MOKESTINIAI GINČAI DĖL

0% PVM TARIFO.
Ko galima pasimokyti iš svetimų klaidų?

2018 m. kovas

1. Kada VMI ginčija 0% PVM tarifą?

 7 priežastys, dėl kurių VMI ginčija 0% PVM tarifą:

1) Prekių atgabenimo ES valstybėje narėje pirkėjas

nedeklaravo įsigijimo iš kitos valstybės narės, o LT tiekėjas
negali pagrįsti disponavimo teisės prekėmis perdavimo
pirkėjui;

2) LT tiekėjas neįrodė prekių išgabenimo iš Lietuvos į kitą

valstybę narę fakto arba neįrodė prekių išgabenimo iš ES į
trečiąją valstybę fakto;

3) Prekes iš ES teritorijos arba iš Lietuvos į kitą valstybę narę

išsigabeno „pirkėjo pirkėjas“ (grandininės prekių tiekimo
schemos);

7 priežastys, dėl kurių VMI ginčija 0% PVM tarifą:

4) Tiekimo grandinėje LT->Tarpininkas->Galutinis pirkėjas

abiem tiekimų atvejais disponavimo teisė prekėmis buvo
perduota Lietuvoje (taikoma tiek tiekimams į kitą VN-ę,
tiek eksportiniams tiekimams);

5) LT tiekėjo parduodamos prekės pakeliui, kitoje valstybėje

narėje, perdirbtos, perpakuotos, surinktos, etc.;

6) LT tiekėjas perveža verslo tikslais prekes į kitą valstybę narę;

7) Pirkėjas nėra registruotas kitoje valstybėje narėje PVM

mokėtoju (tiekimai į ES).
 2. Mokestinių ginčų praktika:
0% PVM tarifo įrodinėjimas tiekiant
prekes į kitą ES valstybę narę

VMI matymo kampas

1. VMI gauna informaciją apie probleminį pirkėją, kuris:
 nedeklaruoja prekių įsigijimų iš LT tiekėjo;
 nesumoka nuo perparduotų prekių PVM prekių atgabenimo
valstybėje narėje;
 „tuščias“ (neturi darbuotojų, ofiso, sandėlių, apyvartų...);
 nebendradarbiauja su vietos mok. administratoriumi.

2. VMI pradeda LT tiekėjo mokestinį tyrimą arba patikrinimą;

3. VMI padaro išvadą, kad LT tiekėjas:

 nepagrindė prekių išgabenimo fakto, arba
 nepagrindė DT prekėmis perdavimo fakto pirkėjui, arba
 nebuvo sąžiningas ir apdairus.

4. Dėl to VMI vietoje 0% taiko 21% PVM.

 VMI: LT tiekėjas neįrodė prekių išgabenimo fakto!

CMR važtaraščių trūkumus VMI traktuoja kaip neišgabenimo

įrodymą:

1) CMR važtaraščiuose nurodyti prekių iškrovimo adresai

nesutampa su įmonių buveinių adresais, o LT tiekėjas
neturi rašytinio nurodymo, pagrindžiančio, kodėl tais
adresais buvo gabenta;
2) faktiškai tuo adresu, kuriuo atgabentos prekės, pirkėjas
jokios veiklos nevykdo;
3) CMR nurodytu pristatymo adresu iš viso jokie sandėliai
neegzistuoja, todėl ten prekės negalėjo būti pristatytos;

CMR važtaraščių trūkumus VMI traktuoja, kaip neišgabenimo

įrodymą:

4) nėra prekes iškrovimo vietoje priėmusio asmens vardo ir

pavardės, tik pirkėjo apvalus spaudas ir parašas;
5) nenurodyta konkreti krovinio pakrovimo, iškrovimo vieta,
laikas;
6) nenurodytas tikslus vežėjas;
7) važtaraščiuose negalima įskaityti ranka užpildytų duomenų;
8) įmonė negali pagrįsti, kodėl prekės buvo pristatomos CMR
važtaraštyje nurodytu adresu;
9) CMR važtaraštyje nurodytas vežėjas patvirtino, kad vežimo
paslaugų įmonei neteikė.
 Kaip LVAT vertina VMI argumentus?

