VP BALTOJI KNYGA

Atnaujinta 2015.11.17. Bus pildoma

„VP baltosios
knygos“ taisymai
ir papildymai
2015-08-14 „VP baltosios knygos“ išleidimas.
2015-08-17 Pataisymas. Pakoreguotos ir papil-
dytos „Supersol“ franšizės struktūros. Pataisytas
UAB „Vilniaus prekybos“ ir kitų susijusių įmonių
VEIKLOS ŽEMĖLAPIS.
2015-08-18 Pataisymas ir papildymas. Korekci-
jos visame tekste, gramatikos, skyrybos ir kalbos
klaidų taisymas. Pridėtas naujas skyrius „Veiklos
žemėlapyje nėra šių įmonių ir įmonių grupių“. Į
atskirus blokus pridėtos iš teksto atrinktos citatos.
2015-08-19 Pataisymas ir papildymas. Pridėtas
naujas skyrius – „Apie „Spindulio“ istoriją“.
2015-08-19 Pataisymas ir papildymas. Pridėti
nauji skyriai „Apie asmeninio N. Numavičiaus
verslo valdymą“, „Apie akcininkų santykių
aiškinimąsi teismuose“; poskyriai „Pinigų skoli-
nimo įmonės yra ne Lietuvoje, o užsienyje. Taip
vengiama mokėti mokesčius.“ ir „Kodėl reikėjo
atskirti tris įmones nuo UAB „Vilniaus prekyba“
(2011 m.)?“ bei „Kodėl akcininkai buvo dar labiau
nutolinti nuo veiklos įmonių („Maxima“, „Euro-
vaistinės“, „Ermitažas“)?“
2015-08-20 Pataisymas ir papildymas. Ko­rekcijos
skyriuje „Apie „Spindulio“ istoriją“.
2015-09-03 Pataisymas ir papildymas. Pridė-
tas informacinis puslapis „VP baltosios knygos“
taisymai ir papildymai“, pridėta pastraipa – „Pas-
taba“; pridėtas infografikas „Įmonių darbuotojai“;
korekcijos tekste.
2015-11-17 Papildymas. Pridėtas tekstas „Zolitu-
dė: pamokomis virtęs košmaras“.
PASTABA
„VP baltojoje knygoje“ paskelbtas tekstas yra pu­
blicistinis kūrinys, kuriame naudojamos įvairios
tokiems kūriniams būdingos raiškos priemonės.
„VP baltojoje knygoje“ siekta objektyviai ir ko-
rektiškai aprašyti įvykius bei reiškinius. Tačiau
„VP baltoji knyga“, o ypač jos skyrius „Žvilgsnis iš
vidaus“, nėra oficialus ar formalus teisinis doku­
mentas, joje nėra naudojami preciziški teisiniai,
techniniai, ekonominiai ar kitų sričių terminai.
„VP baltoji knyga“ yra nuolat pildomas, naujina­
mas bei tikslinimas „gyvas kūrinys“, skelbiamas
interneto svetainėje www.vpatvirai.lt.
V P B A LT O J I K N Y G A 2
Turinys
Nerijus Numavičius atvirai 5
Žvilgsnis iš vidaus 7
Apie šio dokumento autorius 15
Apie valstybės vadovų vertinimus 16
Apie akcininkų konfliktą 16
Apie asmeninio N. Numavičiaus verslo valdymą 17
Apie akcininkų santykių aiškinimąsi teismuose 18
Apie „Spindulio“ istoriją 19
Apie mokesčių planavimą 21
Apie 2008 – 2009 m. vykdytą įmonių reorganizavimą 22
Apie „Franmax” 27
Apie rizikingas investicijas 32
Svarbiausios grupės įmonės 35
Zolitudė: pamokomis virtęs košmaras 45

V P B A LT O J I K N Y G A 3
UAB „Vilniaus prekyba“ ir kitų susijusių įmonių ESTIJA

VEIKLOS ŽEMĖLAPIS 16 ĮMONIŲ

LATVIJA
ŠVEDIJA

Holdingai
(Įmonių
Mažmeninės
veiklos
NT
valdymas
Finansavimo
įmonės,
Gamybos
įmonės
Prekių
ženklų 2 ĮMONĖS 25 ĮMONĖS

LIETUVA
valdymas) įmonės ir vystymas investicinė vystymas,
veikla didmeninė
prekyba 90 ĮMONIŲ

BALTARUSIJA
UAB „Vilniaus prekyba“ ir kitų susi-
jusių įmonių veiklos žemėlapyje
nurodytos įmonės, kurios atitinka
VOKIETIJA 1 ĮMONĖ

du kriterijus: NYDERLANDAI
1 ĮMONĖ LENKIJA

1. Jų akcijos tiesiogiai ir/ar netie-

siogiai priklauso 7 fiziniams 5 ĮMONĖS
14 ĮMONIŲ

asmenims: Nerijui Numavičiui,

Žilvinui Marcinkevičiui, Mindaugui
AIRIJA
UKRAINA

2
Marcinkevičiui, Ignui Staškevičiui, ĮMONĖS
Gintarui Marcinkevičiui, Mindaugui
Bagdonavičiui ir Vladui Numavičiui; 4 ĮMONĖS

2. Šių įmonių kontroliuojantis ČEKIJA

akcininkas yra Nerijus Numavičius.

Informacija parengta 2015.08.12.

2 ĮMONĖS

LIUKSEMBURGAS RUMUNIJA

3 ĮMONĖS
SLOVAKIJA 1 ĮMONĖ

1 ĮMONĖ

BULGARIJA

9 ĮMONĖS

ISPANIJA

5 ĮMONĖS

MALTA

1 ĮMONĖ KIPRAS

6 ĮMONĖS

Mielas skaitytojau,
2009 metais mano kontroliuojama įmonių grupė
pakeitė strategiją ir nusprendė pagrindines inves-
ticijas nukreipti į užsienio šalis. Esame investavę
į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, maž-
meninės prekybos ir gamybines įmones aštuonio-
likoje šalių. Mūsų įmonėse dirbanti komanda bei
aktyvūs akcininkai ir toliau nuolat ieško naujų
investicijų bei siekia auginti mūsų turimo turto
vertę. Esame Europos mastu nedidelė, tačiau labai
ambicinga iš Lietuvos verslo išaugusi grupė.
Dalis mūsų akcininkų ir toliau veikia mūsų ben-
drame versle, dalis – pasitraukė. Kiti investavo
asmenines lėšas į konkuruojančius verslus. Tačiau
visi akcininkai buvo vienodai įstatymų nusta-
tyta tvarka informuojami, o su jais visada buvo
elgiamasi taip, kaip to reikalauja teisiniai nuosta-
tai ir verslo etika. Man nežinomi jokie mokesčių
slėpimo atvejai, o mūsų įmonių ir juos valdančių
holdingų vadovai mano asmeniniu nurodymu
vengė bet kokios veiklos, kurią būtų galima api-
būdinti kaip mokesčių optimizavimą.
Pripažįstu klaidą – nemanėme, kad mūsų plėtra
užsienyje bus įdomi Lietuvos visuomenei, ži-
niasklaidai ir valdžios institucijoms. Lietuvoje
veikiantys mūsų grupės verslai visuomet aktyviai
bendravo su žiniasklaida, visuomene bei ben-
druomenėmis ir visuomet teikė pilną informaciją.
Tačiau mes nematėme reikalo informuoti apie
veiklą, kurią vykdome kitose Europos valstybėse.
Aš esu veiklos, o ne viešųjų ryšių žmogus, beje,
toks požiūris yra būdingas ir mūsų grupės įmonių
vadovams.
Savų tikslų siekiantis smulkusis įmonių akcinin-
kas Mindaugas Marcinkevičius tuo pasinaudojo
pradėjęs beprecedentę mano, mano kolegų ir
grupės įmonių šmeižto kampaniją. Mindaugas
Marcinkevičius gabaliukais teikia iki tol visuome-
nės nežinotą informaciją ir, kartu su savo teisės
konsultantais, melagingai aiškina normalią įmo-
nių grupės veiklą.
Nei aš, nei mano kontroliuojamos įmonės neturi
ko slėpti. Visuomenė turi teisę žinoti, kokia veikla
užsiima didžiausia Lietuvos kapitalo kompanija.
Todėl paprašiau advokatės Olgos Petroševičienės
sudaryti laikiną mano kontroliuojamų įmonių
grupės komandą, kuri galėtų atvirai pateikti visą
visuomenę dominančią informaciją.
Šis dokumentas bei svetainė vpatvirai.lt – šios
grupės darbo rezultatas. Pradžioje siekiame su-
prantamai paaiškinti kaip pasikeitė „VP dešimtu-
kas“ po 2009 metų, tada pristatome pagrindinius
mūsų holdingus, didžiausias įmones ir pateikia-
me pirmą kartą parengtą mūsų veiklos žemėlapį.
Šį puslapį administruoja „Vilniaus prekybos“
valdyba, valdybos pirmininkė J. Bivainytė.
Tikiuosi, kad ši informacija jums bus įdomi ir
naudinga.
Pagarbiai
Nerijus Numavičius
V P B A LT O J I K N Y G A 5
V P B A LT O J I K N Y G A 6

Žvilgsnis iš vidaus
Šios įžvalgos atspindi bendrus įmonių koordinacinės
grupės narių įspūdžius.
2008 – 2009 metų žiemą Lietuvoje tvyrojo slogi
atmosfera. Trejus metus „Baltijos tigru“ tituluota
Lietuva buvo parblokšta, nusivylusi ir išsigandu-
si. Sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas
labiausiai palietė paskolų prisiėmusią besiformuo-
jančią vidurinę klasę, valstybės tarnautojus gąs-
dino algų mažinimo iniciatyvos, besilaukiančias
motinas – mažėjančios išmokos, o žiniasklaidą
– dingusi PVM lengvata. Nauja vyriausybė iškart
po rinkimų pradėjo kalbėti apie griežtą taupymą, o
„naktine“ pramintos mokesčių reformos metu kone
per naktį padidėjo dauguma vartojimo mokesčių.
Ketverius metus sparčiai augusi Lietuvos ekonomi-
ka krito laisvuoju pagreičiu, o rūstus naujojo šalies
premjero veidas atspindėjo ir visos šalies nuotaiką.
Skirtingai nei 1999 metų Rusijos krizės metu
tarptautinės naujienos taip pat nedžiugino: žemyn
ritosi ir pasaulio ekonomikos variklis – JAV, o net
ir paprastai atsargūs finansų analitikai rungtynia-
vo skelbdami viena už kitą baisesnes pranašys-
tes. Investicijų banko „Lehman Brothers“ griūtis
glaudžiai susipynusioje tarptautinėje ekonomikoje
sukėlė įvykių grandinę. Pasaulio ekonomikos
žemėlapyje nuolat užsiliepsnodavo vis nauji
gaisro židiniai. Pradžioje žiniose mirgėjo anksčiau
lietuviams negirdėtų finansinių institucijų vardai:
„Bear Sterns“, „AIG“, Citigroup“, vėliau ištisi mies-
tai, dar vėliau – šalys.
Kiekviena lietuvių šeima mėgino prisitaikyti –
daugiau valgyti namie, rinktis pigesnius pro-
duktus ar taupyti ryšio paslaugų sąskaita. Darbo
skelbimai kone per dieną išnyko iš spaudos ir
specializuotų portalų puslapių, o beveik visi didieji
darbdaviai po ilgų pasitarimų su finansininkais
pranešdavo apie atleidimus ar bent jau atlyginimų
mažinimą. Dalis neigė artėjančią krizę – lietuvių
2008 metų Kalėdų stalas vis dar buvo labai turtin-
gas – penkerius metus keitė penkeri liesi metai, ir
tai jau kartojo ne tik tikintieji. Lietuviai vos penk-
taisiais įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metais buvo
nublokšti kelerius metus atgal, ir visos apklausos
rodė didžiulį žmonių nerimą dėl to, ar jie sugebės
tiesiog išgyventi.
Didžiausią šalies verslo grupę sukūrusių dešimties
vyrų tą žiemą nekankino tokie rūpesčiai. Nuo pat
Nepriklausomybės pradžios jų statyta verslo im-
perija buvo didžiausia Lietuvoje, o verslui skirtos
bendros santaupos – milžiniškos. Tuo tarpu jų
asmeniniai poreikiai buvo palyginti kuklūs. „Vil-
niaus prekybos“ akcininkai, lyginant su tuometi-
niu Lietuvos verslo elitu stengdavosi neišsišokti:
juos sunku buvo rasti pozuojančius ant spalvingų
žurnalų viršelių ar sutikti elito vakarėliuose. Net
legendomis apipintame Laurų gatvės kvartale, ku-
riame gyveno daugelis „Vilniaus prekybos“ kūrėjų,
jie statėsi ne egzotiškas auksu puoštas pilis, kaip
kiti to meto nuvorišai, o erdvius, patogius, tačiau
palyginti paprastus namus. Iš Panevėžio bei Šakių
kilusios šeimos ir praturtėjusios išsaugojo ūkinin-
ko mąstymą – būtent dėl to net ir didžiausi priešai
pripažindavo, kad tai tikrai lietuviška verslo grupė:
su visomis geromis ir blogomis to savybėmis.
Didžiausia dešimtuko aistra buvo ne su verslu
ateinančios gėrybės (prabangūs laikrodžiai, ma-
šinos, meno kūriniai ar garbė), bet pats verslas –
galimybė kurti idėjas, jas įgyvendinti, konkuruoti
ir laimėti. Kartu dirbę žmonės dažnai stebėdavosi:
šie didžiulius turtus valdantys vyrai net po šešio-
likos sėkmingų metų kasdien į darbą eidavo kaip
į karą – su konkurentais ir su tiekėjais, su pirkėjais
Didžiausia dešimtuko aistra buvo ne
su verslu ateinančios gėrybės, bet
pats verslas – galimybė kurti idėjas,
jas įgyvendinti, konkuruoti ir laimėti.
ir su tikrintojais, su nuomotojais ir su nuominin-
kais, o svarbiausia – vieni su kitais. Būtent tarpu-
savio konkurencija neabejotinai buvo didžiausia
grupės varomoji jėga: skirtingos stiprios asmeny-
bės kūrė verslo planus, aršiai kritikavo vieni kitus,
V P B A LT O J I K N Y G A 7
tačiau prireikus pridėdavo petį ar traukdavo vieni
kitus iš bėdų. Kada kiti kartu su „Vilniaus prekyba“
pradėję bendraamžiai pasiekdavo sėkmę, jie dažnai
aptingdavo, o dešimtukas niekada nesustodavo, vos
pabaigę vieną projektą, jie jau stverdavosi kito.
Dramblys porceliano parduotuvėje
Tačiau tą žiemą VP dešimtuko susitikimai darėsi
vis slogesni, o diskusijos – vis aršesnės. Žemyn
laisvuoju pagreičiu riedantis vartojimas bei pakel-
ti mokesčiai stipriai smogė istoriniam jų verslui
– mažmeninei prekybai. Po vis dar gausių Kalė-
dų parduotuvėse žmonių nebeliko: buvo aišku,
kad spartaus ekonomikos augimo metu vykdyta
plėtra neatsipirks taip greitai, o visas mažmeninės
prekybos tinklas privalės spaustis.
Net ir tai buvo ne pati didžiausia grupės proble-
ma. Susvyravo didžiulės ir nepaprastai sėkmingos
investicijos energetikoje: tik tapęs energetikos
ministru Arvydas Sekmokas iškart suabejojo, ar
Lietuvai energetikoje reikia privataus kapitalo, o
vis dažniau tarp kandidatų į Prezidentus minima
ES komisarė Dalia Grybauskaitė dar gerokai iki
rinkimų kampanijos pradžios nevienareikšmiškai
pasisakė, kad „LEO LT“ turėtų būti sunaikintas, o
energetikos sektorius – grįžti valstybei.
Žodis „oligarchas“, kuris Lietuvoje iki tol daž-
niau vartotas apibūdinant ekscentriškus Rusijos
verslininkus, tokius kaip Borisą Berezovskį ar
Vladimirą Gusinskį, dabar vis dažniau buvo
taikomas būtent šiems uždariems ir prie visuome-
nės dėmesio nepratusiems žmonėms. Energetikos
projektuose dalyvavęs Žilvinas Marcinkevičius, o
vėliau ir visa grupė daugelio lūpose ilgainiui tapo
kone keiksmažodžiais. Išsigandusios visuomenės
nerimas ir pyktis vis dažniau krypo į „Vilniaus
prekybą“ – nuo kvietimo boikotuoti iki naciona-
lizuoti mažmeninės prekybos tinklą kviečiančių
įstatymų projektų.
Vienas iš susitikimų buvo ypatingas. Nerijus Nu-
mavičius, neginčytinas grupės lyderis ir didžiau-
sias akcininkas, sušaukė visus į „Akropolį“ –
didžiausią Lietuvos prekybos vietą, grupės galios
simbolį ir centrą.
Sakoma, kad krizę ir neapibrėžtumą sunkiausia
ištverti geriausią vaizduotę turintiems žmo-
nėms: jie pernelyg gerai įsivaizduoja visas blogas
galimybes. Michailo Chodorkovskio likimas yra
pamoka net ir turtingiausiam postsovietinėje
visuomenėje išaugusiam žmogui – valstybė vi-
suomet laimi. O 2009 m. krizės išgąsdinta Lietuva
kaip tik ir šaukėsi stipresnio ir tvirtesnio valsty-
bės vaidmens.
Dieną prieš sušauktą susitikimą neišlaikė lakiausią
vaizduotę ir gana didelę įtaką turėjusio akcininko
nervai. Nors „Vilniaus prekyba“ tuo metu faktiškai
nemokėdavo dividendų, jos akcininkų sąskaitose
buvo susikaupusios iš ankstesnių projektų atė-
jusios lėšos, skirtos naujoms investicijoms arba
tiesiog – juodai dienai. Vyras pareiškė, kad pinigai
yra jo, ir krizės metu jis pats jais pasirūpins geriau
negu bendra įmonių grupė, o po audringo konflik-
to jis juos ir pasiėmė. Sušaukęs susirinkimą Nerijus
Numavičius papasakojo, kas atsitiko, ir pasiūlė vi-
siems pasidalyti ilgus metus bendrai kauptas lėšas.
„Vilniaus prekyba“ niekada neturėjo akcininkų
sutarties. Tačiau šešiolika metų kartu dirbę versli-
ninkai turėjo bendrą požiūrį, kad verslas daromas
tik bendrai. Po šio susitikimo visiems vyrams, vie-
niems gabiausių verslininkų Lietuvoje, pasidarė
aiškūs trys dalykai. Pirma, spaudimo metu akci-
ninkų interesai išsiskiria. Rizikai didėjant stiprėja
savisaugos instinktas. Krizės metu lyderis privalo
prisiimti atsakomybę už visą bendrą verslą, tačiau
jo daromi sprendimai nebėra visiems priimtini.
Antra, patyrę verslininkai puikiai suprato, kad
pasidalijus pinigus grupė niekada nebebus tokia,
kaip buvusi. Nors ir gerus atlyginimus gavę ak-
cininkai niekada nevaldė didelių lėšų, o dabar tai
turėjo pasikeisti. Trečia, jau anksčiau buvo aišku,
kad naujų investicijų Lietuvoje daugiau daryti
nebegalima, jų bendrą verslą – „Vilniaus preky-
bą“ – reikia rengti plėtrai užsienyje.
V P B A LT O J I K N Y G A 8

