Professional Documents
Culture Documents
BPT Konspektas
BPT Konspektas
8
1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai................................................................................8
1.1. Proseco funkcijos.....................................................................................................................................8
1.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos)........................................................................................................8
1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas...............................................................................................................9
1.2.2. Tiriamasis procesas................................................................................................................................9
1.2.3. Mišrusis procesas..................................................................................................................................9
2. Baudžiamojo proceso paskirtis........................................................................................................................9
3. Baudžiamojo proceso stadijos.........................................................................................................................9
4. Baudžiamojo proceso mokslas......................................................................................................................10
II tema. Baudžiamojo proceso teisė......................................................................................................................10
1. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖS SĄVOKA.......................................................................................10
2. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai.............................................................................................................10
2.1. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys..........................................................................10
2.2. LR Konstitucija.......................................................................................................................................11
2.3. Tarptautinės sutartys...............................................................................................................................11
2.4. Įstatymai.................................................................................................................................................11
2.5. Kiti norminiai teisės aktai.......................................................................................................................11
3. Baudžiamojo proceso kodeksas.....................................................................................................................12
4. BAUDŽIAMOJO PROCESO NORMŲ GALIOJIMAS ERDVĖS, LAIKO IR ASMENŲ ATŽVILGIAIS
...........................................................................................................................................................................12
4.1. Galiojimas erdvės (teritorijos) atžvilgiu.................................................................................................12
4.2. Galiojimas laiko atžvilgiu......................................................................................................................12
4.3. Galiojimas asmenų atžvilgiu..................................................................................................................12
5. LAT’o nutarčių, LAT’o senato nutarimų ir Konstitucinio Teismo nutarimų reikšmė BP............................12
6. Baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės santykis......................................................................13
III tema. Baudžiamojo proceso principai..............................................................................................................13
1. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė.....................................................................................13
2. Baudžiamojo proceso principų sistema.........................................................................................................13
3. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai..............................................................................................13
4. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys..............................................................................................14
4.1 Nekaltumo prezumpcija..........................................................................................................................14
4.2 proceso teisingumas (sąžiningumas).......................................................................................................14
4.3 Proporcingumas.......................................................................................................................................14
4.4 Teisingumą vykdo tik teismas.................................................................................................................15
4.5 Rungimosi principas................................................................................................................................15
4.6 Proceso viešumo principas......................................................................................................................15
4.7 Proceso išsamumas ir greitumas..............................................................................................................16
4.8 Teisė į gynybą..........................................................................................................................................16
4.9 Proceso kalba...........................................................................................................................................17
4.10 Teisėjo/teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas..................................................................17
4.11. Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas..............................................17
IV tema. Baudžiamojo proceso subjektai..............................................................................................................18
1. Baudžiamojo proceso subjektų samprata ir sistema......................................................................................18
2. Valstybės institucijos ir pareigūnai – baudžiamojo proceso subjektai..........................................................20
2.1. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas...................................................................................................20
2.2. Prokuroras..............................................................................................................................................21
2.2.1. Ikiteisminis tyrimas.............................................................................................................................21
2.2.2. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme........................................................................................21
2.2.3. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme......................................................................................21
2.2.4. Nuosprendžio ir nutarties vykdymas...................................................................................................22
2.2.5. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme.........................................................................................22
2.3. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai..............................................................................................22
3. Proceso dalyviai............................................................................................................................................23
3.1. Proceso dalyvių sąvoka..........................................................................................................................23
Puslapis 1 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
3.2. Įtariamasis..............................................................................................................................................23
3.3. Kaltnamasis............................................................................................................................................25
3.4. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo......................................................................26
3.5. Gynėjas...................................................................................................................................................26
3.6. Nukentėjusysis (BPK 28 str.).................................................................................................................26
3.6.1. Nukentėjusiojo sąvoka........................................................................................................................26
3.6.2. Pripažinimas nukentėjusiuoju..............................................................................................................26
3.6.3. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos.........................................................................................................27
3.7. Civilinis ieškovas...................................................................................................................................27
3.7.1. Civilinio ieškovo sąvoka (BPK 110 str)..............................................................................................27
3.7.2. Civilinio ieškovo teisės.......................................................................................................................27
3.7.3. Civilinio ieškovo pareigos ..................................................................................................................28
3.8. Civilinis atsakovas .................................................................................................................................28
3.8.1. Civilinio atsakovo sąvoka...................................................................................................................28
3.9. Atstovai...................................................................................................................................................28
3.9.1. Atstovavimo samprata ir rūšys............................................................................................................28
3.9.2. Atstovai pagal įstatymą (BPK 53 str)..................................................................................................28
3.9.3. Įgaliotieji atstovai (BPK 55 str)...........................................................................................................29
3.9.4. Atstovų teisės ir pareigos (BPK 54, 56 str).........................................................................................29
4. Kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys....................................................................................29
4.1. Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys – liudytojas, specialistas ir ekspertas...............................29
4.2. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys – vertėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius.........................29
4.3. Teismo procesą ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys..........................................................30
V tema. Gynyba ir gynėjas....................................................................................................................................30
1. Bendrieji gynybos baudžiamajame procese klausimai..................................................................................30
2. Gynėjo teisės ir pareigos...............................................................................................................................31
3. Gynėjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas...........................................................................31
3.1. Gynėjo kvietimas....................................................................................................................................31
3.2. Gynėjo paskyrimas.................................................................................................................................31
3.3. Gynėjo pakeitimas..................................................................................................................................31
3.4. Gynėjo atsisakymas................................................................................................................................32
4. Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas..................................................................32
5. Būtinas gynėjo dalyvavimas..........................................................................................................................32
VI tema. Nušalinimas............................................................................................................................................32
1. Nušalinimo samprata. Nusišalinimas............................................................................................................32
2. Nušalinimo teisė ir pagrindai........................................................................................................................32
3. Proceso subjektų nušalinimo tvarka..............................................................................................................32
4. Advokato ir advokato padėjėjo nušalinimas..................................................................................................32
VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu................................................................................................33
1. Teisė pateikti skundą.....................................................................................................................................33
2. Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas............................................................................................................33
2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas............................................33
2.2. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas...........................................................................33
2.3. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų nagrinėjimas. . .33
2.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų bei nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas..........34
3. Apskundimas kitose proceso stadijose..........................................................................................................34
VIII tema. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas.................................................................................34
1. Žalos atlyginimo baudžiamajame procese samprata ir būdai........................................................................34
2. Savanoriškas žalos atlyginimas.....................................................................................................................34
3. Žalos atlyginimas, kai pareiškiamas civilinis ieškinys..................................................................................34
3.1. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje samprata.................................................................................35
3.2. Civilinio ieškinio pareiškimas................................................................................................................35
3.1.1. Prokuroro pareiga pareikšti civilinį ieškinį.........................................................................................35
3.3 Civilinio ieškinio nagrinėjimas...............................................................................................................36
3.4. Civilinio ieškinio išsprendimas..............................................................................................................36
Puslapis 2 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
3.5. Civilinio ieškinio užtikrinimas...............................................................................................................36
IX tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese......................................................................36
1. Tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese pagrindai ir tvarka................................................36
2. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų prašymų vykdymas............................................................37
2.1. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą......................................................................37
3. Asmenų išdavimas iš LR (ekstradicija).........................................................................................................37
3.1 Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka..................................................................................37
3.2 Supaprastinta asmenų išdavimo iš LR tvarka..........................................................................................37
3.3 Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam
teismui proceso veiksmams atlikti................................................................................................................38
4. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį..................................................................................................38
5. Europos arešto orderis...................................................................................................................................38
6. Tarptautinės bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose organizacijos ir priemonės Europoje....................38
6.1 Europos policijos biuras (Europolas)......................................................................................................38
6.2 Ryšių teisėjai ir prokurorai......................................................................................................................39
6.3 Europos teismo įstaigų tinklas (EJN)......................................................................................................39
6.4 Eurojustas................................................................................................................................................39
X tema. Įrodymai baudžiamajame procese...........................................................................................................39
1. Įrodymų sąvoka.............................................................................................................................................39
1.1. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas).........................................................................................................40
1.2. Įrodymų leistinumas...............................................................................................................................40
1.3. Duomenų gavimas įstatymų nustatyta tvarka.........................................................................................40
1.4. Duomenų gavimas teisėtais būdais.........................................................................................................40
2. Įrodymų teorija ir įrodymų teisė....................................................................................................................41
3. Įrodinėjimo samprata. Įrodinėjimo pareiga. Įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimo, rinkimo ir
įrodinėjimo santykis..........................................................................................................................................41
4. Įrodinėjimo etapai..........................................................................................................................................42
4.1. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas........................................42
4.2. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų fiksavimas...........................................................42
4.3. Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas.........................................................................42
4.4. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu.................................43
4.5. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas......................................................................43
5. Įrodinėjimo dalykas ir ribos..........................................................................................................................43
6. Įrodymų klasifikavimas ir rūšys....................................................................................................................44
6.1.Įrodymų klasifikavimas...........................................................................................................................44
6.2. ĮRODYMŲ RŪŠYS...............................................................................................................................44
7. Atskiros įrodymų rūšys..................................................................................................................................44
7.1. KALTINAMOJO PARODYMAI...........................................................................................................45
7.2.ĮTARIAMOJO PARODYMAI................................................................................................................45
7.3.LUDYTOJO IR NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI...........................................................................45
7.3.1. LIUDYTOJO SĄVOKA IR LIUDYTOJO PARODYMŲ DALYKAS....................................45
7.3.2.LIUDYTOJO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ....................................................................46
7.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI................................................................................................................46
7.3.4 LIUDIJIMO YPATUMAI.....................................................................................................................46
7.3.5.LIUDYTOJO PARODYMŲ VERTINIMAS.......................................................................................46
7.3.6.NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI IR JŲ VERTINIMAS...............................................................46
7.4.EKSPERTIZĖS AKTAS..........................................................................................................................47
7.4.1.EKSPERTO SĄVOKA IR EKSPERTŲ SĄRAŠAS............................................................................47
7.4.2.EKSPERTO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ......................................................................47
7.4.3.EKSPERT. AKTO TURINYS..............................................................................................................47
7.4.4.EKSPERTIZĖS AKTO VERTINIMAS...............................................................................................48
7.5. Specialisto sąvoka, pareigos,išvada........................................................................................................48
7.6. Daiktai kaip įrodymai.............................................................................................................................48
7.6.2. Daiktų profesinis įforminimas ir laikymas..........................................................................................49
7.6.3. Daiktų kaip įrodymų vertinimas .........................................................................................................49
Puslapis 3 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
XI tema. Procesinės prievartos priemonės............................................................................................................49
1. Procesinės prievartos priemonių samprata ir sistema....................................................................................49
2. Kardomosios priemonės 119str, 120str..........................................................................................................50
2.6. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo...............................................................................51
2.7. Užstatas..................................................................................................................................................51
2.8. Dokumentų paėmimas............................................................................................................................51
2.9. Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.......................................................................51
2.10. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti........................................................................................................51
2.11. Specialiosios kard.priemonės...............................................................................................................51
2.12. Kardomosios priemonės panaikinimas ir pakeitimas...........................................................................52
3. Kitos procesinės prievartos priemonės..........................................................................................................52
3.1.Samprata..................................................................................................................................................52
3.1.1. Taikymo tikslai....................................................................................................................................52
3.1.2.Asmenys, kurių atžvilgiu taikomos kitos procesinės prievartos priemonės.........................................52
3.1.3. Valstybės subjektų kompetencijos skiriant kitas prievartos priemones...............................................52
3.2. Atskirų procesinių prievartos priemonių taikymas.................................................................................52
3.2.1. Laikinas sulaikymas............................................................................................................................52
3.2.2. Atidavimas įsveikatos priežiūros įstaigą.............................................................................................52
3.2.3. Atvesdinimas.......................................................................................................................................52
3.2.4. Asmens apžiūra....................................................................................................................................52
3.2.5. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas........................................................................................52
3.2.6. Krata ir asmens krata...........................................................................................................................53
3.2.7. Poėmis ir pašto siuntų poėmis.............................................................................................................53
3.2.8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas..............................................................................................53
3.2.9. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas............................53
3.2.10. Prokuroro teisė susipažinti su informacija........................................................................................53
3.2.11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai
paėmimas.......................................................................................................................................................53
3.2.12. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustebdymas............53
3.2.13. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką
imituojančių veiksmų atlikimas ir slaptas sekimas.......................................................................................54
3.2.14. Bauda ir areštas.................................................................................................................................54
XII tema. Ikiteisminis tyrimas...............................................................................................................................54
A. Ikiteisminio tyrimo (IT) bendrosios nuostatos.............................................................................................54
1. IT samprata. Uždaviniai................................................................................................................................54
2. IT procesinės prielaidos.................................................................................................................................54
3. IT subjektai ...................................................................................................................................................55
3.1. Prokuroro įgaliojimai ( BPK 169, 170 str.):...........................................................................................55
3.2. IT pareigūnų įgaliojimai(BPK 171,172str.):...........................................................................................55
3.3. IT teisėjo įgaliojimai (BPK 173str.):......................................................................................................55
4. IT veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva(BPK 178str.):...................................................................55
5. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisyklės.....................................................................................................55
5.1. IT vieta:..................................................................................................................................................55
5.2. Atskirieji pavedimai:..............................................................................................................................55
5.3. IT terminai:.............................................................................................................................................55
5.4. IT duomenų neskelbtinumas:.................................................................................................................56
5.5. Teisė susipažinti su IT duomenimis (BPK 181str.):...............................................................................56
B. IT eiga ..........................................................................................................................................................56
1. Ikitesminio tyrimo pradžia............................................................................................................................56
1.1. Subjektai, turintys teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.................................................................................56
1.2. Ikitesminio tyrimo pradėjimo tvarka ir fiksavimas................................................................................56
1.3. Ikitesminio tyrimo subjektų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą......................................................56
1.4. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą..................................................................................................56
2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai.........................................................................................................................57
2.1. Ikiteisminių veiksmų sąvoka ir sistema..................................................................................................57
Puslapis 4 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
2.2. Apklausa.................................................................................................................................................57
2.2.1. Šaukimas į apklausą............................................................................................................................57
2.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa.............57
2.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa........................................57
2.2.4. Įtariamojo apklausa. Pranešimas apie įtarimą.....................................................................................57
2.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama įtariamojo apklausa.......................................58
2.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa..................................................................58
2.2.7. Nepilnamečių apklausos ypatumai......................................................................................................58
2.2.8. Akistata ...............................................................................................................................................58
2.3. Parodymų patikrinimo veiksmai (PPV).................................................................................................58
2.3.1. Parodymų patikrinimo veiksmų samprata ir sistema..........................................................................58
2.3.2. Parodymas atpažinti (PA)....................................................................................................................58
2.3.3. Parodymų patikrinimas vietoje (PAV)-196 str.....................................................................................59
2.3.4. Eksperimentas.....................................................................................................................................59
2.4. Objektų tyrimas ir apžiūra (OTirA)........................................................................................................59
2.4.1. Objektų tyrimas (205-206 str.)............................................................................................................59
2.4.2. Objektų apžiūra...................................................................................................................................59
2.5. Ekspertizės skyrimas..............................................................................................................................60
2.6. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai (198-
204 str)...........................................................................................................................................................60
3. IT UŽBAIGIMAS.........................................................................................................................................60
3.1. IT užbaigimo būdai.................................................................................................................................60
3.2. IT užbaigimas proceso nutraukimu........................................................................................................60
3.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)............................................................................................................60
3.2.2. IT nutraukimo tvarka...........................................................................................................................61
3.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217).........................................................................................................61
3.3. IT užbaigimas kaltinamojo akto surašymu.............................................................................................61
3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) surašymo momentas ir proceso dalyvių susipažinimas su IT medžiaga (218)
.......................................................................................................................................................................61
3.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :...................................................................................................61
3.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219)...........................................................................................................62
3.3.4. Kaltinamojo akto reikšmė...................................................................................................................62
3.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220).......................................................................................62
XIII tema. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikšmė.........................................................62
1. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme sąvoka.......................................................................................62
1.1. Pirmos instancijos teismo (PIT) paskirtis ..............................................................................................62
1.2. Procesinės veiklos subjektai...................................................................................................................62
1.3. Procesinės veiklos pobūdis.....................................................................................................................63
1.4. Sprendimų, užbaigiančių PIT procesą, pobūdis.....................................................................................63
2. Pagal įstatymą sudaromo teismo principas...................................................................................................63
2.1. Teisėjų nušalinimas.................................................................................................................................63
2.2. Teismo sudėtis ir teismingumo taisyklės................................................................................................63
2.3. Teisėjų paskyrimo nagrinėti bylą tvarka.................................................................................................63
3. Bylų PITe struktūra........................................................................................................................................64
3.1. Bylos parengimas nagrinėti teisme.........................................................................................................64
3.2. Bylos nagrinėjimas teisme (BAT)..........................................................................................................64
3.2.1. Parengiamojo teisiamojo posėdžio dalis.............................................................................................64
3.2.2. Įrodymų tyrimas (271-292).................................................................................................................64
3.2.3 baigiamosios kalbos (293-296)............................................................................................................64
3.2.4. Nuosprendžio priėmimas (297-310)....................................................................................................64
4. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšme ir ryšys su kitomis proceso stadijomis........................64
XIV tema. Pirmosios instancijos teismo sudėtis ir teismingumas.........................................................................65
1.Teismo sudėtis................................................................................................................................................65
2.Teismingumo sąvoka......................................................................................................................................65
3.Teismingumo rūšys.........................................................................................................................................65
Puslapis 5 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
4. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam..............................................................................65
4.1. Bylos perdavimas pagal teismingumą....................................................................................................66
4.2. Bylos perdavimas dėl tikslingumo.........................................................................................................66
5. Teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas..........................................................................................66
XV tema. Bylos parengimas nagrinėti pirmosios instancijos teime......................................................................66
1.Bylos parengimo nagrinėti teisme tvarka.......................................................................................................66
2. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimami sprendimai.....................................................................66
2.1. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje - 233 str.................................................................66
2.2. Bylos nutraukimas - 235 str....................................................................................................................66
2.3. Bylos perdavimas pagal teismingumą – 234 str 1d................................................................................67
2.4. Bylos perdavimas prokurorui - 234 str 2 ir 3d.......................................................................................67
2.5. Bylos išskyrimas į kelias ir kelių bylų sujungimas į vieną – 234 str 4 d................................................67
2.6. Bylos nagrinėjimo atidėjimas – 234 str 5 d............................................................................................67
3. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti.........................................................................................67
3.1. Šaukimai į teisiamąjį posėdį...................................................................................................................67
3.2. Susipažinimas su byla............................................................................................................................67
3.3. Prašymų nagrinėjimas............................................................................................................................68
3.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vieksmai......................................................................................................68
3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobūdžio priemonės teisiamajam posėdžiui paruošti.......................68
3.6. Bylos parengimo teisiamajam posėdžiui terminai..................................................................................68
XVI tema. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos...............................................68
1.Bylos nagrinėjimo teisme bendrųjų nuostatų sistema ir reikšmė...................................................................68
2. Bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos...............................................................................................68
2.1. Vadovavimas nagrinėjimui teisme..........................................................................................................68
2.2. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme.............................................................................................69
2.3. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme...................................................................................69
2.3.1. Prokuroras...........................................................................................................................................69
2.3.2. Nukentėjusysis.....................................................................................................................................69
2.3.3. Kaltinamasis........................................................................................................................................69
2.3.4. Gynėjas................................................................................................................................................70
2.3.5. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas.................................................................................................70
2.4. Bylos išskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui..................................................70
2.5. Bylos nagrinėjimo teisme ribos..............................................................................................................70
2.6. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas.................................................................................70
XVII tema. Bylos nagrinėjimo teisme eiga...........................................................................................................71
1. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis........................................................................................................71
1.2. Posėdžio sekretoriaus primetimes apie į bylos nagrinėjimą asmenis: ...................................................71
2. Įrodymų tyrimas............................................................................................................................................72
2. 7. Daiktinių įrodymų apžiūra.....................................................................................................................73
2. 8. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra......................................................................................................73
2.9. Teismo teisė atlikti bet kurį proceso veiksmą.........................................................................................74
2. 9. 1. Akistata..............................................................................................................................................74
2. 9. 2. Parodymas atpažinti..........................................................................................................................74
2. 10. Prokuroro teisė pateikti papidomus įrodymus (288 str.).....................................................................74
2.11. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga (292 str.)............................................................................................74
2.12. Sutrumpintas įrodymų tyrimas (273 str.)..............................................................................................74
3.1. Baigiamųjų kalbų samprata (293 str.).....................................................................................................75
3.2. Prokuroro kalba......................................................................................................................................75
3.3. Gynėjo kalba...........................................................................................................................................75
3.4. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo kalbos..............................................................76
3.5. Baigiamųjų kalbų dalyvių atsikirtimai ir pastabos.................................................................................76
3.6. Baigiamųjų kalbų dalyvių pasiūlymai dėl nuosprendžio.......................................................................76
3.7. Kaltinamojo paskutinis žodis (294 str.)..................................................................................................76
4. Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas......................................................................................................76
4.1. Nuosprendžio samprata ir reikšmė.........................................................................................................76
Puslapis 6 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
4.1.1. Nuosprendžio reikšmė.........................................................................................................................76
4.2. Nuosprendžio priėmimo tvarka ir sąlygos..............................................................................................76
4.3. Nuosprendžių rūšys................................................................................................................................77
4.4. Nuosprendžio forma ir turinys...............................................................................................................77
4.4.1. Įžanginė nuosprendžio dalis (304 str.).................................................................................................77
4.4.2. Aprašomoji nuosprendžio dalis (305 str.)............................................................................................77
XVIII tema. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme....................................................................................77
1. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata ir reiškmė.................................................................77
2. Nuosprendžių ir nutarčių apskundimas apeliacine tvarka.............................................................................78
2.1. Apeliantai ...............................................................................................................................................78
2.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai......................................................................78
2.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacinį skundą............................................................................79
2.4. Nutarčių apskundimo apeliacine tvarka ypatumai.................................................................................79
3. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.......................................................................................79
3.1. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme bendrosios nuostatos............................................79
3.1.1. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis ...............................................................................................79
3.1.2. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme ribos....................................................................79
3.1.3. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme terminai...............................................................79
3.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme..................................................79
3.2. Bylos parengimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje....................................................80
3.3. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.................................................................80
4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų rūšys...........................................................................................80
4.1. Nuosprendžių rūšys ir jų priėmimo pagrindai........................................................................................80
4.2. Nutarčių rūšis ir jų priėmimo pagrindai ................................................................................................80
4.3. Nuosprendžių ir nutarčių turinys............................................................................................................81
XIX tema. Nuosprendžio vykdymas.....................................................................................................................81
XX tema. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme..........................................................................................82
4.2.2. Teisėjo pranešimas:..............................................................................................................................83
4.2.3. Asmenų kalbos:...................................................................................................................................83
4.3. Nutarties priėmimas ir paskelbimas:......................................................................................................83
XXI tema. Bylų supaprastintas procesas...............................................................................................................84
XXII tema. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas..................................85
1. Bylų dėl JA padarytų veikų proceso samprata ir reikšmė 387-391...............................................................85
2. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas 392-406...............................................................85
2.3. Ikiteisminio tyrimo atlikimo ypatumai...................................................................................................85
2.4. Bylos nagrinėjimas teisme......................................................................................................................85
2.5. Teismo nutartys .....................................................................................................................................85
3. Privataus kaltinimo procesas.........................................................................................................................85
3.1. Privataus kaltinimo proceso samprata....................................................................................................86
3.2. Skundo ar pareiškimo padavimas...........................................................................................................86
3.3. Taikinamasis posėdis..............................................................................................................................86
3.4. Bylos nagrinėjimą teisme.......................................................................................................................86
3.5. Kiti klausimai, susiję su privataus kaltinimo procesu............................................................................86
4. Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant (procesas už akių)....................................................................86
4.1. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant samprata.............................................................................86
4.2. Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka ir ypatumai.....................................................86
4.3. Kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendžio apskundimas........................................................86
XXIII tema. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas.......86
1. Apskundimo samprata ir tvarka.....................................................................................................................86
2. Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarka.......................................................................................87
3. Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys (BPK 442 str.)...................................................................................87
XXIV tema. Baudžiamosios bylos atnaujinimas...................................................................................................87
1. Atnaujinimo samprata, reikšmė ir rūšys........................................................................................................87
2. Atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių..........................................................................................88
2.1. Naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoka ir rūšys.....................................................................................88
Puslapis 7 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
2.2. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas ir naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas.......88
2.3. Klausimo dėl baudž. bylos atnaujinimo sprendimas teisme ir teismo priimamos nutartys....................88
3. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.....................88
3.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai
.......................................................................................................................................................................89
3.2. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dėl baudžiamosios bylos
atnaujinimo priėmimas..................................................................................................................................89
3.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys...........................................................................89
4. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus
Teisių Teismo sprendimų...................................................................................................................................90
4.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus
Teisių Teismo sprendimų prielaidos..............................................................................................................90
4.2. Prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinėjimas.........................90
4.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys...........................................................................91
Procesas (lot. Kilmės). Baudžiamasis procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Teisinėjė valstybėje, Baudžiamasis procesas –
nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka. Baudž.proceso metu
siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo
kaltu bei bausmės jam paskyrimo klausimai.
