Paskutin redakcija, sigaliojusi nuo 2015-11-06

www.keliueismotaisykles.info

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2002 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1950
(Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2015 m. lapkriio 4 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija)

KELI EISMO TAISYKLS

TURINYS
TURINYS ........................................................................................................................................................... 1
BENDROSIOS NUOSTATOS ................................................................................................................................ 3
IOSE TAISYKLSE VARTOJAMOS SVOKOS ....................................................................................................... 4
BENDROSIOS EISMO DALYVI PAREIGOS .......................................................................................................... 7
TRANSPORTO PRIEMONS VAIRUOTOJ, SAVININK IR VALDYTOJ PAREIGOS IR REIKALAVIMAI .................. 10
VAIRUOTOJ PAREIGOS PSTIESIEMS ............................................................................................................. 14
PSIJ PAREIGOS ....................................................................................................................................... 17
KELEIVI PAREIGOS ........................................................................................................................................ 21
REIKALAVIMAI DVIRAI VAIRUOTOJAMS ...................................................................................................... 22
REIKALAVIMAI VADELIOTOJAMS, GYVULI AR PAUKI VAROVAMS, RAITELIAMS ....................................... 26
EISMO REGULIAVIMO SIGNALAI ..................................................................................................................... 28
SPJAMIEJI SIGNALAI ..................................................................................................................................... 32
VIESOS PRIETAIS NAUDOJIMAS................................................................................................................... 35
VAIAVIMO PRADIA IR MANEVRAVIMAS ...................................................................................................... 36
TRANSPORTO PRIEMONI ISIDSTYMAS KELYJE ........................................................................................... 39
VAIAVIMO GREITIS........................................................................................................................................ 42
LENKIMAS IR EISMAS JUOSTOSE ..................................................................................................................... 46
SUSTOJIMAS IR STOVJIMAS .......................................................................................................................... 48
VAIAVIMAS PER SANKRYAS ......................................................................................................................... 52
EISMAS PER GELEINKELI PERVAAS ............................................................................................................ 55
EISMAS AUTOMAGISTRALSE IR GREITKELIUOSE ............................................................................................ 57
EISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE ................................................................................................................... 58
MARRUTINIO TRANSPORTO PIRMENYB ...................................................................................................... 59
NEGALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMAS .............................................................................................. 60
SPECIALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMO YPATUMAI............................................................................. 61
KELEIVI VEIMAS .......................................................................................................................................... 63
SAUGOS DIR IR KIT SAUGOS PRIEMONI NAUDOJIMAS ........................................................................... 66
KROVINI VEIMAS ........................................................................................................................................ 69
TRANSPORTO PRIEMONI VILKIMAS .............................................................................................................. 71
EISMO DALYVI PAREIGOS VYKUS EISMO VYKIUI.......................................................................................... 73
TRANSPORTO PRIEMONI REIKALAVIMAI ...................................................................................................... 76

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ........................................................................................................................... 79
SPJAMIEJI KELIO ENKLAI ............................................................................................................................. 80
PIRMUMO KELIO ENKLAI .............................................................................................................................. 89
DRAUDIAMIEJI KELIO ENKLAI ...................................................................................................................... 91
NUKREIPIAMIEJI KELIO ENKLAI .................................................................................................................... 104
NURODOMIEJI KELIO ENKLAI ...................................................................................................................... 107
INFORMACINIAI KELIO ENKLAI .................................................................................................................... 123
PASLAUG KELIO ENKLAI ............................................................................................................................ 133
PAPILDOMOS LENTELS ................................................................................................................................ 141
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ......................................................................................................................... 155
KINTAMOS INFORMACIJOS KELIO ENKL PAVYZDIAI ................................................................................. 156
HORIZONTALUSIS ENKLINIMAS ................................................................................................................... 157
VERTIKALUSIS ENKLINIMAS ......................................................................................................................... 168
TRANSPORTO PRIEMONI SKIRIAMIEJI IR INFORMACINIAI ENKLAI TRANSPORTO PRIEMONSE .................. 171

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

KELI EISMO TAISYKLS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keli eismo taisykls (toliau Taisykls) nustato eismo keliais tvark
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo ar
kit statym, nustatani eism keliuose, gyvendinamieji teiss aktai negali
prietarauti Taisyklms.

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

II SKYRIUS
IOSE TAISYKLSE VARTOJAMOS SVOKOS
3. Taisyklse vartojamos svokos:
3.1. Aptarnaujantysis transportas transporto priemons, priklausanios
draudiamaisiais kelio enklais paymtoje zonoje esanioms monms,
staigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims
ar atveanios t zon krovinius arba atvykstanios j paimti, skaitant
lengvuosius automobilius taksi, atveanius t zon keleivius arba atvykstanius
j paimti.
3.2. Duoti keli reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradti vaiuoti,
nedaryti jokio manevro, kuris priverst kitus eismo dalyvius keisti judjimo krypt
arba greit.
3.3. Eismo vykio deklaracija eismo vykyje dalyvavusi transporto
priemoni valdytoj eismo vykio vietoje upildyta ir pasirayta forma, kurioje
fiksuojamas eismo vykio faktas, apraomos aplinkybs ir braioma schema.
3.4. Elektromobilis transporto priemon, kurioje energija mechaniniam
judesiui atlikti tiekiama tik i elektros energijos kaupiklio.
3.5. Geleinkelio pervaa kelio susikirtimas su geleinkeliu viename
lygyje.
3.6. Gyvenamoji zona teritorija ar kelias, kuri pradia paymta kelio
enklu Gyvenamoji zona, o pabaiga Gyvenamosios zonos pabaiga.
3.7. Kelias eismui skirta ir naudojama ems arba statinio paviriaus
juosta per vis jos plot, skaitant vaiuojamj kelio dal (toliau vaiuojamoji

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

dalis), sankryas, aligatvius, kelkraius, psij ir dvirai takus, skiriamsias
kelio juostas.
3.8. Kelkratis alia vaiuojamosios dalies (nuo jos krato iki kelio
sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip vaiuojamoji
dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo vaiuojamosios dalies jos krat
yminia horizontaliojo enklinimo linija, taiau nelaikomas nei aligatviu, nei
psij taku, nei dvirai taku ar dvirai juosta, nei psij ir dvirai taku.
3.9. Lenkimas vienos arba keli vaiuojani transporto priemoni
apvaiavimas vaiuojant prieprieinio eismo juost.
3.10. Mokyklinis autobusas geltonas vaik veimo skiriamaisiais enklais
paenklintas autobusas, kuriuo veami vaikai (vietimo staig mokiniai). Prie
mokyklini autobus priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais veami vaikai
vietimo staig ar i jos pagal sudarytas su vejais sutartis ir kurie paenklinti
vaik veimo skiriamaisiais enklais.
3.11. Negaliojo veimlis priemon su ratais negaliajam, varoma
rankomis arba vairiomis automatizuotomis sistemomis.
3.12. Organizuota dviratinink grup dviratinink grup, dalyvaujanti i
anksto suplanuotame renginyje (maratone, varybose, ivykoje, treniruotje ir
panaiai) ir vykstanti suplanuotu marrutu, lydima motorins transporto
priemons (-i) su jungtu (-ais) oraniniu (-iais) vyturliu (-iais) ar policijos
transporto priemoni su jungtais mlynais ir raudonais arba tik mlynais
vyturliais.
3.13. Organizuota psij grup suplanuotu marrutu keliu einani

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

moni grup, lydima atsaking asmen.
3.14. Pagrindinis kelias kelias, paymtas kelio enklais Pagrindinis
kelias, Sankrya su alutiniu keliu, alutinis kelias i deins, alutinis kelias
i kairs, Automagistral, Automobili kelias, kertamojo ar prisijungianiojo
kelio atvilgiu; kelias kito kelio, paymto kelio enklais Duoti keli, Stop,
Gyvenamosios zonos pabaiga, atvilgiu; kelias su kietja danga (betono, asfalto
danga, grindinys) kelio su birija danga (skaldos, vyro danga) ar kelio be dangos
(miko, lauko ir panaaus kelio) atvilgiu, o kelias su birija danga kelio be
dangos atvilgiu. alutiniame kelyje prie pat sankry esantis ruoas su kietja ar
birija danga nedaro jo lygiareikmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nra
reguliuojamose sankryose.
3.15. Persirikiavimas eismo juostos keitimas nevaiuojant prieprieinio
eismo juost.
3.16. Transporto priemoni stovjimo aiktel (toliau stovjimo
aiktel) teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonms stovti.
3.17. Vaiuojamj kelio dali sankirta (toliau vaiuojamj dali
sankirta) plotas, kur riboja linijos, sivaizduojamos pratsus iorinius
susikertani vaiuojamj dali kratus.
Kitos Taisyklse vartojamos svokos apibrtos Lietuvos Respublikos
saugaus eismo automobili keliais statyme.

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

III SKYRIUS
BENDROSIOS EISMO DALYVI PAREIGOS
4. Eismo dalyvi elgesys grindiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
5. Eismo dalyviai privalo imanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo
automobili keliais statym, mokti Taisykles ir j laikytis.
6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teis naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos
Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo ir kit statym, Taisykli
ir kit teiss akt nustatyt reikalavim, tvarkos ir apribojim.
7. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teiss aktuose
nustatytiems teistiems transporto priemones tikrinani pareign (toliau
tikrinantis pareignas) ir u keli prieir atsaking institucij galiot
pareign, keli eismo reguliuotoj (toliau reguliuotojas) reikalavimams,
vykdyti j nurodymus, laikytis Taisyklse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos
sustabdo tikrinantys pareignai.
8. Eism keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio enklai,
nurodyti Taisykli 1 priede, prie kelio enkl priskirtini kintamos informacijos
kelio enklai, kuri pavyzdiai nurodyti Taisykli 2 priede, keli enklinimas,
nurodytas Taisykli 3 priede, viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti
Taisyklse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojaniuose teiss aktuose,
susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio enklo ir keli enklinimo
reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio enklu. Kai kelyje rengti kintamos
informacijos kelio enklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio enklais.
Reguliuotojo nurodymai turi pirmenyb viesoforo signal, kelio enkl ir kelio

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

enklinimo, taip pat Taisykli reikalavim atvilgiu.
9. Eismo dalyviai privalo laikytis vis btin atsargumo priemoni, nekelti
pavojaus kit eismo dalyvi, kit asmen ar j turto saugumui ir aplinkai,
nesudaryti klii j eismui, taip pat siekdami ivengti nuostoling padarini
arba juos sumainti privalo imtis vis btin priemoni, iskyrus tuos atvejus, kai
dl to kilt pavojus j pai, kit moni gyvybei ar sveikatai arba tokios
priemons padaryt dar daugiau alos palyginti su ta, kurios bt galima
ivengti.
10. Eismo dalyviai negali savavalikai perkelti, udengti, paalinti arba
rengti eismo tvark nustatani technini priemoni, utverti kelio, palikti kelyje
koki nors daikt ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo
priemoni, avarinio ryio linij ir eldini, utverti ar kitaip trukdyti privaiuoti
prie gaisrinio hidranto ar kitos rengtos gelbjimo rangos, mtyti i transporto
priemons koki nors daikt, iukli, pilti tepal ne specialiai tam skirtose
vietose ar kitaip terti aplinkos.
11. Eismo dalyviai, sudar ar pastebj klit kelyje, sukl ar pastebj
jame pavoj, privalo i klit ar pavoj paalinti, o negaldami to padaryti
praneti policijai, kelio savininkui ar keli priiriniai monei, paymti klit ar
pavojing viet ir visais manomais bdais spti apie klit ar pavoj kitus eismo
dalyvius.
12. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keli artjanioms
specialiosioms transporto priemonms su jungtais mlynais ir raudonais (arba
tik mlynais vyturliais) ir specialiaisiais garso signalais ir j lydimoms

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

transporto priemonms. Transporto priemoni vairuotojai keliuose, kur eismui
abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti deiniajame
kelkratyje, kai jo nra, prie deiniojo vaiuojamosios dalies krato (keliuose su
skiriamja juosta sustoti privalo tik ta paia kryptimi judanios transporto
priemons).
13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareig transporto priemoni
su jungtais oraniniais vyturliais vairuotojams.

Grti TURIN

KELI EISMO TAISYKLS

IV SKYRIUS
TRANSPORTO PRIEMONS VAIRUOTOJ, SAVININK IR VALDYTOJ PAREIGOS
IR REIKALAVIMAI
14. Draudiama vairuoti transporto priemon asmenims, neturintiems ios
teiss, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichik veikiani mediag ar
nepasinaudojusiems teiss akt nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat
neleidiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dl to gali kilti pavojus eismo
saugumui, duoti transporto priemon vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent
vieno i pirmiau nurodyt veiksni arba neturi teiss vairuoti ios transporto
priemons. Vairuodamas transporto priemon, vairuotojas privalo laikytis
vairuotojo paymjime nurodyt slyg.
15. Draudiama vairuoti technikai netvarking, transporto priemonms
keliam technini reikalavim (toliau techniniai reikalavimai) neatitinkani
transporto priemon. Prie praddamas vaiuoti, motorins transporto
priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalo sitikinti, ar
transporto priemon tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrins saugos,
avarinio sustojimo vietos enklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemons
riai privalomos priemons, taip pat kelions metu stebti transporto
priemons technin bkl. Jeigu vaiuojanti transporto priemon sugenda ir dl
to neatitinka technini reikalavim, o gedimo paalinti nemanoma, vairuotojas,
laikydamasis btin atsargumo priemoni, gali vaiuoti iki stovjimo ar remonto
vietos, iskyrus Taisykli 234 punkte nustatytus atvejus.
16. Tikrinanio pareigno stabdomas transporto priemons vairuotojas

Grti TURIN

10

KELI EISMO TAISYKLS

privalo j sustabdyti. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs
mainos vairuotojas privalo su savimi turti ir tikrinanio pareigno reikalavimu
pateikti galiojant vairuotojo paymjim, transporto priemons registravimo,
privalomosios transporto priemoni technins apiros (toliau privalomoji
technin apira) dokumentus, transporto priemoni valdytoj civilins
atsakomybs privalomojo draudimo (toliau privalomasis draudimas) liudijim
(polis) ir kitus Lietuvos Respublikos statym ir Taisykli nustatytus
dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti
teisint prietais rodmenis. Tikrinaniam pareignui vairuotojas privalo paduoti
dokumentus neilipdamas i transporto priemons. Vairuotojui leidiama ilipti i
transporto priemons tik tikrinaniam pareignui leidus. Vairuotojui papraius,
tikrinantis pareignas privalo parodyti jo galiojimus patvirtinant tarnybin
paymjim.
17. Policijos pareigno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nra neblaivus, apsvaigs
nuo psichik veikiani mediag.
18. Vairuotojas privalo imtis vis btin priemoni savo, keleivi ir krovinio
saugumui kelions metu utikrinti. Vairuotojui draudiama vaiuoti (tsti
judjim), jeigu yra (atsirado vaiuojant) keleivi (krovini) veimo tvarkos
reikalavim paeidim, keliani pavoj monms ir aplinkai, kol jie bus paalinti.
19. Moped, motocikl, trirat, taip pat lengvj keturrat, keturrat,
galingj keturrat ir sunkj keturrat (toliau vis ri keturraiai) privalu
vairuoti abiem rankomis (iskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).

Grti TURIN

11

KELI EISMO TAISYKLS

20. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojams draudiama naudotis mobiliojo ryio priemonmis, jeigu jomis
naudojamasi rankomis, iskyrus tuos atvejus, kai stovinios transporto
priemons variklis ijungtas. Transporto priemoni vairuotojai turi vengti bet
koki su transporto priemons vairavimu nesusijusi veiksm.
21. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos
vairuotojas privalo mokti suteikti pirmj pagalb per eismo vyk
nukentjusiems asmenims.
22. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos
vairuotojas, sustojs tamsiuoju paros metu neapviestame kelyje, iskyrus
stovti skirtas vietas, ilips i transporto priemons, privalo vilkti rykiaspalv
liemen su vies atspindiniais elementais.
23. Vairuotojams draudiama vairuoti transporto priemones neteistai
organizuotose transporto priemoni lenktynse.
24. Transporto priemoni vairuotojai privalo imtis papildom atsargumo
priemoni, jeigu kelyje yra vaik arba negalij.
25. Transporto priemoni vairuotojai, dalyvaudami vieajame eisme,
privalo pasirpinti, kad ant transporto priemons rengta darbo ar kita ranga
neudengt iorini viesos prietais, viesos atvait, valstybinio numerio,
skiriamj enkl ir duodam signal, o papildomos viesos, skirtos darbo vietai
alia transporto priemons apviesti, bt ijungtos.
26. Transporto priemoni vairuotojams draudiama siterpti tarp mokinio,
besimokanio vairuoti moped, motocikl, trirat, bet kurios ries keturrat

Grti TURIN

12

KELI EISMO TAISYKLS

(iskyrus sunkj), ir j lydinio vairavimo instruktoriaus vairuojam transporto
priemoni. Mokymo metu mokinys privalo vilkti rykiaspalv liemen su vies
atspindiniais elementais ir skiriamuoju enklu M liemens priekyje ir ant
nugaros. Toki pat liemen, tik su urau VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS, privalo
vilkti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokin motociklu. Jeigu vairavimo
instruktorius mokin lydi automobiliu, automobilis turi bti paenklintas pagal
Taisykli 4 priedo reikalavimus.

Grti TURIN

13

KELI EISMO TAISYKLS

V SKYRIUS
VAIRUOTOJ PAREIGOS PSTIESIEMS
27. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, ivaiuodamas i kelio,
vairuotojas privalo sustoti ir praleisti psij, kurio judjimo krypt jis kerta, o
sukdamas dein ar kair sankryose jo vaiavimo krypties bet kuri eismo
juost jus psij. Kai sukama keli su viena eismo juosta kiekviena kryptimi,
vairuotojas privalo sustoti ir praleisti bet kuri eismo juost jus psij.
Vairuotojas visais atvejais privalo duoti keli psiajam vaiuodamas atbulas.
28. Reguliuojamoje sankryoje ar psij perjoje, kai viesoforo ar
reguliuotojo signalai leidia vaiuoti, vairuotojas privalo duoti keli nespjusiam
pereiti vaiuojamosios dalies psiajam, kuris eng j esant leidianiam eiti
signalui. Vaiuodamas kryptimi, kuri rodo rodykl, jungta papildomoje sekcijoje
kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti keli psiajam.
29. Jeigu viesoforo arba reguliuotojo signalai draudia vaiuoti per
psij perj, vairuotojas privalo sustoti prie kelio enkl Stop linija ir (ar)
Stop linij, viesofor, o jeigu j nra, prie psij perj. Vairuotojams,
kurie usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui paklus rank
auktyn galt sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidiama
vaiuoti toliau.
30. Artdamas prie nereguliuojamos psij perjos, vairuotojas privalo
sultinti greit arba sustoti prie kelio enkl Psij perja, kad praleist bet
kuri jo vaiavimo krypties eismo juost, o keliuose su viena eismo juosta
kiekviena kryptimi bet kuri eismo juost perjoje jus psij. Transporto

Grti TURIN

14

KELI EISMO TAISYKLS

priemoni vairuotojai privalo imtis papildom atsargumo priemoni tamsiuoju
paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai psij perja i
vairuotojo vietos nra gerai apvelgiama, ir sitikinti, kad psij perjoje nra
psij, kuriuos turt praleisti.
31. Jeigu prie psij perj sustojo transporto priemon, ta paia
kryptimi vaiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vl pradti vaiuoti tik
sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jis galt sutrukdyti arba sukelti
pavoj. Jeigu prie psij perj transporto priemon sultino greit, ta paia
kryptimi vaiuojantis vairuotojas privalo sultinti greit arba sustoti ir vl pradti
vaiuoti tik sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jis galt sutrukdyti arba
sukelti pavoj.
32. Vairuotojui draudiama vaiuoti psij perj, jeigu u jos yra
grstis, dl kurios reikt sustoti, o sustojusi transporto priemon trukdyt
pstiesiems.
33. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti vaiuojamj dal kertani
organizuot vaik grup, jeigu j lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele,
skrituliu su raudonu atvaitu ar rykiaspalve vliavle.
34. Artdamas prie sustojusios transporto priemons su vaik veimo
skiriamaisiais enklais ir jungta avarine viesos signalizacija ar prie sustojusio
mokyklinio autobuso su jungtomis spjamosiomis mirksiniomis oraninmis
viesomis, vairuotojas privalo sultinti greit, prireikus ir sustoti, kad praleist
vaikus ir juos lydint asmen.
35. Visur (net ir ne psij perjoje) vairuotojas privalo praleisti nereg

Grti TURIN

15

KELI EISMO TAISYKLS

psij, signalizuojant balta lazdele, arba negalj, vaiuojant per keli
negalij veimliu.