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas,

siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies
teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo
dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant
patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo
dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos
prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų,
kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.)
(A-556-1054/2010; A-556-250/2010; A-438-1890/2012).

LVAT argumentacija (1)

„Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad
pareiškėjo pateikti CMR važtaraščiai, kuriais įformintas krovinių
(pareiškėjo parduotų prekių) gabenimas kitų valstybių narių įmonėms
yra neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai: atskiruose
važtaraščiuose nėra perkančios įmonės atstovaujamo asmens vardo ir
pavardės, kai kuriuose važtaraščiuose negalima įskaityti ranka užpildytų
duomenų, dažnu atveju prekės buvo vežamos ne į įmonės registracijos
vietą, o jokių rašytinių įrodymų, kad buvo sutarta dėl kitos, nei įmonės
registracijos vieta, prekių pristatymo vietos, byloje nėra.“ (A-2222-
442/2016)
„CMR važtaraštyje nesant pagrindinių duomenų (apie vežėją) arba
nurodžius neišsamius duomenis apie vežėją, paprastai leidžia daryti
išvadą, kad CMR važtaraštis yra su esminiais trūkumais ir nepatvirtina
prekių išgabenimo iš Lietuvos fakto. Todėl mokesčių administratorius
padarė iš esmės teisingą išvadą, kad prekės nebuvo išgabentos iš
Lietuvos“. (eA-869-602/2017)
 LVAT argumentacija (2)
„Teisėjų kolegija akcentuoja, kad surinktų duomenų visuma leidžia
daryti išvadą, kad pareiškėjo Latvijos įmonėms parduotas auksas buvo
išgabentas iš Lietuvos Respublikos. Nors atsakovas tvirtina, kad
pareiškėjo pateikti CMR važtaraščiai yra neišsamūs ir užpildyti
nepakankamai rūpestingai, nesilaikant CMR konvencijos 6 straipsnio
nuostatų, pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nenurodo, kaip nustatyti
CMR važtaraščių formos trūkumai patvirtina ar paneigia realaus prekių
išvežimo iš Lietuvos Respublikos faktą. <...> Taigi apeliacinės instancijos
teismas, vertindamas CMR važtaraščiuose nurodytos informacijos
išsamumą, konstatuoja, kad pateiktų CMR važtaraščių turinys atitinka
CMR konvencijos nuostatų reikalavimus. Pateiktuose CMR važtaraščiuose
yra atitinkamos žymos su parašais, pagal kurias galima nustatyti, kad
prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą Europos
Sąjungos valstybę. Atsakovo argumentai, kad dviejų Latvijos įmonių
veikla nėra prekyba brangiaisiais metalais ir netrukus po sandorių
Latvijos įmonės buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų, nepaneigia ginčo
sandorių realumo (jų turinio) ir aplinkybės, jog ginčo prekės buvo
išgabentos į Latvijos Respubliką. (A-902-575/2015)

LVAT argumentacija (3)

„Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dokumentus, kuriais
pareiškėjas grindžia 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumą,
nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose važtaraščiuose nėra visų
reikalaujamų duomenų, nes netiksliai nurodyta krovinio pristatymo
vieta. Atsakovo teigimu, pareiškėjo tarptautinio krovinių gabenimo
važtaraščiai buvo neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai:
nenurodytas tikslus krovinio iškrovimo adresas, prekių gavimo data,
laikas, nenurodyti prekes gavusių asmenų vardai bei pavardės, yra tik
SIA „ABD Grupa“ ir SIA „Bėris“ antspaudai. Be to, iš važtaraščių
matyti, kad jie surašyti Lietuvoje. Tačiau, apeliacinės instancijos
teismas, vertindamas CMR važtaraščiuose nurodytos informacijos
išsamumą, konstatuoja, kad pateiktų CMR važtaraščių turinys atitinka
CMR konvencijos nuostatų reikalavimus. Pateiktuose CMR
važtaraščiuose yra atitinkamos žymos su parašais, pagal kurias galima
nustatyti, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos
į kitą Europos Sąjungos valstybę. “ (A-556-1047-10)
 Kokios išvados peršasi?
1) Teismų praktika nenuosekli: daugelyje bylų CMR važtaraščių
formalieji trūkumai pripažįstami kaip paneigiantys prekių išgabenimo
faktą. Vis dėlto, yra bylų, kuriose teismas atmetė VMI argumentus
dėl CMR važtaraščiuose nustatytų formalių trūkumų.
2) Esminiu CMR važtaraščio trūkumu laikomas duomenų apie vežėją
nepateikimas (neišsamūs duomenys apie vežėją), neužpildytas gavėjo
laukas. Tuomet prekės laikomos neišgabentomis.
3) Kai LT tiekėjas organizuoja pristatymą, LT tiekėjas turi įrodyti, kad
pristatymo adresą CMR-e nurodė pirkėjas.
4) Kai pirkėjas organizuoja išgabenimą, būtina įsitikinti, ar prekių
atsiimti atvykęs vežėjas veikia pirkėjo vardu.
5) Būtina gauti CMR važtaraščio kopiją su kitos valstybės narės gavėjo
atžymomis. CMR-o 24 laukelyje gavėjo vardas ir pavardė
neprivalomi (bet pageidautini).
6) Pageidautina surinkti netiesioginius išgabenimo įrodymus:
apmokėjimas už transportavimo paslaugas, gavėjo patvirtinimas.

NEĮRODYTAS DT PREKĖMIS PERDAVIMO PIRKĖJUI FAKTAS!

VMI: „blogą kvapą“ skleidžia užsienio administratoriaus informacija!
1) „Inspekcija, patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjo pateiktus
dokumentus ir gautą informaciją iš Latvijos, Slovakijos,
Bulgarijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos mokesčių
administratorių, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti apskaitos
dokumentai neįrodo, jog prekės buvo tiekiamos PVM sąskaitose-
faktūrose pirkėjais įvardintiems ūkio subjektams“;
2) „Pareiškėjas įsigytoms prekėms per trumpą laiką įformindavo
tiekimus įmonėms, kurių dauguma yra nerandamos“;
3) „Užsienio mokesčių administratorius nepatvirtino prekių tiekimo
sandorių, įmonių atstovai nerandami, nebendrauja su mokesčių
administratoriumi arba negali nurodyti įmonių įgaliotų asmenų, o
atsiskaitymo faktas nereiškia, kad už apskaitos dokumentuose
nurodytų prekių tiekimą realiai atsiskaitė PVM sąskaitose-
faktūrose ir CMR važtaraščiuose nurodytos Užsienio įmonės”.
VMI: LT tiekėjas nepagrindė, su kuo sudarė sandorį ir kam faktiškai
perdavė prekes!
4) „Rašytinės sutartys dėl ginčo prekių tiekimo tarp pareiškėjo ir
Portugalijos įmonės sudarytos nebuvo. Tokių sutarčių nebuvo ir
su Ispanijos įmonėmis”.
5) “Pareiškėjas nepateikė jokių asmenų įgaliojimus patvirtinančių
dokumentų, suteikiančių teisę veikti Portugalijos įmonės vardu ar
atstovauti šiai įmonei bei nenurodė kitų asmenų dalyvavusių
prekybiniuose sandoriuose su pareiškėju (užsakant prekes,
derinant kainas, iškrovimo datas, transportavimo sąlygas ir
pan.). Nebuvo pateiktas koks nors rašytinis pirkėjo (gavėjo)
patvirtinimas ar kitų pirkėjo (gavėjo) atstovų įgalinimus
patvirtinantys dokumentai, iš kurių galima būtų spręsti, kad
prekes faktiškai gavo PVM sąskaitose faktūrose nurodyta
Portugalijos įmonė”.

