Darius ALEKNA. Bažnyčios Tėvai Lietuvoje - Keli Pažinties Istorijos Bruožai PDF

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...
1 i 16
Istorija. Mokslo darbai. 85 tomas

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos bruoai
irkite, a netrisiau vien tik sau, bet visiems,

kurie ieko iminties (Sir 24, 34 LXX).
Darius Alekna humanitarini moksl daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorios fakulteto Visuotins istorijos katedros
docentas; adresas: T. evenkos g. 31207, Vilnius LT03111; el. patas: t.d.aleknos@takas.lt; mokslini interes sritys
vlyvoji Antika, Vidurami istorija, ankstyvosios ir Vidurami krikionybs istorija, Vidurami filosofija.
Autorius maloniai dkoja Bronislovui Genzeliui, Antanui Rybeliui, Vytautui Aliauskui ir Petrui Kimbriui u jam patiktus
prisiminimus, Sauliui Rumui OP u vertingas pastabas ir papildymus.
Anotacija. Straipsnyje aptariama Banyios Tv intelektualinio ir dvasinio palikimo sklaida 19181940 ir 19441990 metais
Lietuvoje ir lietuvi ieivijoje. Nepaisant daugelio skirtum, galima velti tradicijos vientisum abiem laikotarpiais. Parods vis
Lietuvos Banyios dali (emigracija / okupuota Lietuva, kovotojai / kolaborantai) teologin konservatyvum, autorius aptaria
vlyv Grimo prie altini teologinio sjdio poveik ir kuklius jo vaisius, parpintus atuntame deimtmetyje Kauno katalik
intelektual.
Prasminiai odiai: patristika, Banyios istorija, savilaida, ateizmas, okupacija
Abstract. The article discusses the spread of intellectual and spiritual heritage of the Fathers of the Church in Lithuania and
among Lithuanians in exile in 19181940 and 19441990. Despite a number of differences, the continuity of tradition can be
observed in both periods. After showing the theological conservativeness of all elements of the Church of Lithuania (emigration
/ occupied Lithuania, fighters / collaborators), the author discusses the late impact of the ressourcement ('back to the sources)
movement and its modest fruits provided by Kaunas Catholic intellectuals in the 1970s.
Keywords: patristics, history of the Church, samizdat (self-publishing), atheism, occupation
vadas
Prie praddami kalb apie Banyios Tv rat leidimo ir j tyrim istorij Lietuvoje, turime pasakyti kelet bendr vadini
odi apskritai apie Banyios Tvus tirianio mokslo patristins teologijos, arba tiesiog patristikos istorij, taip pat apie
bendro pobdio sunkumus, kylanius mginant tirti patristikos istorij Lietuvoje.
Patristika, arba patrologija (protestantai ir katalikai renkasi skirtingus odius) [61] vadinamas teologines Banyios Tv ir
raytoj pairas arba, plaiau, vis krikionikj IVII a. literatr tiriantis mokslas [62]. Banyios Tv teologins literatros
laikotarpis skirstomas vairias atskiras atkarpas: apataliniai tvai, apologet amius, Aleksandrijos mokyklos ratai, patristikos
Aukso amius su Augustinu, abiem Grigaliais, Bazilijumi, Ambraziejumi, Jeronimu Be to, gauss asketiniai ratai, kankinysi
liudijimai, Banyios istorijos. iandien Vakar universitetuose iam terminui linkstama suteikti ir dar platesn reikm, juo
pavadinant vis krikionikj vlyvosios Antikos kultr [Cf . 1, 88118].
Vakar teolog dmesys Tv teologijai vairiais laikais buvo vairus, jis turi savo domi ir ikalbing istorij. Tarkim,
ankstyvaisiais Viduramiais Tvai buvo vienintelis ir neginijamas autoritetas [63], tokia paira ir iandien yra ilikusi Ryt
krikionybse. Pirm kart XI a. to meto mokytojo, magistri, nuomon tampa verta dti j greta didi senj. XII a. Bernardui
artrieiui priskiriami odiai vaizdiai aprao to meto mstytoj nuotaikas: esame nyktukai ant milin pei: nors mes ir
nyktukai, bet matome toliau u milinus [64] didiuosius krikioni Aukso amiaus teologus. Pagaliau, XIII a. teologai
Tomas Akvinietis, Jonas Dunsas Skotas ir kiti, kurdami monumentalias savo sintezes, jauiasi gal dlioti, vertinti ir priimti arba
atmesti ne tik Aristotelio, bet ir Tv teiginius.
Norint aptarti Vakar krikioni teologijos santykio su patristine teologija istorij reikt parayti labai stor knyg. Persikl
vlesnius laikus, be kita ko, dar turtume paminti aistring M. Liuterio augustinizm, o dar vliau protestant sukeltas
diskusijas dl Kristaus apreikimo autentikumo vlesnje patristinje ir Vidurami tradicijoje. Taiau perokime naujausius
laikus: XX a. 4-ame deimtetyje Pranczijoje gims naujas susidomjimas patristine teologija iandien yra virts plaiu sjdiu,
kurio geriausia iliustracija pasaulin Lijone 1942 m. jezuit pradtos [65] ir garsios dominikon leidyklos Cerf Paryiuje ikart
paremtos ir leidiamos Sources Chrtiennes serijos (nuo 1976 tai jau visas Pranczijos moksl akademijos (CNRS) mokslinis
institutas (LInstitut des Sources Chrtiennes) skm [66]. Reikt pasakyti, kad i naujoji susidomjimo banga yra nauja ir
paties domjimosi pobdiu: Tv tekstai pradedami vertinti nebe kaip taikli dogmatini apibrim lobynas (klasikinio
sukirpimo scholastin ir neoscholastin teologija, geriausiai iliustruojama Petro Lombardo Libri sententiarum [67]), bet kaip ia
ir dabar vertingi krikioniko gyvenimo ir mstymo dokumentai. iandien leidiami ir skaitomi jau ne susisteminti itrauk
rinkiniai, bet itisiniai ankstyvj Banyios raytoj tekstai, grietai j nebeskirstant ortodoksus ir eretikus, nebijant j lyginti
su paraleliniais reikiniais pagonikame graik ir romn pasaulyje ar yd religinje ir kultrinje aplinkoje.
is naujas apie 1950 Pranczijoje ir Vokietijoje jau aikiai velgiamas poiris krikionybs tradicijos ir, siauriau, Banyios
2016.01.30 18:26
2 i 16
Tv palikimo vert, nedamas bendrumo istorijoje metmen [68], buvo reakcija anuomet vyravusi metafizin Banyios
teologijos krypt [69] ir paodin Biblijos supratim. alinink pavadintas Grimu prie altini (pr. Ressourcement), o kritik
Naujja teologija [70] (pr. Nouvelle thologie), greta popieiaus Jono XXIII skelbto vidinio Banyios atsinaujinimo (it.
Aggiornamento) ir dar XIX a. viduryje atgimusi Solesmo benediktin [71] suadintos liturgins reformos sjdio tapo vienu i
veiksni, Banyi atvedusi II Vatikano susirinkim. iam Grimo prie altini arba Naujosios teologijos sjdiui, be jau
mint H. de Lubaco, SJ ir J. Danilou, SJ, priskiriami P. Teilhard de Chardinas, SJ (18811955), H. U. von Balthasaras
(19051988), Y. M. J. Congaras, OP (19041995), J. C. Murray, SJ (19041967), K. Rahneris, SJ (19041984) H. Kngas (g.
1928), E. Schillebeeckas, OP (19142009), M.D. Chenu, OP (18951990), L. Bouyeris (19132004), . Gilsonas
(18841978), J. Mourouxas (19011973) ir dabartinis popieius Benediktas XVI (J. A. Ratzinger, g. 1927). Kai kurie ios
naujosios teologijos pavidalai sulauk popieiaus Pijaus XII kritikos (enciklika Humani generis, 1950 m. rugpjio 12 d.),
daugumos pamint teolog nuomons buvo utraukusios jiems ilgesn ar trumpesn draudim dstyti katalik teologijos
dalykus, j knygos negaudavo vyresnybs imprimatur, o j pai buvo praoma vieai neskelbti savo teigini. Taiau taip pat
dauguma j buvo II Vatikano susirinkimo dalyviai, oficials teologijos ekspertai (lot. periti) ar suvaidino labai svarb neoficial
vaidmen susirinkimo metu. Kai kurie i j dar vliau tapo Romos katalik Banyios vyskupais, kardinolais, o vienas j, kaip
inome, buvo irinktas popieiumi.
Mginant papasakoti k nors, pvz. filosofijos ar literatros istorij Lietuvoje, visuomet susiduriame su ta paia problema
keblumu apsibrti, k mums reik odis Lietuvoje. Ar turtume tokiai istorijai priskirti lotynikai, lenkikai ir kitomis kalbomis
raytas ios srities studijas, svarstymus, ir t. t.? Nuo kada turtume pradti tyrim? Nuo XVI a. ar tik nuo XIX a.? O galbt tik
nuo 1918? Aptarti ieivij ar ne? Bt labai domu pavelgti patristikos istorij Lietuvoje nuo pat Lietuvos krikto, apimant
visomis kalbomis raytus tekstus: tokia istorija galbt leist susekti intelektualin ir dvasin Lietuvos krikionjimo vyksm.
Vienas kitas ingsnis ia linkme jau engtas: teologiniuose tekstuose lietuvi kalba patristika pasirodo dar paioje lietuvi
raytins literatros pradioje pirmosiose Wolfenbttelio ir Daukos postilse. Btent jose pirm kart lietuvikai prabyla didieji
krikionybs mokytojai Augustinas, Grigaliai, Bazilijus ir kiti [72]. ia dar daug k reikt tirti, bet palikime darb kitiems ir
keliaukime naujuosius laikus.
Svajodami apie toki isami istorij, dabar imams kalbti tik apie kai kurias jos dalis: vis pirma, tik apie patristikos tyrimus,
paraytus Lietuvoje ir ieivijoje lietuvi kalba pirmosios nepriklausomybs ir antrosiostreiosios rus okupacijos metais. Taiau
ir taip susiaurin objekt dar tursime j labiau sutraukti. Nes, nordami isamiai papasakoti apie patristikos studijas, tarkim,
pirmosios nepriklausomybs laikais, atskiru tyrimu turtume pavelgti tai, kaip is dalykas buvo dstomas Lietuvoje veikusiose
kunig seminarijose ir ypa Kauno Teologijosfilosofijos fakultete, arba, kalbdami apie okupacijos laikus kaip tai buvo
daroma tarpdiecezinje Kauno kunig ar pogrindinje seminarijoje.
Ms pasirinktu aptarti laikotarpiu Lietuvoje ypaiai patraukls pasirodo trys patristins teologijos dmenys: apatalini Tv ir
apologet amius, Aleksandrijos mokykla ir Augustinas. 1930 m. Vakar pasaulis vent 1500 m. sukakt nuo Augustino mirties,
ji buvo plaiai paminta ir Lietuvoje. Bet kadangi i tema jau yra iek tiek tirta [73], dabar jos neliesime, platliau apsistodami
ties kitomis.
19181940 m.: pirmieji ingsniai
Lenkijai okupavus Vilni, visas intelektualinis gyvenimas telkiasi Kaune, kur 1920 steigiamas universitetas su Teologijos
filosofijos fakultetu, kurio Teologijos skyriuje imama dstyti ir patristika. Dstytoj ir tyrintoj pajgos niekuomet nebuvo
didels, o didiausi visuomens dmes tuo laikotarpiu, kaip sakyta, patraukia v. Augustino 1500 mirties metini jubiliejus.
Jaunos ir auganios tarpukario Lietuvos intelektualiniai siekiai pirmiausiai buvo praktiniai: praktin filosofija, noras supaindinti
su dar negirdtais vardais ir mintimis, be to, tuo metu Lietuvoje labai gyvos i Vokietijos atj kultros ugdymo ir pedagogikos
idjos. Tokioje aplinkoje apie Aleksandrijos mokykl ir pirmiausiai Klemens Aleksandriet [74] tuo metu Lietuvoje pradeda rayti
auktuosius teologinius mokslus Petrapilio Katalik dvasinje akademijoje baigs doc. kun. Morkus Morkelis (18931957), ir
rao atsiliepdamas to meto Lietuvos visuomens poreikius. Didiausias jo straipsnis Klemensas Aleksandrietis ir jo
pedagoginiai usimojimai. Mediaga krikionikos pedagogikos istorijai [75], kaip matyti i pavadinimo, puikiausiai isitenka
ioje ugdymo pamat iekanioje srovje: Banyia ir krikionyb apskritai jau pagal savo esm ir paaukim yra aukltojos ir
pedagogs. Tai jos rod savo veikla nuo pat sikrimo. Taiau pirmaisiais dviem amiais krikionybs skelbjai, galima sakyti,
buvo tik pedagogai praktikai. Teorinis praktikos pagrindimas jiems nerpjo. Toji garb [t. y. nutiesti krikionikosios
pedagogikos pagrindus ir j suglausti sistem] priklauso garsiajai Aleksandrijos katechet mokyklai, o, tikriau sakant, vienam
pirmj igarsjusi jos vedj ir mokytojui Klemensui (p. 5). Toliau pristatomos Klemenso biografijos inios (Klemenso kilms
klausimu M. Morkelis Atn hipotezs alininkas), pasinaudojant gausiomis citatomis gana smulkiai paindinama su Klemenso
trilogija (Protreptikas, Pedagogas, Stromatai) ir Quis dives salvetur? , daug svarstoma apie pedagogin Klemenso plan,
platliau aptariama jo poiris pasaulietinius mokslus, filosofij, v. Rat, gnostikus. Klemenso ratai cituojami pagal PG [76],
didiausias autoritetas vairiais diskusiniais klausimais yra Otto Bardenheweris (Geschichte der Altkirchlichen Litteratur, Freiburg
im Bresgau, 19142). M. Morkelis laikosi pairos, kad patrologija yra kritinis istorinis mokslas (disciplina nostra re vera est
disciplina historico critica [77]), todl jo studijoje pateikiami argumentai visuomet remiami tekstais, kartais leidiamasi ir
tekstologinius svarstymus. Panaus pedagogins patirties iekantis kvpimas ved M. Morkel ir ankstesniuose dviejuose jo
straipsniuose: Banyios Tvai ir klasikoji dvasios kultra [78] bei Aleksandrijos katechet mokykla [79].
