5tema 22nutartis

Šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria kasatorius (PNVŽ pataisos namai)
atsakovui išnuomojo 229,48 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas (garažus), vėliau sutartis buvo
papildyta, atsakovui išnuomojant daugiau patalpų ir nustatant papildomas sutarties sąlygas.2008
šalys nutraukė nuomos sutartį.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos tinkamai atlaisvinti išnuomotas patalpas ( sutvarkyt langus,išsivežti šiukšles )
jei atsakovas nustatytu terminu šių darbų neatliks, įpareigojant atsakovą juos apmokėti; priteisti
iš atsakovo 21 528,85 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 159,18 Lt už suvartotą elektros energiją
ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009 m. liepos 17 d. iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad, nors šalys nuomos sutartį nutraukė,
atsakovas iki šiol tinkamai neatlaisvino nuomotų patalpų, ieškovas negali jomis naudotis savo
nuožiūra pagal jų paskirtį ir taip jam daroma žala.
Apylinkė ieškinį tenkino,apygarda atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir
mokesčio už suvartotą elektros energiją nuo 2008 m. liepos 8d priteisimo.
LAT :
CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti
nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti
grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles
Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius
turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši nuostata reiškia, jog, šalims
susitarus sutartyje dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nebus panaikinta
kreditoriui galimybė reikalauti atlyginti nuostolius
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendradarbiavimo pareiga
negali būti laikoma šalių prievole atsisakyti savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, taip pat vienai
šaliai atlikti kitos naudai veiksmus, kurie blogintų šiuos veiksmus atlikusios šalies padėtį. Bylos
medžiaga patvirtina, kad kasatorius šalių konflikto pradžioje, nepriimdamas grąžinamų patalpų,
nurodė atsakovui konkrečias tokio atsisakymo priežastis ir pateikė savo reikalavimus.
LAT NUTARĖ: Panaikinti apygardos nutarties dalį, kuria pakeista Panevėžio miesto apylinkės
teismo sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio ir mokesčio už suvartotą elektros energiją nuo
2008 m. liepos 8 d. ieškovui iš atsakovo UAB ,,Panevėžio Lironta“ priteisimo, ir dėl šios dalies
palikti galio apylinkes teismo sprendima. + Priteisti iš atsakovo UAB ,,Panevėžio Lironta“
ieškovui Panevėžio pataisos namams 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir
kasacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
5 tema 32 nutartis
Ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti prieš terminą su atsakovu sudarytą panaudos sutartį,
pagal kurią ji 66 metams perdavė atsakovui neatlygintinai valdyti ir naudotis gyvenamajam
būstui įsirengti 48,88 kv. m patalpas gyvenamajame name.
Ieškinyje teigiama, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, nes patalpas be ieškovės
sutikimo nuomoja poilsiautojams, nesumokėjo mokesčių už komunalines paslaugas,
nesuderinęs su ieškove, atliko patalpų remonto darbus. Plius atsakovė susidaro kitą vyrą ir
su juo sudarė santuoką , o ne su ieškovu...Ji išvarė gyventi į Vokiečius.
Apylinkė atmetė ieškinį L , apygarda tenkino ieškinį, ji nusprendė naikinti apeliacijos sprendimą
ir ieškinį tenkinti - . panaudos sutartį nutraukti prieš terminą, taip pat priteisti iš atsakovo A. L.
ieškovei R. K.-N. 2620 Lt bylinėjimosi išlaidų.
LATAS :
Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta CK
6.217 straipsnio 1, 2 dalyse, pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties
neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti
sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio faktinis pagrindas,
kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi suformuluoti ieškovas, yra faktinio
pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, o ne įstatymai ar faktinių
aplinkybių teisinė kvalifikacija.
Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra
bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius
argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat tas teisės normas,
kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys
Latas nutarė apygardos sprendimą panaikint, palikt galiot apylinkės sprendimą ( atmesti ieškinį)

6 tema

8 nut:

BYLA 3K-3-125-421/2015
DĖL IŠKELDINIMO IŠ GYVENAMŲJŲ PATALPŲ, TREČIASIS ASMUO UAB „KRETINGOS BŪSTAS“
Ginčo esmė:
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti G. Š. iš Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise
priklausančios gyvenamosios patalpos, Ieškovė nurodė, kad atsakovei gyvenamosios patalpos buvo
išnuomotos terminuotai, vadovaujantis Kretingos rajono valdybos 1995 mpotvarkiu „Dėl leidimo G. Š.
prisiregistruoti ir laikinai gyventi“,buvo leista gyventi iki 1997 metu, po to kitu Kretingos potvarkiu
specialiosios paskirties UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo įpareigota pratęsti sutartį su atsakove dėl ginčo
manevrinio 2 kambarių buto iki 1998 m.

