Leidinio bibliografinė informacija

pateikiama Lietuvos nacionalinės

Martyno Mažvydo bibliotekos
Nacionalinės bibliografijos
duomenų banke (NBDB).

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir

mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose
arba archyvuose, draudžiama mokslinių
tyrimų ar asmeninių studijų tikslais
atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai
prieinamą kompiuterių tinklais tam
skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-01-3249-4
© Ramunė Murauskienė, 2018
Autorės nuotrauka © Laura Bubilaitė
Viršelio nuotrauka ©knysh ksenya, ID: 444979414 / „Shutterstock"
© Leidykla „Alma littera“, 2018
 Turinys
'tobulos moters

4 Turinys
9 Pratarmė
10 Įžanga

I. Kas aš?
16 Tėčio dukra
34 Išpuikusi mergaitė
37 Protėvių vaikas
41 Mamos dukružė
63 Dievo vaikas
65 Ugnies sergėtoja
66 (Ne)kalta mergelė
74 Nusvaigusi undinė
76 Seselė rūtelė
81 Amžinoji draugė
93 Gedule paskendusi
103 Bitė darbininkė
Iii Ikona stilingoji
117 Motina amžinoji

130 Nekabinetinė psichologė

133 Mažoji konkurentė
135 Deivė iš prigimties
138 Santykių ekspertė
144 Židinio kurstytoja
149 Amžinoji mokinė
153 Atokvėpio meistrė
156 Nepakeičiamoji
160 Išmintinga mama
164 Išsiskyrusi karalienė
175 Dvi mylinčios moterys
181 Laisva nuo televizijos
184 Blaivioji madam
187 Slėpiningoji dama
206 Energijos dovanotoja
207 Meilužė gundytoja
212 Žmona nežmoniškoji

II Dėsniai kiekvienai dienai

222 Turėk tobulą Dievą
223 Su Dievu susitik kasdien
225 Kūnas yra tavo sielos namai
227 Sužinok, ko nenori
229 Viską, ko tau reikia, gali susikurti pati
231 Tu renkiesi, kaip reaguoti
234 Netinkamas kitų žmonių elgesys -
ne priežastis tau elgtis netinkamai
235 Leisk sau patirti viską. Visada taip nebus
-'tobulos moters

237 Tavo pyktis - tai ne tu

239 Tavo širdis nedūžta
240 Tavo širdyje yra vaismedžių sodas. Tręšk jį drąsiai!
242 Matyk Dangaus tau siunčiamus ženklus!
244 Viskas vyksta laiku ir taip, kaip reikia
247 Tavo intuicija turi balsą. Išmok jį girdėti ir juo tikėti
249 Kai sakai: „Aš tai jau neleisiu, kad...“,
Dievas šypsosi, o visata krizena
252 Ko turtinga, tuo ir dalijiesi
253 Pastabomis svaidosi tik vargšai
254 Tavęs nereikia gailėti. Tu nesi apgailėtina
256 Kai neturi kuo sumokėti už laimę
ir sėkmę, parduok karūną
258 Gali būti ir gerai
259 Kai keiti formą, neprarandi esmės
260 Būk stipri kaip žolė
261 Nėra taisyklių, kaip gyventi
262 Eik džiaugsmo keliu
264 Keisk požiūrį, ir viskas aplink pasikeis
265 Noras mylėtis priklauso tau
266 Būk balta varna
267 Tu esi čia su reikalu
269 Tu esi ir šiukšlių dėžė
270 Trepsėk kiek nori
272 Spjaudyk ir negaudyk
273 Kas kartą gaudama pastabą matyk pėdas,
kurias nori nuplauti
274 Realybė kupina stebuklų
275 Objektyvas priklauso tau. Kurį vaizdą renkiesi?
277 Tavo vidinis gyvenimas įdomesnis nei išorinis
278 Nėra jokių JEIGU
280 Neieškok patvirtinimo, kad esi šaunuolė, nes pašiurpsi
282 Būk laiminga, o ne teisi
283 Jei nori būti gera, savyje matyk gerumą
285 Nerink supuvusių bulvių, nes jas teks valgyti
288 Tu nesi atsakinga nei už kito elgesį, nei už kito jausmus
290 Jei skauda dantį, gydyk koją
292 Nesistenk atrodyti - būk!

295 Apie mane

ui r
ę

% f
• *
 Pratarmė

Pradėjusi augti supratau, kad mano gyvenimas toli gražu

ne rožėmis klotas. Kai buvau ką tik išsiritęs viščiukas,
maniau, kad man vienintelei taip nepasisekė. Tapusi
višta, dėl savo nelaimių, sunkumų ir klaidų kaltinau
visus aplinkui. Laimė, atėjo laikas, kai prisiminiau -
esu karalienė. Susiradau karūną, susidėjau visus iš jos
išbarstytus brangakmenius, užsimaukšlinau ją ant gal­
vos ir nutariau - būsiu laiminga ir lydima sėkmės! Kad
ir kas nutiktų! Savo patirtimi dalijuosi su tavimi! Nes
įkvėpti kitus - mano didžioji aistra!
Jei skaitei mūsų pirmąją knygą - šiek tiek mane pažįsti.
Ir aš jau žinau - tu labai laukei šios knygos. Ačiū tau už
kantrybę. Jei neskaitei pirmosios knygos, man džiugu,
kad atsivertei dar vieną puikų leidinį apie tave, mane
ir visas moteris.
Aš noriu tau pasakyti: esi nuostabi. Ir aš esu laiminga,
kad galiu tau tai priminti.

Skaityk- Jausk. Ir mylėk.

 Įžanga
Labas. Jei skaitai šią knygą, vadinasi, esi moteris. Ir aš.
tobulos moters

Tai didžiulis išbandymas, ar ne? Ar jautiesi moteriška?

Ar žinai, kas tai yra? Ar žinai mūsų paskirtį? Ar vado-
vaujiesi intuicija? Ar tikrai mes skiriamės nuo vyrų? Ar
tikrai mūsų venomis teka seniai seniai įdiegta namų
ruošos programa? Ar nujauti savo prigimtį?
Buvo laikas, kai šiuose ir kituose klausimuose bei at­
sakymuose buvau visiškai susipainiojusi. Kai buvo taip
sunku, kad, rodėsi, blogiau ir būti negali, pradėjo aiškėti
ne tik labirinto keliai, bet ir matytis išėjimas: į gyvenimą
1$ atėjo TIE žmonės, TIE įvykiai, gimdavo TOS būsenos
ir TIE jausmai, dėl kurių skleidžiuosi it nuostabiausias
U \fM Režisieriaus kūrinys. Ir kaifuoju nuo savęs! Aš kaifuoju
Si nuo gyvenimo! O tu?
M OTO! Iš karto sakau: apie save kalbu gražiai, bet tu niekuo
i W nesiskiri. Mudvi abi nuostabios ir tikros. Todėl, jog mes
žinome, kad esame visokios. Dalijuosi vienoje knygoje
atrasta man patikusia mintimi: tik aš pati apie save galiu
pasakyti pačius baisiausius dalykus. Kaip ir tu. Ne kiti.
O mes pačios. Įsidekime tai į rankinės kišenę ir visada
atminkim, sutarta?
Ir dar: mano gyvenime egzistuoja Jis. Aš Jį vadinu
Dievu. Tu gali vadinti kaip tik nori. Aš nesiginčiju su
žmonėmis dėl tikėjimo. Aš su jais sutariu dėl tikėjimo.
Sutinku ir tokių, kurie akivaizdžiai netiki Dievą, tačiau
tiki Aukščiausiąja jėga savyje. Tai ir yra tas tikėjimas, apie
kurį kalbu. Tad mano Dievą drąsiai keisk savo Dievu.
Ir knyga akimirksniu virs parašyta specialiai tau. Nes
ją rašiau ne tik sau, bet ir tau.
Rašydama pirmąją savo knygą keliavau nuo istorijos
prie istorijos. Ir knyga susidėliojo tokia gyva, kad apsi­
gyveno daugelio mamų namuose. „(ne)Tobulos mamos
užrašai“ - tai ne vadovėlis, o įkvėpimas, palaikymas,
pastiprinimas.
Labai linkiu, kad ir ši knyga būtų ne mokymų ar žinių
šaltinis, o taptų moters tikėjimo šaltiniu. Visų pirma, TU PATUI
tikėjimo savimi.
VISU, 0 TAU
Aš nemokysiu, kaip prikaustyti vyrų dėmesį ir tapti ne­ REIKIA, KAD
užmirštamai. Aš nemokysiu tapti moterimi, šalia kurios
SUSIPAZlMTUff
norėtų atsidurti kiekvienas vyras. Apsaugok, Viešpatie,
nuo tokio pragaro... To mums visai nereikia. Net jei to su mm
dar nežinai. Aš nemokysiu tavęs manipuliuoti žmonė­ SAVIMI \i
mis ir gauti tai, ko nori. Aš nemokysiu, kaip turėti daug PRADĖTUM
pinigų sau. Ką veiksi su jais likusi viena? Aš negėdinsiu
dėl tavo daromų klaidų nei su vyru, nei su vaikais, nei
TEISTI SAVO
lovoje ar po stalu, nes tu jų tiesiog nedarai: tu patiri. Tu S T O lf lį PAflA
patiri viską, ko tau reikia, kad susipažintum su tikrąja PALANKIAUSIA
savimi ir pradėtum keisti savo gyvenimą pačia palan­ LINKME, KURI
kiausia linkme, kuri jau numatyta. Net jei to ir nežinai.
Aš neatskleisiu tau jokių paslapčių ir stebuklų. Aš tau
JAU NUMATYTA.
priminsiu, kad esi nuostabi tokia, kokia esi. Ir sparnai
tau duoti skristi. Aukštai. Į savo laimę ir sėkmę.
Pirmoje knygos dalyje pasinersime į moters santykius ir
iš to gimstančius vaidmenis. Juk pirmiausia mes esame
dukros. Mus supa tėvai, giminės ir artimieji. Vėliautampa­
me draugėmis, seserimis. Dažna tampa žmona ir mama.
Kai kas darbuotoja. Kiekvienas vaidmuo mums dovanoja
 santykių puokštę. Ir daro didžiulę įtaką. Ir kelia daug
iššūkių. Įveikime juos kartu. Įveikime neįveikinėdamos.
Atraskime lengviausią būdą gyventi ir būti savimi. Atras­
kime save ir skleiskime įvairiausius savo sielos aspektus.
^tobulos moters

Ir tegu mano profesinės kompetencijos tampa naudingu

įrankiu šioje unikalioje kelionėje. Ar pasiruošusi?
Trečioji knygos dalis - tai dėsnių rinkinys. Galima visa
tai vadinti afirmacijomis, arba įkvepiančiomis istorijo­
mis. Kaip pavadinsi - nepagadinsi. Svarbiausia žinoti:
visi išrašyti dėsniai veikia. Tačiau tau pačiai teks juos
patikrinti. Netikėk nė vienu mano parašytu žodžiu -
viską patikrink pati. Ir vieno karto bus mažai. Nes...
Garantuoju - tau patiks. Ir tu norėsi dar.
n\ Nėra jokios taisyklės, kaip skaityti šią knygą. Atrask
S IM U S ! savo būdą. Atrask laiko. Ir mėgaukis!
M IE Skiriu šią knygą ne tik moteriai, bet ir jos dukrai. Ir anū­
m m m kei. Ši knyga nesenstanti. Joje nesivaikoma madų. Čia
m. yra tik nesuvaidinto gyvenimo dėsningumai. Kai skaitysi
apie mane, galvok apie save. Padaryk sau didelę paslau­
gą: nesistebėk manimi, nevertink, nesmerk, neteisk,
neteisink. Tiesiog jausk! Jausk visokius jausmus. Jie
visada bus tavo. Ne visada bus malonu. Bet visada bus
tikra. Tau nereikia jokių guru. Tu turi save. Atsiduok
sau. Arba traukis sau iš kelio. Pasikliauk: čia ir dabar
patiriami jausmai yra tikroji moters gyvenimo kelrodė
žvaigždė, pats geriausias kompasas, pats tiksliausias
termometras, pats geriausias žemėlapis. Sek jais. Ir aš
kurį laiką būsiu šalia. Ir mudviem viskas pavyks.
Sai Baba, ačiū tau už švelnų vedimą!
Esu tavo vaikas.
Mama, tėti, ačiū jums!
Net jei mano atsiradimo istorija būtų vienintelė gali­
mybė gyventi, aš ją vis kartočiau.

Brangus Dieve, pasiimk mano meilę,

tegu ji teka plačia Upėj tave ir niekur kitur.
Brangus Dieve, pasiimk mano rankas, tegu
jos daro darbus tau ir niekam kitam.
Brangus Dieve, pasiimk mano sielą, tegu ji
būna su tavimi ir niekuo kitu.
Brangus Dieve, pasiimk mano protą ir min­
tis, tegujie būna tik tavo valioje.
Brangus Dieve, pasiimk viską iš manęs, teguf
aš būnu tik instrumentu daryti tai, ką nori
tu ir niekas kitas.

Malda, rasta interneto platybėse.

KASAS?
 Tėčio dukra
Labas, Žemės dukra. Tu gimei!
itobulos moters

Tavęs reikia čia ir dabar! Žemė tavo sielai yra

lopšys.
Ateis diena, kai prisiminsi, kad turi viską, ko tau
reikia, kad būtum savimi.
Ateis diena, kai pajusi, kad turi viską, kad būtum
laiminga ir lydima sėkmės.
Aš myliu tave!
Keliauk savo keliu, gyvenk savo gyvenimą ir atsi-
duok į visatos glėbį!

Baltoji Visatos Motina

Aš gimiau. Kaip dukra. Vieno vyro ir vienos moters duk­

ra. Jie mylėjo vienas kitą. Greičiausiai labai aistringai.
Jie negyveno kartu. Vienas jų buvo kitos šeimos narys.
Posakis „visi mes esame labai susiję“tikrai turi prasmės.
Gretimame name visą mano vaikystę gyveno mano
kraujo brolis. Mudu buvome apdovanoti vienu tėvu.
Prisimenu, kai man buvo maždaug 14 metų, pasisvei­
kinau su juo ir pasakiau, kad aš žinau. Jis nenustebo,
nes žinojo seniau. „Nuostabu“, - pamaniau.
Kai tapau vyresnė, bandžiau įsivaizduoti, kas gi vyko
tarp mano tėvų. Scenarijus manęs nepradžiugino:
viena moteris laukiasi, o kita mylisi. Štai taip ir gimsta
vaikai. Daug vaikų vienu metu. Jaunystėje buvau rimtai
pyktelėjusi ant savo tėvų dėl tokio neatsakingo elgesio.
Bėgant metams įsitikinau, kad viskas vyksta tik Dievo
valia. Nėra prasmės koneveikti tėvų, yra prasmės atsi­
duoti į Dievo rankas ir priimti likimą. Ir visai nesvarbu,
kas tau yra Dievas. Svarbu, kad pasitiki aukštesnėmis
jėgomis, kurių yra ir tavyje. Viskas, kas vyksta tavo
ir mano gyvenime, vyksta pagal užsakymą „specia­ s iu
liai mums“. FUSSES
Gyvenimas - tarsi geras restoranas, kurį pagal tavo
poreikius ir seniai pamirštus norus pastatė geriausi
M n
pasaulio architektai, o meniu sukūrė garsiausių virėjų
komanda. Pasikliauk jais ir eik valgyti. Ragauk visko, f u sn is
ko rasi sau tinkamo. Tau reikia įvairių patirčių. Tik ra m i
pamanyk: realybėje keliais žmonėmis pasitiki visas M E ! UUUS
pasaulis ir moka didžiulius pinigus, kad galėtų mė­ ii m m
gautis vienų ar kitų profesionalų ruoštu maistu. Ar
turi rimtų priežasčių nepasitikėti kur kas tobulesniu lir a i
Režisieriumi? Eik, vaike, ragauti tau skirto gyvenimo.
Ir nebūk atsargi. Būk savimi! O kai savimi būti nega­
lėsi (nepajėgsi ar nenorėsi), būk kuo nors. Man kartą EIK, VAIKE,
pasakė: vaidmenys - tai ne nuodėmė. Ir aš sutinku.
Tik vaidink tikroviškai! Norėdama tapti tikra savo tėvų m auti
dukra, turi išbandyti viską. Kad pajaustum ir sužino­ TAUŠKIMU
tum, kokia dukra esi iš tiesų.
ii e m
ATŠAKI.
 Dieve, duok man išminties ramiai priimti viską, kas
ateina į mano gyvenimą, nes viskam yra tavo valia.
To prašau kas rytą ir kaskart, kai būna sunkiau nei
tobulos moters t:

įprastai. Pasirodo, ši malda nebūtinai lengvina išbandy­

mus. Tačiau puikiai formuoja įpročius. O tada lengviau
atlaikyti išbandymus. Nemanau, kad geri įpročiai būti­
nai dovanoja palengvėjimą. Jaučiu, kad malda suteikia
laisvės ir drąsos gyventi taip, kaip gyvenasi.
Ar tau būna sunku? Ar kartais verki? Ar visada žinai,
kodėl verki? Ir nereikia. Atsipalaiduok ir verk. Tai tavo
sielos grindų plovimas. Prisimenu savo ašarojimą vai­
m iu im kystėje ir paauglystėje. Mano viduje žiojėjo didžiulė
praraja. Buvo sunku paaiškinti, kas vyksta. O ir nebuvo
SIITEWM kam. Jaučiausi labai vieniša. Daug dirbanti mama, vy­
IMSVtS resnė sesuo, kartais pasirodantys man brangūs dėdės ir
\{ DUSUS katinas. Buvau per maža, kad būčiau rami, nes turėjau
EMM! tik save. Vaikams reikia suaugusiųjų. Dukroms - tėčių
TMP. U I? ir mamų. Mažoms mergaitėms - didelių suaugusiųjų
meilės. Vidinis alkis įkvėpė mane daug vėliau, nei man
H D E U S I. norėjosi. Nebuvau kantri, todėl kartais būdavau nelai­
minga. Buvau vaikas. Ir neišmaniau dėsningumų, ku­
riuos žinau dabar. Jei ne tie stiprūs išgyvenimai, kažin
ar būčiau tiek atradusi sau ir tau.

Klasikinė psichologija daugumai moterų įvarė „betėvys­

tės“ negalią. Ar girdėjai sakant: jei jau užaugai be tėvo,
esi nevisavertė moteriškos lyties atstovė ir gyvenime
sulauksi bėdų. Mielai paneigiau šį stereotipą. Ne todėl,
kad nepatyriau sunkumų. Atėjo diena, kai supratau, kad
neturiu „betėvystės“negalios. Ir niekada neturėjau. Nes
aš visada turėjau tėvą. Visada. Ir dabar turiu. Ir niekas
jo iš manęs niekada neatėmė. Tik taip atrodė mamai,
dėdei, tetai, kaimynams, mokytojams.
Tegu mano širdis prisipildo tėviškos meilės. Čia ir
dabar. Ir dar kartą.
Mano tėvas man yra tinkamiausias tėvas.
Visos mano patirtys turi prasmę.
O ką tau norisi pasakyti? Užrašyk tai. Skaityk kaip mal­
dą. Prašyk visko, ko tau reikia. Prašyk, kad tėvo galia
įsilietų į tavo širdį ir padėtų tau skleistis kaip unikaliai,
nepakartojamai būtybei.
Numylėtos moterys dažniausiai nori vyrų, panašių į jų
nuostabius tėčius. Didesnę savo gyvenimo dalį tikėjau,
kad man nepasisekė. Dabar žinau: aš galėjau susikurti
tokį tėvo paveikslą, kokio man labiausiai reikėjo. Tik
nemokėjau. Todėl jaučiausi nevisavertė, tuščia, nepri-
pildyta, nenumylėta, pasitenkinanti bet kuo ir vis ne­
pasitenkinanti. Kai nutariau save pamilti, labai norėjau
grąžinti tėtį sau. Nes aš esu lygiai pusė jo. Jei ne jis, tai
ir ne aš. Savęs klausdavau: o ką man dabar pasakytų
tėtis? Ar jis laimintų vienokį ar kitokį mano elgesį? Ar
jis džiaugtųsi mano pasirinkimais? Ar grūmotų vyrui,
kuris netinkamai su manimi elgiasi? Vis maniau, kad
mane reikia ginti. Kad man reikia gintis. Buvau užstrigusi
vaikystėje. Ir gerai. Nes ta kasdienė neviltis sužadino
tikram suaugusios moters gyvenimui.
Dieve, ačiū, kad padėjai man išsilaisvinti iš „be­
tėvystės“ negalios. Aš buvau taip toli nuo meilės
 pasaulio. Pasirodo, mano tėvas yra manyje. Aš esu
verta meilės. Aš esu tėvo duktė. Ir aš tą tėvo meilę
gaunu. Visada.
Aš nuolat kartoju: vaikas yra kaip gėlė. Nori pamatyti jos
žiedus? Rūpinkis ja, mylėk, laistyk, saugok nuo vėtros,
_M
o neleisk sudžiūti, kalbėkis, glostyk ją. Ypač mergaitės
yra gėlės. Aš esu ramunė. O kokia gėlė esi tu? Kokios
spalvos tavo žiedai? Užsimerk, atsipūsk ir pamatyk save,
užuosk save, gėrėkis savimi.

ą? «

ml
tlE lliH T Ė S Ilgai maniau, kad niekada neturėjau tėvo. Šis pojūtis mano
vaikystę ir jaunystę nudažė įvairiausiomis spalvomis.
m Aš turėjau tėvą vaiduoklį, kurio su mama kartais lauk­
davome autobusui atvažiavus iš didelio miesto. Menu:
mama man šukuoja plaukus, autobusas važiuoja palei
namą, mama verkia, verkiu ir aš; netrukus ji dar labiau
M IM I verkia, nes mano tėvas taip ir nepasirodė. Aš niekada jo
® W 5IŠ M I nelaukiau kaip tėvo. Net nežinojau, ką tai reiškia. Aš jo
Ilki laukiau kaip vyro, gyvybiškai reikalingo mano mamai.
Jaučiau, kad vyras - tai moters pasaulio ašis. Yra vyras -
SliM SIiSm SIAIS. moteris laiminga, nėra vyro - moteris pasmerkta. Aš tuo
tikėjau. Tikėjau mama ir maniau, kad taip turi būti. Vai­
kai besąlygiškai tiki suaugusiaisiais. Tik paaugę atranda
kritinį mąstymą, kuris, susijungęs su siela, griauna mitus
apie kitų pasaulius. Kokia laimė, kad tai vyksta su visais.
Būdama paauglė atradau sąsiuvinį, kuriame buvo sužy­
mėti mėnesiai, užbrauktos laukimo dienos. Oho, kiek
dienų dar buvo numatyta laukti! Visa tai užtruko. Mano
tėvas negrįžo niekada.
Praėjo beveik 40 metų. Dabar jau žinau, ką reiškia tu­
rėti tėvą. Jo nereikia laukti. Jis niekur niekada neišeina.
Jis visada yra manyje. Jis laukia, kada man jo prireiks. Jis
yra nuostabus. Jis yra tikras. Nes aš jį susikūriau savyje.
Jis yra mano. Ir aš esu jo.
Mano dukruže, aš myliu tave.
Žemėje meilė yra viskas, kas yra.
Aš tave sukūriau ne sau. Aš tave sukūriau pasauliui.
Tavyjepulsuoja mano protėvių energija. Ačiū, kad
ją priėmei.
Ačiū, kad iš manęs priėmei gyvenimą.
Ačiū, kad prisiminei ir vėl atradai didelę galią,
tikėjimą ir šviesą.
Aš visada esu su tavimi.
Dukra, aš myliu tave amžinai.
Man taip reikėjo gauti tokį tėčio laišką. Man teko ne MU, ^
tik susikurti tėvą, bet ir įgarsinti jo pokalbius su mani­ TM E
mi. Kai apnikdavo nepakeliamas ilgesys, sėdėdavau ir
mąstydavau. Aš sužinojau, kad net nemoku bendrauti
su tėvu. Man reikėjo daug drąsos, kad pradėčiau su juo
kalbėtis. Kartais kalbėdavau mintyse, kartais - garsiai.
Ir tai buvo nuostabu. Kiekvieną kartą jausdavau, kaip
pildosi mano širdis. Kiekvieną kartą matydavau, kaip
gražiai auga ta maža tėčio besiilginti mergaitė. Buvo gera.
O kokį laišką tavo tėtis parašytų tau? Paimk į rankas
pieštuką ir atsiduok savo tėvo meilės energijai. Rašyk
tol, kol rašysis. Skaityk. Daug kartų. Tikėk. Stebuklai yra
mūsų realybė. Kalbėk su savo tėčiu tiek, kiek nori. Sakyk
jam viską. Jis yra didelis, jam gali patikėti didžiausius
savo skausmus ir negandas. Išdrįsk, nes tu to verta.
Tikėk, nes ir jis yra vertas būti tėvu.
 Ką jam papasakotum šiandien? Mieloji, jei tavo tėvas
gyvas, nesvarbu, koks jis, jei tik turi galimybę, nueik
pas jį ir pabūk dukra. Jam tai gali būti didelis įkvėpimas
gyventi gražiau. O jei turi nuostabų tėtį, dėkok dėkok
^tobulos moters

dėkok. Ir džiaukis.
Dažnai žiūriu į savo pėdas. Jose nešiojuosi ypatingą
raukšlę. Tokią pat turi ir mano tėtis. Aš tikrai esu jo
dukra. Aš turiu ir tėtį, ir mamą. Jausti pilnatvę yra ma­
lonė. Pasirinkim ją, nepjaustykim savęs.
Aš lioviausi keikti likimą, lioviausi pykti ant Dievo, neva
jis mane pamiršo, todėl augau be tėvo. Žemiškasis tėvas
yra pakeičiamas. Kitais žemiškaisiais tėvais arba Dan­
gaus tėvu. Ir tai įvyko. Tikro tėvo nepažinimas paskatino
ieškoti atsidavusio, visada mylinčio, visada laukiančio,
m n patikimo, galingo tėvo. Ir aš jį radau! Jam patikėjau save,
p r iim u savo vyrus ir vaikus. Ir gyvenimo kelionės lagaminas
labai palengvėjo. O kuo tiki tu?
m
M irt.

Prisimenu, kai man buvo kokie dveji treji metukai, kartu

su tėvu nuėjau į svečius. Ten buvo šuo. Mane su juo ir
paliko. Vėliau atėjusi mama ilgai plūdosi, pasiėmė mane
ir išėjo. Užaugusi supratau, kad tėvas atėjo pas kažką
išgerti, o mane paliko su dideliu šunimi. Prisiminusi šią
situaciją dar ilgai jutau baimę ir nerimą. Ar kas nors dar
mano, kad maži vaikai nieko nejaučia, nebijo, neišgy­
vena, tik miega, valgo ir tuštinasi? Ar kada nors bijojai
būdama šalia tėvo?
Vaikystės draugė pasakojo nutikimą. Kartą prieš choro
koncertą tėvas nušovė jos papūgą. Vėliau ji baiminosi,
kad neblaivus tėtis nenušautų jos katino, todėl jį slėpda­
vo. Mudvi, dvi suaugusios moterys, nesiliovėme garsiai
juoktis su ašaromis akyse. Ką jie su mumis padarė? Jie
privalėjo mus tik mylėti. Ar taip jų mylimos mes ga­
lėjome skleisti savo žiedlapius? Mes užaugome. Kokia
laimė! Mes jau nebijome. Mes juokiamės iš kadaise mus P M IM H O S
skaudinusių dalykų. Abi pripažinome, kad patirdamos
kančią mes labiausiai priartėjame prie savasties, prie U M M IS IM
savojo energijos šaltinio.
P IE T O J
Skyrybos, girtavimas, melas, pyktis, barniai, fizinis f i l i SM ASHES,
smurtas... Nieko nuostabaus, kad po tokių patirčių
užaugusios dukros ne tik savęs nemyli, bet ir savimi PUt S M
EBMS
nepasitiki. Nesistebėk ir tu, kad jau užaugai, bet dar
nespėjai būti iki galo laiminga. Svarbu pamatyti nepa­
gražintą savo vaikystę, nes tėvus tenka priimti tokius,
mm.
kokie jie yra. Iš pradžių būna skauda, paskui pikta, o dar
vėliau - ramu. Tėvai daug ko nežinojo. Ir tai skatino
mus sužinoti, abejoti ir įsidrąsinti gyventi kiek kitaip.
Viskas gerai, sveika atvykusi į Žemę, žmonių planetą! mm
Turėjau draugę. Jos tėvas buvo geras žmogus, špyga E EM I, SVEIKA
taukuota. Tik dažnai gerdavo. Išgėręs tapdavo agresy­ ATVTKliSI |
vus. O kai negerdavo - virdavo skanią sriubą. Tik mano m , w ę
draugė nenorėdavo jos valgyti. Tada jis pykdavo, ją už n m įi
plaukų tempdavo į virtuvę. Ir vėl gerdavo. Ir žinot ką?
Dabar ta mergaitė - puiki moteris ir mama. Ji nepa­
smerkė savo tėvų. O galėjo. Didžiulis skausmas nuo­
dija žmogų. Ir visai nesvarbu, kiek jam metų. Kartais
būna nepakeliama. Kaip gerai, kad mes turime vieni
kitus. Kaip gerai, kad esi tu. Kaip gerai, kad esu aš.
 Mes galime mylėti. Mes galime bent pabandyti. Mes
nesame vienišos. Mes, tokios aplaužytos, nubrozdin­
tos, sužeistomis širdimis, nesame vienintelės. Ir dėl to
šiek tiek lengviau.
Mes priklausome vienam dideliam dar neįsteigtam
Anoniminių nenumylėtų moterų klubui.
Labas, aš esu Ramunė.
Didesnę savo gyvenimo dalį jaučiausi nemylima,
esu čia, nes nusprendžiau ne tik tapti, bet ir būti
laiminga.
ms i m k Tačiau klubo nesteigsime. Su laime ir sėkme jokio klubo
E ,W W » mums nereikia.
M 1M L Mums reikia gyvenimo ir jį jau turime. Valio!
m i

Kai man buvo 16 metų, pirmą kartą išgirdau akustinę

If'rtS gitarą. Apsiverkiau. Ilgai verkiau. Grįžusi namo pasipa­
M IKUI - sakojau mamai. Nuo tada vis dažniau pajusdavau, kad
H I VIEW JO turiu tėvą. Ir jis gyvena manyje. Tėvas manyje reiškėsi
įvairiausiais būdais. Vėliau susipažinau su aistra. Dabar
m .
jau žinau: turiu labai daug aspektų, susijusių su mano
tėvu. Tėvas vaikui - tai viena jo koja. Buvo sunku priimti
faktą, kad tik pusiau egzistuojantis tėvas yra svarbus.
Kad netinkamai besielgiantis tėvas yra svarbus. Buvo
nelengva tikėti, kad mano tėvas, toks, koks yra, man
reikalingas. Jis netgi buvo man specialiai skirtas. Dėl
daugybės priežasčių. Galioja tam tikri sielų susitarimai.
Ne viskas mums žinoma...
Ar tavo tėvas buvo mažas? Vadinasi, ir jis turėjo svajo­
nių. Ar apie tai susimąstai? Kai pagalvoju, kad ir mano
tėvas buvo vaikas bei turėjo svajonių, šiek tiek keista.
Gal jis norėjo būti muzikantu? O gal dailininku? Ką jis
norėjo sukurti? Jukjis taip ir neatskleidė savo potencia­
lo. Apmaudu. Tam tikra dalis turtų atiteko man, kita
dalis - mano vaikams.
Dukruže, mažule, nurimk ir tu.
Pamatyk tėčio turtus savyje ir savo vaikuose.
Brangink juos, puoselėk. Tai unikalūs perlai.
Ei, nubusk. Savyje ir artimuose žmonėse įžvelk ne tik m
tėvo ausis ar senelio smakrą. Pamatyk tai, kas nepadėta M UM S
ant lėkštutės. Kartais mes nustembame atradę mums 1M SM
protėvių paliktus turtus. Linkiu nustebti!
mvo m u
Studijuodama psichologiją pajutau didžiulį norą susirasti Slip®.
tėvą. Kaip sakiau, dėdulė Froidas kuriam laikui padarė
įtaką. Save laikiau niekam tikusia jauna moterimi, kuriai
11 US
greičiausiai nepavyks tapti laimingai, sukurti šeimą ir SW IlSi M E
turėti vaikų. Maniau, ankstyvoji vaikystė nulemia atei­ m
ties gyvenimą. Ir labai dėl to kankinausi. Tas nemalonus
jausmas buvo itin stiprus. Ir jis skatino veikti.
Ieškojau savo antros kojos. Norėjau sau kažką įrodyti.
Ieškojau tėvo per visas ligonines. Lioviausi. Po metų
vėl ieškojau. Radau. Kai rankose laikiau tėvo mirties
liudijimą, atkreipiau dėmesį, kad jis buvo miręs lygiai
prieš metus tą dieną, kai jį radau. Dar po beveik 20 metų
susiradau jo kapą, pastačiau kryžių. Nes jis to vertas.
Nes jis ne tik mirė. Jis gyveno. Taip, kaip mokėjo. Taip,
kaip suprato.
 Ačiū tau, tėti, kad man padovanojai brangiausią
dovaną - gyvenimą.
Visa kita susikursiu pati.
^tobulos moters

Kartoju tai prabudusi ir prieš miegą. Tai padeda ne­

žarstyti tėčiui priekaištų. Auginti savyje dėkingumą
protėviams, kurių dėka aš kvėpuoju. Branginti man
duotą gyvenimą. Branginti save. Nes jei aš esu, vadi­
nasi, ne be reikalo. Kartok ir tu. Tai suteiks tau laisvę
gyventi gyvenimą. Kartok kiekvieną dieną. Kartok kas
rytą ir kas vakarą. Kartok ir tikėk. Jei tu esi, vadinasi,
ne be reikalo.

Mano tėvas augo Labanoro girioje su močiute. Jo mama

su kitu vyru augino kitus jųdviejų vaikus. Kai po daugelio
metų aplankiau savo promočiutę, maža susikūprinusi
senučiukė, kabindama gausybę baravykų džiovinti, tarė:
„Zeniuko duktė, iš karto matyti.“ Apsikabinom, apsia-
šarojom. Tyloje. Nuostabus artumas. Frazė „visi mes
esame susiję“ tikrai turi prasmės. Būdavo apmaudu,
kad neturėjau jokių ryšių su šia gimine. Mat turėjau
iliuziją, kad tie žmonės, tie kraujo broliai, pripildys
mano tuštumą, atsiradusią dėl tėvo nebuvimo. Kai
pati prisiėmiau atsakomybę už prisipildymą, poreikis
bendrauti kažkur dingo. Ir be žemiškų giminystės ryšių
jaučiu, kad priklausau tam tikrai giminei. Atsirado daug
laisvės ir ramybės. Ši istorija man padėjo peržiūrėti ir
kitus realius giminystės ryšius. Atradau daug pačios
susikurtų iliuzijų. Norėjau bendrystės, kuri išoriškai
tiesiog negalima. Mokausi mėgautis bendryste, kurią
galima susikurti viduje. Ne tik susikurti, bet ir stebėti,
kaip ji kuriasi.
Linkiu, kad visose giminėse būtų kuo daugiau darnos.
Aš žinau, kad santykių be nesutarimų nebūna. Ir tai
normalu. Mes esame tik žmonės. Kol buvome vaikai,
turėjome būti ten, kur buvo mūsų tėvai ar kiti už mus
atsakingi. Dabar mes patys galime spręsti, su kuo ir
kur būti.
Aš žinau, kad ir tu turi giminaičių, keliančių tiesioginę
grėsmę tavo gerovei, ypač emocinei ir psichologinei
darnai. Jei tau per sunku išbūti, būk mažiau. Jei tau per M M
sunku bendrauti, bendrauk mažiau. Daryk bendravimo ?m
pertraukas. Tik neapsimetinėk. Jie to neverti. Neverta MUK
ir tu. Mes negalime išbraukti žmonių iš savo gyvenimo.
Mes galime keisti santykį su jais. Atrask tau pakeliamą
S IU S T I,
santykio formą. Atmink, kad laikui bėgant bendravimo SUU \i
forma keičiasi. Niekas netrunka amžinai. Vienas mano m m .
mokytojų Dmitrijus Trockis moko atverti širdį. Kai ima­
me pripažinti visus ir visokius savo jausmus, į paviršių
išlindę nemalonūs išgyvenimai užleidžia dominuojamą
vietą maloniems jausmams: meilei ir dėkingumui. To
ir siekime. Neskubėkime. Eikime ramiai.

V
Sutinku daug jaunų žmonių, kurie nepakankamai ver­
tina savo tėvus. Kai vaikas turi pretenzijų savo tėvui ar
mamai, sunkumai garantuoti. Verta įsisąmoninti, kad
tik vaikystėje mums buvo sunkiau, nes neturėjome
 pasirinkimo. Tačiau visada turėjome elgesio modelį.
Kartais sektiną, kartais ne.
Vienas vyrukas paklausė: „O ką reiškia vaikų namų pa­
tirtis?“ Jis buvo reto švelnumo sielos, kūrybinga asme­
nybė, dailiai nuaugęs. Atsakymas tarsi savaime nutūpė
P
ant liežuvio: „Jei būtumėt užaugęs darnioje šeimoje, jus
S lepintų ne tik tėvai, bet ir merginų dėmesys.“ O kaipgi
sielai išsaugoti dieviškumą? Kaip sielai išsaugoti tą ge­
rumą, neiškeisti jo į jokius pasaulio pinigus? Sielai reikia
tramdomųjų marškinių. Rūstoka realybė dažnam mūsų
ir veikia kaip tie tramdomieji marškiniai. Tad nedra­
s iiiiw matizuokime. Mums visko reikia. Visada mums skirtas
pats geriausias scenarijus. Ir jei netrukdome Režisieriui,
u m m \u mums viskas būna labai labai gerai.
STIMOS
situs, m os Kai jauna moteris skundžiasi: „Jei ne tėvai, būčiau nor­
mali“, jai primenu realybę ir sakau: „Jei ne jūsų tėvai, jūsų
P ilE I M M čia apskritai nebūtų.“Tėvai turėjo išmokti jiems skirtas
sm w pamokas, savo patirtis, mes buvome labiau stebėtojai,
s i u t o m i s , neturėjome galios jų elgesiui paveikti. Pasimokėme.
Laimė, ne savo kailiu. Tai ko dar nepatenkinti? Nes
T O M tU IIS,
reikia keltis nuo patogios sofutės ir ką nors dėl savęs
p u s t o m o m is padaryti. Štai kur esmė. O kai jau atsistoji, tai žiū -
miegai išsilakstys. Tada suprantame: ak, kaip daug kas
užleista... Einam tvarkytis toliau, gerai?

Aš tikrai turiu tėvą. Šį faktą galutinai įsisąmoninau po

konsteliacijos. Buvo svaigu. Ach, koks mano tėvas yra
šviesus! Pirmą kartą jam buvau dėkinga už dovanotą
gyvybę. Už visus jo patirtus sunkumus, kad tik man ir
kitoms ateities kartoms būtų lengviau. Ar žinai, kad
kenčiančioje giminėje visada atsiranda ypač stipri sie­
la? Ji lengvina kitų gyvenimus. Sakoma, kad taip sielos
susitaria grąžinti skolas.
Kai anksčiau mąstydavau apie tėvo gyvenimą, jo būdą ir
kitus man mažai žinomus dalykus, galėdavau jį priskir­
ti prie nevykėlių būrio. Apie tai drąsiausiai kalba save
laikantieji „vykėliais“. Turėjau draugę, kuri keistuolius
vadindavo nevykėliais. Ir tam atrasdavo rimtą argu­
mentą: negali gyventi kaip visi, nepajėgia daug uždirbti, M IE T U
nieko nemoka, todėl susigalvoja būdų atsiriboti nuo KU5IKIUE
visuomenės ir tapti atsiskyrėliais. Iš tiesų jie neva tėra p s io m m į
nevykėliai. Kas kartą, kai jausdavau paniekinimą savo ( ik i
tėvui ar kitam žmogui, man norėdavosi gintis pačiai
ir bėgti. Minėta moteris ilgai nebuvo mano drauge. NEPRIPAŽĮSTA
O aš su visa manta jos buvau įrašyta į nevykėlių sąra­ I I SIELOS,
šą. Ir jame tikrai nebuvau viena. Didžiulis noras gintis I I DIEVO,
ar ginti kitą buvo intuicijos ženklas, kad man reikia
trauktis ir eiti savo keliu. Laimė, jame sutikau daugybę
ATMETA
nuostabių žmonių. VISATOS
DĖSNIUS,
Dabar jau žinau: sudėtingą likimą prisiima stiprios sie­
los, kurios palengvina gyvenimą kitoms sieloms - savo
vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams. Sudėtingas liki­
mas - tai greita sielos evoliucija. Mano tėvo siela visa tai
pasirinko. Dievas visada buvo kartu. Ir nė nemirktelėjo.
Atmetu klasikinę psichologiją, kuri nepripažįsta nei sie­
los, nei Dievo, atmeta visatos dėsnius. Taip galvodami
žmonės patiria krizę ir negali savęs išgelbėti.
 Kai pripažinau savo tėvo egzistavimą, manyje
užgimė galinga jėga. Aš lioviausi šlubuoti, po ko­
jomis jaučiau žemę. Aš mokiausi gyventi iš naujo.
ra
Kaip dukra, kuri visada turėjo tokį tėvą, kokio jai
+<
O-D
> labiausiai reikėjo.
a
_roa
Ačiū, tėti, kad tu ištvėrei žemiškas kančias. Ačiū tau,
3
kad atsisakei savo laimės ir sėkmės šioje Žemėje,
kad man ir kitiems, kurie gyvens po manęs, būtų
lengviau. Ačiū tau! Tu esi didis, galingas, beribis,
amžinas!
Padėkok savo tėvui, nes tu - iš jo. Be jo nebūtų tavęs.
Savo tėvo netobulumus pamatyk kaip prisiimtą kančią.
Ir viskas - tik dėl tavęs ir tavo vaikų. Nes tu žinai, kaip
$ m i\u fi nereikėtų elgtis. Nes tu žinai, kaip reikėtų. Linkiu tau
savo tėvui jausti didelį dėkingumą, nieko daugiau.
w v a fflW
ItSSi vM; Nespėjai pasakyti gražių dalykų tėvui gyvam? Rašykjam
laiškus. Rašyk prieš miegą. Sudegink lauke. Ne namuose.
M Sakoma, kad palengvėtų, užtenka laiškų. Rašyk. Pajusk
savo galybę. Pabūk dukra. Priimk tėvo sielos turtus. Tu
esi didi, galinga, beribė, amžina! Tegu tavo siela kyla
aukštyn! Gyvenk savo tikrą gyvenimą! Leisk sau augti!
Nepabuvus dukružėle, neteks būti mergužėle...

ą ;#

Gyvenimas be santykių su realiu, geru, patikimu, mylin­

čiu tėvu paskatino mane savyje atrasti daug įvairiausių
lobių. Aš nesutikau likti šluba viena koja, todėl mo­
kiausi save pripildyti. Man teko pasirūpinti maloniais
vaikystės prisiminimais. Jų buvo. Saugojau ne faktus,
o jausmą. Mokiausi jį įkvėpti, mokiausi jo pripildyti save.
Kai pirmą kartą tai dariau sąmoningai, buvo graudžiai
malonu. Ar žinai, kodėl? Nes per ilgai neleidau sau mė­
gautis tomis akimirkomis. Aš per ilgai buvau įsikibusi
nuostatų ir psichologinių dogmų, pagal kurias be tėvo
augusi moteris būtinai nelaiminga. Aš per ilgai buvau
įsitempusi. Man nuolat šaldavo kojos. Kai leidau sau
jausti, kraujas ėmė tekėti laisvai. Patikėjau, kad man
skirtas būtent toks planas.
Kai buvau maža mergaitė, man buvo gera su tėčiu. Man
užteko tų kelių kartų. Prisimenu kokius du tris. Ar jauti?
Kai užaugau, maža mergaitė išdavė save. Ir tapo labai
nelaiminga. Nes pradėjo skaičiuoti. Aš ėmiau tikėti ne
širdimi, o protu, kuris įsileido teorijas, nuostatas ir mitus.
Mažule, aš myliu tave. Atleisk man, kad priverčiau
tave patikėti tais, kurie sakė, jog tu negali būti laimin­
ga. Atleisk, kad tavo prigimtinę teisę į beribę meilę aš
iškeičiau į tėviškos meilės standartus, normas. Aš tave
vertinau pagal jas ir nusprendžiau, jog tau labai daug
trūksta, kad tu būtum laiminga ir mylima. Ir tų trū­
kumų neįmanoma ištaisyti, nes jie priklauso praeities
karalystei. Atleisk man. Aš nežinojau. Apkabinu tave.
Tėtis su didžiule meile čiūčiavo ir mylavo tave, nešio­
jo, gelbėjo nuo dilgėlių ir dainavo dainas. Atleisk, kad
priverčiau tave skaičiuoti tuos kartus. Atleisk, kad
priverčiau tave patikėti, jog jų buvo per mažai. Aš tau
dovanoju laisvę jausti tėčio meilę! Ji gaubia tave visų!
Jis myli tave! Ir aš tave myliu!
 Ar turi savo vaikystės nuotrauką? Kai susitinku su
W moterimi, jos klausiu to paties. Ir prašau atsiųsti tą
nuotrauką. Tada ilgai į ją žiūriu ir rašau meilės laišką
tam vaikeliui. Tai yra labai galingas procesas. Niekada
M
ta

->
(D
4
O
nežinau, ką rašysiu. Visada jaučiu, kad tie laiškai tiktų
aM absoliučiai visoms moterims, kurias sutikau ir kurias
O
9 dar sutiksiu. Nori gauti laišką? Gali parašyti pati sau.
Tai stipri terapija. Nieko nekainuojanti ir labai vertin­
ga. Arba atsiųsk man savo mažos nuotrauką į ei. paštą
psichologe.ramune@gmail.com.
Aš dažnai žiūriu į save mažą. Dažnai pasikalbu su savimi
IMP, ,. maža. Kalbuosi ne kaip su sau lygia, o kaip su dukruže.
H U M itW Kalbėdama su savimi pasineriu į vaikystę. Aš buvau
ĮB E S . labai graži, labai tyra, labai šviesi, labai tikra. Mano
aplinkoje nebuvo pasiryžusių visa tai saugoti. Man
teko daug prarasti, kad iš naujo ątrasčiau save - gražią,
os o n i tyrą, šviesią, tikrą. Kokia aš laiminga! Kai apima ta saldi
oi o
SPRĘSI,
ms euforija, save švelniai apsičiupinėju: taip, aš tikra. Ačiū
visiems. Čia aš. Ei, ir tu čia! Jauti?
Ar žinai, kad tavyje gyvena tavo maža mergaitė? Pa­
fflll:
r o srm dovanok jai tai, ko reikia. Paprašyk jos atleisti, kad ją
varžei. Paprašyk atleisti už nemalonias patirtis, nes tu
m n m tiesiog nežinojai ir pernelyg pasitikėjai kitais. Mylėk ją.
m m . Pasikabink jos nuotrauką matomoje vietoje. Mėgaukis
ja, sakyk jai komplimentų, bendrauk su ja. Kas kartą,
kai ką nors spręsi, atmink: tavyje gyvena ir ta maža
mergaitė. Būk jai švelni ir teisinga.

T*
Mieloji, jei esi gyva, vadinasi, turi viską., kad bū­
tum laiminga! Gali būti sunku patikėti: tau nieko
netrūksta! Verki? Tai ne tu. Tai ta maža mergaitė,
kuriai nepavyko užaugti. Priežasčių daugybė. Pa­
saugok save nuo klasikinės psichologijos, kuri tave
kėsinasi supjaustyti į gabalus. Apkabink save! Verk
kiek tik nori! Pamilk tų mergytę, kuri nespėjo užaug­
ti kartu su tavo kūnu. Ji daug kentėjo. Paguosk jų.
Jai vis kažko trūko. Duok jai. Ji vis tylėjo. Klausyk
jos. Jai niekas nesakė. Kalbėk su ja. Jos nemylavo.
Apkabink jų. Ja mažokai rūpinosi. Mylėk jų. Susi­
draugauk suja! Būk su ja! Mėgaukisja! Leiskjai būti
savimi! Įsileisk save mažų į širdį! Ir tapk didelė! Būk
laiminga! Nes tu to verta! Aš myliu tave! Dangus
irgi! Visada tai žinok!
 Išpuikusi
mergaitė
itobulos moters

Papasakosiu apie puikybę. Kaip tai susiję su tėvu? Nes

puikybė - mažų mergaičių (ir berniukų) ypatumas.
Iš nežinojimo, bet ne iš kvailumo. Kai mergaitė auga,
puikybė mažėja užleisdama vietą stebuklingam nuolan­
kumui. Tačiau labai dažnai mergaitė neauga, nes kyla
įvairių kliūčių: betėvystė, bemamystė, sunki vaikystė,
patirtas smurtas ir pan.
Sakoma, kad moteris turi ir vyriškos energijos, ir mo­
teriškos. Kai šalia mergaitės nėra tėvo, nėra jokio kito
vyro modelio, nėra Dievo, vyriška energija daro ką
nori. Jos niekas nepažaboja. Nes moteriai ši energija
tarsi nepavaldi. Vyriška energija moteryje nurimsta
tik tada, kai šalia jos yra vyras, pirmiausia tėvas, tada -
vyresnis brolis, sutuoktinis ir pan. Net vienuolės turi
savo vyrą - Dievą.
Šiame gyvenime man neteko daug kam paklusti. Šeimoje
nebuvo stipraus vyro, kuris elgesiu, veiksmais, mintimis
ir žodžiais man būtų autoritetas. Buvo kažkokie vyrai
nesusipratimai. Mama buvo valdinga, tačiau ir jos vy­
riška energija reikšdavosi uraganais. Dažnai mamos
minimi keli giminaičiai man neatrodė stiprūs. Nei ar­
timoje, nei tolimoje aplinkoje nemačiau vyrų, kuriuos
norėtųsi gerbti. Ugdymo įstaigose sutikau daug išvers-
takailių, kurių žodžiai ir elgesys per daug nesutapdavo.
Mačiau silpnų suaugusiųjų, kurie plaukė pasroviui ir to
paties tikėjosi iš manęs. Man visada tai buvo per sunku.
Norėjosi visus pamokyti, kaip gyventi, nurodyti, ką jie
daro ne taip, ir 1.1.
Susidarė puiki dirva puikybei klestėti. Ir ji klestėjo. Teko
pripažinti, kad man sunku paklusti. Man nepalengvėjo.
Tačiau įžiebė šviesą tunelio gale. Tam tikrą laiko tarpsnį
įtampa traiškė smegenis, griovė santykius, liūdino, pykdė,
stabdė. Kartais atrodydavo, kad su manimi barasi visas
pasaulis. Nuolankumo stygius man tarsi leido manyti,
kad tėvas ir kiti suaugusieji yra kvailesni nei aš. Dabar
jau žinau: man trūko nuolankumo, pagarbos, dėkin­
gumo. Aš maniau, kad tėvą reikia gerbti už ką nors
konkretaus. Kaip ir kitus vyresnius už mane. Klydau.
Ir kokia laimė, kad jau žinau, jog klydau. TEKO
Kaip tavo nuolankumas? O puikybė? Kartą per indivi­
dualų susitikimą vienai gražiai moteriai pasakiau: „Jūs m ut s i M
neturite nė lašo nuolankumo.“ Ji klausiamai pažvelgė į ?įĮUOT. M
mane. Tariau: „Aš irgi kenčiu dėl šito, todėl labai ge­
rai pastebiu.“ Retas psichologas leidžia sau taip atvirai
kalbėti su klientais. Tačiau aš tikiu - būtent toks atvi­
rumas dažną pažadina, paskatina pažvelgti į save ir ką
nors pajausti.
Laimė, aš jau turiu tą lašą nuolankumo. Gal net kelis.
Ir jie man labai daug kainavo. Manojo nuolankumo
kvapas man pačiai yra toks svaigus, malonus, brangiai
įgytas ir stiprus. Kaip lašas prabangiausio rožių aliejaus.
Taip pat sutikau daug moterų, kurios kentėjo dėl pui­
kybės. Sučiauptos lūpos, pakelti antakiai, nepasiten­
kinimas, mandagumo stoka, neva aukštesnio statuso
demonstravimas ir pan. Labai ryškūs simptomai.
 Atpažįsti? Nelengva pripažinti, kad sergi. Todėl verta
įsidėmėti: jei patiriame dažnus konfliktus su vyresniais
už save, vyresniu broliu, vyru, mus valdo puikybė.
Priešnuodis - nuolankumas. Tikras ir nesuvaidintas.
Kitaip nepasveiksime. Todėl drąsiai sakau: nesvarbu,
kaip gražiai moki suokti, nesvarbu, kad lankei kursus
p
s apie moterišką verbalinį nuolankumą, jei nejauti dė­
kingumo, o nori mokyti vyresnius žmones, esi išpui­
kusi. Ir tau klius. Ir gerai. Nes tada greičiau pasveiksi.
Patiriami nemalonūs jausmai yra nemokama priemonė
P O T IM I asmeninės transformacijos link.
S E iL IŪ S Kai kurios moterys nuolankumą painioja su patai­
mm m kavimu ar paklusnumu. Jos priešinasi prigimtiniam
mum
K M
nuolankumui, nes mano, kad taip lipama ant galvos.
Ypač vyrai, vaikai ir darbdaviai. Daugiau juk nėra
kam. Mieloji, ant galvos užlipa tik tada, kai ta galva
/IStlEIIKĖS yra labai labai žemai. Ant žemės. Kaip koks skuduras.
lU K E M flA E IJ U S Ir taip atsitinka pataikaujant, apsimetinėjant, aklai
LIM. paklūstant ir nusižeminant. Ir pataikavimas, ir pa­
klusnumas įžiebia kovą. Nuolankumas veikia tik su
viena jėga - meilės.

W U IU M S Kol nėra nuolankumo, reikia jėgos įveikti savo

puikybę.
\'Eim ra su Kai yra nuolankumas, užtenka meilės.
\1EIE -
m is . Tatuiruotės verti žodžiai. Ar ne?
Ką daryti su savo puikybe? Jos vienu judesiu neišrausi
kaip kokios dilgėlės. Teks susikurti naujų įpročių, dėl
kurių mūsų elgesys tam tikrose situacijose bus nuolan­
kesnis. Tikiu, kad tave gali įkvėpti ši istorija.
 - Dieve, padėk man atrasti jėgų nutylėti tam tikrus
dalykus.
- Tau nereikia jėgų. Tau reikia meilės.
- Ar aš nepakankamai myliu?
- Tu atsirenki, ką mylėti. Juk tu nori nuplauti man
pėdas?
- Žinoma, noriu.
- Ir tu nesijaustum pažeminta jas plaudama?
- Ne. Man tai būtų didelė malonė.
- Tai žinok, kad didžiulė malonė yra ir nuolan­
kumas.
- Ką man daryti? Padėk man.
- Kiekvieną kartą, kai norėsi demonstruoti galią,
regėk mano kojas. Tau nereikia tarti paskutinio
žodžio, kad tu būtum teisi. Užtenka leisti kitiems
būti savimi. Tai nereiškia, kad tu nebūsi savimi.
Nuolankumas tau nekelia grėsmės. Tiesiog matyk
mano kojas, kurias nori nuplauti. Nuolankumas
yra didžiulė malonė. Ir tu ją turi!

Protėvių vaikas
Dėkoju protėviams už man duotą gyvenimą! Len­
kiuosi vyriškajai protėvių giminei! Ačiū, kad sau­
gojot savo gyvybes. Ačiū, kad rūpinotės moterimis
ir vaikais. Ačiū už patirtas kančias, kad mums būtų
lengviau. Prašau, laiminkite mane ir mano vaikus.
Prašau, siųskite man ženklus, kad savo sprendimais
padėčiau mums visiems įveikti tas užduotis, kurios
 liko neįveiktos jūsų ir jūsų moterų bei dukrų. Stip­
rinkite mano tikėjimų ir meilę.
Elkimės taip, kad mūsų elgesį laimintų septynios protėvių
kartos ir septynios ateities kartos. O jei elgiamės kitaip,
verta atsiprašyti ir keisti elgesį. Mes visi esame susiję.
Tuo labai tikiu. Giminėje kiekvienas žmogus atlieka
+J savo misiją: vieni vaidina išminčius, kiti - nevidonus,
kad miegantys prabustų ir prisimintų prigimtinį geru­
mą. Kiekvieno reikia! Mes, žmonės, galime išstumti,
atstumti, pastumti. Ką nors iš savų. Realybėje niekas
niekur nedingsta. Ar ir tu turi tokių, kurie nepritampa
prie giminės? Ar ir tu pažįsti tokių, kurie neva daro
euM s gėdą visai giminei? Ar ir tu manai, kad Dievas sukly­
IMP, Ui do? O gal pajuokavo? Ar žinai, kokią užduotį tau tenka
atlikti savo gyvenime?
isi) MESI
u m \i Man labai rūpi vaikai. Aš einu beveik nepramintu taku,
nes su savo vaikais kuriu santykį pagal visatos dėsnius.
sE P n m o s Aš neturiu daug pavyzdžių, į ką galėčiau lygiuotis.
F U li'M i Maniau, čia mano aistra, ir tiek. Susimąsčiau: mudvi
M IS S i i su seserimi užaugome gana sudėtingomis sąlygomis,
s E P im o s mama - dar sudėtingesnėmis. Ir mano tėvas, ir sesers
mms nebuvo laimingi, mes nepažįstame visų savo senelių,
mudviejų pirmieji vyrai yra gimę ne visai darniose šei­
MISS. mose, mano pirmasis vyras yra skyrybų vaikas, mano
antrasis vyras yra skyrybų vaikas, antrojo vyro tėvas yra
skyrybų vaikas ir mudvi su seserimi patyrėme skyrybas.
Nuo pat vaikystės visais įmanomais būdais priešinausi
agresijai ir neteisybei savo ir savo bendraamžių atžvil­
giu. Šnypšdavau kaip gulbė, kai tekdavo ką nors ginti.
Ir dabar tą darau. Humanistinė pedagogika, be kurios
neįsivaizduoju savo gyvenimo, yra širdžių taurinimo
pedagogika. Tikėjimas Dievą, kuris man yra kasdienė
dovana, primena sielai jos prigimtinį tyrumą. Visa savo
esybe jaučiu, kad įvairioms giminėms priklausau ne to­
dėl, kad nesugebėjau iš pirmo karto pasiekti sėkmės (taip
manydavau, kai jausdavausi nevykėle dėl skyrybų), o dėl
to, jog joms aš esu reikalinga. Jos pasirinko mane. Aš di­
delė. Manęs užteko visiems. Su manimi lengva prisiminti
paprastą meilę vaikui, moteriai, sau, gamtai, Dievui. Tai
nepatogu, bet gyvybiškai svarbu. Santykiai gali baigtis
tada, kai atliktas pagrindinis darbas - priminti, koks
svarbus vaikas suaugusiųjų pasaulyje. Net suaugę vaikai
yra vaikai. Verti meilės, pakantumo ir pagarbos. Jiems
5 Ii M ill
to davus, galima atgal gauti to paties. Arba palaukti, kol
vaikai užaugs, prisikentės ir patys susivoks, kad, nepai­ iim
sant netinkamo tėvų elgesio, vaikams verta juos gerbti, m iš in į
dėkoti už gyvybę, juos pakęsti ir, jei pasiseka, mylėti. musų
Aš neturiu didelės patirties klūpoti. Anksčiau maniau, N ftL f u n
kad tai žemina. Ak, tas jaunatviškas paikumas. Dabar m u m .
žinau: klauptis yra didžiulė palaima. MffttI.
Kada tu klūpojai? Ar turi prieš ką? Ar gali sau tai leisti?
Klūpoti galima ir prieš įsivaizduojamą žmogų. Kiekvie­
nas turime fantomą ir galime su juo eksperimentuo­
ti. Pabandyk. Klūpoti galima prieš visą giminę, visus
protėvius. Klūpoti ir dėkoti. Nes jei skaitai šią knygą,
vadinasi, tu gyva. Ir ačiū jiems.
Atsiklaupk, galvą nulenk žemai žemai, pasiek kak­
ta žemę, įsivaizduok, kad prieš tave stovi visi tavo
protėviai ir tiki tavimi, tavo galiomis, tavo gerumu,
tavo šviesa, tavo meile. Gali būti, kad priešjuos nu-
 lenkus galvą norėsis verkti. Verk. Ašaros valo širdį.
Ašaros gydo širdies žaizdas. Juk nuolankumas - tai
galimybė pasikliauti ir atsiduoti. Ar jauti, kaip nu­
vargino įsitikinimas, kad tu viena privalai padaryti
)tobulos moters

tiek daug? Perduok tą naštą protėviams. Prašykją

globos, pagalbos, vedimo. Tu jiems priklausai. Jie
laukia tavo prašymo ir pasikliovimo. Verk. Tegu
būna lengviau. Tegu būna lengva. Tegu nukrenta
visi šarvai nuo širdies, kuri skirta mylėti. Tau su
niekuo nereikia kariauti. Tu saugi. Tu ne viena.
Atsisėsk ir įsivaizduok, kad esi medis. Pajausk, ko­
kiu medžiu norėtum būti. Tavo kojos - tai apatinė
kamieno dalis, stuburas - kamienas, galva - laja.
Matyk save kaip medį. Kvėpuok ramiai. Tavo šak­
nys tvirtos. Kairepuse nuo tavo širdies keliauja šviesa
moteriškajai protėvių pusei. Jausk didžiulę meilę
ir dėkingumą. Jausk, kaip tarsi syvai teka auksinė
šviesa. Dešinepuse - vyriškajai protėvių pusei. Tegu
jie būna palaiminti ir ramūs. Siųsk jiems meilę ir
dėkingumą. Nesusitelk į šaknis, pajusk - energija
keliauja be tavo pastangų, atsipalaiduok. Ar jauti,
koks tvirtas tavo stuburas? Tegu nuo širdies kyla
šviesa. Tegu kuriasi vešli lapija. Mėgaukis žaluma,
užuosk medžio aromatą, pajusk gyvastį. Tu tikrai
esi. Tu tikrai esi nuostabi. Tu ir tavo protėviai visa­
da esate susijungę. Siųskjiems šviesą tol, kol pajusi
šilumą širdies plote. Jie tau yra dėkingi ir dosniai
atsilygins. Nesuk dėl to galvos, tikėk ir gyvenk savo
gyvenimą.
Patikėk: tu ir aš atėjome Žemėje puoselėti meilę.
Nes kas, jei ne mes?
 Mamos dukružė 1

Tu gimei iš manęs! Bet tu nesi tik mano dalis!

Tu esi daug daugiau!
Savyje tu nešioji visų giminės moterų energiją.
Tau teks daryti tai, ko jos nedarė.
Tau bus galima mėgautis visais lobiais, kurie buvo
atrasti iki tavęs.
Būk budri: matyk, jausk, stebėk, liesk, patirk!
Atmink: tavo paskirtis - gyventi meilėje!
Mes, visos moterys, laiminame tave!
Mes, visos moterys, priimame tave į savo būrį!
Šok, dainuok, linksminkis irgyvenk savo gyvenimą!
Daryk tai dėl savęs, dėl mūsų ir dėl būsimų gimi­
nės moterų!

Aš tarsi užuodžiu moteris, kurios buvo ir yra stipriai

mylimos. Jei skaitai šią knygą, greičiausiai tu irgi tik
mokaisi būti mylima ir mylinti. Nes jei tave mylėjo vai­
kystėje, tu jau spėjai tapti laiminga. Ir tikrai neįsigijai
mano knygos.
Realybė yra tokia: numylėtų moterų yra mažuma,
dauguma mūsų turi neartus vidinio pasaulio dirvonus,
kuriuose gali žydėti gėlės. Kada? Kai mes pačios nu­
spręsime jų pasodinti. Aš jau apsisprendžiau. Kviečiu
ir tave. Nes šis gyvenimas amžinai netruks.
Aš buvau tiesiog dukra. Prisimenu televizijos serialą „Tie­
siog Marija“. Tai štai tokia „tiesiog“visiems artimiesiems
 buvau ir aš. Nei gera, nei graži, nei protinga, nei kuo
nors ypatinga. Tiesiog kultūringa ir paprasta mergaitė.
Vaikystėje niekam per daug nekėliau rūpesčių. Nebent
vienintelį - kad gyvenu. Vaikus vadindavo burnomis,
kurios nori valgyti. Tie suaugusieji nežinojo, kad mąs­
tymas akcentuojant bet kokį deficitą trukdo pamatyti
ne tik žmogaus, bet ir viso pasaulio nuostabumą. Aš
jau žinau. Dabar žinai ir tu.
Jei nori būti graži, matyk savo grožį. Jei nori būti gera,
matyk savo gerumą. Nepulk visiems įrodinėti savo
netobulumo. Jie gali tavimi patikėti ir labai suklysti. Jei
nori būti išmintinga, atrask išmintį savyje. Čia ir dabar.
m s im s
k b iiw &f

mmu
M M Skaičiau, kad mes tėvų indėlį į save geriausiai įverti­
name augindami savo vaikus. Kai auginau pirmagimį,
H IM aktualus tapo vertybinis auklėjimo pagrindas, tikėjimas,
HlUlffl I dvasingumas. Kai gimė dukra, aktualus tapo gyvenimas
f f l ItiKMIS, meilėje. Jos ieškoti kituose - beprasmis užsiėmimas.
n \i is s Tačiau neįmanoma savyje ieškoti meilės savęs nepa­
žįstant. Todėl kviečiu ir tave: apmąstyk savo vaikystę,
?m m paauglystę, jaunystę, išjausk tau svarbius įvykius ir
M S IM * .
tapk laisva! Laisvė užaugins tavo mažą vidinę mergaitę,
kuriai greičiausiai trūko meilės. Laisvė padės tau tapti
žavia moterimi. Ne tik tapti laimingai, bet ir tokiai būti.
Viena mano skaitytoja parašė: „Kai noriu pasiklausyti
neišsiveržusio savo vidaus, skaitau jūsų mintis.“Stebiesi?
Mes esame susijusios. Anksčiau maniau, kad tik man
teko tiek daug visko patirti. Dabar žinau: mums visoms
teko patirti tiek daug visko. Rašydama apie save, rašau
ir apie tave. Rašau ne tik sau, rašau ir tau. Norėdama
būti laiminga, laimingą darau ir tave!

\fp

Ryškiai prisimenu, kaip mama man pasiuvo skudurinę

Onutę. Kas kartą, kai labai sirgdavau, mama siūdavo lėlę
iš senų kojinių. Sirgdavau retai. O taip norėdavau. Dėl
lėlės. Matydavau, kaip mamos rankose gimsta mote-
ryte: sublizga akys, piestu stojasi pilki reti plaukai. Tai
vienas mieliausių vaikystės prisiminimų. Tada žinojau: umm
mama mane myli, nes siuva man lėlę. Ir tomis dienomis M E 5 AV£,
jausdavausi mylima dukra. um
Kasdienybėje man retai teko būti dukra. Augdama su­ a p ie m .
pratau, kad mama mane myli ir tada, kai ruošia man
valgyti, kai tvarko namus, kai lygina mano drabužius.
Net į darbą eina dėl manęs. Nes mane reikia išlaikyti.
Buvau vaikas. Neturėjau kito pasirinkimo, todėl tikėjau.
Protas priėmė šias tiesas. Tačiau nuo mažų dienų ma­
nyje augo didelis gauruotas liūdesys, ilgesys, tuštuma. IM P ( M
Metams bėgant ta būtybė vis didėjo ir didėjo. Nežinojau,
kur man pasidėti. Dieve, ilgą laiką man buvo labai nyku
IM ) IŠ
gyventi. Kaip gerai, kad aš ištvėriau. Dabar jau žinau: iš m u M ) .
man tiesiog sunkiai sekėsi būti dukra.
Psichologijos studijos manyje sukėlė maištą. „Ach, tai
štai kodėl aš nelaiminga!“ - kartą sau tariau, įtikėdama
mamos įtaka mano gyvenimui. Tada radau antrą kalti­
namąjį dėl gyvenimo nesėkmių. Cha! Kosminiu greičiu
įsisukau į užburtą mamos kaltinimo ratą. Ilgam. Įvairios
analizės leido tyrinėti mamos trūkumus. Prisimenu, su
bendrakurse gerdavome kavą, traukdavome dūmą ir
 guosdavomės viena kitai dėl savo tėvų, jų netinkamo
elgesio ir mūsų besivystančioms asmenybėms padarytos
žalos. Dabar juokinga prisiminti savo neišmanymą. Už
jį daug sumokėjau. Tačiau buvo verta, nes visu tuo galiu
'tobulos moters u

pasidalyti, kad tik tau būtų nors šiek tiek lengviau. Arba
ne. Tarkim, kurso draugė užsiliūliavo ir vis dar mano,
kad psichologija, nuolatinės analizės ir kitoks proto
minkymas, jai padės tapti laimingesnei. Drąsiai sakau:
jei ir tu galvoji, kad tavo mama turėjo gyventi kitaip,
nei gyveno, daryk ką nors su savimi! Skubiai! Nežinai,
ką daryti? Skaityk mano knygą. To verta ir tavo mama,
ir tu. Skaityk ir jausk. Skaityk, prisimink, mylėk.

ziimri m Ilgai pykau ant mamos. Aš tiesiog jos klausdavau: kodėl

tu elgeisi taip ir taip? Mat studijuodama daug sužinojau
v ie w . apie vaiko raidą, moralės, atsakomybės vystymąsi, valią
(ir o ir psichologinį atsparumą. Mano mama yra išsilavinusi
moteris. Klausimas „kaip tu taip galėjai?“ leido įžvelgti
kitus jos sielos aspektus. Ką aš pamačiau? Žinoti yra
Ž liJ IB A - viena. Gyventi pagal žinojimą - jau aukštasis pilotažas.
JAU Visada maniau, kad šalia esantys žmonės gali geriau.
AUKŠTASIS Todėl buvo sunku suprasti, kodėl būtent taip gyventi
PILOTAŽAS. pasirinko jauna ir žavi moteris - mano mama. Aš pama­
čiau ne suaugusią moterį, brandžią asmenybę, psicho­
logiškai atsparią moterį, išmintingą mamą, o gyvenimo
negandų nugalėtą mažą mergaitę, kuri buvo priversta
dar ir būti mama. O ką savo mamoje matai tu? Ar tau
patinka tas vaizdas? Ar tau lengva su juo gyventi?
Pykau iki pažaliavimo. Kaip gerai, kad pykau. Pasikar­
tosiu, kad pyktis, ypač stiprus ir nemalonus jausmas,
yra pagerintas kuras sielos kelionėje. Kartą niršdama
sužinojau, kad mano mama beveik nežinojo, ką reiškia
turėti mamą. Dar pradinėse klasėse jos neteko. Dau­
giavaikės šeimos vyras vyresniuosius vaikus išsiuntė į
vaikų namus. Nes taip žmonės patarė. Kad jam būtų
lengviau. Mama pasakojo daug graudžių istorijų. Man
buvo sunku suvokti, kodėl mylintis tėvas pasilengvino
gyvenimą vaikų sąskaita. Mama niekada nerodė pykčio
savo tėvui. Kartais atrodydavo, jog ji taip pamilo savo
kančias, kad už jas savo tėvą ne tik gerbė, bet ir garbino.
Paprastą vyrą padarė ypatingą. Ypatinga tapo ir pati.
Tik nelaiminga. Klausydama jos istorijos verkiau. Dėl
neteisybės pykau ant senelio, kurio visai neprisimenu.
Būdama maža mano mama maldaudavo tėvo pasiimti
namo. Maža mergaitė žadėdavo būti gera. Siaubo filmo
scenarijus, ar ne?
Dieve, aš pasikliauju tavimi.
Dieve, aš prašau tavęs: užaugink tą mažą mergaitę,
kuriai buvo skirta tiek kančios.
Tegu jos širdis prisipildo meilės, tegu ji jaučiasi
pakankamai gera ir mylima, tegu jai būna ramu.
Dieve, tegu ji patiki Tavimi.
Dieve, apgaubk ją savo tėviška meile.
Dieve, suteik man galių mylėti tokią mamą, kokią
aš pasirinkau!
Dieve, tegu mano širdy būna ramu!
Ir tai įvyko.
Kai nutariau peržiūrėti savo ir mamos santykius, su­
vokiau ne tik tai, kad beveik nebuvau dukra. Supratau,
kad ilgai nemokėjau mylėti savo mamos tokios, kokia ji
yra. Aš sugebėjau pataikauti, būti patogi, paklusni, bet
 atsiduoti motiniškai meilei, įpulti į ją nemokėjau. Nors
pirmasis faktas mane labiau jaudino, aiškiai suvokiau,
kad jo pakeisti jau negaliu. Priešingai nei antrojo. Po
ilgų ieškojimų pradėjau kasdienius ritualus.
tobulos moters

Ačiūtau, mama, kadpadovanojai manpačiąbrangiau-

šią dovaną - gyvenimą, visa kita aš susikursiu pati.
Kartok tai kas rytą. Kartok tai kas vakarą. Gali netikėti,
bet santykius galima harmonizuoti ir nuotoliniu būdu.
Be informacinių technologijų. Pasitelkiant galingą mei­
lės energiją. Sutinku daug žmonių, kurie dalijasi savo
patirtimi. Jie liudija, kaip keičiasi santykiai, kai bent
vienas prisiima atsakomybę būti savimi ir mylėti.
Nėra jokios garantijos, kad gausi tai, ko nori.
Tėra viena garantija: tu tikrai išmoksi mylėti.
Mes visi Žemėje mokomės vieno - meilės meno.
Visada žinok: tu gavai tiek, kiek tau užtenka.
Viskas, ko tau trūksta, tegu būna tavo kūrybos pro­
cesas, prisotintas tikėjimo savimi, kitais ir dangumi.