Kitame paymti vertame M. Morkelio straipsnyje Ryt Afrikos banytins literatros krimosi aplinkybs [80] vl matome t
pat vietjo rpest: iandien, ypa po Rusijos pravoslav banyios didiosios tragedijos, susidomjimas Ryt Banyios
2016.01.30 18:26
3 i 16
teologija, jos uuomazga, pltra ir kryptymis labai dideli. Lietuvi teologinje literatroje iuo klausimu labai maa tra studij.
iuo savo darbeliu noriu vien kit mediagos sauj duoti (p. 33). M. Morkelio manymu, kadangi pirmykts orijentins
mokslins teologijos kryboje, galima sakyti, pirmj viet uima Aleksandrijos Banyia su savo didiaisiais veikjais,
mokytojais ir raytojais, manau pirmon galvon su jais mums ir reikt susipainti (p. 33). Toliau autorius pabria, kad
geresniam Aleksandrijos Tv painimui ypa dmiai reikia siirti vairias j gyvenimo Egipte ir Aleksandrijoje slygas. Todl
didioji ios jo studijos dalis skirta Egipto ir Aleksandrijos geografijos ir istorijos apvalgai, krikionybs pradiai ir iplitimui
Egipte ir Aleksandrijos Banyios organizacijai, katechet mokyklai. Studijos pabaigoje trumpai aptariami svarbiausi Aleksandrijos
Banyios Tvai ir banytiniai raytojai: Klemensas, Origenas, origenist krizs, Theognostas, Pierius, Petras. M. Morkelis laikosi
tradicijos skirti senj ir naujj Aleksandrijos teologijos mokyklas (pastarosios didiausiasis v. Atanazas). iame straipsnyje
randame ir didiojo Origeno [81] vertinim, tradicin daugumai ano meto katalik tyrintoj: Jis sukuria original ventojo
Rato moksl, igvildena atskirose monografijose daugyb apologini, polemini, dogmatini ir asketini klausim. Jis savo
asmenyje sujungia saus ir alt v. Rato teksto kritik ir gyv bei galing pamokslinink homiletik. Jis visai nuo kit
nepriklausomai padaro pradi veik visoms teologijos akoms, kurias paskutinioji vliau jau visikai isiakojo ir praydo. Jis
pagaliau sukuria plai filosofin-teologin mokslo sistem (p. 55). inia, Origeno vertinimai visuomet susideda i dviej pusi,
tad ms autorius tsia: Jis, kaip ir Klemensas, siirjs idealij naujosios religijos turinio pus, daugeliu atveju visai
nemat pozityvins krikionybs puss. Paliks alyje esminius krikioni mokslo punktus, j vietoje pastat platonikosios ir
gnostikosios filosofijos punktus, tik nudas juos krikionikais daais. Be to, jis ir teorijoje, ir praktikoje skelb tokius v.
Rato hermeneutikos dsnius, kurie neabejotinai emino v. Rato autoritet [82] (p. 56).
M. Morkelio straipsniai galbt turjo takos kit srii lietuvi tyrintojams ir filosofams. Turbt domiausias lietuvi filosofas
Antanas Maceina (19081987) vienoje i ankstyvojo laikotarpio knyg Pedagogikos istorija [83], kuri sutrauk savo skaityt
paskait kurs, vien skyri paskyrs Patristikos ugdymui (p. 201276), jame daugiausiai aptaria btent Klemens
Aleksandriet (Kapadokieiams, Jonui Chrizostomui, Jeronimui ir net Augustinui puslapi tenka gerokai maiau). A. Maceinos
poiriu, Klemenso ypatinga svarba plaukianti i to, kad jis suprato, kad jeigu Banyia nori atlikti savo pasaulin misij, ji turi
teigiamai nusistatyti pasaulini moksl atvilgiu, dar daugiau, ji turi ituos mokslus imti savo gyvenim (p. 238). Todl
autorius aprao Klemenso poir graik poezij, muzik, retorik, matematik, dialektik ir filosofij, idsto Klemenso
pasilyt tikjimo ir inojimo santykio problemos sprendim, aptaria jo poir eim (p. 240243). Klemensui skirto skyrelio
pabaigoje pridta trumpui itrauk i Klemenso Aleksandrieio vertim (Strom. 1,5; 1,9; 2,23; Paed. 1,7).
Kitaip aleksandrieiai ikyla ruso ortodokso, puikaus Vakar Vidurami inovo ir pakankamai savarankiko metafiziko Levo
Karsavino (18821952) knygoje Europos kultros istorija [84] tai taip pat studentams skirtas veikalas. Bet pedagogika jam
nerpi, tikroji jo aistra istorijos metafizika ir metafizins sistemos istorijoje. L. Karsavinas plaiai aptaria gnostik sistemas (p.
7892), Plotino neoplatonizm (p. 9396), Evangelij ir apatal rat metafizik [85] (p. 98107). L. Karsavino manymu,
krikionyb atsak tuos paius klausimus, kuriuos negaljo atsakyti nei gnostikai, nei manichjai, nei neoplatonikai (p.
107). Metafizikui L. Karsavinui Origenas patiko daug labiau nei Klemensas, kuris tik vartodamas alegorik Filono metod bei
rankiodamas vairi filosof nuomones, paruo keli didiajam savo ir Ammonijaus mokiniui Origenui (p. 108). Dideli Origeno
nuopelnai, bet didiausias yra filosofavimo metodas ir tai, kad, kiek tik begalima, naudojasi neoplatonika filosofija. Tuo
Origenas yra nutiess keli krikionikai metafizikai, giliai ityrinjs Dievo ir Trejybs svokas. Bet, nesitenkindamas tuo,
Origenas norjo duoti visos krikioni metafizikos sintez ir idst (ypa veikale Peri archon, lotynikai De Principiis) didiai
spding gnostiko spiritualizmo sistem. Taiau i sintez nepavyko, nes Origenas fantastingai supainiojo krikionybs idjas
su gnostik spiritualizmu ir visai nekrikionika metampsichozo hipoteze, naikinania absoliui ir, tam tikra prasme, vienintel
ms ems gyvenimo reikm (p. 109). Bet metafizikas L. Karsavinas savo veikale Peri archon. Ideen zur christlichen
Metaphysik, o ir kituose pagelbjo Origenui, pasilydamas savo krikioni metafizikos sintz [86].
19401990 m.: mokslinis ateizmas ir mokslo teologija
Deja, tai viskas i priekario Lietuvos tyrinjim. Be mint itrauk, A. Maceinos antologijoje per vis dvideimtmet beveik
nebuvo paskelbta joki Banyios Tv tekst vertim, iskyrus nepilnus Augustino Ipainimus. Net ir pridj visk, kas
jubiliejaus proga buvo parayta apie v. Augustin [87], bendra suma nra didel ir liudija neoscholastikai bding menk
dmes patristikai. Bet sovietin okupacija padar Lietuvos visuomenei neprieinamus ir iuos kuklius darbelius, o visi aukiau
minti patristika domjsi asmenys buvo nutildyti: L. Karsavinas mir lageryje, A. Maceina likus gyvenim praleido Vokietijoje,
kur Miunsterio universitete dst rus filosofijos ir religijos filosofijos kursus. Kun. doc. Morkus Morkelis buvo atleistas i
universiteto, vliau i Kauno kunig seminarijos ir gyvenim baig kunigaudamas maose parapijose, o jo knyga apie
Tertulijon taip ir liko rankratyje.
Po Stalino mirties fizinis teroras suvelnjo, bet nuo pirmj okupacijos dien uvesti dvasinio teroro mechanizmai veik toliau.
Pagal specialiai sudaryt sra buvo ivalytos visos bibliotekos nuo kaimo mokyklos iki universiteto [88], didesnse
bibliotekose sudaryti vadinamieji specfondai ideologikai pavojingoms knygoms laikyti, o joms priklaus ir visi aukiau
paminti straipsniai ir knygos. Laikus patuose tikrina ir siuniamas blogas knygas (tokia, beje, ir Augustino Ipainimai)
konfiskuoja specialus KGB skyrius, specialiai sukurta institucija Glavlitas cenzruoja visas spaudai rengiamas knygas, urnalus
ir laikraius, o Banyia labai ilgai negaljo oficialiai ileisti net paprasiausi maldaknygi. Mokslinis ateizmas (privaloma
disciplina visose auktosiose mokyklose vis specialybi studentams) buvo vienintel oficiali paira Diev, Banyi ir vis
dvasin bei kultrin jos palikim [89]. Lietuvoje propaguojamos ateizmo versijos gaires nustat LKP CK biuras 1948 m. liepos 9
d. posdio nutarimu Partins organizacijos udaviniai demaskuojant prieik reakcins katalik dvasininkijos veikl, kurio
svarstyme dalyvavo K. Pivorinas, J. Preikas, A. Trofimovas, A. Sniekus. io ateizmo turin tur sudaryti 2 dmenys: vis pirma
2016.01.30 18:26
4 i 16
gamtos moksl propagavimas: Kasdien, kruopti antireligin ir gamtos mokslais pagrsta propaganda turi visomis
priemonmis padti atitraukti dirbaniuosius nuo dvasinink takos, auklti juos materialistins pasauliros dvasia, taiau
neugauti tikinij jausm [90]. Antroji kryptis taip pat labai aikiai aprayta tame paiame dokumente: Btina gyventojams
plaiai parodyti klasin, antiliaudin katalikikos reakcijos politik Lietuvos praeityje (katalik dvasinink ryius su carizmu,
dalyvavim slopinant revoliucin lietuvi tautos judjim, dalyvavim faistiniame 1926 m. perversme, idavikikus ryius su
lenk imperialistais ir t. t.), reakcing katalik dvasinink, kaip vokikj-faistini grobik talkinink, buruazinio-nacionalistinio,
bandit pogrindio kvpj ir organizatori, tarptautins reakcijos agent dabartiniu metu, veid. Tokio turinio ateistin
propaganda, anot to paties dokumento, turi bti skleidiama visuose visuomens sluoksniuose auktosiose ir vidurinse
mokyklose, ypa stropiai tarp mokytoj, vieosiose paskaitose provincijos gyventojams. Raytojai tr kurti tokios pakraipos
krinius, leidyklos versti ir leisti tokio turinio knygas, o visa iniasklaida nuo radijo iki vietos laikrai stiprinti mokslo ini
propagand, j glaudiai siejant su reakcingos katalik dvasinink prigimties ir j veiklos demaskavimu [50, 332]. Kasdien
kontroliuoti ir koordinuoti antireligin ir gamtos mokslu pagrst propagand, taip pat darb demaskuojant reakcing katalik
dvasinink veikl turi Lietuvos KP(b) CK Propagandos ir agitacijos skyrius [50, 331].
Tokiomis slygomis Lietuvos Banyia, tiek su okupacine valdia kolaboruojanti, tiek jai besiprieinanti, Lietuvoje ar emigracijoje
veikianti, tvirtai kabinosi konservatyvum ir laiksi 45 deimtmetyje susiformavusi intelektualini ir dvasini nuostat.
Nepanau, kad Visuotin Banyi II Vatikano susirinkim atved procesai bt vienodai veik ar tiesiogiai juntami ir Lietuvoje.
Daug politini kibirki kl soviet kontroliuojamos Lietuvos Katalik Banyios vadovybs (kun. J. Stankeviius, kun. P.
Bakys, kun. . Krivaitis ir kt.) ir emigracijoje veikianios jos dalies, susitelkusios apie v. Kazimiero kolegij Romoje (vysk. V.