Baudž.proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir teisėsaugos pareigūnų priimamu sprendimu.
Teisėsaugos pareigūnai numato tyrimo apimtį, o teismas – nagrinėjant bylą teisme atliktinus veiksmus, baudž.procesas dažnai
apibrėžiamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teisėsaugos pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas. Tam tikrų
sprendimų priėmimą gali inicijuoti proceso dalyviai – nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, civilinis ieškovas, atsakovas,
jų atstovai. Baudž.procesas turi būti apibrėžiamas ne vien tik kaip valstybės įgaliotų, bet ir visų kt.proceso subjektų veikla.
Veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo sąlygų, tvarkos, nuoseklumo taisyklės, nustatytos įstatyme, vadinamos proseco forma.
Reikalavimas laikytis proceso formos neturi būti absoliutinamas.
Apibendrinant, baudž.procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudž.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo
nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.
Procesinės funkcijos yra procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statutsu baudž.procese. Baudž.procese
yra vykdomos:
1) Ikiteisminio tyrimo funkciją vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri įstaigos įgaliojimai, bei prokuratūra.
2) Kaltinimo funkciją vykdo prokuratūra ir iš dalies nukentėjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinėjant privataus kaltinimo
bylą teiseme nedalyvauja.
3) Gynybos funkcija. Gynėjo paskirtis baudž.procese – rūpintis traukiamo baudž.atsakomybėn asmens gynyba. Be gynėjo,
įtariamojo (kaltinamojo) šią funkciją taippat vykdo šio įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įtatymą bei
baudž.atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas.
4) Bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva.
Ikiteisminio tyrimo atlikimą galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.
Pagal tam tikrus požymius baudž.procesai yra skirstomi į tipus (formas). Vieningos nuomonės dėl šio skirstymo nėra. Vadovėlio
autoriams priimtinas skirstymas į 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis (inkvizicinis) 3) mišrus procesas.
Daugiausia rungimosi principas veikia bylą nagrinėjant prisiekusiųjų teisme, ypač bendrosios teisės tradicijos valstybėse, kur bylos
baigtis iš esmės priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. Teismui yra uždrausta pačiam išreikalauti
naujų įrodymų ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pateiktus įrodymus.
LT kaip ir daugelyje kt Europos valstybių, kuriose teismas yra įpareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateiktais įrodymais ir
siekti nustatyti tiesą byloje, galima kalbėti tik apie ribotą rungimosi principo veikimą. Bylos išsprendimas tokio tipo procese priklauso
ne tik nuo to, kaip šalys rungiasi, bet ir nuo paties teismo iniciatyva atliekamų veiksmų. Tokio tipo procesas dar vadinamas
inkviziciniu. Inkvizicinis procesas moderniu požiūriu – vienas iš baudž.proceso tipų. Inkviziciniame (tiriamajame) procese, teismas,
nagrinėjantis bylą, yra įpareigotas būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių materialiai tiesai byloje nustatyti, tokio tipo procese
rungimosi principas veikia mažiausiai. Tačiau ir jame yra nemažai rungimosi principo elementų: 1) bylos nagrinėjimo teisme metu
proceso dalyviams suteiktos lygios teisės reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, apskųsti teismo sprendimus ir kt.; 2) proceso
funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirots: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o teismas priimdamas sprendimą
byloje, taip vykdo teisingumą.
Ikiteisminis tyrimas yra teisėsaugos pareigūnų rankose ir vyksta ribojant viešumą, o bylos nagrinėjimo teisme metu yra garantuojamas
bylos nagrinėjimo šalių lygiatesiškumas. (Skandinavijos valstybės, Italija). Mišriajame procese rungimosi principas veikia daugiau
negu inkviziciniame, bet mažiau negu bendrosios teisės tradicijos valstybių procese.
Konkrečios valstybės priskyrimas tam tikram tipui yra sąlyginis. Baudž.procesas tam tikroje valstybėje dažnai turi įvairių tipų proceso
ypatybių. Vadovėlyje aptariamas LT baudž.procesas artimiausias antrajam – tiriamajam – proceso tipui.
BPK 1 str.reikalauja:
1) baudž.proceso metu atskleisti nusikalstamą veiką, išaiškinant visas reikšmingas jos padarymo aplinkybes;
2) atskleidžiant nusikalstamą veiką saugoti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus;
3) greitai atskleisti nusikalstamą veiką;
4) proceso emtu garantuoti, kad būtų nubaudžiamas tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir jokių nepagrįstų suvaržymų
nepatirtų nekaltas asmuo.
Pagrindinis baudž.proceso uždavinys yra valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui
užtikrinimas.
Baudž.įst.numatyta bausmė ar kitokia poveikio priemonė gali būti taikoma tik baudž.proceso metu nustačius nusikalstamą veiką
padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes.
Kelias nuo nusikalstamos veikos iki sankcijos turėtų būti kuo trumpesnis. Teisinėje valstybėje asmeniui padariusiam NV turi būti
suteikiamos garantijos, kad baudž.procesas vyks nešališkai, toks asmuo nepatirs nepagrįstų suvaržymų ir turės galimybę gintis nuo
jam reiškiamų kaltinimų. Procesas privalo vykti tik laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.
Nuosprendis turėtų kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Procesas turi prisidėti ir prie nusikalstamų
veikų prevencijos.
Baudž.procesas atlieka savo paskirtį kai pasiekiamas rezultatas, dėl kurio baudž.procesas buvo pradėtas.
Baudž.procesas turi būti baigtas teisingo, teisėto ir pagrįsto, prevencinę reikšmę turinčio teismo sprendimo dėl atsakomybėn
traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudžiamosios teisinės sankcijos skyrimo, priėmimu. Sprendimas teisėtu ir pagrįstu gali
būti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų.
Kai kuriais atvejais, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pradėtas procesas gali būti nutrauktas dar iki bylą perduodant teismui.
Proceso nutraukimo atveju baudž.procesas atliaka tam tikrą paskirtį – proceso metu išsiaiškinamos įvykio, dėl kurio buvo pradėtas
procesas, aplinkybės.
Proceso stadija – proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui
keliamus uždavinius, visuma.
Tradicinės baudž.proceso stadijos yra tokios: (parengtinis) tyrimas, bylos procesas pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas
apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimas kasacinia tvarka ir nuosprendžio vykdymas.
Pagal 2003 05 01 įsigaliojusį BPK vykstancčiame baudž.procese išskirtinos tokiosproceso stadijos:
1) ikiteisminis tyrimas – pirmoji proseco stadija. Ikiteisminis tyrimas pradedamas paaiškėjus NV požymiams. Baigiama stadija
prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, jei anksčiau nenustatomas pagrinas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras esant
reikiamoms sąlygoms, gali nuspręsti rašyti pareiškimą teismui dėl supaprastinto proceso formų.
2) Bylos procesas pirmosios instancijos teisme – paprastai vadinama centrinė, svarbiausia baudž.proceso stadija. Išsprendžiami
svarbiausi baudž.proceso metu kilę klausimai – teismas nustato, ar buvo padaryta NV, nuspremdžia ar kaltinamasis kaltas dėl
tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripažintam kaltinamajam bausmę. Procesas pirmosios instancijos teisme suskyla į dvi
sąlyginai savarankiškas dalis:
a) į procesą, kurio metu sprendžiama, ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį;
b) į teisiamąjį posėdį, kurio metu baudž.byla nagrinėjama iš esmės.
Puslapis 9 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02
Prieš bylą pradedant nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti atlikti tam tikri paruošiamieji veiksmai, kurie vadinami bylos
parengimu nagrinėti teisme ir laikomi antrosios stadijos sudėtine (įžangine)dalimi.
3) Apeliacinis procesas – stadija, kurioje pagal gautą apeliacinį skindą patikrinamas neįsiteisėjusių pirmoios instancijos teismo
priimtų nutarčių ir nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas.
4) Nuosprendžių ir nutarčių vykdymas – stadija, kurioje įgyvendinamos teismo paskirtos teisinės sankcijos ir sprendžiami
kylantys procesiniai klausimai.
5) Kasacinis procesas – stadija, kai pagal gautą kasacinį skundą patikrinami įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismo nutartys ir nuosprendžiai teisės taikymo atžvilgiu.
Apeliacinis ir kasacinis procesai nėra privalomos stadijos – procesas šias stadijas pereina tik tada, jei yra paduodamas atitinkamas
skundas.
Baudž.proceso mokslas – atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro sistema žinių apie: 1) baudž.procesą reglamentuojančias normas
(atskleidžiamas teisės normų turinys, teikiamos rekomendacijos dėl šių normų taikymo teisinėje praktikoje); 2) teisinę praktiką tiriant
ir nagrinėjant baudž.bylas (mokslinė analizė parodo problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant baudž.proceso eigą
reglamentuojančias normas. Analizuojant praktijoje kylančias problemas pastebimos teisnės spragos bei kitokia teisinio
reglamentavimo trūkumai); 3) užsienio valstybių baudž.proceso institutus ((lyginamoji teisėtyra) lyginami LT baudž.proceso institutai
su užsienio baudž.proceso teisės normomis, randami tobulesni procesinių santykių reglamentavimo variantai); 4) baudž.proceso
istoriją (žinojimas padeda geriau suvokti galiojančių proceso teisės normų turinį, jų prasmę ir paskirtį, pateikti tobulesnes
rekomendacijas dėl tų normų taikymoar jų tobulinimo).
Baudžiamojo proceso teisė – teisės šaka, kurią sudaro teisės normų, reguliojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir
teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį, taip pat nustatančių baudžiamajame procese
dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, visuma.
Baudž.proceso teisė yra viešosios teisės dalis. Baudž.proceso teisės normos nustatomos taip, kad būtų įmanoma tinkamai išaiškinti
NV ir nubausti kaltus asmenis, o procese nebūtų pažeistos žmogaus teisės. Teisinėje valstybėje lemiamą reikšmę sprendžiant
baudž.bylą turi teisminės proceso stadijos. Tik teismo proceso metu patikrinti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Pagal
demokratinės valstybės standartus yra sukonstruotos ir LT BP teisės normos.
BP gali vykti tik taikant BP teisės normas. BPT yra BP pagrindas.
BP šaltiniai – norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas.
BP šaltiniai turi būti laikomi:
1) LR Konstitucija;
2) Tarptautinės sutartys;
3) BP kodeksas;
4) Kt įstatymai;
5) LR Vyriausybės nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisngumo bei vidaus reikalų ministrų įsakymai ir kt ministerijų priimti
poįstatyminiai norminiai aktai.
2.2. LR Konstitucija
LR Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. BP požiūriu ypač aktualios ir reikšmingos yra Konstitucijos II ir IX skirsniuose
įtvirtintos nuostatos. Atliekant BP veiksmus ir priimant byloje procesinius sprendimus turi būti garantuojama, kad žmogaus teisės ir
laisės nebus pažeidžiamos. Konstitucijos 31 str.garantuoja teisinėje valstybėje privalomas užtikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas
baudž.atsakomybėm. Tai:
1) teisė į nekaltumo prezumpciją
2) teisė į bylos nagrinėjimą teisme, kuriame byla būtų nagrinėjama:
a) viešai
Puslapis 10 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
b) teisingai
c) nepriklausomo ir bešališko teismo
3) teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save
4) teisė į tai, kad už vieną nusikalstamą veiką vyktų tik vienas baudžiamasis procesas
5) teisė nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos momento gintis pačiam bei turėti gynėją advokatą.
Ratifikuotos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią ir taikymo atžvilgiu turi būti tolygios nacionaliniams įstatymams. Tarptautinės
sutartys, kuriomis reikia vadovautis BP, galima suskirstyti į:
a) žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančias sutartis (šios sutartys gali būti suskirstytos į Europos Tarybos sudarytas sutartis
(praktiniu požiūriu svarbiausia 1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija su papildomais
protokolais. 1995 01 24 KT išvada “Baudžiamojoje teisenoje EŽTK tieiosgiai negali būti taikoma. Tiesiogiai taikomi baudž. Ir BPĮ, o
tarptautinės sutartys tik šių įstatymų numatytais atvejais.“ Dar iš ET sutarčių svarbi 1987 m. Europos konvencija prieš kankinimą ir
kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir sutartis sudarytas JTO iniciatyva – svarbiausios – 1984 m. Visuotinė
žmogaus teisių deklaracija, joje įtvirtintos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių
teisių paktas, 1989 m. JT Vaiko teisių konvencija, 1984 m. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį
elgesį ir baudimą )
b) sutartis, įtvirtinančias tarptautinio bendradarbiavimo taisykles BP.
LT tapus ES nare reikšmingu šaltiniu tampa ES vasltybių susitarimai dėl bedradarbiavimo vykdant baudž.persekiojimą.
2.4. Įstatymai
Teismų, Prokuratūros, Advokatūros, Policijos veiklos, STT, Karo policijos, Muitinės ir kt.
Vyriausybės nutarimai, generalinio prkuror, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro įsakymais yra reglamentuojami kai kurie
organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskirų procesinių veiksmų atlikimo metodikos. Generalinis prokuroras tvirtina rekomendacijas,
tvarkas, BP dokumentų (blankų) pavyzdžius. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos
rekomendacijos ir kt teisės norminiai aktai yra privalomi.
2002 m. kovo 14 d. priimtas ir 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo. BPK sudaro 11 dalių, 461 straipsnis. BPK įtvirtintos normos gali būti
skirstomos I dvi grupes:
1) normos, nustatančios bendras procesines taisykles (I-III dalys), taikomas su nedidelėmis išimtimis visoses proceso stadijose
2) normos, reglamentuojančios proceso eigą atskirose stadijose ar proceso ypatumus tiriant bei nagrinėjant atskirų kategorijų
bylas (IV-XI).
1 g. BPK I dalyje Bendrosios nuostatos pateikiamos pagrindinės proceso sąvokos, įtvirtinami proceso principai, nustatomos proceso
subjektų teisės ir pareigos, įtvirtinamos įrodinėjimo priemonės, reglamentuojami proceso terminai ir išlaidos.
1 g. BPK II dalyje Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas reglamentuojami žalos atlyginimo BP metu tvarka ir būdai.
1 g. BPK III dalyje Procesinės prievartos priemonės nustatyti žmogaus teises varžančių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka.
2 g. BPK IV dalis Ikiteisminis tyrimas nustato proceso pradėjimo bei pirmojoje proceso stadijoje atliekamų proceso veiksmų atlikimo
tvarką.
2 g. BPK V dalyje Bylų procesas pirmosios instancijos teisme įtvirtintos proceso taisyklės, kuriomis vadovaujamasi tiriant bylą
pirmoje teisminėje stadijoje.
2 g. BPK VI dalis Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja proceso tvarką paduodant ir nagrinėjant apeliacinius
skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių.
Puslapis 11 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
2 g. BPK VII dalyje Nuosprendžio ir nutarčių vykdymas nustatyta nuosprendžių ir nutarčiųperdavimo vykdyti tvarka,
reglamentuojamas procesinių klausimų, kylančių vykdymo stadijoje, sprendimas.
2 g. BPK VIII dalis Bylų procesas kasacinės isntancijos teisme reglamentuoja kasacinių skundų dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir
nutarčių padavimo ir nagrinėjimo tvarką.
2 g. BPK IX dalis Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas skirta procesui, vykstančiam ne pagal
bendras proceso taisykles, reglamentuoti.
2 g. BPK X dalyje Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams ir skundų nagrinėjimas įtvirtintos procesinės
taisyklės, pagal kurias paduodami ir nagrinėjami skundai dėl teismo nutarčių skundžiamų ne apeliacine ar kasacine, o šioje dalyje
nustatyta tvarka.
2 g. BPK XI dalis Baudžiamosios bylos atnaujinimas nustato užbaigto proceso atnaujinimo atvejus ir tvarką.
2 g. BPK turi priedą Įgyvendinami ES teisės aktai.
BP LR teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra padaryta NV, visais atvejais vyksta pagal LR BPK. Jeigu LR tarptautinė sutartis
nustato kitokias taisykles negu LR BPK, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės (lex fori).
Kiekvienas proceso veiksmas turi būti atliekamas laikantis to veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių santykių . LR įstatymai
įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia LR Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma
vėlesnė įsigaliojimo diena.
BP kodekso normos galioja tol, kol jos nauju įstatymu nėra pripažįstamos netekusiomis galios arba nepakeičiamos.
Nepriklausomai nuo pilietybės BPK normos LR teritorijoje taikomos visiems asmenims vienodai. Išimtinės taisyklės turi būti
taikomos tik asmenims, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Asmenus, kurie
pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos, negali būti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis
galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu ar prašymu. Imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos naudojasi asmenys,
turintys diplomatinės neliečiamybės teisę – diplomatinį imunitetą.
LR Prezidentas (kol eina šias pareigas) negali būti patrauktas baudž.atsakomybėn. Rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi
ir kandidatai.
LAT’o priimtose nutartyse išdėstytos nuomonės dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turėtų būti paisoma, nes užtikrinti vienodą bylų
(ne tik baudžiamųjų) nagrinėjimo praktiką yra viena pagrindinių šio teismo LR Teismų įstatyme numatytų funkcijų. Nutartys, nor sir
nesukurdamos naujų normų, formuluoja privalomas teisės normų aiškinimo taisykles. Taisyklės, kurių privaloma laikytis, yra teisės
šaltinis. Šiame šaltinyje nėra naujų normų, o yra tik interpretuojamos esančios teisės normos, nutartys laikytinos antriniu teisės
šaltiniu.
LAT’o senato nutarimams, taip pat šio teismo kitiems teismams teikiamos konsultacijos teismų įstatyme suteikia tik rekomendacinę
galią, todėl nei senato nutarimai, nei konsultacijos nėra šaltiniais.
Tarptautinių žodžių žodyne žodis “principas” apibūdinamas kaip: 1) pagrindinė kokios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis
teiginys; 2) įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktūros
arba veiklos taisyklė; 4) pagrindinė, kurios nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė.
BP principų sistemą sudaro visuma pamatinių nuostaų, kuriomis tui būti vadovaujama BP. Į BP principų sistemą įtrauktini tokie
principai: nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sąžiningumo), proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, rungimosi,
viešumo, greitumo, teisės į gynybą, valstybinės proceso kalbos, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo, žmogaus teisių apsaugos
BP, tikslingumo, oficialumo pricipai.
Didžiausią prasmę turi principų skirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra išreikšti. Pagal šį kriterijų principus galima skirstyti į:
1) konstitucinius,
2) išreikštus BPK ir kituose įstatymuose.
Bendrieji principai yra labiau fundamentalūs, jais grindžiamos visos teisės šakos, visa valstybės sąranga. Bendrieji principai paprastai
yra konstitucianiai.
Tarpšakiniai principai BP paprastai yra tokia principai, kurie visoms procesinėms teisės šakoms bendri.
Šakiniai BP principais laikytini tokia principai, kurie kt teisės šakose neveikia arba veikia mažiau ar turi kitokią prasmę.
Atskirų proceso stadijų ir institutų principai yra tiesioginioir žodiško nagrinėjimo prinicpai, taikomi pirmosios instancijos teismo
teisiamajame posėdyje ir pan.
Jais grindžiami visi teisinio teksto elementai, visa teisės sistema. Bet kuri konstituciniam principui prieštaraujanti teisės norma yra
antikonstitucinė. Ne tik teisės normos, bet ir kiti principai negali prieštarauti konstituciniams principams. Konstituciniai baudžiamojo
proceso principai yra: nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (sąžiningumo) principas, proporcingumo principas,
principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo principas, teisės į teisminę gynybą principas, valstybinės proceso
kalbos principas, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo principas. Šio sąrašo nereikia laikyti baigtiniu.
Įtvirtinta Konstitucijos 31str. 1d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.2d., 1966m. Tarptautinio
pilietinių ir politinių teisių pakto 14str.2d., BPK 44str.6d. Konstitucijoje nustatyta „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas
neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Šio principo turinio elementai yra aiškūs:
1) Kol nėra įsiteisėjusio kaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu. Teisėsaugos ar kiti valstybės
pareigūnai, informuodami visuomenę apie nusikalstamų veikų tyrimą, negali šios informacijos pateikti taip, kad susidarytų
įspūdis, kad tam tikro asmens kaltumu nėra abejojama, nors dėl šio asmens kaltumo, dar nėra teismas priėmęs sprendimo;
2) Asmuo gali būti pripažintas kaltu, dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik pagal įstatyme nustatytas taisykles, ištyrus ir
išnagrinėjus baudžiamąją bylą, tai yra apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas prieš tai atlikus daug įvairių
procesinių veiksmų;
3) Nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuotai taikyti procesines prievartos priemones. Jokia prievartos priemonė,
skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti traktuojama, kaip bausmė ir turėti bausmės elementų;
4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą
vengti formuluočių, apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę. Tokių formuluočių turi būti vengiama ir informuojant
visuomenę apie tiriamas nusikalstamas veikas;
Kaltu asmuo gali būti pripažintas tik įstatymo nustatyta tvarka vykusiame procese, kai to proceso metu buvo laikomasi visu
baudžiamojo proceso principų.
Proceso teisingumo (sąžiningumo) ar teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas LR Konstitucijos 31 str. 2
dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių
pakto 14 str. 1 dalyje, BPK 44 str. 5 dalyje.
Šis principas gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme teisingo proceso aspektus yra nustatęs Europos
Žmogaus Teisių Teismas, pvz. kad procesas būtų teisingas, būtina garantuoti teisę į gynybą, teisę kaltinamajam užduoti klausimus
kaltinimo liudytojams, teismo procesą vykdyti laikantis šalių lygybės principo, garantuoti kad būtų užtikrintos kitos Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nurodytos teisės. Siaurąja prasme apie ši principą galima kalbėti neliečiant
kitų principų ar kaltinamojo teisių, pvz. proceso teisingumo principas siaurąja prasme draudžia apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį,
žadant už bendradarbiavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų įstatyme numatytų
pažadų, klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas ir pan.
Proceso teisingumo principas pažeidžiamas, jei asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad šis principas pažeidžiamas ir kuomet
varžomos proceso dalyvių teisės susipažinti su bylos medžiaga, negarantavus kaltinamajam dalyvavimo procese, neužtikrinus teisės
neduodi parodymu prieš save.
Pažymėtina tai, kad teisingumo principas taikytinas visose proceso stadijose ( ne tik teismo procese), todėl jis laikytinas viso
proceso, o ne atskirų jo stadijų principu.
4.3 Proporcingumas
Proporcingumas- tai vienas iš tarpšakinių teisės principų, įtvirtintas BPK 11 str. Nei Konstitucijoje nei EŽTK jis nėra tiesiogiai
įtvirtintas, tačiau jis yra suformuluotas doktrinoje ir , tiek konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo
praktikoje juo remiamasi sprendžiant įvairių kategorijų bylas.
Laikytis šio principo baudžiamajame procese reiškia pareigą, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių varžymu,
kruopščiai tikrinti ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Toks tikrinimas turi būti atliekamas atsakant į tokius klausimus:
1. Ar taikant konkrečią prievartinio pobūdžio priemonę gali būti pasiekti tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti
tą priemonę? Negalima manyti, kad jei kokia priemonė neduos norimo rezultato, tai niekaip nepakenks bylos nagrinėjimui,
pvz., negalima taikyti suėmimo neturint tam tikro pagrindo, o vien tik manant, kad įtariamąjį laikant kameroj vykdyti tyrimą
bus patogiau.
2. Ar tie tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones? Nusprendus siekti tam tikro procesinio tikslo, naudojant
prievartos priemones turi būti nagrinėjama švelniausių priemonių taikymo galimybė, ir tik įsitikinus, kad tam tikram
rezultatui pasiekti reikia griežtesnių priemonių, priimti sprendimą dėl pastarųjų taikymo.
3. Ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos asmuo patyrė pritaikius priemonę?
Būtinybė atsakyti į šį klausimą įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonių griežtumu. Čia galima išskirti du
aspektus:
1) Kuo sunkesnė veika yra tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas yra pateisinamas.
2) Net ir sudėtingoje byloje dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, negali būti piktnaudžiaujama taikant prievartos
priemones.
Principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, įtvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. Šis principas reiškia, kad
teisingumo vykdymas, t.y. baudžiamosios bylos išsprendimas iš esmės yra išskirtinė teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs
baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:
1) Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;
2) Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo.
3) Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo.
Šios teismo galios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios.
Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. Šią veiklą teismas vykdo surengdamas teismo posėdį bei pasitarimų kambaryje
priimdamas sprendimą. Vienintelė išimtis, kuomet teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali nesurengti teismo posėdžio, yra
teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.
Šis principas daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, kuris reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo
keliu. Skirtingus interesus byloje turinčios šalys turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus
siūlymus.
Rungimosi principas įtvirtintas BPK 7 straipsnyje (bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo), kur 1 dalis deklaruoja
rungimosi principo taikymą teismo proceso stadijose, o 2 dalis atskleidžia šio principo turinį. Straipsnyje teigiama, jog “bylos teisme
nagrinėjamos laikantis rungimosi principo” (1dalis) bei “kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises
teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikiant prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais
klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui” (2 dalis).
