ia nra k valgyti, net nei duonuts,
ir ino, kad Kald ryt vis tiek turs eiti darb, tai kaip jie turi jaustis?!

Partizan pieti ventiniai atvirukai

117

Prisimin laisvs gyvenim ir savo Tvyn, Dieve, palengvink j kanias, tik

tiek a jiems tegaliu padti 26 ."
Krikionikos tradicijos, apmstymai, malda buvo atspara kasdien
matomam iaurumui "Bolevizmas, savo prigimtyje bdamas blogis, smoningai naikindamas visas mogaus dvasios vertybes, skiepydamas neapykant bei klasi kov, stengdamasis tai teisinti savo nauja ekistika
"morale", negaljo nepaveikti ms kaimo. (...) Prasidjs teroras iauk
nusivylim, sielvart ir kartu neapykant ir kert," - k o n s t a t a v o
L.Baliukeviius27. Ir vis dlto partizanai nesivadovavo aklu kerto jausmu,
"Kai meldiuosi, beveik kasdien prisimenu idavik Vygaud (Jon Mockevii-red.), jo seser ir kt panaius. A visiems jiems atleisiu, nes tada jie bus
nepavojingi", sak partizan Izabel Vilimait-Stirna, susisprogdinusi bunkeryje 1952 10 03 2 8 . Juozas Moius mena uraus ant mirtinink kameros
sen, tarp kuri buvo ir is: "Viepatie, atleisk jiems, nes jie neino, k daro.

Pasiryimas gyviems nepasiduoti

Patriotizmas ir tikjimas suteik partizanams jg lemtingu momentu
patiems nutraukti gyvybs sil. NKVD tardymo metodai, kankinimai ir
provokacijos pranokdavo mogaus galimybes, todl buvo pavojus nevalingai tapti idaviku. "Mirti nebaisu. Baisu iduoti", taip galvojo Marija ilitEglut, taip mst dauguma partizan 29 . "Partizano venta pareiga g y v a m
nepatekti prieui", buvo raoma LLKS Tarybos kreipimesi laisvs kovotojus 3 0 . Patriotinis nusiteikimas ir pareigos jausmas buvo stipresni u mirties
baim, tad neturint kitos ieities, apsupus bunker ar kautynse sueidus,
partizanai paskutin ovin skirdavo sau. Nevengdavo pasvarstym ia tema:
"Vargiai ar mes greitai laisvs sulauksim. Turbt, reiks umerkti akis dar
prie jai ateisiant Bet nieko nepadarysi syk ijom, tai moksim ir mirti31."
Partizan poet Diana Glemait prie pat t parayt eilrat-testament
pradeda tokiais odiais: "Mes moksim numirt, jei Tvyn aukos reikalauja 32 ." Kasdien akistata su mirtimi igrynino dvasin prad ir suteik jg
filosofikai, tarsi i alies velgti asmenin likim visos tautos dramos fone.
Ypa aikiai tai atsispindjo Broniaus Krivicko lyrikoje:

118

"Jau nra laimjimo vilties.

Tiktai geismas kautis lig mirties.
Saul leidias. Pluotai jos liepsnos
Plazda dar ant ems kruvinos.
Bet kai altos vaigds surs,
Jau ms rankose ginklai tyls33."
"Mums liko vienas tikslas: ti arba laimti," ra A.Baltsis 34 .
Enkavedistams apsupus bunker, ramiai, lyg pagal imt kart surepetuot scenarij, partizanai sunaikindavo dokumentus, radijo aparatr, kitus
daiktus, persiegnodavo ir remdavo smilkin pistoleto vamzd ar pakeldavo granat. Kruopiai,
neskubdamas Piet Lietuvos partizan v a d a s
Sergijus Stanikis, nenordamas, kad atitekt
prieui, sudegino tabo
dokumentus, supjaust
savo aulinius batus ir
ikeliavo Aminyb. O
tai kaip uvo Tauro apygardos algirio rinktins
turmo tvnijos partizan Stas Maitait-Vaidilut: "viesioj nakty
prieo ugnis buvo taikli,
nes audymo pradioje
Vaidilut buvo sueista ir
negaljo pabgti Prieui
priartjus, Vaidilut ov
prie, ir tuo palengvino
likusiems partizanams
atsitraukim, ir, kad nepatekt gyva prieui pati
nutrauk gyvybs sil.
Kautynse neprarado al- Partizan Jundil eima. Prien apskr. Graui km.
119

to proto ir itsjo Tvynei duot priesaik, nepasiduodama gyva prieo

35
nagus ."
Tauro apygardos kapelionas JLeleius apie i problem taip ra: "Gal
bt daugelis, vartydami istorijos puslapius, su siaubu kalbs apie ms
kov, sakys, kad kultringame pasaulyje saviudyb negalim kad tai mogikos esms eidimas. Taiau juk kovojame su barbarais. inoma, krikionika doktrina to neleidia (..., bet palikime tai sprsti maloningajam Viepaiui"
Neinomuose bunkeriuose, mikuose ir raistuose, vienam Dievui tebnant
liudininku, vis kartojosi ir kartojosi Piln auka.
Priedai:
1. Partizano mirtis Vyt Vaivoras.
2 Lietuvos laisvs kovotojo paymjimas.

120

1 priedas

121

Lietuvos l a i s v s kovotojo paymjimas

122

2 priedas

V Y R I A U S I O S KARINES IR P O L I T I N E S
V A D O V Y B S K R I M A S BEI P A R T I Z A N I N I
STRUKTR CENTRALIZACIJA
"LLKS Taryba (...) okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas,
vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai."
(I LLKS Tarybos 1949 0216 Deklaracijos)

Vieningos kovojanio krato vadovybs idja

Karins ir politins rezistencijos v a d o v y b s krimas v y k o vis aktyviosios kovos laikotarp (1944-1953m).
Padtis, kurioje atsidr Lietuva 1944m, objektyviai diktavo ios problem o s sprendimo bdus. Kova prie okupantus i ties prasidjo stichikai, o
tai slygojo klaidas ir bereikalingas aukas. Be to, buvo tikimasi Vakar
pagalbos, atgaunant Nepriklausomyb i pradi - Taikos konferencijos
sprendimu, vliau - kaip galimo karo tarp angl-amerikiei ir soviet
rezultato. Ir vienu, ir kitu atveju reikjo centro, kuris galt kalbti tautos
vardu, o taip pat koordinuoti kovojani pajg veiksmus.
Buvo svarbu parodyti pasauliui, kad Lietuva nesusitaik su okupacija ir
pasiryusi siekti laisvs visomis galimomis priemonmis.
Deja, pasaulis liko kurias ir aklas, o okupuoti kratai kovojo vieni
Taigi vyriausiosios v a d o v y b s ir karini struktr centralizacijos btinyb buvo akivaizdi, taiau ia slypjo ir didiausi pavojai. Btent vadovaujanius centrus vis laik buvo nukreiptas okupanto dmesys. Grieta centralizacija buvo pavojinga - daug alos galjo padaryti MGB agentai, diegti
vadovaujanias grandis.
Nepaisant to, struktr centralizacija, organizuotumas buvo btinas ir
propagandiniame kare - pagal 1949m. enevos konvencij pripastama
okupuoto krato gyventoj teis prieintis okupantams, jei laikomasi i
kovos taisykli: vadovauja atsakingas asmuo, neiojami atitinkami enklai,
1

matomi i toliau, vieai neiojami ginklai . Visa tai buvo bdinga pokario
laisvs kovotojams.
Vieningos kovojanio krato vadovybs idja kilo jau vokiei okupacijos metu ir jiems besitraukiant i Lietuvos.

123

Pasiprieinti artjaniai Raudonajai armijai rengsi visos naci okupacijos metais sukurtos pogrindins organizacijos - telk ginkluotus dalinius,
kr politinio ir karinio pasiprieinimo planus, tarsi dl vieningos vadovybs
ir struktr.
1943m lapkriio 25d. susikrs Vyriausias Lietuvos Ilaisvinimo Komitetas (toliau - VLIKas), deja, nesugebjo sujungti krato pajg, sudaryti
vieningos vadovybs ir numatyti teisingos strategijos ir taktikos.
1944m. sausio mnes Kaune buvo kurta VLIKo Karo Taryba, kuriai
priklaus generolai Stasys Ratikis, Kazys Musteikis, Stasys Pundzeviius,
Motiejus Peiulionis, plk.ltn. Antanas Zubrys. Karo Tarybos tikslas buvo
vienyti karines ir politines pajgas kovai u nepriklausomyb. T pai
met sausio mnes Vilniuje jau buvo suformuotas Vilniaus apygardos
tabas, kuriam vadovavo M.Peiulionis, jo pavaduotoju tapo buvs Vilniaus
burmistras A.Dabuleviius. Vasario mnes M.Peiulionio nurodymu A.Dabuleviius umezg ryius su Lietuvos Laisvs Armijos (toliau LLA) ir
Kstuio organizacij vadovais ir tarsi dl bendr veiksm. Mint organizacij atstovai sutiko, esant reikalui, vykdyti M.Peiulionio sakymus 2 .

LLA pokaryje
Po to, kai 1944m. pavasar gestapas aretavo daugum VLIKo nari, ir
"maojo" VLIKo posdyje (dalyvavo K.Bielinis, A.Gineitis, B.Nemickas ir P.ilas)
birelio mnes buvo nutarta perkelti i organizacij Vakarus, vienintelis
Lietuvoje liks Karo tarybos narys M.Peiulionis, susisieks su LLA vadovybe, nuo 1944m. liepos 9d. gavo galiojimus organizuoti pasiprieinim 3 .
Nors anksiau VLIKo vadovybei nepavyko susitarti su LLA (pernelyg skyrsi nuomons dl kovos taktikos), btent pastaroji organizacija nuo 1944m.
vasaros m organizuoti pasiprieinimo pajgas ir vadovauti joms.
1944m. vasar LLA nario priesaik dav gen. M.Peiulionis. Kadangi jis
tebeturjo VLIKo Karo Tarybos nario galiojimus, be to, jam paklusti buvo
paadj kstutn kariniai daliniai, LLA vadovyb buvo suinteresuota tokiu
mogumi
Jau 1944m liepos 17d. iauliuose M.Peiulionis pasira Direktyv Nr.l,
kurioje LLA karinms pajgoms sakoma tvarkingai trauktis su frontu, o jei
rus armijos nepavyks sustabdyti - slpti ginklus ir, perjus pogrind, likti

124

Lietuvoje. i direktyv jis pasira Mikinio slapyvardiu .

Savaime suprantama, kad per krato teritorij traukiant frontui, buvo
beveik nemanoma stabili ryi sistema, be kurios sunku sivaizduoti centralizuot struktr funkcionavim. Vis dlto tai buvo bandymas ivengti
stichikumo ir kiek manoma realizuoti vyriausiosios vadovybs idj.
Siekiant kuo geriau pasiruoti kovai, buvo pertvarkoma LLA struktra.
1944m. liepos 20d. sakymu Nr21 organizacija perskiriama du sektorius:
veikiant (toliau - VS) ir organizacin (toliau - OS).
VS buvo pavadintas "Vanagais" ir laikomas svarbiausiu karo slygomis 5 .
OS sudar rezervas legaliai gyvenantys mons, kuri pareiga buvo rinkti
informacij ir materialiai aprpinti VS. Mobilizacijos atveju OS nariai turjo
stoti "Vanag" gretas.
Taip buvo ubaigta LLA reorganizacija, kuri galima laikyti skminga,
nes beveik visoje Lietuvoje atsispindjo tokia struktra (keitsi tik pavadinimai - OS reiksi vairiomis legaliai gyvenani asmen pogrindinmis
organizacijomis, turiniomis glaud ry su partizanais (VS), juos remianiomis ir papildaniomis).
LLA "Vanag" tabo virininku buvo paskirtas k p t A.Karalius (vliau
A.Kubilius, emaii legiono iniciatorius). LLA vado pavaduotoju tapo
A.Eidintas6.
1944m. rugpjio mnes M.Peiulionis, Kazys Veverskis ir in. Snarskis
kr centrin LLA tab - Lietuvos Gynimo Komitet (toliau - LGK)7. io
komiteto krimas enklino naujos kokybs, nauj pasiprieinimo bruo
atsiradim - taip buvo bandoma atskirti ir vykdyti karin ir politin vadovavim.
LGK deklaravo vadovaujs visoms besiprieinanio krato pajgoms.
Kadangi vakarinje Lietuvoje dar laiksi vokiei kariuomen, ta teritorija
tapo LLA placdarmu. ia btina paymti, kad vokieiai nebuvo laikomi
sjungininkais - tiesiog, susidarius slygoms, kaip jau ne kart buvo Lietuvos istorijoje, stengtasi inaudoti j interesus savo tikslams pasiekti
Pasitinkant antrj soviet okupacij, buvo sudaryti keli plan variantai
1) ginklu ilaikyti dal teritorijos, joje skelbti nepriklausomyb ir i ia
organizuoti tolesn pasiprieinim;
2) dertis su rusais (tarpininkaujant Vakar valstybms) dl armijos
atitraukimo i Lietuvos.
Jei ie planai nepavykt, buvo numatoma pereiti pogrind, leisti spaud,

125

sutvarkyti radijo ry ir laukti Taikos konferencijos .

1944m. rugpjio ir rugsjo mn. LGK vadovybs leidimu kai kurie LLA
vadai umezg ryius su vokieiais reikjo gauti ginkl, taip pat buvo
tariamasi dl kadr ruoimo vokiei valgybos mokyklose 3 . Gen. M.Peiulionio teigimu, Vokietijos valgybos mokyklas isista apie 100 LLA vyr 1 0 .
is faktas sukl daugyb kontraversij ne tik sovietinje, bet ir ieivijos
spaudoje. LLA vadovyb buvo kaltinama atviru bendradarbiavimu su naci
okupantais, taiau tai greiiau buvo gudrus karinis-taktinis ir diplomatinis
ingsnis vieno prieo interesus inaudoti kovoje su kitu prieu. Niekur
neteko utikti ini apie tai, kad grusieji Lietuv i Vokietijos valgybos
mokykl dirbt vokiei karins valgybos tarnyboms. Jie sijung kovojanias rezistent struktras ir savo patirt panaudojo kovai u savo krato
laisv.
Taigi galima teigti, kad 1944m. ruden buvo isprsta vyriausiosios ginkluoto pasiprieinimo vadovybs problema (kiek tai leido fronto slygos).
1944m pabaigoje pradtame leisti LLA laikratyje "Karygys" (nuo 3
numerio - "Laisvs karygys") taip apibdinamas LLA vaidmuo "(...) LLA
netiki jokiomis kaimyninmis valstybmis. Ji ruoiasi apginti senosios Lietuvos ginklo garb ir padti pagrindus bsimai Lietuvos kariuomeneL.". (Ar tai
neprimena 1918-1920m. laisvs kov savanori sieki?.)11.
Taip pat iame laikratyje raoma, kad jo uduotis skleisti LLA dvasi,
kelti patriotizm ir drs, ugdyti konspiracinius partizan gdius, gilinti
nacionalin ir valstybin savimon 12 . ios nepasiraytos, greiiausiai priklausanios LLA vadui ir ideologui K.Veverskiui mintys, pakankamai aikiai rodo
LLA organizacijos nuostatas.
Po K.Veverskio ties 1944m. gruodio 28d. LGK veikla nutrko. Kovojanias pajgas organizuoti ir joms vadovauti m keli centrai, ilaik LLA
tradicij. K.Veverskio pavaduotojas A.Eidintas m vadovauti ginkluotosioms LLA pajgoms, tvark senus ryius, umezg naujus su Lietuvos
Ilaisvinimo Taryba (toliau LIT), veikusia Kaune, kuri pretendavo politin
vadovavim ir turjo pakeisti LGK13. Deja, ie planai liko negyvendinti 1946m. balandio mn. buvo suimti LLA ir LIT vadovai AEidimtas, AKubilius,
L.Dambrauskas, M.BIoznelis ir kiti.
Gen. M.Peiulionis, uvus K.Veverskiui ir pasitraukus in. Snarskiui, liko
vienas ir be ryi (juos tvark K.Veverskis). Pusmet jis slapstsi i pradi
Kalviuose (K.Veverskio tvikje), vliau aki apskrityje, apie Lekius. ia
126

1945m. rugpjio mn. fomaliai buvo atkurtas vyriausiasis LLA tabas. Pasitarime dalyvavo M.Peiulionis, LLA nariai Stasys Starkus-Starkeviius,
.Ruzgys ir K.Veverskio brolis Aleksandras.
Buvo numatyta, kad tab sudarys 4 skyriai (operatyvinis, valgybos,
mobilizacijos, tiekimo), o taip pat tabo virininko pareigyb 14 .
Kaip savo parodymuose sako M.Peiulionis, tabo suformuoti nepavyko
dl greito nari areto (lapkriio mn.), taiau buvo atliktas reikmingas
darbas. tabo nariai A.Ruzgys ir St.Starkeviius buvo umezg ry su Lietuvos Ilaisvinimo Komitetu (kurtas Tauro apygardoje - Suvalkijoje) per jo
nar plk. Liud Butkevii, su Laisvs Gynj Sjunga, veikusia Raseini
apskrityje), ir Algimanto apygardos tabu (per Kryevii-Strazd). Planuojamiems ryiams su usieniu buvo numatytas V.Laurinaitis i Jurbarko 1 5 .

Politins ir karins vadovybs problema

Beveik tuo pat metu, 1945m. rugsjo 16d., Marijampols apskr. Skardupi kaimo klebonijoje vyko Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto (toliau - LIK)
steigiamasis posdis. Komiteto steigimo prielaidas ir prieastis apibdino jo
steigjas ir narys kun. A.Ylius: "(...) Viena apygarda (Tauro - red.) negali
kalbti visos Lietuvos vardu. Vienos apygardos vadovyb negali diktuoti
visai Lietuvai ir j juridikai tvarkyti Per vien posd mes nusprendme,
kad btinai reikia sudaryti visai Lietuvai Ilaisvinimo Komitet, kur eit
visa Kaunija, emaitija ir visas Vilniaus kratas. Tai bt politinis veiksnys,
kuris galt kalbti visos Lietuvos vardu. Taip pat ikilo reikalas kurti visai
Lietuvai generalin tab, kuriam priklausyt visoje Lietuvoje veikianios
mikini grups ir kuris siekt vieno tikslo (...). Steigiamj susirinkim numatme 1945m. lapkriio 11d. "16.
Steigiamajame posdyje dalyvavo plk. L.Butkeviius, kpL L.Taunys, kun.
A.Ylius. Itn. V.Baceviius, J.Pileckis. Be dalyvaujani asmen, komitet
numatyta papildyti partizan ir visuomens atstovais, kuri skaiius turjo
priklausyti nuo aplinkybi17.
Kyla klausimas, kodl, esant tiek panaum programose, LLA tabas ir
LIK nederino veiklos? Kaip jau minta, tarp j buvo ryys, taigi ir slygos
dirbti kartu. Galima tik spti, kad is susivienijimas vienokia ar kitokia forma
bt vyks, jei ne MVD aretai tiek vienoje, tiek kitoje organizacijoje.

127

Svarbu tai, kad LIK vadovyb savo programoje kl politinio atstovavimo, suderinto su kariniu vadovavimu, klausim. To iraika turjo bti
Memorandumas Keturi Ministr pasitarimo dalyviams, kur rengti nurodyta teisininkui Lenkaiiui, o nugabenti Vakarus turjo mjr. L.Taunys18. is
planas liko nevykdytas - spalio mnes visi buvo aretuoti.
Politins atstovaujamosios vadovybs problema kilo dar LGK vadovybei, taiau ten politin vadovyb galjo atlikti pagalbin vaidmen ir tas
funkcijas, kurias jai suteiks ginkluotj pajg vadai. LIKo atveju visa organizacija turjo bti valdoma "i viraus", ty. pavaldi politinei vadovybei. ios
nuostatos laiksi ir kai kurie vliau susikr centrai. Be abejo, tokius problemos sprendimus slygojo nestabili tarptautin ir vidaus padtis: besitsianti
okupacija, stichikas ginkluot partizan bri krimasis. Potsdamo Taikos
konferencija neatne laukt rezultat, todl reikjo perirti kovos taktikos, strategijos, pagaliau pasiprieinimo prasms problemas. Juk ginkluotas
partizaninis karas galjo bti efektyvus tik ginkluoto konflikto tarp Ryt ir
Vakar atveju. tai ir buvo orientuota LIKo strategija.
Kiek kiti faktoriai ir idjos slygojo emaitijoje vykstanius procesus.
Po LLA vad A.Eidimto, AKubiliaus areto vadovavim perm Jonas
Semaka-Liepa. Jo pasiraytame 1945 10 01 sakyme sakoma, kad vadovaujantis LLA tradicija emaitijoje sudaromas karinis tabas emaii
Legionas ir Tautos Gelbjimo Sjunga (toliau TGS) civilins valdios
institutas. ia pat nurodoma, kad TGS visikai pavaldi vyriausiam karinio
tabo vadui 19 .
Kadangi ia buvo akcentuojamas partizaninio ginkluoto pasiprieinimo
prioritetas, emaii Legiono vadovyb siek sujungti ir sutvarkyti visoje
Lietuvoje veikianias struktras. 1945 10 05 sakyme 2 0 sakoma, kad nuo
lapkriio 1 dienos visa Lietuvos teritorija padalinama apygardas (vliau
iskirtos 4 karins apygardos: Vilniaus, Kauno iauli ir Panevio)21, kurios
skirstomos rinktines apskrities ribose (panaikintas ankstesnis skirstymas
apskritis ir valsius), o jos kuopas, batalionus, rajonus, brius. iame
sakyme buvo fiksuojamos kai kurios realijos (besikurianios ir susikrusios
apygardos), taip pat vedama vieninga emesnij struktr sistema.
Sunku pasakyti, ar btent ie planai buvo gyvendinti, kuriant ginkluot
partizan struktras visoje Lietuvoje, taiau turimi faktai rodo, kad umegzti
ryiai su Auktaitija (3-oji iaurs LLA, Didiosios Kovos apygarda), su
Dzkija (Dainavos apygardos vadu plk. J.Vitkum-Kazimieraiiu), taip pat

128

daryta neabejotina taka visai emaitijai

1945m. pabaigoje Vilniuje kpt J.Noreikos (buvusio tuthofo konclagerio
kalinio) iniciatyva buvo kurta Lietuvos Tautin Taryba (toliau LTT). J o s
nariai, be J.Noreikos, pasivadinusio gen. Vtra, buvo in. St.Gorodeckis,
O.Lukauskait-Pokien. Prie LTT buvo numatyta kurti Lietuvos Ginkluotj Pajg Vyriausij Vadovyb 2 2 . Iki 1946m. kovo mn. Tarybos nariai
band umegzti ryius su ginkluotu pogrindiu (Kazimieraiiu, Liepa)23. Btent
generolo Vtros sakymu mjr. J.Semaka buvo paskirtas iauli apygardos
vadu 2 4 (vadinasi, organizacij vadams pavyko susitarti dl bendr veiksm).
LTT karinei programai turjo takos J.Semakos-Liepos idjos 2 5 . J.Semakai
turjo imponuoti tas faktas, kad LTT planavo Lietuvos Vyriausybs sudarym
po galimo karinio konflikto, tarsi dl tolimesni veiksm su inomais buvusiais valstybs veikjais dr. L.Bistru, prof. K.alkauskiu, prof. V.Jurguiu,
prof. B.Sruoga, vyr. dstytoju P.Juodeliu26.
1946m kovo 15d. Liepa ir gen. Vtra buvo susitik ir tarsi dl tolimesni
veiksm 2 7 . Buvo sprendiami aktualiausi strategijos ir taktikos klausimai
Nors kit dien, kovo 16d., buvo aretuotas J.Noreika gen. Vtra, o
kiek vliau ir kiti LTT nariai, 1946m. kovo 25d. iauli apygardos vadas
Liepa pasira sakym Nr2(13), kuriame smulkiai idst visos Lietuvos
ginkluotj pajg sukilimo plan 28 . Pagal j LTT-ai nurodyta atkurti ir
tvarkyti civilin valdi, o LLA struktroms atlikti paruoiamuosius darbus,
agituoti gyventojus, parengti mobilizacijos planus ir juos vykdyti (mobilizaciniai planai panaiu laiku buvo ruoiami visoje Lietuvoje. Juos parengti
nurodyta J.Vitkui-Kazimieraiiui - Dainavos apygardos vadui), steigti karo
komendantras uimtose vietovse ir Lt. Sunku pasakyti, ar is planas
turjo bti vykdomas, sulaukus iorini jg konflikto (tai sakyme neaptarta). Matyt, buvo tikimasi, kad visuotinis tautos sukilimas prie okupantus
iprovokuos Vakar sikiim Lietuvos byl.
Nauja aret banga neleido gyvendinti i plan. Kovo-balandio mnes
buvo visikai likviduota LTT ir emaii legiono vadovyb, viso aretuota 15
moni 29 .

Apygard krimasis ir naujos vadovybs formos

tab likvidavimas jokiu bdu nereik, kad pakriko kurtos struktros.

129

Atvirkiai - jos vystsi, prisitaikydamos prie besikeiiani slyg. emaitijoje emaii Legiono pagrindu krsi emaii ir Kstuio apygardos. Kol
vyko j persiorganizavimas, vyriausios vadovybs idjos buvo vystomos
Piet Lietuvoje, kur jau veik stiprios Tauro ir Dainavos apygardos, taip pat
Vilniuje ir Kaune.
1946-1947m. partizan centralizacijos problemos nemanoma atskirti nuo
MVD-MGB veiklos vertinimo. iuo metu MGB stengsi, inaudodama vyriausiosios karins ir politins vadovybs idj, naujai ikilusi taktikos problem, agent pagalba perimti vadovavim ir planingai, "i viraus", naikinti
emesnes struktras.
1946m. tam susiklost ypa palanki situacija. Dar 1945m ruden Lietuv nelegaliai atvyko du VLIKo atstovai J.Deksnys ir in. Klemensas Brunius 30 .
i pirmoji kelion buvo tarsi paintin-valgybin, nes iki tol Vakaruose buvo
maai inoma, kas vyksta krate. Greiiausiai minti asmenys atvyko savo
iniciatyva, atstovaudami VLIKui oponuojantiems sluoksniams 3 1 tai liudija
J.Deksnio-Hektoro PRO MEMORIA isakytos mintys, kritikai vertinanios
VLIKo neveiklum. ios kelions metu J.Deksnys ir K.Brunius susitikinjo
su partizan vadais (su A apygardos vadu J.Vitkum-Kazimieraiiu), pogrindio veikjais, dalijosi su jais informacija. Susitikimo su Kazimieraiiu metu
J.Deksnys pastarajam pasil sudaryti vyr. tab ir palaikyti tarpusavio
ryius. Atrodo, kad tada J.Deksnys dar neturjo tvirtos nuomons dl kovos
taktikos. Vis dl to jau m rykti pagrindin jo idja prioritetas suteikiamas intelektualiajai "miest rezistencijai", keliama pasyvaus pasiprieinimo
idja. Tai buvo bandymas panaudoti antinacins rezistencijos patirt, deja,
nevertinus sudtingos pasikeitusios situacijos krate. Nors patraukli ir logika, i idja tapo savotiku pleitu, leidusiu MGB realizuoti savo planus.
Kodl Lietuvoje nebuvo manoma pasyvi (pogrindin) rezistencija?
T slygojo keletas prieasi. Pirma, daugelis pasitraukusij mik
negaljo vl gyventi legaliai dl gresianios mobilizacijos ir represij. Antra,
menkiausi krusteljim MGB reaguodavo aibikai. Agent ir tiesiog
skundik pagalba bet kokia veikla bdavo ugniauiama ir panaudojama
MGB tikslams. (Taip vliau atsitiko J.Deksniui).
Stebint tolesn centralizacijos raid, galima matyti, kaip, stiprjant vienai
ar kitai apygardai, i jos kyla iniciatyva sujungti visas krato pajgas, keiiasi
poiris politinio atstovavimo problem.
1946m., kai dl aret ir pertvarkym susilpnjo emaitija, Piet Lietu130

voje buvo susikur stiprus tabai, p a j g s ne tik generuoti idjas, bet ir jas
vykdyti
Tiek prie tai buvusi centr likvidavimas, tiek usienio emisar vizitas
rod, kad pogrindio vad veikla nukreipta vyriausiajai vadovybei kurti,
suteikti pasiprieinimui organizuot pobd. Tada MGB kabinetuose gim
mintis savo agent pagalba perimti vyriausiosios vadovybs krimo iniciatyv. Tokiu bdu, panaudojant "legend" apie sutriukintos LTT atkrim,
1946m balandio mn. savo veikl pradjo agentas Noreika (Kudirka, uolas)-J.Markulis32 (pogrindyje inomas Erelio, daktaro Narutaviiaus slapyvardiais). Jau gegus mnes Erelis umezg ryius su Didiosios Kovos
apygarda, o per jos ryininkus - su Tauro ir Dainavos apygard tabais. T
pat mnes Tauro apygardos tabe vyko Ryt ir Piet Lietuvos partizan
vad susitikimas, kuriame dalyvavs Erelis isak savo mintis dl pasyvios
kovos bd pranaumo (is poiris "sutapo" su J.Deksnio poiriu). Taip
pat jis primygtinai sil, kad vyriausiosios vadovybs tabo funkcijos bt
suteiktos jo atstovaujamam "komitetui" 33 .
Partizan vadovyb gautus pasilymus atmet.
Birelio 6d. Tauro apygardos Geleinio Vilko tabe buvo surengtas pasitarimas 3 4 . J a m e dalyvavo vl Lietuv atvyks J.Deksnys, S.Staneviius,
J.Markulis, J.Luka, A.Varkala ir kiti partizan vadai. iame pasitarime
J.Deksnys idst savo plan - kovos centr i usienio perkelti Lietuv
(1944m Vokietijoje atkurtas VLIKas pretendavo atstovauti Lietuvai usienyje
egzilins vyriausybs teismis), kurti Vyriausi Lietuvos Atstatymo Komitet
(toliau VLAK), o VLIKui suteikti usienio delegatros galiojimus. VLAKas
turjo tapti aukiausiu tautos organu, vadovaujaniu politinei ir karinei
veiklai Lietuvoje. VLAK per kuriam Lietuvoje rezidentr, kuri sudar
Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis (toliau BDPS) pogrindio
atstovai ir Generalinio karinio tabo karini formuoi atstovai, turjo
sujungti vis pogrind ir jam vadovauti Buvo nutarta, kad kol bus sukurtas
VLAKas, jo funkcijas v y k d y s Erelio "komitetas", o pastarasis eis pirmininko
pareigas 3 5 . Tokiu bdu aukiausias rezistencijos vadovo prastas atiteko
saugumo agentui
Rugpjio mnes Erelio pasilymu J.Deksnys atvyko Vilni, apsigyveno "konspiraciniame" bute, kur MGB specialiai pareng 3 6 . Btent J.Deksnio reikalavimu rugpjio 12 dien vyko partizan vad suvaiavimas, kuriame
dalyvavo emaitijos, Auktaitijos, Vilnijos, Didiosios Kovos apygardos, VLAKo
131

37

ir usienio delegatros atstovai . Buvo suformuotas ginkluotj pajg

tabas (VGP), kurio virininku paskirtas plk. J.Vitkus-Kazimieraitis, virininko pavaduotoju karo reikalams kpt. J.Guaitis, antrojo skyriaus virininku A.Zaskeviius-alna, tabo nariais - Z.Drunga-Mykolas-Jonas ir
V.Gavnas-Vampyras.
VGP krimo deklaracijoje raoma: "(...) VGP yra BDPS inioje, nes
BDPS vadovauja krato kovoms ir nurodo kelius, susiriusi su usienio
delegatra. Kova pervedama grietus konspiracinius rmus. Kardinalinis
dalykas - isaugoti tautieius krato atstatymui 3 8 ". Tokia centralizacijos
forma, kai partizan formuots visikai pavaldios politinei vadovybei (esamomis slygomis MGB "filialui"), reik MGB pergal, kurios, tiesa, nepavyko
pasiekti iki galo. Nors VGP deklaravo, jog vienija visas ginkluot partizan
pajgas, taip nebuvo. Tok centralizacijos variant daugelis partizan vad
vertino kritikai Pavyzdiui, Kstuio apygardos vadas J.Kasperaviius-Visvydas buvo paruos laik 1947m sausio mn. vyksianio suvaiavimo
dalyviams, kuriame teig, kad "(..) pogrindio vadovyb gali bti sudaryta i
ginkluot partizan, esani nelegalioje padtyje. Legalioje padtyje esantys pogrindio veikjai gali vadovybei padti, bet negali j eiti39." Vliau,
madaug nuo 1948m. rudens, ios idjos tapo kertiniu akmeniu, kuriant
vyriausiosios vadovybs struktras.
BDPS ir VGP 1946m. dokumentuose deklaruojamas perjimas konspiratyvi veikl, vykdant vadovybs, sudarytos i legaliai gyvenani asmen, nurodymus. Realizuojant plan, partizan vadams turjo bti padirbti dokumentai Tokiu bdu MGB neileido j i aki ir net panaudodavo,
jiems to neinant (MGB argonu - 'V tiomnuju") - taip 1946m rugsj buvo
naudojami J.Luka ir A.Zaskeviius 40 .
Taip 1946m vasar buvo utikrintas MGB agent siskverbimas vyriausij vadovyb ir tolesn plataus masto agentrin veikla41.
iame kontekste aikja, kodl nebuvo aretuoti Vilni atvyk partizan vadai, kodl buvo leidiama veikti, o vliau ir ivykti i Lietuvos J.Deksniui tiktasi juo pasinaudoti, umezgant ryius su Vakarais, o taip pat
skaldyti ieivijos organizacijas.
Tokiu bdu 1946m (iki 1947m sausio) MGB panaudojo rezistencijos
siek suvienyti kovojanias krato pajgas savo tikslams. inoma, VLAK,
BDPS, VGP krimas buvo inicijuojamas ir vykdomas pasiprieinimo pajg, taiau 1946m. vasar susivienijimo iniciatyv visikai parm MGB
132

agentra 42 . Taigi is bandymas sukurti vyriausias vadovaujanias struktras

buvo neskmingas.
Iki 1946m pabaigos agentas Erelis-J.Markulis aktyviai dirbo BDPS. Buvo
sukurta ryi su visomis Lietuvoje veikusiomis apygardomis sistema 43 .1946m.
gruodio mnes buvo pakeista VGP sudtis (uvo Kazimieraitis, J.Guaitis
atsisak eiti pareigas). Nepavykus susitarti su plk. T.Vidugiriu, plk. M.Maioku44,
buvo pasirinkta plk. A.Kamarausko-Vyio (saugumo agento Vlasov) kandidatra. Ji turjo bti patvirtinta vis ginkluotj pajg vad suvaiavime,
kuris turjo vykti Vilniuje 1947m. sausio 18d. Suvaiavime taip pat turjo
bti sudarytas naujas tabas.
Gruodio pabaigoje atjo inia apie J.Deksnio brolio Juozo aret 4 5 .
J.Luka, A.Zaskeviius ir Kauno universiteto docentas Bronius Barzdiukas
aptar situacij ir pasidalijo mintimis dl Erelio veiklos. Pasirod, kad visi
tar j bendradarbiaujant su MGB. tarimai rmsi keliais faktais: Erelis
visada turjo neinia i kur gaut pinig, lengvai keit butus, labai domjosi
partizan tab dislokacija, savo namuose "apsaugai" laik du mones,
J. Deksnio aretas jo n kiek nesujaudino - aikino visiems, kad tai dl
neteistos prekybos degalais 4 6 . Kilus tokiems tarimams, reikjo skubiai
veikti: pavojus buvo ikils tiek pogrindio vadams, tiek visai rezistencijai
Per ryininkus 1947m sausio pradioje buvo perspti emaiiai, Tauro
apygardos vadovyb bei legaliai gyvenantys pogrindio veikjai 47 .

Naujojo BDPS Prezidiumo organizacija

Kadangi buvo bijomasi suvaiavim rengti nustatyt dien galjo bti
paspstos pinkls - jis vyko 1947m. sausio 15d. Pilviki kaime (Suvalkijoje,
Tauro apygardos ribose), A.Vabalo-Gedimino bunkeryje. J a m e dalyvavo
A. Baltsis-vejys Tauro apygardos vadas, A.Vabalas-Gediminas Tauro
apygrdos tabo virininkas, A.Varkala-aliukas - Geleinio Vilko rinktins
vadas, J.Luka-Skirmantas Tauro apygardos tabo narys, V.GavnasVampyras - Tauro apygardos tabo narys, partizanas turmas, J.KrikinasRimvydas Dainavos apygardos atstovai, A.Zaskeviius-alna, Tautvaia
Kstuio apygardos atstovai Buvo konstatuota, kad, nepaisant vis neskmi, centralizacijos pastangas reikia tsti toliau, koncentruojant dmes
stiprios vadovybs krim ir ryi su Vakarais stiprinim48.

133

Buvo nutarta sudaryti BDPS i partizan vad. Ryys su Vakarais nu49

matytas per Lenkijoje veikusi pogrindin organizacij . Buvo nusprsta,
kad Vakarus keliaus J.Luka-Skirmantas ir J.Krikinas-Rimvydas. Jiems
duoti nurodymai isiaikinti padt ieivijos organizacijose, tartis dl pagalbos kovojaniam kratui, taip pat pateikti kuo objektyvesn informacij
apie pogrindio problemas. 1947m. pavasar minti asmenys ivyko. Jiems
pasisek pereiti Lenkijos sien ir susitikti su J.Deksniu, kuris sutrukd
tolimesn j kelion. Ieivijoje tuo metu vyko ginai tarp VLIKo ir J.Deksnio
kurtos VLAKo Delegatros. Abi ios organizacijos pretendavo atstovauti
kratui Vakaruose. Rezistencijos galiot asmen pasirodymas galjo pakenkti VLAKo Delegatros prestiui - juk J.Luka ir J.Krikinas galjo
papasakoti, kad VLAKo pirmininkas Lietuvoje - J.Markulis-Erelis - KGB
agentas. Taigi pasidalij informacija tik su J.Deksniu, pasiuntiniai skmingai
sugro Lietuv. O ia buvo tobulinamos BDPS ir VGP struktros. BDPS
pavadinimas pakeistas BDLS (Bendras Demokratinis Lietuvos Sjdis) 5 0 taip stengtasi ivengti KGB takos. is pavadinimas naudotas neilgai jau
1947m. ruden organizacija vadinama
BDPS Prezidiumu. Matyt, atsivelgta
tai, kad BDPS pavadinimas jau buvo
inomas Vakaruose ir toks kaitaliojimas galjo sukelti nesusipratim.
Siekdamas sutvarkyti ginkluotsias
pajgas, BDPS Prezidiumo pirmininkas
1947m. r u g s j o ld. ileido sakym
Nr22, pagal kur nustatoma 6 apygard struktra. Apygardoms turi vadovauti BDPS tabai 51 . Jie turjo vykdyti
VGP ir jo vado (taip pat kontroliuojanio BDPS politin veikl) nurodymus.
I apygard vad turjo bti sudaryta
Karo Taryba, kuri galt keisti tiek
BDPS, tiek VGP, jei to reikt 5 2 .
1947m. pavasar, siekdamas atkurti
BDPS Prezidium i legaliai gyvenani
asmen ir taip isprsti politinio atstovavimo problem, vejys susitiko su

134

Vincas Seliokas, B D r S P r e z i d i u m o pirmininkas. (Nuotrauka i buv. V S K archyvo)

Vincu Selioku bei Edmundu Akeliu 53 . Per juos BDPS Prezidiumo veikl
buvo traukti J.Bazileviius, kun. Stanknas, poetas A.Mikinis ir kiti.
Deja, iki vis Prezidiumo nari areto 1947m. pabaigoje-1948m. pradioje
nepavyko surasti asmens Pirmininko post (dokumentus pasirainjo
V.Seliokas-Gintautas).
Buvo numatyta, kad BDPS Prezidiumas turi teis veikti kaip tikroji vyriausyb - tvirtinti pasiuntinius, leisti statymus, rengti ateities planus ir t.t 5 4 .
Reali Prezidiumo veikla apsiribojo informacijos rinkimu ir leidyba.
Svarbu tai, kad iuo centralizacijos momentu vejui pavyko umegzti
ry su Algimanto, Vytauto, Vyio, Dainavos, Kstuio apygardomis beveik vis Lietuvoje veikusi apygard tabais. Tai buvo ypa svarbu todl,
kad J.Markulis, pasinaudodamas jam likusiais ryiais, skleid informacij
apie diktatorik vejo elges. Tuo jis siek skaldyti partizan vienyb,
kirinti tarpusavyje vadus.
inodamas apie toki J.Markulio veikl, vejys galjo pasinaudoti turimais ryiais ir pasiaikinti 1947m. spalio 6d. vejo laike Vytauto apygardos
vadovybei raoma, kad jis nenori gyti absoliuios valdios jam, vejui,

BDPS nari d a i k t a i . (Nuotrauka i buv. VSK archyvo)

135

utekt darbo ir Piet Lietuvoje 55 . Jis kviet dirbti drauge, nes labai trksta
intelektualini pajg, rengiant dokumentus.
Kiek kitokio pobdio susirainjimas vyko su Kstuio apygardos vadu
J.emaiiu-Luku. 1947m. spal - 1948m. saus vyko diskusijos ir konsultacijos vyriausiosios vadovybs krimo klausimais 56 . Diskusijose irykjo
tam tikri nuomoni skirtumai tarp Suvalkijos ir emaitijos partizan vad.
vejys sil sudaryti vyriausij vadovyb kaip monolitin centr, i kiekvienos apygardos deleguojant po du atstovus (tuomet Lietuvoje buvo 8
apygardos). ie atstovai turjo rinktis posdius, juose sprsti strategijos ir
taktikos klausimus. Tarp posdi vyriausiosios vadovbs funkcijas turjo
vykdyti Ginkluotj Pajg vadas ir BDPS Prezidiumo pirmininkas. J.emaiio
nuomone, buvo tikslinga skirti BDPS Prezidium dvi dalis, esanias skirtingose apygardose politin vadovyb palikti Pietuose (turint galvoje t aplinkyb, kad per Piet Lietuv jo ryi su Vakarais kanalai), o karin perkelti
sustiprjusi Kstuio apygard. vejui buvo siloma persikelti emaitij,
bet jis nesutiko 57 . Sunku pasakyti, kokia linkme bt vystsis centralizacijos
procesas, jei aplinkybs nebt susiklosiusios taip: 1948m. vasario mnes
uvo vejys, kovo mnes - turmas. Tada Kstuio apygardos tabas
gavo ini i Tauro apygardos, kad uvo ar dingo be inios paskutinis BDPS
Prezidiumo narys A.Vabalas-Gediminas. Tauro apygarda buvo taip susilpninta, kad nepajg sudaryti pilnaverio ginkluotj pajg tabo 5 8 . Tai
reik, kad reikia visk pradti i pradi.

Ryiai su V a k a r a i s
Viena svarbiausi vyriausiosios vadovybs darbo srii iuo metu buvo
ryiai su Vakaruose veikianiomis ieivijos organizacijomis. Krato rezistencijai buvo itin svarbu moralin, o taip pat galima materialin ieivijos parama. Tam reikjo pertvarkyti vis ryi sistem, nes MGB, naikindama BDPS
Prezidium, dar aktyviau j skverbsi 5 9 . Tuo tikslu Vakarus 1947m. pabaigoje ivyko J.Luka-Skrajnas ir K.Pyplys-Audronis, Maytis - BDPS
Prezidiumo galioti asmenys. Jiems buvo nurodyta smulkiai isiaikinti VLIKo sudt, jo veiklos kryptis, santykius su J.Deksnio vadovaujama Delegatra. Jei paaikt, kad VLIKo veikla nesuderinta su usienio Delegatros
veikla, galiotiniai turjo pamginti j suderinti ir nustatyti santykius bei

136

kompetencijos ribas, atstovaujant ko60

vojaniam kratui . Taigi jiems teko
arbitro vaidmuo, taikant konkuruojanias puses.
Jei pirmos kelions metu krato
atstovai turjo grti, tai kart Skrajnas ir Audronis skmingai pasiek
vedij. Kur laik juos globojo J.Deksnys, taiau taip jie negaljo atlikti savo
misijos isiaikinti visko apie VLIK.
Tik patikim asmen dka 1948m.
pavasar krato emisarai susitiko su
VLIKo pirmininku prof. M.Krupaviiumi,
vykdomosios tarybos pirmininku V.Sidzikausku ir kitais. Tiek su pastaraisiais, tiek su J.Deksniu buvo derinama,
Juozas Luka-Skirmantas, Daumantas, kas turt atstovauti okupuotam kraSkrajnas, Mykolaitis
tui usienyje (tai buvo svarbiausia nesutarim prieastis). Susitarimas buvo
pasiektas 1948m. liepos 9 dien Baden-Badene (Vokietijoje) vykusiame
posdyje. Jame dalyvavo VLIKo atstovai prof. M.Krupaviius, V.Sidzikauskas,
prof. J.Kaminskas, prof. J.Brazaitis; VLAK ir BDPS Prezidiumo atstovas
J.Deksnys, BDPS Prezidiumo specialus galiotinis J.Luka-Skrajnas, taip
pat J.Pajaujis (sveio teismis). Pasiraytame dokumente sakoma-"(...) Lietuvos valstybs laisvinimo kovai vadovauja: krate ten susikrs krato
rezistencij apjungis organas, usienyje VLIKas ir Vykdomoji taryba,
kurie esamose slygose vykdo Lietuvos valstybs valdios funkcijas 61 ." Ryiui
tarp krato ir VLIKo buvo numatyta Lietuvos atstovo usieniui pareigyb.
Dokument pasira visi dalyvav atstovai. Tokiu bdu buvo suderinti
interesai ir pasiektas susitarimas, kuris, deja, buvo ilaikytas labai neilgai
Suinojs, kad i pogrindio eliminuotas J.Markulis ir VLAKo veikla krate
nutraukta, J.Deksnys msi perorganizuoti i veikl. VLAK Delegatra
buvo pavadinta Lietuvos Rezistencijos Sjdiu (LRS). i organizacija, turdama ryius su angl ir amerikiei valgybomis, vl m reikti rimtas
pretenzijas atstovauti krato rezistencijai usienyje. Po to, kai 1949m buvo
suimtas Lietuv atvyks J.Deksnys, MGB panaudojo j ir jo atstovaujam
137

LRS kombinacijose su
angl ir amerikiei valgybomis. Antai 1950m.
per Lenkij ir Vokietij
Anglij buvo pasistas
MGB agentas Liepsna 62 .
Jis prisistat kaip BDPS
atstovas, galiotas dertis
su LRS, aptarti Lietuvoje
vykstanios kovos taktik. Anglijoje Liepsna umezg ryius su S.akeviiumi-ymantu 63 (einaniu LRS pirmininko
pareigas). is agentui pap a s a k o j o apie nesutarimus tarp LRS ir VLIKo.
1950m. lapkriio 19d.
Londone vyko LRS ir
agento Liepsnos pasitarimas 6 4 . LRS atstovavo
S.akeviius, J.ilinskas,
T.Vidugiris, F.Neveravi- J.Lukos-Daumanto pranczikas pasas, kur t u r j o beius, J.Kuzmickas, taip simokant v a l g y b o s m o k y k l o j e 1949-1950m.
pat dalyvavo St.Lozoraitis
ir agentas Liepsna. iame pasitarime buvo pasmerktas VLIKas, kaip kursts
terorizm Lietuvoje, pritarta pasyviai BDPS kovos taktikai Po pasitarimo
agentas gro Lietuv. I jo parvet dokument MGB paaikjo nesutarimai
tarp VLIKo ir LRS. Dl MGB kombinacij taip ir nepavyko sukurti vieningo
centro V a k a r u o s e - sujungti LRS ir VLIKo. Negana to, dl KGB
kompromitacijos 1955m VLIKas i Europos turjo persikelti JAV 6 5 .

138

LLKS krimasis
Tuo tarpu Lietuvoje objektyviai susidar situacija, kai buvo btina keisti
vyriausiosios vadovybs geografij bei tobulinti principines nuostatas. Kaip
jau minta, Piet Lietuvoje sunaikinus intelektualin potencial, iniciatyv
perm Kstuio apygardos vadovyb.
1948m liepos 10d. J.emaitis (Jros srities vadas) pasira sakym Nr.l,
kuriame buvo skelbiama apie Vieningos Laisvs Kovos Sjdio Organizacijos krim 66 , [sakyme fiksuojama, kad laikinai vyriausiuoju vadu tampa
J.emaitis-Vytautas (ia pirm kart J.emaitis pasira iuo slapyvardiu),
jo pavaduotojais - visi srii vadai. is sakymas, jo esminiai teiginiai ir tapo
visos Lietuvos ginkluot partizan vyriausiosios vadovybs performavimo
pagrindu. (Buvo nutarta BDPS pavadinim toliau naudoti politinio atstovavimo lygmenyje).
Minto sakymo nuoraai buvo pasisti Piet ir Ryt Lietuvos sritis.
Kadangi visi ryiai jo per Prisiklimo apygard (iauli apskritis), jos tabe,
Dkto mike, buvo nutarta kurti baz vyriausiajai vadovybei Iki 1948m.

Piet L i e t u v o s partizan vadai kelyje sskryd emaitijoje 1 9 4 9 n u priklaup Tauras,

Faustas, Vanagas, Demonas. Lydi emaitijos partizanai

139

pabaigos v y k o vad susitikimai ir konsultacijos, b u v o deleguojami srii atstovai b s i m vadovyb.

1948m. r u g p j i o 4d. vyko Ryt
Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities
vad s s k r y d i s 6 7 . J a m e buvo nutarta
sisti vyriausij vadovyb srities vad
J.Kimt-algir ir J.ibail-Dieduk
(DKA tabo virinink).
ie atstovai 1948m. lapkriio mnes
po keli n e s k m i n g bandym atvyko Dkto m i k u s . Lapkriio 12d. vyko BDPS Prezidiumo posdis 6 8 . Jame
dalyvavo V a k a r Lietuvos atstovai J.emaitis-Vytautas ir P.Bartkus-adgaila bei minti Ryt Lietuvos atstovai
VLKSO buvo pavadinta Ginkluotosio- Jonas emaitis-Vytautas
mis pajgomis, aptarti srii ir apygard karini s t r u k t r suvienodinimo klausimai bei i vienet tab problemos. Srii v a d a i , patvirtinti BDPS Prezidiumo, privaljo sukomplektuoti
tabus, s u s i d e d a n i u s i dviej nari.
Taiau s v a r b i a u s i a s io posdio rezultatas buvo tai kad suraytas Vakar
ir Ryt srii a t s t o v protokolas, kuriame konstatuojama, jog atkuriama
69
pogrindio v y r i a u s i o j i vadovyb .
Posdio da lyviai pareik padk Piet Lietuvos srities ir Tauro apygardos vadovybei u atlikt darb centralizacijos srityje. Buvo nusprsta organizacijai palikti s e n j BDPS pavadinim, veikiant statut, pogrindio schem
su Tauro ir D a i n a v o s apygard vad pataisymais. Pereinamajam laikotarpiui
BDPS Prezidiumo sudtis iek tiek pakeista- politinis sektorius pakeistas
visuomenine dalimi, prezidiumas papildytas sekretoriaus pareigybe, taip pat
atkurtas VGP. B u v o numatyta Prezidiumo pirmininku kviesti V.SteponaitTauri,Vytaut Ginkluotj Pajg vadu, J.Kimt-algir - Ginkluotj
pajg tabo virininku, P.Bartk-adgail - BDPS Prezidiumo sekretoriumi
Tokiu bdu 1 9 4 8 m . pabaigoje buvo suformuota vyriausioji vadovyb gyvendintas g i n k l u o t o s i o s rezistencijos siekis.
1949m v a s a r i o 2 - 2 2 d partizan vad suvaiavimas buvo neeilinis tiek
140

atstovavimo prasme (dalyvavo atstovai i visos Lietuvos), tiek atlikt darb

kiekiu ir kokybe. (ia suvaiavimo data iplsta - 2-10d. vyko pasitarimai ir
konsultacijos.)
Suvaiavimas jvyko Prisiklimo apygardos tabo bunkeryje, tarp Baisogalos ir Radvilikio. Piet Lietuvos sriiai jame atstovavo A.RamanauskasVanagas (PL srities vadas), A.Grybinas-Faustas (Tauro apygardos vadas);
Ryt Lietuvos sriiai - J.ibaila-Merainis (BDPS Prezidiumo visuomenins
dalies virininkas); Vakar Lietuvos sriiai-P.Bartkus-adgaila (BDPS Prezidiumo sekretorius), V.Guas-Kardas (Vakar srities tabo virininkas),
L.Grigonis-Upalis (Prisiklimo apygardos vadas), Br.Liesys-Naktis (Prisiklimo apygardos tabo virininkas), taip pat J.emaitis-Vytautas (BDPS Prezidiumo pirmininkas).
Nors pus met vyko
paruoiamasis darbas,
konsultacijos, suvaiavimas vyko ilgai - 20 dien. J a m e buvo apsvarstyti 23 klausimai 70 . Vienas
i j organizacijos pavadinimo pakeitimas.
Konstatuota, kad BDPS
pavadinim gali panaudoti
MGB, ir norint ivengti painiavos, 1949m. vasario
10d. organizacijai suteiktas Lietuvos Laisvs Kov o s Sjdio (toliau
LLKS) pavadinimas 71 .
Suvaiavime buvo pristatyti tokie svarbs Sjdio dokumentai, kaip
statutas, Sjdio politin
programa, taktikos kryptys.
J.ibaila-Merainis, L L K S Prezidumo visuomenins dalies
virininkas

Sjdio statut buvo

nutarta toliau tobulinti,
141

priimant dvi jo dalis.

Politin program pristat jos au72
torius Merainis. J sudar 12 punkt .
Programoje buvo akcentuojama, kad
galutinis k o v o s tikslas Lietuvos
parlamentins respublikos atkrimas
1920-1926m. pavyzdiu.

L L K S nario enklo projektas

i programa buvo idstyta Deklaracijoje, pasiraytoje vasario 16d. 73 .

Svarbu, kad iame dokumente buvo
ilaikyti PL srities vadovybs, BDPS Prezidiumo deklaracijos principai, papildant
juos kokybikai naujais aspektais. Taip
buvo stengiamasi ilaikyti vyriausiosios
vadovybs tstinum (ypa svarbu tai
buvo dl santyki su usieniu).

Paskutinmis darbo dienomis suvaiavimas patvirtino Prezidiumo sudt:

J.ibaila-Merainis, P.Bartkus-adgaila, Br.Liesys-Naktis, J.emaitis-Vytautas.
Prezidiumas turjo bti papildytas dar dviem Piet Lietuvos srities atstovais.
Prim kreipimsi ginkluoto pogrindio dalyvius, visus krato gyventojus, suvaiavimo dalyviai isiskirst sritis tsti darbo.
LLKS Prezidiumo nariai vasario 22d. dar liko svarstyti vyriausiosios vadov y b s periodinio leidinio problem. Pagal statut leidybin darb turjo dirbti
LLKS visuomenin dalis, todl iniciatyva priklaus minto padalinio vadui
J.ibailai-Merainiui. Jis ir pasil leidinio pavadinim "Prie Rymanio
Rpintojlio". is pavadinimas patvirtintas. Laikratlis buvo skirtas eiliniams
partizanams, visiems gyventojams.
Kiek vliau, 1950m., buvo pradtas spausdinti tarnybinis leidinys 'Tarybos
biuletenis" (pasirod tik keletas numeri).
Tuo tarpu partizan padtis krate vis s u n k j a koletyvizacija, trmimai,
plataus masto MVD akcijos maino rmj skaii. Vis sunkiau buvo susisiekti ne tik srii tabams, bet ir greta veikiantiems briams. Ryius perimdavo MGB agentai, ir dl to vis daugiau partizan davo ar bdavo suimami
Vis dlto tarp vyriausiosios vadovybs nari dar vyko susirainjimas,
buvo tobulinami sjdio dokumentai
1952m. sausio 30d. dl ligos i pareig atsistatydino LLKS Prezidiumo

142

pirmininkas J.emaitis-Vytautas. 1953m gegus mnes jis buvo suimtas ir

1954m. lapkriio 26d. suaudytas.
1953m. uvo LLKS Prezidiumo Visuomenins dalies virininkas J.ibailaMerainis. Dar kelet met, iki 1956m., isislapst Gynybos pajg vadas
A.Ramanauskas-Vanagas, taiau jokio ryio su dar ilikusiais partizanais
nebeturjo.
Taigi 1952-1953m. buvo lemtingi ne tik Lietuvos ginkluotojo pogrindio
vyriausiajai vadovybei, bet ir visam Sjdiui Toliau jau galima kalbti ne
apie organizuot, o apie pavien pasiprieinim.
Nepaisant klaid, skaudi neteki, ginkluotosios rezistencijos centralizacija, vyriausiosios vadovybs idjos isaugojimas ir jos realizacija didiulis
laimjimas. Tai absoliuiai paneigia sovietin propagand apie "banditus".
Tobulinant bendrus taktikos principus, bent i dalies pavyko ivengti tiesioginio MGB poveikio rezistencijai (ko, deja, neivengta Vakaruose). inoma,
sujungus partizanin struktr, ikilo svarbi ryi problema. Tai buvo ta
silpnoji grandis, trukdiusi vyriausiosios vadovybs darbui, o vliau sudariusi

J.emaiio-Vytauto a t s i s t a t y d i m o ratas

143

slygas jos likvidavimui

Kita vertus, tik vieninga vadovyb galjo parengti tokio aukto lygio
karinius-politinius dokumentus, teisinanius rezistencij, kaip organizacij,
atstovaujani Nepriklausomos Lietuvos idjai okupuotame krate.
Priedai:
1.
2.
3.
4.

144

Partizan apygard formavimasis 1946m. pabaigoje.

Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos aktas Mr.l.
LLKS organizacins struktros 1949-1950m. schema.
Partizan apygard ribos 1949-1950m.

2 priedas
LLKS Tarybos aktas Nr.l

146

LLKS organizacin struktra

1949-1950m.

3 priedas

PIET L I E T U V O S P A R T I Z A N SRITIS
1946-1953 m.
"Kol yra partizan, tol bus kova tsiama toliau. Galbt, ji nebus tokia, kaip
dabar, taip kaip dabar ji nra tokia, kokia buvo prie kelerius metus (...)"

L. Baliukeviius-Dzkas

PLP tabo krimas

Per 1945-uosius metus Piet Lietuvos partizanai prajo sunk organizacin ir kovin keli. Suvalkijos partizanai susijung Tauro apygard.
Dzkijoje susiformavo du savarankiki organizaciniai vienetai - A apygarda
ir Dzk rinktin. i organizacini vienet tab ryiai priklaus nuo jiems
vadovaujani asmen iniciatyvos. Dzk rinktins vadas kpt. D.Jysuolis nebuvo links jungtis prie A apygardos, kadangi pastarosios vadas
J.Vitkus-Kazimieraitis 1945m. ruden buvo sutiks sijungti Lietuvos Laisvs Armijos kuriamas struktras. uolis, vertindamas silpn LLA veikim
Dzkijoje, atsisak paklusti LLA vadovybei Tuo tarpu tiek i Tauro, tiek i A
apygardos vadovybi puss jau nuo pat apygard susikrimo pradios
buvo dedamos pastangos susijungti bendras struktras ir kurti auktesni
pakop vadovybes. Iki 1946m. pavasario Lietuvoje jau buvo ne vienas
bandymas centralizuoti partizanin judjim. Grupel legaliai gyvenani
patriot kurdavo tok centr, taiau aretai netrukus j sunaikindavo. i
patirtis partizan vadams parod, kad nereikia laukti, kol vl "atsiras" kokia
nors vyriausioji vadovyb, kad partizan centralizacijos udavinius privalo
sprsti patys partizanai, jungdamiesi ir i "apaios" sudarydami vyr. vadovyb.
A apygardos vad plk.ltn. J.Vitk-Kazimierait imtis konkrei ingsni
paskatino 1945m. lapkriio mn Kaune vyks jo susitikimas su nelegaliai i
Vakar atvykusiais Vyriausio Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto atstovais Hektoru ir Prapuoleniu. Viena i uprotokoluot pasitarimo ivad: "Kazimieraitis
turi daryti pastang susiriti su LLA Vyriausiuoju vadu ir Tauro apygardos
vadu, kad bt paskubintas autoritetingo ir darbingo Vyriausiojo partizan
tabo sudarymas'." Sovietiniam saugumui 1945m. pabaigoje sumus LLA
vadus Dzkijoje, o 1946m. pavasar sunaikinus ir LLA Vyr. vadovyb, i

149

organizacija nustojo takoti partizan centralizacijos procesus Piet Lietuvoje.

1946m. pradioje Kazimieraitis paved arno rinktins vadui Daktarui
surengti susitikim su Tauro apygardos vadu 2 .
1946m. balandio 9d. arno rinktins erdvje (Seirij vals. prie Ricieli
km.), susitikim su Kazimieraiiu atvyko apyg. vadas mjr. Z.Drunga-Mykolas-Jonas. Surengtame abiej apygard vad ir juos lydjusi pareign
posdyje Kazimieraitis apibdino Piet Lietuvos partizan organizacin
schem ir sutiko su Tauro apygardos vadovybs silymu sudaryti Auktesnj
partizan tab. Prieita ivados, "kad ios abi apygardos turi sudaryti
Auktesnj partizan tab, kuriam priklausyt Tauro ir A apygardos. Be to,
vienbalsiai nutarta tas apygardas jungti atskir Dzk rinktin3". tabo
udaviniai buvo numatyti i e "Parengti turimai erdvei operatyvin ir mobilizacin planus. Stengtis susiriti su visos Lietuvos esamais tabais, i regionalinio tabo stengtis sudaryti Vyr. Lietuvos partizan tab. Sudaryt tab
nutarta pavadinti Piet Lietuvos Partizan tabu 4 ." io tabo vadu buvo
irinktas A apygardos vadas, plk.ltn. J.Vitkus-Kazimieraitis. Kitos pareigos
paskirstytos taip Kazimieraiio pavaduotojas - Tauro apygardos vadas mjr.
Z.Drunga-Mykolas-Jonas; 1-ojo operatyvinio skyriaus virininkas kpt.
S.Stanikis-Antanaitis, Litas; 2-ojo informacijos skyriaus virininkas
A.Kulikauskas-Daktaras; 3-ojo mobilizacijos skyriaus virininkas uolas 5 .

PLP tabo veikla, vadovaujant Kazimieraiiui

PLP tabas energingai msi darbo. Balandio 22d. vykusiame tabo
posdyje buvo pasirayta Lietuvos partizan Deklaracija, skelbianti pagrindinius Lietuvos valstybingumo atstatymo principus. Nutarta pakoreguoti
PLP organizacines struktras: arno rinktin i A apygardos jungti Tauro
apygard. Sukonkretintas ir Dzk rinktins likimas - nusprsta j priskirti
A apygardai 6 . Balandio 23d. PLP tabo pareignai nuvyko vadaviet
Punios ile (Alytaus apskr. Butrimoni vals.) ir supaindino D.J-uol su
PLP tabo nutarimais. Sutarus, kad Kazimieraitis perduos jam vadovavim
A apygardai, uolis sutiko su PLP tabo sprendimais 7 . 1946m. gegus
mn. prie A apygardos prijungus Dzk rinktin ir uoliui permus vadovavim apygardai, jos pavadinimas buvo pakeistas "Dainavos partizan

150

apygard".
PLP tabo vadaviet
sikr prie Tauro ir Dainavos apygardos ribos
Dzk rinkt. Kar. Juozapaviiaus grups erdvje
(Seirij valsius).
Pirmojo PLP tabo
realiai veiklai buvo lemta
pasireikti tik apie tris
mnesius. Kazimieraitis
daug keliavo po partizan organizacinius vienetus, ra aplinkraius,
sakymus ir t.t PLP tabo vardu buvo ileisti trys
laikraio "Laisvs varpas" numeriai AntanaitisLitas, einantis ir tabo
virininko pareigas, reng
mobilizacinius nurodyDainavos a p y g a r d o s v a d a s uolis-D.Jys (i deins)
mus 8 . Buvo tikimasi, kad
greitai Vakar demokratins vastybs parems lietuvi ir kit krat laisvs
kov, todl karo atveju buvo ruoiamasi mobilizuoti visus pajgius kovoti su
ginklu krato vyrus.
Tuo tarpu Kazimieraiio pavaduotojas, Tauro apygardos vadas Mykolas-Jonas gegus mn. 28d. buvo susitiks su Auktaii partizan galiotiniu J.Markuliu-Ereliu (MGB agentu). Buvo nutarta artimiausiu metu sudaryti bendr visos Lietuvos partizan vadovyb 9 . Gegus 31d. PLP vado pavaduotojas susitiko su i usienio atvykusiais Lietuvos diplomatins tarnybos atstovais Andriumi ir Alfonsu. Pastarieji pra Mykol-Jon paskubinti
partizan vadovybs sudarym 1 0 . Tuo pat metu buvo rengiamasi patvirtinti
Piet Lietuvos partizanams buvusios Lietuvos kariuomens uniform ir vesti
partizan skiriamuosius enklus bei laipsnius".
Birelio mn. viduryje Mykolas-Jonas vyko emaitij tartis su tenykte
partizan vadovybe dl bendros vadovybs sudarymo. Deja, birelio 12d.
151

Vilkavikio apskr. Pilviki vals. keliaudamas susidr su prieu ir su visa

palyda uvo 12 . Taiau tuo Piet Lietuvos partizan tabo nelaims nesibaig.
1946m. liepos mn. pradioje sovietinis saugumas, suinojs apie galim
PLP tabo buvimo viet, tame rajone sureng didel kariuomens siautjim
buvo ukuojami mikai ir gyvenviets. tabo pareignai, patyr didelius
persekiojimus, palik vadaviet, atsidr aliamikyje. ia, prie Liepiki
km, liepos 2d, susidrs su prieu, sunkiai sueistas ir dar kelet valand
iauriai kankintas, mir Piet Lietuvos partizan vienytojas ir pirmasis vadas
plk.ltn. J.Vitkus-Kazimieraitis13. Vliau A.Ramanauskas-Vanagas ra: "Kazimieraiio asmenyje sjdis neteko vieno i aukiausi vad, iki kratutinumo atsidavusio Tvynei Dl jo uvimo buvo nepaprastai sujaudinti visi
partizanai (...). Per savo partizanins veiklos laikotarp jis sigijo meil ir
pagarb vis partizan ir j vad ne tik kaip auktesnysis vadas, bet ir kaip
vyresnysis brolis14."

PLP vadovybs kaita 1946-1948m.

uvus Kazimieraiiui, PLP tabo vadovyb laikinai perm kpt S.StanikisAntanaitis,Litas. Pastarasis jokios praktins veiklos neparod, o rudeniop
nutrauk ryius su apygard vadovybe ir kakur ivyko. 1946m. spalio 13d.
susitik Tauro apyg. vado pavaduotojas Rytas ir Dainavos apygardos vado
pavaduotojas A.Ramanauskas-Vanagas posdio protokole ireik nepasitenkinim PLP tabo veikla ir kreipsi Dainavos apygardos vad, "kad jis
perimt PLP tabo vadovavim arba aukt Apygard vad susirinkim,
aptarimui PLP tabo sudarymo 15 ".
1946m. lapkriio l d Dainavos apygardos vadas uolis perm PLP
vado pareigas, savo pirmuoju pavaduotoju paskyrs Tauro apygardos vad 16 .
1946m. ruden uolis, tardamas, kad Vilniuje J.Markulio-Erelio iniciatyva
vykdomas "centralizacijos" darbas BDPS ir VGP steigimas yra gudri
MGB provokacija, neumezg ryi su "Centru". io uolio valgumo ir
nepatiklumo dka Piet Lietuvos sritis nuo Erelio nukentjo nedaug Didiausi
Erelio demaskavimo darb nudirbo Tauro apygardos vadas k p t A.Baltsisvejys, perms Lietuvos partizan centralizacijos iniciatyv savo rankas.
Taiau uolis kaip PLP vadas neturjo jokios takos savo pavaduotojui
Tauro apygardos vadui A.Baltsiui-vejui ir jo vykdomai politikai 1947m

152

L Piet L i e t u v o s (Nemuno) srities v a d a s S.Stanikis-Litas, Viltis: 2. J.Luka-Mykolaitis;

3 -; 4. D z k rinktins v a d a s V i n c a s Daunoras-Ungurys. 1951m.

vasario 28d. uolis Tauro apyg. vado pavaduotojui Narimantui ra, kad
perms vadovavim PLP"(_) a siningai laikiausi tikslo glaudiau bendradarbiauti bent jau su Tauro apygarda. Bet tai nepavyko, kadangi Tauro
apygardos vadovyb, dl man neinom prieasi, laiksi nuoalyje ir
17
mano, kaip vado laikus, nemat reikalo atsakyti ". Nors uolis nusiunt
Dainavos apygardos atstov vejo 1947m. sausio 12d. organizuot Lietuvos partizan vad susirinkim, kuriame buvo kurtas VGP, taiau jis
pareik, kad "PLP likviduosiu tada, kada i VGP gausiu praneim, kad
VGP pradjo eiti savo pareigas (...)18".
uolio ir vejo susitikimas vyko 1947m. kovo mnes Punios ile,
uolio vadavietje. Pasitarime buvo aptariamas PLP tabo atgaivinimo
klausimas. uolis galiojo vej atstovauti Dainavos apygardai, tariantis su
emaitijos partizanais. uolis pritar vejo pastangoms umegzti ryius su
Vakarais. iam tikslui buvo nutarta isisti Vakarus abiej apygard atstovus. Jie taip pat turjo nuneti apygardose surinkt partizan mediag apie
sovietini okupant genocid Lietuvoje, partizan spaud ir kitus dokumentus. i bendra akcija buvo vykdyta - 1947m balandio-gegus mn.
153

J.Luka-Skrajnas ir J.Krikinas-Rimvydas, skmingai perj Lenkijos sien

19
ir nukeliav Gdyn, mint udavin atliko ir gro Lietuv . vejys PLP
vardu tarsi dl susivienijimo su emaitijos ir Auktaitijos partizan vadais.
iame Lietuvos partizan centralizacijos darbe vejys daug nuveik, taiau
jo, kaip PLP vado, praktins veiklos Dzkijos partizanai nejaut. Po uolio
uvimo perms vadovavim Dainavos apygardai, A.Ramanauskas-Vanagas 1947m. ruden pasiunt J.Krikin-Rimvyd pas vej isiaikinti dl
PLP tabo veiklos. Vanagas taip pat pareigojo vej atstovauti Dainavos
apygardai centralizacijos ir ryi su Vakarais klausimuose 2 0 . Dl dideli prieo
siautjim ir vejo pastang stokos, Vanagui taip ir nepavyko su Tauro
apygardos vadovybe umegzti glaudesni kontakt. Kad vejys i dalies
ignoravo Dainavos apygard, liudija ir tuometinio Vakar Lietuvos partizan
vado J.emaiio parodymai: "Apie PL (Piet Lietuvos - red.) pogrindio
stov (...) ioki toki informacij turjau tik apie Tauro apygard, su kurios
vadu veju-Baltsiu (...) vediau gana intensyv susirainjim (...) pogrindio centralizacijos reikalu. vej-Balts a laikiau (...) faktinuoju PL sr. vadu.(...)
Jis neinformavo mans apie Dainavos apygard, (...) nebuvau suritas tiesiogiai su jos vadovybe. Apie Dainavos apygardos pajgum, ypa inteligentini pajg atvilgiu, a suinojau tik ymiai vliau 1948m. pradioje (...)21."
1948m. vasario mn, uvus vejui, vadovavim Tauro apygardai perm
ltn. J.Aleikas-Rymantas. 1948m. liepos mn. tarp abiej apygard vad
buvo umegzti ryiai ir sutarta susitikimo vieta bei laikas, taiau, likus iki
susitikimo kelioms dienoms, rugpjio 10 d Rymantas uvo. uvus Rymantui, vadovavim Tauro apygardai perm A.Grybinas-Faustas. Apygardos
vadovyb nesijaut turinti pakankamai intelektualini pajg, galini skmingai tsti vejo vykdyt Lietuvos partizan vienijimo darb. Tuo metu i
iniciatyv perm Vakar Lietuvos partizanai Dl mint prieasi atstovavim PLP sriiai nutarta perduoti Dainavos apyg. partizan vadovybei
Abipusi pastang dka 1948m. spalio 2 0 d Tauro apygardoje, Geleinio
Vilko rinktins vadavietje vyko Tauro apyg. vado Fausto ir Dainavos
apygardos vado galiotinio, Dzk rinktins vado Lito susitikimas. Svarstant
vadovybs klausim, vadai nutar: "(...) iki naujai sudarytos Lietuvos Vyr.
Vadovybs paskyrimo, laikinai eiti Ret Lietuvos srities vado pareigas pavesti
Dainavos apyg. vadui p. Vanagui (_.). Vadovybei kuo artimiausiu laiku sueiti
slyt su kit Lietuvos srii vadovybmis, tikslu isiaikinti esam padt ir
sudaryti visoms sritims bendr Lietuvos Vyr. Vadovyb 2 2 ."
154

Tuo paiu metu naujasis PLP srities vadas Vanagas per Tauro apygard
i emaitijos partizan gavo dokumentus, kuriuose atsispindjo iaurs
Ryt ir Vakar Lietuvos partizan apsijungimo ir vyr. vadovybs sudarymo
pastangos ir rezultatai PL srities vadas A.Ramanauskas-Vanagas nusprend
keliauti Vakar Lietuv ir su jos partizan vadovybe betarpikai isiaikinti
esam padt bei aptarti vieningos vadovybs sudarymo klausimus 2 3 . i
Vanago kelion per Tauro apygardos erdv emaitij ir atgal Dainavos
apygard utruko nuo 1948m. lapkriio iki 1949m. balandio mnesio-beveik pus met. Vanag kelionje lydjo Tauro apygardos vadas Faustas.
1949m. pradioje, pasiekus Vakar srities veikimo erdv, susisiekti su ten
sikrusiu atkurto BDPS Prezidiumo pirmininku J.emaiiu-Vytautu nebuvo
lengva. Kadangi PL srities partizan vadai atvyko nekviesti ir netiktai, tai
emaii partizan vadai tar Vanag ir Faust esant MGB provokatoriais.
Pasak Vanago, "su paruotais ginklais i pradi juos kamantinjo" Vakar
Lietuvos srities vadas Vairas ir Kstuio apygardos vadas Vidmantas. Iblakyti tarimus padjo Vakar srities tabo pareigno Kardo "garantija
savo gyvybe, kad jie tikrai yra partizan vadai". Pagaliau, isiaikinus visus
nesusipratimus, pavyko susitikti su Vytautu, o vasario 10d. iaurs Ryt,
Vakar ir Piet Lietuvos partizan srii vad jungtiniame posdyje buvo
kurta partizan vyr. vadovyb - Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (LLKS)
Taryba ir Prezidiumas. Nuo to laiko Piet Lietuvos sritis jau veik ne kaip
atskiras organizacinis vienetas, o kaip LLKS organizacijos sudtin dalis 24 .
LLKS vadovybs A.Ramanauskas-Vanagas buvo patvirtintas PLP vadu.

LLKS Piet Lietuvos Nemuno srities vadovyb

1949-1953m.

Grs srities erdv, Vanagas energingai m vykdyti savo pareigas.

1949m kovo mn. pabaigoje suauk Tauro apyg. vad, o gegus mn.
viduryje - ir Dainavos apyg. vad susirinkimus. Juose apygard organizacini vienet rinktini, tvnij vadus painformavo apie LLKS organizacijos krim ir jos Tarybos priimtus sprendimus. iuose susirinkimuose apygard partizanai pritar Vyr. vadovybs nutarimams. Perdavs Dainavos
apygardos vado pareigas, Vanagas Alytaus apskr. Daug vals. Kalesnyk
mike (netoli Bdos km) sireng srities tabo vadaviet. Iki 1949m. rudens

155

srities tabo darbas vyko normaliai Vanagui gerai seksi palaikyti ry su

Tauro apygardos vadovybe, o per j - ir su LLKS vadu Vytautu, i kurio
25
gaudavo vairius nurodymus . Taiau, nepaisant partizan vadovybs
pastang, situacija srityje per 1949m labai komplikavosi Per metus ia uvo
apie tredal abiejose apygardose veikusi partizan. 1950m. gegus 2d
Vanagas LLKS vadui Vytautui apie padt Nemuno srityje ra: "1948m.
lapkriio 12d, ivykdamas Vyr. vadovyb, Dainavos apygardoje palikau
346 kovotojus bei vadus (...). 1949m balandio mn. 21d, grs i kelions,
(...) apygardoje radau 218 kovotoj (_). iuo metu D ap (Dainavos ap. - red.)
yra apie 175 kovotojai (...). 1949m balandio mn. buvo 118 kovotoj (...).
iuo metu Tauro apygardoje yra apie 70 kovotoj ir vad. N ( N e m u n o sr. red.) nuostoliai dideli (...). Paskutiniaisiais metais netekta daug geriausi
vyr 26 ." Tik atsitiktinumo dka iveng eilini MGB pinkli ir Vanagas. 1949m
rugsjo 2 3 d , nipui idavus, kariuomen apsupo srities tabo vadaviet
Kalesnyk mike. Tuo metu Vanagas su kitais tabo nariais buvo trumpam
ivyks. Vadavietje, didvyrikai kaudamiesi, uvo neseniai i Vakar sug-

Piet L i e t u v o s v a d susirinkimas

156

rs LLKS galiotinis usieniui K.Pyplys-Audrnas, Maytis ir tabo darbuo27

tojas J.Makareviius-ilvitis .
Po ios tabo slptuvs sunaikinimo Vanagas sireng vadaviet Jiezno
raj. Janoni km. gyventojo Talokos sodyboje. Gretimoje Vinin kaimo
pradios mokykloje buvo rengta atsargin slptuv 2 8 . 1949m. pabaigoje
Piet Lietuvos srities pavadinimas buvo pakeistas Nemuno. Nuo 1949m.
vasaros Nemuno srities tabas pradjo leisti laikrat "Partizanas", taip pat
usienio ir politini ini biuletenius.
Nuo 1949m. rudens palijo ryiai su vyr. vadovybe. Dl vad uvim arba
ryinink aret Vytauto ratai i emaitijos (arba tenai) nepasiekdavo
Nemuno srities tabo arba keliaudavo mnes ar net kelis.
1949m. rudens pradioje LLKS Prezidiumo pirmininkas Vytautas paskyr
Vanag LLKS Gynybos pajg vadu (partizanika santrumpa LAV), o
srities vado pareigas sak perduoti kitam pareignui 29 . Taiau Vanagas
neskubjo perduoti savo pareig ir net keliuose ratuose tikinjo Vytaut,
kad is ataukt savo nutarim. 1949m. gruodio 10d. Vanagas laike Vytautui ra: "ios pareigos yra man per sunkios ir praau mans jokiu bdu
neskirti LAV. T post silau pasiimti sau arba j pavesti p.Litui ar p.Vairui"
(Jros srities vadas red.)30. Nesulauks i Vytauto atsakymo klausim,
Vanagas 1950m. sausio mn. 19d. suauk Nemuno srities Tarybos posd,
kuriame srities vado pareigas perdav kpt. S.Stanikiui-Litu,Viliai31.
1950m srities tabo veikla dar buvo enkli Birelio mn. pradioje Viltis
suauk srities vad susirinkim, kuriame dalyvavo beveik visi Tauro ir
Dainavos apygard stambesni organizacini vienet vadai. Viltis ia slaptu
balsavimu usitikrino srities organizacini vienet vad pasitikjim, kadangi po autoritetingo Vanago vadovavimo sriiai nesijaut naujose pareigose
tvirtai Be to, jis inojo apie Vanago ketinimus vl perimti vadovavim sriiai
Buvo aptarta ir daugelis kit srities partizanams aktuali organizacini
klausim 32 .
Srities tabas buvo sikrs Dzk rinktins Margio grupje, netoli Tauro
apygardos erdvs, todl palaikyti ryius su apygardomis Viliai nebuvo
sunku. Nuo 1950m. birelio mn. naujus apygard vadus (pagal LLKS statut) skyr ir tvirtino Viltis.
Paskutinis gausesnis Nemuno srities vad susirinkimas ir bendri posdiai vyko 1950m rugsjo 5-6 dienomis. Posd suauk Viltis LLKS Gynybos pajg vado Vanago pavedimu. Buvo aptarti organizaciniai, spaudos157

propagandos, ryi reikalai ir srities partizan ateities veiklos gairs, parengti

pasilymai Vyr. vadovybei dl kai kuri LLKS Statuto punkt pakeitimo,
pritaikant juos esamoms partizanavimo slygoms 3 3 .1950m. lapkriio mn.
14d. Lito vadavietje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Vanagas, Tauro
apygardos vadas Karijotas ir grs i Vakar LLKS galiotinis J.LukaSkrajnas. Pasitarimo metu Skrajnas padar praneim apie VLIKo ir savo
veikl usienyje. Po to pasitarime buvo aptartos veiklos gairs 3 4 . Nors visuose vad susirinkimuose buvo akcentuojama aukta kovotoj moral ir
pasiryimas tsti kov, taiau, stant paskutiniams partizan vadams, pasipylus idavysi lavinai, Vilties kontroliuojama erdv majo. Dl t pai
prieasi 1951m. Nemuno srities vadui jau nepavyko sukviesti bendro srities vad susirinkimo. Viltis prane Vanagui, kad nuo 1951m. rudens iki
1952m. birelio mn. sritis "turjo skaudi ir skaitling nuostoli, taiau
organizacij pasisek ilaikyti35". Beje, dar 1952m. vasar Viltis per Tauro
apygard palaik ry su Jros srities vadovybe ir per j gaudavo korespondencij i LLKS Vyr. vadovybs 3 6 . ymiai blogesni ryiai buvo su LLKS
Gynybos pajg vadu Vanagu, nors abiej vadaviets buvo Dzk rinktins
erdvje. Srities vadas su juo neturjo ryio jau nuo 1951m. rudens ir tik
1952m. vasaros pabaigoje pasikeit keliais laikais 37 . 1952m. vasar Viltis
nebepajg kontroliuoti situacijos Nemuno srities organizaciniuose vienetuose. Nors per vadovavimo sriiai metus jis skmingai iveng MGB provokacij, taiau neturjo galimybs suinoti apie reali padt partizan
junginiuose. Todl 1952m. rugpjio mn. pabaigoje Viltis Dainavos apyg.
vadu patvirtino MGB provokatori, buvus arno rinkt Juozapaviiaus
tvnijos vad J.Karpavii-Medel38. Tuo tarpu MGB pinkli ratas vis labiau
artjo prie srities vadaviets. 1952m. gruodio mnes ekist smogikai
sunaikino paskutin Nemuno srities vadaviets priedang - Aido br. Viltis
liko be ryi ir apsaugos. 1953m. vasario 2d. nakt ekistams su agento
pagalba pavyko pasaloje suimti Vilties adjutant ermukn ir srities tabo
darbuotoj partizan Bried. I j emgbistai igavo Vilties buvimo viet.
1953m. Vasario mn. 3d. Prien mike, prie Nerav kaimo, prieui apsupus
slptuv, uvo paskutinysis Nemuno (Piet Lietuvos) srities vadas kpt.
S.Stanikis-Litas, Viltis39.

158

T A U R O A P Y G A R D O S ISTORIJOS A P V A L G A
"Kovojanti tauta neva"

(I Tauro apyg. 1947 10 26sakymo Nr.34)

Tauro apygardos krimas ir pirmojo apygardos tabo

veikla
Tauro apygarda buvo kurta 1945 08 15 Marijampols apskrityje, Skardupi parapijos klebonijoje. Apygardos krimo iniciatoriai - Skardupi parapijos kunigas klebonas Antanas Ylius, buvs Kauno prekybos mokyklos
mokinys Vytautas Gavnas, keli-plent meistras, vokiei okupacijos metais
buvs Marijampols teatro direktorius, vliau policijos virininko pavaduotojas, besislapstantis klebonijoje pas kunig A.Yli Jonas Pileckis ir Marijampols apskrities ir valsiaus ydroni kaimo maaemio kininko snus
Albinas Ratkelis.

T a u r o a p y g a r d o s steigiamasis susirinkimas: 1 J.Pileckis-Brokas; 2. kpt. Leonas TaunysKovas; 3. Skardupi parapijos klebonas kun. A.Ylius-Vilkas; 4. A.Ratkelis-Oelis; 5.
V.Gavnas-Vampyras

159

Susitikime, vykusiame 1945m. liepos mnes, buvo nutarta steigti rajonin partizan tab, kur bt buv traukti Lietuvos kariuomens karininkai
Netoli Skardupi, Kalvarijos valsiaus Pasduonio kaime, gyveno Lietuvos aviacijos kapitonas Leonas Taunys, kuris soviet kariuomenei okupavus Lietuv, i aviacijos pasitrauk ir dirbo savo uovio kyje 1 . Kunigo
A.Yliaus pakviestas, kapitonas L.Taunys sutiko dalyvauti tabo veikloje.
1945m. liepos 19d. Skardupi klebonijoje buvo suauktas susirinkimas, kuriame nutarta:
1) susisiekti su Vyriausiuoju partizan tabu, jei toks egzistuoja;
2) organizuoti pogrindins spaudos platinim;
3) steigti Tauro apygardos partizan tab, kurio virininku paskirti kpt.
L.Taun-Kov.
Be to, buvo svarstytas partizan statuto ruoimo klausimas 2 .
sikrus rajoniniam Tauro apygardos tabui, ikilo udavinys sujungti visus apygardos teritorijoje veikianius partizan brius. iuo
klausimu rugpjio 15 dien Skardupi klebonijoje buvo s u a u k t a s
pasitarimas, kuriame nutarta kurti Tauro apygard, kuriai priklausys
Marijampols, aki, Vilkavikio ir Lazdij apskritys. Alytaus apskritis turt apimti teritorij tik iki Nemuno. Buvo steigtas apygardos
tabas ir pasiskirstyta pareigomis.
Pirmuoju Tauro apygardos vadu buvo irinktas k p t . L.Taunys-Kovas.
Nutarta steigti penkias rinktines: Vytauto, Perkno, Stirnos, Patrimpo ir
Geleinio Vilko (r. 1 schem).
Buvo numatyta, kad Vytauto rinktin veiks Vilkavikio apskrityje ir Marijampols apskrities vakarinje bei pietinje dalyje. Rinktins vadu paskirtas
V.Gavnas-Vampyras 3 . Rinktin buvo padalyta keturias kuopas. Tuo metu
joje buvo apie 40 gerai ginkluot partizan.
Perkno rinktins veikimo rajonas numatytas Lazdij ir Alytaus apskrityse kairje Nemuno pusje. Rinktins organizatorius ir vadas buvo k p t
Vaclovas Navickas-Perknas, vliau pasivadins Auksuiu. krimo metu
rinktinje buvo apie 400 gerai apsiginklavusi partizan, padalyt keturias
kuopas, suskirstytas briais. 1946m. Perkno rinktins pavadinimas buvo
pakeistas reikmingesn D.L.K. Gedimino rinktin.
Geleinio Vilko rinktins teritorija apm Auktosios Panemuns, Pakuonio, Prien, Gudeli, ilavoto, Igliklio, Sasnavos, Marijampols, Alytaus,
160

Simno, Kirsnos ir Liudvinavo valsius. Pradioje rinktins vado nebuvo. Veik

trys atskiros partizan grups ir eil atskir bri, viso apie 4 0 0 gerai
ginkluot partizan. ymesni partizanins kovos organizatoriai buvo:
V.Senavaitis-aliavelnis, F.Kutkaitis-algiris, K.Degutis-Barzda, Raginis,
V.Mariulionis-Viesulas, J.Demikis-Almas,Eumas, K.Pinkvarta-Deinys,
J.Bulota-Anbo ir kiti 1945m. pradioje, Prien apylinkse veikiantiems alio
Velnio suorganizuotiems partizanams m vadovauti ulon pulko leitenantas Kuzmickas-Briedis. Partizanai per gana trump laik ne kart susirm
su prieu. vyko dvejos kautyns dl ilavoto, susirmimai emaitkiemyje ir
Budnykuose, per kuriuos prieui buvo padaryta nemaa nuostoli. Praslinkus
kelioms dienoms po Budnyk kautyni, ujojs ant pasalos, Briedis uvo.
Vadovavim partizanams perm V.Senavaitis-aliavelnis, vliau pasivadins
iauriu.
Formavosi ir Stirnos bei Patrimpo rinktins. Stirnos rinktins teritorija
buvo mikingi Kazl Rdos ir Jank rajonai Rinktins krjas - Lietuvos
kariuomens leitenantas Vytautas Baceviius-Vygandas. Paskyrus j Tauro
apygardos tabo virininku, vadovavim rinktinei perm Lietuvos kariuomens ulon pulko jaun. leitenantas Bronius Abramaitis-Abramaviius
Spyglys.
Patrimpo rinktins veikimo teritorija buvo Marijampols miestas.
Rinktins vadu paskirtas V.Kulboka-Vytenis.
iame posdyje buvo nutarta vietoj keli partizan leidiam laikratli palikti vien - apygardos organ "Laisvs valgas". Jo redaktoriumi
buvo patvirtintas V.Radzeviius-Vaidila. Spaustuv numatyta kurti Marijampols valsiaus Puskelni kaime. Bendra politin vadovyb buvo pavesta
pulkininkui LButkeviiui. Apygardos tabas pareigotas parengti Tauro apygardos statut 4 .1945m. rugpjio 15-j nutarta laikyti oficialia Tauro apygardos steigimo diena 5 .
krus Tauro apygard, kurios veikla apm tik Suvalkij, reikjo
sukurti toki organizacij, kuri vadovaut visos Lietuvos ilaisvinimo
kovai ir turt teis atstovauti Lietuvai Vakaruose.
1945m rugsjo 16d. Skardupi klebonijoje vyko posdis, kuriame dalyvavo pulkininkas L.Butkeviius-Luobas, kapitonas L.Taunys-Kovas, kunigas
A.YIius-Viikas, leitenantas V.Baceviius-Vygandas ir J.Pileckis-Brokas.
Buvo nutarta steigti Lietuvos Ilaisvinimo Komitet, kuris netiktinai
energingai iplt savo veikl. Posdiai buvo aukiami vienas po kito, juose
161

priimami vis svarbesni nutarimai. Nutarta Komiteto tiksl gyvendinim suskirstyti du etapus:
a) tautos ivadavimo etap,
b) jos valstybs vadovybs sudarymo etap.
Pirmajame etape reikjo suburti visas jgas, kad bt kuo greiiau
pasiektas pats tikslas, antrajame etape - padti tautai sukurti toki
vyriausyb, kuri atitikt jos dvasi ir "tikr demokratikumo principo
prasm 6 ". Numatyta 1945 11 11 Kaune suaukti visos Lietuvos pogrindini
organizacij atstov suvaiavim Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto krimui. Spalio mn. atvyks Kaun L.Taunys organizavo Algimanto
apygardos krim. Ji turjo apimti Kauno, Raseini ir Kdaini apskritis.
1945m. spalio 21d. Skardupi klebonijoje vyko paskutinis Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto posdis. Buvo praneta apie partizan laikraio 'Laisvs
valgas" redaktoriaus Vaidilos sumim.
1945m. spalio 22d. LIKo nurodymu kpt. L.Taunys ir Itn. V.Baceviius
turjo ivykti Marijampol isiaikinti padties. Ltn. V.Baceviius Marijampolje pateko pasal ir buvo suimtas. Kpt L.Taunys ivykti nesuspjo, nes
spalio 22d. buvo suimtas savo namuose. 1946m. liepos 20d. L.Taunys ir
V.Baceviius buvo nuteisti suaudyti 7 .
ie sumimai buvo didelis smgis k tik susikrusiai Tauro apygardai. I
ios apygardos tabo nari sumimo iveng LIKo narys, apygardos vado
adjutantas J.Pileckis-Brokas (vliau pasivadins arnu), ginklavimosi skyriaus virininkas A.Ratkelis-Oelis ir tabo karininkas mjr. Z.Drunga-ernas,
kuris po k p t L.Taunio-Kovo sumimo perm Tauro apygardos vado pareig a s ir pasivadino Mykolu-Jonu.
Zigmas Drunga gim 1904m. Upali km Upali vals. Utenos apskr.
Gimnazij baig Rokikyje. Turjo Lietuvos kariuomens aviacijos majoro
laipsn, buvo karo laknas, auli Sjungos ir Lietuvi Fronto narys. Buvo
giliai religingas, ra eilraius - partizanin judjim sijung 1945m.
vasar.

162

Antrojo Tauro apygardos tabo ir apygardos

vado Mykolo-Jono veikla. Tauro ir A apygard
susijungimas PL partizan srit
Perms vadovavim Tauro apygardai, Mykolas-Jonas su jam bdinga
energija msi atstatyti dl sumim prarastus ryius, organizuoti tabo
darb, vietoj suimtj rinkdamas naujus darbuotojus. Aptvarks vadovaujanio aparato veikl ir ryius, jis sprend teritorinius apygardos klausimus,
stiprino vidin organizacin struktr ir iekojo bd susijungti su kitomis
apygardomis.
1946m. balandio 9d. Mykolas-Jonas atvyko Lazdij apskrityje esant
aliamik, arno rinktin tartis dl bendros kovos vedimo. Susitikime su
A apygardos vadu Lietuvos kariuomens pulkininku leitenantu J.VitkumKazimieraiiu abi apygardos buvo sujungtos. Vadovavimui buvo sudarytas
Piet Lietuvos Partizan (PLP) tabas.
1946m gegus 28d. Mykolas-Jonas sureng susitikim su Auktaitijos
partizan tabo galiotiniu J.MarkuliuEreliu, kuris, kaip vliau paaikjo, buvo
uverbuotas saugumo agentas. Buvo
tariamasi dl bendros partizan vadovybs sudarymo.
1946m. birelio 2-3d. buvo suauktas Tauro apygardos rinktini vad
suvaiavimas. Jis vyko apygardos tabo bstinje, Marijampols apskrities
Skaisin kaime. Suvaiavimo tikslas
buvo toliau gerinti apygardos organizacin struktr.
Suvaiavime rinktini vadai atsiskait apygardos vadui u atlikt darb, informavo apie padt rinktinse.
Apygardos vadas supaindino rinktini
vadus su pasitarimo su A apygardos
vadu Kazimieraiiu rezultatais, taip pat
pasitarime priimtais nutarimais. Viename j buvo numatyta Alytaus apskri-

T a u r o a p y g a r d o s tabo p r o p a g a n d o s ir
agitacijos s k y r i a u s virininkas A l f o n s a s
Vabalas-Gediminas

163

ties dal, esani kairiaj a m e Nemuno krante,

perduoti A apygardai
Suvaiavime buvo isprstas rinktini teritorij klausimas: Gedimino
rinktins teritorija sumainta, paliekant j Lazdij
apskrities ribose, o jai priklaus Kalvarijos ir Liudvinavo valsiai perduoti
Vytauto rinktinei
Stirnos rinktins pavadinimas 1946m. pradioje pakeistas ji buvo
pavadinta algirio rinktine Nutarta algirio rinktinei perduoti Vytauto
rinktins teritorij, pradedant nuo Gi vals. ir
esani iaur nuo plen- Kazimieras Pyplys-Maytis
to Marijampol-Kybartai.
Dl v a d o v a u j a n i
kadr trkumo nutarta surengti j apmokymo kursus. Tam tikslui i Geleinio
Vilko ir algirio rinktini numatyta skirti instruktorius - vien karinink ir 23 puskarininkius. apmokymo kursus rinktini vadai pareigoti pasisti po
3-4 puskarininkius ar gabesnius kovotojus.
Apygardos organ "Laisvs valgas" nusprsta leisti Geleinio Vilko rinktins teritorijoje, o redaktoriumi paskirti ios rinktins kovotoj J.LukVyt. "Laisvs valgo" redaktorius vejys paskirtas apygardos tabo virininku,
o Geleinio Vilko laikraio "Kovos Keliu" leidimas sustabdytas.
Nutarta silyti PLP tabui patvirtinti partizan aprangai buvusios Lietuvos kariuomens uniform ir vesti partizan skiriamuosius enklus bei
laipsnius8.
Po suvaiavimo Mykolas-Jonas ikeliavo emaitij susitikti su tenykia
partizan vadovybe, aptarti susijungimo ir bendros kovos klausim. Myko164

las-Jonas su vienuolikos partizan palyda atjo mike esant Agurkiks

kaim (aki apskr. Luki vals.). Rad meliani karves moter, jie prisipyl
gertuves pieno ir atsigr. Moteris juos perspjo, kad aplinkui visur rusai Jie
atsak, kad tai ino, ir atsisveikin patrauk mik. Tuoj pat pasirod rus
kareiviai, ygiuojantys ta paia kryptimi
Saulei tik pakilus, toje pusje, kur nujo partizanai ir juos persekiojantys
kareiviai, pasigirdo smarkus audymas ir granat sprogimai Partizanai, pasiskirst maais breliais, atsiaudydami stengsi ivengti persekiojimo. Besitraukdamas Mykolas-Jonas buvo sueistas ir susisprogdino. Rytojaus dien mons jo uvimo vietoje rado smegen likuius ir kaukols nuolauas.
Visk surink ten pat ir palaidojo 9 .
Mykolo-Jono uvimas Tauro apygardai buvo labai skaudi netektis.
Juo labiau, kad neseniai buvo uv partizaninio judjimo organizatoriai
algirio rinktins vadas J.Kleiza-alvaris (buvs Siaubas), Geleinio Vilko
rinktins vadas ats. ltn. Prien gimnazijos mokytojas J.Stravinskas-iedas,
tos pat rinktins kuopos vadas mokytojas J.Dmikis-Almas-Eumas.

