5 paskaita ir 11 pratybos. Skaii seka. Aprtoji ir monotonin sekos.

Skaii sekos riba. Skaii sekos egzistavimo teoremos (be rodymo).

Skaiius e (be rodymo).
1. Skaii seka ir jos riba
Apibrimas. Skaii seka (arba kintamuoju dydiu) vadinama skaitin funkcija, apibrta natralij skaii
aibje N.
ios funkcijos apibrimo sritis aib N, reikmi sritis tam tikras realij skaii aibs R poaibis.
Sekos bendrj nar paymj xn (ia n nario numeris), galsime parayti xn = f (n ). Sek ymsime simboliu
{ xn }.
Formul xn = f(n ) nurodo kaip pagal numer n apskaiiuojamas atitinkamas narys xn . Pavyzdiui, formul
n
xn = apibria sek
n +1
1 2 3 4 5 n
; ; ; ; ;...; ;...
2 3 4 5 6 n +1

Nordami apibrti sekos rib, pradsime nuo pavyzdio. Sakykime, duota seka { xn }, kurios bendrasis narys
n 1
xn = . Apskaiiuokime jos narius, imdami n=1, 2, 3, ... :
2n
0; 41 ; 13 ; 83 ; 25 ; 12
5 ; 6 ;L
14
Nesunku suvokti, kad, didjant numeriui n, sekos nariai artja prie 1 . Pavyzdiui, kai n=101, tai x = 100 .
2 n 202
Bendrj nar xn paraysime taip:
n 1 1 1
xn = = .
2n 2 2n
1
Didjant n, dmuo artja prie nulio, todl xn i ties artja prie 12 . fakt paymime simboliais:
2n
n 1 1
lim = .
n 2n 2
Juo didesnes n reikmes imame, juo maiau xn skiriasi nuo savo ribos, lygios 12 . Vadinasi, rib galtume apibrti
taip: skaiius a yra sekos xn riba, kai, imant pakankamai didelius n, xn ir a skirtumo modulis pasidaro kiek norima
maas.
Simbolikai raome:
lim xn = a .
n
iuo atveju taip pat sakoma, kad kintamasis xn artja prie a, ir raoma xn a.
Sek, kuri turi rib, vadiname konverguojanija seka.

2. Sekos ribos egzistavimo poymiai. Skaiius e

1 apibrimas. Seka {xn} vadinama didjanija, kai su kiekviena n reikme teisinga nelygyb
xn+1>xn ,
t. y. kai didesnius nari numerius atitinka didesni sekos nariai.
2 apibrimas. Seka { xn } vadinama majanija, kai su kiekviena n reikme teisinga nelygyb

xn+1< xn .
Kai xn+1 xn , turime nemajani sek, kai xn+1 xn nedidjani sek.
Nemajanios ir nedidjanios (kartu didjanios ir majanios) sekos vadinamos monotoninmis sekomis.
3 apibrimas. Seka vadinama aprtja, kai visi jos nariai priklauso kuriam nors baigtiniam intervalui (m; M),
taigi tenkina slyg m < xn < M .
Be rodymo pateiksime du sekos ribos egzistavimo poymius.
 1 teorema. Monotonin ir aprta seka turi rib.

2 teorema (tarpinio kintamojo ribos teorema). Jei xn zn yn (n N ) ir xn a , y n a , tai ir z n a .

Matematikai 2 teorem juokais vadina dviej policinink teorema. Mat jeigu tarp dviej policinink xn ir yn
svyruoja girtuoklis zn , tai jis atsidurs nuovadoje a , kuri policininkai j ir veda.
Pasinaudodami iuo poymiu inagrinsime vien nuostabi rib ir susipainsime su svarbia matematine
konstanta, vadinama skaiiumi e.
Imkime sek {xn } , kurios bendrasis narys
n
1
xn = 1 + , n N .
n
Apskaiiav kelis ios sekos narius, pavyzdiui, kai n = 5, n = 10, n = 100, n = 1000, gauname tokias apytiksles
reikmes:
x5 = 2,488; x10 = 2,594; x100 = 2,705; x1000 = 2,717 .

I to galima padaryti prielaid, kad xn reikms priklauso intervalui (2; 3). Pasirodo, jog i prielaida yra
teisinga, nes rodyta, kad 2 < xn < 3 . Tai reikia, jog seka xn yra aprta. Ji yra dar ir didjanti, taigi monotonin, todl
ji turi rib. i riba ir buvo pavadinta skaiiumi e :
n
1
lim 1 + =e.
n n

Kadangi 2 < xn < 3 , tai ir 2<e < 3. Apytiksl skaiiaus e reikm 15 enkl po kablelio tikslumu yra tokia:

e =2,718281828459045 .
Logaritmai, kuri pagrindas yra e , vadinami natraliaisiais ir ymimi enklu ln . Taigi
ln x = log e x .

