ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

VERSLO IR KAIMO PLĖTROS VADYBOS INSTITUTAS

Neringa SIMANAITYTĖ

KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMAS VILKAVIŠKIO RAJONE

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Viešasis administravimas

Studijų programa: Kaimo plėtros administravimas

Akademija, 2016
 2

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 141-PA, 2016 m. balandžio 26 d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. Teodoras Tamošiūnas, Šiaulių universitetas

Nariai:

1. Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

2. Doc. dr. Lina Marcinkevičiūtė, Aleksandro Stulginskio universitetas
3. Doc. dr. Bernardas Vaznonis, Aleksandro Stulginskio universitetas
4. Lina Gumbrevičienė, programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė

Mokslinis vadovas: doc. dr. Gintarė Vaznonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: prof. dr. Asta Raupelienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius: doc. dr. Jan Žukovskis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas: prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

 3

SANTRAUKA

Neringa SIMANAITYTĖ

Kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimas Vilkaviškio rajone

Magistratūros studijų baigiamasis darbas, 70 puslapių, 13 paveikslų, 24 lentelės, 78

literatūros šaltiniai, 8 priedai, lietuvių kalba.
RAKTINIAII ŽODŽIAI: jaunimas, kaimo vietovė, socialinė problema, socialinių problemų
sprendimas.
Tyrimo problema. Kaip patobulinti problemų sprendimo procesą, siekiant Vilkaviškio
rajono kaimo jaunimo socialinių problemų veiksmingesnio sprendimo ir teigiamų pokyčių?
Darbo objektas – kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo procesas.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone ir
parengti jų sprendimo priemonių tobulinimo planą.
Uždaviniai:
1. Išryškinti jaunimo kaip socialinės grupės specifines savybes ir jai būdingas problemas.
2. Išnagrinėti socialinių problemų sampratą.
3. Išanalizuoti jaunimo socialinių problemų sprendimo gerosios praktikos pavyzdžius Europos
Sąjungoje.
4. Identifikuoti Vilkaviškio rajono jaunimui būdingas socialines problemas.
5. Parengti tobulinimo planą kaimo jaunimo socialinėms problemoms spręsti.
Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, dokumentų, statistinių duomenų loginė analizė ir
sintezė, lyginamoji analizė, PEST ir SSGG analizės, pusiau struktūruotas ekspertų interviu, jaunimo
anketinės apklausos duomenų analizė, problemų medis, „5 KODĖL“ metodas, jėgų lauko analizė,
grafinis vaizdavimas ir apibendrinimas.
Tyrimo rezultatai:
 Pirmoje darbo dalyje išanalizavus mokslinę literatūrą pristatyta jaunimo kaip atskiros
socialinės grupės raiška visuomenėje, vertybinės nuostatos, problematika. Taip pat, remiantis įvairių
autorių įžvalgomis išanalizuoti socialinių problemų teoriniai aspektai, pradedant socialinių problemų
samprata bei identifikavimu, baigiant – socialinių problemų sprendimo galimybėmis. Pateikiami
užsienio gerosios praktikos pavyzdžiai sprendžiant jaunimo socialines problemas.
 4

 Antroje darbo dalyje pristatoma jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse
situacija. Atlikto empirinio tyrimo pagalba nustatytos pagrindinės kaimo jaunimo socialinės
problemos Vilkaviškio rajone bei identifikuoti veikėjai, kurie turėtų būti šių problemų sprendėjai.
 Trečioje darbo dalyje, remiantis empirinio tyrimo rezultatais bei taikant kūrybinio problemų
sprendimo metodus nustatyta pagrindinė Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinė problema, iš
kurios kyla visos kitos jaunimo socialinės problemos, identifikuoti suinteresuotieji asmenys jai
spręsti bei parengtas minėtos problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo
planas.
 Praktinė darbo reikšmė ta, jog jis iliustruoja kaip kūrybinio problemų sprendimo metodų
taikymas gali prisidėti prie socialinės kilmės problemų sprendimo. Be to, parengtu kaimo jaunimo
socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo planu gali vadovautis Vilkaviškio rajono
savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už jaunimo politikos įgyvendinimą, kaimo
bendruomeninių organizacijų, VVG nariai, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai bei
kiti suinteresuotieji asmenys.
Tyrimo laikotarpis: 2011-2016 m.
Tyrimo rezultatai publikuoti: SIMANAITYTĖ, N., 2016. Kaimo jaunimo socialinės
problemos: Vilkaviškio rajono atvejis. Jaunasis mokslininkas 2016: studentų mokslinės
konferencijos straipsnių rinkinys. 2016 m. balandžio 14 d.
 5

SUMMARY

Neringa SIMANAITYTĖ

Solutions of Rural Youth Social Issues in Vilkaviskis District

Master Graduation Thesis, 70 pages, 13 figures, 24 tables, 78 references, 8 appendixes, in

the Lithuanian language.
KEY WORDS: youth, rural area, social problems, solutions of social problems.
Research scope: How to improve problem-solving process of rural youth social problems
more efficiently and positively?
Research object: the process of solving rural youth’s social problems.
Research aim: to analyse social problems of rural youth in Vilkaviskis district and prepare
the plan of their solution means improvement.
Research objectives:
1. To highlight specific characteristics of youth as a social group and its inherent problems;
2. To analyse the concept of social problems;
3. To review good practices of youth social problems solution in the European Union;
4. To identify social problems of rural youth in Vilkaviskis district;
5. To prepare a plan for the improvement of rural youth’s social problems solution.
Research methods: scientific literature, analysis of documents and statistical data and logic
synthesis, comparative analysis, PEST and SWOT analysis, semi-structured expert interviewing
method, youth questionnaire data analysis, problem tree, “5 WHY” technique, force field analysis,
graphical presentation and summary.
Research results:
 Part One analyses characteristics of young people as a distinct social group expression in
society, moral values and problems with regard to the scientific literature. It is also based on the
insights of different authors analysing the social problems theoretically, starting with the concept of
social problems and the identification, ending with social problem-solving capabilities. Also the
foreign examples of good practice in youth social problems solving are provided.
 6

 Part Two introduces the situation of youth living in rural areas of Vilkaviskis district. The
performed empirical research helps to determine the main social problems of rural youth in
Vilkaviskis district and to identify the stakeholders who should be the problem solvers.
 Part Three establishes the basic social problem of rural youth in Vilkaviskis district and
where all the other youth social problems arise from, identifies stakeholders and prepares the
improvement plan of youth’s social problems solution means based on the empirical results of the
study (according to youth and experts answers) and application of creative problem-solving
methods.
 The practical significance of the research is that it illustrates how creative problem solving
methods can contribute to the solution of social problems. Furthermore, the prepared improvement
plan of youth’s social problems solution means may be a good means for the staff of Vilkaviskis
district municipal administration responsible for the implementation of youth policy, rural
community organizations, members of the local action group (LAG), youth and youth organizations
and other stakeholders.
Research period: 2011-2016.
The research results were published: SIMANAITYTĖ, N., 2016. Social Issues of Rural
Youth: The Case of Vilkaviskis District. Young Scientist 2016: Student research conference articles,
14 April 2016.
 7

TURINYS

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 3

SUMMARY ......................................................................................................................................... 5

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ........................................................................................... 8

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 9

1. KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TEORINIS PAGRINDIMAS ......................... 11

1. 1. Jaunimo kaip socialinės grupės raiška visuomenėje ............................................................... 11

1. 2. Socialinių problemų samprata ................................................................................................ 16
1. 3. Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimas ............................................................................. 26
1. 4. Gerosios praktikos pavyzdžiai Europos Sąjungoje ................................................................. 31
1. 5. Kaimo jaunimui būdingos socialinės problemos .................................................................... 36
2. JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO VIETOVĖSE
TYRIMAS .......................................................................................................................................... 43

2. 1. Kaimo jaunimo situacija Vilkaviškio rajone........................................................................... 43

2. 2. Jaunimo socialinių problemų Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse empirinio tyrimo metodika
........................................................................................................................................................ 45
2. 3. Ekspertų Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė........................................................ 50
2. 4. Kaimo jaunimo Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė ............................................. 56
3. VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO
BŪDAI IR GALIMYBĖS .................................................................................................................. 63

3. 1. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo metodų paieška ............. 63
3. 2. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo
planas .............................................................................................................................................. 71
IŠVADOS ........................................................................................................................................... 78

LITERATŪRA ................................................................................................................................... 80

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 86
 8

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Darbas su jaunimu – tai jaunų žmonių ugdymo veikla, vykdoma atsižvelgiant į jų poreikius,
siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įsitraukti į veiklas ir skatinti juos sąmoningai ir
atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą, tapti aktyviais visuomenės nariais (Jaunimo...,
2014).
Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
Jaunimas – visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie
savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis, turinčius nuo 14 iki 29 metų
(LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
Jaunimo politika – kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti
palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės
gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos
jauniems žmonėms (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
Kaimiška vietovė (angl. rural area) – tai socialinė ekonominė sistema, apimanti nedideles
gyvenamąsias vietoves (vienkiemius, kaimus, miestelius ir miestus iki 6000 gyventojų), kuriose
dominuoja natūrali gamtinė aplinka, didžioji žemės naudmenų dalis naudojama žemės ūkiui,
miškininkystei, žvejybai, rekreacijai, ne daugiau kaip trečdalis dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo,
gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityje, nedidelė gyventojų, sudarančių teritorines kaimo
bendruomenes, koncentracija (Atkočiūnienė, Vaišnoraitė, 2012).
Kaimo vietovė – kaimas, miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.
(LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, 2008).
Socialinė problema – tai bet kokia sąlyga (aplinkybė) ar elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių
daugybei žmonių, ir yra pripažintas kaip aplinkybė, kuri turi būti keičiama (Barkan, 2012).
Sprendimas – sprendimo priėmimo rezultatas visada yra galutinis pasirinkimas, vadinamas
sprendimu. Sprendimu gali būti tiek nuomonė, tiek ir veiksmas (Šarkutė, 2009).
Sprendimo priėmimas – tai procesas, kurio metu pasirenkama alternatyva arba tam tikrai
alternatyvai suteikiamas prioritetas (Parsons, 2001).
Su jaunimu dirbanti organizacija – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – į jaunimą
orientuota ir jaunimo poreikius tenkinanti veikla (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).
 9

ĮVADAS

Temos aktualumas. Lietuvoje jaunimas apibrėžiamas kaip 14-29 metų visuomenės narių
grupė. Šis amžiaus tarpsnis jaunų žmonių gyvenime ypač svarbus, nes tampama suaugusiais,
savarankiškais žmonėmis, integruojamasi į visuomenę. Deja, dėl atsiradusių ekonominių, socialinių,
politinių ir kitų priežasčių integracija į visuomenę jauniems žmonėms tampa sudėtingu, kupinu
iššūkių, neretai ilgai užsitęsiančiu procesu.
Nors jaunimas neretai tampa sociologinių tyrimų Lietuvoje objektu, tačiau tenka pripažinti,
jog mokslinių tyrimų, orientuotų į jaunimo ir jaunų suaugusių socialines problemas, socialinę padėtį,
gyvenimo ir buities sąlygas, atliekama gana mažai. Dar rečiau tyrinėjamos išimtinai kaimo jaunimo
socialinės problemos, jaunų žmonių gyvenimo ypatumai provincijoje. Tirti jaunimo problematiką
kaimo vietovėse ypač svarbu, nes periferijoje gyvenantys jauni žmonės ne tik susiduria su daugybe
specifinių (gyvenamosios aplinkos nulemtų) problemų, patiria socialinę atskirtį, bet ir neretai
visuomenėje jų įvaizdis nepagrįstai pateikiamas iš neigiamos pusės.
Ne gana to, analizuojant jaunimo problematiką, vertybines nuostatas, poreikius, galima ne tik
nustatyti faktais ir skaičiais grįstą jauno žmogaus, gyvenančio konkrečioje vietovėje portretą, bet ir
atitinkamai savivaldybių administracijos, vietos bendruomeninės organizacijos, jaunimo ir su
jaunimu dirbančios organizacijos, remdamosis tyrimų rezultatais, gali taikyti įvairias priemones
jaunų žmonių situacijai gerinti – planuoti jaunimo politikos strategijas, nustatyti jaunimo politikos
prioritetines sritis, spręsti jaunų žmonių problemas, vykdyti jaunimo situacijos stebėseną,
prognozuoti ateities tendencijas, jaunimo srityje, palyginti jaunimo situaciją skirtinguose
regionuose, vykdyti gerosios patirties sklaidą.
Mokslinė problema. Kaip patobulinti problemų sprendimo procesą, siekiant Vilkaviškio
rajono kaimo jaunimo socialinių problemų veiksmingesnio sprendimo ir teigiamų pokyčių?
Darbo objektas – kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo procesas.
Darbo tikslas – išanalizuoti kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone ir
parengti jų sprendimo priemonių tobulinimo planą.
Uždaviniai:
1. Išryškinti jaunimo kaip socialinės grupės specifines savybes ir jai būdingas problemas.
2. Išnagrinėti socialinių problemų sampratą.
3. Išanalizuoti jaunimo socialinių problemų sprendimo gerosios praktikos pavyzdžius Europos
Sąjungoje.
4. Identifikuoti Vilkaviškio rajono jaunimui būdingas socialines problemas.
 10

5. Parengti tobulinimo planą kaimo jaunimo socialinėms problemoms spręsti.

Tyrimo metodai: pirmojoje, teorinėje, darbo dalyje naudota mokslinės literatūros,
dokumentų, statistinių duomenų loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė. Antroje, empirinėje,
darbo dalyje naudotas PEST ir SSGG analizės metodas, pusiau struktūruotas ekspertų interviu,
jaunimo anketinės apklausos duomenų analizė, grafinis vaizdavimas ir apibendrinimas. Trečiojoje
darbo dalyje naudota tyrimo rezultatų analizė bei kūrybinio problemų sprendimo metodai tokie kaip
problemų medis, „5 KODĖL“ metodas, jėgų lauko analizė ir kt.
Tyrimo laikotarpis: 2011-2016 m.
Planuojamas rezultatas. Parengtas priemonių planas, kuris padėtų spręsti kaimo jaunimo
socialines problemas Vilkaviškio rajone. Planu galėtų vadovautis Vilkaviškio rajono savivaldybės
administracijos darbuotojai atsakingi už jaunimo politikos įgyvendinimą, kaimo bendruomeninių
organizacijų, VVG nariai, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai ir kt.
Ne gana to, atlikto empirinio tyrimo įžvalgos naudingos tuo, jog papildo 2012 metais
Jaunimo reikalų departamento užsakymu atlikto, Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo
problematikos tyrimo rezultatus, padeda identifikuoti jauno Vilkaviškio rajono kaimo gyventojo
portretą, ko pasekoje, suinteresuotieji asmenys, atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, nustatytą kaimo
jaunimo problematiką, vertybines nuostatas gali kurti kaimo socialinę infrastruktūrą, atliepiančią
jauno žmogaus poreikius, ir padedančią spręsti kaimo jaunimo socialines problemas.
Tyrimo rezultatai publikuoti. SIMANAITYTĖ, N., 2016. Kaimo jaunimo socialinės
problemos: Vilkaviškio rajono atvejis. Jaunasis mokslininkas 2016: studentų mokslinės
konferencijos straipsnių rinkinys. 2016 m. balandžio 14 d.
 11

1. KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TEORINIS PAGRINDIMAS

Europos ateitis priklauso nuo jaunimo, tačiau daugelio jaunuolių galimybės ribotos. Jie
tinkamai neišnaudoja savo turimo potencialo. Dėl vis didėjančio jaunimo ir valstybės valdymo
institucijų atotrūkio mažėja jų dalyvavimas politiniame ir pilietiniame gyvenime. Jaunimas, o ypač
turintis mažiau galimybių, sunkiai geba kovoti su įvairiomis socialinėmis problemomis, tokiomis
kaip: nedarbas ir skurdas, smurtas šeimoje, alkoholizmas, narkomanija, savižudybės,
nusikalstamumas ir kt. Visos šios problemos veda jauną žmogų į socialinę atskirtį svarbiausiu jo
gyvenimo momentu, kuomet bandoma integruotis į visuomenę. Todėl šiame skyriuje siekiama
pristatyti jaunimo kaip atskiros socialinės grupės raišką visuomenėje, pateikti jos išskirtinumus,
vertybines nuostatas, problematiką, bei aptarti jaunimo socialinių problemų raišką. Taip pat
siekiama išanalizuoti socialinių problemų teorinius aspektus, pradedant socialinių problemų
samprata bei identifikavimu, baigiant – socialinių problemų sprendimu. Skyriuje dėmesys skiriamas
Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimui – instituciniam ir teisiniam reglamentavimui, gerosios
praktikos pavyzdžių Europos Sąjungoje paieškai, sprendžiant jaunimo, gyvenančio kaimo vietovėse
socialines problemas. Skyriaus pabaigoje analizuojamos pagrindinės socialinės problemos, su
kuriomis susiduria kaimiškosiose vietovėse gyvenantys jauni žmonės.

1. 1. Jaunimo kaip socialinės grupės raiška visuomenėje

Šiandieninis Lietuvos jaunimas – tai piliečiai gimę XX-XXI amžių sandūroje. Daugelis iš jų
gimę laisvoje, demokratiškomis idėjomis grįstoje valstybėje. Būtent šis laisvės pojūtis nemaža
dalimi prisidėjo prie to, jog šiuolaikiniai jaunuoliai yra drąsūs, savimi pasitikintys, nebijantys
rizikuoti, siekiantys lyderystės, išmanantys savo teises, aktyviai veikiantys, siekiantys būti
individualistais, žinantys savo vertę, tie, kuriems nesvetimas jaunatviškas maksimalizmas. Sovietinis
laikotarpis paliko gana ryškų pėdsaką tuo metu augusių ir brendusių žmonių savimonėje, pvz.
tolerancijos socialinėms mažumoms stoka, kuri vis dar plačiai paplitusi nūdienos visuomenėje –
uždaros visuomenės palikimas. Visuomenės vertybines nuostatas keičia Europinė integracija ir
demokratizacija, ko pasėkoje jaunimas labiau pasitiki naujomis demokratinėmis institucijomis, yra
liberalesnių pažiūrų, pasižymi didesne tolerancija socialinių mažumų atžvilgiu (Liubinienė, 2002).
„Jauno žmogaus nuostatas, jo elgseną ir pasirinkimus lemia mikro- ir makrosociume dominuojantys
žmonių santykiai, reguliuojami daugumos postuluojamomis vertybėmis“ (Galkienė, 2012, p. 32), ir
nors jaunimas mąsto ir elgiasi laisviau nei jų tėvai ar seneliai, jiems būdingos iš esmės tos pačios
vertybinės nuostatos, siekiai ir problemos.
 12

Mokslininkų L. Broom, Ch. Bonjean, D. Broom (1992) teigimu, vienas svarbiausių veiksnių
sociologijos analizėje – amžius, nes tai yra universali socialinė skirtybė, kuri dažnai lemia ir
paaiškina žmogaus elgesį atskirais gyvenimo laikotarpiais. Kalbant apie jauną žmogų, pirmiausia
apibrėžiamas tam tikras žmogaus amžiaus tarpsnis, kuris vadinamas jaunyste. Tiksliai įvardinti
amžiaus ribą, nuo kada iki kada, žmogus laikomas jaunu nėra taip paprasta, nes skirtingos
institucijos ir šaltiniai jauno žmogaus sąvoką ir amžiaus ribas apibrėžia skirtingai. Todėl akivaizdu,
kad skirtingų institucijų, organizacijų, netgi šalių pateikiamos jaunimo apibrėžtys rodo, kad amžius,
nurodantis, kad tai yra jaunimas – diskusinis (žr. 1 lentelę), vienija tik faktorius, jog jaunimo
amžiaus viršutinė riba daugelyje šalių tendencingai didėja (Gailius, ir kt., 2015).

1 lentelė. Jaunimo amžiaus ribos, remiantis skirtingų institucijų apibrėžtimis

(sudaryta autorės)
Eil. Nr. Organizacija / institucija Amžiaus ribos (metais)
1 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (2011 m.) 15-24
2 Pasaulio sveikatos organizacija (2010 m.) 15-34
3 Europos Komisija (2011 m.) 15-29
4 ES statistikos biuras „Eurostat“ (2007 m.) 15-24
5 Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (2000 m.) 13-30
6 Lietuvos jaunimo politikos koncepcija (1996 m.) 14-25
7 LR Jaunimo pagrindų įstatymas (2003 m.) 14-29
8 Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (2004 m.) 14-29

Kaip matyti iš lentelės, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (The United..., 2011) jaunimą
priskiria prie 15-24 metų amžiaus grupės, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jaunimu
laikyti 15–34 metų asmenis, Europos Komisijos publikacijose jaunimo amžiaus cenzas yra
dažniausiai tarp 15 ir 29 metų, ES statistikos biuras „Eurostat“, atsakingas už šalių narių statistinių
duomenų palyginimą, tirdamas jaunimo nedarbo lygį vadovaujasi 15-24 metų amžiaus cenzu, tuo
tarpu Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, įgyvendinanti programą „Veiklus jaunimas“
nurodo, kad programa skirta 13-30 metų žmonėms ir pan. (Aganofovas, 2012). Vis dėlto, kalbant
apie Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimą ir analizuojant jaunimo situaciją mūsų šalyje, šiame
darbe vadovaujamasi LR Jaunimo pagrindų įstatyme (2003), apibrėžta jauno žmogaus sąvoka, pagal
kurią jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų. Analogiškas jauno žmogaus apibrėžimas
pateikiamas ir Vaikų ir jaunimo socializacijos programoje (2004), kai tuo tarpu 1996 m. Jaunimo
politikos koncepcijoje jaunimo amžius buvo apibrėžiamas nuo 14 iki 25 metų (Gailius ir kt., 2015).
Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 521
tūkst. jaunų žmonių, (19,9 proc.) kai tuo tarpu prieš dešimtmetį, t. y. 2005 m. gyveno 806 tūkst.
 13

jaunų žmonių (Statistikos, 2015). Jaunų žmonių mažėjimo ir visuomenės senėjimo tendencija
būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. 2014 metais ES gyveno 507 milijonai
gyventojų, iš kurių tik 169 milijonus (arba 33,3 proc.) sudarė vaikai ir jaunimas. Ne gana to, senyvo
amžiaus (65 m. ir vyresnių) žmonių skaičius jau nuo 2004 metų yra didesnis, nei vaikų (iki 15 metų)
(Eurostat, 2015). „Senėjimas, būdamas dviejų pagrindinių gyventojų populiacijos pokyčių
gimstamumo ir mirtingumo mažėjimo – pasekmė, verčia tyrėjus analizuoti kartų klausimą keliais
lygmenimis: makrolygmeniu – tiriant išteklių paskirstymą tarp šeimos, valstybės, rinkos ir
mikrolygmeniu – akcentuojant kintančius santykius šeimos institute“ (Stankūnienė, Maslauskaitė,
2009, p. 297). Dėl makrolygmens, mokslininkai (Veron, Pennec, 2007) pabrėžia, jog gyventojų
senėjimas, kuria radikaliai naują ekonominį ir socialinį kontekstą, nes mažėjantis darbingo amžiaus
ir augantis senyvo amžiaus žmonių skaičius didina socialinės apsaugos sąnaudas. Kalbant apie
mikrolygmens problemas, senėjimas neišvengiamai paliečia ir tarpasmenius kartų atstovų santykius.
Anksčiau buvo įprastas reiškinys trijų kartų santykiai, o dabar dėl demografinių priežasčių
nebestebina keturių ar net penkių kartų koegzistavimas (Jerrome, 1996). Mokslinėje literatūroje šie
procesai vadinami šeimos santykių vertikalizacija – giminaičių mažėjimas horizontalioje plotmėje ir
didėjimas vertikalioje (Stankūnienė, Maslauskaitė, 2009). Nepaisant to, jog jaunų žmonių mažėja,
investicijos į dabartinę jaunąją kartą yra pagrindinis ateities ekonominio ir socialinio klestėjimo
garantas bei vienas iš būdų spręsti minėtas makrolygmens problemas.
Pastebėtina, jog jaunimas, kaip socialinė grupė, skiriasi nuo kitų visuomenės grupių. Kaip
jau minėta, šį išskirtinumą lemia tam tikros amžiaus ribos. Ne gana to, jaunimas lyginant su
vyresnio amžiaus žmonėmis yra liberalesnių pažiūrų, socialiai ir geografiškai mobilesnis, imlesnis
socialiniams pokyčiams, tolerantiškesnis naujoms įtakoms ir patirčiai (Večkienė, 2001). Tą
patvirtina ir V. Liubinienė (2002) teigdama, jog vyresnioji karta labiau vertina tradicines vertybes, o
jaunimas imlus naujovėms ir greičiau perima ir internalizuoja naujas vertybes – jaunimo pažiūros
žymiai liberalesnės. 2004 m. Jaunimo reikalų departamento užsakymu buvo atliekamas Jaunimo
situacijos tyrimas, kurio vienas pagrindinių tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip
atskira visuomenės dalis, bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. To buvo klausiama
paties jaunimo apklausos bei fokusuotų grupinių diskusijų metu. Šis klausimas taip pat buvo
keliamas kalbantis su ekspertais bei apklausiant Lietuvos gyventojus („vyresniuosius“ 30-74 m.)
Omnibuso metodu1. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamos jaunimo išskirtinės savybės,

1
Omnibuso apklausa – tiesioginio interviu metodas, kurio metu reguliariai apklausiamas didelis skaičius respondentų,
o klausimynas apima platų klausimų spektrą (Eurotela, 2012).
 14

išskiriančios jį kaip socialinę grupę iš kitų visuomenės narių (remiantis paties jaunimo ir ekspertų
atsakymais).

2 lentelė. Jaunimo kaip socialinės grupės išskirtinės savybės

(sudaryta autorės, remiantis Jaunimo reikalų departamento atliktu Jaunimo situacijos
tyrimu, 2004)
Jaunimo nuomonė % 30 m. ir vyresnių nuomonė %
Amžius - Amžius -
Laisvalaikis 19,9 Mokslo, išsilavinimo siekimas 15,1
Domėjimasis naujovėmis 17,5 Energija, veržlumas, aktyvumas 12,4
Noras gyventi savarankiškai, būti 17,0 Linksmybės, pramogos 12,3
nepriklausomiems
Aktyvumas, iniciatyvumas 14,8 Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 8,4
Neatsakingumas 9,3 Naujos idėjos, pažanga 8,4
Žalingi įpročiai 5,1 Laisvė 6,9
Noras būti madingais 4,5 Saviraiška 6,1
Noras kvailioti 4,2 Žalingi įpročiai 5,4
Entuziazmas, optimizmas 4,1 Kultūros stoka 5,3
Laiko leidimas su draugais 4,0 Egoizmas, savanaudiškumas 5,3
Agresija, įžūlumas 3,9 Tikslo siekimas, maksimalizmas 4,8
Be patirties, darantys klaidas, 5,8 Didelis nusikalstamumas 4,7
eksperimentuojantys
Niekuo nesidomi 3,2 Darbo paieškos 4,3
Sunki materialinė padėtis 2,9 Naujos patirtys, gyvenimo pažinimas 4,0
Sunku susirasti darbą 2,9 Pasyvumas, abejingumas 3,8
Veiklūs žmonės, perspektyvūs 2,8 Nepastovumas 3,6
Nepagarba vyresniems 2,3 Idealizmas, optimizmas 2,9
Didelis užimtumas 2,2 Jaunatviškumas 2,6
Didelis nusikalstamumas 2,0 Žiaurumas, agresija, smurtavimas 2,6
Sunku apibūdinti 13,8 Didelis užimtumas 1,9
 - Pagarbos vyresniesiems stoka 1,6
 - Mobilumas 1,4

Taigi, jaunimą tikslinga išskirti kaip atskirą socialinę grupę bei ypatingą visuomenės dalį,
turinčią savo problemas, savybes bei interesus, kadangi šis jaunimo išskirtinumas neretai siejamas
su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuomet yra paliekami tėvų namai, integruojamasi į visuomenę,
bręstama, tampama nepriklausomais, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedama kurti šeima bei
socialinė, materialinė padėtis (Jaunimo..., 2004). Jaunimas – tai socialinė grupė, užtikrinanti
vertybinį perimamumą ir raidą visuomenėje, tačiau jis nėra linkęs identifikuotis su vyresniųjų karta,
nes jaunimas yra ne tik socializacijos įtakų objektas ir santykių visuomenės struktūroje produktas,
bet ir aktyvus socialinių pokyčių veiksnys. Kiekviena jaunimo karta turi tik jai būdingas
charakteristikas, kuriomis skiriasi nuo savo tėvų ir kitų kartų, išplėtodama tik jai būdingas raiškos
formas, priklausomai nuo ekonominio, socialinio, ideologinio ir politinio to meto gyvenimo
(Ališauskienė, Žilinskienė, 2001). Pasak R. Juraičio (2011), kiekviena nauja karta per savo aktyvaus
 15

ir savarankiško gyvenimo laikotarpį turi priimti vis daugiau sprendimų. Dabartinio jaunimo
seneliams svarbių sprendimų reikėjo priimti 1–2 per visą gyvenimą, tėvams 5–6 sprendimus. Anot
autoriaus, šiuolaikiniam jaunam žmogui, ko gero, teks kas 5–7 metus susidurti su didelėmis
ekonominėmis, socialinėmis permainomis, kurios vers priimti daug daugiau svarbių sprendimų,
nulemsiančių tolesnį gyvenimo kelią. Apie kartų skirtumus, kalba ir V. Pilipavičius (2014),
teigdamas, jog „jaunas žmogus – sumanymų tęstinumo garantas, o kartų kaita – tai amžinas
klausimas reikalaujantis nuolatinių atsakymų: ką būtina ir privalu perduoti bei kokius
savarankiškumo, kūrybiškumo ir inovatyvumo gebėjimus ir įgūdžius reikia formuoti jaunajai kartai,
kad būtų užtikrinta kultūros transliacija, o tuo pačiu atvertos galimybės ateities kartoms“. Anot jo,
„žmonijos patirtis ir žmogiškoji išmintis teigia, kad ateitis bus tokia, kokius svarbumus į ateities
įžvalgą ir pamatą, kaip būsimybės pradą, deda būsimoji, šiandien neatsakinga už esaties reikalus,
jaunoji karta“ (Pilipavičius, 2014, p. 56). Čia kyla klausimas: „ar tikrai jaunoji karta neatsakinga už
dabartį?“, o galbūt šiandieninė jaunoji karta yra nepajėgi viena spręsti ją užgulusias problemas,
nepajėgi viena kovoti už dabartį, tuo pačiu galvojant apie ateitį. Tenka pripažinti, jog su
atsiradusiomis neriboto laisvo pasirinkimo galimybėmis, ant jaunų žmonių pečių gula ir didžiulės
atsakomybės našta, su kuria susidoroti geba ne kiekvienas. Bandymai ieškoti tinkamiausių
sprendimo būdų, esamiems iššūkiams įveikti veda prie tam tikrų, per laiką susiformavusių nuostatų
pasikeitimų visuomenėje.
Europos Komisijos sudarytoje Baltojoje knygoje (2002) teigiama, jog jaunimas sudaro
grupę, kurioje pastebimi tam tikri pokyčiai: jie vėliau pradeda dalyvauti darbo rinkoje; vėliau kuria
šeimas; ilgiau yra priklausomi nuo tėvų; jaunimas kaitalioja savo veiklą nuo darbo prie mokymosi ir
atgal; o svarbiausia tai, jog jų individualūs gyvenimo keliai yra daug įvairesni nei anksčiau.
Vis dėlto, pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir socialiniai tyrimai rodo, jog
pažeidžiamiausia visuomenės dalis – jaunimas. Statistikos duomenys rodo, kad vis daugiau vaikų ir
jaunuolių tampa socialinių blogybių aukomis: nerimą kelia jaunimo nusikalstamumas, savižudybių,
abortų rodikliai, didėjantis nuo alkoholio ir narkotikų priklausomų jaunų žmonių skaičius,
blogėjantys sveikatos rodikliai. Tokie reiškiniai neturėtų stebinti, nes jaunimo elgesys tik atspindi
reiškinius visuomenėje (Gudžinskienė, 2013). Kaip pažymi Ž. Grakauskas (2004), nėra vienos
priežasties, dėl ko jaunas žmogus pradeda nederamai elgtis, čia paprastai veikia visas kompleksas
tarpusavyje susijusių veiksnių:
 biologiniai (genetinės savybės, medžiagų apykaitos ypatybės);
 socialiniai (aplinka, artimų žmonių požiūris ir įsitikinimai);
 16

 asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai.

Taip pat prie to prisideda visuomenę, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ištikusi
vertybių krizė, kuri yra apėmusi visas visuomenės grupes, o ypač jaunąją kartą. Galiausiai
dažniausia jaunimo asocialaus elgesio priežastis – jaunų žmonių nesugebėjimas spręsti kylančių
problemų socialiai priimtinais būdais. Tai yra negebėjimo valdyti stresinių situacijų (didžiuliai
informacijos srautai ir darbo krūviai, nuolat greitėjantis gyvenimo tempas, masinė globalizacija,
sunkios gyvenimo sąlygos ir kt.) kasdienybėje pasekmė (Gudžinskienė, 2013). Neretai žmonės linkę
kaltinti šeimą ar mokymo įstaigą, jog neteisingai auklėja ir ugdo jauną žmogų. Nors suprantama,
kad jaunas žmogus taip pat yra ir visuomenės narys, tačiau visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė,
jog jei jaunimas yra valstybės ateitis, tai ir problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės gali
palaukti. Iš tiesų taip nėra. Jauniems žmonės, susiduriantiems su problemomis reikia padėti
esamuoju laiku, tuomet galima tikėtis, jog bus gerai ne tik jiems, bet ir visai visuomenei, kad jie bus
pajėgūs kurti šviesesnę rytdieną ne tik sau, bet ir ateities kartoms.
Taigi, šiandieniniai jauni žmonės vertina draugystę, laisvę, pagarbą, toleranciją, solidarumą.
Ne gana to, dabartinė karta yra bene labiausiai išsilavinusi, išmananti naujausias technologijas ir
judžiausia lyginant su ankstesnėmis kartomis, tačiau tuo pačiu ir pati pažeidžiamiausia, sunkiai
gebanti kovoti su sunkumais ir problemomis. Apibendrinant galima teigti, jog jaunimo kaip atskiros
visuomenės grupės pagrindinis išskirtinumas – individualizmo paieškos, didesnis pažeidžiamumas
bei siekis integruotis į darbo rinką ir plačiąją visuomenę, išvengiant socialinės atskirties apraiškų.

1. 2. Socialinių problemų samprata

Mokslininkai plačiai tyrinėja atskiras socialines problemas – skurdą (Lewis, O., 1961;
Murray, Ch. A., 1984 ir kt.), bedarbystę (Sinclair, P., 1987; Jahoda, M., Lazarzfeld. P. F., Zeisel,
H., 1972 ir kt.), korupciją (Gibbons, K., 1989; Caiden, G., Caiden, N., 1990; Gavelis, V., 2006 ir kt.)
nusikalstamumą (Becker, H. 1950; Durkheim, E. 1952; Merton, R. K. 1957 ir kt.) ir pan. – jų
prigimtį, atsiradimo priežastis, ieško galimų jų sprendimo būdų, problemų sumažinimo ar
eliminavimo galimybių, tačiau socialinių problemų fenomenas pačiu bendriausiu aspektu
analizuojamas ne taip dažnai. Anot A. Bagdono (2007), socialinės problemos apibrėžimas gana
sudėtingas dėl kelių priežasčių:
1) kultūrinio reliatyvumo požiūriu, kas yra socialinė problema vienai grupei, gali nebūti
problema kitai grupei;
 17

2) socialinių problemų pobūdis keičiasi atskirais laikotarpiais, besikeičiant visuomenės teisinei

sistemai ir papročiams;
3) egzistuoja politinė šio klausimo pusė, kai kokios nors problemos nustatymas gali sukelti
vienos grupės socialinę kontrolę kitai grupei.
Tiksliai apibrėžti socialines problemas nėra lengva, nes dažnai jos yra dualios, t. y. socialinės
- ekonominės, socialinės - demografinės, socialinės - sveikatos, socialinės – psichologinės,
socialinės – edukacinės, socialinės - pedagoginės ir kt. Jas atskirti ir išgryninti nėra paprasta. 3
lentelėje pateikiama sukonkretintų jaunimo socialinių problemų raiška mokslinėje literatūroje.

3 lentelė. Jaunimo socialinių problemų raiška mokslinėje literatūroje

(sudaryta autorės)
Autoriai, tyrimai SOCIALINĖS PROBLEMOS
Psichologin Sveikatos Ekonominės Diferencijuotos Šeimoje Mokykloje
ės
Sa Depre Rūky Lytiš Laisval Ned Nusikal Socia Emoc Vaikų Patyčio Nenora
viž sija mas / kai aikio arb stamum linė inis neprie s s/
ud alkoh plint leidimo as as atskir atstū žiūra, negebėj
yb olis / ančio apriboji tis mima apleist imas
ės narkot s mai s umas mokyti
ikai ligos s
Currie (1998) + +
Dapšys (1998), + + +
Michailovič
(2001)
Globė, Goštautas + + + + + + +
(2006)
Howarth (1999) + +
Kurienė, + + +
Pivorienė (2000)
Leliūgienė (2003) + + +
Muncie (1999) + +
Rich ir kt, (1992) + + +
Valickas (2002) + + +
Woods ir kt. + + + +
(1997)
Žemaitienė, + + + +
Zaborskis (1999)
Žilys (1998) + + +

Iš pateiktos lentelės matyti, jog jaunimo socialinės problemos yra daugialypės:

psichologinės, sveikatos, ekonominės, diferencijuotos (nulemtos ekonominių, politinių,
visuomeninių ir kt. faktorių), taip pat gali kilti skirtinguose institutuose – mokykloje, šeimoje ir
kitur. Šis sukonkretintų jaunimo socialinių problemų raiškos mokslinėje literatūroje sąrašas nėra
baigtinis. Tai yra pavyzdys įrodantis, jog socialines problemas apibrėžti sudėtinga, o įvairių sričių
 18

mokslininkai jas analizuoja iš skirtingų perspektyvų, pateikdami įvairiapusiškas įžvalgas.

Pavyzdžiui E. Currie (1998), įžvelgia sąsajų tarp jaunimo nusikalstamumo ir socialinės atskirties,
tuo tarpu A. Kurienė ir R. V. Pivorienė (2000) sieja jaunimo sveikatos problemas (žalingų įpročių
turėjimą) su problemomis kylančiomis šeimoje – emociniu vaikų atstūmimu ir nepriežiūra.
Nėra vieno absoliutaus ir neginčijamo socialinių problemų apibrėžimo. Socialinės problemos
skirstomos pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, kurie skiriasi priklausomai nuo visuomenės,
individų ir grupių visuomenėje bei istorinių laikotarpių. Steven E. Barkan (2012, p. 8) pateikia tokį
socialinių problemų apibrėžimą: „socialinė problema – tai bet kokia sąlyga (aplinkybė) ar elgesys,
kuris turi neigiamų pasekmių daugybei žmonių, ir yra pripažintas kaip aplinkybė, kuri turi būti
keičiama“. Anot, jo šis apibrėžimas turi tiek objektyvių, tiek subjektyvių komponentų. Objektyvioji
šio apibrėžimo pusė ta, jog socialinė problema turi neigiamą poveikį daugeliui žmonių.
Subjektyvioji pusė – turi būti suvokiama, jog neigiama sąlyga ar elgesys turi būti sprendžiami. Tai
yra socialinio konstruktyvistinio požiūrio pamatas, žvelgiant į socialines problemas. Anot, I.
Leliūgienės (1997, p. 302), „socialinė problema – tai socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar
grupei reiškia neatitikimą tarp esamo ir norimo, tarp tikslų ir veiklos rezultatų; socialinė problema
iškyla tada, kai nebūna arba trūksta priemonių tikslui pasiekti, dėl žmogaus gyvenimo kelyje
atsirandančių kliūčių, dėl kovos su įvairiais subjektais, kurie trukdo tenkinti socialinius poreikius“.
Analizuojant socialines problemas, anot Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011), būtina
atsakyti į keturis esminius klausimus:
1. Kas yra problema?
2. Kas daro problemą socialine problema?
3. Kas sukelia socialines problemas?
4. Kas turėtų būti daroma, siekiant socialines problemas išspręsti?
Kas yra problema? Visų pirma problemos priklauso nuo žmonių vertybinių nuostatų: jei
žmonės tiki gerumu, jie stengsis elgtis moraliai; jei jie vertina materializmą, jie bus linkę kaupti
materialius daiktus; jei jie vertina laisvę, jie kovos už žmonių laisvę galvoti ir elgtis taip, kaip jie yra
pasirinkę. Vienose socialinėse grupėse ar visuomenėse gali būti vertinamas karas, priespauda,
vergija, žiaurumas ir jėga, kai tuo tarpu kitose – Dievo išganymas, draugystė ir tiesos paieškos.
Taigi, nepaisant skirtingų vertybinių nuostatų, problema yra tai – kas yra nesuderinama ar kelia
grėsmę svarbiausioms asmens ar visuomenės vertybėms ir įsitikinimams. Dėl skirtingų vertybinių
nuostatų, tai kas gali atrodyti problema vienoje visuomenėje, nebūtinai bus kitoje. Taip pat čia
 19

nemažiau yra svarbūs ir tikslai, kurie kaip ir vertybės, daro įtaką mūsų veiksmams (Charon,
Vigilant, 2011).
Kas daro problemą socialine problema? Problema gali būti individuali (pvz. smegenų
genetiniai pažeidimai), gamtinė (pvz. žemės drebėjimas), tuo tarpu socialinė problema:
1. Turi būti socialinės kilmės, sukelta socialinių faktorių – kuo tie faktoriai labiau socialiniai,
tuo ir problema labiau socialinė.
2. Turi daryti žalą daugybei individų – kuo didesnė žala daroma didesniam skaičiui žmonių,
tuo problema labiau socialinio pobūdžio.
3. Kenkia mūsų suvokimui apie tai, kokia visuomenė turėtų būti – kuo didesnė grėsmė kyla
mūsų požiūriui į visuomenę, tuo problema labiau socialinė (Charon, Vigilant, 2011).
Panašiai mąsto ir John S. Mahoney (2003), teigdamas, jog turi egzistuoti keturios sąlygos,
prieš problemai, tampant socialine problema:
1. Susidariusi padėtis ar situacija turi būti viešai matoma ir kelti nepasitenkinimą visuomenėje;
2. Susiklosčiusi situacija turi būti nesuderinama su visuomenės vertybinėmis nuostatomis;
3. Dauguma visuomenės narių turi sutikti su tuo, jog problema egzistuoja;
4. Turi būti sprendimas, išspręsiantis socialinę problemą (An Introduction to..., 2010).
Kas sukelia socialines problemas? Sociologiniu požiūriu, socialines problemas sukelia
visuomenės pobūdis (angl. the nature of society). Visuomenės struktūra ir kultūra sudaro sąlygas
socialinėms problemoms atsirasti ir nustato vertybių sistemą, kuri apibrėžia situacijas ir įvykius,
kaip problemas. Tuo tarpu, asmeniniai pasirinkimai, biologija, psichologija ir kt. sukelia asmenines,
bet ne socialines problemas (Charon, Vigilant, 2011).
Kas turėtų būti daroma, siekiant socialines problemas išspręsti? Anot, Joel M. Charon ir
Lee G. Vigilant (2011) tikėjimas, kad socialines problemas galima išspręsti tėra mitas, kuris gali būti
žalingas, jei tapsime suvaržyti savo nesugebėjimo visiškai pašalinti problemų. Visų pirma, socialinių
problemų negalima išspręsti, nes kuo daugiau apie jas išsiaiškinsime, tuo labiau pasikeis jų
apibrėžtis. Antra, socialinės problemos yra per daug kompleksiškos, kad būtų sprendžiamos. Trečia,
nėra socialinio sutarimo kas yra socialinės problemos, ir koks turėtų būti jų sprendimas.
 20

Aprašytos Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) įžvalgos, analizuojančios socialines

problemas, jų sampratą, atsiradimo priežastis bei pagrindinius ypatumus, pateiktos 1 paveiksle.