Brizgys, kun. L. Tulaba ir kt.), kontaktai subrandino tik vien bendr Susirinkimo kvpt vaisi sumanym parengti nauj
Miiolo ir ventojo Rato vertim lietuvi kalb: okupuotoje Lietuvoje turjs bti parengtas Naujojo Testamento vertimas, o
ieivija turjusi parpinti Senj [91]. Ir ms tiriamu klausimu abi okupacijos laikais iskirtos Lietuvos Banyios dalys mst
labai panaiai ir Grimo prie altini sjdio atvilgiu laiksi vienodai rezervuotai. Vis pirma galbt todl, kad rykiausios jo
figros Vatikane vis dar nebuvo vertinamos nedviprasmikai palankiai. Be to, nemenk reikm veikiausiai turjo ir politiniai
motyvai: reformacinis Banyios sparnas buvo laikomas palankesniu Kremliui [92]. Taiau naujojo patristinio sjdio silomas
vilgsnis Ankstyvosios Banyios patirt galjo bti naudingas kovoje su Banyi persekiojania ateistine valdia. Pavyzdiui,
Banyios Tv laikotarpiui priskiriama turtinga krikioni persekiojimus apraanti literatra. Pirmu vilgsniu matyti, kad
Banyia Lietuvos okupacijos laikais gyveno labai panaiomis slygomis, kaip ir Senoji Banyia IIIII a. Romos imperijoje, tad
nenuostabu, kad Lietuvos katalik Banyios kronikos puslapiai danai ir noriai kalba apie kankinius, tikjimo kankinius,
naujuosius kankinius ir pan. Taiau jokio platesnio palyginimo, jokios refleksijos apie pirmj krikioni kankinyst
Kronikoje nerandame. Gyvai aprayti j pavyzdiai, manytume, bt padrsin persekiojamus Lietuvos katalikus. Pavyzdiui,
kun. J. Stankeviius atkreipia dmes garsj Ukrainos unit kankin arkivyskup ir kardinol J. Slipyj (18921983), kuris 1963
m. spalio 11 d. kalbdamas II Vatikano susirinkime i analogij pabria: Ukrainoje dabar Banyia gyvenanti tokiomis
slygomis, kokias Banyia turjusi Pirmaisiais Krikionybs amiais [49, 637]. Panaiais odiais tuo paiu metu ieivijos
spaudoje kalba ir kun. Pranas Gaida-Gaidamaviius (g. 1914), 1963 m. Drauge mindamas arkivyskupo Meislovo Reinio
(18841953) mirties Vladimiro kaljime deimtmet: Kankinys yra tas, kuris laisve, krauju ir gyvybe paliudija savo sitikinim
tvirtum. Pirmj krikionybs ami kankiniai gyvybmis yra paliudij savo tikjim, dorin gyvenim ir Kristaus mokslo
pranaum. Jie buvo, Tertulijono odiais tariant, skla, kuri daigino naujas krikionybs atalas pagonikoje dirvoje. Jie
nugaljo ne ginklu, bet meile, tiesos dvasia ir gyvybs auka. Tuo paiu keliu eina ir ms tautos kankiniai dvideimtojo
imtmeio neron persekiojami, kankinami ir udomi [93]. Taiau 1964 m. lapkriio 12 d. susirinkimo Tvams ir popieiui
Pauliui VI teiks kartu su kun. V. Minceviiumi paruot plat ir tiksl tylinios Lietuvos Banyios padties apra Pro
memoria, vysk. V. Brizgys kalba apie Lietuvi tautos kryiaus kelius ir nebria jokios analogijos tarp Romos imperijos ir
Lietuvos Banyios persekiojim [11, 201]. Tok dokumentin raymo bd pasirenka ir Kronikos leidjai. Pirm kart
katalikikoje Lietuvos spaudoje uuomin akivaizdi analogij tarp Romos imperijos kankini Banyios ir Banyios
okupuotoje Lietuvoje regime tik 1988 m. Katalik kalendoriuje-inyne (toliau KK), kur V. Aliauskas vadiniu straipniu
pristato kelet ankstyvj kankinysi tekst: Krikionys ir Romos pareignai mst skirtingomis kategorijomis; susinekti
buvo veik nemanoma. Krikionis pais vienintelio savo iganymo laido Jzaus, pareignas rpinosi, kad veikt totalitarins
valstybs ideologiniai mechanizmai [55, 173]. Pastarasis apibdinimas totalitarins valstybs ideologiniai mechanizmai daug
labiau nurodo ikiperestroikin Soviet Sjung, nei tinka net ir krikionis persekiojaniai Romos imperijai.
Kit nulinio santykio su Banyios Tvais pavyzd galtume paimti i kun. J. Stankeviiaus atsiminim. Apie 1965 m.
pasakodamas apie savo vaikyst atskiru skyreliu (Skanios kriaus) autorius pamini atsitikim, kaip jo broliai kliuv
vagiliaudami kaimyno kriaues. Vliau (veikiausiai, karo metais) nuotyk yra aptars su biiuliu dogmatins teologijos
profesoriumi B. sniu (18841944). Kiekvienas, skaits pai garsiausi Augustino knyg autobiografinius Ipainimus
prisimena bsimojo Hipono vyskupo istorij apie kaimyno kriaui vagyst ir gili psichologin ir teologin jos analiz (II, 4,
910, 18). Taiau nei kun. J. Stankeviius [94], nei Petrapilyje ir veicarijos Fribre studijavs Petrapilio dvasins akademijos,
Liublino katalik universiteto ir VDU dogmins teologijos profesorius ia proga Augustino neprisimin [49, 3033].
Vienas i labiausiai vieai matom, daug ryi su laisvuoju pasauliu turjusi, daug raiusi ir prie intelektualini Lietuvos
Banyios darb daug prisidjusi asmen buvo kun. V. Aliulis (g. 1921). Kaip tik jis buvo pagrindinis II Vatikano susirinkimo
pradtos liturgins reformos entuziastas [95], koordinavo ir redagavo naujj Miiolo, Naujojo Testamento vertim, reng ir
redagavo Katalik kalendoriaus-inyno leidim. Taiau vartydami vairius jo tekstus nepastebime jokio susidomjimo Banyios
Tv laikotarpiu, nors jis pats buvo iverts Laik Diognetui [96]. Jo pair bt galima iliustruoti itrauka i kalbos,
pasakytos Lietuvos kultros kongrese 1990 m.: Europos kultros tapsmui senaisiais viduriniais amiais katalikybs taka buvo
lemiama visoje Vidurio ir Vakar Europoje, kaip staiatikybs Ryt Europoje. Katalikyb veik Vakar Europos kultros tapsm
2016.01.30 18:26
5 i 16
savo spiritualistine pasaulira, tauriomis moralinmis idjomis. Kartu ji buvo integruojanti jga. Viduriniais amiais Vakar ir
Vidurio Europa buvo kultrikai vientisa [3, 22]. i citata rodo, kad minimam autoriui atrodo visai natralu ir suprantama kalb
apie krikionybs, Banyios ir kultros santykius pradti nuo brandij Vidurami, t. y. jau geram tkstaniui met prajus
po Kristaus ir kalbti apie katalikybs poveikio Lietuvai vaisingum. Tokia kalbos tema visikai suprantama prisiminus nuolatines
ateistins propagandos pastangas krikionybs poveik Lietuvai vaizduoti ypaiai neigiamomis spalvomis, tam nevengiant
pakurstyti net ir nacionalistinius lietuvi sielos kipiukus. Taiau kultros ir krikionybs santykius pirm kart atriai pajuto ir
ikl pirmieji apologetai [97], apie juos, beje, kalbama ir Laike Diognetui. Kaip tik iai temai buvo skirti ir keliolika kun. V.
Aliulio leisto KK puslapi 1988, kuriuos pristatydamas V. Aliauskas rao: vilgsnio platumas, intelektualinis polkis, taurus
pakantumas daro juos labai artimus iems laikams, kai krikionyb vl mokosi gyventi daugialypiame, pliuralistiniame pasaulyje
[55, 175].
Patristika okupacijos laikotarpiu Lietuvos Banyi domino labai menkai. Prie tokios ivados turtume prieiti ir velgdami
ikiliausi jos mstytoj ir teolog kun. . Kavaliausk (19231997). Pirmiausiai prisiminkime, kad kaip tik kun. . Kavaliauskas
daugiausiai tuo laikotarpiu pasidarbavo versdamas apatalini tv ir apologet veikallius ar j itraukas, taip pat dal
Euzebijaus Cezarieio Banyios istorijos [98]. Taiau i artima paintis jo mstymui takos beveik neturjo. Net ir Polikarpo
kankinysts [99] ar Ignoto Antijochieio [100] laik vertime kun. . Kavaliausk, V. Aliausko liudijimu, labiausiai domino ne
paradigmin pai veikalli vert, bet j naudingumas suvokiant Naujojo Testamento tekstus [101]. Tikroji krikionio
problema, pamatiniu kun. . Kavaliausko sitikinimu, mokslo ir Apreikimo suderinamumas. Tai neturt stebinti: kaip tik toks
buvo teologinis su moksliniu ateizmu kovojanios Lietuvos Banyios ikis. Taiau kun. . Kavaliauskui tai buvo ir asmeninis
labai giliai suvokiamas ikis. Aistringas chemikas, vokiei filosofijos [102], bet ypa fizikos, matematikos, astronomijos,
astrofizikos inovas [103], kun. . Kavaliauskas ilgos krikionybs istorijos ir tradicijos iugdyt kalbjimo apie Diev bd laik
trukdiu iuolaikiniam mogui priartti prie Dievo. 1990 m. paraytame straipsnyje jis svarsto: Senosios Banyios susirinkimai,
remdamiesi graik filosofijos terminais idailino, performulavo Evangelijos teiginius. Taiau mes intuityviai jauiame, kad visas is
btinas darbas iandien tampa tolimas tikiniojo irdiai... Deja, visos tos graikikos ar lotynikos formuls man svetimos. Jos
vien sausi apibrimai, kurie svetimi mano pamaldumui [28, 11]. Taiau mokslininko ir kunigo . Kavaliausko pamaldumui nra
svetima iuolaikin teorin fizika: Vis dlto teologijos padtis iandien nra apverktina. Tiesiog reikia pripainti, jog scholastikos
galimybs isism ir atjo metas prabilti tikslij moksl kategorijomis. Fizika pasirod turinti labai gil pasaulio suvokim ir,
svarbiausia, remiasi idjomis, kurios apskritai ipleia mogaus painimo galimybes [28, 10]. Ir Grimo prie altini sjdio
dalyviams, ir kun. . Kavaliauskui nepatinka scholastka. Taiau io sjdio teologai nuo scholastins teologijos kvieia grti prie
patristins teologijos, o . Kavaliauskas skubti prie fizikos.
Vysk. Vincentas Brizgys, vienintelis Lietuvos vyskupas, dalyvavs II Vatikano susirinkime, msto labai panaiai. Silydamas
mini Susirinkimo schemai Apie kunig tarnyb ir gyvenim, jis svarsto: mons vertina kunig asketizm, pamaldum,
labdaringum, taiau i, nors ir pirmaeili savybi, nepakanka, kad kunigas bt jam patikt moni vadovas. Jis privalo
sugebti atsakyti monms rpimus dvasinio gyvenimo, teologinius klausimus. Ypatingai gamtos moksl fizikochemijos
naujieji daviniai atskleidia naujiems keliams geriau suprasti apsiai filosofini klausim netiesioginiai padeda geriau suprasti ir
teologinius klausimus. Ir kunigai privalt sekti ias sritis ne maiau, u paang inteligent pasauliet [12, 165]. Tad regime,
kad, skirtingai nuo tuo metu brstanio Grimo prie altini sjdio nari, ms vysk. V. Brizgys ragina kunigus dvasinio
vadovavimo iminties semtis ne i Ankstyvosios Banyios praeities lobyno, ne i patristikos, bet i fizikos ir chemijos naujien.
ia jis visikai sutaria su kun. . Kavaliausku.
1979 m.: Krikionis gyvenime ir ieivijoje
Kaip tik ia ir dabar turtume aptarti ir svarbiausi ieivijos darb patristikos srityje kun. dr. Jono Gutausko [104] (19061986)
sudaryt 304 p. knyg Didij Bendrijos Tv mintys. Senosios krikioni literatros antologija tikjimo, doros ir
krikionikosios pasauliros klausimais, ileist JAV ir Kanadoje veikusio katalik leidyklos Krikionis gyvenime [105] 1979
m. Manytume, is veikalas puikiai parodo ieivijos lietuvi katalik intelektual poirio dvylipum ir nedrs kintanios
teologijos paradigmos akivaizdoje. Vis pirma, pats sumanymas aikiai atliepia nauj vjo krypt. Kun. J. Gutauskas odyje
skaitytojui sakosi seniai turjs sumanym k nors nuveikti ioje srityje: Per 4 metus teko dstyti pirmj imtmei
krikionikj literatr Bendrijos tv ratus Vytauto Didiojo universiteto teologijos fakultete ir Medellino (Kolumbijoje)
arkivyskupijos kunig seminarijoje. Svajojau kada nors, geriau pains dstomj dalyk, parayti pirmj lietuvi kalba
ankstyvosios krikionybs literatros istorij Patrologij, nes tos ries rat mes beveik nieko neturjome ir dabar dar
neturime. Kitos didesns tautos ileido kritikai paruotus originalia kalba Bendrijos tv ratus, daug speciali studij, vertim
ir tos literatros po kelias istorijas [20, 19]. Taiau pagaliau msis savo seno sumanymo, autorius nutar rayti ne patrisitikos
istorij, bet pateikti tekst antologij. Prie tokio sprendimo j atved apgailestavimai, kad lietuvikai trksta pai Banyios tv
tekst. Aukiau pateikt itrauk autorius toliau tsia itaip: Net ir v. Augustino, to genialaus Bendrijos tvo, teturime vos
vien kit rat. Apie kitus didiuosius Bendrijos tvus lietuvikai pasiskaityti nieko neturime, nebent trumpas informacijas
Lietuvikoj Enciklopedijoj. Geriau is tas, negu nieko. Vietoj platesns patristins literatros istorijos arba kurio nors trumpesnio
veikallio vertimo, nutariau duoti Kat. Bendrijos tv rat itrauk antologijrinkin [20, 1920].
Kun. J. Gutausko papasakota knygos gimimo istorija, sakytume, atspindi reikmingus ir plaiai vykstanius pokyius.
Atsimename, kad J. Gutausko mokytojas ir kolega VDU kun. M. Morkelis ra straipsnius ir isamias studijas. Noras nuo
analitini straipsni pereiti prie analitins knygos tos paios mstymo paradigmos tsa. Sprendimas atsisakyti analizs ir
veikiau skaitytojams pateikti tekstus naujas poiris ir naujas reikinys lietuvi kultroje, beje, paraleliai pastebimas ir
okupuotoje Lietuvoje. Poskis prie tekst kun. G. Gutausko darb giminiuoja su Grimo prie altini sjdiu.
2016.01.30 18:26
6 i 16
Geriau siirj rastume ir daugiau ios giminysts enkl. Pavyzdiui, kun. J. Gutauskas, kaip ir Grimo prie altini sjdio
teologai, mano, kad Banyios Tvai gali ir turi daug k pasakyti i dien tikintiesiems: jo veikal pradeda ikalbinga dedikacija:
Skiriu i dien mogui. Tad juos vienija siekis kalbti ne specialistams, ne krikioni literatros studij profesionalams ar
profesionaliems vartotojams, tarkim, kunig seminarij klierikams ir pastoracin darb dirbantiems kunigams, bet visiems
krikionims. Tokia nuostata rayta Sources chrtiennes projekto plan, panaiai svarsto ir kun. J. Gutauskas: ios
antologijos sudarytojas negalvojo, kad ie Bendrijos tv rat itrauk vertimai turi visas moksliniam darbui reikalingas
ypatybes. Ir pats rinkinys paruotas ne moksliniams tikslams, bet eiliniam krikioniui susipainti su kai kuriomis Bendrijos tv
rat mintimis [20, 20].