Rodiklin funkcija, kurios pagrindas e, turi special pavadinim ir ymjim; ji vadinama eksponentine funkcija ir
ymima taip:
exp x = e x .
Toks iskirtinis dmesys eksponentinei funkcijai yra neatsitiktinis, nes su ia funkcija danai tenka susidurti nagrinjant
vairius gamtoje vykstanius procesus.

3. Sek rib apskaiiavimo pavyzdiai

Sek ribos apskaiiuojamos, taikant rib dsnius, kuriuos pateiksime be rodymo.
Teorema. Jei xn a, yn b (a ir b baigtins ribos), tai:
1) xn + yn a + b ;
2) cxn ca, c = const ;
3) xn yn ab ;
xn a
4) , b0.
yn b
1
Apskaiiuodami ribas, dar naudosims tokiu teiginiu: kai n , tai 0.
n
1 pavyzdys. Apskaiiuokite ribas:
3n 2 + 5n 7 n 2 + 3n 1 n 2 + 2n + 2
a) lim ; b) lim ; c) lim .
n 4n 2 2n + 3 n 2n 3 + 4n + 1 n n +1
Sprendimas. a) Skaitikl ir vardikl padalijame i n 2 :

3n 2 + 5n 7 3n 2 5n
7 5 7
+ 3+ 2
3n 2 + 5n 7 n2 n2 n2
n 2 = lim n n 3
lim = lim = lim = ,
n 4 n 2 2 n + 3 n 4n 2 2 n + 3 n 4n 2 2 3
2n
3
2+ 2
n
4 + 2 4
n2 n2 n n n n
 5 7 2 3
nes 0, 2
0, 0, 0 , kai n .
n n n n2
b) Skaitikl ir vardikl padalijame i n3 :
n 2 + 3n 1 3n 1 n2
2 + 3 3
n + 3n 1 n 3
n = 0 =0, 3
lim 3
= lim 3
= lim n 3 n
n 2n + 4n + 1 n 2n + 4n + 1 n 3n 4n 1 2
3 3
+ 3+ 3
n n n n
Nes skaitiklis artja prie nulio, o vardiklis prie 2, kai n .
c) Skaitikl ir vardikl padalijame i n 2 :
n 2 + 2n + 2 n2 2n 2 2 2
2 + + 1+ +
n + 2n + 2 n2 2 2 2 n n2
lim = lim = lim n n n = lim =,
n n +1 n n +1 n n 1 n 1 1
2 2
+ 2
+
n n n n n2
nes skaitiklis artja prie 1, o vardiklis prie nulio, kai n .
2 pavyzdys. Apskaiiuokite rib
1
lim 2 (1 + 2 + 3 + K + n ) .
n n
Sprendimas. Kadangi pagal aritmetins progresijos sumos formul
n (n + 1)
1+ 2 + 3 +K+ n = ,
2
tai
1 n(n + 1) n2 + n n2 n 1 1 1
lim 2 (1 + 2 + 3 + K + n ) = lim = lim = lim + 2 = lim + = ,
n n n 2n 2 n 2n 2
n 2n 2
2 n n 2 2 n 2

1
nes 0 , kai n .
2n
4. Hiperbolins funkcijos
Taip vadinamos funkcijos, apibriamos naudojant skaii e :
e x e x e x + ex
sh x = , ch x = .
2 2
Pirmoji j yra hiperbolinis sinusas, antroji hiperbolinis kosinusas (66 pav.).

66 pav.
sh x
Naudojantis iomis funkcijomis, apibriamos dar dvi funkcijos: hiperbolinis tangentas th x = ir hiperbolinis
ch x
ch x e x e x e x + e x
kotangentas cth x = . Taigi th x = x x , cthx = . J grafikai pavaizduoti 67 ir 68 paveiksle. Funkcij
sh x e +e e x e x
sh x , ch x , th x apibrimo sritis D = ( ; +), o funkcija cth x apibrta visur, iskyrus tak x = 0. Nesunkiai
galtume sitikinti, kad
ch 2 x sh 2 x = 1 .
 67 pav. 68 pav.

Hiperbolinio kosinuso grafikas dar vadinamas grandinine kreive. Taip jis pavadintas dl to, kad u gal pakabinta
grandin nukardama gyja hiperbolinio kosinuso grafiko form.