1 pav. Socialinių problemų samprata (sudaryta autorės, remiantis Charon, Vigilant, 2011)

Apibendrinant Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) įžvalgas apie socialines problemas,
galima teigti, jog socialinės problemos – socialiai sukonstruotos – jų priežastys yra socialinės
prigimties, o jų identifikavimas priklauso nuo kultūriškai apibrėžtų įsitikinimų ir vertybių bei
politikos, kuria siekiama sumažinti jų neigiamą poveikį visuomenei.
Sociologai (Eitzen, D. Stanley, Baca-Zinn, M., Eitzen, K. Smith, 2009; Roe v. Wade, 1989)
socialines problemas aiškina dvejopai. Pavyzdžiui, savižudybė, sociologams (Durkheim, É., 1897;
Ringel, E., 1977; Horton, P.B., Leslie, G.R., Larson, R.F, 1988) yra socialinė problema, dėl
socialinio suvokimo, jog dėl veiksmo, kurį atlieka vienas žmogus, nukenčia daugiau žmonių. Šis
apibrėžimas rodo, kad socialinė problema, kaip jau minėta, turi objektyvią tikrovę ir subjektyvų
suvokimą. Kaip objektyvi tikrovė, socialinė problema atsiskleidžia tuo, jog žalingas šios patirties
pobūdis universalus visame pasaulyje: savižudybės, skurdas, smurtas, alkoholizmas, terorizmas,
prekyba žmonėmis ir daugelis kitų socialinių problemų yra kenksmingos, kad ir kur jos atsirastų.
Tuo tarpu subjektyvus suvokimas, priklauso nuo žmogaus asmeninio požiūrio į situaciją, jei žmogus
 21

mato tai kaip socialinę problemą, tuomet tai yra socialinė problema, jei ne, tuomet – ne. Pavyzdžiui,
tiems, kas nusiteikę prieš abortą, tai ne tik žmogžudystė, bet ir didžiulė socialinė problema tuo
pačiu. Tuo tarpu, tiems kas palaiko ar atlieka abortą, tai yra medicininė procedūra (paslauga)
padedanti moteriai atsikratyti nepageidaujamo nėštumo ir išvengti kitų problemų. Kitas pavyzdys,
ikisantuokinis gimdymas – tai laikoma socialine problema, kuomet kalbama apie paauglius, ir
priešingai – nelaikoma, kuomet kalbama apie suaugusius žmones (Thio, Taylor, 2012).
Socialinių problemų formavimasis yra diskutuotinas klausimas ir sociologijos teorijų
kontekste. Trys pagrindinės sociologijos koncepcijos įvairiai aiškina socialines problemas ir jų
atsiradimo priežastis.
 Funkcionalizmas (angl. The Functionalist Theory). Pagal šią teoriją, visuomenė –
sudėtinga sistema, kurios atskiros dalys veikia drauge, kad sukurtų stabilumą ir solidarumą.
Funkcionalistai pabrėžia, jog moralinis konsensusas yra svarbus visuomenės tvarkai ir stabilumui
palaikyti. Jis gyvuoja tuomet, kai dauguma visuomenės narių išpažįsta tas pačias vertybes
(Giddens, 2005). Pasak šios teorijos, socialinės problemos kyla, kai visuomenės institutai – šeima,
mokykla, verslas, vyriausybė ir kitos socialinės institucijos ir grupės nesugeba tinkamai atlikti savo
funkcijų, arba jei jas atlieka viršydamos savo įgaliojimus (Thio, Taylor, 2012).
 Konflikto teorija (angl. The Conflict Theory). Šios teorijos šalininkai sutelkia dėmesį į
galios, nelygybės ir kovos problematiką. Jie linkę laikyti visuomenę skirtingų grupių, siekiančių
savų interesų sankaupa. Atskiroms grupėms būdingų interesų egzistavimas rodo, kad visuomenėje
potenciali konflikto grėsmė, kadangi vienos grupės turės daugiau naudos negu kitos (kai kurie
žmonės sugebės labiau patenkinti savo poreikius ir norus visuomenėje, o kiti bus sistemingai
atmesti ir nukentės) (Giddens, 2005). Pagal konflikto teoriją, socialinių problemų priežastys kyla iš
vartotojiško pobūdžio kapitalizmo bei rasinių, etninių ir seksualinių skirtumų (Thio, Taylor, 2012).
 Simbolinio interakcionizmo teorija (angl. Symbolic Interaction Theory). Simbolinio
interakcionizmo esmė ta, kad į sąveika tarp žmonių žiūrima kaip į nepertraukiamą dialogą, kurio
metu jo dalyviai stebi, apmąsto vienas kito ketinimus ir į juos reaguoja. Šio dialogo metu kuriamos
ir keičiamos socialinės reikšmės. Pasak G. H. Mead (1962): mūsų veiksmus lemia mūsų pačių
suvokimas apie save ir tos betarpiškos situacijos, kurios sudaro mūsų aplinką, o mūsų suvokimą
labai dažnai lemia mums svarbių žmonių lūkesčiai ir reakcijos: <…> mums svarbių kitų žmonių
dėka socialiniai procesai daro įtaką mūsų elgesiui. Todėl, pasak šios teorijos, asmenys, kurie
bendrauja su nusikaltėliais, bus labiau linkę patys nusikalsti, nei tie, kurie to nedaro (Thio, Taylor,
2012).
 22

4 lentelė. Socialinių problemų aiškinimas pagal pagrindines sociologijos teorijas

(Thio, Taylor, 2012)
Teorijos pavadinimas Pagrindimas Teorinės įžvalgos
Funkcionalizmas Grėsmė socialinei Socialinės problemos kyla iš socialinių institucijų, grupių ir kitų
tvarkai visuomenės dalių nesugebėjimo tinkamai atlikti savo funkcijas. Tačiau
tos funkcijos, jei atliekamos viršinant įgaliojimus taip pat gali sukelti
neigiamus padarinius.
Konflikto teorija Indėlis į socialinį Socialinės problemos kyla iš vartotojiško pobūdžio kapitalizmo; taip pat
konfliktą klasinių, rasinių, etninių, lyties ir kitų skirtumų.
Simbolinis Neigiama sąveika Socialinės problemos kyla dideliu mastu dėl įstatymų pažeidėjų nei tų,
interakcionizmas tarp individų kurie nenusižengia.

Šios ir kitos sociologijos koncepcijos padeda geriau suvokti socialines problemas, jų

prigimtį, atsiradimo priežastis. Analizuojant socialines problemas iš viešojo administravimo
perspektyvos ypač svarbi tampa funkcionalizmo teorija, kuri atskleidžia kaip valstybės valdymo
institucijos neefektyviai įgyvendina joms pavestas funkcijas, ko pasėkoje kyla įvairios problemos,
tame tarpe ir socialinės. Norint tinkamai spręsti socialines problemas ir eliminuoti ar bent jau
sumažinti jų padarinius, labai svarbu suvokti kokiais būdais identifikuojamos socialinės problemos.
Socialinių problemų identifikavimas. Kalbant apie socialines problemas, derėtų akcentuoti,
jog socialinės problemos neatsiranda staiga ir iš niekur. Anot M. Spector ir J. Kituse (1987),
socialinių problemų identifikavimas yra subjektyvių procesų išdava. Autoriai išskiria keturis
socialinių problemų nustatymo etapus:
Pirmasis etapas – transformacijų procesas, kuriame suinteresuotoji pusė atkreipia dėmesį į
problemą ir apibrėžia ją kaip socialinę problemą.
Antrasis etapas – legitimizuotas procesas, kuriame socialinės problemos yra generuojamos ir
sprendžiamos.
Trečiasis etapas – konfliktų etapas, kurie kyla, kuomet nepavyksta išspręsti problemų
antrame etape. Šiame etape iš naujo reikia derinti procedūras ir reformuoti praktinius veiksmus,
sprendžiant problemas.
Ketvirtasis etapas prasideda tada, kai suinteresuotųjų grupė nusprendžia, jog nebegali dirbti
esamomis sąlygomis, tuomet jiems tenka apsispręsti – ar radikaliai pakeisti sistemą, ar dirbti už
sistemos ribų (Spector, Kituse, 1987).
R. Fuller ir R. Myers (1998) pasiūlė socialinės problemos stadijų koncepciją, kurios esmė ta,
kad socialinės problemos neatsiranda iškart kaip kažkas išbaigta ir subrandinta, atkreipiančios
visuomenės dėmesį ir skatinančios sukurti adekvačią jų sprendimo politiką. Atvirkščiai, jos
atskleidžia laikiną raidos tvarką, kur galima išskirti įvairias fazes arba stadijas, tokias kaip:
1) suvokimo stadija;
 23

2) politikos nustatymo stadija;

3) reformos stadija.
Tokiu būdu, socialinę problemą autoriai supranta kaip kažką, kas visuomet yra dinaminės
„atsiradimo“ būsenos padėtyje.
M. Spector, J. Kituse (1987) ir R. Fuller ir R. Myers (1998) socialinių problemų nustatymo
etapai makro lygmenyje pateikti 2 paveiksle.

2 pav. Socialinių problemų nustatymo etapai makro lygmenyje

(sudaryta autorės, remiantis M. Spector, J. Kituse, 1987 ir R. Fuller ir R. Myers, 1998)

Svarbu tai, jog problema įgyja socialinį kontekstą tuo atveju, kai turi neigiamų pasekmių
individams, mūsų socialiniam ar fiziniam pasauliui. Jei pasekmės būtų tik teigiamos, tuomet tai
nebūtų problema. Tokios socialinės problemos kaip nedarbas, alkoholizmas ar narkomanija gali
neigiamai paveikti ne tik paties asmens, bet ir jo šeimos narių, draugų gerovę ar sveikatą. Taip pat
šios problemos gali kelti grėsmę visuomenės socialinių institutų (šeimos, mokyklos, darbovietės)
gerovei (Guerrero, 2005). Taigi problema tampa socialine problema, kuomet ji paliečia ne tik
konkretų asmenį, bet tam tikrą asmenų grupę. Tam pritaria R. Nisbet ir R. Merton (1966, p. 3),
teigdami, jog „socialinės problemos <...> dažnai yra funkcionaliai susijusios su institutais ir
vertybėmis“.
Reikia suvokti tai, jog individai problemas linkę formuluoti skirtingai. Kaip jau minėta tai
priklauso nuo vertybinių nuostatų, įsitikinimų, tikslų, siekių ir t.t. Visada svarbu aiškiai apsibrėžti
problemą tam, kad būtų galima sukaupti ir išanalizuoti pagrindines jos atsiradimo priežastis ir
pasirinkti sprendimą. Kartais atsitinka taip, jog per tolesnius problemos analizės etapus gaunama
naujos (papildomos) informacijos, kuri priverčia iš naujo apibrėžti problemą. Nors tai ir apsunkina
procesą, veda prie efektyvesnio problemos sprendimo.
Nors Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) teigė, jog visiškai išspręsti socialinių
problemų yra neįmanoma, vis dėlto būtų tikslinga aptarti šių problemų sprendimo, neigiamų
padarinių eliminavimo ar bent jau sumažinimo būdus bei metodus.
Socialinių problemų sprendimas. Problemos sprendimo priėmimas – tai daugelio
mokslo disciplinų tyrimų objektas. Jis analizuojamas sociologijoje (Christensen, Westenholz,
 24

2000), kognityvinėje psichologijoje (Busemeyer ir kt. 1995), socialinėje psichologijoje (Ajzen,

1996), organizacijų psichologijoje (Stevenson et al., 1990), politikos moksluose (Blondel, Müller-
Rommel 1993), ekonomikoje (Lorena, Lopes, 1994), vadyboje (Shapira, 1995), filosofijoje
(Manktelow, Over, 1993), viešajame administravime (Heikkila, Isett, 2004) (Žičkuvienė, 2012).
Analizuojant socialines problemas ir jų sprendimą, derėtų akcentuoti, jog jau minėti, Joel M.
Charon ir Lee G. Vigilant (2011) į socialines problemas ir jų sprendimą žvelgia iš trijų skirtingų
perspektyvų:
 Moraliniu požiūriu, socialinės problemos turi būti suprantamos, nustatytos ir sprendžiamos,
nes jos daro žalą, dideliam skaičiui žmonių.
 Demokratiniu požiūriu, socialinės problemos turi būti suvokiamos, identifikuotos ir
sprendžiamos, nes pagrindinis demokratijos siekis – gerinti piliečių gerovę.
 Socialiniu požiūriu, socialinės problemos turi būti suprantamos, identifikuotos ir
sprendžiamos, nes jos gali kelti grėsmę produktyviam visuomenės funkcionavimui.
Taigi, socialinės problemos turi būti ne tik suprantamos (atpažįstamos), identifikuojamos, bet
ir vienaip ar kitaip sprendžiamos, nepaisant to, jog galbūt visiško problemų išsprendimo pasiekti
nepavyks.
Socialinių problemų sprendimo modelį 1971 m. sukūrė D’Zurilla ir Goldfried. Pradiniame
socialinių problemų sprendimo modelyje buvo atsižvelgiama į 2 procesus – orientaciją į problemą ir
problemų sprendimo įgūdžius. Vėliau šis modelis buvo patobulintas. Dabartinis modelis, pagal
D’Zurilla ir Nezu teoriją, susideda iš dviejų orientacijos į problemą dimensijų (orientacija į
problemą apima bendras asmens nuostatas į probleminę situaciją), ir trijų problemos sprendimo
stilių (konkretūs veiksmai, kurie atliekami, bandant įveikti socialines problemas), (Bedel, 2015).
2 orientacijos į problemą pagal D’Zurilla ir kt. (2002):
 Pozityvi orientacija į problemą yra konstruktyvi dimensija. Tai tendencija, kuomet a)
socialinės problemos vertinamos kaip iššūkis, b) tikima, jog jos yra išsprendžiamos, c) pasitikima
savo galimybėmis jas sprendžiant, d) suvokiama, kad sėkmingai išspręsti problemas reikia laiko ir
pastangų, e) įsipareigojama spręsti problemas, o ne vengti jų.
 Negatyvi orientacija į problemą – disfunkcinė dimensija. Tai tendencija, kuomet a) problema
matoma ir suvokiama kaip grėsmė psichologinei, socialinei, ekonominei gerovei, b) abejojama savo
gebėjimu sėkmingai spręsti problemas, c) problemoms iškilus greitai susierzinama.
3 socialinių problemų sprendimo stiliai pagal D’Zurilla ir kt. (2002):
 25

 Racionalus stilius (angl. effective problem – solving skills) – tikslingas ir sistemingas

efektyvių sprendimo įgūdžių taikymas. Šie įgūdžiai tai – a) problemos apibrėžimas ir
suformulavimas, b) alternatyvių sprendimų radimas, c) sprendimo priėmimas ir jo įgyvendinimas, d)
sprendimo patikrinimas.
 Impulsyvumo/nerūpestingumo stilius (angl. impulsivity - carelessness style) – tai disfunkcinis
problemų sprendimas. Jis nusakomas aktyviais bandymais pritaikyti sprendimo strategijas ir
technikas, bet jie pernelyg riboti, impulsyvūs, nerūpestingi, skuboti ir neužbaigti. Apsvarstomos tik
kelios alternatyvos, o padariniai neapmąstomi.
 Vengimo stilius (angl. avoidance style) – apibūdinamas pasyvumu, išsisukinėjimu nuo
sprendimo ir atidėliojimu. Laukiama, kol problemos išsispręs savaime, bandoma permesti
atsakomybę kažkam kitam (D'Zurilla, Chang, Sanna, 2004).
Anksčiau aptartas hipotetinis socialinių problemų sprendimo modelis pavaizduotas 4
paveiksle. Kaip matyti iš iliustracijos, problemų sprendimo rezultatai yra nulemti dviejų, iš dalies
nepriklausomų procesų: orientacijos į problemą ir problemų sprendimo stiliaus. Dvi problemos
orientacijos ir trys problemų sprendimo stiliai sudaro dabartinį, socialinių problemų sprendimo
modelį (žr. 4 pav.).

4 pav. Socialinių problemų sprendimo metodas paremtas penkių dimensijų modeliu

(pagal D’Zurilla ir kt., 2002)

Iliustracijoje konstruktyvus (veiksmingas) problemų sprendimas vaizduojamas kaip

procesas, kuriame teigiama problemos orientacija palengvina racionalų problemų sprendimą
(sistemingas problemų sprendimo įgūdžių taikymas), kuris savo ruožtu gali duoti teigiamus
 26

rezultatus. Disfunkcinis (neveiksmingas) problemų sprendimas, pavaizduotas kaip procesas,

kuriame neigiamo problemos orientacija prisideda prie impulsyvumo/nerūpestingumo ar vengimo
stilių, ko pasėkoje atsiranda neigiamos pasekmės. Pagal D’Zurilla ir kt. (2002) modelį, palankiausi
rezultatai, sprendžiant problemas, tikėtini iš asmenų, kurie geba išlaikyti pozityvų požiūrį į
iškylančias problemas, pasitiki savo jėgomis jas sprendžiant, bei geba tai daryti racionaliai. Be to,
kai pradiniai rezultatai jų netenkina (yra neigiami), šie asmenys yra linkę dar atkakliau problemą
spręsti ir pakartotinai ieškoti kitų sprendimo būdų arba iš naujo apibrėžti problemą su realesniais
tikslais, o ne pasiduoti (D‘Zurilla, Nezu, Maydeu-Olivares, 2002).
Apibendrinant socialinių problemų sampratą, galima daryti išvadą, jog socialinės problemos
– tai tarpdisciplininis tyrimo objektas, neturintis vienareikšmiško apibrėžimo. Analizuojant
socialines problemas labai svarbi priežasčių – pasekmių raiška, bei poveikis, kurį jos sukelia. Svarbu
suvokti, jog socialinės problemos vertinamos pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, kuriuos
lemia visuomenės, individų ir grupių visuomenėje vertybinės nuostatos bei skirtingi istoriniai
laikotarpiai.
Išanalizavus socialinių problemų sampratą, būdingas savybes, atsiradimo priežastis,
identifikavimo mechanizmus, sprendimo būdus tikslinga sugrįžti prie Lietuvos jaunimo politikos
įgyvendinimo – teisinio ir institucinio reglamentavimo, kaip priemonių visumos, kuria siekiama kuo
palankesnių sąlygų asmeninei jauno žmogaus brandai ir sėkmingai jo integracijai į visuomenę.

1. 3. Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimas

„Lietuvos jaunimo politika – tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir
siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į
visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei
tolerancijos jauniems žmonėms“ (LR Jaunimo..., 2003).
Šiuolaikinė jaunimo politika plėtojama dviem kryptimis:
 jaunimo interesų užtikrinimas atskirose viešosios politikos kryptyse – švietimas ir mokslas,
kultūra, sportas, darbas ir užimtumas, būstas, sveikata ir kt.;
 darbo su jaunimu, kaip specifinės jaunimo politikos srities, plėtra – t. y. neformalusis
jaunimo ugdymas(is), kuriuo siekiama sudaryti sąlygas jaunuoliams mokytis iš patirties ir
eksperimentuoti. Šiame lauke dirba darbuotojai dirbantys su jaunimu, ugdomi jaunimo lyderiai,
telkiasi įvairios jaunimo iniciatyvos, kuriami ir vykdomi pilietiniai, kultūriniai, socialiniai projektai.
 27

Čia veiklos jaunus žmones pasiekia jų laisvalaikio metu, kai jie yra „ne šeimoje“, „ne pamokose /
paskaitose“, „ne darbe“ (Jaunimo..., 2014).
Įgyvendinant kokybišką ir efektyvią jaunimo politiką ypač svarbus teisinis reglamentavimas,
kuris yra būtina sąlyga sėkmingai jaunimo politikos plėtrai. Žemiau pateiktoje lentelėje pristatoma
Lietuvos jaunimo politikos teisinio reglamentavimo raida.

5 lentelė. Jaunimo politikos teisinio reglamentavimo raida Lietuvoje

(sudaryta autorės, remiantis Jaunimo..., 2014)
Metai Teisės aktas Svarba
1996 Valstybinė jaunimo politikos Apibrėžti jaunimo politikos tikslai, principai.
koncepcija
1998 Vyriausybė patvirtinta Valstybinės 7 svarbūs skyriai: pilietiškumo ugdymas, dalyvavimas kultūros ir
jaunimo politikos koncepcijos sporto gyvenime, asmenybės tobulėjimas, savižudybių,
įgyvendinimo 2000-2001 m. nusikalstamumo ir kt. prevencija, pagalba nusikaltusiems, privalomoji
programą „Jaunimas Lietuvai“ karinė tarnyba.
2003 LR Jaunimo politikos pagrindų Įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, nustatyti
įstatymas įgyvendinimo principai, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys.
Jaunimo politiką organizuojančių ir valdančių institucijų įtvirtinimas
nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyje.
2002 LR Vietos savivaldos įstatymo 7, 8 Įtvirtinta, jog vaikų ir jaunimo teisių apsauga tapo valstybine
str. pakeitimo ir papildymo (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcija (įkurta jaunimo reikalų
įstatymas Nr. IX-1095 koordinatoriaus pareigybė).
2004- LR Vyriausybės programoje pirmą Įgyvendinant programos nuostatas ir priemones, jaunimo politikos
2008 kartą įtrauktas Jaunimo politikos srityje buvo tobulinama ir papildoma teisinė bazė.
skyrius
2005 Jaunimo politikos pagrindų Valstybinė jaunimo reikalų taryba pertvarkyta į Jaunimo reikalų
įstatymo pataisos departamentą.
2007 Jaunimo politikos plėtros Tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti jaunimo politiką savivaldybėse.
savivaldybėse 2007-2009 m.
programa
2010 Jaunimo politikos plėtros Paskirtis – plėtoti jaunimo politiką savivaldybėse: skatinti jaunimo
savivaldybėse 2010-2012 m. organizacijų kūrimąsi ir veiklą, stiprinti jų ryšį su savivaldybių
programa institucijomis, kaimo bei miesto bendruomenėmis, tobulinti su
jaunimu dirbančių specialistų bei savanorių kvalifikaciją, įdiegti ir
koordinuoti jaunimo padėties stebėsenos ir vertinimo sistemas.
2010 Nacionalinė jaunimo politikos Pagrindinis dėmesys jaunimo ugdymui, darbo su jaunimu plėtrai bei
2011-2019 m. plėtros programa kokybiško tarpžinybinio bendradarbiavimo užtikrinimui.
2011 Nacionalinės jaunimo politikos Plėtojant jaunimo politiką, stiprinamas tarpžinybinis
2011-2019 m. plėtros programos bendradarbiavimas vietos savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu,
įgyvendinimo 2011-2013 m. prioritetas teikiamas jaunimo užimtumui skatinti, jaunimo
priemonių planas organizacijų potencialui stiprinti, darbui su jaunimu plėtoti,
informuoti ir konsultuoti jaunimą.
2012- Atvirų jaunimo centrų veiklos Reglamentuoti atvirų jaunimo centrų steigimo tikslai ir principai;
2013 aprašas ir Jaunimo darbuotojų reglamentuota jaunimo darbuotojų svarba ir funkcijos.
veiklos aprašas
2013 2012-2016 m. LR Vyriausybės Prioritetinės kryptys jaunimo srityje: užimtumo didinimas, verslumo
programa skatinimas; su jaunimu dirbančių institucijų veiklos tobulinimas;
jaunimo nedarbo prevencijos didinimas; nuoseklus baziniuose
kariniuose mokymuose dalyvaujančių jaunuolių skaičiaus didinimas.
2013 Užimtumo didinimo 2014-2020 m. Išskirtinis dėmesys jauniems žmonėms, jų problemoms spręsti siekiant
programa aktyvios integracijos į darbo rinką.
2013 Nacionalinė jaunimo savanoriškos Tikslas – sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje
 28

veiklos programa veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo

patirties.
2013 Intensyvios ilgalaikės pagalbos Tikslas – skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką ir / arba švietimo
nedirbančiam ir nesimokančiam sistemą, teikiant socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo
jaunimui programa rinkoje paslaugas, pasitelkiant NVO patirtį.
2013 Jaunimo garantijų iniciatyvos Tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas, galintis ir norintis dirbti, jaunuolis
įgyvendinimo planas iki 29 m. per keturis mėnesius po to, kai baigia formalųjį mokymąsi ar
tampa bedarbiu, gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti
gamybinę praktiką arba stažuotę profesijos įgūdžiams įgyti darbo
vietoje.
2014 Jaunimo garantijų iniciatyvos Numatytos iniciatyvą įgyvendinančios institucijos ir įgyvendinimo
įgyvendinimo tvarkos aprašas tvarka. Jaunimo garantijų iniciatyva įgyvendinama 2014-2020 metais.
*Paryškinti teisės aktai, reglamentuojantys jaunimo politikos įgyvendinimą vietiniame (savivaldos) lygmenyje.

Ne mažiau nei aiškus ir sistemingas teisinis reglamentavimas, svarbi yra institucinė sistema,
kuri įtvirtinta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Lietuvoje jaunimo politiką organizuojančių ir
valdančių institucijų sistema įtvirtinta nacionaliniame ir vietos lygmenyje.

5 pav. Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu

(Jaunimo..., 2014)

5 paveiksle pavaizduotos pagrindinės nacionaliniame lygmenyje veikiančios ir jaunimo

politiką įgyvendinančios institucijos. Seime veikianti Jaunimo ir sporto reikalų komisija rūpinasi
jaunimo teisėmis, valstybės jaunimo politikos formavimu, vykdo jaunimo politiką įgyvendinančių
institucijų parlamentinę kontrolę. Vyriausybė pavedusi jaunimo politikos koordinavimą Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijai, kuri atlieka LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymo vykdymo
kontrolę ir priežiūrą, organizuoja ir koordinuoja Europos Komisijos nustatytų prioritetinių jaunimo
politikos priemonių įgyvendinimą mūsų šalyje. Jaunimo reikalų departamentas įgyvendina
 29

valstybės jaunimo politikos priemones, stiprinančias jaunimo įsitraukimą į visuomenės gyvenimą.

Jaunimo organizacijos padeda realizuoti jaunų žmonių galimybes – padeda jiems tapti
komunikabiliais, pasitikėti savimi, bendradarbiauti, siekti savo tikslų. Jaunimo reikalų taryba –
kolegiali institucija, kuri užtikrina jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atstovavimą,
formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką. Ji sudaroma lygiateisės partnerystės principu iš
valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos deleguotų atstovų. Taryba teikia
siūlymus dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo.
Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra – Jaunimo reikalų departamento įsteigta viešoji
įstaiga, kurios tikslas – užtikrinti tarptautinio jaunimo bendradarbiavimo vystymąsi bei sėkmingą
Lietuvos jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos programose jaunimui, gerinti jaunimo neformaliojo
ugdymo ir jaunimo darbo kokybę Lietuvoje. Ši įstaiga atsakinga už programas „Erasmus+: Veiklus
jaunimas“ įgyvendinimą Lietuvoje (Jaunimo..., 2014).
Žemiau pateiktoje iliustracijoje vaizduojamas Jaunimo politikos formavimas ir
įgyvendinimas vietos lygmeniu.

6 pav. Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas vietos lygmeniu

(redaguota autorės, remiantis Jaunimo..., 2014)

Vietos lygmenyje savivaldybės institucijoms formuoti ir įgyvendinti savivaldybės jaunimo

politiką padeda jaunimo reikalų koordinatorius, kuris yra valstybės tarnautojas. Jaunimo reikalų
koordinatorius yra tarsi tarpininkas tarp savivaldybės politikų, tarnautojų, jaunimo ir su jaunimu
dirbančių organizacijų, kuris inicijuoja ir prižiūri jaunimo politikos įgyvendinimui reikalingas
priemones, vykdo jaunimo situacijos stebėsenos tyrimus. Nuo 2006 m. veikia Nacionalinė jaunimo
 30

reikalų koordinatorių asociacija, kuri siekia ne tik formuoti ir išsakyti vieningą poziciją dėl jaunimo
politikos formavimo ir įgyvendinimo vietos lygmenyje, bet ir kelti jaunimo reikalų koordinatorių
kompetenciją ir kvalifikaciją. Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybių institucijų bei jaunimo
organizacijų atstovų gali būti sudaroma savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kuri yra patariamoji
institucija, kurios ilgalaikis veiklos tikslas – užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems
aktualius klausimus vietos lygmeniu. Dirbant Taryboje jaunimo atstovai turi galimybę mokytis
atpažinti jaunimo poreikius, atstovauti jaunimo poziciją vienu ar kitu klausimu, o politikai ir
administracijos darbuotojai – gali geriau suprasti jaunimo poreikius ir problemas, kartu su jaunimo
atstovais gali ieškoti geriausių ir efektyviausių sprendimų (Jaunimo..., 2014). Jaunimas, kaip atskira
socialinė grupė, dalyvauja jaunimo organizacijų ir neformalių jaunimo grupių veikloje, yra tikslinė
grupė su jaunimu dirbančioms NVO, daugiau ar mažiau dalyvauja (yra skatinamas dalyvauti)
regiono vietos veiklos grupės ar vietos bendruomeninių organizacijų veikloje.
Siekiant sėkmingo jaunimo politikos įgyvendinimo Lietuvoje yra būtina integruota jaunimo
politika. Integruota jaunimo politika yra tuomet, jei „veikia tarpžinybinio ir tarpsektorinio
bendradarbiavimo struktūros; yra kaupiama vieninga duomenų bazė apie jaunus asmenis ir su jais
dirbančias institucijas; yra skirtingų institucijų veiklos prioritetų derinimas, žmogiškųjų ir
materialinių išteklių telkimas“ (Jaunimo..., 2014, p. 43). Nors integruota jaunimo politika Lietuvoje
kuriama – vyksta tarpsektorinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas; įgyvendinami įvairiausi
projektai, užtikrinantys faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos įgyvendinimą; nuosekliai
vykdomi jaunimo problematikos tyrimai bei jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse kokybės
vertinimai ir kitos priemonės – didelė problema yra tai, jog pats jaunimas visuomenėje matomas
kaip problema. Tai paaiškėjo po to, kai 2013-2014 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos
užsakymu buvo atliktas tyrimas apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai
socialinei vertei. Po šio, pirmąkart Lietuvoje atlikto tyrimo, paaiškėjo, kad visuomenėje pats
jaunimas dažniau matomas kaip problema negu kaip visuomenės problemų sprendėjas (LiJOT,
2014).
Jauni žmonės savaime nėra nei problema, nei problemų visuomenėje iniciatoriai. Priešingai –
jaunimas turi vertingiausią kapitalą šiuolaikinėje visuomenėje – jaunystę, sveikatą, kūrybiškumą,
drąsą, įvairiapusišką mąstymą. Reikia suteikti galimybę jauniems žmonėms savo potencialą
tinkamai išnaudoti. Siekiant ugdyti jaunimą ir padėti integruotis jiems į visuomenę, neprarandant jų
geriausių savybių, būtina juos pažinti – perprasti jų mąstyseną ir elgseną, suvokti jų pasaulėžiūrą,
suprasti jų problematiką, galiausiai neleisti jiems atsidurti socialiniame visuomenės užribyje.
 31

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, galima pasitelkti keletą gerosios praktikos pavyzdžių iš trijų
Europos Sąjungos valstybių, kurie pristatomi kitoje darbo dalyje. Šie pavyzdžiai, orientuoti į
jaunimo, gyvenančio kaimiškosiose Europos vietovėse socialinių problemų (iš)sprendimo
galimybes.

1. 4. Gerosios praktikos pavyzdžiai Europos Sąjungoje

Gerosios praktikos pavyzdžių pristatymui pasirinktos Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė

Karalystė. Šios šalys pasirinktos neatsitiktinai. Tai yra vienos ekonomiškai stipriausių, politiškai
stabiliausių, šalių Europos Sąjungoje, kuriose palaikomas aukštas pragyvenimo lygis. Dažnai
silpnesnės šalys, tame tarpe ir Lietuva, stengiasi lygiuotis į šias valstybes. Galiausiai tai yra šalys,
kurias kaip emigracijos kryptis labai dažnai pasirenka Lietuvos gyventojai. Pravartu šias šalis
paanalizuoti iš kitos perspektyvos, keliant klausimą kaip šios valstybės įgyvendina jaunimo politiką
vietos lygmeniu, kokius metodus naudoja sprendžiant platų jaunimo socialinių problemų spektrą.
Prieš pristatant kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo gerąją praktiką iš Europos
Sąjungos valstybių, tikslinga apsibrėžti kokia kaimo sąvoka vartojama, nes kartais kaimas nelygus
kaimui. Lietuvos mastu kaimiškąsias vietoves apibrėžia V. Atkočiūnienė ir R. Vaišnoraitė (2012, p.
7), teigdamos, jog „tai socialinė ekonominė sistema, apimanti nedideles gyvenamąsias vietoves
(vienkiemius, kaimus, miestelius ir miestus iki 6000 gyventojų), kuriose dominuoja natūrali gamtinė
aplinka, didžioji žemės naudmenų dalis naudojama žemės ūkiui, miškininkystei, žvejybai,
rekreacijai, ne daugiau kaip trečdalis dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo, gamybinės ir socialinės
infrastruktūros srityje, nedidelė gyventojų, sudarančių teritorines kaimo bendruomenes,
koncentracija“. Europos kontekste yra kaimų, kurie įsikūrę didžiųjų Europos miestų pakraščiuose,
todėl jiems neaktuali bedarbystės problema, juose puikiai išvystyta laisvalaikio ir susisiekimo
infrastruktūra. Šių vietovių gyventojai ne tik lengvai pasiekia visas būtiniausias paslaugas (švietimo,
medicinos, kultūros ir kt.), bet ir gali džiaugtis kokybišku gyvenimu kaime. Tuo tarpu čia vartojama
kaimo sąvoka, apibūdina labiau nutolusias, su mažiau išvystyta kaimo viešąja bei socialine
infrastruktūra, vietoves. Tai geografiškai izoliuotos ar nepalankios vietovės (kaimai įsikūrę
kalnuose, slėniuose bei mažose salose, ar miesteliai ir kaimai, įsikūrę toli nuo didžiųjų miestų)
(SALTO..., 2010). Taigi, kuomet kalbama apie kaimo vietoves ar jaunimą, gyvenantį kaime,
omenyje turimi tie jauni žmonės, kurie turi mažiau galimybių, nes gyvena geografiškai nutolusiose
(izoliuotose) vietovėse. Tokiose vietovėse gyvenantys jauni žmonės susiduria su daugybe problemų,
 32

tačiau tuo pačiu turi tokių galimybių, kurios nėra prieinamos urbanizuotose vietovėse gyvenantiems
jaunuoliams, (plačiau žr. 6 lentelę).