Grti TURIN

16

KELI EISMO TAISYKLS

VI SKYRIUS
PSIJ PAREIGOS
36. Pstieji privalo eiti aligatviais arba psij takais deine puse, o ten,
kur j nra, kelkraiu. Jeigu aligatvio, psij tako, kelkraio nra arba jais
eiti negalima, leidiama eiti viena eile vaiuojamosios dalies pakraiu.
37. Kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu einantys arba
kelkraiu rieduiais, riedlentmis, paspirtukais vaiuojantys pstieji turi judti
prie transporto priemoni vaiavimo krypt.
38. Asmenys, kurie kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu
vaiuoja negalij veimliais, vedasi motocikl, moped, dvirat, traukia
(stumia) rogutes ar veiml, privalo judti tik viena eile ir tik transporto
priemoni judjimo kryptimi.
39. Organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimi leidiama kolona
ne daugiau kaip 4 eilmis kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies krato ir tik
transporto priemoni judjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale i kairs puss
turi eiti lydintys asmenys, vilkintys rykiaspalves liemenes su vies atspindiniais
elementais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai
psij grupei eiti vaiuojamja dalimi draudiama.
40. Organizuot vaik iki 16 met grup vesti leidiama tik aligatviais arba
psij takais, o ten, kur j nra, ir kelkraiu, bet tik viesiuoju paros metu,
kai matomumas geras, ne daugiau kaip 2 eilmis prie transporto priemoni
judjimo krypt (kai tai saugu) ir lydim ne maiau kaip 2 suaugusij (ne
jaunesni kaip 21 met). Lydintys asmenys turi eiti kolonos priekyje ir gale ir

Grti TURIN

17

KELI EISMO TAISYKLS

vilkti

rykiaspalves

liemenes

su

vies

atspindiniais

elementais.

Rekomenduojama rykiaspalves liemenes su vies atspindiniais elementais

vilkti visiems kelkraiu einantiems organizuotos grups vaikams.
41. Pstieji, eidami neapviestu kelkraiu arba vaiuojamosios dalies
kratu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo netis
vieiant ibint arba vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais
elementais arba bti prie drabui prisiseg kitiems eismo dalyviams matomoje
vietoje atvait. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m veimlis turi bti su
atvaitais: kairje veimlio pusje i priekio baltu, o i galo raudonu.
42. kit vaiuojamosios dalies pus pstieji privalo eiti tik psij (taip
pat poeminmis ir esaniomis vir kelio) perjomis, o kur j nra, sankryose
pagal aligatvi arba kelkrai linij. Pstieji neturi perengti perjos rib. Kai
matomumo zonoje perjos ar sankryos nra, leidiama eiti per keli staiu
kampu abi puses gerai apvelgiamose vietose, taiau tik sitikinus, kad eiti saugu
ir nebus trukdoma transporto priemonms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju
paros metu arba esant blogam matomumui pstieji, eidami kit vaiuojamosios
dalies pus, netsi vieiant ibint arba vilkt rykiaspalv liemen su vies
atspindiniais elementais arba bt prie drabui prisiseg kitiems eismo
dalyviams matomoje vietoje atvait.
43. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pstieji privalo vadovautis
viesoforais su psij simboliu, o kai j nra, transporto viesofor signalais.

Grti TURIN

18

KELI EISMO TAISYKLS

44. engti vaiuojamj dal pstiesiems leidiama tik po to, kai jie
vertina atstum iki artjani transporto priemoni ir j greit ir sitikina, kad tai
saugu ir nebus trukdoma transporto priemonms.
45. Vaiuojamojoje dalyje pstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespjusieji
pereiti vaiuojamosios dalies turi stovti saugumo salelje arba ant paenklintos
ar sivaizduojamos linijos, skirianios prieing krypi transporto srautus. Baigti
eiti per keli galima tik sitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto
priemonms.
46. Usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui paklus
rank auktyn, pstieji, atsivelgdami tai, kurioje vaiuojamojoje dalyje jie yra,
privalo baigti pereiti j arba sustoti saugumo salelje.
47. Artjant specialiajai transporto priemonei su jungtais mlynais ir
raudonais (arba tik mlynais) vyturliais ir specialiaisiais garso signalais, pstieji
neturi pradti eiti per vaiuojamj dal, o esantys vaiuojamojoje dalyje privalo
nedelsdami i jos pasitraukti.
48. Pstiesiems draudiama:
48.1. eiti per vaiuojamj dal tose vietose, kur yra transporto ar psij
atitvarai, o gyvenvietse ir ten, kur yra skiriamoji juosta (iskyrus psij
perjas ir sankryas);
48.2. eiti automagistrale ar greitkeliu;
48.3. eiti skiriamja juosta arba greta jos vaiuojamosios dalies pakraiu;
48.4. ieiti i u stovinios transporto priemons ar kitos klities,
trukdanios apvelgti viet, nesitikinus, kad nra artjani transporto

Grti TURIN

19

KELI EISMO TAISYKLS

priemoni;
48.5. eiti dvirai takais;
48.6. pasialinti i eismo vykio vietos, jeigu pstieji yra susij su juo;
48.7. vaiuoti rieduiais, riedlentmis, paspirtukais vaiuojamja dalimi.

Grti TURIN

20

KELI EISMO TAISYKLS

VII SKYRIUS
KELEIVI PAREIGOS
49. Marrutini transporto priemoni (toliau marrutinis transportas)
leidiama laukti tik stoteli laipinimo aiktelse, o kur j nra, prie kelio enklo
Stotel ant aligatvio ar kelkraio.
50. Keleiviams leidiama lipti (ilipti) tik tada, kai transporto priemon
visikai sustoja.
51. Jeigu tikrinantis pareignas sustabdo transporto priemon, keleiviams
leidiama ilipti tik jam leidus.
52. I vaiuojamosios dalies puss keleiviams leidiama lipti transporto
priemon (ilipti i jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti nemanoma i aligatvio ar
kelkraio puss ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
53. Keleiviams draudiama blakyti vairuotojo dmes ir trukdyti jam
vairuoti transporto priemon.
54. Krovininio automobilio kbule vaiuojantiems asmenims draudiama
stovti, sdti ant bort, bti ant krovinio aukiau u bortus.

Grti TURIN

21

KELI EISMO TAISYKLS

VIII SKYRIUS
REIKALAVIMAI DVIRAI VAIRUOTOJAMS
55. Vaiuoti vaiuojamja dalimi dviraiu leidiama ne jaunesniems kaip 14
met asmenims, o iklausiusiems Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo
ministerijos nustatyt mokymo kurs ir turintiems mokyklos iduot paymjim,
ne jaunesniems kaip 12 met asmenims. Priirint suaugusiajam, vaiuoti
vaiuojamja dalimi dviraiu leidiama ne jaunesniems kaip 8 met asmenims.
Gyvenamojoje zonoje dvirai vairuotoj amius neribojamas.
56. Dviraio vairuotojui leidiama vaiuoti keliu tik tvarking stabd ir garso
signal turiniu dviraiu. Dviraio gale turi bti raudonas viesos atvaitas arba
raudonos viesos ibintas, i abiej on oraniniai viesos atvaitai, pritvirtinti
prie rat stipin. Vaiuodamas vaiuojamja dalimi, dviraio vairuotojas privalo
dvti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais arba dviraio
priekyje turi degti baltos viesos ibintas, o gale raudonos viesos ibintas.
Vaiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviraio
priekyje turi degti baltos viesos ibintas, o dviraio gale raudonos viesos
ibintas, dviraio vairuotojas privalo dvti rykiaspalv liemen su vies
atspindiniais elementais. Dviraio vairuotojas (keleivis) iki 18 met,
vaiuodamas (veamas) keliu, privalo bti usidjs ir usisegs dviratininko
alm. Vyresniam kaip 18 met asmeniui, dviraiu vaiuojaniam keliu,
rekomenduojama bti usidjus ir usisegus dviratininko alm.
57. Vaiuoti dviraiu leidiama tik dvirai takais arba dvirai juostomis, o
kur j nra, tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraiu pagal eismo

Grti TURIN

22

KELI EISMO TAISYKLS

krypt. Kai dvirai tako, dvirai juostos, kelkraio nra arba jais vaiuoti
negalima (duobti ir panaiai), leidiama vaiuoti aligatviu arba viena eile
vaiuojamosios dalies kratine deine eismo juosta, kuo ariau jos deiniojo
krato, iskyrus Taisykli 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia
apvaiuoti klit, vaiuoti tiesiai, kai i pirmosios eismo juostos leidiama sukti tik
dein. Vaiuodamas kelkraiu, psij ir dvirai taku, aligatviu, dviraio
vairuotojas privalo duoti keli pstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus,
o pro pat psij leidiama vaiuoti greiiu, kuris yra artimas psiojo judjimo
greiiui (37 km/h), paliekant tok tarp i ono, kad eismas bt saugus.
58. Dviraio vairuotojui, vaiuojaniam vaiuojamja dalimi, prireikus
pasukti kair, apsisukti ar pervaiuoti kit kelio pus, rekomenduojama nulipti
nuo dviraio ir kirsti vaiuojamj dal vedantis dvirat, jeigu eismo slygos to
reikalauja.
59. Dviraio vairuotojas, artdamas prie vietos, kur reikia kirsti
vaiuojamj dal, visais atvejais privalo sumainti vaiavimo greit ir gali tsti
judjim tik sitikins, kad vaiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo
dalyviams.
60. Dviraio vairuotojas, nordamas kirsti vaiuojamj dal ten, kur eismas
nereguliuojamas, privalo praleisti vaiuojamja dalimi vaiuojanias transporto
priemones, iskyrus tuos atvejus, kai kerta ivaiavimus i alia kelio esani
teritorij, gyvenamosios zonos, kiemo, stovjimo aiktels, kai kerta
vaiuojamj dal, kuri kiti vairuotojai suka.
61. Dviraio vairuotojui dviraio juosta leidiama vaiuoti tik ta paia

Grti TURIN

23

KELI EISMO TAISYKLS

kryptimi, kuria vyksta kit transporto priemoni eismas gretima eismo juosta.
62. Dvirai taku ar dvirai juosta dviraio vairuotojas privalo vaiuoti kuo
ariau tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos deiniojo krato. Jeigu psij ir
dvirai take ar aligatvyje horizontaliuoju enklinimu (dviraio simboliu) yra
paenklinta dvirai eismui skirta tako (aligatvio) dalis, dviraio vairuotojas
privalo vaiuoti tik ja ir kuo ariau jos deiniojo krato.
63. Vietose, kur eism reguliuoja viesoforai, dvirai vairuotojai privalo
paisyti viesofor su dviraio simboliu, o kai j nra, transporto viesofor
signal.
64. Dvirai vairuotojams draudiama:
64.1. vaiuoti vaiuojamja dalimi, jeigu rengti dvirai takai, iskyrus
Taisyklse nustatytus atvejus;
64.2. vaiuoti automagistralmis ir greitkeliais;
64.3. vaiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
64.4. veti keleivius, jeigu nra rengt speciali sdjimo viet;
64.5. veti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavoj
kitiems eismo dalyviams;
64.6. bti velkamiems kit transporto priemoni;
64.7. vilkti kitas transporto priemones, iskyrus tam skirtas priekabas;
64.8. vaiuoti sikibus kitas transporto priemones;
64.9. vaiuoti psij perjomis.
65. Organizuota dviratinink grup gali vaiuoti vaiuojamja dalimi.
66. Taisyklse nustatyti reikalavimai dvirai vairuotojams taip pat

Grti TURIN

24

KELI EISMO TAISYKLS

privalomi motorini dvirai vairuotojams.

Grti TURIN

25

KELI EISMO TAISYKLS

IX SKYRIUS
REIKALAVIMAI VADELIOTOJAMS, GYVULI AR PAUKI VAROVAMS,
RAITELIAMS
67. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama ne
jaunesniems kaip 14 met asmenims.
68. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama tik deiniuoju
kelkraiu, o jeigu jo nra, deiniuoju vaiuojamosios dalies pakraiu, kuo
ariau prie vaiuojamosios dalies krato, nesukeliant pavojaus kitiems eismo
dalyviams.
69. Vadeliojam veimo ar rogi priekyje turi bti balti, i on oraniniai,
gale raudoni viesos atvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir paymintys
kratinius veimo ar rogi gabaritus.
70. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukius keliais tamsiuoju paros metu
arba esant blogam matomumui, kairje veimo, rogi, gyvuli ar pauki voros
pusje turi degti ibintai: priekyje baltos, o gale raudonos viesos. Jeigu nurodyt
ibint pritvirtinti negalima, juos kairje gyvuli ar pauki pusje turi neti
varovai. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas,
gyvuli ar pauki varovas, raitelis privalo dvti rykiaspalv liemen su vies
atspindiniais elementais.
71. Varom gyvuli band ar pauki pulk reikia suskirstyti grupmis,
tarp kuri turi bti tokie atstumai, kad nekliudyt eismui. Varov turi bti tiek,
kad jie galt valdyti gyvulius ar paukius ir utikrint eismo saugum.
72. Vadeliotojams, gyvuli ar pauki varovams, raiteliams, kitiems

Grti TURIN

26

KELI EISMO TAISYKLS

asmenims draudiama:
72.1. palikti gyvulius ar paukius ant kelio arba greta jo be prieiros;
72.2. pririti gyvulius taip, kad jie galt ieiti keli;
72.3. varyti gyvulius ar paukius grindiniu, keliu su asfalto arba betono
danga be kelio savininko sutikimo;
72.4. varyti gyvulius ar paukius per geleinkel ir keli, kur nra specialiai
tam skirt viet;
72.5. joti vaiuojamja dalimi tamsiuoju paros metu;
72.6. automagistralse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar
paukius, joti;
72.7. keliuose vadelioti, joti, varyti gyvulius ar paukius neblaiviems,
apsvaigusiems nuo psichik veikiani mediag.

Grti TURIN

27

KELI EISMO TAISYKLS

X SKYRIUS
EISMO REGULIAVIMO SIGNALAI
73. viesofor signalai turi ias reikmes:
73.1. alias skritulio formos signalas leidia eism;
73.2. alias rodykli formos signalas tamsiame fone leidia eism tik
rodykli nurodytomis kryptimis; t pai reikm turi ir alia rodykl papildomoje
viesoforo sekcijoje (kai leidiama sukti kair, leidiama ir apsisukti);
73.3. alias mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad jo laikas baigiasi ir
netrukus bus jungtas draudiamasis signalas;
73.4. alias signalas su psiojo simboliu leidia eiti pstiesiems;
73.5. alias signalas su dviraio simboliu leidia vaiuoti dviraiais;
73.6. alias signalas su juodo kontro rodykle (rodyklmis) leidia vaiuoti
jame paymtos rodykls (rodykli) kryptimi (kryptimis);
73.7. geltonas signalas draudia eism (iskyrus Taisykli 29 ir 166
punktuose nurodytus atvejus) ir spja, kad viesoforo signalai pasikeis; jeigu
signale yra juodo kontro rodykls, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus
leidiama vaiuoti sijungus aliam signalui; jeigu signale yra dviraio simbolis,
signalas galioja tik dviraiams;
73.8. kartu jungti geltonas ir raudonas signalai draudia eism ir spja,
kad bus jungtas alias signalas;
73.9. geltonas mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad sankrya arba
psij perja nereguliuojama;
73.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geleinkelio pervaose,

Grti TURIN

28

KELI EISMO TAISYKLS

leidia eism sitikinus, kad prie geleinkelio pervaos neartja bgin transporto
priemon;
73.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai
draudia eism; jeigu signale yra juodo kontro rodykls, jos informuoja,
kuriomis kryptimis bus leidiama vaiuoti sijungus aliam signalui;
73.12. raudonas signalas su psiojo simboliu draudia psij eism;
73.13. raudonas signalas su dviraio simboliu draudia dvirai eism;
73.14. raudonas X formos signalas ir alias emyn nukreiptos rodykls
signalas (reversinis viesoforas) atitinkamai draudia arba leidia vaiuoti ta
eismo juosta, vir kurios jie rengti; jeigu reversiniame viesofore yra geltonas
striai dein (kair) nukreiptos rodykls formos signalas, jis spja, kad vaiuoti
ta eismo juosta bus draudiama, ir pareigoja nedelsiant persirikiuoti gretim
eismo juost rodykls nurodyta kryptimi; kai viesoforai yra ijungti arba jungtas
geltonas signalas, vaiuoti eismo juost, paymt dviguba brknine
horizontaliojo enklinimo linija, draudiama.
74. viesofor signalai idstomi vertikaliai nuo viraus apai ia tvarka:
raudonas, geltonas, alias. Prireikus signalai gali bti idstyti ir horizontaliai:
raudonas kairje, geltonas viduryje, alias deinje (reversinis viesoforas).
Eismo dalyviai privalo vadovautis j judjimo kryptimi rengt ir jiems skirt, taip
pat dubliuojanij viesofor signalais.
75. Jeigu ties aliu viesoforo signalu rengta papildoma sekcija su alia
rodykle, vaiuoti rodykls nurodyta kryptimi leidiama tik sijungus ios sekcijos
signalui.

Grti TURIN

29

KELI EISMO TAISYKLS

76. Jeigu sankryoje ties raudonu viesoforo signalu pritvirtinta lentel su
alia rodykle, nukreipta dein, vairuotojams leidiama sukti dein ir degant
draudiamam viesoforo signalui, taiau prie vaiuodami sankry jie privalo
sustoti prie kelio enkl Stop linija ir (ar) Stop linij, jeigu j nra, prie
psij perj, viesofor ir vl pradti vaiuoti tik sitikinus, kad tai yra saugu ir
nebus trukdoma kitoms transporto priemonms ir pstiesiems, kuri judjimo
krypt jie kerta.
77. Reguliuotojo signalai turi ias reikmes:
77.1. rankos itiestos alis arba nuleistos:
77.1.1. i deiniojo ir kairiojo ono leidiama vaiuoti tiesiai ir dein, o
pstiesiems leidiama eiti per vaiuojamj dal;
77.1.2. i krtins ir nugaros puss vis transporto priemoni ir psij
eismas draudiamas;
77.2. dein ranka itiesta priek:
77.2.1. i kairiojo ono transporto priemonms leidiama vaiuoti visomis
kryptimis;
77.2.2. i krtins puss transporto priemonms leidiama vaiuoti tik
dein;
77.2.3. i nugaros puss ir deiniojo ono vis transporto priemoni eismas
draudiamas;
77.2.4. pstiesiems leidiama eiti per vaiuojamj dal u reguliuotojo
nugaros;
77.3. ranka pakelta auktyn:

Grti TURIN

30

KELI EISMO TAISYKLS

77.3.1. visiems eismo dalyviams draudiama judti bet kuria kryptimi;
77.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
78. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemon, psiasis sustoti,
kai tikrinantis pareignas ar reguliuotojas duoda signal mojuoja reguliuotojo
lazdele ar skrituliu su raudonu atvaitu, nukreiptu eismo dalyv, arba per
garsiakalb liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali bti nurodytas specialiomis
spalvomis ir atitinkamos tarnybos enklu paymtame automobilyje rengtoje
vieslentje. Nordamas atkreipti eismo dalyvi dmes, tikrinantis pareignas ar
reguliuotojas gali duoti signal vilpuku. Gavs signal, vairuotojas privalo
nedelsdamas sustabdyti transporto priemon nurodytoje vietoje; jeigu vieta
nenurodoma, deiniajame kelkratyje, o kai kelkraio nra, vaiuojamosios
dalies deiniajame pakratyje.
79. viesoforo signalai gali bti papildomai dubliuojami garso signalais,
informuojaniais neregius psiuosius, kad galima pereiti vaiuojamj dal.
80. Geleinkelio pervaose raudon viesoforo signal gali dubliuoti garso
signalas.

Grti TURIN

31

KELI EISMO TAISYKLS

XI SKYRIUS
SPJAMIEJI SIGNALAI
81. spjamieji signalai yra ie: rodomi poski, stabdi viesos signalais
arba ranka; garso signalas; ibint viesos perjunginjimas; avarins viesos
signalizacijos; spjamj mirksini oranini vies jungimas; avarinio
sustojimo enklo pastatymas.
82. Vairuotojas privalo spti atitinkamos krypties poski viesos signalais,
o jeigu viesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, ranka:
82.1. prie praddamas vaiuoti ir prie sustodamas;
82.2. prie persirikiuodamas, prie lenkdamas ir baigdamas lenkti, prie
apvaiuodamas klit ir baigdamas j apvaiuoti, prie sukdamas dein ar kair,
prie apsisukdamas, ivaiuodamas i sankryos, kurioje eismas vyksta ratu.
83. Poskio kair signal atitinka on itiesta kair arba on itiesta ir
per alkn statmenai vir sulenkta dein ranka.
84. Poskio dein signal atitinka on itiesta dein arba on
itiesta ir per alkn statmenai vir sulenkta kair ranka.
85. Stabdymo signalas rodomas auktyn ikelta kaire arba deine ranka.
86. spjamieji signalai turi bti pradti rodyti i anksto prie manevr
(stabdym, susijus su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti
ranka galima baigti prie pat manevr). Signal reikia rodyti taip, kad jis
neklaidint kit eismo dalyvi. Poski viesos signalai nerodomi vaiuojant
sankry, kurioje eismas vyksta ratu.
87. Signal rodantis vairuotojas negyja vaiavimo pirmumo teiss.