Buvo aišku, kad naujų investicijų
Lietuvoje daugiau daryti nebegalima,
jų bendrą verslą – „Vilniaus prekybą“ –
reikia rengti plėtrai užsienyje.
Tai, ką jau tada suprato Nerijus Numavičius,
vėliau kiti grupės akcininkai ne kartą tiesiai ir be
užuolankų išgirdo iš aukščiausiųjų Lietuvos vado-
vų: „Tapote mūsų šaliai per dideli. Jei plėsite savo
verslą Lietuvoje toliau, neišvengiamai imsite elgtis
kaip dramblys porceliano parduotuvėje. Tapote
Lietuvai per dideli. Traukitės.“.
Žaidimas ties pražangos riba
Toks požiūris atsirado ne tuščioje vietoje ir ne iš
karto. Į energetikos sektorių investavusi „Vilniaus
prekyba“ ten elgėsi panašiai, kaip ir jai įprastoje
mažmeninėje prekyboje: aktyviai, pasitikėdama
savimi, o dažnai ir agresyviai. Krepšinyje toks
žaidimas dažnai apibūdinamas kaip žaidimas
ties pražangos riba – agresyviai besiginantis
žaidėjas provokuoja priešininką daryti klaidas
ir nuolat bando teisėjų kantrybę. Tokius žaidė-
jus labai mėgsta savi sirgaliai, tačiau jų nekenčia
priešininkų komandos: teisėjai juos nuolat stebi,
o komentatoriai iki užkimimo ginčijasi – buvo čia
pražanga ar ne.
Agresyvaus žaidėjo reputacija visada lydėjo „Vil-
niaus prekybą“. Žmonės sirgo už didžiausią Lie-
tuvos kompaniją tada, kai verslininkai žaisdavo
jų komandoje, ir žiauriai nekęsdavo jiems ginant
priešininko interesus. Amžiaus pradžioje prasi-
dėjusį žygį į Latviją užgniaužusi kvapą stebėjo
visa Lietuva ir tik „Maximai“ pavykus alkūnėmis
prasibrauti į tuomet dar labai uždarą kaimyninės
šalies rinką paskui juos atsekė ir įsitvirtino ir kiti
Lietuvos verslininkai. Visuomenei nerimaujant
dėl dažnai nusivylusių Lietuvos rinkėjų aktyvu-
mo referendume dėl stojimo į ES, drąsus ir per
vieną naktį įgyvendintas sprendimas už balsavi-
mo lipdukus rinkėjus apdovanoti skalbimo milte-
liais ar alumi buvo liaupsinamas tiek aukščiausių
politikų, tiek žurnalistų ir politologų.
Kita vertus, visuomenė dažnai nekęsdavo „Vil-
niaus prekybos“ akcininkų – tiekėjai skundėsi
blogomis sąlygomis, „Maximos“, kaip ir kitų
modernių prekybos tinklų darbuotojai skųsdavosi
ilgomis darbo valandos, o po teisėtos, tačiau labai
agresyvios mokesčių planavimo istorijos, prekybi-
ninkai sugebėjo pažeminti net ir visą Seimą.
Tačiau versle visuomet konkuruojama su sau
lygiais – greičiu, kokybe, išradingumu. Galų gale,
net ir pati didžiausia verslo sėkmė visuomet ap-
ribojama konkurencijos įstatymo, svetimą sėkmę
greitai kopijuojančių konkurentų, visuomenės
nuomonės ar į interesų grupių poreikius įsiklau-
sančių valstybės tarnautojų.
Tuo tarpu politizuotas verslas kitoks – čia spren-
dimus priima nuo vieno iki kito rinkiminio ciklo
gyvenantys politikai. Galimybės pasiekti pergalę
čia didžiulės, o apdovanojimas – milžiniškas:
geriausių verslo metodų taikymas gali leisti per
trumpą laiką uždirbti didžiulį pelną ir pelnyti
klientų palankumą.
Blogiausia tai, kad priešininkai čia visiškai nely-
giaverčiai – verslininkai gali pasitelkti geriausius
teisininkus, finansininkus ir konsultantus, tuo
tarpu viešasis sektorius turi remtis ne visuomet
tinkamai apmokamų idealistų paslaugomis. Sė-
kmė – akina, verslininkai yra pratę nuolat ieškoti
spragų priešininko gynyboje, o „Vilniaus preky-
ba“ tai visuomet sugebėjo daryti geriau už kitus.
Politizuotą verslą nuolat darančios verslo įmonės
elgiasi kitaip – atsargiau, tyliau, nedemonstruo-
ja jėgos, o greitą visuomenės palankumą mielai
keičia į ilgalaikį stabilumą. Dirbant su valstybe
vertinamos ne greitą rezultatą duodančios ino-
vacijos, bet ilgalaikė interesų apsauga, tikslų čia
siekiama ne staigiomis reklaminėmis akcijomis, o
labai sudėtingomis kombinacijomis.
Kitaip tariant, geriausi Lietuvos krepšininkai
pirmąsyk sėdo prie šachmatų lentos.
V P B A LT O J I K N Y G A 9
Sėkmingai pasibaigus „Vakarų skirstomųjų
tinklų“ (VST) privatizacijai, jai vadovauti pradėjo
naujausias taip vadinamojo VP dešimtuko narys
Darius Nedzinskas, kuriam per palyginti trumpą
laiką pavyko pasiekti fantastiškų finansinių rezul-
tatų. Veikdama panašiomis rinkos sąlygomis VST
sugebėjo uždirbti tiek pelno, kiek valstybinė Rytų
skirstomųjų tinklų (RST) bendrovė – nuostolio.
Tačiau čia „krautuvininkais“ praminta „Vilniaus

Veikdama panašiomis rinkos

sąlygomis VP valdomi VST sugebėjo
uždirbti tiek pelno, kiek valstybinė
Rytų skirstomųjų tinklų (RST)
bendrovė – nuostolio.

prekyba“ sustoti jau nebegalėjo – ji turėjo žygiuoti

pirmyn. Vėliau į „LEO LT“ perkrikštyto „Trigalvio
slibino“ idėja palyginti greitai tapo realybe. Tačiau
visose pasakose net ir šiurpiausiems slibinams
nukertamos galvos, ne išimtis buvo ir ši: po kelis
metus trukusios dramos visuomenės nuomonė
taip atsisuko prieš „Vilniaus prekybą“, kad šiai
teko trauktis ne tik iš energetikos verslo, bet ir iš
Lietuvos.

Greitai galvojantis ir puikiai mintis reiškiantis

Žilvinas Marcinkevičius viešumoje tiesiog svaidė-
si didelėmis idėjomis. Pažangi vadyba ir įmonių