1947m. T a u r o a p y g a r d o s tabo partizanai

165

Mykolo-Jono vadovavimo laikotarpis buvo partizaninio judjimo organizavimosi, struktr krimosi metas. mikus vyrai jo i patriotizmo, jo
moksleiviai, palik gimnazijos suolus. Krsi briai, kuopos, organizavosi
tabai, buvo kaupiami ginklai, audmenys, sprogmenys. Partizanai buvo pilni
entuziazmo, kovos ugnies ir vilties, kad greitai kils JAV ir SSRS karas ir
Lietuva atgaus nepriklausomyb.
Lenkijos pasienyje buvo sudarytos grups partizan, kurios turjo
utikrinti moni ir korespondencijos pergabenim per sien Lenkij. Vienas toks brys, vadovaujamas S.Gureviiaus-Nyktuko, 1947m. gegus
mn. pabaigoje perved Lenkij J.Krikin-Rimvyd ir J.Luk-Vyt,
Skirmant, Skrajn, Daumant (pasivadinus Kstuiu) ryiams su Vakarais
atkurti ir padjo jiems sugrti Lietuv.
1946m balandio 5d. sakymu Nr.ll isiskyrusiems narsa bei sumanumu
aktyviems ir pasyviems laisvs kovotojams paskatinti Mykolas-Jonas steig
pasiymjimo enklus: partizan narsumo juostel, partizan uolumo juostel ir partizan rmj uolumo juostel, paskelb i juosteli apdovanojimo ir neiojimo taisykles.
uvus Mykolui-Jonui, apygardos vado pareigas laikinai jo apygardos
vado pavaduotojas kpt. V.Navickas-Auksutis. Jam vadovaujant, 1946m.
vasar prie Tauro apygardos buvo prijungta A apygardai priklausiusi, Lazdij
apskrityje veikusi arno rinktin10 (r. 2 schem).

Treiojo Tauro apygardos tabo ir apygardos v a d o

A.Baltsio-vejo v e i k l a 1946-1948m.
1946m. liepos 4d. vyko Tauro apygardos pareign posdis. Po trump
diskusij apygardos vadu buvo irinktas tabo virininkas A.Baltsis-vejys.
Geleinio Vilko rinktins vado pareigas perm A.Varkala-aliukas, Daumantas".
Antanas Baltsis gim 1915m. Gulbiniki km. Pilviki vals. Vilkavikio
apskr. Baigs karo mokykl, gavo leitenanto laipsn ir buvo paleistas
atsarg. Ujus vokieiams, buvo Pilviki policijos virininkas, vliau perkeltas tarnauti Lenkij. Vakarus nepasitrauk, bet liko Lietuvoje, jo odiais
tariant, "ginti Tvyn". 1945m lapkriio 20d. buvo paskirtas Tauro apygardos tabo spaudos ir propagandos skyriaus virininku ir apygardos organo

166

"Laisvs valgas" vyriausiuoju redaktoriumi 1946m. birelio l d. buvo paskirtas Tauro apygardos tabo virininku,
o uvus apygardos vadui Mykolui-Jonui, 1946m. liepos 4d. tapo Tauro apygardos vadu.
A.Baltsis turjo dideli gabum,
ypa matematikai ir tiksliesiems mokslams. Buvo rytingas ir inojo savo
vert. Pasiymjo kaip sumanus organizatorius. T a p s Tauro apygardos
vadu, vejys ts Mykolo-Jono pradt
darb. Jo rytingumas ir savarankikumas matyti jau i pirmj jo sakym
apygardai 1946m. liepos 5d. sakymu
Nr23 vejys savo apygardoje savarankikai ved Lietuvos kariuomens ir
karinink uniform, ir einam pareig
enklus 12 .

T a u r o a p y g a r d o s v a d a s A n t a n a s Baltsis-Zvcjys

1946m liepos 6d. sakymu Nr 24 vejys paskelb, kad Laisvs Kovotoj

organizacija yra karin organizacija, todl joje vedama karika drausm.
Vykdyti auktesns vadovybs sakymus btina.
vejys iki galo sutvark apygardos administracin struktr. Kad bt
lengviau vadovauti apygardai, padaryti kai kurie teritoriniai pertvarkymai
Partizan veikimui sustiprinti Kauno mieste ir jo apylinkse 1947m sausio
12d sakymu Nr.l i algirio rinktins Dariaus-Girno ir Arlausko kuop ir
Geleinio Vilko rinktins 5-osios "iedo" kuopos buvo sukurta Biruts rinktin. Tos paios dienos sakymu Nr2 pirmuoju vadu nuo 1947m. sausio
2 0 d paskirtas Geleinio Vilko rinktins tabo virininkas partizan kapitonas
Juozas Luka-Skirmantas.
J.Luka gim 1921m. Juodbdio km Veiveri vals. Marijampols apskr.
Kauno VD universitete studijavo architektr. partizanin judjim sijung
1945m. Reto patriotizmo ir pasiaukojimo, o taip pat neeilini gabum partizanas. Jo valgumo dka buvo demaskuotas J.Markulis. Pasistas Vakarus,
Daumanto slapyvardiu para knyg "Partizanai".
Vilkavikio apskrityje buvo kurta D.LK. Kstuio rinktin. Ji apm dal
167

algirio ir Vytauto rinktini teritorijos (r.3 schem). Iki iol ios rinktins
veik gana dideliuose plotuose. Partizanavimo praktika parod, kad kuo
didesn rinktins teritorija, tuo sunkiau j valdyti, organizuoti patikim, operatyv ir pastov ry tarp rinktins tabo ir kovini partizan bri, isidsiusi
visoje teritorijoje.
1947m. ruden prie Vytauto rinktins buvo prijungta 55-oji Geleinio
Vilko rinktinei priklausiusi kuopa, veikusi Marijampols ir Liudvinavo valsiuose 13 .
1947m balandio 10d. sakymu Nr.12 prie apygardos tabo darbo operatyvumui pagerinti buvo steigta specialios paskirties Maironio (vliau 24-ta)
kuopa, kurios vadu paskirtas K.Pyplys-Maytis14.
Gyvenimas parod, kad arno rinktin, nutolusi nuo apygardos vadovybs ir tabo daugiau nei 100 kilometr, tapo sunkiai valdoma ir administruojama. Taip pat pasirod, kad "dainavikiai" nelabai prigyja prie Tauro
apygardos, jos statym ir drausms, todl 1947m. rugpjio 31d. sakymu
Nr27 vejys arno rinktin su visa jos teritorija nuo rugpjio 20 dienos
sugrino Dainavos apygardai (r.4 schem) 15 .
1947m. pabaigoje Tauro apygarda perm i Dainavos apygardos dal
Kruonio ir Jiezno valsiuose esanios Margio rinktins teritorijos, kuri jo
Kruonio ir Jiezno miestai Teritorij um Tauro apygardos Geleinio Vilko
rinktins 51-osios kuopos pirmas brys.
Padaliniai turjo atsiskaityti apygardos tabui Apygardos rinktini tab
veikla buvo organizuota Lietuvos kariuomens tab darbo pavyzdiu ir
vargu ar jiems nusileido, nors buvo dirbama sunkiausiomis slygomis.
Buvo sudaromos instrukcijos kasdieniniam partizan gyvenimui iemos
ir vasaros slygomis, nurodomi slpimosi bdai ir reikalaujama j laikytis.
Buvo apraomos partizan uvimo prieastys, analizuojamos padarytos klaidos, aikinama saugumo darbuotoj patirtis, iekant partizan slptuvi,
nurodomi saugumiei metodai, kovojant su partizanais. Visa i mediaga
buvo skleidiama tarp partizan kaip mokomoji priemon.
1947m. rugpjio viduryje Kazl Rdos mikuose buvo organizuoti pirmieji partizan apmokymo kursai, kuriuose dalyvavo algirio, Vytauto, Kstuio rinktini ir apygardos tabui priklausanios Maironio kuopos kovotojai Rugsjo pradioje buvo surengti kursai partizan puskarininkiams apmokyti. kart baigti kursus sutrukd netiktai pasirods kariuomens dalinys ir
kautyns su juo 16 .
168

Abiejuose kursuose moksi daugiau nei 50 partizan.

Ypa grieto atsiskaitymo buvo reikalaujama u drausms paeidim ir
girtavim. Be virininko leidimo vadas ar kovotojas neturjo teiss net
trumpam ieiti i savo veikimo teritorijos, i kuopos kuop, i brio br.
Apygardos tabui buvo pristatoma kiekvieno naujai stojusio partizano
biografija.
Kaip ir anksiau, partizanai upuldinjo svarbius prie objektus, reng
pasalas. Buvo upulti Pajavonio, Gi, aliosios, Antupio, Kaergins, Keturvalaki, Jiezno miesteliai, Buktos ir Pagermanio dvarai, Antanavo spirito
gamykla. Kad apsirpint maistu, pinigais, partizanai upuldinjo tarybinius
kius, pienines, finans skyrius. Jie iradingai viliodavo tarybinius pareignus pinkles ir sunaikindavo 17 .
1946m. birelio 4d. Grybins kaime prie unsk pasaloje buvo sunaikinta
daugiau kaip 20 strib ir aktyvist, 1947m. vasario 18d. pana sumanum
partizanai parod "Ugavni baliuje" arba suadtuvse Marijampolje, kurias savo pjesje "Penki stulpai turgaus aiktje" apra egzils raytojas
A.Landsbergis 18 .
vejys daug dmesio skyr kovai su kolektyvizacija ir Lietuvos kolonizavimu. 1947m. lapkriio 12d. grup partizan, vadovaujam algirio rinktins vado V.trimo-turmo, upuol Vilkavikio apskr. kolonist kurt
Obrt kolk 19 .
Ypating dmes vejys skyr ryiams su Vakarais palaikyti. Kai
dl J.Markulio-Erelio idavysts ie ryiai nutrko, vejys 1947m. gegus
pabaigoje pasiunt Lenkij Skirmant su Rimvydu jiems atstatyti 2 0 . Grus
i Lenkijos J.Luk jis paskyr apygardos valgybos skyriaus virininku.
1947m gruodio viduryje vejys isiunt Vakarus J.Luk-Skirmant ir
K.Pypl-Mayt,Audron kaip Lietuvos rezistencijos atstovus 2 1 .
1947m. iaikjus J.Markulio-Erelio idavystei, sausio viduryje A.Baltsio
iniciatyva Tauro apygardos tabo bstinje buvo suauktas visos Lietuvos
partizan apygard vad suvaiavimas. suvaiavim atvyko tik Dainavos
apygardos atstovas. Kit apygard vadai dl vairi prieasi atvykti negaljo.
Suvaiavime buvo nutarta Vyriausio Ginkluotj Pajg tabo (VGPS) bstin
perkelti Tauro apygard kaip labiausiai patikim, o vejys buvo paskirtas
VGP virininku. Jis perspjo kitas apygardas dl J.Markulio-Erelio idavysts
ir 1947m. pavasar Kaune kr Centrin partizan vadovyb BDPS Prezidium - vadovavo jo veiklai, sudar BDPS Prezidiumo veikimo schem.
169

Ryi palaikymui su kitomis apygardomis Kaune suformavo 25- kuop.

Neskms. vejo uvimas

Aptariamuoju laikotarpiu Tauro apygard itiko keletas skaudi nelaimi. 1946m. spalio 22d. Vilktraki kaime (virgdaii vals. aki apskr.)
vienoje sodyboje sveiavosi apygardos vadas vejys su j lydiniais tabo ir
apygardos pareignais. Dl idavysts ryt sodyb apsupo kareiviai vejys
su partizanais ioko per lang ir atsiaudydami trauksi, o troboje pasilik
du partizanai juos deng. Trobesiai buvo udegti, ir viduje lik partizanai
sudeg. Besitraukdami uvo apygardos adjutantas J.Pileckis-arnas, algirio rinktins vadas J.llgnas-arnas ir dar du partizanai vejui su algirio
rinktins tabo virininku Kazoku pavyko atsitraukti
1947m. balandio 27d. dl idavysts Marijampols apskrities Gulbiniki
kaime kareiviai atrado Vytauto rinktins tabo slptuv, vadinam Seklyia,
kurioje buvo Vytauto rinktins tabo virininkas V.Vabalas-Kunigaiktis, globos poskyrio virininkas A.Peiulis-Baritonas ir laikinai einanti ido poskyrio
virininko pareigas A.Senkut-Puel ("Ugavni baliaus" Marijampolje
organizator). Neturdami vilties isigelbti, partizanai susisprogdino 2 2 .
1947m. birelio 10d. Marijampols apskr. Kalvarijos vals. Gintaut kaime
sanitariniame bunkeryje "Paneriai" uvo Vytauto rinktins 4-osios kuopos
vadas S.Bendaraviius-pokas, kuris ia gydsi po sueidimo 23 .
1947m birelio 12d. Kalvarijos vals. Menkupi kaime kareiviai atrado
Vytauto rinktins 4-osios kuopos vado poko tabo slptuv "Baltieji rmai", kurioje uvo pora partizan (nusiov): i Lenkijos parlydjs J.Luk
B.Rutkauskas-Apuokas,Tetervinas ir V.Gureviius-Ateitis. A.Marcinonis-Balandis buvo paimtas gyvas 2 4 .
Dl i neskmi Vytauto rinktins vado Vampyro veikl apygardos vadas vejys vertino neigiamai Jis buvo apkaltintas nesutarimu su
gyventojais ir kovotojais, nepilnu auktesns vadovybs statym vykdymu,
blogu rinktins aprpinimu spauda, nesiskaitymu su kovotojais, nepakankamu konspiratyvumu ir net ididumu. Nepaisant jo dideli nuopeln partizaniniam judjimui, 1947m. rugpjio 20d. sakymu Nr26 Vampyras buvo
atleistas i pareig 25 .
1947m. liepos mn. nakt i 16 17d. uvo besikurianios Biruts rinktins
170

kuopos vadas A.Juodis-Vermachtas, Merkys su eiais Geleinio Vilko rinktins kovotojais.

Netrukus Biruts rinktin itiko antra nelaim. 1947m. rugsjo 24d. prie
Veiveri buvo surasta Biruts rinktins tabo slptuv, kurioje buvo k tik
vietoj Skirmanto paskirtas naujas rinktins vadas J.Bulota-Anbo, apygardos
kapelionas J.Leleius-Grafas ir 4 kovotojai Per rus atkast ang partizanai
m audyti ir band vertis laukan. Pirmi ioko vyturys ir Meka, bet ia
pat krito, pakirsti granat skeveldr. Po sprogim ioko Stepas. Jo ilgi
plaukai buvo isidraik, rankoje-pistoletas. Kelis kartus iovs, leidosi bgti
Po keli deimi metr jis krito, pakirstas automat serij. Kareiviai man,
kad tai moteris, ir pripuol
m plti nuo kno uniform. Pamat, jog tai vyras, p r a d j o lykiai
keiktis ir dauyti lavon
buomis bei spardyti 26 .
1947m. rugsjo 4d.
Marijampols valsiaus
Avikili kaime, idavimo
paskoje, pas Leonaviius buvo saugumo susektas ir upultas Vytauto rinktins tabas, kuriame uvo apygardos tabo kio skyriaus virininkas M. ilionis-Plunksna ir
tabo darbuotoja partizan L.Lisauskait-Ramun 2 7 .
1947m rugsjo-spalio
mn. uvo nemaai Vytauto, Geleinio Vilko
rinktini tab darbuotoj, j tarpe ir vienas i
Tauro apygardos krj
A.Ratkelis-Oelis.

T a u r o a p y g a r d o s kapelionas Justinas Leleius-Grafas

171

vejys uvo 1948m. vasario 2d. drauge su dviem tabo apsaugos partizanais J.Balsiu-Dobilu ir Pr.aldariu-apalu-Pilviki valsiaus Gulbiniki
kaime, netoli savo tviks, iduotas MGB uverbuotos agents 'Tiesos".
1948m. sausio 31-osios nakt jie ujo pas kinink ir apsistojo kelioms
dienoms. Pasiskund, kad sunku slapstytis, nes nenori utraukti pavojaus
eimininkams. Vasario 2d. prie ryt sodyb apsupo kareiviai Partizanai
miegojo tvarte, pastogje. Kareiviai pasiunt eimininko sn pas partizanus su pasilymu pasiduoti gyviems. Partizanai atsak, kad veriau mirs, bet
gyvi nepasiduos. Kareiviai m audyti Bijodami sueisti patekti rus
rankas, partizanai udeg dokumentus ir, beveik nesigyn, nusiov 2 8 .
Vasario mnes didel neskm itiko ir Vytauto rinktins 43-j kuop.
J o s vadas buvo savimi pasitikintis, ambicingas, sumanus ir nepaprastai
narsus A.Rutkauskas-Mikinis, partizanaujantis nuo 1945m pradios. Artjo
trisdeimtosios Lietuvos nepriklausomybs atgavimo metins. Rinktinje
buvo nutarta paminti i vent - Vasario 16-j. minjim buvo pakviesti
43-osios, 44-osios ir Kstuio rinktins 71-osios kuopos partizanai
1948m. vasario 13d. Mikinis su atuoniais savo kuopos vyrais atvyko
susitikimo viet Liubavo valsiaus Bdviei kaime pas pasiturint kinink

u v T a u r o a p y g a r d o s tabo nariai ( v i d u r y j e A.Baltsis-vejys)

172

A .Aleks. Jie neinojo, kad i vakaro buvo atsistas pasienio garnizonas

iekoti prasiverusi i Lenkijos partizan grups, kuri 1947m. gruodio 15d.
ilydjo usien J.Luk-Skirmant ir K.Pypl-Mayt. Pasienieius partizanai
pamat jau gerai dienojus. Jie jo per sod link gyvenamojo namo, kuriame partizanai val ginklus. Ivyd rus kareivius, vyrai per daug neisigando.
Partizanaudami pasienyje, jie buvo priprat prie pavojaus, be to, bdami
patyr, gerai ginkluoti, mat ir ilto, ir alto, pasitikjo savo jgomis. Skubiai
susitvark, pasitrauk galinius kambarius, tikdamiesi, kad neprayti sveiai praeis pro al arba uj pavalgys ir keliaus toliau. Taiau viltys neisipild. Pasienieiai jo per kambarius. Kai tik atidar kambario duris, partizanai m audyti ir, isiver laukan, band trauktis, taiau kareiviai juos
sutiko ugnimi Smarkiai atsiaudydami partizanai trauksi ir vienas po kito
uvo. Tik kuopos vadas Mikinis net nesueistas pasiek Kalvarij, sustabd
vaiuojant kinink, persireng jo drabuiais ir, perjs miest, skmingai
pasiek vien i savo slptuvi 2 9 .

1948-1949m. Tauro apygardos vad kaita

(Rymantas, Saidokas, Faustas)
uvus vejui, vadovavim apygardai 1948m. balandio 4d. sakymu Nr.4
perm Biruts rinktins vadas, Lietuvos kariuomens leitenantas J.Aleikas-Rymantas, kartu pasilikdamas ir Biruts rinktins vadu 3 0 .
Rymantui vadovaujant, 1948m. balandio 28d. uvo vienas labiausiai
pasiymjusi ir ilgiausiai vadovavs algirio rinktins vadas ir apygardos
tabo virininkas V.trimas-turmas. Taip pat 1948m. kovo 18d. uvo vienas
pagrindini Geleinio Vilko rinktins organizatori ir vad A.Varkala-aliukas, Daumantas 31 .
Rymantas uvo 1948m. rugpjio 10d. netoli Garliavos, Jonui kaime.
Kartu su juo uvo rinktins valgybos skyriaus virininkas Kazimieras Brunza-Papartis ir Dariaus-Girno kupos vadas Juozas Skuas-aulys. algirio
rinktins vadas V.Vitkauskas-Saidokas laiku informavo buvus Kstuio
apygardos, vliau Vakar srities "Jra" vad Lietuvos kariuomens kapiton
J.emait, kad, uvus Rymantui, Tauro apygardoje neliko tinkam moni
Vyriausio nacionalinio pogrindio vadovybei sudaryti ir pasil J.emaiiui

173

imtis iniciatyvos steigti Lietuvoje vadovaujant pogrindio centr. Kuo greiiau sudaryti Vyriausi pogrindio vadovyb skatino Vakaruose tebesantis
rezistencijos atstovas Lietuvai J.LukaSkrajnas, kuris per Tauro apygard
palaik ryius su Lietuva 32 .
Iki Fausto paskyrimo Tauro apygardos vadu (1948 10 08) apygardos vado
pareigas laikinai jo algirio rinktins
vadas V.Vitkauskas-Saidokas.
Aleksandras Grybinas-Faustas gim
1920m. vasario mnes Lukiuose, mokytojo eimoje. 1945m. pabaigoje pradjo partizanauti. Dalyvavo kuriant algirio rinktin, dirbo rinktins tabe, ilg
laik buvo jos adjutantu ir valgybos
skyriaus virininku. 1949m vasario mnes dalyvavo prie Baisogalos vykusiame Lietuvos partizan apygard vad
suvaiavime 33 .

Tauro a p y g a r d o s vadas Jonas AleikasRymantas

1949m. rugsjo 28-osios nakt, grdamas su palyda i Dariaus-Girno

tvnijos Sunakari miko palaukje, netoli savo bunkerio, Faustas pateko
pasal ir buvo sunkiai sueistas. Sunaikins su savimi turtus dokumentus
ir nesulauks pagalbos, paryiais nusiov. J lydjusiems partizanams pavyko
pasitraukti 34 .
Faustui bnant apygardos vadu, uvo Vytauto rinktins vadas K.Greblikas-Sakalas su tabo ir rikiuots skyriaus virininku J.Vasiliausku-Skydu,
Algimantu ir kio skyriaus virininku V.Krunkaiiu-Herbu bei Geleinio Vilko
rinktins vadas, pasiymjs partizanas J.Baltruaitis-Tigras.

Pasikeitimai rinktinse. Tvnij sukrimas

1949m. dl dideli moni nuostoli partizan skaiius labai sumajo.
Kai kurias kuopas teko iformuoti
174

1949m. kovo mnes dl labai sumajusio kovotoj skaiiaus buvo

iformuotos Kstuio ir Biruts rinktins. Dl tos paios prieasties rinktini
kuopos ir briai perorganizuoti tvnijas, pakeiiant vidaus valdymo struktr. Senosios pareigybs buvo panaikintos ir vestos naujos 3 5 .
algirio rinktinje buvo kurtos 4, Vytauto ir Geleinio Vilko po tris
tvnijas, (r. 5 schem) 3 6

Viktoro Vitkausko-Saidoko, Karijoto v a d o v a v i m a s

apygardai 1949-1951 m. J.Lukos-Skirmanto grimas
Lietuva. Ryiai su V a k a r a i s
uvus Faustui, PL srities vadas Vanagas 1949m. spalio 25d. sakymu
paskyr ltn. Saidok nuo lapkriio ld. laikinai eiti Tauro apygardos vado
pareigas, o 1950m sausio 25d. sakymu Nr.12 patvirtino Saidok ioms
pareigoms, pakeisdamas jo slapyvard Karijotas 37,38 .
Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas gim 1920m. ekiks valsiaus
Vencloviki kaime. Baig gimnazij ir buhalteri kursus. Prie ieidamas
partizanauti, dirbo buhalteriu "Kaspino" galanterijos fabrike Kaune. 1948m.
pradjus j raginti stoti TSKP ir bandant uverbuoti, met darb ir ijo
partizanauti
Apie 1950m. partizaninis judjimas buvo jau prigess, dauguma patyrusi
partizan uvo, kovotoj gretos buvo labai praretjusios ir negausios, pavyzdiui, Geleinio Vilko rinktinje buvo lik apie 20 partizan, po 6-7 vyrus
tvnijoje, kitose rinktinse dar maiau. Leitenantas Karijotas energingai
msi atkurti padt apygardoje.
Iretjusios partizan gretos 1949m. pabaigoje ir 1950m. pradioje,
pradjus aukti vyrus soviet armij, pasipild naujais monmis, vengianiais tarnybos armijoje, - 1927-1930 met gimimo jaunuoliais, neturiniais nei karins, nei partizanins patirties.
Jausdamas, kad partizaninis judjimas artja vienoki ar kitoki pabaig, Karijotas perkratinjo apygardos archyv, perirjo uvusi partizan bylas ir apie juos surinktas inias. Rinktinms buvo nurodyta rinkti
mediag partizaninio judjimo istorijai ypa apie 1944-1947m. laikotarp,
sudaryti t met partizan veiklos savaitinius, mnesinius, metinius konspektus.

175

Buvo grietai udrausta likviduoti asmen, jeigu nesudaryta jo asmens

byla ir nutarimo nepatvirtino rinktins tabas. Karijotas tai dar, jausdamas
atsakomyb istorijai Jis turjo laims sulaukti grtanio i usienio J.LukosSkrajno su draugais B.Trumpiu-Ryiu ir K.irviu-Sakalu. 1950m. spalio 3d.
nusileid paraiutais Taurags apylinkse, po dvi savaites trukusio skmingo ygio spalio 17d. jie atsidr prie Barzd (K.Naumiesio rajone), Skirkiki
kaime, ir laimingo atsitiktinumo dka, padedant buvusiai J.Lukos ryininkei
Marytei, susitiko su Tauro apygardos vadu Karijotu ir algirio rinktins vadu
JJankausku-Demonu 3 9 . Ilgai nelauk, iygiavo apygardos vado bstin
organizuoti radijo ryio su Vakarais. Skubaus ryio kanalu, naudojamu tik
ypatingais atvejais, PL srities tab buvo pasista inia apie desantinink
atvykim.
Demonas su Sakalu atgabeno palikt prie Nemuno radijo aparatr
ir 1950m. lapkriio 16d. vyko du pirmieji radijo seansai Desantininkai gyveno
Karijoto tabo bunkeryje Kazl Rdos mike. 1950m. lapkriio 14d. ia
susitikim atvyko l.e. PL srities vado pareigas Sergijus Stanikis-Litas, Viltis
ir LLKS Vyriausias gynybos pajg vadas (VGPV) A.Ramanauskas-Vanagas. I Tauro apygardos puss pasitarime dalyvavo apygardos vadas Karijotas, algirio rinktins vadas Demonas ir apygardos tabo kio skyriaus
virininkas Pr.Bastys-Dmas. Po pasitarimo, t pai nakt Skrajnas, dabar
vl pasivadins Skirmantu, o vliau Mykolaiiu, su Viltim ir Vanagu ikeliavo
40
PL srities tab .
Lik algirio rinktinje Sakalas su Ryiu laikas nuo laiko, lydimi rinktins
vyr, ygiuodavo po 20 ir daugiau kilometr nuo bstins ryio seansui
1950m lapkriio 23d. jie perdav centr Vakaruose, kad Skirmantas yra PL
srities vadovybs tabe, o 1949m. gegus mnes laivu atvyk ir Lietuvos
pajryje isilaipin Deksnys ir Briedis pateko MVD rankas, o Pyplys-Audronis, Maytis uvo.
1950m. lapkriio 30d. telegramoje Vakarus buvo praneta, kad partizanai sutinka priimti vien desantinink, kuris atvet ginkl, audmen,
radijo aparatr, tipografij, medikament ir kt Tai buvo paskutin telegrama. Gruodio pradioje, ruoiantis eiliniam seansui, grup buvo apsupta
kareivi. Teko bgti, palikus aparatr 41 .
1951m. vasario 2d. dl idavysts aki rajono Endriki kaime Karijotas
su grupe partizan ir tabo pareign pateko pasal ir uvo 4 2 .
Vieni po kit uvo Geleinio Vilko, Vytauto rinktini vadai Kai kurios
176

tvnijos buvo visikai sunaikintos (r. 6 schem).

1950m. vasario 9d. Viaid kaime (buv. Gi vals. Vilkavikio apskr.)
iduotas uvo vienas Tauro apygardos krj, vienas pirmj partizan
vad, energingas, bebaimis kovotojas, ilgalaikis Vytauto rinktins vadas
V.Gavnas-Vampyras,Granitas43.

Antrosios desantinink grups atvykimas ir

sunaikinimas. Pasuktiniojo Tauro apygardos v a d o
J J a n k a u s k o - D e m o n o sumimas
uvus Karijotui, Tauro apygardos vadu 1951m. balandio mnes buvo
paskirtas algirio rinktins vadas J.Jankauskas-Demonas 4 4 . algirio rinktins vadu nuo 1951m. liepos 20d. jis paskyr desantinink K.irv-Sakal45.
Vytauto rinktins vadas buvo A.Grikietis-Slapukas, Vidmantas, Geleinio
Vilko rinktins vadas - V.Menkeviius-Spyglys. Su rinktinmis ryio jau
nebebuvo.
Naujas desantas buvo atskraidintas 1951m. balandio 19d. ir nuleistas
Kazl Rdos mikuose. J sudar Julijonas Btnas-Stev ir Jonas Kukauskas-Gardenis,Dzykis. Beveik po savaits klaidiojim, kelionje prarad ginklus,
kuprines su maistu, drabui atsarg ir kit amunicij, jie pasiek dar Vakaruose Skirmanto jiems nurodyt ryinink, netoli nuo Jank gyvenant J.Virait,
kuris juos paslp miko bunkeryje ir apie tai per ryinink A.Puskuniguol prane partizanams. Iki susitikimo su partizanais desantinink maitinimu rpinosi J.Viraitis, kuriam aktyviai talkino J.Stankeviit. Tai buvo
ir sudtinga, ir pavojinga, nes mikai buvo apgulti MVD kariuomens, iekanios desantinink 46 .
Umezg ry su partizanais, desantininkai paliko bunker ir iygiavo
susitikim su jais. I partizan puss susitikim atvyko Demonas, su
pirmja desantinink grupe atskrids K.irvys-Sakalas ir prityrs, nuo pat
pradi partizanaujantis puskarininkis P.Jurkaitis-Beras. Beras nuved
desantininkus savo atsargin bunker, kuriame jie sikr. Po poros dien
Beras ijo iekoti ryio su Skirmantu. Demonas su Sakalu ivyko savo
bstin prie aki. Partizanai neinojo, kad prie por dien buvo iduotas ir
1951m. gegus 20d. Altoniki mike sunaikintas bunkeris, kuriame uvo
B.Trumpys-Rytis ir trys partizanai, o P.Vengraitis-ilvitis buvo paimtas gyvas

177

ir tardymo metu nurod jam inomus bunkerius 47 .

Neilgai trukus grs Beras prane, kad susisiekti su Skirmantu jam
nepavyko. J.Btno jam rayt laik ir ini apie atvykusius desantininkus
Beras perdav Skirmantui per ryinink. Beras buvo sunerims, nes grdamas netoli savo bunkerio vos nepakliuvo kareiviams rankas. Buvo nusprsta rytojaus dien per ryininkus isiaikinti padt ir, esant btinumui,
keisti slptuves.
Ryte rajonas buvo apsuptas kareivi. Beras band prasiverti i apsupties ir buvo nuautas. uvo jo ryinink Ona Gogait-Mariuk, Dalia, Mik
gl. J.Btnas uvo, o J.Kukauskas buvo paimtas gyvas 4 8 .
1951m. vasar Demonui pavyko susisiekti su Dariaus-Girno tvnijos
vadu P.Peiulaiiu-Laktingala. Susitikimo metu Laktingala Demonui perdav PL srities vado Lito-Vilties sakym atvykti susitikim ir nurod ryi
punktus. Demonas susitikim Prien mike atvyko 1951m lapkriio mnes.
ia jis suinojo apie Skirmanto-Mykolaiio uvim ir grs visk prane
Sakalui 49 .
Sakalas turimais adresais para laikus Vakarus, pranedamas apie
padt ir praydamas pagalbos pogrindio veiklai, nes ios jgos jau buvo
gana silpnos 50 . PL srities vadas Litas-Viltis susitikime informavo Demon,
kad Tauro apygardoje Geleinio Vilko rinktinje lik apie 20 partizan.
Vytauto rinktinje - apie 15, tiek pat ir algirio rinktinje51.
Apygardos tabo ryys su Litu-Viltimi buvo vl nutrks.
Sakalo laikus nugabenti Kybartus msi Demonas, nes Kybartuose
gyveno jo bsimoji mona Elena. Dviraiu atvaiavs Barzd valsiaus
Baltrui kaim, jis apsistojo netoli Elenos tviks, pasikviet jos brol ir
papra j ikviesti i Kybart.
Rytojaus dien, 1952m. birelio 7d, Demonas buvo Elenos brolio (agentrinis slap."eup") iduotas ir suimtas 5 2 .

Tauro apygardos veiklos pabaiga

Saugumieiai labai stengsi Demon uverbuoti, ir tai jiems pavyko.
Netrukus jis pasirod apygardos tabo bstins teritorijoje, lydimas dviej
nepastam vyr, kurie buvo apsireng tai desantinink rbais, tai partizan uniformomis ir vaidino naujai imestus desantininkus. Per ryininkus jie

178

iekojo susitikimo su algirio rinktins partizan likuiais. Jie buvo ities

menki: Sakalas, turmo tvnijos vadas, K.Zaranka-Bit, J.Viakis-Narsutis,
partizan S.Stankeviit-Regina, J.Balius-Plutonas ir dar vienas kitas kovotojas. Visi kiti buvo uv. Idavysi ir neskmi bauginti partizanai elgsi
atsargiai ir susitikti su Demonu, lydimu dviej nepastam vyr, nesutiko.
Nepavykus susitarti graiuoju, buvo mginta paimti partizanus klasta,
unuodijant bunker, kuriame jie kartais apsistodavo. Per laiming atsitiktinum klasta nepavyko. Pora partizan apsinuodijo, taiau ne mirtinai
Sakalas, suprats, kad Demonas uverbuotas, 1952m liepos 24d. su grupe
partizan isiruo Dariaus-Girno tvnij, tikdamasis susitikti su jos
vadu P.Peiulaiiu-Laktingala ir aptarti, k daryti toliau. Prie Agurkiks,
miko proskynoje jis pateko pasal, per susiaudym buvo sueistas ir
pakliuvo kareiviams rankas. Bit, Narsutis ir sueista pet Regina pabgo 5 3 .
Netrukus jie visi buvo iduoti ir kareivi surasti nusiov.
1952m. lapkriio 3d. Demono iduotas, buvo suimtas Dariaus-Girno
tvnijos vadas Laktingala. J lydj K.Ruseckas-Doleris ir L.Lukoeviiuslaitas uvo.
Paskutinis algirio rinktins partizanas J.Balius-Plutonas nusiov 1957m.

T a u r o a p y g a r d o s K o v o b r i o partizanai

179

ruden, apsuptas savo namuose, slptuvje, Markn kaime prie Gelgaudikio.

Vytauto rinktinje, uvus daugeliui Gedimino ir uolo tvnij kovotoj,
partizan skaiius labai sumajo, todl 1951 05 08 Gedimino tvnija buvo
iformuota ir jos vadas Mikinis paskirtas uolo tvnijos vadu (r. 7
schem) 5 4 .
Kstuio tvnijos vadas Kabelis buvo Kybart MGB sudarytos agentrins grups pagalba 1952m. sausio 3d. paimtas gyvas, uverbuotas ir
panaudotas Tauro apygardos partizan sunaikinimui55. Jo iduoti 1952m.
sausio-birelio mn. uvo paskutiniai Vytauto rinktins partizanai.
1952 metai buvo nelaimingi ir Geleinio Vilko rinktinei Viena idavyst
vijo kit. Sausio 31d. Prien rajone, Varnabds mike prie Grigalin kaimo
dl idavysts buvo apsupta partizan stovykla. Myje uvo Deinio tvnijos
vadas K.Kurtinys-uolas ir trys partizanai, du buvo paimti gyvi 5 6 . T pai
met birelio 24d. Prien ile, Juodaraistyje, dl idavysts uvo V.Menkeviius-Spyglys, kurio bunkeryje kur laik gyveno grs i usienio J.LukaSkirmantas ir kurio dka jis susisiek su A.Ramanausku-Vanagu ir dar 6
partizanais 57 .
1953m. balandio mnes idaviku tapo suimtas rinktins vadas A.ermuknis-ilvinas (agento slapyvardis"Vacys"). Dl jo kalts uvo lik gyvi
rinktins partizanai58. 1953m. birelio 3d. jis susitiks nuov V.KuzmickSkur. Liepos 4d. matydamas, kad juo nepasitikima, Bakinink mike
nuov Vyio tvnijos vad K.Staiok-Klemens ir jo pavaduotoj
A.Gudyn-Speig. Du paskutiniai rinktins partizanai K.Gleckas-Vakaras ir
B.Petkeviius-Pipiras buvo ypa atsargs ir tik 1955m liepos 21d. agentams
Vaciui ir Petrylai pavyko juos vilioti spstus ir nuauti 5 9 .
Paskutinis Tauro apygardos vadas J.Jankauskas-Demonas, taps nereikalingas, 1954m. liepos 27d. buvo nuteistas mirties bausme ir 1955m. sausio
26d. suaudytas 6 0 .
Taip baigsi Tauro apygardos egzistencija, raiusi Lietuvos isivadavimo istorij ne vien pasiaukojanios kovos ir didvyrikumo puslap.

Priedas:
T a u r o a p y g a r d o s s c e m o s (I-VII)

180

I schema

Priedas

III schema

IV schema

V schema

VI schema

VII schema

P A R T I Z A N I N I S KARAS DZKIJOJE
DAINAVOS APYGARDA

"Geriau ti ia garbingai kovojant, negu rankas sudjus laukti kako i kakur

nukrintant. Pagaliau ms kraujas nenueis veltui. Mes turime teis visiems irti
tiesiai akis, nes mes savo Tvyns neapleidom."
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Dzkijos krato ypatumai

Piet Lietuvoje partizaninis judjimas buvo g a v s ypatingai plat
mast. io krato kovotojai pasiymjo ne tik gausiais ir narsiais ygiais
prie okupantus, bet ir sudjo bene daugiausia auk.
Dzkijoje partizaninei veiklai plstis buvo keletas palanki aplinkybi. Dalis vyr jau vokiei okupacijos metais buvo dalyvav kaimo savisaugos briuose, kovojusiuose prie raudonuosius ir lenk partizanus
("akovcus"). Du deimtmeius vilk lenk okupacijos jung, kairiojo Merkio
kranto gyventojai buvo susiklaus tarpusavyje ir turjo daug pogrindinio
darbo prie svetimalius okupantus ugrdint moni. Tuo tarpu prie demarkacins linijos, skirianios okupuot krat nuo laisvos Lietuvos, gyvenantys dzkai buvo pasiry bet kuriuo momentu stoti su ginklu prie
okupant. Daugelis vyr priklaus sukarintai organizacijai auli sjungai ir neblogai vald ginkl.
Partizaniniam karui buvo palankios ir g a m t o s slygos. Mikais ir kalneliais nustas Dzkijos reljefas sudar partizanavimui geresnes slygas, nei
Suvalkijos ar emaitijos lygumos. ia buvo galima lengviau ivengti soviet
kariuomens siautjim.
1946m. pavasar susivienijusi Dzkijos partizan kurtos Dainavos apygardos teritorija apm dabartinius Alytaus, Lazdij ir Varnos rajonus bei
su jais besiribojani Marijampols, Prien, Trak ir alinink rajon dal
beveik vis Dzkij. Taigi Dainavos apygardos partizan istorija tai viso
Dzkijos krato herojikos kovos su atjnais istorija.

186

Kovini vienet formavimasis ir centralizavimas

1944-1945 metais
Per Dzkij frontas Vakarus persirito 1944m liepos mn. viduryje.
Rugpjio mnes kratas buvo utvindytas rus armijos ufronts dalini.
Nuo rugpjio ld. pradta rus armij aukti 19-35 met amiaus vyrus.
Dainavos krato vyrai buvo apsisprend mobilizacijai nepaklusti slptis arba
gauti dokument, atleidiant nuo tarnybos. Taiau besislapstanius vis
daniau pasiekdavo inios apie NKVD kariuomens iaurumus beginkli
moni udym ir kankinim. Tai paskatino mobilizacijos vengianius vyrus
ginkluotis ir veikti organizuotai tai kaip savo metratyje apra Merkins
partizan brio susiformavim ir ginkluotos kovos pradi io brio kovotojai 'Tik ujus bolevikams ir prasidjus j kruvinam terorui, kaim vyrai
subruzdo. Buvo stengiamasi vairiais bdais sigyti ginklus. Tai buvo daroma
pavieniai ir organizuotai, pvz. nueidavo pas komunist ir j nuginkluodavo.
Kaimuose buvo jauiamas nusistatymas vengti prievarta brukamos karins
prievols ir pasilikti krate. Pavieni asmen slapstymasis mike perjo
pirmas, maas briavimosi formas. Buvo stengiamasi apsiginkluoti ir mginti vaduoti suimtuosius ir prieintis milicijos naikinamajam darbui kaime.
Organizuotumas spariai augo ir jau 1944m. rugsjo mn. 15d. laikoma
partizan bri, veikusi Alovs-Merkins valsi ribose (Alytaus apskr. red), steigimo data. Vieno i t bri, veikusi Alovs ir Merkins vals.
ribose, pirmas organizuotas ygis vyko rugsjo mn. 15d. Jame dalyvavo 12
organizuot partizan, kuriems vadovavo Antanas Krajauskas. (...) Pagrindinis ygio tikslas - apsiginklavimas1."
Pirmieji partizan briai susidarydavo i vieno ar keleto gretim
kaim vyr, laikydavosi netolimame mike, ir danas partizanas pareidavo namus priirti kio. Bri pavadinimai atitikdavo vietovs,
kurioje veik, pavadinim: Nemunaiio, Balbierikio ir pan. Kiek vliau, iems
briams jungiantis tarpusavyje ir sudarant didesnius kovinius vienetus, briui prigydavo vado slapyvardis "Rugio", "aibo" brys ir tt
1944m. ruden didesni ar maesni partizan briai veik jau visuose
Dzkij apimani apskrii valsiuose. Jiems vadovauti stojo bent kiek
karinio mokslo nepriklausomybs laikais ragav vyrai, turintys puskarininki
ar viril laipsn, buv policininkai, mokytojai, kaimo vyr pasitikjim turintys asmenys. Ypa vertinami mike buvo karininko laipsn turintys asme-

187

nya Alytaus apskr. NKVD skyriaus virininkas savo vadovybei Vilniuje prane,
kad spalio mnes "ukrsti banditizmu" buvo Rudnios, Varnos, Daug,
Merkins, Simno, Birtono valsiai, o lapkriio mnes skundsi, kad 12 i 15
apskrities valsi apm partizanin veikla. Daugumoje valsi vietins
partins ir vykdomosios valdios veikla buvo paralyiuota. Gruodio mn.
pradioje Alytaus apskr. NKGB skyriaus dokumentuose jau figravo 27
partizan briai su 700-750 kovotoj, taiau ia pat prisipainta, kad duomenys
netiksls, nes ne apie visus brius pavyko gauti informacijos 2 .
Tokie partizan junginiai nebuvo patvars, jie susikurdavo trumpam ir
iirdavo po dideli prieo kariuomens siautim, ypa uvus vadams.
1944m. rugsjo 13d. partizanai, susirink mike prie Bugani kaimo
Alytaus apskr. Merkins vals, nutar kovoti u nepriklausom Lietuv.
Buvo ikelti tokie udaviniai: neiti rus armij, jei gaudys prieintis ginklu.
Pasidalino dvi grupes po 50 kovotoj, kurioms vadovauti vyrai isirinko
partizanins kovos organizatorius ir kvpjus Juli Mikalon ir Jon
Kudarausk abu i Klepoi kaimo. 1-osios grups veikimo rajonas
Ryliki, Klepoi, Druskinink ir gretimi kaimai; 2-osios Buganiai, Lizdai
ir gretimi kaimai
Trak apskr. Onukio vals. 1944m. ruden susiformavo Jono Matukeviiaus-Vilko vadovaujamas apie 40 partizan brys, kuris ypa aktyviai
reiksi Bakaloriki, ilinli ir Kanik kaim apylinkse 3 .
Lazdij apskr. 1945m. iem organizuotumu ir karika tvarka pasiymjo
Itn. Boleslovo imkonio-arno vadovaujamas apie 60-ies partizan junginys, kuris laiksi daugiausia Leipalingio valsiaus ribose 4 .
Partizan briai dar labiau iaugo 1945m. pavasar, kai atilus orams
partizanams susidar palankesns slygos stovyklauti mikuose. Alytaus
apskr. Simno vals. Kalniks mike 1945m. gegus mn. laiksi apie 100
kovotoj, vadovaujam J.Neifaltos-Lakno; Daug vals. Varios mike
birelio mn. pradioje stovyklavo trys junginiai (apie 120 ginkluot vyr).
Stambiausias j buvusio mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujama kuopa, sudaryta i 3 bri ir turinti apie 70 kovotoj.
Prisimindamas laisvs kov pradi, buvs partizan junginio, veikusio
Balbierikio valsiuje, vadas Juozas Petraka-Patrimpas ra: 'Tai vyko spontanikai be kieno nors nurodym, tiesiog neapykanta okupantui, nenoras
jam paklusti ir atviras teroras stm mones kov. Nors iemos slygomis
ir, galima sakyti niekieno nevadovaujami i aukiau, tie savigynos briai
188

buvo partizaninio pasiprieinimo branduolys, kuris per kelis mnesius sustiprjo ir pavasar jau sudar rimt organizuot pogrindin pasiprieinim
prie pavergjus 5 ."
1945m. pirmoje pusje daugelyje Dzkijos viet partizan briai jungsi
didesnius organizacinius vienetus - kuopas, grupes ir rinktines. Partizan
briai siek umegzti ry su toliau veikianiais partizan daliniais, tikdamiesi
pasiekti auktesn partizan vadovyb. "Jokios Dzkijos krato partizanus
jungianios vadovybs i pradi nebuvo. Visame Dzkijos krate krsi
daug savarankikai veikiani partizan bri. Tiems briams vadovavo
daniausiai mokytojai (tarp j buvo ir atsargos leitenant), taip pat kaime
jaunimo tarpe turj autoritet puskarininkiai ar buv valsi bei apskrii
tarnautojai. /.../ Tiek pati Lietuvos laisvs kova, tiek auktesnioji partizan
vadovyb buvo ne kieno nors primesta: ji pradta organizuoti ne i viraus,
o i apaios - i tyriausios Lietuvos kaimo jaunuomens. Partizan aukiausioji vadovyb susiformavo palengva, i demokratiniu bdu irinkt vad,
kuriais Lietuvos kaimas pasitikjo", - ra partizan vadas A.RamanauskasVanagas 6 .
Dzk grups steigimas. A apygarda.
Kaip didiausias Dainavos krato partizan vienytojas pasiymjo pulkininkas-leitenantas J.Vitkus-Kazimieraitis.
J.Vitkus gim 1901m Maeiki apskr. Skuodo vals. Ketn kaime,
kininko-knygneio eimoje. 1920m. stojo Kauno Karo mokykl. 1921m.
jaunasis karininkas buvo paskirtas veikiani armij bermontinink ir lenk frontuose. 1929-1934m. moksi Belgijoje, Briuselio karo akademijoje,
vliau Kaune dirbo Karo mokyklos lektoriumi Naci okupacijos metais
Vilniuje buvo pogrindyje veikusios Kstuio organizacijos tabo narys. Jis
buvo usibrs tiksl, kad visiems Lietuvos partizanams vadovaut viena
vyriausioji vadovyb. Tai buvo siningas, darbtus, giliai tikintis mogus.
Partizanai j gerb u kuklum ir draugikum. Ligi pat mirties jis liko
itikimas kario priesaikai ginti Tvyn.
1945m pavasar J.Vitkus atvyko mikingiausij Dzkijoje Marcinkoni
valsi (Alytaus apskr.) Apsistojs Kabeli kaime ir susisieks su vietiniais
kovotojais, stojo j gretas, pasirinkdamas Kazimieraiio slapyvard 7 . Susitiks su Druskinink vals. veikusio "aliuk" dalinio vadu Edvardu JuknaiiuJuozaiiu ir Marcinkoni-Rudnios vals. partizan junginio vadu ltn. Lion189

ginu valkumi-emu bei usitikrins j pritarim ir pagalb, 1945m gegus

7d. Kazimieraitis kr Dzk grups tab, kurio svarbiausias udavinys
buvo suvienyti visus Dainavos krato partizanus. tab sudar trys skyriai
operatyvinis, propagandos ir mobilizacijos. Kazimieraitis i karto pareng ir
ileido sakymus partizan bri vadams su organizaciniais, mobilizaciniais
ir operatyviniais nurodymais. Buvo sakyta visiems partizanams priimti priesaik ir vadovautis parengtais partizano drausms nuostatais 8 .
Geleinio Vilko rinktin
Trak apskr. Onukio, Valkinink ir Eiiki vals. partizanus susijungti
vien stambesn organizacin vienet inspiravo Vilniuje sikrs "Lietuvos
partizan sjungos" (toliau - LPS) tabas, sieks sujungti visus Lietuvos
partizanus. 1945m. gegus 25-26 dienomis i LPS tabo Valkinink valsi
atvyko vienas ios organizacijos vad Matas Mastauskas. Jis susitiko su kai
kuriais ia veikusi bri vadais M.Cesniu-Lapkriiu, M.Vikaka-Vasara ir
B.Pokumi-Naru. Bri vadai sutiko inkorporuotis LPS organizacij, pabrdami kad jau seniai norjo umegzti ry su vyriausia partizan vadovybe. Nutarta Onukio, Valkinink ir dalyje Eiiki vals. kurti Geleinio
Vilko rinktin. Partizanai ireik pageidavim, kad vadovauti rinktinei LPS
tabas atsist karinink 9 .

Partizan u u o j a u t a J.Vitkaus-Kazimieraiio eimai jam u v u s

190

Pirmomis birelio mn. dienomis pas Valkinink - Onukio vals. veikusius partizanus organizuoti Geleinio Vilko rinktins ir jai vadovauti atvyko
10

Itn. Leonas Taraseviius-Aras,Lis . Rinktin sudar 4 partizan briai daugiau kaip 100 kovotoj. Birelio mn. pabaigoje, sovietiniam saugumui
Vilniuje sumus LPS tabo narius" ir LPS neberodant joki g y v y b s enkl,
Geleinio Vilko rinktins vadas Aras pradjo iekoti ryi su kitais partizanus
sujungti siekianiais centrais.
Rugpjio pradioje Dzk grups vadaviet atvyks Geleinio Vilko
rinktins vadas ltn. L.Taraseviius-Aras, Lis sutiko su savo rinktine prisijungti prie Kazimieraiio vadovaujamos grups. Buvo pakeista Geleinio
Vilko rinktins struktra ir vadovyb. Laikinai eiti rinktins vado pareigas
buvo paskirtas L.valkus-ernas. Rinktin sudar du batalionai, kurie apm
Varnos-Rudnios ir Valkinink-Eiiki-Onukio vals. teritorijas. L.Taraseviius-Aras paskirtas pastarojo bataliono vadu 1 2 .1945m gruodio 4d. ernui uvus, vadovavim rinktinei perm Aras-Lis, o Varnos-Rudnios batalionas buvo priskirtas Merkio rinktinei13.
arno rinktins f o r m a v i m a s i s
Lazdij apskrityje pirmos organizacins gairs buvo nubrtos 1945m.
balandio mn, Leipalingio vals. Pios girioje susirinkus Unemunje
veikusi bri vadams. Pasitarimui vadovavo vyr. ltn. Vytautas Gontis-Alseika. Buvo aptarti teoriniai metmenys: didiausias kovinis vienetas rinktin,
maiausias - brys su trimis ar keturiais skyriais. Tarpiniai, organizacinio
ryio ir veiksmingos sveikos vienetai - grups, kurias sudar keletas bri.
Rinktins veiklos plotas - Dzkijos Unemun, grups valsius. Rinktinei
pasirinktas arno pavadinimas. arno rinktin tuo metu sudar 6 briai
po 15-25 kovotojus Buvo pradta iekoti ryi su kitais partizan daliniais.
Rinktins vadas Alseika su tabu sikr Pios girioje 14 .
Vasaros pradioje umezgs ryius su arno rinktins tabu, Kazimieraitis paskelb ios rinktins vad Alseik Vakar Dzkijos partizan rinktins vadu (is pavadinimas neprigijo - liko arno rinktin), pavaldiu
Dzk grups tabui 15 .
Liepos mn. pradioje Dzk grups vadaviet atvyko Lazdij vals.
partizan junginio vadas ltn. Jonas Aleikas-Gediminas (vliau veik Rimanto
slapyvardiu). Gediminas sutiko su savo partizanais stoti Dzk grup.
Buvo nutarta Lazdij, Sangrdos, venteerio ir Rudaminos valsiuose veiki191

anius partizanus sujungti Sein rinktin, kuriai turjo vadovauti Gedimi16

nas .
1945m. vasar ir ruden Kazimieraitis djo daug pastang, kad Unemunje
kurti arno ir Sein

rinktini tabai pradt rimt organizacin veikl.

Nebodamas nesiliaujani enkavedist siautjim, jis su savo tabo pareignais kelis kartus inspektavo arno rinktins partizan dalinius,
surengdamas pasitarimus su batalion vadais. Taiau Lazdij apskr. organizaciniai reikalai klostsi sunkiai Spalio mn. i arno rinktins vado
pareig pasitrauk ltn. V.Gontis-Alseika17. Nei vasar, nei ruden Kazimieraiiui niekaip nepavyko susisiekti su Sein rinktins vadu Gediminu, kuris
nerod joki veiklos enkl. Todl 1945m. gruodio 30d. nutarta sujungti
Sein ir arno rinktines vien - arno rinktin. Vadovauti rinktinei
paskirtas ats. ltn. Vladas Stepuleviius-Mindaugas, anksiau vadovavs partizan junginiui Seirij vals. 18 . Tuo metu arno rinktin sudar 4 batalionai
Kapiamiesio, Leipalingio, Veisj ir Seirij. i batalion veikimo teritorija - valsi ribos. Mindaugas neatliko jam ikelt udavini, todl laikinai
eiti arno rinktins vado pareigas buvo pavesta A.Kulikauskui-Daktarui,
Dzk grups tabo pareignui, buvusiam mokytojui Daktarui buvo pavesta atstatyti palijusius ryius tarp dalini, surengti susitikim su Tauro apygardos, veikusios Suvalkijoje, vadais ir parengti viet Dzk grups tabui
arno rinktins ribose 1 9 .
Anksiau planuotas Lazdij apskr. Lazdij, venteerio, Sangrdos ir
Rudaminos vals. prijungimas prie arno rinktins nepavyko. ia veikiantys partizanai jau priklaus Tauro apygardai, Algimanto ir Gedimino rinktinms 2 0 .
Merkio rinktins k r i m a s
1945m. rugpjio ld. prie Nedzings banytkaimio vyko Dzk grups
vado Kazimieraiio ir Merkins-Alovs vals. veikianios partizan kuopos
vado A.Ramanausko-Vanago susitikimas. Bendrame vad ir juos lydjusi
tab pareign pasitarime nutarta prijungti Vanago vadovaujam jungin
prie Dzk grups, sudarant jo veikimo teritorijoje Merkins batalion, kuriam vadovauti paliktas Vanagas 2 1 . Netrukus Vanagas buvo paskirtas vadovauti Merkio rinktinei, kuri, be Merkins bataliono, jo Marcinkoni ir
Druskinink batalionai 22 .
1945m. lapkriio 18d. Kazimieraiio sakymu Dzk grups tabas pa-

192

23

vadintas A apygardos tabu .

Dzk rinktins krimas
1945m. balandio-gegus mn. ir iaurinje Alytaus apskrities dalyje
vyko intensyvus partizan kovini dalini vienijimasis ir stambesni organizacini struktr krimasis. Simno, Miroslavo ir Alytaus vals. susiformavo stipri DLK Kstuio grup, turjusi apie 100 kovotoj. Grup buvo suskirstyta kuopas ir brius, turjo savo veikimo rajonus 2 4 .
Marijampols apskrities Balbierikio ir Gudeli valsiuose bei dalyje Alytaus vals. susiorganizavo Kunigaikio Vaidoto grup i 50 kovotoj. J o s
organizatorius ir vadas-buvs Balbierikio vals. policijos virininkas Kazimieras Degutis-Raginis. Grup buvo padalinta du brius, sukomplektuoti
smulkesni padaliniai, turintys savo veiklos teritorij ir savo vadus. Pagrindin
laikymosi vieta-Balbierikio giria25.
Alytaus apskr. Jiezno,
Butrimoni, Stakliki ir
Birtono vals. veikusieji
partizan daliniai 1945m.
pavasar susijung Punios kunigaikio Margio
grup, kurios vadu isirinko buvus Butrimoni
valsiaus virait Pran
Paulausk-arn 26 . Grups tabas ir pagrindins
jgos bazavosi Butrimoni vals, Punios ile. ia
stovyklavo apie 150 vyr,
ygius jie traukdavo
didelmis grupmis, buvo
ir raiteli brys. Tuo tarpu Daug vals. aktyviai
veik V.Voverio-aibo vadovaujama Geleinio Vilko grup, turinti apie 50

Dainavos ap. tabo pareignai: D.Jys-uolis; -; J-Petraka-Patrimpas

193

27

kovotoj .1945m. pavasar organizacin darb ginkluoto pogrindio daliniuose

pradjo kapitonas Dominykas Jys-uolis. Umezgs ryius su mint
grupi tabais, 1945m. birelio pradioje suauk juos Punios il bendram
pasitarimui J a m e su tab darbuotojais dalyvavo Margio grups vadas
arnas, Vaidoto grups vadas Raginis, Kstuio grups vadas Keleivismogus (ltn. Adomas Baiuka) ir Geleinio Vilko grups vadas aibas. tai
kaip pasitarim apibdino vienas jo dalyvi, Vaidoto grups tabo virininkas Juozas Petraka-Patrimpas: "uolis padar praneim apie tarptautin
padt, isak savo mintis apie partizanin veikl, jos udavinius ir partizaninio judjimo prasm. Paskui kalbjo vadai apie savo grupi veiklos kryptis,
nes kiekvienos grups veikimo aplinkybs buvo skirtingos. uolis pasil
vis grupi vadams susijungti vien dalin, kuris koordinuot bendrus
veiksmus. Vadai sutiko. Taip buvo sudaryta rinktin ir pavadinta "Dzk"
rinktine su savo tabo padaliniais. Tuo paiu laiku rinktins vadas uolis
patvirtino grupi tab sudt bei dalini veiklos teritorijas /.../28."
Dzkijos partizanai puikiai painojo kapiton D.J ir juo pasitikjo.
D.Jys gim 1896m Bir apskr, Vabalninku vals, Medin kaime,
pasiturinio kininko eimoje. 1919-1920m. dalyvavo nepriklausomybs kovose. Vliau baig Lietuvos Karo mokykl. 1935-1940m. Alytuje jis buvo
auli sjungos rinktins komendanto pavaduotojas, o karo metu dirbo
Alytaus socialinio aprpinimo skyriaus vedju. 1944m. pavasar, gen.
Plechaviiui organizuojant Vietin rinktin, buvo paskirtas ios rinktins dalinio
vadu Alytuje. D.Jys asmeniniame gyvenime buvo linksmas, mgo humor, taiau darbe buvo reiklus ir grietas 29 .
Neuilgo rinktins tabas pareng ir daliniams isiuntinjo "Dzkijos partizan veiklos taisykles", kuriose buvo apibrti partizan kovos tikslai, organizacija, partizan teiss ir pareigos 3 0 .
1945m. ruden Kazimieraitis stengsi prijungti savarankikai veikiani
Dzk rinktin, siekdamas sudaryti bendr veiksm program ir vadovyb.
Buvo susitiks su uoliu asmenikai, derjosi per tabo galiotinius, taiau
uolis nesutiko, motyvuodamas tuo, kad stambesnius dalinius lengviau
susekti, be to, uolis norjo likti savarankikas, nuo nieko nepriklausomas 3 1 . Kazimieraitis, kaip auktesnio laipsnio karininkas, 1945m. gruodio
31d. ileido sakym, kuriuo prijung Dzk rinktin prie A apygardos, taiau
gavo uolio atsakym, kad jis laiko iuos sakymus negaliojaniais savo
rinktinje ir tik kelianiais netvark pogrindio organizacijose 3 2 .
194

A apygardos (Dzk grups) tabo ryiai su partizan centralizacijos

siekianiais centrais
1945m. sujungti Dzkijoje veikusius atskirus partizan brius band
LLA organizacija. Dalis partizan bri, veikusi Alytaus apskr. Simno, Miroslavo, Alytaus vals. ir Marijampols apskr. Gudeli vals. susijung LLA
Didiojo Lietuvos Kunigaikio Kstuio grup.
LLA apylinks tabo nariai gyveno legaliai, gaudami nurodymus i LLA
tabo Kaune 33 . Partizanai buvo nepatenkinti, kad jiems vadovauja legaliai
gyvenantys asmenys, kuri aretai galjo slygoti idavystes. Dl ios
prieasties gegus mnes Kstuio grups partizanai nutrauk ryius su
LLA Alytaus apylinks tabu. Vanago kuopos ir aibo grups vadai atsisak
pereiti LLA inion, motyvuodami tuo, kad 1) nebuvo nieko girdj apie toki
organizacij, 2) jos vadai gyveno legaliai, 3) partizanams nepatiko LLA
Alytaus apylinks vado keliami reikalavimai34.
Vliau, 1945m ruden, LLA Alytaus apylinks tabo nariai dl siliejimo
LLA struktras tarsi su jau susikrusi organizacini vienet vadais

Dainavos a p y g a r d o s v a d sskrydis 1947m. balandio mn.

195

Dzk grups vadu J.Vitkum-Kazimieraiiu ir Dzk rinktins vadu D.Jiuuoliu. uolis kategorikai atsisak paklusti LLA vadovybei, tuo tarpu
Kazimieraitis sutiko vykdyti vyriausiojo LLA tabo sakymus.
Kazimieraitis buvo kelis kartus susitiks su LLA vyriausiojo tabo galiotiniais Alytuje ir Kaune. Su io tabo keliamu udaviniu - suvienyti visus
Lietuvos partizanus - Kazimieraitis sutiko. 1945m. lapkriio 10d. Kazimieraitis Alytuje susitiko su Vyriausiojo LLA tabo ryininku A.Jaunikiu-ilu.
Buvo nutarta, kad Kazimieraitis paklus LLA tabo sakymams, organizuos
Algirdo tab ir vadovaus iai apygardai (Po io susitarimo Dzk grup ir
pavadinta A apygarda).
LLA vyr. vadovyb paved plk. J.Vitkui-Kazimieraiiui parengti visos
Lietuvos partizan ir aukiamo amiaus vyr mobilizacinius planus, kurie
turjo bti realizuoti Lietuvos ginkluotj pajg sukilimo atveju, Ly. prasidjus
karui
Ryiai su LLA vyriausija vadovybe nutrko lapkriio mn. pabaigoje,
soviet saugumo organams aretavus Jiezne legaliai gyvenant LLA vyr.
vadovybs ryinink, o netrukus ir LLA tabo narius Kaune 35 .
1945m. lapkriio 28d. Kaune Kazimieraitis susitiko su i Vakar nelegaliai
atvykusiu VLIKo nariu J.Deksniu-Hektoru ir K.Brunium-Prapuoleniu. Susitikimo dalyviai pasidalino informacija apie tarptautin ir vidaus politin padt,
prijo bendr ivad dl Lietuvos ivadavimo kovos organizavimo ir bendros vadovybs schemos. Buvo pasirayta bendra deklaracija 3 6 .
1946m. pradioje Kazimieraitis buvo umezgs ryius su Vilniuje organizuotos Lietuvos tautins tarybos (LTT) pirmininku Jonu Noreika-gen. Vtra.
LTT siek tapti vadovaujaniu politiniu kovojanios Lietuvos centru. Sovietiniam saugumui sumus LTT narius, numatytas Kazimieraiio ir gen.Vtros
susitikimas nevyko 3 7 .
1945m. Dzkijoje veikiantys partizan briai buvo sujungti du savarankikus centrus - Dzk rinktin ir A apygard. Tokia situacija iliko ir
1946m. iem.
1946m. pavasar, nutirpus sniegui, vl suintensyvjo ryiai tarp Piet
Lietuvoje veikusi laisvs kovotoj organizacini vienet. Tuo metu buvo
isprstas ir Dzk rinktins prijungimo prie A apygardos klausimas. 1946m
balandio 9 ir 22 dienomis Seirij vals. vyko pasitarimai tarp"A" apygardos
ir Tauro apygardos vad. iuose pasitarimuose buvo nusprsta i abiej
apygard vadovybi sudaryti auktesnj Piet Lietuvos partizan (PLP)

196

tab. PLP vadu irinktas A apygardos vadas Kazimieraitis. Nutarta prie A

apygardos prijungti atskir Dzk rinktin, o Lazdij apskr. veikianius
partizanus - arno rinktin - prijungti prie Tauro apygardos 3 8 .
Pagaliau 1946m. balandio 23d. Punios ile vyko PLP tabo pareign ir
Dzk rinktins vado uolio susitikimas. uolis sutiko su priimtais nutarimais. Buvo sutarta, kad uolis eis su Dzk rinktine A apygard, ir
perims i Kazimieraiio vadovavim A apygardai, ir toliau likdamas Dzk
rinktins vado pareigose 3 9 . Prie Dzk rinktins buvo prijungta Karininko
Juozapaviiaus grup, veikusi Lazdij apskr. Seirij vals. ir Alytaus apskr.
Merkins vals. kairiajame Nemuno krante" 0 . uoliui permus vadovavim
A apygardai, buvo pakeistas jos pavadinimas. Nuo 1946m. gegus 15d. ji
pradta vadinti Dainavos partizan apygarda 4 '.
Dainavos apygardos susiformavimas ubaig l-j ginkluoto pogrindio
organizacins raidos Dzkijoje etap.

Dainavos a p y g a r d a 1946-1951 m.
Dainavos a p y g a r d o s v a d o v y b
Dainavos apygardos tab, be apygardos vado ir jo adjutanto, sudar:
tabo virininkas, kuris tvark ir priirjo tabo pareign veikl, ryi ir
sekimo (valgybos) skyriaus virininkas, kurio pareiga buvo aprpinti tabo
pareignus maistu ir kitais kio reikmenimis. Vadovaujant D.Jiui-uoliui
42
apygardos tabas atliko ir Dzk rinktins tabo funkcijas . tabe buvo
steigtas spaudos ir propagandos skyrius, kuris rpinosi pogrindio spaudos
leidyba. Dainavos apygardos tabas turjo rotatori, dvi raomsias mainles
ir radijo imtuv inioms i usienio klausyti i priemoni pagalba apygardos tabe buvo leidiami apygardos partizan laikraiai "Aukuras" (1947m)
ir "Laisvs varpas" (1945-1952m.), atsiaukimai bei kita pogrindio spauda 4 3 .
| apygardos tab suplaukdavo partizan dalini surinktos los, kurios ia
bdavo paskirstomos vairiems pogrindio reikalams. Su tabo pareignais
apygardos vadas vadovavo visiems partizan junginiams, leido jiems sakymus bei direktyvas ir priirjo j vykdym. Apygardos vadas nevar
partizan dalini organizacinio savarankikumo - tai atsispindjo partizan
pareign skyrimo tvarkoje: skyri ir bri vadus ratiku sakymu skyr ir
atleido grupi (batalion) vadai Grupi (batalion) vadus skyr ir atleido

197

rinktins vadas. Rinktini vadus ir apygardos tabo pareignus skyr ir

atleido apygardos vadas. Rinktini vadai turjo pateikti dvisavaitines atlikt
veiksm ataskaitas, visus rinktini sakym nuoraus ir svarbiausi rinktins vyki apraymus 4 4 . Suplaukus ataskaitoms i rinktini, apygardos
tabas ileisdavo svarbesni Dainavos apygardos ini santrauk. Ypatingais atvejais, apygardoje kilus svarbi ir opi klausim, apygardos vadas
kviesdavo stambesni organizacini vienet partizan pareign (rinktini,
grupi, bri) vad sskryd, kuriame aptardavo iuos klausimus ir kolegialiai priimdavo sprendimus. uvus apygardos vadui, partizan pareign susirinkim organizuodavo apygardos vado pavaduotojas, kuriuo bdavo vienas rinktini vad.
1946m gegus mnes susikrusios Dainavos partizan apygardos dalini
struktra buvo tokia (r. 1 pried ir emlap): apygarda buvo padalinta tris
rinktines - Dzk, Merkio ir Geleinio Vilko.
Dzk rinktin apm Alytaus apskrit ir dal Marijampols bei Prien
apskrities. Rinktinei vadovavo kpt. D.Jys-uolis. Rinktin sudar penkios
grups:
a) Vaidoto grup, turinti apie 30 kovotoj. Veiklos rajonas-Balbierikio
vals. ir dalis Gudeli vals,
b) Margio grup, turinti apie 40 kovotoj, veiklos rajonas-Butrimoni,
Jiezno, Stakliki ir Birtono vals. ir dalis Alytaus valsiaus.
c) Kstuio grup, turinti apie 30 kovotoj, veiklos rajonas - Miroslavo,
Simno ir Alytaus (dalis) vals,
d) Kar.Juozapaviiaus grup, turinti apie 60 kovotoj. Veiklos rajonas Seirij ir Merkins (dalis) vals,
e) Geleinio Vilko grup, turinti apie 30 kovotoj, veiklos rajonas
Daug ir Alovs (dalis) valsiai 45 .
Nra inoma, kiek rinktinei priklaus legaliai gyvenani partizan.
Merkio rinktin apm Varnos (1946m. gegus mn. pietrytinje Alytaus apskr. dalyje kurta Varnos apskr.) ir dal Alytaus apskr. Rinktinei
vadovavo ats.ltn. A.Ramanauskas-Vanagas. Rinktin sudar trys batalionai:
1-asis batalionas, turintis apie 35 kovotojus. Veiklos rajonas Merkins ir
Alovs (dalis) vals,
2-asis batalionas, turintis apie 50 kovotoj. Veiklos rajonas Marcinkoni
ir Druskinink vals,
3-asis batalionas, turintis apie 40 kovotoj. Veiklos rajonas - Varnos ir
198

46

Rudnios vals. .
I viso Merkio rinktin sudar apie 130 veikiani partizan. Be to, kiekvieno bataliono teritorijoje buvo suorganizuotos legaliai gyvenani partiza47

n grups, kuriose i viso buvo apie 100 asmen .

Geleinio Vilko rinktin apm Trak apskrities dal, jai vadovavo V.KukAitvaras, ilas 4 8 .1946m vasar rinktinje liko vienas - Valkinink batalionas,
kuriam priklaus 20 kovotoj. Veiklos rajonas - Onukio, Valkinink ir
Eiiki valsiai 49 .
Karinis p a s i r e n g i m a s
1946m. vasaros pradioje Dainavos partizan apygardoje buvo daugiau
kaip trys imtai aktyviai veikiani partizan. Per 1946 metus daugelyje
grupi partizan skaiius, neirint dan kovotoj uvim, iaugo. Partizan gret augim slygojo okupant represijos - legalizavusij partizan
aretai, trmimai ir t.t. Apygardoje buvo du karininkai, vadovaujantys rinktinms - k p t uolis ir ats.ltn. Vanagas. Batalionams ir grupms vadovavo
puskarininkiai ir virilos. Apygardai nuo pat pradi stigo vad su kariniu
isilavinimu. Tarnavusi kariuomenje buvo apie 15 proc. vis partizan 5 0 .

Sunaikinta M a r g i o grups v a d a v i e t 1947m. rugsjo mn.

199

Todl nuo 1946m. vasaros apygardoje pagal Lietuvos kariuomens statut

pradtas partizan karinis mokymas, taip pat surengti kursai puskarininkio
51

laipsniui gauti .
Ginkluot
Partizanai buvo ginkluoti auli lengvaisiais ginklais: autuvais, automatiniais ginklais ir kulkosvaidiais (bent po vien kulkosvaid partizan skyriui). Beveik visi partizanai turjo trumpj ginkl pistolet, revolver, be to,
neiojo bent po vien granat. Ginklai buvo daugiausia vokiko ir rusiko
tipo, gyti per Lietuv traukiantis frontui Vakarus (1944m.) arba paimti i
prieo karini operacij metu. Dainavos partizan apygardos tabo duomenimis, 1946m. ruden vykdant maesnio masto karinius veiksmus, audmen atsarg bt utek vienai dienai 52 . Sunkiau buvo su stiprios galios
sprogmenimis uminavimui ar kitoms diversijoms. J u o s partizanai buvo
priversti gamintis patys i aviacini bomb.
Laikui bgant, prieui pavyko surasti daugel partizan ginkl slptuvi.
Kovos lauke kritusi kovotoj ginklai taip pat daniausiai patekdavo prie
rankas, o naujus partizanus irgi reikjo apginkluoti Majant kovini operacij skaiiui, majo ir galimyb sigyti trofjini ginkl. audmenys daugiausia buvo dar karo met, pasen, todl kovinse situacijose buvo nepatikimi Paskutiniaisiais kov metais apsirpinimas aunamais ginklais ir ypa
oviniais partizanams pasidar didel problema.
Rikiuot
emiausias partizan kovinis vienetas buvo skyrius, turintis iki 10-ies
kovotoj, kuriems vadovavo skyrininkas (skyrius dar dalinosi dvi grandis).
Du trys skyriai sudarydavo br. Batalion (grup) sudarydavo du ar trys
briai, priklausomai nuo apimamos teritorijos ir kovotoj skaiiaus. Bataliono (grups) vado pareigas eidavo vienas bri vad. Jis atsiskaitydavo
rinktins vadui u batalione vykdytus veiksmus, partizan kovin parengim,
ryius ir t.t. 5 3 .
Dainavos a p y g a r d o s partizanai d v j o Lietuvos kariuomens uniform. tabo pareignai ir kovini vienet vadai pagal vadovybs patvirtintus
nuostatus neiojo skiriamuosius enklus, nurodanius laipsn ir uimamas
pareigas. Taip pat buvo neiojami pasiymjimo enklai, suteikti u narsum arba uolum - skirting spalv juostels 5 4 . Apdovanojimai bdavo

200

teikiami ikilmingai, prie partizan rikiuot, bataliono (grups) sskrydio

metu.
Iki 1949m. Dainavos partizan apygardos kovotojai organizaciniuose
vienetuose tvarksi ir savo veikl grind apygardos ir Piet Lietuvos srities
vad patvirtintais dokumentais nuostatais bei instrukcijomis, aprpianiomis visas partizan gyvenimo sritis. Apygardai sijungus LLKS, imta vadovautis LLKS vadovybs patvirtintais statutais.
Pasikeitimai rinktinse
uoliui vadovaujant vykdyta nemaai struktrini pasikeitim. uvus
daugeliui partizan, 1946 08 23 iformuota Geleinio Vilko rinktin. Lik gyvi
partizanai, su visa veikimo erdve buvo traukti Merkio (vliau Kazimieraiio)
ir Dzk rinktines. Dzk rinktins Juozapaviiaus partizan grups vadui
Antanui Gruauskui-Siaubui nepatiko apygardos vado Jio drausms reikalavimai. Jo vadovaujami vyrai, nors buvo labai narss ir puldavo okupantus,
kur tik manoma, neveng alkoholio. U drausms paeidimus D.Jys
atleido g u p s vad i pareig, taiau is, remiamas grups partizan, atsisak vykdyti apygardos vado sakym ir beveik metus veik savarankikai
1947m. pavasar, dl nesutarim su apygardos vadu, savarankikai veik ir
DLK Kstuio grups tabas. Tik A.Ramanauskui tapus apygardos vadu,
ios grups vl buvo jungtos apygard.
Dzk rinktin patyr dideli neteki: 1947m. rugpjio mn. uvo jos
vadas D.Jys-uolis. Netrukus uvo ir j pavadavs K.imelionis-Gandras.
1947m gruodio m n Dzk rinktins vadu buvo paskirtas Sergijus StanikisLitas 55 .
Jis gim 1899m. Marijampols apskr., Padovinio vals., Geleini kaime.
1920m stojo Kauno Karo mokykl. 1923m. dalyvavo Klaipdos krato
sukilime. Vliau tarnavo husar pulkuose, dirbo kavalerijos lektoriumi Karo
mokykloje. 1945m. k p t S.Stanikis vadovavo Paliose (Marijampols apskr.)
veikusiam partizan briui Prieui iblakius br, 1946m. pavasar jis atkeliavo Dzkij. ia, Piet Lietuvos partizan srities tabe, 1946m. jo tabo
virininko pareigas. tabui iirus, kur laik joki vadovaujani pareig
neturjo. 1947m. rugsjo mn. Dainavos apygardos vad sskrydyje buvo
irinktas apygardos tabo virininku 56 . emo gio, kresnas, suotas ir visada
vilkintis civiliniais drabuiais, Litas buvo labiau panaus pagyvenus kinink,
negu partizan vad.
201

Litui teko atstatyti rinktinje palijusi padt tuo metu dl uvim be

vadovybs buvo lik Vaidoto ir Margio grups. 1949m. gegus mn. vykusiame Dainavos apygardos vad sskrydyje kpt. Lit irinkus vyriausij
vadovyb, Dzk rinktins vadu buvo paskirtas Vincas Ambrozeviius-Balandis 57 . Balandis vadovavo rinktinei lygiai dvejus metus. Po jo ties Punios
ile 1951m. gegus 23d. naujuoju rinktins vadu tapo Jonas KuinskasSpyruoklis,Tautmylis. Spyruoklis rinktinei vadovavo tik kelet mnesi. Jis
uvo 1951m. spalio 18d. Simno raj., Barkniki mike, vykdamas prisistatyti
Dainavos apygardos vadui Po Spyruoklio uvimo rinktinei stojo vadovauti
iformuotos Vaidoto grups vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys. Jis
gim 1921m Marijampols apskr. Prien vals. ik kaime. Partizanavo
nuo 1944m, prie paskyrim buvo Vaidoto grups brio vadas. Paskutinysis
Dzk rinktins vadas V.Daunoras-Ungurys uvo kautynse 1954m rugpjio 18d. Prien raj, Naudin kaime 5 8 .
Merkio rinktin susidar i 3 batalion. Ypa kovingas buvo 1-asis
(Merkins) batalionas, vadovaujamas rinktins vado A.Ramanausko-Vanago. 1947m. rugsjo mn, pagerbiant uvusio Dzkijos partizan vado plk.
J.Vitkaus-Kazimieraiio atminim, Merkio rinktinei suteiktas Partizano Kazimieraiio vardas. Batalionai pavadinti grupmis.
1948m. rugsjo mn. vadovavim Kazimieraiio rinktinei Vanagas perdav Vaclovui Voveriui-aibui. Taiau 1949m kovo 7d. provokatoriai Kostas
Kubilinskas ir Adolfas Skinkys idav aibo bunker: "Keturiasdeimia sunkveimi atvaiav MVD-istai apsupo 4-5 iedais vadaviet, kurioje tuo metu
buvo aibas. Isprogdins vadaviet ir bdamas beviltikoje apsuptyje, aibas
kovsi paskutin kart.. Keliasdeimt umut MVD-ist, slapta sumest
sunkveimius, liudijo, jog aibas ir su juo buvusieji draugai pardav savo
g y v y b e s paia brangiausia kaina 5 9 .
uvus aibui, Kazimieraiio rinktins vado pareigas jo Dainavos apygardos vadas L.Baliukeviius-Dzkas, o nuo 1949m. spalio mn.laikinai - Bernardas Navickas-Girinis. Lapkriio mn. rinktins vadu buvo paskirtas Julius
Karpis-Vieversys. J a m atvykus perimti nauj pareig, slptuv buvo upulta
rus kareivi ir abu partizanai uvo. Po to ias pareigas vl jo Dzkas. Nuo
1950m. spalio 26d. rinktins vadu buvo paskirtas Juozas DrazdauskasPutinas, buvs arno rinktins vado adjutantu 6 0 .1947m. birelio mn. 26d.
Dainavos apygardai buvo prijungta arno rinktin, anksiau priklausiusi
Tauro apygardai. Met pabaigoje, kuopas performavus grupes, joje veik
202

3 grups. Prijungus arno rinktin prie Dainavos apygardos, vado pareigas

laikinai jo Jonas Mikelionis-Vargdienis, o nuo 1947m. rugsjo pabaigos
vadu tapo Benediktas Labnas-Karinas. 1949m. kovo mn.7d, pavaduodamas ivykus Vanag ir eidamas apygardos vado pareigas, B.Labnas
uvo. 1949 05-1950 07 rinktinei vadovavo Juozas Geguis-Diemedis. Taps
apygardos vadu, Diemedis savo viet paskyr Juoz Jurelion-Sakal.
Deja, 1951 02 06 agentas idav Bistrigiks mike sikrus arno rinktins tab. ukuodami mik, kareiviai pastebjo i ems kylanius garus
ir apledjusi eglut - tai buvo bunkerio dangtis. Kautynse uvo 7 arno
rinktins tabo pareignai. Kovo mn. rinktins vadu buvo paskirtas Bronius
alaeviius-ilvitis61.
Vadovaujant kpt. Jiui-uoliui, Dainavos apygardos vadaviet buvo
sikrusi Dzk rinktins Margio grups erdvje esaniame Punios ile, gerai
rengtoje, palyginti erdvioje slptuvje. A.Ramanauskas-Vanagas taip apra
uolio slptuv vadaviet: "/.../ Pasiekme kakok gil griov, kurio
dugnu, vos pdas gals apsemti, pamau tekjo varus altini vanduo. I
atokiau mums parod krant, kur apaioje buvo rengta slptuv. Maskavimas buvo labai geras ir akimi nebuvo galima nustatyti, kurioje vietoje
slptuv ir jos durels. Pagaliau Klevas sustojo, praskleid mauts eglaits
akas, pavert saman kuoktel ir, pams u grandins, atidar 45 laipsni
kampu taisytas dureles /../. Palipjs keturpsia, /.../ patekau paion slptuvn. Ten jau buvo galima stovti kiek palenkta galva 62 ." Slptuvs vid
apra buvs partizanas J.Petraka-Patrimpas. Bunkeris buvo "/.../ padalintas dvi patalpas /_/. Pirmoje patalpoje pastatyta plyta - virykl, ia ir radijo
aparatra, apirografas, rotatorius, dvi raomosios mainls, taip pat ir
maisto produkt atsargos, ginklai /.../. Antroje patalpoje gultai atuoniems
monms. Lauke ant bunkerio viraus pritvirtintas dmtraukis, padarytas i
vjo nulautos puies stuobrio, /_/ prie jo pritvirtinta radijo antena 6 3 ."
uolis dl senyvo amiaus beveik nepalikdavo savo vadaviets rajono
ir neusim tolimesni apygardos organizacini vienet vizitavimu. Vadovavo ratu parengtais sakymais rinktini ir grupi vadams. Apygardos vad
sskryd buvo suauks 1947m. balandio 22-24d. Posdiuose dalyvavo
visi Dainavos partizan apygardos grupi ir kai kuri bri vadai, neskaitant
tuo metu nuo apygardos atsiskyrusi Kar. Juozapaviiaus ir Kstuio grupi
atstov. iame vad sskrydyje buvo aptarti ops partizanins organizacijos klausimai - bandoma isprsti apygardos vado konfliktus su i apygar203

Kazimieraiio m. D L K V v t a u t o g r u p s partizan sskrydis 1948m. balandio mn.

23-25d. K o v o t o j u s sveikina a p y g a r d o s vadas V a n a g a s

dos pasitraukusi grupi vadais, nutarta suaktyvinti veiksmus prie okupacin valdi, aptarti kiti aktuals klausimai ryiai, disciplina ir t.t.64.
Dainavos apygardos vadaviet sovietiniam saugumui pavyko sunaikinti
1947m. rugpjio 11d. Saugumieiai dien prie tai gavo agento praneim
su apytikriai nurodyta uolio slptuvs vieta. Jau i vakaro madaug tkstantis prieo kareivi ublokavo Punios il (Alytaus apskr. Butrimoni vals.).
Operacijai vadovavo pats LTSR MGB ministro pavaduotojas plk. Martaviius.
I ankstyvo ryto prasidjo mko "ukavimas". MGB praneime Maskvai
raoma; "Atidiai vykdant paiekas, bunkeris buvo rastas ir ublokuotas /_/
. Prasidjus miui, banditams ne kart buvo silyta pasiduoti gyviems, bet
jie nepasidav ir pusantros valandos rod ginkluot pasiprieinim, tuo
paiu metu degindami ir naikindami pas juos esanius dokumentus 6 5 ."
Tuo metu vadavietje buvs Vaidoto grups vadas J.Petraka-Patrimpas, Lapaitis taip prisimena t dramatik dien: "siklausiau kak narant,
lyg kas em kast /_/. Ulipau kopiomis vir tiek, kad galva bt prie
pat angos. Atsarginis ijimas i viraus buvo umaskuotas. Klausau ir pats
netikiu - ant bunkerio viraus rusikai kalba. /_/ Visi oko i gult. Veiduose
204

vienas klausimas: kas bus toliau /.../ Po pirmojo nervinio oko pakilo uolis
ir band mus nuraminti, jog nereikia visikai pulti panik, o pirmiausia
suinoti, kokios pajgos mus apsupo. /.../ Reikia bandyti vertis per abi
angas vienu metu ir sitikinti, kokia padtis. /.../ Kai Krmas pradar apatin
ijim, prapliupo kulkosvaidiai, bet Krmo nekliud /.../. Nepavykus prasiverti, suvokme, kad bunkeris aptiktas neatsitiktinai, nes kulkosvaidiai
nukreipti apatin ijim. Krmas, neatlaiks nervins tampos, isims
pistolet, sidjo bum ir nusiov. Toks poelgis likusius labai paveik,
pradjome atsisveikinti, galvodami apie pana likim. Po to a pakilau
kopiomis prie atsargins angos ir pradjau galva ir peiu atsargiai i lto
kelti virutin dangt. Kai pakliau 10cm., ang buvo paleista automato
serija, kuri "pakuteno" sdyns raumenis ir a kritau nuo kopi /.../. sitikin, kad bunkeris apsuptas nema pajg ir varytis beprasmika, skubiai pasitar, nutarme pirmiausia naikinti dokumentus ir stengtis isilaikyti iki
nakties, o tamsoje mginti prasiverti/.../ Virutin ang /.../ ekistai puolamosiomis m sprogdinti Mes naikinome inventori. /.../ Ruoiams miriai
ir nenorime nieko naudingo ekistams palikti /.../ Vliau vieni pradjome
deginti dokumentus, kiti per virutin ang retkariais imesti granat ar
paleisti kelet vi, kad sutrukdyti ekistams atkasti bunker. Jie, numet
granat ant angos, po maos pertraukls aukdavo "Zdavaites, inae ubjom"
("Pasiduokit, kitaip umuim"). /.../ Vliau granatos suritos bintu po dvi tris
jau krisdavo bunkerio vid. /.../ Pastebjau, kad uolis pasvirs, o kairje
krtins pusje didiul aizda, i kurios srove veriasi kraujas. /.../ Ms
granat atsargos baigsi, ginklai pradjo neveikti, nes sprogim metu bunkeris drebdavo, smlis byrjo ant ginkl./.../ Dauguma ten esani partizan buvo apsvaiginti (kontzyti). /.../ Tuo pasinaudodami, ekistai ir "susm"
dar likusius gyvus" 6 6 .
uoliui uvus, vadovavim apygardai laikinai perm jo pavaduotojas, Merkio rinktins vadas A.Ramanauskas-Vanagas.
Jis gim 1918m. JAV. 1921m. tvai gro Lietuv, Lazdij vals., ir ten
kininkavo. A.Ramanauskas baig Klaipdos pedagogin institut, vliau
baig Kauno Karo mokykl, paskutinij karinink laid. Naci okupacijos
metais dst Alytaus mokytoj seminarijoje. 1945m. balandio mn. pabaigoje pasitrauk i legalaus gyvenimo ir pradjo partizanauti. A.Ramanauskas-Vanagas turjo didel autoritet tarp partizan, buvo j gerbiamas ir mylimas u paprastum ir nuoirdum, atsidavim laisvs kovai
205

Pradjs savo partizanik keli Nemunaiio apylinks brio vadu, A.Ramanauskas-Vanagas nujo ilg keli, partizaniniame sjdyje eidamas paias
atsakingiausias pareigas. 1945m. vasar tapo Dzk grups Merkins bataliono vadu, o ruden ir Merkio rinktins vadu. 1947m. ruden perms vadovavim Dainavos apygardai, nuo 1948m. jo ir Piet Lietuvos partizan vado
pareigas. 1949m. vasario 10-20d. dalyvavo LLKS steigiamajame suvaiavime. 1949m. pabaigoje jis buvo paskirtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio
Gynybos pajg vadu. Suimtas 1956m. spalio mnes Kaune, MGB nipui
idavus. Buvo iauriai kankintas, 1957m. nuteistas ir t pai met lapkriio
29 dien suaudytas.
Pirmiausia Vanagas m atstatinti pairusias apygardos organizacini
struktr grandis. 1947m. rugsjo 24-25d. Gardino grups erdvje suauk
Dainavos apygardos vad sskryd. Marcinkoni vals. mikuose vykusiuose posdiuose dalyvavo 20 apygardos organizacini vienet vad, tarp j ir
savarankikai veikusi Kar. Juozapaviiaus bei Kun. Kstuio grupi vadai
Buvo nusprsta abi grupes jungti apygardos sudt, suvienodinti padalini
pavadinimus batalionus pavadinti grupmis, vyko slapti apygardos vado
rinkimai, kuri metu partizanai Dainavos apygardos vadu irinko A.Ramanausk-Vanag 6 7 . Taigi kovojanti Dzkija vl turjo vien vadovyb.
Dainavos apygardos tab sudar: tabo virininkas (iki 1947m gruodio
mn. S.Stanikis-Litas), ryi skyriaus virininkas Jurgis Krikinas-Rimvydas ir spaudos bei propagandos skyriaus virininkas Lionginas Baliukeviius-Dzkas 68 . Buvo atnaujintas apygardos laikraio "Laisvs varpas" leidimas, bandoma umegzti ryius su Tauro apygardos vadovybe. Vanagas
pradjo vizituoti visus apygardos kovinius vienetus, stengdamasis susitikti ir
atvirai pasikalbti su visais kovotojais, suinoti ir vertinti eilini kovotoj ir
j vad veiksmus ir po to priimti sprendimus. Vanagas ra: "Po toki
susitikim lengviau buvo pareikti pagyrim, pakelti pareigose, atleisti i
uimam pareig ar net skirti aukiausi bausm 6 9 ." Tarnybini susitikim
metu apygardos vadai iaikindavo kovotojams vadovybs duodamus sakymus ir instrukcijas, buvo daromi praneimai apie politin padt, atsakinjama partizan klausimus. Aptarus tarnybinius reikalus, vakare prie lauo
skambdavo partizanikos dainos ir vykdavo vaidinimai Daliniai buvo vizituojami du kartus per metus pavasar ir ruden (ilgesns naktys kelionei).
ios rizikingos kelions utrukdavo apie mnes. Esant reikalui, kai kurie
daliniai bdavo aplankomi daniau. iemos slygomis su organizacini vie206

70

net vadais bdavo susitinkama tik ypatingais atvejais .

Dainavos apygardos tabas, vengdamas isiifravimo ir uolio tabo
likimo, danai keit slptuves. 1947m ruden vadaviet buvo il miko
pakratyje, 5 km nuo Merkins prie Purpli kaimo, 1947-1948m iem slptuvje, rengtoje Merkins vals., Dokukos kaimo gyventojo kieme.
1948m. pavasar ir vasar tabas buvo sikrs atsarginiuose bunkeriuose
prie Ilginink kaimo ir Mekui kaim Merkins vals. 1948m. ruden Vanagas Dainavos partizan apygardos vadaviet perkl Daug vals. Kalesnyk mik, Geleinio Vilko grups veikimo erdvn 71 .
1948m. ruden Vanagas ivyko Vakar Lietuvoje rengiam partizan
vad pasitarim. Vadovauti Dainavos apygardai jis paved arno rinktins
vadui B.Labnui-Karinui72. Pastarasis atvyko Kalesnyk mike sikrus
apygardos tab jau iemos pradioje. Taiau Karinui nebuvo lemta sulaukti Vanago sugrim
sovietiniam s a u g u m u i
1948m. ruden Dainavos
apygardos tab infiltravus du savo agentus Kost Kubilinsk ir Adolf
Skink, 1949 03 07 vadavietje Karinas uvo.
Vanagas i emaitijos
gro 1949m. balandio
mn. pradioje. 1949m.
gegus 19 dien suauk
visuotin Dainavos apygardos vad pasitarim.
is sskrydis nebuvo gausus - tam turjo takos
partizan vad tys. Dalyvavo 11 apygardos rinktini ir grupi vad.
Dainavos apygardos
vadas Vanagas posdio
dalyvius informavo apie
Lietuvos partizan srii

Dainavos a p y g a r d o s v a d a s A . R a m a n a u s k a s - V a n a g a s
ir J.Perminas-Jrininkas

207

Dainavos a p y g a r d o s v a d a s V a n a g a s v i z i t u o j a arno rinktins k o v o t o j u s . 1948m.

ruduo

susijungim ir Vyr. vadovybs krim, supaindino su LLKS Tarybos nutarimais, kuriems buvo pritarta ir nutarta dti pastangas j gyvendinimui
Kadangi Vanagas Vyr. vadovybs buvo patvirtintas Piet Lietuvos srities
vadu ir turjo suformuoti PLP Sr. tab, buvo nutarta irinkti nauj Dainavos
73
apygardos vad. Juo tapo Lionginas Baliukeviius-Dzkas .
Jis gim 1925m. Alytuje. Vokiei okupacijos metais moksi Kauno
universitete, medicinos fakultete. Baigs pirmj kurs, 1944m. pavasar
stojo lietuvi Vietin rinktin. Taiau su ginklu pasitikti artjani bolevik neteko. Naciams iformavus rinktin, buvo ivetas ekoslovakij
vokiei aerodrom apsaugai Pateko Raudonosios armijos nelaisvn, perjo kelis belaisvi lagerius Ryt Europoje ir Ukrainos anglies achtas, 1946m.
ruden parsigavo Lietuv ir i karto stojo partizan gretas. Darbavosi
Geleinio Vilko grups tabe, o nuo 1947 m. rudens Dainavos apygardos
tabe um apygardos vado adjutanto bei spaudos ir informacijos skyriaus virininko pareigas. Tai buvo tikras idealistas, beslygikai atsidavs
vienam tikslui Lietuvos nepriklausomybs atgavimui Savo dienoratyje
Dzkas ra: "Ms jga gldi ms sielose, ms irdyse, bet ne gink-

208

74

luose ."
Dzkas perm vadovavim apygardai ypa kritiku momentu. 1948m.
lapkriio mn. viduryje Dainavos apygardoje dar veik 346 kovotojai 1949m.
balandio mn pabaigoje apygardoje teliko 218 kovotoj 7 5 . Ypa skaudios
neskms apygard itiko per pirmus eis 1949m. mnesius apygardoje
uvo 121 partizanas 76 .1949m. gruodio 15d. apygarda patyr dar vien skaudi
netekt - Lenkijoje, Suvalkuose, mikelyje prie linakiemio slptuvje uvo
Dainavos apygardos tabo ryi valgytos skyriaus virininkas Jurgis Krikinas-Rimvydas.
Jis gim 1919m. Rusijoje, ininieriaus-pulkininko eimoje. 1939m. baig
Kauno Karo mokykl (atsargos leitenantas), partizan gretose nuo 1946m,
vadovavo Vaidoto grupei 1947m. pavasar su Tauro apygardos atstovu
J.Luka-Skrajnu atliko skming kelion Lenkij umegzti ryi su Lietuvos ilaisvinimo organizacijomis Vakaruose. 1948m. pabaigoje Dainavos
apygardos vado nurodymu prasiver per Lenkijos sien (myje uvo 6 j
lydj partizanai), siekdamas perduoti informacij Vakaruose esaniam
J.Lukai 77 .

Dainavos a p y g a r d o s vad pasitarimas 1948m. rugsjo mn.

209

Dzkas energingai
msi atstatyti apygardos
organizacini struktr
veikl. 1950m. pradioje,
raydamas LLKS Vyr. vadovybei apie padt Dainavos apygardoje, Dzkas
konstatavo, kad "gauss
partizan uvimai ir prieo
spaudimas /_./ prityrusi
partizan vad stoka daro
padt neabejotinai sunkia. Taiau noro, pasiryimo ir valios nugalti klitis netrksta 78 ."
Nepaisant to, kad apygardoje buvo stipriai juntamas intelektualini pajg trkumas, apygardos
tabas ir toliau sugebjo

Dainavos a p y g a r d o s tabo pareignai: L.BaliukeviiusDzkas, Jurgis Krikinas-Rimvydas, A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas, J.Karpis-Vieversys. 1949m.

leisti vairi pogrindio spaud. ia Dzkui talkino jo tabo visuomenins

dalies virininkas Mikas Babrauskas-Vaivilkas (uvo 1950 05 01).
Dl klastingos MGB provokacijos L.Baliukeviius-Dzkas uvo (nusiov)
1950m. birelio 24-osios nakt aliamikyje (Lazdij apskr.), beviltikoje prieo
apsuptyje 7 9 .
Po Dzko uvimo Piet Lietuvos srities vado S.Stanikio-Lito-Vilties
sakymu vadovavim apygardai perm arno rinktins vadas ir apygardos vado pavaduotojas Juozas Geguis-Diemedis80.
Jis gim 1923m. Lazdij apskr. Seirij vals. Demeniki km. Partizan
eilse nuo 1945m. vasaros. Ilg laik jo Juozapaviiaus grups tabo virininko, nuo 1947m. rugsjo arno rinkL tabo virininko pareigas, nuo
1949m. gegus 19d. tapo arno rinktins vadu. Jo iniciatyva buvo leidiama rinktins laikratlis "Laisvs rytas". A.Ramanauskas-Vanagas j paymjo
kaip ypatingai uol ir pareiging vad 8 1 .
Diemediui pradjus vadovauti apygardai, jo inioje buvo apie 175 kovotojai 82 . Apygardos vadaviet persikl Unemun - arno rinktin. 1950m.
210

antroje pusje apygardos tabas dar kontroliavo padt visoje apygardoje,

taiau kasdien susiriti su emesniais koviniais vienetais darsi vis sunkiau.
1950m. kai kuriuos ryi kanalus m kontroliuoti sovietinis saugumas.
ekistai vis daniau pradjo naudoti specgrupes MGB smogikus, perrengtus partizan drabuiais. ias grupes stengdavosi traukti ir suimtus partizanus, o per juos susirius su partizanais iuos sunaikinti ios kombinacijos pirmiausia buvo nukreiptos prie Dainavos apygardos vadovyb.
1951m. ryiai su kai kuriais partizan daliniais ir netgi su rinktini vadais
vis ilgesniam laikui nutrkdavo. 1951m. kovo pabaigoje Diemedis laike
Nemuno srities vadui Litui-Viliai skundsi, kad Bistrigiks mike uvus
arno rinktins vadui Sakalui su septyniais vyrais, turjo skubiai pasitraukti
i savo slptuvs ir neturi pastovios vietos darbui Neuilgo nutrko ryiai ir
su Juozapaviiaus ir Vytenio tvnijomis, o su Kazimieraiio rinktine ryio
nebuvo nuo 1950m. lapkriio mn. Vis tik Diemedis tikjosi, kad, nutirpus
sniegui, reikalai pasitaisys (apie tai laikas pateko MGB rankas) 83 . 1951m
Diemedis su savo draugais tapo MGB kombinacijos auka. 1948m. pabaigoje
Juozapaviiaus tvnijos brio vadas Bronius Saveikis-Klajnas ilydjo
apygardos tabo valgybos skyriaus virinink Rimvyd Lenkij. Ten Kla-

Dainavos a p y g a r d o s D z k rinktins M a r g i o t v n i j o s partizan pratybos. 1950m.

