ISSN 1392-74-50

SOTER 2004.14(42)

Bron GUDAITYT

Trys Eckharto niekio kategorijos

Straipsnyje analizuojama Eckharto niekio svokos problematika, aptariant tris pagrindines jos
kategorijas: epistemologin, pragmatin ir kristocentrin. Straipsnyje atskleidiamas ryys tarp
teizmo ir niekio, kuris aikinamas dvigubos kenotins metafizikos terminais, t. y. judjimu
nuo skirtybs (Unterschiedenheit) neskirtyb
(Ununterschiedenheit).

The article analyses the concept of nothingness in Eckhart by pointing out to three main
categories of it: epistemological, pragmatic and
christocentric. The article explains the relationschips between theism and nothingness that
can be understood in terms of a twofod kenotic
metaphysics, i.e., as a movement, from distinction (Unterschiedenheit) to indistinction (Ununterschiedenheit).

vadas

moje mslje slypi Eckharto provokuojantis bdas kalbti apie paslaptingj niek
arba dykum (Wste), kuriuos Eckhartas
danai mini savo vokikuose pamoksluose. Tiek budizmo mokytojai, tiek iuolaikiniai filosofai atkreipia dmes anarchistin Eckharto kalbos vartosen ir akivaizd
jo atsiribojim nuo standartini metafizini kategorij. Kita vertus, ir budistai, ir
moderns filosofai Eckharto mistikoje (nors
ir dl jo krikionikj akn lengvai pridengtoje ydu) mato tam tikr savo mini
atspind. Taigi jie tvirtina, kad Eckhartas,
nusigrdamas nuo metafizikos ir drsiai
engdamas u metafizikos rib, eina radikal ir ilaisvinant niek. Vargu ar galima
nesutikti su iomis interpretacijomis, nes
jos palieia nepaprastai svarb Eckharto
minties aspekt, taiau kain ar ios interpretacijos pakankamai atskleidia jo mistinio mokslo virtuozikumo prigimt.
ie svarstymai atveda prie kitos msls
Eckharto studijose: kodl Mokytojas, jei
jis eina toliau u krikionikosios metafizikos, vis dar laikosi teistins dinamik ir
integrali santyki su bedugns neskirtybe (Ununterschiedenheit) struktros? Kai

Turtingas ir be galo mantrus bei sudtingas Eckharto mistinis mokymas domino ir

domina ne vien religijos studij tyrintoj. Ypa drsus ir stebtinas svokos niekis vartojimas atkreip daugelio krikioni ir nekrikioni mstytoj dmes. Taip
atsirado nemaa lyginamj studij, kuriose pirmiausia atskleidiamas santykis
tarp Eckharto Dievo u Dievo ir budizme
akcentuojamojo niekio (tutumos), 1 iekoma ssaj su kitomis tradicijomis, pvz.,
ind advaita. 2 Eckharto niekio svoka
svarbi postmodernij mstytoj studijose. 3 Visose iose studijose pabriamas
apofatinis, bet ne teistinis Eckharto minties aspektas.
T y r i m o o b j e k t a s : Eckharto niekio svoka ir pagrindins jos interpretacijos. T y r i m o t i k s l a s : ianalizuoti Eckharto niekio svok, remiantis epistemologine, pragmatine ir kristocentrine perspektyvomis. T y r i m o p r o b l e m a t i k a : iame straipsnyje pagrindin dmes kreipsime dvi nemintas msles, aptinkamas
Eckharto mistinio mokslo studijose. Pir-

72

Bron GUDAITYT

kurie mokslininkai tvirtina, kad Eckharto

trinitarikumas, viena vertus, buvo tik priedanga prie inkvizitorius, kita vertus, priemon isaugoti savo mistin anarchij
(Schrmannas, Underhill). 4 Galbt taip ir
buvo, taiau sigilinus Eckharto niekio
samprat ir sijautus netelpani savyje
laisv, pulsuojani i jo pamoksl ir lotynikj komentar, galima teigti, jog ryys tarp Trejybs ir dykumos Eckhartui
yra esminis. Taigi tarp mokslinink egzistuoja tam tikra tendencija arba ignoruoti
Eckharto ontologin odyn, arba tam tikra prasme matyti j kaip klit bandant suprasti j lyginamajame kontekste.
Kalbant apie a-teistinius ir ne-krikionikuosius Eckharto minties elementus, Eckhart galima bt lyginti su tradicijomis,
kurios pirmenyb teikia neskiriamam, nedualistiniam ir transapreikiminiam pradui.
Daugelis i mstytoj, lyginani Eckhart
su zenu, hinduizmu arba postmodernija
filosofija, mano, kad dinamikas ryys tarp
teistins metafizikos ir Dievybs bedugns Eckharto mintyje gali bti paaikinamas perkeliant j: a) Dievo anapus Dievo
neskiriamyb ir nedalomyb tuo paiu arba panaiu bdu kaip neteistinse Ryt
tradicijose; 5 b) neoplatonikj mstysen, kurioje apibrta tikrov yra negailestingai paliekama, kylant aukiausiojo Vienio link 6 , ir c) mogikosios bties nuolatin kitim, kur gyvenimas yra gyvenamas i savojo pagrindo be kodl. 7
tampa Eckharto minties tyrinjimuose
tarp zen(ikojo) krikionio ir itikimo
Banyios snaus atsiranda tuomet, kai
mginama priderinti Eckharto mint prie radikalaus krikionikojo neoplatonizmo, beveik postmodernizmo arba prie suvelnintos zeno niekio versijos. I ties ios vairios interpretacijos yra pintos Eckharto
mint ir negali bti taip lengvai inarpliojamos. Taigi tam, kad atsakytume klausim: ar Eckharto poiris tikrov yra teistinis ar a-teistinis, ar jo mintyje akcentuo-

jamas trinitarinis Dievo suvokiamumas ar

Dievo nesuvokiamumas, ikeliame iuos
u d a v i n i u s : 1) aptarti Eckharto niekio
svok, remiantis negatyvija epistemologija; 2) atskleisti pragmatinio niekio dimensij, lyginant Eckharto niekio svok
su budistine snyata samprata; 3) ianalizuoti ir pagrsti ry tarp teizmo ir Eckharto niekio, remiantis dvigubos kenotins
metafizikos terminais.
Tyrime taikomi lyginimo, analizs bei
sintezs m e t o d a i .

Niekis ir neinojimas
Pirmoji Eckharto niekio kategorija epistemologinis niekis. Jis nurodo painimo akt ir yra pritaikytas atskleisti negatyvj
painim, perengiant logikos ir racionalumo ribas. Eckharto moksle i mistin apofaz ireikiama paradoksais ir dinamikomis
dialektikomis, kurios neleidia protui galutinai usidaryti nuo tikrosios Tikrovs. Labiausiai dominuojani dialektini paradoks pavyzdiai: 1) Dievas kartu yra Vienas ir
Trys ir nei tas, nei anas;8 2) Dievas kartu
yra skirtyb (Unterschiedenheit) ir vienyb (Einheit) ir juo labiau jis yra skirtyb,
juo labiau vienyb; 9 3) intelektas ir btis
yra tarpusavyje susij; vienu atveju (priklausomai nuo to, kur vienas i j stovi) pirmenyb yra suteikiama intelektui,
o kitu buvimas ikeliamas aukiau u
intelekt; 10 4) Dievas yra Niekis (Nichts) ir
krinija yra niekis priklausomai nuo ontologins vietos, kurioje yra keliautojas, einantis keliu. 11
Eckharto dialektik galima skaityti i
klasikins neoplatonikosios via negativa perspektyvos, kurioje veikia ta pati dinamin strategija: siela siekia paslaptingojo Dievo neinojimo, perkopdama mogikojo painimo rib. Pats Eckhartas kalba apie painimo negatyvj kilim suvienyt neinojim, iskirdamas tris painimo
ris. Pirmoji painimo ris yra jutimai:

TRYS ECKHARTO NIEKIO KATEGORIJOS

akis mato daiktus, esanius iorje. Antroji yra protas ir jis yra daug aukiau u
jutimus. Treioji ymi aukiausi ir kilniausi sielos gali, kuri yra tokia kilni,
kad gali pasiekti Diev Jo paties btyje.
Toji galia neturi nieko bendra su niekuo: ji
daro bet k ir visk i nieko 12.
Vis dlto Eckharto minties dialektin
prigimtis ir pabriamas intelekto negatyvumas nra jo mistinio mokslo totalin suma, bet jo vidins valgos dievik judjim iorins iraikos. Jie yra padiktuoti
valgos ir gilios intuicijos, bandant rasti
ir nusakyti keli nebyli Dievybs dykum. Taip, sakau, ir kilnus mogus vis
savo bt, gyvenim ir palaim gauna ir
ima vien i Dievo, per Diev ir Dieve, o ne
i Dievo painimo, regjimo, meils ir pan.
Todl ms Viepats sidmtinai taikliai
sako, jog aminasis gyvenimas tai painti tave, vienintel tikrj Diev (Jn 17, 3), o
ne painti, kad pastame Diev13. Eckharto
mistinis neinojimas yra btina slyga kelyje gryn ir atvir dykum, tutum, kur
Dievas yra laisvas nuo dievo, kur trykta i savo paties pagrindo. Tai yra prieastis, dl kurios Eckhartas akivaizdiai ipleia klasikins metafizikos ribas. Tai yra
prieastis, dl kurios daugelis iuolaikini
mokslinink savaip interpretuoja Eckharto dialektines temas ir jo negatyvij epistemologij, o niekio svokos paslaptingume ir iuose paradoksuose velgia i
esms moderni spekuliatyvij filosofij.
Caputo pastebi, jog tai, k galima velgti
Eckharto niekio svokoje, iuolaikikai gali
bti vadinama smons negatyvumu 14 .
ia niekis nuolat veria smon leisti bti visoms minties kategorijoms ir neprisiriti prie substancialaus inojimo tariamo
saugumo. Smons niekis pasiekia Eckharto
mintyje ilaisvinim nuo metafizins hegemonijos, netgi tos, kuri yra nukreipta
Diev. Mokytojui intelekto negatyvumas
leidia ontologin mstym ilaisvinti nuo
vis scholastini kategorij: substancijos