•fs

Visą vaikystę ir jaunystę gyvenau su mama ir jos dra­

momis. Buvo nenuobodu. Pirmoji mane palietusi dra­
ma - istorija su tėčiu. Matydavau moterį, kuri labiau
už viską gyvenime mylėjo vyrą. Aš jo visai nepažinojau.
Net nežinau, kaip skamba jo balsas. Aš nežinau, koks
yra jo prisilietimas ir glėbys. Kai matydavau sielvartau­
jančią mamą, tikėjau, kad tas vyras ypatingas. Vėliau
patikėjau, kad mano mama yra labai gera. Ir dėl to
gerumo jai vis nesiseka. „Ypatingi“ vyrai ir moteriškos
nesėkmės - nusižiūrėtas scenarijus, lydėjęs mane iki
visai neseniai. Ilgai tikėjau, kad drama - tai geras būdas
gyventi ir būti mylimai. Apsigalvojau. O tu ar naudojiesi
išskirtine moteriška teise apsigalvoti?
Aš puikiai mokėjau susižavėti vyru, išpūsti jo įvaizdį
iki tobulybės, įsimylėti, atsiduoti, prisirišti ir kankintis,
laikydama save gera mergaite, kuriai tiesiog nesiseka.
Kaip godžiai rydavau savo dramas! Rydavau dramas,
o trokšdavau meilės. Atstumdavau paprastus vyrus, \ U \

kurie vietoj dramos siūlydavo tiesiog bičiulystę. r a im u i

Pažįstamas scenarijus? Mesk jį. Jis tau nepriklauso. m m - im
Jis tau skirto tikro gyvenimo pakaitalas. Mus kažkas
apsvaigino ir mes patikėjome, kad galime būti arba ge­
ttu s M)M$
ros, arba laimingos. Dauguma mūsų vis dar mano, kad
M ill \i

moteris gali būti arba laiminga, arba lydima sėkmės. Aš M II M M .

tikiu, kad laimė ir sėkmė visada reiškiasi kartu. Laimė
susijusi su prigimtiniu gerumu; nesėkmės yra tiesiog
ursm m u.
kelio dalis į laimę ir sėkmę. Neverta taip jaudintis dėl
nesėkmių, kaip esame įpratusios.
Aš noriu, kad mano vaikai spėtų pabūti mano E t t t iĖ s m
vaikais - sūnumis ir dukromis.
Jiems nereikia laukti, kol aš išsiaiškinsiu su savimi
mm kelio
ar kitais. D M 151 LAIKE
Jie gyvena čia ir dabar. Kaip ir aš. Kaip ir tu. itstofE.
Aš noriu, kad mano motinystės netemdytų tai,
ko negaliu pakeisti.
Aš negaliu pakeisti praeities.
Aš galiu keisti dabartį.
Aš noriu, kad mano gyvenimo centras būtų tvirtose
rankose.
Todėl kasdien aš jį patikiu Tau!
 Aš suprantu, kad mano pasaulio centras negali būti nei
mano, nei mano tėvų, nei mano vyrų ar kitų žmonių
rankose. O ką manai tu? Ką tu patiki kitiems žmonėms?
Ką patiki sau? Ką patiki aukščiausioms jėgoms?
o
n
0
r-Q
Prisiminusi vaikystę dažnai susimąstau, kad gyvenau
lyg filmavimo aikštelėje. Keitėsi dekoracijos, ypatingi
vyrai ir ypatingos situacijos, pagrindinė veikėja darėsi
vis nelaimingesnė. Būdama maža maniau, kad laimė
yra tam tikra duotybė. Jei jau lemta būti laimingai, tai
G O T IE M ir būsi. Dabar žinau, kad kiekviena moteris turi pasirin­
mm mi
MMMIĘ:
kimą: būti laimingai arba ne. Ar tu teisingai renkiesi?
Pradėk nuo kojų.
Susitikimuose su moterimis dažnai kartoju: kojas verta
M I I U IH IIIU I naudoti pagal paskirtį. Ar tu moki naudoti kojas pagal
m m paskirtį? Aš vis dar mokausi. Turėjau labai gerą mokytoją.
Mačiau mamą, kuriai trenkė ir kuri bijojo. Dalyvavau
suaugusiųjų vakarėliuose, kuriuose alkoholio ir ginčų
M U S \ 'T O buvo daugiau nei draugystės. Mačiau moteris, kurios
nuolat dėl ko nors kovojo. Mačiau moteris, kurios nuo­
N M M ffl P W I lat kažko reikalavo. Mačiau moteris, kurios nuo vyrų
W SMU. slėpdavo savo pasirinkimus. Mačiau moteris, kurios
savo gyvenimo beprasmybę skandindavo alkoholyje ar
tabako dūmuose. Dalyvavau susibūrimuose, kuriuose
triumfuodavo gašlumas. Tokiuose vandenyse kurį
laiką plaukiojau ir pati. Kai tapo koktu nuo savęs, kai
pykindavo vien nuo prisiminimų, supratau, kad atėjo
laikas keisti pasirinkimus. Aš nebenorėjau taip gyventi.
Kitaip dar nemokėjau. Mano artimoje aplinkoje nebuvo
nė vieno, kurio pėdomis galėjau sekti. Tad patraukiau
nepramintu taku. Dabar jau suprantu, ką reiškia knygos
„Nepramintuoju taku“pavadinimas. Būdama vaikas aš
negalėdavau pasitraukti iš tam tikrų situacijų, o dabar
galiu eiti kur panorėjusi. Ir tu gali, ar žinai? Eiti nepra­
mintu taku - tai geriausia, kas mums gali nutikti.
Atmink: kol esame vaikai, esame priklausomi nuo tėvų
ar kitų suaugusiųjų. Tačiau dabar kojas tikrai galime
naudoti pagal paskirtį. Nebūkime ten, kur mums negera.
Nebūkime su tais, kurie mus skurdina. Nebūkime su tais,
kurie mumis naudojasi. Mes turime laisvę apsigalvoti,
keisti nuomonę, poreikius. Mes turime laisvę norėti
geriau. Nes jei norime, vadinasi, ir galime. Mes turime
laisvę į meilę. Tavo siela visada žino, kas yra meilė ir s e tM im
kas ji nėra. Protas nepajėgus apgauti širdies. Traukis
sau iš kelio ir eik meilės keliu!
m u - tm
ta rn u .
mm m i
Kartais žemiškų santykių esmę mums padeda suprasti
mimu.
dangaus sergėtojai. Tikiu, kad ši istorija įkvėps tave tikėti
savimi, savo širdimi, savo galiomis ir meile, iš kurios ir
kuriai tu esi sukurta.
- Kodėl vaikystėje ir jaunystėje aš buvau tokia
vieniša?
- Tu buvai tik vaikas. Tu atėjai ne gauti, o duoti.
Žemės vaikai pirma turi gauti. Tačiau šalia tavęs
nebuvo nė vieno, kuris tau galėjo ko nors duoti. Ne
todėl, kad jie buvo niekam tikę. Todėl, kad tu visa­
da buvai pakankama. Tu visada buvai pripildyta
meilės. Tu visada buvai didelė, galinga ir sklidina.
 - Kodėl aš tokia nesijaučiau?
- Tu jauteisi taip, kaip tave suprato artimieji. Jie
nesuprato tavęs. Atleisk jiems. Jie nematė tavo di­
delės sielos tavo mažame kūne. Atleisk jiems. Jie
'tobulos moters

galėjo tau duoti tik gyvybę. Ir tu žinai, kad tai yra

pakankama dovana. Pažvelk į save. Ką matai?
- Esu auksinis indas, kupinas saldaus gėrimo. Aš
žinau, kad jis yra meilė. Aš žinau, kad jis, kaip
dieviškas nektaras, yra neišsemiamas. Jo nereikia
papildyti. Jo nereikia pagardinti. Juo reikia dalytis.
Aš matau samtį. Aš žinau, kad šis samtis skirtas
dalytis. Man visko visada užteks. Man užteks visko,
ko man reikia.
TU M ISI - Mėgaukis savo pilnatve. Tu visada gali ateiti
MIP, KAIP prie savojo širdies indo. Jis visada yra sklidinas.
M supuro Atmink, tavo mama nėra bloga. Tu ją pasirinkai,
kad duotum, o negautum. Tu esi galinga ir tau ga­
ARTIMIEJI. lioja ne tik žemiški dėsniai. Pasikliauk savimi. Tau
reikėjo tokios mamos, nes davimas - svarbiau nei
gavimas. Tave pažadinti reikėjo stiprios jėgos. Mes
žinome, kaip tau skaudėjo. Mes taip pat žinome,
kad tu gali tai ištverti. Dabar ir tu tą žinai. Eik ir
niekada neabejok savo meile. Mes mylime tave. Mes
negalime būti kartu. Mes saugome tave iš viršaus.
Kai tau mūsų reikės, mes visada ateisime. Tikėk.

ę»
T

Mama manimi pernelyg nesižavėjo. Ji fiziškai būda­

vo su manimi, bet mintimis kažkur kitur. Jausdavausi
 nepastebima. Prisimenu, kieme su žydų tautybės kai­
myne laukiau šiukšliavežio. Priėjo mama. O kaimynė
ir sako jai: „Jūsų dukra ypatinga, jos kaklas kaip gulbės,
nubarstytas gražių apgamų. Jums pasisekė, kad tokią
dukrą turite.“Man buvo taip keista. Man buvo labai keis­
ta. Suglumau, net nežinojau, kaip reaguoti. Pirmą kartą
išgirdau, kad manimi kažkas gėrėtųsi. Mama, kaimynei
paėjus į šalį, man leptelėjo: „Oi, lebiada atsirado.“ Buvo
graudu. Ir kartu įprasta. Aš sau nepatikau, nemėgau
fotografuotis, nemokėjau šypsotis. Dabar šypsausi su
didžiausiu malonumu. Vis dar nemėgstu pozuoti, bet
jaučiu, kad labai greitai paskutiniai įtampos likučiai
išgaruos kaip rasa saulei patekėjus. Ir kas žino, kokių
projektų ateis į mano gyvenimą.
Pajusk tą pokytį. Pajusk visa savo esybe. Mes neprivalome
būti įkalintos kitų žmonių. Išlįsk. Girdi? Tavęs laukia
nuostabus pasaulis. Atrask jį ir save jame.
Kai susitikdavome su kitais artimaisiais, manęs niekas
rimtai nepriėmė. Tai juokdavausi ne taip, tai ne tą kal­
bėdavau, tai buvau rimta ne pagal metus. Nuolat buvau
ne tokia, kokios jiems reikėjo. Paaugusi pastebėjau, kad
mamai patinku tiek, kiek ji manyje įžvelgia savo atspin­
džių. Dabar jau žinau: tai ne konkurencija. Tai tik mažos
mergaitės elgesys. Mama buvo ta maža mergaitė, kuri
sunkiai galėjo matyti kitą tikrą mažą mergaitę. Man buvo
lengva jaustis bjauriuoju ančiuku. Taip ir jaučiausi. Juk
niekaip negalėjau tapti laimingesnė, nes mane augino
maža mergaitė, ieškanti savo mamos dukroje.
Kai kalbėdavomės apie mudviejų santykius, mama
pykdavo. Kartą pasakiau, kad jaučiuosi nemylima. Tą
 akimirką mano mama tarsi sudužo. Tikriausiai sudužo
ta maža mergaitė, kuriai pačiai labai trūko meilės. Ne­
gavusi tiek motiniškos meilės, kiek jos gavau aš, tiesiog
negalėjo duoti daugiau ir nesuprato, kaip drįstu jaustis
nemylima. Manau, mama įsivaizdavo, kad turiu būti
a
TO laiminga vien dėl to, jog mano mama gyva. Man to
O
0 buvo maža. Mama tikėjosi dėkingumo už tai, ką vaikai
-%
gali gauti vien todėl, kad yra vaikai. Globą, rūpestį aš
priimdavau kaip savaime suprantamą dalyką. Tai ne­
reiškia, kad nejausdavau dėkingumo. Tiesiog nemokė­
jau jo atskleisti. Viena vertus, jaučiausi nemylima, kita
S A M IU , PEE vertus, elgiausi kaip nedėkinga dukra. Taip ir nutolsta
] » T 1 YPAI du vienas kitam svarbūs žmonės. O kokia tavo istorija?
SUSTIPSIĄ Kokia siena stovi tarp tavęs ir mamos? Patikėk, visos
sienos griūva. Tik leisk.
U I \*

SULAUKS Mano maža mergaitė liūdėjo, kankinosi, maištavo.

Augindama savo vidinį vaiką aš mokiausi būti dukra.
3AUUAT1ES Mokiausi būti dukra, kuri galėjo sau leisti tiesiog norėti.
NEDELSK: Norėti visko, ko tik geidžia širdis. Tu moki norėti? Ar
UŽSRAŠYK tavo norai drąsūs? O gal jiems kiti nubrėžę ribas?
VISAS SVAYDNES Sakoma, per jaunatį ypač sustiprėja drąsa svajoti. Su­
II ATSIDUDK laukus jaunaties nedelsk: užsirašyk visas svajones ir
VISATAI. atsiduok visatai. Viskas, kas turi nutikti, nutiks.
VISKAS, M S
TIRI NUTIKTI,
ItlITlI/C
Kurį laiką svajodavau apie kitą mamą. Norėdavau,
kad mano mama būtų draugės mama. Dabar juokinga
prisiminti. Nes... Puikiai žinau, kad mano mama buvo
ir yra man pati geriausia mama. Ne patogiausia, ne
meiliausia, bet geriausia. Todėl išmokau labai svarbią
pamoką: nuolat savo vaikams kartoju, kad jiems esu pati
geriausia mama pasaulyje, net jei dabar kitaip atrodo.
Kas yra mama? Vaiko sergėtoja. Visomis prasmėmis.
Dažnai mamos nemoka sergėti tinkamai. Tačiau beveik
visada sergsti bet kokiomis priemonėmis. Kai mama
man palinkėjo „kad tau velnias koją nusuktų“ ir tą naktį
patyriau trigubą kojos lūžį, suvokiau, kad man tai buvo
geriausias palinkėjimas ir stipriausia apsauga nuo pikto.
Nes kojos lūžis tiesiogiai ir perkeltine prasme apsaugo
nuo ėjimo ne tuo keliu.
HUDUI S h 'il
Po įvairių patirčių ir pamokų esu drąsi mama. Leidžiu MIMUS
vaikams likti nepatenkintiems ir saugau juos nuo pikto.
Apie tai dar rašysiu. O dabar primenu sau ir tau: mama
M M , m
tau yra pati geriausia mama pasaulyje. Ji būtent tokia, M £51/ PATI
kokios tau reikia, kad būtum geriausia savo versija. fMH/t
Kartok tai sau. Kartok tai savo vaikams. Nes tai yra p r iim t,
tiesa, kurios nereikia įrodinėti.
i i jo
Mieloji, jei tau atrodo, kad buvai nemylima, o gal tavęs kitaip
netgi nekentė, žinok: tau viso to reikėjo. Kodėl? Atsa­
mm.u m

kymų ieškok savyje. Tegu ši knyga būna tavo įkvėpimu

paieškose. Arba geras spyris į užpakalį. Juk ypač užsi-
spyrusioms ožkoms reikia kitos ožkos pasispardymo.

>
r

Mama, aš taip norėčiau, kad tu patikėtum, jog tu

dar gali būti laiminga. Mama, tu esi nuostabi. Tik
tavo dėka aš galiu kurti. Be tavęs nebūtų atsiradusi
ir ši knyga. Mama, ačiū, kad savo nelaimingumu tu
w vn,
žadinai mane. Man tai buvo skausmingas procesas.
'W Ilgai neturėjau nei mamos, nei savęs. As žinau, kad
ir tau nebuvo lengva. Ačiū, kad tu ištvėrei. Ačiū,
kad nusprendei gyventi. Dabar aš turiu ir mamą,
•'tobulos moters

ir save. Mama, aš tave labai myliu. Mama, dabar

man jau užtenka, kad tu tiesiog esi gyva. Man nieko
netrūksta. Mano širdy tau skirta ypatinga vieta.
Ačiū tau, kad mane auginai. Ačiū, kad mylėjai
mane taip, kaip mokėjai. Dabar aš žinau, kad tai
buvo meilėj Tai yra meilė!
Aš vis dar mokausi prisipildyti. Aš vis rečiau šlubuoju.
M IM , KUKI Ir mama vaikui - viena jo koja. Apsidairyk: tu taip pat
v ir ė m turi dvi kojas ir nebereikia šlubuoti. Tau daugiau nė
MAHOSE, akimirkos nepavyks savęs apgauti, jog kažko trūksta,
kad pagaliau būtum laiminga.
NIEKADA
NIEKADA Kai buvau vaikas, dariau esminę klaidą, kuri mane nu­
vedė ne tuo keliu. Jausdama mamos nedėmesingumą
NIEKADA manydavau, kad tai - nemeilės požymis. Galioja paprasta
NESILIOVĖ taisyklė: meilė yra meilė, o dėmesys yra dėmesys. Mama,
ms kuri virė savo dramose, niekada niekada niekada nesi­
nuimi. liovė manęs mylėjusi. Tačiau nepajėgdama man rodyti
tiek dėmesio, kad man užtektų, sudarė klaidingą įspūdį.
Gavau labai svarbią pamoką.
Kai vienas po kito gimė du mažiukai, savo pirmajam
sūnui nuolat primindavau: neįsileisk į širdį abejonės, kad,
gaudamas mažiau mano dėmesio, esi mažiau mylimas.
Tave myliu labiausiai, nes myliu ilgiausiai. Su kitais
vaikais ta meilė tik kuriasi. Visada tikėk mano meile.
Mamos meilė vaikui - pakankama apsauga nuo tamsos.
Naudokime ją pagal paskirtį.
Mano vaikystė baigėsi, kai iš mamos gavau „dova­
ną“ - nuolat kartojamą retorinį klausimą „ką be tavęs
daryčiau?“ Kiek save prisimenu, nuolat stengdavausi
pateisinti mamos lūkesčius. Dažnai būdavau šalia, daž­
nai klausdavau, kaip jaučiasi, kodėl verkia. Nesulaukusi
atsakymo bandydavau guosti. Iš mamos eisenos atpa-
žindavau jos nuotaiką. Man tai buvo didelė našta. Dabar
esu dėkinga už šią patirtį, nes turiu laisvę neužkrauti
emocinės naštos savo vaikams. Tai labai svarbu, kai
turi vaikų. O ką su savo emocijomis darai tu? Kam jas
patiki? Sau, stipresniam už save ar vaikams?
Likimo transformacijos mokytojas Dmitrijus Trockis
teigia, kad tokių dukrų yra labai daug. Mes tarsi didelės
mergaitės neturėjome kam patikėti savojausmų, patirčių.
Nes šalia buvo neužaugusios moterys. Ne todėl, kad jos S M IK I 5U i
keistos ar kvailos. Tiesiog jas augino tėvai, kurie sten­ SMd M
gėsi fiziškai išgyventi. Po karo žmonės rūpinosi duonos M P l® .
kąsniu, o ne emociniu ryšiu su vaikais. Tad kviečiu pa­
sidomėti mamos vaikystės aplinkybėmis, ne smerkti, ne
teisti, o suprasti. Yra moterų, pasistačiusių aukštą sieną
ir sakančių: „Aš užaugau be švelnumo ir mano vaikai
užaugs.“ Apsidairykime: jau seniai ne pokaris, vaikai
atėjo mums priminti labai svarbius dalykus, dažnai
akiai nematomus. Tad būkime savimi, o ne savo mamų
kopijomis. Bet kokia mamos ir tėvo patirtis mums yra
pamoka - kaip elgtis verta arba neverta. Tik tiek. Jokių
didesnių dramų.
Nori užaugti ir būti laiminga? Padėk užaugti savo vidi­
niam vaikui. Myluok jį, globok, saugok nuo pikto. Leisk
 tai mažai mergaitei, kadaise įskaudintai ir priverstai
kentėti, atsipūsti, atsipalaiduoti, nurimti. Pasakyk sau
tai, ko tau nepasakė mama. Pasakyk sau tai, ko tau rei­
kia, kad būtum pati geriausia dukra.
-’tobulos moters

Mano mažule, ačiū tau, kad tu pakentei visus

mano nuotaikų svyravimus. Ačiū, kad pakentei
mane šiurkščių, neblaivių, piktų, nepatenkintų.
Ačiū, kad pakentei visus mano bandymus kam
nors būti moterimi. Ačiū, kad pakentei mane tada,
kai aš nenorėjau su tavimi bendrauti. Ačiū, kad tu
išgyvenai, kai aš nenorėjau būti šalia. Ačiū, kad tu
nesiliovei mane mylėjusi net tada, kai rinkdavausi
ne pokalbius su tavimi, o kitų draugijų. Ačiū, kad
sėdėdavai šalia manęs tada, kai aš miegodavau
pogulio. Ačiū, kad bėgdavai iš paskos tada, kai aš
eidavau į kiemų atkišti saulei savo krūtinės. Ačiū,
kad ištvėrei moterų pliažo karštį. Ačiū, kad buvai
tokia nereikli. Mano mieloji, mano maža dukrele,
tu nesi atsakinga už mano laimę. Tapk laiminga
pati. Tu nesi kalta dėl mudviejų santykių. Tu
man esi nuostabi dukra. Ir ja būsi amžinai. Tu
esi laisva nuo tau užkrautų naštų. Tu man nieko
neskolinga. Tu man nieko neprivalai. Tu esi laisva
mane mylėti taip, kaip gali mylėti. Mano dukra,
būk savimi! Ir atmink: mano mažesnis dėmesys
tau niekada nereiškė, kad aš tave lioviausi mylėti.
Aš tave labai myliu. Net tada, kai tu to nematai,
negirdi ir nejauti. Tikėk.

ą
\
Nesuprasdavau, kodėl mama gyvena kaip nelaiminga ir
sudėtinga moteris. Tačiau buvau nusprendusi, kad nuo
jos mažai kas priklauso. Patikėjau, kad ir nuo manęs
mažai kas priklausys. Stebėdama jos gyvenimą susi­
dariau įspūdį, kad kiti yra galingi, daug ką lemia, daro
įtaką. O ji... Ji tik stebi padarinius. Ir aš kartais būdavau
it sustabarėjusi. Paauglystėje pradėjau naudotis savo
valia ir priešintis absurdui. Namuose kildavo konfliktų.
Aš tiesiog nenorėjau paklusti žmogui, nuo kurio nepri­
klauso jo gyvenimas. Ar buvau bloga? Ne. Aš buvau
nepatogi. Ar buvau kvaila? Ne. Visa esybe jaučiau, kad
kažkas vyksta ne taip. Juk ir dabar aš nesirenku paklus­
ti pasroviui plaukiančiam žmogui. Ir tai anaiptol nėra
pasikliovimas Viešpačiu. Aš buvau vaikas. Ir tai buvo
didžiausia mano bėda. Todėl norėjau kuo greičiau už­
augti. Mano artima aplinka man labai padėjo.
Prisimenu, ne kartą ir ne du per mamos pietų pertrau­
ką mūsų dviejų kambarių butas virsdavo viešnamiu.
Mama vieną kambarį užleisdavo bičiulei, kad ji galėtų
pasismaginti su svetimu vyru. Kartą ta moteris atėjo su
mėlyne po akimi. Gavo. Nuo savo vyro. Aš stebėjausi.
Man nebuvo šlykštu. Aš mokiausi. Aš mačiau, kad ir
taip galima gyventi. Kartais jausdavau ore tvyrantį geis­
mą, kuris jaudindavo ir mane. Pradėjau domėtis savo
kūnu. Vienas mamos pažįstamas, pavartojęs alkoholio,
imdavo geisti manęs. Aš bandydavau apie tai užsiminti
mamai, tačiau ji, išvadinusi mane „pacanke“, tik numo­
davo ranka ir atrėždavo, jog aš per jauna, kad manimi
domėtųsi vyrai. Tai dar labiau paskatino domėtis kūnu.
Man jau buvo sočiai vaikystės, kai nuo manęs niekas
nepriklauso. Dar mokykloje pradėjau rūkyti ir vartoti
 alkoholį. Su pasroviui plaukiančia mama buvo labai
patogu įžengti į neva suaugusiųjų pasaulį. Ir aš įžen­
giau. Ir pasiklydau. Dabar jau žinau, kad ne visi, kurie
klaidžioja, yra pasiklydę. Tai buvo mano kelias į laimę.
Dabar žinau, koks dar gali būti suaugusiųjų pasaulis.
Sulaukdavau artimųjų priekaištų. Jausdavausi kalta ir
nesuprasta. Juk aš darydavau tai, ką darydavo jie. Nie­
kaip negalėjau suprasti, kodėl jiems galima, o man - ne.
Kai mama puldavo į neviltį, kartodavo, kad aš būsiu
kalta dėl jos mirties ir tada pasigailėsiu savo elgesio.
Tas manipuliavimas gyvenimo trapumu išmokė mane
jaustis kaltą. Kai mama visai prarasdavo kantrybę,
pasikviesdavo savo brolį ir jam skųsdavosi dėl mano
elgesio. Jausdavausi klaikiai. Dėdė, aukštas pareigūnas,
ii 'lįsi Ml mane bardavo. Moralas skambėdavo maždaug taip:
„Nepraustaburne tu, pacuke, nedėkingoji, mama dėl
U M D llO H , tavęs neriasi iš kailio, o tu taip atsilygini? Kaip tu gali?
TU Kaip tu drįsti nervinti mamą? Jei jos širdis neatlaikys,
PUSlMfc tik tu būsi kalta. Mama užaugo vaikų namuose, tiek
prisikentėjo, tave viena augino, o tu dar ožius rodai?
Mes, skurde augę, gerbėm tėvą, nė vieno blogo žodžio
jam nesame pasakę. Piemenka tu. Eini tėvo pėdom.“
Vis galvodavau: kokios gi tos tėvo pėdos? Beprotystė
kartodavosi. Aš ilgai verkdavau. Nekęsdavau savęs. Aš
juos mylėjau, jų bijojau, nekenčiau ir vėl mylėjau. Nes
artimesnių nebuvo. Aš neturėjau daugiau ką mylėti.
O savęs vis labiau nekęsdavau.
Kai užaugau visomis prasmėmis, man pavyko savo dėdę
pamatyti iš toli. Aš taip jį supratau. Pykti ant nepatogaus
vaiko kur kas lengviau nei ant sesers, kuri neprisiėmė
atsakomybės už savo gyvenimą. Jąvis reikėdavo gelbėti,
o kas gi gali gelbėti kitą, kai pačiam reikia pagalbos.
Mačiau žmogišką silpnumą, plaukimą pasroviui ir gy­
venimą taip kaip dauguma, kaip visi. Ir tai nėra blogai.
Gebėjimas daryti paprastus dalykus iš pareigos - didis
reikalas. Tarkim, gyventi santuokoje dėl mažų vaikų,
slaugyti senus žmones iš pareigos, ruošti valgį vaikams,
padėti jau suaugusioms atžaloms, pasitarnauti kitiems
ir pan. Ne apie viską parašys laikraščiai ir ne už viską
užkabins medalį. Todėl tylomis daromi geri darbai yra
didžiulis kilnumas ir kuklumas. Ne veltui sakoma: kiti
man nei draugai, nei priešai, kiti man yra mokytojai.
Mano mažule, aš tave labai myliu. Kai patekai į
pasaulį, kuriame tavo tyrumas, tikrumas ir nuo­
širdumas neteko prasmės, tu buvai labai jauna.
Atsiprašau, kad man nepavyko tavęs apsaugoti.
Apgailestauju, kad tau teko patirti tai, kas laikinai
sukietino širdį irpaskatino manyti, jog esi pasmerk­
ta gyventi kaip nelaiminga, niekam nereikalinga,
niekuo neypatinga moteris. Mano mieloji, kai tave
barė dideli, bet neužaugę žmonės, jie elgėsi geriau­
siai, kaip tik galėjo. Mamos brolis mylėjo mamą.
Labiau nei tave. Todėl jam buvo paprasčiau pykti
ant tavęs, tokios netikusios, nei ant savo sesers, kuri
savo gyvenimu tau darė didžiulę įtaką. Tu nesi at­
sakinga už mamos sveikatą. Tu nesi atsakinga už
jokius savo mamos pasirinkimus. Aš tikiu tavimi,
aš tikiu tavo meile mamai, aš tikiu tavo nuoširdžiu
rūpesčiu ja. Mano mylima mergaite, ir toliau tikėk
savimi. Tu ne visada būsi suprasta. Ir tai normalu.
Tu esi nuostabi dukra. Tu esi vaikas, kuriam nereikia
nusipelnyti suaugusiųjų dėmesio, palaikymo, mei-
 lės. Tu esi visko verta neatlygintinai. Tu esi laisva
jausti tai, ką jauti. Tu esi laisva mintyti tai, kas yra
tavyje. Pasikliauk intuicija. Ji tave lydi meilės keliu.
Aš visuomet esu su tavimi. Aš myliu tave.
^tobulos moters

Tavo senolė

Dar būdama vaikas aiškiai suvokiau, kad autoritetas - tai

tas, kurio žodžiai ir darbai sutampa. Dabar dar pridur­
čiau, kad ir mintys sutampa. Autoritetas - tai stiprus
žmogus. Ir dėl tos stiprybės jam nereikia nei kovoti, nei
manipuliuoti, nei žeminti kitų. Autoritetas savo stabi­
lumu, ištikimybe, tiesa ir paprasta meile įgauna galių
daryti įtaką žmonėms. Net vaikams. Ar sutikai tokių
žmonių? Jei taip, tau labai pasisekė. Jei ne, nesistebėk.
Dauguma tėvų savo vaikams nėra autoritetai. Ne todėl,
kad vaikai blogi. Tiesiog tėvų mintys, žodžiai ir darbai
skiriasi. Nes patogu nematyti savęs. Tada gali gilintis į
vaikų auklėjimą, jų sutrikimus ir gydyti juos, o ne save.
Taip buvo ir man. Vieno standarto principas, kurio
siekiau nuo pat vaikystės, mano mamai kėlė didžiulę
įtampą. Aš norėjau teisingos lygiavos. Jei mama leidžia
pinigus ne gyvybiškai būtinam dalykui, aš noriu tokios
pat teisės. Tačiau taip nebūdavo. Butelis svaigaus gė­
rimo buvo svarbesnis nei grietinė ir kiaušiniai obuolių
pyragui. Tą akimirką aš, mano išsvajotas pyragas buvo
nuvertinti taip, lyg būčiau norėjusi kažin ko. O už iš­
sakomas mintis buvau baudžiama ignoravimu, dėdės
moralais, kaltinimais. Neištverdama atstūmimo eidavau
mamos atsiprašyti, nors beveik niekada nesuvokdavau,
ką netinkamo padariau. Nejausdavau nei kaltės, nei at­
siprašymo prasmės. Žinojau, kad pataikauju, nes tada
mama jaučiasi pamaloninta, atsipalaiduoja ir nebeat-
stumia manęs. Mokydamasi mylėti save atkūriau ribas,
kurios kadaise buvo pažeistos. Tai buvo itin skausmingas
procesas. Ir labai vertingas.
Dideli žmonės, kurie supote mane vaikystėje ir
jaunystėje. Aš kreipiuosi į jus. Esu jums dėkinga už
manęs auginimą, rūpestį ir globą. Išlaikyti vaikus
materialiai, juos maitinti - savaime suprantama.
Taip ir turėtų būti. Pagrindinių vaikų poreikių pa­
tenkinimas nedaro suaugusiųjų ypatingų. Dabar
aš tai žinau. Esu jums dėkinga už auklėjimą. Ati­
duodu jums atsakomybę už jūsų elgesį. Aš mokiausi
stebėdama jus. Aš nesimokiau iš jūsų moralų. Aš
nebuvau ir nesu blogesnė nei jūs. Aš buvau ir esu
tokia pat gera kaip irjūs. Aš nesujūsų kopija. Aš esu
aš. Apgailestauju, kad jums vaikystėje teko patirti
visokeriopą skurdą. Ir tai nereiškia, kad aš nega­
liu norėti daugiau. Apgailestauju, kad kai kurios
patirtys sukietino jūsų širdis. Ir tai nereiškia, kad
taip nutikti turėjo ir man. Aš nesu atsakinga už
jūsų nemalonias patirtis. Aš esu atsakinga už save.
Jau dabar esu. Būdama savimi niekada niekada
niekada nelinkėjau jums blogo. Mama, aš niekada
nenorėjau tavo mirties. Pykdavau tik tada, kai man
būdavo labai nyku. Aš nemaniau, kad tu gali dėl
manęs skųstis broliui, kuris imsis didžiojo teisuolio
vaidmens ir švaistysis žodžiais tarsi peiliais. Juk
vis dar jums esu vaikas. Dėde, aš niekada tyčia
nenervindavau mamos. Aš niekada jai nekenkiau.
 Juk aš ją myliu. Ji - mano mama. Aš nemaniau,
kad tu mane matai tokią blogą. Aš nemaniau, kad
tu manęs nemyli taip, kaip aš tave nuo mažens
mylėjau. Tik neseniai susivokiau, kad tai nebuvo
itobulos moters

mano meilė. Tai buvo mano mamos meilė tau,

kuria buvau užsikrėtusi. Aš tave sudievinau. Kaip
ir mama. Mūsą santykiuose tu vėl tapai žmogumi.
Ir ačiū tau. Tik stipriai pykdamas ir nesivaldyda­
mas tu man priminei savo žmogiškąsias savybes.
Aš grąžinu jums atsakomybę už pyktį, kurį liejote
man. Vaiko pyktis nėra suaugusiojo terorizavimas.
Vaiko pyktis - tai prašymas mylėti. Suprantu, kad
jūs to nežinojote. Suprantu, kad patys pykdami
jūs tarsi išprotėjote. Visa tai amžinai netruks.
Aš grąžinu jums atsakomybę už netikėjimą, kuriuo
stengėtės mane užkrėsti. Aš apgailestauju, kad jūs
pasirinkote antidepresantus vietoj prabudimo. Aš
apgailestauju, kad pasirinkote gyventi su skausmu
vietoj laisvės. Aš suteikiu sau laisvę laikytis tokio
atstumo nuo jūsų, kokio man reikia, kad galėčiau
gyventi mylėdama save. Ir šis atstumas nėra nemeilė
ar neapykanta. Tai yra didžiulė meilė. Meilė sau.
Meilė jums. Mes ilgai buvome susieti glaudžiais
giminystės ryšiais. Buvau dukra, dukterėčia. Parei­
ga mane auginti kėlė jums įtampą ir nepatogumų.
Ačiū, kad ištverėte. Ačiū už visokeriopą pagalbą,
kai man jos reikėdavo. Aš niekada nenorėjau būti
našta. Aš jums buvau tiesiog vaikas, kuriuo reikėjo
rūpintis. Labai laikinai. Dabar esate laisvi nuo šios
pareigos. Mes vieni kitiems esame labiau sielos.
Gali būti, kad savo susitarimų mes vieni kitiems
 dar neišpildėme. Gali būti, kad konfliktų ugnis
sudegino likusius nereikalingus saitus. Gyvenkime
taip, kad galėtume būti savimi. Tai svarbiausia.
Mes neprivalome vienas kitam patikti, įtikti. Mes
neprivalome vaidinti tų santykių, kurių tiesiog nėra.
Dabar yra erdvė tikrumui, nuoširdumui. Viskas
priklauso nuo visų mūsų.

Dievo vaikas
Santykis su aukštesne jėga mane jaudino nuo mažens.
tu
imu.
m \
Mokykloje buvau praradusi Dievą. Nes dariau esmi­
nę klaidą: kai nusivildavau žmogumi, nusivildavau ir
Dievu. Tik dabar suprantu: klysti yra žmogiška, atleisti MIEOT KU
yra dieviška.
Man buvo sunku eiti į katalikų bažnyčią ir klausytis
pamokslo iš kunigo lūpų žinant, kad jis užmezgęs
romaną su viena iš miestelio mokytojų. Atitolusi nuo
Dievo prisiviriau košės. Visai netyčia studijų laikais su­
sidraugavau su vyresne itin tikinčia mergina. Ji nuolat
meldėsi. O man būdavo juokinga. Maniau, juk viskas yra
mano rankose. Kuo čia dėtas Dievas? Po daugelio metų
mudvi susitikome. Paaiškėjo, kad ji nusivylė Dievu, o aš
atradau. Dabar jau žinau: Dievas manęs niekada nebuvo
apleidęs. Jis net man siuntė žmonių, vis primindavusių
apie Jį. Kad neužsimirščiau.
Ir pagaliau atėjo diena, kai pasijutau Namuose. Aš su­
grįžau. Ir tau to paties linkiu.
 Atsiduok aukščiausiajai jėgai, tegu ji tave veda. Visus
sunkumus atiduok Jam. Tu nieko neprivalai. Tu esi
verta meilės. Kad ji tilptų, turi atsisakyti visko, kas ne
tavo. Kai tai suvoksi, ateis didysis palengvėjimas. Bus
nebūtinai lengva, bet bus ramu. Nes viskas yra Jo va­
lioje. Atsiduok. Tikėk. Pasitikėk. Būk savimi. Nes tu esi
p
'§
reikalinga tokia, kokia esi.
Patikėk aukščiausiąja galia. Ir atsiduok jai. Turi vaikų?
Atiduok jai ir juos. Turi vyrą? Ir jį atiduok. Viską atiduok.
Pajusi lengvumą. Pajusi begalinę šilumą krūtinėje kas
kartą, kai pati sau priminsi: Dieve, kaip gerai, kad tu
pasiėmei iš manęs viską, ką turiu brangiausia. Tu būsi
DIEVE, KAIP laiminga. Nes tu pasidalysi atsakomybe su tuo, kuris
5EUI, W m to vertas. Nes ir tu verta geriausio. Dalykis viskuo su
M E N E I IŠ Juo. Nes jis gali tai atlaikyti. Ir laukia tavo kapituliavimo
prieš pačią save.
M E S VISU,
U TO 11/ Kai pasirodė mūsų pirmoji knyga, viena katalikė, mo­
kanti žmones sielovados, pakomentavo: „Toji knyga la­
š o k ia u s ia . bai pavojinga, nes gali apsukti skaitytojui galvą.“Kodėl?
Nes rašoma apie Aleksandrą Žarskų, Satją Sai Babą ir
kitus nekristus. Tai jau siauraprotiškumas. Juk Dievas
nekonkuruoja su savimi. Ir vienos religijos atstovas
nekelia grėsmės kitos religijos sekėjui. Apmaudu, kai
tokie dinozaurai prileidžiami prie mokytis trokštančių
žmonių. Katalikų bažnyčiai tai garbės nedaro. Tačiau
yra vienas geras dalykas. Žinai, koks? Ogi tuos aklus
sekėjus tokie guru klaidina. Ir sekėjas anksčiau ar vė­
liau susimąstys, kokiu keliu jis eina. Ir žmogus nubus.
Dievas - didis pokštininkas.
 Ugnies sergėtoja
Visą laiką norėjau kam nors priklausyti. Pykdavau ant
mamos, kad ji nenorėdavo organizuoti giminės susiti­
kimų ir juokdavosi iš tai darančių. Suprantu, kad stoko­
dama gyvybinės energijos ji darė būtiniausius dalykus.
Kad išgyventų ir pasirūpintų vaikais, elementaria buitimi.
Gyvenime reikia ne tik kurti, bet ir griauti. Todėl, kai
man atrodė, kad mama nekuria, per ją tik griuvo tai, ko
nebereikia. Kad atsirastų vietos naujiems santykiams.
Pasikliaukime visatos dėsniais. Net jei jų nežinome.
Stebėkime, matykime, jauskime. M ILU S -
Moteris - bendrystės deivė, ugnies sergėtoja, židinio m s is its
kurstytoja, lizdo sukėja. MES
Ar dažnai pavydi kitoms moterims? Aš dar moku pa­ s o ®
vydėti. Kviečiu keisti įpročius: ieškokime bendrystės.
Liaukimės konkuruoti ir ieškokime progų susirinkti,
lu is te
pabūti. Dėl savęs, dėl vaikų. Būti su kitomis moteri­
m sm m u
mis - galingas prisisotinimas moteriškos energijos. m s m liu
Žinoma, nebūkime ten, kur apkalbos. Mokėkime atsi­
traukti nuo visko, kas mus skurdina. Beje, kitiems kelti
pavydą - didžiulė yda. Kartais tai darome netyčia. Bet
jei pajutome, turime liautis. Tarkim, jei draugės pavydi
vyro, turėtume liautis dėl jo džiūgauti ir girtis. Tyčia
kurstydamos pavydą tampame furijomis. įsivaizduok,
kad prasiveria dangaus vartai ir pro juos ima byrėti
kakalai. Nustebai? Kodėl? Apie save gerai kalbėti -
dangaus vartų atidarymas. Tačiau tai daryti turint piktų
kėslų - ne tas pasirinkimas.
 Ieškok moterų, su kuriomis tau malonu ir gera. Kad
augtum, tau nereikia streso. Tai vyriškas tobulėjimo
kelias. Moteriškas - gyventi meilėje, globoje, ramybėje.
Bus visaip, nes čia - ne rojus. Ir gerai. Todėl dar kartą
sakau - ieškok moterų. Ieškok moterų lyderių, ne ap­
w
O
simetėlių, o tikrų. Jei nerandi šalia, išdrįsk išskristi su
~P svetimomis. Išskrisk iš namų, kad galėtum skraidžioti
namuose. Ir ne ant šluotos, o aukštai aukštai. Knygos
pabaigoje rasi svarbios informacijos apie moterų su­
sibūrimus, pasibuvimus ir kitas galimybes susitikti ir
prisisotinti moteriškos energijos.
K M MOTĖM
U B U I, t t
M E M
8 im u .
Kai susitinku su vaikais ar jaunuoliais, žaidžiame žai­
dimą: aš vaidinu išmintingą senolę, o jie man užduoda
IŠ5 KRISK |$ visokių klausimų. Mokytojai ir tėvai būna išprašomi
M |į KAD už durų. Vienoje mokykloje dešimtokai paklausė, kada
M LfTiitf verta prarasti nekaltybę.
S O U f tT I Aš suglumau ir nuliūdau. Nes beveik niekas nepasikeitė.
Nors nuo mano vaikystės jau praėjo daug metų.
m m .
lt HE A ir Mes turime kūną. Hormonai jį pažadina. Mums tai
nauji potyriai. Jaudinami, nekontroliuojami. Kai žino­
me, kad mūsų kūnas yra sielos namai, mes jį tausojame,
B AUKŠTAI puoselėjame, prižiūrime, kad sielai būtų gera gyventi.
AffiTAI. Kai į savo kūną žiūrime kaip į malonumo priemonę,
nutinka visko. Ką tiems vaikiams atsakiau? Štai mano
atsakymas.
 Jūs tokie dideli, tačiau uždavėte labai vaikišką klau­
simą. Svarbiausia ne kada prarasti nekaltybę, o su
kuo. Su kuo - štai kur klausimas. Jūs greičiausiai
įuoksitės, tačiau geriausia tai daryti su tuo, kuris
turi rimtų ketinimų su jumis būti ne tik tą pirmąjį
kartą. Jums nereikia nieko išbandyti iki santuokos:
nei galybės pozų, nei daugybės partnerių. Viską, ką
jums lemta atrasti, atrasite ir su vienu žmogumi.
Koks buvo mano pirmasis kartas? Meluočiau, jei sa­
kyčiau, kad romantiškas. Kartą dalyvavau užsiėmime, SM M M 1SU
per kurį reikėjo įvardyti svarbiausius savo gyvenimo
įvykius ir juos pavaizduoti kokiais nors simboliais. Savo
SE MM
pirmąjį kartą pažymėjau gyvate. Ilgai dėl jo buvo gėda. PM U SEI
Niekam negalėjau pasipasakoti. Mano bendraamžės m u m ,
buvo tokios pat atradėjos kaip ir aš. Plaukiojome van­ 9 SI) « •
denyne ir bandėme viską iš eilės.
Kai turėjau galimybę savo gyvatę pakeisti kuo nors
kitu, mane apėmė didžiulis džiaugsmas. Aš pajutau,
kad mano pirmasis kartas buvo mano moteriškojo
kelio pradžia. Jis turėjo prasidėti. Kažkaip. Ir dabar e u m E rss
man visai ne gėda. Aš nieko nesuvokiau, man nebuvo HHMIIfS
malonu. Aš tiesiog norėjau meilės. O gavau... Pasirodo, I f ® IfE Ilis .
ankstyvas įžengimas į suaugusiųjų pasaulį yra meilės
stygiaus namuose padarinys. Nenumylėtos mergaitės
ieško meilės. Nes be jos negali išgyventi. Atsiduoda
į berniukų, jaunuolių ir vyrų rankas. Tačiau meilės
neranda. Aš labai stipriai tai išgyvenau. Kankinausi
kone metus. Neturėjau žmogaus, kuriam būčiau galė­
jusi atiduoti savo kančią, neturėjau ausų, kurios būtų
išgirdusios mano raudą, todėl mano jausmas kažkur
giliai įkrito. Ir ilgam pasislėpė. Kol pradėjau busti.
 O nubudusi gyvatę pakeičiau gražiu laumžirgiu. Man
labai palengvėjo.
Ar žinai, kad laumžirgio lerva atrodo ne itin patraukli?
O jis pats juk nuostabus, ar ne? Aš turėjau galimybę
tobulos moters

pasikalbėti su savimi ir tariau:

Mano mažule, atleisk man, kad tave paguldžiau
po kažkokiu mažai pažįstamu berniuku. Aš net
nežinojau, ko tikėtis. Stabdyti nemokėjau. Troškau
meilės. Buvau susigalvojusi, kad dėl jos reikia kaž­
ką kažkam padaryti. Atleisk man. Būk laisva nuo
gėdos ir kaltės. Neįvyko nieko baisaus. Aš drąsiai
sugrioviau tavo romantiškus pirmojo karto įsivaiz­
davimus. Žemėje nėra daug romantikos. Ir roman­
tika - ne santykių esmė. Gaila, kad tavo vidinės
dramos niekas nesustabdė, o tu pati buvaiper maža.
Tu turėjai įžengti į moterų pasaulį. Ir tai įvyko. Tu
išsiritai iš kokono. Visa esybe jautei, kad skleidiesi.
Ir pradėjai skristi: kūrei, dainavai, šokai, svajojai,
įsimylėdavai. Plasnojai lengvai it laumžirgis. Tau
nieko neįvyko. Tavo mergaitė užleido vietą tavo
moteriai. Pasikliauk ja. Susidraugauk su ja. Nieko
dramatiško neįvyko.

Labai dažnai manęs klausia, kaip apie TAI kalbėti su savo.

vaikais. Pasakysiu paprastai - kalbėkime. Glumkime,
užsikirskime, bet kalbėkime. Kad neliktų iliuzijos, jog
„dulkintis“yra normalu. Labai tikiu, kad mano pamąs­
tymai pravers. Išgirskime tai ir kaip buvusios mergaitės,
ir kaip dabartinės mamos, ir kaip šiuolaikinės moterys.
Kalbėti su savo vaiku apie TAI yra normalu. O jei ne­
drįsti, bent duok paskaityti.
Mūsų kūnas - ne nuvalkioti skirta transporto priemonė.
Nupešiotų vištų niekas neims į žmonas, o išsitaškiusių
vyrų už kampo laukia didelis jų baubas - impotencija.
Todėl verta susiturėti ir pasaugoti save išrinktajam, su
kuriuo norėsite ne tik santuokos, bet ir vaikų. Ir jūs
nieko neprarasite. Priešingai. Nekaltybė neprarandama.
Atrandami tam tikri dalykai, kurie susiję su didžiule at­
sakomybe. Jaunuolis įžengia į vyrų pasaulį. Mergina - į
moterų. Prasideda sodresnis, spalvingesnis gyvenimas.
Gali prisiimti atsakomybę už save ir savo šeimą? Būsi
apdovanotas mylėjimusi. Mylėjimasis - tai ne primityvus
lytinis aktas. Tai svarbus intymumas tarp vienas kitą
mylinčių vyro ir moters. Aš nemėgstu žodžio „seksas“.
Jis pernelyg paprastas ir primityvus.
Kai berniukams prasideda hormonų audros, verta kas­
ryt palįsti po šaltu dušu, duoti kūnui darbo ar apskritai
fizinio krūvio. Geismas - tai jausmas. O jausmas - tai
veiklos kuras. Darykite gerus darbus sau, tėvams, kai­
mynams.
Kai mergaitei prasideda hormonų audros, verta ener­
giją nukreipti į kūrybą. Todėl viena geriausių ankstyvų
lytinių santykių prevencijų - saviraiška.

<1*

Šiuolaikinėje visuomenėje jaunimui trūksta labai svar­

baus žinojimo - mūsų kūnas yra mūsų sielos namai.
 Dauguma suaugusių žmonių nežino savo gyvenimo
prasmės, todėl nuo jaunystės naudoja kūną kaip išmano.
O tam tikra informacija, kaip vartoti kūną, kad būtų
malonu, dar labiau atitolina bręstantį individą nuo sa­
tobulos moters

vęs pažinimo, nuo prasmingos meilės ir nuo gyvenimo

tikslų įgyvendinimo.
Pirmiausia mergina turėtų žinoti, kad jos kūnas yra jos
asmeninė nuosavybė. Tai yra labai didelis turtas. Tai
ne tik jos sielos namai, bet ir būsimos gyvybės lopšys.
Merginos apie tai retai susimąsto, joms trūksta išmin­
tingų moterų šalia, kurios apsaugotų dukras, anūkes,
dukterėčias nuo galimos neteisybės. Nuo pat gimimo
mergaitei reikia vieno - meilės. Ankstyvi lytiniai san­
tykiai - meilės paieškos padarinys. Nė viena paauglė
netrokšta sekso. Ji tiesiog nori būti mylima, todėl labai
daug kuo rizikuoja.
Šiuolaikinė visuomenė sureikšmina kūną. Nuo jaunu­
mės merginoms peršama informacija apie kontracep­
ciją. Ką tai reiškia? Joms suteikiama žinių, kaip jausti
malonumą ir nepatirti nepageidaujamo šalutinio po­
veikio. Kokio? Naujos gyvybės. Mamos nepagalvoja,
ką 14 metų mergaitė darys su informacija. Juk jai dar
ne laikas dovanoti gyvybę.
Tiek merginoms, tiek vaikinams verta išmokti atsirinkti
draugus, žmogų artimiems santykiams. Jaunimui stin­
ga žinių apie darnių santykių plėtojimą, nes trūksta
gerų pavyzdžių. Jauniems žmonėms reikia žinių apie
šeimą ir santykių puoselėjimą joje. Merginoms verta
įsisąmoninti, kad išskirtinė jų privilegija šioje Žemė­
je - vaikų auginimas. Todėl verta savo kūną pasaugoti
šiam tikslui. Ką tai reiškia? Nerūkyti, negerti, nevartoti
kitų svaigalų, neturėti atsitiktinių intymių santykių.
Vaikinai „gali“linksmintis su daugeliu merginų, tačiau
į žmonas rinksis nenučiupinėtas, save saugojusias
jaunas moteris. Dažnas vyras nori nekaltos mergelės.
Ir tai suprantama.
Merginos klaidinamos pasiūlymais masturbuotis, neva
tai būdas pažinti savo kūną. Kamto reikia? Kad žinotum,
kaip save liesti, kad būtų malonu? O kada tai pravers?
Santykiuose su kitu žmogumi? Ne. Su partneriu kuriama.
Kai vyras ir moteris vienas kitą myli, jie kuria bendrą
erdvę, jie mokosi suartėti ir per patirtį pažindinasi ne
tik su vidiniu pasauliu, bet ir su kūnais. Ne intymūs
santykiai yra darnių santykių pagrindas. Kai santykiai
harmoningi, vyras ir moteris mylisi taip, kaip jiems
abiem tinka, taip dažnai, kaip jiems abiem to reikia.
Ir vaikinams masturbacijos pamokų nereikia. Ji tik su­
formuoja įprotį sumažinti įtampą išliejant spermą. Tai
primityvu, gyvuliška. Mažiau save kontroliuojantį vyrą
gali net pastūmėti į prievartą. Kai susikaupia įtampa,
reikia įveikti sunkumus, problemą, eiti kapoti malkų,
sportuoti ir pan. Vyrą atpalaiduoja veikla, moterį - iš­
sikalbėjimas su patikimu žmogumi.
Masturbacija, pornografija ir partnerių kaita labiausiai
skurdina intymų žmogaus gyvenimą ir sukuria daug
nereikalingų šalutinių poveikių.
Sutinku vis daugiau jaunų žmonių, kurie neketina in­
tymiai bendrauti be įsipareigojimo, t. y. be ketinimo
tuoktis, be piršlybų. Vadinasi, jaunų žmonių sąmonė
keičiasi, tiksliau, jie tampa sąmoningesni. Ir tai džiugina.
 Dažnai į seksąjaunus žmones pastūmėja meilės paieškos.
Ir tai svarbi informacija tėvams - jie turi juos mylėti dėl
vaikų gerovės. Nesąmonių pridaro apsvaigęs jaunimas.
Alkoholio vartojimas ypač pavojingas merginoms. Įkau-
^tobulos moters

šusiomis jomis gali pasinaudoti ir sumažinti savivertę,

kuri greičiausiai ir taip nėra didelė. Kai mergina save
adekvačiai vertina, myli, yra mylima artimųjų, ji puikiai
skiria, koks vaikino elgesys yra meilės išraiška, o koks ne.
Mergina atsiduoda ieškodama meilės. Net jos nemylin­
čiam ir net neketinančiam tęsti santykių. Vyrui atsidavusi
moteris iškart prie jo prisiriša. Todėl labai svarbu, kad jis
būtų jos išrinktasis. Merginai nevalia fantazuoti. Valia
žinoti, ar vaikinas rimtai ketina su ja puoselėti santykius.
Vienintelis būdas tai sužinoti - sulaukti jo piršlybų. Tik
tokiam vaikinui saugu atsiduoti. Ne todėl, kad būtinai
kartu sulauks senatvės. Moteriai verta atsiduoti tik dėl
jos apsisprendusiam ir už ją atsakomybę prisiimančiam
vyrui. Kam prisirišti prie bet kokio stulpo? Geriau prie
ypatingo. Mat moteris yra labai galinga ir apdovanoja
vyrą energija. Jos dėka jis kalnus gali nuversti: ne tik
sūnų užauginti, bet ir namą pastatyti.
Kai vaikinas pradeda lytiškai bręsti, labai svarbu jam
suteikti žinių apie hormonus. Šiuo etapu būtina in­
tensyvi fizinė veikla, sunkumų įveikimas, problemų
sprendimas, tikslų siekimas ar pan. Tai nukreipia
mintis nuo beprasmės masturbacijos ir lyties organo
sureikšminimo. Ypač kenkia pornografijos ar erotikos
žiūrėjimas. Tai iškreipia vyriškumą, mąstymą, silpnina
valią ir žaloja charakterį.
Mylėjimasis yra malonios savijautos padarinys, o ne
priežastis. Kai gyvenime jautiesi saugus, mylimas,
lydimas sėkmės, kai pavyksta susidoroti su iššūkiais,
pakanka energijos, kuria gali pasidalyti mylėdamasis su
mylimu partneriu. Mylėjimąsis neapsaugo nuo jokios
depresijos. Kai žmogus neturi psichologinių proble­
mų, jis yra pajėgus mylėtis. Pasitikėdamas savimi gali
atsiverti kitam žmogui. Mylėjimąsis - tai atvirumas.
Klasikinė medicina labai daug ką supainiojo ir klaidina
žmones. Ypačjaunus. Susidaro įspūdis, kad mylėdamasis
nepatirsi nerimo. Tai visiškas absurdas. Kodėl niekas
nepasakoja, kad mylėjimasis su nuolatiniu partneriu
įsipareigojus yra darnių santykių padarinys, kurio vertas
kiekvienas jaunas žmogus? Ir ne tik jaunas.
Svarbu įsisąmoninti: kai vyras ir moteris nėra artimi,
nesikalba, patiria daugybę nesusipratimų ir neieško
būdų santykiams gerintis, joks mylėjimasis jų nesuartins.
Visos hormoninės priemonės išbalansuoja moters vidinį
pasaulį. Moters ciklas - labai svarbus procesas. Ciklo
pradžioje ji valosi, todėl nevalia mylėtis per menstru­
acijas. Kai valosi vidus, verta atsisakyti blogų įpročių,
verta apmąstyti savo elgesį, atsiprašyti. Vaisingomis
dienomis verta į save įsileisti tik atsidavusį vyrą. Neva­
lia atsiduoti bet kam. Antroje ciklo pusėje, kai moteris
nebegali pastoti, ji su mylimu vyru gali kurti jųdviejų
mylėjimosi erdvę: lengvai, žaismingai, gražiai. Linkiu
jaunoms merginoms ir visoms moterims išmokti rū­
pintis savimi, mylėti save, tausoti savo kūną, švarinti jį,
kvėpinti rožių aliejais.
Tegu būna ne tik švari patalynė, bet ir švarus liežuvis,
skaidrios akys, šviesios mintys. Tada pajėgsime atsirinkti,
ar tai tas vyras, su kuriuo verta kurti šeimą ir auginti
vaikus. Norisi visoms merginoms pasakyti: neskubėkite
,-Wv>
mylėtis, kol nesukūrėte šeimos. Jūs tikrai spėsite viską
patirti su savo išrinktuoju! Ir kartais verta maukšlintis
močiutės kelnaites kaip patikimiausią garbės ir orumo
apsaugą!m

3
-S
Nu.svaigu.si
■ undinė
Tikriausiai esi girdėjusi, kad vos ne kiekvienas darželi­
m nukas gali pademonstruoti, kaip atrodo išgėręs žmogus.
ti M i n i m u s Šiandien manau, kad padorios alkoholio vartojimo dozės
nėra. Ji tiesiog neegzistuoja. Tačiau iki tokio tikėjimo
teko gerokai pasivaikščioti.
K IS M TtS IM P
PkMlIHMISU Aš nežinau, kodėl jaunimas pradeda svaigintis. Tačiau
žinau tiksliai: kai alkoholis vartojamas artimoje aplin­
koje, labai tikėtina, kad ir vaikai svaiginsis. Ir saikas
tl flUIMO čia nesvarbus. Yra žmonių, visiškai netoleruojančių
A PSM R. alkoholio. Laimės kūdikiai... Yra puikiai toleruojan­
čių, ir jiems gresia didžiausia grėsmė įgyti pavojingą
priklausomybę.
Kai man buvo 15-16 metų, buvau stropuolė, gera mo­
kinė, nešiojau akinius. Nekenčiau savo išvaizdos. Sie-
lojausi, kad bendraklasiams esu neįdomi. Tiesą sakant,
nebuvo kam manimi ir domėtis. Tačiau taip troškau
dėmesio, kad buvau pasiryžusi dėl jo labai daug ką pa­
daryti. Taip pirmą kartą užsirūkiau ir paragavau alko­
holio. Iki 18 metų slėpiau savo įpročius. Pilnametystės
proga pasidovanojau laisvę. Juk taip gyventi mus mokė
dauguma suaugusiųjų, ar ne?
Save po truputį žudydama girdėdavau moralų, bet jie
manęs nemotyvavo liautis. Kai pradėjau lauktis pirmojo
vaikelio, žalingų įpročių atsisakiau akimirksniu. Jam
gimus, atsakomybė už kokybišką žindymą buvo pa­
kankama motyvacija negrįžti prie kvailiojimo. Atkryčių
buvo, tačiau su nikotinu atsisveikinau visiems laikams.
Nuėjome į skirtingas puses. Sunkiau buvo atsisakyti
mano gomuriui malonaus raudonojo vyno. Tačiau ir
su juo atsisveikinau.
Kartą vaikščiojau parke su savo vaikais. Ant suoliuko
rūkė graži mergina. Priėjusi paklausiau:
- Labas, ar galiu pakalbinti?
- Nu... - su rusišku akcentu tarė ji.
- Atleisk, - sakau, - ne mano reikalas, bet kadaise ir
aš rūkiau. Ir man niekas nesakė, kad taip save žaloju.
Niekas manęs neapkabino ir nepagailėjo kaip dukters.
Su didele meile. Visi tik barė. Niekas man nesakė, kad
kada nors būsiu mama. Ir kad vaikams išnešioti reikia
sveiko kūno. Niekas nesakė, kad taip greitai lėks me­
tai, o svaigalai sendina odą. Tad aš tau sakau lyg sau iš
praeities: jei gali, mesk rūkyti. Jei negali, tai daryk kuo
rečiau. Ir tegu niekas tavęs nemato. Nes jei nori susi­
rasti gerą vyrą sau ir savo vaikams, tai žinok, kad geras
vyras nenorės rūkančios žmonos. Man to irgi niekas
nesakė. Daugeliui buvau tik linksmybių partnerė. Tik
tiek. Ir labai džiaugiuosi, kad šiandien nebemokau savo
vaikų nei gerti, nei rūkyti. Tu labai graži.
 Patylėjusi mergina atsakė:
- Ačiū. Man irgi dar niekas to nesakė. Jums tikriausiai
nelengva su tokiais mažiukais...
Ir ėmėme kalbėtis apie ūkį ir bites kaip senos bičiulės.
Kai žmogus liaujasi vartoti svaigalus, organizmas pats
viskuo pasirūpina. Juk seniai įrodyta, kad žmogaus
organizme gaminasi alkoholis. Tiek, kiek reikia. O ne
tiek, kiek norisi. Mane blaivybė labai jaudina, budrina,
suteikia jėgų veiklai ir kūrybai. Sutikau daug žinomų ir
nežinomų žmonių, kurie seniai nebesisvaigina, o var­
toja gyvenimą gryną, be anestetikų, kaip sakau. Tai ne
visada malonu, bet visada verta.

i f f l l it. ID
K I W 1M
UMk
Seselė rūtelė
U i M l') Ilgai maniau, kad mano sesuo - kažkoks nesusipratimas.
I1 S U M
HOTtm. Vaikystėje dėl mudviejų nesutarimų ir skirtumų kalti­
nau skirtingus tėvus, genus. Vėliau per konsteliacijas
pamačiau visą mūsų šeimos sistemą ir sužinojau, kad
būtent ji mus sieja. Mano sesė - vyresnė, tačiau man
ji visada atrodė maža. Tik užaugusi įvertinau, kokia
ji nuostabi mama. Ir to bet kuriai užtenka, kad būtų
nuostabi moteris. Atsidavimo iš jos galėtų pasimokyti
daugelis iš mūsų.
Šypsodamasi sakau, kad iš sesės išmokau, kaip nesi­
elgti. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tačiau... Yra vie­
nas dalykas, už kurį esu labai dėkinga. Man tai ir yra
seserystės stebuklas. Aš to tik mokausi. Kai man būdavo
sunku, ji niekada nuo manęs nenusisukdavo. Nebūti­
nai suprasdavo, kodėl patiriu tokius stiprius jausmus
ar atitinkamai elgiuosi, bet visada rasdavo paguodos ir
palaikymo žodžių. Arba gražią tylą. Būti seserimi - tai
nebūti mokytoja.
Žmonėms pasakodama apie seseris ir brolius, akcen­
tuoju bendrystę. Kai jos nėra, kyla konfliktų, kurių
pagrindas - pavydas. Kokie tavo santykiai su broliais
ir seserimis? Jei jie vyresni, ko iš jų išmokai? Jei jaunes­
ni, ką jiems padovanojai? Ką jie iš tavęs sužinojo apie
gyvenimą? Vaikystėje tarp vaikų nutinka visko. Tačiau
mes augame ir užaugame. Kaip bendraujame dabar?
Kokius santykius puoselėjame? O gal manai, kad Dievas
8011
tau pakišo netinkamą brolį ar seserį?
mm ~
Augindama tris vaikus sau vis primenu: mudviejų su
m min
vyru vieną dieną neliks, o jie turės vienas kitą. Jie bus ta
šeima, į kurią galės atsiremti, kuria galės tikėti, į kurią
atsives antrąją pusę, vaikus. Kokia tai bus šeima? Kokią
mm.
pirmiausia sukursime mes.
Aš galiu pakeisti tik dabartinius savo ir sesers santykius.
Darau ką galiu: dėkoju, džiaugiuosi, dovanoju, domiuosi
ir atsiprašau. Už ką? Kad ilgai maniau, jog geriau nei ji
išmanau gyvenimą. Nes aš dažniau būdavau mokytoja,
o ne seserimi. Žinoma, tai irgi būdas gyventi, bet tai
nėra moters gyvenimo kelias. Tad nesikankink, o elkis
kardinaliai kitaip. Drąsiausia - būti savimi. Nereikia
nieko ypatingo, tiesiog būti savimi. Todėl aš nenoriu
būtinai patikti savo seseriai. Aš netikiu iliuzija, kad
būtina visiems laikytis išvien, nes esame giminės.
Biologinė šeima yra viena. Dvasinė šeima - visai kita
erdvė, teritorija, bendrakeleiviai. Vis dėlto labiausiai
savo sesei noriu dėkoti.
Miela mano sesute, aš tave labai myliu. Atsiprašau,
kad neskubėjau deramai tau to parodyti. Tu labai
daug visko patyrei. Ir man buvo labai vertinga būti
šalia, tai stebėti, mokytis. Tik tavo dėka aš išmokau
vyresniems pasakyti NE, kai jie norėdavo lemti
mano asmeninio gyvenimo vingius. Tik tavo dėka
aš išmokau vertinti paprastą buvimą su vaikais.
Be knygų, be didelio žinių bagažo. Pasitarnaujant,
mylint, leidžiant ir nepykstant. Ačiū tau, kad tu
tokia esi mano gyvenime. Ačiū, kad nenusisukai
nuo manęs tada, kai savo mylimame kaime likau
viena su vaiku. Ačiū tau, kad važiavai su savo dviem
gražuolėmis irglobojai mano mylimuką. Ačiū, kad
buvai šalia, kai kūriau savo gyvenimą po skyrybų.
Vienai man nebūtų pavykę. Aš myliu tave!

r
Augindama vaikus vienam apie kitą sakau gražiausius
dalykus, kad, man išėjus, jie liktų turtingi ir turėtų šeimą.
Ir šiaušiuosi, kai kas nors brolio ar sesės akivaizdoje ban­
do pasijuokti iš vyriausiojo šeimos vaiko. Juk vyriausias
šeimoje - tai trečias po tėčio ir mamos. Kaip jį gerbs
mažesni, jei mes negerbiame? Kaip juo tikės, jei mes
netikime? Kaip juo gėrėsis, jei mes nesididžiuojame?
Ak, koks nuostabus gyvenimas, kai pasirenki sėjėjo
vaidmenį. Aš esu laiminga, kai kas kartą dukružei galiu
pasakyti: „Kaip tau pasisekė, kad turi net du sergėtojus.“
O kitiems dažnai kartoju: „Dominykas toks žaismingas,
kad mums niekada nebus nuobodu, o jo meilė muzikai
dovanos mums visiems sveikatos.“Apsvaigusi nuo dukros
tyrumo tariu: „Kaip mums pasisekė, kad Aušrinė savo
gerumu primena, kaip svarbu būti visiems kartu. Ji tokia
tyli teikėja: visus apkabina, visus bučiniais apdovanoja.“
Taip jau nutiko, kad vyro iš pirmosios santuokos vaikai
nepripažįsta savo brolio ir sesers. Ilgai man buvo pikta.
Tačiau suvokusi pamoką visa tai atidaviau Jam. Juk tik
mano fantazijose egzistavo geraširdžiai vyresnieji bro­
liai ir sesuo. Juk tik mano fantazijose visi sėdėjome prie
vieno stalo ir džiaugėmės, kad esame sveiki. Realybė
kitokia. Ir jei Dievulis nuo mano vaikų traukia kitus
jų tėvo vaikus, vadinasi, yra svarbi priežastis. Pirmojo
sūnaus tėvas taip pat mudviejų pirmagimio nepristato
antrosios šeimos atžaloms. Ir gerai. Taip yra, ir taškas.
Ne mano valioje ir galioje tai keisti.
Aš rami: mano vaikai žino, kad tėvai turi kitų vaikų,
mato, kaip jiems renkamos dovanos, kaip planuojamas
laikas kartu. Jie stebi tėvystę visiems vaikams. Netobulą,
bet visada tikrą. Jau seniai nebijau nepatogaus klausimo:
„Kodėl broliai ir sesuo nenori su manimi susipažinti?"
Atsakymas paprastas: „Juos kažkas suklaidino, dabar
jiems sunku tave pamilti ir džiūgauti, kad tu esi.“
Juk nevilties, pykčio temdomas buvusių sutuoktinių
protas daro didžiulę įtaką vaikams. Pamirštame, kokie
mes laikini. Ir kai nerandame jėgų gyventi atviromis
širdimis, akistatą teks daryti per šermenis. Juk nepla­
nuosime dvejų šermenų: pusė kūno pirmosios šeimos
 giminei, pusė - antrosios. O gal laidoti turėtų tie, kurie
ilgiau gyveno su mirusiuoju? Jauti, koks absurdas?
Kokie mes susireikšminę egoistai. Savinamės motiną,
tėvą. Manome, kad vienas ar kitas gimdytojas priklau­
so tik mums. Tai vyksta tol, kol nemylime savo tėvo
JOco ar motinos, nusprendusių nebegyventi su kitu mūsų
3r-a
o gimdytoju. Kai atitirpsta širdys, į svečius užsuka mei­
lė ir vaikas gali pasakyti: Atsiprašau, tėve, kad pykau
ant tavęs, kai tu lioveisi mylėti mano mamą. Juk ir ji
atsakinga už judviejų skyrybas. Atsiprašau, tėve, kad
nekenčiau tavo antrosios žmonos. Tują pasirinkai. Ir tavo
sprendimas - ne mano reikalas. Atsiprašau, tėve, kad
nekenčiau tavo sprendimo ir ilgai apsimetinėjau. Aš
BAKE SUSDį negaliu tau nurodinėti, kaip tau gyventi ir ką mylėti. Aš
LABIAU, NEI pats nežinau, ar man visada pavyks santuokoje išlikti
MIS flffl
10 garbingam. Dar neturiu tokios patirties, kad galėčiau
tave smerkti. Atsiprašau. Myliu tave su viskuo.
k e d ic ih a as
KOKIA IISIS Tik pabuvęs savo tėvo ir mamos vaiku gali subręsti, už­
augti ir patirti sėkmę asmeniniame gyvenime. Tik po to...
SIAURU PA2IDRŲ
IELIŠIIĖ Branginkime seserystę ir brolystę. Savo ir savo vaikų.
Esame susiję labiau, nei mus to moko medicina ar kokia
BEililSNElĖ. nors siaurų pažiūrų religinė bendruomenė.