6 lentelė. Kaimo patrauklumas jauniesiems europiečiams

(sudaryta autorės, remiantis M. Shucksmith, 2010 ir SALTO, 2010)
Privalumai
Kaimiški kraštovaizdžiai, gamtinė aplinka
Rami, saugi, taiki aplinka
Patrauklių miestų egzistavimas netoliese
Stiprių socialinių ryšių egzistavimas
Geros gyvenimo sąlygos
Įvairios veiklos (darbo) galimybės
Didelė įvairių sporinių užsiėmimų pasiūla
Tvirtas tapatumo jausmas su vietove, puoselėjami
papročiai ir tradicijos
Mažesnis vartotojiškumas (iš dalies dėl mažesnių
atlyginimų ir mažiau prieinamų prekybos taškų)
Sveikesnis gyvenimo būdas, (pvz. aktyvus laisvalaikis) ir
sveikesnių maisto produktų vartojimas (pačių užsiauginti
vaisiai ir daržovės)
„Vieni kitus pažįsta“ – dėl to tampa lengviau tiesiogiai
pasiekti vietinę valdžią, žiniasklaidą
Lengva sulaukti pagalbos ir bendradarbiavimo
organizuojant vietinius projektus, renginius, aktyvinant
vietos jaunimą
Trūkumai
Susisiekimo (atokumo) problemos
Veiklų (pramogų) trūkumas, izoliacija
Viešojo transporto nebuvimas
Gyventojų senėjimas, padidėjusi socialinė našta
Maža būsto pasiūla arba aukštos būsto įsigijimo kainos
Ribota darbo rinka
Mažai veiklos jaunoms moterims ir merginoms
Mažiau galimybių formaliajam ir neformaliajam švietimui
Informacijos apie su jaunimu susijusius klausimus,
galimybes ir iniciatyvas, stoka
Sveikatos priežiūros problemos: labai nutolę gydymo
įstaigos
Paplitęs žalingų įpročių vartojimas
Informacinių technologijų infrastuktūros problemos

Toliau pateikiami trys gerosios praktikos pavyzdžiai, pristatantys iniciatyvas iš trijų skirtingų
Europos šalių, kuriomis siekiama įgalinti nutolusį nuo miesto jaunimą veikti ir tokiu būdu prisidėti
prie jų socialinių problemų sprendimo ar užkirsti kelią jų atsiradimui.
Vokietijos gerosios praktikos pavyzdys. Tai yra viena iš ES šalių, kurioje visuomenė
kaimo vietovėse sensta greičiausiai (Rural..., 2014), tačiau šios valstybės valdymo institucijos imasi
aktyvių veiksmų jaunimo socialinėms problemoms regionuose spręsti. Vokietijoje Šeimos, piliečių,
moterų ir jaunimo ministerija, remianti socialinius, švietimo ir mokymų projektus, kuriais siekiama
padėti probleminio jaunimo integracijai į visuomenę, 2007-2014 m. administravo programos
„Galimybės jaunimui“ modulį „Aktyvumas regione“, kuriuo buvo skatinamas bendradarbiavimas su
regioniniais partneriais, vietos mokyklomis, socialiniais centrais, vyriausybiniu sektoriumi teikiant
paramą vietos paslaugoms bei pateikiant viešai prieinamą ir pasiekiamą informaciją. Šis projektas
veikė 35 pilotinėse bendrijose, kuriose buvo siekiama sudaryti tinkamas baigusio mokyklą jaunimo
įsidarbinimo sąlygas. Didžiausias dėmesys buvo skirtas individualiai pagalbai bei naujai
bendradarbiavimo su vietiniais partneriais struktūrai įtraukiant mokyklas, užimtumo tarnybas,
jaunimo centrus, savivaldos institucijas. Regioniniai kompetencijų centrai didžiausių poreikių
 33

turinčiam jaunimui padėjo planuotis profesinę karjerą bei nusistatyti dalyvavimo visuomenės
veikloje tikslus. Veikė keturi iniciatyvos modeliai: 1) antroji galimybė nebaigusiems mokyklos
(siekiama gražinti į įprastą mokyklą ir mokymus); 2) kompetencijų centrai (vok.
kompetenzagenturen) – ieškoma alternatyvių kelių mokymams ir užimtumui mokykloje
nesimokančiam jaunimui – programa veikė 195 vietos centruose); 3) aktyvumas regionuose ir 4)
jaunimo galimybės sporte (Estep..., 2013). Šiuo projektu buvo siekiama teikti pagalbą ne tik
jauniems, nutolusiose vietovėse gyvenantiems asmenims, bet ir jauniems imigrantams, profesinio
orientavimo, tęstinio mokymosi, švietimo pagalbos, verslo plėtros, socialinių įgūdžių kūrimo ir
plėtros, kultūrinės ir kalbinės integracijos, šeimos kūrimo, socialinių garantijų užtikrinimo,
paruošimo savarankiškam gyvenimui, asmeninės perspektyvos kūrimo ir kitais klausimais (Jugend
Stärken, 2015). Tai tęstinė iniciatyva, kuri 2014-2020 m. laikotarpiu tęsiama toliau.
Geroji praktika iš Nyderlandų. Nyderlanduose yra apie 2500 kaimo bendruomeninių
organizacijų. Šiose organizacijose dirba savanoriai, kurie rūpinasi kaimo gerove, skatina kaimo
vaikų ir jaunuolių aktyvumą, ir užimtumą, rūpinasi kaimo gyventojų sveikatos priežiūros
užtikrinimu. Dauguma šių organizacijų, priklauso regioniniams kaimo bendruomeninių organizacijų
tinklams. Nyderlanduose veikia 11 tokių regioninių organizacijų, kuriose dirba profesionalūs
specialistai, padedantys spręsti kaimo gyventojų problemas. Viena iš pagrindinių kaimo
bendruomeninių organizacijų funkcijų planuoti kaimo ateitį, įskaitant jaunų žmonių apgyvendinimo
klausimus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą kaime, saugios eismo infrastuktūros vystymą ir t. t.
(Rural, 2014).
Nyderlanduose, kaip ir daugelyje ES šalių kaimo vietovėse mažėja gyventojų skaičius, o
visuomenė sparčiai sensta. Šalyje ieškoma būdų kaip kovoti su šiais iššūkiais, deja, kai kurios kaimų
bendruomeninės organizacijos vis dar remiasi senais metodais, negebėdamos prisitaikyti prie
šiandienos realijų. Šiai problemai spręsti šalyje įgyvendinamas projektas „Atsakingas pilietiškumas“
(angl. Responsible Citizenship). Pagrindinė šio projekto idėja ta, jog kaimiškųjų vietovių gyventojai
patys prisiima atsakomybę už savo ateitį, nesitikėdami ir nelaukdami, jog nacionalinė ir vietinė
valdžia išspręs visas jų problemas. Svarbu tai, kaip patys gyventojai mato problemas ir kokius
geriausius sprendimo būdus gali pasiūlyti. Nyderlanduose yra teigiamų pavyzdžių, kaip aktyvūs
kaimų gyventojai randa efektyvius problemų sprendimus. Žinoma, kaimiškųjų vietovių gyventojai
nėra pajėgūs išspręsti demografinių problemų, tačiau jie gali surasti sprendimus kaip prisitaikyti prie
pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Spręsdami problemas ir priimdami sprendimus kaimo gyventojai
laikosi šių pagrindinių principų:
 34

 kaimo gyventojai atsakingi už savo kaimo infrastruktūrą;

 žmonės turi suprasti, kad besikeičiančios demografinės tendencijos turi didelę įtaką
gyvenvietės gerovei;
 svarbu „apsidairyti už kaimo ribų“. Bendradarbiauti su kitais regionais, jų organizacijomis
yra labai svarbus plėtojant vietos infrastruktūrą (Rural, 2014).
Šis gerosios praktikos pavyzdys parodo, jog efektyvius sprendimus priimti ir iniciatyvos
problemoms spręsti gali imtis patys gyventojai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, nelaukdami kol
valdžios institucijos tai padarys už juos. Tokiu būdu skatinamas ne tik pilietiškumas, žmonių
aktyvumas ir įsitraukimas į bendruomenės reikalus, bet ir rodomas puikus pavyzdys jaunajai kartai,
įrodantis kaip svarbu nelikti abejingam, tam kas vyksta aplinkui ir geresnį rytojų kurti kartu.
Jungtinės Karalystės gerosios praktikos pavyzdys. Vaikų ir jaunimo socialinėms
problemos spręsti ir jaunų žmonių socialiniai atskirčiai vietos lygmeniu mažinti 1999 metais
Škotijoje buvo įkurta Moray regiono „Jaunimo starto“ (angl. YOUTHSTART) bendrija, kurią sudarė
Moray regiono taryba, partneriai ir jauni žmonės. Ši bendrija iki 2008 metų nuolat įgyvendino
įvairiausius projektus ir programas, skirtas ankstyvai jaunimo intervencijai, paremtai
bendruomeninių grupių dalyvavimu, siekiant efektyviais būdais užkirsti kelią jaunų žmonių
socialiniai atskirčiai ir padedanti jiems tapti pilnaverčiais, aktyviais piliečiais tiek jų gyvenamojoje
vietovėje, tiek už jos ribų (Shucksmith, 2010). Pagrindiniai bendrijos tikslai – įtraukti labiausiai
pažeidžiamą ir į socialinę atskirtį linkusį jaunimą bei skatinti pilietiškumo ir aktyvaus dalyvavimo
apraiškas tarp jaunų žmonių. Šių tikslų buvo siekiama dirbant su jaunais 16-24 metų žmonėmis,
padedant jiems įgyti įgūdžių, reikalingų pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką, nukreipiant
juos į pirminio ar tęstinio profesinio mokymosi bei užimtumo programas, padedant jiems rasti darbą,
remiant jų savarankiško gyvenimo pradžią, padedant jiems įgyti reikalingų socialinių įgūdžių
sukūrus šeimą ir auginant vaikus, skatinant jų sveiką gyvenseną ir t. t. Organizacijoje, įgyvendinat
projektus ir siekiant rezultatų aktyviai veikė statutinės ir pelno nesiekiančios organizacijos, kurios
savo veiklą grindė partnerystės bei bendradarbiavimo principais (Aldridge, 2008).
 35

7 lentelė. Gerosios praktikos pavyzdžių palyginimas (sudaryta autorės)

Šalis
Įgyvendin-
tas projektas
Projekto tikslas,
pagrindinė idėja
Tikslinė jaunimo grupė
Pagrindiniai veikėjai / Regioniniai
administraciniai
vadybiniai veiksmai / tarnybos, jaunimo centrai,
metodai / mechanizmai
Pasiektas rezultatas
Vokietija Nyderlandai Škotija
„Aktyvumas regione“ „Atsakingas „Jaunimo startas“ Moray
pilietiškumas“ regione
Sudaryti tinkamas baigusio Kaimiškųjų vietovių Užkirsti kelią jaunų žmonių
mokyklą jaunimo gyventojai patys prisiima socialiniai atskirčiai ir
įsidarbinimo sąlygas. atsakomybę už savo ateitį. padėti jiems tapti
pilnaverčiais, aktyviais
piliečiais jų gyvenamojoje
vietovėje ir už jos ribų.
Jauni, nutolusiose vietovėse Kaimiškųjų vietovių Vaikai ir jaunimas, ypač
gyvenantys asmenys; jauni gyventojai, nepriklausomai socialiai pažeidžiami.
imigrantai. nuo amžiaus.
partneriai, Bendruomeninės Vadovaujantis partnerystės
vietos mokyklos, užimtumo organizacijos, kaimiškųjų ir bendradarbiavimo
vietovių gyventojai – vietos principais, pagrindinių
socialiniai centrai, lygmens problemos tikslų – įtraukti labiausiai
savivaldos institucijos, sprendžiamos gyventojų pažeidžiamą ir į socialinę
vyriausybinis sektorius – iniciatyva (horizontalioje atskirtį linkusį jaunimą bei
teikiama parama vietos plotmėje), nelaukiant skatinti pilietiškumo ir
paslaugoms, tarpžinybinis sprendimų „iš viršaus“. aktyvaus dalyvavimo
bendradarbiavimas. apraiškas – siekė statutinės
ir pelno nesiekiančios
organizacijos, Moray
regiono taryba, partneriai ir
jauni žmonės.
Projekte dalyvavo daugiau Skatinamas pilietiškumas, Jauniems žmonėms suteikti
nei 110,000 jaunų žmonių. žmonių aktyvumas, socialiniai įgūdžiai,
Apie 70% visų jaunuolių įsitraukimas bendruomenės palengvintas perėjimas iš
pasinaudojo teikiamomis reikalus – skaitine išraiška švietimo sistemos į darbo
paslaugomis – įsiliejo į tai pamatuoti sudėtinga. rinką, sumažinta galimybė
švietimo, darbo ar jauniems žmonėms atsidurti
profesinio rengimo sistemą, socialinėje atskirtyje.
nusprendė siekti aukštosios
mokyklos diplomo. 60%
jaunimo nurodė, kad jie vėl
įgavo drąsos imti gyvenimą
į savo rankas, 66% teigė
išmokę geriau panaudoti
savo sugebėjimus (Jugend
Stärken, 2015).

Vienokių ar kitokių organizacijų, projektų ir programų, skirtų jaunimo gyvenančio

kaimiškosiose Europos vietovėse, socialinėms ir kitoms problemoms spręsti galima rasti visose
Europos Sąjungos šalyse. Deja, vieno efektyvaus būdo, kuris padėtų ne tik eliminuoti jaunimo
problemas, užkirstų kelią naujų problemų atsiradimui, bet ir sudarytų sąlygas, jauniems žmonėms
pasilikti / sugrįžti gyventi ir dirbti į kaimiškąsias vietoves nėra. Visoje Europoje stebima kaimų
nykimo tendencija – vienur procesai vyksta sparčiau, kitur lėčiau, tačiau juda neigiama linkme.
Kalbant apie jaunų ir pagyvenusių žmonių santykį kaimiškuosiuose regionuose tik Lenkijoje,
Slovakijoje ir Airijoje jaunų žmonių yra daugiau nei pagyvenusių, kai tuo tarpu Vokietijoje,
 36

Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje yra mažiau nei 65 jauni asmenys 100-ui senyvo
amžiaus gyventojų (Rural, 2014). Kol kas pakankamai sudėtinga Europos Sąjungos valdančiajam
sluoksniui, valstybių narių nacionalinėms vyriausybės atrasti tinkamus metodus efektyviems
rezultatams pasiekti, todėl iniciatyvos galėtų kilti iš privataus sektoriaus. Puikus to pavyzdys,
socialinio verslo skatinimas ir plėtra. Anot K. Manioko (2013), tokio verslo įmonės dažnai
orientuotos į visuomenėje „nepopuliarių“ socialinių problemų sprendimą, t.y. į socialinės
integracijos didinimą, pažeidžiamų socialinių grupių problemų sprendimą, geresnį sveikatos
priežiūros, švietimo ir įdarbinimo, globos ir būsto paslaugų teikimą, taip pat aplinkosaugos
problemų sprendimą. Šios įmonės padeda spręsti problemas, kurios svarbios visų šalių
visuomenėms, tačiau jų sprendimas, sunkiai pasiekimas rinkos sąlygomis, netaikant papildomų
inovatyvių metodų, kuriuos ir siūlo socialinis verslas, kadangi socialinio verslo pagrindiniai bruožai
būtent ir yra visuomeninės naudos siekis, inovatyvus socialinių problemų sprendimas ir rinkos
modelių taikymas veikloms įgyvendinti.
Siekiant išspręsti kaimiškųjų vietovių izoliacijos problemas būtina investuoti į regiono
patrauklumo didinimo, socialinės infrastruktūros plėtros, darbo rinkos gyvinimo, švietimo, kultūros,
sveikatos priežiūros, kitų viešųjų paslaugų prieinamumo ir įvairovės didinimą bei verslumo
skatinimą. Šiems tikslams pasiekti labai svarbi koordinuota kaimo plėtros politika, tačiau visų
svarbiausias faktorius – piliečių įsitraukimas. Iniciatyvos, kylančios vietiniame lygmenyje, gali duoti
neįkainojamą naudą, sprendžiant kaimiškųjų regionų izoliacijos ir atskirties problemas. Savanoriška
veikla, aktyvus pilietinis įsitraukimas, visuomenės dalyvavimas – tai esminiai įrankiai,
generuojantys sąmoningumą ir skatinantys teigiamus ir tvarius pokyčius regione, kurie atneša naudą
visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Deja, viskas nėra taip paprasta. Tai puikiai iliustruoja, kitoje darbo dalyje pateikiama
Lietuvos atvejo analizė, kurioje pristatomos pagrindinės socialinės problemos ir sunkumai, su
kuriais susiduria jauni žmonės mūsų šalyje, ypač tie, kurie gyvena kaimiškosiose vietovėse.

1. 5. Kaimo jaunimui būdingos socialinės problemos

Jaunystė kaip amžiaus tarpsnis yra unikalus bei sudėtingas sociologiniu-demografiniu

požiūriu, kadangi šio gyvenimo etapo turinį sudaro dviejų skirtingų socialinių statusų – vaiko ir
suaugusiojo – derinys. Jaunystė laikoma sudėtingu, netgi kritiniu žmogaus gyvenimo etapu, nes
 37

šiame amžiuje jaunuolis įvairiais būdais siekia suaugusiojo statuso, kuris įgyjamas palaipsniui,
įveikiant tam tikras įtampas ir problemas (Pocius, Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001).
Su problemomis ir sunkumais jauni žmonės susiduria jau nuo seniausių laikų. Anot M.
Urmonienės (2004) XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jaunimo problemos buvo ekonominis
skurdas, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas) ir išsimoklinimo siekimas, kurių sprendimui daug
dėmesio skyrė visuomenė, o ypač inteligentija (dvasininkai). Tuo tarpu šiuolaikinio, XX a. pab. -
XXI a. pr., jaunimo problemų spektras daug platesnis ir įvairesnis, beje neretai ir su skaudesnėmis
pasekmėmis. Tai patvirtina, pirmame poskyryje jau minėto, Jaunimo reikalų departamento 2004 m.
atlikto jaunimo situacijos tyrimo rezultatai (žr. 8 lentelė).

8 lentelė. Jaunimo problemos Lietuvoje

(sudaryta autorės, remiantis Jaunimo reikalų departamento atliktu Jaunimo situacijos
tyrimu, 2004)
Jaunimo nuomonė % 30 m. ir vyresnių nuomonė %
Polinkis į žalingus įpročius 57 Nedarbas 69,8
Nedarbas 49,9 Mokamas mokslas 43,7
Mokamas mokslas 37,9 Polinkis į žalingus įpročius 32,8
Laisvalaikis, užimtumas 26,4 Užimtumo trūkumas 17,5
Sunki materialinė padėtis 18,6 Didelis nusikalstamumas 15,3
Didelis nusikalstamumas 13,8 Būsto įsigijimo problemos 13,5
Sunku išsikovoti suaugusiųjų pripažinimą 9,4 Sunki materialinė padėtis 12,8
Būsto įsigijimo problemos 4,4 Trūksta turiningų laisvalaikio praleidimo 8,5
formų
Žiaurumas, smurtas 4,2 Nekultūringumas, nemandagumas 8,1
Ankstyvi lytiniai santykiai 3,5 Savanaudiškumas 5,4
Jaunimo diskriminacija 3,0 Nepakankama valstybės pagalba, parama 4,3
Materializmas 2,9 Tėvų, šeimos supratimo trūkumas 4,3
Šeimos sukūrimas 2,1 Didelė emigracija 2,6
Nesaugumas 1,9 Nemato perspektyvos 2,6
Blogi santykiai su tėvais 1,3 Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 1,9
Emigracija 1,0 Ankstyvas seksualinis gyvenimas 1,8
 - Neigiamas visuomenės požiūris 1,8
 - Bendravimas su bendraamžiais 1,6
 - Psichologinės problemos 1,0

Nors šis jaunimo situacijos tyrimas, buvo atliktas daugiau nei prieš dešimtmetį daugelis šių
problemų (nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės) aktualios jaunimui iki šių dienų, o kai kurios
iš jų pasiekę dar didesnį mastą ir tapę dar opesnės nei anksčiau, nes dėl ekonominių, demografinių,
socialinių ir kt. priežasčių valstybės valdymo institutai yra nepajėgūs jų suvaldyti ar tinkamai
spręsti. Iš pateiktos lentelės matyti, jog jaunuoliai kaip pagrindinę problemą išskyrė polinkį į
žalingus įpročius (alkoholis, rūkymas, narkotikai), o suaugusieji šią problemą taip pat išskyrė gana
dažnai, todėl tikslinga plačiau ją paanalizuoti.
 38

Anot jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo problemas nagrinėjančių mokslininkų (Makari,

Zaborskis, Žemaitienė, 2002 ir kt.), trys dažniausios paauglių mirties priežastys – nelaimingi
atsitikimai, žmogžudystės ir savižudybės – yra susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais.
Panagrinėjus mokslininkų, tiriančių alkoholio vartojimo paplitimą tarp jaunų žmonių darbus matyti,
jog alkoholiniai gėrimai vis labiau populiarėja, tai tampa savotiška bendravimo forma, tačiau
nesusimąstoma, kokią didžiulę žalą daro alkoholis jaunam organizmui ir socialinei sveikatai
(Gudžinskienė, 2013).
Kita destruktyvaus elgesio forma – rūkymas, kuris yra viena iš aktualiausių visuomenės
sveikatos problemų, žalojantis beveik kiekvieną organą, sukeldamas daugybę ligų ir bendrai
pabloginantis rūkalių sveikatą. Tuo tarpu jaunimas pradeda rūkyti dėl savo amžiaus ypatybių,
nesuvokdamas rizikos, bei siekdamas patirti naujų pojūčių. Pažymėtina, kad priklausomybė nuo
nikotino ypač greitai susiformuoja iki 25 metų (Danila, 2001).
Bene pati baisiausia ir iššaukianti skaudžiausias pasekmes žalingų įpročių vartojimo forma –
narkotikų vartojimas. Nors nėra tikslaus nei sergančiųjų narkomanija, nei jų padaromų nusikalstamų
veikų skaičiaus, oficialioji statistika rodo, jog Lietuvoje kasmet daugėja asmenų vartojančių
narkotikus ir dėl to nusikalstančių (Gudžinskienė, 2013). Narkotikų vartojimo priežastis psichologai
suskirstė į tris grupes:
1. Įtampos mažinimas ir streso įveikimas, kuomet narkotinės medžiagos vartojamos siekiant
euforinės būsenos, norint pasimiršti, sumažinti įtampą, nemalones situacijas.
2. Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų poveikį, patirti
pakitusią sąmonės būseną. Tikslas – siekti naujovių ir malonumo.
3. Bendraamžių įtaka. Svaigiųjų medžiagų vartojimą lemia socialinės priežastys, norima
kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų (Narkauskaitė ir kt., 2011).
Mokslininkai, tyrinėję narkotikų vartojimo priežastis, išskiria šias pagrindines: nėštumo
patologija, sunkūs gimdymai, lėtinės ligos vaikystėje, nežinojimas galimų narkotikų vartojimo
pasekmių, galvos smegenų sutrenkimai, noras išvengti fizinio skausmo, draugų paskatinimas. Todėl
labai svarbu stiprinti jaunimo socialinį atsparumą, ugdyti(is) įgūdį pasakyti ne be kaltės jausmo
(Gudžinskienė, 2013).
Formuojant šiuos ir kitus jauno žmogaus socialinius įgūdžius, svarbiausias yra šeimos
instituto vaidmuo, nes pasak M. Urmonienės (2003), M. Kravalės, V. Gusevos (2006), „šeima
susijusi su visuomenės gyvenimo laimėjimais bei sunkumais. Nuo santykių šeimoje priklauso vaiko,
vėliau paauglio ir jaunuolių pažiūrų formavimasis bei gyvenimo suvokimas, elgesys visuomenėje“
 39

(Gudžinskienė, 2013, p. 32). Tuo tarpu mokykla – yra antrasis nepilnamečio socializacijos institutas,
kuris yra svarbus besimokančiojo identitetui formuotis ir asmenybei bręsti. E. Krukauskienė, I.
Trinkūnienė, V. Žilinskaitė (2003, p. 104), mokyklą įvardija kaip „socializacijos veiksnių visumą,
kuri apima tėvus, bendraamžius, bendramokslius, mokyklines ir tarpmokyklines organizacijas,
formuoja jaunimo kultūrą“ (Krukauskienė ir kt., 2003).
Jaunimo kultūrą, elgesio nuostatas visuomenėje, požiūrį ir pasaulėjautą nemaža dalimi
formuoja ir jauno žmogaus gyvenamoji aplinka. Nenuginčijamas faktas, kad prie asmenybės
formavimosi prisideda aplinka, kurioje žmogus gimsta, auga, bręsta, mokosi ir t.t., netgi tuo atveju,
jei yra kalbama apie urbanistinę ar kaimiškąją aplinkas.
Niekam ne paslaptis, jog yra akivaizdžių gyvenimo aspektų skirtumų mieste ir kaime. Ypač
gyvenimo kokybės, t. y. dvasinės (emocinės), socialinės ir fizinės gerovės. Netgi tyrėjai, kalbėdami
apie miestą ir kaimą, suvokia aiškią opoziciją tarp šių gyvenviečių tipų kultūrų: „Lietuvos kaimas –
etninės, kartu ir tradicinės iš kartos į kartą perduodamos kultūros lopšys. Miestas – sparčios,
modernios kultūros plėtros ir internacionalinės kultūros šaltinis“ (Šaknys, 2005, p. 648). Ne visada
miestas laimi prieš kaimą, kaip daug kam gali atrodyti. Gyvenimas kaime turi savų pranašumų, kurie
kasdien įgyja vis didesnę vertę, tačiau galimybė gyventi gamtos prieglobstyje ir turėti didesnę
nuosavą erdvę turi savo kainą, nes dėl mažo gyventojų tankumo, paslaugų teikimas kaimo
gyventojams tampa labai brangus (Paurienė, 2011). Būtent dėl šios priežasties – dėl prasčiau
išvystytos infrastruktūros, siauresnio paslaugų sektoriaus, daugeliu atveju mažesnių dalyvavimo ir
įsitraukimo galimybių, siauresnio laisvalaikio praleidimo vietų pasirinkimo spektro ir kt. kaimo
jaunimas susiduria su tam tikromis, specifinėmis problemomis.
Pagal LR Statistikos departamento pateikiamą „Jaunimo statistinį portretą“ 2013 metų
pradžioje mieste 14–29 metų amžiaus gyventojų buvo du kartus daugiau negu kaime: mieste
gyveno 422 tūkst., kaime – 209 tūkst. jaunų žmonių (Jaunimo..., 2013). Visoje šalyje opi problema,
jog nyksta kaimai, ir ne tik dėl to, jog mažėja gimstamumas bei ir dėl to, jog gabūs, išsilavinę,
iniciatyvūs ir darbštūs jaunuoliai nesieja savo ateities su gimtuoju kraštu. Jaunimas jau daugiau kaip
dešimtmetį masiškai migruoja iš kaimiškųjų savivaldybių į miestus bei kitas šalis. Kaip teigia V.
Atkočiūnienė ir kt. (2012), šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai formuojasi naujos liberalizmo
idėjomis grindžiamos vertybės, stiprėja individualizmas, skatinantis keisti nusistovėjusias elgesio
normas ir rinktis, praplečiantį individo laisvę, autonomiją ir saviraiškos galimybes, gyvenimo būdą.
Jaunimas bei jaunos šeimos didžiausią dėmesį skiria savo asmeninės gerovės kūrimui ir tarpusavio
santykių kokybės užtikrinimui, o šeimai ir vaikams teikiama reikšmė mažėja. Lietuvoje, kaip ir
 40

kitose ES šalyse, vyksta fundamentalios poindustrinės visuomenės vertybių, normų ir požiūrių

permainos, kurios suformuoja naujus iššūkius ir neapibrėžtumą kaimiškųjų vietovių vystymo
sprendimų priėmėjams ir įgyvendintojams (Atkočiūnienė, Navasaitienė, Aleksandravičius, 2012).
Sprendimų priėmėjų nesugebėjimas priimti efektyvių sprendimų bei jaunų žmonių
nepajėgumas kovoti su iškilusiais iššūkiais ir problemomis gali vesti prie itin neigiamo reiškinio
visuomenėje – socialinės atskirties. Anot, A. Giddens (2005), jauni žmonės yra itin tikėtini
kandidatai į socialinę atskirtį, o ypač tie, kurie gyvena kaimo teritorijose. Autorius pateikia
veiksnius, lemiančius potencialią jaunimo socialinę atskirtį:
 Darbo rinkos pokyčiai. Šiais laikais jaunimo darbo rinka mažiau užtikrinta negu
anksčiau. Daugeliui jaunų žmonių sunku rasti darbą, nes nekvalifikuotus darbus išstumia veikla,
reikalaujanti įgūdžių ir patirties.
 Kintančios socialinės pašalpos. Nors jaunimas ir toliau paveldi politines teises bei statusą,
tačiau apribotos jo socialinės teisės į darbą, švietimą ir būstą, todėl jauni žmonės tapo labiau ir ilgiau
priklausomi nuo savo šeimos;
 Švietimo sistema atstumia dalį jaunimo. Švietimo sistema tiek formaliai, tiek
neformaliai atstumia vis daugiau jaunimo. Dabartinė politika, kuri skatina atranką ir
mokyklose, ir tarp jų, neretai ignoruoja jaunuolius, jau ir taip esančius visuomenės atskirtyje, o
daugeliui jaunų žmonių dėl užimtumo poslinkių švietimas apskritai nebėra svarbus.
A. Giddens (2005), taip pat išskiria priežastis, dėl kurių socialinę atskirtį gali patirti žmonės
gyvenantys kaimiškosiose vietovėse:
 Prieinama mažiau prekių, paslaugų ir patogumų. Kaimo gyventojai turi ribotas galimybes
naudotis visaverčiam, aktyviam ir sveikam gyvenimo būdui reikalingomis paslaugomis – gydytojų,
pašto skyrių, mokyklų, bažnyčių, bibliotekų, valstybinių tarnybų ir kt. Jie yra priklausomi nuo
patogumų prieinamų vietinėje bendruomenėje.
 Ribotos galimybės naudotis transportu. Tai yra vienas stipriausių veiksnių, darančių poveikį
kaimo atskirčiai. Šios problemos mastas sumažėja, jei šeimos ūkis turi automobilį, kuriuo gali
nuvykti į darbą kitame mieste, apsipirkti ten, kur daugiau parduotuvių, be vargo aplankyti draugus ar
šeimos narius, gyvenančius kitose vietovėse. Tačiau situacija komplikuojasi, kai žmonės yra
priklausomi nuo viešojo transporto paslaugų, kurių apimtys kaimo vietovėse nedidelės.
Taigi, jauniems žmonėms gyvenantiems kaime, grėsmė atsidurti socialinėje atskirtyje
padidėja dvigubai. Anot A. Bučinsko (2014) dėl aukšto skurdo rizikos lygio (kas trečias Lietuvos
 41

gyventojas gyvena ties skurdo riba2) Lietuvoje susiformavo socialinės grupės, kurių dalyviai prarado
viltį bei kolektyvinio veikimo prasmę ir atsidūrė visuomenės užribyje. Šis reiškinys žalingas tuo, jog
visuomenės užribyje esančioms socialinėms grupėms, priklausantys asmenys dažnai degraduoja ir
tokiomis nepalankiomis sąlygomis augina savo vaikus, kurie būdami visuomenės užribyje
socializuojasi. Tai tęsiasi iš kartos į kartą. Dėl šios priežasties, Lietuvoje formuojasi gyventojų
užribio „kastos“, kurias santykinai galėtume vadinti sąvartynų gyventojais, benamiais, elgetomis,
kaimo padieniais samdiniais (daugiausia dirbančiais už maistą), socialinių išmokų vartotojais ir kt.
Šių socialinių grupių apimtis nemažėja. Anot autoriaus, „auganti karta prarado ne tik vienodų, bet
bent jau panašių startinių pozicijų galimybes, ypač ryškiai tai matoma lyginant miesto ir kaimo
gyventojų socialinę aplinką bei galimybes. Lietuvoje <...> socialinių mokslų atstovai nepakankamai
dėmesio skiria valstybės kaimo politikos analizei, kuri padėtų nustatyti, kas lemia situaciją, kai
nemenkas Lietuvos gyventojų skaičius netampa darniai besivystančios visuomenės dalimi“
(Bučinskas, 2014, p. 20-21). Tiesa, pats autorius atsakydamas į šį klausimą teigia, jog „siekiant
darnaus kaimo vystymosi ir gyvybingumo išsaugojimo turi iš esmės keistis valstybės politika dėl
kaimo. Valstybės dėmesys turi būti sutelktas į kaimo žmogaus problemas nuo pat jo gimimo.
Lietuvos kaimas alinamas ir intelektualiai skurdinamas netinkamai organizuojant ikimokyklinio
amžiaus vaikų ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą <...>. Kaimo vaikams nesudarytos normalios
sąlygos jų intelektualiniam vystymuisi, o tai prastina pasirengimo suaugusiųjų gyvenimui kokybę“.
Ir tai yra tik nedidelė dalis problemų, kurios prisideda prie to, jog dalis piliečių jau nuo ankstyvos
vaikystės pasmerkti socialiniai atskirčiai.
Viena opiausių problemų kaime – nedarbas. Jauni žmonės siekdami dirbt bei užsidribti ir
oriai gyventi keliasi į didesnius mietus ar emigruoja. Retas kuris sugrįžta į kaimą, dėl to
nebeplėtojama ir nukenčia kaimo socialinė infrastruktūra. „Socialinė infrastruktūra paprastai
suprantama kaip viešieji sektoriai su juose esančiomis institucijomis (pvz. švietimo ir kultūros,
transporto, sveikatos apsaugos, komunalinių ir buitinių paslaugų, saugumo, pašto, telefoninio ir
internetinio ryšio teikimas ir pan.)“ (Atkočiūnienė ir kt., 2014, p. 6). Taip susidaro užburtas ratas:
uždaromi darželiai, mokyklos, sunkiai pasiekiamos sveikatos apsaugos ir kt. paslaugos,
prarandamos ir nekuriamos naujos darbo vietos – kaimas tampa nepatrauklia vieta gyventi.
Tam, kad situacija pasikeistų neigiami demografiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai
kaime įgautų priešingas tendencijas, valstybės politika kaimo atžvilgiu turėtų pasikeisti iš esmės, nes
akivaizdu, jog šiuo metu, nepakanka politinės valios sprendimų susidariusiai situacijai stabilizuoti.

2
Pagal 2013 metų Eurostato duomenis.
 42

Šiam tikslui pasiekti, kitoje darbo dalyje pristatomas jaunimo socialinių problemų
Vilkaviškio rajono kaimiškosiose vietovėse tyrimas, kuriuo siekiama ne tik suprasti jaunų žmonių
socialines problemas, jų mastą, bet ir – suaugusiųjų (ekspertų, dirbančių su jaunimu) požiūrį į
jaunimą ir jo problemas. Labai svarbu išsiaiškinti kaip jauni žmonės ir suaugusieji suvokia ir vertina
tuos pačius dalykus, ar yra susikalbėjimas tarp šių dviejų skirtingų socialinių grupių, kuris yra labai
svarbus, siekiant efektyvaus jaunimo socialinių problemų sprendimo.
 43

2. JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO VIETOVĖSE

TYRIMAS

Jaunimo problemų sprendimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2013–2018 metų plane, kuris
yra skirtas institucijoms ir organizacijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms jaunimo politiką
Vilkaviškio rajone, pateikta tokia Vilkaviškio rajono jaunimo vizija – „sąmoningas, pilietiškas,
patriotiškas, brandus, kultūringas ir kūrybingas jaunas žmogus, gebantis būti aktyvia visuomenės
dalimi“ (Vilkaviškio..., 2013, p. 1). Šiame skyriuje, išanalizavus ir susisteminus jaunimo,
gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse, socialinių problemų tyrimo bei ekspertinės
apklausos apie Vilkaviškio rajono jaunimo socialines problemas ir jų sprendimo būdus, rezultatus
pristatomos, pagrindinės socialinės problemos užkertančios kelią jaunam žmogui visokeriopai
įgyvendinti šią viziją.

2. 1. Kaimo jaunimo situacija Vilkaviškio rajone

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2015 metų pradžioje, Vilkaviškio rajono

savivaldybėje gyveno 39,5 tūkst. gyventojų. 14-29 metų jaunimo iš viso buvo 8462 asmenų, iš kurių
5515 jaunų žmonių gyveno kaimo vietovėse. Tai reiškia, kad didžioji dalis Vilkaviškio r. gyventojų
gyvena kaimiškosiose vietovėse (LR Statistikos, 2015). Žemiau pateiktame paveiksle pavaizduota
kaip kito jaunų žmonių (15-29 m.), gyvenančių Vilkaviškio rajono savivaldybėje skaičius per
pastaruosius 15 metų, išimtinai išskiriant, jaunuolius gyvenančius kaimo vietovėse.

9780 9649
10000
9000 7993
8000
Jaunimo skaičius

7000
5817 5679
6000
4808 Iš viso
5000
Iš jų kaime
4000
3000
2000
1000
0
2005 2010 2015

7 pav. 15-29 m. jaunimo skaičiaus kitimo tendencijos Vilkaviškio rajone (sudaryta autorės,
remiantis LR Statistikos departamento duomenimis)
 44

Iš pateikto 7 paveikslo matyti, jog Vilkaviškio rajone per pastaruosius penkerius metus, ypač
ženkliai sumažėjo jaunų3 žmonių skaičius. Mažėjantis jaunimo skaičius neigiamai veikia
savivaldybės švietimo sistemos plėtrą, atitinkamai mažėja potenciali kvalifikuotų darbuotojų
pasiūla, viešųjų paslaugų kokybė, verslo plėtojimo ir darbo vietų kūrimo galimybės rajone
(Vilkaviškio..., 2013).
Derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Vilkaviškio rajone didesnė jaunų žmonių dalis gyvena
kaimiškose vietovėse. Ši savivaldybė priskiriama kaimiškosioms savivaldybėms, nes šiuo metu
vienintelis Vilkaviškis – rajono centras turi daugiau kaip 6000 gyventojų, kai tuo tarpu kituose
miesteliuose Kybartuose, Gražiškiuose, Virbalyje, Pilviškiuose ir kt., gyventojų skaičius nesiekia
šios ribos.
Siekiant pristatyti Vilkaviškio rajono jaunimo situaciją, pasitelkta PEST analizė, kurioje,
remiantis Jaunimo problemų sprendimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2013–2018 metų planu,
išskirti politiniai – teisiniai, ekonominiai, socialiniai – kultūriniai bei technologiniai veiksniai,
turintys įtakos jaunimo problemų formavimuisi savivaldybėje.

9 lentelė. Vilkaviškio rajono jaunimo situacijos PEST analizė

(sudaryta autorės pagal Jaunimo problemų sprendimo 2013–2018 metų planą)
Politiniai – teisiniai veiksniai Ekonominiai veiksniai
•Savivaldybėje aktyviai veikia Jaunimo reikalų •Nedarbas Savivaldybėje viršija Lietuvos vidurkį;
koordinatorė, ir Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo •Maža darbo vietų pasiūla, ribotos uždarbio, karjeros
reikalų taryba; ir savęs realizavimo perspektyvos;
•Savivaldybėje veikia ir kuriasi jaunimo ir su jaunimu •Savivaldybė pasižymi vienu žemiausių verslumo
dirbančios organizacijos, tačiau jų veikla dažnai yra rodiklių Lietuvoje;
cikliška; •Trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų;
•Savivaldybė remia NVO veiklą iš Savivaldybės biudžeto •Aktyviai veikia Vilkaviškio turizmo ir verslo
lėšų; informacijos centras;
•Silpnas pilietinis aktyvumas, iniciatyvos stoka, tačiau tuo •Pasienio regionas, keliantis ekonominius ir
pačiu aktyvus dalyvavimas savanoriškoje veikloje. kultūrinius iššūkius;
•Vilkaviškio rajonas palankus turizmui vystyti.
Socialiniai – kultūriniai veiksniai Technologiniai veiksniai
•Savivaldybėje dominuoja mokyklinio amžiaus jaunimas; •Vilkaviškio rajono gyventojai yra aukšto
•Gyventojų skaičius savivaldybėje mažėja sparčiau nei kompiuterinio raštingumo.
vidutiniškai Lietuvoje ar Marijampolės apskrityje; •Savivaldybėje aktyviai naudojamos informacinės
•Savivaldybė pasižymi dideliu rizikos šeimų skaičiumi; technologijos.
•Savivaldybėje didelė kultūrinių renginių pasiūla, trūksta
sporto ir pramoginių renginių;
•Savivaldybėje trūksta sporto bazės ir atvirų jaunimo erdvių;
•Jaunimas aktyviai įsitraukia į savanorišką veiklą, tačiau
trūksta iniciatyvos ir lyderių;
•Savivaldybėje aktyviai veikia kaimo bendruomenės ir
VVG.

3
Į 7 pav. neįtraukti 14 metų jauni asmenys, nes Statistikos departamento pateiktuose šaltiniuose, jaunuoliai suskirstyti į
amžiaus grupes – 10-14 m., 15-19 m., 20-24 m., 25-29 m., todėl nustatyti kiek 10-14 m. grupėje tiksliai yra
keturiolikmečių – neįmanoma.
 45

Kiek šie ir kiti veiksniai turi įtakos jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse,
socialinių problemų atsiradimui, analizuojama tolesnėje darbo dalyje, kur pristatoma empirinio
tyrimo, analizuojančio jaunimo problematiką, metodika. Taip pat pateikiami susisteminti tyrimo
rezultatai, atskleidžiantys ekspertų ir jaunuolių požiūrį į kaimo jaunimo socialines problemas, jų
atsiradimo priežastis ir galimus sprendimo būdus.

2. 2. Jaunimo socialinių problemų Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse empirinio tyrimo

metodika

Empirinį tyrimą galima apibūdinti kaip įvairios formos informacijos (faktų) gavimą esant
kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto (Kardelis, 2005). Organizuojant šį empirinį tyrimą
vadovautasi mokslininko C. M. Charles (1999) iškeltais tyrimo principais: teisiniais tyrimo dalyvio
apsaugos bei slaptumo principais, etiniais principais – geravališkumo, sąžiningumo, tikslių
paaiškinimų tyrimo dalyviams, procedūrinio tiriamumo, glaustumo, tikėtinumo bei įvairių prasmių
paaiškinimo principais. Rengiantis tyrimui, pirmiausia buvo suformuluotas tyrimo objektas, tikslas
ir numatyti tyrimo tikslui įgyvendinti uždaviniai.
Empirinio tyrimo objektas – Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos.
Empirinio tyrimo tikslas – ištirti pagrindines kaimo jaunimo socialines problemas
Vilkaviškio rajone.
Uždaviniai:
1. Atskleisti su kokiomis socialinėmis problemomis susiduria jaunimas gyvenantis
Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse.
2. Nustatyti ekspertų požiūrį į kaimo jaunimo socialines problemas ir galimus jų sprendimo
būdus.
Siekiant identifikuoti pagrindines jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse
problemas buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis. Įvertinus įvairių tyrimo metodų
privalumus ir trūkumus, empirinio tyrimo tikslams pasiekti, buvo pasirinkti anketinės apklausos bei
ekspertų pusiau struktūruoto interviu metodai, kaip efektyviausi instrumentai tirti pasirinktai temai.
Kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa. Atliekant kiekybinį tyrimą, buvo pasirinkta
tikslinė grupė – jauni asmenys (14-29 metų), gyvenantys Vilkaviškio rajono kaimiškosiose
vietovėse (gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 6000 gyventojų).
 46

Siekiant išsiaiškinti jaunimui aktualias socialines problemas pagrindiniu tyrimo metodu

pasirinktas empirinių tyrimų kiekybinis metodas – anketinė apklausa. Šis metodas pasirinktas todėl,
kad respondentas apklausą atlieką savarankiškai ir užtikrinamas anonimiškumas, dėl to yra didesnė
tikimybė, kad bus atskleista tokia informacija, kurios respondentas nedrįstų pasakyti gyvai. Ne gana
to, klausimynai padeda sutaupyti laiko, nes per tą laiką, kol gyvai bus apklaustas vienas žmogus, iš
anksto paruoštą klausimyną gali užpildyti šimtai respondentų (Roach, 2007).
Anketoje buvo naudojami uždari klausimai su galimais atsakymo variantais, kadangi
respondentai (ypač jaunimas) į tokius klausimus yra labiau linkę atsakyti nei į atvirus. Be to,
atsakymus į tokius klausimus galima tiksliau susisteminti bei palyginti. Anketa sudaryta iš 59
klausimų (žr. priedą Nr. 1 ). Ją sudarė 12 klausimų blokų. Kaip jau minėta ankstesnėje darbo dalyje,
socialinės problemos neretai yra dualios, t. y. socialinės - ekonominės, socialinės - demografinės,
socialinės - sveikatos, socialinės – psichologinės, socialinės – edukacinės, socialinės - pedagoginės
ir kt., todėl siekiant kuo giliau ištirti ir tiksliau nustatyti jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono
kaimo vietovėse socialines problemas, pasirinktas toks platus klausimų spektras. Klausimai taip pat
sudaryti remiantis anksčiau Jaunimo reikalų departamento užsakymu atliktu Vilkaviškio rajono
savivaldybės jaunimo problematikos tyrimu (2012). Anketos klausimų pagrįstumas pateikiamas 10
lentelėje.