73

ir akcidencij, analogijos ir santykio, bties ir intelekto ir tokiu bdu atsitraukti,

atsiriboti nuo bties metafizikos. ia prasme Eckhartas yra nekalbantis apie substancij ontologas: jis rodo keli Diev,
bet nerodo paties Dievo 15 . Smon, kuri
leidia bti, kyla Eckharto mstyme ne i
savs ar i mogik pastang, bet btent
i radikalaus atsiadjimo dovanos, atsiadjimo, kuriame Dievyb apreikia save
kaip pirmins prieasties (Gelassenheit)
altin ir pagrind t, kuris traukia siel
savo neskirtyb (Ununterschiedenheit) ir
niek. Juk mogus turi bti Vienas savyje,
iekoti io Vieno savyje ir Viename ir jame
gyti tai reikia velgti vien Diev, ir
sugrti tai reikia: inoti ir painti, kad
pasta ir ino Diev16. is sugrimas yra
sielos prasiverimas Dievyb.
Johnas Caputo ir Reineris Schrmannas pastebi, jog genialus Eckharto minties
virtuozikumas yra tarsi nuoroda jo dekonstruktyvj polink, kur jo griaunamasis aidimas kalba yra ne tik lingvistin
strategija, skirta neleisti protui usidaryti
nuo tikrovs, bet ir tam tikra mokslo apie
bt kritika. 17 Taip pat Johnas Caputo atkreipia dmes ssajas tarp Eckharto smons negatyvumo ir postmodernistinio
metafizinio tarumo (Heideggeris ar Derrida). 18 io straipsnio tikslas ir ribos neleidia isamiau aptarti i domi lyginamj studij (tarp Eckharto mistikos ir ms
laik postmoderniosios hermeneutikos).
Apibendrinant galima teigti, kad Eckharto
pradin ryio tarp niekio ir metafizikos valga yra tiesiogiai susijusi tiek su jo minties
paradoksais, tiek su intelekto negatyvumu apskritai. iame skyrelyje trumpai aptarti klausimai isamiau bus nagrinjami
paskutinje straipsnio dalyje.

Pragmatinis niekis
Antroji niekio kategorija gali bti pavadinta pragmatine. Ji daniausia zen krikio-

74

Bron GUDAITYT

nikojo Eckharto temose apie Dievo ir krinijos niek, gyvenam gyvenim be kodl, 19 apie visik sukurt daikt atsiadjim, taip pat Marijos Mortos istorijoje.
ioje savitoje, ypatingoje vartosenoje niekis ireikia gyv paties gyvenimo tekjim, laisv nuo bet kokios kategorijos, metafizikos, ontologijos ir t. t. Metafizinis niekis ikalbingiausiai ireikiamas Eckharto
pamoksluose apie jim anapus Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios; apie jim
Diev, kur jis nra dievas, kur jis nra nei
tas, nei anas, ir jo garsiame pamoksle apie
dvasios neturt, kur atsiskyrusi siela trokta
nieko, ino niek ir turi niek 20 . Btent iais
atvejais Eckharto niekis labiausiai priartja
prie Mahajanos budistins sampratos, kurioje forma yra tutuma, o tikriausioji tutuma yra forma21. Kartais jo mintis atitinka
zeno Absoliutaus Niekio samprat: bet jeigu Dievas nra nei gris, nei buvimas, nei
tiesa, nei vienas, tai kas Jis yra? Jis yra
grynasis Niekis: Jis yra nei tas, nei anas22.
Pragmatinis Eckharto niekis yra panaus tikrov nusakani budistin svok
snyata 23 tai nuoroda begalin dinamik atvirum, kuris yra nei buvimas, nei
nebuvimas ir bdamas vienodai nutols
nuo vis pozicij yra grynasis niekis. Taigi budistas, vadovaudamasis keturiomis
svarbiausiomis tiesomis, eina per transcendentin imint (prajaparamita) ne
savs (anatta) patirt, 24 galutin savojo
ego identikumo isilaisvinim nirvan.
Taiau tame judjime nuo ego grynj
tutum, arba niek, bties metafizika ir tai,
kas su ja susij: substancija, forma ir akcidencijos, budistui netampa soteriologine
problema, kadangi i dalyk egzistencijos
laikinumas ir praeinamumas yra patvirtintas paties Budos nuvitimo patyrimu.
Eckhartas, kalbdamas apie tikrov, siekia skirtingo tikslo nei budistas: jam rpi
ne tiek galutinio niekio kaip tutumos pajauta, kiek tos galutins Tikrovs Niekio absoliutus buvimas. Eckhartas, tur-

damas gilias krikionikas aknis, elgiasi

kitaip negu budistas, kuris mano, kad formos tiesa yra tutuma, jis siekia ityrinti tai, kas keiia mogikj buvim. Eckhartas kaip krikionis bties metafizik
ir Kristaus mirt ant kryiaus su savo ontologinmis aplikacijomis ne nustumia al,
bet ikelia centr. J domina soteriologin msl paioje krikionikosios minties
erdyje: koks yra Snaus mirties ir krikionikosios metafizikos ryys? Kitais odiais, kaip siela seka Kristaus keliu galutin mirt, kuri silieja prisiklimo naujum ir atvirum. Kalbdami budistine kalba, galtume sakyti, jog Eckhartas yra susirpins tuo, kas daro slygot tikrov
(iuo atveju bties metafizik) Beribiu Atvirumu.
Lyginamosiose studijose apie niek tarp
budizmo ir Eckharto minties danai praleidiama pirmin distinkcija tai, kas lieia
pirmaprad tikjimo patirt ir jos ry su
metafizika. Viena vertus, tvirtinama, kad
toks anarchistikas Eckharto niekio vartojimas yra radikalus momentas krikionikojo neoplatonizmo istorijoje (taiau ne
tos istorijos perengimas), kita vertus, pabriamas teistinis jo minties aspektas
Eckharto niekis yra ne absoliutus, nes jei
jis bt absoliutus, tai paneigt esmin
metafizik. Taigi lygindami Dievybs dykum su dinamikja snyata budizmo
mokslininkai sutinka, kad toji Dievybs dykuma vis dar turi t ontologin odyn,
kuris i esms yra bdingas krikionybei, nors pats Eckhartas laikosi radikaliai
apofatins perspektyvos. Anot io poirio, Eckharto dykuma nra absoliutus niekis, kadangi nepaneigia ontologins pretenzijos, bet perkelia j dar auktesn,
dar maiau iskiriam sfer: zenbudizme
tokio sutapimo nra, iskyrus tai, kad neigim ir teigim jis pristato daug radikaliau
nei Eckhartas. Zeno radikalumas yra matomas, nes jis kalba apie gryn ir paprast
niek, tuo tarpu Eckhartas kalba apie Die-

TRYS ECKHARTO NIEKIO KATEGORIJOS

vybs Niek. Anot Eckharto, pasakyti, kad

Dievas savo esme yra niekis, reikia turti
galvoje niek, kaip vis negatyvi posaki, apibdinani Dievo esms grynum
negatyviosios teologijos bdu, santrauk
ir atvirkiai, kai Eckhartas ima teigti, jis
tai daro pirmiausia remdamasis Dievu, kuris yra pirmoji teigiamyb 25. Kaip kontrastas iai miniai snyata yra vaizduojama kaip savs galutinis paneigimas, kuris
negali bti matomas kaip koks nors daiktas ir todl negali bti nei teigiamas, nei
neigiamas substancialistinje kalboje, t. y.
kalbant apie esm. Niekio svarba kalbant
apie zen yra jo destabilizuojantis dinamizmas, kuriame bet koks dualikumas yra
paneigiamas to dinamizmo ir bet koks dinamikumas yra paneigiamas pats i savs ir tas paneigimas daromas ne dl auktesns vienybs. Tai yra neigimo neigimas, kuris, anot filosofini termin, apima gryn judjim dviem kryptimis tuo
paiu metu: 1) neigimo neigimas ta prasme, kad tai yra tolesnis neigimo paneigimas, kuris negrta atgal teigim, bet atsidaro be galo atvir niek; 2) neigimo
neigimas ta prasme, kad jis grta teigim
be jokio tarpininkavimo pdsako 26.
Anksiau mintas Shizuteru Ueda teigia, kad gali bti iskiriamos trys temos,
atitinkanios budistini mokslinink pozicij, jog snyata yra radikalesn ir platesn
niekio interpretacija negu Eckharto Dievybs dykuma. 1) Budizmas kalba apie niek ir
praeinamum, o Eckhartas nurodo Dievybs Niek; 2) niekis zene yra absoliutus
niekis; Eckhartas seka krikionika apofatine tradicija, todl jo niekis yra lingvistinis bdas, skirtas isaugoti Dievo esms
grynumui; 3) teigimas Eckharto mstysenoje yra pasiekiamas per Dievo tarpininkavim, kuris yra pirmas ir formalus teigimas, kai
tuo tarpu zene nesibaigiantis neigimas veda
tiesiogin teigim: medis yra medis.
Problema suabsoliutinti galimas istorines interpretacijas yra ta, kad kai kurie