Grti TURIN

32

KELI EISMO TAISYKLS

88. Gyvenvietse neleidiama naudoti garso signal, iskyrus tuos atvejus,
kai jie btini, kad bt ivengta eismo vykio.
89. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dmes, galima perjunginti
viesas, o ne gyvenvietse naudoti garso signal.
90. Draudiama kaip spjamj signal naudoti tolimsias viesas, jeigu jos
gali akinti kitus vairuotojus (net ir per upakalinio vaizdo veidrod).
91. Avarin viesos signalizacija transporto priemonje, jeigu tokia rengta,
privalo bti jungta:
91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovti) draudiama;
91.2. vykus eismo vykiui;
91.3. tikrinaniam pareignui sustabdius;
91.4. sustojus neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba
esant blogam matomumui, o vaiuojant tamsiuoju paros metu arba esant
blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galin gabaritin viesa;
91.5. kai ji velkama;
91.6. kai vairuotojas akinamas;
91.7. kai norima perspti kitus vairuotojus apie klit ar pavoj;
91.8. vaik laipinimo (ilaipinimo) (i) transporto priemon (-s) su vaik
veimo skiriamaisiais enklais metu.
92. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, taip pat jeigu
priverstinai sustojama ten, kur sustojusi transporto priemon kiti eismo dalyviai
pamatyt likus iki jos maiau kaip 100 m, motorins transporto priemons
(iskyrus moped, motocikl be priekabos), traktoriaus, savaeigs mainos

Grti TURIN

33

KELI EISMO TAISYKLS

vairuotojas privalo nedelsdamas prie transporto priemoni vaiavimo krypt
toje vaiuojamosios dalies pusje pastatyti avarinio sustojimo enkl:
gyvenvietse ne ariau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietse ne ariau kaip
50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemons.
93. Vairuotojas mokini laipinimo (ilaipinimo) (i) mokyklin (-io)
autobus (-o) metu privalo jungti spjamsias mirksinias oranines viesas.

Grti TURIN

34

KELI EISMO TAISYKLS

XII SKYRIUS
VIESOS PRIETAIS NAUDOJIMAS
94. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorini
transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privalo vaiuoti
keliais su jungtomis artimosiomis arba tolimosiomis ibint viesomis.
95. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios
ibint viesos turi bti perjungtos artimsias:
95.1. tinkamai apviestuose keliuose;
95.2. likus iki prieprieiais atvaiuojanios transporto priemons ne
maiau kaip 150 m;
95.3. kitais atvejais, kai tolimosios ibint viesos gali akinti vairuotojus
(net ir vaiuojanius ta paia kryptimi).
96. Akinamas vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij ir
nevaiuodamas kit eismo juost sultinti greit, prireikus ir sustoti.
97. viesiuoju paros metu motorini transporto priemoni, traktori,
savaeigi main vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomis artimosiomis
arba specialiai iam metui skirtomis ibint viesomis.
98. Rko ibintus leidiama naudoti tik esant blogam matomumui, o
priekinius ir sugedus priekiniam kairiajam artimj vies ibintui.

Grti TURIN

35

KELI EISMO TAISYKLS

XIII SKYRIUS
VAIAVIMO PRADIA IR MANEVRAVIMAS
99. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deine kelio puse.
100. Prieing krypi eism vaiuojamojoje dalyje, jeigu nra kitaip
nustatani kelio enkl ar enklinimo, skiria menamoji iilgin vaiuojamosios
dalies ais.
101. Prie praddamas vaiuoti, prie persirikiuodamas ir kitaip keisdamas
vaiavimo krypt, vairuotojas privalo sitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keli
(nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
102. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, vairuotojas privalo
duoti keli juo vaiuojanioms transporto priemonms (dviraiams ir kitoms).
103. Ivaiuodamas i kelio, vairuotojas privalo duoti keli juo
vaiuojanioms transporto priemonms (dviraiams ir kitoms).
104.

Persirikiuodamas

vairuotojas

privalo

duoti

keli

transporto

priemonms, vaiuojanioms gretima eismo juosta ta paia kryptimi. Jeigu ta

paia kryptimi vaiuojanios transporto priemons persirikiuoja kartu,
vairuotojas privalo duoti keli deinje esaniai transporto priemonei.
105. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos paios krypties eismo
juostos, vienoje i j eismas negalimas ir susidar transporto priemoni eil,
kiekvienas gretima eismo juosta vaiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai
transporto priemonei (pirmajai i susidariusios eils) persirikiuoti jo uimam
eismo juost. Persirikiuojantysis privalo sitikinti, kad jam duoda keli.
106. Prie sukdamas dein, kair arba apsisukdamas (iskyrus posk

Grti TURIN

36

KELI EISMO TAISYKLS

sankry, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo i anksto pasitraukti prie
pat vaiuojamosios dalies, skirtos vaiuoti ta kryptimi, atitinkamo krato. Kelio
enklai ir (arba) horizontalusis enklinimas gali reikalavim pakeisti.
107. Kai dl savo gabarit ar kit prieasi transporto priemon negali
pasukti (apsisukti) i kratins padties, sukti leidiama ir ne nuo vaiuojamosios
dalies, skirtos vaiuoti ta kryptimi, atitinkamo krato, jeigu tai nesukliudys kitoms
transporto priemonms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
108. Reikia sukti taip, kad vaiuodama vaiuojamj dali sankirt ir
ivaiuodama i jos transporto priemon neatsidurt prieprieinio eismo
juostoje. Jeigu sukti leidiama keliomis eilmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad
nekliudyt sukaniajam gretima eile.
109. Sukdamas kair (apsisukdamas) ne sankryoje, vairuotojas privalo
duoti keli prieinga kryptimi vaiuojanioms transporto priemonms.
110. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos uimtos, keisti
eismo juost leidiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
111. Jeigu yra ltjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo i anksto
persirikiuoti i juost ir ltinti greit tik joje.
112. Jeigu yra greitjimo juosta, skirta vaiuoti keli, vairuotojas privalo
vaiuoti ja ir silieti transporto sraut, duodamas keli juo vaiuojanioms
transporto priemonms.
113. Kur kas liau u leidiam didiausi greit vaiuojantis vairuotojas
(iskyrus tuos atvejus, kai jis suka kair arba apsisuka) privalo praleisti paskui j
greiiau vaiuojanias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau dein.

Grti TURIN

37

KELI EISMO TAISYKLS

Ltaeigs ar dideli gabarit transporto priemons vairuotojas prireikus privalo
sustoti ir praleisti u jos susikaupusias transporto priemones.
114. Vaiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keli kitiems eismo
dalyviams.
115. Kai transporto priemoni vaiavimo trajektorijos kertasi, o vaiavimo
tvarka Taisyklse neaptarta, keli privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto
priemon artja i deins.
116. Apsisukti draudiama:
116.1. psij perjose;
116.2. geleinkeli pervaose;
116.3. tuneliuose;
116.4. ant tilt, estakad, viaduk ir po jais;
116.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi maesnis kaip
100 metr;
116.6. keliuose su skiriamja juosta, iskyrus tam rengtas ir kelio enklais
arba kelio enklais bei horizontaliuoju enklinimu paymtas apsisukimo vietas.

Grti TURIN

38

KELI EISMO TAISYKLS

XIV SKYRIUS
TRANSPORTO PRIEMONI ISIDSTYMAS KELYJE
117. Jeigu vaiuojamoji dalis horizontaliojo enklinimo linijomis ir (arba)
kelio enklais suskirstyta eismo juostas, transporto priemons turi vaiuoti
iomis juostomis. Uvaiuoti ant brknini horizontaliojo enklinimo linij
leidiama tik persirikiuojant kit eismo juost, kirsti itisines horizontaliojo
enklinimo linijas leidiama tik Taisykli 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra
itisin horizontaliojo enklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieing
krypi eismo juostas, vairuotojas privalo vaiuoti deiniau nuo jos.
118. Dvipusio eismo kelyje i keturi ir daugiau eismo juost arba kelyje su
skiriamja juosta draudiama vaiuoti prieingos krypties eismui skirt kelio
pus, vaiuoti skiriamja juosta arba j pervaiuoti.
119. Vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies
krato.
120. Krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji transporto
priemons mas (toliau didiausioji leidiamoji mas) didesn kaip 3,5 t,
draudiama vaiuoti toliau nuo vaiuojamosios dalies deiniojo krato negu
antrja eismo juosta, iskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti kair, apsisukti,
apvaiuoti klit, sustoti (stovti) vienpusio eismo kelyje.
121. Ne gyvenvietse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kuri
greitis neturi viryti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kuri bendras ilgis
daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje vaiuojanios
transporto priemons, kad juos lenkianios transporto priemons netrukdomos

Grti TURIN

39

KELI EISMO TAISYKLS

galt persirikiuoti dein kelio pus. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas
pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
122. Transporto priemons, kuri konstrukcinis greitis negali bti didesnis
kaip 40 km/h arba kurios dl technini prieasi negali pasiekti tokio greiio,
turi vaiuoti tik kratine deine eismo juosta, iskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia,
apvaiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.
123. Moped, lengvj keturrai vairuotojai privalo vaiuoti tik pirmja
nuo vaiuojamosios dalies deiniojo krato eismo juosta, kuo ariau jos deiniojo
krato, iskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti kair, apsisukti, aplenkti ar
apvaiuoti klit, vaiuoti tiesiai, kai i pirmosios eismo juostos leidiama sukti tik
dein, sustoti (stovti) vienpusio eismo kelyje.
124. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojams, vadeliotojams draudiama vaiuoti veja, aligatviu, psij,
dvirai taku, dvirai juosta arba uvaiuoti ant j, iskyrus tuos atvejus, kai
uvaiuoti ant aligatvio krato leidia stovjimo bd nurodantys kelio enklai, o
dvirai takas ar dvirai juosta paymti 1.14 horizontaliojo enklinimo linija.
Draudiama vaiuoti transporto priemonmis skiriamja juosta, pylim ar ikas
laitais, grioviais, vaiuoti keli ar nuvaiuoti nuo jo ne specialiai tam rengtose
vietose.
125. Draudiama transporto priemonms (iskyrus dviraius) apvaiuoti ta
paia kryptimi vaiuojanias transporto priemones i deins (iskyrus leistin
sukani kair, apsisukani transporto priemoni apvaiavim i deins)
vaiuojant kelkraiu, ltjimo ar greitjimo juosta. Ta paia kryptimi liau

Grti TURIN

40

KELI EISMO TAISYKLS

vaiuojanias transporto priemones rekomenduojama apvaiuoti i kairs.
126. Vairuotojas, atsivelgdamas greit, privalo laikytis tokio atstumo, kad
neatsitrenkt priekyje vaiuojani transporto priemon, jeigu ji bt
stabdoma, taip pat palikti tok tarp i ono, kad eismas bt saugus.
Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje vaiuojanios transporto priemons
bt ne maesnis kaip per dvi sekundes nuvaiuojamas atstumas arba ne
maesnis kaip pus spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdiui, kai greitis
70 km/h, atstumas turi bti ne maesnis kaip 35 m, jeigu eismo slygos
nereikalauja kitaip.

Grti TURIN

41

KELI EISMO TAISYKLS

XV SKYRIUS
VAIAVIMO GREITIS
127.

Vairuotojas

privalo

vaiuoti

nevirydamas

leistino

greiio.

Pasirinkdamas vaiavimo greit, vairuotojas turi atsivelgti vaiavimo slygas,

ypa vietovs reljef, kelio ir transporto priemons bkl ir krovin,
meteorologines slygas, taip pat eismo intensyvum, kad galt sustabdyti
transporto priemon iki bet kurios i anksto numatomos klities. Jis turi sultinti
greit ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dl susidariusi aplinkybi, ypa kai
blogas matomumas.
128. Jeigu atsirado klitis ar ikilo grsm eismo saugumui, vairuotojas
(jeigu jis gali tai pastebti) privalo sultinti greit, net visikai sustabdyti
transporto priemon arba apvaiuoti klit nesukeldamas pavojaus kitiems eismo
dalyviams.
129. Gyvenvietse visoms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne
didesniu kaip 50 km/h greiiu.
130. Stovjimo aiktelse visoms transporto priemonms leidiama
vaiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greiiu.
131. Ne gyvenvietse leidiama vaiuoti:
131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triraiais automagistralse
nuo balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 130 km/h greiiu, nuo
lapkriio 1 d. iki kovo 31 d. ne didesniu kaip 110 km/h greiiu, greitkeliuose nuo
balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 120 km/h greiiu, nuo lapkriio 1

Grti TURIN

42

KELI EISMO TAISYKLS

d. iki kovo 31 d. ne didesniu kaip 110 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar
betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu
kaip 70 km/h greiiu;
131.2. krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji mas ne
didesn kaip 3,5 t, automagistralse ne didesniu kaip 110 km/h greiiu,
greitkeliuose ne didesniu kaip 100 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono
danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70
km/h greiiu;
131.3. autobusais automagistralse ne didesniu kaip 100 km/h greiiu,
greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono
danga ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70
km/h greiiu;
131.4. krovininiais automobiliais (taip pat transporto priemoni junginiais),
kuri didiausioji leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis
automagistralse ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu
kaip 80 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 80
km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
131.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kuri
didiausioji leidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 t su priekabomis,
automagistralse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga ne
didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h
greiiu;
131.6. krovininiais automobiliais veant keleivius, velkant motorines

Grti TURIN

43

KELI EISMO TAISYKLS

transporto priemones ne didesniu kaip 70 km/h greiiu (velkant lanksia
vilktimi ne didesniu kaip 50 km/h greiiu);
131.7. mokykliniais autobusais automagistralse ne didesniu kaip 90
km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, keliuose su asfalto
ar betono danga ir kituose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
131.8. keturraiais, galingaisiais keturraiais keliuose su asfalto ar betono
danga ar be jos ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
131.9. traktoriais ir savaeigmis mainomis keliuose su asfalto ar betono
danga ar be jos ne didesniu kaip 50 km/h greiiu.
132. Transporto priemoni (j jungini), kuri matmenys (su kroviniu ar be
jo)

virija

Lietuvos

Respublikos

susisiekimo

ministerijos

nustatytus

didiausiuosius leidiamus dydius, leidiamas vaiavimo greitis nurodomas

iduotame leidime. ioms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne didesniu
kaip 70 km/h greiiu.
133. Keli ruouose, kur eismo slygos leidia saugiai vaiuoti greiiau,
policijos ir kelio savininko sprendimu didiausias leidiamas greitis gali bti
padidintas pastaius atitinkamus kelio enklus.
134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi
vairuoti, leidiama vaiuoti automagistralse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90
km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu.
135. Vairuotojui draudiama:
135.1. viryti transporto priemons gamintojo nurodyt maksimal greit;
135.2. viryti greit, kuris nurodytas transporto priemons greiio ribojimo

Grti TURIN

44

KELI EISMO TAISYKLS

skiriamajame enkle;
135.3. vaiuoti be reikalo pernelyg ltai, trukdant normal kit transporto
priemoni eism;
135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebtina eismo saugumui.

Grti TURIN

45

KELI EISMO TAISYKLS

XVI SKYRIUS
LENKIMAS IR EISMAS JUOSTOSE
136. Prie praddamas lenkti, vairuotojas privalo sitikinti, kad:
136.1. n vienas i vaiuojani paskui j vairuotoj nepradjo jo lenkti;
136.2. transporto priemons, vaiuojanios priekyje ta paia eismo juosta,
vairuotojas nerodo kairiojo poskio signalo;
136.3. lenkimui btina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma
prieprieiais atvaiuojanioms transporto priemonms;
136.4. baigdamas lenkti, jis gals grti savo eismo juost,
nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei;
136.5. lenkiant bus utikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto
priemons.
137. Jeigu priekyje vaiuojantis vairuotojas rodo kairj poskio signal ir
yra persirikiavs poskiui kair (apsisukimui), vaiuojantysis paskui j privalo
apvaiuoti sukani transporto priemon i deins arba palaukti, kol priekyje
vaiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juost.
138. Lenkiamos transporto priemons vairuotojui draudiama trukdyti
aplenkti didinant vaiavimo greit arba kitais veiksmais.
139. Jeigu su prieais vaiuojania transporto priemone prasilenkti sunku,
keli privalo duoti vairuotojas, kurio pusje yra klitis. Nuokalnse, paymtose
atitinkamais kelio enklais, esant kliiai, keli privalo duoti emyn vaiuojanios
transporto priemons vairuotojas.
140. Lenkti draudiama:

Grti TURIN

46

KELI EISMO TAISYKLS

140.1. sankryose alutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, paymtame
kelio enklais Sankrya su alutiniu keliu, alutinis kelias i deins, alutinis
kelias i kairs arba Pagrindinis kelias, reguliuojamose ir lygiareikmi keli
sankryose;
140.2. geleinkelio pervaose ir likus 100 m atstumui iki j;
140.3. keli ruouose, kur blogai matomas kelias;
140.4. psij perjose;
140.5. vietose, kur vaiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

Grti TURIN

47

KELI EISMO TAISYKLS

XVII SKYRIUS
SUSTOJIMAS IR STOVJIMAS
141. Sustoti ir stovti transporto priemonms leidiama deinje kelio
pusje, kuo deiniau kelkratyje, o jeigu jo nra, vaiuojamosios dalies
pakratyje. Transporto priemons vairuotojas, vaiuodamas (ivaiuodamas)
(i) kelkrat (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu
vaiuojamosios dalies deinje yra rengta dvirai juosta, sustoti ir stovti
leidiama greta dvirai juostos.
142. Gyvenvietse sustoti ir stovti leidiama ir kairje pusje vienos
krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vien kiekvienos
krypties eismo juost.
143. Neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant
blogam matomumui leidiama stovti tik stovjimo aiktelse arba u kelio rib.
144. Transporto priemonms sustoti ir stovti vaiuojamojoje dalyje
leidiama viena eile.
145. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviraius leidiama statyti dviem
eilmis, jeigu tai nekliudo eismui.
146. Statyti transporto priemon kampu vaiuojamosios dalies krat, o
ne lygiagreiai su vaiuojamosios dalies kratu galima tik ten, kur tai leidia
stovjimo bd nurodantys kelio enklai ir (arba) horizontalusis enklinimas.
147. Vairuotojas gali pasitraukti i savo vietos arba palikti transporto
priemon tik pasirpins, kad ji savaime nepradt riedti ir ja nepasinaudot
kiti asmenys.

Grti TURIN

48

KELI EISMO TAISYKLS

148. Draudiama atidaryti sustojusios transporto priemons dureles, jeigu
tai kelia pavoj arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
149. Palikdamas stovti motorin transporto priemon stovjimo trukm
ribojanio enklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informacij apie
motorins transporto priemons atvykimo laik u priekinio motorins
transporto priemons stiklo taip, kad ji bt matoma kitiems asmenims.
150. Sustoti ir stovti draudiama:
150.1. geleinkeli pervaose ir ariau kaip 50 m atstumu nuo j;
150.2. skiriamojoje, greitjimo ir ltjimo juostose;
150.3. ant tilt, viaduk, estakad ir po jais, iskyrus tuos atvejus, kai ten
stovti leidia stovjimo viet nurodantys kelio enklai, taip pat tuneliuose;
150.4. psij perjose ir ariau kaip 5 m atstumu prie jas, o keliuose,
kuriuose yra po vien kiekvienos krypties eismo juost, ir ariau kaip 5 m
atstumu u psij perj;
150.5. ant vejos, aligatvio (iskyrus tuos atvejus, kai ten stovti leidia
stovjimo bd nurodantys kelio enklai arba transporto priemon nurodyta
leidime, iduotame prekiauti vieoje vietoje rengini metu), taip pat sporto,
vaik aidimo aiktelse ir kitose transporto priemoni eismui (stovjimui)
neskirtose teritorijose;
150.6. ant psij ar (ir) dvirai tako, dvirai juostos, taip pat ariau
kaip 5 m atstumu prie vaiuojamosios dalies susikirtim su psij ar (ir)
dvirai taku, o keliuose, kuriuose yra po vien kiekvienos krypties eismo juost,
ir ariau kaip 5 m atstumu u psij ar (ir) dvirai tako;

Grti TURIN

49

KELI EISMO TAISYKLS

150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemons ir itisins
horizontaliojo enklinimo linijos (bortelio) maesnis kaip 3 m atstumas;
150.8. sankryoje ir ariau kaip 5 m atstumu nuo jos, iskyrus tuos atvejus,
kai ten stovti leidia stovjimo viet nurodantys kelio enklai;
150.9. marrutinio transporto sustojimo aiktelse ir ariau kaip 15 m
atstumu nuo j (kai aiktels nra, ariau kaip 15 m atstumu nuo kelio enklo
Stotel), jeigu tai kliudyt marrutinio transporto eismui; draudiama stovti
kelio enklo Taksi stotel galiojimo zonoje;
150.10. ten, kur sustojusi transporto priemon ustot kitiems
vairuotojams viesoforo signalus ar kelio enklus, trukdyt vaiuoti (ivaiuoti)
(i) stovjimo aiktel (-s), stovjimo viet (-os), gara (-o), kiem (-o),
teritorij (-os), trukdyt lipti kit transporto priemon arba kitaip kliudyt
transporto priemoni ar psij eismui;
150.11. ne gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau
kaip 100 m atstumu; kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose atitinkamais
kelio enklais Nr. 113118;
150.12. gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau kaip
50 m atstumu; kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose atitinkamais kelio
enklais Nr. 113118;
150.13. ant ubrkniuot plot, ymini nukreipimo saleles;
150.14. kitoms transporto priemonms marrutiniam transportui skirtoje
eismo juostoje.
151. Priverstinai sustojs ten, kur sustoti (stovti) draudiama, transporto

Grti TURIN

50

KELI EISMO TAISYKLS

priemons vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij, jeigu tokia
rengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo enkl, kaip nurodyta Taisykli 92
punkte, ir kuo skubiau paalinti transporto priemon nuo kelio. Jeigu norima
sustoti neapviestame kelio ruoe tamsiuoju paros metu arba esant blogam
matomumui ir avarins viesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, transporto
priemon turi bti pastatyta u kelio rib. Jeigu to negalima padaryti, viet
btina paymti taip, kaip nurodyta Taisykli 92 punkte.
152. Greta skiriamuoju enklu Negalusis paymt transporto priemoni
savj transporto priemon vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdyt
lipti (ilipti) negaliesiems.
153. Jeigu tai manoma dl transporto priemons gabarit, transporto
priemon turi bti statoma stovjimo vietos, paenklintos siaura itisine
horizontaliojo enklinimo linija, ribose.

