Professional Documents
Culture Documents
Neringa SIMANAITYTĖ
Akademija, 2016
2
Nariai:
SANTRAUKA
Neringa SIMANAITYTĖ
Antroje darbo dalyje pristatoma jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse
situacija. Atlikto empirinio tyrimo pagalba nustatytos pagrindinės kaimo jaunimo socialinės
problemos Vilkaviškio rajone bei identifikuoti veikėjai, kurie turėtų būti šių problemų sprendėjai.
Trečioje darbo dalyje, remiantis empirinio tyrimo rezultatais bei taikant kūrybinio problemų
sprendimo metodus nustatyta pagrindinė Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinė problema, iš
kurios kyla visos kitos jaunimo socialinės problemos, identifikuoti suinteresuotieji asmenys jai
spręsti bei parengtas minėtos problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo
planas.
Praktinė darbo reikšmė ta, jog jis iliustruoja kaip kūrybinio problemų sprendimo metodų
taikymas gali prisidėti prie socialinės kilmės problemų sprendimo. Be to, parengtu kaimo jaunimo
socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo planu gali vadovautis Vilkaviškio rajono
savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už jaunimo politikos įgyvendinimą, kaimo
bendruomeninių organizacijų, VVG nariai, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai bei
kiti suinteresuotieji asmenys.
Tyrimo laikotarpis: 2011-2016 m.
Tyrimo rezultatai publikuoti: SIMANAITYTĖ, N., 2016. Kaimo jaunimo socialinės
problemos: Vilkaviškio rajono atvejis. Jaunasis mokslininkas 2016: studentų mokslinės
konferencijos straipsnių rinkinys. 2016 m. balandžio 14 d.
5
SUMMARY
Neringa SIMANAITYTĖ
Part Two introduces the situation of youth living in rural areas of Vilkaviskis district. The
performed empirical research helps to determine the main social problems of rural youth in
Vilkaviskis district and to identify the stakeholders who should be the problem solvers.
Part Three establishes the basic social problem of rural youth in Vilkaviskis district and
where all the other youth social problems arise from, identifies stakeholders and prepares the
improvement plan of youth’s social problems solution means based on the empirical results of the
study (according to youth and experts answers) and application of creative problem-solving
methods.
The practical significance of the research is that it illustrates how creative problem solving
methods can contribute to the solution of social problems. Furthermore, the prepared improvement
plan of youth’s social problems solution means may be a good means for the staff of Vilkaviskis
district municipal administration responsible for the implementation of youth policy, rural
community organizations, members of the local action group (LAG), youth and youth organizations
and other stakeholders.
Research period: 2011-2016.
The research results were published: SIMANAITYTĖ, N., 2016. Social Issues of Rural
Youth: The Case of Vilkaviskis District. Young Scientist 2016: Student research conference articles,
14 April 2016.
7
TURINYS
SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 3
SUMMARY ......................................................................................................................................... 5
ĮVADAS ............................................................................................................................................... 9
3. 1. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo metodų paieška ............. 63
3. 2. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo
planas .............................................................................................................................................. 71
IŠVADOS ........................................................................................................................................... 78
LITERATŪRA ................................................................................................................................... 80
PRIEDAI ............................................................................................................................................ 86
8
Darbas su jaunimu – tai jaunų žmonių ugdymo veikla, vykdoma atsižvelgiant į jų poreikius,
siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įsitraukti į veiklas ir skatinti juos sąmoningai ir
atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą, tapti aktyviais visuomenės nariais (Jaunimo...,
2014).
Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
Jaunimas – visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie
savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis, turinčius nuo 14 iki 29 metų
(LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
Jaunimo politika – kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti
palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės
gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos
jauniems žmonėms (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
Kaimiška vietovė (angl. rural area) – tai socialinė ekonominė sistema, apimanti nedideles
gyvenamąsias vietoves (vienkiemius, kaimus, miestelius ir miestus iki 6000 gyventojų), kuriose
dominuoja natūrali gamtinė aplinka, didžioji žemės naudmenų dalis naudojama žemės ūkiui,
miškininkystei, žvejybai, rekreacijai, ne daugiau kaip trečdalis dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo,
gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityje, nedidelė gyventojų, sudarančių teritorines kaimo
bendruomenes, koncentracija (Atkočiūnienė, Vaišnoraitė, 2012).
Kaimo vietovė – kaimas, miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.
(LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, 2008).
Socialinė problema – tai bet kokia sąlyga (aplinkybė) ar elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių
daugybei žmonių, ir yra pripažintas kaip aplinkybė, kuri turi būti keičiama (Barkan, 2012).
Sprendimas – sprendimo priėmimo rezultatas visada yra galutinis pasirinkimas, vadinamas
sprendimu. Sprendimu gali būti tiek nuomonė, tiek ir veiksmas (Šarkutė, 2009).
Sprendimo priėmimas – tai procesas, kurio metu pasirenkama alternatyva arba tam tikrai
alternatyvai suteikiamas prioritetas (Parsons, 2001).
Su jaunimu dirbanti organizacija – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – į jaunimą
orientuota ir jaunimo poreikius tenkinanti veikla (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
9
ĮVADAS
Temos aktualumas. Lietuvoje jaunimas apibrėžiamas kaip 14-29 metų visuomenės narių
grupė. Šis amžiaus tarpsnis jaunų žmonių gyvenime ypač svarbus, nes tampama suaugusiais,
savarankiškais žmonėmis, integruojamasi į visuomenę. Deja, dėl atsiradusių ekonominių, socialinių,
politinių ir kitų priežasčių integracija į visuomenę jauniems žmonėms tampa sudėtingu, kupinu
iššūkių, neretai ilgai užsitęsiančiu procesu.
Nors jaunimas neretai tampa sociologinių tyrimų Lietuvoje objektu, tačiau tenka pripažinti,
jog mokslinių tyrimų, orientuotų į jaunimo ir jaunų suaugusių socialines problemas, socialinę padėtį,
gyvenimo ir buities sąlygas, atliekama gana mažai. Dar rečiau tyrinėjamos išimtinai kaimo jaunimo
socialinės problemos, jaunų žmonių gyvenimo ypatumai provincijoje. Tirti jaunimo problematiką
kaimo vietovėse ypač svarbu, nes periferijoje gyvenantys jauni žmonės ne tik susiduria su daugybe
specifinių (gyvenamosios aplinkos nulemtų) problemų, patiria socialinę atskirtį, bet ir neretai
visuomenėje jų įvaizdis nepagrįstai pateikiamas iš neigiamos pusės.
Ne gana to, analizuojant jaunimo problematiką, vertybines nuostatas, poreikius, galima ne tik
nustatyti faktais ir skaičiais grįstą jauno žmogaus, gyvenančio konkrečioje vietovėje portretą, bet ir
atitinkamai savivaldybių administracijos, vietos bendruomeninės organizacijos, jaunimo ir su
jaunimu dirbančios organizacijos, remdamosis tyrimų rezultatais, gali taikyti įvairias priemones
jaunų žmonių situacijai gerinti – planuoti jaunimo politikos strategijas, nustatyti jaunimo politikos
prioritetines sritis, spręsti jaunų žmonių problemas, vykdyti jaunimo situacijos stebėseną,
prognozuoti ateities tendencijas, jaunimo srityje, palyginti jaunimo situaciją skirtinguose
regionuose, vykdyti gerosios patirties sklaidą.
Mokslinė problema. Kaip patobulinti problemų sprendimo procesą, siekiant Vilkaviškio
rajono kaimo jaunimo socialinių problemų veiksmingesnio sprendimo ir teigiamų pokyčių?
Darbo objektas – kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo procesas.
Darbo tikslas – išanalizuoti kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone ir
parengti jų sprendimo priemonių tobulinimo planą.
Uždaviniai:
1. Išryškinti jaunimo kaip socialinės grupės specifines savybes ir jai būdingas problemas.
2. Išnagrinėti socialinių problemų sampratą.
3. Išanalizuoti jaunimo socialinių problemų sprendimo gerosios praktikos pavyzdžius Europos
Sąjungoje.
4. Identifikuoti Vilkaviškio rajono jaunimui būdingas socialines problemas.
10
Europos ateitis priklauso nuo jaunimo, tačiau daugelio jaunuolių galimybės ribotos. Jie
tinkamai neišnaudoja savo turimo potencialo. Dėl vis didėjančio jaunimo ir valstybės valdymo
institucijų atotrūkio mažėja jų dalyvavimas politiniame ir pilietiniame gyvenime. Jaunimas, o ypač
turintis mažiau galimybių, sunkiai geba kovoti su įvairiomis socialinėmis problemomis, tokiomis
kaip: nedarbas ir skurdas, smurtas šeimoje, alkoholizmas, narkomanija, savižudybės,
nusikalstamumas ir kt. Visos šios problemos veda jauną žmogų į socialinę atskirtį svarbiausiu jo
gyvenimo momentu, kuomet bandoma integruotis į visuomenę. Todėl šiame skyriuje siekiama
pristatyti jaunimo kaip atskiros socialinės grupės raišką visuomenėje, pateikti jos išskirtinumus,
vertybines nuostatas, problematiką, bei aptarti jaunimo socialinių problemų raišką. Taip pat
siekiama išanalizuoti socialinių problemų teorinius aspektus, pradedant socialinių problemų
samprata bei identifikavimu, baigiant – socialinių problemų sprendimu. Skyriuje dėmesys skiriamas
Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimui – instituciniam ir teisiniam reglamentavimui, gerosios
praktikos pavyzdžių Europos Sąjungoje paieškai, sprendžiant jaunimo, gyvenančio kaimo vietovėse
socialines problemas. Skyriaus pabaigoje analizuojamos pagrindinės socialinės problemos, su
kuriomis susiduria kaimiškosiose vietovėse gyvenantys jauni žmonės.
Šiandieninis Lietuvos jaunimas – tai piliečiai gimę XX-XXI amžių sandūroje. Daugelis iš jų
gimę laisvoje, demokratiškomis idėjomis grįstoje valstybėje. Būtent šis laisvės pojūtis nemaža
dalimi prisidėjo prie to, jog šiuolaikiniai jaunuoliai yra drąsūs, savimi pasitikintys, nebijantys
rizikuoti, siekiantys lyderystės, išmanantys savo teises, aktyviai veikiantys, siekiantys būti
individualistais, žinantys savo vertę, tie, kuriems nesvetimas jaunatviškas maksimalizmas. Sovietinis
laikotarpis paliko gana ryškų pėdsaką tuo metu augusių ir brendusių žmonių savimonėje, pvz.
tolerancijos socialinėms mažumoms stoka, kuri vis dar plačiai paplitusi nūdienos visuomenėje –
uždaros visuomenės palikimas. Visuomenės vertybines nuostatas keičia Europinė integracija ir
demokratizacija, ko pasėkoje jaunimas labiau pasitiki naujomis demokratinėmis institucijomis, yra
liberalesnių pažiūrų, pasižymi didesne tolerancija socialinių mažumų atžvilgiu (Liubinienė, 2002).
„Jauno žmogaus nuostatas, jo elgseną ir pasirinkimus lemia mikro- ir makrosociume dominuojantys
žmonių santykiai, reguliuojami daugumos postuluojamomis vertybėmis“ (Galkienė, 2012, p. 32), ir
nors jaunimas mąsto ir elgiasi laisviau nei jų tėvai ar seneliai, jiems būdingos iš esmės tos pačios
vertybinės nuostatos, siekiai ir problemos.
12
Mokslininkų L. Broom, Ch. Bonjean, D. Broom (1992) teigimu, vienas svarbiausių veiksnių
sociologijos analizėje – amžius, nes tai yra universali socialinė skirtybė, kuri dažnai lemia ir
paaiškina žmogaus elgesį atskirais gyvenimo laikotarpiais. Kalbant apie jauną žmogų, pirmiausia
apibrėžiamas tam tikras žmogaus amžiaus tarpsnis, kuris vadinamas jaunyste. Tiksliai įvardinti
amžiaus ribą, nuo kada iki kada, žmogus laikomas jaunu nėra taip paprasta, nes skirtingos
institucijos ir šaltiniai jauno žmogaus sąvoką ir amžiaus ribas apibrėžia skirtingai. Todėl akivaizdu,
kad skirtingų institucijų, organizacijų, netgi šalių pateikiamos jaunimo apibrėžtys rodo, kad amžius,
nurodantis, kad tai yra jaunimas – diskusinis (žr. 1 lentelę), vienija tik faktorius, jog jaunimo
amžiaus viršutinė riba daugelyje šalių tendencingai didėja (Gailius, ir kt., 2015).
Kaip matyti iš lentelės, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (The United..., 2011) jaunimą
priskiria prie 15-24 metų amžiaus grupės, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jaunimu
laikyti 15–34 metų asmenis, Europos Komisijos publikacijose jaunimo amžiaus cenzas yra
dažniausiai tarp 15 ir 29 metų, ES statistikos biuras „Eurostat“, atsakingas už šalių narių statistinių
duomenų palyginimą, tirdamas jaunimo nedarbo lygį vadovaujasi 15-24 metų amžiaus cenzu, tuo
tarpu Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, įgyvendinanti programą „Veiklus jaunimas“
nurodo, kad programa skirta 13-30 metų žmonėms ir pan. (Aganofovas, 2012). Vis dėlto, kalbant
apie Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimą ir analizuojant jaunimo situaciją mūsų šalyje, šiame
darbe vadovaujamasi LR Jaunimo pagrindų įstatyme (2003), apibrėžta jauno žmogaus sąvoka, pagal
kurią jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų. Analogiškas jauno žmogaus apibrėžimas
pateikiamas ir Vaikų ir jaunimo socializacijos programoje (2004), kai tuo tarpu 1996 m. Jaunimo
politikos koncepcijoje jaunimo amžius buvo apibrėžiamas nuo 14 iki 25 metų (Gailius ir kt., 2015).
Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 521
tūkst. jaunų žmonių, (19,9 proc.) kai tuo tarpu prieš dešimtmetį, t. y. 2005 m. gyveno 806 tūkst.
13
jaunų žmonių (Statistikos, 2015). Jaunų žmonių mažėjimo ir visuomenės senėjimo tendencija
būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. 2014 metais ES gyveno 507 milijonai
gyventojų, iš kurių tik 169 milijonus (arba 33,3 proc.) sudarė vaikai ir jaunimas. Ne gana to, senyvo
amžiaus (65 m. ir vyresnių) žmonių skaičius jau nuo 2004 metų yra didesnis, nei vaikų (iki 15 metų)
(Eurostat, 2015). „Senėjimas, būdamas dviejų pagrindinių gyventojų populiacijos pokyčių
gimstamumo ir mirtingumo mažėjimo – pasekmė, verčia tyrėjus analizuoti kartų klausimą keliais
lygmenimis: makrolygmeniu – tiriant išteklių paskirstymą tarp šeimos, valstybės, rinkos ir
mikrolygmeniu – akcentuojant kintančius santykius šeimos institute“ (Stankūnienė, Maslauskaitė,
2009, p. 297). Dėl makrolygmens, mokslininkai (Veron, Pennec, 2007) pabrėžia, jog gyventojų
senėjimas, kuria radikaliai naują ekonominį ir socialinį kontekstą, nes mažėjantis darbingo amžiaus
ir augantis senyvo amžiaus žmonių skaičius didina socialinės apsaugos sąnaudas. Kalbant apie
mikrolygmens problemas, senėjimas neišvengiamai paliečia ir tarpasmenius kartų atstovų santykius.
Anksčiau buvo įprastas reiškinys trijų kartų santykiai, o dabar dėl demografinių priežasčių
nebestebina keturių ar net penkių kartų koegzistavimas (Jerrome, 1996). Mokslinėje literatūroje šie
procesai vadinami šeimos santykių vertikalizacija – giminaičių mažėjimas horizontalioje plotmėje ir
didėjimas vertikalioje (Stankūnienė, Maslauskaitė, 2009). Nepaisant to, jog jaunų žmonių mažėja,
investicijos į dabartinę jaunąją kartą yra pagrindinis ateities ekonominio ir socialinio klestėjimo
garantas bei vienas iš būdų spręsti minėtas makrolygmens problemas.
Pastebėtina, jog jaunimas, kaip socialinė grupė, skiriasi nuo kitų visuomenės grupių. Kaip
jau minėta, šį išskirtinumą lemia tam tikros amžiaus ribos. Ne gana to, jaunimas lyginant su
vyresnio amžiaus žmonėmis yra liberalesnių pažiūrų, socialiai ir geografiškai mobilesnis, imlesnis
socialiniams pokyčiams, tolerantiškesnis naujoms įtakoms ir patirčiai (Večkienė, 2001). Tą
patvirtina ir V. Liubinienė (2002) teigdama, jog vyresnioji karta labiau vertina tradicines vertybes, o
jaunimas imlus naujovėms ir greičiau perima ir internalizuoja naujas vertybes – jaunimo pažiūros
žymiai liberalesnės. 2004 m. Jaunimo reikalų departamento užsakymu buvo atliekamas Jaunimo
situacijos tyrimas, kurio vienas pagrindinių tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip
atskira visuomenės dalis, bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. To buvo klausiama
paties jaunimo apklausos bei fokusuotų grupinių diskusijų metu. Šis klausimas taip pat buvo
keliamas kalbantis su ekspertais bei apklausiant Lietuvos gyventojus („vyresniuosius“ 30-74 m.)
Omnibuso metodu1. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamos jaunimo išskirtinės savybės,
1
Omnibuso apklausa – tiesioginio interviu metodas, kurio metu reguliariai apklausiamas didelis skaičius respondentų,
o klausimynas apima platų klausimų spektrą (Eurotela, 2012).
14
išskiriančios jį kaip socialinę grupę iš kitų visuomenės narių (remiantis paties jaunimo ir ekspertų
atsakymais).