VMI: neaiškus subjektas sumokėjo už LT įmonės patiektas prekes!

6) “į UAB „XX“ banko sąskaitą tarptautiniu nurodymu įmonė,
registruota Mergelių salose, pervedė XX EUR, nurodydama mokėjimo
paskirtį – apmokėjimas už prekes. Šia suma buvo sumažintas Latvijos
bendrovės debitorinis įsiskolinimas, tačiau dokumentų,
pagrindžiančių, kodėl ši Mergelių salų įmonė sumokėjo už Latvijos
bendrovę, pareiškėjas mokestiniam patikrinimui nepateikė“.
7) „už ginčo prekes pareiškėjui buvo apmokama banko pavedimais iš
Ispanijos įmonės „A“ sąskaitos. Pareiškėjas mokesčių administratoriui
pateikė elektroniniu paštu gautą susitarimo tarp Ispanijos įmonės
„A“ ir Portugalijos įmonės „C“ kopiją, kurioje nurodoma, kad už
įmonei „C“ patiektas prekes pagal pareiškėjo išrašytas PVM sąskaitas
faktūras apmoka minėta Ispanijos įmonė. Tačiau mokesčių
administratorius pateikė kompetentingo Ispanijos mokesčių
administratorius raštą, kuriuo buvo informuota, kad mokėjimus
atlikusi Ispanijos įmonė niekada neatsiskaitydavo Portugalijos įmonės
„C“ vardu, be to, „A“ daugiau kaip 2 metus dalyvavo
tarptautiniame sukčiavime PVM“
 Kaip LVAT vertina VMI argumentus?
A602-996/2013

„Atkreiptinas dėmesys, kad:

(a) pareiškėjas apsiribojo tik Portugalijos ir Prancūzijos įmonių, kurios

buvo nurodytos prekių pirkėjais ginčo PVM sąskaitose faktūrose, PVM
mokėtojo kodo ir registracijos dokumentų patikrinimu pagal duomenis,
kuriuos jam pateikė dėl prekių tiekimo besikreipę asmenys; jokios
rašytinės sutartys dėl prekių tiekimo nebuvo sudarytos;

(b) pareiškėjas nepatikrino į jį dėl prekių tiekimo besikreipusių asmenų

tapatybės, jų įgaliojimų atstovauti minėtas Portugalijos ir Prancūzijos
įmones, su jokiais kitais asmenimis iš šių įmonių pareiškėjo darbuotojai
nebuvo susisiekę;”

==>

==> „(c) bendravimas su pirkėjais vyko elektroninio ryšio

priemonėmis, telekomunikaciniais įrenginiais; iš komunikacijai naudotų
el. pašto adresų negalima buvo įžvelgti sąsajumo su minėtomis
Portugalijos ir Prancūzijos įmonėmis;

(d) už prekių tiekimą Portugalijos įmonėms atsiskaitydavo Ispanijos

įmonė;

(e) pareiškėjui pateiktuose gabenimo ir kituose dokumentuose nebuvo

jokios informacijos apie tai, kad prekės buvo pristatytos būtent PVM
sąskaitose faktūrose nurodytiems ūkio subjektams; CMR važtaraščiai
buvo užpildyti neišsamiai ir kt.