Tikriausiai ir tu patyrei seserystės džiaugsmą visai ne

su savo seserimi? Gyvenime dažnai atsiranda žmogus,
kuris tampa broliu ar seserimi. Kaip gerai, kad atsi­
randa. Tada suprantame, kad šeima, į kurią mes šioje
Žemėje buvome pakviestos, yra kur kas platesnė, kur
kas didesnė nei biologinė.
Drąsiai sakau: jei atsiduosi intuicijai, pasikliausi visata,
eisi vedama širdies, ateis visi žmonės, kurių tau reikia
ir kuriems reikalinga esi tu.
Būk budri su vyrais. Tik labai retais atvejais galima
nuoširdi draugystė be fizinio artumo ar slapto troškimo.
Ir nereikia tokių draugysčių. Širdingumas mus moko
neturėti visko. Bet turėti visus tikrus. m MUM$11
Kai kurios moterys turi daug draugų. Tačiau jie nėra
m u s . TIK
draugai. Moteris yra egoistė - skirtinguose žmonėse lABAiKETAIS
randa tai, ko nori. Todėl jai maža vieno partnerio. Ji dar A TO M S
turi draugų. Tai tarsi švelnesnio pavidalo daugpatystė.
Ji labiau būdinga vyrams. Tačiau šiuolaikinės moterys,
EM A DUOSIMU
pasidavusios emancipacijos virusui, irgi siekia taip
M A U S T Ė BE
gyventi. Ir netampa laimingos. Sutikau daug moterų, HITO MOTO
pasiklydusių tarp draugų, bet neturinčių vyro. Ištekėjusi
moteris paprastai neturi daug draugų. Ir tai nei gerai,
Ai s im o
TiAflŠKlHO.
nei blogai. Tiesiog interesai skiriasi. O kai augini vaikus,
kai pasiilgsti paprasto buvimo su vyru, nematai reikalo
eiti gerti arbatos su draugu, o ne su vyru. Labirintai
mums suteikia didelės prasmės. Linkiu atrasti išėjimą.
Bet kokia kaina. UEIKISTAI
H f f i SUTEIK
M E IĖ S
PUSHES.
LIUKUI ATKASTI
Ar ir tu vaikystėje tikėjai amžina draugyste? Aš tikėjau.
mm. BET
Su draugėmis kurdavome vadinamuosius „sekretus“ ir
KOKIA KAI1A.
juos tikėdavomės rasti po daugelio metų. Tačiau net
krūmų nebeliko... Kas yra „sekretai“? Prie kokio nors
krūmo iškasi duobelę, padarai kompoziciją iš gėlių
WYv>
žiedų, spalvotų popierėlių, uždengi skaidriu stiklu, už­
kasi smėliuku, uždedi akmenį, ir viskas. Kitą dieną šį
kūrinį dar rasi. Bet po kurio laiko - tikrai ne. Bėga ne
tik laikas, šlubuoja ne tik atmintis, bet ir Žemė juda.
Tik anuomet to dar nežinojau. Dabar vaikai „sekretų“
H
w
O nebekuria. O gaila, man buvo labai smagu.
P
-% Ar daug turi vaikystės draugių? Jos tikrai yra didžiulis
turtas. Nuostabu augti kartu su žmogumi ir nepraras­
ti priežasties draugauti. Tačiau jei tau taip nenutiko,
nesisielok. Mat draugai priklauso nuo interesų. Su kai
kuriais galima išsiskirti amžiams, su kitais po daugelio
metų vėl susitikti.
SU 2 l M | IĮ
NEPRAUSTI Svarbu suprasti, kad draugystė labai romantizuojama.
Realybėje tai sielų, širdžių bendrystė. Nebūtina susiti­
PRIEŽASTIES kinėti kartą per savaitę, nes susitikimų vardiklis visada
DiUilMUTI. yra atvirumo, pasitikėjimo ir meilės kokteilis. Ir to už­
tenka, kad žmogų vadintum draugu.

S iu IĖ TIESUS Draugės ir draugai labai skirtingi. Vieni padeda įveikti

PME/ASilES sunkumus, kiti labiau mėgsta kartu linksmintis, yra ir
universalių žmonių. Ir gerai, kad draugai tokie skirtingi.
TĘSTI Kartais pasvajoju... Ech, būtų gerai, jei visas gerąsias
DRAUGYSTES su draugų savybes galėtume sudėti į savo antrąją pusę.
mm\, su Tačiau Režisierius turi kitų planų. Todėl džiūgaukim,
TUMUS MNIIUS kad bent draugus galime pasirinkti. Ir ne tik pasirinkti,
KARTU U M M ) bet ir atsirinkti. O reikalui esant, pasilikti tinkamus. Nes
nėra nė vienos priežasties tęsti draugystės su žmogumi,
BEHMSUS SEI su kuriuo buvimas kartu labiau nemalonus nei malonus.
Kartą sūnus paklausė, kodėl nebesusitinku su viena
sena bičiule. Pasakiau, kad nebedraugauju su ja taip
kaip anksčiau. Nieko neaiškinau. O buvo taip...
Draugavau su mergina nuo pat studijų laikų. Buvome
bendramintės, nors gyvenimo būdas labai skyrėsi. Yra
tekę sulaukti jos pagalbos, ir tai labai pagerino mudvie­
jų santykius. Aš taip pat esu jai pagelbėjusi, džiūgavau,
kad sunkią akimirką galėjau būt šalia.
Susitikdavome ne dažnai. Tačiau pas mane svečiuoda­
masi bičiulė ilgiau bendraudavo telefonu nei su manimi.
Ir vieną dieną tai galutinai mane supykdė. Buvau atvira ir
jai pasakiau. Nenorėjau būti suprasta. Greičiau atsikra­
tyti seniai slėpto nemalonaus jausmo dėl neadekvataus PILDOSI
bendravimo. Ir jūroje nurimo audra. T IK IM
Būdama atvira su savimi ir su ja patyriau tikrąją gyve­ /
nimo pakeleivių esmę. Aš nesu nepakeičiama. Aš esu
svarbi. Jei būnant kartu sunku į mane sutelkti dėmesį,
kad būtume čia ir dabar, tai kam susitikti? Tegu atsiran­
da erdvės naujiems žmonėms. Štai taip pildosi trigubas
kūrimo, palaikymo ir griovimo dėsnis. Man pavyko gra­
žiai sugriauti. Labai savimi džiaugiuosi. Reikėjo drąsos.
O tu ar pasiruošusi tikrai širdingiems santykiams? Ar
esi pasirengusi tikrajai draugystei, o ne jos imitavimui?
Lengva gyventi, kai gali sau leisti būti savimi: ir maloni,
ir nemaloni, svarbiausia - tikra. Nėra jokios prievolės
būti drauge, „kol mirtis mus išskirs“. Dėl tam tikros
priežasties susitinkame, dėl tam tikros priežasties išsi­
skiriame. Ir nieko tragiško čia nėra.
 Dar viena moteris paskatino mane pažvelgti didelei
baimei į akis. Kurį laiką atviravau su viena bičiule. Lai­
kiau ją savo drauge, nes... Ir pas mane svečiavosi, ir pati
kvietė, ir arbatos gerdavome, ir šnekučiuodavomės, ir
dalydavomės rūpesčiais. Man taip atrodė.
Buvo įtemptas etapas, kai skambindavau jai sutrikusi
ir praradusi bet kokią viltį. Ir visai netyčia sužinojau,
kad mano skambučiai jai kaip koks prakeiksmas. Aš
visada klausdavau, ar gali su manimi kalbėti. Jau įpra­
tau žmonių teirautis, ar man gali skirti laiko. Nes juk
niekas nieko neprivalo. Sulaukusi teigiamo atsakymo,
bendraudavau. O pasirodo... Tikrasis atsakymas būdavo
toks: aš negaliu nekalbėti, nes jai juk taip blogai.
MI5I/I liSIUS Pasijutau taip, lyg būčiau išsirengusi, o mane slapčia
DALrKl/S jH>|£ fotografuotų. Išsigandau, kad ji gali kam nors atskleisti
mano slapčiausius dalykus. Kaip gerai, kad prisiminiau,
m m iiu jog baisiausius dalykus apie save galiu pasakyti tik aš
M SM 17I III pati. Ar tu tai žinai?
PATI. Pasitikėjimas bičiule ištirpo per sekundę. O dar mano
profesinė veikla... Brrr... Žinoma, ji ir dabar gali viską
iškloti. Tik man jau nebaisu. Nes esu itin atvira. Mano
širdis šaukė: tu atsitrenkei į savo susireikšminimo ribas,
nes kas gi tu tokia, kad būtum tokia įdomi? Net palen­
gvėjo. Padėkojusi širdžiai pamoką suvalgiau kaip saldainį.
Ta moteris nebuvo tikra draugė, tik aš susikūriau drau­
gystę. Kaip gerai, kad tai truko vos metus. Moterys pasa­
kojo apie apsimetinėjimų dešimtmečius. Savo socialinio
tinklo „Facebook“paskyroje „Psichologė Ramunė Mu­
rauskienė“pasidalijau įrašu apie tai. Pasirodo, tai aktualu
daugeliui moterų. Ir dar paaiškėjo, kad apie tai niekas
garsiai nešneka. Nes... Nepatogu, nemalonu, mes juk
suaugusios, turime mokėti draugauti... Juokinga, ar ne?
Pajutau, kad atsitrenkiau į savo naivumo likučius. Ir į
dabartinės visuomenės vartotojiškumo grindis, tokias
nestabilias, nepatikimas. Aš nė su vienu žmogumi ne­
bendrauju iš reikalo. Arba draugai, arba darbas, arba
niekas. O kaip bendrauji tu? Ar „vartoji“ žmones? Ar
žmonės „vartoja“ tave?
Turėjau puikią progą nusibrėžti ribas iš naujo. Nutrau­
kiau draugystę, nes... Kaip čia pasakius? Kartą pasiuto
mano katė. Gydytojai sakė, kad daugiau taip gali ir
nebenutikti. Tačiau man buvo neramu. Ir aš nuspren­
džiau ją užmigdyti. Nebenorėjau rizikuoti nei savo, nei ki s i ss
kūdikio sveikata. Šioje situacijoje labai vertinu moters ' i lt i s m m \ ,
atvirumą ir drąsą pagaliau prisipažinti ir pasisakyti,
SEMUSIS is
kas aš jai buvau. Tačiau laikinas jos išprotėjimas manęs
niekam neįpareigoja. mm.d u s u i ,
m

m nim
mu sttus.
Yra žmonių, kurie mielai kitus ko nors moko. Tokie
pedagogai be pedagoginio išsilavinimo... Aš irgi tokia
esu. Nuo mažų dienų visus mokau. Tai nei gerai, nei
blogai, tiesiog verta išmokti visa tai suvaldyti. Galutinai
atkūriau adekvačius santykius su tėvais; tapau psicho­
loge ir savo profesinėje veikloje galiu patarinėti kitiems
iki pažaliavimo; esu trijų vaikų mama ir mokau juos,
kiek tik širdis geidžia.
Galioja taisyklė: jei esi ne darbe ir ne su vaikais, ver­
ta susilaikyti nuo patarimų, o jei negali tverti, prašyk
 leidimo, tikgavusi teigiamą atsakymą, patarinėk. Mano
prigimties žmonėms tai neapsakomai sunku, nes „mes
geriau už visus žinome...“
Kartą sutikau į save tuo aspektu panašią moterį. Mudvi
susidraugavome. Ir ji, būdama toliau dvasiškai pažengusi,
p
taip tuo metu maniau, mane mokė gerų dalykų. Kartą
r-O
įvyko didžiulis konfliktas. Didžiulis jis buvo viduje, o ne
išorėje. Supratau: nutrūko saitas, nes negalima prisirišti
prie žmogaus, jo sudievinti. Po tokio paauglystės išgy­
m STIPRU) venimo užaugau. Su ja neplanavau tolesnių santykių.
M : mil/ Žinojau tik viena: ji atleidžiama iš mokytojos pareigų
e rv £ su su mano gyvenimo mokykloje. Dieve, kaip man palengvė­
jo! Pasijutau kaip baigusi tą nelemtą mokyklą, kurioje
■M u jš esi/ mokiniai tempiami už ausų aukštyn ir nuolat tobuli­
mrnrn nami. Labai stipriai jutau: turiu gyventi su jausmu „aš
GEM M esu pakankamai gera jau šiandien“. Ir gyvenau. Ir nieko
s ia iE r . blogo nenutiko. Ir neklausk, ar galėjo būti geriau. Taip,
kaip yra, yra pakankamai gerai. Ir tai istorija ne apie
mane, o apie tave. Ir tu tai žinai...
M P f f lM
WEV0 Su šia moterimi gavau didžiulę meilės sau ir kitam
pamoką. Neverta santykių transformuoti į nuolatinį
F E S \U $I)IU $ vienas kito gerinimo procesą. Norisi nerūpestingai
POSMIS: išgerti arbatos be jokių dvasingų šnekų. Džiūgavau
u i migsi šiame procese, nes jaučiau, kaip artėju prie savęs tik­
m i \ M \ rosios - savo dieviškumo. Nes... man patinka Dievo
G I 'I E M I pasirašomas posakis: kai baigsi analizuoti gyvenimą,
paskambink - pašoksim.
HSIM1MI -
Ne taip džiugu buvo tai, kad prisiminiau visus tuos,
kuriuos aš mokiau. Vaje... Teko visus iškvėpuoti, iš­
spjauti, atsiprašyti (gyvai ir mintimis). Ir dabar mokausi
iš naujo gyventi pagal paprastą taisyklę: aš nesu pata­
rėja, jei labai knieti ką nors pasakyti, prašau leidimo.
Primenu: ši taisyklė negalioja su vaikais ir tam tikroje
profesinėje veikloje.

Mano gyvenime kurį laiką buvo moteris, iš kurios ga­

vau mažiausiai dvi pamokas. Pirmoji: netikėk tais, kurie
kalba apie tavo artimus žmones, tačiau jų nemyli. Kai
ieškojau būdų, kaip sugyventi su antruoju vyru, bičiulė
vi? sakydavo: jis nevykėlis, liurbis ir pan. Ir manyje visada
kildavo noras pasakyti: „Ne, tu neteisi.“ Neprisimenu,
ar tai ištardavau garsiai. Žinau tik viena: jei jis - liurbis,
tai kas tada yra ta, kuri tokį liurbį pasirinko? Liurbienė. P R IIM A
Nejuokinga, ar ne? šy v o m -
Ar suvoki, kad draugė, kuri koneveikia tavo vyrą, negali SE M D O ft
likti drauge? Nebūtina iš karto skirtis. Verta pirmiausia
paprašyti nedėti tavo vyro į šuns dienas. Ir jei ji nesiliauja,
nustoti su ja bendrauti. Jei vyrą kritikuoja tavo mama
ar kitas giminaitis, vadinasi, vyro tema su jais - tabu.
Viskas labai paprasta. Jei neketini skirtis, tau reikia ne
abejonių, o palaikymo, pastiprinimo, kūrybinių galių
sunkumams įveikti.
Prisimenu, vienai draugei, kuri guodėsi dėl vyro kvai­
lysčių, esu pasakiusi: „Aš tau atskleisiu, ką galvoju apie
tavo vyrą, tik tu žinok, kad aš jo nemyliu, o tu myli, ir
tai viską keičia.“
Antroji pamoka: pasiturimai gyventi - ne nuodėmė.
Buvusi mano bičiulė gyveno labai turtingai. Jos dėka
 aš atsikračiau deficitinio mąstymo ir pradėjau sau leisti
viską, ko man tuo metu reikėjo. Akcentuoju: aš nelaukiau,
kol atsiras pinigų, o turėdama pinigų leisdavau juos savo
svarbiems poreikiams. Ir viskas buvo gerai. Kai moteris
Jtobulos moters

patiki, kad gali turėti viską, ko jai reikia, visata visada

padeda. Tai labai svarbi pamoka daugumai moterų.
Vaikystėje gyvenau skurdžiai. O skurdo mąstymas -
vargo vakarienė. Juk nenori iš savęs atimti galimybės
tapti tokia turtinga, kokia gali tapti. Jauti skirtumą?
Tapk turtinga ne tokia kaip kiti, o tokia turtinga, kokia
tik gali būti tu. Leisk sau viską, ko tau reikia. Neabejok.
Visata neleis tau turėti daugiau, nei esi verta. Ir patikėk,
tau to užteks, kad galėtumei mėgautis savo kasdienybe.
Bene svarbiausia pamoka, kurią gavau iš šios moters,
buvo skirta mano motinystei. Aš mokiausi apginti savo
vaiką. Nes ne tik jį myliu, bet ir juo tikiu. Mano tuometė
bičiulė buvo pradinių klasių mokytoja. Kai mano vaikui
nepavyko gerai jaustis pirmoje klasėje, sulaukiau galingo
jos pastiprinimo. Labai gerai prisimenu jos žodžius: „Tu
ir tavo vaikas bet kuriai mokytojai yra perlai, niekada
tuo neabejok.“
Atėjo diena, kai mokytoja pasikvietė Augustiną į savo
klasę. Ir iš besišypsančios bičiulės liko tik „tamsta moky­
toja“. Viskas labai greitai paaiškėjo. Negaliu pasakyti, kad
viskas buvo blogai. Tačiau mokytojos vertybės skatino
abejoti jos organizuojamo ugdymo kokybe.
Kartą su pirmokų klase ėjau į biblioteką. Kartu su moky­
toja. Prie stotelės stoviniavo draugiškai nusiteikęs įkaušęs
vyras, jis surezgė komplimentą apie gražią mokytoją
ir daug vaikų. Kai paėjėjome šiek tiek toliau, mokytoja
visiems vaikams pasakė: „Matot, vaikučiai, šitą vyrą?
Jei nesimokysite, ir jums taip bus.“ Aš nustėrau. Iš jos
visiškai nesitikėjau tokio menko žmogiškumo. Tačiau
tai man padėjo suprasti, kodėl ji nebuvo pasirengusi
suprasti ilgų mano sūnaus plaukų. Ji paprastai pasakė:
„Mes šeimoje nesitariame su sūnumi dėl jo plaukų il­
gio, nes egzistuoja elementari higiena.“Vaje, pamaniau,
kaip tai toli nuo humanistinės pedagogikos, kuriai ji
atstovauja, kurią puoselėja ir dar kitus moko.
Kai sūnus buvo jos mokinys, aš laukiausi. Buvau rami,
atsipūtusi. Tačiau viskas, kas buvo susiję su mokykla,
man keldavo įtampą. Kai vaikas vėluodavo, mokytoja
tai priimdavo kaip asmeninį įžeidimą. Tačiau vėluoda­
vome visai ne todėl, kad norėdavome ją įžeisti. Ir aš ne
vienintelė sūnų atveždavau vėliau. Žinoma, nebūdama
stropi akademinių žinių ugdytoja, akcentuodama san­
tykius, tikėdamasi humanistinės pedagogikos, o ne jos
surogato, patekau į juodąjį tėvų sąrašą.
Draugystė jau seniai buvo nutrūkusi. Vieną dieną,
kai vaikas atėjo į antrą pamoką, nes prieš tai važia­
vome į polikliniką, mokytoja tamsiame koridoriuje
man išrėžė:
„Tu esi nesveika ir tavo vaikui geriau su tavo mama nei
su tavimi.
Aš tavo laiškus parodžiau specialistams, ir jie visi man
pasakė, kad tau reikia gydytis.
Jei dar kartą neatveši vaiko į mokyklą be pateisinamos
priežasties (aš darydavau nelegalius laisvadienius, kurių
reikėjo vaiko psichikai), aš tave apskųsiu Vaikų teisių
apsaugos tarnybai.
Mudvi nebe draugės, aš esu tik tavo vaiko mokytoja.“
 Aš išklausiau ir išėjau. Buvo labai sunku palikti vaiką
klasėje su ja. Žinojau tik viena: mano sūnų globoja Jis,
mano vaikas nėra krištolinis, ir jam nieko nenutiks.
Laimė, artėjo pavasario atostogos. Nėštumas leido
)tobulos moters u

susitelkti į kur kas gražesnius ir malonesnius dalykus.

Turėdama vilties, meilės ir tikėjimo, pagalbos kreipiausi
į humanistinės pedagogikos profesionalą Paatą Arao-
našvilį. Jis pasakė paprastai: „Tose pratybose, kurias
man rodai, humanistinės pedagogikos nėra.“ Man tiek
užteko, kad nieko nebesitikėčiau iš tos mokytojos. Kal­
bėjau su dar keliais Lietuvos humanistinės pedagogikos
asociacijos nariais. Visi sakė: „Tavo istorija skamba kaip
košmaras.“Supratau, kad vieni žmonės organizacijai yra
naudingesni už kitus. Vien didelės finansinės galimybės
daug reiškia. Todėl nedelsiant pasitraukiau iš organiza­
cijos, kuri Lietuvoje skelbia humanistinės pedagogikos
žinią, o pati vynioja į vatą nemalonius dalykus. Ir man
negaila. Toliau darau tai, kuo tikiu. Ir dalijuosi. Taip
išmokau veikti viena ir atsisakiau įpročio nuolat kam
nors priklausyti ir veikti organizacijų vardu. Nes esame
svarbūs būdami ir po vieną.
Iškart po pavasario atostogų vaikas ilgam susirgo. Tai
buvo priežastis keisti mokyklą. Ugdymo įstaigos vadovė
su viskuo sutiko. Neketinau viešinti neadekvataus pe­
dagogės elgesio - kiekvienas gauna pagal nuopelnus.
Porą metų vis sapnuodavau buvusią vaiko mokytoją.
Ramiai sapnuodavau. Akivaizdu, kad istorija nesibai­
gė. Per tą laiką suvokiau, kad saugodama savo sūnų jai
suteikiau skausmo. Nes šią istoriją paviešinau. O tai ne
silpnos dvasios žmogaus iššūkiai.
Pagaliau supratau: nesvarbu, kokia humaniška ji dė­
josi, nesvarbu, kokia didžiadvasė atrodė, nesvarbu,
kokias žmogiškumo temas analizuodavo, svarbu, kad
iš tiesų buvo skurdžios dvasios. Ir tai jokiais būdais
nėra konstanta. Pagaliau supratau, kodėl ji taip uoliai
užsiėmė savo ir kitų savišvieta, kalbėjo apie neapykantą
savo mamai, apkalbinėdavo kai kurių mokinių tėvus,
guosdavosi vis nerandanti ryšio su Dievu. Aš buvau
įtikėjusi jos susikurtu įvaizdžiu. Ji man atrodė laiminga
ir lydima sėkmės. Ir tik visiškai atsidavusi, patikėjusi
savo vaiką, aš priartėjau prie jos tikrosios esmės. Nu­
stebau, išsigandau ir tai atvirai pasakiau. Ji puolė. Nes
kithip gal būtų kritusi negyva. Ne veltui šventraščiuose M itu m i M
rašoma, kad dideli turtai yra didelė kliūtis žmogaus
dvasiniame kelyje.
m o te li
tu rn s
Po tam tikro laiko jai parašiau atsiprašymo laišką.
ItlKMIS
Kaip buvusiai draugei. Atsiprašiau, kad sudariau są­
lygas gimti jos skausmui. Nes buvau įsigilinusi į savo PffllMtl
vaiką. Nenorėjau jos skaudinti. Šiandien manau, kad itm i
ir dabar taip daryčiau. Nes, palyginti su suaugusiuoju,
vaikas yra kur kas labiau pažeidžiamas. O sielų evo­
liucijos kontekste Augustinas ir jai buvo tikras perlas,
tik ji nenorėjo jo priimti. Sulaukiau trumpo atsakymo:
„Viskas seniai pamiršta, sėkmės tavo šeimai.“ Ir aš dar
kartą nustėrau: kas gali paskatinti nugramzdinti už­
marštin motinai pasakytus žodžius apie ją ir jos vaiką?
Didi dvasia? Nemanyk, kad man jos gaila. Ji nėra tokia
silpna, kaip galėtų atrodyti. Ji verta tiesos ir akistatos
su tikrąja savimi.
Šiandien ta moteris yra vienos privačios mokyklos va­
dovė. Aš netikiu tos ugdymo įstaigos sėkme. Netikiu ten
 2>
vykstančiais humaniškais procesais. Ne todėl, kad ten
W veikia daug negerų žmonių. O todėl, kad švietime žuvis
tikrai pūva nuo galvos. Visi kolektyvo perlai mažai verti,
kai vadovė niekaip negali prisikasti iki žmogiškumo sa­
vyje. Buvusi bičiulė mokykloje sulaukė dar vieno perlo,
w
O kurio nepriėmė. Istorija dar kartą pasikartojo. Vieniems
tėvams buvo pasakyta: „Jei nedarysite taip, kaip sakau
aš, jūsų čia neliks.“ Kaip gerai, jog man prireikė vos ke­
lių mėnesių, kad paaiškėtų tai, kas ypač svarbu vaikui
renkant pradinių klasių mokytoją. Aš rami.
Štai ir reziumė: kad ir ką tau kiti sakytų apie tavo vaiką,
cm ii u kosminiu greičiu lėk į savo tikėjimą, viltį ir meilę, nes
tau m n kas, jei ne tu. Kuo labiau svetimi juo abejoja, tuo labiau
SAKYTŲ APIE juo tikėk. Palaikyk darną, ir viskas bus gerai!
TAVO VAIKA,
ĮM IN IU
ttEIČIU LĖK 1
SAVO TIKĖJIMĄ, Kadaise norėjau atsisakyti paskyros socialiniame tinkle
„Facebook“. Tačiau akivaizdu: jei tavęs nėra feisbuke,
VILTI II HEILE, tavęs nėra visai. Ir man patinka plėtojant savo veiklą
NES m, išnaudoti beveik visas socialinio tinklo galimybes. Kai
JEI NE TU. draugystės ribas susidėliojau iš naujo, feisbukas man
KUO LASIAU tapo geriausia pasimatymų ir susitikimų su žmonėmis
SVETINI JUO vieta. Aš apstulbusi, kiek daug nuostabių žmonių yra
pasaulyje! Gali susirasti visus iš praeities.
ABEJOJA, TUO
LABIAU JUO Dėl nuotolinio bendravimo su žmonėmis aš vis labiau
myliu moteris. Ir tai įkvepia mano veiklą. Aš esu nor­
TIKĖK. mali moteris, myliu savo pasirinktą vieną vyrą. Tačiau
nuo moterų aš svaigstu. Man norisi jungtis, burtis ir
šokti. Greičiausiai ta drąsa ir energija, atvirumas ir
humoras padeda susitikti su tais, kuriems reikia manęs,
ir su tais, kurių reikia man. Tad kaip gerai, kad sukurti
socialiniai tinklai. Esame moterys, esame nupintos iš
santykių gijų. Santykiai yra mūsų esmė. Mes visur ku­
riame santykius. Su visais. Gyvais ir negyvais. Net jei
tai darome nežinodamos.
Santykiuose glūdi didžiausios mūsų kūrybinės galios.
Štai kodėl verta būti savimi ir draugams bei draugėms
žiūrėti tiesiai į akis, jausti jų širdis ir kaifuoti. Arba eiti
toliau ir laukti kitų gyvenimo pakeleivių, kitų svarbių
susitikimų. Nes visi susitikimai yra svarbūs, įvyksta laiku
ir suteikia pamoką, įsuktą nebūtinai į gražų popierėlį.
Norėdama būti atvira svarbiems susitikimams, sukūriau
nuotolinius kursus moterims. Individualių pamokų cik­
las „Moters kelias“ skirtas labiau tai, kuri nori susitikti
su tikrąja savimi. „Karališkos meilės“ ciklas - moteriai,
kuri turi partnerį, gal net vaikų, du šunis, katiną ir
10 vištų. Kaip gerai, kad šiais laikais galima bendrauti
nė nesusitikus gyvai. Ar ne? Jau laukiu, kada man para­
šysi ir tu. Ir žinau - sulauksiu. Nes... Ko nori moteris,
to nori ir Dievas.

Gedule paskendusi
Pirmą žmogaus netektį išgyvenau tada, kai mirė dėdė...
Mama augo daugiavaikėje šeimoje. Vienas iš vyresnių
brolių buvo dėdė Romas. Melioratorius. Išsiskyręs. Tu­
rėjo dvi dukteris. Jis mėgo mane, o aš - jį. Atvažiuodavo
 sekmadieniais, nusivesdavo į restoraną, gerdavo baltos
su pomidorų sultimis, o aš mamai nesakydavau. Vaikšti-
nėdavome po miestelį. Toks sekmadieninis ritualas. Kai
neatvažiuodavo, labai liūdėdavau ir visada jo laukdavau.
^tobulos motets

Mama vis bardavosi, kad ne ten rankšluostį pakabina,

kad visą užplikytą arbatą išplempia ar dar dėl ko nors.
Atėjo laikas, kai atvažiuodavo ne kiekvieną sekmadie­
nį. Mano sesuo mokėsi Klaipėdoje. Važiuodavome jos
pasitikti į kito miestelio, kur ir gyveno dėdė Romas,
geležinkelio stotį.
Buvo šalta žiema. Mamos maldavau, kad nors trumpam
užsuktume pas dėdę į svečius. Patingėjo. Važiavome
tiesiai į stotį. O ryte sužinojome, kad jis pasikorė... Ir tai
\!HUI M H buvo trečias jo bandymas. Šį kartą pavykęs. Kaimynai
m vuTx jau du kartus buvo išvadavę iš virvės.
ts iu js 'fn i Man buvo labai sunku. Neprisimenu, kiek tuo metu
ii] m i r a i man tiksliai buvo metų, bet jaučiau, kaip senstu. Kai
RM M i nuvažiavome į jo butą daiktų, tik sėdėjau ir verkiau.
Verkiau dėl to slogaus oro jo namuose. Tokia vienu­
ne®. ma, toks egzistencinis atsiskyrimas, taip nejauku, taip
viengungiška. Siaubas. Tą kvapą užuodžiu ir dabar, kai
tik prisimenu šią istoriją.
Jis ruošėsi išeiti: nuotraukose buvo surašyti visi žmonės,
metai. Siaubas...
Tomis dienomis pirmą kartą pagalvojau, kad nuo kiek­
vieno mūsų labai daug priklauso. Jei tą vakarą nebūtume
patingėjusios užsukti, būtume jį išgelbėjusios. O gal ir
ne. Bet kokiu atveju, vaikai jaučia, todėl verta įsiklausyti
į jų intuiciją. Blogiau nebus.
Gavau seserystės pamoką. Dėdės gyvenime nebuvo
jokio seseriško mano mamos dalyvavimo. Tik didžiulė
našta dėl jo retų viešnagių ir jos ramybės sudrumstimo
įvardijimas... Žinoma, aš nežinau visko. Tačiau tokį
įspūdį susidariau tuomet.
Dabar visa ši istorija man patvirtina dėsnį: santykiuose
laimi tas, kuris juos brangina, o ne reikalauja, kad būtų
taip, kaip jis nori. Koks skirtumas, kad tavo namuose
svečias kažką padarė ne taip. Svarbu, kad jis pas tave
atvažiuoja. Tie namai, kuriuose gyvenau su mama,
kadaise buvo jų visų namai. Neabejoju, kad vienišumo
akimirkomis juos tiesiog traukdavo atvažiuoti, tarsi
S/tUFKIUK
grįžti į vaikystę. Nes broliai ir seserys neužaugo. Nes jei iilfll TAS,
būtų užaugę... Argi būtų taip susvetimėję? Argi nebūtų MIS juos
rūpinęsi vienas kitu? Kažin... Jie liko vaikai dideliuose BUKIM,
kūnuose, sulaukė senjorų amžiaus. Bet liko vaikai, lau­
kiantys, kad kas nors išgelbės juos nuo jų pačių susikurto
9 K
gyvenimo. Nesulaukė. Todėl ir plaukia pasroviui. reikalauja,
m in i
Vieno dėdės nebėra. Kitas dėdė - lyg dievukas, todėl
jį reikia kęsti bet kokiomis aplinkybėmis. Dar vie­ w , KAIP Jis
nas dėdė - nevykėlis, vedęs bjaurią žmoną. Dar yra IM I.
teta, kuri, laimė, gavo Dievo dovaną į gyvenimo jai
skirtus sunkumus nereaguoti kaip dauguma mūsų.
Hiperbolizuojamai ironizuoju. Graudu ir juokinga.
Kurį laiką pabuvus tokioje artimoje aplinkoje nėra
lengva nušvisti.
Savo giminei esu labai dėkinga. Turėjau galimybę nuo
mažų dienų matyti, kaip saugoti santykius, ir kaip ne­
sielgti. Nebuvo paprasta nekartoti tam tikrų istorijų.
O tu? Toli nuriedėjai nuo obels?
 Suicido tema mano gyvenime užima tam tikrą vietą.
Esu patyrusi artimo žmogaus suicidą, mano draugės
tobulos moters

sūnus išėjo pats, bendraklasis... Nuolat bendrauju su

žiniasklaidos atstovais ir primenu, kaip verta reaguoti
į suicidą viešoje erdvėje. Kaip psichologei man parašo
šios minties apsėsti žmonės. Niekada neabejoju tokiais
ketinimais. Todėl visada ieškau jų artimųjų. Ir visada
į gyvenimo prasme abejojantįjj reaguoju itin griežtai.
Todėl vienam 34 metų eržilui atrašiau labai tiesmukai:
„Linkiu atrasti gyvenimo prasmę ir džiūgauti dėl duoto
gyvenimo. Linkiu ilgo gyvenimo, o jei nepavyks džiū­
gauti, tai užsikniskit besikankindamas.“Apie suicidines
mintis pranešiau jo sužadėtinei. Pasirodo, tai sena tema.
Kodėl mane erzina kalbos apie norą mirti? Nes egois­
tiška nuspręsti pasitraukti iš gyvenimo. Ypač kai tau
daugiau nei 18. Depresija taip pat egoistiška. Kaip ir
savigaila. Gali būti, kad nesutinki. Ir nereikia. Netęsiu
depresijos temos. Tačiau štai ką pasakysiu.
Gyvenimas duotas dėl tam tikro tikslo. Ir visai ne­
svarbu, ką patyrei vaikystėje ar jaunystėje. Esmė, kas
yra dabar. Jei žmogus, turėdamas dvi rankas, dvi kojas
ir kitus sveikus organus, neranda gyvenimo prasmės,
labai didelė tikimybė, kad toliau savęs jis ir neįstengia
pamatyti. Ir ne dėl prastos regos. Dėl didelio ego. Visa
ta klasikinė psichologija skatina ego išpūtimą. Ir tai ne
mano žodžiai. Taip teigia šviesuolis Aleksandras Žars-
kus, su kuriuo jau turėjai galimybę susipažinti pirmoje
knygoje. Didelis ego būdingas mažiems vaikams. Vadi­
nasi, žmogus, kuris nenori gyventi, neužaugo ir bando
emociškai terorizuoti. Dažniausiai artimuosius. Nes taip
sulaukia daugiau dėmesio nei kreipęsis į profesionalus.
Aš esu moters, kuri balansuoja tarp gyvenimo ir mirties,
dukra. Jau labai daug ką įveikiau santykiuose su mama.
Ir tuo labai džiaugiuosi. Stengiuosi ją mylėti, bendrauju,
kai galiu ir kaip galiu neišduodama savęs. Mamai būna
itin sunkių etapų, kai viskas nusidažo juodomis spal­
vomis. Tada telefoninis pokalbis būna maždaug toks:
- Labas, mamyt.
- Nu, labas.
- Kaip tu gyveni?
- Ai, gyvenu. Argi čia gyvenimas?
Ir taip toliau, ir panašiai... Anksčiau labai suirzdavau.
Tyliai. Kai pagaliau išdrįsau pasakyti, ką man reiškia,
kai ji nenori gyventi, pati sau padėti ir man užkrauna
savo emocinę naštą, mamai buvo itin nemalonu. Tačiau
man tai buvo vienintelė galimybė likti dukra, nešioti
kūdikius vieną po kito, juos ramiai žindyti ir nebūti
mamos psichologe. Ir nebesu. Tai nereiškia, kad tapo
lengviau. Tiesiog dabar žinau: aš mamai nuolat nuo­
širdžiai sakau, kad ji man svarbi. Ir meldžiuosi, kad ji
pati ir kitų padedama atrastų šviesą tunelio gale. Nes
aš esu dukra. Dar yra broliai. Ir visai nesvarbu, kad jie
visi vartoja antidepresantus. Aš perduodu žinią: aš nesu
vienintelė, kuri gali padėti artimam žmogui. Todėl ta
atsakomybe dalijuosi. Iš meilės sau, iš meilės mamai.
O dažniausiai jaučiu, kad suicido tema mamos lūpo­
se - velnio apsėdimas. Ir tai irgi labai rimta. Tada nesu­
sierzinu. Tik meldžiuosi. Kad būtų šviesu. Ir rūpinuosi
kitais svarbiais dalykais.
 «:?#
1

Esu laiminga, kad man neteko laidoti daug brangių

žmonių. Tačiau viena istorija su tavimi pasidalysiu.
Kai pirmasis vyras nutarė gyventi be manęs, pastipri­
nimo ieškojau humanistinėje pedagogikoje. Važiavau
į sostinę, dalyvavau vadinamuosiuose humanistinės
pedagogikos skaitymuose. Tai buvo savotiška bendra­
minčių ir įkvėpėjų konferencija. Grįžusi aprašiau savo
pojūčius skaitymuose, ir mane susirado jis, Artūras.
Tai buvo pusamžis vyras. Paprastas. Nukreipė mane į
Lietuvos tėvų forumą ir supažindino su jo pirminin­
ku - būsimu antruoju mano vyru.
Su Artūru bendrystė užsimezgė iš karto. Atrodė, lyg
vienas kitą seniai seniai pažinotume. Pasirodo, jis
buvo humanistinės pedagogikos profesionalas, prak­
tikas, nors savo vaikų neturėjo. Taip pat ir žmonos. Jis
visada sakydavo: į mano širdį - tik per humanistinę
pedagogiką. Jis man neleido to sakyti, tačiau, Artūrai,
tegu žmonės sužino, kaip galima nugyventi kad ir tik
50 duotų metų.
Jis buvo plačios širdies, ypatingas, visų mėgstamas.
Tikras mano mokytojo Šalvos Amonašvilio mokinys,
sekėjas. Pedagogika domėjosi taip, kaip nesidomi niekas
kitas. Jis buvo nuvykęs į ypatingą Michailo Ščetinino
mokyklą Rusijoje ir grįžęs apie ją pasakojo Lietuvoje.
Tiems, kam buvo įdomu. Visa tai darė iš pašaukimo, iš
idėjos. Daug mokėsi iš kitų praktikuojančiųjų. Žavėjosi
dvasinio mokytojo Šri Šri Ravi Šankaro sekėjų veikla.
Gerumu ir šypsena jis ir buvo panašus į Šankarą.
Ir man nusišypsojo laimė. Artūras labai patikėjo mano
veikla. Filmavo mano vedamus seminarus. Barė, kai bū­
davau per griežta mokytojams. Džiūgavo, kai seminaras
pasiekdavo humanistinės pedagogikos dangų. Žavėjosi
mano būdu atverti žmonių širdį. Atėjo laikas, kai pradė­
davome rytą kartu. Jis keldavosi vėlai. Aš jį žadindavau.
Lyg sesuo liepdavau keltis, kad nepavėluotų į darbą.
Žadindavau jį kalbomis apie savo nesėkmingus san­
tykius. O jis mano dėmesį nukreipdavo į humanistinę
pedagogiką ir papasakodavo ką nors iš savo patirties.
Kaip tikras draugas patardavo, kaip elgtis su vyru. To­
buliausias Artūro patarimas yra šis: „Ramune, vyras yra
kaip Pavlovo šuniukas, todėl už tinkamą elgesį gali jį
apdovanoti, o už netinkamą ne. Štai ir visa gyvenimo
su mumis, stuobriais, paslaptis.“
Jis, žinoma, mane įspėjo, kad vyrams to nesakyčiau. Sa­
viems ir nesakiau. Tačiau radijo laidose ar susitikimuose
su moterimis dalijuosi šia išmintimi. Gali būti, kad šis
pamokymas netinka visiems vyrams, tačiau tiems, su
kuriais aš buvau susitikusi, galiojo 100 procentų. Ta­
čiau tai jau kita istorija, kurią dar būtinai perskaitysi
šioje knygoje.

Po kiekvieno seminaro, o jų vedžiau gana daug, skam­

bindavau Artūrui ir skaitydavau, kokį atgalinį ryšį apie
seminarą parašė dalyviai. Atviravau apie profesines
nesėkmes su bjauriais pedagogais, o jis vis mokė švel-
' numo. Prašydavo nepamiršti, kad mokytojai - kaip
vaikai, kuriuos reikia mylėti. Jam atskleisdavau visas
profesinės veiklos idėjas, kūrėme planus, kaip Lietuvos
 tėvų forumą užkrėsti humanistine pedagogika. Kurį
laiką mums tai pavyko. Juk tėvų švietimas - didžiulė
jėga, galinti keisti visą švietimą. Atvėrus tėvų širdį ga­
lima kurti stebuklus.
o Po mudviejų pasitraukimo Lietuvos tėvų forumas liko
s
co politikuojanti visuomeninė organizacija, kurios vyrams
3 labiau rūpi pokyčiai valstybės, regiono, miesto lygme­
O
niu nei atskiras vaikas, jo širdis ir santykiai su moky­
tojais. Tai nei gerai, nei blogai. Tačiau vis dar manau,
kad globalizmas būdingas tiems, kurie taip ir neišdrįso
priartėti prie konkrečių dalykų, prie savęs, savo šeimos,
savo vaikų, jų mokytojų ir pan.
H M P\tM Taip mudu ir draugavome. Kai iš savo sodybos važiuo­
M M POM . davau į Kauną, sustodavau pusiaukelėje ir perduodavau
Artūrui savo ruoštų patiekalų. Man būdavo malonu
n © m palepinti jo gomurį. Į svečius niekada nekvietė. Mat
lO T f iU buvo netvarkingas, išsiblaškęs ir nerūpestingas, todėl
utifti ui ir vengė įsipareigoti. Jį buvo užvaldžiusi humanistinė
pedagogika, didžiulis spontaniškumas džiaugtis gyve­
m iu nimu ir būti naudingam kitiems.
M 'J f f ll Sodyboje turėjau namelį be sienų ir grindų. Medžia­
DtHESSUS gų buvo. Tad Artūro paprašiau padaryti pradžią -
MUS. išbetonuoti grindis. Stebuklas įvyko. Savo vaiko tomis
dienomis nemačiau. Jis kaip viščiukas lakstė paskui Artū­
rą. Abu buvo išsiteplioję betonu ir cementu. Ir laimingi.
Aš ruošiau maistą ir vis dar skendėjau nelaiminguose
santykiuose. Tada dar neturėjau tiek stiprybės atsiriboti
nuo ten ir būti čia ir dabar. Todėl tą laiką prisimenu kaip
neryškų sapną. Tai buvo vienos nuostabiausių mano
gyvenimo dienų. Nes mačiau vyrą, kuriam užteko būti
savimi, kad rastų kelią į mano vaiko širdį. Tada pirmą
kartą pajutau, ką reiškia motiniška ramybė, kai šalia yra
mano vaikui dėmesingas vyras.
Prieš kelerius metus dar nesupratau, bet šiandien jau
tikrai žinau: jei tau pavyko išsiskirti ir gyveni su
vaikais viena, tau geras bus tik tas vyras, kuris yra 61IM IZIUS
geras tavo vaikams. Kol vaikai maži, motinystė yra MUMS
svarbesnė nei tik moteriška laimė. Nes nė viena
moteris nebus laiminga, jei nebus gerai jos vai­
TIEKS, imi
kams, gyvenantiems kartu su ja ir jos išrinktuoju. TAIP II
Tad galima turėti daug gerų vyrų sau ir nė vieno blogo IIEIŠMĮSŪ
vaikams. Jei jau kitaip nemokame suvaldyti gyvybinės PIIEITĖTI ?ME
energijos. O šiaip... Nė viena moteris nemiršta be inty­
mių santykių. Tai tik mitas, klaidinantis daugelį mūsų.
M IIE Ė iy
Tada to neišmaniau. Dabar tuo net neabejoju. METUI, HIE
Labai gerai prisimenu, kaip Artūras man pasakė: „Ilgai­
SITES, SAVO
niui tau su manimi pasidarytų nuobodu, aš jau senas.“ ŠEI S, SAVO
1

Nė nesvajojau kartu auginti savo vaiko. Tiesiog kalbė­ VAIKEI, TŲ

davomės apie viską.

Vieną dieną sumaniau sakmių projektą. Viena mėgs­

KEtEĖJES
tamiausių Artūro sakmių buvo apie jūrų žvaigždes, m mą
kurias berniukas per atoslūgį renka pajūryje ir mėto 2 MISŽHE, TU
atgal į jūrą. Jos esmė - išgelbėjęs vos vieną žvaigždę, JEI PAKEITI
tu jai pakeiti gyvenimą. Todėl visada verta gelbėti bent mm.
vieną. Iš vakaro susirašėme dėl garso įrašų. Jis buvo
kompiuterijos profesionalas, nors ir savamokslis. Nuo­
TODĖL VISADA
lat prisijungęs iš savo kompiuterio tvarkydavo manąjį. '/EITE GELAfTI
Visiškai juo pasitikėjau. Ryte jam dar kartą parašiau. M II VIENA.
 Atsakymo nesulaukiau. Rašiau jam: „Jei tu gyvas, balta
puta mano ekrane pasirodyk, jei miręs - vis tiek pasi­
rodyk, nes nežinau, ką man toliau daryti.“ Juokavau su
w
juo kaip visada. Jis, žinoma, nepasirodė. Sustojo širdis.
<D
p-l
■M
o Mano pasaulis pasikeitė. Neradau sau vietos. Nenuma­
Bw
JD niau, kaip toliau gyvensiu be draugo. Šermenys buvo
3
-§
+-> pačios šviesiausios. Nes jis toks buvo. Šviesus. Kapinėse
visą laiką juokiausi iki ašarų, nes pasakojau visokias Ar­
tūro istorijas jo draugui kunigui. Jis atliko ritualus ir vėl
juokėmės. Buvo keista, dar niekada nepatirta.
Sapnuodavau jį. Jis man kompiuterį tvarkė... Buvo nuos­
MEVE W i ­ tabu. Su sūnumi mokėmės gyventi bėjo. Kai užplūsda­
lls M l M E vo ilgesys, verkdavome. Kad nesukietėtų širdis. Dabar
m » . si TM džiaugiamės, kad turėjome tokį draugą. Supratau, kad
jis nepriklauso Žemei. Kaip ir man. Mokiausi paleisti
SUM USI jį, nes jam buvo lemta kilti aukštyn. Ir man pavyko.
TOT . Mums pavyko.
m tiitts ii. Kai kartą su drauge kalbėjau apie savo gyvenimo meilės
NES B E I M personažus, nuogąstavau, kad man taip ir nepavyko
D iio patirti gilių santykių su vyru. Tokių visaverčių, kokių
HKMEESTMIT1. labai norėčiau ir sau linkėčiau. Kai tai ištariau garsiai,
net širdis apsalo. Dieve mano, taigi patyriau! Nežemiška
forma, nekūnišku ryšiu. Trejus metus jį mylėjau svei­
kiausia meile. Laisva meile. Ir jis mane. Be prisilietimų.
Ir kartu su giliausiais susiliejimais. Nematomais, tik
juntamais. Net juntamais. Argi gali kęsti tiek pasikal­
bėjimų ir ašarų iš nieko nereiškiančio žmogaus? Ne.
Juk skambindavomės po kelis kartus per dieną. Dieve
mano. Jis irgi mane mylėjo. Ir tai suvokusi tapau laimin­
gesnė. Nes nebeliko dėl ko apgailestauti. Šis patyrimas
pasikartojo ir su kitais man artimais žmonėmis. Mat
atėjo diena, kai aiškiai suvokiau, kad kiekvienas myli
taip, kaip moka. lik nebūtina su visais likti amžiams.
O su kai kuriais, stipriai mus mylinčiais, verta kuo
greičiau atsisveikinti.
Mudviejų draugystė buvo pati tikriausia sielų bendrys­
tė. Jis domėjosi manimi, o aš - juo. Ne išore, o vidumi.
Lytis buvo nebesvarbi. Taip ir nepadovanojau jam ža­
dėto šilto megztinio. Nenorėjo jis viso to. Ir gerai. Ne
tai buvo svarbiausia. Dieve, ačiū už šią dovaną. Ačiū,
kad padėjai man ją suprasti. Žinau, kad apie jį taip gali
rašyti ir kitos moterys. Ne todėl, kad jis nemylėjo ma­ mų
nęs, o mylėjo kitą. Todėl, kad jo širdis buvo neeilinio
pločio ir gylio. Jis nebuvo sukurtas žemiškajai šeimai.
rmųs
i ŠIOJ
Jis čia atėjo į savo dvasinę šeimą. Ir aš jai priklausiau.
Kokia palaima! Ir gerokai joje nuveikęs iškeliavo toliau. c ie k v ib /as
Ir neiškeliavo, nes kartą patekęs į širdį kiekvienas joje M
pasilieka amžiams. Tai tik reiškia, kad visada yra tiki­ N5ILIEM
mybė susitikti dar. Nustebink mane, Kūrėjau!
M Ž IM S.

Bitė darbininkė
Dirbu nuo mažumės. Dar mokydamasi mokykloje grojau
šokių būrelyje ir visada turėjau pinigų. Daugelis mano,
kad tai labai šaunu. O aš pasakysiu: jau geriau tegu su­
augusieji materialiai aprūpina vaikus, nei jie patys pluša
nuo mažų dienų. Tačiau yra, kaip yra. Ne veltui turime
tam tikras gimties ir vaikystės istorijas.
 Galėjimas dirbti ir uždirbti man suteikė tam tikro sava­
rankiškumo ir pasitikėjimo savimi. Labai svarbu suvokti,
kad gali daryti įtaką savo likimui. Pinigai - vienas iš būdų.
Baigusi dvylika klasių išvažiavau dirbti į Vokietiją pagal
^tobulos moters

„Aupair" programą: tobulinau vokiečių kalbą ir užsidirbau

pinigų psichologijos studijoms. Vėliau draugai iš Vokie­
tijos parėmė studijas ir taip palengvino man gyvenimą.
Dirbau įvairiose vietose. Galiu drąsiai sakyti: moteriai
nevalia dirbti ten, kur ji gali degraduoti. Tarkim, vy­
riškame kolektyve, ten, kur liejasi alkoholis, baruose ir
kitoje aplinkoje, kur labai lengva praskiesti smegenis
ir širdį. Pamaininis darbas taip pat žalingas. Ir ne tik
S U M T l. U i moteriai. Tad rizikuok ieškoti geresnės darbo vietos.
Ull DM'fTS Teko dirbti su asocialiomis nepilnametėmis mergaitėmis.

mm. Ištvėriau 11 mėnesių. Darbas buvo toks psichologiškai

nepakeliamas, kad po pamainos vyras man nupirkdavo
mažą buteliuką sidro, kad grįžčiau į save. Suvokiau, kad
tai jokia išeitis. Bet patirtis buvo labai gera. Resocializa-
cijos centrais netikiu. Ir manipuliuojamojo darbuotojų
m m i griežtumo ligi šiol negaliu pakęsti. Man užteko 11 mė­
KEMLIA nesių, kad suvokčiau savo galimybes.
DUBTI TEK, Dirbau ir mokyklos, kuriai vadovavo nuostabi direktorė,
m T IU L I psichologe. Kodėl ji nuostabi? Nes ji buvo kieta visomis
d e s m o im t i . prasmėmis ir pasitikėjo manimi. Ji drąsiai priimdavo
net ir nemalonius dalykus. Jai išėjus iš ugdymo įstaigos,
nebegalėjau ten dirbti. Buvo reikalaujama nuolat patai­
kauti, palaikyti kvailas pavaduotojų pozicijas. Buvau
labai didelė idealiste. Dabar esu mažesnė. Gal. Ir labai
džiaugiuosi, kad nebesikankinu.
Kokia geriausia darbo vieta moteriai? Tai kolektyvas,
kur malonūs santykiai su kolegomis, kur galima
išgerti kavos, suvalgyti dar vieną gabalėlį pyrago ir
ramiai nudirbti visus darbus. Jei tai turi, brangink.
Nes nieko nėra baisiau už darbovietę, kur nėra kada
bendrauti. Juk mes esame moterys.
Kitas svarbus dėsnis: darbdavys nėra Dievas, jis nėra M UM VVS
tavo vyras, tad neskubėk jam atsiduoti. Nebijok savo U tU N E V IS ,
darbdavio. Atmink: jis stovi aukščiau už tave, tad ugdyk
% IltU
pakantumą. Darbdaviu netampama šiaip sau, jis to nu­
sipelnė. Jis taip pat turi savo užduočių, tarkim, išsaugoti TA.V0V V U S ,
žmogiškumą. Ypač galią nulemti svarbius procesus. TM l e m t i
Jei tau vis norisi darbdaviui paaiškinti, kur vėžiai žie­
moja, esi išpuikusi kvaila moteris. Susirask savo vietą,
Ii
kol jos tau neparodė kiti. Arba priimi darbdavį ir savo,
MUDU.
kaip pavaldinės, poziciją, arba keiti darbo vietą. Duok
sau laiko iš darbdavių mokytis, kaip verta elgtis ir kaip
geriau nedaryti. Mokykis ir tapk geresne darbdave. je i m
Sulauk laiko, kai galėsi savo darbo vietą pakeisti kur
kas geresne. Tik duok sau laiko. Išlipk iš nuolat valdžia
EISMSI
nepatenkintų bobų turgaus scenos. M UM VIUI
P /U IS p il,
EUt VĖŽIAI
Z IE iJ i ESI
Vienu metu dirbau mažame moteriškame kolektyve. iš p u ik u s į
Dar nebuvau išmintinga, todėl iš pradžių manęs ne­
priėmė. Kaipgi galėjo priimti, kai man norėjosi viską
KVAILA
gerinti, tobulinti, keisti ir priešintis? Nes... jaučiausi flOTEKIS.
geriau žinanti. Ką galiu pasakyti dabar? Savo profesinių
kompetencijų neišsiginu. Tačiau draugiškai bendrauti
 kolektyve - didelis menas. Ypač moteriškame, labai
greitai virstančiame gyvatynu.
Mano darbdavė atrodė ambicinga moteris. Viena augino
dukrą, tada jau studentę. Mažame miestelyje globojama
partijos ji buvo ilgametė vadovė. Itin kruopšti, graži,
0 bet visko bijanti. Mane ji tiesiog žlugdė, ribojo laisvę.
Prasikankinau beveik metus. O vasarą pasidovanojau
iššūkį: „Kokia gi aš profesionalė, jei negaliu įveikti savęs
ir visos tos absurdiškos situacijos?“ Mat būdama drąsi
kėliau grėsmę vadovės asmenybei.
Lioviausi ginčytis ir įrodinėti savo tiesas. Stengiausi
mm\ viską daryti pagal grafiką ir laiku. Stengiausi nevėluoti į
W r i t s it rytinį kavos gėrimą. Ir prieš Kalėdas sulaukiau dovanos.
iM iė m Visiems girdint vadovė tarė: „Ramune, mes su mergai­
TIESAS. tėmis pakalbėjom... Tu labai pasikeitei. Mane tai labai
džiugina, nes maniau, nepavyks rasti bendros kalbos.“
Aš džiūgavau. Man nereikėjo savęs išduoti. Tiesiog
UI M E pakeičiau savo elgesį ir požiūrį į vadovę. Iš jos daug
mokiausi. Ir dariau tai, kas man svarbu. Žinoma, teko
1 1 1M pakovoti dėl darbo etikos. Tačiau man pavyko. Kai dėl
įE U , m u \ vaikų gerovės išėjau iš darbo, švietimo skyriaus vedėja
IMPWISH buvo labai nepatenkinta.
IIE S E M . Beje, dirbančiai moteriai turi rūpėti ir jos vaikai. Tad
nebijok padėti jiems pasveikti, kai jie serga. Nepasiduok
manipuliacijoms. Nei vadovo, nei kolegų. Tu esi mama.
Ir tai tau suteikia didelių privilegijų. Jei būsi drąsi mama,
susirasi darbą, kuriame galėsi slaugyti savo vaikus tiek,
kiekjiems reikės. Tačiau dažniausiai būna taip: kai mama
dirba ten, kur jai gera, vaikai taip dažnai neserga.
Darbas moteriai svarbus ne tik dėl pinigų. Tik darbo
nepaversk religija. Ne viena moteris man skundėsi, kad
vaikai sužlugdė karjerą. Tačiau jei tau būtų lemta daryti
karjerą, tai ir darytum. O kai atėjo vaikai - būk mama.
Būti gera mama ir žmona svarbiau nei būti darbuotoja.
Ar aiškūs moteriški prioritetai? Netapk darbdaviui išti­
kima kale. Neverta. Verta ištikimybę demonstruoti savo
išrinktajam. Jei jo neišsirinkai, o paėmei tai, kas buvo
arčiausiai, kaip kad aš, tai būk ištikima, kol nuspręsi ki­
taip. Gal net pavyks ir kartu gyvensite ilgai bei laimingai!

•Lį-

Kai viena auginau vaiką, norėjau mažiau dirbti. Tiks­

liau, nenorėjau tiesiog atsėdėti savo valandų. Išdrįsau
iik u m
išeiti ir netekti visų socialinių garantijų. Negaudavau mnm
mėnesinio atlyginimo, mano pajamos priklausė nuo Mum.
mano teikiamų paslaugų poreikio, kokybės, dažnumo
ir kitų tik Dievui žinomų aplinkybių. Savarankiškai
veiklai ruošiausi gerus metus. Dirbdama puse krūvio,
t. y. 20 valandų per savaitę, vedžiau seminarus. Atėjo
diena, kai sau pasakiau - gana. Nenorėjau virsti darbo
kumele. Ir tau to nelinkiu.
Noras būti daugiau su vaiku, noras daugiau uždirbti ir
išnaudoti savo kūrybinį potencialą skatino ieškoti erdvių,
kur galiu veikti. Pradėjau daug rašyti. Mano straipsnius
spausdino visi tėvams skirti žurnalai Lietuvoje. Žinoma,
honoraro negaudavau. Tačiau realizuodavau save. Kai
sukūriau savo tinklalapį www.psichologeramune.lt, pa­
mačiau, kiek daug moterų ieško atsakymų į tuos pačius
 klausimus. Atradusi savuosius atsakymus, dalijausi.
Kaip ir savo gyvenimo patirtimi. Atvirai, drąsiai. Tai
man padėjo saugoti savo autentiškumą. Ir jį stiprinti.
Labiausiai man patinka susitikti su daugybe žmonių iš
karto. Beveik 15 metų važinėjau po visą Lietuvą ir mo­
kiau pedagogus. Ko mokiau? Likti žmonėmis! Kai kurie
manęs dėl to nekenčia, dauguma mėgsta. Nes visiems
primenu svarbiausius dalykus - santykius. Faktas, kad
nepalieku nė vieno abejingo.
Turiu Dievo dovaną - įkvėpti kitus. Niekada nesimokiau
retorikos ar kam nors daryti įtaką. Ir niekada nesimo­
kiau būti aktore. Tačiau esu artistiška. Man tai padeda
m w MW® vaizdžiau perteikti tam tikrus visatos dėsnius. Dar labai
DOW - svarbu, kad raginu žmones pasijuokti iš savęs. Tada ne
mm tik drąsiau pasižiūrėti į save iš šono, bet ir paprasčiau
spręsti sudėtingas situacijas.
Pajutau, kad nenoriu rūpintis pinigais. Žinau, ką pa­
sakytų kai kurios racionalios planuotojos. Aš ne tokia.
ftODAffA Ir, patikėk, dauguma mūsų, moterų, ne tokios. Mes tik
KIOULMt iŠ apsimetame, kad mėgaujamės skaičiuodamos išlaidas,
planuodamos pajamas.
'/IS T O EStf
sw im . Aš mėgstu pinigus, o jie - mane. Aš išmokau lengvai
jų gauti ir lengvai juos paleisti. Toks yra sveikas pinigų
cirkuliavimas. Ir tai užtikrina norų pildymą. Nes viskam
pinigų užtenka. Svarbiausias dėsnis: būdama psicho­
logė aš vis tiek esu savimi. Jei darbe išduosi save, nieko
gero nebus. Štai kodėl labai retai dalyvauju televizijos
laidose. Ten vyksta šou. O aš, itin atvira, esu prasta šou
dalyvė. Man patinka kamerinė aplinka, individualus
dėmesys... Ir aš jo gaunu. Tiek, kiek man jo reikia. Aš
viešinu savo veiklą, bet jos nereklamuoju. Aš nekuriu
jokios rinkodaros, nes nesu skirta masėms. Man pa­
tinka tai, ką darau.
Niekada nerekomenduoju to, kuo netikiu. Todėl nieko
nereklamuoju už pinigus. O prašančiųjų tokių paslaugų
vis daugėja. Aš mokausi savo įtaigos galią naudoti pagal
paskirtį. Gerai pasakė vienas kolega: „Tu ir pačiam vel­
niui katę maiše parduotum.“ Tačiau esu rami, nes jokios
katės maiše jokiam velniui nepardavinėju.

Metams bėgant man norisi daugiau komforto. Nemėgstu

ilgų kelionių, nuovargio. Mokausi tausoti savo energi­
ją. Todėl man patinka šiuolaikinės technologijos ir jų
teikiamos galimybės. Arba veikla arti namų. Žinoma,
tokio komforto siekimas tiesiogiai susijęs su motinyste,
nes dabar esu reikalinga savo vaikams. Ir tai mane labai
ramina, įžemina visomis prasmėmis. M BEi ci i
O kaip gyveni tu? Kokia tavo darbo diena? Jei jauti hDi/'flJl [II jįE
didelį nepasitenkinimą, ką nors keisk. Rizikuok. Nes
kitaip niekas nepasikeis. Žinoma, neverta mesti darbo
ir prarasti galimybę nusipirkti maisto sau ir šeimai.
Tačiau Lietuvos moterys gali sau leisti daug daugiau,
nei jos kalba.
Intensyvi profesinė veikla konkurencingoje aplinkoje
keičia moteriškas struktūras - moterys tampa mažiau
subtilios, mažiau jautrios, mažiau intuityvios, mažiau
laimingos ir mažiau lydimos sėkmės. Mums nereikia
kovoti už savo profesinę laimę ir sėkmę.
 Rizikuoju likti nesuprasta, bet dalyvauju tik ten, kur
jaučiuosi maloniai ir galiu būti savimi. Man bet koks
nemalonus intuicijos kuždesys - rimtas signalas neeik­
voti savęs ir likti namie. Kodėl tai pasakoju? Aš niekuo
o nesiskiriu nuo tavęs. Kiekviena moteris turi autentišku­
S mo perlų. Linkiu tau jais pasikliauti ir eiti nepramintu
sėkmės keliu. Tu gali.
4-3

Gali būti, kad tau kirba mintis: „Lengva tau rašyti, kai
pačiai nieko netrūksta.“ Pasakysiu paprastai: man nie­
ko netrūksta, nes patikėjau savimi. O kadaise gyvenau
labai skurdžiai. Nesu turtuolė. Ir nemanau, kad tokia
« ffil U kada nors būsiu. Tiesiog lioviausi panikuoti dėl pinigų,
U L IW W M TI į profesinę veiklą žiūriu kaip į galimybę save realizuoti,
IM I) o iu puikiai praleisti laiką, susitikti su žmonėmis, būti nau­
oii io ia ts dingai, turėti galimybę kurti. Į pinigus nereikia žiūrėti
pro didinamąjį stiklą. Jais reikia pasitikėti, leisti jiems
kl Š M IĖ S 1 laisvai tekėti visomis kryptimis.
SĖDI Ii) DM
Būk dosni. Sau ir kitiems. Jei tik gali, neprievartauk
IttlUU u tį savęs. Jei būtinai privalai dirbti ten, kur nenori, at­
S M D1IIM8S mink: tai netruks amžinai. Būdama toje situacijoje
U ltltS 11 pasimokyk ko nors naudingo sau. Ir nesiliauk ieš­
SĖltlĖS) koti tau skirtos nišos. Ji tikrai yra. Tik ji - ne ožka,
o tu - ne šienas. Tad judėk! Matei, ką gali padaryti kalnų
ožka dėl žolelės ar šakelės? Negi tu gali mažiau dėl savo
unikalios laimės ir sėkmės?

Kartą vaikštinėjau su savo pirmagimiu. Pamatęs tuščią

reklaminio stendo vietą jis sako:
- Ir tau reikėtų reklamos.
- Tai kad man nereikia reklamos. Ką aš veiksiu tapusi
visiems žinoma?
- Dalysi autografus.
- Nesu ypatinga, kad dalyčiau autografus.
- Esi.
- Ir kuo gi aš ypatinga?
- Kad rašai bet kokiomis sąlygomis.
Ir tai tiesa. Kartais tos sąlygos siutina, kartais liūdina,
o kartais juokina. Tačiau visada moko mylėti savo veiklą
ir nenuneigti jos svarbos man. Kai vaikai ūgtelės, galė­
siu dar kuo nors užsiimti. O dabar džiūgauju, kai galiu
parašyti per jų pietų miegą. Nepraktikuoju naktinio ra­
šymo, nes labai mėgstu miegoti. Ir niekada nerašau, kai
neturiu įkvėpimo. Niekur savęs neprievartauju. Viską
šioje Žemėje mes galime pasidaryti lengvai, o ne tobulai.
Ir aš sau tai leidžiu. Priešingu atveju tai jau nebūtų (ne)
tobulos moters užrašai... O ką sau leidi tu?
Noriu, kad žinotum, jog man rūpi. Kokių dar mano is­
torijų lauktum? Kaip dar galiu tave praturtinti? Visada
žinok: jei ne tu, tai ir ne aš. Myliu ir esu tau labai
dėkinga.

Ikona stilingoji
Du trečdalius savo gyvenimo gyvenau gana skurdžiai,
todėl nemokėjau nei rengtis, nei puoštis. Mokyklos
laikais mėgau nutįsusius megztinius, pasikabindavau
 kryžių ir taip išreikšdavau savo esmę. Paskutinėse
klasėse jau norėjau atrodyti moteriška. Per išleistuves
pati sau buvau be galo graži. O šiaip nemėgau savo
išvaizdos. Ir išteklių neturėjau. Labiausiai stigo sveiko
pasitikėjimo savimi.
ra
O Situaciją iš esmės pakeitė gyvenimas Vokietijoje. Atsi­
O gavau finansiškai. Išmokau vaikščioti po parduotuves.
Išmokau matuotis drabužius. Išmokau jų pirkti. Susi­
domėjusi vedų išmintimi, žinoma, pamėgau sukneles
ir sijonus. Tik pamanyk, beveik 35-erius gyvenimo
IMI Ittl metus nemėgau nei sijonų, nei suknelių, mūvėjau tik
NEPATUW kelnes. Dabar turiu kelerias kelnes laisvalaikiui su vai­
kais. Ir jokių kelnių dirbant su žmonėmis, nes man jos
m \\ m .
us \m nebepatinka. Aš nesu prieš šį drabužį. Tik... Tau irgi
nepatariu nešioti nieko, kas itin aptemptų šlaunis ir
m itin u įsčias. Ir visai nesvarbu, ar ketini turėti vaikų, ar ne. Tu
S u m i š \i esi moteris, ir tegu energija teka laisvai. Niekas neturi
\$ču$. u VISM veržti kūno. Niekas. Man reikia didelių valios pastangų,
kad neprieičiau prie moterų, mūvinčių tokias itin ap­
N E SM & U , M temptas kelnes, jog, atrodo, tuoj plyš per siūles. Moteriai
utimiimtu valia nešioti tik savo dydžio drabužius. Ne mažesnius ir
VMM, n »e. ne didesnius. Gyvenkime realybėje: kai pasikeis kūno
formos, prisitaikysime iš naujo.

m m m \Įm
& i i nu
sm miu Moters spintoje turi būti įvairių drabužių, nes mums ga­
tumus. lioja vienintelė aprangos taisyklė: renkis pagal dabartinę
nuotaiką. Tegu visi drabužiai būna tinkami tau. Atsisakyk
k mums
pilkų atspalvių ir juodų šešėlių. Atrask save spalvose. Pa­
I* K MUKIUS. tinka juoda? Ar tikrai? Manau, juodus drabužius mėgsta
tos moterys, kurios neatrado savo spalvų. Labai noriu
tave paraginti jas pamilti. Nes gyvenimas yra nepakar­
tojamai nuostabus. Jei negali nieko pakeisti drabužių
spintoje, tai ką galėsi pakeisti savo širdyje ir gyvenime?
Stebiu laimingas ir sėkmės lydimas moteris. Jos atrodo
puikiai. Nebūtinai madingai, bet puikiai. Nebūk mados
vergė, tegu mada tarnauja tau. Turiu pasakyti, kad mane
labai erzina išvaizdos seksualizavimas. Juk nesame
patelės, pasipuošusios tam, kad kuo greičiau būtume I I HEMU
nurengtos. Beje, kartais moterys visai nepataiko. Ypač HEM PMEI5II
norėdamos apsimesti esančios jaunesnės, nei yra. Arba DMBII2II/
ne vietoje ir ne laiku dėvėdamos itin atvirus drabužius.
Kartą mano seminare mokykloje viena mokytoja segė­
SPIIIT0I, m
jo itin trumpą sijoną, į kurį vos tilpo šlaunys, švarkelis U W LESI
buvo bent dviem dydžiais per ankštas, o dar marškiniai PAKEISTISk'U
gilia iškirpte... Niekaip negalėjau nuo jos atitraukti akių, šikote u
mintyse ir juokiausi, ir liūdėjau. Ką vyresniųjų klasių
mokiniai gali girdėti, kai tokie reginiai prieš akis? Ji
mn ik ?
labai greitai išėjo iš mano seminaro. Greičiausiai dėl
neatitinkančių vertybių. O savo pastabas dėl aprangos
išsakiau mokyklos vadovui. Buvo labai linksma. S I MUS
Supraskime pagaliau: kai moteris turi vyrą, savo kūną M
rodo jam, kai vyro neturi, kūno nerodo niekam. O jei TEW IU U
eksponuodama savo grožybes tikisi susirasti vyrą, galiu
pasakyti tik tiek: rasi kokį nevalgomą grybą arba kokį M H M IU
linksmutį, su kuriuo nepajėgsi normaliai gyventi. Kodėl? m
Nes brandūs vyrai neieško partnerės pagal kūno linijas.
Nori nuotykių? Sijonas tegu būna kuo trumpesnis.
Nori tvarių santykių? Tegu protas būna blaivus, akys
plačiai atmerktos, ausys budrios, o širdis atvira. Irtu
pajusi, kas yra tavo žmogus, o kas tik šiaip praeivis.
 Ko vis dar nemoku - tai pieštis veido. Todėl mielai
kreipiuosi į profesionalus. Kai buvau studentė, vienas
pažįstamas kartą tarė: „Ramune, gal tu nesidažyk, nes
atrodai kaip su mėlyne po akimi.“ Taip baigėsi mano,
p
s kaip vizažistės, karjera. Tam žmogui esu labai dėkinga.
Kai lioviausi kankintis prie veidrodžio, atsipalaidavau
ir esu tokia, kokia esu. Taip užleidau vietą vidiniam
grožiui. O išorinis... Jis yra. Tik keičiasi bėgant metams.
Ir man tai labai žavu. Todėl nevertinu komplimentų
dėl išorės. Žmogus, kuris nepamatė mano vidaus, yra
m s, mis aklas. O tas, kuris pamatė, nekreipia dėmesio į mano
išorę. Argi ne taip?
KNW Tf m
vm , m Mano plaukus prižiūri geriausi Lietuvos specialistai.
O kodėl gi ne? Maniau, visa tai labai brangu. Tačiau man
m u s . nm, tinka kasdienio malonumo ir išleidžiamų pinigų santykis.
m m ji, Aš nemėgstu išvaizdai skirti daug laiko. Tiksliau, tam
n m visai neskiriu laiko. Todėl išsitrenku plaukus, ir viskas.
H m im s Ir esu savimi patenkinta. Štai kodėl svarbu kirpimas ir
ism. spalva. Ir, žinoma, švara. Mieloji, plauk juos taip daž­
nai, kiek reikia. Puoselėk aliejais ir kaukėmis, šukuok,
masažuok galvos odą. Pamatysi, kad plaukuose slypi
didžiulė moters energija. Todėl juos pasileidus nevalia
eiti bet kur. Nevalia visiems rodytis visu grožiu. Tik tada
grožis skleidžiasi visu stiprumu. To sau ir tau linkiu!
Priklijuojamos blakstienos? Kodėl gi ne, kai yra proga?
Kasdien neverta vienų blakstienų išleisti pasivaikščioti.
Šiuo metu gyvenu Kaune. Dažnai tenka matyti, kaip
po prekybos centrus vaikšto antakiai, blakstienos ir
žymių prekių ženklų sportiniai kostiumai. Žavus tas
Kaunas ir jo damos. Ypač tos, kurios be makiažo ir su
makiažu skiriasi kaip diena ir naktis. O tu save atpa­
žįsti be makiažo? Ei, brangute, jei negali pasijuokti iš
savęs, pasijuok iš kaimynės. Tačiau geriau iš savęs. Juk
mes nesame tobulos. Šypsokimės. Su visais antakiais,
blakstienomis ir baltais dantimis!
Aš mėgstu natūralius kvepalus, ypač eterinių aliejų mi­
šinius - jie ypač pagerina nuotaiką. Atsisakiau visame
pasaulyje parduodamų ir reklamuojamų kvepalų dėl jų
sudėties. Man nereikia to, kas gali pritraukti patinus ir
svaiginti. Nenoriu svaiginti ir kitų. Kai kurios moterys
tikriausiai maudosi savo kvepaluose. Apie jas tai daug m m ®
pasako. Man kūnas yra sielos namai. Nematau tikslo TO, U $ M I I
kvėpinti koridorių ir nesirūpinti kiek tolėliau esančiomis fM T U W !
patalpomis ir spintų tvarka. Jokiais būdais nesakau, kad
visos kvepiančios moterys yra paviršutiniškos. Tačiau
'i
tas kvepalų kolekcionavimas, aistringos naujų kvapų
paieškos... Tai atima labai daug laiko. Pasikliauju pa­
prasta aritmetika: viskam jo tikrai neužtenka. Juk vienu
metu negali sėdėti ant dviejų kėdžių.