211

jnas m y j e buvo sunkiai sueistas ir paimtas nelaisv. A p g y d Klajn,

ekistai sugebjo priversti j dalyvauti provokacijose prie buvusius bendraygius. 1951m. rugsjo mn. MGB inscenizavo Klajno perjim per sien
i Lenkijos Lietuv su 4 "lenk partizan" grupe. Nors ir bdamas labai
atsargus, Diemedis patikjo Klajnu (is buvo jo bendraygis nuo 1945m.), ir
1951 m. rugsjo 27d. Seirij vals. Bistrigiki mike atjo susitikim su juo.
Diemed lydjo 6 partizan vadai Nutaik moment, kai 4 partizanai nusileido
bunker, o 3 liko viruje, apsimetinj "lenk partizanais" smogikai suaud
viruje likusius partizanus. Esantys bunkeryje jau nebegaljo veiksmingiau
pasiprieinti. Smogikams metus bunker spec. granat su paralyuojaniomis dujomis, trys ten esantys partizanai spjo nusiauti (tarp j ir Diemedis), o Juozapaviiaus tvnijos vadas Juozas Karpaviius-Medelis sueistas
pateko nelaisv.
Nors i MGB operacija buvo labai slapta, vis dlto 1951m. spalio mn.
pabaigoje Nemuno srities vad Vilt pasiek inia apie Diemedio uvim.
Laikinai eiti Dainavos apygardos partizan vado pareigas srities vadas paved
Dzk rinktins vadui Vincui Daunorui-Unguriui84.
arno rinktin
1951m. rugsjo mn. 27d. uvus arno rinktins vadui ilviiui, sovietinis s a u g u m a s skmingai per specgrupes toliau naikino dar ilikusius organizacinius vienetus ir j vadus, stengdamasis j viet infiltruoti savo agentus. Suimtas Juozapaviiaus tvnijos vadas J.Karpaviius-Medelis ekist
ligoninje buvo apgydytas ir uverbuotas smogik grup. Buvo paskleista
legenda, kad jam sueistam pavyko pabgti i Bistrigiks miko. Jo pagalba 1951m. gruodio 26d. kariuomen likvidavo arno rinktins tabo vadaviet. iose kautynse uvo paskutinysis rinktins vadas Alfonsas Petrukeviius-Rimvydas. Po tabo sunaikinimo Medelis (pagal MGB plan)
pasiskelb arno rinktins vadu. i kombinacija pavyko, ir 1951m. gruodio
mn. arno rinktin kaip partizan organizacinis vienetas nustojo gyvuoti
Toliau buvo laipsnikai naikinami paskutiniai partizan briai 85 .
Kazimieraiio rinktin
1952m. vasario 3d. dl agento idavysts Druskinink raj. mike prie
Randamoni kaimo MGB aptiko Kazimieraiio rinktins tabo slptuv.
Kautynse uvo rinktins vado pavaduotojas Bronius Damuleviius-Kelmas

212

ir brio vadas J o n a s Sinkeviius-Jotvingis. Kazimieraiio rinktins vadas

J.Drazdauskas-Putinas buvo suimtas. Igavus i jo parodymus, vasario 7d.
tame paiame mike aptiktas antras bunkeris, kuriame besiprieindami uvo
Gardino tvnijos vadas Povilas Damuleviius-Danielius, Daugirdas (partizanavs nuo 1944m.), sueistas ir paimtas nelaisv rinktins tabo ryi
skyriaus pareignas Vytautas Treigys-Karvelis 86 . Budeliams pavyko palauti
Putin ir Karvel - abu pradjo vykdyti ekist nurodymus. Su j pagalba
1952m. gegus mn. MGB sum DLK Vytauto tvnijos vad Petr Vaitk-Gen (partizanavus nuo 1945m.), kur taip pat panaudojo savo kombinacijose ir iki liepos mn. sovietinis s a u g u m a s sunaikino paskutiniuosius
rinktins partizanus 87 . Partizano Kazimieraiio rinktin kaip organizacinis vienetas nustojo gyvuoti 1952m. vasario mnes.
Dzk rinktin
Prisikasti iki Dzk rinktins vado V.Daunoro-Ungurio soviet saugumui
niekaip nesisek. Taiau vienas po kito krito emesni rinktins koviniai bei
organizaciniai vienetai 1952m. vasario mn. agentui idavus MGB p a j g o s
upuol Geleinio Vilko grups vado stovykl. Kautynse uvo grups vadas Julius Makareviius-Varpas. Suimtas sueistas grups tabo virininkas
Petras Liuiza-Semas 88 . Vienam partizanui-J.Protuseviiui-Granitui pavyko
isiverti i apsupties. erno parodym pagalba saugumui pavyko likviduoti
paskutinius grups partizanus. m a s buvo trauktas smogik grup ir
pagal MGB plan pasiskelb grups vadu, taiau per j iprovokuoti rinktins vado V.Daunoro-Ungurio ekistams nepavyko - perspjo partizanas
Granitas.
Kstuio grupje idavysi bei i virtin prasidjo 1951m. lapkriio
mn, kai ekistams per agent pylus degtin spec. priemoni buvo
umigdytas ir suiuptas Kstuio grups brio vadas Albinas NedzinskasJovaras. Dl jo idavysts lapkriio mn. uvo 8 grups partizanai Jovar
MGB taip pat trauk specgrup 8 9 . Smogikams, veikiantiems pagal MGB
legend, po visus metus trukusi kombinacij 1952m. gruodio 12d. pavyko
susitikti su Kstuio tvnijos vadu Vytu Stanaiiu-Aidu bei trimis j lydiniais partizanais ir juos klastingai nuudyti 9 2 .1952m. pabaigoje visi emesnieji
organizaciniai rinktins vienetai buvo sunaikinti
Taip krito paskutinysis Dzk rinktinje (ir visoje buvusioje Dainavos
apygardoje) dar veiks brys.
213

Dainavos a p y g a r d o s v a d o v y b
Paskutiniajam Dainavos apygardos vadui V.Daunorui-Unguriui vykdyti
ias pareigas buvo sunku. Jis turjo ger ry su Nemuno srities tabu,
taiau plaioje apygardos erdvje, trkinjant ryiams, vykstant nuolatinms MGB provokacijoms, kontroliuoti padt jau buvo nemanoma.
1952m. gegus mn. sovietinis saugumas kr legendin Dainavos
apygardos tab, inscenizuodamas Kazimieraiio ir arno rinktini vad
sskryd. Pagal MGB sumanym apygardos tab sudar du suimti partizan vadai, j agentai Medelis buvo "irinktas" Dainavos partizan apygardos
vadu, o Putinas tabo visuomenins dalies virininku. "Posdio" protokol
MGB nusiunt l.e. apygardos vado pareigas Unguriui ir Nemuno srities vadui
Viliai Saugumo kombinacija buvo skminga 1952m. rugpjio 30d.
srities vadas sakymu patvirtino: "Nuo .m gegus mn. 9 dienos einaniu
Dainavos apygardos vado pareigas laikyti part Medel /._/. Laikinai jus
Dainavos apygardos vado pareigas Dzk rinktins vad part. Ungur /_./
nuo pareig laikyti atleistu /.../90Taigi nuo 1952m. rugpjio mn. Dainavos partizan apygardos vadovyb nustojo egzistuoti Pavieniai partizanai, neturdami tarpusavio ryio ir
bendros vadovybs, Dzkijoje dar veik iki 1954m vasaros.

D z k rinktins partizanai. 1950m.

214

Partizan veiklos formos

Dzkijoje partizan briai aktyviau reiktis pradjo 1944m. spalio mnes.
Organizavimsi ir veikl palengvino ta aplinkyb, kad tuo metu i Alytaus ir
gretim apskrii isikraust stambs NKVD kariuomens daliniai, vykd
besislapstani nuo mobilizacijos vyr gaudymus.
Taiau savo veikl suaktyvino atvirai plikav stribai ir sovietiniai "partaktyvistai". Aktyvistus, kurie nesiliov terorizuoti gyventoj, partizanai po
perspjimo m naikinti Pavyzdiui, spalio 10d. Varnos vals. Druckn
kaime partizanai sumet granatas apylinks tarybos sekretoriaus Staranaviiaus but, spalio 16d. prie miko apaudytas Rudnios vals. tarybos
pirmininkas, spalio 17d. Miroslavo vals. apylinks tarybos pirmininko but
sumestos granatos ir butas apaudytas 9 1 . Partizan aktyvumas spariai augo.
J daliniai faktikai vykd vietins valdios funkcijas, nepripaindami joki
sovietins valdios atstov. Jei spalio mn. Alytaus apskr. miko broliai
sureng 13 karini operacij, tai lapkriio mn. NKVD j ufiksavo jau 30.
Partizanai ne tik perspdavo ir baud okupant talkininkus, bet m vykdyti
ir stambias operacijas - vadavo suimtuosius, mobilizuojamuosius, puldavo
sovietins valdios staigas. Lapkriio 17d. Seirij vals. partizanai upuol
ginkluot sargyb, lydjusi aretuotus mones, j nuginklavo ir ilaisvino
suimtuosius. Daug vals. Vilgui km. 50 partizan brys upuol milicinink grup 9 2 . Alytaus apskr. NKVD virininkas emyovas komisarui
Bartainui prane, kad Alytaus apskr. sulugdytas gyventoj perregistravimo darbas, nutrko prievoli valstybei rinkimas, "aukimas" Raudonj
armij vyksta iimtinai blogai ir i esms irgi nutrauktas 9 3 . Dvylikoje i
penkiolikos apskrities valsi sovietini organ veikla buvo visikai paralyiuota.
Prie Dzkijoje besipleiant partizanin judjim buvo mesti SSRS NKVD
vidaus ir pasienio daliniai, kurie pradjo vykdyti plaias karines operacijas.
1944m. gruodio 11d. Alytaus apskr. atsistas 331-os NKVD kariuomens
pasienio pulkas, prasidjo baudiamosios akcijos. Buvo "ukuojami" mikai
ir daromos kratos gyvenvietse. Vliau ekistai raportavo, kad gruodio 2030d. apskrityje is dalinys vykd 13 ekistini-karini operacij, kuri metu
nuud 96, sum 110 "bandit" ir 47 j rmjus. Buvo sulaikyti 2 3 4 vengiantys tarnybos ir 40 "tartin" asmen, sudeginti 55 "bandit" rmj
namai Nors operacij metu NKVD pam tik 64 aunamuosius ginklus 94 ,
215

taiau visi 96 nuudyti mons buvo pavadinti partizanais, nepaisant to, kad
32 i j buvo beginkliai i vyki liudinink atsiminimai atskleidia iurpius
beginkli gyventoj senuk, moter, vaik - udymo faktus. Ypa iauriai buvo susidorota su Merkins vals. Klepoi kaimo gyventojais. ia
gruodio 24d. buvo sudeginta 21 sodyba, suaudyta arba gyvi sudeginti 12
io kaimo gyventoj. Panaiai Merkins vals. buvo susidorota su taikiais
Bugoni, Druskinink, Lizd, Pieriki, Ryliki, Taruioni, Vertelk kaim
ir Alovs vals. Dubi bei Vabali kaim gyventojais 95;96 .
iauriausiomis represijomis okupacin valdia siek bauginti Dzkijos
gyventojus, kad pastarieji neremt laisvs kovotoj. Be to, NKVD baudjai
kiekvien lietuv irjo kaip potencial prie, "bandit", todl partizan
pasireikim vietose, kaip ir naciai, laiksi "idegintos ems" taktikos ud ir degino vietos gyventojus.
Su partizanais baudjai susidr 1944m gruodio 25d. prie Vabali kaimo,
kur m stojo 80 partizan junginys, taiau jis buvo iblakytas ymiai
didesni prieo pajg. Kautynse uvo ir junginio vadas A.Krajauskas 9 7 .
Partizanai stengsi jungtis dar didesnius junginius, po 60-200 moni ir
judti didesnje erdvje. Kai kurie daliniai buvo labai mobils. Taip buvo
suorganizuotas venteerio vals. veiks partizan brys, turjs dvylika
ger rogi, kinkyt poriniais arkliais. iame junginyje buvo 60 kovotoj,
kurie turjo 12 rankini kulkosvaidi, dideles audmen, maisto ir paaro
atsargas. Netiktuose susidrimuose jie taik provokacij taktik, pabgdami
ir viliodami prie pasalas. Enkavedist daliniai vydavosi l partizan
br, o iems staiga umus geras pozicijas, persekiotoj rogs tapdavo
geru taikiniu. Netikta triukinanti ugnis parblokdavo prie, kuris likdavo
bejgis toliau persekioti partizanus. Dl tokios taktikos iemos metu io
junginio partizanai pasiek kelet laimjim netiktuose susidrimuose su
prieu 98 .
Didesniais junginiais partizanai veik ir 1945m. pavasar. Juddavo dienos metu. Apsistojus kaime, keliai buvo blokuojami, pastatoma sargyba.
Besiartinaniam prieui danai bdavo surengiama pasala arba partizanai
stodavo atvir m. Kautynse su stambesnmis NKVD pajgomis partizanai patirdavo nema nuostoli, nors pridarydavo j ir prieui
Kita, maesn partizan dalis jau pirmj iem laiksi eminse mikuose
prie savo kaim, pavyzdiui, Marcinkoni vals. Kabeli ir Rudnios partizan
briai
216

Nuo 1944-1945m. iemos pradios po vis Dzkij isibarst partizan

briai ir j junginiai pradjo atvirus karinius veiksmus prie okupacin valdi.
Tai pasireik valsi centr puolimais ir ten sikrusi sovietins valdios
staig bei j pareign naikinimu.
Dzkijoje partizanai buvo upuol daugum valsi centr, (r. Svarbiausi dat lentel)
Nuo 1945m. pradios partizanai vis daniau ir skmingiau reng pasalas.
Pavyzdiui, 1945m. vasario 23d. Daug vals. prie Kann kaimo aibo
vadovaujama 50 partizan grup sureng pasal Daug stribams, i kuri 9
mio metu buvo nukauti". Vasario 7d. Trak apskr. Onukio vals. prie
Migiuioni kaimo jungtinis partizan dalinys pasaloje nukov 17 raudonarmiei (tarp j 2 NKVD karininkus) ir vien strib ir t.t 1 0 0 .
Apie iaugus partizan aktyvum liudija ir partizan kovini operacij
skaiiai Lazdij apskrityje 1944m laisvs kovotojai vykd 5 ipuolius prie
okupacin valdi, o 1945m. - 1 7 0 . Alytaus apskr. 1944m. toki akcij buvo
net 26, o 1945m. - net 795.
Netiktai uklupti dideli prieo pajg, partizan junginiai drsiai stodavo kautynes. 1945m. vasario 28d. ryt Alytaus apskr. Merkins vals. prie
Panaros vienkiemi ltn. Kazimiero Lukoino-Lukoiaus vadovaujamas partizan junginys susikov su stambiu NKVD kariuomens daliniu. Mis
vyko iki sutem. Partizanai organizuotai, atsiaudydami trauksi aliamikio
link. Sutemus jie laimingai pasiek miko gilum. Myje krito 8 kovotojai,
j tarpe junginio vadas ltn. K.Lukoinas101. 1945m gegus 17d. Alytaus
apskr. Simno vals. NKVD kariumens 220 pasienio pulkas apsupo Kalniks
mike stovyklaujani partizan kuop, kuri sudar apie 100 kovotoj.
Partizanams vadovavo ltn. Jonas Neifaltas-Laknas. tai kaip m aprao
ekistai: "Partizanai pasireng iedinei gynybai ir atideng ugn i sunkij ir
rankini kulkosvaidi, automat ir autuv slenkanius auktum dalinius /.../ 19.00 vaL daliniai, verdami apsupimo ied, susitelk prie auktumos. Banditai, pamat, kad j padtis beviltika ir jie pasmerkti, dengiami
sunkij ir rankini kulkosvaidi ugnies, tris kartus band prasiverti, bet
dl stiprios ugnies turdami nuostoli, gro atgal auktum. Gauja, be
kulkosvaidi ir autuv, intensyviai gynsi granatomis, Kurias dl stai
lait numesdavo 60-70m.102." Ypa narsiai kovsi J.Neifalto mona AlbinaPuel, kuri i egls savo kulkosvaidiu taikliai skyn prie, bet vliau buvo
kulkos pakirsta. Alytaus NKVD virininkas pulkininkas Lisovskis NKVD ko-

217

misarui Bartainui prane, kad Kalniks mike 62 "banditai" buvo nukauti ir 9 sulaikyti Lisovskis paymjo, kad bryje buvo 4 moterys, ir taip
vertino uvusius partizanus: "Jie buvo nesutaikomi liaudies prieai ir su
ginklu rankose kovojo "u laisv nepriklausom Lietuv". Nepaisant to, kad
artjo paskutins gyvenimo minuts, n vienas i bandit nemet kovos
lauko, kovojo iki sunaikinimo103."
Skaudius nuostolius miko broliai patyr ir 1945m. birelio 14d, kai
NKVD kariumens 2 2 0 pasienio pulkas Alytaus apskr. Daug vals. apsupo
Varios mik ir pradjo vis savait trukusi karin operacij prie iame
mike sikrusius tris partizan dalinius - A.Ramanausko-Vanago vadovaujam 80 partizan kuop, V.Voverio-aibo ir K.Barausko-Vio brius (i
viso apie 120 partizan). ukuodami mik, enkavedistai susidr su Vanago kuopa, kuri atakavo prie, priversdama j trauktis. Taiau enkavedistams pagalb atskubjo stambesns pajgos, ir partizanai turjo nutraukti
organizuot pasiprieinim ir trauktis maomis grupelmis vairiomis kryptimis. Kai kurioms j pavyko apeiti arba prasiverti pro prieo ukardas,
taiau daug partizan, kelias dienas besiblakani mike, krito nuo baudj
kulk ar buvo paimti nelaisvn 104 . Enkavedist duomenimis, operacijos metu
45 Vanago kuopos partizanai buvo nukauti (partizan duomenimis apie
12) ir 14 paimta nelaisvn 105 . Vliau A.Ramanauskas-Vanagas r a 'Tuo
metu kovos taktika, kurios a laikiausi, dar nebuvo tikrai partizanika. Tuomet
m e s i viso nesivaizdavom, kad prieas galt mus sumuti 106 ." Taiau jis
nurod ir prieastis: "Partizanins kovos taktikos mus mok iauri tikrov ir
iaurios aukos. Nepriklausomybs meto vadai /.../ neruo tautos, nemok
jos, kaip reikt laikytis ilgiausios bei iauriausios okupacijos metais /.../.
Kelerius metus ms pogrindio jgos buvo didels, bet partizanins kovos
patirties ne tik kad stigo, /.../ apie tai beveik neturjome supratimo. Prieas
buvo ne tik kad nepalyginamai gausesnis ir geriau ginkluotas, bet jau turjo
keleri deimtmei kovos su pasiprieinimu, kylaniu savos valstybs viduje,
patirt. Mes mokms patyrimo, kuris buvo gyjamas neretai savo gyvybs
kaina 107 ."
Okupant duomenimis, 1944-1945m. vien tik Alytaus apskr. uvo
beveik 4 0 0 miko broli.
Valsi centr puolimas, judjimas bei stovyklavimas visos kuopos sudtyje (nuo 60 iki 120 moni) ir stojimas su prieu atviras ilgai trunkanias
kautynes tokia veikimo taktika buvo bdinga pirmajam ginkluoto po218

grindio organizacins raidos Dzkijoje etapui, ty. 1944-1945 metais.

Kalniks, Varios ir panai kautyni rezultatai partizanams rod, jog
esant tokiai gausiai prieo kariuomens koncentracijai, btina keisti savo
veikimo taktik. Partizanai skirstsi maesnius kovinius vienetus, pradjo
stovyklauti skyriais. Atsirado btinyb slptuvms - poeminis bunkeris
pasidar pagrindin partizan uuovja. Okupacin valdia nusmaigst visos Dzkijos valsi centrus MVD kariuomens garnizonais, kuri pajgos
operatyviai reaguodavo bet kok partizan pasireikim. Susikovus su
vieno garnizono gula, tuojau iems pagalb skubdavo gretimi garnizonai
Partizanai buvo priversti vengti atvir ir ilgalaiki akistat su prieo pajgomis, vis labiau slptis ir maskuoti savo pdsakus. Mik ir kaim "ukavimai"
vert kovotojus lsti vis giliau po eme ir bunkeriuose praleisti savaites ir
mnesius. Partizanikos kovos taktik diktavo ir met laikai iem partizaninis judjimas sultdavo, kadangi dl sniego dangos buvo sunkiau umaskuoti savo pdsakus.
1946m. liepos mn. Dainavos apygardos vadovyb koviniams junginiams savo erdvje sak vykdyti tokius veiksmus:

D z k rinktins Geleinio V i l k o g r u p s partizanai. 1951m. vasara

219

"1. Sudarinti bolevikins valdios (ginkluotiems ir neginkluotiems) pareignams ir NKVD pasalas.

2. savait bent 1 kart ir nemaiau kaip 2 vietose kiekvienoje pagrindinje linijoje sugadinti-nutraukti telefono-telegrafo linij.
3. Trukdyti valdiai i mik veti medius prie geleinkeli ir plukdymui
spti mik tarnautojus, kad nutraukt pragaiting kratui mik naikinim.
4. Kur galima, paimti ir paslpti pienini sviest ir kiauinius.
5. Neleisti steigti nauj kolektyvini ki, ivaikant administracij,
konfiskuojant gyvulius ir kitok bolevikams gabenam turt.
6. Atlikinti ir kitokio pobdio aplinkybi padiktuot veikim 108 ."
Be to, okupantui buvo trukdoma i kinink rinkti vairius mokesius.
Ypa danai ir skmingai Dainavos apygardos partizanai vykd pasalas
prieui Pavyzdiui, 1946m. lapkriio 15d. Daug vals. aibo vadovaujamas
partizan junginys pasaloje prie Purveli Rakatansk km. sunaikino 18 Daug
garnizono MVD-ist, tarp j ir valsiaus MVD virinink. Partizanai sudegino
sunkveim ir pam nukautj ginklus 109 .
1947m rugsjo 13d. Kapiamiesio vals. prie Macevii km. arno
rinktins partizanai pasaloje apaud ginkluot aktyv. 5 buvo nukauti (tarp
j ir vals. MGB virininkas) ir 4 aktyvistai sueisti110.
1948m gegus 8d. Alytaus vals. Stomiliki km. apylinkje partizan
pasaloje buvo sunaikinta 9 istrebiteli grup111. Panai atvej buvo daugyb. Pasaloms partizanai danai naudojo savo gamuybos minas, su kuriomis
pagrindiniuose keliuose tykodavo pravaiuojani MVD kariuomens ir aktyvo pajg. Taip 1948m lapkriio 9d. kelyje Merkin-Varna buvo susprogdinta ir apaudyta maina su 16 prieo kareivi. 5 i j uvo, likusieji sueisti112.
1948m. spalio 2 7 d Onukio vals. aibo vadovaujamas brys susprogdino
ir suaud vaiuojanius sunkveimiu Onukio garnizono MVD-istus. Visi 18
vaiavusi buvo sunaikinti Partizanai pam ginklus 113 .
Partizanai danai ir veiksmingai vykd prie okupantus ir j talkininkus
teroro aktus.
1948m liepos 5d. nakt Daug miestelio klub, kur buvo susirinks
aktyvas, partizanai met granat. uvo 3 stribai ir aktyvistai, 8 buvo sueisti
1948m. rugpjio 14d. vidurnakt Alovs aktyvas buvo susirinks kino
seans. Partizanams per lang metus min, 38 mons buvo sueisti Nuo
220

Paskutinioji A d o l f o R a m a n a u s k o - V a n a g o n u o t r a u k a

sueidim mir Alovs MGB virininkas ir dar 4 mons 114 .

Be karinio pasiprieinimo, buvo svarbus ir politinis kovos momentas.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Dainavos apygardos partizanai skmingai lugd
sovietinius rinkimus: upuldinjo rinkimines bstines, aikino gyventojams
soviet rinkiminio farso boikotavimo svarb.
Partizanai stengsi palaikyti gyventoj dvasi ir spausdintu odiu. Dainavos apygardoje sunkiomis miko slygomis buvo spausdinama apie deimt
partizanini laikrai, daugyb vairi atsiaukim. Apygardos tabo leidinys
"Laisvs varpas" jo nuo 1945 iki 1952 met.
Dainavos apyg. vadas Dzkas 1950m. pavasar LLKS vyr. vadovybei apie
Dzkijos partizan planus ateiiai taip ra: "Kol yra partizan, tol kova bus
tsiama toliau. Galbt, ji nebus tokia, kokia buvo prie kelerius metus,
kadangi besitsianti okupacija savaime nustat naujas kovos formas ir
bdus, galbt, bus maiau ginkluot smgi prieui suduota, bet tokiu
atveju partizanas gyvu lietuviku odiu stengsis palaikyti negstani meil
Tvynei ir tikrosios nepriklausomybs trokim savo tautiei irdyse 115 ."
221

1944-1954m. Dainavos apygardos erdvje (t.y. Dzkijoje) kovose u laisv uvo apie 2 tkstanius partizan. Dar apie 2 tkstanius partizan, j
ryinink ir rmj okupant buvo suimti, kankinti ir kalinti sovietiniuose
konclageriuose.
Priedai:
1.
2

O r g a n i z a c i n i v i e n e t f o r m a v i m a s i s D z k i j o j e 1 9 4 5 0 4 - 1 9 4 6 05.
D a i n a v o s a p y g a r d o s organizacini v i e n e t s t r u k t r a 1 9 4 6 0 6 1 9 5 2 m .

222

1 priedas

2 priedas
Dainavos a p y g a r d o s organizacini vienet s t r u k t u r a . 1946 06-1952m.

V A K A R LIETUVOS SRITIS - JRA

"Kiekvienas lietuvis iandien turi bti tautini ideal karys"
(I 1950m. Kstuio apyg. biuletenio)

sikrimas ir veikla
1948m. visoje ginkluot partizan struktroje nuo emiausi iki aukiausi grandi vyko tam tikras persigrupavimas. Buvo sunaikintos ar
performuotos rinktines kai kurios apygardos (Didiosios Kovos, emaii),
sunaikinti vadovaujantys centrai (BDPS Prezidiumas Tauro apygardoje).
KGB duomenimis, per 1948m. 8 mnesius 4 apygardose emaii (toliau
- A), Kstuio (KA), Tauro (TA) ir Vyio (VA) - uvo 4 8 3 partizanai, i j 82 vadai, suimta 1502 ryininkai ir rmjai 1 . emaii apygardoje vasario
kovo mn. buvo sunaikinti apygardos ir vis trij rinktini tabai (r. emaii apygardos apvalg) 2 .

Jros srities v a d o v y b 1949nu V.Ivanauskas-Vytenis, M.Orlingis-Riardas, A.MilaeviiusRuonis, V.Guas-Mindaugas, A.Liesys-Idenas, -.

225

Ypa enkls struktriniai pertvarkymai vyko emaitijoje, kur 1948m.

neabejotin tak turjo Kstuio apygardos vadovyb (r. Kstuio apygardos apvalg). Nepaisant vis nuostoli, 1948m. viduryje apygardos vadovybje buvo pakankamai gabi karinink bei organizatori (kpt J.emaitis,
buvs studentas P.Bartkus, A.ir BLiesiai, kpt. A.Milaeviius, V.Guas, mokytojas V.lvanauskas ir kiti).
Kita vertus, tada apygardai pavaldios buvo 7 rinktins, o tai labai apsunkino ry su jomis, tab veikl.
Be mint apygardos vidaus slyg sutvarkyti karin emaitijos partizan struktr vert ir iorins prieastys. Tsiant ankstesni vienijani centr tradicijas, ia buvo btina pritaikyti tuos teritorinius-struktrinius principus, kurie nusistovjo visoje Lietuvoje, Ly; sritis-apygarda-rinktin.
Visus iuos pakeitimus ir patobulinimus vykdyti nebuvo sudtinga, nes
tai buvo apgalvotas ir suplanuotas procesas, dviem pakopomis vyks 1948m.
kovo gegus mn. Btent kovo mn. KA vad ir rinktini vad pasitarime buvo kurta Prisiklimo apygarda (PA), kuri sudar Lietuvos alioji,
Vovers ir Maironio rinktins (r. Prisiklimo apygardos apvalg).
Gegus 5d. trij apygard - KA, A, ir PA - vadai pasira deklaracij,
kuria skelb, kad kuriamas naujas, mintas apygardas vienijantis vienetas ir
tabas - Vakar Lietuvos Sritis (Jra)3. Naujosios srities vadu tapo J.emaitis,
jo pavaduotojais PA vadas P.Bartkus ir A vadas A.Milaeviius-Radvila,
Ruonis. Tuo pat metu srities vadovyb nubr pagrindines veiklos gaires
Lietuvos ginkluoto pogrindio vyriausiosios vadovybs sudarymas. Dl to,
suaktyvinus vienijant darb, jau birelio mn. J.emaitis, pagrindinis io
darbo iniciatorius, perdav Jros srities vado pareigas A.Milaeviiui-Ruoniui, o pats msi aukiausij pasiprieinimo struktr krimo darbo.
Kaip jau minta, kitoms dviems srities apygardoms reikjo pagalbos
(vienai atsikurti, kitai - sikurti), ir deleguoti atstov srities tab jos
negaljo. Tokiu bdu tabas buvo sudarytas i Kstuio apygardos pareign: srities tabo virininku tapo Vytautas Guas-Zigmas,Galiandra, agitacijos ir propagandos skyriaus virininku Antanas Liesys-Tonis,ldenas,
tabo nariu Vaclovas Ivanauskas-Vytenis,Henrikas ir apsaugos brio vadupartizanas Dagys (buv. Eimuio brio partizanas) 4 . Srities vadas Aleksandras
Milaeviius-Ruonis, be abejo, buvo vertas savo tabo. Gims 1906m Seinuose,
Lietuvos kariuomens kapitonas, karys, kaip mons sako, "i Dievo malons". 1942m. buvo mobilizuotas vokiei kariuomens kavalerij, Ryt
226

front; ia jam suteiktas majoro laipsnis. A.Milaeviiaus eima, mona ir du

vaikai, uvo Drezdene bombardavimo metu 5 . A.Milaeviius 1945m. slapta
gro Lietuv, slapstsi emaitijoje, 1948m. pradioje sijung emaii
apygardos veikl.
Kaip jau minta, Jros srities tabui buvo pavaldios 3 apygardos, veikusios 17-koje valsi 6 . Pastovios vietos tabas neturjo - tai buvo pavojinga.
1948m tabo nariai slapstsi Varni ir Kelms valsi sandroje, 1949mSaudvils, Nemaki ir Vidukls valsi sandroje Sniegoniki kaime 7 ,
vliau vl pasitrauk vakarus, o paskutin Jros srities tabo dislokacijos
vieta buvo Kelms valsiuje. Toks vietovs keitimas bei jos pasirinkimas
neabejotinai buvo susijs su tabui numatytomis funkcijomis. Svarbiausios
j buvo sriiai priklausani apygard karins struktros ir tab formavimas, karins taktikos numatymas, direktyvini dokument ir statut krimas. Tuo pat metu, 1949m. vasario mn. sikrus Lietuvos Laisvs Kovos
Sjdiui, dislokuotam Jros srities veiklos erdvje, per Ruonio tab jo
vyriausiosios vadovybs ryio kanalai su Piet Lietuva (Tauro ir Dainavos
apygardomis).
Btent 1948-1949m. vadovaujant Jros srities tabui buvo performuoti
visi apygard tabai (iki rinktini): atkurtas emaii apygardos tabas,
vadovaujamas Vlado Montvydo-emaiio, 1949m balandio mn. sukurtas
naujas Kstuio apygardos tabas, vadovaujamas Algimanto MiliulioNeptno6. i veikla rodo, kad emaitijoje A.Milaeviius-Ruonis tapo Vytauto deinija ranka.
Sudaryti srities norminius dokumentus nebuvo sudtinga-naudotasi Kstuio apygardos dokumentais, juos pritaikius (tai buvo praktikuojama visoje
Lietuvoje - auktesni struktr dokumentai kurti stipriausi emesnij
struktr sudaryt dokument pagrindu).
Be normini dokument, Ruonis pareng direktyvas dl veiklos efektyvinimo, poirio kolki krim, kuris tuomet ypa suaktyvjo. Atrodo,
kad Ruonis buvo aktyvios kovos alininkas: dokumentuose kalbama apie
diversini akt organizavim, sprogmen ruoim (likviduojant Jros srities
bunkerius buvo paimta daug tolo, savos gamybos min) 9 .
inoma, toks aktyvus naujasis tabas negaljo neatkreipti MGB organ
dmesio. Specialiai tabo likvidavimui buvo uverbuoti agentai "Radzeviius",
"Erelis" ir kiti 1949m vasar buvo pradti operatyviniai veiksmai prie srities
tab. 1949m. birelio 11d. remiantis agento "Radzeviiaus" parodymais buvo
227

sunaikintas srities tabo virininkas Vytautas Guas-Zigmas-Galiandra (jo

10
viet um Vaclovas Ivanauskas-Henrikas) . Realizuojant to paties agento
"Radzeviiaus" (tai buvo srities tabo nario M.Orlingio brolis) planus, rugsjo
9d. buvo vykdyta operacija Kaltinn valsiuje, Korobli kaime, kurios
metu, pasiprieins ginklu, uvo Vakar Lietuvos (Jros) srities vadas A.Milaeviius-Ruonis. Operatyvinje ataskaitoje sakoma, kad paimta "automatas, pistoletas, 100 ovini ir dokumentai11".
ios tys buvo ne vienintels tai tik didels operacijos dalis. Geriausiai
apie nuostolius pasakojama Vakar srities tabo iplatintoje informacijoje 12 :
"1949m. (Jra - red.) patyr skaudius nuostolius: birelio mn. uvo JV
Kardas (Jros srities tabo virininkas V.Guas - red), rugsjo 9d. - JV
Vairas (Jros srities vadas A.Milaeviius-Ruonis - red). Be to, tame pat
laikotarpyje J ribose labai nukentjo dviej (apygard) vadovybs, uvo 5
RnV (rinktini vadai - red), apie 10 TvV (tvnijos vado - red) teises
turini pareign, kelios deimtys emesni pareign ir kovotoj.
Kaip paaikjo, veik visos ios nelaims vyko dl idavim. Svarbiausia
- JVdv-s (Jros srities vadovybs - red) idavimas.

Jros ir N e m u n o sr. v a d o v susitikimas: 3-ias i kairs S.Stanikis-Litas; 4-as - A.Milaeviius-Ruonis.

228

1949m. pavasar JVdv. /.../. Vakaris /sakytin slapyvard-Aramis, Riardas, tikroji pavard - Orlingis Mius/ pasil JVdv panaudoti kaip R (ryi
- aut. past) pareignus savo brolius Jon ir Vali (pirmasis prie dvejus
metus buvo grs i Rusijos priveriamj darb stovyklos, atliks ten 8
met bausm) ir neaikios kilms Jane abuckait (tariam student) besislapstani nuo okupant valdios organ. JVdv-b visus pasilytuosius
asmenis panaudojo R udaviniams atlikti
Kaip vliau tardymo metu paaikjo, prt vr. Vakaris, jo broliai Orlingiai Jonas ir Valius, Orlingien Stas ir abuckait Jan, veikdami sjdyje,
drauge dirbo ir okupanto naudai J idavikikai veiklai irykjus, buvo
apkaltinti 1) kad teik inias apie vadovybs veikl, laikymosi vietas, 2)
bendrai veikdami idav prieui JV Vairo ir Jv Kardo laikymosi vietas, ko
paskoje minti srities pareignai uvo, 3) bendrai veikdami, siek artimiausiu metu sunaikinti likusius JVdv-bs narius. J KLT (Jros srities Karo lauko
teismas - aut. past.) 1949.X.18-19d. posdyje inagrinjo ivardint asmen
byl, pripaino juos visus kaltais ir nusprend:
1) prt. vr. Vakariui (Miui Orlingiui) atimti virilos laipsn, paalinti i
srities, ir nubausti mirties bausme pakariant
2) Orlingius Jon, Vali ir Stas bei abuckait Jan nubausti mirties
bausme suaudant
KLT pasmerktiesiems Orlingiams Jonui Valiui ir Stasei, ir abuckaitei
Janei mirties bausm vykdyta. M.Orlingis pabgo.
1949m ruden vienas srities vyr. vadovybs pareignas gavo siunt su
pragaro maina. Siunta guljo drgnoj vietoj, baterija isikrov ir siunta
nesprogo /.../."
i informacija sutampa su MGB operacijos planais, realizacijos ataskaitomis. Ten nutylimas tik faktas, kad idavikai buvo nubausti pagal visas
Karo lauko teismo taisykles.
Taigi 1949m pabaigoje Jros srities tabas buvo atkurtas naujos sudties:
vadu tapo Vaclovas Ivanauskas-Henrikas, o tabo virininku Antanas
Liesys-Geraldas (vienas i dviej broli, 1945m. desantu nuleist Lietuv).
V.lvanauskas, Raseini gimnazijos mokinys, ities buvo nepaprasta asmenyb. Laisvai kalbjo vokiei ir prancz kalbomis, prenumeravo spaud
iomis kalbomis, vert i j. Vokiei okupacijos metu dirbo vertju Taurags geleinkelio stotyje. Vokieiams besitraukiant, prasislapst Klaipdoje.
Jau 1945m. sijung partizanin veikl. Partizanaudamas moksi angl,
229

Jros srities v a d a s (centre) V a c l o v a s Ivanauskas-Vytenis

latvi ir lenk kalb, sakydavo, kad kovoje to prireiks, ra dienorati. Nuo

brio vado kovose pasiek srities vado pareigas, 1950m. sausio 20d. LLKS
Tarybos Prezidiumo Pirmininko Aktu Nr.18 jam buvo suteiktas partizan
majoro laipsnis13.
Jros srities tabo apsaugos brio vadu buvo paskirtas partizanas
V.Seneckis-Siaubas.
Kaip ir anksiau, tabas utikrino vyriausios vadovybs ir asmenikai
J.emaiio-Vytauto ryius su Piet Lietuva (su Auktaitija ryiai jo per
Prisiklimo apygard), talkininkavo rengiant dokumentus.
1951m vasario 10d. Vaitkaii kaime (Rietavo raj.) uvus V.Ivanauskui,
Jros srities tabas buvo paralyiuotas beveik pusmeiui Jo atkrimo iniciatyva priklaus Kstuio apygardos vadovybei 1951m. balandio mn. KA
vadas Antanas Bakys-Germantas sukviet pasitarim apygardos vadovyb, ir gegus mn. buvo suraytas protokolas, kuriame fiksuojama, kad
A.Bakys-Germantas, Klajnas tampa Jros srities vadu 1 4 .
Naujasis srities vadas buvo nuolat stebimas MGB agent. J praneimuose atsispindi A.Bakio-Klajno nuotaikos, net sveikatos bkl. Agentas
Perknas rao: '1952m. vasario 16d. A.Bakys buvo Gudin kaime. Jis
230

sak, kad labai blogai su irdimi, negali miegoti, nors labai pavargsta. Bet tai
es nesvarbu, nes vis tiek mirtis laukia. Sak, kad vien kart vos nepateko
saugumui, idavus Lyru. /.../ Nuotaika jo buvo baisi, niekuo netikjo /.../ 15 ."
Kitas agentas pasakojo, kad Klajnas labai igyvena, daug dirba, po 2-3
dienas neieina i bunkerio. Kai ateina inspektuodamas, negeria degtins,
stengiasi bti disciplinuotas, vengia lankytis pas ryininkus, kurie pasta j i
veido' 6 .
Matyt, dauguma vad, jausdami bejgikum, matydami draug tis ir
laukdami savosios, jautsi panaiai
A.Bakio-Klajno tabo dislokacijos vietos keitsi Paupio mikuose
(1951m.), Burbins mike
(1952m iem), Kelms
raj. Pauki kaime. Be to,
srities vadas daug vaikiojo, inspektuodamas
partizan dalinius, palaik
pastov ry su J.emaiiu-Vytautu (jam susirgus,
susirainjo su Lietuvos
partizan vadais dl naujo Prezidiumo pirmininko
kandidatros, buvo paskirtas Vytauto pavaduotoju ir Prezidiumo sekretoriumi). Be io darbo,
tiesiogiai einanio
srities v a d o pareigas,
A.Bakys-Klajnas daug
ra, padjo leisti spaud
('Laisvs varp", atsiaukimus), iekojo nauj pasiprieinimo form, kurios
galt pakeisti sunaikint
ginkluot pogrind. Tokia Jros srities vadas A n t a n a s Bakys-Germantas (centre)
organizacija, LLKS tra- su Kstuio a p y g a r d o s partizanais: kairje - brio v a d a s
dicij tsja, turjo tapti J.Pocius-Pukinas, deinje A.Kvedys-Jaunius
231

"Vyi sjunga". Apie jos krim paskelbta laikratlyje "Vyi keliu", Nr2
17
(1952.XI.10) . Organizacij turjo sudaryti legaliai gyvenantys asmenys (jai
galjo priklausyti partizanai). Programoje sakoma, kad "tolimesns kovos
tikslas tai apgynimas tautos teiss paiai sprsti savo ateities likim,
pasirenkant nauj santvark bei valdios aparato sstat ir utikrinant slygas greitai demokratinei kultrinei paangai18".
Nors kiekvienam likusiam briui buvo duotas sakymas savo veiklos
ribose organizuoti "Vyi sjungos" skyrius, tai padaryti esamomis slygomis buvo sunku - gausyb saugumo agent, nuolatiniai siautimai, pagaliau
ir partizan buvo jau per maai plataus masto veiklai
Darbas visikai nutrko 1953 m. sausio 17d. uvus paskutiniam Jros
srities vadui Antanui Bakiui-Germantui19. Nuo 1952m. pabaigos tabas buvo
sikrs 6km. nuo Kelms, K.Ruko sodyboje. MGB operacijos metu bunkeryje, be A.Bakio, buvo srities tabo virininkas A.Jurknas-Valeras,
EGendrolyt-Baland ir A.Jankauskas (ryininkas). Visi, iskyrus A.Jankausk,
apsupus bunker, nusiov. Bunkeryje MGB rado tipografij, 2 laikratli
"Vyi keliu" ir "Laisvs varpas" komplektus, dokumentus, kitos spaudos 2 0 .
io tabo likvidavim galima laikyti Vakar Lietuvos (Jros) srities egzistavimo pabaiga: naujas tabas nebuvo sudarytas - tiesiog nebebuvo i
ko. Tuo pat metu galima kalbti apie tai, kad organizuotas ginkluotas pasiprieinimas emaitijoje buvo palautas (nors dar buvo gyvas emaii
apygardos vadas V.Montvydas-emaitis, slapstsi LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J.emaitis-Vytautas). Suardyta struktra, ryi sistema
ie poymiai patvirtina aukiau pateikt ivad.

232

KSTUIO A P Y G A R D A
Jungtins Kstuio a p y g a r d o s k r i m a s
"Ms liko gal i imto vienas.
Bet kova vis tsias atkakli."
(I B.Krivicko soneto )
1946m. ruden Taurags, Raseini apskrityse, Jurbarke, i dalies Kauno,
Kdaini, iauli apskrityse buvo kurta Jungtin Kstuio apygarda (toliau JKA, nuo 1948m. vasaros Kstuio apygarda). Tai junginys, savo
organizacija maksimaliai atitinks ginkluoto partizaninio karo slygas. JKA
sikr vlokai, lyginant su Piet Lietuvos, Auktaitijos junginiais. Tuomet
ten jau v y k o tolesni struktriniai procesai srii krimas. emaitijos rezistencija, lyginant su kita Lietuvos dalimi, turjo sav bruo. Pirmiausia,
nema reikm turjo ia palyginti ilgai isilaiks frontas (beveik iki 1944m.
pabaigos). Vokiei okupacijos metais Raseiniuose, Tauragje, Kelmje,
Jurbarke veikusias organizacijas gerokai sustiprino i Vilniaus ir Kauno
tab pasitrauk nariai. Pokario metais besikurianioms Piet emaitijos
pasiprieinimo struktroms bene didiausi tak dar Lietuvi Frontas (toliau LF) ir Lietuvos Laisvs Armija (toliau LLA). J veiklos pobdis
skyrsi LF buvo labiau bdingi vairs komitetai, danai prie parapij, o LLA
turjo ginkluotus brius ir vadinamj organizacin sektori rezerv, tp.
realius ginkluotos kovos planus. Taigi LLA struktros aikiai labiau tiko
partizaniniam karui. Ideologiniai-partiniai ginai, taip bdingi vokiei okupacijos laiku veikusioms organizacijoms, ia v y k o gana ilgai dar ikilo
apygardos steigimo posdiuose 1946m. Vis dlto pavojaus ir kovos kontekste jie prarado atrum. Pastebima, kad tame paiame valsiuje veikusios LF ir LLA organizacijos, j tabai bendravo tarpusavyje, keitsi informacija ir pagaliau natraliai susivienijo patriotinio gynybinio imperatyvo
pagrindu.
Jau 1944m. liepos 14d. Raseiniuose, B.Urbuio bute vyko LF ir LLA
vadov pasitarimai1. Dalyvavo V.Stonys, Ignataviius, B.Urbutis, J.Kriinas,
Ambrozaitis, Adomaitis. Buvo svarstomos bendros veiklos galimybs. Deja,
tuomet susitarti nepavyko, o derybos ir pokalbiai truko dar apie mnes.
1944m. rugpjio mn. pavyko suderinti pozicijas ir buvo sudarytas

233

tabas, kur jo V.Stonys, B.Urbutis, J.Guaitis . Taiau kurtas tabas

buvo greiiau simbolinis, jo nariai nepareng joki dokument, veik savarankikai (pavyzdiui, B.Urbutis-Margis sudar br, kuris jo Vgls rinktin, priklausani iauli LLA Saturno apygardai).
LF taka buvo stipresn Jurbarko valsiuje. 1944m. P.Paulaitis ir Vl.Gudaviius kr "Lietuvos Laisvs Gynj" rinktin, kuri sudar 1941-1944m.
Jurbarke veikusio LF padalinio nariai3. Btent io junginio (vliau pavadinto
Trij Lelij rinktine) vadovyb kl ideologinius partinius klausimus, kuriant
JKA.
Visose kitose apskrityse neabejotin tak turjo LLA. 1944m. liepos
24d. LLA Raseini apskr. vadas Juozas eponis pasira sakym Nr2.
"LLA kuop ir bri vadams 4 ". J a m e raoma: "1. LLA nariams pasitraukti i
Lietuvos teritorijos ir nutraukti ry su savo daliniais grietai draudiu-pasitraukimas be ryio bus laikomas dezertyravimu ir priesaikos sulauymu. /.../
3. Tuojau pat suorganizuoti LLA Vanag brius, kiek galima didesnius, kurie
veikia kuop vad numatomuose rajonuose, juose sitvirtindami, palaikydami ry su apylinks tabu. /.../ 9. Susidarius sunkumams ry palaikyti ar
jam visai nutrkus su apylinks tabu, kuop vadams veikti savo iniciatyva,
palaikant ry su kaimyninmis kuopomis ir stengtis atstatyti ry su apylinks tabu /../" is sakymas analogikas LLA vyr. vadovybs liepos mn.
ileistam dokumentui. Pagrindin jo mintis nesitraukti i Lietuvos, organizuoti pasiprieinim. iuo pagrindu ir krsi pirmosios LLA apygardos, vliau
pakeitusios pavadinimus, taiau ilaikiusios pagrindines nuostatas. I io
sakymo taip pat matome griet emaitijos partizan vad pozicij legalizacijos atvilgiu. Jei Tauro, Dainavos, Auktaitijos partizanai galjo pasirinkti, bet emaitijoje tai buvo laikoma priesaikos sulauymu ir dezertyravimu.
Tokia nuostata iliko iki galo. Tai buvo dsninga beveik visi Kstuio
apygardos vadai - Petras Bartkus, Jonas emaitis, Juozas eponis ir kt.
buvo LLA nariai, tab darbuotojai, nekeit principini nuostat ir pokaryje.
Pastarj iniciatyva buvo kuriamos rinktins, vliau tapusios Kstuio
apygarda. 1944-1945m. iluvos valsiuje krsi ebenkties rinktin, kelet
kart keitusi pavadinim, kuri sujung visus Raseini apylinkse veikusius
brius 5 . (Beje, organizuoti karinius vienetus J.emaitis, vienas i rinktins
vadov, buvo gavs nurodym i gen. St.Zaskeviiaus, vokiei okupacijos
metais veikusi "Laisvs auli" vado.) Be J.emaiio-Dainiaus, rinktinei
vadovavo J.eponis-Budrys ir P.Bartkus. tabui buvo pavaldus 60 ginkluo234

t vyr brys.
1944m. Kelms valsiuje buvo kurtas Vgls tabas, js iauli LLA
Saturno apygard, vadovaujam A.Eidimto-ibarto6. Rinktins tabui vadovavo Pr.Podolskis (Vilniaus LAF tabo narys) ir AZaskeviius (LLA Vilniaus
tabo narys, atvyks Kelms valsi po ULA nari aret Vilniuje 1945m.
pradioje). tabas turjo du radijo imtuvus, dvi raomsias mainles, rotatori, leido laikratl "Laisvs didvyriams" (ijo 2 nr.).
1945m. A. Zaskeviiaus-Vasario laike ybartui minima pagrindin organizacin problema- nuolatinio ryio tarp centro (turimas mintyje LLA tabas)
ir jungini nebuvimas 7 . Laike sakoma, kad 1944 12 23 jis susitiks su
K.Veverskiu-Seniu, aptar ryio galimybes, punktus. Nuo to laiko ryio nebeturs. I ia matome, kad K.Veverskiui uvus buvo prarasti pagrindiniai
ryiai ir prireik bent pusmeio jiems atstatyti ar i naujo sukurti
Taiau tai nereikia, kad LLA kaip karin organizacija neturjo takos
vlesnei rezistencijos raidai
Be abejo, Piet emaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, i pradi neivengta
ir stichikumo. mikus jo ir i baims, avantirizmo, tikdamiesi, kad po
savaits kitos gr su pergale. Taiau
jau po pirmj mi, mik "ukavim", tokie daniausiai grdavo namus. MGB duomenimis, vien Raseini
apskrityje 1944m. pabaigoje veik 19
bri - 2 tksL moni. Aktyviausiai
reiksi Betygalos, Girkalnio, Krai
valsi partizanai8 (ten, kur veik geriau organizuoti tabai). Pavyzdiui,
1944m gruodio 4-5d. buvo upultas
Girkalnio miestelis. Puolim organizavo "Birbiliks tabas", vadovaujamas
Antano Staaiio. Operacijos metu sunaikintas valsiaus VK, sudeginti ems
komisijos dokumentai i milicijos paimtos 2 ds ovini, kulkosvaidis, 15
autuv 9 . Be to, pats io tabo buvimas stabd mobilizacij soviet ar- Pirmasis Kstuio a p y g a r d o s v a d a s Juomij. Iki tabo sunaikinimo 1945m sau- zas Kasperaviius-Visvydas

235

sio mn. karin komisariat atvyko 9, po sunaikinimo 336 asmenys.

mint 2 t k s t veikiani partizan skaii matyt buvo traukti ir
neginkluoti asmenys, nuudyti "ukavimo" operacij metu. is MGB metodas 1944-1945m. buvo ypa populiarus. Prie partizanus buvo mestos reguliariosios armijos pajgos. Pavyzdiui, 1944m. gruodio pabaigoje "ukavimo" operacijoje dalyvavo: 338 pasienio pulkas, 45 mil. patrank baterija,
3/31, 2/94 pasienio pulkai. Bendras skaiius - 1370 moni, 12 kulkosvaidi10. Operacijoje dalyvavo 2 sustiprinti naikintoj batalionai "ukavimas"
vyko 6-8km plote, kurio ilgis 40-45 km nuo Vozbut kelio Paliepi link.
Toki operacij metu vyko didiausios kovos, pavyzdiui, Paliepi kautyns. Paliepi mike partizanai, vadovaujami P.Pabariaus, buvo sireng
bunkerius, kuriuose galjo tilpti arkliai, veimai ia buvo sutelktos didels
partizan pajgos. 1945m. pradioje vykusiose kautynse dalyvavo keletas
imt partizan. Dauguma i j uvo, bunkeriai ir stovykla buvo sunaikinta.
Ypa svarbios ir reikmingos buvo kautyns Virtuk mike 11 . J a s galima
laikyti tarsi riba, po kurios buvo keiiama kovos taktika, kuriamos naujos
struktros. Mis vyko 1945m. liepos 19d. ir truko nuo 10 iki 13 valandos.
Dalyvavo 4 partizan briai, i viso 54 partizanai 49 vyrai ir 5 moterys.
Vadovavo J.emaitis, J.eponis, A.Zaskeviius. Partizanai buvo ginkluoti 6
rankiniais kulkosvaidiais, 24 automatais, 4 automatiniais autuvais, 10 paprast autuv, pistoletais ir granatomis. J g o s buvo nelygios, todl partizanams teko trauktis. Myje uvo 15 partizan: 12 vyr ir 3 moterys.
is mis tebuvo tik viena 1945m. vasar MGB vykdytos operacijos
dalis. Operacijos pasekms partizanams buvo labai skaudios: ruden sunaikintas ir iblakytas Vgls tabas, likviduoti iauli (A.Eidimtas, J.Kubilius
ir kt.) ir Raseini (suimtas OS vadas J.Babilius kaljime uvo) LLA tabai, i
dalies sunaikinti J.Strainio, V.Venslausko, K.Noreikos, J.Luio, J.neiderio
briai (i j liko nedidels grups). I 1945m. pirmoje pusje buvusi dideli
(keli imt moni) bri ruden ir vliau liko tik nedidels grups po 8-10
moni12. Tada pastebimai keitsi ir bri aktyvumas. 1945m pirmoje pusje aktyviau reiksi Betygalos, Nemaki ir Krai vals. briai, o III ketvirtyje iluvos, Girkalnio ir Jurbarko valsi partizanai13.
Taigi po Virtuk mio LLA Vgls rinktins tabas nustojo veikti
J.eponio sakymu jos likuiai buvo prijungti prie ebenkties rinktins 14 .
Ir anksiau buv nepastovs ryiai su centrais po i MGB operacij
visai nutrko. Todl buvo btina kurti naujus tabus, kurie bent i pradi
236

orientuot ir koordinuot apskrities partizan bri veikl. 1945m. birelio

15
mn. bandyta kurti Vyio apygard . Taiau pastangos buvo veltui dl
objektyvi (MGB siautjimas) ir subjektyvi prieasi (nepavyko susitarti
su Lydio rinktins vadovais). Vis dlto 1946m. balandio mnes buvo
kurta aibo apygarda 1 6 . J o s vadu nuo krimo iki 1946m. spalio mn. buvo
J.emaitis. Nors apygarda buvo kurta, taiau lauk daug darbo - reikjo
sutelkti isiblakiusius brius, susitarti su ambicingais vadais, suvienodinti
struktras. Taigi 1946m. balandio rugsjo mnesiais vyko paruoiamieji
darbai Jiems vadovavo ebenkties rinktins tabo nariai J.eponis,
J.emaitis, A.Zaskeviius, P.Bartkus. Pastarasis daniausiai vadovavo tab
organizaciniam skyriui, jam tekdavo keliauti i vieno junginio kit, surasti
ryio punktus, derinti vad pozicijas. O tai nebuvo paprasta - labai skirtingi
tiek kiekybe, tiek kokybe junginiai turjo eiti apygard.
Viena stipriausi rinktini aptariamoje erdvje buvo Lydio rinktin. J o s
struktra ir veiklos nuostatai vliau sudar JKA pagrind. Lydio rinktin,
sikrusi 1945m, apm vis Taurags apskrit ir Raseini apskrities Nemaki, imkaii valsius 17 . Tais paiais metais rinktinje suformuotos dvi
kuopos - 9 briai po 20-25 mones.
Kuopos per operatyvin skyri buvo
pavaldios rinktins vadui. tabe buvo
4 skyriai organizacinis, operatyvinis,
informacinis ir kio. Organizacijos srityje veik du sektoriai operatyvinis
8
ir organizacinis' . Dar 1946m. spalio
mn. buvo pertvarkyti OS eiuose
valsiuose, duodant jiems slapyvardius: Ervilkas-Fikusas, Batakiai-Bijnas, Gaur-Mta, Taurag-Rezeta, Nemakiai-Alksnis, imkaiiai-Erktis.
Iki 1947m. iose pogrindinse organizacijose veik apie 200 moni.
Tokia OS struktra buvo visose
J.Kstuio apygardos rinktinse (r. 1
priedus). Kuopos vadas buvo atsakingas u jos krim ir skming veikl.

Kpt. J.eponis-Tauragis - Raseini L L A

vadas, vienas p i r m j e m a i t i j o s partizan v a d

237

1949m. vasario mn, sikrus Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiui, kai buvo
perirtos ir patobulintos visos veiklos sritys, OS buvo panaikinti ir j
vietoje kurta trejetuk slapuk sistema 1 9 .
Lydio rinktins tabui vadovavo H.Danileviius-Vidmantas, organizaciniam skyriui J.ikus-Viksva, informacijos skyriui - K.Ruibys, kio skyriui J.Mocius-Paulius, ryi skyriui J.Rima-Justas 2 0 . Turdami stipri struktr,
Lydio rinktins vadai 1946m. pavasar taip pat svarst apygardos sukrimo
galimybes. Balandio 13d. Pavidaujo mike vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo 4 rinktins briai (i viso 40 m.) ir 3 tabo nariai su 14 moni
apsauga: H.Danileviius-Vidmantas, J.ikus-Viksva ir k p t J.Kasperaviiusilas21. Tai vienas i daugelio pasitarim, kuriuose buvo svarstomi vairs
susijungimo apygard variantai
Kita rinktin, 1946m. pabaigoje jusi JKA, buvo P.Lukio rinktin (kuri
dar vadinama Piet Lietuvos rinktine). i rinktin buvo atkurta 1946m kovo
mn. i sunaikintos LLA Kovo rinktins likui. J o s veikimo erdv: i piet
siek Tauro apygard, i ryt - Didiosios Kovos apygard ir Vyio
apygard, iaurje susisiek su alija rinktine ir vakaruose su mo
rinktine22, t y . beveik visa Kdaini apskritis. Kaip jau minta, anksiau toje
teritorijoje veik LLA Kovo rinktin, turjusi ry su Kauno LLA tabu (pik.
Matulionis, ltn.Tuinila, Listopadskis). Ryys buvo palaikomas per D.Razgait23.
Rinktinei vadovavo J.Jasineviius-Margis.
1945m pabaigoje, kaip ir Vgls tabas, Kovo rinktin buvo sunaikinta
ir atkurta P.Lukio rinktins pavadinimu.
1946m. birelio-gruodio mn. vyko atkuriamasis darbas, t.p. buvo atkuriamos OS struktros 2 4 . Kol nebuvo prisijungta prie JKA, rinktinje galiojo LLA Kovo rinktins norminiai dokumentai, gauti i LLA tabo 2 5 .
Raseini apskrityje, kaip, matyt, niekur kitur, keitsi rinktins vadovyb ir
pavadinimas. ebenkties rinktin 1946m rugpjio mn. buvo pavadinta
mo rinktine ir 20 dien jai vadovavo A.Zaskeviius. Rugsjo mn. rinktinei m vadovauti J.emaitis (AZaskeviius ivyko Vilni dalyvauti BDPB
Prezidiumo darbe), ir ji tapo Savanorio rinktine 26 . Tokia pavadinim kaita
paaikinama konspiracijos sumetimais. Rinktins tabas buvo dislokuotas
iluvos valsiuje, j sudar 4 skyriai (kaip ir Lydio rinktins). tabe su
apsauga buvo 20 partizan. I viso rinktinje buvo 4 kuopos apie 50
partizan (be tabo nari). domu tai, kad 1946m. ruden MGB pareng 6
operatyvines grupes Savanorio rinktinei likviduoti27.

238

Kuriant JKA tab, agitacijos ir propagandos skyriaus virininku buvo paskirtas Petras Paulaitis-Aidas. Tai vienas ymiausi Vakar Lietuvos rezistencijos vadov. Petras Paulaitis-Aidas
kr Lietuvos Laisvs Gynj rinktin (dar vadinam Batalionu Nr.8, Trij Lelij rinktine), vadovavo Lietuvos
Laisvs Gynj komitetui, buvo "Laisvs Varpo" redaktorius ir leidjas. Suimtas 1947m. balandio mn. Kas j paino, negaljo nesiavti nepaprasta jo
asmenybe, ypatingu sugebjimu bendrauti su jaunimu, udegti kilniausiems
siekiams. Lageryje j vadindavo "Prezidentu", ir net prieas, idavikas J.Markulis-Erelis apibdino Aid kaip kriKA tabo narys Petras Paulaitis-Aidas
tolin idealist, fanatik. 1946m. Jurbarko MGB vadas Sinycin'as iplatino vie laik "nacionalistui" P.Paulaiiui,
kuriame kvieiama nutraukti kov, legalizuotis. P.Paulaitis, bdamas mandagus mogus, para atsakym MGB-istui28. (Laiko kalba netaisyta.)
Pa u!aiio Petro
Raseini apskr. NKVD Virininkui
Pulkininkui Sinycinui
Laikas atsakymas
Jau nekuris laikas kai girdiu apie tamstos man parayt ir visuomenje
iplatint atvir laik. Negaudamas jo teksto, negaljau tinkamai vertinti, taigi ir
j atsakyti, kaip Tamsta to i mans nori. Apie laiko pasirodym visuomenje
nugirdau kas tai apie .m. liepos mn. vidur, ir kadangi Tamsta rainji laikus be
datos, tai skaitau, sugriebs jo tekst, atsakym dar nepavluot. inoma, a j
neskubu atsakyti, nes nematau tokios naudos ir reikalo, tik taip sau, i mandagumo
ir, kad Tamsta to nori. Gi apie Tamstos laiko vert, tai jau paioje pradioje
pasisakau, kad jis yra NKVD lykios ir iaurios, tiesiog laukinikos politikos
priemon: tendencingai ir melagingai, ikraipant faktus prie jus atjnus ir ramaus
239

krato okupantus-kolonizatorius, komunizmui nesimpating asmen varyti propagand ir j visaip apmeiti, diskredituoti visuomens akyse, kaip tos paios
visuomens kenkj. Vietos ir laiko stoka man neleidia visus Tamstos tendencingus
ir suktus prie mane nukreiptus kaltinimus atremti, to Tamsta be abejo i mans ir
nenori - ne tas tamstai ir rpi. bet visgi Tamstai nesugriaunamai galiu rodyti, kad
slapstymasis prie vokiei nebuvo kokia tai fikcija ir vokieiai bent su manimi
tokio aislo, sudaryt "patrijoto reputacij" niekuomet nesim, nes kada a nuo j
kentjau ir "baroje"slapsiausi, tuokart dar vokieiai Rusijoje triumfavo ir nebt
n vieno vokieio tikinta, kad jie kada nors turs griti: jiems tuokart mano
"patrijoto reputacijos" susidarymas yra akiplikas ydikos NKVD meitas: nei
vienas i Tamstos sumint asmen nebuvo vokieiams parsidavs, kaip dabar
parsidavusi didel dauguma milicinink ir kit tarybini lietuvik tarnautoj. Jie
tuokart, nors ir nekurie tarnavo vokiei savisaugos daliniuose, bet visgi ms
tautos aspiracijas ir siekimus (laisv, nusikratym vokik okupant) suprato, ko
negalima net imtosios dalies pasakyti apie tarybinius tarnautojus. A asmenikai
ne vienam ydui ar komunistui prie vokiei nesu pakenks n per plauk. Man
galt imtai milicinink ir kit tarybini tarnautoj bei komjaunuoli padkoti,
kad jie prie vokiei per mane iliko, nors mano takos tiesioginiai ir nejaut. A
juos skaiiau savais monmis ir j sunaikinimui ar itrmimui buvau atkaklus
slaptas prieas, o tuo tarpu tie mano apgintieji, js NKVD sukvailinti, mielai
iandien mane matyt, kad ir aukte prigirdyt. Taip pat nesugriaunamai galiu
rodyti, nors Tamsta tvirtini ir kitaip, kad vokikj rudj blaki vis tik mano
dka trnyja ms sumanymuose. Antra vertus, kada vokieiai triumfavo, visi
galvojome, kad rusai bus sumuti: mums prie juos neverta kariauti. Taigi, mes
petys pet su tais bolevikuojaniais lietuviais stengms silpninti hitlerinink
gretas, bet, kadangi likimas vokieiams nulau ragus, j vietoje atsirado, sugro
jau pastami nauji okupantai, palik lidnus ms tautai pdsakus ir mums jie
neleido ramiai dirbti savo darb, mes buvome priversti mestis, kad ir su js
tariamaisiais vokieiuojaniais lietuviais: "idavikais", kov prie nauj smurt.
Mes

prie

Raudonj

armij,

kovojusi

prie

vokikuosius

okupantus,

nekariavome, jiems nekliudme, prieingai, mes rusus, kaip tokius, gerbiame, bet
negalime ramiai irti ir laukti kada ms igamos, parsidav budelikajai
ydikajai NKVD - tai antrai armijai, kurios tikslas naikinti kas dora, venta,
kultringa ir kas savaime skatina paang, baigt sunaikinti paskutin dor lietuv.
Tiesa, gal kiek aresn ms kova su NKVD kaip su gestapu. Bet mielas pulkininke,
Tamsta bk nors kiek teisus pripainti, kad gestapo vis tik iek tiek yra monikesnis,

240

kaip NKVD: vokieiai kitus inaudojo, bet nors buvo geri (rusai, eng Vokietij,
negaljo suprasti, dl ko vokieiai turjo kariauti, juk pas kiekvien vokiet viskas
taip puiku, turtinga ir tvarkinga), bet rusai pernelyg inaudoja visus, o tuo tarpu
visoje Rusijoje skurdas. NKVD ir savo monms per 27-28 metus nesukr jokios
laims.
Pagaliau Tamsta, pulkininke, be reikalo dediesi nesuprants dl ko mes tsiame
ir toliau neva pragaiting darb. Tos klaidos ne Tamstos, ir mes ne Rusijoje tai
darome, ieis i Lietuvos okupantai - bus tvarka, kraujas savaime nustos tekjs.
Be reikalo rpiniesi ir mano gyvybe. A dovan i Tamstos nepraau. Dl Tvyns
ir jos laisvs, dl tiesos a nesu i t, kurie bijot mirti. Dkoju u Tamstos ger
ird. A t paslaug, jeigu likimas atiduot Tamst mano rankas, ir Tamstai
padaryiau - dovanoiau gyvyb, jeigu Tamsta savanorikai pasiduotumt. Tiek
pat galiu pasakyti, kad nesibaimintumte ir dl to, kad gali mane nuudyti patys
mano bendrininkai: Tamsta to malonumo turbt nesulauksi. Tuo tarpu a esu
tikras, kad bus viskas visai atvirkiai: daugelis i js pai bendrinink rankomis,
tinkamu momentu, bus tinkamai sudoroti, nes ne visus milicininkus ir tarybinius
tarnautojus mes laikome visikai aklais ir sugedusiais. inoma, man raant ias
eilutes prisimena vilko ir riuko istorija. Tamsta tuo tarpu esi vilkas, o a riukas.
Kaip a nesiaikiniau, vis vien a tamstos akyse bsiu kaltas, bet... visgi vien
dien bus kitaip. Apgaul, plikavimas ir melagyst, odiu, ta pasaulio nesmon,
kruvinas yd viepatavimas - komunizmas lugs. Man rodos, kad netrukus kortos
atsivers. Niurnbergo procesas, gal ir kur kitur, prasids naujiems, nepalyginamai
baisesniems, mogudiams ir plikams - raudoniesiems Europos ir ms krato
budeliams.

Vokieiai Lietuvoje n deimtos dalies nenualino ms krato

(sualojimai buvo padaryti tik vykstant frontui, jo ruouose), kaip kad raudonieji
"demokratai" nualino. Visa ms visuomen ir visas pasaulis, kur tik js engte,
prislgti kruvinom aarom aimanuoja ir laukia imuant teisybs valandos. Atsakyk,
Tamsta, jeigu toks teisus esi, keli kiai Raseini apskrityje prie vokiei buvo iplti,
j savininkai sugrsti rsius, kankinami, badu marinami. O prie js kiek ki
stovi iplt, apleist,

tui? Mes apytikriai galime pasakyti kiek buvo prie

vokiei ms piliei ivet Vokietij arba vietoje kalinam ir kiek j dabar

js ubagyn ivet ir kiek j kenia NKVD rsiuose. Prie js juk kiekvieno
namo rsys virto kaljimu. Ir u k tie mons kenia? Dl to, kad jie ne komunistai,
dl to, kad myli darb, dl to, kad t turi, taigi, u t al netrukus tursit skaudiai
atsakyti.

Galimas daiktas, kad pulkininkui Sinycinui ir pavyks savo sukurtame

raudonajame ubagyne kur nors usimaskuoti, bet ne visiems klius panai laim.

241

A noriau Tamstos paklausti, kur pulkininkas padsi savo apskrities milicininkus,

itikimus pirmininkus, uolius komjaunuolius bei tarnautojus ir kitus ms jums
parsidavusius raudonuosius unelius? Jau hitlerininkai savo laiku ms jiems parsidavusius unelius spyr upakal ir juos paliko negailestingam likimui. Tamsta,
kaip kilniairdis mogus, manau, kad to nepadarysi su js batlaiiais.
Matote, gerb. pulkininke, kad man ger nor netrksta bendrai isprsti
bendrus taip rpimus dalykus. Jeigu tikrai taip nuoirdiai trokti ms liaudiai ir
man gero, tai manau, kad susitarsime. A galiau Tamstai duoti adres atvykti
kok nors ms dalin. Nelieiamyb garantuoju. ia galtume visk smulkiai
isiaikinti.
Su pagarba:
Kaip Tamsta teigi Jurbarko, imkaii, Ervilko, Gaurs, Raudons ir dar kit
valsi, kuriuose NKVD pijonaas nepajg isiaikinti, "banditini" grupi
vadovas
19461014

Petras Paulaitis

is laikas buvo platinamas tarp partizan ir gyventoj, jo mintys buvo

skirtos ne tik Sinycinui.
1946m. vasario mn. Jurbarko valsiuje ir Taurags apskrityje buvo
v y k d o m o s didels MGB operacijos 2 9 . Tada buvo sutriukinta Lietuvos Laisvs Gynj rinktin (1946m. spalio mn. vl atkurta, o 1947m sausio mn.
pavadinta Trij Lelij rinktine), jaunimo LLA organizacija Skaudvilje, 15
moni suimta Viduklje, likviduota Jurbarko ryinink ir rmj grup,
Montvilikio grup. I viso nukentjo 2 3 4 mons.
Taigi labai sunkiomis slygomis, i vairi jungini likui 1 9 4 6 m rugpjio-spalio mnesiais buvo kurta Jungtin Kstuio apygarda (r. priedas
Nr.3). J o s vadu buvo irinktas aviacijos j.ltn. Juozas Kasperaviius-Angis.
sikrus Jungtinei Kstuio apygardai, ypatingas d m e s y s buvo skiriam a s iorini ryi nustatymui: per alij rinktin su emaii apygarda,
su Auktaitija. Dar besikurianti apygarda turjo savo atstov Erelio BDPS
Komitete. J u o tapo A.Zaskeviius-alna (1947m. suimtas, uverbuotas MGB
agentu). Ryininke tarp BDPS ir JKA tabo tapo Nina Nausdait-Rasa.
1947m. sausio pradioje ji prane ini apie Erelio idavyst ir perdav
emaiiams Piet Lietuvos partizan kvietim alternatyv suvaiavim.
Beje, 1946m. lapkriio mnes alna, JKA tabe darydamas praneim

242

apie BDPS, ireik mint, kad galima provokacija, taiau buvo nutarta
inaudoti maiausi galimyb, jei tokia yra 30 . Gruodio 22d. per Bataki
geleinkelio stot JKA tab atvyko Erelis ir Skirmantas tartis dl JKA
prijungimo prie BDPS31. Aikaus ir galutinio atsakymo negav, jie ivyko,
taiau Erelis jau inojo, kuriame rajone buvo sikrs tabas.
MGB operacija buvo vykdoma balandio mnes. Iki to laiko Erelis,
matyt, dar tikjosi traukti savo takos sferon JKA vadovyb. Tai padaryti
nepavykus, 1947m. balandio mnes, operacijos metu, buvo visikai sutriukintas Gedimino brys (Savanorio rinkt), sunaikinta Margio grup, Kelms
OS, suduotas smgis Trij Lelij rinktinei (visikai sunaikinta 1947m vasar).
Gegus 24d. Globi kaimo rajone, vykus susiaudymui su NKVD, uvo
A.Jonikas-Rolandas, suimtas ir uverbuotas partizanas Gervilis-Tiesa32.
Taiau skaudiausias smgis buvo JKA 2 tabo bunkeri sunaikinimas.
Viename i j, netoli Bataki, uvo apygardos vadas J.Kasperaviius-Visvydas ir jo adjutantas A.Bilinas-Diugas, kitame - suimtas P.Paulaitis-Aidas.
Sunku pasakyti, kiek ie mons galjo duoti rezistencijai savo protu, intelektu apie tai galime tik splioti. JKA vadovyb nedalyvavo sausio 15-osios
partizan vad suvaiavime, taiau Angis (vliau pakeits slapyvard Visvyd) pareng laik, kuriame idst savo ir galbt kit tabo nari mintis
vyr. vadovybs krimo bei centralizacijos klausimais. Laikas parod, kad tos
problemos Angies buvo gerai apgalvotos ir tinkamai vertintos. Jo isakytos
mintys nulm kovos sjdio politin karin linij. io laiko teksto
originalo nepavyko rasti, todl, laikydami j labai svarbiu, perspausdiname i
J.Lukos-Daumanto atsiminim knygos jo tekst 3 3 .
Laisvs Kov Draugai,
suvaiavim, neirint didelio pavojaus ir sunkum, mes vykome kaip
seniai laukt vis kovojani dl ms laisvs ir nepriklausomybs pirmj susitikim, kad jame umegztume artim slyt ir sutvirtintume t dvasin ry, kuris
mus jung ir auk bendron kovon: kad pasidalintume patirtais rezultatais, o
svarbiausia, nustatytume bendrsias vieningos kovos gaires.
1. Vokiei okupacijos metu, dar rudajam okupantui besvarstant planus apie
Ostlando pavertim "ydinia, neatskiriama Vokietijos eme", pogrindyje telksi
lietuvi breliai, kurie okupant svaiiojimus ir kolonizacij irjo kitaip: auk
ir telk lietuvius kovoti su ruduoju okupantu, kr pasiprieinimo brius, kad
paruot juos tbtinei kovai.
243

A manau, kad iandien dar nedera sprsti arba teisti ano meto pogrindinio
veikimo, organizuotumo, pogrindins spaudos. /.../
Tik mums prisimintina tai, kad kovai dl laisvs ir nepriklausomybs buvo
padti netinkami pagrindai, kurie iki iai dienai buvo basliu laisvs veimo ratuose. Taip pat lidna prisiminti, kad, kai ms emn pradjo vertis raudonosios gaujos, gana garsi pogrindini organizacij kai kurie vadovauj asmenys,
anksiau taip graiais ir gausiais odiais kviet ir ragin visus tautieius kovon,
pasiov tai likiminei kovai vadovauti, pabgo tos tikrosios kovos ir paskubomis,
met visa tai, kam buvo pasiry ir net prisiek arba m priesaik i kit, atsidr
u ms tautos sien. Tokiu bdu negarbingai pasitrauk, kada pajuto, kad jau
vis patirtas lietuvi tautos prieas - bolevizmas grta ms krat baigti lietuvi tautos naikinim, kada i tiknj turjo prasidti ta tikroji kova, kuriai reikalingas kietas ir sunkus vadovavimas.
Ypa sunks laikai prasidjo, siauiant raudonajam okupantui. Nepraslinkus
n pusmeiui po antrosios okupacijos, daugumas likusij Lietuvoje pogrindini
organizacij vadovaujani asmen, norjusi atstatyti pakrikusi laisvs kovos
sjdio padt uvo arba buvo aretuoti. Tarp atskirai veikiani organizacij
vienet nutrko organizacinis ryys, svarbiausia, nutrko pats jungiamasis silas
- nustojo jusi organizacijos slaptoji spauda.

Vis iauriau siauiant bolevik

gaujoms, pakeliant smg po smgio, atskirai veikiantiems organizaciniams vienetams nebuvo galimybs susigaudyti net savo veiklos plote, o k jau bekalbti
apie siekimus sumegzti nutrkusius ryius, apie slygas sudaryti nauj vadovyb.
Laisvs kovos sjdis pergyveno kriz:
Kaip mums inoma, i atskir isilikusi vienet istorini metmen (laisvs
kov sjdiui) pergyvenus kriz ir siliejus jo eiles nauj jg, prasidjo naujas,
atsargus ir ltas laisvs kovos isilikusi paskir dalini reorganizavimas, iekojimas ir umezgimas ryi, visi tie mums inomi vargai ir keliai, kurie mus veda
vis bendrj susitikim.
/.../ 2. Kai kurie asmenys nori iirti, kad iandieniniai laisvs kovotojai yra,
pilna to odio prasme, "bdos vaikai".
Dabartinio laisvs kovos sjdio neigiamon chrakteristikon dedamas tvirtinimas, es, iame sjdyje nesama intelektualini pajg, kurios sugebt tinkamai organizuoti, veikti ir vadovauti. Savo laiku kelias Vakarus buvo atviras ir
laisvas. Ms tautieiai inojo ir puikiai suprato, kad bolevikin furija, sibrovusi
ms krat, tai prads beatodairines pjautynes ir galutin "krato valym nuo
liaudies prie" - atseit, nuo vis padori lietuvi. Taiau daugumas lietuvi per-

244

daug myljo savo tviks laukus, savo gimtuosius namus, kad bt rysi juos
palikti. Su savo gimtuoju kratu juos siejo tokie dvasiniai saitai, kurie stipresni u
pavoj gyvybei ar u bet kokius iskaiiavimus.
Tuo gali bti paaikinamas iandieninis laisvs kovos sjdio nari heroikumas: laisvs kovos sjdio narys... su granata kienje vea slaptj spaud,
laisvs kovos sjdio nar lietuvait tamsi darganot nakt drsiai nea slaptj
korespondencij, laisvs kovos sjdio narys..., apsuptas i vis pusi prie,
iauds paskutinius ovinius, sta susisprogdins granata.
Laisvs kovos draugai, ar tai eina kalba apie "kailio saugojim"? Ar tai bedalis, neturintis ieities likimas? Kiekvienas savaime supranta, kad dabartinje kovoje gal maiausiai yra galimybi "isaugoti savo kail", tveriantis ginklo.
Kas buvo "bdos vaikas" ir troko isaugoti savo kail, tas rado ir priemoni, ir
bd - ir daug saugesni, negu ginklas. Pagaliau ir tiems, kurie buvo ij kovos
keliu su ginklu rankoje, a manau, buvo keli ir bd, jeigu tik jie to siek,
pasigauti tos tariamosios "laisvs" (tam tikslui "nema lengvat" buvo juk suteiks
ir "draugas" Bartainas) /.../
K rodo tas geriausi tautos sn pavyzdys, kurie krito kovos lauke arba
pasivent ir pasiry kenia rsiuose, kaljimuose, koncentracijos lageriuose /.../
Taip, ginklo kova yra aukiausioji ir iauriausioji tautos laisvs kovos forma,
taiau tai nra aukiausioji kliauzul paskiro tautos nario egzistencijai.

Taigi

naivu ir netikslu tvirtinti, kad asmenini bd veriami, kovoja laisvs kovos

sjdio nariai /.../
Kas taip galvoja, tas nepasta laisvs kovos sjdio arba j pasta tik i
dalies /.../
Kai kuri asmen diaugsmui ar nusiminimui noriau dar pridti: iandieninis laisvs kovos sjdis jau perdaug glaudiai yra suaugs su spontanikai kylania ms tautoje egzistencine kova /.../
3. /.../ Laisvs kovos draugai, iandien mes rykiai jauiame, kad sunkiausi
kovos sjdio darbai yra atlikti, kad mums lieka nuengti paskutinius ingsnius
visiems susitelkti vien bendr vienos vadovybs vadovaujam vienet. Tas
dvasinis ryys, kuris mus visus, tolimuose atstumuose esanius, laisvs kovos
ygiuose ir darbuose jung, tie lkesiai, aplaistyti kai kuri ms broli krauju ir
net gyvybe - iandien turi bti sutvirtinti, sukuriant viening laisvs kovos sjd
ir nustatant bendrsias laisvs gaires. Tarp atskir laisvs kovos sjdio formacij esmini skirtum nra. Bet kuriose Lietuvos srities laisvs kovos sjdio
nariais priimamai smoningi, dori, tautikai susiprat lietuviai, be religijos, isi-

245

lavinimo, socialins padties ir lyties skirtumo, pasiry, neirdami savo asmenins gerovs, sveikatos bei pavojaus gyvybei, kovoti dl Lietuvos laisvs ir
nepriklausomybs. Paskirose laisvs kovos sjdio grupuotse taikomi tie patys
konspiratyvumo principai ir iame veikimo laikotarpyje organizacijos pagrindan
dedama karins disciplinos prerogatyva. Js, laisvs kovos draugai, patvirtinsite,
kad ir paiose ilikusiose, jeigu jau j bt velgiama, - programose (pvz., LLA,
LLK, LLG, LF, LP ir t.t.) esmini ideologini skirtum beveik nra, tik gal jose
daugiau pasireikia j pai autori savitas vieno ar kito socialinio ar kultrinio
reikalo isprendimas. Js patys pasakysite, kad ir tas programas derinant, galima
rasti ir sudaryti viening bendr dabartins laisvs kovos sjdiui priimtin program /.../
iandien mes tvirtiname, kad jau pribrendo tas laisvs kovos ruotas, kada
visos laisvs kovos grupuots (kokiomis formomis jos anksiau beveik) supranta
vieningos ir vienos vadovybs vadovaujamos laisvs kovos reikal.
Laisvs kovos broliai, jeigu iandien a ia esu kaip suvaiavimo atstovas i
daugialyps Kstuio apygardos, kur bendr kalb yra surad daugelio, galiu
tvirtinti, beveik vis vokiei okupacijos metu veikusi pogrindini organizacij
fragmentai, tai pilnai tikiu, kad ir visiems Lietuvos laisvs kovos sjdio dalyviams galima surasti bendroji kalba ir bendrosios veikimo gairs, kurias manoma buvo surasti Kstuio apygardoje, veikiant susivienijimo sunkumus.
Laisvs kovos broliai, iki iol veikusiam laisvs kovos sjdiui BDPS pasilytoji susivienijimo forma - sudaryti Ginkluotsias Jgas, vadovaujamas t/GPS, nra priimtina, kaip neatitinkanti laisvs kovos sjdio aspiracij /.../. Ieit, lyg
bt norima i iandieninio ms tautoje laisvs kovos sjdio atimti pirmaujani visos tautos laisvs kovoje viet ir neymiai atimti visa tai, k sjdio dalyviai
pirko krauju, nepalauiama drsa ir pasiventimu: norima sumainti t pasitikjim ir meil, kuri mes prakaitu ir krauju esame visoje tautoje gij, pagaliau,
pigiais dalykais bt norima nupirkti ms teisingas aspiracijas ms tvyns
ateit.
Mes turime nepamesti tos kovos, kuriai pasiryome. Mes nemesime negarbingai kardo, kur itraukme savo tautos laisvei ir garbei ginti. Mes negalime palauti to pasitikjimo, kur mus deda ms tauta /.../.
iandien mes galime pasidiaugti ms darbo vaisiais ir rezultatais: auktai
pakilo tautos politinis ir tautinis susipratimas, nepalauiamas tikjimas laisva nepriklausoma ms tautos ateitimi iugd nepaprast tautos vieningumo ir pasiaukojimo dvasi, iki iol dar neprast ms tautai pasitikjim savo jgomis /.../

246

BDPS pasilytoji susivienijimo forma, velkanti mus grynai karin drabu,

neapima vis t aspiracij, kurias mes turime teis ir, pasakyiau, pareig /.../
Mes reikiame kukli vili turti tiesiogins takos tolimesniam ms krato
tvarkymuisi /.../. Mes iuo reikalu nekeliame dideli iliuzij ir i anksto tam tikr
reikalavim arba iimtins padties. Tai savo laiku sprs pati tauta, tvarkydama
savo reikalus tikrais demokratiniais pagrindais.
Todl, laisvs kovos draugai, mes neturime dabartiniu metu pasistatyti sau
izoliacins sienos, u kurios mes paliktume ateityje /.../
iandieninio laisvs kovos sjdio eilse vairiausiuose postuose yra daugumas toki, kurie neturi jokio karinio patyrimo, kurie nepretenduoja, kai baigsis
laisvs kovos reikalas, sijungti karines /.../ organizacijas. Jie iandien yra puiks
laisvs kovos sjdio kovotojai, puikiai ir siningai iki pasiaukojimo ir savs
atsiadjimo atlieka skiriamas pareigas. Jie ryt nors grti ten, i kur atjo. Taiau,
laisvs kovos broliai, jie nenort niekada izoliuotis nuo t ki ir ideal, kuriuos
iandien pasiry apginti, dl kuri ijo tbtin kov: jie nenors atsiadti
to, k is laikas spaud j irdyse ir prote. Jie ir ateityje nors bti kovotojai dl
laisvos demokratins Lietuvos, dl visokeriopai klestinios ms tvyns, kurioje
visiems be iimties jauku, viesu ir gera bt gyventi, viepataut socialinis teisingumas, paremtas naujais principais, ir niekada daugiau nebt sn ir posni.
Mes troktame, kad visa tai, k yra geriausio ireikusios ms kovos sjdio
programos, bt ireikta bendrja vieningumo laisvs kovos sjdio programa
ir bt kelrodiu dabar ir ateityje.
Tauta reikia sitikinim, kad is laisvs kovos sjdis yra naujas ms tautos
dvasinis variklis, naujoji jga, kuri gimsta audrose, kuri sugebs vesti pradt
kov dl laisvs ir nepriklausomybs, kuri duos nukamuotai, ivargintai tautai
naujus impulsus kurti ir gyventi.
Sulugdyti arba palauti t tautos pasitikjim, palauti vilt skaistesn, nors ir
neinom roj, bt iaurus nusikaltimas, bt paniekinimas vis t auk, kuriomis ms tauta perka teis gyventi.
Laisvs kovos draugai, mes buvome priversti ieiti ginti savojo krato, savj
sodyb, boi ir tv krauju sulaistytos ems: mes, kaip mons pasiprieiname
prie mogaus teisi mindiojim prie aukiausiojo laipsnio vergij; mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir taut udaniomis nedorybmis. Ms
ingsniai yra taurs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teiss prie vis kultringj
pasaul, o Aukiausiojo palaima rems ir laimins ms darb.
Kovoje dl tvyns laisvs ir nepriklausomybs mes nesudarome iimtins ir

247

monopolistins teiss atvilgiu Nepriklausomos Lietuvos metu veikusi partij,

kurios iuo metu rykiau, kaip mums inoma, akcentavo apie savo dalyvavim
kovoje dl ms tvyns laisvs ir nepriklausomybs ir jau dabartiniu metu parod didels sveikintinos iniciatyvos /.../
Kaip jau minta, 1947m. pradioje J.Kstuio apygarda visuose lygmenyse, tiek rinktini, tiek apygardos tabuose, patyr toki nuostoli, po
kuri buvo btina reorganizacija. Nuo 1947m vidurio visi pertvarkymai apygardoje, o vliau - srityje ir visoje Lietuvoje vienaip ar kitaip susij su Jono
emaiio-Luko, Vytauto vardu.
1947m. gegus 20-25d. vykusiame apygardos vad pasitarime J .emaitis buvo irinktas Kstuio apygardos vadu 3 4 .
J.emaitis gim 1909m Palangoje. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo baigs
Karo mokykl, tobulinosi Pranczijoje, turjo kapitono laipsn. Pokarin jo
kova ne atsitiktinumas, nes jau 1944m. savanoriu stojs gen. P.Plechaviiaus rinktin, buvo bataliono vadu. 1945m. ijs mik, pradjs
kov rinktins, baigs visos Lietuvos pasiprieinimo vadu, pradjs kapi-

Kstuio a p y g a r d o s v a d o v y b 1 9 4 7 m j J.emaitis-Vytautas, A.Liesys-Idenas,

Mindaugas, -

248

V.Guas-

tonu, baigs - partizan generolu, J.emaitis-Vytautas pelnytai eis Lietuvos istorij alia garbingiausij jos kari.
1947m. viduryje vyk pasikeitimai Kstuio apygardoje buvo ypatingi
tuo, kad reikjo visk kurti i naujo - organizuoti tabo veikl, iekoti
pareign apygardas ir rinktini tabus. is procesas vyko vis mnes.
Pagrindinis ir vienintelis J .emaiio pagalbininkas tuo metu buvo P.BartkusSin, jis liko KA tabo organizacinio skyriaus virininku.
Pirmoji apygardos vado pareiga buvo surasti pareignus ebenkties
rinktins tab, kuris, ijus J.emaiiui, liko be vadovybs. Rinktins vadu
buvo paskirtas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius (prie tai jis buvo mokomas ir
instruktuojamas) 35 , tabo virininku - Bronius Neverdauskas. Abu ie pareignai - buv mokytojai (ne karikiai), todl teko jiems padti j darbe.
Tuo pat metu buvo formuojamas ir apygardos tabas. tabo virininku
buvo paskirtas P.Bartkus-adgaila, Sin (vliau PA vadas), operatyvinio
skyriaus virininku Vytautas Guas-Kardas (vliau Jros srities tabo
virininkas), informacijos skyriaus virininku Antanas Liesys-Tvanas (vliau
Jros srities tabo narys). 1948m pavasar tabas buvo papildytas dar vienu
nariu Vaclovu Ivanausku-Vyteniu, Gintautu (vliau Jros srities vadas) 3 6 .
ie mons - neabejotini emaitijos partizan lyderiai, j vairias pareigas,
ne sunkiausi atsakomybs nat.
Pagrindinis naujai suformuoto apygardos tabo udavinys buvo sutvarkyti ryius tarp rinktini, su apygardos tabu, kad bt galima padalini
koordinacija. Tuo usim visi t a t o nariai Nebuvo apleista ir spaudos
leidyba. Po to, kai balandio mn. buvo sunaikinti 2 apygardos tabo bunkeriai ir visa ten buvusi ranga, spaustuvs rengimu ir leidyba rpintis buvo
pavesta Vaidoto (buv. Naro) rinktins vadovybei 1947m. rugpjio mn.
ryininkas J.Grudzinskas i Kauno atve tipografij, ir "Laisvs varpas" vl
pradjo eiti Tiek Vaidoto rinktin, tiek vis apygard itiko skaudi netektis,
kai 1948m. sausio 16d. Ariogalos valsiuje Pagesaiio kaime buvo sutriukintas bunkeris, kuriame buvo tipografija. uvo Vaidoto rinktins vadas, vienas
pirmj emaitijos partizan organizatori k p t Juozas eponis-Tauragis,
Budrys ir kiti tabo nariai37.
Iki 1948m. pavasario J.emaiio-Vytauto vadovaujamoje Kstuio apygardoje galutinai susiformavo rinktins. Trys j (Knygneio-Biruts, LydioAukuro, Vaidoto) sudar galutin Kstuio apygardos struktr, kitos
(Vovers, Atalyno, Juozapaviiaus) tapo Prisiklimo apygardos sudtin249

mis dalimis.
Apygardos vadovyb
iuo laikotarpiu aktyviai
reiksi tiek vietoje, tiek
iorje, ty. ryiuose su kitomis apygardomis.
Kstutnai, sustiprin
tabus, sutelk stipr kovin ir intelektualin potencial, pamau perm
iniciatyv visos Lietuvos
partizan vyriausiosios
vadovybs formavime ir
su ta uduotimi skmingai susidorojo (r. sk.
"Struktr centralizacija..."). 1948m. viduryje
apygardoje vyk pasikeitimai tiesiogiai buvo susij su mintais procesais.
1948m. gegus 5d. i
3 apygard kurta Jros
38
(Vakar Lietuvos) sritis , Kstuio a p y g a r d o s v a d a s H.Danileviius-Vidmantas
jos vadu (iki birelio mn)
tapo J.emaitis. Birelio 8d., atiduodamas srities vado pareigas A.MilaeviiuiRuoniui39, Vytautas rao:"... A didiuojuosi, kad esu i Kstutn, i tarpo
t, kurie savo Tvynei dav tokius didvyrius, kaip Visvyd ir kitus, kuri
ygdarbiai ir vardai galbt nra inomi, bet apie j darbus suinos, juos
vertins ir amiais atsimins atgimusi Lietuva..."
Paymtina, kad 1948m. pirmoje pusje KA tabas pareng norminius
dokumentus, vliau, pritaikius, panaudotus visos Lietuvos partizan veikloje
(Ly. naujok apmokymo taisykles 4 0 , mobilizacijos planus ir metodinius nurodymus 41 ). 1948m. liepos mnes sudarytas naujas naujas KA tabas. Jo
vadu tapo buvs Lydio rinktins vadas Henrikas Danileviius-Vidmantas,
tabo virininku - Robertas Gedvilas-Remigijus, Sidabras (buv. Biruts rinktins
tabo informacinio skyriaus virininkas) 42 . ios sudties apygardos tabas
250

buvo dislokuotas Ervilko valsiuje trijuose bunkeriuose, kuriuose gyveno

43
po kelis tabo narius . Viename i bunkeri buvo spausdinamas "Laisvs
varpas" ir kita apygardos literatra. Tokios sudties tabas isilaik iki 1949m.
balandio mnesio.
Galima iskirti kelet prieasi, dl kuri pasikeisdavo tabo sudtis: tai
pareign tys (daniausiai pasitaikanti), pareign skyrimas kitas pareigas, tabo nario nualinimas dl netinkamo elgesio. Paskutinioji prieastis
yra reta, taiau 1949m. balandio mn. KA vyk pasikeitimai kaip tik
tokio pobdio. 1948m. gruodio ld. apygardos vadas H.Danileviius-Vidmantas su tabo apsaugos brio vadu Vl.velniu-Putinu ir ryininku J.Trumpaiiu savavalikai ivyko Kaun pasimatyti su mona 4 4 . "Kelionje" suimti
Vl.velnys ir J.Trumpaitis, tik atsitiktinumo dka pavyko pabgti Vidmantui
1949m. balandio mn. Kstuio apygardos tab atvyko Jros srities
vadovyb isiaikinti vykio aplinkybes ir nuraminti partizanus, kurie tar
apygardos vad dirbant MGB. iame susirinkime Vidmantas buvo atleistas
i apygardos vado pareig ir, nepasitvirtinus jo uverbavimo faktui, isistas
Ryt Lietuv kaip Vakar srities atstovas 4 5 . Reikia pasakyti, kad nepaisant
vis tarim, Vidmantas 1949m. lapkriio ld. uvo Algimanto apygardos
vado A.Starkaus-Monts bunkeryje, Anyki valsiuje.
Naujuoju apygardos vadu tapo Aleksas Miliulis-Neptnas, Algimantas,
buvs Butageidio rinktins vadas 4 6 (iki 1946m ygaii mokyklos mokytojas). Jo pavaduotoju tapo Steponas Venckaitis-Bilinas, tabo virininku
liko R.Gedvilas-Remigijus.
Tokia tab sudties kaita, inoma, labai trukd darb. Nauji pareignai
turjo susipainti su rinktini tab veikla, numatyti ir parengti taktinius
nurodymus. Taiau net ir pusmet vadovaujant, buvo sudtinga tai atlikti
Vis dlto, buvo tobulinama sjdio struktra ne tik visos Lietuvos, bet ir
srii lygyje. Po to, kai 1948m. pavasar buvo sunaikintos aktyviausiai veikusios Kelms 4 7 ir Ervilko48 pogrindins organizacijos - OS, 1949m. i struktra oficialiai panaikinta 49 ir vesta efektyvesn "trejetuk-slapuk" sistema.
Tai reikia, kad rmj veikla tapo konspiratyvesn, mons turjo bti
geriau apsaugoti nuo nip ir idavik. O tai padaryti buvo vis sunkiau.
1949-1953m partizan tys, tab naikinimas daniausiai susij su idavystmis.
1949m birelio 7-9d. Kaziks mike, remiantis agent "imkaus" ir "Platono" parodymais, buvo vykdyta MGB operacija, kurios metu visikai su251

naikintas Kstuio apygardos tabas 5 0 . uvo apygardos vadas Algimantas,

Neptnas; jo pavaduotojas Bilinas, tabo narys Albertas Norkus-Satkus,
suimtas tabo virininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Idavyst gimd idavyst, saugumiei klastai nebuvo rib, palo net stiprieji Robertas
Gedvilas po sumimo 3 mnesius tyljo. Vliau - papasakojo k inojo,
stojo akistatas kitiems suimtiesiems. Apie l skaitome jo ranka raytuose
atsiminimuose "_. Vasaros pabaigoje mane atved tardytojo kabinet,
kuriame ivydau savo motin, kuri, apsipylusi aaromis, pasak, kad seser
nuov partizanai, o j mons spjo, kad bgt i kaimo, nes ir j nori
suaudyti Po keletos dien /.../ tardytojas man "isitar", kad seser nuovs
Lyras (Lyras-J.Nuobaras - MGB agentas iaurys nuo 1950m.) i upakalio,
kai ji sdjo mike greta Eimuio. ov pakau. Saugumiei pasakojimais man buvo sunku patikti, taiau irdies skausmas ir pergyvenimas
buvo didiulis, mane sukrt visam gyvenimui 51 -" Idavyst yra idavyst
ji visada buvo ir bus laikoma bjauriausiu poelgiu. Sunku pateisinti pokario
idavystes, kai liejosi kraujas, kai bausms buvo skaiiuojamos deimtmeiais - svarbu tik suprasti mechanizm, kurio pagalba buvo lauomos sielos.
1949m. birel naujuoju Kstuio apygardos vadu tapo Antanas BakysGermantas (iki to Vaidoto rinktins vadas). Tai dar viena asmenyb, verta
iskirtinio dmesio.
A.Bakys gim 1923m. birelio 13d. Raseiniuose, amatininko eimoje.
1941m. baig gimnazij, o 1944m. jis jau P.Plechaviiaus vietins rinktins
karys. Pasibaigus karui, mokytojavo Gervinu, Kunioni pradinse mokyklose. Buvo suimtas, paleistas dar kur laik dirbo Raseini gimnazijoje, o
1947m. lapkriio mnes ijo mik.
Kaip jau minta, pasikeit visa apygardos tabo sudtis. I senojo tabo
liko tik Kazimieras Ruibys-lninierius informacijos skyriaus virininkas.