V P B A LT O J I K N Y G A 10
pertvarkymai tuo metu nebuvo politikų priori-
tetų sąraše, tačiau Žilvinas turėjo didesnę idėją.
Lietuva tuomet buvo išskirtinė valstybė – ilgai
beprasmišką kovą su ES dėl Ignalinos atominės
elektrinės išsaugojimo vaizdavę politikai įtikino
lietuvius, kad atominė energetika reiškia pigesnę
elektrą, ir naujos atominės elektrinės idėja buvo
sutikta išskėstomis rankomis. Jai pritarė ir dau-
guma politikų, tačiau sandorio pagrįstai bijojo
kiti didieji verslininkai, kurių tikru lyderiu tapo
Lietuvos verslo patriarchas Bronislovas Lubys,
formavęs savo dešimtuką iš didžiausių Lietuvos
verslininkų.
Didžiausio prekybos tinklo akcininkams, vado-
vaujantiems nacionalinei energetikos kompanijai,
iki visiško dominavimo šalies ekonomikoje būtų
trūkę tik banko.
Tačiau kaip neretai nutinka, dažnai iš pažiūros
nedidelis akmuo apverčia vežimą: prieš Žilviną
Marcinkevičių stojo keista, besikeičiančius laikus
atspindėjusi kompanija. Finansų analitikas,
pilietinės visuomenės aktyvistai, keli žurnalistai
bei tinklaraštininkai ir kartais iš Briuselio savo
nuomonę pareiškianti eurokomisarė neatrodė
kaip jėga, galinti sukelti bėdų „Vilniaus preky-
bai“. Įpratus konkuruoti su sau lygiais, šią margą
kompaniją atrodė nesunku ignoruoti, bet būtent jų
indėlis per trumpą laiką pakeitė visuomenės nuo-
monę. Pasibaigus 2008 metų Seimo rinkimams
„LEO LT“ rėmę politikai patyrė pralaimėjimą ir
į valdžią atėjo griežtai įmonės atžvilgu nusiteikę
verslininkai.
Dar prieš tai Nerijus Numavičius priėmė sprendi-
mą – vėlimasis į politiką buvo didžiausia grupės
iki tol padaryta klaida. Ž. Marcinkevičiaus vietą
„NDX energijos“ vadovo kėdėje užėmė diploma-
tiškasis Ignas Staškevičius. Skandalingiausias
grupės etapas ėjo į pabaigą.
Nuo atominės energetikos į konservus
„Vilniaus prekybos“ akcininkai dažnai save viešai
apibūdindavo kaip dviejų šeimų ir jų draugų vers-
lą: trys broliai Numavičiai, trys Marcinkevičiai
bei trys jų draugai: Ignas Staškevičius, Mindaugas
Bagdonavičius ir Renatas Vaitkevičius, vėliau prie
jų prisijungęs Darius Nedzinskas.
Didžiausias akcininkas ir neabejotinas dešimtuko
lyderis visuomet buvo Nerijus Numavičius, tačiau
akcijomis taip pat buvo dalintasi atsižvelgiant ir į
akcininkų indėlį vystant bendrą verslą. Tarp ak-
cininkų galiojo paprastas, tačiau labai efektyvus
principas – nesusitvarkai su verslu, kas nors kitas
gali geriau, tavęs labiau reikia kitoje veikloje?
Sprendimai būdavo priimami akimirksniu.
Taip Igną Staškevičių „Maxima“ vadovo kėdėje
pakeitė Gintaras Marcinkevičius, o šį – Mindau-
gas Bagdonavičius. Taip Žilviną Marcinkevičių
„NDX energijos“ vadovo kėdėje pakeitė I. Staš-
kevičius. Tačiau dingę iš vieno verslo akcininkai
greitai keliaudavo kitur, kur vystydavo kitus
grupės verslus.
Tačiau po lemtingo susitikimo viskas turėjo keis-
tis – „Vilniaus prekybos“ struktūra turėjo tapti
panašesne ne į didelę papildomais verslais apli-
pusią mažmeninės prekybos įmonę, o į investicijų
bendrovę. Mokesčiai nebuvo tokio perorientavimo
tikslas, veiklos mokesčius visos įmonės moka ša-
lyje, kurioje kuria vertę, o akcininkams išmokami
dividendai niekada nebuvo labai dideli, palyginus
su uždirbamu pelnu.
„Vilniaus prekybos“ struktūra
turėjo tapti panašesne ne į didelę
papildomais verslais aplipusią
mažmeninės prekybos įmonę,
o į investicijų bendrovę.
Rengiant „Vilniaus prekybą“ plėtrai užsieny-
je svarbiausia tapo kitas – sukurti patogiausią
teisinę formą būsimos kompanijos investicijoms
ES. Anksčiau kaip keli dideli lietuviški holdingai
valdyta „Vilniaus prekyba“ turėjo pasikeisti: tapti
lankstesne, dinamiškesne, labiau išskaidyta ir
labiau išsigryninusi veiklas.
V P B A LT O J I K N Y G A 11
Turtingiausia grupės įmonė „Vilniaus prekyba“
buvo reorganizuota net kelis kartus – nuo veiklą
valdančios bendrovėse jos atskiriamos jos lėšos
ir per kelis sandorius perkeliamos į Kiprą, Airiją
ir Olandiją. Vėliau panašiai sukurti ir finansiniai
holdingai Estijoje bei Liuksemburge. Šių holdingų
pinigai vėliau naudoti įvairioms investicijoms –
vertybinių popierių, nekilnojamojo turto ir verslų
įsigijimui. Nors visa iš Lietuvos valdoma veikla
– „Maxima grupė“, „Ermitažas“, „Eurovaistinės“,
„Akropoliai“ ir frančizės įmonė – liko ir mokes-
čius mokėjo Lietuvoje, tačiau į užsienį naujos
struktūros pagalba buvo iškeliamos naujoms
investicijoms reikalingos lėšos.
Įmonės buvo kuriamos net negalvojant apie viešu-
mą – kompanija traukė savo investicijas iš Lietu-
vos, o šimtų kompanijų pavadinimus galvojo ne
rinkodaros ar viešųjų ryšių žmonės, bet teisinin-
kai ir finansininkai. Finansiniais holdingais tapo
įmonės „Sandėlių sistemos“, „Leksita“, „Akso“,
ar egzotiškiau skambantys – „Agile“ ir „Carson“.
Tačiau Lietuvos akcininkų kontroliuojamos įmo-
nės tyliai vykdė projektus užsienio šalyse, apie
kuriuos visuomenė žinojo arba iki šiol žino labai
nedaug: grupė nematė didelės prasmės informuoti
apie savo veiklas šalyje, kurioje jau ir taip veikė
sėkmingi, gerai žinomos ir nuolat su visuomene
bendraujančios kompanijos.
Egzotiškai skambantys Kipro, Maltos, Liuksem-
burgo pavadinimai yra suprantami bet kurioms
tokią investicijų veiklą vykdančioms bendrovėms.
Pirma, šių nedidelių šalių ekonomikoje holdingo
įmonių aptarnavimas BVP struktūroje sudaro
tokią didelę dalį, kad įmones reguliuojantys įsta-
tymai ten išlieka nepasikeitę nepriklausomai nuo
vidaus politinių vėjų. Antra, kuriant milijonines
investicijas valdančius holdingus labai svarbu
rasti patyrusius ir teisę puikiai išmanančius jų
vadovus, jiems talkinančius auditorius ir kitus
konsultantus. Minėtose šalyse veikia ištisi holdin-
gus aptarnaujančių specialistų klasteriai.
Lietuva sėkmingai pritraukia patikimų informa-
cinių technologijų specialistų ieškančius verslą
aptarnaujančius padalinius, o Kipras ar Liuk-
semburgas yra verslo valdymo holdingų centrai.
Investicijų įmonė visuomet turi būti pasirengusi
įvairiems patikrinimams, dirbdama su net tai
pačiai grupei priklausančiomis bendrovėmis ji
privalo nuodugniai pagrįsti kiekvieną savo san-
dorį. O tai, kad prireiks teisės, visiems jau buvo
akivaizdu.
Per ilgus metus „Vilniaus prekybos“ akcininkai
visada dirbo tik kartu, o kiekvienas uždirbtas
litas buvo suvokiamas kaip bendras, kurį visi
kartu nusprendę panaudos tolesnei verslo plėtrai.
Dabar net ir patys smulkiausi akcininkai valdė
dideles asmenines lėšas, kurias galėjo panaudoti
V P B A LT O J I K N Y G A 12
toms idėjoms, kurios jiems patiems, o ne visiems
akcininkams atrodė pačios įdomiausios ir pers-
pektyviausios. O jų interesai visuomet buvo gana
skirtingi, pavyzdžiui, I. Staškevičius investavo
į knygų leidybą ir knygyną, o N. Numavičius
dalį laisvų lėšų panaudojo įsigydamas nedidelį
parduotuvių tinklą „Sano“ Lenkijos Šiaurėje,
kur neveikia visiems akcininkams priklausantis
tinklas „Aldik Nova“.
Vieniems asmeniniai verslai sekėsi geriau, kitiems –
blogiau. Įpratę tiesiogiai dalyvauti verslo kūrime
vyrai ne visi vienodai save atrado naujoje „Vilniaus
prekyboje“. Tik laiko klausimu tapo kada nepajudi-
namu atrodžiusio medžio šakos pradės aižėti.
Pirmasis iš grupės pasitraukė vėliausiai prie jos
prisijungęs Darius Nedzinskas – asmeniniai pini-
gai krizės nustekentoje Lietuvoje jam pasirodė ge-
resnis pasirinkimas nei likimas būti smulkiuoju.
Renatas Vaitkevičius savo akcijas grupėje iškeitė
į „Aibę“ – su pagrindiniu „Maxima“ verslu vis
labiau besikirsti pradėjusį kooperatinių parduo-
tuvių tinklą. Julius Numavičius perleido grupės
akcijas ir išvyko į JAV vystyti asmeninio verslo.
Vladas Numavičius liko grupės akcininku, tačiau,
padovanojo dalį kitų grupės įmonių akcijų broliui.
Be to, jis nusipirko kontrolinį „EVA grupės“ –
investicijų valdymo įmonės – akcijų paketą, kurią
prižiūri kaip stambusis akcininkas. Joje Nerijus
Numavičius liko smulkiuoju akcininku.
Tačiau nei vienas pasitraukimas nebuvo ir, matyt,
jau nebus toks spalvingas kaip Mindaugo Marcin-
kevičiaus. Mindaugas ir po strategijos pasikeitimo
vadovavo „Akropoliui“ – prekybos centrams,
kuriuos jis pats ir padėjo sukurti. Išgirdę apie par-
tnerio ir jo kolegos sulaikymą Vokietijoje kiti akci-
ninkai puolė juo rūpintis, tačiau iš areštinės išėjęs
ir grįžęs į Lietuvą jis buvo nekalbus. Po truputį
pradėjo lįsti yla iš maišo – M. Marcinkevičius taip
uoliai domėjosi kaip veikia žinomas Vokietijos
mažmeninės prekybos tinklas, kad apsauginiai jį
įtarė planuojant vagystę ir perdavė vietos polici-
jai. Pasirodo niekada pats tiesiogiai parduotuvių
nevaldęs M. Marcinkevičius taip ruošėsi vėliau
„Mart Inn“ pavadinimą gavusių parduotuvių tin-
klo plėtrai Baltarusijoje. Rinkoje, į kurią tuo metu
rengėsi žengti ir pati „Maxima“.
Po šio incidento palikęs „Akropolį“ jis toli nuo
savo veiklos srities nenutolo: investavo į prekybos
ir verslo centrus, o sulaukęs tinkamo momento
pareiškė ir savo pretenzijas į „Akropolį“. Kartu
su juo įmonę paliko ir vėliau bendram su broliu
prekybos tinklui Baltarusijoje vadovavęs Gintaras
Marcinkevičius.
Akcininkai taip pat rūpinosi kaip užtikrinti savo
veiklos tęstinumą – prasidėjus Bronislovo Lubio
paveldėtojų ginčams dėl koncerno „Achemos gru-
pė“ akcijų, visa Lietuva akivaizdžiai pamatė, kas
nutinka, kai pagrindinis akcininkas nepasirūpina
aiškiu akcijų padalijimu ir neužtikrina valdymo
tęstinumo ir ateities. Nors pagrindinis akcininkas
N. Numavičius savo mokesčius ir toliau moka
Lietuvoje, sau priklausančias grupės įmonių ak-
cijas iškėlė į stichtingus Olandijoje bei patikėjimo
teise pasaulyje garsėjančius Kiurasao ir Bermudų
jurisdikcijas, kurios leidžia atskirti finansinę ateitį
užtikrinančius dividendus ir profesionalams
patikėtą valdymą. Šiose šalyse savo turtą saugo
turtingiausi pasaulio žmonės Warrenas Buffetas
bei Bilas Gatesas.
Investicijos – ilgas procesas, o buvusi „Vilniaus
prekybos“ grupė ir jos akcininkai bei vadovai –
atsargus ir patyręs investuotojas, tačiau šiandien
pirmąsyk pristatomas grupės veiklos profilis ir
geografija per šešerius metus pasikeitė neatpa-
žįstamai. Nuo „VP grupės“ atskirti pinigai buvo
panaudoti įsigyjant dydžiu lietuviškai „Maximai“
prilygstantį ispanišką prekybos tinklą „Supersol“,
kuriam dabar vadovauja lietuvis. Kita grupės
įmonė valdo ir vysto nekilnojamojo turto projek-
tus visoje Europoje. O turbūt pačio netikėčiausio
lemties posūkio dėka, tiek daug kartų Lietuvoje
viešai apkalbėtas „NDX energijos“ holdingas,
sukurtas iš pinigų, kuriuos grupė atgavo už savo
dalį panaikintame „LEO LT“, dabar valdo ilgai
negendantį maistą gaminančias įmones Lenkijoje,
Slovakijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Pa-
prasčiau tariant, vietoje branduolinės energetikos
investavome į konservus.
V P B A LT O J I K N Y G A 13
2014 metais per visą ekonomikos krizę „Maxima
group” išvairavęs M. Bagdonavičius tapo holdingo
kompanijos „Vilniaus prekyba” valdybos pirminin-
ku. Taip iš tiesioginio vadovavimo verslui pasi-
traukė paskutinis aktyvus akcininkas. 2008 – 2009
metų žiemą prasidėjusi grupės transformacija
buvo baigta.
Grupė, kuri anksčiau buvo žinoma
kaip Vilniaus prekyba
Akcininkų konfliktas, kaip ir Zolitudės tragedija
užklupo mūsų grupę prastai pasiruošusią. Kaip
ir šiurpi ir beprasmiška tragedija kaimyninėje
šalyje, kurios žuvusiųjų šešėliai iki šiol persekioja
visus mūsų valdomų prekybos turto vystytojų ar
Latvijos „Maxima“ susirinkimus, taip ir dide-
lio atgarsio sulaukęs akcininkų konfliktas tapo
pamoka, kaip reikia būti atviram žmonėms ir
bendruomenėms, nuolat kalbėtis ir nieko neslėpti.
Galbūt šios pamokos dėka grupės įmonės suge-
bėjo per trumpą laiką susitelkti, mes išdrįsome
atsiverti bei leisti dažnai nemaloniai akinančiam
žiniasklaidos spinduliui apšviesti net pačias toli-
miausias mūsų kuriamų namų kertes.
Tačiau svarbiausia kita – konfliktas visų pirmiau-
sia patiems akcininkams ir grupės darbuotojams
labai aiškiai nubrėžė ribą tarp to lemtingo šalto
vakaro prieš beveik šešerius metus ir dabartinės
investicijų kompanijos. Juk M. Marcinkevičius
kova prieš dabartinę N. Numavičiaus, jo paties bei
kitų akcininkų valdomą „Vilniaus prekybą“ jau
yra kažkur matyta. Skambūs kaltinimai ir fantas-
tiški pažadai, grasinimai atskleisti tik jam vienam
žinomas paslaptis ir tyliai pakišinėjami kompro-
matai, mėginimas į savo karą įtraukti kuo daugiau
institucijų ir žmonių bei tuo pat metu paslapčia
siunčiami signalai susitarti kuria déjà vu jausmą.
Didelio atgarsio sulaukęs
akcininkų konfliktas tapo pamoka,
kaip reikia būti atviram žmonėms
ir bendruomenėms, nuolat kalbėtis
ir nieko neslėpti.
Tikrai taip – ir prieš akis norom nenorom iškyla
keistas ir spalvingas „LEO LT“ kūrimo spektaklis.
Taip ir pats Mindaugas Marcinkevičius su Vil-
niaus meru grūmėsi dėl teisės plėsti „Akropolį“,
panašiai jis teisino ir agresyvaus mokesčių plana-
vimo metu nesumokėtą „Spindulio“ PVM, o „LEO
LT“ istorijoje buvo tas, kuris ilgiausiai norėjo
kariauti su valstybe.
Viešumoje iškilęs konfliktas nėra konfliktas tarp
akcininkų. Tai net nėra konfliktas tarp savo repu-
taciją, savo buvusį verslą ir net savo ateities verslo
planus ant vienos kortos statančio M. Marcinkevi-
čiaus ir tarp kuklios, tačiau dalykiškos advokatės
Olgos Petroševičienės, kuriai visa grupė ir pats
didžiausias akcininkas suteikė galią kalbėti savo
vardu. Tai konfliktas tarp verslo požiūrių – atsar-
gaus ir menkesnę riziką vertinančio investuotojo
ir visuomet alkano verslininko.
Šis konfliktas mums yra keistas, nes mūsų grupė
gimė būtent tokių alkanų verslininkų dėka. Jų
dvasia iki šiol gyvena grupės įmonėse: Nerijaus
Numavičiaus kruopštumas ir įsigilinimas į kie-
kvieną verslo proceso dalį dabar atgulė į akylai
saugomus „Franmax“ valdomo „Maxima“ pre-
kės ženklo franšizės verslo procesų aprašymus,
Žilvino Marcinkevičiaus gebėjimas nuspėti ateitį
persikėlė į nuoseklius verslo planavimo susirin-
kimus, o Mindaugo Bagdonavičiaus nuožmumas
derybose dabar nuolat taikomas šimtų grupės
teisininkų ir prekybininkų. Tačiau net ir iki šiol
grupėje aktyviai veikiantys akcininkai dabar jau
yra kitokie: N. Numavičius, M. Bagdonavičius
ir I. Staškevičius iki šiol dirba grupės įmonėse,
tačiau dabar jie – aktyvūs investuotojai, skrupu-
lingi valdybų nariai, savo investicijų skaidrumą ir
stabilumą vertinantys gerokai labiau negu vienos
akimirkos pergalę.
Tokio masto nemaloniam ir daug neigiamų
emocijų keliančiam konfliktui gesinti senasis „VP
dešimtukas“ būtų pasitelkęs išbandytus gin-
klus – sukūręs versiją apie Rusijos įtaką siekiant
užvaldyti didžiausią Lietuvos verslo grupę,
V P B A LT O J I K N Y G A 14
nuskambėjęs skambiais kaltinimais, mėginęs
nukreipti visuomenės dėmesį kitais konfliktais
ar paskelbęs visuotinę akciją „Maxima“ prekybos
tinkle. Tačiau valdydami per milijardą eurų vertės
mums patikėto akcininkų turto, mes nebeturi-
me teisės meluoti, mes nebeturime teisės veltis į
politiką ir net nebeturime teisės planuoti mokes-
čių ar planuoti verslą neatsakingai. Kaip mums
skausmingai parodė mūsų patirtis Latvijoje, kritęs
pasitikėjimas gali ilgam sumažinti mūsų akci-
ninkų investicijų vertę, o mes žinome, kad mūsų
griežtieji akcininkai to tikrai neatleis. Visiškas
atvirumas, aiški faktų kalba, skaidrus bendra-
darbiavimas su Valstybine mokesčių inspekcija ir
kitomis valstybės institucijomis bei griežta teisinė
reputacijos gynyba yra vieninteliai tarptautinės
investicijų valdymo bendrovės ginklai.
Grupė, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Vilniaus
prekyba“, yra iš pagrindų pasikeitusi – nuobo-
di, tačiau atsakinga. Bet kuri iš mūsų valdomų
įmonių, ar tai reanimuojamas prekybos tinklas
Ispanijoje, didžiausia Švedijos konservų gamin-
toja, Estijos vaistinė ar vaikų tyrelių gamintoja
Slovakijoje, turi vienodus tikslus – kurti vertę
visuomenei ir akcininkams, mokėti mokesčius
valstybei ir suteikti galimybes atsiskleisti mūsų
darbuotojams.
Nėra lengva ištarti: „Mes klydome“. Dar sunkiau
yra taip atsiverti visuomenei, kaip mes atsivėrėme
per pastarąsias savaites, ir jau visai sunku atsisa-
kyti įtakingos ir apsukrios įmonės statuso. Tačiau
tokia yra didžiausios Lietuvos verslo grupės bran-
da ir, matyt, ji sutampa su viso Lietuvos verslo
branda.
Visiškas atvirumas, skaidrus
bendradarbiavimas su valstybės
institucijomis bei griežta teisinė
reputacijos gynyba yra vieninteliai
tarptautinės investicijų valdymo
bendrovės ginklai.
Drąsi, tačiau atsakinga, greita, tačiau skaičiuojanti,
mėgstanti konkurenciją, tačiau nebijanti skvarbaus
visuomenės žvilgsnio. Grupė, anksčiau žinoma
kaip „Vilniaus prekyba“, yra nebe tokia įdomi.
Tačiau mes manome, kad tai bus į naudą visiems –
ir mūsų darbuotojams, ir spalvingiesiems mūsų
akcininkams, ir Lietuvai.
Apie šio dokumento
autorius
Pradžioje didžiausiam „Vilniaus prekybos“ ir kitų
susijusių įmonių investuotojui Nerijui Numa-
vičiui, jo bei kitų akcininkų valdomoms grupės
įmonėms buvo labai sudėtinga viešai atsakyti į
smulkiojo grupės akcininko Mindaugo Marcinke-
vičiaus paskleistą dezinformacijos laviną.
Pirma, kaltinimams pasirodžius viešojoje erdvėje,
jie buvo labai nekonkretūs. Grupės įmonės apkal-
tintos beprecedentiniu nusikaltimu: 700 milijonų
litų mokesčių vagyste, tačiau šis teiginys buvo
grindžiamas tik asmenine Mindaugo Marcinke-
vičiaus reputacija ir, įmonių grupės vertinimu,
įprastines veiklos operacijas atspindinčiomis dia-
gramomis. Grupei buvo labai sunku komentuoti
šiuos teiginius, ir tik gavus papildomos informaci-
jos, buvo galima bandyti į juos atsakyti.
Antra, būdamas stambiausias „Vilniaus prekybos“
ir susijusių įmonių akcininkas, Nerijus Numavi-
čius vis dėlto yra tik investuotojas, nedalyvauja
šių įmonių valdyme ir neturi visos informacijos
apie šių įmonių veiklą. Po visą Europos Sąjungą
pasklidusių įmonių tarpusavio santykiai yra labai
įvairūs – dalis jų dirba glaudžiai ir yra informuo-
V P B A LT O J I K N Y G A 15
tos apie viena kitos veiklą, o kitos apie viena kitos
egzistavimą net ir nežino. Tai labai apsunkino
galimybę operatyviai reaguoti į žiniasklaidoje
pasirodančią informaciją.
Trečia, Mindaugo Marcinkevičiaus kaltinimuose
minimi sandoriai yra su gausybe skirtingų vals-
tybių įstatymų, specializuotu holdingų ir įmo-
nių reguliavimu bei plačią veiklą vykdančioms
įmonėms būdingais verslo valdymo sprendimais.
Labai dažnai į šiuos kaltinimus sunku atsakyti
vienu sakiniu: panašiai būtų tuomet, jei aukš-
tosios matematikos uždavinius reikėtų spręstis
naudojant tik aritmetikos žinias.
Todėl siekiant kuo išsamiau, suprantamiau ir atvi-
riau informuoti žiniasklaidą, visuomenę, valsty-
bės pareigūnus ir politikus, Nerijaus Numavičiaus
atstovė Olga Petroševičienė subūrė koordinacinę
grupę iš kaltinimuose minimų įmonių atstovų. Ši
grupė per kone savaitę surinko, apibendrino visą
informaciją bei įgaliojo viešai ją pateikti ir komen-
tuoti Olgą Petroševičienę.
Savo veiklas atskiros Nerijaus Numavičiaus ir
kitų akcininkų valdomos įmonės ir toliau komen-
tuoja pačios.
Apie valstybės
vadovų vertinimus
Nerijus Numavičius supranta ir gerbia Preziden-
tės bei kitų Lietuvos vadovų susirūpinimą.
Norima priminti, kad po 2002 metų mokesčių su-
sigrąžinimo istorijos „Vilniaus prekyba“ ir susiju-
sios įmonės pažadėjo nedaryti agresyvių mokes-
čių planavimo veiksmų ir savo pažado laikosi.
Iškilus į viešumą viešai mestiems kaltinimams
buvo ir toliau bus teikiama informacija visoms
suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei tol,
kol bus atstatytas akcininkų konflikto pakirstas
Prezidentės bei kitų šalies vadovų pasitikėjimas.
Be to, informacija bus teikiama iki tol, kol bus
įrodyta, kad įmonių grupė ne tik nenuslėpė jokių
mokesčių ir nevykdė agresyvaus mokesčių pla-
navimo, tačiau ir neužsiminėjo mokesčių optimi-
zavimu nei Lietuvoje, nei kitose šalyse, kuriose
vykdo savo veiklą.
Sąžiningas mokesčių mokėjimas Lietuvoje yra
grupės įsipareigojimas šaliai, kurioje ir prasidėjo
stulbinama jos sėkmė.
Apie akcininkų
konfliktą
Nerijus Numavičius, Mindaugas Marcinkevičius
ir kiti akcininkai kartu dirbo ilgus metus: kartu
steigė įmones, kartu kaupė patirtį, kartu statė
prekybos centrus ir prisidėjo prie Lietuvos verslo
istorijos kūrimo.
Abipusė pagarba ir lojalumas buvo pagrindinė
visų akcininkų sėkmės priežastis. Taigi, Nerijus
Numavičius labai vertina Mindaugo Marcinkevi-
čiaus indėlį, nors ir jų interesai išsiskyrė, linki jam
kuo geriausios kloties.
Tačiau jis, kaip ir kiti grupės akcininkai bei ilgai
kartu dirbusių įmonių vadovybė, negali paaiškin-
ti prasidėjusios plataus masto melo, neapykantos,
išgalvotų faktų ir bendram verslui kenkiančių kal-
tinimų lavinos, kuria Mindaugas Marcinkevičius
ir jo šeimos nariai užvertė Lietuvos žiniasklaidą,
visuomenę ir politikus.
Grupės įmonės laikosi pozicijos, kad M. Mar-
cinkevičius kenkia ne N. Numavičiui: jo teisinės
pretenzijos yra lengvai atmetamos, o faktai – ne-
sunkiai paneigiami. Tačiau šie kaltinimai kenkia
grupės įmonėms: visų pirma į konfliktą įveltas
geriausiai pasaulyje žinomas lietuviškas prekės
ženklas „Maxima“, be to, paskleistas melas gali
V P B A LT O J I K N Y G A 16
pakenkti ir grupės planuojamiems įsigijimams
Europos Sąjungos (ES) šalyse, kur nepriekaištinga
reputacija yra ypač svarbi.
Tokio M. Marcinkevičiaus N. Numavičius, buvę jo
kolegos ir bendražygiai nepažįsta.
N. Numavičius savo veiksmais sugriovė taip
vadinamą „VP dešimtuką“ ir pažeidė žodinę
akcininkų sutartį.
Jokios „VP dešimtuko“ akcininkų sutarties nebu-
vo. Tačiau nuo pat vadinamojo „VP dešimtuko“
susiformavimo tarp akcininkų vyravo bendras
požiūris – vystyti verslą tik kartu. Įvairiems
verslo vystymo projektams vadovavo skirtingi
akcininkai, tačiau sėkme, kaip ir nuostoliais, da-
lintasi bendrai.
Pirmasis šias vertybes išdavė kaip tik M. Marcin-
kevičius. 2009 m. verslininkas buvo sulaikytas
Vokietijoje tyrinėjantis prekybos centrų veiklą.
Paaiškėjo, kad įtartinai Vokietijos mažmeninės
prekybos centruose besielgęs M. Marcinkevičius
jau tuo metu rengėsi savo asmeninio prekybos
tinklo Baltarusijoje plėtrai.
Atlikus vidinį tyrimą paaiškėjo, kad Mindaugas
Marcinkevičius, vadovaudamas „Akropolio“
grupei, savo asmeniniais tikslais naudojosi su juo
dirbusiais „Akropolio“ grupės darbuotojais: su jų
pagalba Olandijoje buvo įsteigta jam asmeniškai
priklausanti įmonė „Glera BV“.
Vertinant ilgalaikį bendradarbiavimą ir bendras
vertybes šis tyrimas nebuvo tęsiamas, tačiau M.
Marcinkevičius iš karto paliko „Akropolio“ val-
dybos pirmininko postą.
2015 m. pavasarį M. Marcinkevičiui viešai pareiš-
kus, kad jam buvo žinoma apie mokesčių slėpimą,
ir atsisakius pateikti tą patvirtinančius įrodymus,
buvo atnaujintas tyrimas, ir šiuo metu aiškėja
vis daugiau įtartinų aplinkybių dėl galimo žalos
padarymo bendrovėms.
Apie asmeninio
N. Numavičiaus
verslo valdymą
N. Numavičius savo turimo verslo dalį
valdo per užsienio jurisdikcijas.
Prieš kelerius metus įvyko N. Numavičiaus asme-
ninio turto valdymo pertvarka: Kiurasao saloje,
buvusioje Olandijos kolonijoje, buvo įsteigtas
finansinis holdingas Stichting Trivialis B.V. bei
patikos fondai – trastai.
Netrukus Olandijoje įkurtas dar vienas holdin-
gas – METODIKA B.V., į kurį buvo perkeltos
trijų, N. Numavičiaus 100% priklausiusių, įmo-
nių PATRA HOLDINGS, UAB, WELLAS, UAB ir
MAISTPREKYBA, UAB akcijos. Per šias įmones
p. Numavičius netiesiogiai valdo didelę dalį UAB
„Vilniaus prekyba“ ir UAB „NDX energija“.
2015 m. Bermuduose buvo įsteigta N. Numavi-
čiaus bendrovė One Family Trust Company ir
dar vieni patikos fondai. Čia buvo perkeltos N.
Numavičiaus turėtos akcijos susijusių su UAB
„Vilniaus prekyba“ įmonių: AGILE FINANCE S.A.
(Liuksemburgas) (58,89%), EQUIPARK LIMITED
(Kipras) (66,12%) bei FRANPARK LIMITED (Ki-
pras) (66,12%).
AGILE FINANCE S.A. valdo mažmeninės pre-
kybos tinklą „Supersol“ Ispanijoje, EQUIPARK
LIMITED ir FRANPARK LIMITED valdo kitą
turtą, pavyzdžiui, iš vadinamojo „VP dešimtuko“
supirktas smulkiųjų akcininkų akcijas.
N. Numavičius yra ir pagrindinis naudos gavėjas
Kipro įmonėje Miglione Investments Limited,
per dukterines įmones valdančioje maisto prekių
parduotuvių tinklą „SANO“ Lenkijoje.
Vieną pagrindinių N. Numavičiaus holdingų
METODIKA B.V. valdo Nyderlandų holdingas
V P B A LT O J I K N Y G A 17
Stichting Trivialis B.V. kartu su Kiurasao patikos
fondais. Stichting Trivialis B.V. priklauso A klasės
akcijos, suteikiančios valdymo teises, o Kiurasao
patikos fondams priklauso B klasės akcijos, sutei-
kiančios teisę gauti dividendus.
Tokia teisinė forma leidžia apsaugoti verslą, nes
atskiria bendrovių valdymą nuo naudos gavimo.
Pavyzdžiui, JAV toks sprendimas pasirenkamas
tada, kai žmogus, siekdamas išvengti interesų
konflikto, perduoda savo akcijas patikėtojui, val-
dančiam turtą jo ir jo šeimos naudai.
Galimybės Lietuvoje steigti trastus nėra – to nenu-
mato mūsų šalies įstatymai. Trastai apskritai yra
anglosaksiškos teisės produktas, ES juos galima
sutikti nebent Kipre, Maltoje, bet net ir šios šalys
dar nėra pasiekusios tokio įstatymų leidybos,
teisinės praktikos lygio, kaip, pavyzdžiui, Ber-
mudai. Čia savo bendroves ar trastus yra įsteigę
tokie investuotojai kaip Warrenas Buffetas, Billas
Gatesas ir kiti.
Toks turto perkėlimas buvo vykdomas įvertinus
verslo rizikas ir pasirinktas toks sprendimas,
kuris leidžia užtikrinti verslo tęstinumą bei N.
Numavičiaus šeimos finansinį saugumą.
Svarbu pabrėžti, kad apie N. Numavičiaus asme-
ninio verslo valdymo pertvarką iš anksto buvo
informuota Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Inspekcija pateikė išaiškinimą, jog net ir perleidus
asmeninį turtą minėtiems fondams, N. Numavi-
čius išliko mokesčių mokėtoju Lietuvoje. Todėl net
ir iš fondų valdomo turto gavęs dividendus ar bet
kokias kitas pajamas, jas privalėtų deklaruoti ir
sumokėti visus mokesčius. Šio VMI išaiškinimo
N. Numavičius nuosekliai ir laikosi.
Apie akcininkų
santykių aiškinimąsi
teismuose
N. Numavičius, buvę ir esami grupės įmonių
Estijoje valdybos nariai, valdydami turtą veikė
neatsakingai, todėl teismo keliu privalo kom-
pensuoti nuostolius dėl galimai iššvaistyto
turto.
Mindaugo Marcinkevičiaus kreipimasis į teismą
yra klasikinis į aklavietę save įvariusio akcininko
atvejis.
Pirma, buvo sukeltas didžiulis triukšmas žinias-
klaidoje, antra, buvo apeliuojama į valstybės ins-
titucijas, o dabar seka trečias žingsnis – ieškinių
teismuose lavina.
Stebina tik tai, kad p. Marcinkevičius pasirinko
tokius keistus aistros bylinėtis taikinius: „Leksi-
ta“ nėra ir nebuvo suteikusi jokios kredito linijos
bendrovei CARSON Sarl, lygiai kaip ir pastarajai
FRANMAX, UAB pardavė tikrai ne KLARUS
GROUP HOLDINGS OU, kurios vadovus jis ban-
do psichologiškai spausti ieškiniais.
Toks p. Marcinkevičiaus elgesys, atsižvelgiant į
pastaruosius įvykius, buvo lauktas ir tikėtinas,
todėl belieka pastebėti, kad jo kaltinimai teisiškai
neraštingi ir sužlugs bet kuriame teisme.
Pabrėžiama, kad UAB „Vilniaus prekyba“ ir su-
sijusios įmonės visada veikia ir veiks visų akci-
ninkų labui, o sandoriai tarp įmonių buvo ir bus
sudaromi tiktai rinkos sąlygomis.
Grupė žiniasklaidai ir atsakingoms institucijoms
pateikusi atitinkamus dokumentus bei faktus, jau
įrodė, kad niekuomet neslėpė mokesčių ir gera-
noriškai bendradarbiavo su Valstybine mokesčių
inspekcija. Šį bendradarbiavimą grupė tęs ir
ateityje.
V P B A LT O J I K N Y G A 18

