Professional Documents
Culture Documents
Trys Eckharto Niekio Kategorijos - Gudaitytė
Trys Eckharto Niekio Kategorijos - Gudaitytė
SOTER 2004.14(42)
Bron GUDAITYT
The article analyses the concept of nothingness in Eckhart by pointing out to three main
categories of it: epistemological, pragmatic and
christocentric. The article explains the relationschips between theism and nothingness that
can be understood in terms of a twofod kenotic
metaphysics, i.e., as a movement, from distinction (Unterschiedenheit) to indistinction (Ununterschiedenheit).
vadas
moje mslje slypi Eckharto provokuojantis bdas kalbti apie paslaptingj niek
arba dykum (Wste), kuriuos Eckhartas
danai mini savo vokikuose pamoksluose. Tiek budizmo mokytojai, tiek iuolaikiniai filosofai atkreipia dmes anarchistin Eckharto kalbos vartosen ir akivaizd
jo atsiribojim nuo standartini metafizini kategorij. Kita vertus, ir budistai, ir
moderns filosofai Eckharto mistikoje (nors
ir dl jo krikionikj akn lengvai pridengtoje ydu) mato tam tikr savo mini
atspind. Taigi jie tvirtina, kad Eckhartas,
nusigrdamas nuo metafizikos ir drsiai
engdamas u metafizikos rib, eina radikal ir ilaisvinant niek. Vargu ar galima
nesutikti su iomis interpretacijomis, nes
jos palieia nepaprastai svarb Eckharto
minties aspekt, taiau kain ar ios interpretacijos pakankamai atskleidia jo mistinio mokslo virtuozikumo prigimt.
ie svarstymai atveda prie kitos msls
Eckharto studijose: kodl Mokytojas, jei
jis eina toliau u krikionikosios metafizikos, vis dar laikosi teistins dinamik ir
integrali santyki su bedugns neskirtybe (Ununterschiedenheit) struktros? Kai
72
Bron GUDAITYT
Niekis ir neinojimas
Pirmoji Eckharto niekio kategorija epistemologinis niekis. Jis nurodo painimo akt ir yra pritaikytas atskleisti negatyvj
painim, perengiant logikos ir racionalumo ribas. Eckharto moksle i mistin apofaz ireikiama paradoksais ir dinamikomis
dialektikomis, kurios neleidia protui galutinai usidaryti nuo tikrosios Tikrovs. Labiausiai dominuojani dialektini paradoks pavyzdiai: 1) Dievas kartu yra Vienas ir
Trys ir nei tas, nei anas;8 2) Dievas kartu
yra skirtyb (Unterschiedenheit) ir vienyb (Einheit) ir juo labiau jis yra skirtyb,
juo labiau vienyb; 9 3) intelektas ir btis
yra tarpusavyje susij; vienu atveju (priklausomai nuo to, kur vienas i j stovi) pirmenyb yra suteikiama intelektui,
o kitu buvimas ikeliamas aukiau u
intelekt; 10 4) Dievas yra Niekis (Nichts) ir
krinija yra niekis priklausomai nuo ontologins vietos, kurioje yra keliautojas, einantis keliu. 11
Eckharto dialektik galima skaityti i
klasikins neoplatonikosios via negativa perspektyvos, kurioje veikia ta pati dinamin strategija: siela siekia paslaptingojo Dievo neinojimo, perkopdama mogikojo painimo rib. Pats Eckhartas kalba apie painimo negatyvj kilim suvienyt neinojim, iskirdamas tris painimo
ris. Pirmoji painimo ris yra jutimai:
akis mato daiktus, esanius iorje. Antroji yra protas ir jis yra daug aukiau u
jutimus. Treioji ymi aukiausi ir kilniausi sielos gali, kuri yra tokia kilni,
kad gali pasiekti Diev Jo paties btyje.
Toji galia neturi nieko bendra su niekuo: ji
daro bet k ir visk i nieko 12.
