Funkcijos riba taške.

Vienpusės ribos
Funkcijos riba begalybėje.
Aprėžtoji funkcija.
Nykstamoji funkcija ir jos savybės.
Ribų dėsniai.
Neapibrėžtieji reiškiniai.
 Funkcijos ribos sąvoka
Ap. Skaičių vadiname funkcijos riba taške (arba kai → ) jei
kiekvieną kiek norimą mažą teigiamą skaičių atitinka teigiamas
skaičius , kad su visais , tenkinančiais sąlygą − < , ≠ ,
teisinga nelygybė − < .
Žymime lim = arba → , kai →
→
Sąlygas − < ir ≠ galima parašyti taip: 0 < − <
arba − < < + , ≠ ,
Iš nelygybės − < gauname − < ( ) < +
 Funkcijos riba, kai →
Paveiksle grafiškai pavaizduota, kad → , kai → .
Taigi skaičius bus funkcijos riba taške , jeigu bet kurį > 0
atitiks tokia taško aplinka ( )\ , kad su visais iš šios
aplinkos atitinkamos funkcijos reikšmės pateks į 2 pločio juostą,
apribotą tiesių = − ir = + .
Intervalas − ; + bus taško = ( )
2
aplinka ( ). Taigi → ,
kai → , jeigu ∈ ( ) +

2
≠ ⇒ ∈ ( ).
−
Be to iš paveikslo matome, kad
mažinant taško aplinką mažėja
0
ir taško aplinka. Taigi = ( ). − +
 Funkcijos riba, kai →∞
!
Imkime pavyzdį = 4 + . Akivaizdu, kad kuo didesnis tuo
!
reiškinys mažėja. Taigi, kai reikšmės didelės, funkcijos
reikšmės mažai skiriasi nuo 4. Sakoma, kad funkcijos riba lygi 4,
kai → ∞ ir rašoma
1
lim = lim 4 + =4
→# →#
Bendru atveju žymima
lim = arba → , kai →∞
→#
Be to, užrašas → ∞ turi būti suprantamas kaip → −∞ ir
→ +∞.
Jei funkcija tokia, kad šiuos du atvejus reikia nagrinėti atsikrai,
tai rašome
lim = arba lim =
→%# →&#
 Funkcijos ribos egzistavimo požymiai
1 teorema. Monotoniškai didėjanti (mažėjanti) ir aprėžta iš
viršaus (iš apačios) aibėje ' funkcija turi baigtinę ribą, kai → .
2 teorema.(tarpinės reikšmės teorema). Jei funkcijų (, ) ir *
reikšmės tenkiną nelygybes ( ≤) ≤ *( ) ir
lim (( ) = lim *( ) = , tai ir lim )( ) =
→ → →
 Vienpusės funkcijos ribos
Jeigu, ieškant ribos, kai → , apsiribojama tik reikšmėmis,
esančiomis į kairę nuo , tai tokia riba vadinama funkcijos riba iš
kairės ir žymima:
lim ( ) = lim →
= −0 = !
→ %,
-
o jei apsiribojama tik reikšmėmis iš dešinės taško pusės, tai
tokia riba vadinama
funkcijos riba iš dešinės ir žymima:
lim ( ) = lim →
=
→ &,
. = ( )
= +0 = / !

Abi šios ribos vadinamos /

vienpusėmis funkcijos ribomis.

0
 Vienpusės funkcijos ribos
Pvz.:
−2 / − 3, kai ≥0
=5
1− , kai <0

, kai ≥4
=< /
− 2 − 4, kai <4
 Aprėžtosios funkcijos
Ap. Funkcija vadinama aprėžta tam tikrame intervale, jeigu ∃
toks skaičius > 0, kad su visomis reikšmėmis iš duoto
intervalo teisinga nelygybė ( ) ≤
Pvz. cos( ) ≤ 1, ∀ ∈ (−∞; +∞); čia = 1
Ap. Funkcija vadinama aprėžta, kai → , jeigu ∃ tokia taško
aplinka ( )\a, kurioje ta funkcija yra aprėžta.