Labiausiai kviečiu jausti save ir daryti taip, kaip tau rei­

kia. Nori daug papuošalų? Nešiok. Nori daug spalvų?
Mirgėk. Pasikliauk intuicija. Ir pamatysi, kad kai kurie
drabužiai netyčia suplyšta. Jų nereikia siūti, nes tau jų
nebereikia. O kai kurie akmenys iš žiedų ar pakabučių
tiesiog iškrenta. Nesigraužk. Paleisk juos. Tavo kūnas
 ir tavo siela - vienovė. Jie rūpinasi tavimi. Lieka tai,
w kas geriausia tau.
Atmink: apranga turi būti švari, kad ir kur būtum. Ne­
verta dėvėti jokių suplyšusių drabužių, nei kojinių, nei
+o->
aO apatinių. Jokių. Tu esi verta daugiau!
C
O
"3 Daug metų bendravau su kūdikių besilaukiančiomis
moterimis. Jų prašiau kelių dalykų: susilaukusios vai­
kelio netapkite raganomis su chalatais ir riebaluotais
plaukais. Mielosios, būkime tvarkingos, tai suteiks
vidinės ramybės.
Sl/SIUUfUSUS
M H E IIJ Rūpinkis savo kūnu. Kasdien. Iš esmės. Ir pajusi, kokia
esi galinga. Tau trūksta energijos? Ar nepamiršti poilsio?
NEIMKITE Ar klausi savęs, ko nori valgyti šiandien? Visada klau­
M M f f i 511 sykis savo kūno, ir būsi sveika. O tai suteiks energijos
CH/tUMIS IK būti laimingai ir lydimai sėkmės!
MMDSttlS Nekopijuok nė vienos moters. Ieškok savęs. Bandyk
fUlIKKIS. viską, jei tik tau to reikia. Atmesk tai, kas tau netinka.
Taip priartėsi prie savo vidaus ir išorės harmonijos.
Anksčiau maniau, kad man rūpi tik vidus. Klydau. Kai
atsigavau finansiškai, emociškai ir psichologiškai, pra­
kuustw s dėjau puoštis ir tuo mėgautis. Pati ne kartą nustebau,
SHU M l, \l kokių gražių ir sau tinkamų drabužių galiu išsirinkti.
M S IS N E IU . Aš neinu į parduotuvę gerinti nuotaikos. Aš einu į par­
duotuvę būdama geros nuotaikos. Nes tuomet mano
ft m s u m ų vidus skamba it varpelis. Ir labai greitai pajuntu, ko
Q M S man reikia ir ko ne. Aš netikiu terapiniu apsipirkimo
Mil UltliWI poveikiu. Tai yra tuštybė, laiko ir pinigų švaistymas.
IKWD1WS Pleistrų klijavimas ant žaizdų. Nes... Nemalonius jaus­
s tin ts ' mus, kurie visada egzistuos mūsų gyvenimuose, verta
tik tverti. O ne nugramzdinti savyje jų nepripažįstant.
Nebent norėtum pagulėti ant Froido kušetės. Gyvenk
ir šypsokis. Esi nuostabi!

Motina amžinoji
Būti mama - tai visam gyvenimui. Šis vaidmuo nea­
tidedamas į šalį. Nė akimirkai. Tik keičiasi motinystės
forma ir intensyvumas. Vaikams neatsiduodanti motina
daro didžiulę nuodėmę. Dievas mums patiki vaikus,
M II M M -
kad jais tinkamai rūpintumės. Pirmus metus kūdikis
m YISMI
miCMHlll
priklausomas nuo mamos, gyvas jos tikėjimu. Ir ne­
svarbu, ką apie jį galvoja kiti. Nuo metų turime padėti
vaikui kuo adekvačiau prisitaikyti suaugusiųjų pasaulyje.
Jokiu būdu netrukdyti. Nuo 21 metų vaikus mokomės
paleisti, mylime per atstumą. Tada suvokiame: ne sau
juos auginame, o pasauliui, žmonijai, kitai moteriai ar
vyrui, būsimiems anūkams. Ir tai nuostabu! TAČIAU MS
Apie motinystę daug rašiau pirmoje mūsų knygoje VISAS ŠIEM
„(Ne)tobulos mamos užrašai“. Beveik kiekviena moteris VIEWS
tampa mama. Mamų yra visokių. Tačiau jas visas sieja
vienas bendras požymis - atsidavimas.
8E 1M S
P52M IS -
Atsiduoksavo vaikams. Atsiduok dabar, nes vėliau
jiems tavęs nereikės.
ATSIDAVIffAS.
Atsiduok, kad galėtum pasėti geriausias sėklas jų
vidiniuose soduose.
Atsiduok, kad galėtum pažinti juos tikruosius.
Atsiduok, kad galėtum sustiprinti savo meilę jiems.
 Atsiduok, kadpriartėtum prie jų dieviškumo.
Atsiduok, nes jie verti geriausio.
Atsiduok ir jiems visada būk mama.
Atsiduok ir tau pavyks atiduoti vaiką Dievui.
Tik netapk auka. Nenorėk, kad vaikai tau lengvintų gy­
venimą. Tu esi didelė, jie maži. Net jei jau dideli. Tu esi
motina. Kur tavo karūna, karaliene? Pametei? Nusipirk
auksinio popieriaus ir išsilankstyk. Kartais pabūk su ja.
Pamatysi, esi nuostabi mama ir tavo vaikai tau yra patys
geriausi. Patys tinkamiausi tau. Juk jie tau padeda tapti
mama. Jei ne jie, tai ir ne tu, mama!
K IŠ A M
M M . KSM U
JD K T K T I.
Meldžiuosi už mamas, kurioms tenka laidoti savo
vaikus. Atleiskit Dievui. Sielų evoliucijos kontekste tai
normali sielų kelionė. Taip, mieloji, aš to nepatyriau. Aš
net nenoriu apie tai galvoti. Ir man nereikia to patirti,
jei noriu tau palinkėti gyventi toliau. Gauname svarbią
pamoką: nesisavink vaiko, nes gali jo netekti.
Mamoms labai sunku, kai serga jų vaikai. Sunku nesu­
laukiant pastiprinimo. Sunku atsilikusioje medicinos
sistemoje. Tačiau lengva, kai sau prisipažįsti, kad ser­
gančiam vaikui esi nepakeičiama. Lengva, nes atsiranda
aiškumas, kaip turi elgtis.
Svarbu suprasti, kad į ligoninę patekęs vaikelis ne savo
noru namų aplinką pakeičia į visai jam nepažįstamą.
Kuo jis mažesnis, tuo nesaugiau jaučiasi, tuo glaudesnio
kontakto su artimu žmogumi, dažniausiai mama, jam
reikia. Ne paslaptis, kad patiriamas stresas neigiamai
veikia imuninę sistemą ir trukdo sveikti. Net neabejo­
kite, kad vaikui patekti į ligoninę yra stresas. Net jei jis
tik guli, nekalba ir neverkia. Medicininės intervencijos,
nepažįstamos tetos ir dėdės, jų prisilietimai, svetima
aplinka - tai didelę įtampą keliantys veiksniai. Net
mes, suaugusieji, nesijaučiame visiškai ramūs gulėdami
valdiškoje lovoje, nors turime didesnę savikontrolę ir
esame savarankiški. Vaikams reikia artimųjų pagalbos.
Kaip ir mamai, slaugančiai savo mažylį ligoninėje.
Pirma taisyklė: būk šalia vaiko. Būk ligoninėje su ma­
mm
\nw{
i
žyliu nuolat, nepalik jo vieno. Geriausia, kad jis miegotų
su tavimi, o ne atskiroje lovoje. Ypač jei namuose dar SU ESU.
kartu miegate. Lydėk jį į visas medicinines procedūras.
Paliktas su svetimais žmonėmis jis, labai tikėtina, išgy­
vens didelį išsiskyrimo nerimą. Nematydami mamos
kūdikiai net namuose verkia, ką kalbėti apie ligoninę. irp fc ji
Su savo mažyliu į gydymo įstaigą patekau, kai jam buvo I VISU
vos pusantro mėnesio, dėl šiek tiek per didelio biliru­
bino kiekio kraujyje. Intuityviai jutau, kad turiu būti
(OlCW IIIfS
šalia. Man kalbant telefonu, į palatą atėjusi slaugytoja n m m s .

ketino kūdikį išsinešti kraujo tyrimams. Kai nutraukiau

pokalbį, ji pasakė, kad galiu ir toliau kalbėti - jai manęs
nereikia. Kartais sunku suprasti moteris. Gal jos neturi
vaikų? Buvau atkakli ir pasakiau: „Žinoma, suprantu,
kad jums manęs nereikia. Bet savo vaiką į procedūrinį
lydėsiu dėl jo.“ Per dvi ligoninėje praleistas dienas teko
visiems medikams aiškinti, kodėl lydžiu sūnų į visas
procedūras. Viena darbuotoja net paklausė, ar aš me­
dikė. Ne, bet esu mama. Visiems darbuotojams kaip
 sugedusi plokštelė kartojau: AŠ SUPRANTU, KAD
JUMS MANĘS NEREIKIA, BET MANĘS REIKIA
MANO VAIKUI. TODĖL AŠ BŪSIU ŠALIA. Neke­
tinau būti patogi gydytojams. Jie rūpinosi mano vaiko
o sveikata, o aš - jo ramybe ir saugumu. Gaila, kad ne
n
_o
visada toks bendradarbiavimas pripažįstamas kaip ge­
riausias vaikui.
Jei tavo vaikas jau nebe kūdikis, buvimas šalia labai
priklauso nuo individualios savijautos. Gali būti, kad
net savarankiškas trylikametis ligoninėje nenori būti
paliktas vienas. Ir neprivalo. Psichinė pusiausvyra, ra­
mybė ir saugumas padeda sveikti. Jei pati negali būti
SYPS03W S\ \l šalia, ieškok kito artimo suaugusio žmogaus, kuris galėtų
DĖMIMI U ligoniui tinkamai atstovauti gydymo įstaigoje.
W PESTL K T Antra taisyklė: būk sąmoninga. Jei žindai, nesiliauk to
MMMlIMP, daryti. Vaikelis, jausdamasis ne toks saugus, gali norėti
KMP ttM M R U žįsti dažniau, nei buvo įpratęs. Prisitaikyk prie pasikeitusių
mm. vaiko poreikių. Grįžę namo vėl gyvensite kaip anksčiau.
Todėl beveik nėra situacijų, kai žindymas nerekomen­
M IP M I Ii duotinas. Gali tekti užsikimšti ausis, kai medikai bando
m uu pm i reguliuoti mažylių valgymo ar žindymo įpročius. Man
m ffl. slaugytoja siūlė sūnui duoti ir gliukozės pagerti, ir dar
kažko. Šypsojausi ir dėkojau už rūpestį, bet dariau taip,
kaip geriausia vaikui. Žindžiau ir toliau pagal poreikį.
Sudėtingoje situacijoje nebijok konsultuotis su kitais
medikais. Nepamiršk, kad ir ligoninėje mes atsakome
už savo vaiką, net pasirašome atitinkamus dokumentus.
Todėl medikų klausk visko, kas tau neaišku. Būk sąmo­
ninga. Laimė, mūsų šeimos gydytoja iš karto įspėjo, kad
neleistume kraujo imti iš rankų venų. Gerai, kad lydėjau
savo kūdikį ir į šią nemalonią, bet būtiną procedūrą. Iš
anksto paprašiau kraujo imti iš galvoje matomos venos.
Įsivaizduoji, ką apie mane pagalvojo slaugytojos? Tikrai
nieko gero. Tačiau man svarbiausia buvo sūnelio gerovė,
o ne medicinos personalo patogumas. Vaikui pradėjus
verkti, viena slaugytoja paprašė duoti čiulptuką. Pasakiau,
kad jo neturiu. Atsakymas mane šokiravo: „Ir blogai.
Nes soskė - paprasčiausias būdas užkimšti staugiantį
vaiką.“Ir tai vaikų skyriuje dirbančios medikės komen­
taras. Įdomu, kas ir kaip tą suaugusią moterį užkemša,
kai ji verkia iš skausmo? O gal tik su vaikais reikia elgtis
kaip su marsiečiais? Ypač kai jie dar negali kalbėti, yra
bejėgiai kūdikiai ir apie savo nemalonius išgyvenimus
pasauliui geba pranešti tik ašaromis ir riksmu.
Nedrįsk gėdyti verkiančio vyresnio vaiko. Būk šalia ir
pripažink jo teisę į skausmą ir ašaras. Ir jokių „Neverk,
tu gi vyras!“
Trečia taisyklė: pasikliauk sveiku protu. Sunkiausia 01 V flO S
buvo suprasti, kodėl mano vaiką, kuriam nebuvo skirtas KIELES is
joks gydymas, norėjo ligoninėje laikyti penkias dienas š
ir daryti įvairius tyrimus. Jau nekalbu apie tempera­
tūros matavimą tris kartus per dieną. Buvau atkakli ir MUSIS
pasirašiau visus popierius dėl išėjimo iš ligoninės anks­ SAUSESNIS,
čiau, nei tai numatė medikė. Draugės irgi atkalbinėjo, mmm
anot jų, turėjau džiaugtis, kad nemokamai ištirs mano SALĖSI ATLIKTI
sūnų. Tačiau dviejų mėnesių dar neturinčiam mažyliui
nemalonios medicininės intervencijos gali būti labiau
'Alsus mums.
žalingos nei naudingos. Todėl jei esi viena iš tų neri­ [SULEISI
mastingų mamų, susiimk: kai vaikas ūgtelės ir šiame VAIKUtl
gyvenime jausis saugesnis, profilaktiškai galėsi atlikti lEsmu.
visus tyrimus. Ir nesukelsi vaikučiui nerimo.
 Man pasisekė, kad galėjau telefonu konsultuotis su keliais
specialistais. Todėl nusprendžiau atsisakyti nereikalingų
procedūrų, nesusijusių su didesniu bilurubino kiekiu.
Buvo atliktas širdelės tyrimas ir padaryta vidaus organų
tobulos moters

nuotrauka. Sulaukusi rezultatų laimingai grįžau namo.

Ir, patikėk, su sūnum miegojome nuo penkių valandų
vakaro iki kitos dienos ryto. Nepabudo net tada, kad
tėtis jam naktį keitė sauskelnes.
Medikai dirba netobuloje sistemoje, kartais jiems ne­
lengva išsaugoti žmogiškumą. Jei matai, kad vaikas
ligoninėje jaučia didžiulį nerimą, kankinasi, pasistenk
kuo greičiau grįžti namo.
Ketvirta taisyklė: gyvenk įprastą gyvenimą. Labai
svarbu ligoninėje išsaugoti įprastą ritmą. Vaikui ir taip
užtenka pokyčių. Būtinai iš namų pasiimkite mėgsta­
miausių žaislų, knygelių, žaidimų, jei vaikas vyresnis.
Valgykite artimųjų atvežtą namų maistą. Deja, ne visada
yra sąlygųjį pasišildyti. Ką ir kalbėti apie ruošimą. Mano
prašymas mikrobangų krosnelėje 25 sekundes pašildyti
vyšnių kauliukų pagalvėlę nebuvo patenkintas. Dėl labai
paprastos priežasties: prietaisas naudojamas personalo
poreikiams. Gal todėl iš tokios ligoninės norėjosi bėgti
kuo greičiau. Klausiausi motiniškos intuicijos. Naktį
net atsisakiau pamatuoti sūnui temperatūrą, nes jis pa­
galiau ramiai miegojo. Ar ne keista: mažylis į ligoninę
pateko nekarščiuodamas, bet po joje praleistos dienos
temperatūrą privalu reguliariai matuoti? Galėjo susirgti
kita liga nei kūdikių gelta? Nesiruošiau keisti ligoninės
tvarkos ir galiojančių taisyklių, todėl pasiūliau įrašyti
bet kokį skaičių. Užtat išsaugojau ramų vaiko miegelį,
kurio jam trūko ištisas 12 valandų. Ir nieko nenutiko.
Gaila, kad nepavyko išeiti pasivaikščioti šviečiant ru­
deninei saulei. Kažkodėl tai griežtai draudžiama. Nors
būtent šviesa galėjo labai padėti. Kovoti nebeturėjau
jėgų. Bet protas priešinosi nereikalingoms taisyklėms.
Penkta taisyklė: pasitelk humoro jausmą. Saugok
vidinę ramybę - tada ir mažylis patirs mažiau streso
ir greičiau pasveiks. Paprašyk, kad artimieji dažniau
lankytų, skambink jiems, draugėms, kai tik pasidaro
graudu ar neramu. Nelik viena su savo nerimu. Man
išsaugoti vidinę ramybę padėjo intensyvus kontaktas
su kūdikiu, jo žindymas. Pažvelgus į jį miegantį visas
nerimas kažkur dingdavo. Vaikai - tikri stebukladariai.
Ir labai pagelbėjo humoro jausmas. Po pirmos dienos
ligoninėje, kai su metaline grotuota lovele kokius ke­
turis kartus važiavau įvairių procedūrų, naktį protas
atsipalaidavo. Apie 10 valandą vakaro į palatą užėjo
naktį budinti gydytoja. Pirmi du klausimai buvo ir pas­
kutiniai. Ir ačiū Dievui.
- Ponia, ar jūs DAR žindote? - paklausė profesionali
medikė dviejų mėnesių neturinčio kūdikio mamos.
- Taip!
- Kiek pieno jūsų vaikas suvalgo per vieną žindymą?
- Pusę papo, - nusišypsojau.
Miegojome ramiai - niekam nebereikėjo sužinoti mano
sūnaus temperatūros ar dar ko nors.
Šešta taisyklė: nepyk ant gydytojų - jie tik dirba
savo darbą. Jei tau pavyks laikytis anksčiau aprašytų
penkių taisyklių, šios nė neprireiks. Nesigilink į prie­
žastis, verčiančias medikus priimti vienus ar kitus
sprendimus, atlikti vienas ar kitas procedūras. Kalti
 ne konkretūs gydytojai, o labai seniai sukurta sistema.
Dabar ji po truputį keičiasi. Esu tikra, kad mums, ma­
moms ir tėčiams, tampant sąmoningesniems tai įvyks
w
greičiau. Todėl tikiu išminčių mokymu: keisk tai, ką gali
FD
<-i
o
4-3 pakeisti. Jei medikams drąsiai nesakysime, kas negerai,
a jie ir toliau taip dirbs. Dirbs ramiai. Bet nebūtinai tai bus
03

r-Q
O geriausia, ką jie gali padaryti dėl mūsų vaikų sveikatos.
4-3

Tokios mamos kaip aš yra it rakštis minkštoje vietoje

tokiems gydytojams, kurie savo darbą atlieka aklai, be
jokios kūrybos, nedaro išimčių, neatsako į tėvų klau­
simus ir, svarbiausia, nemyli vaikų. Neretai dar būna ir
iš anksto priešiškai nusiteikę prieš tėvus. Jie nesuvokia,
KEISK HI, kad blogai galvodami apie tėvus nesugebės vaikui su­
M M il teikti tinkamos medicininės pagalbos.
MKEI5JI. Man dvi dienos ligoninėje labai prailgo. Dabar būčiau
drąsesnė ir atkaklesnė. Žinau, kad geriausiai pasirū­
pinti vaiko poreikiais gali beatodairiškai mylinti
mama, tėtis ar globėjai. Kviečiu ir tave drąsiau ats­
tovauti savo vaikui. Net jei medikams tai ir nepatogu.
RUSH
E M S M I APIE * P

TĖVUS H M M
SESUM ĖS Vaikai į gydymo įstaigas patenka ne atsitiktinai. Visi
šeimoje esame susiję. Per vaikus mes girdime tai, ko
VAIKUI nenorime girdėti savyje. Buvo etapas, kai namuose
SUTEIKTI neretai skambėdavo skaudūs žodžiai. Mudu su vyru
TEKAMOS kovojome. Taip jau būdavo, kad aš greičiau atsipei­
MOMS kėdavau ir tapdavau stabilesnė, tvirtesnė ir drąsesnė.
Gal ir galėjau laukti vyro drąsos, tačiau vaiko ašaros
?M M $. mane mobilizuodavo kosminiu greičiu. Neturėdavau
kada išsigąsti.
Antrąjį sūnų neretai tekdavo guosti jo skausme. Skaus­
mo jis daug iškentė. Tad ir nurimdavo gana greitai.
Didžiuodavausi, dėkodavau ir myluodavau. Ir kraujo
būdavo ne vienas ir ne du lašai. Vieną vasarą vidurinėlis
stipriai prasikirto lūpą. Teko siūti. Odontologė pasiūlė
prašyti bendrosios nejautros pasitelkiant kaukę. Atvy­
kusio anesteziologo paklausiau, kokią anesteziją taikys MM l
mano sūnui. Jis nuoširdžiai prisipažino, kad suleis vais­ HWIW
tų į raumenį. Teko pakovoti už sūnų, ir taip visą dieną IŠIM U S
kentusį skausmą, kad nebereikėtų jo badyti. Medikas
buvo nemaloniai nustebintas mano atkaklumo. Man
m enu m
teliko paskutinis koziris: „Jūs esate profesionalas, aš ju­
mis pasitikiu, prašau, padarykite taip, kaip darytumėte
savo anūkui.“Jis labai suglumo, patylėjo ir po kurio laiko
pasakė: „Tebūnie kaukė... “ Taip mes palengvinome savo
sūnui gyvenimą. Esame ne prieš medikus, o už savovaiką.
Kai operacija buvo baigta, mano berniuką norėjo perkelti
į lovą, kad sanitarai jį nuvežtų į palatą. „Tokia tvarka“, -
pasakė mums. Mes su vyru šypsojomės, nes suvokėme,
kad tai misija neįmanoma. Sūnui tebuvo dveji. Medikai JOS ESATE
yra savo srities profesionalai, tačiau jie kažkodėl neži­
PMfESIMLAS,
no, kad nėra jokios galios, kuri galėtų paguldyti vaiką
į valdišką lovą svetimoje vietoje su svetimais žmonė­
as mis
mis dėl bendros tvarkos. Ištisas dvi valandas sūnų ant PASUKU/,
rankų laikė vyras. Į palatą net neužėjome. Operacija pu sa u ,
pavyko gerai. Ir siūlus per kelis kartus ištraukiau pati,
kai jis miegojo. Neatradau jėgų vaiko dar kartą vežti
mum
TAIP, KAIP
medikams. Atradau jėgų pasirūpinti sūnumi geriausiai,
nors nė neįsivaizdavau tai galinti. HA m iflltlE
Atkreipiu dėmesį: nekartok to namuose be pasiti­
SAVO M 0KKI.'
kėjimo Dievu, savimi ir vaiku. Esant bet kokioms
 komplikacijoms, būtinai kreipkis į medikus, sudėtingo­
se situacijose pati negydyk. Nereikia eksperimentuoti
neturint reikiamų kompetencijų.
Kol mano sūnų operavo, aš koridoriuje meldžiausi:
'tobulos moters

Dieve, tegu mano vaikas patiria tik jam būtinus

dalykus, tegu jam viskas būna taip, kaip turi būti,
padėk man jam padėti, kai visa tai baigsis. Ir tai
įvyko. Nes aš tikiu! Dievu ir savimi. Ir vaiku.
Buvo keista matyti tokį ramų Dominyką. Jis - kaip kati-
nis lemūras, retai nusėdi vienoje vietoje. Kai berniukas
atsigavo, jo paklausiau: „Mažuli, ar matei savo angelus?“
Jis pasakė, kad ne. Tada paklausiau: „Ar matei Babą?“
Dominykas tyliai linktelėjo ir prisiglaudė. Baba visada
buvo šalia jo. Jis glostė vaikelį, liūliavo jį šventaisiais
pelenais ir saugojo. Tai buvo nuostabi tikėjimo pamoka.
Nuostabi tikėjimo dovana. Tai man padėjo savo vaikus
patikėti Dievui! Ir tai yra svarbiausias metodas, beje,
vienintelis, lengvinantis motinystės kelią. Aš tiesiu tau
ranką. Eik ir tu šiuo keliu. Nes kito ir nėra.

f p
f

Mama sakydavo, kad mudvi su seserimi myli vienodai.

Aš tuo labai abejodavau. Kai pati tapau mama, suvokiau,
kad negali būti vienodos meilės skirtingiems vaikams.
Tačiau skirtingiems vaikams gali būti jaučiama tokia
pat stipri meilė, o jos formos skirtis.
Kol buvau vieno berniuko mama, buvau it kosmose.
Kalbėti pradėjęs Augustinas dalydavosi ne išmokta,
o atsinešta išmintimi. Aš ją gėriau ir svaigau. Mėgavausi
mudviejų ryšiu. Supratau jį, jaučiau jį. Kartais be reikalo
bijodavau. O kiek dar bijosiu! Nes aš esu mama. Kai pa­
vargsiu nuo žemiškosios motinystės, atsigulsiu Dievui
po kojomis. Tegu jis mane globoja, stiprina, guodžia.
Nes aš auginu jo vaiką. Pabandyk - visai nebaisu. Dievui
didelė malonė guosti savo vaikų motinas, jas raminti, jų
širdis pripildyti meilės. Patikėk, tai svaigus patyrimas.
Tapusi antrojo berniuko mama labai išsigandau. Nes
rodėsi, kad man nepavyks jo mylėti taip, kaip mylėjau
pirmagimį. Ir tada pajutau, kad mano meilė Dominykui
m p M iW W
yra visiškai kitokia. Vidurinėlis - itin žemiškas, stiprus,
linksmas, drąsus. Ir labai labai labai žaismingas. Au­ nuomum
gustinas - rimtas vaikas, o Dominykas - tikras pokš­ M M S T l S ,
tininkas. Tačiau tai nereiškia, kad jis paviršutiniškas.
Tikrai ne. Kai pradėjau jam sekti išminčių istorijas, jis M 5U I
tarsi paskęsdavo debesyse ir klausydavo klausydavo J C T PO
klausydavo... Su Dominyku atgimė ir mano žaismin­ M IS .
gumas. Esu jam už tai labai dėkinga. Supratau dar kai TE«I ]B M E
ką: dešimt metų trunkanti meilė yra tvaresnė nei dvejų
iįG M A
metų meilė. Nurimau, kai mano širdis išsiplėtė. Nieko
nedariau. Tiesiog buvau dviejų vaikų mama. Dominyką ŠUNIM,
sąmoningai pamilau, kai jam buvo kelios savaitės. Dabar m n \ L HES
svaigstu nuo berniukų draugijos.
Kai tapau mergaitės mama, išsigandau ne dar vieno
vaiko, o intensyvumo. Juk mano jaunėliai - pameti­
nukai. Tai didžiulis išbandymas. Iš pradžių buvo sun­
ku. Žindymas atrodė niekada nesibaigiantis procesas.
Nurimau tuomet, kai nutariau būti tik mama. Visa kita
tapo ne itin svarbu. Taip išmokau dalytis atsakomybe su
antruoju vyru. Jam tai buvo šokas. Tačiau viskas pavyko
gana gerai. Galiu drąsiai sakyti: auginant pametinukus
 sunkumai laikini. Tačiau juos planuoti - maža bepro­
tybė. Tegu už tai būna atsakingas Dievas.
Pagimdžiusi dukrą tapau moteriškesnė. Dieve, kokia
esu laiminga turėdama būsimą moterį šalia! Ne lygia­
tobulos moters

vertę man. O visur sekiojančią iš paskos ir nuolat mane

kartojančią. Augindama mergaitę prisiminiau piešimą,
dainavimą, šokį, muziką. Ir grožį. Vidinį ir išorinį. Visa
tai man visada rūpėjo, tačiau su dukrelės atėjimu teorija
virto gražia praktika. Ir tai mane labai džiugina. Skati­
na nuolat ieškoti įkvėpimo. Dabar suprantu, ką reiškia
žodžiai: „Kai Dievas moteriai dovanoja sūnų, dovanoja
jai apsaugą; kai Dievas dovanoja dukrą, dovanoja komp­
limentą.“ Ačiū, Dieve!
^tobulos moters

Nelcabinetinė
psicliologė
FSM 0W
VlM IO TlS -
Aš neturiu savo kabineto. Susitinku su žmonėmis jiems
SVIESTI tinkamoje vietoje. Ir gamtoje. Nepriklausau jokiai psi­
hm chologus vienijančiai bendruomenei nei Lietuvoje,
f t TVOS nei užsienyje. Kodėl? Nes nesutinku su tam tikromis
seniai sugalvotomis ir visiems psichologams primesto­
m um . mis profesinės veiklos nuostatomis, kurios nesikeičia
kartu su besikeičiančiu pasauliu. Drąsiai sakau: baigusi
studijas, kurias iš dalies pati finansavau, netapau kam
nors priklausoma ir neprivalau vykdyti niekieno nuro­
dymų. Džiaugiuosi, kad nepriklausau susireikšminusių
psichologų ir psichoterapeutų gildijai, kurios narius
teko tverti Vilniaus universitete. Man pasisekė, kad,
nepaisant individualių savybių, kurios netiko „išrink­
tiesiems“, man pavyko nenusivilti savimi.
Jei susikurtų kokia nors alternatyvi nestandartinių psi­
chologų organizacija, mielai į ją įstočiau, nes užtenka
žmones laikyti tamsoje. Psichologų užduotis - šviesti
žmones ir juos įgalinti. O ne „nugalinti“, prisirišti prie
savęs ir nepaleisti, kol mūsų pačių gana liguistas protas
neįžvelgs kliento sveikatos.
Kartą viena psichologė porai sakė: „Jūs patiriate krizę,
stovite ant plausto audringoje jūroje, negalite vienas
kito išgelbėti, nes abu skęstate...“ Mudu su vyru ištvė­ H I H E M III
rėme penkis susitikimus. Ji pati taip prastai atrodė, kad E IE K IM S ,
buvo mažai tikėtina, jog gali padėti kitiems. Tam reikia
energijos. Ir tai nesusiję su sportu. Kartais energija ne­ STEBIUOSI
pastebima, bet labai stipriai jaučiama. 105 KITI IS

Mokydamasi įvairiausių dalykų priėmiau vieną man TUi?SIETU

svarbų profesinės veiklos reglamentą: kai neturiu energi­ BUM.
jos, stengiuosi jos įgyti ir tuo metu nedirbu. Tai auksinė
mano taisyklė, padedanti derinti asmeninį gyvenimą ir
profesinę veiklą.
Norėdama kuo daugiau laiko praleisti namie su vaikais,
ieškojau būdų, kaip nestabdant profesinės veiklos dirbti
mažiau ar visai nedirbti. Ir radau. Man patinka rašyti.
r a M s iu
Todėl kai vaikai miega ar žaidžia, rašau. Vakarais, kai m \it m e .
grįžta vyras, rašau ypač retai. Ir visada žinau: manasis i HE P M tS
liūtas tyli ne todėl, kad yra ramus, o iš pagarbos ir meilės
man. Vertinu jo tylą ir esu dėkinga, kad nereplikuoja
m .
apie įjungtą kompiuterį ir klaviatūra bėgiojančius mano
pirštelius. Man nebaisu palikti liūtą nepatenkintą ar
mažiau patenkintą. Vis kartoju: mano aistra yra už
mane, o ne prieš tave.
Susitikimai su žmonėmis išvargina. Kada nors papa­
sakosiu, kaip jautiesi po 30 pedagogų, 100 vaikų ir
 100 tėvų. Ir netikėk, jei kas nors sakys, kad tinkamai
naudojama energija neišsekina. Pavargti normalu ir nuo
mėgstamos veiklos. Būtina skirti laiko energijai atkurti.
Žinoma, susitikimai su žmonėmis visada praturtina,
tobulos moters u

dažniausiai būna malonūs. Tačiau man svarbu, kad jie

būtų produktyvūs. Pagaliau išdrįsau sau prisipažinti:
taip, man labai malonu susitikti su žmonėmis, jausti jų
energiją, ja pasidalyti, apsikeisti, jos prisipildyti. Tačiau
turiu kur kas svarbesnių įsipareigojimų. Todėl galiu
atsisakyti šio malonumo, o viską, kuo noriu pasidalyti,
perkelti į virtualų pasaulį. Ir man pavyko.
Pasilieku sau galimybę susitikti su žmonėmis, bet tik
su tais, kurie nori susitikti su manimi. Kartais organi­
zuoju paskaitas, į kurias klausytojai ateina laisva valia.
Nuotoliniai požiūrio plėtimo seminarai moterims,
« iM t tėvams ir pedagogams yra tokie pat paveikūs kaip ir
m\i m susitikimai auditorijoje. Moterys gali rinktis „Moters
u n i\$ n kelią“, kur svarbiausia susitikti su savimi. Mamoms ir
m i. šeimos moterims parengti nuotolinės meilės kursai.
Mano bičiulė mano, kad nuotolinė meilė yra karališka
meilė. Sutinku. Nes tokia meilė neužgožia mylėtojo,
netramdo, nedusina, nepataikauja ir nerūdija. Tad
tausodama savo laiką ir energiją dalijuosi viskuo, kuo
tik noriu. Ir tave kviečiu paskaityti, pamąstyti ir pasi­
kalbėti apie tai, kas labiausiai jaudina Lietuvos moteris.
Ši dalis šiek tiek skiriasi nuo visos knygos, nes joje gali
rasti psichologijos mokslo pėdsakų.
 Mažoji konkurentė
Išminčiai teigia, kad moterys yra gimusios dėl taikos,
gerumo, švelnumo ir atjautos. Deja, vis dažniau su­
tinkame valdingų moterų. Kas nutiko? Iš kur visa tai?
Gyvename labai konkurencingoje visuomenėje. Nuo
mažų dienų mergaitei tenka konkuruoti dėl gražiau
padeklamuoto eilėraščio, geresnių pažymių, didesnio
kruopštumo, paklusnumo ir pan. Visa tai kelia įtampą.
Artimiausi suaugusieji nė neįtaria, kokią uždelsto veiki­
mo bombą įjungia lygindami mergaites ar reikalaudami
neatsilikti nuo kokio nors jų susigalvoto etalono.
Mažos mergaitės stebi, kaip bendrauja suaugusios mote­
rys. Ir labai dažnai mato neapykantą, pavydą, apkalbas,
panieką. Kodėl? Nes žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi,
tampa pikti sau ir kitiems. Juk nieko nebestebina, kai
į akis šypsomasi, o už akių apkalbama. Tačiau tai nėra
būdinga aukštos vidinės kultūros žmonėms, nesusiję su
moteriška prigimtimi ir moteriškumu gerumu.
O jei augančios mergaitės protą formuoja serialai, kupini
intrigų ir melo? Ji susikuria tam tikrą moters paveikslą.
Žiniasklaidoje vargu bau ar dažnai sutiksi išmintingos
moters, kuri daug gyvenime pasiekia pakantumu, at­
kaklumu, ramybe ir švelnumu, etaloną. Save realizavusi
moteris paprastai vaizduojama kaip per galvas lipanti
barakuda, bet kokiais būdais siekianti savo tikslų. Tie
tikslai labai dažnai savanaudiški, o tai prieštarauja moters
prigimčiai. Peršamas už savo laimę kovojančios moters
vaidmuo. Jaunos merginos klaidinamos iškreipiant esmę.
 Nes mums nė dėl nieko nereikia kovoti. Jauti, kokios
mes apdovanotos?
Nemažai merginų būna įsiskaudintos draugių. Tačiau
iš baimės likti vienos ir netekti tariamų draugių jos iš­
duoda save, nusižemina ir toliau bendrauja. O tai žaloja
co
_0
2 vidinį pasaulį. Atminkime: nesvarbu, kaip mus auklėjo
tėvai, mes pačios galime rinktis, su kuo bendrauti, o su
kuo ne. Bendrauti verta su tomis merginomis, kurios
pastiprina, atvirai pataria ir turi tik gerų ketinimų. Visi
kiti ryšiai moteriai žalingi.
« HE
DĖl MEKU Dažnai netinkamą elgesį skatina neva humoras. Paste­
bėjai, koks tonas sklinda iš Lietuvos ekrano žvaigždžių?
B E IK I I Patyčios tapo norma. O jei tau nejuokinga, vadinasi,
KOVOTI. nesupranti humoro. Merginoms, norinčioms stiprinti
savo vidinį pasaulį, teks išmokti atsirinkti, su kuo drau­
gauti, iš ko imti pavyzdį. Verta atsitraukti nuo užgaulių
m u iiii žmonių. Ir tai nebus lengva.
\ 't m sy tom is Kai merginos negerbia viena kitos, yra nesusitelkusios,
jas lengva sukiršinti. Tai pastebėję vaikinai taip pat atsi­
palaiduoja ir dažnai su tokiomis elgiasi kaip su sėbrais.
Atminkime: į žmonas jie norės moteriškos moters, o ne
draugo. Niekada nevėlu pradėti deramai elgtis su savimi
ir su kitais. Būk šviesus pavyzdys. Žiūrėk filmus, kurie
p a t a m \i įkvėptų unikalaus moteriškumo.
m ui Norėtųsi merginas padrąsinti: iš karto sakykite, kas
m m lįsi nepatinka kito žmogaus elgesyje su jumis, neišduoki­
te savęs. Jus branginantis žmogus liausis. O gal laikui
KITI KYŠIAI bėgant jūs kitaip pamatysite jo elgesį? Gyvenime visaip
BOTEMM nutinka. Moterį kiti myli taip, kaip ji myli ir gerbia
hm . save. Nepasiduokime provokacijoms, kojas naudokime
pagal paskirtį - jei iš tavęs tyčiojasi, pasitrauk. Ieškok
išmintingų moterų, kurios padėtų atsilaikyti gana grės­
mingoje visuomenėje ir užaugti kuo mažiau pakenkiant
savo moteriškumui.

Šiurkštumas daro moterį nejautrią.

Nejautrumas - tai kelias į visas neteisybes.
Tegu su moterimis į Žemę ateina taika!

IMf 31H'<U
SU T O U
Deivė iš SME.
prigimties
Kai moteris pagalbos kreipiasi į specialistą, vadinasi, ji
pati sau padėti nebepajėgia. Ir ačiū Dievui! Viena es­
minių daugumos moterų klaidų - manyti: „Aš privalau
viską įveikti viena.“ Taip nėra. Jei nesutinki, vadinasi, K ira is
mums reikia išsiaiškinti, kas yra moteris. m B ir ie j i
Šiuolaikinės moters paveikslas labai vaizdžiai aprašomas. BEILIS
Kokia moters prigimtis? Gal šis žinojimas paskatins
susimąstyti ir pasirūpinti savimi?
mtu
ŠIOJE
Moteris - tai nuostabus kūrinys Žemėje, sukurtas meilei.
Moteris - tai didžioji kūrėja. Ji kuria ne tik naują gyvybę,
Š E ifD E .
bet ir viską aplinkui, o svarbiausias kūrybos procesas yra
susijęs su santykiais. Vieni svarbiausių santykių moters
gyvenime - tai santykis su pačia savimi ir meilė sau.
Moteris yra didžioji meilės kūrėja šioje Žemėje.
 Moteris - labai jautri būtybė. Jautrumas nesusijęs su
silpnumu. Anaiptol. Jautrumas gali būti dovana, bet
gali ir pražudyti, jei moteris neišmoks tinkamai elgtis
su prigimtiniu jautrumu. Jautrumas suteikia galimybę
Jtobulos moters

lavinti intuiciją, tikėti ateitimi, prisitaikyti prie nuolat

kintančios kasdienybės, elgtis priklausomai nuo vietos,
laiko bei aplinkybių ir nuolat gerinti save, santykius su
kitais ir pasaulį. Štai kodėl moteris gali būti ir žmona,
ir mama, ir duktė, ir sesuo, ir mylimoji.
Nesureikšmink specialistų pagalbos. Tau padėti gali ne
tik brangus psichologas, bet ir kita moteris, kuri yra
laiminga ir lydima sėkmės. Laimė, tokių yra, nors ir
nedaug. Jų praeitis beveik nesvarbi, svarbiau tai, kaip
gyvena dabar.
Jei turi galimybių lankytis pas profesionalą, būtinai
paklausk apie jo asmeninį gyvenimą. Šeimos neturin­
tis žmogus sunkiai pagelbės šiais klausimais. Vaikų
nesusilaukusi moteris vargiai padės susivokti pagalbos
ieškančiai mamai. Net žalos gali pridaryti. Kaip mano
bendrakursė, kuri dvejų metų vaiką suvokė kaip mons­
trą, nors šis viso labo norėjo žįsti. Pati nežindžiusi
psichologė į klientės patiriamą diskomfortą pažvelgė
vien teoriškai: vaikas yra grėsmė. O sunkumą būtina
įveikti ką nors keičiant. Motinystė - tai iššūkis. Pir­
miausia kantrybės.

Moteris - emociškai priklausoma, itin prieraiši būtybė.

Apie vyriškus vyrus to pasakyti negalime, ir tai puiku.
Šios savybės yra vienos nuostabiausių, nes padeda
moterims saugoti šeimą, būti ištikimoms, lojalioms,
patikimoms. Atkreipiu dėmesį, kad moteriškos neišti­
kimybės atvejų daugėja tik todėl, kad visuomenės spau­
dimas labai nutolina nuo tikrosios prigimties. Ir pati
visuomenė bei tam tikros jos grupės tuo naudojasi.
Štai kodėl gudrūs darbdaviai taip mėgsta netekėjusias
moteris - jos lojalesnės, ištikimesnės ir lengviau pasi­
duoda tarnystei už pinigus. Tačiau tai nepadeda tapti
laimingai.
Moteris nuo gimimo turi tam tikras programas, kurių
niekas kitas negali tinkamai įvykdyti. Ir tik dėl jų Žemėje
vis dar gyvena žmonės. Moteris nuo mažens yra tobulas
WMS
rūpestingumo pavyzdys. Ypač pagimdžiusi savo vaikų. tm&MVlM
Jai nereikia mokytis rūpintis kitais, tik svarbu išmokti tlEtSTA
pasirūpinti savimi. Jei nori būti laiminga. ie t e i E m s
i l t U S - IBS
U M E S ltS ,
IŠTIKIMESNĖS
Jei nenori būti nelaiminga, svarbu atsikratyti jausmo,
skatinančio siekti nusipelnyti tinkamo elgesio, dovanų, \i L E IM U
gėlių, komplimentų, pagalbos ir kitų dalykų. Moteris PASIDUODA
viso to verta be pastangų. Kai tai įsisąmonini, imi save TARNYSTEI UŽ
gerbti, labiau pasitikėti, tampi sau atlaidesnė, švelnesnė
ir rūpestingesnė. Su kitais gražiai elgtis mokame, o su
ratus.
savimi - ne kiekviena.
Atmink: tu nebūtinai turėsi visko, ko geidi, bet
mylėdama save būtinai turėsi visko, ko tau reikia.
Dar viena grėsmė - savęs išdavystė. Dėl begalinio po­
reikio rūpintis moteris linkusi prisitaikyti prie bet kokių
aplinkybių, sąlygų, kad tik išsaugotų emocinį prisirišimą
 prie vienų ar kitų žmonių. Tačiau tai ne visada teisin­
ga jos pačios atžvilgiu. Moteriai neužtenka vien savęs,
jai reikia kitų žmonių. Vis dėlto verta būti tik su tais,
kurie yra mūsų verti. Todėl save ir tave skatinu drąsiai
tobulos moters u

rinktis žmones. Juk net pasirinkti tą vienintelį ne visada

gebame. Ne todėl, kad esame kvailos, o dėl to, jog apie
save nežinojome daugybės dalykų.
Kalbėdamasi su nelaiminga moterimi dažnai atkreipiu
dėmesį, kad ji elgiasi ne taip, kaip nori, o taip, kaip iš jos
tikimasi. Tai labai primena mane prieš keliolika metų. Ji
sako ne tai, ką jaučia, o tai, ką kiti nori girdėti. Ji mylisi
ne tada, kai nori, o tada, kai to jos prašo ar net reikalau­
ja. Ji atiduoda save net tada, kai visai neturi jėgų, ir taip
save prievartauja. Kodėl taip yra? Tik todėl, kad moteris
nemoka pasakyti „ne“. Per mažai apie save galvoja arba
visai negalvoja. Nebepasitiki savo pojūčiais, intuicija,
nebepaiso savo norų, svajonių ir net atsisako savo prigim­
ties. Juk mes tokios skirtingos. Ir kartu tokios panašios.

Santykių ekspertė
Kiekviena moteris gali išmokti būti laiminga. Įsivaizduok,
kad tavo laimę sudaro net keli krištolo indai, kuriuos
reikia pripildyti malonių emocijų, malonių santykių,
grožio, gerumo ir pan.
Pirmasis iš indų - mūsų tėvai. Mėgaukis bendravimu
su jais, būk jiems vaikas, net jei vaikystė seniai baigė­
si. Moterys, kurios mintyse dėkoja tėvams už pačią
brangiausią dovaną - gyvybę, pasakoja, kad santykiai
ima gerėti. Net jei tėvų nebėra šiame pasaulyje, širdį
užlieja šiltesni jausmai. Vadinasi, moteris pajėgi san­
tykių su tėvais indą pripildyti geriausių dalykų. Sakysi,
gyvenime būna išimčių? Taip. Tačiau tai nėra priežastis
šį indą palikti tuščią, nes tai svarbu kiekvienam žmo­
gui. Juk motina - tai Žemė. O mes iš Žemės gauname
energijos tvirtai stovėti dviem kojomis. Tai kodėl turime
atsisakyti galimybės gerai jaustis?
Kitas indas - mūsų draugės. Ką svarbu žinoti? Pagrindinė
taisyklė - turėk draugių. Kita svarbi taisyklė - turėk gerų
draugių. Nevalia būti bet kokioje aplinkoje, nes žmonės
daro didelę įtaką. Prisimink drauges, savo savijautą šalia
jų ir susitikinėk su tomis, kurios tave džiugina, turtina, iM s m i -
suteikia laimės pojūtį, kuriomis gali pasitikėti, kurioms
esi svarbi. Jei norime gerų santykių šeimoje, vadinasi,
m ti jura.
turime ieškoti draugių, sukūrusių tvirtus santykius. M
Galima mažiau laiko leisti su viengungėmis. Tiesiog iM s m t -
interesai skiriasi. Nesutinki? O aš manau, kad neturime m te &
laiko visiems ir viskam. Ir nesusireikšminkime. Vietoj 5 U \« .
mūsų atsiras kitų draugių. Jei norime malonių patirčių,
vadinasi, atsisakysime bendrauti su tomis, kurios mus
užgaulioja, kritikuoja ir pan.
Trečias indas - pomėgiai. Inventorizuok savo kas­
dienybę ir atsakyk, ar turi mėgstamų užsiėmimų. Jei
sąrašas skurdus, vadinasi, teks daryti namų darbus.
Negali laukti, kol bus baigti mokslai, užauginti vaikai,
kol nudirbsi visus darbus vyrui, tėvams, giminaičiams,
darbdaviams. Tu esi verta užsiimti tuo, kas tave įkve­
pia ir suteikia tau laimės. Įgyvendink savo svajones,
prašyk pagalbos. Dainuok, šok, piešk, fotografuok,
 kurk. Tu turi teisę tai daryti! Dėl savo pačios laimės.
Nes būdama laiminga pajėgsi būti naudinga pasauliui
pagal savo paskirtį.

SO n
M
_o
3
Moteris negali kaupti nemalonių emocijų, ilgai kentėti.
Tokios vidinės kančios ją daro kietą visomis prasmė­
mis. Matei moterį, kurios gyvenimas, anot jos, labai
sudėtingas? Ar ji buvo švelni? Ar ji buvo moteriška?
S 'f f l U M O gal ji labiau priminė žmogų, kuris galėtų išgyventi
u imis. bet kokiomis sąlygomis? Nepatogumai, diskomfortas
moterį šiurkština, štai kodėl jai gyvybiškai svarbu būti
M M HIM «
lepinamai.
SU OM I
S\l Nustebai? Kaipgi kitaip pajėgsi išsaugoti savo subtilią
struktūrą, jautrumą, jei pati sau nebūsi jautri? Kiek­
TM M IM S viena moteris turi teisę išsikalbėti. Kiek? Tiek, kiek
žflontm s. jai reikia. Jau seniai pastebėta, kad moteris nesėkmę
MTEMS išgyvena kalbėdama, o vyras - tylėdamas. Ir tegu taip
Š IT O būna. Normalu, jei moteris ilgai kalbasi su draugėmis
ne tik susitikusi, bet ir telefonu. Sveikiausia ta moteris,
S M im iM S . kuri turi daug socialinių ryšių su tinkamais žmonėmis.
Moteris sukurta santykiams. Kuo ji turės daugiau progų

jei
JOTI
mi išsikalbėti, tuo bus ramesnė, geresnė, gražesnė.
Dėmesio: vyras, net sutuoktinis, nėra pajėgus išklausyti
moterį. Palik jam pakeliamą dozę, o visa kita atiduok
U IIIIM , tiems, kurių psichika natūraliai atlaiko tiek daug šnekų,
m mu. t. y. kitoms moterims.
Moterys, atradusios ryšį su Dievu, Aukščiausiuoju ar
kuo kitu, esančiu virš žmonių, turi dar vieną joms labai
svarbų indą. Jį pripildžiusios jos tampa tvirtesnės, nuo­
lankesnės, geresnės, tiesesnės, švelnesnės, dvasingesnės,
drąsesnės, atkaklesnės. Įvairios praktikos, padedančios
kurti šviesą savyje ir Žemėje, taip jas pripildo, kad kas­
dieniai žemiški rūpesčiai, atsakomybė nebeatima tiek
energijos.
Paradoksalu, bet tie krištolo indai, kuriuos tau reikia
pripildyti, iš tiesų pripildo ir tave pačią. Būsi patenkinta, BOK TEK, KUR
rami, drąsi, sulauksi pakankamai dėmesio, pagalbos, TAD ttl A,
nuolat būsi apsupta tave palaikančių žmonių. Ir, be SU H IS,
abejo, jausiesi mylima.
Jei nori būti laiminga, turi duoti. Taip jau užkoduota. įk v e p ia , kad
Duoti gali savo vyrui ir vaikams. Tai tie indai, kuriuos
pripildyti turi pati moteris. Moterys, kurios tikisi iš vyro
SAVU VYRUI
ir vaikų tik gauti, patiria didelių keblumų. Vyras šeimai DETADWTOII
turi labai daug įsipareigojimų, tačiau iš prigimties nėra son vrtD ii
pajėgus pripildyti subtilaus moters vidaus. Atleisk jam,
Viešpatie. Pokštauju. Tačiau jei įtikėsi savo tuštumu, IM TU
joks vyras tavęs nepripildys.
lupinis
Visos nori auksinės laimės taisyklės. Improvizuoju: būk
ten, kur tau gera, su tais, kurie tave įkvepia, kad savo
VAIKAIS TAIP,
vyrui netrukdytum būti vyru ir galėtumėte kartu rūpintis
KAIP {AUTE
vaikais taip, kaip galite geriausiai. Tėvai yra duodantys, GERIAUSIAI.
o vaikai imantys. Toks visatos dėsnis.
Jei moteris neturi šeimos, jai svarbu būti su žmonėmis,
iš kurių galėtų pasiimti, taip pat jai svarbu duoti. Galbūt
kaimynei, bendradarbiams, giminaičiams, seserų ar
brolių vaikams. Kai moteris liaujasi dovanoti prigimtinį
 rūpestį, joje nustoja cirkuliuoti ypatinga kūrybinė ener­
gija, kuri ją daro stebukladare šioje Žemėje. Mes juk
norime kurti stebuklus, ar ne?
Moteris kuria, o jos aplinka tiesiog tą kūrybą atspindi.
;tobulos moters

Štai kodėl moterys turi būti atsakingos už savo min­

tis, žodžius, veiksmus, jausmus. Tiek, kiek pajėgia, ir
šiek tiek daugiau. Moters kuriama meilė prasideda
nuo jos minčių. Pirmiausia nuo minčių apie save. Ką
galvoji apie save šiandien? Nieko gero? O kas tau sakė,
kad tai nieko gero? Štai ir svarbi pamoka: išdrįsk apie
save galvoti viską, išbūk tame, ir pamatysi, kaip greitai
viskas keičiasi. Įjungusi tik protą ir vertinimo mašiną
užstrigsi. Ilgam.
Nori tapti laiminga? Pradėk nuo paprasčiausių dalykų.
Dėkok tėvams už padovanotą gyvybę. Visa kita
susikursi pati ir padedama kitų.
Išmok prašyti pagalbos, nes tu neprivalai visko
padaryti viena.
Nuolat susitik su draugėmis ir su jomis smagiai
leisk laiką. Nebūk tau žalingoje aplinkoje su įtar­
tinais žmonėmis.
Lepink save. Masažai, grožio procedūros, baseinai,
pirtys padeda palaikytifizinio kūno pusiausvyrą.
O tada ir dvasiai lengviau įveikti gyvenimo iššūkius.
Liaukis beatodairiškai pildyti kitų lūkesčius. Tujau
esi šios srities profesionalė. Elkis išmintingai: pagal
vietą, laiką ir aplinkybes. Ir būtinai klausyk širdies.
Praeitį palik praeityje, gyvenk čia ir dabar. Jei ne­
rimauji dėl ateities, galvok apie artimiausią ateitį,
t. y. apie ateinančias 5 minutes.
Daryk tai, kas patinka tau ir nekenkia kitiems.
Kiekvieną dieną ką nors gero pagalvok apie save,
artimuosius ir gyvenimą.
Turėk svajonių ir stenkis jas įgyvendinti.
Atmink: gamta yra moters atgaivos šaltinis.
Tai, ko tu nori, tau nereikia nusipelnyti. Svarbiau­
sia priimti realybę, kurioje gyveni.
Tegu akys nemato straipsnių, kaip patenkinti vyrą lovoje.
Tegu protas neužkimba už mokymų, kaip tapti versliai.
 Tegu prigimtis nebūna skatinama daryti karjerą, nes
neva moteris yra daugiau nei mama. Taip, moteris yra
daug daugiau nei mama. Bet moteris, įžengusi į vyrų
pasaulį, pasmerkia save būti nelaimingą. Net jei dabar
tobulos moters

taip neatrodo. Mylėkime save iš visos širdies!

Židinio kurstytoja
Jei norime išsaugoti savo šalį, turime išsaugoti šeimas.
b mint Tai nereiškia, kad šeima yra vienintelė žmonių gyveni­
mo Žemėje forma. Tačiau ją saugoti - mūsų pareiga.
ŠM , Kai žmonės pakeis suvokimą apie šeimą, pasikeis jų
m tut elgesys šeimoje ir šeimos statusas stiprės. Dabar dau­
gelis savo negebėjimą jaustis laimingiems dažnai sieja
& M IM su šeiminiu gyvenimu. Vyrai kenčia sukandę dantis,
M S. moterys „neša savo kryžių“. Dauguma vis skundžiasi:
tai dėl vaikų, tai dėl tėvų, tai dėl pinigų. O kokia tavo
istorija?
Santykius, ne tik šeimoje, galime suskirstyti į tris gru­
pes: santykiai su vyresniais, santykiai su lygiaverčiais ir
santykiai su jaunesniais. Kas šeimoje yra vyresni? Mūsų
tėvai, sutuoktinio tėvai, proseneliai, moterims vyresni
yra vyrai. Turime suvokti tų vyresniųjų statusą. Jie ne
šiaip vadovaujantys ir visa lemiantys - jie atsakingi už
viską, kas vyksta šeimoje. Mes turime išmokti vyres­
niems žmonėmis rodyti nuolankumą. Nepainiokime
jo su pataikavimu, kai tėvams neva iš pagarbos taip ir
neparodome savo tikrojo veido. Nuolankumas - tai
gyvenimas su kitais brėžiant aiškias ribas, bet visada
taikoje ir meilėje. Kitaip užvaldo puikybė: moterys
barasi su sutuoktiniu, suaugę vaikai garbaus amžiaus
tėvus moko gyventi ir pan.
Broliai, seserys šeimoje yra lygiaverčiai. Su jais mes
nuo mažens mokomės bendradarbiauti. Jei nepavyksta,
susergame pavydu. Jis užvaldęs daugybę šeimų, tėvai
jaučiasi bejėgiai sustabdyti vaikų varžymąsi. Ir tai trunka
ne tik vaikystėje, vaidijasi net suaugę broliai ir seserys.
Vaikai, seneliai ar kiti asmenys, kurie negali savimi
pasirūpinti, šeimoje užima jaunesniųjų statusą. Jie turi
sulaukti pakantumo, geranoriškumo, paslaugumo ir 1.1.
Jei nesutariame su vaikais, vadinasi, sergame gobšumu.
Ką tai reiškia? Mums gaila duoti, turime lūkesčių, o jiems
neišsipildžius baramės su atžalomis.
Diagnozavusi savo sutrikimus, žinodama siekiamybes,
šeimoje gali imtis gydymo, žinoma, pradėdama nuo
savęs. Kaip? Meile. O jei nepadeda, vadinasi, reikia
didinti dozę - kitos išeities nėra. Ir svarbiausia, meilės
nepainioti su lepinimu ir hipergloba.

Vaikais iki septynerių reikia rūpintis daugelyje sričių.

Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe ir tiesiog duoti tai, ko
jiems reikia, kad išgyventų, gerai jaustųsi, darniai vysty­
tųsi. Vaikai jaučiasi saugūs matydami suaugusiuosius,
kurie sutaria, papildo vienas kitą, vienas kitam padeda,
o svarbiausia - formuojasi tinkamas tėvų elgesio modelis,
kai jie yra duodantys, o ne reikalaujantys. Kai šeimoje
 yra daugiau vaikų, nereikia tikėtis, jog jie sutars tarpu­
savyje. Tėvai - ašis, aplink kurią sukasi vaikai. Antraip
jie suksis aplink save ir kils nesutarimų. Tad tėvai savo
autoritetą privalo stiprinti ir dėl vaikų gerovės. Autori­
pD
-l
CO
<
o
4-1 tetas pirmuosius septynerius metus stiprinamas meile.
a
3
Galima sakyti, šeimos statusas stiprėja, kai tėvai atsisako
egoizmo, bet rūpindamiesi vaikais nepamiršta savęs.
Tėvams svarbu išmokti kartais vaikus palikti nepaten­
kintus, ne visada jiems pataikauti. Diskomfortas - labai
svarbus potyris, brandinantis žmones ir šlifuojantis
jų ego. Tausodami savo vaikus, juos mylėdami galime
jiems parodyti, kad šeimoje yra vietos ir laimei, ir liū­
desiui, ir nesutarimui, ir atsiprašymui. Vaikai mokosi
ABTORITEMS mus stebėdami, todėl iš tėvų elgesio turėtų mokytis,
PlilrtiiOSIUS kad šeima yra didžiulė vertybė.
S E P ffllE M
WETl/S
ST IPIIIM iS
HEUE. 7-14 metų vaikai tampa šeimos bendrakūrėjais. Mama ir
tėtis juos įtraukia į tam tikrus susitarimus, pasitarimus,
kelia klausimus dėl bendro ūkio ir pan. Vaikai mokosi
susidoroti ir su pareigomis. Tik ne prievarta „tu jau di­
delis ir privalai“, o sutarimu. Labai gerai, kai pradedama
nuo tėvų susitarimų. Kai vaikai žino, kad namuose nėra
visus darbus nudirbančių fėjų, tik suaugę žmonės, kurie
visokeriopai rūpinasi šeima, šią tarnystę suvokdami
kaip neišvengiamą ir juos ugdančią, jie paprastai irgi
nori prisidėti. Jei vyras nurodinėja žmonai ir vaikams,
o žmona - vyrui, vaikai mokosi naudos sau siekti prie­
varta. Net jei vaikai dažnai neprisideda prie bendros
buities, tėvai vis tiek turi būti dosnūs, nes jie - tėvai.
Visatoje veikia elgesio ir padarinio dėsnis. Todėl galima
visiems tėvams garantuoti, kad net tingūs vaikai užau­
gę bus geri tėvai ne todėl, kad vaikystėje vykdė jiems
primestas pareigas, o dėl to, jog matė nuolat besirū­
pinančius, mylinčius, geranoriškus tėvus. Kai šeimoje
yra daugiau vaikų, tėvai neturėtų vyresniems vaikams
primesti atsakomybės už jaunesnius. Tėvai rūpinasi, o ne
reikalauja rūpesčio. Versdami vaikus pasirūpinti jaunes­
niais broliais ir seserimis gadiname jų santykius. Šeima
r t v ii
tampa prievartos zona, kurioje kažkas kažką privalo. WflHSI,
Dažnai konfliktų kyla tose šeimose, kur suaugusieji pri­
ak
siima aukos vaidmenį. „Manai, kad noriu viską daryti?
Darau tik todėl, kad neturiu kitos išeities.“ Vaikams tai WPfSfIC.
tik parodo, kad šeima - pragaras. Tad būkime budrūs
ir atsakingi. Mes formuojame šeimos sampratą. Tik
užaugę vaikai galės permąstyti, kas gi iš tiesų yra šeima.
Tačiau pakeisti vaikystėje suformuotą modelį gali būti š e m -
im
labai sudėtinga. Šeima stiprėja tada, kai joje yra vietos M E t t B S l l S ,
tiesai, net nemaloniai. Todėl nereikėtų vengti barnių
ar ginčų, neverta bijoti skirtingų nuomonių, o stengtis,
trn u t į
kad šeimoje būtų erdvės įvairiam požiūriui.
Kai sutuoktiniai gali vienas kitam atvirai pasakyti svar­
U i IM I M.0U1
bius dalykus nesukeldami trečiojo pasaulinio karo, vaikai i i U i ViSKS
mokosi gyventi šeimoje, kurioje galima būti savimi. Tai MMIUS
reiškia, kad iš jos niekas niekada nenorės bėgti. Vaikai TMES
suvokia, kad šeima - tai prieglobstis, kur gali pasislėp­ HESUPUUU.
ti, kai tau blogai ir kai visas pasaulis tavęs nesupranta.
Tegu šeima netampa fronto linija. To galima pasiekti
savišvieta, dvasine praktika, malda ir padedant kitiems
žmonėms. Juk gimėme žmonėmis. Vadinasi, galime
spėti tapti gerais žmonėmis.
 ift'p

Su 14-21 metų vaikais verta išmokti bendrauti kaip

su kolegomis. Tėvų rūpestis ir atsakomybė už vaikus
o nesibaigia šiems sulaukus 21 metų, o tęsiasi visą gyve­
B
O
Ui
nimą. Tačiau svarbu pakeisti santykį. Net ir suprasdami
•s pagrindinę savo vaiko meilės kalbą, jam paaugus turime
išmokti ją transformuoti. Šiame etape tėvai šeimos sta­
tusą stiprina vaikus į šeiminį gyvenimą įtraukdami kaip
partnerius: klausia nuomonės, patarimo, prašo paslaugų
ir pan. Nevalia klausti patarimo, kaip išgyventi ar su
kuo gyventi. Kalbėkimės apie tai, kas tiesiogiai susiję su
vaikais ir bendryste. Paisykime jų atsakomybės ir galių.
Direktyvumas visada netinkamas, ypač vaikams užau­
KŪMUOS TĖVAI
gus. Vienas baisiausių dalykų, kuriuos tėvai gali pasakyti
U l l PASAKYTI vaikams: „Kol gyveni po mano stogu, darysi, kaip aš pa­
VAIKAMS: .0 1 sakysiu.“ Taip juos varome iš namų. O neturėtume. Kai
QYVĖN\ PO tėvai ir toliau rodo išmintingą dosnumą, vaikai darniau
vystosi, įveikia jiems skirtus gyvenimo iššūkius, auga,
M STOW, savarankiškėja, šalia stabilių suaugusiųjų patys mokosi
DARYSI KAOP būti stabilūs, patikimi. Tėvai tokio amžiaus vaikus turi
ns pasakysiu: priimti tokius, kokie jie yra.
Kai šeimoje auga daugiau vaikų, nevalia jų lyginti. Taip
didinsime konkurenciją šeimoje, ardysime draugiškus
ryšius. Mes išeisime, o vaikai liks. Perduokime jiems
tai, kas geriausia: pasitikėjimą, pakantumą, geranoriš­
kumą, meilę, pagarbą, tiesą, kilnumą, dosnumą, tarnys­
tę. Lengviausia šias savybes puoselėti savo pavyzdžiu.
Kai kiekvienas šeimos narys priimamas kaip unikalus,
tariamasi dėl svarbių dalykų, vengiama prievartos, na­
muose sukuriamas saugumas.
Atminkime: kaip mes bendraujame su savo tėvais, ką
apie juos galvojame, ką kalbame, taip užaugę vaikai
bendraus su mumis. Todėl šeimos statusą stipriname
ne tik tiesioginiuose santykiuose su vaikais, bet ir į šei­
mos gyvenimą įtraukdami pagarbos vertus protėvius,
senelius, tėvus.
B TITUS
IŠ1ŠE
Amžinoji mokinė 6 iiii

Moterys dažnai man rašo. Manau, kad vieši atsakymai mm

UM M i
skatina susimąstyti ne tik situacijos heroję, bet ir kitas
moteris. Štai kelios pamokos iš moterų gyvenimo. STEM S
m
m \
vtztst.
Pirmoji pamoka: jei vyras išmuša iš vėžių, moteriai
reikia dar labiau stengtis likti savo vėžėse. Moterys
apdovanotos intuicija, tik reikia išmokti ja tinkamai
naudotis. Leisk sau elgtis taip, kaip tau atrodo geriau­ lET'E Stt
sia, kaip liepia širdis. Tik nenorėk, kad dar ir vyras tau
pritartų. Atkaklumas labai svarbu. Kai iš vėžių moteris
mmm
išmuša vyrą, jam nelieka kitos išeities, tik mokytis būti sii mn po
tvirtesniam. PiĖ lilIE S
Antroji pamoka: neverta apsigyventi su vyru po pažin­ PŪ D U S B E ®
ties praėjus dviem savaitėms. Kai kūnai ima vienas kitą SAVAITĖMS.
traukti, labai svarbu neprarasti proto ir stengtis pažinti
vyrą, jo pasaulėžiūrą, vertybes. Mat moteris greitai pri­
siriša, o paskui labai sunku nutraukti vidinius saitus. Štai
kodėl daug moterų gyvena nesėkminguose santykiuose
ir kankinasi. Ne todėl, kad labai myli, o dėl to, jog labai
prisirišusios. Geriausiai santykiai vystosi santuokoje.
 O jei vos susipažinę du žmonės kartu apsigyvena, ne­
trukus susilaukia vaiko, o santuokai taip ir nesiryžta,
jųdviejų santykiams kyla didžiulė grėsmė. Jos išvengti
gali tik dvasingi, brandūs, laisvi, save sveikai mylintys
žmonės. Deja, dauguma tokie nesame. Santuoka - sa­
votiška tarnystė, kai reikia vienas kitam dovanoti meilę
p
r-a ir šviesą, kartu kurti, o ne kankintis.
Trečioji pamoka: žmogus šioje Žemėje geriausiai gyvena
pagal savo galimybes. Todėl poreikius ir galimybes verta
derinti, kad nereikėtų imti kreditų, paskolų ir pan. Sko­

m tikiu
,nm:
los slegia, psichika kartais neatlaiko. Tyrimais nustatyta,
kad paskolų, kreditų turintys žmonės jaučiasi labiau
pažeidžiami nei tie, kurie gyvena pagal galimybes. Ir ne­
m E im itiu svarbu, ką suokia bankų ir kreditų bendrovių reklamos.
M um Ketvirtoji pamoka: moteris turi suteikti vyrui galimybę
m us , mm būti atsakingam. Dažnai susidaro įspūdis, kad siekdama
išsaugoti santykius moteris girtaujančiam ir psicho­
M K SflM u logiškai smurtaujančiam vyrui nesąmoningai tampa
VĖLIAU PM ĖM . tarsi mama: kenčia jo agresiją, nepagarbą, atsiduoda
to nenorėdama. Nes mama nepyksta ir beatodairiškai
myli. Tokia žmonos meilė dar labiau silpnina vyro va­
lią ir jis tampa panašus į parazitą. Nuo tokių „mamų“,
apleidžiančių tikruosius vaikus, vyrai anksčiau ar vė­
m soti - liau pabėga. Jie nenori gyventi su mama, jiems reikia
IM H M $ U $ moters, kuri ne tik mylėtų, bet ir keltų iššūkius. Būk
išsiu s su su .
savimi - tai didžiausias iššūkis vyrui.
Penktoji pamoka: neverta kurti šeimos su girtaujančiu,
ypač stresinėse situacijose, žmogumi, nes susituokus bus
tik blogiau. Nebent nori būti ne žmona, o greitosios pagal­
bos felčere. Kai vyras ir moteris vienas kitą myli, alkoholio
galima atsisakyti visiems laikams ir tik tada susituokti. Jei
vyras išgėrinėti ėmė tik vedęs, verta labai susirūpinti dėl
moteriško indėlio į šį procesą. Jau užsiminiau apie galimą
hiperglobą, teisinimą ir vyro pavertimą vaiku.
Dažniausiai į alkoholį įninka silpnos valios, vidinės stip­
rybės stokojantys vyrai, patiriantys nesėkmių darbe,
nesulaukiantys pagarbos, nepasiekiantys išsikeltų tikslų
ar jų nekeliantys, savęs nemylintys ir besijaučiantys ne­
vykėliais. Tačiau vyriška psichika, kad ir padedant spe­
cialistams, pajėgi ištrūkti iš šio užburto įtampos rato ir ITEM S
be svaiginimosi. Ne visi geba iš savęs pareikalauti įveikti m ŪMI
kasdienius rūpesčius. Vyrai, kurie ankstyvoje vaikystėje I K l t , PUTI
nebuvo mylimi tėvų, vėliau taip pat nepatyrė didelio artu­ ii u u r u ,
mo šeimoje, gali visą gyvenimą prakiūtoti egzistencinėje
duobėje trokšdami meilės. Vieni nuodijasi alkoholiu, kiti
MEMIIEM
neria į pornografiją, treti nuolat ieško jais susižavinčių
moterų. Sąmoningas vyras galėtų pats imtis veiksmų ir
nusipelnyti artimiausių žmonių meilės, pagarbos ir pan.
Tačiau tai sudėtingas kelias. Lėbauti kur kas lengviau
nei prisiimti atsakomybę dėl netenkinančio gyvenimo.
veil ynu.
Moteris yra labai didelė, plati ir galinga, kiekviena gali
kuo puikiausiai pasirūpinti vienu vyru. Ne visi vyrai tai
supranta ir vertina, todėl ir eikvoja savo galias malonu­
mams, dėl kurių tik bėdos ir jokios naudos.
Šeštoji pamoka: kai vyras geria kiekvieną dieną, jis
yra alkoholikas. Jam reikia pagalbos. Geriančio vyro
aplinka žalinga vaikams visomis prasmėmis. Moteriai,
auginančiai, tarkim, dvi atžalas, toks vyras ne pagalbi­
ninkas, o našta. Jo protas tampa klampus, vertybės vis
' praskiedžiamos, todėl nenuostabu, kad užmezgami
santykiai su kitomis moterimis.
Padorus vedęs vyras nesusitikinėtų su kita moterimi.
tobulos moters -r

Deja, šioje Žemėje per daug moterų, kurios, nepaisy­

damos teisėtos žmonos ir vaikų, nusižengia moralei,
tenkina primityviausius savo ir svetimo vyro poreikius,
įsivaizduodamos, kad taip gelbsti santuoką ir savo gyve­
nimą. Nepadoraus elgesio neįmanoma ir neverta teisinti.
Negarbinga šniukštinėti po vyro telefoną. Tačiau visada
geriau žinoti nei nežinoti. Jei jau sužinojai, daryk spren­
dimą. Ne visam gyvenimui: valandai, dienai, mėnesiui.
Net nebūtina vyrui užduoti nepatogių klausimų ar kitaip
skatinti meluoti. Po išdavystės sunkiausia likti kartu. Iš­
siskirti ir neatleisti lengva. Bet neverta. Ir ne todėl, kad
kai kurios moterys gauna tokias pamokas kaip išdavystė,
neištikimybė. Kai šalia tavęs žmogus yra nelaimingas,
tik nuo jo priklauso, ką jis su ta nelaime daro.
Septintoji pamoka: vaikelis turėtų būti laukiamas abiejų.
Dažnai nėštumas vyrą užgriūna netikėtai. Ir už tai dides­
nė atsakomybė tenka moteriai. Išskyrus išprievartavimo
atvejus, apvaisinti prieš jos valią nepajėgus nė vienas
vyras. Jei nori išsaugoti vyrą, paleisk jį, o ne pastok.
Sakoma, kad kai moteris mylisi su tegul tik mintimis
neištikimu vyru, ji save išeikvoja, užteršia, sanguliauja
su visomis vyro išsvajotomis sugulovėmis ir labai kenkia
savo sveikatai. Tokiose situacijose rekomenduojama
tam tikram laikui atsiriboti: neturėti intymių santykių,
liautis rūpintis (skalbti, daryti valgyti), o geriausia ats­
kirai pagyventi. Fizinė atskirtis nuramins kūną, protą,
sielą, o moteris lengviau susivoks, kaip nori gyventi.
 Atokvėpio meistrė
Ar mėgsti atostogauti su šeima? Tu visada gali rink­
tis. Tačiau tau gali praversti kelios įžvalgos apie vaikų
atostogas.
Atostogos šeimoms, kuriose auga vaikai, suteikia ne tik
džiaugsmo, bet ir rūpesčio. Vaikų atostogos paprastai
trunka ilgiau nei suaugusiųjų. Kokios jos turėtų būti?
Bet kokio amžiaus vaikų grupėms galioja viena taisyklė:
elgiamės pagal vietą, laiką ir aplinkybes. Ką tai reiškia?
Ogi tai, kad nėra receptų konkrečiam vaikui. Jie yra
labai skirtingi. Kaip ir suaugusieji. Su savo poreikiais,
pasaulėžiūra ir pan.
Šeimoje kryptį turėtų rodyti mama ir tėtis. Jie susitaria,
kaip organizuos vaikų ir savo atostogas. Yra daugybė
įvairių patirčių. Svarbiausia, kad pasirinkimai tiktų daugu­
mai. Vaikų, ypač mažesniųjų, poreikiai tokie pat svarbūs.
Geriausia, kai šeima taip suplanuoja vasarą, kad vaikai
pabūna ten, kur jiems norisi, visa šeima paatostogauja
kartu ir tėvai bent šiek tiek laiko skiria sau. Per atosto­
gas negalime vieni kitų spausti daryti tai, kas nemiela.
Pasižiūrėk į savo atžalas ir pagalvok, kuo jas gali nu­
džiuginti. Jei vaikas labai aktyvus, mėgsta karstytis po
medžius, verta jam pasiūlyti stovyklą, kur tuos porei­
kius galėtų patenkinti. Visai nebūtina rinktis sukarintos
stovyklos, kad ten išmoktų disciplinos. Geriausia, kai
tvarkos ir disciplinos savo pavyzdžiu moko mylintys
tėvai. O stovyklos vadovai vienu metu turės pasirūpinti
visa gauja. Užteks, kad vaikai ten gerai jausis.
 Vasara - geriausias laikas tėvams ir vaikams daugiau laiko
praleisti kartu, pripildyti vaikų meilės rezervuarą. Kodėl
tai svarbu? Mylimas vaikas jaučiasi saugus, pasitiki savi­
mi, artimaisiais, pasauliu. Pagalvok, ką gali padaryti tu.
^tobulos moters

Ikimokyklinio amžiaus vaikai natūraliai prisirišę prie

tėvų. Kuo jie mažesni, tuo didesnė priklausomybė nuo
mamos. Todėl nerekomenduojama ilgesniam laikui
išvežti pas senelius, nebent su vyresniais broliais ir se­
serimis. Juk vasaros atostogos neturėtų kelti įtampos
nei tėvams, nei vaikams. Kartais su vaikais pas senelius
atostogauti važiuoja vienas iš tėvų, savaitę visa šeima
atostogauja kartu, o dar kelias savaites kitas iš tėvų su
Uit
vaikais leidžia savo atostogas. Svarbu būti kūrybingiems.
M tf lM , Kol vaikai maži, tėvams neverta tikėtis turėti pakankamai
m i su laiko sau. Kitaip sakant, tėvų dosnumas ypač svarbus
IM S . ikimokyklinio amžiaus vaikams, vėliau jie norės daugiau
savarankiškumo. Tad kol mūsų reikia, būkime su jais.
Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnio pastovumo jam
reikia. Maži vaikai mėgsta būti toje pačioje paplūdimio
vietoje, valgyti toje pačioje kavinėje, žaisti toje pačioje
žaidimų aikštelėje. Jų poreikių taip pat vertėtų paisyti.
Pasaulio dydį dar spėsime atskleisti, tad neverta persi­
stengti diegiant naujoves.
Kai šeimoje yra daugiau vaikų, ramybės tikėtis neverta
ir per atostogas. Tarp vaikų visko gali nutikti. Tad ap­
sišarvuok kantrybe. Ar ilgam? Kol vaikai užaugs. O tai
įvyks labai greitai.
 \7?
\

Mokyklinio amžiaus vaikai tampa vis savarankiškesni,

todėl dalį vasaros atostogų jie gali norėti praleisti ir be
tėvų. Svarbiausia, kad grįžę namo prisisotintų meilės,
pabūtų su tėvais tiek, kiek nori, kad vėl galėtų atrasti
žmones, santykius, nuotykius ir pan. Jei vaikas nori
važiuoti į stovyklą, nėra priežasčių jo neišleisti. Tiesiog
reikia susitarti, kad jis bet kada gali paskambinti, o jei
pasidarys per ilgu, visada galės grįžti namo. Tokiose
situacijose svarbu prisiminti, kad ne pinigai svarbiau­
sia, todėl reikėtų susilaikyti nuo grasinimų daugiau
niekada nebepirkti kelialapio. Pasidžiauk, kad vaikas
savarankiškėja, kurį laiką pabuvo be tėvų, sugebėjo
pasirūpinti savimi. Yra kuo didžiuotis ir jam, ir tau.
Baisiausia, kai tėvai, nepaisydami vaiko meilės kalbos,
visais įmanomais ir neįmanomais būdais skatina atžalos
„savarankiškumą“ ir nori, kad jis būtų kitoks, nei yra iš
tiesų. Taip žlugdomas saugumo jausmas ir stabdoma
raida, augimas - daroma viskas, kad vaikas liktų ma­
žesnis, nei yra. Štai kodėl ne visi pradinukai gali išbūti
stovyklose, o ir ne visi paaugliai trokšta atsidurti be
tėvų toli nuo namų. Mėgaukis gyvenimu su vaikais ir
dovanok jiems save. Tai netruks amžinai, labai greitai
jiems tavęs reikės vis rečiau ir rečiau. Liks tik didžiulė
malonė - mylėti vaikus nuotoliniu būdu.
Verta jau pavasarį su vaiku ieškoti stovyklų. Svarbiau­
sia ne užsiėmimų pobūdis, o suaugę žmonės, kurie bus
atsakingi už vaikus. Tad geriausia susitikti ir bandyti
juos pajausti. Ne tiek tėvams, kiek vaikams. Jie turės
pasitikėti nepažįstamais žmonėmis, todėl tam tikras
prisijaukinimo procesas gali būti labai svarbu.
 Kuo didesnis vaikas, tuo dažniau jo poreikiai gali būti
tenkinami be šeimos. Tad tegu paaugliai būna laisvi
)to"bulos moters t

rinktis stovyklas. Labai svarbu, kad tėvai išmoktų jais

pasitikėti ir suteiktų galimybę patiems pasirinkti -
stovyklą, buvimą namuose su draugais ar viešnagę pas
giminaičius. Taigi, kuo vaikas didesnis, tuo mažiau
tėvams reikia sukti galvą, ką jam veikti.
Žinoma, jei vaiko nuomonės anksčiau nebuvo klausia­
ma, jam gali būti sunku pačiam nuspręsti, ko nori. Re­
komenduojama neprimesti savo valios, o tartis, siūlyti,
išklausyti atžalą. Juk ne tėvams teks leisti laiką vienoje
ar kitoje stovykloje. Dažnai tėvai savo svajones perkelia
vaikams, tarkim, kaip būtų puiku Londone pasimokyti
anglų kalbos ar pan. Tokiais atvejais verta stabtelti ir
pasakyti: „Turiu pasiūlymą.“Vyresni vaikai jautriai rea­
guoja, jei tėvai geriau žino, kas jiems geriausia.

Šiandien vis dažniau išgirstame istorijų, kad vyrai lieka

auginti ką tik gimusius kūdikius, o mamos eina į darbą.
Pavydi? Nepavydėk. Skaityk toliau ir gyvenk ramiai.
Kai kalbame apie pirmuosius vaiko gyvenimo metus,
reikėtų akcentuoti ne jį prižiūrinčio asmens lytį, o ryšio
su mažyliu kokybę. Svarbiausia formuoti sveiką prierai­
šumą, kad vaikas jaustųsi saugus ne tik su artimiausiais
žmonėmis, bet ir pasaulyje. Vadinamasis saugus prie­
raišumas yra labai svarbus stabiliai vaiko raidai. Prier­
aišumo teorijos kūrėjas Džonas Boulbis (John Bowlby)
pabrėžia, kad kūdikis visomis galimomis priemonėmis
ieško artimo ryšio su suaugusiuoju, nes tai užtikrina
jo sveiką raidą. Autorius tvirtina, kad joks kitas ryšys
nėra lydimas tokių stiprių jausmų kaip prieraišumas.
Dažniausiai jį kūdikis tenkina su mama. Tik jausdama­
sis saugus vaikas pradeda domėtis išoriniu pasauliu ir
S/SU5U5
tobulėti. Kartais vaiko raida sulėtėja ne dėl prigimtinių P R IO U IW S
sutrikimų, o dėl artimosios aplinkos ypatumų (žinoma, m um
yra ir daugiau sulėtėjusios raidos priežasčių). m im
Taippat svarbu akcentuoti, kad saugiai prisirišęs kūdikis mmi
į mamos ar kito jam artimiausio globėjo pasitraukimą uiu U IM I.
reaguoju protestu, nenori pasilikti su nepažįstamu
žmogumi, mamai sugrįžus iškart nurimsta. Ir tai nėra
manipuliavimas, kaip kai kurie tėvai ir net specialistai
linkę manyti. m u tis u
Moteris gamtos apdovanota natūraliu gebėjimu auginti
vaikus. Kai gimsta kūdikis, ji dėl prigimtinės intuicijos neitusra
iš karto tampa pakankamai gera motina. Kiekviena
apdovanota gebėjimu žindyti pagal kūdikio poreikį.
fM T M tS .
Ir tai viena nuostabiausių patirčių, turinti didžiulę įtaką m i r a s iš
sveikam prieraišumui formuotis. Su pienu mama duoda m im i h
ne tik maisto, bet ir energijos, dalijasi informacija apie
save, jį patį ir pasaulį. Motinos pieno sudėtis keičiasi
ne tik pagal metų laikus, bet ir pagal vaiko poreikius.
t i u n o iw u
Vienoks - berniukui, kitoks - mergaitei, vienoks -
sveikam, kitoks - karščiuojančiam. Moterims duota
pajusti mažylio poreikius daug anksčiau, nei jis pati­
ria diskomfortą. Laimė, dauguma mūsų naudojasi šia
 Dievo dovana. Ar gali kas nors atstoti motiną? Tikrai
ne. Ar gali kūdikis išgyventi be mamos? Tikrai taip. Tik
yra kaina. Rūpintis kūdikiu galima išmokti. Yra jautrių
vyrų, kurie geba formuoti sveiką prieraišumą su kūdi­
kiu, išmoksta jį suprasti iš verksmo ir pan. Tačiau net
ir supertėtis niekada neatstos mamos. Mama vaikui
2 yra nepakeičiama.
•s

f*

Šiuolaikinė visuomenė moteriai kelia didžiulius iššūkius.

nm Pastaruoju metu peršamas modelis moteris, kuri yra
Mm m ne tik mama, bet ir kopia karjeros laiptais. Vis didesnis
m tic im . lyčių supanašėjimas daugeliui jaunų vyrų ir moterų
sudaro iliuziją, kad lytis nėra svarbus asmenybės as­
pektas. Dabar Žemėje vyriška ir moteriška energijos
susimaišiusios. Vyrai moteriškėja, moterys vyriškėja.
l \S 6M M M I Nesusimąstomą, kokie padariniai gresia žmonijai.
iT E M l Šiuo metu žmonių sąmonė išgyvena didžiulį sumate­
i ) M SAVO rialėjimą. Nieko nestebina, kai vaikai į pasaulį ateina
tliT E U S U dėl pašalpų. Vos pagimdžiusios mamos toliau kopia
n m m \, karjeros laiptais, vaiko auginimą patikėdamos kitiems
žmonėms. Laimė, yra mamų, kurios bent kurį laiką žin­
IK do kūdikį. Tai tik parodo galingą prigimties programą.
fk m w t. Džiugu, kad kaip esamo chaoso atsvara didžiulio susido­
]\im i
nsmTim. mėjimo sulaukia vedinės moters atgimimas: vis daugiau
moterų domisi savo moteriška prigimtimi, jos priederme,
tikslais ir paskirtimi. Nors siela neturėtų būti apribota
lytimi, vis dėlto verta įsisąmoninti, kad moteriai suteikta
unikali dovana - privilegija būti mama: gimdyti, žindyti,
auginti ir auklėti vaiką pirmuosius jo gyvenimo metus.
Psichologija nėra senas mokslas, tačiau yra pakankamai
tyrimų, įrodančių teigiamą atsidavusios motinos įtaką
vaikui, jo raidai, asmenybei. Laimė, Lietuvoje mamos
savo mažyliais gali rūpintis dvejus metus su valstybės
parama ir trečius be paramos. Tai didžiulė privilegija.
Dažnai mamos klausia: ar joms eiti dirbti, ar pačioms
auginti vaikus? Vieno atsakymo nėra. Siūlyčiau galvo­
ti ne apie pinigus, o apie vaiką, nes kūdikystė netruks
amžinai. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Vertėtų kuo
mm
ū m i mm
daugiau prie jo prisiderinti. Ir dar atkreipti dėmesį į
individualias tėčio savybes, nes tikrai ne visi vyrai gali
auginti kūdikius. I5DUSH
p u srn
*4i■'*

Katro didesnė atsakomybė auginant vaikus - vyro ar

JIE
pem kti
moters? Aš manau, kad moters. Tačiau tai nereiškia,
kad vyrai turi teisę nusišalinti ar būti nušalinti nuo it m i
šio svarbaus proceso. Vyro paskirtis - padėti moteriai P lt'M lM .
auginti vaikus. Moteriai labai svarbu išmokti prašyti
pagalbos, o ne pervargti ir tapti pikčiurna. Kai vyras
atsidavęs šeimai, žmonai, savo vaikų mamai, moteris
turi daugiau energijos atsiduoti motinystei. Kol vaikai
maži, moteriai dėl prigimtinių savybių tenka didesnė
atsakomybė. Tuo metu vyrui labai svarbu suteikti vi­
sokeriopą paramą. Vaikams ūgtelėjus, vyro vaidmuo
auginant vaikus tampa labai svarbus.
Nėra vieno recepto, kaip spręsti vaikų auginimo prob­
lemas. Verta įsisąmoninti, kad kiekviena pora turi
 teisę susitarti taip, kaip jiems geriausia. Dėl per didelio
nuovargio ar neišsipildžiusių lūkesčių tėvai tampa pik­
ti ir išsilieja ant vaikų. Todėl labai svarbu visai šeimai
planuoti darbus, kad mama ar tėtis galėtų deramą dė­
mesį skirti mažiesiems. Suteikime sau daugiau laisvės,
būkime kūrybingi, rizikuokime ir išbandykime įvairius
p
būdus, kad būtume pajėgūs kurti tvarius tarpusavio
santykius šeimoje.

new Išmintinga mama

fou m i
wst m?, Viena 42 metų moteris, kurios vaikas išvažiavo studijuoti

UlfM į kitą miestą, vyras tapo svetimas, o ji pati nebesijautė

MSll laiminga, klausė mano patarimo.

Taip jau nutinka, kad gyvendami šeimoje nuolat pati­
riame sukrėtimų. Vaikų išėjimas iš namų priskiriamas
prie įtampą šeimoje keliančių, santykius keičiančių si­
tuacijų. Jokie šeimos pokyčiai nėra nei blogi, nei geri.
WM
MU Svarbiausia, kaip reaguojame.
w i » ž ii, Pirmiausia visiems, kurie turi būsimą studentą, norisi
m M m n pasakyti - ruoškitės tam laikui, kai vaikas kasdien su
m jumis nebegyvens. Sakoma, kad kuo daugiau žmogus
žino, tuo mažiau bijo. Vadinasi, vien žinojimas, t. y.
kalbėjimas su vaiku apie jo ketinimus baigus mokyk­
lą išvažiuoti iš gimtojo miesto, mažina ekstremalius
pokyčius. Kai šeimoje darnūs, abipusiu pasitikėjimu,
pagarba grįsti santykiai, pokyčiai padeda pereiti į kitą
bendravimo lygį. Jausdamas didesnę atsakomybę už
kasdienius sprendimus vaikas tampa kone suaugusiuo­
ju, tėvai juo mažiau rūpinasi, atsiranda daugiau laisvo
laiko, kurį būtina išmokti praleisti taip, kad neapniktų
liūdnos mintys ir pan.
Patartina su namus palikusiu vaiku dažnai bendrauti
telefonu, susikurti vakarinio susiskambinimo ritualą,
planuoti bendrus savaitgalius ir pan. Tėvai turės išmokti
atrasti naujų kasdienybės įpročių. Dauguma guodžiasi,
kad augindami vaikus tiek daug negalėjo padaryti dėl
savęs. Štai prasideda puikus laikas, kai galima įgyven­
dinti su vaikais nesusijusius sumanymus. Jų turėti labai
sveika ir naudinga.

ąJ

Jei augindami vaiką vyras ir moteris susvetimėjo, mažai

bendravo, nesidalijo kasdieniais rūpesčiais, atžalai išė­
jus iš namų susvetimėjimas taps akivaizdus. Atsiranda
puiki galimybė gerinti santykius, ir labai patartina ja
pasinaudoti. Viskas priklauso nuo pomėgių. Sutuok­
tiniai pasakoja, kad likę dviese pradeda lankyti kokius
nors kursus, mokytis naujų dalykų, vieni daugiau lai­
ko leidžia kartu, kiti - atskirai. Tinka viskas, kas gerai
dviem žmonėms. Atmink: tik kurį laiką spengianti tyla
baugins. Moteris gali imtis iniciatyvos ir pripildyti tylą.
Jei savo vaiką, kad ir kokio amžiaus, pernelyg globojai
ar net kontroliavai, toks įprotis gali persikelti ir į bend­
ravimą nuotoliniu būdu. Pernelyg dažnais klausimais
„Kur esi?“, „Su kuo eini?“, „Kada grįši?“ mamos didina
atstumą. Jauni žmonės nebeatsiliepia telefonu, retina
 vizitus namo - nori ištrūkti iš gniaužtų. Todėl būtina
išmokti tinkamai elgtis su suaugusiu žmogumi, nors jis
ir tavo vaikas. Mokyklą baigusiems jaunuoliams tėvai
labai reikalingi kaip patarėjai, išminčiai, šviesuoliai.
Gerbkime ir vertinkime vaikų atvirumą, nenaudokime
C
O
O
jo kontrolei. Visi prisirišusieji prie savo kūno ir kraujo
3 turės patirti bambagyslės nutrūkimą. Linkiu, kad jis būtų
ne skausmingas, o prasmingas, auginantis ir brandinan­
tis ne tik tėvus, bet ir jauną žmogų. Duokite sau laiko.
Kai atžala savaitgalį grįžta namo, nereikalauk nuolat
< E M IH E II būti su tavimi. Bendravimas su bendraamžiais irgi labai
m iiiiH E svarbus. Išmintinga mama džiaugiasi vaiku kiekvieną
kartą, kai jis įžengia į namus. Ir nesvarbu, ar jis pabus
VAIKU 10 minučių, ar visą dieną. Bendravimą patartina skatin­
atviruką,
ti bendra veikla, tad drąsiai prašyk pagalbos, geriau iš
ilMIMlflE anksto, kad jis galėtų atsakingai planuoti savo laisvalaikį.
JOKONTROLEI. Kai vienas vaikas išvažiuoja, o kitas ar kiti lieka, tėvai
patiria mažiau įtampos, nes vis dar gali atlikti savo pa­
reigas: rūpintis, prižiūrėti, kontroliuoti ir pan. Teigiama,
kad mažiau streso patiria tie tėvai, kurie nelieka vieni.
Kai vaikas palieka namus, net naminiai gyvūnai sutei­
MM kia ramybės. Tik dėmesiu pernelyg neapkrauk likusio
DilM FM Sl vaiko, nes hipergloba stabdo natūralią raidą ir brandą,
IMK) mažina savarankiškumą. Geriau daugiau laiko skirk sau.

nm, u i Vaiko studijos turėtų tapti planuotu procesu. Jei vis dėlto
apniktų nepakeliamas liūdesys, daugiau bendrauk su
ns \ W draugais, kreipkis pagalbos į specialistus, bet neapkrauk
vaiko. Tėvai turi prisiminti senas svajones, neperskaitytas
į SEMS.
knygas, neperžiūrėtus filmus ir pan. Vyrui ir moteriai
puikus metas pagerinti asmeninius santykius, jei tik
jie išmoks gyventi realybėje, o ne prisiminimuose. Yra
porų, kurios, vaikui išėjus iš namų, surengia dar vieną
medaus mėnesį.
Psichologai teigia, kad neplanuoti vaikų išėjimai iš namų
tėvams, dažniau mamoms, sukelia didžiulę įtampą.
Guodžia tai, kad žmogus gali labai daug ištverti. Tie­
siog reikia kurį laiką mobilizuoti jėgas. Labiau sielojasi
tie tėvai, kurių vaikai išvažiuoja į užsienį. Tačiau šiais
laikais bendrauti padeda šiuolaikinės technologijos.
Tad nėra padėties be išeities, tik reikia būti atviriems tu i$ , r a s
ir kūrybingiems.
Psichologai dažnai aprašo mažų vaikų išsiskyrimo su nuo M llį
mama sunkumus. Paradoksalu, bet jei tėvai neauga kartu nei!ra*
su vaikais, tenka kalbėti apie „mažų“ tėvų išsiskyrimo
su dideliu vaiku sunkumus. Visoms mamoms būtina
M US
įsisąmoninti, kad vaikai auginami ne sau, o pasauliui.
P&SMIUUI
Svarbu užauginti gerą žmogų gimtinei, tautai, Dievui, »r rv\ir Uk
Žemei. Mamos, kurios sąmoningai nuo mažų dienų
augina vaikus pasauliui, adekvačiai išgyvena išsiskyrimą is s is m tu
su jau suaugusiu vaiku. Prisirišimas prie atžalų labai ap­
sunkina natūralius ir neišvengiamus šeimos procesus.
SUIMI
Būk budri, sąžininga sau ir jau dabar keisk bendravimo
įpročius, kad vaiko grįžimas išvykus džiugintų, turtintų
ir suteiktų laimės.
 Išsiskyrusi
karalienė
o
B
M
JD Apie skyrybas galiu kalbėti ne tik teoriškai. Todėl drą­
3
O
r-O
siai ir daug apie jas rašiau. Ne tik ketinančioms skirtis,
bet ir toms, kurios gyvena ir problemų neturi. Nes yra
moterų, kurios jau seniai išsiskyrė, tik neprisipažįsta.
Nei sau, nei vyrui, nei vaikams.
MIMUS Kaip vaikus veikia tėvų skyrybos? Tėvų skyrybos vaikams
TIK KENKIA. tik kenkia. Mažiausiai traumuoja tiesa. Yra vienintelė
išimtis - jei tėvas ar mama nuolat kėlė pavojų vaiko ar
u t m m
vaikų gyvybei. Laimė, tai retos išimtys. Dažniausiai vai­
M in im kai jaučia liūdesį, pyktį, baimę ar patiria kitą nemalonią
TIESA. būseną, kuri tam tikrą laiką padidina bendrą nesaugumą.
Tokia patirtis iki septynerių metų gali sulėtinti raidą,
UI TUME t. y. vaikas vėliau ima vaikščioti, kalbėti ir pan. Prireiks
papildomai skatinti vienai ar kitai veiklai.
SU M IM K O
IWII), UU Mano pirmagimis, kai jo tėtis nutarė išeiti iš namų,
Ul\ V M M ! buvo pusantrų ir dar nekalbėjo. Berniukas keletą mė­

M I
K M
lESU fM ITE
nesių kasdien stovėdavo prie lango ir vis šaukdavo tėtį,
kad šis sugrįžtų. Kai kurie suaugusieji mano, kad maži
vaikai daug ko nesupranta, todėl nepatiria skausmo ir
im ti kančios. Tai netiesa. Vaikai sunkiai save reflektuoja, t. y.
sunkiai gali papasakoti apie savo savijautą, bet jaučia
UEM TIM A viską. Mama ar tėtis turi būti labai kantrūs. Pirmiausia
SIAUSMO \ l privalo padėti sau, o tada stabilizuoti vaiko gyvenimą.
M UClOS. 7-14 metų vaikas pasineria į akademinį pasaulį, todėl
M NETIESA. skyrybos gali labai apsunkinti ne tik bendravimą su
bendraamžiais, bet ir mokymąsi. Jis gali tapti šiurkštus
ne todėl, kad yra agresyvus iš prigimties. Dėl patiriamos
netekties vaikas dažnai, o gal net nuolat, yra diskomforto
būsenos. Tik tą tėvo nebuvimą kaip deficitą sukuria vi­
suomenė, mama, mokytojai ir kiti suaugusieji. Dauguma
mūsų esame įtikėję, kad skyrybų atveju vaikas netenka
tėvo, dažniausiai tėvo. Ir tai netiesa. Žinoma, netektis
yra nemaloni ir dažnai skaudi. Tačiau ji nežudo vaiko tu M ir a
nei tiesiogiai, nei perkeltine prasme. Tad jei ir tau teko IŠ VMO TtVD.
patirti skyrybas, atsipūsk: tu neatėmei iš vaiko tėvo, jis
turi jį amžiams. Tik tėvas dabar pats atsakingas už savo
IIS TUM 11
tėvystę ir tu gali jam daryti labai mažą įtaką - daugių M iilM IS.
daugiausia priminti, kad jis turi vaiką. Aš tai nepaliau­
jamai ir darau.
14-21 metų laikotarpis nėra lengvas, tačiau nebūtinai SK1TO11
kritinis. Svarbu suprasti, kad vaikas po truputį tampa P A M IN IU
suaugusiuoju. Vyksta intensyvūs vidiniai procesai, kei­
čiasi kūnas. Tad išsiskyrimas, kaip tam tikras stabilumo PUIKIAUSI)
praradimas, apsunkina ir taip nelengvą, bet neišvengia­ NE »U8 VAIKO
mą etapą. Labai svarbu, kad visais atvejais suaugusieji Atf/IAb'S, e w
padėtų sau, greičiau atsigautų, tada ir vaikui bus geriau BUVUSIOS
visomis prasmėmis. Galima sakyti, kad skyrybų pada­
ŠEIMOS
riniai priklauso ne nuo vaiko amžiaus, o nuo buvusios
šeimos atmosferos, suaugusiųjų požiūrio vienas į kitą. AW EAUS,
Mano dabartinio vyro buvusioje šeimoje net ir pilna­ S lM W Iffl
metis sūnus beveik dvejus metus demonstravo visišką POŽIŪRIO
nepagarbą savo tėvui, pyktį, nepasitikėjimą. Tai nėra nei VIENAS 1 m .
gerai, nei blogai. Svarbu įsisąmoninti, kad didelę įtaką
nebrandiems jaunuoliams daro aplinkiniai suaugusieji.
Kai mama įsitikinusi, kad išėjęs vyras yra gyvulys, kai ji
išgyvena emocines audras net vaikų akivaizdoje, tada
 vaikai, net ir suaugę, tuo patiki. Nes kažkuo juk reikia
patikėti, kad situacija atrodytų stabilesnė. Tokiu atveju
darnai pasiekti prireiks daugiau laiko. Sąmoningas suau­
gusiųjų elgesys padeda vaikams pamatyti realybę tokią,
kokia ji yra. Vaikai, kurie pasmerkia tėvus dėl skyrybų,
gyvenime turės labai didelių sunkumų. Nes jis klostysis
p
r-O taip, kad jie vis artės prie atleidimo. O tai nėra lengva.

nu w Kai tarp žmonos ir vyro kyla didelių nesutarimų, jie

sąmoningai nepamiršta vaikų - jie jų tiesiog neaprėpia.
Jei tik galėtų kitaip - būtinai kitaip ir elgtųsi. Todėl ir
n m
sakau: skyrybų atveju tiek moterims, tiek vyrams reikia
skubios pagalbos. Ir nebūtinai psichologų. Reikia tiesiog
liO T M Il® žmonių, kurie galėtų išklausyti ir nukreipti aukštes­
it® . niems tikslams, paskatinti išsaugoti šeimą ir pan. Net
m TtVM gyvenimas atskirai kurį laiką gali būti labai naudingas.
miM Pasitaiko, kad sutuoktiniai net po kelerių išsiskyrimo
metų nusprendžia vėl būti kartu.
H u tu , 3 t t
įa m is ttM . Kuo mažiau tėvai slepia savo gyvenimo faktus, tuo
mažiau vaikams pasireiškia užslėptos reakcijos. Ne­
rekomenduojama ir demonstruoti perdėtų emocijų,
pavyzdžiui, iš nevilties verkti vaikų akivaizdoje. Arba
jaučiantis auka draugams ir pažįstamiems apkalbinėti ir
keikti išėjusį vyrą vaikams girdint. Tai turėtų būti tabu,
nes jiems svarbūs abu tėvai, kad ir kokie jie būtų. Užaugę
jie supras daugelį dalykų. Nebrandus suaugusieji gali
lieti pyktį dėl skyrybų, bet svarbu suvokti: vaikai negali
padėti skyrybas išgyvenantiems tėvams. Tai tėvai turi
jiems padėti, o ne atvirkščiai.
Vaikui tėvų skyrybos kelia didžiulę įtampą. Jį gali apnikti
slogiausios mintys, netgi apie savižudybę, kaltės jausmas.
Labai daug priklauso nuo šalia esančių suaugusiųjų ir
jų būsenos. Yra nedarnių šeimų, neturinčių jokių šansų
išlikti. Yra suaugusiųjų, kurie mano, kad reikia gyventi dėl
vaikų, nes šie skausmingai priims skyrybų faktą. Verta
susimąstyti, kokį šeimos modelį perduosime atžaloms.
Kai kurie svetimautojai didžiuojasi, kad taip išsaugo
šeimą. Tačiau tai tėra iliuzija su baisiais padariniais.
Mat užteršiama šeimos erdvė, partneriai siaubingai
jaučiasi, tokiu atveju tik tiesa, t. y. prisipažinimas, gali
padėti išgyti. Yra žmonių, galinčių atleisti neištikimybę, ntumms
nes iš tikrųjų myli.
mm
*Jj* uivm m
AftIEH TĖVAffS:
Vaikai labai greitai pastebi, kad tarp tėvų kažkas pa­ M II TĖVELIS

sikeitė. Todėl nieko nereikia vynioti į vatą. Jie realybę SUTMĖHE

linkę priimti daug natūraliau nei suaugusieji. Kai kurios SrVEIITI
tėvų baimės gali trukdyti atvirai pasikalbėti su vaikais.
Pokalbį atidėlioja atsakomybės už savo elgesį vengian­
mm:
tys suaugusieji.
Atsižvelgdamas į vaiko amžių specialistas nesunkiai
pasiūlys tinkamiausią pokalbio formą. Paprasčiausias
sakinys dalyvaujant abiem tėvams: „Aš ir tėvelis nuta­
rėme gyventi atskirai.“Ir nereikia užpilti žodžių lavina.
Vaikui reikia laiko suvirškinti visą informaciją. Labai
svarbu paaiškinti, kaip atrodys gyvenimas atskirai,
kartu su vyresniais vaikais aptarti kasdienius dalykus.
Kai ką tėvai gali išsiaiškinti ir dviese. Tėvų elgesys bus
jų meilės vaikui įrodymas. Bet kokiu atveju gyvenimas
 po skyrybų pareikalaus daugiau abiejų suaugusiųjų
pastangų išsaugoti darnius santykius. O jie būtini dėl
vaikų. Mamoms rekomenduojama nesekti pasakų apie
tėvą: nei gerų, nei blogų. Tėčiams rekomenduojama nie­
ko blogo nesakyti apie mamą. Yra vyrų, kurie kaltina
buvusią žmoną dėl jų prastų santykių su vaikais. Taip
3 elgiasi silpni vyrai, negebantys prisiimti atsakomybės
■o
už savo elgesį. Kai žmogus prisiima atsakomybę už
savo santykius su vaikais, jis juos ir plėtoja patirdamas
sėkmes ir nesėkmes.
Yra moterų, kurios vaikų sąskaita manipuliuoja ir siekia
UEM M I naudos, pavyzdžiui, skatina vaiką prašyti kartu negy­
venančio tėvo nupirkti drabužių, batų, nors priteistas
POStTOU deramas išlaikymas. Dažnas vyras dėl išgyvenamo kaltės
jausmo sutinka. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tačiau
kiekvienam linkėčiau po skyrybų gyventi savarankišką
suaugusiojo gyvenimą. Pradėti vertėtų nuo atleidimo
sau. O vėliau ir vaikai daug ramiau priims realybę.

PUDĖ71 •JTp
m Wm
HIM 21 gyvenimo metus mama ir tėvas yra labai svarbūs.
m Ne vienodai svarbūs, o ypač svarbūs. Tėvai neturi atsi­
skaityti vaikams dėl savo elgesio, nes tai ne jų reikalas.
Kaip ir minėjau, vaikams užtenka fakto, tėvų sprendimo,
jų buvimo šalia ir pastangų bendrauti. Tėvams svarbu
užimti neginčijamą vyresniųjų poziciją. Kai tik suau­
gusieji ją praranda, gali imti pataikauti vaikams. O tai
nėra tinkamas elgesys. Jei tėvas norės prisipažinti apie
savo neištikimybę - tai jo teisė. Jei moteris suprastų, kad
visa tai pasakodama tik žemina save, taip pat lengviau
susilaikytų. Kai vyras žino, kad buvusi žmona apie jį
pasakoja būtas ir nebūtas istorijas, jis turi išlikti stiprus.
Nes kiekvienas veiksmas turi padarinius.
Kartais suaugusieji elgiasi visiškai nebrandžiai: mano,
jei niekas nesužinos, tai to ir nebuvo. Geriau elgtis taip,
kad nebūtų ko pasakoti. Juo labiau vaikams. Yra šeimų,
giminių, kur tarpusavyje visi vienas kitą labai gerbia,
mim p .
vertina. Net svetimautojai visus tuos pagyrimus priima
M M
kaip gryną pinigą. Bendra rekomendacija: elkis taip, HES* M
kad visą tiesą apie tave žinodami artimieji galėtų tave U 'IE
gerbti. Deja, voratinklių tarp žmonių ne ką mažiau nei MUMOI
pievose. Mes juos galime išsklaidyti savo vidine šviesa. UlElUM
Visi suka galvą, kaip padėti vaikui išgyventi tėvų sky­ m n.
rybas. Kai kurios moterys dėl vaikų jas vis atidėlioja.
Tačiau juk vaikai nėra krištoliniai, ar ne? Tad labiausiai
padėti gali šalia vaiko esantys tvirti suaugusieji. Tėvams TIESIAS
rekomenduojama stengtis kuo greičiau atsigauti ir prašyti
kitų artimųjų pagalbos. Ypač jautriai į skyrybas reaguo­ mm,
KASDIEN
ja moterys, nes joms prisirišimo nutraukimas reiškia
gedulą. Ir gedului išgyventi iki galo reikia laiko. Gerai, itin
m
kai šalia yra žmonių, kurie su vaikais gali praleisti kuo
daugiau laiko, kol mama sustiprės. Nevalia ir nusiša­
LA M I E fE K W I
linti, nes realus gyvenimas - puiki terapija. Nesiliausiu P K M » i
kartojusi sau ir tau: tiesiog buvimas, kasdienė rutina yra d m m t i s
labai efektyvi priemonė dorojantis su sunkumais, kurie su S IM M S ,
nepalieka proto ramybėje. Moterims po skyrybų tenka
didžiulis išbandymas atsitiesti, sustiprėti. Ir jos tai gali.
KURIE MEPALIEKA
Tik pačios savimi turi patikėti. Labai svarbu sudėtingu
PROTU
laikotarpiu vengti bet kokių kvaišalų, nes jie tik trukdo
ištverti krizę.
 Didžiulis nesusipratimas - nesiliaujantis kaltės jausmas.
Tėvai vaikams nieko neskolingi, jie pirmiausia skolingi
o sau - teisę ir laisvę į laimingą gyvenimą. Visi patiria ir
S
co sėkmių, ir nesėkmių. O pasirinkti partnerį - didžiulis
-% menas, kurio vieni iš savo šeimų išmoksta, kiti - ne.
Moterys save menkina iki begalybės, o buvę vyrai virs­
ta piniginėmis. Kai moteris bus laiminga, jos vaikai
T in s , U IS taip pat bus laimingi. O vyras, kuris šalia kitos moters
SAU!11IC5 jaučiasi laimingas, suteiks daugiau stabilumo visomis
prasmėmis ir savo vaikams.
Dar viena baimės išraiška: po skyrybų tėvai nuo vai­
M U ŠI kų slepia asmeninį gyvenimą. Mano dabartinis vyras
m im u s , po skyrybų trejus metus savo vaikams neprisipažino
SUTEIKS MU«H« apie mane. Į klausimą „Kas stabdo tave tai padaryti?“
sim iD tie atsakė taip: „Nenoriu šokiruoti vaikų.“ Tačiau aš jo
visoms neužmušiau...
PU SČ IU S 11 Moterims visada patariu: tegu vaikai mato, kaip tu ieškai
SMO VAIKAMS. vyro, su kuriuo būtų gerai ne tik tau, bet ir jiems. Vis
dėlto vyrai - ne kandys, kurias vertėtų slėpti spintoje.
Kurį laiką niršau ant savo vyro, tačiau turėjau puikią
TESU VAIKAI galimybę užsiauginti savivertę iki adekvačios. Dabar
NATO, W TU man ramu: esu nuostabi, bet tikrai neprivalau patikti
ESKAI m , visiems savo vyro vaikams. Man iki laimės užtenka ir
dviejų jo man neabejingų vaikų. Buvau itin susireikš-
SU KURIUO minusi ir norėjau patikti visiems penkiems. Sumažinau
USEMI NE savo ego, ūgtelėjau ir dabar man labai lengva. Tad jei
l TAU, BET netyčia ir tu gavai vyrą su kraičiu, atsipūsk. Atsipūsk -
dar kartą sakau.
I TIEKS.
Kai susidėliojau pagrindinius asmeninio gyvenimo da­
lykus, į mane pagalbos dėl skyrybų kreipėsi labai daug
moterų. Vienos norėjo, kad padėčiau skirtis, kitos - kad
patarčiau, kaip likti drauge. Mano pagalbos principas -
moteris turi būti sąžininga sau. O padariniai ne visai
mūsų, žmonių, valioje. Lieka tie, kam reikia likti. Pasi­
traukia tie, kurie turi pasitraukti.
Suaugusiesiems tenka didelė atsakomybė vaikams pade­
monstruoti kuo tinkamesnį šeimos modelį. Ką parodys
tėvai, kurie vienas kito nemyli, bet nesiskiria? Pažįstu m t ie , m
šeimą, kurios vyras santykius vadino uždarąja akcine mm m .
bendrove. Jis daugybę kartų buvo neištikimas, tačiau p o liu m
aplinkinių akyse ilgai kūrė darnios šeimos įvaizdį - ėji­
mas į bažnyčią kiekvieną sekmadienį, bendros atostogos
lit, M
su bendraminčiais. Kokie padariniai? Vyras užgyveno m
alkoholizmą, o moteris susirgo depresija. Ką tokioje FiSiiuni-
šeimoje matė vaikai? Kiekvieną vakarą geriantį tėvą ir
antidepresantus vartojančią mamą. Ar verta būti kartu
tik dėl to, kad nesugriautum iliuzijos? Bėda ta, kad keletą
metų panašiai nugyvenę žmonės ima ir pripranta prie
tokio gyvenimo. Gali būti, kad jie net patys nesuvokia,
kokioje duobėje murkdosi. Gyvenimas vis primena apie
tą duobę - per santykius su kitais žmonėmis, per kitų
istorijas, per dvasinę praktiką ir pan.

ę
i'.p
 Jau seniai nekeliu klausimo, kodėl tiek daug žmonių
skiriasi. Vis dažniau rašau ir kalbu apie priežastis. Sky­
rybų skaičius labai didelis visur, ne tik Lietuvoje. Dabar
žmonės skatinami vartoti vienas kitą. Jauni gyvena
'tobulos moters

nesusituokę, tokioms poroms net išplėtota paslaugų

sfera, nuomojami visiškai įrengti butai. Tėvai nebran­
džiai gūžčioja pečiais: „Nieko negalime padaryti, jie
jau dideli...“ Tačiau taip nėra. Linkiu, kad viskas būtų
daroma laiku. Ko norėti iš žmonių, kurie susituokė 19
metų norėdami pabėgti nuo valdingų mamų ar vejami
pilvo apačioje plazdančių drugelių? O jei dar trūksta
atsakomybės?
Egzistuoja daug klaidingų įsitikinimų, iš nesėkmingos
patirties daromos klaidingos išvados. O kaip tu? Ar
Į Į illM M labai atidžiai rinkaisi vyrą bent iš to Lietuvoje gyve­
nančio milijono? Ar kas nors skatino rinktis? Daugu­
mos mūsų to niekas nemokė. Įsimylėjusi moteris yra
nekontroliuojama būtybė. O kai šalia nėra išmintingai
patariančių, tai kaip aklos vištos susirenkame grūdus.
»11 Gal ir akmenukus. Kas ten žino. Tikiu, kad viskas vyksta
su Jo žinia, todėl visos moterys globojamos ir saugomos.
ii i m t u
mm
s m irn u i.
Nutinka geriausi dalykai iš galimų blogybių kiekvienai.
Aš tuo tikiu, o tu?
Žmonės atkreipia dėmesį į paviršutiniškus dalykus,
visiškai nesusijusius su laimingu gyvenimu ateityje,
pavyzdžiui, vaikinams gražios merginos, avinčios aukš­
takulnius, palaidais plaukais ir pan. Jie skundžiasi, kad
jaunos moterys iš jų tikisi milijonų. Vertybės lengvai
skiedžiamos vartojimo įpročiais. Pageidautina vestuvėms
ir bendram santuokiniam gyvenimui labai intensyviai
ruoštis. Ne tik lankyti kursus, bet ir bendrauti su šeimoje
gyvenančiais žmonėmis. Tik įsisąmoninus ar bent sie­
kiant įsisąmoninti savo atsakomybę santuokoje, valia
tuoktis. Nepopuliaru, bet merginai ar moteriai tiesiog
būtina iki vestuvių negyventi su būsimu vyru ir neturėti
intymių santykių. Gaila, kad ne tiek daug suaugusiųjų
patys paiso šių ypač svarbių tradicijų, taip mažindami
galimybę jas perimti jaunimui.
MM 0 H M
w m i m
<i.r simus
TfVff IK
Kai suaugusieji nebrandžiai eksperimentuoja, vaikai MOS
nesąmoningai perima jų vaidmenį. Jiems tai sunki našta, IBS
prievartaujanti greičiau užaugti. Vaikai gali visais būdais
bandyti sutaikyti tėvus. Tačiau tai ne jų reikalas. Žinau
pavyzdį, kai dukrai paprašius tėvas grįžo namo, bet labai
greitai vėl išėjo. Taip vaikai dar labiau skaudinami, nes m im
jiems suteikiama viltis, kad mamytė ir tėvelis vėl bus VMUNS
kartu. Vaikai daromi atsakingi už sėkmingus tėvo ir S U O M IU
mamos santykius, o tai didžiulis nesusipratimas. Tokie
ir panašūs procesai vyksta šeimose, kuriose suaugusieji U illt
nėra nei atsakingi, nei brandūs, nei atviri. Jie nebran­ I) Elffill) -
džiais būdais siekia išlaviruoti gyvenime. Iš tiesų savo \!ISM
vaikams mes galime labai mažai sakyti. Jiems reikia
rodyti ir tik kai ką pastiprinti žodžiais. Tipinis neat­
m m .
UU1 ĖČ1M),
sakingų žmonių elgesys: žodžiais vaikams suokiama
meilė, o elgesiu - visai kas kita. Linkėčiau, kad žodžiai, md mm,
mintys ir elgesys sutaptų. Tai visiems suteiks daugiau MINTYS11
stabilumo ir saugumo. nm
i
 Kad ir kokie būtų gimdytojai, vaikas privalo gerbti juos
abu. Didelių bėdų gyvenime sulauks tas, kuris praras
pagarbą tėvams. Tad vyro ir žmonos pareiga - padė­
ti vaikams juos gerbti. Nes yra už ką. Neigti vieną iš
or-*
CO

o
4-> tėvų - tai pjauti vaiko širdį perpus. Neverta, nes tai
a
CO labai skausminga. Tikiu, kad kai apmalšta skyrybų
O
O
r-Q skausmas, tiek mama, tiek tėvas gali adekvačiai kal­
bėti apie buvusį partnerį. Mano buvęs vyras mudviejų
sūnui kartodavo: „Nenoriu būti su tavo mama, nes ji
aiškina, kaip man elgtis.“ Berniukas manęs klausdavo,
ar tai tiesa. Tada sakydavau: „Taip, man sunku tylėti,
]IS T M !W E kai tėtis elgiasi keistai ar netinkamai. Tačiau nežinau,
kodėl tėtis taip tau sako. Tikriausiai nežino, kad gali
u w e - im tave labai įskaudinti. Viskas gerai, sūnau. Mes tiesiog
W M IM W SU nebegalime kartu gyventi, o tave abu mylime. Ir taip
]m i tt w bus visada. Neabejok tuo.“
ŪŪN'AMA. MŠ Kai sūnus paaugo, jam galėjau tiesiai šviesiai pasakyti:
IMHIS, HI „Niekada neabejok Dievu, nes jis leido, kad tėčio ne­
M V IS U būtų šalia tavęs. Aš ne visada elgiausi išmintingai. Aš
nepajėgiau su tavo tėčiu ramiai tavęs auginti, nepajėgiau
iš is m , nuolat ginčytis, kas tau geriau. Tau nieko netrūksta,
m u ra todėl tau tėtis nieko negali duoti net ir būdamas su
u i» s . tavimi kasdien. Jis tau davė gyvybę - tai brangiausia
tavo tėčio dovana. Būk ramus, tu jau viską iš jo gavai,
kad būtum laimingas.“
 Dvi mylinčios
moterys
Ar susimąstai, kokia būsi anyta? Aš susimąstau. Turiu dvi
anytas. Jos man kaip mamos. Tik nebūtinai jos mane turi
mylėti. Aš privalau jas gerbti ir blogai apie jas negalvoti.
Anytų ir marčių tema labai eskaluojama - nuo anekdotų
iki rimtų psichologinių straipsnių. Kodėl? Kas vyksta
tarp dviejų moterų, kurios myli vieną vyrą? Nėra taip
TUSIU(VI
blogai, kaip šaipomasi anekdotuose ar matome televi­ Auras, jos
zijos serialuose. Pirmiausia verta įsisąmoninti, kad tiek MAUKAIP
anyta, tiek marti yra moterys. Skiriasi jų amžius, todėl um. TIK
bendraujant įtakos gali turėti pasaulėžiūrų, įpročių,
įsitikinimų skirtumai. Vis dėlto esmė, kad dvi moterys
BŪTIMI
myli vieną ir tą patį vyrą. Žinoma, skirtinga meile. ]DS M E
Mamos meilė sūnui yra pirmoji meilė, pamatinė, labai
m i until.
svarbi ir nepakeičiama, besitęsianti visą gyvenimą ir SS PRIVALAU
besikeičiančios formos. Be mamos meilės, vyrui reikia MSSEWTI IS
irjo moters meilės. Ši yra susijusi su aistra, intymumu, B io a i APIE
romantika, vaikais, kuriama seimą ir namais. Mama iš
berniuko užaugina vyruką, o mylima ir mylinti mote­
M S D K A lV flTI
ris augina vyrą. Dvi išmintingos moterys mylimo vyro
gyvenime papildo viena kitą. Tačiau ne kiekviena marti
išmintinga, deja, tai galima pasakyti ir ne apie kiekvieną
anytą. Ojuk taip norisi tokios dovanos tikėtis iš vyresnių
moterų. Deja, ne visos sulaukia. Ir tu tai žinai.
Viena didžiausių anytos ir marčios problemų - konku­
rencija. Neįtikėtina, bet mama gali konkuruoti su sūnaus
 mylimąja ar žmona. Ypač jei po skyrybų mama viena
augino sūnų, jei patėvis ar net tikrasis tėvas nesugebėjo
atlikti deramo vaidmens sūnaus gyvenime. Tokiu atveju
mama tiesiog nepasiruošusi sūnaus perduoti kitai mote­
riai, ji nori likti svarbiausia jo gyvenime. Vyras patenka
cn į keblią padėtį. Jis myli mamą, myli ir savo moterį. Kai
O
r-O viena iš jų kelia per didelę įtampą, griūva visi santykiai.
4-J

Vyrai pasakoja, kad žmona su anyta nekonfliktuoja. Ta­

čiau ir nebendrauja. Juk konfliktas gali būti ir pasyvus.
Tokiose situacijose vieni pataikauja mamai ir nevalingai
pastato tarp savęs ir žmonos nepajudinamą sieną kiti
pataikauja žmonai ir dėl iliuzinės ramybės namuose
VAIKAI m i nesimato su savo mama taip dažnai, kaip norėtų ar kaip
ffl& n m buvo įprasta. Taip pažeidžiami labai svarbūs dėsniai:
TĖVUS, vaikai turi gerbti savo tėvus, pakančiai su jais elgtis,
o tėvai privalo globoti ir mylėti vaikus.
PAKAWCIAI SU
M R fflS ,
s tėvai pkivalp
$108011 H Jei esi anyta, rekomenduoju perskaityti Anatolijaus
fin in m Lazarevo knygą „Motinos meilės pančiai“. Augindama
mm. sūnų moteris susiduria su iššūkiu - paleisti jį, dovanoti
pasauliui, jo pasirinktai moteriai, jį išmintingai perduoti
ir pakeisti jųdviejų bendravimo ypatumus. Jei tai pavyks­
ta, mama su sūnumi pereina į kitą bendravimo lygmenį,
sakyčiau, aukštesnį. Mamos vaidmuo keičiasi, ji tampa
nebe svarbiausia. Išmintinga anyta visada stebės, ar jos
sūnus tinkamai elgiasi su savo moterimi, nes suvoks,
kad jo vidinė kultūra, auklėjimas - tai svarbus jos ir
sūnaus tėvo indėlis, jųdviejų auklėjimo vaisiai. Išmin­
tingai anytai svarbu, kaip sūnus bendrauja su žmona ir
vaikais. Ji visada palaikys marčią, o jei nuomonės skiriasi,
palaimins vaikų pasirinkimus, leis daryti tai, kas jiems
svarbu, negadindama santykių nei su sūnumi, nei su
marčia. Išmintinga anyta padės, kai galės.
Moterys, su kuriomis susitinku, pasakoja įvairių istorijų.
Iš pirmosios anytos girdėjau: „Tu niekada neužimsi mano
vietos.“ Ką tai galėtų reikšti? Atsakymų gali būti daug.
Anytoms verta įsisąmoninti, kad žmonai lemta daryti
didžiausią įtaką jų sūnaus gyvenime. Kitas klausimas,
ar ta įtaka anytai patinka, ar ne. Anyta auklėti turėjo
21 metus. Kaip bendravo ir elgėsi su sūnumi - jos at­
sakomybė ir valia. Tačiau daugiau Dievulis mamoms
neduoda. Labai dažnai anytos nepriima marčių, nes jos
svetimos. Jei taip nepatinka marti, tai turėtų koneveikti
sūnų, kuris taip nevykusiai pasirinko. Ir net save, nes
mama tiesiogiai susijusi su sūnaus pasirinkimu.
Kai sūnaus netekti nesinori, o išminties stinga, jauna
moteris tampa „gyvate“. Didžiulė klaida sūnui girdint ii mm
dergti jo išrinktąją. Juk jis ją myli, ją pasirinko, su ja Zlfffl #emp$
gyvena! Tai labai atitolina nuo mamos ar, dar blogiau,
sukelia abejonių dėl pasirinkimo ir sudrumsčia proto E re im
ramybę. Toks mamos elgesys labai nedoras. Pamirštame, w e ifii, m
kad visi turime tokį partnerį, kokio esame verti. Todėl
įkyri mintis „tu vertas geresnės, sūneli“ labai ydinga.
KESISKS 15
Esė.
Jei vyrui žmona netaps gyvenimo moterimi, jam nesi­
seks iš esmės. Dažniausiai su žmona nederamai elgiasi
egoistai, silpnavaliai, lėbautojai, kitaip tariant, nevyriški
vyrai, kurių gyvenimo tikslai nesusiję su šeima. Dažnai
tokie būna neištikimi, nuolat meluoja, slapukauja, el­
giasi nebrandžiai ir neatsakingai. Nemažai šeimų net
išsiskiria dėl anytų kišimosi. Už viską bus atlyginta!
IB I Moterys skundžiasi, kad anytos pernelyg kišasi į šeimos
ūkį, nuolat komentuoja namų ruošą, savo suaugusio sū­
naus priežiūrą. Moteris, kuri myli save ir siekia darnos
su savimi, užauginusi sūnų ar kelis, rūpinasi savo gyve­
r
p-a
i
-t->
O
nimu. Visos bambančios anytos yra tiesiog nelaimingos
8 moterys. Greičiausiai nesulaukiančios vyro meilės, to­
03

3 dėl negalinčios paleisti sūnaus. Vaikams telieka šalintis

O
r-O
-p

tokios mamos, kitaip jie bus pasmerkti nelaimingam

asmeniniam gyvenimui. Linkiu mamoms atrasti tinkamą
vietą šalia sūnaus ir jo žmonos. Kad nereikėtų tupinėti
apie beveik trisdešimties metų sulaukusį „vaikelį“, šalia
DARIAU VIEKĄ sėdint jo žmonai.
DIDELE KLAIDĄ
su \/>
i
SAVO V« AIS:
Gerbiamosios anytos, nemanykite, kad tik apie jus ra­
BIKTYSE šysiu. Ir nuo manęs labai daug kas priklauso. Dariau
I I I TIK vieną didelę klaidą su abiem savo vyrais: mintyse ir ne
KONEVEIKIAU tik koneveikiau jų mamas, kad prastai juos išauklėjo,
SU M A S , KAD todėl dabar vargstu. Užtruko, kol atsakomybę už vyrų
PUSTAI TUOS elgesį palikau jiems patiems. O tada anytos pasirodė
ne itin reikšmingos, tiesiog gyvybės dovanotojos, bet
IŠAUKLĖTO, nieko ypatingo nelemiančios.
M l DAKAR
mm. Didelių anytos ir marčios konfliktų gali kilti, kai ką tik
iškepta žmona ima įžvelgti vyro mamos „auklėjimo
spragų“ ir imasi „to vaiko“ perauklėjimo. Įsiutusi ji at­
meta viską, kad ir ką pasiūlytų ar duotų anyta. Neverta
pulti į kraštutinumus. Savo prigimties paisanti moteris
skatina tinkamą vyro ir jo mamos bendravimą, o tai -
lankymas, gėlių ir dovanų dovanojimas, kartu švenčia­
mos šventės ir pan. Moteris daro didžiulę nuodėmę,
kai vyrui ką nors nemalonaus sako apie jo mamą. Net
mintyse to negalima daryti. Dėl tavo pačios gerovės.
Mano irgi. Jei tau pavyko susitvarkyti santykius su savo
mama, pavyks ir su anyta. Duok sau laiko.
Kiekviename mūsų yra dalis mamos ir dalis tėvo. Kai
nekenčiame mylimo žmogaus mamos, nekenčiame
kažkurios jo dalies. Ir tai griauna santykius. Verta labiau
pamilti save ir labiau pasitikėti savo galiomis: kai moteris
myli išmintingai, anyta retai pridaro rūpesčių. Mat ir
iromis mm
vyras savo brandą tarsi matuoja pagal atsiskyrimą nuo m i\u
mamos. Kiekvienas nori suaugti. Galima sakyti, kad W M I ui
vyrui pasisekė, jei šalia jo esanti moteris skatina sveiką
atstumą nuo mamos ir kartu padeda puoselėti darną
mm u mm
NEMUHMIS
šeimoje, giminėje.
SUM M 3d
Vienas vyras guodėsi, kad žmona nebevažiuoja pas jo
tėvus, todėl ir jis liovėsi tai daryti. Nevalia išsižadėti MM.
tėvų. Juk moterys išteka ne tik už vyro, bet ir už visos
jo giminės. Akivaizdu, kad daugeliui mūsų nebūdingas
gilus šeimos, giminės ryšių suvokimas. Tik nuo mūsų
UI W9TERI5
elgesio priklauso, kokius įpročius perduosime vaikams.
I1FĮ.I
Vyrai silpnėja. Moterys tapo valdingos. Valdingos mamos
IŠFfflFIMI,
ir žmonos. Mamos nebepaiso savo prigimties, nori val­
dyti vaikus. Užuot per 21 metus užsitarnavusios sūnaus m HEHI
pagarbą, pasitikėjimą, siekia pasiglemžti jo laisvą valią PUIMU5
ir teisę į unikalų gyvenimą. Užuot tiesiog mylėdamos
suaugusius sūnus, jos siekia tokio didelio jų dėmesio,
M l/.
kad šie nebegeba susitvarkyti asmeninio gyvenimo
arba jį gyvena labai padrikai. Moterys neįsisąmonina,
kad dėmesio gali gauti iš vyro, o ne iš vaiko. Jos įprato
savintis žmones: vyrus, vaikus, anūkus. Jaunos moterys
taip pat demonstruoja valdingumą ir nori atimti vyrą
 iš jo tėvų. Didelių nesutarimų kelia bendras gyveni­
mas ir vaikų auginimas. Nes mes vienas kitą norime
išnaudoti savo gerovei ir patogumui. Deja, neskubame
pasitarnauti vienas kitam. Ypač kažkokio neišauklėto
o
sutuoktinio tėvams. Įžvelgi absurdą?
a
M
JO
3 Svarbu pripažinti, kad ne visi vaikai gali sugyventi su
o
r-a
savo tėvais po vienu stogu. Jau geriau patiems kurti as­
meninę laimę nei nedarnoje tenkintis geresne materia­
line gerove. Jei vis dėlto nutiko taip, kad tenka gyventi
anytos namuose, vadinasi, jauna moteris gavo didžiulį
nuolankumo ir pakantumo išbandymą. Nes tiek mama,
je i m m tiek anyta namuose yra karalienė, o visi kiti - tarnai.
m m i su Žiauru. Tačiau tokia tiesa. Jei norime gyventi su vyru,
mu, M D IM S I vadinasi, turime pakęsti jo mamą. Ir tai netruks amžinai.
W IK f« K I| Akivaizdu, kad kai moterys susivienys, pasaulyje ne
M um . tik stiprės vyriškumas, bet ir liausis absurdiški marčių
!* JAI S E T ® ir anytų nesutarimai. Nevalia dalytis vyrų, juos valia
mylėti: kiekvienai savaip, neišduodant savęs, savo pri­
A ffE lM I. gimties ir paskirties.
 Laisva mo
televizijos
Aš neturiu televizoriaus. Viską, ko man reikia, randu
internete. Žinodama televizijos įtaką žmogui nebegaištu
laiko ir tausoju šeimos poreikius.
Bėgant metams, keičiantis darbui, gyvenamajai vietai,
draugams ir pan., žmogaus interesai taip pat keičiasi.
Galima sakyti, žmonės renkasi žiūrėti tai, kas jiems įdo­
mu. Vieni turi konkrečių interesų ir atsirenka, ką žiūrėti,
o ko - ne. Kiti žiūri viską, ką rodo. Tai susiję su sąmo­
ningumu, branda ir valia. Sąmoningesni, brandesni ir
valingesni žmonės labiau filtruoja, ką žiūrėti per televiziją. HŠ H M
ItlD A M l® .
Kodėl žmonėms įdomūs kitų likimai, ypač ne itin nusi­
sekę? Žmogaus psichikai reikia įspūdžių. Tai būdingiau
moterims, bet tinka ir vyrams. Žiūrovams patinka ste­
bėti įspūdingas istorijas. Sąmoningesni ieško pozityvių
istorijų, ne tokie reiklūs žiūrovai įsitraukia į tragiškas.
Svarbu, kad jaudintų... Kūrėjai tai žino, todėl išnaudoja
psichikos ypatumus. Emocionalesnės, ekspresijos ne­
stokojančios, artistiškos asmenybės mėgsta tragedijas.
Sudėtingi likimai - tokioms sieloms ypač tinkamas
maistas. Tai nei blogai, nei gerai. Jau geriau pažiūrėti
svetimą tragediją nei ją surengti asmeniniame gyvenime.
Tačiau jei nori paverkti, susirask gerą filmą.
Svarbu žinoti, kad asmenybei televizija turi didžiulę
įtaką. Ji prisideda prie nuomonės, stereotipų, įpročių
formavimo. Nėra amžiaus ribos. Todėl auginant vaikus
 reikia būti ypač atsakingiems. Vaikai arogantiškų pus­
nuogių vadinamųjų žvaigždžių vaidmenų neskiria nuo
realaus gyvenimo. Televizija sukuria tam tikrą „foninį
triukšmą“. Nebūtina atidžiai žiūrėti, užtenka girdėti.
Štai kodėl tiek suaugusieji, tiek vaikai pradeda juokauti,
JO
m vartoti tam tikrus žodžius kaip X laidos vedėjas. Jau­
"3 nimas ne juokais gali susipainioti, padaryti klaidingas
O
išvadas apie suaugusiųjų gyvenimą ir visa tai atkartoti
savo elgesiu. Jei šeimoje nėra stabilaus elgesio modelio,
vaikai sau tinkamų modelių ieškos visur, net televizijoje,
ir juos perims. Štai kodėl jau pradinių klasių mokinu­
kės badauja, kad būtų tokios figūros kaip jų dievukės
iim iš ekranų. Jei televizijos laidų rengėjai suvoktų savo
ASMENIMS atsakomybę už visuomenės ateitį, lėkštų šou labai su­
mažėtų. Tačiau kol kas to pakeisti neįmanoma. Lieka
VADA II asmeninė valia ir smegenys, kurias kuo dažniau vertėtų
SU K EIK , naudoti pagal paskirtį.
KURIAS KUO
ntuis •Į/>

Kaip televizijos laidos manipuliuoja žiūrovų sąmone?

mm\ m i Mes matome ir girdime labai įvairią informaciją, kartais
PASKIRTĮ. ji tikra, kartais abejotina. Kritinio mąstymo neturintis
žmogus neieško kitų informacijos šaltinių ir tampa
marionete informacija manipuliuojantiems asmenims.
Reklamos kūrėjai tai puikiai išnaudoja, o padariniai aki­
vaizdūs. Tarkim, pasiturintys žmonės maistą perka tam
tikrose parduotuvėse, o į kitas net nekelia kojos. Tiesiog
reklama suformavo tam tikrą vartotojo statuso lygį.
Jei kurį laiką kiekvieną vakarą užmigtume su įjungtu
televizoriumi ir staiga kas nors nebeleistų to daryti,
patirtume televizijos abstinenciją. Žmogus tokioje si­
tuacijoje paprastai jaučiasi nemaloniai, susierzinęs.
Per gyvenimą susiformuojame daugybę įpročių. Vieni
jų mums daro teigiamą įtaką, kiti - neigiamą. Vieni
yra labai reikšmingi, kiti - mažiau. Tarkim, alkoholis
žaloja sveikatą, naikina kūrybines galias, net elemen­
tarų darbingumą. Dažnai televizorių žiūrintis žmogus TClEVIZMMIfi
taip pat labai sau kenkia. Bet taip nutiko, kad kai kurie MM im
dalykai tam tikroms žmonių grupėms tapo norma. SUM2IKE M
Šiandien Lietuvoje norma turėti televizorių kiekvie­
noje gyvenamojoje patalpoje, be to, jis nuolat turi būti
Mmi
IEISM 15
įjungtas. Ar tai reiškia, kad visi lietuviai priklausomi
nuo televizijos? Deja, nesuvokiame žalos. Pirmiausia
nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas skurdina gyvenimą.
mm
m m
Tik tai pripažinęs žmogus gali pradėti keisti įprotį. Ir tai
bus tikras valios išbandymas. Šiame etape jis gali pra­
su BALIAIS
šyti pagalbos, nebūtinai psichologo. Labiausiai padės /NIEKIS.
šią problemą jau išsprendęs asmuo. Žmonės, atsisakę
televizoriaus arba labai sumažinę jo žiūrėjimą, teigia
iš naujo atradę gyvenimą su realiais žmonėmis. Ypač M ūos
tėvai džiaugiasi atradę vaikus. Ir tai džiugina. Nes prieš
mirtį žmogus paprastai gailisi ne dėl nepažiūrėtos iki n f f lS E M U
galo laidos, o dėl to, kad per mažai laiko praleido su
artimais ir mylimais žmonėmis.
m m he
ijiEMSIElW
Televizijos daromos įtakos galima išvengti tik vieninte­
liu būdu - labai ją ribojant ar visai atsisakant. Sakoma,
MM -
kad nėra saikingos alkoholio dozės. Gerai išanalizavus U M 1U
komercinių televizijų turinį, galime panašiai pasakyti M M IM I M
ir apie jas. m \»
Televizija naudinga, kai žiūrovą įkvepia gyventi są­
moningiau, gražiau, tvarkingiau, labiau mylėti save ir
artimą, susimąstyti apie gyvenimo prasmę, moko tam
tikrų dalykų ar tiesiog sudaro galimybę smagiai praleisti
laiką paisant žmogiškųjų vertybių. Skamba nuobodžiai?
Tačiau šioje Žemėje gyvename, kad taptume geresniais
žmonėmis.

madam
Gyvename paradoksų laikais: linksmas neblaivus žmogus
dažnam sukelia šypseną, piktas neblaivus žmogus - pa­
sipiktinimą, neblaivus dviratininkas ar pėstysis - nieko
tokio, o neblaivus vairuotojas - tragedija. Įsisąmoninki­
me, kad saikingo alkoholio kiekio nėra, jis tiesiog neeg­
zistuoja. Esame linkę prisidengti „kultūringu“alkoholio
vartojimu, tačiau tokio taip pat nėra.
Vairuoji? Žinok, kad didžiausią grėsmę būsimiems
vairuotojams ir būsimiems suaugusiesiems kelia dabar­
tiniai suaugę žmonės, demonstruojantys „kultūringą“
alkoholio vartojimą. Šventė - išgeriam, liūdna - išge­
riam, turim problemų - išgeriam. O neseniai ir reklama
buvo neatsiejama nuo alkoholio: krepšinis - būtinai su
alumi, verslo pokalbis - su brendžiu, pasimatymas - su
vynu ir 1.1. Alkoholis mums tapo savaime suprantamas.
Tačiau iš tikrųjų jis yra blogis.
Kai kurie psichologai neblaivius asmenis skirsto į tam
tikrus tipus. Vadovaujuosi požiūriu, kad su blaiviu
žmogumi gyvenime yra ką veikti, o kai jis dvasiškai
tobulėja, girtumo tipai tampa nebeaktualūs. Žmonės
skirtingai reaguoja į alkoholį. Tačiau sunku numatyti,
kaip. Galime įsivaizduoti, kad tėvai, vartodami alkoholį
vaikams matant, į rankas ima galingą ginklą ir rodo,
kaip juo saugiai šaudyti. Deja, užaugusiems vaikams
saugiai šaudyti gali ir nepavykti, tada teks piktintis, koks
neatsargus išgėręs vairuotojas irpan. Kokia garantija, kad
„saikingai“išgeriančių tėvų vaikai taip pat bus „saikingi“
vartotojai? Nėra garantijų. Neįmanoma numatyti, kaip IMINĖS
alkoholis paveiks smegenis. Juk geriama esant skirtingos SVEClMIS
būsenos. Didelį poveikį išgėrusio žmogaus elgesiui daro S1W I1
ne tik aplinka, bet ir genai bei charakterio ypatumai. iš e ii „m
Sakoma, kad įkaušusius žmones globoja tamsos jėgos,
demonai, tad jie ir lemia padarinius.
m us &
n m ii) o ii)',
Ką siūlo specialistai? Nevartoti alkoholio. Visiškai.
Ypač jei auginate vaikus. Tada berniukams neprireiks
IU11NĖS
dangstytis iliuziniu vyriškumu, mergaitėms - kęsti girtų m ira s
vyrų. Tai nei gražu, nei malonu, nei sveika. Nešvęskime m\ h u o n i
su alkoholiu. Švęskime su mylimais žmonėmis. Kad PKIEŠ M E ,
galėtume juos regėti ir prisiminti. UM NĖS
Ypač kreipiuosi į moteris: liaukimės svečiams siūlyti iš­ pyssE iĖ ii
gerti „ant vienos ar dviejų kojų“, liaukimės artimiesiems M .0 M
pilti nuodų prieš kelionę, liaukimės puoselėti alkoholio
prisotintas tradicijas.
F tM T O S
IU M 1 B S .
Nustatyta, kad daugiau nei pusė eismo įvykių išgėrus
įvyko po smagių susitikimų su draugais ar giminėmis.
Daug žmonių neteko teisės vairuoti, kai kauštelėję va­
žiavo nusipirkti alkoholio. Esu dirbusi tarnyboje, kurioje
buvo konsultuojami pastarieji nusikaltėliai. Buvo baugu
stebėti vyrus, kurie lyg maži vaikai teisino savo neatsa-
komybę. Apsidairykime: kiekvienoje giminėje rasime
 žmogų, kuris linkęs padauginti alkoholio ir nesivaldyti.
Ar žinojote, kad bent vienas alkoholikas šeimoje reiškia,
kad kitose kartose alkoholizmas kartosis? Vis viliamės,
TO
kad to nenutiks mūsų šeimoje. Niekas negali garantuoti.
o
n
to » f »

3 r
+O
r-Q
»
Savikontrolė išgėrus yra mitas. Jei išgėręs žmogus ne­
prisidaro gėdos, nesusimuša, neapsivemia, esame linkę
manyti, kad alkoholio poveikio nėra. Tačiau ilgalaikių
tyrimų išvados skelbia: geriančio vyro vertybių sistema,
5AVIK0W7Ut valia, charakteris silpnėja, o moterys dar greičiau deg­
iš a u s m raduoja. Daugumai „saikingai“ išgėrinėjančių žmonių
neištikimybė nebėra nuodėmė. Alkoholiu praskiestos
KIMS. vertybės ne tik silpnina šeimos statusą, bet ir iškreipia
vyriškumą bei moteriškumą.
Ką daryti, kai kauštelėjęs žmogus veržiasi vairuoti?
Prisiimkime atsakomybę, jei geriame kartu. Vienos
m poros tariasi, kas po išgertuvių sės prie vairo, kitos
tu » u $ namo saugiai grįžta taksi, treti lieka nakvoti svečiuose.
M iM Kai nori išgerti, galimybių visada atsiranda. Kai tenka
įsivelti į diskusijas dėl vairavimo išgėrus, verta būti
i\m kategoriškiems, t. y. neleisti sėsti prie vairo. Geriausia,
s in tim kai ši taisyklė galioja nuo pirmo alkoholio lašo. Iškart
I tE C lH . paimkite automobilio raktus. Galima susitarti prieš
išgertuves. Visos priemonės pateisinamos. Moterys,
būkime tvirtos ir nebijokime būti kategoriškos, juk nuo
nelaimės saugome savo šeimą.
Tyrimais įrodyta, kad net mažiausias alkoholio kiekis
sulėtina reakciją. Vairuotojai žino, ką reiškia vairuoti
ne itin budriam. Neverta rizikuoti savo ir kitų žmonių
gyvybe. Neverta veltis į diskusiją su „linksmučiais“, tei­
giančiais, kad bokalas alaus - nieko tokio. Toks tėvas
gali pražudyti savo sūnų, nes nepatyrusiam vairuotojui
vienas butelis alaus gali būti paskutinis. Blogiausiu atve­
ju - tegu važiuoja vienas. Šeimų konsultantai atkreipia
dėmesį: moters rankose yra vyro vairalazdė, todėl žmo­
nos atkaklumas yra lemiamas, tik turėkime kantrybės ir
sugebėkime atlaikyti pasipriešinimą keičiant įpročius.
Kai mylime, galime daugiau!