Kstuio apygardos rinktins 1948-1953m.

Svarbu tai, kad besikeiiant tabams, buvo ilaikyta rinktini - rajon
struktra. Apygard sudar Butageidio, Biruts ir Vaidoto rinktins, turinios bent po kelis rajonus (2-3 briai).
Kaip rinktini taip ir rajon pavadinimai keitsi daniausiai ilaikydami t
pai teritorij. Pvz, Butageidio (buv. Lydio, Aukuro) rinktinje 1948m.

252

sudaryti Kario, vyturio

52
rajonai , vliau peraug
alnos, Visvydo ir Dariaus rajonus. Rajon vadovyb keitsi pagal rinktins ar apygardos poreik: 1949m. vyturio rajono vadas Pr.Briedis-Jra
buvo paskirtas Butageidio tabo virininku, brio vadas P.Balinas-Puis rajono vadu. Tuos
pasikeitimus s l y g o j o
rinktins vado A l e k s o
Miliulio paskyrimas Kstuio apygardos vadu.
Vaidoto rinktin sudar
Dainavos, Tulps, Neringos rajonai
Vis laik problematika padtis buvo Klaipdos krate. Kstutnai
ten s t e n g s i palaikyti
Kstuio a p y g a r d o s v a d a s A.Miliulis-Neptnas
veiklius kovos vienetus
1948m. Klaipdos krate ir i dalies iluts valsiuje veik Rambyno rinktin54. Matyt, ji egzistavo fragmentikai - 1948m. iluts MGB sum 30
asmen, tame tarpe rinktins vad Juoz Jurkait, ir rinktin buvo likviduota. Kadangi Klaipda buvo svarbus strateginis takas, 1950m. Jros sr.
vadovyb paved Biruts rinktins Dubysos rajono vadovybei-St.NarbutuiApolinarui, Br.ivotkauskui-Keriui atkurti Klaipdoje organizacij, kurios
nariai rinkt valgybines inias, isiaikint ryi galimybes su Vakarais 55 .
1951m. kovo 24d. Klaipdoje buvo aretuota grup Dubysos rajono asmen, tame tarpe vadas Apolinaras, ir i veikla nutrko 5 6 .
Kalbant apie struktras, svarbu paminti tai kad jau 1949-1950m uvo
daug senj partizan vad. Padt atskleidia Jros sr. vado V.lvanausko
laikas (1949 07 20) 57 , kuriame raoma, kad srities ribose per 1949m. uvo 15
253

pareign, i kuri emiausi turjo tvnijos vad teises. Kstuio apygardoje, kuri buvo stipriausia srityje, visose rinktinse yra tik po vien pareign, atitinkant einamas pareigas. Tik birelio mn. Kstuio apygarda
neteko 30 eilini partizan.
i prognoz nepasitvirtino - pavieniai partizanai laiksi dar ilgiau, taiau
struktr veikla buvo labai apribota.

Kstuio apygardos tabas 1951-1953m.

Paskutinieji partizanai
1951m birelio mnes, susidarius kritikai padiai srityje, pas Vytaut
buvo suauktas srities vad pasitarimas, kuriame dalyvavao Prisiklimo
apygardos vadas P.Morknas-Rimantas, naujasis Kstuio apygardos vadas
K.Labanauskas-Justas, Kunotas (buv. Biruts rinktins vadas). Tai pareignai,
kurie iki 1953m. dar organizavo tab darb 5 6 . Nuo birelio iki lapkriio mn.
srities vado pareigas jo P.Morknas-Rimantas, Germantas, laikinai dirbs
LLKS Prezidiumo sekretoriumi, nuo lapkriio vl tapo srities vadu, o

Kstuio a p y g a r d o s Biruts rinktins Eimuio brio partizanai

254

P.Morknas gruodio mn. tapo Kstuio apygardos vadu.

1952m. Kstuio apygardoje dar veik 180 partizan, o 1953m. jau tik
23 partizanai 59 . Apygardos tab sudar 2 asmenys vadas Rimantas ir
tabo virininkas Jonas Vilinskas-Algirdas (jam uvus St.Zinkeviius).
Dar 1952m. apygardos tabe veik stipri tipografija 6 0 , spausdinusi "Laisvs
varp", "Ugn", nemaais tiraais atsiaukimus, kreipimusis.
Kstuio apygardos tabo likvidavimo planai buvo siejami su LLKS
Prezidiumo Pirmininko Vytauto paiekomis. Tam 1952-1953m. buvo vykdyta visa eil operatyvini veiksm, kurie baigsi be rezultat.
Tik 1953m kovo mn. per suimtus partizanus Vitvyt ir Granit buvo
umegztas ryys su Rimantu laikais. 1953m birelio 19d. pastarasis buvo
ikviestas susitikim ir uvo 6 1 . Faktikai apygardos tabas jau nebuvo
atkurtas, taiau pavieniai partizanai veik dar iki 1957-1958 met. Jiems
sunaikinti buvo naudojamos visos galimos priemons.
Itis roman galima parayti apie paskutinij Biruts rinktins partizan t Kelms rajone. 1955m. buvo suimti broliai Ignas ir Eugenijus Kybartai Jie pasira pasiadjim bendradarbiauti ir buvo ileisti iekoti savo

Kstuio a p y g a r d o s v a d o v y b 1949m. pabaigoje Vl.Mieikis-Tarzanas, A.Bakys-Klajnas

( a p y g a r d o s vadas),

J.Rupaitis-ilius, J.Kisielius-Genius, V.Slapinskas-Vytas

255

brolio Vytauto ir besislapstanio buv. Kstuio apygardos vado JustoK.Labanausko. Birelio 17d, sutik Just, broliai diaugsi apgav saugum.
Neinia ko pastmtas, Justas prisistat Kelms MGB skyri, usiverbavo,
po keleto dien nuov Vytaut Kybart, vliau ir kitus du brolius 62 . Tai ir
galima laikyti Kstuio apygardos istorijos pabaiga.
Priedai:
1.

Apskrities OS organizacijos s c h e m a .

J u n g t i n s K s t u i o a p y g a r d o s s t r u k t r a 1 9 4 6 m . 2 - o j e p u s j e 1 9 4 7 m pradioje.

Kstuio a p y g a r d o s karin struktra 1948-1953m.

256

1 priedas
Apskrities OS organizacijos s c h e m a 1945m.

257

Lentel Nr. 4. K s t u i o a p y g a r d o s k a r i n s t r u k t u r a 1948-53m.

2 priedas

J u n g t i n s Kstuio a p y g a r d o s s t r u k t r a 1946m. Il-e p u s j e - 1947m. pradioje

2 priedas

EMAII APYGARDA
Lietuvos Laisvs Armija - emaii apygardos itakos
Teritorijoje, kuri vliau jo emaii apygard (Teli, Maeiki, Kretingos rajonai), ginkluotas pasiprieinimas turjo tam tikr ypating bruo ia bene aikiausiai galime pastebti Lietuvos Laisvs Armijos (toliau LLA)
karins tradicijos apraikas. Todl, kalbant apie emaii apygardos formavimsi, pirmiausiai turime isiaikinti, kokia tai organizacija, jos program ir
struktr, kuri dar tak ne tik emaitijos partizan dalini formavimuisi
LLA, kaip organizacijos, uuomazgas matome jau 1941m. Vilniuje kurtame pirmajame tabe, kurio vadovas bei pagrindinis organizatorius buvo
Kazys Veverskis-Senis. Pradioje tai buvo bendramini brelis, K.Veverskio
energijos dka iaugs vis Lietuv apmusi organizacij. Btent is
mogus buvo pagrindinis organizacijos "variklis" iki pat 1944met pabaigos
- iki savo ties.
Kazys Veverskis gim 1907m. Kauno rajono Kalvi kaime, gausioje
kininko eimoje. Isilavinim gavo Kretingos prancikon vienuolyno gimnazijoje, buvo Kauno, vliau Vilniaus universitet ateitinink korporacij pirmininkas.
Jei vokiei okupacijos metu LLA tik krsi, tai 1944m. jau buvo suformuluota tiek jos politin, tiek karin programa.
Pradioje, 1941-1942m. LLA struktra buvo gana primityvi Vyriausias
tabas-apylinks (jos daniausiai apm apskrities teritorij)1. Tiek vyriausiojo, tiek apylinki tab funkcijos ir struktra nebuvo aikiai apibrta. Tik
1943m. pradioje apylinki tabams buvo duotas nurodymas sudaryti 3
skyrius: valgybos, organizacin ir kin2.
Taip pat 1943m. pirmoje pusje organizacija buvo suskirstyta 4 apygardas: Vilniaus, Kauno, iauli ir Panevio3. inoma, apylinki principas i
inercijos dar kur laik egzistavo - dl vairi prieasi sakymai buvo
vykdomi neoperatyviai
1944m. liepos 20d. sakymu Nr21 LLA organizacija buvo padalinta 2
sektorius: OS (organizacin) ir VS (veikiant-Vanagai)4. Kitaip sakant, buvo
aikiai apibrtos funkcijos: OS priklausantys asmenys rezervas, vykdantis pagalbines (aprpinimo, valgybos ir kt) funkcijas, Vanagams teikiant
svarbiausi reikm, kaip pagrindinei pasiprieinimo jgai Toks prioritet
260

paskirstymas neabejotinai susijs su organizacijos nuostatomis, kad tik

patys ir tik ginklu turi ir gali atgauti valstybingum! Matyt, tok poir
apsprend ta aplinkyb, kad LLA branduol, tabus sudar ir jiems vadovavo Lietuvos karininkai, jauiantys nuoskaud ir dalin kalt dl 1940m.
nevykusio pasiprieinimo ir nebenorintys klausyti baiki ir svyruojani
politik sakym.
LLA veikianiojo sektoriaus - Vanag vadu 1944m. buvo paskirtas kpt.
Albinas Karalius, iauli apygardos vadu tapo Adolfas Eidimtas, Vilniaus
apygardos vadu Adolfas Kubilius (abu pastarieji pareignai vliau organizavo ir vadovavo emaii Legionui).
Jau 1944m LLA vadovyb derybose su Vyriausiuoju Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto (toliau VLIK) vadovybe rmsi teiginiu, kad ginkluotas
pasiprieinimas reikalingas ir btinas. Btent dl tokios pozicijos nepavyko
susitarti ir suvienyti ginkluotam ir neginkluotam pasiprieinim atstovaujani grupuoi.
1944m. gruodio 5d. LLA laikratyje "Laisvs Karygis" raoma: "..iandien, kai ms em trypia bolevikai okupantai, lietuvi tautos kova gauna
naujas formas. Kova sunkesn. Jei prie vokiei dar buvo iaip taip galima
laikytis pasyvaus politinio pasiprieinimo, tai dabar, kai bolevikai fizikai
naikina ms taut, tik politins kovos neutenka. Apsaugant savo tautos
gyvyb, mes turime imtis ginkluot veiksm. Vokiei okupacijos metu
mes tokiems veiksmams tik ruoms, o iandien turime gintis ginklu. Kaip
realyb, visoje alyje veikia Lietuvos partizanai LLA Vanagai, kurie yra
slaptas Lietuvos ginklas, kurie taps kariuomens pagrindu- Laisvs Armija
visikai nepasitiki jokia kaimynine alimi-."
Nepaisant, kad kai kurie takingi LLA vadai uvo ar buvo aretuoti jau
1944m. pabaigoje 1945m, j buvo suformuotas pasiprieinimo pagrindas.
inoma, tiek taktik, tiek strategij koregavo ir keit besikeiianios slygos
pras frontas, tobulinami okupant kovos metodai ir kt
Jei 1944m viduryje LLA taka siek beveik visus Lietuvos rajonus (silpniausia Piet Lietuvoje), tai 1944m. pabaigoje-1945m. pradioje lokalizavosi emaitijoje. Likusioje Lietuvoje, kur pagal organizacijos uduotis ar atsitiktinai buvo LLA nari, i taka pasireik struktrose, taiau ryiai su
centru kuriam laikui susilpnjo ar ir visai nutrko. Ryi problem, be kita
ko, sukomplikavo atsitiktin LLA vado Kazio Veverskio-Senio tis 1944m.
gruodio 28d. Jo rankose buvo visi pagrindiniai ryi kanalai, kurie, jam

261

uvus, praktikai nutrko. Tai buvo didel netektis, taiau LLA tabai nenustojo veikti. Ypa aktyvus ir veiklus buvo iauli LLA tabas, Teli apskrityje besiformuojs atrijos rinktins tabas, Vgls tabas, veiks Raseini
apskrityje, vliau taps Kstuio apygardos branduoliu. 1945m. pavasar
A.Kubiliaus, grusio i vokiei valgybos mokyklos, A.Eidimto, iauli apygardos vado iniciatyva visos ios struktros faktikai buvo sujungtos
emaii Legion 5 . Tai nebuvo visikai naujas tabas - jam vadovavo jau
minti ir nauji LLA vadai, buvo ilaikyta LLA karin koncepcija. Kita vertus,
tai buvo naujas reikinys, iekant bd pritaikyti teritorin-karin struktr
naujoms realijoms. Pavadinim "emaii Legionas" sugalvojo A.Kubilius,
"nes juk reikjo kaip nors pavadinti", jo paties teigimu. Jis ivyst veikl 4
apskrityse Teli, Kretingos, Maeiki ir Taurags. Faktikai tai buvo emaii apygardos branduolys (iskyrus Taurags apskrit). 1945m. kovo
23d. laike iauli ("Saturno") tabo vadui A.Eidimtui6 jis rao, kad mintose
apskrityse veikia tabai: Teli tabas dislokuotas Plungje ir turi visus
privalomus skyrius; Kretingoje - veikia vir 200 partizan, Gargdai, Kuliai,
Veivirnai ir Endriejavas turi bendr tab, o Kartenos ir Plateli kuopos
tiesiog pavaldios emaii Legiono tabui; Maeikiuose sudaryta viena
kuopa (apie 100 partizan) su centru Sedoje. Visuose iuose tabuose trko
karinink, taiau buvo dar grtani i fronto, laikinai besislapstani, kurie
palaipsniui um vakuojanias vietas.
Viena svarbiausi emaii Legiono vadovybs uduoi, kaip ir anksiau, buvo ryi sistemos sutvarkymas - be to netekdavo prasms jokie
sakymai, buvo nemanoma veiksm koordinacija. Jau mintame laike
A.Kubilius rao iuo klausimu:"_ Dabar rengiu LLA radiofikacijos projekt.
Kiekvienoje rinktinje turi bti imtuvas-sistuvas. emaitij a pats aprpinau i savo resurs. Auktaitijoje ir Suvalkijoje yra mano pastam bendro likimo draug. Bus tvarka. /.../ Jei pasiseks, tai mes dar tok pragar
surengsim, kad ir velniai oks 7 ." Deja, norimo efekto pasiekti jiems nepavyko - buvo suimti A.Kubilius, A.Eidimtas, j tab nariai
1945m rugsjo mn. emaii Legionui jau vadovavo Jonas SemakaLiepa, Rikis, vienas i ilikusi iauli apygardos tabist 8 . Per pusmet jo
vadovaujamas L vis labiau prisitaik pokario slyg partizaniniam karui
1946m. pradioje, iki balandio mnesio L priklaus Teli, Taurags, Kretingos, Klaipdos, iluts, Paggi, Maeiki ir Raseini valsiai 9 . Pagal dokumentus, iuose valsiuose buvo kurta 10 rinktini10. Kai kurios i j, savaran262

kikesns, keit pavadinimus ir priklausomyb (Raseini, iauli, Jonikio).

Rinktins, su kuriomis L vadovyb turjo tampresnius ryius, kurios buvo
pareik apie savo priklausomyb L (Teli-atrijos, Maeiki-Alkos, Kretingos-Kard), 1946m jau neabejotinai sudar viening struktr emaii
apygardos pavidalu.
1945m. pabaigoje - 1946m. pradioje L tabas dislokavosi Teliuose dar ir tuo galima paaikinti jo tak aplinkinms rinktinms. Rinktini vadai,
skirti centrinio tabo, privaljo sudaryti pilnos sudties tabus ir vykdyti
pagal pareigas numatytas uduotis - formuoti kuopas, organizuoti naujok
apmokym, rinkti inias apie bolevik teror, trmimus, juos trukdyti,
perspti gyventojus. 1946m. vasario 15d. sakyme Nr.l(5) raoma:"_. Iaikinta, kad komunistai vykdys partizan ir tikr lietuvi eim (pagal 1940m.
plan) iveim. Todl sakau rajon vadams perspti lieiamus asmenis ir
vykdyti ginkluot pasiprieinim 1 1 "
Ataskaitoje turjo atsispindti ne tik veam asmen skaiius, bet ir
vietovje esani prie kiekis (kiek tai buvo manoma isiaikinti). 1946m
kovo 3d. atrijos rinktins vadas Senelis ra vadovybei: ".Taurags apskr.
bolevikai jau vykd eim veim. I Laukuvos vals. iveta 18 eim, i
Kaltinn - 11. Dar iki iam laikui (III.2) pas mus veimo nebuvo, bet, atrodo,
kad vyksta pasiruoimai; kelius taiso, NKVD lanko po namus ir tikrina
gyventojus ir j asmens dokumentus. Dabartiniu metu Varniuose NKVD
yra 91, arnuose 300 (nepatikrintom iniom)12."
Tuo pat metu L vadovyb ts LLA pradt veikl telkiant ne tik
emaitijos, bet ir visos Lietuvos ginkluotus dalinius, norminant karin struktr. Nuo 1945m. lapkriio ld. visa Lietuvos teritorija dalijama apygardas 1 3 .
Apygardas sudar rinktins, pastarsias - kuopos, batalionai, skyriai. Buvo
visikai atsisakyta apylinki principo.
Kaip bsimosios valdios uuomazga, emaitijoje buvo kurta Lietuvos
Gelbjimosi sjunga". Tai - vyriausio karinio tabo, emaii Legiono, priklausomybje veikis organas, kurio funkcijas eina karins veiklos rmimas,
valgyba, slaptosios spaudos platinimas, ryi utikrinimas, o taip pat "_
laikinosios, administracins valdios sudarymas, kuri po bolevizmo lugimo
Lietuvoje automatikai prads veikti15." Kiek vliau ios funkcijos buvo skiriamos Lietuvos Tautinei Tarybai, vadovaujamai J.Noreikos -generolo Vtros,
veikusiai Vilniuje.
1946m. pavasar, kai organizacinis darbas m gauti realesnes formas,
263

usimezg ryiai, abu tabai buvo likviduoti: kovo mn. suimti LTT veikjai
- J.Noreika, S.Gorodeckis, O.Pokien ir kiti, o balandio mn. - 32 L
vadai, ryininkai (tarp j - J.Semaka, V.Kliuinskas ir kt) 1 6
1946m. gegus 25d. sakyme Nr.10 skelbiama, kad tabas atkuriamas, o
taip pat, kad L nuo balandio 17d. eina bendr pasiprieinimo judjimo
struktr kaip emaii apygarda 1 7 . Apygardos vadu tapo Fortnatas Aoklis-Vilkas (buvs J.Semakos tabo narys), tabo virininku - Antanas RuzgysMargis. Nors sudtinmis apygardos dalimis vardijamos Raseini ir Taurags rinktins alia mint trij (atrijos, Kard ir Alkos), tai greiiausiai tik
i tradicijos.
Rinktini vadams buvo pavesta jau nusistovjusiose savo veiklos teritorijose kurti naujas kuopas, organizuoti atsarginius ryi kanalus 18 . Taip pat
buvo numatytos vad rotacijos taisykls: uvus ar patekus prieui, rinktins
vad automatikai keiia tabo virininkas, kuopos vad jo pavaduotojas.
Jei tabas pilnai sunaikinamas, j suformuoja apygardos vadas sakymu.
Viena i apygardos tabo veiklos krypi - mobilizacijos plan parengimas. Pagal tuos planus, asmenys, pajgs ir norintys kovoti partizan
gretose, turjo ateiti jau veikianius karinius vienetus. Tai buvo daroma
norint ivengti stichiko bgimo mikus, netvarking, niekam nepavaldi
bri susidarymo, nes tokie briai ilgainiui galjo tapti demoralizuotomis
plik gaujomis.
1946m. rugpjio 1 d. sakyme Nr.ll 19 akcentuojama: "... Pereinamasis
arba Nepriklausomybs atstatymo laikotarpis pareikalaus ne tik i ms,
bet ir i viso krato nemaai vargo ir auk. Tas pereinamasis laikotarpis gali
bti dvejopas: pirma - jei kilt karas ir bolevikai skelbt mobilizacij ir
antra - jei bolevikai vienokiu ar kitokiu bdu bt priversti apleisti ms
krat gera valia. Vienaip ar kitaip atsikuriant teks ms kovos dalinius
papildyti Taiau dl inom mums prieasi mes negalsime skelbti vieos
ir tvarkingos mobilizacijos. Todl tursime pasitenkinti tuo, kad ms eiles
papildys m u m s itikimi asmenys.." Nelygios jgos skatino partizan vadus
iekoti gudresni kovos bd - net prieo mobilizacij panaudoti savo
tikslams.
1946m. rugsjo mn. buvo dalinai likviduotas apygardos tabas: suimtas
F Aoklis-Vilkas, propagandos skyriaus virinink B.Stalinien-Vynia 20 .
A t k u r t a j a m tabui iki 1947m. balandio mn. v a d o v a v o Kazys
Antanaviius 21 . Balandio 9d. Plungs valsiuje buvo visikai sunaikintas

264

emaii a p y g a r d o s v a d a s V l a d a s Montvydas-emaitis

emaii apygardos tabas.

Kadangi nebeliko n vieno senojo apygardos tabisto, kuris galt sudaryti
nauj sstat, dertis dl kandidatr su rinktini vadais, nebuvo auktesns vadovybs, galinios atlikti arbitro vaidmen, vyko skilimas. Apygardos
vadais pasiskelb atrijos rinktins vadas Kazys Juozaitis-Meteoras ir jam
nepakluss k p t Juozas Ivanauskas Vygantas. MGB savo agentros pagalba
iprovokavo konflikt, kurio metu pai partizan rankomis buvo suaudyti
visi K.Juozaiio tabo nariai22. Partizan vadai pasmerk tok Ivanausko
elges."... Prieingai daugumos LLA emaii apygardos vad ir kovotoj
norams 1947m. pradioje, uvus k p t Taurui (apygardos vadui), dabartinis
apygardos vadas majoras Ivanauskas savavalikai, niekieno nerenkamas,
nebdamas susiris su kovotojais ir bdamas toli nuo kovotoj interes,
usidars siauruose savo asmeniko gyvenimo rmuose, um apygardos vado post. /.../ Mjr. Ivanauskas, vedamas asmenikos neapykantos ir
ieidamas tik i siaur asmenik rm, u ma nusikaltim suaud
kovotoj Dulk, gab ir mokyt kovotoj, tuo metu, kada turjo bti sudarytas Broli ar Karo lauko teismas. Mjr. Ivanauskas suaudo savo noru ir
sakymu..", taip raoma emaitijos partizan vad Deklaracijoje 23 . Panau-

265

doj Ivanausko asmenines ambicijas, garbtrok, MGB 1947m spalio mn.

j ikviet Vilni, "BDPS Komitet" (sudaryt saugumiei), kur j veik per
aplink. Taip buvo ileistos kelios deklaracijos, atsiaukimai Juose partizanai buvo skatinami keisti kovos taktik, ieiti i mik. Kadangi kaip liudija
aukiau cituotoji Direktyva, Ivanauskas neturjo autoriteto tarp partizan,
jo panaudojimas MGB nebebuvo prasmingas ir spalio pabaigoje jis ir jo
tabo nariai buvo aretuoti 24 . Iki 1948m pavasario emaii apygarda neturjo
vadovybs. To pakako, kad nutrkt ryiai tarp rinktini apygardos viduje,
o taip pat su kitais partizan kariniais vienetais.

emaii apygardos rinktins

emaii apygardos branduoliu tapo jau mintos 3 rinktins: Kardo
(Kard), atrijos, Alkos.
Kardo (Kard) rinktin buvo kurta 1945m. lapkriio 15d. ir apm Skuodo,
Mosdio, Salant, Plateli, Darbn, Kartenos, Palangos, Endriejavo,
Veivirn, Kretingos miest ir valsius 25 . T pai met lapkriio 23d.
rinktin buvo jungta emaii Legion atskiru vienetu 2 6 . Savo struktr
rinktin galutinai suformavo iki 1947m. (1946m. lapkriio 6d. sakymu Nr.9).
Buvo sudarytos 9 kuopos, kiekviena apimanti valsiaus teritorij. Kuopos
turjo pavadinimus ir buvo sudarytos i dviej sektori: nelegaliai gyvenantys (partizanai) ir legaliai gyvenantys asmenys (rezervas) 27 .
Rinktins vadovyb keitsi gana danai rinktins organizatori J.Oeraits 1945m. lapkrit pakeit K.Kontrimas-Tvas, 1946m. rinktins vadu tapo
Juozas Kktas-Drulis. 1948m. gegus mn. Bubli mike uvus J.Kktui,
vadu tapo J.Jucius-Antanaitis, suimtas 1949m. rugpjio mn. Vado pareigas kur laik vykd K.Kontrimas, vliau perdav jas J.Paulauskui (uvo
1950m birelio 3d.).
Svarbu ta kad per vis rinktins gyvavimo laikotarp tabai buvo atkuriami ir performuojami i vietini partizan. Vado pasikeitimas nereik
nenatrali ir sunkiai vykdom struktrini ir kitoki pasikeitim, kuriuos
vykdyt situacijos neinantis asmuo. Pastovi rinktins struktra buvo ilaikyta
iki 1953m. pradios, kai faktikai nustojo veikti pati rinktin.
Be pavieni partizan uvim susidrus su prieu, dl idavysi, MGB
vykd kompleksines operacijas. Pvz: 1947m. Kardo rinktins atvilgiu tokios
266

operacijos vyko sausio-vasario mn., kovo-balandio mn, gegus-rug28

pjio mnesiais . Po toki operacij vykdavo partizan jg persigrupavimas, keitsi kuop aktyvumas, taiau ir silpniausios gana greitai atsikurdavo i taip vadinamojo "rezervo". Taip pasitvirtino dviej sektori kuopose
privalumas.
Ypa skaudias netektis patyr visa emaii apygarda dl agent
smogik veiklos. Labiausiai tai pajuto Alkos rinktin (Maeiki apskr.).
i rinktin sikr 1945m spalio mn29d. LLA Vanag kuop pagrindu.
Jos krju buvo LLA narys Antanas Narmontas-Ivanauskas, sorius. Jis
turjo ry su L vadovybe, pats vainjo Telius, todl rinktin buvo
formuojama kaip ir kitos Legionui pavaldios struktros.
Iki 1947m. rinktinje buvo suformuotos kuopos (tik keturios i j pagal
nari skaii atitiko kuopos status, kitos-bri teismis).
1947m. liepos 25d. Alkos rinktinei m vadovauti Kazys Venckus-Adomaitis (laikinai pareigas jo jau nuo 1946m. spalio mn.) 30 .
1947m. pabaigoje - 1948m. pradioje ypa sustiprjo MGB spaudimas
rinktinei - partizanus sek 28 agentai (tiek kuopose, tiek rinktins tabe), i
j 9 - vidaus, t y . apsimet partizanais, 3 - smogikai, 360 - patikim
asmen 3 1 .1948m pradioje buvo sudaryta agent-smogik grup, kuri prisistatinjo kaip atskira Maeiki kuopa 3 2 . ioje grupje buvo 6 agentai, jai
vadovavo ag. uolas, pasivadins kuopos vadu Siaubu. Per 1948m. sausiobalandio mnesius i agent duomenimis ar su j pagalba buvo suimta
60 partizan, ryinink, pogrindio nari 33 .
Pagrindinis smgis rinktinei buvo suduotas rugpjio mnes, kai agentai iaud rinktins tab - K.Venck-Adomait, jo pavaduotoj Spal,
kuopos vad Bijnl, partizan Piln34.
Tokiu bdu MGB specgrup sudar nauj "Alkos rinktins tab", infiltravo agentus kai kuri kuop vadovyb (Viekni kuopos vadu tapo ag.
Garsukas) 35 . Pagrindinis io "tabo" tikslas buvo umegzti ryius su visomis
kuopomis, briais. Apie tai buvo kalbama spalio 14d. vykusiame Alkos
rinktins partizan vad susirinkime 36 . Taip pat buvo pasmerkta aktyvi
kovos metodik bet kokie jos pasireikimai Be to, pat is legendinis tabas
siek umegzti ryius su apygardos vadovybe ir sudaryti slygas jos likvidavimui - todl Alkos rinktinei dar buvo leidiama egzistuoti Ji nustojo veikti
faktikai jau 1949m, iskyrus pavienius partizanus.
Stipriausia ir geriausiai organizuota apygardos rinktin-atrijos, vliau 267

268

Atsikrimo, kurta 1945m. rugpjio ld., kaip ir kitos emaii apygardos

rinktins, LLA Vanag pagrindu. Rinktins veiklos zona - Teli ir Plungs
valsiai Pirmasis rinktinei vadovavo Vanag bataliono vado pavaduotojas
S.Benulis 37 .1947m. gegus 17d. jam uvus, rinktins vair perm arnas
Jazdauskas-Nurmis, buv. "paraiutininkas" (suimtas 1947m. lapkriio 24d.).
Jau minta aukiau MGB kombinacija, kurios metu buvo likviduotas
visas atrijos rinktins tabas, vadovaujamas K.Juozaiio.
1948m. pradioje rinktins tabas buvo atkurtas Vl.Montvydo-emaiio
iniciatyva. Jo pasilytas naujasis rinktins vadas Ignas apknas-Meisteris. 1949m. baland-1950m. gegus mnesiais rinktins vadu buvo Kazys
Andriuka-Linksmutis (anksiau js Karo Lauko Teismo pirmininko pareigas) 38 . Neatsitiktinai ia enciklopedikai dstoma tab ir vad kaita
kiekvienas tabo nario, vado uvimas, tab likvidavimai ir atkaklus j atkrimas buvo viena i kovos form, pareikalavusi milinik pastang ir
darbo. Juk svarbu jau tai, kad paiu egzistavimu buvo teigiama: "Mes ia,
mes nepasiduosime, bsime iki galo..." Kita vertus, tai ir idavysi istorijos,
kai artimi kovos draugai, broliais vadinti, tapo judais. Pavyzdiui, K.AndriukosLinksmuio pavaduotojas Alfonsas Urbanaviius-Struna - pasirod ess
MGB agentas irnis39. Jo infiltravimo operacija buvo atlikta trmim operacijos "Priboj" metu. Buvo suorganizuotas jo pabgimas i stoties ir kontaktas su partizanais. Toks agentas, turintis visik pasitikjim, buvo blogesnis
u strib br. 1950m. gegus mnes, sunaikinus mint tab, rinktinei
tiesiogiai m vadovauti Vl.Montvydas-emaitis, emaii apygardos vadas.

emaii apygarda 1948-1953 metais

Kaip jau minta, 1948m. pradioje emaii apygarda buvo pakrikusi ir
norint j vl suburti, sutvarkyti tabus, reikjo pagalbos i alies. Tok vaidmen atliko sustiprjusi Kstuio apygarda ir jos vadovyb su J.emaiiuVytautu prieaky. Po neilg konsultacij, emaii apygardos vadu tapo
Vladas Montvydas-emaitis, gims 1910m. Plungs valsiuje. Nepriklausomoje Lietuvoje buvs auli sjungos nariu, 1944m. jau vadovavo vienai i
Teli apskr. Vanag grupei. emaitis yra vienas i ilgiausiai isilaikiusi
apygardos vad visoje Lietuvoje uvo 1953m. prie Lukto eero.
naujj apygardos tab jo 7 nariai, tarp j - propagandos skyriaus
269

40

virininkas Vaclovas Stirbys, buv. Pails parapijos klebonas .1940-1941m.

kunigas Vaclovas Stirbys buvo aktyvus LAF narys. Tiek vokiei, tiek soviet okupacijos laikotarpiu parapijieiai klaussi jo patriotik pamoksl, kurie ne vien kvp kovai u laisv.
Jau 1945m. kunigas turjo ryius su partizanais, o 1949 metais liepos
mn. perjo nelegali padt, tapo partizanu41. tabe jis rpinosi leidyba,
neapleisdamas ir kunigo pareig. 1950m. balandio mn. jo bunkeris buvo
iduotas ir V.Stirbys suimtas 4 2 . Tai tik vienas i daugelio pavyzdi, liudijani, kad sunkiausiu tautai metu Lietuvos katalik banyia neliko nuoalyje.
Kunigui V.Stirbiui vadovaujant ir vliau, iki 1953m, emaii apygardoje
buvo palyginti gerai suorganizuotas leidybinis darbas. Pastoviai ieidavo
laikraiai 'Laisvs balsas" (paskutinis numeris pasirod 1953m. balandio
20d.), "Malda girioje" 43 .1952m 1000 egzempliori tirau buvo ileistas eilrai
rinkinys 'Laisvs kov aidai", biuletenis "Kovojantis lietuvis"44.
Per vis savo gyvavimo laikotarp emaii, kaip ir kitos apygardos,
neteko daugybs drsi, gabi ir taip reikaling kovotoj. Vien per 19471950 met pirmj pus uvo 624 partizanai, aretuoti 1972 asmenys (partizanai, ryininkai, rmjai) 45 .
Vis dl to 1952m. apygardoje dar buvo 2 3 6 partizanai (MGB duomenimis) 46 . 1952-1953m. emaii apygarda buvo galutinai sunaikinta - uvo 161,
suimti 49, legalizavosi 4 partizanai47.
Paskutiniu metu aktyvi partizan veikla buvo labai apribota, taiau visai
jos neatsisakyta 1952-1953m sunaikinti 37 nipai, susprogdintas obeliskas
tarybiniams kariams 4 8 .
Paskutiniu emaii apygardos istorijos puslapiu galima laikyti 1953m.
rugpjio 23-27d. saugumo atlikt operacij, kurios metu uvo apygardos
vadas Vl.Montvydas-emaitis, "Laisvs varpo" redaktor Irena Petkut-Rima,
vado adjutantas Bronius Alza-Bedalis 49 . Bunkeryje buvo rasti spausdinimo
reikmenys, stakls, daug atspausdint laikratli. Juose ijusi mintys ir
dvasiniai testamentai ateisiantiesiems. 1952m. "Malda girioje" ra: "..Atminkime, kad laisvs rytui iauus bus visoki pasakojim apie partizanus.
Bus ikeliamos ms gerosios puss, bet kartu nebus pamirtos ir blogosios. Mes turime bti pavyzdys bsimoms kartoms, kad istorija, darydama
objektyvius sprendimus, mint kaip taurius laisvs kovotoj karygius; tai
priklausys nuo ms pai".
Apygardos jau nebebuvo, ginkluotas pasiprieinimas iblso, o Kretin270

gos rajone iki 1965 met slapstsi paskutinis emaitijos partizanas Pranas
51
Konius-Adomas . mik jis ijo 1944m, 1945m. tapo Salant kuopos
kovotoju. 1947-1951m buvo Kardo rinktins tabo nariu. Nuo 1952m, kai
likvidavo Vizbuto kuop, kurioje paskutiniu metu laiksi, m slapstytis
vienas, nueidavo Latvij, Kreting, Priekul. Tik 1965m liepos 6d. Didij
alim kaime susektas uvo "buruazinis nacionalistas" Adomas.
Priedas
emaii apygarda 1946-1953m.

271

Priedas
emaii a p y g a r d a 1946-53m.

PRISIKLIMO APYGARDA
"Svarbiausiu rodymu, kad mes esame tautos valios reikjai, yra tai, kad tauta
ne tik ms neatstm, bet nejauiame net jos atalimo, o iretjusias kovotoj
gretas papildo nauji asmenys."
(1951 m. Prisiklimo ap. sak. Nr.3)

krimas, strukturos ir vadovybs kaita 1948-1953m.

1946m. viduryje sikrusi Kstuio
apygarda, jos vadovyb viena svarbiausi savo darbo krypi laik aplinkini karini formuoi suvienijim ir
stambesnio karinio vieneto sukrim
tuo pagrindu. Nepaisant to, kad pati
apygarda 1947m. pavasar patyr
skaudi nuostoli (r. KA apvalg),
minta veikla nenutrko. io sunkaus
ir atsakingo darbo nata ugul KA
tabo organizacinio skyriaus virininko
Petro Bartkaus-adgailos peius. is
1925m. gims mogus, Kauno Auktesniosios technikos mokyklos moksleivis, pasiprieinim sijung jau
1941m. Tada j buvo aretav, bet
palaik 3 dienas paleido. Vliau jis buvo Prisiklimo a p y g a r d o s vadas ir orgaaktyvus Lietuvos Laisvs Armijos na- nizatorius Petras Bartkus-adgaila
rys, vienas pirmj pradjo organizuoti partizanus Raseini apskrityje. Tai buvo ne tik gabus organizatorius, bet ir
jautrios sielos poetas slapyvardiu Alkupnas (is slapyvardis pasirinktas
pagal tvikje tekanio upelio Alkupio vard). 1947-1948m. - tai partizanas
Marimas, keliaujantis i vieno partizan dalinio kit, vykdantis nelengv
centralizacijos darb emiausiose grandyse.
1947m. pradioje J.Kstuio apygardos tabas turjo ry ar buvo prisijungs visus aplinkui veikusius dalinius. Apygardos takos ribos isiplt
273

nuo Kdaini (ribojosi su Vyio apygarda) iki Varni (emaii apygarda).

J sudar 7 rinktins ir keletas pavieni bri. Tokioje teritorijoje tvarkytis
buvo nemanoma: vadams inspektuojant reikjo nueiti didiulius atstumus,
buvo sunku sukurti efektyvi ryi sistem, operatyviai perduoti dokumentus, sakymus, spaud. Be to, kitos Lietuvos apygardos jau buvo sukrusios
sritis. To siek ir kstutnai srit turjo sudaryti 3 apygardos. Tokia
apygarda (alia emaii ir Kstuio) tapo naujoji Prisiklimo apygarda.
Jau 1947m lapkriio mn. Kstuio apygardos vadas J.emaitis-Tylius
oficialiai paskyr P.Bartk-Marim ir Broni Lies-Kauk organizuoti apygard1.
Apygardos branduoliu tapo Vovers rinktin Uonikio valsius ir iauli
apskr.), Atalyno rinktin (veik Radvilikio vals.). Beje, ios rinktins 1947m
pabaigoje laikinai neturjo ryio su Kstuio apygardos tabu, kuris tuomet
buvo Skaudvils raj. Be to, apygard turjo eiti alioji rinktin, veikianti
Radvilikio raj. (besiribojanti su Panevio apskr.), taip pat Povilo Lukio
rinktin (1948m viduryje pavadinimas pakeistas Maironio).
1947m. pabaigoje Dkto mikus atvyko minti Kstuio apygardos
pareignai ir msi darbo 2 . Pirmiausia reikjo sutvarkyti ryius, susitikti su
rinktini vadais. Dar iki Naujj, 1948 met, Marimas susitiko su Atalyno
rinktins vadu J.Raziuliu-Mayliu, po to su einaniu aliosios rinktins
vado pareigas P.Masilaiiu-Virpa. Buvo taip pat sutarta, kad su Vovers
rinktins vadu velgaiiu ryys bus palaikomas per Atalyno rinktin. Vover
3
apie sijungim apygard patvirtino laiku .
Prisiklimo apygardos tabas buvo formuojamas jau 1948m kovo mn,
o balandio 1d. buvo ileistas sakymas Nr.l, kuriame teisinamas Prisiklimo
apygardos krimas, laikinai paliekant galioti Kstuio apygardos norminius
dokumentus 4 . Kreipimesi naujosios apygardos kovotojus vadas Marimas
ra:"_ Kovodami dl savo tautos laisvs ir nepriklausomybs mes kartu
kovojame ir dl viso kultringojo pasaulio likimo. Mums atitenka sunkus,
bet didingas, graus ir garbingas udavinys. Tegul Aukiausiojo palaima
lydi ms ingsnius ir ms darbus 5 ."
Prisiklimo apygardos tab jo vis rinktini atstovai, tarp s a v s
pasidalij pareigas. Pradjus veikti apygardos tabui, prasidjo aktyvs organizaciniai veiksmai t a t o nari sprendimu Atalyno rinktin buvo iformuota ir priskirta prie atkuriamos L.aliosios rinktins 6 .
Pastaroji po keleto vad pasitarim pertvarkiusi struktr, 1948m ba-

274

landio 23d. buvo jungta Prisiklimo apygard. Rinktins vadu tapo Petras
7
Masilaitis-Virpa .
Pakeitimai vyko ir Kdaini rajone veikusioje P.Lukio (Maironio) rinktinje. I 5 rinktinje buvusi rajon suformuotos 4 tvnijos (Kudirkos,
Nemuno, Lukio, Vytenio), paskirti nauji vadai Maironio rinktins vadu tapo
Povilas Morknas-Drakas, Rimantas 8 .
Tenka paymti, kad tik sikrusi Prisiklimo apygarda pateko MGB
akiratin - jos atvilgiu buvo vykdomi aktyviausi operatyviniai veiksmai
Neiveng smgi tiek apygardos, tiek rinktini tabai Btent tai slygojo
vad kait, koregavo rinktini struktr. Jau 1948m. liepos mn. Lietuvos
aliosios rinktins tab kaip Radvilikio pogrindio atstovas buvo infiltruotas saugumo agentas
Obeliskas J.Rudionisemberlenas su grupe
smogik (kaip apsaugos
brys). 1948m pabaigoje
jis tapo rinktins tabo
virininku. Partizan informacijoje raoma, kad dl
jo idavysi uvo rinktins vadas Petras Masilaitis-Virpa, v a l g y b o s
skyriaus virininkas Granitas su 5 partizanais,
(buvo iduotas bunkeris)
ir daug eilini partizan.
1949m. kovo 14d. emberlenas su savo grupe Kelmu, Klevu, Aru, ernu
ir Matrosu nuud 4
partizanus. 1949m. balandio 11d. Prisiklimo
a p y g a r d o s karo lauko
teismas nuteis emberPrisiklimo a p y g a r d o s v a d a s Povilas Morknas-Rilen mirties bausme (u
9
mantas
aki) . Nuo toki smgi
275

rinktin praktikai nebeatsigavo - 1951m. buvo suimti ir suaudyti Lietuvos

aliosios rinktins Virpos grups paskutiniai partizanai Sauleika ir Garnys.
1949m. rugpjio 27d. agentros duomenimis buvo vykdyta MGB operacija Kurn ir Jonikio apylinkse. J o s metu sunaikintas Vovers Kun.velgaiio rinktins tabas 1 0 , uvo vadas Vytautas Maleckas-Rimgaudas, tabo virininkas Henrikas Maleckas-Tadas.
1951m. nip pagalba MGB vl isiaikino rinktins tabo dislokacij
Girkoni mike ir rugsjo 28d. j sunaikino. Rinktins tabas, vadovaujamas Boliaus Kriino-Puntuko, vl buvo atkurtas ir veik iki 1952 met.
Taigi 1949m. ruduo atne Prisiklimo apygardai ypa skaudi nuostoli: nuo rugpjio iki lapkriio 25d. uvo 28 partizanai, tarp j 11 vairaus
rango vad, suimta 11 partizan11. Rugpjio mn. Upelki mike faktikai
buvo sunaikintas Prisiklimo apygardos tabas: uvo P.Bartkus-adgaila,
B.Liesys-Naktis ir kiti nariai - viso 6 partizanai. Prisiklimo apygardos vadu
tapo P.Morknas-Rimantas, jo pavaduotoju Maironio rinktins vadas
J.Palinas-Rytas.
1951m. pavasar visoje Vakar Lietuvos srityje vyko pareign persigrupavimas. Birelio 30 - liepos 2d. pas LLKS Prezidiumo pirminink Vytaut
vyko pasitarimas, kurio metu Prisiklimo apygardos vadas Rimantas nuo
rugpjio ld. skiriamas Vakar (Jros) srities vadu, Prisiklimo apygardai
vadovauti paskirtas ltn. J.Palinas-Rytas. Tame pasitarime konstatuota, kad
apygardoje liko 2 rinktins Maironio ir Kun.velgaiio12.
Taip jau susiklost, kad 1951m, po to, kai buvo atliktos skmingos MGB
operacijos Piet Lietuvoje, Prisiklimo apygardos teritorija (iauli apskr. ir
dalis Kauno apskr.) tapo Lietuvos partizan centru. Vidurio Lietuvoje kaip
tik patogiausia buvo organizuoti ryi kanalus, galinius pasiekti dar veikianius partizan brius.
Dl i aplinkybi buvo sustiprintas represini struktr operatyvinis
karinis darbas, likviduojant Prisiklimo apygardos tabus 1 3 .
Buvo sudarytas kompleksinis operatyvinis planas 14 . apygardos tab
buvo infiltruotas agentas estnij ("Siningas"), partizan slapyvarde ibutDarius, gydytojas V.Remeika. ia apygardos vadas J.Palinas-Rytas, deja,
padar klaid. Kadangi su V.Remeika bendravo nuo 1950m, jo netikrino,
kit dien po atjimo jau trauk j partizan tab, paskyr visuomenins
dalies virininku. Kita vertus, toks skubotumas suprantamas - juk trko
pareign. O V.Remeika tuomet buvo pagrindinis MGB koziris..
276

1976m. "Minties" leidykla ileido M.Baryso knygel "Paskutinis vis".

Joje pasakojama apie io MGB agento veikl, Prisiklimo apygardos likvidavim. Net tokioje literatroje galime rasti pakankamai tikinant apraym:
"... Du rsyje, lyg akmeniniame maie. Viruje girdisi balsai ir ingsniai
Remeika imoko juos skirti /.../ Rytas guli. Beveik vis par idrybso. Ariau
nediduko langelio pasistats raomj mainl, Vytautas kiek spdamas
rao. Protarpiais tenka sustoti, atsakyti bandit vadeivos klausimus, kai
tasai dalijasi sumanymais, kuria ateities planus /.../ Kantriai, neskubdamas
Vytautas aikina. Daug gauj dalyvi likviduota. Vis daugiau nusivilia ir
atsisako banditautl Pagalba i usienio neateina- nepavyko susisiekti net su
Skirmantu, kur tiek vili djo Rytas. Vis daugiau moni sitikina, kad
gauja nea tik nelaimes
/.../15". Kaipgi buvo galima abejoti taip logikai
samprotaujaniu mogumi? O juk jei toks ar panaus dialogas vyko, tai
buvo viso labo viena operacijos dali lugdyti
partizanus moraliai, atimant jiems viltis jei ne
ilikti ir sulaukti tikrosios
Lietuvos, tai bent isaugoti idj ir mirti su tikjimu ja.
1952m. - paskutiniai
Prisiklimo a p y g a r d o s
metai, paskutini tab
sunaikinimas, vad ir
eilini tys. 1952 05 26
A.Bakio laike Vanagui
raoma, kad emaii ir
Prisiklimo a p y g a r d o s
gali sudaryti tik po vien

Prisiklimo a p y g a r d o s v a d a s Juozas Palinas-Rytas

(deinje)

277

rinktin, todl Prisiklimo apygard reikia panaikinti 16 .1952m. birelio mn.

buvo panaikinta Prisiklimo apygarda 17 . Dar 1952m sausio mn. Kdaini
rajone veik partizanai, Maironio pavadinim pakeitus vl Povilo Lukio,
sudar atskir rinktin, kuriai liko vadovauti J.Palinas-Rytas18. Jau mintos
operacijos metu, agento "Siningo" pagalba 1952m spalio l d. MGB aptiko
tabo bunker Padotnuvio kaime (Dotnuvos raj.), Krutki sodyboje. iame
bunkeryje uvo Juozas Palinas-Rytas19.
Tokiu bdu Prisiklimo apygarda, veikusi Dotnuvos, Tytuvn, Radvilikio, eduvos, Pakruojo, iauli, agars, Akmens, Ariogalos, Raseini
rajonuose nustojo gyvuoti
Keletas partizan iose apylinkse laiksi dar ilgai 1962m. rugsjo 25d.
buvo suimtas buvs Prisiklimo apygardos tabo narys, ryi karininkas
Prancikus Prsaitis-Lap. Po tardymo ir teismo paskutinysis aretuotas
partizanas 1963m. liepos 13d. buvo suaudytas 2 1 . is mogus atliko nekainojam yg ateiiai - isaugojo 3 bidonus su apygardos tabo dokumentais.
Metai i met, naktimis juos ikasdamas, vl ukasdamas kitoje vietoje, jis
isaugojo istorijai atmint apie kovos draugus, j gyvenim, kov ir tis.

Apygardos veiklos bruoai

Prisiklimo apygardos veiklos specifik slygojo jos geografin padtis
ir, inoma, asmenybs, umusios atsakingas pareigas tabuose.
Apygarda buvo kurta tuo metu, kai vyko visos Lietuvos partizan persigrupavimas, vadovybs krimasis. Btent jos teritorijoje, Radvilikio rajone,
vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, ia ilgai laiksi vyr. vadovybs pareignai Jiems reikjo stabili ir operatyvi ryi su visomis
veikianiomis formuotmis. Tai ir buvo viena pagrindini Prisiklimo apygardos uduoi prie tabo buvo steigta ryi karininko pareigyb (paskutiniu metu juo buvo P.Prsaitis-Lap, Kstutis).
Tenka pastebti, kad ne tik PA, bet ir kit Jros srities apygard pagrindin veikla ir rpestis, sukrus vyr. vadovyb srities teritorijoje, buvo jos
apsauga ir darbo slyg sudarymas.
Specifin Prisiklimo apygardos veiklos kryptis leidyba. Jau 1948m.
birelio ld. buvo ileistas pirmasis apygardos laikraio "Prisiklimo ugnis"
numeris (370 egz.)22. Laikratyje buvo spausdinama partizan poezija, mi
278

Prisiklimo a p y g a r d o s Kun. velgaiio rinktins partizanai

apraymai, politins apvalgos. Beje, visi apygardos leidiniai isiskyr poetiku minties dstymu. Kitaip negaljo bti - be jau minto poeto Alkupno, apygardos tabe buvo poetas Vytautas niuolis-Vytenis, Bronius
Liesys-Naktis ir kiti Kas ino, kiek dar poet sugrubusia ranka irdies nerim liejo ant popieriaus skiauts, nesitikdami, kad tai kas nors skaitys.."/.../
Js broliai - pilkieji klajnai/ Dar negro i giri namolia .../ Ir ant gatvi
dar kraujas nedina;/ Laisvs rmas dar slepiasi toliuos../" Vytenis. 1 9 4 7 m
ruduo 23 . Visa i ir daugelio kit partizan poezija sudta rinkin "Kovos
keliu engiant" (5 tomai). ios knygos spausdintos mainle, virelyje spalvotas Vytis (dailininkas Laurynas Mingilas-Diugas), o i puslapi
alsuoja viltis ir tikjimas. Be io rinkinio, Prisiklimo apygardos vadovyb
ileido kelet maesni poezijos ir prozos rinkinli (r. Partizan spauda),
kurie danai atstoja deimt saus dokument, suvokiant J dvasios tvirtyb. O j liudija ir apygardos vado Ryto dienoraio eiluts: "/.../ 1949m.
rugpjio mn. eiminink pranea, kad ia pat prieas. Staiga usimaskuojame. Girdisi, prieas vykdo krat. Aiki idavyst, todl ms atradimu
neabejojame. Darau plan kautynms. Tuoj kyla prisiminimas apie prt

279

Balandio isiverim, bet vl nusiviliu, nes jiems naktis buvo, o mums v o s 9

val. ryto! Isigelbjimo nra... Skubiai naikiname archyv j draskydami
maiausius motelius ir maiydami su vairiomis popiergali skutelmis.
Prieas paieko ia pat. Archyvas sunaikintas skuteli krva. Apsirengiu
variais baltiniais, pasiimu rankas pistolet galvodamas kautis. Vl kilo
mintis, jei perautas nusilpiau, dar gali gyv paimti! Ne! I slptuvs tik
veriuosi, jei prieas duot ypatingai geras slygas. Prieingai atsigulsiu ir
paskutin minut pagalvosiu, kad tuo baigiu atlikti Tvynei pareig!... Laikydamasis nusistatymo geriau paiam ti, bet nestatyti draug pavoj...24."
Priedas
Prisiklimo apygardos karini dalini struktra 1948-1953m.

280

Prisiklimo apygardos karini dalini struktra 1948-53m.

Priedas

AUKTAITIJOS

PARTIZANAI

IAURS RYT LIETUVOS - KARALIAUS M I N D A U G O - SRITIS

"iuo ms Tvynei sunkiu momentu yra lietuvi patriot, kuriems tvyns reikalai
yra brangesni u visk, net u asmens gyvyb."
(l J.Kimto 19470116 laiko BDPS K-to pirmininkui Ereliui)
Auktaitijos partizan kov specifika truput skyrsi nuo kit Lietuvos
vietovi. ia anksiau prasidjo antroji sovietin okupacija ir partizan kovos. Auktaitijos partizanai tiesiogiai perm Lietuvos Laisvs Armijos (LLA)
tradicijas. Auktaitij buvo nuleisti vokiei valgybos mokyklose parengti
desantinink briai, sudaryti i LLA nari, aktyviai sijung partizanin
kov. I Vilniaus nuolat vainjo LLA Vilniaus apygardos tabo pareignai
Aukaitijos partizanai turjo galimyb prasidjus kariuomens siautimams pereiti gretimus Latvijos ir Baltarusijos mikus, o tai buvo neparanku
teritoriniu principu sudarytiems represiniams organams ir ne kart gelbjo
partizanus.
Taktikos poiriu iaurs Ryt Lietuvoje, kaip ir kitur, pirmaisiais okupacijos metais vyravo aktyvs kovos
veiksmai miesteli upuolimai suimtj ivadavimai; partizanai neveng
atvir kautyni su NKVD kariuomene
ir stribais, baud nipus ir kolaborantus. Aktyvi kov skatino ir situacija:
karas dar tebevyko, Lietuva buvo perkirsta fronto linijos ir viltis, kad Soviet
Sjunga bus priversta pasitraukti i
okupuot krat, buvo visai reali
Partizanini kov pradioje tabuose netrko Lietuvos kariuomens karinink, inteligent. Taiau po triukinani MGB smgi dauguma j uvo,
taip ir nespj sukurti rykesni, regla-

282

Srities vadas ltn. J.Kimtas-algiris

mentuojani partizanin veikl ar nuvieiani politin situacij dokument, nubriani Lietuvos pasiprieinimo strategij.
ios srities partizan likimas, tur bt, dramatikiausias partizaninio karo
istorijoje. Nors visoje Lietuvoje netrko iauri idavysi bei smurto, taiau
daugiausiai rafinuoiausi MGB "kombinacij" prasidjo btent ia, iaurs
ryt Lietuvos (RL) srityje, sunaikino i srit ir isiplt vis Lietuv. ia jau
1945m buvo kurta pirmoji agent-smogik grup. I ia gavs Auktaitijos
partizan galiojimus J.Markulis prisistat Tauro apygardos partizanams,
inicijuodamas MGB valdomo BDPS sukrim. Pagaliau ia buvo uverbuotas aukiausio rango partizanini struktr pareignas, LLKS Tarybos Prezidiumo narys Jonas Kimtas.
O ir pati sritis buvo kurta MGB iniciatyva: 1947 0102 J.Markulis, patyrs,
kad Piet Lietuvos partizanai atskleid MGB provokacij, para BDPS K-to
sakym Nr.3, kuriuo J.Kimt-algir, ygn paskyr RL srities partizan
vadu. Tuo metu J.Kimtas vadovavo Vytauto apygardai inodami, kad
ryiai tarp atskir partizan jungini nereguliars, ekistai stengsi savo
takoje ilaikyti nors dal Lietuvos. Kadangi Didiosios Kovos apygarda (DKA)
jau pilnai buvo valdoma MGB, buvo planuojama per J.Kimt apvaldyti ir
Vytauto bei Vyio apygardas, o tam reikjo J.Kimtui suteikti srities vado
galiojimus. Taiau sritis buvo kurta, ir tolesn jos veikla vystsi jau be MGB
pagalbos.
Nors MGB paskyr J.Kimt srities vadu, taiau suformuoti srities tab
nespjo. 1947 06 13 imoni valsiuje vyko Auktaitijos partizan vad
pasitarimas, kuriame buvo bandyta suformuoti srities vadovyb. Dl didelio
organizacinio darbo krvio J.Kimtas norjo likti vien srities vadu. Vasar
vadovavim Vytauto apygardai jis perdav Vincui Kauliniui-Mikiniui.
T pat met birelio 24d. imoni girioje J.Markulis buvo paskyrs
partizan vad suvaiavim. Giri apsupo stambs NKVD kariuomens
daliniai. Partizanams pavyko ivengti provokacijos, taiau pasitikjimas
J.Markuliu-Ereliu susvyravo. Tuo metu Tauro ir Kstuio apygardos jau buvo atsiuntusios Markul demaskuojanius laikus. Ryinink, atneusi iuos
laikus, norjo asmenikai perspti Algimanto ir Vyio apygard vadus,
taiau i to J.Kimtas tik pasijuok - toks stiprus buvo jo pasitikjimas
atstovu i "Centro". 1947 01 16 dkodamas Markuliui u paskyrim srities
vadu, J.Kimtas ra: "Didiai gerbiamas Pone, Js paraytas laikas, tai
mano trij kovos dl laisvs met svajon. /.../ jei kada buvau laimingas, tai

283

tik iuo momentu. I laiko turinio supratau, kad ir iuo ms tvynei sunkiu
momentu yra lietuvi-patriot, kuriems tvyns reikalai yra brangesni u
visk, net u asmens gyvyb." Taiau jau rugpjio mn. J.Markulis priekaitavo Kimtui, kad is nepranes apie naujos apygardos sukrim 1 .1947
08 27-28 MGB organizuoja Adomonyse "Karin Taryb", o rugsjo mn.
J.Markulis dar susitinka su Vyio apygardos vadu D.Vaiteliu-Briediu, taiau
tai jau paskutiniai agento susitikimai 1947 09 20 srities vadas J.Kimtas
sako nutraukti visus ryius su Vilniumi ir nepriimti i "Centro" atvykusi
asmen 2 .
Srities vadovybs krimas sutapo su visos Lietuvos partizan siekiu
sukurti viening vadovyb. 1948m. pradioje Tauro apygardos vadas
A.Baltsis nurod J.Kimtui, kad iki iol konsultavosi ir palaik tiesioginius
ryius su apygard vadais (konkreiai - su 3
LLA Vytauto apygarda),
nes sritys Lietuvoje "dar
nra pakankamai organizuotos 3 ".
I tikrj A.Baltsis
buvo nusivyls tuo, kad
nepaisant jo perspjimo
J.Kimtas taip ilgai tikjo
Ereliu. Ir, nors Vytauto ir
Algimanto apygard vadai teig, kad "dabartiniu
metu, kai viso pasaulio
tautos susivienijo kovai
prie monijos nelaim
komunizm, mums btina nesvarstant nukreipti
s a v o v e i k s m u s viena
kryptimi", taiau srities
viduje tai sunkiai seksi".
Vyio apygardos vadas

284

Ginkluotas A u k t a i t i j o s partizanas

D.Vaitelis 1948m. dar pilnai pasitikjo Markuliu ir srities krimo darbe nedalyvavo.
1948m. gegus ld. vyko RL partizan kovini dalini vad sskrydis,
kur galima laikyti srities vadovybs darbo pradia. Pasitarime buvo pasmerktos J.Markulio vykdytos provokacijos, svarstyti organizaciniai klausimai iaurs Ryt (nuo 1948.11 - Ryt) Lietuvos srit nutarta pavadinti
Karaliaus Mindaugo vardu 5 . Raytiniuose dokumentuose priimtas kriptonimas "Kaln" sritis.
Pasitarime dalyvavo srities vadas J.Kimtas-algiris, Vytauto apygardos
vadas V.Kaulinis-Mikinis, Algimanto apygardos vadas A.Sluka-arnas,
Didiosios Kovos apygardos B rinktins tabo virininkas J.ibaila-Merainis.
Sskrydyje Didiosios Kovos B rinktinei buvo suteiktos apygardos teiss
(nes tuo metu A rinktin buvo pilnoje MGB kontrolje). iame pasitarime
nutarta Lietuvos partizan vyr. vadovyb deleguoti srities vad J.Kimt ir
DKA tabo virinink J.ibail. Srities vadovybje buvo taip pasiskirstyta
vaidmenimis- politinje plotmje sriiai atstovavo Vytauto apygarda, o karinje Algimanto.
Kitas vad sskrydis vyko rugpjio l-4 d.
Srities oficiozu tapo Vytauto apygardoje leidiamas laikratis "Auktaii
kova", redaguojamas Broniaus Kazicko-Sauliaus, Krivaiio. J.Kimtui ivykus
Vyriausij vadovyb, srities vadu tapo Antanas Sluka-arnas, Algimanto apygardos vadas, pavaduotoju Vincas Kaulinis-Mikinis, Utenis.
Visuomenins dalies virininku paskirtas B.Kazickas, ryi skyriaus-Albinas
Kubilius, adjutantu - Balys ukauskas-Komendantas, Princas,Kiaul.
1949 metai yra aktyviausios srities tabo veiklos metai Per J.Kimt
palaikydama glaudius ryius su LLKS vadovybe, sritis gauna visus LLKS
Tarybos Prezidiumo nutarimus, statutus, instrukcijas. Ry palaiko per Prisiklimo apygard. LLKS sprendimu kuopos pertvarkomos rajonus-tvnijas.
Srities tabas duoda nurodym apygardoms kurti legaliai gyvenani Organizacinio sektoriaus (OS) nari tinkl, traukiant pogrindin veikl inteligentus ir miest gyventojus 6 . Nurodoma prieintis kolektyvizacijai Keiiama
kovos strategija; partizanai atsisako aktyvi kovos veiksm, tausodami jgas lemiamam kovos momentui ginkluotam sukilimui kilus konfliktui
tarp Ryt ir Vakar. I tikrj jau nuo 1947m., prasidjus masiniams NKVD
kariuomens siautimams, partizanai veng ipuoli ir vykdydavo akcijas tik
siekdami apsirpinti ginklais.

285

286

1949m gegus mn. vyko srities vad pasitarimas, kuriame buvo svarstyti organizaciniai klausimai. Norint pagerinti vadovavim atskiriems partizan
briams, prie Algimanto apygardos buvo prijungti Duset, Upali, Antaliepts partizanai Taip pat buvo svarstyti Karo Lauko teismo ir nip baudimo klausimai
1949m rugsjo mn. imoni girioje vyko RL partizan vad sskrydis.
Dalyvavo srities vadas A.Sluka-arnas, Algimanto apygardos vadas
A.Starkus-Mont, arno rinktins vadas S.Gimbutas-Tarzanas ir kiti7. Buvo
svarstytas pasirengimas sukilimui ir vyr mobilizacijos galimybs. Tai buvo
paskutinis srities vad pasitarimas partizan veiklos strategijos klausimais.
1949m. MGB pavyko uverbuoti agent Mik-ryinink tarp RL srities
tabo ir Algimanto apygardos. Spalio 23d. agento namus atvyko srities
tabo ryi skyriaus virininkas Albinas Kubilius-Rgtimas, Eimutis ir partizanas Vijoklis8. Agentas pavaiino partizanus specpreparatu ir sumigusius
dav ekistams. Pridengdami idavik, ekistai sum nemaai apylinks
moni partizan rmj ir ryinink. Neatlaik tardym, Rgtimas ir
Vijoklis parod emgbistams srities tabo bunker.
1949m spalio 28d. neturdamas vilties prasiverti, tabo bunkeryje Butkiki km. Jovai sodyboje susisprogdino Karaliaus Mindaugo srities vadas Antanas Sluka-arnas. Kartu su juo gyvybs sil nutrauk jo mona, tvarkiusi tabo finansin veikl, Janina Railait-Neringa ir partizanas
Juozas Jovaia-Lokys. tabo adjutantas B.ukauskas pasidav gyvas ir
nurod ekistams dar 3 srities tabo bunkerius. Viename i j uvo LLKS
vyr. vadovybs specialus atstovas sriiai Henrikas Danileviius-Vidmantas,
mas, Danyla, Kertas.
1949m vlyv ruden uvus talentingam srities vadui A.SIukai ir daugumai pareign, srities vadovybs organizacinis darbas nutrko.
Nuo 1950m. pradios LLKS Vyr. vadovyb ir Vytauto apygarda djo
daug pastang srities tabo atkrimui Vyr. vadovybs narys, buvs RL
srities vadas J.Kimtas-algiris, ygnas 1950 0110 para laikus Vytauto,
Algimanto, Vyio ir Didiosios Kovos apygard vadams apie btinyb atstatyti ryius tarp apygard, o taip pat su Vyr. vadovybe bei atkurti srities
tab. Srities vadu J.Kimtas sil Vytauto apygardos tabo nar Vinc
aliaduon-Tigr, Djakon. i kandidatra buvo suderinta su Vyio ir Didiosios Kovos apygard vadovybe.
Taiau einantis Vytauto apygardos vado pareigas B.Kalytis-Siaubas, Liu287

tauras 1950 03 10 J.Kimtui nurod, kad vargu ar V.aliaduonis sutiks

persikelti i savo bazs Baltarusijos Svyri apskrityje srities centr, kuris
vis laik buvo Algimanto apygardos arno rinktins ribose. O kurdinti
K.Mindaugo srities centr teritorijos pakratyje - V.aliaduonio veiklos erdvje buvo neparanku dl sunkiai palaikom ryi. Jis sil srities vadu
skirti Vyio apygardos vad A.Smeton-ygaud.
Tame pat laike B.Kalytis pareik, kad srityje nebegali egzistuoti keturios apygardos, nes nebra tinkam kandidatr darbui tabuose. Jis sil
panaikinti Algimanto ir Didiosios Kovos apygardas, o iose apygardose
veikusius partizanus rekomendavo prijungti prie Vytauto ir Vyio apygard.
Ruden tokia reforma buvo vykdyta.
Nauja netektis tabui buvo visuomenins dalies virininko, "Auktaii
kovos" redaktoriaus tis 1950m. balandio mn.
Taiau nepaisant idavysi ir neteki 1950m. liepos mnes srities
tabas buvo vl atkurtas. Srities tabo darbui kaip LLKS Tarybos 3-os
sekcijos vadas ir Vyr. vadovybs atstovas vadovavo J.Kimtas 10 . Srities
vado pavaduotojais tapo apygard vadai B.Kalytis-Siaubas ir B.KarboiusAlgimantas. Visuomenins dalies virininku buvo paskirtas B.Krivickas-Vilnius,
o Organizacinio skyriaus V.Sabaliauskas-Kirvis". J.Kimtui ivykus, vado
pareigas jo vienas i jo pavaduotoj. tabo virininku buvo paskirtas Vytauto apygardos tabo virininkas V y t . Paktas-Gintvytis (uvs 1951 03 19),
vliau J.Kemeklis-Rimtutis.
Srities laikraiu tapo "Laisvs kova", kuri nuo 1950m. iki pat savo
uvimo 1952m. rugsjo mn. redagavo poetas Bronius Krivickas-Vilnius.
1950m lapkriio mn. buvo panaikintos Algimanto ir Didiosios Kovos
apygardos. Srities tabas vadovavo dviems likusioms apygardoms: Vytauto
ir Vyio. J veiklos erdv apm Rokikio, Kupikio, Panevio, Vabalninko,
Bir, Ramygalos, Obeli, Dotnuvos, Anyki, Duset, Utenos, Molt,
venioni, venionli, irvint, Ukmergs, Zaras rajonus 1 2 .
1951m. sausio mn. LLKS Prezidiumo narys J.Kimtas lanksi Vyio
apygardoje, kur i dviej rinktini suformavo vien. Vis sunkiau buvo atstatinti naikinamas organizacines struktras. 1951m. gruodio mn. sumus
B.Kalyt, MGB atsivr neribotos galimybs naikinti partizanin judjim.
1952m. K.Mindaugo srityje veik vir 200 partizan13. 1952m. gegus
mnes srities vado pareigas vl um J.Kimtas.
Tuo tarpu uverbuotas B.Kalytis pradjo didj MGB aidim, savo mas288

tais prilygstant gal tik Markulio epopjai

Jau 1952m vasario mn. B.Kalytis umezg ry su venioni raj. veikusiu
Tigro rinktins vadu Vincu aliaduoniu-Roku, Djakonu, Cezariu ir pasil
susitikti Cezaris nepasitikjo kvietimu, taiau paties Kalyio nebijojo. Sutiks asmenikai pasimatyti, paskyr susitikim Ignalinos raj. Bijutik vienkiemyje 14 . 1952 03 27 apsuptas gausi karini MGB dalini uvo K.Mindaugo
srities vado pavaduotojas V.aliaduonis ir jo adjutantas Mykolas Cicnas.
1952m. vasar J.Kimtas, pradjs eiti srities vado pareigas, band atstatyti nutrkusius ryius. T pat lygiagreiai dar ir MGB B.Kalyio pagalba. Po J.Kemeklio idavimo ir ties (1951 12 22) B.Kalytis, taps agentusmogiku Ramojumi, isiuntinjo laikus jam
inomiems bri vadams, kviesdamas susitikim, kuriame numatyta atkurti srities tab.
I Mokytojo brio partizan agentas Ramojus
suinojo apie tok pat
J.Kimto organizuojam
pasitarim imoni girioje. 1952m. rugpjio
14d. imoni girioje susitiko J.Kimtas, lydimas
19-os Kirvio, Tigro, Mokytojo ir Eskimo bri
partizan ir 7 MGB agentu-smogiku grup, vadovaujama
B.Kalyio.
B.Kalytis vaidino Vytauto apygardos vad, turjo MGB paruotus dokumentus ir uduot suimti J.Kimt15. Dvi dienas partizanai ir agentai V y t a u t o apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas, vliau
praleido kartu, svarsty- taps MGB a g e n t u - s m o g i k u
289

darni organizacinius klausimus.

Kaip tik iame susitikime J.Kimtas paskyr paskutinius srities tabo
pareignus: B.Kalyt - agent Ramoj srities tabo virininku, o agent Alf
skyriaus virininku. Agentai tuo tarpu susipaino su visais susitikim
atvykusiais partizanais, nusifotografavo kartu su jais, kad ekistai galt
atpainti partizanus, suinojo ryi punktus ir slaptaodius 16 . Dl didels
partizan persvaros vykdyti akcij iki galo smogikai nesiryo. Todl B.Kalytis
pasil srities vadui vykti kartu su juo inspektuoti Vytauto apygardos,
kartu ir persikelti iemojimui jo "veiklos rajon".
Rugpjio 16d. atsisveikins su partizanais, J.Kimtas kartu su agentsmogik grupe ivyko nauj rajon. U 10 km nuo susitikimo vietos
smogikai J.Kimt sum.
Tardymo metu J.Kimtas palo ir jau rugsjo 13d parod emgbistams bunkerius Raguvos mike, o u savaits-partizan slptuv Trokn
rajone. uvo trys partizanai, j tarpe srities tabo visuomenins dalies virininkas, ilgametis laikrai "Auktaii kova" ir "Laisvs kova" redaktorius,
poetas Bronius Krivickas.
I viso J.Kimto dka uvo ir buvo suimta 20 partizan17. J.Kimtas tapo
agentu slapyvardiu Jurginas. MGB provokacijos buvo vykdomos dviem
kryptimis: emyn, iekant likusi bri ir eilini partizan ir auktyn, per
J.Kimt einant iki vyriausios partizan vadovybs.
J.Kimtas agentas Jurginas toliau vaidino LLKS Prezidiumo nar 18 .
B.Kalytis legendiniame SRL srities tabe jo tabo virininko pareigas.
J.Kimtas netrukus "paskyr" B.Kalyt srities vadu. Agentas Bimba, buvs
partizanas J.Bulka, "tapo" Vytauto apygardos vadu, o agentas Mokytojas
(buvs Didiosios Kovos apygardos partizanas P.Puodinas-ruolis) Vyio
apygardos vadu. Pastarasis turjo uduot ne tik naikinti Vyio apygardos
partizanus, bet ir umegzti ry su J.ibaila-Merainiu, Vyr. vadovybs nariu,
kur painojo i bendros kovos DKA laik.
1952m. birelio mn. suimtas ir uverbuotas Tigro rinktins vadas
K.Bukauskas-Seklys, taps agentu Gudu, vaidino Tigro rinktins vad.
MGB numat paskirti J.Kimt LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku.
Buvo planuojama sukviesti pasitarim partizan vadus V.Montvyd,
P.Morkn, J.Labanausk, J.emait ir juos sunaikinti, taip sudarant galimyb J.Kimtui uimti aukiausi post partizan vadovybje. Taiau gyvenimas pakoregavo iuos planus: 1953m sausio-Iiepos mnesiais dauguma
290

vad uvo arba buvo suimti. J tarpe - LLKS Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Ryt Lietuvos sekcijos vadas J.ibaila, LLKS Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Piet Lietuvos srities vadas S.Stanikis, Vakar srities
vadas A.Bakys, Vyio apygardos vadas B.Karboius, Kstuio apygardos
vadas P.Morknas. 1953m gegus mn. suimtas ir LLKS Prezidiumo pirmininkas J.emaitis.
J.Kimtas, kuriam buvo numatytas antrojo Lietuvos Markulio vaidmuo,
tapo nebereikalingas. Jis buvo dar naudojamas kaip takos agentas: aukljo
savo pavyzdiu ir tikinjimais suimtus partizanus, kad pasiprieinimas beprasmis.
Tuo tarpu MGB darbas kita kryptimi tssi 1953m. gegus mn.
Auktaitijoje dar slapstsi apie 50 partizan. Daugiausiai j buvo Vyio
apygardos ribose. Nors dauguma partizan slapstsi maomis grupelmis ar
pavieniui, taiau kai kurios organizacins struktros dar veik. Vyio apygardoje dar buvo tvnijos, Vytauto apygardoje dar egzistavo Tumo-Vaiganto
rinktin. Bir krate Piln tvnijoje dar veik 13 partizan, Ramygalos
apylinkse slapstsi Trimito tvnijos vyrai
Toliau naudojant J.Kimt ir B.Kalyt buvo suimtas srities tabo organizacinio skyriaus virininkas Viktoras Sabaliauskas-Kirvis, Tautietis, Vytauto apygardos Vaiganto rinktins v a d a s Vaclovas epukonis-Tigras.
V.epukon uverbavus, buvo suimtas Vyio apygardos Gedimino rinktins
Auros tvnijos brio vadas Kostas Kregd-Sausis. Sausis idav tvnijos vad Kazimier Riaub-Kazok, o is - Trimito tvnijos brio vad Kaz
Janon-nekut19. MGB operatyviai panaudojo nekut ir su jo pagalba sum
Vyio apygardos Trimito tvnijos vad Grigali tarol-Plien. Plienas irgi
neatsilaik MGB spaudimui. Jis ikviet susitikim Gedimino rinktins
vadovyb. Smogikai nuov rinktins vad Edvard Dauin-Rimant, taiau
partizanai spjo pasiprieinti Nors jie visi uvo, taiau nuov ir smogikus
atvedus G.tarol-Plien20.
Paskutiniai Vyio apygardos Gedimino rinktins partizanai buvo sunaikinti 1953m ruden: Jokbas Petraitis nuautas 1953m spalio 26d. 21 . Mykolas Krikinas-Valstietis buvo suimtas ir suaudytas.
Nors B.Kalyiui pavyko umegzti ry su 13 partizan bri, taiau ne
visus pavyko i karto sunaikinti22. Piln tvnijoje 1953m. liepos 13d. smogikai
nuov pasiprieinus tvnijos visuomenins dalies virinink Alfons ValentMilin. Rugpjio mn. buvo nuautas erilio brio vadas ir trys Algirdo
291

brio partizanai Lapkriio mn. uvo aliosios rinktins tabo virininkas

Juozas omka-erilis.
1953m. spalio mn. Auktaitijoje dar veik 6 bri likuiai irvint raj. 2 partizanai, Molt-Anyki raj. 2 partizanai (vienas i j AKraujelisSiaubnas), Zaras-Dkto raj. - 2 partizanai, Bir raj. - 6 partizanai,
Pandlio raj. 5 partizanai, Obeli raj. 8 partizanai Iki met pabaigos RL
srities ribose liko tik 17 vyr.
1954 09 25 Bir girioje uvo paskutinis Piln tvnijos vadas Steponas
Giedrikas-Girietis, o 1956m. liepos 15d. Pandlio apylinkje buvo nukauti
paskutiniai Piln tvnijos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas ilinskas-Vanagas 23 .
1958 0718 pasidav KGB trys Juozapo Streikaus-Stumbro vadovaujami
partizanai
Auktaitijoje liko tik AKraujelis-Siaubnas ir Stasys Guiga-Tarzanas.
Nors B.Kalyiui ne kart buvo sakyta surasti Siaubn, taiau jam pavyko
isislapstyti iki 1965 met.
O Stasio Guigos didvyrika ir tragika epopja tssi iki pat jo mirties
1986m Tai buvo paskutinis Lietuvos partizanas.

292

VYTAUTO

APYGARDA

"Bet... tebeturiu dar turto, kurio prieai nestengs atimti: tai tikjimas Didj pasaulio
krj Diev ir tv ems meil. To nestengs atimti joks prieas, nors tai bt ir
pats monijos pabaisa - Stalinas. turt a palieku savo broliams ir seserims,
visiems tautieiams, ir kol jie tai gerbs, tol bus nenugalimi..."
(Itrauka i Balio Vaino "Partizano testamento")

Apygardos krimasis. 1944-1945m.

Stipriausia ir aktyviausia SRL srityje buvo Vytauto apygarda.
Kadangi Ryt Lietuv Raudonoji armija eng jau 1944m. liepos mn.,
ia anksiausiai prasidjo partizaninis judjimas. Jo itakos siekia naci
okupacijos laikus, kuri metu sukurtos LLA nariai i karto pasitrauk
pogrind ir m organizuoti partizan junginius.
Jau 1944m rugpjio mn. Zaras apskrityje Nepriklausomybs kov
savanoris, Vyio kryiaus kavalierius Antanas Streikus kartu su savo dviem
snumis Izidorium ir Juozapu bei Lietuvos Respublikos k p t Afanasas
Kazanas, 1944-1945m buvs vyriausiu Zaras apskrities Vanag vadu, sutelk
150-350 kovotoj. 1944m. rugpjio 15d. nakt jie puol Zaras kaljim ir
band ivaduoti enkavedist suimtus mones 1 . Po ios akcijos Antazavs
valsiuje prasidjus okupacins kariuomens siautimams, partizanai isisklaid.
Spalio mn. Antazavs mikus i emaitijos atvyko A.Kazano snus
Mykolas (slapyvardis - Mutka). Jis atsive LLA instrukcijas apie partizan
jungini organizavim ir veiklos kryptis. Susiris su vietiniais partizanais,
kuriems vadovavo jo tvas Afanasas Kazanas, msi kurti viening rinktin,
kuri buvo pavadinta Lokio vardu. Gruodio pradioje buvo suformuotas
rinktins tabas.
1944 12 26 vyko stambios kautyns, kuri metu uvo apie 200 rus
kareivi. Po vis dien trukusio mio partizanams pavyko prasiverti i
apsupties.
Tokie pat organizaciniai procesai vyko Utenos ir venioni apskrityse.
1944m. vasar LLA narys Leonas Vilutis-Arnas, Bitinlis dalyvavo emaitijoje vykusiame LLA vadovybs pasitarime, kur jam buvo suteikti

293

galiojimai grus savo tvik kurti Ryt Lietuvos Vanag rinktin, pavaldi
2
iaurs Lietuvos LLA apygardai .
L.Vilutis atvyko venioni apskr. Saldutikio valsi, kur spalio 22d.
savo tvikje sukviet vietini partizan vad pasitarim. T dien buvo
kurta Tigro rinktin, suformuotas tabas. Besislapstantys vyrai buvo suskirstyti briais, kuopomis, batalionais. Pirmuoju Tigro rinktins vadu tapo
pats L.Vilutis, tabo virininku - Jeronimas Bulka-Deimantas. Rinktins veiklos
rajonas - Utenos, venioni ir Zaras apskritys.
Netrukus LVilutis umezg ry su Vilniaus apygardos LLA vadovybe,
praydamas paramos besikurianiai rinktinei Ryi punktu tapo Kirdeiki
klebonija, kuri atvaiuodavo Vilniaus tabo atstovai. Jie atve Tigro
rinktinei LLA tabo nurodymus dl vyr mobilizacijos ir sukilimo rengimo,
literatros, medikament. LLA narys Benediktas Kaletka, buvs Lietuvos
kariuomens kapitonas, P.Plechaviiaus Vietins rinktins 395 bataliono vadas, tapo Tigro rinktins
kuopos vadu 3 . Netrukus
Tigro rinktinje jau buvo
primusi priesaik daugiau nei 600 kovotoj.
Taiau Zaras apskr.
partizanai neprisijung
prie Tigro rinktins. Jie
pasiliko atskiroje - Lokio
rinktinje. Be to, paioje
apskrityje buvo keletas
partizan jungini: pietiniai valsiai priklaus
atskiram Zaras apskrities LLA tabui. Tigro
rinktinei sunku buvo palaikyti ry ir su Utenos
apskr. iauriniais ir vakariniais valsiais. Visoje
Auktaitijoje netrko besislapstani vyr, kurie
brsi savarankikus

294

Suimtas Auktaitijos partizanas

junginius.
1944m. gruodio mn. venioni apskr. mikus buvo nuleistas 12-os
vyr, baigusi vokiei valgybos mokykl, desantas. Paraiutininkai tuoj
umezg ry su vietiniais partizanais ir susitikime su B.Kaletka buvo painformuoti apie partizan tikslus. Dalis j sijung rinktins veikl". Taiau
Utenos apskr. desantininko A.Raulinio iniciatyva susikr savarankika Lietuvos Partizan sjunga (LPS). LPS steig Gedimino vardu pavadint partizan jungin, kurio vadu tapo mjr. Raaitis-Gediminas, o tabo virininku Leonas Tursa-Patrimpas. i sjunga plt savo veikl Utenos apskr. Upali valsi ir Rokikio apskr. Jint ir Svdas valsius. Tik 1946m.
lapkriio mn. po dideli MGB provokacij ir aret lik LPS nariai buvo
jungti Lokio rinktin3.
Partizan ipuoliai ir aktyvi veikla netruko atkreipti okupant dmes.
Jau 1944m. lapkriio mn. ant Ginui piliakalnio vyko pirmasis susirmimas su NKVD kariuomene. Mis buvo skmingas, partizanai, sulauk tamsos, be nuostoli pasitrauk. Paakinti skms, netrukus jie puol Alantos
miestel, sudegino valsiaus vykdomojo k-to pastat ir strib bstin, nukov keliolika strib ir partiei.
1945m pradioje NKVD kariuomen pradjo stambias operacijas prie
partizanus. Sausio viduryje buvo suimtas Tigro rinktins vadas L.Vilutis.
Kovo 12d. Labanoro mikuose netoli Kiaunelikio geleinkelio stoties ekistams vykdant didelius siautimus po trij dien atkakli kautyni uvo 83
A.Krinicko-Romelio vadovaujamos kuopos partizanai Tigro rinktinje liko
apie 300 laisvs kovotoj 6 . Rinktins vado pareigas um tuo metu buvs
tabo virininku B.Kaletka-Kstutis. Jo pavaduotoju tapo buvs Lietuvos
kariuomens karininkas Jonas Kimtas.
J.Kimtas gim 1911m. Vilniuje. Baig Kauno Karo mokykl. Prasidjus
antrajai sovietinei okupacijai slapstsi, o nuo 1945m kovo mn. sijung
aktyvi partizanin kov.
1945m. pradioje Tigro rinktin, pretendavusi sujungti trij apskrii
partizanus, buvo gerokai dezorganizuota, ryiai tarp kuop ir atskir bri
nutrk.
Reikjo sukurti stipri viening partizan organizacin struktr, nustatyti
Jungtins Tigro rinktins, vykdiusios apygardos funkcijas, veiklos ribas.
Kadangi palaikyti ryius su keli apskrii partizanais buvo nelengva, jau
1945m. vasario mn. Vilniaus LLA tabo narys Gaidukas sil Tigro rinktins
295

adjutantui P.vilpai-Barzdylai Utenos apskrityje kurti atskir rinktin.

7
i rinktin buvo kurta 1945 05 23 ir pavadinta Sakalo vardu . Birelio
pradioje Sakalo rinktinei tapo pavaldios 5 kuopos, veikusios Zaras apskr.
Antaliepts, Degui bei venioni apskr. Saldutikio valsiuose. Buvo
suformuotas tabas, numatyta sukurti plat Organizacinio sektoriaus (OS)
nari tinkl. Taiau rinktins veikla tuoj nutrko: birelio mn. uvo tabo
pareignai Maernis-Bevardis, Plikaitis-Tauras, Antanas Mickeviius-rutis,
Vincas apokas-Valteris. 232 partizanai buvo nukauti, 9 briai visikai sunaikinti, 114 vyr suimta 8 . Pats rinktins vadas P.vilpa, ileids sakym demobilizuotis, ivyko Vilni. Partizanai isisklaid, apie 300 vyr legalizavosi 9 .
Tigro rinktinei tuo metu buvo pavaldios 3 kuopos, kuriose veik apie
290 kovotoj. Taiau 1945m. vasara atne daug neteki. ekistams
sunaikinus Vilniaus LLA tab, prasidjo MGB agent, prisidengusi Centrinio
tabo vardu, siuntimas
Tigro rinktin. Buvo iaikintas ir suimtas B.Kaletka, partizan kapelionas P.Liutkus. Rinktins
vadu t a p o J.Kimtas.
Vienos kuopos, veikusios
Dauglikio-lgnalinos
valsiuose, vadu jis paskyr kpt. KamarauskKarijot, kitos, veikusios
venioni apskr. ir danai pereinanios Baltarusij, vadu Vinc
aliaduon-Rok. Treiajai
kuopai, kovojusiai Tvereiaus vals, po B.Kaletkos sumimo m vadovauti Antanas Klonis.

Vienas paskutinij
A.Kraujelis

296

Vytauto

apygardos partizan

Vietoje sunaikintos
Sakalo rinktins reikjo
kurti nauj. 1945 06 15
Utenos vals. Biliakiemio

km. buvusio gimnazisto, vliau - klieriko Algimanto umino-Kurklio, Vjo

iniciatyva buvo suauktas partizan vad pasitarimas, kuriame nutarta kurti
arno rinktin. Rinktins vadu tapo Vladas Mikulnas-Lubinas, Liepa, Vilniaus
universiteto medicinos fakulteto studentas, tabo virininku Utenos
gimnazijos mokytojas Vytautas Paktas-Vaidila, Vaidotas 10 . Dauguma tabo
nari buvo studentai, skyr daug dmesio agitaciniam darbui Rinktin turjo
topografij ir leido laikrat "Pogrindio odis", kur redagavo V.Paktas ir
V.Mikulnas. Rinktin pareng valgybins veiklos, LLA nari nuobaud
instrukcijas bei kitus dokumentus, reglamentuojanius partizan veikl.
Tigro rinktinei susilpnjus, partizan vienijimosi iniciatyv perm arno
rinktin. rinktins sudt sijung Labanoro girioje veikiantys partizanai
Saldutikio valsius liko Tigro rinktins ribose.
Reikjo kurti partizan veiksmus koordinuojant ir veiklos rajonus nustatant partizan tab.
1945m liepos m n nutarta formuoti apygardos tab. Steigiamasis posdis
vyko Ginuiuose. Apygard nutarta pavadinti Geleinio Vilko vardu, numatyta j jungti ne tik venioni, Utenos, bet ir Zaras krato partizanus.
Taiau ekistins karins operacijos neleido gyvendinti io sumanymo.
Geleinio Vilko apygardos tabas iiro, nespjs pradti savo veiklos.
1945m. rugpjio mn. Saldutikio vals. Sudalaukio km. susirink Geleinio Vilko apygardos tabo nariai susitiko su Tigro rinktins vadu J.KimtuDobilu, Dde, algiriu, ygaudu ir nutar kurti Vytauto apygard". Ilaikydami LLA tradicijas j pavadino 3-ja LLA Vytauto apygarda. Vadu buvo
irinktas J.Kimtas, pavaduotoju - V.Mikulnas, tabo virininku - Pranas
Zinkeviius-Skudutis, propagandos skyriaus virininku - Kazys ZinkeviiusKirvis, tiekimo skyriaus virininku - Vincas aliaduonis-Rokas, Djakonas.
Vytauto apygardai priklaus trys rinktins: Tigro, veikusi venioni
apskr, arno, veikusi Utenos apskr. ir venioni apskr. Saldutikio vals.
ir Lokio, veikusi Zaras apskr. bei Baltarusijos Svyri apskr.
Netrukus po apygardos susikrimo J.Kimtas ivyko umegzti ryi su
Vakar Lietuvos partizanais. A p y g a r d o s vadu liko jo p a v a d u o t o j a s
V.Mikulnas.
1945m. vasar prasidjo ekist siautjimas ir agent siuntimas partizan brius. Lokio rinktins vadui M.Kazanui Raudins mike prisistat kpt.
Urbanas - MGB agentas Jablokov - ir neva Centrinio LLA tabo sakymu
pareikalavo jam perduoti rinktin. M.Kazanas nepakluso. 1945m. liepos 6d.
297

iduotas vietinio nipo, apsuptas ekist, M.Kazanas susisprogdino' . Taip

uvo taurus patriotas, rus tautybs partizan vadas. Jo tvas A.Kazanas
ekist buvo nuautas 1953m. Vorkutoje, kalini sukilimo metu.
Po M.Kazano ties Lokio rinktinei m vadovauti Antanas StreikusTamoiukas. Rinktin umezg ryius su Latvijos partizanais. Latvijos teritorijoje danai slapstydavosi viena i Lokio rinktins kuop, vadovaujama
Balio Vaino-Lordo, Liubarto, Pavasario.
A.Streikus neilgai vadovavo rinktinei: 1945m rugsjo 28d. NKVD kariuomen apsupo Raudins mik, kur buvo partizan stovykla. Sueistas vadas
su kulkosvaidiu deng rinktins vyr pasitraukim, o pasibaigus oviniams,
susisprogdino.
Po A.Streikaus ties Lokio rinktins vadu tapo Antanas Kebera-Preibys.
Zarasikius partizanus NKVD pradjo naikinti vidini agent pagalba.
Buvo uverbuotas vienos kuopos vadas agentas Vanagas Nr.l. ekistams
pavyko uverbuoti ir jo pavaduotoj. Tai buvo pirmoji agent-smogik
grup Lietuvoje, sukurta iki ios srities "specialisto" majoro Sokolovo atvykimo Lietuv.
Agentams buvo sakyta nuauti rinktins vad A.Keber. U tai buvo

V y t a u t o a p y g a r d o s partizanai s t o v y k l a u j a

298

paadta juos legalizuoti ir leisti ivykti Vilni. Kebera buvo rastas nuautas savo bunkeryje, taiau agentams duot paad MGB nevykd: reikalavo ir toliau vykdyti naujas uduotis.
uvus A.Keberai, Lokio rinktins vadu tapo Kazys Kaladinskas-Erktis,
arka 13 .
Skauds smgiai 1945m. itiko ir arno rinktin. Per liepos-gruodio
mnesius buvo nukauti 362 partizanai I tabo pareign liko gyvas tik
vienas V.Paktas. Rinktin praktikai nebeegzistavo.
1945m. gruodio ld. skaudus smgis itiko ir Vytauto apygard: buvo
iduota apygardos tabo vadaviet Biliakiemio km., kur uvo apygardos
vadas V.Mikulnas.
Vadovauti apygardai msi Pranas Zinkeviius-Skudutis, Kalvis, Artojas,
krs pirmj partizan br Saldutikio vals. arki kaime.
P.Zinkeviius apygardos tab perkl Kuktiki valsi, o 1946m.
pradioje Tauragn vals. Vejels km.

Vytauto apygardos veikla 1946-1950m.

apygardos tabo funkcijas jo rinktiniveiklos koordinavimas, sunaikint tab atkrimas, ryi su vyresne vadovybe, kitomis apygardomis bei
su emesniais organizaciniais vienetais palaikymas. 1946m. apygardos tabe
dirbo ie pareignai apygardos vadas P.Zinkeviius-Artojas (js ias pareigas J.Kimtui ivykus); tabo virininkas V.Paktas-Naras, Vaidotas; propagandos ir agitacijos skyriaus virininkas Vincas aliaduonis-Rokas, Djakonas; valgybos ir ryi sk. virininkas Jonas Buterliauskas-Tarzanas. Prie
tabo buvo apsaugos brys. tabas leido apygardos laikrat "Auktaii
kova", kur redagavo P.Ivonis. Rinktins leido savo laikraius.
1946m. birelio mn. Vytauto apygardos vado P.Zinkeviiaus iniciatyva
vietoje sunaikintos arno rinktins buvo kurta nauja - Lito rinktin,
veikusi Utenos apskrityje. Lito rinktins vadu buvo paskirtas V.Paktas,
pavaduotoju-Bronius Kalytis-Liutauras, Siaubas. 1946 08 25 V.Pakt pakvietus apygardos tab, rinktins vadu buvo paskirtas Vincas Kaulinis-Mikinis.
Lito rinktin leido laikrat "Laisvs auklys".
1946m. nesiliov MGB kariuomens siautjimas ir provokacijos prie
299

partizanus. MGB praktikavo partizan kompromitacij: "pamet" dokumen14

tus, kuriuose buvo raoma, jog V.Paktas yra MGB agentas . Laimei, suklaidinti partizan nepavyko. Deja, u poros met toki pat provokacij vykdius
prie kuopos vad A.Krinick-Romel, partizanai 1948 08 14 j suaud kaip
idavik.
1946-1947m. iem Lito rinktins partizanai isiskirst maomis grupelmis (po 2-3 asmenis) ir slapstsi pas gyventojus.
1946m. Tigro rinktinje siliepsnojo vidaus nesantaika. Pranui Zinkeviiui
tapus apygardos vadu, rinktins vado postas liko laisvas. Didiosios Kovos
apygardos sakymu post buvo paskirtas Lietuvos kariuomens karininkas Kamarauskas-Karijotas, iki tol vadovavs 90 partizan kuopai, veikusiai
Daugliki vals. Susidar paradoksali situacija: rinktin tartum tapo pavaldi dviems apygardoms. Vytauto apygardos vadovybei pakluso tik viena
Tigro rinktins kuopa.
Kamarauskas buvo grietas vadas, reikalavo i pavaldini drausms. Jo
iniciatyva buvo vestos partizan uniformos ir skiriamieji enklai Jis buvo
aktyvi kovos veiksm alininkas, danai rengdavo pasalas ir ipuolius.
Kategorikai draud partizanams legalizuotis, pora buvusi partizan u

V y t a u t o a p y g a r d o s partizanai su besisveiuojaniomis m e r g i n o m i s

300

15

legalizavimsi net suaud .