75

mokslininkai rizikuoja turdami omenyje,

jog absoliuiam Niekiui logikai gali bti
priskirtas tik vienas normatyvinis apibrimas ir kad snyata yra galutin arba universali iraika. Iganymo ypatingumo universalizacijos rizika visuomet yra akivaizdi, kai susiduria vairios kultros ir religijos. Ji taip pat yra randama krikionikose srovse, kur galutin ir baigtin Dievo
apreikimo iraika yra suvokiama kaip universaliai ireikta Kristuje. Tendencija vertinti kit tradicij i savo tradicijos pranaumo tako gali bti matoma tame kontekste, kur budizmo mokslininkai sutinka,
kad absoliutus Niekis gali bti pasiektas
tik per ontologini struktr galutin neigim neigimo neigim. Taiau i interpretacija atsirado i Budos nuvitimo patirties ir buvo suformuluota kaip tiesioginis atsakas Hind teizmui. Taip budizmas
pabria a-teizm ir niek, kurie yra kartu
u teizmo ir neteizmo i dalies todl, kad
budizmas pltojasi per negatyv dialog
su teistine tradicija.
Eckharto mistinis mokslas grindiamas
teistine metafizika. Keli isilaisvinim
jis atskleidia krikionikame kontekste,
eidamas per Bties metafizik iki ten, kur
pati Btis nustoja bti paiame Dievybs
pagrinde niekio siose. Tokiu bdu Eckhartui Trejyb, metafizika ir t. t. yra esminis ilaisvinimo pagrindas laikantis ios
paradigmos: kai determinuota dievyb (Snaus dka mirties momentu) i naujo engia bedugn, siela randa tikr savo pagrind ir supranta, kodl Dievas yra kartu
Vienas ir Trys. Galima sakyti, jog Eckhartas siver tai, k bt galima vadinti budistine perspektyva, ir jis tai padar
esminiu paios krikionybs bdu. Dar
svarbiau yra tai, kad jam ne tik pasisek tai
padaryti, bet kad jis ir sukr mus smarkiai
provokuojani hermeneutik lyginamosioms studijoms.

76

Bron GUDAITYT

Dievybs dykuma ir kristocentrinis

niekis
Pirmiau idstytos interpretacijos viena
budistin, kita epistemologin atskleidia dvi skirtingas Eckharto niekio kategorijas: pragmatin ir dekonstruktyvij.
domu tai, kad ios interpretacijos nepalieia teistini ir trinitarini element Eckharto mstyme. Taigi dabar grkime prie
klausimo, kuris buvo ikeltas straipsnio
pradioje: koks ryys tarp teistins metafizikos ir niekio Eckharto mintyje? Dar daugiau, jeigu Eckhartas gali bti suvokiamas
ne vien tik dekonstruktyvizmo, zenbudizmo ar neoplatonizmo rmuose, kaip tuomet suprasti niekio vidin logik, esani jo mintyje?
Jau buvo minta, jog centrin Eckharto
mistikos tema yra radikalioji apofaz
tokia radikali, kad net ribojasi su a-teizmu. 27 Vienas i labiausiai stebinani Eckharto mistinio mokslo aspekt yra bedugn, gelm, kuri jis pasineria eidamas
neigimo keliu. Vokikuose pamoksluose is
gilesnis pagrindas, kuris yra u Trejybs,
pakaitomis vaizduojamas kaip sios, niekis, didiausia neskirtyb i vis neskirtybi ir dykuma. 28
Bet kuris Eckharto minties analitikas
susiduria su dviem Eckhartais: su vienu,
atsiskleidianiu lotynikuose darbuose (ia
ypa pabriamas trinitarinis mstymo bdas), ir su kitu, atsiskleidianiu vokikuose pamoksluose, kur einama u Trejybs niek. Taiau ie du Eckhartai niekuomet neatskirti nuo jo mistinio mokslo
visumos, bet, prieingai, sujungti neturiniu precedento krikionikosios mistikos
istorijoje bdu. Taigi tai, k Eckhartas padaro, gali bti ireikta taip.
Eckhartas, teigdamas bedugns centrin viet, tuo paiu nutolsta nuo neoplatonikosios henologijos, kadangi jis tvirtina, kad dinamikas tarpusavio santykis
tarp Trejybs ir dykumos yra krikioni

iganymo erdis. Niekis, arba super esminis Dievo tamsos spindulys,Eckhartui

nra kulminacinis momentas, nes jeigu taip
bt, tai jo mstymas atitikt dar vien
apofatins teologijos atvej, tik pakelt
auktesn pakop. Taigi Eckhartui niekis
yra tai, kas transformuoja, reformuoja buvim ir tuo paiu metafizik, ontologij,
dvasin kelion ir t. t. Iganymas, anot
Eckharto, neubaigiamas lipant mistinmis
kopiomis auktyn pastam (trinitarin) arba nepastam (Dionisijaus tamsa)
Diev, kur siela prieina kelio gal. ia
iganymas yra ireikiamas kartu naikinant
ontologines struktras, daranias keli galim, ir tuo paiu panaikinant numatytos
kelions pabaig Diev. Eckharto nuomone, ilaisvinimas apima tikro niekio moment, kai tikrov yra nei tas, nei anas 29.
Kad bt ilaikytas radikalaus netikrumo
jausm, kur siela sutinka kaip tikr laisv,
Eckhartas pasitelkia dykumos vaizdius,
kuriuos pritaiko kirkionikoje metafizikoje ir parodo kaip vyksta prasiverimas
ygis, kur jis vykdo sekdamas sielos judjim u Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios grynj Dievyb. 30
Einant neigimo keliu tikrasis krikionikosios metafizikos pagrindas privalo bti
leidiamas ieiti ir leidiamas bti, kad
engt didiausi neskirtyb i neskirtybi bti Vieniu. Kartais Eckhartas iskirtinai duoda suprasti bedugns pirmumo
svarb, taiau jis niekuomet nenuklysta
per toli nuo teistins infrastruktros, kuri
yra integrali jo minties dinamikumui ir nenutolsta nuo metafizinio prasiverimo, kur jis atskleidia. 31 Jo mistinis mokslas apima savitarpikum tarp Dievo u Dievo
neskirtybs ir trinitarinio gyvenimo pilnatvs. 32 Eckhartui skirtyb ir neskirtyb,
Trejyb ir Vienis yra labai glaudiai susij:
A kakada mokiau lotynikai.., kad skirtingumas Trejybje kyla i jos vienybs.
Vienyb yra skirtyb, o skirtyb yra vienyb. Juo didesn yra skirtyb, juo dides-

TRYS ECKHARTO NIEKIO KATEGORIJOS

n yra vienyb, nes tai yra skirtyb be

skirtingumo 33 . Stebinanti Eckharto mistinio mokslo jga remiasi jo dinamiku santyki, kurie nra sunaikinami arba sugriaunami, arba dl kuri neinama kompromis
dl galutinio metafizinio tikslo, vaizdavimu. Eckharto mstyme skirtumai nesibaigia auktesns transcendentins plotms
akivaizdoje; veikiau jis rizikuoja atvirumu
ir atidengia vien hermeneutini priemoni rinkin determinuotam trinitariniam gyvenimui ir kit rinkin dykumos neskirtybei ir nedualizmui. Eckhartas nepalieka i
dviej srii skirting, bet lipa metafizinmis krikionybs kopiomis, kad parodyt keli nuo skirtybs neskirtyb ir vl
atgal gyvenam gyvenim, kuris yra grindiamas paia logoso struktra.
Kaip jau matme, epistemologinis poiris uiuopia vien Eckharto niekio plotm, bet ne vis jos esm. Budizmo atstovai supranta nesubstancialij tokyb
(Tathata), 34 taiau neturi (ar nejauia poreikio turti) kalbos, paaikinanios jos santyk su determinuota Dievybe krikionikajame kontekste. Manau, kad adekvatesnis Eckharto vidins logikos suvokimas
yra galimas einant ia ms tyrinjim kryptimi. Taigi, be dviej niekio sampratos vartosen, galima ir treia plotm, atskleidianti
visikai kit ir unikali perspektyv tai
metafizinis/ontologinis niekis, ikylantis
i logocentrini akn. Eckhartas, kaip klasikins tradicijos paveldtojas, atskleidia
Vakar miniai savit niekio metafizik,
susiet su paia teistine struktra, kuri
lieka viso jo teologinio korpuso dinamin
dalis. is niekis yra ne tik u metafizinio,
antimetafizinio ar transmetafizinio niekio;
jis nra tik lingvistin strategija, rodanti
esms grynum. Jis yra niekis, gims kartu su teizmu, be kurio determinizmas negalt bti ir kuris, kaip pirminis pagrindas
yra duotas jo transformavimui. Ten, kur
ikyla teistinis Dievas, ikyla taip pat ir
niekis: Kai siela ateina Vien, engdama