Šio straipsnio 1 dalyje rungimo principas tarsi įtvirtinamas tik teisminėse proceso stadijose, tačiau šis principas veikia ir
ikiteisminio tyrimo metu (tačiau truputį siauriau). Jei ikiteisminio tyrimo metu naudojamasi rungimosi principu, tai daugelį veiksmų
ir priimti sprendimus turi ikiteisminio tyrimo teisėjas (pvz., suėmimo klausimas, jo pratęsimas, liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausa,
ikiteisminio tyrimo nutraukimas), o ikiteisminio pareigūno ar prokuroro atliekami veiksmai su rungimosi principu susiję dar mažiau.
Rungimosi principu laikytina ir tai, kai dalyviai ikiteisminio tyrimo metu
Kiekvienos valstybės baudžiamajame procese šis principas veikia skirtinga apimtimi, tad negalime teigti, kad jis arba veikia
visa apimtimi, arba jo iš viso nėra. Pavyzdžiui, bendrosios (common law) tesiės šalyse jis labai svarbus, nes prisiekusieji priima
sprendimą remdamiesi įrodymais bei jų pateikimu (teismas pasyvus įrodymų rinkime).
Lietuvoje situacija kiek kitokia: teismas negali apsiriboti vien tik proceso dalyvių surinktais duomenimis, jis ir pats turi siekti
nustatyti tiesą. Tad galime daryti prielaidą, jog R.P. veikia ribotai (šalių rungimasis + teismo veiksmai). Iniciatyvusis teismas turėjo
būti pagal senąjį BPK (kaip ir pagal dabartinį), tačiau procese lieka erdvės rungimosi principo veikimui:
1. teismo proceso stadijose bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikiamos lygios teisės;
2. procesinės funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos.
Teismo iniciatyvumas (renkami ir tiriami nagrinėjamos bylos duomenys)ir aktyvumas (jis nukreiptas tiesai nustatyti) neriboja
ir nepašalina proceso šalių galimybių teismo procese siekti teisingo ar jiems palankaus sprendimo.
Asmenų lygybės prieš įstatymą principas yra labai glaudžiai susijęs su rungimosi principu, nes jei šalys nėra lygios,
rungimasis būtų neįmanomas. Asmenų lygybė prieš įstatymą dažnai laikoma kaip rungimosi principo sudedamasis elementas.
Vienas iš teisinei valstybei būdingų principų, kuris įtvirtintas daugelyje dokumentų – Konstitucijoje (31 str. 2 dalis, 117 str. 1
dalis), Europos žmogaus teisių konvencijoje, BPK (9 str. ir 44 str. 5dalis) ir pan. proceso viešumas. Šio principo taikymas padeda
užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams nagrinėjant bylas.
Pagrindas – saugoti asmenis nuo slapto susidorojimo teismo proceso keliu. Didėja pasitikėjimas teismine valdžia, nes
leidžiama visuomenei stebėti procesus, kokiais įrodymais yra remiamasi priimant sprendimus.
Visuomenė gali 2 būdais kontroliuoti teismo procesus:
1. sulaukę 16 metų gali stebėti teismo procesą;
2. žiniasklaida gali informuoti visuomenę apie konkretų procesą.
Tačiau proceso viešumo reikalavimas nėra absoliutus, nes yra tam tikri atvejai, kai leidžiami tik uždari posėdžiai, t.y.
dalyvauti gali tik šalys bei jų atstovai ir asmenys, iškviečiami teismo sprendimu. Tai gali būti bylos, kurių metu gali būti pakenkta
valstybės saugumui (juk paslapčių saugojimas yra būtina kiekvienos valstybės interesų apsaugos priemonė, tad iškilus pavojui, jog ji
bus atskleista, rengiamas uždaras teismo posėdis) ar proceso dalyvių interesams. Įvairiuose dokumentuose galima rasti sąrašus, kada
daroma išimtis, tačiau sąrašai nėra identiški ir baigtiniai, tačiau atvejai yra labai panašus.
BPK 9 str. numato, kad posėdis gali arba privalo būti uždaras.
Pirma dalis numato teismui pareigą rengti uždarus (neviešus) posėdžius, jei klausimai susiję su valstybės, profesine, tarnybos
ar komercine paslaptimi. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas teigia, jog valstybės paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai,
teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti LR suverenitetą, gynybinę ar
ekonominę galią, pakenkti LR konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo
konstitucinėms teisėms”, o tarnybos paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių
platinimas ribojamas dėl valstybės bei jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines teises”. Komercinės ir
profesinės paslapčių apibrėžimą galima rasti CK 1.116 str.: “informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią
komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito
asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą” ir “informacija pripažįstama profesine
paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys”.
Antra dalis numato, jog nevieši posėdžiai yra neprivalomi, jei atitinka išvardintas aplinkybes (tai nusprendžia teismas). Bylų
kategorijos:
Proceso greitumo principas įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6str.1d.,
BPK 1ir 2 str., 44str.5d., o proceso išsamumo principas įtvirtintas BPK 1str. abu šie principai taip pat įtvirtinti Tarptautinio Pilietinių ir
Protokolinių Teisių Pakto 14str.3d.
Proceso greitumo principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos
pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko. Teigiama, kad bausmė savo tikslus geriausiai pasiekia, kai ji skiriama greitai po nusikalstamos
veikos padarymo. Tačiau greitumo negali būti siekiama netinkamo proceso dalyvių teisių užtikrinimo ar reikšmingų bylai aplinkybių
sąskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų ir teismo nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos
aplinkybes (t.y. nuo išsamumo principo vykdymo), tačiau visi proceso veiksmai turi būti atlikti ir sprendimai priimti be nepateisinamo
delsimo.
Greitas procesas apsaugo įtariamąjį (kaltinamąjį) nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, kad asmuo nepatirtų psichologinės
įtampos, įvairių išgyvenimų. Teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką įvardijama kaip viena iš labai svarbių
įtariamojo (kaltinamojo) teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas
atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą.
Teisė į gynybą – tai konstitucinė teisė, įtvirtinta LR Konstitucijos 31str.6d., EŽTK 6str. ir Tarptautinio Pilietinių ir Protokolinių
Teisių Pakto 14str. Ši teisė taip pat įtvirtinta BPK 10str., o išplėtota daugelyje kitų BPK nuostatų.
Teisės į gynybą principas neatsiejamai susijęs su kitais baudžiamojo proceso principais, o jo pažeidimas reiškia ir kitų principų
pažeidimą. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas.
Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą – visuma teisų, visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą
įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę.
Įtariamasis (kaltinamasis) gali gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam
gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai (EŽTK 6str.3d.).
Įtariamasis gali gintis aktyviai, tačiau jis gali ir nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų (teisė į gynybą yra teisė, bet ne
pareiga). Tokia pozicija negali būti vertinama kaip sutikimas su įtarimu (kaltinimu) ar kaltės įrodymas. Įtariamasis, kaltinamasis ir
nuteistasis turi būti supažindintas su jo procesinėmis teisėmis ir jam turi būti sudarytos sąlygos bei galimybės tomis teisėmis naudotis.
Reikalavimas, kad teismo procesas turi vykti lietuvių kalba yra numatytas LR Konstitucijos 117str.2d, BPK 8str. ir Teismų
įstatymo 8str.
Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus paskelbti valstybine –
lietuvių – kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti tyrimo bei teismo veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai,
nutarimai, nutartys, nuosprendžiai. Valstybinės kalbos principas nėra pažeidžiamas, jei jos nemokantiems asmenims procese leidžiama
kalbėti ir pateikti prašymus, skundus ir pan. ne lietuvių kalba. Tačiau tokiu atveju byloje būtinai turi dalyvauti vertėjas (Konstitucijos
Puslapis 16 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
117str.3d.). paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam ar kaltinamajam yra būtina, nes priešingu atveju šių asmenų
teisė į gynybą būtų pažeista, o nedalyvaujant vertėjui priimtas nuosprendis galėtų būti apskųstas. Įtariamajam ar kaltinamajam
nemokamai skirti vertėją yra valstybės pareiga.
Svarbiausi proceso dokumentai kalbos nemokantiems proceso dalyviams yra išverčiami. Būtinai išverčiami turi būti
pranešimai apie įtarimą, kaltinamasis aktas, teismo nuosprendis, nes kitaip būtų pažeista EŽTK 6str.3d. nuostata, kad kaltinamajam
turi būti pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus.
Teismo, o tuo pačiu ir teisėjo, nepriklausomumo ir nešališkumo principas yra itin svarbus, tai vienas svarbiausių
demokratinės teisinės valstybės principų. Paprasčiausiai jį galima paaiškinti tuo, kad teisėjams negali būti daromas joks poveikis.
LR Konstitucinis Teismas tai pavadino viena iš svarbiausių tesimo ir teisėjų pareigų. Konstitucijos 31 str. ir 109 str. teigiama,
jog “bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, “teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra
nepriklausomi”ir “teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo”. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.
1 dalyje nurodoma, “bylą <...> išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas”.
Konstitucinis Teismas šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs. 1995 metais nutarime teigė, jog “pažeidus bet kurią iš teisėjo ir
teismo nepriklausomumo garantijų gali būti pakenkta teisingumo įgyvendinimui, žmonių teisių ir laisvių užtikrinimui”.
Teisėjai ir teismai pirmiausia turi būti nepriklausomi nuo:
Byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi;
Valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucijų, korporacijų, neteisėtų asmeninių ar kitokių interesų
įtakos.
Konstitucinis Teismas teisėjų nepriklausomumo garantijas (kurios yra glaudžiai susijusios, o pažeidus vieną, kiltų pavojus
teisingumo įgyvendinimui, nebus užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės) suskirstė į:
1. teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo;
2. teisėjo asmens neliečiamumo;
3. teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas.
LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad bešališkumo principo turinyje svarbiausia yra tai, kad teismas su abiem proceso šalim
elgtųsi vienodai, nerodytų kažkuriai palankumo, nesistengtų įtakoti ar pakeisti sprendimą.
Teisėjas gali būti nušalintas, jei proceso dalyviai pastebi teisėjo šališkumą.
Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas yra savo turiniu vienas kitam priengi principai. Šie
principai tiesiogiai nėra įtvirtinti jokiame teisės akte, tačiau jų turinys nustatomas iš įvairių BPK nuostatų.
Legalumo (baudžiamojo persekiojimo privalomumo) principas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi
reaguoti į informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus ir priimti visus
reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Privalomo baudžiamojo persekiojimo principas reiškia, kad
prokuratūra negali naudotis jokiomis diskrecinėmis galiomis spręsdama baudžiamojo persekiojimo vykdymo klausimą. Jis turi būti
vykdomas kiekvienu atveju, kai pareigūnams pranešama apie nusikaltimą, užtenka kaltę nustatančių įrodymų ir nėra aplinkybių,
darančių procesą negalimą.
Legalumo principo laikymąsi procese lemia tai, kad:
jis yra sąlyga, garantuojanti asmenų lygybės prieš įstatymą principo įgyvendinimą;
jis sudaro prielaidas palaikyti bauginimo atsakomybe koncepciją.
Per daug griežto legalumo principo laikymasis privertė ieškoti tam tikrų jo pataisų, nukreiptų į „baudžiamųjų priemonių
ekonomiją“ nesunkių nusikaltimų atvejais, ir būtent taip paisyti viešojo intereso. Buvo suvokta, kad tam tikrais atvejais yra tikslinga
kategoriškai nesiekti kiekvieno asmens nubaudimo, o ieškoti kitokių proceso užbaigimo būdų.
Tikslingumo principas leidžia prokuratūrai pasinaudoti diskrecinėmis galiomis (laisva nuožiūra) ir esant tam tikroms
aplinkybėms įprastų baudžiamųjų sankcijų netaikyti ir nebaigti proceso kaltinamuoju nuosprendžiu, o procesą nutraukti atleidžiant
nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tikslingumo principo taikymą lemia noras išvengti neigiamo
pernelyg griežto legalumo principo taikymo efekto, kuris tam tikromis sąlygomis gali lemti neteisingumą.
Tikslingumo principas plačiai gali būti taikomas tik valstybėje, kurioje visiškai pasitikima pareigūnų (pirmiausia prokurorų)
sąžiningumu ir profesionalumu ir kurioje teisėsaugos pareigūnai yra nepriklausomi nuo politikų valios ar kitokio poveikio.
Tikslingumo principą įtvirtinančiais laikytini BPK 213 str. bei straipsniai, numatantys proceso nutraukimo galimybę,
atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK nematytais pagrindais. Šis principas vis plačiau įsigali Vakarų Europos
valstybių baudžiamuosiuose procesuose.
Baudž. procesinėje veikloje dalyvauja daug įv. subjektų. Jų teises, pareigas bei įgaliojimus reglamentuoja BP įstatymai.
LT BPK skyriuje “Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos” kalbama tik apie kaltinamąjį, gynėją, įtariamąjį, nukentėjusįjį,
civil. ieškovą, civil. atsakovą, bei apie nukentėjusiojo, civil. ieškovo ir civil. atsakovo atstovus.
Atsižvelgiant į praktikoje susidariusią padėtį, BP dalyviais reikėtų laikyti visus asmenis, organizacijas, kurios viena ar
kita forma dalyvauja baudž. procese, tiriant bei nagrinėjant baudž. bylas.
BP dalyvių klasifikacija.
Pagal veiklos dalyvių uždavinius baudž. procese, jų atliekamų funkcijų ypatybes, visus BP veiklos subjektus galima
skirstyti į 3 grupes:
1. Valstybiniai organai. Jie baudž. procese vykdo valstybinius įgaliojimus ir pareigas, bei gina valstybinius interesus.
Tai – teismas, prokuroras, tardytojas, tardymo skyriaus viršininkas, kvotos organas.
Jie yra svarbiausi baudž. procese ir yra varomojo jo jėga. Jie savo kompetencijos riboje iškelia baudž. bylą kiekvienu
atv, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, ir imasi visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo padarymo
faktas, juo įtariami asmenys. Tik jie priima sprendimus iškelti baudž. bylą, atlikti būtinus procesinius veixmus. Visus šiuos organus
vienija bendri BPT uždaviniai, bendri įrodymų vertinimo metodai,bendros pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos
aplinkybes. Be to, šie veiklos dalyviai atlieka procesinius veixmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripažįstami antrosios grupės
baudž. procesinės veiklos dalyviais, gali įpareigoti dalyvauti byloje ar leisti joje dalyvauti.
2. Proceso dalyviai (siaurąja prasme), turintys baudž. procese tam tikras teises ar vykdantys įstatymo numatytas
pareigas. Tai – kaltinamasis, įtariamasis, įstatyminis atstovas, kaltinamojo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas,
civil. ieškovas ir civil. atsakovas bei jų atstovai, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynėjas.
Jie turi įstatymo numatytas teises (kaltinamasis), kartais ir pareigas (nukentėjusiojo pareiga duoti teisingus parodymus).
3. Kiti asmenys, įstaigos, įmonės, organizacijos, neturintys atskirų teisių baudž. procese, bet padedantys vykdyti savo
f-jas pirmosios ir antrosios grupės dalyviams. Tai – liudytojas, expertas, specialistas, vertėjas, teisiamojo posėdžio
sekretorius bei kt. asmenys, taip pat visuomenės atstovai, vykdantys parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo
organų pavedimus baudž. byloje.
Jie gali dalyvauti baudž. procesinėje veikloje tik pirmosios grupės dalyvių iniciatyva arba to prašant antrosios gr.
Dalyviams (kaltinamajam prašant, tardytojas šaukia liudytoją ar skiria expertizę).
Visiems BP veiklos dalyviams bendra yra tai, kad, neatsižvelgiant į jų procesinės padėties skirtingumą, jų teisių ir
pareigų pobūdį, jie, vykdydami savo f-jas, viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, taip pat tiriant ir nagrinėjant teisme
baudž. bylas.
Proceso dalyviai (siaurąja prasme) – proceso subjektai, turintys procese interesą, siekiantys tam tikro rezultato byloje ar
vykdantys proceso funkciją, bei nesantys valstybės pareigūnais ar institucijomis.
Įtariamasis
Sąvoka- BPK 21.
Jis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Po ikiteisminio tyrimo jis tampa kaltinamuoju.
Įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
Jis turi tokias teises: žinoti,kuo įtariamas
Turėti gynėją
Duoti parodymus
Pateikti tyrimui reikalingus dokumentus ar daiktus
Pateikti prašymus
Kaltinamasis
Sąvoka – BPK 22.
Jis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o
dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis – išteisintuoju.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltinamuoju, reikia prokuroro BPK nustatyta tvarka priimto akto.
Jo teisės:
Žinoti, kuo yra kaltinamas
Susipažinti teisme su byla
Pasidaryti reikiamų dokumentų nuorašus
Turėti gynėją
Pateikti prašymus, nušalinimus ir tt.
Nukentėjusysis
Nukentėjusysis – dėl nusikalst. Veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalą patyręs fiz. asmuo, kuris nukentėjusiuoju yra
pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro arba teismo nutartimi.
Jurid. asmuo negalsi būti nukentėjusiuoju. Nepilnamečio/neveixnaus asmens interesams teisme papildomai atstovauja
atstovas pagal įstatymą.
Jis turi teisę:
Teikti įrodymus
Pateikti prašymus
Pareikšti nušalinimus
Susipažinti su byla dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime
Jis privalo:
Duoti parodymus
Atvykti gavęs šaukimą
Netrukdyti ikiteisminiam tyrimui.
Civilinis ieškovas.
Sąvoka BPK 110. Juo laikomas baudž. byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalst. Veikos
patirtą turtinę ar neturtinę žalą fiz. ar jurid. asmuo, kuris civil. ieškovu pripažintas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Jis turi teisę:
Pateikti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės
Teikti įrodymus
Teikti prašymus
Pareikšti nušalinimus
Susipažinti su bylos medžiaga
Dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Jis privalo:
Kviečiams dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme
Teismo reikalavimu pateikti reikiamus dokumentus
Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos
Civilinis atsakovas
Sąvoka BPKN 111. Pagal įstatymus materialiai atsakingas už nusikalstama įtariamojo (kaltinamojo) veika padarytą žąlą
fiz. ar jurid. asmuo, kuris įtrauktas į bylą kaip civil. atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.
Jo teisės ir pareigos-tokios kaip ir civil. ieškovo, išskyrus pareigą teismo reikalavimu pateikti dokumentus, susijusius su
ieškiniu.
Atstovavimas
a) atstovavimas pagal įstatymą
BPK 53. Atstovus pagal įstatymą baudž. procese turi įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis dviem atvejais: 1) kai jie
yra nepilnamečiai; 2) nustatyta tvarka yra pripažinti neveixniais.
Atstovus gali turėti tik fiz. asmuo.
b) atstovavimas pagal įgaliojimą.
BPK 55. Įgaliotuosius atstovus gali turėti nukentėjusysis, civil. ieškovas ir civil. atsakovas. Įgaliotuoju atstovu laikomas
asmuo, pagal susitarimą teikiantis teisinę pagalbą ir ginantis nukentėjusiojo, civil. ieškovo ar civil. atsakovo interesus.
Pagal BPK 54,56. Atstovai turi tokias pat teises kaip ir jų atstovaujami asmenys.
Jie privalo:
Tinkamai ginti atstovaujamo teises ir interesus
Šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą
Laikytis nustatytos teismo tvarkos
Principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, įtvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. Šis principas reiškia, kad
teisingumo vykdymas, t.y. baudžiamosios bylos išsprendimas iš esmės yra išskirtinė teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs
baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:
4) Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;
5) Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo.
6) Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo.
Šios teismo galios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios.
Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. Šią veiklą teismas vykdo surengdamas teismo posėdį bei pasitarimų kambaryje
priimdamas sprendimą. Vienintelė išimtis, kuomet teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali nesurengti teismo posėdžio, yra
teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.
Teismo nepriklausomumas demokratinėje valstybėje, pagrįstoje teisės viršenybės principu, yra labai svarbus. Kiekvieno
asmens teisė, kad jo byla būtų sąžiningai išnagrinėjama nepriklausomo ir nešališko teismo, yra viena Pagrindinių žmogaus teisių,
įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.
Teismo nepriklausomumas ir nešališkumas glaudžiai susiję. Nepriklausomumas yra teismo atskyrimas nuo kitų valstybės
valdžių. Nešališkumas reiškia, kad teisingumas vykdomas paklūstant tik įstatymui. Teisėjų ir teismų nepriklausomumui ir
nešališkumui užtikrinti nustatytos garantijos, susijusios su teisėjo skyrimu, pareigų trukme, darbo sąlygomis, mokymu ir pan.
Teisinės sistemos reforma yra procesas, kuriam reikia visos visuomenės teisinės sąmonės formavimo. Tik tada bus
galima kalbėti apie tikrą teismų nepriklausomumą ir teisėjų galimybę atsilaikyti prieš galimą spaudimą.
Visuomenės požiūris į teismų vykdomą funkciją ir pasitikėjimas šia institucija susiję su teismo veiklos viešumu. Tai ne
tik sprendimų viešumas, bet ir visuomenės teisė gauti informaciją apie teismų veiklą. Tai,kaip vykdomas teisingumas, visuomenė
paprastai sužino iš visuomenės informavimo priemonių. Spauda saugo nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų piktnaudžiavimo
įgaliojimais. Informuodama visuomenę, žiniasklaida prisideda prie teisinės sąmonės formavimo.
Kita vertus, skleidžiama informacija gali turėti neig. įtaką, paskelbdama neapgalvotai bylos aplinkybes, taip pat per
visuom. informavimo priemones daromas spaudimas teismui proceso metu gali lemti būsimą sprendimą.
Teisė į informaciją negali pažeisti proceso dalyvių teisių, kaip garbė, orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas.
2.2. Prokuroras
Prokuroras baudžiamajame procese. Jo uždaviniai, įgaliojimai ir procesinė padėtis skirtingose baudžiamojo proceso
stadijose
LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą
baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“. Todėl ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo
palaikymas yra vadinami konstitucinėmis prokuroro funkcijomis baudžiamajame procese. Konstitucijoje įtvirtintos tik
pagrindinės prokuroro veiklos kryptys. Prokuroro procesines teisės ir pareigos išsamiau nurodytos BPK. Prokuroro statusą
reglamentuoja 2003 m. balandžio 22 d. Prokuratūros įstatymas.
BPK žodis „prokuroras“ yra apibendrinantis terminas – prokuroru yra tiek generalinis prokuroras, tiek visi jam pavaldūs
prokurorai (BPK 35 str.), t.y. bet kurios prokuratūros bet kurio rango prokuroras, vykdantis jam pavestas procesines funkcijas.
Policija skirtingai nei kt išvardintos institucijos yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, galinti pradėti ikiteisminį tyrimą ar
atlikti prokuroro pavedimus dėl bet kurios n.v. Policijos veiklos įstatyme n.v. atskleidimas ir tyrimas yra vienas iš policijos
uždavinių. Kt įstaigos ikiteisminį tyrimą pradeda, kai vykdydamos savo pagr. F – jas nustato n.v. pėdsakus.
V – bės sienos apsaugos tarnyba. Šios tarnybos paskirtis taikos metu įgyvendinti v – bės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę.
V – bės sienos apsaugos tarnybos įstatyme nurodyta, kad v – bės sienos apsaugos tarnyba užtikrindama teisėtvarką ir kt
kontroliuojamose bei saugomuose objektuose turi įstatymų numatytas benrąsias t. ir pareigas, taigi ikiteisminis tyrimas yra būtent
šios tarnybos t. ir pareiga, kai paaiškėja nusikalst. veikos susijusios su v – bės sienos ar kt. Šios tarnybos saugomų objetų rėžimo
pažeidimu.
STT: įsteigta saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, v – bę nuo korupcijos, todėl turi pareigą tirti n.v. susijusias su korupcija.
Karo policija kaip LR krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija įgaliota tirti n.v. krašto apsaugos
sistemoje. Karo policija privalo laikytis prokuroro duodamų nurodymų. Turi įgaliojimus:
1) karinėse teritorijose ir kariniame transporte – visų asmenų atžvilgiu.
2) Kt teritorijose – karių atžvilgiu, asmenų darnčių n.v. ar kt t. pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijos ir jų
valdomą, naudojimą turtą atžvilgiu.
V – bės saugumo departamentas: laiku atsleisti veikas keliančias grėsmę v – bės saugumui, jos suverinetetui, teritorijos
neliečiamybei ir vientisumui, konstituc.santvarkai, v – bės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms
veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis, sąlygas. Todėl ji turi atlikti ikiteisminį tyrimą dėl n.v. numatytų BK XVI
skyriuje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Pagr. uždavinys vykdyti nusikaltimų, t. pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių
nusikaltimų bei kt. t. pažeidimų atskleidimą ir tyrimą.