Tuo tarpu P.Zinkeviius svarbiausiu veiklos udaviniu laik pasiruoim
ginkluotam sukilimui Tam reikjo tausoti jgas, vengti riziking akcij.
Ums Tigro rinktins vado post, Kamarauskas pareikalavo jam paklusti visus venioni partizanus.
Tam pasiprieino venioni apskr. iaurinje dalyje veiks Vincas aliaduonis. Konflikt visokeriopai skatino MGB: "Ms udavinys pasiekti
kad konfliktas tarp Roko ir Karijoto tapt abipusiu naikinimu", ra
agentriniuose planuose ekistai
Nra duomen, kada Kamarauskas buvo uverbuotas, taiau tuo metu
Didiosios Kovos apygardos vadu jau buvo MGB agentas Grietas. Matomai
is agentas ir paskyr Kamarausk Tigro rinktins vadu. Taiau jau 1946m.
birelio mn. MGB planuose figruoja agentas Vlasov. Tai - Kamarausko
slapyvardis. iuo slapyvardiu MGB agentas J.Markulio kuriamame Vyriausiame Ginkluotj pajg tabe (VGP) turjo uimti virininko post. 1946m.
spalio mn. partizanams J.Lukai ir A.Zaskeviiui jis buvo pristatytas kaip
pulkininkas Vytis. MGB suorganizuotame J.Markulio tabe jis propagavo
visai kit taktik: agitavo partizan vadus "demobilizuoti" partizanus, nutraukti ginkluot pasiprieinim okupacijai.
Prie paskiriant Kamarauskui atsaking vaidmen, MGB suorganizavo
jo pasitraukim i Tigro rinktins. Tvereiaus vals. Dvariki km. NKVD
apsupo vienkiem, kuriame buvo apsistoj 5 partizanai Kamarauskas sak
kovotojams trauktis, o pats pasiliko juos dengti ugnimi Du partizanus
kareiviai praleido, kiti uvo. Tigro rinktinje buvo manoma, kad uvo ir
Kamarauskas.
Po Kamarausko "ties" Tigro rinktin ilgai buvo be vadovybs. 1946 10
01 rinktins vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomens karininkas Vincas
aliaduonis-Rokas, Djakonas, Cezaris.
1947m. rinktinje veik vir 70 partizan. V.aliaduonis prisilaik
Dauglikio ir Mielagn valsiuose, danai pereidamas Baltarusijos mikus 16 .
Tigro rinktin leido laikrat "Ryt Lietuva".
1947m. buvo didiausi MGB "kombinacij" metai ios "kombinacijos"
neaplenk ir Tigro rinktins: j atvyko MGB agentas. Ddamasis Vilniaus
LLA tabo pareignu, surinko partizan nuotraukas neva fiktyvi dokument pagaminimui Vienos kuopos vadu paskyr MGB agent.
Partizan gretos retjo. 1948m. rugsjo mn. Tigro rinktin gavo ir ap301

svarst RL srities vadovybs nutarimus dl

Karo Lauko teism veiklos ir dl organizacin
struktr reorganizacijos
rajon principu, t y . dl
tvnij steigimo. Rinktins veiklos erdvje vietoje veikusi dviej kuop buvo suformuoti net
5 rajonai, priimant u pagrind vien valsi. Taiau i kovini vienet
reorganizacija buvo formali
1946-1947m. sustiprjo Lito rinktin, veikusi
Utenos apskr. ir venioni apskr. Saldutikio
valsiuje. ios rinktins
ribose prisilaik apygardos tabas, dalis rinktins
pareign ijo dirbti
V y t a u t o a p y g a r d o s partizanai, centre - A.Kraujelis
apygardos tab. Ijus
apygard Lito rinkt. vadui V.Paktui, Lito rinktinei pradjo vadovauti Vincas Kaulinis-Mikinis. Jo
iniciatyva rinktinje buvo suformuotos trys kuopos.
1946 10 17 uolo kuopos Sakalo brio vadas Jurgis Ddnas-Vaidila
pateko MGB rankas. Kankinimais ekistai privert J.Ddn parodyti bunker. Bunkeryje buv 4 partizanai nusiov. ekistai pirmi bunker niekada
nelsdavo, jie pasiunt pairti J.Ddn. Rads bunkeryje pistolet,
J.Ddnas nusiov 17 .
Kiekvien akimirk partizanams tekdavo sprsti g y v y b s ar mirties
klausim, ir is sprendimas ne visada buvo toks, kokio norjo okupantas.
1946m. spalio ld. Sudalaukio km. uvo Vytauto apygardos vadas
P.Zinkeviius18. Ilgai vado nebuvo, nes srities vadas J.Kimtas buvo usims
302

centralizacijos reikalais, be to, iem apmirdavo partizan judjimas, nutrkdavo ryiai 1947m Vytauto apygardos vadu J.Kimtas paskyr Vinc KaulinMikin, nepilnus metus jus Lito rinktins vado pareigas. Lito rinktins
vadu tapo Jonas Morknas-Viesulas, iaurys, Vjas. ias pareigas jis jo iki
savo ties 1949 09 28.
1948m. Upali, Svdas valsi partizanai perjo Algimanto apygardos
inion. 1948m pabaigoje Lito rinktinje liko 8 partizan briai 67 partizanai19.
1946-1947m. Lokio rinktins priklausomyb nuo apygardos tabo buvo
formali Lokio rinktins vadu 1946m pradioje tapo Kazys KaladinskasErktis. Jis sujung visus Zaras apskr. partizanus ir suformavo dvi kuopas. Rinktins tabas sikr Minios girioje, danai persikeldavo Latvijos
lluksts rajon.
1947m gruodio 15d iduotas uvo myje rinktins vadas K.Kaladinskas.
Po jo ties Vytauto apygardos vadovyb rinktins vadu paskyr Stepon
Trumbel-Audr. rinktin infiltruot agent pagalba 1948 03 24 S.Trumbelis
buvo suimtas. Vadu buvo paskirtas Pranas Rainskas-Drugys, aibas, Korojedas. P.Rainskas atstat ryius su Balio Vaino vadovaujama kuopa,
kovojusia Zaras apskr. Antazavs, Imbrado valsiuose, Rokikio apskr. ir
Latvijoje.
Vadovaujant P.Rainskui Lokio rinktin tapo pavyzdine. Rinktins agitacijos ir propagandos skyriaus virininko pareigas um B.Vainas-Lordas, Liubartas, Pavasaris. Rinktin leido laikrat "Sutem keleivis", kurio
redaktoriumi ir nuolatiniu autoriumi buvo B.Vainas. Rinktins pajgas
sustiprino 1949m. birelio mn. rinktin sijung Salako vals. jaunimo
pogrindins organizacijos nariai, vadovaujami Jono Ddno-Vyno. Buvo
perirtos Karo Lauko teismo nuostatos, sugrietinta atsakomyb u mirties
bausmes 2 0 . Nuolat buvo vykdomas kovini vienet formavimas-peririmi
veiklos rajonai, atstatomi vadai. 1949m. vykdant LLKS direktyvas suformuoti trys rajonai Sart (Daugaili, Degui, Zaras ir Duset vals.), Kiauns (Tauragn-Salako vals.) ir Diugo (Antazavs, Imbrado vals, o taip pat
Rokikio apskr. ir Latvijos mikuose) 21 .
1948-1949m. partizanai veik dar labai aktyviai Jie spausdino daug
atsiaukim, nukreipt prie kolektyvizacij, neveng ir atvir ipuoli.
1947m Vytauto apygardoje kovojo apie 900 partizan. Vincui Kauliniui
tapus apygardos vadu, teko padti daug pastang, sukuriant organizacines
303

apygardos struktras ir vadovaujant atskir rinktini veiklai is darbas

buvo nuolatinis, nes vos suformavus tabus, ateidavo inia, kad jie jau
sunaikinti Trkstant pareign danai apygardos tabo darbuotojai um
ir rinktini tab darbuotoj pareigas. Taiau 1947-1948m. apygarda buvo
pilnai valdoma ir veik kaip vieningas kovinis padalinys.
Kaip tik 1947m. i Vytauto apygardos srities vadovybs sprendimu buvo
atskirta ir suformuota Algimanto apygarda. Palaipsniui buvo pertvarkoma
rinktini struktra, i kuop formuojant rajonus. Taiau organizacin
darb stabd nuolatins tys.
1949m kovo 24d. agentai nustat Vytauto apygardos vadaviet. tabo
bunkeris Utenos apskr. Lelin vals. Noln km buvo apsuptas kariuomens.
Po dviej valand kautyni uvo 7 partizanai, j tarpe ir apygardos vadas
Vincas Kaulinis-Mikinis22.
Po jo ties apygardos vadu buvo paskirtas Bronius Kalytis-Liutauras,
Leopardas, Siaubas. Tuo pat metu MGB klasta specgrupje itard partizan ryininkes, buvo nustatyti kiti tabo bunkeriai Partizanai buvo i j
pasitrauk, taiau ekistams pakliuvo tabo dokumentai (i kuri jie nustat
tabo sudt), instrukcijos apie OS organizavim ir kiti Vyriausiosios vadovy-

V y t a u t o a p y g a r d o s kovotojai

304

bs dokumentai
Tai paskatino B.Kalyt perkelti apygardos tab tuo metu sustiprjusi
Lokio rinktin. Vytauto apygardos tabas sikr Minios girioje. Tik 1950m.
pavasar kariuomenei pradjus "ukuoti" mikus, tabas vl perkeliamas
Lelin valsi.
1949m. rugsjo 28d. uvo Lito rinktins vadas Jonas Morknas. Vadu
buvo paskirtas Jonas Lapienis-Demonas. Po tam tikr organizacini pertvarkym, Tauragn ir Daugaili valsiaus partizanams perjus Lokio
rinktin, o Videniki, Inturks, Molt ir Aluntos valsi partizanams
Didiosios Kovos apygard, 1950m. Lito rinktinje liko vos 21 partizanas.
1951m. rinktin praktikai nebeegzistavo.
Tigro rinktinje 1951m. pabaigoje bebuvo apie 15 partizan, susibrusi
3 brius.
1950m. iema buvo labai neskminga Vytauto apygardai Sumus kelet
ryinink ir partizan rmj, buvo iduotas tabo bunkeris, esantis Lelin
vals. Vosilikiu km. gyventojo A.Sribo namuose. 1950 04 05 kariuomenei
apsupus sodyb partizanai pasiprieino. Susiaudyme uvo apygardos tabo pareignai kio dalies virininkas Vincas Laucius-Kirvis, tabo sekretorius Antanas Zabulionis-Plienas ir kiti uvo ir buvusi mokytoja, partizano
mona Zos Grinit-Bertaien23.
Neatlaik kankinim partizan eimininkai Sriubai nurod kit tabo
bunker, esant Lelin vals. Baltamikio km. kininko B.Tylos namuose.
1950 04 12 ekistai apsupo bunker ir sak eimininko dukrai lsti j
perduoti sakym pasiduoti Bunkeryje tuo metu buvo RL srities visuomenins dalies virininkas, poetas ir "Auktaii kovos" redaktorius, daugybs
straipsni ir atsiaukim autorius Bronius Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris.
Jis nelauk ekist pasisilym. Mergait igirdo pistoleto v. B.Kazickas
g y v a s nepasidav nusiov 2 4 .
Po i neteki Vytauto apygardos tabe liko tik 4 asmenys: apygardos
vadas B.Kalytis-Siaubas, tabo virininkas Vytautas Paktas-Gintvytis, OS
virininkas V.aliaduonis-Rokas ir adjutantas Pranas Pakalnis-Briedis.
Tais pat metais apygardos tab operatyvinio skyriaus virininku buvo
paskirtas Balys Vainas. Kartu jis tapo apygardos vado pavaduotoju.
1950m. lapkriio mn. srities vado sakymu i sutriukintos Algimanto
apygardos Margio rinktins ir arno rinktins partizan buvo suformuota
nauja rinktin, pavadinta Tumo-Vaiganto vardu. i rinktin buvo jungta
305

Vytauto apygard. Vadu buvo paskirtas Juozas Kemeklis. Tuo tarpu Lito
Tigro rinktins buvo gerokai susilpnjusios. Stipriausioje Lokio rinktinje,
jungus j Ignalinos, Dkto, venioni ir Utenos partizanus, 1950m. kovojo 35 partizanai, pasiskirst 9 brius.

Vytauto apygardos veiklos pabaiga

1950-1951m iem Lokio rinktins tabas buvo dislokuotas Minios girioje prie Utenykio eero. 1951m sausio 26d. bunker apsupo kariuomen.
Prasidjo kautyns. Sueistas rinktins vadas P.Rainskas-aibas sak kovotojamas vertis i apsupimo, o pats, sunaikins tabo dokumentus,
nusiov 2 5 .
Vadovavim rinktinei perm Balys Vainas-Lordas, Liubartas, Pavasaris.
1951m. vasario mn. MGB sum dviej partizan motin Valiukien
(Bulkien). Motina neidav savo vaik. Taiau ekistai, apsimet j ivadavusiais partizanais, itard motin specgrupje 2 6 . Nesupratusi klastos, Valiukien nurod partizan ryinink Vosiulyt-Aguonl, kuri inojo Vytauto
apygardos tabo bunker. Ryinink buvo suimta ir taip pat klastingai, kaip
ir Valiukien, itardyta partizanus vaidinani agent-smogik 2 7 .
1951 03 19 Labanoro girioje bunker apsupo kariuomen. uvo Vytauto
apygardos tabo virininkas Vytautas Paktas-Gintvytis ir jo mona Deveikyt-Vaidilut, propagandos ir agitacijos skyriaus virininkas Antanas
Buika ir dar 5 partizanai A.Buikos brolis Juozas Bulka-Skrajnas, palaikydavs ry tarp Vytauto apygardos ir Lokio rinktins, buvo suimtas gyvas.
Jis neatlaik tardymo ir sutiko bendradarbiauti su ekistais. inodamas
nemaai bunkeri ir ryi punkt, nuo kovo 22 iki balandio 6d. J.Bulka
idav 17 partizan 28 . Po tokio "patikrinimo" MGB uverbavo j agentusmogiku slapyvardiu Bimba ir, sudarius 5 agent-smogik grup, paleido
savo veiklos rajon.
Nordami umaskuoti J.Bulk, ekistai paskleid gandus, kad MGB uverbavo partizan Eglinsk-Marg29.
Bimba laikais susisiek su Vytauto apygardos vadu B.Kalyiu, o taip pat
para laikus ir pakviet susitikimus Lokio rinktins vad Bal Vain,
partizan Jeronim Bulk-Deimant ir kitus partizanus.

306

Susitikimas su B.Vainu buvo paskirtas 1951 04 11 ryininko Urbono

sodyboje.
Buvo pavasaris, po sunkios iemos atgijo partizan viltys. B.VainasPavasaris atvyko su 4 kovos draugais ir pakviet J.Bulkos vadovaujamus
smogikus pas kit kinink, gyvenant u 3 km. Strazd kaime. Pakeliui
prisidjo dar 3 partizanai. Pavasaris, nieko netardamas, perdav J.Bulkai
paket su dokumentais, skirt Vytauto apygardos vadui B.Kalyiui, o taip
pat J.Bulkos paskyrim apygardos organizacinio skyriaus virininko pareigas.
Dl to, kad partizan buvo tiek daug, smogikai negaljo i karto vykdyti
uduoties. Kartu su partizanais po vakariens jie ijo kiem, ir, tamsoje
pasitrauk nuo j, pradjo audyti Greit susiorientav partizanai pasiprieino, sueid smogik vad MGB leitenant Stakievii ir vien smogik 3 0 .
Deja, visi 7 kovotojai buvo nukauti I siutimo, o taip pat nordami umaskuoti agent-smogik pdsakus, ekistai
iaud eiminink eim: ni motin P.Cibirien, tv, sen moiut, perov deimtmet berniuk ir udeg tvart su visais gyvuliais. Buvo inscenizuotos kautyns didelis mis su
NKVD kariuomene.

A.Kraujelis su eima

O apie partizan t
pasklido legendos: "Vyrai
suprato, kad pasitraukti
jokios vilties nra. "Kausims iki paskutinio ovinio. Gyvi nepasiduosim,
vyrai1" pasak Balys
Vainas ir udainavo
galingu, sodriu balsu:
"Sudiev, pavasari avingas, sudie pavasari gra-

307

us..." Atsiaudydami partizanai ipuol i trobos, gul kiemo vidury ratu ir

kovsi.. (...) Jau sueistas vadas dainavo savo Tvyns laukams, savo
paskutiniajam pavasariui nes visi jo draugai jau buvo uv31."
O J.Buika toliau vykd okupant uduotis. Su juo kartu vaikiojo
agentas-smogikas La, slapyvardiu Maskva, kils i Rokikio apskr. 1951 m.
rugpjio mn. J.BuIka per Eglinsk-Marg umezg ry su Jonu Dudnu ir
pasil atstatyti sunaikint Lokio rinktins tab. Pasigyr turintis rating
vyr, tinkani tabo pareign postus. tab rekomendavo traukti
agent-smogik Maskv 3 2 . Susitikus pasitarti rinktins tabo atkrimo
klausimu, "pavaiinti" specpreparatu Eglinskas ir Dudnas buvo suimti
J.Ddnas 1952 08 18 suaudytas.
Taip buvo sunaikinta Lokio rinktin.
1951m. rugpjio-rugsjo mn. Vytauto apygardos vadas B.Kalytis ir
tabo virininkas J.Kemeklis vizitavo apygard. Po vis neteki reikjo
perirti veiklos nuostatas. tabo pareignai rekomendavo nepriiminti
brius nauj partizan, daugiau organizuoti pogrindini organizacij i legaliai gyvenani asmen.
Tai buvo paskutin apygardos vizitacija. 1951m. gruodio 20 susitikim
su Tigro rinktins partizanu Alfonsu Radzeviiumi-Tarzanu buvo ikviestas
a p y g a r d o s v a d a s B.Kalytis. Kvietimas buvo suorganizuotas MGB.
A.Radzeviius jau buvo taps agentu Alfa. Susitikimo metu agentai-smogikai sum B.Kalyt ir kartu su juo atvykus Mykol Urbon-Liep33. Jau u
dviej dien jie idav Molt mikuose esant bunker, kuriame uvo 6
partizanai J tarpe buvo ir Vytauto apygardos tabo virininkas Juozas
Kemeklis.
Po i idavysi Vytauto apygardos tabas nebeegzistavo. Liks laisvje tabo narys V.aliaduonis-Cezaris nebesim jo atkrimo, liko tik Tigro
rinktins vadu.
Uverbuotas B.Kalytis tapo agentu-smogiku ir pradjo naikinti likusius
apygardos partizanus. 1952 03 27 Ignalinos raj. Bijutikiu vienkiemyje buvo
apsuptas Tigro rinktins vadas V.aliaduonis. Jis lengvai nepasidav, prieinosi, kol turjo ovini. Susiaudyme buvo nukautas Ignalinos MGB skyr.
virininkas ir strib brio vadas. uvo ir V.aliaduonis, ipartizanavs beveik
atuoneris metus.
Taiau dar veik Tumo-Vaiganto rinktin. Rinktins vadu iki 1951 12
buvo Juozas Kemeklis, tabo virininku Vaclovas epukonis-Tigras 34 .

308

imoni girioje 1951m birelio mn. vykusiame pasitarime dalyvavo apie 30

partizan. Po J.Kemeklio ties 1951m. gruodio mn. rinktinei vadovavo
V.epukonis.
1952m. spalio 17d. ekistams pavyko V.epukon suimti Jis tardytojams
joki parodym nedav. Tada ekistai vykd taip vadinam "operatyvin
kombinacij": veant suimtj inscenizavo partizan upuolim. Ivaduotas
tariam partizan, epukonis partizanais persirengusiems smogikams nurod
vien bunker, kuriame buvo sunaikinti 7 partizanai Pamats, kas vyko,
V.epukonis buvo psichologikai sugniudytas. Ne savo valia taps idaviku, kalbtas, kad dabar jau nebra kelio atgal, buvo uverbuotas, gavo
slapyvard Kietis, ir papild agent-smogik gretas.
1952m. Duset-Rokikio rajonuose dar buvo lik Tumo-Vaiganto rinktins uolo brio partizan. Jie nepalaik joki ryi su MGB siuniamais
smogikais, taiau MGB pavyko uverbuoti partizan rmjus. Agentas
"pavaiino" specdegtine partizanus Vili Nemeik-ek ir Antan Dyl-Lit.
Suimti partizanai idav Rokikio raj Kuos km. besislapstant partizan
Jon Mack-Vj, Dobil, Donkichot. Partizanas buvo nuautas 3 5 .
1953m. Vytauto apygardos teritorijoje bebuvo lik 6 bri likuiai apie
20 partizan.

Paskutiniai Auktaitijos partizanai

1953m. Latvijos mikuose ir Rokikio-Obeli rajonuose dar slapstsi 8
partizanai Tik 1957m. buvo suimtas Vladas Zarojus-Jazminas. 1958m legalizavosi broliai Izidorius ir Juozapas Streikai
Taiau ekistams niekaip nepavyko surasti dviej Vytauto apygardos
kovotoj: tai Antano Kraujelio-Siaubno ir Stasio Guigos-Tarzano.
A.Kraujelis gim 1928m tltenos apskr. Aluntos vals. Kanik km. Baigs
Aluntos progimnazij, sitrauk laisvs kov. I pradi buvo partizan
ryininku. Tv sodyboje lankydavosi partizanai ne kart ia pabuvojo
srities vadas J.Kimtas, Algimanto apygardos vadas A.Sluka ir kiti laisvs
kovotojai
1948m. sustiprjus ekist ir strib sekimui bei nuolatiniams pasilymams tapti nipu, A.Kraujelis ijo M.Urbono-Liepos partizan br. Pasirinko Pabaisos slapyvard, vliau pasivadino Siaubnu. Buvo labai drsus, apsi309

rengs moterikais rbais, danai pasirodydavo netiktiniausiose vietose.

1950m iformavus kuopas ir sudarius rajonus, A.Kraujelis tapo ruio
rajono H.Rukulio-Lito brio kovotoju, rajono tabo nariu. Nuo 1952m.
slapstsi kartu su Vladu Petroniu-Nemunu. Tais metais baigsi aktyvios
kovos laikotarpis. Deimtys agent Anyki, Utenos, Molt stribai sek
A.Kraujel, reng pasalas, u jo idavim sil dideles premijas, taiau veltui
mons j myljo. Buvo teisingas, rekvizavs kolkio turt, visuomet palikdavo ratel-pakvitavim. Bta atvej, kai jo vardu mgino veikti plikai
1954m. V.Petronis legalizavosi A.Kraujelis liko vienas. Slapstydamasis
sukr eim, turjo sn. Kartais dar paraydavo grasinant laikel aktyviam skriaudianiam mones sovietins tvarkos krjui, perspdavo liautis
tarnauti okupantui
1955-1960m. slapstsi Antaninavos km. pas Petronius 1960m. persikraust
pas Utenos raj. Papiki km. gyventoj A.Pinkevii, kur statant nam po
krosnimi sireng slptuv. ia apsigyveno ir mona su snumi
1965m. kovo 17d. sodyba buvo apsupta kariuomens. Aptikus slptuv,
A.Kraujelis atsiaud, bet jgos buvo nelygios prie j buvo mesta apie 50

A.Kraujelis. 1965m.

310

kareivi. Pasaks monai "A laisvs

nesulauksiu, bet mons sulauks", ulipo ant aukto ir nusiov 3 6 .
Kitas partizanas, iliks neiaikintas iki savo mirties, buvo Stasys Guiga.
Po dideli partizan idavysi ir
uvim Stasys Guiga atjo pas venioni' rajono inik km. gyventoj
On inikait ir papra prieglobsio.
Drsioji moteris 33 metus slp partizan. Niekas neinojo jos paslapties.
Dirbdama kolkio fermoje, buvo net
apdovanota u darbtum Lenino ordinu. O jos kltelje gyveno partizanas.
Keitsi met laikai, gim ir mir mons,
partizan vardas buvo itrintas i atminties, o tamsioje klties prieblandoje
S.Guiga nesiliov tikjs laisva Lietuva.
"Mnulis mano saul", sakydavo
partizanas, nes tik nakt galdavo ieiti

Paskutinis A u k t a i t i j o s partizanas Stasys Guiga

lauk, tik nakt galjo gyventi. Stengsi padti eimininkei, kartais nakt net
lauk nuienaudavo, suremontuodavo kio padargus. Ir vis lauk, lauk
stebuklo. Aplink verdantis pasaulis jam buvo svetimas.
1986m. iem perals S.Guiga mir. O.Cinikait palaidojo j ia pat,
darinje. Tik pavasar palaikus perkl netoliese nusidriekus mik.
Iki Nepriklausomybs atstatymo buvo lik vos keturi metai
Tik 1994m. venionli kapinse ikilo paminklas paskutiniam Lietuvos partizanui, iki galo nepripainusiam Lietuvos okupacijos.
Priedai:
1-

Partizanini jungini f o r m a v i m a s i s v e n i o n i , Z a r a s ir U t e n o s a p s k r i t y s e

1944-1946m.
2 . V y t a u t o a p y g a r d o s karini v i e n e t s t r u k t r a 1 9 4 7 - 1 9 5 2 m .

311

1 priedas
Partizanini jungini f o r m a v i m a s i s venioni, Z a r a s ir Utenos a p s k r i t y s e
1944-1946m.

V y t a u t o a p y g a r d o s karini v i e n e t s t r u k t r a 1947-1952m.

1 priedas

VYIO APYGARDA
"Ms eils labai praretjo, bet nesuviliojo prieas paadais, o likome itikimi savo
tikslui."
(Ramnas, Briedio rinktins vadas)

Itakos ir apygardos susiformavimas

Kalbant apie Vyio apygardos, kaip pokario ginkluoto pasiprieinimo
vieneto krims, itak reikia iekoti 1943-1944m. rezistencinse organizacijose, j strateginse nuostatose. i organizacij nariai, tab darbuotojai,
vliau aktyviai sijung pokario kovas, neabejotinai dar tak karini
struktr krimuisi Pavyzdiu gali bti 1942-1944m Ukmergs apskrityje
veiks 'Tautinis frontas", kuriame tabo virininko ir valgybos skyriaus
virininko pareigas vykd J.Kritaponis, vliau vienas i pirmj telks ginkluotus brius ir taps pirmuoju Vyio apygardos vadu.
1944m liepos mn. buvo suorganizuotas 'Tautinio fronto" nari pasitarimas. Jame fronto apskrities komitetas perorganizuotas apskrities tab,
kuris turjo vadovauti visiems ginkluotiems partizanams Ukmergs apskrityje. J.Lebeda jau anksiau, taip pat ir iame susrinkime, kl klausim apie
susijungim su LLA struktromis.
1944m liepos mn. fronto atstovas Pr.Uginius. susitiko su AKaraliumi
(LLA atstovu Vilniuje) ir sutar, kad Ukmergs apskritis eina Vilniaus
apskrit. Ukmergje veikusio 'Tautinio fronto" nariai - J.Lebeda, Pr.Cibulskis,
Bumeikis, Jacknas, J.Kritaponis, Maceika, J.ibaila ir kiti - laikytini LLA
nariais1.
Btent tada Lietuvos Laisvs Armijos taka Vyio apygardos krimuisi,
pradiniam padalini formavimuisi tapo ypa enkli
i taka pasireik pirmiausia per asmenybes pirmieji apygardos vadai
J.Kritaponis, D.Vaitelis LLA suformuluotas nuostatas dieg naujsias struktras.
Be abejo, kaip ir kitose Lietuvos vietose, ia, Panevio ir Ukmergs
apskrityse, 1944-1945m. mikus jo ne tik karininkai, bet ir gimnazistai,
dalyvav gimnazij pogrindio organizacij veikloje, kinink vaikai inteligentai
1944m. liepos mn. sovietin kariuomen eng Panevio apskrit, o
314

jau rugpjio mnes vyko Ukmergs

apskrities LLA vadov susirinkimas.
Jame buvo nutarta Ukmergs apskrit
padalinti 6 rajonus (viename rajone
2-3 valsiai)2.
Btent dviej toki rajon pagrindu
(I Pagiri, Siesik, vakarin Deltuvos
valsiaus dalis v a d a s Danielius
Vaitelis; 11 - Taujn, Deltuvos valsiaus
dalis vadas J.Kritaponis) 1944m
pabaigoje buvo kurta Vyio apygarda 3 .
1945m. apygardos sudt jau jo 3osios iaurs LLA apygardos (Panevio apskr. Mieiki, Naujasodio
valsiuje) junginiai.
Juos sudar 3 desantinink grups,
V y i o a p y g a r d o s v a d a s Danielius V a i
kurioms vadovavo ltn. Antanas ilastelis-Briedis
Kovas, Vladas Jazokas-Petraitis ir vyr.
ltn. Stasys Girdinas-Geguis.
Faktikai Vyio apygardai 1945-1947m. priklaus briai, veik trij apskrii
- Ukmergs, Panevio, Kdaini-teritorijose, taiau tai buvo gana padrikas
vienetas, ilgai nesuformavs rinktini-rajon struktros. Vis dlto buvo laikomasi LLA tradicijos, kad vienos apskrities teritorijoje veikiantys partizanai
sudaro rinktin (pavyzdiui, Panevio ir Ukmergs rinktins)5. Sios rinktins
iki 1 9 4 6 m veik beveik savarankikai, kol apygardos vado Danieliaus Vaitelio pavaduotojais buvo paskirti J.Dambrauskas ir J.Survila-arnas (Ukm e r g s rinktins vadai) 6 . Taiau ir nustaius iokius tokius ryius, apygardos v a d o v y b , D.Vaitelis asmenikai, keliaudavo po brius, duodavo odinius s a k y m u s ir instrukcijas - raytini to meto apygardos dokument
b e v e i k nra arba jie labai fragmentiki, neatskleidiantys apygardos tab
veiklos, struktros ir vadovybs pokyi. Tokia situacija apygardoje, matyt,
isilaik iki 1949m
1 9 4 9 04 20 apygardos vado sakymu Nr.12 apygardoje steigiamos
2 rinktins: Briedio (Ukmergs ir dalis Kdaini apskr.) ir Kritaponio
( P a n e v i o apskr.) 7 .
Rinktini vadai keitsi dinamikai - kiekvieni kovos metai ne naujas
315

tis. Briedio rinktinje 1947 09 03, uvus J.Survilai-arnui, vadu tapo

Antanas Stimburys-Tankistas, Mykolas emeys-Aras (1949m. oficialiai taps
8
rinktins vadu) . Kritaponio rinktin sudariusiems junginiams iki 1947 08
mn. vadovavo D.Vaitelio pavaduotojas P.Blieka, j pakeit Pranas PakysCezaris, vliau buvs policijos vachmistras Stasys Eidminaviius-Biednas
Rup. Pirmu oficialiuoju rinktins vadu buvo paskirtas Jonas BaltunikasVienuolis.
Svarbu tai, kad Vyio apygardos struktros vystymsi, rinktini formavim iuo laikotarpiu slygojo ne tiek vidinis, kiek iorinis poreikis. Kaimyniniuose rajonuose, Didiosios Kovos apygardos B rinktinje, Algimanto
apygardos arno rinktinje, aliosios rinktinje vyko organizaciniai darbai
Be to, kaip bebt paradoksalu, karini-organizacini vienet formavimsi
skatino MGB agento J.Markulio-Erelio BDPS komitetas, matyt, siekdamas
greitesnio j sunaikinimo 9 .
Su J.Markuliu-Ereliu Vyio apygardos vadovyb umezg ryius 1946
metais 10 .
Jau nuo 1947m. pradios Vilniuje pas J.Markul lankydavosi D.Vaitelio
ryinink Birut Veikauskait. Ypa ryiai sustiprjo po J.Markulio ryi
galiotinio Dds Petro vizito 1947m. pas D.Vaitel. 1947m. ryius tarp D.Vaitelio
ir J.Markulio palaik ryinink Aldona. Ji 3 kartus lanksi ir pas vien i
Panevio apskrities partizan vad VLRukui-Lampeo. Jau nuo 1947m.
rugsjo MGB m partizanus "legalizuoti", ty. partizan vadams per MGB
agentr buvo teigiama, kad norint isaugoti pagrindines jgas ateiiai,
reikia apsigyventi legaliai su J.Markulio-Erelio vadovaujamo BDPS komiteto
paruotais dokumentais miestuose ir laukti Vladas Rukuia-Lampeo su
Erelio perduotais dokumentais ivyko gyventi Vilni kartu su 6 savo brio
partizanais. VL Rukuia-Lampeo, J.Markulio-Erelio ryininko kalbtas, Vilni
atsive savo mon ir du vaikus ir juos apgyvendino Aitvaro bute. 1947m.
gruodio pabaigoje Vl.Rukuia ir kiti jo brio partizanai buvo aretuoti
Stebina partizan pasitikjimas J.Markuliu ir jo BDPS komitetu. Kai
Aitvaras pasil partizanams vykti i Panevio Vilni traukiniu, jie atsisak. Tada Aitvaras atsiunt sunkveim, ir partizanus, kurie nutar apsigyventi su fiktyviais dokumentais, isive Vilni. Aitvaras sil Vl.Rukuiai
atveti savo brio partizan nuotraukas, addamas pagaminti dokumentus.
Nuo 1947m. balandio mn. J.Markulis savo rankose turjo Vyio apy-

316

gardos vado mon Aleksandr, kuri po sueidimo buvo atveta gydyti

Vilni.
1947m. rugpjio 27d. Vyio apygardos teritorijoje, prie Adomoni kaimo,
vyko J .Markulio organizuotas BDPS Karins kolegijos posdis. Jame stengtasi
rodyti partizan vadams, kad 1947m. pradioje performuoto BDPS prezidiumo vadovai vejys, Skirmantas ir kiti meiia Erel, skaldo judjim ir
nori ugrobti valdi. Taip buvo stengiamasi ilaikyti savo tak bent kai
kuriems vadams, jais manipuliuoti, o vliau sunaikinti Galutinai J.Markulio
vaidmuo Vyio apygardos vadams iaikjo rugsjo mn Tuo metu D.Vaitelis
suinojo, kad i Vilniaus tik atsitiktinumo dka pabgo Vytauto apygardos
vadas V.Kaulinis-Mikinis ir Algimanto apygardos vadas A.SIuka-arnas
Po io vykio iaurs Ryt Lietuvos srities vadas
J.Kimtas-algiris 1947m.
rugsjo 20d. ileido sakym Nr.19, kuriame sak visiems partizanams
nutraukti bet kokius ryius su J.Markulio-Erelio
BDPS komitetu, taip pat
panaikinti visus ryi punktus, perspti ryininkus.
1948m pradioje i 10ies apygardos tabo pareign liko 511: D.VaitelisBriedis, jo pavaduotojas
J.Kilijonas-Mikas, tabo
a p s a u g o s brio v a d a s
A.yvys, vado adjutantas
A.Smetona-ygaudas,
A.Pakeltis. Visi ie pareignai, iskyrus A.Smeton-ygaud, uvo. Ypa
skaudi netektis apygardai
buvo jos vado D.VaitelioBriedio, jo pavaduotojo

Vyio apygardos vadas Alfonsas Smetona-ygaudas

317

J.Kilijono-Miko ir tabo apsaugos brio vado A.yvio-alapkos tis 1948m.

gegus 13d. Taujn valsiuje prie Juodviri kaimo. Taigi 1948m. vasar
12
apygarda liko be vadovybs .
tabo atkrimo ir struktr reorganizacijos msi A.Smetona-ygaudas.
Jam vadovaujant kurtos mintos rinktins (jose 4 rajonai), umegzti
glauds ryiai su iaurs Ryt srities vadovybe.
1948m. birelio 30d. apygardos vadas pasira sakym Nr.3 (21 psL) apie
karins struktros tobulinim. Jame fiksuojama, kad sudaromi 4 minti
rajonai po 1 Kdaini ir Ukmergs apskrityse ir 2 Panevio apskrityje. ie
rajonai ir sudar Briedio ir Kritaponio rinktines.
1949m pradioje buvo sudarytas naujas Vyio apygardos tabas. tabo
virininku buvo paskirtas Kostas Tvaska-Rugelis. Tuo metu taip pat sudaryti nauji rinktini tabai: Briedio rinktins vadu paskirtas A.emeys-Aras,
Kritaponio rinktins - J.Baltunikas-Vienuolis, vado pavaduotoju - K.TvaskaRugelis. Kaip matome, pareigybs buvo dubliuojamos, trko pareign, vis
daugiau j davo: 1949m vasar Vyio apygardos vadovyb vl patyr
skaudi nuostoli 13 . Liepos mn. buvo suimtas tabo adjutantas Petras
Grakauskas-Diemedis, Vadokli vals. il mike uvo apygardos tabo

V y i o a p y g a r d o s partizano p a y m j i m a s

318

14

virininkas K.Tvaska-Rugelis ir visi Kritaponio rinktins pareignai .

Vadovaujant ygaudui, apygardos tabas dislokavosi apie Ln, il
mike ir kaime. tabas turjo 2 raomsias mainles, rotatori, tipografin
rift- Buvo spausdinami sakymai, instrukcijos, taip pat leidiamas laikratlis "Lietuva brangi", kur redagavo P.Mikonyt.
1949m dl idavysts i leidybin tabo baz buvo likviduota16.
Vertinant Vyio apygardos struktr, tenka pasakyti, kad ji nebuvo visai
tradicin. Kartais tas pats pareignas uimdavo kelias pareigas: brio, rajono
ir rinktins vado. Briai jungsi ir skirstsi taip, kaip buvo patogiau pagal
situacij.
Nepaisant vis nuostoli, 1950m. Vyio apygardoje veik 13 partizan
bri, kurie jung apie
100 aktyvi kovotoj 1 7 .
1950m liepos 5d. Vadokli valsiuje Kainiki mike uvo apygardos v a d a s A.Smetona-ygaudas. Apygardos vadu tapo M.emeys-Putinas 18 . 1951m.
sausio mn. Vyio apygard atvyko LLKS Prezidiumo narys J.Kimtasalgiris.Josakymu
Nr.103 i dviej apygardos rinktini buvo sudaryta viena - Gedimino19.
Vadovaujantis LLKS dokument nuostatomis,
rinktinje sudarytos 3
tvnijos: Varpo, Auros
ir Trimito.
1950-1951m. Vyio
apygarda isiplt iaur sunaikinus Algimanto apygard, 1950m prie

V y i o a p y g a r d o s partizanas Kostas T v a s k a - R u g e l i s

319

Vyio apygardos prisijung aliosios rinktin, veikusi Panevio, Pumpn,

Piniavos, Smilgi, Rozalimo, Pualoto, Joniklio valsiuose. 1951m vasar
aliosios rinktins vadovyb msi iniciatyvos prijungti Bir apskrityje
veikianius partizan brius, vadovaujamus Broniaus Krivicko-Vilniaus20. Po
pasitarim ir suderinimo buvo kurta Sierakausko, vliau (1951m. rugsjo
mn.) Piln tvnija. Tvnijos vadu paskirtas St.Giedrikas-Girietis. Tokia
apygardos struktra iliko iki jos sunaikinimo, 1953 met.
1952-1953m. skaudiausi idavysi, i, aret metai Aretuoti
partizanai verbuojami agentais, veriami idavinti ir audyti savo brolius. '
Vienas pirmj partizan vad, suimt agent-smogik pagalba Vyio
apygardoje, buvo Gedimino rinktins Auros tvnijos brio vadas Kostas
Kregd-Sausis 21 . Jo pagalba susitikimus ikviesti tvnijos partizanai Antanas Micknas-Liepa, Trimito tvnijos brio vadas Vytautas Survila-aibas
ir kiti. Tokiu bdu buvo planingai naikinamos ir sunaikintos ir kitos rinktins.
1953m sausio 26d. ilagaliu kaime saugumieiai aptiko bunker su 3

V y i o a p y g a r d o s Pauktelio brio partizanai

320

partizanais, i kuri du uvo. Tai buvo paskutinis Vyio apygardos vadas

Mykolas Karboius-Algimantas ir vado adjutantas Viktoras Maeika-Vanagas 2 2 .
Minta data laikytina apygardos likvidavimu. Po to dar slapstsi atskiri
partizanai 1953-1954m. buvo sunaikinti paskutinieji Piln ir Gedimino tvnij
tab likuiai, o 1956m liepos 15d. Rokikio rajone Pandlio apylinkje uvo
paskutinieji Vyio apygardos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas ilinskas-Vanagas 23 .

Vyio apygardos veiklos bruoai

Tiek Vyio apygardoje, tiek kituose Lietuvos rajonuose veikusi partizan veikloje {velgiami tam tikri dsningumai Isiskiria 1944-1946m. laikotarpis, kai partizan briai buvo dideli, 100 ir daugiau vyr. Tokie briai buvo
pajgs kautis net su reguliarios okupacins kariuomens daliniais. Vliau,
paaikjus, kad kova usits, konspiracijos sumetimais vyrai isiskirst
maesniais breliais ir partizan veikla lokalizavosi.
Vienas i toki dideli bri, susiorganizavs amboliki mike tarp
Lapi ir Pagiri 1944m rugsjo mn., buvo Kecoriaus brys. 1 9 4 4 m spalio
mn. is brys (apie 20 vyr) puol Vadokli miestel, ivadavo i dabokls
6 kalinius.
1945m pradioje D.Vaitelis paskelb amnestij Pagiri miestelio stribams ir pakviet juos sijungti partizan gretas. Po to 32 stribai i Pagiri
su ginklais pasitrauk J.Dambrausko br 24 .
Tai buvo tolerancijos enklas - partizan vadai suvok, kad daug
vyr yra pasimet, nesmoningai ieko ieities ir dav jiems galimyb
netapti kolaborantais.
Kita vertus, net ir toks "nubyrjimas" i prieo stovyklos buvo naudingas.
Juk jgos buvo labai nelygios. Pavyzdiui, 1946m. Ukmergs apskrityje
veik 18 strib bri (504 stribai) ir 54 slapuk grups (340 moni) 25 ,
Panevio apskrityje veik apie 700 strib ir 258 ginkluoti aktyvistai 2 6 , neskaitant NKVD garnizon miesteliuose, apskrii centruose, karins kontrvalgybos (SMER) dalini.
Jau 1946m ir vliau buvo aiku, kad stojant atvir kov su tokiu gausiu
prieu, rezultat nebus pasiekta manomos tik masins tys.
321

M o t i n a ir sesuo prie u v u s i o partizano J.Baltuniko-Vienuolio palaik

Be kit prieasi, i skatino keisti veiklos pobd. Tai - rinkim trukdymas, kolaborant ir nip tramdymas, be to, laikratli ir atsiaukim
leidyba, turjusi padti gyventojams atsispirti dvasiniam, paiam baisiausiam genocidui
Priedas
Vyio apygardos karini vienet struktra 1949-1953m.

322

Priedas
Vyio apygardos karini vienet struktra 1949-53m.

323

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA

"...ne vien geri norai gali suteikti Lietuvai demokratines teises, bet tam atsiekti
reikia atitinkam pavyzdi ir pastang."
(LLKS laikratis "Prie Rymanio Rpintojlio", 1949m. Nr. 2)

Apygardos krimasis
1944m. liepos mn. Raudonoji armija um Vilniaus krat. emaitijoj
dar buvo vilties atlaikyti nors ma dal neokupuotos lietuvikos ems, o
ia jau siautjo raudonasis teroras.
Vos pasirod Trak apskrityje, sovietiniai "Vaduotojai" elgsi panaiai
kaip kadaise ingischano ordos. euoli vals. Uupn km. pirmasis raudonarmietis ulips ant kalvels ir pamats nuo apaudymo pasislpusi
kininko eim, pamojo prieiti ariau. Prijus eimininko snui studentui
Aleksui Raeliui, ov j i automato. Kartu nuov ir Raelio draug.
iobikio vals. Padali km. girtas kareivis nuov kinink A.Raudelinien,
o Ustrons km J.Treider. Bagaslavikyje fronto dalinys surinko 20 jaun
vyr ir isivar kartu. Niekas neinojo
j likimo, tik vieno i j mona suinojo, jog vyras nuteistas suaudyti. U
k? Niekas tai neatsak.
Vyrai pradjo slapstytis mikuose
ir ruotis kovai su okupantais. Trak
apskr. sli, Kaiiadori ir iemari
bei Ukmergs apskr. Musnink vals.
por imt vyr sutelk partizan vadas Jonas Misinas. Trak, Auktadvario, Vievio, Semeliki ir sli valsiuose susiformavo 100 partizan brys,
v a d o v a u j a m a s A.Galinio-Juodosios
Kauks. Kaiiadori valsiuje 80 vyr
sutelk E.Kavaliauskas-Klounas, o
Trak, Auktadvario, Vievio, Semeliki
ir Onukio vals. 120-150 kovotoj tur-

324

Jonas Misinas-alias Velnias, Didiosios K o v o s a p y g a r d o s v a d a s

jo Z.Kaceviiaus-Genio brys .
1944m. rugpjio pabaigoje Kaugoni km. susirink vyrai nutar atskirus partizan brius sujungti rinktin. Rugsjo mn. is partizan junginys
pavadinamas Didiosios Kovos rinktine (DKR). Rinktins vadu tampa Jonas
Misinas-alias Velnias.
J.Misinas gim 1911m. Panevio apskr., Pualoto vals, Valmoni kaime.
Vokiei okupacijos metais buvo Kaiiadori policijos vachmistru. 1944m.
vasarjp 5d. J.Misinas tapo gen. P.Plechaviiaus Vietins rinktins savanoriu.
DKR vadovauja 12 partizan tabas. tabo darbuotoj tarpe yra pora
mokytoj (Juozas Morkus-Kertas ir Jonas Urbonaviius-Svajnas), vienas
leitenantas (Jonas Markulis-Vaiduoklis, buvs Smurgaini m burmistras),
keletas puskarininki, policinink bei Vietins rinktins savanori. aliojo
Velnio brys veikia Trak apskrityje sli, Kaiiadori, iemari valsiuose bei Ukmergs apskr. Musnink valsiuje. Jis danai keiia dislokacijos
viet ne vien saugumo sumetimais, bet ir vykdydamas organizacin darb,
stengdamasis traukti rinktin atskirus partizan brius, priimindamas
priesaik i pavieni asmen. Netrukus Didiosios Kovos rinktins veiklos
zona isipleia Kruonio, Vepri, irvint, euoli, Giedraii valsius. Iki
1944 met pabaigos kovotoj skaiius iauga iki 500 partizan, pasidalijusi 7 brius po 80-100 kovotoj 2 .
Partizanai jau nebra pasyvs represij stebtojai, jie jau gali duoti
okupantui atkirt. Naktimis jie praktikai kontroliuoja visus kaimus ir maesnius miestelius, sunaikina ariausius baudjus ir sovietins valdios pareignus. Danai rengia ipuolius maesnius miestelius, kur sunaikina okupacins valdios staigas, ilaisvina suimtuosius. Taip pavyzdiui 1944m.
rugsjo 4d. partizanai puol Ukmergs apskr. Siesik Vykdomj komitet ir
milicijos bstin, sunaikino dokumentus. Danai rengia pasalas enkavedistam. tai 1945m gegus 15d. Kaiiadori vals. ties Jacin km. partizanai
susikov su stribais; per pusvaland septynis i j nukov.
Tuo metu atkuriamas Vilniaus LLA apygardos tabas. 1945m. sausio
mn. sli vals. Skri km. J.Misinas susitinka su io tabo atstovu, kuris
atvea sakym apie partizan jungini reorganizavim. LLA centrinio tabo
1944 12 10 sakymu Nr.4 visa Lietuvos teritorija suskirstoma apygardas,
ios rajonus, rajonai savo ruotu maesnius vienetus: batalionus, kuopas, skyrius. Remiantis iuo sakymu 1945m sausio 15d. DK rinktin tampa
5-uoju LLA rajonu ir priskiriama LLA Vilniaus apygardai. Taiau tabo sudt

325

patvirtinti Vilniuje nebespjama: 1945m vasario 15d. i Vilniaus atvyks

apygardos tabo atstovas Mykolas Kareckas-Serbentas pranea, kad Vilniaus
LLA apygarda yra sunaikinta, o tabo nariai suimti Serbentas Vilni nebegrta ir pasilieka vadovauti 5-ajam LLA rajonui, kur pavadina 5-ja LLA
apygarda. alias Velnias tampa jo pavaduotoju.
Apygardai priklauso 5 batalionai Kiekviename batalione yra 3 kuopos,
turinios po 2-3 skyrius. tabe veikia ie skyriai operatyvinis (vadovauja
J.Misinas-alias Velnias), ginkluots (vadovauja mokytojas i irvint
J.Urbonaviius-Svajnas), organizacinis (vad. Stasys Misinas-Senis), valgybos (vad Edmundas Kavaliauskas-Klounas), kio (vad. Dominykas Matanas-Jazminas), kontrvalgybos (vad Jonas virblis-Dagilis) ir propagandos ir
agitacijos (vad Jonas Markulis-Vaiduoklis). tabas sikuria Musnink vals.
iobikio m Miestelio klebonas L.Puzonas tampa apygardos karo kapelionu. iobikio klebonas slapta padjo palaidoti ir uvusi aliojo Velnio
mon. Naktimis partizanai ateidavo ipainties pas Geguins kun. S.Rudion,
Musnink kun. A.Aubal, Kernavs kun. ir kL Jie visi vliau buvo suimti
Pirmoji tabo sudtis isilaiko neilgai 1945 03 27 upuola NKVD kariuomen, tabas sunaikinamas, o jo nariai J.Markulis-Vaiduoklis ir Vladas
Marcinauskas-Pluta sta. Kiti du tabo nariai S.Misinas-Senis ir apsaugos brio vadas Vitoldas Akunis-Voveris suimti alio Velnio pavaduotojas J.Norkus-Kertas buvo uvs jau 1945 03 11.
Suformuojama nauja tabo sudtis: tabo virininku tampa i kalini
eelono pabgs karininkas Aleksas Zepkus slapyvardiu Piliakalnis, propagandos ir agitacijos skyr. virininku - Eugenijus Svilas-Slyva, o tabo
apsaugos brio vadu - Petras Petkeviius-Dramblys. 1945 04 14 sta ir
apygardos vadas M.Kareckas-Serbentas. alias Velnias vl perima vadovavim apygardai o tab perkelia Bedali km Tuo metu apygardai
priklauso 28 partizan briai, kuriuose kovoja 400 vyr.
Birelio pabaigoje tabas vl iduodamas ir priverstas pakeisti dislokacijos viet. Tuo metu apygarda smarkiai isipleia: be jau mint valsi,
aliam Velniui paklsta Ukmergs apskr. Molt, elvos, Gelvon, Vepri,
emaitkiemio, Pabaisko, Kurkli valsi, Kauno apskr. Paaislio, Jonavos
valsi partizanai bei venioni apskr. veikusi Tigro rinktin3. Sustiprja
enkavedist persekiojimas. Per 1945m. birelio-gruodio mn. isklaidomas
21 partizan brys, sta madaug 100 vyr. Taiau tabai vl atkuriami,
ryiai atstatomi 1945m gruodio ld alias Velnias savo apygard pavadina

326

5-ja LLA Didiosios Kovos apygarda (DKA). Pertvarko ir jos struktr:

numato sukurti keturias (A, B, C, D) rinktines, taiau tespja kurti tik dvi: A
ir B. A rinktin veikia Trak ir Kaiiadori, o B - Ukmergs apskrityse. C ir
D rinktins turjo veikti venioni bei Utenos apskrityse, taiau sunaikinus
ten veikusios Tigro rinktins tab nebekuriamos.
1946m. vasar DKA A ir B rinktinse, turiniose po 6 batalionus,
veikia 2086 nelegaliai ir legaliai gyvenantys asmenys. 836 i j partizanai4.
Apygarda turi 2 gydytojus, esant reikalui, naudojasi lengvja maina ir
dviem motociklais bei 117 dvirai. Ginkluot irgi nebloga: 48 kulkosvaidiai,
667 automatai ir autuvai, 253 pistoletai tabe veikia 5 skyriai operatyvinis
ir ginkluots (vad-Jonas upka-arnas, buvs desantininkas, pavad Leonas Kupinas-Tigras), valgytos ir kontrvalgybos (vad Juodvarnis, pabgs
i belaisvi stovyklos), ryi (vad Vladas Marcinauskas-Tauras), kio (vad
Eugenijus Gudaitis-Jazminas) bei propagandos ir agitacijos (vad. Eugenijus
Svilas-Slyva, buvs VU studentas). tabo virininkas - Benediktas Trakimas-Genelis, tabo apsaugos brio virininkas B.Marcinkeviius-Uosis.
Apygardos krimas baigtas. Jonas Misinas jauia, kad tokiam stambiam
organizaciniam vienetui reikalingas auktesnio karinio isilavinimo vadas.

B.Trakimas-Genelis ( D K A tabo virininkas) su a d j u t a n t u

327

Iekodamas ryi su auktesne vadovybe, jis susiduria su MGB provokacijomis ir nuo 1946m. rugpjio mn. apygarda pradedama naikinti

DKA veikla 1944-1946m. Kovos taktika

Partizan briai pradjo veikti vos Vilniaus krat engus Raudonajai
armijai Frontas drieksi per Lietuv ir buvo vili atkurti nepriklausom
Lietuv. Todl alias Velnias kr grynai karin organizacij, kurios tikslas
buvo naikinti okupacin kariuomen ir jos represines struktras. 1944-1945m
paymti nuolatinmis kautynmis ir susidrimais su NKVD kariuomene.
velgiant atskiro bataliono veikl matyti, kad per mnes batalionas dalyvaudavo ne maiau kaip trejose kautynse; patruliuodamas savo veiklos
rajone sunaikindavo kelet nip ir nubausdavo kelet komunistuojani
eim 5 . Partizanai danai uimdavo valsi centrus, apaudydavo sovietines
staigas ir parodydavo, kas yra tikrasis krato eimininkas. J.Misinas buvo
gerai ivysts kontrvalgyb, turjo sav moni tarp milicinink, strib,
valsi tarnautoj, kurie pranedavo apie bsimas ekist operacijas ir
uverbuotus NKVD agentus. U informacijos teikim partizanams buvo
suimti sli vals. milicininkas Logminas, Gelvon vals. milicininkas Kupinas, Musnink vals. pirmininkas ir kiti. valsius kasdien vykdavo ryininkai, kurie stebdavo ekist judjim 6 . Todl alias Velnias, turdamas
duomen apie nipus, galjo vykdyti jiems mirties nuosprendius. Sunaikinus ekist agent, reikalaudavo pristatyti tab akt, tokiu bdu stengdamasis ivengti nepagrsto susidorojimo. Apygardoje buvo labai grieta tvarka.
Pvz., pavaldiniams paklausus, kaip elgtis su idavusiais draugus ar partizan
eimas kovotojais, J.Misinas atsak, kad jiems nuosprendis jau yra paraytas paiame priesaikos tekste. Partizanai einantys legalizuotis, buvo traktuojami kaip pripastantys okupacij. I j J.Misinas sak atimti ginklus, kad
jie neatitekt prieui. U per rinkliavas paimtas i gyventoj materialines
grybes iduodavo kvitus.
DKA daliniai buvo labai mobils: vienoje vietoje nebdavo ilgiau kaip tris
dienas. Buvo sukurtas net specialus "skrajojantis" brys, kuriam vadovavo
J.Dakeviius-Papga. Pats alias Velnias per 1944m aplank beveik visus
Trak apskr. ir dal Ukmergs apskr. valsi. 1945m pradioje rinktinei
tapus 5-uoju LLA rajonu ir suformavus 5 batalionus, buvo nustatytos grie-

328

tos batalion veikimo zonos. alio Velnio tabas su 30 partizan apsaugos

briu nuolat inspektuodavo visus batalionus. NKVD kariuomens apsuptas
brys greit isisklaidydavo maomis grupelmis ir pasitraukdavo. Nors kiekviename valsiuje stovjo sovietinis garnizonas, taiau ekistai konstatavo,
kad karins operacijos naudojant didelius (iki 150) kareivi dalinius laukt
rezultat nedav 7 .1945m vasario mn. prasidjus dideliems siautimams ir
sli garnizone dislokavus vis NKVD kariuomens batalion, alio Velnio
ir Serbento vadovaujami partizanai vienai-dviems savaitms pasitrauk
venioni apskr. mikus. T pai met vasar alio Velnio ir Piliakalnio
vadovaujamas 60-70 partizan brys buvo pasitrauks Ukmergs apskr.
Gelvon, Musnink, Vepri ir net Deltuvos bei Taujn valsius.
Kaip tik 1945m vasario mn. venioni apskr. Pabrads vals. vyko
didiausios alio Velnio kautyns su NKVD daliniais, kuriose uvo apie 20
partizan8. I 200 ijusi yg gro tik 45, kiti partizanai parsirado vliau ar
legalizavosi. Kovo 20d. vyko didels kautyns Vepri valsiuje prie Gudeli
km: 60-70 partizan brys susidr su trimis NKVD batalionais ir keturi
miesteli stribais. uvo 36 partizanai
Siekdamas ivengti susidrim su NKVD kariuomene, alio Velnio junginys 1945m ruden pradjo judti i vieno punkto kit vadinamuoju mauoju
ratu: tai buvo judjimas su septyniomis trumpalaikio poilsio vietomis. Paiame
rate buvo keturios pagrindins kontrols linijos, kurias sudar valgai ir
sargybos postai ie postai greitai informuodavo apie prie. Maasis ratas
jo per 4-5 valsi teritorij. Prasidjus dideliems kariuomens siautimams,
tabas eidavo didiuoju ratu, kuris taip pat turjo nemaai sargybos post ir
apm beveik vis Trak apskrit. Panaios taktikos nenaudojo joks kitas
Lietuvos partizan dalinys. ia pasireik J.Misino-kario sugebjimai Taiau
maai duomen apie J.Misino vadovaujamo junginio vykdytas kokias
nors politines akcijas, iskyrus 1946m rinkim boikot. Jo tabas nesukr
ir koki nors programini dokument. 1946 01 18 DKA pasiek Lietuvos
ilaisvinimo k-to Direktyva Nr2 apie pasirengim ginkluotam sukilimui bei
visuotin vyr mobilizacij 9 . Buvo pradta ruotis mobilizacijai, sudarinjami
aukiamojo amiaus vyr sraai
1945m vasario 16d. ijo pirmas apygardos laikraio "Laisvs keliu"
numeris. J redagavo S.Misinas-Senis, spausdino V.Marcinauskas-Pluta, o
antratin lap pie ryinink Aldona Sipaviit-Velnio Ipera. Sumus
S.Misin, laikraio laidyb atgaivino E.Svilas-Slyva. Jis ileido 4 numerius

329

10

nauju pavadinimu "Nepriklausoma Lietuva" . DKA B rinktins tabas 19461949m leido laikrat 'Tvynei aukiant". leidin redagavo A.Leius-alteknis.
lungant greito isilaisvinimo viltims, reikjo galvoti apie tolesns kovos
perspektyvas. Todl J.Misinas ieko ryio su kitais partizaniniais junginiais
ir pogrindinmis organizacijomis.

Agent infiltravimas bei MGB provokacijos

Vos prasidjus partizaniniam judjimui, MGB stengsi j infiltruoti savo
agentus. Vienas i toki agent buvo student partizan ryinink
A.Povilaviit-agent Nemezid. Ji buvo pastama su alio Velnio pavaduotoju Piliakalniu, teik partizanams medikamentus ir param. 1945m.
rugpjio mn. ji buvo uverbuota. alias Velnias netrukus per savus mones
suinojo apie jos uverbavim, taiau nebaud. Pasikalbjs su mergina ir
perspjs, kad i kova gali pareikalauti visiko savs atsiadjimo, nes "asmeninis gyvenimas neturi vaidinti jokio vaidmens, palyginus su tais tikslais,
kuri siekiame", paliko dirbti tabe. Po kiek laiko, painstruktavs, kaip elgtis
su NKVD, leido grti Vilni. Agent Nemezid suteik enkavedistams
ini apie DK jungini struktr, taiau jai vl sugrus apygard, ryiai su
NKVD nutrko. Agent Nemezid pamilo partizan Piliakaln, alio Velnio
tabo virinink. 1946 03 24 NKVD kariuomens siautimo metu ekistai
nuov tris partizanus. Tarp j buvo Piliakalnis ir agent Nemezid". Taip
neskmingai baigsi ekist provokacija.
Tuo pat metu, 1946m kovo mn, MGB DKA siunia dar vien
savo agent slapyvardiu Kipas. Sumus pogrindins organizacijos nar
Antan Marteck, MGB i jo gauna rekomendacin laik aliam Velniui
Dar bdamas laisvje A.Marteckas sil iam agentui, pogrindyje inomam
slapyvardiu Meka, bendradarbiauti su aliu Velniu, bti laikraio " kov"
redaktoriumi. Agentas Kipas prisistato ryininkei O.Trakimaitei-Okai, kuri
j per ryinink Narsut supaindina su Piliakalniu, o jam uvus su aliu
Velniu. Agentas prisistato kaip Tautinio komiteto atstovas, turs plaius
galiojimus. J.Misinas, iekantis ryio su vyresne vadovybe, patiki ia legenda. 1946 05 07 per t pai ryinink Anastazij Rumeviit-Narsut jis
siunia Kipui (Mekai Vtrai) raport, kuriame prao Lietuvos "Partizan

330

12

sjungos vyriausiojo vado" atsisti apygardai vad ir tabo virinink . "A

jau pakankamai vadovavau, o dabar jauiu, kad nei mano isilavinimo, nei
ini, nei gabum nepakanka." J.Misinas sutinka, kad naujas vadas gyvent
legaliai, o jis pats, liks pavaduotoju, tiesiogiai vadovaut kovai Klausydamas "Centro" nurodym, alias Velnias ileidia sakym Nr5/23, kuriame sako partizan junginiams nutraukti laikrai leidim ir vis spausdinimo technik pristatyti tab tam, kad vliau j atiduot "Centrui". Taip i
karto MGB paralyiavo partizan informacij.
Nedelsiant, 1946 05 18, apygard atvyksta "Centro" inspektorius k p t
Grietas (agentas Gediminas, Margis, nepatikrintais duomenimis J.Misino
tarnybos draugas J.Stravinskas). Agentas nurodo partizanams, kad dl nepalankios tarptautins padties reikia nutraukti aktyvi kov ir legalizuotis.
Centras paada aprpinti partizanus fiktyviais dokumentais. Paiam aliam
Velniui pasilo vykti Anglij mokytis karo moksl.
Agentas Kipas kartu su A.Martecku i tikrj parpina partizanams
MGB paruot dokument, pagal kuriuos anksiau ar vliau jie visi buvo
suimti
Nauja kovos taktika ginkluotos kovos nutraukimas-prietarauja
J.Misino nuostatai, todl jis, tikdamas "Centru", iai taktikai gyvendinti
prao greiiau atsisti nauj vad. Nordami sustiprinti J.Misino pasitikjim naujuoju "Centru" enkavedistai organizuoja laikraio "Vienyb" leidim. laikrat 150 egz. tirau 1946m birelio mn. pogrindio slygomis
atspausdina MGB agentai ir nieko netariantys J.Misino ryininkai Manydamas turs reikal su rimtu pogrindiniu "Centru", J.Misinas padeda iam
"Centrui" umegzti ry su Suvalkijos partizanais ir su Kaune veikiania
pogrindine organizacija 13 . Padedant DKA ryininkams 1946m. gegus pabaigoje Piet ir Ryt Lietuvos partizan suvaiavim ivyksta io "Centro"
atstovas, MGB emisaras J.Markulis. Taip alio Velnio patiklumas sudaro
galimybes gyvendinti stambiausi MGB agentrin kombinacij - sukurti
legendin MGB valdom pogrindin "Centr".
"Centras" pradeda s a v o veikl: saku Nr2-19 DKA vadu laikinai
paskiria s a v o agent kpt. Griet.
1946m. birelio 29d. k p t Grietas vl susitinka su J.Misinu ir kalbinja j
vykdyti "nauj taktik", ty. legalizuoti partizanus. Ginklus nurodoma surinkti
saugyklas, rengtas inom kinink sodybose. Liepos 16d. alias Velnias
pasirao sakymo Nr.6/24 projekt, kuriame nurodo paklsts Lietuvos
331

14

Jungini vadovybei ir perduods vadovavim apygardai kpt. Grietui . Liepos 24d. projekt, o taip pat rinktini A ir B sudt bei ginkluot per
agentus Kip (Vtr, Mek) ir Kibirkt (Aitvar) perduoda k p t Grietui
Vos gav duomen apie partizanus, ekistai pradeda masinius siautimus. Liepos 22-23d. MVD kariuomen atakuoja Vytenio brio saugom
apygardos tab. Partizanai pasitraukia su dideliais nuostoliais. Karins operacijos tsiasi, jos sukelia sumait partizan tarpe. MGB agentai Kibirktis ir
Kipas netenka ryi su DKA tabu. alias Velnias toks atsargus, kad net
tabo virininkas B.Trakimas-Genelis sunkiai su juo susisiekia.
Matydami, kad geresns progos gali nebebti, ekistai nutaria suaukti
Vilniuje partizan vad "pasitarim", kurio metu ketina suimti ali Velni.
Tuo reikalu kpt Grietas rugpjio 10d. atvyksta DKA. ia jis pasitikslina
partizan bri sudt, ginkluot, dislokacij, ryius ir ikvieia vadus "pasitarim".
Rugpjio 12d Vilni ivyksta Genelis ir Vytenis, o 13d. - pats J.Misinas-alias Velnias. Kit dien jis nuvedamas MGB konspiracin but
supaindinti su "Centro" darbuotojais - ir suimamas.
MGB slapta pakoreguoja alio Velnio sakym Nr.6/24, silydami nutraukti ginkluot kov. dezorganizuojant sakym atspausdina 60 egz.
tirau ir iplatina DKA. Kpt Grietas aikina partizanams, kad reikia isaugoti
jgas ateiiai, imti "Centro" parpintus fiktyvius dokumentus ir demobilizuotis15. Paklaus i patarim 1947m. ivyko gyventi Vilni A rinktins vadas
Petras Klimaviius-CIosis, A rinktins tabo virininkas B.Steponaviius-Milinas, A rinktins 1 bataliono vadas P.Petkeviius-Dramblys, DKA tabo virininkas B.Trakimas-Genelis ir daugelis kit apygardos partizan. Po kiek laiko
jie buvo suimti, kai kurie i j MGB panaudoti "tamsoje" (ty. jiems to
neinant). P.Klimaviius-Uosis, kaip DKA atstovas, vyko susitikim su Vyio
apygardos vadu D.Vaiteliu16. Genelio sesuo ryinink Oka dar 1947m kovo
mn. palaik ryius su "Komitetu", netardama, kad jo atstovai yra MGB
agentai 17 . 'Tamsoje" naudojamas ir Stasys Aleksa-Varpas, turs ryi su
emaitijos partizanais. J a m irgi buvo iduoti fiktyvs dokumentai, o kai
ekistams Varpas tapo nenaudingas - 1948 05 15 j sum.
DKA, netekusi tikrosios vadovybs, tampa MGB valdoma organizacija Kpt
Grietas vaidina apygardos vado rol iki galutinio DKA sunaikinimo. U nuopelnus jis apdovanotas okupacins valdios medaliais ir karo dalyvio vardu.

332

DKA sunaikinimas. Paskutinieji D K A partizanai

1947m. vasar DKA A rinktinje buvo lik tik 4 batalionai po 5060 moni. Paveikti savo vadovybs, kontroliuojamos MGB, propagandos,
jie aktyvi kovos veiksm nebesiima. Nuo 1948m. A rinktinje veikia tik
atskiri partizan briai B rinktin atsiskiria nuo DKA ir veikia savarankikai
MGB toliau vaidina Vilniuje esant DKA tab. 1948m. vasario-kovo mn.
suimama net 13 su fiktyviais dokumentais gyvenusi vad, tame tarpe
P.Klimavii-Uos, K.Aliausk ir kt Per "tamsoje" naudojam partizan Pran
ii-Vj MGB medioja isklaidytus batalion likuius. Kruonio, Auktadvario, Semeliki vals. dar veikia 3-ojo bataliono Antano PrakeviiausNarsuolio vadovaujamas 10 partizan brys, o Rumiki ir Karmlavos
vals. - 6-ojo bataliono Jono erniausko-Vaidoto vadovaujamas 6 partizan brys.
Sumus Uos, Narsuolis taria idavyste partizan Vj, taiau Vilniaus
vadovybe pasitiki, ieko ryio su kpt. Grietu, tikdamasis gauti direktyvas ir
spaudos. 1948 07 25 su Narsuoliu susitinka "Centro" atstovai agentas Bagdonas (AZaskeviius) ir agentas Aras. Jie pranea, kad "Centro" grup
keliaus su usienio patu Ukmergs apskr. pas B rinktins partizanus, ir
prao Narsuolio vyr apsaugos 1 8 . 'Tamsoje" naudojama ryinink Maryt
Venckut-Puait 1948 08 12 iemari vals. susitikim su partizanais
atveda agent-smogik grup. sta du broliai Prakeviiai (Antanas-Narsuolis ir Bemardas-Lokys), j draugas partizanas Petras epulionis-Sakalas
ir partizan rmjas, ryininks tvas Jurgis Venckus bei jo septyniolikmetis
nebylys snus Adomas Venckus. iuos du asmenis smogikai nuauna vien
todl, kad nelikt tragedijos liudinink. O partizanas Vjas toliau vykdo
'Vadovybs" uduotis. Jis vyksta Rumiki vals, kur turi suorganizuoti
likusi partizan "pasitarim". Nieko netarianti ryinink Anastazija
Rumeviit-Narsut, pasitikusi Palemone agent-smogik grup, atveda
j Karmlavos apyl. Naujasods km, kur 1948 09 16 smogikai Jurgio
Grikelio sodyboje iaudo Jono erniausko-Vaidoto vadovaujamus partizanus kartu su sodybos eiminink eima ir paia ryininke Narsute19.
Po Narsuolio ir Vaidoto uvimo A rinktinje liko atskiri isklaidyti partizanai Gal ilgiausiai isilaik buvusio 3-ojo bataliono penki partizanai vadovaujami Vinco Balino-Jupiterio, kurie uvo 1951m. gruodio mn. Tuo tarpu B
rinktins partizanai veik savarankikai Ukmergs, irvint ir i dalies Utenos
333

apskrityse. Rinktins vadas Alfonsas Morknas-Plienas, gims 1910m. Ukmergs apskr, Lyduoki vals, Juodin km, buvs Lietuvos kariuomens virila, aulys, nuo 1944m. vadovavo euoli, Pabaisko, Balnink,
elvos ir Kurkli apylinki partizanams. Deja, 1949m. uvo.
Nuo 1946 iki 1948m. B rinktins tabo virininku buvo Juozas ibailaDiedukas,Merainis. Tai buvo neeilin asmenyb partizaniniame judjime.
Gims 1905m. Alytaus apskr, Nedzings vals. Vandeni km, baig
mokytoj seminarij ir mokytojavo Alytaus bei Ukmergs apskrityse. Buvo
apdovanotas Vytauto Didiojo II laipsnio ordinu, aktyvus auli sjungos
narys, Vietins rinktins savanoris. Nuo 1944m sitrauk partizanin kov.
Organizavo Ukmergs apskr. partizanus, redagavo DKA B rinktins laikrat
'Tvyn aukia". J.ibailai
buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.
1948m. rugpjio 14d. vykusiame iaurs
Ryt Lietuvos partizan
vad sskrydyje J.ibaila
prane apie keist alio
Velnio dingim ir agent
infiltravim DKA vadovyb 2 0 . 1946m pabaigoje gavs k p t Grieto
s a k y m praneti jam
ryio postus, ryinink
pavardes ir slapyvardius,
ginkl sandli viet, B
rinktins vadas Plienas
atsisak vykdyti sakym ir ryius su apygarda nutrauk. Vad sskrydyje buvo nutarta B
rinktinei suteikti apygardos status ir traukti j
srities sudt. 1948 11 12
J.ibaila-Merainis perke334

Didiosios K o v o s a p y g a r d o s B rinktins k o v o t o j a i

liamas dirbti srities tab. Netrukus jis buvo paskirtas LLKS Tarybos
Visuomenins dalies virininku ir tapo LLKS Prezidiumo organo "Prie Ry21

manio Rpintojlio" redaktoriumi . 1953m vasario 11d. Ramygalos vals.

Davyd k m , ekistams apsupus bunker, uvo.
1948-1949m. vieni po kit uvo DKA B rinktins partizan vadai:
tabo virininkas Jonas Juras-ilvinas, adjutantas Feliksas Sniras-Tyrnas,
valgybos skyr. virininkas, buvs desantininkas Jonas upka-arnas, informacijos skyr. virininkas ir laikraio "Tvyn aukia" redaktorius
A.Leius-alteknis, bataliono vadas Bronius Jokbauskas-Stiklas ir kiti 22,23 .
Nebelikus i ko atkurti tab, 1950m. lapkriio 25d. LLKS Kaln srities
sakymu Nr.9 Didiosios Kovos apygarda buvo likviduota 24 . Lik gyvi partizanai buvo traukti Vyio apygard.
Taip baig savo veikl anksiausiai Lietuvoje sikrusi Didiosios Kovos
apygarda.
Priedas
Didiosios Kovos apygardos formavimasis.

Priedas
Didiosios K o v o s a p y g a r d o s f o r m a v i m a s i s

DKR - Didiosios K o v o s rinktin; LLA - Lietuvos l a i s v s armija; DKA - Didiosios Kovos apygarda

335

ALGIMANTO APYGARDA
"Krauju ir mirtimi nelaimj Tvyn vaduosim."
(I Algimanto apyg. Kun. Margio rinktins
partizano ura knyguts)

Apygardos krimas
1947m. 3 LLA V y t a u t o a p y g a r d a b u v o pati didiausia i a u r s
Ryt L i e t u v o s (RL) s r i t y j e . j j o net 6 apskrii partizanai:
Utenos, Rokikio, Kupikio, Zaras, venioni ir Baltarusijos SSR Svyri
apskr. Kovotoj skaiius siek 9 0 0
Todl 1947m. g e g u s ld. v y k u s i a m e RL srities vad s s k r y d y j e buvo nutarta sumainti Vytauto apygard, kuriant nauj - Algimanto apygard. Tuo buvo siekiama pagerinti vadovavim, n e s daugelis
atskir partizan kuop, nors formaliai priklaus Vytauto apygardai, taiau
praktikai veik savistoviai ir beveik neturjo ryi su apygardos tabu.

A l g i m a n t o a p y g a r d o s partizanai pas ryinink Raganl

336

naujai sukurt apygard jo arno rinktins partizan daliniai, veik

Trokn, Vieint, imoni, Subaiaus, Kupikio, Skapikio, Kavarsko,
Anyki, Svdas, Kamaj apylinkse. Pagrindins partizan bazs buvo
imoni, Romuldavos girios bei Trokn ir Dabui mikai 2 . Vytauto ir
Algimanto apygard riba Romuldavos girioje tapo ventosios up: Rytus
nuo jos veikiantys partizanai priklaus Vytauto, Vakarus Algimanto
apygardai
1947m. liepos ld. Algimanto apygardos sakymu Nr5 apygardos sudt
traukta alioji rinktin (25-asis brys, Valo kuopa) 3 . is jungimas nebuvo
lengvas, nes Lietuvos alioji rinktin buvo perskirta dvi dalis: Panevio
apskr. Gelai, Rozalimo vals. partizanai tapo Algimanto apygardos kovotojais, o likusieji Prisiklimo.
1948m. Algimanto apygard jo Kun. Margio rinktin, veikusi Rokikio,
Kupikio, Panevio ir Anyki apskrityse.
ios trys rinktins iliko iki pat apygardos panaikinimo.
Algimanto apygarda buvo kurta tuo metu, kai Tauro apygardos partizan vadai buvo k tik demaskav MGB provokatori J.Markul. RL
srities vadas J.Kimtas dar tikjo Ereliu, taiau apie naujos apygardos
sukrim jam praneti neskubjo.
Pirmuoju Algimanto apygardos vadu buvo paskirtas arno rinktins
vadas Antanas Sluka-arnas. Buvo vietinis gyventojas, gims 1917m.
Troknuose. Studijavo Vilniaus universitete medicin, buvo tarnavs Lietuvos kariuomenje, turjo virilos laipsn. Buvo kartas patriotas, P.Plechaviiaus
Vietins rinktins savanoris. Partizanauti ijo 1944m Ne kart kovos lauke
buvo sueistas, nes buvo labai drsus. Daug ra pogrindin spaud, pats
operuodavo sueistuosius kovos draugus.
Algimanto apygardos tabo virininku tapo Antanas Starkus-Mont, Blinda, Starkus, kils i imoni valsiaus, buvs desantininkas.
Apygarda leido laikrat "Partizan kova", kurio redaktoriumi tapo
Jurgis Urbonas-Laktutis, Nironi pradins mokyklos mokytojas, poetas,
paras roman apie partizan kovas (kuris, deja, neiliko). J.Urbonas tuo
paiu metu redagavo ir arno rinktins laikratl "Pragiedruliai".
Pirmieji apygardos veiklos metai buvo labai sunks. Nesiliov ekist
siautimai ir provokacijos. imoni giri NKVD kariuomen atakavo net
lktuvais. J.Markulio iniciatyva 1947 06 24 imoni girioje kvieiamas vad
pasitarimas. Mikas buvo apsuptas kareivi. Partizanai spjo pasitraukti

337

iveng susidrimo, taiau emgbistai sum dvi ryininkes (tarp j J.Kimto

mon) ir tardydami mike iauriai nukankino piemenl''.
Tuo tarpu apygardoje vyko organizacinis darbas. Reikjo patikslinti veiklos rajonus, suformuoti kovinius vienetus ir tabus.

alioji rinktin
aliosios rinktins vadu buvo paskirtas Vytautas esnakaviiusDaujotas, buvs desantininkas, tabo virininku Jonas Janueviius-Raknys, Vilkas. Daujotui vadovaujant buvo suformuoti 4 aliosios rinktins
rajonai: Vienybs, Vytauto, Mindaugo ir Uupio.
Per alij rinktin jo ryi kelias i Prisiklimo apygardos, o tuo
paiu ir i besikurianios Vyriausios partizan vadovybs. Todl alioji rinktin gaudavo visus Sjdio statutus, instrukcijas, galjo derinti savo veiksmus. Skirtingai nuo kit Algimanto apygardos rinktini, kuriose buvo suformuotos kuopos, ia buvo suformuoti organizaciniai vienetai-rajonai, kurie
skirstsi brius. Buvo paskirti bri vadai

aliosios rinktins partizanai pietauja

338

1947-1948m. iema buvo labai sunki aliosios rinktins veiklos rajone

pasirod provokaciniai MGB daliniai 1948m. vasario 18d. vyko okupacins
valdios rinkimai, prie kuriuos rinktin vykd nemaai akcij. Nuo 1948 05
15 Vytautas esnakaviius-Daujotas jo ir Algimanto apygardos tabo virininko pareigas.
1948m. liepos mn. aliosios girioje buvo didelis rus kariuomens
siautimas. 18 partizan apsupo 3 0 0 0 NKVD kariuomens kareivi. Apsuptis
truko 4 dienas. Tik ujusi didel audra padjo partizanams ieiti i apsupties ir ivengti ties.
Taiau 1949m. kovo 18d. nirtingose kautynse su ekistais aliosios
rinktins vadas V.esnakaviius uvo 5 .
aliosios rinktins vadu buvo paskirtas tabo virininkas J.JanueviiusRaknys. Tai buvo patyrs kovotojas. 1946m. sueistas buvo pakliuvs
ekist nagus. Nuvetas kaim atpainti mogaus buvo partizan ivaduotas.
Suaktyvjus vieningos partizan vyriausios vadovybs krimo darbams, alioji rinktin daug prisidjo organizuodama ryius su auktesniais
organizaciniais vienetais. Per rinktins ribas danai keliaudavo emaitij
RL srities vadas J.Kimtas, kuris turjo didel autoritet partizan tarpe. Jis
visada buvo dmesingas partizan reikalams, mokdavo pastebti kiekvien kovotoj.
1949m aliojoje rinktinje buvo aktyviai organizuojami "slapukai", t.y.
legaliai gyvenantys OS
nariai, i kuri tarpo vliau
ne vienas tapo laisvs kovotoju. Organizacinio sektoriaus (OS) nariai dirbo
agitacin darb informuodami g y v e n t o j u s apie
tarptautin padt, platindavo partizan spaud ir
atsiaukimus, adindavo
laisvs vilt.

A l g i m a n t o a p y g a r d o s partizano enklo p r o j e k t a s

Iformavus Algimanto
339

apygard, lik aliosios rinktins partizanai buvo prijungti prie Vyio apygardos.

Kunigaikio Margio rinktin

Kun. Margio rinktin sujung pietins Rokikio apskr. dalies, Utenos
apskr. Upali vals, Zaras apskr. Duset vals. ir Kupikio apskr. Svdas
vals. partizanus. Nuo 1949m rinktins veiklos rajon buvo jungti ir Antaliepts vals. partizanai
Rinktins vadu buvo Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtutis, tabo virininku Vytautas Baltrnas i Kamaj valsiaus 6 .
Kun. Margio rinktin sudar trys kuopos: Tumo-Vaiganto, Gedimino ir
Dariaus ir Girno. Tumo-Vaiganto kuopa veik Svdas, Juodoni, Daujoi, Drobin ir Kamaj valsiaus Duokikio apylinkse. Pirmuoju kuopos vadu tapo Albertas Nakutis-Viesulas. 1949 11 02 A.Nakutis uvo, o
kuopos vadu buvo paskirtas Bronius Stasikis-Skurys, kils i Upali
valsiaus. Deja, vos mnes pabuvs kuopos vadu 1949 12 04 jis uvo.
Tumo-Vaiganto kuopoje buvo du briai Viesulo ir Vaidiluio7.
Pati maiausia Kun. Margio rinktins kuopa buvo Gedimino: j sudar
vos vienas brys. Kuopa veik Rokikio apskr. Alizavos, Kuprelikio, Pandlio apylinkse. Kuopai vadovavo partizanas Juozas Bulovas-lksas, poets
Dianos Glemaits vyras. 1949m kuopai buvo labai sunks: vieni po kit
uvo alizavikiai A.Petruis, P.Kaupas, R.Vaivada, J.idlauskas. 1949-1950m.
iem Juozas Bulovas ketino praleisti tarp iobikio ir Juodups nusidriekusiame Plunksnoi mike rengtame bunkeryje. J a m e ketino iemoti 6
partizanai, j tarpe J.Bulovo brolis Antanas ir mona Diana8. Taiau su
partizanais umezg ry MGB agentas Maskva (Alfonsas La), pasipras
kartu iemoti Vos pasiekus bunker, 1949 11 14, pasigirdo granat sprogimai
Visi 6 partizanai uvo. Jie buvo numesti ant Juodups grindinio.
Dariaus ir Girno kuopa buvo suformuota i buvusi Biruts (vliau
Algirdo) ir algirio bri partizan, veikusi Rageli valsiuje nuo 1944m.
1948m. kuopos vadu buvo Kazys Jureviius-Dobilas9. Kuopos veiklos ribos
isiplt Rageli, Kamaj, Jint, Duset ir Panemunlio valsius. 1949m.
vasario mn. K.Jureviiui tapus Kun. Margio rinktins tabo virininku, kuopos vadu buvo paskirtas Antanas Baukys-Sakalas. Tuo metu kuopoje buvo
340

23 vyrai Ryius tarp kuopos ir rinktins tab palaik partizanas S.TrumbelisTarzanas.

Dariaus ir Girno kuop jungti Biruts brio partizanai 19471948m. vykd labai aktyvius kovos veiksmus, o ypa buvo nepakants
nipams ir idavikams. Danai vykd kines akcijas: upuldavo pienines ir
kitas valstybines staigas. Partizan tarpe buvo akiplikai drsus, taiau
nepripastantis jokios disciplinos kovotojas Leonas Vaikutis-Pantera, 1946m.
pabgs i Raudonosios armijos. Pantera ne kart buvo paspruks nuo
ekist persekiojim, nepais jokios rizikos, mgo igerti 1948m. Kun. Margio rinktins rikiuots skyriaus virininkas Pranas Kemeklis-Tvas ra rinktins vadui Juozui Kemekliui "Partizanas Pantera jokiems sakymams nepaklsta. Demoralizuoja partizanus, vaikto plikaudamas, girtuokliauja, pasirodo dien ir per j mons pakliva kaljim10." Vadams buvo svarbu
nesuterti partizan garbs, o taip pat nepakenkti tiems, kas rizikuodami
laisve ir gyvybe remia partizanus.
i situacij netruko inaudoti ekistai. Kaip tik tuo metu apylinkse u
ryius su partizanais buvo suimta nemaai moni, uvo buvs kuopos
vadas K.Jureviius. MGB partizan vardu para daug laik partizan
ryininkams ir rmjams, kuriuose apkaltino visomis iomis idavystmis
partizan Panter. Panterai buvo paskelbtas Karo lauko teismo nuosprendis,
jis turjo slapstytis nuo sav. Netrukus partizan br infiltruotas agentas
Maskva-A.La prane MGB, kad 1949 08 15 L.Vaikutis-Pantera suaudytas.
Sujungti pavienius partizanus ir palaikyti drausm i tikrj nebuvo paprasta. Vadams teko bti ir aukltojais, taiau eiliniai partizanai labai
gerb vadus ir j klaus. Ypa didel autoritet turjo Dariaus ir Girno
kuopos uolo brio vadas Pranas Kemeklis-Tvas (vliau taps Kun. Margio rinktins apsauginio brio vadu ir rikiuots skyriaus virininku)12. iam
vadui kaip tikram tvui, partizanai raydavo laikus, praydami patarimo ir
atsipraydami u klaidas. tai pavyzdiui partizanas Vilius Nemeikis-Sekus
194812 28 skundsi Tvui "Jums turiu garbs praneti partizane Tvai kad
a i viso nebuvau organizuotas ir noriu bt organizuotas, nes pasitaik
tokie nesklandumai bei nesusipratimai pas mus, tai praau tai atleist, nes
dnas (kiekvienas - red.) mogus padaro klaid, bet paskui vl pasitaiso ir
lieka vl geras 13 ." tai vadas Pranas Kemeklis atsak: "Malonu, kad laiku
susipratot ir pripastat organizuotum. Kuris nori turti partizano, o ne

341

A l g i m a n t o a p y g a r d o s k o v o t o j a i poilsio m i n u t

pliko vard, visi yra organizuoti ir klauso auktesns vadovybs sakym

bei pardym.(-) Priesaika kovotojo nesilpnina, o dar dvasiniai sustiprina
sieloje pasiryim kovoti iki pergals su aminuoju ms tautos prieu
komunizmu."
Nuo 1949m Kun. Margio rinktin palaik pastovius ryius su Algimanto
apygardos vadovybe, gaudavo instrukcijas ir nurodymus, teikdavo apygardos tabui inias ir atsiskaitydavo u veikl. 1949m Algimanto apygardos
vadovyb, atsiliepdama MGB provokacijas ir partizan vardu MGB platinamus lapelius, kuriais buvo stengiamasi juos apmeiti ir sukirinti, iplatino
atsiaukim: "MVD-MGB Lietuvoje naudoja visas priemones, kad suklaidint paius autoritetingiausius partizanus ir jiems padedanius gyventojus.
(_) Ms kova u laisv yra venta partizan pareiga, ir niekai, norintys
pakenkti partizaniniam judjimui ir lietuvi tautai, bus iaikinti ir gaus tai,
ko nusipeln14."
iame pareikime taip pat paaikinama, u k buvo vykdyti Karo lauko
teismo nuosprendiai kai kuriems nusikaltusiems asmenims, perspjama
saugotis provokatori, paaikinama apie partizano Panteros elges.

342

arno rinktin
arno rinktin sudar Algimanto apygardos branduol. Rinktins
vadui A.SIukai-arnui tapus apygardos vadu, rinktinei vadovavo Antanas
Starkus-Mont, Blinda, Herkus, o iam irgi perjus apygardos tab Stasys Gimbutas-Tarzanas.
Rinktin i pradi sudar dvi kuopos: Grainos ir Butageidio.
Butageidio kuopa veik Kavarsko, Traupio apylinkse; Grainos kuopa
Trokn, Andrionikio, Vieint, imoni, epetos ir Anyki apylinkse".
1949m. balandio mn. buvo sukurta arno rinktins kuopa, pavadinta
P.Plechaviiaus vardu. ios kuopos veiklos rajonas buvo imoni giria.
Pirmuoju Butageidio kuopos vadu buvo Antanas Jogla-uolas. J a m
uvus, vadovavim perm Aleksas Velanis. Grainos kuopai vadovavo Jonas Staneviius-Dd Vaitkus, suimtas 194811 23.' 6 . Po jo kuopai vadovavo
Albinas Kubilius-Rgtimas. J sumus paskutiniu kuopos vadu buvo Povilas Tunkeviius-Kastantas, uvs 1950 09 30.
Treiosios rinktins kuopos P.Plechaviiaus vadu buvo paskirtas
Stasys Gimbutas-Tarzanas, kils i Svdas valsiaus Liepagiri km 1 7 .1949m.

A l g i m a n t o a p y g a r d o s arno rinktins partizanai

343

ruden kuopos vadu tapo Vladas Karosas, nes Stasys Gimbutas tapo arno
rinktins vadu.
arno rinktin leido savo laikrat "Pragiedruliai". Laikraio redaktorius J.Urbonas-Laktutis. Rinktin buvo gana kovinga. Kaip tik rinktins
vadas A.Starkus buvo teroristins akcijos imoni klube iniciatorius. 1949m
gegus 1-osios proga klube sovietiniai aktyvistai sureng pasilinksminim.
Kovo-balandio mnesiais buvo praj baiss trmimai. Dl vis krat
apmusio gedulo partizanai draud pasilinksminimus. klub oki metu
buvo mesta granata. uvo 16 asmen.
arno rinktins ribose buvo dislokuotas ir Algimanto apygardos tabas,
vykdavo iaurs Ryt Lietuvos partizan pasitarimai

Algimanto apygardos veikla 1948-1950m.