Taigi, jaunimą tikslinga išskirti kaip atskirą socialinę grupę bei ypatingą visuomenės dalį,
turinčią savo problemas, savybes bei interesus, kadangi šis jaunimo išskirtinumas neretai siejamas
su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuomet yra paliekami tėvų namai, integruojamasi į visuomenę,
bręstama, tampama nepriklausomais, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedama kurti šeima bei
socialinė, materialinė padėtis (Jaunimo..., 2004). Jaunimas – tai socialinė grupė, užtikrinanti
vertybinį perimamumą ir raidą visuomenėje, tačiau jis nėra linkęs identifikuotis su vyresniųjų karta,
nes jaunimas yra ne tik socializacijos įtakų objektas ir santykių visuomenės struktūroje produktas,
bet ir aktyvus socialinių pokyčių veiksnys. Kiekviena jaunimo karta turi tik jai būdingas
charakteristikas, kuriomis skiriasi nuo savo tėvų ir kitų kartų, išplėtodama tik jai būdingas raiškos
formas, priklausomai nuo ekonominio, socialinio, ideologinio ir politinio to meto gyvenimo
(Ališauskienė, Žilinskienė, 2001). Pasak R. Juraičio (2011), kiekviena nauja karta per savo aktyvaus
15
ir savarankiško gyvenimo laikotarpį turi priimti vis daugiau sprendimų. Dabartinio jaunimo
seneliams svarbių sprendimų reikėjo priimti 1–2 per visą gyvenimą, tėvams 5–6 sprendimus. Anot
autoriaus, šiuolaikiniam jaunam žmogui, ko gero, teks kas 5–7 metus susidurti su didelėmis
ekonominėmis, socialinėmis permainomis, kurios vers priimti daug daugiau svarbių sprendimų,
nulemsiančių tolesnį gyvenimo kelią. Apie kartų skirtumus, kalba ir V. Pilipavičius (2014),
teigdamas, jog „jaunas žmogus – sumanymų tęstinumo garantas, o kartų kaita – tai amžinas
klausimas reikalaujantis nuolatinių atsakymų: ką būtina ir privalu perduoti bei kokius
savarankiškumo, kūrybiškumo ir inovatyvumo gebėjimus ir įgūdžius reikia formuoti jaunajai kartai,
kad būtų užtikrinta kultūros transliacija, o tuo pačiu atvertos galimybės ateities kartoms“. Anot jo,
„žmonijos patirtis ir žmogiškoji išmintis teigia, kad ateitis bus tokia, kokius svarbumus į ateities
įžvalgą ir pamatą, kaip būsimybės pradą, deda būsimoji, šiandien neatsakinga už esaties reikalus,
jaunoji karta“ (Pilipavičius, 2014, p. 56). Čia kyla klausimas: „ar tikrai jaunoji karta neatsakinga už
dabartį?“, o galbūt šiandieninė jaunoji karta yra nepajėgi viena spręsti ją užgulusias problemas,
nepajėgi viena kovoti už dabartį, tuo pačiu galvojant apie ateitį. Tenka pripažinti, jog su
atsiradusiomis neriboto laisvo pasirinkimo galimybėmis, ant jaunų žmonių pečių gula ir didžiulės
atsakomybės našta, su kuria susidoroti geba ne kiekvienas. Bandymai ieškoti tinkamiausių
sprendimo būdų, esamiems iššūkiams įveikti veda prie tam tikrų, per laiką susiformavusių nuostatų
pasikeitimų visuomenėje.
Europos Komisijos sudarytoje Baltojoje knygoje (2002) teigiama, jog jaunimas sudaro
grupę, kurioje pastebimi tam tikri pokyčiai: jie vėliau pradeda dalyvauti darbo rinkoje; vėliau kuria
šeimas; ilgiau yra priklausomi nuo tėvų; jaunimas kaitalioja savo veiklą nuo darbo prie mokymosi ir
atgal; o svarbiausia tai, jog jų individualūs gyvenimo keliai yra daug įvairesni nei anksčiau.
Vis dėlto, pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir socialiniai tyrimai rodo, jog
pažeidžiamiausia visuomenės dalis – jaunimas. Statistikos duomenys rodo, kad vis daugiau vaikų ir
jaunuolių tampa socialinių blogybių aukomis: nerimą kelia jaunimo nusikalstamumas, savižudybių,
abortų rodikliai, didėjantis nuo alkoholio ir narkotikų priklausomų jaunų žmonių skaičius,
blogėjantys sveikatos rodikliai. Tokie reiškiniai neturėtų stebinti, nes jaunimo elgesys tik atspindi
reiškinius visuomenėje (Gudžinskienė, 2013). Kaip pažymi Ž. Grakauskas (2004), nėra vienos
priežasties, dėl ko jaunas žmogus pradeda nederamai elgtis, čia paprastai veikia visas kompleksas
tarpusavyje susijusių veiksnių:
biologiniai (genetinės savybės, medžiagų apykaitos ypatybės);
socialiniai (aplinka, artimų žmonių požiūris ir įsitikinimai);
16
Mokslininkai plačiai tyrinėja atskiras socialines problemas – skurdą (Lewis, O., 1961;
Murray, Ch. A., 1984 ir kt.), bedarbystę (Sinclair, P., 1987; Jahoda, M., Lazarzfeld. P. F., Zeisel,
H., 1972 ir kt.), korupciją (Gibbons, K., 1989; Caiden, G., Caiden, N., 1990; Gavelis, V., 2006 ir kt.)
nusikalstamumą (Becker, H. 1950; Durkheim, E. 1952; Merton, R. K. 1957 ir kt.) ir pan. – jų
prigimtį, atsiradimo priežastis, ieško galimų jų sprendimo būdų, problemų sumažinimo ar
eliminavimo galimybių, tačiau socialinių problemų fenomenas pačiu bendriausiu aspektu
analizuojamas ne taip dažnai. Anot A. Bagdono (2007), socialinės problemos apibrėžimas gana
sudėtingas dėl kelių priežasčių:
1) kultūrinio reliatyvumo požiūriu, kas yra socialinė problema vienai grupei, gali nebūti
problema kitai grupei;
17
nemažiau yra svarbūs ir tikslai, kurie kaip ir vertybės, daro įtaką mūsų veiksmams (Charon,
Vigilant, 2011).
Kas daro problemą socialine problema? Problema gali būti individuali (pvz. smegenų
genetiniai pažeidimai), gamtinė (pvz. žemės drebėjimas), tuo tarpu socialinė problema:
1. Turi būti socialinės kilmės, sukelta socialinių faktorių – kuo tie faktoriai labiau socialiniai,
tuo ir problema labiau socialinė.
2. Turi daryti žalą daugybei individų – kuo didesnė žala daroma didesniam skaičiui žmonių,
tuo problema labiau socialinio pobūdžio.
3. Kenkia mūsų suvokimui apie tai, kokia visuomenė turėtų būti – kuo didesnė grėsmė kyla
mūsų požiūriui į visuomenę, tuo problema labiau socialinė (Charon, Vigilant, 2011).
Panašiai mąsto ir John S. Mahoney (2003), teigdamas, jog turi egzistuoti keturios sąlygos,
prieš problemai, tampant socialine problema:
1. Susidariusi padėtis ar situacija turi būti viešai matoma ir kelti nepasitenkinimą visuomenėje;
2. Susiklosčiusi situacija turi būti nesuderinama su visuomenės vertybinėmis nuostatomis;
3. Dauguma visuomenės narių turi sutikti su tuo, jog problema egzistuoja;
4. Turi būti sprendimas, išspręsiantis socialinę problemą (An Introduction to..., 2010).
Kas sukelia socialines problemas? Sociologiniu požiūriu, socialines problemas sukelia
visuomenės pobūdis (angl. the nature of society). Visuomenės struktūra ir kultūra sudaro sąlygas
socialinėms problemoms atsirasti ir nustato vertybių sistemą, kuri apibrėžia situacijas ir įvykius,
kaip problemas. Tuo tarpu, asmeniniai pasirinkimai, biologija, psichologija ir kt. sukelia asmenines,
bet ne socialines problemas (Charon, Vigilant, 2011).
Kas turėtų būti daroma, siekiant socialines problemas išspręsti? Anot, Joel M. Charon ir
Lee G. Vigilant (2011) tikėjimas, kad socialines problemas galima išspręsti tėra mitas, kuris gali būti
žalingas, jei tapsime suvaržyti savo nesugebėjimo visiškai pašalinti problemų. Visų pirma, socialinių
problemų negalima išspręsti, nes kuo daugiau apie jas išsiaiškinsime, tuo labiau pasikeis jų
apibrėžtis. Antra, socialinės problemos yra per daug kompleksiškos, kad būtų sprendžiamos. Trečia,
nėra socialinio sutarimo kas yra socialinės problemos, ir koks turėtų būti jų sprendimas.
20
1 pav. Socialinių problemų samprata (sudaryta autorės, remiantis Charon, Vigilant, 2011)
Apibendrinant Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) įžvalgas apie socialines problemas,
galima teigti, jog socialinės problemos – socialiai sukonstruotos – jų priežastys yra socialinės
prigimties, o jų identifikavimas priklauso nuo kultūriškai apibrėžtų įsitikinimų ir vertybių bei
politikos, kuria siekiama sumažinti jų neigiamą poveikį visuomenei.
Sociologai (Eitzen, D. Stanley, Baca-Zinn, M., Eitzen, K. Smith, 2009; Roe v. Wade, 1989)
socialines problemas aiškina dvejopai. Pavyzdžiui, savižudybė, sociologams (Durkheim, É., 1897;
Ringel, E., 1977; Horton, P.B., Leslie, G.R., Larson, R.F, 1988) yra socialinė problema, dėl
socialinio suvokimo, jog dėl veiksmo, kurį atlieka vienas žmogus, nukenčia daugiau žmonių. Šis
apibrėžimas rodo, kad socialinė problema, kaip jau minėta, turi objektyvią tikrovę ir subjektyvų
suvokimą. Kaip objektyvi tikrovė, socialinė problema atsiskleidžia tuo, jog žalingas šios patirties
pobūdis universalus visame pasaulyje: savižudybės, skurdas, smurtas, alkoholizmas, terorizmas,
prekyba žmonėmis ir daugelis kitų socialinių problemų yra kenksmingos, kad ir kur jos atsirastų.
Tuo tarpu subjektyvus suvokimas, priklauso nuo žmogaus asmeninio požiūrio į situaciją, jei žmogus
21
mato tai kaip socialinę problemą, tuomet tai yra socialinė problema, jei ne, tuomet – ne. Pavyzdžiui,
tiems, kas nusiteikę prieš abortą, tai ne tik žmogžudystė, bet ir didžiulė socialinė problema tuo
pačiu. Tuo tarpu, tiems kas palaiko ar atlieka abortą, tai yra medicininė procedūra (paslauga)
padedanti moteriai atsikratyti nepageidaujamo nėštumo ir išvengti kitų problemų. Kitas pavyzdys,
ikisantuokinis gimdymas – tai laikoma socialine problema, kuomet kalbama apie paauglius, ir
priešingai – nelaikoma, kuomet kalbama apie suaugusius žmones (Thio, Taylor, 2012).
Socialinių problemų formavimasis yra diskutuotinas klausimas ir sociologijos teorijų
kontekste. Trys pagrindinės sociologijos koncepcijos įvairiai aiškina socialines problemas ir jų
atsiradimo priežastis.
Funkcionalizmas (angl. The Functionalist Theory). Pagal šią teoriją, visuomenė –
sudėtinga sistema, kurios atskiros dalys veikia drauge, kad sukurtų stabilumą ir solidarumą.
Funkcionalistai pabrėžia, jog moralinis konsensusas yra svarbus visuomenės tvarkai ir stabilumui
palaikyti. Jis gyvuoja tuomet, kai dauguma visuomenės narių išpažįsta tas pačias vertybes
(Giddens, 2005). Pasak šios teorijos, socialinės problemos kyla, kai visuomenės institutai – šeima,
mokykla, verslas, vyriausybė ir kitos socialinės institucijos ir grupės nesugeba tinkamai atlikti savo
funkcijų, arba jei jas atlieka viršydamos savo įgaliojimus (Thio, Taylor, 2012).
Konflikto teorija (angl. The Conflict Theory). Šios teorijos šalininkai sutelkia dėmesį į
galios, nelygybės ir kovos problematiką. Jie linkę laikyti visuomenę skirtingų grupių, siekiančių
savų interesų sankaupa. Atskiroms grupėms būdingų interesų egzistavimas rodo, kad visuomenėje
potenciali konflikto grėsmė, kadangi vienos grupės turės daugiau naudos negu kitos (kai kurie
žmonės sugebės labiau patenkinti savo poreikius ir norus visuomenėje, o kiti bus sistemingai
atmesti ir nukentės) (Giddens, 2005). Pagal konflikto teoriją, socialinių problemų priežastys kyla iš
vartotojiško pobūdžio kapitalizmo bei rasinių, etninių ir seksualinių skirtumų (Thio, Taylor, 2012).
Simbolinio interakcionizmo teorija (angl. Symbolic Interaction Theory). Simbolinio
interakcionizmo esmė ta, kad į sąveika tarp žmonių žiūrima kaip į nepertraukiamą dialogą, kurio
metu jo dalyviai stebi, apmąsto vienas kito ketinimus ir į juos reaguoja. Šio dialogo metu kuriamos
ir keičiamos socialinės reikšmės. Pasak G. H. Mead (1962): mūsų veiksmus lemia mūsų pačių
suvokimas apie save ir tos betarpiškos situacijos, kurios sudaro mūsų aplinką, o mūsų suvokimą
labai dažnai lemia mums svarbių žmonių lūkesčiai ir reakcijos: <…> mums svarbių kitų žmonių
dėka socialiniai procesai daro įtaką mūsų elgesiui. Todėl, pasak šios teorijos, asmenys, kurie
bendrauja su nusikaltėliais, bus labiau linkę patys nusikalsti, nei tie, kurie to nedaro (Thio, Taylor,
2012).
22
Svarbu tai, jog problema įgyja socialinį kontekstą tuo atveju, kai turi neigiamų pasekmių
individams, mūsų socialiniam ar fiziniam pasauliui. Jei pasekmės būtų tik teigiamos, tuomet tai
nebūtų problema. Tokios socialinės problemos kaip nedarbas, alkoholizmas ar narkomanija gali
neigiamai paveikti ne tik paties asmens, bet ir jo šeimos narių, draugų gerovę ar sveikatą. Taip pat
šios problemos gali kelti grėsmę visuomenės socialinių institutų (šeimos, mokyklos, darbovietės)
gerovei (Guerrero, 2005). Taigi problema tampa socialine problema, kuomet ji paliečia ne tik
konkretų asmenį, bet tam tikrą asmenų grupę. Tam pritaria R. Nisbet ir R. Merton (1966, p. 3),
teigdami, jog „socialinės problemos <...> dažnai yra funkcionaliai susijusios su institutais ir
vertybėmis“.
Reikia suvokti tai, jog individai problemas linkę formuluoti skirtingai. Kaip jau minėta tai
priklauso nuo vertybinių nuostatų, įsitikinimų, tikslų, siekių ir t.t. Visada svarbu aiškiai apsibrėžti
problemą tam, kad būtų galima sukaupti ir išanalizuoti pagrindines jos atsiradimo priežastis ir
pasirinkti sprendimą. Kartais atsitinka taip, jog per tolesnius problemos analizės etapus gaunama
naujos (papildomos) informacijos, kuri priverčia iš naujo apibrėžti problemą. Nors tai ir apsunkina
procesą, veda prie efektyvesnio problemos sprendimo.
Nors Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) teigė, jog visiškai išspręsti socialinių
problemų yra neįmanoma, vis dėlto būtų tikslinga aptarti šių problemų sprendimo, neigiamų
padarinių eliminavimo ar bent jau sumažinimo būdus bei metodus.
Socialinių problemų sprendimas. Problemos sprendimo priėmimas – tai daugelio
mokslo disciplinų tyrimų objektas. Jis analizuojamas sociologijoje (Christensen, Westenholz,
24
„Lietuvos jaunimo politika – tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir
siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į
visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei
tolerancijos jauniems žmonėms“ (LR Jaunimo..., 2003).
Šiuolaikinė jaunimo politika plėtojama dviem kryptimis:
jaunimo interesų užtikrinimas atskirose viešosios politikos kryptyse – švietimas ir mokslas,
kultūra, sportas, darbas ir užimtumas, būstas, sveikata ir kt.;
darbo su jaunimu, kaip specifinės jaunimo politikos srities, plėtra – t. y. neformalusis
jaunimo ugdymas(is), kuriuo siekiama sudaryti sąlygas jaunuoliams mokytis iš patirties ir
eksperimentuoti. Šiame lauke dirba darbuotojai dirbantys su jaunimu, ugdomi jaunimo lyderiai,
telkiasi įvairios jaunimo iniciatyvos, kuriami ir vykdomi pilietiniai, kultūriniai, socialiniai projektai.
27
Čia veiklos jaunus žmones pasiekia jų laisvalaikio metu, kai jie yra „ne šeimoje“, „ne pamokose /
paskaitose“, „ne darbe“ (Jaunimo..., 2014).
Įgyvendinant kokybišką ir efektyvią jaunimo politiką ypač svarbus teisinis reglamentavimas,
kuris yra būtina sąlyga sėkmingai jaunimo politikos plėtrai. Žemiau pateiktoje lentelėje pristatoma
Lietuvos jaunimo politikos teisinio reglamentavimo raida.
Ne mažiau nei aiškus ir sistemingas teisinis reglamentavimas, svarbi yra institucinė sistema,
kuri įtvirtinta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Lietuvoje jaunimo politiką organizuojančių ir
valdančių institucijų sistema įtvirtinta nacionaliniame ir vietos lygmenyje.
reikalų koordinatorių asociacija, kuri siekia ne tik formuoti ir išsakyti vieningą poziciją dėl jaunimo
politikos formavimo ir įgyvendinimo vietos lygmenyje, bet ir kelti jaunimo reikalų koordinatorių
kompetenciją ir kvalifikaciją. Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybių institucijų bei jaunimo
organizacijų atstovų gali būti sudaroma savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kuri yra patariamoji
institucija, kurios ilgalaikis veiklos tikslas – užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems
aktualius klausimus vietos lygmeniu. Dirbant Taryboje jaunimo atstovai turi galimybę mokytis
atpažinti jaunimo poreikius, atstovauti jaunimo poziciją vienu ar kitu klausimu, o politikai ir
administracijos darbuotojai – gali geriau suprasti jaunimo poreikius ir problemas, kartu su jaunimo
atstovais gali ieškoti geriausių ir efektyviausių sprendimų (Jaunimo..., 2014). Jaunimas, kaip atskira
socialinė grupė, dalyvauja jaunimo organizacijų ir neformalių jaunimo grupių veikloje, yra tikslinė
grupė su jaunimu dirbančioms NVO, daugiau ar mažiau dalyvauja (yra skatinamas dalyvauti)
regiono vietos veiklos grupės ar vietos bendruomeninių organizacijų veikloje.