Muitinės departamentas ikiteisminį tyrimą privalo atlikti kontrabandos bylų atveju.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turi atlikti ikiteisminį tyrimą su gaisrų kilimu susijusių n.v. atvejais
Generalinio prokuroro 2003m balandžio 11d ( V – bės žinios Nr.39 – 1805) įsakymu buvo patvirtintos rekomendacijos dėl n.v.
tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms (t.y. jose išvardinti BK str, dėl kuriuose numatytų veikų padarymo ikiteisminį
tyrimą turėtų atlikti konkreti nurodyta ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet prokuroras pavedimus ikiteisminio tyrimo įstaigoms gali
duoti nebūtinai laikydamasis tų rekomendacijų)
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas t.y ikiteisminio tyrimo subjektas. Senajame BPK buvo tokios procesinės figūros kaip kvotėjas ir
tardytojas, bet naujasis BPK apjungė šias dvi f – jas į vieną.
BPK 18 str yra įtvirtinta ikiteisminio pareigūno sąvoka: t.y. ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar
jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti n.v. padariusį
asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ne kievienas ikiteisminio tyrimo įstaigoje
dirbantis asmuo, o tik toks, kuriam šios įstaigos ar jos padalinio vadovas yra pavedęs atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo panaudoti visas įstatyme numatytas priemones, kad būtų išaiškinta n.v. ir nustatytas jį
padaręs asmuo.
BPK 165 str. 2d išimtis, kada ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ir atlikti tą tyrimą ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas t.y.
jūrų laivų kapitonams yra suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl laivo įgulos narių ir keleivių n.v. padarytų tolimojo
plaukiojimo metu. Taigi laivo kapitonui pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą tada, kai laivas išvykęs į tolimojo plaukiojimo reisą,o
teisėsaugos pareigūnai neturi galimybių atvykti į laivą ir atlikti jame būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kol laivas negrįžta į
uostą būtina imtis procesinių veiksmų siekiant išsiaiškinti n.v. aplinkybes, ją padariusį asmenį, todėl pareiga tyrimą atlikti tenka
kapitonui. Sugįžus laivui, jo kapitonas nebeturi procesinių įgaliojimų. Apie padarytą n.v. plaukiojimo metu jis informuoja
prokurorą, kuris privalo nuspręsti kaip ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas toliau. Jei n.v. padaromos Kalėjimų departamento
sistemos įstaigose, tai ikiteisminį tyrimą turi atlikti atitinkamos įstaigos vadovas ar kt įgaliotas pareigūnas. Jie pradeda tą tyrimą ir
nedelsiant informuoja apie padarytą n.v prokurorą, kuris BPK171 nustatyta tvarka turi nuspręsti kaip tas tyrimas bus
organizuojamas toliau.
3. Proceso dalyviai
3.2. Įtariamasis
ĮTARIAMASIS
Senajame Lietuvos BPK buvo apibrėžta įtariamojo sąvoka, nustatytos jo teisės ir pareigos, tačiau naujajame Lietuvos BPK
įtariamojo sąvoka ne tik išplečiama, nustatomos naujos jo teisės ir pareigos, bet įtariamojo sąvoka skirtingai interpretuojama.
Senojo BPK 59str. 1d. yra pateikiama įtariamojo sąvoka: „Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė
nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo
padarytą nusikalstamą veiką“.
Puslapis 23 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
Apibendrinant senojo BPK įtariamojo sąvoką, darytina išvada, kad įtariamuoju tampama trimis atvejais:
a) sulaikius asmenį BPK 137str. nustatyta tvarka;
b) paskyrus asmeniui kardomąją priemonę iki kaltinimo pareiškimo;
c) apklausiant asmenį apie jo padarytą nusikalstamą veiką.
Lyginant šiuos atvejus su įtariamojo sąvoka pagal ankstesnį BPK, atkreiptinas dėmesys, kad naujasis BPK neišskiria situacijos, kai
įtariamuoju asmuo buvo laikomas ir nuo kardomosios priemonės pritaikymo.
Įtariamojo sąvoka pagal senąjį ir naująjį BPK yra grindžiama dviem pagrindinėmis sąvokomis: sulaikymu ir apklausa. Reikia skirti
faktinį ir teisinį sulaikymą, nuo kurio priklauso įtariamojo procesinis statusas. Faktinis asmens sulaikymo momentas – tai sulaikymas
įvykio vietoje, t.y. tuoj po nusikaltimo padarymo. Teisinis sulaikymo momentas atsiras tik kai asmuo bus atvežtas į policijos budintį
skyrių ir bus surašytas sulaikymo protokolas.
Pagal senojo BPK 59str.2d., o naujojo BPK 21str.3d. išskiriamos įtariamojo teisės. Įtariamajam suteikiamos teisės leidžia šiam
proceso dalyviui būti proceso subjektu, o ne vien tik objektu, kuris tyrinėjamas ir nagrinėjamas.
Rengiant naująjį BPK, įtariamojo procesinis statusas buvo pratęstas iki kaltinamojo akto surašymo momento, o dėl to buvo
susiaurintas kaltinamojo procesinis statusas.
Todėl pagal naujojo Lietuvos BPK 21str.3d. įtariamasis turi teisę:
1) žinoti, kuo yra įtariamas.
Įtariamasis apie įtarimą galės sužinoti gavęs pasirašytinai įteikiamą pranešimą apie įtarimą. Pranešime turi būti nurodyta nusikalstama
veika, kurios padarymu jis įtariamas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo
teisės.
2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją.
Teisės naudotis gynėjo paslaugomis įgyvendinimo tvarką nustato BPK III skyriaus antras skirsnis (47 -52str.).
3) duoti parodymus.
Parodymus įtariamasis duoda apklausos metu, tačiau būtina turėti omenyje, kad duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga.
Atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos.
4) pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus.
Ši teisė yra susijusi su įtariamojo asmens gynyba, kadangi dokumentų bei daiktų pateikimas galėtų patvirtinti jo alibi, kartu paneigti
keliamas pareigūno versijas dėl konkrečios nusikalstamos veikos. Tuo atveju, kai iš įtariamojo niekas nereikalauja daiktų ir
dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, pateikti tokius daiktus ir dokumentus įtariamasis neprivalo.
5) pateikti prašymus.
Pažymėtina, kad tai bene plačiausiai taikoma įtariamojo teisė, kuria galima pasinaudoti tiek tais atvejais, kai kodekse tai atskirai
numatyta, tiek bet kuriuo kitu klausimu. Skirtumas tarp senojo ir naujojo Lietuvos BPK yra tik tas, kad pagal senąjį BPK įtariamasis
turi teisę pareikšti prašymus, o pagal naująjį BPK turi teisę pateikti prašymus. Įtariamasis, realizuodamas šią teisę, gali prašyti visko,
kas nėra draudžiama.
6) teisė pareikšti nušalinimus.
Be įtariamojo, šią teisę turi ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai, tačiau senajame BPK nebuvo nustatyta įtariamojo, o tik kaltinamojo
ir kitų proceso dalyvių teisė. Teisės pareikšti nušalinimus realizavimo tvarką nustato naujojo BPK ketvirtasis skirsnis (57 – 61str.).
7) teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Yra nusistovėjusi nuostata įtariamojo prašymu leisti jam susipažinti su tyrimo medžiaga, jai ta medžiaga yra susijusi su tyrimo
veiksmais, kurie buvo atlikti su įtariamuoju. Įtariamojo prašymu susipažinti su kita tyrimo medžiaga taip pat gali būti leista, tačiau tai
yra ikiteisminio tyrimo pareigūno teisė, o ne pareiga.
8) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ir sprendimus.
Norint pasinaudoti šia teise, įstatymo nustatyta tvarka paduodamas skundas (BPK 62 -65str.). Įtariamajam naudojantis šia teise nėra
stabdomas skundžiamas veiksmas ar nutarimo vykdymas, išskyrus tuos atvejus, kai apskųstasis pareigūnas tai padaryti pripažįsta
esant reikalinga.
Be įstatyme nustatytų teisių, įtariamasis turi ir procesines pareigas. Pažymėtina, kad pareigos nėra tiksliai apibrėžtos įstatyme. Jas
galima išskirti iš atskirų baudžiamojo proceso įstatymų. Pagal naująjį Lietuvos BPK išskirtinos keturios įtariamojo pareigos:
3.3. Kaltnamasis
Pagal anksčiau galiojusį BPK kaltinamasis buvo parengtinio tyrimo stadijos dalyvis. Dabar šis terminas vartojamas kalbant apie
asmenį, kuriam pareikšti kaltinimai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme bet kuria procesine forma vykdomame procese.
Kaltinamuoju asmuo tampa:
1) nuo kaltinamojo akto surašymo BPK 218-219str. nustatyta tvarka;
2) nuo pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašymo BPK 418-419str. nustatyta tvarka;
3) nuo pareiškimo dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka surašymo BPK 426-427str. nustatyta tvarka.
Kaltinamuoju asmuo taip pat tampa ir tuo atveju, kai prieš tokį asmenį paduodamas skundas ar pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo
privataus kaltinimo tvarka (BPK XXX skyriaus 407-417str.).
Kaltinamojo teisių katalogas iš esmės sutampa su įtariamojo teisių katalogu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis ir kaltinamasis
yra skirtingų proceso stadijų dalyviai, tam tikros jų teisės formuluojamos skirtingai. Be to, asmeniui, prieš kurį nukreipti kaltinimai,
yra reikalingos papildomos teisės: teisė dalyvauti tiriant įrodymus, teisė pasakyti paskutinį žodį ir kt.
3.5. Gynėjas
Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamąją, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam,
gina jų teises ir teisėtus interesus. Gali būti advokatas ir advokato padėjėjas.
Nukentėjusiuoju laikomas dėl nusikalstamos veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalą patyręs fizinis asmuo, kuris
nukentėjusiuoju yra pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutarimu.
Juridinis asmuo nukentėjusiuoju pagal BPK būti negali.
Nukentėjusiojo procesinį statusą įgyja, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą ar teismas
nutartį dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Toks nutarimas ar nutartis gali būti būti priimama tik esant pagrindui manyti, kad
nusikalstama veika fiziniam asmeniui buvo padaryta žala. Fizinės, turtinės ar moralinės žalos padarymas yra faktinis pripažinimo
nukentėjusiuoju pagrindas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl pripažinimo nukentėjusiuoju
yra teisinis pagrindas laikyti asmenį baudžiamajame procese nukentėjusiuoju.
Yra išskiriamos trys žalos rušys. Fizinė žala – sveikatos sutrikdmas, fizinio skausmo sukėlimas ir panašiai; turtinė
žala – pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto netekimas; moralinė žala – asmens orumo, jo garbės pažeminimas, dvasinių kančių
suteikimas. Civilinėje teisėje dabar vartojamas neturtinės žalos terminas, todėl BPK minimos fizinė žala ir moralinė žala civilinės
teisės atžvilgiu gali būti vadinamos neturtine žala, kaip ir yra daroma kai kuriuose BPK straipsniuose.
Nukentėjusysis baudžiamajame procese gali turėti dvigubą statusą – pateikęs civilinį ieškinį nukentėjusysis gali būti
pripažintas ir civiliniu ieškovu.
Asmuo nukentėjusiuoju tampa, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą arba teismas priima
nutartį dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus reikiamą
prašymą arba pačių teisėsaugos pareigūnų ar teismo inciatyva, patiems nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti
nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju asmuo gali būti pripažintas neprikalausomai nuo jo amžiaus, fizinės ir psichinės būklės, pilietybės ir
kitų aplinkybių. Nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams baudžiamajame procese privalomai atstovauja atstovas pagal
įstatymą.
Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių
(BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu, suderintu su bylą tiriančiais teisėsaugos
pareigūnais. Jei šie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskyrimo atstovu klausimą ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo išspręsti
prokuroras. Pirmenybę prokuroras turėtų teikti šeimos nariams.
Nukentėjusysis privalo:
duoti parodymus (jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas);
atvykti šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą bei ikiteisminio tyrimo teisėją;
netrukdyti ikiteisminio tyrim subjektams ir teismui su juo atlikti proceso veiksmus, laikytis proceso tvarkos.
Nukentėjusiojo teisės ikiteisminio tyrimo metu teikti reikšmingus nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus ir daiktus,
pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, susipažinti su ikteisminio tyrimo medžiaga, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno,
prokuroro, ikiteisminio teisėjo veiksmus, nutarimus ar nutartis iš esmės sutampa su analogiškomis įtariamojo teisėmis. Šiomis
teisėmis su nedidelėmis išimtimis, kurios būtinos dėl skirtingų procesinių statusų, nukentėjusysis naudojasi ta pačia tvarka kaip ir
įtariamasis.
Teismo proceso metu nukentėjusysis turi teises teikti reikšmingus bylai nagrinėti dokumentus ir daiktus, pateikti
prašymus, pareikšti nušalinimus, teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, pasakyti baigiamąją, apskųsti teismo
nuosprendį ar nutartį. Šiomis teisėmis nukentėjusysis iš esmės gali naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis. Šiek tiek esmingesnis
skirtumas yra tas, kad nukentėjusysis visada turi teisę sakyti baigiamąją kalbą, o kaltinamasis ją sako tik tuo atveju, kai teisiamajame
posėdyje nedalyvauja gynėjas.
Nukentėjusysis baudžiamajame procese ne tik naudojasi pačiomis teisėmis, bet ir privalo vykdyti pareigas. Pagal
vykdytinas pareigas nukentėjusiojo teisinė padėtis labai artima liudytojo padėčiai. Nukentėjusysis, kaip ir liudytojas, privalo atvykti
kviečiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesinės tvarkos ir pan. Už atsisakymą arba vengimą duoti
parodymus nukentėjusysis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BPK 163 str. , o už melagingus parodymus –
baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. Liudytojo padėtį reglamentuojančios BPK nuostatos taikytinos nukentėjusiojo atžvilgiu
ir tais atvejais, kai konkrečoje normoje nukentėsusysis neminimas, išskyrus atvejus, kai pagal normos prasmę yra aišku, kad ta norma
nukentėjusiajam negali būti pritaikyta.
Civilinis ieškovas – baudžiamojoje byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę
ar neturtinę žalą fizinis arba juridinis asmuo, kuris civiliniu ieškovu yra pripažintas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Civiliniu ieškovu, kitaip nei nukentėjusiuoju, gali būti pripažintas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Civilinio ieškovo procesinį
statusą fizinis ar juridinis asmuo įgyja, kai prokuroras priima nutarimą ar teismo nutartį dėl pripažinimo civiliniu ieškovu. BPK teisės
ikiteisminio tyrimo pareigūnui spręsti klausimo dėl asmens pripažinimo civiliniu ieškovu nesuteikia (ikiteisminio tyrimo pareigūnas
turi teisę pripažinti nukentėjusiuoju). Įteikus ieškinį ikit. tyrimo pareigūnui šis turi jį tuoj pat perduoti prokurorui, kuris turi spręsti
klausimą dėl asmens, reikalaujančio atlyginti žalą, pripažinimo civiliniu ieškovu. Apie nutarimo ar nutarties pripažinti civiliniu
ieškovu priėmimą turi būti pranešama civiliniam ieškovui, kartu išaiškinant jam teises ir pareigas (praktikoje – iškviečiama į ikit.
tyrimo įstaigą). Jeigu byloje civilinių ieškovų yra daug, juos galima informuoti per spaudą ar persiunčiant informaciją raštu.
Privalo:
1. Kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
2. teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;
3. Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. (110 str.)
Civilinio ieškovo pareigos sutampa su kitų proceso dalyvių pareigomis, išskyrus civiliniam ieškovui tenkančią specialią pareigą
teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.
Tai pagal įstatymus materialiai atsakingas už nusikalstamą įtariamojo (kaltinamojo) veiką padarytą žalą fizinis ar juridinis asmuo,
kuris įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.
Civiliniu atsakovu įtraukti gali būti tėvai, rūpintojai, ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos. Jei už nusikalstama
veika padarytą žalą atsako pats įtariamasis (kaltinamasis) , civilinio atsakovo baudžiamajame procese nebūna. Civilinis ieškinys
reiškiamas įtariamajam (kaltinamajam), kuris civiliniu atsakovu papildomai nėra įvardijamas.
Įtraukti į bylą civiliniu atsakovu prokuroras priima nutarimą (ikit. tyrimo pareigūnas tokios teisės neturi). Apie tokio sprendimo
priėmimą civiliniam atsakovui yra pranešama išaiškinant jam teises (numato BPK 110 str 2 dalis) ir pareigas (numato BPK 111 str 3
dalis).
Civiliniu atsakovu į bylą asmuo neturėtų būti įtrauktas anksčiau nei atsiranda įtariamasis, nes tik paaiškėjus tokiems proceso
dalyviams gali paaiškėti ir tai, kas turėtų atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Civilinis atsakovas yra visiškai savanoriškas proceso dalyvis, jis neprivalo savo pozicijos derinti su įtariamuoju (kaltinamuoju) ar jo
gynėju, nors su šiais proceso dalyviais civilinio atsakovo procesinis interesas dažnai turėtų sutapti.
Civilinis atsakovas turi tas pačias teises ir pareigas kaip civilinis ieškovas, išskyrus pareigą teismo reikalavimu pateikti turimus
dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.
3.9. Atstovai
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) baudžiamojo
proceso metu naudojasi jų pakviesto ar privalomai procese dalyvaujančio atstovo paslaugomis. Pilnametis įtariamasis ar kaltinamasis
(nuteistasis, išteisintasis) gali turėti tik gynėją. Atstovas gina atstovaujamojo interesus, jam pagal BPK leidžiama naudotis visomis
atstovaujamojo teisėmis.
BPK numato dviejų rūšių atstovavimą:
Pagal įstatymą
Pagal įgaliojimą
Atstovus pagal įstatymą turi įtariamasis (nuteistasis, išteisintasis) ir nukentėjusysis dviem atvejais:
1. jeigu yra nepilnamečiai
2. yra pripažinti neveiksniais
BPK nenumato, kad atstovą pagal įstatymą galėtų turėti civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas todėl, kad atstovus pagal įstatymą gali
turėti tik fizinis asmuo. Jeigu civil. Ieškovas ar civil. Atsakovas yra juridiniai asmenys – atstovavimas pagal įstatymą negalimas. Jei
civilinis ieškovas ir (ar) civilinis atsakovas yra fiziniai asmenys, jie paprastai turi būti pilnamečiai ir veiksnūs. Neveiksnus ar
nepilnametis negali būti įtraukiamas į procesą civiliniu atsakovu. Atskirai turėti atstovą pagal įstatymą, besirūpinantį vien tik civilinio
ieškinio reikalais, nėra tikslinga (turės kaip nukentėjusysis). Tas pats atstovas pagal įst. gali atstovauti tiek nepilnamečio ar
neveiksnaus asmens kaip nukentėjusiojo, tiek ir kaip civilinio ieškovo interesams. Atstovais bus tėvai, įtėviai, globėjai rūpintojai arba
įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju (nuteistuoju, išteisintuoju) ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
Atstovui pagal įst. pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras
priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Toks atstovas dalyvauja procese paprastai kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Gali būti
atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens
interesams. Jeigu yra duomenų, kad atstovas pagal įst. turi motyvų atiduoti pirmenybę savo paties turtiniams ar neturtiniams
interesams ir pan. Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas neleidžia dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jie
privalo užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įst.
Jį gali turėti nukentėjusysis, civil. Ieškovas ir civil. atsakovas. Toks atstovas pagal susitarimą teikia teisinę pagalbą ir gina
nukentėjusiojo, civil. Ieškovo ir civil. Atsakovo teises bei interesus.
Gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas.
Atstovai (pagal įst. ir įgaliotieji) naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kurias turi jo atstovaujamas asmuo. Atstovai pagal įst ir
nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas visuose proceso veiksmuose paprastai dalyvauja su asmeniu, kurio interesams jis atstovauja.
Atstovo teisių apimtis priklauso nuo to, kokio proceso dalyvio interesams yra atstovaujama.
Jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis yra suimtas, atstovas pagal įst. gali su juo pasimatyti ikit. tyrimo pareigūno, prokuroro,
teisėjo leidimu. Atstovui pagal įst. gavus leidimą pasimatyti su suimtu įtariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju, šie pasimatymai
turėtų vykti nedalyvaujant pašaliečiams, sudarant reikiamas sąlygas netrukdomai aptarti atstovaujamo proceso dalyvio teisėtų interesų
gynimo klausimus.
Atstovo pagal įst., kuriam buvo tinkamai pranešta apie proceso veiksmo atlikimo vietą ir laiką, neatvykimas nestabdo proceso
veiksmo atlikimo.
Atstovas pagal įst. gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Todėl galima situacija,
kai tas pats asmuo procese yra atstovas pagal įst., civilinis ieškovas ir liudytojas.
Liudytojas. Asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas
parodymus ikit. tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui.
Ekspertas. Asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR ekspertų sąrašą. Jeigu LR ekspertų sąraše nėra reikiamos
specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo,
turintis teisę būti ekspertu ES valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria LR yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį (BPK 84 str).
Specialistas. Reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba
paaiškinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 str).
Vertėjas – vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno,
prokuroro, ikit. tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese (BPK 43 str).
Kai proceso veiksmus reikia atlikti su lietuvių kalbos nemokančiais, o tik kurčiųjų ir nebylių ženklais bendraujančiais asmenimis, turi
būti kviečiamas vertėjas. Ikit. tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas negali vertėjauti savo pačių atliekamuose veiksmuose – vertėjas
savarankiška procesinė figūra.
Gali būti nušalintas nekvalifikuotas vertėjas ar kilus abejonių dėl jo objektyvumo.
Turi dalyvauti visuose proceso veiksmuose, atliekamuose su kalbos nemokančiu proceso dalyviu,teismo posėdžiuose, išversti
svarbiausius dokumentus. Kaltinamojo teisė turėti nemokamą vertėją neapima teisės reikalauti, kad būtų išversti visi byloje esantys
rašytiniai įrodymai. Išversti turi būti tik oficialūs proceso dokumentai.
Pagrindinė pareiga – teisingai versti. Prisiekia. Už atsisakymą be pateisinamų priežasčių atlikti savo pareigas vertėjui gali būti
taikomos procesinės prievartos priemonės (BPK 263 str), už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą – baudžiamoji atsakomybė
pagal BK 235 str.
Turi teisę gauti užmokestį. Apmokamas iš valstybės lėšų ir iš nuteistojo negali būti išieškoma.
Pagrindinė funkcija – rašyto pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą. Pasirašo kartu su pirmininkaujančiuoju
paprastai tuoj po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Protokolas turi išskirtinę reikšmę kilus ginčui dėl to, kaip vyko bylos
VI tema. Nušalinimas.
Nušalinimas – procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos spredimui priimti negalėtų daryti suinteresuoti
bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai. Neatsiejama nuo nešališkumo principo.
Nešališki turi būti:
1. valstybės pareigūnai, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso proceso eiga ir baigtis.( pareigūnai, teisėjai, pareigūnai,kt.)
2. asmenys, padedantys tirti ir nagrinėti bylą ( sekretorius, vertėjas) bei padedantys nustatyti tiesą byloje (ekspertas,
specialistas).
Turi nusišalinti, kai yra pagrindas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiuo institutu, numatyta, kad teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti
teismo pirmininkas arba teismo Baudžiamjų bylų skyriaus pirmininkas.
Jei skundas pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jis gautą skundą privalo per vieną dieną perduoti prokurorui. Su skundu
ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pateikti paaiškinimus dėl skundo
Jei tiesiogiai prokurorui – jis gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktu paaiškinimus.
Skundai dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų paduodami aukštesniajam prokurorui (jo sąvoka pateikta Prokuratūros įst.
15str. 2d.).
Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
BPK 63str. nuostatos turi būti aiškinamos plačiau – nustatyta tvarka gali būti skundžiami ne tik savarankiškai ikiteisminį tyrimą
atliekančio prokuroro, bet ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ir jį organizuojančio prokuroro veiksmai ir nutarimai.
Dviem formomis:
1) rašytine
2) žodine
2.3. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų nagrinėjimas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį per penkias dienas nuo skundo ir
jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo.
Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir
pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
Nagrinėjantis skundą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir
pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro paaiškinimų.
Apie priimtą sprendimą privaloma pranešti skundą padavusiam asmeniui. Jeigu skundas patenkinamas, nutarimas ar nutartis
nusiunčiami ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ar prokurorui vykdyti.
Jei skundą nagrinėja ikiteisminio tyrimo teisėjas, gali būti rengiamas posėdis (atsižvelgiant, ar įmanoma skundą tinkamai
išnagrinėti, neišklausius subjektų žodinių paaiškinimų). Jei posėdis skundo nagrinėjimui rengiamas, apie posėdžio laiką ir vietą turi
būti pranešama prokurorui, dėl kurio skundžiamasi, įtariamojo gynėjui ir skundą padavusiam asmeniui. Suimtas įtariamasis
pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu tai būtina. Jei kviesti į posėdį proceso dalyviai neatvyksta, tai netrukdo priimti
sprendimą.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, išskyrus BPK numatytus atvejus (pvz., 49str.).
2.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų bei nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas
Skundus proceso dalyviai gali paduoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitose (teisminėse) stadijose. Pasibaigus ikiteisminiam
tyrimui galimos trys skirtingos apskundimo procedūros:
1) apeliacinio skundo pateikimas
2) kasacinio skundo pateikimas
3) žemesniojo teismo nutarties apskundimas aukštesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka.