1948 metai buvo Lietuvos partizan vienijimosi metai. Auktaitijos partizanai umezg pastov ry su emaitijos partizanais.
"Mes turim mintyje vyriausi vadovyb centr. Jei tokia vadovyb organizuota su malonumu prie jos prisijungsime, jei ne norime
bendradarbiauti su Jumis ir kitomis apygardomis, kuriant j. Jau numatme savo atstovus," ra Algimanto apygardos vadas arnas ir
Vytauto apygardos vadas Mikinis 1948m. gegus 10d. Kstuio apygardos vadovybei
Algimanto apygarda dar anksiau u Vytauto apygard susirio su
Tauro apygardos vadovybe. "Centrin vadovyb jau sukurta, bet nepilnai, nes ne visos apygardos jo, - ra Vytauto apygardai Tauro
apygardos vadas vejys. - Dabar eina penkios apygardos ir laukiu
etos Algimanto, kuri laikau jau prisijungusia, nes ir J s garantavote ir
a pats turjau susitikim su j ryininke Aarle, kuri man garantavo
prisijungim17."
Algimanto apygardos tabas buvo sikrs netoli Andrionikio Butkiki
kaime. 1949m apygardai buvo labai nelaimingi vienas po kito uvo tabo
pareignai 1949m gegus mn. apygardos vadu tapo A.Starkus. Keitsi
tabo virininkai: Lietuvos kariuomens karininkas, gydytojas Antanas Povilonis-Skirmantas uvo 1949m. sausio 8 d.18. Buvs desantininkas Vytautas
esnakaviius-Valas taip pat netrukus uvo. Algimanto apygardos tabo

344

virininku tapo buvs Rokikio gimnazijos moksleivis Albinas Pajarskas19

Bebras .
1949m. g e g u s mnes v y k o Vytauto ir A l g i m a n t o a p y g a r d
vad pasitarimas. Svarstyta partizan nuostata kolchoz krimo klausimu,
kova su idavikais ir nipais. Tuo paiu padaryti organizaciniai pakeitimai:
Duset, Upali ir dalis Antaliepts valsi partizan jungta Algimanto
apygard.
1949m. kovo 13d. ekistins operacijos metu buvo nukautas Kun.
Margio rinktins Dariaus ir Girno kuopos vadas K.Jureviius-Dobilas ir dar
du partizanai
Dl nuolatini uvim trkstant pareign, o taip pat vykdant LLKS
Prezidiumo nutarimus dl partizan jungini struktros suvienodinimo Kun.
Margio rinktinje 1949m. birelio ld. vietoje trij kuop buvo suformuoti du
rajonai Auros ir Neries 20 . Auros rajono vadu paskirtas partizanas Petras
emius-Tigras, Laisvnas, o Neries - Dmas.
1949m birelio 16d. Ulpali valsiuje uvo ir partizan mylimas Kun.
Margio rinktins rikuots skyriaus virininkas Pranas Kemeklis-Tvas 21 . Taiau
didiausios netektys prasidjo ruden. 1949m spalio 28d. buvo iduotas
Ryt Lietuvos srities partizan tabas, vienas i pareign-tabo adjutantas
Balys ukauskas-Komendantas, Princas, Kiaul buvo suimtas gyvas. Neatlaiks tardymo, jis idav tris Algimanto apygardos tabo bunkerius, kuriuose uvo 11 partizan, o penki buvo suimti 1949m. spalio 31d. apsuptas
bunkeryje susisprogdino Algimanto apygardos vadas ltn. Antanas StarkusMont, Blinda, Herkus, apygardos tabo virininkas Albinas Pajarskas, tabo
adjutantas Julius Burneika-Tardytojas 22 .
1949m lapkriio ld. MVD 137 auli pulko daliniai apsupo partizan
bunker imoni girioje, kuriame buvo 10 partizan. Kareiviai apmt bunker granatomis. Kai partizanai neteko vilties prasiverti bunkeryje nusiov
jame buvs LLKS Vyriausios vadovybs atstovas K.Mindaugo (RL) sriiai
Henrikas Danileviius-Vidmantas, mas, Danila, Kertas, o taip pat partizanai Alfonsas ilys-irnis ir Juozas Lapienis-Darius. Taiau arno rinktins
vadas Stasys Gimbutas-Tarzanas, partizan Elena Velaviit-Nida, rinktins
tabo virininkas Feliksas Niaura-Cipras pasidav gyvi 2 3 .
Prasidjo grandinin reakcija. E.Velaviit ir Stasys Gimbutas-Tarzanas
nurod Kun. Margio rinktins tabo bunkerius. uvo rinktins valgybos
skyriaus virininkas Petras Dilys. 1949 11 02 MGB apsupo bunker, kuriame

345

buvo rinktins vadas Juozas Kemeklis. Band prasiverti partizanai uolas,

Tigras ir Rkas buvo nukauti Bunkeryje lik 4 partizanai susisprogdino.
Ibgti pavyko tik rinktins vadui, tuo paiu metu jusiam ir Algimanto
apygardos propagandos ir agitacijos skyriaus virininko pareigas.
"I diaugsmo noriu suukti ant visos Auktaitijos, kad Viepats Dievas
J u m s padjo pabgti nuo prie. Taiau smgiai, kuriuos patyr ms
organizacija lapkriio pradioje, mane labai sukrt. A niekad negaljau
pagalvoti, kad galt ti tokie reikalingi ms tautai, kaip dabar, taip ir
ateityje, asmenys, kaip aminatils Rkas, Tigras, Eimutis ir kiti, o ypa Js,"
- ra partizanas Antanas Narbutas-ernas Kun. Margio rinktins vadui
Juozui Kemekliui-Rokui24."
Liks gyvas Juozas Kemeklis band atstatyti ryius. Taiau idavysts
tssi 1949m. lapkriio pradioje dl Stasio Gimbuto idavysi uvo 33 ir
buvo suimta 12 partizan 25 .
1949m. gruodio 4d. MGB kariuomen apsupo Upali valsiaus
Vaiskn km. dienojusius keturis partizanus. uvo visi keturi, j tarpe Kun.
Margio rinktins tabo virininkas Bronius Stasikis-Skurys, jo brolis Feliks a s Stasikis-Smgis.
Kun. Margio rinktins tabas nuo pat rinktins susikrimo buvo Vigeli
kaime, kininko Vlado Tursos namuose 2 6 . Prasidjus idavystms Juozas
Kemeklis-Rokas persibazavo Kupikio apskr. Svdas valsi. 1950m. kovo
mnes rinktinje bebuvo lik 16 partizan 27 . Eerio grup veik Rokikio
apskr. Rageli ir Kamaj valsiuje, A.Dilio-Rokikio apskr. Jint ir Zaras
apskr. Duset valsiuose. Didelmis J.Kemeklio pastangomis rinktins tabas
buvo atkurtas: jis liko vadu, o tabo virininku - Bronius ukauskas-aibas,
Naktinis2B.
1950m. atkurti sunaikint apygardos tab nebebuvo i ko.
1950m. lapkriio 25d. laikinai einanio K. Mindaugo (Kaln) srities vado
pareigas B.Kalyio-Liutauro sakymu lik Kun. Margio ir arno rinktini
partizanai buvo sujungti vien Tumo-Vaiganto rinktin ir priskirti Vytauto apygardai. aliosios rinktins partizanai prisijung prie Vyio apygardos.
Algimanto apygarda nustojo egzistuoti
Priedas
Algimanto apygardos organizacini vienet struktra 1947 05 01 - 1950 11 25

346

3 priedas
A l g i m a n t o a p y g a r d o s o r g a n i z a c i n i v i e n e t s t r u k t r a 1947 05 01 - 1 9 5 0 11 25

LIETUVOS LAISVS K O V O T O J
A U K O S 1944-1953 METAIS

uv partizanai
"... danai galvoju apie uvusius. Viepatie mano, kiek j daug! Ms tvyn
tokia maa, o va be ma iimi geriausieji vyrai: jauni, kupini pasiryimo,
drss... Kaip bus reikalinga Lietuva j ateityje."
(I Dainavos apygardos partizan vado L. Baliukeviiaus-Dzko dienoraio).
Partizaninse k o v o s e u laisv krito smoningiausi ir viesiausi to
meto ms tautos sns ir dukros. Iki 1992m. tyrintojams buvo sunku
nustatyti aktyvios ginkluotos rezistencijos laikotarpiu (1944-1953m.) uvusi
partizan skaii. Tam buvo objektyvi prieasi neprieinami represij
organizatori (komunist partijos) ir vykdytoj (MVD - MGB struktr)
dokumentai Patek sovietinio saugumo nagus partizan dokumentai taip
pat buvo stropiai slepiami. Atsivrus archyvams, ikilo dokument patiki-

Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins Geleinio Vilko tvnijos emaiio skyriaus

1949m. r u g p j i o mn. Uubrads km. (Trak apskr, O n u k i o vals.) u v partizanai

348

mumo ir tikslumo problema. Sovietini represini struktr dokumentuose

pateikiami faktai ir skaiiai danai neatspindi realios tikrovs. Ilikusiuose
partizan dokumentuose inios apie savus nuostolius labai fragmentikos ir
atspindi tik atskir organizacini struktr (pvz. kuopos, rinktins) ir nedidelio laiko tarpo duomenis. Kritikai vertinant ir gretinant okupacins
valdios ir partizan dokumentus, galima nustatyti tikslesn uvusi
partizan skaii. Btina remtis ir atskiruose Lietuvos regionuose sudarytais (deja, Lietuvos m a s t u neapibendrintais) uvusi k o v o t o j
vardynais.
Analizuojant MVD - MGB inyb dokumentus, reikia suprasti j ratvedyboje naudot terminij. Visi ginkluoto pogrindio dalyviai buvo vardijami
"banditais", o kiti komunistinius ideologijos rmus netelpantys a s m e n y s
(nebtinai pogrindio nariai) tapo "antisovietiniu elementu". vairiose
sovietinio s a u g u m o ataskaitose nurodoma, kad 1944-1953m Lietuvoje buvo nukauta apie 20 t k s t "bandit", t.y. partizan (r. 1 lentel).
Didiausi abejon dl skaii patikimumo kelia 1944-1945m duomenys.
Panagrinjus vairias t met baudj ataskaitas ir praneimus, iaikja
daug fakt ikraipym.
1. Plataus masto besislapstani nuo mobilizacijos soviet kariuomen
beginkli moni udymas, traukiant ias aukas nukaut partizan skaii.
Nuo 1944m rugpjio (vos tik engus krat) iki 1945m. birelio mn.
soviet okupacin valdia Lietuvoje vykd 1909-1926m. gimusi vyr mobilizacij Raudonj armij. Didiajai d a u g u m a i Lietuvos g y v e n t o j
b o i k o t a v u s mobilizacij, okupantai m naudoti brutali prievart.
Gauss NKVD kariuomens daliniai krt kaimus ir "ukavo" mikus.
Baudjai vykd kelias uduotis - persekiojo susikrusius partizan brius
1 lentel. inios apie 1944-1953m. u v u s i u s partizanus (MVD - MGB
duomenimis)*
Metai

1944

1945

1946

1947

1948

1949

1950

1951

1952

1953

I viso

2436

9777

2143

1540

1135

1192

635

590

457

196

20101

uvusi
partizan
skaiius

* Buv. LSSR VSKA. F3. B.56/43.13. L.l

349

ir gaud besislapstanius nuo mobilizacijos. NKVD v a d o v y b s a k

1
s a v o kariams visus bganius ir besislapstanius audyti . Tokiomis
aplinkybmis prasidjo masinis beginkli moni udymas. NKVD
kasdieniuose praneimuose mirga tokie faktai.
Pvz.: 1944m gruodio mn. 8d. Alytaus apskr. mike prie Vainin km.
NKVD dalinys aptiko slptuv su 8 beginkliais vyrais. 4 i j baudjai
suaud, kaip bandanius bgti, likusius sum. ie beginkliai mons buvo
vardinti "banditais, besislapstaniais nuo aukimo Raudonj armij 2 ".
2. Antipartizanini karini operacij metu nuudyt beginkli gyventoj
vardijimas "banditais". 1944-1945m. iem toki atvej buvo daugyb. Pateiksime jau inom fakt, kai 1944m gruodio 24d, per Kias, Alytaus apskr.
Merkins vals. Klepoi, Druskinink, Taruioni ir Ryliki kaimuose NKVD
kariuomen suaud arba gyvus sudegino 22 i kaim gyventojus. Dauguma ia nuudyt moni buvo senyvo amiaus, todl nuo baudj neturjo
prieasties slptis 3 . Po i beginkli moni udyni, Alytaus apskr. NKVD
skyriaus virininkas P.ernyovas NKVD komisarui Bartainui prane,
kad "skming" operacij Merkins vals. metu buvo nukauti arba sudeginti
bunkeriuose (vadinasi - savo namuose) 62 "banditai4". Toliau praneime
seka daug sakantis faktas - i 62 nukaut ir 46 patekusi nelaisv
"bandit" buvo paimta... tik 20 vienet vairi a u n a m j ginkl 5 .
Vadinasi, du tredaliai nuudyt moni buvo beginkliai. Tik vienoje NKVD paymoje apie kovos su antisovietiniu pogrindiu rezultatus 1945m. nurodyta, kad tarp 9777 nuudyt buvo 29 dezertyrai,
61 besislapstantis nuo mobilizacijos ir 56 vardinti "kitu kontrrevoliuciniu elementu 6 ". Beje, vlesnse ataskaitose dingsta net ir ios, aikiai sumaintos "iimtys" - visi 9777 nuudyti asmenys vardijami kaip
ginkluoto pogrindio nariai.
3. Baudjai padidindavo miuose ir susidrimuose nukaut partizan skaii. Tuo buvo siekiama sureikminti prie vadovyb s a v o
laimjimus ir gauti u tai atitinkamus apdovanojimus. Pavyzdiui,
Alytaus apskr. NKVD skyriaus virininkas Lisovskis NKVD komisarui J.Bartainui prane, kad 1945m gegus 16d. Kalniks mike
(Simno vals.) v y k u s i a m e m y j e buvo nukauti 62 partizanai 7 . I
tikro i o s e k a u t y n s e u v o 44 partizanai (jie vardinti n e s e n i a i
pastatytame paminkle Simno kapinse) 8 . Netiktinai atrodo ir tokie
NKVD praneimai, kad 1945m. sausio mn. 15-20 dienomis Rokikio

350

apskrityje vykusiuose susidrimuose NKVD daliniai nukov 2 8 3 par9

tizanus . Taiau dabar nra jokio patvirtinimo, kad tomis dienomis
apskrityje bt vyk s t a m b s NKVD kariuomens ir partizan susidrimai, ir kad m i k o broliai bt patyr milinikus nuostolius.
Kad i NKVD kariuomens buvo reikalaujama "aukt rezultat",
liudija 1945m. r u g s j o 8d. SSRS NKVD - NKGB galiotinio Lietuv o j e T k a e n k o s s a k y m a s karini dalini v a d a m s : 'Toki gding
ms kariuomens ir organ (NKVD - NKGB - red. past.) darbo rezultat, kaip pirm r u g s j o penkiadien, nebuvo nuo respublikos ivadavimo pradios. Dvideimt pulk per penkias dienas umu tik 56
ir aretavo 158 banditus 1 0 ". Toliau Tkaenko kartoja NKGB komisaro Kabulovo 1945m. r u g s j o ld. s a k y m , kad SMERo (pasienio
kontrvalgyba) virininkai ir kariniai prokurorai turi bausti "neveikli" karini dalini vadus 1 1 . 1945m. ruden situacija Lietuvos mikuose i tikro pasikeit ir baudjams jau buvo sunku dangstyti savo bejgikum prie laisvs kovai pakilusi taut dideliais nuudyt "bandit"
skaiiais. 1945m. vasar sovietinei valdiai paskelbus amnestij vengiantiems mobilizacijos, m i k u o s e nebeliko beginkli moni. Partizanai taip pat pakeit taktik nestovyklaudavo dideliais briais, veng
susidrim su stambesnmis prieo pajgomis.
4. Prietaringos represij vykdytoj statistins ataskaitos. Pavyzdiui, bendrose metinse ataskaitose u 1945m figruoja 9777 uvusi partizan skaiius, o 1945m. ataskaitoje pagal apskritis (r. 2 lentel) nurodyta 8527. Kai kuri apskrii NKVD skyri komisariat
Vilniuje siuniami duomenys vlgi neatitinka Vilniuje sudaryt ataskait. Pvz: Alytaus apskr. NKVD skyriaus ataskaitose (u visus met
ketvirius) nurodyta, kad apskrityje buvo nuudyti 837 partizanai 12 , o
bendroje Lietuvos apskrii suvestinje nurodyta 795 uvusieji (r. 2
lentel).
5. Ne visos partizan aukos pateko okupacini - represini struktr
apskait. Kovai prie partizanus (ir gaudyti besislapstanius nuo mobilizacijos bei usilikusius vokiei kareivius), okupacin valdia 1944-1945m naudojo ne tik vidaus kariuomen, bet ir reguliarius Raudonosios armijos dalinius. Pastarieji apie savo kovini veiksm rezultatus NKVD-NKGB vadovybei, tvarkiusiai nukaut partizan apskait, nepranedavo. O fakt
apie reguliarios kariuomens panaudojim prie "banditus" NKVD

351

dokumentuose yra. Pvz, 1944m. rugsjo mn. 1-6 dienomis i fronto

atitraukti s t a m b s Raudonosios armijos daliniai kartu su NKVD 4
divizija ir 8 NKVD pasienio pulkais nuo fronto slinkdami r y t u s
"perkrat" Lietuvos mikus ir gyvenvietes 1 3 . Tuo metu jau daugelyje
Auktaitijos viet krsi partizan briai. (Pvz. 1944m. r u g s j o 4d.
partizanai puol Siesik miestel, netrukus - Vadokli miestel). 1944m.
gruodio 14 ir kitomis dienomis Lietuvoje masinms kratoms taip pat
buvo naudojami soviet reguliariosios kariuomens daliniai14. iomis
ypatingu iaurumu paymtomis 1944m. iemos baudiamosiomis
operacijomis okupantai pirmiausia siek palauti partizanin sjd,
kuris apm jau vis krat. Ne visi NKVD kareivi nukauti partizanai pateko apskait. Stambesnms ir geriau organizuotoms partizan
p a j g o m s po susidrim su NKVD kariuomene neretai p a v y k d a v o
pasitraukti, nepaliekant kritusi kovos draug kn. Vargu ar apie
partizan aukas visada buvo praneama.
Visos ia ivardintos prieastys pera toki ivad: nepatekusi NKVD
apskait partizan skaiius turt apytikriai kompensuoti kitais atvejais
nepagrstai ipstus j skaiius. Todl galima teigti, kad 1944-1945m. galjo
ti apie 10 tkst. Lietuvos partizan. Taigi ie metai eina pokario rezistencins kovos istorij kaip patys tragikiausi - per nepilnus pusantr met
kovos lauke krito daugiau kaip pus vis 1944-1953m uvusij partizan.
Pagal 1945m. statistik (r. 1 lentel), kasdien Lietuvoje davo 27
laisvs kovotojai. Tokius didelius nuostolius pirmaisiais kov metais
lm partizanins kovos patirties nebuvimas ir i to sekusi klaidinga
partizan veikimo taktika. Tuo metu partizan briai buvo labai gauss.
Kai kuriose vietovse partizanai stovyklaudavo itisom k u o p o m
imtas ir daugiau moni. Tuo tarpu geografins Lietuvos s l y g o s
nebuvo tinkamos tokiam partizan susibrimui Prieui suinojus partizan dalinio bazavimosi viet o daniausiai tai bdavo mikasvietov bdavo apsupama gausi NKVD kariuomens dalini, pranaesni skaiiumi ir ginkluote. Prieas iose kautynse kartais panaudodavo artilerij ir aviacij. ios stambios kautyns ir nusine daugiausia partizan auk. Pvz. 1945m. kovo mn. ll-12d. venioni
apskrityje Labanoro girioje (prie Kiaunelikio geleinkelio stoties) sitvirtinusius Tigro rinktins Margirio ir Kauno bri partizanus puol
stambios NKVD pajgos. Dvi paras trukusiuose nirtinguose miuo352

15

se uvo apie 80 partizan . (Paminkle prie mi vietos dabar vardinti

79 u v kovotojai.) Apie gausius nuostolius liudija ir ilikusi partizan apskaita. tai Dzk grups Merkins bataliono (apm dal
Merkins ir dal Alovs vals.) vadas A.Ramanauskas-Vanagas vadovybei prane, kad 1945m. gegus-rugpjio mnesiais i 183 batalione veikusi kovotoj uvo 31 partizanas (per keturis mnesius penktadalis kovotoj) 1 6 . Apie partizan nars ir pasiryim kovoti iki
paskutinio kraujo lao, bet prieui nepasiduoti, liudija ir pai sovietini okupant dokumentai. Alytaus NKVD virininkas Lisovskis pran e d a m a s LSSR NKVD komisarui Bartainui apie 1945m. g e g u s
mn 16d. Kalnikse vykus m (ten krito 44 partizanai) taip charakterizavo uvusius: "Jie buvo nesutaikomi liaudies prieai ir su ginklu
rankose kovojo "u laisv ir nepriklausom Lietuv". Neirint tai,
kad artjo paskutins gyvenimo minuts, nei vienas i bandit nemet
kovos lauko, o kovojo iki sunaikinimo 17 ."
Skaudi patirtis privert partizanus keisti kovos taktik. Pagal sudarytas grietas organizacines-karines struktras nuo 1945m. antrosios puss

1949m. r u g p j i o mn. U u b r a d s km. (Trak apskr. O n u k i o vals.) uvusi partizan

uniformos

353

partizanai daniausiai stovyklaudavo ar j u d d a v o skyriais po 5-10

kovotoj. Pagrindiniu gyvenamu bstu tampa poemin slptuv-bunkeris. Tokia veikimo taktika sumaino partizan nuostolius (jie sumajo
ir dl legalizacijos praretjus partizan gretoms).
Taiau okupantai taip pat keit partizan persekiojimo bdus mik
"ukavimus" ir kaim kratas derino su nesibaigianiomis pasalomis pamikse ir kitose galimose partizan pasirodymo vietose. Iaikinti partizan
slptuves ekistai stengsi agent ir nip pagalba. A.Ramanauskas-Vanagas ra: "..maiau mikinguose rajonuose partizanai daugiausia auk patirdavo vasario ir kovo mnesiais, nes tuomet daniausiai bdavo pastovi
sniego danga, ir rusai surengdavo generalinius siautjimus, pasinaudodami
visomis nuo iemos pradios sukauptomis iniomis, kurias jie per
uverbuotus nipus surinkdavo. Vliau jie itaip siautdavo ir mikinguose rajonuose, nes jiems pavyko partizan gretas terpti i anksto
labai stropiai paruotus provokatorius. itokiu bdu jiems p a v y k o
suduoti partizanams paius skaudiausius ir lemiamus smgius 1 8 ."
Nuo 1946m. ymiai patikimesn sovietini represini organ apskaita. Kiekvienam partizan briui b u v o u v e d a m a byla, kurioje,
remiantis informatori ir pogrindio struktras diegt agent praneimais bei suimt kovotoj parodymais, buvo fiksuojami veikiantys
partizanai. I operatyvins skaitos jie buvo ibraukiami tik u v u s
arba patekus nelaisv. Dl to saugumieiai jau stengsi nustatyti
kiekvieno u v u s i o j o a s m e n y b . Nuo 1946m. pradios iki 1950m.
liepos mn ld. daugiausia partizan uvo iose apskrityse (r. 2 lentel):
Alytaus apskr.
Panevio apskr.
Ukmergs apskr.
Utenos apskr.
Marijampols apskr.
Kretingos apskr.

(Dainavos
(Vyio
(Didiosios
(Vytauto
(Tauro
(emaii

partizan
-"kovos
-"-"-"-

apygardos erdv) 506

-"-"-"-"-"-

-"-"-"-"-"-

)
)
)
)
)

484
460
360
359
327

1949m pradioje Dainavos apygardos partizan vadovyb konstatavo,

kad "iemet maiau negu bet kada partizanai uvaiuoja ant pasal. Utat
daugiau randa bunkeriuose 1 9 ". Prieui aptikus poemin bunker, kovoto-

354

jai atsidurdavo beviltikoje padtyje, kadangi i tokios slptuvs prasiverti praktikai buvo nemanoma. Dauguma partizan tokiu atveju
nutraukdavo s a v o g y v y b patys, kad tik nepatekti g y v i e m s MGB
nagus.
Nemaus nuostolius partizanams atne patekusi prieui nelaisv
pavieni partizan idavimai. Sovietinis s a u g u m a s savo iauriais kankinimo metodais kai kuriuos suimtuosius palaudavo, priversdavo iduoti
k o v o s d r a u g u s . Dl to partizanai ir prisiekdavo gyvi nepasiduoti.
Deja, danai ekist rankas paklidavo nesmoningai - sueisti,
kontzyti, apsvaiginti specpreparatais ir panaiai MGB duomenimis
1949m. 80 proc. partizan uvo pagal agent ir nip duomenis, 6
proc. - pagal tardym (kankinim) metu igautus davinius, 14 proc.
panaudojant kitus duomenis (per masines kratas ir pan) 2 0 .
Apie patirtus skaudius nuostolius LLKS Prezidiumo pirmininkui Vytautui ra ir Jros srities partizan vadas Gintautas-V.lvanauskas, nurod y d a m a s , kad anksiau partizan nuostoliai per mnes Kstuio
a p y g a r d o j e siekdavo 10-15 partizan, o 1949m. a p y g a r d o j e uvim
ymiai padaugjo. Gintautas nurod ias svarbiausias nuostoli prieastis:
1. (...) Prieas per 4 su virum met gana tiksliai nustat ms veikimo
taktik, laikymosi bdus. I suimt ryinink, i gyv pakliuvusi partizan
prieas suinojo visk iki smulkmen. Idavim paskoje nustat apytikr
partizan skaii, iifravo atskir dalini ir net tab laikymosi rajonus.
(_)Prieas meta dideles jgas ten, kur nustato esant kad ir ma partizan
skaii ir juos sunaikina.
2. Paskutiniai uvimai vyko veik iimtinai per nipus. Usitsusi
kova daugel abejojani tautiei palenk prie pusn, nipai pakl galvas ir drsiau vykdo pragaiting darb 2 1 ."
Vidutinika partizanavimo trukm buvo dveji - treji m e t a i inoma, 1944-1945m uvusi kovotoj partizanavimo vidurkis buvo apie pus
met. Tarp 1949m uvusi partizan daugiau kaip pus jau buvo ipartizanav vir trej met 2 2 .
Dauguma partizan davo jaunesni kaip 22 met amiaus. Apie
tai liudija 1952m. suimt ir uvusi 648 partizan duomenys 2 3 :
uvo 3 3 m amiaus ir vyresni
- 85
(13 proc.)
nuo 28 iki 3 2 m
- 65
(10 proc.)
355

nuo 22 iki 27m.

- 104

(16 proc.)

nuo 16 iki 21m.

- 330

(51 proc.)

- 64.

(10 proc.)

nenustatytas amius

Tik keletas procent uvusi partizan buvo tarnautojai. Visi kiti laisvs
kovotojai paprasti kaimo artojai ir j sns gimnazistai, moksleiviai
Paskutinieji uv partizanai Dzkijoje 1954m. liepos mn. uvo
Dainavos a p y g a r d o s Dzk rinktins (Alytaus apskr.) v a d a s Vincas
Daunoras-Kelmas, U n g u r y s (partizanas n u o 1944m); A u k t a i t i j o j e
1965m kovo mn. Vytauto apygardos Lito rinktins (Utenos apskr.)
k o v o t o j a s A n t a n a s Kraujelis-Siaubnas (partizanavo nuo 1948m.);
emaitijoje 1965m. liepos mn. u v o emaii a p y g a r d o s , Kardo
rinktins (Plungs apskr.) kovotojas Pranas Konius. I ia pateiktos
analizs galime manyti, kad Lietuvoje 1944-1953m. uvo apie 20 tkst.
laisvs kovotoj (r. 1 lentel).
Patikimesn uvusi partizan skaii b u s galima n u s t a t y t i tik
tada, kai bus sudaryti vis uvusi Lietuvos partizan vardiniai sraai
iuo metu Dzkijoje jau yra vardinta vir 1,6 tkst. uvusi Dainavos apygardos partizan 2 4 .
2 lentel. inios apie a p s k r i t y s e u v u s i u s partizanus n u o 1944m. liepos
mn. iki 1950m. liepos mn. (MVD-MGB d u o m e n i m i s ) *
Metai
Apskritis
Alytaus

1944

1945

1946

1947

1948

1949

1950

I viso:

156

795

232

107
1

84

67

16

1457

17

33

35

57

25

34

869

16

16

11

96

11

20

Anyki
Bir

127

531

111

25

30

Jurbarko
Jonikio

Kalvarijos
Kaiiadori

24

27

35

14

10

88

42

79

19

615

16

13

39

Kauno

57

253

105

60

K a u n o m.

91

12
6

Kelms

93

330

60

36

17

30

12

552

Kretingos

75

61

82

109

33

21

381

Klaipdos

23

15

11

59

Kdaini

67

* L e n t e l j e t u i a v i e t a reikia, k a d t a i s m e t a i s a p s k r i t i s d a r n e b u v o k u r t a .

356

1944

Klaipdos m.
Kupikio
Kurn
Lazdij
Marijampols
Maeiki
Panevio
Paggi
Pasvalio
Plungs
Prien
Raseini
Radvilikio
Rietavo
Rokikio
aki
iauli
iluts
irvint
venioni
Taurags
Teli
Trak
Ukmergs
Utenos
Varnos
Vilniaus
Vilkavikio
Vilkijos
Zaras
NKVD OBB*
NKGB-MGB
I viso:

1945

1946

170
538
99
825
-

1948

1949

1950

I viso:

49
4
45
110
28
138
1

36
3
47
47
14
79

51
27
71
27
22
68

18
3
10
11
2
9

7
24
30
47
25

5
27
16
37
37
9
25
26
32
8
10
15
41
36
28
61
56
74
2
8
8
8

1
17
9
10
8
15
7
4
1
9
2
9
31
10
2
20
16
13
1
8

177
37
407
902
203
1489
5
13
70
183
518
70
24
837
357
645
24
12
645
346
366
952
1371
1547
242
333
177
8
204
417
305

23
15
5
1
182

1947

49
164
37
188
4

109

150

89
98

2
39
67
-

178
-

59
-

472
181
395
-

130
2
29
8
212
206

350
73
135
854
693
981

29

297
21

72
63
92
1

51
50
53
3

32
33
13
3

92
67
59
43
205
171
22
68

32
89
70
9
81
75
82
3
55

17
43
27
8
99
42
51
1
17

16

52
412
5

87
5
191

35
53

22

33

2132

8527

2326

1540

1135

1192

357

17536

Buv. LSSR VSKA. F3. B.7/111. L341; B.16/96. L31; B.16/82. L226; B.19/126. L273274; B.43/137. L4-5; B41/137. L21-22, 44-45; B.20/122. L310.
1945m. NKVD ataskaitoje bendras skaiius nurodytas klaidingai 8509
* NKVD OBB (Otdel borby s banditizmom, rusu k.) - NKVD kovos su banditizmu skyrius.
357

1944-1953m. suimt partizan skaiiai

Pagal vienus sovietini represini inyb (MVD-MGB) duomenimis, 19441953m. pateko nelaisv apie 18 tkstani partizan, pagal kitus - apie 19
tkstani 2 5 .
ie skaiiai neatitiko tikrovs, ir vliau tai patvirtino sovietinio saugumo
pareignai, pripaindami, kad 1944-1946m. suimt partizan skaiius buvo
padidintas suimtj u vengim tarnauti sovietinje armijoje sskaita 2 6 .
Patys MGB pareignai konstatavo, kad partizanus nebuvo lengva paimti
nelaisv. tai 1945m balandio 17d. Alytaus apskr. NKVD virininkas emyovas ministrui J.Bartainui skundsi, kad beviltikoje apsuptyje ar sueisti
myje partizanai nepasiduoda, o nutraukia savo gyvyb 2 7 . Kaip pavyzd
galima paminti Kalniks m, kuriame uvo 44 partizanai, taiau n
vienas prieui nepasidav 2 8 . Koks maas procentas kovotoj patekdavo
nelaisvn, liudija ir ilik partizan dokumentai
Nuo 1945m rudens iki 1946m gegus mn. Tauro apygardos Geleinio
Vilko rinktinje i 200 kovotoj 39 uvo ir 2 pateko nelaisvn 29 . Dainavos
apygardos Dzk rinktins Kstuio grupje nuo 1945m. pradios iki 1946m.
pavasario i 149 partizan 27 uvo ir 4 buvo suimti 30 . Panai situacija buvo ir
vliau, partizan jgoms silpstant 1951m. Dainavos apygardoje Dzk rinktinje Geleinio Vilko tvnijoje uvo 19 kovotoj ir 4 pateko nelaisv 31 .
Pagaliau ikalbinga ir pai saugumiei apskaita: pagal Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins partizano Vanago tvnijos partizan sra
ieina, kad 1949m ioje tvnijoje uvo 27 ir buvo suimti 2 kovotojai 3 2 . Taigi
uvusi ir suimt santykis gana didelis. Tuo tarpu i MVD-MGB parengt
ataskait ieina, kad 1944-1953m Lietuvoje uvo apie 20 tkst, o suimta
apie 19 tkst kovotoj 3 3 . Kai kuri met suvestinse suimtj partizan
skaiius netgi pralenkia uvusij. Panas nelogikumai krinta akis, lyginant ir suimt partizan, partizan talkininink ir pogrindio nari skaiius
(r. 3 lentel). MGB ataskaitose nurodoma, kad 1944-1952m partizan talkinink buvo suimta apie 12 tkst, ty. tredaliu maiau, negu partizan.
Pogrindio nari suimta taip pat maiau - apie 15 tkst 3 4 . O juk didioji
dauguma tiek partizan talkinink, tiek pogrindio organizacij nari gyveno
legaliai (ir be ginklo) ir j aretai buvo kur kas danesni
Manau, kad sovietini represini struktr apskaita buvo netiksli dl i
prieasi: patys baudjai painiojosi savo terminijoje partizan rezerv,

358

3 lentel. 1944 07 15-1952 10 01 sovietini represini struktr aretuot

antisovietinio p a s i p r i e i n i m o d a l y v i skaiiai (MGB d u o m e n i m i s )
Metai

1944

Suimta
i viso
8711
i j:
partizan
3079
partizan
talkinink
629
Pogrindio
organizacij
nari
716
Kit antisovietinio (pilietinio)
pasiprieinimo
dalyvi
4287

1945 1946 1947 1948 1949 1950

1951

1952 I viso

19383 11141 6412 4360 4531 3110 3437

823 61908

7747 3056

1501

1338

994

409

548

147

3373 2067 2145

1112

1274

821

791

247 12459

4382 3676 1610

1086

1218

1077

943

148 14856

3881 2342 1156

824

1045

803

1155

303 15796

18819

Buv. LSSR VSKA. F.3. Ap56. B30. L175.

slapukus, vardindavo kaip aktyviai mike veikusius kovotojus. Partizan
kategorijai buvo priskirta ir daug j talkinink ryinink ir rmj. Tiktina, kad tai buvo daroma smoningai, norint prie vadovyb ipsti savo
darbo rezultatus. Be to, 1944-1945m. nemaa dalis sugaudyt nuo mobilizacijos besislapstani vyr buvo vardinti "banditais", t y . partizanais. Remiantis jau pamintais partizan altiniais ir prietaringa MVD-MGB mediaga,
galima teigti, kad 1944-1953m. Lietuvoje buvo suimta tik apie 2 t k s t
partizan. Likusius - apie 16 tkst(r. 2 lentel) reikia priskirti prie suimt
laisvs kovotoj slapuk, talkinink ir prie pilietinio pasiprieinimo dalyvi
(ty. "banditizmu" apkaltint besislapstani nuo mobilizacijos moni).

Usiregistravusi partizan skaiius

1944m. ruden Lietuvoje prasidjs m a s i k a s partizaninis s j d i s
apogj pasiek 1945m. pavasar, kai Lietuvos mikuose briavosi ne
maiau kaip 30 t k s t laisvs kovotoj. Tok masikum daugiausia nulm
359

sovietini okupant jau 1944m rugpjio mn. paskelbta Lietuvos vyr,

gimusi 1909-1926m, mobilizacija Raudonj armij ir j lydjs iaurus
smurtas. Kadangi mobilizacijos punktus atjo tik maa dalel aukiamo
amiaus vyr, gaudyti besislapstani nuo mobilizacijos (ir slopinti kylant,
ginkluot pasiprieinim) okupacin valdia met gausius NKVD kariuomens
dalinius. NKVD baudjai ir beginklius besislapstanius mones irjo kaip
potencialius "banditus", todl danai be dideli skrupul pagav vietoje
kankindavo arba nuudydavo. visus bganius buvo audoma. Pakliuv
nelaisvn buvo su apsauga veami karinius dalinius ir front. Kiti suimtieji
be teismo siuniami Vorkutos lagerius. Vengiantiems mobilizacijos teko
apsisprsti - bti mike be ginkl ar su ginklais, pasiryus juos panaudoti
iauri patirtis vert vyrij pasirinkti pastarj ieit: iki 1945m. pavasario
daugelio kaim vyrai buvo suorganizav ginkluotus brius arba sijung
netoliese veikianias partizan grupes. Pavyzdiui, Alytaus apskr., Alovs ir
Daug valsiuose, dauguma besislapstani nuo mobilizacijos buvo sijung aliuk brius 35 .
Sovietin valdia nepajg vien tik represinmis priemonmis nuslopinti
lietuvi isivadavimo kovos. 1944m. per pusmet i kovos pasitrauk ir
okupant malonei pasidav tik 285 partizanai Todl buvo griebtasi klastos
- pradta skelbti amnestijas. 1945m. gegus 25d. Lietuvos SSR Vidaus
reikal ministras J.Bartainas paskelb kreipimsi nelegaliai gyvenanius
asmenis, ragindamas juos nutraukti ryius su ginkluotu pogrindiu ir legalizuotis. Neilgai trukus, 1945m. liepos 7d. SSRS Aukiausiosios Tarybos
prezidiumas ileido nurodym dl besislapstani nuo tarnybos sovietinje
36
kariuomenje ir jos dezertyr amnestijos . Paskelbus amnestijas, okupacin
valdia tuoj pat sustiprino represijas. Buvo terorizuojamos ir tremiamos
Sibir partizan eimos. Iki 1945m. lapkriio ld. i Lietuvos Sibir buvo
itremtos 1204 partizan eimos, kuriose buvo 4479 asmenys 3 7 . Gauss
NKVD kariuomens daliniai be perstojo krt kaimus ir ko mikus. Per
iuos 1945m. birelyje prasidjusius okupacins kariuomens siautjimus
partizanai patyr ypa didelius nuostolius. Pavyzdiui per 1945m. gegusrugpjio mnesius Merkins batalione i 183 partizan uvo 31, t.y. 17 proc.
kovotoj 3 8 . Kai kuriuose partizan daliniuose nuostoliai buvo dar didesni
ios soviet represijos vert apsisprsti tuos, kuri pagrindinis partizanavimo motyvas buvo mobilizacijos Raudonj armij ivengimas, tikintis
greito Lietuvos laisvs bylos isprendimo.

360

Iniekinti u v u s i Dainavos a p y g a r d o s arno rinktins tabo nari palaikai L a z d i j

M G B kieme. 1951m. vasaris

Pasibaigus karui, o su juo ir prievartinei mobilizacijai, vyrams jau nebebuvo grsms ti fronte. Lauktas karinis konfliktas tarp soviet ir Vakar
valstybi nevyko. 1945m vasar Potsdamo konferencijoje Lietuvos laisvs
klausimas nebuvo ikeltas. Lietuvos gyventoj viltys dl greito nepriklausomybs atgavimo prigeso. Daugelis "aliuk" norjo igelbti nuo trmim
Sibir savo eimas. Apsisprendimui takos turjo ir plataus masto okupacins kariuomens siautjimas. Danas kaimo artojas pavargo nuo nesibaigianio persekiojimo ir mirties grsms. Laukuose dirvonavo vis dar
nedirbama, neusta em.
Vyrai pradjo traukti i miko registruotis. Nuo 1945m. birelio
ld. iki met pabaigos Lietuvoje legalizavosi per 33 tkst. moni (r. 4 lent).
I j 26 t k s t usiregistravo kaip vengiantys mobilizacijos, apie 25 t k s t
kaip dezertyrai ir tik arti 5 tkst prisipaino buv ginkluotuose briuose. I
viso 1945m. NKVD skyriuose, visoje respublikoje buvo usiregistrav 36272,
i j 6160 partizan 39 . Nra jokios abejons, kad daugelis pasitraukusi i
miko partizan, bijodami galim represij, registruodamiesi prisistat kaip
besislapstantys nuo mobilizacijos. Tik tie asmenys, kurie NKVD-NKGB or-

361

g a n a m s buvo jau inomi kaip ginkluoto pogrindio dalyviai, pateko "bandit" apskait. Kad daugelis usiregistravusi vyr nuslp savo partizanik
praeit, konstatuojama ir 1945m. ruden raytose NKVD pareign
a t a s k a i t o s e 4 0 . 1945m. usiregistravusi partizan skaiius vairiose
L i e t u v o s vietose buvo nevienodas. Tai i dalies priklaus nuo ten
veikusi partizan jungini v a d o v y b s pozicijos. Pavyzdiui, Piet
Lietuvoje partizan vadai (be keletos iimi) nedraud kovotojams
legalizuotis, nors perspjo juos dl galimos okupant klastos. Dzkijoje
g a u s i e m s partizan briams buvo sunku apsirpinti maistu, smlingose e m s e gyvenantys kaimo mons tuo metu sunkiai prasimaitindavo patys. Ieinantiems i miko legalizuotis ir visikai nutraukiantiems
ryius su pogrindiu buvo ikeliama slyga - palikti ginkl kovos draugams.
Daug partizan legalizavosi, sudarydami rezervinius brius. Ginklus jie paprastai pasilikdavo. Rezervistai vykd ryinink ir valg funkcijas, o reikalui
esant dalyvaudavo ir karinse operacijose. emaitijoje is partizan rezervas
vadinamas OS (organizaciniu sektoriumi), Dzkijoje ir Suvalkijoje pasyviais kovotojais, slapuk briais.
1945m. vasar i 183 Dzk grups Merkins bataliono kovotoj usiregistravo 87, Ly. beveik pus. Bataliono vado A.Ramanausko-Vanago
ataskaitoje nurodyta, kad 34 i j nenutrauk savo veiklos - priklaus
rezervui 41 . Apie tai ra ir Masaliki kaimo apylinks partizanai savo veiklos
kronikos k n y g o j e "Buvo stengiamasi registruojantis likti namuose, bet
42
ginklai nebuvo padti i rank ."
T a u r o a p y g a r d o s Gedimino rinktinje nuo 1945m. rugpjio iki
1946m. birelio mn. i 400 legalizavosi apie 180 partizan, taiau juos
rinktins vadovyb laik potencialiu rezervu 43 .
1945m. ruden sovietinis saugumas konstatavo, kad Lietuvoje i legalizavusij partizan teritoriniu pagrindu buvo sudaromi rezervist briai, j
skyriai kurie turjo savo vadus 4 4 .
emaitijoje ir dalyje Auktaitijos partizan jungini vadai grietai
draud legalizuotis. Ijusi legalizuotis partizan ir ia buvo, taiau
maiau, nei Piet Lietuvoje. Tai patvirtina ir 1945m. usiregistravusi pagal
apskritis moni skaiius (r. 4 lent). Daugiausia legalizavosi Alytaus apskr.
- 4417, i j kaip partizanai - 406 ir Trak apskr. - 3518, i j kaip partizanai
- 271. Tik vienetai legalizavosi Klaipdos ir Paggi apskr, taiau tai lm
prausio karo banga, iblakiusi i apskrii gyventojus (vokiei tauty362

4 lentel. Usiregistravo moni pagal apskritis 1944-1945m. ".

Apskritis
Alytaus
Bir
Jonikio
Kdaini
Kretingos
Klaipdos miestas
Klaipdos
Kauno miestas
Kauno
Lazdij
Marijampols
Maeiki
Panevio
Paggi
Raseini
Rokikio
iauli
aki
venioni
iluts
Trak
Taurags
Teli
Ukmergs
Utenos
Vilniaus
Vilkavikio
Zaras
Lietuvos SSR NKGB
I viso

1944m*
7
154
-

5
-

3
-

9
2
11
-

2
-

32
22
27
-

11
-

285

1945m.

i j kaip partizanai

4417
2332
372
999
772

406
583
12
212
284

8
193
2003
941
1678
687
2420
1
637
1123
1485
705
850
1
3518
947
975
1847
1796
2336
79
463
2685
36272

2
477
166
106
46
241
-

190
264
110
296
167
-

271
48
86
133
112
832
3
193
919
6160

bs mons buvo pasitrauk arba iudyti). Taiau ir kitose emaitijos

apskrityse usiregistravusi moni maiau, nei Dzkijoje, pvz. Raseini
apskr. - 637, i j kaip partizanai - 190.
1945m. pabaigoje legalizavimosi v a j u s Lietuvoje baigsi Okupant viltys
*1944 visi uregistruoti kaip partizanai
363

nepasitvirtino. Nors partizan gretos ir sumajo (Dzkijoje net perpus),

taiau isilaisvinimo kova gavo nauj kokyb: susiformavo grietesns organizacins struktros, greta kovini operacij skmingai pradtos gyvendinti ir politins kovos priemons. Tai buvo pademonstruota 1946m pradioje,
kai partizanai Lietuvojeakivaizdiai sulugd rinkimus Soviet S j u n g o s
Aukiausij taryb.
1946m. vasario 16d. Lietuvos SSR NKVD komisaras J.Bartainas ileido
sakym, kuriame, apart raginim partizanams legalizuotis, gyventojams
grasinama iauriomis represijomis u ginkluoto pogrindio rmim 4 5 .
1946m i miko pasitrauk 1055 partizanai. Tai, palyginti su 1945m.,
nedidelis skaiius, turint galvoje, kad 1946m. ruden visoje Lietuvoje veik
apie 4,5 t k s t partizan. 1946m. jau visoje Lietuvoje partizan vadovyb
draud registruotis. Leidimai iam ingsniui buvo iduodami tik iimtinais
atvejais. Ypa sumajo legalizavusij 1948m. Tais metais legalizavosi tik
176 partizanai, nors tais metais vien uvo 1135 kovotojai Galima teigti, kad
1948m. partizan legalizacija faktikai nutrko. Vlesniais metais usiregistravusi skaiius buvo minimalus, pvz, 1950 18 moni (r. 5 lent).
Registracija nutrko dl keli prieasi. Pirmiausia, mikuose liko tie
mons, kurie tvirtai buvo apsisprend kovoti su okupantais iki savo ties.
Be to, ankstesni met patirtis parod, kad sovietin valdia nesilaiko savo
paad. Usiregistrav partizanai buvo veriami bendradarbiauti su saugumo organais, idavinti buvusius bendraygius bei rmjus. Atsisakiusi
tapti idavikais lauk aretai, todl dalis usiregistravusi vl gro mik.
Alytaus apskr. MVD virininkas Lisovskis teik Lietuvos SSR vadovybei
tokius duomenis: pagal naujos apskrities ribas ia turjo gyventi 170 legalizuot 1945m partizan, taiau 1946m. birelyje apskrityje gyveno tik 66 i
j. Toliau nurodomas likusij 104 moni likimas: aretuota - 44 mons,
5 lentel. inios apie 1944-1953m. u s i r e g i s t r a v u s i u s partizanus (MVDMGB d u o m e n i m i s ) 4 9
Metai

1944 1945* 1946 1947 1948 1950

Usireg.
skaiius

285

6160

1055

708

176

51

1951
18

1952 1953 I viso

17

16 7 8493

*Realus 1945m usiregistravusi partizan skaiius-apie 20 tkst

364

nuov partizanai - 4, uvo karini operacij metu (reikia - nuud MVD46

istai) 5, ijo vl mik 16 ir ivaiavo i apskrities 34 mons . Taigi,
apie ketvirtadalis legalizuot 1945m Alytaus apskr. partizan buvo aretuoti
Apie klastingus soviet valdios planus, skelbiant amnestij, liudija jos
paios pateikti skaiiai 1952m. sausio 9d. Lietuvos SSR MGB 2N valdybos
(kovos su ginkluotu pogrindiu) virininkas upikov'as Maskv MGB vadovybei prane, kad nuo 1944m. iki 1952m. Lietuvoje buvo legalizuota
apie 38,5 tks. nelegal, tarp j beveik 28 tkst uregistruoti kaip vengiantys mobilizacijos arba dezertyrai Toliau raoma, kad "dalis legalizavusij
buvo aretuota arba itremta i respublikos u ryius su nacionalistinmis
gaujomis. Pastaruoju metu respublikoje gyvena 8936 legalizavusieji, tarp j
2664 banditai ir 4 6 9 6 dezertyrai ir vengiantys tarnybos tarybinje kariuomenje, 1576 - kiti nelegalai 47 ." Taigi nuo 1945m. iki 1952m. dl okupacins valdios veiksm
i legalaus, vieo gyvenimo vl dingo beveik 30
tkst. jau anksiau usiregistravusi Lietuvos
moni. Tai sudar apie
80 proc. vis pokaryje usiregistravusij, kuri
dauguma - buv partizanai Deja, neinome, kiek
i 30 tkst legalizavusij
buvo suimta ir itremta, ir
kiek j vl sugrti partizan gretas. Taiau netiktina, kad net 80 proc.
usiregistravusi bt
dalyvav antisovietinje
veikloje. Toki galjo bti
tik apie pus.
Sovietiniai okupantai
pokaryje akivaizdiai pad e m o n s t r a v o s a v o tonik klast. I j bole-

Prie k a p o altajame Sibire

365

vikins "malons" Lietuvos mons sulauk tik konclageri ir mirties.

Patikj okupacins valdios paadais, 1944-1953m. Lietuvoje legalizavosi
apie 25 tkstanius ginkluoto pogrindio dalyvi.

V e i k i a n i kovotoj skaiius 1944-1953m.

partizaniniame kare
1944m ruden Lietuvoje prasidjs masikas partizaninis sjdis savo
apogj pasiek 1945m pavasar, kai Lietuvos mikuose briavosi apie 30
t k s t laisvs kovotoj (r. grafik ir 6 lentel). 1946m. didels netektys
uvusiais ir suimtais, ir dar didesnis i aktyvios kovos pasitraukusi legalizavusij skaiius, sumaino veikiani partizan skaii iki 4-4,5 t k s t
kovotoj. Tai ir buvo optimalus skaiius Lietuvos slygomis veiksmingai
partizaninei kovai Taiau ilgainiui patirdami vis didjant spaudim prieo,
naudojanio ne tik iaur teror, bet ir klastingiausias priemones, partizanai
jau nebepajg savo spariai retjani gret atstatyti naujais kovotojais.
J skaiius nuolat majo. Okupant organizuojami masiniai trmimai ir
aretai palaipsniui maino rezervist (slapuk) ir rmj skaii. 1951m. vl
prasidjusi mobilizacija sovietin armij pastmjo nemaai vyr ieiti
mik. Kai kurie aukiamojo amiaus jaunuoliai ijo partizanauti net 1953m.
I viso 1944-1953m. Lietuvoje (skaitant uvusius, suimtus ir legalizavusius) partizan gretose pabuvojo ne maiau 50 tkst. moni. 1953m. pavasar,
partizanini kov saullydyje, MGB duomenimis Lietuvoje dar veik apie
200 partizan. Jie buvo paskutinieji
6 lentel. Ginkluoto pasiprieinimo m a s t a i Lietuvoje 1944-1953m. (MGB
duomenimis)
Metai
1944m. ruden
1945m. pavasar
1946m. vasar
1947m. pavasar
1948m. pavasar
1949m. pavasar
366

Veikiani partizan skaiius, (tkst)

apie
-"-"-"-"-"-

4
3
3
2,5
2
1,5

Realus skaiius
nemaiau 12
-"- 30
apie 4,5
3,5
-"- 2,3
-"- 1,8

Metai
1950m. ruden
1951m. pavasar
1952m. pavasar
1953m. pavasar

Veikiani partizan skaiius, (tkst.)

-"-"-"-"-

Realus skaiius
-"- 1,2
-"- 0,9
-"- 0,55
-"- 0,25

1
0,8
0,5
0,2

Nuorodos: Buv.LSSR VSKA. F3. B16/96. L4-6; B.41/131. L102-103; B.41/131. L167168; B.19/137. T.l. L78; B.41/136. L161; B.41/137. L110-111; B56/30. L65-66; B56/45.
L106-108.
Priedai:
1. 1944-1953m. uvusi partizan skaiiai (MGB duomenimis).
2 Ginkluoto pasiprieinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m.

367

1944-1953m. uvusi partizan skaiiai (MGB duomenimis)

priedas

PARTIZANINIO

JUDJIMO

SLOPINIMAS

TERORO VYKDYTOJAI
"iandien Kalniks mik apsupo
Tkstantin kareivi minia,
Jie ginkluoti i fronto sugro,
Kai su vokieiais baigs kova.
Rankas lau senoji motul,
uvo jos vienturtlis snus,
J palaidos stribai dilglynuos,
Pasiguost jai net kapo nebus."
(I Dzkijos partizan dainos).
Represiniai organai
Sovietins specialiosios tarnybos: NKVD (MVD) ir NKGB (MGB, KGB)
Soviet Sjunga, kaip kiekviena totalitarin valstyb, laiksi teroru ir
paklusnumu. Liaudis apie tok valstybingumo pamat sukr taikli patarl:
bijai-vadinasi, gerbi. Todl nuo pat 1917m. raudonj teror organizavo ir
vykd stiprios specialiosios tarnybos. 1917m. F.Dzerinskio kurta VK (Visos Rusijos ypatingoji komisija) perm ir itobulino carins ochrankos
darbo metodus, kuri pagrindas buvo nipinjimas ir politini prieinink
naikinimas. Pamyn krikionikos morals normas, ekistai naudojo princip, kad "tikslas pateisina priemones". Tautos herojumi buvo paskelbtas
Pavlikas Morozovas snus, idavs savo tv buo. nipinjimas ir
skundimas tapo gyvenimo norma.
Metams bgant, Soviet Sjungos specialiosios tarnybos patyr vairi
transfomacij (r. 1 pried). 1934m. valstybin politin valdyba (OGPU)
susijung su vidaus reikalus tvarkania inyba (NKVD). Vliau ios dvi
institucijos ne kart atsiskyr ir vl susiliejo, keit pavadinimus, taiau esm
liko ta pati nirtinga kova vyko ne tik su "liaudies prieais", bet ir tarpusavyje.
Buvo suaudyti represini inyb vadovai 1938m. H.Jagoda, 1940m.
NJeov, 1953m. - L.Berija (visi - vidaus reikal-NKVD-liaudies komisarai)
bei V.Merkulov (NKGB komisaras), daug j pavaduotoj ir vairaus rango
ekist. Juos suaudius, bdavo apginamas paties didiausio vis laik
369

ekist vents

budelio, komunist partijos vado J.Stalino autoritetas-suvaidinama, tarsi is

neinojs apie vykdytas represijas.

N K G B - N K V D organizavimas Lietuvoje
Jau 1942m. buvs Lietuvos SSR NKVD komisaras A.Guzeviius susirpino kadr rengimu bsimam Lietuvos NKVD aparatui ir papra priimti
SSRS NKVD mokykl daugiau kursant, nei numatyta visoms trims Baltijos
alims (po 50 moni)1. 1943m sausio mn. pradtos kurti LSSR NKVD
operatyvins-ekistins grups 2 . ios grups turjo perirti evakuot operatyvin mediag, ruotis atnaujinti ryius su buvusia agentra bei verbuoti
nauj, o taip pat komplektuoti bsimus NKVD kadrus. Pagal A.Guzeviiaus
projekt iose grupse numatyti 67 asmenys, i kuri tredalis dirbo Maskvoje,
o likusieji variose Soviet Sjungos srityse, kur buvo evakuot, itremt ar
kalint lietuvi. 1944m, frontui traukiantis Vakarus, Lietuv atvyko NKVD
komisaro L.Berijos pavaduotojas L.Serov. Jis koordinavo keli front unugario
apsaugos NKVD kariuomens veikl ir msi kurti Lietuvos SSR represines
370

struktras. Kadangi vietini kadr beveik nebuvo, Lietuv i SSRS saugumo organ komandiruota grup NKVD-NKGB darbuotoj. Jau 1944m. liepos 16d. Vilniuje pradjo darb devyniolika NKVD-NKGB operatyvini grupi.
Lietuvos SSR vidaus reikal komisaru paskiriamas surusjs gen. mjr.
J.Bartainas, o valstybs saugumo komisaru - gen. mjr. A.Guzeviius. i
inyb vadovai buvo ne kart keiiami: vidaus reikal ministrais pabuvojo
gen. mjr. R.Kondakov (1953m), J.Vildinas (1953-1954m), valstybs saugumo
ministrais - gen. mjr. Z.Jefimov (1945-1949m), gen. ltn. N.Gorlinskij (1949m.),
gen. mjr. P.Kapralov (1949-1953m.), gen. mjr. K.Liaudis (1954-1959m.) ir kiti.
Suformuotas centrinis NKVD-NKGB aparatas ir apskrii bei valsi
skyriai J darbuotojai beveik be iimties buvo atvyk i Rusijos. Pavyzdiui,
1947m Raseini apskr. NKVD skyriuje i 60 tardytoj ir operatyvini
darbuotoj tik trys buvo lietuviai3. Kadangi visoje Lietuvoje buvo dislokuota
NKVD vidaus kariuomen, tai i gul virininkai paskirti apskrii bei
valsi NKVD skyri virinink pavaduotojais 4 . Danas j buvo maamokslis, taiau turjo didel represij vykdymo patirt. I viso per 1944-1946m
neva vairi "liaudies kio" ak atgaivinimui Lietuv buvo organizuotai
atsista 10 000 "specialist" 5 . 1953m. MGB aparate i 496 operatyvini

ekistai linksminasi

371

darbuotoj jau buvo 86 lietuviai6. Pirmieji vietiniai represini struktr darbuotojai buvo ikikarinje Lietuvoje udraustos komunist partijos nariai,
sugr i evakuacijos. Tai inomi 1941-j met budeliai P.Raslanas, N.Duanskis, LMartaviius ir kiti

N K V D - N K G B veikla
Specialiosios tarnybos Lietuvoje turjo sukurti plat nip tinkl, iaikinti,
suimti ir tardyti besislapstanius bei naujai santvarkai nelojalius pilieius,
kovoti su partizaniniu judjimu.
1944-1945m. Lietuvoje slapstsi labai daug vyr. Dideli ginkluot partizan briai net uimdavo miestelius, todl 1945m. vasario 9d. LSSR AT, LKT ir
VKP(b) CK paskelb kreipimsi " lietuvi taut", kuris jo istorij "Bartaino amnestijos" pavadinimu. iame kreipimesi buvo kvieiama legalizuotis besislapstantiems. mons nepatikliai irjo valdios paadus, tad
is kreipimasis pakartotas 1945m. birelio 3d. ir 1946m. vasario 15d. kart
jau atvirai pagrasinta susidoroti su nepaklusnij eimomis. Niekuo nekalti
eim nariai tapo o k u p a n t kaitais. Be to, sakyme nurodyta: "Gauj
dalyviams, kuriems j vadai draudia savo noru pasiduoti Taryb valdios
organams, umuti tokius vadus."
Soviet valdia visaip propagavo kreipimsi, vert j skaityti banyiose. inodami enkavedist klastingum, Lietuvos Katalik banyios hierarchai atsisak j skelbti Vyskupas M.Reinys, kur tard ir kalbinjo pats
NKGB komisaras A.Guzeviius, tiesiai pareik, kad negalima pasitikti valdia,
kuri 1941m itrm Sibir tkstanius nekalt moni 7 . A.Guzeviius, keikdamasis necenzriniais odiais, ivijo vyskup i kabineto. Atsisakymas
skelbti banyiose kreipimsi, o taip pat atsisakymas tapti slaptais NKGB
agentais buvo pagrindin vyskup V.Boriseviiaus, M.Reinio, T.Matulionio,
P.Ramanausko sumimo prieastis.
raginimus legalizuotis daugelis partizan vad atsiliep laikais, kuriuose idst slygas, btinas dialogui tarp partizan ir valdios. Tarp i slyg
buvo ir tokios: paleisti i kaljimo suimtuosius, grinti i Sibiro tremtinius,
paleisti neteistai mobilizuotus Raudonj armij lietuvius, liautis terorizavus partizanus ir j eimas, sustabdyti politinius aretus ir pan.6. Nevykdant
i slyg, valdios kreipimaisi buvo beprasmiai Partizanai ra: "Mes pama-

372

tme t praraj, kuri skiria bolevikin teorij ir praktik. Mes j ne tik

pamatme, bet ir pajutome - t iaur despotik viepatavim. (...) Ms
tikslas - tikra laisv ir mogaus teisi gynimas. Mes norim ne apgauls, o
tikro mogaus inaudojimo likvidavimo."
Bijodamas, kad partizan laikai nesusilpnint vietini enkavedist kovingumo, J.Bartainas udraud tok NKGB ir partizan susirainjim.
Represijoms vadovavo prie NKVD kurtas kovos su "banditizmu" skyrius
1947m reorganizuotas 2N valdyb, o 1953m - MVD 4 valdyb. ios
valdybos 1-asis skyrius naikino partizan centrus, 2-asis persekiojo legaliai
gyvenanius "nacionalistus", o 3-asis - vadovavo stribams (r. 4 pried).
Valsi NKVD-NKGB skyriai buvo kurti geriausiuose miesteli pastatuose,
daniausiai - nacionalizuotuose itremtj ar besislapstanij namuose,
pritaikytuose gintis. alia turjo bti kaljimui tinkama patalpa; rsys ar
belangis sandlys. I pradi suimtuosius visada tardydavo valsi NKVD
skyriuose ar strib bstinse. Kiekviename Lietuvos miestelyje yra kraupi
praeit liudijantys pastatai, kuriuose bdavo kankinama, udoma, verbuojama ir idavinjama. Vienas garsiausi toki pastat Taurags ubartin.
Nukankintuosius ir uvusius danai ia pat ir ukasdavo kiemo pakratyje, nuoalioje vietoje, sumesdavo ulinius ir tualetus. Toks buvo nurodym a s i Maskvos ukasti uvusius taip, kad niekas nerast j kap 9 .
Pasibaigus partizaniniam judjimui, per tokias vietas neretai bdavo tiesiami
keliai, rengiami stadionai, statomi pastatai - kad niekas nebesurinkt uvusij kaul.

N K V D vidaus kariuomen
Okupacin kariuomen
1944m. liepos mn. Lietuv eng l-ojo Pabaltijo ir 3-ojo Baltarusijos
fronto Raudonosios armijos daliniai Nors pasauliui buvo skelbiama, kad
Raudonoji armija "ivadavo" Ryt Europ nuo faizmo, taiau jai kandin
ygiavo NKVD fronto unugario apsaugos kariuomen, turjusi "ivalyti"
krat nuo naujai santvarkai nelojali piliei. U puss met kovos su
"liaudies prieais" funkcijas perm specials NKVD daliniai - nuo 1944 08
01 Lietuvoje dislokuojama gen. mjr. I.Vetrovo vadovaujama NKVD 4-oji
auli divizija (tabas Vilniuje), o 1945m. pabaigoje Lietuv permetama

373

gen. I.Pijaevo 7-oji divizija (tabas iauliuose). Be i divizij, karines operacijas prie partizanus 1945m. pradioje vykd apskrii centruose dislokuoti 4 NKVD pasienio kariuomens pulkai ir l-ojo Pabaltijo fronto bei 3ojo Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen - i viso 16,4
10

t k s t asmen . Generol Vetrovo ir Pijaevo vadovaujam divizij baudjai

buvo patyr: 1944m. pradioje jie vykd totalin iaurs Kaukazo taut
trmim. Negalinius kaln keliais paeiti senukus, vaikus ir moteris jie sunaikindavo vietoje. Chaibacho kaime NKVD karikiai g y v u s sudegino 700
en. Savo kruvin patirt jie pritaik Lietuvoje. Nuo 1950m. Lietuvoje liko
gen. mjr. I.Vetrovo divizija, kuri tuoj performuota dvi divizijas, turinias po 4
pulkus: naujai sukurtos 2-osios divizijos (tabas iauliuose) veiksmai apm
iaurin Lietuvos dal, o 4-oji (tabas Vilniuje) kontroliavo Piet Lietuv.
Kiekvienam kariuomens pulkui teko 6-7 apskritys. 1951m. Lietuvoje liko
vien 4-oji NKVD auli divizija 5 pulkai
Lietuva netrukus patyr NKVD kariuomens represijas. Per Lietuv slenkant frontui, kariuomen, nors plikavo ir grob kinink turt, specialij
operacij prie partizanus nevykd. Todl ir besiorganizuojantys partizanai
ypating veiksm prie j nesim. Jie tikjo, jog Vakarai pareikalaus, kad
Antrojo pasaulinio karo nualinta Rusija pasitraukt i okupuotos Ryt Europos. Partizanas mas laike NKVD virininkui ra: "A neukabinjau rus
karo pajg. drijoje, Gudeliuose (Marijampols apskr.) ir kitose vietose
buvau pams nelaisvn rus. Bet a juos visus paleidau (...). A daug js
broli rus praleidau Rusijon su ginklais ir amunicija. Kiekvien nakt ir
iandien eina ir eina Rusijon i Vakar fronto pas savo eimas 11 ." Taiau
netrukus i Ryt Prsijos Lietuv permesti Pabaltijo karins apygardos
daliniai parod ukariautoj gali. "Didel dalis karinink, serant ir eilini
beveik visuose daliniuose sistemingai girtuokliauja, plia ir udo gyventojus", - buvo raoma NKVD-NKGB galiotinio Lietuvai generolo Tkaenkos
raporte 1 2 . 1945m. rugsjo mnes iauli miesto gatvje buvo nuauti
B.Kovestokas ir Grigalinas, Vilniaus Katedros aiktje 7 girti karininkai
nuov eiamet berniuk ir sueid senut, iauli apskrityje Morkucko
nam met granat ir umu eiminink - taip elgsi ukariautojai
Mobilizacija
1944m. liepos 26d. buvo pradta Lietuvos vyr iki 35m. amiaus mobilizacija Raudonj armij. Taiau j gyvendinti nebuvo lengva: i 35 t k s t
374

13

paauktj atvyko tik 5,2 tkst. . Prasidjo vyr gaudymas. Nuo 1944 08 01
14

iki 1944 09 27 Vetrovo divizija sulaik ar nuov 22,6 t k s t moni .

Didiausi j dal sudar asmenys be dokument ir vengiantys mobilizacijos
Raudonj armij. Nesurinkus reikiamo mobilizuotj kiekio, 1944m. spalio 11d. paskelbta antroji mobilizacija. Lietuvos vyrai dar nuo vokiei okupacijos laik inojo tarptautin konvencij, draudiani mobilizuoti okupuot krat gyventojus. Todl lietuviai njo nei vokiei, nei Raudonj
armij. Tebevyko karas, ir daugeliui atrod imintingiau, susiklosius palankiai
tarptautinei situacijai, kovoti u Lietuvos nepriklausomyb, negu paguldyti
galv svetimoje kariuomenje. tai k 1951m laike broliui Vladui kariuomen ra Veronika Baronait: 'Turbt tu, lietuvi, danai pats s a v s klausi: ir
ko a ia atvaiavau, ir u k a ia dabar turiu vargti, ar u savo Tvyn, u
brangi tv em? Gal saugoju a savo Tvyns sienas, gal budiu dl jos
laisvs? O ne!
- Tai ko tu ia, Lietuvos snau, atvaiavai? - girdi s a v s klausiant bals.
Tu ne savo noru ia atvaiavai, bet prievartos bdu ia tave atve ir tu
turi dabar ia priverstas tarnauti15."
Daugelio paklususi mobilizacijai jaunuoli likimas susiklost tragikai
Pavyzdiui, 1944 met gruodio mn. 16 Molt valsiaus jaunuoli keliavo
Vilniaus Raudonosios armijos mobilizacin punkt. Pakeliui ties Giedraiiais
sutiktas raudonarmiei dalinys juos visus iauriai nuud 1 6 . Daugelis t,
kurie menkai teapmokyti pakliuvo front, uvo arba buvo suluointi O
kiek lietuvi jaunuoli uvo sovietinje armijoje vliau - imperialistiniuose
SSRS karuose ar nukankinti kariuomenje taikos metu?!
Represijos
Iki 1944m gruodio 25d. NKVD daliniai Lietuvoje sureng 630 karini
operacij, kuri metu nuud apie 2 0 0 0 asmen, 4 0 0 0 buvo suimta. Ypa
kruvinos buvo 1944m. Kaldos. inodami lietuvik paprot susirinkti prie
v. Ki stalo visai eimai, enkavedistai sureng didiules moni gaudynes. Vien Merkins apylinkse baudjai sudegino 48 sodybas, nuud 37
mones, 120 sum. Ypa iauriai susidorojo su Klepoi kaimo gyventojais, kur suaud ar g y v u s sudegino 12 moni. Nerad partizan, ekistai su
siiu ud beginklius mones.
Operacijos s k m s rodiklis buvo nuudyti mons, kuriuos aud be
perspjimo, todl baudjams visikai nerpjo, ar tai partizanai ar paprasti

375

kininkai: "Skmingais
karini grupi veiksmais
laikyti tokius, kai visi banditai sunaikinti ar sugauti", - buvo raoma sakymuose. Ypa daug
partizan - 44 mons
uvo nelygiose kautynse, a p s u p u s partizan
stovykl 1945m. gegus
17d. Lazdij apskr. Kalniks mike, kur 80 partizan kovsi su dviem
NKVD batalionais. Ne
maesns kautyns vyko 1945m. birelio 12d
Alytaus apskr. Varios
mike, kur uvo 45 partizanai ukuojant mikus
tarp Peranaravos ir Kraki 1945m. vasario 15d.
uvo 22 Pabariaus brio
partizanai 1945m liepos
22d. Lioli apylinks Vir- Partizanai, uv 1946m. P a k r u o j o apskr.
tuk mike upuolus partizan stovykl uvo 16 partizan, tarp j trys moterys. Dideli susidrimai
1945m pradioje su NKVD kariuomene vyko Zaras, venioni, Kaiiadori apskrityse ir kitose Lietuvos vietose. Vlesniais metais partizanai stodavo kautynes tik aplinkybi veriami nes ekistai disponavo gausiomis
pajgomis ir ginkluote. Marijampols apskr. Pali pelkse apsistojusius partizanus enkavedistai atakavo net naudodami lengvsias patrankas, o 1946m.
birelio 7d. Kazl Rdos mikus apsupusiai kariuomenei talkino arvuoti
traukiniai Prie partizanus mesta net aviacija: 1946m. I.Vetrovo divizijai skiriama 15 lktuv grandis 17 . Lktuvai ne tik valgydavo partizan veiklos
rajonus, bet ir bombarduodavo j stovyklas (imoni girioje, Kazl Rdos
mikuose, Pali pelkse ir kitur). Kiekvienas vidaus kariuomens pulkas

376

18

turjo madaug 20 pdseki un .

19
Vyko tikras karas. Daugiausiai partizan uvo pirmaisiais pokario metais ,
gijus partizaninio karo patirties, pakeitus taktik ir pradjus vengti atvir
kautyni su gausesnmis enkavedist pajgomis, 1946-1949m. partizan
uvo maiau, nei baudj (r. 8 pried). Tik po 1948-1949m. masini trmim
ir kolchoz sukrimo is santykis vl pasikeit.
Nepaisant ymi partizan nuostoli, jie vis laik Buvo kaltinami moni
udymu. tai partizanas mas laike enkavedistams taip atsak: "A tik
grieiausiai smerkiu ir baudiu tuos niekingus tautieius, kurie idavinja
Lietuvos karo pajgas ir gerus tautieius. Tuos, kurie iduoda ir nori praudyti
Nepriklausom Lietuv. (...) Js vyrai tai tikrai yra suaud ne vien senuk
u jo sn ar ir visai be reikalo!20."
Pagrindin vidaus (o danai ir pasienio) kariuomens uduotis buvo
naikinti partizan grupes. Gav duomen apie j dislokacij, NKVD daliniai
bdavo skubiai permetami tuos rajonus, apsupdavo stovykl ir ukirsdavo
kelius atsitraukimui, persekiodavo isiverusius i apsupties. Mikai buvo
nuolat "ukuojami". Isirikiav per kelet metr vienas nuo kito, kareiviai
Keliomis gretomis praeidavo didelius mik plotus, tikrindami kiekvien
krm, iekodami besislapstani partizan ar j bunkeri. "ukuojant"
mikus, partizanai slpdavosi raistuose, mediuose, kemsynuose ar gerai
umaskuotuose bunkeriuose. Batus pasitepdavo ibalu, kad unys nerast
pdsak. "ukuodami" mikus, kratydami sodybas, baudjai badydavo
geleiniais strypais tartinas vietas, audydavo ieno stirtas ir pan. Kariuomen taip pat rengdavo partizanams pasalas pas kininkus, sodybose sirengdavo vadinamus "sekretus'-slaptus postus, kuriuose ibdavo po kelias
savaites, niekam neleisdami ieiti i sodybos. Vidaus kariuomen tremdavo
mones, saugodavo rinkimines bstines ir dalyvaudavo kitose akcijose.
Senkant partizan jgoms, keitsi ir MGB taktika: MVD kariuomens
kiekis buvo mainamas, vis didesn vaidmen gijo MGB agentai Mikus
imta "ukuoti" reiau, bet buvo daniau puolamos agent nurodytos vietos.
1952m. 29-iuose garnizonuose liko 5 MVD kariuomens daliniai (4850
baudj). Per 1952m. jie nukov 333 partizanus 21 . Tiek partizan 1946m.
davo per vien mnes. Partizan sumajo. Iblso -ir greito Lietuvos
nepriklausomybs atkrimo viltis. NKVD kariuomen (kartu su kitomis kariuomens rimis) buvo pagrindin jga, kuri po ilgos kovos
palau partizan pasiprieinim.
377

Stribai
Baudj g e n e z
Prasidjus karui, 1941 06 25 SSRS NKVD vadovyb sak pafronts
zonoje organizuoti naikintoj batalionus. ie batalionai, sudaryti i komunist, komjaunuoli ir sovietinio aktyvo, turjo likviduoti diversantus, desantininkus ir kitus soviet valdios prieus 2 2 .
Taiau spartus vokiei kariuomens ygis Rytus sukliud kurti iuos
batalionus. Vis dlto NKVD darbuotojai ir sovietiniai aktyvistai, besitraukdami
"motin Rusij", savo nuoira ir iniciatyva nukankino suimtuosius Rainiuose, Pravienikse, o kaliniai i Kauno kaljimo, varomi Soviet Sjung,
suaudyti ervenje, 60 km nuo Minsko. nir dl priverstinio pasitraukimo
i Lietuvos, enkavedistai ud mones Juodupje, Panevyje, Zarasuose ir
kitose Lietuvos vietose.
ie 1941m vykiai buvo pokario naikintoj, tautoje pagarsjusi strib,
stribok, strebiteli, skreb vardu, veiklos uuomazga.
Jau 1943m SSRS Vidaus reikal komisaras LSerov nurod ukariautuose rajonuose atkurti naikintoj batalionus, kurie turi krat "ivalyti nuo
idavik ir antisovietini element ir palaikyti gyvenamuosiuose punktuose
revoliucin tvark". Nurodoma 17 soviet valdios prie kategorij, tarp
kuri yra tokios: "banditai" ir j talkininkai, vengiantys aukimo Raudonj
armij, darbo fronto dezertyrai, spekuliantai ir "maiininkai" ("meoniki") bei
visi tartini asmenys 2 3 .
Strib o r g a n i z a v i m a s L i e t u v o j e
Vos atvyks Lietuv, 1944 07 27 LSSR Vidaus reikal komisaras J.Bartainas Vilniuje, Kaune ir iauliuose kr naikintoj batalionus po 150
asmen 2 4 . i batalion virininku paskirtas papulkininkis LEismont-Glazunov. Apskrityse kuriam naikintoj bri virininkais tapo NKVD virininkai, pavaduotojais KP(b) apskrii komitet darbuotojai Gruodio mnes
strib kuopos po 30-40 asmen sukurtos jau ir valsiuose. Stribams talkino
ginkluotos p a r a m o s g r u p s i sovietini aktyvist. Kadangi stribai
buvo atleisti nuo tarnybos kariuomenje, i pradi j gretas stojo ne vien
partinis aktyvas ir komjaunuoliai, bet ir kai kurie vaikinai, norintys ivengti
mobilizacijos ar sigyti ginkl. 1945m buvo nemaai atvej, kai stribai gav
ginkl, pasitrauk mik pas partizanus arba teik partizanams inias apie

378

Stribai, pasiruo "ygiui"

ruoiamas akcijas. 1945m u bendradarbiavim su partizanais buvo suimta

strib irvint, Butrimoni, iauli, aki, Garliavos, Raseini ir kituose
valsiuose 2 5 . Tokiems strib poelgiams daug takos turjo partizan kreipimaisi "brolius lietuvius-stribukus", kvieiantys nedalyvauti "nei prie ms
moni sekim, gaudymo, aretavimo, veimo, nei prie pyliav, nei prie
mokesi rinkim, nei prie turto nusavinimo bei jo plimo, nei prie kitoki
bolevikik umai vykdymo." Priverstiems dalyvauti tokiose akcijose
patariama: "matydami - nematykit, iekodami - neraskit, vydami - nepavykit, audami - nenuaukit" Visi suklyd tautieiai raginami mesti pragaiting
darb ir su ginklais ateiti partizan brius: "Js g y v y b m e s garantuojame. Perdav ginklus, js bsite ms statym globoje ir gyvensite tokiose pat slygose, kokiose m e s gyvename 2 7 ."

Perspjama, kad prieingu

atveju pasigailjimo nebus: "Jei itas ms balsas neras atgarsio js irdyse,

nergokite ms nei dabar, nei ateityje."
Strib chrakteristika
Po toki perspjim strib batalionuose daugiausia liko maaraiai,
degradav asmenys, alkoholikai ir lengvo gyvenimo m g j a i Apie tokius
379

savo dienoratyje ra partizan karo kapelionas J.Leleius-Grafas: "Juk tai

tautos padugns, kurie ms Nepriklausomybs laikais auk: k duoda
1
mums tikjimas, k duoda mums Banyia "
Tarnavimas naikintoj batalionuose suteik galimybi plikauti, naudotis svetimu turtu, tenkinti sadistinius polinkius ir pajusti valdios galyb.
Net pagarsjs NKVD budelis majoras A.Sokolov teig, kad i atuoniolikos
jo inioje buvusi strib maiausiai dvylika yra vagys. Jie "vog, k a s po
ranka pakliva, pasirinkdami vertingiausius daiktus - laikrodius, aukso
iedus, auskarus, gerus rbus 28 ." Atj kinink sodyb iekoti partizan,
jie pirmiausiai ikraustydavo stalius ir kraitines skrynias, kur buvo laikomi
vertingiausi daiktai Kadangi eiliniai stribai iki 1946 09 25 negavo atlyginim 2 9 , valdia pro pirtus
irjo strib plikavim. Didiausias strib
grobis buvo itremtj ir
suimtj konfiskuot
ki turtas, kur jie tuojau pat isidalindavo. Todl ne vien kinink itrm Sibir vien dl to,
kad vietiniam stribui patiko jo gyvuliai, daiktai ar
sodyba.
Taiau plikavimai
buvo niekis, palyginti su
strib sadizmu. Daniausiai apsvaig nuo alkoholio ir turdami ginkl, jie
galjo nuauti, suimti,
muti, kankinti, tyiotis
ar itremti. Pavyzdiui,
Pandlyje stribas, mgind a m a s s a v o taiklum,
nusitaik lauku einani
mergait ir j nuov.
Apie Grinkikio strib
380

Sovietins v a l d i o s gynjai stribai

30

vado Rapolo iaurum sklido legendos . Tok rapol turjo vos ne kiekvienas valsius. Prien apskr. partizano Algirdo Varkalos-aliuko motin, laukiani kdikio, stribas mu, reikalaudamas pasakyti, kur slapstosi jos snus,
31

ir a u k "A i tavs vienos padarysiu du !"

Ypa strib sadizmas pasireik nuo 1946m., gen. J.Bartaino sakymu
miesteli aiktse pradjus guldyti nuudytj partizan lavonus. Painodami vietinius gyventojus, stribai stebdavo, kas ateis prie uvusij, nordami
susekti partizan artimuosius. Dana motina alpdama isiaddavo savo
nuudyto snaus, nordama apsaugoti nuo tremties kitus vaikus. Stribai
iniekindavo partizan lavonus, juos irengdavo, guldydavo nepadoriomis
pozomis, paabodavo roaniais ir pan. Ypa mgdavo guldyti nukautuosius prie mokykl, nordami bauginti ir atgrasinti jaunim nuo bet kokio
pasiprieinimo okupantui
Stengdamasi pakelti strib autoritet, sovietin valdia nutar pakeisti
strib pavadinim - nuo 1945 12 18 jie pavadinti "liaudies gynjais 3 2 "
Strib kiekis ir tautin s u d t i s
Palyginti su kitomis okupuotomis valstybmis, pasiprieinimas okupaciniam reimui Lietuvoje buvo itin stiprus. Tai rodo is faktas: per penkis
mnesius 1945m. Lietuvoje buvo nukauta ir dingo be inios atuonis kartus
daugiau strib, nei Latvijoje.
1946m. liepos mnes Lietuvoje jau buvo 10 4 2 0 strib. Norint utikrinti
j patikimum, strib briuose imta verbuoti nipus, kurie turjo sekti savo
sbr elges. Imtasi priemoni strib neratingumui ir vagiliavimui sumainti,
strib "aukljimui" pasitelkti komjaunuoliai Nemaai strib buvo atvyk i
"plaiosios tvyns" (1947m. i 8 0 0 0 strib 1058 buvo atvykliai i Rusijos).
Nordami pagrsti marksistin teorij ir pateikti Lietuvos partizanin kar
kaip klasi kov, okupantai stengsi represines struktras traukti kuo
daugiau lietuvi. Todl i kitur atvyk stribai neatleisti nuo tarnybos Raudonojoje armijoje, o nuo 1947m. rugsjo mn. jie nebedalyvavo karinse
operacijose 3 3 , galjo dirbti tik kaljimo priirtojais, sargybiniais ir pan.
Tokiu bdu siekta, kad lietuviai udyt lietuvius. pagalb stribams pasitelktos sovietini aktyvist savisaugos grups. 1946m. gegus mn. tokiose
grupse jau buvo 5,6 tksL moni 3 4 . Partijos nariams valsiuose ir apylinkse iduoti ginklai 35 . kar prie partizanus trauktas komjaunimas: "Ginkluotuose briuose btina dalyvauti visiems komjaunuoliams, galintiems neioti

381

382

ginkl. Pasisti dirbti MGB valsi skyriuose 100 komjaunuoli, mokani

36
lietuvi kalb ." iame komjaunimo CK biuro nutarime akcentuojama btinyb sustiprinti budrum mokyklose, ugdyti neapykantos ir paniekos "liaudies
prieams" dvasi, atleisti netinkamus dstytojus. Tuo paiu sustiprjo spaudimas patriotikai nusiteikusiems moksleiviams. Kadangi kiekvienoje klasje
buvo vos vienas kitas komjaunuolis, moksleiviai buvo varu varomi susirinkimus, po kelias valandas kalbinjami stoti komjaunim, vesdami
irti nuudytus ir aiktse suguldytus partizanus.
i priemoni imtasi todl, kad Lietuvoje vis dlto sunkiai seksi sukomplektuoti strib brius: nuolat trko keli imt baudj. Pavyzdiui, 1950m.
Vilniaus srityje vietoj numatyt 2 0 0 0 strib tebuvo tik 1599, j tarpe tik 39
proc. lietuvi 37 .
Strib briai buvo lietuvikiausia inyba: 1953m. j tarpe buvo 65 proc.
lietuvi.
Nuo 1948nrt strib briuose tarnavo vidutinikai apie 8000 asmen.
1953m. j kiekis sumaintas iki 5000. Po Stalino mirties 1953m. gegus 15d.
81-ame dalinyje liko tarnauti 4276 stribai 36 . 1954m strib batalionai buvo
iformuoti
Strib veikla buvo labai vairi jie savarankikai arba kartu su MVD kariuomene dalyvaudavo operacijose prie partizanus, dirbdavo palydovais, "ukuojant" kaimus ir mikus, vertjaudavo, tardant suimtuosius, saugodavo aretuotuosius, lyddavo sovietinius pareignus, renkanius mokesius ir agituojanius kolkius, dalyvaudavo paskol pasiraymo ir rinkim organizavimo kampanijose, t.y. visose akcijose, tvirtinaniose Lietuvoje sovietin
valdi. Stribai sudarinjo tremiamj sraus ir padjo tremti nuo
moni suvarymo vagonus iki j turto pasisavinimo. Susidrimuose
su partizanais jie buvo ne tokie aktyvs. Pavyzdiui, 1952m jie nuud tik
137 partizanus - dvigubai maiau, negu toks pat NKVD kareivi skaiius 3 9 .
Taiau, vos formuojantis partizaniniam judjimui stribai turjo neabot
gali plikauti, aud beginklius mones ir priskirdavo juos "banditams".
Taip 1945m stribai i viso nuud 3,7 tkst. moni 4 0 .
Stribai skmingai papild sovietins nomenklatros gretas: nuo 1945 iki
1953m. 1365 asmenys i j tarpo tapo partinio-kinio darbo vadovais, danai - kolki pirmininkais. Nemaai j nujo dirbti milicij. Ir dabar kiekviename Lietuvos miestelyje yra keletas degradavusi, prasigrusi dvasios
varget buvusi strib, socialistins santvarkos krj.

383

MGB AGENTRA
"nipas yra pats bjauriausias tautos igama."

(Adolfas Ramanauskas)
Agent v e r b a v i m a s
Verbavimo procedra
Vienas svarbiausi NKVD-NKGB organ darb buvo plataus nip tinklo sukrimas. 1941m., okupantams bgant i Lietuvos, jau buvo registruota
beveik 8000 agent. Todl, vos persiritus frontui per Lietuv, visi NKVDNKGB skyriai msi atstatinti ry su anksiau uverbuotais agentais ir
verbuoti naujus.
Verbavimas buvo ne maesn nelaim, nei aretas. Danai pasirinkimas
buvo labai menkas: arba tapti nipu, arba ikeliauti Sibir. Verbuoti mones
enkavedistai stengsi labai slaptai. Danai numatyt auk kviesdavo ne
NKVD bstin, bet karin komisariat, vietimo skyri ir pan. Mokykl
klasse nuolat trkdavo vieno kito mokinio, ir niekas neinojo, ar jis jau
ijs mik, suimtas ar verbuojamas.
Verbuotojai pasinaudodavo mogaus silpnybmis. Daniausiai jo vali
palaudavo grasinimu: jei nenori mums padti, tai pats esi liaudies prieas.
Ne visiems utekdavo drsos tiesiai atsisakyti tapti nipu (tok atsisakym
para Teli vyskupas Vincentas Boriseviius; po to jis buvo suimtas,
iauriai tardomas ir suaudytas. Panaiai pasielg partizano ermuknio
mona S.Kazlauskien, tardytojui pareikusi: "A esu katalik ir moni
neidavinsiu". Dauguma moni imdavo vairiai isisukinti, pasiraydavo
pasiadjim bendradarbiauti ir manydavo, jog kaip nors ivengs nipo
pareig. Kai kuriuos asmenis sugundydavo paadais atleisti nuo nepakeliamai dideli pyliav, padti stoti auktj mokykl, suteikti ger darb.
Kartais tiesiai pasilydavo Judo graius: skirdavo premij u partizan bunkerio idavim. Sugautus partizanus verbuodavo, addami gyvyb ir laisv.
Verbavim visaip stengdavosi "sutvirtinti": nufotografuodavo suimtj su
enkavedistais; atsisakius bendradarbiauti, grasindavo i nuotrauk iplatinti, tikindavo, kad kelio atgal nra - visi jau laik suimtj idaviku. Nors
uverbuoti daniausiai pavykdavo grasinimais ir antau, taiau enkavedistai
visada stengdavosi, kad agentas tapt smoningu kolaborantu. Jie inojo

384

Prie sudegint n a m

mogaus nor pateisinti savo poelgius ir nor skatino. Verbuodami suimtus partizanus, per sovietines spalio ar gegus ventes atvesdavo juos
MGB rm kabinetus, pro kuri langus matydavosi demonstracijos. Taip
stengdavosi teigti, kad visa lietuvi tauta diaugiasi naujja santvarka, tikindavo, kad soviet valdia yra humanika - pads ipirkti savo kaltes. MGB
ypa stengsi uverbuoti 1949m. Lietuv i Vakar sugrus VLAK'o
atstov Jon Deksn. J kelet mnesi "aukljo", veiojo po muziejus,
teatrus, rod kino filmus, nordami tikinti sovietins santvarkos pranaumu.
Kai J.Deksnys krimsdavosi dl idavysts, nebenordavo gyventi, jam pristatydavo alkoholio ir mergin, kuri privaljo sulaikyti j nuo saviudybs.
Agent k a t e g o r i j o s
Valsi operatyviniai darbuotojai, stropiai vykdydami verbavimo planus,
per daug nesirpindavo uverbuot agent patikimumu. Prigsdin ir gerokai apstumd pamiks kinink, liepdavo jam pasirayti, kad prane apie
ujusius partizanus. Pakartotinai ikviestas, toks mogelis daniausiai sakydavo nieko negirdjs ir nemats. imtai moni buvo uverbuoti sekti
partizaninio judjimo vadus J.emait ir A.Ramanausk, taiau i j MGB
385

neturjo jokios naudos. Kai kurie uverbuotieji mgindavo aisti dvigub

aidim: teikdavo enkavedistams nereikmingas ar igalvotas inias, tuo
paiu visk papasakodami ir pasitardami su partizanais. Tokius MGB vadino
dviveidiais ir dezinformatoriais. Kai kurie, sutik bendradarbiauti su NKVD,
tuoj pat pabgdavo mik ar ivaiuodavo gyventi miestus. Danai agentai, neteik informacijos, bdavo suimami Agentai, kuri dl i prieasi
MBG nebegaljo naudoti, buvo vadinami archyviniais agentais. I priskyrimo
archyvini agent kategorijai motyv matyti, kad net 26,2 proc. agent
buvo uverbuoti per prievart ir okupantui nenipinjo. Taiau atsirasdavo ir
kolaborant. "nipas kaip taisykl atsiranda i maiausiai smoningos, emos morals, bolevikinei santvarkai prijauianios gyventoj dalies", - ra
partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas 41 . Veikiantys agentai irgi buvo
skirstomi kelet kategorij. Vieni j buvo paprasti informatoriai, praneindav, k pamat ar nugird. Aktyvesnieji veik pagal MGB nurodymus ir
vykd visas j uduotis. "itie buvo dia ir knu parsidav okupantams,
skund visus i deins ir i kairs, digavo, matydami tremiant Sibiran
kaimynus, pataikavo valdiai ir neapkent viso, kas lietuvika 42 ." Egzistavo
keletas agent kategorij: kamer agentai (nipinjantys tardomuosius),
vidiniai agentai (infiltruoti partizan brius), agentai marrutininkai (siuniami
kaip ryininkai ar kit apygard atstovai), agentai smogikai ir dar keletas
kategorij. Buvo ir takos agent, kurie ne tik nipinjo, bet ir stengsi
primesti tam tikras idjas ar formuoti visuomens nuomon.
Agent skaiius
Daug uverbuotj dirbo enkavedistams nesiningai, o Maskva spaud
Lietuvos komunistin valdi greiiau susidoroti su partizanais, todl enkavedistai nuolat iekojo nauj auk. 1947m jau buvo net 15 t k s t archyvini agent. 1952m. archyvini agent kategorij pervesta 16 t k s t
agent, o 1954-1955m. - net 38 tkst' (r.7 pried.). Per vis pokar uregistruota 109 tkst. archyvini agent. Veikiani agent skaiius spariai
augo ir 1949m. pasiek 26,4 tkst. 1952m. SSRS MGB ileido sakym
Nr.0015, kuriame nurod atsikratyti balasto - blogai dirbani agent, neturini konkrei uduoi. Iki met pabaigos veikiani agent skaiius
sumaintas 71 proc, j liko tik 7,74tkst is skaiius tolydio majo ir
1961m. tapo minimalus: 2974 agentai ir 519 susitikimo but savinink. Vliau
veikiani agent skaiius neymiai didjo ir 1991m pasiek 6 t k s t

386

1953m. SSRS MGB nurod i agentrinio tinklo paalinti agentus, uimanius auktas pareigas valstybinje tarnyboje, partijos, komjaunimo bei
profsjungos organuose. J darbo bei a s m e n s bylos sunaikintos, kad niekas negalt sovietiniams funkcionieriams priekaitauti, jog jie buvo eiliniai
nipai

Agent veikla
Specpreparat n a u d o j i m a s prie partizanus
Suimtuosius iauriai kankindavo, todl partizanai, bijodami palti ir tapti
idavikais, daniausiai gyvi prieui nepasiduodavo. Paskutinis ovinys ar
granata buvo skirta sau. Enkavedistai sugalvojo vairi bd, kaip suimti
g y v u s partizanus. Vienas toki bd migdomj preparat naudojimas.
Jau nuo 1948m. agentams, pas kuriuos ueidavo partizanai, pradta idavinti migdomuosius preparatus, kurie bdavo maiomi maist ir grim 4 3 .
Buvo naudojamos ir specgranatos, kurios apsvaigindavo, bet neumudavo.
1953m. gegus 30d. per vdinimo ang metus bunker specgranat,
Jurbarko raj. imkaii mike buvo g y v a s suimtas LLKS Prezidiumo pirmininkas J o n a s emaitis-Vytautas. MGB turjo ir specovini - jie sprogdavo
vietoje, nuudydami pat aunantj. Tokius ovinius agentai turjo maiyti
tarp partizan turim ovini. Agentai itepdavo partizan batus specialiu
skysiu, kurio kvap pdsekiai unys uuosdavo kelet mnesi. ekistai
patiekdavo partizanams speciali radijo element, kuri signalus upelenguodavo ir nustatydavo tabo dislokacijos viet.
Bet daniausiai agentai duodavo partizanams specpreparat utaisytos
degtins. Kadangi kartu vaiindavosi ir pats agentas, jam iduodavo vaist,
nukenksminani preparato veikim - juk agentas tutuojau turdavo
praneti sutartoje vietoje laukiantiems enkavedistams, kad vykd uduot.
I pradi jis pats turdavo bgti su praneimu, bet vliau enkavedistai
patobulino ry: rengdavo radijo signalizacij, ir agentui utekdavo paspausti mygtuk, kad NKVD suinot apie umigdytus partizanus.
Taiau kartais i klasta nepavykdavo. Tauro apygardoje du partizanai ir
du agentai, paveikti specpreparato, umigo, o treias partizanas, neragavs
degtins, susidjo mieganiuosius veim ir igabeno i susitikimo vietos.
Tik ryt kareiviai juos pasivijo u 20 k m , taiau partizanai jau buvo isiblaiv

387

A g e n t o pasirytas ratas apie gaut i M G B degtin, paruot su specpreparatu

388

ir atsiaudydami pabgo. Enkavedistai rado tik du smarkiai igrusius, gulinius

be smons, savo agentus.
1952m. gegus mn. Kavarsko raj. agentas pavaiino specnamine Radvilos tvnijos partizanus J.Mulevii-Pavasar, K.Mickevii-Kaziuk, nam
eimininkus ir kaimynus. Taiau specpreparatas menkai tepaveik. Partizanai ir ryinink nujo bunker. Gav agento praneim, enkavedistai apsupo bunker. Partizanai gyvi nepasidav. Taip uvo penki mons 4 4 .1953m
Kelms raj. partizanai A.Kmitas-Audra ir J.Bartkus-Jonyla atjo pas agent
pasiimti pasit uniformini kepuri. Agent buvo paruousi jiems vaies,
bet partizanai kategorikai atsisak igerti Enkavedistai, lkuriav eiminink
darinje, gav signal, nuov partizanus, ieinanius i namo 4 5 .
1955m rugsjo 4d. agentas pavaiino specpreparatu utaisytais blynais
vienus paskutinij emaitijos partizan Stepon Erstik-Pataon, Kost
Liubersk-vain ir Juli Adomait-Erdvil46. Bevaiindamas apsinuodijo pats
agentas ir, beeidamas pas operatyvinink, neteko smons. mons j nuve Mekuii ligonin. Tuo tarpu suvalgs tik vien blyn Erdvilas vilko
miku tolyn nuo pavojingos vietos smons netekusius savo draugus, kol j
pat apleido jgos. Po to mons dar mat partizan S.Erstik smarkiai

Specgrups smogikai prie savo bazs Pavilnyje

389

A g e n t o verbavimas: n u o t r a u k a prie u v u s i o k o v o s brolio ekist d r a u g i j o j e

sualota galva, taiau vliau jis dingo be inios - matyt, mir. Yra buv
atvej, kai nuo didels specpreparat dozs partizanai mirdavo, beveant
juos valsiaus NKVD skyri.
Nors specpreparatai buvo masikai naudojami ir atne partizanams
daug nuostoli, enkavedistai vis dar tobulino savo pragaiting veikl. Viename raporte jie ra: 'Trksta atri, riziking agentrini-operatyvini
kombinacij, kaip mediotojai nepanaudojami vietiniai gyventojai, nei vienas namins varytojas netrauktas kov su banditais (partizanais - red),
naudojant specpreparat, silpnai ir nerytingai inaudojami vietiniai paproiai religins-buitins vents 4 7 ."
Pasiprieinti tokioms klastingoms priemonms buvo tik vienas kelias - visika blaivyb. Partizan vadai nuolat kovojo su girtavimu, taiau
nugalti i yd buvo nelengva. Tauro apygardos vadas A.Baltsis-vejys
ra: "sakymuose, instrukcijose, aukljamojo pobdio paskaitose, vizitacij
metu daug ir labai daug kart buvo perspta, kad susiprastumme, kad
susivaidytumme, kad irautumme i blogj yd i savo tarpo, taiau su

390

lidesiu visi ir visi turime prisipainti, kad odiai liko odiais, o ms

48
gyvenimas kaip jo, taip ir eina senja vaga ."
Ryi s u partizanais u m e z g i m a s
Skirtingo rango agentai vykd vairaus sudtingumo uduotis. Viena
toki uduoi buvo sekti be tv globos likusius partizan vaikus, kuriuos
priglaud ir augino geri mons. Daugelis agent sek partizan vado Jono
emaiio-Vytauto sn auginani globj, tikdamiesi, kad tvas kada
nors ateis pasimatyti su savo snumi Buvusio Lietuvos kariuomens vado
Stasio Ratikio dukrels net buvo i tremties parvetos Lietuv kaip jaukas, norint sugrinti Vakarus pasitraukus generol St.Ratik. Agentei
slapyvardiu ena enkavedistai liep paimti auginti Dainavos apygardos
partizano P.Vilkelio-Barzduko deimties met dukrel 4 9 . Tokia pat uduotis
buvo duota agentei Vjas paimti uvusio Kstuio apygardos Biruts
rinktins vado Kurtinaiio sn Alg 5 0 .
Ryi su partizanais umezgimui danai buvo naudojami marrutiniai
agentai Kaljimo kamerose (ten jie bdavo patalpinami kaip kamer agentai) susipain su partizanais, j ryininkais ar rmjais, vliau jie "pabgdavo" ir iekodavo prieglobsio pas nauj pastam giminaiius, kol prasiskverbdavo partizan brius. Kartais tokiam vaidmeniui bdavo naudojami
uverbuoti tremtiniai
1953m. MGB paband atsisti Lietuv i Sibiro tremties net 8 marrutinius agentus 5 1 . Buvo verbuojami Irkutsko srit itremti partizan selio,
Tarvydo, Mockaus giminaiiai ir net P.Lukio brio vado Budreckio-Algirdo
brolis, taiau visi ie tremtiniai nesusigund grimu Tvyn ir bendradarbiauti su MGB atsisak. Taiau atsirado keletas idavik, kuriems MGB
suorganizavo "pabgim" i tremties ir net inscenizavo bgli paiek.
Vienas i agent - Ochotnik - 1953m kovo 19d. Uvenio raj. susitiko
savo brol, Dubysos tvnijos vad Audron, ir nam eimininko akivaizdoje
pradjo j audyti Sueistas partizanas, g a v s arklius, pabgo, taiau
emgbistai Rudiki kaime surado jo bunker, kuriame nuud tris partizanus.
Agentas Ochotnik para monai Sibir laik, kuriame liep parduoti
daiktus ir ruotis grimui Lietuv. Tremtiniai i io laiko suprato, kad jis
uverbuotas, prane apie tai savo pastamiems. Viena moteris laike ra:
"Gaila Juozo klaidos. Jis jos per amius neitaisys. Viepatie, kokie pasidar
391

mons, baudia savo brolius ir kaimynus. (...) iandien praudo jis kitus, o
kas jo laukia rytoj? Pardav siel velniui ir eim sud."
Nors agentas idav savo brol, taiau MGB paad netesjo: u tai, kad
agentas isiifravo, sugrino j atgal tremt.
tab idavysts
Daugiausia nuostoli partizanai patyr, infiltravus tabus vadinamus
vidinius agentus.
Tokie agentai ne kart buvo siskverb Dainavos apygardos tab.
1947m Dainavos apygardos vadui Dominykui Jiui-uoliui prisistat tariamo
pogrindio centro atstovas - agentas Gintautas. Jis pasisil aprpinti tab
kanceliarinmis prekmis - raomja mainle ir popieriumi, kuris taip reikalingas pogrindins spaudos leidybai Po mnesio agentas pakliuvo uolio
bunker Punios ile ir apie jo dislokacij prane enkavedistams. 1947m
rugpjio 11d. du MGB kariuomens pulkai atakavo bunker ir sunaikino
Dainavos apygardos tab 5 2 .
Po D.Jio ties Dainavos apygardos tabas vl atkurtas. Apygardos
vadu tapo Adolfas Ramanauskas-Vanagas. MGB toliau kr planus vl
sunaikinti tab ir suimti A.Ramanausk. kart tab infiltruotas
vidinis agentas poetas Kostas Kubilinskas.
1946m. u kelis vokiei okupacijos metais ispausdintus eilraius jis
paalintas i Raytoj sjungos jaunj raytoj sekcijos ir imestas i
universiteto. Tais paiais metais K.Kubilinskas uverbuotas, taiau nenorjo
bendradarbiauti su KGB ir ivaiavo mokytojauti atok Dzkijos kampel Lineerio kaim. Ten netruko susipainti su vietiniais partizanais. Apsvarsts
savo gyvenim, K.Kubilinskas prijo ivados, kad svarbiausia - ne moral, o
kryba ir literatrin karjera. 1948m. rugpjio mn. jis atvaiavo KP CK,
praydamas suteikti jam galimyb ipirkti savo kaltes. MGB suteik jam
materialin param, paadjo sugrinti Raytoj sjung ir dav uduot
sunaikinti Dainavos apygardos partizan tab. Netrukus kaip gabus poetas
jis buvo pakviestas partizan tab. tabas leido laikrat "Laisvs varpas",
kur redaguoti paved K.Kubilinskui agentui Varnui. Kad uduotis geriau
pavykt, MGB dav jam pagalbinink - Adolf Skink - agent slapyvardiu Rytas. Kelis mnesius agentai gyveno tabo bunkeryje kartu su partizanais, stengdamiesi gyti j pasitikjim ir laukdami galimybs sunaikinti
apygardos vadus. Tuo laiku K.Kubilinskas partizan praymu Kapso slapy-

392

vardiu para plaiai Lietuvoje paplitusi satyrin poem "Raudonasis rojus", pajuokiani okupant elges Lietuvoje.
Pasilik vieni tabe su partizanu Benediktu Labnu-Karinu, irgi poetu,
abu agentai 1949m kovo 7d. j miegant nuov, nubgo Alyt ir ikviet
specialiai to laukusi kariuomen. Karins operacijos metu, agentams nurodius, susprogdinti du bunkeriai. Dl j idavysi Lazdij, Varnos ir Prien
apskrityse uvo 15 partizan 53 . tai k savo dienoratyje apie i idavyst
para nemaai laiko su idavikais praleids partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas: 'Tokios niekybs, tokio velniko idavimo dar nebuvo partizan istorijoje. Judas iuo atveju bt toli pralenktas 54 ."
Ir vliau MGB nesiliov sisti partizan tabus savo agent. Vienas i
toki buvo Vytautas Remeika - agentas estnyj. Jaunas chirurgas, norintis
dirbti mokslin darb ir
apsiginti d i s e r t a c i j ,
1950m. pasisil dirbti
MGB naudai Jis specialiai pasistas dirbti Ariogalos rajon, Pernaravos
ambulatorij, kur netrukus atnaujino ankstesn
paint su Prisiklimo
apygardos vadu Juozu
Palinu-Rytu. Rytas pakviet j dirbti partizan
tab gydytoju ir laikraio redaktoriumi. Por
mnesi agentas praleido
Prisiklimo a p y g a r d o s
tabo bunkeryje, rengtame Padotnuvs kaime,
valstieio Petro Krutkio
kyje. Pasitaikius progai,
ijs neva parneti partizanams maisto, greit
prane MGB apie bun- K.Kubilinsko idavysts auka, Kazimieraiio rinktins
ker. Kariuomenei tur- v a d a s Vaclovas Voveris-aibas

393

muojant bunker, uvo J.Palinas-Rytas. Pats agentas estnyj, bandydamas

nuauti partizan Pran Prsait-Lap, irgi uvo. J.Palinas-Rytas, prie priimdamas tab agent, ilgai j stebjo. Kart jam pasak: 'Tu jaunas ir
nepatyrs, ir nesupranti, kad MGB specialiai pasiunt mano veiklos rajon
Pernarav, apstat tave savo nipais, kad susekt ryius su manimi"
Vadas galvojo, kad V.Remeika yra tikras patriotas, sak, jog tiki jo akimis ir
pasikliauja jo dora siela. Taiau agentas tiesiog mokjo apsimesti.
Baisiausios MGB provokacijos vykdytos, panaudojant uverbuotus partizanus. U idavystes Lietuvos SSR Aukiausios Tarybos Prezidiumas
MGB praymu dovanodavo j ankstesnius "nusikaltimus" - atleisdavo nuo
bausms.
Tik joks prezidiumas negaljo j atleisti nuo istorijos teismo ir j sins.
Viename partizan sakyme raoma: "I dalies buvome bejgiai ir buvo
nemanoma inoti, kas isigsta ir pabgsta sunkios, iaurios ir ilgos kovos ir
neitveria pasiryimuose. (...) Vytauto rinktinje Negras, Tigras; algirio rinktinje Algis, Vina; Biruts rinktinje Katinas; Geleinio Vilko rinktinje
algiris, Mnulis, tai vis idavikai kurie, drebdami dl savo kailio, parsidav prieui ir praud daug jaun, brangi gyvybi. (...) Tokiems idavikams ir
igamoms ms em negali bti Motina ir ms eilse negali bti vietos.
Net j vardas negali bti minimas, nes ms vis irdys pasrva krauju,
igirdus jo vard, ir negalime be aar ir prakeikimo apie juos kalbti 56 ."
Partizan dainos, karygi kryiai, tautos atminimas - ne jiems.