Vis dlto Eckharto minties dialektin
prigimtis ir pabriamas intelekto negatyvumas nra jo mistinio mokslo totalin suma, bet jo vidins valgos dievik judjim iorins iraikos. Jie yra padiktuoti
valgos ir gilios intuicijos, bandant rasti
ir nusakyti keli nebyli Dievybs dykum. Taip, sakau, ir kilnus mogus vis
savo bt, gyvenim ir palaim gauna ir
ima vien i Dievo, per Diev ir Dieve, o ne
i Dievo painimo, regjimo, meils ir pan.
Todl ms Viepats sidmtinai taikliai
sako, jog aminasis gyvenimas tai painti tave, vienintel tikrj Diev (Jn 17, 3), o
ne painti, kad pastame Diev13. Eckharto
mistinis neinojimas yra btina slyga kelyje gryn ir atvir dykum, tutum, kur
Dievas yra laisvas nuo dievo, kur trykta i savo paties pagrindo. Tai yra prieastis, dl kurios Eckhartas akivaizdiai ipleia klasikins metafizikos ribas. Tai yra
prieastis, dl kurios daugelis iuolaikini
mokslinink savaip interpretuoja Eckharto dialektines temas ir jo negatyvij epistemologij, o niekio svokos paslaptingume ir iuose paradoksuose velgia i
esms moderni spekuliatyvij filosofij.
Caputo pastebi, jog tai, k galima velgti
Eckharto niekio svokoje, iuolaikikai gali
bti vadinama smons negatyvumu 14 .
ia niekis nuolat veria smon leisti bti visoms minties kategorijoms ir neprisiriti prie substancialaus inojimo tariamo
saugumo. Smons niekis pasiekia Eckharto
mintyje ilaisvinim nuo metafizins hegemonijos, netgi tos, kuri yra nukreipta
Diev. Mokytojui intelekto negatyvumas
leidia ontologin mstym ilaisvinti nuo
vis scholastini kategorij: substancijos
73
Pragmatinis niekis
Antroji niekio kategorija gali bti pavadinta pragmatine. Ji daniausia zen krikio-
74
Bron GUDAITYT
nikojo Eckharto temose apie Dievo ir krinijos niek, gyvenam gyvenim be kodl, 19 apie visik sukurt daikt atsiadjim, taip pat Marijos Mortos istorijoje.
ioje savitoje, ypatingoje vartosenoje niekis ireikia gyv paties gyvenimo tekjim, laisv nuo bet kokios kategorijos, metafizikos, ontologijos ir t. t. Metafizinis niekis ikalbingiausiai ireikiamas Eckharto
pamoksluose apie jim anapus Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios; apie jim
Diev, kur jis nra dievas, kur jis nra nei
tas, nei anas, ir jo garsiame pamoksle apie
dvasios neturt, kur atsiskyrusi siela trokta
nieko, ino niek ir turi niek 20 . Btent iais
atvejais Eckharto niekis labiausiai priartja
prie Mahajanos budistins sampratos, kurioje forma yra tutuma, o tikriausioji tutuma yra forma21. Kartais jo mintis atitinka
zeno Absoliutaus Niekio samprat: bet jeigu Dievas nra nei gris, nei buvimas, nei
tiesa, nei vienas, tai kas Jis yra? Jis yra
grynasis Niekis: Jis yra nei tas, nei anas22.
Pragmatinis Eckharto niekis yra panaus tikrov nusakani budistin svok
snyata 23 tai nuoroda begalin dinamik atvirum, kuris yra nei buvimas, nei
nebuvimas ir bdamas vienodai nutols
nuo vis pozicij yra grynasis niekis. Taigi budistas, vadovaudamasis keturiomis
svarbiausiomis tiesomis, eina per transcendentin imint (prajaparamita) ne
savs (anatta) patirt, 24 galutin savojo
ego identikumo isilaisvinim nirvan.
Taiau tame judjime nuo ego grynj
tutum, arba niek, bties metafizika ir tai,
kas su ja susij: substancija, forma ir akcidencijos, budistui netampa soteriologine
problema, kadangi i dalyk egzistencijos
laikinumas ir praeinamumas yra patvirtintas paties Budos nuvitimo patyrimu.