10 lentelė. Anketos klausimų grupės ir jų pagrįstumas

Anksčiau
atlikti tyrimai,
Eil. Klausimų Mokslininkai
Klausimų grupė Klausimų grupės tikslas kuriais remtasi
Nr. Nr. tyrinėjantys šią sritį
sudarant
klausimyną
Demografinės 1-8 Nustatyti respondentų - Vilkaviškio
1 tiriamųjų demografines charakteristikas. rajono
charakteristikos savivaldybės
Jaunimo, kaip 9 Išsiaiškinti, kokios savybės, N. Večkienė (2001), jaunimo
socialinės grupės jaunimo nuomone, jį išskiria iš V. Liubinienė (2002), problematikos
2
ypatybės kitų socialinių grupių. R. Ališauskienė, L. tyrimas (JRD,
Žilinskienė (2001) 2012).
Mokykla ir studijos 10-13 Išsiaiškinti su kokiomis E. Globė, A.
3 problemomis jauni žmonės Goštautas (2006), I.
susiduria mokymosi įstaigose. Leliūgienė (2003)
Darbas ir karjera 14-23 Nustatyti ar jauni žmonės turi L. Okunevičiūtė-
darbą, kokios yra nedirbančiųjų Neverauskienė, Jaunimo
4
nedarbo priežastys. J. Moskvina (2012), situacijos Kauno
Ž. Židonis (2012) mieste tyrimas
Laisvalaikis 24-26 Išsiaiškinti ar jauni žmonės V. Balčiūnienė (VšĮ „Verslo
efektyviai išnaudoja savo laisvą (2015), P. J. Ward, iniciatyva“,
5
laiką. R. B. Zabriskie 2011).
(2011)
6 Draugai 27-29 Išsiaiškinti ar jaunimui J. Cotterell (2007)
 47

reikalingi draugai. Jaunimo reikalų

Kaimynystė 30-31 Išsiaiškinti ar jauni žmonės E. Oberle, K. A. departamentas.
7 saugiai jaučiasi savo Schonert-Reichl, B. 2004. Jaunimo
gyvenamojoje aplinkoje. D. Zumbo (2011) situacijos
Dalyvavimas 32-36 Išsiaiškinti ar jauni žmonės L. J. Mahoney, A. L. tyrimas. (JRD,
8 aktyviai dalyvauja Vilkaviškio Harris, J. S. Eccles 2004).
r. visuomeniniame gyvenime. (2006)
Žalingi įpročiai / 37-46 Išsiaiškinti ar jaunimas turi V. Gudžinskienė
priklausomybės problemų, susijusių su žalingais (2013), E. Danila
9
įpročiais. (2001), A. Zaborskis,
N. Žemaitienė (1999)
Psichologinė savijauta 47-52 Išsiaiškinti pagrindines jaunus Sh. M. Suido, E. J.
10 žmones kamuojančias Shaffer (2008)
psichologines problemas.
Lytinė elgsena 53-57 Išsiaiškinti jaunų žmonių L. Kann, S. Kinchen,
11 nuostatas šeimos kūrimo ir L. Sh. Shanklin, K. H.
lytinio švietimo klausimais. Flint, ect. (2014)
Jaunimo socialinės 58-59 Nustatyti, su kokiomis J Ruškus, A
problemos pagrindinėmis socialinėmis Mičiudaitė (2015), L
12
problemomis susiduria jauni Mooney, D. Knox, C
žmonės Vilkaviškio r. Schacht (2014)

Tyrimo imtis, organizavimas ir eiga. Tyrimo respondentai buvo atrenkami paprastos

tikimybinės atrankos būdu. Tai reiškia, kad buvo atrenkami visi 14-29 metų respondentai, kurie
gyvena kaimiškosiose Vilkaviškio rajono gyvenvietėse (kitaip tariant visi jauni asmenys, išskyrus
gyvenančius Vilkaviškio mieste). Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Vilkaviškio
rajone, kaime gyvenančio jaunimo 2015 m. pradžioje buvo 5515. Siekiant, kad tyrimo metu gauti
rezultatai būtų patikimi, validūs ir reprezentuotų visą generalinę aibę buvo apskaičiuota tyrimo
imtis, kuri parodė, kad reprezentatyviai imčiai apklausti reikia 359 respondentus. Ši imtis užtikrina 5
proc. paklaidą (su 95 proc. tikimybe).
Tyrimas atliktas 2015 metų lapkričio – 2016 metų vasario mėnesiais. Buvo paruošta 290
spausdintų anketų, kurios buvo duotos jaunimui užpildyti Marijampolės teritorinės darbo biržos
Vilkaviškio skyriuje (jaunimui skirtų užsiėmimų metu), tokių anketų buvo užpildyta – 79; taip pat
buvo kreiptasi į Vilkaviškio rajono švietimo įstaigas su prašymu dalyvauti tyrime (plačiau žr. 11
lentelė), švietimo įstaigose anketų buvo užpildyta – 180. Be to, buvo sukurta internetinė anketa
svetainėje manoapklausa.lt, kuri buvo platinama socialinio tinklo „Facebook“ pagalba. Ją užpildė
101 jaunas respondentas, gyvenantis Vilkaviškio rajone. Viso tyrimo laikotarpiu buvo surinkta 360
užpildytų anketų.
 48

11 lentelė. Spausdintų anketų pasiskirstymas įvairiose institucijose

Eil. Įstaigos pavadinimas Išdalinta Sugrąžinta Proc.
Nr. anketų nesugadintų (nuo visų
(vnt.) (vnt.) anketų)
1 Marijampolės TDB, Vilkaviškio skyrius 100 79 22,9
2 Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija 70 62 17,2
3 Pilviškių „Santakos“ gimnazija 65 60 16,6
4 Keturvalakių mokykla-daugiafunkcinis centras 25 16 4,4
5 Kybartų K. Donelaičio gimnazija Virbalio skyrius 30 20 5,5
6 Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcinis - 22 6,1
centras*
Iš viso 290 259 72,7**
* Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos-daugiafunkcinio centro moksleiviai anketas užpildė internetinėje
svetainėje, manoapklausa.lt.
** Likusius 28 proc., sudaro anketos (101 vnt.), kurios buvo užpildytos internetinėje erdvėje.

Duomenų analizė. Statistinei duomenų analizei naudota Microsoft Excel‘10 programa.

Rezultatai pateikiami prieduose Nr. 3 ir Nr. 4.

Kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Kokybinis tyrimas pasirinktas kaip

papildoma priemonė tam, kad išsiaiškinti, kiek sutampa ir kiek skiriasi jaunimo, su jaunimu
dirbančių institucijų atstovų bei kaimo bendruomeninių organizacijų vadovų požiūris į kaimo
jaunimo socialines problemas ir galimus jų sprendimo būdus Vilkaviškio rajone.
Tyrimo instrumentas. 2015 m. gruodžio – 2016 m. sausio mėnesiais buvo atliktas pusiau
struktūruotas su jaunimu dirbančių institucijų atstovų ir kaimo bendruomenių vadovų interviu. Anot
K. Kardelio (2005), pusiau struktūruoto interviu metu laisvai formuluojant klausimus, galima
lanksčiau vesti interviu, nes atsižvelgiant į informanto atsakymą, galima patikslinti klausimą,
išsiaiškinti įvairius reiškinio aspektus, nuodugniau analizuoti studijuojamą situaciją ir atskleisti
socialinę tikrovę tiriamųjų požiūriu. Ekspertų apklausą sudarė 15 pusiau struktūruoto interviu
klausimų (žr. priedą Nr. 2). Interviu klausimų pagrįstumas pristatomas žemiau pateiktoje lentelėje.

12 lentelė. Interviu klausimų pagrįstumas

Kl. Nr. Klausimas Klausimo tikslas
1-5 Demografiniai klausimai Išsiaiškinti ekspertų demografines charakteristikas.
6 Profesinė (darbinė) patirtis su jaunimu Išsiaiškinti ekspertų turimą darbo patirtį darbe su jaunimu.
Jaunų žmonių vertybinės nuostatos Nustatyti kaip ekspertai suvokia egzistuojančias jauno žmogaus
7
vertybines nuostatas.
Jaunimo problemų identifikavimas Nustatyti kokias pagrindines jaunimo socialines problemas įžvelgia
8-10
ekspertai Vilkaviškio rajone.
Jaunimo socialinių problemų Išsiaiškinti, ekspertų poziciją jaunimo socialinių problemų sprendimo
11-14
sprendimas klausimais.
Vilkaviškio rajono/kaimo vizija Išsiaiškinti ekspertų Vilkaviškio rajono ateities viziją. Kokią jaunimo
15
ekspertų akimis situaciją Vilkaviškio rajone jie mato po 5 metų?
 49

Tyrimo organizavimas. Tyrime dalyvavo 12 ekspertų, t. y. jaunimo ir su jaunimu dirbantys

asmenys, kaimo bendruomeninių organizacijų vadovai bei kiti suinteresuoti asmenys. Detalesnė
informacija apie informantus pateikiama 13 lentelėje.

13 lentelė. Ekspertų, dalyvavusių tyrime, duomenys

Eil. Organizacija / institucija Ekspertų Užimamos pareigos Darbo su
Nr. (interviu vykdymo laikas) skaičius jaunimu
patirtis
(metais)
1 Vilkaviškio r. savivaldybės 2 Jaunimo reikalų koordinatorė 9
administracija (2015-04-15/2015-04- Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vyr. -
22)* specialistė
2 Kaimo / miestelio bendruomenių 2 Buvęs Stirniškių – Suvalkų bendruomenės 2
pirmininkai pirmininkas
(2016-12-21/2016-01-06) Kybartų bendruomenės pirmininkas -
3 Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų 2 Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 13
atstovai anglų kalbos mokytoja
(2016-01-04) Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos 21
direktoriaus pavaduotoja
4 Vilkaviškio kultūros centras (2016- 1 Vilkaviškio Kultūros centro projektų vadovė 15
01-06)
5 Vilkaviškio rajono savivaldybės 1 Vilkaviškio r. savivaldybės viešosios 30
viešoji biblioteka (2016-01-04) bibliotekos Kybartų miesto filialo vedėja
6 Vilkaviškio rajono savivaldybės 1 Vilkaviškio r. savivaldybės tarybos narys, 5
taryba (2016-01-05) Klausučių bendruomenės pirmininkas
7 Vilkaviškio rajono savivaldybės 2 Vilkaviškio r. savivaldybės Visuomenės 3
Visuomenės sveikatos biuras sveikatos biuro direktorė
(2016-02-12) Vilkaviškio r. savivaldybės Visuomenės 2
sveikatos biuro specialistė
8 Marijampolės teritorinės darbo biržos 1 Marijampolės teritorinės darbo biržos 10
Vilkaviškio jaunimo darbo centras Vilkaviškio jaunimo darbo centro specialistė
(2016-01-14)
* Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos darbuotojos buvo apklaustos 2015 m. balandžio mėnesį inovacijų praktikos
metu.

Kiekvienam interviu buvo ruošiamasi iš anksto. Telefonu suderinamas susitikimo su

ekspertu laikas ir vieta. Kiekvienas ekspertas buvo supažindintas su tyrimo tikslu, uždaviniais bei
gautų rezultatų panaudojimu. Dar tyrimo pradžioje ekspertams buvo garantuojamas anonimiškumas.
Tyrimo duomenų analizė. Interviu analizuojami kokybinės turinio analizės būdu. Pokalbis
su ekspertu įrašomas į diktofoną, o po kiekvieno interviu gauta medžiaga transkribuojama, t. y.
paverčiama tekstiniu pavidalu. Duomenis pavertus tekstine išraiška, jie buvo analizuojami keliais
etapais:
 pirmas analizės etapas – esminių aspektų išskyrimas. Respondento žodžiai, sakiniai
sutraukiami į reikšminę mintį;
 50

 antrasis analizės etapas – kodavimas. Reikšminės mintys apibendrinamos, išskiriami kodai

ir įvardinami. išanalizavus visus interviu šiais dviem etapais, visi interviu bendrai kategorizuojami;
 trečias analizės etapas – kategorizavimas. Išskiriamos kategorijos, jos aprašomos, cituojama
respondentų kalba. Interpretacijos lyginamos tarpusavyje;
 ketvirtas analizės etapas – empirinis ir teorinis generalizavimas. Kategorijų buitinė kalba
paverčiama moksline. Jos apibendrinamos ir siejant su teorija pateikiamos išvados.
Ekspertų atsakymai apdoroti Microsoft Excel‘10 programa.

2. 3. Ekspertų Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė

Atlikus Vilkaviškio rajono jaunimo ir su jaunimo dirbančių organizacijų atstovų, kaimo

bendruomeninių organizacijų vadovų ir kitų suinteresuotų veikėjų interviu, pravartu apibendrinti ir
susisteminti gautus rezultatus, išskirti dažniausiai pasikartojančius atsakymus, palyginti ekspertų
atsakymus su jaunimo apklausos rezultatais. 3 priedo 1 lentelėje pateikiamos demografinės ekspertų
charakteristikos, nustatytos interviu metu. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, didžioji dalis tyrime
dalyvavusių ekspertų yra pakankamai kompetentingi vertinti jaunimo situaciją tiek pagal savo
amžių, tiek pagal turimą išsilavinimą, gyvenimo Vilkaviškio rajone trukmę, bei darbo su jaunimu
patirtį. Didžiąją ekspertų dalį sudarė 20-30 metų asmenys (33 proc.), kurie dar patys yra jaunimas,
todėl galima daryti prielaidą, jog jie jaunimo problemas supranta geriau, nes patys dažnai su jomis
susiduria. Paaiškėjo, kad didžioji dalis ekspertų Vilkaviškio rajone gyvena nuo pat gimimo (7
asmenys), likusi dalis gyvena didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl galima teigti, jog ekspertai turi
pakankamai žinių ir patirties, gyvendami Vilkaviškio rajone, kad galėtų tinkamai vertinti esamą
situaciją rajone. Be to, didžioji dalis ekspertų (42 proc.) turi daugiau kaip 10 metų darbo su jaunimu
patirties, 41 proc. turi iki 10 metų patirtį, likusi dalis nedirba tiesioginio darbo su jaunimu, tačiau
savo darbe daugiau ar mažiau yra su tuo susijusi.
Interviu apibendrinimas. Uždavus ekspertams klausimą, „kokios vertybinės nuostatos
būdingos jaunam žmogui?“, didžioji dalis atsakė (žr. 14 lentelė.), jog jauniems žmonėms
svarbiausia įdomus ir gerai apmokamas darbas (6 ekspertai), išsilavinimo siekimą paminėjo 4
asmenys, 3 išskyrė tokias vertybes kaip šeima, draugystė, pripažinimas visuomenėje.
 51

14 lentelė. Jaunimui būdingos vertybinės nuostatos

(sudaryta autorės, remiantis interviu rezultatais)
Eksp. skaičius Eksp. skaičius
Vertybinės nuostatos (proc. nuo Vertybinės nuostatos (proc. nuo
atsakiusių) atsakiusių)
Įdomus ir gerai apmokamas darbas 6 (13%) Teisingumas 1 (2,2%)
Išsilavinimas ir mokslo siekimas 4 (8,7%) Kultūringumas 1 (2,2%)
Šeima 3 (6,5%) Optimizmas 1 (2,2%)
Draugystė 3 (6,5%) Meilės ir santykių svarba 1 (2,2%)
Pripažinimas visuomenėje 3 (6,5%) Atjauta ir tolerancija 1 (2,2%)
Savarankiškumas 2 (4,3%) Novatoriškumas 1 (2,2%)
Kūrybiškumas 2 (4,3%) Žingeidumas 1 (2,2%)
Pasitikėjimas savimi 2 (4,3%) Sąžiningumas 1 (2,2%)
Laisvė ir saviraiška 2 (4,3%) Abejingumas ir apatija 1 (2,2%)
Materializmas 2 (4,3%) Patyčios 1 (2,2%)
Veiklumas 2 (4,3%) Susvetimėjimas 1 (2,2%)
Drąsa 1 (2,2%) Didelis užimtumas 1 (2,2%)
Atsakomybė 1 (2,2%) Pradėtų darbų neužbaigtumas 1 (2,2%)

Buvo išskirta ir keletas neigiamų savybių – abejingumas, susvetimėjimas, patyčios, darbų

neužbaigimas, laiko stoka. Vienas informantas neišskyrė jokių nuostatų, teigdamas, jog „šiuo laiku
vertybinės nuostatos yra besikeičiančios ir nenusistovėjusios, tad konkrečių įvardinti negaliu“. 15
lentelėje ekspertų įvardintos vertybinės nuostatos neabejotinai būdingos šiuolaikiniam jaunam
žmogui, kuris formuojasi kaip asmenybė, stengiasi integruotis į visuomenę.
Uždavus klausimą: „su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria jaunimas
Vilkaviškio rajone?“ (žr. 3 priedo 2 pav.), net 9 ekspertai paminėjo laisvalaikio praleidimo vietų
trūkumą, 5 – paminėjo nedarbą ir užimtumo stoką, taip pat buvo išskirtos tokios jaunimui aktualios
problemos kaip – motyvacijos stoka, nepriteklius, alkoholizmas, informacijos apie savanorystę
trūkumas ir kt. Apibendrinant galima sutikti, jog jaunimas Vilkaviškio rajone išties turi mažai
laisvalaikio praleidimo vietų. Tikėtina, jog ši situacija pasikeis į gera, nes 2016 m. vasario mėnesį
Vilkaviškyje atidaryta nauja erdvė jaunimui – Atviras jaunimo centras, kuriame gali rinktis ir laiką
leisti 14-29 metų jaunimas. Tuo tarpu jaunimo nedarbo problema ir toliau išlieka itin aktuali.
Į klausimą „ar jaunimas gyvenantis Vilkaviškio r. kaimo vietovėse susiduria su tokiomis
pat problemomis kaip ir gyvenantis mieste?“, didesnė dalis atsakiusiųjų teigė, jog ne. Dažnas iš jų
minėjo, jog kaimo jaunimo problemos didesnės: „manau, kad kaimuose situacija prastesnė, išskyrus
bendruomenes, kurios turi įsirengusios laisvalaikio ir sporto vietas“; „kaimo vietovėje gyvenančiam
jaunimui sunkiau susirasti darbą, užsiimti mėgstama veikla, mokytis ir tobulėti“; „mano supratimu,
problemos skirtingos ir tarp miesto ir tarp atokesnių kaimo vietovių. Rajonų vietovių išskirtinumui
daro įtaką net ir geografinė padėtis, t. y. socialinė rizika pasienio zonoje kur kas didesnė. Skirtingi
 52

dalykai tarpusavyje palyginus Gižų ir Vartelių vietoves“. Kai kurie atsakiusieji situaciją kaime sieja
su bendruomenių veikla: „manau, kad taip, tačiau tikrai ne visose kaimo vietovėse. Tose kaimo
vietovėse, kur yra stiprios kaimo bendruomenės jaunimas turi veiklos ir laiką leidžia prasmingiau,
neretai net ir už tuos jaunuolius, kurie mieste gyvena“; „gal taip... nors dabar, suaktyvėjus kaimo
bendruomenėms, jaunimas kaime gali jungtis bendroms veikloms, inicijuoti savo veiklas, generuoti
ir įgyvendinti idėjas“. Pasak ekspertų, daugeliu atvejų jaunimo socialinių problemų mastą galima
sieti ir su kaimo bendruomenių veikla, aktyvumu ir iniciatyvomis kylančiomis vietiniame
lygmenyje.

15 lentelė. Problemos būdingos Vilkaviškio rajono kaimo jaunimui

(sudaryta autorės, remiantis interviu rezultatais)
Kaimo jaunimo problemos Eksp. skaičius Kaimo jaunimo problemos Eksp. skaičius
(proc. nuo (proc. nuo
atsakiusių) atsakiusių)
Nedarbas 5 (21,4%) Rūkymas 1 (3,6%)
Alkoholizmas 4 (17,9%) Nusikalstamumas 1 (3,6%)
Skurdas 3 (10,7%) Narkotikai 1 (3,6%)
Netinkamai leidžiamas laisvalaikis 3 (10,7%) Maža papildomo ugdymo pasiūla 1 (3,6%)
Emigracija 2 (7,1%) Socialinė atskirtis 1 (3,6%)
Susisiekimo problema 2 (7,1%) Žemas išsilavinimas 1 (3,6%)
Asocialios šeimos 1 (3,6%)  

Paprašius ekspertų įvardinti problemas išskirtinai būdingas kaimo jaunimui Vilkaviškio

rajone (žr. 15 lentelė), didžioji dalis įvardijo nedarbą (5), alkoholizmą (4) „kaimo jaunimo
problemos yra nepriteklius ir asocialios, jais nesirūpinančios šeimos; tuomet dar atsiranda viena
problema – alkoholizmas. Dažnas jaunuolis (19–29 m.) iš kaimo neturi lėšų studijuoti, jeigu
nepatenka į valstybės finansuojamas vietas arba kad ir patenka, bet šeima neturi ko jam duoti
pragyvenimui. Tuomet didžiausia problema tampa nedarbas, nes kaime jį susirasti yra praktiškai
neįmanoma. Be abejo, tuomet dažnas jaunuolis pradeda girtauti, o merginos – auginti vaikus ir
gauti pašalpas už juos“, netinkamai leidžiamą laisvalaikį (3), skurdą (3), susisiekimo su rajono
centru problemą (2), emigraciją (2): „mažėja jaunimo, tuštėja kaimai, jaunimas išvykęs dirbti į
užsienį labai retais atvejais grįžta į savo gimtinę gyventi, dirbti ir kurti gražesnį rytojų. Pagrindinė
problema užimtumo stoka, nedarbas. Beveik visas jaunimas baigęs mokyklą, studijas išvyksta dirbti į
užsienį, nes nori turėti saugų rytojų, statyti namus, steigti verslus ir panašiai. Pats asmeniškai turiu
patirties dirbant Danijoje ir Anglijoje, tad galiu pasakyti, jog ir ten jie susiduria su nedidele
emigracija iš kaimų į didmiesčius, tačiau emigracija vidinė, o ne išorinė, o praradimą kompensuoja
emigrantai, kurie darbuojasi kaimo teritorijoje esančiuose ūkiuose. Skirtumas tas, jog užsienyje,
 53

kaimo teritorijoje labai daug smulkių ir vidutinių ūkių, bei verslų, kuriuose dirba žmonės, o
Lietuvoje padaryta labai didelė klaida, ES parama prieinama tik stambiems ūkiams, jaunimui
norinčiam įsikurti kaime nėra galimybės, jei už nugaros nestovi finansiškai stiprūs tėvai, kurie
padeda įsisavinti ES paramos lėšas“. Palyginus Vilkaviškio r. jaunimo problemas bendrąja prasme
ir kaimo jaunimo problemas, galima pastebėti, jog ekspertai kaip didžiausią jaunimo problemą
išskiria laisvalaikio praleidimo vietų trūkumą, kai tuo tarpu kaime ši problema mažiau aktuali. Tai
galima sieti su kaimo bendruomenių iniciatyvumu, laisvalaikio praleidimo vietų jaunimui –
stadionų, parkų, sporto aikštynų kaimo vietovėse įrengimu ir sutvarkymu.
Didžiosios dalies ekspertų teigimu, jaunimo problemas sprendžia (žr. 3 priedo 4 pav.)
savivaldybė (8), anot 7 apklaustųjų jaunimo problemų sprendimas priklauso nuo paties jaunimo:
„Pirmiausia, pats jaunimas. Kai jaunimas žinos ko nori – problemas padės spręsti ir savivaldybė, ir
NVO, ir švietimo įstaigos, kaimo bendruomenės. Bet kaip jau minėjau, iniciatyva turi kilti iš paties
jauno žmogaus“. Taip pat paminėtos NVO, švietimo įstaigos, šeima, VVG, bažnyčia ir kt.:
„Sprendžiančių institucijų labai daug... Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, Vilkaviškio rajono
savivaldybės jaunimo reikalų taryba, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Marijampolės
teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyrius, Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos
tarnyba, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Vilkaviškio rajono
savivaldybės biudžetinės įstaigos ir t.t.“. Vieno eksperto teigimu, problemos nėra efektyviai
sprendžiamos: „Bandyt tai bando daug kas, bet kad nieko gero iš to neišeina... Darbo birža neturi
ką pasiūlyti (darbų kaime tai juk nėra...), seniūnija siunčia aplinkos tvarkyti. Jeigu jaunuolis mokosi
mokykloje, tai bent pavalgyti gauna ir šiltai pusę dienos prabūna, gali lankyti veikiančius būrelius.
Bendruomenės irgi siūlo tam tikrus laisvalaikio praleidimo būdus, bet socialinių problemų tai juk
nesprendžia...“. Apibendrinant, ekspertų atsakymus galima daryti išvadą, jog jaunimo problemos
sprendžiamos chaotiškai, trūksta tarpinstitucinio ir tarpžinybinio bendradarbiavimo, nėra
struktūrinio dialogo tarp institucijų ir jaunų žmonių, todėl problemų sprendimas neduoda teigiamų
pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.
Anot, apklaustųjų pagrindinės prevencinės priemonės jaunimo socialinių problemų
sprendime yra (žr. 3 priedo 5 pav.) švietimas (4), tačiau jos ne visada efektyvios: „Mokyklose jų yra
nemažai, bet labai sunku, kai jaunuolis parėjęs namo mato visai kitą vaizdą, nei bando jį parodyti
pedagogai. Ką ten gali kalbėti apie kokias „aukštas materijas“, kai namuose skurdas ir girti
tėvai...“, taip pat įvairios prevencinės akcijos, projektai, renginiai: „Dažniausiai tai priklauso nuo to,
kokios problemos tai dienai sprendžiamos, tačiau dažniausiai prevencinės priemonės taikomos
 54

ugdymo įstaigose, organizuojant įvairiausius renginius ir akcijas prieš patyčias, žalingų įpročių
vartojimą ir pan.“. Taip pat išskirta policijos vykdoma kontrolė: „Žinau, kad policija organizuoja
įvairias akcijas, kurių metu tikrinama nepilnamečių rūkymo, rūkalų pirkimo ir platinimo pažeidimai,
alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo, bei apsvaigusių pasirodymo viešose vietose
kontrolė“. Du ekspertai negalėjo įvardinti jokių taikomų prevencinių priemonių, vienas nepastebėjo
efektyvių ir duodančių teigiamą rezultatą: „Efektyvių kol kas nepastebiu, bet manau, jog reikėtų
taikyti individualias konsultacijas, pagalbą ir paramą įsidarbinant ar įgyjant profesiją, suteikti
materialinę paramą, tiems, kuriems tikrai jos reikia“. Taigi, pagrindinės prevencinės priemonės yra
gana tradicinės, t .y. švietimas, įvairios akcijos, projektai bei renginiai.
Ekspertams uždavus klausimą „kokiais būdais būtų galima įtraukti jaunimą į socialinių
problemų sprendimą?“ (žr. 16 lentelė) šie atsakė, jog geriausia tai daryti skatinant jaunimo
dalyvavimą (3) ir savanorystę (2), didinant jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą (3), organizuojant
prevencines stovyklas ir renginius (2), (žr. 3 priedo 6 pav.).

16 lentelė. Jaunimo socialinių problemų sprendimo būdai

(sudaryta autorės, remiantis ekspertų interviu rezultatais)
Jaunimo įtraukimo į problemų
sprendimą būdai
Jaunimo dalyvavimo skatinimas
Laisvalaikio užimtumo didinimas
Savanorystės skatinimas
Prevencinių stovyklų
organizavimas
Laisvalaikio infrastruktūros
vystymas
Informacijos prieinamumo
gerinimas
Tarpžynybinio bendradarbiavimo
gerinimas
Gerųjų pavyzdžių sklaida
Sąlygų dirbti ir mokytis sudarymas
Darbo vietų kūrimas
Profesinio informavimo gerinimas
Verslumo skatinimas
Eksp.
skaičius Problemos sprendimo būdo paaiškinimas
(proc. nuo
atsakiusių)
3 (16,7%) Padeda jauniems žmonės prasmingai leisti laiką, generuoti
idėjas ir jas įgyvendinti, atstovauti savo interesus.
3 (16,7%) Padeda jauniems žmonėms sumažinti nusikalstamumo skaičių,
veikia kaip žalingų įpročių prevencija.
2 (11,1%) Skatina dalyvavimą, prasmingą laisvalaikį, neatlygintiną darbą
visuomenės labui.
2 (11,1%) Padeda gauti informacijos žalingų įpročių, nusikalstamumo,
patyčių ir kt. soc. problemų klausimais.
1 (5,6%) Atsiranda daugiau jaunimui patrauklių laisvalaikio praleidimo
būdų ir vietų.
1 (5,6%) Jaunimas gauna daugiau informacijos apie organizacijas ir
dalyvavimo galimybes.
1 (5,6%) Organizacijos bendradarbiaudamos pasiekia geresnius jaunimo
problemų sprendimo rezultatus.
1(5,6%) Pavyzdžiai iš kitų savivaldybių / miestų / šalių / organizacijų
skatina įvairias idėjas įgyvendinti savo rajone.
1 (5,6%) Jaunimas suderina dvi veiklas, siekdamas efektyvesnės
integracijos į visuomenę.
1 (5,6%) Skatinamas verslumas, mažėja nedarbo problema.
1 (5,6%) Jauni žmonės geriau suvokia esamą situaciją darbo rinkoje, jų
profesinis apsisprendimas tampa labiau motyvuotas.
1 (5,6%) Mažėja nedarbas, rajonas pritraukia investicijas, jauni žmonės
kuriasi, gyvena ir dirba Vilkaviškio rajone.
 55

Dar vienas pasiūlytas būdas jaunimas – jaunimui: „Veiksmingiausias būdas / principas

jaunimas – jaunimui. Tai psichologiškai gerai veikia, juolab pažįstamos aktualijos lyg ir
susikalbama iš pusės žodžio“. Siekiant įtraukti jaunimą į problemų sprendimą, visų pirma, derėtų
parodyti jauniems žmonėms teigiamus pavyzdžius: „Visų pirma jie turi pamatyti kitokį gyvenimą –
ne tą, kokį mato namuose. Bet kaip tai praktiškai padaryti? Labai sunku. Turėtų gal būti
kiekviename kaime tarsi koks dienos centras, kur tokius vaikus (po truputį įtraukiant ir jų šeimas)
mokytų atsakomybės, užsispyrimo siekti savo tikslų, šeimos biudžeto planavimo ir sudarymo, padėtų
mokytis ir pan. Tokie žmonės už šį sunkų darbą turėtų gauti kažkokį atlygį“. Ekspertų pasiūlyti
jaunimo problemų sprendimo būdai galėtų duoti teigiamų rezultatų, jei būtų taikomi sistemingai,
atsižvelgiant į jaunimo poreikius ir prioritetines problemas.
Paklausus „Kokius akivaizdžius rezultatus duoda jaunimo problemų sprendimas?“ (žr. 3
priedo 7 pav.), ekspertai įvardino, jog mažėja nusikalstamumas (3), didėja jaunimo užimtumas (3),
didėja fizinių ir dvasinių vertybių gausa, mažėja nedarbas (2). Tiesa, mažėjantį nedarbą galima sieti
ir su jaunimo skaičiaus Vilkaviškio rajone mažėjimu. Vienas ekspertas akivaizdžių rezultatų,
sprendžiat jaunimo problemas nepastebėjo: „Kol kas nematau. Socialinis postūmis suveikia per 5
metus. Šiuo metu esama gana daug atstovavimo struktūrų, strategijų, tačiau efektas abejotinas“.
Uždavus ekspertams klausimą „Kokį Vilkaviškio rajoną jie įsivaizduoja po 5 metų?“,
didžioji dalis (8) buvo nusiteikę optimistiškai ir pateikė teigiamas ateities vizijas: „Politinės
partijos vis labiau bando pritraukti jaunimą, tad galbūt jaunimas taps politiškai aktyvesnis, galbūt
daugiau jaunų veidų išvysime savivaldybės taryboje, jaunuoliai patys taps aktyviais savo problemų
sprendimų ieškotojais“; „Manau, jog šiek tiek pagerės infrastruktūra miestuose ir kaimo
gyvenvietėse. Sumažės išvažiuojančių į užsienį jaunimo skaičius, nes Lietuvoje padidės pragyvenimo
lygis“; „Mano vizija optimistinė. Tikiu, kad Vilkaviškio miestas ir rajonas bus saugus, su stipriomis
ir veikliomis bendruomenėmis, didesne darbo pasiūla, ypač jauniems žmonėms“, „Ieškodamos
ekologiškos aplinkos savo atžaloms, sugrįžta jaunos šeimos, kurios kuria inovatyvias technologijas
ir plėtoja verslą“; „Vilkaviškio miestas ir miesteliai bus atsinaujinę su sutvarkytomis sporto,
turizmo ir poilsio zonomis. Vilkaviškio rajonas taps patrauklus ne tik turistams, bet ir verslo
įmonėms. Bus išspręsta jaunimo nedarbo problemos, bus išspęsta jaunų šeimų būsto problemos,
pagerės verslo rėmimo sąlygos, transporto priemonių eismo infrastruktūra. Jaunimas taps aktyvus
visuomeniniame gyvenime. Bus skatinama jaunimo iniciatyvos, kūrybiškumas, stiprės dėmesys
kaimo jaunimui, bus išspręsta jų užimtumo problemos. Vilkaviškio mieste ir rajone veiks atviros
jaunimo erdvės, kur rinksis jaunimas. Vilkaviškio rajono jaunimas bendradarbiaus su kitų
 56

savivaldybių ir užsienio jaunimu. Bus smagu gyventi Vilkaviškio rajone!“. Kiek kitokios nuomonės
laikėsi pesimistiškai nusiteikę ekspertai (3): „Kaimas tuštėja ir tuštės. Jaunimas neranda darbo
Lietuvoje ir išvyksta į užsienį arba geria. Pagal vaikų skaičių gimnazijoje matyti, kad vaikų ir
jaunimo mažėja ir dar mažės... Jeigu kardinaliai padėtis nebus keičiama, tuščių namų kaime tik
daugės...“; „Liūdna pripažinti, bet mano akimis, dar labiau ištuštėjusį dėl jaunimo emigracijos“;
„Jei nebus sprendžiamos jaunimo užimtumo ir visos kitos iš to išplaukiančios problemos, mūsų
rajoną įsivaizduoju dar labiau „ištuštėjusį“, jaunimą nelaimingą, bebaigiantį išsikelti, dar labiau
degradavusį. Bet aš tvirtai įsitikinusi, kad to nebus, nes pas mus yra tikrai nemažai protingo,
sąmoningo, darbštaus jaunimo. Tikrų savo krašto ir šalies patriotų“. Vieno iš apklaustųjų teigimu,
ateities vizija priklauso nuo paties jaunimo: „Šiaip esu optimistas ir norėčiau, kad Vilkaviškio
kaimas būtų patrauklus grįžti jaunimui ir kurti gyvenimui. Tačiau žinant ką Vilkaviškio valdžia
nuveikė ir nenuveikė per pastaruosius 5 metus, mano akimis to tikrai nebus. Tad viskas belieka
jaunimo rankose ir belieka tikėtis, jog juos sugrąžins noras gyventi kaime ir saugi bei švari
aplinka“.
Apibendrinant interviu rezultatus galima teigti, jog ekspertai įžvelgė tokias pagrindines
Vilkaviškio rajono jaunimo socialines problemas kaip nedarbas, laisvalaikio vietų praleidimo stoka,
užimtumo stoka, žalingų įpročių paplitimas, emigracija. Šių ir kitų problemų sprendėjais kalbinti
asmenys įvardija Savivaldybę, NVO, švietimo įstaigas ir, žinoma, patį jaunimą. Anot ekspertų, iš
dalies ir Vilkaviškio rajono ateities vizija priklauso nuo paties jaunimo. Atlikto kokybinio tyrimo
rezultatai rodo, jog ekspertų išskirtos kaimo jaunimo socialinės problemos yra gana bendro
pobūdžio, būdingos daugeliui Lietuvos regionų, išskirtinumo nenustatyta, tačiau prieš ieškant būdų
kaip efektyviai spręsti išskirtas jaunimo problemas, pravartu išsiaiškinti, kokias pagrindines
socialines problemas išskiria pats jaunimas, gyvenantis Vilkaviškio rajone.

2. 4. Kaimo jaunimo Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė

Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo problematikos rezultatų susisteminta analizė pateikiama

17 lentelėje, jaunimo atsakymus analizuojant pagal anketos klausimų grupes. Išsamūs tyrimo
rezultatai (procentine išraiška) lentelėse ir paveiksluose pateikiami 4 priede.
 57

17 lentelė. Jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse, socialinės problemos

(sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais)

Klausimų Tai reiškia, kad...