Siekiant sėkmingo jaunimo politikos įgyvendinimo Lietuvoje yra būtina integruota jaunimo
politika. Integruota jaunimo politika yra tuomet, jei „veikia tarpžinybinio ir tarpsektorinio
bendradarbiavimo struktūros; yra kaupiama vieninga duomenų bazė apie jaunus asmenis ir su jais
dirbančias institucijas; yra skirtingų institucijų veiklos prioritetų derinimas, žmogiškųjų ir
materialinių išteklių telkimas“ (Jaunimo..., 2014, p. 43). Nors integruota jaunimo politika Lietuvoje
kuriama – vyksta tarpsektorinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas; įgyvendinami įvairiausi
projektai, užtikrinantys faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos įgyvendinimą; nuosekliai
vykdomi jaunimo problematikos tyrimai bei jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse kokybės
vertinimai ir kitos priemonės – didelė problema yra tai, jog pats jaunimas visuomenėje matomas
kaip problema. Tai paaiškėjo po to, kai 2013-2014 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos
užsakymu buvo atliktas tyrimas apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai
socialinei vertei. Po šio, pirmąkart Lietuvoje atlikto tyrimo, paaiškėjo, kad visuomenėje pats
jaunimas dažniau matomas kaip problema negu kaip visuomenės problemų sprendėjas (LiJOT,
2014).
Jauni žmonės savaime nėra nei problema, nei problemų visuomenėje iniciatoriai. Priešingai –
jaunimas turi vertingiausią kapitalą šiuolaikinėje visuomenėje – jaunystę, sveikatą, kūrybiškumą,
drąsą, įvairiapusišką mąstymą. Reikia suteikti galimybę jauniems žmonėms savo potencialą
tinkamai išnaudoti. Siekiant ugdyti jaunimą ir padėti integruotis jiems į visuomenę, neprarandant jų
geriausių savybių, būtina juos pažinti – perprasti jų mąstyseną ir elgseną, suvokti jų pasaulėžiūrą,
suprasti jų problematiką, galiausiai neleisti jiems atsidurti socialiniame visuomenės užribyje.
31
Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, galima pasitelkti keletą gerosios praktikos pavyzdžių iš trijų
Europos Sąjungos valstybių, kurie pristatomi kitoje darbo dalyje. Šie pavyzdžiai, orientuoti į
jaunimo, gyvenančio kaimiškosiose Europos vietovėse socialinių problemų (iš)sprendimo
galimybes.
tačiau tuo pačiu turi tokių galimybių, kurios nėra prieinamos urbanizuotose vietovėse gyvenantiems
jaunuoliams, (plačiau žr. 6 lentelę).
Toliau pateikiami trys gerosios praktikos pavyzdžiai, pristatantys iniciatyvas iš trijų skirtingų
Europos šalių, kuriomis siekiama įgalinti nutolusį nuo miesto jaunimą veikti ir tokiu būdu prisidėti
prie jų socialinių problemų sprendimo ar užkirsti kelią jų atsiradimui.
Vokietijos gerosios praktikos pavyzdys. Tai yra viena iš ES šalių, kurioje visuomenė
kaimo vietovėse sensta greičiausiai (Rural..., 2014), tačiau šios valstybės valdymo institucijos imasi
aktyvių veiksmų jaunimo socialinėms problemoms regionuose spręsti. Vokietijoje Šeimos, piliečių,
moterų ir jaunimo ministerija, remianti socialinius, švietimo ir mokymų projektus, kuriais siekiama
padėti probleminio jaunimo integracijai į visuomenę, 2007-2014 m. administravo programos
„Galimybės jaunimui“ modulį „Aktyvumas regione“, kuriuo buvo skatinamas bendradarbiavimas su
regioniniais partneriais, vietos mokyklomis, socialiniais centrais, vyriausybiniu sektoriumi teikiant
paramą vietos paslaugoms bei pateikiant viešai prieinamą ir pasiekiamą informaciją. Šis projektas
veikė 35 pilotinėse bendrijose, kuriose buvo siekiama sudaryti tinkamas baigusio mokyklą jaunimo
įsidarbinimo sąlygas. Didžiausias dėmesys buvo skirtas individualiai pagalbai bei naujai
bendradarbiavimo su vietiniais partneriais struktūrai įtraukiant mokyklas, užimtumo tarnybas,
jaunimo centrus, savivaldos institucijas. Regioniniai kompetencijų centrai didžiausių poreikių
33
turinčiam jaunimui padėjo planuotis profesinę karjerą bei nusistatyti dalyvavimo visuomenės
veikloje tikslus. Veikė keturi iniciatyvos modeliai: 1) antroji galimybė nebaigusiems mokyklos
(siekiama gražinti į įprastą mokyklą ir mokymus); 2) kompetencijų centrai (vok.
kompetenzagenturen) – ieškoma alternatyvių kelių mokymams ir užimtumui mokykloje
nesimokančiam jaunimui – programa veikė 195 vietos centruose); 3) aktyvumas regionuose ir 4)
jaunimo galimybės sporte (Estep..., 2013). Šiuo projektu buvo siekiama teikti pagalbą ne tik
jauniems, nutolusiose vietovėse gyvenantiems asmenims, bet ir jauniems imigrantams, profesinio
orientavimo, tęstinio mokymosi, švietimo pagalbos, verslo plėtros, socialinių įgūdžių kūrimo ir
plėtros, kultūrinės ir kalbinės integracijos, šeimos kūrimo, socialinių garantijų užtikrinimo,
paruošimo savarankiškam gyvenimui, asmeninės perspektyvos kūrimo ir kitais klausimais (Jugend
Stärken, 2015). Tai tęstinė iniciatyva, kuri 2014-2020 m. laikotarpiu tęsiama toliau.
Geroji praktika iš Nyderlandų. Nyderlanduose yra apie 2500 kaimo bendruomeninių
organizacijų. Šiose organizacijose dirba savanoriai, kurie rūpinasi kaimo gerove, skatina kaimo
vaikų ir jaunuolių aktyvumą, ir užimtumą, rūpinasi kaimo gyventojų sveikatos priežiūros
užtikrinimu. Dauguma šių organizacijų, priklauso regioniniams kaimo bendruomeninių organizacijų
tinklams. Nyderlanduose veikia 11 tokių regioninių organizacijų, kuriose dirba profesionalūs
specialistai, padedantys spręsti kaimo gyventojų problemas. Viena iš pagrindinių kaimo
bendruomeninių organizacijų funkcijų planuoti kaimo ateitį, įskaitant jaunų žmonių apgyvendinimo
klausimus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą kaime, saugios eismo infrastuktūros vystymą ir t. t.
(Rural, 2014).
Nyderlanduose, kaip ir daugelyje ES šalių kaimo vietovėse mažėja gyventojų skaičius, o
visuomenė sparčiai sensta. Šalyje ieškoma būdų kaip kovoti su šiais iššūkiais, deja, kai kurios kaimų
bendruomeninės organizacijos vis dar remiasi senais metodais, negebėdamos prisitaikyti prie
šiandienos realijų. Šiai problemai spręsti šalyje įgyvendinamas projektas „Atsakingas pilietiškumas“
(angl. Responsible Citizenship). Pagrindinė šio projekto idėja ta, jog kaimiškųjų vietovių gyventojai
patys prisiima atsakomybę už savo ateitį, nesitikėdami ir nelaukdami, jog nacionalinė ir vietinė
valdžia išspręs visas jų problemas. Svarbu tai, kaip patys gyventojai mato problemas ir kokius
geriausius sprendimo būdus gali pasiūlyti. Nyderlanduose yra teigiamų pavyzdžių, kaip aktyvūs
kaimų gyventojai randa efektyvius problemų sprendimus. Žinoma, kaimiškųjų vietovių gyventojai
nėra pajėgūs išspręsti demografinių problemų, tačiau jie gali surasti sprendimus kaip prisitaikyti prie
pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Spręsdami problemas ir priimdami sprendimus kaimo gyventojai
laikosi šių pagrindinių principų:
34
Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje yra mažiau nei 65 jauni asmenys 100-ui senyvo
amžiaus gyventojų (Rural, 2014). Kol kas pakankamai sudėtinga Europos Sąjungos valdančiajam
sluoksniui, valstybių narių nacionalinėms vyriausybės atrasti tinkamus metodus efektyviems
rezultatams pasiekti, todėl iniciatyvos galėtų kilti iš privataus sektoriaus. Puikus to pavyzdys,
socialinio verslo skatinimas ir plėtra. Anot K. Manioko (2013), tokio verslo įmonės dažnai
orientuotos į visuomenėje „nepopuliarių“ socialinių problemų sprendimą, t.y. į socialinės
integracijos didinimą, pažeidžiamų socialinių grupių problemų sprendimą, geresnį sveikatos
priežiūros, švietimo ir įdarbinimo, globos ir būsto paslaugų teikimą, taip pat aplinkosaugos
problemų sprendimą. Šios įmonės padeda spręsti problemas, kurios svarbios visų šalių
visuomenėms, tačiau jų sprendimas, sunkiai pasiekimas rinkos sąlygomis, netaikant papildomų
inovatyvių metodų, kuriuos ir siūlo socialinis verslas, kadangi socialinio verslo pagrindiniai bruožai
būtent ir yra visuomeninės naudos siekis, inovatyvus socialinių problemų sprendimas ir rinkos
modelių taikymas veikloms įgyvendinti.
Siekiant išspręsti kaimiškųjų vietovių izoliacijos problemas būtina investuoti į regiono
patrauklumo didinimo, socialinės infrastruktūros plėtros, darbo rinkos gyvinimo, švietimo, kultūros,
sveikatos priežiūros, kitų viešųjų paslaugų prieinamumo ir įvairovės didinimą bei verslumo
skatinimą. Šiems tikslams pasiekti labai svarbi koordinuota kaimo plėtros politika, tačiau visų
svarbiausias faktorius – piliečių įsitraukimas. Iniciatyvos, kylančios vietiniame lygmenyje, gali duoti
neįkainojamą naudą, sprendžiant kaimiškųjų regionų izoliacijos ir atskirties problemas. Savanoriška
veikla, aktyvus pilietinis įsitraukimas, visuomenės dalyvavimas – tai esminiai įrankiai,
generuojantys sąmoningumą ir skatinantys teigiamus ir tvarius pokyčius regione, kurie atneša naudą
visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Deja, viskas nėra taip paprasta. Tai puikiai iliustruoja, kitoje darbo dalyje pateikiama
Lietuvos atvejo analizė, kurioje pristatomos pagrindinės socialinės problemos ir sunkumai, su
kuriais susiduria jauni žmonės mūsų šalyje, ypač tie, kurie gyvena kaimiškosiose vietovėse.
šiame amžiuje jaunuolis įvairiais būdais siekia suaugusiojo statuso, kuris įgyjamas palaipsniui,
įveikiant tam tikras įtampas ir problemas (Pocius, Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001).
Su problemomis ir sunkumais jauni žmonės susiduria jau nuo seniausių laikų. Anot M.
Urmonienės (2004) XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jaunimo problemos buvo ekonominis
skurdas, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas) ir išsimoklinimo siekimas, kurių sprendimui daug
dėmesio skyrė visuomenė, o ypač inteligentija (dvasininkai). Tuo tarpu šiuolaikinio, XX a. pab. -
XXI a. pr., jaunimo problemų spektras daug platesnis ir įvairesnis, beje neretai ir su skaudesnėmis
pasekmėmis. Tai patvirtina, pirmame poskyryje jau minėto, Jaunimo reikalų departamento 2004 m.
atlikto jaunimo situacijos tyrimo rezultatai (žr. 8 lentelė).
Nors šis jaunimo situacijos tyrimas, buvo atliktas daugiau nei prieš dešimtmetį daugelis šių
problemų (nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės) aktualios jaunimui iki šių dienų, o kai kurios
iš jų pasiekę dar didesnį mastą ir tapę dar opesnės nei anksčiau, nes dėl ekonominių, demografinių,
socialinių ir kt. priežasčių valstybės valdymo institutai yra nepajėgūs jų suvaldyti ar tinkamai
spręsti. Iš pateiktos lentelės matyti, jog jaunuoliai kaip pagrindinę problemą išskyrė polinkį į
žalingus įpročius (alkoholis, rūkymas, narkotikai), o suaugusieji šią problemą taip pat išskyrė gana
dažnai, todėl tikslinga plačiau ją paanalizuoti.
38
(Gudžinskienė, 2013, p. 32). Tuo tarpu mokykla – yra antrasis nepilnamečio socializacijos institutas,
kuris yra svarbus besimokančiojo identitetui formuotis ir asmenybei bręsti. E. Krukauskienė, I.
Trinkūnienė, V. Žilinskaitė (2003, p. 104), mokyklą įvardija kaip „socializacijos veiksnių visumą,
kuri apima tėvus, bendraamžius, bendramokslius, mokyklines ir tarpmokyklines organizacijas,
formuoja jaunimo kultūrą“ (Krukauskienė ir kt., 2003).
Jaunimo kultūrą, elgesio nuostatas visuomenėje, požiūrį ir pasaulėjautą nemaža dalimi
formuoja ir jauno žmogaus gyvenamoji aplinka. Nenuginčijamas faktas, kad prie asmenybės
formavimosi prisideda aplinka, kurioje žmogus gimsta, auga, bręsta, mokosi ir t.t., netgi tuo atveju,
jei yra kalbama apie urbanistinę ar kaimiškąją aplinkas.
Niekam ne paslaptis, jog yra akivaizdžių gyvenimo aspektų skirtumų mieste ir kaime. Ypač
gyvenimo kokybės, t. y. dvasinės (emocinės), socialinės ir fizinės gerovės. Netgi tyrėjai, kalbėdami
apie miestą ir kaimą, suvokia aiškią opoziciją tarp šių gyvenviečių tipų kultūrų: „Lietuvos kaimas –
etninės, kartu ir tradicinės iš kartos į kartą perduodamos kultūros lopšys. Miestas – sparčios,
modernios kultūros plėtros ir internacionalinės kultūros šaltinis“ (Šaknys, 2005, p. 648). Ne visada
miestas laimi prieš kaimą, kaip daug kam gali atrodyti. Gyvenimas kaime turi savų pranašumų, kurie
kasdien įgyja vis didesnę vertę, tačiau galimybė gyventi gamtos prieglobstyje ir turėti didesnę
nuosavą erdvę turi savo kainą, nes dėl mažo gyventojų tankumo, paslaugų teikimas kaimo
gyventojams tampa labai brangus (Paurienė, 2011). Būtent dėl šios priežasties – dėl prasčiau
išvystytos infrastruktūros, siauresnio paslaugų sektoriaus, daugeliu atveju mažesnių dalyvavimo ir
įsitraukimo galimybių, siauresnio laisvalaikio praleidimo vietų pasirinkimo spektro ir kt. kaimo
jaunimas susiduria su tam tikromis, specifinėmis problemomis.
Pagal LR Statistikos departamento pateikiamą „Jaunimo statistinį portretą“ 2013 metų
pradžioje mieste 14–29 metų amžiaus gyventojų buvo du kartus daugiau negu kaime: mieste
gyveno 422 tūkst., kaime – 209 tūkst. jaunų žmonių (Jaunimo..., 2013). Visoje šalyje opi problema,
jog nyksta kaimai, ir ne tik dėl to, jog mažėja gimstamumas bei ir dėl to, jog gabūs, išsilavinę,
iniciatyvūs ir darbštūs jaunuoliai nesieja savo ateities su gimtuoju kraštu. Jaunimas jau daugiau kaip
dešimtmetį masiškai migruoja iš kaimiškųjų savivaldybių į miestus bei kitas šalis. Kaip teigia V.
Atkočiūnienė ir kt. (2012), šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai formuojasi naujos liberalizmo
idėjomis grindžiamos vertybės, stiprėja individualizmas, skatinantis keisti nusistovėjusias elgesio
normas ir rinktis, praplečiantį individo laisvę, autonomiją ir saviraiškos galimybes, gyvenimo būdą.
Jaunimas bei jaunos šeimos didžiausią dėmesį skiria savo asmeninės gerovės kūrimui ir tarpusavio
santykių kokybės užtikrinimui, o šeimai ir vaikams teikiama reikšmė mažėja. Lietuvoje, kaip ir
40
gyventojas gyvena ties skurdo riba2) Lietuvoje susiformavo socialinės grupės, kurių dalyviai prarado
viltį bei kolektyvinio veikimo prasmę ir atsidūrė visuomenės užribyje. Šis reiškinys žalingas tuo, jog
visuomenės užribyje esančioms socialinėms grupėms, priklausantys asmenys dažnai degraduoja ir
tokiomis nepalankiomis sąlygomis augina savo vaikus, kurie būdami visuomenės užribyje
socializuojasi. Tai tęsiasi iš kartos į kartą. Dėl šios priežasties, Lietuvoje formuojasi gyventojų
užribio „kastos“, kurias santykinai galėtume vadinti sąvartynų gyventojais, benamiais, elgetomis,
kaimo padieniais samdiniais (daugiausia dirbančiais už maistą), socialinių išmokų vartotojais ir kt.
Šių socialinių grupių apimtis nemažėja. Anot autoriaus, „auganti karta prarado ne tik vienodų, bet
bent jau panašių startinių pozicijų galimybes, ypač ryškiai tai matoma lyginant miesto ir kaimo
gyventojų socialinę aplinką bei galimybes. Lietuvoje <...> socialinių mokslų atstovai nepakankamai
dėmesio skiria valstybės kaimo politikos analizei, kuri padėtų nustatyti, kas lemia situaciją, kai
nemenkas Lietuvos gyventojų skaičius netampa darniai besivystančios visuomenės dalimi“
(Bučinskas, 2014, p. 20-21). Tiesa, pats autorius atsakydamas į šį klausimą teigia, jog „siekiant
darnaus kaimo vystymosi ir gyvybingumo išsaugojimo turi iš esmės keistis valstybės politika dėl
kaimo. Valstybės dėmesys turi būti sutelktas į kaimo žmogaus problemas nuo pat jo gimimo.