Apie „Spindulio“
istoriją
Viena iš dažniausiai cituojamų istorijų VP grupės
agresyvaus požiūrio į mokesčių planavimą kon-
tekste, yra, be abejonės, vadinamoji „Spindulio“
istorija, kuri įvyko prieš daugiau ne dešimtmetį.
Dabartinė grupės vadovybė sprendimą atlikti šią
teisėtą, tačiau moraliai abejotiną operaciją vertina
griežtai neigiamai. Ši skambi ir įžūli operacija
neatnešė mums jokios naudos, tačiau grupei ir jos
akcininkams padarė daug žalos. Ji yra tiek mate-
riali, tiek nemateriali.
Pirmiausia, norėdamas padėti „Spinduliui“ susi-
gražinti PVM tuometinis „VP Market“ sumokėjo
24 milijonus litų baudų, kurių jis iš „Spindulio“
neatsiėmė. Visi 76 milijonai atiteko labdaros ir
paramos fondui, iš kurių 11,4 milijonai iškart kaip
pelno mokestis buvo pervestas valstybei.
Antra, „Optimalios investicijos“ perleidimas ir
neliečiamojo kapitalo suformavimas neatnešė tie-
sioginės naudos grupės įmonėms: iš „Vestodijos“
grupės įmonės skolinosi rinkos sąlygomis, o jos
uždirbtą pelną ir dalį atgauto PVM fondas išdali-
no labdarai.
Nuo 2008 metų „Vestodija“ absoliučią daugumą
neliečiamojo fondo lėšų investavo į su „Vilniaus
prekyba“ ir kitų grupės akcininkų bendrai valdo-
momis įmonėmis ar kitais jų verslais nesusijusius
projektus. Tačiau atsakomybė už investicinę fondo
įmonių veiklą ir toliau tenka įmonės dalininkams.
Trečia, ir svarbiausia – „Spindulio“ istorijos
mestas nepasitikėjimo šešėlis iki šiol persekioja ir,
matyt, toliau persekios mus visoje mūsų veikloje.
Taip elgtis mums tikrai nederėjo ir naudodamiesi
proga Nerijus Numavičius ir „Vilniaus prekyba“
dėl to nori atsiprašyti Lietuvos, jos visuomenės,
Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų
organizacijų.
Vienintelis mūsų pasiteisinimas tai, kad pinigai
niekur nedingo, o 16,5 milijonų litų buvo išdalyti
išties prasmingai paramai – padėjome rengtis
Lietuvos olimpiečiams, rėmėme kultūrinius rengi-
nius, vaikų ugdymo įstaigas, neįgaliuosius.
Grupė nieko nedaro, kad pertvarkytų
fondo veiklą
Netiesa.
Išties suprasdami ir nebėgdami nuo atsakomybės
už šią istoriją fondo dalininkai šių metų pradžioje
užsibrėžė du tikslus.
Pirma, nors aritmetiškai skaičiuojant pinigų
nepraradome, „Vestodijos“ investicinė veikla nuo
2012 nebuvo sėkminga ir pelno uždirbta nebuvo.
Mūsų artimiausias tikslas – atstatyti fondo val-
domo kapitalo vertę ir uždirbti daugiau pinigų,
kuriuos galėtume skirti labdarai.
Nerijus Numavičius:
„Labdaros fondo „Spindulys“ PVM
susigrąžinimo istorija – vienas
skaudžiausių įmonių grupės puslapių.
Taip elgtis mums nederėjo, todėl
tiek aš, tiek ir „Vilniaus prekyba“
norime atsiprašyti Lietuvos, jos
visuomenės, Valstybinės mokesčių
inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų.“
Antra, jau nuo šių metų pradžios fonde vyks-
ta diskusijos dėl to, kad fondas galėtų daugiau
dėmesio skirti ne sporto rėmimui, bet įvairiems
„meškerės, o ne žuvies“ principu veikiantiems
projektams mokslo, švietimo ir socialiai pažeistų
grupių integracijos srityse.
Dar kartą norėjome pabrėžti – pinigų jokia forma
išsiimti ar kitaip gauti naudos negalime ir nesiren-
giame. Fondo dalininkai siekia efektyviai valdyti
fondo valdomą kapitalą ir gautą naudą grąžinti
visuomenei.
V P B A LT O J I K N Y G A 19
„VP Market“ susižėrė iš šios istorijos
76 mln. litų.
Tai tik dalis faktų.
Pats „Spindulio“ (dab. „Vilties spindulys“) lab-
daros fondas 2002 m. jokių pinigų, susijusių su
garsiai nuskambėjusiais įvykiais negavo. Pinigus
gavo „Spindulio“ įsigyta įmonė „Optimali investi-
cija“, kuri 2004 m. buvo pervadinta į „Vestodiją“.
Siekiant išsamiau atsakyti į pateiktą klausimą,
norėtume plačiau atskleisti 2002 metų įvykius.
Pirmiausia, tuometiniai „VP Market“ akcininkai
„Optimalios investicijos“ akcijas pardavė „Spin-
dulio“ fondui.
2002 metais „Optimali investicija“ buvo plačią
veiklą vykdžiusi nekilnojamojo turto valdymo
įmonė, kurios turimus prekybinius plotus nuo-
mojosi „VP Market“ valdomos parduotuvės. Po
to, kai „Spindulys“ įsigijo „Optimalią investiciją“,
pastaroji savo valdytas parduotuves už rinkos
kainą pardavė „VP Market“. Šis nekilnojamasis
turtas buvo parduotas, priskaičiavus PVM.
Viešas skandalas kilo tada, kai „VP Market“
pabandė pirkimo PVM, kurį turėjo sumokėti
„Optimaliai investicijai“, susigrąžinti iš biudžeto.
Tuo metu galiojusi PVM įstatymo lengvata leido
neįgaliųjų fondams priklausiusioms įmonėms
į biudžetą nemokėti pardavimo PVM. Todėl
„Optimali investicija“ ir galėjo pasinaudoti visų
šių operacijų nauda, tai yra jai turėjo atitekti visas
„VP Market“ susigrąžintas PVM.
Po įvairių tyrimų ir patikrinimų „VP Market“
sumokėjo apie 24 mln. Lt baudą, o 76 mln. „VP
Market“ buvo sugrąžinti. Šie sugrąžinti pinigai
„VP Market“ nepriklausė, kaip jau minėta, jie ir
buvo sumokėti „Optimaliai investicijai“.
Taigi 76 mln. Lt gavo „Optimali investicija“, kurios
akcijas valdė neįgaliųjų fondas „Spindulys“. Šio
fondo dalininkėmis 2002 metais buvo akcinin-
kų žmonos, kurias vėliau pakeitė ir dabartiniais
fondo dalininkais tapo „Vilniaus prekyba“ bei
didžiausias grupės įmonių akcininkas Nerijus
Numavičius. Taip buvo padaryta todėl, kad visuo-
menės akyse šis fondas visą laiką buvo siejamas
su „VP Market“ – dabartine „Vilniaus prekybos“
grupe. Todėl žengus pirmus žingsnius skaidrė-
jimo link ir buvo nuspręsta, kad už fondo veiklą
atsakomybę turi prisiimti „Vilniaus prekyba“ ir
pagrindinis jos akcininkas.
Gauti pinigai buvo panaudoti taip: pirmiausia,
nuo šių gautų pinigų į biudžetą buvo sumokėtas
pelno mokestis – 11,4 mln. Lt. Likusią pinigų
sumą „Vestodija“ pirmaisiais veiklos metais rin-
kos sąlygomis skolino „VP market“ bei „Vilniaus
prekybai“ ir iš šių paskolų uždirbdavo palūkanas.
Tiek uždirbti pinigai, tiek dalis pačios „Vestodi-
jos“ gauto PVM buvo pervedami akcininkui –
„Spindulio“ fondui.
2008 metais, bręstant sprendimui skaidrinti
ir reorganizuoti įmonių grupės veiklą, fondo
dalininkai nusprendė vengti bet kokių sąsajų su
tuometine „Vilniaus prekybos“ grupe ir sukūrė
nuo grupės nepriklausomą „Vestodijos“ investi-
cijų valdymo strategiją. Iš pradžių lėšos buvo in-
vestuojamos į Vyriausybių vertybinius popierius
(VVP), vėliau ši strategija buvo pakeista ir pinigai
buvo investuoti į nekilnojamąjį turtą valdančių
įmonių akcijas („AEP CAPITAL BV“ bei per ją į
„OLAND PROJEKTY“ ir „BMM PROJEKTY“).
Per „AEP CAPITAL BV” bei per šios dukterines
įmones yra investavusi į nekilnojamąjį turtą Bal-
tarusijoje. Pabrėžiame, kad Baltarusijoje neveikia
pagrindiniai grupės įmonių verslai ir minėti ne-
kilnojamojo turto objektai yra išnuomoti su grupe
nesusijusioms bendrovėms.
Taigi, šiuo metu „Vestodijos“ valdomas nekilnoja-
mojo turto įmonės nėra niekaip susijusios su kita
grupės įmonių veikla.
2015 m. „Vestodija“ dar įsigijo „GVP investment“
– bendrovę, kurioje pradėtas kurti nekilnojamo
turto projektų vystymo verslas.
V P B A LT O J I K N Y G A 20
„Vestodijos“ uždirbtas pelnas bei „Vestodijos“
gauto PVM dalis buvo pervedama fondui –
„Vilties spinduliui“, kuris visas šias lėšas skyrė
paramai ir labdarai bei fondo išlaikymui. Nuo
2002 m. iki 2014 m. išdalinta virš 16,5 mln. Litų.
Pagrindiniais jos gavėjai – Lietuvos Tautinis Olim-
pinis komitetas (apie 6,6 mln. litų), kitos sportinės
iniciatyvos (apie 7,1 mln. litų), kultūrinių rengi-
nių, neįgaliųjų, vaikų lavinimo organizacijos (apie
2,8 mln. litų).
Nuo 2013 m. įsigaliojus naujoms LR labdaros ir
paramos fondų įstatymo nuostatoms buvo nu-
spręsta investicijas į „Vestodija“ traktuoti kaip
„Vilties spindulio“ neliečiamąjį kapitalą, kurio
uždirbtas pelnas ir toliau bus pervedamas fon-
dui jo funkcijų vykdymui – labdaros ir paramos
teikimui.
Norėtumėme pabrėžti, kad nors fondo dalininkai
yra „Vilniaus prekyba“ bei pats Nerijus Numavi-
čius, tačiau pagal įstatymus jokio pelno ar išmokų
iš šio fondo kita forma dalininkai gauti negali,
negavo ir negaus. Tai labai aiškiai reglamentuota
fondo įstatuose, kurie visiškai atitinka LR labda-
ros ir paramos įstatymo nuostatas. Net nuspren-
dus fondą likviduoti, visas jo turtas (šiuo metu
vertinamas maždaug 48 mln. litų) atitektų ne
dalininkams, o kitai labdaros ar paramos organi-
zacijai, kuri šį turtą galėtų naudoti tik labdaros ir
paramos tikslais.
Lygiai taip pat, reikia akcentuoti, kad „Vestodija“
bei jos dukterinės įmonės savo veikoje nesinaudo-
ja jokiomis lengvatomis. Jos apskaičiuoja mokes-
čius ir juos moka tokia pat tvarka, kaip ir kitos
tokias pačias veiklas vykdančios įmonės.
Per daugiau nei 12 metų paramai panaudota
tik menka fonde sukauptų lėšų.
Netiesa.
Kaip jau minėjome, per 12 metų labdarai ir
paramai buvo skirta apie 16,5 mln. litų. Pagal LR
paramos ir labdaros fondų įstatymą veikiantis
„Vilties spindulys“ valdo „Vestodijos“ akcijas, o iš
šios įmonės gaunamas pelnas ir yra naudojamas
labdaros ir paramos tikslais.
Norėtumėme pažymėti, kad analogišku būdu yra
finansuojami ir kiti garsūs tarptautiniai labdaros
fondai.
Apie mokesčių
planavimą
Dėl savo dydžio ir svarbos Nerijaus Numavičiaus
bei kitų „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų
valdomos įmonės yra nuolatiniame mokesčių
inspektorių akiratyje. Vien per pastaruosius aš-
tuoniolika mėnesių Valstybinės mokesčių inspek-
cijos (VMI) inicijuoti tyrimai vyko beveik visose
pagrindinėse grupės įmonėse.
Tačiau privalu pabrėžti, kad grupės įmonės mokesčių
nevengė, nevengia ir nesirengia to daryti ateityje.
N. Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų
valdomos įmonės nuolat atgaline data sudaro
susitarimus su mokesčių inspekcija, tokiu būdu
nuslėpdamos šimtus milijonų mokesčių.
Netiesa.
Priešingai nei teigia p. Marcinkevičius, N. Nu-
mavičiui nėra žinomas nei vienas atvejis, kad bet
kuri grupės įmonė būtų sudariusi susitarimą su
mokesčių inspektoriais.
Žinoma, akcininkų valdomos įmonės, kaip ir
dauguma kitų Lietuvos bendrovių, nuolat bendra-
darbiaudamos su VMI, teikia bei gauna įvairius
paklausimus ir privalomuosius išaiškinimus.
V P B A LT O J I K N Y G A 21
VMI visiems „Vilniaus prekybos“
grupės akcininkams priskaičiavo
beveik 2 mln. eurų baudų ir delspinigių.
Netiesa.
Vienintelis asmeninis didžiausio „Vilniaus preky-
bos“ grupės akcininko N. Numavičiaus susitari-
mas su VMI įvyko praėjusiais metais, išsiskyrus
mokesčių inspektorių ir verslininko požiūriui į jo
gautų pajamų apmokestinimą. Abejoms pusėms
laikantis savo nuomonių buvo pasinaudota ES
rekomenduojama praktika sudaryti susitarimą.
Deja, dėl prisiimtų konfidencialumo įsipareigo-
jimų negalima atskleisti šio susitarimo detalių,
tačiau susitarime minimos sumos yra šimtus kar-
tų mažesnės, nei p. Marcinkevičiaus viešai mesti
kaltinimai.
N. Numavičiaus sprendimas neiti į teismą dėl šio
nuomonių išsiskyrimo taip pat susijęs ne tik su
palyginti nedideliu mokesčių sumos dydžiu, bet
ir su prieš keliolika metų duotu pažadu vengti
nesutarimų su Valstybine mokesčių inspekcija.
Apie pasiektus susitarimus ar teisminius ginčus
su kitais akcininkais mes nežinome ir nesame
įgalioti komentuoti.
Apie 2008 – 2009 m.
vykdytą įmonių
reorganizavimą
Nerijaus Numavičiaus ir kitų akcininkų valdo-
ma įmonių grupė padarė didelę klaidą – niekada
nepasakojo apie užsienio šalyse vykdytą verslo
plėtrą Lietuvos visuomenei. Savų tikslų siekiantis
akcininkas Mindaugas Marcinkevičius tuo nau-
dojasi ir visiškai legalius bei tarptautine praktika
paremtus verslo plėtros veiksmus pateikia kaip
mokesčių planavimo ar slėpimo „schemas“.
2008 metais prasidėję verslo pokyčiai atspindi
svarbų posūkį Nerijaus Numavičiaus ir kitų akci-
ninkų valdomos grupės strategijoje. Tada tuome-
tės „Vilniaus prekybos” akcininkai galutinai apsi-
sprendė didžiausią savo investicijų dalį nukreipti į
kitas Europos Sąjungos valstybes. Plėtrai vykdyti
buvo pasirinkti keli aktyvūs akcininkai: Žilvinas
ir Gintaras Marcinkevičiai bei Julius Numavičius.
Plėtrai vykdyti pasirinktos valstybės, kuriose yra
labai stabili teisinė aplinka ir labai patogi infras-
truktūra: galimybė nesunkiai rasti kvalifikuotų
darbuotojų, (pvz. teisininkų, apskaitininkų,
finansų analitikų), holdingams reikiamų paslaugų
tiekėjų (auditorių, verslo valdymo specialistų ir
verslo konsultantų), holdingams pritaikytų patal-
pų ir pan.).
Lietuvoje užsienio kompanijų IT paslaugų centrai
kuriasi dėl galimybės nesunkiai rasti kvalifikuotų
programuotojų ir verslą aptarnaujančių padalinių
darbuotojų.
Lygiai dėl tos pačios priežasties holdingai kuriami
tam tikrose šalyse – Olandijoje, Kipre, Liuksem-
burge, Maltoje ir kitur. Būtent iš šių šalių savo
verslą valdo daugybė garsių pasaulio bendrovių.
Pinigų skolinimo įmonės yra ne
Lietuvoje, o užsienyje. Taip
vengiama mokėti mokesčius.
Šiuo metu įvairioms grupės įmonėms skolinančios
bendrovės veikia Kipre, Liuksemburge, Airijoje,
Olandijoje ir Estijoje.
Per I-ąjį ir II-ąjį grupės plėtros į kitas ES valstybes
etapus, taip pat vykdant tolesnes grupės įmonių
reorganizacijas, įgyvendintas strateginis sprendi-
mas dalį kapitalo perkelti į kitas valstybes ir pra-
dėti naujas investicijas bei įsigijimus už Lietuvos
ribų. Natūralu, kad į minėtas jurisdikcijas perkel-
tas kapitalas negalėjo būti akimirksniu paverstas
naujais verslais – tai užtrunka ne vienerius metus.
Kita vertus, būtų buvę neatsakinga net ir laikinai
V P B A LT O J I K N Y G A 22
 Pirmasis „Vilniaus prekybos“ ekspansijos Europos Sąjungoje (ES) etapas (2008.12.22 – 2009.12.01)