(f) Manytina, kad pareiškėjas, vykdydamas didelį kiekį tiekimų, iš

esmės elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, byloje nustatytos aplinkybės
leidžia teigti, kad dar vykdant ginčo tiekimus buvo prielaidų įtarti apie
galimą kontrahentų sukčiavimą, tačiau pareiškėjas jokių veiksmų
nesiėmė.“
 Kokios išvados peršasi?
1) DT pagrįsti svarbi sandorio faktinių aplinkybių visuma:
- kas faktiškai užsakė prekes? Ar yra įrodymai?
- ar įmanoma susieti prekes užsakiusį asmenį su pirkėjo įmone?
- kam faktiškai perduotos prekės? Ar įmanoma susieti gavėją su
pirkėjo įmone?
- Kas išgabeno prekes? Ar įmanoma susieti vežėją su pirkėjo įmone?
- kas apmokėjo už prekes? Ar įmanoma susieti mokėtoja su pirkėju?
- kas derinto sandorio detales? Ar įmanoma susieti šį asmenį su
pirkėjo įmone?
2) DT įrodinėjimas skiriasi: vieni įrodymai - parduodant be pristatymo;
kiti įrodymai - parduodant su pristatymu.
3) Iš pirkėjo valstybės gauta administratoriaus informacija VMI ir
teismų dažnai vertinama kaip įrodymas, kad DT neperduota.

Esminis LVAT praktikos pasikeitimas: 0 PVM tarifui

pagrįsti pakanka CMR ir sąskaitos faktūros!
A-1477-438/2017

Iš LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo matyti, kad jame nėra

konkrečiai nustatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys
privalo pateikti, kad tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamas byloje,
galėtų pasinaudoti 0 procentų PVM tarifu. LR pridėtinės vertės
mokesčio įstatymo 56 straipsnyje yra nustatyti tik bendro pobūdžio
reikalavimai PVM mokesčio mokėtojui įrodyti, kad jo atliktas prekių
tiekimas į kitą valstybę narę, atitiko tas sąlygas, kurių buvimas
suteikia teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymą. Tačiau toks abstraktus
įrodinėjimo pareigos nustatymas, kolegijos vertinimu, neatitinka
teisinio saugumo principo reikalavimų, nes PVM mokesčio mokėtojui
prieš sudarant tokio pobūdžio sandorius nėra iš anksto žinoma, kokius
įrodymus jis turi surinkti, kurie iš įrodymų yra pakankami bei leistini
reikiamoms aplinkybėms įrodyti, kokių įrodymų iš jo ateityje gali
pareikalauti pateikti mokesčių administratorius ir pan.
 LVAT administracinė byla A-1477-438/2017

Įvertinus šio teisinio reglamentavimo nacionalinėje teisėje ydingumą,

bei atsižvelgiant į įprastus reikalavimus, kurie taikomi įforminant
tokio pobūdžio tiekimus (sandorius), pirminiais leistinais bei
pakankamais įrodymais, kurie PVM mokesčio mokėtojui suteiktų
teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymą, pripažintini PVM sąskaita-
faktūra ir prekių gabenimo dokumentai (CMR ir kt.).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas atsakovui būtent ir pateikė tokius

įrodymus - PVM sąskaitas-faktūras ir per kurjerį „DPD“ prekių
gabenimo dokumentus. Šie pirminiai bei leistini įrodymai patvirtina,
kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos į Latviją bei buvo
perduotos pirkėjams, kurie Latvijoje yra registruoti PVM mokėtojais.

APIBENDRINIMAS
1) Tinkamai užpildytas CMR važtaraštis su gavėjo atžymomis pagrindžia
prekės išgabenimą. Tačiau pravartu turėti ir netiesioginius išgabenimo
įrodymus.
2) Nors formalūs CMR važtaraščio trūkumai nepaneigia prekių išgabenimo
fakto, tačiau VMI užima poziciją, kad įmonė neįrodė prekių išgabenimo į
kitą valstybę narę.
3) Esminiai CMR važtaraščių trūkumai (nenurodytas vežėjas, neišsami
informacija apie vežėją, nenurodytas gavėjas, nėra gavėjo atžymų) teismų
praktikoje reiškia, kad prekės neišgabentos.
4) DT pagrindimui svarbi tinkamais dokumentais užfiksuota aplinkybių
visuma (Kas užsakė? Kas gabeno? Kas bendravo? Kas priėmė prekes? Kas
apmokėjo? Kieno vardu veikė vežėjas? Kas užsakė ir apmokėjo
transportavimo paslaugą?).
5) LVAT byloje A-1477-438/2017 suformulavo svarbų precedentą: 0
proc. PVM tarifui pagrįsti užtenka CMR ir PVM sąskaitos faktūros.
6) Tvarkingi dokumentai negelbės, jeigu VMI nustatys, kad prekės, prieš jas
išgabenant, buvo perparduotos, prekes išgabeno pirkėjo pirkėjas.
 3. Mokestinių ginčų praktika:
0 proc. PVM tarifo įrodinėjimas
eksportinėse prekių tiekimo schemose