Lietuvos kaimas alinamas ir intelektualiai skurdinamas netinkamai organizuojant ikimokyklinio
amžiaus vaikų ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą <...>. Kaimo vaikams nesudarytos normalios
sąlygos jų intelektualiniam vystymuisi, o tai prastina pasirengimo suaugusiųjų gyvenimui kokybę“.
Ir tai yra tik nedidelė dalis problemų, kurios prisideda prie to, jog dalis piliečių jau nuo ankstyvos
vaikystės pasmerkti socialiniai atskirčiai.
Viena opiausių problemų kaime – nedarbas. Jauni žmonės siekdami dirbt bei užsidribti ir
oriai gyventi keliasi į didesnius mietus ar emigruoja. Retas kuris sugrįžta į kaimą, dėl to
nebeplėtojama ir nukenčia kaimo socialinė infrastruktūra. „Socialinė infrastruktūra paprastai
suprantama kaip viešieji sektoriai su juose esančiomis institucijomis (pvz. švietimo ir kultūros,
transporto, sveikatos apsaugos, komunalinių ir buitinių paslaugų, saugumo, pašto, telefoninio ir
internetinio ryšio teikimas ir pan.)“ (Atkočiūnienė ir kt., 2014, p. 6). Taip susidaro užburtas ratas:
uždaromi darželiai, mokyklos, sunkiai pasiekiamos sveikatos apsaugos ir kt. paslaugos,
prarandamos ir nekuriamos naujos darbo vietos – kaimas tampa nepatrauklia vieta gyventi.
Tam, kad situacija pasikeistų neigiami demografiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai
kaime įgautų priešingas tendencijas, valstybės politika kaimo atžvilgiu turėtų pasikeisti iš esmės, nes
akivaizdu, jog šiuo metu, nepakanka politinės valios sprendimų susidariusiai situacijai stabilizuoti.
2
Pagal 2013 metų Eurostato duomenis.
42
Šiam tikslui pasiekti, kitoje darbo dalyje pristatomas jaunimo socialinių problemų
Vilkaviškio rajono kaimiškosiose vietovėse tyrimas, kuriuo siekiama ne tik suprasti jaunų žmonių
socialines problemas, jų mastą, bet ir – suaugusiųjų (ekspertų, dirbančių su jaunimu) požiūrį į
jaunimą ir jo problemas. Labai svarbu išsiaiškinti kaip jauni žmonės ir suaugusieji suvokia ir vertina
tuos pačius dalykus, ar yra susikalbėjimas tarp šių dviejų skirtingų socialinių grupių, kuris yra labai
svarbus, siekiant efektyvaus jaunimo socialinių problemų sprendimo.
43
Jaunimo problemų sprendimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2013–2018 metų plane, kuris
yra skirtas institucijoms ir organizacijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms jaunimo politiką
Vilkaviškio rajone, pateikta tokia Vilkaviškio rajono jaunimo vizija – „sąmoningas, pilietiškas,
patriotiškas, brandus, kultūringas ir kūrybingas jaunas žmogus, gebantis būti aktyvia visuomenės
dalimi“ (Vilkaviškio..., 2013, p. 1). Šiame skyriuje, išanalizavus ir susisteminus jaunimo,
gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse, socialinių problemų tyrimo bei ekspertinės
apklausos apie Vilkaviškio rajono jaunimo socialines problemas ir jų sprendimo būdus, rezultatus
pristatomos, pagrindinės socialinės problemos užkertančios kelią jaunam žmogui visokeriopai
įgyvendinti šią viziją.
9780 9649
10000
9000 7993
8000
Jaunimo skaičius
7000
5817 5679
6000
4808 Iš viso
5000
Iš jų kaime
4000
3000
2000
1000
0
2005 2010 2015
7 pav. 15-29 m. jaunimo skaičiaus kitimo tendencijos Vilkaviškio rajone (sudaryta autorės,
remiantis LR Statistikos departamento duomenimis)
44
Iš pateikto 7 paveikslo matyti, jog Vilkaviškio rajone per pastaruosius penkerius metus, ypač
ženkliai sumažėjo jaunų3 žmonių skaičius. Mažėjantis jaunimo skaičius neigiamai veikia
savivaldybės švietimo sistemos plėtrą, atitinkamai mažėja potenciali kvalifikuotų darbuotojų
pasiūla, viešųjų paslaugų kokybė, verslo plėtojimo ir darbo vietų kūrimo galimybės rajone
(Vilkaviškio..., 2013).
Derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Vilkaviškio rajone didesnė jaunų žmonių dalis gyvena
kaimiškose vietovėse. Ši savivaldybė priskiriama kaimiškosioms savivaldybėms, nes šiuo metu
vienintelis Vilkaviškis – rajono centras turi daugiau kaip 6000 gyventojų, kai tuo tarpu kituose
miesteliuose Kybartuose, Gražiškiuose, Virbalyje, Pilviškiuose ir kt., gyventojų skaičius nesiekia
šios ribos.
Siekiant pristatyti Vilkaviškio rajono jaunimo situaciją, pasitelkta PEST analizė, kurioje,
remiantis Jaunimo problemų sprendimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2013–2018 metų planu,
išskirti politiniai – teisiniai, ekonominiai, socialiniai – kultūriniai bei technologiniai veiksniai,
turintys įtakos jaunimo problemų formavimuisi savivaldybėje.
3
Į 7 pav. neįtraukti 14 metų jauni asmenys, nes Statistikos departamento pateiktuose šaltiniuose, jaunuoliai suskirstyti į
amžiaus grupes – 10-14 m., 15-19 m., 20-24 m., 25-29 m., todėl nustatyti kiek 10-14 m. grupėje tiksliai yra
keturiolikmečių – neįmanoma.
45
Kiek šie ir kiti veiksniai turi įtakos jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse,
socialinių problemų atsiradimui, analizuojama tolesnėje darbo dalyje, kur pristatoma empirinio
tyrimo, analizuojančio jaunimo problematiką, metodika. Taip pat pateikiami susisteminti tyrimo
rezultatai, atskleidžiantys ekspertų ir jaunuolių požiūrį į kaimo jaunimo socialines problemas, jų
atsiradimo priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Empirinį tyrimą galima apibūdinti kaip įvairios formos informacijos (faktų) gavimą esant
kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto (Kardelis, 2005). Organizuojant šį empirinį tyrimą
vadovautasi mokslininko C. M. Charles (1999) iškeltais tyrimo principais: teisiniais tyrimo dalyvio
apsaugos bei slaptumo principais, etiniais principais – geravališkumo, sąžiningumo, tikslių
paaiškinimų tyrimo dalyviams, procedūrinio tiriamumo, glaustumo, tikėtinumo bei įvairių prasmių
paaiškinimo principais. Rengiantis tyrimui, pirmiausia buvo suformuluotas tyrimo objektas, tikslas
ir numatyti tyrimo tikslui įgyvendinti uždaviniai.
Empirinio tyrimo objektas – Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos.
Empirinio tyrimo tikslas – ištirti pagrindines kaimo jaunimo socialines problemas
Vilkaviškio rajone.
Uždaviniai:
1. Atskleisti su kokiomis socialinėmis problemomis susiduria jaunimas gyvenantis
Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse.
2. Nustatyti ekspertų požiūrį į kaimo jaunimo socialines problemas ir galimus jų sprendimo
būdus.
Siekiant identifikuoti pagrindines jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse
problemas buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis. Įvertinus įvairių tyrimo metodų
privalumus ir trūkumus, empirinio tyrimo tikslams pasiekti, buvo pasirinkti anketinės apklausos bei
ekspertų pusiau struktūruoto interviu metodai, kaip efektyviausi instrumentai tirti pasirinktai temai.
Kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa. Atliekant kiekybinį tyrimą, buvo pasirinkta
tikslinė grupė – jauni asmenys (14-29 metų), gyvenantys Vilkaviškio rajono kaimiškosiose
vietovėse (gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 6000 gyventojų).
46
dalykai tarpusavyje palyginus Gižų ir Vartelių vietoves“. Kai kurie atsakiusieji situaciją kaime sieja
su bendruomenių veikla: „manau, kad taip, tačiau tikrai ne visose kaimo vietovėse. Tose kaimo
vietovėse, kur yra stiprios kaimo bendruomenės jaunimas turi veiklos ir laiką leidžia prasmingiau,
neretai net ir už tuos jaunuolius, kurie mieste gyvena“; „gal taip... nors dabar, suaktyvėjus kaimo
bendruomenėms, jaunimas kaime gali jungtis bendroms veikloms, inicijuoti savo veiklas, generuoti
ir įgyvendinti idėjas“. Pasak ekspertų, daugeliu atvejų jaunimo socialinių problemų mastą galima
sieti ir su kaimo bendruomenių veikla, aktyvumu ir iniciatyvomis kylančiomis vietiniame
lygmenyje.
kaimo teritorijoje labai daug smulkių ir vidutinių ūkių, bei verslų, kuriuose dirba žmonės, o
Lietuvoje padaryta labai didelė klaida, ES parama prieinama tik stambiems ūkiams, jaunimui
norinčiam įsikurti kaime nėra galimybės, jei už nugaros nestovi finansiškai stiprūs tėvai, kurie
padeda įsisavinti ES paramos lėšas“. Palyginus Vilkaviškio r. jaunimo problemas bendrąja prasme
ir kaimo jaunimo problemas, galima pastebėti, jog ekspertai kaip didžiausią jaunimo problemą
išskiria laisvalaikio praleidimo vietų trūkumą, kai tuo tarpu kaime ši problema mažiau aktuali. Tai
galima sieti su kaimo bendruomenių iniciatyvumu, laisvalaikio praleidimo vietų jaunimui –
stadionų, parkų, sporto aikštynų kaimo vietovėse įrengimu ir sutvarkymu.
Didžiosios dalies ekspertų teigimu, jaunimo problemas sprendžia (žr. 3 priedo 4 pav.)
savivaldybė (8), anot 7 apklaustųjų jaunimo problemų sprendimas priklauso nuo paties jaunimo:
„Pirmiausia, pats jaunimas. Kai jaunimas žinos ko nori – problemas padės spręsti ir savivaldybė, ir
NVO, ir švietimo įstaigos, kaimo bendruomenės. Bet kaip jau minėjau, iniciatyva turi kilti iš paties
jauno žmogaus“. Taip pat paminėtos NVO, švietimo įstaigos, šeima, VVG, bažnyčia ir kt.:
„Sprendžiančių institucijų labai daug... Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, Vilkaviškio rajono
savivaldybės jaunimo reikalų taryba, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Marijampolės
teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyrius, Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos
tarnyba, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Vilkaviškio rajono
savivaldybės biudžetinės įstaigos ir t.t.“. Vieno eksperto teigimu, problemos nėra efektyviai
sprendžiamos: „Bandyt tai bando daug kas, bet kad nieko gero iš to neišeina... Darbo birža neturi
ką pasiūlyti (darbų kaime tai juk nėra...), seniūnija siunčia aplinkos tvarkyti. Jeigu jaunuolis mokosi
mokykloje, tai bent pavalgyti gauna ir šiltai pusę dienos prabūna, gali lankyti veikiančius būrelius.
Bendruomenės irgi siūlo tam tikrus laisvalaikio praleidimo būdus, bet socialinių problemų tai juk
nesprendžia...“. Apibendrinant, ekspertų atsakymus galima daryti išvadą, jog jaunimo problemos
sprendžiamos chaotiškai, trūksta tarpinstitucinio ir tarpžinybinio bendradarbiavimo, nėra
struktūrinio dialogo tarp institucijų ir jaunų žmonių, todėl problemų sprendimas neduoda teigiamų
pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.
Anot, apklaustųjų pagrindinės prevencinės priemonės jaunimo socialinių problemų
sprendime yra (žr. 3 priedo 5 pav.) švietimas (4), tačiau jos ne visada efektyvios: „Mokyklose jų yra
nemažai, bet labai sunku, kai jaunuolis parėjęs namo mato visai kitą vaizdą, nei bando jį parodyti
pedagogai. Ką ten gali kalbėti apie kokias „aukštas materijas“, kai namuose skurdas ir girti
tėvai...“, taip pat įvairios prevencinės akcijos, projektai, renginiai: „Dažniausiai tai priklauso nuo to,
kokios problemos tai dienai sprendžiamos, tačiau dažniausiai prevencinės priemonės taikomos
54
ugdymo įstaigose, organizuojant įvairiausius renginius ir akcijas prieš patyčias, žalingų įpročių
vartojimą ir pan.“. Taip pat išskirta policijos vykdoma kontrolė: „Žinau, kad policija organizuoja
įvairias akcijas, kurių metu tikrinama nepilnamečių rūkymo, rūkalų pirkimo ir platinimo pažeidimai,
alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo, bei apsvaigusių pasirodymo viešose vietose
kontrolė“. Du ekspertai negalėjo įvardinti jokių taikomų prevencinių priemonių, vienas nepastebėjo
efektyvių ir duodančių teigiamą rezultatą: „Efektyvių kol kas nepastebiu, bet manau, jog reikėtų
taikyti individualias konsultacijas, pagalbą ir paramą įsidarbinant ar įgyjant profesiją, suteikti
materialinę paramą, tiems, kuriems tikrai jos reikia“. Taigi, pagrindinės prevencinės priemonės yra
gana tradicinės, t .y. švietimas, įvairios akcijos, projektai bei renginiai.
Ekspertams uždavus klausimą „kokiais būdais būtų galima įtraukti jaunimą į socialinių
problemų sprendimą?“ (žr. 16 lentelė) šie atsakė, jog geriausia tai daryti skatinant jaunimo
dalyvavimą (3) ir savanorystę (2), didinant jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą (3), organizuojant
prevencines stovyklas ir renginius (2), (žr. 3 priedo 6 pav.).
savivaldybių ir užsienio jaunimu. Bus smagu gyventi Vilkaviškio rajone!“. Kiek kitokios nuomonės
laikėsi pesimistiškai nusiteikę ekspertai (3): „Kaimas tuštėja ir tuštės. Jaunimas neranda darbo
Lietuvoje ir išvyksta į užsienį arba geria. Pagal vaikų skaičių gimnazijoje matyti, kad vaikų ir
jaunimo mažėja ir dar mažės... Jeigu kardinaliai padėtis nebus keičiama, tuščių namų kaime tik
daugės...“; „Liūdna pripažinti, bet mano akimis, dar labiau ištuštėjusį dėl jaunimo emigracijos“;
„Jei nebus sprendžiamos jaunimo užimtumo ir visos kitos iš to išplaukiančios problemos, mūsų
rajoną įsivaizduoju dar labiau „ištuštėjusį“, jaunimą nelaimingą, bebaigiantį išsikelti, dar labiau
degradavusį. Bet aš tvirtai įsitikinusi, kad to nebus, nes pas mus yra tikrai nemažai protingo,
sąmoningo, darbštaus jaunimo. Tikrų savo krašto ir šalies patriotų“. Vieno iš apklaustųjų teigimu,
ateities vizija priklauso nuo paties jaunimo: „Šiaip esu optimistas ir norėčiau, kad Vilkaviškio
kaimas būtų patrauklus grįžti jaunimui ir kurti gyvenimui. Tačiau žinant ką Vilkaviškio valdžia
nuveikė ir nenuveikė per pastaruosius 5 metus, mano akimis to tikrai nebus. Tad viskas belieka
jaunimo rankose ir belieka tikėtis, jog juos sugrąžins noras gyventi kaime ir saugi bei švari
aplinka“.
Apibendrinant interviu rezultatus galima teigti, jog ekspertai įžvelgė tokias pagrindines
Vilkaviškio rajono jaunimo socialines problemas kaip nedarbas, laisvalaikio vietų praleidimo stoka,
užimtumo stoka, žalingų įpročių paplitimas, emigracija. Šių ir kitų problemų sprendėjais kalbinti
asmenys įvardija Savivaldybę, NVO, švietimo įstaigas ir, žinoma, patį jaunimą. Anot ekspertų, iš
dalies ir Vilkaviškio rajono ateities vizija priklauso nuo paties jaunimo. Atlikto kokybinio tyrimo
rezultatai rodo, jog ekspertų išskirtos kaimo jaunimo socialinės problemos yra gana bendro
pobūdžio, būdingos daugeliui Lietuvos regionų, išskirtinumo nenustatyta, tačiau prieš ieškant būdų
kaip efektyviai spręsti išskirtas jaunimo problemas, pravartu išsiaiškinti, kokias pagrindines
socialines problemas išskiria pats jaunimas, gyvenantis Vilkaviškio rajone.
Pažymėtina, jog tyrime dalyvavusio jaunimo, ir ekspertų nuomonė, dėl kaimo jaunimo
socialinių problemų sprendėjų sutapo, anot jų socialines problemas turėtų spręsti Vilkaviškio rajono
savivaldybės administracija, pats jaunimas, švietimo įstaigos, šeimos nariai, NVO ir kt.
suinteresuotieji asmenys. Tam, kad jaunų žmonių problemos būtų sprendžiamos, situacija kaime
59
Atlikus Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės aplinkos analizę parengta Vilkaviškio
rajono kaimo jaunimo socialinių problemų SSGG 2x2 matrica. SSGG matricos pagalba nustatyta,
kuris veiksnių laukas yra stipriausias, o kuris silpniausias bei kaip veiksniai koreliuoja tarpusavyje
(žr. 5 priedą).
Kaip matyti iš 5 priede pateiktos matricos, stipriausi yra silpnybių ir galimybių bei stiprybių
ir galimybių laukai, gana stiprus – silpnybių ir grėsmių laukas, o silpniausias – stiprybių ir grėsmių
laukas. Siekiant teigiamų pokyčių sprendžiant kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio
rajone, pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ištaisyti silpnybes, pasinaudojant galimybėmis
bei kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti.