Sąlyginai savarankišku žalos atlyginimo būdu galima laikyti ir BPK108str.numatytą daiktų ir vertybių grąžinimą savininkui.
Padarant nusikalstamą veiką paimti ir bp metu surasti daiktai gali būti saugomi kartu su baudžiamąja byla ir byloje vertinami kaip
įrodymai. Šie daiktai pasibaigus procesui, o kartais ir anksčiau, grąžinami savininkui. Jei nukentėjęs asmuo taip atgauna visus daiktus
(nepraradusius vertės, nesugadintus) ir nesijaučia dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinę žalą, tai turi būti laikoma, kad žala
tokiam asmeniui yra atlyginta.
BPK 108str.numatytos galimybės teigiami aspektai:
◙ asmuo anksčiau atgauna jam reikalingus daiktus ir vertybes
◙ teisėsaugos įstaigos it teismai neturi rūpesčių, susijusių su daiktų ir vertybių saugojimu ir priežiūra
◙ išnyksta rizika, kad daiktai ir vertybės bus prarasti, suges ar kitaip neteks vertės.
Savanoriškas žalos atlyginimas- situacija, kai žalą atlyginti privalantis asmuo atlygina nukentėjusiajam savo iniciatyva dar
nesant tuo klausimu priimto teismo sprendimo.
Atlyginamos žalos dydis, jos atlyginimo tvarka nustatoma nukentėjusiojo ir žalą privalančio atlyginti asmens susitarimu.
Nukentėjusysis, kuriam žala, remiantis BPK 107 str. numatyta tvarka, yra atlyginta, turi tik pareiškimu pranešti ikiteisminio
tyrimo pareigūnui, prokurorui, ar teismui, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta.
Gavus pareiškimą apie savanorišką žalos atlyginimą, kita žalos atlyginimo forma yra negalima.
Savanoriškai gali būti atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai baudžiamojo proceso metu pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos
veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas asant šioms trims sąlygoms:
۵ kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos
۵ kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra nusikalstamos veikos pažymių
۵ kai tarp įtariamojo (kaltinamojo) veikos fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys
Remiantis CK, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasios sukrėtimas, emocinė depresija,
pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas it kita, teismo įvertinta pinigais.
Vienu civiliniu ieškiniu gali būti prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Kai nėra nusikalstamos veikos požymių, ieškinys negali būti tenkinamas. Netenkinamas ir paaiškėjus, kad įtariamojo ar kaltinamojo
statusą turėjęs asmuo fiziniam ar juridiniam asmeniui padarė žalos, tačiau ta žala padaryta ne nusikalstama veika.
Jei civilinis ieškinys pareiškiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, ieškinys įteikiamas prokurorui. Atskirais atvejais ieškinyje
gali būti ne visi duomenys (pvz., dar nežinomas įtariamasis), bet prokuroras neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį todėl, kad jame nėra
išsamiai pateikti visi duomenys. Jei ieškinys ikiteisminio tyrimo metu paduodamas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar pareigūnui, jie jį
privalo perduoti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.
Jei civilinis ieškinys pareiškiamas jau baudžiamajai bylai esant teisme, ieškinys raštu įteikiamas teismui.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, iš tyrimo medžiagos matydami, kad asmeniui padaryta turtinė ar
neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, privalo išaiškinti jam teisę pareikšti civilinį ieškinį.
Gavus ieškinį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl jį pateikusio asmens pripažinimo civiliniu ieškovu.
Civiliniu ieškovu asmuo pripažįstamas:
▓ ikiteisminio tyrimo stadijoje – prokuroro nutarimu
▓ bylos proceso pirmosios instancijos teisme – teismo nutartimi
Jei nustatoma, kad už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako ne pats įtariamasis
(kaltinamasis), o kitas fizinis ar juridinis asmuo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens įtraukimo į procesą civiliniu
atsakovu
Jei materialiai atsako pats įtariamasis (kaltinamasis), jis civiliniu atsakovu nėra vadinamas.
Civilinį ieškinį kito asmens naudai pareiškia prokuroras, tačiau jis teisme nepripažįstamas ir nevadinamas civiliniu ieškovu.
Nepriklausomai nuo to, ar prokuroras pats pareiškia civilinį ieškinį, ar palaiko civilinio ieškovo pareikštą ieškinį, jis
teisiamajame posėdyje dalyvauja įrodinėjant ieškinio pagrindą ir dydį bei pareiškia savo nuomonę dėl ieškinio baigiamųjų kalbų metu.
Civiliniam ieškiniui negrinėti neprivalo būti rengiami atskiri teismo posėdžiai ar atliekamos specialios procedūros.
Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. Sprendimas dėl civilinio ieškinio formuluojamas teismo
nuosprendyje, atskiro procesinio dokumento nereikia.
Jei baudžiamoji byla, kurioje buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, bet nebuvo paskaičiuotas dydis, išnagrinėta
apylinkės teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja tas pats arba kitas šios apylinkės teismo teisėjas.
Jeigu tokia byla buvo išnagrinėta apygardos kaip pirmosios instancijos teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja to
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai.
Atkreiptinas dėmesys į BPK 27str. 1 p.
Baudžiamoji byla turi būti prijungiama prie civilinės bylos. Civilinės bylos sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta
tvarka ir terminais.
Priimant apkaltinamąjį nuosprendį BPK 115str.2d.nurodyta išimtimi negali būti pasinaudojama ir civilinis ieškinys turi būti
galutinai išsprendžiamas apkaltinamuoju nuosprendžiu tais atvejais, kada nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos:
1. nusikalstamai veikai kvalifikuoti
2. nusprendžiant dėl švelnesnės bausmės skyrimo
3. nusprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo
4. kt. panašiais atvejais
BPK nenumatyta, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turėtų būti priimamas nuosprendžio atleisti kaltinamąjį nuo
baudžiamosios atsakomybės priėmimo atveju.
Remiantis BPK ir BK normomis, reglamentuojančiomis atleidimo nuo BA klausimus, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis
nuo BA paprastai gali būti atleidžiamas tik tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta ar yra bent jau susitarta dėl
jos atlyginimo.
Atleidžiant kaltinamąjį nuo BA žalos atlyginimo klausimas turėtų būti jau išspręstas ir byloje (jau) neturi būti civilinio
ieškinio.
Civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas pateisinamas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti vengiama atlyginti
nusikalstama veika padarytą žalą.
Lietuvos teisėsaugos institucijos ir teismai su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir teismais bei tarptautinėmis
organizacijomis bendradarbiauja BPK 66 – 77 str. bei tarptautinėse sutartyse numatyta tvarka.
Bendradarbiauja per centrines įstaigas, jei tarptautinės sutarys nenumato kitaip. Paprastesnis bendradarbiavimas tarp ES šalių.
Lietuvoje yra dvi centrinės įstaigos – Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra. Užsienio valstybės ir tarptautinės
organizacijos prašymus dėl teisinės pagalbos turi siųsti joms. Jei ikiteisminio tyrimo įstaiga, teritorinė prokuratūra ar teismas tiesiogiai
gauna tarptautinį prašymą dėl teisinės pagalbos, prašymas gali būti vykdomas tik gavus centrinių įstaigų leidimą. Prašymai dėl
teisinės pagalbos iš Lietuvos taip pat gali būti išsiųsti tik per jas.
Nei LR tarptautinės sutartys, nei BPK ar kiti įst. nenustato taisyklių, kada prašymas siunčiamas per Teisingumo ministerija, o
kada – per Generalinę prokuratūrą. Imperatyvas tik BPK 68str. Įprasta, kad ikiteisminio tyrimo etape prašymai siunčiami per
Generalinę prokuratūrą, o bylos nagrinėjimo teisme metu – per Teisingumo ministeriją.
ES teisėsaugos institucijos ir teismai gali bendradarbiauti tiesiogiai. Dėl tiesioginio bendradarbiavimo gali būti susitarta ne tik
pagal ES sutartis, bet ir pagal kitas tarptautines sutartis.
☼ BPK 71 – 76str.
☼ Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai
☼ trišalės bei dvišalės LR tarptautinės sutartys
☼ 2003 – 12 – 29 LAT Senato nutarimas NR. 42
Šiuo metu tik LR Vyriausybės ir JAV Vyriausybės ekstradicijos sutartis numato galimybę išduoti LR pilietį.
Asmens išdavimo iš LR arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui atveju iš eilės atliekami tokie veiksmai (BPK 73-74,
76str.).
Paskaityti str.
BPK 75 str. Numato, kas asmenys iš LR gali būti išduodami paprastesne nei aprašytoji tvarka. Supaprastinta asmens
išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino asmens sutikimas ir Lietuvos Respublikos
generalinės prokuratūros pritarimas.
BPK 75str. 2d. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo iš
Lietuvos Respublikos kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.
3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas asmuo, jo
gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas asmuo savo noru sutiko būti išduotas iš Lietuvos Respublikos ir
žino teisines išdavimo pasekmes, taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos
Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.
4. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nustatęs, kad išduotinas asmuo savo noru sutiko būti išduotas iš Lietuvos Respublikos
ir žino teisines išdavimo pasekmes, ir yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo iš
Lietuvos Respublikos tvarką, priima nutartį išduoti asmenį. Jeigu išduotinas asmuo atsisako savo sutikimo, teisėjas turi priimti nutartį
taikyti šio Kodekso 73 straipsnyje numatytą išdavimo tvarką.
LR tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba nuteistas asmuo gali būti laikinai perduotas kitai
valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams atlikti. Laikinas perdavimas reiškia laikiną asmens perkėlimą į
kitą teisinės pagalbos tikslais valstybę. Atlikus proceso veiksmus asmuo grąžinamas į LR. Taip pat ir Lietuva gali pateikti prašymus
dėl laikino asmenų perdavimo Lietuvai. Tarptautinės sutartys paprastai numato tam tikras garantijas laikinai perkeltam asmeniui, pvz,
suteikia jam imunitetą nuo persekiojimo valstybėje. Sprendimą dėl suimto arba nuteisto asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir
šio perdavimo sąlygų priima Generalinė prokuratūra.
BPK 70str. Apibrėžia užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas.
Asmenys iš vienos ES valstybės narės į kitą ES valstybę narę gali būti perduodami ir pagal Europos arešto orderį.
Europos arešto orderis yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įsipareigodama
suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudž. persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės
atėmimu susijusią bausmę. (Apie Europos arešto orderį žiūrėti BK.)
OLAF – kovos prieš sukčiavimą tarnyba buvo įkurta 1999m. Tai ET tikslas kovoti prieš sukčiavimą, korupciją ir kt.
neteisėtas veikas, kenkiančias ES finansiniams interesams. Šios tarnybos pareigūnai turi įgaliojimus atlikti tyrimus ES institucijose.
Jie turi teisę be išankstinio pranešimo atvykti ir gauti visą reikiamą informaciją bei dokumentus bet kurioje ES įstaigoje, tarnyboje,
agentūroje ir pan. Europos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šios tarnybos pareigūnai turi teisę atlikti tokius veiksmus ir pas
Europos Parlamento narius, tačiau šis teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento nario imunitetas negali būti pažeidžiamas.
Europolas – nuo 1999m. Hagoje veikianti europinė policijos tarnyba. Tarnybos paskirtis – kaupti ir teikti valstybėms narėms
info, reikalingą kovai prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą. Veiklos sritys – nusikaltimai, susiję su narkotikų platinimu,
prekyba žmonėmis, nelegalių imigrantų įvežimu, pinigų plovimu, transporto priemonėmis, terorizmu. Europole dirba iš atskirų
valstybių atsiųsti pareigūnai. Teisės savarankiškai atlikti tyrimus Europolas neturi, tačiau šios tarnybos pareigūnai dažnai dalyvauja
įvairiose operatyviniuose veiksmuose, kuriuos atlieka nacionaliniai policijos ar muitinės pareigūnai. Europolo pareigūnams yra
garantuotas imunitetas nuo civilinės, baudž. atsakomybės už veikas, padarytas vykdant pareigas. Europolo veikla vertinama ir
kritiškai, nes ši tarnyba yra visiškai nekontroliuojama. 1999m. ES valstybių viršūnių susitikime buvo nuspręsta įsteigti ir europinę
mokymo įstaigą – Europos policijos akademiją. LT bendradarbiavimą su Europolu reglamentuoja LR ir Europos policijos biuro
Bendradarbiavimo susitarimas, kurį Seimas ratifikavo 2004m. Pagal šį susitarimą LT ir Europolas keičiasi pareigūnais ryšiams.
Europolo nacionalinis kontaktinis centras LT yra LT kriminalinė policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyba. Bendradarbiavimo
susitarime nustatyta, kad kompetentingos įstaigos pagal atskiras NV rūšis yra :
LR generalinė prokuratūra
STT
Ryšių teisėjais pagal dvišalę sutartį apsikeitė Prancūzija ir Italija. Ryšių teisėjų ir prokurorų paskirtis – palengvinti teisinį
bendradarbiavimą tarp teisėją ar prokurorą pasiuntusios ir jį priimančios valstybės.
Siekiant palengvinti ES valstybių tarptautinį bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus 1998m. Buvo nuspręsta
kiekvienoje valstybėje sukurti kontaktines tarnybas, kurios rūpintųsi bendradarbiavimo reikalais. Prokuratūros įstaigoje ar teisme
paskiriami kontaktiniai asmenys – užsienio kalbų mokantys prokurorai ar teisėjai. Kontaktinės tarnybos turi užtikrinti supaprastintą,
neformalų bendradarbiavimą tarp atskirų valstybių teisėsaugos pareigūnų.
6.4 Eurojustas
1999m. ES valstybių viršūnių susitikime buvo nuspręsta įsteigti struktūrą, koordinuojančią persekiojimo vykdymą. Ši
struktūra, bendradarbiaudama su Europolu ir Europos teismo įstaigų tinklu, turi užtikrinti skirtingų valstybių prokuratūrų
bendradarbiavimą. Eurojust neturėtų būti painiojamas su darbo grupe Euro-Justice – tai reguliariai veikiantys ES valstybių generalinių
prokurorų susitikimai. Jų tikslas taip pat yra sklandesnio bendradarbiavimo galimybių ieškojimas, geresnis įvairių teisinių sistemų
pažinimas.
1. Įrodymų sąvoka
BP metu turi būti kuo tiksliau atkurtos spėjamai buvusios praeities reiškinio esminės detalės-nus. veikos padarymo aplinkybės, dėl
veikos kilę padariniai, kt. su nus. veika susijusios aplinkybės. Kiekviena nus. veika palieka tam tikrus (toliau t.t.) pėdsakus, pakitimus
ar kitokią inf. materialioje aplinkoje, o veiką stebėję asmenys gali įsidėmėti t.t. detales ir apie jas papasakoti. BP metu tokie asmenys
yra apklausiami, o materialūs objektai – apžiūrimi ir tiriami. Teismo sprendimas grindžiamas apklausų, apžiūrų ir tyrimų metu gautais
duomenimis, kurie vadinami ĮRODYMAIS. Jų pagrindu darytina išvada, kad nus. veika buvo padaryta ir kad ją padarė konkretus
asmuo ar asmenys.Jei jų nėra, teismas konstatuoja, kad nus. veika nebuvo padaryta, arba kaad baudžiamojon atsakomybėn (BA)
traukiamas asmuo negali būti pripažintas kaltu. Tačiau informacija(duomenys) tampa įrodymais tik esant t.t. SĄLYGOMS (BPK 20
str.):
1) Duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti
duomenys laikytini įrodymais.
2) Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingai
išspręsti bylą, t.y. turi atitikti įrodymų liečiamumo (sąsajumo) savybę.
3) Įrodymais ghali buti:
a) Įst. Nustatyta tvarka gauti duomenys
b) Gauti teisėtais būdais
c) Duomenys, kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus
T.y. duomenys turi atitikti įrodymų leistinumo savybę.
Rungimosi principas teismo procese dėl įrodymų: šalys gali pasisakyti dėl bet kurių teismui pateikiamų ar teismo išreikalautų
duomenų, bandyti įrodyti, kad tie duomenys pagrindžia būtinybę priimti byloje tt sprendimą, gali kritikuoti duomenis, įtikinėti teismą,
kad sprendimą reikia grįsti kitais-tai šaliai naudingais-duomenimis. Rungimosi prc. pagrįstas teismo procesas sudaro teismui
prielaidas nuspręsti, kurie duomenys, turintys reikšmės nus.veikai tirti ir nagrinėti, gali visti įrodymais.
Duomenys įrodymais gali būti laikomi tik tuomet, kai yra susiję su aplinkybėmis, kurias nagrinėjamoje byloje būtina įrodinėti. Kokios
aplinkybės laikomos bylai reikšmingomis įstatymai tiesiogiai ir aiškiai nenustato. Tai, kas konkrečiai turi būti įrodinėjama tam tikroje
byloje, priklauso tik nuo toje byloje sprendžiamų klausimų. Tačiau pagrindinius klausimus (pvz. Kaltės, bausmės) teismas turi spręsti
visada, todėl kiekvienoje byloje REIKŠMINGOMIS APLINKYBĖMIS laikomos:
1) Veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būda..)
2) BA traukiamo asmens kaltę įrodančios ar paneigiančios aplinkybės
3) Atsakomybę lengvinančios/sunkinančios apl.
4) Aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę ar poveikio priemonę
5) Aplinkybės, pagal kurias nustatinėjamas nus.veika padarytos žalos dydis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės priimant
teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Ne visi su įrodinėtomis byloje aplinkybėmis susiję duomenys gali būti laikomi įrodymais. Jais gali būti laikomi tik leistinumo
reikalavimą atitinkanti informaciaja: tik įstatymo numatytais atvejais, taikant teisėtus būdus gauti duomenys, kurių patikimumą
galima patikrinti remiantis BPK priemonėmis. Įrod. Leistinumo reikalavimas draudžia siekti nustatyti tiesą procese bet kokia kaina.
Teisėtai gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose TA numatytus veiksmus.
Įrodymu negali būti laikomi, jei atliekant šiuos veiksmus:
1) Būtų nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai (proporcingumo...)
2) Būtų panaudotas smurtas, grasinimai ar kt neleistina prievarta
3) Proceso veiksmas būrų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių (pvz.
Nekompetentingas asmuo; iš esmės varžomos įtariamojo (kaltinamojo)teisės
4) Proceso veiksmo eiga ir rezultatai būtų netinkamai užfiksuoti
Neleistinu įrodymas negali būti pripažintas vien dėl tos priežasties, kad kiti su šiuo įrodymu susiję įrodymai buvo gauti neteisėtais
būdais.
JAV ir kt. valstybėse(kai kuriuose)-,,Užnuodyto medžio vaisių problema“: jei pirminis įrodymas yra neleistinas, tai ir kiti įrodymai,
gauti naudojant pirminio įrodymo informaciją, yra neleistini.
Įrodymu gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti
patikrintas (pvz.:gandai, anoniminiai pranešimai, teigiiai, kurių informacijos šaltinis nėra žinomas, spėjimai-negali būti įrodymais).
Įrodyų sąsajumo ir leistinumo savybės įrodymų sąvokoje jungia informacijos turinį ir formą. Inf. reikšmingumas ir sąsajumas yra
turinio, o inf. gavimo ir fiksavimo tvarka – formos reikalavimas. Taigi įrodymu gali būti pripažinta tik tokia inf-ja, kurios nei turinys,
nei forma neturi esminių trūkumų (tinkamas šaltinis;tinkamai užfiksuota).
ĮRODYMŲ TEISĖ – BP teisės normų, nustatančių duomenų pripažinimo įrodymais sąlygas, duomenų rinkimo, pateikimo,
fiksavimo tvarką, įrodymų vertinimo pagrindines taisykles, apibrėžiančių atskirų rūšių įrodymų gavimo būdus ir priemones, visuma.
BPK šios normos nėra išskirtos į atskirą dalį ar skyrių, įrodymų teisei priskirtinų normų yra visose BPK dalyse.Kai kurios BPK
normos gali būti ne tik įrodymų instituto dalimi, bet gali priklausyti kitam BPT institutui.
3. Įrodinėjimo samprata. Įrodinėjimo pareiga. Įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimo, rinkimo ir įrodinėjimo santykis
BP yra tam tikra veikla, svarbiausia jos dalis – įrodinėjimas. Pagrįstas nuosprendis – priimtas remiantis tik įrodymais, jie negali
atsirasti staiga, turi būti gauti įstatmų nustatyta tvarka ir patikrinti proceso metu.
ĮRODINĖJIMAS – įstatymo reguliuojama veila, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami reikšmingi duomenys.
Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje.
Įrodinėjimas vyksta VISOSE BP stadijose:
I instancija. Šioje stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinėjant teisme) įrodinėjimas pasireiškia aktyviausiai. Atliekant
IT, sukaupiama pagrindinė dalis duomenų, kurie Iinst.teisme tampa įrodymais ir kuriais yra grindžiamas nuosprendis. Visi
teismui pateikti domenys turi būti ištirti, nustatant, ar jie gali būti laikomi įrodymais.
II instancija (apeliacija). Čia įrod.tyrimas gali būti neatliekamas, bet ir tokiu atveju įrodinėjimas vyksta. Proceso šalys gali
siūlyti kitaip vertinti anksčiau vykusio proceso metu surinktus duomenis. Teismas gali kitaip įvertinti tuos pačius įrodymus ir
padaryti kitokias išvadas.
III instancija (kasacija).Įrod.tyrimas nėra atliekamas, tačiau išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, gali būti nustatyta, kad
ankstesniuose proceso etapuose buvo įrodinėjama pažeidžiant įstatyme nustatytas taisykles.
Pareiga įrodinėti – tenka valstybės pareigūnams ir institucijoms. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas privalo siekti,
kad būtų išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės (tiek kaltinantys, tiek teisinantys duomenys).
Įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti įrodinėjimo procese. Dažniausiai jis suinteresuotas pateikti jį
teisinančius ar jo atakomybę švelninančius duomenis, bandyti parodyti jam nenaudingų duomenų nepatikimumą ir tt.Tačiau net jei jis
tokių veiksmų neatlieka, negali būti daroma išvada, kad jis prisipažįsta kaltu. BA traukiamo asmens pasyvumas įrodinėjimo procese
negali jam sukelti kitokių neigiamų padarinių (na tik tiek, kad bus pripažintas kaltu).
Nekaltumo prezumpcija-kol neįrodyta, amuo laikomas nekaltu, visos abejonės turi būti sprendžiamos įtariamojo (kalt) naudai (in
dubio pro reo). T.y. jei pareigą įrodinėti turintis valstybės pareigūnas /institucija nesurenka neabejotinų įtariamojo(kalt) kaltės
įrodymų, kaltinamasis tb išteisintas. Gynėjas nebūtinai turi pateikti nenuginčijamus nekaltumo įrodymus, jam pakanka paneigti
kaltintojo duomenis.
Įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą byloje. Teisėtas, pagrįstas ir teisingas sprendimas bus priimtas tik tuo atveju, jei bus išsamiai
išsiaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės.
Tiesa: materialioji ir formalioji
Formalioji tiesa – būdinga bendrosios teisės tradicijos valstybėms (prisiekusiųjų teismai). Nagrinėjant bylą šiuose teismuose tikra
tiesa nenustatoma, nes teisėjas negali aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, o prisiekusieji dažnai sprendimus priima remdamiesi ne
įrodymais, o emocijomis, nuojautomis, neprivalo motyvuoti savo sprendimo. Bet jei tokio proceso metu nepadaroma rimtesnių
procedūrinių pažeidimų, abie šalims sudaromos lygios galimybės rungtis -> sprendimas nekvestionuojamas. Formaliai tiesai pakanka
laikytis formalų procese.
Materialioji tiesa (LT) – tai teismo sprendimo išvados, padarytos ištyrus ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis.Ji
nustatoma, kai teismas nėra suvaržytas tiriant įrodymus, kai procesinės normos leidžia vertinti teismo iniciatyva gautus įrodymus.
Procedūrų laikymasis yra būtina, bet nepakankama sąlyga materialiajai t. nustatyti.
4. Įrodinėjimo etapai
Iki 2002m.BPK įrodinėjimo procesą sudarė: įrodymų rinkimas, įrodymų patikrinimas ir vertinimas. Įsigaliojus naujam BPK, terminas
„įrodymai“ pradedamas vartoti tik teismo procese, todėl apie jų rinkimą, tikrinimą negali būti kalbama tol, kol nevyksta teismo
procesas.
Pateikimas:
Daiktai ir dokumentai gali būti pateikti tiek ikiteisminio tyr. metu, tiek bylą nagrinėjant teisme.
Ikit.tyr.pareigūnas ar prokuroras privalo patikrinti ar ikit.tyr. metu surinkti duomenys, jiems pateikti daiktai, dok teismo proceso metu
galėtų būti pripažinti įrodymais, taip pat turi būti žiūrima, kokios išvados remiantis šiais duomenimis dali būti grindžiamos.
BPK nurodo tik vienos tūšie duomenų – parodymų- patikrinimo būdus:
Parodymas atpažinti BPK 191-195str.