Ieškovės teigimu, atsakovė nuo 1998 m. gegužės 21 d. bute gyvena nesudariusi nuomos sutarties.Jai buvo
priminta apie pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir sudaryti nuomos sutartį, tačiau į priminimus ji
nereagavo ir nuomos sutarties nesudarė. Ieškovė nurodė neturinti duomenų, kad atsakovė turi kokį nors
teisinį pagrindą naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis.) . ieškovė pareikalavo iš G. Š. išsikelti iš
gyvenamųjų patalpų ir tuščias patalpas perduoti Kretingos miesto seniūnijai. Atsakovė iki nustatyto termino
šio reikalavimo neįvykdė.

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1995 m. valstybinė Kretingos
komunalinių paslaugų įmonė ir G. Š. sudarė sutartį kuri laikytina neterminuota nuomos sutartimi, todėl
ieškinys turi būti atmestas.

Pirmos inst sprend:

ieškinį patenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovę G. Š. su jos visais daiktais iš gyvenamosios patalpos, ,
nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kasacinis:

Pasisake kad CK 6.614 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytos nepagrįstai.

LAT yra konstatavęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų
patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems
asmenims forma. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą
nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas
pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurios nustatytos Valstybės paramos
būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatyme.

Nagrinėjamu atveju nesant pagrindo konstatuoti, kad socialinį būstą atsakovė užėmė savavališkai, todėl jos
negalima iškeldinti CK 6.612 straipsnio pagrindu. Taip pat nėra konstatuota socialinio būsto nuomos sutarties
sąlygų pažeidimų pagal CK 6.611 straipsnį, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti iškeldinta: duomenų, kad
atsakovė gadina buto patalpas ar kitaip blogina patalpų būklę, savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas
sąlygas greta gyvenantiems asmenims ar nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas,
nėra. Dėl šių priežasčių laikytina, kad teismai priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę nesant tam teisinio ir
faktinio pagrindo.

NUTARE:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį
atmesti.

6 TEMA

20 NUT:
BYLA 3K-7-110/2012
Ginčo esme:

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009 m. kreipėsi į teismą, prašydamas: nutraukti Vilniaus miesto
savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos,nuomos sutartį, sudarytą UAB „Naujininkų ūkis“ ir V. R.;
iškeldinti atsakovus V. R., T. S., D. S. su jiems priklausančiu turtu iš nurodyto buto, nesuteikiant kitos
gyvenamosios patalpos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001 m. savivaldybės valdomo būsto nuomos sutartimi butas Vilniuje,
buvo neterminuotai išnuomotas atsakovui V. R.. 2008 m. nuomininkas V. R. už 50 Lt be nuomotojo sutikimo
subnuomojo butą T. S., kuri bute gyvena su nepilnamečiu sūnumi. Be to, atsakovas V. R. netinkamai vykdo
gyvenamosios nuomos sutarties sąlygas – teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo skola už buto nuomą
buvo 1030 Lt. Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

PIRMA INST:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iškeldino atsakovus T.
S. ir D. S. su jiems priklausančiu turtu iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; atmetė ieškinio
dalį dėl ginčo buto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo V. R. iškeldinimo.

KASACINIS:

Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos lemia tai, kad teisė į būstą yra
daugialypė teisė, kuri gali būti įgyvendinama dvejopai: kaip daiktinė, absoliuti teisė ir kaip prievolinė,
santykinė teisė. Teisės į būstą santykinis prievolinis pobūdis kinta ir neretai jis iš santykinio gali pasikeisti į
daiktinį, absoliutų teisės įgyvendinimo pobūdį. Dėl to nuomininkų teisės į būstą įgyvendinimas tapo skirtingas,
priklausomai nuo to, pasinaudojo jie galimybe privatizuoti nuomojamą būstą ar ne. Tie asmenys, kurie
nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta galimybe pakeisti teisės į būstą įgyvendinimo pobūdį ,
jų teisė į būstą liko prievolinė, santykinė teisė, o tų, kurie šia galimybe pasinaudojo, teisė į būstą tapo
grindžiama nuosavybės (absoliučiais, daiktiniais) teisiniais santykiais.

išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų
patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes
socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito.

CK 6.595 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti gyvenamąsias patalpas gavęs
rašytinį nuomininko sutikimą. Ši įstatymo garantuojama teisė sudaro galimybes asmenims apsirūpinti būstu, o
nuomininkams, gaunant mokestį už nuomą, sumažinti nuomojamo būsto išlaikymo išlaidas.

NUTARE: nutartį palikti nepakeistą.