Problemos paaiškėję tyrimo metu
blokas
Demografinės - Sparčiai mažėja jaunų žmonių skaičius Vilkaviškio rajone; Jaunimas siekia geresnių gyvenimo
tiriamųjų - didelis nedirbančių ir nesimokančių, mokymuose standartų, kurie nėra tinkamai užtikrinti
charakteristiko nedalyvaujančių (NEET) jaunų žmonių skaičius rajone. Vilkaviškio rajone, todėl išvyksta iš
s rajono; dėl prastos ekonominės
situacijos, nedarbo, išaugusio socialinių
pašalpų poreikio ir kt., auga NEET
skaičius.
Jaunimo, kaip - Jaunų žmonių nuomone žalingų įpročių turėjimas yra viena iš Žalingi įpročių turėjimas plačiai paplitęs
socialinės penkių pagrindinių ypatybių išskiriančių juos iš kitų socialinių Vilkaviškio rajono žmonių tarpe;
grupės grupių (greta amžiaus, laisvalaikio, laiko leidimo su draugais, jaunimas nesigėdija prisipažinti, jog turi
ypatybės pramogų). priklausomybių.
Mokykla ir - Didelis mokymosi krūvis; Vilkaviškio rajono mokyklose būtina
studijos - netinkamas mokytojų / dėstytojų požiūris į ugdytinius; atnaujinti infrastruktūrą, mokymosi
- inventoriaus stygius švietimo įstaigose; priemones ir būdus, nes jaunuoliai
- pasenę mokymo metodai; pasigenda inovatyvių, šiuolaikiškų,
- mokytojų taikomas fizinis ir psichologinis smurtas, pritaikytų prie besikeičiančios aplinkos,
diskriminacija; atliepiančių jauno žmogaus poreikius
- nelygybė, mokinių skirstymas į gerus ir blogus; mokymo metodų taikymo.
- mokytojų negebėjimas tvarkytis su probleminiais mokiniais;
- uniformų nedėvėjimas.
Darbas ir - Jaunuoliai Vilkaviškio rajone nėra verslūs; Švietimo įstaigose jaunuoliams
karjera - finansų trūkumas, per maža valstybės parama ir idėjų suteikiamas netinkamas profesinis
trūkumas – pagrindiniai trukdžiai pradėti verslą kaimo orientavimas (neatitinkantis Vilkaviškio
vietovėse; rajono darbo rinkos poreikių), dėl ko
- dažniausiai jauni žmonės dirba ne pagal įgytą profesiją; jaunuoliams sunku įsilieti į darbo rinką;
- pagrindinės nedarbo priežastys – per mažas atlyginimas ir Dėl mažo darbo užmokesčio jaunuoliai
darbo patirties neturėjimas; linkę neturėti socialinių garantijų, tačiau
- dalis jaunuolių yra linkę dirbti nelegalų, bet gerai apmokamą dirbti nelegalų gerai apmokamą darbą
darbą; arba gyventi iš socialinių pašalpų ar
- nedirbantys jaunuoliai teigė, jog yra išlaikomi tėvų / išlaikomi tėvų / sutuoktinio. Darbas
sutuoktinio, taip pat pajamas gauna iš atsitiktinio uždarbio, daugeliu atveju nėra jaunų žmonių
socialinių pašalpų, nelegalaus darbo, nelegalios veiklos siekiamybė, prioritetas, vertybė.
(kontrabandos).
- didesnis uždarbis - priežastis, dėl ko jaunuoliai linkę palikti
savo gimtąjį kraštą ir keltis gyventi kitur.
Laisvalaikis - Dažniausiai laisvalaikį Vilkaviškio r. jaunimas leidžia Laisvu metu jaunuoliai netobulėja kaip
neefektyviai, t. y. internete, žiūrėdami TV; asmenybės, neskiria laiko savo aktyviam
- retai skiria laisvo laiko kultūrinei veiklai – knygų skaitymui, visuomeniniam ir kultūriniam
lankymuisi parodose, koncertuose, kine; gyvenimui. Iš dalies taip yra dėl mažai
- retai lankosi kavinėse, sportuoja; išplėtotos jaunimo laisvalaikio
- jaunuoliai beveik neskiria laiko aktyviam dalyvavimui – infrastruktūros Vilkaviškio rajone.
savanorystei, dalyvavimui NVO veiklose, būreliams;
- laiko trūkumas, atoki gyvenamoji vieta (susisiekimo
problema), brangios pramogos, laisvalaikio praleidimo vietų ir
būdų stoka – pagrindinės priežastys lemiančios neefektyvų
jaunimo laisvalaikio praleidimą.
Draugai Problemų nenustatyta. Jaunuoliai yra socialūs, jiems nekyla
problemų ieškant draugų.
Kaimynystė - Trečdalis jaunų žmonių ne visada jaučiasi saugūs savo Įgyvendintos ne visos priemonės saugios
gyvenamojoje aplinkoje; gyvenamosios aplinkos kūrimui ir
- nepakankamas gatvių apšvietimas, asmenys apsvaigę nuo užtikrinimui Vilkaviškio rajono
psichotropinių medžiagų, paauglių grupuotės, neatsargūs kaimiškosiose vietovėse.
 58

vairuotojai, nepakankama policijos apsauga, asocialūs

kaimynai, aplinkinių abejingumas, palaidi šunys – pagrindinės
nesaugumo gyvenamoje aplinkoje priežastys.
Dalyvavimas - Vilkaviškio rajono jaunuoliai nėra linkę dalyvauti NVO, švietimo įstaigos, kaimo
visuomeninių organizacijų veikloje; bendruomeninės organizacijos,
- aktyviausias besimokantis jaunimas, kiti neįsitraukia į aktyvų neformalios jaunimo grupės ir kiti
visuomeninį gyvenimą, NVO veiklas; suinteresuotieji asmenys geba į savo
- nedalyvavimo priežastys: laiko ir informacijos apie veiklas pritraukti tik aktyvųjį jaunimą,
organizacijas stoka, drąsos trūkumas, per jaunas amžius, kuris sudaro mažesniąją dalį rajono jaunų
negalėjimas rasti tinkamos organizacijos, susisiekimo problema, žmonių. Jaunuoliai nedalyvaudami
organizacijų stygius; visuomeniniame gyvenime neprisideda ir
- penktadalis jaunuolių nėra pilietiškai aktyvūs, t. y. nebalsuoja prie savo socialinių problemų sprendimo.
rinkimuose, nors turi tam teisę.
Žalingi įpročiai - Alkoholis – labiausiai paplitęs žalingas įprotis jaunų žmonių Alkoholio vartojimo kultūra plačiai
/ tarpe; paplitusi jaunų žmonių tarpe. Sumažinti
priklausomybė - noras atsipalaiduoti – pagrindinė alkoholio vartojimo alkoholizmo mastų nepadeda nei
s priežastis; draudimai, nei apribojimai, nei baudos.
- alkoholis dažniausiai naudojamas, esant progai (pvz.
gimtadieniai); Narkotikų vartojimas nėra paplitęs
- nepaisant draudimų dalis jaunuolių turi galimybę įsigyti reiškinys Vilkaviškio rajone.
alkoholio ir tabako gaminių parduotuvėse, nors yra
nepilnamečiai; Priklausomybė nuo kompiuterio – dažnai
- dalis jaunuolių vartoja kontrabandinę degtinę ar cigaretes; tampa jaunimo neprasmingo laisvalaikio
- didelė dalis jaunuolių turi priklausomybę nuo kompiuterio ir praleidimo priežastimi.
interneto (t. y. per dieną praleidžia 3-5 val. ir daugiau).
Psichologinė - Jaunus žmones dažniausiai kamuoja nerimas, nepasitikėjimas Jauniems žmonėms trūksta pasitikėjimo
savijauta savimi, liūdesys, nemiga, baimė, nepilnavertiškumo savimi, jiems svarbi aplinkinių nuomonė
kompleksas, nepasitikėjimas aplinkiniais; ir pripažinimas.
- save kaip visuomenės narius jauni žmonės dažniausiai linkę
vertinti gerai ir vidutiniškai, bet ne labai gerai;
- nepasitikėjimas savimi, baimė apsijuokti, patiriamas
psichologinis ir fizinis smurtas, aplinkinių įtaka – pagrindinės
priežastys, lemiančios jauno žmogaus žemą savęs vertinimą;
- nuolatinis nepriteklius, gyvenimas su vienu iš tėvų, tėvų
bedarbystė – pagrindinės problemos, su kuriomis jaunuoliai
susiduria šeimoje.
Lytinė elgsena - Vilkaviškio rajono jaunuolių lytinė elgsena yra ydinga; Lytinis švietimas mokyklose
- penktadaliui tyrime dalyvavusių jaunuolių trūksta informacijos nepakankamas. Kadangi jaunėja lytinius
lytinio švietimo klausimais; santykius pradedančių asmenų amžius,
- dažniausiai pirmuosius lytinius santykius jaunuoliai turi derėtų specializuotas lytinio švietimo
nesulaukę pilnametystės; pamokas pradėti vesti kuo anksčiau.
- didesnė dalis jaunuolių lytinio akto metu nenaudoja
apsisaugojimo priemonių;
- nemaža dalis jaunuolių nevengia atsitiktinių lytinių santykių.
Jaunimo - Pagrindinės jaunimo išskirtos socialinės problemos – polinkis į Vilkaviškio rajono jaunimo išskirtos
socialinės žalingus įpročius, nedarbas, laisvalaikio užimtumo galimybių ir aktualiausios socialinės problemos
problemos vietų stoka, didelė jaunimo emigracija, sunki materialinė neunikalios, bendro pobūdžio, paplitę
padėtis, žiaurumas, smurtas, nepakantumas, patyčios, daugelyje Lietuvos regionų.
nekultūringumas, ankstyvi lytiniai santykiai ir kt.

Pažymėtina, jog tyrime dalyvavusio jaunimo, ir ekspertų nuomonė, dėl kaimo jaunimo
socialinių problemų sprendėjų sutapo, anot jų socialines problemas turėtų spręsti Vilkaviškio rajono
savivaldybės administracija, pats jaunimas, švietimo įstaigos, šeimos nariai, NVO ir kt.
suinteresuotieji asmenys. Tam, kad jaunų žmonių problemos būtų sprendžiamos, situacija kaime
 59

pasikeistų, neigiami demografiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai įgautų priešingas tendencijas,

valstybės ir vietos valdžios politika kaimo ir jaunų žmonių atžvilgiu turėtų pasikeisti iš esmės, nes
kol kas nepakanka politinės valios sprendimų susidariusiai situacijai stabilizuoti ir teigiamiems
pokyčiams pasiekti.
Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, jog jaunimo problemos metai iš metų keičiasi nedaug.
Kaip jau buvo minėta teorinėje dalyje, XIX a. pab. – XX a. pr. pagrindinės jaunų žmonių problemos
Lietuvoje buvo ekonominis skurdas, žalingi įpročiai ir išsimokslinimo siekimas (Urmonienė, 2004).
Tuo tarpu palyginus šių dienų skirtingus jaunimo problematikos tyrimus nustatyta, kad kai kurios
jaunimo problemos išlieka tos pačios (žalingi įpročiai, sunki materialinė padėtis), o kai kurias keičia
naujos, pvz. šiai dienai ypač aktuali yra jaunų žmonių nedarbo, emigracijos problema, tačiau
išsilavinimo siekimas į jaunimo problemų penketą nebepatenka (žr. 18 lentelė).

18 lentelė. Pagrindinių jaunimo problemų skirtinguose jaunimo problematikos tyrimuose

palyginimas (sudaryta autorės)
Eil. Jaunimo reikalų departamento atliktas Jaunimo 2015-2016 m. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo
Nr. problematikos tyrimas (2004 m.) socialinių problemų tyrimas
Jaunimo nuomonė 30 m. ir vyresnių Jaunimo nuomonė Ekspertų nuomonė
nuomonė
Problemos Problemos
1. Polinkis į žalingus Nedarbas Polinkis į žalingus Nedarbas
įpročius įpročius
2. Nedarbas Mokamas mokslas* Nedarbas Polinkis į žalingus įpročius
3. Mokamas mokslas* Polinkis į žalingus įpročius Laisvalaikio, užimtumo Sunki materialinė padėtis
galimybių stoka
4. Laisvalaikis, užimtumas Laisvalaikis, užimtumas Jaunimo emigracija Laisvalaikio, užimtumo
galimybių stoka
5. Sunki materialinė padėtis Didelis nusikalstamumas* Sunki materialinė padėtis Jaunimo emigracija
16. Jaunimo emigracija* 7. Sunki materialinė
padėtis* 
13. Jaunimo emigracija*
*Problemų pozicija (reikšmingumas) ankstesniuose tyrimuose

Kaip matyti iš 18 lentelės 2004 metais ir 2015-2016 m. pagrindinės jaunimo problemos

skiriasi nedaug. Per daugiau nei dešimtmetį prie pagrindinių jaunimo problemų jauni žmonės ir
tyrime dalyvavę ekspertai linkę priskirti jaunimo emigraciją, kuri 2004 metais net nepateko į
pagrindinių jaunimo problemų dešimtuką, o šiomis dienomis patenka tarp penkių opiausių ir
labiausiai rajono jaunimui aktualių problemų.
Siekiant teigiamų jaunimo problemų sprendimo pokyčių būtina problemas spręsti
kompleksiškai ir sistemingai, o ne chaotiškai. Dėl šios priežasties tikslinga išskirti ir giliau
analizuoti reikšmingiausias, Vilkaviškio rajono jaunimui aktualiausias, tyrimo metu jaunų žmonių ir
 60

ekspertų atsakymuose dažniausiai pasikartojančias kaimo jaunimo socialines problemas (žr. 19

lentelė).

19 lentelė. Reikšmingiausios Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos

(sudaryta autorės, remiantis empirinio tyrimo rezultatais)
Eil. Identifikuotos Problemos
Nr. reikšmingiausios tipas
Pasiūlymai problemoms spręsti
kaimo jaunimo
socialinės problemos
1 Nedarbas Socialinė - Profesinio informavimo gerinimas, individualios konsultacijos
ekonominė profesinio apsisprendimo klausimais, verslumo skatinimas, darbo
vietų jauniems žmonėms kūrimas, materialinė parama įsidarbinant,
įgyjant profesiją, steigiant naujas darbo vietas ir kt.
2 Laisvalaikio, užimtumo Socialinė - Jaunimo dalyvavimo, savanorystės ir pilietiškumo skatinimas,
galimybių stoka edukacinė viešųjų erdvių patrauklių jaunimui kūrimas, informavimo apie
jaunimo organizacijas ir jų veiklą gerinimas ir kt.
3 Polinkis į žalingus Socialinė - Švietimas, konsultavimas, prevencinės akcijos ir renginiai,
įpročius sveikatos policijos reidai ir draudimai, pokalbiai gerosios patirties perėmimui
(su tais, kurie yra atsisakę žalingų įpročių), stovyklos ir kt.
4 Didelė jaunimo Socialinė - Tarpžinybinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimas,
emigracija demografinė darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas, laisvalaikio
infrastruktūros gerinimas ir kt.
5 Sunki materialinė Socialinė - Nemokamos šeimos biudžeto planavimo konsultacijos, finansinė
padėtis (skurdas / ekonominė valstybės/savivaldybės parama tiems, kuriems labiausiai jos reikia,
nepriteklius) parama darbo vietoms steigti, verslumo skatinimas ir kt.

Išanalizavus reikšmingiausias Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialines problemas ir

pristačius galimus jų sprendimo būdus, toliau pateikiama kaimo jaunimo socialinės aplinkos SSGG
analizė, metodas, kuris neretai taikomas kaimo plėtros procesuose, kaip vienas iš instrumentų
probleminėms situacijoms spręsti. Anot V. Atkočiūnienės ir R. Vaišnoraitės (2012), stiprybių,
silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau SSGG) analize siekiama įvertinti vietovės gebėjimą
prisitaikyti prie išorės pokyčių, pasinaudojant vidinėmis vietovės savybėmis. Tai strateginio
planavimo priemonė, suteikianti informacijos bei padedanti sujungti išteklius ir pajėgumus į
konkurencingą aplinką. Siekiant išanalizuoti Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo vidinės ir išorinės
socialinės aplinkos ypatybes pateikiama SSGG analizė, atlikta remiantis empirinio tyrimo rezultatais
(ekspertų ir jaunimo atsakymais).
 61

20 lentelė. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės aplinkos SSGG analizė

STIPRYBĖS
º Stiprios kaimų bendruomeninės organizacijos prisideda
prie jaunų žmonių įtraukimo ir užimtumo didinimo.
º 2016 m. vasario mėn. Vilkaviškyje atidaryta nauja
laisvalaikio erdvė 14-29 m. jaunimui - Atviras jaunimo
centras.
º Jaunuoliai jaučia palaikymą šeimoje - su smurto ar
kitomis problemomis artimoje aplinkoje nesusiduria.
º Plačiai taikomos įvairios prevencinės priemonės jaunų
žmonių socialinių problemų sprendimui - švietimas,
akcijos, renginiai, projektai, policijos reidai ir kt.
º Jaunuoliai jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje,
t.y. kaimynystėje.
º Jaunimas vis labiau įtraukiamas į Savivaldybės darbo
grupes, komisijas ir tarybas.
º Išplėsta Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro bei Muzikos
mokyklos veikla kaimiškose vietovėse.
GALIMYBĖS
º Socialinio verslo skatinimas ir plėtra.
º ES parama jaunimo laisvalaikio vietų kūrimui ir plėtrai.
º ESF projektai integravimui į darbo rinką, sugrąžinimui į
švietimo sistemą, pagalba savarankiškos veiklos
pradėjimui.
º Neformalaus ugdymo padalinių steigimas kaimo
vietovėse.
º Konstruktyvus dialogas tarp vietos valdžios ir jaunų
žmonių.
º Jaunimas - jaunimui metodo taikymas, įtraukiant jaunimą
į jų problemų sprendimą.
º Vietinių jaunimo iniciatyvų skatinimas, įtraukiant ne tik
aktyvų, bet ir pasyvų jaunimą.
SILPNYBĖS
º Jaunimas Vilkaviškio rajone turi nepakankamai
laisvalaikio praleidimo vietų ir būdų.
º Nedarbas viena didžiausių jaunimo socialinių -
ekonominių problemų.
º Trūksta lyderių ir autoritetų jaunų žmonių tarpe.
º Jaunuoliai savo laisvą laiką leidžia neefektyviai
º Jaunuoliai nėra aktyviai įsitraukę į NVO veiklas,
būrelius, neskiria laiko aktyviam dalyvavimui
visuomeniniame gyvenime.
º Savivaldybės finansinė parama jaunimo veikloms
pastaraisiais metais yra sumažėjusi.
º Žalingi įpročiai - ypač alkoholio vartojimas, ypač didelė
problema jaunų žmonių tarpe.
GRĖSMĖS
º Sparčiai mažėja jaunų žmonių skaičius Vilkaviškio
rajone.
º Vangiai vyksta švietimo sistemos, verslo sektoriaus
plėtra.
º Mažėja jaunų kvalifikuotų darbuotojų rajone .
º Didelė socialinė rizika pasienio zonoje gyvenančiam
jaunimui .
º Plinta kaimų nykimo Vilkaviškio rajone tendencijos.
º Sparčiai nyksta kaimo socialinė infrastruktūra.
º Kaimo jaunimui kyla iš kartos į kartą besitęsianti grėsmė
atsidurti socialinėje atskirtyje.

Atlikus Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės aplinkos analizę parengta Vilkaviškio
rajono kaimo jaunimo socialinių problemų SSGG 2x2 matrica. SSGG matricos pagalba nustatyta,
kuris veiksnių laukas yra stipriausias, o kuris silpniausias bei kaip veiksniai koreliuoja tarpusavyje
(žr. 5 priedą).
Kaip matyti iš 5 priede pateiktos matricos, stipriausi yra silpnybių ir galimybių bei stiprybių
ir galimybių laukai, gana stiprus – silpnybių ir grėsmių laukas, o silpniausias – stiprybių ir grėsmių
laukas. Siekiant teigiamų pokyčių sprendžiant kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio
rajone, pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ištaisyti silpnybes, pasinaudojant galimybėmis
bei kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti.
Taigi, apibendrinant šį skyrių, ir atlikto empirinio tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą,
jog reikšmingiausios jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse socialinės problemos
 62

yra – polinkis į žalingus įpročius, nedarbas, laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka, didelė jaunimo
emigracija ir kt. Šios problemos didele dalimi tampa kitų socialinių problemų atsiradimo
priežastimi, taip pat jos užkerta kelią, skyriaus pradžioje minėtos Vilkaviškio rajono jaunimo vizijos
įgyvendinimui (žr. 8 pav.).

8 pav. Jaunimo problemos, trukdančios Vilkaviškio rajono jaunimo vizijos

įgyvendinimui (sudaryta autorės, remiantis empirinio tyrimo rezultatais)

Pateiktoje iliustracijoje apskritimai simbolizuoja jauno žmogaus savybes, numatytas

Vilkaviškio rajono jaunimo vizijoje, o kvadratėliuose pateikiamos Vilkaviškio rajono jaunimo
socialinės problemos dėl kurių egzistavimo, vizijos įgyvendinimas tampa sudėtingu procesu. Kaip
matyti iš pateiktos iliustracijos, kol nebus sumažinti šių socialinių problemų mastai, t.y. kol jaunimas
neįsitrauks į aktyvų visuomeninį gyvenimą, kol nebus sumažintas nedarbas ir emigracijos mastai,
kol laisvalaikis bus leidžiamas netinkamai ir t.t., tol Vilkaviškio rajono jaunimo vizija nebus
įgyvendinta. Pasiūlymai, būdai ir galimybės, kaip būtų galima spręsti šias jaunų žmonių problemas
pateikiami kitoje, projektinėje darbo dalyje, kurioje taikant įvairius kūrybinio problemų sprendimo
metodus, ieškoma būdų, kurie duotų teigiamus pokyčius Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo
socialinių problemų sprendimo procese.
 63

3. VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO

BŪDAI IR GALIMYBĖS

Sklandžiai įgyvendini viešąjį valdymą sudėtinga tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu.
Anot B. Mikulskienės (2011), naujai iškylančios problemos kelia netikėtų iššūkių valstybės
valdymui, kadangi būtina tinkamai ir greitai reaguoti į pokyčius, bei sąmoningai inicijuoti naujus
pokyčius užkertant kelią besiformuojantiems nepageidaujamiems reiškiniams. Viešoji vadyba vis
dažniau užsimena apie naujų metodologijų poreikį – vadybą, paremtą gerąją patirtimi, t. y.
sprendimais, kurie pasiteisino kitoje erdvėje ir kitu metu. Remiantis šiais principais, galima daryti
išvadą, jog vadybiniai principai gali būti ta pridedamoji vertė, kuri į viešojo sprendimo priėmimą bei
į opių visuomenės problemų sprendimą įneštų naujumo, spartos, sukurtų atsakomybės mechanizmų
atsiradimo prielaidas. Šioje, projektinėje darbo dalyje, remiantis įvairiais vadybiniais kūrybinio
problemų sprendimo metodais, ieškoma būdų ir galimybių, kaip būtų galima spręsti Vilkaviškio
rajono kaimo jaunimo socialines problemas.

3. 1. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo metodų paieška

Problemų sprendimo paieškos ypač dažnas reiškinys vadyboje ir administravime. Problemų

sprendimas susideda iš šešių pagrindinių etapų: 1) problemos paieškos ir įvertinimo (esamos
padėties suvokimo), 2) duomenų paieškos ir rinkimo, 3) problemos performulavimo ir
konkretizavimo (struktūrizavimo), 4) idėjų paieškos ir generavimo, 5) problemų šaknų ir sprendimų
paieškos (pasirinkimo), 6) sprendimų diegimo bei įgyvendinimo (Obrazcovas, 2012). Tai vadinama
kūrybiniu problemų sprendimu. Šis kūrybinis problemų sprendimo procesas pavaizduotas 9
paveiksle. Naudojant kūrybinį problemų sprendimo metodą galima spręsti daugelį vadybinių ir
viešojo administravimo problemų. Remiantis minėtais problemų sprendimo etapais, atlikta
Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimų paieška (plačiau apie atliktus
etapus žr. 9 pav.)
 64

9 pav. Kūrybinio problemų sprendimo procesas (sudaryta autorės, remiantis Obrazcovas,

2012)

Paveiksle pateikiami problemos sprendimo etapai, siejant juos su konkrečiais žingsniais,

kurie buvo atlikti analizuojant pasirinktą temą. Šiuo metu esama penktajame etape, kuomet reikia
atlikti problemų šaknų ir sprendimų paiešką. Tam pasirinkti „Problemų medžio“ ir „Penki KODĖL“
metodai, tačiau prieš tai, siekiant rasti tinkamus problemų sprendimo būdus, svarbu tinkamai
suklasifikuoti problemas, nes visuomenėje kylančios problemos dažnai yra ne vienmatės, o
daugiamatės, t. y. joms spręsti reikalingi tam tikri, specifiniai sprendimo būdai. Kaip teigia, B.
Mikulskienė (2011), siekiant surasti tinkamiausią sprendimo būdą ir tikintis išsirinkti tinkamą
sprendinį būtina pažinti problemos esmę. C. M. Sherpereel (2006), siūlo problemas klasifikuoti
pagal problemos sudėtingumo lapsnį ir būdą. Autorius išskiria tris sprendimo rūšis (žr. 21 lentelė).
 65

21 lentelė. Problemų klasifikavimas pagal problemos sudėtingumo laipsnį (sudaryta

autorės remiantis Scherpereel (2006))
Sudėtingumo Bruožai Sprendinys Metodai Tyrimo metu
lygis nustatytos
problemos
Pirmo -Statinės Vienintelis - Imitacija Laisvalaikio,
sudėtingumo - paprastos - Tiesinis užimtumo galimybių
laipsnis - vienmatės programavimas stoka
- ribotas alternatyvų skaičius - Dedukcija
-ribotas kriterijų ir parametrų
skaičius
Antro - Vidutiniškai rizikingos Labiausiai - Tikimybių teorija Polinkis į žalingus
sudėtingumo - vidutiniškai apibrėžtos tikėtinas - Lošimų teorija įpročius
laipsnis - statistiškai reikšmingos - „Sprendimų
medžiai“
Trečio - Rizikingos Jų nėra, nė - Kūrybingieji - Nedarbas
sudėtingumo - neapibrėžtos vienas nėra - Adaptyvūs - Didelė jaunimo
laipsnis - sprendžia ateities klausimus geriausias - Ekspertų nuomonė emigracija
- daugiamatės - Sunki materialinė
- kompleksinės (tikslų, padėtis
kriterijų, parametrų prasme)
- parametrai gali būti
nepamatuojami

Kaip matyti iš pateiktos lentelės penkios reikšmingiausios, empirinio tyrimo metu nustatytos,
Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos suklasifikuotos pagal sudėtingumo laipsnį.
Pirmo sudėtingumo laipsnio yra laisvalaikio, užimtumo galimybių stokos problema, nes ją spręsti
paprasčiausia, sukūrus daugiau laisvalaikio praleidimo erdvių patrauklių jaunimui kaimo vietovėse,
problema būtų sprendžiama. Tuo tarpu polinkis į žalingus įpročius priskirtas antro sudėtingumo
laipsnio problemoms, kadangi tai statistiškai reikšminga, vidutinio rizikingumo problema. Trečio
sudėtingumo problemoms priskirtos nedarbo, emigracijos bei sunkios jaunimo materialinės padėties
problemos, kadangi nėra vieno jų sprendimo būdo, jos yra kompleksinės, sprendžiamos ilgalaikėje
perspektyvoje.
Išanalizavus šias problemas plačiau nesunku įžvelgti priežasčių – pasekmių ryšius tarp
identifikuotų problemų. Tam puikiai tinka vienas iš kūrybinių problemų sprendimo būdų – problemų
medis, kuris skirtas vizualizuoti išanalizuotas problemas. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo
socialinių problemų problemų medis pateikiamas 10 paveiksle.
 66
Jaunimas neturi motyvacijos
Neigiamas Socialinė
imtis iniciatyvos ir generuoti
Patiriamas kaimo įvaizdis atskirtis
idėjas
psichologinis ir Nesaugumas
fizinis smurtas gyvenamojoje
Neremiamos jaunimo
aplinkoje
iniciatyvos
Žemas savęs kaip
visuom. nario
Skiriama Paauglių grupuotės Socialinė vertinimas
mažiau pinigų degradacija
jaunimo Konfliktai
politikai vykdyti šeimoje Nepilnavertis
gyvenimas

Agresija Nusikalstamumas Kaimas tampa

Mažėja nepatraukli vieta
savivadybės Psichologinės gyventi jaunoms
biudžetas problemos Mažos pajamos šeimoms

Daugėja Sunki materialinė Nyksta kaimo

Kontrabanda Nelegalus
socialinių Polinkis į padėtis socialinė infrastruktra
darbas žalingus
pašalpų
gavėjų įpročius Emigracija
Tuštėja kaimai
Kvalifikacijos ir
turimų darbinių
įgūdžiū praradimas JAUNIMO NEDARBAS

Negebėjimas kurti Darbdavių Darbo pasiūla neatitinka darbo

Mažas darbo sau darbo vietos nepasitikėjimas paklausos
užmokestis jaunimu

Sukuriama mažai
Pašalpos
neskatina
Verslumo Pradinio kapitalo darbo vietų Nepopuliarinamas
įgūdžių stoka neturėjimas profesinis
ieškotis darbo
mokymas

Darbo patirties ir Savivaldybėje

Ydinga valstybės Sunku pradėti įgūdžių stoka vyrauja smulkus Savivaldybėje nėra
socialinės apsaugos verslą kaime
verslas profesinio orientavimo
politika
sistemos
Neskatinama ir nepopulairinama savanorystė ir Savivaldybė
dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje mažai patraukli
Infromacijos investuotojams
apie
Nepakankamas laisvalaikio ir užimtumo Organizacijų uždarumas
organizacijas
galimybių pasirinkimas
stoka Organizacijos nutolę nuo
Susisiekimo problema kaimo vietovių

10 pav. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų medis

 67

Kaip matyti iš 10 pav. nedarbas yra pagrindinė Vilkaviškio kaimo jaunimo socialinė
problema. Nepakankamas laisvalaikio ir užimtumo galimybių pasirinkimas yra viena iš daugelio
jaunimo nedarbo atsiradimo priežasčių. Tuo tarpu polinkis į žalingus įpročius, sunki materialinė
padėtis, emigracija yra nedarbo pasekmės, nors tam tikrais atvejais, galėtų būti interpretuojamos
kaip priežastys, pvz. dėl žalingų įpročių (pvz. alkoholizmo) problemos jaunas žmogus neranda
darbo, arba dėl sunkios materialinės padėties neturi lėšų mokytis, įgyti išsilavinimą, profesiją ir tai
jam užkertą kelią gauti gerai apmokamą darbą, integruotis į darbo rinką.
Taip pat yra svarbu nustatyti ryšius tarp nedarbo problemos poveikio skirtingų amžiaus
grupių jaunuoliams, nes iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog besimokantiems bendrojo lavinimo
mokyklose 14-18 metų jaunuoliams ši problema nėra aktuali. 22 lentelėje pateikiamas nedarbo
problemos daromas poveikis skirtingo amžiaus grupių jaunimui.

22 lentelė. Nedarbo problemos įtaka skirtingoms jaunimo pagal amžių grupėms

(sudaryta autorės)
Amžius Problemos daroma įtaka
14-18 m. Jauni žmonės netenka galimybės padirbėti vasaros metu ir įgyti patirties bei užsidirbti; anksti palikę
mokyklą turi mažai galimybių įsidarbinti; dėl nedarbo problemos emigruoja tėvai vaikai lieka augti vieni ar
su seneliais, negauna pakankamai dėmesio, atsiranda auklėjimo spragos, netinkamai leidžia laisvalaikį,
šlaistosi gatvėse, susideda su netinkamomis kompanijomis, įninka į žalingus įpročius, linkę nusikalsti ir t. t.
19-23 m. Apsunkinamas savarankiško gyvenimo pradėjimas ir integracija į visuomenę; ilgėja jaunimo atsiskyrimo
nuo tėvų procesas; neįsiliejus į darbo rinką gilėja psichologinės problemos (mažėja savivertė, auga
nepasitikėjimas savimi), smunka savęs kaip visuomenės nario vertinimas, didėja galimybė atsidurti
socialinėje atskirtyje.
24-29 m. Sunku įsitvirtinti visuomenėje; nėra galimybės išlaikyti save, kurti ir išlaikyti šeimą; sunku patenkinti
kasdienius poreikius; visuomenės narių nepripažinimas ir atstūmimas; grėsmė atsidurti visuomenės užribyje;
įnikti į žalingus įpročius, užsiimti nelegalia veikla, nusikalsti ir pan.

Siekiant giliau išanalizuoti jaunimo nedarbo problemą Vilkaviškio rajone, pasitelkiamas „5

KODĖL metodas“ (žr. 11 pav.). Šio metodo esmė yra klausimo KODĖL iškėlimas esamai
problemai penkis kartus iš eilės. Kiekvienas gautas atsakymas vis labiau artina prie problemos
šaknų. Taip atrandamas tinkamas, o ne paviršutiniškas problemos sprendimas (Obrazcovas, 2012).
 68

11 pav. Jaunimo nedarbo analizė, taikant „5 KODĖL“ metodą

Kaip matyti iš pateikto paveikslo egzistuoja priežastinis ryšys tarp problemų, t. y. jos yra
tarpusavyje susiję, pvz.: žemas verslumo lygis atsiranda iš žinių ir kompetencijų kaip pradėti verslą
nebuvimo ir pan. Jei šis paveikslas yra skaitomas iš apačios į viršų, tuomet išryškėja pasekmių
ryšiai, pvz.: dėl netinkamo profesinio orientavimo, rajono jaunimas pasirenka darbo rinkos
neatitinkančias profesijas, negeba patys savęs įdarbinti, kurti sau darbo vietas ir pan. Vis dėlto,
remiantis šiuo paveikslu, galima daryti išvadą, jog jaunimo nedarbo problema kyla iš netinkamo
darbo situacijos rajone interpretavimo ir suvokimo, pvz. remiantis 2016 m. įsidarbinimo galimybių
barometru Marijampolės apskrityje, didžiausią tikimybę įsidarbinti turi tokių specialybių darbuotojai
kaip baldžiai, kepėjai ir konditeriai, medienos meistrai, padavėjai, siuvėjai, kailininkai,
statybininkai, buhalteriai, gydytojai, mechanikos inžinieriai. Mažiausios galimybės – socialiniams
pedagogams, ekonomistams, teisininkams, verslo paslaugų vadybininkams, sekretoriams ir kt.
(LDB, 2016). Paradoksalu, tačiau į darbo biržą dažniausiai kreipiasi būtent šių profesijų absolventai.
Žinoma, nekvalifikuotiems (be profesijos) jauniems bedarbiams, taip pat labai sunku įsilieti į darbo
 69

rinką. Kaip jau minėta, dėl užsitęsusios integracijos į darbo rinką, kuri ypač sudėtinga kaimo
vietovėse, kyla daugybė kitų socialinių problemų, tačiau jas galėtų spręsti Vilkaviškio rajono jaunų
žmonių gebėjimas save įdarbinti, t. y. kurti verslą, sėkmės atveju sukuriant darbo vietas ne tik sau
bet ir kitiems. 2010 metais, Ispanijoje vykusio ES šalių susitikimo metu, kuriame buvo nagrinėjami
jaunimo įdarbinimo ir socialinės sanglaudos klausimai, bendrosiose išvadose (Joint conclusion...,
2010) pažymima, jog jaunimo verslumas ir savęs įdarbinimas yra vieni iš svarbiausių jaunimo
nedarbo mažinimo šaltinių. Vis dėlto, jaunų žmonių verslumo skatinimo sistemos kaimo vietovėse
įdiegimas sudėtingas procesas galintis sukelti ne tik Vilkaviškio rajono vietos plėtros veikėjų
palaikymą, bet ir pasipriešinimą pokyčiams ir inovacijoms, dėl didelių įgyvendinimo kaštų ir kitų
priežasčių. Sprendimo priėmimo palaikymui ir pasipriešinimui nustatyti vokiečių socialinis
psichologas K. Lewin (1951) yra sukūręs jėgų lauko analizės metodą, kuris dažniausiai naudojamas
papildyti informacija sprendimo priėmimo procesą planavimo ir pokyčių įgyvendinimo metu. Šiuo
metodu siekiama parengti suvokiamą situacijos apžvalgą, kurioje atsispindi, poveikį situacijai
darančios arba galinčios daryti jėgos, jų šaltiniai ir stiprumas. Anot B. Mikulskienės (2011), tai
metodas, leidžiantis diversifikuoti požiūrius ir ieškoti adekvačių sprendimo būdų. Veikimo erdvė
vadinama lauku, sąveika – jėgomis, (žr. 12 pav.).

12 pav. Jėgų lauko analizės metodas

 70

Taikant šį metodą, galima įvardintas jėgas įvertinti balais pagal jų stiprumą, tačiau tai
tikslinga daryti tuo atveju, jei problema sprendžiama ir metodas taikomas grupėse, o ne
individualiai. Šiuo atveju metodas panaudotas kaip imitacinė priemonė sprendimo diegimo paieškos
ir įgyvendinimo etape, parodanti konkretaus problemos sprendimo priėmimo palaikančių ir
prieštaraujančių pusių pozicijas.
Jaunimo nedarbo kaimo vietovėse problemos sprendimas gali paveikti daugelio skirtingų
individų, žmonių grupių, institucijų ar įmonių interesus, todėl tikslinga atlikti suinteresuotųjų
veikėjų analizę (angl. Stakeholder Analysis), kuri leidžia nustatyti visus, kuriuos gali teigiamai ar
neigiamai paveikti minėtas viešasis veiksmas (t. y. problemos sprendimas) ir maksimizuoti socialinį
ar institucinį šio veiksmo naudingumą bei minimizuoti jo neigiamą poveikį (Mierlo ir kt., 2013). 6
priedo 1-2 lentelėse, atlikus suinteresuotųjų analizę nustatyta, kokią įtaką vietos plėtros veikėjams
daro esama problema, jų gebėjimas spręsti problemą bei kokia yra ir partnerystė su kitais
analizuojamais vietos plėtros veikėjais. Vietos plėtros veikėjai parinkti atsižvelgiant į tyrimo
rezultatus, kuomet ekspertų ir jaunimo buvo klausiama, kas jų nuomone, turėtų spręsti kaimo
jaunimo socialines problemas.
Kaip matyti iš pateikto 6 priedo lentelių, didelę įtaką kaimo jaunimo nedarbo problemos
sprendimui turi Vilkaviškio rajono kaimo bendruomeninės organizacijos, verslo sektorius, NVO,
švietimo įstaigos, Vilkaviškio krašto VVG, savivaldybė ir kt., tačiau iniciatyvų, visų pirma, turi
imtis patys jauni žmonės ir kuo anksčiau – dalyvaudami neformaliajame ugdyme, savanoriaudami,
domėdamiesi paklausiomis profesijomis ir ateities karjera, verslo kūrimo galimybėmis ir kt. Tik nuo
jų pačių priklauso jų dabartis ir ateitis. Žinoma, tikėtis, kad jaunimo nedarbo problemą gebės
savarankiškai išspręsti vietos lygmens institucijos netikslinga. Tai kompleksinė problema,
reikalaujanti tarpžinybinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą
ir įgyvendinti jaunimo užimtumo iniciatyvas (toliau JUI) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Lietuvos darbo birža ir Europos socialinio fondo agentūra 2015 m. rugsėjo 21 d. pasirašė projekto
„Atrask save“ sutartį. „Projekto tikslas – sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose
nedalyvaujančio 15-29 metų jaunimo skaičių, įgyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo
skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priklauso bei įvertinus asmens
poreikius ir galimybes”. Projektas įgyvendinamas visų savivaldybių teritorijose. Dalyvaujantiems
projekte bus sudarytos sąlygos dalyvauti savanoriškoje veikloje, integruotis į darbo rinką ir/ar
švietimo sistemą, ar pradėti savarankišką veiklą. Projekto veiklos nepasirengusiems darbo rinkai
jaunuoliams padės įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų, pasirengti sugrįžti į
 71

švietimo sistemą ar integruotis į darbo rinką, pradėti savo verslą. Motyvuotiems bedarbiams bus
suteiktos galimybės integruotis į darbo rinką, suteikiant trūkstamus gebėjimus ir kompetencijas.
Projekto vertė – 33.798.580 Eur. Šis projektas puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys,
kadangi jame jaunimo gerovės siekia Lietuvos Darbo birža, 10 teritorinių darbo biržų, Jaunimo
reikalų departamentas ir 57 su jaunimu dirbančios organizacijos. Projeko tikslinė grupė 15-29 metų
jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko, nedalyvauja mokymuose, taip pat tie, kurie nėra registruoti
darbo biržoje (LDB, 2016). Tiesa, šiuos, neaktyvius NEET jaunuolius surasti ir įtraukti į projekto
veiklas kur kas sunkiau, nei registruotus darbo biržoje, todėl ieškant jaunų žmonių regionuose
svarbus tampa jaunimo reikalų koordinatoriaus, savivaldybės socialinės paramos skyriaus, seniūnijų
seniūnų, socialinių darbuotojų, kaimo bendruomeninių organizacijų narių vaidmuo, kadangi jie savo
krašto gyventojus pažįsta geriausiai ir žino, kam pagalbos reikia labiausiai. Tikimasi, kad iki
projekto pabaigos, t. y. 2018 metų rugsėjo mėnesio, projekto veiklose iš viso dalyvaus 35.000 jaunų
žmonių visos Lietuvos mastu (LDB, 2016). Vilkaviškio rajono savivaldybėje per šį laikotarpį į
projekto veiklas numatyta įtraukti 300 nepasirengusių darbo rinkai jaunuolių, bei 66 – pasirengusius
(iš viso 2016 metų gegužės 1 dienos duomenimis Marijampolės TDB, Vilkaviškio skyriuje
registruota 471 jaunas bedarbis (16-29 m.)). Jeigu, jiems po dalyvavimo šiame projekte vis dar
nepavyks įsilieti į darbo rinką, jie turės galimybę dalyvauti antrinės intervencijos projekto „Naujas
startas“ vykdomose veiklose – profesiniame mokyme, įdarbinime subsidijuojant ar darbo įgūdžių
įgijimo rėmimo programoje (LDB, 2016), išsami projekto įgyvendinimo schema pateikta 7 priede.
Jei pavyks įgyvendinti šių JUI projektų siekius, turėtų būti sumažinta didelio skaičiaus jaunų žmonių
nedarbo problema, kartu su ja išsispręstų ir nemažai kitų jaunų žmonių socialinių problemų,
pagerėtų materialinė padėtis, sumažėtų psichologinės problemos, tačiau apie pasiektus projektų
rezultatus bus galima kalbėti tik pasibaigus projektams.
Tolesnėje darbo dalyje pristatoma kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių
tobulinimo planas, kuriuo remiantis, įtraukus suinteresuotuosius asmenis bei apibrėžus jų funkcijas
būtų galima spręsti Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemą, ne tik įtraukus juos į
minėtų projektų veiklas, bet ir kitais būdais.

3. 2. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo

planas

Jaunimo nedarbo problema opi daugelyje šalies savivaldybių, tačiau siekiant spręsti nedarbo
problemą, konkrečioje savivaldybėje, tikslinga identifikuoti jauno bedarbio portretą. Remiantis
 72

Marijampolė teritorinės darbo biržos, 2016 m. gegužės 1 dienos duomenimis, 23 lentelėje

pateikimas Vilkaviškio rajono jauno bedarbio portretas.

