12 - 15 seminarai. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai.

11. Kaltės klausimas esant juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei.

Juridinio asmens kaltė pasireiškia per juridinio asmens elgesio, kurio tikisi iš jo visuomenė, ir tikrojo jo elgesio skirtumą.
Kitaip tariant, per skirtumą turimų būti, tinkamų sprendimų priėmimo mechanizmų, kontrolės vykdymo ir organizacijos
elgesio būdų bei realaus organizacijos elgesio, esamų sprendimų priėmimo mechanizmų ir pan. Šis požiūris, autorės
nuomone, vertas dėmesio, be to, apie kažką panašaus yra kalbėję ir mūsų mokslininkai, siūlydami juridiniams asmenims
taikyti normatyvinę kaltę. Normatyvinę kaltę suprantame kaip „priekaištą“, kad juridinis asmuo elgėsi neteisėtai arba
pažeisdamas teisės normas buvo ydingai nusistatęs teisės normų ginamų vertybių atžvilgiu“ , o tapatybės modelio
kaltės samprata taip pat remiasi to, kaip turi elgtis protingas, apdairus, sąžiningas teisės subjektas, ir realaus jo poelgio
vertinimu. Jei remiantis šiuo sulyginimu galima padaryti išvadą, kad subjektas, turėdamas galimybę laikytis teisės
aktų numatytų, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, jų nesilaikė, nepadarė to, ką turėjo ir galėjo
padaryti, kad išvengtų pavojingų padarinių, tuomet galima padaryti išvadą ir dėl jo kaltės.
Tapatybės yra tik fiziniam asmeniui. Nereikia įrodinėti psichinio santykio.

12. Klaida ir jos įtaka nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Klaidos
samprata ir rūšys. Juridinė klaida. Faktinė klaida. Klaidų įtaka asmens baudžiamajai
atsakomybei.

Kai kuriais atvejais byloje (ypač vertinant kaltinamojo parodymus) gali susidaryti įspūdis, kad kaltinamasis
klaidingai suvokė tam tikras padarytos ir jam inkriminuotos veikos faktines apl. Ar klydo dėl teisinio daromos
veikos vertinimo. Tokiais atvejais gali būti konstatuojama asmens klaida.
Klaida baudžiamojoje teisėje- tai asmens klaidingas padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo ar
neteisingas tam tikrų veikos faktinių apl. Suvokimas. Klaida- tai daromos veikos objektyviųjų ir
subjektyviųjų požymių neatitiktis- kaltininko suvokimo ir realios tikrovės neatitiktis. Jų kyla dėl to, kad asmuo
neteisingai suvokia tam tikrus objektyvius daromos veikos požymius arba socialinę daromos veikos reikšmę.
Pagal pobūdį visos galimos klaidos BT teorijoje skirstomos į teisines ir faktines.
Teisinės klaidos- tai daromos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo suvokimo klaidos.
Faktinės klaidos-tam tikrų daugiau ar mažiau reikšmingų nusikalstamos veikos sudėčiai ir veikai kvalifikuoti
objektyviųjų požymių subjektyvaus suvokimo klaidos. (Nieko nesupratau)
Visos klaidos (teisinės ir faktinės) BT skirstomos į 2 grupes : teisiškai reikšmingos ir teisiškai
nereikšmingas klaidas.

Klaidos(grupės) Specifika Porūšiai

Teisiškai reikšmingos Tai klaidos, kurios pašalina Pateisinamos-pašalina kaltę,

baudžiamąją atsakomybę už
padarytą veiką arba ją koreguoja,
verčia keisti padarytos veikos
baudžiamąjį teisinį vertinimą, t.y.
nusikalstamos veikos
kvalifikavimą
taigi ir baudžiamąją
atsakomybę. Asmuo
pripažįstamas nekaltas ir už
padarytą veiką ir už
padarinius baudž. Tvarka
neatsako
Nepateisinamos-neeliminuoja
baudž. Atsakomybės, tačiau
turi reikšmės kvalifikuojant
veiką. Pvz:. vietoj tyčinės
kaltės inkriminuojamas
nusikaltimas dėl neatsargumo,
arba veika perkvalifikuojama

Teisiškai nereikšmingos
pagal tą BK str. , kuris
numato ats. Ne už padarytą, o
norimą veiką
Nekeičia nei padarytos veikos
nusikalstamo pobūdžio, nei teisinės
jos kvalifikacijos.

Išskirtinis teisinių klaidų bruožas yra tas , kad klaidingai suvokiamos ne tam tikros faktinės daromos veikos
apl, o visuminis teisinis jos vertinimas. Teisinės klaidos gali būti šios:

 Klaida dėl nusikalstamos veikos pobūdžio, jos gali būti :

 Asmuo, darantis objektyviai pavojingą veiką , gali būti įsitikinęs, kad jo veika įstatymo leistina arba,
nors ir socialiai žalinga, tačiau nėra priešinga BT , t.y. nėra nusikalstama; (įstatymo nežinojimas nuo
atsakomybės neatleidžia?)