Esame minj, kad Grimo prie altini sjdio teologai susidr su tradicins tomistins teologijos alinink priekaitais. Gin
klausimo centre, be kita ko, buvo ir patristikos santykis su tomistine dogmatine teologija: ar Tv odiai turt suteikti
autoriteto dogm formuluotms, ar Tv ratai turi ir kokios nors kitokios savarankikos verts? Grimo prie patristikos aukliai
turi labai aiki savo nuomon. Matme, kad H. de Lubacas SJ kalbjo apie dvasin daugybs krikioni kart bendrij,
bendrij istorijoje. 1946 m. J. Danielou savotikame io sjdio manifeste rao: Naujoji [Sources chrtiennes D. A.] serija
mano, kad dera daugiau ko pareikalauti i Tv [nei tik pateikti pirmj krikioni tikjimo liudijim D. A.]. Jie nra tik
patikimi jau pakitusios padties liudytojai. Jie vis dar yra pats reikalingiausias maistas i laik mogui, nes kaip tik juose
randame kategorij, kurios yra bdingos iandienos mstymui, ir kurias yra praradusi scholastika. Tarp pastarj istorijos
suvokimas ir net bendruomens iganymas [106].
Patristikos verts klausim svarsto ir kun. J. Gutauskas, mgindamas suderinti abu poirius: I esms patristika yra teologinis
mokslas, nes nagrinja teologinius, o ne pasaulietinius ratus, kurie lieia apreiktj moksl ir krikionikojo gyvenimo tvark.
Betgi mediagos ir laiko atvilgiu patristika yra ir literatrin, ir istorin doktrina jai taikytini ir literatrins kritikos ir istorinio
tyrimo metodai. Patristika turi ymiai platesn udavin negu tik nurodyti Bendrijos tv moksl vienu ar kitu tikjimo klausimu ir
tuo bdu j artimai susieti su dogm istorija. i pastaroji teduoda dogmins teologijos tezms loca probantia (patvirtina jas,
jos tekstus). Patristika duoda kritik, nuo legend apvalyt, raytojo biografij, ikelia jo krini bdingus bruous, j
kompozicij, kalb, stili, atmeta jam be pagrindo priskirtus ratus, sumini, kiek jo mintys apie tikjimo tiesas sutinka ar
nesutinka su Katalik Bendrijos mokslu. Patristika ir dogm istorija yra ne tik teologijos mokslui pagalbins disciplinos, bet ir
didels svarbos mokslo akos [20, 25]. iais odiais ms autorius labai aikiai pasako savo nuomon gine dl patristikos
verts savarankikumo, ir jo paira aikiai priklauso neoscholastikos alinink pusei. Jam patristika vis pirma yra mediaga
dogm istorijai. Dar patristika filologinis Banyios tv ir raytoj tyrimas (autoriaus biografija, teksto atentikumas, anrins
ypatybs, etc., taip pat ortodoksalumo vertinimas). Patristika tarnauja dogminei teologijai ir yra pagalbinis jos mokslas. Vis
dlto vis plat svarstym autorius mgina atsverti neaikiu paskutiniu sakiniu. Taip ir lieka sunku suprasti, k turt reikti
didels svarbos mokslo akos? Toliau priduriamas sakinys Popieius Pijus XI teologinse studijose pavadino patristik
disciplina principalis (pagrindiniu mokslu) [20, 25] maai k tepaaikina. Galtume galbt pamginti spti itaip. Kadangi A. D.
Achille Ratti (18571939, beje, apatalinis Lietuvos vizitatorius 1920 m., popieius Pijus XI nuo 1922 m. vasario 6 d.) buvo
mokslininkas paleografas, Milano, vliau Vatikano bibliotek prefektas, galtume spti, kad Banyios tv studijoms jis kl
labai grietus filologinius teksto kritikos reikalavimus. Veikiausiai tai ir sudar patristikos mokslikum. Taiau kokia galt bti
didel, bet nuo dogmins teologijos nepriklausanti patristikos svarba, taip ir lieka neaiku. Galbt kun. J. Gutauskas numan,
kad per menka daugelio ami Banyios tv rat lobyn laikyti tik pagalbiniu mokslu, tad, be jau pamintos dedikacijos, jis
urao ir tokius odius: J ratai reikia skaityti atvira, geros valios nestingania, krikionikai tiesai palankia irdimi. Tada jie
taps viesos altiniu, diaugsmu ir dvasine paguoda [20, 30].
vade deklaruot patristikos kaip pagalbinio dogmins teologijos mokslo status puikiausiai atskleidia pati antologijos sandara.
Joje mediaga organizuojama ne chronologine ar anrine, bet temine seka. Visas antologijos turinys dalijamas 15 didiosiomis
raidmis numeruojam teologijos skyri, i esms besilaikani tradicins, dar nuo Petro Lombardo sigaljusios teologijos dali
schemos: Dievas, Tvarinija, mogus, Apreikimas, Jzus Kristus, v. Dievo motina Marija, Bendrija, etc. ir
pabaigiama Krikionikas gyvenimas; vairs paaukimai, valdia, valstyb, eima ir Paskutinieji dalykai. Kiekvienas i i
stambesni skyri suskaidyti teminiais poskyriais. Pavyzdiui, skyrius mogus padalintas tokius 5 poskyrius: Ateina mogus,
Rojaus tragedija, Sielos vert, Siela ir knas, Rpestis siela ir knu. Taiau ir ie poskyriai dalijame toliau. tai poskyris
Siela ir knas dar smulkinamas 6 dalis: Abu prie Teisjo sosto, Nesupraskime blogai, Meno Krjas, Geram ir blogam,
Jis geras, ji dar geresn, mogus gili bedugn. Ir tik dabar pagaliau pasiekiame paius Banyios tv tekstus. itaip
skyrel mogus gili bedugn iliustruoja 2 trumpi Augustino tekstai (Ipainimai 4, 14; En. in Ps. 70, 2, 3, i viso 6 eiluts),
skyrel Abu prie Teisjo sosto beveik 3 puslapi itrauka i Teodoreto Kyrieio (Apie dievik apvaizd, 9).
velgdami Vard rodykl (p. 294296), galime pasakyti, kokius autorius kun. J. Gutauskas cituoja daniausiai. Pirmauja, be
abejo, v. Augustinas, minimas 67 puslapiuose. Beje, kiekvieno paskiro autoriaus citat yra daugiau, nes danai jos bna
trumpos, kartais tik keli odiai. Pavyzdiui, skyreliui Nuo Dievo pasitraukimas tikras prauvimas (nepilnas p. 65) pasitelkta
12 citat, i kuri 10 Augustino (kiti du autoriai Grigalius Nysietis ir Ambraziejus). Kiti daniau cituojami autoriai yra Jonas
Auksaburnis (41), Kirilas Jeruzalietis (17), Tertulijonas (16), Jeronimas (15), Bazilijus Didysis (13), Origenas (13), Jonas
Damaskietis (11), Ambraziejus (10), Irniejus Lijonietis (9), Grigalius Nazianzietis (8), Kiprijonas (8), Efremas Sirietis (7),
Teodoretas Kyrietis (6).
Matydami daniausiai minim Tv sra galime pastebti gana ryk dmes Ryt Tvams. ia galbt galtume velgti ir
kun. M. Morkelio, beje, trumpoje lietuvik darb apvalgoje visai neminimo, pradt tradicij. I kun. J. Gutausko biografijos
suinome, kad dmesys Ryt krikionybei buvo didelis jo pomgis ir, pridjus bendrj to meto Vatikano politik Ryt
2016.01.30 18:26
7 i 16
krikionybi atvilgiu, davs ir regim visuomenini vais: 19411944 m. J. Gutauskas gyveno ir dirbo Kaune. Jis buvo Kauno
tarpdiecezins kunig seminarijos profesorius ir Kauno Vytauto Didiojo universiteto profesorius, io universiteto Teologijos
filosofijos fakultete dst senj krikioni literatr (patristik), orientin teologij, homiletik, filosofijos istorij. 19411942
m. J. Gutauskas propagavo apatalavimo Rusijoje idj, 1942 m. buvo irinktas Institutum Russicum [107] pirmininku. Jis
vadovavo Kauno kunig seminarijoje 1942 m. steigtam orientalist breliui, nagrinjusiam Ryt Banyios doktrin ir situacij.
Jis slapta ileido Okulio-Kulako katekizm rus belaisviams ir rus eimoms Lietuvoje [108]. Beje, Lione Banyios tv tekst
Sources chrtiennes serij leid jzuitai taip pat pradjo nuo Ryt Banyios tv. Okupacija ir emigracija sulau begals
moni siekius ir darbus: galbt kun. dr. J. Gutauskas bt buvs puikus senosios Ryt krikionybs inovas. Vis dlto, kaip
toliau matysime, domjimasis Ryt krikionybe Kauno kunig seminarijoje iliko ir treiosios rus okupacijos laikais, o
apatalavimas Rusijoje buvo didel kovojanios to meto Lietuvos Banyios veiklos dalis.
Galbt iuo senu kun. J. Gutausko sitraukimu veikim staiatikikoje Rusijoje bei antroje XX a. pusje beauganiu ekumeniniu
sjdiu galima paaikinti bent dviem atvejais aptariamoje knygoje pateikiamus svarstymus apie apologetin ios jo antologijos
vert. Pavyzdiui, autorius svarsto: I ios antologijos bus galima matyti, kad k tikjo pirmj ami krikionybs raytojai,
tas paias tikjimo tiesas ir mes ipastame. Taigi i antologija turi ir apologetins reikms [109]. Kadangi apologija yra
ginamoji kalba, galtume klausti, kas, kun. J. Gutausko manymu, yra kaltintojai, nuo kuri ginamasi patristika? Priekaito
formuluot matome pasakyt: tai tie, kurie laiko, kad Romos katalik Banyia ipasta kitas tiesas, nei tikjo pirmj ami
krikionybs raytojai. Kadangi kit nuorod autorius neduoda, turime mginti sprsti i ios lakonikos formuls. Silytume
spti, kad autorius ia veikiausiai galvoje turi staiatikius ir protestantus: ir vieni, ir kiti danai panaius priekaitus kelia Romos
katalik Banyiai. Norint isiaikinti j pagrstum ar klaidingum ir taip iekoti ekumenins krikioni vienybs kaip tik ir yra
reikalinga patristika: Kaip vienas Kristus, viena tiesa apie j, viena jo skelbtoji tiesa, taip turt bti ir viena juo, kaip Tiesa, jo
skelbtja tiesa besiremianti ir besivadovaujanti krikionija Vienas Viepats, vienas tikjimas (Ef 4,5). Kas kiek kur nuo jos
yra nutols? Koks tas krikionijos ipastam ties branduolys, kur paeidus, ji mirtinai sualojama? Vienu svarbiausi altini
tam painti, be gilinimosi v. Rat, visiems krikionims yra pirmj imtmei Bendrijos Tv ratai [20, 60].
Kun. J. Gutauskas apologin ir polemin Banyios tv ir raytoj veikal pobd links laikyti bene esmine visos patristikos
aimi. Tai labai sena, dar i senosios Banyios paveldta krikionik rat sisteminimo schema: po Augustino mirties jo
mokinys ir biografas Posidijus kaip tik tokiu principu sudar Hipono vyskupo rat katalog, kuriame, pavyzdiui, Dievo
valstyb priskiriama rubrikai Prie pagonis, o Apie Trejyb Prie arijonis. Toks sisteminimo principas visai suprantamas ir
tinkamas V a., taiau iandien, an laik aistroms aprimus, jis atrodo nebeadekvatus. Tarkim, tas pats Augustinas trumpoje kun.
J. Gutausko patristikos istorijoje pristatomas tik itaip: didiausias kovotojas prie ias klaidas (sc. donatizm, pelagianizm ir
manicheizm D. A.) buvo Augustinas, toms kovoms skyrs pus savo gyvenimo [20, 5455].
Apibendrindami kun. J. Gutausko sudarytos Didij Bendrijos Tv mini antologijos analiz, galime aikiau vardinti
bdinguosius jos bruous. Pats noras tekstais Banyios tvus padaryti girdimus i laik monms atuntojo deimtmeio
dvasi atspindintis ingsnis. Kita vertus, kun. J. Gutausko darbe matome daug konservatyvi dalyk: patristika laikoma tik
pagalbiniu dogmins teologijos mokslu; i tokio poirio plaukia ir pati antologijos struktra; patristikos istorija konstruojama
remiantis ereziologine schema; ypa ikeliama polemin patristikos vert. Kain, ar visa tai palengvina Banyios tv mini
keli iuolaikinio mogaus ird.
Kalbdami apie laisvajame pasaulyje Kanadoje gyvenusio kun. J. Gutausko patristikos antologij negaltume neaptarti jo
santykio su Grimo prie altini sjdiu ir jo iraika patristikoje Sources chrtiennes serija. Aptariamoje knygoje randame
pakankamai isam pagrindini patristikai skirt tekst serij, tyrim ir vertim pristatym: Patristikos istorija, jos veikalai (p.
3134), Tekst rinkiniai ir studijos (p. 3435), Vertimai (p. 3537), Ankstyvosios krikionikos literatros istorijos ir
Bendrijos tv mokslo apvalginiai veikalaivadovliai (p. 3739). Taiau niekur n odeliu neusimenama apie Sources
chrtiennes serij. Veikiausiai vengdamas j paminti, kun. J. Gutauskas vertim apvalg netraukia prancz kalbos, nors
pateikia pagrindines vertim ispan, vokiei, angl, ital, lenk ir rus kalbas serijas. Tai negali bti atsitiktinumas, nes
aptariamos antologijos rengimo metu tai jau buvo pats didiausias iuolaikinis patristini tekst ir j vertim rinkinys pasaulyje,
tad jo ignoravimas reikia labai aiki pozicij. Juo labiau kad tai tikrai ne, tarkim, prancz kalbos problema: i kun. J.