Grti TURIN

51

KELI EISMO TAISYKLS

XVIII SKYRIUS
VAIAVIMAS PER SANKRYAS
154. Nelygiareikmi keli sankryoje alutiniu keliu vaiuojantis
vairuotojas privalo duoti keli transporto priemonms, artjanioms prie
sankryos pagrindiniu keliu.
155. Lygiareikmi keli sankryoje vairuotojas privalo duoti keli i
deins artjanioms transporto priemonms.
156. Jeigu sankryoje keiiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu
vaiuojantys vairuotojai vieni kit atvilgiu turi laikytis vaiavimo per
lygiareikmi keli sankryas taisykli. i taisykli vieni kit atvilgiu turi laikytis
ir vairuotojai, vaiuojantys alutiniais keliais.
157. Sukdamas kair (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keli
transporto priemonms, vaiuojanioms lygiareikmiu keliu prieinga kryptimi
tiesiai arba dein, o sankryoje, kurioje leidiama lenkti, ir lenkianioms
transporto priemonms.
158. Sukdamas sankryoje kair arba dein, vairuotojas privalo duoti
keli eismo dalyviams (dvirai vairuotojams ir kitiems), kertantiems
vaiuojamosios dalies, kuri jis suka, eismo juostas. Sukdamas keli su viena
eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keli eismo dalyviams
(dvirai vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kuri vaiuojamosios dalies,
kuri jis suka, eismo juost.
159. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo
enkl nra, jis turi elgtis taip, lyg vaiuot alutiniu keliu.

Grti TURIN

52

KELI EISMO TAISYKLS

160. Draudiama vaiuoti vaiuojamj dali sankirt, jeigu joje ar u jos
yra klitis, kuri priverst vairuotoj sustoti sankryoje ir trukdyti kit transporto
priemoni eismui.
161. sijungus leidiamajam viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti
keli transporto priemonms, ivaiuojanioms i sankryos vaiuojamj dali
sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradtas, kai j krypties signalas
buvo leidiamasis), ir praleisti baigianius pereiti vaiuojamj dal psiuosius.
162. Vairuotojui, vaiavusiam vaiuojamj dali sankirt pagal
leidiamj viesoforo signal, leidiama vaiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks
bt viesoforo signalas ivaiuojant i sankryos. Taiau jeigu sankryoje prie
pakeliui esanius viesoforus yra kelio enklas Stop linija ir (ar) Stop linija,
vairuotojas turi paisyti kiekvieno viesoforo signalo.
163. Vaiuodamas kryptimi, kuri rodo rodykl, jungta papildomoje
viesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo
duoti keli i kit krypi pagal leidiamj viesoforo signal vaiuojanioms
transporto priemonms.
164. Sankryoje, kurioje eismas reguliuojamas viesoforu su papildoma
sekcija, vairuotojas, vaiuojantis eismo juosta, i kurios sukama, turi vaiuoti
toliau jungtos rodykls nurodyta kryptimi, jeigu sustojs jis sutrukdyt kit ta
paia eismo juosta vaiuojani paskui j transporto priemoni eismui.
165. Esant draudiamajam viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas
privalo sustoti prie kelio enkl Stop linija ir (ar) Stop linij, o jeigu j nra,
prie viesofor, kertam vaiuojamj dal, psij perj taip, kad

Grti TURIN

53

KELI EISMO TAISYKLS

nekliudyt transporto ir psij eismui.
166. Vairuotojui, kuris usidegus geltonam viesoforo signalui arba
reguliuotojui paklus rank auktyn galt sustoti Taisykli 165 punkte
nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidiama vaiuoti toliau.
167. Kai eismas reguliuojamas viesoforu, vairuotojas privalo vadovautis
viesoforo signalais, kad ir kokie bt vaiavimo pirmenyb nurodantys kelio
enklai. Jeigu viesoforas ijungtas arba jungtas geltonas mirksintis jo signalas,
vairuotojas turi vadovautis kelio enklais.

Grti TURIN

54

KELI EISMO TAISYKLS

XIX SKYRIUS
EISMAS PER GELEINKELI PERVAAS
168. Prie praddamas judti per geleinkelio perva ir juddamas per j,
eismo dalyvis privalo vadovautis kelio enklais, enklinimu, utvaro padtimi,
viesofor, garso ir geleinkelio pervaos budtoj (reguliuotoj) signalais. Prie
praddamas judti per geleinkelio perva, eismo dalyvis visais atvejais privalo
sitikinti, kad prie geleinkelio pervaos neartja bgin transporto priemon.
Rekomenduojama, kad per geleinkelio perva judanius vaikus iki 12 met
lydt suaugs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 met).
169. Geleinkelio pervaoje eismo dalyvis privalo duoti keli artjaniai
bginei transporto priemonei.
170. Duodamas keli artjaniai bginei transporto priemonei, taip pat tuo
atveju, kai vaiuoti per geleinkelio perva draudiama, vairuotojas privalo
sustoti prie Stop linij, kelio enkl Stop, viesofor, pakeliamj utvar, o
jeigu j nra, ne ariau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bgio. Vairuotojas
privalo sustoti prie Stop linij, kai ji naudojama su kelio enklu Stop, o jeigu
jos nra, prie mint kelio enkl, net ir mirksint baltam viesoforo signalui.
Prie praddamas vaiuoti vairuotojas privalo sitikinti, kad prie geleinkelio
pervaos neartja bgin transporto priemon.
171. Transporto priemonei priverstinai sustojus geleinkelio pervaoje,
vairuotojas privalo nedelsdamas ilaipinti keleivius, imtis vis veiksm transporto
priemonei i geleinkelio pervaos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta,
duoti signalus artjanios bgins transporto priemons mainistui. Stabdymo

Grti TURIN

55

KELI EISMO TAISYKLS

signalu laikomas rankos sukimas ratu viesiuoju paros metu su rykiaspalviu
gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu su fakelu arba ibintu.
172. Transporto priemonms, kuri plotis didesnis kaip 5 m arba auktis
nuo kelio paviriaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat
ltaeigms mainoms ir mechanizmams, kuri greitis maesnis kaip 8 km/h,
vaiuoti per geleinkelio perva leidiama tik gavus geleinkeli infrastruktros
valdytojo leidim.
173. Eismo dalyviui draudiama:
173.1. judti per geleinkel tam neskirtose vietose;
173.2. apvaiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prie
geleinkelio perva praleisti bgins transporto priemons;
173.3. vaiuoti ar eiti geleinkelio perva, kai utvaras nuleistas arba
pradeda leistis, savavalikai pakelti utvar arba j apvaiuoti (apeiti);
173.4. vaiuoti geleinkelio perva, jeigu u jos yra klitis, kuri verst
vairuotoj sustoti geleinkelio pervaoje;
173.5.

gabenti

per

geleinkelio

perva

specialiai

transportuoti

neparengtas ems kio, keli, statybos ir kitas mainas, jeigu tai galt pakenkti
geleinkelio pervaos rangai;
173.6. vaiuoti per geleinkelio perva negalij veimliu be lydinio
asmens.

Grti TURIN

56

KELI EISMO TAISYKLS

XX SKYRIUS
EISMAS AUTOMAGISTRALSE IR GREITKELIUOSE
174.

Keliuose,

paymtuose

kelio

enklais

Automagistral

ar

Automobili kelias, draudiama:

174.1. judti pstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti,
vaiuoti dviraiais, mopedais, vis ri keturraiais ir visomis kitomis transporto
priemonmis, iskyrus automobilius, motociklus, triraius, motociklus ir
automobilius su priekabomis, jeigu i motorini transporto priemoni
maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dl j technins bkls ne maesnis
kaip 60 km/h;
174.2. sustoti (stovti), iskyrus specialiai tam skirtas aikteles;
174.3. apsisukti (iskyrus kelio enklais ir enklinimu paymtas apsisukimo
vietas) arba vaiuoti atbulam;
174.4. vaiuoti automagistral ar greitkel arba ivaiuoti i j tam
neskirtose vietose;
174.5. vilkti lanksia vilktimi;
174.6. rengti sporto varybas, eitynes, kitokius renginius.

Grti TURIN

57

KELI EISMO TAISYKLS

XXI SKYRIUS
EISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE
175.

Pstiesiems

leidiama

vaikioti

vaiuojamja

dalimi

visoje

gyvenamojoje zonoje, taiau jie neturi trukdyti transporto priemoni eismui.

Gyvenamojoje zonoje pstieji turi pirmumo teis prie transporto priemones.
176. Gyvenamojoje zonoje draudiama:
176.1. vaiuoti didesniu kaip 20 km/h greiiu;
176.2. stovti jungus transporto priemons varikl ilgiau, nei btina
paruoti transporto priemon vaiuoti (nuvalyti snieg ir panaiai);
176.3. palikti stovti didesns kaip 3,5 t didiausiosios leidiamosios mass
krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sdim viet autobusus, taip pat
traktorius, savaeiges mainas ir j priekabas;
176.4. mokyti vairuoti.
177. Transporto priemons vairuotojas, vaiuodamas keli i
gyvenamosios zonos, privalo duoti keli juo artjanioms transporto
priemonms.
178. io skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabui gyvenamj
nam kiemuose.

Grti TURIN

58

KELI EISMO TAISYKLS

XXII SKYRIUS
MARRUTINIO TRANSPORTO PIRMENYB
179. Gyvenvietje vairuotojai privalo duoti keli marrutiniam transportui,
pradedaniam vaiuoti i paymtos stotels.
180. Prie praddamas vaiuoti i stotels, marrutinio transporto
vairuotojas turi sitikinti, kad jam duodamas kelias.
181. Kelyje, paymtame kelio enklu Eismo juosta marrutiniam
transportui ir (arba) raide A, kitoms transporto priemonms vaiuoti ia eismo
juosta draudiama, iskyrus:
181.1. dviraius ir mopedus;
181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta paymta raide
A ir urau TAKSI;
181.3. automobilius, kuriuose vaiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvi, jeigu
eismo juosta paymta raide A ir simboliu 4+;
181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta paymta raide A ir
elektromobili simboliu.
182. Jeigu eismo juosta, skirta marrutiniam transportui vaiuoti ta paia
kryptimi, yra deiniajame vaiuojamosios dalies krate ir nra atskirta itisine
horizontaliojo enklinimo linija, dein sukantys privalo, o apvaiuojantys
sustojusi kair sukti transporto priemon vairuotojai gali persirikiuoti i
eismo juost.

Grti TURIN

59

KELI EISMO TAISYKLS

XXIII SKYRIUS
NEGALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMAS
183. Vairuotojui, vairuojaniam transporto priemon, kuri paymta
skiriamuoju enklu Negalusis, leidiama vaiuoti zon, paymt kelio
enklais Eismas draudiamas ir Motorini transporto priemoni eismas
draudiamas.
184. Vairuotojui, kurio transporto priemon paymta skiriamuoju enklu
Negalusis arba negali asmen automobili statymo kortele, leidiama:
184.1. nepaisyti kelio enkl Stovjimo ribot laik vieta ir Stovjimo
nurodytu laiku vieta reikalavim;
184.2. sustoti ir stovti kelio enkl Sustoti draudiama, Stovti
draudiama galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrtomis prie vaiuojamosios
dalies krato 1.4 ar 1.9 horizontaliojo enklinimo linijomis.
185. Negalij veimliais negaliesiems leidiama vaiuoti deiniuoju
vaiuojamosios dalies pakraiu (nesvarbu, ar yra kelkratis, aligatvis, psij
takas). Negaliesiems vaiuojant deiniuoju vaiuojamosios dalies pakraiu
tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, negalij veimlis turi
bti su atvaitais: kairje negalij veimlio pusje i priekio baltu, o i galo
raudonu.

Grti TURIN

60

KELI EISMO TAISYKLS

XXIV SKYRIUS
SPECIALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMO YPATUMAI
186. Specialij transporto priemoni vairuotojai, turintys leidimus
naudoti mlynus ir raudonus vyturlius ir specialiuosius garso signalus, gali
naudotis jungtais mlynais ir raudonais (arba tik mlynais) vyturliais ir
specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai btina gelbjant mogaus
gyvyb, sveikat ar turt, utikrinant viej tvark ir eismo saugum, sulaikant
tariamus padariusius teiss paeidim asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos
Respublikos vadovybs apsaugos statymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus
saugomus asmenis. Specialij transporto priemoni vairuotojai, vaiuodami
kelyje su jungtais mlynais ir raudonais (arba tik mlynais) vyturliais (kurie turi
bti matomi 360 kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisykli
V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyri ir 13 pried reikalavim ir
pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik
tada, kai sitikina, kad jiems duodamas kelias. ia teise taip pat naudojasi
transporto priemoni, kurias lydi specialiosios transporto priemons, vairuotojai.
187. Siekiant perspti eismo dalyvius apie pavoj eismo saugumui, gali bti
jungiami stovini specialij transporto priemoni mlyni ir raudoni (arba tik
mlyni) vyturliai be specialij garso signal. Pro stovini specialij
transporto priemon su jungtu mlynu ir raudonu arba tik mlynu vyturliu
vairuotojas privalo vaiuoti tokiu greiiu, kad prireikus galt tuoj pat sustoti
nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
188. Transporto priemons oranin vyturl btina jungti tada, kai

Grti TURIN

61

KELI EISMO TAISYKLS

trukdoma eismui (dl transporto priemons didesni, negu leidiama, matmen
su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, vaiuojant ltai, lydint
organizuot dviratinink grup, veant pavojinguosius krovinius). jungtas
oraninis vyturlis nesuteikia pirmenybs, tik atkreipia dmes ir spja kitus
eismo dalyvius apie galim pavoj. Transporto priemoni su jungtais oraniniais
vyturliais vairuotojai, vaiuodami keliu, stovdami ir (ar) atlikdami darbus,
utikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

Grti TURIN

62

KELI EISMO TAISYKLS

XXV SKYRIUS
KELEIVI VEIMAS
189. Keleivius veti leidiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam
pritaikytomis) transporto priemonmis ir tik pagal konstrukcij keleiviams
skirtose vietose. Krovininio automobilio kbule keleivius veti leidiama tik
pritaikius kbul keleiviams veti.
190. Krovininio automobilio kbule leidiama veti tik ant sdyni
sdinius vyresnius nei 16 met keleivius.
191. Veti keleivius krovininio automobilio kbule, kuriame yra rengini
(krovini), leidiama tik tada, kai renginiai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivi
sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kbule keleivius
veti leidiama tik tada, kai keleiviai turi ry su vairuotoju ir prireikus gali duoti
signal sustoti.
192. Veti keleivi grupes krovininio automobilio kbule leidiama
vairuotojams, turintiems ne maesn kaip 3 met tos kategorijos vairuotojo
sta, o kariniams vairuotojams turintiems ne maesn kaip 6 mnesi
vairavimo sta ir Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos nustatyta
tvarka iduot paymjim.
193. Ant vaik (iki 16 met) grupes veanio autobuso priekio ir galo turi
bti pritvirtinti skiriamieji enklai, nurodyti Taisykli 4 priede. Vaikus veanio
mokyklinio autobuso ir transporto priemons su vaik veimo skiriamaisiais
enklais salone turi bti vienas suaugs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21
met. Mokinius veant mokykliniu autobusu, lydinio asmens funkcijas gali atlikti

Grti TURIN

63

KELI EISMO TAISYKLS

vairuotojas.
194. Mokyklinio autobuso ar transporto priemons su vaik veimo
skiriamaisiais enklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:
194.1. utikrinti saug vaik lipim (ilipim) (i) transporto priemon (s);
194.2. pagal galimybes vaikus laipinti ir ilaipinti stotelse;
194.3. palydti kit kelio pus jaunesnius kaip 10 met vaikus;
194.4. bdamas kelyje vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais
elementais.
195. Draudiama:
195.1. veti keleivi daugiau, negu numatyta transporto priemons
techninje charakteristikoje;
195.2. veti keleivius taip, kad jie trukdyt vairuoti ir ribot vairuotojui
matomum;
195.3. veti mopedais, motociklais (iskyrus motociklus su priekabomis),
triraiais, vis ri keturraiais vaikus iki 12 met;
195.4. veti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo
krovininio automobilio kbule; jeigu velkamo automobilio priekis (galas)
ukeliamas ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio taiso, draudiama
keleiviams bti velkamos transporto priemons kabinoje (salone) ir kbule, o
jeigu velkama transporto priemon ukelta ant vilkiko platformos, ir velkanios
transporto priemons kbule;
195.5. veti keleivius priekabose;

Grti TURIN

64

KELI EISMO TAISYKLS

195.6. mokant vairuoti, veti vaikus iki 14 met;
195.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonje su vaik veimo
skiriamaisiais enklais veti daugiau mokini, negu rengta sdimj viet;
195.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonje su vaik veimo
skiriamaisiais enklais veti stovinius mokinius;
195.9. laipinti autobuso keleivius (i) vaiuojamosios dalies pus (-s).

Grti TURIN

65

KELI EISMO TAISYKLS

XXVI SKYRIUS
SAUGOS DIR IR KIT SAUGOS PRIEMONI NAUDOJIMAS
196. Vaiuodami transporto priemone su rengtais saugos dirais,
vairuotojas ir keleiviai privalo juos usisegti. Jeigu autobuse rengti saugos dirai,
prieais kiekvien sdyn, ant sdyns arba alia jos matomoje vietoje gali bti
pavaizduotas informacinis enklas Usisek saugos dir. Jeigu io informacinio
enklo nra, prie pradedant vaiuoti keleiviai apie reikalavim naudotis saugos
dirais turi bti informuojami odiu arba garso ir vaizdo priemonmis.
197. Saugos diras privalo bti usegtas juosiant j per pet ir per juosmen
arba kaip numat transporto priemons gamintojas.
198. Gyvenvietse vairuotojui leidiama neusisegti saugos diro vaiuojant
atbulomis arba stovjimo aiktelse.
199. emesni kaip 135 cm gio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu
veami prisegti j giui ir masei pritaikytomis vaik prisegimo sistemomis pagal
gamintojo nurodyt dydio interval ir didiausi vaiko mas arba ias grupes:
199.1. 0 grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 10 kg;
199.2. 0+ grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 13 kg;
199.3. I grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
199.4. II grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
199.5. III grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
200. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkanias vaik
prisegimo sistemas, kurias vaik prisegimo sistem gamintojai sertifikavo ir
kurios turi bti patvirtintos pagal Jungtini Taut Europos ekonomikos komisijos

Grti TURIN

66

KELI EISMO TAISYKLS

patvirtint taisykli Nr. 44/03 ar Nr. 129 ar 1977 m. birelio 28 d. Tarybos
direktyvos 77/541/EEB dl valstybi nari teiss akt, reglamentuojani
motorini transporto priemoni saugos dirus ir tvirtinimo sistemas, suderinimo
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vlesni j
versij reikalavimus.
201. Draudiama ant priekins motorins transporto priemons sdyns
veti vaik specialioje jo giui ir masei pritaikytoje sdynje, kuri atsukta
kryptimi, prieinga prastai motorins transporto priemons vaiavimo krypiai,
jeigu priekin sdyn apsaugota saugos pagalve. i nuostata netaikoma, jeigu
priekins saugos pagalvs veikimo mechanizmas ijungtas.
202. Vyresni kaip 3 met autobus keleiviai privalo naudotis rengtomis
prisegimo sistemomis.
203. Vairuotojas privalo utikrinti, kad motorine transporto priemone
veami vaikai naudot rengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
204. Vaiuodami mopedu, motociklu, triraiu, vis ri keturraiais,
vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklinink apsaugas (motociklinink
almus, aki apsaugos nuo sueidimo priemones). Leidiama vaiuoti be
motociklinink apsaug, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios ries
keturratis turi kbul (kabin) ar montuotus stogo saugos lankus, kuri paskirtis
apsaugoti vairuotoj, keleiv nuo smgi, ir yra rengti saugos dirai.
205. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dl rimt medicinini
prieasi idav special paymjim, leidiama neusisegti saugos diro. iame
paymjime turi bti nurodytas jo galiojimo laikas.

Grti TURIN

67

KELI EISMO TAISYKLS

206. Vairuotojas privalo pasirpinti stovinioje transporto priemonje
esani gyvn augintini saugumu ir utikrinti, kad gyvnai augintiniai bt
veami tokiu bdu, kad netrukdyt vairuoti, nesusialot ir nesueist transporto
priemonje esani eismo dalyvi, jeigu transporto priemon bt staigiai
stabdoma.