Eckhartas, kalbdamas apie tikrov, siekia skirtingo tikslo nei budistas: jam rpi
ne tiek galutinio niekio kaip tutumos pajauta, kiek tos galutins Tikrovs Niekio absoliutus buvimas. Eckhartas, tur-
75
76
Bron GUDAITYT
77
78
Bron GUDAITYT
neskirtyb. Ji vl isilieja nedama monos dovanas ir duoda gimim savo paios Snui sielos kibirktyje arba pagrinde. Eckharto nuomone, i nauja egzistencija vyksta iame gyvenime, kada siela kaip
mergaitika mona gyvena i savo paios
pagrindo: mergel, kuri yra mona, yra laisva ir nesipareigojusi, be prisiriimo; ji visuomet yra vienodai artima tiek Dievui, tiek
paiai sau. Ji duoda gausi vaisi ir yra didi
ne maiau ir ne daugiau negu pats Dievas43. Sielos judjimas nuo radikalaus atsiadjimo (mergel) vaisingo gyvenimo
pilnum (mona) vyksta pagal dievikosios vidins kenozs dinamik model. Eckharto mintyje teistin struktra yra ne tik
gilesnio gyvenimo, kuris galiausiai virija
transistorin tyl, preliudija, bet ir 1) btinas elementas, reikalingas galutiniam savs itutinimui ir perkeitimui gyvenim,
kuris gyvenamas be kodl; 2) dabar visikai atsiadjs struktros primjas, kuriame nauj gyvenim gimdo is laikinas
gyvenimas ia ir dabar.
Anot Eckharto, kad siela sugrt nuog Dievyb, ji privalo bti atsiadjusi
vis sukurtj dalyk tokioje sieloje Dievas privalo veikti. 44 Siela, praeidama pro
visus egzistuojanius paveikslus ir kategorijas net Trejyb mirta savo skirtybei ir mistikai gimdo Sn. Taiau Snaus gimimas aminybje apima vidin dievik kenoz, todl Snaus gimimas taip
pat privalo bti pilnatv, kylanti i sielos
radikalaus atsiadjimo ir savs itutinimo. Siela, jei ji galt save bent vienam
akimirksniui a-nuliuoti, patirt vis nesukurtojo pagrindo palaim. 45 Btent dl
to niekio momento, kada pats (ego) yra
sunaikinamas, Eckhartas sako, kad mano
akis ir Dievo akis yra viena akis: viena
matant, viena pastant ir viena mylint 46.
Taigi Eckhartas nesako, kad siela yra Dievas. Tai nra monistinis teiginys, nurodantis Dievo ir sielos visik tapatum,
bet veikiau sielos savs sudievinim, kai
ji mistikai patiria savo galutins tutumos proces, kur Mokytojas vadina atsiadjimu. Atsiadjimas veda mog
tyrum, nuo tyrumo paprastum, o nuo
paprastumo pastovum: btent ie dalykai sukuria Dievo ir mogaus lygyb 47.
Tai vyksta dabar, kai pakeista siela gyvena, kur gyvenimas trykta i jos paios
pagrindo. Siela randa geresn dal iame
gyvenime sekdama Mortos, kuri gyvena
aktyv kontempliacin gyvenim, keliu. 48
Taigi mes ateiname prie paties svarbiausio treiojo tako Eckharto studijose.