23 lentelė. Jauno iki 29 m. Vilkaviškio rajono bedarbio portretas (sudaryta autorės,

remiantis MTDB duomenimis, 2016-05-01)
Bruožai Skaičius Procentai
Jauni bedarbiai 471 18,3
Moterys 221 46,9
Vyrai 250 53,1

Ilgalaikiai bedarbiai 109 23,1

Absolventai 35 7,4

Kvalifikuoti 280 59,4

Aukštasis išsilavinimas 67 14,2
Vidurinis su prof. kvalifikacija 164 34,8
Pagrindinis su prof. kvalifikacija 35 7,4
Pradinis su prof. kvalifikacija 14 3,0

Nekvalifikuoti 191 40,6

Vidurinis išsilavinimas 78 16,6
Pagrindinis išsilavinimas 64 13,6
Pradinis 43 9,1
Be pradinio 6 1,3

Gyvenantys kaimo vietovėse 263 55,8

Gaunantys socialines pašalpas 60 12,7

Kaip matyti iš pateiktos lentelės jauni bedarbiai Vilkaviškio rajone sudaro 18,3 proc. nuo
visų darbo ieškančių asmenų. Tai reiškia, kad beveik kas penktas darbo ieškantis asmuo yra jaunas
žmogus (tiesa, šiuos skaičius itin lemia sezoniškumas, pvz. šaltuoju metų laiku, jaunų žmonių
nedarbas gali siekti 26 proc. ir daugiau). Kvalifikuotų darbo ieškančių asmenų yra daugiau nei
nekvalifikuotų, tačiau ir jiems įsilieti į darbo rinką yra sudėtinga, nes dažnai jų turima kvalifikacija
neatitinka rajono darbo rinkos poreikių. Kaip matyti iš 23 lentelės, didžioji dalis jaunų darbo
ieškančių asmenų gyvena kaimo vietovėse. Tai tik patvirtina faktą, jog nedarbo problema
Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse ypač aktuali, todėl identifikavus pagrindinę problemą, nustačius
suinteresuotuosius vietos plėtros veikėjus, kurie galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, 24
lentelėje pristatomas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo priemonių
tobulinimo planas. Plane nurodytos problemos atsiradimo priežastys, numatyti problemos sprendimo
tikslai, uždaviniai, priemonės, (pasiūlymai ką reikėtų daryti, jog problemos sprendimas duotų
teigiamus pokyčius), suinteresuotieji asmenys, laikotarpis, laukiamas rezultatas.
 73

24 lentelė. Kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo planas (sudaryta autorės)

Problemą Tikslas (-i) Uždaviniai Priemonė (-ės) Veikėjai/ Suinteresuotieji Įgyvendini Laukiamas
iššaukiančios/formuojančios asmenys mo rezultatas
priežastys terminai

Labai stambių įmonių Sumažinti Didinti Šiuolaikiškų, inovatyvių, LR Švietimo ir mokslo 2016-2021 Ženkliai sumažės
Vilkaviškio rajone nėra, nedirbančių mokinių lanksčių mokymo metodų ministerija, Vilkaviškio metai jaunų nekvalifikuotų
dominuoja mažos ir labai jaunų motyvaciją taikymas. rajono švietimo įstaigos. bedarbių skaičius.
mažos įmonės. žmonių mokytis.
skaičių
Mobilumo problema – darbo Vilkaviškio Užtikrinti Privalomo pagrindinio LR Švietimo ir mokslo
vietos nutolę nuo kaimiškųjų rajone iki ankstyvo išsilavinimo įvedimas ministerija.
vietovių. Vilkaviškio mieste 5-8 proc. pasitraukimo moksleiviams.
susitelkę apie trečdalis rajono iš švietimo
įmonių. sistemos
prevenciją.
Verslo plėtra rajone dėl vietos
ūkio nuosmukio ir Gerinti Kvalifikuoto profesinio Vilkaviškio r. savivaldybės 2016-2021 Mokyklas baigs
mažėjančių investicijų yra profesinį orientavimo specialisto etato administracijos Švietimo, metai motyvuoti, dėl savo
vangi. orientavimą įsteigimas Vilkaviškio rajono kultūros ir sporto skyrius, ateities profesijos
švietimo švietimo įstaigose. tvirtai apsisprendę
Vilkaviškio rajonas ribojasi švietimo įstaigos.
įstaigose. jauni žmonės.
su Karaliaučiaus sritimi, iš
kurios regioną pasiekia dideli
kontrabandinių prekių
kiekiai, stabdantys bei
slopinantys legalaus verslo
plėtros perspektyvas Praktinis profesinis orientavimas Rajono švietimo įstaigos,
(Marijampolės, 2014). (šešėliavimas, kad moksleiviai verslo įmonės, ūkininkai.
dar mokykloje turėtų galimybę
Vilkaviškio rajonas praktiškai susipažinti su
nepatrauklus investuotojams, profesijomis ), o įmonėms
nes trūksta kvalifikuotos priimančioms jaunuolius (pvz.
darbo jėgos. vasaros metu) būtų mokamos
subsidijos.
Nepakankamas / netinkamas
profesinis orientavimas
Skatinti Gerosios patirties sklaida rajono Vilkaviškio rajono švietimo 2016-2021 Jaunieji Vilkaviškio
švietimo įstaigose.
jaunimo švietimo įstaigose (Vilkaviškio r. įstaigos, rajono verslininkai. metai r. jaunuoliai turės
Švietimo įstaigose nemokoma verslumą Gražiškių gimnazijos pakankamai žinių,
verslumo pagrindų. Vilkaviškio mokomosios mokinių bendrovės idėjų ir gebėjimų
rajone. pavyzdys). pradėti savo verslą
(sukurti darbo vietą
 74

Nepakankamas jaunų žmonių Verslumo pagrindų disciplinos LR Švietimo ir mokslo ne tik sau bet ir
domėjimasis darbo rinka. įtraukimas į švietimo programą. ministerija, VšĮ „Versli kitiems).
Lietuva“, švietimo įstaigos.
Informacija jaunimui
pateikiama nesuprantamai
Atviras jaunų žmonių Vilkaviškio verslo
(biurokratiškai).
informavimas ir konsultavimas informacijos ir turizmo
Nekuriamos naujos darbo verslo kūrimo klausimais. centras, teritorinė darbo
vietos, ypač kaimo vietovėse. birža, Jaunimo darbo
Individualizuoti (supaprastinti)
jaunimui pateikiamą informaciją centras, Vilkaviškio r.
Švietimo įstaigos rengia
specialistus ne pagal regiono (naudojant IT platformas),
darbo rinkos poreikius. kadangi jaunimas sunkiai
supranta jiems pateikiamą
Nekonkurencingi (žemi biurokratinę informaciją.
atlyginimai).
Vilkaviškio rajono verslininkų ir Vilkaviškio rajono
Socialinių pašalpų gavėjų vietos valdžios atstovų tinklo verslininkai, Savivaldybės
kartos. sukūrimas, kurio nariai atstovai.
konsultuotų jaunus žmones,
Jaunimui stinga motyvacijos verslo kūrimo klausimais.
mokytis ir dirbti. Sukurti NEET Bendradarbiavimo tinklo tarp Jaunimo reikalų 2015-2018 Sumažės NEET
jaunimo vietos plėtros veikėjų, JRK, JGI, departamentas, metai jaunuolių skaičius,
Jaunimo galimybių ir stebėsenos teritorinės darbo biržos Savivaldybės Jaunimo nes juos bus lengviau
gaunamų atlyginimų modelį, kad sukūrimas tam, kad būtų identifikuoti ir
reikalų koordinatorius,
nesutapimas, galimybės kilti būtų lengviau identifikuoti ir į ESF projekto suteikti jiems
karjeros laiptais nebuvimas. surasti ir „Atrask save“ veiklas įtraukti teritorinė darbi birža, vietos reikiamą pagalbą ir
įtraukti neaktyvūs, nedirbantys, JGI koordinatorius, paslaugas (integruoti
neaktyvų nesimokantys ir mokymuose Savivaldybės socialinės į darbo rinką,
jaunimą. nedalyvaujantys jaunuoliai. paramos skyrius, seniūnai, sugrąžinti į švietimo
socialiniai darbuotojai, sistemą).
kaimo bendruomenių
pirmininkai.

Savanorystės Sėkmingų savanoriavimo Rajono švietimo įstaigos, 2016-2021 Pirmuosius darbo

skatinimas ir istorijų sklaida moksleiviams, Atviras jaunimo centras metai įgūdžius jaunuliai įgis
jaunų žmonių NEET jaunuoliams, jauniems (AJC), teritorinė darbo savanoriaudami,
įtraukimas į bedarbiams (kaip savanorystė dalyvaudami NVO
birža.
aktyvų padėjo pasirinkti profesinį kelią, veiklose, įsiliedami į
visuomeninį kokią naudą davė įsiliejant į bendruomeninių
gyvenimą. darbo rinką ir kt.) bent kartą per organizacijų veiklą.
 75

ketvirtį, kiekvienai tikslinei Tai palengvins jų

grupei. integraciją į darbo
Jaunimo įtraukimas į kaimo Jaunimo ir su jaunimu rinką.
bendruomeninių organizacijų, dirbančios organizacijos,
NVO organizacijų veiklas. VVG, kaimo
Siekis, kad veiklose dalyvautų,
bendruomeninės
bent 10-20 proc. jaunų žmonių.
organizacijos.

Socialinio Pasinaudojant pirmojo socialinio Kaimo bendruomeninės 2016-2021 Įsteigtos socialinio

verslo verslo pavyzdžiu Vilkaviškio organizacijos, Vilkaviškio metai verslo įmonės spręs
steigimas ir rajone, t. y. Vilkaviškio r. turizmo ir verslo ne tik socialines
plėtra Karakrėslio kaimo kaimo problemas, bet
informacijos centras,
Vilkaviškio bendruomenės gerąja praktika ir įtrauks jaunus
rajono kaimo rašyti projektus paramai gauti ir Vilkaviškio krašto VVG. žmones į savo veiklą
vietovėse. steigti socialinius verslus savo (didės jaunimo
bendruomenėse, kurie prisidėtų užimtumas,
ne tik prie kaimo socialinių jaunuoliai įgis
problemų sprendimo, bet į kompetencijų).
veiklas būtų galima įtraukti ir
kaimo jaunimą, kas padėtų
ugdyti jų sąmoningumą,
atsakomybę, įgyti patirties ir
kompetencijų.
Vilkaviškio Žymūs rekreaciniai objektai, Vilkaviškio rajono 2016-2021 Bus sukurtos naujos
rajono išskiriantys Vilkaviškio rajoną iš verslininkai, Vilkaviškio metai darbo vietos, rajonas
rekreacinio kitų teritorijų sudaro geras turizmo ir verslo pritrauks daugiau
potencialo sąlygas rekreacijos turistų, bus
informacijos centras,
panaudojimas infrastruktūrai intensyvinti – surenkama daugiau
naujų darbo plėsti maitinimo ir Vilkaviškio r. savivaldybės lėšų, kurios galės
vietų kūrimui apgyvendinimo paslaugas, administracijos investicijų ir prisidėti prie įvairių
kaimo turizmą, laisvalaikio strateginio planavimo jaunimo socialinių ir
pramogų vaikams, jaunimui ir skyrius, kaimo kitų svarbių
suaugusiems plėtrą kaimo bendruomeninės savivaldybės
vietovėse bei kitas su rekreacija organizacijos, jaunimo problemų sprendimo.
susijusias ir iki šiol neišnaudotas
lyderiai.
nišas.
 76

Pateiktas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo tobulinimo planas –
tai rekomendacinio pobūdžio priemonė, kuria galėtų vadovautis Vilkaviškio rajono savivaldybės
administracija, rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, NVO, VVG, kaimo
bendruomeninės organizacijos, verslininkai ir kiti suinteresuotieji asmenys. Žinoma, kai kuriuos
sprendimus turėtų priimti nacionalinio lygmens institucijos, tačiau sklandus jų įgyvendinimas – vietos
plėtros veikėjų reikalas.
Siekiant įgyvendinti problemos sprendimo priemonių tobulinimo planą reikia įgyvendinti
paskutinį žingsnį problemos sprendimo etape, t. y. numatyti žingsnius, kuriais bus siekiama išsikelto
tikslo įgyvendinimo. Tam panaudotas „Užduočių medžio“ metodas.

13 pav. Jaunimo nedarbo problemos sprendimo Vilkaviškio rajone uždavinių medis

Apibendrinant galima teigti, jog jaunimo nedarbas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir
Europos Sąjungoje. Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą visų pirma turėtų būti priimti sprendimai
nacionaliniame lygmenyje (didinamas profesinis orientavimas, skatinamas aukštųjų mokyklų, valdžios
institucijų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas ir kt.). Žinoma, problemos sprendimo būdų reikia
ieškoti ir vietos lygmenyje. Tam galima taikyti įvairius kūrybinio problemų sprendimo metodus, kurie
priartintų prie problemos atsiradimo šaknų. Sprendžiant problemą svarbu įtraukti suinteresuotus vietos
plėtros veikėjus, kurie turi įtakos ir gali prisidėti sprendžiant problemą bei žinoma – patį jaunimą.
Vienas pirmųjų žingsnių kurį reikia atlikti tai – surasti ir identifikuoti neaktyvius, nesimokančius,
 77

nedirbančius jaunuolius ir suteikti jiems individualią pagalbą – sugrąžinti juos į švietimo sistemą, remti
jų įsidarbinimą, įtraukti juos į visuomeninį gyvenimą, parodyti jiems, jog jie yra svarbūs savo
bendruomenės nariai. Tokiu būdu jauni žmonės įgytų pasitikėjimo savimi, pasijustų bendruomenės
dalimi, atsirastų didesnio savęs kaip visuomenės nario vertinimas.
Išsprendus arba bent jau ženkliai sumažinus jaunimo nedarbo problemos mastus Vilkaviškio
rajone, sumažėtų jaunų žmonių emigracija, pagerėtų jų materialinė padėtis, sumažėtų žalingų įpročių
paplitimo mastai – išsispręstų didžioji dalis Vilkaviškio rajono jaunimo socialinių problemų tyrime
nustatytų problemų. Taip pat būtų išsaugota kaimiškųjų vietovių socialinė infrastruktūra, kaimas
atsigautų – taptų patraukli vieta gyventi, dirbti, kurtis jaunoms šeimoms.
 78

IŠVADOS

1. Jaunimo kaip socialinės grupės išskirtinumą lemia įstatymiškai apibrėžtos amžiaus ribos.
Lietuvoje jaunimu laikomi asmenys nuo 14 iki 29 metų. Šiuolaikiniai jauni žmonės išsiskiria savo
liberaliomis pažiūromis, socialiniu ir geografiniu mobilumu, imlumu naujovėms ir pokyčiams.
Pažymėtina, jog jaunų žmonių išskirtinumas taip pat siejamas su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kai
siekiama integruotis į visuomenę, įsilieti į darbo rinką, pradėti savarankišką gyvenimą. Būtent šiame
gyvenimo tarpsnyje jaunimas susiduria su daugybe socialinių problemų, dėl kurių tampa ir pati
pažeidžiamiausia visuomenės grupė.
2. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad socialinės problemos – tai tarpdisciplininis
tyrimo objektas, neturintis vienareikšmiško apibrėžimo. Socialinės problemos – socialiai sukonstruotos
– jų priežastys yra socialinės kilmės, o identifikavimas priklauso nuo kultūriškai apibrėžtų nuostatų ir
vertybių, tai reiškia, jog jos vertinamos pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, kuriuos lemia
visuomenės, individų ir grupių visuomenėje vertybinės nuostatos bei skirtingi istoriniai laikotarpiai.
Tikslinga atkreipti dėmesį, jog socialinės problemos dažnai yra dualios – socialinės - ekonominės,
socialinės - sveikatos, socialinės - psichologinės, socialinės - edukacinės ir kt.
3. Remiantis Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės gerosios praktikos pavyzdžiais, tam
tikras praktikas, sprendžiant kaimo jaunimo socialines problemas galima pritaikyti ir Lietuvoje, pvz.
spręsti socialiai pažeidžiamų jaunuolių problemas ne bendrai, o kompleksiškai atsižvelgiant į
individualius jų poreikius, padidinant jų dalyvavimo bendruomenėje svarbą ir kt. Šie pavyzdžiai
unikalūs tuo, jog dažnu atveju iniciatyvos kaimo jaunimo socialinėms problemoms spręsti kyla vietos
lygmenyje, tačiau yra glaudžiai palaikomos ne tik vietos, bet ir nacionalinio lygmens institucijų.
Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog tarpinstitucinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas duoda teigiamus
rezultatus sprendžiant atokiau gyvenančio jaunimo socialines problemas.
4. Atlikus empirinį tyrimą, išanalizavus ekspertų ir jaunimo apklausos rezultatus paaiškėjo, jog
pagrindinės Vilkaviškio kaimo jaunimo problemos yra nedarbas, laisvalaikio, užimtumo galimybių ir
vietų stoka, polinkis į žalingus įpročius, didelė jaunimo emigracija, sunki jaunų žmonių materialinė
padėtis. Ekspertų ir jaunimo vieninga nuomonė parodė, jog problemas visų pirma turėtų spręsti
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, priimdama jaunimui palankius sprendimus, remdama
jaunimo iniciatyvas. Kiti nemažiau svarbūs problemų sprendėjai – patys jauni žmonės, galintys spręsti
problemas savo iniciatyvumu, idėjų generavimu, įsitraukimu į visuomeninių organizacijų veiklą,
aktyviu dalyvavimu, įsitraukimu į sprendimų priėmimą ir jaunimo politikos rajone formavimą.
 79

5. Pritaikius kūrybinius problemų sprendimo metodus socialinėms problemos spręsti paaiškėjo,

jog pagrindinė Vilkaviškio kaimo jaunimo socialinė problema yra nedarbas. Atlikus problemų
priežasčių – pasekmių ryšių paiešką nustatyta, jog jaunimo emigracija iš Vilkaviškio rajono, žalingų
įpročių paplitimas jaunų žmonių tarpe, sunki materialinė padėtis yra nedarbo problemos pasekmės.
Pagrindinės priemonės Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemai spręsti – kokybiškas
profesinis orientavimas rajono švietimo įstaigose ir verslumo kaimo vietovėse skatinimas.
6. Parengtas kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių
tobulinimo planas realią naudą duotų tik tuo atveju, jei būtų rastas būdas, kuris paskatintų jaunimo
dalyvavimą ir įsitraukimą į jiems aktualių problemų sprendimą. Jei būtų užtikrintas konstruktyvus
dialogas tarp jaunimo, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų asmenų, būtų išgirsti jaunimo
poreikiai, tada bendradarbiavimo pagalba būtų galima tikėtis geresnių jaunimo problemų sprendimo
rezultatų.
7. Optimistiškai, sprendžiant jaunimo nedarbo problemą nuteikia Europos Socialinio fondo
finansuojami projektai skirti jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimui, t. y. jaunimo įtraukimo /
sugrąžinimo į darbo rinką rėmimui. Pamatuoti kokią realią naudą duos šiuo programiniu laikotarpiu
(2014–2020 m.) įgyvendinami projektai dar anksti, tačiau norisi tikėti, jog šios investicijos duos
teigiamus rezultatus ir ženkliais prisidės prie jaunimo socialinių problemų sprendimo ne tik kaimo
vietovėse, bet visoje Lietuvoje.
8. Lietuvoje jaunimo politika formuojama jau 20 metų, per tą laiką sukurtas didžiulis institucinis
tinklas įvairiuose teritoriniuose lygmenyse, suformuota tvirta įstatyminė bazė, vyksta tarptautinis
bendradarbiavimas, tačiau jaunimo socialinių problemų ratas plečiasi. Pažymėtina, jog jaunimo politika
dažnu atveju formuojama tradiciniu principu „iš viršaus į apačią“, o turėtų būti atvirkščiai. Jaunimas, o
ypač gyvenantis periferijose, turėtų kelti iniciatyvas, teikti pasiūlymus, nes tik jie, gyvenantys
konkrečioje vietovėje geriausiai žino ko jiems reikia ir ko jiems trūksta. Kaimo vietovėse neugdomi
lyderiai, o atsiradę keletas pavienių iniciatyvų dažnai nesulaukia vietinės valdžios palaikymo arba būna
nustelbtos didžiosios dalies jaunimo negatyvaus požiūrio. Jaunimo problemų sprendimas dažnu atveju
yra pačių jaunų žmonių rankose.
 80

LITERATŪRA

1. AGAFONOVAS A. 2012. Jaunimo užimtumo problema iš arčiau [interaktyvus]. Social

Dynamics International, [žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.sdint.org/publications/read/Jaunimo-uzimtumo-problema-is-arciau/11.
2. ALDRIDGE, M. 2008. Evaluation Report for Moray Youthstart. Solution Management Ltd.
3. ALIŠAUSKIENĖ, R., ŽILINSKIENĖ, L. 2001. Jaunimas ir visuomenė//Pranešimas apie
žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. Vilnius, p. 19-26.
4. An Introduction to Social Problems, Social Welfare Organizations, and the Profession of Social
Work. 2010. Chapter 1. SAGE Publications.
5. ATKOČIŪNIENĖ, V., NAVASAITIENĖ, S., ALEKSANDRAVIČIUS, A. 2012. Jaunimo
vertybinės nuostatos, poreikiai ir jų tenkinimo galimybės: Šakių rajono atvejis. Vadybos mokslas ir
studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. Mokslo darbai. Kaunas: ASU.
6. ATKOČIŪNIENĖ, V., VAIŠNORAITĖ, R. 2012. Novatoriškų sprendimų paieškos metodai ir
jų taikymas kaimiškųjų vietovių pokyčių valdymui. Kaunas: Akademija.
7. ATKOČIŪNIENĖ,V., ALEKSANDRAVIČIUS, A., KIAUŠIENĖ, I., NAVASAITIENĖ, S.,
URMONIENĖ, D., PAKELTIENĖ, R., VAZNONIENĖ, G. 2014. Kaimo socialinės
infrastruktūros vystymas siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą. Mokslinių tyrimų
ataskaitos rankraštis. Kaunas: Akademija.
8. BAGDONAS, A. 2007. Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas (tarptautinis projektas).
Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.
9. BARKAN, S. E. 2012. A Primer on Social Problems (v. 1.0). University of Maine
[interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 31 d.]. Prieiga per internetą:
http://2012books.lardbucket.org/books/a-primer-on-social-problems/s04-understanding-social-
problems.html.
10. BEDEL, A. 2015. The Relationship Between Interpersonal Problem Solving, Positive -
Negative Affect and Anxiety. Studia psychologica. Turkey: Mevlana University.
11. BROOM, L., BONJEAN, CH. M., BROO, D. H. 1992. Sociologija: esminiai tekstai ir
pavyzdžiai. Kaunas: Litera. In Gudžinskienė, V. 2013. Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas. Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas.
12. BUČINSKAS, A. 2014. Darnaus vystymosi problemos Lietuvos kaimo raidos procese.
Klaipėda: Tiltai (3), p. 17–34.
13. CHARLES, C. M. 1999. Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: Alma litera.
 81

14. CHARON, J. M., VIGILANT, L. G. 2011. Social Problems: Readings with Four Questions.
USA: Minnesota.
15. DANILA, E. 2001. Rūkymo paplitimas, mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų, ekonominė žala.
Moksliniai straipsniai, Nr. 1, p. 70. Vilnius.
16. D'ZURILLA, T. J., CHANG, E, C., SANNA, L. J. 2004. Social Problem Solving: Theory,
Research and Training. American Psychological Association Washington, DC.
17. DZURILLA, T. J., NEZU, A. M., MAYDEU-OLIVARES, A. 2002. Social Problem-Solving
Inventory-Revised (SPSI-R): Technical manual. North Tonawanda, NY: Multi-Health Systems.
18. ESTEP. 2013. Nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET)
užimtumo skatinimas: Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apžvalga ir
rekomendacijos dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu jaunimu. Tyrimas. Galutinė ataskaita. Vilnius.
19. Europos Komisijos Baltoji knyga. 2002. Naujas postūmis Europos jaunimui. Valstybinė
jaunimo reikalų taryba, Vilnius.
20. Eurostat statistical books. 2015. Being young in Europe today, 2015 edition. Luxembourg:
Publications Office of the European Union.
21. Eurotela. 2012. Socialinė neįgaliųjų įmonė [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 20 d.].
Prieiga per internetą: http://www.eurotela.lt/lt/omnibusas.
22. GAILIUS, Ž., MALINAUSKAS, A., PETKAUSKAS, D., RAGAUSKAS, L. 2015. Darbo su
jaunimo grupėmis vadovas. Neformaliojo ugdymo praktika Lietuvoje. Vilnius: Firidas.
23. GALKIENĖ, A. 2012. Nepriklausomos Lietuvos jaunimo harmoningos visuomenės tapsmo
samprata. ISSN 1392-0340, p. 31­41, Pedagogika.
24. GIDDENS, A. 2005. Sociologija. Kaunas: Informatika ir poligrafija.
25. GRAKAUSKAS, Ž. 2004. Stresas ir elgesio savireguliacija: teorinės sąveikos problemos.
Moksliniai straipsniai. Vilnius. In Gudžinskienė, V. 2013. Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas.
Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
26. GUDŽINSKIENĖ, V. 2013. Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas. Monografija. Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas.
27. GUERRERO, L. 2005. Sociology and the Study of Social Problems.
28. HENSLIN, JAMES M., 2008. Social Problems: A Down-to-Earth Approach, 8/e. Allyn &
Bacon/Longman. ISBN-10: 0-205-50804-9.
29. Jaunimo politika Lietuvoje. 2014. Metodinis leidinys. UAB „Grafija“.
 82

30. Jaunimo reikalų departamentas. 2004. Jaunimo situacijos tyrimo ataskaita [interaktyvus]. 2. 1.
Jaunimas kaip išskirtinė socialinė grupė, [žiūrėta 2015 m. liepos 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.jrd.lt/jaunimo-situacijos-tyrimai.
31. Jaunimo reikalų departamentas. 2012. Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo problematikos
tyrimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą:
http://ijpp.lt/file/Ataskaita___Vilkaviskio_r.pdf.
32. JERROME, D. 1996. Intimate Relationships. Eds. Sh. Peace, P. Colemas, J. Bond: Ageing in
Society. An Introduction to Social Gerontology. Second Edition. London: Sage Publications Ltd. In In
Stankūnienė, V., Maslauskaitė, A. 2009. Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Vilnius:
Socialinių tyrimų institutas, p. 297-298.
33. Joint conclusions of the Spanish Presidency EU Youth Conference „Youth employement and
social inclusion“. Jerez, Spain, 15-15 April, 2010.
34. Jugend Stärken [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.jugend-staerken.de/die-politische-initiative/praxisbeispiele/jugend-staerken-aktiv-in-der-
region.html.
35. JURAITIS, R. 2011. Kuo tapti arba Kaip tapti tuo, kuo esi iš tikrųjų. Kuo būti, p. 12-14.
36. KARDELIS K. 2005. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.
37. KRUKAUSKIENĖ, E., TRINKŪNIENĖ, I., ŽILINSKAITĖ, V. 2003. Jaunimo kultūrinis
identitetas. Prioritetai, nuostatos, etninė kultūra. Monografija. Vilnius: Eugrimas.
38. LELIŪGIENĖ, I. 1997. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija. , p. 302.
39. LEWIN, K. 1951. Field Theory in Social Science. New York: Harper and Row. In Mikulskienė,
B. 2011. Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui, Vilnius.
40. Lietuvos darbo birža. 2016. Įsidarbinimo galimybių barometras 2016 Marijampolės apskrityje.
41. Lietuvos darbo biržos informacija. 2016. Projektas „Naujas startas“ [interaktyvus]. [Žiūrėta
2016 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Puslapiai/esf_atrask_save.aspx.
42. Lietuvos darbo biržos informacija. 2016. ESF projektas „Atrask save” [interaktyvus]. [Žiūrėta
2016 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Puslapiai/esf_atrask_save.aspx.
43. LiJOT informacija. 2014. Pirmą kartą atliktas tyrimas atskleidė, jog jaunimas Lietuvoje yra
matomas kaip problema [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. spalio 19 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.lijot.lt/lt/naujienos/lijot-%C5%BEinios/613-pirm%C4%85-kart%C4%85-atliktas-tyrimas-
atskleid%C4%97,-jog-jaunimas-lietuvoje-yra-matomas-kaip-problema.
 83

44. LIUBINIENĖ, V. 2002. Change of Values in Lithuania in the Processof European Integration.
Politikos sociologija ir identiteto problemos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2002/2, ISSN 1392-3358,
p. 50-59.
45. LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. 2003 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-1871. Valstybės žinios,
2003, Nr. 119-5406.
46. LR Statistikos departamentas. 2013. Jaunimo statistinis portretas. Vilnius.
47. LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.]. Prieiga
per internetą: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-
analize?portletFormName=visualization&hash=f5b44880-030d-49bf-8c7c-04c552436530.
48. LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. gruodžio 27 d.].
Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles19.
49. LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. 2008 m. gruodžio 31d. Nr. X-1663.
Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3009.
50. MANIOKAS, K. 2013. Socialinio verslo plėtros perspektyvos Lietuvoje [interaktyvus]. [Žiūrėta
2016 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.esrinka.lt/esrinka/download/181/socialinio_%20verslo_%20pletros_perspektyvos_%20Liet
uvoje.pdf.
51. Marijampolės regiono plėtros taryba. 2014. Marijampolės regiono integruotos teritorijos
vystymo programa [interaktyvus]. [Žiūrėta 2016 m. gegužės 14 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.lietuvosregionai.lt/assets/files/Marijampole/ITVP/Mar_ITVP_projektas.pdf
52. MIERLO H., NEUBOURG CH. 2013. Vadovėlis: Sprendimų priėmimo procesas Vyriausybės
lygmenyje, Vilnius.
53. MIKULSKIENĖ, B. 2011. Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui, Vilnius.
54. NARKAUSKAITĖ, L., JUOZULYNAS, A., JURGELĖNAS, A., VENALIS, A. 2011. Psichiką
veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Visuomenės
sveikata, p. 91-97.
55. OBRAZCOVAS, V. 2012. Kūrybinis problemų sprendimas. Vilnius.
56. PARSONS, W. 2001. Viešoji politika. Vilnius: Eugrimas.
57. PAURIENĖ, L. (2011). Švietimo problemos analizė. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo
aprūpinimo centras: Vilnius.
58. PILIPAVIČIUS, V. 2014. Jaunimas Lietuvos kaimo ateičiai. 6-oji tarptautinė mokslinė –
praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“.
Akademija.
 84

59. POCIUS, A., OKUNEVIČIŪTĖ-NEVERAUSKIENĖ, L. 2001. Jaunimo (bedarbių)

konkurencijos darbo rinkoje galimybės. Filosofija, Sociologija. Nr. 4. Vilnius.
60. ROACH, TH. J. 2007. The value of interviews, focus groups and surveys, [interaktyvus].
[Žiūrėta 2015 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą:
http://rockproducts.com/mag/rock_value_interviews_focus/.
61. Salto-Youth Inclusion Resource Centre. 2010. Village International. A practical booklet for
youth workers. Belgium: Brussel.
62. SCHERPERELL, C. M. 2006. Decision-orders: a decision taxonomy. Management Decinion,
Vol. 44, No.1, p. 123-136.
63. SHUCKSMITH, M. 2010. How To Promote The Role Of Youth In Rural Areas Of Europe?
European Parliament's Committee on Agriculture and Rural Development.
64. SPECTOR, M., KITUSE, J. 1987.Constructing Social Problems. New York: Aldine de Gruyter.
65. STANKŪNIENĖ, V., MASLAUSKAITĖ, A. 2009. Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos
realybės. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas.
66. ŠAKNYS, Ž. 2005. Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Vilnius.
67. ŠARKUTĖ, L. 2009. Sprendimų priėmimo samprata ir tyrimų tradicijos. Sociologija. Mintis ir
veiksmas 2009/2(25), ISSN 1392-3358.
68. The United Nations Programme on Youth. 2011. Presentation. Social Policy and Development.
69. THIO, A., TAYLOR, J. D. 2012. Social problems. Athens: Ohio.
70. URMONIENĖ, M. 2004. Bendruomenė ir socialinės jaunimo problemos: istorinė lyginamoji
analizė. Filosofija, Sociologija. Nr. 2. Vilnius.
71. VEČKIENĖ, N. 2001. Jaunimas ir darbo rinka. Žmogaus socialinė raida, Vilnius.
72. VERON, J., PENNEC, S. 2007. Demographic Context of the Social Contract in Developed
Countries: Unity and Diversity. Eds. J. Veron, S. Pennec, J. Legare: Ages, Generations and the Social
Contract. The Demographic Challenges Facing the Welfare State. Netherlands: Springer. In
Stankūnienė, V., Maslauskaitė, A. 2009. Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Vilnius:
Socialinių tyrimų institutas, p. 297-298.
73. Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba. 2013. Jaunimo problemų sprendimo
Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2013–2018 metų planas.
74. VOLONTEUROPE. 2014. Rural Isolationof Citizens In Europe. Policy Brief. United Kingdom:
London.
 85

75. VšĮ „Verslo iniciatyva“. 2011. Jaunimo situacijos Kauno mieste tyrimas [interaktyvus].
[Žiūrėta 2015 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://vini.lt/wp-content/uploads/2011/03/Kauno-
miesto-jaunimo-situacijos-tyrimas.pdf.
76. ŽIČKUVIENĖ, L. 2012. Problemų sprendimo proceso iššūkiai dirbant su socialinės rizikos
šeimomis. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: VDU.
77. МЕRTОN R., NISBЕT R. 1966. Contemporary Social Problems, N.Y.
78. ФУЛЛЕР Р., МАЙЕРС Р. 1998. История социальной проблемы//Контексты
современности-2: Хрестоматия. Казань.
 86

PRIEDAI
 87 1 priedas

JAUNIMO, GYVENANČIO VILKAVIŠKIO ⃝ Šiuo metu negyvenu, esu išvykęs (-usi) į

RAJONO KAIMO VIETOVĖSE, 3. Jūsų išsilavinimas kitą Lietuvos miestą
SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS ⃝ Pradinis išsilavinimas ⃝ Iki 2 metų
⃝ Pagrindinis išsilavinimas ⃝ Nuo 2 iki 5 metų
⃝ Pagrindinis išsilavinimas su profesine ⃝ Nuo 5 iki 10 metų
kval. ⃝ 10 ir daugiau metų
Laba diena. Esu Neringa Simanaitytė, Aleksandro
⃝ Vidurinis išsilavinimas ⃝ Nuo pat gimimo
Stulginskio universiteto Kaimo plėtros administravimo
⃝ Vidurinis išsilavinimas su profesine
studijų programos magistrantė. Šiuo metu rašau magistro
kval.
baigiamąjį darbą tema „Kaimo jaunimo socialinių
⃝ Aukštasis neuniversitetinis JAUNIMO KAIP SOCIALINĖS
problemų sprendimas“, kuriame analizuoju jaunimo,
⃝ Aukštasis universitetinis (bakalauras) VISUOMENĖS GRUPĖS YPATYBĖS
gyvenančio Vilkaviškio rajone, socialines problemas.
⃝ Aukštasis universitetinis (magistras)
⃝ Aukštesnis nei magistro laipsnis 9. Pažymėkite savybes kurios, Jūsų
Šios apklausos tikslas – išanalizavus Vilkaviškio r. kaimo
nuomone, jaunimą išskiria iš kitų
vietovių jaunimo situaciją, nustatyti pagrindines jaunimo
4. Ką šiuo metu veikiate? socialinių grupių (galimi keli atsakymo
socialines problemas. Kadangi tyrimo rezultatai bus
naudojami kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo ⃝ Dirbu variantai)
⃝ Mokausi mokykloje 1 Amžius ⃝
Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo plano rengimui,
todėl prašau į visus klausimus atsakyti sąžiningai. ⃝ Mokausi mokykloje ir dirbu 2 Laisvalaikis ⃝
⃝ Studijuoju
3 Domėjimasis naujovėmis ⃝
Apklausos tikslinė grupė – jaunimas - asmenys, nuo 14 iki ⃝ Studijuoju ir dirbu
⃝ Nedirbu ir nesimokau 4 Noras gyventi savarankiškai, ⃝
29 metų, gyvenantys ar gyvenę (šiuo metu išvykę) būti nepriklausomiems
Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse (kaimo vietovė – kaimas, 5 Neatsakingumas ⃝
miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija 6000). 6 Žalingi įpročiai ⃝
Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymo variantais. 5. Šeimyninė padėtis
⃝ Vedęs / ištekėjusi 7 Noras būti madingais ⃝
Jums tinkamą (-us) atsakymą (-us), žymėkite . Jei nerandate
⃝ Nevedęs / netekėjusi 8 Entuziazmas, optimizmas ⃝
Jums tinkamo atsakymo, galite jį įrašyti prie pasirinkimo
⃝ Išsiskyręs (-usi) 9 Laiko leidimas su draugais ⃝
„Kita“. Anonimiškumas garantuojamas.
⃝ Gyvenu neregistruotoje santuokoje 10 Niekuo nesidomintys ⃝
⃝ Našlys / našlė 11 Sunki materialinė padėtis ⃝
Ačiū už nuoširdžius atsakymus ir sugaištą laiką.
12 Sunku susirasti darbą ⃝
6. Vaikų skaičius 13 Veiklūs žmonės, perspektyvūs ⃝
⃝ Neturiu 14 Nepagarba vyresniems ⃝
DEMOGRAFINĖS TIRIAMŲJŲ
⃝ Turiu 1 vaiką 15 Didelis nusikalstamumas ⃝
CHARAKTERISTIKOS
⃝ Turiu 2 vaikus 16 Mokslo, išsilavinimo siekimas ⃝
Jūsų lytis ⃝ Turiu 3 ir daugiau vaikų
1. 17 Energija, veržlumas, ⃝
⃝ Vyras aktyvumas
⃝ Moteris 7. Kur gimėte?
18 Linksmybės, pramogos ⃝
⃝ Vilkaviškio rajone ar Vilkaviškyje
19 Lengvabūdiškumas ⃝
2. Jūsų amžius ⃝ Kitur__________________________
20 Laisvė, saviraiška ⃝
⃝ 14-18 m. 21 Kultūros stoka ⃝
⃝ 19-23 m. 8. Kiek laiko gyvenate Vilkaviškio
rajone? 22 Egoizmas, savanaudiškumas ⃝
⃝ 24-29 m.
 88

23 Tikslo siekimas, ⃝ 13. Su kokiomis problemomis susiduriate ⃝ Kita__________________________

maksimalizmas mokymosi įstaigoje? (galimi keli
24 Naujos patirtys, gyvenimo ⃝ atsakymai) 17. Kokios Jūsų nedarbo priežastys? (jei
pažinimas ⃝ Didelis mokymosi krūvis dirbate, eiti prie 20 klausimo)
25 Pasyvumas, abejingumas ⃝ ⃝ Prasta švietimo įstaigos pastatų kokybė ⃝ Nerandu jokio darbo
26 Nepastovumas ⃝ ⃝ Pasenę mokymo metodai ir ⃝ Negaunu tenkinančio darbo
27 Idealizmas ⃝ infrastruktūra ⃝ Negaunu darbo už tenkinantį darbo
28 Didelis užimtumas ⃝ ⃝ Fizinis ir emocinis smurtas (patyčios, užmokestį
diskriminacija) ⃝ Nepriima, nes neturiu darbo patirties
MOKYKLA IR STUDIJOS ⃝ Netinkamas mokytojų/dėstytojų požiūris ⃝ Esu vaiko priežiūros atostogose
10. Kur šiuo metu mokotės? į ugdytinius ⃝ Noriu tik mokytis / studijuoti
⃝ Bendrojo lavinimo mokykla (gimnazija) ⃝ Mokymosi įstaigos pasiekiamumo ⃝ Tingiu dirbti
⃝ Profesinio lavinimo mokykla problemos ⃝ Man patinka būti išlaikomam tėvų /
⃝ Kolegija ⃝ Lūkesčių neatitinkantys mokomieji sutuoktinio
⃝ Aukštoji mokykla dalykai ⃝ Gyvenu iš socialinių pašalpų
⃝ Nesimokau išvardintose mokymo ⃝ Inventoriaus stygius ⃝ Kita__________________________
įstaigose, bet lankau kursus/seminarus ⃝Kita__________________________
⃝ Visai nesimokau nei mokymosi
įstaigose, nei papildomai 18. Kokio darbo norėtumėte?
kursuose/seminaruose (eiti prie 14 ⃝ Dirbčiau tik legalų, gerai apmokamą
klausimo) DARBAS IR KARJERA darbą
(jei mokotės mokykloje eiti prie 24 ⃝ Dirbčiau ir nelegalų, gerai apmokamą
11. Pažymėkite svarbiausius, Jūsų klausimo) darbą
manymu, mokymosi tikslus? (galimi ⃝ Mano kvalifikaciją atitinkantį darbą
keli atsakymai) 14. Ar šiuo metu dirbate? ⃝ Bet kokį pastovų darbą
⃝ Praktinės žinios, gebėjimai ⃝ Taip ⃝ Bet kokį darbą
⃝ Profesija ⃝ Ne (eiti prie 17 klausimo) ⃝ Kita_________________________
⃝ Teorinės žinios
⃝ Bendravimo įgūdžiai 15. Jūsų darbo pobūdis: 19. Koks yra pagrindinis Jūsų pajamų
⃝ Socialiniai/verslumo įgūdžiai ⃝ Esu samdomas darbuotojas šaltinis? (galimi keli atsakymai)
⃝ Atestatas/diplomas ⃝ Esu valstybės tarnautojas ⃝ Socialinės pašalpos
⃝ Siekis pasididžiuoti prieš draugus, ⃝ Dirbu pagal verslo liudijimą ⃝ Šeimos, tėvų parama
giminaičius ⃝ Turiu savo verslą ⃝ Stipendija
⃝ Kita (įrašykite)_________________ ⃝ Užsiimu individualia veikla ⃝ Draugo / partnerio uždarbis
⃝ Esu samdomas darbuotojas ir turiu savo ⃝ Atsitiktinis uždarbis
12. Ar jaučiatės saugus (-i) savo mokymosi verslą ⃝ Nelegalus darbas
įstaigoje? ⃝ Nelegali veikla (kontrabanda)
⃝ Taip 16. Ar dirbate pagal įgytą profesiją ⃝ Kita__________________________
⃝ Ne /specialybę?
⃝ Kartais ⃝ Taip
⃝ Ne
⃝ Neturiu jokios specialybės
 89

20. Kas labiausiai trukdo jaunam LAISVALAIKIS *NVO – nevyriausybinės organizacijos

žmogui pradėti verslą kaime? (pvz. Skautai)
(galimi keli atsakymai) 24. Kaip leidžiate laisvalaikį?
⃝ Trūksta idėjos verslui Čia: labai dažnai=kasdien; dažnai= 4-6 25. Ar efektyviai išnaudojate savo
⃝ Trūksta tinkamų žmonių /partnerių k./sav., retai=1-3 k./sav., niekada=0 laisvalaikį?
⃝ Trūksta finansų k./sav. ⃝ Taip
⃝ Trūksta žinių / įgūdžių ⃝ Ne