Taigi, apibendrinant šį skyrių, ir atlikto empirinio tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą,
jog reikšmingiausios jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse socialinės problemos
62
yra – polinkis į žalingus įpročius, nedarbas, laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka, didelė jaunimo
emigracija ir kt. Šios problemos didele dalimi tampa kitų socialinių problemų atsiradimo
priežastimi, taip pat jos užkerta kelią, skyriaus pradžioje minėtos Vilkaviškio rajono jaunimo vizijos
įgyvendinimui (žr. 8 pav.).
Sklandžiai įgyvendini viešąjį valdymą sudėtinga tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu.
Anot B. Mikulskienės (2011), naujai iškylančios problemos kelia netikėtų iššūkių valstybės
valdymui, kadangi būtina tinkamai ir greitai reaguoti į pokyčius, bei sąmoningai inicijuoti naujus
pokyčius užkertant kelią besiformuojantiems nepageidaujamiems reiškiniams. Viešoji vadyba vis
dažniau užsimena apie naujų metodologijų poreikį – vadybą, paremtą gerąją patirtimi, t. y.
sprendimais, kurie pasiteisino kitoje erdvėje ir kitu metu. Remiantis šiais principais, galima daryti
išvadą, jog vadybiniai principai gali būti ta pridedamoji vertė, kuri į viešojo sprendimo priėmimą bei
į opių visuomenės problemų sprendimą įneštų naujumo, spartos, sukurtų atsakomybės mechanizmų
atsiradimo prielaidas. Šioje, projektinėje darbo dalyje, remiantis įvairiais vadybiniais kūrybinio
problemų sprendimo metodais, ieškoma būdų ir galimybių, kaip būtų galima spręsti Vilkaviškio
rajono kaimo jaunimo socialines problemas.
Kaip matyti iš pateiktos lentelės penkios reikšmingiausios, empirinio tyrimo metu nustatytos,
Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos suklasifikuotos pagal sudėtingumo laipsnį.
Pirmo sudėtingumo laipsnio yra laisvalaikio, užimtumo galimybių stokos problema, nes ją spręsti
paprasčiausia, sukūrus daugiau laisvalaikio praleidimo erdvių patrauklių jaunimui kaimo vietovėse,
problema būtų sprendžiama. Tuo tarpu polinkis į žalingus įpročius priskirtas antro sudėtingumo
laipsnio problemoms, kadangi tai statistiškai reikšminga, vidutinio rizikingumo problema. Trečio
sudėtingumo problemoms priskirtos nedarbo, emigracijos bei sunkios jaunimo materialinės padėties
problemos, kadangi nėra vieno jų sprendimo būdo, jos yra kompleksinės, sprendžiamos ilgalaikėje
perspektyvoje.
Išanalizavus šias problemas plačiau nesunku įžvelgti priežasčių – pasekmių ryšius tarp
identifikuotų problemų. Tam puikiai tinka vienas iš kūrybinių problemų sprendimo būdų – problemų
medis, kuris skirtas vizualizuoti išanalizuotas problemas. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo
socialinių problemų problemų medis pateikiamas 10 paveiksle.
66
Jaunimas neturi motyvacijos
Neigiamas Socialinė
imtis iniciatyvos ir generuoti
Patiriamas kaimo įvaizdis atskirtis
idėjas
psichologinis ir Nesaugumas
fizinis smurtas gyvenamojoje
Neremiamos jaunimo
aplinkoje
iniciatyvos
Žemas savęs kaip
visuom. nario
Skiriama Paauglių grupuotės Socialinė vertinimas
mažiau pinigų degradacija
jaunimo Konfliktai
politikai vykdyti šeimoje Nepilnavertis
gyvenimas
Sukuriama mažai
Pašalpos
neskatina
Verslumo Pradinio kapitalo darbo vietų Nepopuliarinamas
įgūdžių stoka neturėjimas profesinis
ieškotis darbo
mokymas
Kaip matyti iš 10 pav. nedarbas yra pagrindinė Vilkaviškio kaimo jaunimo socialinė
problema. Nepakankamas laisvalaikio ir užimtumo galimybių pasirinkimas yra viena iš daugelio
jaunimo nedarbo atsiradimo priežasčių. Tuo tarpu polinkis į žalingus įpročius, sunki materialinė
padėtis, emigracija yra nedarbo pasekmės, nors tam tikrais atvejais, galėtų būti interpretuojamos
kaip priežastys, pvz. dėl žalingų įpročių (pvz. alkoholizmo) problemos jaunas žmogus neranda
darbo, arba dėl sunkios materialinės padėties neturi lėšų mokytis, įgyti išsilavinimą, profesiją ir tai
jam užkertą kelią gauti gerai apmokamą darbą, integruotis į darbo rinką.
Taip pat yra svarbu nustatyti ryšius tarp nedarbo problemos poveikio skirtingų amžiaus
grupių jaunuoliams, nes iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog besimokantiems bendrojo lavinimo
mokyklose 14-18 metų jaunuoliams ši problema nėra aktuali. 22 lentelėje pateikiamas nedarbo
problemos daromas poveikis skirtingo amžiaus grupių jaunimui.
Kaip matyti iš pateikto paveikslo egzistuoja priežastinis ryšys tarp problemų, t. y. jos yra
tarpusavyje susiję, pvz.: žemas verslumo lygis atsiranda iš žinių ir kompetencijų kaip pradėti verslą
nebuvimo ir pan. Jei šis paveikslas yra skaitomas iš apačios į viršų, tuomet išryškėja pasekmių
ryšiai, pvz.: dėl netinkamo profesinio orientavimo, rajono jaunimas pasirenka darbo rinkos
neatitinkančias profesijas, negeba patys savęs įdarbinti, kurti sau darbo vietas ir pan. Vis dėlto,
remiantis šiuo paveikslu, galima daryti išvadą, jog jaunimo nedarbo problema kyla iš netinkamo
darbo situacijos rajone interpretavimo ir suvokimo, pvz. remiantis 2016 m. įsidarbinimo galimybių
barometru Marijampolės apskrityje, didžiausią tikimybę įsidarbinti turi tokių specialybių darbuotojai
kaip baldžiai, kepėjai ir konditeriai, medienos meistrai, padavėjai, siuvėjai, kailininkai,
statybininkai, buhalteriai, gydytojai, mechanikos inžinieriai. Mažiausios galimybės – socialiniams
pedagogams, ekonomistams, teisininkams, verslo paslaugų vadybininkams, sekretoriams ir kt.
(LDB, 2016). Paradoksalu, tačiau į darbo biržą dažniausiai kreipiasi būtent šių profesijų absolventai.
Žinoma, nekvalifikuotiems (be profesijos) jauniems bedarbiams, taip pat labai sunku įsilieti į darbo
69
rinką. Kaip jau minėta, dėl užsitęsusios integracijos į darbo rinką, kuri ypač sudėtinga kaimo
vietovėse, kyla daugybė kitų socialinių problemų, tačiau jas galėtų spręsti Vilkaviškio rajono jaunų
žmonių gebėjimas save įdarbinti, t. y. kurti verslą, sėkmės atveju sukuriant darbo vietas ne tik sau
bet ir kitiems. 2010 metais, Ispanijoje vykusio ES šalių susitikimo metu, kuriame buvo nagrinėjami
jaunimo įdarbinimo ir socialinės sanglaudos klausimai, bendrosiose išvadose (Joint conclusion...,
2010) pažymima, jog jaunimo verslumas ir savęs įdarbinimas yra vieni iš svarbiausių jaunimo
nedarbo mažinimo šaltinių. Vis dėlto, jaunų žmonių verslumo skatinimo sistemos kaimo vietovėse
įdiegimas sudėtingas procesas galintis sukelti ne tik Vilkaviškio rajono vietos plėtros veikėjų
palaikymą, bet ir pasipriešinimą pokyčiams ir inovacijoms, dėl didelių įgyvendinimo kaštų ir kitų
priežasčių. Sprendimo priėmimo palaikymui ir pasipriešinimui nustatyti vokiečių socialinis
psichologas K. Lewin (1951) yra sukūręs jėgų lauko analizės metodą, kuris dažniausiai naudojamas
papildyti informacija sprendimo priėmimo procesą planavimo ir pokyčių įgyvendinimo metu. Šiuo
metodu siekiama parengti suvokiamą situacijos apžvalgą, kurioje atsispindi, poveikį situacijai
darančios arba galinčios daryti jėgos, jų šaltiniai ir stiprumas. Anot B. Mikulskienės (2011), tai
metodas, leidžiantis diversifikuoti požiūrius ir ieškoti adekvačių sprendimo būdų. Veikimo erdvė
vadinama lauku, sąveika – jėgomis, (žr. 12 pav.).
Taikant šį metodą, galima įvardintas jėgas įvertinti balais pagal jų stiprumą, tačiau tai
tikslinga daryti tuo atveju, jei problema sprendžiama ir metodas taikomas grupėse, o ne
individualiai. Šiuo atveju metodas panaudotas kaip imitacinė priemonė sprendimo diegimo paieškos
ir įgyvendinimo etape, parodanti konkretaus problemos sprendimo priėmimo palaikančių ir
prieštaraujančių pusių pozicijas.
Jaunimo nedarbo kaimo vietovėse problemos sprendimas gali paveikti daugelio skirtingų
individų, žmonių grupių, institucijų ar įmonių interesus, todėl tikslinga atlikti suinteresuotųjų
veikėjų analizę (angl. Stakeholder Analysis), kuri leidžia nustatyti visus, kuriuos gali teigiamai ar
neigiamai paveikti minėtas viešasis veiksmas (t. y. problemos sprendimas) ir maksimizuoti socialinį
ar institucinį šio veiksmo naudingumą bei minimizuoti jo neigiamą poveikį (Mierlo ir kt., 2013). 6
priedo 1-2 lentelėse, atlikus suinteresuotųjų analizę nustatyta, kokią įtaką vietos plėtros veikėjams
daro esama problema, jų gebėjimas spręsti problemą bei kokia yra ir partnerystė su kitais
analizuojamais vietos plėtros veikėjais. Vietos plėtros veikėjai parinkti atsižvelgiant į tyrimo
rezultatus, kuomet ekspertų ir jaunimo buvo klausiama, kas jų nuomone, turėtų spręsti kaimo
jaunimo socialines problemas.
Kaip matyti iš pateikto 6 priedo lentelių, didelę įtaką kaimo jaunimo nedarbo problemos
sprendimui turi Vilkaviškio rajono kaimo bendruomeninės organizacijos, verslo sektorius, NVO,
švietimo įstaigos, Vilkaviškio krašto VVG, savivaldybė ir kt., tačiau iniciatyvų, visų pirma, turi
imtis patys jauni žmonės ir kuo anksčiau – dalyvaudami neformaliajame ugdyme, savanoriaudami,
domėdamiesi paklausiomis profesijomis ir ateities karjera, verslo kūrimo galimybėmis ir kt. Tik nuo
jų pačių priklauso jų dabartis ir ateitis. Žinoma, tikėtis, kad jaunimo nedarbo problemą gebės
savarankiškai išspręsti vietos lygmens institucijos netikslinga. Tai kompleksinė problema,
reikalaujanti tarpžinybinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą
ir įgyvendinti jaunimo užimtumo iniciatyvas (toliau JUI) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Lietuvos darbo birža ir Europos socialinio fondo agentūra 2015 m. rugsėjo 21 d. pasirašė projekto
„Atrask save“ sutartį. „Projekto tikslas – sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose
nedalyvaujančio 15-29 metų jaunimo skaičių, įgyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo
skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priklauso bei įvertinus asmens
poreikius ir galimybes”. Projektas įgyvendinamas visų savivaldybių teritorijose. Dalyvaujantiems
projekte bus sudarytos sąlygos dalyvauti savanoriškoje veikloje, integruotis į darbo rinką ir/ar
švietimo sistemą, ar pradėti savarankišką veiklą. Projekto veiklos nepasirengusiems darbo rinkai
jaunuoliams padės įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų, pasirengti sugrįžti į
71
švietimo sistemą ar integruotis į darbo rinką, pradėti savo verslą. Motyvuotiems bedarbiams bus
suteiktos galimybės integruotis į darbo rinką, suteikiant trūkstamus gebėjimus ir kompetencijas.
Projekto vertė – 33.798.580 Eur. Šis projektas puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys,
kadangi jame jaunimo gerovės siekia Lietuvos Darbo birža, 10 teritorinių darbo biržų, Jaunimo
reikalų departamentas ir 57 su jaunimu dirbančios organizacijos. Projeko tikslinė grupė 15-29 metų
jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko, nedalyvauja mokymuose, taip pat tie, kurie nėra registruoti
darbo biržoje (LDB, 2016). Tiesa, šiuos, neaktyvius NEET jaunuolius surasti ir įtraukti į projekto
veiklas kur kas sunkiau, nei registruotus darbo biržoje, todėl ieškant jaunų žmonių regionuose
svarbus tampa jaunimo reikalų koordinatoriaus, savivaldybės socialinės paramos skyriaus, seniūnijų
seniūnų, socialinių darbuotojų, kaimo bendruomeninių organizacijų narių vaidmuo, kadangi jie savo
krašto gyventojus pažįsta geriausiai ir žino, kam pagalbos reikia labiausiai. Tikimasi, kad iki
projekto pabaigos, t. y. 2018 metų rugsėjo mėnesio, projekto veiklose iš viso dalyvaus 35.000 jaunų
žmonių visos Lietuvos mastu (LDB, 2016). Vilkaviškio rajono savivaldybėje per šį laikotarpį į
projekto veiklas numatyta įtraukti 300 nepasirengusių darbo rinkai jaunuolių, bei 66 – pasirengusius
(iš viso 2016 metų gegužės 1 dienos duomenimis Marijampolės TDB, Vilkaviškio skyriuje
registruota 471 jaunas bedarbis (16-29 m.)). Jeigu, jiems po dalyvavimo šiame projekte vis dar
nepavyks įsilieti į darbo rinką, jie turės galimybę dalyvauti antrinės intervencijos projekto „Naujas
startas“ vykdomose veiklose – profesiniame mokyme, įdarbinime subsidijuojant ar darbo įgūdžių
įgijimo rėmimo programoje (LDB, 2016), išsami projekto įgyvendinimo schema pateikta 7 priede.
Jei pavyks įgyvendinti šių JUI projektų siekius, turėtų būti sumažinta didelio skaičiaus jaunų žmonių
nedarbo problema, kartu su ja išsispręstų ir nemažai kitų jaunų žmonių socialinių problemų,
pagerėtų materialinė padėtis, sumažėtų psichologinės problemos, tačiau apie pasiektus projektų
rezultatus bus galima kalbėti tik pasibaigus projektams.
Tolesnėje darbo dalyje pristatoma kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių
tobulinimo planas, kuriuo remiantis, įtraukus suinteresuotuosius asmenis bei apibrėžus jų funkcijas
būtų galima spręsti Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemą, ne tik įtraukus juos į
minėtų projektų veiklas, bet ir kitais būdais.
Jaunimo nedarbo problema opi daugelyje šalies savivaldybių, tačiau siekiant spręsti nedarbo
problemą, konkrečioje savivaldybėje, tikslinga identifikuoti jauno bedarbio portretą. Remiantis
72
Absolventai 35 7,4
Kaip matyti iš pateiktos lentelės jauni bedarbiai Vilkaviškio rajone sudaro 18,3 proc. nuo
visų darbo ieškančių asmenų. Tai reiškia, kad beveik kas penktas darbo ieškantis asmuo yra jaunas
žmogus (tiesa, šiuos skaičius itin lemia sezoniškumas, pvz. šaltuoju metų laiku, jaunų žmonių
nedarbas gali siekti 26 proc. ir daugiau). Kvalifikuotų darbo ieškančių asmenų yra daugiau nei
nekvalifikuotų, tačiau ir jiems įsilieti į darbo rinką yra sudėtinga, nes dažnai jų turima kvalifikacija
neatitinka rajono darbo rinkos poreikių. Kaip matyti iš 23 lentelės, didžioji dalis jaunų darbo
ieškančių asmenų gyvena kaimo vietovėse. Tai tik patvirtina faktą, jog nedarbo problema
Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse ypač aktuali, todėl identifikavus pagrindinę problemą, nustačius
suinteresuotuosius vietos plėtros veikėjus, kurie galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, 24
lentelėje pristatomas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo priemonių
tobulinimo planas. Plane nurodytos problemos atsiradimo priežastys, numatyti problemos sprendimo
tikslai, uždaviniai, priemonės, (pasiūlymai ką reikėtų daryti, jog problemos sprendimas duotų
teigiamus pokyčius), suinteresuotieji asmenys, laikotarpis, laukiamas rezultatas.
73
24 lentelė. Kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo planas (sudaryta autorės)
Problemą Tikslas (-i) Uždaviniai Priemonė (-ės) Veikėjai/ Suinteresuotieji Įgyvendini Laukiamas
iššaukiančios/formuojančios asmenys mo rezultatas
priežastys terminai
Labai stambių įmonių Sumažinti Didinti Šiuolaikiškų, inovatyvių, LR Švietimo ir mokslo 2016-2021 Ženkliai sumažės
Vilkaviškio rajone nėra, nedirbančių mokinių lanksčių mokymo metodų ministerija, Vilkaviškio metai jaunų nekvalifikuotų
dominuoja mažos ir labai jaunų motyvaciją taikymas. rajono švietimo įstaigos. bedarbių skaičius.
mažos įmonės. žmonių mokytis.
skaičių
Mobilumo problema – darbo Vilkaviškio Užtikrinti Privalomo pagrindinio LR Švietimo ir mokslo
vietos nutolę nuo kaimiškųjų rajone iki ankstyvo išsilavinimo įvedimas ministerija.
vietovių. Vilkaviškio mieste 5-8 proc. pasitraukimo moksleiviams.
susitelkę apie trečdalis rajono iš švietimo
įmonių. sistemos
prevenciją.