10 akcininkų 10 akcininkų

Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas Renatas Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas Renatas
Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius Vaitkevičius Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius Vaitkevičius

Gintaras Mindaugas Julius Vladas Darius Gintaras Mindaugas Julius Vladas Darius
Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius Numavičius Nedzinskas Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius Numavičius Nedzinskas

2009.05.11 2008.12.22
Atskyrimas Atskyrimas

UAB „Akso“ (Lietuva) UAB „Vilniaus prekyba“ (Lietuva)

(Investicijos į VVP; Dabartinis pavadinimas UAB „Leksita“
piniginės lėšos,
indėliai)
2009.12.01
Prijungimas
100 100 100
% % %
Agile Investment Limited UAB „Gres“ (Lietuva)
(Investicijos į VVP;
piniginės lėšos,
indėliai)
AIRIJA

2009.12.01
Prijungimas
MAXIMA GRUPĖ, UAB AKROPOLIS GRUPĖ, UAB EUROAPOTHECA, UAB
(Lietuva) (Lietuva) (Lietuva)
Equipark Limited UAB „Agro Holding“
(Lietuva)
(Investicijos į VVP;
piniginės lėšos,
KIPRAS indėliai)

2009.12.01
Prijungimas
Dukterinės įmonės Dukterinės įmonės Dukterinės įmonės
TAF Asset 11 B.V. UAB „JJT“ (Lietuva)
(Investicijos į VVP;
piniginės lėšos,
indėliai)
NYDERLANDAI

2009.12.01
Prijungimas

Franpark Limited UAB „Entrita“

(Lietuva)
(Investicijos į VVP;
piniginės lėšos,
KIPRAS indėliai)

V P B A LT O J I K N Y G A 23
neinvestuotą kapitalą laikyti „užrakintą“ – dalį to-
kio kapitalo nuspręsta skolinti grupės viduje, jau
esamiems verslams finansuoti ir grupės įmonių
poreikiams užtikrinti skrupulingai laikantis atsa-
kingo skolinimo principų – visos paskolų sąlygos
(t.y., ne tik palūkanų norma, paskolos suma ar jos
terminas) privalo griežtai atitikti rinkos sąlygas,
būti pagrįstos ekonomine, verslo logika, taip pat
atitikti taikomus vietos teisės reikalavimus. Tai
– kone svarbiausia skolinančių ir besiskolinančių
įmonių vadovybių užduotis.
Svarbesniais atvejais prieš sudarant finansavimo
sandorius konsultuotasi su pasaulyje pripažintais
ekspertais ir parengtos išsamios finansavimo
sąlygų analizės bei jų pagrindimas, apie tokius
sandorius pranešta atitinkamų valstybių atsakin-
goms mokesčių priežiūros institucijoms ir gauti
patvirtinimai apie sandorių atitikimą rinkos
sąlygoms ir vietos įstatymų reikalavimams (pvz.,
Megafin S.a r.l., AGILE FINANCE S.A.). Grupėje
nuosekliai laikomasi požiūrio, kad bet kurioje
šalyje būtina puoselėti skaidrumą bendradar-
biaujant su visomis valstybės institucijomis (visų
pirma, su mokesčių inspekcijomis).
Be abejo, skirtingos ES valstybės pasižymi
skirtinga konkurencine ir reguliavimo aplinka.
Pvz., Liuksemburge išplėtota finansavimo veikla
užsiimančių bendrovių infrastruktūra, čia veikia
ne vienas tarptautinis bankas, šalis pasižymi
reguliavimo tvarumu, Estijoje minėtos paslaugos
gal ir nėra taip išplėtotos, tačiau ji labai patraukli
dėl savo makroekonominės drausmės ir šalies
finansinės sistemos tvarumo.
Tarp mūsų grupės įmonių galioja tarpusavio sko-
linimo(si) principai, kurie užtikrina, kad jeigu dėl
bet kokių priežasčių atsitiktų taip, kad finansavi-
mo sandorių sąlygos būtų nustatytos netiksliai ar
neišsamiai (nors įmonių vadovai nuolat deda pa-
stangas, kad skolinimas(is) vyktų tik rinkos sąly-
gomis), grupėje turi būti pritaikomi mechanizmai
kuo greičiau atstatantys tokias rinkos sąlygas taip,
kad nei viena grupės įmonė kitų grupės įmonių
sąskaita nepagrįstai nepralobtų ar atvirkščiai –
nenuskurstų. Tai – pamatinis skolinimo grupės
viduje principas, reiškiantis, kad santykiuose tarp
įvairių grupės įmonių nėra vietos nesąžiningumui
ar neskaidrumui.
Iš Lietuvos per fiktyvias įmones nuo
2009 metų buvo pumpuojamos didžiulės
„Vilniaus prekybos“ pinigų sumos.
2008 metais prasidėjęs „Vilniaus prekybos“ gru-
pės plėtrai skirtas finansavimo formavimas vyko
keliais etapais. Pirmiausia, 2008 m. gruodį, nuo
turtingiausios grupės bendrovės „Vilniaus preky-
ba” buvo atskirta bendrovė „Akso“, naujai įkurtai
bendrovei perduodant dideles pinigines lėšas ir
vertybinius popierius. Savo ruožtu, nuo „Akso”
buvo atskirtos įmonės „Gres”, „Agro Holding”,
„JJT” ir „Entrita”. Šios įmonės buvo sujungtos
su Kipre, Olandijoje ir Airijoje naujai įkurtomis
įmonėmis.
Labai svarbu tai, kad aptariamomis reorganizaci-
jomis Lietuvoje vykdyti verslai į užsienį nebuvo
perkelti – į ES valstybes perkeltas tik naujoms
investicijoms skirtas kapitalas. Prie naujai įkurtų
įmonių valdymo vairo stojo specialistai.
Šios reorganizacijos buvo vykdoma pagal LR
Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio, 2 dalies 1
punktą bei 8 punktą.
Taip, visų akcininkų vieningu sprendimu buvo
suformuoti keturi holdingai (įmonės, valdančios
kitų įmonių akcijas), kurie turėjo būti ir buvo
naudojami plėtrai įvairiose Europos šalyse. Akci-
ninkų pasiskirstymas visose šiose įmonėse išliko
toks pats, kaip ir iki tol buvęs „Vilniaus prekybos“
įmonėse.
Kai kurios iš minėtų naujų įmonių jau yra atliku-
sios ir šiuo metu valdo strategines investicijas ES
valstybėse – pvz., įmonės „Gres” kapitalo pagrin-
du sukurta įmonė Liuksemburge 2012 m. įsigijo
mažmeninės prekybos tinklą Ispanijoje.
V P B A LT O J I K N Y G A 24
 Antrasis „Vilniaus prekybos“ ekspansijos Europos Sąjungoje (ES) etapas (2009.06.30 – 2010.06.30)

8 akcininkai 9 akcininkai

Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas Renatas Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas Renatas
Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius Vaitkevičius Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius Vaitkevičius

Gintaras Mindaugas Vladas Gintaras Mindaugas Vladas Darius

Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius Nedzinskas

2009.06.30
Atskyrimas

UAB „Vilniaus prekyba“ (Lietuva)

2010.06.14 Darius Nedzinskas Dabartinis pavadinimas UAB „Leksita“
pardavė turėtas įmonių akcijas

100 100
2010.06.30 % %
Prijungimas 100
%

Klarus Group Holdings OÜ UAB „Klarus“

(Lietuva) 2010.03.31
Prijungimas

ESTIJA
2010.06.30 MAXIMA GRUPĖ, UAB EUROAPOTHECA, UAB
Prijungimas (Lietuva) (Lietuva)

Genira Group Holdings OÜ UAB „Genira“

(Lietuva) AKROPOLIS GRUPĖ, UAB
(Lietuva)

ESTIJA

Dukterinės įmonės Dukterinės įmonės

UAB „Sandelių
sistemos“
(Lietuva)
Dukterinės įmonės

UAB „JJN“
(Lietuva)
Dabar UAB
„M.M.M. projektai“
2009.12.29
Perkėlimas

Relvit Ltd.
V P B A LT O J I K N Y G A 25
MALTA
Įmonėms kurti pasirinkti „ofšorai“ ir
vadinamosios „mokesčių rojaus“ šalys.
Kipras, Airija ir Olandija buvo pasirinktos ne
dėl mokestinių priežasčių – holdingams taikoma
apmokestinimo sistema Lietuvoje yra ne mažiau
palanki negu minėtose jurisdikcijose.
Pagrindinės šių šalių (o vėliau ir Liuksemburgo)
pasirinkimo priežastys – ilgus metus nesikeičianti
ir stabili teisinė aplinka bei labai patogi infras-
truktūra: galimybė nesunkiai rasti kvalifikuotus
darbuotojus (pvz., teisininkus, apskaitininkus, fi-
nansų analitikus), holdingams reikiamų paslaugų
teikėjus (auditorius, verslo valdymo specialistus
ir verslo konsultantus), holdingams pritaikytas
patalpas ir pan.).
Beje, mums yra žinoma, kad kaltinimus mokesčių
nemokėjimu metantis Mindaugas Marcinkevičius
savo holdingo įmonės taip pat registruoja šiose
šalyse (Kipre, Olandijoje), tačiau priešingai nei jis,
mes nemanome, kad tai rodo kokią nors neteisėtą
veiklą.
2009 metais į užsienio jurisdikcijas buvo
pervedami pinigai.
Antruoju plėtros etapu, 2009 m. nuo „Vilniaus
prekybos“ buvo atskirtos ir bendrovės „Klarus“,
„JJN“, „Sandėlių sistemos“ ir „Genira“, kurioms
taip pat perduotos lėšos bei vertybiniai popieriai
ir jos vėliau buvo sujungtos su Estijos bei Liuk-
semburgo įmonėmis.
Visiems šiems sandoriams pritarė ir juos savo pa-
rašais patvirtino visi akcininkai, tarp jų – ir pats
Mindaugas Marcinkevičius. Šis akcininkas šių
sandorių neskundė ir nereiškė jokių pretenzijų.
Tokiu būdu Lietuvos valstybei nebuvo
sumokėtas pajamų mokestis.
Netiesa. Pajamų mokestis yra mokamas tik tada,
kai šie pinigai yra išmokami akcininkams.
Mes suprantame, kad Mindaugas Marcinkevičius,
kaip smulkusis akcininkas norėtų, jog akcinin-
kams būtų mokami kuo didesni dividendai. Tuo
remdamasis jis mėgina įrodyti, kiek pinigų būtų
praradusi Lietuva, jei šių sandorių metu atskirtos
įmonių lėšos būtų išmokėtos. Tačiau sprendimą
dėl dividendų mokėjimo priima įmonių akcinin-
kai, atsižvelgdami į įmonių užsibrėžtus tikslus
bei įmonių valdybų siūlymus, taip pat įvertinę pa-
čių akcininkų pageidavimus. Tuo metu, kai buvo
daromos šios reorganizacijos, visi akcininkai, tarp
jų ir didžiausias – Nerijus Numavičius – norėjo
toliau vystyti verslą, o ne gauti dividendų.
Tokios strategijos dauguma šių holdingų laikosi ir
iki šiol – į naujus verslus neinvestuoti pinigai guli
šių įmonių sąskaitose, skolinami grupės verslams,
įsigyjami vertybiniai popieriai, o jų galutiniai
akcininkai išlieka tie patys, kaip ir pirminėje,
„Vilniaus prekybos“ bendrovėje. Planų skirti šias
lėšas dividendams nėra, atvirkščiai – ir toliau pla-
nuojama šiuos pinigus skirti investicijoms.
Į šiuos sandorius pro pirštus žiūrėjo
Valstybinė mokesčių inspekcija.
Didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdančio
N. Numavičiaus ir kitų akcininkų valdomos įmo-
nės yra nuolat tiriamos VMI.
Apie aptariamus sandorius VMI buvo informuota
dar iki juos darant, ir jie buvo daromi tik neprieš-
taraujant VMI.
Vien per šią schemą buvo nuslėpta 232 mln.
litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tam, kad būtų galima nuslėpti daugiau kaip 200
milijonų litų GPM, per Lietuvos bankų sistemą į
akcininkų sąskaitas turėjo būti pervesta 1,2 mili-
jardo litų. Šie pervedimai turėjo būti nepastebėti
mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybos (FNTT) bei neužfiksuoti pinigų
plovimo prevencijos specialistų visoje Europos
Sąjungoje.
Jei ši suma būtų išgryninta, ji būtų sudariusi
V P B A LT O J I K N Y G A 26
apie 15 proc. visų tuo metu (2008 – 2009 metais)
Lietuvoje cirkuliavusių banknotų, o šių banknotų
svoris būtų sudaręs beveik 10 tonų.
Kadangi akcininkams 1,2 milijardo litų nebuvo
išmokėta, todėl nėra ir teisinio pagrindo mokėti
gyventojų pajamų mokestį.
Kodėl reikėjo atskirti tris įmones
nuo UAB „Vilniaus prekyba“
(2011 m.)? Kodėl akcininkai buvo
dar labiau nutolinti nuo veiklos įmonių
(„Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“)?
Pirma, 2010 m. pradžioje Maltos bendrovei Relvit
Ltd. perleidusi visą Akropolio grupę, UAB „Vil-
niaus prekyba“ sukaupė labai dideles piniginių
lėšų atsargas, savotišką rezervą. Šias lėšas, įgyven-
dinant kapitalo perkėlimo ir naujų verslų kūrimo
kitose valstybėse idėją, nuspręsta investuoti į
Liuksemburge įsigytą dukterinę bendrovę. Ši ben-
drovė dalį gautų lėšų, neišleistų naujoms inves-
ticijoms ir verslams, pradėjo naudoti skolindama
jau esamiems verslams ir grupės įmonėms.
Antra, 2011 m. viduryje nuspręsta šią naują po
UAB „Vilniaus prekyba“ užgimusią veiklą išgry-
ninti ir išskirti į atskirą įmonę, kaip nesusijusią
su istorinėmis UAB „Vilniaus prekyba“ investici-
jomis („Maximos“, „Eurovaistinių“, „Akropolio“,
„Ermitažo“).
Akcininkai visuomet tikėjo, kad smulkesnis
verslas geba efektyviau panaudoti kapitalą. Taigi,
nuo UAB „Vilniaus prekyba“ į tris naujas įmones
buvo atskirtos investicijos į „prigimtinius“ verslus
(„Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“). Seno-
joje UAB „Vilniaus prekyba“, kuri išvengiant pai-
niavos 2011 m. viduryje pervadinta į UAB „Leksi-
ta“, liko tik investicija į Liuksemburge veikiančią
finansavimo bendrovę.
Trečia, galėtų kilti klausimas, kodėl investicijas į
istorinius VP akcininkų verslus reikėjo: (a) įmonių
grandinėje „pakelti“ dar vienu lygiu aukščiau ir
taip „atitolinti“ nuo akcininkų; ir (b) atskirti bū-
tent į tris atskiras įmones (ENTARAS, UAB, NVP
PROJEKTAI, UAB, PATRIA HOLDINGS, UAB).
Atsakymas glūdi visos mūsų grupės istorijoje.
Nuo pat 2008 m. pabaigos grupė išgyveno kelias
reikšmingas transformacijas, kurių viena svar-
biausių – tolygus akcininkų atsitraukimas nuo
verslų, pasitraukimas iš aktyvaus vadovavimo
ir tapimas santūriais, bet akylais investuotojais.
Šis procesas truko keletą metų, ir, galima teigti,
pasibaigė tik 2014 m. pabaigoje.
Šiame kokybiškai naujame VP grupės etape visas
bendras grupės akcininkų investicijas, įskaitant
ir istorines investicijas į „prigimtinius VP grupės
verslus“, buvo būtina valdyti diversifikuotai, taip
kaip tą daro be išimties visos investicinės bendro-
vės. Vadovaujantis klasikiniu investicijų valdymo
modeliu, investicijos į patį svarbiausią istorinį
verslą buvo maksimaliai apsaugotos tiek nuo
vidinių, tiek ir nuo išorinių grėsmių (priešiškų
perėmimų ir pan.).
Vidinės grėsmės galėjo pasireikšti vienam iš
akcininkų patekus į nelaimę, mirus ar pan., ir jo
akcijas perėmus įpėdiniams ar asmenims, galin-
tiems turėti priešiškų interesų grupei, o pamoką
apie išorines grėsmes išmokome iš „LEO LT“ isto-
rijos. Taigi trys savarankiškos įmonės (ENTARAS,
UAB, NVP Projektai, UAB, Patria Holdings, UAB),
valdančios po trečdalį investicijų į UAB „Vilniaus
prekyba“, kuri savo ruožtu valdo „istorinius“
verslus („Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“),
klasikinius investicijų valdymo principus suderi-
no su nepralaužiamos gynybos idėja.
Apie „Franmax”
Praėjusio dešimtmečio pradžioje, pradėjus „Maxi-
ma“ parduotuvių tinklo plėtrą į Latviją, kaimy-
ninėje šalyje imta naudotis Lietuvoje sukaupta
parduotuvių valdymo, prekybos ir rinkodaros
patirtimi. Plečiantis į daugiau šalių, ši patirtis:
žmonės, prekės ženklai ir visas sukauptas know
how, iš lietuviškos „Maximos“ įmonės palaipsniui
kaupėsi holdinge – „Maxima grupėje“. Šios
įmonės pajamas sudarė paslaugų mokestis, kurį
ji rinkdavo iš jos valdomų įmonių Lietuvoje,
Latvijoje, Estijoje ir vėliau Bulgarijoje.
V P B A LT O J I K N Y G A 27
 Supaprastinta įmonių struktūra