394

PROVOKACIJOS PRIE PARTIZANUS

"Visiems lietuviams gerai inoma, kad bolevikai visikai nesivaro panaudodami
bet kokius metodus, kai siekia savo tikslo. Tikslas jiems visada pateisina priemones."
(Adolfas Ramanauskas)

Partizan kompromitacija
Prie partizanus enkavedistai vykd vairias klastingas provokacijas. Viena j - suklastot dokument "pakiimas" partizanams, kad, remdamiesi
jais, partizanai patys suaudyt savo kovos draug kaip idavik. is metodas ypa taikytas asmenims, kuri i tikrj nepavyko palenkti MGB pus.
1946m. Ukmergs apskrityje slapstsi partizanas i Vanago brio Stepas
Pakalnikis. Per jo motin MGB sil jam legalizuotis, ketindami paskui jo
pagalba sunaikinti vis br. Taiau S.Pakalnikis kategorikai atsisak. Tada
Pabaisko valsiaus MVD para raport apie tai, kad S.Pakalnikis yra j
agentas. raport kartu su kitais nereikmingais dokumentais "pamet"
vieno partizano tv namuose, o atvyk u poros dien tyia tard mones,
iekodami "pamest" dokument. Tuo metu partizanai, gav MVD sufabrikuot raport, "idavikui" vykd mirties nuosprend. Tokiu bdu niekuo
nekaltas S.Pakalnikis tapo enkavedist provokacijos auka.
metod MGB plaiai praktikavo, kiekvien kart pritaikydami konkreiai situacijai Pavyzdiui, 1948m. suimtas ir uverbuotas Tauro apygardos
algirio rinktins partizanas Jonas Januaitis-Rimantas. Vykdydamas MGB
vali, i aki kaljimo jis para penkis laikus, kuriuos per MGB inomus
ryininkus neva slaptai perdav partizanams. iuose laikuose jis nurod,
kad j idav algirio rinktins vadas Vincas trimas-turmas. Jis charakterizavo V.trim kaip MGB agent nuo 1946m. slapyvardiu Obelis ir reikalavo
j nubausti partizan karo lauko teismo nuosprendiu 56 .
1948m. vasario 11d. Rudaminos vals. Kirsnos kaime susidrus su kariuomene, uvo 6 Mindaugo brio partizanai o j vadas Bronius alaeviiusilvitis buvo sueistas. T pai met balandio mnes vl uvo du io
brio partizanai. MGB para B.alaeviiui laik, kuriame dkojo u suteikt informacij, truput pabar, kad nesilaik j instrukcij, todl buvo sueistas ir pan. laik "pamet" ryininko sodyboje.l io laiko partizanai turjo
susidaryti vaizd, kad B.alaeviius - MGB agentas 5 9 . Tokiomis provokaci-

395

jomis enkavedistai pasiekdavo keli tiksl: uifruodavo savo tikruosius

agentus, kl nepasitikjim tarp partizan,o kartais net nuudydavo partizan jo kovos draug rankomis.
Tragikai baigsi enkavedist provokacija prie Dainavos apygardos
arno rinktins Juozapaviiaus tvnijos partizan Pran TanknStipruol.io partizano tvas anksiau buvo MGB agentas.Nepaisant to, kad
vliau jis apgaudinjo MGB ir u tai buvo itremtas, partizanai ne visikai
pasitikjo P.Tanknu. Leipalingio MGB virininkas sufabrikavo ir "pamet"
dokumentus, kuriuose nurod,jog P.Tanknas yra MGB agentas slapyvarde
"Tikras" ir dl jo kalts uvo 9 partizanai60. Partizan karo lauko teismas
nuteis j mirti
Enkavedistai fabrikavo ne tik savo ratus, bet ir partizan sakymus.
Todl partizanai naudojo ir nuolat keit ifrus bei santrumpas, taik tam
tikrus rat autentikumo nustatymo bdus bei ymes 6 1 . iaurs Ryt Lietuvos srities partizan vadas Jonas Kimtas-algiris 1952m. ra: "Falsifikuojant dokument para nesunku pagaminti Taiau stili sufabrikuoti sunku.
Pavyzdiui, Erelis ( M G B agentas J.Markulis - red) pasirainjo prof. Narutaviiumi, prof. alinu ir kt, taiau "markuliko" stiliaus negaldavo pakeisti
(pavyzdiui, vartojo od "komaras") 62 ."
Suklastotais dokumentais partizanai buvo kompromituojami prie partizanus. Taiau MGB stengsi sukompromituoti partizanus moni akyse. Tai
atlikdavo ne padirbt dokument, o baisi nusikaltim pagalba.
1946 07 21 iauli apskrityje enkavedistai ir aktyvistai suvar mokyklos
sal Brid kaimo mones ir agitavo juos organizuoti kolchoz. prezidium
netiktai pakviet Justin Jokbaitien. Jokbaii kis buvo stambus: 40
ha ems. Moteris nusistebja nejaugi kaime nebra biedniok? Taiau
prezidium nujo.
Vakare j namus pasibeld 8 vyrai Partizan vardu jie atjo nubausti
Jokbaitiens u tai kad ji dalyvavo susirinkime ir buvo pakviesta prezidium. Vaikus susodino prie spintos ir j akyse nuov motin. Kartu
nuov vyro brol Aleksandr, paman, kad tai Jokbaitiens vyras, taip pat
perov troboje buvusi siuvj Ostapkeviien ir norjo nuauti septyniolikmet Jokbaii dukteri, taiau Jokbaitien dar spjo iprayti, kad
j palikt gyv. Tikrj vaik tv, paman, kad tai j dd, paliko gyv
liep iauginti vaikus.
Ryt sulk partieiai ir valdios atstovai ujaut "bandit" iudyt ei396

m. U poros savaii valsiuje tvas Feliksas netiktai sutiko ir paino

vien udik pavarde Petraitis. Neuilgo suinojo ir dar dviej udik-strib
pavardes, taiau bijojo apie tai kam nors prasitarti
Po trej met, kai vyresnei dukrai Adelei sukako 16 met, mokytoja jai,
kaip nukentjusiai nuo "bandit", t.y. partizan, paiai pirmajai klasje liep
stoti komjaunim. Mergaitei atsisakius, j eima 1949m. buvo itremta,
kad nebt liudinink, inani, jog mones iud ne partizanai, o stribai

Legendinio "centro" krimas

Markulio veikla
Viena stambiausi MGB agentrini kombinacij buvo MGB agento
Juozo Markulio vadovaujamo pogrindio centro sukrimas ir bandymas
jam pajungti visos Lietuvos partizan veikl.
MGB agentai danai inspiruodavo pogrindini jaunimo breli susikrim.
Apsimet tikrais patriotais ir atsine pogrindins spaudos, jie suinodavo
aplinkini nuomones, o kartais - ir ryius su partizanais. Panaiam vaidmeniui panaudotas Vilniaus universiteto
profesorius daktaras J.Markulis, turjs
daug ryi Lietuvos inteligentijoje. Kadaise m o k s i s kunig seminarijoje,
vokiei okupacijos metais dalyvavs
rezistencinje veikloje, jis buvo geras
oratorius ir mokjo bendrauti su monmis. 1945m. jis uverbuotas MGB
Kudirkos (vliau - uolo, Noreikos)
slapyvardiu. T u r d a m a s paini
Auktaitijoje, jis umezg ryius su io
krato partizanais. Tuo paiu nipinjo
vyskup M.Rein, raytoj B.Sruog,
gydytoj V.Sinkn ir kitus. Partizanams prisistat kaip Vilniaus pogrindio-Vienybs komiteto atstovas slapyvardiu Erelis. 1946m gegus 28d,
gavs Auktaitijos partizan galiojimus, J.Markulis-Erelis

397

susitiko su Piet Lietuvos partizanais ir tarsi dl visos Lietuvos partizan

susivienijimo ir bendros vadovybs sudarymo. ia jis usimin turs ryi su
usieniu ir gals gauti medikament bei ginkl.
1946m birelio 6d. J.Markulis drauge su Tauro apygardos partizanais
Juozu Luka ir Algiu Varkala ir bei i Vakar atvykusiais Jonu Deksniu ir
Vytautu Staneika pasira akt apie vieningos organizacijos Bendro
Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio (BDPS) steigim. T pai met
rugpjio 12d. partizan vad susirinkime J.Markulis-Erelis pasil kurti
Vyriausij Ginkluotj Pajg tab (toliau - VGP). Spalio mn. partizanams pristatytas bsimas tabo virininkas pulkininkas Vytis - kapitonas
Kamarauskas (MGB agentas Vlasov). Greta agent uolo ir Vlasov tab
traukti apygard atstovai - tikri partizanai, netariantys klastos. Adjutantu
paskirtas Juozas Luka-Vytis (vliau Kazimieras, Skirmantas), tabo darbuotojais Algimantas Zaskeviius-Tautvaia, Antanas Kulikauskas-Daktaras. Jie kurdinami Vilniuje, MGB agento Kibirkties (pogrindyje inomo
Aitvaro slapyvardiu) bute, o vliau - specialiai MGB rengtame konspiraciniame bute ygio gatvje Nr.85a.
Taip gyvendinta pirmoji MGB uduotis - sukurtas "centras". Toliau
J.Markulis turjo tikinti partizanus, kad ginkluota kova yra neperspektyvi ir
btina pereiti prie pasyviosios kovos taktikos, todl reikia demobilizuoti
partizanus ir aprpinti juos fiktyviais dokumentais. iam tikslui visos apygardos turjo pateikti partizan sraus ir nuotraukas, o ginkluot surinkti
vien viet ir sandliuoti 63 . Tokiu bdu bt vykdyta MGB reklamuota
partizan "legalizacija'-iaikintas ir nuginkluotas pogrindis. Partizanai bt
masikai represuoti
Aikinti "centro" nurodym dl partizan demobilizacijos apygardas
ivyko pats Erelis, plk. Vytis, J.Luka, A.Zaskeviius.
Silpstant viltims, kad Vakarai pareikalaus Soviet Sjung atsitraukti i
okupuot teritorij, pati demobilizacijos idja daugeliui partizan vad buvo
priimtina kaip reali ieitis kovojantiems vyrams. Nesutarta tik dl ios idjos
gyvendinimo bd: pavyzdiui, Kstuio apygarda norjo pati sprsti, kuriems partizanams iduoti dokumentus, nenorjo centrui iifruoti sav partizan 64 . ios apygardos vadams nepatiko terminas "demobilizacija". iaurs
Ryt Lietuvos partizan vadas J.Kimtas-algiris abejojo, ar por met
praleid mikuose partizanai sugebs prisitaikyti prie legalaus gyvenimo
neisiifruodaml Grs i Antano Baltsio-vejo vadovaujamos Tauro apy-

398

gardos, agentas Vlasov konstatavo, jog MGB uduot bus sunku vykdyti,
nes ioje apygardoje tikra karin disciplina ir i 600 partizan demobilizuotis
sutiko vos 200.
MGB agent veikla Didiosios K o v o s a p y g a r d o j e
Jau 1946m pradioje MGB umezg ryius su Jono Misino-alio Velnio
vadovaujama Didiosios Kovos apygarda. Agentai, prisistat kaip "Centro"
atstovai, pasisil padti leisti partizan laikrat ir aprpinti fiktyviais dokumentais. J.Misinas teturjo virilos laipsn, todl 1946m. balandio mn. jis
papra "Centr" (J.Misino nuomone Lietuvos partizan sjung) atsisti
karinink, galint vietoj jo vadovauti apygardai MGB atsiunt buvus Lietuvos kariuomens karinink, uverbuot karo metu Butyrk kaljime agent
Gedimin 65 . aliam Velniui jis prisistat kapitono Grieto slapyvardiu ir i
karto pradjo agituoti partizanus demobilizuotis. J.Misinas tam pasiprieino. J a m tikinti MGB pristat 115 Vienybs komiteto leidiamo laikraio
"Vienyb" egzempliori, kur rodinjama ginkluotos kovos beprasmyb. "Blogai
organizuotas puolimas blogiau nei sumanus atsitraukimas", raoma iame
ekist sufabrikuotame laikratyje 6 6 ."

Smogikai suima partizan

399

Lietuvos partizan jungini vado vardu MGB ileido sakym, kuriuo

kapitonas Grietas paskirtas Didiosios Kovos apygardos vadu, o aliam
Velniui suteiktas kapitono laipsnis ir jis tapo k p t . Grieto pavaduotoju. Tokiu
bdu kpt. Grietas agentas Gediminas suinojo apygardos organizacin
struktr, partizan kiek, dislokacij, ifrus ir kt
Nordami suimti ali Velni, enkavedistai per k p t Griet ikviet j
Vilni - partizan vad pasitarim. I pradi atsargusis partizan vadas
J.Misinas atsisak vaiuoti Taiau primygtinai praomas ir tikinjamas
specialiai jam atsistu sunkveimiu u poros dien ivaiavo Vilni. Pasitarimas vyko MGB paruotame bute. Kpt Grieto adjutant Genel MGB be
joki klii ileido i Vilniaus. J.Misin, kaip "pavlavus" pasitarim,
pasiliko neva susitikti su "komiteto" atstovais. Partizanams buvo pasakyta,
kad jis paliekamas dirbti "Centre". 1946m. rugpjio mn. J.Misinas buvo
suimtas. MGB dar ilgai jo vardu siuntinjo apygard savo sufabrikuotus
nurodymus. Apygardos vadu liko MGB agentas kpt. Grietas, kuris vaidino
vaidmen iki 1 9 4 9 m iki visiko apygardos sunaikinimo (u i paslaug
jam buvo suteiktas Didiojo Tvyns karo veterano vardas). 1948m. rugpjio-rugsjo mn. k p t Grieto vardu ikviesti susitikimus uvo paskutinieji Didiosios Kovos apygardos A rinktins partizanai 67 . Nepaisant to, kai
kurie partizanai ir ryininkai dar ilgai tikjo, kad J.Misinas-alias Velnias
dirba "Centre" 68 .
Provokacij i a i k i n i m a s
Juozui Lukai pradjus dirbti Markulio suorganizuotame Vyriausiame
Ginkluotj Pajg tabe (VGP), kai kurie vykiai jam pasirod tartini
Nors Markulio tvirtinimu Jonas Deksnys-Hektoras, palydtas "Centro" darbuotojo Antano (i tikrj MGB karininko L.Maksimovo), skmingai pasiek
Lenkij, taiau i jo nebuvo gauta jokios inios. Pradjus nerimauti po kurio
laiko Antanas atve kelias Hektoro telegramas. J.Lukai jas iifravus,
J.Markulis visai jomis nesusidomjo susidar spdis, lyg j tekstas jam
jau inomas. tartini buvo ir NKVD kariuomens siautimai kaip tik tose
vietovse, kur buvo lanksis Markulis. Ianalizavs ir sugretins iuos ir kitus
faktus, J.Luka tar idavyst, ir, pasitrauks i Vilniaus, perspjo apie j
partizanus. Balandio mn. pasistas Lenkij, galutinai sitikino, kad Markulio
bendrininko Antano ilydtas A.Kulikauskas-Daktaras visai nepasiek Lenkijos, o visos kalbos apie pogrindin "Centr" yra tik gudri MGB provokacija.

400

ia atsiskleid J.Lukos kontrvalgybininko talentas, nes turdamas nedaug

tiesiogini rodym vien intuicija ir analitiko valgumu atskleid stambiausi MGB kombinacij (atsivr KGB archyvai visikai patvirtino J.Lukos
spjimus). Taiau krikionybs dvasioje iaukltiems partizanams i pirmoji tokia stambi klasta buvo didelis smgis: 'Tautos svoka - kas tai tokio
neapiuopiamo, paslpta, bet, kad idavinti savo kolegas, gyvus asmenis,
kuriuos kiekvien dien matai, su jais t pat darb dirbi, to a nesuprantu
(...). mogaus prigimties rmuose tas netelpa. ia kas tai tokio velnika,
sugadintos mogaus prigimties iraika, kuri gali turti tik bolevikas 6 9 ."
Tauro apygardos vadas A.Baltsis skuba perspti visas Lietuvos apygardas apie idavyst. Vasario mn. ikvietus Tauro apygard B.TrakimGenel, teko j gerokai tikinti, kad Erelis yra idavikas. Didiosios Kovos
apygardoje jau buvo paimti sandliuoti partizan ginklai Daug partizan,
gavusi fiktyvius dokumentus, buvo suimta. Genelis nutar pats vykti
Vilni pasikalbti su J.Markuliu. Taiau J.Markuliui pavyko tikinti Genel,
kad jis klydo 70 .

J.Markulio provokacij pabaiga

MGB msi kontrpriemoni prie partizan tarimus. 1947m sausio 12d.
J.Markulis para laik iaurs Ryt Lietuvos vadui Jonui Kimtui-algiriui,
kuriame skundsi, jog tapo J.Lukos-Kazimiero ir A.Zaskeviiaus-Tautvaios
meito ir intrig auka. Prane, kad BDPS komitetas skiria algir iaurs
Ryt Lietuvos partizan vadu. Kartu su laiku pasiunt matric, rotatoriaus
da ir kit spausdinimo priemoni. Para, jog netiktai dingus i Vilniaus
J.Lukai, BDPS komiteto nariai priversti keisti slapyvardius, tad pats Erelis
tamps daktaru Narutaviiumi71.
MGB BDPS vardu ileido nauj laikrat "Kova". 1947m kovo mn. 16d.
pasirod direktyvinis biuletenis, vl raginantis partizanus pereiti pasyvij
rezistencij. Partizan veiksmai ia apibdinami kaip klaidos. Leidiniuose,
kuriuos MGB platino tarp partizan ir net siunt usien, smerkiami vadai
kurie "usiima politiniais ginais ir meitu". J .Markulio iifravimas pavaizduojamas kaip politini ambicij karas. Sumaniai manipuliuodamas patriotiniais
kiais, Erelis-daktaras Narutaviius dar ilgai vaidino nesamo BDPS komiteto nario vaidmen. Jis net teik spausdinimo priemoni, rpinosi ir tuo paiu
laik kaitais partizan vad J.Kimto-algirio ir Danieliaus Vaitelio-Briedio
401

monas bei maameius vaikus. Visa tai buvo daroma didesniam partizan
pasitikjimui gyti. Tas apygardas, kurios nepasitikjo J.Markuliu, MGB stengsi izoliuoti. Sudarytas toks agento veiklos planas: "Btina suaukti suvaiavim, pradioje Vyio, Vytauto, Algimanto ir Didiosios Kovos apygard,
kad jos sudaryt bendr tab, o po to pamatysim (...). Po suvaiavimo
galutinai baigti su Tauro apygarda, izoliuoti juos ir, udarius maie, smaugti,
o ne lankstytis ir emintis, kaip buvo iki ioL (...) Bried ( Vyio apygardos
vad D. Vaitel- red), dar tikint J.Markuliu, izoliuoti po suvaiavimo, kadangi
jis dar bus naudingas ir palaikys BDPS72."
Nors J.Kimtas buvo gavs perspjant Tauro apygardos vado A.Baltsio
laik, taiau iki 1947m. spalio mn. jis dar perdavinjo iaurs Ryt Lietuvos partizan ataskaitas "Centrui" - BDPS komitetui 73 .1947m. rugsjo 29d.
vyko paskutinis partizan ir MGB agento J.Markulio susitikimas, kuriame
J.Markulis toliau agitavo u partizan demobilizacij. Taiau i jo veikla
ymi rezultat MGB nebedav.
MGB dar kart, 1952m pradioje, BDPS prezidiumo vardu band umegzti
ryius su Piet Lietuvos partizanais. Taiau apygard vadai Sergijus StanikisLitas ir Krizostomas Labanauskas-Justas MGB sukurtus laikus neatsiliep. Tuo metu Lietuvoje jau veik vieninga partizan vyriausioji vadovyb
ir, pamokyti kartaus patyrimo, vadai nepasikliov miest "pogrindio" atstovais. Pradjo atskirti ir MGB fabrikuojamus laikratlius, kuri bta nemaai
Partizan sakyme raoma: "Pasirod provokacins spaudos, pavadintos
'Boi keliais", Nr.4. (...) "Vienyb", "Boi keliais" ir kitokius pasirodiusius
prieo leidinius kuo skubiausiai surinkti, po 3 egzempliorius pasisti man, o
likusius sunaikinti74."

402

N K V D AGENTAI-SMOGIKAI
Specgrupi sukrimas
Iekodama vis efektyvesni bd palauti partizan judjim, MGB Lietuvoje pritaik visus ekist metodus, ibandytus anksiau Soviet Sjungoje. Vienas toki metod buvo partizanais persirengusi ekist grupi
veikla. J o s veik jau 1928m. Vidurinje Azijoje, 1944m. Vakar Ukrainoje ir
kitur. Nuo 1945m Lietuvos apskrii ir valsi stribai, apsimet i kitur
uklydusiais partizanais, vaikiodavo po kaimus, piedami kininkus ir
iekodami ryi su vietiniais partizanais.
1946m gegus 1d. Lietuv atvyko itokios metodikos specialistas
majoras A.I.Sokolov, kuriam pavesta suorganizuoti centrin kvalifikuot enkavedist provokatori grup. T pai met rugpjio 16d. i 20 asmen
buvo kurtas MVD kovos su "banditizmu" ypatingas brys. Jame tik 7
lietuviai. is brys buvo dislokuotas netoli Vilniaus, atskiroje sodyboje, kur
vyko apmokymai. operacijas br veiojo po vis Lietuv. Dien brio
smogikai dvjo raudonarmiei uniformas, o nakt, vykdydami uduotis,
persirengdavo vokikomis, lenkikomis ar lietuvikomis kari uniformomis.
Kadangi i specgrup vaizdavo partizan br, j stengtasi traukti idavikus partizanus, gerai inanius partizan proius ir elgsen.
Be centrins specgrups, prie apskrii MVD skyri suorganizuotos vietins specgrups. 1946m. i viso Lietuvoje jau veik 90 smogik. Dauguma
j buv stribai Nuo 1947m centrinje specgrupje palikti tik lietuviai ar
gerai mokantys lietuvi kalb. 1950m kurta antroji centrin specgrup, o
1951m. - dar trys srii specgrups: Kauno, Klaipdos ir iauli. Smogik
skaiius nesikeit i viso jose veik apie 90 smogik. Po Stalino mirties,
1953 12 03, liko tik viena centrin specgrup, smogik skaiius joje vis
majo, kol 1959m liko tik 13 smogik.

Smogik veikimas
I pradi majoro Sokolovo grupje buvo beveik vieni stribai Aplank
kinink, jie neatsispirdavo savo proiui plikauti Pagrob daikt, juos
pardavindavo turguje ir girtuokliaudavo. mons tuojau suprasdavo, kad

403

tai netikri partizanai, nes tikrieji taip nesielgdavo. "A geriau dirbsiu su ban75
ditais (partizanais- red.), nei su stribais",-teig majoras Sokolov . Nors
specgrupi veikla buvo ypa slepiama, partizanai greit pastebjo provokatorius. Jau 1946m pabaigoje Ervilko valsiuje iklijuoti atsiaukimai, perspjantys mones saugotis partizanais apsimetusi provokatori. Apie tai ra
Jungtins Kstuio apygardos laikratis "Laisvs varpas" ir Vytauto apygardos "Varpas 7 6 ".
Svarbiausias smogik tikslas buvo suimti bei nuudyti partizan vadus
ar sunaikinti maesnes gupeles 7 7 . iam tikslui pasiekti reikjo umegzti
ryius su partizanais ir gauti apie juos duomen.
1946m ruden Sokolovo smogikai bastsi Trak apskr. Onukio vals.
apylinkse. Per kelet savaii susipaino su monmis, pasakojo, kad yra
atklyd nuo Ukmergs, kur smarkiai siaut kariuomen. mons suved
juos su Jono Dambrausko-Siaubo vadovaujamais partizanais. Susitikimas
vyko Grendavs kaime Petro Blaonio sodyboje. Keturiems partizanams

Specgrups s m o g i k ir partizan susitikimas. K e t v i r t a s i deins Bronius KalytisSiaubas, agentas R a m o j u s

404

smogikai parod MGB sufabrikuot alio Velnio sakym. Kai vyrai susidomj skait, prie dur stovjs smogikas juos visus iaud. Kad nelikt
liudinink, suaud ir vis Blaoni eim: tvus, dukr ir trylikamet sn.
Gyva liko tik keturiolikmet Antanina Blaonyt, i baims pasislpusi iauduose. Ryt, kai j surado, jau buvo atjusi kaimo moni, ir ji isigelbjo 7 8 .
Nuov partizanus ir eimininkus, smogikai inscenizavo didel susiaudym
tarp kariuomens ir partizan, kad aplinkiniai mons nesuprast, jog partizanai tapo provokatori auka.
Panaiai smogikai elgsi ir kitur. Naujamiesio valsiuje 4 vyrus, ketinanius partizanauti, jie "mok" audyti: liep jiems gulti ir taikytis, tuo tarpu
vienas smogikas juos visus iaud 7 9 . emaitijoje smogikai nuov 5 partizanus, sdinius u vaii stalo 80 . Tirkli valsiuje iaud 4 mieganius
Alkos rinktins partizanus81. Netoli Kauno, aikindami, kaip naudotis kulkosvaidiu, iaud 7 Tauro apygardos partizanus. Kaltann valsiuje liep 4
Karijoto brio partizanams klauptis priesaikai priimti ir suaud juos klpanius. Utenos apskrityje nuov 7 Liubarto brio partizanus ir eiminink
ibir eim 8 2 . Paaislio valsiaus Naujasodio kaime iaud 4 Didiosios
Kovos apygardos partizanus, ryinink ir eimininko Jurgio Grikelio eim 8 3 . iemari valsiaus Pavoli kaime nuov 3 tos paios apygardos
partizanus ir netoliese mikelyje buvusius tv ir sn J. ir A.Venckus, nors
snus teturjo vos 17 met ir buvo nebylys 8 4 .

"Operatyvin kombinacija"
Norint ikviesti partizanus susitikim, smogikams tekdavo iekoti
ryinink ar partizan rmj. Duomenis apie juos MGB gaudavo, tardydama suimtuosius. Kadangi daugelis suimtj net iauriausiai kankinami
nieko nepasakydavo, sugalvota juos itardyti klasta - vadinamos "operatyvins kombinacijos" pagalba. Ji buvo vykdoma taip: suimtj vedavo
apskrit, o pakeliui main upuldavo tariami "partizanai" - Sokolovo smogikai Nuved specialiai mike rengt bunker, smogikai apkaltindavo suimtj,
kad jis MGB uverbuotas ir idavs partizanus. Suimtasis teisindamasis
turdavo pats surayti, k jis ino apie partizanus ir ko nepasak enkavedistams. Po to vl bdavo inscenizuojamas mis, tik kart Sokolovo "partizanus" upuldavo kariuomen ir vl suimdavo t mog su visais jo suraytais
405

parodymais. Tokiu bdu smogikai neisiifruodavo ir gaudavo jiems reikalingas inias. Kartais tardydavo ne suimtj, o paimt i nam kaimo gyventoj, tariam ryiais su partizanais.
Smogikai, vaizduojantys partizanus, elgdavosi labai iauriai Jie mudavo, kankindavo, tyiodavosi i savo auk. Taip jie pasiekdavo dvigubos
naudos: ne tik ikvosdavo nelaimingj, bet ir sukompromituodavo partizan vard, kad mons j bijot ir nepasitikt. "Kad tikint gyventojus
nes provokatoriai, jie sunaikina vien kit tarybin pareign, deimtkiemio
galiotin, apylinks pirminink, sekretori ir pan." - ra partizan spauda 8 5 .
Kaip smogikai tardydavo suimtuosius, matyti i MGB leitenanto raporto
ministro pavaduotojui Kapralovui 'Buvo suimtas banditas ilvitis. Pulkininko Burdino nurodymu ilvitis buvo perduotas grupei, nes tardant parodym
apie desantininkus nedav. Smogikai nuved ilvit tank eglyn, paguld,
ukr lau ir pradjo kaitinti gelein lautuv. Kai paklausiau, kam to
reikia, smogikai atsak, kad jie "kepins" bandit. ia pat smogikas Litas
papasakojo, kad 1950m. pavasar j tard irgi "pakepindami 86 ".
Vienoje pirmj "operatyvini kombinacij" 1946m. smogikai tard Tauragn valsiaus gyventojus - partizan ryinink On Katinait-Mirt bei
brol ir seser Ivonius i Smuiliki kaimo. Mirt iauriai sumu, iprievartavo, o paskui nuteis ir ive lager. Stas Ivon itard nutar uritomis
akimis pavedioti po mik, kad jis nesuprast, kur buvs. Taiau vienas
smogikas, klaidingai suprats sakym, trenk kulkosvaidiu galv ir umu
septyniolikmet berniuk, ten pat j ukas 8 7 .
1947m tard suimt partizan ryinink mokytoj Broni RipkeviiSpindul. Patikjs, kad tai tikri partizanai jis atskleid visus duomenis apie
pastamus partizanus. Po atitinkamos "inscenizacijos" vl atsidrs enkavedist rankose, Spindulys i nevilties puol tardytoj ir buvo nuautas 8 8 .
Ypa tragikas vykis nutiko 1950m. Pakruojo rajone. eiolikmetis Vacys Dveilys vakare palydjo ujusi j namus kaimyn. Pakeliui isitar,
kad jis gali drsiai vaikioti vakarais, nes jo motina augina pamusi partizan vaik. Kaimynei agentei paskundus, berniuk pam tardyti specgrups smogikai Nuo kankinim jis iprotjo, ir smogikai j nuov. Ukas
ten pat mike, o motinai prane, kad sn nuud "banditai", t.y. partizanai 89 .
>
Tik 1954 0116 SSRS MVD udraud specgrupse tardomiems monms
"taikyti statymo nenumatytas priemones", ty. kankinti
406

BUVUSI

partizan traukimas specgrupi veikl

MGB buvo labai naudinga priimti specgrupes buvusius partizanus,

tapusius idavikais. Jie gerai mokjo partizan dainas, eilraius, inojo
proius, galjo ilgai veikti neisiifruodami. Be to, jie lengvai galjo ikviesti
susitikim buvusius kovos draugus, neinanius, jog idavikai jau dirba
MGB. Todl beveik kiekvien partizan, suimt, neinant kitiems monms,
noriai atsakinjant tardytoj klausimus, MGB stengsi uverbuoti dirbti
jiems smogiku. I pradi tok mog uduot lyddavo kiti patyr smogikai, jam neduodavo ovini, kartais net uddavo ant kojos special apkaust, kad jis nepabgt. Vliau, kai jis nuaudavo nors vien partizan,
tapdavo patikimas. Apie tokius idavikus partizan spauda ra: "ie niekai,
negaldami ms gretose patenkinti savo egoistini tiksl, nujo tono
Sokolovo pragar velnio pareigoms 90 ."
1951m gruodio mn. buvo suimtas Vytauto apygardos vadas Bronius
Kalytis-Siaubas. Jis i karto idav 6 partizanus, kurie visi uvo. Taps
agentu-smogiku slapyvardiu Ramojus 91 , jis MGB nurodymu imoni girioje
suauk Ryt Lietuvos partizan pasitarim. Po pasitarimo slapta suimtas
Ryt Lietuvos srities vadas Jonas Kimtas-algiris, ygnas. Palautas, antauojamas trij savo vaik kimu, algiris idav dar kelet partizan bunkeri, kur uvo trys partizanai, tarp j - Ryt Lietuvos srities tabo visuomenins dalies virininkas poetas Bronius Krivickas-Vilnius92. Taps agentusmogiku slapyvardiu Jurginas, J.Kimtas dalyvavo MGB kuriamo legendinio LLKS tabo veikloje. Uverbavus vis naujus suimtus partizanus, Ryt
Lietuvoje 1952-1953m. iem sunaikinti iaurs Ryt Lietuvos srities, Vytauto
ir Vyio apygard, Tigro, Lito, Vaiganto, aliosios ir Gedimino rinktini
tabai - i viso suimta ar uvo 150 partizan 93 . Dvasikai palautas J.Kimtas
band nusiudyti, taiau MGB atm ir i galimyb.
Madaug 1951m prasidjo tragikiausias partizanins kovos laikotarpis,
kai ilgesn laik nesimat partizanai velgdavo vieni kitiems akis, stengdamiesi atspti, ar kovos brolis dar nepardav sielos.
vien tok susitikim su partizanu Pranu Narbutu-Rolandu 1953m gegus
23d. atjo Juozas Palubeckas-Simas, besislapstantis viename bunkeryje su
LLKS prezidiumo pirmininku partizan generolu Jonu emaiiu-Vytautu,
sunkiai vaikiojaniu po insulto. Atsisds Simas pasidjo greta ginkl ir
norjo nusivilkti vark. Rolandas j apkabino, ir Simas paman, kad is

407

juokaudamas nori su juo pasigalynti Taiau Rolandas nejuokavo jis jau

buvo taps agentu-smogiku, slapyvardiu Vaidila.
Savait tardytas, Simas patikjo MVD ministro J.Vildino paadu.
J.Palubeckui iduotas garantinis ratas, kuriuo ministras garantavo laisv ir
g y v y b J.Palubecko iduotiems asmenims. Beveant parodyti bunkerio,
Simas dar kart pasiprieino: pareikalavo garantin rat teikti Jurbarko raj.
imkaii klebonui. Nakt atvetas pas kunig S.Tvarijon, J.Palubeckas
papra atleisti jam nuodmes. Kunigas paklaus, ar is ygis nesukels
kraujo praliejimo, taiau Simas tikjo ministro paadu. Tikjo ir tuo, kad,
atpl vok, mons pamatys garantiniame rate jo, Juozo Palubecko,
ranka ibrauktus odius 'Visikai laisva valia 9 4 ", nes suimtiems Lietuvos
partizanams negaljo bti laisvos valios.
Po ilgo tardymo J.Palubeckas ir J.emaitis buvo suaudyti. Teisme Simas pra jo iduot asmen bausmes pridti jam, nes jis kaltas dl j
sumimo. Taiau sovietiniam teismui tokie praymai, kaip ir ministro paadai, nieko nereik.

408

REPRESIJOS
Tu- lietuvis. Tau kapas ar girios
Arba Sibiro em plati,
Ar ant rank grandins plienins,
Ar kaljimo narai kieti.

(emaitijos partizan daina)

Trmimai
Trmim o r g a n i z a v i m a s
Po baisij 1941m. birelio trmim Lietuva jau inojo, kad bet kuris
asmuo gali bti pavadintas "liaudies prieu" ir isistas p a s "baltas mekas".
ini apie priekario itremtuosius beveik nebuvo. Tradiciniam Lietuvos
kaimui, jauianiam ypating prieraium gimtinei, trmimas prilygo miriai
Dabartiniai altiniai apie pirmuosius tremtinius ir j gyvenimo s l y g a s patvirtina, jog i nuomon maai tesiskyr nuo tikrovs.
Trmimai buvo vykdomi pagal SSRS liaudies saugumo komisaro LSerovo
dar 1941m parengt instrukcij. Kiekvienas trmimas bdavo i anksto
kruopiai suplanuojamas. ios operacijos turjo sutartinius pavadinimus,
pavyzdiui, "Pavasaris", 'Bang ma", ir bdavo ruoiamos visikai slaptai
Potvarki itremti iki 1948m. pasiraydavo SSRS NKVD ir MGB, o nuo 1948m.
ir Ministr Taryba. Pagal nip ar vietini aktyvist skundimus bdavo
sudaromi tremiamj sraai, kuriuos traukiami visi eimos nariai - net
miestuose besimokantys vaikai Trmimo dien ginkluotos NKGB operatyvins grups, pasitelkusios pagalb vietin partin aktyv ir NKVD kariuomen, autant apsupdavo sodyb ir per dvi valandas liepdavo susiruoti
kelion. Trmimo nutarime bdavo nurodoma, kad eima perkeliama
tolimuosius SSRS rajonus "aminam apgyvendinimui". Buvo leidiama pasiimti 100 kg. reikalingiausi asmenini daikt ar maisto, taiau danas tremiamasis i nevilties ir siaubo net to nesugebdavo padaryti Kai kurie budeliai
neleisdavo pasiimti nieko. Ypa uols bdavo stribai Kartais NKVD kareiviai
pasigaildavo ir patys paddavo susikrauti maius, n e s inojo, kad po karo
Rusijoje siauia badas, stribai to nedarydavo. Tremiama eima bdavo arkliais ar maina nuveama surinkimo viet, o i ten - geleinkelio stot, kur
mones suvarydavo gyvulinius vagonus. mginanius pabgti audavo.

409

Lietuviai prie L a p t e v jros. Stovi antra i kairs Dalia Grinkeviit

Motina, kuri stengsi paslpti ir palikti Lietuvoje savo vaikus, atsisveikindavo

aminai kininkas suklupdavo savo sodyboje prie kryiaus, apvelgdavo
laukus ir persiegnojs ieidavo neinomyb. 'Brangioji Dalyte, Tu laimingesn u mus, gal Tau nereiks badauti, - ra i vagono imestame
laikutyje 1945m. Kazl Rdos stotyje tremiamas Juozas krys. - Sudiev
visiems lietuviams ir pastamiems, laimingai J u m s gyventi ir kovoti su
kruvinaisiais budeliais. I visos irdies praau ir s a k a u imt kart yra lengviau mirti savam krate, negu Sibire. Tad kaip ir kiek galite kovokite, brangs lietuviai, nes mes jau nebegalime 85 ."
Likus turt paimdavo valdia. Gyvulius suvarydavo naujai kuriamus
sovchozus ar kolchozus, atiduodavo i Rusijos plstantiems kolonistams.
Taiau pirmiau, nei valdia paskirdavo t turt, prisipldavo vietiniai stribai
Tuometinio Lietuvos kaimo gyvenimas paenklintas nuolatine baime.
Daugelis eim taip ir gyveno: i anksto susiri ryulius, prisidiovin divsi,
kas nakt klausydamiesi main burzgimo. Kiti, palik savo namus, pasitraukdavo miestus, Klaipdos krat, Latvij ar Karaliauiaus srit. Dar kiti
410

laukdami trmimo, itisas naktis praleisdavo mike. Trmimams prajus, jie

grdavo savo k.
1948m. gegus 22-27d. trmimo metu buvo ivetos 11 2 3 3 eimos.
1200 eim beveik deimt procent nuo trmimo pasislp. Operacijos
vykdytojai, nordami vykdyti plan, vietoj pabgusi eim ivedavo "rezervines", kuri sraus irgi parengdavo i anksto, o jei ir tada pritrkdavo,
elgdavosi paprasiau: pasilypjs ant kalniuko koks nors vietinis stribas
apvelgdavo apylink ir patraukdavo bet kuri jam patikusi turtingesn
sodyb.
Trmimai buvo viena prieasi, skatinusi ieiti partizanauti Jauniems
monms, ivengusiems trmimo ar pabgusiems jo metu, nebeturintiems
nei nam, nei artimj, likdavo vienas kelias - mik. 1948m. ijo partizanauti 57 pasislp nuo tremties asmenys.
MGB djo daug pastang, iekodama pabgli nuo tremties. Danai
tiksl pasiekdavo, sekdama tremtini susirainjim su Lietuvoje likusiais
giminaiiais. Ypa sekdavo tas tremtini eimas, kuri nariai partizanavo.

Tremtiniu skaiius ir socialin sudtis

Jei 1941m tremiamj sraus buvo traukti "buos ir dvarininkai",
inteligentai, suimt partij ir organizacij dalyvi eim nariai ir kiti "socialiai
pavojingi elementai" 96 , tai pokaryje atsirado naujos tremtini kategorijos:
besislapstani nuo mobilizacijos ar partizan eimos, partizan rmjai,
nebestengiantys sumokti mokesi ar atiduoti pyliav kininkai ir tt
Vyrai sudar vos 31 proc. tremtini, likusieji buvo moterys ir vaikai Greta
masini trmim buvo vykdomi ir lokaliniai kaip atsakas toje vietovje
vykdytas partizan akcijas. Pavyzdiui, 1946m. itremta 501 partizan rmj
eima. Ar tikrai jie buvo rmjai, niekas neino - to nerod joks teismas,
nes tremiama buvo administracine tvarka. 1948m itremta nemaai yd
tautybs moni i Kauno bei inteligent, kurie neturjo nieko bendra su
partizaniniu judjimu. Didiausi trmimai vyko, ruoiant Lietuvoje dirv kolki sukrimui, 1948m. gegus 22-27d, kai buvo itremta 32,7 tkst.
moni (r. 9 pried)97. Tarp j buvo daug nepasiturini kinink. Tai rodo,
jog trmimai buvo ne vien atsakas pasiprieinim okupacijai bet ir planingai vykdoma taut perklimo akcija, j viet atkeliant rus kolonistus -

411

Sauliukas Skuas, 1941m. mirs Barnaule

taip pasielgta su iaurs Kaukazo tautomis, Pavolgio vokieiais, kalmukais,

iuvaais, Krymo totoriais ir kitomis Soviet Sjungos tautomis.
Paskutinis trmimas vyko 1953m. spalio 2d. - jau po Stalino mirties.
Kadangi NKVD-NKGB danai klastodavo savo ataskaitas, tikslaus tremtini
skaiiaus kol kas nustatyti nemanoma. KGB duomenis bus galima patikslinti tik sudarius vis itremtj vardynus.

Itremtj gyvenimas
Daniausiai trmimai vykdavo pavasar, kad per vasar eelonai su itremtaisiais pasiekt tremties vietas. Kol suformuodavo eelon, udaryti vagonuose mons kankindavosi be oro ir vandens. Kelyje pasibaigus maisto atsargoms, grs badas. Kelion trukdavo 1-2 mn. Gyvenimo slygos tremtyje
412

buvo labai sunkios, ypa pirmaisiais metais. Daugel moni ilaipindavo

gdioje taigoje, kur nebuvo jokio bsto. Ypa vargo tos eimos, kurios
turjo daug ma vaik, o darbing asmen nebuvo. Daug vaik ir seneli
imir badu ar nuo lig: 1945-1950m. lietuvi tremtini mirtingumas 6 kartus
virijo gimstamum. Tremtiniai gyveno eminse, barakuose, rsiuose. Kas
savait (vliau - kas mnes) jie privaljo registruotis spec. komendantroje.
U pabgim i tremties buvo baudiama laisvs atmimu (3-5 metams).
Sumus bglius, suaugusieji paklidavo lagerius, o vaikai atsidurdavo specialiuose vaik namuose. Suaugusieji ir paaugliai dirbdavo sunkius darbus:
kirto mik, dirbo "selchozuose", vejojo u poliarinio rato. Sunks, nemechanizuoti darbai atiauriame klimate isekindavo jgas. Neuteko maisto, trko rb, nes visk, k atsive, tremtiniai main duon. Taiau tie, kurie
pirmaisiais metais iliko, vliau prakuto, sikr, kai kurie sigijo gyvuli ir
pasistat namus. Sibirieiai, bauginti emgbist, i pradi veng tremtini,
bet vliau stebdavosi lietuvi darbtumu, sugebjimu kininkauti, dareliais
ir rkytais lainiais. Tremtini gyvenimo bdas skyrsi nuo vietini gyventoj, kurie, jei ir laik kok parel, tai paskerd isyk, ugerdami namine,
visk suvalgydavo, nepasilikdami juodai dienai mat soviet valdios buvo

Pamaldos Sibire

413

pratinti nieko neturti, kitaip galjo bti ibuointi

Atjus valdi N.Chruiovui, tremtini vaikai jau galjo mokytis. Daugelis
j baig Sibiro auktsias mokyklas.
Lietuviai stengsi ir tremtyje ilaikyti tautikum: vsdavo ventes, dainuodavo lietuvikas dainas, mokydavo vaikus rato. Irkutsko srityje jaunimas
net band leisti lietuvik ranka rayt laikratl 'Taiga", u kur jo leidjas
Vytenis Rimkus buvo nuteistas 25-iems metams lagerio.
Ypa aktyvus tautinis gyvenimas uvir po 1955m, kai itremtj gretas
papild i lageri paleisti politiniai kaliniai, kuriems buvo udrausta grti
tvyn. Intos politiniai kaliniai kartu su tremtiniais ileido kelet rankratini
poezijos leidini: "Benamiai", "Saultekio link" ir "Veidu Tvyn".
Pokario trmim aukos buvo isistos 22 atiauraus klimato SSRS
rajonus 9 8 (r. 1 lentel). Kai kurie tremtiniai, tremtyje sufabrikavus bylas,
buvo kalinti, kai kurie pabgo i tremties ar mir, todl bendras tremtyje
gyvenanij skaiius, pateiktas lentelje, yra maesnis, nei 1945-1952m.
itremta i Lietuvos.
1 lentel. SSRS vietovs, kurias 1945-1952m. b u v o itremti L i e t u v o s
gyventojai
Vietov
Krasnojarsko kratas
Irkutsko sritis
Tomsko sritis
Buriat-Mongolija
Molotovo (Perms) sritis
Sverdlovsko sritis
Tiumens sritis
Komijos ASSR
Chabarovsko kratas
Kemerovo sritis

Nutremta moni
39 391
38 340
9 629
3 824
2 009
1 275
1178
708
746
114

Tik po Stalino mirties, nuo 1955-1956 met, tremtiniams leista grti Taiau
vietin valdia visaip prieinosi j grimui LSSR AT Prezidiumas 1957m.
sausio 21d. prim special sak, draudiant gyventi Lietuvoje Nepriklaus o m o s Lietuvos veikjams, partizanams, pogrindini organizacij dalyviams.
Iki 1956m Lietuv buvo leista grti tik 8 0 0 0 moni. Sovietiniai valdininkai
414

Lietuvi tremtini kapai Sajan papdje

tremtinius tebeirjo kaip "liaudies prieus", negrino j nacionalizuot

sodyb, o vietiniai kagbistai ar partijos sekretoriai i viso neleido apsigyventi gimtosiose apylinkse. Kai kurie tremtiniai, nerad prieglobsio Lietuvoje, gro Sibir, kiti sikr Latvijoje ar Karaliauiaus srityje. Lietuvos
kolaborantai iuo atvilgiu pralenk Rusijos biurokratus: ten buv tremtiniai
galjo studijuoti, pasirinkti bet koki profesij, o Lietuvoje jie buvo pasmerkti bti vien juodadarbiais. Jei norjo siekti mokslo, jie turjo slpti savo
praeit, nes KGB, patikrins Lietuvos auktsias mokyklas, 1957m nurod
paalinti i j buvusius tremtinius ir politinius kalinius.

Sumimai
Sumim motyvai
Vos engus Lietuv Raudonajai armijai, 1944m. liepos 26d. buvo
pradta pirmoji vyr mobilizacija. I 35 tkst numatyt auktini penkiose
Raudonosios armijos uimtose apskrityse atvyko registruotis tik 5 tkst
Kaimuose ir miestuose siaut NKVD, buvo tikrinami dokumentai 35 proc.
415

suimtj 1944m. sudar vengiantys tarnybos Raudonojoje armijoje.

NKVD permus archyvus, pradta suiminti tautinink partijos, auli
sjungos narius. Buvo iekoma 1941m sukilli, Vietins rinktins kari.
Kaip kaitus pradta suiminti partizan eim narius. Visi jie pagal Rusijos
BK 58-j straipsn buvo kaltinami "kontrrevoliuciniais nusikaltimais." Daugeliui suimtj buvo pateikiami absurdiki kaltinimai: nipinjimas, ryiai
usienio valgybomis, tvyns idavimas ir pan. Moksleiviai ir studentai
bdavo suimami u atsiaukim, laikratli leidim ir platinim, Trispalvs
iklim, net J.Basanaviiaus ir kit tautos didvyri kap pagerbim per
Vlines. Norint itrinti tautos atmint ir nesudaryti preteksto "nusikaltimams",
nugriauti paminklai Neinomam kariui, iniekinti savanori kapai, nupjauti
kryiai, nuverstos ventj statulos nuo Katedros frontono Vilniuje, suprogdinti Trys Kryiai, buldozeriu lygintas Kryi kalnas. Su ypatingu niriu
buvo naikinami partizan kapai Pavyzdiui, ilavoto valsiuje prie Mikaliks
koplyios buvo palaidoti
keli partizanai Dien stribai kapus sunaikindavo,
o nakt mons vl juos
pataisydavo, kol neapsikent partizanai juos uminavo 99 . Panaiai atsitiko Prien apskrityje, Klebikio mike 1 0 0 .
U kiekvien tok pasiprieinimo akt, u antisovietin anekdot ar
Stalino saul pajuokiant
eilrat grs kaljimas.
Pats didiausias nusikaltimas buvo bti partizanu. Tik 30 proc. vis suimtj per 1944-1953m.
MGB laik partizanais.
Taiau ne visi ios kategorijos suimtieji buvo tikri
partizanai. Pavyzdiui,
416

U kaljimo g r o t

1945m pradioje buvo sakyta suimti visus LLA narius. Kaip tokie buvo
nurodyti daugelis vyresnij klasi moksleivi, kuriems tuo metu dar nebuvo n 15 met 1 0 0 . Buvo daug suimtj, besislapstani nuo mobilizacijos
Raudonj armij, dar nedalyvavusi aktyviojoje rezistencijoje. Daug suimtj,
traktuot kaip partizan ryininkai, i tikrj tebuvo partizan rmjai ar
giminaiiai Taiau ir pagal MGB klasifikacij 1952m. partizanai tesudar jau
tik 15 proc. suimtj: ginkluota kova geso ir pamau peraugo pasyvij
rezistencij.
Daugelis suimtj, kurie rm partizanus, taiau enkavedistai neturjo
tam pakankamai rodym, arba tie, kurie nestojo kolchoz ir nebegaljo
isimokti labai dideli ems mokesi bei prievoli, buvo nuteisti pagal
kitus - kriminalinius - baudiamojo kodekso straipsnius. Net chruiovinio
"atilimo" metu jaunuoliai, ura ant sienos antisovietin k ar dalyvav
Vlini demonstracijoje, danai bdavo nuteisiami u chuliganizm. Patriotai, vieai reikiantys savo nuomon, prieing oficialiajai, danai bdavo
patalpinami specpsichiatrines ligonines priverstiniam gydymui. Dorumas ir
tiesumas buvo laikomas psichikos nukrypimu ir poetui, filosofui Mindaugui Tomoniui, ir mogaus teisi gynjui Algirdui Statkeviiui, ir Solenycino
krini vertjui Henrikui Klimaauskui, ir kitiems, ikentusiems beprotnamiuose pragaro kanias.

Teismai
'Teisingum" vykd dvi institucijos: Karinis tribunolas ir 1934m Soviet
Sjungoje kurtas Ypatingasis pasitarimas-OSO (Osoboje soveianije). Jei
Karinis tribunolas dar imitavo savotik teismo proces, tai OSO buvo
pasaulyje negirdta institucija: ji skirdavo bausm "u aki", t.y. nedalyvaujant suimtajam, vien pagal tardytojo surayt kaltinamj ivad. Tik po
Stalino mirties politiniais motyvais kaltinamus asmenis pradjo teisti LSSR
Aukiausiasis Teismas - su kaltintoju, teisju, "liaudies tarjais" ir KGB
paskirtu "gynju". Visi teismo procesai buvo udari, iskyrus kelet parodomj, kuriais norta apjuodinti partizanus (toks buvo partizano Prancikaus Prsaiio-Laps teismas 1963m).
Visi teistieji pagal 58 straipsn Lietuvoje buvo vadinami "buruaziniais
nacionalistais". "Politini kalini" termino Soviet Sjunga nevartojo, bijodama
417

tarptautini organizacij - Jungtini mogaus teisi gynimo komiteto ar

Amnesty International - sikiimo. 1960m. pakeitus RSFSR baudiamj
kodeks, vietoj garsaus 58 straipsnio kiekviena sovietin respublika gijo
adekvat savo baudiamojo kodekso straipsn. Bausti politiniais motyvais
asmenys imti vadinti "valstybiniais nusikaltliais".
Iki 1947m. gegus mn. ir nuo 1950m u "kontrrevoliucinius nusikaltimus" buvo baudiama aukiausia - mirties - bausme. 1947-1950m. mirties
bausm buvo panaikinta, vietoj jos paskyrus 25 metus lagerio. Bausms iki
10 met buvo vadinamos "vaikikomis". Nuo 1960m. u "valstybinius nusikaltimus" numatyta aukiausia bausm buvo 15 met lagerio. Taiau anksiau nuteistj asmen nuosprendi niekas neperirjo, ir jiems teko
kalti visus 25 metus. Toki moni Lietuvoje yra deimtys. Ilgiausiai kaljs
yra inomas Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos vadovas bei
Lietuvos Nepriklausomybs akto signataras Balys Gajauskas, praleids 35
metus lageryje ir 2 metus tremtyje ir buvs Jurbarko gimnazijos mokytojas

ekist n a g u o s e Vliau J.ardinskaits ivaduotas i ligonins sueistas V y i o apygardos

partizanas Povilas Smilga-Vjavaikis

418

Petras Paulaitis, kaljs 34 metus.

Kaljimai
Lietuvos kaljimus pradjo statyti Jekaterina II. Soviet valdia ts i
tradicij. 1940m Lietuvoje jau buvo 12 NKVD kaljim. Prasidjus antrajai
soviet okupacijai, greta NKVD kaljim buvo rengti NKGB vidaus kaljimai visuose stambesniuose Lietuvos miestuose (r. 2 , 3 ir 4 lenteles). Daugelyje
maesni miesteli veik pirminio sulaikymo kameros (KPZ) bei stribynai,
kuriuose prasiddavo suimtj golgotos. Baigus tardym ir paskyrus bausm,
kaliniai paklidavo persiuntimo kaljim - daniausiai Lukikes. I ia,
suformavus etapus, jie bdavo iveami "Gulago archipelag" - SSRS
koncentracijos lagerius.
Po Stalino mirties, sumajus kalini skaiiui, visi politiniais motyvais
kaltinami asmenys buvo tardomi Vilniaus KGB rmuose ir laikomi i rm
rsyje 1940m rengtame kaljime.
Kadangi Lietuvoje nebuvo tiek kaljim, kiek j prireik pokaryje, tam
tikslui teko pritaikyti nam rsius ir kitas patalpas. ia sutalpindavo deimtis
moni taip anktai, kad nebdavo nei kur atsissti Danai cementins
kaljimo grindys bdavo ulietos vandeniu, nebdavo joki gult. Ikankinti
per tardymus, nevalg, nemiegoj ir nesipraus mons ibdavo tokiose
slygose itisus mnesius. U kiekvien nepaklusim ar pasiskundim suimtuosius sisdavo karcer. Kokiose slygose teko kalti karceriuose, matyti
i Vilniaus MGB vidaus kaljimo gydytojo raporto: "Kart karcer pasodino
suimt moter. Tai buvo iem, ir vis nakt langelis buvo atviras. Ryt
budintis s a k a pairkit j. Atveda man kalin - ji visa mlyna ir dreba".
Kaljimo virininkas tai atsak: jai taip ir reikia102."
i gerai saugom kaljim pabgdavo retai Pirmaisiais pokario metais
vienam kitam suimtajam pavykdavo pabgti i aretins. I Alytaus kaljimo, po grindimis isikas ol, pabgo net 40 kalini103. I viso nuo 1945 iki
1947 met i vietini kaljim pabgo apie 100 suimtj.
Sueistus m y j e partizanus MGB stengdavosi atgaivinti tiek, kad
galt itardyti todl neretai paguldydavo juos miesto ligonin. Partizanai
ne kart band sueistuosius i ligonins ivaduoti Paprastai sueisti partizanai bdavo paguldomi atskir palat, prie kurios dur buddavo gink419

luoti kareiviai ar stribai Todl sueistojo pagrobimas bdavo labai rizikingas

ir jo organizatoriams danai kainuodavo gyvyb. 1945m. i Panevio ligonins vaduojant sueist partizan Juoz Ku-Fink, uvo partizanas Antanas Barauskas. 1947m i tos paios ligonins vl buvo ivaduotas sueistas
Vyio apygardos Vytenio brio partizanas Paulius Smilga-Vjavaikis. kart
susiaudymo pavyko ivengti Abu kartus partizanams pabgti padjo medicinos fakulteto student Jadvyga ardinskait, atlikusi ligoninje "praktik".
Po antrojo partizano ivadavimo drsiajai seselei teko pasitraukti pas partizanus. 1951m. ji buvo suimta ir ikaljo lageriuose 15 met.
1945 07 09 buvo ivaduoti du sueisti partizanai i Raseini apskrities
Bilin ligonins. Vienas j J.Kasperaviius - vliau tapo Kstuio apygardos partizan vadu. Deja, jiems pabgti padjusi sesel Janina epait
1945m. liepos 22d. myje buvo mirtinai sueista.
Kaljim kamerose danai bdavo rengiama slapta pasiklausymo
aparatra, kalinius sekdavo kamer agentai
Nordami suimtuosius palauti, danai juos ilgai laikydavo vienutse.
Visikai izoliuoti nuo kit kalini buvo laikomi nuteistieji mirti Vilniaus MGB
vidaus kaljime, kuriame vykdyta daugiausia mirties bausmi, mirtininkams buvo skirta 15 por antranki. Iki 1952m rudens pasmerktuosius
suaudydavo Vilniuje, o nuo 1952m. rugpjio mn. mirties nuosprendius
vykdydavo Maskvos Butyrk kaljime. Kai kuriais atvejais partizanus nuteisdavo myriop pakariant.

Tardymai
Suimtiesiems, kalintiems be jokios prokuroro sankcijos, reikjo t bt
surayti kaltinim. J sukurdavo tardytoj iradingumo ir sadizmo pagalba.
Be to, enkavedistams rpjo igauti kuo daugiau ini apie kitus mones.
Todl suimtuosius iauriai kankindavo. Ypa kankindavo partizanus pirmosiomis sumimo valandomis mat budeliai skubjo suinoti kit partizan
slapstymosi vietas, kol jie dar i ten nepasitrauk.
1948m. gruodio pradioje, sueid kojas, enkavedistai sum partizan
Genut Stulgaityt. Ten pat, mio vietoje, netoli kininko sodybos, ir kankina nukirto rank pirtus. Mergait nieko nepasak. Be smons ji buvo
nuveta Raseini apskrities Bilin ligonin, kur netrukus mir. 1947m.
420

Alytaus kaljime per kelias dienas buvo nukankintas mokytojas, raytojas,

A.Ramanausko bendraygis Konstantinas Bajerius-Garibaldis.
Tardydavo naktimis. Tokia tvarka laiksi nuo pat K sukrimo: mat
"taut vadas" Stalinas irgi mgo darbuotis naktimis. Be to, nakt niekas
nematydavo enkavedist iaurum ir negirddavo tardomj dejoni. Naktiniai tardymai turjo ir dar vien privalum: tardytojai dien isimiegodavo,
pakeisdavo vieni kitus, o suimtasis, tardomas kiekvien nakt, greit paldavo. Kaljimuose miegoti dienos metu buvo grietai draudiama, tad naktiniai
tardymai buvo savotikas mogaus kankinimas ir psichologinio spaudimo
priemon. Vyskupas Prancikus Ramanauskas buvo tardomas kiekvien
nakt i eils kelet savaii 104 . Taiau per imt tardymo valand tardytojui
pavyko surayti vos kelis protokol puslapius - vyskupas nieko nekalbjo.
Kankinti nemiga tardytojams buvo labai patogu, nes iai kankinimo priemonei nereikjo jokio leidimo. Kit ri kankinimai po areto apiforminimo
jau turjo bti "sankcionuoti" - jiems leidimus iduodavo ministro pavaduotojas. Kankinimai MGB dokumentuose vadinti "fizinio poveikio priemonmis" arba "aktyviu tardymu". Nors enkavedistai kankino tiek su leidimais,
tiek be j, taiau, nukankinus mog be leidimo ir kam nors apskundus,
tardytojas turdavo nemalonum ir bdavo svarstomas MGB Ypatingosios
inspekcijos. 1945m. Ukmergs NKVD virininkas i paklususi sovietinei
mobilizacijai jaunuoli isirinko 7 ir pradjo tardyti, ar jie kartais ne partizanai Neigavs prisipainimo, vien j m kankinti peiliu pjaust nugar ir
krtin. Kai tai nusibodo - nuov, o lavon sak imesti griov 105 .1948m.
Panevyje suimtj Kair kelet dien laik rsyje be maisto. J a m pradjus
protestuoti, ant jo iliejo dvi statines vandens ir, Panevio apskr. MGB
virininkui achavai sakius, pradjo j audyti Sueist Kair surio ir
numet MGB koridoriuje. Ten jis guljo, kol neteko smons. Nuveus
ligonin, jam teko amputuoti rankas, o vliau jis mir 106 . Suimtj Petr Bei
Ariogaloje tard taip:"(...) Staiga umesdavo man ant galvos kailinius, versdavo ant ems, vienas ssdavo ant galvos, kitas ant koj ir mudavo iki
smons netekimo. (...) Atsibusdavau ant kds visas lapas, (...) spard
mane kojomis. (...) Veidas buvo mlynas ir itins, o a k y s pasruvusios krauju. (...) Bevardis kairs rankos pirtas sulauytas durimis. (....) Pistoleto rankena sudauytas pakauis. (...) Tardant buvo galima atsakyti tik teigiamai ty.
tardytojo naudai Jei atsakymas bdavo neigiamas, tai po jo kankindavo tol,
kol nepataisydavo atsakymo. (...) Pasiskundus perm kitas tardytojas, kuris
421

p a s a k "Jei tu pasakysi prokurorui, kad a tave muiau, ar atsisakysi nuo

to, kas parayta, kit nakt tave nuausiu 107 ."
Taiau MGB inspekcija, tyrusi skundus, juos atmesdavo kaip nepagrstus, o danai dar apkaltindavo pareikj "sovietins tikrovs meiimu".
Jei prisipainimo neigaudavo kankinimais, panaudodavo provokacijas.
1945m. Saldutikyje prie Jakimoviiaus namo enkavedistai patys numet
autuv, po to sum ir suaud eiminink108. 1951m Panevyje kratos
metu Tamoino namuose emgbistai patys padjo sufabrikuot antisovietinio turinio laik, laikrat ir karikatr 109 .
Taiau kankinimai nebuvo vien prisipainimo igavimo bdas. Danai
taip enkavedistai patenkindavo patologin nir ir sadizm.
Deimt met neskmingai gaud paskutinj Lietuvos partizan vad
Adolf Ramanausk, 1956m spalio 12 d. agento pagalba KGB j sum.
Atve i Kauno Vilniaus KGB kaljim, per kelias valandas j baisiai
sualoja idr ak, ipl lyties organus, supjaust, sumu. Matyt, isigand, kad A.Ramanauskas mirs neatgavs smons, ir u tai teks atsiskaityti Maskvai, nuve Lukiki kaljimo ligonin110.
Tok iaur A.Ramanausko tardym pirmosiomis sumimo valandomis
galima paaikinti tik baisia neapykanta ir sadizmu. Juk tuo metu Lietuvoje
bebuvo lik vos keli pavieniai partizanai ir taip skubiai tardant gauti koki
nors ini nebuvo jokio reikalo. Taiau A.Ramanausk sum ir tard patyr
budeliai P.Raslanas ir N.Duanskis, dalyvav 1941m Raini udynse, savo
iaurumu garsus L.Martaviius ir kiti sadistai

Lageriai
Lietuvoje buvo tik trys "pataisos" darb kolonijos, kurias tuoj po karo
kartais nusisdavo politinius kalinius: Vilniuje Nr.l (Ras), Pravienikse
Nr2 ir ilutje Nr.3 (Macik). Taiau ios kolonijos buvo skirtos maomis
bausmmis pagal kriminalinius BK straipsnius nuteistiems kaliniams. Kadangi
pokaryje toki trko, o kolonijoms reikjo vykdyti darbo planus, jas
paklidavo ir u "kontrrevoliucinius" nusikaltimus suimti kaliniai Tokiu bdu
Ras lageryje teko kalti poetui Kaziui Borutai, o iluts lageryje poetui
Pranui Geniui, kuris ten ir uvo. Kap pdsakai, ilik ties Macik lageriu,
liudija, kad kalinimo slygos Lietuvoje nebuvo geresns, nei Sibiro gulaguo-

422

se. Dauguma (o po 1953m.-visi) nuteistj pagal Rusijos baudiamojo kodekso 58-t straipsn bdavo iveami atiauriausi SSRS rajon lagerius.
Pats i staig pavadinimas - pataisos darb stovyklos (ITL - ispravitelnotrudovoj lagerj) rod, jog kaliniai savo "kaltes" turi ipirkti darbu. Darbai buvo
labai sunks: achtose (Intoje, Vorkutoje), vario kasyklose (Kazachstane),
Sibiro taigoje - kirsti mik, tiesti geleinkelius (Taieto-Bratsko, unos),
kasti kanalus (Belomorkanal), statyti miestus Upoliarje (Norilsk) ir kt
Daugum i objekt, pastatyt beteisi kalini rankomis, vliau sovietai
paskelb spartuolikomis komjaunimo statybomis.
Kaliniai gaudavo menkut maisto davin, kur dar sumaindavo u darbo
norm nevykdym. Jie dvdavo numeruotus kalinio rbus, gyvendavo
vjo perpuiamuose barakuose, po 60-70 moni vienoje patalpoje, dirbdavo 12-14 valand per dien. Susirainjimas su artimaisiais ir siuntiniai buvo
ribojami, o baigus bausm danai neleisdavo grti Tvyn. Po Stalino
mirties ir Berijos suaudymo daugelyje lageri vyko kalini sukilimai Po j
reimas suvelnintas, o 1955-1956m SSRS AT komisija, perirjusi bylas,

D e z k a z g a n o lageris

423

V o r k u t o s lageris, g y v e n a m a zona

daug kalini ileido laisv. Taiau LSSR KP CK pasiprieino, kad buvusieji

partizanai, teisti u "kontrrevoliucinius nusikaltimus", grt Lietuv. Jiems
udraud gyventi Vilniuje ar Kaune 1 1 1 .1957m i lageri Kaun gro 582
asmenys, taiau pasilikti leista tik 137. Kiti buvo toliau persekiojami ir ikeldinami administracine tvarka.
Toki brangi kain reikjo mokti u laisvs trokim.

424

2 lentel. K a l i n i s k a i i u s N K V D k a l j i m u o s e 1940-1941m.
Kaljimo

Kalini

B u v o kalini

Numatyta

pavadinimas

limitas

1 9 4 0 10 01 1941 0 6 0 8

papildomai
sutalpinti
kalini*

1.

Kaljimas

1850

1506

1970

2000

Nr.2 Vilniuje

2300

937

1500

6000

3.

N r.3 Vilniuje

500

113

633

400

4.

Nr.4 P -"anevyje

650

235

230

1000

Nr.5 i-"auliuose

850

572

360

2000

Nr.6 M a r i j a m p o l j e

500

437

321

800

300

112

150

400

Nr.8 T a u r a g j e

100

77

62

100

9.

Nr.9 R a s e i n i u o s e

360

112

145

800

10.
11.
12

Nr.10 U
-"-t e n o j e
Nr.ll T e l i u o s e

150

84

92

300

150

119

170

130

Nr.12 v e n i o n y s e

200

110

300

7910

4304

5713

15400

2.

5.

6.

Nr.l K a u n e

7.
Nr.7
8.

Ukmergje

Viso:

* 1941 06 08 NKVD duomenimis.

425

-"-"-"-

-"-"-"-"-"-

4 lentel. D u o m e n y s apie L i e t u v o s SSR MGB v i d a u s k a l j i m u s

Kaljimo pavadinimas

1. MGB ministerijos
2 Alytaus
2 Anyki
3. Bir
4. Vilkavikio
6. Zaras
7. Kauno
8. Klaipdos
9. Kretingos
10. Kurn
11. Kupikio
12 Lazdij
13. Maeiki
14. Marijampols
15. Panevio
16. Prien
17. Taurags
18. Teli
19. Ukmergs
20. aki
21. iauli
22 Jurbarko
23. Trak
Visa

Kalini
limitas

Buvo kalini
1948m.

1949m.

300
40
40
40
50
40
100
100
40
40
40
50
40
50
40
40
40
50
50
40
50
40

231
34

146
11

27
62

11
32

87
35
20

100
46
22

30
26
86

29

37
18
13
24
6
40
29
30
12
34

113

1950m.
sausio ld.
236
33
45
11
22
10
95
45
33
4
18
7
42
11
40
17
50
27
25
10
39
12

12
1320

Pastaba praleistos grafos, kurioms nra duomen.

832

3 lentel. Duomenys apie Lietuvos SSR MVD ir MGB kaljimus (1953 10 15)112
Kaljimo pavadinimas

Kalini

Vidut

sutalpinimo buvo
limitas
kalini
1. Kaljimas Nr.l Vilniuje
2
-"Nr.2 Klaipdoje
N r.3 Kaune
3. -"4. -"Nr.4 Panevyje
5. -"Nr.5 iauliuose
6. -"Nr.6 Marijampolje
7.
Nr.7 venionyse
8.
9.

-"-"-

Mr.8 ilutje
Mr.10 Utenoje

Viso:
1. Vilniaus MGB vidaus kaljimas
2 Kauno
3. iauli
4. Klaipdos
Visa
I viso:.
1952m i viso buvo kalini

Kamer kiekis
Viso

Bendr

Kaljimo tarnaut skaiius

Vienui

Viso

T. sk.
priir.

Lietuv.
%

Kamer
agent ir
informatori sk.

2800
1040
1460
590
560
440
130

865
375
678
171
235
117
49

456
122
120
51
52
46
20

71
75
82
36
29
17
12

385
47
38
15
23
29
8

500
194
237
112
144
101
4

200
150

109
76

31
18

15
5

16
13

78
61

7370

2674

916

342

574

1431

1061

300
100
50
50
500

80
35
21
22
156

50
17
11
12
90

37
8
8
3
56

13
9
3
9
44

63
33
30
30
156

44
20
18
18
100

278
7,9 Nra duom.
n
121
H
10,0
M
20,0
n
115

2830

1006

398

614

1587

1161

32,4

7870

4834

375
23,8
150
38,6
172
383
81
40,1
112
423
69
51,5
1
25
(ukonservuotas)
58
44,9
43
26,2
34,6

74
42
82
19
28
15
-

10
8

Priedai:

1. Soviet represini organ transformacijos.

Z Lietuvos SSR okupaciniai represiniai organai.
3. Sovietini saugumo organ struktra Lietuvos SSR 1944-1954 metais.
4. 1953m. liepos mn. su partizanais kovojusios Lietuvos SSR MVD 2 N valdybos
struktra ir funkcijos.
5. Soviet Sjungos karini dalini, dalyvavusi akcijose prie partizanus, dislokacija Lietuvoje 1945-1953m.
6. MGB-KGB veikiani agent kiekis Lietuvoje.
7. MGB-KGB agentrinio tinklo dinamika pokario Lietuvoje.
8. Represij mastai Lietuvoje (MGB duomenimis).
9. 1944-1953m. partizaninio karo nuostoliai Lietuvoje (MGB duomenimis).

S o v i e t i n i represini o r g a n t r a n s f o r m a c i j o s

1 priedas

VK - Visos Rusijos ypatingoji komisija; GPU - Valstybin politin valdyba; OGPG - suvienytoji valstybin politin valdyba; NKVD Vidaus reikal liaudies komisariatas; MGB - Valstybs saugumo ministerija; KGB - Valstybs saugumo komitetas; MVD - Vidaus
reikal ministerija
L i e t u v o s S S R o k u p a c i n i a i represiniai o r g a n a i

2 priedas

NKVD - Vidaus reikal liaudies komisariatas; MVD - Vidaus reikal ministerija; NKGB - Valstybs saugumo liaudies komisariatas;
MGB - Valstybs saugumo ministerija; KGB - Valstybs saugumo komitetas

3 priedas
Sovietini s a u g u m o organ struktura Lietuvos SSR 1944-1954 metais

1953m. l i e p o s mn. s u p a r t i z a n a i s k o v o j u s i o s L i e t u v o s S S R MVD 2 N v a l d y b o s

s t r u k t r a ir f u n k c i j o s

1-mas skyrius - a) "nacionalistini" pogrindio centr tyrimas; b) vadovavimas partizan

naikinimui; ll-ras skyrius - a) legaliai gyvenani "nacionalist" tyrimas; b) usienio valgyb
agent iaikinimas; lll-ias skyrius - a) vadovavimas stribams; b) apskaitos-informacinis
poskyris

Soviet S j u n g o s karini dalini, d a l y v a v u s i a k c i j o s e prie partizanus, dislokacija

L i e t u v o j e 1945-1953m.

5 priedas

6 priedas
MGB-KGB veikiani agent k i e k i s L i e t u v o j e

7 priedas
MGB-KGB agentrinio tinklo dinamika pokario L i e t u v o j e Pastaba: veikiani agent k i e k i s 71% s u m a i n t a s 1952m. J r e g i s t r a v i m a s arc h y v i n i agent kartotek utruko iki 1955m.

433

8 priedas

9 priedas
Partizaninio karo nuostoliai Lietuvoje 1944-1953m. (MGB duomenimis)

434

P A R T I Z A N I N I O KARO PABAIGA.
LAISVS K O V REIKM
"iandien odis laisv yra pats graiausias"
(Partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas)

Partizaninio karo traktavimas okupuotoje Lietuvoje

Deimtmet truks partizaninis karas gso. Baigsi 1947-1951m. titanikos pastangos ilaikyti partizan organizacin struktr, atkurti nuolat sunaikinamus tabus, atstovauti tikrj Lietuvos valdi, bti Lietuvos kariuomene.
1954m. KGB skaitoje buvo apie 100 partizan: Piet Lietuvoje 12,
iaurs Ryt Lietuvoje - 25, Vakar Lietuvoje - 61 (r. Pried - MGB
sudaryt emlap). Apie trisdeimt vyr slapstsi pavieniui, kiti maomis
grupelmis po 2-3 mones. Organizacin judjimo struktra buvo suardyta.
Tik keletas bri isilaik organizuotai - tai Piln tvnijos partizanai;
J.Streikaus-Stumbro vadovaujami vyrai; S.Erstikis, K.Liuberskis ir J.Adomaitis,
iki 1957m. nenustoj leisti Juozapaviiaus tvnijos laikraio (tik pakeit jo
pavadinim i "Partizan viams aidint" "Partizan vi aid"); emaitijoje
dar slapstsi K.Labanauskas-Justas drauge su broliais Kybartais; Prisiklimo
apygardos ribose - P.Prsaitis-Lap, i vis jg besistengiantis ilaikyti
partizan archyv; Dzkijoje-aukiausias LLKS pareignas A.RamanauskasVanagas.
Keitsi okupacins valdios santykis su partizaniniu judjimu. Baigsi
1946-1949m taip plaiai praktikuotas (gyventoj bauginimui, papildomos
informacijos surinkimui) nukautj palaik niekinimas miesteli aiktse.
Jei 1944-1945m uvusij palaikus danai palikdavo kautyni lauke, tai jau
nuo 1946m. partizan ukasimo vietas okupantai pradjo stropiai slpti
1946 08 09 SSRS MVD Kovos su banditizmu v-bos virininkas A.Leontjevas
rate Nr. 7/2/673 nurod: "Kaip taisykl, umut bandit lavonai pristatomi apskrii MVD skyrius fotografavimui, atpainimui ir palaidojimui dl
to, kad lavon laidojimo viet nerast banditai. Iimtis gali bti tik tada, jei
fotografavimas ir lavon atpainimas gali bti atliktas vietoje ir ilaikyta
grieta palaidojimo konspiracija."
i instrukcija galiojo vis okupacijos laikotarp. Represij vykdytojai jos
435

laikosi iki iol partizanai jiems pavojingi ir mir. Keiiantis MGB-KGB s k y r i

pavaldumui ir j virininkams, kapavietes parodydavo ir odiu perduodavo
informacij apie jas kitam virininkui, pareigodami palaik ukasimo vietas
"toliau stebti"'.
Visuomen turjo pamirti uvusius. Prasidjo n a u j a okupant
taktika: bet koki partizaninio karo enkl naikinimas. Lietuvos mons
turjo nieko neinoti apie valstybingumo siekius.
1955-1956m. paenklinti paminkl naikinimu. Nors partizan kap nei
yms nebuvo, taiau naikinami ir visi per Lietuvos nepriklausomybs dvideimtmet pastatyti paminklai bei savanori kapai ekistams atrodo pavojingi visi nors kiek patriotizm adinantys statiniai Kaip "nacionalistinio turinio
paminklo" pavyzdys nurodomas Marijos Senkiens ir pulk. Steponaiio antkapis Petrain kapinse, kur "pavaizduota tautiniais rbais apsirengusi
mergait, atsisukusi rytus ir paklusi rank, o prie jos koj guli sulauyti
kryiai ir sodybos 2 ". ekist numone, i mergait byloja, kad visk sugriov
i Ryt atslinkusi audra.
XX SSKP partijos suvaiavime kalt u represijas buvo suversta Stalinui
Taiau smerkiant "stalinizmo kult" visada buvo operuojama 1937m. skaiiais. Pokario represijos ir deimtmet Lietuvoje vyks partizaninis karas
nebuvo minimas. KGB skleid mit apie persitvarkiusi kompartij. Lietuvoje buvo propaguojama idja, kad lietuviams reikia stoti komunist
partij ir uimti vadovaujanius postus. i lietuvybs "gelbjimo" teorija
prisitaikliams ir kolaborantams udjo patriot aureol. Bet kokie enklai,
liudijantys apie bekompromisin okupacijos atmetim buvo nepageidautini
Taiau, nors paminklai buvo nugriauti, N.Chruiovo "atilimo"
metu i lageri gr kaliniai buvo gyvi kov ir kani liudininkai Lietuvos
KP CK su niriu prieinosi kalini ir tremtini grimui, taiau is procesas
1955-1956m. vis tiek vyko. Ir tada okupacin valdia pradjo skleisti nauj
mit apie klasi kov pokario Lietuvoje. Apie dislokuotas Lietuvoje baudj
divizijas, apie milinik represin aparat ir jo veiklos metodus nebuvo net
usimenama. Laisvs gynj kovos pradtos traktuoti kaip "buoi" kertas
naujajai santvarkai. Reikjo tikinti chruiovinio "atilimo" uliliuot
visuomen, kad lietuvis kovojo prie lietuv, ir tie, kurie prieinosi naujesnei
paangesnei santvarkai buvo banditai, vrys, sadistai
Todl nuo 1958m. KGB darbuotojai pradjo skelbti publikacijas "apie
buruazin nacionalistin pogrind". 1959m. Lietuvos KP CK biuro nutarimu
436

buvo sukurta speciali redakcija, kuri jo trys KGB operatyviniai darbuotojai J pareiga buvo atrinkti ir paruoti publikavimui mediag apie
"buruazini nacionalist" nusikaltimus. Veikiai darb sijung daugelis
centrinio KGB aparato ir periferini "organ" darbuotoj, po partizan sunaikinimo netek didels darbo apimties. Jiems talkino LKP CK Partijos istorijos institutas. I KGB archyv atrinkt mediag patikimi literatriniai darbuotoj perduodavo redakcijas 3 .
1959-1960m. respublikiniuose laikraiuose buvo atspausdinti 452 straipsniai ir dokumentins apybraios, organizuota 30 radijo laid, sukurtos dvi
kino apybraios ir penki kino urnalai Vien Vilniuje ekistai perskait visuomenei 187 paskaitas apie "nusikalstam buruazini nacionalist" veikl. LSSR
moksl akademijos redakcija pradjo leisti knyg serij "Faktai kaltina4".
Dal straipsni privert parayti paius grusius i lageri ar legalizavusiuosius partizanus.
i publikacij tikslas
buvo diskredituoti visuomens a k y s e partizan
kovas. Straipsniuose be
bendros partizanus eminanios tendencijos buvo
nevengiama ir atvir klastoi. Pvz, kino urnale
Tauro apygardos krjas kun. A.Ylius buvo pavaizduotas kirviu kapojantis monms galvas (i
tikrj j nufilmavo miko kirtavietje genint akas). Partizan kapelionas
Justinas Leleius buvo
kaltinamas ant auk kakt degins penkiakampes vaigdes, nors nebuvo inomas nei vienas
asmuo, taip iauriai partizan nukankintas. Tik

437

Atgimimo laikais paaikjo, kaip bdavo fabrikuojamas toks meitas. Kun.

J.Lelei apmei tardomas buvs partizanas B.Budrys, neatlaiks kankinim ir taps idaviku. "Ateidavo, kad laikyt miias, pasakyt pamoksll.
Apie kokius nors iaurumus ar niekybes i jo puss negali bti jokios
kalbos...(...) Tai rezultatas badu marinamo vienutje ir nardinamo po vandeniu suritomis rankomis ir kojomis. Apie tai gerai turt papasakoti kapitonas Sasnickij, tuometinis tardytojas," ra vliau B.Budrys 5 . I i odi
matyti, ko verti tardym metu igauti prisipainimai Dauguma palusij
tapdavo ne tik idavikais, bet ir melagingais liudytojais, priskirianiais nebtas kaltes ekist nurodytiems asmenims, paddavo vykdyti propagandines kampanijas. O sovietin meito ir melo maina mokjo fabrikuoti
faktus (pvz. net iki devintojo deimtmeio lenk karinink iudymu Katyns
mike Soviet Sjunga kaltino vokieius). Demagogija ir meitas neaplenk ir Lietuvos partizan atminimo.
Atkakliai neigdama okupacij, sovietin propaganda stengsi nuslpti
politinius partizan tikslus ir j organizacini struktr egzistavim. Net
nukautuosius miesteli aiktse guldydavo irengtus ne vien dl savo
ikryplik instinkt, ne vien dl to, kad j uniformas atiduodavo majoro
Sokolovo smogikams. Uniforma simbolizavo Lietuvos Respublikos kariuomen
ir j dvintys buvo kariai, o ne bandit gauj dalyviai
Kadangi partizaninio pasiprieinimo mast nuslpti buvo nemanoma,
sovietin propaganda stengsi reikin sprausti marksistins teorijos
rmus pavaizduoti kaip klasi kov. Todl buvo teigiama, kad dauguma
partizan buvo "buos", kovoj dl savo atimto turto. "Stambaus buos
snumi" buvo pavadintas partizan vadas A.Ramanauskas, kils i neturting valstiei (dl ios prieasties, o taip pat kaip geras mokinys buvo
atleistas nuo mokesio u moksl). 'Buoe" buvo laikomas ir partizan
vadas J.emaitis, nors jo tvas jokios nuosavybs neturjo - tarnavo pienininku pas graf Tyzenhauz. Daugum partizan gretose kaip tik sudar
vargingieji valstieiai, o stipriausias sjdis kilo kaip tik nederlingiausiuose
Lietuvos regionuose - Varnos, venioni, Alytaus, Prien, Kazl Rdos
apylinkse, ten, kur o didiausios girios.
Prieingai nei teig sovietin propaganda danai partizanus globojo ir
elp kaip tik vargingieji valstieiai ir atvirkiai danas pasiturintis kininkas atsisakydavo paremti partizanus: "Neseniai buvom uj pas vien mog
maisto. kininkas jis neblogas, bolevikikai tariant "buo". (..) is apaks

438

mogelis dreba dl vieno kito kilogramo msos, kai mes, partizanai, nesijaudinam dl savo gyvybs, danai pastodami keli istrebiteliams ir NKVDistams, atvaiuojantiems i to mogaus reikalauti pyliav (...). Ne, jis nesupranta, kas tai yra Tvyn, kas tai yra Lietuva. J a m Tvyn pinig terba 6 ."
Klasi kovos teorij visikai paneigia duomenys apie LSSR MVD Karo
Tribunolo nuteistj u kontrrevoliucinius nusikaltimus asmen socialin
status. Per 1944-1946 06 i 8,3 t k s t nuteistj "buos" sudar vos 7,5
proc.; 52 proc. buvo "vidutiniokai", ty. turintys maiau nei 15 ha ems, 21,4
proc. varguomen, 15 proc. - inteligentai7. Karinio tribunolo pirmininkas su
nusistebjimu ra: "... (...) 7,5 proc. nuteist dvarinink, buoi ir dvasininkijos sugebjo patraukti savo pus 8226 asmenis arba 92,5 proc.
nuteistj i darbininkijos: valstiei, amatinink, moksleivi ir inteligentijos."
Sovietiniai ideologai stengsi apjuodinti partizan vard vadindami juos
vokiei pakalikais bei imperialistini valstybi tarnais. Tokia motyvacija
buvo pateikiama todl, kad partizan tarpe buvo nemaai 1941m. birelio
sukilimo dalyvi bei Vietins Rinktins savanori.
Taiau buvo nutylimas tas faktas, kad faistin Vokietija nepripaino
1941m Laikinosios Lietuvos vyriausybs, o P.Plechaviiaus Vietin Rinktin,
nepavykus jos nusisti ryt front, buvo iformuota ir nuginkluota, vadai
suimti SS brigadenfiureris sak audyti vietoje kiekvien sutikt ginkluot
lietuv.
Tiek Vietin Rinktin, tiek fronto ruo emaitijoje gynusi Tvyns Apsaugos Rinktin buvo sukurtos vieninteliu tikslu: gavus i vokiei ginkl,
kautis dl Lietuvos nepriklausomybs. Buvo tam tikr deryb su vokieiais,
norint gauti ginkl Lietuvos pogrindiui (tokiu tikslu su Abveru tarsi Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjungos narys k p t I.Velaviius-Vilius). Kelet veim
ginkl gavo i vokiei bsimasis Vyio apygardos vadas D.Vaitelis.
Atsiradus galimybei paruoti kvalifikuotai partizaninei kovai moni, LLA
vadai siunt vokiei valgybos mokykl apie 100 vyr, kurie desantu
permesti atgal Lietuv i karto sijung partizanin kov. Taip pat ir
ieivijos organizacijos pirmoje eilje VLIKas tarsi su usienio spectarnybomis tik todl, kad be j pagalbos nebuvo manoma pasisti Lietuv
desantinink (j tarpe ir J.Lukos).
Nors 1950m. BDPS vardu Vakarus nusistas MGB agentas, susitiks su
angl valgybos atstovu nusistebjo, kad nebuvo pastarojo uverbuotas, o
439

"pagrindiniu klausimu buvo laikomas pogrindio darbas", taiau visus iu

ryius MGB traktavo kaip tarnyb "usienio imperializmui".
Ypa stengsi ekistai, iekodami partizan tarpe ydaudi. Beveik
kiekvienam 1941m. sukilimo dalyviui buvo inkriminuojamas is nusikaltimas.
Pvz. apie A.Ramanausk taip ra MGB papulkininkis N.Duanskis: "Dar iki
vokiei atjimo jis suorganizavo Druskininkuose baltagvardiei dalin ir
ten suaud daug yd ir lenk tautybs moni." I tikrj A.Ramanauskas,
pasitraukus sovietiniams pareignams, dvi savaites saugojo Druskinink
kurorto sandlius nuo plik. Paskutiniam emaitijos partizanui Pr.Koniui
buvo inkriminuojamas dalyvavimas 3000 sovietini piliei suaudyme 8 .
Nors vis laik buvo iekoma liudinink, patvirtinani io partizano dalyvavim yd audyme, 1964m. KGB konstatuoja: "rodym apie Pr.Koniaus
dalyvavim tarybini piliei udyme gauta nepakankamai 9 "
Kai kurie istorikai partizanin pasiprieinim soviet okupacijai traktavo
kaip pilietin kar. Ypa i versija "ipopuliarjo" prasidjus M.Gorbaiovo
"perestrojkai". Pilietinio karo teorija tarnavo tam paiam tikslui, kaip ir klasi
kovos teorija: t.y. okupacijos fakto nuslpimui Pagal i teorij "klasi kovos" idavoje siliepsnojo pilietinis karas, kuriame lietuvis kovojo prie lietuv
(ty. ne u nepriklausomos valstybs atkrim, o prie socialistin santvark).
Taiau pilietinio karo teorij paneigia duomenys apie okupacin kariuomen, slopinusi partizanin judjim. Pvz. net partizaninio karo saullydyje
1952m vien partizan persekiojo 30 baudj (15 NKVD kariuomens kareivi ir 15 strib). Okupacijos pradioje pagrindin okupant jg sudar
kaip tik kariuomen: dvi NKVD divizijos, apskrii centruose dislokuoti NKVD
pasienio kariuomens pulkai ir kt karins formuots. Stribai, suorganizuoti
daugiau "klasi kovos" ir "pilietinio karo" teorij pagrindimui, vaidino maesn
vaidmen kovoje su partizanais, dominuodami taiki gyventoj represavimo
akcijose. Taiau ir strib tarpe 1947m lietuviai tesudar vos apie pus (iki
1953m is skaiius iaugo ir pasiek 65 proc.). O partizan naikinimui
vadovavusiuose MGB "organuose" vos vienas kitas buvo lietuvis. Net 1953m,
nepaisant SSRS CK pastang sulietuvinti MGB struktras (Vilniuje buvo
kurta MGB mokykla, kompartija nuolat sisdavo savo "kadrus" MGB),
ioje inyboje tarp vadovaujani darbuotoj tebuvo vos 11 proc. lietuvi (i
viso - 1 9 proc.).
Kiek daugiau lietuvi tarp "ginkluoto sovietinio partaktyvo", taiau skaiius
440

tautin sudtis ir organizavimas "i viraus", ty. SSKP CK nurodymu, neleidia

teigti, kad Lietuvoje vyko pilietinis karas (1946m. buvo apginkluota 6,4
tkst, komunistini "aktyvist").
Palyginus su okupacinmis represinmis struktromis bendradarbiavusij ir kovojusij partizan gretose, pogrindinse organizacijose bei juos
rmusi j skaiius, aikiai matyti, kad 1944-1954m. vyko vis Lietuv apimantis pasiprieinimas SSRS agresijai, pasireiks aukiausia forma - ginkluota kova.

Nepriklausoma Lietuva: partizan vizija ir tikrov

Pirmaisiais okupacijos metais tiek ieivijoje, tiek Lietuvos pogrindyje
daniausiai buvo svarstomi dominavimo klausimai: ar isivadavimo kovai
turi vadovauti politin ar karin vadovyb; ar atgavus Nepriklausomyb turi
galioti 1922 ar 1938 met konstitucija; ar Lietuvos valdios legitimum
garantuoja egzilin, ar krate kovojanti partizan vadovyb, ty. faktinoji
valdia?
1946m. MGB pradta provokacija - J.Markulio kuriamas VLAK-BDPS buvo gana skmingai realizuojama dl tos prieasties, kad partizan vadai
suprato btinyb ilaikyti valstybs tstinum. Jie VLAK traktavo kaip
laikinj Lietuvos vyriausyb. "i laikinoji Lietuvos vyriausyb sudar glaud
ry su usienio lietuviais, tvirtino ir skyr diplomatinius atstovus. Mums
isigelbjimo aura tekjo. Gautomis i usienio iniomis, kad Lietuvos klausimas nra ir nebus umirtas, mes digavome ir laukme to momento, kad
ir ms alyje nuvis laisv (...). Laikinoji Lietuvos vyriausyb turjo sueiti
glaud kontakt su apygard vadovais, be kuri pripainimo i Laikinoji
Vyriausyb neturjo teiss atstovauti Lietuv10."
1949m. pradioje susikrusi LLKS Taryba perm iniciatyv ne tik krato laisvinimo darbe, bet ir bsimos nepriklausomos valstybs modelio krime.
Aukiausiu tautos politiniu organu, knijaniu ne tik karin, bet ir politin
valdi Lietuvoje tapo partizan vadovyb. Atgavus nepriklausomyb, ji
turjo sudaryti laikinj Vyriausyb ir statymus leidiant organ - Laikinj
tautos taryb, kuri lygiais pagrindais turjo eiti tiek kovojanio krato,
tiek usienio organizacij bei partij atstovai 1949m. vasario mn. partizan
vad suvaiavime priimti dokumentai skelb apie nesunaikint Lietuvos

441

valstybingum ir partizanins valdios legitimum krate. Partizanin valdia

paskelb programines nuostatas ateiiai:
- valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika;
- valstybs valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotinais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim;
- iki Seimui priimant nauj konstitucij, galioja 1922m. Konstitucija;
- valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos pilieiams. Komunist partija, kaip diktatrin ir prieinga Nepriklausomybei, nelaikoma teisine
partija;
- vienas pirmj valstybs udavini socialini problem sprendimas.
Kaip pamatas teisingumu ir laisve pagrstam gyvenimui buvo nurodytas
krikionikosios morals ir tikrosios demokratijos princip gyvendinimas.
Partizanai tikjo, kad per kov ir kani aizdr perjusi Lietuva sugebs
sukurti tobulesn valstyb. Todl daugelio sprendim vykdym atiddavo
ateiiai Taip iraydavo pakvitavimus u paaukot ar rekvizuot turt, tikdami, kad atsikrusi Lietuva atlygins aukojusiems. Net maiau nusikaltusi asmen bausmi vykdym atiddavo Nepriklausomybs laikotarpiui
Ypa tikjo socialiniu teisingumu: "Lietuvai atgavus nepriklausomyb, tokios eimos turt bti elpiamos, globojamos; prieingu atveju tai dirva
nepasitenkinimui, burnojimui prie valdi, nusikaltimams ir pan. Argi itokiame skurde uaugs lietuvis gali bti geras patriotas?' - ra LBaliukeviiusDzkas".
Taiau ias svajones apie bsim Lietuv danai sudrumsdavo abejons. "Kai kas sako, jog bolevikins okupacijos metai ir kovos ugrdins
taut. Plienas, girdi, liks. Gal bt, liks toki, kaip plienas, kurie lydsi ir
grdinosi ioje kruvinoje kovoje. Bet toki bus nedaug. Daug plieno kovoje
bus sunaudota. Liks daug surdijusios ir ikraipytos geleies gabal, o dar
daugiau liks molio. (...) Lieka bailiai, pataiknai, girtuokliai, bevaliai bolevikinio aparato klapiukai, kombinatoriai, veidmainiai- ie lieka visi12." Panaiai
mst partizaninio karo pradioje ir kun. JLeleius: "Mums laikas dabar, kol
dar nra vlu, ruoti taut bsimiems vykiams, nepriklausomam gyvenimui
kad vl Lietuvoje nesiliepsnot partij kova, kad visoki karjeristai, valstybs
turto eikvotojai ir vagys neuzurpuot tvyns vairo savo niekingas rankas. (...) mintyje man kyla bevizituojant kuopas smalsumas pasiteirauti, ar
daug t tautinink iandien dirba partizan eilse. J neradau. (...) O kad

442

suprast visiems amiams tauta, dl ko mes krauj liejome! Kad negrt

tas paias klaidas vl Lietuva, bet a bijau.- bijau, kad pralietas laisvs
kovotoj kraujas praeis veltui; lietuvis vl nesupras lietuvio, nelaimingieji vl
kents vargus, turtuoliai vl atstums varg, miestietis vl nepains kaimieio, kuris t krat gyn ir savo krauj liejo, banyios vl liks tuios,
Aukiausiajam nieks negiedos himn u ilaisvinim, o smuklse vl pasigirs girt dainos ir triukmas 13 ."
Ypa lidnas mintis partizanams sukeldavo visuomens moralins nuostatos. i tema buvo visapusikai inagrinta probleminiuose partizano Dzko straipsniuose. Didiausi pavoj jis mat miesto gyventoj ir inteligent
siekime prisitaikyti prie esamos tvarkos. "mones varys mitingus, lieps
dalyvauti eisenose, aukti visa gerkle "ura", neti transparantus su VKP(b)
CK nustatytais lozungais.. Ir mons darys visk, k jiems sakys: rks "ura",
eis koja kojon pro tribnas14."
Taiau net tokiam analitikui, kaip LBaliukeviius tada buvo sunku numatyti, kiek totalitarinis valdymas numogins visuomen, paeis ne tik tautin
savimon, bet ir paius asmenybs formavimosi pagrindus, ir kaip skirsis
"laukinio kapitalizmo" stadijoje atsidrusi postkomunistin visuomen nuo
partizan regtos Lietuvos Respublikos vizijos.