Nelygybei ( ) ≤ ekvivalenčios nelygybės − ≤ ≤

Nelygybė B ≤ ≤ C taip pat funkcijos apibrėžtumo sąlyga,
čia B ir C bet kokie realieji skaičiai.
 Aprėžtosios funkcijos H
Funkcija =
!
yra: Funkcija = 2 yra:
I
!& D
• aprėžta iš apačios skaičiumi 0 • aprėžta iš viršaus skaičiumi 1, kai → −∞;
visoje apibrėžimo srityje • aprėžta iš apačios skaičiumi 1, kai → ∞;
• aprėžta iš viršaus skaičiumi 1 • aprėžta iš apačios skaičiumi 0 visoje
visoje apibrėžimo srityje apibrėžimo srityje;
• neaprėžta kai → 0 + 0

Funkcija = EFG( ) yra

neaprėžta
 Neaprėžtai didėjančios funkcijos
Ap. Funkcijos riba taške yra begalybė, jei yra taško aplinka
\ , kurios taškuose teisinga nelygybė > , koks
didelis teigiamas skaičius bebūtų.
Žymima: lim ( ) = ∞, arba → ∞, kai → .
→
Atskiru atveju gali būti
nagrinėjamos ribos:
lim = +∞;
→&# 1
lim = +∞ = /
→%#
lim = −∞; 0
→&# −
lim = −∞
→%#
Funkcijos, kurių ribos (tam tikrame taške arba begalybėje) lygios
begalybei, vadinamos neaprėžtai didėjančiomis.
 Nykstamosios funkcijos
Ap. Funkcija J( ) vadinama nykstamąja, kai → (arba kai
→ ∞), jeigu jos riba lygi nuliui.
Taigi funkcija J( ) nyksta, kai → , jei ∀ > 0 atitinka toks
teigamas skaičius , kad visuose aplikos \ taškuose
teisinga nelygybė
J( ) <
pvz. sin( ) nyksta, kai → 0
!
nyksta, kai →∞

Teorema. Funkcija ( ) taške turi baigtinę ribą tada ir tik

tada, kai ji išreiškiama suma + J( ), kurioje J( ) – nykstamoji
funkcija, kai → .
 Nykstamųjų funkcijų savybės
• 1 savybė. Baigtinio skaičiaus nykstamųjų funkcijų suma yra
nykstamoji funkcija.
• 2 savybė. Aprėžtosios ir nykstamosios funkcijų sandauga yra
nyskatmoji funkcija.
• 3 savybė. Dviejų nykstamųjų funkcijų sandauga yra nykstamoji
funkcija.
• 4 savybė. Konstantos ir nykstamosios funkcijos sandauga yra
nykstamoji funkcija.
• 5 savybė. Jei funkcija J( ) nyksta, kai → ir
L
lim ( ) = ≠ 0, tai funkcija nyksta, kai → .
→ M( )
• 6 savybė. Jei funkcija neaprėžtai didėja, kai → , tai
!
funkcija J = nyksta, kai → .
M( )
 Nykstamųjų funkcijų savybės
• 6 savybė. Jei funkcija neaprėžtai didėja, kai → , tai
!
funkcija J = nyksta, kai → .
M( )
Ši savybė įteisina simbolinius užrašus, naudojamus skaičiuojant
ribas:
N
= +∞;
&,
N
= −∞;
%,
N
= +0
&#
N
= −0;
%#
N
= ∞;
,
N
= 0.
#
O > 0; O = OPGEQ
 Ribų dėsniai
Teorema. Jei dvi funkcijos ir R turi baigtines ribas
lim = B ir lim R = C, B, C ∈ S , tai :
→ →
1. lim + R( ) = B + C.
→
2. lim O ( ) = OB.
→
3. lim ∙ R( ) = B ∙ C.
→
M V
4. lim U( ) = W , C ≠ 0.
→
 Neapibrėžtieji reiškiniai
M
Ribų dėsniai nusakė reiškinių + R, ∙ R ir ribas, kai ir R
U
turėjo baigtines ribas. Kai funkcijų ir R ribos begalinės arba R
lygi nuliui gauname neapibrėžtumus
M ,
1. Funkcijų santykis vadinamas neapibrėžtumu , kai → 0 ir
U ,
R → 0 (čia → arba → ∞)
M #
2. Funkcijų santykis vadinamas neapibrėžtumu , kai →∞
U #
ir R → ∞
3. Funkcijų ∙ R sandauga vadinama neapibrėžtumu 0 ∙ ∞, kai
→ 0 ir R → ∞
4. Funkcijų − R skirtumas vadinama neapibrėžtumu ∞ − ∞,
kai → ∞ ir R → −∞