Par.patikrinimas vietoje BPK 196str.
Eksperimentas BPK 197str.
Šie veiksmai nebūtinai turi būti atliekami, ar tai reikalinga nusprendžia ikit.tyr pareigūnas ar prokuroras.
Kitų duomenų patikrinimo būdų BPK nenumato. Jie patikrinami logikos, socialinio pažinimo dėsniais. Šiuo aspektu patikrinimas-
nuolatinė veikla, kurios obj-visi proceso metu gauti domenys. Iš vieno šaltinio gauti duomenys tikrinami keletą kartų: gavus naujų
duomenų, gavus naujos informacijos, susijusios su naujais ir anksčiau užfiksuotais duomenimis, atsižvelgiant į duomenų gavimo
aplinkybes, šaltinio patikimuma ir tt.
4.4. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu
Duomenys įrodymais virsta juos ištyrus rungimosi principu vykstančiame I ins.teismo teisiamajame posėdyje.
Teisme duomenys tikrinami BPK 271-292 str. nustatyta tvarka.
Turi būti ištirti visi duomenys, kurie potencialiai gali būti pripažinti įrodymais.
Ištirti teismo tiesiogiai, tyrimas turi vykti žodžiu
Teismas aktyvus
Prokuroro ir proc.dalyvių teisės negali būti varžomos, kitu atveju gali kilti klausimas dėl sprendimo/nuosprendžio/nutarties
teisėtumo ir pagrįstumo.
Apkaltinamasis nuosprendis – tik kai pakanka patikimų kaltės įrodymų. Negali būti tikimybinis.
Išteisinamasis nuosprendis – galimos formuluotės, jog tikėtina, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės buvo. Jei nėra
pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, daroma išvada, kad nekaltas. 2situacijos:
1) Teismo proceso metu nustatoma, kad yra akivaizdu, kad kaltinamasis negalėjo padaryti veikos, nes nus.veika arba iš
viso nebuvo padaryta, arba jei ir buvo padaryta, kaltinamasisnegalėjo jos padaryti.
2) Nustatoma, kad nepakanka kaltinamojo kaltės ėrodymų
Įrodinėjamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su byloje sprendžiamais klausimais, todėl įrodymų sąsajump požymis
apibrėžia įrodinėjimo dalyką.
Neturi būti įrodinėjami visuotina žinomi faktai. Jais gali b9ti remiamasi nepateikus patvirtinančių dokumentų. Pvz: Palanga
prie Baltijos jūros:)
Įrodinėjama iki tokios ribos, kol dėl tam tikro fakto buvimo/nebuvimo neliks rimtų abejonių
Neapkrauti bylos kelis kartus pasikartojančiais duomenimis
6.1.Įrodymų klasifikavimas
Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius- abu reikalingi įrodinėjimo procese. Svarbu nustatyti tiesioginių
įrodymų tikrumą, tam dažnai reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais- sudėtingesnis,
jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų.Netesioginiai įrodymai turi sudaryti
schemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo.
III. pagal informacijos šaltinio pirmumą
pirminiai –duomenys gauti iš tiriamą aplinkybę tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio asmens taip pat tiesioginis
įvykio atspindys materialiuose objektuose.
Išvestiniai- gauti iš kito šaltinio.( girdėta iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai.)
IV. pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija.
Kalinantys nustato faktus kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvimą, žalingus padarinius, kaltinamojo kaltumą,
jo a tsakomybę sunkinančias aplinkybes ir visus kitus duomenis pagrindžiančius kalinimą.
Teisnantys – rodo kalinamojo nekaltumą arba mažesnę jo kaltę, paneigia kaltinimą ar atskirus jo punktus, kelia
abejonių dėl atskirų kaltinimo teiginių pagrįstumo, patvirtina aplinkybes lengvinančias jo atsakomybę.
Kai kurių užsienio valst. Teis. Literatūroje katinamojo parodymai neįtraukiami į bendrą įrodymų rūšių sąrašą nes
Kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka., o kitų
įrodymų rūšių atžvilgiu taikomas duomenų objektyvumo reikalavimas
Kaltinamasis turi teisę iš viso neduoti jokių parodymų ( kiti proceso subjektai neturi teisės atsisakyti dalyvauti
įrodinėjimo procese)
7.2.ĮTARIAMOJO PARODYMAI
Pagal dabartinę įrodymų sampratą, įtariamojo parodymai paprastai negali būti įrodymas. Įtariamasis- ikiteisminio tyrimo stadijos
dalyvis. Jis nėra apklausiamas teisme,jo parodymu teismas negali tiesiogiai išgirsti ir vertinti. Jo parodymai tik ikiteisminio tyrimo
duomenys, jais ikiteisminio tyrimo stadijoe gali buti grindžiamas tam tikru sprendimu priemimas. Jei ikiteism. Tyrimo medžiaga
perduodama teismui- įtariamasis tampa kaltinamuoju ir pirm. instancijos teismo posėdyje duoda parodymus kaip kaltinamasis. BPK
numato viena išimtį 276str. 1d. Čia sąvoka „kaltinamasis“ nes str kalba apie proc. pirmos instancijos teisme. Jei įtariamasis
apklausiamas ikiteisminio tyrimo teiseja-apklausos rezultatai prilygsta įrodomąja galia posėdžio metu atliktos apklausos rezultatams.
Įtariamojo apklausos protokolai posėdyje gali buti skaitomi,bet jose užfiksuoti duomenys negali turėti savarankiškos įrodomosios
reikšmės. Jie gali būti pagarsinami teisiamajame posėdyje tikrinant kitus įrodymus (BPK 276 str 4d.)
Skirtumas tarp ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų daromas,nes
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras yra šalis besirungainti su gynėju bei kaltinamuoju. Rungimosi principu
požiūriu tai yra nenormalu kai viena šalis turi savo pačios surašytus apklausos protokolus.
Taip pat būtų pažeidžiamas pr.teismas privalo tiesiogiai pats ištirti visus duomenis kurie gali būti pripažinti įrodymais.
Surašytų apklausos protokolų turinio teisingumas gali būti kvestionuojamas,nes parodymai duoti dėl teisėsaugos
pareigūnų įtariamajam daromo neleistino poveikio.
Ikiteisminio tyrimo teisesjas-nepriklasomas,bešališkas,todėl nėra priežasčių įtariamojo parodymų nelaikyti įrodymu,kai įtariamąjį
apklausia ikit.teisėjas. duomenų teisingumas negali būti ginčijamas. Principas kad tesmasprivalo tiesiogiai pats ištirti visus
duomenis nepažeidžiamas nes dalį vieno teisėjo funkcijų atlieka kitas teisėjas.
BPK 78 str. Liudytoju b.proc. gali būti bet kuris fizinis asmuo,kuris matė ar kitaip suvokė reikšmingas bylai apl. Ir gali sugebėti
duoti parodymus. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento,kada jis šaukiamas apklausai. Pagrindas šaukti asmenį
liudytoju- jis žino reikšmės bylai spręsti turinčių aplinkybių. Apie save gali pranešti ir patys potencialūs liudytojai.
BPK nenumato amžiaus ribos nuo kurios asmuo gali būti šaukiamas liudytoju. Prireikus gali būti mažamečiai vaikai, gilios
senatvės sulaukę asmenys,jei sugeba suvokti bylai svarbius reiškinius ir duoti teisingus parodymus. Mažamečius apklausti kaip
liudytojus nerekomenduojama, jų apklausa galima tik išimtinais atvejais.tam tikra kategorija fizinių asmenų negali būti
liudytojais BPK 79str. Fiziniai trūkumai- regėjimo,klausos ar kitų jutimo organų nuolatinė ar laikina negale dėl kurios asmuo
negali matyti, girdėti ar kitaip suvokti bylai reikšmingų aplinkybių. Trūkumų turėjimas nereiškia,kad asmuo iš viso negali būti
liudytoju. Psichinės sveikatos sutrikimu laikoma liga,del kurios asmens sugebėjimas duoti teisingus parodymus yra ribotas.
Fiziniai ir psichinės sveikatos trūkumai nustatomi pagal medicinos dokumentus arba gavus specialisto ar eksperto išvadą.
Liudytojo parodymų dalyką apibrėžia jo pateikiama informacija:
Apie nusikalstamos veikos įvykį (laiką,vietą,padarymo būdą)
Apie nusikalstamą veiką padariusius asmenis
Apie nusikalstama veika padarytą žalą
Visas kitas jam žinomas apl. Turinčias reikšmes bylai spręsti.
Liudytojas visas apl. Apie kurias duoda parodymus turi nurodyti pakankamai tiksliai kitaip teismas negali pripazinti įrodymu.
7.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI
Įstatymuose numatyti atvejai, kai tt asmenys atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus b. Byloje. Liudytojų imunitetą pagrindžia:
Tam tikri santykiai su įtariamuoju (katinamuoju)
Profesija ar procesinis statusas
Imunitetai dėl santykių su įtariamuoju: Konstitucijos 31str.3d. Tai reiškia, kad įtariamasis (kaltinamasis) neai būti
apklausinėjamas liudytoju baudžiamajame procese, pradėtame dėl jo galimai padarytos nuskalstamos veikos. Šeimos nariai ir
artimieji giminaičiai turi teisę atsisakyti duoti parodymus (įgyti liudytojo statusą). BPK 38str.; BPK 15 str.;BK 248str.1d.
Prieš kiekvieną apklausą asmeniui turi būti išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Jei tai nėra padaroma- asmuo negali būti
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (BK 235str.4d.)
Imunitetai dėl profesijos ar procesinio statuso: BPK 80str. Jie imuniteta turi tik dėl informacijos, kurią jie sužinojo eidami savo
profesines pareigas. Teisėjas negali būti apklausiamas apie teismo pasitarimo kambario paslaptį; įtariamojo, kaltinamojo,
išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai- dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo
atlikdami gynėjo arba atstovų pareigas; dvasininkai- dėlto, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; viešosiod informacijos rengėjai,
platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savinikai, žurnalistai- dėlto, kas pagal LR visuomenės informavimo
įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį. Konstitucinio Teismo nutarimas: liudytojo imunitetas gali buūti netaikomas, jei tai
yra būtina saugant ypač svarbius interesus.
BPK 82str. Jei šeimos nariai ar artimieji giminaičiai sutinka duoti parodymus, jie turi teisę neatsakyti į tam tikrus klausimus.
Apklausiant, jie nėra prisaikdinami. Už melagingų parodymų davimą- atsako bendra tvarka.
Parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius, perduoti
išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo,
profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kt.
Vertinant -turi būti atsižvelgiama į objektyvias aplinkybes- kokioms sąlygomis liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė.
Informacijos iškraipymas yra galimi tiek suvokiant įvykį, tiek jį įsimenant, tiek ir duodant parodymus apie tą įvykį.
Svarbūs liudytojo santykiai su nukentėjusiuoju, įtariamuoju ar kaltinamuoju, jų pobūdis, intensyvumas. Liudytojas gali būti
paprašytas ar kitaip paveiktas duoti neteisingus parodymus. Teisme duotus liudytojo parodymus teismas gali palyginti sujo
parodymais, duotais ikit. Tyrimo stadijoje. Teismas taip pat atsižvelgia į parodymų patikrinimo veiksmų rezultatus ikit. Tyrimo
metu ar nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Nukentėjusysis turi tokią pat pareigą duoti parodymus kaip ir liudytojas. Nukentėjusysis paprastai turi būti kviečiamas apklausai.
Viešėjam interesui atskleisti nusikalstamą veiką tokioje situacijoje teikiama pirmenybė prieš nukentėjusiojo asmeninius interesus.
Duoti parodymus yra ir nukentėjusiojo teisė.
Už pareigos duoti pareigos nevykdymą ar melagingų parodymų davimą nukentėjusiajam taikoma tokia pat atsakomybė kaip ir
liudytojui. (knygos 200 psl.)
Parodymų dalykas iš esmės sutampa su liudytojo parodymų dalyku. Turi būti kreipiamas dėmesys ir į tai kad nukentėjusysis byloje
turi tam tikrus interesus ir yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Net ir nesąmoningai jis dažnai linkęs pervertinti grėsusį
Puslapis 46 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
pavojų, padarytą žalą. Linkęs nutylėti apie savo netinkamus veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos įtariamajam apsisprendžiant daryti
nusikalstamą veiką.
7.4.EKSPERTIZĖS AKTAS
Tai įrodinėjimo priemonė. Ją gali pateikti tik ekspertas, jame pateiktos išvados teismo proc. metu gali būti pripažintas įrodymu
BPK 84str.
LR ekspertų sąraša (LRES) neįrašytas asmuo ekspertu gali būti skiriama tik dviem išimtiniais atvejais.
Kai LRES nėra reikiamos specialybės ekspertų.
Kai prireikia ekspertu skirti ne Lietuvoje gyvenantį asmenį- ekspertu gali būti skiriamas asm., turintis teisę būti ekspertu ES
valstybėje narėje arba valst. Su kuria LR yra sudariusi teisinės pagalvos sutartį.
Procesinį eksperto statusą BP asmuo įgyja kai ikit. Tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi įst. Nustatyta tvarka paskiria tą asmenį atlikti
ekspertizę.
Specialios žinios, kurias privalo turėti ekspertu skiriamas asmuo,- dėl išsilavinimo, spec. Parenginio ar prof. Veiklos įgytos išsamios
mokslo, technikos ir kt. Žm. Veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.
BPK 85str. Šiuo metu LT yra tokios ekspertizės įstaigos: Lietuvos teismo ekspertizės centras, Policijos departamento Kriminalistinių
tyrimų centras, Teismo medicinos institutas, Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba, Lietuvos banko Kasos
departamento pinigų ekspertizės skyrius, Muitines laboratorija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių
tyrimų centras. Į LRES įrašoma ne įstaiga, o konkretus asmuo. Ekspertas atlieka ekspertizę ir duoda išvadą savo vardu. Į LRES gali
būti įrašomi ir ekspertinėse įstaigose nedirbantys asmenys.
Asmuo siekiantis būti įrašytas į LRES turi atitikti reikalavimus:
Turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai eksperto specializacijai
Išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą, kurio programą tvirtina ekspertizės teismo vadovas
Išlaikyti teisnių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro patvirtintą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti
teismo ekspertais
Būti neteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiems
interesams.
Reikalavimas išlaikyti egz. Netaikomas asmenims žinovo kvalifikaciją gavusiem iš kitos valstybės institucijos. Į LRES įrašo
teisingumo ministras asmuo privalo prisiekti.
BPK 88str.
Atsakymai į pateiktus klausimus- išdėstomi taip kaip klausimai buvo surašyti ekspertizės akto įžanginėje dalyje. Atsakyta turi būti iš
esmės. Atsakymai suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Pasirašo atlikęs tyrimą ekspertas.
Specialistas yra reikiamų specialiųjų žinių turintis asmuo, kutiam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba
paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Specializuoti specialistai – teismo medikas, teismo psichologas ar psichiatras. Taip pat
specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekonomistas, inžinierius ir pan.Pastarieji gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigų
etatiniai darbuotojai. Specialistui nėra keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau būtina, kad jis gerai išmanytų savo sritį, dėl ko
jis yra kviečiamas.Specialistas dalyvauja tiek ikitieisminiame tyrime tiek nagrinėjant bylą. Ikiteisminiame tyrime specialistas atlieka
objektų tyrimą, pateikia išvadą(tai įrodinėjimo priemonė), duoda paaiškinimus (205-206str). Nagrinėjant bylą specialistas gali būti
kviečiamas apklausai, jo parodymai fiksuojami teismo posėdžio protokole. Specialisto pareigos : atvykti pas ikit. Tyrimo pareigūną,
prokurorą ar į teismą bei duoti nešališką išvadą. Už pareigų nevykdymą yra numatyta atsakomybė BPK 163,235str.
Specialisto išvada yra įrodinėjimo priemonė. Ji gali būti surašoma dviem būdais: a) įrašoma į tyrimo veiksmų protokolą, kai
specialistas dalyvauja darant tyrimo veiksmą; b) surašoma atskiru dokumentu, jei objektus būtina tirti ne įvykio vietoje ar kito proceso
veiksmo atlikimo vietoje. S. išvadoje turi būti- specialisto asmens duomenys(kvalifikacija,specialybė), tirti objektai, naudoti tyrimo
metodai bei techninės priemonės, bei visos kitos aplinkybės svarbios tyrimui. Taip pat prie išvados pridedama vaizdidnė medžiaga.
Daiktai viena seniausių ir labiausiai paplitusių įrodymų rūšių. Daiktai kaipįrodymais yra bet kokie materialūs objektai, kuriuos
apžiūrint ir tiriant gali būti gaunama reikšminga BP`ui informacija. Tokia informacija gali būti iš objektų kurie:
a)buvo kaip nors paveikti (sugadinta spyna įsilaužiant)
b)buvo naudojami ją darant
c)buvo sukurti (pvz netikri pinigai)
d)atsidūrė kitoje vietoje po n.veikos padarymo
Daiktai kaip įrodymai gali būti ne tik tradiciniai daiktai, bet ir pvz mikroplaušeliai, daiktų liekanos, tokios kaip šiukšlė, atsilupę dažai.
BPK 9(1) str yra išvardytos daiktų kaip įrodymų rūšys:
a)nv įrankiai ir priemonės
b)daiktai, ant kurių išliko nv pėdsakų
c)daiktai, kurie buvo kaltininko nv objektais
d)kiti, kurie padėtų atskleisti nusikaltimą.
Daiktai ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų skirstomi į dvi grupes:
1. nv pėdsakai, kaip materialiai fiksuoti daiktų išorinės sandaros atspindžiai- žmogaus rankų kojų atspaudai, naudotų įrankių
paliktos žymės ir kitokie pėdsakai, kuriuose matyti juos palikusių objektų individualios savybės, leidžiančios identifikuoti
objektą.
2. pėdsakai yra įvairių medžiagų dėmės ar dalelės, pvz kraujo, dažų dėmės ir kt.
Kaltininko nusikalstamų veikų objektais laikomi tie daiktai, į kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta asmens padaryta veika, pvz pinigai,
kurie buvo paimti kaip kyšis.
(95,96str) Dokumentai – daiktai yra savarankiška įrodymų rušis. Dokumentai turi atitikti minėto BPK str išvardytus požymius.
Dokumentais laikomi ir įvairūs grafikai, schemos, brėžiniai,magnetiniai,lazeriniai ir elektroniniai įrašai, kompaktiniai diskai ar kitos
elektroninės indormacijos fiksavimo formos. Tačiau jei reikiama informacija gaunama pagal kompaktinės plokštelės , juostos ar
kitokios laikmenos išorines savybes, tokia laikmena laikytina daiktu. Pvz pasas, ant kurio yra užtiškę kraujo lašų, ar pasas, kuris buvo
pavogtas, bus daiktas kaip įrodymas, tačiau jei įrodomąją reikšmę turės pase esantys įrašai, įrodymų požiūriu pasas bus dokumentas.
Dokumentų sąrašas yra pateiktas BPK 96str, tačiau jis nėra baigtinis, nes jis labai abstraktus ir numato kitus nepaminėtus dokumentus,
kurie atitinka iųvardytus kriterijus. Yra skiriami dviejų rūšių dokumentai: oficialūs ir privatūs.
Oficialūs dokumentai – įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai, kurie atitinka numatytus standartus. Privatūs dokumentai – fizinių
asmenų raštai, pareiksimai, prašymai, laiškai, dienoraščiai, ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai.Tačiau įrodymu toks dokumentas gali
būti pripažįstamas , tik tiksliai nustaąius jo autorių ir tik tada, kai tokio dok turinys susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis.
Dokumentai turi būti patikrinti ir įvertinti vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais. Neturi kilti klausimų dėl jų
autentiškumo.
Daiktai, turintys reikšmės nv tirti ir nagrinėti, po jų suradimo, išreikalavimo ar pateikimo turi būti apžiūrimi ir tiriami. Daiktus apžiūri
ikiteisminio rytimo pareigūnas, prokuroras arba specialistas. Išsamus tyrimas padeda išsklaidyti abejones dėl daikto autentiškumo, šio
daikto įrodomosios galios. Ištirti daiktai laikomi kartu su nv`os tyrimo medžiaga (išimtis nurodyta 92str). Daiktai turi būti laikomi iki
Puslapis 48 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, tai yra daiktai turi būti
saugomi iki pat proceso pabaigos. Yra trys taisyklės, kiek turi būti dedami daiktai: a) kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas
ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki spr, priimto ct byloje,įsiteisėjimo. b) kai daiktų gražinimas savininkui nepakenks procesui, juos
galima gražinti nesibaigus procesui.gražinama tik savininkui pateikus prašymą, kuris įrodo, jog daiktai yra laaabai reikalingi jų
savininkui. Be to galima atiduoti daiktus tik tada, kai jie visiškai ištirti.; c)daiktai gražinami jei jie greitai gali sugesti arba prarasti
savo vertę. Jeigu paaiškėja, kad procese neišsaugotas daiktas turėtų būti grąžintas savininkui, jam atlyginama neišsaugotojo daikto
vertė.
Tikrinanat daiką, jis tikrinamas leistinumo, sąsajumo aspektais, lyginant gautą informaciją su informacija, gauta iš kitų šaltinių.
Darant išvadas apie daiktų įrodomąją reikšmę, būtina išsiaiškinti daiktų radimo sąlygas, apžiūros kruopštumą, procesinio įforminimo
tvarkos laikymąsi. Jei nėra aišku, kokiu būdu daiktas yra atsiradęs byloje, toks daiktas negali būti pripažintas įrodymu. Svarbu
išsiaiškinti objekto tikrumą: ar tikrai tai tas pats daiktas, kuris buvo rastas, ar jis nebuvo suklastotas ar nepakito jo savybės dėl kitokių
veiksnių. Daiktai kaip įrodymai byloje dažniausiai būna netiesioginiai, nes jais paprastai nustatinėjami tik tarpiniai faktai, pvz kur
nusikaltėlis buvo. Tačiau tais atvejais, kai baudž. atsakomybė yra numatyta už tam tikrų daiktų laikymą, gabenimą ir pan, tada jie yra
tiesioginiai įrodymai, pvz kontrabanda, narkotikai.
Daiktų klausimo išsprendimas baigiant procesą numatytas BPK 94str.
Žmogaus teisių suvaržymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Bet koks
žmogaus teisių suvaržymas turi būti reglamentuotas itin preciziškai. BP metu gali būti taikomos tik proceso įstatymuose numatytos
prievartos priemonės.Tokios priemonės yra vadinamos procesinės prievartos priemonės, o tos, kurios nėra reglamentuotos,
vadinamos neprocesinės prievartos priemonės, kurių naudojimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Procesinės prievartos priemonės –
įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių
tikslų.
Procesinė prievartos priemonė taikoma dviem etapais: a)priemonės paskyrimas (nutartis); b) paskirtos priemonės įvykdymas ar tam
tikrų priemonių taikymas. Procesinės prievartos priemonės reglamentuojamos BPK 119-163str. BPK šios priemonės suskirstytos į
kardomąsias priemonės( jų yra 9) ir kitas procesinės prievartos priemones (23).
Kardomosios prievartos priemonės : suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosjo, užstatas,
dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio
vadovybės stebėjimas, nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. Visos likusios priemonės nėra priskiriamos prie kardomųjų.
Procesinės prievartos priemonės yra skirstomos pagal tai, kokios žmogaus teisės yra apribojamos. Gali būti ribojamos tokios žmogaus
teisės kaip:
a)Žmogaus laisvės neliečiamumas
b) teisė į žmogaus neliečiamybę ir orumą
c)teisė į privatų gyvenimo neliečiamumą
d)teisė į nuosavybę
e)teisė į būsto neliečiamumą
f)teisė laisvai kilnotis, laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar už jos ribų
g)teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą.
Taip pat procesinės prievartos priemonės skirstomos pagal jų griežtuma:
a)griežčiausios pp – skirti gali tik teismas
b)mažiau griežtos pp – skiriamos prokuroro nutarimu
c)švelniausios pp – gali taikyti ir ikiteismionio tyrimo pareigūnas
Tai priemonės kurios užkardo, trukdo įtariamajam atlikti tam tikrus veiksmus, kurie trukdytų normaliai proceso eigai ir tiesai
nustatyti, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. kardomosiosmis priemonėmis štariamasis negali būti baudžiamas, auklėjamas,
negali būti siekiama kitų kriminalinei bausmei, o ne procesui būdingų tikslų. Kardomosios priemonės gali būti bendrosios: suėmimas,
namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai
registruotis policijos įstaigoje, rašytinis paisžadėjimas neišvykti; specialiosios- kai yra specialūs subjektai – karys, nepilnametis.
Specialiosios kardomosios priemonės yra karinio dalinio vadovybės stebėjimas(kariui), atidavimas tėvams( nepilnamečiui).