Prieš reorganizaciją Po reorganizacijos

Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas

Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius

Gintaras Mindaugas Vladas Gintaras Mindaugas Vladas

Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius

100 100 100 100

% % % %

Кlarus Group Holdigs OÜ UAB „Vilniaus prekyba“

Кlarus Group Holdigs OÜ UAB „Vilniaus prekyba“ (Estija) (Lietuva)
(Estija) (Lietuva)

100 100
100 99,5 % %
% %

0,50
%

Franmax OÜ MAXIMA GRUPĖ, UAB

Franmax OÜ MAXIMA GRUPĖ, UAB (Estija) (Lietuva)
(Estija) (Lietuva)

100
%

MAXIMA GROUP, UAB

(dabartinė FRANMAX, UAB)
(Lietuva)

V P B A LT O J I K N Y G A 28
5. Frančizė
„Maximos“ įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir MAXIMA GRUPĖ, UAB ir FRANMAX, UAB (buv. MAXIMA GROUP, UAB) sumokėti pelno mokesčiai
Bulgarijoje apyvartoms didėjant, holdinge pradėjo
kauptis vis daugiau funkcijų ir patirties, ženkliai
augo ir specialistų skaičius. Holdingo – turto val-
Apmokestinamasis Mokestinių nuostolių Estijoje ir Bulgarijoje Lietuvoje sumokėtas
dytojo – veiklos sritis išsiplėtė tiek, kad paslaugų pelnas/ (nuostolis) dengimas sumokėtas pelno mokestis pelno mokestis
teikimas, apskaičiuojamas pagal formulę „kaštai
plius”, pradėjo nebeatitikti esmės.
2008 -14 625 407,00 LTL 0,00 LTL 0,00 LTL 0,00 LTL

„Maxima“ naudoja fiktyvios franšizės 2009 -28 579 432,00 LTL 0,00 LTL 0,00 LTL 0,00 LTL
schemą, dėl kurios Lietuvos biudžetas iki šiol 2010 6 675 311,00 LTL -6 675 311,00 LTL 0,00 LTL 0,00 LTL
neteko 290 mln. pridėtinės vertės (PVM) ir 2011 153 620 902,00 LTL -36 576 833,00 LTL -683 283,00 LTL 16 873 327,35 LTL
207 milijonų litų pelno mokesčio.
2012 170 283 909,00 LTL 0,00 LTL -1 399 821,00 LTL 25 472 618,10 LTL

2010 m., pasikonsultavus su Lietuvos ir tarptauti- 2013 179 154 536,00 LTL 0,00 LTL -1 530 505,00 LTL 26 107 196,60 LTL

niais specialistais, buvo nuspręsta paslaugų mo- 2014 168 215 236,00 LTL 0,00 LTL -1 600 070,00 LTL 24 568 710,40 LTL
kestį transformuoti į franšizę, nors tai ir padidino Viso 634 745 055,00 LTL -43 252 144,00 LTL -5 213 679,00 LTL 93 021 852,45 LTL
grupės mokamų mokesčių bazę.

Pagal tarptautinę praktiką, franšizės mokestis

imamas už naudojimąsi intelektine nuosavybe ir
susijusias paslaugas. 2015 metais franšizės turinį
sudaro apie 200 nuolat atnaujinamų informacinių
technologijų sprendimų, mažmeninės prekybos
vystymo modelių bei įrankių.

Franšizės paslaugų teikimas yra įprastas ir tarp-

tautiniams prekybos tinklams, ir tarptautiniams
prekės ženklams, o kuriant franšizę buvo remia-
masi geriausia pasaulyje egzistuojančia patirtimi.

V P B A LT O J I K N Y G A 29
Bendrovė šią transformaciją vertina kaip kokybinį sutelkiamos vienoje įmonėje. Siekiant išgryninti
šuolį: sukaupus keliolikos metų patirtį mažmeni- veiklą ir diversifikuoti rizikas, 2011 metais
nės prekybos versle, N. Numavičiaus ir kitų gru- buvo nuspręsta atskirti franšizės veiklą į atskirą Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas

pės akcininkų valdomos įmonės pagaliau pasiekė įmonę – „Maxima group», kuri vėliau pakeitė
Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius

tarptautinę brandą. pavadinimą į FRANMAX, UAB.

Gintaras Mindaugas Vladas
Svarbu pabrėžti, kad nuo franšizės atsiradimo iki Naujasis pavadinimas geriau atspindi minėtos Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius

šių metų pradžios visos grupės įmonės sumokėjo bendrovės veiklą ir yra sudarytas iš dviejų
maždaug 6 milijonais litų mokesčių daugiau, žodžių – „franšizė“ ir „Maxima“ – šaknies.
negu būtų sumokėjusios likus prie senosios siste- 100 100
% %
mos. Tai dar kartą aiškiai parodo, kad mokesčių Tuo tarpu „Maxima grupė” kaip ir anksčiau kon-
Agile Finance S.A. 100 Carson Assets Slu
vengimas nėra N. Numavičiaus ir kitų akcininkų troliavo „Maximos” prekybos tinklus Lietuvoje, (Liuksemburgas) % (Ispanija)

valdomų įmonių grupės tikslas. Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdančias įmones.

100 100
% %

Per ilgus metus Lietuvoje buvo sukurtas ir iš- „Maxima grupė“ turėjo būti ne Agile Investment
Limited
Carson S.à.r.l.
(Liuksemburgas)
tobulintas ne tik tarptautinis „Maxima“ prekės reorganizuota, bet parduota. (Airija)

ženklas, bet ir unikalus verslo modelis. Šis nuolat 100

%
100
%

vystomas lietuviškas franšizės modelis ateityje Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia du būdus FRANMAX, UAB Supersol Spain SLU
galėtų būti parduodamas bet kuriai nustatytus kaip atskirti veiklas: veiklą parduodant arba ją (Lietuva) (Ispanija)

aukščiausius kokybės reikalavimus tenkinančiai atskiriant nuo įmonės reorganizavimo būdu.

Lietuvos ar užsienio bendrovei. Vis dėlto šiuo
metu įmonių grupė tokių planų neturi, nes mano
nepasiekusi vidinių įmonių grupės plėtros gali-
mybių.
Franšizės paslaugas teikiančios įmonės
atskyrimas buvo fiktyvus.
Holdingo valdymas ir intelektinės nuosavybės
vystymo funkcijos savo esme yra labai skirtingos.
Pasaulyje tik išskirtiniais atvejais šios veiklos yra
„Maxima grupė” nusprendė, kad jai naudingiau
veiklos atskyrimą vykdyti įmonę reorganizuojant.
Superdistribution Cashdiplo SLU
Ceuta SLU (Ispanija)
(Ispanija)
Įstatymai neleidžia reorganizacijos vykdyti
tuomet, kai atskyrimas daromas siekiant
sumažinti mokestinę naštą. Jei po reorganizacijos
abi įmonės būtų pradėjusios mokėti mažiau
mokesčių nei prieš tai mokėjo „Maxima grupė“ –
franšizės veiklą būtų reikėję parduoti. Tačiau po
reorganizacijos bendra „Maxima grupės“ bei nuo
jos atskirtos „Maxima group” (vėliau FRANMAX)

V P B A LT O J I K N Y G A 30
mokestinė našta nesumažėjo, abi įmonės ir toliau
veikė bei mokėjo mokesčius Lietuvoje. Tai matyti
iš apačioje pateiktos lentelės:
Tai labai aiškiai įrodo bendrovės Valstybinei mo-
kesčių inspekcijai pateiktų mokesčių deklaracijų
duomenys.
„Maxima group” akcininku tapo Estijos
įmonė, jos vertė – nepakankama.
„Maxima grupės” reorganizacija buvo atlikta
pagal LR Pelno mokesčio 41 straipsnio 2 dalies 8
punkto reikalavimus: buvo proporcingai atskirtas
kapitalas, įsipareigojimai ir turtas. Naujai sufor-
muotos bendrovės „Maxima group” akcininke po
reorganizacijos tapo buvusi smulkioji „Maxima
grupės” akcininkė – Estijoje registruota, tačiau tų
pačių akcininkų kontroliuojama bendrovė „Fran-
max”, OU.
Šis atskyrimas buvo vykdomas jau išsiskyrus
dalies akcininkų verslo interesams, todėl,
nors sandoris ir vyko tarp tų pačių akcininkų
kontroliuojamų įmonių, jame buvo laikomasi
aukščiausio skaidrumo reikalavimų, būdingų
tokiems sandoriams. Tam, kad skaidrumas
būtų užtikrintas, „Maxima grupės” vertę
nustatė pasaulinės reputacijos nepriklausomi
turto vertintojai, sandoryje taip pat dalyvavo ir
auditoriai bei teisininkai.
Vertinant franšizės teikėjo kainą svarbiausias
dalykas yra galimybė gauti pajamų iš klientų. Jei,
tarkime, „Maxima grupė“ nuspręstų parduoti
savo verslą arba jos įmonės nebepirktų paslaugų
iš FRANMAX, UAB, ši įmonė per kelis mėnesius
nebetektų visų savo pajamų ir turėtų stabdyti
savo veiklą.
Franšizės paslaugos perkėlimas į Estiją,
o paslaugų teikimas Lietuvoje – principo
„turinys prieš formą” pažeidimas. Tai padary-
ta siekiant pasinaudoti Estijoje galiojančiomis
mokesčių lengvatomis.
Netiesa.
Visi iš daugiau kaip dviejų šimtų FRANMAX,
UAB darbuotojų dirba Lietuvoje. Ši įmonė regis-
truota, veikia ir visus mokesčius moka Lietuvoje.
Lietuviškosios FRANMAX akcininkė aptariamu
laikotarpiu buvo Estijoje registruota holdingo
kompanija „Franmax” OU. Dėl to, kad įmonės
akcininkas veikia Estijoje, Lietuvos įmonė negavo
jokių lengvatų, o po reorganizacijos įmonės mo-
kestinė našta nesumažėjo.
Beje, šių metų pirmąjį pusmetį, toliau koncentruo-
jant grupę ir siekiant užtikrinti reguliarų pinigų
srautą, FRANMAX, UAB buvo parduota Ispanijos
prekybos tinklą „Supersol“ valdančiai kompanijai
„Carson“, kuri taip pat priklauso tiems patiems
akcininkams. Nuo to mokesčių našta taip pat ne-
pasikeitė. FRANMAX, UAB dirbo, dirba ir visus
mokesčius moka Lietuvoje.
Dėl mokestinių priežasčių pelninga
holdingo įmonė užregistruota Estijoje.
Ši įmonė – dar vienas iš N. Numavičiaus ir kitų
akcininkų sukurtų finansinių holdingų centrų,
skirtų investuoti ir finansuoti tarptautinę grupės
plėtrą Europos Sąjungoje. Be to, kaip tik šiuo metu
grupės įmonės aktyviai plečiasi Estijoje, tam gali
prireikti investicijų ir šioje šalyje.
Kaip ir kitais Mindaugo Marcinkevičiaus kaltini-
muose minimų holdingo įmonių atvejais, Estijos
įmonėje kaupti pinigai nebuvo skirti akcininkų di-
videndams mokėti, jie skirti tolesnėms investicijoms
ir bendro verslo plėtrai visoje Europos Sąjungoje.
Dar sykį norime pabrėžti – Lietuvos mokestinė
bazė yra labai palanki holdingų kūrimui, o ap-
mokestinimo tvarka yra palankesnė negu Estijoje.
Holdingas Estijoje suformuotas tik verslo plėtros
sumetimais.
V P B A LT O J I K N Y G A 31
Dėl šių operacijų Lietuva neteko
milijonų mokesčių.
Nuo tada, kai pradėta dirbti franšizės pagrindu,
grupės sumokama bendra mokestinė našta visose
šalyse padidėjo maždaug 6 milijonais litų.
Kadangi FRANMAX, UAB veikia ir mokesčius
moka Lietuvoje, mūsų šalies biudžetas dėl to
papildomai gavo beveik 23 milijonus litų, kurių
nebūtų gavęs, jei būtų pasilikta prie senojo veiklos
modelio.
Be to, šiuo metu dėl „Franmax“ mokamų mokes-
čių bręsta mokestinis ginčas tarp Latvijos ir Lie-
tuvos mokesčių inspektorių: šiuo metu visi pelno
mokesčiai už „Franmax“ pajamas iš Latvijos su-
mokami Lietuvoje, o Latvija pretenduoja į dalį šių
mokesčių. VMI apie tai yra išsamiai informuota.
Šie faktai dar sykį įrodo, kad joks mokesčių
planavimas, juolab agresyvus, tikrai nėra tų pačių
akcininkų valdomos įmonių grupės tikslas.
Norima pabrėžti, jei „Maxima“ prekybos tinklus
kontroliuotų ne N. Numavičiaus ir kitų akcinin-
kų valdoma grupė, o kitas užsienio strateginis
investuotojas, pavyzdžiui, „Walmart“, „TESCO“ ar
„Carrefour“ – Lietuva prarastų daugumą įmo-
nės sumokamų mokesčių, nes būtų naudojamasi
kito tinklo know how ir prekiniu ženklu. Taip pat
ir franšizės mokestis būtų mokamas kitos šalies
įmonei, o du šimtai šiuo metu „Franmax“ dir-
bančių ir geriausiai pasaulyje žinomą lietuvišką
prekės ženklą kuriančių žmonių netektų darbo.
Tai geriausias įrodymas, kad didžiausias lietu-
viškas prekybos tinklas atneša tiesioginę naudą
šaliai, kurioje jis buvo sukurtas.
Apie rizikingas
investicijas
Bendrą verslą Nerijus Numavičius naudoja
siekdamas asmeninės naudos – neteisėtai
skolinasi ir savo įmonių nuostolius priskiria
bendram verslui.
Netiesa.
Reikia pažymėti, kad po 2010 m. paaiškėjusių
nekorektiškų ir ties teisėtumo riba balansuojančių
M. Marcinkevičiaus veiksmų, pasikeitė grupės
akcininkų strategija – tiek Nerijus Numavičius,
tiek kiti akcininkai pradėjo investuoti ir į savo
verslus, kuriuose vadovaujasi asmenine investicijų
strategija.
Kai kuri veikla, kaip ir dauguma Mindaugo Mar-
cinkevičiaus verslų, konkuruoja su grupės veikla,
dalis yra visiškai nesusijusi su grupe, kita – susijusi
su ja įvairiais ryšiais. Tarkime, Gintaro Marcinke-
vičiaus šeimai priklausančios „VET-1“ vaistinės
patalpas nuomojasi iš „Maxima LT“, o Nerijui
Numavičiui ir Ignui Staškevičiui priklausanti
„Barbora“ perka prekes ir paslaugas iš „Maxima
grupei“ priklausančios įmonės Lietuvoje. Latvijo-
je, Jelgavos mieste vietos „Maxima“ patalpas nuo-
mojasi iš įmonės, susijusios su bendrove „Lords
LB“, kurios didžiausias akcininkas yra Mindaugas
Marcinkevičius.
Grupės pozicija – tokie ryšiai natūralūs tarp ilgai
kartu dirbusių žmonių, turinčių panašius verslo
interesus. Vis dėlto, visų grupei priklausančių
įmonių vadovybė aiškiai suvokia savo atsakomy-
bę ir tokius verslo ryšius vertina itin atsakingai:
sudarant visus sandorius arba atliekamas vadina-
masis „transfer pricing“ – pagrindžiama susiju-
sių asmenų sandorių kainodara, arba samdomi
nepriklausomi turto vertintojai bei ekspertai. Iš
savo vadovų reikalaujama atlikti šiuos sandorius
tiktai rinkos sąlygomis, nenuslėpti jokių mokesčių
ir nepakenti bendro verslo interesams.
Iki šiol nė vienas iš akcininkų tokių sandorių ne-
skundė, o Mindaugas Marcinkevičius pretenzijas
pradėjo reikšti tik nusprendęs pasitraukti iš verslo
grupės, todėl visus metamus kaltinimus grupė
vertina kaip agresyvaus pasitraukimo iš grupės
strategijos dalį.
V P B A LT O J I K N Y G A 32
N. Numavičius perėmė anksčiau „Maxima
grupei“ priklausiusio elektroninės prekybos
verslo kontrolę.
„Maxima LT“ elektroninės prekybos paslaugą
Lietuvoje teikė nuo 2010 m. rugpjūčio.
Su laiku buvo įsitikinta, kad didžiulei įmonei
sunku elektroninės prekybos paslaugai skirti
tiek dėmesio, kiek jai galėtų skirti atskirai įkurtas
startuolis, nes tai nuostolingas, rizikingas ir ypač
dinamiškas verslas.
Laikas parodė, jog dabartinės „Barbora“ sėkmės
nebūtų įmanoma pasiekti, jei jai nebūtų skirtas
toks didelis dėmesys, kokį gali skirti tik lanksti
ir santykinai nedidelė įmonė, labiausiai ir pri-
menanti startuolį. Svarstant tolimesnę veiklos
strategiją, į tai buvo atsižvelgta ir, gavus Nerijaus
Numavičiaus ir Igno Staškevičiaus siūlymą, šį
verslą išpirkti, siūlymas buvo priimtas.
Atlikus nepriklausomą verslo vertinimą įvyko
sandoris, po kurio atsirado „Barbora“ – elektroni-
nės prekybos veiklą „Maximos“ prekėmis organi-
zuojanti bendrovė.
Abiejų prekybos įmonių santykiai pagrįsti rinkos
sąlygomis.
Kaip jau anksčiau buvo skelbta viešai, „Barbora“
ir toliau veikia nuostolingai ir, kaip parodė nesena
„Fresh market“ elektroninės prekybos tinklo
griūtis, elektroninė prekyba maisto produktais
yra vertintina kaip labai rizikinga verslo sritis. Šį
verslą įsigijo ir iki šiol finansuoja jo akcininkai –
Nerijus Numavičius ir Ignas Staškevičius, kurie
tiki „Barboros“ sėkme.
Nerijus Ignas
Numavičius Staškevičius
UAB „Radas“
UAB „Barbora“
N. Numavičiaus ir kitų „Vilniaus prekybos“
akcininkų valdomos įmonės finansuoja nuos-
tolingą Ispanijoje veikiančio tinklo „Supersol“
veiklą.
„Supersol“ – didelis Ispanijoje veikiantis prekybos
maisto produktais tinklas, kurį 2012 metais įsigijo
Nerijaus Numavičiaus ir kitų akcininkų valdo-
ma Liuksemburge registruota holdingo įmonė
„Carson“ .
Prieš įsigyjant šį tinklą, „Carson“ atliko išsamią
veiklos modelio ir valdymo analizę. Nors „Super-
sol“ įsigijimo kaina buvo palyginti žema, pagrindi-
nė šios investicijos dalis – veiklos reorganizavimo
(angl. turnaround), siekiant atgaivinti kritinės bū-
klės įmonę, kaštai. Nuo pat pradžių žinojome, kad,
norint efektyviai pertvarkyti įmones, mums reikės
papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Todėl
„Carson“ remia savo dukterinę įmonę „Supersol“
jai skolindama bei didindama jos kapitalą.
Šiuo metu „Supersol“ pertvarkymas yra beveik
baigtas: sėkmingai įgyvendinami strateginiai
projektai, o įmonei vadovauja patyrusi vadovų
komanda. Nors finansiniai rezultatai ir neatitinka
optimistinio scenarijaus, tačiau jie nuolat gerėja:
konsoliduoti „Supersol“ nuostoliai prieš palūka-
nas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (ne-
V P B A LT O J I K N Y G A 33
 Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas Nerijus Žilvinas Mindaugas Ignas
Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius Numavičius Marcinkevičius Marcinkevičius Staškevičius