Eckhartas mato tutumos keli ir pdsakus, kylanius i vidins dievikosios kenozs (kalbant metafizins dialektikos ir
lingvistins dekonstrukcijos terminais), btent todl jo mistinis mokslas negali bti
kristocentrinis io termino vartojimo prasme. Kitais odiais, paslptas elementas
Eckharto mstysenoje yra kristocentrinis
niekis, btent tai ir yra tas metafizinis niekis, kuris negali ir negali bti jokios ries
substancialiosios teologijos kulminacija ir
todl negali remtis jokiu galutiniu ir baigtiniu Dievo apreikimu. Dvigubos kenozs, kuri yra vidujai bdinga krikionikajai miniai, paslaptis visuomet nurodo
u savs, niekada nepasilikdama galutinai
identika. Todl tikroji sielos pabaiga
nra trinitarin ar kristocentrin, bet niekis, kuris yra nei tas, nei anas. Krikionikosios mistikos terminais, tas momentas, kai Kristus i naujo engia bedugn,
yra absoliuiai Vienas, parodo, kad Dievas negali bti predikatais ireiktas Dievas, bet tas, kuris yra neskirtyb ir nenusakomyb. Eckhartas kalba apie tyl, bedugn, dykum. Dievybs dykuma nra
elementas alia Trejybs ar Kristaus, bet
tai, kur Trejyb itutina save nuo skirtybs dl savo vienumo laisvs ir neskirtybs. Tai ir yra btent tas Dievybs niekis,
kuris ilaisvina smon ir kuris traukia siel
per bties metafizik anapus buvimo ir nebuvimo galutin dykumos atvirum ir vl
79
atgal, kad patirt ilaisvinim istorijoje. Eckhartui btent i dar tik usimezgusi valga apie dykumos niek yra ta, kuri ilaisvina j nuo fiksuoto ir statinio teizmo apribojim ir kurioje jo a-teistin ir nekristocentrin teologija gali bti suprantama.
irint i ios perspektyvos, pagrindinje Eckharto vokik pamoksl dalyje atsiskleidia niekio teistins metafizikos atsivrimas Dievybs dykumos viesoje. Eckhartas primygtinai teigia, kad absoliutus
neigimas vyksta ne tik sielos, bet ir paties
Dievo viduje: Dievas tampa ir atitampa.
Taigi daugiau nebesutikdamas Dievybs
kaip vien tik i apreiktos Trejybs skirtybs, bet sekdamas Trejyb, kai ji ilieja
save Dievybs dykum, Eckhartas veidas veid priartja prie savito paiam
teizmui dinamiko ilaisvinimo. Dialektiniai
ryiai Eckharto mistikoje yra reikalingi, kad
bt isaugotas galutinis atvirumas, vykstantis vidinje dievikojoje kenozje, Snuje ir todl sieloje, pasaulyje, ontologijoje, epistemologijoje, kalboje ir metafizikoje.
Iganymo takas Eckharto mistikoje nesibaigia prasiverimu bedugn, bet privalo
isilieti atgal Trejyb ir savo paties egzistencijos apibrtum. Btent i ios perspektyvos kyla radikaliausia Eckharto mintis, kuri pasiekia kulminacij jo mistiniame
moksle ir tuo paiu ymi to laikmeio klasikinio metafizinio mstymo pabaig.
Ivados
iuo straipsniu buvo bandyta parodyti,
kad ryys tarp teizmo ir Eckharto niekio
svokos gali bti aikinamas dvigubos kenotins metafizikos terminais arba judjimu nuo skirtybs neskirtyb, kuris vyksta ad intra ( vid) trij Asmen kilimu,
atsiradimu bei Snaus gimimu ir ad extra
( ior) Kristaus mirtimi ir prisiklimu.49 Eckhartui dykuma yra vienas i dinamikos
soterologijos poli, kuris ne tik prasiver-
80
Bron GUDAITYT
mintijime, kuris nesitenkina Dievu, esaniu jo priekambaryje, bet siekia grynosios dykumos, kur Dievas yra laisvas nuo
vis vard. Eckhartui galvoti apie tai, i
ko trykta visa tradicija, ir dar svarbiau
vesti vyksm ontologin leidim bti
reikia sekti bties metafizika iki jos pradios ten, kur ji panaikinama. Taiau visa tai vyksta dl niekio ilaisvinanios jgos, kuri yra i anksto imta teizmo paslapt. odis Logos ir tai, kas i jo kyla
metafizika, ontologija ir pan., negali bti
statins konstrukcijos, ypatingai udtos
ant Bties. Kitais odiais, Eckhartui Dievas tampa ir atitampa, todl egzistencijos
kaita yra i anksto vyksta vidiniame dievikajame procese, kuris transformuoja arba
anuliuoja vis pagrind, i kurio buvimas
ieina bti arba, krikionikesniais terminais, svarbus tas momentas, kai Kristus, kuris yra Logos, mistikai iteka i ir
sugrta Dievybs bedugn. Btent i
mistins perspektyvos Eckhartas atskleidia giliai ilaisvinant ir modern Dievo
suvokim, kuris i niekio pranaumo tako ireikia niekada neisenkani dievikj prigimt. Jeigu Eckharto atsiadjimo
ontologija ir epistemologija yra pakeliui
Dievybs pilnatv ir neskirtyb, tai todl
kad tikrasis pajgumas mistikai atitapti
yra laikomas jau tradicijos pradioje ir
tokiu bdu taip pat yra kalboje, buvime,
metafizikoje ir t. t. Antra, kadangi mstymas vyksta istorijoje ir kalboje, tai ten galutinai negali bti bties metafizikos, kadangi viskas, kas ateina bti, yra pakeliui tai, kas yra anapus kartu buvimo ir
nebuvimo. Eckhartas, inodamas substancialistins minties bevertikum, parodo,
kodl metafizika gali bti leisti bti, ir tai
suteikia galimyb bti laisvam nuo Dievo, Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios.