7 tema, 1 nutartis BYLA 3K-3-173/2011

Ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė
ieškovui laikinai naudotis automobilį, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomotojui sutartą nuomos
mokestį už kiekvieną transporto priemonės naudojimo parą; sutartimi buvo nustatytas paros
nuvažiuotų kilometrų limitas (500 km). Ieškovas įsipareigojo viršijus nuvažiuotų kilometrų
limitą mokėti atsakovui papildomą mokestį už kiekvieną viršytą kilometrą.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 7715,49 Lt automobilio remonto,
pargabenimo ir kitų išlaidų. Jis nurodė, kad automobilis sugedo, todėl jo nebuvo galima
eksploatuoti. Ieškovas apie gedimus informavo atsakovą, su atsakovu pasirašė papildomus
susitarimus, kuriais atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo patirtas išlaidas. Automobilio
remontas būtų užtrukęs, todėl ieškovas pargabeno automobilį tralu į Lietuvą. Ieškovo teigimu,
automobilis sugedo dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas turi atlyginti jo patirtus nuostolius.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 3028,55 Lt žalos atlyginimo, 5750 Lt nuomos
mokesčio už pavėluotą automobilio grąžinimą. Jis nurodė, kad, vykdant šalių pasirašytą nuomos
sutartį, techniškai tvarkingas automobilis buvo perduotas ieškovui viena diena iki nuomos
termino pradžios. Atsakovo teigimu, ieškovas, siekdamas nesąžiningai užsitikrinti būsimų
nuostolių, atsiradusių dėl jo kaltės, padengimą, pasirašė susitarimą su atsakovo darbuotoju V. R.;
V. R. pasirašė, jog yra informuotas apie remonto darbų ir detalių kainas. Atsakovas, sužinojęs
apie tokius susitarimus, pranešė ieškovui, kad V. R. neįgaliotas pasirašyti sutarčių bendrovės
vardu, taip pat tai, jog bendrovė nedengs nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo netinkamo
automobilio eksploatavimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o priešieškinio dalį tenkino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog
atsakovas perdavė jam techniškai netvarkingą automobilį.
Vilniaus apygardos teismas nutartimi tenkino dalį ieškovo apeliacinio skundo, pakeitė dalį
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo – priteistą iš ieškovo nuomos mokestį sumažino iki
5000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai:

· Nagrinėjamoje byloje kasatorius ieškinio reikalavimus grindžia su atsakovo darbuotoju

V. R. pasirašytais susitarimais, kuriais, jo teigimu, buvo pakeistos pradinės nuomos
sutarties sąlygos, atsakovas prisiėmė pareigą sumokėti už automobilio remontą ir
atlyginti kasatoriaus patirtas išlaidas. Atsakovas priešieškinio reikalavimus grindžia
pradine transporto priemonės nuomos sutartimi ir teigia, kad pagal jos sąlygas už
automobilio gedimą ir su tuo susijusias išlaidas yra atsakingas kasatorius, jo darbuotojo
V. R. pasirašyti susitarimai negalioja, nes sudaryti neįgalioto asmens. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad tam, jog nagrinėjamu atveju būtų nustatyta, kuriai iš šalių tenka
neigiamos automobilio gedimo pasekmės, būtina išspręsti atsakovo darbuotojo V. R. ir
kasatoriaus pasirašytų susitarimų galiojimo klausimą.
 · Nagrinėjamoje procesinėje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai, neįtraukę į
bylos nagrinėjimą V. R., nusprendė dėl neįtraukto asmenų teisių ir pareigų, kadangi
teismų sprendimais ieškinio reikalavimai, grindžiami jo sudarytais susitarimais atmesti,
kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo svarstytini kasatoriaus
argumentai dėl V. R. įtraukimo į bylos nagrinėjimą.
Nutarė: Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui.

7 tema, 44 nutartis BYLA 3K-7-2/2013

Ieškovo bankrutuojančios UAB „Vitrada“ bankroto administratorius prašė pripažinti niekine
UAB „Vitrada“ ir atsakovo AB „SEB lizingas“ sudarytą žemės sklypo išperkamosios nuomos
sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 607 431,36 Lt, sumokėtus
vykdant šią sutartį. Ieškovas nurodė, kad ginčijama sutartis prieštarauja imperatyviosioms
įstatymo nuostatoms, nes, nors ir įvardyta kaip išperkamosios nuomos, iš tikrųjų yra lizingo
sutartis, kurios dalykas negali būti žemės sklypas.
Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškinį patenkino.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai:

· Iš to, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuostata, jog lizingo
dalykas negali būti žemė ir gamtos ištekliai, yra imperatyvioji, taigi negali būti pakeista
šalių susitarimu; ši nuostata atitinka CK įtvirtintą vadinamąjį klasikinį lizingo sutarties
modelį, siejamą su galimybės verslo tikslais naudoti gamybos priemones ir kitokį turtą, iš
kurio naudojimosi gaunamas pelnas, finansavimu.
· Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kvalifikuoti šalių sutartį
kaip apsimestinę, t. y. sudarytą kitai, lizingo sutarčiai pridengti, nes nustatyta, kad
sutarties sąlygos ir tikslai, jos sudarymu ir vykdymu siekiami padariniai atitiko tikrąją
šalių valią. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kaip
nepagrįstus ieškovo argumentus dėl sutarties kvalifikavimo kaip lizingo sutarties ir
atitinkamai – pripažinimo niekine dėl dalyko neatitikties imperatyviųjų teisės normų
reikalavimams.
Nutarė: Vilniaus apygardos teismo sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikinti
ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.