Gutausko biografijos inome, kad 1935 m. jis studijavo prancz kalb Paryiuje, o 1953 m. Kvebeke baig pranczakalb
Lavalio universitet, ia gavo antrj savo daktaro diplom (pirmasis VDU, 1940). Be to, autoriaus pateiktoje literatros
apvalgoje netrksta prancz kalba parayt tyrim. I to darytume ivad, kad itaip kun. J. Gutauskas pareikia savo
konservatyvi teologin pozicij. Analogija tokiam Sources chrtiennes nutyljimui galt bti ir II Vatikano susirinkimo
ignoravimas. Vienintelis io svarbiausio XX a. Banyios gyvenime vykio paminjimas kun. J. Gutausko knygoje yra toks: Po II
Vatikano susirinkimo popieius Paulius VI-asis net dvi ventsias moteris vienuoles paskelb Bendrijos daktarmis dl j
reikming religini rat ir dideli nuopeln Bendrijai, btent: ispan Teres i Avilos (15151582) ir ital Kotryn Seniet
(13471380) [20, 2829]. Tai veria stebtis, nes leidini serija Krikionis gyvenime, kurios vienas i steigj buvo pats kun.
J. Gutauskas, savo veikl pradjo II Vatikano Susirinkimo dokument tritomiu (19671969, pirmieji 3 serijos leidiniai). Kita
vertus, teologines ir filosofines Krikionis gyvenime pairas, be visa kita, raikiai parodo ir tai, kad viena i nedaugelio ioje
serijoje ileist nelietuvi autori veikal buvo nuo chemijos ir biologijos studij prie v. Tomo Akvinieio ir Aristotelio atjusio,
bene takingiausio XX a. pirmos puss filosofo, Grimo prie altini sjdiui prieiko J. Maritaino (18821973) rat rinktin
[110].
Visi ia velgti kun. J. Gutausko Banyios tv antologijos bruoai rodo intelektualini Lietuvos Banyios nuostat tampas,
kur konservatyvumo dalis gerokai didesn nei Visuotins Banyios atsinaujinimo sjdio siekiai.
2016.01.30 18:26
8 i 16
Taiau penktame etame deimtmetyje ne visuose lietuvi katalik rateliuose viepatavo atsargus konservatyvumas, o fizikos
ir chemijos populiarumas stelb autentik Banyios Tv bals. Truput atokiau nuo Lietuvos Banyios tradicij brends,
chemijos bakalauro studijas Bostono (JAV) universitete baigs jzuitas kun. Antanas Saulaitis (g. 1939) pasakoja kitoki istorij:
Mano paintis su v. Augustinu prasidjo prie 50 met. Neatsimenu i kur rankas pakliuvo storas Ericho Przywaros [111]
tomas su Augustino rat itraukomis [112]. Atrodyt keista, kad 1516 m. paauglys vakarais skaityt ir tyrint Augustino
moksl, kol knyga pradt byrti, o puslapi puslapiai pietuku braukyti, tyrint iekodamas gyvenimo prasms, meils
reikms, bendravimo pagrindo, ryio su Dievu ir tikinij bendruomene. Prajus dar 56 m. gilinoms lotyn kalb, i
originalo vertme Augustino autobiografij (man teko sudaryti odynl). Dar po 56 m. teikiau stamb darb apie
krikionikos aukos svok Augustino teologijoje geriau pasakius, jo banytins sielovados tarnystje [113].
Nauji keliai
Apibendrindami Lietuvos Banyioje vyravusias nuotaikas okupacijos metais regime, kad dmesys patristikai jai nebuvo bdinga,
o pirmieji domjimosi ja daigai pastebimi tik prajus geram deimtmeiui po II Vatikano susirinkimo. Alkio ir stokos pojtis tiek
ieivijoje, tiek ir Lietuvoje subrendo ir dav vaisi atuntajame deimtmetyje. Kaip matme, ieivijoje sunoko aptartoji kun. J.
Gutausko antologija. Okupuotoje Lietuvoje vaisiai pasirod es kitokie.
Apie 1978 m. Lietuvoje netiktai pradeda rastis savilaidini ankstyvosios krikionybs tekst vertim, kuri slapto leidimo darb
organizavo Vytautas Aliauskas. itaip savilaidos bdu per deimtmet ijo Dykumos tv posakiai (vert. R. Dulskis), Atanazo
v. Antano gyvenimas (i vokiei k. vert. G. Beresneviius), Lijono kankini laikas (vert. kun. . Kavaliauskas), Didach
[114], Ignoto Antijochieio Laikai [115], Polikarpo kankinyst [116] ir Polikarpo Laikas filipieiams [26, 194198], Scilo
ventj kankinyst [117], v. Kiprijono kankinyst [118], Laikas Diognetui [119] Tertuliono Apie sielos liudijim [120],
Laikas kankiniams [121], Kodl eretikams nevalia dl tiesos byl kelti? [122], Dorotjo Gazieio Antrasis pamokymas Apie
nuolankum ir etasis pamokymas Apie artimo neteisim [123]. Kai kas i i tekst buvo ispausdinta ir legaliai 1982 m.
pradjusiame eiti Katalik kalendoriuje-inyne [30]. Be kita ko, persekiojim slygomis trumpus tekstus, anot V. Aliausko,
buv patogu leisti ir platinti: per atlaidus ventoriuje, greta kryeli ir ilg kaspinuot saldaini bdavo galima nusipirkti ir slapta
padaugint i knygui.
velgdami Lietuvos Banyios ligtolin dvasini, intelektualini ir kultrini nuostat kontekst galime drsiai teigti, kad i
vertimo ir leidybos veikla yra i esms naujas reikinys Lietuvoje ir apskritai lietuvi katalik kultroje, apimant ir ieivij, ir j
labiausiai turtume sieti su Kauno katalik intelektual grupe ir Vytautu Aliausku, kuris, anot V. Aliulio, daug kuo panaus
kun. eslov [Kavalausk]. Taip pat neinia i kur imano daugyb dalyk, kuri nra studijavs universitetuose, taip pat drsus
ir atviras naujumui [5, 80], jo mokyklos laik suolo draugu kun. Romualdu Dulskiu (g. 1957), Gintaru Beresneviiumi
(19612006), Gediminu uku (g.1960), Petru Kimbriu (g. 1948), Algirdu Saudargu (g. 1948), Tomu Sodeika (g. 1949) ir kitais.
Vertas pastebjimo bruoas visi ie mons gyveno ir veik Kaune, kuriame buvo ypa gyva katalikybs ir pasiprieinimo
dvasia. Net Kauno vieoji biblioteka buvo laisvesn, Kaune bta daugiau savilaidos leidini. P. Kimbrys pasakoja: Daniausiai
viskas prasiddavo nuo knyg main. Kitaip prieiti prie dominanios literatros beveik nebuvo manoma. Buvo liks, galima
sakyti, siauras plyelis Kauno vieojoje bibliotekoje vadinamasis neaktualusis sisteminis katalogas (neinau, ar kitur toki
bta), nereklamuojamas ir rengtas tarnybinje patalpoje, bet ypating leidim, kaip specfonduose, ia nereikdavo. Jame
galdavai rasti kai kuri priekario Lietuvos leidini, ikirevoliucins literatros rus kalba (dar nereformuota rayba), iek tiek
politikos ir nemaa religinio turinio veikal. Kitas savivietos bdas buvo mainais i patikim moni gaunamus leidinius
perfotografuoti, perrayti, slapta daugindavome juos vadinamja Era prastu dabartinio Xerox prototipu [31].
Dauguma ios grups moni buvo Kauno pasaulieiai. iuo poiriu matome skirtum nuo Kronikos leidj, kuri absoliuti
dauguma buvo kunigai ir vienuoliai. iuos pasaulieius Lietuvos Banyia prisileido ir sileido: sakytume, kad tai naujas, II
Vatikano Susirinkimo subrandintas reikinys. Kartu ie pasaulieiai nebuvo saistomi drausmingo intelektualinio Lietuvos kunigijos
konservatyvumo. Be to, Kaunas okupacijos laikais galjo matyti Lenkijos televizij, tad daug jaunosios kartos kauniei mokjo
lenkikai ir galjo skaityti lenkikas knygas. Btent iuo keliu per lenk kalb kai kuriuos ios grups narius ir pasiek naujoji
teologin katalik literatra.
Taiau iekant paaikinimo, kodl ie mons susidomjo patristika, aptarti vien mediagines aplinkybes nepakanka. Esant
tokioms paioms slygoms buvo galima pasirinkti ir visai kitus dalykus. Be abejo, pirmiausia vidinis noras, trokimas, tam
tikros dvasins ir intelektualins nuostatos. Danu atveju tai buvo trauka Ryt ar Vakar krikioni, Oskaro Milaiaus mistikai. P.
Kimbrys pasakoja: I prigimties bdamas smalsus, jau nuo jaunysts mielai biau gilinsis katalikybs ir apskritai
krikionybs istorij bei teologij, bet ios sritys anuomet nebuvo vieai prieinamos. Taigi teko naudotis slapta platinama
literatra, ji buvo mano universitetai, o ilgainiui tapo ir mano darbo sritimi [31]. Taiau asmeninis domjimasis visuomet bna
truput ir visuomenikas, atliepiantis savo meto dvasi. P. Kimbrys tsia: Toki srii kaip visa teologija, patristika, krikionikoji
ikonografija, net meno istorija, vidurami filosofija knygos praktikai buvo neprieinamos. Tai ir buvo vienas i mano interesus
kreipusi argument. Na, o kitas aplinkyb, kad 78 deimtmeiu Lietuvoje baig isekti intelektualiosios Banyios pajgos
priekario profesra, didels erudicijos ir kvalifikuoti Banyios istorijos, teologijos, filosofijos inovai. Jaunoji dvasinink karta,
atplta nuo svarbiausi altini ir pasaulio mokslo centr, nebuvo pajgi i darb tsti, o pasaulieiams tos sritys ivis buvo
neprieinamos [31].
Turtume akreipti dmes ir tai, kad ios Kauno katalik intelektual grups nariai nesitenkino vien patys skaitydami jiems
domius tekstus. Vlyvojo breniavizmo laikais jie ryosi iuos veikallius iversti ir savilaidos bdu publikuoti padaryti nors
2016.01.30 18:26
9 i 16
iek tiek prieinamus platesniems Lietuvos moni sluoksniams. ia galime uiuopti apskritai tuometins katalik kultros
bruo ir jo iraik lietuvikoje dirvoje, jau ms aptart kalbant apie kun. J. Gutausko antologij padaryti katalik Tradicijos
bals girdim i laik mogui. P. Kimbrys apie sprendim pasakoja itaip: Ne paslaptis, kad besidomintieji religija bdavo
priversti iminties semtis i ateistins literatros, su didinamuoju stiklu iekodami ini, mintyse atitaisydami ikraipymus,
atmesdami begdikus melus... Jau palinks i srit, mokdamas prancz, rus, lenk kalbas, jutau pareig bent nelegalia
veikla padti iekantiesiems dvasinio peno [31]. Vienas pirmj toki leidini buvo savotika i laik Summa sententiarum: I
svarbesni noriau paminti a. a. tvo Stanislovo [Dobrovolskio OFM Cap. (19182005) D. A.] iniciatyva verst ir slapta
Lietuvoje platint Belgijos cisters Aukso slnio Dievo Motinos abatijos 1971 m. ileist rinkin Krikionikieji skaitiniai ms
laikams net ne knyg, o vis laik (nuo pirmj ami iki ms dien) krikioni mstytoj veikal itrauk antologij
kortelmis. Kaip ir kun. J. Gutausko antologija, savo forma ir sumanymu tai seno ir gerai inomo krikioni literatros anro
sumos formos veikalas, iliustruojantis prie ar greta Grimo prie altini sjdio buvus poir Banyios mstytoj ir,
siauriau, Banyios Tv tekstus. Vliau seka aukiau mint knyg leidyba.
velgdami i nauj leidini sek galime pamatyti naujas nuostatas ir nauj leidj norim perteikti ini. Tai jau ne citat
rinkinys dogminei teologijai paremti. Visi ie tekstai kalba apie radikalius, ypatingai sunkiems ibandymams pasiryusius
krikionis kankinius, apologetus, vienuolius. Vieni j, kankiniai, meta ik valstybinei valdiai ir nepasiduoda kompromisui
net gresiant mirties bausmei, kiti, apologetai, eidami teisiniu keliu, teoriniais svarstymais nuo kategorikai prieikos
intelektualins aplinkos priekait ir persekiojim gina pai krikioni religijos teis egzistuoti, treti, vienuoliai, renkasi labai
griet asmenin pasiventimo Dievui keli. Visi jie u ypatingas savo pastangas sulaukia nepaprasto Dangaus atlygio. Vadinasi,
leidj manymu, kaip tik tokios Lietuvos katalik Banyios kronikos leidj kankini, peticijas valdiai rayti nebijani
apologet ir slaptj vienuolij vienuoli inios reikjo to meto okupuotos Lietuvos visuomenei. Ar i inia buvo igirsta ir ar
dav koki nors vaisi jau ne ms tyrimo objektas.
velgdami tolimesn io susidomjimo Banyios Tvais keli Lietuvoje pastebime, kad jis, mutatis mutandis, kartoja europin
Banyios atsinaujinimo sjdio keli: po pirmj nauj patristini tekst leidim atjo eil gilesniam teologiniam j
apmstymui. Taip pat ir Lietuvoje apie 1984 m. savilaida buvo ileistas J. Ratzingerio Krikionybs vadas [124]: V. Aliausko
praymu darbo msi kun. . Kavaliauskas, toliau j ts Aldona Budreikait, redagavo V. Aliauskas ir T. Sodeika. ios knygos
itraukos buvo oficialiai publikuotos KK 1987 [25, 202225; 125] ir KK 1989 [27, 270304].
Netruko ateiti ir H. U. von Balthasaro ir K. Rahnerio SJ eil. Tuose paiuose KK numeriuose, kur spausdinamos mintosios
Banyios Tv itraukos, randame ir kit Grimo prie altini sjdio korifj tekst: K. Rahnerio Aminyb laike [25,
226231] ir Pasukti vilties link [25, 231235] (vert. G. Beresneviius), H. U. von Balthasaro Ryt meditacija ir krikionikoji
malda [25, 296300], Siel persiknijimas ir asmens nemirtingumas [25, 300301] (vert. V. Aliauskas), odis ir tyljimas
[27, 252269] (vert. G. Beresneviius). 1988 H. U. von Balthasarui mirus, KK 1989 j pagerbia ddamas jo gyvenim ir darbus
apvelgiant straipsnel [126] ir kard. J. Ratzingerio homilij, pasakyt io garsaus veicar teologo laidojimo ikilmse [27,
249252].