VMI matymo kampas

1. Kaip LT tiekėjas papuola į VMI akiratį?
 VMI nustato, kad LT tiekėjo FR0600 duomenys
nesutampa su eksporto deklaracijų duomenimis;
 VMI nustato, kad prekės, prieš išgabenant iš ES, buvo
perparduotos;
 VMI savo iniciatyva patikrina vežėją ir nustato, kad nei
tiekėjas, nei pirkėjas neorganizavo išgabenimo iš ES;
 LT tiekėjas paprašo grąžinti PVM skirtumą;
 VMI nustato, kad prekių pirkėjas yra lengvatinės
mokesčių jurisdikcijos įmonė.

2. VMI pradeda LT tiekėjo mokestinį tyrimą arba patikrinimą;

3. Surinkusi įrodymus, VMI padaro išvadą, kad LT tiekėjas:

 nepagrindė prekių išgabenimo fakto, arba
 nepagrindė DT prekėmis perdavimo fakto pirkėjui.
 VMI: LT tiekėjas neįrodė prekių išgabenimo iš ES fakto!
1) „pareiškėjas nepateikė importo deklaracijų ar kitokio
patvirtinimo, kad prekės kirto Europos Sąjungos sieną,
pareiškėjo pateiktuose važtaraščiuose nėra prekių gavėjo
žymų, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl prekių tiekimo –
užsakymų, sutarčių, neįvardijo atstovų, su kuriais buvo
bendrauta“;
2) „Kauno muitinės sprendimai (IE599) yra tik vieni iš įrodymų,
o mokesčių administratorius sistemiškai vertina visų įrodymų
visumą. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai
nepatvirtina prekių išgabenimo“;
3) „CMR važtaraščių trūkumai (prekes priėmusio asmens (gavėjo)
žymų nebuvimas, t. y., kad 24 laukelyje – krovinys gautas –
nėra prekes priėmusio asmens parašo, spaudo) įrodo, kad
prekės nebuvo išgabentos“;

VMI: LT tiekėjas neįrodė prekių išgabenimo iš ES fakto!

4) „Įmonė nepateikė importo valstybės (ginčo atveju – Rusijos,

Ukrainos) kompetentingų institucijų patvirtinimų apie prekių
importą“.
5) „Pareiškėjas prekėms, eksportuotoms į Baltarusijos Respubliką
ir Rusijos Federaciją, nepagrįstai taikė nulinį PVM tarifą,
kadangi pagal gautą informaciją iš nurodytų valstybių,
asmenys neigia įsigiję prekių iš UAB „XX“ ir jas įvežę į savo
šalį. Informacija apie išsiųstas prekes ar suteiktas paslaugas,
užsienio valstybės rezidentą, kuriam išsiųstos prekės arba
suteiktos paslaugos, neatitinka eksportuotojo pateiktos
informacijos, taip pat informacija, paneigianti patį prekių
eksporto faktą eksporto dokumentuose nurodytiems
subjektams, yra pagrindas apmokestinti prekes standartiniu
pridėtinės vertės mokesčio tarifu“.
 (1) Kaip LVAT vertina VMI argumentus?
„Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje, įvertinęs
prekių pirkimo, atsiskaitymo ir gabenimo aplinkybes ir žinodamas, kad
būtent jam teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo iš šalies teritorijos
faktą, pareiškėjas privalėjo imtis papildomų priemonių, kad įsitikintų,
jog prekės buvo išgabentos į Baltarusijos Respubliką, (pvz., iš pirkėjo
pareikalauti raštiško patvirtinimo, kad prekės buvo gautos; kreiptis į
Baltarusijos Respublikos muitinę ar kitą kompetentingą instituciją dėl
patvirtinimo, kad prekės buvo įvežtos į šalies teritoriją). Vien
dokumentų apie prekių išvežimą turėjimas nėra pagrindas
nagrinėjamu atveju pripažinti, jog mokestinė prievolė yra įvykdyta
tinkamai. Pareiškėjas, vykdydamas prekių tiekimą į Baltarusijos
Respubliką, nesidomėjo savo veiklos komercinių partnerių tikrosiomis
tapatybėmis ir nesiėmė būtinų priemonių, užtikrinti tam, kad
tiekiamos prekės objektyviai būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos
muitų teritorijos bei pasiektų konkretų jų gavėją kitoje šalyje.“(A602-
1547/2014)