Gintaras Mindaugas Vladas Gintaras Mindaugas Vladas

Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius Marcinkevičius Bagdonavičius Numavičius

100 100 Carson Assets Slu

% % (Ispanija)
100
%
Agile Finance S.A.
(Liuksemburgas) 90 mln. EUR
paskola

100 100 Liuksemburgo įmonė

% %

Agile Investment Carson S.à.r.l.

Limited (Liuksemburgas)
(Airija)

100 100
% %

FRANMAX, UAB Supersol Spain SLU

(Lietuva) (Ispanija)

Superdistribution Cashdiplo SLU

Ceuta SLU (Ispanija)
(Ispanija)

6. Ispanija

V P B A LT O J I K N Y G A 34
vertinant vienkartinių nuostolių įtakos) mažėja:
2012 metai šie nuostoliai siekė 30,3 mln. EUR, 2013
metais – 19,7 mln. EUR, 2014 metais – 14,8 mln.
EUR, o šiemet šiais metais planuojamas 7,3 mln.
EUR nuostolis.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai dar geriau
atspindi gerėjančią veiklos situaciją:
2012 m.: -40,6 mln. EUR,
2013 m.: -30,8 mln. EUR,
2014 m.: -4,6 mln. EUR.
„Supersol“ tinklas priklauso tiems patiems
akcininkams.
„Supersol“ nuostolius dengia „Franmax“.
Galimai apeinami mokesčiai.
Kaip jau anksčiau minėta, tinklą „Supersol“
valdančiam Liuksemburgo holdingui „Carson“
nuo šių metų taip pat priklauso ir Lietuvos įmonė
FRANMAX, UAB. Bendras šių įmonių rezultatas ir
pinigų srautai – teigiami.
Jei „Supersol“ prireikia lėšų, „Carson“ jas rinkos
kaina skolinasi iš kitų grupės įmonių: neseniai
„Carson“ tokiu būdu užsitikrino 90 mln. eurų
finansavimą iš kitos tiems patiems akcininkams
priklausančios įmonės. Dar norėtume pastebė-
ti, kad tokie verslo finansavimo sprendimai yra
įprasti didelėms tarp įvairių šalių išsidėsčiusioms
bendrovėms ir jie niekaip nepažeidžia Lietuvos ar
kitų jurisdikcijų teisinių aktų. Be to, tiek „Carson“,
tiek ir minimą paskolą suteikusi įmonė yra tiems
patiems akcininkams priklausančios įmonės, ku-
riose Mindaugui Marcinkevičiui priklausanti dalis
yra beveik identiška.
„Carson“ vadovybė ir akcininkai tiki investicijų į
Ispanijos prekybos tinklą ateitimi: nepaisant su-
dėtingos pradžios, įmonės rezultatai nuolat gerėja.
Mes suprantame ir vertiname, kad smulkusis gru-
pės įmonių akcininkas Mindaugas Marcinkevičius
gali turėti kitokį požiūrį: norėti daugiau dividendų,
rinktis kitokią plėtros strategiją ar atsikratyti, jo
nuomone, neperspektyvių verslų. Tačiau verslą
kontroliuojančių akcininkų pozicija yra kitokia.
Kartu su „Supersol“ buvo įsigytas ir antras
neperspektyvus prekybos tinklas „Cashdiplo“.
Kartu su „Supersol“ buvo įsigyta ir įmonė „Cash-
diplo“, kuri vykdo maisto produktų pardavimo
veiklą „Cash and Carry“ žemyninėje Ispanijos
dalyje bei Kanarų salose.
Grupė nemano, kad „Cashdiplo“ yra strateginis
verslas, kurį būtų norima vystyti ateityje. Su
nedideliu nuostoliu veikianti įmonė nėra ta verslo
dalis, kurią grupė siektų reorganizuoti – ji buvo
įsigyta kaip neišvengiama sandorio sąlyga.
Jei rinkos aplinkybės leis, „Carson“ planuoja
„Cashdiplo“ verslą parduoti.
V P B A LT O J I K N Y G A 35

Svarbiausios
grupės įmonės
Faktai apie įmones
• Dirbama 18 Europos valstybių.
• Pagal veiklą įmones galima
suskirstyti į 6 grupes:
1) Holdingai (įmonių valdymas)
2) Mažmeninės veiklos įmonės
3) NT valdymas ir vystymas
4) Finansavimo įmonės, investicinė veikla
5) Gamybos įmonės
6) Prekių ženklų vystymas, didmeninė prekyba
• Daugiausiai įmonių veikia Lietuvoje.
• Visi šių įmonių tiesioginiai ir/ar netiesioginiai
akcininkai, 7 fiziniai asmenys, yra Lietuvos
piliečiai.
1. „Vilniaus prekyba“ įmonių grupė
Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus prekyba“ –
holdingo bendrovė (toliau – VP holdingas), per
kitas subholdingo bendroves valdanti mažmeni-
nės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse,
Lenkijoje ir Bulgarijoje.
„Vilniaus prekyba“ valdo bendrovę MAXIMA
GRUPĖ, UAB, jai taip pat priklauso EUROAPO-
THECA, UAB, ir „Ermitažas“, UAB. „Maxima
Grupė“ valdo mažmeninės prekybos įmones Lie-
tuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje,
„Euroapotheca“ valdo mažmeninės ir didmeninės
prekybos vaistais įmones Lietuvoje, Latvijoje, Esti-
joje, Lenkijoje ir Ukrainoje, „Ermitažas“ – statybi-
nių ir apdailos medžiagų, namų apyvokos prekių
parduotuvių tinklą Lietuvoje.
Pagrindinė VP holdingo veikla – dukterinių įmo-
nių akcijų valdymas, siekiant patikimai prižiūrėti
turimą turtą ir užtikrinti stabilų jo vertės augimą.
VP holdingas yra ir konsultacinis – ekspertinis
grupės įmonių centras, kaupiantis, apibendri-
nantis ir grupės įmonėms skleidžiantis geriausią
praktiką, patirtį ir žinias verslo, finansų valdymo,
mokesčių, teisės, komercijos ir ekonomikos srityse.
Holdingas yra atsakingas už grupės įmonių vei-
klos analizę ir kontrolę, šių įmonių veiklos gairių
ir veiklos taisyklių nustatymą, veiklos koordinavi-
mą bei grupės įmonių reprezentavimą.
1.1. „Maxima grupė“
Šiuo metu MAXIMA įmonių grupei priklauso
524 MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX,
T-MARKET, T-MARKET EXPRESS, ALDIK pre-
kybos centrai - 231 Lietuvoje, 147 Latvijoje, 75 Es-
tijoje, 46 Bulgarijoje, 25 Lenkijoje ir 2 internetinės
parduotuvės – Latvijoje ir Estijoje. Grupei priklau-
sančiose įmonėse visose šalyse dirba beveik 30
tūkst. darbuotojų.
„Maxima grupės“ įmonės, vystydamos verslą
šalyse, naudojasi FRANMAX, UAB suteikta fran-
šize. „FRANMAX“ – tai bendrovė, kurios pagrin-
dinė veikla yra franšizės teikimas mažmeninės
prekybos tinklams. „FRANMAX“ yra atsakinga
už mažmeninės prekybos veiklos standartų bei
koncepcijų nustatymą, šioje veikloje naudojamos
intelektinės nuosavybės objektų kūrimą ir jų
teisinę apsaugą, strategines įžvalgas ir efektyviam
verslo vystymui reikalingų metodikų kūrimą.
Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendro-
vės „Deloitte“ 2014 metais sudarytame Vidurio
Europos regiono didžiausių įmonių sąraše CE
TOP 500 „Maxima Grupė“ užėmė 57 vietą.
V P B A LT O J I K N Y G A 36
1.2. „Euroapotheca“
„Euroapotheca“ užsiima mažmeninės ir didme-
ninės prekybos vaistiniais preparatais bei kitomis
vaistinių prekėmis veikla. Valdančioji bendrovė
turi dukterines įmones Lietuvoje, Estijoje, Latvijo-
je, Lenkijoje ir Ukrainoje.
Pirmosios vaistinės 1998 metais buvo atidarytos
Lietuvoje, vėliau sekė plėtra Latvijoje, Lenkijoje ir
Estijoje. Šiuo metu „Euroapotheca“ grupei pri-
klauso 440 vaistinių bei 3 didmeninio platinimo
įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Bendrovėse dirba 2 700 darbuotojų.
1.3. „Ermitažas“
„Ermitažas“ pagrindinė veikla – mažmeninė
ir didmeninė prekyba statybinėmis ir apdailos
medžiagomis, sodo-daržo ir namų apyvokos
prekėmis. Bendrovė veiklą vykdo turėdama 7
parduotuvių tinklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje
ir Šiauliuose. Per 2014 metus įmonės pardavimo
pajamos sudarė 76,8 mln. eurų.
Šiuo metu įmonėje dirba 633 darbuotojai, iš kurių
58 proc. moterys ir 42 proc. vyrai. Darbuotojų
amžiaus vidurkis yra 37 metai. Daugiau kaip 25%
darbuotojų dirba ilgiau nei 5 metus.
2. „NDX įmonių grupė“
„NDX“, UAB yra investicinis holdingas. Tai ben-
drovė, kuri valdo ir plėtoja įmones, įgyvendinda-
ma strategijas, nukreiptas į augimą ir aukščiausią
veiklos efektyvumą.
Šiuo metu „NDX grupė“ valdo 6 operatyvines
įmones, 8 gamyklas, joje dirba 888 darbuotojai.
Grupė parduoda 1787 unikalius produktus, 2014
m. grupės „NDX energija“ konsoliduotos pajamos
sudarė apie 74,6 mln. eurų.
Doggy AB | Doggy AB yra didžiausias šunų ir
kačių maisto gamintojas Švedijoje, turintis dau-
giau kaip šimto metų patirtį naminių augintinių
maisto gamyboje. Bendrovė turi vieną gamyklą
Švedijoje, kurioje gamina produkciją su savo
prekių ženklais (Doggy, Mjau, Katty, Bozita ir
Robur) bei privačiais prekių ženklais. Be vietinės
- Švedijos - rinkos, įmonė parduoda produkciją
Švedijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse, taip pat
Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje bei Olandijoje. Ben-
drovės verslų geografija apima Baltarusiją, Rusiją,
Moldovą, Kazachstaną, Pietų Korėją ir Armėniją.
Mispol S.A. | Mispol grupė yra maisto ir nami-
nių augintinių maisto gamintoja, veikianti rinkoje
jau beveik 20 metų. Produkcija gaminama ketu-
riose gamyklose Lenkijoje, kur yra įsikūrusi ir
Mispol būstinė, taip pat vienoje gamykloje Čekijos
Respublikoje. Mispol yra vienas iš didžiausių
naminių augintinių maisto bei mėsos konservų ir
paštetų privačių prekių ženklų gamintojų Lenki-
joje, taip pat gamina ir produktus su savo prekės
ženklais (Tropi, Podlaskie). Be prekybos Lenkijos
rinkoje, bendrovė eksportuoja produkciją į dau-
giau kaip 20 šalių visame pasaulyje (Baltijos šalis,
Vokietiją, Švediją, Makedoniją, Jungtinę Karalystę,
Bulgariją, Čekiją, Slovakiją ir kitas).
Novofruct SK, s.r.o. | Novofruct SK, turėdama
turėdama ilgesnę nei 40 metų istoriją, yra viena
didžiausių vaikų maisto, konservų ir paruoštų
patiekalų gamintojų Slovakijoje. Bendrovė valdo
gamyklą Slovakijoje, kurioje gamina produktus
su nuosavais prekių ženklais (Novofruct, OVKO),
taip pat ir privačiais. Novofruct verslo geografija
apima daugiau kaip 20 šalių visame pasaulyje,
tarp kurių yra vidaus - Slovakijos - rinka, Vokieti-
ja, Mongolija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Bulgarija,
Izraelis ir kitos šalys.
V P B A LT O J I K N Y G A 37
SOOO Kvinfud | SOOO Kvinfud yra moderni
mėsos perdirbimo įmonė, užimanti lyderiaujan-
čias pozicijas konservų industrijoje Baltarusijoje.
Įmonė valdo vieną gamyklą Baltarusijoje ir ga-
mina įvairių rūšių produkciją (mėsos konservus,
paštetus, mėsos užkandžius, košes su mėsa) su
savo nuosavais prekių ženklais (Гродфуд/Gro-
dfud, Kanonada), taip pat ir privačiais. Bendrovės
verslo geografija apima Baltarusiją, Rusiją, Moldo-
vą, Kazachstaną, Pietų Korėją ir Armėniją.
Arteta Sp. z o. o. | Arteta Sp. z o. o. yra Lenki-
jos įmonė, kurios pagrindinės funkcijos apima
patogių vartoti maisto produktų su nuosavais
prekių ženklais (Agrovita, Agugu, Fruttimuss)
marketingą, pardavimus ir distribuciją. Bendrovės
misija - sukurti vertingas produktų koncepcijas ir
prekių ženklus, kurie padaro žmonių gyvenimą
lengvesniu bei kupinu skonio. Artetos verslo geo-
grafija apima Lenkiją, Lietuvą, Jungtinę Karalystę,
Slovakiją ir kitas šalis.
Arteta CZ, s.r.o. | Arteta CZ, s.r.o. Čekijoje įsikū-
rusi įmonė, veikianti naminių augintinių maisto
industrijoje. Bendrovė vysto nuosavus prekės
ženklus (Barney, Bono, Miao) ir ir paslaugas, ku-
rios suteikia pasitenkinimo visai šeimai. Artetos
verslo geografija apima Čekiją, Slovakiją, Lenkiją,
Kroatiją, Rumuniją ir kitas šalis.
3. „Akropolio“ įmonių grupė 5. „Supersol“ įmonių grupė
AKROPOLIS GROUP, UAB yra kontroliuojančioji Šiuo metu Ispanijoje veikiančiam mažmeninės
bendrovė, valdanti nekilnojamojo turto projektų prekybos tinklui „SuperSol“ priklauso 195 par-
vystymo ir nuomos paslaugų įmones Lietuvoje, duotuvės.
Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje. Šiai įmonių grupei
taip pat priklauso UAB „Delano“, valdanti resto- 2015 m. rudenį „SuperSol“ pradės naują plėtros
ranų tinklą „CanCan pizza“, savitarnos restoranus etapą – atidaromos 2 naujos parduotuvės Madride.
„Delano” bei kavinių tinklą „Caif cafe“, ir „Apol-
lo“ boulingų veiklą vykdančios įmonės. „SuperSol“ tinklo parduotuvės veikia 6 skirtin-
guose Ispanijos regionuose. Tinklo parduotuvė-
AKROPOLIS LT, UAB valdo prekybos ir pramogų se bei įmonės administracijoje dirba apie 4100
centrus „AKROPOLIS“ Vilniuje, Klaipėdoje ir darbuotojų.
Šiauliuose.
4. „M.M.M. projektai” įmonių grupė
„M.M.M. projektai” – nekilnojamojo turto val-
dymo ir vystymo bendrovė, veikianti keturiose
šalyse Centrinėje ir Rytų Europoje. Vienas iš nau-
jausių UAB „M.M.M. projektai” grupės projektų
– 8 aukštų, 120 butų pastatas, kuris iškils Vilniuje
šalia Antakalnio ir P. Širvio gatvių, buvusios auto-
mobilių saugojimo aikštelės vietoje, greta Šveicari-
jos miško parko.
„M.M.M. projektai“ grupės įmonės taip pat valdo
ir planuoja vystyti nekilnojamąjį turtą Ukrainoje,
Bulgarijoje ir Rumunijoje.
V P B A LT O J I K N Y G A 38
MAXIMA
įmonių grupės VISO