Akademinis konservatyvumas
Per vis okupacijos laikotarp didioji Lietuvos Banyios dalis savo intelektualinmis nuostatomis liko kalinta ketvirtame
penktame deimtmeiuose, be to, buvo veriama kovoti su agresyviu sovietiniu ateizmu. O siningesn oficialiosios akademins
Lietuvos intelektual bendruomens dalis taip pat juto poreik atsiremti tvirt intelektualin tradicij. Kaip ir kun. J. Gutauskas,
tuo paiu metu pradj veikti tuomet VU dirbs filosofas prof. Bronius Genzelis (g. 1934) kartu su leidyklos Mintis redaktoriais
Romualdu Ozolu (g. 1939) ir Antanu Rybeliu (1940) pasirinko antologijos anr. itaip buvo ileista Filosofijos istorijos
chrestomatija. Viduramiai [127], kuri trauktas skyrius Patristin filosofija. B. Genzelio liudijimu, pasirinkti antologijos anr
paskatino analogikas ek pavyzdys bei tuo paiu metu Maskvoje leidiama panaaus pobdio Pasaulio filosofijos antologija
[128]. Be to, leidj manymu, antologijos anras atitiko skaitytoj poreik. Pagaliau, to meto dr. G. Zimano (19101985)
ideologini persekiojim slygomis ileisti itisini katalik tradicijai priklausani tekst nebuv manoma.
Rengiamai chrestomatijai autorius, j tekstus ir tikslias j vietas Viduramiams skirtam tomui parinko Br. Genzelis, filosofijos
istorij studijavs Maskvos universitete 19541959 m., kur Vidurami filosofijos kurs tuomet skait logikos ir estetikos inovas
V. F. Asmusas (18941974). Sudarytojui taip pat takos turjo ir filosofas bei kultrologas A. F. Losevas (18931988), kurio
rengiamuose neoficialiuose seminaruose jam yra tek dalyvauti. Kaip minta, tekstai chrestomatijai buvo parenkami
vadovaujantis to meto Maskvos universitete iklausytame filosofijos istorijos kurse aptariamomis temomis, be to, irint, kad j
nereikt labai kupiruoti, kad nesidubliuot temos, kad perdm netraukt ideologini prievaizd dmesio. Vilniks
chrestomatijos sudarytojams kun. J. Gutausko antologija nebuvo inoma. Ir tik vliau, Juozui Tumeliui (g. 1938) parengus
isami priekario Vidurami, tad ir patrisini tyrim ir vertim bibliografij [129], sudarytojas Br. Genzelis pastebjs, kad
patristikos dalyje ji labai artima priekario tradicijai.
Aptariamoje Br. Genzelio Chrestomatijoje i patristininio laikotarpio pateikiami Klemenso (Strom. I, 1; 5; 7; 8; 9; 16; 20; II, 23
(fragm.), versta i PG, vert J. Dumius ir E. Ulinait) ir Origeno (De pp style=rinc. II, 3, 12; 5, 1; 8, 1; 9, 3; III, 1, 23,
versta i PG, vert L. Valknas), taip pat Tertulijono (Apie siel, 35; 7; 22; 27; 36 (fragm.), versta i PL, vert. D. Dilyt) ir
Augustino (Ipainimai, XI, 1031, versta i PL, vert. J. imkauskien ir L. Valknas), Apie Dievo valstyb, VIII, 1; XI, 25;
XIX, 45 (versta i PL, vert. E. Ulinait) itrauk, pridtas ir vertinimus perantis straipsnis. Pats i autori parinkimas sutampa
su priekarine Klemens Aleksandriet ir Aleksandrijos mokykl ypa mgusia M. Morkelio ir A. Maceinos tradicija. Kaip galjo
2016.01.30 18:26
10 i 16
rastis toks sutapimas? Mgindami atsakyti klausim galtume pasilyti bendro altinio hipotez. Kaip minta, M. Morkelis
moksi Petrapilio katalik dvasinje akademijoje. Jo studij metais garsiausias Rusijoje dirbs patristikos inovas buvo Maskvos
dvasins akademijos ir Maskvos universiteto prof. A. S. Lebedevas (18451908), kurio 1879 m. ileista disertacija apie IVV a.
Banyios susirinkimus ir j santyk su Aleksandrijos ir Antijochijos mokyklomis [130] sukl daug diskusij Rusijoje ir net
sulauk i Tartu kilusio didiojo protestant patristikos metro A. von Harnacko (18501930) recenzijos [131]. Tuo metu
Vokietijoje kaip tik uvir Banyios istorik ginai dl helenizmo poveikio krikionybei, o ioje byloje Aleksandrijos mokykla
bene pats svarbiausiais dalykas. Tad domjimasis ja galjo kaitinti ne tik protestantus Vokietijoje, staiatikius Maskvoje, bet ir
Petrapilyje studijavusius katalikus. Kita vertus, kun. M. Morkelio bendraamiai V. F. Asmusas ir A. F. Losevas savo darbuose
galjo remtis ta paia slyio tarp protestantizmo ir staiatikybs iekania A. S. Lebedevo ir A. von Harnacko tradicija. itaip,
mokydamasis pas V. F. Asmus ir A. F. Losev, Br. Genzelis galjo tapti kun. M. Morkelio darb Lietuvoje tsju.
Galbt iandien bus domu prisiminti ir vien kit ateistini patrolog teigin. Krikionyb, kaip masinis religinio ir socialinio
pobdio judjimas, buvo gili vergovins santvarkos prietaravim, jos klasins struktros irimo, jos kultros nuosmukio
rezultatas. Krikionikosios pomirtinio atpildo, vis moni lygiateisikumo prie diev idjos, taip pat orientacija
transcendentin gyvenim, kaip vienintel bd tikrajai laimei ir laisvei pasiekti, ireik iliuzinius inaudojamj ir beteisi
gyventoj lkesius, bet kartu bylojo ir apie dar galingos vergovins imperijos ideal ir vertybi kriz. Krikionikoji
pasaulira buvo prieika vergovins santvarkos ideologijai. Krikionys smerk gladiatori kovas, imperatori kult, vergij ir
turtin nelygyb (bent i pradi), o tai tuometinmis slygomis buvo neabejotinai paangus dalykas [32, 69]. Sovietiniai
Lietuvos filosofai mgino sukurti ir sav filosofijos raidos koncepcij teigdami, kad kadangi marksizmas ess bendroji mokslo
metodologija, vadinasi, kiekviena racionalumo arba mokslikumo apraika bet kokioje mstymo paradigmoje yra paangus
dalykas. Toki pair atspindi Klemenso Aleksandrieio vertinimas: Pagrindin Klemenso krybos problema tikjimo ir
mokslo santykis. Jis rodinjo, kad tarp tikjimo ir mokslo nes esminio skirtumo tai vienas kit papildantys dalykai. Tuo
Klemensas ir skyrsi nuo vlesnij krikionybs apologet, kurie tikjim prieprieino mokslui, filosofijai ir apskritai painimui
[32, 7172]. Taip pat ir Origenas stengsi remtis visais graik filosof darbais, iskyrus Epikr. krikionikj pasaulir
jis ved daug racionalistini element [32, 74]. Kitas sovietins filosofijos istorijos bruoas pabrti ir grtis visais materij
girianiais svarstymais. Tam progos vl duoda Origenas: Paymtina, kad materijos Origenas nelaiko blogio altiniu, nesmerkia
knikumo, bet teigia, jog viena ir kita, kaip dievo kriniai, pasiymi tam tikru tobulumu, groiu ir harmonija [32, 74].
Pabaigos odis
Isikovota Lietuvos nepriklausomyb atne vaisi ir ioje srityje: abu iki tol atskirai buvusius dmesio Banyios Tvams laukus
akademin ir banytin kultras pamgino suvienyti 1990 m. t pai Kauno katalik intelektual steigtas urnalas
Naujasis idinys ir vliau leidykla Aidai. Deja, 1999 m. pasitraukus vyriausiajam redaktoriui Petrui Kimbriui, is leidinys, o
palaipsniui ir leidykla liovsi domtis krikionikosios klasikos palikimu. Taiau tai jau bt nauja ir atskira istorija, kurios galbt
kada nors imsis kiti tyrjai. O mes, grdami prie aukiau pateiktos apvalgos, turtume idstyti vien kit ivad.
Vis pirma turtume pripainti nedidel patristini tekst ir j tyrim gaus. Abiem laikotarpiais tai siauro moni brelio su
vienu aikiu lyderiu (M. Morkelis, J. Gutauskas, B. Genzelis, V. Aliauskas) darbas.
Pirmosios nepriklausomybs laikais Banyios Tv tradicij regime pristatom vis pirma M. Morkelio straipsniais ir studijomis.
Jo interes sritis Aleksandrijos mokykla sukuria tradicij, kuria seka A. Maceina, i dalies J. Gutauskas ir kai kurie okupacijos
laik intelektualai (B. Genzelis, B. Kuzmickas). Tarp abiej tradicij tstinumo nra, o pats dmesys Aleksandrijos mokyklai
veikiausiai kyla i skirtingu metu semiamo to paties altinio.
Pirmosios respublikos laikus lygindami su vlesniu laikotarpiu pastebime, kad analizuojani straipsni paskelbta gerokai daugiau
nei pai tekst vertim. Kita vertus, iuo poiriu regime vieningum okupacijos laikotarpiu: tiek katalikai ieivijoje, tiek
oficialioji akademin intelektual bendruomen Vilniuje, tiek ir pogrindio slygomis dirbs Kauno katalik brelis vis pirma
siekia pateikti pai patristini autori tekst vertimus.
Lietuvi kultros poreikiai ir j tenkinimo bdai atuntame deimtmetyje duoda panai vaisi ieivijoje ir okupuotoje Lietuvoje:
J. Gutauskas ir B. Genzelis laiko antologijos anr tinkamiausiu didiosios intelektualins Vakar tradicijos mstytoj mintims
lietuvikai pristatyti. iuo poiriu kitu keliu pasuka Kauno katalik intelektual brelis, nusprends publikuoti itisinius tekstus.
Okupacija ir jos primesta ateizmo forma ilgai vert Lietuvos Banyi savo intelektualinmis nuostatomis bti ypatingai
konservatyvi ir neatsiverti penktame etame deimtmeiais auganiam ir besipleianiam Grimo prie altini sjdiui,
ymjusiam ir nauj santyk su patristine teologija. iuo poiriu Lietuvos Banyia stebtinai vieninga: t pat konservatyvum
regime ir su okupacija kolaboruojanioje jos dalyje (pvz., kun. J. Stankeviius) ir su okupacijos primesta ateistine prievarta
veikliai kovojanioje jos pusje (Lietuvos katalik Banyios kronika, kun. . Kavaliauskas). Vienodai iuo poiriu konservatyvi
ir Lietuvoje kalinta, ir, su retomis iimtimis, laisvame pasaulyje ieivijoje esanti Lietuvos Banyios dalis (pvz., vysk. V. Brizgys,
kun. J. Gutauskas). Koki nors pokyi ioje srityje nesukl net ir II Vatikano susirinkimas.
Tikra naujiena painties su patristine teologija srityje tapo apie 1978 m. aktyviai veikti pradjusios Kauno katalik intelektual
grups darbai, kuri pirmiausiai savilaidai, o paskui ir oficialiajai katalik spaudai parpino kelet itisini anksiau neverst
apatalini tv (Didach, Ignotas Antijochietis), pirmj kankini (Polikarpo kankinyst, v. Kiprijono kankinyst, Lijono
kankini laikas ir kt.) ir apologet (Laikas Diognetui, Tertulijonas) pirmj vienuoli (Dykumos tv posakiai, Atanazo
Antano gyvenimas) tekst, taip pat pasil naujai pavelgti juose perduodam ini. i tekst leidim lydjo ir Grimo prie
2016.01.30 18:26
11 i 16
altini teologijos didij teolog tekst itrauk publikavimas (J. Ratzinger, K. Rahner, H. U. von Balthasar).
Literatra
1. Alexandre, Monique. Pour une approche culturelle de la patristique. Connaissance des Pres de lglise, 2002, No 85, p.
88118.
2. Aliauskas, Vytautas. Igirsk Giesmi giesm, skubk j suprasti. Origenas. Giesmi giesms homilijos. Vilnius: Aidai, 1996, p.
viixxix.
3. Aliulis, Vaclovas. Katalikybs taka kultros tapsmui. vilgsniai ne tik atgal. Vilnius: Katalik pasaulio leidykla, 1994.
4. Aliulis, Vaclovas; ioyt, Dalia. Kaip sen kalb paversti nauja? Naujasis idinysAidai, 2008, nr. 6.
5. Aliulis, Vaclovas. Vieno siaganio istorija. Vilnius: Aidai, 2007.
6. Aliulis, Vaclovas. Kaip buvo rengiamas Naujojo Testamento ir Psalmyno vertimas: Interviu su Naujojo Testamento (V.; K.,
1972) ir Psalmyno (V.; K., 1973) naujojo vertimo red. kun. Vaclovu Aliuliu, jam lankantis Romoje. Aidai, 1982/l, p. 4345,
4849.
7. Alpernas, Matas. Mano prisiminimai apie eslov Kavaliausk. mogus gyvas ne vien duona. BSJ I. 2008.
8. Anyktn biografij inynas. <http://www.anykstenai.lt/>.
9. Artyushenko, Alina. Banyios schizma 1054 m. ir jos vertinimas rus istoriografijoje XIX a. pab.1917 m. Bakalauro darbas.
Vilnius, VPU, 2011.