Grti TURIN

68

KELI EISMO TAISYKLS

XXVII SKYRIUS
KROVINI VEIMAS
207. Veamo krovinio (keleivi) mas ir aies (-i) apkrova (-os) neturi bti
didesn (-s) u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo
nustatytas tai transporto priemonei. Traukiamos priekabos mas (su kroviniu ar
be jo) neturi bti didesn u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir
gamintojo nustatyt didiausij leidiamj mas. Draudiama motorine
transporto priemone tempti ne motorini transporto priemoni priekabas.
208. Krovinys transporto priemonje turi bti padtas, o prireikus
pritvirtintas ir udengtas taip, kad:
208.1. neblogint vairuotojui matomumo;
208.2. nepaeist transporto priemons stabilumo ir netrukdyt jos
vairuoti;
208.3. neudengt iorini viesos prietais, viesos atvait, valstybinio
numerio enkl, skiriamj enkl ir duodam signal;
208.4. nekrist, nesivilkt, nekelt triukmo, netert kelio ir aplinkos;
208.5. nekelt pavojaus monms ar materialinms vertybms, negadint
kelio rengini ir technini eismo reguliavimo priemoni.
209. Jeigu krovinio padtis ir bkl transporto priemonje neatitinka
Taisykli 208 punkto reikalavim, vairuotojas nedelsdamas privalo paalinti
trkumus, o jeigu to padaryti negalima, toliau nebevaiuoti.
210. Jeigu krovinys priekyje arba gale isikia u transporto priemons
gabarit daugiau kaip 1 m arba jo oninis kratas bent kiek isikia u transporto

Grti TURIN

69

KELI EISMO TAISYKLS

priemons oninio gabarito, jis turi bti paymtas, kaip nurodyta Taisykli 4
priede.
211. Transporto priemoni ar transporto jungini, kuri matmenys, mas
su kroviniu ar be jo virija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
nustatytus didiausiuosius leidiamus dydius, vairuotojai privalo su savimi turti
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybi nustatyta tvarka
iduot leidim ir laikytis leidime nustatyt slyg. Tokio leidimo nereikia ems
kio mainai, kurios matmenys su kroviniu ar be jo virija Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijos nustatytus didiausiuosius leidiamus dydius, viesiuoju
paros metu vaiuojant i vieno lauko kit, vaiuojant lauk ar grtant i jo, taip
pat tamsiuoju paros metu vaiuojant ems kio maina, kai jos kratiniai takai
paenklinti jungtais oraniniais vyturliais ir j i priekio lydi policijos transporto
priemon su jungtais mlynais ir raudonais arba tik mlynais vyturliais arba
automobilis su jungtais oraniniais vyturliais.
212. Veant pavojinguosius krovinius, turi bti laikomasi Lietuvos
Respublikos pavojingj krovini veimo automobili, geleinkeli ir vidaus
vanden keliais statymo, io statymo gyvendinamj teiss akt, Europos
sutarties dl pavojing krovini tarptautinio veimo keliais (ADR) ir jos A, B
technini pried reikalavim.
213. Draudiama transporto priemone vaiuoti toliau, kol nebus paalinti
sunkiasvori ir (ar) didiagabarii krovini, pavojingj krovini veimo
reikalavim paeidimai, keliantys pavoj monms ir aplinkai.

Grti TURIN

70

KELI EISMO TAISYKLS

XXVIII SKYRIUS
TRANSPORTO PRIEMONI VILKIMAS
214. Velkam standia arba lanksia vilktimi transporto priemon vairuoti
gali tik asmuo, turintis teis j vairuoti. Transporto priemon, kurios vairo
mechanizmas sugeds, velkama ukelta ant vilkiko platformos ar specialaus
atraminio taiso.
215. Lanksios vilkties ilgis turi bti nuo 4 m iki 6 m, ji turi bti paymta
rykiaspalvmis vliavlmis (skydeliais) arba turi bti rykios spalvos ir ne
siauresn kaip 50 mm. Standi vilktis neturi bti ilgesn kaip 4 m.
216. Velkamoji transporto priemon bet kuriuo paros metu turi vaiuoti su
jungta avarine viesos signalizacija. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra
arba ji neveikia, velkamosios transporto priemons gale turi bti kitiems eismo
dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo enklas.
217. Vilkti draudiama:
217.1. tiek standia, tiek lanksia vilktimi transporto priemon, kurios vairo
mechanizmas sugeds;
217.2. lanksia vilktimi transporto priemon per plikled, taip pat
transporto priemon, kurios pagrindiniai stabdiai suged;
217.3. tiek standia, tiek lanksia vilktimi transporto priemon be
velkamosios transporto priemons vairuotojo;
217.4. uklus velkamosios transporto priemons dal ant specialaus
atraminio taiso ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemons
mas su kroviniu yra didesn u pus velkaniosios transporto priemons mass

Grti TURIN

71

KELI EISMO TAISYKLS

su kroviniu;
217.5. standia vilktimi transporto priemon, kurios pagrindiniai stabdiai
suged ir transporto priemons mas su kroviniu yra didesn u pus
velkaniosios transporto priemons mass su kroviniu;
217.6. daugiau kaip vien motorin transporto priemon, traktori,
savaeig main;
217.7. motociklais be priekabos ir tokius motociklus;
217.8. mopedais ir mopedus;
217.9.

lanksia

vilktimi

keliuose,

paymtuose

kelio

enklais

Automagistral ar Automobili kelias;

217.10. uklus velkamosios transporto priemons dal ant veimlio.
218. Velkaniosios transporto priemons vairuotojas atsako u tai, kad
bt laikomasi io skyriaus reikalavim.

Grti TURIN

72

KELI EISMO TAISYKLS

XXIX SKYRIUS
EISMO DALYVI PAREIGOS VYKUS EISMO VYKIUI
219. vykus eismo vykiui, kiekvienas su juo susijs vairuotojas ar kitas
eismo dalyvis privalo:
219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir
paymti eismo vykio viet Taisykli 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta
tvarka;
219.2. pagal galimybes imtis vis reikiam priemoni saugiam eismui
utikrinti eismo vykio vietoje, o tais atvejais, kai eismo vykio viet kvieiama
policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeist eismo vykio
aplinkybs, taip pat saugoti eismo vykio pdsakus;
219.3. pateikti galiojant vairuotojo paymjim, transporto priemons
registravimo ir privalomosios technins apiros dokumentus, privalomojo
draudimo liudijim (polis) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to
reikalauja kiti su eismo vykiu susij eismo dalyviai;
219.4. jeigu eismo vykio metu uvo ar buvo sueistas mogus, praneti
apie eismo vyk policijai ir pasilikti eismo vykio vietoje arba, pranes policijai,
sugrti eismo vykio viet ir laukti, kol atvaiuos policija, iskyrus tuos atvejus,
kai policija leido palikti eismo vykio viet arba turi bti suteikta pirmoji pagalba
nukentjusiam asmeniui ar jam paiam;
219.5. imtis vis reikiam priemoni, kad bt suteikta pirmoji medicinos
pagalba nukentjusiesiems, ikviesti greitj medicinos pagalb, o jeigu ikviesti
greitosios medicinos pagalbos arba nukentjusij nuveti asmens sveikatos

Grti TURIN

73

KELI EISMO TAISYKLS

prieiros staig kitu transportu nemanoma, nuveti juos artimiausi asmens
sveikatos prieiros staig savo transporto priemone, iskyrus tuos atvejus, kai
tai sukelt pavoj nukentjusij gyvybei ar sveikatai.
220. Jeigu eismo vykio metu neuvo ir nebuvo sueistas mogus, o su
eismo vykiu susij eismo dalyviai sutaria dl eismo vykio aplinkybi ir nekvieia
policijos eismo vykio viet, su eismo vykiu susij eismo dalyviai privalo eismo
vykio deklaracijoje nubraiyti eismo vykio schem, aprayti eismo vykio
aplinkybes ir duoti visiems su eismo vykiu susijusiems eismo dalyviams
pasirayti. Jeigu n vienas su eismo vykiu susijs eismo dalyvis neturi eismo
vykio deklaracijos, eismo vykio aplinkybs gali bti apraomos ir eismo vykio
schema nubraioma variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo vykiu
susij eismo dalyviai, transporto priemons, eismo vykio liudininkai, pateikiama
informacija ir eismo vykio aplinkybs patvirtinamos su eismo vykiu susijusi
eismo dalyvi paraais. Jeigu dl eismo vykio aplinkybi nesutariama, su eismo
vykiu susij eismo dalyviai kvieia policij eismo vykio viet.
221. Su eismo vykiu susij eismo dalyviai ikart po eismo vykio privalo
nevartoti psichik veikiani mediag (alkoholio, narkotini priemoni,
psichotropini ir kit svaigij mediag), kol bus patikrintas blaivumas ar
apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
222. Jeigu dl eismo vykio padaryta tik turtin ala ir nukentjusio asmens
eismo vykio vietoje nra, su eismo vykiu susijs eismo dalyvis privalo
nedelsdamas praneti apie eismo vyk nukentjusiajam, o jeigu tai nemanoma,
policijai.

Grti TURIN

74

KELI EISMO TAISYKLS

Grti TURIN

75

KELI EISMO TAISYKLS

XXX SKYRIUS
TRANSPORTO PRIEMONI REIKALAVIMAI
223. Eisme dalyvaujanti transporto priemon turi atitikti nustatytus
techninius

reikalavimus,

kurie

taikomi

Lietuvos

Respublikoje

atliekant

privalomj technin apir.

224. Lietuvos Respublikoje vieajame eisme leidiama dalyvauti tik
technikai tvarkingoms motorinms transporto priemonms, priekaboms,
iskyrus Taisyklse nurodytus atvejus. Vien par dalyvauti vieajame eisme
nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidiama laikinaisiais
valstybinio
priemonms,

numerio

enklais

priekaboms,

kuri

paenklintoms
savininkai

motorinms

(valdytojai)

yra

transporto
apsidraud

privalomuoju draudimu ir sumokj valstybs nustatytus su transporto priemone

ar jos dalyvavimu vieajame eisme susijusius mokesius.
225. Kiekviena motorin transporto priemon, traktorius, savaeig maina,
priekaba turi bti su tam skirtoje vietoje vertikalioje ploktumoje pritvirtintais
registruojant jai priskirtais valstybinio numerio enklais.
226. Dalyvauti vieajame eisme Lietuvos Respublikoje leidiama nustatyta
tvarka registruotoms motorinms transporto priemonms, priekaboms, kuri
privalomoji technin apira atlikta ir galioja (skaitant transporto priemones,
turinias leidim nuvykti transporto priemoni technins apiros mon atlikti
privalomosios technins apiras) ir kuri valdytojai yra apsidraud privalomuoju
draudimu ir sumokj valstybs nustatytus su transporto priemone ar jos
dalyvavimu vieajame eisme susijusius mokesius.

Grti TURIN

76

KELI EISMO TAISYKLS

227. Vieajame eisme dalyvaujani motorini transporto priemoni,
priekab reikiam technin bkl, registravim ir privalomj draudim utikrina
transporto priemons valdytojas.
228. Draudiama vaiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga,
transporto priemonmis su vikrine vaiuokle, iskyrus transporto priemones,
ant kuri vikr udtos apsaugos pagalvs arba kuri vikrai yra guminiai ir
nepaeidia asfalto arba betono dangos.
229. Nuo balandio 10 d. iki spalio 31 d. draudiama eksploatuoti
transporto priemones su dygliuotomis padangomis. iltuoju met laiku
rekomenduojama

eksploatuoti

transporto

priemones

su

vasarinmis

padangomis. iemos slygoms usitsus, dygliuot padang naudojimas gali bti

pratstas susisiekimo ministro sakymu.
230. Nuo lapkriio 10 d. iki kovo 31 d. draudiama eksploatuoti motorines
transporto priemones ir priekabas su vasarinmis padangomis.
231. Eisme dalyvaujanioje motorinje transporto priemonje (iskyrus
moped, motocikl be priekabos), traktoriuje, savaeigje mainoje turi bti
avarinio sustojimo enklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje
eisme dalyvaujanioje motorinje transporto priemonje, traktoriuje, savaeigje
mainoje turi bti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais.
232.

Kiekviena

eisme

dalyvaujanti

transporto

priemon,

kurios

konstrukcijoje numatyti saugos dirai (yra j tvirtinimo vietos), turi bti su saugos
dirais.
233. Transporto priemonje draudiama rengti greit matuoti trukdanias

Grti TURIN

77

KELI EISMO TAISYKLS

priemones ir daiktus.
234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige maina vaiuoti
draudiama, jeigu:
234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti
transporto priemons);
234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti
transporto priemons);
234.3. netvarkingas transporto priemons ir priekabos sukabinimo taisas;
234.4. lyjant, sningant arba esant rkui vairuotojo pusje neveikia stiklo
valytuvas;
234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks
(artimj, rko vies) priekinis kairysis ibintas, o sugedus bent vienai galinei
gabaritinei viesai neveikia (nejungta) avarin viesos signalizacija arba
transporto priemons gale nra pritvirtinto avarinio sustojimo enklo.
235. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojai privalo utikrinti, kad j transporto priemons neviryt teiss
aktuose nustatyto triukmo lygio.

Grti TURIN

78

KELI EISMO TAISYKLS

XXXI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
236. Asmenys, paeid Taisykli reikalavimus, atsako statym nustatyta
tvarka.

Grti TURIN

79

KELI EISMO TAISYKLS

Keli eismo taisykli 1 priedas

KELIO ENKLAI
I SKYRIUS
SPJAMIEJI KELIO ENKLAI
1. spjamieji kelio enklai, spjantys vairotoj apie bsim pavojing kelio
ruo, kuriuo vaiuojant reikia imtis atitinkam atsargumo priemoni, yra ie:

Nr.
101

Pavadinimas
Pervaa su utvaru

Pavyzdys

Paaikinimas
Geleinkelio pervaa su pakeliamuoju
utvaru

102

Pervaa be utvaro

Geleinkelio pervaa be pakeliamojo

utvaro

103

Pakeliamasis tiltas

spja apie artjim prie pakeliamojo tilto

104

Krantin

vaiavimas krantin arba krant

105

Vaikai

Kelio ruoas prie vaik staigos (mokyklos,

aidim aiktels ir panaiai), kur
vaiuojamojoje dalyje gali bti vaik

Grti TURIN

80

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

106

Darbai kelyje

Kelio ruoas, kuriame dirbama

107

Sankrya

Lygiareikmi keli sankirta

108

Sankrya su

Pagrindin keli kerta alutinis kelias

alutiniu keliu

109

110

alutinis kelias i

Prie pagrindinio kelio i deins puss

deins

prisijungia alutinis kelias

alutinis kelias i

Prie pagrindinio kelio i kairs puss

kairs

prisijungia alutinis kelias

Grti TURIN

81

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

111

iedin sankrya

Sankrya, kurioje privaloma vaiuoti ratu

112

viesoforas

Sankrya, psij perja arba kelio

ruoas, kuriame eismas reguliuojamas
viesoforais

113

Vingis dein

Mao spindulio arba riboto matomumo

kelio vingis dein pus

114

Vingis kair

Mao spindulio arba riboto matomumo

kelio vingis kair pus

115

Vingiai

Kelio ruoas su mao spindulio arba

riboto matomumo vingiais. Pirmasis
vingis dein

Grti TURIN

82

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
116

Pavadinimas
Vingiai

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio ruoas su mao spindulio arba
riboto matomumo vingiais. Pirmasis
vingis kair

117

Stati nuokaln

118

Stati kaln

119

Slidus kelias

Kelio ruoas su slidesne negu prie tai

buvusiame ruoe vaiuojamja dalimi

120

Nelygus kelias

Kelio ruoas su vaiuojamosios dalies

nelygumais (kelio bangos, kalneliai,
duobs, nesklandios sandros su tiltais ir
kita)

121

vyras

Patobulintos dangos kelio ruoas,

kuriame i po rat gali bti isviesta
vyro, skaldos ir panaiai

Grti TURIN

83

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

122

Pavojingas kelkratis

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio ruoas su netvirtu, duobtu
kelkraiu

123

Susiaurjimas

Vaiuojamosios dalies susiaurjimas i

abiej pusi

124

125

126

Susiaurjimas i

Vaiuojamosios dalies susiaurjimas i

deins

deins puss

Susiaurjimas i

Vaiuojamosios dalies susiaurjimas i

kairs

kairs puss

Dvipusis eismas

Vaiuojamosios dalies ruoo su

prieprieiniu eismu pradia

127

Psij perja

Nurodomaisiais kelio enklais Psij

perja ir 1.13.11.13.3 enklinimo
linijomis arba tik nurodomaisiais kelio
enklais Psij perja paymta
psij perja

128

Pstieji

Kelio ruoas, kurio vaiuojamja dalimi

(kelkraiu) skersai arba iilgai kelio
vaikto pstieji

Grti TURIN

84

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
129

Pavadinimas
Dviratininkai

Pavyzdys

Paaikinimas
spja apie kelio ruo, kur danai
vaiuoja ar j kerta dviratininkai

130

Gyvuli pergina

131

Laukiniai

spja apie kelio ruo, kuriame yra didel

gyvnai

tikimyb, kad per keli gali judti laukiniai

gyvnai

132

Krintantys akmenys

Kelio ruoas, kuriame galimos gritys,

nuoliauos, krintantys akmenys

133

oninis vjas

134

Lktuvai

Kelio ruoas, vir kurio kyla arba leidiasi

lktuvai

135

Transporto grstis

Kelio ruoas, kuriuo dl transporto

priemoni susigrdimo sunku vaiuoti

Grti TURIN

85

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
136

Pavadinimas
Daug eismo vyki

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio ruoas, kuriame vyksta daug eismo
vyki

137

Kiti pavojai

Kelio ruoas, kuriame yra kitais kelio

enklais nenumatyt pavoj

138

139

Vienkelis

Geleinkelio pervaa be pakeliamojo

geleinkelis

utvaro per vienkel geleinkel

Daugiakelis

Geleinkelio pervaa be pakeliamojo

geleinkelis

utvaro per dviej ir daugiau keli

geleinkel

140

Artjama prie

spja apie artjim prie geleinkelio

pervaos

pervaos ne gyvenvietse. enklas

statomas toliausiai nuo geleinkelio
pervaos, deinje kelio pusje

141

Artjama prie

spja apie artjim prie geleinkelio

pervaos

pervaos ne gyvenvietse. enklas

statomas deinje kelio pusje

142

Artjama prie

spja apie artjim prie geleinkelio

pervaos

pervaos ne gyvenvietse. enklas

statomas ariausiai geleinkelio pervaos,
deinje kelio pusje

Grti TURIN

86

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
143

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Artjama prie

spja apie artjim prie geleinkelio

pervaos

pervaos ne gyvenvietse. enklas

statomas toliausiai nuo geleinkelio
pervaos, kairje kelio pusje

144

Artjama prie

spja apie artjim prie geleinkelio

pervaos

pervaos ne gyvenvietse. enklas

statomas kairje kelio pusje

145

Artjama prie

spja apie artjim prie geleinkelio

pervaos

pervaos ne gyvenvietse. enklas

statomas ariausiai geleinkelio pervaos,
kairje kelio pusje

146

Poskio kryptis

Vaiavimo kryptis ribotai matomo, mao

dein

spindulio kelio vingyje, kelio susiaurjimo

arba kelio remonto, statybos darb
vietoje

147

Poskio kryptis

Vaiavimo kryptis ribotai matomo, mao

kair

spindulio kelio vingyje, kelio susiaurjimo

arba kelio remonto, statybos darb
vietoje

148

Eismo krypi

Vaiavimo kryptys T formos sankryoje,

isiskyrimas

keli atsiakojime arba kelio remonto,

statybos darb vietoje

Grti TURIN

87

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

149

Nukreipiamoji gair

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio darb vietoje ymi eismo juostos
ribas ir vaiavimo trajektorij

150

Provos

Kelio ruoas, kuriame yra iilgini

nelygum

151

Greiio mainimo

spja apie kelyje rengt greiio

priemon

mainimo priemon (kalnel ir kit)

2. Jeigu spjamieji kelio enklai statomi kartu su papildoma lentele

Galiojimo zona priek, i lentel nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruoas,
kuris prasideda u 150300 m (ne gyvenvietse) arba u 50100 m
(gyvenvietse) nuo spjamojo kelio enklo pastatymo vietos.

Grti TURIN

88

KELI EISMO TAISYKLS

II SKYRIUS
PIRMUMO KELIO ENKLAI
3. Pirmumo kelio enklai, nurodantys vairuotojui vaiavimo per
nereguliuojamas sankryas, vaiuojamj dali sankirtas arba siaurus kelio
ruous pirmenyb, yra ie:

Nr.

Pavadinimas

201

Pagrindinis kelias

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelias, kuriame suteikta
pirmenyb vaiuoti per
nereguliuojamas sankryas

202

203

Pagrindinio kelio

Kelio enklu Pagrindinis

pabaiga

kelias paymto kelio pabaiga

Duoti keli

Vairuotojas privalo duoti keli

transporto priemonms,
vaiuojanioms kertamu keliu,
o esant papildomai lentelei Nr.
843 Pagrindinio kelio
kryptis vaiuojanioms
pagrindiniu keliu

Grti TURIN

89

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
204

Pavadinimas
Stop

Pavyzdys

Paaikinimas
Draudiama vaiuoti
nesustojus prie Stop linij, o
jeigu jos nra, prie kelio
enkl. Vairuotojas privalo
duoti keli transporto
priemonms, vaiuojanioms
kertamu keliu, o jeigu yra
papildoma lentel Nr. 843
Pagrindinio kelio kryptis,
vaiuojanioms pagrindiniu
keliu

205

Prieprieinio eismo

vaiuoti siaur kelio ruo

pirmenyb

draudiama, jeigu tai

apsunkint priepriein eism.
Vairuotojas privalo duoti keli
siaurame ruoe esanioms arba
i kito galo prie jo artjanioms
transporto priemonms

206

Pirmenyb

Siauras kelio ruoas, kuriuo

prieprieinio eismo

vaiuodamas vairuotojas turi

atvilgiu

pirmenyb prie artjant

priepriein transport

Grti TURIN

90

KELI EISMO TAISYKLS

III SKYRIUS
DRAUDIAMIEJI KELIO ENKLAI
4. Draudiamieji kelio enklai k nors draudia arba tuos draudimus
panaikina ir yra ie:

Nr.

