2 užduotis

J. Vardenis kreipėsi į teismą, reikalaudamas iš P. Vardaičio priteisti 2 000 000 rublių paskolą pagal pastarojo
išduotą pakvitavimą. P. Vardaitis nurodė, kad jam išduota paskola prieštaravo teisės aktams, nes rublis yra
išimtas iš apyvartos, todėl pats pakvitavimas yra niekinis, o sutartis negalioja dėl jos formai keliamų
reikalavimų nesilaikymo. Taip pat, pinigai imti P. Vardaičio įmonės reikmėms, jie skolinti iš J. Vardenio
įmonės kasos ir ant lapelio pasirašė direktorius J. Vardenis, todėl paskolos sutartis buvo sudaryta tarp
įmonių, o ne tarp fizinių asmenų. J. Vardenio manymu, tai, kad paskolos sutartyje buvo nurodyta užsienio
valiuta, dar nereiškia, kad paskolos sutartis negalioja, o tai, kad pinigus P. Vardaitis panaudojo savo įmonės
reikmėms ar kad J. Vardenis juos paėmė iš savo įmonės kasos, taip pat nėra reikšminga. Taip pat ant
pakvitavimo nėra įmonės antspaudo, o įmonės pavadinimas dar nieko neįrodo. Išgirdęs šiuos argumentus P.
Vardaitis pažymėjo, kad pakvitavimas išduodamas, kai pinigai grąžinami, o ne kai skolinami, dėl to vien
pakvitavimo buvimas liudija, kad P. Vardaitis pinigus grąžino.

7 užduotis
Kaišiadorių medelynas, į Švediją eksportuojantis sodinukus, su ūkine bendrija „Gamta“ sudarė sutartį, pagal
kurią Kaišiadorių medelynas įsipareigojo pateikti 20 000 sodinukų, o „Gamta“ – grąžinti tokį pat kiekį tos
pačios rūšies sodinukų, kai nupirktieji prigis, paaugs ir iš jų bus galima išvesti savarankiškus sodinukus.
Šalys taip pat susitarė, kad jei „Gamtai“ gerai seksis veisti sodinukus, šalys sudarys jungtinės veiklos sutartį
ir abi kartu, naudodamosi savo įgūdžiais, tieks juos Švedijai. Atėjus sutartam terminui, „Gamta“ grąžino 18
308 sodinukus remdamasi tuo, kad dalis sodinukų neprigijo, dėl to ji neturinti pareigos jų grąžinti.
Kaišiadorių medelynas paaiškino, kad šalys buvo sudariusios kreditavimo prekėmis sutartį, todėl „Gamta“
turėjo įspėti, kad sodinukai neprigijo, ir prašyti pakeisti juos kitais; „Gamta“ nurodė, kad buvo sudaryta
elementari realinio pobūdžio paskolos sutartis ir dėl šios priežasties, sutartis buvo sudaryta tik dėl faktiškai
perduotų kokybiškų ir prigijusių sodinukų. Tada Kaišiadorių medelynas pareiškė, kad be reikalo sudarė
neatlygintiną kredito prekėmis sutartį, ir pareikalavo sumokėti negrąžintų sodinukų kainą bei palūkanas,
skaičiuojamas nuo negrąžintų sodinukų vertės. „Gamtos“ manymu, šis reikalavimas vertintinas kaip
vienašališkas paskolos sutarties dalies transformavimas į pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią, negalima
reikalauti mokėti palūkanų, jei neįrodomos civilinės atsakomybės sąlygos.