Niekada
⃝ Trūksta verslumo savybių

Dažnai
dažnai
Labai

Retai
⃝ Trūksta valstybės paramos 26. Kas trukdo efektyviai išnaudoti
⃝ Netinkama verslui aplinka laisvalaikį? (galimi keli atsakymai)
⃝ Kita__________________________ ⃝ Laiko trūkumas
Skaitau knygas ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Atoki gyvenamoji vieta
21. Ar ketinate per artimiausius 2 Žiūriu TV ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Brangios pramogos
metus persikelti gyventi iš kaimo į Žaidžiu ⃝ Laisvalaikio praleidimo vietų / būdų
miestą? kompiuterinius ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ stoka
⃝ Taip, į rajono centrą - Vilkaviškį žaidimus ⃝ Pasyvi aplinka (nesinori niekuo užsiimti,
⃝ Taip, į kitą Lietuvos miestą Laiką leidžiu nes būsi nesuprastas)
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Ne internete ⃝ Didelis užimtumas
Sportuoju ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Draugų stygius
22. Ar ketinate artimiausiu metu Einu ⃝ Tėvai neleidžia užsiimti norima veikla
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
išvykti gyventi į užsienį ir kokiam pasivaikščioti ⃝ Nėra laiko, nes turiu padėti tėvams
laikui? Einu į ⃝ Kita__________________________
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Taip, ilgiau nei 10 metų koncertus, kiną
⃝ Taip, nuo 5 iki 10 metų Einu į DRAUGAI
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Taip, nuo 2 iki 5 metų parduotuves
⃝ Taip, iki metų Lankau 27. Kiek turite artimų draugų?
⃝ Neketinu išvykti (pereikite prie 24 būrelius (jei ⃝ Nė vieno
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
klausimo) nesimokote ⃝ Vieną
praleisti) ⃝ Du ir daugiau
Lankausi
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
23. Dėl kokių priežasčių kavinėse 28. Ar Jums lengva susirasti naujų
norėtumėte išvykti ar jau išvykote iš Susitinku su draugų?
kaimo (tiek į užsienį, tiek į kitą vietą ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Labai lengva
draugais
Lietuvoje)? (galimi keli atsakymai) Užsiimu savo ⃝ Lengva
⃝ Geresnių karjeros galimybių kitur ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Sunku
hobiu
⃝ Didesnio uždarbio kitur Dalyvauju ⃝ Labai sunku
⃝ Įdomesnio gyvenimo kitur ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Naujų draugų neieškau
NVO veikloje
⃝ Kaimas nemielas man gyventi Savanoriauju ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Per mažai pramogų kaime Padedu tėvams ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ 29. Kodėl Jums reikalingi draugai?
⃝ Neigiamas kaimo įvaizdis Šlaistausi (galimi keli atsakymai)
⃝Kita_________________________ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ Dėl būtinybės bendrauti, išsipasakoti,
gatvėse
pasitarti
 90

⃝ Dėl galimybės, esant reikalui, sulaukti Mokyklos/uni ⃝ Nenoras dalyvauti – geriau nieko
pagalbos, paramos versiteto neveikti
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Kad, turėčiau su kuo leisti laisvalaikį savivaldos ⃝ Jaunų žmonių apatija – niekas neįdomu
⃝ Kad nesijausčiau vienišas (-a) organizacija ⃝ Kita__________________________
⃝ Kad turėčiau su kuo įgyvendinti savo Jaunimo
planus ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ 34. Kas paskatintų Jus aktyviau
organizacija
⃝ Kad geriau jausčiausi Neformali dalyvauti visuomeniniame
⃝ Man draugų nereikia ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
jaunimo grupė gyvenime / NVO veikloje?
⃝ Kita__________________________ Labdaros

Nesutinku

nesutinku
⃝ ⃝ ⃝ ⃝

Visiškai

Visiškai
Sutinku
sutinku
organizacija
KAIMYNYSTĖ Vietos
bendruomenin ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
30. Ar jaučiatės saugus (-i) savo ė organizacija
gyvenvietėje? Religinė Patrauklios
⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Taip (eiti prie 32 klausimo) parapija ar ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ idėjos
⃝ Ne organizacija Patrauklios
⃝ Ne visada Mokyklos veikos ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
būreliai / formos
31. Pažymėkite svarbiausias universiteto Mano
priežastis, dėl kurių jaučiatės ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ draugų,
kolektyvai ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
nesaugiai? (galimi keli atsakymai) (praleisti jei, artimųjų
⃝ Nepakankamas gatvių apšvietimas nesimokote) dalyvavimas
⃝ Aplinkinių abejingumas Politinė Įdomus
⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Paauglių grupuotės organizacija lyderis
⃝ Kišenvagiai Draugų rato
Kita NVO ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
⃝ Nepakankama policijos apsauga plėtimas
⃝ Asmenys apsvaigę nuo psichotropinių Galimybės
33. Kokios priežastys trukdo
medžiagų (alkoholio, narkotikų) įgyti naujų
aktyviam (aktyvesniam) Jūsų įsiliejimui į
⃝ Asocialūs kaimynai gebėjimų ir
visuomeninių organizacijų veiklą? (galimi keli
⃝ Neatsargūs / pavojingi vairuotojai žinių, kurios ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
atsakymai)
⃝ Kita__________________________ ⃝ Esu per jauna(-s)
bus
naudingos
⃝ Informacijos stoka
DALYVAVIMAS ateityje
⃝Negatyvūs stereotipai (išankstiniai
Didesnio
32. Ar dalyvaujate išvardintų nusistatymai) apie organizacijas
pasitikėjimo
organizacijų veikloje? ⃝ Laiko stoka ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
savimi
⃝ Draugų įtaka
įgijimas
Esu dalyvis

⃝ Šeimos įtaka
Nieko apie
tai nežinau

Kontaktų su
Esu narys

narys, nei
Nesu nei

⃝ Trūksta drąsos
dalyvis

svarbiais
⃝ Organizacijų neveiksnumas ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
asmenimis
⃝ Organizacijų uždarumas užmezgimas
⃝ Negalėjimas rasti tinkamos
Dalinimasis ⃝ ⃝ ⃝ ⃝
organizacijos
 91

turimomis ⃝ Iš smalsumo ⃝ Taip, esant progai (pvz. draugų

žiniomis ir
gebėjimais
35. Ar balsuojate rinkimuose?
⃝ Turiu teisę ir balsuoju
⃝ Turiu teisę ir nebalsuoju
⃝ Neturiu teisės balsuoti (esu per jaunas)
36. Ar per pastaruosius metus
dalyvavote savanoriškoje veikloje?
⃝ Taip, dalyvauju dabar
⃝ Taip, dalyvavau anksčiau ir dalyvauju
dabar
⃝ Ne, bet dalyvavau anksčiau
⃝ Ne, nedalyvavau iš viso
⃝ Ne, bet norėčiau dalyvauti
ŽALINGI ĮPROČIAI /
PRIKLAUSOMYBĖS
37. Kaip dažnai vartojate alkoholį?
⃝ Nevartoju visiškai (pereiti prie 40
klausimo)
⃝ Vartoju esant progai (pvz. draugų
gimtadieniai)
⃝ Kartą per mėnesį ir rečiau
⃝ 2-4 kartus per mėnesį
⃝ 2-3 kartus per savaitę
⃝ 4 ir daugiau kartų per savaitę
⃝ Kasdien
38. Kodėl vartojate alkoholį? (galimi
keli atsakymo variantai)
⃝ Noriu atsipalaiduoti
⃝ Noriu pasijausti laimingesnis (-ė)
⃝ Noriu užmiršti savo problemas
⃝ Neturiu ką veikti
⃝ Siekiu apsvaigti
⃝ Nenoriu išsiskirti iš draugų
⃝ Esu priverstas
⃝ Neprisimenu
⃝ Kita__________________________
39. Iš kur gaunate alkoholio? (galimi
keli atsakymai)
⃝ Nusiperku parduotuvėje, nes esu
pilnametis (-ė)
⃝ Nusiperku parduotuvėje, nors esu
nepilnametis (-ė)
⃝ Nuperka suaugę, nes esu nepilnametis (-
ė)
⃝ Geriu kontrabandinę degtinę
⃝ Vaišina draugai
⃝ Geriu su tėvais
⃝ Kita__________________________
40. Ar vartojate narkotikus?
⃝ Nebandžiau ir nenorėčiau (pereiti prie
42 klausimo)
⃝ Taip, nuolat vartoju
⃝ Bandžiau keletą kartų
⃝ Bandžiau vieną kartą
⃝ Nebandžiau, bet norėčiau
⃝ Nenoriu atsakyti į šį klausimą
⃝ Kita__________________________
41. Iš kur gaunate narkotikų (jei
vartojate)?
⃝ Parūpina draugai
⃝ Perku iš pažįstamų
⃝ Perku internetu
⃝ Platinu pats
⃝ Kita__________________________
42. Ar rūkote?
⃝ Ne, niekada nebandžiau (pereiti prie 44
klausimo)
⃝ Bandžiau, bet nerūkau
⃝ Rūkiau, bet mečiau
gimtadienis)
⃝ Surūkau mažiau negu vieną cigaretę per
savaitę
⃝ Surūkau mažiau negu vieną cigaretę per
dieną
⃝ Surūkau 1-5 cigaretes per dieną
⃝ Surūkau 6-10 cigarečių per dieną
⃝ Surūkau 11-20 cigarečių per dieną
⃝ Surūkau daugiau nei 20 cigarečių per
dieną
43. Iš kur gaunate rūkalų? (galimi keli
atsakymai)
⃝ Nerūkau
⃝ Nusiperku parduotuvėje, nes esu
pilnametis (-ė)
⃝ Nusiperku parduotuvėje, nors esu
nepilnametis (-ė)
⃝ Nuperka suaugę, nes esu nepilnametis (-
ė)
⃝ Perku/rūkau kontrabandines cigaretes
⃝ Duoda/paskolina / nuperka draugai
⃝ Duoda/pasiimu iš tėvų
⃝ Kita__________________________
44. Kaip dažnai naudojatės internetu?
⃝ Kasdien
⃝ 4-5 kartus per savaitę
⃝ 2-3 kartus per savaitę
⃝ Kartą per savaitę
⃝ Nesinaudoju internetu
⃝ Kita__________________________
45. Kiek laiko per dieną praleidžiate
naudodamiesi
internetu/kompiuteriu?
⃝ Iki 1 val.
⃝ 1-3 val.
⃝ 3-5 val.
⃝ 5 val. ir ilgiau
⃝ Neturiu kompiuterio

⃝ Kita__________________________
46. Jūsų manymu, kokios priemonės
yra efektyviausios sprendžiant
žalingų įpročių problemas? (galimi
keli atsakymo variantai)
⃝ Sporto renginiai, užsiėmimai
⃝ Specialios paskaitos, diskusijos
⃝ Pokalbiai su bendraamžiais
⃝ Pokalbiai su įžymiais žmonėmis, kurie
yra atsisakę žalingų įpročių (gerosios
patirties sklaida)
⃝ Įvairūs renginiai, socialinės akcijos
⃝ Pačių jaunų žmonių kuriamos ir
vykdomos prevencinės programos
⃝ Ribojimai/draudimai/baudos
⃝ Alkoholio/rūkalų pardavimas nuo 21
metų
⃝ Rūkalų/ alkoholio kainų didinimas
⃝ Pokalbiai su tėvais
⃝ Pokalbiai su mokytojais/dėstytojais
⃝ Švietimas per bendrojo lavinimo
pamokas mokykloje (paskaitas
universitete)
⃝ Kita__________________________
PSICHOLOGINĖ SAVIJAUTA
47. Kokios psichologinės problemos
Jus dažniausiai kamuoja? (galimi
keli atsakymai)
⃝ Jokios
⃝ Nerimas
⃝ Baimė
⃝ Nepasitikėjimas savimi
⃝ Nepasitikėjimas aplinkiniais
⃝ Nemiga
⃝ Liūdesys
⃝ Nepilnavertiškumo kompleksas
⃝ Mintys apie savęs žalojimą
⃝ Savęs žalojimas
⃝ Mintys apie savižudybę
92
⃝ Psichologinis / fizinis smurtas ⃝ Problema tai, jog gyvenu nepilnoje
⃝ Kita__________________________ šeimoje (su vienu iš tėvų)
⃝ Tėvai/globėjai girtauja
48. Kaip vertinate save kaip žmogų, ⃝ Tėvai/globėjai smurtauja
kaip visuomenės narį? ⃝ Tėvai bedarbiai
⃝ Labai gerai ⃝ Jaučiamas nuolatinis nepriteklius
⃝ Gerai (trūksta pinigų maistui ir pan.)
⃝ Vidutiniškai ⃝ Tėvai manimi nesirūpina
⃝ Blogai ⃝ Gyvename labai skurdžiai, dėl to man
⃝ Labai blogai gėda prieš draugus
⃝ Mane skriaudžia vyresni broliai ir sesės
49. Jūsų nuomone, kas lemia prastą ⃝ Nesutariu su sutuoktiniu (-e)/
jauno žmogaus savęs vertinimą? sugyventiniu (-e)
(galimi keli atsakymai) ⃝ Sutuoktinis (-ė)/ sugyventinis (-ė)
⃝ Patiriamas psichologinis ir fizinis girtauja
smurtas ⃝ Sutuoktinis (-ė)/ sugyventinis (-ė)
⃝ Dėmesio trūkumas smurtauja
⃝ Nepasitikėjimas savimi ⃝ Kita__________________________
⃝ Baimė apsijuokti
⃝ Aplinkinių žmonių įtaka
⃝ Skaudžios praeities patirtys LYTINĖ ELGSENA
⃝ Artimųjų abejingumas
⃝ Kita__________________________ 53. Ar Jums pakanka informacijos
lytinio švietimo klausimais?
⃝ Taip, informacijos yra pakankamai
⃝ Ne, informacijos trūksta
50. Ar jaučiate palaikymą šeimoje? ⃝ Kai kuriais klausimais informacijos
⃝ Taip galėtų būti daugiau
⃝ Ne ⃝ Kita__________________________
⃝ Kartais
⃝ Kita__________________________ 54. Ar esate turėję lytinių santykių?
⃝ Taip
51. Ar Jūsų šeimoje smurtaujama? ⃝ Ne
⃝ Taip (prieš vaikus)
⃝ Taip (prieš tėvus) 55. Kada turėjote pirmuosius lytinius
⃝ Taip (tėvai smurtauja vienas prieš kitą) santykius?
⃝ Ne ⃝ Dar neturėjau (eiti prie 58 klausimo)
⃝ Kita__________________________ ⃝ Anksčiau nei 12 metų
⃝ 12 - 13 m.
52. Kokių problemų turite šeimoje? ⃝ 14 - 15 m.
⃝ Jokių ⃝ 16 - 17 m.
⃝ 18 - 19 m.
 93

⃝ 20 - 21 m. 12 Blogi santykiai su tėvais ⃝

⃝ 22 m. ir vėliau 13 Nekultūringumas, nemandagumas ⃝
14 Savanaudiškumas ⃝
56. Ar naudojatės kontraceptinėmis 15 Nepakankama valstybės pagalba,
(apsisaugojimo) priemonėmis? ⃝
parama
⃝ Visada 16 Didelė jaunimo emigracija ⃝
⃝ Dažniausiai 17 Neatsakingumas, lengvabūdiškumas ⃝
⃝ Dažnai 18 Neigiamas visuomenės požiūris ⃝
⃝ Retai 19 Psichologinės problemos ⃝
⃝ Niekada 20 Jauni žmonės gyvena vieni, su
⃝ Kita__________________________ seneliais, vienu iš tėvų (dėl tėvų ⃝
emigracijos)
57. Jūsų lytinio partnerio pastovumas 21 Jaunų žmonių vertimasis nelegalia
⃝ Turiu vieną pastovų veikla (pvz. kontrabanda)
⃝
⃝ Turiu kelis ir kaitalioju Saviraiškos galimybių stoka
22 ⃝
⃝ Pastovaus neturiu
23 Per mažas jaunų žmonių verslumas ⃝
⃝ Santykiai vienkartiniai, atsitiktiniai
24 Pilietiškumo stoka ⃝
⃝ Šiuo metu turiu keletą
25 Nekokybiškas švietimas ⃝
⃝ Kita__________________________
26 Sportavimo galimybių stoka ⃝
27 Jaunimo apolitiškumas (nesidomėjimas
JAUNIMO SOCIALINĖS politika, abejingumas visuomenės ⃝
PROBLEMOS problemoms
28 Kita ⃝
58. Įvardinkite pagrindines jaunimo
socialines problemas Vilkaviškio 59. Kas, Jūsų manymu, sprendžia ar
rajone? (galimi keli atsakymo turėtų spręsti šias problemas?
variantai) (galimi keli atsakymo variantai)
1 Polinkis į žalingus įpročius ⃝ ⃝ Savivaldybė
2 Nedarbas ⃝ ⃝ Nevyriausybinės organizacijos
3 Mokamas mokslas ⃝ ⃝ Švietimo įstaigos
4 Laisvalaikio, užimtumo galimybių ⃝ Šeima / giminės
⃝ ⃝ Draugai
stoka
Sunki materialinė padėtis ⃝ Pats jaunimas
5 ⃝
⃝ Niekas
6 Didelis nusikalstamumas ⃝
⃝ Kita__________________________
7 Būsto įsigijimo problemos ⃝
8 Žiaurumas, smurtas, nepakantumas,
⃝
patyčios
9 Ankstyvi lytiniai santykiai ⃝
10 Jaunimo diskriminacija ⃝
11 Nesaugumas ⃝
 94

2 priedas

EKSPERTINĖ APKLAUSA APIE VILKAVIŠKIO RAJONO JAUNIMO SOCIALINES

PROBLEMAS IR JŲ SPRENDIMO BŪDUS

1. Vardas Pavardė:______________________________________________________________

2. Jūsų amžius:_________________________________________________________________

3. Jūsų išsilavinimas (specialybė):__________________________________________________

4. Jūsų darbovietė: ______________________________________________________________

5. Kiek metų gyvenate Vilkaviškyje (Vilkaviškio rajone)?:_____________________________

6. Darbo su jaunimu patirtis metais (jei dirbate su jaunimu)?__________________________

7. Jūsų nuomone, kokios vertybinės nuostatos būdingos jaunam žmogui?________________

8. Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria jaunimas Vilkaviškio rajone?________

9. Kaip manote, ar jaunimas gyvenantis Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse susiduria su tokiomis
pat problemomis, kaip ir gyvenantis mieste?___________________________________

10. Išskirkite socialines problemas, išskirtinai būdingas kaimo jaunimui Vilkaviškio

rajone?__________________________________________________________________________

11. Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunų žmonių problemas Vilkaviškio rajone? (Savivaldybė,
NVO, Švietimo įstaigos, šeima, pats jaunimas)________________________________________

12. Kokios prevencinės priemonės taikomos jaunimo socialinių problemų sprendimui?______

13. Jūsų nuomone, kokiais būdais būtų galima įtraukti jaunimą į socialinių problemų
sprendimą?______________________________________________________________________

14. Kokius akivaizdžius rezultatus duoda jaunimo problemų sprendimas?

________________________________________________________________________________

15. Vilkaviškio rajono/kaimo vizija Jūsų akimis. Kokį Vilkaviškio rajoną įsivaizduojate po 5
metų? (Atsakymą sieti su jaunimo situacija)

________________________________________________________________________________
 95

3 priedas
SUSISTEMINTI EKSPERTŲ INTERVIU ATSAKYMAI

1 lentelė. Ekspertų demografinės charakteristikos

Klausimo Demografinės Rodikliai Ekspertų skaičius Procentinė išraiška
nr. charakteristikos
2 Amžius (metais) 20 - 30 4 33%
30 - 40 2 17%
40 - 50 3 25%
50 - 60 2 17%
60 - 70 1 8%
3 Išsilavinimas Aukštasis 3 75%
Aukštesnysis 9 25%
5 Gyvenimo Vilkaviškio 10 - 20 1 8%
r. trukmė (metais) 20 - 30 4 34 %
30 - 40 3 25 %
40 - 50 3 25 %
50 - 60 1 8%
6 Darbo su jaunimu Iki 10 metų 5 41%
patirtis (metais)
10 - 20 3 25%
20 - 30 2 17%
Nedirba* 2 17%
*2 ekspertai šiuo metu nedirba tiesioginio darbo su jaunimu, tačiau arba yra dirbę anksčiau, arba jų darbas netiesiogiai
siejasi su jaunimu.

7
6
Vertybę išskyrusių ekspertų skaičius

6
5
4
4
3 3 3
3
2 2 2 2 2 2
2
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
1
Įdomus ir gerai…

0
Draugystė

Laisvė

Veiklumas

Sąžinigumas
Pripažinimas

Drąsa

Teisingumas

Optimizmas

Atjauta ir tolerancija

Patyčios
Šeima

Kūrybiškumas

Kultūringumas
Savarankiškumas

Pasitikėjimas

Atsakomybė

Meilė

Novatoriškumas
Žingeidumas

Abejingumas

Darbų neužbaigimas
Išsilavinimas

Materializmas

Laiko trūkumas
Susvetimėjimas

1 pav. Ekspertų išskirtos jaunimui būdingos vertybinės nuostatos (vnt.)

 96

Problemą išskyrusių ekpertų skaičius

5 5
5
4
3
2 2 2 2
vnt. 2
1 1
1
0

2 pav. Ekspertų išskirtos pagrindinės jaunimo problemos Vilkaviškio rajone (vnt.)

Pasisakiusių ekspertų skaičius (vnt.)

3 3

2 2

1 1 1 1 1 1 1

3 pav. Ekspertų išskirtos pagrindinės kaimo jaunimo problemos Vilkaviškio rajone

 97

Pasisakiusių ekspertų skaičius vnt.

8
7
6
5
4 8
7
3
5
2 4
3
1
1 1
0

4 pav. Ekspertų atsakymai į klausimą „Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunimo

problemas Vilkaviškio rajone“?

4 4
Pasisakiusių ekspertų skaičius vmt.

3
2 2
2
1 1 1 1 1
1

5 pav. Prevencinių priemonių taikymas jaunimo socialinėms problemoms spręsti

 98

3 3

Pasisakiusių ekspertų skaičius vnt.

3

2 2
2

1 1 1 1 1 1 1 1
1

6 pav. Jaunimo įtraukimo būdai į socialinių problemų sprendimą

3 3
Pasisakiusių ekspertų skaičius vnt.

2 2
2

1 1 1 1 1
1

7 pav. Jaunimo socialinių problemų sprendimo rezultatai

 99

4 priedas

VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMO

REZULTATŲ ANALIZĖ

Demografinės tiriamųjų charakteristikos

Nuo pat gimimo 74,2

Vilkaviškio
r. gyvena

Šiuo metu negyvena, esu išvykę (­usi) į kitą… 12,2

Nuo 5 iki 10 metų 10,6
Nuo 2 iki 5 metų 1,9
Iki 2 metų 1,1
Gimė

Kitur 18,1
Vilkaviškio rajone ar Vilkaviškyje 81,9
skaičius

Neturi 86,7
Vaikų

Turi 1 vaiką 8,1

Turi 2 vaikus 3,9
Turi 3 ir daugiau vaikų 1,4

Nevedęs/netekėjusi
Šeimyninė

82,8
padėtis

Vedęs/ištekėjusi 11,7
Gyvenu neregistruotoje santuokoje 3,1
Išsiskyręs (­usi) 1,7
Našlys (­ė) 0,8

Mokosi mokykloje 51
Nedirba ir nesimoko 26,4
Veikla

Dirba 11,3
Studijuoja 4,7
Studijuoja ir dirba 3
Mokosi mokykloje ir dirba 2,8
Savanoriauja 0,8

Pagrindinis išsilavinimas 31,9

Pradinis išsilavinimas 30,3
Išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas 15,3

Aukštasis universitetinis (bakalauras) 7,5
Aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas 5,6
Vidurinis su profesine kval. 5
Pagrindinis su profesine kval. 2,2
Aukštasis universitetinis (magistras) 1,9
Aukštesnis nei magistro laipsnis 0,3
Amžius

24-29 m. 25,6
19-23 m. 22,2
14-18 m. 52,2
Lytis

Vyras 47
Moteris 53

1 pav. Demografinės tiriamųjų charakteristikos (proc.)

 100

Jaunimo kaip socialinės visuomenės grupės ypatybės

Amžius 8,2
Laisvalaikis 6,6
Laiko leidimas su draugais 5,6
Linksmybės, pramogos 5,3
Žalingi įpročiai 5,2
Domėjimasis naujovėmis 5
Noras gyventi savarankiškai, būti… 4,8
Noras būti madingais 4,5
Mokslo, išsilavinimo siekimas 4,2
Energija, veržlumas, aktyvumas 3,9
Neatsakingumas 3,6
Naujos patirtys, gyvenimo pažinimas 3,5
Sunki materialinė padėtis 3,1
Laisvė, saviraiška 3
Sunku susirasti darbą 2,9
Kultūros stoka 2,8
Lengvabūdiškumas 2,8
Entuziazmas, optimizmas 2,7
Nepastovumas 2,7
Tikslo siekimas, maksimalizmas 2,7
Nepagarba vyresniesiems 2,5
Veiklūs žmonės, perspektyvūs 2,5
Didelis užimtumas 2,3
Didelis nusikalstamumas 2,2
Egoizmas, savanaudiškumas 2,1
Niekuo nesidomintys 2,1
Idealizmas 1,9
Pasyvumas, abejingumas 1,3
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

2 pav. Savybės, kurios išskiria jaunimą iš kitų socialinių grupių (proc.)

 101

Mokykla ir studijos

Didelis mokymosi krūvis 31,4

Pagrindinės poblemos mokymosi

Netinkamas mokytojų/dėstytojų požiūris į ugdytinius 13,6

Inventoriaus stygius 12,7

Pasenę mokymo metodai ir infrastruktūra 11,7

įstaigoje

Lūkesčių neatitinkantys mokomieji dalykai 10,4

Prasta švietimo įstaigos pastatų kokybė 8,1

Fizinis ir emocinis smurtas (patyčios, diskriminacija) 6,4

Mokymosi įstaigos pasiekiamumo problemos 4

Kita 1,7
Ar jaučiasi

mokymosi
įstaigoje?
saugiai

Taip 70,8

Kartais 20

Ne 9,2

Praktinės žinios, gebėjimai 25

Profesija 17,7
Mokymosi tikslai

Bendravimo įgūdžiai 14,9

Atestatas/diplomas 14,5

Teorinės žinios 14

Socialiniai/verslumo įgūdžiai 11,1

Siekis pasididžiuoti prieš draugus, giminaičius 2,5

Kita 0,4

Bendrojo lavinimo mokykloje (gimnazijoje) 52,2

Visai nesimoko nei mokymosi įstaigose, nei… 34,4

Mokosi

Aukštojoje mokykloje 3,9

Kolegijoje 3,9

Nesimoko išvardintose mokymo įstaigose, lanko… 3,3

Profesinio lavinimo mokykloje 2,2

3 pav. Jaunų žmonių mokymosi ypatumai Vilkaviškio rajone (proc.)

 102

Darbas ir karjera

Šeimos, tėvų parama 51,2

Nedribančių pajamų

Atsitiktinis uždarbis 13,4

Socialinės pašalpos 11
šaltinis

Draugo / partnerio uždarbis 7,1

Kita 6,7
Stipendija 4,7
Nelegalus darbas 3,5
Nelegali veikla (kotrabanda) 2,4
Kokio darbo norėtų?

Dirbtų tik legalų, gerai apmokamą darbą 45,5

Dirbtų kvalifikaciją atitinantį darbą 23,2
Bet kokio pastovaus darbo 15,7
Bet kokio darbo 7,1
Dirbtų ir nelegalų, gerai apmokamą darbą 6,1
Kita 2,5

Nori tik mokytis / studijuoti 28,9

Negaunu tenkinančio darbo 19,4
Nedarbo priežastys

Nerandu jokio darbo 14

Nepriima, nes neturiu darbo patirties 12
Negaunu darbo už tenkinantį darbo užmokestį 8,3
Kita 6,2
Tingiu dirbti 4,5
Esu vaiko priežiūros atostogose 2,9
Gyvenu iš socialinių pašalpų 2,1
Man patinka būti išlaikomam tėvų / sutuoktinio 1,7
Ar dirba pagal
specialybę?

Ne 45,9
Taip 39,2
Neturiu jokios specialybės / profesijos 13,5
Kita 1,4

Esu samdomas darbuotojas 66,7

Darbo pobūdis

Esu valstybės tarnautojas 18,2

Esu samdomas darbuotojas ir turiu savo verlą 4,5
Užsiimu individulia veikla 4,5
Turiu savo verlsą 4,5
Dirbu pagal verslo liudijimą 1,5
Dirba?

Ne 79,9
Taip 20,1

4 pav. Jaunuolių (ne)darbo ypatybės (proc.)

 103

Didesnio uždarbio kitur 32

Geresnių karjeros galimybių kitur 26
Ar ketina artimiausiu metu išvykti į užsienį?
Įdomesnio gyvenimo kitur 16,6
Per mažai pramogų kaime (miestelyje) 13
Kaimas (miestelis) nemielas gyventi 6,5
Neigiamas kaimo (miestelio) įvaizdis 5,3
Kita 0,6

Neketina išvykti 77,1

Taip, iki metų 13,5
Taip, nuo 2 iki 5 metų 4,1
Taip, nuo 5 iki 10 metų 3,4
Taip, ilgiau nei 10 metų 1,9
metus išvykti iš
artimiausius du
Ar ketina per

Vilkaviškio
rajono?

Ne 69,8
Taip, į kitą Lietuvos miestą 23,4
Taip, į rajono centrą ­ Vilkaviškį 6,8
Jaunimas nepradeda verslo kaime,

Trūksta finansų 25,1

Trūksta valstybės paramos 15,6
Trūksta idėjos verslui 13,3
nes:

Trūksta žinių / įgūdžių 12,8

Trūksta tinkamų žmonių / partnerių 12,1
Netinkama verslui aplinka 10,7
Trūksta verslumo savybių 9,5
Kita 0,9

5 pav. Jaunuolių planai dėl išvykimo iš Vilkaviškio rajono (proc.)

 104

Laisvalaikis

Šlaistosi gatvėse 5,3 7,8 22,5 64,4

Padeda tėvams 34,2 41,4 18,9 5,6
Savanoriauja 3,6 8,6 21,4 66,4
Dalyvauja NVO veikloje 3,15,8 18,6 72,5
Užsiima savo hobiu 23,6 35,8 28,1 12,5
Susitinka su draugais 27,5 40,3 26,1 6,1
Lankosi kavinėse 3,3 15,6 57,2 23,9
Lanko būrelius 12,5 13,9 20,3 53,3
Eina į parduotuves 16,1 45,8 32,8 5,3
Eina į koncertus, kiną 2,5 14,7 57,8 25
Eina pasivaikščioti 20,6 35,6 38,9 5
Sportuoja 14,2 29,2 49,2 7,5
Laiką leidžia internete 36,7 38,3 21,4 3,6
Žaidžia kompiuterinius žaidimus 15 20,3 40 24,7
Žiūri TV 24,7 43,3 28,1 3,9
Skaito knygas 8,6 12,3 49,4 29,7

0 20 40 60 80 100 120
Labai dažnai Dažnai Retai Niekada

6 pav. Respondentų laisvalaikio praleidimo būdai ir jų dažnumas (proc.)

Laiko trūkumas 21,7

Kas trukdo efektyviai išnaudoti

Atoki gyvenamoji vieta 15,8

Brangios pramogos 15,4
Laisvalaikio praleidimo vietų / būdų stoka 13,3
laisvalaikį?

Didelis užimtumas 9,6

Pasyvi aplinka (nesinori niekuo… 6
Draugų stygius 5,5
Laiko leidimas socialiniuose tinkluose… 3,8
Nėra laiko, nes turiu padėti tėvams 3,1
Tėvai neleidžia užsiimti norima veikla 3
Kita 2,9
laisvalaik
efektyvia
i leidžia
Ar

35,8
į?

Ne
Taip 64,2

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar efektyviai išnaudoja savo laisvalaikį (proc.)
 105

Draugai

Dėl galimybės bendrauti, išsipasakoti,… 25,5

Kodėl reikalingi draugai? Kad turėtų su kuo leisti laisvalaikį 21,1
Dėl galimybės, esant reikalui, sulaukti… 18,7
Kad geriau jaustųsi 11,2
Kad nesijaustų vienišas (­a) 11,2
Kad turėtų su kuo įgyvendinti savo planus 10,2
Draugų nereikia 1,7
Kita 0,4
Ar lengva susirasti
naujų draugų?

Lengva 52,5
Naujų draugų neieškau 17,8
Labai lengva 15
Sunku 11,9
Labai sunku 2,8
Kiek turi
draugų?

Du ir daugiau 78,1
Vieną 15,8
Nė vieno 6,1

8 pav. Respondentų atsakymai apie draugystę ir jos svarbą (proc.)

Kaimynystė

Nepakankamas gatvių apšvietimas 21,2

Asmenys apsvaigę nuo psichotropinių… 15,7
Pagrindinės nesaugumo

Paauglių grupuotės 15,7

Neatsargūs / pavojingi vairuotojai 13,8
priežastys

Nepakankama policijos apsauga 12,4

Asocialūs kaimynai 8,8
Aplinkinių abejingumas 8,5
Kišenvagiai 3
Kita 0,9
gyvenvietėje?
saugiai savo
Ar jaučiasi

Taip 64,2
Ne visada 30
Ne 5,8

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie jaučiasi saugūs savo gyvenvietėje (proc.)
 106

Dalyvavimas

Kita NVO 1,7

4,7 53,6 40
Politinė organizacija2,8
0,6 61,4 35,3
Mokyklos būreliai/unversiteto kolektyvai 14,2 12,2 51,7 21,9
Religinė parapija ar organizacija 5 6,9 58,9 29,2
Vietos bendruomeninė organizacija 5 7,8 57,8 29,4
Labdaros organizacija 3,9
4,7 61,9 29,4
Neformali jaunimo grupė 1,4
5,6 59,4 33,6
Jaunimo organizacija 5,6 6,9 57,5 30
Mokyklos/universiteto savivaldosorganizacija 6,9 8,9 53,6 30,6

0 20 40 60 80 100 120

Esu dalyvis Esu narys Nesu nei dalyvis, nei narys Nieko apie tai nežinau

10 pav. Respondentų dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje (proc.)

Laiko stoka 21
Informacijos stoka 13,4
Trūksta drąsos 12,9
Per jaunas (-a) 11,2
Negalėjimas rasti tinkamos organizacijos 8,9
Organizacijų uždarumas 6,2
Nenoras dalyvauti ­ geriau nieko… 5,8
Organizacijų neveiksnumas 5,8
Negatyvūs stereotipai (išankstiniai… 4,9
Jaunų žmonių apatija ­ niekas neįdomu 3,1
Šeimos įtaka 2,5
Draugų įtaka 2,5
Kita 2
0 5 10 15 20 25

11 pav. Respondentų nedalyvavimo visuomeninių organizacijų veikloje priežastys (proc.)

 107

Niekas nepaskatintų 6,7 13,3 28,3 51,7

Dalinimasis turimomis žiniomis, gebėjimais 21,9 44,4 23,1 10,6
Kontaktų užmezgimas 23,1 40,8 25,6 10,6
Didesnio pasitikėjimo įgijimas 22,8 43,9 25,3 8,1
Galimybė įgyti naujų žinių, gebėjimų 29,4 43,3 19,2 8,1
Draugų rato plėtimas 18,9 46,7 23,6 10,8
Įdomus lyderis 16,4 45 27,5 11,1
Draugų, artimųjų dalyvavimas 20 46,1 25 8,9
Patrauklios veiklos formos 21,4 51,9 19,7 6,9
Patrauklios idėjos 26,4 50,6 15,3 7,8

0 20 40 60 80 100 120

Visiškai sutinku Sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

12 pav. Priežastys, kurios paskatintų respondentus aktyviau dalyvauti visuomeninių organizacijų

veikloje (proc.)

Neturi teisės balsuoti (per jauni) 42,5

Turi teisę ir balsuoja 38,3

Turi teisę ir nebalsuoja 19,2

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar balsuoja rinkimuose (proc.)

 108

Ne, nedalyvavo iš viso 34,2

Ne, bet dalyvavo anksčiau 23,3

Ne, bet norėtų dalyvauti 20,8

Taip, dalyvaudavo anksčiau ir dalyvauja

13,1
dabar

Taip, dalyvauja dabar 8,6

0 5 10 15 20 25 30 35 40

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar dalyvauja savanoriškoje veikloje (proc.)

Žalingi įpročiai ir priklausomybės

Nusiperka parduotuvėje, nes yra pilnametis (­ė) 50,2

Vaišina draugai 21,8
Iš kur gauna
alkoholio?

Nusiperka parduotuvėje, nors yra… 9,9

Nuperka suaugę, nes yra nepilnametis (­ė) 5,8
Geria su tėvais 5,5
Geria kontrabandinę degtinę 5,1
Kita 1,7

Nori atsipalaiduoti 41
Kodėl vartoja alkoholį?

Nori užmiršti savo problemas 9,6

Kita 8,7
Nenori išsiskirti iš draugų 8,7
Nori pasijausti laimingesnis (­ė) 8,4
Neprisimena 6,5
Iš smalsumo 5,9
Neturi ką veikti 5,6
Siekia apsvaigti 4
Yra priverstas (-a) 1,6
Kaip dažnai vartoja

Vartoja esant progai (pvz. draugų gimtadieniai) 41,7

Nevartoja visiškai 34,4
alkoholį?

Kartą per mėnesį ir rečiau 10,8

2­4 kartus per mėnesį 8,1
Kasdien 2,8
4 ir daugiau kartų per savaitę 1,4
2­3 kartus per savaitę 0,8

15 pav. Respondentų alkoholio vartojimo ypatumai (proc.)

 109

Parūpina draugai 46,2

Iš kur gauna
narkotikų?
Kita 19,2
Perka iš pažįstamų 17,3
Perka internete 9,6
Ar vartoja narkotikus? Platina pats 7,7

Nebandė ir nenorėtų 80,3

Bandė keletą kartų 7,2
Bandė vieną kartą 3,9
Nebandė, bet norėtų 3,6
Nenori atsakyti 3,1
Kita 1,1
Taip, nuolat vartoja 0,8

16 pav. Respondentų narkotikų vartojimo ypatumai (proc.)

Nerūkau 47,3
Nusiperku parduotuvėje, nes esu pilnametis…
Iš kur gauna rūkalų?

27,2
Perku (rūkau) kontrabandines cigaretes 7,8
Nusiperku parduotuvėje, nors esu… 7,1
Duoda/paskolina/nuperka draugai 5,3
Duoda/pasiimu iš tėvų 2,8
Nuperka suaugę, nes esu nepilnametis (­ė) 1,8
Kita 0,7

Ne, niekada nebandė 37,5

Bandė, bet nerūko 26,9
Surūko 6­10 cigarečių per dieną 8,1
Ar rūko?

Rūkė, bet metė 8,1

Surūko 1­5 cigaretes per dieną 7,5
Taip, esant progai (pvz. draugų gimtadienis) 5
Surūko 11­20 cigarečių per dieną 3,9
Surūko daugiau nei 20 cigarečių per dieną 2,2
Surūko mažiau negu vieną cigaretę per dieną 0,8

17 pav. Respondentų rūkymo ypatumai (proc.)

 110

1-3 val. 32,5

Kiek laiko praleidžia

3-5 val. 25,8

internete/prie
kompiuterio?
5 val. ir ilgiau 18,3
Iki 1 val. 17,2
Neturiu kompiuterio 3,9
Kita 2,2
Kaip dažnai naudojasi

Kasdien 84,4
2­3 kartus per savaitę 4,7
internetu?

4­5 kartus per savaitę 4,7

Nesinaudoju internetu 2,8
Kartą per savaitę 2,8
Kita 0,6

18 pav. Respondentų interneto / kompiuterio naudojimo ypatumai (proc.)

Sporto renginiai, užsiėmimai 17,2

Pokalbiai su įžymiais žmonėmis, kurie yra atsisakę… 11,7
Įvairūs renginiai, socialinės akcijos 10,9
Specialios paskaitos, diskusijos 10
Pokalbiai su bendraamžiais 9,2
Pačių jaunų žmonių kuriamos ir vykdomos… 8,7
Ribojimai, draudimai, baudos 7
Alkoholio/rūkalų pardavimas nuo 21 metų 6,3
Švietimas per bendrojo lavinimo pamokas… 5,7
Pokalbiai su tėvais 4,7
Rūkalų/alkoholio kainų didinimas 4,6
Pokalbiai su mokytojais/dėstytojais 3,2
Kita 0,9
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

19 pav. Respondentų išskirtos efektyviausios priemonės, sprendžiant žalingų įpročių paplitimo

(priklausomybių) problemas (proc.)
 111

Psichologinė savijauta

Jokios 17,7
Nerimas 14,3
Nepasititkėjimas savimi 14,1
Liūdesys 11,7
Nemiga 9,2
Baimė 9,1
Nepilnavertiškumo kompeksas 7,3
Nepasitikėjimas aplinkiniais 6,8
Mintys apie savižudybę 3,2
Mintys apie savęs žalojimą 2,8
Psichologinis/fizinis smurtas 2
Savęs žalojimas 1,6
Kita 0,2
0 5 10 15 20

20 pav. Psichologinės problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria respondentai (proc.)

Nepasitikėjimas savimi 21,4

Kas lemia prastą jauno

Baimė apsijuokti 17,4

žmogaus savęs

Patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas 14,6

vertinimą?

Aplinkinių žmonių įtaka 13,7

Skaudžios praeities patirtys 11,7
Dėmesio trūkumas 11,3
Artimųjų abejingumas 9
Kita 0,7
visuomenės nario

Gerai 42,2
Savęs, kaip

vertinimas

Vidutiniškai 33,3
Labai gerai 19,7
Blogai 2,2
Labai blogai 1,7
Kita 0,8

21 pav. Respondentų savęs kaip visuomenės narių vertinimas (proc.)

 112

Jokių 74,9
Jaučiamas nuolatinis nepriteklius (trūksta… 5,1

Kokių problemų turi šeimoje?