Pavadinimas

301

vaiuoti draudiama

Pavyzdys

Paaikinimas
Draudiama vaiuoti visoms
transporto priemonms,
iskyrus marrutin transport

302

Eismas draudiamas

Draudiamas transporto
priemoni eismas, iskyrus
marrutin transport ir
skiriamuoju enklu
Negalusis paymtas
transporto priemones

Grti TURIN

91

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
303

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Motorini transporto

Draudiamas motorini

priemoni eismas

transporto priemoni,

draudiamas

traktori ir savaeigi main

eismas, iskyrus mopedus,
motociklus be priekab,
marrutin, aptarnaujantj
transport ir skiriamuoju
enklu Negalusis
paymtas transporto
priemones

304

Krovinini automobili

Draudiama vaiuoti

eismas draudiamas

krovininiais automobiliais ir
transporto priemoni
junginiais, kuri didiausioji
leidiamoji mas didesn kaip
3,5 t arba didesn u
nurodytj kelio enkle, taip
pat traktoriais ir savaeigmis
mainomis, iskyrus
aptarnaujantj transport

Grti TURIN

92

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
305

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Motocikl eismas

Draudiama vaiuoti

draudiamas

motociklais, iskyrus
aptarnaujantj transport.
Kelio enklo reikalavimai
taikomi triraiams,
keturraiams, galingiems
keturraiams

306

Traktori eismas

Draudiama vaiuoti

draudiamas

traktoriais ir savaeigmis
mainomis, iskyrus
aptarnaujantj transport

307

Vaiuoti su priekabomis

Draudiama vaiuoti

draudiama

krovininiais automobiliais ir
traktoriais su priekabomis,
taip pat jais vilkti motorines
transporto priemones

308

309

Veim eismas

Draudiama vaiuoti veimais

draudiamas

(rogmis), joti, varyti gyvulius

Dvirai eismas

Draudiama vaiuoti

draudiamas

dviraiais

Grti TURIN

93

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
310

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Psij eismas

Draudiama pstiesiems

draudiamas

judti ta kelio puse, kurioje

pastatytas kelio enklas

311

Pavojinguosius krovinius

Draudiama vaiuoti

veani transporto

pavojinguosius krovinius

priemoni, kurioms

veaniomis transporto

numatytas specialusis

priemonmis, kurioms

enklinimas, eismas

numatytas specialusis

draudiamas

enklinimas oraninmis
lentelmis

312

Nurodyto transporto

Kelio enklas atstoja kelis

eismas draudiamas

kartu pastatytus
draudiamuosius kelio
enklus ir draudia vaiuoti
tomis transporto
priemonmis, kuriomis
vaiuoti draudia atitinkami
kelio enklai

Grti TURIN

94

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

313

Nurodyto transporto

Kelio enklas atstoja kelis

eismas draudiamas

kartu pastatytus
draudiamuosius kelio
enklus ir draudia vaiuoti
tomis transporto
priemonmis, kuriomis
vaiuoti draudia atitinkami
kelio enklai

314

Ribota mas

Draudiama vaiuoti
transporto priemonmis, taip
pat transporto priemoni
junginiais, kuri mas su
kroviniu ar be jo didesn u
nurodyt kelio enkle

315

Ribota aies apkrova

Draudiama vaiuoti
transporto priemonmis,
kuri bent vienos aies
apkrova didesn u nurodyt
kelio enkle

316

Ribotas auktis

Draudiama vaiuoti
transporto priemonmis,
kuri auktis (su kroviniu ar
be jo) didesnis u nurodyt
kelio enkle

Grti TURIN

95

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
317

Pavadinimas
Ribotas plotis

Pavyzdys

Paaikinimas
Draudiama vaiuoti
transporto priemonmis,
kurios (su kroviniu ar be jo)
platesns, negu nurodyta
kelio enkle

318

Ribotas ilgis

Draudiama vaiuoti
transporto priemonmis, taip
pat transporto priemoni
junginiais, kurie (su kroviniu
ar be jo) ilgesni, negu
nurodyta kelio enkle

319

Ribotas atstumas

Draudiama vaiuoti paskui

kit transporto priemon
laikantis maesnio atstumo,
negu nurodyta kelio enkle

320

Muitin

Draudiama vaiuoti
nesustojus prie kelio enkl.
Toliau vaiuoti tik
pareignui leidus

Grti TURIN

96

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
321

Pavadinimas
Kontrol

Pavyzdys

Paaikinimas
Draudiama vaiuoti
nesustojus prie kelio enkl.
Toliau vaiuoti tik
tikrinaniajam pareignui
leidus

322

Sukti dein draudiama

Galioja toje vaiuojamj

dali sankirtoje, prie kuri
jie pastatyti. Negalioja
marrutiniam transportui

323

Sukti kair draudiama

Galioja toje vaiuojamj

dali sankirtoje, prie kuri
jie pastatyti. Negalioja
marrutiniam transportui ir
nedraudia apsisukti

324

Apsisukti draudiama

Negalioja marrutiniam
transportui ir nedraudia
sukti kair

325

Lenkti draudiama

Draudiama lenkti transporto

priemones, iskyrus pavienes
(pavienius transporto
priemoni junginius),
vaiuojanias maesniu kaip
30 km/h greiiu

Grti TURIN

97

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

326

Lenkimo draudimo pabaiga

327

Krovininiais automobiliais

Krovininiais automobiliais,

lenkti draudiama

kuri didiausioji leidiamoji

mas didesn kaip 3,5 t,
draudiama lenkti transporto
priemones, iskyrus pavienes
(pavienius transporto
priemoni junginius),
vaiuojanias maesniu kaip
30 km/h greiiu. Kelio enklo
reikalavimai taikomi
traktoriams ir savaeigms
mainoms

328

Lenkimo krovininiais
automobiliais draudimo
pabaiga

329

Ribotas greitis

Draudiama vaiuoti greiiau

(km/h), negu nurodyta kelio
enkle

330

Greiio ribojimo pabaiga

Grti TURIN

98

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
331

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Naudoti garso signal

Draudiama naudoti garso

draudiama

signalus, iskyrus tuos

atvejus, kai siekiama ivengti
eismo vykio

332

Sustoti draudiama

Draudiama transporto
priemonms sustoti (stovti)
toje kelio pusje, kurioje yra
kelio enklas, iskyrus
sustojim marrutiniam
transportui skirtose stotelse.
Negalioja skiriamuoju enklu
Negalusis arba negali
asmen automobili statymo
kortele paymtoms
transporto priemonms.
Jeigu naudojamas kartu su
1.4 enklinimo linija, galioja
iki ios linijos pabaigos

Grti TURIN

99

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
333

Pavadinimas
Stovti draudiama

Pavyzdys

Paaikinimas
Draudiama transporto
priemonms stovti toje kelio
pusje, kurioje yra enklas.
Negalioja skiriamuoju enklu
Negalusis arba negali
asmen automobili statymo
kortele paymtoms
transporto priemonms ir
taksi su jungtu taksometru.
Jeigu naudojamas kartu su
1.9 enklinimo linija, galioja
iki ios linijos pabaigos

334

Stovti draudiama

Draudiama transporto

nelyginmis dienomis

priemonms stovti
nelyginmis mnesio
dienomis toje kelio pusje,
kurioje yra kelio enklas. Kai
kelio enklai Nr. 334 ir 335
naudojami skirtingose kelio
pusse, transporto
priemons i vienos kelio
puss kit turi bti
perstatomos tarp 19 ir
21 valandos

Grti TURIN

100

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
335

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Stovti draudiama

Draudiama transporto

lyginmis dienomis

priemonms stovti
lyginmis mnesio dienomis
toje kelio pusje, kurioje yra
toks kelio enklas. Kai kelio
enklai Nr. 334 ir 335
naudojami skirtingose kelio
pusse, transporto
priemons i vienos kelio
puss kit turi bti
perstatomos tarp 19 ir
21 valandos

336

Apribojim pabaiga

Paymi viet, nuo kurios

baigiasi kelio enkl Nr. 319,
325, 327, 329, 331335
galiojimo zona

337

Moped eismas

Draudiama vaiuoti

draudiamas

mopedais, iskyrus
aptarnaujantj transport.
Kelio enklo reikalavimai
taikomi lengviesiems
keturraiams

Grti TURIN

101

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
338

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Transporto priemoni,

Draudiama vaiuoti

veani sprogstamj ar

pavojinguosius krovinius

lengvai usiliepsnojani

veaniomis transporto

mediag daugiau, negu

priemonmis, kuriomis

nustatyta, eismas

veama sprogstamj

draudiamas

mediag ir gamini arba

liepsnij mediag daugiau,
negu nustatyta, ir kurioms dl
to numatytas specialusis
enklinimas oraninmis
lentelmis

339

Transporto priemoni,

Draudiama vaiuoti

veani mediag, galini

pavojinguosius krovinius

uterti vanden, daugiau,

veaniomis transporto

negu nustatyta, eismas

priemonmis, kuriomis

draudiamas

veama aplinkai (vandens

aplinkai) pavojing mediag
daugiau, negu nustatyta, ir
kurioms dl to numatytas
specialusis enklinimas
oraninmis lentelmis ir (ar)
aplinkai pavojingos
mediagos enklu

Grti TURIN

102

KELI EISMO TAISYKLS

5. Galiojimo zon turini draudiamj kelio enkl Nr. 319, 325, 327,
329, 331335 draudimai galioja nuo draudiamojo kelio enklo iki artimiausios
sankryos u draudiamojo kelio enklo, o gyvenvietse, kai nra sankryos, iki
gyvenviets pabaigos. Draudiamj kelio enkl galiojimas nesibaigia ties lauko,
miko ir kitais alutiniais keliais, taip pat ties ivaiavimu i alia kelio esanios
teritorijos, kuriame nra pirmumo kelio enkl.
6. Pastatytas prie gyvenviet, paymt nurodomuoju kelio enklu
Gyvenviets pradia, draudiamasis kelio enklas Ribotas greitis galioja iki io
nurodomojo kelio enklo, taiau draudiamojo kelio enklo galiojimo zona gali
bti sumainta pastaius kit draudiamj kelio enkl Ribotas greitis su
kitokiu leidiamu vaiavimo greiiu.

Grti TURIN

103

KELI EISMO TAISYKLS

IV SKYRIUS
NUKREIPIAMIEJI KELIO ENKLAI
7. Nukreipiamieji kelio enklai yra ie:
Nr.
401

Pavadinimas
Vaiuoti tiesiai

Pavyzdys

Paaikinimas
Leidiama vaiuoti tik tiesiai. Kelio enklas,
pastatytas kelio ruoo pradioje, galioja iki
artimiausios sankryos, nedraudia sukti
dein, kai norima vaiuoti alia kelio
esanias teritorijas. Kelio enklas,
pastatytas prie sankry, galioja tik toje
vaiuojamj dali sankirtoje, prie kuri
jis pastatytas. Kelio enklo reikalavimai
netaikomi marrutiniam transportui

402

Vaiuoti dein
Leidiama vaiuoti tik rodykls kryptimi.
Kelio enklas galioja toje vaiuojamj
dali sankirtoje, prie kuri jis pastatytas.
Kelio enklo reikalavimai netaikomi
marrutiniam transportui

403

Vaiuoti kair

Leidiama vaiuoti tik rodykls kryptimi ir

apsisukti. Kelio enklas galioja toje
vaiuojamj dali sankirtoje, prie kuri
jis pastatytas. Kelio enklo reikalavimai
netaikomi marrutiniam transportui

Grti TURIN

104

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
404

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Vaiuoti tiesiai

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimis.

arba dein

Kelio enklas galioja toje vaiuojamj

dali sankirtoje, prie kuri jis pastatytas.
Kelio enklo reikalavimai netaikomi
marrutiniam transportui

405

Vaiuoti tiesiai

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimis ir

arba kair

apsisukti. Kelio enklas galioja toje

vaiuojamj dali sankirtoje, prie kuri
jis pastatytas. Kelio enklo reikalavimai
netaikomi marrutiniam transportui

406

Vaiuoti dein

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimis ir

arba kair

apsisukti. Kelio enklas galioja toje

vaiuojamj dali sankirtoje, prie kuri
jis pastatytas. Kelio enklo reikalavimai
netaikomi marrutiniam transportui

407

408

Apvaiuoti i

Klit apvaiuoti leidiama tik i deins

deins

puss

Apvaiuoti i kairs

Klit apvaiuoti leidiama tik i kairs

puss

Grti TURIN

105

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
409

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Apvaiuoti i

Klit apvaiuoti leidiama i deins arba

deins arba kairs

kairs puss

410

Eismas ratu

Leidiama vaiuoti tik rodykli kryptimi

411

Dvirai takas

Leidiama vaiuoti tik dviraiais

412

Psij takas

Takas skirtas tik pstiesiems. Kai takas eina

iilgai kelio, pstieji privalo eiti tik juo

413

Psij ir dvirai

Leidiama eiti pstiesiems ir vaiuoti

takas

dviraiais. Jeigu dviraio ir psij

simboliai kelio enkle yra ne vienas po kitu,
o vienas alia kito ir skiriami vertikaliu baltu
brkniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta
tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio
enkle)

414

Ribotas minimalus

Leidiama vaiuoti tik nurodytu arba

greitis

didesniu greiiu (km/h)

Grti TURIN

106

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

415

Minimalaus greiio

Pavyzdys

Paaikinimas

apribojimo
pabaiga
416

Pavojinguosius

Pavojinguosius krovinius veanioms

krovinius veani

transporto priemonms, kurioms

transporto

numatytas specialusis enklinimas

priemoni

oraninmis lentelmis, leidiama vaiuoti

vaiavimo kryptis

tik nurodyta kryptimi

V SKYRIUS
NURODOMIEJI KELIO ENKLAI
8. Nurodomieji kelio enklai nustato arba panaikina tam tikr eismo tvark
ir yra ie:
Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Grti TURIN

107

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
501

Pavadinimas
Automagistral

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio, kuriame galioja
automagistralse
nustatyta eismo tvarka,
pradia

502

Automagistrals pabaiga

Kelio, kuriame galioja

automagistralse
nustatyta eismo tvarka,
pabaiga

503

Vienpusis eismas

Kelias arba vaiuojamoji

dalis, kur transporto
priemoni eismas per vis
plot vyksta viena kryptimi

504

Vienpusio eismo pabaiga

Grti TURIN

108

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
505

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

vaiavimas vienpusio

Nurodoma, kad

eismo keli

vaiuojama vienos
krypties eismo keli arba
vaiuojamj dal

506

vaiavimas vienpusio

Nurodoma, kad

eismo keli

vaiuojama vienos
krypties eismo keli arba
vaiuojamj dal

507

Eismo kryptys

Nurodo eismo juost

sankryoje

skaii ir kryptis, kuriomis

leidiama vaiuoti
kiekviena eismo juosta.
Kai leidiama sukti kair,
i kairs kratins eismo
juostos leidiama ir
apsisukti

508

Eismo kryptis sankryoje

Sankryoje nurodo eismo

tiesiai

krypt, kuria leidiama

vaiuoti ia eismo juosta

509

Eismo kryptis sankryoje

Sankryoje nurodo eismo

dein

krypt, kuria leidiama

vaiuoti ia eismo juosta

Grti TURIN

109

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

510

Eismo kryptis sankryoje

Sankryoje nurodo eismo

kair

krypt, kuria leidiama

vaiuoti ia eismo juosta.
Kai leidiama sukti kair,
i kairs kratins eismo
juostos leidiama ir
apsisukti

511

Eismo kryptis sankryoje

Sankryoje nurodo eismo

tiesiai ir dein

krypt, kuria leidiama

vaiuoti ia eismo juosta

512

Eismo kryptis sankryoje

Sankryoje nurodo eismo

tiesiai ir kair

krypt, kuria leidiama

vaiuoti ia eismo juosta.
Kai leidiama sukti kair,
i kairs kratins eismo
juostos leidiama ir
apsisukti

Grti TURIN

110

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

513

Eismo juostos pradia i

Papildoma eismo juosta

deins

arba ltjimo juostos

pradia. I kelio
isukanios transporto
priemons turi
persirikiuoti ltjimo
juost, kaln
vaiuojanios transporto
priemons, kurios negali
vaiuoti greiiau u
vaiuojanias paskui jas,
turi persirikiuoti
papildom eismo juost

514

Eismo juostos pradia i

Papildomos eismo juostos

kairs

vaiuojamojoje dalyje i
kairs puss pradia ir
eismo juost vaiuoti ta
kryptimi skaiius

515

Deins eismo juostos

Papildomos eismo juostos

pabaiga

arba greitjimo juostos

pabaiga

516

Kairs eismo juostos

Eismo juostos, esanios

pabaiga

kairje vaiuojamosios
dalies pusje, pabaiga

Grti TURIN

111

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
517

518

519

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Eismo kryptys eismo

Nurodo eismo kryptis

juostose

eismo juostose

Eismo kryptys eismo

Nurodo eismo kryptis

juostose

eismo juostose

Eismo kryptys eismo

Nurodo eismo kryptis

juostose

eismo juostose ir
vaiavimo trajektorij

520

Eismo kryptys ir

Kelio enkle pavaizduoto

apribojimai

draudiamojo arba
nukreipiamojo kelio
enklo reikalavimai galioja
ta eismo juosta
vaiuojanioms transporto
priemonms ruoe iki
artimiausios sankryos

521

Eismo juostos pradia ir

Transporto priemons,

apribojimai

kurioms galioja kelio

enkle nurodyti
apribojimai, turi
persirikiuoti prasidjusi
eismo juost

Grti TURIN

112

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
522

Pavadinimas
Eismas juostose

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo, kad kratin
eismo juosta sankryoje
skirta keli
vaiuojanioms
transporto priemonms.
Kitiems vairuotojams
vaiuoti j leidiama tik
u sankryos

523

Eismo juosta

Nurodo eismo juost,

marrutiniam

skirt marrutiniam

transportui

transportui, vaiuojaniam
ta paia kryptimi kaip ir
visas transporto
priemoni srautas. Kai
kelio enklas naudojamas
su galiojimo laik
nurodaniomis
papildomomis lentelmis,
nurodo, kad marrutiniam
transportui skirta eismo
juosta galioja nurodytu
laiku

Grti TURIN

113

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
524

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Kelias su eismo juosta

Kelias, kuriame

marrutiniam

marrutinis transportas

transportui

vaiuoja specialiai skirta

eismo juosta prie
transporto priemoni
sraut. Kai kelio enklas
naudojamas su galiojimo
laik nurodaniomis
papildomomis lentelmis,
nurodo, kad marrutiniam
transportui skirta eismo
juosta galioja nurodytu
laiku

525

vaiavimas keli su

Nurodo, kad vaiuojama

eismo juosta

kelio enklu Kelias su

marrutiniam

eismo juosta marrutiniam

transportui

transportui paymt
keli

526

vaiavimas keli su

Nurodo, kad vaiuojama

eismo juosta

kelio enklu Kelias su

marrutiniam

eismo juosta marrutiniam

transportui

transportui paymt
keli

Grti TURIN

114

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
527

Pavadinimas
Apsisukimo vieta

Pavyzdys

Paaikinimas
Apsisukimo ne sankryoje
vieta

528

Stovjimo vieta

Transporto priemoni
stovjimo vieta

529

Stovjimo ribot laik

Stovjimo vieta, kurioje

vieta

motorinms transporto
priemonms leidiama
stovti ne ilgiau, negu
nurodyta, iskyrus
skiriamuoju enklu
Negalusis arba negali
asmen automobili
statymo kortele
paymtas transporto
priemones

Grti TURIN

115

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
530

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Stovjimo nurodytu

Stovjimo vieta, kurioje

laiku vieta

transporto priemonms
leidiama stovti tik
nurodytu laiku, iskyrus
skiriamuoju enklu
Negalusis arba negali
asmen automobili
statymo kortele
paymtas transporto
priemones

531

Rezervuota stovjimo

Stovjimo vieta, kurioje

vieta

transporto priemonms
leidiama stovti tik su
specialiais leidimais
(leidimai tvirtinami u
priekinio stiklo)

532

Stovjimo vieta ir

Stovjimo vieta, prie

marrutinis transportas

kurios yra marrutinio

transporto stotel. Palikus
stovti transporto
priemon, toliau galima
vaiuoti marrutiniu
transportu

Grti TURIN

116

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

533

Psij perja

Perjimo per keli vieta

534

Psij perja

Perjimo per keli vieta

535

Poemin psij
perja

536

Poemin psij
perja

537

Psij perja vir kelio

538

Psij perja vir kelio

Grti TURIN

117

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

539

Rekomenduojamas

Greitis, kuriuo

greitis

rekomenduojama vaiuoti
tame kelio ruoe iki
artimiausios sankryos. Kai
kelio enklas pastatytas
kartu su spjamuoju kelio
enklu, rekomendacija
galioja pavojingame ruoe