Verslo plėtra rajone dėl vietos
ūkio nuosmukio ir Gerinti Kvalifikuoto profesinio Vilkaviškio r. savivaldybės 2016-2021 Mokyklas baigs
mažėjančių investicijų yra profesinį orientavimo specialisto etato administracijos Švietimo, metai motyvuoti, dėl savo
vangi. orientavimą įsteigimas Vilkaviškio rajono kultūros ir sporto skyrius, ateities profesijos
švietimo švietimo įstaigose. tvirtai apsisprendę
Vilkaviškio rajonas ribojasi švietimo įstaigos.
įstaigose. jauni žmonės.
su Karaliaučiaus sritimi, iš
kurios regioną pasiekia dideli
kontrabandinių prekių
kiekiai, stabdantys bei
slopinantys legalaus verslo
plėtros perspektyvas Praktinis profesinis orientavimas Rajono švietimo įstaigos,
(Marijampolės, 2014). (šešėliavimas, kad moksleiviai verslo įmonės, ūkininkai.
dar mokykloje turėtų galimybę
Vilkaviškio rajonas praktiškai susipažinti su
nepatrauklus investuotojams, profesijomis ), o įmonėms
nes trūksta kvalifikuotos priimančioms jaunuolius (pvz.
darbo jėgos. vasaros metu) būtų mokamos
subsidijos.
Nepakankamas / netinkamas
profesinis orientavimas
Skatinti Gerosios patirties sklaida rajono Vilkaviškio rajono švietimo 2016-2021 Jaunieji Vilkaviškio
švietimo įstaigose.
jaunimo švietimo įstaigose (Vilkaviškio r. įstaigos, rajono verslininkai. metai r. jaunuoliai turės
Švietimo įstaigose nemokoma verslumą Gražiškių gimnazijos pakankamai žinių,
verslumo pagrindų. Vilkaviškio mokomosios mokinių bendrovės idėjų ir gebėjimų
rajone. pavyzdys). pradėti savo verslą
(sukurti darbo vietą
74
Nepakankamas jaunų žmonių Verslumo pagrindų disciplinos LR Švietimo ir mokslo ne tik sau bet ir
domėjimasis darbo rinka. įtraukimas į švietimo programą. ministerija, VšĮ „Versli kitiems).
Lietuva“, švietimo įstaigos.
Informacija jaunimui
pateikiama nesuprantamai
Atviras jaunų žmonių Vilkaviškio verslo
(biurokratiškai).
informavimas ir konsultavimas informacijos ir turizmo
Nekuriamos naujos darbo verslo kūrimo klausimais. centras, teritorinė darbo
vietos, ypač kaimo vietovėse. birža, Jaunimo darbo
Individualizuoti (supaprastinti)
jaunimui pateikiamą informaciją centras, Vilkaviškio r.
Švietimo įstaigos rengia
specialistus ne pagal regiono (naudojant IT platformas),
darbo rinkos poreikius. kadangi jaunimas sunkiai
supranta jiems pateikiamą
Nekonkurencingi (žemi biurokratinę informaciją.
atlyginimai).
Vilkaviškio rajono verslininkų ir Vilkaviškio rajono
Socialinių pašalpų gavėjų vietos valdžios atstovų tinklo verslininkai, Savivaldybės
kartos. sukūrimas, kurio nariai atstovai.
konsultuotų jaunus žmones,
Jaunimui stinga motyvacijos verslo kūrimo klausimais.
mokytis ir dirbti. Sukurti NEET Bendradarbiavimo tinklo tarp Jaunimo reikalų 2015-2018 Sumažės NEET
jaunimo vietos plėtros veikėjų, JRK, JGI, departamentas, metai jaunuolių skaičius,
Jaunimo galimybių ir stebėsenos teritorinės darbo biržos Savivaldybės Jaunimo nes juos bus lengviau
gaunamų atlyginimų modelį, kad sukūrimas tam, kad būtų identifikuoti ir
reikalų koordinatorius,
nesutapimas, galimybės kilti būtų lengviau identifikuoti ir į ESF projekto suteikti jiems
karjeros laiptais nebuvimas. surasti ir „Atrask save“ veiklas įtraukti teritorinė darbi birža, vietos reikiamą pagalbą ir
įtraukti neaktyvūs, nedirbantys, JGI koordinatorius, paslaugas (integruoti
neaktyvų nesimokantys ir mokymuose Savivaldybės socialinės į darbo rinką,
jaunimą. nedalyvaujantys jaunuoliai. paramos skyrius, seniūnai, sugrąžinti į švietimo
socialiniai darbuotojai, sistemą).
kaimo bendruomenių
pirmininkai.
Pateiktas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo tobulinimo planas –
tai rekomendacinio pobūdžio priemonė, kuria galėtų vadovautis Vilkaviškio rajono savivaldybės
administracija, rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, NVO, VVG, kaimo
bendruomeninės organizacijos, verslininkai ir kiti suinteresuotieji asmenys. Žinoma, kai kuriuos
sprendimus turėtų priimti nacionalinio lygmens institucijos, tačiau sklandus jų įgyvendinimas – vietos
plėtros veikėjų reikalas.
Siekiant įgyvendinti problemos sprendimo priemonių tobulinimo planą reikia įgyvendinti
paskutinį žingsnį problemos sprendimo etape, t. y. numatyti žingsnius, kuriais bus siekiama išsikelto
tikslo įgyvendinimo. Tam panaudotas „Užduočių medžio“ metodas.
Apibendrinant galima teigti, jog jaunimo nedarbas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir
Europos Sąjungoje. Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą visų pirma turėtų būti priimti sprendimai
nacionaliniame lygmenyje (didinamas profesinis orientavimas, skatinamas aukštųjų mokyklų, valdžios
institucijų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas ir kt.). Žinoma, problemos sprendimo būdų reikia
ieškoti ir vietos lygmenyje. Tam galima taikyti įvairius kūrybinio problemų sprendimo metodus, kurie
priartintų prie problemos atsiradimo šaknų. Sprendžiant problemą svarbu įtraukti suinteresuotus vietos
plėtros veikėjus, kurie turi įtakos ir gali prisidėti sprendžiant problemą bei žinoma – patį jaunimą.
Vienas pirmųjų žingsnių kurį reikia atlikti tai – surasti ir identifikuoti neaktyvius, nesimokančius,
77
nedirbančius jaunuolius ir suteikti jiems individualią pagalbą – sugrąžinti juos į švietimo sistemą, remti
jų įsidarbinimą, įtraukti juos į visuomeninį gyvenimą, parodyti jiems, jog jie yra svarbūs savo
bendruomenės nariai. Tokiu būdu jauni žmonės įgytų pasitikėjimo savimi, pasijustų bendruomenės
dalimi, atsirastų didesnio savęs kaip visuomenės nario vertinimas.
Išsprendus arba bent jau ženkliai sumažinus jaunimo nedarbo problemos mastus Vilkaviškio
rajone, sumažėtų jaunų žmonių emigracija, pagerėtų jų materialinė padėtis, sumažėtų žalingų įpročių
paplitimo mastai – išsispręstų didžioji dalis Vilkaviškio rajono jaunimo socialinių problemų tyrime
nustatytų problemų. Taip pat būtų išsaugota kaimiškųjų vietovių socialinė infrastruktūra, kaimas
atsigautų – taptų patraukli vieta gyventi, dirbti, kurtis jaunoms šeimoms.
78
IŠVADOS
1. Jaunimo kaip socialinės grupės išskirtinumą lemia įstatymiškai apibrėžtos amžiaus ribos.
Lietuvoje jaunimu laikomi asmenys nuo 14 iki 29 metų. Šiuolaikiniai jauni žmonės išsiskiria savo
liberaliomis pažiūromis, socialiniu ir geografiniu mobilumu, imlumu naujovėms ir pokyčiams.
Pažymėtina, jog jaunų žmonių išskirtinumas taip pat siejamas su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kai
siekiama integruotis į visuomenę, įsilieti į darbo rinką, pradėti savarankišką gyvenimą. Būtent šiame
gyvenimo tarpsnyje jaunimas susiduria su daugybe socialinių problemų, dėl kurių tampa ir pati
pažeidžiamiausia visuomenės grupė.
2. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad socialinės problemos – tai tarpdisciplininis
tyrimo objektas, neturintis vienareikšmiško apibrėžimo. Socialinės problemos – socialiai sukonstruotos
– jų priežastys yra socialinės kilmės, o identifikavimas priklauso nuo kultūriškai apibrėžtų nuostatų ir
vertybių, tai reiškia, jog jos vertinamos pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, kuriuos lemia
visuomenės, individų ir grupių visuomenėje vertybinės nuostatos bei skirtingi istoriniai laikotarpiai.
Tikslinga atkreipti dėmesį, jog socialinės problemos dažnai yra dualios – socialinės - ekonominės,
socialinės - sveikatos, socialinės - psichologinės, socialinės - edukacinės ir kt.
3. Remiantis Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės gerosios praktikos pavyzdžiais, tam
tikras praktikas, sprendžiant kaimo jaunimo socialines problemas galima pritaikyti ir Lietuvoje, pvz.
spręsti socialiai pažeidžiamų jaunuolių problemas ne bendrai, o kompleksiškai atsižvelgiant į
individualius jų poreikius, padidinant jų dalyvavimo bendruomenėje svarbą ir kt. Šie pavyzdžiai
unikalūs tuo, jog dažnu atveju iniciatyvos kaimo jaunimo socialinėms problemoms spręsti kyla vietos
lygmenyje, tačiau yra glaudžiai palaikomos ne tik vietos, bet ir nacionalinio lygmens institucijų.
Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog tarpinstitucinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas duoda teigiamus
rezultatus sprendžiant atokiau gyvenančio jaunimo socialines problemas.
4. Atlikus empirinį tyrimą, išanalizavus ekspertų ir jaunimo apklausos rezultatus paaiškėjo, jog
pagrindinės Vilkaviškio kaimo jaunimo problemos yra nedarbas, laisvalaikio, užimtumo galimybių ir
vietų stoka, polinkis į žalingus įpročius, didelė jaunimo emigracija, sunki jaunų žmonių materialinė
padėtis. Ekspertų ir jaunimo vieninga nuomonė parodė, jog problemas visų pirma turėtų spręsti
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, priimdama jaunimui palankius sprendimus, remdama
jaunimo iniciatyvas. Kiti nemažiau svarbūs problemų sprendėjai – patys jauni žmonės, galintys spręsti
problemas savo iniciatyvumu, idėjų generavimu, įsitraukimu į visuomeninių organizacijų veiklą,
aktyviu dalyvavimu, įsitraukimu į sprendimų priėmimą ir jaunimo politikos rajone formavimą.
79
LITERATŪRA
14. CHARON, J. M., VIGILANT, L. G. 2011. Social Problems: Readings with Four Questions.
USA: Minnesota.
15. DANILA, E. 2001. Rūkymo paplitimas, mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų, ekonominė žala.
Moksliniai straipsniai, Nr. 1, p. 70. Vilnius.
16. D'ZURILLA, T. J., CHANG, E, C., SANNA, L. J. 2004. Social Problem Solving: Theory,
Research and Training. American Psychological Association Washington, DC.
17. DZURILLA, T. J., NEZU, A. M., MAYDEU-OLIVARES, A. 2002. Social Problem-Solving
Inventory-Revised (SPSI-R): Technical manual. North Tonawanda, NY: Multi-Health Systems.
18. ESTEP. 2013. Nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET)
užimtumo skatinimas: Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apžvalga ir
rekomendacijos dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu jaunimu. Tyrimas. Galutinė ataskaita. Vilnius.
19. Europos Komisijos Baltoji knyga. 2002. Naujas postūmis Europos jaunimui. Valstybinė
jaunimo reikalų taryba, Vilnius.
20. Eurostat statistical books. 2015. Being young in Europe today, 2015 edition. Luxembourg:
Publications Office of the European Union.
21. Eurotela. 2012. Socialinė neįgaliųjų įmonė [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 20 d.].
Prieiga per internetą: http://www.eurotela.lt/lt/omnibusas.
22. GAILIUS, Ž., MALINAUSKAS, A., PETKAUSKAS, D., RAGAUSKAS, L. 2015. Darbo su
jaunimo grupėmis vadovas. Neformaliojo ugdymo praktika Lietuvoje. Vilnius: Firidas.
23. GALKIENĖ, A. 2012. Nepriklausomos Lietuvos jaunimo harmoningos visuomenės tapsmo
samprata. ISSN 1392-0340, p. 3141, Pedagogika.
24. GIDDENS, A. 2005. Sociologija. Kaunas: Informatika ir poligrafija.
25. GRAKAUSKAS, Ž. 2004. Stresas ir elgesio savireguliacija: teorinės sąveikos problemos.
Moksliniai straipsniai. Vilnius. In Gudžinskienė, V. 2013. Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas.
Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
26. GUDŽINSKIENĖ, V. 2013. Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas. Monografija. Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas.
27. GUERRERO, L. 2005. Sociology and the Study of Social Problems.
28. HENSLIN, JAMES M., 2008. Social Problems: A Down-to-Earth Approach, 8/e. Allyn &
Bacon/Longman. ISBN-10: 0-205-50804-9.
29. Jaunimo politika Lietuvoje. 2014. Metodinis leidinys. UAB „Grafija“.
82
30. Jaunimo reikalų departamentas. 2004. Jaunimo situacijos tyrimo ataskaita [interaktyvus]. 2. 1.
Jaunimas kaip išskirtinė socialinė grupė, [žiūrėta 2015 m. liepos 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.jrd.lt/jaunimo-situacijos-tyrimai.
31. Jaunimo reikalų departamentas. 2012. Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo problematikos
tyrimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą:
http://ijpp.lt/file/Ataskaita___Vilkaviskio_r.pdf.
32. JERROME, D. 1996. Intimate Relationships. Eds. Sh. Peace, P. Colemas, J. Bond: Ageing in
Society. An Introduction to Social Gerontology. Second Edition. London: Sage Publications Ltd. In In
Stankūnienė, V., Maslauskaitė, A. 2009. Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Vilnius:
Socialinių tyrimų institutas, p. 297-298.
33. Joint conclusions of the Spanish Presidency EU Youth Conference „Youth employement and
social inclusion“. Jerez, Spain, 15-15 April, 2010.
34. Jugend Stärken [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.jugend-staerken.de/die-politische-initiative/praxisbeispiele/jugend-staerken-aktiv-in-der-
region.html.
35. JURAITIS, R. 2011. Kuo tapti arba Kaip tapti tuo, kuo esi iš tikrųjų. Kuo būti, p. 12-14.
36. KARDELIS K. 2005. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.
37. KRUKAUSKIENĖ, E., TRINKŪNIENĖ, I., ŽILINSKAITĖ, V. 2003. Jaunimo kultūrinis
identitetas. Prioritetai, nuostatos, etninė kultūra. Monografija. Vilnius: Eugrimas.
38. LELIŪGIENĖ, I. 1997. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija. , p. 302.
39. LEWIN, K. 1951. Field Theory in Social Science. New York: Harper and Row. In Mikulskienė,
B. 2011. Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui, Vilnius.
40. Lietuvos darbo birža. 2016. Įsidarbinimo galimybių barometras 2016 Marijampolės apskrityje.
41. Lietuvos darbo biržos informacija. 2016. Projektas „Naujas startas“ [interaktyvus]. [Žiūrėta
2016 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Puslapiai/esf_atrask_save.aspx.
42. Lietuvos darbo biržos informacija. 2016. ESF projektas „Atrask save” [interaktyvus]. [Žiūrėta
2016 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Puslapiai/esf_atrask_save.aspx.
43. LiJOT informacija. 2014. Pirmą kartą atliktas tyrimas atskleidė, jog jaunimas Lietuvoje yra
matomas kaip problema [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. spalio 19 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.lijot.lt/lt/naujienos/lijot-%C5%BEinios/613-pirm%C4%85-kart%C4%85-atliktas-tyrimas-
atskleid%C4%97,-jog-jaunimas-lietuvoje-yra-matomas-kaip-problema.
83
44. LIUBINIENĖ, V. 2002. Change of Values in Lithuania in the Processof European Integration.
Politikos sociologija ir identiteto problemos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2002/2, ISSN 1392-3358,
p. 50-59.
45. LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. 2003 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-1871. Valstybės žinios,
2003, Nr. 119-5406.
46. LR Statistikos departamentas. 2013. Jaunimo statistinis portretas. Vilnius.
47. LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.]. Prieiga
per internetą: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-
analize?portletFormName=visualization&hash=f5b44880-030d-49bf-8c7c-04c552436530.
48. LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. gruodžio 27 d.].
Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles19.
49. LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. 2008 m. gruodžio 31d. Nr. X-1663.
Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3009.
50. MANIOKAS, K. 2013. Socialinio verslo plėtros perspektyvos Lietuvoje [interaktyvus]. [Žiūrėta
2016 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.esrinka.lt/esrinka/download/181/socialinio_%20verslo_%20pletros_perspektyvos_%20Liet
uvoje.pdf.
51. Marijampolės regiono plėtros taryba. 2014. Marijampolės regiono integruotos teritorijos
vystymo programa [interaktyvus]. [Žiūrėta 2016 m. gegužės 14 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.lietuvosregionai.lt/assets/files/Marijampole/ITVP/Mar_ITVP_projektas.pdf
52. MIERLO H., NEUBOURG CH. 2013. Vadovėlis: Sprendimų priėmimo procesas Vyriausybės
lygmenyje, Vilnius.
53. MIKULSKIENĖ, B. 2011. Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui, Vilnius.
54. NARKAUSKAITĖ, L., JUOZULYNAS, A., JURGELĖNAS, A., VENALIS, A. 2011. Psichiką
veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Visuomenės
sveikata, p. 91-97.
55. OBRAZCOVAS, V. 2012. Kūrybinis problemų sprendimas. Vilnius.
56. PARSONS, W. 2001. Viešoji politika. Vilnius: Eugrimas.
57. PAURIENĖ, L. (2011). Švietimo problemos analizė. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo
aprūpinimo centras: Vilnius.
58. PILIPAVIČIUS, V. 2014. Jaunimas Lietuvos kaimo ateičiai. 6-oji tarptautinė mokslinė –
praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“.
Akademija.
84
75. VšĮ „Verslo iniciatyva“. 2011. Jaunimo situacijos Kauno mieste tyrimas [interaktyvus].
[Žiūrėta 2015 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://vini.lt/wp-content/uploads/2011/03/Kauno-
miesto-jaunimo-situacijos-tyrimas.pdf.