10. Banyios Tvai. Antologija. Sud. Darius Alekna ir Vytautas Aliauskas. Vilnius: Aidai, 2003.
11. Brizgys, Vincentas. Pro memoria. I: II Vatikano mintys ir Lietuviai II Vatikano susirinkime. Krikionis gyvenime 20, N. Pr.
Marijos Seserys. Putnam, CT, 1982.
12. Brizgys, Vincentas. II Vatikano mintys. I: Brizgys, V. II Vatikano mintys ir Lietuviai II Vatikano susirinkime. Krikionis
gyvenime 20, N. Pr. Marijos Seserys. Putnam, CT, 1982.
13. Buraas, Antanas. Apie kunig eslov. I: Kavaliauskas, . Tarp fizikos ir teologijos. Vilnius: Aidai, 1998.
14. Danilou, Jean. Et qui est mon prochain? Paris: Stock, 1974.
15. Euzebijus Cezarietis. Banyios istorija. Vilnius: Logos knyga, 1993 [vado autorius ir 17 sk. vertjas . Kavaliauskas].
16. Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramiai. Sud. Bronislovas Genzelis et al. Vilnius: Mintis, 1980.
17. Fouilloux, tienne. La collection Sources chrtinnes. Editer les Pres de lEglise au XXe sicle. Paris: Cerf, 1995.
18. GarrigouLagrange, Rginald. La nouvelle thologie o vatelle? Angelicum 23, 1946, p. 126145.
19. Gelumbeckait, Jolanta. Banyios tvai XVI amiaus lietuvikose liuteronikose postilse. v. Augustinas. Tradicijos,
kontekstai, interpretacijos. Sud. Darius Alekna. Christiana tempora II, Vilnius: VUL, 2006, p. 236264.
20. Gutauskas, Jonas. Didij Bendrijos Tv mintys. Senosios krikioni literatros antologija tikjimo, doros ir
krikionikosios pasauliros klausimais. Krikionis Gyvenime. Putnam, CT, 1979.
21. Jakait, Dalia. 1930-ieji ventojo Augustino metai Lietuvoje. v. Augustinas. Tradicijos, kontekstai, interpretacijos. Sud.
Darius Alekna. Christiana tempora II . Vilnius: VUL, 2006, p. 277292.
22. Karsavin, Lev. Peri archon. Ideen zur christlichen Metaphysik. Memel: Rytas, 1928.
23. Karsavinas, Levas. Europos kultros istorija. Romn imperija, krikionyb ir barbarai. Kaunas, 1931.
24. Katalik kalendorius inynas 1986 (C). Lietuvos Vyskup Konferencijos leidinys. KaunasVilnius, 1986.
25. Katalik kalendorius inynas 1987 (A). Lietuvos Vyskup Konferencijos leidinys. KaunasVilnius, 1987.
26. Katalik kalendorius inynas 1988 (B). Lietuvos Vyskup Konferencijos leidinys. KaunasVilnius, 1988.
27. Katalik kalendorius inynas 1989 (C). Lietuvos Vyskup Konferencijos leidinys. KaunasVilnius, 1989.
28. Kavaliauskas, eslovas. Kodl mums reikalingas teologijos atgimimas? I: Kavaliauskas, . Tarp fizikos ir teologijos. Vilnius:
Aidai, 1998.
2016.01.30 18:26
12 i 16
29. Kavaliauskas, eslovas. Tarp fizikos ir teologijos. Vilnius: Aidai, 1998.

30. Kimbrys, Petras. Apie legali ir nelegali spaud. <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20100106petraskimbrys
apielegaliairnelegaliaspaudabeiidealiaziniasklaida/37973>.
31. Kimbrys, Petras. Ir kalbjimas tutum atsiaukia aidu. 20110518. <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20110518
petraskimbrysirkalbejimasitustumaatsisaukiaaidu/62868>.
32. Kuzmickas, Bronislovas. Patristin filosofija. Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramiai. Sud. Bronislovas Genzelis et al.
Vilnius: Mintis, 1980, p. 6879.
33. Laukaityt, Regina. Lietuvos Banyi misijos okupuotose SSRS srityse 19411944 m. Lituanistica, 2005, t. 63, nr. 3. p.
114.
34. Le Boulluec, Alain. Ankstyvoji krikionyb. Keturi tyrinjimai. Christiana tempora I. Vilnius: VUL, 2004.
35. Maceina, Antanas. Pedagogikos istorija. T. I. Kaunas, 1939.
36. Morkelis, Morkus. Aleksandrijos katechet mokykla. Lietuvos mokykla, 1926, nr. 5, p. 187194.
37. Morkelis, Morkus. Banyios Tvai ir klasikoji dvasios kultra. Draugija, 1923, nr. 1/2 (145/146), p. 2032.
38. Morkelis, Morkus. Patrologijos mokslo udaviniai ir ribos. Metodologins inios. Soter, XII, 1937, nr. 2 (25), p. 3948.
39. Morkelis, Morkus. Ryt Afrikos banytins literatros krimosi aplinkybs. Soter, XIII, 1937, nr. 1 (24), p. 3261.
40. Morkelis, Morkus. Klemensas Aleksandrietis ir jo pedagoginiai usimojimai. Mediaga krikionikos pedagogikos istorijai.
Atspausta i Lietuvos mokyklos. Kaunas, 1939.
41. Origenas. Giesmi giesms homilijos. I lotyn k. vert G. ukas. Vilnius: Aidai,1996.
42. Origenas. Giesmi giesms homilijos. I lotyn k. vert G. ukas. Tekstus pareng, vad ir komentarus para V. Aliauskas.
Vilnius: Aidai, 2011.
43. Protu ir tikjimu. Mariteno rat rinktin. Vert Anicetas Tamoaitis, SJ. Krikionis gyvenime 12. Putnam, CT, 1975
44. Przywara, Erich. Augustinus. Die Gestalt als Gefge. J. Hegner. Leipzig, 1934.
45. Raiupis, Matas. Dabarties kankiniai. Lietuvos vyskup, kunig ir tikinij kryiaus kelias pirmojoje ir antrojoje Soviet
okupacijoje. Krikionis gyvenime. Putnam, CT, 1972.
46. Ratzinger, Joseph. Krikionybs vadas. I vokiei k. vert Aldona Budreikait. Redaktorius Vytautas Aliauskas. Vilnius:
Katalik pasaulis, 1991.
47. Ratzinger, Joseph. Krikionybs vadas. I vokiei k. vert Gediminas ukas. Vilnius: Katalik pasaulis, 2008.
48. Saulaitis, Antanas. Augustinas banytins bendruomens ugdytojas. v. Augustinas. Tradicijos, kontekstai, interpretacijos.
Sud. D. Alekna. Christiana tempora II. Vilnius: VUL, 2006, p. 195202.
49. Stankeviius, Juozas. Mano gyvenimo krykels. Atsiminimai. Vilnius: LKMA, 2002.
50. Streikus, Arnas. Soviet valdios antibanytin politika Lietuvoje (19441990). Vilnius: LGGRTC, 2002.
51. Tulaba, Ladas. v. Rato evangelij vertimai lietuvi kalb. Aidai, 1977/6, p. 258267.
52. Tulaba, Ladas. ventojo Rato temomis. Vilnius: LKMA, 2000.
53. Tumelis, Juozas. Lietuvikoji vidurami filosofijos bibliografija. Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramiai. Sud. Genzelis,
B. et al. Vilnius: Mintis, 1980, p. 532552.
54. V. A. [Vytautas Aliauskas]. Apologetai: Banyia kalbasi su pasauliu. Banyios Tvai. Antologija. Sud. D. Alekna ir V.
Aliauskas. Vilnius: Aidai, 2003, p. 133134.
55. V. A. [Vytautas Aliauskas]. Kristaus liudytojai kankiniai ir apologetai. Katalik kalendorius inynas 1988 (B). Lietuvos
Vyskup Konferencijos leidinys. KaunasVilnius, 1988.
56. V. A. [Vytautas Aliauskas] Kristaus liudytojai kankiniai ir apologetai. Katalik kalendorius inynas 1988 (B). Lietuvos
Vyskup Konferencijos leidinys. KaunasVilnius, 1988.
57. Wagner, JeanPierre. Henri de Lubac. Paris: Cerf, 2001.
2016.01.30 18:26
13 i 16
58. . 4 . . . . . : , c. 19691973.
59. , . . . Berlin, 1925.
60. , . . . 3. . 1: IV V :
. 2 . ,
1896.
Komentarai
61. XX a. pradioje bta gin, kokia svoka labiau tinkanti, ar katalik patrologija, ar protestant patristika. iandien
visuotinai nugaljo patristika, iuo klausimu daugiau nebediskutuojama. Nors tradicijoms itikima Kauno tarpdiecezin kunig
seminarija 1989 m. dsto patrologij [27, 334], taiau iandien VDU Katalik teologijos fakultetas dsto patristik (Antikos
ir patristikos filosofijos istorija), o Vilniaus v. Juozapo kunig seminarija Patrologij ir patristik.
62. Plaiausias svarstymas apie patristikos objekt, jo dalis, santykius su kitomis teologijos akomis ir pan. lietuvikai:
Gutauskas, J. Senosios Bendrijos literatros istorijos vadas. r. [20, 2360].
63. Kasiodoras, Institutiones, I, 28, 4.
64. Jonas Solsberietis, Metalogicon, III, 4.
65. krjai: Jean Danilou SJ (19051974) ir Henri de Lubac SJ (18961991) ilgametis spiritus movens Claude Mondsert SJ
(19061990). Pradia, beje, buvo sunki. Pirmasis sumanymas dar 1938 m. nesulauk jzuit vyresnybs (t. W. Ledchowski SJ,
18661942, generolas 19151942) palaikymo. Karas ir veikimas okupuotoje ir neokupuotoje Pranczijos zonose i dalies
palengvino situacij: uteko tik vietini provincij provincijol palaikymo, su Roma derinti, atrodo, n nemginta. Smulkiau r.
[17]. Prieinama internetu: <http://bibliotheque.editionsducerf.fr/par%20page/1008/TM.htm#>.
66. r. <http://www.sources-chretiennes.mom.fr/index.php?pageid=accueilsc>.
67. Petras Lombardas (ca 11001160), manoma, pirmasis Paryiaus universiteto daktaras, apie 1146 m. ileido Keturias
sentencij knygas, kurios bus universitetini katalik teologijos studij pagrindas iki pat XVI a. ir kartais vliau, kai jas pakeis
Tomo Akvinieio Summa. Tyrj teigimu, tai labiausiai komentuotas veikalas po Biblijos: Keturioms sentencij knygoms
komentarus yra para visi didieji XIII a. teologai Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, Bonaventra, Dunsas Skotas ir daugelis
kit. Petro Lombardo veikalas sistemikai (I knyga skiriama Dievui, II Sukrimas, III siknijimas ir Atpirkimas, IV
Sakramentai ir Aminasis Gyvenimas) mgindamas suderinti pateikia ventojo Rato, Banyios Tv, savo meto teologijos
mokytoj nuomones vienu ar kitu klausimu. iame veikale aikiai regime gimstant scholastin diskusinio svarstymo ir apibrim
metod.
68. Kaip ir daugelis io patristinio sjdio istorijos persona, Liono jzuit teologijos mokykloje studijavs J. Danilou apie
savo teologijos dstytoj ir vlesn koleg H. de Lubac' rays itaip [14, 9192. Cituota i: 57, 41, ia ir kitur vert. D. A.]:
Nesiddamas prie kokios nors iuolaikins mstymo pakraipos, tvas de Lubac'as, atsirms Tv studijas ir pratsdamas jas
krikioniko istorijos supratimo svarstymais, vis pirma norjo ikelti Banyios mokymo tstinum. Man i istorijos teologija
yra pats vertingiausias iuolaikins teologijos bruoas... kaip tik tuo tvo de Lubac'o mintys, mano manymu, yra ypaiai svarbios
ms amiui, neabejotinai tik jos gali pagrsti iuolaikin teologijos sintez.
69. H. de Lubac'ui, laikant j viso sjdio galva, 1950 m. buvo udrausta dstyti ir skelbti teologinius darbus, jis i Liono
perkeltas Paryi. J.-P. Wagneris [57, 22] jo prieinink argumentus sutraukia itaip: Naujieji teologai buvo apkaltinti
neteisingai suprant santyk tarp antgamtikumo ir mogaus prigimties, klastoj tomizm velgdami j i istorins perspektyvos,
dogmas veri reliatyviomis. Net ir pati Sources chrtiennes serija kl tarim: ar kartais ji, pateikdama veikalus, ankstesnius
u didij sintez, nebuvusi sumanyta tik tam, kad tapt rankiu, atitraukianiu nuo oficialiojo tomizmo, itaip ikeldama istorin
ir nuvertindama metafizin poir?
70. Garrigou-Lagrange, R. La nouvelle thologie o va-t-elle? Angelicum 23, 1946, p. 126145.
71. ia didiausi Pr. Guranger OSB (18051875) nuopelnai.
72. Gelumbeckait, J. Banyios tvai XVI amiaus lietuvikose liuteronikose postilse. v. Augustinas. Tradicijos, kontekstai,
interpretacijos. Sud. D. Alekna. Christiana tempora II. Vilnius: VUL, 2006, p. 236264.
73. Jakait, D. 1930-ieji ventojo Augustino metai Lietuvoje. v. Augustinas. Tradicijos, kontekstai, interpretacijos. r. [21,
277292].
74. iandien smulkiau apie Klemens Aleksandriet galima pasiskaityti [34, 2660], platesni veikal itrauk galima rasti [10,
296376].
75. Morkelis, M. Klemensas Aleksandrietis ir jo pedagoginiai usimojimai. Mediaga krikionikos pedagogikos istorijai.
Atspausta i Lietuvos mokykla. Kaunas, 1939. 63 p.
2016.01.30 18:26
14 i 16
76. Patrologia Graeca graikikai raiusi Banyios tv rat serija (166 tomai in quarto), kuri 18571866 ileido kun.
Jacques Paul Migne (18001875).