540

Zona, kurioje

Nurodytu laiku, o jeigu

draudiama stovti

laikas nenurodytas, vis

par transporto
priemonms draudiama
stovti visuose keliuose,
esaniuose teritorijoje u
kelio enklo, iskyrus
specialiai stovti skirtas
vietas, paymtas
atitinkamais kelio enklais
ir (ar) horizontaliuoju
enklinimu

Grti TURIN

118

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
541

Pavadinimas
Stovjimo zona

Pavyzdys

Paaikinimas
Transporto priemonms
galima stovti visuose
keliuose, esaniuose
teritorijoje u kelio enklo.
Kai nurodytas laikas, kelio
enklas galioja tik tuo laiku

542

Riboto greiio zona

Visuose keliuose,
esaniuose teritorijoje u
kelio enklo, draudiama
vaiuoti greiiau (km/h),
negu nurodyta iame
enkle. Kai nurodytas
laikas, kelio enklas galioja
tik tuo laiku

543

Zonos, kurioje

Paymi viet, nuo kurios

draudiama stovti,

negalioja kelio enklo

pabaiga

Zona, kurioje draudiama

stovti reikalavimai

544

Stovjimo zonos pabaiga

Paymi viet, nuo kurios

negalioja kelio enklo
Stovjimo zona
reikalavimai

Grti TURIN

119

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
545

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Riboto greiio zonos

Paymi viet, nuo kurios

pabaiga

negalioja kelio enklo

Riboto greiio zona
reikalavimai

546

Tunelis

Tunelyje draudiama
vaiuoti atbulam, apsisukti
arba sustoti. Sustojus
eismui, vairuotojas privalo
ijungti varikl

547

Tunelio pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja

kelio enklo Tunelis
reikalavimai

548

Stotel

Marrutinio transporto
sustojimo vieta

549

Taksi stotel

Lengvj automobili
taksi stovjimo vieta

Grti TURIN

120

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
550

Pavadinimas
Gyvenviets pradia

Pavyzdys

Paaikinimas
Gyvenviets, kurioje
galioja eismo tvark
gyvenvietse nustatantys
Keli eismo taisykli
(toliau Taisykls)
reikalavimai, pradia

551

Gyvenviets pabaiga

Vieta, nuo kurios negalioja

eismo tvark gyvenvietse
nustatantys Taisykli
reikalavimai

552

Gyvenamoji zona

U kelio enklo esanioje

teritorijoje galioja
Taisykli reikalavimai,
nustatantys eismo tvark
gyvenamosiose zonose

553

Gyvenamosios zonos

Vieta, nuo kurios negalioja

pabaiga

eismo tvark
gyvenamosiose zonose
nustatantys Taisykli
reikalavimai

Grti TURIN

121

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
554

Pavadinimas
Stop linija

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo viet, kur turi
sustoti transporto
priemons esant
draudiamajam viesoforo
(reguliuotojo) signalui

555

Automobili kelias

Kelio, kuriame galioja

greitkeliuose nustatyta
eismo tvarka, pradia

556

Automobili kelio

Kelio, kuriame galioja

pabaiga

greitkeliuose nustatyta
eismo tvarka, pabaiga

557

Ikili saugumo salel

Kelyje rengta ikili

saugumo salel

558

Priverstinio (avarinio)

Transporto priemons

sustojimo vieta

priverstinio (avarinio)
sustojimo vieta

Grti TURIN

122

KELI EISMO TAISYKLS

VI SKYRIUS
INFORMACINIAI KELIO ENKLAI
9. Informaciniai kelio enklai yra ie:
Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

601

Iankstin krypi

Eismo kryptys kelio

rodykl

enkle nurodytas
gyvenvietes. Atstumas
iki sankryos nurodomas
kelio enklo apaioje

602

Iankstin krypi

Eismo kryptys kelio

rodykl

enkle nurodytas
gyvenvietes. Atstumas
iki sankryos nurodomas
kelio enklo apaioje

603

Iankstin krypi

Eismo kryptys kelio

rodykl

enkle nurodytas
gyvenvietes ar j dalis.
Atstumas iki sankryos
nurodomas kelio enklo
apaioje

604

Iankstin krypi

Nurodo eismo kryptis

rodykl

kelio enkle nurodytas

gyvenvietes

Grti TURIN

123

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
605

Pavadinimas
Krypties rodykl

Pavyzdys

Paaikinimas
Eismo kryptis
gyvenvietes ir atstumas
iki j

606

Krypties rodykl

Eismo kryptis
gyvenvietes ir atstumas
iki j

607

Krypties rodykl

Eismo kryptis
gyvenvietes ar j dalis ir
atstumas iki j

608

Krypi rodykl

Nurodo kelet krypi ir

atstum

609

Vaiavimo schema

Vaiavimo marrutas, kai

sankryoje udrausti
manevrai, arba
vaiavimo kryptis
sudtingoje sankryoje

610

Vaiavimo kryptis

Rekomenduojama
krovinini automobili,
traktori ir savaeigi
main vaiavimo
kryptis, kai vaiuoti
viena i galim krypi
sankryoje draudiama

Grti TURIN

124

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
611

Pavadinimas
Aklakelis

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelias, neturintis
viename gale
ivaiavimo

612

Gyvenviets pradia

Gyvenviets, kurioje
negalioja Taisykli
reikalavimai,
nustatantys eismo
tvark gyvenvietse,
pradia ir pavadinimas

613

Gyvenviets pabaiga

Gyvenviets, paymtos
kelio enklu
Gyvenviets pradia,
pabaiga, kitos
gyvenviets
pavadinimas ir atstumas
iki jos

614

Vandens telkinio

Ups, eero ar kokio

pavadinimas

nors kito vandens

telkinio pavadinimas

615

Objekto pavadinimas

Apskrities, rajono
(savivaldybs)
pavadinimas ir riba

Grti TURIN

125

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
616

Pavadinimas
Gatvs pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio enklas, pastatytas
prie sankry, nurodo
skersai einanios gatvs
pavadinim

617

Gatvs pavadinimas

Nurodo gatvs
pavadinim

618

Atstum rodykl

Atstumai (km) iki

nurodyt gyvenviei
(miest)

619

620

Greiio ribojimo ir

Informuoja apie greiio

kitos informacijos

apribojimus ir kitus

rodykl

reikalavimus

Kilometr enklas

Atstumas nuo kelio

pradios arba pabaigos

621

Kilometr enklas

Atstumas nuo kelio

pradios arba pabaigos

Grti TURIN

126

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
622

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Kelio arba dvirai

Keliui (marrutui) arba

trasos numeris

dvirai trasai suteiktas

numeris. alios spalvos
kelio enklas nurodo
tarptautinio, raudonos
magistralinio, geltonos
krato, o mlynos
rajoninio kelio numer.
Kelio enklas su
brkniniu apvadu rodo
vaiavimo t numer
turint keli krypt.
Raudonos spalvos kelio
enklas, kuris
naudojamas kartu su
dvirai tras yminiu
kelio enklu, nurodo
nacionalins, o kelio
enklas su Europos
Sjungos vliavos
simboliu tarptautins
dvirai trasos numer

Grti TURIN

127

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
623

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Kelio arba dvirai

Keliui (marrutui) arba

trasos numeris ir

dvirai trasai suteiktas

kryptis

numeris ir kryptis. Kelio

enklas su brkniniu
apvadu rodo vaiavimo
t numer turint keli
krypt

624

Apylankos schema

Nurodo laikinai udaryt

kelio ruo ir
apvaiavimo marrut

625

Apylankos kryptis

Nurodo krypt, kuria

reikia apvaiuoti laikinai
udaryt kelio ruo, ir
informuoja vairuotojus
apie apylankos pradi.
Kelio enklo Aklakelis
simbolis patikslina, kuris
i esamj keli
udarytas. Toliau
marrute reikia
vadovautis kelio enklu
Nr. 626

Grti TURIN

128

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

626

Apylankos kryptis

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo pagal kelio
enkl Nr. 625 udaryt
kelio ruo
apvaiuojani
transporto priemoni
vaiavimo krypt.
Vairuotojai, kurie
nepravaiavo pro kelio
enkl Nr. 625,
informuojami, kad jie
pateko kit transporto
priemoni vaiavimo
marrut

627

Persirikiavimo rodykl

Nurodo vaiavimo krypt

keliuose, kur vykdomi
kelio darbai

628

Krypties rodykl

Nurodo eismo krypt

lankytin viet

lankytin viet ir
atstum

Grti TURIN

129

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

629

Lankytinos vietos

Lankytinos vietos

pavadinimas

pavadinimas

Krypties rodykl

Kelio enklas

nacionalinius,

naudojamas rodyti

regioninius parkus,

krypiai nacionalinius,

valstybinius gamtinius

regioninius parkus,

rezervatus,

valstybinius gamtinius

valstybinius gamtinius

rezervatus, valstybinius

ir kompleksinius

gamtinius ir

draustinius

kompleksinius

630

Pavyzdys

Paaikinimas

draustinius
631

Nacionalinio,
regioninio parko,
valstybinio gamtinio
rezervato, valstybinio
gamtinio ar

Grti TURIN

130

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

kompleksinio
draustinio pradia
632

Nacionalinio,
regioninio parko,
valstybinio gamtinio
rezervato, valstybinio
gamtinio ar
kompleksinio
draustinio pabaiga

633

634

Krypties rodykl

Kelio enklas

istorinius

naudojamas rodyti

nacionalinius,

krypiai istorinius

istorinius regioninius

nacionalinius, istorinius

parkus, valstybinius

regioninius parkus,

kultrinius rezervatus,

valstybinius kultrinius

muziejus

rezervatus

Istorinio nacionalinio,
istorinio regioninio
parko, valstybinio
kultrinio rezervato,
muziejaus
pavadinimas

Grti TURIN

131

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
635

Pavadinimas
Lietuvos Respublika

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio enklas ymi
valstybs sienos
perjimo punkt

636

Automatin eismo

Kelio ruoas, kuriame

kontrol

rengti nustatyto greiio

reimo ar kitus
paeidimus fiksuojantys
automatiniai prietaisai

Grti TURIN

132

KELI EISMO TAISYKLS

VII SKYRIUS
PASLAUG KELIO ENKLAI
10. Paslaug kelio enklai yra ie:
Nr.
701

Pavadinimas
Medicinos pagalba

Pavyzdys

Paaikinimas
Vieta, kur suteikiama pirmoji medicinos
pagalba

702

Ligonin

703

Degalin

704

Dirbtuvs

Transporto priemoni remonto dirbtuvs

Grti TURIN

133

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

705

Plovykla

706

Telefonas

707

Valgykla

Valgykla arba restoranas

708

Kavin

Kavin arba bufetas

709

Viebutis

Grti TURIN

134

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

710

Stovyklaviet

711

Gyvenamj

Pavyzdys

Paaikinimas

transporto
priemoni
stovjimo vieta
712

Stovyklaviet su
gyvenamj
transporto
priemoni
stovjimo vieta

713

Poilsio vieta

714

Policija

Grti TURIN

135

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

715

Tualetas

716

Maudymosi vieta

717

Radijo stotis

Pavyzdys

Paaikinimas

Nuolat teikianios informacij apie eism

radijo stoties bang danis

718

Geriamasis vanduo

719

Muitin

Ne pasienyje esanti muitins staiga

Grti TURIN

136

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

720

Oro uostas

721

Internetas

Pavyzdys

Paaikinimas

Vieieji interneto centrai, teikiantys

interneto paslaugas

722

Informacijos centras

Turizmo, kelioni ar kitokios informacijos

teikimo centras

723

Nakvyns namai

724

Kaimo turizmo
sodyba

Grti TURIN

137

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
725

Pavadinimas
Lankytina vieta

Pavyzdys

Paaikinimas
Vieam lankymui parengtas kultros
paveldo ar gamtos objektas

726

vejybos vieta

727

Golfo aiktel

728

irg sportas

729

Slidinink keltuvas

Grti TURIN

138

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
730

Pavadinimas
Autobus stotis

Pavyzdys

Paaikinimas
Vieta, skirta keleiviams, vykstantiems
reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir
tarptautinio susisiekimo marrutais,
aptarnauti

731

Geleinkelio stotis

Vieta, skirta traukiniams priimti, skirstyti,

formuoti, praleisti ir ileisti, keleiviams,
bagao ar krovini siuntjams (gavjams)
aptarnauti

732

Transporto

Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas

priemoni keltas,

transporto priemonms per jr, eer,

uostas arba

up ar kit vandens telkin kelti. Kelio

prieplauka

enklu gali bti paymtas uostas arba

prieplauka

733

734

Transporto

Motorini transporto priemoni

priemoni ir

registravimo, vairuotoj egzaminavimo ar

vairuotoj registras

vairuotojo paymjim idavimo vieta

Privalomosios

Vieta, skirta privalomajai techninei apirai

technins apiros

atlikti

stotis

Grti TURIN

139

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
735

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Elektromobili

Vieta, skirta elektromobiliams ir kitoms

krovimo vieta

elektros varikliais varomoms transporto

priemonms krauti

736

Pramonin zona

Vieta, kur sikrusios gamyklos ar kiti

pramoniniai objektai

Grti TURIN

140

KELI EISMO TAISYKLS

VIII SKYRIUS
PAPILDOMOS LENTELS
11. Papildomos lentels (toliau lentels) patikslina arba apriboja kelio enkl, su
kuriais jos naudojamos, galiojim ir yra ios:

Nr.
801

Pavadinimas
Atstumas iki objekto

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo krypt ir atstum iki
objekto arba pavojingo
kelio ruoo pradios.
Lentelje nurodyto objekto
(ruoo) kryptis yra tiesiai

802

Atstumas iki objekto

Nurodo krypt dein ir

atstum iki objekto arba
pavojingo kelio ruoo
pradios

803

Atstumas iki objekto

Nurodo krypt kair ir

atstum iki objekto arba
pavojingo kelio ruoo
pradios

804

Atstumas iki sankryos

Nurodo atstum iki

sankryos, prie kuri
pastatytas kelio enklas
Stop

Grti TURIN

141

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

805

Galiojimo zona priek

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo pavojingo kelio
ruoo arba kit kelio
enkl, su kuriais ji
naudojama, galiojimo
zonos ilg u kelio enklo

806

Galiojimo zona priek

Nurodo pavojingo kelio

ruoo arba kit kelio
enkl, su kuriais ji
naudojama, galiojimo
zonos ilg u kelio enklo

807

808

809

Galiojimo zona priek

Nurodo kelio enkl

ir atgal

galiojimo zon

Galiojimo zonos

Nurodo kelio enkl

pabaiga

galiojimo zonos pabaig

Galiojimo zona

Nurodo kelio enkl,

dein

draudiani sustoti ar
stovti, ir kelio enkl Nr.
528532 galiojimo zonos
krypt ( dein) ir ilg

Grti TURIN

142

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

810

Galiojimo zona kair

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo kelio enkl,
draudiani sustoti ar
stovti, ir kelio enkl Nr.
528532 galiojimo zonos
krypt ( kair) ir ilg

811

Galiojimo zona abi

Nurodo kelio enkl,

puses

draudiani sustoti ar
stovti, ir kelio enkl Nr.
528532 galiojimo zonos
krypt ( abi puses) ir ilg

812

Galiojimo kryptis

Nurodo kelio enkl Nr.

dein

135, 302318, pastatyt

prie sankry, galiojimo
kryptis arba vaiavimo
esanius prie pat kelio
objektus krypt

813

Galiojimo kryptis

Nurodo kelio enkl Nr.

kair

135, 302318, pastatyt

prie sankry, galiojimo
kryptis arba vaiavimo
esanius prie pat kelio
objektus krypt

Grti TURIN

143

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

814

Galiojimo kryptis abi

Nurodo kelio enkl Nr.

puses

135, 302318, pastatyt

prie sankry, galiojimo
kryptis arba vaiavimo
esanius prie pat kelio
objektus krypt

815

Krovininiai

Kelio enklas su lentele

automobiliai

Krovininiai automobiliai
galioja krovininiams
automobiliams ir j
junginiams, kuri
didiausioji leidiamoji
mas didesn kaip 3,5
tonos

816

Transporto priemons

Kelio enklas su lentele

su priekaba

Transporto priemons su
priekaba galioja
automobiliams ir
traktoriams su priekaba

Grti TURIN

144

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

817

Lengvieji automobiliai

Pavyzdys

Paaikinimas
Kelio enklas su lentele
Lengvieji automobiliai
galioja lengviesiems
automobiliams ir
krovininiams
automobiliams, kuri
didiausioji leidiamoji
mas ne didesn kaip 3,5
tonos

818

Autobusai

Nurodo transporto
priemons r, kuriai
galioja kelio enklas

819

Traktoriai

Nurodo transporto
priemons r, kuriai
galioja kelio enklas. Kelio
enklas su lentele
Traktoriai galioja
traktoriams ir savaeigms
mainoms

820

Motociklai

Nurodo transporto
priemons r, kuriai
galioja kelio enklas

Grti TURIN

145

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
821

Pavadinimas
Dviraiai

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo transporto
priemons r, kuriai
galioja kelio enklas

822

Ne darbo dienos

Nurodo, kad kelio enklas

galioja tik etadieniais,
sekmadieniais, Lietuvos
Respublikos darbo kodekse
nustatyt veni ir
Lietuvos Respublikos
Vyriausybs paskelbtomis
ne darbo dienomis

823

Darbo dienos

Nurodo, kad kelio enklas

galioja nuo pirmadienio iki
penktadienio skaitytinai,
iskyrus Lietuvos
Respublikos darbo kodekse
nustatytas veni dienas ir
Lietuvos Respublikos
Vyriausybs paskelbtas ne
darbo dienas

824

Savaits dienos

Nurodo savaits dienas,

kurias galioja kelio enklas

Grti TURIN

146

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
825

Pavadinimas
Savaits diena

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo savaits dien,
kuri galioja kelio enklas

826

Galiojimo laikas

Nurodo, kad kelio enklas

galioja kasdien,
nurodytomis valandomis

827

Galiojimo laikas ne

Nurodo laik ne darbo

darbo dienomis

dienomis, kada galioja kelio

enklas

828

Galiojimo laikas darbo

Nurodo laik darbo

dienomis

dienomis, kada galioja kelio

enklas

829

830

Galiojimo laikas

Nurodo dienas ir laik,

savaits dienomis

kada galioja kelio enklas

Stovjimo bdas

Visoms transporto
priemonms stovti
leidiama tik
vaiuojamojoje dalyje
iilgai aligatvio

Grti TURIN

147

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

831

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams

832

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams.
Transporto priemon turi
stovti palei pat aligatvio
krat, esant ariausiai
prie vaiuojamosios dalies

833

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams.

834

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams

Grti TURIN

148

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

835

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams.
Transporto priemon turi
stovti palei pat aligatvio
krat, esant ariausiai
prie vaiuojamosios dalies

836

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams

837

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams

Grti TURIN

149

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

838

Lengvj automobili

Stovti leidiama tik taip,

stovjimo bdas

kaip parodyta, ir tik

lengviesiems
automobiliams be
priekabos ir motociklams.
Transporto priemon turi
stovti palei pat aligatvio
krat, esant ariausiai
prie vaiuojamosios dalies

839

Stovti ijungus varikl

Stovjimo vietoje stovti

leidiama tik ijungus
varikl

840

Mokamos paslaugos

Nurodo, kad u paslaugas

reikia mokti. Lentel,
pastatyta kartu su kelio
enklu Kelio arba dvirai
trasos numeris, paymi
viet, nuo kurios kelias
mokamas. Jeigu lentelje
nurodytas galiojimo laikas,
u paslaugas reikia mokti
nurodytu laiku

Grti TURIN

150

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
841

Pavadinimas
Pavojingas kelkratis

Pavyzdys

Paaikinimas
spja, kad uvaiuoti ant
kelkraio pavojinga

842

Pagrindinio kelio

Nurodo pagrindinio kelio

kryptis

krypt sankryoje.
Naudojama su kelio
enklais Pagrindinis
kelias

843

Pagrindinio kelio

Nurodo pagrindinio kelio

kryptis

krypt sankryoje.
Naudojama su kelio
enklais Duoti keli arba
Stop

844

Neregiai

Nurodo, kad psij

perja vaikto neregiai

845

Drgna danga

Nurodo, kad kelio enklas,

su kuriuo naudojama
lentel, galioja tada, kai
vaiuojamosios dalies
danga drgna (lapia)

Grti TURIN

151

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
846

Pavadinimas
Negalieji

Pavyzdys

Paaikinimas
Nurodo, kad stovjimo
vieta skirta tik Taisyklse
nustatyt skiriamj enkl
Negalusis arba negali
asmen automobili
statymo kortel turinioms
transporto priemonms

847

Iskyrus negaliuosius

Nurodo, kad kelio enklai

Nr. 322324, 401406
negalioja Taisyklse
nustatyt skiriamj enkl
Negalusis turinioms
transporto priemonms

848

Apledjs kelias

Taip paymtas ruoas

danai bna slidus dl ledo
arba sniego

849

Suslgtosios gamtins

Naudojama su kelio enklu

dujos

Degalin ir nurodo, kad

degalinje transporto
priemons aprpinamos
suslgtosiomis gamtinmis
dujomis

Grti TURIN

152

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

850

Suskystintosios naftos

Naudojama su kelio enklu

dujos

Degalin ir nurodo, kad

degalinje transporto
priemons aprpinamos
suskystintosiomis naftos
dujomis

851

Degal rys

Naudojama su enklu
Degalin ir nurodo
degalinje esani degal
ris

852

Mopedai

Nurodo transporto
priemons r, kuriai
galioja kelio enklas

853

Iskyrus dviratininkus

Nurodo, kad kelio enklai

negalioja dviratininkams

854

Elektromobiliai

Nurodo, kad stovjimo

vieta skirta
elektromobiliams ir kitoms
elektros varikliais
varomoms transporto
priemonms krauti

Grti TURIN

153

KELI EISMO TAISYKLS

Nr.
855

Pavadinimas

Pavyzdys

Paaikinimas

Iskyrus

Nurodo, kad kelio enklai

elektromobilius

negalioja elektromobiliams

12. Lentel galioja tam kelio enklui, po kuriuo pritvirtinta.

Grti TURIN

154

KELI EISMO TAISYKLS

IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Draudiama prie kelio enklo, jo stovo ar kurio nors kito eismo
reguliavimo taiso tvirtinti k nors, kas nesusij su to kelio enklo ar taiso
paskirtimi. Kelio enkle draudiama nurodyti informacij, susijusi su asmens
kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinania sigyti preki ar
naudotis paslaugomis (pavyzdiui, mons pavadinim, preks enkl, teikiam
paslaug r, adres, telefono numer ir kita).
14. rengiamo kelio enklo atvaizdas gali skirtis nuo pavaizduoto iame
priede, taiau padaryti kelio enklo atvaizd pakeitimai turi atitikti Kelio enkl
rengimo ir vertikaliojo enklinimo taisyklse, patvirtintose susisiekimo ministro
sakymu, nustatytus reikalavimus.