Kardomųjų priemonių skyrimo taisykles numato BPK 121str. Tačiau visos BPK nurodytos aplinkybės bei taisyklės turi būti ne po
vieną, o sprendimas turi priklausyti nuo jų visumos. Skiriant kardomąją priemonę reikia atsižvelgti į :
-į įtariamojo nv sunkumą
-įtariamojo asmenybę
-į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą
-į tai, ar jis turi darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį
-į įtariamojo amžių
-sveikatos būklę
-šeimyninę padėtį
-kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
Tai pati griežčiausia kardomoji priemonė.122str yra nurodomi suėmimo pagrindai. Viena iš normų numato, jog pagrįstas manymas,
kad įtariamasis trukdys procesui, reiškia patikimą prognozę, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:
a)paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius
b)sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nv tirti ir nagrinėti teisme.
Kai yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį,
suėmimo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis ne vien tik BPK įtvirtintomis tiasyklėmis, bet ir tarptautinėse sutartyse
numatytomis nuostatomis.
Suėmimo sąlygos:
- kai negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių
- už padarytą nv numatyta didesnė nei vienerių metų bausmė.
Inicijuoti suėmimo termino pratęsimą ikiteisminio tyrimo metu turi prokuroras.Su pareiškimu jis turi kreiptis į ikit.tyrimo teisėją, o jei
pratęsimas viršytų šešis mėnėsius, į apygardos teismą. Suėmimo terminas gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei anksčiau nustatytas
terminas nėra pasibaigęs. Suėmimo terminas negali būti pratęsiamas, jeigu ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų kaltės nebyksta
pakankamai intensyviai.
Visos priemonės skiriamos individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens charakterį, socialinę, šeimyninę padėti, darbą,
nusikalstamos veikos pobūdį ir pan. Visi draudimai turi būti išvardyti nutartyje, kuria skiriamas namų areštas. Nutartį surašo
ikit.tyrimo teisėjas arba teismas, kuriame yra nagrinėjama byla. Asmuo turi būti tikrinamas ne rečiau nei kas septynias dienasm, jei
minėtoje nutartyje nenurodyta kitaip.
2.7. Užstatas
Užstatas – kard.priemonė, pasireiškianti tam tikros pinigų sumos įmokėjimu. Pinigai įmokami kaip garantija, jog įtariamasis
(kaltinamasis) netrukdys pasiekti procesinių tikslų. Užstatas gali būti skiriamas ir prokuroro nutarimu. Perdavus bylą į teismą dėl šios
kard.priemonės taikymo priimdamas nutartį gali nuspręsti savo žinioje bylą turintis teismas. Užstato taikymo taisykles nustato BPK
133str. Užstato dydis BPK nenustatytas.Gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacijose nurodyta, jog užstatas neturėtų būti mažesnis nei
30 MGL, taigi ši rekomendacija tarsi užkerta kelią užstatą taikyti neturtingiems įtariamiesiems (kaltinamiesiems), tačiau šios
rekomendacijos nėra teismui privalomos, taigi tuo atveju, kai užstatą skiria teismas, dėl šios rekomendacijos jokių neigiamų padarinių
negali kilti.
3.1.Samprata
Tai dalis BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kurios taip pat varžo žmogaus teises. Jos įtvirtintos BPK 140-163str. Nuo
kard.priemonių jos skiriasi: 1) skirtingi taikymo tikslai; 2) skirtingas proceso subjektų, kurių atžvilgiu prievarta gali būti taikoma,
ratas; 3) skirtinga valstybės subjektų kompetencija skiriant prievartos priemones.
3.2.3. Atvesdinimas
Atvesdinimas – BPK 142str. numatytas trumpalaikis asmens laisvės suvaržymas, kuriuo užtikrinamas proceso dalyvių dalyvavimas
proceso veiksme. Atvesdinamas gali būti taikomas tik po to, kai šie proceso dalyviai, gavę šaukimą dalyvauti procese, pagal jį be
pateisinamos priežasties (jų sąrašas BPK 37str), neatvyksta. Už pareigos atvykti dalyvauti procese nevykdymą gali būti paskirta BPK
163str. numatyta iki 30 MGL bauda.
3.2.11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas
Kiekvieno iš šių veiksmų atlikimas reiškia savarankiškos proc.priev.priemonės pritaikymą. Vieno asmens atžvilgiu gali būti taikoma
tiek viena, tiek kelios iš BPK 156str. nurodytų priemonės. Šiame straipsnyje numatyti veiksmai paprastai atliekami siekiant
identifikuoti asmenį. Atliekant asmens fotografavimą, filmavimą ir matavimą gaunami duomenys apie asmens išorinius požymius.
Atliekant rankų antspaudų ir pavyzdžio genetiniai daktiloskopijai paėmimą pareigūnas renka medžiagą, reikalingą specialisto išvadai
pateikti ar ekspertizei daryti bei informaciją, reikalingą atitinkamoms duomenų bazėms kaupti. Taikant šias priemones turi būti
rašomas protokolas.
3.2.12. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustebdymas
Tais atvejais, kai įtariamasis nuskl.veiką padaro eidamas tam tikras pareigas ar užsiimdamas tam tikra veikla, bylos tyrimo ir
nagrinėjimo laikui įtariamasis gali būti nušalinamas nuo pareigų ar jam sustabdoma teisė užsiimti tam tikra veikla. Laikinas
nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas yra galimas tik nustačius, jog įtariamasis, dirbdamas
ar užsiimdamas veikla: 1) turi galimybę kenkti tyrimui; 2) gali turėti galimybių ir paskatų daryti naujas nusikl.veikas. Ši
proc.priev.priemonė gali būti taikoma tiek biudžetinių įstaigų darbuotojams, tiek privačiu verslu užsiemantiems asmenims.
2. IT procesinės prielaidos
IT procesinės prielaidos - tai veiksmai, lemiantys IT pradėjimą. Yra dvi prielaidos:
1. tikėtinos informacijos apie galimai padarytą NV buvimas;
2. aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nebuvimas (BPK 3 str.)
Akcentai:
Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudž. nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį kaip
apie NV buvo pateikta informacija (pvz. nužudytasis pasirodo esąs gyvas); 2) kažkoks įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu,
buvo, bet to įvykio negalima laikyti NV (padarytas adm.pažeidimas); 3) buvo įvykis, atsitikęs be niekieno kaltės.
Baudžiamosios atsakomybės nustatymas yra BT reguliavimo dalykas. BK 95 str. Senaties terminai yra nuo 2 metų baudž.
nusižengimo padarymo atveju iki 20 m. Genocidui ir karo nusikaltimams netaikomas senaties terminas.
Tais atvejais, kai baudžiamojon atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu (turi imunitetą),
IT gali būti pradedamas ir nesant tokio leidimo. Tačiau IT metu tokio leidimo negavus, IT nutraukiamas. Įstatymai aiškiai
nenustato tokio laiko momento ar proceso etapo, kada leidimas turi būti gautas, tačiau turi būti laikomasi nuostatos, kad toks
leidimas vėliausiai turi būti gautas iki pranešimo apie įtarimą tokiam asmeniui įteikimo. Iki leidimo gavimo negali būti taikomos
griežčiausios prievartos priemonės. Nacionalinį imunitetą turi prezidentas, seimo nariai, ministrai, teisėjai, per rinkimus - ir
kandidatai. Kompetentingos institucijos - seimas, o tarp seimo posėdžių - ir prezidentas.
Susitaikymas reikšmingas tik privataus kaltinimo procesui.
Mirusiam asmeniui, kuris, kaip manoma, galėjo padaryti NV, IT nepradedamas. Tačiau dažniausiai IT pradedamas dar nežinant,
kas galėjo padaryti NV, todėl ši aplinkybė reikšmingesnė ne pradedant IT, bet jį nutraukiant.
Puslapis 54 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
3. IT subjektai
IT subjektais vadinami proceso subjektai, kurie sprendžia dėl IT pradėjimo, atlieka IT veiksmus ir priima sprendimus dėl IT
užbaigimo. Jie išvardyti BPK 165 str.
5.1. IT vieta:
BPK 174 str. Ją lemia NV padarymo vieta. Išimtiniais atvejais pavedama kitos vietovės prokurorui ar IT įstaigai.
5.3. IT terminai:
BPK 176 str. Ši nuostata tiesiogiai susikusi su BPK 1 ir 2 str. nuostatomis, taip pat 44str. 5d. kaltinamojo teise, kad jo byla būtų
išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. 2003-04-11Generalinio prokuroro patvirtina „IT kontrolės terminų eiga“. Įtariamasis ar jo gynėjas
pagal BPK 215 str. gali pateikti skundus IT teisėjui, reikalaudami nutraukti per ilgai trunkantį IT.
B. IT eiga
2.2. Apklausa
Apklausa – veiksmas, kurio metu yra gaunami parodymai.
Išskiriamos apklausos:
1. Liudytojo ir nukentėjusiojo
2. įtariamojo
3. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro
4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo
5. Suaugusių asmenų
6. Nepilnamečių
7. Vieno asmens
8. Akistata
2.2.8. Akistata
Tai apklausos rūšis, kai 1 metu apklausiami 2 asmenys. Akistatos taisykles nustato BPK 190 str. Akistata gali būti organizuojama tik
tuo atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas pačias aplinkybes davė skirtingus parodymus. Kol asmenys nėra
atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali būti suvedami tokį patį, tiek skirtingus proceso statusus turintys proceso subjektai.
Tyrimo veiksmo paskirtis – bandyti išsiaškinti, kuris iš asmenų duoda teisingus parodymus. Akistata turi būti organizuojama pagal
BPK numatytas liudytojų ir įtariamųjų apklausos taisykles., taip pat pagal akistatos taisykles (BPK 190 str.) Parodymai yra fiksuojami
akistatos protokole.
2.6. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai (198-204 str)
Anonimiškumo taikymu vadinamas sprendimas procesiniuose dokumentuose neminėti nukentėjusiojo ar liudytojo ir įvardinti jį
numeriu. Liudytojo ar nukentėjusiojo tapatybę nurodyti duomenys sudaro valstybės paslaptį. Siekiama, kad kiti proceso dalyviai
neturėtų galimybės nustatyti numeriu įvardinto asmens tapatybės, kuri gali būti žinoma tik teisėsaugos pareigūnams ir teismui.
Anonimiškumo taikymas sumažina galimybes nustatyti asmens, kuriam suteiktas anonimiškumas, parodymų patikimumą,
riboja teises į gynybą, rungimosi principų veikimo sferas, todėl anon. suteikimas galimas tik itin retais atvejais, kai tikrai nėra jokių
kitų galimybių apsaugoti liudytoją nuo jam kylančių grėsmių.
Puslapis 59 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
Būtini pagrindai-199, tačiau net ir jiems esant, negali anon taikomas, jei egzistuoja bent viena iš 200(2) aplinkybių.
3. IT UŽBAIGIMAS
Atlikus IT veiksmus prokuroras priima sprendimą dėl tolimesnės proceso eigos. Sprendimo priėmimas priklauso nuo IT rezultatų, IT
metu surinktų duomenų bei paaiškėjusių ar nustatytų aplinkybių.
3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) surašymo momentas ir proceso dalyvių susipažinimas su IT medžiaga (218)
KA surašymo momentą pasirenka prokuroras, kai nusprendžia, kad IT uždaviniai jau įvykdyti: kai mano, kad n.veikos padarymo
aplinkybės yra išaiškintos, jokio IT veiksmų daugiau nereikia ir kad teismo proceso metu turi pavykti įrodyti įtariamojo kaltę.
Dalyviai gali reikšti prašymus dėl IT papildymo. Juos išsprendžia prokuroras.
4. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšme ir ryšys su kitomis proceso stadijomis
PIT, nagrinėdamas B, vykdo teisingumą tiesiogine ir pačia plačiausia to žodžio prasme. Tik teismas gali nuosprendžiu
pripažinti asmenį kaltu ir paskirti jam bausmę. Sėkmingai vykdyti šią funkciją teismas gali todėl, kad bylos nagrinėjimo teisme metu
veikia visi BP principai: nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas ir t.t.
PIT procesinėje veikloje galutinai įgyvendinama BP paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir
valstybės interesus, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad n. veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų
nuteistas.
Atliekama svarbi prevencinė ir auklėjamoji misija - pratina asmenis laikytis įstatymų ir žmonių bendravimo taisyklių,
sąžiningai vykdyti pilietines priedermes, gerbti kitų žmonių teises, garbę ir orumą. Teismas ne tik baudžia, bet ir siekia asmenis
pataisyti, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Bylų proceso PITe stadija – pagrindinė BP stadija. IT atlieka tik pagalbinį vaidmenį – jo metu parengiami teismui reikalingi
duomenys, kuriais nuosprendis gali būti grindžiamas tik tuo atveju, jei jie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teismas gali ištirti
faktus ir aplinkybes, kurias prokuroras ar IT pareigūnas palaikė neesminėmis ir byloje jomis nesirėmė ir, priešingai, gali atmesti
duomenis, kuriais buvo pagrįstas kaltinamasis aktas, jei šie duomenys teisme nepasitvirtino. Teismas nagrinėdamas bylą yra visiškai
savarankiškas ir nesaistomas IT išvadomis ir surinktais įrodymais. Teismas saistomas tik viena IT pozicija - byla nagrinėjama tik dėl
tų kaltinamųjų ir tik dėl tų n. veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje - ribas nustato prokuroro KA, nors tam
tikrais atvejais šios ribos gali būti koreguojamos.
Bylų procesas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme – kontrolinio pobūdžio stadijos, einančios po bylos nagrinėjimo
PITe. Šių stadijų bendroji paskirtis – patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą.
Nuosprendžio vykdymo stadijoje užtikrinamas tikslus ir teisingas įgyvendinimas tų sprendimų, kuriuos teismas priėmė bylos
nagrinėjimo metu.
1.Teismo sudėtis
Teismo sudėtis yra konkrečią baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai. BPK 221 str. Nuosprendžiai ir visi kiti spendimai baudž. bylose
priimami teismo, o ne teisėjo vardu, nors bylą nagrinėja ir nuosprendį bei kitus priimamus dokumentus surašo ir vienas teisėjas.
Tam tikrais atvejais apylinkės teismuose bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją (gavęs proceso
dalyvių prašymą, savo iniciatyva, teisėjo gavusio nagrinėti bylą siūlymu). Kolegija skiriama, kai apylinkės teisme gaunama itin
didelės apimties byla, kai matoma, kad reikės spręsti itin sudėtingus klausimus, kai byla sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.
Jeigu bylai reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. (222 str.)
Atsarginis teisėjas posėdžio metu gali tik stebėti procesą, negali užduoti klausimų ir pan. aktyviai dalyvauti. Įstojęs į procesą gali
reikalauti, kad jam būtų pakartoti visi procesiniai veiksmai iki jam stojant į bylą, arba gali būti nagrinėjama be kartojimo toliau (222
str.2d.).
223 str. - sudėties nekeičiamumo principas. Jeigu kuris nors iš teisėjų negali dalyvauti procese, jį keisti kitu teisėju ne visuomet yra
būtina. Jeigu negali laikinai – daroma pertrauka, kai matyti, kad bylą pradėjęs nagrinėti teisėjas jos neužbaigs, nagrinėjimas
atidedamas, paskiriamas kitas teisėjas, byla pradedama nagrinėti iš pradžių.
2.Teismingumo sąvoka
Teismingumas – įstatymu numatyti baudžiamosios bylos požymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios instancijos teismas
privalo nagrinėti bylą.
Labai svarbu tiksliai vykdyti įst. numatytas teismingumo taisykles, nes:
- tuo pasiekiama, kad į tam tikros pakopos teismus pateiktų vienodas bylų skaičius;
- yra galimybė nagrinėti bylas toje vietoje, kur yra daugiausia įrodomosios informacijos bylai;
- atsiranda reali prielaida teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį;
Pirmiausia teismingumą nustato prokuroras, galutinai – teisėjas, apel.ir kasacinis teismas tikrina, ar pirmosios instancijos teismas
teisingai išsprendė teismingumo klausimą.
3.Teismingumo rūšys
1) dalykinis
2) personalinis
3) teritorinis
Puslapis 64 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
Dalykinis parodo, koks teismas kompetentingas nagrinėti bylą pirmos instancijos tvarka. Dalykinį teismingumą apsprendžia NV
sunkumo laipsnis.
Apylinkės teismai (praktiškai – vienas teisėjas) gali nagrinėti bylas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo ir skirti už juos iki 10 m. laisvės
atėmimo bausmės (tai naujovė, ir išskirtinumas, kadangi Europoje žemiausių grandžių teismai paprastai skiria iki 4-5 metų laisvės
atėmimo bausmių, tai buvo padaryta siekiant sumažinti apygardų teismų darbo krūvį). Dalykinių taisyklių paskirtis – garantuoti, kad
bylą nagrinėtų tinkamos kvalifikacijos teismas (kuo pavojingesnė NV – tuo aukštesnė kvalifikacija turi būt).
227 str., apibendrinant: jei dalis bylos yra teisminga apygardos teismui, o kita dalis apylinkės, byla turi būti nagrinėjama apygardos
teisme. + 225 str.
Personalinis parodo, kokiam teismui yra teismingos bylos, kuriose kaltinami specialūs nusikaltimo subjektai. 225 str. 2 d. tokiu atveju
neturi reikšmės, kokio sunkumo padaryta veika. Jei toks asmuo padarė NV tuomet, kai minėtų pareigų nėjo, jis gali būti teisiamas ir
apylinkės teisme.
Teritorinis parodo, koks tos pačios grandies teismas privalo nagrinėti bylą, kriterijus yra NV padarymo vieta, neatsižvelgiant į tai, kur
rasti NV padariniai ar pėdsakai. 226 str. Jei NV padarymo vietos negali nustatyti, įst. numato atskirus teismingumo variantus: 226 str.
2 ir 3 dalys, 227 str.
2.5. Bylos išskyrimas į kelias ir kelių bylų sujungimas į vieną – 234 str. 4 d.
Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas, jeigu tai neatsiliepia bylos išnagrinėjimo
išsamumui ir nešališkumui.
Išskiriamos praktikoje retai.
Pvz.: kelių kaltinamųjų bylą – vienas suserga – dėl jo išskiriama ir atidedama, o pagrindinė nagrinėjama iki galo.
Atskira byla nesudaroma, procesinių dokumentų kopijos nedaromos.
Kelių bylų sujungimo į vieną klausimai BPK visiškai nėra aptariami. Paprastai sujungiamos, kai keli asmenys yra kaltinami kartu
padarę vieną ar kelias NV ar kai vienas kaltinamas kelių NV padarymu.
3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobūdžio priemonės teisiamajam posėdžiui paruošti
Teisėjas turi pasirūpinti, kad jei reikia – dalyvautų teisėjas.
Jei byla nagrinėjama neviešai – turi būti pasirūpinta kontrole, kad į salę nepatektų nereikalingi asmenys.
Atsižvelgiant į dalyvių skaičių ir “publikos” susidomėjimą, turi būti planuojamas posėdžio salės dydis (jei įmanoma).
Numačius apklausti liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas reikia pasirūpinti atitinkamomis techn. priemonėmis, jei nėra
galimybių ar pan. – pasinaudoti, jei galima, kito teismo patalpomis.
žodinis nagrinėjimas – procesas turi vykti žodžiu. Teismas negali remtis teisiniu aktu, dokumentu, jei apie jį žodžiu procese
nepraneša, jo neperskaito. Sudaro galimybę dalyviams tinkamai naudotis savo teisėmis, publikai sėkmingai stebėti visą proceso eigą,
išvengiamos pretenzijos dėl “užkulisinių” teismo veiksmų ir sprendimų.
2.3.1. Prokuroras
Prokuroras – prokuratūros, kaip baudžiamojo persekiojimo, institucijos atstovas, palaikantis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu
valstybinį kaltinimą.
42 str.
Be kaltinimo nebūtų bylos nagrinėjimo dalyko, kad kaltinimas egzistuotų, jį reikia palaikyti – tai gali tik prokuroras.
Prokuroro dalyvavimas BP yra būtinas.
Prokuroras palaiko kaltinimą ir kartu yra šalis, turinti lygias teises su kitais nagrinėjimo teisme dalyviais dalyvauti tiriant įrodymus,
pateikti prašymus ir pan.
245 str. 2 d. – keli prokurorai gali dalyvauti didelėse bylose ar bylose, sukeliančiose didelį visuomenės susidomėjimą.
Jei prokuroras neatvyko, teismas turi imtis visų priemonių jį pakeisti kitu arba daroma pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas.
Prokuroras gali būti pakeičiamas nepaisant kitų dalyvių nuomonės. Bet naujam gali pareikšti nušalinimą. Iš naujo byla nenagrinėjama
naujam prokurorui įstojus į bylą, bet jam duodamas laikas susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti.
2.3.2. Nukentėjusysis
BPK 7, 28 ir 34 straipsniai
Nukentėjusysis kaip bylos nagrinėjimo dalyvis ir kaip kaltinimo šalis teisme:
1) gina savo teises ir teisėtus interesus
2) yra suinteresuotas bylos baigtimi
3) gali aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir daryti įtaką šiam procesui bei jo rezultatams
Nukentėjusysis – įrodomosios informacijos šaltinis. T.t. NV kategorijose (plėšimas pvz.) negali apsieiti be nukentėjusiojo parodymų,
todėl jis apklausiamas kaip liudytojas, jam suteikiamos liudytojo teisės ir pareigos.
Gali turėti atstovą: pagal įstatymą – 53 str. ir įgaliotasis – 55 str.
251 str.
Jei neatvyko nukentėjusysis, bet atvyko atstovas – teismas gali leisti jam dalyvauti procese, byla bus nagrinėjama be nukentėjusiojo,
bet jei jį reikia apklausti kaip liudytoją, jo parodymai svarbūs priimant nuosprendį – atstovas negali pakeisti nukentėjusiojo, nebent jis
jau yra apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo.
2.3.3. Kaltinamasis
22 str.
Yra centrinė procesinė figūra.
Kaltinimasis atvykti į teismo posėdį, nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme privalo. Išimtis – 246 str.
Jei kaltinamasis neatvyko – daroma pertrauka arba nagrinėjimas atidedamas teismas imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas
kaltinamojo dalyvavimas teisme (atvesdinimas, kardomosios priemonės paskyrimas arba pakeitimas griežtesne)
248 str.
249 str.
Dėl atleidimo nuo BA pagrindų, kitaip nei esant aplinkybėms, dėl kurių BP negalimas, nutraukti procesą juos nustačius nėra
privaloma, teismas turi teisę, bet neprivalo. Būtent tokiais atvejais – nutraukiama nuosprendžiu – nuosprendis priimamas po
baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio.
Perdavimas prokurorui – tais pačiais pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo nagrinėti teisme etape.
1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui pareigą išversti lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams parodymų,
pareiškimų, teisme skaitomų dokumentų, taip pat pirmininko patvarkymų ir teismo sprendimų turinį. Be to, teisiamojo posėdžio
pirmininkas įspėja vertėją dėl šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo
pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą
vertimą. 2. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodžio 8 d.) (Žin., 2005, Nr. 143-5180)
redakcija Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš
šių priesaikos tekstų: 1) "Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "Aš, (vardas,
pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas."
Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebyliojo ar kurčnebylio ženklus suprantantis asmuo. Vertėju laikomas anksčiau
prisiekęs.
1.6. Klausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, išsprendimas (266)
1. Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą, prokuroras ar gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas,
civilinis atsakovas ar jų atstovas, teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 246-252 straipsnių nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti
bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti. 2. Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendžia,
ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šių asmenų išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro
pertrauką šiems asmenims iškviesti. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1496 (nuo 2003 m. gegužės 1
d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1734) redakcija Tuo atveju, kai teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ar padarė pertrauką, jis gali
apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius ir išklausyti civilinius ieškovus, civilinius atsakovus ar jų
atstovus. Vėliau į teisiamąjį posėdį apklausti liudytojai, ekspertai, specialistai, civiliniai ieškovai, civiliniai atsakovai ar jų atstovai
šaukiami tik būtinais atvejais.
Laisvame pasakojime kaltinamasis pagal savo planą gali papasakoti viską, kas jam žinoma apie nusikalstamos veikos padarymą.
Kaltinamasis visais atvejais apklausiamas ir duoda parodymus įrodymų tyrimo pradžioje. Vėliau jis gali būti apklausiamas
papildomai. Teismas ir šalys negali remtis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir dar neištirtais teisme duomenimis. Po laisvojo
pasakojimo kaltinamajam klausimus turi teisę užduoti: prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, kaltinamojo
atstovas pagal įstatymą, ir jei byla yra grupinė, kiti kaltinamieji.
Klausimai būna: papildantys; patikslinantys; primenantys; kontroliniai;
Jeigu kaltinamajam klausimus užduoda du proceso dalyviai, apie tą pačią aplinkybę, tai apklausa yra kryžminė. Jeigu apklausiant
vieną asmenį apie tą pačią aplinkybę užduodami Klausimai ir kitiems asmenims, toks Apklausos būdas vadinamas šachmatiniu.
Dėl parodymų perskaitymo BPK 276 str. Jei ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, tai jie
jokiais atvejais neturi įrodomosios galios.