77. Morkelis, M. Patrologijos mokslo udaviniai ir ribos. Metodologins inios, Soter, XII, 1937, nr. 2 (25), p. 3948.
78. Morkelis, M. Banyios Tvai ir klasikoji dvasios kultra. Draugija, 1923, nr. 1/2 (145/146), p. 2032.
79. Morkelis, M. Aleksandrijos katechet mokykla. Lietuvos mokykla, 1926, nr. 5, p. 187194.
80. Morkelis, M. Ryt Afrikos banytins literatros krimosi aplinkybs. Soter, XIII, 1937, nr. 1 (24), p. 3261.
81. Smulkiau apie Origen [34, 6185], platesni veikal itrauk galima rasti [10, 384523], taip pat r. [2; 42].
82. is paskutinis autoriaus sakinys labai aikiai parodo, koks didelis atstumas skiria jo meto poir egzegez ir joje
viepataujani pair paodin prasm laikyti pagrindine ir vienintele dmesio verta reikme ir Naujosios teologijos poirio
rimtai vertinti ir visas kitas tradicijos pripastamas ventojo Rato reikmes.
83. Maceina, Antanas. Pedagogikos istorija. T. I. Kaunas, 1939. 392 p. Pedagogika, anot A. Maceinos, yra istorinis mokslas,
kuris pedagogin vyksm tyrinja kylant i kultrinio gyvenimo, vykstant visuomeninje aplinkoje ir vedam pasaulirini
princip (p. 5).
84. Karsavinas, Levas. Europos kultros istorija. Romn imperija, krikionyb ir barbarai. Kaunas, 1931. 352 p. Vliau ieis dar
penki tomai, paskutinysis (1937) apima XV a.
85. Tegu sau neka sveiki istorikai pozityvistai, k tik nori, bet krikionyb niekuomet nra buvusi tik doros mokslas.
Tyrindami I amiaus galo krikioni ratus, vadinasi, Evangelijas ir apatal ratus, aptinkame ne tik religikos etikos, bet ir
tam tikros metafizikos [23, 98].
86. Karsavin, L. Peri archon. Ideen zur christlichen Metaphysik. Memel: Rytas, 1928. 58 p. , . .
. Berlin, 1925. 191 p.
87. Bibliografij r. [16, 536; 80].
88. Bibliotek valymo darbas pradtas nuo pirmj okupacijos dien: Atsistas i Rusijos kakoks Procenko ival 2 500
vie ir privai bibliotek. I j iimta ir sunaikinta apie 83 000 tom knyg. Ypatingai nukentjo Tv Marijon biblioteka
Marijampolje, i kurios sovietai pam ir sunaikino apie 50 000 tom knyg. Visur buvo naikinamos visokios knygos,
nesiderinanios su marksizmo ideologija. Apskaiiuojama, kad taip uvo apie 1 400 000 tom, daugiausia religinio turinio [11,
204].
89. Norint patirti to meto puls geriausia paiam paskaitinti Lietuvos katalik Banyios kronik, Kretingos prancikon
rpesiu iandien lengvai pasiekiam internetu: <http://www.lkbkronika.lt/>, ir, kita vertus, pavyzdiui, kan. dr. Juozo
Stankeviiaus atsiminimus [49]. T. p. r. [11, 188259; 50].
90. LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. posdio protokolas-nutarimas Partins organizacijos udaviniai demaskuojant prieik
reakcins katalik dvasininkijos veid [50, 328].
91. [5, 77]: Apie 1966 m. Lietuvos vyskupai ir vyskupij valdytojai Romoje susitar su Vakar Europos lietuvi vyskupu Pranu
Braziu MIC parpinti viso v. Rato vertim i originalo hebraj, aramj ir graik kalb. Kadangi ieivijoje buvo ne vienas
baigs aukiausius biblinius mokslus, ieiviai turjo iversti Senj Testament, o Tvynje likusieji Naujj. is bendras
darbas taip pat sukl daug ambicing vyr kibirkiavimo. r. [52, 243256; 51, 258267; 6]. Aistras nenurimus rodo ir
gerokai naujesni tekstai: Aliulis, V.; ioyt, D. Kaip sen kalb paversti nauja? Naujasis idinysAidai, 2008, nr. 6, 259271.
Prieiga internetu: <http://www.lrytas.lt/-12163111391214922541-kaippaversti-sen%C4%85-kalb%C4%85-nauja.htm>.
92. Maskvos URM pareignas, instruktuodamas oficialij Lietuvos katalik delegacij II Vatikano susirinkime aikino:
Reformatoriai. Tai realistai. Jie silo Banyi reformuoti, sumoderninti ir tuo bdu gelbti Banyios sunki padt. sjd
palaik pranczai, olandai, vokieiai, Afrika. Konservatoriai. J prieakyje stovs kard. Otaviani. Ir jie supranta sunki Banyios
padt ir iek keli, kaip i tos sunkios padties ieiti. Konservatoriai pagrindine priemone Banyios atsinaujinimui laik kov su
komunizmu ir ateizmu. Konservatoriams karo agresorius tai Taryb Sjunga [49, 622623].
93. Cituota i [45, 52]. Knyga prieinama internetu: <http://partizanai.org/failai/pdf/dabarties-kankiniai.pdf>.
94. Turtume pasakyti, kad kun. J. Stankeviius nevengia klasikins literatros aliuzij ir citat: Ir k gi! Pagyvensim,
pamatysim! O Homeras savo Odisjos I giesmje, 7 eilutje rao: Patys savo kvailumu usitrauk jie prat baisi... [49, 719].
95. r. nepalank kun. J. Stankeviiaus vertinim [49, 705706].
96. Apie veikall smulkiau [10, 135].
97. Apie juos truput plaiau r. [54, 131134].
2016.01.30 18:26
15 i 16
98. Euzebijus Cezarietis. Banyios istorija. Vilnius: Logos knyga, 1993. [vado autorius ir 17 sk. vertjas . Kavaliauskas].
99. Apie veikall smulkiau r. [10, 67].
100. Apie j smulkiau r. [10, 45].
101. Nuorod Ignoto Antijochieio Laik smirnieiams matome iliustracijoje Kun. eslovo Kavaliausko Naujojo Testamento
egzempliorius su jo paties pastabomis [29, 287].
102. Antra ms rimta meil buvo filosofija ir jai artimi dalykai logika, psichologija. Ny ir Froid mes skaitme originalo
kalbomis, graikus ir Dekart iverstus lietuvi kalb [7, 236].
103. [13, 276]: Nors alinamam sunkaus darbo, tremtyje uteko tvirtos valios, ypa siauiant pgoms ar, daniausiai,
usitsusios poliarins nakties slygomis, nelegaliai studijuoti (padedamam kalintos profesros) auktj matematik, teorin
fizik (kvantin mechanik, reliatyvumo teorij, genetik), angl bei japon kalbas. [7, 238]: Astronomija kur laik buvo ir
mano hobby, nes su juo neretai kalbjome tomis temomis, ir a tikrai inau, kad jis jas neblogai iman.
104. Kun. J. Gutausko biografijos duomenis galima rasti Anyktn biografij inyne pasinaudojus internetine prieiga
<http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=123>.
105. i leidykl, ar veikiau taip pavadint knyg serij, (ijo 28 knygos) 1966 m. steig prel. dr. Vytautas Balinas
(19102003), redakcin vadovyb be jo dar sudar dr. Juozas Girnius (19151994), kun. dr. Juozas Prunskis (19072003), kun.
dr. Jonas Gutauskas, kun. Stasys Yla (19081983), prof. dr. Antanas Maceina ir Simas Suiedlis (19031985).
106. Cituota i [17, 115].
107. Savarankika institucija, 19421944 m. veikusi greta Kauno kunig seminarijos ir VDU. Plaiau r. [33, 114, ypa 911].
Prieiga internetu: <http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Lituanistica/0503_03_Lit_001_014.pdf>.
108. r. <http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=123>.
109. [20, 21]. Panaiai [20, 2930]: Liudydami ir gindami Bendrijos moksl, jie ( sc. Banyios tvai ir raytojai D. A.) tuo
paiu tampa Tradicijos, tikjimo altinio, reikjai ir nejai. I j rat matyti, kaip Bendrija vairias tikjimo tiesas suprato ir
pasitaikanias klaidas smerk. J veikalai yra svarbs dogm istorikams altiniai. J pagalba jie gali rodyti, kad ankstyvosios
Bendrijos mokslas buvo toks pat, koks jis yra ir iandien.
110. Protu ir tikjimu. Mariteno rat rinktin. Vert Anicetas Tamoaitis, SJ. Krikionis gyvenime 12. Putnam, CT, 1975. 340 p.
111. E. Przywara SJ (18891972) labai takingas ketvirtopenkto deimtmei vokiei katalik teologas, turjs tiesiogins ir
lemiamos takos H. U. von Balthasarui, K. Rahneriui ir daugeliui kit tos kartos teolog.
112. Przywara, E. Augustinus. Die Gestalt als Gefge. J. Hegner. Leipzig, 1934.
113. r. [48, 195].
114. Vert kun. . Kavaliauskas [24, 213222].
115. Visi 7 laikai buvo ileisti atskira knygute savilaidoje. Vert kun. . Kavaliauskas [25, 248275].
116. Vert kun. . Kavaliauskas [26, 176181].
117. Vertjas nenurodytas [vert. Gediminas ukas], r. [25, 182183].
118. Vertjas nenurodytas [vert. Gediminas ukas arba Vytautas Aliauskas], r. [25, 183184].
119. Vert kun. V. Aliulis, r. [26, 185190].
120. Vert kun. Liudas Jureviius, r. [25, 190194].
121. Vertjas nenurodytas, r. [25, 198201].
122. Vert A. Dambrauskas, r. [27, 217235].
123. Vert A. Dambrauskas, r. [27, 235 243].
124. knyga kun. V. Aliuliui dav dingst susipainti su autoriumi: Dar soviet laikais Vytautas Aliauskas buvo man parpins
jo [sc. J. Ratzingerio] ymiausiojo veikalo Einfrung in das Christentum vertim, mainle parayt ir padaugint. Katalik
pasaulio leidykla turjo garb ispausdinti j paioje savo veiklos pradioje. Apie 1997 Romoje klausiausi vienos kardinolo
Jozepho Ratzingerio vieos paskaitos (kakur guli, k i jos usiraiau), po jos su pulku kit klausytoj prijau pasisveikinti ir
pasakiau, kad jo ratai Lietuvoje inomi. Taip pat matydavau j vienplauk su atlapu varku ir balta apykaklaite sau einant netoli
2016.01.30 18:26
16 i 16
Vatikano, bet neturjau dingsties ukalbinti. Kai 1999 m. paliks Rom, dar turjau ruden grti jau mintj Vyskup Sinod,
neatsispyriau norui padaryti staigmen. Pasimiau t Krikionybs vad viena ir kita forma ir vien grai dien pasigavs
autoriui teikiau. Maiau, kad staigmena i ties miela. Po keli dien ten pat, Sinode, susitikau j koridoriuje einant su kokiu kitu
auktu dignitoriumi ir girdiu: irk, itas tvas man padovanojo mano Introduzione lietuvikai, ileist Samizdato! ia jau
man netiktumas, kad eminentissimus ino ms tarybinius terminus. Tariau sau: jeigu Benediktas XVI atvykt Lietuv ir
susitiks prisistatyiau, jog esu tas, kuris jam pateik an leidin, tikriausiai prisimint [5, 253254].
125. Nepriklausomybs laikais i knyga buvo ileista 2 kartus: Ratzinger, J. Krikionybs vadas. I vokiei k. vert Aldona
Budreikait. Redaktorius Vytautas Aliauskas. Vilnius: Katalik pasaulio leidinys, 1991. Ratzinger, J. Krikionybs vadas. I
vokiei k. vert Gediminas ukas. Vilnius: Katalik pasaulio leidiniai, 2008.
126. Hansui Ursui fon Baltazarui atminti, r. [27, 244248].
127. Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramiai. Sud. Genzelis B. Vilnius: Mintis, 1980. 575 p.
128. . 4- . . . . . : , 19691973. Br.
Genzelis dalyvavo sudarant 4 ios antologijos tom.
129. Tumelis, J. Lietuvikoji vidurami filosofijos bibliografija, i [16, 532552].
130. , . . . . 3. . 1: IV V :
. 2- . , 1896. II, XVI.
323 .
131. Plaiau r. [9].
Gauta 2011 m. rugsjo 21 d.
Ateikta spaudai 2012 m. balandio 10 d.
Summary
Fathers of the Church in Lithuania: Brief Acquaintance
The article discusses the spread of intellectual and spiritual heritage of the Fathers of the Church in Lithuania in 19181990
during two essentially different consecutive periods of the history of Lithuania. Attention to patristic literature during the times
of the First Republic of Lithuania is, first and foremost, associated with the activities of M. Morkelis and A. Maceina following his
footsteps. Despite the main differences in the environment, in certain cases both periods featured the continuity of tradition (for
instance, attention to the School of Alexandria). After showing a peculiar theological conservativeness of all elements of the
Church of Lithuania (emigration / occupied Lithuania, fighters / collaborators) determined by the need to protect from the
atheist government, which was also characteristic of the anthology of patristic texts compiled in exile by J. Gutauskas, the
author discusses the late impact of the resssourcement ('back to the sources) movement and its modest fruits provided by a
circle of Kaunas Catholic intellectuals in the 1970s (V. Aliauskas, G. Beresneviius, P. Kimbrys, R. Dulskis, etc.).
127.
2016.01.30 18:26

Darius ALEKNA. Bažnyčios Tėvai Lietuvoje - Keli Pažinties Istorijos Bruožai PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Darius ALEKNA. Bažnyčios Tėvai Lietuvoje - Keli Pažinties Istorijos Bruožai PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Istorija. Mokslo darbai. 85 tomas

irkite, a netrisiau vien tik sau, bet visiems,

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

29. Kavaliauskas, eslovas. Tarp fizikos ir teologijos. Vilnius: Aidai, 1998.

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

Darius ALEKNA. Banyios Tvai Lietuvoje: keli painties istorijos... http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?view=article&catid=25:is...

You might also like