Slėpiningoji dama
O dabar bus karšta - kalbėsime apie intymius santykius. mm®
Daugelis žmonių užduoda įvairių tokio pobūdžio klau­ m in t
simų. Dažniausiai klausiantiems tai didžiulis iššūkis, dar m ®
nedaug kalbama apie taurius vyro ir moters santykius,
sudėtingose situacijose telieka kliautis patiems.
Juokauju, kad ne tik intymūs, bet ir visi vieno vyro ir
vienos moters santykiai yra tarsi labirintas. Nereikia
mokytis, kaip iš jo pabėgti, reikia mokytis jame orien­
tuotis. Taip sielos evoliucijos prasme mes pajėgsime
išspręsti asmeninius uždavinius ir augti. Juk tai, ką
įgysime šiame gyvenime, galėsime nusinešti į kitą.
O jei netiki sielos amžinumu, verta pasistengti dėl šio
vienintelio gyvenimo.
Moterys klausia: ką daryti, kai vyras po namus vaikšto
pusnuogis, o vasarą ir visai nuogas net vaikų akivaizdoje?
 Tai labai rimtas klausimas. Daugumai intymūs santykiai,
nuogumas nebėra asmeniška, slėpininga, todėl neverta
ne tik pagarbos, bet ir apsaugos. Skiriasi žmonių pasau­
CO
lėžiūra, todėl skiriasi ir elgesys. Kiekvienas suaugusysis
0
p-l
+-> gali rinktis, kokiu keliu eiti.
o
a
CO
JO
3 Siūlau štai kokį variantą: vienas vyras su savo nuogu­
o
-(-> mu skirtas tik vienai moteriai, o viena moteris su savo
nuogumu skirta tik vienam vyrui. Ką tai reiškia? Tiek
vyras, tiek moteris gerbia vienas kitą ir savo kūną, jo
nedemonstruoja viešose vietose. Kūnas prieinamas tik
vienam partneriui esant tam tikroms aplinkybėms, tad
VIEWS reikėtų vengti apsikabinimų ir prisilietimų su priešin­
TOAS $U gos lyties atstovais. Pernelyg senamadiška? Man ne.
5AV0 M « Aš nejaučiu didelio malonumo, kai tenka apsikabinti
ar pasibučiuoti su pažįstamais vyrais. Tam tikrose si­
SKIETAS tuacijose prisitaikau, bet dažniausiai stoviu taip, kad
EIK VIENAI būtų neįmanoma manęs nei apkabinti, nei pabučiuoti.
ETERIAI Todėl visi tie pakštelėjimai į skruostą - demonstracinė
c v iew versija, nebūtinai reiškianti draugystę ar kitokį artumą.
KIEKIS SU Tačiau retsykiais ir aš pažaidžiu šiuos žaidimus. O kaip
elgiesi tu?
savo i m u
SKIRTA TIK
VIEMff VADI.
Pora, gerbdama jųdviejų sąjungą stiprinančią seksualinę
energiją, žaidžia gražų žaidimą: vyras kurį laiką vilio­
ja savo moterį, su ja flirtuoja, rodo dėmesį, ji jaučiasi
pamaloninta, bet neskuba atsiduoti, apdovanoja save
ir vyrą kukliais apkabinimais, bučiniais, švelniomis
glamonėmis. Kai svaiginama įtampa abiem tampa ne­
pakeliama, jie švelniai, lėtai susijungia gražioje vietoje
lydimi malonių kvapų, muzikos arba tylos. Pasineria į
čia ir dabar, į vienas kito esmę, kad apsikeistų energija.
Prisipildę vienas kito toliau gyvena, kol subręs kitam
susijungimui. Aprašytam atsidavimui maža patirti
erekciją, orgazmą. Tam reikia didelės energijos, todėl
brandi ir sąmoninga pora kurį laiką ją kaupia, nešvais­
to dažniems santykiams. Vienas kitą apdovanoję turi
daugiau energijos gyventi, įveikti sunkumus, susidoroti
su gyvenimo uždaviniais, pareigomis.
Pagal šį scenarijų nei vyras, nei moteris nėra suintere­
suoti švaistyti savo meilės energijos, todėl veltui nekels
gerosios įtampos įvairiais stimulais, t. y. sąmoningai
vengs apsinuoginimo, intymumo ne vietoje ir ne laiku.
Vyrui nekils minčių po namus vaikščioti nuogu užpaka­
liu, jis tausos savo patrauklumą didžiajam suartėjimui.
Moterį traukia anaiptol ne nuogumas, o vyriškas elgesys.
Sociologai ir psichologai išsiaiškino, kad daugumai
moterų patraukliausi santūrūs, susilaikantys, tvirto
charakterio, tikslų turintys, rimti vyrai. Kalbame apie
brandžias, išminties ieškančias moteris. Taip pat ir
moteris, gerbianti savo kūną, vilios vyrą nuo vienos
intymumo šventės iki kitos prisidengdama, žadindama
jo interesą kvapais, švelniais plaukais, bet neskubės
atsiduoti. Nes jau seniai žinoma, kad vyrams patrauk­
lios ne tos moterys, kurioms ir nusirengti nebereikia,
o būtent turinčios daugiau paslapties. Ir vėlgi kalbame
apie brandžius, sąmoningus vyrus.
Kai vyras po namus vaikšto nuogas, verta į tai pažiūrėti
labai paprastai: vyras tiesiog nekultūringas, stokoja gerų
elgesio manierų, netinkamai išauklėtas ir neužsiimantis
saviaukla. Todėl moteris, su tokiu vyru auginanti vaikus,
turi atvirai diskutuoti šia tema, net ir girdint vaikams.
Galime vaikų paklausti, kaip jie jaučiasi, kai tėtis vaikšto
nuogu užpakaliu ir pimpalu. Moteris privalo išsakyti ir
savo požiūrį, vaikams paaiškinti: kiekvienas žmogus turi
išmokti gerbti ne tik kito, bet ir savo kūną. Apsinuogi­
nantis kitų akivaizdoje prievartauja stebėti jo nuogumą
arba trauktis. Ir tai gali kelti įtampą. Tadjei tėtis pasirenka
elgtis štai taip, jūs visada turite galimybę savo gyvenime
daryti jums tinkamus pasirinkimus. Apie kultūros stygių
galima daug kalbėti, nes yra individų, kurie sau leidžia
tiek, kiek atogrąžų miškuose gyvenančios beždžionės,
pavyzdžiui, viešoje vietoje kasytis sėklides, prie stalo
krapštytis nosį, šlapintis parke ir 1.1. Atminkime: vaikai
pirmiausia nusižiūri stebimą elgesį, tik paskui išmoksta
pasirinkti savąjį, tad būkime sąmoningi.

f to

Amžinoji tema - seksas ir mažas vaikas namuose. Štai

situacija: mes auginame dar metų neturintį vaiką, ir
intymus gyvenimas tapo skurdokas. Aš ir pati dažniau
norėčiau pabūti su vyru vienudu, bet mažylis vis dar
labai prie manęs prisirišęs. Būna, vyras ima manęs siekti
šalia miegančio ar nemiegančio vaiko. Nesinori jo at­
stumti, bet jaučiu, kad tai ne visai gerai. Ką manai tu?
Intymus dviejų žmonių gyvenimas yra tik jų reikalas.
Šeimoje galima susitarti dėl paprastos taisyklės: ko
nedaryčiau prie vyresnio vaiko, to nedarysiu ir prie
kūdikio ir mažamečio. Štai ir viskas. Net bartis nereikia.
Vaikui nekenkia matyti švelnumą tarp tėčio ir mamos,
bet atviros glamonės, erotiški bučiniai ar daugiau - ne
jo akims skirti reginiai. Tad verta taip susiorganizuoti
gyvenimą, kad vyras ir moteris atrastų laiko ir vietą
pabūti vienudu. Žinoma, miegantys kūdikiai nekelia
grėsmės intymiam gyvenimui. Svarbiausia taip neišsiū­
buoti lovos, kad vaikas iš jos išriedėtų, ir aimanomis jo
nepažadinti. Tabu mylėtis prie būdraujančio naujagimio
ir mažamečio.
Gimus vaikams, brandžios ir sąmoningos poros ima
labiau vertinti kitokį tarpusavio artumą, intymų laiką,
nešvaisto energijos veltui. Poros gyvenimas įgauna
daugiau spalvų. Svarbiausia visko nesuprimityvinti, dėl
laiko stygiaus intymaus gyvenimo nepaversti vulgariu,
gašliu. Juk į Žemę ką tik atėję vaikai puikiai jaučia tėvų HM
energiją. Poros pasakoja, kad užsiimant ne itin tinkama im t u s M E
veikla dažnai sustabdo nubudę vaikai. Taip pat yra tekę
girdėti pasakojimų, kad tyrumo akimirkas saugantys
tėtis ir mama netrukdomi mylisi, mėgaujasi vienas kitu
augindami net ne vieną vaiką. Tad siūlyčiau vyrui paaiš­ uum.
kinti, kad nevalia vaikų stimuliuoti erotiniais vaizdais,
įtraukti į intymią aplinką. Neabejokite - net kūdikiai
labai daug supranta, jie tik kurį laiką nemoka kalbėti.
Netvirkinkime savo vaikų, neleiskime jiems pasinerti į
mūsų intymumą, ir pasirūpinsime jų raidai ir savijautai
tinkama aplinka.

Dar viena amžina tema - vyrai nori mylėtis, nes patiria

stresą. Viena moteris pasakojo su vyru gyvenanti daug
metų. Kai tik darbe patiria įtampą, jis nori jos atsikratyti
tiesiog per kelias minutes išsiliedamas. Moteris jaučiasi
 išnaudojama. Ar bent nutuoki, kiek moterų tai patiria?
Atsiduoda, jaučiasi pavartotos, kankinasi ir vėl kartoja
tą patį. Ką daryti?
Elgtis galima labai įvairiai. Pabandykime suprasti, kas
'tobulos moters

vyksta. Egzistuoja daugybė mitų. Vienas iš jų - kad

seksas malšina įtampą, atpalaiduoja, veikia kaip anti­
depresantas ir pan. Taip, gali būti netgi labai malonu.
Tačiau reikia pripažinti, kad laimės hormonas gaminasi
tik tada, kai mylintis keičiamasi energijomis, t. y. ne tik
imama, bet ir duodama. Kad vienas kitam duotume,
turime būti pailsėję, nepersivalgę, sveiki tiek fiziškai,
WIRES tiek psichologiškai, ramūs, patenkinti ir 1.1.
mums Ką gali duoti žmogus, kurio protas neramus? Nieko.
M lflIM SI n e Jis gali tik imti. Taip jau yra, kad moteris yra labiau
TADA, U\ duodanti būtybė. Taigi ir šioje situacijoje vyrui pasiimti
iš moters jam svarbaus nusiraminimo labai paprasta.
ffrunTis O ji jaučiasi apvogta, išnaudota, ir tai yra adekvatūs
jausmai. Nes moteris irgi nori iš vyro gauti. Vyrai, kurie
E K M IJO lflS , įtampą linkę malšinti seksu, nedaug skiriasi nuo prima­
l r. ie i i i tų. Žmonės prisigalvoja įvairių atsipalaidavimo būdų:
vieni masturbuojasi, kiti susiranda seksualinį partnerį,
IW W , SEE Ii treti svaiginasi ir 1.1. Tai toleruojančios moterys ne ką
geresnės. Ar nori tokia būti?
Pasakysiu labai atvirai: aš myliuosi tik tada, kai noriu.
Dauguma vyrų pasakytų: „Na ir kvaiša.“ Tačiau būtent
tokia atkakli nuostata prisideda prie mylėjimosi dažnu­
mo, kokybės ir patiriamo malonumo. Dauguma moterų
tyliai pavydi tokio atkaklumo. Išbandyk, blogiau nebus,
o jei bus geriau - galėsi pakartoti. Aš tikrai nesu skirta
atsipalaiduoti. O tu?
Labai svarbu paisyti auksinės taisyklės: jei neketini vy­
rui atsiduoti, jo neerzink ir negundyk. Kai jis iš darbo
grįžta įsitempęs, gali tekti jį išklausyti, pavalgydinti,
pasiūlyti vonią ar pėdų masažą. Keičiant įpročius mo­
teriai labai svarbu būti itin kukliai, erotiškai nestimu­
liuoti, nešmėžuoti prieš akis, geriau kuo nors užsiimti
ir palikti vyrą nurimti.
Vyrui labai svarbu išmokti įtampą įveikti tinkamu
būdu, pirmiausia įveikiant save. Po įtampos kupinos
dienos kitos dienos pusryčiai tegu būna saldesni. Ryte
suvalgęs ko nors saldaus, tarkim, saldžios košės, jau­
sis laimingesnis. Po darbo verta pasiūlyti eiti tiesiai į
dušą - vyras atsipalaiduos ir mažiau norės išnaudoti 1EI HEKETIIII
tave. Duok sau ir jam laiko keisti įpročius. Ir nebūtina
V Vi m
jam atskleisti visų kortų. Mes turime teisę prašyti, kad ifS IW T I, M
šalia mūsų jie būtų švarūs. IEEKZIM Ii
Dėmesio! Ypač netinkamas nusiraminimo būdas - sal­ NESUIIDH
dumynai vakare. Nuo jų ne nurimstama, o išskystama.
Taigi, moteris daug ką gali padaryti, tik reikia pažinti
savo vyrą ir save.

Moterys ir vyrai įvairiai skatinami mylėtis: moteriški žur­

nalai moko mus geriau patenkinti vyrą, vyriški žurnalai
aiškina, kad dažnų lytinių santykių poreikis yra visiškai
pagrįstas ir netgi susijęs su prigimtimi. Seksui amžius
jau nebe riba. Pateiksiu dažniausius mitus šia tema.
 Seksas mažina įtampą, malšina stresą. Labiausiai žmones
’tobulos moters už

klaidina tai, kad mylintis išsiskiriantys laimės hormo­

nai endorfinai padeda maloniau jaustis. Tačiau laimės
hormonai išsiskiria ne tik mylintis. O ir lytinis aktas
turi kur kas didesnę paskirtį nei sumažinti fiziologinę
įtampą. Konfliktus išgyvenančioms, rimtų problemų
turinčioms poroms rekomenduojama kurį laiką nesi-
mylėti, nes veltui švaistoma energija, reikalinga sun­
kumams įveikti. Žmonės tokie didžiuliai egoistai, kad
patirdami įtampą, sunkumus daugiausia galvoja apie
save. Būdami silpnavaliai, jie nepasiruošę iškęsti šiokių
U i MS l i S tokių nepatogumų, išgyventi įtampą, siekia kuo greičiau
atsipalaiduoti: vieni svaiginasi, kiti mylisi, treti mastur-
m \ m ,
buojasi ar žiūri pornografiją. Neva svarbiausia - nejausti
VIEWS įtampos. Tačiau sveikam žmogui jos labai reikia.
G.EMMSW1 Kai kas nors nesiseka, vienas geriausių sprendimų -
M9M - padėti kitiems. Tada sąmonė mažiau susitelkia į asme­
fit il ninę nesėkmę, nurimsta emocijos, atsiranda galimybių
mm. į sunkumus pažvelgti iš šalies, iš atstumo ir taip rasti
išeitį. Jau seniai žinoma, kad įtampą labiausiai malšina
kvėpavimo pratimai, aktyvi fizinė veikla gryname ore,
joga, meditacija, pašnekesys su dvasiniais mokytojais,
išmintingais žmonėmis, draugais. Įprotis seksu slopinti
stresą iškreipiapožiūrį į intymų dviejų žmonių gyvenimą,
skurdina vyro ir moters tarpusavio santykius, formuoja
primityvius įpročius. Labai sparčiai mylėjimasis tampa
tiesiog patogaus gyvenimo priemone. Svarbu žinoti,
kad iš prigimties vyrai nėra ištvirkę, jie tiesiog vyrai ir
prioritetą skiria fiziniam kūnui. Stiprus, valingas vyras
geba susilaikyti. Tokius moterys vertina ir brangina.
Sąmoningesni vyrai žino, kaip transformuoti seksualinę
energiją ir kokia tai didelė galia.

• r.
T

Seksas gali pakeisti kitą fizinę veiklą, degina kalorijas.

Dauguma žmonių nesuvokia, kad visaverčiam aktui
reikia psichinės, fizinės ir dvasinės energijos. Mažai
kas susimąsto apie tikrąją mylėjimosi prasmę. Žmogus
disponuoja viena energija ir ją transformuoja įvairioms
veikloms atlikti. Štai kodėl sportininkai susilaiko ar bent
stengiasi susilaikyti nuo sekso prieš svarbias varžybas.
Energijos pirmiausia reikia sukaupti, gerai jaustis, būti
sveikam, tada gali mėgautis intymumu. Savaime supran­
tama, tai negali vykti itin dažnai. Nebent mums pavyzdys
būtų triušiai, beždžionės ar kiti gyvūnai. Taigi, jei nori
fizinės veiklos, eik pajudėti. O jei nori save ir partnerį
apdovanoti ypatingu suartėjimu, tam skirk laiko. Juk
mylėjimasis ne gerina santykius, o sutvirtina ir taip
stiprią sąjungą, leidžia vyrui ir moteriai keistis energija.

• r*
r
Seksas normalizuoja spaudimą, gerina širdies darbą ir
stiprina imunitetą. Žmonės klaidinami lygiai taip pat
kaip ir teigiant, kad taurė vyno gerina kraujo sudėtį. Ta­
čiau norint pagerinti kraujo sudėtį nebūtina svaigintis,
kraują gerina ir kiti produktai. Spaudimą normalizuo­
ja kvėpavimas, meditacija, atsipalaidavimo pratimai,
joga, sveika mityba, gebėjimas greitai įveikti stresą,
 susilaikymas nuo žalingų įpročių, padorus šeiminis
gyvenimas, dienos režimas, aktyvus gyvenimo būdas,
sporto ir darbo darna, kokybiškas poilsis. Spaudimą
normalizuoja visa tai, kas jo netrikdo. Imunitetą stiprina
o
tai, kas jo nesilpnina. Nėra tyrimų, patvirtinančių, kad
fl reguliariai seksu užsiimantys žmonės mažiau serga.
ra
O
-S Bet yra tyrimų, patvirtinančių, kad sveikai gyvenan­
tieji rečiau serga, labiau patenkinti savimi, gyvenimu.
Būtent psichologiniai parametrai skatina organizme
gamintis antikūnams, kurie padeda įveikti peršalimus
SPM Ę ir kitas ligas. Priežasčių nepainiokime su padariniais.
Nerekomenduojama mylėtis sušlubavus sveikatai, nes
w w m organizmui reikia jėgų kovoti. Mylėdamiesi atiduoda­
w w, m me jėgas, todėl tai niekaip negali stiprinti imuniteto.
mmm.
/ iv.r ,
Ulit. f Seksas padeda išlikti jauniems. Didžiulė šių laikų bėda,
im tT is kad bijome senti. Išplėtota galinga pramonė, kad žmo­
SUSIĖMUS gus ne tik atrodytų kuo jaunesnis, bet ir galėtų užsiimti
tuo, ką darė jaunystėje. Tai atitolina nuo gyvenimo tiks-
1 0 !^ lų- Kiekvienam yra laikas gimti, laikas subręsti, laikas
1 \j A T| kurti šeimą, laikas auginti vaikus, laikas pasitarnauti
]E«I ** ne tik šeimai, laikas garbingai pasenti ir susitaikyti su
įprastu kūno senėjimu, kuris neturi nieko bendro su
sielos amžinumu. Nė viena konfesija nenurodo veltui
švaistyti energiją, keisti partnerius, piktnaudžiauti
seksu ir gyventi taip, lyg gyventume vienintelį kartą.
Atkreipkime dėmesį į reklamas: žmogus skatinamas
pasiimti iš gyvenimo viską, ką tik galima pasiimti. Bet tai
tik materialūs dalykai. Tyrimai įrodo, kad laimingiausi
tie žmonės, kurie paiso natūralios gyvenimo tėkmės
ir savo prigimties. Laimė, dar pasitaiko senolių, kurie
mielai leidžia laiką su anūkais, kuria, mąsto, mėgaujasi
gamta, kiek leidžia jėgos, dirba žemę, užsiima bitėmis,
gėlėmis ir 1.1.
Keistai atrodytų išminčiai, kuriems rūpėtų pasismaginti
su jaunomis gražuolėmis. Lygiai taip pat keistai atro­
do jaunos merginos, sudarančios įspūdį, tarsi ieškotų
partnerių vienam kartui, net ne vienai nakčiai. Deja,
populiaru sočiai pavalgyti, gausiai išgerti alkoholio,
ANKSTYVAS
intensyviai pašėlti, apsivemti, ko nors neleistino pavar­
m in s
toti, su bet kuo užsiimti seksu. Taip „jauninantis“gresia ŠVIETIMAS DARO
nužmogėjimas. Štai kodėl svarbu šviesti ne tik suaugu­ DIDŽIULE ŽALA
siuosius, bet ir vaikus. Ir tai ne joks lytinis švietimas,
o švietimas apie žmogų, jo esmę, paskirtį ir gyvenimo
AIKABČ1AI1
tikslus. Ankstyvas lytinis švietimas daro didžiulę žalą
/I M I ,
augančiam žmogui, iškreipia vertybes, suniveliuoja IŠKREIPIA
moteriškos ir vyriškos prigimties unikalumą. VERTT&ES,
SUNIVELIUOJA
# f *»
MOTERIŠKOS
II VYRIŠKOS
Seksas sustiprina santuoką, draugystę. Šiais laikais
atsiduodama ir mažai pažįstamiems ar visai nepažįs­
P M IIE S
tamiems. Apsisaugojimo priemonės suteikė visas gali­ UNIKALUMĄ.
mybes netrukdomai ištvirkauti. Nuo sekso gali prasidėti
draugystė, o gal net santuoka. Tai nėra nei gerai, nei
blogai. Tačiau tai visada yra aplinkkelis.
Jei norime gyventi sąmoningai, turime suprasti, kad
visavertis mylėjimasis įmanomas tik esant darniems
santykiams. Juos pirmiausia reikia sukurti, pažinti
 vienam kitą, išmokti pasitikėti, įsitikinti, kad šis žmo­
gus tinkamas bendram gyvenimui. Retai susimąstoma,
kad seksualinis suderinamumas daro mažiausią įtaką
santykių darnai, gerovei, ilgaamžiškumui.
w
+<JD
F-i

O
0w Su vyru susipykusi moteris visai nenori mylėtis, nes
JO
3r-Q jaučiasi nemylima. Vyrai turėtų suprasti priežastis ir
o
+-> stengtis pamažu artėti prie švelnių būtybių. Dažnai
moterys skundžiasi, kad vyrai manipuliuoja: aš - vyras,
man reikia sekso, tad pasistenk, arba turėsiu ieškoti kitos
išeities. Tai tiesiog primityvu. Bet jei už tokio ištekėjai,
s tra w telieka bandyti keisti įpročius. Išduosiu paslaptį: vyrai
SMEUUMWHAS yra labai paslankūs, tik reikia išbandyti konkrečiamvyrui
M ID HfilUUSU. tinkamus būdus ir duoti sau bei jam laiko. Svarbu paaiš­
kinti, kad jo neatstumi, tiesiog dabar negali nuoširdžiai
\mi\ s ra iw
atsiduoti, nepasirengusi atviriems santykiams. Net jei
HMM, MOVEI, nesupras, nevalia savęs prievartauti. Taip pat nevertėtų
ira n iis * !. mylėtis po, konflikto. Kartais audringas barnis sukelia
kitus audringus jausmus. Tegu kiekvienas nusprendžia,
kokius įpročius formuoti, o nuo kurių susilaikyti.

m m
si m Seksas apsaugo nuo įvairių intymių negalavimų. Teko
girdėti, kad kai kurie vyrai guodžiasi, jog susijaudinus,
šitam. bet nepasimylėjus skauda lyties organą. Ką gi, tegu ma­
žiau jaudinasi. Nes potencija slypi smegenyse. Žinoma,
ir moterys neturėtų tuščiai gundyti, jei nenusiteikusios
pratęsti. Silpnavalis vyras negali pademonstruoti didelės
savikontrolės, todėl nerekomenduojama žaisti su ugnimi.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad prostatos negalavimai
susiję su fiziologija, o ši - su psichologija. Tarkim, savo
gebėjimais abejojančiam, šeimos negebančiam išlaikyti
vyrui gali būti būdingas priešlaikinis sėklos išsiliejimas.
Kitaip tariant, nevyriškas vyras sunkiai suvaldo ir savo
lytinį organą, patiria potencijos sutrikimų. Potencijos
sutrikimai siejami su vyriškų hormonų sumažėjimu.
O kiek moterų girdi priekaištų, kad nemoka sujaudinti
vyro. Intymūs negalavimai siejami su netinkamu tos
kūno dalies naudojimu arba jos resursų išeikvojimu. Tai w n is
galioja ir vyrams, ir moterims. Žmonėms trūksta žinių,
todėl labai lengva įtikėti pasakomis. Verta žinoti, kad S O W SU
senyvas, mylėtis nebegalintis vyras yra visiškai sveikas.
Tam skirtas laikas jau praėjo. Ką sako šiuolaikiniai dak­
S L U M BS
tarai? „Jūsų potencija sutrikusi“ir pan. Niekas nesutriko, lW M U tS
tiesiog žmogus sensta. Dabar jis turi kitų tikslų. ĮIM T O M
hlU sus
»V
j-«$>
IES1SU
ifflO B I.
Seksas sureguliuoja moters ciklą. Moters ciklas regu­
liarus, kai ji laiminga. O moteris laiminga, kai visuose
keturiuose lygiuose - fiziniame, emociniame, dvasinia­
me ir intelektiniame - yra darna. Nesutikau nė vienos,
kuri laiminga tik todėl, kad gali mylėtis kada nori, kaip fin tu s
nori ir su kuo nori. Laimę garantuoja pasaulėžiūra, hor­
monų pusiausvyra, meilė sau ir dar daug kitų dalykų.
K M M IIIIS
Visi keturi lygiai papildo vienas kitą, todėl fiziologinė '/r y s r u
sveikata labai priklauso nuo kitų gyvenimo sričių. Kai /is m
moteris nepriima savo unikalaus moteriškumo, kai SVEIKAS.
elgiasi ir gyvena kaip vyras, patiria didelę įtampą dar­
be, namuose, jai tenka daug ir sunkiai dirbti, kai dėvi
ankštus drabužius, šaltuoju metų laiku segi trumpus
sijonus, nepaiso savo kūno ženklų, gyvena netvarkingą
intymų gyvenimą, dažnai keičia seksualinius partnerius,
 vartoja alkoholį, rūko, ciklas būna nereguliarus, kankina
PMS. Senoliai pataria nesimylėti, kol ciklas pakrikęs.
Šiais laikais mes painiojame priežastis su padariniais,
klystame ir dar labiau save žalojame. Ypač įvairiomis
!tobulos moters •

kontraceptinėmis priemonėmis, kurios moters organiz­

me sunaikina natūralų gyvybės kūrimo ciklą ir paverčia
moterį visada prieinama patele.

Seksas gerina miegą. Jei seksą naudojame kaip priemonę

įtampai mažinti, miegui pagerinti, mes mažai kuo ski­
riamės nuo garsaus mokslininko I. Pavlovo tiriamųjų.
Sąmoningas žmogus ramiai užmiega tada, kai jo sąžinė
rami, kai jis laimingas, kai išsprendė dienos uždavinius.
Nemigą sukelia nerimas ir daugybė kitų dalykų, niekaip
nesusijusių su mylėjimusi.
Girdėjai nuostatą, kad pasimylėjusi moteris nori atvirai
pabendrauti, ji atsiveria tarsi gėlė, jai dar norisi švel­
numo? Gali būti ir taip. Bet nebūtinai. Pasimylėjusi
ir maloniai pavargusi moteris mielai užmiega saldžiu
miegu. Sakoma, kad vyro psichika taip sutvarkyta,
kad po meilės akto jis labiausiai nori atsipūsti, t. y. iš­
naudojus daug energijos reikia atgauti jėgas. Gali būti.
Tačiau su mylima moterimi suartėjęs vyras gali eiti
kurti. Visaip būna.
Miegas yra vienas puikiausių būdų atkurti organizmo
fizinę pusiausvyrą. Seksas nei gerina, nei blogina miego.
Tiesiog mes skirtingi. Pavargęs žmogus puikiai miega
ir be sekso. Tad jei nori gerai miegoti, verčiau pavargti
siekiant gyvenimo tikslų.
Reguliarus seksas apsaugo nuo nevaisingumo. Seniai
seniai, kai vyrai buvo vyrai, o moterys - moterys, part­
neriai susilaikydavo nuo intymių santykių, kad sustiprėję
pradėtų vaikelį. Pora sąmoningai susilaikydavo metus
ar ilgiau, kad atžalai atiduotų visas jėgas, stiprybę. Ži­ ][| M E M il
nome, kas nutiko šiuolaikinei medicinai. Bet kai kurie VAISIKl AUKUIE.
mitai tiesiog prajuokina, ir nieko daugiau.
MESKIME.
Jei norime būti vaisingi, aukime, bręskime, išsirinkime IŠSMUKIME
tinkamą partnerį, kurkime šeimą, susilaukime vaikų, TINKAMA
juos auginkime, jais rūpinkimės. O kai vaikai užaugs,
daugumai mūsų bus nebeaktualus vaisingumas, nes PAKTMEM,
nebus poreikio ką nors apvaisinti. 40 metų sulaukęs ir KIRKIME ŠEIMA,
sau išsiskirti leidęs vyras turi labai gerai save įvertinti, ar SUSMUKIME
pajėgs būti visavertis partneris dažnai gerokai jaunesnei VAIKU, TUOS
moteriai. Štai kodėl klesti skatinamųjų preparatų pra­
monė. Moterims šiuo atžvilgiu lengviau. Mat jų intymių
AUŠINKIME, IMS
santykių poreikis sustiprėja sulig 30-uoju gimtadieniu, Miliulis.
o apie 37 metus pasiekia piką. 6 KAI VAIKAI
Seksas po 60 metų - tabu? Kaip manai, ar intymiame UŽAUGS, DAUGUMAI
gyvenime yra amžiaus cenzas? Kai vyras ir moteris MŪSŲ MS
vienas kitą myli, viskas padoru. Žinoma, aš į tą „viskas“ SEMAKTUAIDS
neįtraukiu seksualinių potraukių, aprašytų psichiatrijos
knygose. Kai žmonės pasiekia tam tikrą amžių, intymus
VAISINGUMAS, NES
gyvenimas įgauna kitokią kokybę ir paskirtį nei jaunystėje.
SEMS POKERIO
Kai amžius suteikia išminties, žmonės mokosi išnaudoti U NOKS
amžiaus pranašumus ir vietoj potenciją gerinančių ta­ APVAISINTI.
blečių dideliais kiekiais vartoja švelnumą, paslaugumą,
ieško įvairių artumo formų ir pan. Tenka matyti senelių,
 kurie vaikšto susikibę rankomis. Tai jų. intymumo išraiš­
ka. Kiekvienas amžius suteikia savų malonumų.
Kai du žmonės yra sveiki ir negresia intymią akimirką
patirti infarkto, mylėtis normalu. Kai amžius išminties
nesuteikia, ieškoma jaunesnių partnerių, neva padėsian­
u
JO
3 čių pratęsti jaunystę ar aktyvų seksualinį gyvenimą. Tai
r-a
nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog akivaizdu, kad žmogus
nesuvokia, kad verta mokytis senti išmintingai.

T
K IE M A S Ar tave yra pavadinę frigidiška? Sutikau nemažai moterų,
AIIŽIIJS kurios guodėsi dėl primetamo vadinamojo frigidiškumo.
SUTEIKIA SAUK Dauguma jų buvo vienišos. Todėl iš karto sakau: jei esi
tim n n . vieniša ir frigidiška, tu esi sveika moteris.
Pasikalbėkime apie tą moterišką šaltumą. Bet kuris žmo­
gus, patiriantis didelę psichologinę įtampą, gali guostis dėl
sutrikusio seksualinio potraukio. Normalu, kad mylėtis
b [si m m netraukia po netekties ar nesėkmės. Tačiau būkime sąži­
ningi. Dauguma suaugusiųjų seksu mažina psichologinę
ii f m 6 u , įtampą, ir tai labiau būdinga vyrams. Net ir filmuose
iy [SI suoka rodoma, kaip per plauką nežuvusius herojus užplūsta
IM S . aistra. Ar tai realu? Dega namas, vos pavyksta išgelbėti
vaikus, išsigelbėję partneriai panyra į aistrą. Gražuma...
Moterys iš esmės jautresnės būtybės. Mažesnis poreikis
mylėtis gali būti siejamas ne tik su vienetiniais skaus­
mingais potyriais, bet ir su vaikų auginimu, nuovargiu,
nepasitikėjimu vyru ir savimi ir pan. Save gerbianti
moteris nenori atsiduoti ir iškart po konflikto. Ir verta
tai gerbti.
Frigidiškumas nėra liga. Tai vidinės nedarnos padari­
nys, laikina būsena. Šią sąvoką sugalvojo specialistai,
kuriems svarbiau liga nei sveikata. Moteris, kuri pati
sau nepatinka, abejoja, kaip gali patikti vyrui. Intymus
gyvenimas reikalauja didelio atsivėrimo sau ir partneriui.
Todėl su didžiuliu malonumu mylisi tie, kurie vienas
kitam atviri ir kitose gyvenimo sferose, kai vienas kitu
pasitiki ir jaučiasi įsipareigoję. Toks intymus gyvenimas
yra visavertis. Sunkių išgyvenimų patyrusiai moteriai tm u M s
mylintis partneris bus kantrus ir švelnus. Net rečiau iE lU U M
pasitenkinantis sąmoningas vyras nesielgs primityviai
ir negrasins susirasti kitą. HMM
Moteris turėtų žinoti, kad nuo jos priklauso vyro el­
gesys lovoje. Sveikas orumas suteikia galios nukreipti
vyrą jai malonia linkme. O vyras neprieštaraus. Nes P W JS M 1 .
jam didžiausias malonumas - patenkinti moterį. Ir ne
tik mylintis. Brangioji, duok sau laiko ir padėk savo
vyrui tapti tau geriausiu meilužiu. Tu tai gali! Ir net jei
šiuo metu nepatinka mylėtis, tu esi verta patirti tikrą
malonumą. M II W UT
Jei moteris jaučiasi užsisklendusi, siūlyčiau išbandyti M IT IE 5
mano sukurtus nuotolinius kursus moterims. Net ir IŠ M 0 Š IM
nedalyvaujant vyrui galima daug ką pakeisti, atgaivinti,
sutvirtinti ir pagražinti. Akivaizdu, kad vadinamajai PM LE m
frigidiškai moteriai verta pradėti mylėti save ir labiau Mm
savimi rūpintis. O tam kartais reikia tik geros valios ir
sveikos dozės savimeilės.
Verta įsisąmoninti, kad individo poreikių hierarchijoje
poreikiai keičiasi vietomis, todėl nebūti nuolat sueities
ištroškusią patele yra visiškai normalu. Tam tikri spe­
cialistai be reikalo moterims įvarė baimių dėl jų neva
frigidiškumo. Verta labiau pasikliauti savimi, išmokti
 save jausti ir į intymius santykius leistis tik tada, kai
tobulos moters norisi. O nuo tik nuotykio ir susilaikyti.

Kaip manai, ar yra nepadorių mylėjimosi pozų? Žmonės

linkę išbandyti viską ir visaip. Metams bėgant įgyjame
daugiau pusiausvyros, vidinės darnos, todėl ir intymūs
poreikiai susibalansuoja. Verta atkreipti dėmesį, kad
kartu su branda, sąmoningumu labai keičiasi mylėjimo­
si kokybė. Gali pasirodyti, kad seksualinis gyvenimas
tampa nuobodesnis, nenaudojami sekso reikmenys ir
pan. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Normalu rūpintis
dvasiniu santuokos, partnerystės aspektu, o ne atsi­
duoti instinktams.
Išmintingos moterys vengs vyrui kelti gyvulišką aistrą,
gašlumo, pornografiniųfilmų herojų apdarų. Sąmonin­
gos moterys suvokia, kad gali apdovanoti vyrą galimybe
mylintis tapti švelnesniam, dėmesingesniam, išmintinges-
niam. Padės jam augti ir tapti šeimos galva, nenorinčia
klaidžioti gyvuliškų poreikių labirintuose. Nuo mūsų
labai daug priklauso. Žinoma, ir mes pačios turėtume
augti, o ne vulgariai dejuoti.

Labai daug moterų bijo atstumti vyrą, nes... Mes tokios

brandžios, o vis dar tikime mitais. Ar ir tu manai, kad
mylėdamasi gerini santykius? Šeimos laimei ir gerovei
įtakos turi labai daug dalykų. Žmonės yra skirtingi,
skirtingos brandos. Todėl jei sutuoktiniams seksas yra
labai svarbus, vadinasi, susilaikymas kels didžiulę įtam­
pą. Ir tai ne statistika. Tai tik besikeičiančios būsenos.
Seksas niekada iš esmės nepagerins šlubuojančių san­
tykių ir nelaimingiems žmonėms nesuteiks laimės.
Jis gali suteikti tik laikino malonumo. Kuriam laikui?
Tol, kol myliesi. Todėl verta įsisąmoninti, kad šeimoje
svarbiausia yra santykiai, verta išmokti įveikti sunku­
mus paisant širdingo proto. Kai baigiasi romantika,
prasideda nesutarimų etapas. Šiuo metu labai svarbu
vienas kitam priminti apie meilę. Sakoma, kad žmogus
pajėgus mylėti tiek, kiek jam buvo atleista. Skundiesi,
kad esi per mažai mylima? Kiek atleidai savo vyrui?
Ii®
O kiek atleido tau? M Ė®
Situacija gerėja, kai vyras ir moteris paiso savo paskir­
IM tT I T E ,
čių ir papildo vienas kitą. Būdų yra labai įvairių. Juk ir m m tra
Kamasutra buvo parašyta ne kaip sekso pozų rinkinys,
o kaip santuokos tvirtinimo ir saugojimo priemonė. Tik
dauguma nesusipažinę su viso traktato turiniu.
Pripažinkime, kad vyrams seksas labai svarbus. Tačiau
iššvaistęs seksualinę energiją, t. y. per dažnai besimylintis
ar partneres keičiantis, vyras tampa godus, baimingas
ir pameta gyvenimo tikslą. Moteris turi galių tai kont­
roliuoti. Kad pagerintume tarpusavio santykius, mums
reikia kur kas daugiau - žinių ir tinkamo jų panaudoji­
mo. Nuosekliems santykiams, kaip ir sodui, reikia laiko,
kol vaisiai sunoks.
 Energijos
dovanotoja
w
"3 Mylėjimasis - tik viena meilės formų. Tai veikiau vienas
r-Q
O kito apdovanojimas. Vaikai gali matyti labai įvairias tėvų
meilės apraiškas. Svarbiausia, kad jie paveldėtų gebėjimą
sugyventi šeimoje ir neišsiskirti. Tai su lytiniu švietimu
nesusijusi išmintis. Kai ateis laikas, vaikai atras žinių,
patys patirs, klys ir mokysis. Intymų gyvenimą gyven­
kime intymiai, o ne viešai. Ir nepirškime savo valios
esem m m vaikams, nes galime klysti.
ViEWA. KĮJĮ Vaikams, kuriems dar neatėjo laikas patirti intymių
akimirkų, negalima brukti jokių žinių apie seksą. Tai
Z M tS ]{ žeidžia sielą ir ardo dievišką jų augimo planą. Berniu­
W/HEIPM - kams verta ugdyti valią, mokytis kelti tikslus, stiprinti
H I J|j atsakomybę. Mergaitėms verta padėti pažinti save, savo
6U 10S, norus, mokėti pasakyti „ne“, puoselėti prigimtinius ge­
bėjimus rūpintis artimaisiais, užsiimti saviraiška.

A T SA M flyftfs Du suaugę žmonės žino, ko jiems reikia. Jei pora nebe-

S E IM U S . simyli, vadinasi, taip reikia. Seksas neatstoja dvasinio
artumo. Gilus ryšys padeda žmogui pakilti virš žemiškų
poreikių. Vidinė energija, kuri skatina norą mylėtis,
suteikia ir impulsą parašyti eilėraštį, nupiešti paveiks­
lą, sukurti simfoniją ar padaryti išradimą. Energija yra
viena. Kur žmonės ją nukreipia - tai jų brandos, sąmo­
ningumo ir atsakomybės reikalas.
Yra šeimų, kurios prieš pradėdamos vaiką kurį lai­
ką nesimyli. Ir tai labai stipri dvasinė praktika. Kitos
nusprendžia susilaikyti, kol mamytė žindo kūdikį. Ir tai
didžiulė askezė dėl geresnės vaiko gyvenimo kokybės.
Tačiau ne visiems to reikia. Nes ne visi sau kelia tokių
iššūkių.
Jei kyla klausimų intymiomis temomis, rekomenduoju
kliautis ne seksologų patarimais, o skaityti vienam kitą.
Bedvasiai patarėjai ypač žalingi. Niekas geriau nepatars
nei savęs pajautimas, stebėjimas, įsiklausymas į partnerį.
Atsipalaiduokite, atraskite vienas kitam laiko, nebijokite US tU
rizikuoti, bandyti. Moterims vertėtų liautis kažko tikėtis
iš vyro, geriau pačioms surengti šventę su žvakėmis, m iu iU
maloniais kvapais, gražiais apatiniais ir 1.1. Puiku, jei 11tu
vyras įsitraukia. Vyrams linkiu būti atidesniems, nes litus.
moteris - ypač jautri būtybė.

Meilužė

Kas yra meilužė? Ji yra niekas.

Nė vienai moteriai nepatinka būti niekuo. Nė sekundės!
Tik ji linkusi save prievartauti, save išduoti ar dar kaip
nors visa tai pateisinti. Kodėl? Nes stokoja elementarios
savivertės ir meilės sau. Ir dar daug įvairių giluminių
priežasčių.
Sutikai jį? Jis vedęs ir turi vaikų? Jis nelaimingas su „nie­
kam tikusia“ žmona? Jis jau kelerius metus ketina su ja
išsiskirti, bet gyvena dėl vaikų? O tu jam esi tarsi gurkšnis
 gryno oro? Tik tu viena supranti, koks jis yra? Tik tu jį
įkvepi kasdieniam gyvenimui? Tik tu juo tiki? Tik tu jį
vertini ir brangini? Tik tu žaviesi jo gyvenimo tikslais?
Mieloji mergaite, kuo greičiau nuo jo spruk. Jei būtum
'tobulos moters

didelė, visai nesvarbu, kiek tau metų, tu žinotum, kad

vyras kliedi. Jei juo tiki, vadinasi, dar esi maža ir tiki
pasakomis. Žinoma, gali bandyti būti tas niekas. Ir tau
tai net išeis į naudą. Jei neįsivarysi kokios nors dvasi­
nės ligos, bent užaugsi. Gal tokia ir yra šio susitikimo
prasmė? Gal...
Lietuvoje netrūksta vienišų moterų. Jos linkusios nau­
dotis vedusių vyrų paslaugomis. Intymiomis. Viskas
gali prasidėti nuo paprastų dalykų, tarkim, automobilio
priežiūros ar dar kokių nors vyriškų buities darbų. Pas
tave ateina toks nagingas vyrukas, atlieka kelis darbelius,
tau net nereikėjo priminti, o jis jau čia. Tu jam labai dė­
kinga, jis pasijunta visagalis ir... Oi... Ar tavo dienos buvo
vaisingos? O gal dėl tokių atvejų vartoji kontraceptikus?
Apsvaigusios moterys atranda tokius pat apsvaigusius
vyrus. Ir smagiai pasilinksmina.
Moterys, mielaširdingos seselės, tuos nelaimėlius gydo.
Kaip nemokami pleistrai. Su nemokamu tepalu ant
viršaus.
Yra tiesiog sekso vartotojų. Jos vartoja visus vyrus, kurie
priima jų siunčiamus signalus. Jos priklausomos nuo
sekso. Arba ne. Priklausomos nuo dar ko nors.
Galima vardyti dar labai daug variantų, kaip švaistyti
brangią energiją, trumpinti savo, jo ir abiejų vaikų gyve­
nimus. Kiekvienai sava Sodoma ir Gomora. Kiekvienai
lemta būti meiluže tiek, kiek pati nusprendžia. Nesu-
klysk. Nereikėtų smerkti moterų meilužių. Tiesiog verta
viską vadinti savais vardais. Nėra jokio kito scenarijaus.
Arba esi niekas. Arba esi viskas.

MM BĮ
nitus.
Jei moteris lengvai prieinama, ją gali pasiekti bet kuris m [si
lengvai prieinamas vyras. Meilužių tema plačiai eska­
luojama. Ir visada labai populiari. Dažniausiai kalti­
■asus.
namos moterys. Neva jos sugundė, atsidavė. Vargšai
vyrai! Neturi nei savo valios, nei nuomonės. Kurgi ne!
Tarp vyro ir moters tvyro tam tikra energija. Kai jiedu
turi aiškias vertybes, pajutę tam tikrus pojūčius trau­
kiasi. Kai jų neturi, paiso pojūčių ir plaukia pasroviui.
O gal net lekia jų pasitikti! SUSIJĘ
Sutuoktiniai visada susiję energiniais saitais. Žmonės Ū M lM IS
net gali netikėti jokia energija. Ryšiai ir visatos dėsniai SMITAIS.
egzistuoja ir be mūsų tikėjimo. Visos žmonos jaučia,
jei vyras neištikimas. Jei ji nesisvaigina, paiso intuicijos,
nebėga nuo netikėtai apnikusių minčių, kad kažkas ne
taip. Nėra konflikto, tačiau kažkas ne taip kaip visada.
m s m,
Jei turi tokios patirties, išsiaiškink. Bijai? Gerai. Nori
atsikratyti baimės? Išsiaiškink! Kito kelio nėra. Neiš­ m? m i
tikimybė nebūtinai baigiasi skyrybomis. Būna įvairių M II. TEttl
istorijų. Tad nebijok. Bus taip, kaip turi būti. Tegu viskas asus MM
būna tiesu ir šviesu. TIESU II
Labiausiai norisi moterims priminti: jei būsi budri, sm
neatsiduosi ir netapsi tuo niekuo, neištikimybių labai
sumažės. Mes visos esame susijusios. Tad verta susilai­
kyti ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo ar draugės dukružės.
Juk nelinki, kad tavo dukters vyras būtų neištikimas?
Jei nelinki, pati nesvetimauk. Ir padarysi labai daug.
Kartais sutinkame žmonių, kurie yra niekas. Mes ne­
galime pakeisti jų gyvenimo. Tačiau galime priminti jų
paskirtį būti kažkuo. Kai kitas žmogus daro nuodėmę,
mūsų pareiga priminti jo dharmą, t. y. natūralią tikrovės
tvarką, realią būtį. Satja Sai Baba moko mus išminties.
Jei kiekvienas laikysis savo dharmos, nereikės poli­
cijos, nereikės kariuomenės, nereikės vyriausybių.
Problema ta, kad ne visi laikosi savo dharmos. Jei
mokytojas atsidavusiai mokys, jei verslininkas sąži­
ningai kurs savo verslą, jei politikai teisingai valdys
šalį, nebus konfliktų ir destrukcijos. Nesilaikydami
savo dharmos ir prisikuriate nelaimių.
Kas yra dharma? Tai jūsų širdies dharma. Kas yra
širdies dharma? Tai turėti Dievą savyje. Kai žmonės
mylės Dievą, jie nebus savanaudžiai.
Supranti? Nei tau, nei man nereikia būti tobuloms.
Tereikia būti savimi. Ir tai mūsų tobulumas. Būdamos
savimi atrasime ir nuolat stiprinsime savo dievišką pri­
gimtį. Ir negalėsime nė akimirkai tapti niekuo.

#f p
f'

Mano mylima NIEKAS, noriu tave įtikinti, kad

esi verta daug daugiau nei svetimo pasiklydusio
vyro miške mėtomų duonos trupinėlių. Aš žinau,
kad gali pamilti bet ką. Net ir katiną maiše. Nes
tu nemyli savęs. Tik todėl matai tai, ko nėra. Nes
jei nematytum, galvoji tu, mirtum. Tu neteisi. Tu
nemirtum. Tik pasveiktum. Pasveiktum nuo visą
vaikystėje primestų svetimų sutrikimų. Sveikimas
gali būti labai labai labai skausmingas. Tai visa­
da savotiška operacija be skausmą malšinančių
vaistų. Ir tu visa tai iškęsi. Nes jei tapai niekuo,
vadinasi, gali tapti ir kažkuo. Nežinai kuo tapti?
Bandyk viską iš eilės. Transformacija įmanoma
įvairiomis kryptimis. Aš linkiu aukščio ir pločio!
Aš tau linkiu būti savimi!
t\M.
Tik nemanyk, kad tu kalta dėl to NIEKO. Tik ne­
manyk, kad kalti kiti. Nei tu, nei tavo tėvai, nei tie
UK
NIEKĄ vartojantys vyrai nėra kalti. Visi daro tai, PMlltfl
ką gali geriausiai. Jie visi yra tavo gyvenimo teatro a je i
artistai. Vaidina savo vaidmenį. Kaip ir tu. Kodėl 11
tai vyksta? Tu vėjo neklausk. Klausk Dievo. Prašyk
KHŠE.
atsakymo. Prašyk pagalbos suprasti gautą atsaky­
mą. Prašyk gyvenimo prasmės supratimo. Prašyk
lengvumo. Prašyk tikrumo.
Tu viską gausi. Nes esi verta geriausio. Tik tu
pati turi trauktis sau iš kelio. Jei negali, skambink
man - aš tave išvešiu toli toli. Ir ateis diena, kai
pati sau dėkosi. Nes pradėsi gyventi. Ir tu juoksiesi
iš praeities iliuzijų ir savo vaikiško naivumo. Ir tu
užaugsi. Ir dideli bus tavo vaikai.
Net jei taip ir nesutiksi sau skirto vyro, prašydama
Dievo gerų dalykų, tu tikrai rasi savo gyvenimo
prasmę. Oji nėra vyrai. Ji net ne šeima. Gyvenimo
 prasmė nesislepia ir vaikuose. Tu nustebsi. O aš
nekantriai lauksiu tavo atradimų. Ir tai bus tavo
didieji gyvenimo atradimai. Ša... Girdžiu, kaip tavo
sparnai ruošiasi kilti.
Ei, mieloji, aš matau tavo sparnus!

Žmona
nežmoniškoji
mym
'm u s . Turiu du vyrus. Ir visada juos turėsiu. Tai visiškai skir­
ii m m tingos istorijos. Ir kartu labai panašios. Ir jos nėra niekuo
mOS TUtfSHI. ypatingos. Todėl jas pasakodama paskatinsiu susimąs­
tyti kiekvieną moterį. Tuo labai tikiu. Aš žinau, kad tu
labai nori jas išgirsti, tačiau... Yra tokia Ugnė. Ir ji nori
knygos apie vyrų ir moterų santykius. Ir aš pildau jos
norus. Nes jei ne ji, tai nebūtų nė yienos mano knygos.
SliSID,U!iy Į/j( Juk dar turime ką veikti, ar ne?
so sw im _ O jei rimtai... Santykių su vyrais neįmanoma sutrum­
pinti iki kelių skyrių. Antra, santykiai su vyrais nėra
ii M u cro i tokie svarbūs kaip santykiai su savimi. Net jei turi vyrą
51/KKtifiy ir vaikų. Susidraugauk su savimi - ir daugybė sunkumų
sy sin iir
SM IIIE .
s susitvarkys savaime. Nors visi kalba kitaip. Priešingai.
Mes atsiskleidžiame per santykius. Tai tiesa. Tačiau
man norisi tave įkvėpti pažvelgti į save. Ir jei dabar
patiri ne itin sėkmingus santykius su kokiu nors vyru,
būk sau gera. Ne jam. O sau. Susipažink su savimi. Pa­
daryk sau didžiulę paslaugą. Ir jam. Ir mums visiems.
Nes esi verta geriausio!
Pirmajam savo vyrui taip ir netapau žmona. Mudviem
buvo linksma kartu. Mudviem buvo gera nerūpestingai
gyventi. Mudu galėjome būti tiesiog bičiuliai. Buvome
atviri, nuoširdūs. Tačiau tas jaunatviškas troškimas
atsiduoti aistrai mudviem pakišo koją. Mudu ištisai
mylėdavomės. Kaip kokie nusvaigėliai. Ir kartą nusvai-
gęs Šarūnas man pasipiršo. O aš to labai norėjau. Nes
niekada neturėjau tokio įspūdingo vyro. Aukšto, žavin­
go, romantiško. Kažkuo panašaus į mano tėvą. Dieve,
kokia buvau laiminga! Dieve, nežinojau, kur lendu. Nes
mudu labai norėjome atrodyti, o ne būti.
Aš studijavau ir sąmoningai nenorėjau vaikų. Kai baigiau
studijas, santykiai su vyru tapo įtempti. Tiesą sakant,
jie visada tokie buvo. Aš stebėdavau absurdą ir nieko
nedarydavau. Ir vis stebėdavausi: negali būti. Pasirodo,
gali. Tik dar nebuvau parašiusi knygos su kasdienybės
dėsniais, todėl kojų dar nemokėjau naudoti pagal pas­
kirtį. Ar girdi, kaip kvatoju?
Kai atkeliavo Augustino siela, suvokiau, kad toks gyve­
nimas - ne man. Apie tai daug rašiau pirmoje knygoje.
Šiandien Šarūnui mano širdyje skirta ypatinga vieta -
jis yra nuostabaus žmogaus tėvas. Ir man to užtenka.
Ir ačiū jam už tiek. Daugiau man nieko nereikia. O ir
duoti jis nelabai turi ko. Nei man, nei mudviejų vaikui.
Gyvybė - tai geriausia ir svarbiausia. Pakankamai daug
šiame gyvenime.
 Kartą su drauge kvatojomės iki ašarų, kad aš vyrus
naudoju kaip spermos donorus. Nemokamai. Ir paikai.
Nes visai nesirūpinu genofondu. O juk genų įtaka yra
gana svarbi. Kad ir kokie tie genai, visi trys mūsų vaikai
^tobulos moters

yra geri žmonės. Ir ačiū Dievui.

Et, maniau... Esu kaip kokia vore. Pagyvenu, prisijau­
kinu, pagimdau vaikų ir... Arba traukis, arba aš tave
prarysiu.
O jei rimtai... Su kiekvienu žmogumi mes paaugame.
Egzistuoja tam tikri sielų susitarimai. Apie juos pamirš­
tame. Kartais prisimename. Ir tada daug kas paaiškėja.
Vaikai neatsiranda iš Šventosios Dvasios. Su pirmuoju
vyru užaugau tiek, kad liaučiausi siautusi ir švaisčiusi
m m \m savo laiką. Atsidūriau humanistinės pedagogikos jū­
mums roje ir mėgavausi prasmingu veikimu. Atradau gamtą,
.b e i k ū m u tyrą orą ir auginau savyje motinišką atsidavimą, kuris
buvo ypač reikalingas Augustinui. Motinos atsidavimas
® nmm reikalingas bet kuriam šios planetos vaikui. Ir Šarūnas
'MIKUI. man labai padėjo. Kaip? Jis netrukdė.
Susidomėjusi humanistine pedagogika, švietimu, peda­
gogika ir vaikų ugdymu susipažinau su antruoju vyru.
Prisimeni Artūrą? Tai jis mane su juo supažindino dėl
bendrų prasmingų veiklų. Jų kažkiek buvo. Bet nieko
rimto. Šiaip... Paviršinių vandenų makalavimas. Įspū­
džio sudarymas. Ir nieko tikro.
Kai Artūrui pasiguodžiau dėl nesėkmingų santykių su
Audriumi, jis teištarė: „Dieve, aš juk nežinojau, kad
judu ne tik švietimu rūpinsitės. Jei galėčiau atsukti laiką
atgal...“Jei tada būčiau buvusi tokia sąmoninga kaip da­
bar... Kartais save kankindavau. Vis dėlto drąsiai sakau:
man reikėjo destruktyvių santykių, kad susikurčiau šei­
mos modelį, pagal kurį galima sveikai sugyventi. Nes
neturėjau jokio. Plaukiau pasroviui. Prisitaikiau prie
antrojo vyro fantazijų. O jų buvo daug. Ir tik kelios jų
buvo panašios į erotines.

Antroji santuoka man buvo labai dosni pamokų. Da-

lijuosi.
0. Neieškok vyro. Kad ir kas nutiktų, nedaryk nieko,
kad vyras atsirastų. Yra laikas būti vienai, yra lai­
kas sutikti žmonių. Kai praeis laikas būti vienai,
bendrauk toje aplinkoje, kur gerai jautiesi. Susitik
su bendraminčiais. Neik į tau nepriimtinas vietas.
Ten ne vieta ieškoti tinkamo vyro. Viskas bus taip,
kaip turi būti.
1. Nesvarbu, ką vyras sako, svarbu, ką daro. Tikėk tik
tuo, ką matai. Ko nėra, to nėra.
2. Išorinis grožis nebūtinai yra vidinio grožio pada­
rinys.
3. Jei vyras moka merginti, jis turi patirties. Ir su
laisva komunikacija ar nuoširdžiu bendravimu tai
nesusiję.
4. Tas, kuris pirmiausia mato išorę, greičiausiai nemato
vidaus. Tu esi viduje. Tavęs išorėje nėra. Vadinasi,
tu nematoma. Vadinasi, tu esi niekas.
5. Apsisprendimas arba yra, arba jo nėra. Be apsis­
prendimo tikrų santykių nebūna, tik jų imitavimas.
 6 . Meilė arba yra, arba jos nėra. Iki meilės niekur ne­
reikia eiti. Arba tave myli, arba ne. Jei tavęs nemyli,
tu esi niekas. Kai esi niekas, kojas naudok pagal
paskirtį. Bet kokia kaina.
;totulos moters

7. Vyro buvusioji su nedidele paklaida apibūdina tik­

rąjį vyro veidą. Tu jį būtinai pamatysi, kai baigsis
judviejų romantiškas laikotarpis. Po dvejų metų
arba greičiau. Kai vyras vyresnis, romantiškas lai­
kotarpis itin trumpas arba apskritai praleidžiamas.
Neva dideli vyrai tam nebeturi laiko. O tu irgi nebūk
maža, „nesilaužyk“. Taip, taip. Tu didelė. Todėl eik
savais keliais.
8. Tu nesi atsakinga už vyro jausmus. Nei malonius,
nei nemalonius. Tad atsipalaiduok ir leisk jam tave
kaltinti. Tu esi atsakinga tik už savo jausmus ir už
savo elgesį. Suprask: vyro sutrikimai tobulai atitin­
ka moters sutrikimus. Kai pasveiksi tu, pasveiks ir
tavo vyras. Arba vyras nuspręs sirgti toliau ir liks
be tavęs. Traukis sau iš kelio ir netrukdyk savo
likimo transformacijai.
9. Tu nesi atsakinga už vyro laimę. Leisk jam būti
nelaimingam. Atsipeikėk: tu neturi medicininio
išsilavinimo. Tad laisva valia nesilankyk ligoninėje,
kuri vadinasi „aš toks nelaimingas, padaryk mane
laimingą“. Susirask įdomios veiklos.
10. Kai vyras skiriasi su buvusiąja - tegu skiriasi. Bus
lemta, susitiksite, kai jis bus laisvas. Gyvenk savo
gyvenimą toliau. Priešingu atveju tapsi niekuo.
11. Nesirink to, kas papuolė. Juk nerenki bet kokių gry­
bų ir uogų? Rinkis vyrą, su kuriuo gali kurti šeimą
ir auginti vaikus. Šeima neturi kitos paskirties.
12. Jei turi vaiką ir tavo naujoji meilė jo nemėgsta, nau­
dok kojas pagal paskirtį. Yra tų vyrų, karas seniai
baigėsi. Jei negali pati sau padėti, prašyk draugių,
jos tave išveš. Vėliau padėkosi.
13. Jei vyras delsia tave supažindinti su artimaisiais ir
draugais, tu JAU esi niekas.
14. Jei vyras tave kaltina dėl visko, kas vyksta šeimoje,
suprask: jis - dar mažas berniukas, neturi jokios at­
sakomybės, o tu esi įklimpusi į „pedofilijos“pinkles.
Jis sakė, kad yra pilnametis ir didelis, o, pasirodo,
dar vaikas. Gal net žindomas kūdikis. Naudok kojas
pagal paskirtį. Ir leisk jam augti. Nebūk mama. Jei
neturi vaikų, įsigyk šunį.
15. Nėra jokio santuokos kryžiaus. Skyrybos nėra nie­
ko radikalaus. Tu neatimsi iš vaikų tėvo. Jis yra ir
bus. Visada. Vyro tėvystė - ne moters rankose. Jei
ištekėjai iš baimės likti viena, skirkis, kad įgytum
drąsos išmokti gyventi viena ir būti tikrąja savimi.
Kitaip išduosi save ir susirgsi.
16. Kai vyras nori nulemti, kada, ką ir su kuo tau veikti
ar neveikti, tau pasisekė. Tu iš nieko tapai verge.
Dabar esi jo kišenėje. Nė nepastebėjai, kaip ten
atsidūrei? Norėjai būti gera, norėjai patikti, įtikti,
suteikti malonumo. Nes to norėjo ir jis. Juk buvu­
sioji jam buvo nemaloni. Kam jam antra tokia pat?
Et. Reikėjo kojas naudoti pagal paskirtį, kol buvai
niekas. Dabar bus sunkiau išlipti iš kišenės. Bet
įmanoma. Tau labai pagelbės valia, atkaklumas ir
buvimas savimi. Taip pat kitų žmonių palaikymas.
Gal net profesionalų. Įsikibk Dievui į ranką ir eik. Jis
 tikrai tave laikys. Juk tu esi jo vaikas. Ir tau nereikia
nusipelnyti Dievo meilės ar globos. Vyrui nepatiks.
Tu nieko nebijok. Nutiks tai, kas turi nutikti. Viskas
vyksta su Dievo valia.
17. Kai vyras vengia tave supažindinti su savo vaikais
iš pirmosios santuokos, žinok: tu buvai niekas, esi
niekas ir greičiausiai liksi niekas. Ar dar reikia raginti
kojas naudoti pagal paskirtį? Tu jau bėgi? Į sveika­
tą! Ar dar girdi? Tau viskas gerai. Tiesiog vyras yra
niekas savo vaikams. Todėl tu negali būti daugiau.
18. Kai vyro vaikai iš pirmosios santuokos nepriima jo
pasirinkimo, tai nieko nesako apie tave. Nusiramink.
Tai tik reiškia, kad tavo vyro vaikai jo negerbia. Va­
dinasi, tik tiek nusipelnė. Vadinasi, jis per n metų
šeimoje nesugebėjo tapti autoritetu nei vaikams,
nei žmonai. O ką su juo darai tu? Vis dar gydai?
O gal bandai įkvėpti? Atmink: savo tėvą mylintys
ir gerbiantys vaikai priima jo pasirinkimą. O jis yra
geras žmogus. Tik mažus vaikus gali suklaidinti jų
mamos. Dideli turi savo nuomonę.
19. Vyras moko tave būti moterimi? Tai jis nemoka būti
vyru. Kas jam belieka? Tik tave bandyti išlankstyti
pagal netobulą save. Lenkis lenkis kuo žemiau. Len­
kis, kol apsivemsi. O išvėmusi visą ne save, pajėgsi
atsitiesti ir nueiti. Gyvensi ilgai ir laimingai. Būsi
sveika. Garantuoju!
20. Tavo vyras gelbėja pasaulį ir dalyvauja visuome­
ninėje veikloje? Tavo vyras yra vienišų kolegių
gelbėtojas, nors neturi tvarių santykių su žmona
ir vaikais? Gelbėk save, savo vaikus ir savo pasaulį.
Lengva būti svarbiam tarp svetimų. Nereikia nei
 įsipareigojimų, nei nuoseklumo, nei kantrybės, nei
išminties. Užtenka trumpai patikti, įtikti, padaryti
gerą darbą ir išeiti. Namuose reikia likti. Su viskuo.
21. Supykęs vyras kojas naudoja pagal paskirtį? Jis
nesupyko? Tai tu jį įsiutinai? Vai, vai, vai. Negerai.
Kaip negerai. Kodėl taip silpnai pykdai? Reikia pa­
sistengti, kad išeitų kartą ir visiems laikams. Nuo
sunkumų bėgantys vyrukai - lyg rujojantys šunys.
Jie bėga nuo kalės prie kalės. O tu gali pasirinkti
kitokį gyvenimo būdą.
22. Viskas, kas vyksta ar vyko su tavimi, - tavo atsa­
komybės reikalas. Jei manai, kad vyras tau yra ar
buvo negeras, vadinasi, tu leidai jam būti blogam.
Tai nereiškia, kad jis kaltas. Tai nereiškia, kad tu
kalta. Tiesiog abu esate atsakingi už savo santykius.
Santykiai - kaip šokis. Žingsneliai arba dera, arba
ne. Mes juos galime derinti. Mums gali pavykti arba
ne. Tu gali nebešokti įprasto šokio. Gali keisti savo
šokio žingsnelius. Vyras, kuris norės būti su tavimi,
prisiderins, arba atrasite abiem tinkamesnį šokį.
Galima ieškoti priežasčių išsiskirti. Galima ieškoti
priežasčių likti. Gyvenime vienas kitam esame tik
pakeleiviai. Tad gali tekti keisti partnerį. Tik nesi­
tikėk, kad kitas bus sveikesnis, nei pati esi. Todėl
padėkok savo „ligoniui“, prie kurio buvai prisirišusi,
įveik paskutines baimes, atsiduok į Dievo rankas,
pasikliauk išmintingais žmonėmis ir eik. Tau viskas
bus gerai. Tu turi save. Ir tai labai daug. Ir kai save
įsimylėsi, mes vėl susitiksime. Pasikalbėsime apie
vyrų ir moterų santykius. Šoksime santykių šokį.
Kokį? Tai jau kitos knygos istorija...
 Dėsniai
kiekvienai
dienai
 Turėk tobulą
Dievą
w
_o Ar nori turėti labai gerą tėvą? Ar nori turėti labai gerą
mamą? O ką manai apie mylinčius mokytojus? Ir visai
nesvarbu, kad mokykląjau seniai baigei. Tu turi galimybę
turėti juos visus viename. Tik ne žmoguje. O Dieve. Kai
m m is i turėsi tobulą Dievą, galėsi gyventi beveik su bet kuo.
muu . Jei tik tau to reikės.

mn, a u s i Kai žinai, kad yra Jis, mylintis, atleidžiantis, nesmer­

kiantis, nukreipiantis, begalinis, amžinas, dovanojantis
Emm pamokų, tu gyveni daugiau džiaugdamasi nei kankin­
& E « su damas!. Nes žinai, kad viskas yra Jo valioje. Tu nori,
&
Eimb kad tėvai tave labiau mylėtų? Kai tave myli Dievas, tau
mii it> niekada nepritrūks tėvų meilės. Jam gali būti vaikas.
Bet koks vaikas. Net paika mergaitė. Draugei guodiesi,
iElliS. kad vyras tau nerodo dėmesio ir pastaruoju metu tapo
atžagarus? Kai turi tobulą Dievą, tau nereikia tiek daug
iš netobulo vyro. Tu tiesiog gali jį mylėti. Į jo šiurkš­
m tumą atsakyti meile arba tyla. Tylia meile. Atstumti iš
ItfLIHA meilės - išmintingos moters ėjimas. Sunku? Tu jau turi,
ŠIM U S kas tave tobulai myli. Taip, kaip tu esi verta. Dievas tau
gali būti ir geriausia draugė. Išbandyk visus Jo aspektus.
M ilu KAIP Aš nesakau, kad verta atsisakyti žmonių bendrystės.
M IIIIM S , Tačiau puikiai žinau, kad gyvenime būna situacijų, kai
uc mjis. atrodo, kad niekas tavęs nesupranta, nieko nėra šalia,
kai to labiausiai reikia. Ir tada užlieja šilumos banga kaip
priminimas, kad yra Jis. Nes man nusibodo kabintis į
netobulus žmones, į netobulą save. Ir nusivilti. Pykti.
Noriu būti dažniau dėkinga žmonėms. Nes jie - tik žmo­
nės. Jie - NET žmonės, kiekvienas tobulai suvaidinęs
savo vaidmenį mano gyvenime. Ir vis dar vaidinantys.
Ačiū. Tegu lieka tik AČIŪ.
Kur gauti tą Dievą? Dabar jis stovi ir šypsosi. Jis stovi
visai šalia tavęs. Ir manęs. Kiekvieną kartą jis yra arti.
Tik mes turime jį įsileisti. Įsileisti į savo širdį. Išbandyk
šį triuką. Ir tavo gyvenimas atsistos ant kojų. Nes dabar
greičiausiai gyveni aukštyn kojomis.
Šis dėsnis moko jaustis mylimai, globojamai visada ir
visur. Tu niekada nesi viena. Tu niekada nebuvai viena.
Tu tik taip manei. Šia klaikia iliuzija tikėjo tavo protas.
Tik todėl tau būdavo taip sunku. Tegu iliuzija sklaido­
si. Šis dėsnis moko nereikalauti ir iš žmonių nesitikėti
tobulumo. Šis dėsnis moko nedramatizuoti gyvenimo
įvykių, visada tikėti savo dangiška prigimtimi ir jos
paisyti gyvenant Žemėje.