76. ŽIČKUVIENĖ, L. 2012. Problemų sprendimo proceso iššūkiai dirbant su socialinės rizikos
šeimomis. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: VDU.
77. МЕRTОN R., NISBЕT R. 1966. Contemporary Social Problems, N.Y.
78. ФУЛЛЕР Р., МАЙЕРС Р. 1998. История социальной проблемы//Контексты
современности-2: Хрестоматия. Казань.
86
PRIEDAI
87 1 priedas
Niekada
⃝ Trūksta verslumo savybių
Dažnai
dažnai
Labai
Retai
⃝ Trūksta valstybės paramos 26. Kas trukdo efektyviai išnaudoti
⃝ Netinkama verslui aplinka laisvalaikį? (galimi keli atsakymai)
⃝ Kita__________________________ ⃝ Laiko trūkumas
Skaitau knygas ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Atoki gyvenamoji vieta
21. Ar ketinate per artimiausius 2 Žiūriu TV ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Brangios pramogos
metus persikelti gyventi iš kaimo į Žaidžiu ⃝ Laisvalaikio praleidimo vietų / būdų
miestą? kompiuterinius ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ stoka
⃝ Taip, į rajono centrą - Vilkaviškį žaidimus ⃝ Pasyvi aplinka (nesinori niekuo užsiimti,
⃝ Taip, į kitą Lietuvos miestą Laiką leidžiu nes būsi nesuprastas)
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Ne internete ⃝ Didelis užimtumas
Sportuoju ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Draugų stygius
22. Ar ketinate artimiausiu metu Einu ⃝ Tėvai neleidžia užsiimti norima veikla
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
išvykti gyventi į užsienį ir kokiam pasivaikščioti ⃝ Nėra laiko, nes turiu padėti tėvams
laikui? Einu į ⃝ Kita__________________________
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Taip, ilgiau nei 10 metų koncertus, kiną
⃝ Taip, nuo 5 iki 10 metų Einu į DRAUGAI
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Taip, nuo 2 iki 5 metų parduotuves
⃝ Taip, iki metų Lankau 27. Kiek turite artimų draugų?
⃝ Neketinu išvykti (pereikite prie 24 būrelius (jei ⃝ Nė vieno
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
klausimo) nesimokote ⃝ Vieną
praleisti) ⃝ Du ir daugiau
Lankausi
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
23. Dėl kokių priežasčių kavinėse 28. Ar Jums lengva susirasti naujų
norėtumėte išvykti ar jau išvykote iš Susitinku su draugų?
kaimo (tiek į užsienį, tiek į kitą vietą ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Labai lengva
draugais
Lietuvoje)? (galimi keli atsakymai) Užsiimu savo ⃝ Lengva
⃝ Geresnių karjeros galimybių kitur ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Sunku
hobiu
⃝ Didesnio uždarbio kitur Dalyvauju ⃝ Labai sunku
⃝ Įdomesnio gyvenimo kitur ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Naujų draugų neieškau
NVO veikloje
⃝ Kaimas nemielas man gyventi Savanoriauju ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Per mažai pramogų kaime Padedu tėvams ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ 29. Kodėl Jums reikalingi draugai?
⃝ Neigiamas kaimo įvaizdis Šlaistausi (galimi keli atsakymai)
⃝Kita_________________________ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Dėl būtinybės bendrauti, išsipasakoti,
gatvėse
pasitarti
90
⃝ Dėl galimybės, esant reikalui, sulaukti Mokyklos/uni ⃝ Nenoras dalyvauti – geriau nieko
pagalbos, paramos versiteto neveikti
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Kad, turėčiau su kuo leisti laisvalaikį savivaldos ⃝ Jaunų žmonių apatija – niekas neįdomu
⃝ Kad nesijausčiau vienišas (-a) organizacija ⃝ Kita__________________________
⃝ Kad turėčiau su kuo įgyvendinti savo Jaunimo
planus ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ 34. Kas paskatintų Jus aktyviau
organizacija
⃝ Kad geriau jausčiausi Neformali dalyvauti visuomeniniame
⃝ Man draugų nereikia ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
jaunimo grupė gyvenime / NVO veikloje?
⃝ Kita__________________________ Labdaros
Nesutinku
nesutinku
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
Visiškai
Visiškai
Sutinku
sutinku
organizacija
KAIMYNYSTĖ Vietos
bendruomenin ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
30. Ar jaučiatės saugus (-i) savo ė organizacija
gyvenvietėje? Religinė Patrauklios
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Taip (eiti prie 32 klausimo) parapija ar ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ idėjos
⃝ Ne organizacija Patrauklios
⃝ Ne visada Mokyklos veikos ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
būreliai / formos
31. Pažymėkite svarbiausias universiteto Mano
priežastis, dėl kurių jaučiatės ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ draugų,
kolektyvai ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
nesaugiai? (galimi keli atsakymai) (praleisti jei, artimųjų
⃝ Nepakankamas gatvių apšvietimas nesimokote) dalyvavimas
⃝ Aplinkinių abejingumas Politinė Įdomus
⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Paauglių grupuotės organizacija lyderis
⃝ Kišenvagiai Draugų rato
Kita NVO ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Nepakankama policijos apsauga plėtimas
⃝ Asmenys apsvaigę nuo psichotropinių Galimybės
33. Kokios priežastys trukdo
medžiagų (alkoholio, narkotikų) įgyti naujų
aktyviam (aktyvesniam) Jūsų įsiliejimui į
⃝ Asocialūs kaimynai gebėjimų ir
visuomeninių organizacijų veiklą? (galimi keli
⃝ Neatsargūs / pavojingi vairuotojai žinių, kurios ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
atsakymai)
⃝ Kita__________________________ ⃝ Esu per jauna(-s)
bus
naudingos
⃝ Informacijos stoka
DALYVAVIMAS ateityje
⃝Negatyvūs stereotipai (išankstiniai
Didesnio
32. Ar dalyvaujate išvardintų nusistatymai) apie organizacijas
pasitikėjimo
organizacijų veikloje? ⃝ Laiko stoka ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
savimi
⃝ Draugų įtaka
įgijimas
Esu dalyvis
⃝ Šeimos įtaka
Nieko apie
tai nežinau
Kontaktų su
Esu narys
narys, nei
Nesu nei
⃝ Trūksta drąsos
dalyvis
svarbiais
⃝ Organizacijų neveiksnumas ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
asmenimis
⃝ Organizacijų uždarumas užmezgimas
⃝ Negalėjimas rasti tinkamos
Dalinimasis ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
organizacijos
91
2 priedas
1. Vardas Pavardė:______________________________________________________________
2. Jūsų amžius:_________________________________________________________________
9. Kaip manote, ar jaunimas gyvenantis Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse susiduria su tokiomis
pat problemomis, kaip ir gyvenantis mieste?___________________________________
11. Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunų žmonių problemas Vilkaviškio rajone? (Savivaldybė,
NVO, Švietimo įstaigos, šeima, pats jaunimas)________________________________________
13. Jūsų nuomone, kokiais būdais būtų galima įtraukti jaunimą į socialinių problemų
sprendimą?______________________________________________________________________
15. Vilkaviškio rajono/kaimo vizija Jūsų akimis. Kokį Vilkaviškio rajoną įsivaizduojate po 5
metų? (Atsakymą sieti su jaunimo situacija)
________________________________________________________________________________
95
3 priedas
SUSISTEMINTI EKSPERTŲ INTERVIU ATSAKYMAI
7
6
Vertybę išskyrusių ekspertų skaičius
6
5
4
4
3 3 3
3
2 2 2 2 2 2
2
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
1
Įdomus ir gerai…
0
Draugystė
Laisvė
Veiklumas
Sąžinigumas
Pripažinimas
Drąsa
Teisingumas
Optimizmas
Atjauta ir tolerancija
Patyčios
Šeima
Kūrybiškumas
Kultūringumas
Savarankiškumas
Pasitikėjimas
Atsakomybė
Meilė
Novatoriškumas
Žingeidumas
Abejingumas
Darbų neužbaigimas
Išsilavinimas
Materializmas
Laiko trūkumas
Susvetimėjimas
3 3
2 2
1 1 1 1 1 1 1
4 4
Pasisakiusių ekspertų skaičius vmt.
3
2 2
2
1 1 1 1 1
1
3 3
2 2
2
1 1 1 1 1 1 1 1
1
3 3
Pasisakiusių ekspertų skaičius vnt.
2 2
2
1 1 1 1 1
1
4 priedas
Kitur 18,1
Vilkaviškio rajone ar Vilkaviškyje 81,9
skaičius
Neturi 86,7
Vaikų
Nevedęs/netekėjusi
Šeimyninė
82,8
padėtis
Vedęs/ištekėjusi 11,7
Gyvenu neregistruotoje santuokoje 3,1
Išsiskyręs (usi) 1,7
Našlys (ė) 0,8
Mokosi mokykloje 51
Nedirba ir nesimoko 26,4
Veikla
Dirba 11,3
Studijuoja 4,7
Studijuoja ir dirba 3
Mokosi mokykloje ir dirba 2,8
Savanoriauja 0,8
24-29 m. 25,6
19-23 m. 22,2
14-18 m. 52,2
Lytis
Vyras 47
Moteris 53
Amžius 8,2
Laisvalaikis 6,6
Laiko leidimas su draugais 5,6
Linksmybės, pramogos 5,3
Žalingi įpročiai 5,2
Domėjimasis naujovėmis 5
Noras gyventi savarankiškai, būti… 4,8
Noras būti madingais 4,5
Mokslo, išsilavinimo siekimas 4,2
Energija, veržlumas, aktyvumas 3,9
Neatsakingumas 3,6
Naujos patirtys, gyvenimo pažinimas 3,5
Sunki materialinė padėtis 3,1
Laisvė, saviraiška 3
Sunku susirasti darbą 2,9
Kultūros stoka 2,8
Lengvabūdiškumas 2,8
Entuziazmas, optimizmas 2,7
Nepastovumas 2,7
Tikslo siekimas, maksimalizmas 2,7
Nepagarba vyresniesiems 2,5
Veiklūs žmonės, perspektyvūs 2,5
Didelis užimtumas 2,3
Didelis nusikalstamumas 2,2
Egoizmas, savanaudiškumas 2,1
Niekuo nesidomintys 2,1
Idealizmas 1,9
Pasyvumas, abejingumas 1,3
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Mokykla ir studijos
Kita 1,7
Ar jaučiasi
mokymosi
įstaigoje?
saugiai
Taip 70,8
Kartais 20
Ne 9,2
Profesija 17,7
Mokymosi tikslai
Atestatas/diplomas 14,5
Teorinės žinios 14
Kita 0,4
Kolegijoje 3,9
Darbas ir karjera
Ne 45,9
Taip 39,2
Neturiu jokios specialybės / profesijos 13,5
Kita 1,4
Ne 79,9
Taip 20,1
Vilkaviškio
rajono?
Ne 69,8
Taip, į kitą Lietuvos miestą 23,4
Taip, į rajono centrą Vilkaviškį 6,8
Jaunimas nepradeda verslo kaime,
Laisvalaikis
0 20 40 60 80 100 120
Labai dažnai Dažnai Retai Niekada
35,8
į?
Ne
Taip 64,2
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar efektyviai išnaudoja savo laisvalaikį (proc.)
105
Draugai
Lengva 52,5
Naujų draugų neieškau 17,8
Labai lengva 15
Sunku 11,9
Labai sunku 2,8
Kiek turi
draugų?
Du ir daugiau 78,1
Vieną 15,8
Nė vieno 6,1
Kaimynystė
Taip 64,2
Ne visada 30
Ne 5,8
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie jaučiasi saugūs savo gyvenvietėje (proc.)
106
Dalyvavimas
0 20 40 60 80 100 120
Esu dalyvis Esu narys Nesu nei dalyvis, nei narys Nieko apie tai nežinau
Laiko stoka 21
Informacijos stoka 13,4
Trūksta drąsos 12,9
Per jaunas (-a) 11,2
Negalėjimas rasti tinkamos organizacijos 8,9
Organizacijų uždarumas 6,2
Nenoras dalyvauti geriau nieko… 5,8
Organizacijų neveiksnumas 5,8
Negatyvūs stereotipai (išankstiniai… 4,9
Jaunų žmonių apatija niekas neįdomu 3,1
Šeimos įtaka 2,5
Draugų įtaka 2,5
Kita 2
0 5 10 15 20 25
0 20 40 60 80 100 120
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Nori atsipalaiduoti 41
Kodėl vartoja alkoholį?
Iš kur gauna
narkotikų?
Kita 19,2
Perka iš pažįstamų 17,3
Perka internete 9,6
Ar vartoja narkotikus? Platina pats 7,7
Nerūkau 47,3
Nusiperku parduotuvėje, nes esu pilnametis…
Iš kur gauna rūkalų?
27,2
Perku (rūkau) kontrabandines cigaretes 7,8
Nusiperku parduotuvėje, nors esu… 7,1
Duoda/paskolina/nuperka draugai 5,3
Duoda/pasiimu iš tėvų 2,8
Nuperka suaugę, nes esu nepilnametis (ė) 1,8
Kita 0,7
internete/prie
kompiuterio?
5 val. ir ilgiau 18,3
Iki 1 val. 17,2
Neturiu kompiuterio 3,9
Kita 2,2
Kaip dažnai naudojasi
Kasdien 84,4
23 kartus per savaitę 4,7
internetu?
Psichologinė savijauta
Jokios 17,7
Nerimas 14,3
Nepasititkėjimas savimi 14,1
Liūdesys 11,7
Nemiga 9,2
Baimė 9,1
Nepilnavertiškumo kompeksas 7,3
Nepasitikėjimas aplinkiniais 6,8
Mintys apie savižudybę 3,2
Mintys apie savęs žalojimą 2,8
Psichologinis/fizinis smurtas 2
Savęs žalojimas 1,6
Kita 0,2
0 5 10 15 20
Gerai 42,2
Savęs, kaip
vertinimas
Vidutiniškai 33,3
Labai gerai 19,7
Blogai 2,2
Labai blogai 1,7
Kita 0,8
Jokių 74,9
Jaučiamas nuolatinis nepriteklius (trūksta… 5,1
Ne 88,5
Ar šeimoje
77,8
šeimoje?
Taip
Ar jauča
Kartais 16,7
Ne 5,3
Kita 0,3
Lytinė elgsena
Visada 37,9
apsisaugojimo
priemonėmis?
Ar naudojasi
Niekada 26,9
Dažniausiai 14,2
Retai 11,9
Dažnai 8,2
Kita 0,9
Kada turėjo pirmuosius lytinius
18-19 m. 16,1
14-15 m. 8,1
20-21 m. 5,6
12-13 m. 4,4
22 m. ir vėliau 2,5
Anksčiau nei 12 metų 1,1
santykių?
Ar turėję
lytinių
Ne 41,9
Taip 58,1
lytinio švietimo
informacijos
klausimais?
Ar pakanka
Savivaldybė 28,5
Pats jaunimas 22,3
Švietimo įstaigos 20,7
Šeima/giminės 12,8
Nevyriausybinės organizacijos 9
Draugai 4,1
Niekas 1,9
Kita 0,6
0 5 10 15 20 25 30
25 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: „Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunimo socialines
problemas Vilkaviškio rajone“? (proc.)
115 5 priedas
Galimybės Grėsmės
2016 m. vasario mėn. Vilkaviškyje atidaryta nauja laisvalaikio erdvė 14-29 m. jaunimui - Atviras - +++ + - - ++ +++ - - - + - - -
jaunimo centras
Jaunuoliai jaučia palaikymą šeimoje - su smurto ar kitomis problemomis artimoje aplinkoje - - - - - - + - - - + - - ++
nesusiduria
Stiprybės
Plačiai taikomos įvairios prevencinės priemonės jaunų žmonių socialinių problemų sprendimui - + - ++ + - ++ + + - - ++ - - +
švietimas, akcijos, renginiai, projektai, policijos reidai ir kt.
++ - - + - - + + - - - - ++ -
Jaunuoliai jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje, t.y. kaiminystėje
+ ++ - ++ +++ + ++ + - - - - - -
Jaunimas vis labiau įtraukiamas į Savivaldybės darbo grupes, komisijas ir tarybas
- + - +++ - - + - + + - + - -
Išsplėsta Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro bei Muzikos mokyklos veikla kaimiškose vietovėse
Jaunimas Vilkaviškio rajone turi nepakankamai laisvalaikio praleidimo vietų ir būdų - ++ - +++ + - - + - - ++ + ++ +
Nedarbas viena didžiausių jaunimo socialinių - ekonominių problemų +++ - ++ - + - - ++ +++ ++ - + + +
Trūksta lyderių ir autoritetų jaunų žmonių tarpe + - - + ++ ++ + + - - - - - -
Silpnybės
6 priedas
5. Kaimo #Kurti verslui ir gyvenimui palankią Jaunimo iniciatyvų rėmimas; Nenoras keisti esamos +++
bendruom aplinką kaimo vietovėse, atliepiančią jaunimo įtraukimas į sprendimo situacijos; nenoras
eninės jaunimo poreikius; priėmimą; jaunimo vadybinių ir investuoti į infrastruktūros,
organizaci #partnerytė tarp ūkininkų ir verslininkų, administracinių gebėjimų, žmogiškųjų išteklių kaštus,
jos kad įtrauktų jaunimą į gamybos procesus, finansinio raštingumo ugdymas. reikalingus jaunimo
suteiktų jiems patirtį ir įgūdžius; įdarbinimui kaimo
#gerosios patirties sklaida kaimo vietovėse.
vietovėse, remiantis kitų bendruomenių ir
užsienio šalių patirtimi.
118
6. #Mokymosi visą gyvenimą koncepcijos NVO ieško Nėra sukurto mechanizmo, +++
Nevyriaus įsigalėjimas; darbo vietų, bendradarbiaudamos kuriuo remiantis darbo
ybinės #dėmesio skyrimas neformaliu būdu su Lietuvos bei užsienio rinkoje būtų pripažintos
organizaci įgytiems įgūdžiams. partneriais pritraukia investicijas į neformaliu būdu įgytos
jos regionus naujoms darbo vietoms jaunų žmonių
kurti. kompetencijos.