77

gryn savs paios praradim, ji randa

Diev kaip Niek... iame Niekyje Dievas
gim. Jis buvo Niekio vaisius: Dievas gim Niekyje 35. Eckhartas pabria visko,
kas savita ir kas tampa, sunaikinim, netgi, Dievo vidiniame lygmenyje iskiria Dievybs pagrind ir versm kaip viet, kurioje Dievas tampa ir atitampa 36 . Tokiu
bdu ontologin slyga bti nuo pat
pradi apima egzistencin leidim ieiti
arba mirti, joje ilaisvinimo, arba ivadavimo, takas yra ukoduotas jos pirmapradje prigimtyje. Eckhartui teizmas ir vidiniai
trinitariniai santykiai yra kelias galutin
atvirum ir laisv; jie atspindi transformacijos paradigm, kuri nuo pat pradi yra
bedugns gimimo dalis. 37 Vidins dievikosios prigimties slpinyje teizmas yra dykuma, ir dykuma yra teizmas. 38 Taigi pats
logoso struktros, metafizikos, ontologijos, kalbos ir dvasins kelions pagrindas
yra niekis, kuris kartu delimituoja ir dekonstruoja tikrov, traukdamas siel jos
originalaus atvirumo ir laisvs altin.
Aminame Snaus gimdyme Tvas ilieja Snui visa, kas jis pats yra; tokiu
bdu Kristus, Logos, Antrasis Trejybs
asmuo, suima pilnatvs ir tutumos paradoks, teizm ir a-teizm. Atrodo, kad i
amino savs atidavimo ir Jzaus istorins
mirties ant kryiaus bt galima daryti teist ivad: Eckhartui Kristus yra ontologijos dekonstrukcija, nes jis knija transcendentinio-imanentinio atstumo lugim,
vesdamas istorij dvigub kenoz, vykstani dievikojoje prigimtyje tam, kad vykt
iganymas. 39 Viena kenoz vyksta bullitio (bgimas per kratus) bdu Trejybs isiliejimas i dykumos niekio, kur Tvas ilieja savo dievysts visum Snui;
antroji kenoz vyksta ebullitio (itekjimas, isiliejimas) bdu Trejybs itekjimas krinijos ir Snaus dievybs (itutinimas dl pasaulio) link 40.
Btent tokiame kenozs kontekste Eckharto dialektin pozicija apie skirtyb ir

78

Bron GUDAITYT

neskirtyb (Dievas kaip Vienas ir Trys)

gali bti suprantama kaip: a) skirtyb tarp
Asmen yra neskirtyb, kuri remiasi vidiniu dievikuoju bullitio, arba savs gimdymu i niekio si; b) skirtyb yra pakeiiama neskirtybe, kuomet krinyje ji iteka i savo pirmins Prieasties Logoso
ir kuri pasireikia absoliuiu Kristaus savs iliejimu ant kryiaus.41 Taigi Eckharto
veikaluose aptinkami trys dalykai, kurie,
be jokios abejons, nepalengvino inkvizitori darbo: 1) siela mistikai veikia, vesdama veiksm dvigub tutum; 2) siela
mistikai gimdo Sn ir todl savo pagrindu yra u transcendencijos ir imanencijos
skiriamybs; 3) kenozs momentas (kuris
Eckharto kalboje yra radikalus atsiadjimas) yra absoliutus ir todl jam negali bti
priskiriami jokie predikatai.
Atsivelgiant pirmj pasilym, kad
siela mistikai patiria dvigub atsiadjim,
Eckharto radikalios nuostatos gauna nauj prasm. Pirmoji kenoz vyksta prasiverimu (Durchbruch), kuriuo siela kaip mergel nusiplia nuo savs vaizdius net
gi Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios,
kad eit nauj Dievyb. 42 is radikalus
dvasios vargingumas yra btinas, kad bt apverstas krybos procesas, per kur
siela pasta savo krinikum ir kuria diev. Nordama sugrti palaim, pilnutin nesukurto pagrindo gyvenim, siela
mistikai turi patirti radikali Snaus mirt,
kuri yra btent tas momentas, kai Logosas
i naujo engia bedugn ir metafizika yra
sunaikinama. Galutin sielos tutuma ir jos
radikalus vis sukurt daikt atsiadjimas sukuria viet, kurioje Dievas gali veikti
ir kurioje vyksta Snaus gimimas. Sielos
exitus (ijimas) ir reditus (sugrimas) nuo
nesukurtosios prieasties yra paralelus su
nesibaigianiu Snaus gimimu ad intra (
vid, viduje), su jo sugrimu ir prisiklimu
per mirt ant kryiaus ad extra ( ior,
iorje). Vis dlto sielos savs itutinimas nra nukreiptas Dievybs ramyb ir

neskirtyb. Ji vl isilieja nedama monos dovanas ir duoda gimim savo paios Snui sielos kibirktyje arba pagrinde. Eckharto nuomone, i nauja egzistencija vyksta iame gyvenime, kada siela kaip
mergaitika mona gyvena i savo paios
pagrindo: mergel, kuri yra mona, yra laisva ir nesipareigojusi, be prisiriimo; ji visuomet yra vienodai artima tiek Dievui, tiek
paiai sau. Ji duoda gausi vaisi ir yra didi
ne maiau ir ne daugiau negu pats Dievas43. Sielos judjimas nuo radikalaus atsiadjimo (mergel) vaisingo gyvenimo
pilnum (mona) vyksta pagal dievikosios vidins kenozs dinamik model. Eckharto mintyje teistin struktra yra ne tik
gilesnio gyvenimo, kuris galiausiai virija
transistorin tyl, preliudija, bet ir 1) btinas elementas, reikalingas galutiniam savs itutinimui ir perkeitimui gyvenim,
kuris gyvenamas be kodl; 2) dabar visikai atsiadjs struktros primjas, kuriame nauj gyvenim gimdo is laikinas
gyvenimas ia ir dabar.
Anot Eckharto, kad siela sugrt nuog Dievyb, ji privalo bti atsiadjusi
vis sukurtj dalyk tokioje sieloje Dievas privalo veikti. 44 Siela, praeidama pro
visus egzistuojanius paveikslus ir kategorijas net Trejyb mirta savo skirtybei ir mistikai gimdo Sn. Taiau Snaus gimimas aminybje apima vidin dievik kenoz, todl Snaus gimimas taip
pat privalo bti pilnatv, kylanti i sielos
radikalaus atsiadjimo ir savs itutinimo. Siela, jei ji galt save bent vienam
akimirksniui a-nuliuoti, patirt vis nesukurtojo pagrindo palaim. 45 Btent dl
to niekio momento, kada pats (ego) yra
sunaikinamas, Eckhartas sako, kad mano
akis ir Dievo akis yra viena akis: viena
matant, viena pastant ir viena mylint 46.
Taigi Eckhartas nesako, kad siela yra Dievas. Tai nra monistinis teiginys, nurodantis Dievo ir sielos visik tapatum,
bet veikiau sielos savs sudievinim, kai

TRYS ECKHARTO NIEKIO KATEGORIJOS

ji mistikai patiria savo galutins tutumos proces, kur Mokytojas vadina atsiadjimu. Atsiadjimas veda mog
tyrum, nuo tyrumo paprastum, o nuo
paprastumo pastovum: btent ie dalykai sukuria Dievo ir mogaus lygyb 47.
Tai vyksta dabar, kai pakeista siela gyvena, kur gyvenimas trykta i jos paios
pagrindo. Siela randa geresn dal iame
gyvenime sekdama Mortos, kuri gyvena
aktyv kontempliacin gyvenim, keliu. 48
Taigi mes ateiname prie paties svarbiausio treiojo tako Eckharto studijose.
Eckhartas mato tutumos keli ir pdsakus, kylanius i vidins dievikosios kenozs (kalbant metafizins dialektikos ir
lingvistins dekonstrukcijos terminais), btent todl jo mistinis mokslas negali bti
kristocentrinis io termino vartojimo prasme. Kitais odiais, paslptas elementas
Eckharto mstysenoje yra kristocentrinis
niekis, btent tai ir yra tas metafizinis niekis, kuris negali ir negali bti jokios ries
substancialiosios teologijos kulminacija ir
todl negali remtis jokiu galutiniu ir baigtiniu Dievo apreikimu. Dvigubos kenozs, kuri yra vidujai bdinga krikionikajai miniai, paslaptis visuomet nurodo
u savs, niekada nepasilikdama galutinai
identika. Todl tikroji sielos pabaiga
nra trinitarin ar kristocentrin, bet niekis, kuris yra nei tas, nei anas. Krikionikosios mistikos terminais, tas momentas, kai Kristus i naujo engia bedugn,
yra absoliuiai Vienas, parodo, kad Dievas negali bti predikatais ireiktas Dievas, bet tas, kuris yra neskirtyb ir nenusakomyb. Eckhartas kalba apie tyl, bedugn, dykum. Dievybs dykuma nra
elementas alia Trejybs ar Kristaus, bet
tai, kur Trejyb itutina save nuo skirtybs dl savo vienumo laisvs ir neskirtybs. Tai ir yra btent tas Dievybs niekis,
kuris ilaisvina smon ir kuris traukia siel
per bties metafizik anapus buvimo ir nebuvimo galutin dykumos atvirum ir vl