Eckhartas mato kodl, velgia prieast bti tikru ios laisvs altiniu, nes Dievas yra kodl be kodl. Dievas yra tai,
kas leidia bti. Dievybs dykuma yra
81
82
Bron GUDAITYT
NUORODOS
1
83
84
Bron GUDAITYT
85
kad eit paslpt pil, kurioje sielos ir Dievybs pagrindas yra vienas. Taigi tokia metafizika dera su pamaldia kristologine kalba, kuri dar labiau bdinga Eckharto mokiniams
Heinrichui Seuse ir ypa Johanui Tauleriui.
LITERATRA IR ALTINIAI
1. Caputo J. D. Mysticism and Trangression:
Derrida and Meister Eckhart // Continental Philosophy. 1989. Nr. 2. P. 2439.
2. Caputo J. D. The Mystical Element in Heideggers Thought. New York: Fordham University
Press. 1986.
3. Eckhart J. Traktatai ir pamokslai. Vilnius:
Pradai. 1998.
4. McGinn B. The God beyond God: Theology
and Mysticism in the Thought of Meister Eckhart // The Journal of Religion. Chikago: The
University of Chikago. 1981. Nr. 61. P. 119.
5. Meister Eckhart. Predicten. Deutsche Werke
I. Texte und bersetzungen von J. Quint. Hrsg.
von N. Largier. Frankfurt am Mein: Deutscher
Klassiker Verlag. 1993.
6. Meister Eckhart. Traktate. Deutsche Werke
II. Lateinische werke. Texte und bersetzungen von E. Benz, J. Koch, J. Quint und als.
Hrsg. von N. Largier. Frankfurt am Mein: Deutscher Klassiker Verlag. 1993.
7. Religij istorijos antologija. D. II. Islamas.
Hinduizmas. Budizmas. Vilnius: Vaga. 2002.
Spausdinti rekomendavo:
Doc. dr. Tomas Sodeika,
Doc. dr. E. Bgait
Gauta: 2004 10 12
Parengta spaudai: 2004 12 13
86
Bron GUDAITYT
Bron GUDAITYT
PAGRINDINIAI ODIAI: niekis, skirtyb, neskirtyb, dykuma, Trejyb, Dievas, Dievyb, Vienis, siela, prasiverimas, atsiadjimas, metafizika, ontologija, teizmas, a-teizmas, kenoz.
KEY WORDS: nothingness, distinction, indistinction, desert, Trinity, God, Godhead, One, soul,
breakthrough, detachment, metaphysic, ontology, theism, a-theism, kenosis.
Bron GUDAITYT VDU Humanitarini moksl fakulteto Filosofijos katedros doktorant. Adresas:
Naujoji g. 6, Kaunas. Tel. 8 37 545453; mob. tel. 8 677 24100. El. patas Bron_Gudaityt@fc.vdu.lt
Bron GUDAITYT PhD student in the Departament of Philosophy at the Faculty of Humanities
in VMU. Address: Naujoji g. 6, Kaunas. Phone 8 37 545453; 8 677 24100. E-mail Bron_Gudaityt@fc.vdu.lt