(2) Kaip LVAT vertina VMI argumentus?

„Akcentuotina, kad nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus prekių pirkimo,

atsiskaitymo ir gabenimo aplinkybes, pareiškėjas, žinodamas, jog
būtent jam teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo iš ES teritorijos
faktą, privalėjo imtis papildomų priemonių, kad įsitikintų, jog prekės
buvo išgabentos į Rusijos Federaciją (pvz., iš pirkėjo pareikalauti
raštiško patvirtinimo, kad prekės buvo gautos; kreiptis į Rusijos
Federacijos muitinę ar kitą kompetentingą instituciją dėl patvirtinimo,
kad prekės buvo įvežtos į šalies teritoriją). Tuo tarpu vien dokumentų
apie prekių išvežimą turėjimas nėra pagrindas nagrinėjamu atveju
pripažinti, jog mokestinė prievolė yra įvykdyta tinkamai. Dėl šių
priežasčių konstatuotina, jog būtent paties pareiškėjo veiksmai bei
neveikimas (jo pasirinktas elgesio modelis) sąlygojo tai, kad buvo
pažeistos PVMĮ įtvirtintos sąlygos, kurioms esant eksportuojamoms iš
ES teritorijos prekėms galėjo būti taikomas 0 proc. PVM tarifas.“ (A-
1067-575/2017)
 Esminis LVAT praktikos pasikeitimas:
0% PVM TARIFUI PAGRĮSTI PAKANKA IE599
A-3010-438/2018

Taikant PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas tinkamu pirminiu ir

pagrindiniu įrodymu, jog prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos
teritorijos ir yra kompetentingos eksporto muitinės patvirtinimas apie
prekių išvežimo faktą.
Esant eksporto muitinės patvirtinimui dėl minėtų prekių išgabenimo iš
Europos Sąjungos teritorijos fakto bei atsižvelgiant į minėtą vertinimą dėl
muitinės įstaigų atliekamos faktinio prekių išgabenimo kontrolės,
nagrinėjamu atveju pripažintina, kad apeliantas įvykdė pirminę jam
tenkančią ir PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą turėti
prekių išgabenimą patvirtinančius dokumentus, kiek tai susiję su tiekimais
per Estiją. Šio vertinimo savaime negali paneigti vietos mokesčių
administratoriaus bei mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų argumentai dėl
su aptariamu tiekimu susijusių CMR važtaraščių trūkumų (prekes priėmusio
asmens (gavėjo) žymų nebuvimas, t. y., kad 24 laukelyje – krovinys gautas
– nėra prekes priėmusio asmens parašo, spaudo).

Esminis LVAT praktikos pasikeitimas:

0% PVM TARIFUI PAGRĮSTI PAKANKA IE599
A-3010-438/2018

Be to, prekių išgabenimo faktas, dėl kurio (ne)pripažinimo išimtinai yra kilęs
šis mokestinis ginčas, yra objektyvi aplinkybė, kurios egzistavimas tiesiogiai
nepriklauso nuo to, kad mokesčių mokėtojas nesudarė su įgijėju sutarčių,
galimai nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesurūpino savo veiklos
partnerio ir jį atstovaujančių asmenų identifikavimu.