79

atgal, kad patirt ilaisvinim istorijoje. Eckhartui btent i dar tik usimezgusi valga apie dykumos niek yra ta, kuri ilaisvina j nuo fiksuoto ir statinio teizmo apribojim ir kurioje jo a-teistin ir nekristocentrin teologija gali bti suprantama.
irint i ios perspektyvos, pagrindinje Eckharto vokik pamoksl dalyje atsiskleidia niekio teistins metafizikos atsivrimas Dievybs dykumos viesoje. Eckhartas primygtinai teigia, kad absoliutus
neigimas vyksta ne tik sielos, bet ir paties
Dievo viduje: Dievas tampa ir atitampa.
Taigi daugiau nebesutikdamas Dievybs
kaip vien tik i apreiktos Trejybs skirtybs, bet sekdamas Trejyb, kai ji ilieja
save Dievybs dykum, Eckhartas veidas veid priartja prie savito paiam
teizmui dinamiko ilaisvinimo. Dialektiniai
ryiai Eckharto mistikoje yra reikalingi, kad
bt isaugotas galutinis atvirumas, vykstantis vidinje dievikojoje kenozje, Snuje ir todl sieloje, pasaulyje, ontologijoje, epistemologijoje, kalboje ir metafizikoje.
Iganymo takas Eckharto mistikoje nesibaigia prasiverimu bedugn, bet privalo
isilieti atgal Trejyb ir savo paties egzistencijos apibrtum. Btent i ios perspektyvos kyla radikaliausia Eckharto mintis, kuri pasiekia kulminacij jo mistiniame
moksle ir tuo paiu ymi to laikmeio klasikinio metafizinio mstymo pabaig.

Ivados
iuo straipsniu buvo bandyta parodyti,
kad ryys tarp teizmo ir Eckharto niekio
svokos gali bti aikinamas dvigubos kenotins metafizikos terminais arba judjimu nuo skirtybs neskirtyb, kuris vyksta ad intra ( vid) trij Asmen kilimu,
atsiradimu bei Snaus gimimu ir ad extra
( ior) Kristaus mirtimi ir prisiklimu.49 Eckhartui dykuma yra vienas i dinamikos
soterologijos poli, kuris ne tik prasiver-

80

Bron GUDAITYT

ia pro substancialij metafizik, bet taip

pat atseka transformacijos tak apibrtos
dievybs sugrimu (reditus), kai ji i naujo engia bedugn, ir jos ijimu (exidus)
i niekio si. Todl i mistin painiava privalo bti matoma atsivelgiant
dinamik proces. velgiant sugrim,
kuomet siela patiria radikal atsiadjim
ir prasiveria pro visus dievus, Eckharto
dialektik galima interpretuoti (kartu su budist mokslininkais) kaip antimetafizin,
a-teistin nuostat, kuri nra visikai pilnutin. ia jis seka logoso struktros niekiu, metafiziniu niekiu, ontologiniu niekiu iki to momento, kai determinuota dievyb isilieja grynj Dievyb. Eckharto
minties radikalumu galima sekti iki Trejybs sugrimo atgal Vien, kuris yra istorikai patvirtinamas galutinio ir absoliutaus skirtybs apleidimo ant kryiaus, taiau po engimo atgal bedugn grynu
savo atsidavimo momentu siela susiduria
su ontologiniu niekiu paiu niekiu, kuris atsiranda, pasak Eckharto, dl vidinio
dievikojo judjimo nuo skirtybs neskirtyb. Anot Mokytojo, teizmas yra esminis
galutiniam atvirumui, kadangi jis i anksto
yra Asmens paslaptyje i ia laikas, erdv, istorija, metafizika ir visa kita, yra
egzistencinis leidimas eiti arba vidin dievika kenoz. Taigi Eckharto mistinje logikoje ios dvi kategorijos teizmas ir ateizmas, Trejyb ir niekis privalo ilaikyti intym santyk. Taip yra btent dl
paties teizmo atvirumo, kylanio i jo simultaniko gimimo i niekio tam, kad mogikasis asmuo galt sugrti Dievybs
pagrind ir vykt iganymas.
Dabar i aptartos perspektyvos sugrkime prie dviej niekio (epistemologinio
ir pragmatinio) kategorij, kurios buvo pristatytos straipsnio pradioje. Pirma, kaip
jau buvo anksiau pastebta, tyrinjant
intelekto negatyvum, iuolaikiniai mokslininkai atranda nepaprastai postmodernistin ir dekonstruktyvj element Eckharto

mintijime, kuris nesitenkina Dievu, esaniu jo priekambaryje, bet siekia grynosios dykumos, kur Dievas yra laisvas nuo
vis vard. Eckhartui galvoti apie tai, i
ko trykta visa tradicija, ir dar svarbiau
vesti vyksm ontologin leidim bti
reikia sekti bties metafizika iki jos pradios ten, kur ji panaikinama. Taiau visa tai vyksta dl niekio ilaisvinanios jgos, kuri yra i anksto imta teizmo paslapt. odis Logos ir tai, kas i jo kyla
metafizika, ontologija ir pan., negali bti
statins konstrukcijos, ypatingai udtos
ant Bties. Kitais odiais, Eckhartui Dievas tampa ir atitampa, todl egzistencijos
kaita yra i anksto vyksta vidiniame dievikajame procese, kuris transformuoja arba
anuliuoja vis pagrind, i kurio buvimas
ieina bti arba, krikionikesniais terminais, svarbus tas momentas, kai Kristus, kuris yra Logos, mistikai iteka i ir
sugrta Dievybs bedugn. Btent i
mistins perspektyvos Eckhartas atskleidia giliai ilaisvinant ir modern Dievo
suvokim, kuris i niekio pranaumo tako ireikia niekada neisenkani dievikj prigimt. Jeigu Eckharto atsiadjimo
ontologija ir epistemologija yra pakeliui
Dievybs pilnatv ir neskirtyb, tai todl
kad tikrasis pajgumas mistikai atitapti
yra laikomas jau tradicijos pradioje ir
tokiu bdu taip pat yra kalboje, buvime,
metafizikoje ir t. t. Antra, kadangi mstymas vyksta istorijoje ir kalboje, tai ten galutinai negali bti bties metafizikos, kadangi viskas, kas ateina bti, yra pakeliui tai, kas yra anapus kartu buvimo ir
nebuvimo. Eckhartas, inodamas substancialistins minties bevertikum, parodo,
kodl metafizika gali bti leisti bti, ir tai
suteikia galimyb bti laisvam nuo Dievo, Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios.
Eckhartas mato kodl, velgia prieast bti tikru ios laisvs altiniu, nes Dievas yra kodl be kodl. Dievas yra tai,
kas leidia bti. Dievybs dykuma yra

TRYS ECKHARTO NIEKIO KATEGORIJOS

ontologinis niekis, kuris traukia smon

laukan i buvimo ir nebuvimo dialektini
rib neskirtyb ir gyvenimo spindjim.
Todl kad odis yra kartu pilnatv ir tutuma, kartu tyla ir kalba, siela turi galimyb gyventi be kodl (sunder warumbe).
Galimyb atsirasti naujai ir transformuotai
kalbai, nesukurtai egzistencijos laisvei kyla
i neskirtybs, kuri yra skirtybje, niekis odyje. Metafizika privalo bti niekis,
taigi ar gali bti eretika Eckharto kalba?
Tuo metu, kai budistui Beribis Atvirumas yra nuvitimo ir iganymo tikslas, Eckhartas, susidurdamas su Kristaus mirtimi
ant kryiaus, eina visikai prieingu keliu.
Iganymas Mokytojui yra pasiekiamas, einant ir prasiveriant pro buvimo metafizik. Tai ygis, kur jis vykdo, velgdamas radikalaus Dievo leidimo bti (Gelassenheit) pasekmes, leidimo, kuris vyksta atsiadjusiojo sieloje. Nors ir budist
mokytojai, ir Eckhartas galt sutikti dl
galutins soteriologins verts, engiant
anapus teizmo, taiau ontologinis kelias,
kuriuo jie eina, yra skirtingas. Eckhartui
prasiverimas ir iganymas vyksta per jim krikionikj metafizik ir einant
anapus trij Asmen. jimas anapus yra
btina ilaisvinimo bedugnje slyga, ilaisvinimo, kuris vyksta determinuotoje dievybje ir sugrta j, sekant radikaliu prasiverimu Dievybs dykumoje. Eckhartui
atsiadjimo kelias yra i anksto spraustas buvimo paslapt kaip pagrindiantis
ontologin slyg bti ir egzistencin
leidim eiti. Papildant budistin pozicij, galima teigti, jog Eckhartas suvokia niek
kaip galutin skirtybs neigim ir tuo remdamasis kaip bet kokios metafizins spe-