Liudytojo apklausa nurodyta BPK 277- 282 str. Pradžioje nustatoma liudytojo tapatybė, vėliau - ar nėra aplinkybių, kliudančių duoti
priesaiką. Jos būna tokios: asmuo, jaunesnis nei 16 metų ir kaltinamojo giminaičių ir šeimos narių neprisaikdinami (jei jie neišreiškia
tokio noro). Kai liudytojas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, iš jo paimamas rašytinis pasižadėjimas.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas apklausiamas neviešajame posėdyje, sudarant akustines ir vizualines kliūtis, kad
negalima būtų nustatyti jo asmens tapatybės kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nukentėjusiojo apklausos eiga analogiška
liudytojo apklausai.
Specialistas yra spec. žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pan. Paprastai specialistas pateikia
išvadą dar ikiteisminio tyrimo metu.
Daiktai gali būti parodyti liudytojui ar ekspertui, taip pat juos apžiūrėti gali būti pakviestas ir specialistas. Teisę dalyvauti daiktų
apžiūroje turi visi bylos nagrinėjimo dalyviai (prokuroras, nukentėjusysis, gynėjas ir kt.). Apžiūros rezultatai surašomi į teisiamojo
posėdžio protokolą.
Puslapis 71 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
2. 8. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra
Dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, yra materialūs objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis
asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti nustatyti n.v. ir su šia veika susijusias aplinkybes.
Pagal 290 str. gauti dokumentai yra paskelbiami. Dokumentas gali būti perskaitomas visas arba iš dalies. Kokią dokumento dalį
perskaityti nusprendžia teismas. Apie perskaitymą turi būti pažymėta protokole. Nagrinėjimo teisme dalyviams pareiškus, jog jie
nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ar apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik dokumentų išvardijimu.
Tačiau jei nors vienas dalyvis tam prieštarauja, supaprastintas būdas negalioja.
Byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio pirmininko išvardytais dokumentais galima remtis nuosprendyje.
2. 9. 1. Akistata
Teisme akistata vienu metu gali būti atlikta ir dalyvaujant daugiau nei dviem asmenim. Akistata vyksta ratu. Svarbų vaidmenį atlieka
kryžminė apklausa, kada apklausiamajam kaltinimo ir gynybos šalys dėl tos pačios aplinkybės užduoda skirtingai suformuluotus
klausimus, atsižvelgdami į kaltinimo ir gynybos interesus.
2. 9. 2. Parodymas atpažinti
Organizuojant parodymą atpažinti reikia atsižvelgti į tai, jog esant viešajam teismo procesui sunku užtikrinti, kad atpažįstantysis
nepamatytų atpažįstamojo iki parodymo atpažinti.
Parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas ar įvykio vietos apžiūra yra teisiamojo posėdžio dalys. Šiuos veiksmus atlieka visa
teismo sudėtis kartu su nagrinėjimo teisme dalyviais. Viskas fiksuojama protokole. Teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti
ikiteisminio tyrimo teisėjui (173 str. 3d.), taip pat organizuoti jų atlikimą. Veiksmų ratas neapibrėžtas.
Prokuroras gali papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir be proceso sugrąžinimo į ankstesnę stadiją. Dėl prokuroro prašymo teismas
priima nutartį. Prokuroras papildomus veiksmus gali atlikti pats arba pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Baigiamųjų kalbų dalyką apibrėžia tos aplinkybės, kurios turi reikšmės nagrinėjamai bylai, ir tie įrodymai, kurie buvo ištirti teisme.
Įstatymas draudžia baigiamosiose kalbose remtis įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Klausimai negali būti
užduodami.
2.1. Apeliantai
Apeliantas sąvoka BPK 14 str.
Apeliantais gali būti tik įstatyme numatyti asmenys:
Prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas,
civilinis atsakovas ir jų atstovai (BPK 312 str.), nuteistojo juridinio asmens atstovas (390 str. 2 d.), asmuo, kuriam taikyti, šio asmens
atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (404 str.).
Apeliantų kompetencija skųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį:
Prokurorų kompetencija nustato LR generalinio prokuroro patvirtinti Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai:
Prokurorai turi teisę turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl bet kurio teismo neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties,
Apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai – dėl apygardos teismo ir apygardos teismo teritorijoje esančių
apylinkės teismų neįsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių,
Apylinkių vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai – dėl apylinkės teismo neįsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių.
NV samprata – BP stadija, kurioje teismas pateikia nuosprendį įvykdyti, nagrinėja ir sprendžia su NV susijusius klausimus.
Ši stadija paprastai būtina kiekvienoje byloje. Didelė reikšmė įgyvendinant BP paskirtį: ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje
gali būti atliktas greitai ir išsamiai, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tačiau jei jis nebus įvykdytas, ankstesnės BP
stadijos praras savo realią prasmę.
Bausmės vykdymo subjektai - antstoliai, pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos –
vadovaujasi Bausmių vykdymo kodeksu ir kt. įst. Šios institucijos paduoda teismui teikimus atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos,
lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės, pakeisti švelnesne bausme, dalyvauja teismo posėdžiuose, kuriuose sprendžiami šie
klausimai. Teismo vaidmuo svarbiausias atliekant nuosprendžio vykdymą – pateikia nuosprendžius vykdyti, sudaro teisinį pagrindą
bausmių vykdymo įstaigoms pradėti ir atlikti bausmių vykdymą, nagrinėja ir sprendžia su NV susijusius klausimus, vykdo
nuosprendžius. Prokuroras kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jo vykdymą, dalyvauja teismo posėdžiuose nagrinėjant
nuosprendžio vykdymo klausimus, gali apskųsti NV klausimais priimtas nutartis ir dalyvauti aukštesniame teisme nagrinėjant skundą.
NV bendrosios nuostatos – bendro pobūdžio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo taisyklės, kurios išreiškia NV
humanizmo principą, sudaro sąlygas įgyvendinti šios stadijos uždavinius. Joms priklauso:
Leidimas šeimos nariams ir artimiausiems giminaičiams pasimatyti su nuteistuoju (BPK 341). Prašymas paduodamas raštu,
teismas neprivalo jo tenkinti. Klausimas sprendžiamas nutartimi.
Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais (343). Šis sprendimas laikinas, kol bus išspręstas CT tvarka.
Nuteistojo asmens turto apsauga (344)
Nuosprendžio ir nutarties privalomumas (346)
Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas (347)
Nuosprendžių vykdymo bendroji tvarka (348)
Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio BP sprendimų vykdymas (365)
Bendra taisyklė, kad teismo nuosprendis turi būti nedelsiant vykdomas. Jei dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių jis gali sukelti sunkius
padarinius nuteistajam ir sukelti komplikacijų vykdymo procesui, vadovaujantis humanizmo principu bei procesinio tikslingumo
motyvais, nuosprendžio vykdymas atidedamas. Tačiau tik tais atvejais, kai asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu,
areštu ar laisvės atėmimu ir esant bent vienai iš priežasčių numatytų BPK 338 str.:
1) nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę – kol pasveiks;
2) nuteistoji nėščia – iki 1 metų;
3) Nuteistoji turi mažamečių vaikų – neturi būti apribota tėvų valdžia. Iki jauniausiajam iš vaikų sueis 3 metai;
4) Nuteistajam atsitiko didelių nelaimių ir atsirado nepaprastų aplinkybių;
Apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo skiriama bausmė, vykdymas visa apimtimi praeina visus NV etapus, veikia baudžiamojo
proceso ir bausmių vykdymo normos. Nuosprendžio įsiteisėjimo momentu nustoja veikti nekaltumo prezumpcija. Asmuo laikomas
kaltu ir todėl traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o pastaroji įgyvendinama paskyrus bausmę (BPK 335, 336, 338, 342).
BPK 349-357 str, numatantys nuosprendžio vykdymo tvarką, priklausomai nuo bausmės rūšies, įpareigoja teismą po bausmės
paskelbimo tuoj pat išaiškinti nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas – tai yra nuosprendžio
procesinio vykdymo pradžia.
Nuosprendžio vykdymo stadijoje iškyla daug klausimų, kuriuos pagal pobūdį, juos sprendžiantį teismą ir posėdyje dalyvaujančius
asmenis galime suskirstyti į 2 grupes:
1) dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės
dalies pakeitimo švelnesne bausme ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl
ligos, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmių pakeitimas ir kt. 360 str. 1 d. Šiuos klausimus sprendžia nuteistojo
bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, nes:
a) apylinkės teismas, kurio teritorijoje yra bausmės atlikimo įstaiga dažnai sprendžia tokius klausimus, todėl čia
susiklosto aiškūs ir pastovūs klausimų išsprendimo kriterijai, formuluojasi teigiama teismų praktika;
b) mažesnės organizacinio pobūdžio sąnaudos, taupomas žmonių laikas;
c) nurodytiems klausimams išspręsti baudžiamųjų bylų turinys įtakos praktiškai neturi.
Dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Jei nors vienas iš jų neatvyksta, posėdis atidedamas.
2) dėl baudos pakeitimo kita bausme; nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų, pagal BPK 361 str.
pašalinimas; klausimai numatyti Bausmių vykdymo kodekse. Išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, nes koreguoja patį
dokumentą. Dalyvauja BV institucijos atstovas. Šaukiami nuteistasis, gynėjas, prokuroras, bet jų neatvykimas klausimo
sprendimo nesustabdo.
Bylų procesas kasacinės instancijos teisme yra BP stadija, kurioje pagal įstatyme numatytų proceso dalyvių arba prokuroro
kasacinius skundus tikrinamas įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumas. Etapai: 1) apskundimas; 2) kasacinės bylos
parengimas; 3) kasacinės bylos nagrinėjimas.
Kasacijos reikšmės aspektai:
a) patikrinamas įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas bei ištaisomos teismų sprendimuose padarytos teisės
taikymo klaidos;
b) šia stadija įgyvendinama proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį ir užtikrinamos kitos jų teisės ir
teisėti interesai;
c) formuojama vienoda teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. LAT biuletenyje “Teismų praktika”
skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų, nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma
skyrius teisėjų. Į paskelbtas nutartis atsižvelgia teismai, valstybės ir kt institucijos, kt asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kt
teisės aktus.
Bylas nagrinėja tik LAT. Visas kasacines bylas teismo posėdyje nagrinėja LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų
kolegija, išimtis: išplėstinė septynių teisėjų kolegija, plenarinė sesija.
Nėra CPK kodekse numatyto kasacinio ribojimo – baudžiamojoje byloje kasacinį skundą galima paduoti ir dėl apeliacine
tvarka neskųstų pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių.
Kasatorius – kasacinį skundą padavęs asmuo. Skundą gali paduoti tik BPK nurodyti asmenys. 367 str. 1 d.: prokuroras,
nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Kai
kurios sprendimus gali apskųsti kt asmenys: JA atstovas (388 str. 4 d.), šeimos nariai ar atstovas pagal įst (404 str.), civilinis ieškovas
ir atsakovas, jų atstovai (367 str. 1 d.). Jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis apskundimo teisės, skundas grąžinamas jį padavusiam
asmeniui. Kasacinius skundus turi teisę paduoti tik šie prokurorai: generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai (dėl bet kurio apylinkės ir
apygardos teismo priimtų nuosprendžių ar nutarčių, skundžiamų kasacine tvarka, Apeliacinio teismo nuosprendžių ir nutarčių),
apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai (dėl atitinkamos apygardos teismo ar apygardos teritorijoje veikiančių apylinkės
teismų priimtų nuosprendžių ir nutarčių). Gynėjas savo vardu gali paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu
pareikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Gynėjas gali nepaisyti asmens, kuris yra neregys, kurčias, nebylys ar dėl kitų fizinių ar
psichinių trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą, jei nuteistasis nepilnametis.
Kasacinis skundas paduodamas LAT per 3 mėn. nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos, praleidus šį terminą
grąžinamas. Jei praėjo mažiau negu 1 metai, terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (liga, ilgalaikė komandiruotė,
apeliacinės instancijos nuosprendžio ar nutarties nuorašo išsiuntimas suimtam nuteistam pažeidžiant terminus). Vienas ir tas pats
asmuo toje pačioje byloje gali skųsti tik vieną kartą. Nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo kasacinis skundas, paduotas po to, kai
buvo išnagrinėtas jo gynėjo skundas nėra pakartotinis, todėl priimamas nagrinėti. Atšaukti skundą galima tik iki bylos nagrinėjimo
teismo posėdyje pradžios.
Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai:
1) netinkamai pritaikytas BK;
2) padaryta esminių BPK pažeidimų.
Jeigu skundas atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, iš teismo, išnagrinėjusio bylą pirmąja instancija, išreikalaujama
baudž. byla. Ją gavus, LAT ar Baudž. bylų skyriaus pirmininkas priima nutartį nagrinėti bylą Baudžiamųjų bylų skyriuje ir kasacinį
skundą ir bylą perduoda jam.
Bylos parengimo nagrinėti kasacinę bylą paskirtis yra sudaryti reikiamas procesines sąlygas bylai nagrinėti. (BPK 373, 374
str.).
Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teismo posėdyje. Viešas posėdis, išskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus. Tvarką
nustato BPK 377 str. ir kt BPK normos. teismo posėdžio pradžia vyksta tokia pat tvarka kaip ir pirmosios instancijos teisme.
Tai procesas, kuris įstatymų numatytais atvejais vyksta nesilaikant įprastinių proceso reikalavimų ir kurio metu siekiama, kad
nuo proceso pradžios iki pabaigos praeitų kuo mažiau laiko. Supaprastintas BP – NV tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo
procedūra, kurios metu ikiteisminis tyrimas ir (ar) bylos nagrinėjimas teisme atliekamas per itin trumpą laiką, atsisakoma atskirų
proceso etapų ar stadijų arba jos iš esmės sutrumpinamos, paprasta tvarka atliekami atskiri proceso veiksmai. Tai leidžia procesą
padaryti pigų, greitą ir sumažinti teisėsaugos pareigūnų ir teismo darbo krūvį, nors kai kurie mano, kad taip yra didesnė tikimybė
priimti neteisingą sprendimą. Supaprastintas gali būti tiek visas procesas, tiek atskiri procesiniai veiksmai ar stadijos. 2 supaprastinto
proceso variantai:
1) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas (supaprastinimas pasiekiamas kitaip atliekant veiksmus arba atsisakant tam tikrų
veiksmų ar stadijų. Baigus ikiteisminį tyrimą, surašomas ne kaltinamasis aktas, o prokuroras surašo pareiškimą teismui dėl teismo
baudž. įsakymo išdavimo, sprendimas pirmosios instancijos teisme priimamas per 7 d. nuo pareiškimo gavimo, nesurengiant teismo
posėdžio ir nedalyvaujant proceso dalyviams).
2) pagreitintas procesas (supaprastinimas čia reiškiasi tuo, kad byla nagrinėjama teisme tą dieną, kai padaroma veika arba ne vėliau
kaip per 10 d. nuo veikos padarymo. Vietoj kaltinamojo akto prokuroras rašo pareiškimą teismui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka. Bylos parengimas nagrinėjimui teisme praleidžiamas – teismo procesas vyksta tą pačią dieną, kai prokuroras įteikia
pareiškimą teismui, o jei kaltinamasis pageidauja laiko gynybai – teismo posėdyje byla turi būti pradedama nagrinėti ne vėliau kaip
per 20 d. nuo prokuroro atvykimo į teismą).
XXII tema. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas
XXIII tema. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas
2.2. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas ir naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas
BPK 445 str. numatytas 1 metų nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos atnaujinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo
nuosprendžio, kuriuo nustatomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, įsiteisėjimo dienos, arba nuo prokuroro išvados surašymo dienos
tuo atveju, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą. Jei paaiškėjusios aplinkybės rodo, kad asmens padėtis turi
būti sunkinama (griežtinama bausmė ir pan.), reikia atsižvelgti ir į BK 95 str. numatytus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo
senaties terminus. Byla gali būti atnaujinta ir mirus nuteistajam, jeigu reikia jį reabilituoti (BPK str. 1 d. 7 p.)
Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas įtvirtintas BPK 446 str.
Pabrėžtina, kad procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali pradėti tik prokuroras (savo iniciatyva arba pagal BPK 446 str. 1 d.
išvardintų asmenų pareiškimą).
BPK nereglamentuoja nei pareiškimo turinio, nei išnagrinėjimo terminų, nei nagrinėjimo tvarkos – šie klausimai sprendžiami
vadovaujantis bendraisiais baudž. proceso principais, pvz., pareiškimas rašomas laisva forma, tačiau iš jo turi būti aišku, koks proceso
dalyvis paduoda pareiškimą, dėl kokios bylos ir kokio teismo sprendimo, dėl kokių aplinkybių prašoma atnaujinti procesą ir pan.
Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas atliekamas vadovaujantis BPK taisyklėmis, reglamentuojančiomis ik. tyrimą, t.y. galima
atlikti visus ik. tyrimo veiksmus, tiktai negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, yra tam tikra apklausos specifika.
BPK tyrimo terminų nenustato, todėl jis turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.
Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo baigimas reglamentuotas BPK 447 str. – priklausomai nuo to, ar naujos aplinkybės tyrimo
metu pasitvirtina, prokuroras gali surašyti arba išvadą, arba nutarimą nutraukti procesą.
2.3. Klausimo dėl baudž. bylos atnaujinimo sprendimas teisme ir teismo priimamos nutartys
Atnaujinimo teisme tvarką nustato BPK 448 str., tiktai svarbu pabrėžti, kad teisėjų kolegija prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą
nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus.
Priimamas nutartis išvardija BPK 449 str.:
1. Panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją:
iš naujo tirti (kai reikia nustatinėti nusikalstamos veikos aplinkybes, o teisiamajame posėdyje to padaryti
neįmanoma) arba
iš naujo nagrinėti teisme (kai kaltinamojo veiką reikia kvalifikuoti pagal kitą baudž. įstatymą);
2. Panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą (kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas arba
atleidimo nuo baudž. atsakomybės pagrindai);
3. Atsisakyti atnaujinti bylą (kai naujos aplinkybės nenustatytos arba jos neturėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui).
Šios nutartys surašomos vadovaujantis BPK 384 str. nustatytomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis kasacinės instancijos
teismo nutarties turinį.
Procesą atnaujinus bylą reglamentuoja BPK 450 str.
3.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai
Baudžiamojo proceso paskirtis ir uždaviniai reikalauja, kad baudžiamasis įstatymas būtų tinkamai pritaikytas jau
pirmosios instancijos teisme, o jeigu šis teismas to nepadaro – apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Tačiau dėl tam tikrų
priežasčių nuteistasis gali laiku neapskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nei apeliacine, nei kasacine tvarka, arba
apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai gali baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar patys jų padaryti.
Aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo klaidos įsiteisėjusiuose teismu sprendimuose gali būti ištaisytos
atnaujinus baudžiamąją bylą. BPK 451 str. numato, kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinama ne bet kokio netinkamo baudžiamojo
įstatymo pritaikymo atveju, o tik esant dviem sąlygoms:
1. Pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai
pritaikytas BĮ. Ši sąlyga reiškia, jog sprendžiant baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimą nuosprendžiuose ir nutartyse
nurodytos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, jog nustatytos teisingai, o tiktai sprendžiama, ar šioms
aplinkybėms tinkamai pritaikytas BĮ.
2. Dėl to reikia palengvinti nuteistojo padėtį; Ši sąlyga reiškia, kad atnaujinti baudžiamąją bylą galima tik tuo atveju,
jeigu tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą reikia palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Jeigu tinkamas baudžiamojo
įstatymo pritaikymas sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, pvz. veiką reiktų kvalifikuoti pagal įst. numatantį sunkesnę
nusikalstamą veiką, paskirti griežtesnę bausmę ir pan., bylos atnaujinti negalima, nepaisant to, jog nuosprendžiu ar nutartimi
nustatytoms bylos aplinkybėms baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.
BPK 451 str. pateiktas išsamus bylos atnaujinimo pagrindų sąrašas. Sąrašas yra išsamus, dėl to kitokiais pagrindais atnaujinti
bylą draudžiama. Dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo gali būti atnaujinama bet kokia baudžiamoji byla,
neatsižvelgiant į tai, kokie teismai ir kokia tvarka šią bylą nagrinėjo. BPK 451 str. nurodo ir kokia bylas galima atnaujinti.
3.2. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priėmimas
452 str. numato asmenis kurie gali paduoti prašymus Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo:
o nuteistasis;
o atstovas pagal įstatymą;
o gynėjas;
o generalinis prokuroras;
o LAT pirmininkas (jis gali paduoti teikimą teisėjų kolegijai);
Kiti proceso dalyviai gali tik prašyti LAT pirmininką ar generalinį prokurorą paduoti pareiškimą ar teikimą dėl aiškiai netinkamo
baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Sprendimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priėmimas – detaliai reglamentuotas BPK 452 ir 453 str. Atkreiptinas
dėmesys, kad pareiškimą dėl bylos atnaujinimo galima paduoti tik iki tol, kol:
o nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę,
o kol baigsis laikas kuriam atidėtas bausmės vykdymas, arba
o kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.
Pasibaigus šiems terminams paduotas pareiškimas nepriimamas ir nenagrinėjamas.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimą sprendžia LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso
tvarka. Išnagrinėjusi pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo kolegija priima nutartį, kuria:
o arba atmeta prašymą – kai pagal nuosprendžiais ar nutartimis nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, jog akivaizdžiai
netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, arba kai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas motyvuojamas
neteisingai nustatytomis bylos aplinkybėmis, netinkamu įrodymu vertinimu, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ar
kitais vertinamaisiais argumentais.
o arba baudžiamąją bylą atnaujina ir perduoda ją nagrinėti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai.
4.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų
prielaidos
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcija visose bylose, susijusiose su konvencijos aiškinimu ir taikymu, pripažinta kaip
privaloma neterminuotai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas įsteigtas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, prisiimtų pagal
Konvenciją ir jos protokolus. Šis teismas nagrinėja bylas pagal piliečių, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų grupių,
teigiančių, kad jie yra Lietuvoje padaryto konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintų pažeidimų auka, individualias peticijas.
BPK numatyta galimybė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimo t.y kai Europos Žmogaus
teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvenciją ar jos papildomus protokolus.
BPK 456 str. numato baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl JT žmogaus teisių komiteto arba Europos žmogaus teisių
teismo sprendimų pagrindus. Atkreiptinas dėmesys kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinama ne dėl bet kokių Pakto ar
Konvencijos pažeidimų, kuriuos konstatavo Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas ar Europos žmogaus teisių teismas, o tik
dėl tokių, kurie susiję su sprendimu nuteisti asmenį. Sprendimas nuteisti asmenį šiuo atveju suprantamas plačiąja prasme. Tai –
bet koks Lietuvos teismų sprendimas, kuriuo konstatuota, jog asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką nepriklausomai nuo
to, ar tokiu sprendimu paskiriama bausmė, ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Tai gali būti:
o teismo nutartis nutraukti bylą, kuria konstatuota, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką; apkaltinamasis nuosprendis;
o nuosprendis, kuriuo nutraukiama byla;
o nutartis taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę;
o teismo baudžiamasis įsakymas;
o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar nuosprendis, kuriais konstatuota, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką;
o kasacinės instancijos teismo nutartis;
Kita būtina sąlyga bylai atnaujinti – kai konstatuoti konvencijos pažeidimai kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo nuteisti
asmenį teisėtumu ir pagrįstumu.
Teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu galima abejoti kai buvo pažeista asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, kai
pažeistos asmens teisės teisminio nagrinėjimo metu arba teismų sprendimai pagrįsti duomenimis, surinktais ar išnagrinėtais
pažeidžiant Pakte arba Konvencijoje garantuotas asmens teises.
Baudžiamoji byla turi būti atnaujinta taip pat tada kai po nuteisimo besitęsiantys Pakto arba Konvencijos reikalavimų pažeidimai
gali būti ištaisyti tik atnaujinus baudžiamąją bylą.
Svarbiausi aspektai:
o Prašymas ar teikimas atmetamas ir paliekami galioti teismų nuosprendžiai bei paskesnės teismų nutatys kai nustatoma, jog
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ar EŽTT nustatyti Pakto ar Konvencijos pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą
nekelia abejonių dėl asmens nuteisimo arba kai padarytų pažeidimų nėra galimybės ištaisyti.
o Nuosprendis bei paskesnės teismų nutartys panaikinamos ir bylą nutraukiama, kai padaryti Pakto ar Konvencijos
pažeidimai kelia abejonių dėl asmens nuteisimo ir kai šių pažeidimų nėra galimybės ištaisyti perdavus bylą iš naujo tirti ar iš
naujo nagrinėti teisme.
Puslapis 85 iš 86 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-
02
o Nuosprendis ir paskesnės teismų nutartys naikinamos ir byla pėduodama iš naujo tirti, iš naujo nagrinėti pirmosios
ar apeliacinės instancijos teisme priklausomai nuo to, kurioje proceso stadijoje galima ištaisyti padarytus Pakto arba
Konvencijos pažeidimus.
o Jeigu Pakto arba Konvencijos pažeidimai buvo padaryti kasacinės instancijos teisme ir juos galima ištaisyti – naikinama
kasacine nutartimi ir priimama nauja nutartis. Šiuo atveju byla neperduodama nagrinėti kasacinės instancijos teisme, nes
ji vis tiek turėtų būti nagrinėjama LAT Baudžiamųjų bylų skyriuje.