darbuotojai 31629

Maxima LT (Lietuva)
ir kt. įmonės

17551
Maxima Latvia (Latvija)
ir kt. įmonės

8056
Maxima Eesti (Estija)
ir kt. įmonės

4174
Maxima Bulgaria (Bulgarija)
ir kt. įmonės

974
Aldik Nova (Lenkija)
ir kt. įmonės

851
MAXIMA GRUPĖ,
UAB

23

V P B A LT O J I K N Y G A 39
SUPERSOL
(Ispanija) VISO

darbuotojai 4100

ERMITAŽAS
(Lietuva) VISO

darbuotojai 633

FRANMAX
(Lietuva) VISO

darbuotojai 218

V P B A LT O J I K N Y G A 40
EUROAPOTHECA
įmonių grupės VISO

darbuotojai 2960

Eurovaistinė (Lietuva)
ir kt. įmonės

1710
Euro-Apteka (Lenkija)
ir kt. įmonės

527
Euroaptieka (Latvija)
ir kt. įmonės

443
Euroapteek (Estija)
ir kt. įmonės

275
Eurofarmacija
(Ukraina)

V P B A LT O J I K N Y G A 41
AKROPOLIS
įmonių grupės VISO

darbuotojai 1332

Delano
(Lietuva)

870
Eiropica
(Latvija)

288
AKROPOLIS (Lietuva)
ir kt. įmonės

102
Boulingai
(Lietuva)

72

V P B A LT O J I K N Y G A 42
NDX
įmonių grupės VISO

darbuotojai 1067

Mispol S.A.
(Lenkija)

545
Doggy AB
(Švedija)

177
Novofruct SK,
s.r.o (Slovakija)

155
SOOO Kvinfud
(Baltarusija)

142
Arteta Sp. z o. o.
(Lenkija)

26
NDX, UAB
(Lietuva)

13
Arteta CZ, s.r.o.
(Čekija)

V P B A LT O J I K N Y G A 43
Veiklos žemėlapyje nėra šių
įmonių ir įmonių grupių:
1. Labdaros ir paramos fondas:
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties spindu-
lys“ – tai viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindi-
nis veiklos tikslas – labdaros ir paramos teikimas.
Šio fondo dalininkai yra UAB „Vilniaus prekyba“
ir Nerijus Numavičius, tačiau tiek jie, tiek galuti-
niai UAB „Vilniaus prekybos“ akcininkai jokios
finansinės naudos (nei pelno dalies, nei paramos,
nei jokia kita forma) iš fondo negauna ir pagal
teisinį reglamentavimą gauti negali. Visos fondo
lėšos yra skiriamos išimtinai paramos ir labdaros
teikimui bei fondo veiklos išlaidoms padengti. Dėl
šių priežasčių fondas nėra bendro verslo dalis.
2. Įmonės, kurias kontroliuoja kiti asmenys, o
Nerijus Numavičius yra smulkusis akcininkas:
• Eurocash 1, UAB – saugos paslaugos;
• UAB „EVA GRUPĖ“ – investicinė bendrovė,
valdanti gamybines įmones Lietuvoje ir Lenkijoje;
• Moto sistemos, UAB ir
• Genira Group Holdings OU (Estija) –
bendrovės, užsiimančios finansine veikla.
3. Asmeniškai Nerijaus Numavičiaus arba su ki-
tais (nei „Vilniaus prekybos“ įmonių atveju) verslo
partneriais vystomos veiklos:
• UAB „BARBORA“ – internetinė parduotuvė;
• WILLAS, UAB – bendrovė veiklos nevykdo;
• Miglione Investments Limited – Kipro hol-
dingas, kuris per dukterines bendroves „Tresento
Holdings Limited“ (Kipras), „Sorente Limited“
(Kipras) ir „Atira Sp. z o.o.“ (Lenkija) investuo-
ja į maisto prekių parduotuvių tinklą „SANO“
Lenkijoje;
• COREBETA LIMITED – Kipro holdingas, kuris
per dukterines bendroves „EGDB HOLDING OU“
(Estija) ir „Foumico Investments Limited“ (Kipras)
investuoja į NT Latvijoje ir Estijoje.
V P B A LT O J I K N Y G A 44
 Nauja
Zolitudė:
pamokomis virtęs
košmaras
Ilgoje „Vilniaus prekybos“ verslo grupės sėkmės
istorijoje buvo daug ir įvairių puslapių. Vis dėlto
net ir didžiausias piktadarys, turintis niūriausią
vaizduotę, negalėjo nė sapnuoti, koks košmaras
įmonių grupę ištiks įprastą lapkričio ketvirtadie-
nį tokios artimos, pažįstamos, kone namų rinka
laikomos Latvijos sostinėje.

Latvijos architektūros įžymybė

Nykų ir pilką 2013 metų lapkričio 21 dienos vaka-

rą viename Rygos miegamųjų rajonų – Zolitudė-
je – po darbų gyventojai rinkosi į savo pamėgtą
„Maxima“ parduotuvę. „Maxima“ buvo įsikūrusi
naujame, vos prieš dvejus metus, 2011 metų spalio
24 dieną, statyti baigtame ir tinkamu naudoti pri-
pažintame pastate. Pastatas išgarsėjo vos baigus
jo statybas, kai laimėjo vieną iš keturių geriausio
2011 metų architektūros projekto apdovanojimų
Latvijoje.

Praėjus tik 9 mėnesiams nuo pastato pripažini-

mo tinkamu naudoti, 2012 metų liepą, sklypą su
parduotuvės pastatu įsigijo šiuo metu Nerijaus
Numavičiaus valdoma bendrovė SIA „Tineo“.

V P B A LT O J I K N Y G A 45
„Tineo“ pasiūliusi aukštesnę, net 4,4 mln. eurų
siekusią, kainą nurungė kitus pirkėjus.
Įsigijimo sandoris laikytas didele sėkme, nes La-
tvijos nekilnojamojo turto rinkoje susidomėjimas
Zolitudės rajone įsikūrusio modernaus, išskirtinės
architektūros pastato įsigijimu buvo didžiulis.
Be to, šio nekilnojamojo turto vystymą vykdė gerą
reputaciją Europoje turinti Olandijos fondo kon-
troliuojama bendrovė SIA „Homburg Zolitūde“,
o statybos darbus atliko iki tol ypač gerai rinkoje
vertinta ir bene didžiausią patirtį turinti statybų
įmonė SIA „Re & Re“.
Pastatas buvo statomas dviem etapais ir susidėjo
iš 2 dalių – parduotuvės ir gyvenamojo namo.
Parduotuve ir kitomis su ja susijusiomis pagalbi-
nėmis patalpomis pagal naudojimosi sutartį nau-
dojosi „Tineo“, kuri savo ruožtu patalpas nuomojo
bendrovei SIA „Maxima Latvija“, o gyvenamasis
namas buvo valdomas „Homburg Zolitūde“.
Sandorio metu įsigyjant naują, ką tik tinkamu
naudoti pripažintą ir brangų pastatą Latvijoje,
kaip ir visoje Europoje, nebuvo įprasta atlikti
pakartotinio išsamaus pastato konstruktyvo
perskaičiavimo. Potencialūs pastato pirkėjai prieš
įsigydami pastatą, žinoma, atliko vizualinę jo
apžiūrą, vykdė išorinį vertinimą. Vis dėlto, pirk-
dami didelės vertės visiškai naują pastatą naujieji
savininkai pasitikėjo gerą reputaciją turinčių
projekto vystytojų, darbų vykdytojų ir pardavėjų
sąžiningumu, todėl neatliko savaites trunkančio
pakartotinio konstrukcijų perskaičiavimo. Niekas
negalėjo nė pagalvoti, kad praėjus vos dvejiems
metams nuo pripažinimo tinkamu naudoti šis
pastatas sugrius it kortų namelis.
Netikro gaisro signalas
Nelaimės dieną parduotuvės pastate daug kartų
suveikė priešgaisrinė signalizacija. 16 val. 21 min.
„Maxima“ apsaugos darbuotojai įsitikino, jog
gaisro pavojaus pastate nėra ir, konstatavę netikrą
gaisro pavojų, susisiekė su priešgaisrinės signa-
lizacijos sistemą prižiūrinčios bendrovės atstovu.
Operatyviai atvykęs, jis patvirtino, kad parduotu-
vės sistema suveikė gavusi netikro gaisro pavo-
jaus signalą iš patalpos pastato rūsyje.
Atsižvelgę į tai, kad gaisro pavojus – netikras,
laukdami priešgaisrinę signalizaciją prižiūrinčios
bendrovės „Vesmann“ atstovo, apsaugos darbuo-
tojai stengėsi atkurti signalizacijos veikimą, kiek
tą padaryti leido priešgaisrinės signalizacijos
valdymo pultas.
Atvykęs į pastatą, „Vesmann“ darbuotojas maž-
daug 17 val. 5 min. atkūrė signalizacijos veikimą.
Tai padarius, buvo izoliuota tik konkreti zona
pastato rūsyje, kurią specialistas nuosekliai tikri-
no. Likusiame parduotuvės pastate buvo atkurtas
signalizacijos veikimas ir parduotuvė toliau tęsė
darbą.
Tokį sprendimą priėmęs apsaugos darbuotojas
vadovavosi Latvijoje galiojančiomis saugumo
instrukcijomis, kurios tiek anuomet, tiek ir iki pat
šios dienos nenustato tvarkos, kaip elgtis atvejais,
kai suveikia priešgaisrinė signalizacija, tačiau
gaisro pavojaus nėra.
Atsakas į tragediją
Vis dėlto niūriausias košmaras virto realybe per
patį pirkėjų apsipirkimo piką – vakare. 17 val. 41
min. pasaulį apskriejo sukrečianti žinia – įgriuvo
pastato, kuriame įsikūrusi „Maxima“ parduotuvė,
stogas.
Pamažu įsisuko makabriška karuselė – vieną
baisų pranešimą lydėjo dar baisesnis, sukrečiantį
telefono skambutį lydėjo dar labiau sukrečiantis.
Suvokti nelaimės mastą pavyko tik po kelių
dienų, kai paaiškėjo, kad ant veikiančios parduo-
tuvės lankytojų nukritęs pastato stogas po savimi
palaidojo 54 žmones, įskaitant 5 „Maxima“ dar-
buotojus bei 3 didvyriškai nelaimės likvidavimo
darbus vykdžiusius gelbėtojus. Dar kelios dešim-
tys žmonių buvo sužeisti.
V P B A LT O J I K N Y G A 46
Supratusi, kad „Maxima“ vadovybei vien savo
jėgomis nepavyks susitvarkyti su iki šiol di-
džiausios krizės grupės istorijoje valdymu, UAB
„Vilniaus prekyba“ įkūrė Krizės valdymo grupę.
Jai vadovauti paskirtas UAB „Vilniaus prekyba“
valdybos narys Ignas Staškevičius, gerai bendra-
vimą su žiniasklaida išmanantis smulkusis tos
pačios verslo grupės akcininkas.
Krizės valdymo grupei suformuluotos užduotys
pasirūpinti nukentėjusiais ir koordinuoti pagal-
bos jiems teikimą, bendradarbiauti su valstybės
bei visuomeninėmis organizacijomis ir visuome-
nei teikti visą reikalingą informaciją. Šių užduočių
Grupė netrukus ir ėmėsi.
Skausmingos klaidos ir pasiryžimas keistis
Nelaimė iki gyvenimo pabaigos įsirėžė į atmintį
žmonių, kurių artimieji išsiruošė į parduotuvę ir
niekada iš jos negrįžo. Tai tragedija, kurios nieka-
da nepavyks užmiršti, – istorija gyva tol, kol yra ją
prisimenančių.
Kartu ši tragedija tapo didžiuliu sukrėtimu ne tik
„Maxima Latvija“, bet ir visiems „Vilniaus preky-
bos“ įmonių darbuotojams, daliai jų net prireikė
psichologų pagalbos.
Tragedijos netikėtumas ir sukrėtimo mastas lėmė
ir „Maxima Latvija“ bei ją valdančios bendrovės
Lietuvoje reakciją. Šiandien akivaizdu, kad, deja,
ji nebuvo tinkama: pradžioje susidurta su infor-
macijos trūkumu, skriejo vienas kitam prieštarau-
jantys pranešimai, nelaimė iš vėžių išmušė net ir
didžiulę patirtį turinčius bendrovių darbuotojus.
Dar daugiau, Latvijos visuomenėje kilus supran-
tamam pasipiktinimui dėl lietuvių bendrovės
reakcijos, ši dar labiau klydo.
Ne tik stogo griūtis, bet ir pasitikėjimo krizė, kilu-
si dėl netinkamo bendrovės reagavimo į tragediją,
apnuogino klaidingos „uždarumo“ politikos pro-
blemas. Metų metais viešumo vengiantys akcinin-
kai su visuomene tiesiogiai nebendravo, nepateikė
viešų pareiškimų, nepajėgė laiku atsiprašyti, nors
ir labai skaudžiai išgyveno šią nelaimę. Toks el-
gesys tik dar labiau supykdė ir taip šoko sukrėstą
bei bendrovės sąžiningumu suabejojusią kaimyni-
nės šalies visuomenę.
Zolitudės tragedija apnuogino ir centralizacijos
politikos bendrovėse trūkumus – ištikus nelaimei
vietos vadovai negalėjo priimti greitų sprendi-
mų ir adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančią
situaciją.
Ryšys su visuomene prarastas dar ir todėl, kad
iškart po nelaimės klausimų buvo daugiau nei
atsakymų. Klaida, matyt, buvo ir tai, jog pradžio-
je krizės valdymui vadovavo dideliu atsargumu
pasižymintys teisininkai, kurių reakcija į įvairias
užklausas neretai buvo gynybinė. Galiausiai,
„antrame plane“ liko vis labiau aiškėjantys faktai,
kad tai, kas įvyko, yra statytojų ir projektuotojų
klaidų išprovokuota tragedija.
Vis tik atsigavusi nuo pirmojo šoko, bendrovė ne-
truko įvertinti padarytų klaidų. Naujoji „Maxima
Latvija“ vadovybė pradėjo didelio masto pokyčių
programą. Programa apėmė platų priemonių
spektrą: nuo darbo sąlygų darbuotojams gerinimo
ir darbo užmokesčio didinimo iki pakartotinio
visų parduotuvių techninės būklės patikrinimo
ir visokeriopos pagalbos bei paramos žuvusiųjų
artimiesiems ir nukentėjusiems tragedijoje teikimo.
Atsakomybė ir žuvusiųjų atminimas
Šiais metais darbą baigusi Latvijos Seimo komi-
sija, nagrinėjusi Zolitudės tragedijos priežastis,
savo išvadose įvardijo 16 valstybės pareigūnų,
kurie laikomi atsakingais dėl parduotuvės stogo
griūties.
Minėtos Seimo Komisijos teigimu, atsakomybė
tenka valstybės vadovams, nes būtent jų sprendi-
mu daugiau kaip penkerius metus Latvijoje nebu-
vo vykdoma statybų priežiūra. Kaimyninėje šalyje
2009 metais buvo likviduota Valstybinė statybų
inspekcija, kurios veikla atnaujinta tik 2014 m., jau
po tragedijos Zolitudėje.
V P B A LT O J I K N Y G A 47
Kaltinimai metami ir pareigūnams, kurie, net ir
paskelbus Valstybės kontrolės išvadas, nepriėmė
sprendimo atnaujinti valstybinę statybų sekto-
riaus priežiūrą.

Neseniai ir Latvijos generalinis prokuroras Erikas

Kalnmejeris pareiškė, kad tragedija nuo pat pra-
džių buvo „užprogramuota“ projekte. Pavyzdžiui,
tyrimas atskleidė, kad atskiruose sugriuvusio
pastato konstrukcijos kampuose perkrova siekė
net 630 procentų.

Nepaisant viso to, „Maxima“ ir ją valdanti ben-

drovė prisiėmė moralinę atsakomybę: tragedija
įvyko „Maxima“ parduotuvėje, žuvo „Maxima“
pirkėjai ir darbuotojai.

Įvairioms su nelaime susijusioms išlaidoms pa-

dengti, nuo laidotuvių organizavimo iki paramos
be tėvų likusiems vaikams skyrimo, „Maxima“
jau išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.

„Tineo“, bendradarbiaudama su Rygos miesto

savivaldybe, sklypą, kuriame stovėjo parduotuvė,
2015 metų liepos pabaigoje padovanojo Rygos
miestui. Šioje vietoje turėtų atsirasti žuvusiųjų
atminimą menantis memorialas.

V P B A LT O J I K N Y G A 48