81

kuliacijos neigim. Taiau reikia atkreipti

dmes ir tai, kad Eckhartas taip pat mato
niek kaip sias, i kuri ilaisvinimas nuo
skirtybs vyksta istoriniame pasaulyje ia
ir dabar. Taigi Eckharto mistiniame moksle
aptinkamas judjimas i tutumos (Dievybs dykumos) form (Trejyb) ir nuo formos atgal Tutum, kuri yra Dievybs
vidinio gyvenimo centre. Adaptuodami budistin poir galtume sakyti, kad Eckhartui
skirtyb nra neskirtyb iki prasiverimo
momento ir neskirtyb nra skirtyb iki
gimimo momento, kai neskirtyb isilieja
i bedugns. Visuose lygmenyse determinuota dievyb, sekdama savo atsiadjimo keliu, isilaisvina nuo savs skirtybs niekyje (arba, krikionikais terminais, Kristaus mirtyje ant kryiaus) ir
tutuma, sekdama savo kenozs keliu, ilieja savo dievyb arba pai pirmin prieast archetipin form arba Sn.
Eckhartas pltoja labai savit ir dinamik keli iganym, keli, glaudiai susiet su paia krinija. Mintas Marijos
Mortos pasakojimas, kuriame Eckhartas
suteikia pirmenyb aktyviam gyvenimui
prie tradicikai suteikt pirmum kontempliatyviam gyvenimui, gali bti matomas
kaip vakarietika budistinio pasaulio samsara yra nirvana mistin versija. Eckhartui samsara yra nirvana (slygota tikrov
yra Beribis Atvirumas) dl prasiverimo
metafizikos, kuri yra vidujai savita paios
galutins Tikrovs prigimiai ir i anksto
esanti krikionikame apreikime dl dvigubo amino gimimo i niekio, kuris sugrina: 1) Sn Tvo pilnatv ir paslapting bedugn; 2) Trejyb Vienyb ir
dykumos neskirtyb.

82

Bron GUDAITYT

NUORODOS
1

Apie tai plaiau skaityti: Cobb J., Ives Ch. The

Emptying God: A Buddhist, Jewish, Christian Conversation. Maryknoll, N.Y.: Orbis. 1990. Suzuki
D. T. Mysticism: Christian and Buddhist. New
York: Macmillan. 1961. Schrmann R. The Loss
of Origin in Soto Zen and Meister Eckhart //
Thomist. 1978. Nr. 42. P. 281312. Ueda Sh.
Die Gottesgeburt in der Seele und der Durchbruch
zur Gottheit: Die mystische Antropologie Meister Eckharts und ihre Konfrontation mit der Mystik des Zen-Buddhismus. Gtersloh: G. Mohn.
1965. Waldenfels H. Absolute Nothingness: Foundations for a BuddhistChristian Dialogue. New
York: Paulist Press. 1980.
Otto R. Mysticism: East and West. New York:
Collier. 1962. Cousins E. Global Spirituality:
Toward the Meeting of Mystical Paths. Madras:
University of Madras, Radhakrishnan Institute
for the Advanced Study in Philosophy. 1985.
Postmodernieji mstytojai apie Eckhart ir Nieko svok: Schrmann R. Meister Eckhart:
Mystic and Philosopher. Bloomington: Indiana
University Press. 1978. Schrmann R. Neoplatonic Henology as an Overcoming of Metaphysics // Research in Phenomenology. 1983.
Nr. 13. P. 2541. Caputo J. D. The Mystical
Element in Heideggers Thought. New York:
Fordham University Press. 1986. Caputo J. D.
Mysticism and Transgression: Derrida and Meister Eckhart // Continental Philosophy. 1989.
Nr. 2. P. 2439.
Schrmann R. Meister Eckhart: Mystic and Philosopher. P. 143; Underhill E. The Mystic of
the Church. New York: Doran. 1926. P. 134.
Budist mokslininkai laikosi nuomons, jog Eckharto niekis nra absoliutus niekis, todl kad
jis niekio patirt gavo per teizm ir ji yra
galutinai susieta su teizmu (r. Ueda Sh. Nothingness in Meister Eckhart and Zen Buddhism. New York: Crossroad. 1982. P. 157
60). Kadangi Eckharto mistikoje ryys tarp
niekio ir teizmo yra isprendiamas ontologini reikalavim paneigimu, taip jis tampa panaus Zeno absoliut neigim.
Daugelis Eckharto interpretatori jo mistiniame moksle atpasta neoplatonikosios henologijos gij ir sutinka su R. Schrmannu, kad
Eckharto niekis yra btent tas niekis, kuris
sukuria tam tikr antimetafizin lauk, i kurio
velgiant gali bti aikinama Eckharto mintis
(Schrmann R. The Loss of Origin. P. 288).
Postmoderniosios Eckharto mokslo studijos pabria egzistencin nuolatin kitim, inojimo negatyvum ir Eckharto tekst lingvistin
lankstum. Eckharto lingvistinio virtuoziku-

mo analiz pateikia Tobin F. Meister Eckhart:

Thought and Language. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. 1986. (ypa naudingas 5 skyrius: Master of Language). Modernistins hermeneutikos ir Eckharto mistinio niekio ssajas analizuoja Caputo J. D. (irti jo veikalus, pamintus 3 nuorodoje).
8
Meister Eckhart, Predict Nr. 23 (toliau ymsime Pr. 23); r. Meister Eckhart Predigten.
Deutsche Werke I. Texte und bersetzungen
von J. Quint. Hrsg. von N. Largier. Frankfurt
am Mein: Deutscher Klassiker Verlag. 1993;
Meister Eckhart Traktate. Deutsche Werke II.
Lateinische Werke. Texte und bersetzungen
von E. Benz, J. Koch, J. Quint und als. Hrsg.
von N. Largier. Frankfurt am Mein: Deutscher
Klassiker Verlag. 1993.
9
Pr. 10. DW. I. P. 131. Eil. 1015.
10
Opus Tripartitum. LW. II. P. 463. Eil. 3033.
11
Opus Tripartitum. LW. II. P. 465. Eil. 1921.
12
Pr. 11. DW. I. P. 137. Eil. 1521. Diese drei
Stcke bedeuten dreierlei Erkenntnis. Die eine
ist sinnlich: Das Auge sieht gar weithin die
Dinge, die auerhalb seiner sind. Die zweite ist
vernnftig und ist viel hher. Mit der dritten
ist eine edle Kraft der Seele gemeint, die so
hoch und so edel ist, da sie Gott in seinem
bloen, eigenen Sein erfat (Pr. 11. DW. I. P.
137. Eil. 1521.).
13
Eckhart J. Traktatai ir pamokslai.Vilnius: Pradai. 1998. P. 129. So auch, sage ich nimmt
und schpft der edle Mensch sein ganzes Sein,
Leben und seine Seligkeit blo nur von Gott, bei
Gott und in Gott, nicht vom Gott-Erkennen,
Scauen oder Lieben oder dergleichen. Darum
sagt unser Herr beherzigenswert treffend, ewiges Leben sei dies: Gott allein als den einen,
wahren Gott zu erkennen (Joh. 17, 3), nicht
aber: zu erkennen, da man Gott erkennt.
(Traktat I. LW. II. P. 331. Eil. 511.)
14
r. Caputo J. D. The Nothingess of the Intellect in Meister Eckharts Parisian Questions, knygoje The Mystical Element in Heideggers Thought. P. 85115.
15
Apie tai plaiau r. Schrmann R. Meister
Eckhart: Mystic and Philosopher. P. 4250.
16
Eckhart J. Trakatai ir pamokslai. P. 130. Denn
der Mensch mu in sich selber Eins sein und
mu dies suchen in sich und im Einen und empfangen im Einen, das heit: Gott lediglich
schauen; und zurck kommen, das heit: wissen und erkennen, da man Gott erkennt und
wei. (Traktat I. LW. II. P. 333. Eil. 913.)
17
Caputo J. D. Mysticizm and Transgression:

TRYS ECKHARTO NIEKIO KATEGORIJOS

Derrida and Meister Eckhart. P. 2439. Schrmann R. Neoplatonic Henology as an Overcoming of Metaphysics. P. 2541.
18
r. Caputo J. D. The Nothingess of the Intellect in Meister Eckharts Parisian Questions, knygoje The Mystical Element in Heideggers Thought. P. 22340.
19
Hier ist Gottes Grund Mein Grund und mein
Grund Gottes Grund. (...) Aus diesem innersten
Grunde sollst du alle deine Werke wirken ohne
warum. Aut. vertimas: ia Dievo pagrindas
yra mano pagrindas ir mano pagrindas yra Dievo pagrindas. (...) I io paties giliausio pagrindo visi tavo darbai turi bti atlikti be Kodl
(Pr. 5b. DW. I. P. 71. Eil. 1112 ir 1618.).
20
Der nichts will und nichts wei und nichts
hat (Pr. 52. DW. I. P. 551. Eil. 31.).
21
ymiausias Mahajanos atstovas Nagarduna
(II a. po Kr.) teigia, jog pasaulio visuma yra
tuia: tutuma yra vienintelis principas, ir jis
yra anapus bties ir nebties. vairov yra tik
iliuzija; tutuma yra vienintel tikrov. Todl
samsara (tapsmo ratas) ir nirvana niekuo nesiskiria. (Apie tai r. Religij istorijos antologija. D. II. Islamas. Hinduizmas. Budizmas. Vilnius: Vaga. 2002. P. 297307.
22
Pr. 23 DW. I. P. 271. Eil. 2831.
23
Svoka snyata ymi tikrov, kuriai ireikti
netinka n vienas odis. Todl ji gali bti suprantama kaip niekis, tutuma, nesubstancialumas, pirminis pradas, prieastingumo autonomikumas, neireikiama odiais tiesa, dykuma
ir t. t. (Plaiau apie tai r. .
. : .
1994. T. I. P. 582589).
24
r. Religij istorijos antologija. P. 280; 303.
25
Ueda Sh. Die Gottesgeburt in der Seele und der
Durchbruch zur Gottheit. P. 159.
26
Ten pat. P. 161.
27
Schrmann R. Meister Eckhart: Mystic and
Philosopher. P. 11718.
28
Apie lyginim su siomis r.: Pr. 71. DW I.
P. 224. Eil. 57 ir P. 225. Eil. 1. Svarbios
nuoruodos Diev kaip Niek: Pr. 21. DW. I.
P. 368. Eil. 48; Pr. 23. DW. I. P. 402. Eil.
17; Pr. 52. DW. I. P. 486506. Pr. 71. DW.
I. P. 22231; Pr. 83. DW. I. P. 437. Eil. 314
ir P. 348. Eil. 13. Apie Dievybs neskirtyb:
Pr. 10. DW. I. P. 173. Eil. 25. Apie dykum:
Pr. 10. DW. I. P. 171. Eil. 15 ir P. 172 . Eil.
1. Pr. 48. DW. I. P. 420. Eil. 9; Pr. 60. DW.
I. P. 21. Eil. 12; Pr. 81. DW. I. P. 400. Eil.
4; Pr. 86. DW. I. P. 488. Eil. 19. Dykumos
metaforos platesn analiz pateikia McGinn B.
The God beyond God: Theology and Mysticism
in the Thought of Meister Eckhart // The Jour-

83

nal of Religion. Chicago: The University of

Chicago.1981. Nr. 61. P. 119.
29
Dievas nra nei tas, nei anas. Mokytojas
sako: Jei kas nors sivaizduoja, kad supranta
Diev ir k nors apie j ino, tai nra Dievas. (Pr. 3. DW. I. P. 42. Eil. 15. Apie tai
plaiau r. Tobin F. Meister Eckhart: Thought
and Language. P. 256).
30
Viena i ymesni Eckharto citat randama Pr.
48. DW. I P. 509 Eil. 911. Dieser Funke
widersagt allen Kreaturen und will nichts als
Gott unverhllt, wie er in sich selbst ist. Aut.
vertimas: i kibirktis (sielos) atmeta visus
krinius ir nieko netrokta kaip tik Dievo, tokio, koks jis yra savyje.
31
McGinn B. The God beyond God. P. 119.
32
Ten pat.
33
Dieses Wort, das ich auf lateinisch gesprochen habe..., Die Unterschiedenheit kommt aus
der Einheit, die Unterschiedenheit in der Dreifaltigkeit. Die Einheit ist die Unterschiedenheit, und Die Unterschiedenheit ist die Einheit.
Je grer ist die Einheit, denn das (eben) ist die
Unterschiedenheit ohne Unterschied. (Pr. 10.
DW. I. P. 119. Eil. 1; ir P. 131. Eil 1015.)
34
Tokyb (Tathata) joki fenomenali bties
apraik neslygota Bties Esm, Atjautos Pilnatv (Religij istorijos antologija. P. 295.).
35
Wenn die Seele in das Eine kommt und darin
eintritt in eine lautere Verwerfung ihrer selbs,
so findet sie dort Gott als in einem Nichts....
In diesem Nichts ward Gott geboren; der war die
Frucht des Nichts. Gott ward geboren in dem
Nichts (Pr. 71. DW. II. P. 73. Eil. 2023;
2527).
36
Dievas ir Dievyb yra skirtingi kaip dangus ir
em. A vl sakau: vidinis ir iorinis mogus
yra skirtingi kaip dangus ir em. Taiau Dievas yra tkstanius myli auktesnis. Dievas
tampa ir atitampa (Pr. 26. DW. I. P. 299. Eil.
1317).
37
Aminas Snaus gimimas ima slpin apie sielos
sugrim Tvo nepagimdyt neskirtyb. Ir taip
yra todl, kad Tvas ilieja Snui visa, kas jis
yra. Eckhartas teigia: A danai sakiau, kad
iuo Dievo aktu, kuriuo Tvas gimdo jo viengim
Sn per jo isiliejim, iteka ventoji Dvasia,
Dvasia iteka i abiej ir iame procese yra iliejama siela; ir kad Dievybs paveikslas yra spraustas sieloje, ir siela, trij Asmen isiliejime ir
sugrime, yra liejama atgal; tokiu bdu ji reformuojama jos pirmaprad ir bepaveiksl paveiksl. r. Pr. 50. DW. I. P. 535. Eil. 1221.
38
Viename Dievas Tvas Snus ir ventoji Dvasia yra atidengti nuo bet kokios skirtybs ir nuosavybs ir yra viena (McGinn B.

84

Bron GUDAITYT

The God beyond God. P. 15.). Ir vl, skirtyb

Trejybje ieina i vienybs. Vienyb yra skirtyb ir skirtyb yra vienyb (r. 33 nuorod).
39
Mokslininkai pastebi, kad Eckharto tekstuose
yra maai nuorod istorin Jz ir jo kani,
taiau tai gali bti Eckharto susitelkimo ties
vidiniu dievikuoju aspektu, ikeliant j aukiau istorinio arba taip vadinamo ad extra aspekto, pasekm. Nepaisant mint nuorod stokos, absoliutus Kristaus savs atidavimas mirtyje uima centrin viet Eckharto moksle ir
yra daugelio jo kontraversik tem, kaip antai, atsiadjimas, dvasios neturtas, sielos ir
dievybs vienyb ir t. t., pagrindas. 45-ame
lotynikame pamoksle Eckhartas moko: Dangaus karalysts ir krikioni ginklai yra kryius... paioje viesoje... Kai jis kybojo ant kryiaus, gailestingumo autorius padalijo jo palikim, leisdamas persekioti apatalus, taik atidav
mokinimas, jo kn ydams, jo dvasi jo
Tvui, geriausi mog (Jon) Mergelei Marijai, roj vagiui, pragar nusidjliams,
kryi atgailaujantiems krikionims... Todl Mato 16 yra sakoma: Jei kas nori sekti
paskui mane, teisiada savs, teima savo kryi ir teseka mane... paskui mane. Daugelis
nori eiti kartu su Kristumi, bet ne paskui Krist. Taigi reikjo, kad Kristus kentt ir taip
engt savo garb... Treia, jis sako paskui
mane, nordamas kvpti mus j sekti, nes jis
eina prie mus, kovodamas u mus... Kristus,
kuris nugaljo vien kart u mus ir visus, nuolat nugali mumyse (LW. II. P. 599604). Toliau Eckhartas sako, kad mes privalome neti
kryi ketveriopu bdu: per 1) dan ir pamald Viepaties kanios prisiminim, 2) neapykant nuodmei, 3) pasaulio malonum atsisakym, 4) kno marinim ir artimo meil
(McGinn B. The God beyond God. P. 912.).
40
Ten pat. P. 14.
41
Ten pat.
42
Apie prasiverim r. Pr. 15, 26, 29, 48, 52
ir 84. Mergel yra mgstamas Eckharto vaizdis, kuriuo jis apibdina sielos atsiadjim nuo
vis krini: Jungfrau besagt soviel wie ein
Mensch, der von allen fremden Bildern ledig
ist, so ledig, wie er war, da er noch nicht war.
Aut vertimas Mergel yra suprantama kaip
mogus, kuris yra laisvas nuo vis svetim paveiksl, tiek laisvas, kiek jis buvo, kai jo dar
nebuvo (Pr. 2. DW. I. P. 25. Eil. 1113).
43
Eine Junfrau, die ein Weib ist, die frei ist und
ungebunden ohne Ich-Bindung, die ist Gott und
sich selbst allzeit gleich nahe. Die bringt viele
Frchte, und die sind gro, nicht weniger und
nicht mehr als Gott selbs ist (Pr. 2. DW. I. P.
29. Eil. 1316).