Su Dievu susitik
kasdien
Dažnai galvojame, kad tikėjimas reikalauja daug laiko.
Visai ne. Tiesiog nesame įpratę bendrauti su tuo, ko nie­
kada nematėme. Bet patikėk - Jis yra. Tavyje ir manyje. s y s im
Kituose ir medžiuose. Net paukščiuose ir katėse. Ypač
vaikuose. Susitik su Juo. Viena. Eidama ar važiuodama
sum
bendrauk su Juo, pasakok Jam, džiaukis ir guoskis.
 Juk su drauge palaikai su ryšį, ar ne? Kartais užtenka
susitikti kartą per metus, kad draugystės aukuras ir to­
liau liepsnotų. Su Dievu taip pat. Karto per metus maža,
sakyčiau, bet nuo kažko juk reikia pradėti. Dauguma
žmonių daro lemtingą klaidą - laukia polėkio, jausmo.
M
O Tačiau ir numirti galime taip ir nesulaukę. Padėkime
ur-O sau konkrečia veikla. Galime melstis, galime kalbėtis.
o
■p

Kaip kam patogiau. Verta visiškai mechaniškai pratinti

save prie Dievo esybės. O vėliau rasis jausmas, apie kurį
svajojai. Ir tau bus ramu.
Tad nedelsdama pradėk kalbėtis su juo. Turėk ritua­
ra u lą - taip bus lengviau suformuoti įprotį. Gali pasirinkti
konkrečią valandą. Verta nuo pokalbio su Juo pradėti
WS1SU1 dieną. Verta su Juo kalbantis baigti dieną. Padėkoti, pa­
sidžiaugti, pasiguosti. Pasakok Jam paprastus dalykus.
F U 1 B 1 1 $*' Nors Dievas yra dieviškas, Jis turi ir žmogiškų aspektų.
PMt M M Juk mes gyvename Jo sukurtame pasaulyje!
ESYbtS. Šis dėsnis moko melstis ir į Dievą kreiptis ne tik tada, kai
užklumpa bėda, bet kasdien. Tyrimais seniai įrodyta, kad
malda padeda ne tik įveikti sunkumus, bet ir išbristi iš
ligų, liguistų būsenų. Įprotis atsitolinti nuo savęs išorėje
ir prisiartinti prie savęs viduje padeda įveikti didžiulį
pyktį, kurio griaunamoji jėga gali būti visa apimanti.
Kai tau baisu - būk su Juo. Kai nerimauji - tikėk Juo.
Kai tau liūdna - pasiguosk Jam. Kai džiūgauji - pasi­
dalink su Juo ir būk dėkinga Jam.
 Kūnas yra tavo
sielos namai
Kai gimei, tavo kūnas buvo labai trapus. Jį reikėjo nuo
daug ko saugoti. Ir tai darė tavo artimieji. Taip, kaip
mokėjo. Jie darė viską, ką galėjo geriausiai. Tu augai.
Augo ir tavo kūnas. Jis tapo daug stabilesnis, tvirtesnis.
Ar savęs kada nors klausei, kodėl turi būtent tokį kūną?
Nei lieknumas, nei apkūnumas neduotas šiaip sau. Nėra
jokio atsitiktinumo. Tavo kūnas yra tavo sielos namai.
Siela ir kūnas labai susiję.
Kūnas saugo sielą. Paauglystėje turėjai antsvorio? Jei
nebūtum turėjusi, tavo grožis būtų apsukęs galvas
šimtams, o tu buvai per jauna ir per naivi bendrauti su
vaikinais. Tavo kūnas vertas padėkos už tai, ką jam teko
atlaikyti. Dėl ryšio su siela kūnas visada žino, kokiam
jam būti. Esi itin liesa? Tau trūksta darnaus asmeninio
im m s
gyvenimo? O ką darai su savo sielos namais, kad jie
būtų svetingi? Ar Tavo apkabinimas „minkštas“? O kai mm
apkabini pati save? mm
Ech, tas nuostabus kūnas. Jis tik ir laukia, kol pati pa­ mm ų
galiau į save atsitrenksi ir imsi ieškoti minkštumo. Vi­ m m i
same kame: drabužiuose, pataluose, gamtoje, maiste.
O svarbiausia - kituose žmonėse ir savyje. Labai greitai m m n.
pastebėsi, kaip keičiasi tavo kūnas. Jis sparčia tampa
tobulas apkabinimams, artumui, draugystei, švelnumui.
Štai koks stebuklingas kūno ir sielos ryšys.
Tau nepatinka tavo krūtys? Norisi pakoreguoti nosį? Jei
paskubėsi pasinaudoti tam tikrų specialistų paslaugomis,
 atsisakysi tau dovanojamos pamokos - pamilti save
tokią, kokia esi. Kodėl tai svarbu? Nes tik pamilusi save
natūralią ir tikrą tu pajėgsi pamilti kitus - tėvus, draugus,
vyrą, vaikus. Juk moteriai taip svarbu mylėti. Jei nemyli
savęs tokios, kokia esi, nerasi priežasčių, ir kitų mylėti
paprasta meile. Norėsi vis ką nors keisti. Todėl verta
padėkoti bulvę primenančiai nosiai už svarbią pamoką.
Pagaliau tai tavo tėčio ar mamos palikimas. AČIŪ ir už
tai. Jie tau dovanojo gyvybę. Nuostabu, ar ne?

M W : U Tavo kūnui tikrai reikia kasdienės priežiūros: judėjimo,

gryno oro, gilaus kvėpavimo, subalansuotos mitybos,
bubsi i kurią diktuoja ne tik bėgantys metai, bet ir metų laikai
m i ft bei ciklas, švarių drabužių, visaverčio miego ir poilsio,
Milutis saikingo fizinio krūvio, prasmingos veiklos.
ISlltISI \i \ Atmink: ką įsileisi į kūną, tą amžiams įsileisi ir į sielą.
S ltU . Vienos nakties susitikimų kaina yra didžiulė.
Verta puoselėti savo kūną taip, kad jis su siela sudarytų
darnią visumą. Kaip viduje, taip ir išorėje. Neklijuok
B O K I kūno ilgalaikiais lipdukais. Jis ir be jų gražus. Kūnui
DĖL W M S - nereikia nieko, kas ne jo. Jam reikia tik švaros, ma­
D u s u liu ® lonių kvapų, saikingų drabužių. Intymiausių jo vietų
neturi matyti praeiviai. Neatrodyk lengvai prieinama.
m Išmėgink įvairią aprangą, kol atrasi, kokia tave papildo,
B U S I. nuramina, išreiškia natūraliausiu būdu. Formos, spal­
smbii , m vos, faktūros padeda moteriai atsiskleisti. Nesikankink
M O T M IS I dėl mados - drabužiuose savęs neatrasi. Svarbu, kad
W i«l. jaustumeisi savimi.
Šis dėsnis moko pažinti save ir savo kūną. Pagalvok
apie savo sielą. Ieškok jai tinkamų drabužių, tinkamos
kūno išraiškos. Ieškok tokios kūnoformos, kuri geriausiai
atskleistų tavąją sielą. Tau pačiai. Kai patiksi sau,
patiksi ir kitiems. O kai suvoksi, kad tavo kūne gyvena
nuostabi siela, tau mažiau rūpės, ką tie kiti galvoja.
Būk laiminga!

nenori
Ar tu žinai, ko nenori? Sužinok. Tai labai svarbu. Kodėl?
Tai padeda žmogui būti laimingam, lydimam sėkmės
ir gyventi savo gyvenimą. Ypač moteriai. Daug moterų
daro vieną ir tą pačią klaidą. Jos nežino, ko nori. Liaujasi
rizikuoti, bandyti, tampa pasyvios. Ir netampa laimin­
gos. Nes bijo patirti tai, ko nenori. Tačiau jos nežino,
ko nenori. Todėl sakau: jei ir tu nežinai, ko nori, bandyk
viską iš eilės, rizikuok patirti nemalonių dalykų, tada
sužinosi, ko nenori. Ir tai priartins prie tavo pačios
norų. Ir prie jų pildymo. Vadinasi, prie laimės, sėkmės
ir tikro gyvenimo.
Pažaiskime: surašyk 108 savo norus. Prašau, skirk tam
laiko. Tai labai svarbu. Pasiimk didelį lapą popieriaus ir
kiekvieną norą užrašyk į atskirą eilutę, ją paskui galėsi
iškirpti. Kai surašysi, skaityk toliau. Surašei? Sukarpyk
visus norus. Dabar juos sudėliok j tris krūveles. Pirmo­
ji - norai, kuriuos turi ilgiau nei vienus metus ir kurie
dar neišsipildė. Arba išsipildė ne iki galo. Antroje tegu
būna tie norai, kurių įgyvendinimas svarbus ne tik tau,
bet ir tavo artimiesiems: tėvams, draugams, giminei,
 vyrui, vaikams ir 1.1. Trečioje tegu lieka tie, kurie vargu
bau ar gali būti įgyvendinti artimiausiais metais. Juk
puikiai žinai savo galimybes, ar ne? Sudėliojusi norus
atidžiai peržiūrėk antrąją krūvą. Būk sau atvira, nuoširdi
tobulos moters

ir sąžininga: kurie iš jų yra tik tavo, niekieno neprimesti,

niekieno neįpūsti, niekieno nenulemti? Juos pasilik. Per­
žiūrėk pirmuosius norus: pasilik tuos, kurie vis dar tau
svarbūs čia ir dabar. Nesvarbu, kad visą savo gyvenimą
norėjai balto fortepijono. Dabar sau atsakyk: ar šiandien
to daikto turėjimas tau vis dar aktualus? Susijęs su tavo
laime ir sėkme? Ar dar turi daug norų iš praeities, ar
inercija veikia tavo protą? Nustebsi, bet liko ne tiek ir
T1E» daug. Štai čia ir yra norėjimo stebuklas. Pasirodo, mes
ne tiek daug ir norime pačios. Labiausiai mus norėti
ilĖ l skatina kiti. O mes... O mes aklai paklūstame, Saugok
m w i SMD savo norus ir daryk viską, kad juos pavyktų įgyvendin­
š m u lio , su ti. Ir nebijok apsigalvoti, atsitraukti, Net jei kiti sakys:
„Nenuleisk rankų.“Jie nežino, kad tu keitiesi kas dieną.
Todėl to, ko norėjai vakar, šiandien gali nebenorėti.
Ir tai normalu. Nesiteisink. Tiesiog norėk tikrojo savo
gyvenimo. Su viskuo.
Šiame savęs pažinimo kelyje labai svarbu įsiklausyti į
intuiciją. Tarkim, užsimaniau kavos, jos užsiplikiau,
tada turėjau žindyti dukružę, o kol kava buvo per
karšta, išploviau grindis. Ir ką tu sau manai? Ant sta­
lo stovintį puodelį mano kūnas visiškai atmetė: tarsi
pakilo spaudimas, apsvaigo galva, kavos kvapas tapo
nemalonus. Aš aiškiai suvokiau, kad man tos kavos nė
nereikia. Ar ir tau taip nutinka? Pastebėk, kaip dažnai
mes viską sugadiname. Bet kokia kaina įgyvendiname
savo planą. Jei būčiau skubėjusi gerti? Žinoma, nieko
tragiško neįvyktų. Tačiau kūnui per didelė dozė kofeino
visai nereikalinga. O gyvenime ką nors daryti, ko mums
nereikia, gali būti žalinga.
Verta būti atvirai. Tai padeda keisti planus, tiksliau, juos
iškeisti į dangiškuosius. Nes ten, viršuje, žino geriau,
ko tau ir man reikia. Kai pasitiki dangumi, intuicija,
nuojauta, gyventi lengviau.
Šis dėsnis moko pažinti save ir ramiai priimti visokias
patirtis. Net ir nemalonias. Juk mes per dažnai linkusios
skaičiuoti savo „klaidas“. Taigi, jei patyrei tai, kas tau
visai nepatiko, džiūgauk: antro karto galės ir nebūti, nes
tu jau žinai. Moteriai labai vertinga žinoti, ko nenori.
Taip greičiau priartėjama prie moteriai svarbių norų
ir jų išsipildymo. Traukis sau iš kelio ir norėk!

Viską, ko tau

Mes per dažnai linkusios manyti, kad negalime būti

laimingos, nes... Ir priežastys glūdi kituose žmonėse.
Pavyzdžiui, negaliu pailsėti, nes vyras vis ko nors iš
manęs nori; negaliu ilgiau pamiegoti, nes vaikas rytais
mielai su manimi žaidžia; negaliu ramiai pasėdėti kavi­
nėje, nes kiti žmonės pernelyg triukšmauja ir 1.1. Dabar
įsivaizduok, kad pasaulyje esi tik tu viena. Ir nuo tavęs
 vienos viskas priklauso. Tu turi laisvę spręsti, ką tau
daryti ir ko ne. Tik atmink: tai nereiškia, kad kiti visada
bus tavimi patenkinti, o tu - jais. Ir tai jokia tragedija.
Su tuo išmokstama gyventi. Svarbiausia, tu išmoksi su
savimi elgtis meilingai.
2 Taigi, jei nori pailsėti, rask sau laiko. Tu turi laisvę ki­
s tiems pasakyti „ne“. Žinoma, aš nekalbu apie bejėgius
vaikus ar neįgalius žmones, kurie nuo mūsų visiškai
priklauso. Net ir jiems nereikia skirti dėmesio 24 va­
landas per parą. Esmė - mūsų prioritetai. Jei augini
vaikus, vadinasi, tau verta išmokti priimti tinkamus
sprendimus. Ką veiksi, kai vaikai miegos pietų miego?
Pulsi tvarkytis ar ilsėtis? Abu dalykai yra tinkami. Tik
m nuo nuo tavęs priklauso, ką pasirinksi iš sveikos meilės sau.
įm e s Kartą į parduotuvę atėjusi moteris labai nustebo. Mat
n iu ro , ji už prekystalio pamatė Dievą. Moteris klausia:
u m\i\ns - Čia tu?
iš $ » s - Taip, čia aš.
H E lltS S H I. - Ir kuo gi tu prekiauji?
- Viskuo, ko tau reikia.
- Tada, prašau, duok man laimės, meilės, sveikatos,
pinigų ir džiaugsmo.
Netrukus Dievas grįžta iš sandėlio su gražia maža dėžute
rankose. Duoda ją suglumusiai moteriai. Ši teištaria:
- Tik tiek?
O Dievas jai atsako:
- Negi nežinojai, kad aš prekiauju tik sėklomis?
Šis dėsnis moko būti savarankiška asmenybe. Tai ne
visada patogu. Tačiau visada naudinga. Į savo gyveni­
mą priėmę šį dėsnį, net į kitų žmonių norus ir lūkesčius
galime daug ramiau reaguoti. Tarkim, vyras nori valgyti,
o aš visai nenoriu ruošti maisto. Kai manau, kad jis irgi
viską, ko jam reikia, gali susikurti, turiu laisvę ramiai
pasakyti: „Dabar nenoriu suktis virtuvėje. Ko nors pats
pasidaryk.“Nepulkime pykti, pulkime kurti. Kurkime
viską, ko mums reikia čia ir dabar. m m
S IS t f f t U
tu WW1-
11

Tu renkiesi,
kaip reaguoti
Ar tai žinojai? Nėra jokio reagavimo standarto. Nuo pat
vaikystės buvome klaidinamos, kad taip reaguoti nede­ 1/25IKINŠK
ra, o taip dera. Mus glumino, kad dėl to verkti galima, AUSIS, kai
o dėl to žliumbti nevalia. Mus įvilko į išgalvotus tram­
domuosius marškinius, per ilgai buvome supainiotos.
TAU SAKTS,
Išsilaisvink! Atėjo metas pačiai nuspręsti, kaip reaguoti
į tau svarbias situacijas. Ir prisiimti atsakomybę už vi­
sas savo reakcijas. Ne kaltę, o atsakomybę. Ar girdėjai, VIENAIP
kad moterys mokomos kontroliuoti savo emocijas? Tai Al KITAIP
anaiptol nereiškia, kad turi likti tik malonios emocijos.
Tai reiškia, kad tu sutinki būti atsakinga už visas savo KEAW A.
būsenas: pyktį, liūdesį, džiaugsmą, euforiją ir 1.1.
Užsikimšk ausis, kai tau sakys, kad normalūs žmo­
nės vienaip ar kitaip nereaguoja. Tie „normalūs“ - tik
 iliuzija, išgalvoti statistai. Nėra jokio tyrimo, kuris at­
sakytų į klausimą, kas yra normalus žmogus ir kaip jis
turi reaguoti į gyvenimo situacijas. Patys tikriausi yra
gyvi žmonės. Ir jie, įvairiai reaguodami, yra labai nor­
malūs. Juk reaguoti natūraliai - sveikatos požymis. Net
jei reakcija nemaloni tau ar aplinkiniams. Žmonėms
s
p
būdinga slėpti natūralias reakcijas, tačiau tai susiję su
dideliu prisitaikymu, mažu pasitikėjimu savimi ir savi­
garbos bei savimeilės stoka. Kai moteris nutaria būti ne
savimi, išslapsto tikrąsias būsenas, ji būtinai sulaukia
sunkumų. Mus klaidina tinkamų žinių stygius. Tarkim,
pyktis yra labai svarbi emocija, išduodanti, kad kažkas
itlPM®10 tavo gyvenime vyksta ne taip. Įsivaizduok, jei būtum
nusprendusi vengti pykčio? Padariniai būtų tragiški.
n H s m iti®
(M .1 P U U S I i Ar žinojai, kad į vieną ir tą pačią situaciją galima labai
įvairiai reaguoti? Vieną dieną dėl nesėkmės gali lieti
« « ašaras, o kitą - iš to tik pasijuokti. Ir tai normalu. Dėl
PM SH l partnerio neištikimybės gali prarasti gyvenimo prasmę,
m m a bet gali ir atrasti. Ir tai taip pat normalu. Būdamos mažos
MUSU. skausmingai reaguojame, kai mūsų norai neišpildomi,
suaugusios turime galimybę juos atidėti arba tiesiog
pasikliauti dangiškuoju planu.
Jei nori liautis apsimetinėjusi ir būti savimi, pripažink
savo emocijas. Ką turi daryti? Pasiimk užrašų knygelę
ir kiekvieną mielą dieną kas valandą žymėk emocijas,
kurias jauti tą akimirką. Naktį keltis nereikia - miegok
saldžiai. Tačiau būnant budrumo būsenos labai reko­
menduoju išlaikyti tokį žymėjimo dažnumą. Ypač jei
patiri sunkumų, sergi pati ar serga tavo artimieji. Žymėk
visas tuo metu dominuojančias emocijas, tos, kurios
buvo prieš minutę, jau nebe aktualios. Emocijos gali būti
prieštaringos. Kieklaiko reikia fiksuoti? Nusiteik trims
mėnesiams. Iš pradžių tavojausmai bus ne itin malo­
nūs. Paskui įsivyraus pusiausvyra. O vėliau dažniausiai
jausi malonius jausmus: dėkingumą, meilę, atsidavimą,
džiaugsmą ir pan. Tada ir galėsi liautis. Taip atsivers
tavo širdis, kuri buvo išmokusi nejausti nieko, kas tau
ar kitiems gali nepatikti. Okai širdis bus atvira, prasidės
tikras, nesuvaidintas gyvenimas. Su konfliktais, atsipra­
šymais, atleidimais, su daug paprastos žemiškos meilės.
Kada nors ateis diena, kai mūsų amžių pasivys vėluojanti
išmintis ir mes gulėsime sau ramiai pievoje, stebėsime
dangų. Ši būsena niekuo nesiskirs nuo kasdienės mūsų
būsenos. Nes mes žinosime, kad visi įvykiai tėra pra­
plaukiantys debesys.
Šis dėsnis suteikia laisvę į gyvenimą reaguoti natūra­
liai. Ir nesikrimsti dėl reakcijų, nes tu tiesiog žinai, kad
pati esi už jas atsakinga. Tavęs niekas neišvedė iš kant­
rybės, tu tiesiogjos netekai. Tavęs niekas nenuliūdino,
tau tiesiog pasidarė liūdna. Tavęs niekas nepapiktino,
tu tiesiog supykai. Didelis šio dėsnio stebuklas - nepri­
siimti atsakomybės už kitų reakcijas. Nes jie patys turi
laisvę rinktis, kaip reaguoti. Ir tu nebūsi ta, kuri kažkam
gadina gyvenimą. Jėga, ar ne?
 Netinkamas kitų
žmonių elgesys -
tobulos moters a

ne priežastis tau
elgtis netinkamai
Ar žinai, kad pasaulis yra mūsų, moterų, rankose? Ir tai
visai nereiškia, kad mes dėl visko esame kaltos. Mes
labai atsakingos. Kai esame per daug įsitempusios, per-
vargusios, nesame sau reiklios. Tai nei gerai, nei blogai.
Mes nesame tobulos. Vis dėlto moterys yra vertybių
sergėtojos. Sakoma, moteris vyrą gali palaikyti tik do­
rybėje. Tai reiškia, kad jei tavo draugužis parneš namo
pinigų ką nors apvogęs, neturi teisės džiūgauti. Tačiau
tai nereiškia, kad turime auklėti kitą suaugusį žmogų.
Svarbiausia rūpintis savo dorybėmis, savo vertybėmis.
Šis dėsnis suteikia atsakomybę už asmeninį elgesį. Mes
tarsi netenkame galimybės pasakyti: „Aš nieko blogo
nedarau, palyginti su kitais, besielgiančiais dar blogiau.“
Mes rūpinamės savo tinkamu elgesiu. O kiti... Tegu jų
mažos ir didelės nuodėmės mums primena asmenines
vertybes. Ne veltui sakoma, kad kiekvienas Žemėje yra
reikalingas. Kiekvienas turi savo paskirtį. Net ir tie, ku­
rie nepasižymi geru elgesiu. Ne mums juos smerkti. Jie
mums primena mūsų netobulumą ir atkaklumą siekti
gerumo bei šviesos.
Kartą iš mokyklos grįžęs berniukas savo seneliui sako:
„Mane įžeidė draugas. Taip supykau, kad norėjau jam
trenkti. Ką man daryti?“ Senelis paaiškino: „Kiekvie­
name iš mūsų gyvena du vilkai. Baltas vilkas atsako
už gerumą. Juodas - už pyktį. Jie nuolat vienas su kitu
kaunasi. Kaip manai, katras laimi?“ Vaikas susimąstė,
o senelis jam tarė: „Laimi tas, kurį tu šeri.“
Šis dėsnis moko, kad, nors Žemėje yra ir blogų žmonių,
vis dėlto mano aplinka priklauso nuo manęs. Ir nesvarbu,
ką renkasi kiti. Jis neleidžia nurašyti: „Čia juk kaimas,
čia Lietuva..!' Rytų išmintis sako: kas ko turtingas, tuo
ir dalijasi. Būkime turtingos gerumo. Jo užteks ir kai­
mui, ir Lietuvai.

MflKE
Leisk sau patirti T IK T O S
G E M . JO
viską. Visada ĮTIEKS |(
taip nebus OlflUI, IĮ
HFTimi

Kaip išvengti nemalonių emocijų ir būsenų? Ar ir tu

norėtum nepykti, neliūdėti, neįsižeisti? Viskas, ką ga­
lime patirti, yra gerai. Jei skaitai šią knygą, vadinasi,
tu gyveni Žemėje. O tai reiškia, kad tau reikia išmokti
patirti viską. Patikėk, tai paprasta.
Nuo vaikystės buvome mokomos, kad geriausia gyventi
neklystant. Mes patikėjome iliuzija: jei neklysime, va­
dinasi, mums neskaudės. Koks tai melas! Skausmas yra
reikalingas. Jo vengimas nuo pat mažų dienų daugumai
moterų kelia įtampą. Mes patikėjome, kad yra kažkokia
 mistinė institucija, kuri analizuoja mūsų elgesį ir pateikia
išvadą: tu klysti arba ne. Pirmieji tos neegzistuojančios
institucijos darbuotojai savanoriai buvo mūsų tėvai.
Aš išsklaidysiu melą. Jokio teismo nėra. Žmonės vieni
kitus vertina iš didžiulės baimės. Nes jiems trūksta
tikėjimo. Tiesa ta, kad mes nedarome klaidų. Mes tie­
P siog patiriame. Ir ta patirtis yra natūralus vystymosi ir
-%
tobulėjimo procesas. Kuo daugiau sudėtingų potyrių,
kuo daugiau skausmo, tuo daugiau išmokstama ir tuo
spartesnis tobulėjimo procesas. Tai nereiškia, kad tau
ir man reikia eiti ieškoti kančios. Oi, ne. Jos ir taip bus.
HO M U M Atsipalaiduok, įkvėpk. Tu nesi tobula. Kaip ir aš. Ir mūsų
$«1« praeities kvailystės - tai tiesiog patirtys, pagreitintas
pom t mokymosi procesas. Kai nudegam pirštus ar kitą vietą,
sutik, mes pamoką išmokstame labai greitai. Tad būk
U)0 M U M sau dėkinga, kad ištvėrei visokias patirtis, likai gyva ir
SUM, puikiai išlaikei egzaminus. Jei būtų kitaip, tektų vis kar­
1118 M U M toti patirtis. Deja, taip nutinka, tačiau netruks amžinai.
IS M S U U Ii Kartą pas rabiną atėjo nusivylęs žmogus paklausti,
TUO kaip jam gyventi toliau. Rabinas tepasakė: „Visada taip
m u i« nebus.“ Vyras išėjo. Po kurio laiko rabinas jį pamatė
mctsks. miesto aikštėje šokantį ir dainuojantį. Rabinas priėjo
ir tarė: „Visada taip nebus.“
Būtent ši frazė išgraviruota mano vestuvinio žiedo vi­
dinėje pusėje. Pirmą kartą perskaičiusi pamaniau, kad
vyrą prikulsiu. Ne sykį norėjau ją panaikinti ar pakeisti.
Laikui bėgant ji tapo viena mano mėgstamiausių. Ypač
sunkesniu etapu. Juk visada taip nebus.
Šis dėsnis moko priimti viski}, kas ateina į mūsų gy­
venimų. Čia ir dabar. Jis moko į situacijas ir įvykius
pažvelgti kaip į praplaukiančius debesis. Juk jie nesu­
stoja amžiams. Jie juda. Nuolat viskas keičiasi. Labai
verta tai įsisąmoninti, nes atsiranda laisvė į daugelį
gyvenimo įvykių tiesiog nereaguoti. Nestabdyk laiko ir
tu. Tegu praplaukia tai, kas turi praplaukti. Neįsika­
bink - paleisk. Tai įmanoma nereaguojant arba rea­
guojant rečiau, paprasčiau.

tai ne tu
Mes pasiruošusios save prikalti prie kryžiaus už vi­
sus nemalonius dalykus, sukurtus savomis rankomis.
Mieloji, jei būtum galėjusi tada reaguoti kitaip, būtum
taip ir padariusi. Daug svarbiau pripažinti kvailystę ir
iš jos pasimokyti.
Nesitapatinkime su pas mus kartais užsukančiu pykčiu.
Jis turi kai ką mumyse sudeginti, jis turi kai kur mus
nukreipti. Juk gimėme ne tam, kad tik kurtume. Mums
tenka ir griauti. O mokėti griauti gražiai - didi išmintis.
Ir ji mumyse. Būkime sau kantrios.
Kartą mokinys savo dvasinio mokytojo paklausė: „Ką
man daryti? Esu labai ūmus, ir tai man pridaro bėdų.“
Mokytojas sako: „Jei jau sakai, kad tu esi ūmus, vadinasi,
ūmumas yra tavo dalis.“ Mokinys pritarė. Mokytojas
jam skyrė užduotį: „Tada parodyk man tą ūmų būdą.“
Mokinys suglumo ir tarė: „Negaliu, dabar esu ramus ir
 negaliu ūmiai reaguoti.“Mokytojas jam tarė: „Jei sakai,
kad ūmus būdas - tavo savybė, tačiau dabar negali man
jo parodyti, vadinasi, tai nėra tavo dalis. Atmink: tai,
ką gali parodyti, visada esi tu. Kartais mumyse veikia
tobulos moters i

jėgos, kurios ateina ir išeina. Kaip vėjas. Tad kitą kar­

tą, kai manysi, kad tampi ūmus, keletą kartų apibėk
aplink namą, atsisėsk po medžiu ir stebėk, ką daro tas
tavo ūmus vėjas. Ar dar norisi pykti, keiktis, muštis?
O gal uraganas praslinko? Ir nesujudino tavęs? Net jei
akimirką išsikraustai iš proto, tai dar nereiškia, kad esi
beprotis visą laiką.“
Pyksti? Trepsėk kojomis. Geriausia basomis ant žemės.
Šauk, rėk. Ne kam nors į ausį, o vėjui, jūrai, miškui,
pagalvei. Šauk. Girdėk save. Išleisk uraganą per burną.
Daužyk pagalvę, kol į tave įsisukęs uraganas liausis. Da­
ryk viską su savimi. Ir nieko - su kitu. Tai nebus leng­
va. Nes teks pripažinti tam tikras savo jėgas, kurių dar
nevaldai. Dar. Ir... Juk jau žinai - tai netruks amžinai.
Šis dėsnis moko nesmerkti savęs, kai patiriant nema­
lonią būseną priskaldoma malkų. Šis dėsnis moko ne­
teisinti savęs ir nekaltinti kitų. Moko pakantumo sau
ir kitam, kuris ką tik akimirkai buvo išėjęs iš širdingojo
proto. Šis dėsnis skatina tikėti savo gerumu. Ir kito. Mes
mokomės pažinti tikruosius save ir liautis tapatintis
su tam tikromis egzistuojančiomis energijomis, kurios
nėra mūsų dalis.
 Tavo širdis
nedūžta
Ar girdėjai frazę, neva širdys gali sudužti? Didesnę
gyvenimo dalį taip maniau ir aš. Vidinį skausmą jau­
čiančios moterys pasakoja, kaip dūžta, plyšta širdis.
Ir, žinoma, apie tuos, kurie ją drasko ir daužo. Jei ir tu i t B udies
manai, kad tavo širdis gali sudužti, šis dėsnis - kaip tik
tau. Atmink: širdis nedūžta. O visi skausmai, nepato­
gumai ar kiti nemalonūs vidiniai pojūčiai, kurių negali
numalšinti net geriausi vaistai ar garsiausi medikai,
tėra širdies valymosi procesas. Nuo širdies nuplyšta, h i, mja i
nukrenta, atskyla tai, kas jai nepriklauso. Ir tai kelia M M .
didžiulį skausmą. Ištverk tai. Tu gali. Palik skausmą ii h i K m
ramybėje ir eik gyventi. Jis liausis. Tikėk!
Kiekvienos moters širdyje yra gausybė sėklų. Ir jos m u .
pradeda dygti. Tai skausmingas procesas. Tik pagalvok,
kiek jėgos reikia, kad iš sėklytės prasikaltų daigelis. Kai
tau labai sunku, reiškia, kad jau labai greitai tavo širdyje
sužydės dar vienas nuostabus žiedas. Aš tikiu, kad blo­ i m i
giausia būna prieš pat pagerėjimą. Tad nebijok skausmų. M S iE U
Verk, rėk, eik į mišką, stovėk po tekančiu vandeniu, '{ U TM,
daryk viską, kad ištvertum vidines transformacijas.
Tai sielos evoliucija. Tegu atskyla visa tai, kas ne tavo. m m st .
Kai man sunku, aš įsivaizduoju, kad iš pūkuotos kir­
mėlės tuoj tuoj virsiu drugeliu. Šie vaizdiniai skausmo
nesumažina, bet jis įgauna visai kitokią prasmę. Tikėk:
Aukščiausiasis taip mus myli, kad saugo nuo nereikalingo
 skausmo ir duoda tik gyvybiškai svarbių patirčių. Tegu
mūsų širdis tampa laisva ir tikra! Melskis, kalbėkis su
Dievu. Tai visada padeda.
Šis dėsnis moko atsikratyti visuomenės primetamo
tobulos moters

hedonistinio požiūrio į gyvenimą. Moko nebūti auka.

Suteikia žinojimo, kad jausti skausmą yra sveikatos po­
žymis. Pajėgti jį ištverti tikint, kad tai yra mažiausias
tau skirtas skausmas irgeriausias dalykas, kokio tik tau
dabar reikia, - galingas tikėjimo išbandymas.

IM S ,
u iė is
Tavo širdyj©yra
su m i vaismedžių sodas.
m
PMM.
TręšTjį drąsiai!
Tu supranti, kas yra trąšos? Taip, taip, taip! Visos nema­
lonios patirtys, visas liūdesys, skausmas, pyktis, nusivyli­
mas, baimė, sielvartas mums yra gyvybiškai reikalingi. Jei
viso to nepatirtume, mūsų širdies vaismedžiai neduotų
vaisių. O vaisiai juk saldūs. Kas tau patinka? Trešnės?
Obuoliai? Man patinka slyvos ir kriaušės.
Kaskart, kai nutinka kas nors, kaip mes įpratome sa­
kyti, negero, pagalvok, kad tai yra tiesiog sodo trąšos.
Jos ne itin maloniai kvepia, bet turi paskirtį. Ką reikia
daryti su trąšomis? Surinkti ir padėti po vaismedžiu.
Po kurio laiko mėgausiesi mėgstamais vaisiais: pilnatve,
džiaugsmu, drąsa, saugumu, pasitikėjimu, tikėjimu,
ramybe, meile...
Kai pirmą kartą perskaičiau vieno budisto istoriją apie
šuns ekskrementus, kuriuos, jei jau įlipai, verta nusinešti
į savo sodą, ilgai juokiausi. Man patiko patarimas. Jis
dera su senolių mokymu: moteris yra labai emocinga
būtybė, jai gyvybiškai pavojinga kaupti nemalonias
emocijas, todėl jas reikia vis išsimesti, ir tai nėra pat­
rauklus procesas. Ypač jei moteriai trūksta išminties.
Tačiau labai svarbu žinoti, kad ant šluotos paskraidžiusi
moteris tampa gražesnė, švaresnė ir vėl gali mylėti iš
MITELIS
visos savo plačios širdies. Dabar tai žinai ir tu. Papa­ MLABAI
sakok šią istoriją artimiesiems. Jie tau taps pakantesni. E M C IH
Nes tu pradėsi labiau save mylėti. Juk moterys linkusios
išgyventi dėl savo „greičio viršijimų“ ir staigių reakcijų.
Mirsi, m
GYVYBIŠKAI
Neverta dėl jų teisintis. Ką nors įskaudinai? Atsiprašyk
už sukeltą skausmą. Tačiau drąsiai pripažink: tu negali nmm
atsiprašyti už savo pyktį, nes jis tau svarbus. Tu negali KAUPTI
atsiprašyti už savo ašaras, nes jos tekėjo nevalingai. Tu mmm
negali atsiprašyti už nemalonių emocijų išraišką, nes tam EM M S,
tikrą laiką savęs nekontroliavai. Tu negali atsiprašyti,
kad buvai bloga, nes tokia nesi. Tu esi gera. Atmink, į
TODĖL JAS
tave kartais įsisuka demonai. Į vyrus - taip pat. Tad at- KEIKIA VIS
sipūsk ir nusišypsok. Turint išminties demonų valdymo M E S T I,
pultelis vis dažniau atsiranda tavo rankose. Tik reikia It H I H A
laiko. Tegu trąšos daro savo darbą, o tu būk kantri. Būk
sau meili. Po emocijų pliūpsnio eik į dušą, nusiprausk,
PATRAUKLUS
nurimk, pasimelsk. Mylėk save visokią. Po sunkių aki­
PROCESAS.
mirkų palepink save. Plakta grietinėlė su mėgstamais
priedais - labai geras sprendimas.
Ar jauti, kaip viskas keičiasi pakeitus požiūrį? Papras­
tai moterys linkusios už pyktį save bausti. Bausmę jos
pasiima per vyrus ir vaikus. Jie įsižeidžia, supyksta, ima
,w m
moterį ignoruoti, o ši iškart pasijunta kalta. Dabar tu
skubėsi sakyti: „Oi, kitas kartas bus švelnesnis, ačiū,
kad atlaikėte, einam valgyti ledų!“Tam nereikia šešerius
metus praktikuotis. Reikia vieno būtino dalyko - tikė­
jimo savo dangiškumu.

p Šis dėsnis moko viską priimti labai natūraliai. Jei tai

r-O
šūdas, tai šūdas. Jei tai šypsena, tai šypsena. Abu geri
dalykai prasideda ta pačia raide. Naudok juos pagal
paskirtį. Brandink save, sirpink savo vaisius. Šis dėsnis
primena, kad mūsų vidinis pasaulis yra toks gražus, kiek
mes leidžiame. Mes neturime kitos išeities, tik priimti
transformaciją kaip kvėpavimą. Būtent dėl trąšų mūsų
vidiniuose soduose užgimsta pilnatvė, laimė, vidinė ra­
mybė ir liejasi neišsemiamos meilės šaltiniai!

ffflE l:
V \$ M V ISU Matyk Dangaus
M l 1! tau siunčiamus
VISU DĖl
M S MM. ženklus!
Ar spėji pabūti visatos glėbyje? Skirk tam laiko. Prašyk
ir dėkok. Dėkok ir prašyk. Patikėk: visata viską girdi,
ji viską dėl tavęs daro. Tu greitai pamatysi, kad visada
esi visatos glėbyje. Todėl tau nieko nereikia daryti.
Aš nesu geresnė už tave. Vadinasi, tas glėbys, kuriuo
kasdien mėgaujuosi aš, skirtas ir tau. Ir tik aš pati iš
jo kartais iškrintu. Iš VIP ložės manęs niekas niekada
neišmeta. Kaip ir tavęs. Nes... mūsų niekas nebaudžia,
mes nedarome klaidų. Visatos tau siunčiami ženklai
kartais yra tarsi rebusai. Narpliok juos. Tai visada verta.
Ar pastebėjai, kad kartais ko nors tiesiog negali pada­
ryti laiku? Po kurio laiko paaiškėja, kad, jei laiku būtum
išvažiavusi iš kiemo, būtum patekusi į eismo įvykį. O jis
buvo skirtas ne tau. Mes dažnai patenkame į proto
spąstus, tai mums kelia įtampą, nes vis atitraukia nuo
visatos ritmo. Jįjausdama žinosi, kad viskas vyksta laiku.
Kartą vienoje lauko kavinukėje sulaukiau nekokybiškos
kavos. Išgurkšnojau ją. Mat maniau, kad vėliau neturėsiu
laiko. Skubėdama nespėjau savęs pamylėti. O galėjau.
Galėjau po pirmo gurkšnio ją grąžinti. Be pykčio, be
nusivylimo, su didele meile sau. Atrodytų, netinkama
kava galėtų būti priežastis piktintis. Tačiau patikėk -
visata neužsiima tokiais niekais. Dangus pokštauja,
siunčia ženklų ir skatina juos tinkamai skaityti. Tikrina,
eksperimentuoja ir su mumis žaidžia.
Šis dėsnis moko nusiraminti, nes viešbutyje „Gyvenimas“
iš tiesų viskas yra įskaičiuota. Ir tai visada galioja. Tik
ne visi žino. Tu jau žinai. Tegu šis dėsnis padeda ma­
žiau piktintis ir turėti daugiau priežasčių šypsotis. Net
jei dar nesuprantame, kodėl vyksta vieni ar kiti dalykai.
Ateis laikas...
-/yvv
Viskas vyksta
laiku ir taip,
o
kaip reikia
"3

Sakoma, moteris puošia kantrybė. Laiminga ta, kuri viską

ramiai priima. Daugumai tai labai sudėtinga. O tau? Aš
greitai mąstau, greitai veikiu, todėl man dažnai vaidena­
si, kad viskas gali vykti greičiau, nei visatos numatyta.
Tuomet imu ir pavargstu. Užuot daugiau stebėjusi, kas
ir kaip vyksta, laukusi, kol ir be mano pastangų bus iš­
pildytos mano svajonės ir patenkinti norai, aš imituoju
m , m ib iu ,
didžiulį darbą. Galutinis rezultatas visada toks pat: tai,
irnsu ko reikia, įvyksta laiku. Nei greičiau, nei vėliau.
U IU I. t t l Įsivaizduok, kad esi spalvotas vilnos kamuolys. Riedėk
£,KBČ\M), SB sau ramiai, o jei kur nors netelpi, nebandyk įsisprausti.
VtUM I. Atsitrauk, stebėk iš toliau, skirk sau laiko, kai tavo norų
pildymasis šiek tiek užtruko. Visata geriau žino, ko ir
kada tau reikia. Būk paslanki. Mokėk persiorientuoti.
Bet kada būk pasirengusi improvizuoti, ir būsi laimin­
ga. Nelygink savęs su kitomis. Neskubink gyvenimo.
Kiekvienas turi savo tempą. Ir tu. Pasikliauk juo.
Budistų vienuoliai sugalvojo pastatyti vienuolyną ir įveisti
sodą. Vienas gavo užduotį sumūryti sieną. Vienuolis
buvo labai kantrus, tačiau mūryti nemokėjo. Po tam
tikro laiko siena stovėjo. Vienuolis buvo patenkintas
savo darbu. Tačiau atsitraukęs nuo statinio pastebėjo,
kad dvi plytos yra šleivos. Jis taip susikrimto, kad prie
sienos pasodino vijoklinį augalą ir po kurio laiko sienos
visiškai nesimatė. Kartą į vienuolyną atvyko turistų.
Vienas vyrukas pribėgo prie vienuolio ir sako nustebęs:
„Žmogau, kodėl tokią gražią sieną slepiate po vijokliais?“
Vienuolis jam ir sako: „Einam, aš tau parodysiu, kokia
ta siena yra iš tiesų.“ Abu vyrai priėjo prie sienos, vie­
nuolis svečiui ir sako: „Matai šias dvi kreivas plytas?“
O vyrukas jam ir taria: „Bet juk kitos plytos tobulai
sudėtos. Šios dvi negadina esmės.“
Kaip tu elgiesi gyvenime? Jei mano galvoje yra du žili
plaukai, tai aš jau pražilusi ar ne? Susitikimuose su mo­
terimis mokomės skaičiuoti ir lyginti skaičius. Siūlau
ir tau. Prabudai - valio, esi gyva. Šalia tavęs knarkia
artimas žmogus - valio, nesi vieniša. Nusiprausi po
dušu - valio, turi namus. Turi veiklos - valio. Apsirengi S M ltE
patinkančius drabužius - puiku. Kiek sėkmės ir laimės mm
vienetų suskaičiavai? Peržvelk visą dieną. Darbe įvyko
kai kas nemalonaus? Tiek to, nesėkmei skirkim vieną
mm u k k
tašką. Gyvenk toliau. Planavai vakare su namiškiais K 5PKMLIA1
žaisti stalo žaidimus, tačiau vyras grįžo pavargęs? Nagi, H Ii.
improvizuok! Kaip gerai, kad jis eis miegoti, vaikai galės
žiūrėti filmą, o tu eisi pagulėti karštoje vonioje ir baigti
skaityti knygą. Jei prie 98 laimingų dienos akimirkų
prirašytume dvi nesėkmes, ar tai bus priežastis jaus­
tis nelaimingai? Išmokusi lyginti skaičius suprasi, kad
2 visada mažiau nei 98. Gyvenime viskas vyksta laiku
ir specialiai tau.
Tarkim, neperskaičiusi šio dėsnio sulaukei vakaro.
Nori pykti? Norisi priekaištauti? Norisi per prievartą
įgyvendinti savo planą? Pasakyk sau švelniai STOP.
Prisėsk. Ką dabar nori daryti? Mylėti save ar ką nors
 prievartauti? Meilės aktas nesusijęs su jokia prievarta.
Meilė yra lengva, laisva, maloni, saldi. Ir tau, ir kitiems.
Ir kai su savimi elgiamės meilingai, dažniau taip pat
reaguojame ir į kitus.
tobulos moters už

Jei pyksti, pasakyk. Tiesiog pasakyk. Stebėk, kas vyksta

pykstant. Stebėk. Tu nustebsi. Pyktis eina sau. Jis įeina,
kad jį pajustum. Jis nenori griauti tau gyvenimo. Jis nori,
kad tu jaustum. Ir jausdama stiprius jausmus veiktum.
Kokia laimė!
Verta įsisąmoninti: gyvenime viskas vyksta pagal tikslų
algoritmą. Visai kaip matricoje. Kai žengi vieną žings­
nį, atsiranda labai daug galimybių kitiems žengti savo
žingsnius. Viskas turi sutapti. Laiku. Todėl ne viskas
priklauso nuo tavo ėjimo. Kai tai suprasi, jausiesi atsa­
kinga už savo partiją, galėsi prisitaikyti ir improvizuoti.
Šis dėsnis moko pasikliauti visata, neskubinti ir neati­
? w i ]\m dėlioti įvykių. Moko trauktis sau iš kelio, kai to reikia
visatai. Mes dažniausiai pačios sau trukdome būti lai­
mingoms. Atmink: 2yra mažiau nei 98. Atsipūsk. Tu esi
minkštas spalvotas vilnos kamuolys. Riedėk. Ir netapk
futbolo kamuoliu.
 Tavo intuicija
turi Taisą.
Išmokjį girdėti
ir juo tikėti
Mes, moterys, linkusios manyti, kad visos galvoje at­
sirandančios mintys yra intuicija. Ne, ne ir dar kartą
ne. Todėl sakau: netikėk viskuo, ką galvoji. Tačiau labai
verta atskirti protą ir intuiciją. Kaip tą padaryti? Yra
daugybė būdų. Aš papasakosiu apie vieną jų.
Ko reikia? Blaivios galvos. Moterys, kurios svaiginasi, K ®
retai intuityviai jaučia. Jos dažniau sulaukia chaotiško mm,
proto, kuris švytuoja tarp įtampos ir atsipalaidavimo, U fiiUVDJ
gimdomų minčių. Toks protas dažnai loja kaip neišauk­
lėtas šuva. Todėl vyk jį į būdą, kai tik jis pradeda amsėti.
Reikia miego ir poilsio. Dar basų kojų ir švaraus kūno.
Gryno oro. Visa tai patyrusi jaučiuosi maloniai. Tada
aplanko pojūčiai. Tai nenutrūkstamas procesas. Ne­
įmanoma į TAI įžengti ar išlipti. Galima tame būti.
Galima iškristi ir vėl grįžti. Kartais intuicija prabylą
sapnų pavidalu, kartais per meditaciją, kartais lyg iš
niekur nieko užgimsta dialogas su vidiniu balsu. Pa­
jautimai būna lydimi kūno šiurpuliukų arba svaigios
švaros skonio burnoje. Lyg liežuvio galiukas būtų pa­
nardintas į nemirtingumą užtikrinantį dievų nektarą
amritą - saldžiausią sirupą, kuris dėl dieviškos kilmės
 yra nepakartojamas nektaras kiekvienam ištroškusiam
tikrųjų Dievo įrodymų. Tai įvyksta, kai tenka priimti
kokį nors sprendimą. Renkantis batus, suknelę, vakarie­
nės patiekalą, kalbantis su artimaisiais. Tai vyksta, kai
susitinkame su žmonėmis. Man ir per susitikimus ar
paskaitas. Vienos įžvalgos kyla iš proto. Jos tinkamos,
2
r-a bet paprastos. Kitos kyla iš vidinės gelmės, lydimos
įvairiausių pojūčių. Kartais vidinis balsas neleidžia ko
nors sakyti ar daryti. Tada žinau: mano šviesos ser­
gėtojai visada su manimi. Kitų - irgi. Būna, pagauta
įkvėpimo kažką sakau, tačiau tiksliai neprisimenu, ką.
T U tll) . Visada žinau, kad tai ne aš kalbėjau, o per mane. Tai
TSI11STMITHECW mane moko atidžiai klausytis kitų. Juk ir per juos kalba.
71® , WC Šis dėsnis moko pasikliauti savimi, savo turtingu vidi­
HOTB\S, niu pasauliu, išmintimi, neišmokta visažinyste gerąja
E1M Sft'C ta žodžio prasme. Drąsina gyventi ramiai, nes viskas,
W IS H W E ko tau reikia, yra tavyje. Ne tik kylantys klausimai, bet
ir atsakymai. Šis dėsnis moko rečiau kitų klausinėti, ką
lE P w m tm daryti. Nes trečio tūkstantmečio žmogus, ypač moteris,
m u, b ė i eina savo dažnai dar nepramintu taku, todėl kitų pa­
m ^ tirtys ją tik atitolina nuo savojo kelio.
nHimisii
m nuo
SHOO KEUD.
 Kai saitai: „Aš tai
jau neleisiu, kad...,
Dievas šypsosi,
o visata krizena
Mes esame labai protingos. Todėl dažnai galvojame, kad
labai daug lemiame. Iš moterų lūpų frazė „Aš tai jau ne­
leisiu, kad...“skamba labai labai labai dažnai. Tikiu, kad tai
juokina visatą. Ypač auklėdamos vaikus mes taip įsijau­
čiame į savo dieviškumą, kad jiems ne visada leidžiame
būti savimi. Arba leidžiame draugauti su Onute, arba ne.
Vyrui arba leidžiame išgerti, arba ne. Taip besielgianti
moteris nė nepastebi, kad aplinkiniai pyksta, jos šalinasi
arba tik pakenčia sukandę dantis. Iš bėdos. Kol nėra kitos.
Arba kol ji dar gyva. Siaubas, ar ne? Ramiai kvėpuojame.
Moterys pamiršo, kad viskas būna taip, kaip reikia.
Didžiajame plane mes atliekame savo vaidmenį. Turime
išspręsti savo uždavinius. Tačiau nė vienas žmogus nė
per nago juodymą nenulemia nieko daugiau. Moterys
irgi gimdo pagal Didįjį sumanymą. Mes visi esame su­
siję lyg matricoje. Žinoma, galima prisiimti atsakomybę
už agresyvią intervenciją ir imtis viską kontroliuoti,
reguliuoti, valdyti. Taip besielgiančių moterų netrūks­
ta. Kaip jas atpažinti? Jos dažnai būna pervargusios.
Ne pavargusios. O pervargusios. Simptomai: pajuodę
paakiai, aukos išraiška, kūnas sausas, kietas arba per
didelis, kad net sielos nematyti. Jos kupinos netikėjimo,
 nusivylimo, pykdo, balsas šiurkštus, kalba sausa, formali,
nurodinėjanti. Atpažinai kaimynę? Eik su ja gerti arbatos.
Atpažinai save? Nerk į vonią, stok po dušu, nusitrink
visa tai, kas ne tavo, ir eik gerti arbatos su savimi.
Kai man buvo labai sunku, aš tarsi išdeginau visą savo
nerimą ir baimę. Likau su viena galimybe - melstis ir
•p tikėti. Man pasidarė lengviau. Visa esybe pajutau, kad
ir anksčiau taip galėjau: melstis ir tikėti sėdėdama aukš­
tai medyje, siūbuodama kojomis, akimis gaudydama
drugelius, niūniuodama mėgstamą melodiją. Ir tada
atsiranda laiko daryti tai, kas priklauso nuo manęs.
UI NHI MII
Bijai mirti? Gyvenk. Bijai, kad vaikai greitai užaugs ir
ūm i smy, juos retai matysi? Siausk su jais, kol jie maži. Bijai, kad
KŠ T M S l vyras išeis pas kitą moterį? Būk su juo, kai tik norisi ir
i M H I VIS^ kaip norisi. Nori užauginti vaiką geru žmogumi? Tapk
m mm juo pati. Nori įduoti vaikui tikėjimą? Skubėk į asmeninį
pasimatymą su Dievu. Šiame gyvenime mums nieko
\i m i k . nepriklauso, tik mūsų likimas.
UM II SU « Kartą vyras išvažiavo į ilgą komandiruotę. Jos metu
EM M - žuvo du jo vaikai. Kai grįžo namo, žmona jį pasitiko
KEISTIS \i šypsodamasi. Pasilabino, apsikabino. Vyras nekantravo:
TIKĖTI. - O kur vaikai? Aš jų labai pasiilgau.
Žmona tarė:
- Ak, tu gi žinai tuos vaikus, žaidžia savus žaidimus. Aš
tau paruošiau vonią, eik atsigaivinti po ilgos kelionės.
Vyras grįžo atsigavęs ir vėl teiraujasi vaikų, o žmona
jam sako:
- Jei dabar pakviesiu vaikus, liksi alkanas. Geriau ra­
miai pavalgykim.
Taip ir padarė. Po vakarienės pasimėgavo vienas kito
artumu. Vyras vėl nekantrauja:
- Na, dabar tai jau kviesk vaikus. Labai jų pasiilgau.
Žmona jam sako:
- Turiu vieną labai svarbų reikalą, padėk man jį išspręsti,
nes man labai neramu.
Vyras sutiko. Žmona papasakojo, kad kaimynas jai pa­
tikėjęs du nuostabius brangakmenius. Ji sutikusi juos
pasaugoti, kol anas grįš iš kelionės. Kaimynas grįžo,
o ji nenorinti grąžinti - tokie jie gražūs. Ji klausia vyro:
- Gal galime juos pasilikti?
Vyras pažįsta žmoną kaip dorą moterį, todėl nustebo
ir pyktelėjo. Liepė tuoj pat grąžinti tuos du akmenis.
Žmona dar kartą klausia:
- Tu tikrai manai, kad negalime jų pasilikti?
Vyras patvirtino savo požiūrį ir liepė tučtuojau grąžinti
kaimynui jai patinkančius brangakmenius.
Dieviškai tobula istorija, ar ne? Taip ir mudvi: mums
niekas šioje Žemėje nepriklauso, mes nieko nepasiim-
sime. Tačiau mūsų rankose yra labai daug. Duokdie,
tinkamai visa tai išturėti.
Šis dėsnis moko neatidėlioti gyvenimo, apčiuopti tai, kas
priklauso nuo tavęs, o kas nepriklauso - nesureikšmin­
ti. Jis išlaisvina nuo per didelės atsakomybės už kitus.
Rodo, kad niekas nieko tau negali padaryti. Tavo laimė
ir sėkmė yra tavo rankose.
P. S. Aš pasilieku sau laisvę vartoti šią frazę. Bent kar­
tais. Tegu visata krizena. Šypsokis ir tu.
 Ko turtinga,
tuo ir dalijiesi
tobulos moters

Kartą gyveno žmogus. Jis labai mėgo keliauti. Priėjo

prie vieno miesto vartų ir sargybinio klausia: „Koks
čia miestas? Kokie žmonės čia gyvena?“ Sargybinis jam
tarė: „Kokių žmonių tau reikia, tokių ir sutiksi.“ Įžengė
žmogelis į miestą. Grįžta vakare prie vartų. Sargybinis
jo klausia: „Na ir kaip tau pas mus? Patiko?“ Keliautojas
papasakojo, kad sutiko labai piktų žmonių, daug girtau­
jančių, daugybę neatsakingų vyrų ir moterų, nepaklus­
nių vaikų. Keliautojas nusprendė į šį miestą nebegrįžti.
Kitą dieną prie miesto vartų atėjo dar vienas keliautojas
ir sargybiniui uždavė tokį pat klausimą. Sargybinio atsa­
kymas taip pat buvo panašus. Vakare svečias džiūgavo:
„Koks nuostabus jūsų miestas!“ Jis sargybiniui pasako­
jo, kad sutiko daug linksmų vaikų, geraširdžių vyrų ir
moterų, kurie jį vaišino, siūlė nakvynę.
Atmink. Visata atspindi tik tai, kuo tu dalijiesi. Dalijiesi
tuo, ko turi daugiausia. Tad jei tau atrodo, kad aplink -
vieni kvailiai, nepamiršk, kad pačiame jų centre esi tu.
Nusišypsok. Pasitik save. Save visokią. Būk su savimi,
kol savyje išvysi tai, ką nori matyti kituose, pasaulyje,
Žemėje. Tu esi turtinga. Dalykis didžiausiais turtais.
Ir jie tau grįš su kaupu!
Šis dėsnis moko suvokti, kad visata atspindi mus. Nieko
daugiau. Tad kai tave kas nors pajudina, byra tai, ko
turi daugiausia. Ir gerai. Turinį visada gali keisti tik
pati. Jei reikia. Ojei nereikia - padėkos su tavimi susi-
dūrusieji. Tik neužriesk nosies. Dėl darnos ir uraganai
kartais vyksta.

Pastabomis
svaidosi tik
vargšai. f ĮSIEM
m m .

SM m .
Kai moteriai daug ko trūksta, ji uoliai pastebi trūkumus UIIiiS.
ne tik savyje, savo aplinkoje, bet ir kituose. Tai dauge­
liui mūsų tapo norma. Santykiuose toks baksnojimas
į trūkumus tapo kone kasdienybe. O ką daugiau veikti
su tais kvailiais aplink, ar ne?
Tačiau išminčiai moko: trūkumus pastebi tik vargšai.
Turtingi žmonės pastebi turtus: savo, kito, aplinkos. pasibarti
O kaip elgiesi tu? Sutik, su mumis tėvai ir auklėtojai kaip 511 DIEVU?
reikiant pasidarbavo. Tačiau mes galime keisti įpročius.
ATSISAKAU
Atmink: jei tapsi prasta ir nevykusia mokytoja, matančia M
tik klaidas, norinčia kitus tik gerinti, liksi viena. Net jei
kol kas turi ir vyrą, ir vaikų. Parodyk man vyrą, norintį Miraun.
mylėtis su tamsta mokytoja. Parodyk vaiką, kuris bus
atviras su pikčiurna. Žinoma, mes galime teisintis. Tik
sakau - ne šį kartą. Liaukimės kituose matyti klaidas.
Jos yra dieviškos, dangiškos. Nori pasibarti su Dievu?
Aš atsisakau tame dalyvauti.
 Tu esi turtinga. Kai tuo patikėsi, turtai bus regimi. Kol
netiki, negali jų matyti. Nei tu, nei kiti. Savo turtais ne
puikuokis, o gėrėkis. Žinok apie juos. Ta grožio savyje
stebėjimo laboratorija padeda moteriai būti tiesiai. Kaip
tobulos moters

turtuolei iš gražiausio pasaulio dvaro.

Moteris eina akmenimis grįstu keliu, aplink daug varg­
šų, tiesiančių į ją rankas. Ji deda kiekvienam po pinigą,
žiūri jiems į akis ir šypsodamasi sako: „Kokios gražios
jūsų akys.“ Jauti jėgą? Jauti gerumą? Jauti turtingumą?
Ar tai moteriai rūpi jų varganos drapanos? Ar jai rūpi
nuo jų sklindantis tvaikas? Jai rūpi jos ir kitų turtai.
Tegu tai rūpi ir tau.
Šis dėsnis padeda protą nukreipti nuo negatyvo. Mes
esame sukurtos būti bitėmis. Jos skraido nuo vieno žiedo
prie kito. Skraidžioti it musėms po šiukšlynus - ne mūsų
prigimtis. Žinok, mylėk ir skraidyk gražiai.

Kartą verkiau. Labai verkiau. Guodžiausi draugei, kad

iš vyro nesulaukiu paguodos. Ji nusijuokė: „Tu nori jo
pagailėjimo?“ Vaje. Visai pamiršai, kad nesi apgailėti­
na. Verta įsisąmoninti: gailime mažų, silpnų, daug ko
negalinčių. Sveika gailėti vaikų ir jiems padėti. Suaugu­
siųjų pasaulyje vienas kitam esame lygiaverčiai. Net kai
dažniausiai taip nėra, verta elgtis taip, lyg visi būtume
lygiaverčiai. Kai gailimės kito, tarsi juo netikime. Žiūri­
me į kitą didelį žmogų, gailime jo, netikime juo, kalbam
jam visokius niekus. O galime tikėti juo ir jo stiprybe.
Apie ją tas žmogus gali nė nežinoti, gali nė pats netikėti.
Tikėkime mes. Mes, moterys. Kas, jei ne mes?
Kai savęs gailime, stabdome savo augimą. Nori likti maža
mergaite, kurią bet kas gali nuskriausti? O gal nori am­
žiams likti akis draskančia paaugle? Geriau užsidekime
savo karūnas. Jos nuostabios. Tik reikia užaugti. Didelės I I VtEKAff
mergaitės savęs negaili, jos savimi tiki. Suklupai? Nieko KAM
tokio. Pasimelsk dar kartą, stokis ir eik tolyn. M 5 IH IIE ;
!/ i ft t I i /n

Sakoma, kai žmogus verkia, jis tampa kurčias. Savigaila

yra destruktyvi. Tad mokykis verkti, kai valosi širdis
ir siela. Stabdyk ašaras, kai liejasi savigailos upeliai,
gramzdinantys į pelkę.
n\?mu
M lfl/į ŠILTA
Kai tau ir vėl kas nors nutiks, sustok. Skirk sau laiko, V0WIA, HELIS!/
padaryk ką nors dėl savęs. Jei pavargai, pailsėk. Jei jau­ ARBATA IK
tiesi prastai, imkis to, kas padėtų vėl maloniai jaustis. Jei
sau atrodai apgailėtinai, tvarkyk išvaizdą. Kai moteris
m MUZIKA,
atsisako dėl savęs daryti svarbius dalykus, ji ir miršta Iš Kliu KITIEMS
laukdama. Išmintinga moteris nelaukia, ji gyvena. Savo ZIIIJTI?
elgesiu moko artimuosius ja rūpintis. Ir jie taip pat
imasi svarbių dalykų. Jei niekam niekada neužsiminei,
kad tavo nuovargį kaip ranka nuima šilta vonia, meli­
sų arbata ir rami muzika, iš kur kitiems žinoti? Daryk,
rodyk. Nereikės laukti. Tai nesusiję su emancipacija.
Tai susiję su meile sau. Vyras tegu žiūri, mokosi, stebi
ir vėl mokosi ir drįsta veikti. O jei ne, tai gal ne vyras?
 Patikrink. Jei vis dėlto vyras, ramiai gyvenk toliau. Jis
tau dėl ko nors skirtas.
Negailėk savęs, nes į tave įeis demonas vardu depresija.
Ir tapsi nestabiliausiu pasaulio centru, kuris nežino, kam
‘tobulos moters

jam duotas gyvenimas. Ir niekas nežino. Nes tik tau ši

informacija pasiekiama. Tad liaukis sirgti šiuolaikinėmis
puikybės ir egoizmo ligomis! Gyvenk bent tam, kad
sužinotum, kam tau duotas gyvenimas. Toks, koks yra.
Šis dėsnis moko atsikratyti griaunamojo gailesčio sau.
Kas kartą, kai iš gailesčio sau akyse kaupiasi ašaros,
prisimink šį dėsnį. Verkime, kad mums būtų lengviau.
Ilgai buvome stiprios, atraskime laikopaverkti, pasiguos­
ti, išsikalbėti, tegu išsilieja tai, kas prisikaupė. Ir toliau
tekėkime lengvai. Mes galime. Mums tai tinka. Mums
to reikia. Mes esame to vertos.