Grti TURIN

155

KELI EISMO TAISYKLS

Keli eismo taisykli
2 priedas
KINTAMOS INFORMACIJOS KELIO ENKL PAVYZDIAI
Kintamos informacijos kelio enklai priskiriami prie kelio enkl ir atitinka
Taisykli 1 priede pateiktus kelio enkl paaikinimus.

Grti TURIN

156

KELI EISMO TAISYKLS

Keli eismo taisykli
3 priedas
KELI ENKLINIMAS IR JO CHARAKTERISTIKOS
I SKYRIUS
HORIZONTALUSIS ENKLINIMAS
1. Horizontalusis enklinimas (linijos, strls, uraai ir kitokie simboliai ant
vaiuojamosios dalies) nustato tam tikr eismo reim ir tvark:
1.1. Siaura itisin linija skiria prieing krypi transporto srautus ir
draudia paenklintame kelio ruoe vaiuoti prieprieinio eismo juosta; ymi
eismo juost kratus, vaiuojamosios dalies ruous, kuriuos draudiama
vaiuoti, transporto priemoni stovjimo viet ribas ir vaiuojamosios dalies
krat. i linij kirsti draudiama, iskyrus tuos atvejus, kai ji ymi
vaiuojamosios dalies krat arba stovjimo viet.

1.2. Plati itisin linija ymi vaiuojamosios dalies kratus automagistralse

ir greitkeliuose; atskiria vaiuojamosios dalies eismo juost, skirt marrutiniam
transportui; atskiria eismo juost nuo marrutinio transporto stotels; atskiria
dvirai juost. i linij kirsti draudiama, iskyrus tuos atvejus, kai ji ymi
vaiuojamosios dalies krat arba kelio enklai Eismo juosta marrutiniam
transportui ir Kelias su eismo juosta marrutiniam transportui negalioja.

Grti TURIN

157

KELI EISMO TAISYKLS

1.3. Dviguba itisin linija skiria prieing krypi transporto srautus

keliuose ir draudia paenklintame kelio ruoe vaiuoti prieprieinio eismo
juostomis. i linij kirsti draudiama.

1.4. Geltona itisin linija ymi vietas, kur udrausta sustoti (stovti), gali
bti naudojama eismo juostoms ymti darb vietoje. i linij kirsti draudiama.
Jeigu geltona itisin linija naudojama su baltomis enklinimo linijomis,
yminiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona itisine linija.

1.5. Siaura brknin linija, kurios brkniai tris kartus trumpesni u tarpus,
skiria prieing krypi transporto srautus ir ymi eismo juost ribas. i linij
leidiama kirsti i abiej pusi.

Grti TURIN

158

KELI EISMO TAISYKLS

1.6. Artjimo linija siaura brknin linija, kurios brkniai tris kartus
ilgesni u tarpus, spja, kad artjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 itisins
enklinimo linijos, kuri atskiria prieing krypi arba tos paios krypties
transporto srautus. i linij leidiama kirsti i abiej pusi.

1.7. Siaura brknin linija, kurios brkni ir tarp ilgis vienodas, ymi
eismo juostas sankryoje, vaiavimo keli (ivaiavimo i kelio) viet ir gali
ymti vaiuojamosios dalies krat. i linij leidiama kirsti i abiej pusi.

1.8. Plati brknin linija, kurios brkni ilgis tris kartus trumpesnis u
tarpus, ymi ribas tarp greitjimo, ltjimo juostos ir vaiuojamosios dalies
pagrindins eismo juostos (sankryose ir skirting auki keli sankirtose). i
linij leidiama kirsti i abiej pusi.

1.9. Geltona brknin linija ymi vietas, kur draudiama stovti, gali bti
naudojama eismo juostoms ymti darb vietoje. i linij leidiama kirsti i
abiej pusi. Jeigu geltona brknin linija naudojama su baltomis enklinimo
linijomis, yminiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brknine linija.

Grti TURIN

159

KELI EISMO TAISYKLS

1.10. Dviguba linija, susidedanti i dviej siaur lygiagrei linij, kuri

viena yra itisin, o kita brknin, skiria prieing arba t pai krypi
transporto srautus keli ruouose, kur persirikiuoti leidiama tik i vienos
juostos; ymi vietas, skirtas apsisukti, vaiuoti stovjimo aikteles ir i j
ivaiuoti, kur leidiama vaiuoti tik viena kryptimi. i linij leidiama kirsti i
brknins linijos puss, taip pat i itisins puss, bet tik baigiant lenkti arba
apvaiuoti.

1.11. Plati linija, briama skersai vaiuojamosios dalies (Stop linija), rodo
viet, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio enklui Stop (kai sankrya
nereguliuojama) arba draudiamajam viesoforo ar reguliuotojo signalui.

1.12. I trikampi sudaryta linija rodo viet, kur vairuotojas prireikus

privalo sustoti ir duoti keli kertamu keliu vaiuojanioms transporto
priemonms.

Grti TURIN

160

KELI EISMO TAISYKLS

1.13. Psij perjos:

1.13.1. Zebras ymi nereguliuojam psij perj.

1.13.2. Zebras ymi nereguliuojam psij perj, o rodykls

psij jimo krypt.

1.13.3. Dvi lygiagreios linijos, sudarytos i staiakampi, ymi psij

perj, kurioje eismas reguliuojamas viesoforu.

1.14. Dvi lygiagreios linijos, sudarytos i kvadrat, ymi viet, kur dvirai
takas, dvirai juosta kerta vaiuojamj dal, arba ymi dvirai juostos dal
vaiuojamojoje dalyje. ias linijas leidiama kirsti i abiej pusi.

Grti TURIN

161

KELI EISMO TAISYKLS

1.15. Ubrkniuotas arba udaytas plotas ymi nukreipimo saleles,

kuriomis vaiuoti draudiama.

1.16. Rodykls nurodo leistinas vaiavimo kryptis juostoje. Aklakelio

enklas spja, kad draudiama sukti artimiausi vaiuojamj dal. enklinimas,
leidiantis i kairs kratins juostos sukti kair, leidia ir apsisukti.

1.17. Rodykls su lenktu kotu spja, kad artjama prie vaiuojamosios

dalies susiaurjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 itisins enklinimo linijos, kuri atskiria
prieing krypi transporto srautus.

1.18. Trikampis pranea, kad artjama prie sankryos su pagrindiniu keliu.

Grti TURIN

162

KELI EISMO TAISYKLS

1.19. Uraas STOP pranea, kad artjama prie 1.11 enklinimo linijos, kai
ji naudojama kartu su kelio enklu Stop.

1.20. Raids ir skaiiai nurodo kelio numer (marrut).

1.21. Raid A ymi eismo juost, skirt tik marrutiniam transportui, arba
marrutinio transporto stotel, iskyrus Taisykli 184 ir 185 punktuose
nustatytus atvejus.

Grti TURIN

163

KELI EISMO TAISYKLS

1.22. Plati brknin linija, kurios brkni ir tarp tarp brkni ilgis
vienodas, ymi eismo juost, skirt marrutiniam transportui, arba marrutinio
transporto stotel tose vietose, kur j leidiama vaiuoti (ivaiuoti i jos).

1.23. Dviraio simbolis ymi dvirai juost, dvirai eismui skirt tako dal
arba dvirai tak.

1.24. Negaliojo su veimliu simbolis ymi stovjimo viet, kurioje gali

stovti tik transporto priemons, paymtos skiriamuoju enklu Negalusis
arba negali asmen automobili statymo kortele.

1.25. achmat tvarka idstyti langeliai ymi greiio mainimo priemones,

rengtas vaiuojamojoje dalyje.

Grti TURIN

164

KELI EISMO TAISYKLS

1.26. Dviguba brknin linija ymi reversines eismo juostas, kuriose eismo
kryptis keiiasi prieing, skiria prieing krypi transporto srautus. i linij,
skiriani prieing krypi transporto srautus, draudiama kirsti. Jeigu i linija
skiria tos paios vaiavimo krypties srautus, kai jungtas alias reversinio
viesoforo signalas, i linij leidiama kirsti i abiej jos pusi, o kai jungtas
geltonas reversinio viesoforo signalas, tik tada, kai i linija yra vairuotojui i
deins.

1.27. Geltona linija paymtas zigzagas ymi kelio viet (pus), kur per vis
zigzago ilg udrausta stovti.

1.28.

Urau

vaiuojamosios

TAKSI

dalies

eismo

paymta
juosta

marrutiniam
leidiama

transportui

vaiuoti

skirta

lengviesiems

automobiliams taksi.

Grti TURIN

165

KELI EISMO TAISYKLS

1.29. 4+ simboliu paymta marrutiniam transportui skirta eismo juosta

leidiama vaiuoti automobiliais, kuriuose vaiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvi.

1.30. Elektromobili simboliu paymta marrutiniam transportui skirta

eismo juosta leidiama vaiuoti elektromobiliams. Elektromobili simboliu gali
bti ymimos stovjimo vietos, skirtos tik elektromobiliams ir kitoms elektros
varikliais varomoms transporto priemonms krauti.

1.31. Psij simbolis ymi psij tak ar psij eismui skirt tako
dal.

Grti TURIN

166

KELI EISMO TAISYKLS

1.32. Geltonomis linijomis paymtas plotas vaiuojamj dali sankirtoje

ymi viet, kuri vaiuoti draudiama, jeigu joje ar u jos yra klitis, kuri
priverst vairuotoj sustoti vaiuojamj dali sankirtoje ir trukdyti kit
transporto priemoni eismui, iskyrus tuos atvejus, kai sankryoje reikia pasukti
kair.

Grti TURIN

167

KELI EISMO TAISYKLS

II SKYRIUS
VERTIKALUSIS ENKLINIMAS
2. Vertikalusis enklinimas, susidedantis i pakaitomis einani balt ir
juod juost ant kelio statini ir kelio rangos element, nurodo j gabaritus,
padeda orientuotis ir ymimas taip:
2.1. strios juodos ir baltos juostos ymi kelio statini (tilt, viaduk
atram, aptvrim (atitvar) galini dali ir taip toliau) vertikaliuosius
elementus, kai ie elementai kelia pavoj vaiuojanioms transporto
priemonms.

2.2. Vertikalios juodos ir baltos juostos ymi tilt, viaduk, tuneli

konstrukcij apatin krat.

2.3. Horizontalios juodos ir baltos juostos ymi signalinius renginius,

pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelse.

Grti TURIN

168

KELI EISMO TAISYKLS

2.4. stria plati juoda juosta ymi signalinius stulpelius, utvarus,

aptvrim (atitvar) atramas ir panaiai.

2.5. Horizontalios plaios brknins linijos ymi oninius aptvrim

(atitvar) pavirius staigiuose poskiuose, staiose nuokalnse ir kituose
pavojinguose ruouose.

2.6. Horizontali itisin juoda linija ymi oninius aptvrim (atitvar)

pavirius kituose keli ruouose.

2.7. Horizontalios brknins baltos ir juodos linijos ymi gatvs bortelius

pavojinguose ruouose ir ikilias saugumo saleles.

Grti TURIN

169

KELI EISMO TAISYKLS

Grti TURIN

170

KELI EISMO TAISYKLS

Keli taisykli
4 priedas
TRANSPORTO PRIEMONI SKIRIAMIEJI IR INFORMACINIAI ENKLAI
TRANSPORTO PRIEMONSE
1. Valstybinio numerio enklus draudiama udengti apsauginmis
mediagomis, lankstyti ar kitaip keisti j form, jie neturi bti apgadinti, uterti
ar surdij. Valstybs mons Regitra iduodama lentel su valstybiniu
numeriu turi bti pritvirtinta gerai matomoje vietoje motorins transporto
priemons ir (ar) priekabos gale, veant prie motorins transporto priemons,
priekabos galins dalies pritvirtint dvirat (dviraius), kuris (kurie) udengia
valstybinio numerio enkl.
2. Lietuvos Respublikoje registruotos ir kitas valstybes ivykstanios
motorins transporto priemons galas ir jos priekabos galas turi bti paenklinti
Lietuvos Respublikos skiriamuoju enklu, jeigu trumpinio LT nra valstybinio
numerio enkle. Tai baltas elipss formos enklas su juodomis raidmis LT
viduryje. enklo horizontalioji ais turi bti ne trumpesn kaip 175 mm,
vertikalioji ne trumpesn kaip 115 mm, raids ne maiau kaip 80 mm aukio
ir ne maiau kaip 10 mm storio.

3. I kitos valstybs Lietuvos Respublik atvykusi transporto priemon turi

bti paenklinta tos valstybs, kurioje ji registruota, skiriamuoju enklu, jeigu io

Grti TURIN

171

KELI EISMO TAISYKLS

enklo nra valstybinio numerio enkle. Lietuvos Respublik atvykstani
usienyje registruot transporto priemoni skiriamieji enklai nustatomi
tarptautinmis sutartimis.
4. Draudiama Lietuvos Respublikoje registruot transporto priemon
eksploatuoti su kitos valstybs skiriamuoju enklu.
5. Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi bti priklijuotas
skiriamasis enklas baltas lygiakratis trikampis su raudonu apvadu ir padangos
dyglio simboliu viduryje. Trikampio kratins ilgis 200300 mm, apvado plotis
1/10 kratins ilgio.

6. Veanio vaik grupes autobuso priekis ir galas turi bti paymti

kvadratiniais vies atspindinio geltono fono skiriamaisiais enklais su raudonu
apvadu ir juodu kelio enklo Vaikai simboliu. Kvadrato kratins ilgis 400 mm,
apvado plotis 40 mm. Autobuso priekyje gali bti naudojamas maesnis
skiriamasis enklas, kurio kvadrato kratins ilgis 300 mm, apvado plotis 30
mm.

7. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi bti paymti kvadratiniais

vies atspindinio geltono fono skiriamaisiais enklais su raudonu apvadu ir
juodu kelio enklo Vaikai simboliu. Kvadrato kratins ilgis 300 mm, apvado

Grti TURIN

172

KELI EISMO TAISYKLS

plotis 30 mm. Ant abiej autobuso on turi bti uraas MOKYKLINIS,
raidi auktis ne maesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas enklinamas
irykinaniu autobuso gabaritus linijiniu ymjimu i vies atspindinios 50 mm
ploio juostos: priekyje balta, ant abiej on geltona, gale raudona juosta.
Ant transporto priemons stogo keturiuose kampuose turi bti rengtos
papildomos spjamosios mirksinios oranins viesos, kurios jungiamos tik
mokini laipinimo (ilaipinimo) metu ir mirkioja paeiliui kairiajame ir
deiniajame transporto priemons onuose.
8. Kurnebyli ar kurij vairuojam automobili priekis ir galas turi bti
paymti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju enklu su trimis 40
mm skersmens juodais skrituliukais, idstytais sivaizduojamo lygiakraio
trikampio, nukreipto smaigaliu emyn, kampuose.

9. Transporto priemons, kuri vairuoja teis naudoti skiriamj enkl

Negalusis turintys negalieji arba juos veantys asmenys, priekis ir galas turi
bti paymti kvadratiniais mlynais skiriamaisiais enklais Negalusis su baltu
apvadu ir baltu kelio enklo Negalieji simboliu. Kvadrato kratins ilgis 100
mm, apvado plotis 10 mm. Teis naudoti skiriamj enkl Negalusis turintys
asmenys turi turti tai patvirtinant dokument.

Grti TURIN

173

KELI EISMO TAISYKLS

10. Motorini transporto priemoni (j jungini), kuriomis mokoma
vairuoti, priekis ir galas turi bti paymti baltu lygiakraio trikampio formos
skiriamuoju enklu su raudonu apvadu ir juoda raide M viduryje. Trikampio
kratins ilgis 200300 mm, apvado plotis 1/10 kratins ilgio.

11. Transporto priemoni (j jungini), kuri matmenys (su kroviniu ar be

jo) yra didesni u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytuosius,
taip pat motorini transporto priemoni, kuri maksimalus greitis pagal technin
charakteristik maesnis u maksimal greit, leidiam Taisyklse toms
transporto priemonms, gale, kairje pusje, turi bti skiriamasis greiio ribojimo
enklas spalvotas enklas Ribotas greitis, kuriame nurodytas leidiamas
greitis. enklo skersmuo 160250 mm (nelygu transporto priemons ris),
apvado plotis 1/10 enklo skersmens.

12. Priekyje arba gale u transporto priemons gabarit daugiau kaip 1 m

isikiantys arba bent kiek on isikiantys tolimiausi krovinio arba platesni
kaip 2,6 m transporto priemoni kratiniai takai turi bti paymti skiriamaisiais
enklais 400 mm ilgio kratins kvadratais su pakaitomis einaniomis vies
atspindiniomis striomis baltomis ir raudonomis 50 mm ploio juostomis. ie
enklai ant transporto priemons turi bti pritvirtinti ne emiau kaip 0,4 m ir ne

Grti TURIN

174

KELI EISMO TAISYKLS

aukiau kaip 1,6 m nuo ems paviriaus. Tamsiuoju paros metu arba esant
blogam matomumui nurodytose transporto priemons vietose turi degti ibintai
balti i priekio, oraniniai i on ir raudoni i galo.

13. Pavojinguosius krovinius veanios transporto priemons turi bti

paenklintos ir paymtos Europos sutartyje dl pavojing krovini veimo keliais
(ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka.
14. Ilgesns kaip 18,75 m transporto priemons su priekaba (iskyrus
lankstaus rmo autobusus ir troleibusus) gale, 2502 100 mm auktyje nuo
ems paviriaus, turi bti rengtas vienas (horizontalus), du (horizontals arba
vertikals) arba keturi (du vertikals ir du horizontals) simetrikai transporto
priemons aiai idstyti staiakampio formos skiriamieji enklai, padengti
geltona mediaga, atspindinia vies, ir turintys raudon 40 mm ploio
fluorescencin apvad. Bendras i skiriamj enkl ilgis turi bti nuo 1 130 mm
iki 2 300 mm, skiriamojo enklo plotis nuo 195 mm iki 230 mm.

15. Ilgesns kaip 12 m transporto priemons be priekabos (iskyrus

autobusus ir troleibusus) gale turi bti rengti simetrikai transporto priemons
aiai idstyti staiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm ploio skiriamieji
enklai su striomis (45 kampu) raudonomis fluorescencinmis ir geltonomis

Grti TURIN

175

KELI EISMO TAISYKLS

vies atspindiniomis juostomis ir tvirtinami taip, kad emyn einanios strios
juostos bt nukreiptos transporto priemons krato link. Ir raudon, ir gelton
juost plotis 100 mm. i skiriamj enkl skaiius, isidstymas ir bendras
ilgis turi atitikti 14 punkte nustatytus reikalavimus.

16. Motorinse transporto priemonse, iskyrus mopedus ir motociklus be

priekabos, turi bti avarinio sustojimo enklas lygiakratis trikampis, kurio 450
500 mm ilgio kratins pagamintos i 50 mm ploio vies atspindinios
mediagos.

17. Autobusuose, kuriuose rengti saugos dirai, prieais kiekvien sdyn

arba ant autobuso sdyns ar alia jos matomoje vietoje gali bti pavaizduotas
informacinis enklas Usisek saugos dir. enklas yra juodos ir baltos spalvos,
jo apskritimo skersmuo 60 mm, o balto apvado plotis 3 mm.

18. Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galins dalies

kairje pusje turti balt kvadrato formos skiriamj enkl su aliu apvadu ir

Grti TURIN

176

KELI EISMO TAISYKLS

aliu klevo lapu viduryje. Kvadrato kratins ilgis nuo 100 mm iki 150 mm,
apvado plotis 1/10 kratins ilgio.

Kaip gauti vairuotojo paymjim

KET bilietai ir testai
Sveikatos paymos
Vairavimo mokyklos ir instuktoriai

Grti TURIN

177