7. #Skatinti socialinę ekonominę plėtrą SVV subjektams ir fiziniams Mokamos arba dalinai +
Vilkaviški rajone, padėti besikuriančioms įmonėms asmenims, ketinantiems pradėti mokamos paslaugos.
o turizmo bei stiprinti veikiančių įmonių verslą, teikia verslo informaciją ir
ir verslo konkurencines galias; konsultavimo paslaugas;
informacij #siekti pritraukti vidaus ir užsienio organizuoja mokymus,
os centras investicijas į rajono verslą, taip kuriant seminarus.
naujas darbo vietas bei išsaugot esamas;
#Konsultuoti pradedančius verslininkus ir
veikiančias įmones verslo planavimo,
įmonės valdymo, verslo planų rengimo,
rinkodaros, finansų analizės ir kt.
klausimais.
8. #derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant Didinti ieškančių darbo jaunų Darbo vietų išlaikymas, +
Marijamp išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą; asmenų gebėjimus konkuruoti naujų darbų vietų kūrimas
olės #didinti darbo ieškančių jaunų asmenų darbo rinkoje; teikti pagalbą jiems biudžeto lėšomis.
teritorinės užimtumo galimybes; įsidarbinant, rūpintis jų
darbo # įgyvendinti dvišalį ir trišalį socialinių ir kvalifikacijos kėlimu, vykdyti
biržos darbo rinkos partnerių bendradarbiavimą jaunimo rėmimo įsidarbinant
Vilkaviški užimtumui skatinti; programas; įgyvendinti Jaunimo
o skyrius # mažinti socialinę atskirtį; garantijų iniciatyvas.
#rengti ir įgyvendinti nedarbo prevencijos
ir darbuotojų atleidimo iš darbo pasekmių
švelninimo priemones, siekiant mažinti
struktūrinį nedarbą;
# vykdyti darbo rinkos stebėseną ir kt.;
9. Verslo #Gali siūlyti mokymosi, stažuočių Prisideda prie švietimo sistemos Nelegalus darbas; ++
įmonės galimybes jauniems žmonėms, modernizavimo ir pritaikymo „vokelių“ apmokėjimo
priklausantiems NEET kategorijai; jaunam žmogui; suteikia saugias ir sistema; neigiamas
#ieškodamos naujų talentų remia sveikas darbo sąlygas, galimybę psichologinis klimatas
projektus, jaunimo iniciatyvas. darbuotojui save realizuoti, teisę darbe.
gauti teisingą apmokėjimą už
darbą, užtikrina socialines
garantijas.
10. LR #Formuoja darbo politiką, organizuoja, Siekia efektyvios socialinės Lankstumo užtikrinimo -
Socialinės koordinuoja ir kontroliuoja jos apsaugos, pritraukiant daugiau stoka, užimtumo garantijų
apsaugos įgyvendinimą; žmonių į darbo rinką, užtikrinti nepakankamumas.
ir darbo #Siekia subalansuoti darbo rinką, didinti teisingus darbo santykius ir
ministerij jos lankstumą ir saugumą, gerina tinkamas darbo sąlygas.
a darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimus
prisitaikyti prie pokyčių.
119
7 priedas
8 priedas
Neringa Simanaitytė
Aleksandro Stulginskio universitetas
Įvadas
Jaunimas kaip atskira visuomenės grupė gana dažnai tampa sociologinių tyrimų Lietuvoje objektu, tačiau mokslinių
tyrimų, orientuotų į jaunimo ir jaunų suaugusių socialines problemas, socialinę padėtį, gyvenimo ir buities sąlygas
atliekama kur kas mažiau. Dar rečiau tiriamos išimtinai kaimo jaunimo socialinės problemos, jaunų žmonių gyvenimo
ypatumai provincijoje. Analizuoti jaunimo problematiką kaimo vietovėse ypač svarbu, nes periferijoje gyvenantys jauni
žmonės susiduria specifinėmis (gyvenamosios aplinkos nulemtomis) problemomis, dažniau patiria socialinę atskirtį.
Siekiant išsiaiškinti jaunimo problematiką konkrečioje vietovėje tyrimo atveju pasirinktas Vilkaviškio rajonas. Šis rajonas
specifinis tuo, jog yra kaimiškas rajonas, besiribojantis su dviem užsienio valstybėmis Lenkija ir Rusija (Kaliningrado
sritimi).
Tyrimo tikslas – identifikuoti pagrindines kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone.
Tyrimo objektas – Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse.
2. Nustatyti, jaunimo socialinių problemų sprendimo galimybes.
Tikslui pasiekti naudojami bendramoksliniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir statistinių duomenų, loginė
analizė ir sintezė, anketinė apklausa, grafinis vaizdavimas.
Straipsnyje, remiantis užsienio autorių įžvalgomis glaustai pristatoma socialinių problemų samprata. Trumpai
supažindinama su socialinėmis, išskirtinai kaimo jaunimui būdingomis, problemomis. Pristatoma tyrimo metodika, gauti
rezultatai.
Rezultatai
Mokslininkai plačiai tyrinėja atskiras socialines problemas – skurdą (Lewis, O., 1961; Murray, Ch. A., 1984 ir kt.),
bedarbystę (Sinclair, P., 1987; Jahoda, M., Lazarzfeld. P. F., Zeisel, H., 1972 ir kt.), korupciją (Gibbons, K., 1989; Caiden,
G., Caiden, N., 1990; Gavelis, V., 2006 ir kt.) nusikalstamumą (Becker, H. 1950; Durkheim, E. 1952; Merton, R. K. 1957 ir
kt.) ir pan. – jų prigimtį, atsiradimo priežastis, ieško galimų jų sprendimo būdų, problemų sumažinimo ar eliminavimo
galimybių, tačiau sisteminis požiūris į socialinių problemų sprendimą nėra dažnas. Anot A. Bagdono (2007), socialinės
problemos apibrėžimas gana sudėtingas dėl kelių priežasčių:
1) kultūrinio reliatyvumo požiūriu, kas yra socialinė problema vienai grupei, gali nebūti problema kitai grupei;
2) socialinių problemų pobūdis keičiasi atskirais laikotarpiais, besikeičiant visuomenės teisinei sistemai ir
papročiams;
3) egzistuoja politinė šio klausimo pusė, kai kokios nors problemos nustatymas gali sukelti vienos grupės socialinę
kontrolę kitai grupei.
Nėra vieno absoliutaus ir neginčijamo socialinių problemų apibrėžimo. Tiksliai apibrėžti socialines problemas nėra
lengva, nes dažnai jos yra dualios, t. y. socialinės - ekonominės, socialinės - demografinės, socialinės - sveikatos, socialinės
- psichologinės ir kt. Jas atskirti ir išgryninti nėra paprasta. Socialinės problemos skirstomos pagal objektyvius ir
subjektyvius kriterijus, kurie skiriasi priklausomai nuo visuomenės, individų ir grupių visuomenėje bei istorinių laikotarpių.
Steven E. Barkan (2012, p. 8) pateikia tokį socialinių problemų apibrėžimą: „socialinė problema – tai bet kokia sąlyga
121
(aplinkybė) ar elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių daugybei žmonių, ir yra pripažintas kaip aplinkybė, kuri turi būti
keičiama“. Anot, jo šis apibrėžimas turi tiek objektyvių, tiek subjektyvių komponentų. Objektyvioji šio apibrėžimo pusė ta,
jog socialinė problema turi neigiamą poveikį daugeliui žmonių. Subjektyvioji pusė – turi būti suvokiama, jog neigiama
sąlyga ar elgesys turi būti sprendžiami. Tai yra socialinio konstruktyvistinio požiūrio pamatas, žvelgiant į socialines
problemas. Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) pateikia įžvalgas, analizuojančias socialines problemas, jų sampratą,
atsiradimo priežastis bei pagrindinius ypatumus, kurios pateiktos 1 paveiksle.
1 pav. Socialinių problemų samprata (sudaryta autorės, remiantis Charon, Vigilant, 2011)
Apibendrinant Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) įžvalgas apie socialines problemas, galima teigti, jog
socialinės problemos – socialiai sukonstruotos – jų priežastys yra socialinės prigimties, o jų identifikavimas priklauso nuo
kultūriškai apibrėžtų įsitikinimų ir vertybių bei politikos, kuria siekiama sumažinti jų neigiamą poveikį visuomenei.
Kalbant apie jaunimo socialines problemas, pažymėtina, jog su problemomis ir sunkumais jauni žmonės susiduria
jau nuo seniausių laikų. Anot M. Urmonienės (2004) XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jaunimo problemos buvo
ekonominis skurdas, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas) ir išsimoklinimo siekimas, kurių sprendimui daug dėmesio skyrė
visuomenė, o ypač inteligentija (dvasininkai). Šiuolaikinio, XX a. pab. - XXI a. pr., jaunimo socialinių problemų laukas
daug platesnis ir įvairesnis, skiriasi lyginant kaimo ir miesto jaunimą, kadangi, gyvenimo kokybė, t. y. dvasinė (emocinė),
socialinė ir fizinė gerovė mieste ir kaime skiriasi. Tyrėjai, kalbėdami apie miestą ir kaimą, suvokia aiškią opoziciją tarp šių
gyvenviečių tipų kultūrų: „Lietuvos kaimas – etninės, kartu ir tradicinės iš kartos į kartą perduodamos kultūros lopšys.
Miestas – sparčios, modernios kultūros plėtros ir internacionalinės kultūros šaltinis“ (Šaknys, 2005, p. 648). Ne visada
miestas laimi prieš kaimą. Gyvenimas kaime turi savų pranašumų, kurie kasdien įgyja vis didesnę vertę, tačiau galimybė
gyventi gamtos prieglobstyje ir turėti didesnę nuosavą erdvę turi savo kainą, nes dėl mažo gyventojų tankumo, paslaugų
teikimas kaimo gyventojams tampa labai brangus (Paurienė, 2011). Būtent dėl šios priežasties – dėl prasčiau išvystytos
infrastruktūros, siauresnio paslaugų sektoriaus, daugeliu atveju mažesnių dalyvavimo ir įsitraukimo galimybių, siauresnio
laisvalaikio praleidimo vietų pasirinkimo galimybių ir kt. kaimo vietovėse gyvenantis jaunimas susiduria su tam tikromis,
būtent tai grupei būdingomis problemomis.
Lietuvoje jaunimas apibrėžiamas kaip žmonių grupė nuo 14 iki 29 metų. Jaunystė kaip amžiaus tarpsnis yra unikalus
bei sudėtingas sociologiniu - demografiniu požiūriu, kadangi šio gyvenimo etapo turinį sudaro dviejų skirtingų socialinių
statusų – vaiko ir suaugusiojo – derinys. Jaunystė laikoma sudėtingu, netgi kritiniu žmogaus gyvenimo etapu, nes šiame
amžiuje jaunuolis įvairiais būdais siekia suaugusiojo statuso, kuris įgyjamas palaipsniui, įveikiant tam tikras įtampas ir
122
problemas (Pocius, Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001). Dėl atsiradusių ekonominių, socialinių, politinių ir kitų priežasčių
integracija į visuomenę jauniems žmonėms neretai tampa sudėtingu, kupinu iššūkių bei ilgai užsitęsiančiu procesu.
Siekiant išsiaiškinti su kokiais sunkumais, integruodamasis į visuomenę susiduria Vilkaviškio rajono jaunimas,
tyrimui atlikti buvo pasirinkta tikslinė grupė – jauni asmenys – nuo 14 iki 29 metų, gyvenantys Vilkaviškio rajono
kaimiškosiose vietovėse (t. y. miesteliuose ir gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 6000 gyventojų). Tyrime dalyvavo 360
jaunų Vilkaviškio rajono gyventojų. Buvo vykdyta anketinė apklausa, kurios klausimynas sudarytas iš 12 klausimų blokų (1
lentelė).
Kaip jau minėta, socialinės problemos neretai yra dualios, t. y. socialinės - ekonominės, socialinės - demografinės,
socialinės - sveikatos, socialinės - psichologinės ir kt., todėl siekiant kuo giliau ištirti ir tiksliau nustatyti jaunimo,
gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse socialines problemas, pasirinktas toks platus klausimų spektras. Klausimai
sudaryti remiantis anksčiau Jaunimo reikalų departamento užsakymu atliktu Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo
problematikos tyrimu (2012).
Apklausoje dalyvavo 360 respondentų, kuriuos sudarė 53 proc. merginų (192) ir 47 proc. vaikinų (168). Šis skaičius
neatsitiktinis. Siekiant gauti reprezentatyvius duomenis buvo nustatyta tyrimo imtis pagal jaunų žmonių skaičių Vilkaviškio
rajone – 359, 14-29 m. asmenys, gyvenantys Vilkaviškio rajono kaimiškosiose vietovėse. Lietuvos Statistikos departamento
duomenimis 2015 metų pradžioje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyveno 39,5 tūkst. gyventojų. 14-29 metų jaunimo iš
viso buvo 8462 asmenų, iš kurių 5515 jaunų žmonių gyveno kaimo vietovėse (LR Statistikos, 2015).
2 lentelėje pateikiami susisteminti jaunimo anketinės apklausos rezultatai. Išskiriamos pagrindinės Vilkaviškio
rajono kaimiškųjų vietovių jaunimo socialinės problemos, kurios buvo identifikuotos analizuojant gautus tyrimo rezultatus.
123
Tyrimu nustatytos pagrindinės Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos – polinkis į žalingus įpročius,
nedarbas, laisvalaikio praleidimo vietų ir užimtumo galimybių stoka, didelė jaunimo emigracija, sunki materialinė padėtis,
patiriamos patyčios, ankstyvi lytiniai santykiai ir kt. Daugumos tyrime dalyvavusių jaunuolių manymu, jaunimo socialines
problemas visų pirma turėtų spręsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Tam, kad jaunų žmonių problemos būtų
124
sprendžiamos, situacija kaime pasikeistų, neigiami demografiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai įgautų priešingas
tendencijas, valstybės ir vietos valdžios politika kaimo ir jaunų žmonių atžvilgiu turėtų pasikeisti iš esmės, nes kol kas
nepakanka politinės valios sprendimų susidariusiai situacijai stabilizuoti, o mažėjantis jaunimo skaičius neigiamai veikia
Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo sistemos plėtrą, atitinkamai mažėja potenciali kvalifikuotų darbuotojų pasiūla,
viešųjų paslaugų kokybė, verslo plėtojimo ir darbo vietų kūrimo galimybės rajone. Vilkaviškio rajonas tampa nepatrauklia
vieta gyventi, ypač jaunimui.
Išvados
1. Tyrimas parodė, kad pagrindinė priežastis lemianti Vilkaviškio rajono kaimiškųjų vietovių jaunimo socialinių
problemų atsiradimą yra sparčiai mažėjantis jaunų žmonių skaičius rajone. Dėl to, nukenčia rajono švietimo sistemos
plėtra, rajonas nepritraukia kvalifikuotų darbuotojų, neplėtojamas smulkus ir vidutinis verslas, nekuriamos naujos darbo
vietos, nyksta paslaugų sektorius ir kt.
2. Nustatyta, kad pagrindinės Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos yra polinkis į žalingus
įpročius, nedarbas, laisvalaikio praleidimo vietų ir užimtumo galimybių stoka, didelė jaunimo emigracija, sunki materialinė
padėtis, patiriamos patyčios, ankstyvi lytiniai santykiai ir kt.
3. Jauni žmonės pagrindiniais jų socialinių problemų sprendėjais įvardija vietos valdžią, t. y. Vilkaviškio rajono
savivaldybės administraciją, tačiau savivaldybės administracija nėra pajėgi išspręsti jaunimo problemų savarankiškai.
Siekiant efektyvaus jaunimo problemų sprendimo būtina įgyvendinti integruotą jaunimo politiką, t. y. užtikrinti tarpžinybinį
ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, įtraukiant bendruomenes, jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas bei patį jaunimą
į jų problemų sprendimą.
Literatūros sąrašas
1. BAGDONAS, A. 2007. Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas (tarptautinis projektas). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos
laboratorija.
2. BARKAN, S. E. 2012. A Primer on Social Problems (v. 1.0). University of Maine [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 31 d.].
Prieiga per internetą: http://2012books.lardbucket.org/books/a-primer-on-social-problems/s04-understanding-social-problems.html.
3. CHARON, J. M., VIGILANT, L. G. 2011. Social Problems: Readings with Four Questions. USA: Minnesota.
4. LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą:
http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=f5b44880-030d-49bf-8c7c-
04c552436530.
5. PAURIENĖ, L. 2011. Švietimo problemos analizė. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras: Vilnius.
6. POCIUS, A., OKUNEVIČIŪTĖ-NEVERAUSKIENĖ, L. 2001. Jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybės.
Filosofija, Sociologija. Nr. 4. Vilnius.
7. ŠAKNYS, Ž. 2005. Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos
suvažiavimo darbai. Vilnius.
8. URMONIENĖ, M. 2004. Bendruomenė ir socialinės jaunimo problemos: istorinė lyginamoji analizė. Filosofija, Sociologija. Nr. 2.
Vilnius.
Summary
Scientists widely explore different social issues but a systematic approach is not common to solve social problems. It is not simple
to define social problems as they are often dual: social – economic, social - demographic, social - health, social - psychological and
others. Social problems are socially constructed - their causes are social by nature, their identification depends on culturally defined
beliefs and values as well as policies aimed at reducing their negative impact on society. Social problems are very often faced by young
people especially with fewer opportunities, e.g . living in rural areas.
125
In order to find out social problems of rural youth, the survey was conducted among 360 young people between 14-29 years of
age living in rural areas of Vilkaviškis district. The data selected and analysis of results show that the main problems of rural youth in
Vilkaviškis district are as follows: addiction to harmful habits, unemployment, lack of entertainment and employment opportunities, large
number of youth emigration, poor financial conditions, bullying, early sexual intercourse and so on. In order to solve youth problems
effectively, it is necessary to implement an integrated youth policy i.e. to ensure inter-ministerial and inter-sectoral cooperation.
Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. Gintarė Vaznonienė (Aleksandro Stulginskio universitetas).