 Asmuo įsitikinęs, kad daro BĮ uždraustą veiką, t.y. nusikalstamą veiką , tačiau iš tikrųjų jo veika nėra
nusikalstama. Pvz:. asmuo nužudo žmogų. Apie tai papasakoja draugui ir motinai, draugui davė paslėpti
nusikaltimo įrankius, o mama paslepia jį patį. Teisėsaugos institucijoms išsiaiškinus nusikaltimą ir
sulaikius kaltininką bei jo draugą, motina išsigandusi ateina i policijos komisariatą ir pripažįsta slėpusi
savo vaiką, taigi tariamai padarė nusikaltimą, numatytą BK 237str “Nusikaltimo ar nusikaltimą
padariusio asmens slėpimas“. Tačiau iš tikrųjų pagal BK 237str. tokia veika nėra nusikalstama, jei ją
padarė šeimos nariai ar giminaičiai. Taigi asmens baudž. Ats. Klausimas esant teisinei klaidai
sprendžiamas faktiškai padarytos veikos juridine reikšme.

 Klaida dėl padarytos veikos teisinės kvalifikacijos

Asmuo suvokia, kad daro nusikalstamą veiką, tačiau klysta dėl teisinio jos vertinimo. Mano, kad
sukčiauja, nors iš tiesų – prievartauja turtą. Tokia teisinė klaida nėra teisiškai reikšminga. Asmuo atsako
už padarytą nusikaltimą.

Kitaip negu teisinės, faktinės klaidos – tai ne padarytos veikos teisinio vertinimo klaidos , o
klaidos dėl faktinių padarytos veikos apl. Esant faktinei klaidai , kaltininkas suvokia, kad daro
pavojingą veiką, tačiau klysta dėl objektyviųjų daromos veikos požymių. Yra kelių rūšių faktinės
klaidos:
 Klaidos dėl nusikalstamos veikos dalyko. Dažniausiai kyla nagrinėjant nusikaltimų
nuosavybei bylas. Pvz:. kaltininkas nori pavogti automobilį priklausantį asmeniui, tačiau
suklydęs pavagia priklausantį valstybės įmonei auto. Taigi apsiriko ir padarė žalą ne tai vertybei,
kuriai norėjo. Tokios klaidos yra laikomos teisiškai nereikšmingomis.
Prie jų galima priskirti „kėsinimąsi į BĮ nesaugomą vertybę“. Tai atvejai, kai asmuo kėsinasi į iš
principo įstatymo ginamą vertybę, suvokia, tokio kėsinimosi faktą, tačiau iš tikrųjų konkrečioje
situacijoje padaro įstatymo neginamai vertybei. Pvz:. asmuo, norėdamas nužudyti, šaudo į kitą
žmogų, tačiau tas žmogus jau miręs(šaudęs asmuo mano, jog buvo gyvas) . Tokios klaidos yra
teisiškai nereikšmingos ir asmuo turėtų atsakyti už tą žalą objektui, kuriam jis norėjo ją padaryti.
Tačiau kadangi realiai žala nebuvo padaryta arba padaryta tokiomis sąlygomis, kuriomis įstatymas
pasisavintos vertybės negina, atsakomybė kyla pagal tyčios kryptingumą už pasikėsinimą padaryti
nusikalstamą veiką. Kita vertus, jei daiktus ar gyvūnus atnešė gamtos stichija, kitam asmeniui jos jie
yra svetimi, jei pagal daiktus galima identifikuoti asmenį, kuriam daiktai priklauso.
Faktinių nusikaltimo dalyko klaidų atmaina- klaidos dėl nukentėjusiojo. Atmaina vadinama
„Ne tas nukentėjusysis“ . Tai atvejai, kuomet kaltininkas, siekdamas atimti gyvybę, šaudo į
konkretų žmogų, bet pataiko atima gyvybę ne jam, o kitam šalia stovėjusiam žmogui. Arba
tykodamas aukos, suklysta ir šauna ne į tą žmogų, į kurį norėjo. Rezultatas- žmogaus mirtis, bet ne
to žmogaus, dėl kurio padaryta veika. Tokios klaidos laikomos teisiškai nereikšmingos. Įstatymas
vienodai gina visų žmonių gyvybę. Be to, kaltininkas suvokia, kad daro veiką, pavojingą gyvybei,
 ir numato tokius padarinius. Taigi, nepaisant klaidos, asmuo atsakys už kilusius padarinius kaip
padarytus tyčia. Išžaginimo metu, kartais išryškėja kaltininko klaida dėl teisiškai reikšmingų
nukentėjusios savybių, pvz nepilnametystės. Jei kaltininkas nepažinojo nukentėjusiosios ir ji atrodė
pilnametė, klaida pripažįstama pateisinama ir asmuo atsako pagal BK 149str. 1 ar 2 dalį, jei
kaltininkas žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė ar taip atrodė, tai klaida pripažįstama
nepateisinama ir jo veika bus kvalifikuojama pagal BK 149str. 3 ar 4 dalį.
 Klaida gali būti susijusi su pavojingos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis. Esant
šiai klaidai asmuo, suvokdamas daromos veikos pavojingą pobūdį ir numatydamas bei
siekdamas pavojingų padarinių, pasirenka tokius įrankius ar priemones tikslui pasiekti, kurios
objektyviai negali sukelti norimų padarinių, nors mano, kad pasirinktos priemonės yra
pakankamos pasiekti norimų padarinių. Asmuo , turėdamas tikslą nužudyti kitą žmogų, duoda
jam išgerti miltelių, mano, kad tai nuodai. Tačiau iš tikrųjų jie nėra nuodai ir objektyviai negali
sukelti norimų padarinių. Nukentėjusysis patenka ligoninėn, bet nemiršta. Tokia klaida yra
laikoma teisiškai nereikšminga. Asmuo atsako pagal tyčios kryptingumą kaip už pasikėsinimą
padaryti nusikalstamą veiką.
Galima ir šiek tiek kitokia klaida dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonių, kai gydytojas per
klaidą sugirdo ne tuos vaistus, nors turėjo reikiamus paruoštus. Tokia klaida gali būti vertinama kaip
teisiškai reikšminga arba nereikšminga, remiantis kaltės ir kazuso apibrėžimais.
 Specifinė klaidos atmaina yra klaida dėl būtinosios ginties sąlygų. Ši klaida sukelia tariamos
ginties būklę, dėl to žmogui padaromo sužalojimai ar net atimama gyvybė. Tokia būklė
atsiranda, kai asmuo klaidingai įvertina situaciją ir ima gintis nuo nesamo, t.y. tik
įsivaizduojamo, kėsinimosi, padarydamas tam užpuolikui žalą. Ši klaida priklauso prie
teisiškai reikšmingų klaidų. Atsižvelgiant į situacija, ji gali būti vertinama kaip :
 pateisinama(neatsako pagal BK už padarytą žalą, ir neatsako už padarinius, jei nebuvo
peržengtos būtinosios ginties ribos.). Situacija buvo tokia, kad dauguma žmonių , patekusių į
tokią situaciją, įvertintų ją kaip pasikėsinimą ir imtųsi būtinosios ginties(žmogui sąžiningai
klydo vertindamas situaciją)
 nepateisinama(pripažįstamas kaltas padaręs sveikatos sutrikdymu kitam arba atėmus gyvybę,
tačiau atsako ne už tyčinę, o už neatsargią nusikalstamą veiką). Žmogus nepakankamai gerai
įvertina situaciją, į kurią patenka
Klaidos paprastai išaiškėja tiriant bylą iš kaltininko parodymų. Jas vertina atliekantis ikiteisminį tyrimą asmuoo
ar teismas. Tačiau norint teisingai įvertinti , būtina žinoti klaidų teoriją.

14. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų

veikų kvalifikavimui bei įrodinėjimui. Motyvas, jo samprata. Motyvų rūšys. Tikslas, jo
samprata.

Prie jų priskiriami nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas. Šie požymiai įeina į nusikalstamų
veikų sudėtis ir įrodinėjami tik tada, kai jie aprašyti BK spec. Dalies str. dispozicijose.

MOTYVAS

Motyvas pagal BT teoriją, yra veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jėga ar savęs
pateisinimas. Tam tikri motyvai darant tam tikras veikas tampa teisiškai reikšmingi, nes didina nusikalstamos
veikos pavojingumą. Tokiais atvejais įstatymų leidėjas, apibrėždamas nusikalstamų veikų sudėtis, panaudoja
tam tikrą motyvą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį (labai ribotas skaičius, dažniausiai savanaudiškos
ar chuliganiškos paskatos)
Iš savanaudiškų paskatų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2d. 9 p. ,kai nužudoma siekiant
turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą,
išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos,
turto grąžinimo ir kt. ). Pagal šį punktą veika kvalifikuojama kai tokių paskatų kaltininkas turėjo iki nužudymo
pradžios arba jų kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Jei siekis turėti turtinės naudos dėl vienokių ar kitokių
priežasčių nebuvo įgyvendintas, tai neturi įtakos kvalifikuojant nužudymą. Negali būti pripažįstami padaryti iš
savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas
skolininkui už negąžintą skolą, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ir kt. ). Taikytinas ne tik
nužudymo bylose, bet ir kitais BĮ numatytais atvejais
Iš chuliganiškų paskatų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. , kai jis padaromas dėl
aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko
elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti
niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę
dingstį.
Aprašomi terminais „iš....paskatų“, „dėl .....“, „už.....“
135str. 2d. 8,9,10 punktai.

TIKSLAS

Tai asmens siekiai, susiję su nusikalstamos veikos padarymu, priežastys, kodėl jis nusprendė padaryti
nusikalstamą veiką. Neįrodžius tikslų, nusikalstamos veikos sudėties nėra. Padarymo tikslas paprastai
išreškiamas BK str. dispozicijose vartojant žodžius „siekiant“ arba „turint tikslą“. 251str. 4d. 2502str.