Eckhartas teigia, jog pilnutinai atsiadjusioje

sieloje Dievas privalo veikti: I ties, kai mogus yra visikai niekuo nesusirpins ir kai jo
viduje esantis aktyvus intelektas yra nutildytas, tada Dievas privalo pradti veikti ir privalo bti eimininku-darbininku, kuris gimdo save
pasyviame intelekte (Pr. 3. DW. I. P. 43. Eil.
610). Traktate apie atsiadjim skaitome:
A vertinu atsiadjim labiau u visoki meil. Pirmiausia dl to, kad geriausia, k meil
gali, tai priversti mane mylti Diev, taiau
atsiadjimas veria Diev mylti mane (Traktat 3. DW. II. P. 435. Eil. 2629.).
45
Kntest du dich selbst vernichten nur fr einen
Augenblick, ja, ich sage, selbst fr krzer als
einen Augenblick, so wre dir alles das eigen,
was es in sich selbst ist. Aut. vertimas: Jei
galtum save anuliuoti bent akimirksniui, i tikrj, sakau, netgi trumpiau nei akimirksniui, tu
galtum turti visk, kas yra pati i (dykuma)
(Pr. 28. DW. I. P. 323. Eil. 1921.).
46
Mein Auge und Gottes Auge, das ist ein Auge
und ein Sehen und ein Erkennen und ein Lieben (Pr. 12. DW. I. P. 149. Eil. 3637.).
47
Die Abgesschiedenheit ziet dann den Menschen in Lauterkeit und vor der Lauterkeit in
Einfaltigkeit und von der Einfaltigkeit in Unwandelbarkeit, und die bringen eine Gleichheit
zwischen Gott und dem Menschen hervor
(Traktat 3. DW. II. P. 443. Eil. 2023).
48
Viena i domesni Eckharto tem yra Marijos Mortos istorijos apvertimas. Morta,
Morta, tu rpiniesi daugeliu dalyk, o reikia
tik vieno. Marija pasirinko geriausij dal,
kuri nebus i jos atimta (Lk 10, 4143). prastas aikinimas Marijai skiria geresnij dal,
nes ji sdi prie Jzaus koj ir kontempliuoja jo
odius, kai Morta rpestingai sukiojasi aplink. Apversdamas tradicin aikinim, Eckhartas pirmesn vertinim skiria Marijai, nes ji
jau imoko gyventi aktyvios kontempliacijos
gyvenim kasdieniniame pasaulyje.
49
Eckhartas sutelkia dmes vidines Tikrovs
dieviksias struktras, tikrovs, kuri turi archetipin ad extra iraik. Kaip pastebi daugelis jo mokslo aikintoj, Eckhartas tiesiogiai
nenagrinja istorinio Jzaus gimimo ir mirties
plotms, taiau koncentruojasi amin gimim sieloje. Pamoksle Dum medium silentium
cituodamas Augustin Eckhartas aikiai teigia,
kad iganymui didiausi reikm turi Kristaus
gimimas laike ir mogikoje prigimtyje: Kokia man yra nauda, kad is gimimas vyksta
nuolat, jei jis nevyksta manyje. Nors Eckhartas aikiai nepltoja ad extra matmens apie
Kristaus mirt ir prisiklim, taiau jis tikrai j
pltoja pagal ad intra iraik Snaus gimimo
44

TRYS ECKHARTO NIEKIO KATEGORIJOS

sieloje vaizdiu. Btent ioje vidinje kristologijoje Eckhartas mato siel kaip vidins dievikosios kenozs veidrod, kur siela tampa savspaiu Snumi, nusipldama visas skirtybes, netgi Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios, tam,

85

kad eit paslpt pil, kurioje sielos ir Dievybs pagrindas yra vienas. Taigi tokia metafizika dera su pamaldia kristologine kalba, kuri dar labiau bdinga Eckharto mokiniams
Heinrichui Seuse ir ypa Johanui Tauleriui.

LITERATRA IR ALTINIAI
1. Caputo J. D. Mysticism and Trangression:
Derrida and Meister Eckhart // Continental Philosophy. 1989. Nr. 2. P. 2439.
2. Caputo J. D. The Mystical Element in Heideggers Thought. New York: Fordham University
Press. 1986.
3. Eckhart J. Traktatai ir pamokslai. Vilnius:
Pradai. 1998.
4. McGinn B. The God beyond God: Theology
and Mysticism in the Thought of Meister Eckhart // The Journal of Religion. Chikago: The
University of Chikago. 1981. Nr. 61. P. 119.
5. Meister Eckhart. Predicten. Deutsche Werke
I. Texte und bersetzungen von J. Quint. Hrsg.
von N. Largier. Frankfurt am Mein: Deutscher
Klassiker Verlag. 1993.
6. Meister Eckhart. Traktate. Deutsche Werke
II. Lateinische werke. Texte und bersetzungen von E. Benz, J. Koch, J. Quint und als.
Hrsg. von N. Largier. Frankfurt am Mein: Deutscher Klassiker Verlag. 1993.
7. Religij istorijos antologija. D. II. Islamas.
Hinduizmas. Budizmas. Vilnius: Vaga. 2002.

8. Schrmann R. Meister Eckhart: Mystic and

Philosopher. Bloomington: Indiana University
Press. 1978.
9. Schrmann R. Neoplatonic Henology as an
Overcoming of Metaphysics // Research in Phenomenology. 1983. Nr. 13. P. 2541.
10. Schrmann R. The Loss of Origin in Soto
Zen and meister Eckhart // Thomist. 1978. Nr.
42. P. 281312.
11. Tobin F. Meister Eckhart: Thought and Language. Philadelphia: University of Pensylvania
Press. 1986.
12. Ueda Sh. Die Gottesgeburt in der Seele und
der Durchburch zur Gottheit: Die mystische
Antropologie Meister Eckharts und ihre Konfrontation mit der Mystik des Zen-Buddhismus. Gtersloh: G. Mohn. 1965.
13. Ueda Sh. Nothingness in Meister Eckhart
and Zen Buddhism. New York: Crossroad. 1982.
14. Underhill E. The Mystic of the Church. New
York: Doran. 1926.
15. . .
: . 1994. . I.

Spausdinti rekomendavo:
Doc. dr. Tomas Sodeika,
Doc. dr. E. Bgait

Gauta: 2004 10 12
Parengta spaudai: 2004 12 13

86

Bron GUDAITYT

Bron GUDAITYT

THREE CATEGORIES OF NOTHINGNESS IN ECKHART

S u m m a r y

Eckharts exuberant mysticism has attracted

wide attention from thinkers both within and
outside religious traditions. In particular, his
startling use of nothingness, with its seemin
unconcern for traditional Cristian imagery, has
generated a number of vital comparative studies. Primarily, these studies have dealt with
the relationschip of Eckharts God beyond God
to the Buddist nothingness, although comparisons with other traditions also have been made,
most notably from Hindu advaita and postmodern philosophy. Interestingly, each of these
studies focuses its point of comparison on the
explicily trinitarian and theistic substructure
that remains an integral and dynamic part of
Eckharts dialectical mysticism.
This article has attempted to show that the
relationship between theism and nothingness in
Eckhart can be understood in terms of twofold
kenotic metaphysics, or movement, from distinction to indistinction that takes place ad intra in the welling up of the three Persons and the
generation of the Son and which has an ad extra
expression in the death and resurrection of Crist.
The desert for Eckhart is one pole of a dynamic
soteriology that not only breaks through substancial metaphysics but also traces a path of
transformation of the determinate divinity in its
reditus as it reenters the abyss and its exitus from
the womb of nothingness. His mystical perplexity, therefore, also must be seen in light of this

dynamic process. From the side of return, as the

soul undergoes a radical detachment and breaks
through all gods, it is possible to interpret,
along with Buddhist scholars, Eckhats dialectics
as an antimetaphysical, a-theistic stace that is
not fully complete. Here he follows the nothingness of ontology in the moment when the determinate divinity empties into the naked Godhead. The radicalness of Eckharts thought can
be followed to the flowing back of the Trinity
into the One, which is exemplifield historically
in the utter and absolute abandonment of distinction on the cross. However, after reentering
the abyss, in the moment of pure self-giving,
thesoul encounters an ontological nothingness
nothingness itself, that occurs for Eckhart because of the intradivine movement from distinction to indistinction. Theism is essential for
ultimate openness, according to the Meister, because precontained in the mystery of Person
and hence time, space, history, metaphysics, and
the like is the existential letting go or intradivine kenosis. Thus in Eckharts mystical
logic these two categories theism and a-theism, Trinity and nothingness must remain in
intimate relationship. It is because of the very
openness of theism, which arises from its simultaneous birth out of nothingness, that the human
person can return to the ground of divinity and
salvation occurs.

PAGRINDINIAI ODIAI: niekis, skirtyb, neskirtyb, dykuma, Trejyb, Dievas, Dievyb, Vienis, siela, prasiverimas, atsiadjimas, metafizika, ontologija, teizmas, a-teizmas, kenoz.

KEY WORDS: nothingness, distinction, indistinction, desert, Trinity, God, Godhead, One, soul,
breakthrough, detachment, metaphysic, ontology, theism, a-theism, kenosis.

Bron GUDAITYT VDU Humanitarini moksl fakulteto Filosofijos katedros doktorant. Adresas:
Naujoji g. 6, Kaunas. Tel. 8 37 545453; mob. tel. 8 677 24100. El. patas Bron_Gudaityt@fc.vdu.lt
Bron GUDAITYT PhD student in the Departament of Philosophy at the Faculty of Humanities
in VMU. Address: Naujoji g. 6, Kaunas. Phone 8 37 545453; 8 677 24100. E-mail Bron_Gudaityt@fc.vdu.lt