Galiausiai reikalavimas tiekėjui visada turėti bei pateikti importo valstybės

(ginčo atveju – Rusijos, Ukrainos) kompetentingų institucijų patvirtinimus
apie prekių importą nėra numatytas teisės aktuose; tokių dokumentų
turėjimas akivaizdžiai nėra įprastas PVM įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje
numatytais atvejais.
Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti kompetentingos muitinės
įstaigos sprendimą dėl tinkamo negrįžtamojo eksporto procedūros užbaigimo,
privalėjo, be kita ko, surinkti įrodymus, leidžiančius neabejotinai paneigti
eksporto deklaracijų (muitinės įstaigų sprendimų) pagrįstumą (teisingumą).
 APIBENDRINIMAS
1) VMI iš tiekėjų reikalauja įrodymų visumos: CMR su gavėjų atžymomis,
IE599, sutarčių su vežėjais, pirkėjų ir gavėjų patvirtinimų, oficialių
institucijų patvirtinimų apie importo faktą.
2) 2017 m. ir ankstesnė LVAT praktika palaikė VMI poziciją. Anot
LVAT, tiekėjas privalėjo turėti dokumentais pagrįstą įrodymų visumą:
rašytinės sutarys, CMR su gavėjo atžymomis, eksporto deklaracija,
importo deklaracija, pirkėjo apmokėjimas, pirkėjo vežėjas, pirkėjo
patvirtinimai, rašytinės sutartys, etc.
3) 2018 m. LVAT praktika iš esmės keičiasi. Anot LVAT, VMI neturi
pagrindo reikalauti iš tiekėjų prekių importavimo įrodymų, CMR
trūkumai nepaneigia išgabenimo. IE599 patvirtinimas – pagrindinis
prekės išgabenimo iš ES įrodymas. Tačiau net ir neturint IE599
prekės išgabenimą galima įrodinėti netiesioginiais įrodymais.
4) DĖMESIO: IE599 negelbės, jeigu VMI nustatys, kad prekės, prieš jas
išgabenant iš ES, buvo perparduotos, prekes iš ES išgabeno pirkėjo
pirkėjas.

3. Mokestinių ginčų praktika

grandininių prekių tiekimų schemose
 C-628/16 Kreuzmayr GmbH
C-386/16 Toridas

VN „A“ VN „B“
Koks tarifas: Koks tarifas:
0% ar 21%? 0% ar 21%?
Ar gali B2
atskaityti SF2
SF1 SF2 išskirtą 21%?
A B1 B2

CMR

SVARBIOS APLINKYBĖS:
1) Kur B1->B2 perduoda DT: VN „A“ ar VN „B“?
2) Ar A žinojo (galėjo žinoti), kad B1->B2 perdavė DT VN „A“?
3) B2 organizavo prekių atgabenimą VN „A“ į VN „B“: pats atsigabeno
arba samdė B1. Ar gali B2 atskaityti SF2 išskirtą 21 proc. PVM ?

APIBENDRINIMAS
1) Jeigu B1->B2 perduoda DT prekėmis VN „A“ ir jeigu A apie tai žino
(gali žinoti):
 SF1 => 21 proc. PVM;
 SF2 => 0 proc. PVM.
 Jeigu B1 nepagrįstai SF2 išskyrė 21 proc. PVM, B2 neturi teisės
šio PVM atskaityti.
2) Jeigu B1 iš anksto informuoja A, kad prekes iš „A“ į „B“ išgabens
B1, kad DT prekėmis B1->B2 bus perduota VN-ėje „B“, tačiau B1
neįvykdo savo įsipareigojimų :
 SF1 => 21 proc. PVM, tačiau PVM išieškomas iš B1;
 SF2 => 0 proc. PVM;
 Jeigu B1 nepagrįstai SF2 išskyrė 21 proc. PVM, B2 neturi teisės
šio PVM atskaityti.