Žemėdreba

Sąvokos

Cunamis – ilgos bangos, kylančios daugiausia dėl povandeninių žemės drebėjimų, rečiau –
dėl nuošliaužų arba po vandeniu išsiveržus ugnikalniui. Vandenyno paviršiumi cunamis
sklinda dideliu greičiu: 50–1000 km/val. Atsiradimo srityse jis yra 0,1–5 m aukščio, prie
kranto kyla iki 10–50 m ir daugiau. Pasiekęs krantus, cunamis padaro daug žalos, kartais
sukelia katastrofas.
Epicentras – Žemės paviršius, esantis virš žemės drebėjimo židinio (hipocentro). Epicentras
nustatomas pagal seisminių stočių įrašus.
Hipocentras – žemės drebėjimo židinio centrinis taškas Žemės gelmėse.
Išilginės seisminės bangos – žemės drebėjimo sukeltos bangos, kurios, sklisdamos
uolienomis, sukelia nuolat pasikartojančius tūrio kitimus, nes judėjimas vyksta lygiagrečiai
su bangos sklidimo kryptimi.
Magnitudė – žemės drebėjimų stiprumui nusakyti naudojamas parametras, nusakantis, kiek
energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Žemės drebėjimo stiprumas išreiškiamas
balais pagal Richterio skalę, kur 4 magnitudžių žemės drebėjimas yra 10 kartų stipresnis nei
3 magnitudžių.
Merkalio skalė – skalė skirta matuoti ne žemės drebėjimo stiprumui, o padariniams (0–12
padalų). Nulinė padala žymi žemės drebėjimą, kurį registruoja tik seismografai, o 12 padala
– katastrofišką nelaimę, kai miestai sugriaunami iki pamatų, žemė smarkiai banguoja,
gyventojus apima visuotinė panika.
Nuošliauža – purių uolienų, veikiamų sunkio jėgos, masės judėjimas šlaitu žemyn.
Paviršinės seisminės bangos – žemės paviršiumi judančios seisminės bangos, kurios
susidaro išilginėms ir skersinėms bangoms pasiekus epicentrą.
Richterio skalė – skalė žemės drebėjimų stiprumui (intensyvumui) įvertinti. Stipriausių
žemės drebėjimų intensyvumas buvo įvertintas 8,5 magnitudės arba balo pagal Richterio
skalę. Dar vertinama pagal Merkalio skalę.
Seisminė juosta – teritorija, kurioje būna žemės drebėjimų, dažniausiai sutampanti su
litosferos plokščių pakraščiais.
Aseisminė sritis – teritorija, kuri išsidėsčiusi ant stabilios, storos Žemės platformos, kurioje
nebūna žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.
Seismografas – prietaisas, užrašantis Žemės plutos virpesius žemės drebėjimų ir sprogimų
metu, mechaninius virpesius paverčiantis elektriniais.
 Skersinės seisminės bangos – žemės drebėjimo sukeltos bangos, kurios, sklisdamos
uolienomis, sukelia jų tūrio deformacijas, nes judėjimas vyksta statmenai bangos sklidimo
krypčiai.
Sniego lavina – sniego arba ledo masė, dideliu greičiu slenkanti kalno šlaitu žemyn.
Žemės drebėjimas – trumpalaikis Žemės plutos bei paviršiaus siūbavimas ir požeminiai
smūgiai dėl staigaus Žemės gelmių uolienų masių judėjimo atsipalaiduojant potencinei
energijai vadinamajame žemės drebėjimo židinyje. Žemės drebėjimo stiprumas
apibūdinamas pagal Richterio arba Merkalio skalę.

Tema: Žemės drebėjimai – seisminės sritys (56 – 59 psl.)

Uždavinys: išvardinsite egzogenines ir endogenines Žemės paviršių veikiančias jėgas; pasakysite žemės
drebėjimų priežastis, padarinius ir kaip vykdoma žemėdrebos prevencija.

Endogeninės (vidinės) jėgos - ................. Egzogeninės (išorinės) jėgos – Saulė, vėjas, vanduo.
Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedas“ objektai – ............................
Hipocentras – žemės drebėjimų židinys – ........................... Epicentras – ....................................
Seismografas – ......................................... Richterio skalė – iki 12 balų
Magnitudė – ................................... Intensyvumas - .......................
Žemės drebėjimai 58 psl.
Priežastys Padariniai Prevencija

Cunamio bangos atsiradimo priežastis - ............................