Problema, jog gyvenu nepilnoje šeimoje (su… 4,6
Tėvai bedarbiai 3
Tėvai/globėjai smurtauja 2,8
Gyvename labai skurdžiai, dėl to man gėda… 2,3
Nesutariu su sutuoktiniu (-e) /sugyventiniu (-e) 1,5
Mane skriaudžia vyresni broliai ir sesės 1
Tėvai manimi nesirūpina 1
Sutuoktinis (­ė) / sugyventinis (­ė) girtauja 0,8
Sutuoktinis (­ė) / sugyventinis (­ė) smurtauja 0,5
smurtaujama?

Ne 88,5
Ar šeimoje

Taip (tėvai smurtauja vienas prieš kitą) 4,3

Taip (prieš vaikus) 3,7
Taip (prieš tėvus) 2,7
Kita 0,8
palaikymą

77,8
šeimoje?

Taip
Ar jauča

Kartais 16,7
Ne 5,3
Kita 0,3

22 pav. Respondentų santykis su šeima (proc.)

 113

Lytinė elgsena

Turiu vieną pastovų 70,1

Lytinio partnerio

Pastovaus neturiu 12,6

pastovumas

Santykiai vienkartiniai, atsitiktiniai 10,3

Turiu kelis ir kaitalioju 4,2
Šiuo metu turiu keletą partnerių 2,3
Kita 0,5

Visada 37,9
apsisaugojimo
priemonėmis?
Ar naudojasi

Niekada 26,9
Dažniausiai 14,2
Retai 11,9
Dažnai 8,2
Kita 0,9
Kada turėjo pirmuosius lytinius

Dar neturėjo 41,9

16-17 m. 20,3
santykius?

18-19 m. 16,1
14-15 m. 8,1
20-21 m. 5,6
12-13 m. 4,4
22 m. ir vėliau 2,5
Anksčiau nei 12 metų 1,1
santykių?
Ar turėję
lytinių

Ne 41,9
Taip 58,1
lytinio švietimo
informacijos

klausimais?
Ar pakanka

Taip, informacijos yra pakankamai 77,5

Kai kuriais klausimais informacijos galėtų būti… 12,5
Ne, informacijos trūksta 9,2
Kita 0,8

23 pav. Respondentų lytinės elgsenos ypatumai (proc.)

 114

Jaunimo socialinės problemos

Polinkis į žalingus įpročius 8,6

Nedarbas 7,2
Laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka 5,6
Didelė jaunimo emigracija 5,1
Sunki materialinė padėtis 4,9
Žiaurumas, smurtas, nepakantumas, patyčios 4,7
Nekultūringumas, nemandagumas 4,6
Ankstyvi lytiniai santykiai 3,9
Nesaugumas 3,8
Psichologinės problemos 3,6
Blogi santykiai su tėvais 3,6
Savanaudiškumas 3,5
Pilietiškumo stoka 3,1
Jaunimo diskriminacija 3,1
Jauni žmonės gyvena vieni, su seneliais,… 3
Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 3
Didelis nusikalstamumas 3
Jaunų žmonių vertimasis nelegalia veikla… 2,9
Sportavimo galimybių stoka 2,8
Saviraiškos galimybių stoka 2,8
Per mažas jaunų žmonių verslumas 2,7
Jaunimo apolitiškumas (nesidomėjimas… 2,6
Būsto įsigijimo problemos 2,6
Neigiamas visuomenės požiūris 2,5
Nepakankama valstybės pagalba, parama 2,5
Nekokybiškas švietimas 2,1
Mokamas mokslas 2,1
Kita 0,2
0 2 4 6 8 10

24 pav. Respondentų išskirtos pagrindinės jaunimo socialinės problemos Vilkaviškio rajone

(proc.)

Savivaldybė 28,5
Pats jaunimas 22,3
Švietimo įstaigos 20,7
Šeima/giminės 12,8
Nevyriausybinės organizacijos 9
Draugai 4,1
Niekas 1,9
Kita 0,6
0 5 10 15 20 25 30

25 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: „Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunimo socialines
problemas Vilkaviškio rajone“? (proc.)

1 lentelė. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės aplinkos SSGG matrica
Stiprios kaimų bendruomeninės organizacijos prisideda prie jaunų žmonių įtraukimo ir užimtumo
didinimo.
2016 m. vasario mėn. Vilkaviškyje atidaryta nauja laisvalaikio erdvė 14-29 m. jaunimui - Atviras
jaunimo centras
Jaunuoliai jaučia palaikymą šeimoje - su smurto ar kitomis problemomis artimoje aplinkoje
nesusiduria
Stiprybės
Plačiai taikomos įvairios prevencinės priemonės jaunų žmonių socialinių problemų sprendimui -
švietimas, akcijos, renginiai, projektai, policijos reidai ir kt.
Jaunuoliai jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje, t.y. kaiminystėje
Jaunimas vis labiau įtraukiamas į Savivaldybės darbo grupes, komisijas ir tarybas
Išsplėsta Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro bei Muzikos mokyklos veikla kaimiškose vietovėse
Jaunimas Vilkaviškio rajone turi nepakankamai laisvalaikio praleidimo vietų ir būdų
Nedarbas viena didžiausių jaunimo socialinių - ekonominių problemų
Trūksta lyderių ir autoritetų jaunų žmonių tarpe
Silpnybės
Jaunuoliai savo laisvą laiką leidžia neefektyviai
Jaunuoliai nėra aktyviai įsitraukę į NVO veiklas, būrelius, neskiria laiko aktyviam dalyvavimui
visuomeniniame gyvenime
Savivaldybės finasinė parama jaunimo veikloms pastaraisiais metais ya sumažėjusi
Žalingi įpročiai - ypač alkoholio vartojimas, ypač didelė problema jaunų žmonių tarpe
+++ stiprus ryšys; ++ vidutinis ryšys; + silpnas ryšys; - jokio ryšio
115 5 priedas
Galimybės Grėsmės
ESF projektai integravimui į darbo rinką, sugrąžinimui į švietimo
Vietinių jaunimo iniciatyvų skatinimas, įtraukiant ne tik aktyvų,
Didelė socialinė rizika pasienio zonoje gyvenančiam jaunimui
Jaunimas - jaunimui metodo taikymas, įtraukiant jaunimą į jų
Konstruktyvus dialogas tarp vietos valžios ir jaunų žmonių
Sparčiai mažėja jaunų žmonių skaičius Vilkaviškio rajone
Vangiai vyksta švietimo sistemos, verslo sektoriaus plėtra
Neformalaus ugdymo padalinių steigimas kaimo vietoėse
Kaimo jaunimui kyla iš kartos į kartą besitęsianti grėsmė
ES parama jaunimo laisvalaikio vietų kūrimui ir plėtrai
Plinta kaimų nykimo Vilkaviškio rajone tendencijos
sistemą, pagalba savarankiškos veiklos pradėjimui
Sparčiai nyksta kaimo socialinė infrastruktūra
Mažėja jaunų kvalifikuotų darbuotojų rajone
Socialinio verslo skatinimnas ir plėtra
atsidurti socialinėje atskirtyje
bet ir pasyvų jaunimą
problemų sprendimą
+++ ++ + ++ + - ++ + + - + + + +
- +++ + - - ++ +++ - - - + - - -
- - - - - - + - - - + - - ++
+ - ++ + - ++ + + - - ++ - - +
++ - - + - - + + - - - - ++ -
+ ++ - ++ +++ + ++ + - - - - - -
- + - +++ - - + - + + - + - -
- ++ - +++ + - - + - - ++ + ++ +
+++ - ++ - + - - ++ +++ ++ - + + +
+ - - + ++ ++ + + - - - - - -
+ +++ ++ ++ - + ++ - - - +++ - - ++
+ ++ - ++ + ++ + + - - - - - ++
+ + - ++ + - + + ++ - + + + -
- + + - - ++ + - - - ++ - - ++
 116

6 priedas

1 lentelė. Vilkaviškio rajono vietos plėtros veikėjų analizės matrica [a]

a. vietos plėtros veikėjų analizės matrica – kokią įtaką turi problema?
Vietos plėtros Kaip juos įtakoja Gebėjimai/motyvacija Partnerystė su kitais vietos
veikėjai problema ? sprendžiant problemą plėtros veikėjai (stiprūs ryšiai,
silpni ryšiai, konfliktas)
1. Vilkaviškio Soc. paramos (pašalpų) Verslo įmonių skatinimas rajone, Stiprūs 3, 4, 6, 7, 10
rajono savivaldybės skyrimas, biudžeto išlaidų smulkaus ir vidutinio verslo Silpni 2, 5, 9
administracija didėjimas rėmimas. Konfliktas 8
2. Kaimiškųjų Socialinės problemos, Savanorystė, aktyvus Stiprūs 3, 5, 6,
Vilkaviškio rajono socialinė atskirtis, įsitraukimas į visuomeninę Silpni 1, 4, 7, 8
vietovių jaunimas degradacija veiklą, minčių ir idėjų Konfliktas 9, 10
generavimas ir įgyvendinimas.
3. Švietimo įstaigos Neigiamas požiūris į Tinkamas profesinis Stiprūs 1, 2,
švietimo įstaigas, nes jos orientavimas, ankstyvo Silpni 5, 6, 8, 9
netinkamai nukreipia pasitraukimo iš švietimo Konfliktas 4, 7, 10
jaunuolius tolesniam sistemos prevencija, gebėjimas
mokymuisi, arba rengia laksčiai pritaikyti mokymo
nepaklausius darbo rinkai programas prie darbo rinkos
specialistus poreikių, verslumo mokymas.
4. Vilkaviškio Daugiau projektų jaunimo Naujų darbo vietų sukūrimas per Stiprūs 1, 5,
krašto VVG užimtumo skatinimui socialinio verslumo projektus Silpni 2, 6, 7, 9
kaimo vietovėse kaimo vietovėse. Konfliktas 3, 8, 10

5. Kaimo Nyksta kaimo socialinė Jaunimo įtraukimas į kaimo Stiprūs 1, 2, 4

bendruomeninės infrastruktūra, sunku kurti bendruomenės veiklas; Silpni 3, 6, 9
organizacijos teigiamą kaimo įvaizdį patrauklaus kaimo įvaizdžio Konfliktas 7, 8, 10
kūrimas; jaunimo iniciatyvų
rėmimas, projektinė veikla,
įtraukiant mažiau galimybių
turintį jaunimą; jaunimo
verslumo ugdymas.
6. Nevyriausybinės Veiklų orientavimas į Jaunų žmonių užimtumo Stiprūs 1, 2, 8, 9
organizacijos jaunimo nedarbo didinimas NVO sektoriuje; Silpni 3, 4, 5,
problemos sprendimą neformalusis ugdymas; Konfliktas 7, 10
mokymosi visą gyvenimą
principo taikymas
7. Vilkaviškio Daugiau klientų Skatina užsiimti verslu kaimo Stiprūs 1, 9,
turizmo ir verslo vietovėse, konsultuoja verslo Silpni 2, 4, 8,
informacijos centras steigimo klausimais. Konfliktas 3, 5, 6, 10
8. Marijampolės Didėjantis jaunų bedarbių Perkvalifikavimas ar Stiprūs 9, 6, 10
teritorinės darbo skaičius kvalifikacijos suteikimas Silpni 2, 3, 7
birža, Vilkaviškio jauniems bedarbiams, subsidija Konfliktas 1, 4, 5
skyrius pirmojo verslo steigimui, verslo
liudijimo kompensavimas,
jaunimo garantijų iniciatyva,
pagalba įsidarbinant.
9. Verslo įmonės Didesnė galimybė rinktis Mokymosi, stažuočių galimybė Stiprūs 1, 6, 7, 8
darbuotojus, maži jauniems žmonėms, Silpni 3, 4, 5
atlyginimai priklausantiems NEET Konfliktas 2, 10
kategorijai.
10. LR Socialinės Didėja valstybės biudžeto Leidžia įstatymus ir kitus teisės Stiprūs 1, 8,
apsaugos ir darbo dalis, skiriama pašalpoms aktus, rengia projektus. Silpni
ministerija Konfliktas 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9
 117

2 lentelė. Vilkaviškio rajono vietos plėtros veikėjų analizės matrica [b]

b. Vietos plėtros veikėjų analizės matrica – numatoma pasiūlymų / sprendimų įtaka
Vietos Pagrindiniai vietos plėtros veikėjų Teigiama įtaka/nauda Neigiama įtaka /sąnaudos Bendra
plėtros tikslai įtaka
veikėjai
1. #Gerinti ekonominę aplinką, remiant Savivaldybė pagal galimybes Lankstumo užtikrinimo -
Vilkaviški smulkųjį ir vidutinį verslą, pritraukiant remia smulkųjį ir vidutinį verslą, stoka, jaunimo užimtumo
o rajono investicijas bei ES lėšas, didinant žemės skatina naujų darbo vietų kūrimą, skatinimo programos
savivaldy ūkio konkurencingumą. įgyvendina kitus užimtumo nepakankamos – neduoda
bės #Įgyvendinti smulkaus ir vidutinio verslo, projektus. laukiamų rezultatų.
administra turizmo ir projektų valdymo programą, bei
cija kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos
programa.
2. #Visapusiškai lavinti ir ugdyti save; Jaunimas įsidarbina arba geba pats Vangiai dalyvauja +++
Kaimiškųj #prasmingas laisvalaikio užimtumas; save įdarbinti; įgyja naudingos savanorystės programose;
ų #integruotis į visuomenės politinį, darbinės patirties; gauna pajamas, neįsitraukia į visuomeninį
Vilkaviški ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą; tampa savarankiški; tobulėja kaip gyvenimą; tikisi
o rajono #domėtis inovacijomis, verslumo diegimu asmenybės; tampa pilnaverčiais neadekvataus darbo
vietovių kaimo vietovėse. visuomenės nariais. užmokesčio; jų
jaunimas kvalifikacija neatitinka
darbo rinkos poreikių;
negeba kurti sau darbo
vietos; anksti palieka
švietimo sistemą.
3. #Rengia jaunuolius profesinei karjerai; Jaunuoliai gauna išsilavinimą, Neskatinamas ++
Švietimo #ugdo jaunuolius kaip asmenybes. žinių bei tvirtą vertybinį ir kūrybiškumas ir originalių
įstaigos moralinį pagrindą tolesniam idėjų paieška, kuri
gyvenimui. palengvintų įsiliejimą į
darbo rinką; netinkamas
profesinis orientavimas.
4. Verslumo ir amatų plėtros skatinimas: VVG įgyvendina projektus, kurie Galimi interesų konfliktai; ++
Vilkaviški #didinti jaunųjų kaimo gyventojų prisideda prie kaimo socialinės ilgai trunkančios ir
o krašto užimtumą, skatinant juos užsiimti smulkiu infrastruktūros gerinimo: biurokratizuotos
VVG verslu; didinamas gyvybingumas kaime, procedūros.
#skatinti kaimo gyventojus persiorientuoti jauni žmonės skatinami užsiimti
į ne žemės ūkio veiklų vystymą; alternatyvia veikla, skatinamas
#didinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę jaunimo verslumas, auga
kaime. užimtumas, gerėja gyvenimo
kokybė.

5. Kaimo #Kurti verslui ir gyvenimui palankią Jaunimo iniciatyvų rėmimas; Nenoras keisti esamos +++
bendruom aplinką kaimo vietovėse, atliepiančią jaunimo įtraukimas į sprendimo situacijos; nenoras
eninės jaunimo poreikius; priėmimą; jaunimo vadybinių ir investuoti į infrastruktūros,
organizaci #partnerytė tarp ūkininkų ir verslininkų, administracinių gebėjimų, žmogiškųjų išteklių kaštus,
jos kad įtrauktų jaunimą į gamybos procesus, finansinio raštingumo ugdymas. reikalingus jaunimo
suteiktų jiems patirtį ir įgūdžius; įdarbinimui kaimo
#gerosios patirties sklaida kaimo vietovėse.
vietovėse, remiantis kitų bendruomenių ir
užsienio šalių patirtimi.
 118

6. #Mokymosi visą gyvenimą koncepcijos NVO ieško Nėra sukurto mechanizmo, +++
Nevyriaus įsigalėjimas; darbo vietų, bendradarbiaudamos kuriuo remiantis darbo
ybinės #dėmesio skyrimas neformaliu būdu su Lietuvos bei užsienio rinkoje būtų pripažintos
organizaci įgytiems įgūdžiams. partneriais pritraukia investicijas į neformaliu būdu įgytos
jos regionus naujoms darbo vietoms jaunų žmonių
kurti. kompetencijos.

7. #Skatinti socialinę ekonominę plėtrą SVV subjektams ir fiziniams Mokamos arba dalinai +
Vilkaviški rajone, padėti besikuriančioms įmonėms asmenims, ketinantiems pradėti mokamos paslaugos.
o turizmo bei stiprinti veikiančių įmonių verslą, teikia verslo informaciją ir
ir verslo konkurencines galias; konsultavimo paslaugas;
informacij #siekti pritraukti vidaus ir užsienio organizuoja mokymus,
os centras investicijas į rajono verslą, taip kuriant seminarus.
naujas darbo vietas bei išsaugot esamas;
#Konsultuoti pradedančius verslininkus ir
veikiančias įmones verslo planavimo,
įmonės valdymo, verslo planų rengimo,
rinkodaros, finansų analizės ir kt.
klausimais.
8. #derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant Didinti ieškančių darbo jaunų Darbo vietų išlaikymas, +
Marijamp išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą; asmenų gebėjimus konkuruoti naujų darbų vietų kūrimas
olės #didinti darbo ieškančių jaunų asmenų darbo rinkoje; teikti pagalbą jiems biudžeto lėšomis.
teritorinės užimtumo galimybes; įsidarbinant, rūpintis jų
darbo # įgyvendinti dvišalį ir trišalį socialinių ir kvalifikacijos kėlimu, vykdyti
biržos darbo rinkos partnerių bendradarbiavimą jaunimo rėmimo įsidarbinant
Vilkaviški užimtumui skatinti; programas; įgyvendinti Jaunimo
o skyrius # mažinti socialinę atskirtį; garantijų iniciatyvas.
#rengti ir įgyvendinti nedarbo prevencijos
ir darbuotojų atleidimo iš darbo pasekmių
švelninimo priemones, siekiant mažinti
struktūrinį nedarbą;
# vykdyti darbo rinkos stebėseną ir kt.;
9. Verslo #Gali siūlyti mokymosi, stažuočių Prisideda prie švietimo sistemos Nelegalus darbas; ++
įmonės galimybes jauniems žmonėms, modernizavimo ir pritaikymo „vokelių“ apmokėjimo
priklausantiems NEET kategorijai; jaunam žmogui; suteikia saugias ir sistema; neigiamas
#ieškodamos naujų talentų remia sveikas darbo sąlygas, galimybę psichologinis klimatas
projektus, jaunimo iniciatyvas. darbuotojui save realizuoti, teisę darbe.
gauti teisingą apmokėjimą už
darbą, užtikrina socialines
garantijas.
10. LR #Formuoja darbo politiką, organizuoja, Siekia efektyvios socialinės Lankstumo užtikrinimo -
Socialinės koordinuoja ir kontroliuoja jos apsaugos, pritraukiant daugiau stoka, užimtumo garantijų
apsaugos įgyvendinimą; žmonių į darbo rinką, užtikrinti nepakankamumas.
ir darbo #Siekia subalansuoti darbo rinką, didinti teisingus darbo santykius ir
ministerij jos lankstumą ir saugumą, gerina tinkamas darbo sąlygas.
a darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimus
prisitaikyti prie pokyčių.
 119

7 priedas

1 pav. JUI finansuojamų „Atrask save“ ir „Naujas startas“ schema

 120

8 priedas

KAIMO JAUNIMO SOCIALINĖS PROBLEMOS: VILKAVIŠKIO RAJONO

ATVEJIS

Neringa Simanaitytė
Aleksandro Stulginskio universitetas

Įvadas

Jaunimas kaip atskira visuomenės grupė gana dažnai tampa sociologinių tyrimų Lietuvoje objektu, tačiau mokslinių
tyrimų, orientuotų į jaunimo ir jaunų suaugusių socialines problemas, socialinę padėtį, gyvenimo ir buities sąlygas
atliekama kur kas mažiau. Dar rečiau tiriamos išimtinai kaimo jaunimo socialinės problemos, jaunų žmonių gyvenimo
ypatumai provincijoje. Analizuoti jaunimo problematiką kaimo vietovėse ypač svarbu, nes periferijoje gyvenantys jauni
žmonės susiduria specifinėmis (gyvenamosios aplinkos nulemtomis) problemomis, dažniau patiria socialinę atskirtį.
Siekiant išsiaiškinti jaunimo problematiką konkrečioje vietovėje tyrimo atveju pasirinktas Vilkaviškio rajonas. Šis rajonas
specifinis tuo, jog yra kaimiškas rajonas, besiribojantis su dviem užsienio valstybėmis Lenkija ir Rusija (Kaliningrado
sritimi).
Tyrimo tikslas – identifikuoti pagrindines kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone.
Tyrimo objektas – Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse.
2. Nustatyti, jaunimo socialinių problemų sprendimo galimybes.
Tikslui pasiekti naudojami bendramoksliniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir statistinių duomenų, loginė
analizė ir sintezė, anketinė apklausa, grafinis vaizdavimas.
Straipsnyje, remiantis užsienio autorių įžvalgomis glaustai pristatoma socialinių problemų samprata. Trumpai
supažindinama su socialinėmis, išskirtinai kaimo jaunimui būdingomis, problemomis. Pristatoma tyrimo metodika, gauti
rezultatai.

Rezultatai

Mokslininkai plačiai tyrinėja atskiras socialines problemas – skurdą (Lewis, O., 1961; Murray, Ch. A., 1984 ir kt.),
bedarbystę (Sinclair, P., 1987; Jahoda, M., Lazarzfeld. P. F., Zeisel, H., 1972 ir kt.), korupciją (Gibbons, K., 1989; Caiden,
G., Caiden, N., 1990; Gavelis, V., 2006 ir kt.) nusikalstamumą (Becker, H. 1950; Durkheim, E. 1952; Merton, R. K. 1957 ir
kt.) ir pan. – jų prigimtį, atsiradimo priežastis, ieško galimų jų sprendimo būdų, problemų sumažinimo ar eliminavimo
galimybių, tačiau sisteminis požiūris į socialinių problemų sprendimą nėra dažnas. Anot A. Bagdono (2007), socialinės
problemos apibrėžimas gana sudėtingas dėl kelių priežasčių:
1) kultūrinio reliatyvumo požiūriu, kas yra socialinė problema vienai grupei, gali nebūti problema kitai grupei;
2) socialinių problemų pobūdis keičiasi atskirais laikotarpiais, besikeičiant visuomenės teisinei sistemai ir
papročiams;
3) egzistuoja politinė šio klausimo pusė, kai kokios nors problemos nustatymas gali sukelti vienos grupės socialinę
kontrolę kitai grupei.
Nėra vieno absoliutaus ir neginčijamo socialinių problemų apibrėžimo. Tiksliai apibrėžti socialines problemas nėra
lengva, nes dažnai jos yra dualios, t. y. socialinės - ekonominės, socialinės - demografinės, socialinės - sveikatos, socialinės
- psichologinės ir kt. Jas atskirti ir išgryninti nėra paprasta. Socialinės problemos skirstomos pagal objektyvius ir
subjektyvius kriterijus, kurie skiriasi priklausomai nuo visuomenės, individų ir grupių visuomenėje bei istorinių laikotarpių.
Steven E. Barkan (2012, p. 8) pateikia tokį socialinių problemų apibrėžimą: „socialinė problema – tai bet kokia sąlyga
 121

(aplinkybė) ar elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių daugybei žmonių, ir yra pripažintas kaip aplinkybė, kuri turi būti
keičiama“. Anot, jo šis apibrėžimas turi tiek objektyvių, tiek subjektyvių komponentų. Objektyvioji šio apibrėžimo pusė ta,
jog socialinė problema turi neigiamą poveikį daugeliui žmonių. Subjektyvioji pusė – turi būti suvokiama, jog neigiama
sąlyga ar elgesys turi būti sprendžiami. Tai yra socialinio konstruktyvistinio požiūrio pamatas, žvelgiant į socialines
problemas. Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) pateikia įžvalgas, analizuojančias socialines problemas, jų sampratą,
atsiradimo priežastis bei pagrindinius ypatumus, kurios pateiktos 1 paveiksle.

1 pav. Socialinių problemų samprata (sudaryta autorės, remiantis Charon, Vigilant, 2011)

Apibendrinant Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) įžvalgas apie socialines problemas, galima teigti, jog
socialinės problemos – socialiai sukonstruotos – jų priežastys yra socialinės prigimties, o jų identifikavimas priklauso nuo
kultūriškai apibrėžtų įsitikinimų ir vertybių bei politikos, kuria siekiama sumažinti jų neigiamą poveikį visuomenei.
Kalbant apie jaunimo socialines problemas, pažymėtina, jog su problemomis ir sunkumais jauni žmonės susiduria
jau nuo seniausių laikų. Anot M. Urmonienės (2004) XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jaunimo problemos buvo
ekonominis skurdas, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas) ir išsimoklinimo siekimas, kurių sprendimui daug dėmesio skyrė
visuomenė, o ypač inteligentija (dvasininkai). Šiuolaikinio, XX a. pab. - XXI a. pr., jaunimo socialinių problemų laukas
daug platesnis ir įvairesnis, skiriasi lyginant kaimo ir miesto jaunimą, kadangi, gyvenimo kokybė, t. y. dvasinė (emocinė),
socialinė ir fizinė gerovė mieste ir kaime skiriasi. Tyrėjai, kalbėdami apie miestą ir kaimą, suvokia aiškią opoziciją tarp šių
gyvenviečių tipų kultūrų: „Lietuvos kaimas – etninės, kartu ir tradicinės iš kartos į kartą perduodamos kultūros lopšys.
Miestas – sparčios, modernios kultūros plėtros ir internacionalinės kultūros šaltinis“ (Šaknys, 2005, p. 648). Ne visada
miestas laimi prieš kaimą. Gyvenimas kaime turi savų pranašumų, kurie kasdien įgyja vis didesnę vertę, tačiau galimybė
gyventi gamtos prieglobstyje ir turėti didesnę nuosavą erdvę turi savo kainą, nes dėl mažo gyventojų tankumo, paslaugų
teikimas kaimo gyventojams tampa labai brangus (Paurienė, 2011). Būtent dėl šios priežasties – dėl prasčiau išvystytos
infrastruktūros, siauresnio paslaugų sektoriaus, daugeliu atveju mažesnių dalyvavimo ir įsitraukimo galimybių, siauresnio
laisvalaikio praleidimo vietų pasirinkimo galimybių ir kt. kaimo vietovėse gyvenantis jaunimas susiduria su tam tikromis,
būtent tai grupei būdingomis problemomis.
Lietuvoje jaunimas apibrėžiamas kaip žmonių grupė nuo 14 iki 29 metų. Jaunystė kaip amžiaus tarpsnis yra unikalus
bei sudėtingas sociologiniu - demografiniu požiūriu, kadangi šio gyvenimo etapo turinį sudaro dviejų skirtingų socialinių
statusų – vaiko ir suaugusiojo – derinys. Jaunystė laikoma sudėtingu, netgi kritiniu žmogaus gyvenimo etapu, nes šiame
amžiuje jaunuolis įvairiais būdais siekia suaugusiojo statuso, kuris įgyjamas palaipsniui, įveikiant tam tikras įtampas ir
 122

problemas (Pocius, Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001). Dėl atsiradusių ekonominių, socialinių, politinių ir kitų priežasčių
integracija į visuomenę jauniems žmonėms neretai tampa sudėtingu, kupinu iššūkių bei ilgai užsitęsiančiu procesu.
Siekiant išsiaiškinti su kokiais sunkumais, integruodamasis į visuomenę susiduria Vilkaviškio rajono jaunimas,
tyrimui atlikti buvo pasirinkta tikslinė grupė – jauni asmenys – nuo 14 iki 29 metų, gyvenantys Vilkaviškio rajono
kaimiškosiose vietovėse (t. y. miesteliuose ir gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 6000 gyventojų). Tyrime dalyvavo 360
jaunų Vilkaviškio rajono gyventojų. Buvo vykdyta anketinė apklausa, kurios klausimynas sudarytas iš 12 klausimų blokų (1
lentelė).

1 lentelė. Anketos klausimų grupės ir jų pagrįstumas

Klausimų grupė Mokslininkai tyrinėjantys šią sritį Klausimų grupės tikslas

Demografinės - Nustatyti respondentų demografines
tiriamųjų charakteristikas.
charakteristikos
Jaunimo, kaip N. Večkienė (2001), V. Liubinienė Išsiaiškinti, kokios savybės, jaunimo nuomone,
socialinės grupės (2002), R. Ališauskienė, L. Žilinskienė jį išskiria iš kitų socialinių grupių.
ypatybės (2001)
Mokykla ir studijos E. Globė, A. Goštautas (2006), I. Išsiaiškinti su kokiomis problemomis jauni
Leliūgienė (2003) žmonės susiduria mokymosi įstaigose.
Darbas ir karjera L. Okunevičiūtė-Neverauskienė, Nustatyti ar jauni žmonės turi darbą, kokios yra
J. Moskvina (2012), Ž. Židonis (2012) nedirbančiųjų nedarbo priežastys.
Laisvalaikis V. Balčiūnienė (2015), P. J. Ward, Išsiaiškinti ar jauni žmonės efektyviai išnaudoja
R. B. Zabriskie (2011) savo laisvą laiką.
Draugai J. Cotterell (2007) Išsiaiškinti ar jaunimui reikalingi draugai.
Kaimynystė E. Oberle, K. A. Schonert-Reichl, B. D. Išsiaiškinti ar jauni žmonės saugiai jaučiasi savo
Zumbo (2011) gyvenamojoje aplinkoje.
Dalyvavimas L. J. Mahoney, A. L. Harris, J. S. Išsiaiškinti ar jauni žmonės aktyviai dalyvauja
Eccles (2006) Vilkaviškio r. visuomeniniame gyvenime.
Žalingi įpročiai / V. Gudžinskienė (2013), E. Danila Išsiaiškinti ar jaunimas turi problemų, susijusių
priklausomybės (2001), A. Zaborskis, N. Žemaitienė su žalingais įpročiais.
(1999)
Psichologinė Sh. M. Suido, E. J. Shaffer (2008) Išsiaiškinti pagrindines jaunus žmones
savijauta kamuojančias psichologines problemas.
Lytinė elgsena L. Kann, S. Kinchen, L. Sh. Shanklin, Išsiaiškinti jaunų žmonių nuostatas šeimos
K. H. Flint, ect. (2014) kūrimo ir lytinio švietimo klausimais.
Jaunimo socialinės J Ruškus, A Mičiudaitė (2015), L Nustatyti, su kokiomis pagrindinėmis
problemos Mooney, D. Knox, C Schacht (2014) socialinėmis problemomis susiduria jauni
žmonės Vilkaviškio r.

Kaip jau minėta, socialinės problemos neretai yra dualios, t. y. socialinės - ekonominės, socialinės - demografinės,
socialinės - sveikatos, socialinės - psichologinės ir kt., todėl siekiant kuo giliau ištirti ir tiksliau nustatyti jaunimo,
gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse socialines problemas, pasirinktas toks platus klausimų spektras. Klausimai
sudaryti remiantis anksčiau Jaunimo reikalų departamento užsakymu atliktu Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo
problematikos tyrimu (2012).
Apklausoje dalyvavo 360 respondentų, kuriuos sudarė 53 proc. merginų (192) ir 47 proc. vaikinų (168). Šis skaičius
neatsitiktinis. Siekiant gauti reprezentatyvius duomenis buvo nustatyta tyrimo imtis pagal jaunų žmonių skaičių Vilkaviškio
rajone – 359, 14-29 m. asmenys, gyvenantys Vilkaviškio rajono kaimiškosiose vietovėse. Lietuvos Statistikos departamento
duomenimis 2015 metų pradžioje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyveno 39,5 tūkst. gyventojų. 14-29 metų jaunimo iš
viso buvo 8462 asmenų, iš kurių 5515 jaunų žmonių gyveno kaimo vietovėse (LR Statistikos, 2015).
2 lentelėje pateikiami susisteminti jaunimo anketinės apklausos rezultatai. Išskiriamos pagrindinės Vilkaviškio
rajono kaimiškųjų vietovių jaunimo socialinės problemos, kurios buvo identifikuotos analizuojant gautus tyrimo rezultatus.
 123

2 lentelė. Jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse, socialinės problemos

Klausimų blokas Problemos paaiškėję tyrimo metu

Demografinės - Sparčiai mažėja jaunų žmonių skaičius Vilkaviškio rajone;
tiriamųjų - didelis nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičius rajone.
charakteristikos
Jaunimo, kaip - Jaunų žmonių nuomone žalingų įpročių turėjimas yra viena iš pagrindinių ypatybių
socialinės grupės išskiriančių juos iš kitų socialinių grupių.
ypatybės
Mokykla ir - Didelis mokymosi krūvis;
studijos - netinkamas mokytojų / dėstytojų požiūris į ugdytinius;
- inventoriaus stygius švietimo įstaigose.
Darbas ir karjera - Jaunuoliai Vilkaviškio rajone nėra verslūs;
- finansų trūkumas, per maža valstybės parama ir idėjų trūkumas – pagrindiniai trukdžiai
pradėti verslą kaimo vietovėse;
- dažniausiai jauni žmonės dirba ne pagal įgytą profesiją;
- pagrindinės nedarbo priežastys – per mažas atlyginimas ir darbo patirties neturėjimas;
- dalis jaunuolių yra linkę dirbti nelegalų, bet gerai apmokamą darbą;
- dalis jaunuolių pajamas gauna iš nelegalios veiklos (kontrabandos), nelegalaus darbo,
socialinių pašalpų, atsitiktinio uždarbio.
Laisvalaikis - Dažniausiai laisvalaikį jaunimas leidžia neefektyviai, t. y. internete, žiūrėdami TV;
- mažai skiria laisvo laiko kultūrinei veiklai – knygų skaitymui, lankymuisi parodose,
koncertuose;
- jaunuoliai beveik neskiria laiko aktyviam dalyvavimui – savanorystei, dalyvavimui NVO
veiklose, būreliams;
- laiko trūkumas, atoki gyvenamoji vieta (susisiekimo problema), brangios pramogos –
pagrindinės priežastys lemiančios neefektyvų jaunimo laisvalaikio praleidimą.
Draugai Problemų nenustatyta.
Kaimynystė - Trečdalis jaunų žmonių ne visada jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje;
- nepakankamas gatvių apšvietimas, asmenys apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų,
paauglių grupuotės – pagrindinės nesaugumo gyvenamoje aplinkoje priežastys.
Dalyvavimas - Vilkaviškio rajono jaunuoliai nėra linkę dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje;
- nedalyvavimo priežastys: laiko ir informacijos apie organizacijas stoka, drąsos
trūkumas, per jaunas amžius, negalėjimas rasti tinkamos organizacijos;
- nemaža dalis jaunuolių nėra pilietiškai aktyvūs, t. y. nebalsuoja rinkimuose.
Žalingi įpročiai / - Alkoholis – labiausiai paplitęs žalingas įprotis jaunų žmonių tarpe;
priklausomybės - noras atsipalaiduoti – pagrindinė alkoholio vartojimo priežastis;
- nemaža dalis jaunuolių turi galimybę įsigyti alkoholio ir tabako gaminių parduotuvėse,
nors yra nepilnamečiai;
- dalis jaunuolių vartoja kontrabandinę degtinę ar cigaretes;
- didelė dalis jaunuolių turi priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto.
Psichologinė - Jaunus žmones dažniausiai kamuoja nerimas, nepasitikėjimas savimi, liūdesys;
savijauta - save kaip visuomenės narius jauni žmonės dažniausiai linkę vertinti gerai ir vidutiniškai;
- nepasitikėjimas savimi, baimė apsijuokti, patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas –
pagrindinės priežastys, lemiančios jauno žmogaus žemą savęs vertinimą.
Lytinė elgsena - Dažniausiai pirmuosius lytinius santykius jaunuoliai turi nesulaukę pilnametystės;
- didelė dalis jaunuolių lytinio akto metu nenaudoja apsisaugojimo priemonių;
- nemaža dalis jaunuolių nevengia atsitiktinių lytinių santykių.
Jaunimo - Pagrindinės jaunimo išskirtos socialinės problemos – polinkis į žalingus įpročius,
socialinės nedarbas, laisvalaikio užimtumo galimybių ir vietų stoka, didelė jaunimo emigracija, sunki
problemos materialinė padėtis, žiaurumas, smurtas, nepakantumas, patyčios ir kt.

Tyrimu nustatytos pagrindinės Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos – polinkis į žalingus įpročius,
nedarbas, laisvalaikio praleidimo vietų ir užimtumo galimybių stoka, didelė jaunimo emigracija, sunki materialinė padėtis,
patiriamos patyčios, ankstyvi lytiniai santykiai ir kt. Daugumos tyrime dalyvavusių jaunuolių manymu, jaunimo socialines
problemas visų pirma turėtų spręsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Tam, kad jaunų žmonių problemos būtų
 124

sprendžiamos, situacija kaime pasikeistų, neigiami demografiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai įgautų priešingas
tendencijas, valstybės ir vietos valdžios politika kaimo ir jaunų žmonių atžvilgiu turėtų pasikeisti iš esmės, nes kol kas
nepakanka politinės valios sprendimų susidariusiai situacijai stabilizuoti, o mažėjantis jaunimo skaičius neigiamai veikia
Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo sistemos plėtrą, atitinkamai mažėja potenciali kvalifikuotų darbuotojų pasiūla,
viešųjų paslaugų kokybė, verslo plėtojimo ir darbo vietų kūrimo galimybės rajone. Vilkaviškio rajonas tampa nepatrauklia
vieta gyventi, ypač jaunimui.

Išvados

1. Tyrimas parodė, kad pagrindinė priežastis lemianti Vilkaviškio rajono kaimiškųjų vietovių jaunimo socialinių
problemų atsiradimą yra sparčiai mažėjantis jaunų žmonių skaičius rajone. Dėl to, nukenčia rajono švietimo sistemos
plėtra, rajonas nepritraukia kvalifikuotų darbuotojų, neplėtojamas smulkus ir vidutinis verslas, nekuriamos naujos darbo
vietos, nyksta paslaugų sektorius ir kt.
2. Nustatyta, kad pagrindinės Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos yra polinkis į žalingus
įpročius, nedarbas, laisvalaikio praleidimo vietų ir užimtumo galimybių stoka, didelė jaunimo emigracija, sunki materialinė
padėtis, patiriamos patyčios, ankstyvi lytiniai santykiai ir kt.
3. Jauni žmonės pagrindiniais jų socialinių problemų sprendėjais įvardija vietos valdžią, t. y. Vilkaviškio rajono
savivaldybės administraciją, tačiau savivaldybės administracija nėra pajėgi išspręsti jaunimo problemų savarankiškai.
Siekiant efektyvaus jaunimo problemų sprendimo būtina įgyvendinti integruotą jaunimo politiką, t. y. užtikrinti tarpžinybinį
ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, įtraukiant bendruomenes, jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas bei patį jaunimą
į jų problemų sprendimą.

Literatūros sąrašas

1. BAGDONAS, A. 2007. Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas (tarptautinis projektas). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos
laboratorija.
2. BARKAN, S. E. 2012. A Primer on Social Problems (v. 1.0). University of Maine [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 31 d.].
Prieiga per internetą: http://2012books.lardbucket.org/books/a-primer-on-social-problems/s04-understanding-social-problems.html.
3. CHARON, J. M., VIGILANT, L. G. 2011. Social Problems: Readings with Four Questions. USA: Minnesota.
4. LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą:
http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=f5b44880-030d-49bf-8c7c-
04c552436530.
5. PAURIENĖ, L. 2011. Švietimo problemos analizė. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras: Vilnius.
6. POCIUS, A., OKUNEVIČIŪTĖ-NEVERAUSKIENĖ, L. 2001. Jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybės.
Filosofija, Sociologija. Nr. 4. Vilnius.
7. ŠAKNYS, Ž. 2005. Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos
suvažiavimo darbai. Vilnius.
8. URMONIENĖ, M. 2004. Bendruomenė ir socialinės jaunimo problemos: istorinė lyginamoji analizė. Filosofija, Sociologija. Nr. 2.
Vilnius.

Summary

Social Problems of Rural Youth: the Example of Vilkaviškis District

Scientists widely explore different social issues but a systematic approach is not common to solve social problems. It is not simple
to define social problems as they are often dual: social – economic, social - demographic, social - health, social - psychological and
others. Social problems are socially constructed - their causes are social by nature, their identification depends on culturally defined
beliefs and values as well as policies aimed at reducing their negative impact on society. Social problems are very often faced by young
people especially with fewer opportunities, e.g . living in rural areas.
 125

In order to find out social problems of rural youth, the survey was conducted among 360 young people between 14-29 years of
age living in rural areas of Vilkaviškis district. The data selected and analysis of results show that the main problems of rural youth in
Vilkaviškis district are as follows: addiction to harmful habits, unemployment, lack of entertainment and employment opportunities, large
number of youth emigration, poor financial conditions, bullying, early sexual intercourse and so on. In order to solve youth problems
effectively, it is necessary to implement an integrated youth policy i.e. to ensure inter-ministerial and inter-sectoral cooperation.

Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. Gintarė Vaznonienė (Aleksandro Stulginskio universitetas).