Kai neturi kuo

sumokėti už

Mes galime turėti viską, ko mums reikia. Visata pil­

do mūsų norus. Kai kurie kainuoja labai daug. Ir kai
atrodo, kad už savo norus nebeturime kuo sumokėti,
atmink - mes turime karūną. Ji bene brangiausia, ką
mes turime. Kokia tai valiuta? Sakykim, tau nepatinka
koks nors kito žmogaus elgesys. Kai karūna ant galvos,
eini iškėlusi galvą, iš aukšto kaip kokia valdovė žarstai
pastabas. Taip prasideda nemalonūs santykiai. Jie mūsų
nedaro laimingų ir lydimų sėkmės. Gali įsisiautėti aud­
ros, uraganai ir 1.1. Tiesą sakant, tokioms karūnuotoms
nerūpi santykiai. Joms rūpi rezultatas. Tai ir liekame su
rezultatu, bet vienos. Sakai, na ir gerai, o kas čia tokio?
Aš tuo netikiu. Nebent esi vienuolė.
Moteriai reikia ramybės. Kaip oro. Vidinė ramybė gra­
žina, švelnina, jaunina, dovanoja išminties, stabilizuoja.
Vidinė ramybė įmanoma tuomet, kai sužiūri tavyje ky­
lančius uraganus, kad jie neužterštų tavo ramybės uosto.
O jie tai gali. Ir tu tai žinai. Kai tik pajusi, kad uraganas
kėsinasi išsiveržti iš tavųjų vandenų, greit nusiimk karū­
ną ir padėk priešais tą žmogų. Gėrėkis ja. Stebėk, kaip
žiba brangakmeniai. Tu neprivalai tylėti. Tu gali sakyti.
Tik kalbėk nusiėmusi karūną. Tokia kalba bus paprasta.
Vadinasi, bus gerai. Ir tave būtinai apims šventa ramy­
bė. Tu gali juoktis, bet tik tai patyrusi gali komentuoti.
Tiesa, pamiršau pasakyti dar vieną smulkmeną. Kai
nusiimsi karūną, būtų labai gerai, kad atsiklauptum.
Ir greičiausiai vieno karto bus mažai. Teks kartoti. Ne
todėl, kad labai patiks. Visai ne. Todėl, kad tu daugiau
neturi ko duoti mainais į savo laimę ir sėkmę.
Jei nepavyks iš pirmo karto, bandyk tol, kol pavyks.
Sėkmę garantuoju.
Šis dėsnis moko niekam nieko neįrodinėti, ramiai sau
plaukti, būti sąžiningai. Labiau vertinti santykius nei
jų rezultatus, didžiulio žmogiškumo su visais artimai­
siais. Ir tai labai svarbu ne tik moters laimei, sėkmei,
bet ir sveikatai, jos vaikų gerovei, jos profesinės veiklos
prasmei.
^tobulos moters ^ Gali Luti ir gerai
Siela turi sparnus. O protas - daug inkarų. Per gyve­
nimą jis prikaupia informacijos. Moteris yra itin jautri
būtybė ir jai įtaką daro ne tik tai, kas vyksta realybėje,
bet ir tai, kas vyksta jos proto smėlio dėžėje. Kaip tai
nutinka? Įsivaizduok, kad susiruošei į draugų vakarėlį.
Planuoji, kaip apsirengsi, kokią šukuoseną pasidarysi,
ko nusineši ir pan. Ir staiga protas ima kankinti: „Aš jau
nebe tokia patraukli. Greičiausiai nebetilpsiu į mėgs­
tamą suknelę. Vėl man bus nuobodu, gal geriau neiti?“
Atmink: tavo protas yra kaip šuo. Dresuok jį ir neleisk
jam bet kada loti. Jis vis užsimena, kuo jį maitini. Todėl
vertėtų vengti tavęs neturtinančių skaitinių, filmų, teat­
rų ir kitų „menų“. Skraidyk kaip bitė nuo vieno gražaus
žiedo prie kito. Ir tu įgysi galių neįlipti į akivaizdžiai
matomą ir dvokiantį šūdą. Jis bus nesusijęs su tavimi.
Net nebus reikalo apie jį kalbėti. Jauti kaifąl
Kai apninka nerimastingos mintys, įsivaizduok, kaip jas
visas ištrini. Su dideliu dideliu trintuku. Gali būti, kad
matei negerų vaizdinių, tarkim, kaip vaikas vienas eina
per kelią ir jį partrenkia mašina. Trink tokius paveikslus
ir matyk taurius vaizdus.
Šis dėsnis moko pasitikėti pasauliu, kuriame gyveni, nes
grėsmė netyko už kiekvieno kampo. Gali laukti ir sėkmė.
Net jei bus nelabai malonu, tau taip reikia. Tikėk.
 Kai keiti formą,
neprarandi esmės
Ar žinai, kad esi mažų mažiausiai didžiulė upė: su
kriokliais, vingiais, kilpomis, įvairiais krantais. Tu esi
nuolatinė tėkmė. Gyvenimas - aktyvus procesas, daran­
tis įtaką tavo formai. Kartais esi rami upė, kartais tavo
kriokliai šniokščia nesustodami, kartais tavo krantuose
maudosi vaikai, o kartais tave pristabdo nuošliaužos.
Tu esi galinga. Kaip Ganga. Cha!
Gyvenimas kupinas iššūkių. Kartais mes turime pasi­
M l K E IflM
lenkti, kartais - sustoti, kad nurimusios galėtume judėti
tolyn, kartais turime lėkti. Moteris, kuri tik pradeda pa­ fUtlį
žinti save, gali išsigąsti savo formos pokyčių. Būk rami. tavu m
Atskleisiu visatos dėsnį: kai keičiasi tavo forma, tavo LIEKA U
esmė lieka ta pati. Ar šaltas ledas, ar šiltas, ar pilki debe­
sys - tu esi tas pats vanduo. Drąsiai keisk formą, įsijausk
į aplinkybes ir prisiderink. Tavo esmė yra amžina ir tu
jos niekada neprarasi. Pasikliauk Kūrinija.
Jausk viską, ką jauti. Kitaip tu savo jausmams statysi
užtvankas, pamiršusi elektrinę. Kurgi dėsi susikaupusią
energiją? Destruktyvūs konfliktai ir kyla tuomet, kai
kaupiasi nevaldoma energija. Tad jausk viską, ką jauti.
Mokykis įvardyti savo jausmus be keiksmažodžių, be
įžeidžių epitetų nesusipratusiajam ir tave iš proto iš-
vedusiajam. Pamatysi, tau viskas yra gerai.
Šis dėsnis moko gyventi lengviau. Tik pagalvok: nėra
tokios kliūties, kuri galėtų sustabdyti upės tėkmę. Tau
f-TVYK
ig p jos irgi nėra. Būk lengva, paslanki. Būk ledas, jei tik rei­
kia. Stebėk save, pažindinkis su visais savo aspektais ir
nuolat patirsi, kokia esi turtinga. Vis dažniau apčiuopsi
savo esmę irformų pokyčiai tavęs nebaugins.
^tobulos moters

Nustebai? Manei, stiprūs tik ąžuolai? Taip. Medžiai gali

būti stiprūs. Tačiau medžiams pavojų kelia uraganai ir
kiti gamtos reiškiniai. Medžiai palaužiami. Todėl sakau:
būk stipri kaip žolė. Ką daro žolė, kai pučia dideli vėjai?
Ji lenkiasi. Lenkiasi ir niekada nelūžta. Kai kitą kartą
bus sunku, o tikrai bus, tu tiesiog lenkis. Nebijok, jei
nukris karūna. Nebijok, jei pamesi kelis brangakmenius.
Prisimeni? Kartais karūną verta išmainyti į savo ramy­
bę ir santarvę su kitais. Lenkis. Tu esi nepalaužiama.
Nuolankumas yra didžiulė moters privilegija. Kai tik
bus palankus oras, vėl išsitiesi. Argi ne nuostabu?
Šis dėsnis moko tikrosios stiprybės. Tu neprivalai vis­
ką atlaikyti. Tu gali atlaikyti daug ir tik tai, ką norisi
atlaikyti. Visa kita atiduok visatai, dangui, Dievui,
draugui, tėvui, vyrui. Atiduok bet kam, galingesniam už
tave. Lenkis, išlauk ir atsitiesk. Gyvenk. Gyvenk su savo
stiprybe, kuri yra galima dėl nuolankumo palaimos.
 Nėra taisyklių,
kaip gyventi
Kiekviena moteris yra unikali. Siela patiria evoliucijos
kelią. Nėra klaidų. Yra įvykiai, kurie laikui bėgant at­
skleidžia savo prasmę. Labai linkiu visoms moterims
įsileisti šį žinojimą. Amžiams. Galioja tik tam tikri
dėsniai. Tačiau ne įrėminančios taisyklės.
Ar pažįstamas jausmas, kai kitų akivaizdoje jautiesi M DĖTI
nevykėlė? Ir tai vyksta tik tavo mintyse. Ar girdėjai MIINDJH
pasakymą „Su kuo save lyginsi, tokia ir būsi“? Lygin-
damasi su pranašesnėmis jausiesi prastai. Jei lyginsi
PKIElM rUS
DELffliSĮ/
save su prastesnėmis, skatinsi savo puikybę. Ką daryti?
Gyventi unikalų gyvenimą. Aš žinau, kad tai nėra pa­ raump
prasta. Mums nuo mažų dienų kala į galvą: „Pažiūrėk, fK|
kitos mergaitės štai kaip moka, o tu? Visos taip gyvena,
Stow
ko skundiesi? Ne tu viena dirbi ir vaikus augini, visos
spėja, tik tu viena - ne?“ Kur dėti artimųjų priekaištus an.
dėl mūsų netobulumo? Mesk į šiukšlių dėžę. Nesigailėsi mirnisi
nė akimirkos. si mimirkos.
Moterys labai įsitempia pildydamos visuomenės, mamos,
tėvo, vyro, vaikų, giminės lūkesčius. Būk savimi. Reikia
tik tavęs ir jokių papildomų sąlygų. Būk savimi su viskuo.
Pasikliauk Kūrėju. Jei darai nesąmones, nemanyk, kad
tai darai tu. Jis tau leidžia. Jei darai prasmingus dalykus,
jis tau irgi leidžia. Išmanyk dėsnius. Jų neišvengsi net
Aliaskoje. Ir tu nugyvensi gyvenimą be taisyklių. Kaip
sako šv. Augustinas: mylėk ir daryk, ką nori.
 Prieš dešimt metų maniau, kad rašyti knygą yra didžiulis
gėris. Tačiau rašydama aiškiai jaučiu, kad ne aš rašau.
Gavau leidimą rašyti knygą. Lygrašyčiau sau. Tokio pasi­
dalijimo labai reikia ir tau, ir man. Ir mūsų dukroms. Aš
tobulos moters

niekada neieškojau būdų, kaip išleisti knygą. Kai į mano

gyvenimą atėjo Ugnė, viskas išsirutuliojo. Sulaukiau
tinkamo laiko. Tai nereiškia, kad nereikėjo pastangų.
Reikėjo. Buvau priversta ieškoti būdų, ne kaip geriau
parašyti knygą, o kaip tapti geresnei. Aš esu tik įrankis
Kūrėjo rankose. Ir jei Jis leidžia, kad knyga, kurią rašau
sau, nes noriu būti laiminga ir lydima sėkmės, patektų
ir į kitų moterų rankas, aš nesipriešinu.
Šis dėsnis moko nelyginti savęs su kitomis moterimis.
IMP O ramiai priimti visus sielos pasireiškimus. Šis dėsnis
ttUM, UP moko laukti, kol suprasim, kodėl mūsų gyvenime įvyko
vieni ar kiti dalykai. Sakoma, be Dievo žinios nėplaukas
TU B l. nuo galvos nenukrenta. Ir aš tuo tikiu. O tu?

keliu
Man patinka šokti. O tau? Man patinka, kai mano veidą
šildo saulė. O tau? Man patinka garinė pirtis. O tau?
Man patinka, kai prie manęs glaudžiasi mano vaikai.
O tau? Man patinka, kai manęs geidžia mane mylintis
vyras. O tau? Ar gali pasakyti, kad gyveni taip, kaip tau
patinka? Aš to siekiu. Ir vis dažniau tai pavyksta.
Keista: įvardyti tam tikrus dalykus, kurie teikia džiaugs­
mo, yra paprasta. Tačiau gyventi su džiaugsmu - ne vi­
sada. Eik džiaugsmo keliu. Sąmoningai. Specialiai. Nori
pasimatyti su seniai matyta drauge? Pakviesk ją susitikti.
Nori atsipalaiduoti šokdama? Įsijunk mėgstamą muziką.
Kasdien dėl savęs daryk tai, kas tau teikia džiaugsmo.
Taip pajusi, kokiu keliu verta eiti. Eik lengviausiu keliu.
Būk dora, sąžininga. Gyvenk lengvai. Manai, nesi to ver­
ta? O gal tai neteisėta? O gal reikia sukandus dantis kęsti
gyvenimą? Ne. To niekam nereikia. Nebent mudviem,
nes tu ir aš labai mėgstam dramas. Dar vis mėgstam.
Bet vis dažniau einam džiaugsmo keliu. Sutik, šiek tiek
dramų - lyg geras šafranas.
Jei tau sunku kasdien eiti džiaugsmo keliu, pradėk nuo
paprastų dalykų: valgyk ko nori, gerk ko nori, būk kur
nori, daryk ką nori, mylėkis su kuo nori ir gali, mylėkis
kaip tik nori. Bandyk nusibraižyti intuityvų džiaugsmo
žemėlapį. Kuo daugiau praktikos, tuo daugiau sėkmės ir
laimės. Pradėk dabar pat. Užsimanei pagulėti vonioje? TFE111 51/
Užversk knygą ir eik. Tu to verta. •
Šis dėsnis moko dažniau lengvai priimti gyvenimą, drą- ’/ ĮSA
D4.
šiai būti savimi, save lepinti, jaustis ir būti turtingai.
Klausytis savo kūno ir kitų pojūčių. Daugiau džiaugtis
ir rečiau prisiimti aukos vaidmenį. Gyvenimas yra nuos­
tabus. Tu turi viską, kad tai pamatytum. Įpraskgyventi
spontaniškai. Įprask improvizuoti. Nelik narve - skrisk.
 Keisk požiūrį,
ir viskas aplink
pasikeis
Anksčiau nesupratau posakio apie požiūrio kampą. Man
nelabai patiko geometrija. Dabar jau žinau, kad pagrin­
dinės žinios gali praversti gyvenime. Kaip? Dalijuosi.
įsivaizduok, kad tu ir tavo dar trys artimi žmonės su­
darote tam tikrą keturkampę figūrą. Tarkim, kvadratą.
Vienas kampas - tu, kiti du - tavo tėvai, nesvarbu, gyvi
m u m im i ar ne, dar vienas kampias - tavo brolis ar sesuo. Figūros
i m i itSU U I: viduje klostosi santykiai. Ir tau jie nepatinka. Kaip gali
pakeisti figūrą, t. y. santykių formą, kad tau patiktų?
PfvS\KBT\)S Atsakymas paprastas: pakeisk kampą arba kelis, pasikeis
U I), H O T
\i msiisiM. figūra ir santykiai joje. Kaip manai, kurį kampą vertėtų
pakeisti pirmiausia? Gal mamos? Juk ji už viską atsa­
kinga. O gal tėvo? Jis juk vyras. O gal brolio ar sesers,
nes ji taip dažnai netinkamai su tavimi elgiasi?
Jei bent kiek išmanai geometriją, žinai: pakeitus bent
vieną iš keturių kampų, pasikeis visa figūra. Netiki?
Paimk lapelį popieriaus ir braižyk. Kas nutiks, kai vie­
ną kvadrato kampą padarysi buką? O jei smailą? Tu
gali labai norėti keisti kitus kampus, bet tau jie nepa­
valdūs. Jie nėra tavo įtakos sferoje. Todėl sakau: keisk
savo požiūrio kampą - bukink arba smailink, ir visi kiti
kampai pasikeis. Galioja tam tikri dėsniai: pasikeitus
tau, pasikeis ir aplinkiniai. Kai pakeisi požiūrį, pasikeis
bendravimas su artimaisiais, nes mes visi esame susiję,
t. y. jie taip pat pradės keisti savo požiūrį. Tai vyks be
prievartos, be moralizavimo.
Šis dėsnis moko gyventi paprasčiau. Nori pakeisti san­
tykius su kitais? Keisk savo mintis, elgesį, įpročius. Ne
todėl, kad tu blogesnė. Todėl, kad keisti savo požiūrio
kampą yra paprasčiausia. Tu gali atsakyti tik už save.
Ir atmink: viskas yra Dievo valioje.

Noras mylėtis
priklauso tau n įsi m

M i i m m s

Kartą vienos moters paklausiau, kada pastarąjį kartą

tMfM D IZM M S
fM I 5/1(1 U
mylėjosi su savo vyru. Ji atsakė: „Man dažnai skauda gal­
vą.“Aš nesupratau, todėl paklausiau dar kartą. Kalbantis mmin
paaiškėjo, kad ji retai mylisi dėl daugybės priežasčių.
Aš sakau: noras mylėtis priklauso nuo tavęs. Tu esi jo
savininkė. Kaip ir, beje, išsigalvoto galvos skausmo. Tik
tu renkiesi, kaip tau elgtis. Tu esi pats galingiausias af-
rodiziakas pačiai sau ir partneriui. Netiki? Pamilk save
pagaliau, ir pamatysi. Kai žmogus nelaimingas, tai ir
partneris ne taip liečia, ne tuos žodžius sako, ne tokią
iniciatyvą rodo, ne vietoje ir ne laiku artumo trokšta.
Moteriai verta stebėti savo nuovargio ir poilsio inter­
valus. Pavargusi ji nenori mylėtis. Ir tai normalu. Visa
kita labai individualu. Neturi tau įsipareigojusio partne­
rio ir nenori mylėtis? Sveikinu. Tau viskas gerai. Neturi
 nuolatinio partnerio ir nori mylėtis? Jei gali susilaikyti,
susilaikyk. Susigalvok veiklos, tik, prašau, mylėk save ir
bet ko neįsileidinėk į savo kūną ir sielą. Jei negali ilgiau
gyventi be artumo - ištekėk. Štai čia užduotis, ar ne?
^tobulos moters

Niekada niekada niekada nesimylėk prieš savo valią.

Kodėl? Nes tai negarbinga. Kitas žmogus turi žinoti,
kokia tu esi tikra. Jis vertas to. Ir tu. Jei įprasi mylėtis
prieš savo valią, ieškosi priežasties kuo nors apkaltin­
ti tą vyrą. Nes išprievartavimu negali. Kils konfliktų.
Stebėk save.
Šis dėsnis moko prisiimti atsakomybę už intymų gyve­
nimą. Moteriai verta labai daug ką pačiai dėl savęs pa­
daryti, kad šalia vyro galėtų atsipalaiduoti. Tai skatina
sveiką atsakomybę, kuria žaismingumą ir atpalaiduoja.
Mylėk. O kai myli, mylėtis gerai. Mylėkis!

Bukbalta varna
Žinai posakį „Nebūk balta varna“? Nuo pat vaikystės
mus suaugusieji skatina pritapti ir elgtis kaip dauguma.
Tarsi ta dauguma būtų norma. Stebint bet kurią šiuo­
laikinę visuomenę jau seniai tapo aišku, kad dauguma
visai neatspindi sveikos normos. Dažniausiai dauguma
gerokai nukrypusi nuo normos.
Aš sakau - būk balta varna. Nes galbūt tai vienintelis
būdas būti savimi. Dauguma moterų eina dirbti bet kur,
kad tik gautų pinigų, o tu ieškai malonios darbo vietos,
kad galėtum ne tik uždirbti pinigų, bet ir jaustis saugi
bei reikalinga, kad galėtum darbe išgerti arbatos, kavos,
bendrauti ir mėgautis santykiais. Tave nebūtinai supras
tėvai, draugės, manys, kad tu nori per daug, daugiau,
nei turi jie. Mesk tai iš galvos. Būk savimi bet kokia kai­
na. Ieškok. Jei nerasi, visada galėsi pasirinkti daugumai
įprastus elgesio modelius. Ieškok. Būk drąsi apsigalvoti.
Šis dėsnis moko gyventi drąsiai, eiti nepramintu taku,
neieškoti gyvenimo vedlių. Nes kas gi gali tave tinkamai
vesti per tavo gyvenimą? Tik tu. Kaip? Kai būsi savimi.
Ir tai reikš, kad tu būsi ne tokia varna kaip dauguma. beimu
Aš myliu tave! ŪBI
esi čia su
reikalu
Ar kada nors kėlei klausimą, kodėl tu čia? Ar kada nors
jauteisi niekam nereikalinga? Ar kada nors jautei, kad ?M 5 # E m

tavo gyvenimas neturi prasmės? Normalu, kai žmogų H I, KO M II

apninka tokie klausimai. Juk šviesą galime transfor­ ra n .
muoti savo viduje iš tamsos. Abejonės reikalingos, kad
atsirastų žinojimas, tikėjimas, viltis ir meilė. Kai kurias
netgi apniks depresija, kad tarsi iš naujo atrastų savo
gyvenimo prasmę.
Mieloji, gyvenimo prasmė nėra šeima, vaikai, vyrai,
pinigai. Gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas. Negali
gyvenimo prasme būti tai, ko gali netekti. Tau gyvenimas
 duotas su tam tikra užduotimi. Šiuo gyvenimu tavo sie­
la žengė dar vieną žingsnį sielos evoliucijos kelionėje.
Mums gyvenimas yra didžiulis. Sielai - tik žingsnelis.
Štai kodėl verta išmokti gyventi paprasčiau. O tikėjimas,
•'tobulos moters

viltis ir meilė padeda tikėti ne tik kitais, bet ir savimi.

Kaip gerai, kad tu esi. Nes kažkam gali būti likimo do­
vana. Net jei nebūsi gražiai įpakuota, nervinsi, erzinsi
ar kursi kitas nemalones. Viskas pasaulyje tobulai su­
režisuota. Mieloji, net jei dar nežinai savo gyvenimo
prasmės, patikėk - ji tikrai yra. Gyvenk, rūpinkis savi­
mi ir kitais, kurk, daryk tai, kas tau patinka ir nekenkia
kitiems. Tai apsaugos nuo depresijos, suicido ir kitų
nemalonių sielos negalavimų. Tu turi save. Kaip gerai.
Kai moteris netenka gyvenimo prasmės, ji tarsi padidina
beprasmybę. Apsidairyk, kas yra šalia. Turi vaikų? Jie
jau dideli? Ką gali veikti gyvenime, kai jiems esi ma­
žiau reikalinga? Net ir ramiame miege glūdi prasmė.
Vienatvėje. Lietuje. Gėlės kvape. Ramybėje. Gyvenk,
neskubink įvykių, mokykis tikėti, viltis ir mylėti. Ir tu
visada turėsi gyvenimo prasmę savo širdyje. Gyveni­
mo vairas - tavo rankose.
Šis dėsnis moko eiti gyvenimo keliu. Tuo, kuris yra,
o ne galėtų būti, jei... Šis dėsnis moko pačiai austi ki­
limus, kuriais nori vaikščioti. Prisiimti atsakomybę už
gyvenimo pakeleivius. Nuo tavęs daug kas priklauso.
Ir labai daug - Jo valioje. Gyvenk. Gyvenk. Gyvenk.
 V•
Tu esi ir
I S/ i • I • S/' •
š iu k š lių d e z e

Kartą buvau labai pavargusi ir pasielgiauvisai neišmintin­

gai: sutikau važiuoti elektriniu keturračiu. Tai kėlė įtam­
pos, nes rūpinausi dar dviem visai mažyčiais vaikeliais,
o ratai lėkė it pasiutę. Bent taip man, pavargusiai, tąkart
pasirodė. Vyriausias sūnus norėjo vairuoti. Sutikau, kad
jis nuvažiuotų iki šiukšlių dėžės. Sūnus piktai tarė: „Pati
tu kaip šiukšlių dėžė!“Susilaikiau jam nieko nepasakyti.
Kokia laimė, pagalvojau vos po gero pusvalandžio.
Tikiu, kad viskas vyksta pagal tobulą planą. Kaip galėjau
reaguoti į tokią vaiko frazę? Oi, kaip galėjau. Ir atrėžti, ir
moralą atskaityti. Ačiū Dievui, atradau savyje stiprybės
ir meilės susilaikyti nuo ūmios reakcijos. Ir jau labai
greitai gavau atsakymą.
Sūnau, prisimeni, kaip šiandien pasakei, kad aš pati kaip
šiukšlių dėžė. Neslėpsiu, tą akimirką mane tai tiesiog
pribloškė ir įsiutino. Jau maniau, kaip duosiu, tai žinosi.
Kaip gerai, kad nedaviau, nes štai ką supratau. Tu buvai
visiškai teisus. Taip, aš pati esu kaip šiukšlių dėžė. Ir ži­
nai, ką tai man reiškia? Ogi tai, kad aš esu tavo mama.
Aš esu didelė. Aš myliu tave visokį. Svarbiausia, kad
tu visada būtum savimi. Todėl normalu, kad tu kartais
pyksti, kartais plūstiesi, kartais liūdi ar kitaip nemaloniai
reaguoji. Normalu, kad tavo nemalonios reakcijos ir man
gali būti nemalonios. Bet aš esu mama. Aš esu didesnė.
Todėl nutariau, kad esu ne šiaip šiukšlių dėžė, o visas
 didelis konteineris. Į mane telpa viskas. Ir tai niekaip
nemažina mano meilės tau. Tu žinok tai. Net jei aš ne
visada pajėgsiu susilaikyti nuo nemalonių reakcijų - aš
tave myliu visokį. Ačiū tau, kad man padovanojai dar
vieną mano apibūdinimą. Būti šiukšlių dėže visai nėra
blogai. Būti ja gerai. Juk šiukšlių dėžė turi stabilią vietą,
ji padeda kitam būti švaresniam, ją visada gali rasti jai
skirtoje vietoje. Visai kaip mamą namuose. Aš myliu tave.
Gal jau galime pasiūlyti arbatos su medum žmogui, kuris
šneka kažkokias nesąmones, kaip atrodo vos išgirdus?
Žinoma, kad galim.
Šis dėsnis moko save priimti ne tik kaip mergaitę, ku­
įMETO riai pačiai reikia išsimesti šiukšles, bet ir kaip didelę
mm. plačią moterį, į kurią kitas, silpnesnis, gali išmesti sa­
vąsias. Ir svetimos šiukšlės tavęs neužterš. Nes kas, jei
ii m m m
ne mama, padės vaikui palaikyti vidinę švarą ?Bent 21
HEM
tW metus. Būkime gražios šiukšlių dėžės, prižiūrėkime savo
tlMIO » Ė $ talpumą, nepersipildykime. Tai toks nuostabus ir visai
kitoks meilės aspektas, kai gali kažkam būti tiesioggera
IM I. šiukšlių dėže, kuri visada po ranka.

Ar seniai matei mažą mergaitę, kuri užsispyrusi puikiai

moka net koja treptelėti? Susirask tokią ir nusižiūrėk,
kaip profesionaliai ji tai daro. Gerai nusižiūrėk ir eik
trepsėti. Užsispirk ir trepsėk. Kiek kartų? Kai tik nori.
Labai rekomenduoju bent kartą per dieną.
Ar tu tiki, kad pėdos yra ypatinga kūno vieta? Aš tikiu.
Kiek jose taškų. Jos nešioja mane šia Žeme. Ak, kaip aš
myliu savo pėdas. O tu? Masažuok jas su visa meile, iš
visos širdies, trink geriausiais ir kvapniausiais aliejais.
Jos to vertos. Ir tu. Ir dar šis tas: per pėdas moteris į
Žemę gali nuleisti savo žaibus, uraganus ir griaustinius.
Kai suims siutas, eik trepsėti. Nesvarbu, ką pagalvos
žmonės. Siūlau trepsėti ne tik tada, kai būsi pikta. Dieną
gali baigti trepsėjimo seansu.
Aš trepsėjimu pradėdavau dieną. Nes vakare ne vi­
sada spėdavau. Trepsiu ir sakau: „Žeme, mylimoji tu
mano, paimk iš manęs viską, kas ne mano, tegu mano
žingsniai šiandien būna lengvi. Ačiū, kad mane nešioji.“
PE! PĖDAS
Trepsėti reikia stipriai, kad pėdos sušiltų. Kai trepsiu r a is i
ant sniego, jos maloniai dega. Maniau, sniegas yra kur
kas šaltesnis. Visai jis ne šaltas. Pasirodo, trepsėjimas
ta it
M IIEISII
m

labai padeda toms, kurioms nuolat šąla galūnės. Vienu 5AV0 Ž iliu s,
žodžiu: trepsėk į sveikatą.
Šis dėsnis moko atiduoti Žemei tai, kas tavyje prisikaupė. (JĮ | \j Įl^ Tj |
Žemė yra mūsų visų motina. Motinai galima patikėti
viską. Ji mus myli. Būkime jai už tai dėkingi. Šis dėsnis
skatina moterį susilieti su Žeme. Tai ypač yra malonu
ir naudinga.
'tobulos moters \: Spjaudyk ir

Tfu, kad tave kur! Labai geras mokymas. Moki taip?

Nedaryk taip kaip toje dainoje, kai kažkas spjaudo sau
ir dar gaudo.
Kai prisikaupia daug nemalonių dalykų, o atiduoti jų
nespėji arba neturi kam, eik juos išspjauti. Galvok, ką
nori išspjauti, ir spjauk. Spjaudyk tol, kol nebeturėsi
minčių apie tai, ką nori išspjauti. Tam tikrą laiką gali
vis užsirašyti, ko norėtum atsikratyti. Kai skirsi laiko
spjaudymo sesijai, užrašai pravers.
Tik prašau: nespjaudyk ten, kur daug žmonių. Jei netu­
ri nuošalios vietelės, spjaudyk į plautuvę, nuliek viską
vandeniu ir eik mėgautis gyvenimu. Arba ilsėtis. Ir pati
nepamiršk nusiprausti. Moteriai vanduo - tai vienas
jos vidinės švaros šaltinių.
Šis dėsnis moko nekaupti nieko, kas ne tavo. Nekaupk
nieko, ko nenori turėti. Spjaudymo ritualą surenk kartą
per mėnesį. Būk švari. Būk laisva. Būk žaisminga. Būk
savimi.
 Kas kartą
gaudama
pastabą matyk
pėdas, kurias
nori nuplauti
Tu jau žinai, kas yra puikybė? Ji turi daugybę formų.
Negali patylėti, nutylėti, tavo žodis turi būti paskutinis,
nuolat reikia ką nors mokyti, auklėti, rūpintis, neva glo­
boti. Taip jau yra, kad kiti žmonės savo elgesiu išryškina
mūsų puikybę. Tai nėra malonus patyrimas. Tik labai
prasmingas. Paprastai žmonės pasako ką nors nemalo­
naus, kai puikybė lenda lauk, reikalauja savo tiesų. Ar
m m ro
pagalvojai, kas būtų, jei patylėtum? Ypač kalbėdama su
visomis prasmėmis vyresniais žmonėmis? O kaip su
vyrais? Ar toli jie eina, kai tavo puikybė prabyla?
Kai nutariau atsisakyti puikybės įpročių, gavau
patarimą: kas kartą, kai kas nors sakys pastabą ar
nemalonių dalykų, matyk pėdas, kurias nori nu­
plauti. Ir būk rami. Tau nieko nenutiks.
Dieve, pagalvojau, kaip paprasta. Ar turi bent porą
pėdų, kurias nuplautum su dideliu malonumu? Man
tai - Jo pėdos. Tu gali turėti kitas. Tinka net savos.
Svarbiausia tą akimirką matyti pėdas, kurias su didele
meile ketini nuplauti.
 Sakyk sau mintyse: aš tenoriu nuplauti tavo pėdas. Ma­
tyk pėdas ir jas mintyse plauk. Tegu vaizdas to, kuris su
tavimi nemaloniai kalba, nebūna toks ryškus. Nes tik
tu jį tokį ir padarai, kai klausaisi ir dediesi į širdį. Plauk
[Netobulos moters u

pėdas ir gyvenk ramiau.

Vienoje paskaitoje žmonėms pasiūlau galimybę išreikšti
pyktį Kristui - tiesiai į akis. Norinčių nebuvo. Kodėl mes
taip lengvai reiškiame pyktį sau ar kitam? Nes pamiršo­
me apie savo ir kitų dieviškumą. Paprasta, ar ne? Nėra
kito molio, tik dangiškasis. Ir iš jo padaryti mes visi.
Šis dėsnis moko taip mums, moterims, reikalingo nuo­
lankumo ir karališkumo. Kai atsisakai puikybės, tampi
puikia moterimi. Tavęs nesugriaus kitų pastabos. Tu di­
delė. Tau niekam nieko nereikia įrodinėti. Todėl tylėti
ir norėti plauti pėdas yra puiku.

Labai dažnai manome, kad mūsų prisigalvojimuose

slypi stebuklai. Ne, ne ir dar kartą ne. Stebuklai yra rea­
lybėje. O prisigalvojimuose tūno tuzinas iliuzijų. Apie
viską: Žemę, Dievą, žmogų, meilę ir draugystę. Moterys
linkusios prisigalvoti. Tol, kol trūksta drąsios pažvelgti
realybei į akis. Todėl moterys mato savo tėvus ir kuria
apie juos pagražintas istorijas. Moterys gyvena su ne­
tinkamu vyru ir apsimeta, kad visos taip gyvena. Juk
geresnių nebūna. Nes mes juk nevertos geresnių. Mote­
rys dirba nemėgstamus darbus, nes kitų nėra, ir viskas.
Kai moteris įsidrąsina pažiūrėti, kaip gali būti iš tikrųjų,
jai atsiveria akys. Ji pamato netobulus savo tėvus, ant
kurių galima supykti. O supykus atleisti. Vėliau paaiš­
kėja, kad atleisti nėra ko, telieka dėkoti už gyvybę. Koks
stebuklas, ar ne? Gali būti, kad moteris staiga išvysta
kas vakarą geriantį vyrą, nuo kurio sugalvoja pabėgti, U I IWTIMS
juk būtent gyvendamas su ja jis pradėjo gerti. Ji jo akyse \S \iU S \U
pamato savo atspindį ir jai pasidaro baisu. Ar ji nemokėjo
jo mylėti? Ar ji niekada jam nedėkojo? Ar ji niekada juo
nesidžiaugė? Dieve, kitas galėjo ir išeiti visam laikui.
IM
PUll
Kaip gerai, kad jis dar gyvas. Ar ne stebuklas? MII IŠ
im sim ,
Šis dėsnis moko tikėti, kad stebuklai esame ir mes patys.
Tikri stebuklai slypi tikruose žmonėse. Nesuvaidintuose.
Realybė yra nuostabi, nes ji yra stebuklinga. Negi atsi­
msimu
m .
sakysi galimybės būti stebukladare?

Objektyvas IKI
priklauso tau.
Kurį vaizdą M iir/s is
MII
renkiesi? STEM IUM f?
Pasaulis yra labai įvairus. Tik nuo tavęs priklauso, ką
renkiesi matyti. Įsivaizduok, kad rankose turi nuolat
įjungtą didelės raiškos fotoaparatą. Ar tu naudojiesi
 savo rankų galia? Ar jas judini? Ar tau jos padeda ieš­
koti grožio, prasmės, meilės, darnos?
Kai aš pasirenku kalbėti apie pozityvius dalykus, kai
kas bando sakyti: realybė yra kitokia. Taip. Realybė
^tobulos moters

yra visokia. Ir aš jos neneigiu. Tik mokausi nekalbėti

apie tai, kas manęs neturtina. Aš nemąstau apie tai,
kas man nepadeda labiau savęs mylėti. O tu? Dažnai
matai savo klaidas? Dažnai save kali prie kryžiaus? Aš
mokausi keisti šiuos įpročius. Juk grožio paieška savyje
padeda eiti meilės keliu. Ir visai nesvarbu, kaip su mumis
elgėsi tėvai, mokytojai ir kiti suaugusieji. Jei nori būti
gražesnė, grožio ieškok savyje. Jei nori būti pakantesnė,
pakantumo ieškok savyje.
Musės skrenda ten, iš kur sklinda nemalonus kvapas.
Joms rūpi visokie puvėkai ir kitos bjaurastys. Kai tik
leidiesi į kalbas, kas ką nužudė, tampi didele didele
šūdmuse. O ką daro bitės? Jos skraido nuo žiedo prie
žiedo. Žinoma, bjaurastys niekur nedingsta. Tačiau
joms jos nė motais.
Šis dėsnis skatina tapti profesionalia savo gyvenimo
fiksuotoja. Net ir liūdesį galima pamatyti gražų. Nepa-
simesk tarp tave supančių vaizdų. Nepamesk savo kelio.
 Tavo vidinis
gyvenimas
įdomesnis nei
iš o r in is

Kai pradėjau rašyti šią knygą, sau užduodavau klau­

simą: jei manau, kad žmogaus vidinis gyvenimas yra
įdomesnis nei išorinis, kodėl tiek daug veikiu išorėje?
Atsakymų gavau daug. Mano aistra yra dalytis. Aš moku
įkvėpti. Dalydamasi vidiniais išgyvenimais, rašydama
knygą sau ir kitai moteriai, aš skatinu skaitytoją mažiau
domėtis kitomis ir drąsiai nerti į savo vidų. O ten gilu.
Labai gilu. Ir kurį laiką gali būti net labai tamsu. Tol,
kol neatrandi savo šviesos šaltinio. Tikiu, kad kai kam
reikia labai daug prisiskaityti apie kitus, kad visa tai
nusibostų ir pradėtum domėtis savimi.
Žinau ir tai, kad kažkam reikia nusirengti visus drabu­
žius, kad kitas nusivilktų jau seniai per mažą švarką.
Greičiausiai nuogale pasirinkau būti aš. Ne todėl, kad
esu įdomesnė nei tu. Todėl, kad prieš tave stovėdama
visiškai nuoga kviečiu tave: pažvelk į save, nerk į savo
gylį, į savo tamsą, nes ten rasi šviesą. Juk tamsa ne­
egzistuoja. Tamsa - tai nepakankamas kiekis šviesos.
Tamsa - tai nieko blogo. Nei tamsa, nei šviesa nepri­
klauso mums ir nėra mes.
Jei nebūčiau tiek daug visko patyrusi, nebūčiau suti­
kusi Dievo. Jei nebūtų kito kelio, tik per kančias, aš
CA22>
lg w pasiruošusi jį pakartoti dar kartą. Kad tik ateičiau. Pas
Tave, pas save, pas jus visus, kurie gyvenate manyje.
Mano vidinis pasaulis yra nuostabus. Ne todėl, kad
aš ypatinga. Todėl, kad aš nusprendžiau į jį pasibelsti.
^tobulos moters

Ir durys atsidarė. Kartais noriu tik ten ir gyventi, tik

ten ir būti. Tada suprantu, kad kaip Dievas, kuris yra
ne tik bažnyčioje, taip ir mano vidinis pasaulis gali
reikštis išoriniame. Su mano tėvais, artimais žmonė­
mis, vyrais, vaikais.
Šis dėsnis moko pasisotinus kitų gyvenimais eiti gyventi
savojo. Labiausiai vidinio. Jis yra nuostabus, tobulas,
aiškus, paprastas ir kartu stebuklingas. Jis suteikia
galią gyventi išorinį realų gyvenimą. Atmink: pirma
turi pamatyti kažką tamsaus, kad pradėtum regėti
savo šviesą.

Dažnai projektuojame, planuojame, modeliuojame arba

dar ką nors buriame. Ir vis susimąstome: o kas, jeigu?
Gyvendama aiškiai suvokiau, kad nėra jokio JEIGU.
Mes galime atitolinti tam tikrus įvykius, mes galime
spardytis ir nepasiduoti visatos kutenimui, tačiau tai,
kas turi įvykti, įvyks 100 procentų.
Sakoma, kad moteriai labai sunku apsispręsti. Visaip
būna. Labiausiai jai trukdo nuolatiniai proto žaidimai
„o kas, jeigu“. Mes tarsi gyvename, bet ir negyvename.
Mes tarsi einame, bet lyg ir neiname. Mes lyg ir mylime,
bet ne visai. Mes tarsi pasirinkome, bet... O kas, jeigu...
Ar matei seną rusų filmą „Tarnybinis romanas“? Vie­
na herojė, po daugelio metų sutikusi bendrakursį, su
kuriuo buvo artima, jam vėl ėmė jausti malonius jaus­
mus, net rašė meilės laiškus. Nors abu turėjo šeimas.
Bet kuri protinga moteris būtų patarusi - liaukis krėsti
nesąmones. Tačiau ji kurį laiką gyveno pagal scenarijų
„o kas, jeigu“. Ir gavo puikią pamoką. Juk mūsų nėra
praeityje. Kaip sako Dalai Lama: yra tik dvi dienos, kai
nieko negalime pakeisti - vakar ir rytoj. Tad neįsileisk
abejonių. Tikrink viską, ką gali patikrinti. Turi du vyrus
ir neišsirenki, katras geresnis? Patikrink. Turi galimybę
nusipirkti kelis drabužius, bet nori tik vieno? Patikrink,
kuris tau labiau tinka. Sugriauk visus „o kas, jeigu“. Ir lik
rami. Nes iš tiesų nėra jokių „jeigu“. Net jei gausi kaip
šlapiu skuduru per veidą, bent sužinosi. Nėra nieko
gėdingo jaustis nemaloniai. Viskas yra tik patirtys.
Beje, pagal šį dėsnį vyksta ir didieji santykių pokyčiai.
Nes jei neišdrįsi, tai ir nesužinosi!
Šis dėsnis moko mažiau vaikytis iliuzijų, daugiau pa­
tirti, daugiau apie save ir artimuosius sužinoti realių
dalykų. Jis moko gyventi drąsiau.
W Neieškok
patvirtinimo,
itobulos moters l

kad esi šaunuolė,

nes pašiurpsi
Kadais buvau viena iš tų, kuri nuolat visų visko klausinė­
ja. Ir dabar klausiu. Bet itin retai. Ir tik esminių dalykų.
Augau augau ir paaugau. Ir labai džiaugiuosi. Todėl tau
galiu drąsiai pasakyti: mažiau klausinėdama ūgtelėsi.
fiiawi, Ar kada nors susimąstei, kodėl vyrų vis klausinėjame,
MMą kaip atrodome? Negi iš tikrųjų nežinome? Žinome.
Bet... Esmė glūdi mūsų savivertėje. Vietoj jos turime
Ml/ VISUS balutę. Tas pat nepažabojamas draugių nuomonės
M 5EMI, poreikis... Arba klausinėjimas socialiniuose tinkluose.
MKIIEKC Žinoma, galime klausti ir reikia. Kad sužinotume. Bet
H£*EIKM kitų klausti apie save - keblus reikalas. Atsakyti galėtų
saiiiri. specialistas arba tave mylintis žmogus. Visi kiti nieko
apie tave neišmano. Ar net nori tau pakenkti.
Moterys labai jautrios kitų nuomonei. Todėl ir reikia
pasirūpinti, kad apie mus kalbėtų arba mus mylintys,
arba mus gerai pažįstantys ir iš esmės geri žmonės.
Net nebūtinai specialistai, tiesiog geri žmonės, ir tiek.
Dauguma moterų apie save klausinėja ne todėl, kad nori
išgirsti atsakymą, o todėl, kad nori išgirsti vienintelį at­
sakymą: mieloji, brangioji, tau viskas yra gerai, tau nieko
nereikia gerinti. Atmink: tau tai teks pasakyti pačiai.
Ne todėl, kad nieko gerinti nereikia. O todėl, kad tik
tu ir turi laisvę bei teisę nuspręsti, ką, kada ir kam tave
gerinti. Gali tekti net išrėkti, jei ausys nebenori girdėti
to, kas tau svarbu.
Mes nuo mažens įpratome girdėti, ar mes geros, ar dar
nepakankamai. Mokykloje geros mergaitės yra tokios
nesusivokusios mergelės, kad be kitų nuomonės nieko
apie save nežino. Ir tai ydinga praktika. Laimė, moky­
klą jau seniai baigėme. Todėl liaukimės ieškoti tų, ku­
rie mums, išalkusioms pastiprinimų, sakys: tau viskas
gerai. Teks pačioms susirasti maisto. Ir ne bet kokio,
o ypač geros kokybės. Todėl dar kartą sakau: netapk
kale nukarusiu liežuviu. Būk savimi ir mylėk bei gerbk mm 11
save. O jei esi mama, neversk kale savo dukros. Ji verta
geriausio, kaip ir tu.
m\iM svt
Vt\ T O S !
Šis dėsnis moko adekvačiai pasikliauti savimi. Net kre-
iwa
čiant nesąmones. Nes jei prisidirbome, tai iš karto ir ži­
nome. Irjei neišsitrinkome galvos, neklauskime draugės Į\,UU
ar vyro, kaip atrodome. Neskatinkime artimųjų mums U tį M
meluoti ar pataikauti. Išsiplaukime galvą visomis pras­
mėmis ir greičiau sužinokime, kokios esame.
lillUll.
 Buk laiminga,
o ne teisi
^tobulos moters

Būti teisiai mokiausi iš mamos. Būti laimingai teko iš­

mokti pačiai. Beveik 40 metų siekiau teisybės. Tos, kurią
pajėgiau suprasti. Tiesa nuo išminties skiriasi. Tiesa
kaip kokia nors vegeta - nuodas. O išmintis kaip koks
šafranas - gyvenimo prieskonis. Jauti skirtumą? Kai
parduotuvėje pamatau žmones, perkančius tą nuodą,
labai noriu paklausti: „Jus iš kur ką tik išleido į laisvę?“
Taip ir su tiesa. Kai nugyveni tam tikrą skaičių metų,
norisi dalytis išmintimi, o jos neturint - tylėti. Tačiau...
Net ir čia galite rasti „vegetos“ pėdsakų...
Kai norime būti teisios, tą teisybę reikia vis kaip nors kam
nors pateikti. Ir tai ne visai malonus procesas. Ypač visa
tai stebintiems. O tiems, kas tą mūsų patiektą tiesą turėtų
valgyti, visai nekas. Tampame aršios, rūsčios. Tai nėra nei
gerai, nei blogai. Tačiau ilgainiui tokia būsena kelia riziką
tavo ir mano gerovei bei sveikatai. Visai kaip svaigalai.
Todėl drąsiai sakau: kai nuspręsi tapti laiminga, vartosi
išmintį. Savo, kitų ne taip svarbu. Tai bendro vartojimo
produktas. Be jokių licencijų, be jokių autorinių teisių.
Ir jos vartojimas yra labai malonus ir stebėtojams, ir
valgytojams.
Eik, kur tau reikia eiti, bet savo maršruto svarbos neįro-
dinėk kitiems. Jausk, ką jauti, bet savo jausmų prasmės
neįrodinėk kitiems. Daryk, ką nori daryti, bet savo veik­
los prasmės neįrodinėk kitiems. Būk laiminga.
Šis dėsnis padeda labiau susitelkti į save, savo pasirin­
kimus, savo laimę. Mažiau rūpintis, ką kas pagalvos.
Naudotis brangiausia pasaulio valiuta - išmintimi. Juk
trokšdama būti laiminga, tu nieko blogo nenori. Todėl
tau gali baigtis tik gerai.

Jei nori Luti

gera, savyje

Liaukis save koneveikti. Liaukis apie save blogai manyti

ir kalbėti. Ir be tavęs yra kam. Netiki?
Jei nori būti gera, savyje matyk gerumą. Jei jį pamiršai,
prisimink. Nes tas gerumo matymas - lyg gerumo sėklų
laistymas. Jos auga dėl saulės šilumos ir drėgmės. Būk
gera savo sodo sodininkė.
Tai dar nereiškia, kad nereikia būti savikritiškai. Lie­
tuvoje pakanka moterų, kurios mielai flirtuoja su savo
infantilumu. Ir tai visai ne erotiška. Tinka mažoms
mergaitėms, kurios nieko nežino. Tačiau tu nesi maža
mergaitė. Tad ir elkis atitinkamai. Prisidarei nemalo­
numų? Atsiprašyk. Gali atkurti teisybę? Pirmyn. Gali ir
nori kitiems suteikti džiaugsmo? Pirmyn. Gavai gerumo
dovanų? Padėkok. Dovanojai kam nors gerumą? Tyliai
pasidžiauk ir eik gyventi toliau. Tai paprasta, tačiau
nebūtinai lengva.
 Iš kur kyla kai kurios depresinės būsenos? Iš egoisti­
nės savigraužos. Labai daug moterų galvoja maždaug
taip: aš buvau tokia bloga, kad dabar nesu verta laimės.
Atsakau: o kas tu tokia, kad spręstum? Jei dar nemirei,
o
vadinasi, tau dar reikia gyventi. Jei dar kvėpuoji, vadina­
a
ra si, dar turi ką veikti. Dievas niekam nesukūrė kankinio
JO
3 scenarijaus. Net jei pametei gyvenimo tikslą - Jis žino
O
geriau. Ne merdėti tau dienos skirtos, o gyventi. „Man
ir taip bus gerai“, - sako nuolanki moteris. Tačiau šiuo
posakiu prisidengia didžiulės egoistės, nusivylusios sa­
vimi, nutarusios tapti aukomis. Su tikruoju nuolankumu
tai neturi nieko bendra. Norint patirti tikrąjį „man yra
gerai, kaip yra“, tenka gerokai pasispardyti, pasipurtyti
IltU S TMl ir giliai giliai kvėpuoti. Ir visai ne mylintis, o patenkant
HtPMXMO
POTIM
U į būseną, kai, regis, tuoj tuoj mirsi.
Kvėpuok giliai. Nes tu esi to verta. Tu esi šviesa. Net jei
ttMItlO - to nematai savyje. Tu esi reikalinga, net jei abejoji. Tu
U MIMS esi svarbi, net jei nebetiki tuo. Ir niekas tau neprivalo
UIIIII įrodyti tavo gerumo - liaukis kankinti savo vaikus, vyrą
ir kitus artimuosius. Juk ir neįmanoma to įrodyti, kol
SMII) VMHS.
mn \i m
pati tuo nepatikėsi. O kai patikėsi, nebereikės ieškoti

untiyisws. įrodymų.
Šis dėsnis mokogyventi daugpaprasčiau. Žinoma, dramų
vis tiek bus. Betjos nebenukels mūsų nuo sosto, kuriame
sėdime ne kaip godžios, savanaudės imperatorės, o kaip
kilnios ir išmintingos karalienės.
 Nėrink supuvusių
bulvių, nes jas
teks valgyti
Kartais, kai įsileidžiu į širdį kokią nors nesąmonę, no­
risi rėkti iš nevilties. Nes puikiai žinau, kad kelio atgal
tiesiog nėra. Ir teks išmokt su tuo gyventi. Žinoma, tai
visuomet būna skanus saldainis, kurį reikia išvynioti.
Tik tas procesas ne visada malonus. #E III
Niekada iš esmės neabejoju savo gyvenimo svarba ir 5ALD2I)/
veiklos prasme. Ne dėl kitų pastiprinimo. Dėl intuicijos mirtini
šnabždesių. Dėl širdies ramybės. Nes daug ką daryčiau
taip pat. Tačiau kartais į svečius ateina ir nekviestų žmo­
S ifili, BET
nių. Na... iš dalies kviestų... Nes socialiniuose tinkluose II lARČIOS
bendrauju su visokiais žmonėmis. Aš neperspėju, kad PEmiį!
„maistas“, kuriuo dalijuosi, turi visokių skonių. Ne tik ĮIM TO S.
saldžių pyragėlių siūlau, bet ir karčios pelynų arbatos.
Kad tamsa iš tulžies pasitrauktų.
m TIKSI
IŠ TULŽIES
Dangaus palaima, kad dažniausiai į svečius užsuka tie, fiim u m i.
kurie pasiruošę patirti visus skonius. Nes žino, kad jų
visokių reikia. Yra tokių, kurie paragavę pelynų arbatos
sako: „Kokia tu nenormali, kokia tu karti, kam tau vie­
nokia ar kitokia kaukė, kodėl nori šokiruoti?“
Ir kas kartą pasijuntu taip, lyg būčiau savo perlus atida­
vusi kiaulei. Daliju ne kiaulėms. Bet jos nepastebimai
į bendrą lovį įkiša knyslę. Juk irgi alkanos. Tačiau...
jos ne tik ėda, bet ir dergia ten, kur valgo. Kiaulei
 juk nepaaiškinsiu, kad aš tiesiog esu savimi. Ir viskas
kuriama ne kaip teatre pagal scenarijų. Viskas vyksta
kaip ypač profesionalioje improvizacijoje, kuri vadi­
nasi gyvenimu.
Gauname kelias pamokas iš karto: visi yra mokytojai,
bet ne visi - sektini pavyzdžiai, ne visi mokytojai tin­
•S ka mums, rask sau tinkamų mokytojų, jei šis netinka.
Palaikymas yra svarbus.
Svarbu brėžti aiškias ribas, sakyti kitam STOP yra svarbu,
VISUS negalima klausytis tavęs nemylinčio žmogaus kritikos,
m mi nes ji tik skaudina, o tas žmogus nieko gero tau nelinki.
P lD fE S ItlU ltt Kadaise viena dama parašė: „Nusprendei tapti populiari
IH P M V IIM M . ir vieša, tai tverk dabar viską.“
TO UDIUS 1 Štai čia ir pakasta ta laimės katė. Aš nieko specialiai
c,m«. nedariau, kad tapčiau vieša ir populiari. Nieko niekada
niekaip. Kadangi nenusprendžiau tapti nei populiari,
nei vieša, tai ir netveriu. Ir netversiu.
$«rri Puikiai matau patyčias, užgauliojimus, bandymus pro­
mu vokuoti, užgauti. Ir kitiems tai daryti yra lengva, nes
smm esu labai atvira. Žmonės pasiskaito ir nusprendžia, kad
mane pažįsta. Pasiskaito ir mano, kad pažįsta mano
m m
vaikus. Ir kai jiems nepatinka mano užplikyta pelynų
arbata, jie geria, springsta ir keikia mane.
 Todėl sakau:
Aš nesu nepakeičiama.
Aš nesiekiu patikti.
Jei tau norisi mane koneveikti, prašau, pasitrauk
iš mano erdvės.
Nes ne aš atėjau pas tave į svečius.
Aš niekam nieko neskolinga.
Aš laisva valia dalijuosi viskuo, kuo tik noriu.
Aš turiu, kas man verda pelynų arbatos. Ir jie tai
daro su meile.
Aš renkuosi meilę.
Pirmiausia - sau.
Meilė man yra svarbiau nei populiarumas.
Mano kuriama erdvė yra tikras gyvenimas.
JAME NEGALI VISKAS BŪTI TIK MALONU.
JAME VISKAS YRA TIKRA.
LABIAUSIAI - AŠ.
Tau irgi to labai linkiu.
Šis dėsnis moko rūpintis savo „pirkinių maišo“turiniu,
kai tik įmanoma, atsisakyti nereikalingo bagažo. Nes
tai, ko reikia, ateis neišvengiamai.
 Tu nesi atsakinga
nei už kito
elgesį, nei už
kitojausmus
Mes rūpinamės savojausmais ir elgesiu. Kai turime vaikų,
atsakome už jų jausmus ir elgesį. Iš dalies. Ir ta dalis yra
gana didelė. Tačiau su lygiaverčiais žmonėmis, net su
tėvais ir darbdaviais, mes nesielgiame kaip su vaikais.

H
5
Tai reiškia, kad mes privalome būti savimi ir turime
liautis rūpintis, kaip jaučiasi šalia esantys žmonės. Nes...
PkMMU
m \ SM
\W
. Senoje rusiškoje dainoje apie keturis metų laikus dai­
nuojama, kad visi metų laikai yra svarbūs. Ir jie visi ver­
\i UUU&M tingi. Kaip jausmai. Tad savo jausmų rudenį taip pat
13 [ \ i l \ l reikia gerbti.
Aš pasirinkau būti savimi. Ir tau labai to linkiu. Ką tai
reiškia? Aš jaučiu viską, ką jaučiu. Ir svarbiems žmonėms
tai sakau. Kai jaučiu malonius jausmus, juos įvardinu ir
dėkoju. Kai jaučiu nemalonius jausmus, juos įvardinu
ir atsiprašau. Tai viena geriausių praktikų, kurios ne­
galėčiau pavadinti metodu, nes tai yra daug daugiau.
Tai - gyvenimo būdas, atveriantis širdį. Apie tai visada
labai daug girdėjau, tačiau tik garsus lektorius Dmitrijus
Trockis man padėjo tuo patikėti.
Mums baisu pykti, nes kitiems tai bus nemalonu. Mums
baisu liūdėti, nes kiti vėlgi nesupras ir įsitemps. Taip ir
nugyvename gyvenimą bijodami savo jausmų. Keičiame
kaukes, įtempiame kūną, pavargstame, nes nuolat apsi-
metinėjame. Net nenutuoki, kokio gyvenimo atsisakai.
Moters jausmai - didžiulė energija. Juos turi valdyti
leisdama jiems egzistuoti. Jie labai greitai keičiasi, todėl
nė vienas jausmas nėra baisus. Nei tau, nei tavo arti­
miesiems. Tad labai svarbu jausti ir nesirūpinti, ką kiti
mč sup®
dėl to pasakys. Net nesiklausykime. Nes savęs tikrosios
negalime atidėti į šalį. O jei kitas grasins: „Jei nesiliausi, SEAM®
aš išeisiu“, vadinasi, jam nelemta pasilikti. Lieka tik tie,
kurie turi likti. Tad, jei jau tau davė Dievulis visus metų
laikus - visokius jausmus, tai ir gyvenk su jais visais.
m «
EHEW W
Nepakliūk į manipuliacijas. Nes kiti gali sakyti: „Kai m itu tis
rėki, aš galiu tau trenkti.“ Ne! Kai tu pyksti, tu rėki. Tik
taip dar moki. Atsiprašyk, jei tavyje vėl praūžė viesulas.
O kitas pats atsakingas už savo jausmus ir elgesį. Tu
mokykis su meile sužiūrėti savo vandenis. Ir atmink:
ypač stiprūs nemalonūs jausmai turi daug energijos po­
kyčiams įgyvendinti. Tad nebijok savęs visokios! Neslėpk
mirs«
nemalonių jausmų, ir tau viskas bus gerai.
Šis dėsnis moko būti savimi ir nesaugoti kitų nuo mūsų
lt M -
m
jausmų. Supykus neverta daužyti veidų ir sienų. Bet dar
žalingiau slėpti pyktį. Tad jausk viską ir būk laiminga.
Patikėk: moters ruduo ir žiema - bene produktyviausi m r i m .
pokyčiams.
 Jei skauda dantį,

Rašydama knygą buvau ir pamiršusi savo profesiją. Kla­

0
.-d sikinė psichologija taip viską supainiojo, kad žmonės
ne tik sudėtingai gyvena, bet ir terapijos dažnai būna
sudėtingos, ilgalaikės ir nebūtinai sėkmingos. Aš savo
veikla ne tik keičiu psichologijos atstovų įvaizdį, bet ir
sminsMSt plečiu psichologijos pasaulį. Mes nesame nei geresni,
nei populiaresni, tiesiog turime tam tikrų profesinių
snicoist kompetencijų. Pirmiausia žmogiškumas, tik paskui
kompetencijos padeda sukurti sėkmingą psichoterapiją.
UESiBMM Moteriai ir Lietuvai reikia Dievą pripažįstančios psi­
tiem chologijos. O psichoterapijos procese susitinka ne daug
L metodikų žinantis specialistas ir klientas, o dvi sielos,
m m i
iš kurių viena veda kitą į vidinę šviesą, o ne į kažkokią
išorinę panacėją. Kai mes tikime, tikime ir žmogumi,
net sergančiu, ir padedame jam ne duodami tik mums
P M L E lfl žinomus instrumentus, o parodydami, jog jis viską jau
turi, kad būtų laimingas ir jam sektųsi.
M U 9 M /I5
z nm Man teko patirti labai įvairių psichoterapijų ir kitokios
rainiMm pagalbos. Drąsiai sakau: sudėtingose situacijose sunku­
mai tiesiogiai niekada nesprendžiami. Vadinasi, jei tau
įp u s t u s , skauda dantį, tenka gydyti koją. Jau minėjau Dmitrijų
MSDIfUIIS Trockį. Man patinka jo sistema. Ji yra labai paprasta ir
Minai kartu tokia tiesi, kad niekaip klaidingai jos neinterpre­
tuosi. Pasidomėk ja.
Noriu pasakyti viena: išminčiai ir šviesuoliai yra teisūs
sakydami, kad problemų kamuojamas žmogus turėtų
daryti įprastus, kasdienius dalykus. Tarkim, su vyru su­
sibarusi moteris taip išeina iš savęs, kad vaikus palieka
ramybėje. Žinoma, sunku patirti stiprias emocines reak­
cijas ir paisyti nuoseklumo. Tačiau būtent rūpinimasis
žemiškais dalykais - grindų plovimas, valgio ruošimas,
žaidimas su vaikais - lengvina situaciją ir netiesiogiai
sprendžia problemą.
Drąsiai sakau: nesukursi gražių ir tvarių santykių, kol
neatkursi adekvačių santykių su tėvais. Nebūsi laiminga,
jei meluosi, nekęsi, apsimetinėsi. Nepriartėsi nei prie
savęs, nei prie kito žmogaus širdies, jei slėpsi jausmus.
Mes galime gerai atrodyti ir išgyventi pragarą viduje.
Juk nenorime ir nesame to vertos, tiesa?
Mieloji, patikėk savimi, tu turi viską, ko tau reikia. Tik
pamatyk save, savo širdį, tapk jos tarnaite, ir ji tave
W\'l!
nuves ten, kur ir turi būti. Tau nereikia radikaliai keisti
išorės - reikia daryti radikalius sprendimus dėl savo fU U tM IS \l

vidaus. Todėl sakau, kad, tarkim, skyrybos - iš esmės m. s® .

nieko radikalaus. Jei liksi tokia pati, jokios skyrybos m ru$
nepadės pasikeisti. Štai kodėl mano sukurti nuotoliniai
meilės ir laimės kursai moterims padeda keistis viduje
iiw
nedarant staigių judesių išorėje.
Šis dėsnis moko tausoti save. Kai patiriame sunkumų
vienoje srityje, verta susitelkti į kitų, daryti įprastus da­
lykus, rūpintis savimi ir kitais. Ne laikas gydo žaizdas,
o paprastas požiūris į gyvenimų skatina vis dažniau
atsisakyti dramų, o gyvenimų Žemėje priimti tokį, koks
jis ir yra: stebuklingas, nepakartojamas, labai svarbus
ir nuostabus. Gyvenk pilnais plaučiais ir būk savimi.
Kad ir kas nutiktų!
 Nesistenk
atrodyti - bilk!
e;tobulos moters u

Kai kadaise pasijutau labai nelaiminga, išsiaiškinau, kad

labiausiai mane vargina įvaizdžio, įspūdžio kūrimas.
Žmonės vis sakydavo: „Kaip tu atrodai, ką tu čia kalbi“, ar
dar kaip nors bandydavo išstumti iš bendruomenės. Kas
nors versdavo pritapti, būti kaip kiti. Ir šeimoje, ir darbe,
ir net draugai. Aš pavargau atrodyti! Aš norėjau tik būti!
Būti savimi - didžiulė malonė. Ir kuo anksčiau tai su­
prasime, tuo mums labiau nusišypsos likimas. Tu gali
m
gražiai atrodyti, tačiau joks išorinis grožis nepaslėps
vidinės tuštumos. Tu gali kaip nori pasivadinti, tačiau
tavo esmė vis tiek prasiverš pro dekoracijas. Gaila,
kad man to niekas anksčiau nepasakė. Mačiau daug
moterų, kurios labai stengėsi atrodyti. Ir vis kažkaip
maloniai jiems. Arba jam. Ne sau. Ne Dievui. Kitam
žmogui. Vyriškos lyties individui. Kodėl? Apie tai ra­
šau savo trečioje knygoje. Juk verta pasinerti ne tik į
motinystę, moteriškumą, bet ir į santykius su vyrais.
Juose mes labiausiai atsiskleidžiame. Arba stipriausiai
užsispaudžiame. Juose mes labai stengiamės vis kažkaip
atrodyti. Galioja vienintelė taisyklė: jei tu būsi, šalia
tavęs irgi bus. Patys tikriausi. Ir tik tie, kuriems
šalia tavęs vieta būti.
Aš sakau: stenkis būti, o ne atrodyti. Bala nematė, kaip
atrodai. Svarbu, jog dangus mato, kad tu esi tikra. Su
viskuo. Ir nebūtinai visada maloni. Tik visada tikra.
 Tikroji mano bičiule,
aš myliu tave iki mėnulio ir toliau!
Mudvi dar susitiksime!

■v
/ ^ \ \ \
/ \
\ \
/ \ \
y
\ \ \ \ / /
/
\ y
\ \ / ^
s* \
\ a-*
\ \
'S, v**"''
\ I '
/ \ \
\ \ \
^ \ / \ \
y /
\ ' \ ‘ \
X <****
i y
. \
/ ^ \ a \
m x / \ \
\ X \ I /
I \
\
\ / ✓ * \ * x
 Apie mane
Esu psichologė. Atstovauju gyvajai psichologijai, kuri
pripažįsta Dievo egzistavimą, jo galią, kūrybą, sielos
nemirtingumą ir žmogaus dieviškumą. Tikiu, kad jei
psichologas netiki esant Aukščiausiąją jėgą, tai jis vei­
kiausiai nemyli žmogaus ir nenori jam padėti. Tikiu,
kad žmogui suteikti pagalbą - tai priminti apie jo die­
viškumą, šviesą ir galias.
Aš retai susitinku su vyrais. Su moterimis visada įvyksta
ypatingi susitikimai. Tikiu, kad susitinka ne profesio­
nalas ir pasiklydusioji, o dvi sielos, kurios viena kitai šį
bei tą pažadėjo.
Esu lyg bičiulė, ir mano profesinės kompetencijos,
tikiu, pravers susitinkant su savimi, save pamilstant ir
auginant bei patikint savo dieviškumu. Daugiau nieko
ir nereikia. Laimė ir sėkmė - tik tavo rankose. Tai pag­
rindiniai visavertės moters būties požymiai.
 Mano veiklos ypatumai
1. Pinigai svarbūs, bet ne svarbiausi. Kai žmogus tiki,
kad jam galiu padėti, pagalba efektyvesnė. Susitiki­
mas turėtų kainuoti tiek, kad žmogus pajustų, jog
sumokėjo. Jei nejus, nevertins paslaugos.
2. Aš neprisirišu klientų. Užvedu ant kelio, vėliau pa­
laikau nuotoliniu būdu, nes tikiu žmogumi, norinčiu
padėti sau.
3. Aš nekonsultuoju kasdien. Aš niekur nesireklamuoju,
kad turėčiau klientų. Aš kuriu savo veiklą ir kviečiu
tuos, kuriems pakeliui.
4. Man išėjimas iš namų kainuoja daug energijos. Aš
neinu pailsėti, einu atsiduoti ir duoti. Net ir maloni
veikla vargina.
5. Po susitikimo žmogus gauna įžvalgų, rekomendaci­
jų ir namų darbų. Tai reiškia, kad dirbu ir po to. Be
pagalbos ieškančiojo. Suku galvą ir eikvoju energiją.
Kartais ir susiskambiname.
6. Turiu savo gerumo suvokimą. Savo veikla kuriu
gerumą. Aš nedarau verslo. Tačiau iš savo veiklos
užsidirbu. Nuolaidą darau savo šeimos gerovės sąs­
kaita. Kai galiu, tai ir darau.
7. Net jei tu nesupranti, kodėl aš veikiu ne taip kaip kiti,
net jei tu mane koneveiksi ar vadinsi ta, kas aš nesu,
AŠ BŪSIU SAVIMI, BŪSIU GERA. NET TAU. Savo
veiklos principais aš skiedžiu vartotojiškus įpročius.
8. Aš nesu tik paslaugas teikiantis žmogus. Jas teikia
tie „kiti“. Ir gerai. Ir aš esu gerai.
 Individualus ir
grupiniai susitikimai
Su žmonėmis susitinku neformalioje aplinkoje. Bend­
tobulos moters u

rauju tiek, kiek reikia žmogui, kad jis pajėgtų pats eiti
savuoju gyvenimo keliu. Jei jis pats nieko dėl savęs ne­
daro, aš atsisakau bendrauti. Manau, kiekvienas turi
įdėti pastangų, kad būtų laimingas ir jam sektųsi.

Moterų susitikimai
Tu gali suorganizuoti susitikimą sau ir savo bičiulėms.
Moterų grupėje kuriasi ypatinga energija. Todėl joje
gera atsiverti, sustiprėti, pagyti ir drąsiau gyventi savo
gyvenimą. Moteris moterį įkvepia.

Moters kelias
Šiais laikais verta tausoti energinius išteklius. Todėl su­
kūriau nuotolinius kursus moterims. O visą šią kūrybą
pavadinau MOTERS KELIU.
Kaina. Kuriu savo santykį su pinigais. Jie man svarbūs.
Bet ne svarbiausi. Vienos pamokos kaina - 28 eurai. Cik­
lą sudaro 10 pamokų. Tavo troškimas kuria kitą kainą.
Tarkim, viena moteris augina daug vaikučių, todėl kol
kas negali sau leisti tiek, kiek reikia. Ji pradeda jau dabar,
o trūkstamą dalį sumoka vėliau. Kodėl? Nes moterims
valia atgauti save su noru, o ne su pinigais. Aš myliu
moteris. Nes ta mama labai nori. O aš tikiu. Psichologo,
kurį galėčiau bet kam rekomenduoti, valanda kainuoja
50 eurų. Kelionė, laikas dar didina kainą. Todėl už 10
pasikalbėjimų su manimi nereikės mokėti 500 eurų.
Kodėl nuotoliniai kursai? Nes laikas lekia greitai.
Ne visos gali sau leisti važinėti iš vieno miesto į kitą.
Ir nereikia. Aš ateisiu pas tave. Kada? Kai tu skirsi laiko
sau. Mudvi bendrausime susirašinėdamos. Tau nereikia
mano ausies. Gali pasipasakoti bet kam. Aš noriu tavo
istorijų, kad galėčiau tave lydėti meilės keliu. Todėl
susirašinėjimo, vaizdo įrašo, skaitymo labai užteks.
Ir garantuoju - visko, ko aš duodu, užtenka, nes mo­
terys yra visavertės kosmoso būtybės.
Ar galima nusipirkti vieną pamoką? Ne. Parduo­
damas visas paketas. Pamokos gaunamos po vieną.
Rekomenduoju vieną per savaitę. Galima ir per dvi.
įmanomas ir individualus tempas. 10 pamokų - kaip
visas mylėjimasis. Negaliu leisti, kad iš nežinojimo at­
sisakytum orgazmo dalies.
Jei man nepatiks viena pamoka, kodėl turiu mo­
kėti už visas iš karto? Tu nieko neturi. Jei kyla toks
klausimas, vadinasi, ypač verta mokytis pasitikėti, at­
siduoti. Verta nutolti nuo garantinių santykių, mūsų
visuomenėje tapusių norma. Ir tai visiškai nesusiję su
meile sau. Noras turėti garantiją - baimė. Meilė yra
tikėjimas. Tikėjimas kelio nauda. Aš anaiptol nesiper-
šu. Pasiskaityk mano rašomus tekstus feisbuke. Pajusk,
ar tau manęs reikia. Aš esu profesionalė. Negaliu sau
leisti, kad nusipirktum nevisavertį produktą. Tai kaip
žaidimo dėžė. Niekur nenusipirksi vien ėjimo figūrėlių.
Arba vien instrukcijos.
O jei man nepatiks? Kas nepatiks? Susipažinti su
savimi? Aš nesakysiu, kokia tu. Tik skatinsiu jausti ir
pažinti save. Kas gali nepatikti? Nepatogumas, laikinas
diskomfortas, akistata su savimi? Kai kietai miegi, bu­
dintis gali būti nepatogu. Betverta. Aš nepadėsiu toms,
kurios ir toliau nori miegoti. Aš kviečiu šokti. Miegant
to negalima daryti.
Ojei man netiks? Potyriai yra itin individualūs, tad net
nesiimu to prognozuoti. Aš tikrai netinku visoms. Aš
nesu tipinė psichologė. Neguldau žmonių ant kušetės,
jų neprisirišu ilgam, už juos nieko nedarau. Aš tikiu
neatsitiktiniais susitikimais, pajautimu, sielų dialogu.
Aš įkvepiu, aš matau sparnus, aš kviečiu skristi. Jei tau
pakeliui, pirmyn. Jei ne, linkiu gero kelio.
Ar tai ne apie sijonus ir maldas už vyrus? Ne. Tik
apie tave. Nuogą, su sijonu, be sijono, su vyru, be vyro.
Tik apie tave. Tu gali priklausyti bet kokiai religijai.
Katalikiška ir musulmoniška meilė vis tiek yra meilė.
Koks pamokų formatas? Gauni vieną pamoką. Reikia
skaityti, rašyti, žiūrėti vaizdo įrašus ar pan. Kai atlieki
užduotis, gauni antrą pamoką. Taip pat bus galimybė
pasikalbėti gyvai, dalyvauti tiesioginėje internetinėje
paskaitoje. Tam tikra pamokų struktūra yra stabili. Visa
kita priklauso nuo moters ypatumų ir poreikių.
Kursai tėvams, ypač mamoms, - tai individualus
pamokų rinkinys, pritaikytas pagal auginamų vaikų
amžių, jų elgesio ir situacijų šeimoje specifiką. Yra kelios
pagrindinės temos. Tačiau nežinodama tavo situacijos
ir troškimo negaliu nusakyti turinio. Šie kursai - tai
ne turizmo agentūros suplanuota kelionė. Jei nė karto
nebuvai susitikusi su savimi ir su savo vaikais, iš kur aš
galiu žinoti, kokia bus kelionė? Garantuoju tik viena:
blogiau tikrai nebus, tik geriau.
Kursai apie karališką meilę - tai svarbiausių meilės
dėsnių ir laimingo bei sėkmingo moters gyvenimo dės­
nių rinkinys. Mokysimės svarbiausio. O gal prisiminsi­
me. Gal stiprinsime. Keisime santykius su svarbiausiu
žmogumi. Keisime, kad ne jam ar tau būtų gerai, o kad
tu bet kokia kaina būtum savimi.
Kursai moterims - nuostabiausias startas į save, jei
neturi partnerio, vaikų. Arba šeimoje viskas gerai, tik
nerandi savęs pasaulyje.
Svarbu: jei šeimoje sudėtinga situacija, nelabai aišku, ar
motinystė vargina, ar žmonystė užknisa, rekomenduoju
karališkos meilės kursus, nes jie - visuminiai.
Kursų nerekomenduoju toms, kurios jau ir taip laksto
tai šen, tai ten. Sąmonės plėtimas - tai jokia sporto
šaka. Ir aš nesu trenerė. Atsipūsk!

\
\ \ /
\

\ / /

\
^tobulos moters lišra:

Aš esu feisbuke. O tu? Susitikime:

Psichologė Ramunė Murauskienė
Auklėjame save auklėti vaikus
Humanistinė pedagogika
Psichologija darželiui ir mokyklai
Daugiau informacijos apie mano veiklą rasi adresu

www.psichologeramune.lt
www.moterskelias.lt
www.womenway.lt

psichologe.ramune@gmail.com
+ 370 680 41 916

Rašyk, klausk, pasakok savo istorijas.

Ačiū, kad esi. Jei ne tu, tai ir ne aš.

ILIUSTRACIJŲ ŠALTINIAI
www.shutterstock.com iliustracijos:
ID: 392529622 © Maltiase; ID: 245788411 © shna; ID: 422131078 © Kwitka;
ID: 644582815 © Lera Efremova; ID: 687242014 ©Yoko Design.
Viršelyje: ID: 444979414 © knysh ksenya.

Ramunė Murauskienė

Redaktorė Sigita Bertulienė

Viršelį kūrė Jūratė Šatūnė
Maketavo Kontis Šatūnas
Meninė redaktorė Kristina Karklė
Tiražas 5000 egz.
Išleido leidykla „Alma littera“, Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius
Interneto svetainė: www.almalittera.lt
Spaudė UAB „ScandBook“, Gamyklos g. 23, Gargždai, LT-96155 Klaipėdos r.
Interneto svetainė: www.scandbook.lt