Politin ir socialin partizan kovos reikm

Lietuvos okupacins valdios visikai nepripaino du visuomens sluoksniai ieivija ir partizanai Priverstinje emigracijoje atsidr Lietuvos patriotai
kl laisvs byl tarptautinse organizacijose. Partizanai, 1949 02 16 Deklaracijoje paskelb, kad okupuotoje Lietuvoje aukiausiu tautos politiniu
organu yra LLKS Taryba, prisidjo prie ieivijos pastang tarptautinje
plotmje ilaikyti Nepriklausomos valstybs vaizd.
Pasiprieinimas didele dalimi prisidjo prie to, kad 1945 03 03 JAV
valstybs sekretorius paskelb pareikim apie tai, kad JAV tebelaiko Estij,
Latvij ir Lietuv nepriklausomomis valstybmis.
J.Lukos per gelein udang iveti partizan dokumentai parod pasauliui ne tik lietuvi ryt, bet ir perspjo apie pavoj visai monijai"-bolevizmas pasiruos pasaulio civilizacij, kultr ir krikionyb sunaikinti15."
1949m. JAV atstov rmuose plaiai komentuojant vykius Lietuvoje,
443

Ilinojaus valstijos atstovas Morton Gorski pareik "Lietuvi tauta trokta

laisvs ir ji tam turi teis."
Apie tai ra ir patys partizanai: "Ms isivadavimo kova ir ms tautos
balsas prasiver per storiausi gelein udang ir plaiai skamba laisvajame pasaulyje. Ms tautos teiss, ms vieningo pasiprieinimo dka
Lietuva liko ne tik neibraukta i pasaulio valstybi tarpo, bet net pripastama savarankika, o partizan atsidavimas savo tautai yra pasaulio politik
dmesio centre 16 ."
Partizan pasiprieinimas sugriov sovietins propagandos skleidiam
mit apie savanorik Lietuvos sijungim Soviet Sjung ir atpirko Lietuvos vyriausybs ir kariuomens neveiklum, nepasiprieinim 1940m. sovietinms guloms aneksuojant Lietuv.
1944-1953m. vyko neregtas Lietuvos rusinimas ir tautos dvasios naikinimas. Pakeitus mokykl programas neliko Lietuvos istorijos. Vietoj jos
buvo dstoma SSRS istorija ir VKP(b) trumpasis kursas. Udraustos visos
tautins ir religins vents. 1944-1951m i bibliotek iimta ir sunaikinta
600 t k s t knyg. Lietuv atvyko 120-130 tkst rusakalbi emigrant.
Dauguma j apsigyveno Vilniuje ir Klaipdoje, nes vokiei kilms gyventojams pasitraukus Vokietij, o lenkams repatrijavus Lenkij, ie miestai
buvo tuti etojo deimtmeio pradioje rusakalbiai sudar 45 proc. didij miest gyventoj (Vilniuje ir Klaipdoje j buvo 60 proc.).
Partizan spauda buvo vienintelis tautos dvasios puoseljimo altinis.
Partizan pasiprieinimas kaim kolonizavimui ilgam ilaik patriotikus kaimus. "Kur neitume iandien po kaim, ten visur girdtume jaunim partizan dainas dainuojant, ir ne tik jaunim, bet maus vaikus - piemenukus.
Tose dainose vl atgyja seniai uv partizanai ir j darbai, vl prie akis
stojasi sunki lietuvi tautos dalia", - ra partizanas LBaliukeviius 17 . T pat
pripaino ir J.Luka: "Sukomunistinimo procesas spartesnis miestuose. Auktosiose mokslo staigose esama 40 proc. komjaunuoli. Gimnazijose apie
10 proc. Procentai svyruoja priklausomai nuo gimnazijos vietos gilumoje
provincijos procentas menkesnis ir atvirkiai Sukomunistjimo ir nusivylimo Vakarais laipsnis priklauso nuo gyventoj sluoksni santykiavimo su
pogrindiu. Bolevik spaudimas padaro tai, kad ne visiems gyventoj sluoksniams pogrindis prieinamas18."
Partizan kovos ymiai sumaino Lietuvos rusifikavim. Partizaninis karas
Lietuvoje truko deimtmet, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje jis ugeso madaug
444

per trejus metus. Palyginus i trij valstybi tautin gyventoj sudt

matome, kad Estijoje estai sudaro 62 proc. gyventoj (rus yra 32 proc.),
Latvijoje latvi tra tik 52 proc. (2/3 likusi gyventoj yra rusai), o Lietuvoje
gyvena 80 proc. lietuvi. Imigracija Lietuv paspartjo tik 1958m, kai
baigsi partizanins kovos.
Lyginant su Latvija ir Estija matyti, kad net prajus deimtmeiui nuo
kolchoz krimo Lietuvoje valstybiniai kiai tiek vos 40 proc. msos ir
pieno produkt (Latvijoje - 50 proc, Estijoje - netoli 60 proc.). Tai irgi buvo
aktyvaus partizan prieinimosi ki sukolektyvinimui pasekm.
Tuo paiu reikia pripainti, kad dvideimties tkstani geriausij Lietuvos vyr uvimas i esms paeid tautos genofond, pakeit j atsargesnij ir prisitaikiusij naudai

Partizaninis karas: pergal ar pralaimjimas?

Laisvs kovos baigsi visiku partizan sunaikinimu. Taiau monijos
istorija kitaip skaiiuoja pergales ir pralaimjimus. Nuo ami gldumos
formavosi ir lugo valstybs, vystsi ir nyko civilizacijos. Istorija kitaip vertino kryiuoi pergal Pilnuose ir Kunigaikio Margirio auk. Tai, kas tuo
metu atrod reikminga, velgiant i imtmei perspektyvos, neteko prasms. "Realistin politika vadovaujasi dienos interesais, idealistin principais", - ra VLIKo patriotai19.
Realisto nuomone, buvo beprasmika saujelei vos ginkluot vyr prieintis
galingoms sovietinms divizijoms. Idealistas negaljo nesiprieinti svetimj
smurtui, prievartai ir neteisybei Tik idealistas galjo rayti "Kiekvienas lietuvis iandien turi bti tautini ideal karys. Niekas ms negali turti asmenini pirmenybi prie visos tautos tikslus ir reikalavimus. Ms vis reikalai
ir ambicijos turi nusilenkti tautos siekimams. Kas iuo metu mgint savo
asmeninius smulkius reikalus ikiti prie visos tautos didiuosius reikalus,
tas lengvai susilaukt igamos ir idaviko vardo, jis bt paniekintas ir
iguitas i lietuvi tautos tarpo.
Kadangi asmeninis, tautinis, valstybinis ir visuomeninis gyvenimas niekados nebuvo ir iandien nra tobulai sutvarkytas, tai mes savo darbu ir kova,
savo dvasia ir imintim turime prisidti prie jo tvarkymo ir tobulinimo 20 ."
Svarbiausias ir galutinis kovos tikslas buvo nepriklausomos demokra445

Vienias k r y i u s L i e t u v o s l a u k u o s e

tins Lietuvos Respublikos atkrimas. Taiau partizan kovos nebuvo vien

pasiprieinimas okupacijai Tai buvo dviej prad, dviej ideologij susidrimas, tiesos ir melo dvikova: "Prie bolevikus gali nekovoti tik tas, kuris pats
21
niekas yra ."
Ir ne partizan kalt, kad jie uvo, nespj sukurti "tobulo asmeninio,
tautinio, valstybinio ir visuomeninio gyvenimo."
Jei istorijos ratas bt pasisuks kitaip, iandien niekas neabejot dl
ginkluotos kovos tikslingumo, niekas neteist partizan dl j ilgame kov
kelyje buvusi klaid, niekas neprikit politikos neimanymo ir nesugebjimo prognozuoti ateit.
O tada jo metai po met, nedami skausm, nuovarg ir nusivylim. Vis
daugiau moni tapo "realistais", ir j pozicijoje nebuvo vietos didvyrikumui Prisitaikymas tapo didiausia vertybe.
Tie, kurie negaljo prisitaikyti, vis jo ir jo pasitikti savo lemties, ir
kiekvien dien tamsiuose bunkeriuose kartojo Piln auk, nesitikdami
nei pergals, nei lovs.
446

Ir lydjo partizan mik mergait, verkdama, buiuodama ir kartodama:

"Kaip man js vis gaila' Juk js visi site."
Ir paliks saultoje Pranczijoje savo jaunut mon, gro pas savo kit
mylimj - Lietuv, Juozas Luka, ir u met sukniubo tviks palaukjeIr jau po Stalino mirties du kartus bgo i sovietins kariuomens Auktaitijos partizanas A.Ikamas, pasaks: "A jiems netarnausiu!" Ir u met uvo,
sulauks vos dvideimt vieneri.
Ir vedamas iduoti partizan stovyklos A.Btnas tol klaidiojo mikais,
kol, anot pai ekist, "uved gilias pelkes ir netiktai ant smogik rank
mir."
Ir partizan vadas J.emaitis, kuriam budeliai vietoje pasimatymo parod snaus nuotrauk su pionieriku enkleliu, prie suaudant pasak: "A
vis tiek laikau, kad kova, kuri a vediau devynerius metus, turs savo
rezultatus."
Ir guljo jie ant gatvs grindinio miesteli aiktse, ir tik altos vaigds
vir j aparmojusi galv i deimant pyn vainikus. Ir niekas tada negalvojo, kad j tis taps rykiausiu deimantu tautos gyvasties vainike.
Priedas:
Paskutinij partizan dislokacija Lietuvoje 1954m. (MGB sudaryta schema)

447

Paskutinij partizan dislokacija Lietuvoje 1954m. (MGB sudaryta schema)

Priedas

ALTINIAI
altini

srae

VSKA

LVVOA
LE
LKA
B. b.
Oper.b.
F.
B.
Ap.
T.
D.
L.
P.

LPKTS

naudojamos

santrumpos

Buv. LSSR Valstybs Saugumo komiteto (buv. KGB)

archyvas
Lietuvos valstybinis visuomens organizacij archyvas
Lietuvikoji enciklopedija
Laisvs kov archyvas
Baudiamoji byla
Operatyvin byla
fondas
byla
apyraas
tomas
dalis
lapas
puslapis
Lietuvos Politini kalini ir tremtini sjunga

Partizanini k o v raida
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Girnius K.K. Partizan kovos Lietuvoje // V. 1990. P.107

VSKA F3. B56/45. L19
Girnius K.K. Partizan kovos Lietuvoje // V. 1990. P.8
VSKA. B.b.f. B33960/3. T.10. L57
Ten pat. F3. B.41/131. L29
Ten pat F3. B56/45. L18
Ten pat F3. B56/30
Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.72

Partizan v e i k l o s k r y p t y s
1. VSKA. F3. B.21/Z L31
2. Ten pat. F3. B.7/III. L145
3. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L131-135
4. Ten pat F3. B30/I. L29
5. Ten pat. F3. B.7/II1. L303-304
6. Ten pat B.b.f. B.41180/3. L99
7. Ten pat. F3. B.16/95. L182
8. Ten pat B.b.f. B.41180/3. L99
9. Ten pat F.10. B3/13. L265; F.6. B.2/21. L153-197; F.3. B.41/131. L151
10. Ten pat B.b.f. B.41978/3. T.4
449

11. Ten pat

12. 1945 05 07 Dokumentas Nr.l. Organizaciniai klusimai //LKA. 1993. Nr.9. P.5661
13. 1945 06 06 Dokumentas Nr5. Organizaciniai mobilizacijos vykdymo klausimai.
// LKA. K. 1993. N r. 9. L66
14. Ten pat Mobilizacijos vykdymo reglamentas. // LKA. K. 1993. Mr.9. L64-65
15. Lietuvos partizan Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1993.
Nr.9. L32
16. VSKA. B.b.f. B.41180/3. F.3. L147
17. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L217-223
18. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L308
19. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L305
20. Ten pat Pogrindio reikm. // Laisvs Varpas. 1951 08 10 // B.b.f. B.33960/3.
T.1Z L212-213
21. Truska L Skaudi praradim kaina. // Naujas poiris Lietuvos istorij. K. 1983.
P.209-214
22. VSKA. F.3. B.4/25. T.l. L194
23. Ten pat. F3. B.47/10. T.4. L144
24. Ten pat B.b.f. B.33960/3. L217-223
25. LKP(b) CK ir LSSR MT galiotinio E.Nao informacija LKP(b) CK apie Rokikio
apskr. gyventoj trmim. // Lietuvos kov ir kani istorija. V. 1994. T.l. P.324
26. VSKA B.b.f. B3360/3. L217-223
27. Ten pat F3. B.109. T.20
28. Vyio apygardos Briedio rinktins sakymas apskrii ir valsi vietimo ir
kultros vietimo darbo skyriams apie elges okupacijos slygomis. 1951 09 01.
// LKA. K. 1994. Nr.10. L40-41
29. VSKA. Oper.b.f. B.6154. F.3. L178
30. Truska L Skaudi praradim kaina. // Naujas poiris Lietuvos istorij. K. 1989.
P.211
31. VSKA. F.10. B.4/20. L72-74
32 Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.1Z L98
33. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L131-135
34. LSSR NKVD ir NKGB Kauno opersektoriaus virininko praneimas SSRS NKVD
ir NKGB galiotiniui Lietuvoje I.Tkaenko. // Lietuvos kov ir kani istorija. V.
1994. P.114
35. VSKA. Oper.b.f. B5194. T.4. L319
36. Ten pat B.b.f. B.33960/3. L217-223
37. LSSR MT ir LKP(b) CK galiotinio LSSR teisingumo ministro J.Bliekos informacija LKP(b) CK sekretoriui A.Sniekui apie Jonikio apskr. gyventoj trmim
// Lietuvos kov ir kani istorija. V. 1994. T.l. P.228
450

38. Tarnybinis praneimas apie LKP(b) CK ir LSSR MT nutarimo ikeldinti i Trak

apskr. teritorijos buoi ir bandit kius vykdym. // Lietuvos kov ir kani
istorija. V. 1994. T.l. P.341
39. LKP(b) CK sekretoriaus A.Sniekaus praneimas VKP(b) CK sekretoriui
Adanovui apie 1948 05 22-27 trmimo rezultatus. // Lietuvos kov ir kani
istorija. V. 1994. T.l. P.262
40. VSKA. B.b.f. B.41180/3. T.3. L39
41. Ten pat OperM. B.7714. L23&-238
42. Ten pat. Oper.b.f. B.7511. T.l. L5-6
43. Ten pat F3. B56/43. L3
44. Ten pat F3. B.68/53. T.2. L8-20
45. Ten pat F3. B.16/96. L37
46. Ten pat F3. B.41/131. L166
47. Anuauskas A. ir Kuinskas V. Lietuvos Laisvs kovos. V. 1991
48. Kemeklien J. iauriniai vjai. // Eelon sess V. 1994. P.144-145
49. VSKA. F3. B.6/15. L249-250
50. Malakauskien L Kraujas aukiasi teisybs // Laikr. Auros alja. iauliai. 1994.
Nr.83-84
51. VSKA. Oper.b.f. B5194. L58
52 Ten pat B.b.f. B33960/3. T.121. L337
53. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L223
54. Ten pat Oper.b.f. B.7714. L236-238
55. Ten pat Oper.b.f. B5194. T3. L66
56. Laisvs Varpas Nr.129.1947 10 15. LPKTS arch. dok. rink.
57. VSKA. B.b.f. B.41978/3. T.4. L9-12
58. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L129
59. Ten pat. F3. B.47/10. T3. L289
60. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.12. L73.
61. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L204
62 Ten pat Oper.b.f. B3194. T5. L66
63. Ten pat. Oper.b.f. B.5194. T.4. L299
64. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L205
65. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.13. L421
Partizan periodin s p a u d a
1.
2.
3.
4.

Laisvs varpas. Nr.2(ll). LPKTS arch. dok. rink.

Malda girioje. N r. 2 P.25. LPKTS arch. dok. rink.
Laisvs varpas Nr3(12). LPKTS arch. dok. rink.
U tv em. Nr.64. LPKTS arch. dok. rink.
451

5.
6.
7.
8.

Laisvs varpas. Nr3(27). LPKTS arch. dok. rink.

Laisvs varpas Nr.l2(21). LPKTS arch. dok rink
Vyi keliu. // Laisvs Kov Archyvas. K. 1993. Nr.7. P.103
Prie Rymanio Rpintojlio. Nr3. P.7. LPKTS arch. dok rink.

Partizan d v a s i n i s pasaulis
1. Partizanas Tigras. Laisvs kov uuomazga. // altvyksl. 1991. Mr.7-8. L69
2 Dzkas. Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai. // Laisvs Kov
Archyvas. K. 1993. Nr.6. P.100
3. VSKA. Oper.b.f. B.7714. T.3. L248
4. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.12 L130-213
5. Ten pat. Oper.b.f. B.6911. T.l. L309
6. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L13
7. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_ // V. 1991. P.28.
8. VSKA. Oper.b.f. B.7682 T.7. L84-111
9. Ten pat B.6860. L122
10. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.12. L163
11. Ten pat Oper.b.f. B.238. T.L D.4. L22
12 Ten pat Oper.b.f. B.238. T.l. D.4. L23
13. Ten pat
14. Ten pat F3. B.109. T.20
15. Gasilinas V. angos straipsnis // Broniaus Krivicko ratai. V. 1993. T.l. P5-32
16. Daumantas J. Partizanai. V. 1990. P.14
17. Leleiaus J.-Grafas. Baliukeviius L. Dzkas. Dienoraiai.// K. 1994. P.172 B5194.
T3. L104
18. VSKA F.3. B.109. T.20
19. Leleius J.-Grafas. Baliukeviius L-Dzkas. Dienoraiai. // K. 1994. P38
20. Bogomolovait I. ir Stancikas D. Vysk. V.Boriseviiaus tardymas ir tis. // LKA.
K. 1994. Nr.ll. P.136-143
21. Lietuvos respublikos Rymo katalik laikas v. Tvui Pijui XII Vatikane. //
Daumantas J. Partizanai. V. 1990. P.408
22 Malda girioje. 1951. Nr.7-8. L131. LPKTS arch. dok. rink
23. Daumantas J. Partizanai. V. 1990. P.128
24. VSKA Oper.b.f. B. 7714. T.3. L160
25. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P34
26. emaitijos partizano dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.12 P.264-287; Nr.13. P.259280 B.b.f. B33960/3. T.12 L130-213
27. Dzkas. Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos, pasireikinaios alin-

452

gos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai. // LKA. K. 1993. Nr.6.

P.101
28. VSKA. Oper.b.f. B.7519. T.l
29. Kaerauskien A. Mirti nebaisu. Baisu iduoti. // Caritas. K. 1990. Nr.ll. P.21
30. VSKA Oper.b.f. B.7714. T.3. L248
31. Dzkas. Laisvs kovotoj moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos
ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai Dainavos apygardoje. //
LKA. K 1993. Nr.6. P.88
32 Glemait D. Mes moksim numirt V. 1994. P.132
33. Kubilius V. Pasiprieinimo literatra pogrindyje. // Lietuvos moni genocidas
naci ir soviet okupacijose. K. 1994. P57
34. VSKA F3. B56/7. L166
35. Ten pat F3. B.109. T.20
Partizaniko g y v e n i m o k a s d i e n y b
1. Jurgis. mik. // altvyksl. 1991. N r 7-8. P.81.
2. Mikutis. "I mano atsiminim". // altvyksl. 1991. Nr.7-8. P.92
3. VSKA F.3. B.47/10. L283
4. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L34
5. Ten pat. F3. B.47/10. T.l. L131
6. Ten pat B.b.f. B33960/3. T.10. L14
7. Ten pat Oper.b.f. B.7714. T3. L245-248
8. Ten pat Oper.b.f. B5194. T3. L80-110
9. Ten pat Oper.b.f. B.7509. T.4. L42
10. Ten pat. F3. B.47/10. T.3. L170-174
11. Ten pat. F3. B.47/10. L139-146
12 Ten pat Oper.b.f. B.7714. T.2 L27
13. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.415
14. Peiulaitis P. it paimkite gyv.// K. 1993. P38
15. Ten pat P.115
16. Ambrazas V. ir Jankauskas V. I umarties inyrantis veidas. // Glemait D.
Mes moksim numirt.// V. 1994. P.16
17. VSKA Oper.b.f. B3194. T.3. L95
18. Ten pat B.b.f. B.41978/3. T.4. L9
19. Ten pat. F3. B.47/10. T3. L289
20. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L283
21. Ten pat. Oper.b.f. B.6911. T3. L106
22 Ten pat B.b.f. B.41180/3. T3. L73
23. Ten pat. F3. B.47/10. T.2. L251
453

24.
25.
26.
27.

Ten pat Oper.b.f. B.7718

Ten pat. F3. B.47/10. T.2. L260
Ten pat F3. B.109. T.20
Dzkas. Laisvs kovotoj moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos
ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai Dainavos apygardoje. //
LKA. K. 1993. Nr.6. P.85
28. VSKA. Oper.b.f. B5194. T.5. L44
29. Ten pat. Oper.b.f. B.7714. L213
30. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L30
31. Ten pat. B.b.f. B33960/3. T.10. L309
32 Ten pat. Oper.b.f. B.6860. L121
33. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.4. L264
34. Ten pat Oper.b.f. B.7519. T.l.
35. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.73
36. Jurgis. mik. // altvyksl. 1991. Nr.7-8. P.80
37. VSKA F.16. B.228/1. T.l. L17
38. Ten pat. F3. B56/43. T3. L189
39. Mikutis. I "Mano atsiminim".// altvyksl. 1991. Nr.7-8. P.87
40. Ambrazas V. ir Jankauskas V. I umarties inyrantis veidas.// Glemait D.
Mes moksim numirt.// V. 1994. P.13.
41. imnas A Vilties ir glos kanoa Panevys. 1993. P39
V y r i a u s i o s karins ir politins v a d o v y b s k r i m a s
bei partizanini struktr centralizacija
2
3.
4.
5.
6.
7.
8
9.
10.
12.
13.
14.
15.

1. LET.22P.40
VSKA F.8. B.10/11. L131
Ten pat L128
Ten pat. B.b.f. B.9164. T.l. L69
Ten pat LLA 1944 07 20. [sakymas Nr.21
Ten pat F.8. B.10/28. L48-49
Ten pat. B.b.f. B.9164. T.l. L34
Ten pat. L35
Ten pat. L34
Ten pat. L35
11. LVVOA. F3377. A. P55. B.204. L23
VSKA. F.8. B.10/28. L249-250
Bubnys A. Lietuvi antinacin rezistencija 1941-1944m.//V. 1991. P.77
VSKA. B.b.f. B.9164. T.l
Ten pat. F3. B.27/14. L166-169

454

16. Ylius A. Tauro apygarda (prisiminim fragmentai).// LKA. K. 1991. Nr.l. P58
17. LKA. K. 1991. Nr.2 P3
18. Ylius A Tauro apygarda (prisiminim fragmentai). // LKA. K 1991. Nr.l. P59
19. VSKA. F.8. B.10/28. L87
20. Ten pat. F.8. B.10/27. L248
21. Ten pat. B.10/28. L378
22 Amenskas V. LTT ir jos veikjai. // LKA. K. 1993. Nr.7. P.172
23. Ten pat. P.173
24. Ten pat
25. Ten pat
26. Ten pat P.174
27. LVVOA. F3377. Ap.55. B33. L61-77
28. VSKA. F.8. B.10/28. L277-278
29. Ten pat Oper.b.f. B5582 T3
30. Ten pat L38-53
31. Ten pat
32 Ten pat
33. Ten pat
34. Ten pat
35. Ten pat
36. Ten pat L18-28
37. LVVOA F3377. Ap55. B.219. L3
38. Ten pat
39. Ten pat L5-24
40. VSKA. Oper.b.f. B.5582 T3. L38-53
41. Ten pat B.b.f. B5699. L106
42. Ten pat. F3. B.56/45. Ll-4
43. Ten pat. Oper.b.f. B.2137. T.l. L138
44. Ten pat L136
45. Ten pat L161
46. Ten pat. B.b.f. B.P-17600-Li. T.l. L2
47. Ten pat. Oper.b.f. B.2137. T.l. L188
4d Ten pat L218
49. Ten pat
50. Ten pat. B.b.f. B39086/3. T.2. L287
51. Ten pat
52 LVVOA. V3311. Ap55. B.225. L225
53. VSKA. B.b.f. B39086/3. T.ll. L228
54. LVVOA. F3377. Ap55. B.225. L225
55. Ten pat
455

56. Ten pat B.218. L65

57. Ten pat
58. Ten pat
59. VSKA. B.b.f. B.P-19856-LL L1
60. Buv. LSSR VSK specbiblioteka. Nr.81. T.ll. L53
61. VSKA. Oper.b.f. B5582 T3
62 Ten pat. B.b.f. B.P-19856-Li. L1
63. Ten pat L8
64. Ten pat L9
65. Ten pat B.1245. L12
66. LVVOA. F3377. Ap55. B.219. L68
67. Ten pat B.218. L29
68. Ten pat L30
69. Ten pat. B.266. L10-12
70. Ten pat B.204. L76
71. Ten pat. B.266. L13-14
72 Ten pat B.204. L77
73. Ten pat
Piet L i e t u v o s partizan sritis 1946-1953m.
I. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dokumentas N r. 4. // LKA. K. 1991 Nrl
P.10
2 Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P.170-171
3. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dokumentas Nr5. // LKA K. 1991. Nrl
P.10
4. Ten pat
5. Ten pat
6. Ten pat P.16-17
7. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.220
8 Ten pat P.235
9. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dokumentas N r.7. // LKA. K. 1991. Nr.l.
P.23-24
10. Ten pat. Dokumentas M r.8. P.24-25
II. Ten pat Dokumentas Nr.6. P.12
12 VSKA. F.3. B.16/95. L170
13. Ten pat B36/19. T.l. D.l. Lll-12
14. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V.1991. P.237-238
15. VSKA F.3. B.36/19. T.l. D.4. L114
16. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.9. L213

456

17.
18.
19.
20.
21.

Ten pat. F3. B.36/18. D.4. L25

Ten pat. L26
Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P305-306
Ten pat. P.383-384
emaitis J-Vytautas. Apybraia apie pogrindio organizacij- // LKA. K. 1993.
Nr.7. P.74
22 1948 10 20 Tauro ir Dainavos apygardos vad posdio protokolas. // LPKTS
arch. dok. rink.
23. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.19. L247-253
24. Ten pat
25. Ten pat. L252-254
26. Ten pat B.47726/3 T3. L42-43
27. Ten pat B.44618/3. T.19. L255
28. Ten pat. T.3. L22
29. Ten pat T.15. L294
30. Ten pat T.10. L141
31. Ten pat T.16. L160
32 Ten pat Oper.b.f. B.6070. T.l. D3. L63-65
33. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.16. L164
34. Ten pat T.16. L166
35. LVVOA F3377. Ap.55. B.67. L18-19
36. Ten pat. L22
37. LVVOA. F3377. Ap.55. B.67. L18-19
38. VSKA. Oper.b.f. B.7518. T.2 D.3. L13
39. Ten pat B.6656. T.l. L84
Tauro a p y g a r d o s istorijos a p v a l g a
1.
2
3.
4.
5.
6.
7.
8.

VSKA B.b.f. B.P-16433-Li. L23

Protokolas Nr.l. // LKA K. 1991. Nr.l. P.27
VSKA. B.b.f. B32065/3.L24-44, 201; B. P-16433-Li. L23-45
Dokumentas Nr.6. Protokolas. // LKA. K 1991. Nr.l. P.12-18
VSKA. B.b.f. B32065/3
Protokolas Nr.2 // LKA. K. 1991. Nr.2 P.20
VSKA B.b.f. B32065/3. T3. L260.288
Dokumentas Nr.6. Protokolas. // LKA. K. 1991. Nr.l. P.12-22 VSKA. B.b.f. B.44618/
3. T.9. L189; LVVOA F3377. Ap55. B.228. rao Nr.ll. 1946 07 15
9. Kasiulaiio, gyv. Agurkiks km. Luki vals. aki apskr, pasakojimas
10. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L4,181
11.. Dokumentas Nr.9. Protokolas. // LKA. K. 1991. Nr.l. P.25

457

12.
13.
14.
15.
16.
17.

VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L9; T.9. L211

Ten pat T.14. L41; F3. B.47/10. T.4. L56; B.b.f. B.26830/3. L19
LVVOA. F3377. Ap55. B.225
VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L65
Daumantas J. Partizanai.// V. 1991. P3/6-34; VSKA B.b.f. B.44618/3. T.14. L60
VSKA. B.b.f. B36531/3. L19Z B36830/3. L43; F3. B36/31. T.Z L26, 30-31;
B36/3Z T.Z L206; B.14/1. T.l. L49. B.27/23. L204
18. Ten pat F3. B36/34. T.l. L112 B.36/37. T.l. L106; B36/37. T3. L263; Daumantas J. Partizanai.// V. 1991. P.252-260
19. VSKA. F.3. B.36/40. L110
20. Ten pat B.b.f. B.44618/3. T.14. L53
21. Ten pat L80; Daumantas J. Partizanai.// V.1991. P357-381
22 VSKA. F3. B.27/33. L74; B36/31. T.Z L90; LVVOA. F3377. Ap55. B.228; B.230
23. LVVOA. F3377. Ap55. B.228; VSKA. B.b.f. B.7516/3. L71,43
24. LVVOA. F3377. Ap55. B228; AMarcinonio Balandio, gyv. Bezdonyse, Vilkavikio
raj, pasakojimas
25. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L64
26. LVVOA. F3377. Ap55. vykio liudininko L.Daunoro, gyv. Veiveriuose, pasakojimas
27. LVVOA. F3377. Ap.55. B.228; vykio liudininks Leonaviiens, gyv. Liudvinave,
pasakojimas
28. VSKA. F.3. B.36/33. T.l. L137; B35/4. L55; vykio liudininko J.Baltruaiio, gyv.
Kaune, pasakojimas
29. LVVOA. F3377. Ap55. B.228; ARutkausko-Mikinio archyvin mediaga ir
pasakojimas
30. LVVOA. F3377. Ap55. B.226
31. LVVOA. F3377. Ap55. B.231; B.226
3Z sakymas Nr.46.1948 09 18 // LVVOA. F55. Ap55. B.231
33. Ten pat B. 179; B.226; B.231
34. Ten pat B.231
35. Ten pat B.228
36. Ten pat B.231; B.229
37. sakymas Mr.48.1949 11 20; PL sr.sakymas N r.10. 1949 10 02 sakymas Nr3.
1950 02 25; PL sr. sakymas Nr.l Z 1950 01 25 // LVVOA. F3377. Ap55. B.231
38. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.14. L149
39. Ten pat B.b.f. B.P-15960-LL T.l. L157
40. Ten pat. B.4458/3. T.l. L148,269
41. Ten pat B.P-16960-Li. T.l. L76; K.irvio-Sakalo, gyv. Kybartuose, pasakojimas
42. VSKA B.b.f. B.P-16960-Li. T5. L60
43. LVVOA F3377. Ap55. B.229
458

44. VSKA. B.b.f. B34146/3. T.Z L16

45. Ten pat B.b.f. B.P-16960-Li. T.4. L63
46. Ten pat B.b.f. B.P-16960-Li. T.l. L58
47. Ten pat B.b.f. B.P-16960-Li. 15. L39,56. B36151/3. T.Z L365
46. Ten pat B.41377/3. L376. Oper.b.f. B5609. L36
49. Ten pat. B.P-16960-Li. T.l. L178
50. Ten pat
51. Ten pat B34146/3. T.Z L16
52. Ten pat. L227. F.16. B.155/36. L351
53. Ten pat. B.b.f. B.P-16960-Li. T.l. L284. vykio liudinink I.StankeviitsPuskunigiens, gyv. unakari km. Jank vals. aki apskr. ir O.PauktytsBaceviiens, gyv. Viktoravo km. aki apskr, pasakojimas
54. LVVOA F3377. Ap55. B.229
55. VSKA. B.b.f. B3438/3. T.l. LZ10.12 F.16. B.155/25. L66
56. Ten pat B.b.f. B35868/3. L9,114
57. Ten pat F.16. B.155/39. L302
58. Ten pat. F3. B.63/41. L159
59. Ten pat. B.64/34. L268
60. Ten pat B.b.f. B.34146/3. T5. L309-380,408
Partizaninis karas Dzkijoje. D a i n a v o s a p y g a r d a
1. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.10. L146-149
2. Ten pat F3. B.6/14. L69
3. Ten pat. F.15. B.424/1. L30
4. Surauius A-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K. 1992. Nr5. P.87
5. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 199Z D.l. P.18
6. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn._// V. 1991. P36
7. Karo ininieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. // LKA. K.
1994. Nr.9. P.79-82
8. Ten pat P.10; VSKA. F.8. B.10/1Z L290-296
9. Ten pat. F.8. B.10/26. L148-149
10. Ten pat. L64
11. Ten pat L153
12. Ten pat F.8. B.12/12 L47
13. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.9. L227
14. Surauius A-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K 199Z M r. 5. P.99-100; VSKA.
B.b.f. B.41482/3. L20-21
15. Ten pat L21-23
16. Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.9. P.12
459

17. Ten pat. P.15

18. Ten pat. P.29
19. Ten pat. P.52
20. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.170
21. Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.9. P30
22 Ten pat. P.22
23. VSKA. F.8. B.10/12 L47
24. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L334
25. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.8-24
26. VSKA. F3. B.7/11. L274
27. Ten pat B.16/35. L32
28. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.23
29. Jys A. Kapitonas Dominykas Jys. // LKA. K. 1992. Nr.5. P.102-104
30. VSKA. F.8. B.l/10. L310-311
31. Dzk grups tabo veiksm dienoratis. // LKA. K. 1994. Nr.9. P.25; Petraka
J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.45
32 VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.9. L227
33. Ten pat. F3. B.7/120. L276
34. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P37
35. Ten pat P.119; Dzk grups tabo veiksm dienoratis // LKA. K. 1994. Nr.9.
P33-36
36. Ten pat. P.40
37. VSKA. B.b.f. B.9792/3. L216-228
38. Tauro apygardos tabo dokumentai. // LKA. K. 1991. Nr.l. P.10-11,16-17
39. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P.220
40. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.9. L164
41. Ten pat L168
42. Ten pat T.17. L184
43. Ten pat B.43666/3. T.l. L54
44. Ten pat B.44618/3. T.14. L168
45. Ten pat. B.43666/3. T.Z L142 F3. B36/9. T.l. D.4. L19-20
46. Ten pat
47. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L340
48. Ten pat. F.15. B.425/7. L54
49. Ten pat B36/9. T.l. D.4. L19-20
50. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L336
51. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.160
52 Ten pat P.340
53. VSKA. F.8. B.l/10. L310-311
54. Ten pat F3. B36/18. D.4. L40-42
460

55. Ten pat B.b.f. B.44618/3. T.9. L60

56. Venckeviius J. Paskutinysis Dzkijos partizan vadas // LKA. K. 1991. M r. Z
P.48-50
57. VSKA B.b.f. B.44618/3. T.16. L156
58. Ten pat. F3. B.63/41. L397-398
59. Laisvs kovotojas- partizanas aibas.// altvyksl. 1991. Nr.7-8. P57
60. VSKA. Oper.b.f. B.6860. T3. L17
61. Ten pat. T.l. L247
62. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.297
63. Petraka J. vilgsnis atgal. V. 199Z D.l. P31
64. VSKA F3. B36/18. D.4. L40-41
65. Ten pat. B36/19. T3. D.4. Ll-2
66. Petraka J. vilgsnis atgal.// V. 1992 D.l. P.92-95
67. VSKA. B.b.f. B.44618/3. T.20. P.317
68. Ramanauskas A-Vanagas. Daugel krito sn_// V. 1991. P.382
69. Ten pat P.263
70. Ten pat
71. VSKA B.b.f. B.44618/3. T.2 L15-19
72 Ten pat. F3. B.36/19. T.5. D.6. Ll.
73. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.16. L156-157
74. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.29
75. VSKA. B.b.f. B.47726/3. T.3. L42
76. Ten pat Oper.b.f. B.7682 T.l. D.l. L31
77. Ten pat. T.4. D.l. L64
78. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. 1993. Nr.6. P.92-93
79. Ten pat. P.10
80. VSKA. Oper.b.f. B.6860. T.3. L17
81. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L40
82 Ten pat B.47726/3. T.5. L42
83. Ten pat Oper.b.f. B.6860. T2. L41
84. Ten pat L342
85. Ten pat. B.6070. T3. D5. L614
86. Ten pat T.Z D.Z L83-84
87. Ten pat. L85
88. Ten pat F3. B.63/45. L20
89. Ten pat Oper.b.f. B.6070. T.Z D.Z L97
90. Ten pat B.7518. T.l. D.l. L10-14
91. Ten pat F.16. B.155/39. L460-464
92 Ten pat Oper.b.f. B.7518. T.2 D3. L13
93. Ten pat. F3. B.6/4. L12-13
461

94. Ten pat. L56-57

95. Ten pat. L60
96. Ten pat B.7/11. T.l. L28.
97. Kriukonien S. Klepoiai. Gruodio.. // Alytaus Sjdis. 1989m. sausio 12 P.12
98. VSKA. Oper.b.f. B.9048. P.28; B.b.f. B.44618/3. T.10. L144
99. Surauius A.-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K. 1992. M r. 5. P.100
100. VSKA. F3. B.7/9. L298
101. Surauius A.-Tauras. aliojoj rikiuotj. // LKA. K. 199Z Nr5. P.98-100
102. Grunskis E Kalniks mis. // Lietuvos paminklai. 1990. Nr.l. P.95
103. VSKA. F3. B.7/11. T.l. L94
104. Ten pat F.18. B.l/1. L59-60.
105. Ten pat. B.l/10. L7
106. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991. P.22
107. Ten pat. P.426
108. VSKA B.b.f. B.44618/3. T.10. L243
109. Ten pat. F.3. B.36/28. T.Z L62
110. LVVOA. F3377. Ap55. B.75. L22
111. Ten pat. B.68. L39
11Z Ten pat. B.8Z L23
113. Ten pat. B.80. L79
114. Ten pat. B.68. L41
115. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.92-93
Vakar L i e t u v o s sritis - Jra. sikrimas ir veikla
1. VSKA. F3. B5/9. L256
2. Ten pat L225
3. Ten pat L856
4. Ten pat B.b.f. B.P-1687(35231/3). T.l. L28
5. LVVOA. F3377. Ap55. B.203. L2-5
6. VSKA. F3. B.l/123
7. Ten pat B.b.f. B.16257. T.l. L81
8. Ten pat L30.
9. LVVOA. F3377. Ap55. B.203. L222
10. VSKA. F.10. B5/49. T.3. L14
11. Ten pat. F3. B.5/28. T.9. L229
12. LVVOA. F3377. Ap56. B.2181. L96
13. LPKTS arch. dok. rink.
14. VSKA Oper.b.f. B.6126. T.l. L24
15. Ten pat. L25

462

16.
17.
18.
19.
20.

Ten pat. L27

LKA. K. 1993. Nr.7. P.115
Ten pat. P.87
VSKA. Oper.b.f. B.6126. T.l. L41
Ten pat

Kstuio a p y g a r d a
1. LVVOA. F3377. Ap.55. B.40. L4
Ten pat. L15
VSKA. B.b.f. B.41180/3. T.l. L72
Ten pat F3. B.7/26
Ten pat Oper.b.f. B5732 T.l
Ten pat. F3. B.4/2 T.l
Ten pat. D.2 L82
8. Ten pat B.7/63
9. LVVOA F3377. Ap55. B.201. L229
10. VSKA. F3. B.7/63
11.. Ten pat. B.b.f. B.11004/3. L123
12 Ten pat F3. B.7/64. L276
13. Ten pat L266
14. Ten pat B.b.f. B.11004/3. L85
15. Ten pat
16. Ten pat
17. LVVOA. F3377. Ap55. B.209. L30
18. Ten pat. L19
19. VSKA. B.b.f. B.l6257/3. T.l. L117
20. LVVOA. F3377. Ap55. B.209. L19
21. VSKA. F3. B.20/71
22 Ten pat B.b.f. B.41180/3. T3. L84
23. Ten pat. F3. B.20/134. T.l. L93
24. Ten pat. L90
25. Ten pat B.b.f. B.41180/3. T3. L84
26. Ten pat F3. B.20/91. L13
27. Ten pat. B.20/51. L308
28. Ten pat. B.20/51. L308
29. Ten pat B.20/80. T.l. L30
30. Ten pat B.b.f. B.11004/3
31. Ten pat
32 Ten pat F3. B.20/75. T3

2.
3.
4.
5.
6.
7.

463

33. Daumantas J. Partizanai. // laisv fondas lietuvikai kultrai ugdyti. Chicago.

1984. P.227-232
34. LVVOA. F3377. Ap55. B.204. L25
35. Ten pat
36. Ten pat. L48
37. VSKA. F.10. B,157/9. T.l. L61
38. Ten pat F.6. B5/9. T.6. L188
39. Ten pat L190
40. Ten pat L174
41. Ten pat L177
42. Ten pat B.b.f. B.35231/3. T.l. L14
43. Ten pat Oper.b.f. B.235. T.l. L32
44. Ten pat L3
45. Ten pat B.b.f. B.35231/3. T.l. L14
46. Ten pat L30
47. Ten pat. F.10. B5/28. T.l. L79
48 Ten pat F.6. B5/9. T5. Lili
49. Ten pat. B.b.f. B35231/3. T.l. L117
50. Ten pat F3. B.41/123. L82-83
51. LPKTS arch dok. rink.
52 LVVOA F3377. Ap55. B.215. L8
53. Ten pat
54. Ten pat. B.203. L7
55. VSKA. Oper.b.f. B.6154. T.2 L321
56. Ten pat F.10. B.7/3. T3
57. Kuodyt D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu. // LKA. K. 1993.
Mr.7. P.61-62
58. LVVOA F3377. Ap.55. B.67
59. VSKA. F3. B.60/7. L19
60. Ten pat
61. Ten pat Oper.b.f. B.6126. T.l. D.2 L15
62 I kur atsiranda pasakos apie vilkolakius. // Amius. 1993m. birelio 19-25d.
M r. 25. L10
emaii apygarda
1.
2
3.
4.

VSKA. F.8. B.10/27. L250

Ten pat
Ten pat L251
Ten pat L386

464

5. Ten pat L295

6. Ten pat. L188-190
7. Ten pat
8 Ten pat F3. B.ll/5. L58
9. Ten pat
10. Ten pat. F.8. B.10/28. L270
11. Ten pat B.10/27. L31
12. Ten pat. B.10/27. L248
13. Ten pat B.10/27. L28
14. Ten pat B.10/28. L87
15. Ten pat
16. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L38
17. Ten pat L359
18. Ten pat L360
19. Ten pat. B.b.f. B.P-18236-Li. T.l
20. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L38
21. Ten pat
2Z Ten pat
23. Ten pat F.8. B.10/27
24. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L38
25. emaii apygarda, Kard (Kardo) rinktin. // LKA. K. 1993. Mr.7. P.4
26. VSKA. F.8. B.10/27. L12
27. emaii apygarda.. //LKA. K. 1993. Mr.7. P5
28. Ten pat P.6
29. VSKA. F3. B.13/Z L17
30. Ten pat
31. Ten pat. B35/32. L339
3Z Ten pat L150
33. Ten pat
34. Ten pat L341
35. Ten pat.
36. Ten pat
37. Ten pat Oper.b.f. B.4Z L43
38. Ten pat. F3. B.40/39. L130
39. Ten pat L130
40. Ten pat. F.10. B.5/49. T5. L251
41. Ten pat L252
42. Ten pat
43. Ten pat F3. B.60/7. L24
44. Ten pat
465

45.
46.
47.
48.
49.
50.

Ten
Ten
Ten
Ten
Ten
Ten

pat Oper.b.f. B.4Z L43

pat F3. B.60/7. L24
pat
pat
pat. F.10. B.15/4. L181
pat Oper.b.f. B5735.15. L20

Prisiklimo a p y g a r d a
1. LVVOA. F3377. Ap55. B.203. P.29
2. Ten pat. P.31
3. Ten pat P.30
4. LKA. K. 1993. N r.8. P.ll-12
5. Ten pat
6. LVVOA F3377. Ap55. B.203. P31
7. LKA. K. 1993. Nr.8. P.22
8. VSKA Oper.b.f. B.2906. T.l. D3
9. Ten pat. Oper.b.f. B.47726. T.5. L129-130
10. Ten pat F3. B.41/123. L153
11. Ten pat F.10. B.5/28. T.2. L189
12. Ten pat. F.10. B.7/3. T.6. L250
13. Ten pat L231
14. Ten pat
15. Ten pat L23-24
16. LVVOA F3377. Ap55. B.367
17. VSKA. B.b.f. B.P-16828-Li. L16
18. Ten pat Oper.b.f. B.2906. T.l. D3. L5
19. Ten pat B.b.f. B.P-16828Li. L16
20. Ten pat B.b.f. B.47303/3. T.4. L18
21. Ten pat L377
22 Ten pat. Oper.b.f. B.26510. T.l. L29
23. Vlins. // Prie Rymanio Rpintojlio. 1949. Nr5
24. Partizano Ryto prisiminimai. Partizano keliu // LKA(priedas). K. 1990. P.45
A u k t a i t i j o s partizanai. iaurs Ryt L i e t u v o s - Karaliaus
Mindaugo - sritis
1. VSKA Oper.b.f. B.107. D.3. L36
2. Ten pat. T.2. D.Z L70
3. Ten pat F3. B56/7. L69
4. Ten pat F3. B3/9. T.l. L257
466

5. LVVOA. F3377. Ap.55. B.226. L6-9

6. VSKA F.10. B5/28. L152
7. LVVOA. F3377. Ap55. B.164
8. VSKA. F.10. B3/28. L199-200
9. Ten pat F3. B.56/14. T.l. L160-161
10. Ten pat B.60/7. L86
11. Ten pat L8
12. Ten pat L8-9
13. Ten pat B56/45. L10
14. Ten pat B39/5. T3. L75
15. Ten pat B.60/7. L10
16. Ten pat B56/45. Lll
17. Ten pat B36/43. T.l. L98
18. Ten pat. B56/45. L240
19. Ten pat L237
20. Ten pat. F.16. B35/15. L60
21. Ten pat. Oper.b.f. B.6120. T.2. L113
2Z Ten pat F3. B36/43. T.3. L96
23. Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga. // LKA. K. 1994. Nr.10. P33
V y t a u t o apygarda
I. LVVOA F3377. Ap55. B.163. L169
2. Vii utis L kimo mozaika// K. 1992. P.129
3. VSKA F.18. B.4/3. T.Z L23
4. Ten pat F3. B.12/4. L94
5. Ten pat. B.20/I1I. L199
6. Ten pat F.18. B.4/3. T.l. L197-198
7. Ten pat. T3. L386
8. Ten pat L389A
9. Ten pat F3. B.4/25. L178
10. Ten pat B.7/111. L237-238
11 Ten pat B.12/4. L241
12. Ten pat B.4/14. L134-135
13. Ten pat. B.20/113. L123
14. Ten pat B.12/Z L189
15. Ten pat B.23/1. L67
16. Ten pat. B.20/124. L24
17. Ten pat. B.20/III. L146
18. Ten pat B.12/4. L416
467

19. Ten pat. B.20/116. L72

20. Ten pat F.16. B.35/15. L395
21. Ten pat. B.b.f. B.47200/3.15. L234-235; F.16. B39/18. L247-248
22. Ten pat. F3. B.41/72. T.l. L166
23. Ten pat. B.41/73. T.l. L242
24. Ten pat B.41/129. T.l
25. Ten pat. B.b.f. B.42002/3. T.6. L115
26. Ten pat F3. B56/22 L63-66
27. Ten pat B56/22 L1
28. Ten pat B.60/7. L58
29. Ten pat B56/22 L64
30. Ten pat. L66
31. Semakait J. Vaino brio tis V. 1994. P.67
32 VSKA. F.10. B.7/3.15. L304
33. Ten pat. F3. B.56/43. T.l. L95
34. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.l. L53-54
35. Ten pat T3. L18-19
36. iukius A. Nenugalimas. (Apybraia apie Antan Kraujel). // LKA. K. 1994.
Nr.10. L148-163
Vyio apygarda
I.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10

LVVOA F3377. Ap.55. B.45. L6

Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga // LKA. K. 1994. Nr.10. P5
Ten pat
Ten pat. P.10
Ten pat. P.ll
Ten pat. P.12
Ten pat. P.14
Ten pat
Ten pat
Ten pat. P.20
11. Ten pat. P.21
12. Ten pat
13. Ten pat. P.26
14. Ten pat
15. LVVOA. F3377. Ap55. B.173. L15
16. Ten pat
17. Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga. // LKA. K. 1994. Nr.10. P.26
18. Ten pat. P.27

468

19. Ten pat. P.31

20. Ten pat. P.29
21. Ten pat. P.32
22 LVVOA. F3377. Ap55. B.157. L84
23. Vaiinas G. Vyties apygardos istorin apvalga. // LKA. K. 1994. Nr.10. P33
24. Ten pat. P.8
25. Ten pat. P.18
26. Girnius K.K. Partizan kovos Lietuvoje.// V. 1990. P.218
Didiosios k o v o s apygarda
1.. Vaiinas G. Kalba KGB archyvai.// Abromaviius S. alio Velnio takais // K.
1995. P.156
2 Ten pat. P.154-156
3. Ten pat P.159
4. VSKA. F.3. B.56/1. T.l. L61-62
5. Ten pat B.16/95
6. Ten pat F3. B56/1. T.l. L63
7. Vaiinas G. Kalba KGB archyvai.// Abromaviius S. alio Velnio takais. // K.
1995. P.161
8. Ten pat. P.159-160
9. VSKA. F.10. B.2/29. T.2 L53
10. Vaiinas G. Kalba KGB archyvai.// Abromaviius S. alio Velnio takais. K
1995. P.158
11. KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panaudojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot banditin pogrind Lietuvos TSR
teritorijoje. 1987. L56. // VSKA
12 VSKA F.3. B36/1. T.2. L215
13. Ten pat L279
14. Ten pat T.l. L19-20
15. Ten pat T.l. L61
16. Gakait N. Peslys. // LKA. K. 1994. Mr.11. P.44
17. VSKA. Oper.b.f. B5710. L34
18. Ten pat F.10. B5/9. L249-250
19. Ten pat. F3. B.33/13. L6-9
20. LVVOA. F3377. Ap55. B.218. L28
21. Kuodyt D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu. // LKA. K. 1993.
Mr.7. P.71
22. VSKA F.10. B5/28. L20a209
23. Ten pat F3. B.41/136. L292

469

24. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T3. L7

Algimanto apygarda
1. VSKA F3. B.20/117. L18
2. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga // Tremties ir rezistencijos
muziejaus archyvas. P.2
3. Visvaldas. LLKS aliosios rinktins istorija 1944-1951m. //LKA. K. 1993. Mr.8.
P.33
4. VSKA Oper.b.f. B.107. D.lll. L106
5. Visvaldas. LLKS aliosios rinktins istorija 1944-1951m. // LKA. K. 1993. N r.8.
P.34
6. VSKA. B.b.f. B36792/3. T.l. L36
7. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga. // Tremties ir rezistencijos
muziejaus archyvas. P.9
8. Ambrazas V, Jankauskas V. I umarties inyrantis veidas. // Glemait D.
Mes moksim numirt// V. 1994. P.15-16
9. VSKA Oper.b.f. B.6115. T.2
10. Ten pat L3
II. Ten pat L4
1Z Ten pat F3. B.41/72 T.l. L312
13. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.4. L17
14. Ten pat F3. B.40/19. Vokas 13
15. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga. // Tremties ir rezistencijos
muziejaus archyvas. P5
16. Ten pat P.7
17. VSKA F3. B56/7. L73
18. Ten pat. B.41/136. L292
19. Vaiinas G. Algimanto apygardos istorin apvalga // Tremties ir rezistencijos
muziejaus archyvas. P.ll
.20. VSKA. Oper.bf. B.6115. T.4
21. Ten pat T.Z L3
2Z Ten pat. F.10. B5/28. L200-201
23. Ten pat B.b.f. B.36492/3. T.l. L15
24. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.2
25. Ten pat. F.10. B5/28. L201
26. Ten pat Oper.b.f. B.6115. T.4. L20
27. Ten pat T.l. L176
28. Ten pat. T.l L51
29. Ten pat T3. L7
470

Lietuvos laisvs kovotoj aukos 1944-1953 metais

1. MVD pulkininko Burlickio pareikimas. // Daumantas J. Partizanai. 1990. V.

P.434
2 VSKA. F.3. B.7/142 L70-71
3. Pakala J. Kruvinasis etadienis // Alytaus sjdis. 1989m. sausio 12d. P.4
4. VSKA. F.3. B.7/11. T.l. L9-10
5. Ten pat
6. Ten pat F.18. B3/12 L33
7. Ten pat F3. B.7/11. T.2 L98
8. Saviius K. Kalnik. 1945m gegus 16. // Savanoris 1994m balandio 28d.
P.4
9. Buv.LSSR VSKA. F3. B.41/131. L2931
10. Ten pat F.18. B.l/4. L75-76
11. Ten pat
12 Ten pat F3. B.7/11. T.l. L3; F.15. B.1774/1. L76,123,261
13. Ten pat. F3. B.7/146. L288
14. Ten pat B.7/142
15. Ten pat B.41/131. L29-31; Labanoro girios kautyns // LKA. K 1995. Nr.14.
P.60-64
16. Buv.LSSR VSKA B.b.f. B.44618/3. T.10. L240
17. Ten pat F3. B.7/11. T.l. L94-95
18. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn_ //V. 1991. P.275
19. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P37
20. VSKA. F3. B.41/137. L21-22
21. Kuodyt D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu. // LKA. K. 1993.
Nr.7. P.64
22 VSKA F.3. B.41/140. Llll-112
23. Ten pat B56/44. T.l. L38
24. Katos A. asmeninis archyvas
25. Kata A. Lietuvos laisvs kovotoj aukos 1944-1954m // Lietuvos moni
genocidas naci ir soviet okupacijoje. K 1994. P.43-44
26. Lietuvos genocido auk muziejaus fondai. GEK. 4463. L1
27. VSKA. F3. B.7/11. T.l. L174-175
28. Kata A. Lietuvos laisvs kovotoj aukos... P.45
29. Tauro apygardos tabo dokumentai. // LKA. K. 1991. T.l. P.15
30. Kstuio grups partizan sraas. // LPKTS arch. dok. rink.
31. Dzk rinktins archyvas // LKA K. 1992 T.5. P31
32 LVVOA F3377. Ap55. B.187. L41
33. Kata A. Lietuvos laisvs kovotoj aukos. _ P.43-44
471

34. VSKA. F3. B56/30.

L175
35. Zalansko V. atsiminimai. Rankratis saugomas Katos A. asmeniniame archyve
36. VSKA. F.3. B.68/52 L169-170
37. Ten pat. F3. B.41/131. L63
38. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L240
39. Ten pat. F3. B.41/131. L23
40. Ten pat. F.18. B3/12 L207-208
41. Ten pat. B.b.f. B.44618/3. T.10. L240
42. Ten pat L151
43. Tauro apygardos tabo dokumentai. Dok.Nr.6. // LKA. K. 1990. Nr.l. P.13
44. VSKA. F.18. B3/12 L207-208
45. Ten pat. F3. B.68/52 L168-170
46. Ten pat. F3. B36/21. T.l. L289
47. Ten pat B56/30. L6
48. Ten pat. B.41/131. L23
49. Ten pat. B56/43. T3. Ll-2
Partizaninio j u d j i m o s l o p i n i m a s
I.
2
3.
4.
5.

VSKA. F.3. B.19/108. L131

Ten pat. L42
Ten pat B.20/75. L42
LSSR VRM 1946 03 26 sakymas Nr.0026.*// LKA. K. 1992 Nr5. P.119-120
Truska L Herojikas ir tragikas ms tautos istorijos puslapis; Daumantas J.
Partizanai.// V. 1990. P.555
6. LKA. K. 1991. Nr.2 P.90
7. VSKA. Oper.b.f. B.402 L72
8. Ten pat F3. B.47/10. T3. L223; B.7/11. L116
9. Ten pat B.21/1. L168
10. Ten pat B.16/96. L5
11. Ten pat B.7/11. L116
12 Ten pat. B.19/108. L146
13. Ten pat B.15/7. L52
14. SSRS NKVD 4 auli divizijos 1944 09 27 ratas LSSR VKP(b) CK sekretoriui
A.Sniekui. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.158
15. VSKA. B.b.f. B.P-18017-Li
16. Ten pat F3. B.7/11. L225
17. Ten pat. B30/1. L18-22
18. Ten pat. L27

472

19. Ten pat. B56/43. T3. Ll-3

20. Ten pat B.7/11. L180
21. Ten pat. B56/43. T3. L108
22 Ten pat. B.21/1. L5
23. Ten pat. L24
24. Ten pat B.21/2 L1
25. Ten pat. L91
26. Ten pat. B.47/10. T3. L209
27. Ten pat T.2 L9
28. Ten pat B.22/8. L97
29. Ten pat B.21/2 L191
30. LKA. K. 1993. Nr.8. P.94-106
31. Garmut A. Motinle, auginai.// K. 1994. P.29
32 VSKA. F3. B.21/2. L115
33. Ten pat F3. B30/1. L81
34. Ten pat. B.16/96. L102
35. Ten pat F3. B30/1. L61
36. Ten pat. L99
37. Ten pat. F.16. B.41/1. L131
38. Ten pat. F3. B56/43. T.l. L91
39. Ten pat. T3. L108
40. Ten pat. B.16/96. L108
41. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.102
42. Mikutis. I mano atsiminim. // altvyksl. 1991. Nr. 7-8. P.84
43. VSKA. F.3. B.41/65. T.2 L92
44. Ten pat B.63/3. L198
45. Ten pat B.62/2 L140
46. Ten pat. B.67/41. L214
47. Ten pat B.63/1. L87
4d Ten pat Oper.b.f. B5194. T3. L44
49. Ten pat. F3. B.41/56. T.Z L91
50. Ten pat Oper.b.f. B.238. T.l. D.2 L25
51. Ten pat B.9/8. L268-292
52 KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panaudojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot bandit pogrind Lietuvos SSR
teritorijoje. 1987. L18. // VSKA
53. Ten pat L28-38; VSKA. Oper.b.f. B.7682 T.7. L84-111
54. Partizano Dzko dienoratis // LKA. K. 1993. Nr.6. P.45
55. KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panau
dojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot bandit pogrind Lietuvos SSR
473

teritorijoje. 1987. L99-101. // VSKA

56. Ten pat Oper.b.f. B5194. T5. L50
57. Ten pat. F3. B.20/157. T.Z L7
58. Ten pat. B36/40. T.Z L125
59. Ten pat B.41/56. T.Z L90
60. Ten pat. L116-119
61. Ten pat B.b.f. B33960/3. T.ll. L124-129
6Z Ten pat Oper.b.f. B.107. T3. D3. L19
63. Ten pat T.l. D.2. L49.; B.4685. D.Z L31
64. Ten pat B.4685. D.Z L44
65. KGB 10 skyr. ataskaitos rankratis Valstybs saugumo organ agentros panaudojimo patirtis, tiriant ir likviduojant ginkluot banditin pogrind Lietuvos SSR
teritorijoje 1987. L70-73. // VSKA
66. Ten pat. L68
67. VSKA F.3. B.33/14. L3-8
68. Ten pat Oper.b.f. B5710. L34-35
69. J.Leleiaus-Grafo ir L.Baliukeviiaus-Dzko dienoraiai.// K. 1995. P.155
70. Daumantas J. Partizanai. // V. 1990. P.500
71. VSKA. Oper.b.f. B.107. T.Z D3. L1
7Z Ten pat. T.l. D3. L106
73. Ten pat. T.2. D.3. L50
74. Ten pat B.7714. T3. L209
75. Ten pat F3. B33/4. L21
76. Ten pat B31/10. L48. L196
77. Ten pat F3. B31/6. L104
78. Ten pat B.22/6. L46
79. Ten pat B.22/4. L65
80. Ten pat B31/5. L.149,167
81. Ten pat. B31/11. L202
82 Ten pat B33/13. L29
83. Ten pat L8
84. Ten pat. L17
85. Ten pat B31/10. L30
86. Ten pat F3. B33/13. L41
87. Ten pat. B.22/4. L21,46
88. Ten pat B31/1. L149
89. Ten pat B33/13. L57; F.16. B.224/10. T.Z L97
90. Ten pat F3. B31/10. L50
91. Ten pat F3. B.60/7. L35
92. Ten pat. L10
474

93.
94.
95.
96.

Ten pat. Lll

Ten pat Oper.b.f. B.6126. T.l. L80
Ten pat. F3. B.3/21. T.l. L359
Grunskis E Juodasis 41-j birelis. // Lietuvos moni genocidas naci ir
soviet okupacijose. V. 1994. P.15
97. VSKA. F3. B56/43. T3. L1
98. Ten pat L247
99. Garmut A Ijo broliai. // K 1993. P.158
100. Daumantas J. Partizanai.// V. 1990. P.185
101. VSKA. F3. B.4/25. T.l. L262
102. Ten pat. F.10. B.10/4. L72
103. Ramanauskas A.-Vanagas. Daugel krito sn..// V. 1991 P.206
104. VSKA Oper.b.f. B5333. L89
105. Anuauskas A. Genocidas. MVD-MGB tardymo metodai // LKA. K. 1993. Mr.7.
P.163
106. VSKA F.10. B.6/7. L102-103
107. Ten pat. B.13/39. L12-20
108. Anuauskas A. Genocidas. MVD-MGB tardymo metodai. // LKA. K. 1993. Mr.7.
P.163
109. Ten pat. L169
110. VSKA. Oper.b.f. B.6656. T.6. L369
111. Pas nuostatai. SSRS MT 1953 12 21 nutarimas. Ypatingoji dalis: SSRS MT
19561217 nutarimas Mr.1595-806 "Apie ypatingojo pas reimo vedim Kaune".
112 VSKA F.10. B.13/39. L211-229
113. Genocido auk muziejaus fondas.// Kaljimo skyr. B.2/12 L2
Partizaninio karo pabaiga. Laisvs k o v r e i k m
1.
2
3.
4.
5.

VSKA. F.6. B.62/1. L4-5

Ten pat F3. B.87/3. L26-28
Ten pat B.77/2 L291-310
Archyviniai dokumentai apie nacionalist antiliaudin veikl. // V. 1961. P.62
Leleius V. Prisiminimai apie kunig Justin. // Leleiaus J.-Grafo ir Baliukeviiaus L-Dzko dienoraiai. K 1995. P.16
6. Partizano Dzko dienoratis. // LKA K 1993. Nr.6. P.26-27
7. LVVOA. F. 1771. Ap.9. B. 269. L73-74
8. VSKA. B.b.f. B3753. T3. L19
9. VSKA. B.b.f. Stebimoji byla.47462/3. L7
10. Leleiaus J.-Grafo ir Baliukeviiaus L-Dzko dienoraiai. K. 1995. P.148
11. Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.75

475

12
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.

Ten pat P.54.

Leleiaus J.-Grafo ir Baliukeviiaus L-Dzko dienoraiai. K. 1995. P.107
Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.66
LR Romos katalik laikas v. Tvui Pijui XII Vatikane. // Daumantas J.
Partizanai.// V. 1990. P.420
VSKA. Oper.b.f. B.7719. T.2 L1
Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.108
VSKA. F.3. B.109. T.20
Ten pat B.b.f. B.41978/3. T.4
Ten pat B33960/3. T.12 L228-230
Partizano Dzko dienoratis. // LKA. K. 1993. Nr.6. P.72

476

SVARBIAUSI DAT LENTELS

Piety Lietuvos partizanu sritis - Nemunas
Data

vykiai,

1946 04 09

organizaciniai pakeitimai

Tauro apyg. vado Z.Drungos ir A

apyg. vado J.Vitkaus susitikimas. kurtas
PLP tabas

Pastabos
Vadas - J.Vitkus.
Pav. Z.Drunga,
operat sk. - AKulikauskas, mobilizac. sk-uolas.
arno rinkt i A
apyg. perkelta
Tauro apyg. Vadas
DJys

1946 04 22

Pasirayta Lietuvos Partizan Deklaracija,

skelbianti pagrindinius Lietuvos valstybingumo atstatymo principus
1946 05
Prie A apyg. prijungus Dzk rinktin kurta
Dainavos apyg.
1946 07 12
uvo PLP vadas J.Vitkus. Vadu laikinai tapo
S.Stanikis
1946 11 11
PLP vado pareigas perm D.Jys
1947 03
Punios ile D.Jio vadavietje vyko susitikimas su Tauro apyg. vadu ABaltsiu. PLP vadu
tapo A.Baltsis
1947 08 31
arno rinkt, i Tauro apyg. perduota
Dainavos apygardai
1948 02 02
uvo PLP vadas A.Baltsis. Vadovavim
perm J.Aleikas
1948 08 10
uvo PLP vadas J.AIeikas
1948 10 20
Tauro apyg. ribose vyko Tauro apyg. vado
A.Grybino ir Dainavos apyg. vado galiotinio
S.Stanikio susitikimas. Laikinai eiti PLP vado
pareigas pavesta A.Ramanauskui. Patikslintos
apygard ir srities ribos.
1949m. pradia PLP vadas A.Ramanauskas susitinka su
J.emaiiu, BDPS prezidiumo pirmininku.
1949 02 10
A.Ramanauskas dalyvauja Ryt, Vakar
ir Piet Lietuvos partizan vad
477

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

suvaiavime. PLP sritis pavadinama

Nemuno vardu.
1949m. vasara Pradedamas leisti PLP Nemuno sr. laikratis
"Partizanas".
1949 09 23
Sunaikintas srities tabas Daug vals.
Kalesnyk mike
1950 01 19
1950 06
1953 02 03

Pastabos

uvo LLKS galiotinis usieniui

K.Pyplys

Srities vadu tapo S.Stanikis. A.Ramanauskas

paskirtas LLKS Gynybos pajg vadu.
Srities vad pasitarime S.Stanikis balsavimu
patvirtintas vado pareigoms.
uvo paskutinis srities vadas S.Stanikis
Tauro apygarda

1945 01
1945 07 19
1945 08 15

1945 08 03
1945 10 22
1946 03 13
1946 04 09

1946 05 28

478

Upultas ilavoto m. Po mnesio pultas

pakartotinai
Iniciatorius kun.
Skardupi klebonijoje nutarta steigti
A.Ylius
Tauro apyg. partizan tab
Suformuotas apygardos tabas ir 5 rinktins. Apyg. vadas kpt
L.Taunys. tabo
Nustatytos veikimo ribos
vir. J.Pileckis,
ginklavimosi sk.
A.Ratkelis, san. ir
kio sk. kun.
AYlius, valgybos
sk. Pupelis
Upultas Keturvalakio m. 1946 03 05 pultas
pakartotinai
Suimtas apyg. vadas L.Taunys ir dauguma
tabo nari. Vadu tapo Z.Drunga
Upultas Pakuonio m.
Z.Drungos susitikimas su A apyg. vadu
J.Vitkum. kurta Piet Lietuvos partizan
(PLP) sritis Tartasi dl susijungimo su
Dzkijos partizanais.
Z.Drungos susitikimas su Auktaitijos Dl vieningos vavadovybs ir kovos
partizan atstovu (MGB provokatoriumi

Data

vykiai,

1946 04 05
1946 06 03
1946 06 12
1946 07 04
1946 07 05
1946 09 20
194610 22
1947 01 12
1947 01 15-16

1947 04 27
1947 05-06
1947 08 31
1947 08-09
1947 08 20
1947 09 24
1947 10 25
1947 12 15
1948 01 06
1948 02 02
1948 04 04
1948 03 18
1948 04 28
1948 08 10

organizaciniai pakeitimai

Pastabos

J.Markuliu)
taktikos
steigti partizan pasiymjimo enklai
Apygardos rinktini vad suvaiavimas
uvo apygardos vadas Z.Drunga
Apygardos vadu irinktas ABaltsis
vestos partizan uniformos ir pareig enklai
Upultas Gi m.
uvo algirio rinkt vadas J.llgnas, apyg. vado
adjutantas J.Pileckis ir kt. pareignai
kurta Biruts rinktin. Vadu paskirtas J.Luka
Partizan vad suvaiavimas. ABaltsis
Suvaiavimas vypaskirtas VGP
virininku.
ko atskleidus MGB
provokacij
Sunaikintas Vytauto rinkt tabas. uvo tabo
virininkas ir kt
J.Luka ir J.Krikinas per Lenkijos sien
ijo atstatyti ryi su usieniu ir gro atgal
arno rinkt perduota Dainavos apygardai
Partizan apmokymo kursai Kazl Rdos
mikuose
Atleistas i pareig Vytauto rinkt vadas
V.Gavnas
Sunaikintas Biruts rinkt tabas. uvo vadas
J.Bulota, apyg. kapelionas J.Leleius ir kt
uvo Vytauto rinkt, tabo nariai A.Ratkelis ir
A.Salinka
Per Lenkijos sien Vakarus isistas
J.Luka ir K.Pyplys
uvo Kstuio rinkt vadas J.Jasaitis, Geleinio Vilko rinkt, tabo vir. P.Vanagas ir kt
uvo apyg. vadas ABaltsis
Apygardos vadu paskirtas buv. Biruts rinkt
vadas J.AIeikas
uvo Geleinio Vilko rinkt, vadas AVarkala
uvo algirio rinkt vadas V.turmas
uvo apyg. vadas JAleikas ir kt tabo
Le. pareigas paskirpareignai
tas algirio rinkt
vadas V.Vitkauskas
479

Data
1948 10 08
1949 01 20

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

Apygardos vadu paskirtas A.Grybinas

Sunaikintas Vytauto rinkt tabas. uvo vadas
K.Greblikas, tabo vir. J.Vasiliauskas ir kt
1949 04
Atlikti organizaciniai pertvarkymai: kuopos
perorganizuotos tvnijas
1949 07 23
uvo Geleinio Vilko rinkt, vadas J.Baltruaitis
1949 09 28
uvo apygardos vadas AGrybinas
1949 10 25
Apygardos vadu paskirtas V.Vitkauskas
1949 11 14
uvo Geleinio Vilko rinkt, vadas J.Valenta. Vadu paskirtas P.Kleiza, kuris 1949 12 26 suimtas
1950 02 09
uvo Vytauto rinkt vadas V.Gavnas ir kt
tabo pareignai
1950 06 22
uvo Vytauto rinkt, vadas A.Matuseviius.
Nustojo egzistuoti
Vadu tapo A.Grikietis.
Trispalvs vliavos
tvnija
1950 09
uvo algirio rinkt vadas F.indius
1950 10 03
Taurags apyl. nusileido desantininkai
J.Luka, B.Trumpys ir Kirvys
1951 01 14
uvo Geleinio Vilko rinkt vadas APuas ir tabo vir. K. Jazumas. Vadu tapo VMenkeviius
1951 02 02
uvo apygardos vadas V.Vitkauskas
1951 04
Apygardos vadu paskirtas JJankauskas
1951 04 19
Kazl Rdos mikus atskraidintas
desantas: J.Btnas ir J.Kukauskas
1951 05 20
uvo desantininkas B. Trumpys
1951 06
uvo desantininkas J.Btnas
1951 07 20
algirio rinkt vadu paskirtas K.irvys
1951 09 04
uvo J.Luka
1952 01 21
uvo Vytauto rinkt vadas AGrikietis
1952 06 07
Suimtas apygardos vadas J.Jankauskas.
MGB uverbuotas tapo provokatoriumi
1952 07 24 Suimtas K.irvys
1955 01 26
Suaudytas J.Jankauskas
1957m. ruduo Apsuptas nusiov paskutinis algirio rinkt
partizanas J.Balius

480

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

Dainavos apygarda
1944 07
1944 09-10

1944 1110

1944 11 11

Dzkij okupuoja Raudonosios armijos

daliniai
Krsi pirmieji partizan briai

S.Aleksos vadovaujamas brys puol

Valkininkus. Sudegino sovietini staig
pastatus, suaud 1 pareign
J.Matukeviiaus-Vilko brys puol Onuk.

Pradtos ginkluotos akcijos prie

okupacin valdi

Sunaikino milicijos
pastat, apaud
valsiaus valdi

1944 12 08

P.Paulausko-arno brys puol Butrimonis

Nukov sargybinius, ilaisvino suimtuosius
1944 12 22-25 NKVD baudjai degino ir ud Klepoi ir
gretim kaim (Alytaus apskr. Merkins ir
Alovs vals.) gyventojus
1945 01 31

1945 02 07

1945 02 12

1945 02 23

1945 02 28

Klepoi km sudegino 21 sodyb, suaud ar gyvus sudegino 12 moni

Partizanai upuol Gudelius
Ilaisvino suimtuosius, sunaikino
valsiaus dokumentus
vyko Miguiioni kautyns (Trak apskr.
Miguiioni km.
Onukio vals.) Po j NKVD ir stribai ud ir sudegino 15 sodydegino taikius kaimo gyventojus
b, suaud ar gyvus sudegino 11
moni
AKulio-Vilko partizan grup puol Miroslav
Sunaikino NKVD ir vykd. komit pastatus,
nukov du karininkus ir 12 strib
Partizan junginys upuol Rudamin
I aretins ivadavo suimtuosius,
nukov 7 stribus,
paimtos NKVD
ginkl atsargos
vyko Panaros kautyns (Alytaus apskr.
uvo junginio va481

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Merkins vals.)

1945 03 25
1945 04 17

1945 04
1945 05 07

1945 05

1945 05 17

1945 06
1945 06 14

1945 07-08

1945 11

1945 12
482

Pastabos

das ltn. K.Lukoinas ir dar 3 partizanai. Dideli prieo

nuostoliai.
Upultas Punios miestelis
Suaudytas 1 sovietinis pareignas
Ltn. L.valkaus-emo junginys puol Rudni Sudeginti valsiaus
valdios ir NKVD
pastatai su dokumentais, ilaisvinti
suimtieji
steigiamas arno rinkt tabas
Rinkt vadas ltn.
V.Gontis-Alseika
steigiamas Dzk grups tabas
Grups vadas
plk. J.VitkusKazimieraitis
kuriamas Geleinio Vilko rinkt, tabas
Rinkt vadas ltn.
LTaraseviius-Aras
vyko Kalniks kautyns (Alytaus apskr.
uvo 44 partizanai,
Simno vals.)
tt. kuopos vadas
J.Neifalta-Laknas.
Dideli prieo nuostoliai
kuriamas Dzk rinktins tabas
Rinkt vadas kpt
DJys-uolis
vyko Varios kautyns (Alytaus apskr.
uvo ar pateko
Daug vals.)
nelaisvn apie 40
ARamanauskoVanago kuopos
partizan
Dzk grup jungiamos arno ir
Merkio rinktins
Gel. Vilko rinktins. Grupje steigiama
vadas - A.RamaMerkio rinktin
nauskas-Vanagas
Dzk grup pavadinama A apygarda
A apyg. vadas pulk. J.VitkusKazimieraitis
Pradtas leisti Dainavos apyg. tabo
Iki 1952m. ijo 37

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

1945 12 15

laikratis "Laisvs Varpas"

ARamanausko-Vanago partizan junginys
upuol Merkin

numeriai
Sunaikinti valsiaus sovietini
staig ir milicijos
pastatai ir dokumentai
PLP vadu tampa
J.Vitkus-Kazimieraitis

1946 04 09

A ir Tauro apygard vadai kuria

Lietuvos partizan tab (PLP)

Piet

1946 04 22
1946 05 15

arno rinkt, prijungiama prie Tauro apyg.

Prie A apyg. prijungiama Dzk rinkt

1946 06
1946 07 02
1946 08

A apyg. pavadinama Dainavos vardu

uvo PLP vadas pulk. J.Vitkus-Kazimieraitis
Iformuota Gel.Vilko rinktin

1947 04 22-24 Dainavos apyg. vad sskrydis

1947 06
Dainavos apyg. vl jungiama
arno rinkt
1947 08 11
Sunaikintas Dainavos apyg. tabas

1947 09 24-25 vyko Dainavos apyg. vad sskrydis.

Merkio rinkt, pavadinta
"PrtKazimieraiio" vardu

Dainavos ir Tauro apyg. vadai PLP vadu

irenka ARamanausk-Vanag
1949 02 10-20 emaitijoje kuriama LLKS taryba

A apyg. vadu paskirtas D.Jysuolis

Jos erdv priskirta

Merkio ir Dzk
rinkt

uvo apyg. vadas

kpt D.Jysuolis
Apygardos vadu
irinktas Merkio
rinkt vadas ARamanauskas-Vanagas

1948 10 20

1949 03 07

Sunaikinti Dainavos apyg. ir Kazimieraiio

rinkt tabai

Dainavos apyg. ir
PLP srit atstovauja ARamanauskasVanagas
uvo laik. ein. Dainavos apyg. vado
pareigas ir arno
483

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos
rinkt vadas ltn.
B.Labnas-Karinas bei Kazimieraiio rinkt, vadas
V.Voveris-aibas

1949 05 19

1950 0119

1950 06 24

1951 09 27

195112 26

1952 02 03

1952 08
1952 12 12

1953 02 03
1954 09 18

484

vyko Dainavos apyg. partizan vad

sskrydis Apygardos vadu irinktas
LBaliukeviius-Dzkas
PLP vadu paskiriamas kpt S.StanikisLitas, Viltis, buvs Dzk rinkt vadas
A.Ramanauskas pradeda eiti LLKS ginkluot
pajg vado pareigas
uvo Dainavos apyg. vadas
Apygardos vadu
LBaliukeviius-Dzkas
paskiriamas buvs
arno rinkt vadas
J.Geguis-Diemedis
uvo Dainavos apyg. vadas J.GeguisApygardos vado
Diemedis ir arno rinkt vadovyb
pareigas pavesta
eiti Dzk rinkt
vadui V.DaunoruiUnguriui
uvo arno rinkt vadas
A.Petrukearno rinkt kaip
viius-Rimvydas
org. vienetas nustojo veikti
Suimtas Kazimieraiio rinkt vadas
Kazimieraiio rinkt,
J.Drezdauskas-Putinas
kaip org. vienetas
nustojo veikti
Nustojo veikti Dainavos apyg. tabas
Sunaikintas paskutinis Dzk rinkt
uvo brio ir Ks(ir Dainavos apyg.) brys
tuio gr. vadas
A.Stanaitis-Aidas
uvo Nemuno (PLP) srities vadas
kpt S.Stanikis-Litas, Viltis
uvo du paskutinieji Dainavos apyg.
T.t. rinkt vadas
partizanai
V.Daunoras-tlngurys

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i

Pastabos

V a k a r Lietuvos sritis - Jura

1948 05 05

kurta V a k a r L i e t u v o s sritis J r a . Vadas-J.emaitis, p a v . P.Bartkus ir A.Milaeviius

1948 06

V a d u paskirtas AMilaeviius.

t a b o vir. - V.Gu-

Suformuotas tabas

a s . A g i t a c . ir prop a g a n d o s s k . vir.
- A.Liesys, t a b o
n a r y s V.lvanauskas, a p s a u g o s brio v a d a s - D a g y s

1 9 4 9 06 11

u v o t a b o vir. V.Guas. V i e t o j e j o p a s k i r t a s
V.lvanauskas

1949 09 09

u v o srities v a d a s A.Milaeviius. V a d u t a p o
V . l v a n a u s k a s , t a b o virininku A L i e s y s

1951 0 2 1 0

uvo V.lvanauskas

1951 0 5

Srities v a d u t a p o A . B a k y s

1 9 5 2 11

kurta p o g r i n d i n o r g a n i z a c i j a "Vyi s j u n g a "

1953 01 17

S u n a i k i n t a s srities t a b a s . u v o A B a k y s ,
t a b o virininkas A J u r k n a s ir kt

Kstuio apygarda
1 9 4 4 07 14

LF ir LLA v a d o v p a s i t a r i m a s R a s e i n i u o s e

1944m.

kurta J u r b a r k e " L a i s v s g y n j s j u n g a " .

1 9 4 7 01 i o r g a n i z a c i j a p a v a d i n t a Trij Lelij
rinktine. Vad. - P.Paulaitis ir Vl.Gudaviius

1944m.

kurta e b e n k t i e s rinktin (1946m. p a v a d i n t a Vad.-J.eponis,

e r n o , vliau S a v a n o r i o vardu).

Jemaitis,

P.Bart-

kus. Veik iluvos

vals.
1944m

kurta V g l s rinkt.(priklausanti iauli LLA

apygardai).

V a d . - Pr. Podolsk i s ir A Z a s k e v i i u s .
Veik Kelms
vals.

1944 12 01

U p u l t a s S e r e d i a u s m . Pakartotinai p u l t a s
1945 06 07-08

485

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

1944 12 04-05 Girkalnio m. puolimas. Sudegintas valsiaus

VK pastatas
1945m. pradia Paliepi kautyns. Dalyvavo keli imtai
partizan ir vir tkstanio enkavedist
1945 07 19
Virtuk mis. uvo 15 partizan. Vadovavo
J.eponis, J.emaitis ir A.Zaskeviius
1945 1110
Upultas Gaurs m.
1945m. ruduo Vgls rinkt, partizanai jungti
ebenkties rinktin
1945m.
kurta Lydio rinktin.
1946 03
1946 08
1946 09 12
1947 04 12

Vietoje sunaikintos LLA Kovo rinktins

kurta P.Lukio rinkt
Savanorio rinkt vadu tapo J.emaitis
kurta Jungtin Kstuio apygarda (JKA)

NKVD kariuomen sunaikino 2 tabo

bunkerius. uvo J.Kasperaviius
1947 05 20-25 Apygardos vadu irinktas J.emaitis.
tabo vir. P.Bartkus, operatyv. sk.
vir. V.Guas, informac. sk. vir. A.Liesys
1947 11 18
Upultas Bataki m.
1948 01 16
uvo Vaidoto rinkt, vadas J.eponis.
Sunaikinta apyg. tipografija
1948 07
Apygardos vadu tapo H.Danileviius,
tabo vir. R.Gedvilas
1949 04
H.Danileviius atleistas i vado pareig.
Apyg. vadu tapo A.Miliulis
1949 06 07-09 Sunaikintas apyg. tabas. uvo AMiliulis,
suimtas RGedvilas
1949 06
Apygardos vadu paskirtas A.Bakys
1951 08-12
Vado pareigas jo K.Labanauskas
1951 12
Apygardos vadu paskirtas P.Morknas,
tabo vir. J.Vilinskas
1953 05 30
Jurbarko raj. imkaii mike suimtas LLKS
Tarybos Prezidiumo pirmininkas J.emaitis
1953 06 19
uvo apyg. vadas P.Morknas
1955 06
Nuauti paskutiniai apyg. partizanai
486

Pastabos

VadasH.Danileviius
Vadas J.Jasineviius
Vadas - J.Kasperaviius

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i

Pastabos

broliai K y b a r t a i

emaii apygarda
1945 05 25
1 9 4 5 08 01

Upultas E n d r i e j a v o m .
kurta a t r i j o s rinktin Pirmasis v a d a s
S.Benulis; . J a z d a u s k a s (1947 05-11);
I . a p k n a s (1948-1949 04);
K A n d r i u k a (1949 0 4 - 1 9 5 0 05).

194510

kurta A l k o s rinktin

Vadai: A.Narmont a s (1945-1946 10)

K . V e n c k u s (1946
10-1948 08).

1945 09

emaii l e g i o n o (kurtas 1 9 4 5 m . p a v a s a r )
vadu tapo J.Semaka

1945 1115

kurta Kard rinktin (11 23 j u n g t a

e m a i i legion).

Vadai: J . O e r a i t i s
(ikil94512);KKontr i m a s (1945 121946); J . K k t a s
(1946-1948 05);
J J u c i u s (1948 0 5 1 9 4 9 08); K.Kontr i m a s (1949m.);
J.Paulauskas
(1949-1950 0 6 0 3 )

1946 04

S u i m t i emaii l e g i o n o vadai, j

1946 05 25

t a b a s a t k u r t a s . emaii l e g i o n a s

tarpe-J.Semaka
p a v a d i n t a s emaii a p y g a r d a

V a d a s - F.Aoklis,
t a b o vir. A.Ruzg y s . A j o 3
rinktins: a t r i j o s ,
Kard ir A l k o s

1946 09

S u i m t a s F.Aoklis. V a d u p a s k i r t a s
K.Antanaviius

1947 04 09

S u n a i k i n t a s a p y g . t a b a s . u v o visi t a b o
nariai. V a d a i s p a s i s k e l b i a K.Juozaitis ir
J . l v a n a u s k a s . MGB i p r o v o k a v u s k o n f l i k t ,
sunaikinamas KJuozaiio tabas.

487

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i

1947 10

Suimtas apygardos vadas J.lvanauskas

Pastabos

J . l v a n a u s k a s p a k l i v a MGB k o n t r o l n
1 9 4 8 m . pradia

A p y g a r d o s v a d u p a s k i r t a s VI.Montvydas

1948 06 07

Upultas Veivirn m .

1948 08

A l k o s rinktin p a k l i v a MGB kontroln i r

sunaikinama

1953 08 23-27

Sunaikinamas apygardos tabas.

uvo Vl.Montvydas

1965 07 06

uvo paskutinis emaitijos partizanas

Pr.Konius

Prisiklimo apygarda
1 9 4 4 12 15

Upulta Grinkikio milicija

1948 04 01

kurta Prisiklimo a p y g a r d a .

Vadas-P.Bartkus

j j o V o v e r s , A t a l y n o , P.Lukio rinktins
1948 04 23

a p y g a r d j u n g t a L i e t u v o s alioji r i n k t i n
V a d a s P.Masilaitis

1 9 4 8 11 12

D k t o m i k e v y k o BDPS Prezidiumo p o s d i s

1948m. pab.

L i e t u v o s aliosios rinktins t a b o virininku

t a p o MGB a g e n t a s J.Rudionis

1949 02 02-22

A p y g a r d o s ribose v y k o visos Lietuvos

partizan v a d s u v a i a v i m a s . k u r t a s LLKS,
s u f o r m u o t a vyriausia v a d o v y b

1949 03 14

S u n a i k i n t a s L i e t u v o s aliosios r i n k t t a b a s .
u v o P.Masilaitis

1949 08 27

S u n a i k i n t a s Kun. v e l g a i i o (buv. V o v e r s )
rinkt t a b a s . uvo v a d a s V.Maleckas ir
t a b o vir. H.Maleckas

1 9 5 1 0 9 28

S u n a i k i n t a s Kun. velgaiio r i n k t t a b a s .
u v o v a d a s B.Kriinas

1949 08

S u n a i k i n t a s Prisiklimo a p y g . t a b a s
Upelki m i k e . u v o v a d a s P.Bartkus.
V a d u p a s k i r t a s P.Morknas,
p a v a d u o t o j u J.Palinas

1 9 5 1 0 6 3 0 - 0 7 0 2 A p y g a r d o s v a d u paskirtas J.Palinas
1952 06

Prisiklimo a p y g a r d a panaikinta.
Liko tik Maironio (P.Lukio) rinktin

488

V a d a s J.Palinas

Data

vykiai,

1952 10 01
1963 07 13

organizaciniai pakeitimai

Pastabos

uvo J.Palinas
Suaudytas Pr.Prsaitis, buvs Prisiklimo
apyg. tabo narys

iaurs Ryt Lietuvos - Karaliaus Mindaugo (Kaln) sritis

1947 01 02

J.Kimtas paskirtas (Markulio sakymu)

RL srities vadu
1947 05 01
steigta Algimanto apygarda
1948 05 01
steigta Karaliaus Mindaugo (Kaln) sritis
Vadas - A.SIuka; pavaduot V.Kaulinis;
Visuom. dalies vir.-B.Kazickas; Ryi sk.
vir. A.Kubilius; adjutantas-B.ukauskas
1948 08 1-4
DKA "B" rinktinei suteiktos apygardos teiss
1949 10 28
Sunaikintas tabas. uvo A.Sluka
1950 04
uvo Visuomen. dalies virininkas B.Kazickas
Vado pareigas eina J.Kimtas; pav. - B.Kalytis ir
B.Karboius; Visuom. dalies vir. B.Krivickas;
Organizacinio sk. vir.-V.Sabaliauskas;
tabo vir. - V.Paktas
1950 11 25
Panaikintos Algimanto ir DKA apygardos
1951 03 19
uvo V.Paktas. tabo vir. paskirtas J.Kemeklis
1951 12 20-22 Suimtas B.Kalytis. uvo tabo vir. J.Kemeklis
1952 08 14
tabo vir. paskirtas B.Kalytis (agentas Ramojus)
1952 08 16
Suimtas RL srities vadas J.Kimtas
Srities tabo veikla nutrksta. Prasideda
legendinio MGB sukurto tabo provokacijos
1952 09 21
uvo visuomenins dalies virininkas B.Krivickas
Vytauto apygarda
1944 10
1944 11
1944 12
1944 12 27
1945 03 10-12

Tigro rinktins susikrimas

Tigro rinkt mis su NKVD kariuomene ant
Ginui piliakalnio
Lokio rinktins sukrimas
Lokio rinkt mis su NKVD kariuomene
Antazavs mike ("ilo mis")
Tigro rinkt mis su NKVD kariuomene

Vadas L.Vilutis

Vadas M.Kazanas
uvo kareivi. Sueistas M.Kazanas
Vadovavo AKrinic489

Data

1945
1945
1945
1945

03
04 07
0615
05

1945 07
1945 08

1945 12 01

[vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

Labanoro girioje prie Kiaunelikio gel. t

kas. Apsupus du
partizan bunkerius, kautyns truko dvi paras. uvo
apie 80 partizan

[kurta LPS Gedimino organizacija

Upultas Balnink m.
kurta arno rinktin
kurta Sakalo rinktin
Vadas vilpa
kurta Geleinio Vilko apygarda.
Nepradjus veiklos suiro
kurta Vytauto apygarda (3 LLA)

Vadas V.Mikulnas
Sunaikinta 1945 06

Vadas J.Kimtas;
pav. V.Mikulnas;
tabo vir. PrZinkeviius; propagand. sk. vir.
K.Zinkeviius; tiekimo sk. vir.-V.aliaduonis. J.Kimtui
ivykus vadovauja
V.Mikulnas

uvo vadas V.Mikulnas. Vadu paskirtas Pr.Zinkeviius. tabo vir. - V.Paktas; propagand.
sk.-P.lvonis; valgybos sk. - J.Buterliauskas
1946 06
kurta Lito rinktin
Vadas V.Paktas,
nuo 1946 08 V.Kaulinis
1946 11
LPS
Gedimino
organizacija
jungta

Lokio rinktin
194610 01
uvo apyg. vadas P. Zinkeviius.
Vadu tapo V.Kaulinis
1948m
Kuop reorganizacija rajon principu
1949 03 24
uvo apyg. vadas V.Kaulinis.
Vadu paskirtas Br.Kalytis
1949 09 28
uvo Lito rinkt vadas J.Morknas.
Vadu paskirtas J.Lapienis
1950 04 05-12 Sunaikinti apyg. tabai. uvo visuomen.
490

Data

vykiai, organizaciniai p a k e i t i m a i

Pastabos

d a l i e s vir. B.Kazickas
1 9 5 0 11

I A l g i m a n t o a p y g . M a r g i o ir a r n o r i n k t
suformuota Vytauto apyg. Tumo-Vaiganto
rinktin. V a d u p a s k i r t a s J . K e m e k l i s

1951 0 1 2 6

S u n a i k i n t a s Lokio r i n k t t a b a s . u v o v a d a s
P.Rainskas. V a d u t a p o B . V a i n a s

1951 0 3 1 9

S u n a i k i n t a s t a b a s L a b a n o r o girioje.
u v o t a b o vir. V . P a k t a s

t a b o vir. p a s k i r tas J.Kemeklis

1951 0 4 1 1

u v o Lokio r i n k t v a d a s B . V a i n a s

1951 12

Lito r i n k t v e i k l o s p a b a i g a

1951 1 2 2 0 - 2 2

S u i m t a s B.Kalytis. u v o t a b o vir. J . K e m e k l i s

1952 03 27

u v o T i g r o rinkt, v a d a s V a l i a d u o n i s

1952 10 17

Suimtas Tumo-Vaiganto rinkt

vadas V.epukonis

1965 03 17

uvo paskutinis V y t a u t o apyg. partizanas

AKraujelis

Vyio apygarda
1944 09 04
1944 10 26
1944 10

Partizanai puola Siesik m.

I Bir KPZ ilaisvinti 48 suimtieji
P.Kecoriaus vadovaujamas 20 partizan
brys puola Vadokli m.
1944 12
kurta Vyio apygarda (pavadinimas
suteiktas 1945m.)
1944 12 12 Upultas Rokikio apskr. Panemunio m.
1945 0112
Rus aviacija, artilerija ir NKVD kariuomen
Uulnio mike puol partizanus. uvo apyg.
vadas J.Kritaponis
1945m pradia Apyg. vadu tapo D.Vaitelis, pav. - J.Survila
ir P.Blieka

1945 02 09
1946 09 28

Ivaduoti kaliniai
Vadas - J. Kritaponis
Nukauti 24 partizanai ir apie 80
rus kareivi
D.Vaitelis paskelb
"amnestij" Pagiri
stribams 32 stribai stojo partizan br

Kautyns Panevio apskr. Trokn vals.

uvo 68 partizanai
J.Survilos brys upuol Siesik ra, sudegino
491

Data

vykiai,

organizaciniai p a k e i t i m a i

Pastabos

MVD p a s t a t
1946 04 10

K a u t y n s s u NKVD T a u j n vals, prie

Varuk

1947 08 27

u v o 1 0 partizan

km

MGB s u k u r t o BDPS Karins k o l e g i j o s

posdis Adomonyse

1948 05 13

S u n a i k i n t a s a p y g . t a b a s . u v o D.Vaitelis,

Apyg. vadu tapo

p a v . J.Kilijonas i r k t

A.Smetona

1948 06 30

S t r u k t r r e o r g a n i z a c i j a r a j o n principu

1 9 4 9 m . pradia

A t k u r t a s a p y g . t a b a s . t a b o virininku
paskirtas K.Tvaska

1 9 4 9 04 20

s t e i g t o s Briedio i r K r i t a p o n i o r i n k t i n s .
V a d a i s t a p o M . e m e y s ir J . B a l t u n i n k a s

1949 07 31

S u n a i k i n t a s Kritaponio r i n k t t a b a s .
u v o K-Tvaska

1950 07 05

uvo apyg. vadas A.Smetona

Vadu tapo M.emeys

1 9 5 0 12
1951 01

Prie a p y g . p r i j u n g t a alioji rinktin

I Briedio ir K r i t a p o n i o rinkt, s u f o r m u o t a

Vadas J.Veptas

G e d i m i n o rinktin
1951 0 3 1 4

uvo Gedimino rinkt v a d a s J.Veptas.

P a s k i r t a s E.Dauinas s u f o r m a v o tris t v n i j a s

1951 0 8

Bir k r a t o partizanai p r i j u n g t i prie

Tvnija turjo

aliosios r i n k t S u f o r m u o t a S i e r a k a u s k o

rinktins t e i s e s

t v n i j a (nuo 1 9 5 0 09 - Piln). V a d a s S.Giedrikas

1953 01 26
1953 04 17

u v o a p y g . v a d a s B.Karboius
R a m y g a l o s raj. Rod p u y n e u v o G e d i m i n o r i n k t
v a d a s E.Dauinas

1954 09 25
1956 07 15

u v o Piln t v n i j o s v a d a s S.Giedrikas
u v o paskutiniai Piln t v n i j o s partizanai
M.Suveizdis ir E.ilinskas

Algimanto apygarda
1947 05 01

Vytauto apyg. arno rinkt bazje kurta

Algimanto apygarda

V a d a s - A.Sluka,
t a b o vir. A S t a r kus. arno rinkt
v a d u t a p o S.Gim-

492

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Data

1947 07 01
1948 08
1948 07
1949 01 08
1949 03 18
1949 05 01
1949 05

1949 10 28
1949 10 31
1949 11 01
1949 11 04
1950 11 25

Pastabos

butas
apygard jungta alioji rinktin
(vadas V.esnakaviius)
apygard jungta Kun. Margio rinktin
(vadas J.Kemeklis)
NKVD kariuomens siautimai aliojoje
girioje: 18 partizan apsupo 4000 kareivi
uvo apyg. tabo vir. A.Povilonis. Pareigas
perm V.esnakaviius, vliau A.Pajarskas
uvo tabo vir. ir aliosios rinkt, vadas
V.esnakaviius. Vadu tapo J.Janueviius
imoni klub per okius mesta granata.
uvo 16 moni
Apygardos vadu tapo AStarkus (A.SIukai
Vietoje 3 kuop
perjus srities vadovyb)
suformuojami 2 rajonai
uvo ASluka
Sunaikinti apygardos tabai, uvo 11 partizan
(j tarpe - AStarkus ir APajarskas)
Suimtas arno rinkt vadas S.Gimbutas
uvo Kun. Margio rinkt tabo vir. B.Stasikis
K.Mindaugo srities sakymu Nr.9 Algimanto
apygarda panaikinta
Didiosios Kovos apygarda

1944 09
1945 01 10
1945 02
1945 03 20
1945 03 27
1945 04 14
1946 03 24

kurta Didiosios Kovos rinktin.

Vadas-J.Misinas
DK rinktin tampa 5 LLA rajonu
(vliau-apygarda). Vadas - M.Kareckas
Kautyns venioni apskr. Pabrads vals. su
NKVD kariuomene
Kautyns su NKVD kariuomene Vepri vals. uvo 36 partizanai
prie Gudeli km.
Sunaikinamas apygardos tabas
uvo apygardos vadas MKareckas.
Vadu tapo J.Misinas, tabo vir. A.Zepkus
uvo tabo vir. A.Zepkus. jo viet
493

Data

vykiai, organizaciniai pakeitimai

Pastabos

paskirtas B.Trakimas
DKA atvyko provokatorius kpt Grietas.
MGB pradeda apygardos kontrol
1946 07 16
Kpt. Grietas paskiriamas DKA vadu
NKVD kariuomen puola tab
1946 08 12
MGB suorganizuotas vad pasitarimas
Vilniuje. 08 14 suimtas J.Misinas
1946 12
DKA B rinktin nutraukia ryius su
Vadas AMorknas
MGB kontroliuojama DKA vadovybe
1947-1948m.
Suimami su MGB iduotais dokumentais
"demobilizuotieji" partizanai
1948 0812-0916 MGB smogikai iaudo A rinktins partizanus
1948 08 1-4
DKA B rinktinei suteikiamas apygardos
statusas
Umezgami ryiai su srities vadovybe
1949m.
uvo B rinktins vadas AMorknas
1948 1112
B rinktins tabo virininkas J.ibaila
paskiriamas srities, vliau Vyr. vadovybs
tab
1950 11 25 K.Mindaugo srities sakymu Nr.9 DKA
panaikinta
1953 02 11
uvo J.ibaila

1946 05 18

SL 176. Tiraas 2000 egz. Usakymas. 685

Leidjas - Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, Laisvs al. 39, 3000 Kaunas
Spausdino Adomo Jakto spaustuv, Girels g. 22, 4230 Kaiiadorys